Geodezija - Mokymo(Si) Priemonė

GEODEZIJA Mokymo(si) priemon÷

2008

Vilma Kriaučiūnait÷–Neklejonov ien÷, Gražina Sližien÷, Jonas Sližy s, Vaiva Stravinskien÷, Svajūn as Ven ckus, Aurelijus Živatkauskas GEODEZIJA M etodin÷ priemon÷ ap tarta Kauno kolegijos Leidybos tary boje ir rekomenduota sp ausdinti bei naudotis kitų aukštųjų moky klų studentams.

Sudary toja Vilma Kriaučiūnait÷-Neklejonov ien÷

Recenzavo Doc. dr. Arminas Stanionis

Redagavo Nijol÷ M iodušauskien÷, Všį „Sp alvų krait÷“

M aketavo: Gražina Sližien ÷ Svajūn as Ven ckus Aurelijus Živatkauskas

Leidin į finansuoja Europ os Sąjun gos struktūrinių fondų paramos 2.4 p riemon÷s p rojektas „Inovaty vių moky mo(si) priemonių p arengimas tobulinant „Geoinformacin ių sistemų“ neuniversitetinių studijų p rogramą“ (sutarties Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4, SFMIS Nr.BPD2004-ESF-2.4.0-03.05/0120). Projektą remia Lietuvos Resp ublika. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjun ga

© V. Kriaučiūnait÷–Neklejonovien÷ G. Sližien÷ J. Sližys V. Stravinskien÷ S. Venckus A. Živatkauskas 2008

Turinys 1.

2.

3.

4.

5.

Įvadas Pagrindinių sąvokų paaiškinimo žodyn÷lis Masteliai Įžanga 1.1. Mastelio samprata 1.2. Linijinis ir skersinis masteliai 1.3. Grafinių mastelių braižymas 1.4. Uždavinių sprendimas 1.5. Mastelio grafinis tikslumas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Linijų matavimas. Polinkio linijos horizontaliosios projekcijos nustatymas Įžanga 2.1. Atstumų matavimas mechaniniais linijų matavimo prietaisais 2.2. Atstumų matavimo pataisos 2.3. Atstumų matavimas optiniais tolimačiais 2.4. Atstumų matavimas elektroniniais tolimačiais 2.5. Išmatuotų linijų tikslumo įvertinim as Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Linijų orientavimas Įžanga 3.1. Linijų orientavimo prasm÷ 3.2. Linijų orientavimo uždavinių sprendimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Optinių teodolitų konstrukcija ir tikrinimas Įžanga 4.1. Teodolitų tipai 4.2. Teodolito tikrinimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Horizontalių kampų matavimas (optiniais teodolitais) Įžanga 5.1. Kampo matavimo samprata 5.2. Teodolito paruošimas darbui stotyje

3

11 13 17 17 17 17 17 19 20 20 21 22 22 22 23 23 23 24 24 25 26 26 27 28 28 28 29 29 29 30 31 32 33 33 33 35 35 35 37 41 42 42 42 43 43 43 44

6.

7.

8.

9.

5.3. Kampo matavimas ruožtų metodu 5.4. Krypčių matavimo metodai Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys GeoMap valdymo pagrindai Įžanga 6.1. Bendrosios sąvokos 6.2. Mastelis 6.3. Piketų klojimas 6.4. Ribų apjungimas 6.5. Linijų anotacijos 6.6. Namų braižymas ratu 6.7. Sutartiniai ženklai 6.8. Užrašai 6.9. Koordinačių tinklelio sud÷jimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys T eodolitin÷ (horizontalioji) nuotrauka Įžanga 7.1. Teodolitin÷s nuotraukos pagrindo sudarymas 7.2. Situacijos nuotraukos sudarymas 7.3. Teodolitin÷s nuotraukos pagrindo taškų koordinačių skaičiavimas 7.4. Plano sudarymas ir sutartiniai ženklai 7.5. Teodolitin÷s nuotraukos sudarymas GeoMap programa Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Atvirkštinis geodezinis uždavinys Įžanga 8.1. Atvirkštinio geodezinio uždavinio esm÷ 8.2. Atvirkštinio geodezinio uždavinio sprendimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Plotų skaičiavimas Įžanga 9.1. Plotų skaičiavimas 9.2. Plotų skaičiavimas GeoMap programa

4

44 45 46 46 47 47 47 49 49 49 50 51 52 52 53 53 60 60 61 61 61 61 62 65 65 65 66 67 70 71 76 76 93 93 93 97 97 97 98 99 99 100 100 101 103 103 103 105

10.

11.

12.

13.

14.

Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Nivelyrų konstrukcija ir tikrinimas Įžanga 10.1. Nivelyrų konstrukcija 10.2. Nivelyrų tikrinimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Geometrinis niveliavimas (pirmyn ir iš vidurio) Įžanga 11.1. Techninis niveliavimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Ašies niveliavimas ir profilio braižymas Įžanga 12.1. Ašies niveliavimas 12.2. Ašies projektin÷s linijos sudarymas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Ploto niveliavimas ir horizontalių braižymas Įžanga 13.1. Reljefo vaizdavimas planuose ir žem÷lapiuose 13.2. Horizontalių savyb÷s 13.3. Horizontalių braižymas grafiniu metodu 13.4. Horizontalių braižymas GeoMap programa 13.5. Ploto niveliavimas kvadratais ir plano sudarymas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Elektroniniai tacheometrai Įžanga 14.1. Tacheometrų veikimo principai 14.2.

Tacheometrų tipai 14.2.1. Nikon NPL-522 14.2.2. TC803 14.2.3. Trim ble M3 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

5

106 107 107 108 108 111 111 111 113 116 116 116 117 117 117 119 119 119 120 121 121 121 123 125 125 126 126 126 131 131 131 131 132 133 135 136 136 138 138 138 141 141 141 142 142 143 144 145

15.

16.

17.

18.

Pradiniai rinkiniai 145 Literatūra 145 Savikontrol÷s klausimai 146 Matavimai elektroniniais tacheometrais 147 Įžanga 147 15.1. Tacheometro parengimas darbui 147 15.2. Stoties parametrų nustatymas, matavimai 147 15.3. Piketų kodai 148 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 149 Pradiniai rinkiniai 149 Literatūra 149 Savikontrol÷s klausimai 150 T acheometrin÷ nuotrauka 151 Įžanga 151 16.1. Tacheometrin÷s nuotraukos esm÷ 151 16.2. Tacheometrin÷s nuotraukos kameraliniai darbai 152 16.3. Darbas su GeoMap programa 153 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 158 Pradiniai rinkiniai 158 Literatūra 158 Savikontrol÷s klausimai 158 Atliktos užduoties pavyzdys 159 Uždavinių sprendimas topografiniame plane 161 Įžanga 161 17.1. Nustatyti plane pažym÷tų taškų altitudę 161 17.2. Apskaičiuoti plane pažym÷tos linijos nuolydį ir šlaito statumą išreikšti 162 polinkio kampu α. 17.3. Nubr÷žti reikiamos linijos profilį 162 17.4. Linijos profilis GeoMap programa 163 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 163 Pradiniai rinkiniai 163 Literatūra 164 Savikontrol÷s klausimai 164 Atliktos užduoties pavyzdys 164 GPS imtuvo konstrukcija ir valdymas 165 Įžanga 165 18.1. GPS imtuvai 165 18.2. GPS imtuvų konstrukcija ir valdymas 166 18.2.1. GPS imtuvo valdymo pultas / mygtukai 166 18.2.2. GPS imtuvo valdymo principai 169 18.2.3. Indikatoriaus eilut÷ 170 18.2.4. GPS imtuvo Bluetooth prievadas 170 18.2.5. GPS imtuvo in formaciniai indikatoriai 171 18.2.6. GPS imtuvo prievadai 172 18.2.7. GPS imtuvo RT K režimas 173 18.2.8. Duomenų kaupimas 173 18.2.9. GPS imtuvo in formacija apie palydovus 174 18.2.10. Baterijos įkrovimas 174

6

19.

20.

18.2.11. Darbų valdymas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Matavimai su GPS imtuvu Įžanga 19.1. Bendros žinios apie GPS 19.2. Kaip veik ia GPS? 19.3. Aplinkos poveikis matavimams 19.4. Matomų palydovų skaičius 19.5. Palydovų pakilimo virš horizonto kampas 19.6. Santykinis pozicionavimas 19.7. Statinis santykinis pozicio navimas 19.8. Kinematinis santykinis pozicionavimas 19.9. Matavimai su GPS imtuvu 19.9.1. Darbų valdymas 19.9.2. RT K baz÷s nustatymas 19.9.3. Vietos parinkimas bazinei stočiai 19.9.4. Bazinio GPS imtuvo parengimas darbui GSM tinkle / radio ryšio pagalba 19.9.5. GPS bazinio imtuvo surinkimas 19.9.6. GPS bazinio imtuvo aukščio nustatymas 19.9.7. GPS bazinio imtuvo aukščio įvedimas 19.9.8. GPS bazinio imtuvo antenos tipo nustatymas 19.9.9. GPS bazinio imtuvo elevacijos kampo įvedimas 19.9.10. RT K kilnojamojo imtuvo nustatymas 19.9.11. Kilnojamojo imtuvo parengimas darbui GSM tinkle / radijo ryšio pagalba 19.9.12. GPS kilnojamojo imtuvo surinkimas 19.9.13. GPS kilnojamojo imtuvo paleidimas 19.9.14. GPS kilnojamojo imtuvo kartel÷s aukščio įvedimas 19.9.15. GPS kilnojamojo imtuvo matavimų patikimumo įvedimas 19.9.16. GPS kilnojamojo imtuvo elevacinio kampo įvedimas 19.9.17. GPS kilnojamojo imtuvo antenos tipo ir konfigūracijos įvedimas 19.9.18. T aškų koordinavimas 19.9.19. T aškų nužym÷jimas 19.9.20. T aškų importavimas arba rankinis įvedimas į GPS kilnojamąjį imtuvą 19.9.21. T aškų perkelimas 19.9.22. Eksportuojamos bylos suradimas 19.9.23. Eksportuojamos bylos duomenų struktūros nustatymas 19.9.24. Bylos eksporto eiga Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Elektroninių tiksliųjų nivelyrų konstrukcija ir valdymas Įžanga

7

174 175 175 176 177 177 177 178 179 180 180 181 181 181 182 182 182 183 183 184 185 185 185 186 186 186 187 188 188 188 188 189 189 189 190 190 191 191 191 192 192 193 195 195

21.

22.

23.

24.

20.1. Nivelyro dalys ir klavišai 20.2. Nivelyro pastatymas 20.3. Nivelyro matavimo parametrų nustatymas ir įvedimas į atmintį Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Niveliavimas tiksliaisiais nivelyrais Įžanga 21.1. Tikslusis niveliavimas 21.1.1. Standartinis matavimas Menu m eas 21.1.2. Išilginio niveliavimo pradžia 21.1.3. Niveliavimas Level 1 metodu 21.1.4. Niveliavimas Level 2 metodu 21.1.5. Niveliavimas Level 3 metodu 21.1.6. T aškų numeravimas 21.1.7. Pakartotini matavimai 21.1.8. T arpin ių taškų matavimas 21.1.9. T aškų nužym÷jimas 21.1.10. Paskutinis tarpinis taškas End Mode 21.1.11. Išilginio niveliavimo pabaiga (pabaigos reperis) End Mode 21.1.12. Niveliavimo tęsimas Cont Leveling Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Koordinačių nuk÷limas nuo taško M į tašką B Įžanga 22.1. Taškų koordinavimas atvirkštine sankirta Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys T iesiogin÷ kampin÷ sankirta Įžanga 23.1. Taškų koordinavimas tiesiogine kampine sankirta Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Koordinačių transformavimas Įžanga 24.1. Koordinačių transformavimas 24.1.1 Transformavim as GeoMap programine įranga

8

195 197 199 201 202 202 203 203 203 203 204 205 208 210 211 212 213 214 216 216 217 218 218 219 221 221 221 223 224 234 234 234 237 237 237 238 238 239 239 240 241 241 241 242

25.

26.

27.

28.

29.

Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Požeminių komunikacijų šulinių kortelių sudarymas Įžanga 25.1. Požemin÷s komunikacijos 25.1.1. Bendrosios žinios apie požemines komunikacijas 25.1.2. Geodeziniai darbai ženklinant (nužymint) ir klojant požemines komunikacijas 25.1.3. Požeminių komunikacijų nuotrauka 25.1.4. Lauko vandentiekio ar lauko nuotakyno kadastro duomenų rengimas 25.1.5. Šulinių kortelių sudarymas, naudojant GeoMap programinę įrangą Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Horizontalios aikštel÷s vertikalus projektavimas Įžanga 26.1. Vertikalus aikštelių projektavimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Inžinerinio statinio aukščio nustatymas Įžanga 27.1. Inžinerinio statinio aukščio nustatymas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Projektinių duomenų ženklinimas vietov÷je Įžanga 28.1. Projektų ženklinimas vietov÷je 28.1.1. Ženklinimo (žym÷jimo) darbai 28.1.2. Reikalavimai žym÷jimo darbų tikslumui 28.1.3. T aškų planin÷s pad÷ties nustatymas 28.1.4. Žym÷jimo (ženklinimo) būdai Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Altitudžių perk÷limas į pastato rūsį ir antrą aukštą Įžanga 29.1. Altitudžių perk÷limas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra

9

246 247 248 248 249 249 249 249 250 252 254 255 264 264 265 266 269 269 269 276 280 280 281 281 281 284 286 286 287 287 287 287 288 289 291 298 299 301 301 302 303 303 303 306 308

30.

31.

32.

Savikontrol÷s klausimai Detalus kreiv÷s (lanksmo) paženklinimas Įžanga 30.1. Detalus kreiv÷s (lanksmo) paženklinimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Sklypo dalijimas naudojant Geom ap programinę įrangą Įžanga 31.1. Sklypų projektavimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pradiniai rinkiniai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Atliktos užduoties pavyzdys Sklypo ribų ištiesinimo kameriniai darbai Įžanga 32.1. Sklypo ribų ištiesinimas Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Literatūra Savikontrol÷s klausimai Pradiniai rinkiniai

10

308 309 309 309 312 313 313 314 315 315 315 316 317 319 319 319 321 321 321 325 328 329 329

Įvadas Geodezija yra žem÷s matavimo mokslas. Jis reikalin gas tiek žem÷s formai ir d idumui nustatyti, tiek p lanams ir žem÷lapiams sudary ti. Remiantis geodeziniais matavimais, nustatoma žem÷s p aviršiaus taškų tarp usavio p ad÷tis. Geodezinis pagrindas reik alin gas darant top ografines nuotraukas ir kitus žem÷s matavimo darbus, atliekant visos šalies kartografavimą, vy kdant statybos darbus, geodinaminius tyrimus, valsty b÷s sienos žy m÷jimą ir dau g kitų darbų, kuriuose tenka nustatyti taškų p ad÷tį, t. y . jų koordinates. Šis mokslas suteikia galimybę atlikti reik iamo tikslumo geod ezinius darbus p agal v ienin gą koordinačių sistemą. Vy kdant Europ os Sąjungos struktūrinių fondų paramos 2.4. p riemon÷s „M oky mosi visą gy venimą sąly gų pl÷tojimas“ p rojektą „Inovaty vių mokymo(si) p riemonių p arengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų p rogramą“ (sutartis Nr. ESF/2004/2.4.0-03330/BPD-69/F20/4, SFM IS Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0120), buvo paren gta p raktinio moky mo(si) p riemon÷ „Geodezija“. Leidiny s skiriamas Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Geodezijos katedros geo informacinių sistemų sp ecialy b÷s studentams, studijuojantiems Geodezijos modulį. M okomąja kny ga taip p at gali naudotis kitų formų ir studijų kry pčių studentai. Leidiny je trump ai ap rašyta Geodezijos laboratorinių (p raktinių) darbų atlikimo metodika, p ateikti matavimo žurnalų p ildy mo p avyzdžiai, geodezinių instrumentų tikrinimo pagrindiniai p rincip ai, aptarti lauko ir kameraliniai d arbai iliustruoti pavy zdžiais. Dalis p riemon÷je pateiktų užduočių y ra savarankiškos, dalis – tęstin÷s. Kiekvieną užduotį sudaro įžanga, teorinis užduoties p agrindimas, užduoties atlikimo metodiniai nurody mai, literatūros sąrašas, savikontrol÷s klausimai ir kai kur – metodiškai atliktos užduoties p avyzdy s. M okomojoje kny goje p ateikta medžiaga sudary ta atsižvelgiant į geodezin÷je ir staty bin÷je p raktikoje atliekamus darbus, suderinta su Lietuvoje galiojančiais norminiais dokumentais ir GKTR reikalavimais. Tikimasi, kad ši p riemon÷ pad÷s studentams p erprasti Geodezijos mokslo svarbą. Knygos autoriai d÷kingi už dalykines konsultacijas UAB „HNIT-BALTIC“ ir UAB „InfoEra“ specialistams.

11

Pagrindinių sąvokų paaiškinimo žodyn÷lis Altitud÷ – žem÷s p aviršiaus taško aukštis virš Baltijos jūros ly gio. Analoginis (spaudinis) žem÷lapis – žem÷lap is, išspausdintas p op ieriuje ar p l÷vel÷je. Atlasas – nustatyta tvarka p arengtas ir išleistas bendrasis geo grafinis, teminis, komp leksinis arba sp ecializuotas sisteminis žem÷lap ių rinkiny s. Bazinis žem÷lapis – žem÷lap is, naudojamas kaip p irminis šaltinis (arba karto grafin is p agrindas) kitiems žem÷lapiams sudary ti. Geodezija – mokslo ir gamybin÷s veiklos sritis, apimanti visos Žem÷s ar jos dalies formos ir dydžio tikslinimą, gravitacinio lauko bei erdv in÷s taškų p ad÷ties žem÷s p aviršiuje (virš ar žemiau šio p aviršiaus) matavimus ir koordinačių nustaty mą. Geodezija y ra glaudžiai susijusi su matematika, fizika, astronomija, kiek mažiau su kitais mokslais. Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma. Geodezinis punktas – geodezinis ženklas su ap saugos zona, skirtas geodeziniams p arametrams Žem÷s p aviršiuje saugoti. Geodezinis tinklas – Žem÷s p aviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. Pagal nustatomus p arametrus skirstomas į GPS (erdvinį), p lanimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, o p agal užimamą teritoriją – į p asaulinį, žemy ninį, valsty binį, savivaldy bių, vietinį, sp ecialios p askirties. Geodezinis ženklas – vietov÷je sp ecialia konstrukcija įtvirtintas įrenginy s su centru, turinčiu fiksuotus geodezinio tinklo p arametrus. Geoidas – menama Žem÷s figūra, ap ribota p asaulinio vandeny no ly gio paviršiumi, naudojama teoriniams ir p raktiniams geodeziniams uždaviniams sp ręsti. Gylis – vertikalus atstumas nuo hidro grafin÷s datos p lokštumos iki jūros, ežero ar up ÷s dugno. GPS (globalin÷ pad÷ties nusta tymo sistema) – specializuotų dirbtinių Žem÷s paly dovų ir p rietaisų visuma, skirta taškų p ad÷čiai nustatyti, p asauliniams ir valsty biniams geodeziniams tinklams sudary ti, atnaujinti ir kitiems teritoriniams bei p raktiniams uždaviniams sp ęsti. GPS matavimų metodai – statinis, kinematinis. Izohips÷, arba horizontal÷ – lin ija, jun gianti vaizduojamojo p aviršiaus v ienodo aukščio taškus. Kampiniai matavimai – horizontaliosios nuotraukos kamp inių sankirtų metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudo jant kampų matavimo p rietaisus (teodolitus ar tacheometrus). Mišrieji matavimai - p olinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo p rietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes). Kamp iniai ir mišrieji matavimai taiko mi, kai matuojamieji objektai y ra dideli ir sud÷tingi. Koordinačių perskaičiavimas – v ienos sistemos koordinačių reikšmių keitimas į kitos sistemos reikšmes. Koordinačių transformavimas – taškų koordinačių p erskaičiavimas iš vienos koordin ačių sistemos į kitą. Laikinieji reperiai – tai laikinais ženklais įtvirtinti rep eriai, kurių altitud÷s naudojamos top ografiniam p lanui sudary ti. 13

Lietuvos Respublikos valstyb÷s siena – linija ir šia linija ein antis vertikalus p aviršius, ap ibr÷žiantis Lietuvos Resp ublikos teritorijos ribas sausumoje, žem÷s gelm÷se, oro erdv÷je, vidaus vandeny se, teritorin÷je jūroje ir jos gelm÷se. Linijiniai matavimai – horizontaliosios nuotraukos linijinių sank irtų, sąvarų ir k itais metodais atlikti matavimai. Pagal vietov÷je esančią situaciją tarp usavyje derinami visi linijinių matavimų metodai. LKS 94 – Valsty bin÷ geodezinių koordin ačių sistema (LRV 1994 m. ru gs÷jo 30 d. nutarimas Nr. 936), kuria sudaro erdvinių koordin ačių sistema, normalusis gravitacijos laukas ir elip soido p arametrai ir p lokštuminių koordinačių sistema. Erdvinių koordinačių sistema sutamp a su ETRS 89 (angl. European Terrain Reference Sy stem) geo centrinių koord inačių sistema, kurioje taško p ad÷tis nusakoma stačiakamp ÷mis koordinat÷mis X, Y, Z. Mastelis – tai linijos ilgio p lane ir jos horizontaliosios p rojekcijos ilgis vietov÷je. Matavimo rezultatas – matavimo būdu rasta matuojamojo dy džio vert÷. Matavimo tikslumas – matuojamojo dy džio matavimo rezultato ir jo tikrosios vert÷s atitikties artumas. Sąvoka tikslumas y ra koky bin÷. Matuojamasis d ydis – atskiras dy dis, kuris matuojamas. Ap ibr÷žiant matuojamąjį dy dį gali tekti nurodyti tam tikrus p ap ildomus dy džius, p vz., laiką, temp eratūrą ir kt. Oficialus žem÷lapis – Vy riausyb÷s įgaliotų institucijų patvirtinto turinio, p agal kartografav imo metodiką sudary tas žem÷lap is, turintis Vy riausy b÷s įgaliotos institucijos, kaip autoriaus išimtinių turtinių teisių administravimo vy kdy tojos, autorių teisių ap saugos ženklą. Paklaida – apskaičiuoto ar matuojamo dy džio reikšm÷s nuokryp is nuo jo tikrosios reikšm÷s. Planin÷ pad÷tis – ap tariamo taško (objekto) X ir Y koordinat÷s. Poligonometrija – vietov÷s taškų nustaty mo metodas, kai taškų koordinat÷s nustatomos išmatavus atstumus ir p osūkio kamp us. Profilis – Žem÷s p aviršiaus linijos vertikalaus p jūvio grafin is tam tikro mastelio atvaizdas p lokštumoje. Reperis – n iveliacijos tinklo ženklas, kurio altitud÷ (taško aukštis) žinoma. Riboženklis – žem÷s sklypo ribas vietov÷je žy mintis ženklas, atitinkantis Vy riausyb÷s įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstaty mų nustatyta tvarka. Signalas – laikini ženklai, įren giami, kad matuojant kamp us vietov÷s augmenija ir kiti daiktai nekliudy tų matyti ap linkinių taškų. Skaitmeninis žem÷lapis – vietov÷s modelis, kurį sudaro užkoduotų vietov÷s taškų erdvinių koordinačių ir ch arakteristikų visuma, užrašyta informacijos nustatytos struktūros laikmenoje vektoriniu arba rastriniu p avidalu. Specialios paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai – darbai, susiję su sp ecialiųjų žem÷lap ių, staty bviečių, inžinerin ių tinklų p lanų sudarymu ir leidy ba bei kitų sp ecializuotų duomenų bazių sudary mu standartizuotais metodais. Teminis žem÷lapis – žem÷lapis, kuriame p avaizduoti tam tikros temos objektai ar reiškiniai. Tikslumas – matavimų kokyb÷s įvertinimas kieky biniais matais. Topografinis planas – stambaus mastelio (1:500–1:5 000) top ografinis žem÷lap is, sudarytas neatsižvelgiant į Žem÷s sferiškumą. Topografinis žem÷lapis – žem÷lap is, kuriame p avaizduoti Žem÷s p aviršiaus top ografiniai objektai p lokštumoje, tam tikra matematine p rojekcija, nustatytu masteliu ir sutartiniais ženklais, 14

atitinkančiais tarptautinius reikalavimus. Stambaus matelio (1:500–1:5000) top ografin is žem÷lap is, sudarytas neatsižvelgiant į Žem÷s sferiškumą. Topografinių žem÷lapių nomenklatūra – tarptautin÷ ar (ir) nacionalin÷ top ografinių žem÷lap ių skaidy mo lap ais ir indeksavimo sistema. Trianguliacija – vietov÷s taškų nustaty mo metodas, kai naudojamas trikampių tinklas, sudarytas būsimų nuotraukų teritorijoje. Tokiu būdu turint trikamp io vieną kraštinę ir vidaus kamp us, p agal sinusų taisy klę galime rasti kitas trikamp io kraštines. Turint vienos linijos koordinates galime ap skaičiuoti visų trikamp ių kraštinių azimutus ir viršūnių koordinates. Trilateracija – linijin÷s trian gu liacijos metodas. Trikamp ių kraštin÷s matuojamos labai tiksliais šviesos bei radijo tolimačiais. Valstybinis geodezinis pagrindas – valsty binių geodezinių tinklų ir jų charakteristikų bei p arametrų visuma. Žem÷ – Žem÷s p lutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žem÷s p aviršiuje esančius sausumos p lotus, p aviršinius vidaus ir teritorinius vand enis ir ap ibr÷žiama gamtin÷mis bei ūkin÷mis charakteristikomis. Žem÷lapio arba plano mastelis – linijos ilgio žem÷lap y je (arba plane) ir vietov÷s atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis. Žem÷lapis – sumažintas ir ap ibendrintas Žem÷s p aviršiaus objektų bei gamtinių arba socialin ių-ekonominių reiškin ių vaizdas plokštumoje, išreikštas matematine p rojekcija, nustatytu masteliu, sutartiniais ženklais. Žem÷s naudmenos – žem÷s p lotai, kurie nuo kitų žem÷s p lotų skiriasi jiems būdin gomis gamtin÷mis savy b÷mis arba ūk inio naudo jimo y patumais. Žem÷s sklypas – teritorijos dalis, turinti nustaty tas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žem÷s sklypo riba – riba tarp gretimų žem÷s sklyp ų, p aženklinta riboženkliais arba sutamp anti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai p ažy m÷ta žem÷s sklyp o plane.

15

1. Masteliai Įžanga Šiame darbe ap tarsime mastelių naudojimo p agrindinius p rincip us, išmoksime juos p ritaiky ti inžinerin÷je ap linkoje. Darbo tikslas – geb÷ti nubraižyti ir taikyti p raktikoje įvairius linijinius ir skersinius mastelius. Geb÷ti spręsti įvairius uždavinius, suvokti mastelio svarbą matavimų p lotm÷je. Atliekdamas šį p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, inžinerin÷s grafikos d alykų p agrindus. Praktiniam d arbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. – linijinio ir skersinių mastelių braižy mas, 2 val. – uždavinių taiky mas inžinerin÷je ap linkoje). Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, mikrokalkuliatoriai, individu alios užduotys, literatūra.

1.1. Mastelio samprata M astelis – tai linijos ilgio p lane ir jos horizontaliosios p rojekcijos ilgis vietov÷je. 1 s (1.1.) = , M S čia M – mastelio vardiklis; S – horizontaliosios projekcijos ilgis vietov÷je; s – linijos ilgis plane. M astelis rašomas taip, kad skaitiklis būt ų lygus vienetui, o vardiklis apvalinamas, paliekant vieną arba du reikšminius skaitmenis. Kuo mažesnis mastelio vardiklis, tuo mastelis stambesnis, ir atvirkščiai. 1 Skaitmeninis mastelis reiškia, k ad vietov÷je išmatuotos linijos p rojekcija sumažinta M p lane M kart ų.

1.2. Linijinis ir skersinis masteliai Kad nereik÷t ų kiekvien ą kart ą skai čiuoti, sudaromi grafik ai, v adinami tiesiniais ir skersiniais masteliais. Linijin is mastelis naudojamas top ografiniuose ir smu lkaus mastelio žem÷lap iuose. Stambaus mastelio p lanams naudojamas tikslesnis grafik as, vadinamas skersiniu masteliu. Skersin io mastelio tikslumas did esnis negu tiesin io, nes nereik ia d aly ti mažiausios p adalos į dešimt dalių iš akies. Skersinio mastelio grafikas dažnai braižomas ant metalin ÷s p lokštel÷s. Braižy mo tikslumas 0,1 mm.

1.3 Grafinių mastelių braižymas Norint nubraižy ti grafinį mastelį, reik ia p irmiausia ap skaičiuoti jo p agrindą a.

17

M astelio p agrindas, išreikštas lauko matavimo vienetais (metrais, kilometrais), turi būti p atogus p raktiškai naudoti. Pavyzdys: Duotas mastelis 1: 50 000. Vieno centimetro atkarp a p lane atitiks 500 metrų. M astelio p agrindui lauko dy džiais p atogiau būt ų 1000 metrų. 1 cm – 500 m a (cm) – 1000 m a=

1cm * 100m = 2cm. 500m

Apskaičiavome M 1: 50 000 p agrindą a, kuris ly gus 2 cm. Šis ilgis vietov÷je atitiks 1000 m (1 km) bei bus p atogus naudoti. Šį p agrind ą a (2 cm) atid÷sime kelet ą kart ų p op ieriaus lap e. Kairy sis kraštinis mastelio p agrindas dalijamas į d ešimt ly gių d alių (žr. 1.1.–1.2. p av.). Nulis rašomas p irmojo p agrindo dešiniajame gale. Nuo 0 į dešin ę atstumai žy mimi did÷ janč ia tvarka. Iš gaut ų atkarp ų keliami 2–3 mm ilgio statmenys ir surašomos reikšm÷s. Pagal tiesinį mastelį galima rasti lin ijos p rojekcijos ilgį vietov÷je 10 m tikslumu (žr. 1.1. p av.).

1.1. pav. Linijinio mastelio M 1: 50 000 braižymo pavy zdys

Pavyzdys: Reikia nubraižy ti skersinio mastelio 1: 2500 grafiką. Vieno centimetro atkarp a p lane atitiks 25 metrus. M astelio pagrindas a ap skaičiuojamas: 1 cm – 25 m a (cm) – 100 m a=

1cm * 100m = 4cm. 25m

Pagrind as a (4 cm) atidedamas kelet ą k art ų p op ieriaus lape. Iš gaut ų taškų keliami 2 ar 3 cm ilgio statmeny s. Iškeltuose statmeny se atidedama 10 ly gių dalių ir nubr ÷žiamos su p agrindu ly giagre čios linijos. Kair÷s p us ÷s ap atin÷ ir v iršutin÷ atkarp os dalijamos į dešimt ly gių d alių ir sujungiamos įstrižai (žr. 1.2. p av.).

1.2. pav. Skersinio mastelio M 1: 2 500 braižymo pavyzdys

18

Toks mastelis vadinamas šimtiniu arb a normaliuoju masteliu. Lin ijos, kurios horizontaliosios p rojekcijos ilgis vietov÷je y ra 157 m, 1: 2000 masteliu sudary tame p lane bus ly gus p ažy m÷tai 1.3. p aveiksle atkarp ai.

1.3. pav. Skersinio mastelio M 1: 2 000 pavyzdys (horizontaliosios projekcijos ilgis pažym÷tas )

Jeigu reik ia rasti linijos horizontaliosios projekcijos ilgį vietov÷je, k ai žinomas jos ilgis p lane, tai jis p lane fiksuojamas skriestuvu. Skriestuvo kojel÷s statomos ant horizontaliosios grafiko linijos taip, kad viena jo kojel÷ stov÷t ų ant kurio nors statmens, o kita – transversal÷s susikirtimo su horizontalia linija taške.

1.4. Uždavinių sprendimas Duotas skaitmeninis mastelis M . Reikia ap skaičiuoti, kiek metrų vietov÷je sudaro vien as milimetras, vienas centimetras. Uždaviniui spręsti reikia skaitmeninio mastelio vardik lį daly ti iš 100, nes viename metre y ra 100 cm. Pvz.: M 1: 5000. Šiuo atveju 1 cm plane atitinka 50 m vietov÷je. 1 mm p lane atitinka 5 m. Duotas linijos ilgis vietov÷je S , m ir p lano skaitmeninis mastelis M. Reikia rasti atkarp ą, kuri atitikt ų tos linijos ilgi plane. M astelio vardiklį p adalijame iš 100, tada linijos ilgį v ietov÷je dalijame iš 1 cm p lane atitinkančio metrų skaič iaus vietov÷je. S . s= M 100 Duotas linijos ilgis plane s ir plano mastelis 1 / M . Reikia rasti linijos horizontaliosios projekcijos ilgį vietov÷je. Šiuo atveju reikia linijos ilgį plane padauginti iš vieną centimetrą plane atitinkančių metrų skaič ių vietov÷je. S = s ⋅M . Duotas linijos ilgis plane ir jos ilgis vietov÷je . Reikia surasti plano mastelį. Prieš pradedant skaičiuoti b ūtina suvienodinti dimensijas!

19

M =

s S

=

1 S s

.

1.5. Mastelio grafinis tikslumas M astelio grafiniu tikslumu vadinamas linijos ilgis vietov÷je, atitinkantis 0,1 mm atkarp ą plane. M astelio grafinis tikslumas apskaičiuojamas 0,1 mm padauginus iš skaitmeninio mastelio vardiklio M (0,1 mm · M ). Pavyzdžiui: M 1: 500; 1: 1 000; 1: 25 000, tai grafinis tikslumas m: 0,05; 0,1; 2,5.

Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal individualias užduotis kiekvienas studentas mastelius, išsprendžia paskirtus uždavinius ir juos apgina.

nubraižo 1 tiesinį ir 3 skersinius

Darbo eiga: 1. Sudaryti linijin į mastelį : 1.1 apskaičiuoti linijinio mastelio pagrind ą; 1.2 atid÷ti; linijinio mastelio pagrindą 1.3 nubraižyti linijin į grafik ą. 2. Sudaryti skersinį mastelį: 2.1.apskaičiuoti skersinių mastelių pagrindus; 2.2.atid÷ti skersinių mastelių pagrindus; 2.3. nubraižyti visus skersinius mastelius. 3. Įvertinti mastelių tikslumą 4. Išspręsti praktinius uždavinius: 4.1.žinomas linijos ilgis vietov÷je: atid÷ti jos ilgį duotu masteliu plane; 4.2.žinomas linijos ilgis vietov÷je bei plano mastelis: apskaičiuoti jos ilgį plane; 4.3.žinomas linijos ilgis plane: apskaičiuoti jos ilgį vietov÷je; 4.4.žinomas tos pačios linijos ilgis vietov÷je ir plane: apskaičiuoti mastelį.

20

Pradiniai rink iniai Pateikta bendrin÷ užduotis. Kiekvienas studentas pagal savo eil÷s numerį apsiskaičiuoja individualią užduotį. Pavyzdys: Duotas tiesinis M 1: 20 000. Prašom prie skaitmeninio mastelio prid÷ti savo eil÷s numerį n padaugint ą iš koeficiento k = 100 (n × k). Individuali užduotis suformuojama: eil÷s numeris n = 5 , (n × k) = 5 × 100 = 500. Iš to seka: 20 000+500=20 500. Individuali užduotis tiesiniam masteliui suformuoti M 1: 20 500. 1.1. lentel÷ Tiesinio ir skersinių mastelių pradiniai duomenys Perskai čiavimo sąlyga

Bendrin÷ užduotis 1

2

Simbolių reikšm÷s

Pavy zdys

3

4

5

M – skaitmeninis mastelis; n – eil÷s numeris; k – 1000.

n = 5, (n × k) = 5 × 1000 = 5000 M 1: 55 000

M – skaitmeninis mastelis; n – eil÷s numeris; k – 10.

n = 5, (n × k) = 5 × 10 = 50 M 1: 1050

T iesinis mastelis

M 1: 50 000

M + (n × k)

Skersinis mastelis Skersinis mastelis

M 1: 500 M 1: 2000

-

Skersinis mastelis

M 1: 1000

M + (n × k)

1.2. lentel÷ U ždavinių su masteliais pradiniai duomenys Bendrin÷ užduotis - uždavinys 1

2

Perskai čiavim o sąlyga

Simbolių reikšm÷s

Pavyzdys

3

4

5

n =5, (n × k)=5 × 100 = 500 M 1: 3000

n =5, (n × k)=5 × 5 = 25 S = 225 m

Duotas skaitmeninis mastelis M. Reikia apskaičiuoti, kiek metrų vietov÷je sudaro vienas milimetras, vienas centimetras.

M 1: 2500

M + (n × k)

M – skaitmeninis mastelis; n – eil÷s numeris; k – 100.

Duotas linijos ilgis vietov÷je S, m ir plano skaitmeninis mastelis M. Reikia rasti atkarp ą, kuri atitiktų tos linijos ilgi plane s.

M 1: 5 000 S = 200 m

M + (n × k) S + (n × k)

M – skaitmeninis mastelis; n – eil÷s numeris; k – 100.

21

1

2

Duotas linijos ilgis plane s ir plano mastelis. Reikia M 1: 20 000 rasti linijos horizontaliosios s = 426 mm projekcijos ilgį vietov÷je S.

3

M + (n × k) s + (n × k)

Duotas linijos ilgis plane s ir jos ilgis vietov÷je S. Reikia surasti plano skaitmeninį mastelį M

S = 157 m s = 1, 6 cm

S + (n×k) s + (n×k)

Duotas mastelis. Reikia apskaičiuoti mastelio grafinį tikslumą

M 1: 1000

M + (n×k)

4

M – skaitmeninis mastelis; s – linijos ilgis plane, mm; n – eil÷s numeris; k – 100. S – linijos ilgis, m; s – linijos ilgis plane, cm; n – eil÷s numeris; k – 15. M – skaitmeninis mastelis; n – eil÷s numeris; k – 100.

5

n =5, (n × k)=5 × 100 = 500 s = 926 mm n =5, (n × k) = 5 × 15 = 75 S = 232 m s = 76, 6 cm n =5, (n × k) = 5 × 100 = 500 M 1: 1500

Literatūra 1. 2. 3.

Tamutis Z. ir kt. 1992. Geodezija 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Tamutis Z. ir kt. 1996. Geodezija 2 . Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius: M okslas.

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4. 5.

Kas yra mastelis? Kada naudojamas linijinis, skersinis masteliai? Kaip nustatomas mastelio tikslumas? Kaip skaičiuojamas mastelio pagrindas? Kaip apskaičiuojamas plano mastelio vardiklis?

Atlik tos užduoties pavyzdys Žr.1.1. ir 1.3. paveikslus.

22

2. Linijų (atstumų) matavimas. Polinkio linijos horizontaliosios projekcijos nustatymas Įžanga Šiame darbe aptarsime mastelių naudojimo pagrindinius principus ir išmoksime juos pritaikyti inžinerin÷je aplinkoje. Darbo tikslas – geb÷ti išmatuoti linijo s ilgį vietov ÷je, apskaičiuoti perimetr ą, išmokti skaičiuoti palinkusių linijų polinkio pataisas ir horizontaliasias linijos projekcijas, atlikti skaičiavim ų kontrolę ir suvokti reikiamo atstumo išmatavimo svarbą matavimų plotm÷je.

Atlikdamas š į praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. – linijų matavimas 2 val. – palinkusių linijų polinkio patais ų ir horizontaliosios linijos projekcijos skaičiavimai). Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, rulet ÷s, elektroniniai tolimačiai, mikrokalkuliatoriai, individualios užduotys, literat ūra.

2.1. Atstumų matavimas mechaniniais linijų matavimo prietaisais Prieš matuojant linijos ilgį, jos galuose įsmeigiamos gair ÷s. Linijos kryptimi neturi būti kliūčių. M atavimo priemon÷ dedama ant žem÷s paviršiaus, tod÷l matavimo tikslumui įtakos turi vietov÷s nelygumai. Linija matuojama plienin÷mis 20, 30, 50 ar 100 m ilgio rulet ÷mis (žr. 2.1. pav.). Juostos galai fiksuojami smaigeliais. Liekana atskaitoma centimetro tikslumu. Kiekvienos linijos ilgis matuojamas du kartus – iš abiejų linijos galų!

2. 1. pav. Mechaniniai linijų matavimo prietaisai – juostos ir rulet÷s

Išmatuotos linijos ilgis lygus

S = nS 0 + r

(2.1.)

S = nS0 + r + ∆S k + ∆S t + ∆S p

(2.2.)

o su pataisomis: čia

S0 – nominalusis juostos arba rulet ÷s ilgis; r – liekanos ilgis;

23

n ∆Sk ∆St ∆Sp

– – – –

atid÷jimų skaičius; komparavimo pataisa; temperat ūros pataisa; linijos polinkio pataisa.

2. 2. Atstumų matavimo pataisos M atavimo juostos, arba rulet÷s, tikrasis ilgis skiriasi nuo nominaliojo ilgio. Jis priklauso nuo matavimo priemon÷s gamybos ir naudojimo sąlygų. Apskaičiuojamos išmatuoto vidutinio linijos ilgio pataisos. Komparavimo pataisa įvedama, kai matavimo priemon÷s ilgio ir teorinio jos ilgio santykis yra didesnis kaip 1 / 10 000. Komparuojamoji matavimo juosta (rulet ÷) lyginama su kita (standartine) juosta, kurios ilgis tiksliai žinomas. Komparuojamoji ir standartin÷ juostos ištempiamos ant lygaus horizontalaus paviršiaus, sutapdinami jų pradiniai brūkšniai, o galinių brūkšnių nesutapties dydis ∆S k išmatuojamas liniuote su milimetrin÷mis padalomis. Tod÷l S = nS 0 + r ,

(2.3.)

čia

Ss – standartin÷s juostos ilgis; Sk – komparuojamosios juostos ilgis. Komparavimo pataisa ∆lk teigiama, kai komparuojamoji matavimo priemon÷ ilgesn÷ už nominaliąj ą reikšmę, ir neigiama – kai ji trumpesn÷. Žem÷s paviršius yra nelygus. Matuojant linijas tokiame Žem÷s paviršiuje, gaunami pasvirųjų linijų ilgiai, o planuose vaizduojami tik horizontalūs atstumai – t ų linijų horizontaliosios projekcijos. Tod÷l išmatuotas linijos ilgis pataisomas polinkio pataisa ∆Sp : γ (2.4.) ∆S p = S m − S = S m (1 − cosγ ) = 2 S m sin 2 , 2

čia

Sm – išmatuotos linijos ilgis; S – pasvirosios linijos horizontalioji projekcija; γ – linijos posvyrio kampas (didesnis nei ± 1˚), matuojamas eklimetru arba teodolitu; ∆Sp – linijos polinkio pataisa yra visada neigiama. Kontrolei horizontalioji linijos projekcija apskaičiuojama pagal ši ą formulę: S = S m cosγ .

(2.5.)

2.3. Atstumų matavimas optiniais tolimačiais M atuojant atstumą teodolitu, jis centruojamas pradiniame linijos taške, o žiūronas nukreipiamas į galiniame taške pastatytą matuoklę. Žiūrono mikrometriniu sraigtu viršutinis tolimačio siūlelis nustatomas ties matuokl÷s artimiausios decimetrin÷s padalos pradžia (2.2. pav.). Skaičiuojama (0,1 cm tikslumu), kiek matuokl÷s padalų telpa tarp tolimačio viršutinio ir apatinio siūlelių. Horizontalusis atstumas tarp teodolito ir matuokl÷s stov÷jimo taškų randamas iš formul ÷s:

24

S = Kl + c, čia

(2.6.)

K – tolimačio koeficientas, lygus 100; l – matuokl÷s atkarpos tarp tolimačio siūlelių ilgis; c – tolimačio konstanta, lygi 0.

2. 2. pav. Atstumo matavimas siūliniu tolimačiu (l = 21,2 cm; S = 100 × 21,2 + 0 = 21,2 m)

M atuojant pasvirosios linijos ilgį, atstumui skaičiuoti taikoma formul÷: S = (Kl + c )cos 2 ν

čia

(2.7.)

ν – vizavimo lin ijos posvy rio kamp as.

2.4. Atstumų matavimas elektroniniais tolimačiais M aždaug p rieš 50 met ų atsiradus elektroniniams atstumo matavimo p rietaisams p rasid÷jo geodezinių matavimų p rogresas. Šiais p rietaisais atstumai yra matuojami netiesiogiai, t.y . nustatant atstumus tarp dviejų taškų. Vienam e linijos gale sp induliuojam a elektromagnetin÷ energija, p askui ji y ra nukreip iama į kitą linijos galą ir gr ąžinama atgal į pradinį tašką. Taip elektromagnetin÷s ban gos nueina dvigubą m atuojamą atstumą. Padauginus vis ų bangos ciklų skaičių iš ban gos ilgio ir gaut ą sandau gą padalijus iš 2, yra gaunamas matuojamas atstumas.

2. 3. pav. Atstumo matavimas ir skaičiavimas elektroniniu tolimačiu

Elektroniniais tolimač iais atstumai ap skaičiuojami matuojant elektromagn etinių virp esių sklidimo laiką τ nuo p rietaiso iki reflektoriaus ir atgal.

25

2.5. Išmatuotų linijų tik slumo įvertinimas M atuojant liniją du kartus, gaunam i du r ezultatai S1, S2. Apskaičiuojamas išm atuotos linijos tikslumas: S1 - S2 = ∆S;

(2.8.)

Skirtumas ∆S y ra absoliuč ioji linijos matavimo p aklaida. Linijos vidurk is Sv : (S1+ S2) / 2 = Sv .

(2.9.)

Linijos ilgio santykin÷ paklaida apskaičiuojama: 1 ∆S = . (2.10.) N SV Kai matavimo sąly gos geros, šis santykis turi būti ne didesnis kaip 1: 3 000, kai nep alankios s ąlygos – 1: 1 000. Dy dis N ap skaičiuojamas: N=

1 . Sv ∆S

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal ind ividualias užduotis kiekvienas studentas išmatuoja jam p askirtas linijas, ap skaičiuoja jų tikslumą, paskirt ų p alinkusių lin ijų hor izontaliąsias p rojekcijas bei atliktus darbus ap gina. Darbo eiga: 1. Linijų matavim as: 1.1.Išmatuoti d÷stytojo nurodytas linijas lauke (aud itorijoje) p o 2 kartus rulete, tolim ačiu ir elektroninių distomatu. 1.2. Įvertinti visų išmatuot ų linijų tikslumą. 1.3. Išmatuoti paskirt ą p atalp ą (auditorija, koridoriai), nubr aižy ti duotu masteliu p laną bei ap skaičiuoti p erimetrą. 1.4. Išmatuoti d÷stytojo nurodytas linijas su elektroniniu atstumų matuokliu. 2. Palinkusių linijų horizontaliųjų p rojekcijų skai čiavimas: 2.1. Apskaičiuoti p alinkusių linijų p olinkio p ataisas. 2.2. Apskaičiuoti p alinkusių linijų horizontalines p rojekcijas . 2.3. Atlikti kontrolinius skaičiavimus.

26

Pradiniai rink iniai Linijų matavimo p rietaisai (ru let ÷s, matavimo juostos, tolimačiai). Pateikta bendrin÷ užduotis, kurioje nurodyti p olinkio kamp ai ir išmatuoti p alinkusių linijų ilgiai. Kiekvienas studentas p agal savo eil÷s numerį ap siskaičiuoja individu ali ą užduot į. Pavyzdys: Duotas linijos ilgis S = 12,12. Prašom prie linijos ilgio metrin÷s ir centimetrin÷s dalies p rid÷ti savo eil÷s numerį. Duotas p olinkio kamp as γ = 12° 03′ . Prašom p rie p olinkio kamp o laip snių ir minučių prid÷ti savo eil÷s numer į. Individuali užduotis suformuojama: eil ÷s numeris n = 5, iš to seka: S = 12,12 + 5,5 = 17,6; γ = 12° 03′ + 5° 05′ = 17° 08′ . 2.1. lentel÷ Linijų ir polinkio kampų pradiniai duomenys Bendrin÷ užduotis Linijos ilgis Polinkio kampas S, m γ 1

2

12,12 20,31 34,26 54,23 68,27 56,98 87,34 152,36 302,65 102,35 203,56 154,36 187,25 254,36 216,50 368,26 194,12 57,35 15,23 39,78

12° 03′ 4° 12′ 6° 32′ 8° 47′ 7° 01′ 9° 32′ 1° 02′ 4° 02′ 9° 08′ 15° 15′ 7° 02′ 5° 16′ 4° 02′ 10° 12′ 6° 09′ 4° 22′ 2° 06′ 4° 09′ 6° 13′ 2° 02′

Perskai čiavimo sąlyga

Simbolių reikšm÷s

Pavyzdys

3

4

5

S + n,n γ + n° n′

27

S – linijos ilgis , m n – eil÷s numeris.

n = 5, S = 17,6; γ = 17° 08′

Literatūra 1. Tamutis Z. ir kt. 1992. Geodezija 1. Viln ius: M okslo ir enciklopedijų leidy kla. 2. Tamutis Z. ir kt. 1996. Geodezija 2. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidy kla. 3. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius: Mokslas.

Savik ontrol÷s klausimai Kokia palinkusių linijų horizontalinių p rojekcijų skaič iavimo reikšm÷? Kokie galimi linijų matavimo metodai (būdai)? Kokiais p rietaisais matuojamas p olinkio kampas? Kokiais p rietaisais matuojamos lin ijos vietov÷je? Kaip išmatuoti linijos ilgį lauke

1. 2. 3. 4. 5.

Atliktos užduoties pavyzdys 2.2. lentel÷ Pasvirosios linijos horizontaliosios projekci jos skaičiavimas Pataisa

γ

Palinkusios linijos horizontalioji projekcija

Kontrol÷

S = S m cosγ .

Linijos ilgis S m, m

Polinkio kampas γ

1

2

3

4

5

12,12 152,36 302,65

12° 03′ 4° 02′ 9° 08′

0,267 0,377 3,837

11,853 151,983 298,813

11,853 151,983 298,813

∆S p = 2 S m sin 2

28

2

S m − ∆S p = S

3. Linijų orientavimas Įžanga Šiame darbe ap tarsime linijų orientavimo pagrindinius principus ir išmoksime juos pritaikyti geografin ÷je aplinkoje. Darbo tikslas – geb÷ti orientuoti linijas. Mok÷ti perskaičiuoti azimutus ar direkcinius kampus į rumbus ir atvirkščiai, suvokti tiesioginio ir atvirkštinio direkcin io kampo (azimuto) reikšm ę. Atliekdamas šį p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s graf ikos dalykų p agrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 2 akademines valandas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, skaičiuotuvai, indiv idualios užduoty s, literat ūra.

3.1. Linijų orientavimo prasm÷ Linijų tiek žem÷s p aviršiuje, tiek žem÷lapy je kryp tys p asaulio šalių atžvilgiu nusako mos kamp ais nuo p radin÷s kry pties ir duotosios linijos. Pradin÷ kry ptis gali būti tikrasis ( geo grafinis), magnetinis dienov idiniai arba p lano p lokštuminių stačiakampių koordina čių sistemos x ašis. Linijos orientavimo kampas gali būti tikrasis ir magnetinis azimutas, direkcinis kamp as ir rumbas. Azimutas A y ra kamp as tarp dienovidinio šiaur inio galo ir linijos laikrodžio rody kl÷s jud÷jimo kry ptimi ir gali būti ly gus nuo 0˚ ik i 360˚. Dienov idiniai n÷ra tarp usavy je ly giagret ūs, jie suein a į p olius. D ÷l to skirtinguose lino jos taškuose išmatuoti tikrieji azimutai A tarp usavy je n÷ra ly gūs. Kamp as tarp dviejų dienovidinių kry pčių vadinamas dienovid inių art ÷jimo kamp u γ .

3.1. pav. Ryšys tarp azimutų (direkcinių kampų) ir rumbų

29

Stačiakamp ių koordinačių sistemoje linijų orientavimas atliek amas abscisių ašies atžvilgiu. Kamp as nuo x ašies šiaur inio galo ik i linijos, matuojant laikrodžio rody kl÷s jud ÷jimo kry ptimi, vadinamas direkciniu kampu α. Jis gali būti ly gus nuo 0˚ iki 360˚. Kadangi p er kiekvien ą linijos tašką galima išvesti liniją, ly giagre čią su ašiniu dienovidin iu, tai skirtin guose lin ijos taškuose direkcin iai kamp ai bus ly gūs. Linijoms orientuoti naudojami ir rumbai r – kampai nuo artimesnio x ašies galo ik i linijos. Jie gali būti ly gūs nuo 0˚ ik i 90˚, tačiau turi p avadinimą, susidedant į iš dv iejų d idžiųjų raidžių, nusakančių p asaulio šalis. Ry šy s tarp direkcinių kamp ų ir rumbų nurody tas 3.1. p aveiksle ir 3.1. lentel÷je. 3.1. lentel÷ Ryšys tarp direkcinių kampų ir rumbų Direkcinio kampo dydis

Pavadinimas

Rumbas Skaičiavimo formul÷

Koordinačių prieaugių ženklas ∆X ∆Y

1

2

3

4

5

0°–90° 90°–180° 180°–270°

ŠR PR PV

r =α r =180° –α r = α –180°

+

– –

+ +

270°–360°

ŠV

r = 360° – α

+

– –

3.2 pav. Ryšys tarp tiesioginio α ir atvirkštinio α‘ direkcinių kampų

Geodezijoje skiriamos tos p ačios linijos tiesiogin÷ ir atvirkštin÷ kryp tys. Tiesiogin is direkcin is kamp as nuo atvirkštinio skiriasi ± 180°. Ryšy s tarp tiesiogin io α ir atvirkštinio α’ direkcin ių kamp ų pavaizduotas 3.2. p aveiksle.

3.2. Linijų orientavimo uždavinių sprendimas Pavyzdžiui: duotas linijos a–b rumbas ŠV 50˚ 10´ 23˝. Reikia ap skaičiuoti šios linijos tiesiogin į α ir atvirkštinį α ’ direkcinius kamp us ir rezultatus p avaizduoti grafiškai. Linijos dir ekcin is kamp as skaičiuojamas: α = 360° – ŠVr

30

α = 359° 59´ 60˝ – ŠV 50˚ 10´ 23˝ = 300° 49´ 37˝. Atvirkštinis direkcinis kampas α’ skaičiuojamas:

α‘ = 300° 49´ 37˝ – 180° = 120° 49´ 37˝. Grafiškai šios linijos rumbas, tiesio ginis α ir atvirkštinis direk cinis k amp as α’ p avaizduotas 3.2. p aveiksle. Pavyzdžiui: duotas linijos a–b d irekcinis kamp as 150˚ 06´ 56˝. Ap skaičiuokite šios linijos rumbą r bei p avaizduokite grafiškai. Ap skaičiuokite ir grafiškai pavaizduokite šios linijos atvirkštinį direkcinį k amp ą α. Linijos dir ekcin is kamp s skaičiuojamas: PR r =180° – α PR r = 179° 59´ 60˝ – 150˚ 06´ 56˝ = 29° 53´ 04˝ Atvirkštinis direkcinis kampas α’ skaičiuojamas:

α‘ = 29° 53´ 04˝ +180° = 209° 53´ 04˝.

3.3. pav. Grafinio br÷žinio pavyzdys

Grafiškai šios lin ijos rumb as, tiesioginis α ir atvirkštinis direk cinis kampas α’ p avaizduotas 3.3. p aveiksle.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas susip až įsta su d÷stytojo nurody tu teodolitu ir išmoksta jį p atikrinti. Atliktus darbus ap gina.

31

Darbo eiga: 1. Perskaičiuoti direkcin ius kamp us į rumbus: nustatyti rumbo p avadinimą, ap skaičiuoti rumbo reikšmę. 2. Perskaičiuoti rumbus į direkcinius kamp us: p agal rumbo p avadin imą nustatyti ketvirt į ir ap skaičiuoti direkcin io kamp o reikšmę. 3. Apskaičiuoti atvirkštinius direkcinius kampus. 4. Visi rezultatai p avaizduoti grafiškai.

Pradiniai rink iniai Individualios užduotys, kuriose nurodyti linijų dir ekcin iai kamp ai ir rumbai. Individuali užduotis p erskaičiuojama p rie užduoties direkcinių kamp ų ir rumbų p ridedant savo eil÷s Nr. Pavyzdys: Duotas direkcinis kamp as. Prie jo p rašom p rid÷ti savo eil÷s numerį nº n΄ n˝ . Individuali užduotis suformuojama: eil÷s nu meris n = 3, tai užduoty je pateiktas direkcin is kamp as 58º 45΄ 10˝ turi būti p erskaičiuotas taip : 58º 45΄ 10˝ + 3º 03΄ 03˝ = 61º 48΄ 13˝. Perskaičiuota individuali užduotis – 61º 48΄ 13˝. 3.1. lentel÷ Direkcinių kampų ir rumbų pradiniai duomenys Eil. Nr.

Direkciniai kampai

1

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

α

2

ŠR PV PR ŠV ŠV ŠR PR PV ŠV PR

58º 45΄ 10˝ 151º 05΄ 23˝ 237º 18΄ 36˝ 278º 29΄ 47˝ 301º 34΄ 55˝ 169º 51΄ 09˝ 78º 37΄ 48˝ 196º 48΄ 13˝ 286º 35΄ 56˝ 108º 40΄ 40˝ Rumbai r 68º 18΄ 36 36º 51΄ 09˝ 81º 40΄ 40˝ 17º 35΄ 56 45º 29΄ 47˝ 72º 08΄ 23˝ 53º 34΄ 55˝ 09º 45΄ 10˝ 62º 21΄ 21˝ 24º 37΄ 48˝

Perskai čiavimo sąlyga

Simbolių reikšm÷s

Pavyzdys

3

4

5

α + nºn΄n˝

n – eil÷s numeris α – direkcinis kampas

n =7, 58º45΄10˝ + 7º07΄07˝ = 65º 52΄ 17˝

r + nºn΄n˝

r - rumbas n – eil÷s numeris

n =7, ŠR 68º18΄36 + 7º07΄07˝= ŠR 75º 25΄43˝

32

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: M etodikos nurody mai. Vilnius: Technik a, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Viln ius: M okslo ir enciklop edijų leidykla, 292 p . 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius, 264 p .

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kas y ra azimutas? 2. Kada ir kam n audojame rumbus? 3. Kaip nustatomas azimutas, jei žinomas rumbas? 4. Kaip skaičiuojami rumbai? 5. Kaip apskaičiuojamas atvirkštinis direkcinis kamp as?

Atliktos užduoties pavyzdys Žr. 3.2. p oskyrį, kuriame p ateikti apskaičiavimo p avy zdžiai,o grafinio vaizdavimo eskizai p ateikti 3.2. ir 3.2. paveiksluose.

33

4. Optinių teodolitų konstrukcija ir tikrinimas Įžanga Šiame darb e ap tarsime teodolito konstrukcijos yp atumus ir išmoksime juos p atikrinti. Darbo tikslas – suvokti ir sup rasti teodolito funkcijas ir konstrukcij ą. Geb÷ti p atikrinti teodolit ą ir p arengti darbui. Suvokti teodolito konstrukcijos yp atumų svarbą geodezinių matavimų plotm÷je. Atliekdamas šį p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s graf ikos daly kų p agrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademin es valandas (2 val. – teodolito funkcijų an alizei, 2 v al. – teodolitui tikrinti). Praktinio darbo ištekliai: geodezijos labor atorija, teodolitai, ind ividualios užduoty s, literat ūra.

4.1. Teodolitų tipai Teodolitais matuojami hor izontalieji ir vertikalieji kamp ai. Teodolitas T30 (2T30) skiriamas nedid elio tikslumo geodeziniams d arbams (top ografin ei nuotraukai, matavimams staty boje). Teodolitas kartotinis, limbuose atskaitoma skaliniu mikroskop u vienoje jų p us ÷je 30" tikslumu (žr. 4.1. p av.). Optin÷s limbų atskaity mo sistemos schema ir mikroskop o maty mo laukas p avaizduoti 4.1. paveiksle. Teodolitas įstatomas į kelmelį, kuris tvirtinimo sraigtu sujun giamas su trikojo stovo (žr. 4.3. p av.) galvute.

a

35

4.1. pav. Teodolitas 2T30 (T30, 3T30) a) teodolito išorinis vaizdas: 1, 17 – pak÷limo sraigtai, 2 – kelmelis, 3 – okuliaras, 4 – limbų atskaitymo mikroskopas, 5 – vertikalus limbas, 6 – busol÷, 7 – taikiklis, 8 – žiūronas, 9 – vertikalus limbo priveržimo sraigtas, 10 – žiūrono atramos; 11 – žiūrono fokusavimo sraigtas, 12 – žiūrono mikrometrinis sraigtas, 13 – alidad÷s gulsčiuko reguliavimo sraigtelis, 14 – gulsčiukas prie alidad÷s, 15 – alidad÷s veržimo sraigtas, 16 – alidad÷s sukimo mikrometrinis sraigtas, 18 – pagrindas, 19, 20 – pri zm÷s, 22 – korpus as, 23 – veidrod÷lis, 24 – magn etin÷ rodykl÷; b) teodolito atskaitymo mikroskopų matymo laukas: atskaita teodolito T30 (3T30) horizontaliajame limbe ah = 70° 05', vertikaliajame limbe av = 358° 55'; c) teodolito atskaitymo mikroskopų matymo laukas: atskaita teodolito 2T30 horizontaliajame limbe ah = 13° 06', vertikaliajame limbe av = – 0° 28'

Teodolitas 2T5K p riklauso tiksliųjų teodolit ų unifikuotai 2T ser ijos grup ei. Jo žiūronas aukštos koky b÷s. Vaizdas ry škinamas p asukant ant žiūrono esant į žiedą (žr. 4.2. p av.). Siūlelių diafragma žiūrone įtaisy ta nejudamai, tod÷l vizavimo ašis visada sutampa su optine žiūrono ašimi ir, fokusuojant žiūroną, nekei čia savo pad÷ties. Nustatant vizavimo ašies statmenumą žiūrono sukimosi ašiai, r eguliuo jama vis ą žiūroną p akreipiant ap link aš į ekscentriniu žiedu.

4.2. pav. Teodolitas 2T5K a) 1 – žiūrono atrama, 2 – pak÷limo rankena, 3 – eks centrinis žiūrono žiedas, 4 – vizavimo kolimatorius, 5 – apšvietimo veidrod÷lis, 6 – limbo pasukimo žiedas, 7 – optinis svambalas, 8 – pagalbinio skritulio iliuminatorius, 9 – optinio svambalo dangtelis, 10 – kompensatoriaus reguliavimo sraigtelis; b) teodolito atskaitymo mikroskopų matymo laukas (limbų atskaitos: limbe ah = 13° 02,4', vertikaliajame limbe av = 0° 24,3')

36

2T5K teodolitas nekartotinis. Horizontalusis limbas p asukamas sp ecialiu p asp audžiamu 0 sraigtu. Į norimą pad÷t į limbą galima nustatyti pagal p ap ildomo skritulio 10 p adalas, matomas p ro langelius. Limbuose atskaitoma vienpusiu skaliniu mikroskop u 0,1' tikslumu. Vertikaliajame skrituly je įtaisy tas posvy rio kompensatorius, veikiantis 2" tikslumu ± 4' diap azonu.

4.3. pav. Teodolito stovas (trikojis): 1 – stovo galvut÷, 2 – tvirtinimo varžtas, 3 – stovo koja, 4 – kojos antgalis, 5 – nešimo diržas, 6 – antgalio atrama, 7 – trumpinimo ir ilginimo dalis, 8 – suveržimo diržas

Prie teodolito y ra busol÷ magn etiniams azimutams matuoti. Ji tvirtinama v iršutin÷je teodolito daly je. Tai p ailga orientavimo busol÷ (žr. 4.1. p av. a), jos nu lin÷ padala lygiagr eti su žiūrono vizavimo p lokštuma. Tod÷l vizavimo aš į galima orientuoti magnetinio mer idiano kryptimi, o p askui, nukreip us žiūroną matuojamąja kryp timi, horizontaliajame limbe atskaityti magnetinį azimut ą. Prieš matuojant limbe r eikia nustaty ti atskaitą, ly gią nuliu i.

4.2. Teodolito tikrinimas Prieš geodezinių matavimų pradžią reikia patikrinti teodolito techninę būklę ir, jei reikia, jį sureguliuoti. Tikrinamos šios p agrindin÷s s ąly gos: 1. Horizontaliojo skritulio gu ls čiavimo ašis turi būti statmena vertikaliajai teodolito sukimosi ašiai (HH ┴ VV). Teodolitas apy tikriai gu ls čiuojamas, gu ls čiukas p astatomas ly giagr ečiai su įsivaizduojama linija, einančia p er du k÷limo sraigtus, guls čiuko burbul÷ lis išp lukdomas tiksliai į vidurį ir horizontaliojo skritulio limbe atskaitoma atskaita a1. Sk aič iuojama atskaita a2 = a1 ± 180° ir sukama alidad÷, kol gaunama atskaita a2. Stebima gu lsčiuko burbul÷ lio p ad÷tis. Jei burbul÷lis nukryp o nuo vidurio daugiau kaip p er vieną p adalą, guls č iukas reguliuo jamas. Pus ÷ nuokryp io p ašalinama gu ls čiuko reguliavimo sraigteliu, kita pus ÷ – k ÷limo sraigtais. Tikrin ama ir reguliuojama, kol guls čiuko burbul ÷lis, ap sukus alidadę 180°, nenukrypsta nuo nulinio taško daugiau kaip p er vieną p adalą.

37

4.4. pav. Teodolito schema ir ašys 1 – horizontaliojo skritulio limbas, 2 – alidad÷, 3 – vertikaliojo skritulio limbas, 4 – žiūrono atramos, 5 – horizontaliojo skritulio cilindrinis gulsčiukas, 6 – žiūronas, 7 – kelmelis, 8 – k÷limo sraigtas, 9 – atskaitymų žiūron÷lis, LL – limbo plokštuma, HH – horizontaliojo skritulio cilindrinio gulsčiuko ašis, VV – vertikalioji teodolito sukimosi ašis, EE – žiūrono sukimosi ašis, CC – žiūrono vizavimo ašis

2. Vertikalusis siūlelių tinklelio siūlelis turi bū ti statmenas žiūrono sukimosi ašiai. Žiūronu vizuojama į ry škų vietov÷s tašką taip , kad jo vaizdas matyt ųsi ant vertikaliojo siūlelio. Pamažu sukant žiūroną ap ie horizontaliąją ašį, stebima, ar taškas vis ą laik ą slenka siūleliu, arba ar jis ein a bisektoriaus (dvigubo siūlelio) v iduriu.

4.5 pav. Siūlelių tinklelio pad÷ties tikrinimas

Jei taškas nukry psta daugiau kaip p er trečdal į bisektoriaus p ločio, tai, atpalaidavus okuliarą laikan čius sraigtelius, p asukama žiūrono okuliaro diafr agma. 3. Žiūrono vizavimo ašis turi būti statmena jo horizontaliajai sukimosi ašiai (CC ┴ EE). Teodolitas tiksliai guls čiuo jamas, vizuojama į tolimą ry škų tašką ir horizontaliajame limbe atskaitoma atskaita a1. Žiūronas verčiamas p er zenit ą (žiūrono atžvilgiu p akeič iama vertikaliojo skritulio p ad÷tis iš SK į SD ar atvirkš čiai) ir v÷ l vizuojama į t ą pat į tašką. Atskaitoma atskaita a2. Teoriškai tur÷t ų būti a2 = a1 ± 180°. Skirtumas a2 – (a1 ± 180°) vadinamas dviguba ko limacijos p aklaida ir žy mimas 2c.

38

Norint sumažinti alidad÷s necentriškumo (jos sukimosi ašies nesutapties su limbo p adalų centru) p oveikį 2c dy džiui, ši s ąly ga tikrinama dar k art ą, imant atskaitas p riešingoje limbo p us÷je. Teodolitai T30 ir 2T30, atp alaidavus kelmelio veržimo p rie stovo sraigt ą, kartu su kelmeliu ap sukami 180°. Patikslinus teodolito vertikalumą, iš dviejų jo p ad÷čių SK ir SD v÷l vizuojama į t ą p at į tašką ir atskaitomos atskaitos a1' ir a2'. Skaičiuo jama kita dv igubos kolimacijos p aklaidos reikšm÷. Galutin÷ 2c p aklaida bus du kartus rast ų jos reikšmių vidurkis: 2c =

[a − (a 2

1

)] [

(

)]

± 180ο + a'2 − a1' ± 180ο . 2

(4.1.)

Jei c did esn÷ už dvigubą atskaity mo p aklaidą, taisoma vizavimo ašies p ad÷tis. Prie p askutin÷s atskaitos a2' pridedama c ir gaunama teisinga atskaita a0. M ikrometriniu alidad ÷s sukimo sraigtu ši atskaita nustatoma limbe. D ÷l to vizavimo ašis CC nukryp sta nuo taško. Atp alaidavus viršutinį ir ap atinį siūlelių tinklelio diafragmos sraigtelius, šoniniais sraigteliais diafragma pastumiama tiek, kad vertikalusis siū lelis v÷l den gt ų vizavimo tašką. Sąly ga tikrin ama dar kart ą ir, jei reikia, reguliuojama p akartotinai. Kolimacijos paklaidos p oveikis kryp ties atskaitai limbe did÷ja, did ÷jant p olinkio kampui. Tačiau horizontaliojo limbo atskait ų, gaut ų vizuojant į t ą p atį tašką, esant dviem vertikaliojo skritulio p ad÷tims SK ir SD, vidurkis y ra be kolimacijos p aklaidos. Tod÷l horizontalieji kamp ai visada matuojami, esant žiūronui dviejose p ad÷tyse. 4. Žiūrono sukimosi ašis turi būti statmena teodo lito vertikalia jai sukimosi ašiai (EE ┴ VV). Teodolitas atidžiai guls č iuojamas ir vizuojama į už 20…30 m aukštai esant į tašką M (žr. 4.6. p av.) taip , kad žiūrono p olinkio kamp as ν būt ų ap ie 15…20°. Žiūronas nuleidžiamas maždaug į horizontalią pad÷t į ir ant sienos ties vertikaliuoju siū leliu p ažymimas taškas m 1. Žiūronas verčiamas p er zenit ą ir v÷ l vizuojama į tašką M. Nuleidus žiūroną, p ažy mimas taškas m 2. Jei atstumas m 1m 2 y ra ne didesnis už tinklelio bisektoriaus plot į, s ąlyga įvy kdyta.

4.6. pav. Teodolito ir žiūrono sukimosi ašių statmenumo tikrinimas

Žiūrono sukimosi ašies nestatmenumo teodolito vertikaliajai sukimosi ašiai k amp as skaičiuojamas iš formu l÷s: i′ =

m 1m 2 2S

ρ ′ ctgν ;

(4.2.)

S – atstumas nuo teodolito iki sienos; – vizavimo ašies polinkio kamp as, atskaitytas vertikaliajame teodolito ν limbe;

39

ρ' – 3438'. Ši s ą lyga tikrinama tik teodolituose T30 ir 2T30. Reguliavimo sraigteliu kr eip iamas v ienas žiūrono sukimosi ašies galas, kol vertikalusis siūlelis atsidurs viduriniame taške m 0. Ašių tarp usavio nestatmenumas eliminuo jamas, matuojant dviejose vertikaliojo skritulio p ad÷ty se – SK ir SD. 5. Optinio svambalo vizavimo ašis turi sutapti su teodolito sukimosi ašimi. Teodolitas kruop š čiai nustatomas vertikaliai. Po stovu p adedamas p op ieriaus lap as su nubr÷žtu kryžiuku. Pastumiant p op ierių, kryžiukas sutapdinamas su optinio svambalo centru (žr. 4.7. p av. I). Atp alaidavus alid adę, teodolitas p asukamas du kartus p o 120o ir žiūrima, ar svambalo žiūron÷lio koncentriniai ap skritimai nenukry p sta nuo taško (žr. 4.7. p av. II). M ažiausiojo ap skritimo spinduly s atitinka maždaug 1 mm atstumą ant žem÷s. Jei netenkinamas šis reikalav imas, svamb alas regu liuojamas.

4.7. pav. Optinio svambalo tikrinimas

6. Vertikalio jo skritulio nulio vietos (N V) a tskaitos patikrinimas (svarbus matuojant vertikaliuosius kampus). Kai žiūrono vizavimo ašis CC y ra horizontalioje p ad÷ty je, o vertikalio jo skritulio gu ls čiuko burbul÷lis amp ul÷s centre (kai veikia komp ensatorius), nulinis atskaity mo skal÷s brūkšny s turi sutapti su limbo p adalų nuliniu brūkšniu, t. y . atskaita vertikaliajame limbe turi būti ly gi nuliui (atskaita tokioje p ad÷ty je vadinama nu lio vieta ir žy mima NV). Norint rasti nulio viet ą, reikia v iduriniu hor izontaliuoju žiūrono siūleliu teodolito p ad÷ty je SK ir SD v izuoti į aiškų vietov÷s tašką ir kiekvieną kart ą, nustačius gu ls čiuko burbu l÷lį v iduryje, atskaity ti vertikaliajame limbe atskaitas K ir D. M atuojant teodolitais, kurių vertikalieji limbai turi teigiamus ir n eigiamus sektorius arba y ra į juos p adalyti, o p agrindin÷ teodolito p ad÷tis y ra SK, nulio vieta ap skaičiuojama p agal formu lę: NV =

K +D 2

(4.3.)

Teodolitams, kurių limbai sudaly ti nuo 0 iki 360o, o p agrindin ÷ p rietaiso p ad÷tis y ra SK, nulio vieta paskaičiuo jama p agal formul ę: NV =

K + D ± 180ο . 2

(4.4.)

M atuojant teodolitu 3T5KP nulio vieta ap skaičiuojama p agal formul ę: NV =

K −D . 2

Nulio vietos svy ravimas turi būti ne didesnis už trigubą atskaity mo limbe p aklaidą. 40

(4.5.)

Nulio vietos regu liavimo metodika priklauso nuo teodolito tip o: 1) Teodolituose su vertikalio jo skritulio gu ls čiuku nulio vieta NV r eguliuo jama keičiant guls čiuko pad÷t į. Alidad÷s mikro metriniu sraigtu guls čiuko burbu l÷lis įplukdomas į nulinę p ad÷t į. Sukant žiūrono mikro metrinį sraigt ą, v ertikaliajame limb e nustatoma atskaita, ly gi NV. Tuomet žiūrono vizavimo ašis y ra horizontali. Paskui guls čiuko mikrometriniu sraigtu limb e nustačius nulinę atskait ą, burbul÷ lis nup laukia iš nulin÷s p ad÷ties. Regu liav imo sraigteliais burbul ÷lį sugrąžinus į amp ul÷s vidurį, N V bus artima nuliui. 2) Regu liuojant teodolit ą su komp ensatoriumi, p irmiausia nustatoma NV atskaita vertikaliajame limbe. Tada komp ensatoriaus reguliavimo sraigteliu, esanč iu vertikaliojo skritulio atramoje, limbe nustatoma atskaita, ly gi nuliui. 3) Kai teodolite y ra tik horizontaliojo skritulio guls čiuk as, naudojamas ir vertikaliesiems kamp ams matuoti, p riartinant NV prie nulin÷s reikšm ÷s, keič iama žiūrono vizavimo ašies p ad÷tis. Daroma taip : iš abiejų pad÷č ių SK ir SD vizuojama į ry škų tašką ir, įp lukdžius guls čiuko burbul÷lį į vidur į, vertikaliajame limbe atskaitomos K ir D atskaitos. Sukant žiūroną mikrometriniu sraigtu, nustatomas ap skaičiuotas vertikalusis kamp as limbe, laik ant, kad NV atitinka 0º. Žiūrono vidurinis horizontalusis siūlelis nukry psta nuo vizavimo taško. Siūlelių žiedo reguliav imo sraigteliais vidurin is horizontalusis siūlelis sutap dinamas su stebimuoju tašku. Baigus reguliuoti, nulio vieta nustatoma pakartotinai. 7. Guls čiuko prie žiūrono ašis turi būti lygiagreti su žiūrono vizavimo ašimi. Ar teodolitas tenkina š į reikalavimą, tikrinama tada, kai juo numatoma geo metriškai niveliuoti. Tikrinama taip p at, kaip ir svarbiausioji n ively ro s ąly ga. Guls č iuko p ad÷tis keičiama reguliav imo sraigteliu. Kai gu ls čiukas sureguliuotas, įp lukdžius vertikaliojo skritulio ir žiūrono gu ls čiukų burbul÷lius į vidurį (arba veik iant kompensatoriui), atskaita vertikaliajame limbe turi būti ly gi nulio vietos atskaitai.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas susip až įsta su d÷stytojo nurodytu teodolitu ir išmoksta jį p atikrinti. Atliktus darbus ap gina.

Darbo eiga: 1. Susip ažinti su teodolitais ir jų p agrind in÷mis dalimis; 2. Susip ažinti su teodolit ų klasifikacijos p agrind iniais p rincip ais; 3. Teodolito tyrimas, tikrinimas ir analiz ÷ (teodolito tikrinimo p agrindin÷s s ąly gos); 4. Taisy mas, įvairių problemų sp rendimas.

41

Pradiniai rink iniai Teodolitai T-30, TOM, 2T5KP, 3T2KP gair÷s, matuokl÷s, kamp ų matavimo žurnalas.

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien ÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: M etodikos nurody mai. Vilnius: Technik a, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Viln ius: M okslo ir enciklop edijų leidykla, 292 p . 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius, 264 p .

Savik ontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4.

Kokios teodolito p agrindin÷s daly s? Kaip atliekamas teodolito ty rimas? Kokios teodolito tikrinimo p agrindin÷s s ąly gos? Kod÷l atliekamas teodolito taisy mas?

42

5. Horizontalių kampų matavimas (optiniais teodolitais) Įžanga Šiame darb e ap tarsime horizontalių kamp ų matavimo p agrind inius p rincip us ir išmoksime juos p ritaikyti inžinerin÷je ap linkoje. Darbo tikslas – geb÷ti išmatuoti horizontaliuosius kamp us skirtingais teodolitais bei metodais. Suvokti kamp ų matavimo y p atumus inžinerin÷je geodezinių matavimų ap linkoje. Atliekdamas šį p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, inžinerin÷s grafikos dalykų p agrindus. Praktiniam d arbui atlikti skirsime 4 akad emines valandas (2 val. – hor izontalių kamp ų matavimas ruožt ų metodu, 2 val. – horizontalių kamp ų matavimas kry p čių metodu). Praktinio darbo ištekliai: geodezijos labor atorija, teodolitai, ind ividualios užduoty s, literat ūra.

5.1. Kampo matavimo samprata Teodolitais matuojami horizontalieji ir vertikalieji k ampai (žr. 5.1. pav.). Skr ituly s su p adalomis centruojamas matuojamo horizontaliojo k amp o virš ūn÷je ir nustatomas guls čiai. Prietaiso žiūronu vizuojama p aeiliui į taškus B ir C bei skrituly je atskaitoma vert ÷s b ir c. Atskait ų skirtumas b – c lygus matuojamam k ampui β.

a b 5.1. pav. Kampų matavimo principas: a) horizontalių; b) vertikalių.

Vertikalusis kamp as matuojamas vertikaliuoju skrituliu. Vertikalusis, arba p olinkio, kamp as γ vertikalioje p lokštumoje y ra tarp krypties į tašką B ir hor izontalios krypties. Vertikalieji kamp ai gali būti teigiami ir n eigiami.

43

5.2. Teodolito parengimas darbui stotyje Tai teodolito guls čiavimas ir tikrinimo p agr indinių s ą ly gų į gy vendinimas. Siū liniu svambalu ar op tiniu / lazerin iu centry ru teodolitas centruojamas virš taško ir guls č iuojamas. Teodolitas centruojamas sutap dinant vertikaliąją sukimosi aš į su vertikalia linija, einančia p er vietov÷s tašką, kuriame statomas teodolitas. Centruojama siūliniu svamb alu arba op tiniu centry ru. Siūliniu svambalu teodolit ą galima centruoti 3…5 mm tikslumu. Dau gu moje šiuolaikin ių teodolit ų alidad ÷je y ra įmontuoti op tiniai arba lazeriniai centry rai. Op tiniu ir lazeriniu centry ru centruojama labai tiksliai (0,5 mm tikslumu). Teodolitas su stovu p astatomas virš taško pagal guls č iuką v ertikaliai ir p astumiamas ant stovo galvut ÷s taip, kad centravimo taškas būt ų matomas koncentrinių ap skritimų centre. Pasukant okuliarą, nustatomas siūlelių ry škumas.. Centruojama ir gulsč iuojama taip: regu liuojant stovo kojų ilgį ( atsukant stovo kojų tvirtinimo laikiklius), horizontaliojo skritulio gulsč iukas išp lukdomas į vidurį, tada, horizontaliojo skritulio gu ls čiukas p astatomas lygiagr ečiai su įsivaizduojama linija, einanč ia p er du k÷limo sraigtus, guls č iuko burbul÷ lis patikslinamas, sukant šiuos sraigtus į p riešingas p uses, įp lukdant į amp ul÷s vidurį, alid ad÷ sukama 90ºk amp u ir trečiuoju k ÷limo sraigtu burbul÷lis nustatomas ties nuliniu tašku. Gulsčiavimas tikrinamas dar k art ą. Vizuoti naudojamos mark÷s arba gair÷s. Vizuojama į gair÷s (žr. 5.2. p av.) ap ačią. M atuojant p avienį kamp ą, kai teodolito stov÷jimo taške y ra tik dvi kraštin÷s, taikomas ruožt ų būdas. Kai teodolito stov÷jimo taške y ra daugiau kaip dvi kryp tys, tarp kurių reikia išmatuoti kampus, taikomas kryp čių būdas. Vien ą kamp o matavimą sudaro du pusruož čiai. Kamp ai matuojami v isu ruožtu, SK ir SD.

5. 2. pav. Matymo laukas ir vizavimo į gairę pad÷tis

Išmokstama atskaity ti horizontaliame ir v ertikaliame limbuose.

5.3. Kampo matavimas ruožtų metodu Kampų matavimas ruožt ų būdu: I pusruožtis SK:
Atp alaidavus alid ad÷s veržimo sraigt ą, žiūronu vizuojama į dešinįjį tašką. Priveržus alidadę, mikrometriniu sraigtu vizuojamasis taškas sutap dinamas su vertikaliojo siūlelio bisektoriaus viduriu. Limbe atskaitoma kryptis ad.
Atp alaidavus alidad ÷s veržimo sraigtą, žiūronu vizuojama į kairįj į tašką. Priveržus alidadę, mikrometriniu sraigtu vizuojamasis taškas sutap dinamas su vertikaliojo siūlelio bisektoriaus viduriu. Limbe atskaitoma kryptis ak .

44

II p usruožtis SD:
Limbas p asukamas 1–2 laip snių kampu.
Žiūronas verčiamas p er zenit ą.
Kartojami p irmojo p usruož čio veiksmai.
5.1. lentel÷ Kampų matavimo ruožtų būdu žurnalas Limbo atskaita

T eodolitas T30 Nr. 139060 Vidutinis Kampas kampas

Stov÷jimo taškas

Pad÷tis

Vizavi mo taškas

1

2

3

4

5

SK

5 3

349° 23’ 333° 25’

15° 58’

5 3

67° 42’ 51° 43’

6

11

SD

15° 58,5’ 15° 59’

Atskaitos surašomos į žiniarašt į (žr. 5.1. lentelę). Skaičiuojami kamp ai iš p irmojo ir antrojo p usruož čių atskait ų: β = ad – ak . Jei atskaita ad yra mažesn÷ už atskaitą ak , prie ad reikia p rid÷ti 360°. Išmatuotas kamp as tarp p usruož čių matuojant teodolitu 2T30 negali skirtis dau giau nei 0,8’, o teodolitu T30 – 1,5’. Jei skirtumas didesnis, kamp as matuojamas dar kart ą. Galutin÷ kamp o reikšm÷ y ra p usruož čiais gaut ų reikšmių vidurkis.

5.4. Krypčių matavimo metodai Kampų matavimas kryp čių metodu: I p usruožtis SK:
Žiūronas nukreip iamas į 1 tašką, o limbe nustatoma atskaita, artima 0° (šiek tiek didesn÷ už 0). Tiksliai vizuojama į tašką 1 ir atskaič iuojama p radin÷ kry ptis (p radine kryp timi gali būti bet kuri ger ai matoma kry ptis).
Sukant alidadę laikrodžio rody kl÷s kryp timi, vizuojama paeiliui į 1, 2, 3, 4 ir v÷l į 1 taškus bei kiekvien ą kart ą atskaičiuojama limbe. Taškui 1 gaunamos dvi atskaitos. Jei šių atskait ų skirtumas ne didesnis už dvigub ą limbo atskaič iavimo tikslumą, tai skaičiuojamas jų vidurk is, kuris žurnale p abraukiamas.
Atp alaidavus alidad ÷s veržimo sraigt ą, žiūronu vizuojama į kair įjį tašką. Priveržus alidadę, mikrometriniu sraigtu vizuojamasis taškas sutap dinamas su vertikaliojo siūlelio bisektoriaus viduriu. Limbe atskaitoma kryptis ak . II p usruožtis SD:
Limbas p asukamas 1–2 ºk ampu.
Žiūronas verčiamas p er zenit ą. Sukant alidadę p riešinga kryptimi, negu matuojant p irmuoju p usruož čiu, vizuojama p aeiliui į 1, 4, 3, 2 ir v÷ l į 1 taškus ir kiekvieną kart ą atskaič iuojama limbe. Žurnale skaič iuojamos krypty s, jų vidutin÷s reikšm÷s ir kamp ai (žr. 5.2. lentelę). 45

5.2. lentel÷ Kampų matavimas krypčių būdu Stoties taškas

Pad÷tis

1

2

3

4

5

6

7

1 2 3 4 1

0° 01,5’ 0° 02,0’ 64° 45,5’ 119° 35,0’ 288° 18,5’ 0° 01’

0° 00,0’ 64° 44,0’ 119° 33,5’ 288° 17,0’

0° 00,0’ 64° 43,8’ 119° 33,8’ 288° 17,2’

64° 43,8’ 54° 50,0’ 168° 43,4’ 71° 42,8’

1 2 3 4 1

182° 182° 247° 302° 110° 182°

5

SK

Limbo atskaitos

T eodolitas 2T5KP Nr. 139001 Vidutin÷s Vidutiniai Kryptys kryptys kampai

Vizavi mo taškas

SD

30,0’ 30,0’ 13,5’ 04,0’ 47,5’ 30,0’

0° 00,0’ 64° 43,5’ 119° 34,0’ 288° 17,5’

Norint tiksliau išmatuoti, kamp ai matuojami dviem ir dau giau ruožt ų. Tuomet limbas p asukamas 180°/n kamp u tarp p avienių ruožt ų.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas p arengia d arbui d÷sty tojo nurodyt ą teodolit ą, išmatuoja p avienį kamp ą ruožt ų būdu bei kryp čių metodu išmatuoja keturias kry ptis. Atliktus darbus ap gina. Darbo eiga: 1. Susip ažinus su teodolitais bei juos p atikrinus, teodolit ą p arengti dirbti stotyje, t. y . centruoti ir guls č iuoti; 2. Atlikti pavienio kamp o matavim ą visu ruožtu (ruožt ų metodas); 3. Atlikti keturių kamp ų matavimus krypčių metodu (p ilnu ruožtu); 4. Teisingai užp ildyti kamp ų matavimo žurnalą, ap skaičiuoti kamp ą, kryp tis, nubraižyti abrisą.

Pradiniai rink iniai Teodolitai T-30, TOM, 2T5KP, 3T2KP gair÷s, matuokl÷s, kamp ų matavimo žurnalas.

46

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Viln ius: M okslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Step anovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: Metodikos nurody mai. Vilnius: Technik a, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: Mokslo ir enciklop edijų leidykla, 292 p . 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius, 264 p.

Savikontrol÷s k lausimai 1. Kokie naudojami kampų matavimo būdai? 2. Kaip skaičiuojamos atskaitos ir kamp ų vidurkiai? 3. Kaip atliekama kamp ų matavimo kontrol÷?

Atliktos užduoties pavyzdys Žr. 5.1. ir 5.2. lenteles.

47

6. GeoMap valdymo pagrindai Įžanga GeoMap y ra Autodesk Inc. ir InfoEra p roduktas sukurtas AutoDesk Map p rogramos p agrindu. Ši p rograma leidžia efekty viai tvarky ti lauko matavimų duomen is:
p erkelti duomenis iš elektroninių matavimo p rietais ų;
suvesti duomenis ranka iš matavimų žiniaraš č io;
ly ginti geodezinių matavimų ÷ jim ą,
sp ręsti įvairius geodezinius uždavinius,
kloti taškus atvaizduojant juos reikalingais sutartiniais ženklais;
naudoti kit ų sukurtus GIS, CAD ar rastrinius duomenimis,
p aruošti Žem÷s skly p ų kadastrinius planus, top ografines ir geodezines p ožeminių komunikacijų nuotraukas, detaliuosius p lanus,
GIS p riemon÷mis redaguoti br÷žinių atributinę infor maciją. Darbo tikslas − sup ažindinti studentus su p agrindin÷mis GeoMap funkcijomis. Atliekdamas š į p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, geodezijos, informacinių sistemų, inžinerin÷s grafikos dalykų p agrindus. Praktiniam darbu i atlikti skirsime 6 akad emin es valandas. Praktinio darbo ištekliai: komp iuterių klas÷, GeoMap p rograma, individu alios užduoty s, literat ūra.

6.1. Bendrosios sąvok os Mastelis – n audojamas sudarant įvair aus tipo p lanus. Programoje mastelis p arenkamas tam, kad braižant ir v÷liau sp ausdinant br÷žinius būt ų suderinti br÷žinio užrašai, sutartiniai ženklai ir p iket ų dy džiai p agal p asirinkto mastelio reikalavimus. Rekomenduojama mastelį nustaty ti prieš p radedant braižy mo darbus. Piketas – p rogramoje naudojamas elementas (blokas), kuriuo žy mimi aktualūs taškai. Piketai klojami p agal komandas:
Taškų imp ortas;
öjimų ly ginimas;
Koordinatinis p iketų įvedimas;
Piket ų įvedimas su p ele. Piketo blokas sudary tas iš taško ir užraš ų, kurie jam suteikia ap rašomąj ą informaciją (nu merį, vardą, aukštį) Siekiant užtikrinti braižy mo tikslumą p er p iketus, br÷žiant objektus reikia naudoti p ritraukimo p rie taško komandą. Taip užtikrinamas tikslumas. Piketo numerio reik ia:
br÷žiniui apip avidalinti;

49









reikalin gam taškui rasti; linijų ap jungimui, kai žinome p er kokius taškus reikia br÷žti ženklus. Piketo kodo reikia: p amatuotam taškui atp ažinti; sutartiniam ženklam d÷ti automatiniu būdu; linijom sujun gti, kai sutartinius ženklus reikia br÷žti p er p iketus, turinčius vienodus kodus, nurodžius piket ų numerių intervalą. Piketo aukš čio reikšm÷s reikia:
Pamatuoto taško aukš čio reikšmei (altitudei) išreikšti.

6.1. pav. Pagrindiniai GeoMap darbo įrankiai

Pagrind iniai GeoMap darbo įr ankiai p ateikti 6.1. pav.

6.2. Mastelis Mastelis – naudojamas sudarant įvairaus tipo planus. Programoje mastelis parenkamas taip, kad braižant ir v÷liau spausdinant br÷žinius būtų suderinti užrašai,

50

sutartiniai ženklai, piketų dydžiai pagal pasirinkto mastelio reikalavimus. Br÷ žinio mastelio keitimo ir konvertavimo komandos iškviečiamos iš meniu Geo / Mastelis arba iš įrankių juostos Mastelis (žr. 6.2. pav).

6.2. pav. Mastelio įrankių juosta

M asteliui konvertuoti skirtas mygtukas . Iškvietus komandą komandin÷je eilut ÷je reik÷s nurody ti naują mastelį: 1 : 100, 1: 200, 1: 500, 1: 1000, 1: 2000, 1: 5000, 1 : 10 000. My gtukas

skirtas br÷žinio mastelio keitimu i, mastelį įr ašant komandin÷ je eilut ÷je. M y gtukas

skirtas br÷žinio p eržiūrai A3 standarto lap e.

6.3. Piketų k lojimas

Tašk ų importas – komanda iškvieč iama:
Ιškvietus meniu ko mandą Geo / Tašk ų importas;


Irankių juostoje Informacija p asp audus mygtuką Iškvietus komandą pasirodžiusiame failo nurody mo lan ge reik÷s nurody ti tekstinį failą, kuriame y ra informacija apie p iketus. Komandin÷je eilut÷je files of typ e būtina nurodyti, iš kokio p rietaiso y ra p aimti duomeny s. Nurodę reikiam ą failą spauskite my gtuką Open. Po šių veiksmų p iketai bus imp ortuoti į br÷žinį. Koordinatinis piketų įvedimas. Komanda įvedami p iketai, koordinat ÷s nurodomos klaviat ūra. Komanda iškviečiama keliais būdais:
Iškvietus meniu komandą Geo / Koordinatin is piketų įvedimas;
Įrankių juostoje Informacija sp ustel÷jus my gtuką .
Iškvietus komandą tolesnių veiksmų seka y ra tokia:
Įveskite p iketo X koordinat ę, kurios dešimtoji dalis atskirta tašku (p vz.; 1012.25) ir sp ustel÷kite ENTER.
Įveskite p iketo Y koordinat ę, kurios d ešimtoji d alis atskirta tašku (p vz.; 2245.27) ir sp ustel÷kite ENTER.
Jei reik ia, nurody kite p iketo aukšt į, numerį ir kodą. Ar reik ÷s įvesti šiuos p arametrus p riklauso nuo to, kaip nurodytas šių p arametrų p risky rimas piketų nustatymuose.
Komanda kartojama nuo 1 p unkto. Jei norite p abaigti komandą, sp auskite ENTER.
Piketų įvedimas pele.
Komanda atliek amas p iketų įvedimas p ele. Komanda iškviečiama k eliais būdais:
Iškvietus meniu komandą Geo / Piketų įvedimas pele;
Įrankių juostoje Informacija sp ustel÷jus my gtuką 51

;


Iškvietus komandą tolesnių veiksmų seka y ra tokia:
Su pele nurody kite p iketo pad÷t į ekrane;
Jei reik ia, nurody kite p iketo aukšt į, numerį ir kodą. Ar reik ÷s įvesti šiuos parametrus p riklauso nuo to, kaip nurodytas šių p arametrų p risky rimas piketų nustatymuose;
Komanda kartojama iš naujo. Jei norite baigti komandą, sp ustel÷kite ENTER.

6.4. Ribų sujungimas Skly po riboms sujungti naudojamas įrankių juostoje esantis my gtukas , arba komanda Geo / Ženklai / Sklypo riba. Komandin÷je eilut÷je p rograma prašo Pradžia:, nurodome p irmą sklyp o ribos tašką, p rograma p rašo Toliau:, tada nurodome sekan čius taškus. Komandą baigti galima neuždarius skly p o ribos, sp ustel÷jus p arb a ŠM (šoninis meniu) p arinkus Pabaiga. O uždaryti sklyp o ribą p asp audus u arba ŠM p arinkus Uždaryti. Kai sklyp o riba sudaryta iš daug taškų ir taškai turi atitinkamą kodą, ribą p atartina sujungti naudojant komand ą Geo / Ženklai / Lin ijinis ženklas p er taškų numerius arba spustel÷jus Linijin is ženklas per tašk ų numerius my gtuką ir grup ÷je Sienos ir ribos p arinkus ženklą Sklypų ribos. Jungiant ribą šiuo būdu, p rograma atrenka tik tuos taškus, kurie turi nurody t ą kodą. Taip sutaup oma daug laiko, n es taškų nereikia nurody ti rankiniu būdu.

6.5. Linijų anotacijos Komanda nurody tai laužtei arba linijai ant vis ų jos segment ų sudedami atstumų užrašai. Atstumų užrašai dedami pagal linijos anotacijos nustatymuose nurody tus nustaty mus. Komanda iškviečiama k eliais būdais:
Iškvietus meniu komandą Geo / Užrašai / Linijų anotacijos;


Įrankių juostoje Užrašai spustel÷jus my gtuką ;
Komandin÷je eilut÷je įv edus komandą GEOM AP_LINIJUANOTACIJOS. Iškvietus komandą reikia nurody ti liniją arb a laužt ę, kurios segmentus reikia anotuoti. Linijų atstum ų užrašymas. Komanda nustatomas atstumas tarp dviejų nurody t ų taškų. Atstumo užrašas p asukamas p agal linij ą arba nurody tu kamp u. Pasukimo tip as nurodomas linijos anotacijos nustatymuose . Taip p at anotacija ap valinama tokiu tikslumu, koks nurody tas linijos anotacijos nustatymuose. Komanda iškvie čiama keliais būdais:
Iškvietus meniu komandą Geo / Užrašai / Linijų atstumai;
Įrankių juostoje Užrašai spustel÷jus my gtuką ;
Komandin÷je eilut ÷je įv edus komandą GEOM AP_UZRASAI_ATSTUMAI. Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia:
Nurody kite p irmą atskaitos tašką. Tašką galima nurodyti su pele arba iš šoninio meniu p asirinkti komandą Surasti ir nurody ti p iketo numerį. Jei p iketas nurodytas gerai, sp ustel÷kite ENTER, jei ne, išsirink ite iš šoninio meniu komand ą Ne ir k artokite p iketo nurody mo procedūrą;
Taip p at nurody kite antrą atskaitos p iket ą;

52


Užrašomas linijos ilgis. Užtvirtinti sp ustel÷kite ENTER, arba užrašy kite reikiamą linijos ilgį ir tada − ENTER;
Su pel÷s kairiu k lavišu nuveskite užraš ą į reikiamą viet ą;
Komanda kartojama nuo pirmo p unkto. Jei norite p abaigti komand ą, sp ustel÷kite ENTER.

6.6. Namų braižymas ratu Yra komanda linijo ms stačiais kampais, nurody tu atstumu braižyti. Pradin÷ kryp tis keičiasi braižant kiekvieną atkarp ą. Linijos verteksuose uždedami p iketai.

6.2. pav. Namų braižymas ratu

Κο manda iškvieč iama keliais būdais:
Ιškvietus meniu ko mandą Geo / Uždaviniai / Namų braižymas ratu;


Įrankių juostoje Uždaviniai sp ustel÷jus mygtuką ;
Komandin÷je eilut ÷je įv edus komandą GEOM AP_UZDAVINIAI_NAMAI. Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia:
Nurody kite p irmą atskaitos p iket ą P1. Piket ą galima nurodyti su p ele arba iš šoninio meniu p asirinkti komandą Surasti ir nurody ti piketo numerį. Jei p iketas nurodytas gerai, spustel÷kite ENTER, jei ne, išsirinkite iš šoninio meniu komandą Ne ir kartokite p iketo nurody mo p rocedūrą.
Taip p at nurody kite antrą atskaitos p iket ą P2.
Užrašomas atstumas tarp p iket ų P1 ir P2. Jei jis tenkina, spustel÷kite ENTER, jei ne įveskite reikiamą atstumą ir sp auskite ENTER. Toliau nurodykite linijos br÷žimo kry pt į ir atstumą. Kryp tis gali būti kair÷n (-), dešin÷n (+), p irmy n (>) ir atgal (<). Tarkime, kad norite nuo pradin÷s nurodytos kryp ties br÷žti linij ą į dešinę, kurios atstumas 10. Tokiu atveju turite rašy ti +10 ir sp ustel÷ti ENTER.
Jei reikia, nurody kite p iketo aukšt į, numerį ir kod ą. Ar reik÷s įv esti šiuos parametrus, p riklauso nuo to, kaip nurodytas šių p arametrų p risky rimas piketų nustatymuose.
Komanda kartojama. Taip braižote tol, kol nubr÷žiate reikiamą lin iją. Linijos kryptis nurodoma nuo p askutin÷s braižy tos linijos.

6.7. Sutartiniai ženklai Sutartinius ženklus p arinkti ir p akloti galima iškvietus įrankių juostą Ženklai arba iš viršutinio menių Geo / Ženklai.

53

6.3. pav. Įrankių juosta ženklai

Parinkus Taškinių ženklų d÷jimas su dialogu , iškviečiamas sutartinių taškinių ženklų p arinkties dialogas (žr. 6.4. p av.). Išsirinkus reikalin gą sutartinį ženklą, p rograma p rašo Nurodykite ženklo pad÷ tį p lane < ENTER-pabaiga>:, p arenkame ženklo įterp ties viet ą, tada p rograma prašo, pasukimo kampas:, nurodome jo p asukimo kamp ą, komandai baigti sp ustelsim Enter. Parinkus Taškinių ženklų d÷jimas

, p rograma ded a jau išrinktą ženklą. Įrankių juostoje

esantis my gtukas Vartotojo taškinis ženklas − tai p avyzdinis my gtuko modelis. Jei v artotojas p ageidau ja sutartinį ženklą p arinkti mygtuku, šio mygtuko nustatymus galima perkop ijuoti kuriant naują my gtuką, tik reik ia pakeisti unikalų ženklo kod ą.

6.4. pav. Taškinių ženklų d÷jimo dialogas

Parinkus Linijin ių ženklų d÷jimas su dialogu , iškviečiamas sutartinių taškinių ženklų p arinkties dialo gas (žr. 6.6. p av.). Išsirinkus reikalin gą sutartinį ženklą, p rograma p rašo Pradžia:,

54

tada p ele reikia nurody ti linijos p radžios tašką. Ekrano dešin÷je šoniniame meniu atsiranda galimi greiti p asirinkimai (žr. 6.5. p av.).

6.5. pav. Galimi šoninio meniu pasirinkimai

Parinkus p irmą linijos tašką, p rograma komandin÷ je eilut ÷je p arodo p arinkto taško koordinat ę ir p rašo Toliau:, tada pele reikia nurody ti kit ą linijos tašką. Tada v÷l šoniniame meniu atsiranda galimi greiti p asirinkties būdai (žr. 6.7 pav).

6.6. pav. Linijinių ženklų braižy mo dialogas

55

6.7. pav. Galimi pasirinkimai iš šoninio meniu

Parinkus linijos lūžio tašką, p rograma komandin ÷je eilut ÷je p arodo p arinkto taško koordinat ę ir p rašo „Toliau:“ , p el÷s p agalb a reik ia nurody ti sekant į linijos lūžio tašką. Šoniniame meniu atsiranda pasirinkimai (žr. 6.8. p av). Parinkus trečią lūžio tašką, šoniniame meniu atsiranda dar vienas p arinkimas – Uždaryti. Progr ama p rašys br÷žti Toliau, tol kol p arinksite Pabaiga, arba Uždaryti p arinkimą šoniniame meniu.

6.8. pav. Galimi pasirinkimai šoniniame meniu

Užbaigus linijos br÷žim ą (jei nustatyta nustaty muose), p rograma klausia ar išly ginti linijos kontūrą. Jei kont ūrą reikia suap valinti, programo je realizuoti 2 kont ūro ap valinimo metodai – Lanku ir Splainu. Lanko metodu kont ūras suap valinamas p er lūžio taškus, o spla ino – minimaliai nutolus nuo lūžio taškų. Išly ginus kont ūrą splaino metodu, galima nustatyti apvalinimo tikslumą – t.y. p ap ildomų lūžio taškų kiekį (žr. 6.9. p av.).

56

6.9. pav. Linijų išlyginimo būdai

My gtukas Linijinis ženklas per taškų numerius , leidžia br÷žti linijas įv edant p iket ų numerius ar jų intervalą. Šią komand ą p atogu naudoti, kai p iketai tvarkin gai koduojami. Par inkus komandą ekran e pasirodo sutartinių ženklų parinkties dialogas, išrinkus ženklą p rograma komandin÷ je eilut ÷je p rašo Piketų numeriai:, čia reik ia nurodyti p iket ų numerous, per kuriuos bus br÷žiama linija, norint kad p rograma br÷žt ų linij ą p er p avienius p iketus, komandin÷je eilut ÷je reikia įvesti jų numerius atskiriant juos kableliu – 1, 3, 8 ir t.t. Jei reikia nurodyti p iket ų numerių intervalą, tarp jų dedamas minuso ženklas 1–110. Nurodžius p iket ų numerous, p er kuriuos bus br÷žiama lin ija, p rograma klausia ar bus naudojamas p iket ų kodų filtras: Piketų kodai :, jei pasp ausime Enter, p rograma linij ą br÷š p er nurodytus taškus. Jei komandin÷je eilut ÷je įvesime p iketo kodą, p rograma linij ą br÷š tik p er tuos piketus, kurių kodo reikšm÷ atitinka įvest ąją. Parinkus Linijinių ženklų d÷ jimas , p rograma br ÷žia anksčiau išrinkt ą ženklą. Įrankių juostoje esantis my gtukas Vartotojo linijinis ženklas naudojamas kaip p avyzdinis my gtuko modelis. Jei vartotojas p ageid auja sutartinį ženklą p arinkti mygtuku, šio my gtuko nustaty mus galima p erkop ijuoti kuriant naują my gtuką, tik reik ia p akeisti Unikalų ženklo kodą.

Kelių braižymas. Linijinių ženklų grup÷je p asirinkus K elia i, išsirinkus reikalin gą sutartinį ženklą p rograma p rašo: Plotis <4.0000 >:, įvedame braižomo kelio p lot į (br÷žiant geležinkelio ženkl ą, kelio p lotis nereikalin gas). Įvedus p lot į, p rograma p rašo Pritraukimo parametras [Ašis/Dešin÷/Kair ÷]:, č ia reikia p arinkti kelio br ÷žimo metodą (žr. 6.10. p av.).

6.10. pav. Pritraukimo parametrų nustatymo būdai

57

Parinkus metodą, p rograma p rašo Nurodykite pradžią:, tada pele reikia nurody ti kelio linijos p radžios tašką. Šoniniame men iu atsiranda p arinkties komandos (žr. 6.11. p av.)

6.11. pav. Galima pasirinkti iš šoniniomeniu

Parinkus p irmą kelio lin ijos tašką, p rograma komandin÷ je eilut ÷je p arodo p arinkto taško koordinat ę ir p rašo Toliau:, tada pelereikia nurody ti kit ą linijos tašką. Tada v÷l šoniniame meniu atsiranda galimos gr eitos parinkties komandos (žr. 6.12. p av.).

6.12. pav. Galima pasirinkti iš šoninio meniu

Parinkus kelio linijos lūžio tašką, p rograma komandin÷ je eilut ÷je p arodo p arinkto taško koordinat ę ir p rašo Toliau:, p ele reikia nurody ti kit ą linijos lūžio tašką. Šoniniame meniu atsiranda p arinkties komandos (žr. 6.13. pav.).

6.13. pav. Galima pasirinkti iš šoninio meniu

58

Parinkus trečią lūžio tašką, šonin iame meniu atsiranda dar v iena p arinkties galimy b÷ – Uždaryti. Programa p rašys br÷žti Toliau, tol kol p arinksite Pabaiga, arba Uždaryti iš šoninio meniu. Kaip ir linijinių ženklų braižy mo funkcijoje, baigus kelio br÷žimą, p rograma klausia, ar išly ginti linijos kont ūrą. Programa br÷žia anks č iau išrinktą ženklą. Parinkus Plotin ių ženklų d÷jimas su dialogu p arinkties dialogas (žr. 6.14. p av.).

, iškviečiamas sutartinių p lotinių ženklų

6.14. pav. Plotinių ženklų brai žymo dialogas

Išsirinkus reikalin gą sutartinį ženklą, p rograma p rašo Užpildymo mastelis <1>:, čia galima nurodyti ženklo užp ildy mo tankumą. Parinkus 1 p rogramą, ženklą br aižo tokį, koks turi būti laikantis GKTR standarto, tačiau jei reikia, kad atstumas tarp ženklo elementų būt ų didesnis ar mažesnis – galite įvesti atitinkamą mastelio reikšmę.
Parinkus užp ildymo mastelį programa klausia Kaip žym ÷site štrichuojamą plotą? [Objektu/Taškais/Sritimi] :.
Jei teritorija, kurią reik ia užp ildy ti y ra uždara p olilinija, reikia p arinkti, kad žy m÷sime Objektu. Tada p rograma prašy s: Nurodykite štrichuojamą plotą:.
Jei žinome tik teritorijos kamp inius taškus, reikia p arinkti – Taškais. Tada p rograma p rašy s: Nurodykite pradžios taška:.
Jei teritorijoje y ra kit ų objekt ų, kurie neturi užsip ildyti, reikia p arinkti Sritimi (p lotinis ženklas turi būti Hatch tip o). Tada programa k lausia, Ar štrichuo ti srities viduje esančius objektus? [Taip /Ne] : ir p arinkus Taip arba Ne prašy s: Nurodykite štrichuojamo uždaro kontūro vidinį tašką:. 59


Parinkus Plotin ių ženklų d÷jimas , p rograma deda anks čiau išrinkt ą ženklą. Įrankių juostoje esantis my gtukas Vartotojo plotin is ženklas naudojamas kaip p avyzdinis my gtuko modelis. Jei vartotojas p ageid auja sutartinį ženklą p arinkti mygtuku, šio my gtuko nustaty mus galima p erkop ijuoti kuriant naują my gtuką, tik reikia p akeisti unikalų ženklo kodą.

6.8. Užrašai Komanda skirta norimam tekstui įrašyti br÷žiny je. Komanda iškviečiama k eliais būdais:
Ιškvietus meniu ko mandą Geo→Užrašai→Užrašas;















Įrankių juostoje Užrašai p asp audus my gtuką ; Komandin÷je eilut ÷je įv edus komandą GEOM AP_UZRASAI_UZRASAS. Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: Komandin÷je eilut÷je p erskaity kite teksto stiliaus pavadinimą. Jei jis jus tenkina, sp ustel÷kite ENTER, jei ne – komandin÷ je eilut ÷je arba iš šoninio meniu atsakykite neigiamai. Teksto stiliui pakeisti naudokite Geo nustatymuose esančius Užrašų anotacijų nustatymus. Iš šoninio meniu p asirinkite teksto p ririšimo tip ą. Pririšimo tip as gali būti vidurys, centras, dešinys, kairys. Klaviat ūra įveskite teksto aukšt į ir sp auskite ENTER. Klaviat ūra įv eskite norimą arba iš šoninio meniu išsirinkite standartinį užraš ą ir sp ustel÷kite ENTER. Pele nurodykite užrašo p ad÷jimo viet ą br÷žiny je. Pel÷s kair iuoju klavišu arba klav iat ūra komandin÷ je eilut ÷je nurody kite teksto p asukimo kamp ą. Komanda kartojama. Komandai užbaigti iš šonin io meniu p asirinkite Pabaiga ir sp ustel÷kite ENTER.

6.9. Koordinačių tinklelio sud÷jimas Komanda sudedamas koordinačių tinklas, ir jeigu reik ia, nurodo mos koordinat ÷s. Komand a iškviečiama k eliais būdais:
Iškvietus meniu komandą Geo / Užrašai / Koordinačių tinklelis;









Įrankių juostoje Užrašai spustel÷jus my gtuką ; komandin÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOM AP_UZRASAI_TINKLAS. Iškvietus komandą tolesnių veiksmų seka tokia: Pel÷s kairiuoju klavišu nurody kite reikiamus tinklo taškus; Dešiniuoju pel÷s klavišu baikite d÷ti tinklą; Jei reikia tinklo koordina čių, sp ustel÷kite ENTER, jei nereik ia, iš šoninio meniu išsirinkite komandą N e ir komanda p abaigiama;
Jei sp ustel÷jote ENTER p el÷s kairiuoju klav išu, nurody kite tinklo tašką, kuriam reikia koordinačių;
Pel÷s kairiuoju klavišu nurody kite X koordinat ÷s užrašo pasukimo kampą ir p ad÷kite užraš ą į reikiamą viet ą;

60


Taip p at užrašy kite Y koordinat ę.
Jei reik ia kit ų tinklo koordina čių ko manda kartojate. Jei norite pabaigti ko mandą, sp auskite ENTER. Koordinačių tinklelio ženklas imamas toks, koks nurodytas Koordinačių tinklelio nustatymuose.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duoti taškai su žinomomis koordinat ÷mis. Vadovaud amiesi abrisu išbraižy kite sit uaciją. Darbo eiga: 1 .Sukurti naują f ail ą. Br÷žinio mastelis M 1: 500; 2. Suvesti duotas koordinates; 3. Ap jungti sklypo ribas ir surašyti linijų ilgius; 4. Imp ortuoti matavimo duomenis; 5. Vadovau jantis abrisu išbraižyti situaciją.

Pradiniai rink iniai Individualios užduoty s, kuriose p ateiktos sklyp o ribų koordinat ÷s, matavimo duomeny s (tekstinis failas su koordinat ÷mis), abrisas.

Literatūra 1. GeoMap 2008 vartotojo vadovas. 2007. Vilnius: UAB InfoEra.

Savikontrol÷s klausimai 1. Kokiomis komandomis klojami piketai? 2. Kaip braižomi p astatai naudojant komandą Nam ų braižymas ratu? 3. Kokie sutartiniai ženklai priskiriami taškinių ženklų grupei? 4. Kokie sutartiniai ženklai priskiriami lin ijin ių ženklų grupei? 5. Kokie sutartiniai ženklai priskiriami p lotinių ženklų grupei? 61

Atlik tos užduoties pavyzdys Darbo eiga: 1. Sukurti naują d arbą (br÷žinio užsau gojimo viet ą nurodo d÷sty tojas). M astelis M 1: 500 2. Įvesti sklypo p os ūkio taškų koordinates ir surašyti linijų ilgį. 6.1. lentel÷ Sklypo posūkio taškų koordinat÷s Nr. 1. 2. 3. 4.

X koordinat÷ 6080465.88 6080462.04 6080424.29 6080428.53

Y koordinat÷ 494100.71 494141.44 494136.79 494095.94

3. Atlikti matavimo duomenų imp ortą.(imp ortuojamo tekstinio failo viet ą nurodo d÷sty tojas) 1 6080465.88 494100.71 2 6080464.53 494115.03 3 6080427.12 494109.49 4 6080428.53 494095.94 5 6080425.89 494091.49 6 6080423.57 494114.72 7 6080421.05 494139.98 8 6080454.38 494115.67 9 6080452.30 494129.00 10 6080458.67 494133.87 11 6080434.92 494129.94 12 6080435.20 494115.93

0 0 0 0 0 0 0 0 0

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0 0 0

6.15. pav. Matavimo duomenų failo turinys

4. Naudojantis abrisu (žr. 6.16. p av.) išbraižyti situaciją.

62

6.16. pav. Sklypo abrisas

a. Pastatų ženklų braižymas p agal komandą pastatų braižymas ratu br÷žiame p astatą p er p iketus: 8, 9 (žr. 6.17. p av.).

6.17. pav. Pastatų braižymas ratu

b. Taškinių ženklų braižy mas (hidrografijos ženklų grup ÷je susirand ame ženkl ą Šulin ys su rentiniu ir išbraižome p iketo Nr. 12 vietoje (žr. 6.18. p av.).

63

6.18. pav. Šulinys su rentiniu

c. Linijinių ženklų braižy mas: - Linijin ių ženklų grup ÷je pasirenkame Keliai ir linijinį ženklą Kelias su danga. Kelią br÷žiame 4 m p ločio pasirinkdami pritraukimo p arametrą Ašis per piketus: 5, 6, 7. - Linijin ių ženklų grup ÷je p asirenkame Augmenija, p asirenkame linijinį ženklą kr ūmų juostos ir gyvatvor ÷s ir br÷žiame p er p iketus: 10, 11. - Linijinių ženklų grup ÷je Ribos ir sienos p asirenkame ženklą Žem÷naudų ribos ir br ÷žiame uždarą kont ūrą tarp piket ų: 1, 2, 3, 4, 1. d. Plotinių ženklų braižymas: - Plotinių ženklų grup ÷je p asirenkame Kultūrin ÷ augmenija ir plotinį ženklą Orentuotas vaismedžių sodas. Nurodome objektą (uždarą kont ūrą tarp p iket ų 1, 2, 3, 4, 1). e. Sudedame anotacijas (užrašus): M G, AKACIJ Ų G., kiemas. f. Sudedame koordin ačių tinklekį. 5. Galutiniame br ÷žiny je nevaizduojami p iketai, jų numer iai b ei linijų anotacijos.

64

7. Teodolitin÷ (horizontalioji) nuotrauka Įžanga Šiame d arbe ap tarsime teodolitin ÷s nuotraukos sudarymo pagrindinius principus ir išmoksime juos pritaikyti geografin ÷je aplinkoje. Darbo tikslas − Naudojantis teodolitinio ÷jimo schema geb÷ti apskaičiuoti uždaro ir išt ęst ų ÷jim ų tašk ų koordinates bei pagal situacijos nuotraukos abrisus ir sutartinių ženklų nurodymus nubraižyti teodolitin ÷s nuotraukos planą. Suvokti teodolitinių ÷jim ų ypatumus bei svarbą geodezinių matavim ų plotm÷je.

Atliekdamas šį p raktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų p agrindus. Praktinį darbą suskaidysime į tris etapus, jam atlikti skirsime 18 akademinių v alandų :
uždaro ir ištęsto teodolitinių ÷jimų skaičiavimas (skiriamos 4 ak ademin÷s valandos);
teodolitin÷s nuotraukos p lano braižy mas M 1: 500 klasikiniu būdu bei p lano įforminimas p agal sutartinius ženklus (skiriamos 8 akademin÷s valandos
teodolitin÷s nuotraukos plano braižy mas bei plano įforminimas M 1: 500 GeoMap p rograma (skiriamos 6 akademin ÷s valandos).

7.1. Teodolitin÷s nuotrauk os pagrindo sudarymas Uždaru teodolitiniu ÷jimu v adinamas nuolatiniais arba laikin ais ženklais v ietov÷je nužym÷tas daugiakamp is, kurio kraštinių ilgiai ir hor izontalūs kamp ai tarp jų išmatuoti. Pagal šiuos duomenis ap skaičiuojamos vietov÷je p aženklint ų taškų stačiakamp÷s koordinat ÷s. Teodolitiniai ÷jimai daro mi nor int sudary ti top ografin÷s nuotraukos horizontalųjį p agrindą. Uždaras teodolitinis ÷jimas gali būti savarankiškas nuotraukos horizontalusis geodezinis p agrindas. Jo viduje esantis teodolitinis ÷ jimas vadinamas diagonaliniu. Dažnai teodolitiniai ÷jimai daro mi tarp dviejų aukštesn÷s klas ÷s geodezinių punkt ų. Skai čiuojant teodolitinio ÷jimo taškų koordinates, busole išmatuojamas vienos ar kelių kraštinių magnetiniai azimutai. Taškų koordin at ÷s gali būti skaič iuojamos laisvai pasirinktoje koordinačių sistemoje. Taškų vietos p arenkamos labai atidžiai, kur geras matomumas į visas p uses ir p atogios s ąlygos horizontaliems kamp ams ir atstumams matuoti. Atstumai tarp taškų tur÷t ų būti daugmaž vienodi. Braižoma teodolitinio ÷ jimo sch ema (žr. 7.1. p av.).

65

7.1. pav. Teodolitinių ÷jimų schema: uždaras su diagonaliniu ÷jimu

7.2. Situacijos nuotraukos sudarymas Baigus matuoti p oligono ribas, daroma smulki situacijos nuotrauka. J ą darant, visi būdin gi vietov÷s kont ūrų ir objekt ų taškai susiejami su teodolitinių ÷jimų taškais ir kraštin÷mis, sudarančiais nuotraukos pagrindą. M atuojama taip , kad v ÷liau, turint p lane teodolitinių ÷ jimų taškus ir kraštines, būt ų galima p lano masteliu nubr aižy ti vis ą vietov÷s situaciją. Nuotraukos abriso p aaiškinimas (žr. 7.2. p av.): statmenų būdu atlikta p astat ų nuotrauka nuo teodolitinio ÷jimo kr aštin÷s 1–2. Šioje kraštin÷je ištiesiama 50 m ilgio rulet ÷, ekeriu k eliami statmeny s į p astat ų kampus. Rulet ÷je atskaitomi atstumai nuo 1 taško ik i statmenų p agrindų. Statmenų ilgiai matuojami kita ru lete. D÷l kontrol÷s matuojami p astat ų ilgiai. Vien aaukščio p astato kamp ų nuotrauka atlikta p oliniu būdu matuojant kryptis teodolitu, o rulete atstumus. Dviaukš čio p astato kamp o ir šulinio Š pad÷ty s matuotos linijin÷ mis sankirtomis iš 2− 3 linijoje fiksuot ų taškų ir iš p astat ų kamp ų. Nuo šių taškų rulete matuojami atstumai iki p astato kampo ir šulinio. M edis užfiksuotas kamp in÷s sankirtos būdu. M atuojant lauke, visada sudaro mas į matuojam ąjį sklyp ą p anašus br÷žiny s, vadinamas abrisu. Abrisas y ra svarbiausias doku mentas, kuriuo r emiantis sudaromas p lanas. Jis braižomas vidutinio kietumo pap rastu p ieštuku. Abrise p arodomos visos matuojamosios linijos ir surašomi visi matavimų duomeny s. Abrisas sudaromas nesinaudojant masteline lin iuote – linijų ilgiai br÷žiami iš akies. Abrisas braižomas nuo lap o ap ačios į virš ų, naudo jantis nedid eliu trikampiu, švariai, įskaitomai ir gražiai, kad jis būt ų visiems sup rantamas. Abriso p avyzdy s p ateiktas 7.2. p aveiksle.

66

7.2. pav. Nuotraukos abrisas

7.3. Teodolitin÷s nuotrauk os pagrindo tašk ų k oordinačių skaičiavimas Turint teodolitinių ÷jimų schem ą (žr. 7.1. p av.), kur išmatuoti kamp ai ir p ateiktos linijų horizontaliųjų p rojekcijų reikšm÷s, ap skaičiuojamos teodolitinių ÷ jimų koord inat ÷s. 1. Matavimo rezultatų surašymas, kampinio nes ąryšio skaičiavimas ir išd÷stymas 0 Teodolitinių ÷jimų kamp ai matuojami teodolitais vienu ruožtu keičiant ne dau giau k aip 3 limbo p ad÷tį tarp pusruož čių. Reikšm÷s gali skirtis nuo 0' ,8 iki 1' . Kai ÷jimas uždaras, matuojami vidaus kampai β 1, β2,… β n. Teorin÷ vidaus kampų suma: ο ∑ β t = 180 (n − 2);

čia

(7.2.)

n – p oligono (dau giakamp io) kamp ų skaičius. n

Skai čiuojama išmatuot ų kamp ų suma ∑ βi . i =1

D ÷l matavimo p aklaidų gaunamas skirtumas vadinamas nes ąry šiu: n

f β = ∑ β i − ∑ β t ;; i =1

67

(7.3.)

Tikrinama, ar n es ąryšis y ra leistinas. Uždarų p oligonų ir taip p at aukštesn÷s klas ÷s taškų teodolitinių ÷jimų leistini kamp iniai n es ąry šiai skaičiuo jami p agal šią formu lę: f β = 1′ n . i

(7.4.)

Kampų matavimo tikslumas tikrinamas ap skaičiuojant kamp inį nes ąry š į fβ . Kai fβ ≤ fβ t, skaičiuojama kiekvieno teodolitinio ÷jimo kampo p ataisa. Pataisos vβ i ženklas y ra p riešingas nes ąry šio ženklui. Pataisa skaičiuojama taip : fβ (7.5.) vβ = − ; i n n

∑ vβ i = − f β .

(7.6.)

i =1

Pataisos vβ i pridedamos p rie išmatuot ų kamp ų vidurkių 0,1' tikslumu. 2. Teodolitin ÷s nuotraukos poligono linijų direkcinių kampų ir rumbų skaičiavimas Teodolitinio ÷jimo lin ijų direkciniai kamp ai p agal p ataisytus dešiniuosius kamp us β i skaičiuojami p agal ši ą formul ę: α i = α i −1 + 180 ο − β i ;

(7.7.)

α i = α i−1 + γ i − 180ο.

(7.8.)

p agal kairiuosius kamp us γ :

Uždaro ÷jimo direkcin ių kamp ų skaičiavimas tikrinamas, skaič iuojant p radin÷s linijos direkcin į kamp ą: α1−2 = α n−1 + 180ο − β1 .

(7.9.)

Rumbų skaičiavimas p agal direkcinius kampus p arody tas 3.1. lentel÷je. 3. Poligono koordinačių prieaug ių ir koordinačių skaičiavimas Žinant teodolitinio ÷jimo linijų dir ekcin ius kamp us ir jų horizontaliųjų p rojekcijų ilgius, skaičiuojami k iekvienos linijos koordinačių p rieau giai ∆x ir ∆y: ∆xi = S i ⋅ cos α i ; (7.10.) ∆y i = S i ⋅ sin α i .

(7.11.)

Uždaro teodolitinio ÷jimo koordina čių p rieau gių suma, jei n ebūt ų matavimo p aklaidų, tur÷tų būti ly gi nuliui, tač iau, sud÷j ę p rieaugių sumas gaun ame nes ąry š į fx , fy : n

∑ ∆x i = f x ;

(7.12.)

∑ ∆y i = f y .

(7.13.)

i =1 n i =1

Skai čiuojamas teodolitinio ÷jimo linijin is nes ąry šis :

68

f x2 + f y2 .

fs =

(7.14.)

n

Dy džio f s ir teodolitinio ÷jimo ilgio (p erimetro) ∑ Si santykis vadinamas teodolitinio ÷jimo i= 1

santykiniu nes ąry šiu:

fs n

=

∑Si

1 . N

(7.15.)

i =1

Santykinis nes ąryšis 1/N yra teodolitinio ÷jimo tikslumo rodiklis. Jis turi būti ne didesnis kaip 1./.2000 ÷jimo ilgio. Kai teodolitinių ÷jimų nes ąryšiai leistini, skai čiuojamos pataisos v ∆xi ir v ∆yi kiekvienos linijos koordinačių prieaugiui proporcingai tos linijos ilgiui: fx v ∆x i = − ⋅ Si; n (7.16.) ∑ Si i=1

v∆y = − i

fy n

⋅Si.

∑ Si

(7.17.)

i =1

Pataisius koordinačių prieaugius, skai čiuojamos visų teodolitinių ÷jimo taškų koordinat ÷s: X i = X i −1 ± ∆x i ; (7.18.) Yi = Yi−1 ± ∆yi .

(7.19.)

Koordinačių skaič iavimo eigą reikia tikrinti. Prie paskutin÷s gautos koordinat ÷s prid÷ję paskutinį prieaugį, turime gauti pirmojo taško koordinat ę: X 1 = X n ± ∆x n; (7.20.) Y1 = Y n ± ∆y n .

(7.21.)

Duomenys surašomi į koordinačių skai čiavimo žiniarašt į (žr. 7.2 lentelę). 4. Teodolitin ÷s nuotraukos ištęstų ÷jim ų taškų koordinačių skaičiavimas Poligono viduje esantis teodolitinis ÷jimas vadinamas diagonaliniu. Kai teodolitinis ÷jimas yra tarp aukštesn÷s klas ÷s tinklo taškų ar tarp uždaro poligono taškų, kurių koordinat ÷s jau žinomos, yra matuojami dešininiai arba kairiniai kampai. Pradinis α p ir galinis α g direkciniai kampai yra žinomi. Jeigu išmatuoti dešinieji kampai − tai teorin÷ kamp ų suma bus lygi:

∑ β t = (α p − α g )+ 180ο n .

Kai išmatuojami kairieji kampai, nesąryšis skaičiuojamas taip:

69

(7.22.)

fβ =

∑ β i − ((α g − α p )+ 180n). n

(7.23.)

i =1

Diagonalinio ÷jimo koordinač ių prieaugių suma, jei nebūtų matavimo paklaidų, tur÷t ų būti lygi galinių koordinač ių skirtumui, tačiau sud÷jus prieaugių sumas ir at ÷mus teorinę prieaugių sumą gauname nes ąryš į fx , fy :

∑ ∆x − (X n

i

g

− X p ) = fx ;

(7.24.)

i =1

∑ ∆yi − (Y g − Y p ) = f y . n

(7.25.)

i =1

Pataisius koordinačių prieaugius, skai čiuojamos visų diagonalinio ÷jimo taškų koordinat ÷s: X i = Xp ± ∆x i ; (7.26.) Yi = Yp ± ∆yi .

(7.27.)

Koordinačių skai čiavimo eigą reikia tikrinti. Diagonalinio ÷jimo galinio taško koordinat ÷s gaunamos prie priešpaskutin÷s gautos koordinat ÷s prid÷jus paskutinį prieaugį: Xg = X n ± ∆x n ; (7.28.) Yg = Y n ± ∆y n .

(7.29.)

7.4. Plano sudarymas ir sutartiniai ženklai Panaudojant geodezinius matavimus, atskirame lape parengiamas teodolitin ÷s nuotraukos planas. Plano formatas turi atitikti A3 arba A4 standarto lapą, kuriame turi tilpti br÷žinys ir reikalingi įrašai. Plan ą braižysime masteliu 1: 500. Planas sudaromas pirmiaus iai išbraižius koordinač ių tinkl ą 100 x 100 mm. K oordinač ių t inklas plane orientuojamas š iaur ÷s –piet ų kryptimi. Koordina č ių tinkle užrašomos koordinač ių reikšm÷s (žr. 7.3. pav.). Naudojantis abrisais, laikantis sutartini ų topografinių ženklų, braižoma s ituacija. Abris as paaiškintas 7.2. poskyryje. Teodolitin ÷s nuotraukos plan ą galima braižyti tušu arba kompiuteriu Geo Map ( Auto CAD) programa. Teodolitin÷s nuotraukos pavyzdys pateikiamas 7.12. paveiks le. Apipavidalintame plane turi būti: plano pavadinimas, plano mastelis bei žem÷s mat avimus at likusio asmens pavard÷ , paraš as ir plano parengimo data. Vietov÷s kontūrai, objektai ir reljefas planuose ir žem÷lapiuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Sutartiniai ženklai skirstomi į mastelinius, arba kont ūrinius, linijinius, nemastelinius ir aiškinamuosius. Masteliniai sutartiniai ženklai planuose ir žem÷lapiuose atitinka situacijos element ų matmenis, sumaž intus plano mast eliu. J ie turi kont ūr ą (rib ą), skiriant į juos nuo kit ų ženklų ir pripildyt ą tam tikr ų sutartini ų ženklų . Kont ūriniais ženklais vaizduojami miškai, krūmai, pievos ir kt. Linijiniais sutartiniais ženklais vaizduojami siauri keliai ir upeliai, grioviai ir kt. J ų ilgis atitinka elemento matmenis, sumažintus masteliu, o plotis žymimas sutartinai.

70

+ 7.3. pav. Koordinačių tinklo brai žymas ir taš kų koordinačių kl oji mas

Nemasteliniais ženklais žymimi objektai, kurių kont ūrai maži ir pavaizduoti jų ploto masteliu negalima, pvz., pavieniai medžiai, kelrodžiai, paminklai ir kt. Aiškinamieji ženklai teikia papildomą informaciją apie masteliniais ar nemasteliniais ženklais pavaizduotus objektus (pvz.: kalnų virš ūnių aukšč iai, upių ir ežerų vandens horizontai, vietovių pavadinimai ir kt.).

7.5. Teodolitin÷s nuotrauk os sudarymas GeoMap programa Sudarant teodolitin÷s nuotraukos planą GeoMap programa reik÷s pasinaudoti goedezinių uždavinių ir užkirčių komandomis. Įvairios geodezinių uždavinių, taškų formavimo ir pan. komandos iškviečiamos iš meniu punkto Geo / Uždaviniai arba iš įrankių juostos Uždaviniai (žr. 7.4. pav).

7.4. pav. Uždavinių įrankių juosta

(Geo / Uždaviniai / Taškai ant linijos) − Komanda sudedami piketai ant linijos arba linijos kryptimi nurodytu atstumu. Yra žinomi piketai P1, P2 ir atstumas L1. Gaunamas piketas P3 (žr. 7.5. pav).

7.5. pav. Taškai ant linijos

71

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: 1. Nurodykite pirmą piket ą P1. Piketą galima nurodyti pele arba iš šoninio meniu pasirinkti komandą Surasti ir nurodyti piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai, spustel÷kite ENTER, jei negerai, išsirinkite iš šoninio meniu komandą Ne ir kartokite piketo nurodymo procedūrą. 2. Taip pat nurodome antrą piket ą P2. 3. Nurodykite, kaip bus nurodomas atstumas – nuo pirmo piketo P1 ar nuo antro piketo P2. 4. Komandos eilut ÷je klaviat ūra įveskite atstumą ir spustel÷kite ENTER. 5. Jei reikia, nurodykite piketo P3 aukšt į, numerį ir kodą. Ar reik÷s įvesti šiuos parametrus, priklauso nuo to, kaip nurodytas šių parametrų priskyrimas Piketų nustatymuose. 6. Komanda kartojama nuo 4 punkto. Jei norite baigti komand ą, spustel÷kite ENTER. (Geo / Uždaviniai / Sta tmuo nuo linijos) – Komanda nuo kurio nors linijos taško nurodytu atstumu iškeliamas statmuo. Yra žinomi linijos taškai P1 ir P2, atstumas L1 nuo linijos taško P1 iki linijos taško P2, nuo kurio bus keliamas statmuo ir statmens ilgis L2. Gaunamas piketas P3 bei statmuo (žr. 7.6. pav).

7.6. pav. Statmuo nuo linijos

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: 1. Nurodykite pirmą linijos tašką P1. Piket ą galima nurodyti pele arba iš šoninio meniu pasirinkti komandą Surasti ir nurodyti piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai, spustel÷kite ENTER, jei negerai, iš šoninio meniu išsirinkite komandą N e ir kartokite piketo nurodymo procedūrą. 2. Taip pat nurodykite antrą linijos tašką P2 nuo kurio bus iškeltas statmuo. 3. Užrašomas atstumas L1 tarp piketų P1 ir P2. Jei jis tenkina, spustel÷kite ENTER, jei ne – įveskite reikiamą atstumą ir spustel÷kite ENTER. 4. Įveskite statmens ilgį L2 ir spustel÷kite ENTER. 5. Jei reikia, nurodykite piketo P4 aukšt į, numerį ir kodą. Ar reik ÷s įvesti šiuos parametrus priklauso nuo to, kaip nurodytas šių parametrų priskyrimas Piketų nustatymuose. 6. Atlikus šiuos veiksmus išbraižomas statmuo ir piketas P3. 7. Komanda kartojama nuo pradžios. Jei norite pabaigti komandą, spustel÷kite ENTER (Geo / Uždaviniai / Lygiagreti lin ija) – Komanda išbraižoma lygiagreti linija. Žinomi linijos Linija verteksai ir atstumas L1 (žr. 7.6. pav).

72

7.6. pav. Lygiagreti linija

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: 1. Nurodykite linijos, nuo kurios bus atidedama lygiagreti linija, piketus. Linijai nurodyti naudokite šoninį meniu. 2. Nurodykite, į kurią pus ę atid÷ti liniją. Komandin÷je eilut ÷je nurodykite perst ūmimo pus ę arba iš šoninio meniu pasirinkite komand ą Į kair ę arba Į dešin ę. 3. Klaviat ūra įveskite atid÷jimo atstumą L1 ir spustel÷kite ENTER. Lygiagreti linija atidedama. 4. Toliau, jei reikia, nurodykite linijos išlyginim ą. Išlyginimo tipui nurodyti naudokite šoninį meniu. Jo reikšm ÷s aprašytos skyrelyje Šoninio meniu punktų reikšm ÷s išlyginant lin iją. (Geo → Uždaviniai → Nam ų braižymas ratu ) – Komanda braižomos linijos stačiais kampais su nurodytais atstumais. Pradin÷ kryptis keičiasi br÷žiant kiekvieną atkarp ą. Linijos verteksuose uždedami piketai (žr. 7.7. pav.).

7.7. pav. Namų brai žymas ratu

Iškvietus komandą tolimesnių veiksmų eiga tokia: 1. 1.Nurodykite pirmą atskaitos piket ą P1. Piket ą galima nurodyti pele arba iš šoninio meniu pasirinkti komandą Surasti ir nurodyti piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai, spustel÷kite ENTER, jei ne – išsirinkite iš šoninio meniu komandą Ne ir kartokite piketo nurodymo procedūrą. 2. Taip pat nurodykite ir antrą atskaitos piket ą P2. 3. Užrašomas atstumas tarp piket ų P1 ir P2. Jei jis tenkina spustel÷kite ENTER, jei ne – įveskite reikiamą atstumą ir spustel÷kite ENTER. 4. Toliau nurodykite linijos br÷žimo krypt į ir atstumą. Kryptis gali būti kair ÷n (–), dešin÷n (+), pirmyn (>) ir atgal (<). Tarkime, kad norite į dešinę nuo pradin÷s nurodytos krypties br÷žti linij ą, kurios atstumas 10. Tokiu atveju turite rašyti +10 ir spustel÷ti ENTER. 5. Jei reikia, nurodykite piketo aukštį, numerį ir kod ą. Ar reik÷s įvesti šiuos parametrus priklauso nuo to, kaip nurodytas šių parametrų priskyrimas Piketų nustatymuose. 6. Komanda kartojama nuo 4 punkto. 73

7. Taip braižote tol, kol nubr÷žiate reikiamą liniją. Linijos kryptis nurodoma nuo paskutin÷s braižytos linijos. Užkir čiai. Užkirčių komandos iškviečiamos iš meniu punkto Geo / Užkirčiai arba įrankių juostos Užkir čiai (žr. 7.8. pav.).

7.8. pav. Užkirčių ko mandų meniu

(Geo / Užkir čiai / Linijinis) – Atliekamas linijinis užkirtis nuo 2 piket ų. Yra žinomi piketai P1 ir P2 bei atstumai L1 ir L2. Gaunami piketai P3 ir P4 (žr. 7.9. pav.).

7.9. pav. Užkirčių komandų meniu

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: 1. Nurodykite pirmą atskaitos piket ą P1. Piket ą galima nurodyti pele arba iš šoninio meniu pasirinkus komandą Surasti ir nurodant piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai, spustel÷kite ENTER, jei ne – išsirenkite iš šoninio meniu komand ą Ne ir kartokite piketo nurodymo procedūrą 2. Nurodykite atstumą L1 nuo pirmo atskaitos piketo P1 ir spustel÷kite ENTER. Aplink nurodyt ą piket ą išbr÷žiamas apskritimas nurodytu atstumu. 3. Taip pat nurodykite antrą atskaitos piket ą P2. 4. Parašomas atstumas tarp piket ų P1 ir P2. 5. Taip pat, kaip trečiame punkte nurodote atstumą L2 nuo antro atskaitos piketo P2. Aplink nurodyt ą piket ą išbr÷žiamas apskritimas nurodytu atstumu. Jei apskritimai nesusikerta, reikia iš naujo nurodyti atstumus nuo atskaitos piket ų. 6. Susikirtus apskritimams gaunami nauji piketai P3 ir P4. Reikia pasirinkti vieną iš dviejų. Pele spustel÷kite arčiau reikiamo susikirtimo. 7. Jei reikia, nurodykite piketo aukštį, numerį ir kodą. Ar reik÷s įvesti šiuos parametrus, priklauso nuo to, kaip nurodytas šių parametrų priskyrimas Piketų nustatymai. 8. Komanda kartojama nuo pirmo punkto. Jei norite pabaigti komandą, spustel÷kite ENTER.

74

(Geo / Užkir čiai / Kampinis-Linijin is) – Atliekamas kampinis - linijinis užkirtis nuo 2 piket ų. Yra žinomi piketai P1 ir P2, kampas K1 bei atstumas L1. Gaunamas piketas P3 (žr. 7.10. pav.).

7.10. pav. Kampinis linijinis užkirtis

(Geo / Užkir čiai / Polinis) – atliekamas polinis užkirtis nuo 2 piket ų. Yra žinomi piketai P1 ir P2, atstumas L1 bei kampas K1. Gaunamas piketas P3 (žr. 7.11. pav.).

7.11. pav. Polinis užki rtis

1. 2. 3.

4. 5. 6. 7. 8.

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: Nurodykite kamp ų dimensiją. Jei matuojate laipsniais, spustel÷kite ENTER, jei gradais – iš šoninio meniu išrinkite Gradai arba komandin÷je eilut ÷je įveskite raidę G ir spustel÷kite ENTER. Jeigu kampus matuosite laipsniais, šoniniame meniu nurodykite kampo įvesties tip ą (laipsnis–laipsnio dalys, laipsnis–min–min dalys, laipsnis–min–sek). Nurodykite pirmą atskaitos piket ą P1. Piket ą galima nurodyti pele arba iškvietus šoninio meniu komandą Surasti ir nurodant piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai spustel÷kite ENTER, jei ne – išsirinkite iš šoninio meniu komand ą Ne ir kartokite piketo nurodymo procedūrą. Taip pat kaip nurodykite antrą atskaitos piket ą P2. Įveskite kampą K1 ir spustel÷kite ENTER. Klaviat ūra nurodykite atstumą L1 ir spustel÷kite ENTER. Jei reikia, nurodykite piketo aukštį, numerį ir kodą. Ar reik÷s įvesti šiuos parametrus, priklauso nuo to, kaip nurodytas šių parametrų priskyrimas Piketų nustatymuose. Komanda kartojama nuo pirmo punkto. Jei norite baigti komandą, spauskite ENTER.

(Geo / Užkir čiai / Polinis nuo bet kurio taško) – atliekamas polinis užkirtis nuo bet kurio taško. Sutartinių ženklų, anotacijų (užrašų) d÷jimo, koordina čių tinklelio komandos aprašytos praktiniame darbe Nr. 6 GeoMap valdymo pagrindai.

75

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Darbo eiga: 1. Skaičiuoti uždarą teodolitinį ÷ jim ą: a. skaičiuoti kampinį nes ąryšį; b. skaičiuoti direkcinius kampus ir rumbus; c. skaičiuoti koordinačių prieaugius; d. skaičiuoti koordina čių prieaugių nes ąryš į ir jį išd÷styti; e. skaičiuoti koordinates ir įvertinti ÷jimo tikslum ą. 2. Skaičiuoti išt ęst ą teodolitinio ÷jimą: a. skaičiuoti kampinį nes ąryšį; b. skaičiuoti direkcinius kampus ir rumbus; c. skaičiuoti koordinačių prieaugius; d. skaičiuoti koordina čių prieaugių nes ąryš į ir jį išd÷styti; e. skaičiuoti koordinates; f. įvertinti ÷jimo tikslum ą. 3. Braižyti teodolitin÷s nuotraukos planą M 1: 500 klasikiniu metodu a. braižyti koordinačių tinklą ; b. žym÷ti nuotraukos pagrindo taškus plane; c. braižyti situaciją iš abris ų. 4. Įforminti teodolitin÷s nuotraukos planą pagal sutartinius ženklus; 5. Braižyti ir įforminti teodolitin÷s nuotraukos planą pagal sutartinius ženklus GeoMap programa: a. pakloti poligono taškų koordinat ÷s. (komandos aprašymas praktiniame darbe Nr. 6 GeoMap valdymo pagrindai); b. naudojantis uždavinių ir užkirč ių komandomis pakloti piketus, kurių pririšimai duoti abrisuose. Išbraižyti pastatus; c. išbraižyti situaciją naudojantis sutartinių ženklų komandomis, sud÷ti anotacijas (užrašus), koordinačių tinklelį (komandų aprašymai praktiniame darbe Nr. 6 GeoMap valdymo pagrindai). 6. Pritaikyti įvairius sprendinius.

Pradiniai rink iniai T eodolitinio ÷jimo schema, situacijos nuotraukos abrisai, koordinačių skaičiavimo žurnalas, teodolitin ÷s nuotraukos plano mastelis M 1: 500, sutartiniai ženklai.

Individuali užduotis pasirenkama pagal savo eil÷s numerį. 76

7.12. pav. Poligonų schema

77

7.1. lentel ÷

Teodolitin÷s nuotraukos pradiniai duomenys Eil. Nr. 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

Daugiakampis 2 1–2–3–4–8–7–1 1–8–4–5–6–7–1 8–3–4–5–6–7–8 3–8–6–7–1–2–3 8–5–6–7–1–2–8 8–6–7–1–2–3–8 6–7–1–2–3–8–6 2–3–4–5–6–8–2 8–1–2–3–4–5–8 1–2–3–4–5–8–1 7–8–3–4–5–6–7 3–4–5–6–7–8–3 2–3–4–5–6–7–8–2 1–2–3–4–5–8–7–1 1–8–3–4-5–6–7–1 1–2–3–4–5–6–8–1 4–5–8–7–1–2–3–4 3–4–5–6–7–1–8–3 1–2–8–4–5–6–7–1 1–2–3–4–8–6–7–1 8–1–2–3–4–5–8 1–2–3–4–5–8–1 7–8–3–4–5–6–7 3–4–5–6–7–8–3 2–3–4–5–6–7–8–2

Viršūnių skaičius 3 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 7 7 7 7 7 7 7 7 6 6 6 6 7

Direkcinis kampas 4

P radinio taško koordinat÷s 5

220º 05΄ 00" 122º 15΄ 00" 226º 17΄ 00" 270º 45΄ 00" 296º 15΄ 00" 227º 0 7΄00" 251º 19΄ 00" 120º 12΄ 00" 20º 57΄ 00" 170º 35΄ 00" 225º 45΄ 00" 220º 55΄ 00" 280º 15΄ 00" 229º 15΄ 00" 222º 35΄00" 250º 15΄ 00" 125º 55΄ 00" 260º 45΄ 00" 276º 15΄ 00" 20º 14΄ 00" 210º 25΄ 00" 290º 17΄ 00" 228º 28΄ 00" 246º 13΄ 00" 120º 18΄ 00"

X = 1100; Y = 1000 X = 1200; Y = 1100 X = 1000; Y = 1700 X = 1500; Y = 1800 X = 1700; Y = 1700 X = 1300; Y = 1300 X = 2700; Y = 700 X = 700; Y = 1000 X = 1500; Y = 2700 X = 1000; Y = 800 X = 500; Y = 500 X = 200; Y = 700 X = 2000; Y = 1900 X = 1100; Y = 1000 X = 1400; Y = 1400 X = 1100; Y = 700 X = 500; Y = 1800 X = 1300; Y = 700 X = 1300; Y = 1900 X = 2700; Y = 700 X = 700; Y = 1000 X = 1400; Y = 2700 X = 1000; Y = 800 X = 600; Y = 500 X = 200; Y = 900

Abrisai

78

79

80

81

82

83

84

85

86

87

88

89

90

91

92

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonovien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: Metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 292 p. 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius, 264 p. 6. GeoMap 2008 vartotojo vadovas. 2007. Vilnius: UAB InfoEra.

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kaip skaičiuojami poligono linijų koordinačių prieaugiai? 2. Kaip įvertinamas ÷jimo tikslumas? 3. Kaip braižomas koordinąčių tinklas?

Atliktos užduoties pavyzdys Daugiakampis apribotas kraštin÷mis 1–2–3–4–8–1. Pradinis direkcinis kampas α 1-2 = 220º 15΄00" Pradin÷s koordinat ÷s X1=1700; Y1=1700; Teodolitin÷s nuotraukos plano mastelis M 1: 500. Turint teodolitinių ÷jimų schemą (žr. 7.12. pav.) su išmatuot ų kamp ų ir linijų horizontaliųjų projekcijų reikšm ÷mis, atliekami kameraliniai darbai: apskaičiuojamos teodolitinių ÷ jimų koordinates ir masteliu M 1: 500 sudaromas vietov÷s horizontalusis planas. Pirmiausia pagal paskirt ą užduoties variant ą sudaroma poligono schema, kuri pateikta 7.13. paveiksle. Užduotis :

93

7.13. pav. Poligono schema

Jos pagrindu apskaičiuojamos uždaro teodolitinio ÷jimo taškų koordinat÷s (7.2. lentel÷). 7.2. lentel ÷

Uždarojo teodolitinio ÷jimo taškų 1–2–3 –4–8–1 koordinačių apskaičiavi mo žu rnalas Vidaus kampai β

Direkciniai kampai α,

T aš Išmatuoti, Pataisyti, kų Nr. ° ' " ° ' " ° ' " 1 2 3 4 +0,1 1 35 º 23΄48" 35 º 23,7΄ 220º 15΄ 00" +0,1 2 139 º 16΄06" 139 º 16΄ 260º 58΄ 54" +0,2 3 120 º 44΄24" 120 º 44,2΄ 320º 14΄30" +0,1 4 65 º 34΄06" 65 º 34 ΄ 74º 40΄ 24" +0,2 8 179º 01΄36 75º 38΄ 48" 179º 01,4΄ 1

-

-

220º 15΄ 00"

Koordinači ų prieaugis, m

Linijos ilgis S,

apskai čiuotas

pataisytas

∆Y 8 -1 -58,65

∆X 9

∆Y 10

-69,27

-58,66

54,65

∆X 7 +1 -69,28 +1 -8,57

-53,97

-8,56

-53,97

51,73

+39,76

-33,08

+39,76

-33,08

43,42

+41,88

+11,48

+41,88

107,19

+11,48 +2 +26,57

-1 +103,84

+26,59

+103,83

347,76

-0,04

+0,02

m 6 90,77

539º 59,3΄ 540º00΄

Po lentele turi būti nurodyti šie skaičiavimai:

94

∑ ∆xi = 0 ∑ ∆yi = 0

Koordinat ÷s, m

X 11

Y 12

1700

1700

1630,73 1641,34 1622,17 1587,37 1661,93 1554,29 1673,41 1596,17 1700

1700

Planui sudaryti naudojome 1–2 ; 2–3; 3–4; 4-8; 8 –1; 3–8; 2–8 linijų abrisus. Taip pat naudojome sutartinius topografinius ženklus.

7.14. pav. Teodolitin÷ nuotrauka (sumažinta 1,8X)

95

8. Atvirkštinis geodezinis uždavinys Įžanga Šiame darbe aptarsime at virkšt inio geodezinio uždavinio pagrindinius principus bei išm oksime jį prit aikyt i geodezin ÷je aplinkoje. Darbo tikslas – suvokt i t aikymo svarbą bei geb÷t i apskaičiuot i at virkštin į geodezin į uždavin į.

Atliekdamas šį praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 2 akademines valandas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, mikrokalkuliatoriai, individualios užduotys, literat ūra.

8.1. Atvirk štinio geodezinio uždavinio esm÷ Tiesioginio geodezinio uždavinio esm÷ – turint linijų direkcinius kampus ir jų horizontaliąsias projekcijas apskaičiuoti taškų koordinates. Bendruoju atveju sprendžiant atvirkštinį geodezinį uždavin į yra žinomos taškų B ir C koordinat ÷s XB , YB ir XC, YC. Reikia apskaičiuoti linijos BC (žr. 8.1. pav.) direkcinį kamp ą αB-C ir jos horizontaliosios projekcijos ilgį SB-C. Dažniausiai taikoma atliekant išt ęstų ÷jimų skaičiavimus, kai reikia apsiskaičiuoti pradžios ar atramos direkcinius kampus, sužinoti linijos ilgį ir pan.

8.1. pav. Atvirkštinio uždavinio sprendimo principin÷ schema

Pirmiausia reikia apskaičiuoti taškų B ir C koordinačių skirtumus ∆xBC ir ∆yBC :

čia

∆xBC =XC - XB ;

(8.1.)

∆yBC = YC - YB .

(8.2.)

∆xBC – X koordinač ių skirtumas; ∆yBC – Y koordina čių skirtumas.

97

Tuomet skaičiuojamas rumbo tangentas: tgR BC =

∆y BC ∆x BC

(8.3.) 8.1. lentel ÷.

Direkcinių kampų ir rumbų ryšys Direkcinio kampo dydis 1

Pavadinimas

Rumbas Skaičiavimo formul÷

Direkcinio kampo apskaičiavimas

2

3

4

0° – 90°

ŠR

90° – 180°

PR

R =α R = 180° –α

α =R α = 180° – R

180° – 270° 270° – 360°

PV ŠV

R = α –180° R = 360° – α

α = 180° + R α = 360° – R

8. 2. pav. Rumbo pavadinimo nustatymas pagal koordinačių prieaugių ženklus

Pagal koordina čių skirtumų ženklus (žr. 8.2. pav.), nustatomas rumbo R pavadinimas ir apskaičiuojamas direkcinis kampas α. Skai čiuojamas horizontaliosios projekcijos ilgis : SBC =

čia

∆ yBC ∆x BC 2 + ∆y 2 , = = ∆ xBC BC sin RBC cos RBC

(8.4…8.6.)

SBC – Linijos horizontaliosios projekcijos ilgis. Skai čiuojama pagal tris formules d÷l kontrol÷s.

8. 2. Atvirkštinio geodezinio uždavinio sprendimas Pavyzdžiui: duotos taškų B ir C koordinat ÷s (žr. 8.1. pav.). XB = 5131,599 XC = 3479,504 YB = 2395,171 YC = 3639,125

Taikant atvirkštinio geodezinio uždavinio skaičiavimo metodiką apskaičiuoti linijos B–C direkcin į kamp ą ir linijos B–C horizontaliosios projekcijos ilgį, (linijos ilgį skai čiuoti ne mažiau kaip pagal 2 skaič iavimo formules).

98

Apskaičiavę koordinač ių skirtumus ∆xBC ir ∆ yBC (8.1. ir 8.2. formul÷s), pagal ženklus (žr. 8.2. pav.) nustatysime rumbo pavadinimą. Apskaičiuosime linijos B–C rumbą (8.3. formul ÷) bei direkcin į kamp ą (žr. 8.1. lentelę). tgr =

∆Y Y − YB 3639125 , - 2395,171 + 1243,954 = C = = = −0 ,7529554 ∆X X C − X B 3479,504- 5131,599 − 1652,095

rB − C = arctgr = PR 36º 58′ 41″ AB-C = 180 º 00′ 00″ - PR 36º 58′ 41″ = 143º 01′ 19″

Linijos ilgį skai čiuosime pagal 8.4.–8.6. formules. 1652,095 S= = 2068,050 m; 0,798865948 1243,954 S= = 2068,055 m; 0,601509099 S = − 1652,0952 + 543,9642 = 2068,052 m.″ Atvirkštinio geodezinio uždavinio sp endimą p atogu atlikti p agal lentelę, kuri p ateikta atliktos užduoties pavyzdyje (žr. 8.3. lentelę).

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas atlieka atvirkštinio geodezinio uždavinio skai čiav imus. Atliktus darbus ap gina. Darbo eiga: 1. Sudaryti darbo br÷žinį; 2. Skai čiuoti koordina čių skirtumus ∆x ir ∆y ; 3. Nustaty ti rumbo p avadinimą ir ap skaičiuoti rumbą ; 4. Skai čiuoti direk cinį kamp ą pagal gaut ą rumbą; 5. Skai čiauoti horizontaliosios projekcijos ilgį p agal visas tris formules. 6. Pritaikyti įvairius atvirkštinio uždavinio sp rendinius, atsakyti į klausimus.

Pradiniai rink iniai Individualios užduotys, kuriose nurodytos A ir B taškų koordinat ÷s. Individuali užduotis pasirenkama p agal eil÷s numerį.

99

8.2. lentel ÷

Atvirkš tinio uždavinio pradiniai duomenys Eil. Nr.

Taško A koordinat÷s

1

2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

X = 1100; Y = 1000 X = 1200; Y = 1100 X = 1000; Y = 1709 X = 1500; Y = 1860 X = 1702; Y = 1700 X = 1300; Y = 1300 X = 2704; Y= 3700 X = 1700; Y = 1000 X = 1550; Y = 2700 X = 1000; Y = 4800 X = 1500; Y = 1500 X = 1200; Y = 1700 X = 2000; Y = 1900

Taško B koordinat÷s 2

X X X X X X X X X X X X X

= = = = = = = = = = = = =

2530; Y 1050; Y 1300; Y 2700; Y 5770; Y 1470; Y 1042; Y 2650; Y 2206; Y 2713; Y 1700; Y 1510; Y 1060; Y

Eil. Nr.

Taško A koordinat÷s

1

= 1806 = 3771 = 1560 = 2700 = 1085 = 2700 = 2806 = 5504 = 4900 = 3720 = 1150 = 2709 = 4807

14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

Taško B koordinat÷s

2

X X X X X X X X X X X X X

= = = = = = = = = = = = =

1100; Y 1400; Y 1100; Y 2500; Y 1300; Y 1300; Y 2700; Y 5700; Y 1400; Y 1000; Y 2600; Y 2270; Y 1760; Y

3

= = = = = = = = = = = = =

1000 1400 3700 1800 3700 1900 2700 1000 2700 2800 5500 4900 2785

X= X= X= X= X= X= X= X= X= X= X= X= X=

1502; Y 1205; Y 2740; Y 1190; Y 1403; Y 1140; Y 2505; Y 1315; Y 1353; Y 2731; Y 2584; Y 1300; Y 1253; Y

= = = = = = = = = = = = =

1520 1709 4981 1040 1406 3780 1843 3767 1948 2704 1848 3764 3948

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: M etodikos nurody mai. Vilnius: Technik a, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Viln ius: M okslo ir enciklop edijų leidykla, 292 p .

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4.

Kuo skiriasi atvirkštinis geodezinis uždaviny s nuo tiesioginio ? Kaip apskaičiuojamas atvirkštinis geod ezinis uždaviny s? Kod÷l horizontaliosios p rojekcijos ilgis skai čiuojamas mažiausiai p agal dv i formules? Kur p ritaikomas atvirkštinis geodezinis uždaviny s?

100

Atlik tos užduoties pavyzdys Užduotis – Duotos taškų B ir C koordinat ÷s. Apskaičiuoti linijos B-C direk cinį k amp ą bei ap skaičiuoti linijos B-C horizontaliosios p rojekcijos ilgį. X B = 5131,599 Y B = 2395,171

X C = 3479,504 Y C = 3639,125 8.3. lentel ÷.

Atvirkš tinio geodezinio uždavinio spendimas Linija B - C Algebrin÷s reikšm÷s

Skaitmenin÷s reikšm÷s

1

2

XC XB ∆x = XC –XB YC YB ∆y = Y C –Y B tg rB-C = ∆y / ∆x rB-C αB-C sin αB-C cos αB-C s'= ∆y / sin αB-C s"= ∆x / cos αB-C

3479,504 5131,599 −1652,095 3639,125 2395,171 +1243,954 0,752955489 PR 36° 58 ′ 41 ″ 143º 01′ 19″ 0,601509099 0,798865948 2068,055 2068,050

s′′ = ∆ x2 + ∆ y2

2068,052

Svid B-C

2068,053

Atvirkštinio uždavinio grafinis darbo br ÷žiny s p avaizduotas 8.1. paveiksle.

101

9. Plotų skaičiavimas Įžanga Užduoty je tur÷sime pritaikyti teorines p lot ų skaičiavimo žinias p raktikoje. Darbo tikslas − geb÷ti suskaičiuoti p lotus grafiniu ir an alitiniu p lot ų skaičiav imo metodais. Darbui keliami uždaviniai:
sup rasti grafinio p lot ų skaičiavimo metodo esmę, geb÷ti suformuoti pap rastas figūras ir ap skaičiuoti jų ir viso dau giakamp io p lot ą;
sup rasti ir geb÷ti atlikti an alitinį p lot ų skaičiav imą;
suskaičiuoti p lot ą su p rogramine įran ga GeoMap. Nor÷dami atlikti š į p raktinį darbą, turite būti išklausę geodezijos modulio p lot ų skaičiavimo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 ak ademines valandas.

9.1 Plotų skaičiavimas Plot ų skaičiavimas geodezijos moksle y ra vienas svarbiausių dalykų norint sužinoti sklypo p lotą. Žinant sklyp o p lot ą galima j į pagal mastelį p ažy m÷ti p lane ar žem÷lapy je. Plotai skaičiuojami k eliais būdais (p riklauso nuo situacijos). Plot ų skaičiavimas grafin iu būdu taiko mas, kai turimas sk ly p o planas. Sk ly p as p lane suskirsto mas trik amp iais ar trap ecijomis ir skriestu vu iš matuo jami jų p lotu i rasti reikiami mat meny s. Sk irstant skly p ą trik ampiais, vien a trik ampio v irš ūn ÷ pas iren kama lais v ai ir ju ngiama t ies ÷ mis su v is o mis k itomis virš ū n ÷ mis. Gaut ų išt ęst ų trikampių p lotas gaunamas mažesnio t ikslumo. No rint gauti taisy klin gesnius trikamp ius, sk lyp ą reik ia s k irsty ti į d au g sta č i ųj ų trik amp i ų. Dalis skly p o virš ūni ų jun giamos su laisv ai p asirinktu tašku . Skries t uvu ir mast eline lin iuot e išmat avus k iekv ien o trik amp io pagrin dą ir au kštin ę, trik ampių p lotai gaunami p agal žino m ą formu lę : 1 (9.1) P = ah . 2 Visų trik amp i ų p loto s uma − tai viso skly p o plotas. Sk irst ant sk ly p ą trap ecijo mis , p er v isas s k lyp o v irš ūn es br ÷ž iamos v ienos laisv ai p asirinkto s k raštin es ly giagret÷ s. Išmatavus kiek vien os trap ecijos ly giagre č ias krašt in es (trapecijos p agrindus ir au kštinę) ap skai č iu ojamas p lot as p agal formu l ę: 1 (9.2.) P = (a + b )h . 2 Sk irst ant sk ly p ą kv adratais, figū ros plotas apskai čiuo jamas p lot as p agal fo rmulę :

103

PK va d ra to = a 2 ;

(9.3.)

Sk irst ant s k ly p ą sta č iak amp iais, matu o jamas figūros ilgis ir p lotis. P lotas ap skai č iuojamas plot as pagal formu lę : PS tačta čia k io = ab . (9.4.) Toliau skaičiuo jamas viso dau giakamp io p lotas. Susumuojamas skirtingų figūrų p lotas: PViso = P1 + P2 + .... + Pn . (9.5.) Suskaič iavus dau giakamp io p lot ą, skaičiuojamas absoliutinis p loto nes ąry šis: ∆P = PGra f. − PKo o rd .

(9.6.)

Norint nustatyti, ar p loto skaičiavim ą atlikome p agal leistino jo nes ąryšio ribas, skaičiuojame leistinąj į p loto nes ąryš į: M (9.7.) ∆P ≤ 0,04 P. 10000 Norint p atikrinti p lotas sk ai č iu ojamas du k artus. Antr ą kart ą skai čiuojant, sklyp as suskirstomas kitokiomis figūromis arb a skaič iuoti imami t ų p ačių figūrų kiti elementai. Galutinis daugiakampio sklyp o p lotas nustatomas skaičiuojant aritmetinį vidurkį: PGraf1 + PGraf2 (9.8.) PGalutinis = . 2 Tikslesniems plo ta ms g auti reikia:
p lotus skaičiuoti p lane, sudarytame stambesniu masteliu, nes tokiame p lane linijos grafiškai išmatuojamos tiksliau;
sklyp ą skirstyti didesn÷mis figūromis, nes ilgesnių linijų matavimo santy kin÷ p aklaida y ra mažesn÷;
sklyp ą skirsty ti taip , kad susidaryt ų taisy klingesn÷s figūros − kad trikamp io p agrindas arba trap ecijos vidurin÷ linija būt ų beveik ly gus su aukštine;
trikamp io p lot ą skaičiuojant, imti tuos jo elementus, kurie y ra išmatuoti lauke; Siaur ų ilgų v ien od o p loč io k ont ūr ų (k an al ų ar k eli ų) p lot as sk ai č iu ojamas j ų p lot į d au gin ant iš ilgio. J ei p lot is iš matuotas lauk e, p lotas gaun amas tiks lesn is. Ilgis matuo jamas p lane grafiškai. Jei ko ntūras yra v in giuot as, vis o kont ūro ilgis gaun amas at k arp as sus u muo jant . Žinant kelio p lot į, jį p ad auginus iš ilgio, gau namas ieš ko mas is kelio p lot as. Kai p ak anka mažes nio tiks lumo, k reivų kont ūr ų sklyp ų p lotai s kaič iuo jami pa lete− p ermatomos medžiagos (stik lo,celiulioido ) p lo kšt el ÷je išbr÷žt ų kvad rat ų tink leliu, kurio kv adrat ų kraštin ÷s y ra 1, 2 mm arb a 1 cm i l gio . J ei p lan as y ra p adary t as mast eliu 1: 5000 , o p alet ÷s kv adrat ÷ lio krašt in ÷ y ra 2 mm, tai vien o kv ad rat ÷ lio p lotas atit in k a 100 2 m arb a 1 ar ą. Užd ÷jus t ink lel į (p alet ę) ant k reivų ko nt ūrų figū ros iš p radž ių skaič iu ojami d ideli k vadrat ai (pažy m÷ti s krituliukais), p ask ui maži kv adrat ÷ liai, telp antieji figūroje, ir t ik t ad a, į v ertin ant d alis iš ak ies, s kai č iuo jami n e v iso p loto kvadrat ÷ liai, esantieji p rie kreivo kont ūro linijos. Kv adrat ų s kai čius, pad au gint as iš vien o kv adrato p loto, du oda vis os figū ros p lot ą . N e v is o p lot o kvadrat us į v ertin ant iš ak ies, daroma 104

p aklaidų . P lot ams ap ytikriai ap skai č iuoti iš plan o galima p an aud oti s k aid raus milimetrinio p op ieriaus lap ą . Analitinis plotų skaičiavimo metodas dažniausiai naudojamas p agal v ietov÷je atlikt ų matavimų duo menis, t. y . p agal skly p ų riboženklių koordinates, kurios nustatomos matuojant lauke. Sklyp o ribos y ra ties ÷s, jungiančios taškus. J ų koordinat ÷s y ra žinomos. Sklypo p lotas P y ra jį sudaranč ių trap ecijų p lot ų algebrin÷ suma. Trapecijos plotas lygus jos p agrindų sumos p usei, p adaugintai iš aukštin÷s. Sklyp o dvigubas plotas ly gus kiekvieno taško abscis ÷s ir joms gretimų dviejų taškų ordinačių skirtumo sandau gų sumai. Ap ibendrintai galima p arašyti taip : n

2 P = ∑ xi ( yi +1 − y i −1 ).

(9.9.)

i= 1

Analogiškai išved ama ir kontrolin ÷ formul÷, kai trap ecijos sudedamosios x ašies atžvilgiu y ra : n

2 P = ∑ y i ( x i−1 − x i +1 ) .

(9.10.)

i=1

Jeigu skly po riboženkliai numeruo jam i p rieš laikrodžio rody klę, tai formulių keičiasi formulių indeksai. T aškų koordinat ÷s surašomos į lentelę ir skai čiuojami koord inač ių skirtumas ir sandau gos. Sklyp o p lotas ap skaičiuojamas gaut ą dvigub ą p lot ą p adauginant iš 0,5.

9.2. Plotų skaičiavimas GeoMap programa (Geo / Užrašai /Plotas / Fig ūros) − iškviet ę komand ą pele br÷žiny je nurodykite uždarą figūrą, kurios p lot ą norite užrašyti. Nurod ę figūrą sp ustel÷kim ENT ER ir p ele p ad ÷kite užraš ą br÷žiny je. Tada p rograma p aklaus, ar žym ÷site dar vien ą figūrą. Nor÷dam i t ęsti ploto žy m÷jim ą sp auskite Taip. Priešingu atveju – N e. Ploto užrašas dedamas tokiu tikslumu, koks nurodytas ploto anotacijos nustatymuose. (Geo / Užrašai /P lotas / Fig ūros su tikslumu) − iškviet ę komandą p ele br ÷žiny je nurody kite uždarą figūrą, kurios plot ą norite užrašyti. Nurod ę figūrą spustelkite ENTER ir pele p ad ÷kite užraš ą br÷žiny je. T ada programa p aklaus, ar žym ÷site dar vien ą f igūrą. Nor÷dami tęsti p loto žy m ÷jim ą spauskite Taip. Priešingu atveju – Ne. T ada p ele užraš ą pad ÷kite į r eikiam ą br÷žinio viet ą. Ploto užrašas dedamas tokiu tikslumu, koks nurodytas ploto anotacijos nustatymuose.







(Geo / Užrašai /Plotas / Srities) − iškvietus komand ą tolimesnių v eiksm ų eiga tokia: Pele ir šoniniu meniu pagalb a nurodykite srit į, kurios p loto užrašo reikia. Jei reikia išly gink ite liniją. L inijai išlyginti galite rinktis šonin į m eniu. Pasirodžius į apskaičiuot ą p lotą veskite į reikiam ą viet ą ir spraktelkite kairį p el÷s klaviš ą. Atlikus šiuos veiksmus p rograma užklaus, ar žym ÷site dar vien ą sritį. Nor÷dami tęsti žy m ÷jimą, sp ustelkite Taip. Priešingu atveju – N e.

105

(Geo/ Užrašai / Plotas / Srities su tikslumu) − iškvietus komand ą tolesnių veiksm ų eiga tokia:
Pele ir šoninio meniu nurody kite srit į, kurios p loto užrašo reikia.
Jei reikia, išly gink ite liniją. L inij ą išlyginti galite p asirinkti šonin į meniu.
Pasirodžius į apskaičiuot ą p lot ą nuveskite į reikiam ą viet ą ir sp ustelkite p el÷s kairį klav iš ą.
Atlikus šiuos veiksmus p rograma k laus, ar žym ÷site dar vieną srit į. Nor÷d ami t ęsti žy m ÷jim ą, sp auskite Taip . Priešingu atveju – N e. (Geo / Užrašai / Plotas / Plo to anota cija) – iškviet ę komand ą nurodykite ploto žy m÷jimo tip ą. Plotą galima žy m ÷ti nurodant uždarą objekt ą, nurodant uždaros srities vidin į tašk ą arba nurodyti taškais. Nurod ę p lot ą, užraš ą p ad ÷kite į reikiam ą viet ą. Koordinačių įv edimas ap rašytas 6 – ame praktiniame darbe GeoM ap valdy mo pagrindai.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duomeny s p lotui skaičiačiuoti im ami iš p raktinio darbo „Teodolitin ÷s nuotraukos p lanas“ ir koordinačių skaičiavimo žiniaraš č io. Darbo eiga: Plotus skaičiuoti grafin iu metodu 1. Daugiakamp į suskirsty kime į p aprastas figūras – trikamp ius, keturkamp ius, trap ecijas ir kitas p ap rastas figūras. 2. Išmatuokime p ap rast ų figūrų parametrą (figūros ilgis, p lotis, trikamp io p agrindas, aukštin ÷ ir t. t.). 3. Apskaičiuokim e p ap rast ų figūrų plot ą. 4. Apskaičiuokim e viso dau giakamp io p lot ą. 5. Apskaičiuokim e absoliutinį n es ąryš į. 6. Apskaičiuokim e santy kinį nes ąry š į ir nustatykime, ar m ūs ų ap skaičiuotas p lotas nep ažeidžia leistino nes ąryšio rib ų. Jei nesąry šis yra neleistino dy džio, reikia p erskaičiuoti p lotą, kol gausime leistino dy džio nes ąryš į. Norint p atikr int i plotas skai č iuojam as d u k artus. A ntrą kart ą sk aič iu o jant sk ly pas suskirst o mas k ito kio m is fig ū ro mis arba s k ai čiu oti imami t ų p ač ių f ig ūr ų k it i elem entai. 1. Daugiakamp į suskirsty kime į k itokias – trikampius, keturkampius, trap ecijas ir kitas p ap rastas figūras. 2. Atlikime p aprast ų figūrų parametrų matavim ą (figūros ilgis, p lotis, trikamp io p agrindas, aukštin ÷ ir t.t.). 3. Atlikime p aprast ų figūrų p lot ą. 4. Apskaičiuokim e viso dau giakamp io p lot ą. 5. Apskaičiuokim e absoliutin į n es ąry šį.

106

6.Apskaičiuokime santy kin į nes ąryš į ir nustatykime, ar m ūs ų ap skaičiuotas p lotas nep ažeidžia leistino nes ąryšio rib ų. Jei n esąry šis yra neleistino dy džio, reikia p erskaičiuoti p lot ą , kol gausime leistino dy džio nes ąryš į. 7. Apskaičiuokim e galutin į d augiak amp io p lot ą. Ploto skaičiavim as iš koordinač ių. (x n −1 − x n+1 ) . Ar skaičiuojant 1. Skaičiuojame koord inač ių skirtum ą: ( y n+1 − y n −1 ) ir nep adaryta klaid ų, p atikrinama skirtumus susumuojant. Abscisių ir ordin ačių sumos turi b ūti ly gios nuliui. 2. Skaičiuojame dv igub ą dau giakampio p lotą p agal (9.9) formu lę. 3. Skaičiav imui p atikrinti to paties daugiakamp io dvigubas p lotas dar kartą ap skaičiuojamas p agal (9.10) formu lę. Pagal abi formules gauti p lotai turi b ūti ly gūs. 4. Skaičiuojame p lotus GeoMap p rograma. 4.1 . Suvedame duotas koordinates. 4.2 . Apskaičiuojame p lot ą.

Pradiniai rink iniai Duomeny s p lotams skaičiuoti imami iš p raktinio darbo „T eodolitin÷s nuotraukos p lanas“ ir koordinačių skaičiavimo žinar aš čio.

Literatūra 1. T amutis Z., T ulevičius ir kt. 1992. Geodezija 1. Vilnius: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. 2. T amutis Z., T ulevičius ir kt. 1996. Geodezija 2. Vilnius: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. 3. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius : M okslas. 4. GeoMap 2008 vartotojo vadovas. 2007. Vilnius UAB InfoEra

107

Savikontrol÷s klausimai 1. Pagal kokias taisy kles daugiakamp is skirstomas trikamp iais ar kitomis figūromis.? 2. Kokios formul÷s taikomos p aprastos figūros plotui apskaičiuoti? 3. Kokiais vienetais gaun ame ap skaičiuotąjį p lotą? 4. Kiek vienas hektaras turi kvadratinių metrų?

Atlik tos užduoties pavyzdys 9.1. lentel÷ Plotų skaičiavimo iš koordinačių žiniaraštis

1122,33 1474,19 1192,02 889,87 640,19 530,82 379,36 220,92 226,40 587,86 845

2214,44 2610,35 3030,96 3107,58 2964,05 2931,33 2886 2669,73 2213,92 2178,47 2281,02

+ + + + + + -

629,19 69,69 584,32 551,83 359,05 260,83 309,9 152,96 366,94 618,6 534,47 Σ=0

(yn+1 -yn-1 )

+ + + + +

329,33 816,52 497,23 66,91 176,25 78,05 261,6 672,08 491,26 67,1 35,97 Σ=0

+ + + + + + -

Σ

(x n-1 -xn+1 )yn

1393303,504 181915,2915 1771050,547 1714855,871 1064242,153 764578,8039 894371,4 408361,9008 812375,8048 1347601,542 1219136,759 = 1663127.774

2

2

Ženklai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

(x n-1-xn+1 )

Koordinačių sandaugos Ženklai

y

Ženklai

x

Koordinačių skirtumas Ženklai

Taškai

Koordinat÷s

+ + + + +

Σ

(yn+1 -yn-1)xn

369616,9389 1203705,619 593708,1046 59541,2017 112833,4875 41430,501 99240,576 148475,9136 111221,264 39445,406 30394,65 = 1663127.775

Žem÷s sklypo plotas 831563,48 m m arba 83,16 ha.

108

9.2. lentel÷ Plotų skaičiavimas grafiniu būdu

109

10. Nivelyrų konstrukcija ir tikrinimas Įžanga Atlikdami užduot į tur÷sime nustatyti kokiu p rincip u veikia nively ras. Sup rasti, kokia nively ro konstrukcija. Geb÷ti teorines nively ro tikrinimo s ąly gas p ritaikyti p raktikoje. Darbo tikslas: sup rasti nivelyro konstrukciją ir geb ÷ti p atikrinti nively rą. Praktiniam darbui keliami uždaviniai:
išmany ti nively rų konstrukciją;
sup rasti nively rų tip us ir mok ÷ti juos klasifikuoti p agal tikslumą ;
sup rasti nively rų tikrinimo ir reguliavimo metodik ą ir geb ÷ti ją p ritaiky ti p raktikoje. Nor÷dami atlikti š į p raktin į darb ą, turite b ūti išklaus ę nively rų konstrukcijos, klasifikav imo ir nively rų tikrinimo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti naudosime op tinius nivelyrus N-3 arba panašius į juos.

10.1. Nivelyrų k onstrukcija Nivelyrų ir matuoklių konstrukcijos. Vis ų konstrukcijų nively ruose y ra žiūronai. Geometriniam niveliav imui skirtų niv ely rų konstrukcin ÷s schemos skiriasi p riemon ÷mis, kuriomis žiūrono vizavimo ašis statoma horizontaliai. Žiūrono vizavimo ašį p astatyti horizontaliai galima dv iem b ūd ais. Pirmas būdas. Vizavimo ašis į hor izontalią p ad ÷t į statoma naudojantis cilindrin iu guls čiuku. Žiūronas su guls č iuku sujungiamas taip , kad jo vizavimo ašis būt ų lygiagreti su cilindr inio guls čiuko ašimi. Kai guls čiuko burbuliuk as y ra nuliniame (amp ul÷s vidury ), jo ašis horizontali, taip p at horizontali ir vizavimo ašis. Nively rai su guls čiukais gali būti skirtingų tip ų. Jie skiriasi pagal tai, kaip sujungtas žiūronas su cilindriniu gulsč iuku. Dabar gam inami tik tokie nively rai, kurių cilindrin is gu ls čiukas y ra p ritvirtintas prie žiūrono, o žiūronas – p rie nively ro sukimosi ašies kolon ÷ l÷s. Tokie nively rai vadinami ak linaisiais. Antras būdas. Ž iūrono vizavimo ašis į horizontaliąją p ad ÷t į statoma komp ensatoriumi. Kai vizavimo ašis horizontali, sp induliu nuo matuokl÷s p er objektyvo centrą p erduodama į siūlelių sankryž ą atskaita. Nivelyrų klasifikacija. Nively rai klasifikuojam i p agal jų tikslum ą ir žiūrono vizavimo ašies guls čiavimo b ūd ą. Pagal tikslumą niv elyrai skirstomi į labai tikslius (p recizinius), tikslius ir technin ius. Lab ai tikslūs nively rai skirti valsty biniam pirmos ir antros klas ÷s n iveliavimui arba kitiems lab ai tiksliems darb ams. Tikslūs nively rai skirti trečios ir ketvirtos klas ÷s niveliav imui. T echniniai n ively rai n audojami top ografin ÷s nuotraukos aukščių p agrindui sudaryti, taip p at statybos aikštel÷se. Iš nively ro pavadinimo galima nustatyti jo tikslum ą ir pagrind in į veikimo p rincip ą. Pavadinimas N-3 rodo, kad nively ras y ra su cilindriniu guls č iuku. Juo 1 km ilgio dvigubo ÷jimo aukš čių skirtumas matuojamas su 3 mm vidutine kvadratine p aklaida. Iš N-3K mark÷s maty ti, kad nivelyras y ra N-3 tikslumo, bet vietoje cilindrinio gu lsčiuko įmontuotas 111

komp ensatorius. Jo tobulesnis modelis – nively ras 2N-3L. Nively ras N-10KL y ra su komp ensatoriumi ir limbu. Juo galima matuoti horizontalias kryp tis. Šiuo nively ru 1 km ilgio dvigubo ÷ jimo aukš č ių skirtumas matuojamas su 10 mm vidutine kvadratine p aklaida. T obulesn ÷s konstrukcijos y ra 2N-10KL. Gamy boje dar naudojami n ively rai N-1, N-2, NT ir kt., p agaminti pagal ankstesnius standartus. J ų p avadinimuose skaitmenys rodo niveliavimo klas ę, kuriai jie skirti. Lietuvoje dar n audojami Vokietijos Carl Zeiss Jena į mon ÷s niv elyrai Ni002, Ni007 ir Ni025. Visi jie y ra su komp ensatoriais, o skaitmeny s jų p avadinimuose rodo niv eliavimo rezultato tikslum ą. Lietuvoje technin ÷s niveliacijos metodui dažniausiai naudo jami nivelyrai p ateikti 10.1. lentel÷je. 10.1. lentel ÷

Lietuvoje populiariai naudojamų techninių nivelyrų technin÷s charakteristi kos

Parametrai

Nivelyrų techniniai parametrai Nivelyrų tipai N-3 2N-3L N-3K 2N-10L

2N-10KL

N-10KL

Aukš čio skirtum ų matavim o vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaid a m m : 1 km ilgio dvigubo ÷jim o ruože S totyje Žiūrono didinim as C ilindrinio guls čiuko padalos vert ÷ S fe rinio guls čiuko padalos vert ÷ Kom pensatoriaus veikim o diapazonas Vizavim o ašies nustatym o kom pensatorium i paklaida Nivelyro mas ÷, kg

3

2,5

3

9

5

9

2 31,5 15˝ 10' -

30 15˝ 10' -

2 30 10' 15'

4 23 45˝ 10' -

20 20' 30'

5 21,5 10' 20'

-

-

0,4˝

-

0,8˝

1˝

1,5

1,9

2,5

2

1,5

2

Nivelyras N-3 – tai aklino jo tip o nively ras su elevaciniu sraigtu. Svarbiausios jo daly s:
Žiūronas;
Cilindrin is kontaktinis guls čiuk as;
Sferin is gu ls čiukas;
Veržimo sraigtas;
M ikrometrinis sraigtas;
Kelmelis;
K÷limo sraigtas;
Elevacinis sraigtas;
Žiūrono fokusavimo sraigtas. Žiūrono siūlelių sankryža be valdy mo sraigtelių. Sfer iniu guls čiuku n ively ro sukimosi ašis apy tiksliai nukreipiama vertikaliai. Cilindr inio guls čiuko vienas galas reguliuo jam as keturiais sraigteliais. Cilindrin io guls čiuko galų vaizdas prizm ÷mis p erduodamas į žiūrono maty mo lauk ą ir matomas kartu su matuokle. Guls čiuko burbul÷lis tiksliai p lukdomas į amp ul÷s nulin į tašk ą elevaciniu sraigtu. Sukant elev acin į sraigt ą, pakreipiamas guls č iukas, o kartu ir žiūronas vertikalioje p lokštumoje. 112

Nivelyras 2N-3L – tai nau jos serijos n ively ro N-3 modelis. Jis turi horizontalųjį limb ą, p ro žiūron ą matomas tiesioginis vaizdas. Nivelyrą N-3K sudaro žiūrono objekty vas, žiūrono fokusavimo sraigtas, žiūrono okuliaras, sferinis guls čiuk as, mikro metrinis sraigtas, k÷ limo sraigtas. Kai žiūrono v izavimo ašis horizontali, stačiakamp ÷s p rizm ÷s įstrižoji siena sudaro 45° kamp ą su horizonto linija ir horizontalus sp induly s p erduoda matuokl÷s vaizd ą į siūlelių sankry ž ą. Pakrypus vizavimo ašiai ne didesniu kaip kompensatoriaus veikimo diap azonas kamp u (‹15'), komp ensatoriumi horizontalaus sp indulio nuo matuokl÷s vaizdas bus p erduotas į žiūrono siūlelių sankry žą. Nivelyras 2N-10L gaminam as vietoje nively ro N-10L, kurio sukimosi ašis buvo nukreip iama vertikaliai ne k ÷limo sraigtais, o rutuliniais p aviršiais. M atuojant nively ru 2N-10L naudojami kelmelio k ÷limo sraigtai. Tai ak linasis n ively ras su elevaciniu sraigtu, kurio cilindrin is guls čiuk as y ra kontaktinis ir jo vaizdas p erduodamas į žiūrono maty mo lauk ą. Nively re įtaisytas limbas su 1° padalomis. Nively ras yra be veržimo ir mikrometrinių sraigt ų. Juos atstoja p adidinta trintis tarp nejudamos nively ro dalies ir ją liečiančio limbo. Nivelyro N-10KL kompensatorių sudaro dvi penkiakamp ÷s prizm ÷s, suklijuotos viena su kita ir p ritvirtintos p rie žiūrono korp uso, taip p at judanti stačiakamp ÷ p rizm ÷, įrengta r÷mely je. Šis r÷melis kei čia p ad ÷t į vertikalioje p lokštumoje ir atlieka žiūrono fokusavimo lęšio funkciją. Pro žiūron ą matomas tiesioginis m atuokl÷s vaizdas. Horizontalus sp indulys nuo matuokl÷s p ereina objekty v ą, krinta į p enkiakamp ę p rizm ę, atsispindi nuo jos išorinių briaun ų ir p atenka į kit ą p rizm ę. Joje p akeičia krypt į 180° kamp u, grįžt ą į penkiakamp ę prizm ę. Jos laužiamas šis sp induly s nukreip iamas į siūlelių tinklelio p lokštum ą ir okuliarą. Nivelyras 2N-10KL yra naujos serijos nively ro N-10KL modelis. Esm inių p akeitim ų konstrukcijoje n ÷ra, tik p atrauklesn÷s išvaizdos, tobulesnių techninių p arametrų. Lazeriniai nivelyrai – tai tokie, kuriuose naudojamas lazerio sp induly s. Jie y ra trijų tip ų. Pirmo tip o nively rai – tai n edidel÷s galios lazeriai, sumontuoti ant jau ap rašytų nivelyrų. Antrojo tipo nivelyro lazeris ir žiūronas įrengti bendr ame korp use, žiūrono vizavimo ašis y ra ly giagreti su lazerio sp indulio ašimi, bet jos nesutap dintos. Vizavimo ašies nesutap imas su lazerio sp indulio ašimi y ra didelis tokių nively rų trūkumas, nes negalima kontroliuoti lazerio sp indulio krypties. T rečiojo tip o lazeriniai nively rai vad inam i kolimatoriniais. Tai tokie p rietaisai, kurių žiūrono vizavimo ir lazerio sp indulio ašys sutamp a. Nivelyru vizuojama į objekt ą įjungus kreipian čią ją sistemą, kuri p erduoda į oku liar ą objekto vaizdą. T ai atlieka op tin ÷s p rizm÷s, p atalp intos nively ro viduje. Nuvizavus į objekt ą, kreip ian čioji sistema išjungiama, ir lazerio sp indulį objekty vas p asiunčia į stebim ą matuoklę. Lazerio spinduly s horizontaliai nustatomas cilindr iniu guls č iuku. Naudojant tokio tipo lazeriniuose nively ruose specialias op tines užmovas, lazerio sp indulį galima nukreip ti įvair iomis kry p timis. Kolimatorinių lazerin ių niv ely rų tikslumas kol kas mažas. Lazerinai nively rai efekty viai naudojami montuojant technolo gin ius įren ginius, statant tunelius, tiesiant p ožeminius inžinerinius tinklus ir kt.

10.2. Nivelyrų tikrinimas Prieš pradedant niveliuoti reik ia įsitikinti, ar niv ely ras tinka darbui. T ikrinama, ar žiūrono matymo lauke gerai m atyti kontaktinio cilindr inio guls č iuko galai, ar galima k eisti tinklelio siūlelių ry škum ą, ar ger ai v eikia žiūrono fokusavimo sraigtas ir k ÷ limo sraigtai. Niv eliuojant

113

p rietaiso vizavimo ašis bus horizontali tik tada, kai tarp jos ir kit ų ašių bus išlaikyti reikiami geo metriniai ry šiai. T ikrinamos geom etrin÷s s ąly gos.

10.1. pav. Nivelyro principin÷ schema: 1 – žiūronas, 2 – cilindrinis gulsčiukas, 3 – žiūrono sukimosi ašies kolon÷l÷, 4 – elevacinis sraigtas; HH – cilindrinio gulsčiuko ašis, CC – žiūrono vizavimo ašis, TT – sferinio gulsčiuko ašis.

1. Sferinio guls č iuko ašis turi b ūti lyg iagreti n ivelyro sukimosi ašiai (TT //VV). K ÷ limo sr aigt ais sf erin io gu ls čiu ko bu rb u l ÷ lis įp luk do m as į nulin į tašk ą. Ž iūr onas sukam as 18 0° k amp u. Jei guls č iuk o b ur bu l ÷ lis išp lauk ÷ iš d id esnio koncentr in io ap skr it im o ( nup lauk ÷ nuo nulin io taš ko dau giau kaip 2 m m) , s ą ly ga n e įvy k do ma. Guls č iu k as taiso mas, p us ę nu okry p io dy džio bu rbu l÷ lį graž in ant į n ulinį taš k ą guls č iuko reguliav imo sraigteliais, kit ą p usę – k ÷ limo s raigtais. Są ly ga tikrinama d ar. 2. Vidurinis horizontalusis tinklelio siūlelis turi b ūti statmenas nivelyro sukimosi ašiai. Vizuojam a į matuoklę, pastatyt ą už 20 – 30 m. Esant tiksliai išplukdytam sferinio guls čiuko burbul÷liui ir sukant nively ro žiūron ą, stebim a, ar n esikei čia atskaita matuokl ÷je p agal vidur in į tinklelio siū lelį , kai matuokl÷s v aizdas b ūna žiūrono maty mo lauko p akraščiuose. Jei atskaita p asikeičia dau giau kaip l mm, nu ÷mus okuliarą pasukama siūlelių tinklelio diafragma. 3. Nivelyro s u cilindr iniu g uls čiuku ži ūron o v izavimo ašis turi b ūti lygiagreti su cilindrinio guls čiuko ašimi (CC // HH) arba nivelyro su kompensatoriumi žiūrono vizav imo aš is dirbant turi b ūti horizontali (pagrindin ÷ sąlyga). Ši są ly ga tikr inama dv igub u vietov ÷s ruožo niv eliavimu. 50 – 60 m ilgio atkarpos galuose A ir B kalami kuolai ir ant j ų statomos matuo kl÷s. Ruožo v idury je statomas n iv elyras ir n iv eliuo jam a iš vidur io, 1 mm tiks lumu atskait ant juodo je ir r audono je m atuoklio p us÷se ( 7 . 2. p av. a). Atskaitoma elevaciniu sr aigtu tiksliai į amp ul÷s vidurį įp lukdžius cilindrinio guls čiuko burbul÷lį (jei nively ras su komp ensatoriumi, to daryti nereikia). Atskaita rašoma į žurnalą, žr. (7.1. lentelę ). Pagal juod os ir r au do nos matuo kl ÷s p usių atsk ait ą sk aič iuojamos aukščio sk irtum ų r eikšm ÷s: hj = a j − p j ir h r = a r − p r ; (10.1.)

č ia a – atskaita atgalin÷ je (pagal niv eliav imo kry pt į) matuokl÷ je;

114

p – atskaita p riekin÷je matuokl÷je. Žiūrima, kad h j - hr < ± 4 m m. Skaičiuojamas aukš čio skirtumų vidurkis h vid., kuris, ir neįvy kdžius šios sąly gos, bus teisin gas (atstumai iki m atuoklių vien odi ir n ehorizontali vizavimo ašis atskait ą at galin ÷je ir p riek in÷ je matuokl÷s daly se tokiu pat dy džiu). Nively ras pernešamas ir statomas už 3 – 5 m nuo v ieno iš taškų žr. (7.2. p av. b ) ir v÷l niveliuojama. Skaičiuojamas aukščio skirtumas. Jei šis aukš čio skirtumas nuo anksčiau gauto aukščio skirtumų vidurkio s kir iasi dau giau nei 4 mm (x ≥ 4 mm), niv ely rą reik ia r egu liuoti. Galima ap skaičiuoti nively ro vizavimo ašies posvyrio kamp ą i x (10.2.) i = ρ′ ; D č ia x – au k š č ių s k irtu mo p ak laid a; D – atst u mas t arp t aškų A ir B (pakanka išm atuoti tolim ač iu d ecimetro tikslu mu) ; ρ ' – 3438 '.

10. 2. pav. Pagrindin÷s nivelyro sąlygos tikrinimas

Žiūrono vizavimo ašiai nustatyti skaičiuojama atskaita a 2', kuri tur÷t ų būti taške A p astatytoje matuokl ÷je. Kad an gi nivelyras stovi n etoli taško B, atskaita p 2 ant šio taško p astatytoje matuokl÷je laiko ma teisin ga (n ehorizontali v izav im o ašis j ą mažai iškr eips), tikras is au kš č ių s kirt um as h v id žino m as , t ai: a 2 ‘ = h v i d + p 2 ar ba a 2' = a 2 – x. (10.3.) Nep ajudinus nively ro, sukant jo elevacin į sraigt ą, tinklelio h o r izontalusis s iū lelis n ustato m as ant atsk aitos a 2 ' tašk o A matuokl÷je. Nup laukęs cilindrinio guls č iuko b urbul÷ lis guls čiuko regu liav imo sraigteliais grąžinamas į nulinį tašką. Nively ro su komp ensatoriumi žiūrono vizavimo ašis reguliuojama si ūlelių r egu liav imo sraigteliais v idu rinį hor izontalųj į si ūlel į p erstumiant iš atskaitos a 2 į a 2'. Sur eguliav us v÷l tikrinam a.

115

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Praktinio darbo m etu studentai p ademonstruoja op tinių nivelyrų konstrukciją, niv ely rų tikrinimo ir valdy mo metodiką ir ir geba ją p ritaikyti p raktikoje. Darbo eiga: 1. Išnagrin ÷ti nively ro tip us ir išmokti juos klasifikuoti. 2. Pagal tikslumą sugrup uoti Geodezijos katedroje turimus nively rus ir trump ai juos ap ibūdinti. 3. Patikrinti nively rą N-3 ir įvertinti visas nively ro tikrinimo s ąly gas.

Literatūra 1. Tamutis Z., Tulevičius ir kt. 1992. Geodezija 1. Vilnius: M okslo ir en ciklop edijų leidykla. 2. Tamutis Z., Tulevičius ir kt. 1996. Geodezija 2 . Vilnius: M okslo ir en ciklop edijų leidykla. 3. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius : M okslas.

Savikontrol÷s klausimai 1. Kokia nively rų paskirtis? 2. Kaip klasifikuojam i nively rai p agal tikslum ą? 3. Ap ibūdinkite kaip y ra tikrinamas nivelyras? 4. Kokios yra p agrindin÷s niv ely ro ašy s?

116

11. Geometrinis niveliavimas (pirmyn ir iš vidurio) Įžanga







Pagal šią užduot į tur÷site p ritaikyti teorines geometrinio n iveliavimo žinias p raktikoje. Darbo tikslas – geb÷ti niveliuoti geometrinio n iveliavimo metodais p irmyn ir iš vidurio. Praktinio darbo keliami uždaviniai: geb ÷ti pastaty ti nivelyrą ir jį parengti darbui.; atlikti geo metrinį niv eliavim ą p irmy n; atlikti geo metrinį niv eliavim ą iš vidurio ; atlikti stoties kontrolinius skaičiavimus ir nustatyti, ar niveliav imas buvo atliktas koky biškai (reikiamu tikslumu). Nor÷dami atlikti š į p raktinį darbą, turite būti išklausę geometrinio niveliavimo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti naudosite op tinius nively rus N-3 arba p anašius į juos.

11.1. Techninis niveliavimas M atuojama technin÷s niv eliacijos metodu tada, kai reik ia sutankinti top ografin÷s nuotraukos, staty bos aikštelių aukščių p agr indą, taip p at dirbant trasavimo ir nužy m÷jimo d arbus. Niveliuojama atliekant niveliavimo ÷jimus. öjimai turi remtis atram iniais niveliavimo rep eriais. Niveliav imo linijos p ažy mimos nuolatiniais arba laik inais ženklais. Niveliuojama viena kry ptimi. Nively ras statomas viduryje tarp matuoklių 5 m tikslumu. Atstumai matuojami žin gsniais. Niveliuojant matuokl÷s statomos ant rep erių, kuolų, p adų, smeigių. Kai vietov÷s reljef as p alankus ir ger as matomumas, vidutinis atstumas tarp nively ro ir matuokl÷s gali būti 120 m, didžiausias – 150 m. Niveliavimo r ezultatai surašomi techninio niv eliavimo žurnale. Niveliavimo tvarka stotyje tokia : 1) vienodu atstumu nuo matuoklių statomas nively ras, stovo kojos tvirtai įsmeigiamos į žemę ir sferinio gu ls čiuko burbul ÷lis k÷ limo sraigtais įplukdomas į nulin ę p ad÷t į. 2) žiūronas nukreipiamas į atgalin÷s matuokl÷s juodą ją p us ę, cilindrin io guls čiuko burbul÷lis elevaciniu sraigtu įp lukdomas į ampul÷s vidurį (jei nively ras su komp ensatoriumi, dary ti nereikia) ir p agal vidur inį siūlelį atskaičiuojama matuokl÷je. 3) vizuojama į p riekin ÷s matuokl÷s juodą ją pus ę, cilindrinio guls čiuko burbu l÷lis įp lukdomas į nulinę p ad÷t į ir atskaič iuojama. 4) vizuojama į p riekin ÷s matuokl÷s raudoną ją p us ę ir atskaičiuojama. 5) vizuojama į atgalin÷s matuokl÷s raudon ąją p us ę, ir, įp lukdžius cilindrinio guls čiuko burbul÷lį į centrą, atskaičiuojama. 6) matuokl÷ p ernešama į tarp inius taškus (jeigu jie y ra), į j ą nukreip iam as žiūronas, burbul÷lis įp lukdomas į nu linę pad÷t į ir atskaič iuojama m atuokl÷s juodojoje pus ÷je. Nivelyras su komp ensatoriumi stoty je dedamas tik sferiniu gu ls čiuku ir, nuv izavus į matuoklę, atskaičiuo jam a. 117

Toliau tikrinam a, k aip niveliuota stoty je: aukš čio skirtumai, apskaičiuoti iš juodosios ir raudonosios matuoklių p usių atskait ų, gali skirtis ne daugiau kaip 5 mm. Tiek p at gali skirtis ir raudonosios bei juodosios matuokl÷s p usių atskaitos skirtumai. Aukš čio skirtumas nustatomas du kartus: p agal juodą ją ir r audonąj ą matuoklių p uses: h = a – p.

Aukš čių skirtumų vidurkis nustatomas iš abiejų aukš čių skirtumų: h + h2 hvid . = 1 . 2 Kito taško altitud÷ skaičiuojama taip:

H n = H n −1 + hvid .

(11.1.)

(11.2.)

(11.3.)

Niveliav imo žurnalo kiekvieno puslap io gale tikrinama, ar teisin gai stoty je atlikti skaičiav imai. Jei ÷jimas uždaras, tai jo aukš čio skirtumų suma ∑ h tur÷t ų būti lygi nuliu i. Tačiau matuojant visada visada atsiranda paklaidų. Tod÷l vietoje nulio gaunamas ÷jimo nes ąryšis fh. f h = Σh.

(11.4.)

Kai ÷jimas p rasideda ir baigiasi rep eriais, kurių altitud÷s žinomos ir tikslios, tada niv eliavimo ÷jimo n es ąryšis skaičiuojamas: f h = Σh − (H g − H p ) ;

čia

(11.5.)

H p – rep erio, kuriuo pradedamas ÷jimas, altitud÷; H G – rep erio, kuriuo baigiamas ÷ jimas, altitud÷.

Reikia p atikrinti, ar gautieji nes ąryšiai leistini. Techninio niveliav imo ÷jimams leistinieji aukščio skirtumų nes ąry šiai mm skai čiuojami p agal v ieną iš formulių : f hleist = 50 L ; f hleist = 10 n ;

čia

(11.6)

(11.7)

L – mastelio vardik lis; n – horizontaliosios p rojekcijos ilgis vietov÷je; Paskutin÷ formul÷ taikoma, kai 1 k m ilgio niv eliavimo ÷jimo ruože susidaro dau giau kaip 15 stočių. Jeigu aukš čio skirtumų nes ąry šiai leistini, tai jie išd÷stomi su p riešin gu ženklu k iekvienai stočiai p o lygiai. Pagal p ataisy tus aukš čio skirtumų vidurkius skaičiuojamos ryšio taškų altitud÷s 0,001 m tikslumu.

118

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Praktinio darbo metu atlikd ami geometrinį niveliav imą studentai p ademonstruoja nively rų valdy mo metodiką ir geb a ją p ritaiky ti p raktikoje. Darbo eiga: 1. Pademonstruoti nively ro valdy mą ir funkcijas; 2. Pastatyti nively ro stovą; 3. Prisukti nively rą p rie stovo; 4. Pastatyti instrument ą virš taško; 5. Pagal guls čiuk ą p arengti niv elyrą; 6. Atlikti žiūrono reguliav imą ; 7. Atliekame niv elyro tikrinimą ir p aruošiame jį darbui; 8. Atliekame niv eliavim ą pirmy n; 9. Atliekame niv eliavim ą iš vidurio; 10. Pabaigus matavimus stoty je vy kdoma stoties kontrol÷. Juodosios ir raudonosios atskaitos skirtumai gali skirtis ne dau giau kaip |±| 3mm.

Literatūra 4. 5. 6.

Tamutis Z. ir kt. 1992. Geodezija 1. Viln ius: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kt. 1996. Geodezija 2. Viln ius: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius: M okslas.

Savikontrol÷s klausimai 5. 6. 7. 8.

Kaip atliekama stoties kontrol÷? Kokie kriterijai ap ibūdina niv eliavimo tikslumą? Kokie niveliavimo iš vidurio privalu mai? Koks esminis skirtumas tarp niveliavimo p irmy n ir iš vidurio?

119

Atlik tos užduoties pavyzdys 11.1. lentel ÷

Geometrinio niveliavimo pirmyn žurnalas

Stočių nr. 1

Vizavi mo taškai

Instrimento aukštis, Im

Matuokl÷s atskaitos, a

Gr. rp. 27

1,450

1687

1

6,240

6475

Apskaičiuotas aukščio skirtumas h

– 237 – 235

Aukščio skirtumų vidurkis

Pataisos, mm

Altitud÷s, H m

hVid . , mm – 236

78,782 78,546

11.2. lentel ÷

Geometrinio niveliavimo iš vidurio žurnalas Matuokl÷s atskaitos Stočių nr. 2

Vizavi mo taškai

Atgal

Pirmyn

R p.21

1243

2738

1

6027

7521

4784

4783

Apskaičiuotas aukščio skirtumas h

Aukščio skirtumų vidurkis

– 1495 – 1494

– 1494

120

Pataisos

Altitud÷s H

hVid . 27,980 26,486

12. Ašies niveliavimas ir profilio braižymas Įžanga Šioje užduotyje tur÷site p ritaikyti teorines geometrinio n iveliavimo žinias p raktikoje. Darbo tikslas – geb÷ti metodiškai projektuoti trasos išilginį p rofilį, nustatyti ir ap skaičiuoti p agrindinius trasos p rojektavimo elementus. Praktiniam darbui keliami uždaviniai:
nustatyti projektuojamos trasos altitudes;
sudaryti išilginį trasos p rofilį;
sup rojektuoti p rojektinę linij ą ir nustatyti jos nuoly dį;
apskaičiuoti p rojektuojamos linijos altitudes, darbo aukš čt į;
nustatyti nulinių taškų p ad÷t į, bei taškų altitudes;
p rojektuojamam trasos pos ūkiui ap skaičiuoti p agrindinius p os ūkio taškus ir elementus. Nor÷dami atlikti š į p raktinį darbą, turite būti išklaus ę išt ęst ų inžinerinių įren gin ių p rojektavimo ir geodezinių darbų vy kdy mo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti turite tur÷ti skaičiavimo techniką, vieną milimetrinio p op ieriaus lap ą (30 |x| 80 cm), kur iame p rojektuosite išilgin į trasos profilį.

12.1. Ašies niveliavimas Projektuojant kelius ar kanalus, reikia niveliuoti ilgą liniją. Tokia linija vadinama niveliavimo ašimi, arb a trasa, o linijos aukš čio taškų matavimas – išilginiu ašies (trasos) niveliavimu. Prieš niveliavim ą ašį reik ia p aruošti – išp iketuoti, t.y . p adaly ti atkarp omis, kurių horizontalinis ilgis būt ų 100 m. Kiekvienos atkarp os galuose įkalami du kuoliukai. Vienas iš jų, vad inamas p iketu, skirtas matuoklei pastatyti, įkalamas sulig žem÷s p aviršiumi, o antras (aukštesnis) kalamas šalia ir vadinamas sar geliu. Sar gelis reikalin gas tam, kad n iveliuojant būt ų galima rasti p iket ą. Be to, ant sargelio rašomas p iketo numeris – skai čius, p arodantis p iketo nuotolį nuo ašies p radžios. Linijos p radžioje įkaltame sar gelyje įrašomas nulis, toliau už 100 m – vienetas ir t. t. Pavyzdžiui, numeris 17 reiškia, kad p iketas y ra už 1 km ir 700 m nuo niveliav imo ašies (trasos) p radžios. Jei tarp dviejų p iket ų reljefas keičiasi, tai būdin gesniuose taškuose kalami tokie p at kuoliukai ir ant sargelio užrašomas atstumas nuo užpakalinio p iketo. Tokie taškai vadinami tarpiniais arba p liusiniais taškais. Niveliuojant iš vidurio, nively ras statomas tarp piket ų vidury je, o ant p iket ų p astatomos matuokl÷s. Jei niveliav imo ašy je nively rą nep atogu p astatyti, p arenkama p atogesn÷ vieta šalia jos, tačiau taip , kad atstumai iki matuoklių būt ų beveik ly gūs. Vieta, kurioje statomas nivelyras, vadinamas stotimi.

121

Pabaigus matavimus stoty je vy kdoma stoties kontrol÷. Juodosios ir raudonosios matuokl÷s atskait ų skirtumai gali skirtis ne dau giau kaip ± 3mm. Kiekvieno p uslap io ir kiekvieno ÷ jimo p abaigoje skaičiuo jamos p uslap ių kontrol÷s, kurioms reikalin gos vidurinių siūlelių atskaitos suma atgal ir pirmyn, aukš čio skirtumų suma ir aukščio skirtumų vidurkių suma. Skaičiavimų r ezultatai kontroliuojami skaičiuojant skirtumą tarp atskaitos sumos atgal ir pirmyn, šis skirtumas turi atitikti aukš čio skirtumų sumai. Rezultatai nesutamp a, jei skaič iuodami p adar÷me aritmetinių k laidų. Vidutinio aukš čio skirtumų suma y ra ly gi ½ aukš čio skirtumų sumai. Toliau skaičiuojamas aukš č io skirtumas. Aukš čio skirtumas nustatomas du kartus – p agal juodąją ir raudoną ją matuoklių p uses: h = a – p.

(12.1.)

Aukš čių skirtumų vidurkis nustatomas iš dviejų taškų aukščio skirtumų: h + h2 . (12.2.) hvid . = 1 2 Toliau skaičiuo jamas niveliacijos ÷ jimo nes ąryšis. Kai ÷jimas p rasideda ir b aigiasi rep eriais, kurių altitud÷s žinomos ir tikslios, tada niveliavimo ÷jimo nes ąry šis lygus: f h = Σh − (H g − H p ) ; (12.3.)

čia

H P – rep erio, kuriuo pradedamas ÷jimas, altitud÷; H G – rep erio, kuriuo baigiamas ÷ jimas, altitud ÷. Reikia p atikrinti, ar gautieji nes ąryšiai leistini. Techninio niveliav imo ÷jimams leistinieji aukščio skirtumų nes ąry šiai mm skai čiuojami p agal v ieną iš formulių : f hleist = 50 L ; f hleist = 10 n ;

(12.4.) (12.5.)

čia

L – Niveliacijos ilgis, kilo metrais; n – Niveliacijos ÷ jimo stočių skai čius. Paskutin÷ formul÷ taikoma, kai 1 km ilgio niveliavimo ÷ jimo ruože susidaro dau giau kaip 15 stočių. Jeigu aukš čio skirtumų nes ąry šiai leistini, tai jie išd÷stomi su p riešin gu ženklu kiekv ienai stočiai p o lygiai. Pagal p ataisytus aukš čio skirtumų vidurkius skaičiuojamos niveliavimo ÷ jimo p iket ų altitud÷s 0,001 m tikslumu. Kito taško altitud÷ lygi p rieš tai esančio taško altitudei ir p ataisytam aukščio skirtumui tarp t ų taškų: H n = H n −1 + h vid .

(12.6.)

Toliau norint ap skaičiuoti tarp inių taškų altitudes, skaičiuojamas instrumento horizontas: IH = H Pk + a .

(12.7.)

H T .T . = IH − a Ta rp e.

(12.8.)

Bei tarp inių taškų altitud÷s:

122

Apskaičiavus vis ų taškų altitudes, milimetriniame p op ieriuje daromas išilginis ir skersiniai niveliavimo trasos (ašies) p rofiliai. Horizontalieji atstumai tarp piket ų bei tarpinių taškų atidedami masteliu 1: 1000 – 1 : 10 000 (mastelis p arenkamas p agal ašies ilgį ir p rofilio p askirt į). Kad geriau maty tųsi reljefo nely gumai, taškų aukštis atidedamas 10 kart ų ( ir daugiau) stambesniu masteliu.

12.2. Ašies projektin÷s linijos sudarymas Atvaizdavus p rofily je taškų p ad÷tį žem÷s p aviršiuje, galima išbr÷žti būsimo įren ginio p rojektinę linij ą (kelio aš į, kan alo aš į ir pan.). Projektin÷ linija išvedama atsižvelgiant į technin es p rojekto s ąly gas ir į ekonominius sumetimus. Pavy zdžiui, p rojektuojant kanalą, p rojektin÷ linija turi tur÷ti tam tikrą nuoly dį (maždaug 0,0005 – 0,003); projektuojant kelią, negalima jo p rojektuoti labai d ideliu nuoly džiu (ne didesniu k aip 0,06 – 0,08). Projekto taup umas p riklauso nuo žem÷s darbų kiekio. Labai bran gus projekto vy kdymas būna tada, kai tenka supilti didelius py limus ar dary ti dideles iškasas. Kuo daugiau p rojektin÷ linija sutamp a su žem÷s p aviršiumi, tuo p rojektas taup esnis. Linijos nuo lydis y ra dviejų taškų aukš čio skirtumų santy kis su horizontaliuoju atstumu, esančiu tarp taškų. Linijos nuoly dis skaičiuojamas: h (12.9.) i= . s Pavyzdžiui, tegul taškų A ir B aukš čio skirtumas h = 2 m, o horizontalusis atstumas s = 800 2 m. Tada linijos AB nuoly dis: i = = 0.0025 800 Dažnai nuolydis reiškiamas: p rocentais i % = 0,0025 * 100 = 0,25%; p romil÷mis i ‰ = 0,0025 * 1000 = 2,5 ‰. Nuolydis, išreikštas p rocentais, rodo, kad 100 m ilgio linijos vienas galas y ra aukš čiau už kit ą 0,25 m. T ą pat į nuoly dį išreiškus p romil÷mis, gaunamas 1000 m linijos galų aukščio skirtumas – 2,5 m. Projektinę liniją galima išbr÷žti: 1. žinant jos nuoly dį ir vieno galo altitudę; 2. turint abiejų linijos galų altitudes. 1 atvejis. Žinant linijos nuoly dį, galima rasti tam tikru atstumu (s) esančio b et kurio linijos taško altitudę. Skaičiuo jame aukš čių skirtumą : h = i * d.

(12.10.)

Šį aukč io skirtumą prid÷jus p rie žinomos p radin÷s altitud÷s, gauname kito taško altitudę. Vadin asi, kito linijos taško altitud÷ ly gi duotojo taško altitudes ir nuoly džio ir atstumo sandaugai: H n +1 = H n + i * d (12.11.) . Sandau ga i*d gali būti teigiama ir neigiama. Ženklas p riklauso nuo nuolydžio krypties. Kai p rojektin÷ linija ÷jimo kry ptimi ky la, nuoly dis laikomas teigiamu, kai p rojektin÷ linija eina žemy n – neigiamu.

123

Vienu ar k itu būdu ap skaičiuotos altitud÷s surašomos profily je ties atitinkamais taškais p rojektinių altitudžių eilut ÷je, o nuoly dis – nuoly džių eilut ÷je. Paskui skaičiuo jamas darbo aukščitis, kuris rodo, kiek žem÷s reikia sup ilti ir nukasti atitinkamame taške. Darbo aukštis surašomas profily je p rie projektin÷s linijos: teigiamas – p rojektin÷s linijos viršuje, neigiamas aukštis – apačioje. Profilio p rojektin÷ linija profily je išbr÷žiama raudonu tušu. Jos nuolydžiai, altitud÷s ir darbo aukš čiai taip p at rašomi raudona spalva. Baigiant dar reik ia ap skaičiuoti nulinius taškus – taškus, kuriuose p rojektin÷ linija kerta žem÷s p aviršių. Tarp kurių p iket ų y ra nulinis taškas, galima maty ti iš profilio, bet galima sp ręsti ir iš darbo aukš čio ženklų – dviejų gretimų taškų skirtingi darbo aukš čio ženklai rodo, k ad tarp jų y ra nulinis taškas. Pirmiausia reikia ap skaičiuoti atstumą nuo nulinio taško iki gretimų p iket ų (ar tarpinių taškų):

s1 = s2 =

hd1 hd 1 + hd 2 hd 2 hd1 + hd 2

S;

(12.12.)

S.

(12.13.)

Tikrindami susumuojame vieną ir kit ą atstumą. Turime gauti tokią ly gy bę:

s1 + s 2 = S.

(12.14.)

Turint atstumą iki nulinio taško, skaičiuojami p rojektin ÷s lin ijos aukščio skirtumai tarp nulinio taško ir gretimų p iket ų ar tarp inių tašk ų:

hPr oj. 1 = s1i ;

(12.15.)

hPr oj. 2 = s 2i .

(12.16.)

ir

Toliau skaičiuo jam a nulin io taško altitud ÷:

H 0 = H 1 + hPr oj1 .

(12.17.)

Tikrindami skaič iuojame nulin io taško altitud ę naudodami antrą projektin ÷s linijos aukščio skirtumą iki nulin io taško:

H 0 = H 2 − hproj2 .

(12.18.)

Abu kartus apskaičiuota nulinio taško altitud ÷ turi būti vienoda. 2 atvejis. Jei duotos p rojektin ÷s linijos galų altitud ÷s, tai p irmiausia randam as šių tašk ų aukščio skirtumas:

h = H Gal. − H Pr ad . Šį aukš č io skirtumą padalijus iš atstumo randamas p rojektin ÷s linijos nuoly dis: h i= . s Visi kiti p rofilio p rojektiniai duo meny s skaičiuojami kaip ir p irmu atveju.

124

(12.19.)

(12.20.)

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal indiv idualias užduotis kiekvienas studentas nubraižo trasos išilginį p rofilį bei atlieka visus reikalingus skai čiav imus. Darbo eiga: 1. Atlikti stočių ir puslap io kontroles trasos niveliavimo žurnale. 2. Suskaič iuoti aukščio skirtumus tarp p iket ų trasos niveliavimo žurnale. 3. Skai čiuoti išt ęsto niveliacijos ÷jimo aukš č io trasos niveliavimo žurnale skirtumų nes ąry š į, patikrinti, ar jis y ra leistinas, jei taip , išd ÷styti p agal reik alavimus. 4. Apskaičiuoti trasos p iketų altitudes. 5. Apskaičiuoti trasos tarp inių taškų altitudes. 6. Nubraižyti išilginio trasos p rofilio maket ą. 7. Nubraižyti žem÷s p aviršiaus p rofilį. 8. Sup rojektuoti ir įbraižyti p rojektin ę liniją. 9. Apskaičiuokite p rojektin÷s linijos p iket ų altitudes bei darbo aukšt į. 10. Apskaičiuokite nulin ių tašk ų altitudes ir atstumus iki jų. 11. Apip avidalinti išilgin į trasos p rofilį.

Pradiniai rink iniai 12.1. lentel ÷

Išilginio trasos profilio pradiniai skaičiavimo duomenys Varianto eil÷s numeris

Rp. 47

Altitud÷s Rp. 48

Varianto eil÷s numeris

Rp. 47

Rp. 48

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

20,123 23,579 27,035 30,491 33,947 37,403 40,859 44,315 47,771 51,227 54,683 58,139 61,595 65,051 68,507

19,213 22,670 26,133 29,615 33,041 36,501 39,955 43,418 46,866 50,329 53,783 57,238 60,718 64,141 67,609

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

71,963 75,419 78,875 82,331 85,787 89,243 92,699 96,155 99,611 103,067 106,523 109,979 113,435 116,891 120,347

71,066 74,521 77,999 81,451 84,879 88,366 91,821 95,277 98,731 102,197 105,649 109,099 112,561 116,018 119,474

125

Altitud÷s

Literatūra 1. Isevičius E. 2005.Inžinerin ÷s geodezijos užduotys. Kaunas: Techno lo gija. 2. Krikštap onis B., Step anovien ÷ J. 2007. Topografijos laboratoriniai ir skaičiuojamieji – grafiniai darbai. Viln ius: Technika. 3. Tamutis Z. ir kiti. 1992. Geodezija 1. Vilnius: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. 4. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. 5. Step anavičien ÷ J., Tumelien ÷ Step anovien ÷ J. ir kiti. 2004. Geodezijos mokomoji praktika. Vilnius.: Technika.

Savikontrol÷s klausimai 1. Kaip niveliuojant skaič iuojamos altitud ÷s dirbant su intrumento horizontu? 2. Kokiais kriterijais vadovaujantis braižoma ašies p rojektin ÷ lin ija? 3. Kaip skaičiuojamas p rojektin ÷s linijos nuoly dis? 4. Kas y ra darbo aukštis ir k ą jis rodo? 5. Kokia nulinių tašk ų skaičiavimo sp ecifika ir kok ie p arametrai skaičiuojam i?

Atlik tos užduoties pavyzdys Projektuojamos trasos nuoly džio skaičiavim as : Projektin ÷s linijos nuoly dis skaičiuo jam as: i = 1.

i= 2.

i= 3.

i= 4.

H gal. proj. − H prad.proj. s

Skai čiuojame nuoly d į nuo 47 reperio iki 6 p iketo : 74 ,000 − 77 ,000 = − 0,005 ; 600 Skai čiuojame nuoly d į nuo p iketo 6 iki 9 p iketo : 75, 200 − 74,000 = 0,004 ; 300 Skai čiuojame nuoly d į nuo 9 p iketo iki 11 p iketo 11: 74 ,600 − 75,200 = − 0,003 ; 200 Skai čiuojame nuoly d į nuo 11 p iketo Nr. 11 iki 48 rep erio : 126

;

i=

75,200 − 74,600 300

= 0,002 . 12.2. L entel ÷

Trasos išilginio profilio niveliavimas Stočių nr.

Piketų. taškų nr.

Matuokl÷s atskaitos Atgal Pirmyn Tarpe

Aukščio skirtumas h

Aukščio skirtumų vidurkis

Pataisos Instrumento horizontas IH

Altitud÷s H

hvid . 1

2

3

4

1

Rp. 47

0276

1341

Pk. 1

4958 4682 0435

6024 4683 1786

5117 4682 1239

6469 4683 0228

5921

4912

2

Pk.1 Pk.2

3

Pk.2 Pk.3 P k.2+30 P k. 2+70

4

5

Pk.3

6

4682 0673

4684 1265

5355

5945

Pk.4

4682 0210

4680 1793

4892 4682 0654

6475 4682 1590

5339 4685 1341 6023 4682 1925

6272 4682 0458 5140 4682 0269 4951 4682 0443 5127 4684 1343 6025

Pk.5 Pk.6.

7

Pk.6 Pk.7

8

Pk.7 Pk.8

9

Pk.8 Pk.9

10

Pk.9 Pk.10

6608 4683 1293 5976 4683 0215 4899

11

Pk.10

4684 0185

4682 1913

Pk.11

4867

Pk.11

4682 1430

12

6

7

8

– 1065 – 1066

– 1066

–2

– 1351 – 1352

– 1352

+1011

+1010

9

10

77,777 76,709

–2

76,709 75,355

–2

+1009

76,594

75,355 76,363 75,313 74,573

1281 2021

Pk.4

Pk.5

5

– 592 – 590

– 591

–1

– 1583 – 1583

– 1583

– 936 – 933

– 934

+883 +883

+883

–1

73,252 74,134

+1656

+1656

–1

74,134

76,363 75,771

–1

75,771 74,187

–1

74,187 73,252

+1657

75,789

+850 +849

+850

–1

75,789 76,638

– 1128 – 1126

– 1127

–1

76,638 75,510

– 1728 – 1728

– 1728

–1

6595 4682 0762

+668

+668

127

75,510 73,781

–1

73,781

1

13

14

2

3

4

Pk.12

6112 4682 1247 5931

5444 4682 0341 5023

Pk.12 Pk.13 P k.12+4 0 P k12+60 Pk.13 Rp. 48

Puslapio kontrol÷

4684 1789

4682 0271

6471 4682 91381

4953 4682 93158

5

6

7

8

9

+668 +906 +908

10

74,448

–1

1221

74,448 75,354 74,474

1981

73,714 +1518

+907

+1518

75,695

–1

75,354

+1518

– 1777

76,871

– 889 12.3. lentel ÷

Kelio trasos išilginio profilio projektinių altitudžių ir darbo aukščio skaičiavimas Reperio, piketo Nr.

1

Atstumas s

Nuolydis

±i

Aukščių skirtumas

Projektin÷s altitud÷s

h = ±i * s

HP

2

3

4

100

– 0,005

– 0,500

100

– 0,005

– 0,500

30

– 0,005

– 0,150

40

– 0,005

– 0,200

30

– 0,005

– 0,150

100

– 0,005

– 0,500

100

– 0,005

– 0,500

100

– 0,005

– 0,500

100

+0,004

+0,400

100

+0,004

+0,400

100

+0,004

+0,400

100

– 0,003

– 0,300

100

– 0,003

– 0,300

100

+0,002

+0,200

R p. 47 P k. 1 P k. 2 P k. 2+30 P k. 2+70 P k. 3 P k. 4 P k. 5 P k. 6 P k. 7 P k. 8 P k. 9 P k. 10 P k. 11

128

Žem÷s paviršiaus altitud÷s

Darbo aukštis

H P − HŽ

Hž

5

6

7

77,000

77,777

– 0,777

76,500

76,709

– 0,209

76,000

75,355

+0,645

75,850

75,313

+0,537

75,650

74,573

+1,077

75,500

76,363

– 0,863

75,000

75,771

– 0,771

74,500

74,187

+0,313

74,000

73,252

+0,748

74,400

74,134

+0,266

74,800

75,789

– 0,989

75,200

76,638

– 1,438

74,900

75,510

– 0,610

74,600

73,781

+0,819

P k. 12 40

+0,002

+0,080

20

+0,002

+0,040

40

+0,002

+0,080

100

+0,002

+0,2000

P k. 12+40 P k. 12+60 P k. 13 R p. 48

74,800

74,448

+0,352

74,880

4,474

0,406

74,920

73,714

+1,206

75,000

75,354

– 0,354

75,200

76,871

– 1,671

12.4. lentel ÷

Kelio trasos išilginio profilio nulinių taškų skaičiavimo žinaraštis Piketų, taškų Nr.

Darbo aukščiai

hd 1 ir hd 2 1

2

Pk. 1

– 0,209

N-1

Darbo aukščių suma

Atstumas iki nulinių taškų

Nuolydžiai

Aukščių skirtumai

Altitud÷s

hd 1 + hd 2 3

4

5

6

7

24,47

– 0,005

– 0,122

76,500

0,854

76,378

Pk. 2

+0,645

75,53

– 0,005

– 0,378

76,000

P k. 2+70

+1,077

16,65

– 0,005

– 0,083

75,650

N-2

1,940

75,567

Pk. 3

– 0,863

13,35

– 0,005

– 0,067

75,500

Pk. 4

– 0,771

71,13

– 0,005

– 0,356

75,000

N-3

1,084

74,644

Pk. 5

+0,313

28,87

– 0,005

– 0,144

74,500

Pk. 7

+0,266

21,20

+0,004

+0,085

74,400

N-4

1,255

74,485

Pk. 8

– 0,989

78,80

+0,004

+0,315

74,800

Pk. 10

– 0,610

42,69

– 0,003

– 0,128

74,900

N-5

1,429

74,772

Pk. 11

+0,819

57,31

-0,003

-0,172

74,600

P k. 12+60

+1,206

30,92

+0,002

+0,062

74,920

N-6 Pk. 13

1,560

– 0,354

74,982 9,08

129

+0,002

+0,018

75,000

130

13. Ploto niveliavimas ir horizontalių braižymas Įžanga Šiame darbe ap tarsime p loto niveliavimo ir altitudžių sudary mo p agrindinius princip us ir išmoksime juos p ritaiky ti inžinerin÷je ap linkoje. Darbo tikslas: sup rasti p loto niveliavimo metodik ą. Geb ÷ti braižy ti horizontales, jomis vaizduoti reljef ą bei n audotis. Geb ÷ti sp ręsti įvairius uždavin ius, suvokti mastelio svarb ą matavimų plotm÷je. Atliekant š į praktin į darb ą studentas turi tur÷ti matematikos, inžinerin ÷s graf ikos dalyk ų p agrindus. Praktiniam darbu i atlikti skirsime 6 ak adem ines valandas (2 val. – p loto niveliavimo metodika, parengiamieji darbai, 2 val. – hor izontalių braižy mas grafin io interp oliavimo metodu, 2 val. – horizontalių braižy mas GeoMap p rograma).

13.1. Reljefo vaizdavimas planuose ir žem÷lapiuose Reljefas − tai vietov ÷s nely gumų visuma. Reljefas y ra vienas iš svarbiausių vietov ÷s element ų. Pagal užrašy tas tašk ų altitudžių reikšmes sunku suvokti reljefą, tod ÷l jis p lanuose ir žem÷lap iuose vaizduojamas horizontal÷mis, kurios dar vadinamos izohip s ÷mis. Horizontal÷ vienodo aukš čio taškus jungianti lin ija. Horizontalių laip tas žy mimas raide h. Tai vienod as atstumas tarp ly gio p aviršiaus taškų svambalo linijos kryp timi. Kalnai ir daubos p lanuose vaizduojamos nevienodai. Prie horizontalių p ridedami brūkšneliai v adinami kaln abrūkšniais. Jie rodo vandens tek ÷jimo kry pt į. Horizontalių altitud ÷s rašomos vietov ÷s pakilimo kry p timi. Horizontalių laip tas p arenkamas p agal plano ar žem÷ lap io mastelį, reljef ą. Kuo m ažesnis horizontalių laip tas, tuo tiksliau p avaizduotas reljef as. Stambaus mastelio p lanuose galima vaizduoti daug smulk ių reljefo elem ent ų.

13.2. Horizontalių savyb÷s
Vienos hor izontal÷s taškai y ra viename aukštyje virš absoliutinio (s ą ly ginio) lygio p aviršiaus.
Kiekviena horizontal÷ y ra t ęstin ÷ linija, kurios for ma y ra uždara figūr a, nep riklausom ai nuo žem÷lap io ar br÷žinio rib ų.
Kuo mažesnis atstumas tarp horizontalių p lane, tuo šlaitas statesnis ir atvirkš čiai.
Pagal horizontales galima rasti aukš čių skirtumą tarp tašk ų.
Gamtiniame reljef e horizontal÷s niekada nesidalija ir nesikerta. Plano horizontal÷s negali kirsti viena kitos, išsky rus tada, kai kertasi su skardžiu, nat ūraliu tiltu ar kitais p anašiais atvejais.
Didžiausio nuoly džio kryptis (linija) y ra statmena horizontal÷ms. Tai rodo didžiausią aukš čio tašk ų p asikeitimą trump iausiu atstumu.
Pradedant nuo aukš čiausio taško, vanduo teka statmenai horizontal÷ms. 131


Jeigu atstumai tarp gretimų horizontalių ly gūs, tai atitinkamų vietov÷s linijų p olinkio kamp ai taip pat ly gūs. Pastovaus nuoly džio p ožy mis − vienodi atstumai tarp horizontalių.

13.3. Horizontalių braižymas grafiniu metodu Horizontal÷ms braižyti p raktikoje naudojamas grafin is interp oliavimas. Tam tikslui im amas milimetrinis p op ierius, jis p ridedamas p rie linijos, kurios kraštiniai taškai turi altitudes (altitud ÷, arba taško aukštis, tai atstumas nuo nulinio paviršiaus iki taško svambalo linijos kry ptimi). Nagrin ÷jamas p avyzdy s pateiktas 13.1. paveiksle. Linijoje Ha− Hb reikia surasti aukščių taškus p agal duot ą horizontalių laip t ą. Parenkamas mastelis pvz.: 1:100 (1mm – 10 cm) ir braižomas linijos p rofilis. Taške, kurio altitud ÷ mažesn ÷, br÷žiama statmenai žemy n linija atstumu Ha− Hb . Šioje lin ijoje randami r eikalin gi dy džiai, atsižvelgiant į horizontalių laip t ą (mūs ų atveju kas 0,5 m). Per statmenos linijos galą ly giagre čiai su mūsų lin ija Ha− Hb, br÷žiama linija, kurios sankirtos taškas bus ten, kur susikirs statmuo, išbr÷žtas nuo didesniąją altitudę turinčio taško Ha. Per sankirtos tašk ą ir mažesniąją altitud ę turint į tašk ą Hb br÷žiama įstrižain ÷. Reikalingi dy džiai jungiam i lygiagrečiom is linijo mis ik i įstrižain ÷s. Susikirtimo su p rofilio linija taškai p rojektuojami į nagrin ÷jamą linij ą ir p ažymimi horizontalių taškai.

13.1. pav. Linijos interpoliavimas

Atlikus interpoliavimo veiksmus visomis kryptimis tarp gretimų tašk ų ir sujungus vienodo aukščio taškus lanks čiomis linijo mis, gaunamos horizontal÷s. Horizontal÷s br÷žiamos rudu tušu 0,1mm storio linijomis. Kad p lan ą b ūt ų len gviau skaity ti, kai kurios horizontal÷s pastorinamos iki 0,2 mm. Kai kur nutraukus horizontalę, rudu tušu įrašoma jos reikšm÷. Horizontalių užrašai orientuojami taip , kad skaičiaus viršus b ūt ų nukreiptas žem÷s p aviršiaus aukšt ÷jimo kry ptimi ir išd ÷stomas taip , kad b ūt ų aiškiai suvokiamos reljefo formos. Prie uždarų horizontalių, vaizduojan č ių kaln ą ar daub ą, šlaito nuoly džio kryptimi br÷žiami trump i 1 mm ilgio brūkšneliai – ber gštrichai. Horizontal÷s p er p astatus, vandens telkinius, užrašus nebr÷žiamos. 132

13.4. Horizontalių braižymas GeoMap programa Visos Paviršiaus modeliavimo komandos iškviečiamos iš įrankių juostos Paviršiaus modeliavimas (žr. 13.2. p av.).

13.2. pav. Paviršiaus modeliavimo komandų meniu juosta

Kiekvienas juostos Paviršiaus modeliavimas my gtukas su trikamp ÷liu dešiniajame ap atiniame kamp e – tai įrankių grup ÷. Sp ragtel ÷ję k airį jį p el÷s klaviš ą ir neatleisdami jo iš p asirodžiusio meniu galite p asirinkti reikiam ą komand ą. Taip pat, jei reikia, galima išsikvieti ir kit ų grup ių įrankių juostas. Tam reikia ant įrankių juostos spragtel÷ti dešin įjį p el÷s klav išą ir p asirodžiusiame meniu − kairįj į pel÷s klaviš ą ant reikiamos įr ankių grup ÷s p avadinimo. Atlikus tok į veiksmą, atsiranda p asirinkta įrankių juosta. Tai paviršiaus modeliavimo nustaty mo my gtukas. Šia kom anda galime nustatyti horizontalių laip t ą, sp alv ą, linijos tip ą, horizonalių nustaty mo parametrus (komanda iškviečiama suk ūrus bent vien ą p aviršių). Iškviečiamas paviršiaus dialogo lan gas. Į š į dialo go lan gą (žr. 13.3. p av.) įeina tokie p uslap iai: Paviršiai, Taškai, Aplinkin÷ riba, Sritys, L ūžio linijos, Informacija. Kad pasirinktoje srityje p rograma vaizduot ų horizontales, pirmiausia susikuriam e nauj ą paviršių.

13.3. pav. Paviršiaus dialogo langas

133

Pasirink ę komand ą Sukurti sukuriame n aują p aviršių. Puslap y je Taškai pridedame p iketus su aukš čio reikšm÷ mis, p er kurios bus br÷žiamos horizontal÷s.

13.4. pav. Piketai su aukščiais, per kurios bus br÷žia mos horizontal÷s


Pasirink ę komanda Prid÷ti sukeliami taškai, per kuriuos bus br÷žiamos horizontal÷s. Komanda Šalinti šalinam e nereikalin gus taškus.
Puslapy je Aplinkin÷ riba p ridedame uždarą kont ūrą (laužtin ÷ linija), kurio vidu je bus br÷žiamos horizontal÷s. Pasirink ę komand ą Prid ÷ti įkeliame r ib ą, kurios viduje bus br÷žiamos horizontal÷s. Komanda Šalinti šalinama nereikalin gą rib a.
Pasirink ę kitus p uslap ius, gal÷site p rid÷ti srit į savo sukurtame p aviršiuje, nurody ti horizontalių lūžio linijas, m atyti akty vaus p aviršiaus informaciją, ap ibendrintą vien ame lan ge. Horizontalių ir trianguliacijos men iu juost ą sudaro penki my gtukai (žr. 13.5. p av.):

1

2

3

4

5

13.5. pav.Horizontalių braižymo meniu juosta: 1 - aktyvaus paviršiaus generavimas; 2 - aktyvaus paviršiaus vaizdavimas; 3 - vaizdavimo šalinimas; 4 horizontalių vaizdavimas; 5 - horizontalių vaizdavimo šalinimas.

134

Suk ūrę n aują p aviršių,į jį suk ÷ lę p iketus su altitud ÷mis ir ap linkinę r ib ą, atliek ame p aviršiaus gener avim ą p aspaud ę mytuk ą

.

Komanda skirta akty vaus p aviršiaus horizontal÷ms vaizduoti. Program a paklaus: Ar ištrinti ankstesnius objektus? Ne / :Galimi veiksmai:
T arba ENTER ankstesnis horizontalių atvaizdavimas bus p ašalintas ir nubr÷žtas naujas;
N ankstesnis horizontalių atvaizdavimas nebus p ašalintas. Be to, dar bus nubr÷žtas naujas atvaizdavimas;
ESC nutraukti funkcijos vykdy mą. Paviršiaus modeliavimo juostoje p asirinkę my gtuk ą horizontal÷s linijos galuose sud ÷sime reik alin gas reikšmes. Kaln abrūkšniai braižomi m echaniškai.

13.5. Ploto niveliavimas k vadratais ir plano sudarymas Plotas buvo suskirstytas tam tikro dy džio kvadratais (kraštin ÷s ilgis 20 m). Kraštinių numeracija sudary ta taip : vienos kryp ties linijos žy mimos skaičiais, kitos – raid ÷mis. Aikštel÷s p iketavimo schemoje nurody ti kvadratai, jų num eracija, niveliavimo duo meny s, p ap ildomi taškai (jei y ra) ir vietov ÷s situacijos nuotrauka (žr. 13.6. p av.), užrašoma matuokl÷s raudonos p us ÷s p ado atskaita. Kvadrat ų virš ūn ÷s ir p ap ildomi taškai buvo niveliuojami techn iniu geometriniu niveliavimu. Atskaitos surašy tos ploto niveliavimo sch emoje−žurnale. Kvadrat ų viršūnių altitudžių skaičiavimo žurnale skai čiuojami matuokl÷s atskait ų vidurkiai, instrumento horizonto altitud ÷ ir kvadrat ų virš ūnių tašk ų altitud ÷s (žr. 13.2. lentelę). Matuokl÷s atskait ų vidurkiai skaičiuo jam i:

a j + (ar − c ) . 2 Kvadrat ų viršūnių taškų altitud÷s apskaičiuojamos: avid =

(13.1.)

IH = H A1 + a vidA1 .

(13.2.)

Instrumento horizonto altitud÷ apskaičiuojama: H i = IH − avid .

(13.3.)

Popieriaus lape masteliu 1: 500 braižomas kvadrat ų tinklas. Kvadrato kraštin÷s ilgis – 20 metrų. Pagal j į plane vaizduojama vietov÷s situacija, surašomos kvadratų virš ūnių taškų altitud÷s. Kiekviename kvadrate br÷žiama po vieną įstrižainę – tą, tarp kurios galų yra didesnis aukščio skirtumas. Interpoliuojama kiekvienoje kvadrato kraštin÷je ir nubr ÷žtoje įstrižain÷je. Braižant tušu, kvadrato kraštin÷s nebr÷žiamos, sutartiniu ženklu pažymimi niveliuoti taškai, rašomos jų altitud÷s, sutartiniais topografiniais ženklais braižoma vietov÷s situacija. Horizontalių braižymo specifika aptarta 13.3. poskyryje.

135

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Studentas išmoksta pagal ploto niveliavimo kvadratais duomenis atlikti žem÷s paviršiaus ploto nuotraukos skaičiavimus, t. y. apskaičiuoti kvadrat ų virš ūnių taškų altitudes. Išmoksta braižyti horizontales grafinio interpoliavimo metodu bei GeoMap programa. Atlikęs užduotį ją apgina. Darbo eiga: 1. Apskaičiuoti ÷jimų aukš čių skirtumus, instrumento horizont ą ir kvadratų virš ūnių altitudes. 2. Atlikti ploto niveliavimo topografin ę nuotrauką M 1: 500: a) nubraižyti kvadrat ų tinklą M 1: 500. Kvadratų tinklo kraštin÷s ilgis − 20 m. Kvadratų virš ūn÷se pažym÷ti altitud÷s; b) grafiškai interpoliuoti horizontales, horizontalių laiptas – 0,5 m; c) pagal reikalavimus surašyti horizontalių aukščius, sud÷ti kalnabrūkšnius; d) sutartiniais ženklais pažym÷ti situaciją. 3. Atlikti horizontalių braižymą GeoMap programa. a) GeoMap pagalba sudaryti kvadrat ų tinklą M1: 500. Kvadratų tinko kraštin÷s ilgis −20 m (žr. 6 praktinį darbą); b) Komandos Piketų įvedimas pele pagalba kvadrat ų virš ūn÷se pažym÷ti altitudes (žr. 6 praktinį darbą); c) Sukuriame naują paviršių; d) Pridedame taškus su aukš čiais; e) Br÷žiame aplinkin ę ribą ir įkeliame į sukurt ą paviršių. f) Naudodamiesi paviršiaus modeliavimo komanda nustatome 0,5m. horizontalių laipt ą; g) pagal reikalavimus surašyti horizontalių aukščius, sud÷ti bergštrichus; h) sutartiniais ženklais pažym÷ti vietov÷s pad÷tį (žr. 6 praktinį darbą). 4. Įforminti ploto niveliavimo planą M 1:500 pagal reikalavimus.

Pradiniai rink iniai Ploto niveliavimo kvadratais schema-žurnalas, altitudžių skaičiavimo žurnalas, sutartiniai ženklai. Individuali užduotis pasirenkama pagal savo eil÷s numerį.

136

13.1. lentel ÷ Ploto niveliavimo ir altitudžių braižymo darbo pradiniai duomenys Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Pradinio taško A1 altitud÷ 45,123 36,143 78,345 87,354 76,345 23,987 45,243 67,456 98,999 45,276 98,456 11,345 49,345

Eil. Nr. 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

Pradinio taško A1 altitud÷ 85,127 36,141 76,342 47,314 71,341 53,917 85,783 97,456 92,999 75,576 88,416 21,365 55,845

13.6. pav. Ploto niveliavimo schema - žurnalas

137

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonovien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 59 p. 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: M etodikos nurodymai. Vilnius: Technika. 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 292 p. 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius: Mokslas, 264 p. 6. GeoMap2008 vartotojo vadovas . 2007. Vilnius .UAB InfoEra.

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kas yra horizontal÷? Kaip reljefas vaizduojamas planuose (žem÷lapiuose)? Kaip atliekamas grafinis interpoliavimas? Kokios pagrindin÷s horizontalių savyb÷s? Kaip rašomi skaičiai ant horizontalių? Kokius veiksmus atliekame braižydami horizontales GeoMap programa?

Atlik tos užduoties pavyzdys Užduotis :

Ploto niveliavimo kvadratais schema-žurnalas Pradinio taško altitud÷ A1 = 8,83 Ploto niveliavimo nuotraukos plano mastelis M 1: 500. Horizontalių laiptas – 0,5 m. Turint ploto niveliavimo kvadratais schemą-žurnalą (žr. 13.7. pav.) su niveliavimo rezultatais, atliekami kameraliniai darbai: apskaičiuojamos kvadrato virš ūnių piket ų altitud÷s ir, sudaromas ploto niveliavimo planas, kurio mastelis M 1:500.

138

13.7. pav. Ploto niveliavimo schema - žurnalas

Pirmiausia pagal paskirt ą ploto niveliavimo kvadratais schemą-žurnalą, pateikt ą 13.7. paveiksle apskaičiuojamas kvadratų virš ūnių altitudžių skaičiavimo žiniaraštis (žr. 13.2. lentelę). 13.2. lentel ÷ Kvadratų viršūnių altitudžių skaičiavimo žiniaraštis Kvadrat o viršūn÷s Nr.

Matuokl÷s atskaitų vidurkiai, mm

Instrument o horizonto altitud÷ HI, m

Kvadratų viršūnių altitud÷s H, m

Kvadrato viršūn÷s Nr.

Matuokl÷s atskaitų vidurkiai, mm

Instrument o horizonto altitud÷ HI, m

Kvadratų viršūnių altitud÷s H, m

1

2

3

4

5

6

7

8

A1 A2 A3 A4 A5 B1 B2 B3 B4 B5 C1 C2 C3

3920 3720 2717 1151 2149 3147 2610 1291 0718 0849 2117 1380 1609

12,751

8,83 9,03 10,03 11,60 10,60 9,60 10,14 11,46 12,03 11,90 10,63 11,37 11,14

C4 C5 D1 D2 D3 D4 D5 E1 E2 E3 E4 E5

2019 2305 1088 0641 2310 3090 3488 0522 2133 1029 2319 3980

12,751

10,73 10,45 11,66 12,11 10,44 9,66 9,26 12,23 10,62 11,72 10,43 8,77

139

13.8. pav. Ploto niveliavimo plano fragmentas

140

14. Elektroniniai tacheometrai Įžanga Šio darbo metu sužinosime tacheometrų veikimo principus, išmoksime įvertinti jų technines savybes. Darbo tikslas: – suvokti ir suprasti tacheometrų veikim o principus. Geb÷ti palyginti skirtingų tip ų tacheometrus, įvertinti jų tikslum ą ir kitas technines savybes.

Atlikdamas š į praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines valandas (2 val. – tacheometro funkcijų analizei, 2 val. – teodolitui tikrinti). Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, tacheometrai, individualios užduotys, literat ūra.

14.1. Tacheometrų veik imo principas Elektroninis tacheometras – šiuolaikinis prietaisas, kuriuo galima matuoti atstumus, horizontalius ir vertikalius kampus, vietoje apskaičiuoti stoties bei matuojamų taškų koordinates ir altitudes. Prietaiso kompleks ą sudaro teodolitas, elektroninis (šviesos) tolimatis, mikroprocesorius su skaičiuokliu, duomenų registravimo įtaisas (kaupiklis) ir reflektoriai. Pagrindin÷s dalys sudarančios elektroninį tacheometrą: 1. Teodolitas tikslus, elektroninis prietaisas su koduotais limbais. Limbų atskaitos patenka į šviesos indikatorius, į mikroprocesoriaus atmint į ir įrašomos registravimo įtaise. Yra elektroninių tacheometrų, kurių limbuose atskaita atskaičiuojama vizualiai mikroskopais arba mikrometrais. 2. Elektroninis toliamatis sujungtas su teodolitu. Pagal elektromagnetinių virpesių sklidimo greitį ore prietaiso mikroprocesorius apskaičiuoja matuojamą jį atstumą. 3. Duomenys fiksuojami mikroprocesoriaus atmintyje, įsižiebia indikatoriuje arba įrašomi i registravimo įtais ą. 4. M ikroprocesorius valdo ir kontroliuoja matavimo proces ą. Matavimo vietoje galima apskaičiuoti horizontalius atstumus, taškų stačiakampes koordinates ir altitudes, išspręsti atvirkštinį geodezinį uždavinį, geodezines sankirtas ir kitą. M atavimo ir skaičiavimo modifikacija bei papildomi duomenys (stoties koordinat ÷s ir altitud÷, pradinis direkcinis kampas ir kt.) įvedami klaviat ūra. 5. Duomenų registravimo įtaisas tai elektroninis lauko žurnalas, fiksuojantis lauke pamatuotus ir išskaičiuotus rezultatus bei kit ą informaciją (piketų numeriai, kodai ir t. t.) 14.1. paveiksle pavaizduotos pagrindin÷s elektroninio tacheometro TC-600 sudedamosios dalys.

141

14.1. pav. Elektroninio tacheometro TC- 600 dalys: 1 – pakeliamos rintys, 2 – klavišai, 3 – displ÷jus, 4– ryškumas, 5 –pernešimo rankena, 6 – iš÷jimas (žiūronas), 7 – akumuliatorius, 8 – vertikalinio jud÷jimo varžtas, 9 – horizontalinio jud÷jimo varžtas, 10 – elektroninio perdavimo laido lizdas, 11 – sferinis gulsčiukas, 12 – optinis laikiklis.

14.4.

Tacheometrų tipai

14.4.1. Nikon NPL-522 Atnaujintas ir dar labiau ištobulintas japonų kompanijos Nikon NPL-502 serijos gaminys Nikon NPL-522. Tacheometre įdiegtos pažangiausios technologijos, praktin÷s matavimo programos, kurias ypač lengva perprasti ir naudoti d÷l intuityvaus ir patogaus meniu. 14.1. lentel ÷ Elektroninio tacheometro Nikon NPL-522 pagrindin÷s charakteristikos Ži ūrono didinim as Kam pų m atavim o vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida Atstum ų m atavim o nuotolis ir vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida : S u lazeriu S u prizm e

26 kart. 3" 210 m ; 3m m + 2 ppm 5000 m; 3m m + 2 ppm

Aukštas šio prietaiso kampų matavimo tikslumas (3") užtikrina atliekamų topografinių, kadastrinių darbų tikslumą. Šie elektroniniai tacheometrai skirti preciziniams matavimams, kur 142

reikalingas ypač didelis matavimų tikslumas. Atstumo matavimo greitis 0,5 sek. normaliu režimu. Šios serijos instrumentai yra lengvi, kompaktiški, vientiso dizaino, sveria 5,5 kg. Instrument ų vidin÷ atmintis gali registruoti iki 10000 matavimo įraš ų.

14.2. pav. Elektroninis tacheometras Nikon NPL-522

14.4.2. TC803 TPS800 serijos elektroniniai tacheometrai skirti lauko darbams. Šių instrument ų yra su atnaujinta klaviat ūra (galimos 2 klaviat ūros), apšviečiamas ekranas ir programine įranga. Galimas trijų klasių tikslumas – 2", 3" ir 5". Prietaiso vidin÷ atmintis leidžia išsaugoti iki 10000 duomenų blokų. Begaliniai sraigtai ir lazerinis centruoklis leidžia dirbti daug sparčiau. TPS800 pritaikomas kiekvienai užduočiai. Su šio tipo instrumentais galima matuoti greitai ir preciziškai.

14.3. pav. Elektroninis tacheometras TC803

143

14.2. lentel ÷ Elektroninio tacheometro TC803 pagrindin÷s charakteristikos Ži ūrono didinim as Kam pų m atavim o vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida Atstum ų m atavim o nuotolis ir vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida : S u lazeriu S u prizm e

30 kart. 3″ 250 m ; 5m m + 2 ppm 3500 m ; 5m m + 2 ppm

14.2.3 Trimble Trimble M3 – elektroninis tacheometras, kurio kampo matavimo tikslumas gali būti 3″ arba 5″. Šis prietaisas yra su lazeriniu atstumų matavimo įrenginiu. Lazerinis atstumų matavimo įrenginys gali atlikti matavimus iki 200 m be reflektoriaus arba su reflektoriumi į vien ą prizmę iki 5000 m. Naudodamas lazerinį atstumų matavimo būdą, vartotojas gali atlikti matavimus net tose vietose, kur pavojinga arba neįmanoma pasiekti su reflektoriumi. Elektroninis tacheometras Trimble M3 turi programinę įrangą su įvairiomis lauko matavimų ir skaičiavimų funkcijomis, jomis galima įvairius uždavinius spręsti lauke (stot į pastatyt į, matuojamus objektus pateikti koordinačių 3D sistema, pateikti horizontalųjį ir atstumą su polinkiu, apskaičiuoti aukšt į, plot į, plotą, nužym÷jimą ir kt).

14.4.. pav. Elektroninis tacheometras Trimble M3

Elektroninis tacheometras Trimble M3 suderinamas su GPS įranga, atlikti matavimai gali būti nukraunami į GPS duomenų kaupiklį, kad panaudoti matavimo rezultatai atliekant GPS matavimus. Visi šie matavimo duomenys (sujungti arba nukrauti atskirai iš matavimo prietais ų) yra apdrojami su viena programine įranga – Trimble Geomastic OFFICE

144

14.3. lentel ÷ Elektroninio tacheometro Trimble M3 pagrindin÷s charakteristikos Ži ūrono didinim as Kam pų m atavim o vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida Atstum ų m atavim o nuotolis ir vidutin ÷ kvadratin ÷ paklaida : S u lazeriu S u prizm e

26 kart. 3″ – 5″ 200 m ; 3m m + 2 ppm 5000 m ; 5m m + 2 ppm

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas susipaž įsta su d÷stytojo nurodytu tacheometru, išvardija pagrindines prietaiso dalis. Darbo eiga: 1. Susipažinti su geodezijos laboratorijoje esančiais tacheometrais. 2. Įvardyti skirtingų tacheometrų tip ų pagrindinius skirtumus.

Pradiniai rink iniai Elektroniniai tacheometrai, esantys geodezijos laboratorijoje. Kartu su elektroniniu tacheometru pateikiamos prietais ų charakteristikos.

Literatūra

.

1. Tamutis A., Tulevičius ir kiti. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 253 p.; 2. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 47 p.; 3. (http://www.infoera. )lt; 2. (http://www.hnit-baltic. )lt; 3. (http://www.gpspartneris.)lt.

145

Savikontrol÷s klausimai 1. Kas sudaro elektroninį tacheometrą? 2. Kokios charakteristikos apibudina elektroninių tacheometrų tikslumą? 3. K ą matuoja elektroninis tacheometras?

146

15. Matavimai elektroniniais tacheometrais Įžanga Šio darbo metu išmoksime matuoti kampus ir atstumus elektroniniais tacheometrais. Darbo tikslas: – išmokti parengti tacheometrą darbui, išmatuoti vietov÷je esanč ius piketus. Atliekdamas šį praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 4 akademines valandas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, tacheometrai, tacheometrų vartotojų instrukcijos, individualios užduotys, literat ūra.

15.1. Tacheometro parengimas darbui






Tacheometras darbui paruošiamas sekan čiai: tacheometras statomas nuotraukos pagrindo taške, centruojamas, gulsčiuojamas (žr. praktinį darbą Nr.5); prietaisas įjungiamas kaip nurodo vartotojo instrukcija (dažn. PWR); įvedama temperat ūra ir atmosferos sl÷gis. Šie duomenys reikalingi matuojamo atstumo pataisoms įvesti d÷l atmosferos poveikio; įvesti; prietaiso horizontaliojo limbo ir vizavimo žiūrono sužadinimas; sukuriamas naujas darbas (dažn. JOB, FILE).

15.2. Stoties parametrų nustatymas, matavimai Naudojantis tacheometro vartotojo instrukcija suvedame stoties parametrus. Prietaisas prašys įvesti stoties pavadinimą (ST), instrumento pastatymo aukšt į (HI), atgalin÷s stoties pavadinimą (B S) bei azimut ą (AZ). Jei dirbame su nežinomomis koordinat ÷mis, tai AZ bus lygus 0º00΄00΄΄. Dauguma tacheometrų prašys įvesti stoties (ST) ir atgalin÷s stoties (BS) koordinates, tuomet azimutas (AZ) bus išskaičiuotas automatiškai. Atgalin÷s stoties (BS) taške statomas reflektorius (matuokl÷) ir vizuojama į jį vertikaliuoju siūleliu ir patvirtinama taip kai nurodoma vartotojo instrukcijoje. Toliau vykdomi reikalingų piket ų matavimai. Sukdami horizontalųjį limb ą displ÷juje matome horizontalaus kampo atskait ą (HA). Sukdami vizavimo žiūroną monitoriuje matome vertikalaus kampo (VA) atskait ą. M atuojant atstumus spustelimas atitinkamas mygtukas. Tacheometrai, kuriuose yra integruotas neprizmis atstumų matavimas, gali tur÷ti du mygtukus, vienas skirtas matuoti su prizme, kitas – lazerio bangomis.

147

15.1. pav. Matavimo parametrai: VA – vertikalus kam pas, SD – pasviręs atstum as, VD – vertikalus atstum us, HD – horizontalus atstum as, HT - reflektoriaus kart el ÷s aukštis, HI – instrum ento pastatym o aukštis

M atuojant pasirinkt ą piket ą statomas reflektorius ir vizuojamą į prizm÷s centrą vertikalioju bei horizontaliuoju siūleliu, spustelimas atstumo matavimams skirtas mygtukas. Pasirodžiusiame monitoriaus lange įvedamas reflektoriaus kartel÷s aukštis (HT), matuojamojo piketo pavadinimas ir kodas ir užtvirtinama (dažn. R EC, ENT). M atavimo rezultatai automatiškai įrašomi į duomenų kaupiklį. Atlikus piketo matavimus displ÷juje galime matyti horizontalaus ir vertikalaus kampo atskait ą (HA,VA), pasvirųjį, vertikalųjį ir horizontalųjį atstumus (SD,VD,HD). Dirbant pagal šias stočių koordinates monitoriuje galime matyti pamatuot ų piket ų koordinates ( žr. pav.15.1.). Kiti piketai matuojami tokiu pačiu metodu.

15.3. Piketų k odai Dirbant su elektroniniais tacheometrais rekomenduojama matuojamiems piketams priskirti tam tikrus kodus. Kodavimo sistema reikalinga tam, kad dirbant su kompiuterine programa pagal priskirt ą kodą piketo vietoje matytume sutartinio ženklo bloką. 15.1 lentel ÷ Kai kurių taškinių sutartinių ženklų GeoMap programos atpažistami kodai Eil. Nr.

Taško pavadinimas

1

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

Kodas

2

öjim o taškas

Eil. Nr.

3

Taško pavadinimas

4

Kodas

5

6

Gelžbetonio riboženlkis M edinis riboženklis Laikinas riboženklis Elektros stulpas (žem os įtam pos) Elektros stulp(aukštos į tam pos) Š viestuvas Š ulinys

1 2 3 4 12 13 14 15

21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28.

Lietaus kaaliza cijos dangtis Š ilum os kameros dangtis Dujotiekio šuliio dangtis Drena žo šuliio dangtis Artezinis šulinys R yši ų stulpas P aminklai F ontanas

371 40 44 45 46 49 52 54

Dangtis Kelio ženklas

16 17

29. 30.

S ema foras Š viesofor as

55 56

148

1

2

3

4

5

6

11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

P lačialapis m edis S iauralapis m edis Egl ÷ P ušis T uja Vaism edis P avienis krūm as

18 20 21 22 23 24 25

31. 32. 33. 34. 35. 36. 37.

Kiom etrų kelio ženklas Kelio rodykl ÷ Autobus ų stotel ÷ R eliginiai ženklai M ova S klend ÷ Grotel ÷s

60 61 62 63 69 70 71

18. 19. 20.

R yši ų šulinys Vandentiekio šulinys Nuotekų dangtis

33 35 37

38. 39. 40.

S argelis P oligonom etrijos punktas S ieninis reperis

72 100 103

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas pasirenka tacheometrą iš esančių geodezijos laboratorijoje. Ir naudojantis prietaiso vartotojo instrukciją, paruošią instrument ą darbui ir išmatuoja dešimt pasirinkt ų piket ų. Darbo eiga: 1. Pastatyti stovą su prietaisu pagrindo taške (žr. 5 praktinį darbą ); 2. Sugulš čiuoti ir išcentruoti prietaisą (žr. 5 praktinis darbas ); 3. Įjungti tacheometrą ir parengti matavimams; 4. Pamatuoti pasirinktus taškus .

Pradiniai rink iniai Elektroniniai tacheometrai, esantys geodezijos laboratorijoje. Kartu su elektroniniu tacheometru pateikiamos vartotojų instrukcijos.

Literatūra 1. Tamutis A., Tulevičius ir kiti. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla. 2. Tacheometro Nikon NPL/DTM-302 trumpa vartotojo instrukcija.

149

Savikontrol÷s klausimai 1. Kaip tacheometras parengiamas matuoti ? 2. Kokią atskait ą galime matyti monitoriuje pamatavus tam tikrą piket ą? 3. Kokiu tikslu naudojami piket ų kodai?

150

16. Tacheometrin÷ nuotrauka Įžanga Šis darbas moko atlikti teritorijos topografinę nuotrauką. Darbo tikslas − išmokti atlikti topografinius matavimus, juos susieti su valstybiniu geodeziniu pagrindu, atlikti skaičiavimus ir išbraižyti topografin į plan ą.

Atlikdamas š į praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 12 akademinių valandų. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, tacheometrai, tacheometrų vartotojų instrukcijos, individualios užduotys, literat ūra.

16.1. Tacheometrin÷s nuotrauk os esm÷ Geodezinis tacheometrin÷s nuotraukos pagrindas – tai vietov÷je nuolatiniais ženklais paženklinti punktai, kurių koordinat ÷s x, y (planin÷ pad÷tis) ir altitudes H žinomos. Pagal tai pagrindas skirstomas į horizontalųjį ir aukš čių. Atraminį geodezinį pagrindą sudaro valstybinis geodezinis pagrindas ir vietiniai geodeziniai tinklai. Valstybinis geodezinis pagrindas išlaiko bendrą krašto koordinačių ir aukš čių sistemą ir sudaro vis ų mastelių topografinių nuotraukų atraminį pagrindą. Nuotraukos pagrindo taškai vietov÷je žymimi laikinais ženklais, jų aukščio taškai randami atliekant techninio niveliavimo ÷ jimus. öjimai siejami su geodezinio atraminio pagrindo punktais bei reperiais. Papildomos stotys gali būti koordinuotos sudarant kabančius teodolitinius ÷jimus iš 1–2 kraštinių. Situacijos ir reljefo nuotrauka tacheometrijoje daroma poliniu būdu. Tacheometras statomas nuotraukos pagrindo taške, centruojamas, gulsč iuojamas, o limbas orientuojamas taip, kad atskaita vienos pagrindo kraštin÷s kryptimi but ų lygi 0°00'. Išmatuojamas prietaiso aukštis, kurį tikslinga paženklinti matuokl÷ je. Tacheometro stov÷jimo taškas vadinamas stotimi. Nuotraukos taške (pikete) statoma matuokl÷ ir į ją vizuojama vertikaliuoju siūleliu. Vidurinį horizontalųjį siūlelį arba pradinę nomogramos kreivę tikslinga nutaikyti į matuokl÷je paženklintą prietaiso aukšt į. Limbuose atskaičiuojamos horizontalioji ir vertikalioji kryptys, o pagal toliamačio siūlelius arba monogramos kreives nustatomas atstumas iki matuokl÷s vienoje skritulio pad÷tyje (SK), taip išmatuojami visi piketai. M atavimo rezultatai rašomi į tacheometrin÷s nuotraukos žurnalą. Baigus matuoti, stotyje v÷l kontrol÷s tikslu vizuojama pradin÷s kraštin÷s kryptimi. Horizontaliojo limbo atskaita v÷l turi būti 0°00' (±2 '). Darant nuotrauką, lauke braižomas abrisas. Jame ženklinami nuotraukos darbo pagrindo taškai, piketai, schematiškai vaizduojama situacija. Piketai, tarp kurių vietov÷s nuolydis tolygus, sujungiami rodykl÷mis, rodančiomis šlaito krypt į. Kai yra rodykl÷s, lengviau interpoliuoti horizontales plane. Kartais svarbesn÷s reljefo formos abrise vaizduojamos horizontalių fragmentais. 151

Inžinerinių geodezinių tyrin÷jimų metu renkama ir nagrin÷jama statybos aikštel÷s rajone esanti geodezin÷ medžiaga (geodezinis pagrindas, topografiniai planai ir kt.). Jei reikia, sudaromas naujas geodezinis pagrindas ir remiantis juo – stambaus mastelio topografinis planas su požeminių bei antžeminių komunikacijų tinklais, profiliai ir kt. Topografin÷s nuotraukos daromos, laikantis Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos instrukcijų ir nuostat ų. Kiekvienas didesn÷s statybos projektas sudaromas keliomis stadijomis, kuriomis reikia skirtingo tikslumo ir apimties geodezinių bei topografinių duomenų. Nuotrauka daroma specialiu tacheometru. Elektroniniu tacheometru matuojama atstumai, horizontalieji ir vertikalieji kampai ir vietoje apskaičiuoti stoties ir matuojamųjų taškų koordinat ÷s ir altitud÷s. Elektroniniu tacheometru matuojama atstumai, horizontalieji ir vertikalieji kampai ir vietoje apskaičiuoti stoties bei matuojamųjų taškų koordinat ÷s ir altitud÷s. Pasaulin÷je praktikoje tokie prietaisai dažnai vadinami totalin÷mis stotimis (angl. total station), arba vektometrais. Topografiniai planai rengiami vadovaujantis geodezijos ir kartografijos techninio reglamentu GKTR 2.11.02:2000, patvirtintu Valstybin÷s geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.45. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas nustato topografinių planų M 1: 500, 1: 1000, 1: 2000 ir 1: 5000 turinį ir jo elementus atitinkančius sutartinius ženklus, jų grafinį vaizdavimą ir GKTR kodus.

16. 2. Tacheometrin÷s nuotrauk os k ameraliniai darbai Tacheometrinei nuotraukai sudaryti atliekami šie kameraliniai darbai:
nuotraukos pagrindo taškų koordinačių ir altitudžių skaičiavimas;
skaičiavimai tacheometrijos žurnale;
plano sudarymas. M atuojant paprastu teodolitu skai čiuojama:horizontalūs atstumai iki piket ų: S 0 = Kl cos 2 γ; Piket ų aukš čių skirtumai stoties atžvilgiu: 1 h′ = Kl sin 2γ; 2 h = h′ + I − ν, matuojant horizontaliu spinduliu (γ = 0°), h = h′

(16.1.) (16.2.) (16.3.) (16.4.)

piket ų altitud÷s skai čiuojamos: čia

Kl γ I v Hsl

– – – – –

H = H st + h; atstumas, iš matuotas siūliniu tolima čiu; vertikalusis kampas; prietais o aukštis; atskait a matuokl÷je pagal vidurin į žiūrono s iūlelį ; stoties altitud ÷

152

(16.5.)

M atuojant elekt roniniu t acheometru, s kai č iavimus automat iškai atlieka programin ÷ į ranga, t od÷ l pap ildomai pagal pat eiktas formules (16.1.− 16.5.) skaič iuot i nereikia. 16. 1. lentel ÷. Tacheometrin÷s nuotraukos žurnalo pavyzdys

P iketų Nr.

Išm atuoti linij ų ilgiai,

Horizontalus kam pas,

Vertikalus kampas,

β

γ

S

Linijos ilgio horizontali projekcija,

S0

Apskaičiuoti aukš či ų skirtum ai,

320,24 194,40 125,60 152,80 105,70 232,50 209.53

o

’

0 00 45o 25’ o 79 40’ o 128 20’ 172 o 55’ o 247 33’ o 256 05’

v

h’

Stotis: pagrindo taškas PT 421 P T 447 1 2 3 4 5 6

Vizavim o vieta m atuokl ÷je,

Aukš či ų skirtumas,

Altitud ÷s,

h = h’+I-v

H

I = 1,45 m o

−0 +1 o o +0 o +0 o −1 o −1 o +0

’

27 36 ’ ’ 49 ’ 15 43 ’ ’ 17 ’ 26

320,23 194,18 125,57 152,8 105,60 232,13 209,52

+6,56 +1,79 +0,67 −3,17 −9,26 +1,58

1,37 1,56 1,49 1,46 1,29 1,39 1,47

H = 84,37 +6,64 +1,75 +0,66 −3,01 −9,2 +1,56

91,01 86,12 85,03 81,36 75,17 85,93

Po to sudaromas vietov÷s planas. P irmiausia plano lape (planšet ÷je) braižomas koordina či ų tinklas ir pagal koordinates sužymimi nuotraukos darbo pagrindo taškai bei surašomos j ų altitud÷s. Pagal vietov÷s pad÷ties nuotraukos abrisus plane žymimi pad÷ties kont ūrai ir reljefo nuotraukos piketai. Pastarieji atidedami pagal polines koordinates: pagal plano mastelį atidedamos kryptys ir atstumai. Altitud÷s plane rašomos 0,01 m tiks lumu, o kai horizontalių laiptas l m ir didesnis, jų reikšm ÷s apvalinamos iki 0,1 m. Interpoliuojant piket ų alt itudes, braiž omos horizont al÷ s. Plano originalas braižomas tušu ar kompiuteriu 2 pagal tipinių s utartinių ženklų reikalavimus. 1: 5000 ir 1: 2000 mastelio planuose į l dm rašomos ne mažiau kaip 5 piketų altitud ÷s, o 1: 500 ir 1: 1000 mastelio planuose rašomos vis ų piket ų altitud÷s.

16.3. Darbas su GeoMap programa Atlikus matavimus elektroninis tacheometras kabeliu sujungiamas su kompiuteriu. Naudojantis tacheometro vartotojo instrukcija lauko matavimo duomenis perkeliame į kompiuterį. Perkeltus matavimo duomenis reikia importuoti į programos “GeoM ap” aplinką. Komanda öjim ų lyginimas skirta:
matavimo duomenim įvesti iš lauko matavimo žurnalo;
duomenim importuoti iš elektroninių tacheometrinių prietais ų;
planimetriniam ÷jimų išlyginimui;
planimetrinių ÷jimų schemai br ÷žyti;
suvestiems duomenims kloti br÷žinyje. Su šia komanda galime išlyginti uždarą arba išt ęst ą planimetrinį ÷jim ą, suskaič iuoti kabančio ÷jimo koordinates. Lyginami ÷jimai gali tur÷ti ūs ų. öjimų lyginimo metu yra skaičiuojamas kampinis ir linijinis nes ąryšiai. Išmatuotų linijų ilgiui galime įvesti pataisas už

153

projekciją ir vertikalų linijos poslinkį. Atlikę skaičiavimus galime nubr÷žti ÷jimų schem ą arba pakloti matavimo metu koordinuotus taškus. Komanda iškviečiama su meniu komanda Geo / öjimų lyginimas, įrankių juostoje Geo paspaudus mygtuką . Iškvietus komandą pasirodo dialogo langas (žr. 16.1. pav.), kuriame turite nurodyti jau egzistuojant į duomenų failą arba įrašyti naujo duomenų failo pavadinimą. Jei šiame dialoge pažym÷site varnelę Skaič iuoti aukščius skaičiavimai bus atliekami su Z koordinate.

16.1. pav. Duomenų failo pasirinkimo langas

Spustel÷kite mygtuką Open. Pasirodo kitas dialogo langas „Matavim ų duomenys“(žr. 16.2. pav.). Šis langas yra vaizduojamas foniniu režimu, t. y. galima vykdyti kitas Geo komandas, išskyrus Geo / Nustatymai.

16.2. pav. Dialogo langas matavimos duomenys

154

Dialogo lange Matavim ų duomenys mygtukas Importuoti arba meniu Veiksmai / Importuoti yra skirtas duomenims importuoti iš elektroninių tacheometrų. Iškviet ę komandą išvysime dialogo langą. Jame nurodykite failą, iš kurio importuosite duomenis. Taip pat pasirinkite reikiam ą matavimo prietais ą (žr. 16.3. pav.).

16.3. pav. Importuojamo failo pasirinkimas

Duomenys importuojami į ÷jimų lyginimo dialogą. Suvestus duomenis galime užsaugoti Matavim ų duomenys dialogo lange spustel÷ję mygtuką Saugoti . 16.2. paveiksle matote pagrindinį ÷jimų lyginimo komandos langą. Šis dialogas veikia foniniu režimu. J į sudaro meniu juosta, įrankių juosta, geodezinio pagrindo taškai, nustatymai, matavim ų žurnalas. Matavim ų duomenys dialogo lango srityje Geodezinio pagrindo taškai suveskite taškus, kurių koordinat ÷s yra žinomos. Matavim ų duomenys dialogo lango srityje Matavimų žurnalas ant lauko V* ' " arba atitinkamai pagal pasirinktus matavimo vienetus (V*."dd, V.dddd, V gradais) antrašt ÷s du kartus spragtel÷ję pel÷s kair į mygtuką (žr. 16.3. pav.) padarote šį lauką neaktyvų arba atvirkš čiai. Kai šis laukas neaktyvus, jo negalima redaguoti ir jis vaizduojamas pilkai. Kai šis laukas yra aktyvus, skaičiuojant ÷jim ą yra daromos linijų ilgio pataisos d÷l vertikalaus linijų polinkio.

16.4. pav. Matavimo žurnalo dialogo langas

155

Matavim ų duomenys dialogo lango srityje Matavimų žurnalas (žr. 16.4. pav.) ant lauko Nr. pasirinktos eilut ÷s du kartus spragtel÷jus pel÷s kairįj į klaviš ą, pažymite planimetrinio ÷ jimo taškus (žr. 16.5. pav.).

16.5. pav. Dialogo langas matavimos duomenys

Pirmiausia turite pažym÷ti matavimą iš pirmos stoties į tvirtą tašką. Šiuo matavimu nurodomas direkcinis kampas. Toliau žym÷kite likusius ÷jimo taškus taip, kad iš pasirinktos stoties būt ų žiūrima į kitą stot į (žr. 16.6. pav.). Duomenų lyginimas atliekamas Matavim ų duomenys dialogo lange paspaudus mygtuką Lygint arba per meniu iškvietus Veiksmai / Lyginti. Įvykdžius komandą pasirodo dialogo langas Lyginimo rezultatai, kuriame parodomi lyginimo rezultatai. (žr. 16.8. pav.).

16.7. pav. öjimo taškų žym÷jimo schema

156

16. 8. pav. Rezultatų išlyginimo langas

Šiame lange nurodoma:
srityje öjim ų taškai parodomi išlyginto ÷jimo rezultatai;
srityje Nes ąryšiai parodomi atlikt ų skaičiavimų rezultatai. Jeigu matavimų tikslumas neatitinka keliamų reikalavimų, prie atitinkamo nes ąryšio parodomas pranešimas Klaida. Kai matomas šis pranešimas, ÷jimas n÷ra lyginamas, tada skaičiuojamos nelygintos taškų koordinat ÷s;
srityje Kiti koordinuoti taškai parodomi taškai, kurie buvo koordinuoti iš ÷jimo stočių, bet n÷ra ÷ jimo taškai. Jei spustel÷site mygtuką Kloti, pagal suskaič iuotas koordinates bus klojami taškai. Jei spustel÷site mygtuką Schema, bus nubraižoma ÷jimo schema. Spustel÷ję mygtuką Tekstai, gal ÷site peržiūr÷ti ir atspausdinti duomenų arba rezultat ų failus. Spustel÷ję mygtuką Baigti, gr įšite į langą Matavim ų duomenys.

157

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Kiekvienas studentas pasirenka tacheometrą iš esamų geodezijos laboratorijoje. Naudodamasis prietaiso vartotojo instrukciją atlieka N teritorijos tacheometrinę nuotrauką, (N teritoriją nurodo d÷stytojas). Darbo eiga: 1. M atavimais susieti N teritoriją su geodezinio pagrindo taškais; 2. Išmatuoti nuotraukos taškus poliniu būdu; 3. Atlikti koordinačių skaičiavimus (Skai čiavimai atliekami žurnale arba GeoMap programa); 4. Naudojantis sutartiniais ženklais, išbraižyti topografinę nuotrauką pagal reikalavimus.

Pradiniai rink iniai Elektroniniai tacheometrai, rulet ÷s, kiti prietaisai esantys geodezijos laboratorijoje. Kartu su elektroniniu tacheometru pateikiamos vartotojų instrukcijos. Geodezinių punkt ų kroki.

Literatūra 1. GeoMap 2008 vartotojo vadovas 2007.Vilnius: UAB InfoEra 2. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien ÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: M etodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 3. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 292 p.

Savikontrol÷s klausimai 1. Kaip tacheometras parengiamas matuoti? 2. Kas yra tacheometrin÷ nuotrauka?

158

3. Kas yra tacheometrin÷s nuotraukos pagrindas? 4. Kokias funkcijas atlieka GeoMap komanda öjim ų lyginimas?

Atlik tos užduoties pavyzdys

16. 9. pav. Teritorijos Mokslo g. Nr.3 Mastaičių km. Kauno r. topografin÷ nuotrauka

159

17. Uždavinių sprendimas topografiniame plane Įžanga Atlikdami š į darb ą išmoksime atlikti įvairius uždavinius topografiniuose (su horizontal÷mis) planuose bei juos pritaikyti inžinerin ÷je aplinkoje.

Darbo tikslas − dažniausiai pasitaikantys uždaviniai topografiniuose planuose geb÷ti orientuoti linijas. Mok ÷ti perskaičiuoti azimutus ar direkcinius kampus į rumbus ir atvirkščiai, suvokti tiesioginio ir atvirkštinio direkcinio kampo (azimuto) reikšm ę. Atliekant š į praktinį darbą studentas turi tur÷ti matematikos, fizikos, inžinerin÷s grafikos dalykų pagrindus. Praktiniam darbui atlikti skirsime 2 akademines valandas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, mikrokalkuliatoriai, individualios užduotys, literat ūra.

17.1. Nustatyti plane pažym÷tų taškų altitudę Dažnai reikia plane nustatyti taško altitudę. 17.1. pavyzdyje pateikta topografinio plano ištrauka, kuriame pažym÷tas C taškas.

17.1. pav. Taško C altitud÷s nustatymas topografiniame plane (M 1: 500, h = 0,5 m)

Plane pažym÷to taško C altitud÷ nustatoma: AC HC = H A + ⋅ h, AB

161

kontrol÷

(17.1.)

BC ⋅ h; AB atstumas tarp taškų mm; taško A altitud÷; taško B altitud÷;. horizontal÷s laiptas, m. HC = H B −

čia

AB, AC, CB HA HB h

– – – –

(17.2.)

17.2. Apskaičiuoti plane pažym÷tos linijos nuolydį ir šlaito statumą išreik šti polink io k ampu α. Linijos nuolydis i nustatomas: h ; D čia D – atstumas tarp dviejų taškų, m; h – horizontal÷s laiptas, m. Šlaito statumas a išreiškiamas: h tga = . D i=

17.3. Nubr÷žti reik iamos linijos profilį

(17.3.)

(17.4.)

M ilimetrinio popieriaus lape br÷žiamas M− N linijos profilis. Horizontalus mastelis l: 500, o vertikalus − 1: 50. Išilginį profilį pradedama sudaryti nuo eilut ÷s Atstumai. Atstumų eilut÷je masteliu 1: 500 atidedami atstumai tarp taškų. Eilut ÷je Žem ÷s paviršiaus altitud÷s centimetro tikslumu rašomos taškų žem÷s paviršiaus altitud÷s. Nubr÷žus aukš čių skalę, atidedamos vis ų trasos taškų altitud÷s. Dažniausiai skal÷ pradedama nuo pasirinkto s ąlyginio horizonto. Sujungus atid÷tus taškus, gaunamas linijos M − N žem÷s paviršiaus išilginis profilis (žr. 17.2. pav.).

17.2. pav. Profilio sudarymas MH 1:500, MV 1:50

162

17.4. Linijos profilis GeoMap programa Komanda nubraižomas žem÷s paviršiaus profilis. Žinomi piketai su aukščio reikšm÷ mis ir jų eiliškumas. Komanda iškvieč iama keliais būdais:
iškvietus meniu komand ą Geo / Aukš čiai / Profilio braižymas;
įrankių juostoje Informacija paspaudus mygtuką . Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia: 1. Pažym÷kite visus reikiamus piketus. Piketus galima nurodyti su pele arba iš šoninio meniu pasirinkti komandą Surasti ir nurodyti piketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai spustel÷kite ENTER, jei ne, išsirinkite iš šoninio meniu komand ą Ne ir kartokite piketo nurodymo procedūrą; 2. Kai pažym÷site reikiamus piketus, šoniniame meniu spustel÷kite Pabaiga; 3. Nurodykite horizontalų mastelį; 4. Nurodykite vertikalų mastelį; 5. Įveskite minimalų aukšt į; 6. Pele nurodykite viet ą, kurioje bus sukurtas profilis. Šiuos veiksmus atlikę nurodytoje vietoje matysite nubraižyt ą profilį.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Topografiniame plane (M 1: 2000, h = 1.0 m) duoti taškai B ir C; G ir H ir atkarpa c− f. Atlikti uždavinius bei juos apginti. Darbo eiga: 1. Nustatyti plane pažym÷t ų taškų B ir C altitudes; 2. Apskaičiuoti plane pažym÷tos linijos c− f nuolydį; 3. Nustatyti šlaito statumą tarp taškų G ir H, esančių ant dviejų gretimų horizontalių. Šlaito statumą išreikšti polinkio kampu α. 4. Nubr÷žti linijos M− N išilginį profilį M H l : 2000, MV 1:100.

Pradiniai rink iniai Individualios užduotys, kuriose nurodyti linijų direkciniai kampai ir rumbai. Kiekvienoje užduotyje taškas B, linija e− f ir kiti reikiami elementai nurodomi skirtingose topografinio plano vietose.

163

Literatūra 1. Kazakevičius S., Klimašauskas A. ir kt. 1979. Taikomoji geodezija. Vilnius: Mokslas, 2. Kriaučiūnait ÷-Neklejonovien÷ V. 2005. Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija, 3. Stepanovien÷ J., Tumelien÷ E., Zigmantien÷ E. 2005. Geodezijos mokomoji praktika: Metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 4. Tamutis A., Tulevičius ir kt. Geodezija I. 1992. Vilnius: M okslo ir enciklopedijų leidykla, 292 p. 5. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius, 264 p. 6. GeoMap 2008 vartotojo vadovas. 2007 Vilnius: UAB InfoEra

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4.

Kokie uždaviniai dažniausiai pasitaiko topografiniuose planuose? Kaip nustatoma taško altitud÷? Kaip apskaičiuojamas linijos polinkis? Kaip sudaromas reikiamas išilginis profilis?

Atlik tos užduoties pavyzdys Žr. 17.1. ir 17.2. paveikslus.

164

18. GPS imtuvo konstrukcija ir valdymas Įžanga Ši užduotis išmoko pritaikyti teorines matavimų su GPS imtuvu žinias praktikoje. Darbo tikslas − geb÷ti atlikti įvairių parametrų parengiamuosius nustatymus matuoti su GPS imtuvu. Darbo uždaviniai:
susipažinti su GPS imtuvo valdymo funkcijomis;
parengti GPS imtuvą darbui;
atlikti RTK matavimų nustatymus:
atlikti prievadų konfigūravim ą;
atlikti RTK baz ÷s nustatymus;
atlikti RTK kilnojamojo imtuvo nustatymus. Nor÷dami atlikti š į praktinį darbą, turite būti išklaus ę GPS matavimų teorinį kurs ą. Darbui atlikti naudosime Trimble R 8 GPS imtuvus arba panašius į juos.

18.1. GPS imtuvai Vartotojų segment ą sudaro GPS imtuvai ir programin÷ įranga. J ų skai čius gali būti neribotas. GPS imtuvai veikia automatizuotai, pradedant matavimų planavimu ir baigiant navigacinių ir geodezinių parametrų skaič iavimais. Pagal dažnių skaič ių imtuvai skirstomi į 2 klases: vieno ir dviejų dažnių. Pagal palydovų signalų pri÷mimą imtuvai klasifikuojami į vieno kanalo ir daugiakanalius. Vieno kanalo prietaisuose naudojami sud÷tinio tipo kanalai, galintys paeiliui priimti vis ų matomų palydovų signalus maždaug keleto milisekundžių intervalu. Šiuolaikiniai daugiakanaliai imtuvai gali tur÷ti iki 12 kanalų kiekvieno dažnio kanalų. Taip galima gausinti matavimų , jų tikslumą ir sumažinti sisteminių klaidų poveikį. GPS imtuvai gali būti navigaciniai, naudojami transporto priemon÷se − l÷ktuvuose, kosminiuose aparatuose, laivuose, automobiliuose, ir geodeziniai, naudojami tiksliems statiniams ir kinematiniams matavimams. Imtuvo signalų pri÷mimo ir apdorojimo blokas priima palydovų kodinius ir nešamuosius virpesius, atskiria navigacinį pranešimą, apdoroja matavimo rezultatus. Skaičiavimo bloką sudaro vienas ar daugiau mikroprocesorių, turinčių tam tikrą programinę įrangą ir operatyvinę ir ilgalaikę atmint į. Šiame bloke matavimų duomenys apdorojami ir kaupiami. Imtuvo atmintyje saugoma ir vartotojo įvesta informacija. Skai čiavimo blokas valdo ir kontroliuoja imtuvo darbą, suteikia vartotojui ryš į su imtuvu. Imtuvas turi stabilius generatorius, kurie gamina nešamuosius ir kodinius (etaloninius) virpesius, sutampančius su palydovų virpesiais. Palydovų kodiniams C/A virpesiams atpažinti ir juos priimti sugaištama maždaug 20 sekundžių, po to naudojant C/A kodą labai greitai (mažiau negu per sekundę) pagaunami P kodiniai virpesiai.

165

Imtuvas valdomas monitoriumi ir klaviat ūra. Ja perduodamos komandos ir išoriniai duomenys. Imtuvas gali perduoti informaciją į išorinį atminties įrenginį arba kompiuterį. Energijos šaltiniu naudojamas 12 V akumuliatorius. Strukt ūrin÷ GPS imtuvo schema parodyta 1 paveiksle.

6

18.1 pav. Struktūrin÷ GPS imtuvo schema: 1 − antena ir stiprintuvas, 2 − signalų apdorojimo blokas, 3 − kodų sekimo sistema, 4 − nešančiųjų virpesių imtuvas, 5 − etaloninių virpesių generatorius, 6 − skaičiavimo blokas, 7 − mikroprocesorius, 8 − atmintis, 9 − akumuliatorius, 10 − valdymo skydas, 11 − išorin÷ atmintis

GPS imtuvai klasifikuojami pagal priimamo signalo tip ą (t. y. ar akivaizdūs kodo klaidingieji atstumai ir faz÷s klaidinamieji diapazonai ) ir kodų prieinamumą (t. y., C/A kodas, P− kodas ar Y − kodas). Daugumai navigacijos darbų pakanka tur÷ti C/A kodo imtuvą. Su tokio tipo imtuvu galima matuoti tik C/A kodo klaidinamuosius atstumus L1 dažnių diapazone. Tipin÷ tokių imtuvų išvestis yra trimat ÷ pad÷tis su platumos, ilgumos ir aukš čio parametrais arba kurios nors kartografin÷s projekcijos, pvz., universalios, M erkatoriaus koordinat ÷s ir aukštis.

18.2. GPS imtuvų konstruk cija ir valdymas 18.2.1 GPS imtuvo valdymo pultas / mygtukai Trimble TSC2 duomenų kaupiklio žr. (18.1. pav.) (valdiklio) programin÷ įranga: 1. Microsoft Windows Mobile 5.0 software:
Internet Explorer
File Explorer
Word mobile
Power Point Mobile
Excel Mobile
Outlook Mobile
Windows Media Player Mobile
Microsoft Active Sync technology
Microsoft Transcriber 2. Trimble Survey Controller – lauko duomenų kaupimo ir išorinių imtuvų valdymo programin÷ įranga.

166

18.1. pav. Duomenų kaupiklis

18.2. pav. Duomenų kaupiklio prievadai

Trimble TSC2 duomenų kaupiklis turi visą raidžių ir skaičių klaviat ūra aktyvų liečiamąj į ekraną, tod÷l valdyti galima, tiek specialiu pieštuku, veiksmus atliekant aktyviajame ekrane, o 167

reikšmes įvedant klaviat ūra, tiek dirbant tik su klaviat ūra ir specialiais klaviš ų deriniais žr.(18.1. lentelę). 18.1. lentel ÷

Duomenų kaupiklio klavišai Įjungiamas ekrano apšvietim as

R ašym as didžiosiom is raid÷m is

T eksto trynim as

Aktyvaus liečiamojo ekrano deaktyvavim as Garso į rašym as W indows Start meniu aktyvavim as Jei neaktyvuota Trimble Survey Controller program in ÷ į ranga, ji aktyvuojam a paspaudus klaviš ą Jei Trimble Survey Controller program in ÷ į ranga yra aktyvuota ir el ektroninis tacheometr as valdom as duom en ų kaupikliu, spustel ÷jus klaviš ą, aktyvuojam os pagalbin÷s m atavim o funkcijos Jei Trimble Survey Controller program in ÷ į ranga yra aktyvuota ir valdom as GP S imtuvas, klaviš ą spustel ÷jus aktyvuojam a pozi cionavim o in form acin ÷ fo rm a F unkcija Enter atlieka veiksm us, priklausan čius tik tuo metu aktyvuotam programin ÷s į r angos dialoginio langui. Enter funkcij ą duom en ų kaupiklio ekran e galim a atlikti paspaudus Enter klavišą valdymo klaviatūroje. P avyzdžiui, funkcija Enter pak eičiam a į kom and ą Measure, jei aktyvuotas Measure point dialoginis langas

P ildom o darbo Job žem ÷lapio aktyvavim as F unkcija nukreipiant ir saugant dažniausiai aktyvuojam us dialoginio langus

Trimble Survey Controller programin÷s įrangos valdymas aktyviu liečiamu ekranu. Tam naudojamas specialus pieštukas, komplektuojamas su Trimble TSC2 duomenų kaupikliu. Aktyvuojama Trimble Survey Controller programin÷ įranga iš Start meniu, visos norimos funkcijos valdomos pieštuko spustel÷jimu ekrane.

168

18.2.2. GPS imtuvo valdymo principai GPS imtuvo pagrindinis valdymas ir konfigūracijos atliekamos duomenų kaupikliu. Visi matavimai ir parametrai fiksuojami lauko duomenų kaupimo programine įranga Trimble Survey Controller. Dviem GPS imtuvams (baziniam ir kilnojamojo tipo) užtenka vieno duomenų kaupiklio. Trimble Survey Controler lauko matavimo programin÷s įrangos indikatoriai gali būti pasteb÷ti tik aktyvavus programą duomenų kaupiklyje. Indikatorių reikšm÷s priklauso nuo to, kokie prietaisai prijungti prie duomenų kaupiklio (valdiklio). 18.2. lentel ÷

GPS imtuvo programin÷s įrangos indikatoriai ir jų reikšm÷s Indikatorius

Reikšm÷ Duom en ų kaupiklis ima energiją iš išorinio šaltinio Duom en ų kaupiklio baterija kraunam a B aterijos lygis yra 100% arba 50 % . B aterijos viršutinis rodm uo yra duom en ų kaupiklio, apatinis – išorinio prietaiso, sujungto su duom en ų kaupikliu Duom en ų kaupiklis valdo Trimble 5800 GP S im tuv ą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble R7 GPS im tuvą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble R8 GPS im tuvą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble 5700 GP S im tuv ą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble 4800 GP S im tuv ą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble 4700 GP S im tuv ą Duom en ų kaupiklis valdo Trimble 4800 GP S im tuv ą. Im tuvo aukštis m atomas dešin ÷je B e im tuvo, yra prijungta išorin ÷ antena. Jos aukštis m atomas dešin ÷je indikatoriaus pus ÷je

M atuojam as stacionarus taškas P riimam i radijo duomen ų paketai

P riimam i m obiliojo ryšio m odem o signalai Kai ryšys nutrūksta, indikatorius perbraukiam as

P riimam i WAAS/EGNOS signalai P alydov ų skai čius, stebim as imtuvo, pateikiam as indikatoriaus dešin ÷je M atuojant tikruoju laiku GP S imtuvas (roveris) bazinio imtuvo siunčiam as pataisas priim a internetinio ryšiu (GP RS )

169

18.2.3. Indikatoriaus eilut÷ Tekstiniai indikatoriai duomenų kaupiklio ekrano apačioje pateikia informaciją apie atliekamus veiksmus arba esamas klaidas (18.2. ir 18.3. lentel÷s). 18.3. lentel ÷

GPS imtuvo programin÷s įrangos tekstiniai indikatoriai ir jų reikšm÷s Tekstinis indikatorius No Survey R T K:F ixed R T K:F loat R T K:C heck R T K:Auto R T K:W AAS F astStatic P P K:Fixed P P K:Float P P differential R T differ ential In fill:F ixed In fill:F loat In fill W AAS

Paaiškinimas GP S im tuvas sujungtas su duom en ų k aupikliu, tačiau n epasirinktas m atavim o režim as Atliekam i RT K m atavim ai inicializuoti, L1 yra fixed – centimeter-level Atliekam i RT K m atavim ai neinicializuoti, L1 n ÷ra fiksuotas (float) Atliekam ai R T K matavim ai – tikrinama inicializacija Atliekant R T K m atavim us dingo r adijo ryšys – atliekam as autonominis pozicionavim as Dingo radijo ryšys atliekant RT K m atavim us, sprendimas - GP S m atavimai atliekam i su WAAS/EGNOS Pasirinktas m atavimo r÷žimas yra greita statika (FastStatic) Atliekam i postprocessed kinematic m atavim ai n e esam u laiku, apdoroti turimas gauti pagal L1 arba jonosferos nepaveikt ą sprendin į Dabartiniai m atavim ai ne esam u laiku yr a neinicializuoti, apdoroti turim as gauti apytikris L1 sprendinys. Rezultatai apdorojam i atlikus m atavim us Atliekam i m atavimai real−time differential režim u Vykdom ieji kinematiniai m atavim ai yra inici alizuoti ir apdorojus tur ÷t ų būti gaunam as jonosferos nep aveiktas L1 fiksuotas sprendinys cm tikslum u Vykdom ieji kinematiniai matavim ai yra neinicializuoti ir apdo rojus tur÷t ų būti gaunam as apytikslis L1 sprendinys. Laukiam a fiksuotos inicializacijos. Vykdom ieji m atavim ai yra diferen ciniai ir šiuo m etu atliekama sesija, kurios metu duom enys kaupiami v ÷liau apdoroti juo (post-processing) Naudojami m atavimai yra dife ren ciniai, jie atliekam i naudojant WAAS signalus

18.2.4. GPS imtuvo Bluetooth prievadas Bluetooth beviel÷ jungtis GPS imtuve ir duomenų kaupiklyje leidžia, nenaudojant kabelio, dalytis duomenimis. Duomenų kaupiklio galimyb÷s naudojant Bluetooth ryš į:
Jungtis su kitu duomenų kaupikliu (duomenims apsikeisti);
Valdyti Trimble R8, R6, 5800 GPS imtuvus;
Valdyti atstumo matuoklius. Bluetooth prievado konfigūracija, jungiant duomenų kaupiklį su Trimble R8, R6, 5800 GPS imtuvais:
Įjungiame imtuvą ir duomenų kaupiklį.
Aktyvuojama Trimble Survey Controller programa ir renkam÷s [Configuration / Controller / Bluetooth] iš pagrindinio meniu.
Spustel÷kime Config, kad aktyvuotume Bluetooth prievadą: steb÷dami TSC2 duomenų kaupiklį įsitikiname, kad [Turn on Bluetooth] ir [Make this devise discoverable to other devices] d÷žut ÷s yra pažym÷tos.

170









Duomenų kaupiklyje aktyvuojame Bluetooth prietais ų skenavimą: TSC2 valdiklyje renkam÷s [Devises] ir, tai atlikę, renkam÷s [N ew]. Trimble Survey Controller programa ieškome Bluetooth prietais ų, esančių tam tikru atstumu (apie 10 m). Kai baigiame skenuoti, pažym÷kime prietaisą, su kuriuo norime sujungti duomenų kaupiklį ir spustel÷kime [Next] Jei jungiam÷s prie GPS imtuvo, neprivalome įvesti prisijungimo kodo, tiesiog spustel÷kime [N ext]. Įvedame prietaiso pavadinim ą ir spaudžiame [Finish]. Spustel÷kime [OK] Trimble Survey Controller programoje Laukelyje Reciever renkam÷s t ą imtuvą, kuriuo nuolat atliekame matavimus. Pasirinkus [Accept], programa automatiškai jungiasi su nustatytu GPS imtuvu.

18.2.5. GPS imtuvo informaciniai indikatoriai Trimble GPS imtuvo valdymo skydelio kontroliniai mygtukai ir šviesos diodai žr. (5 lentelę). Įjungimo // Išjungimo kontrolinio mygtuko funkcijos žr. (18.4. lentelę), šviesos informacinių diodų reikšm÷s žr. (18.3. pav.).

18.3. pav. Šviesos diodai ir Trimble GPS imtuve valdymas

Trimble GPS imtuve yra tik vienas funkcinis – Įjungimo // Išjungimo klavišas (18.4. lentel÷). 18.4. lentel ÷

Įjungimo/ išjungimo klavišo funkcijos Veiksmai GP S im tuvo įjungim as GP S im tuvo išjungim as Efemerid ži ų failo ištrynim as P erkrauti im tuv ą grąžinant gam yklinius nustatym us T aikom ųj ų fail ų ištrynim as

Įjungimo/Išjungimo mygtukas S paudžiam e Nuspaudę laikome 2 sek Nuspaudę laikome 15 sek Nuspaudę laikome 15 sek Nuspaudę laikome 30 sekundži ų

171

18.5. lentel ÷

Šviesos diodų reikšm÷s, apibūdinančios GPS imtuvo statusą GPS imtuvo statusas

Energijos

1 Im tuvas išjungtas Im tuvas į jungtas: Iki galo pakrautas Im tuvas į jungtas: senka baterijos S tebim i keturi ir daugiau palydov ų S tebim i m ažiau nei keturi palydovai Vidinis duomen ų kaupim as Vidinis transliavim as R adijo duom en ų perdavim as R adijo duom enys negaunam i

Palydovų sekimo

Žalia 2

Radijo duomenų perdavimo Žalia 3

dega

-

-

greitai blyksi

-

-

dega

-

greitai blyksi

dega

-

l ÷tai blyksi

blyksi kas 3 sekundes

-

-

dega

Dega, kai transliuoja l÷tai blyksi

-

dega

nedega

-

Geltona 4

Pastaba: Esant lentel÷s reikšmei „– “, šviesos diodas gali degti arba ne, tačiau tai neturi įtakos eilut÷je esamam analizuojamam GPS imtuvo statusui. 18.2.6. GPS imtuvo prievadai

18.4. paveiksle matome GPS imtuvo Trimble R8 jos prievadus. Prievadų panaudojimas:
Port1 – 7-pin 0-shell Lemo komunikacijos prievadas, palaikantis RS-232 jungtis ir galimybę prijungti išorinę maitinimo bateriją.
Port2 – DB-9 male komunikacinis prievadas, palaikantis 9-pin RS-232 jungtis. Naudojamas jungimuisi su kompiuteriu (GPS imtuvo tiesioginei konfigūracijai atlikti ir vidinei programinei įrangai operuoti).
Radio antenna connection – prisukama integruotos radijo sistemos arba GSM//GPRS ryš į palaikanti antena.

172

18.4. pav. Trimble R8 prievadai

18.2.7. GPS imtuvo RTK režimas RTK – vienas iš GPS matavimo režimų (real time kinematics). Tai matavimai esamu laiku, kada nereikalaujama jokio papildomo duomenų apdorojimo, ir tikslūs (centimetro tikslumu) matavimai gaunami iškart lauke, naudojant radijo arba GSM/GPRS ryšiu siunčiamas pataisas iš bazinio GPS imtuvo į GPS kilnojamo tipo imtuvą. 18.2.8. Duomenų kaupimas GPS metodo esm÷ – matuoti atstumus nuo palydovo iki imtuvo (trilateracija). Šis atstumas apskaičiuojamas naudojant paprasčiausią formulę – signalo kelias yra lygus signalo sklidimo greičio ir laiko sandaugai. Taško koordinat ÷s apskaičiuojamos naudojant specialius algoritmus. Laikas yra labai svarbus veiksnys GPS sistemoje. Tai ketvirtas matmuo po x, y ir z koordinačių. Kadangi signalai sklinda šviesos grei čiu, kiekviena uždelsto laiko milisekunde turi labai didelę reikšmę, pavertus ją atstumu. GPS signalas iš palydovo yra siunčiamas kas 1 sek. Šis laiko intervalas vadinamas epocha (epoch). Duomenis imtuvu ar kaupikliu galima kaupti kitokiais intervalais, kai jie kaupiami imtuvu (ne esamu laiku). GPS imtuvo laikas, per kurį skaičiuojamos taško koordinat ÷s matuojant esamu laiku, pagal nutyl÷jimą yra 15 sek. (trys epochos po 5 sek. ). Vadinasi mažiausiai per 15 sekundžių nuo

173

matavimams palankių s ąlygų užfiksavimo, bus išskaičiuotos taško koordinačių reikšm÷s. Kartais tam sugaištama daugiau laiko. 18.2.9. GPS imtuvo informacija apie palydovus GPS sistema yra sukurta taip, kad kiekviename Žem ÷s taške virš bet kurio lokalaus horizonto būt ų matomi mažiausiai keturi palydovai. Paprastai jų yra matoma daugiau, nes orbitose jų yra 29 − 32 (šis skaičius nuolat kinta), o tai yra daugiau nei minimalus skaičius 24, užtikrinantis minimalų keturių palydovų matomumą. Palydovų pad÷tis orbitoje keičiasi kiekvienu metu, bet kas 11 val. 58 min. kartojasi. Palydovų orbitų polinkio kampas į pusiaujo plokštumą yra 55°. Palydovų matomumas priklauso nuo taško geografin ÷s platumos − kuo labiau į šiaurę, tuo mažiau yra matoma palydovų vienu metu, ir jų pakilimo kampas yra mažesnis. Daugiausia gali būti matoma 12 palydovų. Kuo daugiau palydovų tuo greitesni matavimai ir tikslesni rezultatai. Atliekant matavimus GPS imtuvu, gali būti stebimas palydovų skaičius, jų išsid÷stymas esamu momentu, polinkio kampas ir serijiniai numeriai.

Šią informaciją randame spustel÷ję ant ikonos informacinius langus List ir Plot.

(indikatoriaus stulpelyje) ir keisdami

18.2.10. Baterijo s įkrovimas Trimble GPS imtuvai maitinami viena vidine (Trimble 5700, R7 modelių – dvi ) arba išorine baterija, jungiama į GPS 1 prievad ą (Port1). Trimble 5700 ir R7 serijos imtuvų išorin÷ baterija jungiama į 2 prievadą (Port2). Vienos baterijos darbo laikas apie 5,5 val., atliekant RTK matavimus ir naudojant vidin ę radiją, ir apie 3,5 val. užtikrina bazinio GPS imtuvo veiklą atliekant RTK matavimus. Imtuvo komplekte yra dvi Lithium-ion (ličio) baterijos ir dviejų baterijų kroviklis. Baterijos kraunamos vienu metu apie 4 val.( kiekviena įkraunama iki galo). 18.2.11. Darbų valdymas Norint prad÷ti matuoti, privaloma sukurti darbą, kuriame bus kaupiami matavimo duomenys. Naujo darbo kūrimas: 1. Pagrindin÷je Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files // New Job. 2. Įvedame kuriamo darbo pavadinimą. 3. Spustelime Coord. Sys, kad pasirinktume koordinačių sistemą. Spaudžiame Next 4. Jei koordinač ių sistema n÷ra LKS’94, j ą galime pasirinkti iš bibliotekos. 5. Jei norime pakeisti kuriamo darbo matavimo vienetus (dimensijas), spustelime ant skilties Units . 6. Atlikę visus norimus nustatymus, spustelime Accept darbui išsaugoti. Esamo darbo t ęsimas: 1. Iš pagrindinio Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files//Open Job. 2. Išsirenkame norimą t ęsti darbą, pažymime jį pieštuku ir spustelime Select. T ęsiamo darbo pavadinimą matysite Trimble Survey Controller programin÷s įrangos viršutin÷je informacin ÷je juostoje.

174

Darbo ištrynimas: 1. Iš pagrindin÷s Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files//Open Job. Jei darbas, kurį norite ištrinti, n÷ra pažym÷tas, jį reikia pažym÷ti naudojant kryp čių klavišus arba spaudžiant ir šiek tiek palaikant pieštuku aktyviame lie čiamajame ekrane. Pastaba: jei darbą trindami darbui pažym÷ti (mes aktyviu lie čiamąj į ekraną) paspaudę ne palaikome, o tik trumpai spustelime, darbas automatiškai atsidarys ir bus aktyvuotas. 2. Spustelime Delete. 3. Spustelime Yes, kad trynimą patvirtintume, spaudžiame No, kad trynimui atšauktume.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Užduot į atliksime naudodamiesi dvidažniais GPS imtuvais. Užduot į rekomenduojame atlikti lauko matavimo s ąlygomis. Darbo eiga: 1. Sužinoti apie GPS imtuvo valdymo pultus ir mygtukus. 2. Išnagrin ÷ti GPS imtuvo valdymo principus. 3. Sužinoti indikatoriaus eilut ÷s reikšmes. 4. Sutvarkyti GPS imtuvą dirbti Bluetooth režimu. 5. Nustatyti GPS imtuvą dirbti RTK režimu. 6. Nustatyti GPS imtuvą kaupti duomenis. 7. GPS imtuvo valdymo pultu nustatyti ir gauti informacij ą apie palydovus, ją pateikti. 8. Nustatyti baterijos įkrovimo lygį? 9. GPS imtuvo valdymo pultu sukurti naują darbą.

Literatūra 1. Erik W. Grafarend, Friedrich W. Krumm, Volker S. Schwarze. 2003. Geodesy – The Challenge of the 3rd Millennium. Springer – Verlag Berlin Heidelberg. 2. Paul R. Wolf, Charles D. Ghilani. 2006. Elementary Surveying An Introduction to Geomatic. Upper Saddle R iver, New Jersey. 3. Skeivalas J. 1998. Elektroniniai geodeziniai prietaisai,Vilnius. Technika. 4. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius. M okslo ir enciklopedijų leidykla. 5. Taylor G. Blewitt G. 2006. Inteligent Positioning: GIS – GPS Unification. John Wiley & Soons, Ltd.

175

Savikontrol÷s klausimai 1 Kam skirti GPS imtuvo indikatoriai? 2. Kaip GPS imtuvu kaupiami duomenys ? 3. Kaip sukuriamas naujas darbas? 4. Apibūdinkite šviesos diodų reikšmes, apibūdinančias GPS imtuvo status ą.

176

19. Matavimai su GPS imtuvu Įžanga Šioi ą užduotį atlikdami tur÷sime pritaikyti teorines matavimų su GPS imtuvu žinias praktikoje. Darbo tikslas – geb÷ti atlikti įvairių parametrų paruošiamuosius nustatymus matavimams ir atlikti geodezinius matavimus su GPS imtuvu. Darbo uždaviniai:
atlikti bazinio GPS imtuvo nustatymus;
atlikti RTK kilnojamojo imtuvo nustatymus;
atlikti taškų nužym÷jimo darbus;
atlikti automatinį taškų matavimą;
atlikti išmatuot ų taškų perkelimą. Nor÷dami atlikti š į praktikos darbą, turime būti išklaus ę GPS matavimų teorinį kurs ą. Darbas atliekamas su dvidažniu GPS imtuvu.

19.1. Bendros žinios apie GPS GPS sistema sudaryta naudojant dirbtinius Žem÷s palydovus.Pasaulyje veikia dvi GPS sistemos: NAVSTAR amerikiečių ir sistema GLONASS rus ų navigacin÷ sistema. N AVSTAR sistema paleista 1983 m., o GLONASS – 1996 m. Pagrindiniai abiejų stočių parametrai pateikiami 1 lentel÷je.

19.1. lentel ÷

GPS sistemų NAVSTAR ir GLONASS pagrindiniai elementai Rodikliai

GLONASS

NAVSTAR

19 100 km

20 200 km

Orbit ų polinkis į pusiaujo plokštum ą

64,8º

55°

Orbitos apskriejim o laiko intervalas

11val. l5min. 44sek.

11 val. 57 min. 58,3 sek.

24

24

L1 |=| C /A,P – kodai L2| = | P – kodas

Ll | =| C/A,P|/| Y – kodai L2| =|P /Y – kodas

3 - cezio

5 - rubidžio ir cezio

UT C (Maskvos)

GP S laikas

P Z 90

W GS 84

Orbit ų aukštis

Žem ÷s palydov ų skai čius S ignal ų m oduliavimas Žem ÷s palydov ų gener atoriai Laiko skal ÷ Koordinačių sistem a

177

Abi GPS sistemos sukurtos navigacijos reikm÷ms. Sistemomis galima nustatyti objekt ų pad÷t į žem÷s paviršiuje ir erdv ÷je aplink j ą, objekt ų jud÷ jimo vektorius. Šios sistemos taip pat pritaikytos spręsti geodezijos uždaviniams spręsti : nustatyti taškų geocentrines koordinates, žem÷s gravitacijos lauko parametrus, geodezijos konstantas ir kt. NAVSTAR ir GLONASS sistemos sprendžia ir geoido nustatymo, žem÷s poliaus jud÷jimo, žem÷s potvynių ir atoslūgių, geodinamikos sričių uždavinius.Šiomis sistemomis yra sudaromi didelio tikslumo geodeziniai tinklai. GPS sudaro trys segmentai: kosminis, valdymo ir kontrol÷s bei vartotojų. Kosminio segmento palydovai išd÷styti šešiose orbitose taip, kad iš bet kurio žem÷s paviršiaus taško bet kuriuo paros metu būt ų "jaučiami" (radijo signalų prasme) ne mažiau kaip keturi palydovai pakilę virš horizonto aukščiau kaip 10°. GPS metodu nustatomų taškų koordinačių tikslumas priklauso nuo palydovų orbitų parametrų tikslumo, signalų parametrų matavimo tikslumo, palydovų ir imtuvų tarpusavio išd÷stymo. Absoliutiniu metodu taško geocentrin÷s koordinat ÷s X, Y, Z nustatomos keliasdešimties metrų klaida. Diferenciniu metodu taško koordinačių prieaugiai kito taško koordinačių atžvilgiu – keleto centimetrų klaidomis. Toliau GPS veikimo analiz ę pateiksime naudodami NAVSTAR sistemos parametrus.

19.2. Kaip veikia GPS? Elektronin÷s technologijos atv÷r÷ galimybes sukurti pažagius žem÷s matavimo metodus:matuoti greitai ir tiksliai. Tač iau šių metodų galimybes vis tiek riboja kontrolinių taškų tankumas, žem÷s išgaubtumas ir vietov÷s reljefas. Šiuos apribojimus dabar galima panaikinti. Tam naudojami dirbtiniai žem÷s palydovai – juose sumontuotai radijo siųstuvai. Perspektyviausia šiuo metu palydovin÷ radijo navigacin ÷ sistema yra valdoma JAV gynybos departamento (DOD). Ji yra vadinama Globaline pad÷ties nustatymo sistema – GPS (NAVSTAR Global Positioning System (GPS). Ji įvesta eksploatacijon 1994 m. Palydovai išskleisti šešiais orbitinių lygiais su vienodais tarpais. Tai padeda iš kiekvieno žem÷s taško bet kuriuo metu gali būti matuoti nuo keturių iki septynių palydovų. Kiekvienas palydovas perduoda tikslų laiką ir pad÷ties koordinates. GPS sistemą sudaro virš žem÷s skriejantys palydovai ir jų antžemin÷s stotys (kontrolinis segmentas). Palydovai išd÷styti keturiose orbitin÷se plokštumose, po šešis palydovus kiekvienoje . Taško pozicijai nustatyti reikia mažiausiai keturių palydovų, tačiau didesnis jų skai čius užtikrina aukštesnį tikslumą ir greitesnį koordinačių nustatymą. Palydovų siunčiami signalai vienu metu turi būti priimami taške, kurio koordinat ÷s nustatin÷jamos. GPS palydovai skrieja maždaug 20 200 km aukščiui virš žem÷s paviršiaus. Karta savo orbitoje jie apsisuka per 11 val 58 min (apsisukimo tarpsnis). Palydovų didieji pusašiai lygūs 26 609 km. Per parą apsisuka kiek daugiau nei du kartus, taigi vieną ir t ą pat į palydovą iš to paties žem÷s paviršiaus taško galima steb÷ti du kartus per parą. Palydovas kitas pasirodo 4 min. anksčiau nei pra÷jusią parą tuo pat metu. Taigi laiko tarpas, kurį matoma, pvz, keturi palydovai, kyla aukštyn. Kiekvienas palydovas turi po vieną siųstuvą, imtuvą, vieną anteną, penkis virpesių generatorius ir vieną mikrokompiuterį. Virpesių generatoriai naudoja rubidžio ir cezio dažnio etalonus, kurių santykinis stabilumas – maždaug 10 − 1 4 per parą. Generatorių pagrindinis dažnis lygus f 0 = 10,23 MHz, kurį naudojant gaunami du nesantieji dažniai: fi = 1575,42 MHz ir f2 =

178

1227,60 MHz. Aktyvių palydovų d÷l pavienių palydovų remonto gali būti mažiau negu 24. Prireikus paleidžiami nauji palydovai.

19.1. pav. Virš Žem÷s skriejantys GPS palydovai

Antžemin÷s GPS stotys stebi GPS palydovus, tikrina jų pozicijas erdv÷je ir sveikatingumą (health). Iš šių stočių į palydovus transliuojamos palydovų efemerid÷s ir jų laiko pataisos. Palydovai gali šias patais ų žinutes inkorporuoti į savo signalus, siunčiamus GPS imtuvams. Yra penkios tokios antžemin÷s GPS palydovų steb÷jimo stotys. GPS turi savo laiko matavimo sistemą GPS savaites (GPS week) ir savait ÷s sekundes (seconds of week). Laikas matuojamas GPS savait ÷mis, o GPS savait ÷s laikas – savait÷s sekund÷mis, šis laikas kinta nuo 1 iki 604800. GPS savait÷ prasideda kiekvieno sekmadienio vidurnakt į. GPS metodo esm÷ yra atstumų matavimas nuo palydovo iki imtuvo (trilateracija). Šis atstumas apskaičiuojamas naudojant papras čiausią formulę – signalo nukeliautas kelias yra lygus signalo sklidimo greič io ir sklidimo laiko sandaugai. Taško koordinat ÷s apskaičiuojamos naudojant specialius algoritmus. Laikas yra labai svarbus GPS sistemos veiksnys. Tai yra ketvirtasis matmuo po x, y ir z koordinačių. Kadangi signalai sklinda šviesos grei čiu, kiekviena uždelsto laiko milisekund ÷ turi labai didel ę reikšm ę, pavertus ją atstumu. GPS veikia WGS84 sistemoje, naudojant skersinę cilindrin ę Merkatoriaus projekciją. Si koordinačių sistema yra globalin÷ (naudoja bendra elipsoidą visam pasauliui). Vartotojas gali gauti koordinates vietin÷je (tam tikros šalies) koordinač ių sistemoje, j ą atitinkamai aprašius.

19.3. Aplink os poveikis matavimams Tam tikri aplinkos veiksniai lemia GPS matavimų kokybę. Tarp jų yra:
Jonosferos aktyvumas (priklauso nuo paros meto ir nuo saul÷s aktyvumo);
Troposferinis v÷linimas (priklauso nuo palydovo pakilimo kampo);

179


Signalo kliūtys (pastatai, kalvos, matuotojo žmogaus kūnas);
Signalo atspindžiai (signalas atsispindi nuo namo ar kt., ir tik tada pasiekia imtuvą; tokio signalo sklidimo kelias ilgesnis ir jis iškraipo rezultatus);
Radijo bangų interferencija (panašaus dažnio radijo bangų šaltiniai). Jonosfera – žem÷s atmosferos sudedamoji dalis, išsid÷s čiusi maždaug nuo 50 iki l000 km aukštyje nuo žem÷s paviršiaus. Ją sudaro laisvieji elektronai. Jonosfera didžiausią įtaką GPS signalams daro šiaurin ÷se ir pietin÷se platumose. Jos aktyvumas labai priklauso nuo 11 met ų saul÷s aktyvumo ciklų ir paros meto (dieną, esant atvirai saulei, poveikis didžiausias). 2000 – 2001 m. buvo didžiausiojo saul÷s aktyvumo metai. Didelis saul÷s aktyvumas, gali paveikti pradinių palankaus matavimo pradinį s ąlygų užfiksavimą (initialization) , matavimą užt ęsti , sumažinant matavimų tikslumą. Troposferos poveikis sumodeliuojamas ir eliminuojamas GPS imtuvu. Palankių matuoti s ąlygų (inicializacijos) fiksavimas ir matavimų tikslumas yra veikiami troposferinio signalų v÷linimo. Jei įmanoma, reikia stengtis bazinį ir kilnojamąjį imtuvus dislokuoti tuo pačiu aukščiu (neviršijant maždaug 50 – 100 m). Kliūtys aplink imtuvą (namai, medžiai ir kt.) apriboja stoties galimybes steb÷ti visus palydovus. Taip pat jos didina signalų galimybę atsispind÷ti (multipath). Plokšti metaliniai objektai, esantys arti imtuvo antenos (automobilių stogai), gali sukelti signalo atsispind÷jimą prieš jam patenkant į imtuvą. Tai gali sukelti nuo 1 iki 5 centimetrų klaidą.

19.4. Matomų palydovų sk aičius GPS sistema yra sukurta taip, kad kiekviename žem÷s taške virš bet kurio vietos horizonto būt ų matomi mažiausiai keturi palydovai. Paprastai jų yra matoma daugiau, nes orbitoje jų yra 29 – 32 (šis skaičius nuolat kinta), o tai yra daugiau nei mažiausias skaičius (24), sudarantis galimybę matyti mažiausiai keturis palydovus . Palydovų pad÷tis orbitoje nuolat keičiasi , bet kas 11 val .58 min. kartojasi. Palydovų polinkio kampas į pusiaujoplokštumą yra 55°. Palydovų matomumas priklauso nuo taško geografin÷s platumos – kuo toliau į šiaurę, tuo mažiau matoma palydovų vienu metu ir jų pakilimo kampas yra mažesnis. Daugiausia gali būti matoma 12 palydovų. Jei jų daugiau, matavimai greitesni, tikslesni rezultatai. Palydovų geometrija tiesiogiai veikia GPS imtuvo galimybes greičiau užfiksuoti pradines palankias s ąlygas duomenų gavimui ir kaupimui realiame laike. Geriausios matavimo sąlygos yra, kai palydovai imtuvo atžvilgiu išsid÷st ę kuo statesniais kampais. Darbai, kuriems pakanka 4 palydovų, geriausiai būt ų atliekami tokiomis aplinkyb÷mis, kai visomis pasaulio šalių kryptimis būt ų matoma po vieną palydovą, pakilus į daugiau nei 15°.

19.5. Palydovų pakilimo virš horizonto kampas GPS palydovų orbit ų pasvirimo kampas pusiaujo atžvilgiu yra apie 55°, tod÷l šiauriau kaip 55° šiaur÷s platumos ir piečiau kaip 55° piet ų platumos palydovai niekada nebus matomi zenite. Vilniaus miestas yra apie 54°38' šiaur÷s platumos, taigi č ia dar galima steb÷ti palydovus zenite (tiesiai virš steb÷tojo). Kuo svarbus palydovų pakilimo kampas? Nuo jo priklauso palydovo skleidžiamo signalo kokyb÷.

180

Labai svarbus ir dažnai vartojamas terminas GPS moksle yra mažiausias palydovo pakilimo virš horizonto kampas (elevation mask). Tai yra mažiausiasis palydovo pakilimo kampas virš vartotojo horizontalios plokštumos. Jis turi būti nustatomas prieš matuojant. Bet kuriam iš palydovų esant žemiau už šį užduot ą kamp ą, jo signalas automatiškai nebebus priimamas. Dažniausias naudojamas minimalus palydovo pakilimo kampas yra 13° (gali būti ir 10° ar 15°). Jis geriausiai tinka daugeliui steb÷jimų. Kai stebimas nepastovus palydovų skaičius, pvz., vienu metu penki, po keleto sekundžių jau aštuoni ir v÷l penki ar šeši, tai reiškia, jog keletas palydovų šiuo metu leidžiasi ar kyla ir yra ant užduoto minimalaus pakilimo kampo ribos. Tokiu atveju rekomenduojama palaukti kelet ą minuč ių, kol nusistov÷s pastovus palydovų skaičius, arba pakeisti minimalų pakilimo kamp ą bet prad÷ti matuoti iš naujo . Kaip pakilimo kampas veikia tikslum ą? Kai mažam pakilimo kampas mažas, signalas turi įveikti ilgesnį kelią žem ÷s atmosfera nuo palydovo iki imtuvo. Žem÷s atmosfera stabdo signalo sklidimą (nes šviesos sklidimo greitis l÷t ÷ja).

19.6. Santykinis pozicionavimas Šiuo metu didžiausias tikslumas pasiekiamas naudojant santykinį pozicionavimo metodą ir matuojant neš ÷jo fazes. Santykinis pozicionavimas siejamas su bazin÷mis linijomis, t. y. skaičiuojamas trijų dimensijų vektorius tarp žinomos referencin÷s stoties ir vietos, kurios pad÷t į reikia nustatyti. Reikia, kad abiejuose bazin÷s linijos galuose fazių matavimai būt ų atliekami tuo pačiu momentu. Anks čiau santykinis pozicionavimas buvo įmanomas tik naudojant tolesnio apdorojimo duomenis. Šiuo metu esamo laiko duomenų perk÷limas trumpoje bazin÷je linijoje yra programiškai įmanomas, kas leidžia apskaičiuoti esamo laiko bazin÷s linijos vektorius ir toliau taikyti esamo laiko kinematikos (RTK) metodiką.

19.7. Statinis santyk inis pozicionavimas Statiniai matavimai tai klasikinis GPS matavimo būdas. Referencin ÷ stotis ir nežinoma stotis yra statin÷s būsenos, t. y. tarp dviejų bazin÷s linijos taškų atstumas nekinta. Kai reikalingas didelis tikslumas, šis metodas tinka puikiai. Visiškai priklausydamas nuo vietos ir nuo bazin÷s linijos ilgio, steb÷jimo laikas gali kisti nuo kelių dešimč ių minučių iki daugelio valandų. Tuo siekiama surinkti daug matavimo duomenų. Navigacijai, kuri paprastai surišta su jud÷jimu, šis statinis santykinis pozicionavimas iš esm÷s tinka. Panaudodami specialią programinę įrangą, skirtą PostProcessing ,galime apskaičiuoti taškų koordinates milimetrų tikslumu.

19.8 Kinematinis santykinis pozicionavimas Kinematinis metodas yra labai produktyvus, nes per trump ą laiką galima nustatyti gaustbę taškų . Trūkumas tas, kad po pradinio susijungimo nepertraukimas susijungimas turi t ęstis su ne mažiau kaip keturiais palydovais. Taikant pusiau kinematinį arba stok-eik metodą vienas imtuvas yra nepastovus, t. y. jis pakaitomis tai juda, tai sustoja, ir tokiu būdu yra nustatoma fiksuot ų taškų pad÷tis išilgai pasirinktos trajektorijos. Svarbiausias šio metodo bruožas yra tikslumo did÷jimas, kai keli matavimo laikotarpiai stotel÷se vietose yra akumuliuojami ir apskaičiuojamas vidurkis. Ši metodika dažnai apibūdinama paprastai kaip kinematinis metodas. Santykinio pozicionavimo

181

tikslumas, siekiantis iki centimetro tikslumo, gali būti pasiektas, kai bazin÷s linijos ilgis yra iki 20 km. Apdorojant kinematinio metodo matavimų duomenis, reikia išspręsti faz÷s neapibr÷žtumą inicializavimu, ką galima atlikti statiniu arba kinematiniu metodu. Šiuo metu galima nusipirkti programinę įrangą (dviejų dažnių imtuvams), kuria naudojantis pakaks tik 1– 2 minučių steb÷ti, kad 20 km ilgio bazin÷s linijos neapibr÷žtumas būt ų išspręstas kinematiškai (skrydžio metu). M atuoti Real Time Kinematic (RTK) būdu naudojama korekcines pataisos, išsiunčiamo iš bazin÷s stoties, esančios taške su žinomomis koordinat ÷mis. Išsiunčiamas komplektas radijo arba GSM modemais pagalba. Šios technologijos privalumas – pozicijos apskaičiavimas esamu laiku (tuoj pat po matavimą atlikę, gauname įvairių sistemų koordinates). M atavimo RTK būdu tikslumas yra apie 1 – 3cm.

19.9. Matavimai su GPS imtuvu 19.9.1. Darbų valdymas Norint prad÷ti matavimus, privaloma sukurti darbą, kuriame bus kaupiami matavimo duomenys. Naujo darbo kūrimas: 1. Pagrindin÷je Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files//New Job. 2. Įvedame kuriamo darbo pavadinimą. 3. Spustelime ant Coord. Sys., kad pasirinktume koordinačių sistemą. Spustelime Next. 4. Jei koordinač ių sistemos n÷ra LKS’94 ( Lietuvos koordinačių sisitema) , ją galime pasirinkti iš bibliotekos. 5. Jei norime pakeisti kuriamo darbo matavimo vienetus (dimensijas), spustelime ant skilties Units. 6. Atlikę visus norimus nustatymus, spaudžiame Accept darbui išsaugoti. Esamo darbo tęsimas: 7.Iš pagrindin÷s Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files//Open Job. 8.Išsirenkame norimą t ęsti darbą, pažymime jį pieštuku ir spustelime Select. T ęsiamo darbo pavadinimą matysime Trimble Survey Controller programin÷s įrangos viršutin÷je informacin ÷je juostoje. Darbo ištrynimas: 9.Iš pagrindin÷s Trimble Survey Controller meniu renkam÷s Files//Open Job. Jei darbas, kurį norime ištrinti, nepažym÷tas, jį reikia pažym÷ti krypčių klavišais arba spaudžiant ir šiek tiek išlaikant pieštuku aktyviame lie čiamajame ekrane. Pastaba. Naudojant aktyvų liečiamąj į ekraną, lieč iant specialiu pieštuku ir išlaikant kelet ą sekundžių, darbas trinamas.Trumpai spustel÷jus – darbas automatiškai atsidarys ir bus aktyvuotas. 10. Spustel÷kime Delete 11.Spustel÷kime Yes trynimui patvirtinti No – atšaukti. 19.9.2. RTK baz÷s nusta tyma s Bazinio GPS imtuvo nustatymai RTK matavimams:

182

1. Trimble Survey Controller programos Pagrindin÷ je lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Base options 2. Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.2 lentel÷je. 19.9.3. Vieto s parinkimas bazinei stočiai Bazin÷ GPS stotis privalo būti statoma ant punkto (reperio) su žinomomis X, Y, Z koordinat ÷mis. Bazin÷s stoties parenkama atsižvelgiant į reljefo ir aplinkos s ąlygas, siekiant didesnio matomų palydovų skaičiaus. Bazinę GPS stot į geriausia statyti aukš čiausioje vietoje vietov÷s reljefo atžvilgiu. Pašaliniai objektai (miškas, pastatai), atspindintys signalus ir esantys šalia bazin÷s stoties darbo vietos, taip pat gali tur÷ti įtakos matavimų kokybei ir sukelti trukdžius perduodant pataisas tarp kilnojamosios ir bazin÷s stoties. 19.2. lentel ÷

Bazinio imtuvo nustatymai S urvey T ype B roadcast F orm at Output Additional code RTC M S tation index Elevation M ask Antenna: T ype M easured to Antenna height: P ert num ber S erial num ber T racking: Use L2C L2C

RT K C M R+ Nežym ÷ti varnele 29 13˚ (Išsirinkti iš s ąrašo naudojam os antenos tip ą) B ottom of notch ? (į vedam e prietaiso partijos numerį ) (į vedam e prietaiso serijos num erį ) Yes (jei imtuvas turi galim yb ę priimt L2C dažn į ) žym ÷ti varnele

19.9.4. Bazinio GPS imtuvo parengimas darbui GSM tinkle / radio ryšio pagalba Bazinio imtuvo nustatymai pataisom transliuoti esamu laiku naudojant GSM ryš į (jei naudojamas išorinis GSM modemas): 1. Pagrindin÷je Trimble Survey Controller programos lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Base Radio. 2. Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.3. lentel÷je.

19.3. lentel ÷

Pataisų transliavimas esamu laiku, naudojant GSM ryšį T ype R ecieve r Port B ound R ate P arity

T R IMTALK 450S P ort 3 38400 Odd

Bazinio imtuvo nustatymai pataisom transliuoti esamu laiku naudojant integruot ą radijo sistemą: 1. Trimble Survey Controller pagrindin ÷s programos lange renkam ÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Base Radio.

183

2.Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.4. lentel÷je. 19.4. lentel ÷

Pataisų transliavimas esamu laiku, naudojant radijo ryšį T ype R ecieve r Port B ound R ate P arity

T R IMT ALK 450S P ort 3 4800 Odd

19.9.5. GPS bazinio imtuvo surinkimas Bazinio imtuvo komplektas:
Bazinis GPS imtuvas;
Išorin÷ GPS antena (naudojama su Trimble 5700, R7, R7 GNSS bazinių imtuvų modeliais);
Kabelis, jungiantis GPS anteną su imtuvu;
Stovas;
Kelmelis su optiniu centrikliu;
Kelmelio adapteris;
Kabelis, duomenų kaupiklį jungiantis su GPS imtuvu (jei GPS imtuvas nepalaiko Bluetooth);
Išorin÷ baterija;
Radijo arba GSM/GPRS modemas (jei matuojama RTK režimu);
Duomenų kaupiklis naudojamas tik GPS bazei parengti ir paleisti. Bazinio GPS imtuvo surinkimas ir parengimas dirbti

19.2. pav. GPS imtuvo surinkimo schema

184

GPS imtuvas statomas ant punkto su žinomomis koordinat ÷mis. Prie stovo tvirtinamas kelmelis su optiniu centru (kelmelio sraigtai turi sutapti su stovo kojų pad÷timi) ir centruojama į reperį ( su stovo kojų pagalba). Tai atlikus, kelmelio keliamaisiais sraigtais sferinis guls čiukas išplukdomas į nulinę pad÷tį (pirma, dviese reguliuojant juos į priešingas puses vienu metu, v÷liau – likusiu). Tikrinamas nukrypimas nuo centruojamo taško, nukrypimą galima pataisyti atpalaidavus kelmelio veržimo sraigt ą ir perstumiant kelmelį į reikiamą pad÷t į, jei tai padaryti nepavyksta – centruojama iš naujo. Tvirtinamas kelmelio adapteris, o prie jo prisukama GPS antena. GPS antena kabeliu sujungiama su GPS imtuvu, duomenų kaupikliu, išorine baterija, radijo arba GSM modemą sujungiame, kaip parodyta 19.2 paveiksle. 19.9.6. GPS bazinio imtuvo aukščio nustatyma s Bazinio GPS imtuvo aukš čio nustatymą atliekame tik tada, kaip jį tinkamai parengiame darbui (sucentruojame, išlyginame gulsčiuku ir sujungiame visus reikiamus komponentus). Aukštis matuojamas specialia gaire su milimetrin÷mis padalomis (komplektuojama kartu su imtuvu), matuojama gair ÷s pradžią remiant į koordinuoto punkto centrą ir gairę priglaudžiant prie imtuvo antenos briaunos (bottom of notch) tiksliai atskaitai nustatyti. 19.9.7. GPS bazinio imtuvo aukščio įvedimas Pradedant darbą baziniu GPS imtuvu, programa reikalauja, kad būt ų sukurtas naujas arba t ęsiamas esamas darbas. Pagrindiniame Trimble Survey Controller lange renkam÷s Survey / Norimą matavimo režimą (post-processing ar RTK) / Start Base reciever / Start survey. Pastaba M atuodami esamu laiku, pataisas transliuojant radijo ryšiu , įsitikinkime, kad radijo antena yra sujungta su radijo modemu, nes, nesujungus galima sugadinti modemą. Darbo baziniu imtuvu pradžia: 1. Iš „Survey“ meniu išsirenkame Start Base reciever. 2. Įvedame bazin÷s stoties punkto koordinates ir pavadinimu pagal šiuos metodus:
Laukelyje Point Name įvedame taško pavadinimą. Spustelime Key in (kryptin÷ rodykl÷ šalia laukelio „Point name“). Įvedame žinomas punkto koordinates X (Northing), Y (Easting), Z (Elevation). Tai atlikę, spustilkime Store.
Jei punktas jau buvo koordinuotas arba jo koordinat ÷s jau buvo įvestos ranka, taško koordinates bazinio imtuvo matavimams galima iškviesti iš atminties, nesuvedant jų ranka. Spausdami rodyklę šalia laukelio Point Name, renkam ÷s List – pateikiamas vis ų išsaugot ų t ęsiamo darbo taškų s ąrašas. Išsirinkę reikiamą tašką, pagal pavadinim ą koordina čių laukeliai užsipildo automatiškai. Spaudžiame Store, patvirtindami koordinačių įvedimą. 3. Įvedame taško kodą laukelyje Code (pasirinktinai) ir išmatuotą antenos aukšt į laukelyje Antena Height. 4. Pasirenkame matavimo metodą laukelyje Measured to (jei kartu su baziniu imtuvu naudojama išorin÷ antena Zephyr, renkam÷s Bottom of notch ). 5. Laukas Station index pildomas, jei naudojamas ne vienas bazinis GPS imtuvas. 19.9.8. GPS bazinio imtuvo antenos tipo nustatymas Bazinio imtuvo antenos tipas nustatomas konfigūruojant kiekvien ą matavimo režimą :

185

1. Pagrindin÷je Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / Matavimo režimas/ Base options. 2. Laukelyje Antena type iš sąrašo išsirenkame naudojamą anteną ir išsaugome pakeitimus. 19.9.9. GPS bazinio imtuvo elevacijos kampo įvedimas Bazinio imtuvo elevacijos kampas nustatomas konfigūruojant kiekvieną matavimo r÷žimą: 1. Pagrindin÷je Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / M atavimo režimas/ Base options. 2. Laukelyje Elevation Mask nustatome elevacijos kamp ą ir išsaugome pakeitimus. Elevation Mask – minimalus palydovų steb÷jimo kampas. Steb÷ti palydovų, esančių žemiau už šit ą kamp ą, nerekomenduojama. Paprastai šis kampas nustatomas 13˚ tam, kad būt ų išvengta d÷l pastat ų, medžio ir atsispind÷jusių GPS signalų. 19.9.10. RTK kilnojamojo imtuvo nustatyma s GPS kilnojamuoju imtuvu konfiguracijos RTK matavimams: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Rover options 2. Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.5. lentel÷je. 19.5. lentel ÷

Kilnojamojo imtuvo nustatymai S urvey Type B roadcast F orm at Use S tation index P rom t Station Index S atellite Difer encial Elevation M ask P DOP Mask Antenna: T ype M easured to Antena Height S erial num ber T racking: Use L2C L2C

R TK C MR + Any Nežym ÷ti varn ele O ff 15˚ 6.0 R enkam ÷s iš s ąrašo pagal naudojam o GP S im tuvo m odelį B ottom of antenna mount 2.000 m (jei imtuvas tvirtinamas m atuojam a su anglies pluošto kartele (2 m. ilgio)) Įvedam as imtuvo serijos numeris Yes (jei im tuvas palaiko L2C dažn į ) žym ÷ti varnele

19.9.11. Kilnojamojo imtuvo parengimas da rbui GSM tinkle / radijo ryšio pagalba. Kilnojamojo GPS imtuvo pataisom transliuoti tikruoju laiku , naudodami GSM ryš į (jei naudojamas integruotas GSM modemas) nustatome: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Rover Radio 2. Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.6. lentel÷je.

186

19.6 lentel ÷

Pataisų transliavimas tikruoju laiku naudojant GSM ryšį T ype M ethod Nam e to dail Num er to dail M odem P IN Init S tring Hang UO Dial Prefix Dial Suffix P ost Connect S end User Indenti fy In fo

T rimble internal GS M dial-up ? S IM kortel ÷s, esan čios baziniam e GP S im tuve, Duom en ų num eris tuš čia ? AT HO AT D ? ? Nežym ÷ti varn ele

Kilnojamojo imtuvo pataisoms transliuoti esamu laiku nustatymai, naudodami integruot ą radijo sistemą nustatome: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindin÷je lange renkam ÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Base Radio 2. Atliekame nustatymus, kaip parodyta 19.7. lentel÷je. 19.7. lentel ÷

Pataisų transliavimas esamu laiku naudojant radijo ryšį T ype F requency C hanel S pacing P ower Output

T R IMT ALK 450S 443.8570 M Hz 12.5 KHz 0,5 W

19.9.12. GPS kilnojamojo imtuvo surinkimas Kilnojamojo tipo GPS imtuvo komplektacija:
Kilnojamojo tipo GPS imtuvas su GPS antena;
GSM//GPRS arba radijo antena (jei GPS imtuve yra integruotas radijo arba GSM //GPRS modemas);
Duomenų kaupiklis;
Duomenų kaupiklio tvirtinimo elementas prie kartel÷s;
Anglies pluošto kartel÷ (2 m);
Greito pastatymo dvikojis. Kilnojamojo tipo GPS imtuvo surinkimas: Surenkama dviejų dalių anglies pluošto kartel÷, prie jos prisukamas imtuvas su integruota antena (modelis Trimble 5800, R6, R8), prie imtuvo prisukama GSM//GPRS arba radijo antena. Tvirtinamas duomenų kaupiklis, panaudojant specialų tvirtinimo element ą prie anglies pluošto kartel÷s su greito pastatymo dvikoju. Jei atliekami RTK matavimai, be dvikojo galima ir apsieiti.

187

19.9.13. GPS kilnojamojo imtuvo paleidimas GPS kilnojamuoju imtuvu pradedame darbą tik tada, kai atlikti visi parengiamieji darbai su baziniu GPS imtuvu (sukomplektuotas, sucentruotas, paleistas darbti). M atavimai GPS kilnojamuuju imtuvu norimu r÷žimu: 1. Įsitikinkime, ar tęsiamas sukurtas darbas. Jo pavadinimą turime matyti viršutin÷je informacin÷je eilut ÷je. 2. Iš pagrindin÷s meniu renkam÷s Survey ir pasirenkame norimą matavimo režimą. 3. Jei matuojama RTK režimu, įsitikinkime, kad radijo arba G SM ryšiu iš bazin÷s stoties kad gaunamos korekcijos. 4. Jei inicializacija neatliekama automatiškai, galime tai padaryti rankiniu būdu. 5. Kai matavimas inicializuotas, renkam ÷s matavimo metodus: taškų matavimą M easure Points arba nužym÷jim ą ( Stakeout ). 19.9.14. GPS kilnojamojo imtuvo kartel÷s aukščio įvedimas GPS kilnojamo imtuvo kartel÷s aukšt į galima nustatyti, atliekant GPS imtuvo nustatymus norimo matavimo režimo: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / Pasirenkamas matavimo režimas/ Rover options. 2. Jei naudojama anglies pluošto kartel÷ (2 m ), laukelyje Antenna Height įvedame vert ę 2000, tokiu būdų imtuvo aukštis bus pastovus atliekat kiekvieno taško matavimus. 3. Jei būtina aukšt į keisti matavimo metu, tai galima padaryti rankiniu būdu, įvedant imtuvo aukštį, pildant matuojamo taško parametrus. 19.9.15. GPS roverio imtuvo matavimų patikimumo įvedimas M atavimų patikimumą apibr÷žia koeficientas PDOP. PDOP – pozicinis tikslumo sumaž ÷jimas. Koeficientas išreiškia ryš į tarp pozicijos klaidos ir palydovų geometrijos. Geometriškai PDOP yra proporcingas vienetui padalytam iš piramid÷s, suformuotos nubr÷žus linijas iš keturių stebimų palydovų į GPS anteną, t ūrio. M aža reikšm÷ (iki 3) reiškia gerą matavimų kokybę, didesn÷ (daugiau nei 5) atitinka prast ą kokybę (mažą tikslumą). Mažos DOP reikšm÷s reiškia, kad palydovai matuojamo taško atžvilgiu pasiskirst ę plačiai, o didel ÷s – atvirkš čiai. PDOP turi s ąryš į su vertikaliuoju ir horizontaliuoju DOPais: 2 2 2 PDOP =HDOP +VDOP PDOP Mask nustatymas: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / RTK/ Rover options. 2. Laukelyje „PDOP Mask“ įvedame reikšmę 6.0. PDOP Mask – didžiausia DOP reikšm÷, kuriai esant imtuvas t ęs pozicijų skaičiavimą. 19.9.16. GPS kilnojamojo imtuvo elevacijos kampo įvedima s Kilnojamo GPS imtuvo elevacijos kampas nustatomas konfigūruojant kiekvieną matavimo režimą: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam ÷s Configuration / Survey Styles / Matavimo r ÷žimas/ Rover options režime. 2. Laukelyje Elevation Mask nustatome elevacijos kamp ą ir išsaugome pakeitimus.

188

19.9.17. GPS kilnojamojo imtuvo antenos tipo ir konfigūracijos įvedimas GPS kilnojamojo imtuvo antenos tipas nustatomas konfigūruojant kiekvieną matavimo režimą: 1. Trimble Survey Controller programos pagrindiniame lange renkam÷s Configuration / Survey Styles / Matavimo r ÷žimas/ Rover options. 2. Laukelyje Antena type iš sąrašo išsirenkame naudojamą anteną ir išsaugome pakeitimus. 19.9.18. Taškų koordinavimas Atlikus visus parengiamuosius darbus, GPS kilnojamu imtuvu galima prad÷ti taškų koordinavim ą: 1. Trimble Survey Controller pagrindiniame meniu išsirenkame norim ą matavimo režimą (šiuo atveju RTK) ir spaudžiame Start Survey. 2. Iš Survey meniu renkam ÷s Measure Points. 3. Jei matuojame RTK režimu, įsitikiname kad priimamos korekcijos iš bazinio GPS imtuvo ir matavimo režimas yra inicializuotas (apatin÷je indikacin÷ je eilut ÷je pateikiamas tikslumas esamu laiku (HDOP; VDOP; RMS ). 4. Išsirinkę viet ą matavimui, stebime stebimų palydovų skaičių (RTK matavimai negalimi stebint mažiau nei penkis palydovus), įsitikinę, kad tenkina pateiktas tikslumas, pildome matuojamo taško parametrus (taško numerį ( Name ), taško kodą ( Code ) – išsirenkame iš kodų bibliotekos arba įvedame ranka, jei būtina, – keičiame imtuvo aukšt į, įvedant reikšmę laukelyje Antenna Height ). 5. Spaudžiame Measure (dešiniajame apatiniame ekrano kampe), stebime taško matavimo trukm÷s laiko parodymus, išmatavus nustatyt ą laiko intervalą, spaudžiame Store ir išsaugojame tašką. Išsaugoję matuot ą tašką, nor÷dami tęsti matavimus, kartojame 4, 5 punktus. 19.9.19. Taškų nužym÷jimas 1. Prad÷ję matavimą RTK režimu, iš Survey meniu renkam ÷s Stakeout. 2. Aktyvuojamas galimų nužym÷ti taškų s ąrašas Stake out points list. 3. Jei norime prid÷ti daugiau taškų į esamą sąraš ą, spustelime Add. 4. Jei norime visus esamus taškus pateikti nužym÷jimui, renkam÷s All Points. 5. Nužymint konkret ų tašką, esamame taškų s ąraše jį pažymime ir spaudžiame Stakeout (apatiniame dešiniajame ekrano kampe). 6. Laikydami duomenų kaupiklį prieš save, naviguojame nurodyta kryptimi, atsižvelgdami į atstumą iki nužymimo taško 7. Priart ÷jus 3 m atstumu iki nužymimo taško, kryptin÷ rodykl÷ keičiama taikiniu (aktyvuojamas course vaizdas). 8. Esant atstumui apie 30 cm iki nužymimo taško, aktyvuojame fine vaizdą. 9. Steb÷dami duomenų kaupiklio ekraną, prietais ą turime pastatyti taip, kad kryželis (imtuvo pozicija) tiksliai uždengtu taikinį (nužymimo taško viet ą). 10. Pažymime tašką. 11. Pažym÷ję tašką, j į galime pamatuoti tikslumo patikrinimui as-stakeou,t spaudžiant Accept arba Measure.

189

Nužym÷tas taškas dingsta iš taškų sąrašo, jei renkam÷s kitą tašką nužym÷jimui - kartojame veiksmus, aprašytus 5 – 11 punktuose. 19.9.20. Taškų importavimas arba rankinis įvedimas į GPS kilnojamąjį imtuvą Taško rankinis įvedimas į atmint į: 1. Iš Trimble Survey Controller programos pagrindinis meniu, renkam ÷s Key In / Points. 2. Įvedame taško pavadinim ą. 3. Pildome likusius parametrus (X, Y, Z, Code). 4. Taškas bus išsaugotas, t ęsiame darbą spustel÷jus Store. Duomenys importuojami į duomenų kaupiklį, naudojant Trimble Geomatics Office programinę įrangą * CSV formatu.: 1. Norimi importuoti duomenys turi būti TGO byloje. 2. Duomenų kaupiklis privalo būti sujungtas su kompiuteriu. 3. Renkam÷s File / Export, atsidariusiame dialogo lange spustelime Comma delimited koordinate file to Surbey controler (*CSV), išsirenkame Survey Controller on ActiveSync ir spustelime Open (CSV failą turi sudaryti: numeris, X, Y, Z, kodas) Duomenys eksportuojami į duomenų kaupiklio vidinę atmint į. 4. Duomenų kaupiklyje į naujai sukurt ą darbą arba t ęsiam ą ankstesnį darbą, naudodami import funkciją (File / Import/Export), įkeliame prietaiso atmintyje esamus *.CSV failus. 19.9.21. Taškų perk÷limas Išmatuoti taškai ir užsaugoti duomenų kaupiklyje perkeliami į kompiuterį. M atavimo duomenis perkelti iš valdiklio, naudojame Microsoft ActiveSync programinę įrangą : 1. Programin÷ įranga (Microsoft ActiveSync) privalo būti įrengta jūs ų kompiuteryje. 2. Sujungus duomenų kaupiklį su kompiuteriu atsiranda tokio tipo dialogo langas. 3. Renkam÷s Cancel taip prijungdami prietais ą svečio Guest statusu. 4. Sujungus duomenų kaupikl į su kompiuteriu atsiranda langas, nurodantis, kad kaupiklis sujungtas su kompiuteriu.

19.3. pav. Duomenų perk÷limas

190

Sujungus prietais ą su kompiuteriu, tolesni veiksmai atliekami Trimble Geomatics Office programine įranga, skirta duomenims apdoroti (19.3. pav.): 1. Aktyvuojama Trimble Geomatics Office programin÷ įranga (Start / Programs / Trimble Office / Trimble Geomatics Office / Trimble Geomatics Office). 2. Sukuriama nauja byla išmatuotiems taškams perkelti iš duomenų kaupiklio į kompiuterį Projekto sukūrimas: Aktyvavus programą → New Project, langelyje Name įrašome projekto pavadinimą. Template → LKS’94. Prie pasirinkties New pažym÷ti Project. Atsidarius langui Project properties → Coordinate system pasirinktyje patikriname, ar parinkta LKS’94 koordinačių sistema, jei ne – spustelime mygtuką Change, atsidarius langui Select Coordinate system, pasirenkame koordina čių sistemą ir spaudžiame Finish. Uždarome Project properties dialogą, spustel÷dami OK. Duomenų importavimas iš duomenų kaupiklio: File → Import atsidariusiame dialoge lange spustelime Survey devices → OK. Surandame Survey Controller on ActiveSync ir spustelime OPEN. Perk÷lę duomenis, atsidariusiame lange Project koordinates system → pažymime Keep the existing Project definition → OK (išmatuotiems taškams pritaikome biuro programin÷s įrangos koordinačių sistemą, nes ji plačiau aprašyta negu duomenų kaupiklio lauko duomenų kaupimo programin÷ je įrangoje) . DAT Chekin dialoge pateikiama informacija apie išmatuotus taškus → OK Jei duomenys buvo surinkti naudojant RTK matavimo režimą, papildomo duomenų apdorojimo atlikti nereikia, tiesiog galime juos eksportuoti norimu formatu v÷lesniam apdorojimui. 19.9.22. Eksportuojamo s bylos suradimas Atliekamas taškų eksportavimas norimu formatu, automatiškai įkeliamas C:\ Trimble Geomatics Office \ Projects \ sukurto projekto pavadinimas \ Export. 19.9.23. Eksportuojamo s bylos duomenų struktū ros nustatymas Eksportuojamos bylos duomenų strukt ūra nustatoma individualiai, pagal tolesnį duomenų apdorojimo būdą. Duomenų eksportavimas atliekamas spaudžiant File/Export ir renkantis duomenų format ą iš lange pateikt ų formatų:
Jei duomenys apdorojami ArcGIS programine įranga, eksportuojama ArcView shape file points – (*.dbf, *.shp, *.shx).
Jei duomenys apdorojami CAD programine įranga, eksportuojama (*.dxf, *.CSV arba *.txt) formatais. Išsirinkę norimą format ą, duomenims eksportuoti pažymime norimą standart ą ir spustelime OK, atsidarius dialogo langui įrašome duomenų pavadinimą ir užsaugome. 19.9.24. Bylos ekspo rto eiga 1. Naujo projekto (bylos) Trimble Geomatics Offise programin÷je duomenų apdorojimo įrangoje išmatuotiems taškams įkrauti sukuriamas naujas failas. 2. Matavimo rezultatai iškraunami iš duomenų kaupiklio į Trimble Geomatics Office programinę įrangą lauko duomenims apdoroti. 3. Duomenys eksportuojami toliau apdoroti pasirinktu formatu.

191

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Užduot į tik lauko matavimo s ąlygomis atliksime naudodamiesi dvidažniais GPS imtuvais. Užduoties atlikimo metu tur÷sime surinkti GPS matavimų duomenis, juos perkrauti į kompiuterį ir atlikti pirminį duomenų apdorojimą. Darbo eiga: 1. Sukurti naują darbą matavimo duomenims surinkti. 2. Parinkti viet ą bazinei stočiai ir pastatyti GPS imtuvą. 3. GPS imtuvus parengti darbui GSM tinkle arba su radijo ryšiu. 4. Surinkti GPS imtuvus. 5. Nustatyti GPS imtuvų aukšt į. 6. Įvesti į GPS imtuvus jų aukš čio taškus. 7. Nustatyti GPS imtuvų antenos tipus ir kitus antenų parametrus. 8. Įvesti GPS imtuvams elevacijos kamp ą. 9. Įvesti į GPS imtuvus matavimo patikimumo rodiklius. 10. Atlikti taškų koordinavimo darbus (taškų kiekį nustato d÷stytojas). 11. Atlikti taškų nužym÷jimo darbus (taškų kiekį nustato d÷stytojas). 12. Atlikti taškų importo darbus automatiniu ir rankiniu būdais. 13. Atlikti taškų perkrovimo darbus. 14. Atlikti perkraut ų duomenų peržiūrą ir pirminį apdorojimą.

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5.

Erik W. Grafarend, Friedrich W. Krumm, Volker S. Schwarze. 2003. Geodesy – The Challenge of the 3rd Millennium. Springer – Verlag Berlin Heidelberg. Paul R. Wolf, Charles D. Ghilani. 2006. Elementary Surveying An Introduction to Geomatic. Upper Saddle R iver, New Jersey. Skeivalas J. 1998. Elektroniniai geodeziniai prietaisai,Vilnius. Technika. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius. M okslo ir enciklopedijų leidykla. Taylor G. Blewitt G. 2006. Inteligent Positioning: GIS – GPS Unification. John Wiley & Soons, Ltd.

192

Savikontrol÷s klausimai 1. Kaip veikia GPS? 2. Kuo skiriasi statinis ir kinematinis matavimo metodai? 3. Kokie parametrai parodo GPS matavimų tikslumą ? 4. Kaip parenkama bazin÷s stoties vieta? 5. Kaip GPS imtuvu koordinuojami taškai ? 6. Kaip GPS imtuvu nužymimi taškai?

193

20. Elektroninių tiksliųjų nivelyrų konstrukcija ir valdymas Įžanga Ši užduotis moko nustatyti, kokiu principu veikia elektroninis tikslusis nivelyras, suprasti jo konstrukciją, geb÷ti j į valdyti. Darbo tikslas: – išmokti nivelyro konstrukciją ir geb÷ti j į valdyti. Darbo uždaviniai:
išmanyti elektroninių tiksliųjų nivelyrų konstrukciją;
suprasti elektroninių tiksliųjų nivelyrų valdymo metodiką ir eigą;
suprasti elektroninių tiksliųjų nivelyrų reguliavimo metodiką ir geb÷ti ją pritaikyti praktikoje;
geb ÷ti nustatyti duomenų registravimą nivelyrų atmintyje;
geb ÷ti įvesti reikalingus duomenis bei nustatymus į prietaiso atmint į. Nor÷dami atlikti š į praktinį darbą, turime būti išklaus ę elektroninių tiksliųjų nivelyrų konstrukcijos, klasifikavimo ir nivelyrų valdymo teorinį kurs ą. Darbui atlikti naudosime elektroninius tiksliuosius nivelyrus DL – 102C arba panašius į juos.

20.1. Nivelyro dalys ir klavišai Elektroninis nivelyras DL-102C yra valdomas klavišais. Klaviš ų aprašymas ir funkcijos pateikiamos 20.1. lentel÷je. 20.1. lentel ÷

Elektroninio nivelyro klavišų ir funkcijų aprašymas Klavišai 1

Klavišo aprašymas

REC

2 R egistravim as

SET MENU

Nustatymo režimo m ygtukas M eniu

SRCH IN / SO

P aieška T arpinis taškas / nužym ÷jim o režim as Atstum o m atavimas R ankinis į vedim as

DIST MANU

▲▼

P asirinkim o klavišas

◄◄

Ženklo past ūm imas

1

Funkcijos 3 P amatuot ų duom en ų registravimas arba rodom ų duom en ų į vedim as į instrum ent ą. Š is klavišas iškviečia nustatymų režim ą. Š is klavišas į jungia m eniu režim ą. M eniu režim as turi tokias parinktis: standartinis m atavim as, niveliavim o režim as, atm inties išvalym as ir rektifikavim o režimas. Įrašyt ų duomen ų paieška ir rodym as. T arpinio taško m atavim as arba nužym÷jim as išilginio niveliavimo m etu. Leidžiam as atstum ų matavim as. Kai neį m anom as el ektroninis m atavimas, šis klavišas g ali b ūti naudojam as duom enims į vesti iš klaviatūros. M eniu ar m atavim o ekran ų perži ūr a.

Jeigu rodoma reikšm÷ net elpa ek rane, su šiais klavišais galite j ą pastum ti į dešin ę ar į kairę.

2

3

195

REP

P akartotinis m atavim as

ESC/C

Klavišas Escape//Trynimas

0<9

S kaitm eniniai klavišai S kai či ų, raidži ų ar sim bolių į vedim o režim as Apsuktos m atuokl ÷s režimas

.▼ ( ) - [◄] ENT

P atvirtinim as

MEAS POWER

M atavimo pradžia Įjungim as//išjungim as

P akartotinis taško m atavim as pirm yn ar atgal išilginio niveliavimo m etu. Š is klavišas skirtas išeiti iš m eniu ar kito režim o. Gali b ūti naudojam as duom en ų į vedim ui atšaukti. Š iais klavišais galite įvesti skaičius. Ženkl ų į vedim o režimo pakeitim as tarp skai či ų, raidži ų ar simboli ų. Š is klavišas naudojam as m atuojant su apsukta m atuokle. P rieš praded ant m atuoti, į junkite parinkti Inverse Mode USE. Š is klavišas skirtas re žim o pa ram etr am patvirtinti ir rodom ai reikšm ei į vesti. M atavim o pradžia. Instrum ento įjungim as ir išjungim as.

20.1. pav. Nivelyro pagrindin÷s dalys

196

Elektroninio nivelyro DL-102C ekranas yra dviejų eiluč ių taškin÷ LCD matrica, turinti 8 skaičius kiekvienoje linijoje. Ekrano reikšmių parodymai pateikiami 20.2. lentel÷ je. 20.2. lentel ÷

Elektroninio nivelyro DL-102C ekrano reikšm÷s Ekranas

Reikšm÷ Įjungtas registravimo režim as

Ekranas Int

Reikšm÷

i

Darbo režim as matuokle

↕

So BM Bk Fr

Nužym ÷jimo režim as Reperis Atbulinis nuskaitymas Nuskaitymas pirm yn

Klavišu [▲ ] [▼ ] pereinate prie kito m eniu. Instrum ento aukštis. T aško pakeitim as. Vietov ÷s aukštis.

REC

su

apsukta

Inst Ht CP GH

T arpinio taško matavim as, šoninis taikinis.

20.2. Nivelyro pastatymas S tovo pastatymas. Naudokime stovą, kurio sraigto, jungiančio instrument ą su kelmeliu, skersmuo yra 5//8” ir sriegis 11 sr/col. Šias s ąlygas atitinka E tipo aliuminio stovas TOPCON. 1. Ištraukime stovo kojas iki atitinkamo aukš čio ir užveržkime varžtus, esančius stovo kojų vidurin÷je dalyje. 2. Pastatykime virš pasirinkto taško stovą su kojomis, išskleistomis apie 1 m arba tokiu kampu, kad būt ų stabilu. Papras čiausias būdas pastatyti stovo galvą į horizontalią pad÷t į – tai vienos kojos ilgio nustatymas ir kit ų dviejų kojų pritaikymas prie pirmos kojos ilgio. 3. Įsmeikime stovo kojas, kad jų pad÷tis būt ų stabilis. Instrumento prisukimas prie stovo galvos. Atsargiai išimkime instrument ą iš d÷ž ÷s ir pastatykime ant stovo. 1. Prisukime fiksavimo sraigtą, jungiant į instrumento kelmel į su stovu taip, kad instrumentas nejud÷t ų. 2. Jeigu naudosime horizontalų rat ą niveliacin÷s linijos kampam matuoti, turime pastatyti instrument ą virš taško, naudodamiesi svambalu. 3. Panaudodami tris reguliavimo sraigtus, įveskime sferinį guls č iuko burbul÷ lį į centrą. Jeigu naudojame stovą su išgaubta galva, atlaisvinkime fiksavimo sraigt ą ir taip judinkime instrument ą, kad guls č iuko burbul÷ lis atsirast ų raudono apskritimo viduryje. Prisukime stovo fiksavimo sraigt ą. Instrumento pastatymas virš taško. Jeigu naudojame instrument ą niveliacin÷s linijos kampams matuoti, turime pastatyti instrument ą virš taško, naudodamiesi svambalu. 1. Ant svambalo kabliuko prie stovo fiksavimo sraigto pakabinkime svambal ą. 2. Sureguliuokime svambalą taip, kad jis neliest ų žem÷s. 3. Jeigu instrumentas pastatytas ne virš taško, perstumkime jį nekeisdami kojų ilgio. 4. Pastatykime stovą taip, kad svambalo svarelis būt ų tiksliai virš taško, arba daugų daugiausia 1 cm atstumu nuo jo. Paskui pastatykime dvi stovo kojas, o reguliuodami trečią, priveskime stovo galvą į horizontalią pad÷tį. 5. Įspauskime kiekvien ą stovo koją į žemę, atkreipdami ypatingą d÷ mes į į svambalą ir stovo galvą.

197

6. Lengvai atlaisvinkime stovo fiksavimo sraigt ą ir perstumkime instrument ą, kad svambalas atsirast ų tiksliai virš taško. Prisukime stovo fiksavimo sraigt ą. Instrumento tikrinimas gulsčiuku. Sukant du reguliavimo sraigtus, nustatykime guls čiuko burbul÷lį, taip kad jis atsirast ų ant ties ÷s, statmenos viduriui atkarpos, esančios tarp sraigt ų, kuriuos sukate, centrų. Tai parodyta 20.2. paveiksle. Paskui, sukdami trečią reguliavimo sraigt ą, kurio kol kas neliet ÷me, perstumkime gulsč iuko burbul÷ lį į apskritimo vidurį.

Reguliavimo sraigtas C

Reguliavimo sraigtas B

Reguliavimo sraigtas A

20.2. pav. Instrumento tikrinimas gulsčiuku

Jeigu guls čiuko burbul ÷lis ne centre, pakartokime jau aprašytus veiksmus. D öMESIO: Lygindami guls čiuku nelieskime žiūrono. Žiūrono reguliavimas. Teleskopo žiūronas privalo būti sureguliuotas kiekvieno vartotojo asmeniškai, prieš pradedant matavimus. 1. Pirmiausia. apsukime reguliavimo žied ą kryptimi, priešinga laikrodžio rodyklių jud÷jimo kryp čiai. Siū lelių tinklelis gali būti neryškus. 2. Paskui sukime okuliaro žiedą laikrodžio rodyklių jud÷ jimo kryptimi, kol siūlelių tinklelis taps gerai matomas ir aiškus. Vizavimas ir ryškumo reguliavimas. Nukreipkime žiūroną taikinio kryptimi. Nuvizuokime per žiūroną ir nustatykime taikinį vizavimo ženkliuko viršūn÷je, kaip parodyta 20.3 paveiksle.

20.3. pav. Vizavimas į matuoklę

198

Paskui, sukdami ryškumo reguliavimo ranken÷ lę, nustatykime taikinio ryškumą. Naudodami horizontalaus rato mikrometrinį sraigt ą, tiksliai nuvizuokime į taikinį. D öMESIO: Jeigu nivelyras yra tiksliai nuvizuotas, o taikinys matomas ryškiai ir aiškiai, tai žiūrint į tikslą per žiūroną, pasislinkime į dešinę ir į kairę. Siū lelių tinklelis neturi paslinkti žvelgiant į tikslą. Jeigu pasislenka, ( tai vadinama paralaksu), pataisykime ryškumą arba sureguliuokime okuliarą. Ryškumo klaida gali būti eliminuota tiksliai sureguliuojant okuliarą ir preciziškai nustatant ryškumą. Š altinio įjungimas. Įjungus šaltinį, ekrane pamatysite instrumento pavadinimą TOPCON DL 102C, o po akimirkos atsiras meniu, kuris buvo prieš išjungiant instrument ą. Nivelyre yra baterijos ženkliukas, kuris parodo baterijos įkrovimo būsen ą:
jei baterija nešviečia – vadinasi, ji parengta matuoti;
jei baterija švie čia – matavimai galimi, bet baterija kiek išsikrovusi;
jei baterija mirksi – baterija beveik išsikrovusi. Reikia kuo greičiau įd÷ti pakraut ąją.

20.3. Nivelyro matavimo parametrų nustatymas ir įvedimas į atmintį Duomenų registravimo įjungimas ir išjungimas. Nor÷dami įrašyti matavimus į vidin ę instrumento atmintį, nustatymų režimu (Set Mode) opcija Out Module turi būti nustatyta į RAM arba Card. 1. Modulis RAM : Matavimai įrašomi instrumento atmintyje (RAM).
Instrumento atmintyje (RAM) galima įrašyti daugiausia 8000 taškų.
Didžiausias darbų skaičius – 256.
Grup ÷ Group negali būti sukurta atmintyje RAM. 2. Modulis Card: M atavimai gali būti įrašomi tiesiog į atminties kort ą.
Daugiausia grupių – 256.
Daugiausia darbų vienoje grup ÷je – 256. 3. Modulis RS-232C: Sujunkime DL-101C/102C su išoriniu įrenginiu ir kiekvieną kart ą perrašykime matavimo duomenis. Šiuo atveju matavimas gali būti atliekamas Standartinio Matavimo režimu (Menu Measure). 4. Modulis išjungtas : M atavimo rezultatas tik rodomas ekrane, n÷ra nei įrašomas, nei išsiunčiamas. Ženklų įvedimas režimu Alpha. Jeigu įjungtas registravimo režimas, galime įvesti alfa numeracinius ženklus. M ažas raides ir simbolius galime rašyti tik teksto laukuose (Info1,...). Kituose laukuose galime įrašyti tik didžiąsias raides ir skaič ius. Grup ÷s pavadinime negalime vartoti žodžio RAM. Grup ÷s pavadinime (tik kortoje) galime naudoti tik didžiąsias raides, skaič ius ir ženklą ” – ” (daugiausia aštuoni ženklai). Darbo pavadinime galime naudoti tik didžiąsias raides, skai čius ir ženkl ą ” – ” (daugiausia aštuoni ženklai). Pastabose galime rašyti didžiąsias, maž ąsias raides, skaičius ir simbolius (daugiausia šešiolika ženklų). Pavyzdžiui, į teksto lauką reikia įrašyti tokį tekst ą: Tp#7. Darbo eiga tokia: 1. Prietaiso ekrane matome įraš ą : „Info 1 ?“. 2. Paspauskime klaviš ą [▼] didžiųjų raidžių įvedimo režimui įjungti. Prietaiso ekrane matome dalį angliško alfabeto. 3. Tiek kart ų spauskime klaviš ą [◄ ] ar [► ], kol mirksintis kursorius atsiras po raide “T”.

199

4. Spauskime klaviš ą [ENT]. Skai čius “T” bus įrašytas ir parodytas apatin÷je ekrano dalyje. 5. Spauskime klaviš ą [▼ ] ar [▲ ] maž ųjų raidžių įvedimo režimui įjungti. 6. Tiek kart ų spauskime klaviš ą [◄] ar [►], kol mirksintis kursorius atsiras po raide “p”. Spauskime [ENT]. 7. Spauskime klaviš ą [▼ ] ar [▲ ] simbolių įvedimo režimui įjungti. 8. Tiek kart ų spauskime klaviš ą [◄] ar [►], kol mirksintis kursorius atsiras po ženklu “#”. Tuomet spauskime [ENT]. 9. Spauskime klaviš ą [▼ ] ar [▲ ] skaič ių įvedimo režimui įjungti. 10. Tiek kart ų spauskime klaviš ą [◄] ar [►], kol mirksintis kursorius atsiras po skaičiumi “7”. Tuomet sauskime [ENT]. 11. Spauskime klavišą [ESC]. 12. Jeigu norime patvirtinti įrašyt ą reikšmę, spauskime klaviš ą [ENT]. Daugiausia galime įrašyti aštuonis ženklus. Režimą galime pakeisti klavišu [▼ ] arba [▲]. Nustatymų režimo meniu. Režimas leidžia vartotojui pasirinkti įvairius parametrus, kurie turi įtakos matavimui. Nustatymų režimu galime pasirinkti matavimo vienetus, transmisijos parametrus ir t. t. Nustatyti parametrai įsimenami net instrument ą išjungus. Spustel÷kime klaviš ą [SET] ir kontekstiniame meniu iškris Set Mode. Spustel÷kime klaviš ą [▼ ] arba [▲] rodom parinktim pakeitimus. Klavišu [ENT] spustelime mums reikalingą parinkt į. Galimi nustatymai yra šie: 1) Check Battery – baterijos įtampos patikrinimas. Baterijos ženkliukas rodo baterijos įkrovimo būseną.
Nešviečia: baterija parengta matuoti.
Švie čia: matuoti galima, bet baterijos kiek išsikrovusios
Mirksi: baterija beveik išsikrovusi. Kuo greičiau įd÷kime pakraut ąją bateriją. Naudodami vien ą iš Set menu parinkčių, galime patikrinti baterijos įtampos lygį. Prieš matavimą arba kai ekrane matome MENU, spustel÷kime klaviš ą [SET]. Ekrane pamatysime pranešimą: Check Battery. Spustel÷kime klaviš ą [ ENT ]. Ekrane N-sekundžių matysime baterijos įtampos reikšmę. Spauskime klaviš ą [ ESC ]. Ekrane matysime pranešimą, kuris buvo parodytas prieš spustelint klaviš ą [ SET ] . 2) Set Measure –Matavimo metodas: tolydus matavimas, vienkartinis, n – kartinis.
Measure N Time – matavimas atliekamas N kart ų. N gali būti nuo 2 iki 99.
Measure Single – vienkartinio matavimo metodas.
Measure Cont – tolydaus (nuolatinio) matavimo režimas. 3) Set Fix – M ažiausias nuskaitymo nustatymas.
Fix Standard – DL-101C nivelyru – 0,1 mm, DL – 102C – 1 mm.
Fix Precise DL 101C nivelyru – 0. 01 mm, DL– 102C – 0,1 mm. 4) Set Item – Standartinio ar išpl÷sto duomenų rodymo būdo nustatymas. Galime pasirinkti, ar norime, kad išilginio niveliavimo metu būt ų rodomi standartiniai arba išpl÷stiniai duomenys. Išpl÷stiniai duomenys: d : absoliutus atstumas atgal – absoliutus atstumas pirmyn;  : absoliutus atstumas atgal + absoliutus atstumas pirmyn; Σ
Item Standard – nerodomi išpl÷stiniai duomenys;
Item Extended – rodomi išpl÷stiniai duomenys.

200

5) Display Time – nustatome pranešimų rodymo laiką. Ši parinktis skirta pranešimų rodymo ekrane laikui, kol bus rodomas kitas pranešimas, nustatyti.
Select N Sec. - nustatykime duomenų ekrane rodymo laiką nuo 1 iki 9 sek. 6) Display Unit – nustatome atstumų matavimo vienetus.
Unit m – matavimas metrais (m).
Unit ft – matavimas p ÷domis (ft). 7) Out Module – duomenų RAM siuntimas, RS-232C arba išjungtas. Ši pariktis nusako, kur ir ar bus įrašomi duomenys.
Ram – matavimo duomenys įrašomi vidin÷ je instrumento atmintyje.
Card – matavimo duomenys įrašomi į duomenų kort ą.
RS-232C – galimas duomenų įrašymas ir siuntimas į išorinį registratorių.
Off – matavimo duomenys niekur nesiunčiami ir neįrašomi. 8) Point Number – taškų numeravimas did÷ janč ia ar maž ÷jan čia tvarka. 9) File Out – duomenų bylos perrašymas. 10) Set Comm – siuntimo parametrai. 11) Auto Cutoff – automatinis išjungimas. Jeigu Auto Cutoff yra ON pozicijoje, instrumentas automatiškai išsijungs po 5 minučių, jeigu nespausime jokio klavišo. 12) Set Bright - ekrano ryškumo nustatymas. Ryškumas gali būti nustatytas vienoje iš devynių pozicijų. 13) Set Light - ekrano apšvietimo nustatymas. Ši parinktis skirta ekrano apšvietimui įjungti ar išjungti 14) Check Time – datos ir laiko rodymas ir nustatymas. 15) Inverse Mode – matavimo būdas su apsukta matuokle.
Inverse Not Use – nenaudojamas apsuktos matuokl÷s režimas;
Inverse Use – naudojamas apsuktos matuokl÷s režimas 16) Swing Correct – siūbavimo koregavimo režimo nustatymas. Darbo parametrų nustatymas . Prieš matavimą arba kai rodomas pranešimas apie meniu režimą, spustel÷kime klaviš ą [SET]. Ekrane kelias sekundes matysime pranešimą Set Mode, o paskui bus rodomas pranešimas Check Battery. Tol spauskime klaviš ą [▲ ] arba [▼ ], kol ekrane pamatysite užraš ą Set Measure. Pasirinkime matavimo tip ą klavišu [▲] arba [▼ ]. Pasirinkime, kiek kart ų – N – bus atliekamas matavimas spaudžiant klaviš ą [▲ ] arba [▼]. Patvirtinkime klavišu [ENT]. Ekrane v÷ l pamatysite pranešimą Set Measure.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Praktinio darbo metu studentas parodo elektroninių tiksliųjų nivelyrų konstrukcijos ir valdymo metodikos išmanymą ir geb÷ jimą tai pritaikyti praktikoje. Darbo eiga: 1. Parodyti klaviš ų valdymą ir funkcijas. 2. Paaiškinti nivelyro ekrano reikšmes.

201

3. Pastatyti nivelyro stovą. 4. Prisukti nivelyrą prie stovo. 5. Pastatyti instrument ą virš taško. 6. Išgulš čiuoti nivelyrą. 7. Sureguliuoti žiūroną. 8. Parodyti duomenų registravimo į jungim ą ir išjungimą. 9. Pritaikyti Alpha režimą duomenims apie niveliacijos reperius įvesti. 10. Apibūdinti ir parodyti nustatymų režimo meniu. 11. Niveliacijos darbui reikalingus parametrus įvest į į elektroninį nivelyrą.

Literatūra 1. Erik W. Grafarend, Friedrich W. Krumm, Volker S. Schwarze. 2003. Geodesy – The Challenge of the 3rd Millennium. Springer – Verlag Berlin Heidelberg. 2. M.A.R. Cooper. 1987. M odern Theodolotes and Levels. London. 3. Paul R. Wolf, Charles D. Ghilani. 2006. Elementary Surveying An Introduction to Geomatic. Upper Saddle R iver, New Jersey. 4. Skeivalas J. 1998. Elektroniniai geodeziniai prietaisai,Vilnius. Technika. 5. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius. M okslo ir enciklopedijų leidykla. 6. Taylor G. Blewitt G. 2006. Inteligent Positioning: GIS – GPS Unification. John Wiley & Soons, Ltd.

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Kokios pagrindin÷s dalys sudaro elektroninį nivelyrą Topcon DL - 102 C? Kaip statomas niveliavimo prietaiso stovas? Kaip nivelyras pastatomas virš taško? Kaip elektroninio nivelyro pad÷tis išlyginama? Kaip nivelyru yra vizuojama į matuoklę ir kaip reguliuojamas ryškumas? Kaip įjungiamas ir išjungiamas duomenų registravimas? Apibendrinkite, kokius parametrus galite įvesti nustatymų režimo meniu?

202

21. Niveliavimas tiksliaisiais nivelyrais Įžanga Šią užduot į atlikdami tur÷site pritaikyti tiksliojo geometrinio niveliavimo teorines žinias praktikoje. Praktinio darbo tikslas: – geb÷ti išmokti naudoti įvairius tiksliuosius nivelyrus ir niveliuoti įvairius geometrinio niveliavimo metodus. Praktiniam darbui keliami uždaviniai:
geb ÷ti atlikti standartinį tikslųjį niveliavimą;
geb ÷ti atlikti išilginį niveliavimą trimis metodais;
geb ÷ti tarpinius taškus niveliuoti;
geb ÷ti atlikti žym÷jimo darbus. Nor÷dami atlikti š į praktikos darbą, turite būti išklaus ę tiksliojo geometrinio niveliavimo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti naudosime skaitmeninius nivelyrus DL -102C arba panašius į juos. (Visi pavyzdžiai šiame praktiniame darbe nurodyti elektroniniam nivelyrui DL-102C.)

21.1. Tikslusis niveliavimas 21.1.1. Standartinis matavimas Menu meas (Visi pavyzdžiai šio praktikos darbo pavyzdžiai nurodyti elektroniniam nivelyrui DL102C). Standartinio matavimo režimas tinka tada, kai atliekame matavim ą neskaič iuodami taško aukščio. Jeigu įjungtas režimas Out Module „Ram” arba „Card”, tai į instrument ą reikia įrašyti pastabas, darbo numerį ir tada matavimai bus įrašyti nivelyro atmintyje. M atavimo eiga: R egistravimo režimas įjungtas (pad÷tis ON), matuojama tris kartus. Ekrane pasirodo užrašas: „Menu Measure“.
Spustel÷kime ENT
Įrašykime darbo numerį JobNo ir spustel÷kime ENT. Lauke JobNo galite įrašyti daugiausia aštuonis ženklus, o pastabų lauke šešiolika.
Įrašykime matavimo numerį MeasNO ir spustel÷kime ENT. Jei nenorime rašyti pastabų, spustel÷kime klaviš ą ENT laukelyje Info1? arba Info2?. M atavimo laukelyje MeasNo galime įrašyti daugiausia 8 skaič ius. Kai registravimo režimas išjungtas, laukelyje JobNo, MeasNo bei pastabų laukeliuose Info negal ÷sime nieko įrašyti.
Nuvizuokime į prizmę. Spustel÷kime klaviš ą MEAS.. Bus atlikti 3 matavimai ir jų vidurkis parodytas ekrane n sekundžių. Jeigu matavimas atliekamas tolydžiuoju režimu, spustel÷kime klaviš ą ESC.. Ekrane n sekundžių matysime paskutinę pamatuotą reikšmę. Pasibaigus matavimui matysime tokią informacij ą. Spustel÷kime klaviš ą [▲] ar [▼ ] ekranu pakeisti.

203


Spustel÷kime klaviš ą REC. Parodyta reikšm÷ bus įrašyta. Naudodamiesi klavišais [▲ ] arba [▼], ekrane galime pamatyti šiuos duomenis:
Rod Avg 1,69837 – n – kartinio matavimo aukščių skirtumų vidurkį.
Dist Avg 23,427 m – rodomas atstumą iki matuokl÷s.
n 3 – atskaitym ų matuokl÷je skaičių;
σ 0,2 mm - standartinį nuokrypį.
Meas Pn 4 – rodomo taško numerį. Nor÷dami atlikti išilginį niveliavimą, registravimo režimu (Out Module) turime nustatyti parinkt į RAM, Card arba OFF. Pavyzdžiuose registravimo režimu nustatyta parinkt į RAM. Jeigu norime įrašyti duomenis atminties kortoje, tai nustatykime punkte Out Module parinkt į Card.
Menu Leveling – išilginio niveliavimo pradžia.
Start Leveling – įrašykime darbo numerį Job No , reperį ir pastabas.
Cont Leveling – niveliacin ÷ seka. Yra trys išilginio niveliavimo matavimo būdai. 1. Level1 (Metodas 1) : atgal 1 → pirmyn 1 → pirmyn 2 → atgal 2 2. Level 2 (Metodas 2 ): atgal 1 → atgal 2 → pirmyn 1 → pirmyn 2 3. Level 3 (Metodas 3) : atgal → pirmyn Atliekant matavimus, galimi šie klaviš ų naudojimo atvejai:
klavišas REP : matavimo pirmyn ar atgal kartojimas;
klavišas MENU : atstumo iki matuokl÷s rankinis įvedimas;
klavišas DIST : atstumo matavimas;
klavišas INT/SO: tarpinių taškų aib÷ (Intermediate) / Nužym÷jimas (Set out).
Close Leveling – ši parinktis naudojama darbui užbaigtus laikinuoju tašku arba pabaigos reperiu. 21.1.2. Išilginio niveliavimo pradžia Išilginio niveliavimo pradžios parinkt į Start L naudojame darbo numeriui, reperio numeriui ir aukš čiui įrašyti. Įraš ą šias reikšmes, galime prad÷ti matuoti nuo matavimo at gal (21.1. pav.).

21.1. pav. Išilginio niveliavimo schema

204

21.2. pav. Išilginio niveliavimo pradžios schema Menu Leveling .

→

Start Leveling

→

→ BM No? B 01

Job No ? JO 1

→

→ GH?

Level 1 B1F1F2B2

→

→

Evlimit 0,0 mm

→

Back Pn B 01

21.3. pav. Išilginio niveliavimo pradžia

Naudodami funkcij ą Start L suveskime darbo numerį, reperio numerius ir aukšt į. Prad÷kime matuoti nuo stoties atgal (21.2 pav.). Darbo eiga (3 pav.) : 1. Spustel÷kime klaviš ą ENT . 2. Dar kart ą spauskime mygtuką ENT . Ankstesnis darbo numeris bus rodomas pagal nutyl÷jimą. 3. Įrašykime darbo numerį Job No ( galime įrašyti ne daugiau kaip aštuonis ženklus). Jeigu registravimo režimas išjungtas (Out Module – pad÷tyje OFF) darbo numerio, reperio numerio ir pastabų neįvedame. Spustelime klaviš ą ENT. 4. Įrašykime matavimo metodą klavišu [▲ ] arba [▼] ir patvirtinkime pasirinkimą ENT. 5. Įrašykime leistiną matavimų skirtumą (EV limit) ir spustel÷kime klaviš ą ENT. Jeigu pasirinktas metodas 3 ( Level 3 (Metodas 3): atgal → pirmyn), matavimų skirtumas neįrašomas. 6. Įrašykime reperio numer į ir patvirtinkime klavišu ENT. Galime įrašyti ne daugiau kaip ženklus. Jeigu registravimo režimas išjungtas (Out Module pad÷tyje OFF), darbo numerio, reperio numerio ir pastabų neįvedame. 7. Įrašykime reperio aukšt į ir spustel÷kime ENT. (Skaič ių diapazonas – 999.9999 ~ 999.9999 m) . 8. Įrašykime pastabas 1 – 3 ir spustel÷kime klaviš ą ENT. Jeigu registravimo režimas išjungtas (Out Module pad÷tyje OFF), darbo numerio, reperio numerio ir pastabų neįvedame. Jei nenorime įrašyti pastabų, spauskime klaviš ą ENT laukelyje Info 1 ar Info 2. Ekrane pamatysime taško atgal pasirinkto (reperio) matavimo rezultat ą. Matavimų skirtumas (EV): Pirmas skirtumas (at gal - pirmyn) – antras skirtumas (atgal - pirmyn). Galime įrašyti iki 16 ženklų. 21.1.3. Niveliavimas Level 1 metodu
Ekrane matysime pranešimą Back Pn. Jeigu anks čiau mat ÷me pranešim ą apie išilginio niveliavimo pradžią, tai ekrane matysime reperio numerį. Nuvizuokime į matuoklę Atgal 1.

205


Spustel÷kime klaviš ą MEAS. Jeigu matavimas bus atliktas, tai ekrane N sekundžių matysime matavimo vidurkį.(Pranešimo rodymo laikas nustatomas nustatymų režimu). Jeigu nustatytas tolydus matavimo režimas, spustel÷kime ESC.. Galutin÷ reikšm÷ bus rodoma N sekundžių. Ekrane matysime pranešimą Fore 1 Pn ir taško numeris bus automatiškai didinamas.
Nuvizuokime matuokl÷s Pirmyn 1. Spustel÷kime klaviš ą MEAS Atlikus matavimą, ekrane matysime N sekundžių matavimo vidurkį. Kartojame vizavimą į matuoklę pirmyn ir spustel÷me klaviš ą MEAS. Taip atliekame matavimus Pirmyn 2. Vizuojame į matuoklę Atgal 2. Sulaukiame matavimo vidurkio. J į matysime ekrane N sekundžių. Toliau t ęskime matavimus nuo taško (į kurį pradžioje vizavome Atgal 1 tol, kol liks pamatuota sistema atgal – pirmyn (21.4. pav.). Atlikę matavimą į matuokl÷s Atgal 1, spustel÷kime klaviš ą [▲] arba [▼ ] toliau aprašytiem ekrano vaizdams parodyti (21.5 pav.). Back 1 Pn 10 .

→

Rod B1 3 1,6983 m

Rod F1 1,52387 m

→

Rod B1 1,69837 m

→ →

Fore 2 Pn 11

→ →

Fore 1Pn 11

Back 2 Pn 10

→

Rod F1 3 1,5235 m

→

Back 1 Pn 11

→

21.4. pav. Niveliavimo eiga stotyje Rod B1 1,69837 m

→

Dist B1 21,433 m

→

n σ

3 0,2 mm

→

Point No 10

21.5. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Atgal 1

Atlikę šią funkcij ą, ekrane matome:
atskait ą atgal;
atstumą iki matuokl÷s atgal;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokrypį;
taško numerį kryptimi atgal. Vizuojame priekyje esančios matuokl÷s kryptimi. Sulyginame gulsč iuku. Atliekame matavimą. Pabaigę matavimą į matuoklę Pirmyn 1, spustel÷kime klaviš ą [▲] arba [▼ ] šiems ekranams parodyti (21.6. pav.). Rod F1 1,49837 m .

→

Dist F1 21,433 m

→

n σ

3 0,2 mm

→

H dif 1 0,20000 m

→

Point No 11 21.6. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Pirmyn 1

→

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų pirmyn vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s pirmyn;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;

206

GH 1 35,8272

→


σ – standartinį nuokrypį;
aukš čio atgal 1 ir pirmyn 1 skirtumą;
vietov÷s aukšt į;
taško numerį pirmyn. Atliekame antrąjo matavimą. Pasibaigę matavimą į matuoklę Pirmyn 2, spustel÷kime klaviš ą [▲ ] arba [▼] šių ekranų parodymui (21.7. pav.). Rod F2 1,49833 m

→

Dist F2 21,434 m

→

n 3 σ 0,1 mm

d 25,2 Σ 102,8 m

→

Point No 11

→

.

21.7. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Pirmyn 2

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų pirmyn vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s pirmyn
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – skirtumą standartinį nuokrypį;
d = galutinį atstumą atgal – galutini atstumą pirmyn;
Σ = galutinį atstumas atgal + galutinį atstumą pirmyn;
taško numerį pirmyn. Vizuojame į atgal esan čią matuoklę. Lyginame su guls čiuku. Atliekame matavimą. Pabaigę matavimą į matuoklę Atgal 2, spustel÷kime klavišą [▲ ] arba [▼] šiems ekranams parodyti (21.8. pav.). Rod b2 1,69832 m

→

→

EV 0,01 mm

→

Hdif 2 0,19999 m

Dist B2 21,430 m

→

→

GH 2 35,8272

n 3 σ 0,1 mm

→

→

Point No 10

21.8. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Atgal 2

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų atgal vidurkį;
skirtumų paklaidą = (atgal 1 – pirmyn 1) – (atgal 2 – pirmyn 2).
atstumą iki matuokl÷s atgal;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokrypį;
d = galutinį atstumą atgal – Galutinį atstumą pirmyn;
Σ = galutinį atstumą atgal + Galutinį atstumą pirmyn;
aukš čio atgal 2 ir pirmyn 2 skirtumą;
aukš čių skirtumą stotyje;
reperio (taško) aukšt į;
taško numerį atgal.

207

d 25,2 Σ 102,8 m

→

21.1.4. Niveliavimas Level 2 metodu Ekrane matysime pranešimą Back Pn. Jeigu anks čiau mat ÷me pranešimą apie išilginio niveliavimo pradžią, tai ekrane matysime reperio numerį. Back 1 Pn 10

→

Back 2 Pn 10

Fore 1 Pn 11

→

→

Fore 2 Pn 11

→

Back 1 Pn 11

.

21.9. pav. Matavimai pasirenkant matavimų režimą Level 2

Matavimo eiga (21.9. pav.): 1. Nuvizuokime į matuoklę atgal Atgal1.. 2. Spustel÷kime klaviš ą MEAS. 3. Pakartotinai nuvizuokime į matuoklę atgal Atgal2 4. Spustel÷kime klaviš ą MEAS. 5. Pakartotinai nuvizuokime į matuoklę pirmyn ir spauskime klaviš ą M EAS. Pirmyn 1 6. Pakartotinai nuvizuokime į matuoklę pirmyn Pirmyn 2 7. Tęskime matavimus nuo punkto Atgal1 , kol liks matuoti sistema atgal – pirmyn. Vizuojame į matuoklę at gal. Lyginame gulsč iuku. Atliekame pirmą jį matavimą. Pasibaigus matavimui į matuoklę Atgal 1, paspauskime klaviš ą [▲ ] arba [▼ ] šiem ekranams parodyti (21.10. pav.). Rod B1 1,69837 m

→

Dist B1 21,433 m

→

n 3 σ 0,2 mm

→

Point No 10

21.10. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Atgal 1

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų atgal vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s atgal;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokryp į;
taško numerį atgal. Atliekame antrą matavim ą į matuoklę at gal. B aigę matuoti į matuoklę Atgal 2, spustel÷kime klavišą [▲ ] arba [▼] šiam ekranui parodyti (21.11 pav). Rod B2 1,49833 m

→

Dist B2 21,434 m

→

n 3 σ 0,1 mm

→

d 25,2 Σ 102,8 m

21.11. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimus Atgal 2

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų atgal vidurk į;
atstumą iki matuokl÷s atgal;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių; 208

→

Point No 10


σ - standartinį nuokryp į;
d = Galutinį atstumą atgal – Galutinį atstumą pirmyn;
Σ = Galutinį atstumą atgal + Galutinį atstumą pirmyn;
taško numerį atgal. Vizuojame į priekyje esančią matuoklę. Lyginame guls čiuku. Atliekame matavimą. Pasibaigus matavimui į matuoklę Pirmyn 1, paspauskime klaviš ą [▲ ] arba [▼ ] šių ekranų parodymui (21.12. pav.). Rod F1 1,49837 m

Dist F1 21,433 m

→

n 3 σ 0,2 mm

→

H dif 1 0,20000 m

→

→

GH 2 35,8272

→

Point No 11

→

21.12. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimus Pirmyn 1

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų pirmyn vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s pirmyn;
n – atskaitymų matuokl÷je skaičių;
σ – standartinį nuokrypį;
aukš čio skirtumą tarp skirtumo atgal 1 ir pirmyn 1;
taško altitudę;
taško numerį pirmyn. Atliekame antrąjį matavimą į matuoklę pirmyn. Pasibaigę matavimą į matuoklę Pirmyn 2, spustel÷kime klavišą [▲ ] arba [▼] šiems ekranams parodyti (21.13. pav).

Rod F2 1,52387 m

→

→

EV 0,01 mm

→

Hdif 2 0,19999 m

Dist F2 21,430 m

→

→

GH 2 35,8272

n 3 σ 0,1 mm

→

→

Point No 11

21.13 pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Pirmyn 2

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų pirmyn vidurkį;
skirtumų paklaidą = (atgal 1 – pirmyn 1) – (atgal 2 – pirmyn 2).
atstumą iki matuokl÷s pirmyn;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokrypį;
d = galutinį atstumą atgal – galutinį atstumą pirmyn;
Σ = galutinį atstumą atgal + galutinį atstumą pirmyn; 209

d 25,2 Σ 102,8 m

→


aukš čio skirtumą tarp skirtumo atgal 2 ir pirmyn 2;
taško altitudę;
taško numerį pirmyn. 21.1.5 Niveliavimas Level 3 metodu Ekrane matysime pranešimą Back Pn. Jeigu anks čiau mat ÷me pranešimą apie išilginio niveliavimo pradžią, tai ekrane matysime reperio numerį. Back 1 Pn 10

→

Fore Pn 11

→

Back 1 Pn 11

21.14. pav. Matavimai pasirenkant matavimų režimą Level 3

M atavimo eiga (21.14.pav.): 1. Nuvizuokime į matuoklę atgal Atgal. 2. Spustel÷kime klaviš ą MEAS. 3. Pakartotinai nuvizuokime į matuoklę pirmyn Pirmyn 4. Spustel÷kime klaviš ą MEAS. 5. Tęskime matavimus nuo taško [Atgal] iki galinio reperio. Vizuojame į matuoklę at gal. Lyginame guls čiuku. Atliekame pirmą matavimą. Pasibaigę matavimą į matuoklę Atgal 1, spustel÷kime klaviš ą [▲] arba [▼ ] šiems ekranams parodyti (21.15. pav.). Rod Bk F1 1,69837 m

→

Dist Bk 21,433 m

→

n 3 σ 0,2 mm

→

→

d 25,2 Σ 102,8 m

→

Inst Ht 35,8272 →

→

Point No 10

21.15. pav. Matavimų peržiūra atlikus matavimą Atgal 1

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų atgal vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s atgal;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokryp į;
d = galutinį atstumą atgal – Galutinį atstumą pirmyn;
Σ = galutinį atstumą atgal + Galutinį atstumą pirmyn;
instrumento horizont ą
taško numerį atgal. Vizuojame į priekyje esančią matuoklę. Guls čiuojame. Atliekame matavimą. Pasibaigus matavimui į matuoklę Pirmyn 1, paspauskime klaviš ą [▲ ] arba [▼] šių ekranų parodymui (21.16. pav.).

210

Rod Fr 1,52387 m

→

→

Dist Fr 22,123 m

Hdif 0,17432 m

→

→

n σ

3 0,1 mm

GH Fr 34,3074

→

→

d 25,2 Σ 102,8 m

→

Point No 11

21.16. pav. Matavimų peržiūra po matavimo Pirmyn 1

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome:
atskaitymų pirmyn vidurkį;
atstumą iki matuokl÷s pirmyn;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ - standartinį nuokryp į;
d = Galutinį atstumą atgal – Galutinį atstumą pirmyn;
Σ = Galutinį atstumą atgal + Galutinį atstumą pirmyn;
aukš čio skirtumą tarp skirtumo atgal 1 ir pirmyn 1;
taško altitudę;
taško numerį pirmyn. 21.1.6. Taškų numera vimas Taško numeris gali būti pakeistas prieš matavimą pirmyn (21.17. pav.). Taškų numerio lauke gali būti daugiausia aštuoni ženklai, kuriuos gali sudaryti skaičiai, didžiosios raid ÷s, ženklas – Taškas gali būti naudojamas daug kart ų. Fore Pn 11

→

Fore Pn 11

→

Fore Pn

Info 1? CKPOINT

→

→

Fore Pn 1001

→

In fo 1?

.→

Fore Pn 1001

21.17. pav. taško numerio keitimas


Ekrane bus matomas vaizdas (Fore Pn 11). Spauskime mygtuką ESC prieš matuodami pirmyn . Numeris bus pastumtas kair÷n (Fore 11 )
Spauskime mygtuką ESC (C) taško pavadinimo išvalymui. Mygtuką reikia spausti du kartus. Ekrane bus matomas vaizdas (Fore Pn) taško numeris – nutrintas.
Įveskime naują taško pavadinimą. Pavyzdžiui, 1001; ekrane matysime (Fore Pn 1001)
Atliekant šią funkciją daugiausia galima įvesti aštuoni ženklus. Taip pat toje pačioje niveliacijos sekoje gali būti kelis kartus įvedamas tas pats skaičius.
Spustel÷kime klaviš ą ENT. Ekrane išvystame užklaus ą, kurioje prašoma įvesti informaciją.( Info1 ?)
Įveskime informaciją į š į lauk ą ir spustel÷kime klaviš ą ENT. Daugiausia galima įvesti 16 ženklų. Pavyzdžiui: CKPOINT, tuomet ekrane matysime (Info1 ? CKPOINT).

211

Spustel÷kime klaviš ą ENT.. Galutiniame rezultate taško numeris pakeistas – (Froe Pn1001).
Galima nustatyti automatinį numeravimo keitim ą (numerio didinimą ar mažinimą).
Jeigu paskutinio įvesto taško pavadinime paskutinis ženklas buvo skaičius, jis bus padidintas vienetu. 1) Jeigu ženklų skaičius yra mažesnis už aštuonis, bus padidintas ženklų skaičius 1 į dešinę Pavyzdys: Prieš ABCD-99 Po ABCD-100 2) Jeigu ženklų skaičius lygus aštuoni. ženklų skaičius nesikei čia. Pavyzdys: Prieš ABCDE-99 Po ABCDE-00 Jeigu paskutinio įvesto taško pavadinime paskutinis ženklas buvo skaičius, jis bus sumažintas vienetu. 1) Sumažinimas vienetu į dešinę, kai reikšm ÷ paskutin÷je pozicijoje didesn÷ už 1 Pavyzdys: Prieš ABC-02 Po → ABC-01 Kitas → ABC-00 2) Sumažinimas vienetu į dešinę, kai reikšm ÷ paskutin÷je pozicijoje lygi 0 '9' atsiras paskutiniuose pozicijose, kol pavadinimo ilgis bus lygus 8 ženklams. Pavyzdys: Prieš ABC-00 Po → ABC-9999 Kitas → ABC-9998 21.1.7. Pakarto tiniai matavimai Klavišas REP naudojamas grįžti prie paskutinio matavimo at gal ar pirmyn, jei matuojant pasirod÷ pranešimas apie klaidą. M atavimas, kuris buvo įrašytas prieš pakartotinį matavimą, nebus naudojamas apskaičiuoti. Matavimai Level1.Atlikus matavimą atgal 1 arba pirmyn 1, galima v ÷l matuoti atgal 1. Atlikus matavim ą atgal 2 arba pirmyn 2 galima v÷l matuoti nuo pirmyn 2 arba atgal 1. Matavimai Level2. Atlikus matavimą atgal 1 arba atgal 2 galimas pakartotinis matavimas nuo atgal. Atlikus matavimą atgal 1 arba pirmyn 2 galimas pakartotinis matavimas nuo pirmyn 1 arba atgal 1. Matavimai Level3 Atlikus matavimą atgal galima v÷l matuoti nuo atgal. Atlikus matavimą pirmyn galima v÷ l matuoti nuo pirmyn arba atgal. Pavyzdys: [Level1] Pakartojimas nuo matavimo atgal 1, kai atliktas matavimas pirmyn 2 (21.18. pav.). Back 2 Pn 29

Rep Fr? 30

→ →

→

Fore 1 Pn 30

Rea Rep EV err

→

→ Fore 2 Pn 30

Fore 2 Pn 30

→

→

Back 1 Pn 29

Back 2 Pn 29

21.18. pav. Matavimų pakartojimas matuojant Level 1 režimu

212

→

Pakartotino matavimo eiga: 1. Spustel÷kime klaviš ą REP, kai parodomas pranešimasREP Back2Pn.. 2. Spustel÷kime klaviš ą [▲] ar [▼] pamatuotai reikšmei parodyti. 3. Ekrane matome ( Back2Pn 29 ) spustelime REP , ir atsiranda užklausa (Rep Fr? 30). Ar matuosime dar kart ą? 4. Klavišo ENT paspaudimas patvirtina matavimo pakartojimą (Rea Rep EV err). 5. Klavišu [▲ ] ar [▼ ] pasirenkame matavimo kartojimo priežast į ir spustelime ENT.Galima pasirinkti 3 priežastis:
OP err: įrašymo klaida ;
EV err: aukščio skirtumo leistino nuokrypio peržengimas ;
RD: nuskaitymo klaida. 6. Pakartotinai spustel÷kime klaviš ą REP. Ekrane v÷l matysime pranešimą Back 1 Pn. 7. Nuvizuokime atgal Fore1Pn 30 į matuoklę atgal ir spustel÷kime klaviš ą MEAS, matavimo pakartojimui. 8. Pamatavę ekrane n sekundžių matysime pamatuot ą reikšmę. 9. Nuvizuokime į matuoklę ir spustel÷kime M EAS matavimui pakartoti. 10. Nuvizuokime į matuoklę pirmyn MEAS matavimui pakartoti. 11. Ekrane v÷l matysime pranešimą Back2Pn. Spustel÷kime klavišą [▲ ] ar [▼], paskutiniam pamatuotam ir apskaičiuotam taškui parodymti. 21.1.8. Tarpini ų taškų matavima s Klavišas IN/SO skirtas tarpiniam ir šoniniam taškams gautiem išilginiu būdu niveliuojant , kaupti (21.19. pav.).

21.19. pav. Tarpinių taškų matavimas.

Tarkime, norime atlikti tarpinių taškų matavimus. Atskaitymų matuokl÷je skaičius 3. Tarpinių taškų matavimo eiga (21.20 pav.): 1. Atlikus matavimą atgal ir prieš matuodami pirmyn. Spustel÷kime klaviš ą IN/SO. 2. Spustel÷kime klaviš ą ENT. Instrumentas yra parengtas tarpiniam taškam matuoti, o ekrane matomas (Inter – Mediate) užrašas. 3. Nuvizuokime į matuoklę, kuri yra ant tarpinio taško ir spustel÷kime MEAS.. 4. Pabaigus matuoti matuokl÷s vidutinis aukštis bus rodomas n sekundžių. Kai rodoma matuojamoji reikšm ÷, spustel÷kite klaviš ą [▲ ] ar [▼ ], parodomos ir kitos apskaičiuotos reikšm÷s. 213

5. Spustel÷kime klaviš ą ESC. Instrumentas parengtas kitiem tarpiniam taškui matuoti. Taškų numeravimas automatiškai didinamas arba mažinamas. 6. Kartokime tiek kart ų nuvizuojame į tarpinį tašką ir spaudžiame MEAS, kiek yra tarpinių taškų, kuriuos norime pamatuoti iš šitos stoties. 7. Paspauskime klaviš ą ENT. Spustel÷jus instrumentas bus pasirengęs matuoti kit ą tašką. Fore Pn 40

Intermediate

→ →

→

Int Pn 2

Int Pn 1

→

→

Rod Int 3 1,6983 m

End = ENT Cont = ESC

→

Rod Int 1,69837 m

→

Fore Pn 40

→

21.20. pav. Tarpinių taškų matavimo seka Rod Bk F1 1,69835 m

→

Dist Int 21,430 m

→

n 3 σ 0,1 mm

→

GH 52.8765 →

→

Point No 10

21.21. pav. Tarpinių taškų matavimo duomenų peržiūra

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome (21.21. pav.):
atskaitymų tarpiniame taške vidurkį ;
atstumą iki tarpinio taško;
n – atskaitymų matuokl÷je skai čių;
σ – standartinį nuokrypį;
tarpinio taško aukšt į;
tarpinio taško numerį. 21.1.9. Taškų nužym÷jimas Nužym÷jimo režimas naudojamas apskaičiuoti taškui su užduotu aukš čiu paskaičiavimui (21.22. pav.). Nužymimų taškų duomenis galime paimti iš atminties RAM ar iš grup ÷s (atminties korta), atsižvelgdami į parinkties Out module nustatymą. Nustatytas matavimų skaičius – trys

21.22. pav. Taškų nužym÷jimas

214

Taškų nužym÷jimo eiga (21.23. pav.): 1. Atlikę matavimą atgal ir prieš matuodami pirmyn spustel÷kime klaviš ą IN/SO.. 2. Klavišu [▲ ] ar [▼ ], renkam ÷s Setout menu. 3. Spustel÷kime ENT.. Duomenys bus imami iš atminties RAM arba iš Grup÷s, atsižvelgdami nuo parinkties Out module nustatymų. 4. Spustel÷kime ENT. 5. Klavišu [▲ ] ar [▼ ] renkam ÷s tašką ir spustel÷kime klaviš ą ENT. 6. Klavišais [▲ ] ar [▼ ] galime peržiūr÷ti taško aukš čio ir pastabų ekranus. 7. Nuvizuokime į matuoklę, kuria nužym÷jimą ir spustel÷kime MEAS. Pamatavę pamatysime informaciją, kurioje bus trys pamatuoti dydžiai, ir galutinis matavimo vidurkis. 8. Spustel÷kime klaviš ą ENT, matavimo įregistravimui. 9. Spustel÷kime ESC l nor÷dami pamatuoti nužymimą tašką. 10. Spustel÷kime klaviš ą ENT grįžimui prie pranešimo Fore Pn . 11. Paspauskime klaviš ą ESC ,jei norime nužym÷ti kit ą tašką. 12. Po vizavimo į matuoklę, klavišais [▲ ] ar [▼ ] ir MEAS klavišu, galima sužinoti ir kit ą informaciją. Fore Pn 40

→

→

Inter – Media

So Pn PN1

Set Out

→

Rod So 3 1.6983 m

→

→

Read Coordi?

→

Diff Ht 0.48453 m

→

End = ENT Next = ESC

Read Now

→

Rec = ENT Cont = ESC

→

Fore Pn PN2

→

21.23. pav. Ekrano parodymai vykdant žym÷jimą

Kai nustatytas daugkartinis matavimo būdas, ekrane matome (21.24. pav.):
aukščio skirtumą;
horizontalų atstumą nuo instrumento iki nužymimo taško;
n – matavimų skai čių;
σ – standartinį nuokryp į;
nužymimo taško altitudę;
nužymimo taško numerį. Diff Ht 0.48453 m

→

Rod So 1.69837 m

→

→

Dist So 38.470 m

→

n σ

3 0,1 mm

→

Point No 11

21.24. pav. Nužym÷tų taškų matavimo duomenų peržiūra

215

GH 50.3678

→

→

21.1.10. Paskutinis tarpinis taškas End Mode Niveliacijos ties ę galite uždaryti tarpiniame taške (21.25. pav.), o paskui t ęsti matavimą. Back Pn 20

→

Cont Leveling

→

In fo 1 ?

Close Leveling

→

In fo 2 ?

→

→

→

End of CP

∆h CP 0.584 m

→

→

CP No ? 1

→

Back Pn 20

21.25. pav. Matavimų sustabdymas tarpiniame taške

M atavimų eiga: Kai prieisime prie paskutinio tarpinio taško jį pamatavę (kai matavimas į tašką pirmyn, o prieš matavimą, kaip į tašką atgal) spustel÷kime klaviš ą MENU. 1. Spustel÷kime mygtuką[▲], nor÷dami parodyti Menu ir End Mode . 2. Spustel÷kime klaviš ą ENT. 3. Spustel÷kime klaviš ą ENT. Įrašykime pastabas:
Jei nieko nenorime rašyti po užrašo Info 1 , spauskime ENT. Jeigu tarpinių taškų nebuvo, bus parodytas atstumų skirtumas tarp reperių.
Daugiausiai galime įrašyti 16 alfanumeracinių ženklų. Jeigu registravimo režimas REC Mode nustatytas į OFF tai šis taškas praleidžiamas.
Spustel÷kime klaviš ą ENT. ∆h CP 0.584 m

→

∆h Σ CP 1.922 m

ΣD →

CP 45.77 m

→

Σ D Σ CP 124.55 m

→

GH CP 34.307 m

21.26. pav. Matavimo duomenų peržiūra

Galime peržiūr÷ti duomenis. Spaudžiant [▲] arba [▼ ] galime pamatyti tokią informaciją (21.26. pav.):
aukš čio skirtumą tarp reperio ir tarpinio taško;
horizontalų atstumą nuo paskutinio tarpinio taško;
atstumą nuo reperio iki paskutinio tarpinio taško;
paskutinio tarpinio taško altitudę. 21.1.11. Išilginio niveliavimo pabaiga (pabaigos reperis) End Mode Naudojamas baigiant matuoti. M atavimų eiga (21.27. pav.):
kai prieisime prie paskutinio tarpinio taško ir į pamatavę, (kaip matavimas į tašką pirmyn, o prieš matavimą, kaip į tašką atgal) spustel÷kime klaviš ą MENU.
spustel÷kime klaviš ą [▲], nor÷dami parodyti Menu ir End Mode.
spustel÷kime klaviš ą ENT.
spustel÷kime klaviš ą [▼], pranešimui End of BM parodyti
spustel÷kime klaviš ą ENT.
įrašykime pabaigos reperio numerį ir spustel÷kime ENT.

216


įrašykime pastabas .
nenor÷dami įrašyti duomenis, po užrašo Info1 spustel÷kime ENT. Daugiausia galime įrašyti 16 ženklų. Jeigu registravimo režimu REC Mode nustatyta OFF tai šis taškas praleidžiamas.
spustel÷kime klaviš ą ENT..
ekrane matysime pranešimą, Menu Start L. Jeigu tarpinių taškų nebuvo, matysime aukščio tarp reperių skirtumą. Toje pozicijoje gali būti rodoma tokia informacija. Kaskart spustel÷jus klavišą [▲ ] arba [▼] ekrano vaizdas kei čiasi. Back Pn 20

→

Cont Leveling

→

BM No ? BO 1

→

Close Leveling

→ In fo 1 ?

→

End of CP

→

In fo 2 ?

∆h CP 0.584 m

→

End of BM

→

→

→

Start Leveling

21.27. pav. Išilginio niveliavimo pabaiga ∆h CP 0.584 m

→

∆h Σ CP 1.923 m

ΣD →

CP 45.77 m

→

Σ D BM 124.55 m

→

GH BM 34.307 m

21.28. pav. Išilginio niveliavimo pabaigos peržiūra

Išilginio niveliavimo pabaigą galime peržiūr÷ti (21.28. pav.):
reperių aukš čio skirtumą;
horizontalų atstumą nuo paskutinio tarpinio taško. Jeigu nebuvo tarpinių taškų, tai šio vaizdo nematysime;
horizontalų atstumą tarp reperių;
reperio aukšt į. 21.1.12. Niveliavimo tęsimas Cont Leveling Šis režimas naudojamas niveliavimui t ęsti. Nustatymų režimu Out Module turi būti nustatyta RAM arba Card . Duomenys turi būti kortel÷je Card arba įrašyti į vidinę atmintį RAM. Menu Leveling .

→

Start Leveling

→

→

Cont Leveling Setting Now

→

─

Job JO11

→

Job JO7733

→

Setting Now

21.29. pav. Niveliavimo tęsimas

M atavimo eiga (21.29. pav.): 1. Spustel÷kime klavišą ENT, jeigu ekrane rodomas pranešimas Menu Leveling. 2. Spustel÷kime klavišą [▲ ] nor÷dami parodyti paskutinę rodyt ą opciją šiame meniu. Ekrane matysime užraš ą – Cont Leveling . 3. Spauskime mygtuką ENT. Ekrane pasirodo užrašas su darbo nuoroda. Job JO11.

217

4. 5. 6. 7.

Pasirinkime darbą spaudžiant mygtuką [▲] arba [▼ ]. Spustel÷kime mygtuką ENT. Pasirinktas darbas bus pasirinktas. Setting Now . Prad÷kime matuoti Iš darbo galime išeiti tik tada, kai bus parodytas pranešimas apie matavimą atgal.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal individualias d÷stytojo užduotis kiekviena student ų grup ÷ turi atlikti tikslųjį išilginį niveliavim ą ir metodiškai rodyti matavimų eigą. Geb÷ti pritaikyti įvairius niveliavimo metodus. Geb÷ti analizuoti gautus duomenis. Darbo eiga: 1. Pasižymime niveliuojamą tras ą įtvirtinant piketus. 2. Braižome niveliuojamo ÷jimo schemą. 3. Įvedame niveliuoti reikalingus parametrus (reperio numerius, atskaitymų matuokl÷je skaičių, piket ų numeravimo tvarką ir eiliškum ą, didžiausią leistiną aukš čio skirtumų nesutapimą stotyje ir kt.) 4. Niveliuojame Level 1 metodu. 5. Matuojame tarpinius taškus. 6. Niveliuojame Level 2 metodu. 7. Niveliuojame Level 3 metodu. 8. Nužymime taškus 9. Perkeliame duomenis į kompiuterį ir atliekame jų peržiūrą. 10. Išspausdiname gautus duomenis ir atliekame jų analiz ę.

Literatūra 1. Erik W. Grafarend, Friedrich W. Krumm, Volker S. Schwarze. 2003. Geodesy – The Challenge of the 3rd Millennium. Springer – Verlag Berlin Heidelberg. 2. M.A.R. Cooper. 1987. M odern Theodolotes and Levels. London. 3. Paul R. Wolf, Charles D. Ghilani. 2006. Elementary Surveying An Introduction to Geomatic. Upper Saddle R iver, New Jersey. 4. Skeivalas J. 1998. Elektroniniai geodeziniai prietaisai,Vilnius. Technika. 5. Tamutis Z. ir kiti. 1996. Geodezija 2. Vilnius. M okslo ir enciklopedijų leidykla.

218

Savikontrol÷s klausimai 1. Kokius žinote skaitmeninio išilginio niveliavimo būdus? 2. Kokie pagrindiniai nustatymai reikalingi norint prad÷ti niveliuoti? 3. Kaip galima peržiūr÷ti matuojamus duomenis? 4. Kuo skiriasi matavimo būdai Level 1, Level 2 ir Level 3 ? 5. Kokios yra pagrindin÷s taškų numeravimo taisykl÷s? 6. Kaip pakeisti taško numerį? 7. Kaip galima atlikti pakartotinus matavimus? 8. Kaip galima atlikti tarpinių taškų matavimus? 9. Kaip atliekamas taškų nužym÷jimas? 10. Kaip galima sustabdyti tarpinio taško matavimus ? 11. Kaip baigiamas išilginis galinio reperio niveliavimą?

219

22. Koordinačių nuk÷limas nuo taško M į tašką B Įžanga Šioje užduotyje tur÷site pritaikyti teorines taškų koordinavimo žinias praktikoje. Darbo tikslas – geb ÷ti atlikti taško koordina čių nuk ÷limo skai čiavimus nuo taško M į tašką B. Darbo užduotis. Duoti pagrindiniai duomenys nukelto centro koordinat ÷m skaič iuoti vietov÷je pažym÷ti trys baziniai taškai, tarp kurių išmatuotas dviejų linijų ilgis. Duotos trys koordinuotos kryptys. Tarp koordinuot ų kryp čių ir bazinių linijų išmatuoti kampai. Reikia nustatyti nukelto centro koordinates. Darbo uždaviniai:
suprasti taškų koordinavimo metodo esmę, mok÷ti jį pritaikyti realiems geodeziniams darbuose;
geb ÷ti apskaičiuoti taško B koordinates, naudojant atvirkštinio koordinavimo metodiką. Nor÷dami atlikti š į praktinį darbą, turite būti išklaus ę Geodezijos modulio taškų koordinavimo teorin į kursą. Darbui atlikti skirsime 2 akademines valandas.

22.1. Tašk ų k oordinavimas atvirk štine sank irta Turint tris koordinuotus taškus (kryptis) vietov÷je ir norint rasti reikiamo taško koordinates, reikia pasižym÷ti dar du papildomus taškus sudarant dvi bazes ir išmatuoti bazinių linijų ilgius. Tarp koordinuot ų kryp čių ir bazinių linijų yra išmatuoti kampai.

M SM

γ β1

S BM DB

β3

β2

N

β4

β5

E

µ

BE

S

N

S

D

B 22.1. pav. Koordinačių nuk÷limo schema

221

Koordinačių nuk÷ limo schemą pritaikome konkre čiam variantui pagal vietov÷je išsid÷s čiusias kryptis. Bazin÷s linijos DB ir BE įrengiamos taip, kad būt ų patogu matuoti jų linijų ilgį ir kampus į koordinuotus geodezinius ženklus (virš ūnes) (žr. 22.1. pav.). 1. Iš trikampio DMB skaičiuojame atstumą nuo taško M iki taško B: s * sin β 1 s BM = DB ; (22.1.) sin(β 1 + β 2 ) 2. Iš trikamp io EMB skaičiuojame atstumą nuo taško M iki taško B: s * sin β 4 s BM = BE ; (22.2.) sin(β 3 + β 4 ) Patikrinkime, ar ap skaičiuoti atstumai y ra lab ai p anašūs. Jie gali skirtis iki 20 cm. Atlikdami tolesnius skaičiavimų naudodami linijos ilgį tarp taškų M ir B, naudokime abiejų skaičiav imų vidurkį. 3. Skai čiuokime linijos MN direkcinį kampą: . 4 ∆y MN arctgα MN = . (22.3.) ∆x MN 44. Skai čiuokime linijos MN atstumą p agal tris skirtingas formules: ∆x MN s MN = ; (22.4.) cos α MN ∆y MN s MN = ; (22.5.) sin α MN s MN = ∆x MN + ∆ yMN 2

2

(22.6.)

Patikrinkime ar visi try s atstumai labai p anaš ūs. Jie gali skirtis iki 20 cm. Atlikdami tolesnius skaičiavimus, naudodami linijos ilgį tarp taškų M ir N, naudokime trijų skaičiavimų vidurkį. 5. Skaičiuojame k ampo µ reikšmę: s * sin β 5 sin µ = BM ; (22.7.) s MN 6. Skaičiuojame k ampo γ reikšmę:

γ = 180 ο − ( β 5 + µ ); 7. Skaičiuojame d irekcinio kamp o MB reikšmę: α MB = α MN + γ ; 8. Skai čiuojame taško B koordin ates: X B = X M + s BM * cos α MB ; Y B = Y M + s BM * sin α MB ;

9. Skaičiuojame d irekcinio kamp o BN reikšmę:

222

(22.8.) (22.9.)

(22.10.) (22.11.)

∆y BN . ∆x BN 10. Atliekame kontrolinius direkcin io kampo BN skaič iavimus: α BN = α MB + 180ο + β 5 . tg α BN =

(22.12.)

(22.13.)

Direkcinio k amp o reikšm÷s gali skirtis iki 5 sek.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal d÷stytojo nurody tas individualias užduotis p radiniuose rinkiniuose, kiekvien as studentas turi suskaičiuoti taškų koordinavimo uždavinius. Darbo eiga: 1. Iš trikamp io DMB skaičiuojame atstumą nuo taško M iki taško B. 2. Patikrinkime, ar paskaičiuoti atstumai yra labai p anaš ūs. Jie gali skirtis iki 20 cm. Atlikdami tolesnius skaičiavimus n audodami linijos ilgį tarp taškų M ir B, naudokime abiejų skaičiavimų v idurkį. 3. Skaičiuokime linijos MN direkcin į kamp ą. 4. Skaičiuokime linijos MN atstumą pagal tris skirtingas formules. 5. Patikrinkime ar visi try s atstumai y ra labai p anaš ūs. Jie gali skirtis iki 50 cm. Tolimesniuose skaičiavimuose, n audodami linijos ilgį tarp taškų M ir N, naudokime trijų skaičiav imų vidurkį. 6. Skaičiuokime kampo µ reikšmę. 7. Skaičiuokime kampo γ reikšmę. 8. Skaičiuokime direkcin io kamp o MB reikšm ę. 9. Skaičiuokime taško B koordinates. 10. Skaičiuokime direkcin io kamp o BN reikšmę. 11. Skaičiuokime kontrolinius direkcinio kamp o BN skaič iavimus. 12. Direkcinio kamp o reikšm÷s gali skirtis iki 5 sek. 13. Antrame etap e naudokime Drob÷s (M ) ir Šančių (N) kryptis. 14. Skaičiuokime linijos MN direkcin į kamp ą. 15. Skaičiuokime linijos MN atstumą pagal tris skirtingas formules. 16. Patikrinkime, ar visi trys atstumai y ra labai p anaš ūs. Jie gali skirtis iki 50 cm. Tolimesniuose skaičiav imuose n audokime linijos ilgį tarp taškų M ir N naudokime trijų skaičiav imų vidurkį. 17. Skaičiuokime kampo µ reikšmę. 18. Skaičiuokime kampo γ reikšmę. 19. Skaičiuokime direkcin io kamp o MB reikšm ę. 20. Skaičiuokime taško B koordinates. 21. Koordinačių skirtumas tarp abiejų skaič iavimų gali siekti ne daugiau kaip 50 cm. 22. Skaičiuokime direkcin io kamp o BN reikšm ę.

223

23. Atliekame kontrolinius direkcin io kamp o BN skaič iavimus. 24. Direkcinio kamp o reikšm÷s gali skirtis iki 5 sekundžių.

Pradiniai rink iniai x

1

y 8704,222 3125,115 3850,385 9751,932 2678,300 1040 8,525

Vilnius Vievis Pavilnis

Vilnius

Vi ev

is

Rasti PP371 koordinates 4 2°03'24 " 91°16'55" 61°28'31"

84°50'45" 43°15'23"

64°42'42" Pavilnis

371

75 ,000

3 70

x

2 as Ce n tr

Ra sti PP 85 koordi nat es

52° 14'28"

84

20

89 °25'20" 10 1°38'09"

70°5 0'14" 0,

50 0

86

3 02 89 , 62° 30'15" 24°18'20"

Fr e da

85

x

B at

3

y

Ple nta s 2 675,200 6601,9 25 D av alg onys 1 926,416 7533,3 50 B at nia va 3 955,101 5278,710

a niav

a

y

F ort as 3 125,803 15625 ,615 C en tras 6 208,193 18709 ,165 F re da 1 083,551 18625,930

F ortas

332

3 72

00 6 0 ,0

60°30 '30"

98°00'03"

Ra sti PP 332 koo rdi nat es P le nta s

12

112° 14'53"

0 ,0 00

30° 00'20 "

332 00 0, 0 24

91°45'21" D av a

72° 13'45 " 332

b

224

lg o n y

s

4

Gudeliai

x Gudeliai Juragiai Daugai

J ur

agi ai

575 60°25'32"

y

2128,112 15201,813 4215,603 20302,412 1205,972 10325,602

32 2 ,2 30

Rasti PP576 koordinates

52°13'21" 50 °37 '14 "

104°05'48"

148°53'26"

, 125 16°59'52"

577 410

576

ga i Da u

x

ius Vil n

5

y

Pilis 12 675,200 1660 1,925 Paneriai 11922,374 1754 5,420 Vilnius 13961,303 15276, 514

a 1 17 60 °30'3 0" 00 0 ,0 12

98°00'03" 1 12°14'53"

Rasti PP117 koordin ates Pilis

30°00'20"

1 17 , 00 24 0

91°45'21"

0

Pa neri a

i

72°13'45" 117

b x

6

Gar liav a

Juragiai

49

Rasti PP50 koordinates

52°14'28" 89 °25'2 0" 20 0, 5 00

101°3 7'39"

7 0°50'14"

023 89, 62°30'15" 24 °18'5 3"

50

225

y

Ju ragiai 3125 ,803 15624,614 Garliav a 6208 ,193 18709,165 Aleksotas 1083 ,551 1862 5,930

51

Ale kso tas

x

7 44°12'15"

Palanga 2109,061 3751,913 Kretinga 3767,622 1953,551 Giruliai 3300,961 5476,822

19 48 , 00 0

Kr et i nga

y

20

Rasti PP20 koordinates

ai uli Gir

169°27'18"

85°12'23" 66°04'15"

3 5, 0 00

56°54'07"

80°29'23" 21 Palanga

x

8

y

3125,803 15623,613 Rokai Jiesia 6208,193 18709,165 Garliava 1083,551 18625,930

Jie sia

Rokai

Rasti PP102 koordinates

101

52°14'28" 20 0,5 00

70°50'14" 24°19'25"

101°37'09" 89, 62°30'15"

89°25'20" 103

023

Garliav a

102

x

9

y

Sodeliai 3127,117 8700,218 3850,385 9751,932 Centras Aleksotas 2678,300 10408,525

Sodeliai

Rasti PP443 koordinates Ce nt ra

s

a 443 61°28'31"

00 ,0 60

64°42'42" 42°13'45"

91°19'02" 84°50'45" 43°15'23" 444 75,000 Alekso tas

443

226

x

10

Freda Centras Pilis

Ce n tr as

Freda

3125,803 15622,612 6208,193 18709,165 1083,551 18625,930

Rasti PP196 koordinates

52°14'28"

195

89°25'20" 70°50'14"

20 0, 5 00

197

101°36'39" 24°19'58"

62°30'15"

023 89,

196

P ilis

x

11

ki ai

Venta Sp ira

a 23

y

y

6476,850 20674,876 Spirakiai 5464,508 15477,048 Venta Naujamiestis 3472,113 12677,848 Rasti PP23 koordinates

103°24'04" 48°21'30" 5 05 4, 14

17°18'16"

63°09'04"

24

53°34'13"

67 296,4

Naujamiesti s

173°15'18" 23

x

12

Lineliai Alytus Daugai

Lineliai

y

3129,119 8700,218 3850,385 9751,932 2678,300 10408,525

Rasti PP559 koordinates 42°17'56" 558

Al

s ytu

43°15'23" 75 ,0 00

84°50'45"

64°42'42"

61°28'31" 560

00 60,0 91°22'51" 559

Daugai

227

x

13

Vanagai

8"

P ili s

Vanagai Pilis Palankiai

52°14'28" 20 0,5 00

3124,803 15625,615 6208,193 18709,165 1083,551 18625,930

Rasti PP340 koordinates

24° 17'4

339

y

70°50'14" 60°30'15"

89°25'20"

101°37'20"

341

89 ,023

340

Pa la n

kia i x

14

Rasti PP359 koordinates

24° 17'

52°14'28"

358

y

Universitetas 3123,804 15625,615 Pilis 6208,193 18709,165 Vilnius 1083,551 18625,930

17"

Pili s

Universitetas

70°50'14"

20 0, 5 00

62°30'15" 101°36'31"

89°25'20" 360

89 ,023

359

i us

x Piniava 63°09'04" 17°18'16"

s oti St

Rasti PP16 koordinates

6 ,4 29 67

53°34'13" 48°21'30" 103°24'04" 17

144 ,055

16 173°15'18"

228

y

Stotis 3143,517 17341,543 Piniava 2131,175 12143,715 Tiltas 138,780 9344,515

15

Til ta s

15

V iln

x

16

Kalnas Se da

Kalnas Seda Molas

a 123

y

5461,441 18535,143 7548,932 23635,741 4539,301 13658,931

Rasti PP123 koordinates

,410 12 5

104°05'48" 50°37'14"

16°59'52"

60°25'32" 124

52°13'21" 148°53'26"

32 3 02 ,2

123

la s Mo x

17

y

Centras 3133,123 8700,218 Freda 3850,385 9751,932 Fortas 2678,300 10408,525

Centras

Rasti PP445 koordinates a 445

a ed Fr

42°26'18" 61°28'31" 60 ,0 00

64°42'42"

84°50'45"

43°15'23" 91°30'29" 446

75,000

445 F ortas

x

18

Santaka Sodeliai Pilis

Sod e li ai

Santaka

411

3122,805 15624,614 6208,193 18709,165 1083,551 18625,930

Rasti PP412 koordinates

89°25'20" 52°14'28" 89 ,0 23

101°35'42"

62°30'15"

413 ,5 0 200 70°50'14" 24°16'45"

412

229

y

0

Pilis

x

19

Vilnius Pilis Kalnas Pil is

Vilnius

y

3121,806 15625,615 6208,193 18709,165 1083,551 18625,930

Rasti PP421 koordinates

52°14'28"

420

89°25'20" 20 0, 50 0

101°34'38"

70°50'14"

422

023 89, 62°30'15" 24°16'14"

Kalnas

421

x

y

e lia

i

Daugai

20

Lin

Daugai Lineliai Alytus

557 52°14'28"

3120,807 15625,615 6208,193 18709,165 1083,551 18625,930

Rasti PP 558 koordinates 89°25'20"

20 0, 5

70°50'14" 00

559

24°15'42"

62°30'15"

023 89,

101°34'03"

558 Aly t us

x

21 56°54'07" A leks

16 35

F or

,0 0 0

ot as

Garliava 4331,281 5974,133 Aleksotas 5989,842 4175,771 Fortas 5523,181 7699,041

tas

17 80°29'23"

169°27'18"

66°04'15"

0 ,00 48

85°12'23"

44°12'15" 18

Garliava

230

y

Rasti PP17 koor dinates

x

22

Kugiai

Kugiai 5461,441 18535,143 Bugeniai 7548,932 23635,741 Ruzgai 4539,301 13658,931

Bu ge nia i

a 123

y

Rasti PP123 koordinates

125,

104°05'48"

410

50°37'14"

16°59'52"

60°25'32" 124

52°13'21"

32 302,2

148°53'26" 123 R

ai u zg

x

23

y

Mega 3125,115 8695, 213 Molas 3850,385 9751,932 Paneriai 2678,300 10408, 525

Mega

Rasti PP450 koordinates a 450

42°17'17"

M

as ol

61°28'31" 60 , 00 0

64°42'42"

84°50'45"

43°15'23" 91°13'06" 451

75 ,000

450

Pa neria i

x

24

Sod elia i

Akropolis

411

Rasti PP412 koordinates

89°25'20" 52°14'28" 89 ,02 3

101°35'42"

62°30'15"

413 0 ,5 0 200 70°50'14" 24°16'45"

412

231

y

A kropolis 3122,805 15624,614 Sodeliai 6208,193 18709,165 Amaliai 1083,551 18625, 930

Amaliai

x

Gudeliai

575

Ve ive ria i

25

60°25'32"

y

Gudeliai 2128,112 15201,813 Veiveriai 4215,603 20302,412 Juragiai 1205,972 10325,602

3 2,2 30

Rasti PP576 koordinates

52°13'21"

2 50 °3 7 '1

4"

104°05'48"

148°53'26"

577

5 ,4 12 16°59'52"

10

576

gi ai Jur a

x

26

Lineliai Kaniava Daugai

Lineliai

42°17'56"

K

ia an

va

y

3129,119 8700,218 3850,385 9751,932 2678,300 10408,525

Rasti PP559 koordinates

43°15'23"

558

75 ,0 00

84°50'45"

64°42'42"

61°28'31" 560 0 60,0 0

91°22'51" 559

D au gai

x

27 44°12'15"

19

Kretin g

48,

y

Liepa 2109,061 3751,913 Kretinga 3767,622 1953,551 Giruliai 3300,961 5476,822 00 0

a

20 85°12'23" 66°04'15"

Rasti PP20 koordinates

ai uli Gir

169°27'18" 35, 00 0

56°54'07"

80°29'23" 21

Liepa

232

28

x Piniava 15 63°09'04" s ot i St

17°18'16"

y

Stotis 3143,517 17341,543 Piniava 2131,175 12143,715 Neris 138,780 9344,515 Rasti PP16 koordinates

67 6,4 29

53°34'13" 48°21'30" 103°24'04" 17 1 44,055

16 Ne ris

173°15'18"

x

29

M ar g io

ny s

Merkys a 123

y

Merkys 5461,441 18535,143 Margionys 7548,932 23635,741 Veisiejai 4539,301 13658,931 Rasti PP123 koordinates

,410 125

104°05'48" 50°37'14"

16°59'52"

60°25'32" 124

52°13'21"

232 3 02,

148°53'26" 123 jai isie Ve

a 332

x

ia va B at n

30

y

Plentas 2675,200 6601,925 Davalgonys 1926,416 7533,350 Batniava 3955,101 5278,710

60°30'30" 00 0, 0 12

98°00'03" 112°14'53"

Rasti PP332 koordinates Plentas

30°00'20"

332 24

91°45'21"

0 0,0 0

Dav al gony s

72°13'45" 332

b

233

Literatūra 1. Kazakevičius S. 1974. Geodezijos darbų užduočių pradiniai duomenys. Vilnius. Vilniaus inžinerinio staty bos instituto leidykla. 2. Tamutis Z. ir kiti. 1992 Geodezija-1. Vilnius. M okslo ir enciklop edijų leidy kla. 3. Tamutis Z. ir kiti. 1996 Geodezija-2. Vilnius. Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. 4. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius. Mokslas. 5. Zakarevičius A. 1996. Lietuvos geodezinių tinklų koordinačių sistemos ir jų ryšiai. Vilnius. Technika. 6. Zakarevičius A.2000. Koordinačių sistema LKS-94.Viln ius. Technika.

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3. 4.

Kokius žinote taškų koordinavimo metodus? Kuo skiriasi tiesioginis ir atvirkštinis direkcinis kamp as? Apibūdinkite atvirkštinio geod ezinio uždavinio esm ę. Apibūdinkite vienkartin÷s ir dau gkartin÷s kamp in÷s sankirtos esmę.

Atlik tos užduoties pavyzdys Koordinačių nuk÷limo schem ą p ritaikome konkrečiam variantui p agal vietov÷je išsid÷s čiusias kryp tis. Pirmu etap u naudojame Drob÷s (M) ir Vičiūnų (N) kryptis. Bazin÷s linijos DB ir BE įren giamos taip, kad būt ų p atogu matuoti jų linijų ilgius ir kampus į koordinuotus geodezinius ženklus. 1. Iš trikampio DMB skaičiuojame atstumą nuo taško M iki taško B: s * sin β 1 200,500 * sin 52 ο14′28′′ s BM = DB = = 189,17m; sin(β 1 + β 2 ) sin(52ο14′28′ + 70ο50′14′ ) 2. Iš trikampio EMB skaičiuojame atstumą nuo taško M iki taško B: s * sin β 4 89,023 * sin 89 ο25′20′ s BM = BE = = 189,16m; sin(β 3 + β 4 ) sin(24ο19′25′ + 89ο25′20′ ) 3. Skai čiuokime linijos MN direkcin į kamp ą:

234

∆y MN 3085,55 .= = 45ο01′ 46′; . 44 ∆x MN 3082,39 4. Skai čiuokime linijos MN atstumą p agal tris skirtingas formules: ∆x MN 3082,39 s MN = = = 4361,40m; cos α MN cos 45ο01′ 46′ arctgα MN =

s MN =

∆y MN 3085,55 = = 4361,39m; sin α MN sin 45ο01′ 46′

s MN = ∆x MN + ∆y MN = 3082,392 + 3085,552 = 4361,39; 2

2

5. Skai čiuojame k amp o µ reikšmę: s BM * sin β 5 189,16 * sin 24ο19′25′ = = 1ο01′ 25′′; s MN 4361,39 6. Skai čiuojame k amp o γ reikšmę: γ = 180ο − (β 5 + µ ) = 180ο − (24ο19′25′′ + 1ο01′ 25′ ) = 154ο39′10′ ; 7. Skai čiuojame d irekcinio kamp o MB reikšmę: α MB = α MN + γ = 45ο01′ 46′ + 154ο39′10′ = 199ο40′56′ ; 8. Skai čiuojame taško B koordin ates: X B = X M + s BM * cos α MB = 3125,803 + 189,16 * cos 199ο40′56′′ = 2947,69 ; Y B = Y M + s BM * sin α MB = 15623,613 + 189,16 * sin 199ο40′56′ = 15559,90 ; 9. Skai čiuojame d irekcinio kamp o BN reikšmę: ∆y BN 3149,26 arctgα BN = .= = 44ο00′21′′ ;;;;;; ∆x BN 3260,50 10. Atliekame kontrolinius dir ekcin io kamp o BN skaič iavimus: α BN = α MB + 180ο + β 5 = 199ο40′56′′ + 180ο + 24ο19′25′ = 44 ο00′21′ . Antruoju etapu naudojame Drob÷s (M ) ir Šančių (N) kryptis. 11. Skai čiuokime linijos MN dir ekcin į kamp ą: ∆y 3002,32 arctgα MN = MN = = 124ο13′28′ . ;44 ∆x MN − 2042,25 12. Skai čiuokime linijos MN atstumą p agal tris skirtingas formules: ∆x MN − 2042,25 s MN = = = 3631,08m; cos α MN cos 124ο13′28′ sin µ =

s MN =

∆y MN 3002,32 = = 3631,07m ; sin α MN sin124ο13′28′′

s MN = ∆x MN + ∆y MN = − 2042,252 + 3002,322 = 3631,08; 13. Skai čiuojame kamp o µ reikšmę: 2

2

235

s BM * sin β 5 189,16 * sin101ο37′09′′ = = 2ο55′30′′ s MN 3631,08 14. Skai čiuojame kamp o γ reikšmę : γ = 180ο − (β 5 + µ) = 180ο − (101ο37 ′09′ + 2 ο55′30′ ) = 75ο27′21′ ; sin µ =

15. Skai čiuojame direkcinio kampo MB reikšmę: α MB = α MN + γ = 124ο13′28′ + 75ο27′21′′ = 199ο40′49′ ; 16. Skai čiuojame taško B koordin ates: X B = X M + s BM * cos α MB = 3125,803 + 189,16 * cos 199ο40′49′′ = 2947,69 Y B = Y M + s BM * sin α MB = 15623,613 + 189,16 * sin 199ο40′49′ = 15559,91 ; 17. Skai čiuojame direkcinio kampo BN reikšmę: ∆y BN 3066,02 arctgα BN = .= = 121ο17′59′ ;;;;; ∆x BN − 1864,14 18. Atliekame kontrolinius dir ekcin io kamp o BN skaič iavimus: α BN = α MB + 180ο + β 5 = 199ο40′49′′ + 180ο + 101ο37′09′ = 121ο17′58′ . Direkcinio k amp o reikšm÷s gali skirtis iki 5 sekundžių.

236

23. Tiesiogin÷ kampin÷ sankirta Įžanga Šioje užduotyje tur÷site p ritaikyti teorines taškų koordinavimo žinias p raktikoje. Darbo tikslas – Geb÷ti atlikti taško koordinavimo darbus tiesio gine k ampine sankirta. Darbo užduotis. Duoti try s taškai su žinomomis koordinat÷mis. Išmatuoti kampai taškuose A, B, C. Reikia nustatyti taško PK-77 koordinates. Darbui keliami uždaviniai:
sup rasti taškų koordinavimo metodo esmę, mok÷ti j į pritaikyti realiuose geodeziniuose darbuose;
geb ÷ti apskaičiuoti taško PK-77 koordinates naudojant tiesiogin÷s sankirtos metodiką; Nor÷dami atlikti š į p raktinį darbą, turime būti išklaus ę „geodezijos“ modulio taškų koordinavimo teorinį kurs ą. Praktiniam darbui atlikti skirsime 2 ak ademines valandas.

23.1. Tašk ų k oordinavimas tiesiogine k ampine sankirta Vietov÷s taško koordinat ÷s geodezine sankirta nustatomos matuojant kamp us (kampin÷ sankirta). Kamp in÷s sankirtos esti tiesio gin÷s ir atvirkštin÷s. Sankirta vadin ama vienkartin÷ , kai y ra tik būtinas atraminių taškų bei matavimų skai čius. Kai atramin ių taškų ir matavimų y ra daugiau ,n egu reikia,tai bus daugkartin÷ sankirta. Daugkartin÷ sank irta tikslesn÷, nes y ra p ap ildomų matavimų ir geriau kontroliuojami skai čiav imai. Turint tris koordinuotus taškus vietov÷je ir norint rasti reikiamo (PK-77 ) taško koordinates, turime išmatuoti taškuose, A, B, C kamp us.

B

A

β3

C

β

β2

β

1

4

PK - 77 23.1. pav. Tiesiogin÷ sankirta

237

23.1. lentel ÷

Tiesiogin÷s sankirtos išmatuoti kampai Taškai

β1

Kampai 33º34´06˝

β2

26º01´18˝

β3

82º10´47˝

β4

57º24´25˝

1. Iš trikamp io A, B, PK-77 skaičiuojame koordinates taškui PK-77: x ctgβ 2 + x B ctgβ 1 − y A + y B x PK −77 = A ctgβ 1 + ctg β 2 y ctgβ 2 + y B ctg β1 + x A − x B y PK −77 = A ctgβ 1 + ctgβ 2

23.1 23.2

2. Kontrolei iš trikamp io B, C, PK-77 skaičiuojame koord inates taškui PK-77: x ctgβ 4 + x C ctgβ 3 − y B + y C x PK −77 = B ctg β 3 + ctgβ 4 y ctgβ 4 + y C ctgβ 3 + xB − xC y PK −77 = B ctgβ 3 + ctgβ 4 Suskaič iuotos taško PK-77 x ir y koordinat ÷s gali skirtis ne dau giau k aip 50 cm.

23.3 23.4

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal indiv idualias užduotis kiekvienas studentas apskaičiuoja taško PP- -77 koordinates. Darbo eiga: 5. Iš trikamp io A B PP-77 suskaičiuokime taško PP-77 x koordinates. 6. Iš trikamp io A B PP-77 suskaičiuokime taško PP-77 y koordinates. 7. Kontrolei iš trikamp io C B PP-77 suskaičiuokime taško PP-77 x koordinates. 8. Kontrolei iš trikamp io C B PP-77 suskaičiuokime taško PP-77 y koordinates. 9. Jei suskaičiuotos taško PK-77 x ir y koordinat ÷s nesiskiria daugiau kaip 50 cm, suskaičiuokime galutines PK-77 koordinates.

Pradiniai rink iniai Kiekvienas studentas atlieka skaič iavimus pagal d ÷stytojo p ateikt ą individuali ą užduot į. 23.2. lentel ÷

238

Koordinat÷s Varianto Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

XA

XB

XC

YA

YB

YC

86231,3 86192,8 86116,0 86077,6 86039,2 86000,9 85246,0 85924,3 85886,2 85809,9 85771,9 85733,9 85620,3 85582,6 85507,3 85469,8 85432,4 85395,0 85357,6 85320,3 85209,0 85172,1

86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 86517,8 84697,8 86517,8 86517,8 86517,8

84495,0 84502,1 84516,9 84524,6 84532,4 84540,3 84729,9 84556,6 84565,0 84582,3 84591,1 84600,1 84627,9 84637,5 84657,0 84667,0 84677,1 84687,4 86517,8 84708,3 84740,9 84752,2

19211,8 19209,2 19202,9 19199,3 19195,3 19190,9 19034,0 19181,2 19175,9 19164,2 19157,9 19151,2 19129,2 19121,2 19104,2 19095,2 19085,9 19076,3 19066,3 19056,0 19022,6 19011,0

14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 14801,5 13600,5 14801,5 14801,5 14801,5

13987,6 13970,0 13935,0 13917,6 13900,2 13882,9 13552,7 13848,6 13831,5 13797,5 13780,7 13763,9 13714,1 13697,6 13665,0 13648,8 13632,7 13616,6 14801,5 13584,5 13536,9 13521,1

Literatūra Tamutis Z. ir kiti. 1992 Geodezija-1. Vilnius. M okslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kiti. 1996 Geodezija-2. Vilnius. Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. 1984. Geodezija. Vilnius. Mokslas. Zakarevičius A. 1996. Lietuvos geodezinių tinklų koordinačių sistemos ir jų ryšiai. Vilnius. Technika. 5. Zakarevičius A.2000. Koordinačių sistema LKS-94.Viln ius. Technika.

1. 2. 3. 4.

Savikontrol÷s klausimai 1. 2. 3.

Kokia geodezinių taškų koordinavimo esm÷ ? Ap ibūdinkite atvirkštinio geod ezinio uždavinio esm ę? Ap ibūdinkite tiesiogin÷s kamp in÷s sankirtos esmę? 239

Atlik tos užduoties pavyzdys Iš trikamp io A, B, PK-77 skaičiuojame koordinates taškui PK-77: x ctgβ 2 + x B ctgβ 1 − y A + y B x PK −77 = A ; ctgβ 1 + ctg β 2 86192,8 * ctg 26ο01′ 18′ + 86517,8 * ctg 33ο34′06′′ − 19209,2 + 14801,5 x PK −77 = ; ctg 33ο34 ′06′′ + ctg 26ο01′ 18′ x PK −77 = 85090,79 m; 1.

y A ctgβ 2 + y B ctg β1 + x A − x B ; ctgβ 1 + ctgβ 2 19209, 2 * ctg 26 ο01′ 18′ + 14801,5 * ctg 33ο34′06′′ + 86192,8 − 86517,8 y PK −77 = ctg 33ο34′06′ + ctg 26 ο01′ 18′′ y PK −77 = 17249,55 m; 2. Kontrolei iš trikamp io B, C, PK-77 skaičiuojame koord inates taškui PK-77: y PK −77 =

x B ctgβ 4 + x C ctgβ 3 − y B + y C ; ctg β 3 + ctgβ 4 86517,8 * ctg57 ο24 ′25′ + 84502,1* ctg 82ο10′47′′ − 14801,5 + 13970,0 x PK −77 = ; ctg82 ο10′47′ + ctg 57ο24′25′′ x PK −77 = 85090,81 m; x PK −77 =

yB ctgβ 4 + y C ctgβ 3 + xB − xC ; ctgβ 3 + ctgβ 4 19209,2 * ctg 26ο01′18′′ + 14801,5 * ctg 33ο34′06′ + 86192,8 − 86517,8 = ; ctg 33ο34′06′′ + ctg 26ο01′ 18′ y PK −77 =

y PK −77

y PK −77 = 17249,68 m; 3. Skai čiuojame galutines taško PK-77 koordinates. Jos randamos skaič iuojant aritmetinį abiejų skaičiavimų v idurkį. 85090,79 + 85090,81 x PK −77 = = 85090,80 m . 2

240

24. Koordinačių transformavimas Įžanga Vietov÷s taškų koordinačių transformavimas į įvairias Lietuvoje naudojamas koordinačių sistemas ir p raktinis transformuot ų koordinačių p anaudojimas – tai labai dažnai sutinkamas geodezinis uždaviny s, sp rendžiamas atliekant įvairius p raktinius uždavinius. Koordinačių transformav imas (p erskaičiavimas) gali būti atliekamas MicroSta tion, GeoMap ir kitomis p rogramin÷ mis įran gomis bei mikroskaič iuotuvais, su įvestomis p erskaičiavimo p rogr amomis, sudary tomis p agal koordinačių ry šio matricas. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb÷jimus:
įgy tas geod ezijos, kartogr afijos, informatikos ir kitas žinias p ritaiky ti geodezijos uždaviniams sp ręsti;
mok÷ti orientuotis koordinačių sistemų įvairov÷je;
geb ÷ti savarankiškai transformuoti konkrečias kurios nors koord inač ių sistemos koordinates į reikiamą sistemą ;
mok÷ti taikyti įvairius koordinačių transformavimo būdus pagal konkrečios vietov÷s, konkretaus objekto geodezines ar p lokštumos stačiakamp es koordinates. Šį d arbą atlikd ami jau turite būti išklaus ę geodezijos, k artograf ijos ir k itus dalykus, atlikę moky mo p rogramoje numatytas mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai: geod ezijos labor atorija, komp iuterin÷ p rogr amin÷ įr anga, mikroskaič iuotuvai, indiv idualios užduotys, techninis reglamentas, literat ūra.

24.1. Koordinačių transformavimas Geodezinių ir kartogr afinių darbų p raktikoje dažnai tenka naudoti įv airias koordinačių sistemas, kurias reikia p aversti (transformuoti) į vieną kurią nors, naudojamą būtent duot ąjam uždaviniui sp ręsti. Naudojant GeoMap p rogramin ę įran gą, galima atlikti koordin ačių transformavimą iš vietinių sistemų į LKS -94 ir atvirkš čiai, transformavimą tarp valsty binių LKS 94, 1942, 1963 koordinačių sistemų – tiek tarp p lokštumos stačiakamp ių, tiek tarp geodezinių (geogr afinių) koordinač ių. Dideliu tikslumu koordinat ÷s gali būti transformuojamos p agal Micro Station programin÷s įran gos koordina čių transformav imo p rogr amą, leidžianči ą transformuoti UTM (x, y ) LKS-94 ( x, y ), 1942 m (x, y ), WGS-84 (B, L), GRS-80 (B, L), Krasovskio (B, L) koordinates, kiekvieną koordinačių sistemą į bet kuri ą iš jų. Skai čiuojant geodezinių koordinačių B ir L reikšmes, jos gaunamos ne mažesniu, kaip 0 º,000 000 000 001 tikslumu, o x ir y reikšm÷s – 0,001 m tikslumu. Tiesinį koordinač ių transformavimą galima atlikti mikroskaič iuotuvu Casio 4500 Fx, kuriame įvesta ši transformavimo programa. Reikia tur÷ti dviejų taškų dviejų koord inačių sistemų stačiakamp es p lokštumos koordinates, o koordinates taškų, esančių ties÷je tarp šių dviejų žinomų taškų, reikia žinoti tik vienos koordinačių sistemos, o į kit ą – jos y ra p erskaičiuojamos. 241

24.1.1. Transformavimas GeoMap programine įranga Pagaj GeoMap T ransformavimo modu lį galima transformuoti objektus, koordinates, koordinates iš tekstinio failo tarp įvairių koordina čių sistemų, taip pat transformuoti objektus p agal ry šio taškus. Lietuvoje n÷ra p atvirtint ų transformavimo koeficient ų iš vietinių sistemų, tod÷l taikant Transformavimo modul į, naudo jami įv airių n audotojų pateikti koeficientai. Rezultatai ne visada y ra patikimi, tod÷l transformuotus duomenis visada reikia p aly ginti su patikimais šaltiniais. Transformavimo įrankius galima parinkti iškvietus įrankių juostą Transformavimas (24.1 p av., a): Sp ustel÷jus klaviš ą Transformavimas, p asirodo langas Transformavimas (24.1. p av., b). Srity je Sistema iš kurios transformuoti eilut ÷je Sistemos tipas reikia p arinkti koordinačių sistemą, iš kurios transformuosime. Srity je Sistema į kurią transformuoti eilut ÷je Sistemos tipas reikia p arinkti koordinačių sistemą, į kurią transformuosime. Jei vienoje ar kitoje srity je parenkama vietin÷ koordina čių sistema, eilut ÷je Apskritis reikia nurodyti apskrit į, eilut ÷je Ra jonas reikia nurody ti rajoną, eilut ÷je Vietov÷ – vietov÷s p avadinimą.

a)

b)

24.1. pav. Transformavimo įrankio parinkimas

242

Jei p arinkta 1942 m. ar 1963 m. koordinačių sistemos, reikia nurody ti zonos numerį p agal 6° ar 3° tarptautinį suskaldy mą. Eilut ÷je Duomenų tikslumas galima p arinkti duomenų ir rezultat ų tikslumą (kiek skaič ių p o kablelio). Jei reikia, transformuojami br÷žinio objektai – reikia įjun gti skiltį Objektų transformavimas (24.2. p av.). Šioje srity je, sustel÷jus klav iš ą Žym ÷ti objektus, pažy mimi objektai, kurie bus transformuojami. Pažy m÷jus objektus reikia sp ustel÷ti ENTER arba dešin į p el÷s klaviš ą. Atlikus šiuos veiksmus, eilut ÷je bus nurody ta Pažym ÷tų objektų kiekis. Jei norima, kad objektai likt ų nep asukti, galima p ažy m÷ti varnele Nekeisti objektų pasukimo kampo, jeigu jis ly gus nuliui.

24.2. pav. Objektų transformavimas

Jei reik ia transformuoti vieno taško koordinates , įjungiama skiltis Koordinat÷s transformavimas (24.3. p av., a).

b)

c)

a)

24.3. pav. Koordinat÷s transformavimas

Eilut ÷je X įvedamos taško abscis ÷ (x), o eilut ÷je Y – oordinat ÷ (y ). Pele taip p at galima p arinkti transformuojamą tašką. Tam reikia sp ragtel ÷ti p el÷s klaviš ą (24.3. p av., b). Transformuotas koordinates galima įrašy ti į failą, p ažy m÷jus varnele Rezultatus rašyti į failą ir sp ustel÷jus klaviš ą (24.3. pav., c) šalia eilut ÷s Rezultatų failas. Čia nurodomas failas į kurį norima įr ašyti transformavimo rezultatus (24.3. pav., a). Jei rezultatas rašomas į failą, eilut ÷je Nr. reikia p arinkti ir nurodyti transformuojamo taško numerį (24.3. p av., a) . 243

Sp ustel÷jus klaviš ą Įrašyti į lentelę cen tro koordinatę (24.3. p av., a), transformuoto taško koordinat ę galima įr ašy ti į kadastrinių matavimų lentel ÷s, centro koordinat ÷s įraš ą.

b)

c)

a)

24.4. pav. Failo transformavimas

Jei reikia transformuoti koordinačių f ail ą, įjun giama skiltis Failo transformavimas (24.4. p av., a). Sp ustel÷jus klaviš ą (24.4. p av., b) eilut ÷je Duomenų failas, p arenkamas taškų duomenų failas. Sp ustel÷jus klaviš ą (24.4. pav., c), eilut ÷je Rezultatų fa ilas, p arenkamas failas, kuriame bus saugomas rezultatas. DUOM ENŲ FAILO STRUKT Ū RA Duomenų failas susideda iš tokių laukų: taško numerio, X koordinat÷s ir Y koordinat÷s. Laukai vienas nuo kito atskiriami tarp u. Kiekvienas taškas ap rašomas naujoje eilut÷je. Duomenų failo p avyzdy s: 1 133.12 4567.321 2 145.045 46548.321 3 5666.1235 4598.2344641 REZULTATŲ FAILO STRUKTŪRA Rezultat ų failas susideda iš tokių laukų: taško numeris, taško X koordinat÷ prieš transformavimą, taško Y koordinat÷ prieš transformavimą, taško X koordinat÷ transformavimus, taško Y koordinat÷ transformavimus, sistema iš kurios transformuota –> sistema į kurią transformuota. Rezultat ų failo p avyzdys: Nr=1 X=133,12 Y=4567,32 X1=6134058,43 Y1=340220,13 S istema: Šilut÷s rajonas Grabupiai vietov ÷ -> LKS-94 Nr=2 X=145,04 Y=46548,32 X1=6127993,59 Y1=381763,78 S istema: Šilut÷s rajonas Grabupiai vietov ÷ -> LKS-94 Nr=3 X=5666,12 Y=4598,23 X1=6139529,09 Y1=341051,61 S istema: Šilut÷s rajonas Grabupiai vietov ÷ -> LKS-94 Jei norima transformuoti br÷žinio objektą iš vienos koordinačių sistemos į k it ą naudojant ryšio taškus, Transformavimo įrankių juostoje sp ustel÷jamas klav išas Transformavimas pagal ryšio taškus (24.5. pav., a) ir atsiranda langas (24.5. p av., b). Eilut ÷je Taškų grup÷s pavadinimas galima p arinkti taškų grup ÷s p avadinimą, s ąraše y ra vis ų kada nors sukurt ų, taškų grupių p avadinimai.

244

a)

b)

24.5. pav. Transformavimas pagal ryšio taškus

Srity je Ryšio taškai ap rašomi transformavimo taškai:
stulp ely je Taško Nr. nurodomas transformuojamo taško numeris;
stulp ely je X koordinat÷ nurodoma ry šio taško abscis ÷ (x) p radin÷je sistemoje;
stulp ely je Y koordinat÷ nurodoma ry šio taško ordinat ÷ (y ) p radin÷je sistemoje;
stulp ely je X koordinat÷ kitoje sistemoje nurodoma ryšio taško abscis ÷ (x) sistemoje, į kurią transformuojami objektai;
stulp ely je Y koordinat÷ kitoje sistemoje nurodoma ryšio taško ordinat ÷ (y ) sistemoje, į kurią transformuojami objektai;
stulp ely je Grup÷ nurodoma taškų grup ÷, kuriai p riklauso ap rašomas taškas. Šiame lauke grup ę galima p asirinkti iš jau sukurt ų arba įrašyti naują grup ÷s vardą;
stulp ely je Naudoti perstūmime? varnel÷ turi būti p ažy m÷ta, kai aprašyt ą tašką reikia naudoti transformuojant objekt ą. Jei varnel÷ nep ažym÷ta, taškas nebus naudojamas transformuojant objekt ą. Sp ustel÷jus klaviš ą Transformuoti, p rograma p rašo p arinkti transformavimo tip ą. Jeigu p arinksime Tiesioginį transformavimo tip ą, objektai bus transformuojami iš dabartin÷s koordinačių sistemos į n aują, jeigu p arinksime Atvirkštinį – objektai bus transformuojami į p radinę koordinačių sistemą. Pasirinkus transformavimo tip ą p rograma p rašo pažym ÷ti objektus, kuriuos reikia transformuoti. Pasirinkę norimus objektus spustel÷kime ENTER ir transformavimas bus įvy kdy tas. Pagrind inius veiksmus transformavimo p agal ry šio taškus lange galima atlikti ir su meniu juostoje esančiais įrankiais: – išsaugo p akeitimus, padary tus taškų lentel÷je; – įterp ia naują eilut ę s ąrašo p abaigo je;

245

– ištrina p ažy m÷tas eilutes; – nukopijuoja pažy m÷tas taškų eilutes; – įterp ia nukopijuotas taškų eilutes; – naikina p asirinkt ą taškų grupę. – sukuria taškų grup ę, atsiradusiame dialo go lan ge, įveskite naujos grup ÷s pavadinimą (24.6. p av.): –

24.6. pav. Naujos grup÷s pavadinimas

Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duota: Taškų LKS-94 koordina čių sistemos p lokštumos stačiakamp ÷s koordinat ÷s (24.2 lentel ÷) Reikia: 1. Apskaičiuoti individu alius duomen is: iš kiekvieno taško ordinat ÷s atimti n1 , 0n (m), čia n1 y ra grup ÷s numeris, n – studento eil÷s numeris žurnale. Pavy zdžiui: kai n1 = 1, n = 11, ordinat÷s reikšm÷ bus 584648,75 – 1,11 = 5484647,64. Skaičiavimus atlikti Microsoft office Excel p rogramine įran ga; 2. Naudojant GeoMap p rogramin ę įran gą p akloti taškus p agal koordinates; 3. Atlikti objekt ų transformavimą iš LKS-94 koord ina čių sistemos į 1942 m. sistemos p lokštumos stačiakamp es koordin ates; 4. Trasformuoti, įved ant koordin ates p ele, įvedant koordinates r anka ir transformuojant vis ą failą; 5. Kiekvieną transformavimo rezultat ą išsp ausdinti, taip pat p ateikti skaitmeninę laik meną; 6. Naudojant GeoMap p ro graminę įran gą, ant laisv ai p asirinktos linijos laisvai p asirinkt ų taškų (ne mažiau kaip keturių) nustatyti LKS-94 plokštumos stačiakamp es koordinates; 7. Naudojant laisv ai p asirinktos linijos galin ių taškų LKS-94 ir 1942 m. plokštumos stačiakamp es koordin ates, p erskaičiuoti keturių p asirinkt ų taškų 1942 m. koord inačių sistemos p lokštumos stačiakamp es koordinates į LKS-94 plokštumos stačiakamp es

246

koordinates, naudojant mikroskai čiuotuvą Casio 4500 Fx. Rezultatus p ateikti lentel÷je (24.1 lentel÷); 8. Aiškinamajame rašte ap rašy ti ir p agrįsti visus darbų procesus, p adaryti išvadas. Taško pavadinima s 1

Pradiniai

Skai čiuoja mieji

Taško numeris

24.1. lentel ÷ Koordinačių transformavimas mikrokalkuliatoriumi Plokštumos stačiakamp÷s koo rdinat÷s LKS-94 koordinačių sistema 1942 m. koordinačių sistema x y x y

2

3

4

5

6

x x x x x x x x x

x x x x x x x x x

x x x x x x x x x

x x ? ? ? ? ? ? ?

x x ? ? ? ? ? ? ?

Pradiniai rink iniai 24.2. lentel ÷

Taškų koordinat÷s Taško numeris

Plokštumos stačiakamp÷s koo rdinat÷s x (m)

1

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18.

y (m)

2

3

6014592,16 6014288,54 6014561,10 6014564,24 6014414.53 6014411,10 6014282,77 6014339,49 6014569,00 6014549,39 6014388,82 6014340,51 6014514,21 6014390,67 6014282,77 6014551,72 6014551,72 6014457,53

584648,75 585036,61 584500,05 584632,53 584648,91 584503,62 584506,67 584657,12 584834,12 584899,43 584901,01 584901,48 585016,62 584979,53 584947,14 584526,50 584566,50 584512,31

247

24.2. lentel ÷s t ęsinys 1

19. 20. 21. 22. 23.

2

3

6014457,53 6014448,74 6014437,32 6014480,70 6014509,45

584574,54 584937,80 584976,13 584956,92 584965,50

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija. Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidykla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija. Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys. Kaunas: Techno lo gija. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas, (2000) Vilnius.: Valsty bin÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: Technik a. Step anavičien ÷ J., Tumelien ÷ E., Zigmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: Bысшая школа.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt. 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kokie y ra koordinačių transformavimo GeoMap p rogramine įran ga būdai? 2. Kokia dar p rogramin÷ įran ga naudo jama koordinat ÷ms transformuoti? 3. Koks y ra tiesinis transformavimo būdas?

248

25. Požeminių komunikacijų šulinių kortelių sudarymas Įžanga Požeminių komunikacijų tinklas tankiausias urbanizuotose teritorijose, kuriose vy kdomi ir kit ų statinių p rojektavimas bei staty bos, tod÷l p ožeminių komunikacijų p aženklinimas, jų išp ildomosios nuotraukos, šulinių kortelių sudary mas, kadastro duomeny s, ap skaita y ra labai svarbūs ne tik d÷l p ačių komunikacijų, bet ir d÷l k it ų atliekamų d arbų. Praktinio darbo metu studentai susip ažins ir savarankiškai sudary s šulinių korteles. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb÷jimus:
įgy tas geodezijos, informatikos ir kitas žinias pritaiky ti inžinerin÷s geodezijos praktiniams uždaviniams sp ręsti;
mok÷ti orientuotis įvairiuose geodeziniuose d arbuose, atliekamuose d÷l p ožeminių komunikacijų;
geb ÷ti savarankiškai sudary ti šulinių korteles;
geb ÷ti šulinių kortel÷ ms sudaryti p anaudoti reikiamas p rogramines įran gas. Nor÷dami š į darbą atlikti studentai turi būti išklaus ę geodezijos ir kitus daly kus bei atlikę moky mo p rogramoje numatytas mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai: geod ezijos laboratorija, komp iuterin÷s p rogramin ÷s įran gos, mikrokalku liatoriai, indiv idualios užduotys, techniniai reglamentai, literat ūra.

25.1. Požemin÷s komunik acijos 25.1.1. Bendrosios žinios apie požemines komunikacijas Užstatytose teritorijose ir pramonin÷se aikštel÷se p ap rastai y ra įrengta daug p ožeminių komunikacijų ir specialių jo ms priklausančių statinių. Požemin÷m komunikacijo m ženklinti, jų išp ildomosioms nuotraukoms, šulinių kortel ÷ms sudary ti, kadastro duomenims surinkti y ra atliekami klasik iniais geodeziniais metodais, naudojant teodolitus, nivelyrus ir naujausius elektroninius tacheometrus, GPS prietaisus ir lazerinius prietaisus. Požemin÷ms komunik acijoms p riskiriami tokie grunte išd÷styti objektai, kaip vamzdynai, kabelio tinklai, kolektoriai. Vamzdynai – tai vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio, šilumos, vandens nutekamieji, drenažiniai, naftotiekio ir dujotiekio tinklai ir k.t., skirti įvairiai įr angai ar p rek÷m bei kitam turiniui transp ortuoti vamzdžiais. Kabelio tinklais p erduodama elektros energija. Jie skirstomi p agal įtampą ir p agal p askirt į: aukštos įtamp os, elektrifikuoto transp orto, gatvių ap švietimo tinklai; silp nos srov÷s tinklai (telefonas, radijas, televizija). Kabelio tinklai – tai iki 1 m gy lio išd÷sty ti kabeliai, paskirstymo d÷ž ÷s, transformatoriai. Kolektoriai – tai ap skrito arba stačiakamp io skerspjūvio ir p aly ginti didelių matmenų (nuo 2 1,8 iki 3,0 m ) p ožeminiai statiniai. Juose kartu nutiesti įvairios p askirties vamzdy nai ir kabeliai. 249

Vandentiekis ap rūp ina geriamojo, ūkinio, pramoninio ir gaisro gesinimo vandens r eikmes ir sudarytas iš vandentiekio stočių ir vandens skirsty mo tinklų. Pastarieji skirstomi į magistralinį tinklą (vamzdžių skersmuo 400–900 mm), kuris ap rūp ina vandeniu ištisus rajonus ir atsišakojančius nuo magistralinių – skirstomuosius tinklus, teikiančius v andenį namams ir p ramon÷s įmon÷ms. Šio tinklo vamzdžių skersmuo 200–400 mm, o įvadai į namus – 50 mm. Vandentiek io tinklo darbui valdy ti jame įren gta įvairi armat ūra – sklend÷s, ventiliai, kranai ir kt. Prieigai p rie ar mat ūros įrengiami šulin iai. Kanalizacija užtikrina nutekamojo ir užteršto vandens p ašalinimą į v andens valymo įren gimus ir toliau – į artimiausius vandens telkinius. Kanalizacijos tinklas sudarytas iš ketaus ir betoninių vamzdžių, ap žiūros ir kritimo šulinių, p erp ump avimo stočių žemoms užstatymo teritorijoms ir kit ų statinių. Vamzdžių skersmuo kinta nuo 150 iki 400 mm. Vandens nutek ÷jimo įren giniais p ašalinami lietaus, sniego tirp smo vandeny s ir s ąly giškai švarūs (gatvių p lovimo ir laistymo) vandeny s. Vandens nutek÷jimo įren gin iai susideda iš vamzdžių, vandens p ri÷mimo ir vand ens slenks čio šulin ių, p ralaidų į v andens telkinius ir griovius. Prie v andens nutek÷jimo šulinių gali būti p rijungti n amų v andens nuotekų vamzdžiai. Vandens nutek÷jimo tinklui naudo jami asbesto-cementiniai ir betoniniai vamzdžiai, (skersmuo iki 3,5 m.) Drenažas naudojamas gruntiniam vandeniui surinkti ir p ašalinti. Jis susideda iš p erforuot ų betoninių, keraminių, asbesto-cementinių iki 200 mm skersmens vamzdžių. Dujotiekis skirtas dujom transp ortuoti. Dujotiekio tinklai skirstomi į magistralinius (p lieninių vamzdžių skersmuo iki 1600 mm) ir skirstomuosius. Nuo stočių ir dujų saugyklų dujotiekis magistral÷mis eina į staty bų zonas. Ten nuo jų rengiami įvadai į namus ir statinius. Šių tinklų įžeminimo lygis nuo 0,8 iki 1,2 m. Dujotiekio tinkle įrengiami uždary mo kranai-ventiliai, kondensato rinktuvai, uostymo vamzdeliai, sl÷ gio reguliatoriai ir kt. Šilumos tinklai ap rūp ina šiluma ir k arštu vandeniu gyvenamuosius, visuomenin ius ir p ramon÷s pastatus. Šilumos tinklai skirstomi į vietinius (nuo atskirų katilin ių) ir centralizuotus (nuo šiluminių elektros stočių), vandens ir garo tinklus. Šiluma teikiama tiesioginio p adavimo vamzdžiais (temp erat ūra 120–150°C) ir sugrąžinama į šilumos šaltinį gr įžtamaisiais vamzdžiais (temp erat ūra 40–70°C). Šilumos tinklai sudaryti iš metalin ių izoliuot ų vamzdžių, užsklandų išd÷sty t ų kamerose, oro ir nuleidžiamųjų ventilių, kond ensacin ių įr en gimų kompensatorių. Vamzdžių skersmuo siekia 400 mm. Po žeme vamzdžiai klojami į gelžbetonio lovius, o esant masiniam ir tankiam staty bų tinklui – tiesiog p er p astat ų rūsius.

25.1.2. Geodeziniai darbai ženklinant (nužymint) ir klojant požemines komunikacijas Labiausiai p ap lit ęs atvirasis p ožeminių komunikacijų klojimo būdas, kai komunikacijos klojamos į tranš ÷jas. Žy m÷jimo darb ai įr engiant tranš ÷jas p radedami nuo trasos ašies ir jai būd in gų taškų (šulinių centrų, p os ūkio kamp ų, tarp inių krypties atkarp ų taškų ir kt.) ženklinimo vietov÷je. Šių d arbų išeities dokumentai y ra trasos p rojektinis p lanas ir p rofilis, kurių p agrindu sudaromas žy m÷jimo br÷žiny s. Šiame br÷žiny je nurodomi: komunikacijos nužy mimos dalies p ad÷tis, geodezinio p agrindo ir vietov÷s taškai, kurie gali būti p anaudojami nužy m÷jimui, atstumai tarp trasai būdingų taškų ir visi jų linijinių ir k amp inių pririšimų duomeny s. Panaudojant žy m÷jimo br÷žinio duomenis p ap ras čiausiais geodeziniais metodais (p oliniu, koordinačių, statmenų, linijin÷s sank irtos ir kt.), būdingų trasos taškų p ad÷ty s p aženklinamos 250

vietov÷je. Jeigu išilgai trasos n÷ra geod ezinio p agrindo ir vietov÷s atsp aros taškų arba jų y ra labai mažai, trasa nužy mima nuo teodolitinio ÷jimo taškų. Toks ÷jimas sudaromas sp ecialiai šalia trasos, atsižvelgiant į būsimų žy m÷jimo darbų p atogum ą. Nuo geod ezinio p agrindo taškų nužymimi tik trasos p osūkio kamp ai, visi kiti taškai randami krypties ruožuose atidedant atitinkamus p rojektinius atstumus. Pos ūkio kamp o krypty s nustatomos teodolitu, atstumai atidedami matavimo juosta arba toliamačiu. Nužy mint kelias, šalia viena kitos einančias komunik acijas (lygiagr et ūs kabelio laidai), vietov÷je p aženklinamos dviejų kraštinių p ad÷tys. Prieš atliekant žem÷s darbus, komunikacijos trasa užtvirtinama kuoleliais kas 5–20 m. Kartu nužy mimos ir tranš ÷jos ribos. Tranš ÷jos kasimo žem÷s darbų eigoje visi trasos ašies užtvirtinimo ženklai bus sunaikinti. Tod÷l, kad p askui jie būt ų atstatyti, ženklai užtvirtinami linijine s ąsaja arba kry ptimis p rie vietinių objekt ų esan čių už žem÷s darbų zonos ribų. Klojant savaimin io nuot ÷kio požeminius tinklus, ženklams atstaty ti p adeda aptvaras, kuris įrengiamas trasos galuose ir p os ūkio taškuose. Aptvaro lentoje nužy mima tranš ÷jos ašis, o esant reikalui – tranš ÷jos krašt ų ir šulinio iškasos ašy s, užrašomas šulinio numeris, p iketažas, klojamų vamzdžių skersmuo. Jei duotajame šuliny je keičiasi vamzdžių skersmuo, trup menos p avidalu rašomi dviejų skersmenų matmeny s – skaitikly je mažesnis, o vard iklyje d idesnis. Kasant tranš ÷ją, būtina jos du gną išvaly ti iki p rojektin÷s altitud÷s. Šis darbas dažniausia atliekamas vizavimo gairių būdu , kurio esm÷ tokia: ap tvaro lentoje p ritvirtinamos atsp aros gairel÷s taip , kad per jų viršutinę briauną einanti p lokštuma būt ų lygiagret ÷ su projektuojamu tranš ÷jos dugnu (išlaiky t ų projektinį nuolydį). Tranš ÷jos dugno p ad÷tis nustatoma su ÷jimo gaire, kurios viršutin÷ briauna (iš akies) turi užimti p ad÷t į vienoje p lokštumoje su vizavimo p lokštuma, einančia p er dviejų gr etimų gairelių viršutines briaunas. öjimo gair ÷s p agrindas rodys tranš÷jos dugno p rojektinę altitudę. Parinkus p atogų vizavimo gair ÷s ilgį (kaip įp rasta, 2,5; 3,0; 4,0 m), skaičiuojamas atsp aros vizavimo gairelių aukštis ha p ap tvaro lentos viršutin÷s briaunos atžvilgiu. Ap tvaro lent ų viršutin÷s briaunos altitud÷s H ap randamos sudarant išilgai trasos nively rinį ÷jimą. Jeigu iš p asirinkto ap ÷jimo gair ÷s aukščio atimsime altitud÷s H a p ir tranš ÷jos dugno p rojektin÷s altitud÷s H pr skirtumą, gausime atsparos vizavimo gairelių aukšt į kiekviename iš ap tvarų: hap=l–( Hap–H pr), (25.1.) Ap ÷jimo gairę kas 3–4 m p erkeldami išilgai tranš ÷jos, nustatome p rojektines altitudes, p agal kur ias galutinai išvalomas tranš ÷jos du gnas. Analo gišku būdu vizavimo gairių metodas taikomas ir klojant vamzdžius, skiriasi tuo, kad statant ap ÷jimo gaires ant vamzdžių, gair ių ilgis sumažinamas vamzdžių išorinio skersmens dy džiu. Vizavimo gairių metodu galima nustaty ti p rojektines altit udes su 2 – 3 cm p aklaida. Šis būdas negali užtikrinti reikalaujamo p rojektinių altitudžių nustaty mo tikslumo, jei nuoly džiai mažesni kaip 0,003. Šiuo atveju visi vamzdžių klojimo ir šulinių įren gimo darbai vy kdomi nively ru. Nively ru tikrinamas kiekv ieno vamzdžio įklojimas. Nustatomos šulinių latako ir v iršaus altitudes, atsižvelgiant į šulinio d angčio v iršaus pad÷t į p rojektin÷s altitud÷s aukšty je. Vamzdžių p lanin÷ pad÷tis nustatoma p agal įtempt ą svambalą, kuris p erslenkamas viela, įtemp ta tarp dviejų atitvarų centrų. Vamzdy nų klojimo metu p anaudojami ir lazeriniai p rietaisai (vizyrai, teodolitai, nively rai). Šiais p rietaisais duotojo nuoly džio liniją galima nustatyti lazerinio sp indulio pluoštu. Pagal liniją jau galima nustatyti tranš÷jos aš į, jos gylį, vamzdžiai klojami ir lazeriniais p rietaisais. Kasant

251

tranš÷jas, naudojamos sp ecialios lazerin ÷s sistemos, kurių sud÷tyje y ra lazeriniai v izy rai, štatyvai, (leidžianty s keisti lazerio sp indulio p luošto aukšt į nuo 30 iki 200 cm), taip p at savaiminio centravimo p agal vamzdyno ašį kontrolin÷s mark÷s. Lazerinių p rietais ų naudojimas yp ač veiksmin gas klo jant didelio skersmens (800–1500 mm) sav aiminio nuot÷kio vamzdy nus. Požeminių komunikacijų įv adai į p astat ą nužy mimi nuo įvado ašių. Įvado vieta p ažy mima p astato išorin÷je pus ÷je, o nuo artimiausio šulinio nužymima įvado trasa. Savaimin io nuot ÷kio komunikacijose nurodoma šulinio latako altitud÷ ir angos ap ačios altitud÷. Gaunamas p rojektinis nuoly dis. Pramonin÷se aikštel÷se cecho vidaus komunikacijos, p aprastai įrengiamos baigus p amat ų statybą. Tai leidžia vy kdy ti komunikacijų nužy m÷jimą ne tik nuo statinio ašių, bet ir nuo p amato briaunų bei užtvirtint ų jame atsp aros tinklo markių, kas gerok ai palen gvin a darbus.

25.1.3. Požeminių komunikacijų nuotrauka Požeminių komunikacijų nuotrauka atliekama sudarant sp ecializuotus p lanus, rodančius duotos teritorijos p ožeminio ūkio būklę. Šie p lanai reikalin gi komun ikacijų techniniam inventorizavimui eksp loatavimo metu ir p rojektiniams uždaviniams spręsti atliekant staty bos ir rekonstrukcijos darbus. Atsižvelgiant į p lanų p obūdį, užimtos teritorijos p obūdį ir tinklo išd÷stymo tankį, p ožeminių komunikacijų nuotrauka gali būti atliekama 1:500 – 1:5 000, o kai kuriais atvejais sud÷tingoms p ramoninių aikštelių vietoms – 1:200 masteliu. Pramonin÷se ir miest ų teritorijose p ožeminių tinklų nuotrauka, p aprastai daroma 1 :500 masteliu. Smu lkesnio mastelio p lanai naudojami tik kaip ap skaitos-informuojamojo p obūdžio dokumentai. Baigus geod ezin÷s nuotraukos lauko darbus, p er 5 darbo dienas naujai paklotos p ožemin÷s komunikacijos turi būti p ažy m÷tos 1:500 mastelio inžinerinio top ografinio p lano p lanšet ÷se arba p ap ildyta georef erencinių duo menų baz ÷ ir sudaroma galimy b÷ užsakovui pasinaudoti reikalin gais duomenimis tikrinant ar komunikacija p aklota p agal p rojektą. Vis ų rūšių komunikacijų nuotraukos tikslumo reikalavimai bev eik vienodi. Reikalavimai reglamentuojami valsty binių ar žiny binių institucijų, kurioms pagal įstaty mą priklauso tai daryti. Užstatytose teritorijose kai kurių linijų vidutin÷ kvadratin÷ tarpusavio pad÷ties ir p astato kontūro atžvilgiu p aklaida y ra 0,10–0,50 m. Neužstatytose teritorijose, kur p ožeminių komunikacijų tinklas retas, ši p aklaida gali siekti 0,5 m. Požemin ių komunik acijų vertikaliosios nuotraukos tikslumas p riklauso nuo reikalavimų, keliamų p rojektin÷ms altitud÷ms ir nuoly džiams. Savaimin io nuot ÷kio v amzdy nams gretimų šulinių latakų altitudžių leistina p aklaid a y ra ne didesn÷, kaip 5–10 mm, o nuokryp is nuo p rojektinių nuoly džių – iki 10–20 p rocent ų p aties nuoly džio dy džio. Tiksliai vietov÷je atpaž įstami geodezin÷s nuotraukos p ad÷ties elementai geod ezinio tinklo taškų atžvilgiu turi būti vaizduojami p lane 0,4 mm tikslumu, o kiti elementai – 0,7 mm. Tiksliai vietov÷je atpaž įstamų situacijos element ų tarp usavio p ad÷ties paklaida p lane turi būti ne didesn÷ kaip 0,7 mm. Požeminių komunikacijų nuotraukos p roces ą galima s ąlygiškai p askirstyti į du etap us: į p arengiamąjį ir p ačios nuotraukos. Parengiamajame etap e ap žiūrimi tinklai vietov÷je, renkami duomeny s ap ie klojinių ir šulin ių skai čių, v amzdžių skersmenį ir medžiagą, dujų tinklo sl÷ gį ir elektros tinklų įtamp ą. Visa tai turi būti parodyta p ožeminių komunikacijų p lane. Tame p ačiame

252

etape sudaromas planinis ir aukš čių geodezinis p agrindas, jeigu anksčiau jo nebuvo arb a n÷ra p akankamai tankus. Pati požeminių komunik acijų nuotrauka atliekama p rieš tai vietov÷je atradus visus komunikacijų elementus (nustačius jų pad÷t į). Elementarus atvejis – kai daroma baigiamoji p aklotos p ožemin÷s komunikacijos nuotrauka dar neužkasus tranš ÷jos, t. y . tuoj p at baigus kloti. Požeminių komunikacijos taškų nuotrauką darant visais būdais, būtinai atliekami atstumo tarp jų kontroliniai matavimai. Darant nuotrauką, tranš÷joje išd÷styti p ožeminių komunikacijų taškai į žem÷s p aviršių išvedami svamb alu. Eksp loatuojamiems tinklams, kai neturima jų išpildomosios dokumentacijos, naudojami sp ecialūs indukciniai p rietaisai – vamzdžių ir kabelių ieškik liai, kartais šurfų metodas, t. y . kasamos gilios skersin÷s tranš ÷jos – šurfai tokiu atstumu viena nuo kitos, kad būt ų galima gana p atikimai nustatyti vis ų reikalin gų ko munikacijų pad÷t į. Vy kdant užstatytos teritorijos nuotrauką, vis ų p ožeminių komun ikacijų rūšių ir jų statinių p lanin÷ p ad÷tis nustatoma nuo geodezinių tinklų taškų ir kap italinių pastat ų, nuolatinių rep erių taškų. Neužstatytoje teritorijose – nuo geodezinio p agrindo taškų. Horizontalioji nuotrauka nuo geodezinio tinklo taškų daroma visais žinomais būdais: linijinių, k amp inių ir s ąvarų sankirt ų, p oliniu, statmenuoju ir kitais būdais. Nuo kap italinių p astat ų – linijin÷s sankirtos, statmenuoju ir s ąvarų būdais. Atliekant šulinių (šurfų) tyrin÷jimus, [12] nustatomas vamzdžių skersmuo ir medžiaga, kanalų medžiagos tip as, kabelių skaičius (taip pat kabelin÷je kanalizacijoje vamzdžių skaič ius), savitak÷s kanalizacijos tek÷jimo kry ptis, krypty s į gretimus šulinius (kamer as) ir įvadus į statinius, sudaroma schema. 1:500 mastelio inžinerin ių statinių planuose šulinių (kamerų) gabaritai vaizduojami p lano 2 mastely je, jeigu šulinio (kameros) p lotas nat ūroje ne mažesnis kaip 4 m , ir 1:1000 mastelio 2 p lanuose – 9 m . Nurody tų matmenų šuliniuose (kamerose) inžiner inių statinių p lanin÷ p ad÷tis nustatoma šulinio angos p rojekcijos atžvilgiu. 1:2 000 ir 1:5 000 mastelio nuotraukose šulinių (kamerų) gabaritai nematuojami, juose inžinerinių statinių p lanin÷ p ad÷tis nenustatoma. Pagal technin÷ je užduoty je pateiktus p ap ildomus reikalavimus išsamiai ty rin÷jant šulinius, dar yra:
matuojami šulinių (kamerų) ir kanalų gabaritai ir nustatoma jų medžiaga;
matuojami v amzdy nų ir jų fasoninių dalių konstrukty viniai elementai;
nustatoma įvadų ir išvesčių tarpusavio p ad÷tis;
pagal p agr indinius šių įren gimų p jūvius sudaromi eskizai. Išves čių iš žem÷s paviršiaus, p os ūkio kamp ų ir kit ų inžinerinių statinių koordinavimas atliekamas pagal specialią užduot į. Niveliav imu nustatoma šulinio an gos dangčio metalinio žiedo ir žem÷s p aviršiaus prie šulinio aukštis, taip p at nustatoma šuliny je esančių v amzdžių, kabelių, kanalų aukštis (matavimais nuo šulinio angos žiedo 1 cm tikslumu). Atsižvelgiant į inžinerinių statinių gausumą leidžiama top ografinius p lanus sudary ti sutapatinant viename top ografinio p lano lap e situacij ą, reljefą b ei inžiner inius statinius arba sudaryti atskirus – situacijos ir reljefo planus, suvestinius inžinerin ių statinių p lanus, atskirus inžinerinių statinių p lanus ir kt. Atlikus inžinerinių statinių nuotrauką, p arengiama matavimų by la, kurioje ko mp lektuojami: 253







šuliniu, šurfų ir detalaus inžinerinių statinių tyrin÷jimo žurnalai; technines niveliacijos žurnalai; inžinerinių statinių nuotraukos abrisai; inžinerinių statinių p lanų, suderint ų su juos eksploatuojančiomis or ganizacijo mis, kop ija;
išsamiai ty rin÷t ų atramų ir šulinių eskizai. By la saugoma geodezinių darbų r an govo archy ve. Darbų p rogramą der inusiam sav ivaldy bes mero į galiotam sav ivaldy b÷s p adaliniui p erduodama:
inžinerinių statinių p lano originalas su formuliaru ;
šulinių inventorizacijos kortel÷s.

25.1.4. Lauko van dentiekio ar lauko nuotakyno kadastro duomenų rengimas [14] Vandentiek io ar nuotaky no kadastro duomeny s nustatomi p agal kadastrinius matavimus arba analitiškai, naudo jantis:
geod ezine, top ografine ir GI S duomenų b azių informacija;
vietovių ortofotografiniais žem÷lap iais;
top ografiniais p lanais;
kontrolin÷mis ar išp ildomosiomis nuotraukomis (jų kop ijomis) M 1:500 – 1:2 000;
kit ų teritorijų top ografiniais p lanais, kontrolin÷mis ar išp ildomosiomis nuotraukomis (jų kop ijomis) M 1:500 – 1:5 000;
apskaitomų objekt ų šuliniam ir vamzdžiam ap rašyti (vamzdžių medžiaga, skersmuo, pavadinimas, numer acija, eksp loatacijos p radžios metai);
vandentiekio ar nuotakyno tinklų graf inių duomenų bazių duomeny s. Kadastro matavimai atliekami tada, kai n÷ra vand entiekio ar nuotaky no top ografinių p lanų bei kitos geod ezin÷s ir topografin÷s medžiagos arba šioje medžiagoje nep ažy m÷ti ar pažy m÷ti ne visi šuliniai ir arba ši medžiaga senesn÷ nei vienų met ų. Kadastro matavimai atliek ami susiejant šiuos matavimus su valsty biniu geodeziniu tinklu. Jei topografiniai p lanai bei kita geodezin÷ ir top ografin÷ medžiaga atnaujinta mažiau nei p rieš metus, vandentiekio ar nuotaky no šuliniai ap žiūrimi, apžiūros duomeny s sulyginami su turima geodezine ar topografin e medžiaga. Jei ap žiūros duomenys nesutamp a su turima geodezine ar top ografine medžiaga, k adastro duomeny s nustatomi atliekant kadastro matavimus. Vandentiek io ar nuotaky no kadastro duomenų nustaty mo metu:
tyrin÷jami surinkti top ografiniai p lanai, ortofotografiniai žem÷ lap iai ir k ita geodezin÷ ir top ografin÷ medžiaga, šulinių kortel÷s bei ap skaitomų objektų technin÷ dokumentacija (staty bos metai, vamzdžių medžiaga, skersmuo, vieta, p os ūkio taškai, grunto charakteristika), kuri naudojama nustatant vandentiekio ar nuotaky no kadastro duomenis;
nustatomos šulinių dangčių centro bei trasos p os ūkio taškų koordinat ÷s, atliekant kadastro matavimus – 10 cm tikslumu, graf iškai – 0,5 mm p lano tikslumu;
nustatoma 1 cm tikslumu vertikalioji šulinio ir į šulinį įeinan čių arba išeinanč ių vamzdžių (nuotaky no – vamzdžio latako), kit ų vamzdžių – viršaus pad÷tis (gy lis), kur i nustatoma nuo šulinio viršaus;

254




nustatoma 1 cm tikslumu, jei tai numaty ta darbų sutarty je, šulinio dangčio, du gno ir į šulinį įeinamų jų arba išein amųjų v amzdžių (nuotaky no – vamzdžio latako), kit ų vamzdžių viršaus altitud÷;
pagal šulinių inv entorizacijų korteles, top ografinius p lanus bei kit ą geodezinę ir top ografinę medžiagą. nustatomi vandentiekio ar nuotaky no šulinių tip ai, jų numeriai, įeinamųjų arba išeinamųjų v amzdžių skaičius, skersmuo bei medžiaga, ilgis, p lotis ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašy ti į Nekilnojamo jo turto kadastrą;
iš užsakovo p ateikt ų ar vy kdytojo surinkt ų dokument ų nustatomas vandentiekio ar nuotaky no adresas, eksploatacijos p radžios metai. Tais atvejais, kai v andentiekio arba nuotaky no šuliniai n ebuvo užfiksuoti top ografiniuose p lanuose bei kitoje geodezin÷ je ir top ografin ÷je medžiagoje arba ši medžiaga sen esn÷ nei vienų met ų, šulinių kadastro duomeny s nustatomi vietoje. Nustačius vandentiekio ar nuotakyno kadastro duomenis, rengiami jų išd÷stymo p lanai sp ausdinta ir skaitmenine forma, trasos numeruojamos išd÷sty mo p lanuose p agal būd ingus taškus: nuo šulinio iki kito šulinio. Išd÷stymo p lanuose turi būti p ažy m÷ta:
miesto gyvenamųjų v ietovių ribos;
vandentiekio ar nuotakyno objekt ų ribos;
šuliniai ir jų numeriai;
vamzdžių skersmuo ir trasos ilgis;
gatv÷s ir jų p avadin imai. Išd÷sty mo p lanai rengiami 1:500 – 1:2 000 mastelio, atsižvelgiant į p lanų detalumą, dydį, šulinių koordina čių nustaty mo tikslumą. Išd÷stymo p lano informacija skaitmenine forma išreiškiama valsty bin÷je koordinačių sistemoje, geo graf iškai susietais geoob jektais, kurie gali būti vaizduojami taškais, lin ijomis, vektoriais ir p lotais. Atsižvelgiant į mastelį, geoob jektai koduojami pagal Integruotos georeferen cines sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacijos reik alav imus.

25.1.5. Šulinių kortelių sudarym as, naudojant GeoMap program inę įrangą [16] Naudojant GeoM ap programinę įrangą galima:
sukurti šulinio kortelę;
kortelę redaguoti;
nustatyti informacij ą apie šulinius;
eksp ortuoti šulinių ap rašy mus į Excel;
sukurti nuoly džio anotacijas;
sukurti šulinio pririšimo anotacijas. Pagal šulin ių kortelių modulį, galima užp ildy ti br÷žiny je esančių šulin ių atributinę informaciją, iš informacijos sukurti ir užp ildyti šulinio kortel÷s formą ir šią informaciją eksportuoti į Požeminių komunikacijų įrenginių aprašymą Excel dokumente. Patogūs duomenų p ildy mo dialogai leidžia įvesti ir redaguoti įvest ą informaciją, taip p at atlikti įvairius skai čiav imus tarp pamatuoto šulinio dangčio, du gno ir vamzdžių. Nuolydžio skaičiav imo funkcija leidžia suskaičiuoti v amzdžio nuoly dį ir atstumą tarp šulinių. 255

Šulin io p ririšimo komanda leidžia sukurti atstumo tarp p ririšimo taškų tekst ą Layout erdv÷je, kurioje y ra šulinio kortel ÷s forma. Šulin ių kortel÷s sudary mo etap ai:
užp ildoma šulinio informacija;
sugeneruo jama šulinio kortel ÷s forma su duomen imis;
forma spausdinama;
duomenys p erkeliami į Excel p rogram ą. Naudojamos komandos Komanda Šulinio kortel÷s skirta sukurti šulinio kortelę. Taip pat ši funkcija naudojama šulinio kortel÷s maketui rasti. Norint sukurti šulinio kortelę, br÷žiny je turi būti įterp ti blokai, vaizduojanty s šulinius. Prie jų turi būti prikabintos atribut ų lentel÷s (nurodytos nustaty muose), kuriose saugo ma šulinių atributin÷ infor macija. Tik tuomet galima vy kdyti komandą – Kortel ÷s suk ūrimas. Komanda gali būti iškvie čiama:
meniu komanda Geo → Šulinio kortel÷s → Kortel÷s suk ūrimas;
arba įrank ių juostoje Šulinio kortel÷s (25.1. pav.) sp ragtel÷jus k laviš ą . Iškvietus komandą p ažy mimas šuliny s ir sp ustel÷jama ENTER.

25.1 pav. Šulinio kortel÷s

Sp ustel÷jus klaviš ą Kortelių suk ūrimas, programa p rašo Pažym ÷kite šulinį, p ažy m÷jus sp audžiama En ter. Komanda tikrina, ar nurody tas šulinys turi kortelę. Jei turi, atidaromas esamas maketas, p riešingu atveju, p agal šulinio numerį sukuriama nauja kortel÷ Layou t srity je (25.2. p av.):

25.2. pav. Layout sritis

Yra paren gtas šulinio kortelių šablon as. Kelią iki jo galima rasti nustatymuose. Šab loną galima red aguoti p agal savo p oreikius. Norint sukurti šabloną su esamu bloku, atidaromas naujas br÷žiny s, įvy kdoma komanda layou t from temalate ir išsau gomas šablon as. Tada sukuriama atribut ų lentel÷, kuri p rikabinama p rie šulinių. Šulin io kortel÷s bloko atributai turi būti užp ildyti p agal š į s ąryš į (25.1. lentel÷). 25.1. lentel ÷

256

Bendrinis pavadinimas Pastaba

Kortel÷s bloko atributai Atributin÷s lentel÷s laukas Pastaba

1

P irmojo vamzdžio altitud ÷ P irmojo vamzdžio skersmuo P irmojo vamzdžio medžiaga Antrojo vamzdžio altitud ÷ Antrojo vamzdžio skersmuo Antrojo vamzdžio medžiaga T rečiojo vamzdžio altitud ÷ T rečiojo vamzdžio skersmuo ...

Šulinio kortel÷s bloko atributas PASTABA1

2

3

Av1 Dv1 Mv1 Av2 Dv2 Mv2 Av3 Dv3

V1_Ha V1_DIAM V1_MEDZ V2_Ha V2_DIAM V2_MEDZ V3_Ha V3_DIAM

Kortel÷s redagavimas Komanda, skirta redaguoti šulinio kortel ę. Ji iškviečiama
iš meniu p asirinkus Geo → Šulinio kortel ÷s → Kortel÷s redagavimas;


arba įrankių juostoje „Šulinio kortel÷s“ sp ustel÷jus klaviš ą

.

25.3. pav. Šulinio kortel÷s tvarky kl÷

Ši komanda naudinga ir tuomet, kai r eikia surasti atitinkamą šulinio kortel÷s maket ą 257

(layout). Iškvietus komandą, jei yra dau giau nei vien as šulinio kortel÷s blokas, r eik÷s p ažy m÷ti redaguojamą. Tada atsidary s šulinio kortel÷s tvarky kl÷s langas (25.3. pav.), kuriame p er laukus galima vaikšč ioti spaudžiant Enter, Tab klaviat ūros klavišus arba tiesiog su p ele. Kai kuriems šulin io tvarky kl÷s laukams p aaiškinti.: Sv – atstumas nuo šulinio dangčio ik i vamzdžio viršaus, Sa – atstumas nuo šulinio dangč io iki v amzdžio ap ačios, Hv – vamzdžio viršaus altitud÷, Ha – vamzdžio ap ačios altitud÷. Atsiveriančiuose s ąrašuose – Miestas ir Sudar ÷ – sau goma informacija nuskaitoma iš p avardžių, pareigų bei vietovardžių nustaty mų pagal p asirinkt ą p rototipą (Geo → Nustatymai → Pavardžių, pareigų, vietovardžių nustatymai). Dialo go lan ge y ra tokie klavišai: Skaičiuoti – komanda, skirta žem÷s, du gno bei v amzdžio altitud÷ms ap skaičiuoti:
Žem÷s altitud÷ = dangč io altitud÷ + atstumas nuo dangčio iki žem÷s:  H Ž = H D + SHd , (25.2.)
Dugno altitud÷ = dan gčio altitud÷ – atstumas nuo dangčio iki du gno: H D = H D − S Dg .d (25.3.) Dangčio, žem÷s ir du gno altitud÷s y ra p radin÷s reikšm÷s, p agal kurias skaičiuo jami kiti laukai. Pared agavus bent vieną šią reikšmę yra tikrinamos kitos ir jei jos nesutamp a – nuspalvinamos raudonai. Už ÷jus su p ele ant taip p ažy m÷tos reikšm÷s, p asirodys p aaiškinimas su teisinga reikšme. Jei y ra pateikti daugiau nei du teisingi rezultatai, p asp audus „Skaičiuoti“ bus įrašytas p irmasis teisingas. Jei įvesta Sv reikšm÷, tai: Vamzdžio viršaus altitud÷ = dangčio altitud÷ – atstumas iki vamzdžio viršaus: (25.4.) H =H −S . v

D

v

Jei įvesta Sa reikšm÷, tai: Vamzdžio ap ačios altitud÷ = dangčio altitud÷ – atstumas iki vamzdžio ap ačios: H a = H D − Sa ,

(25.6.)

Atmesti – komanda, skirta atšaukti visiem pakeitimam šulinio kortel ÷s redagav imo dialo ge, t. y . p alikti pradinius šulinio kortel÷s nustaty mus. Priimti – komanda, skirta visiem p akeitimam išsaugoti ir šulinio kortel÷ ms uždaryti redagavimo lan gą. Šulin io kortel÷s redagavimo for mos laukų sąry šis su šulinio kortel÷s bloko atributais (25.2. lentel÷):

25.2. lentel ÷

258

Bendrinis pavadinimas 1

Š ulinio numeris Komunikacija Įrenginio pavadinimas Miesto pavadinimas Gatv ÷s pavadinimas P lanšetas P astaba P astaba P astaba Dang čio medžiaga Žem ÷ S ienos medžiaga Dugno medžiaga Dang čio diametras Dugno diametras Atstumas nuo dang čio iki žem ÷s Atstumas nuo dang čio iki dugno Dang čio altitud ÷ Žem ÷s altitud ÷ Dugno altitud ÷ Lipyn ÷s Vanduo Dujos Įmon ÷s pavadinimas Įmon ÷s pavadinimas Įmon ÷s pavadinimas S pecialisto pavard ÷ T ikrintojo pavard÷ Objekto numeris Data Vamzdžio numeris Vamzdžio medžiag a Vamzdžio diametr as Atstumas iki vamzdžio viršaus Atstumas iki vamzdžio apačios Vamzdžio viršaus altitud ÷ Vamzdžio apa čios altitud ÷

Šulinio kortel÷s bloko atributika Šulinio kortel÷s bloko Šulinio kortel÷s redagavimo atributas forma 2

NR. KOMUNIK ACIJA IRENGINI O_P AVADI NI MAS MIES T AS GAT VE PLANS ET AS PAST ABA1 PAST ABA2 PAST ABA3 D_MEDZ ZEME SIENU_MEDZ Dg_MEDZ D_DIAM Dg_Diam S_Z_D S_Dg_D H_D H_Z H_Dg LIP YNES VANDUO DUJOS IMONE1 IMONE2 IMONE2 PAVARDE TP AVARDE Ob_Nr DAT A N* V*_MEDZ V*_DIAM V*_S v V*_S a V*_Hv V*_Ha

3

Kortel ÷s nr. Komunikacija

Įrenginio pavadinimas Miestas Gatv ÷ P lanšetas P astabos [1] P astabos [2] P astabos [3] Medžiaga [D angtis] Medžiaga [Ž em÷] Medžiaga [S ienos] Medžiaga [Dugn as] Diametras [D angtis] Diametras [Dugn as] Atst. Nuo dangčio [Žem÷] Atst. Nuo dangčio {Dugnas] Altitud ÷ [Dangtis] Altitud ÷ [Žem ÷] Altitud ÷ [Dugnas] Lipyn÷s Vanduo Dujos Įmon ÷1 Įmod ÷2 Įmod ÷2 S udar÷ P atikrino Objekto nr. Data Vamzdži ai [Nr., *] Vamzdži ai [Medžiag a, *] Vamzdži ai [Diametras, *] Vamzdži ai [S v, *] Vamzdži ai [S a, *] Vamzdži ai [Hv, *] Vamzdži ai [Ha, *]

Šulinio redagavimas Komanda iškvie čiama iš meniu
pasirinkus Geo → Šulinio kortel÷s → Šulinio redagavimas;
įrankių juostoje „Šu linio kortel ÷s“ sp ustel÷jus klaviš ą Iškvietus komandą, tolesn÷ darbo eiga tokia:

259

.

pažy mima šulinį, kuris bus redaguojamas (žy mimas objektas turi būti blokas); įvedamas žem ÷s aukštis arba p asirenkama, kad objektas bus žy mimas br÷žinyje; (galima žy m÷ti Text, Mtext tip o objektus arba piketus); įvedamas dangčio aukštis arba p asirenkama, k ad objektas bus žy mimas br÷žiny je (galima žy m÷ti Text, Mtex tip o objektus arba piketus). Žem÷s ar dangč io aukštis gali būti įvedamas ranka, p ažymimi teksto objektai (Mtext arba Text tip o), nurodomos skaitin÷s reikšm÷s arba p iketai, esanty s br÷žiny je. Pasirinkus p iket ą skaitin÷s reikšm÷s bus nuskaitytos ir p riskirtos atitinkamoms altitud÷ms (žem÷s ir dangčio). Prie šulinio turi būti p rikabinta atribut ų lentel÷ PKI_aprasymas. Jei prie šulinio jos n÷ra, vykdant komandą kortel÷ p rikabinama automatiškai, atsidaro žemiau p ateiktas dialogo lan gas, kuriame per laukus galima eiti sp audžiant Enter, Tab klaviat ūros klav išus arba p ele (25.4. pav.) Kai kuriem šulinio red agavimo laukam p aaiškinti: Dangčio altitud÷ – atstumas nuo jūros ly gio iki d an gčio. Žem÷s altitud÷ – atstumas nuo jūros ly gio iki žem÷s p aviršiaus. Dugno altitud÷ – atstumas nuo jūros ly gio iki šulinio du gno. S dangtis-dugnas – atstumas nuo dangčio ik i du gno. dh – delta h – y ra atstumas (aukš čio p oky tis), kuris pridedamas p rie vis ų altitudžių (dangčio, žem÷s ir dugno). GKodas – bloko geograf inis kodas. LKS94 Planšetas – p lanšeto nomenklat ūra LKS-94. S dangtis vamzdis – atstumas nuo dangčio ik i vamzdžio viršaus ir nuo dangčio ik i vamzdžio ap ačios.







25.4. pav. Požeminių komunikacijų įrenginio aprašymas

Kai kurių šulinio r edaktoriaus laukų p aaiškin imai: Dangčio altitud÷ – atstumas nuo jūros ly gio iki d an gčio. Šulinio redaktoriuje naudojami klavišai :

260

Prid÷ti dh – komanda skirta lauke dh įvestai reikšmei p rid÷ti p rie dangčio, žem ÷s ir dugno altitudžių. Paimti bloko atr. – komanda, nuskaitanti p iket ų, p arodyt ų šulinio įterpimo koordinat÷se, atributus. Pagal atributus įrašoma žem ÷s ir dangčių aukštis, planšetas, į terpimo koordinat÷s į p astabas, atnaujinama šulinio p askirtis p agal bloko p avadinimą. Skaičiuoti – komanda skirta dugno ir vamzdžių altitud÷ms skaičiuoti (jei šios reikšm÷s neįv estos). Dugno altitud÷ skaičiuo jama p agal laukus – Dangčio altitud÷ ir S dang tis dugnas (atstumas nuo dangčio ik i dugno). Šiame lauke (25.5. p av.) įrašomas dangčio altitud÷s ir atstumo nuo dangčio ik i du gno skirtumas: Dugno altitud÷ = dangčio altitud÷ – S dan gtis dugn as.

25.5. pav. Altitudžių laukas

Vamzdžio altitud÷ yra skaičiuojama p agal dangčio altitudę ir S dangtis vamzdis lauką. Šiame lauke (25.6. p av.) turi būti du atstumai, t. y . nuo dangčio iki vamzdžio viršaus ir nuo dangčio iki v amzdžio ap ačios. Šios reikšm÷s turi būti įvestos p o keturis simbolius ir atskirtos tarpu, p vz., 4.30 4.50, jei matuojame metrais, ir 4300 4500, jei matuojame milimetrais. Jei lauk as Altitud÷ y ra tuš čias, įrašomos vamzdžio viršaus ir ap ačios altitud÷s. Skai čiuojama taip : Vamzdžio altitud÷ = dangč io altitud÷ – S d angtis vamzdis

25.6. pav. Vamzd žių atributikos laukas

S dangtis dugnas (atstumas nuo dan gč io iki dugno) ir dan gč io altitud÷s reikšm ÷s y ra sup rantamos kaip pradin÷s, p agal kurias skaičiuojami kiti laukai. Par edagavus bent vieną r eikšmę y ra tikrinamos kitos ir, jei jos nesutampa nusp alvinamos raudonai. Stabtel÷jus su p ele ant taip p ažym÷tos reikšm÷s, p asirody s teisingas p aaiškinimas. Jei y ra p ateikti daugiau n ei du teisin gi rezultatai, spustel÷jus Skaičiuoti bus įr ašytas p irmasis teisingas. Išvalyti – komand a y ra skirta išvaly ti visiems duomenims iš šulinio r edagavimo for mos ir iš šulinio atributin÷s lentel÷s.

261

Atmesti – komanda skirta visiems p akeitimams šulinio redagavimo dialo ge atšaukti, t. y. p alikti p radinius šulinio atribut ų nustaty mus. Priimti – komanda skirta visiems pakeitimams išsau goti ir redagavimo lan gui uždary ti. Laukai, kurie y ra sinchronizuojami, kad šulinio atributin÷s lentel÷s ir šulinio redagavimo formos duomeny s būt ų vienodi, aprašomi 25.3. lentel÷je: 25.3. lentel ÷

Šulinio duomenų laukai Bendrinis pavadinimas

Atributin÷s lentel÷s laukas

1

Š ulinio numeris Š ulinio paskirtis Š ulinio matmenys Dang čio medžiaga S ien ų medžiaga Dugno medžiaga Dang čio altitud ÷ Žem ÷s altitud ÷ Dugno altitud ÷ P lanšetas Vamzdžio medžiag a Vamzdžio skersmuo Vamzdžio altitud÷ S enas planšetas Geografinis kodas P lanšetas P astaba

•

Šulinio redagavimo langas

2

3

NR P askirtis Matmenys Mdangtis Msiena Mdugnas Adangtis Azeme Adugnas P lansetas Mv* Dv* Av* S Plansetas GKodas P lansetas P astaba

Numeris P askirtis Matmenys Medžiaga [d ang čio] Medžiaga [sienų ] Medžiaga [dugn as] Altitud ÷s [dang čio] Altitud ÷s [žem÷s] Altitud ÷s [dugno] LKS 94 P lanšetas Vamzdži ai [medžiaga, *] Vamzdži ai [S kersmuo, *] Vamzdži ai [altitud ÷, *] S enas nr. / P lanšetas Gkodas LKS 94 P lanšetas P astaba

- vamzdžio numeris (1, 2, ..., 12).

Šulinio kortel÷s perk÷limas į Exel programą Komanda skirta p erkelti šulin io atributiniam duomenim į Excel p rogr amą. Prieš jos vy kdy mą turi būti atidary ta Excel programa, turinti užkraut ą šabloną „pozemiu aprasymas.xls“. Komandą galima išsikviesti:
meniu p asirenkama Geo → Šulin io kortel÷s → Šulin io eksportavimas į Excel;
įrankių juostoje „Šu linio kortel ÷s“ sp ustel÷jamas klavišas . Atributiniai duomenys eksp ortuojami tokiu formatu (25.4. lentel÷): 25.4. lentel ÷ Atributinių duomenų eksportuojamo formato pavyzdys

Excel‘io stulpelis (aktyvios cel÷s numeris = [E, S])

Atributin÷s lentel÷s laukas

1

[E, [E, [E, [E, [E, [E,

S S S S S S

2

+ + + + + +

0] 1] 2] 3] 4] 5]

NR P askirtis Matmenys Mdangtis Msiena Mdugnas

262

Atidarius failą Požemiu aprašymas.xls, reikia p ažy m÷ti eilut ę, nuo kurios bus įkeliami duomeny s į lentelę. Sp ustel÷jus klaviš ą Šulin io eksportavimas į Excel, programa p rašo Pažym÷kite Šulin į. Pažy m÷jus šulinį, p rograma pradeda duomenų įk÷limą į formą (25.7. p av.).

25.7. pav. Importuotų duomenų pavyzdys

Sp ustel÷jus klaviš ą Sukurti dimensiją , p rograma p rašo: Nurodykite pirm ą tašk ą, pele nurodžius pirmą tašką, funkcija prašo: Nurodykite antrą tašk ą. Parinkus abu taškus, p rograma sukuria atstumo užraš ą. Sp ustel÷jus klaviš ą Nuolydis , p rograma p rašo: Įveskite pirmojo vamzdžio numer į. Čia reikia p arinkti vamzdį, kurio altitud÷ bus naudojama nuoly džiui skaičiuoti. Tada p rograma p rašo Pažym ÷kite šulin io blok ą. Pažy m÷jus bloką, p rograma prašo: Įveskite antrojo vamzdžio numer į, įvedus numerį p rogr ama p rašo: Pažym ÷kite šulinio blok ą. Ekrane sukuriama suskai čiuoto nuoly džio ir atstumo anotacija, jo je pažy m÷ta krypties rodykl÷ (25.8. p av.).

25.8. pav. Nuolydžio ir atstumo anotacija

263

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duota: Šulin ių matavimų duo menys (25.5. lentel÷) ir kiti (d÷stytojo p ateikti) skaitmeniniai top ografin÷s nuotraukos duomenys Reikia: 1. Sudary ti lietaus, fekalin ÷s kanalizacijos ir v andentiekio šulinių korteles; 2. Korteles redaguoti p agal 25.5. lentel÷s duomenis; 3. Korteles iškelti į Exel; 4. Sudary ti ir p ateikti aiškinamąjį rašt ą, p agrindžiant į atliktus veiksmus, p adaryti išvadas; 5. Darbą atlikti naudojant komp iuterinių p rogramin ių įran gų : Microsoft Office, AutoCad, Geomap ir p an. 25.5. lentel ÷ Šulinių matavimų duomenys Lietaus kanalizacijos šulinys 1 1 Dang čio altitud ÷ H D = 52,40+n ,n0 (m), čia n – grup ÷s numeris, n – studento eil ÷s numeris žurnale dugnas Atstumas nuo dang čio

Vamzdži ai

Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4

0,97 0,80 0,90 0,60 0,70

Fekalin÷s kanalizacijos šulinys 1

1

Dang čio altitud ÷ H D = 52,40+n ,n0 (m), čia n – grup ÷s numeris, n – studento eil ÷s numeris žurnale žem ÷ 0+0,0n (m) Atstumas nuo dugnas 4,75 dang čio Nr.1 4,87 Vamzdži ai Nr.2 4,91

Vandentiekio šulinys 1

1

Dang čio altitud ÷ H D = 52,40+n ,n0 (m), čia n – grup ÷s numeris, n – studento eil ÷s numeris žurnale žem ÷ 0+0,0n (m) dugnas 2,80 Atstumas nuo Nr.1 2,30 dang čio Nr.2 2,30 Vamzdži ai Nr.3 2,40 Nr.4 2,40

Literatūra 1. Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija. Vilnius.: Mokslas. 2. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidykla.

264

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

16.

Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija. Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys. Kaunas: Techno lo gija. Kriaučiūnait ÷-Neklejonov ien÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas, (2000) Vilnius.: Valsty bin÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: Technik a. Step anavičien ÷ J., Tumelien ÷ E., Zigmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: Bысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.01.01:1999: Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotraukų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.08.01:2000: Statybiniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jimai Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lanų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai. D÷l lauko vandentiekio ar lauko nuotakyno kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių ir lauko vandentiekio ar lauko nuotakyno kadastro duomenų form ų patvirtinimo. NŽT p rie Ž ŪM generalin io direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. įsaky mas Nr. 1P-168 (V. Žin. 2006, Nr. 136 -5191). Statybos technin is reglamentas. STR 2.07.01:2003: Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerin÷s sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt. 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kokie geodeziniai d arbai atliekami ženklinant (nužy mint) ir klojant p ožemines komunikacijas? 2. Kaip sudaroma požeminių komunik acijų nuotrauka? 3. Kaip sudaromi lauko vandentiekio ar lauko nuotaky no kadastro duomenys? 4. Kaip sudaromos šulinių kortel÷s, naudojant GeoMap programin ę įrangą

265

Atlik tos užduoties pavyzdys Ūkio kanalizacijos šulinys

Nr. 5

Kortel÷

Kuršių gatv÷

Kaunas

48-C-12 planšeto nomenklatūra

Šulinio pjūviai: Primatavimo

br÷žinys

0.700 0.00 0.35 1.000

19 .46

19

3

St ato mas m et.

2

3 .4 18

÷ Dega lin

1.38 3 1

.8 2

1

2

Pavadinimas Medžiaga Diametras

Dangtis

met

Atstumas nuo dangčio

650

Altitud÷s Lipyn÷s 67.05

Ar yra vandens ? Ar yra dujų ?

Žem÷

67.05 Pastabos statomas

Sienos

bet

Dugnas

bet

1000

pvc

160

1.38

65.67

Viršus Nr. 1

Apačia

1.48

65.57

1.52

65.53

1.47

65.58

Viršus Nr. 2

pvc

160

Apačia

Objekto Nr.

K/05-002

Viršus Vamzdžiai

Nr. 3

pvc

160

Apačia

Sudar÷

Vardas Pavardaitis

Tikrino

Vardas Pavardutis

Viršus Nr. 4

Apačia Viršus

Nr. 5

Apačia Viršus

Nr. 6

Apačia

2005 01

Viršus Nr. 7

data

Apačia

25.9. pav. Šulinio kortel÷s 1-as pavyzdys

266

Lie taus ka nal izac ijo s šu linys

Nr .6b

K ort el÷

Kur šių gat v÷

Kau nas

48-C -12 p lanš eto n omen klatū ra

Šu lini o p jūvi ai: Prim ata vim o

b r÷žin ys

0 .315 0.0 0

1. 25

15. 42

22 .7

10. 11

2

St at om as me t.

De gal in÷

1

1 2

Pav adin imas Medž iaga

Dan gtis

m et

Diam etr as

At stum as n uo da ngči o

350

Alt itud ÷s L ipy n÷s 66. 92

A r y ra v ande ns ? A r y ra d ujų ?

Ž em÷

66 .92

Sien os

met

Du gnas

bet

P ast abos stat omas

350

1.2 5

65 .67

Virš us Nr . 1

pv c

160 Apač ia

1.44

6 5.48

1.45

6 5.47

Virš us Nr . 2

pv c

160

Apač ia

Obj ekt o Nr .

K/0 5-0 02

Virš us Vamzdžiai

Nr . 3

Suda r÷

Apač ia

R. Rasi mav ičiu s

Virš us Nr . 4

Tik rino Apač ia Virš us

Nr . 5 Apač ia Virš us Nr . 6 Apač ia

2 005 01

Virš us Nr . 7

da ta

Apač ia

25.10. pav. Šulinio kortel÷s 2-as pavyzdys

267

Lie ta us ka nal iz aci jo s v al ymo į ren gi nys

Nr. 8 A

Kor te l÷

Ku rši ų ga tv ÷

K au nas

4 8- C-1 2 pl an šet o no me nk lat ūr a

Šu li nio p jūv ia i:

0.7 00

Pr im ata vi mo

b r÷ž in ys

0.7 00

6.09

0. 00 0 .58 2.0 00 2

12 .81 29 1 1 . 1. 26 1 5 .7 13

Statoma met.

i Degal

2 .6 0

n÷

1

32 .4 9

s

1

2

Rek l.

P ava di nim as Me dži ag a Di am etr as

Dan gt is

me t

A ts tum as nu o da ngč io

6 50

Alt it ud÷ s L ip yn÷ s Ar yr a v an den s ?

67 .16

Ar yr a d uj ų ? Že m÷

67 .16 P as tab os

S ie nos

be t

Du gna s

b et

2 00 0

p vc

1 60

N r. 1

2.6 0

64 .5 6

V ir šus A pa čia

1 .1 4

6 6. 02

1 .1 7

6 5. 99

V ir šus N r. 2

p vc

1 60

A pa čia

Obj ek to Nr .

K /0 5-0 02

V ir šus Vamzdžiai

N r. 3

S uda r÷

A pa čia

R .P ava rd ick is

V ir šus N r. 4

Tik ri no

A pa čia V ir šus

N r. 5

A pa čia V ir šus

N r. 6

A pa čia

20 05 01

V ir šus N r. 7

da ta

A pa čia

25.11. pav. Šulinio kortel÷s 3-as pavyzdys

268

26. Horizontalios aikštel÷s vertikalus projektavimas Įžanga D ÷l kraštovaizdžio formavimo taisy klių ir reikmių reikalavimų arb a kad būt ų p atogu naudotis kažkurios funkcin÷s p askirties žem÷s plotu, atliekamas Žem ÷s p aviršiaus formavimas. Žem÷s p aviršiaus projektavimas yra neatsiejama beveik k iekvieno inžinerinio statinio p rojekto dalis. Atlikdami p raktinį darbą studentai susip ažins ir savarankiškai sup rojektuos horizontalią aikštelę, ap skaičiuos žem ÷s darbų t ūrį ir ap rašys horizontalaus ir vertikalaus aikštel÷s ženklinimo vietov÷je darbus. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos student ų p raktinius geb÷jimus:
įgy tas geodezijos, informatikos ir kitas žinias pritaiky ti inžinerin÷s geodezijos praktiniams uždaviniams sp ręsti;
mok÷ti išreikšti žem÷s paviršių horizontal÷mis, naudojant GeoMap p rograminę įr an gą;
mok÷ti atlikti žem÷s paviršiaus p rojektavimo, tiek grafin÷s, tiek analitin÷s dalies darbus, naudojant kompiuterių p rograminę įrangą ;
geb ÷ti šiuos darbus atlikti savarankiškai, įvair ioms vietov÷s ir technin÷ms s ąly goms. Kad gal ÷t ų š į darbą atlikti, studentai jau turi būti išklaus ę geodezijos, informatikos ir kitus dalykus, atlikę, moky mo programoje numatyt ą mokomąją p raktiką. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos laboratorija, komp iuterin÷s p rogramin ÷s įran gos, mikrokalku liatoriai, indiv idualios užduotys, techniniai reglamentai, literat ūra.

26.1. Vertikalus aik štelių projektavimas Horizontalaus ar p asvirusio žem ÷s p avirš iaus p rojektavimas y ra atliekamas p agal altitudes, nustatytas niveliuojant kv adr atais, arb a naudo jant stambaus mastelio (1:500 – 1:1 000) top ografinius p lanus. Formuojamojo p aviršiaus vertikali ą p ad÷t į vietov÷ je ap ibūd ina atskirų taškų (kv adr at ų v irš ūn ių) žem÷s d arbų aukštis ir p rojektin÷s (r audonosios) altitud÷s, o viso p aviršiaus – p rojektin ÷s horizontal ÷s. Nedidel÷ms aikštel÷ms p ap rastai p rojektuojama viena horizontali arba p asvirusi p lokštuma, didel÷ms – kelios p lokštumos arba kreivas p aviršius. Horizontalios p lokštumos p rojektin÷ altitud÷ Hpr gali bū ti:
nurodoma, v adov aujantis tech nin ÷mis s ąly gomis;
parenkama tokia, kad būt ų išlaiky tas žem÷s darbų balansas, t. y . kad p y limų ir iškas ų t ūris būt ų vienodas. Pirmu atveju darbų seka tokia:
apskaičiuojamas kiekvienos niveliuojamojo kvadrato virš ūn÷s žem÷s darbų aukštis;
randama nulinių žem÷s darbų p ad÷tis analitiškai ar grafiškai;
išbraižoma nulinių žem÷s darbų linija; 269




apskaičiuojamas kiekvieno kvad rato žem ÷s darb ų t ūris (atskir ai p ylimų ir iškas ų) bei jų suma;
sudaroma žem÷s darbų karto grama (26.1. p av.). Antru atveju – pradžioje ap skaičiuojama horizontalios p lokštumos p rojektin÷ altitud÷ Hpr, o tolesn÷ darbų seka lieka ta p ati kaip ir p irmu atveju. Projektinei altitudei Hpr skaičiuoti p arenkama preliminari altitud÷ Ho ir ap skaičiuojama p reliminarus žem ÷s darbų aukštis: h= Ho – H, (26.1.) čia H – žem÷s p aviršiaus alt itud÷ . Tada ap skai čiu ojama žem÷s darbų algebr in ÷ suma ∆ V. Norint gauti vieno dą iš kas ų ir p y limų ž em÷s d arbų t ūr į, p arinkt ą p reliminarią altitudę Ho reikia sumažinti ar padidinti dy džiu: ∆V, ∆h = (26.2.) P čia P – p rojektuojamos aikštel÷s p lotas. Galutin÷ horizontalios aikštel÷s p rojektin÷ altitud÷ ap skaičiuojama taip : Hpr = Ho ± ∆h (26.3.) 13 +522 m3 57.80 +0.46 57.34

14 +63 m3

57.80 -1.34 59.14 9 -52 m 3

57.80 +2.16 55.64

7 +567 m3

57.80 +1.65 56.15

8 +246 m3

57.80 57.80

57.80 +0.90 56.90 1 +535 m3

0.00

2 +123 m3 3 3 -15 m 57.80 -0.15 57.95

57.80 +0.65 57.15

57.80 +2.15 55.65

15 -43 m 3

P ylimas

+4322

+1435

Iš viso +10125 m

3

Iškasa

-2456

-2562

Iš viso - 10125 m

3

26.1. pav. Žem÷s darbų kartograma

270

Projektuojant p asvirusią p lokštumą, galimi try s atvejai:
nurodoma trijų pasvirusios p lokštumos taškų, p vz., A, B ir C p rojektin÷s altitud÷s H A, HB ir H C (26.2. pav.);
nurodoma p asvirusios plokštumos vieno taško, p vz., A altitud÷ H A, šios plokštumos nuoly dis io ir nuoly džio direkcinis kampas α (3 p av.);
nurodoma s ąly ga, kad būt ų išlaiky tas žem÷s darbų balansas t. y . py limų ir iškas ų tūris būt ų vienodas.

i

y , αy

B

i

x,

C

αx l

l

a

2

1

A 26.2 pav. Pasvirusios plokštumos projektavi mas

Pirmas variantas:
apskaičiuojami lin ijų A B ir BC nuo ly džiai ix ir iy : i x=

čia


H B− H

A

, iY =

H C− H B

dx dY dx – atstumas tarp linijos A B galų ; dy – atstumas tarp linijos CB galų. apskaičiuojamos kvadrat ų virš ūnių p rojektin÷s projektin÷ altitud÷ skaičiuojama taip : H a = H A + l1 * i x + l 2 * i y ,

,

(26.4.)

altitud÷s. Pavyzdžiui, taškui a (26.5.)

jei l1 = l 2 = l , tuomet : H a = H A + l1 (i x + i y ),

271

(26.6.)




žem÷s darbų aukš čtis ir t ūris skaičiuojamas taip p at, kaip ir p rojektuojant horizontalią plokštumą.

Antras variantas:
nustatomas linijos AB direk cinis kamp as α;
apskaičiuojamas linijų AB ir BC nuoly dis ix ir iy (26.7.) i x = io cos(α o − α ), i y = io sin(α o − α ),
kvadrat ų virš ūnių p rojektin÷s altitud÷s apskaičiuojamos taip kaip ir pirmu atveju;
žem÷s darbų aukštis ir tūris ap skaičiuojamas taip p at, kaip ir p rojektuojant horizontalią plokštumą. Trečias variantas:
projektuojant vadovaujamasi nuostata kad būt ų išlaiky tas žem÷s darbų balansas t. y. py limų ir iškas ų t ūris būt ų vienodas ;
apskaičiuojamos kiekvieno kv adrato virš ūnių projektines altitud÷s (26.3. p av.)

Z

iy c

ix

io ax a

ay

X

a

b

Y 26.3. pav. Pasvirusi plokštuma


čia

Hpr = c − i x x − i y y, apskaičiuojamas žem÷s darbų aukštis h = c − ix x − i y y − H , i y = tg α y =

c , b

272

z = Hpr .

(26.7.) (26.8.) (26.9.)

Išsp rendus šias ly gtis, gaunamos c, ix ir iy reikšm÷s, p agal kurias skaičiuo jamas žem÷s darbų aukštis ir p rojektin ÷ altitud ÷. T aip pat sudaromos kiekvienos kvadrato virš ūn ÷s lygty s. Projektuoti plokštumą galima ir gr afiškai, naudojant stambaus mastelio top ografin į p lan ą, kuriame išbraižomos p rojektin ÷s horizontal÷s taip , kad jų p ridedamas ir atmetam as plotas būt ų vienodas (26.4. p av.).

Projektin÷s Projektin÷s horizontal÷s horizontal÷s

13 7

Žem÷s Žem÷s paviršiaus paviršiaus horizontal÷s horizontal÷s 13 6

26.4. pav. Grafinis pasvirusios plokštumos projektavi mas

Naudojantis vietov ÷s top ografiniu p lanu, galim a nustatyti ir teritorijos vidutin ę altitud ę (H o), vidutinį nuolyd į (Io) arba vidutin į p osvy rio kamp ą (a0 ) ir kt. hP  H o = H 1 +  + P2 + P3 + ... + Pn , (26.9.) P2  čia H1 – žemiausios horizontal÷s altitud ÷; h – horizontalių laiptas; P – žemiausios horizontal÷s ap ibr÷žtas teritorijos plotas; P 3 …P n – kit ų horizontalių ap ibr÷žti p lotai. n

Io =

čia

h∑ l i i=1

P

,

(26.10.)

n h – horizontalių laiptas; ∑ li – horizontalių ilgių suma i=1

P

– teritorijos p lotas

α o = arctgI o ,

273

(26.11.)

Žem÷s darbų kartogramos sudarymas [10] Žem÷s darbų kartogr ama tai – p rojektinis dokumentas, nustatantis reikalingų p erkelti žemių darbų tūrį. Žem÷s darbų kartogramą sudaro kvadratų tinklo br÷žinys, (26.1. p av.) su 5, 10 ar 20 m dy džio langeliais (atsižvelgiant į p lano mastelį ir žem÷s darbų ap imties ap skaičiavimo reikalaujamą tikslumą). Kiekvieno kvadrato kamp uose užrašomos p rojektin÷s altitud÷s, natūralaus reljefo altitud÷s, jų skirtumas (darbo aukštis) su atitinkamu ženklu. Tarp skirtingo ženklo kvadratų kamp ų projektin÷mis altitud÷mis interp oliavimo būdu randama nulin ių darbų taškų p ad÷tis. Sujun giant nulinių d arbų taškus gaun ama nulin ių darbų linija. Kai kuriais atvejais žem÷s d arbų karto gramo je p asvirusioms plokštumoms išbraižomos p rojektin÷s horizontal÷s. Atsižvelgiant į nulinių d arbų lin ijos p ad÷tį, kvadratai skirstomi p agal jų tipą:
vienaly tį – kai visų kamp ų darbo aukščo ženklai sutamp a (kvadrato kraštin÷se n÷ra nulinių darbų taškų, o visame kvadrato p lote turi būti padaryta arba iškasa, arb a py limas);
nevienalytį – kai darbinių altitudžių ženklai skirtingose viršūn÷se nesutampa ir nulinių darbų linija kvadr atą dalija į iškasos ir py limo sritis. Atskiram vienaly čiam kv adratui žem÷s masių ap imtį (tūrį) V0 galima nustaty ti, kaip p rizm÷s tūrį, kurios p agrindo p lotas P ly gus kvadrato p lotui, ir aukštin÷ h ly gi visų keturių kamp ų darbo aukščių vidurk iui: (26.12.) h + h2 + h3 + h4 Vo = P 1 , 4 Nevienaly čių kvadr atų žem÷s masių ap imtis (tūris) Vo nustatoma taip : kvadratas nulinių darbų lin ija ( gali būti ir pagalbin÷mis linijomis) p adalijamas į skirtin gas geo metrines figūras – trikamp ius, stačiakamp ius, trap ecijas ir p an. Atskirų figūrų žem÷s d arbų ap imtis (tūris) ap skaičiuojama p agal formulę:

Vo = Pi hvid , čia

(26.13.)

Pi – figūros p lotas; h vid – figūros darbo aukščo vidurkis.

Kiekvieno kvadr ato ar kitos sudary tos geometrin÷s figūros žem÷s darbų išskaičiuota ap imtis (tūris) atitinkamu ženklu įrašomos į žem÷s darbų karto gramą (26.1. p av.). Jei vietov÷s reljefas lab ai kalvotas, žem÷s darbų tūriui ap skaičiuoti gali būti panaudotas vertikalių p rofilių metodas. Tam tikslui p anaudojama ir žem÷s darbų kartogr ama. Nustačius iškasų ir py limų bendrą ap imtį (tūrį), sudaromas žem÷s masių b alansas, t. y . nustatoma ar iškasos ir sankasos komp ensuoja vienos kitas. Praktikoje pirmenybę turi pad÷tis, kai iškasos truputį viršija pylimus, nes grunto p erteklių išvežti lengv iau, negu rasti rezervinį supylimo gruntą.

Projektinių duomenų ženklinimas vietov÷je Jeigu plokštuma buvo p rojektuota plane, sudary tame niveliuojant kvadratais, tai vietov÷je, ant kuoliuko, įkalto kiekviename kvadrato viršūn÷s taške, užrašomas žem÷s darbų aukštis, kuris, atliekant žem÷s darbus, nuo kuolelių atidedami rulete arba matuokle. Jei p lokštumai p rojektuoti 274

p anaudotas kitais metodais sudarytas p lanas, tai vietov÷je nužy mimi atstumai (26.5. p av.) tarp p rojektinių horizontalių Aa, ab, bc,… Atstumai gaunami analitiškai interpoliuojant ir p o to ap skaičiuojant. Linijos aa, bb, cc, ... y ra horizontal÷s. Vietov÷je jos p aženklinamos nively ru arba kryžiokais. Nedidel÷ms aikštel÷ms atvirose vietov÷se ženklinti naudojamas nivelyras, kurio vizavimo sp indulys nukreip iamas ly giagr ečiai su ženklinamos p lokštumos nuolydžiu. Tam ap skaičiuojamas linijų AB ir CD nuoly dis ix , iy (26.5. p av.), o pagal jį – p rojektin÷s plokštumos didžiausias nuoly dis i0 ir jo kry pties kampas a o .

26.5. pav. Projektin÷s plokštumos ženklinimas vietov÷je

i o = ix2 + i y2 ,

tg α o =

iy ix

.

(26.14.)

Plokštumos ženklinimas atliekamas taip :
naudojant ap skaičiuotą kamp ą a o , p arinktą atstumą S ir altitudę H K = H A + Si0 paženklinamas taškas K;
ant linijos AK statmens p agal altitudę HK p aženklinamas taškas N ;
taške K statomas nively ras taip , kad du jo keliamieji sraigtai būtų lygiagretūs su statmeniu KN ;
matuojamas instrumento aukštis a ir taške A statoma matuokl÷;
su k÷limo sraigtu, esančiu linijo je KA, žiūronas p akreipiamas taip , kad atskaita matuokl÷je būtų a;
su taip p astaty tu nively ru nužy mimi kiti aikštel÷s taškai, įkalant kuolelius p agal atskaitą a. Kartais p rojektin÷ p lokštuma nužy mima atskirais profiliais ir kiekv ienas p rofilis p ernešamas į vietovę nivelyro, teodolito ar lazerinio p rietaiso p asvirusiu sp induliu. Reljefo or ganizavimo p rojekto p erk÷limas į vietovę turi būti atliktas naudojant prietaisus ir metodus, laiduojan čius reikiamą tikslumą.

Norimo nuolydžio linijos žym÷jimas [2].

275

Projektin÷ms nuoly džio linijoms ženklinti natūroje naudojami nivelyrai, teodolitai ir lazeriniai p rietaisai, kurie statomi p rojektin÷s linijos tęsiny je taip , kad du keliamieji sraigtai būtų ly giagretūs su ta linija. Pradžioje projektin÷s altitud÷s p aženklinamos lin ijos galiniuose taškuose. Jei duota tik vieno taško altitud÷ H A ir p rojektinis nuoly dis i, tai kito taško altitudę galima ap skaičiuoti p agal formu le: (26.15.) H B = H A + l AB i , čia

lAB – atstumas; i – nuoly dis. Taškuose A ir B pastatomos niveliavimo matuokl÷s. Paskui dviem keliamaisiais arba elevaciniu sraigtu, art÷jimo būdu pasiekiama, kad matuoklių atskaitos būtų vienodos. Šiuo atveju nively ro žiūrono vizavimo linija tur÷s projektinį nuolydį. Paskui matuokl÷ statoma linijoje AB (p vz., už 5 m) ir p asiekiama, kad matuokl÷s atskaita būtų lygi atskaitai galiniuose taškuose. M atuokl÷s pagrindas rodys p rojektinio nuoly džio linijos tašką. Šie taškai f iksuojami atitinkamo aukščio kuoleliais. Jei naudojamas teodolitas, jis statomas p radiniame p rojektin÷s altitud÷s taške. Matuojamas instrumento aukštis. Vertikaliame teodolito skrituly je, atsižvelgiant į jo nulio vietą, nustatoma atskaita laipsniais, atitinkanti p rojektinį nuoly dį. Teodolito žiūrono vizavimo linija užfiksuos nuoly džio linijos kamp ą ν , kuris atitiks p rojektinį nuoly dį. Paskui, atžy m÷jus ant matuokl÷s ar gair÷s p rietaiso aukštį, atliekamos tokios pačios op eracijos, kaip ir naudojant nively rą. M ažesniu tikslumu projektinio nuoly džio liniją (p vz., taškai A, B, C ) galima nužy m÷ti trim vienodo ilgio vizy riais (kryžiokais). Du vizy rai (kryžiokai) duoda reikiamo nuoly džio liniją. Į tą liniją iš akies įvedamas trečias vizyras (kryžiokas), kurio p agrindas fiksuos p rojektinio nuoly džio linijos tašką. Žem÷s p aviršiaus p rojektavimo darbams y ra naudojama programin÷ įranga GeoMap [14]. Ja galima braižyti horizontales, atlikti p rojektavimo darbus, braižy ti profilius, sudaryti ženklinimo p rojektus. Horizontalių braižy mas naudojant GeoMap p rogramin e įran ga ap tartas šio leidinio 13-ame p raktiniame darbe.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal kvadratų viršūnių altitudes gautas iš plotų geometrinio niv eliavimo duo menų, naudojant CAD’ines p rogramines įran gas, mikroskaičiuotuvą arba M icrosoft E xel p rogramin ę įran gą, reikia sup rojektuoti horizontalią aikštelę. Duota: Kvadratų viršūnių (kvadrato kraštin÷s ilgis 20 m) altitud÷s, gautos iš p loto geo metrinio niveliavimo duo menų (26.6. p av.); Kvadratų viršūnių individualios altitud÷s skaičiuojamos prie p ateiktų altitudžių p ridedant 1 1 savo grup ÷s numerį (n ) ir savo eil÷s nu merį žurnale (n), p vz.: 55,55 (m) + n 0,n0 (m) , p vz., kai

276

1

1

n = 1 ir n = 5, tai 55,55 (m) + 10,50 ( m) = 66,05 (m), kai n = 2 ir n = 15, tai 55,55 (m) + 21,50 (m) = 77,05 (m). Reikia: 1. Sudary ti p loto niveliavimo p laną, horizontales išbraižyti 0,50 m laip tu (26.7 pav.); 2. Apskaičiuoti horizontalios aikštel÷s v idutinę altitudę, ap skaičiuoti ir lentel÷je surašy ti kiekvienos kvadrato viršūn÷s žem÷s darbų aukštį (26.1. lentel÷); 3. Žem÷s darbų kartogramoje išbraižy ti nulinių darbų liniją; 4. Apskaičiuoti ir lentel÷je surašy ti žem÷s darbų tūrį (26.2. lentel÷); 5. Sudary ti žem÷s darbų kartogramą (26.8. p av.); 6. Pateikti aiškinamąjį raštą, p agrindžiantį atliktus veiksmus, p adary ti išvadas; 7. Darbą atlikti naudojant komp iuterių programinę įr angą: Microsoft Office, AutoCad, Geomap ir p an. 8.

26.6. pav. Ploto niveliavimo duomenys

26.1. lentel ÷

Žem÷s darbų aukščių skaičiavimas (pavyzdys)

277

Kvadrato viršūn÷s numeris

Žem÷s paviršiaus altitud÷

1

2

1-1 1-2 1-3

Žem÷s darbų aukštis Hpr - Hž,pav.

Projektin÷ altitud÷ 3

45,15 46,00 44,27

4

45,55 45,55 45,55

+0,40 -0,45 +1,28

Pastaba: Viršūnes numeruoti eilut÷mis iš apačios į viršų

P L O T O N I V E L I A V IM O P L A N A S M 1 :1 0 00 56, 35

56, 15

55, 85

54, 25

55, 25

56, 65

56

56, 55

57, 25

57, 05

58, 25 8 5

57, 65

55, 28

56, 11

55, 95

56, 76

55, 85

55, 24

55, 25

54, 95

56

57, 05

57, 90

56, 93

56, 76

55, 89

55, 25

55, 22

55, 80

55, 25

54, 82

54, 58

53, 91

54, 45

4 5

57, 45

56, 32

54

53, 87

54, 25

26.12. pav. Ploto niveliavimo plano pavyzdys 26.2. lentel ÷

Žem÷s darbų tūrių skaičiavimas (pavyzdys)

278

1

Figūros numeris

1 2 3 4

2

2

Figūros plotas (m )

400 400 350 50

55 , 9 00 , 65 56, 55

3

Vidutinis žem÷s darbų aukštis (m)

+1,02 +0,66 -0,28 +1,95

24 +48

1 3 +1 32

1352

2 6 +548

1936 22

4

Iš viso

Literatūra

3811 3912

3

Žem÷s darbų tūris (m )

+408 +264 -98 +98

55 , 9 00, 7 5 56, 65 8 22

, 66 55 , 90 +0 55 , 24

, 95 55 , 9 0 +0 5 4, 95

1 4 +232

65 55 , 9 0 +0, 55, 25

25 +27 6

19 2 0 +1 44 +37 2 18 +2 , 45 9 0+1 , 68 55, 55, 9 0+0 55, 9 0 80 55, 22 5 4, 45 +0 , 1055,

55 , 90 0 , 05 55 , 95

12 +40

55 , 9 055 , 9 0, 90 +0 , 90+1 , 9 0 +0, 65 , 65 55 , 05 55 0 , 25 55 0, 45 55, 85 3 54, 25 56, 35 56, 1 5 55 , 25 1 2 6 1 5 7 87 +165 +29 6 248 +8 4 4 3 , 90 +0, 62 55, 55 , 900 , 21 55 9 0 56 , 11 55 , 28 55, 85 +0 , 05

55 , 9 01, 1 5 57, 05 11 46

55, 9 00 , 86 56 , 7 6

10 288

55, 9 01 , 15 57, 05

9 432 55, 9 01 , 35 57, 25 1 7 92

23 21

55, 9 00, 42 56 , 32

16 41 6

55, 9 01 , 75 57, 65

15 660 55, 9 02 , 35 58, 25 22 256

32 55, , 65 55, 01 55 1, 03 9 0 +1, 9 0+2 , 03 55 , 9 055 , 90 +0, , 9 0+0 55, 89 54, 58 53, 87 56, 93 55 , 25

21 668 1 , 55 55 , 9 057, 45 27 544

495 162

28 30 31 32 +2 40 129 +50 4 +7 00 29 +28 99 55, , 65 55 , 08 55, 9 0 +1, 9 0+1 , 65 55 , 90+0 , 9 0+1 55 , 25 54, 82 53 , 91 5 4, 25

28 1176

0 , 86 55 , 9 056, 7 6

2552

2 , 00 55 , 9 057, 9 0

Pylimas Iškasa

26.8. pav. Žem÷s darbų kartograma

279

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2 . Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija. Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno logija. Kriau čiūnait ÷-Neklejonov ien ÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000 ) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.01.01:1999: Statomų p ožeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotrauk ų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lan ų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt. 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kokie horizontaliosios ir p asvirosios aikštelių projektavimo princip ai? 2. Kaip p rojektiniai duomeny s p aženklinami vietov ÷je? 3. Kaip galima GeoMap p rograminę įran gą p ritaiky ti aikštel÷ms p rojektuoti?

27. Inžinerinio statinio aukščio nustatymas Įžanga

280

Atliekant statinių ir p astat ų kadastrinius matavimus, sudarant jų matmen ų ir vidaus dalių išd ÷sty mo planus, nustatant statinių ar jo dalių aukt į, oro elektros linijų laid ų aukšt į virš žem÷s p aviršiaus, tilt ų ir viaduk ų p ralaidos aukšt į ir pan. y ra taikomi geod ezinių matavimų metodai. Praktinio darbo metu studentai apskaičiuos p astato aukšt į p agal lauko geodezinių matavimų duomenis. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
įgy tas geodezijos ir kitas žinias p ritaikyti inžinerin ÷s geodezijos praktiniams uždaviniams sp ręsti;
žinoti geodezinių darb ų, atliekamų statinių aukš čių nustaty mui, rūšis;
geb ÷ti apskaičiuoti statinio aukšt į p agal geodezinių m atavimų duom enis;
mok ÷ti skaič iavimams ir duomen ų p ateikimui p anaudoti komp iuterines program ines įran gas ir m ikrokalku liatorius. Nor÷dami š į darb ą atlikti studentai jau turi būti išklaus ę geod ezijos ir kitus daly kus, ir atlik ę moky mo p rogramoje num atytas, mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai: geod ezijos laboratorija, komp iuterin÷s p rogramin ÷s įran gos, mikroskaič iuotuvai, indiv idualios užduotys, techniniai reglam entai, literat ūra.

27.1. Inžinerinio statinio aukščio nustatymas Pastatų ir statinių matavimai gali b ūti atliekami geodeziniais ir fotogrametriniais metodais. Pastaruoju metu, atliekant kadastrinius statinių matavimus, y ra naudojami ir nešiojamieji lazeriniai p rietaisai, kur iais atliekami statinių aukš čo matavimai. T iksliausi matavimai gaun ami p anaudojant geodezinius p rietaisus, teodolitus tacheometrus, trigonometrinio niv eliavimo metodu. Pastatų ir statinių aukšt į trigonometriniu n iveliavimu galima nustatyti dviem b ūdais [1]:
nuo horizontaliosios baz÷s;
nuo vertikaliosios baz ÷s. Pastato ar statinio aukštis (altitud ÷), taikant trigonometrinį niveliavimą, nuo horizontalios baz÷s nustatomas taip (27.1 p av.):







parenkama baz÷ AB taip , kad susikirtimo kamp as α b ūt ų maždaug 90°; AB ilgis b išmatuojamas su ne did esne kaip ±1 cm p aklaida; niveliuo jant nustatomos tašk ų A ir B altitud ÷s H A ir HB ; taškuose A ir B teodolitu matuojami hor izontalūs kamp ai β1 ir β2 bei vertikalūs α1 ir a 2 ir p rietaiso aukštis i1 ir i2; skaičiuojamos trikamp io A1 C 1 B1 kraštin ÷s a1 ir a2 ;

281

a1 = a2 =

b sin β 1 , sin(β1 + β 2 ) b sin β 2

sin(β 1 + β 2 )

;

(27.1.) (27.2.)


skaičiuojami aukš čių skirtumai: h 1 ir h 2 h1 = a2 tg α 1 ,

(27.3.)

h2 = a 1tg α 2 ;

(27.4.)

27.1. pav. Statinio aukščio nustatymas nuo horizontalios baz÷s




skaičiuojama statinio viršaus altitud ÷:

H C = H A + i1 + h1 , H C = H B + i 2 + h 2 (kontrole). 282

(27.5.)

(27.6.) Statinio aukščio nustaty mo tikslumui didžiausią įtak ą turi v ertikalių kamp ų matavimo tikslumas, tod ÷l matavimams r eikia p asirinkti tinkamą instrument ą ir tinkamą v ertikalių kamp ų matavimo metodik ą. Jei horizontaliajai b azei sudary ti vietov ÷je nep akanka vietos (pastatas stovi prieš siaurą gatvę ar p an.), tai jo viršaus taško altitud ÷ H C nustatoma nuo vertikalios baz÷s (27.2. pav.):
lauke p arenkam a lin ija AB taip , kad ji eit ų p er p astato vertikaliąja aš į CC 1;
išmatuojamas linijos A B ilgis b ;
išmatuojamas p rietais ų aukš čtis i1 ir i2;
dideliu tikslumu išmatuojam i vertikalūs kamp ai α1 , α2 . Aukščio skirtumas ∆h niveliuo jamas ± 0,5 mm tikslumu. Remiantis 27.2. p av., galim a p arašyti: (27.7.) ∆h + i1 = ∆h1 + i2 , (27.8.) ∆h = ∆ h1 + i − i ; 1

2

Nes

T ada:

h1 =

a1 = h1ctg α1 ,

(27.9.)

a 2 = h2 ctg α 2 ;

(27.10.)

∆h1 = h 2 − h1,

(27.11.)

b = a1 − a 2 ;

(27.12.)

b + (∆h + i1 − i2 )ctg α 2 , ctg α1 − ctg α 2

h2 =

b + (∆h + i1 − i 2 )ctg α 1 ; ctg α1 − ctg α 2

(27.13.) (27.14.)

Jei atstumus a1 ir a 2 galima išm atuoti tiesiogiai, tuomet:

h1 = a1tg α1 ,

(27.15.)

h2 = a 2 tg α 2 ;

(27.16.)

Šiuo metodu nustatyto statinio altitud ÷ ne tokia tiksli.

283

27.2. pav. Statinio aukščio nustatymas nuo vertikalios baz÷

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duota: Statinio aukš čio nustaty mo trigonometriniu niveliavimu lauko m atavimų duomeny s (27.3. pav., 27.1. lentel÷): 1. Išmatuotas trump iausias atstumas nuo teodolito-tacheometro iki statinio S = 00,00 m; 2. Išmatuoti vertikalūs kamp ai: α 1 = + 00,0000 (GON) ir α 2 = – 00,0000 (GON); Reikia: 1. Apskaičiuoti statinio aukšt į; 2. Nustaty ti statinio viršaus altitud ę, jei H A = 55,60 + n 1(m) + 0,n 0 (m); čia n1 – grup ÷s numeris; n – studento eil÷s numeris žurnale; 3. Parašyti aiškinamą jį raštą; 4. Skai čiav imui ir ataskaitai sudary ti naudoti p rogramin ę kompiuterių įran g ą: M icrosoft Office, Microsoft Office Excel ir pan..

284

7.3. pav. Statinio aukščio matavimų schema 27.1. lentel ÷

Statinio aukščio matavimų duomenys ir skaičiavimų rezultatai Stud. Eil. Nr.

S

1

a1

(GON)

a2

(GON)

2

3

4

1 2 3 4 5

25.16 26.00 24.50 19.50 19.20

23.49192 25.31378 28.36317 37.74879 40.71114

3.210737 3.180450 3.892813 3.261859 2.783437

6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

28.44 49.33 34.70 29.50 19.19

28.90495 15.73846 26.08335 34.78364 48.69681

4.803565 6.175117 6.090697 2.695929 5.493302

49.36 37.55 29.15 31.16 38.15

18.78166 31.70857 40.59806 38.68490 31.50695

7.929384 3.133942 3.142325 4.751504 7.737940

31.68248

0.615202

47.60

285

h1

h2

h

H

5

6

7

8

1

2

3

4

17 18 19 20 21 22 23

38.10 42.22 55.15 49.11 44.15 66.60 52.14

37.71023 32.19577 27.01804 32.32910 36.45185 27.89068 34.43648

2.505083 7.697603 4.701152 3.586989 4.304849 1.051379 2.050540

24 25 26 27 28

50.00 29.90 45.00 59.60 56.66

37.01435 53.71466 42.18896 28.95024 27.53648

1.642115 3.169831 1.244787 8.662279 13.65178

29 30

60.11 45.00

30.21188 41.09312

8.548076 8.591343

5

6

7

8

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992 ) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2 . Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno lo gija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai.

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kaip nustatomas statinio aukštis kai baz÷ horizontali? 2. Kaip nustatomas statinio aukštis kai baz÷ vertikali?

286

28. Projektinių duomenų ženklinimas vietov÷je Įžanga Planin÷s taškų p ad ÷ties nustaty mas ar jos ženklinimas vietov ÷je reikalau ja teorinių ir p raktinių geodezinių žinių, nes nuo šių darb ų tikslumo p riklauso tiek sudaro mų plan ų, tiek vietov ÷je paženklint ų p rojekt ų tikslumas. Praktinio darbo metu studentai susip ažins ir savarankiškai sudary s taškų ženklinimo vietov ÷je p rojektus. Praktinio darbo tikslas - ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
įgy tas geodezijos, inform atikos ir kitas žinias pritaiky ti inžinerin ÷s geodezijos praktiniams uždaviniams sp ręsti;
mok ÷ti orientuotis įvairių ženklin imo metod ų ir b ūd ų įvairov ÷je;
mok ÷ti p arinkti konkrečiam atvejui tinkamą ženklinimo b ūdą ir naudojam ą instrument ą;
mok ÷ti panaudoti kompiuterių programin es įran gas ženklin imo p rojektams sudary ti. Šį darb ą atlikd ami studentai jau turi b ūti išklaus ę geodezijos ir kitus moky mo programoje numatytus daly kus bei atlikę mokom ąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai : geodezijos laboratorija, komp iuterin÷s p rogramin ÷s įran gos, mikroskaič iuotuvai, indiv idualios užduotys, techniniai reglam entai, literat ūra.

28.1. Projektų ženk linimas vietov÷je 28.1.1. Ženklinimo (žym÷jimo) darbai T ai viena iš p agrindin ių inžinerin ÷s-geodezin ÷s veik los rūšių [10]. Jie atliekam i p agal p rojekto darbinius br÷žinius, vietov ÷je nustatant statomo objekto b ūdingų tašk ų ir p lokštumų p lanin ę ir aukš č io p ad ÷t į, ap ibr÷žt ą aplinkos objekt ų, p asaulio šalių, valsty binio (vietinio, statybinio) atraminio geodezinio pagr indo atžvilgiu. Žy m÷jimo darbai diam etraliai p riešingi nuotraukos darbams. Darant nuotrauką vietov ÷s matavimu nustatomos tašk ų koordinat÷s geodezinio p agrindo tinklo tašk ų atžvilgiu. Šių matavimų tikslum as p riklauso nuo nuotraukos mastelio. Ž enklinimo atveju y ra priešingai – vietov ÷je, pagal projekte nurodytas koordinates ir iš anksto numatyt ą tikslumą, surandama statinio tašk ų p ad÷tis. Žy m÷jimo darbų metu kampai, atstumai ir aukščių skirtumai ne išmatuojami, b et atidedami v ietov ÷je. Statinio komponavimą lemia jo geometrija, kuri savo ruožtu nustatoma pagal jo ašis. Vis ų statinio element ų pad ÷tis darbiniuose br÷žiniuose nurodo ma statinio ašių atžvilgiu. Praktikoje išskiriamos svarbiausios, pagr indin÷s ir tarp in ÷s arba detaliosios ašy s. Svarbiausios linijinių statinių (kelių, kanalų, užtvank ų, tilt ų ir pan.) ašys y ra jų išilgin ÷s ašy s. Pramonin ÷je ir civ ilin ÷je staty boje svarbiausiomis ašim is laiko mos statinių simetrijos ašys. Pagrindin÷mis vadinamos ašy s, nustatan čios p astat ų ar statinių gabaritus ir formą. Tarpin÷s a rba detaliosios ašy s – tai p astat ų ir statinių p avienių element ų ašy s. 287

Statinio p rojekte nurodytos koordinat ÷s, kamp ai, atstumai ir aukš čių skirtumai v adinami projek tiniais. Projekto p lokštumų ir tašk ų aukštis imamas atskaitant nuo s ąly ginio (montažinio) p aviršiaus. Kaip pastat ų s ąly ginis p aviršius (nulin ÷ reikšm ÷) imam as p irmo aukšto grynųjų grind ų ly gis. Jo atžvilgiu aukš čiai žy mimi taip : aukšty n – su ženklu plius , žemy n – su ženklu minus . Kiekvieno p astato sąly ginis p aviršius atitinka kažkurią absoliutin ę altitud ę. Ji nurodoma p rojekte. Visas žy m÷jimo p rocesas vyksta p agal universalią geodezin ę p er÷jimo nuo b endro į atskirą taisyklę. Svarbiausių ir p agr indinių ašių žy m÷jimas nustato viso p astato p ad÷t į vietov ÷je, t. y . p astato matmenis ir orientavimą p asaulio šalių ir esamų vietov ÷s kont ūrų atžvilgiu. Detalusis žy m÷jimas nustato statinio elem ent ų ir konstrukcijų tarp usavio pad ÷t į. Žy m÷jimo darbai – tai komp leksinis, tarp usavyje susijęs p rocesas, kuris kartu y ra ir neatimam a visos staty b ų montavimo darb ų dalis. T od ÷l žym÷jimo darb ų or gan izavimas ir technologija v isiškai p riklauso nuo staty bos etap ų. Parengiamuo ju tarp sniu vietov ÷je sudaromas atitinkamo tikslumo planinis ir aukš čo geodezinis žy m÷jimo p agrindas, nustatomos šio pagrindo tašk ų koordinat ÷s ir altitud ÷s. Paskui vy ksta p rojekto geodezinis parengimas jam p erkelti į nat ūrą. Statinių žym÷jimas vyksta trimis etapais. Pirmam etap e atliekami p agrindin iai žy m÷jimo darbai. Pagal s ąsajos su geod ezinio p agrindo taškų duomenimis vietov ÷je randam i svarbiausių ir p agrindinių žy m÷jimo ašių p ad ÷tys, ašy s užtvirtinamos. Antrame etape, p radedant nuo p amat ų staty bos, atliekamas detalusis statinių staty binis žy m÷jimas. Nuo svarb iausių ir p agrindin ių ašių užvirtintų tašk ų nužy mimos staty bos element ų ar statinio dalių išilgin ÷s ir skersin ÷s ašy s, kartu nustatant projektinio aukščio ly gį. Detalusis žy m÷jimas atliekam as dau g tiksliau n egu svarbiausių ašių žym÷jim as, nes juo nustatoma staty bos element ų ar statinio dalių tarp usavio p ad ÷tis, o svarbiausių ašių žy m÷jimas nustato tik bendrą statinio pad ÷t į ir jo orientavim ą. Jeigu svarbiausios ašy s gali b ūti vietov ÷je nužy m÷tos leidžiant 3–5 cm vidutin ę kvadratin ę p aklaid ą, tai detaliosios ašys nužymimos su 2–3 mm vidutine kvadratine p aklaida ir dar tiksliau. T rečias etap as – tai technologin ių įren gimų ašių žym÷jim as. Šis etap as reikalauja didžiausio tikslumo (kai kuriais atvejais – m ilimetro dalių).

28.1.2. Reikalavimai žym÷jimo darbų tikslumui Priklauso nuo dau gelio veiksnių :
statinio rūšies, paskirties ir vietos;
statinio matmen ų ir jo dalių tarpusavio p ad ÷ties;
staty bin ÷s medžiagos, iš kurios statomas p astatas;
staty binių darb ų vy kdy mo tvarkos ir b ūdo;
statinio eksp loatacijos technologinių y patumų ir kt. Žy m÷jimo d arb ų tikslumo normos p ateikiamos p rojekte arba norminiuose dokum entuose, p agal kuriuos galima gauti p radinius tikslumo rodiklius, naudojamus geodezinių matavimų b ūdams ir priemon4ms p asirinkti. Be to, svarbiausių arb a p agr indinių ašių žym÷jimo tikslum as priklauso ir nuo p rojektuojamo p astato tašk ų p ad ÷ties nustaty mo b ūdo – grafiškai ar pagal žinomas p rojektines 288

koordinates. Daugeliu atvejų p astat ų ir statinių pad ÷tis, jų tarp usavio komp ozicija p rojektuojama stambaus mastelio top ografiniuose p lanuose. Staty bos objekto išd ÷sty mo tikslumas p riklauso nuo p lano tikslumo. Siek iant užtikrinti objekto pad ÷ties p anašumą p rojektiniame br÷žiny je ir vietov ÷je, būtina išlaiky ti p lano tikslumą. Ž inoma, kad p lano tikslumas apib ūdinamas taško p ad ÷ties nustaty mo vidutine kvadr atine paklaida, kur i plane lygi 0,1 – 0,2 mm. Atsižvelgiant į mastelį 1:500, ši paklaida v ietov÷je sudary s 5 – 10 cm. T okio tikslumo ir laikomasi žy mint vietov ÷je taškus, kurie nustato svarbiausių ir p agrindin ių ašių p ad÷t į. Atliekant žym÷jimo darbus tankiai užstatytoje teritorijoje kur gausu p ožeminių komunikacijų, arba p astat ų ir statinių komp lekso rekonstrukcijos atveju p agrindin ÷s ašy s žy mimos nat ūroje tikslumu, nustatomu ne grafinio išd ÷sty mo būdu, o analitiniais skai čiav imais. Šiuo atveju svarb iausių ašių žy m÷jimo esamų p astat ų atžvilgiu paklaid a y ra ly gi 2 – 3 cm.

28.1.3 Taškų planin÷s pad÷ties nustatyma s Žy m÷jimo d arbai iš esm ÷s suvedami į ob jekto taškų ženklinim ą ir įtvirtinimą vietov ÷je. Šių taškų p lanin÷ p ad ÷tis gali b ūti nustatyta vietov ÷je atidedant nuo išeities linijos, kurios p ad÷tis žinoma ir plane, ir vietov ÷je, p rojektin į kamp ą ir nuo išeities taško atidedant projektin į atstumą. Pastaruoju metu p aženklinimui naudojami elektroniniai tacheo metrai ir dv idažniai, tikruoju laiku dirbanty s GPS p rietaisai. Atidedant projektinį kampą, vienas taškas (kamp o virš ūn ÷) ir išeities kry ptis p ap rastai b ūna duoti. B ūtina vietov ÷je rasti antrą kry pt į, kuri su išeities kry ptimi sudary tų p rojektin į kamp ą a (28.1. p av.). M ūsų atveju BA – išeities kry ptis, B – p rojektuojamo kamp o viršūn ÷. C1 C l

C2 l

C'

a a'

a

B

28.1. pav. Projektinio kampo ženklinimas vietov÷je

Darbai atliek ami tokia tvarka. T aške B p astatomas teodolitas. Ž iūronas nukreip iamas į tašk ą o A iš teodolito horizontaliojo limbo imama atskaita (arba nustatoma atskaita lygi 0 00‘ 00“). Paskui p rie šios atskaitos pridedamas p rojektinis kamp as a ir, atleidus alidad ę, nustatoma ap skaičiuota atskaita. Dabar teodolito vizavimo ašis rodo antrą (ieškomą) kry pt į. Ši kryptis fiksuojama projektiniu atstumu nuo taško B taške C 1. Atitinkami veiksmai atliekami p rie kitos teodolito vertikaliojo rato p ad ÷ties (ratas dešin÷je – ratas kair÷je) ir vietov ÷je ženklin amas kitas taškas C 2 . T arp dviejų taško p ad ÷čių imama vidurin ÷, kamp as ABC laiko mas projektiniu. Standartiniai serijiniu b ūdu gaminami geodeziniai p rietaisai savo tikslumu p ritaiky ti matuoti, o ne žy m÷ti. Tod ÷l žym÷jimo elem ent ų atid ÷jimo šiais prietaisais tikslumas y ra mažesnis negu šiais p rietaisais vy kdomų matavimų tikslum as. Jei reik ia tiksliau atid ÷ti p rojektin į

289

kamp ą, tai aukš čiau ap rašytuoju būdu atid÷tas kamp as matuojamas kelet ą kartų ir taip nustatoma tikslesn ÷ jo reikšm÷ a `. M atavimų skaič ių n galima nustatyti apytikre formule pagalba:

(m ) , 1

n=

α

2

(28.1.) m2α 1 čia m a – duotojo teodolito nominali kamp o matavimo vidutin ÷ kvadratin÷ p aklaida; m a – reikalaujama vidutin ÷ kvadratin÷ kampo atid ÷jimo p aklaid a. Pvz., nor÷dami teodolitu 2T5 atid ÷ti kamp ą kurio vidutin÷ kvadratin ÷ paklaida ly gi 2", jį reikia išmatuoti šešis kartus. Išmatavus vietov ÷je p ažy m÷t ą (atid ÷t ą) kamp ą, reikia ap skaičiuoti p atais ą ∆a=a`– a ir įvesti ją, patikslinant atid ÷t ą kamp ą. Žinant projektin į atstumą BC= l, ap skaičiuojam a lin ijin ÷ p ataisa CC` = ∆l . Pagal br ÷žinio geom etriją (28.1. p av.) gaunam e ∆l, kur α ir ρ išreikšti sekund ÷m is.

∆l = l

∆α

ρ

,

(28.2.)

Nuo taško C statmenai linijai BC atid ÷jus dy d į ∆l, fiksuojamas taškas C`. Kampas ABC` ir bus duotuoju tikslumu išmatuotas kamp as. Kontrol÷s d ÷lei k amp as ABC` dar išmatuojamas. Jei išmatuota reikšm÷ skir iasi nuo projektin÷s leistinu dydžiu, darbas baigtas. Priešingu atveju, reikalin gi tolesni p atikslinimai. Projektinio kamp o atid ÷jimo vietov ÷je tikslumas p riklauso nuo instrumento p aklaid ų, p aties matavimo paklaid ų (vizavim as ir atskaitymas iš limbo) ir p aklaid ų d ÷l išor÷s s ąly gų p oveikio. Centravimo, reduk cijos ir išeities duo menų p aklaidos (p unkt ų A ir B p ad÷ties paklaidos) p oveikio p rojektinio kamp o atid ÷jimo tikslumui neturi, tačiau iššaukia kry pties BC ir išnešamo taško C p oslink į vietov ÷je. Linijos projektiniam ilgiui ženklinti reikia nuo išeities taško atid ÷ti atstumą duota kryptimi: atstumo horizontalusis dy dis turi b ūti ly gus p rojektiniam. Komp aravimo, temp erat ūros ir vietov ÷s nuoly džio p ataisas į liniją reikia įv esti tiesiogiai linijos žym÷jimo metu. T ačiau tai trukdo darbą, y p ač jei b ūtina nužy m÷ti linij ą dideliu tikslumu. T od ÷l dažnai elgiamasi taip p at, kaip ir atidedant kamp us, t. y . taikomas redukcijos b ūdas. Vietov ÷je nuo išeities taško p radžioje atidedama ir užtvirtinama ap ytikr÷ p rojektinio atstumo reikšm÷. Šis atstumas reikiamu tikslumu, atsižvelgiant į v isas p ataisas, išmatuojamas komp aruotais matavimo p rietaisais arba tiksliais tolimačiais. Ap skaičiavus vietov ÷je užtvirtintos linijos ilg į, jis ly gin amas su p rojektiniu ilgiu, randama linijin ÷ pataisa, kuri su atitinkamu ženklu atidedama nuo linijos galin io taško, tada atid ÷ta linija matuojama dar k art ą. Projektinio atstumo žy m÷jimo redukcijos b ūdu tikslum as dau giausia p riklauso nuo atstumo matavimų tikslumo. M atavimo p rietaisai p arenkami p agal p rojekte numatyt ą atstumo nustatymo tikslumą. Jeigu p rojektinis atstumas y ra atidedamas tiesio giai vietov ÷je, tai ko mp aravimo, temperat ūros ir vietov ÷s nuoly džio p ataisos įvedamos su ženklais, kurie y ra p riešin gi tiems, kurie naudojam i įved ant linijų matavimo p ataisas. M atuojant vietov ÷je liniją turin či ą nuolyd į, linijai p rivesti p rie horizontalios p ad ÷ties p ataisos įvedamos su ženklu minus , nes nuožulni linija visada ilgesn ÷ už horizontalią.

290

Atliekant žy m÷jimą ir atidedant linijas, reikia nepamiršti, kad visi jų dy džiai projektuose y ra redukuoti į horizontalų ilgį. Atidedant tokias lin ijas nuožulnioje vietov ÷je, p ataisas p rojektiniams matmenims reikia įvesti su ženklu plius . Atsižvelgiant į reikalaujamą tikslumą, p rojektiniam atstumui atid÷ti (ženklinti) n audojami juostiniai matavimo p rietaisai, padary ti iš p lieno ar invaro, op tiniai ir šviesos tolimačiai, elektroniniai tacheom etrai, taip p at GPS prietaisai, dirbanty s tikruoju laiku.

28.1.4. Žym÷jimo (ženklinimo) būdai Naudojami šie žy m÷jimo (ženklinimo) b ūdai: p olinis, stačiak ampių koordinač ių, kampin ÷, linijin ÷ ir s ąv arų sankirtos, linijin ÷s s ąvaros ir šoninio n iveliavimas. T o ar kito būdo taiky mas p riklauso nuo statinio p obūdžio, staty bos s ąly gų, žy m÷ti naudojamo atraminio tinklo tašk ų išsid ÷sty mo, turimų matavimo p rietais ų, žy m÷jimo darb ų etap o ir kit ų veiksnių. Tikslin ga rinktis t ą b ūdą, kuris laiduoja reikiam ą tikslumą. Ž y m÷jimo darb ų tikslumas priklauso nuo įvairiausių p aklaid ų šaltinių, kur ių viena dalis p riklauso nuo p anaudoto b ūdo geo metrijos, o kita bendra v isiems būdams. Paklaidos, p riklausan čios nuo žym÷jimo b ūdo geo metrijos, t. y. nuo projektinių linijų ir kamp ų atid÷jimo nat ūroje b ūd ų, vad inamos pa čių žym÷jimo darb ų paklaidomis. Šių p aklaid ų lauktini dy džiai ap skaičiuojam i p agal žinomas geodezines formules. Žy m÷jimo d arb ų tikslumui turi p oveikio pradinių duomenų p aklaidos t. y . atramos tinklo taškų, nuo kurių atliekamas žy m÷jimas, p ad ÷ties paklaid ų. Ž enklinant projektinį tašk ą vietov ÷je b ūtina užfiksuoti jo p ad ÷t į, o tai duoda p aklaid ą. Vizuojant į taikin į, kuris kurio nors aukš čio, virš fiksuojamo taško p aviršiaus (matuokl÷s atskaita, gair÷s vieta), fiksav imo paklaid ą lemia p rojektavimo į p agrind ą b ūdas. Naudojant vizavimo ženklus su optiniu svambalu, galima tašk ą užfiksuoti 1mm paklaida. Naudojant p akabinamus svambalus, ši p aklaida did÷ja: uždaroms patalp oms iki 2 – 3 mm, o atviroje vietov ÷je – iki 3 – 5 mm. Fiksuojant tašk ą, k aip vizavimo taikiny s kartais tinka p ieštukas, vinis, segtukas. Šiuo atveju galima p asiekti fiksavimo tikslumą, ly gų 0,5 – 1 mm. Atidedant p rojektinius kampus ir užsiduodant p rojektin ę krypt į, atsiranda kamp ų matavimo, p rietaiso ir vizavimo taikinių centravimo paklaid ų, taip pat vizavimo p aklaida. Esminį p oveikį žy m÷jimo darb ų tikslumui gali dary ti p aklaidos d÷l lauko s ąly gų, y p ač d ÷l šonin ÷s refrakcijos. Paklaidom sumažinti reikia pasirinkti p alankiausią žy m÷jimo darbų atlikimo laik ą. Kampinių sankirtų būdai naudojami ženklinti toli esantiems, neprieinamiems taškams. Galimi tiesio gin ÷s ir atvirkštin ÷s sankirtos būdai. Tiesiogin÷s kampin÷s sankirtos būdas . Projektinio taško C p ad ÷tis vietov ÷je nustatoma išeities taškuose A ir B atidedant projektinius kamp us b 1 ir b 2 (28.2. p av.).

291

C a1

b3 a2

s

1

s b1

s

2

b2

28.2. pav. Kampin÷ ir linijin÷ sankirtos

Baz ÷ pasirenkama iš anksto išmatuotas atstumas arba atraminio tinklo kraštin ÷. Projektiniai kamp ai b 1 ir b 2 apskaičiuojami kaip kraštinių direkcinių kamp ų skirtumas. Direkciniai kamp ai gaunami sprendžiant atvirkštin į geodezinį uždavin į, p agal žinomas išeities tašk ų koordinates ir nustatomo taško p rojektines koordinates. Žy m÷jimo tiesio gin ÷s kampin ÷s sankirtos tikslumą veikia p ačios tiesiogin ÷s sankirtos p aklaidos, išeities duomen ų, teodolito ir vizavimo taikin ių centravimo, žy m÷jimo taško fiksavimo ir kitos p aklaidos. Reikalaujamas žy m÷jimo tikslumas gali b ūti p asiektas ir taip :
galimu tikslumu atid ÷jus kamp us b 1 ir b2, vietov ÷je nustatoma taško C p ad ÷tis;
atitinkamu matavimų kiek iu atsp aros taškuose išmatuojamos tikslios atid÷t ų kamp ų reikšm÷s. Duotajame p avyzdy je ir naudojant teodolit ą 2T 2 reikia atlikti ne mažiau kaip keturis matavimus;
išmatuojamas kamp as b3 taške C;
nes ąry š į išd ÷s čius visiems trikamp io kampams po ly giai, nustatomos taško C koordinat ÷s. Lyginant su p rojektin ÷mis reikšm÷mis, rand amos p ataisos, pagal kur ias vietov ÷je p aslenkamas ap ytikriai p aženklintas taškas C . T oks b ūdas vadinamas uždaro trikamp io b ūdu . Šiuo princip u p aremtas ir atvirkštin ÷s kampin ÷s sankirtos ženklinimo b ūdas. Vietov÷je nustatoma žy mimo p rojektinio taško O apytikr÷ p ad ÷tis O' (28.3. p av.). Šiame taške statomas teodolitas ir reikiamu tikslumu išmatuojami kamp ai, ne mažiau, kaip į tris išeities taškus, kurių koordinat ÷s žinomos. Pagal atvirkštin ÷s sankirtos formules nustatomos taško O' koordinat ÷s ir p aly ginamos su p rojektin ÷mis reikšm÷mis. Pagal koordina čių skirtumus ap skaičiuojam i p atais ų dydis (kamp inių ir linijinių element ų) ir taškas p aslenkamas į p rojektin ę p ad ÷t į. Kad p atikrintume šiame taške v ÷l matuojame kamp us, išskaičiuojame koord inates ir jos p alyginame su p rojektin ÷mis. Neleistino skirtumo atveju visi veiksmai kartojami v ÷l. Atvirkštin ÷s kamp in÷s sankirtos ženklinimo būdo tikslumą veik ia p ačios sankirtos p aklaidos, išeities duomenų, teodolito centravimo, vizavimo taikinių, nužy mimo taško fiksavimo ir p ataisy mo p aklaidos. Aišku, kad esant paly ginti did eliems atstumams, nuo nustatomo taško iki

292

atramos taškų, p irmų dviejų šaltinių p aklaid ų p oveikis bus didžiausias. Į likusias p aklaidas galima ir neatsižvelgti. B

b

3

b

l O'

2

A

b

O

1

C

28.3. pav. Atvirkštin÷ kampin÷ sankirta

Linijin÷s sankirtos būdu ženklinamo vietov ÷je taško C p ad ÷tis (28.2. p av.) nustatoma atid ÷t ų nuo išeities tašk ų A ir B p rojektinių atstumų S 1 ir S 2 susikirtimo taške. Šis b ūdas p ap rastai naudojam as staty binių konstrukcijų ašims nužy m÷jti tuo atveju, kai p rojektiniai atstumai nev iršija matavimo prietaiso ilgio. Patogiausiai šį ženklinimą atlikti dviem rulet ÷mis. Nuo taško A rulete atidedamas atstumas S 1, o nuo taško B antra rulete – S 2. Sutap dinus rulečių nulines r eikšmes su tašk ų A ir B centrais ir p erslenkant ruletes iki atkarp ų S 1 ir S 2 galų susikirtimo, rand ama nustatomo taško C p ad ÷tis. Nustatomo taško p ad÷ties vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida tokia p ati kaip kamp in ÷s sankirtos atveju. Juostinių matavimo p rietais ų naudojimo atveju centravimo p aklaid ų n ÷ra. T uomet nužymimo taško C bendroji p ad ÷ties nustaty mo paklaida p riklauso nuo p ačios sankirtos ir išeities duomen ų p aklaid ų sumos. T uo atveju, jeigu linijiniam užkirtimui buvo p anaudoti tolimačių komp lektai, kurie y ra centruojami k artu su stovais, p oveik į turi ir centravimo paklaidos. Polinių koordinačių būdas p lačiai ntaikom as p astat ų, statinių ir konstrukcijų ašims ženklinti nuo netoli esan čių teodolitinių ar p oligonometrinių ÷jimų tašk ų. Naudojant š į b ūd ą, nustatomo taško C p ad÷tis (28.4. p av.) randama vietov ÷je nuo krypties AB atidedant p rojektin į kamp ą b ir atstumą S . Projektinis kamp as b randamas kaip direkcinių kamp ų α AB ir α AC skirtumas. Direkciniai kamp ai ir atstumas S apskaičiuojami sp rendžiant atvirkštinius uždavinius p agal taškų A, B ir C koord inates. Užfiksuoto taško C p ad ÷čiai p atikrinti galima išm atuoti kamp ą b ir jį p alyginti su reikšme, kuri gauta, kaip direkcin ių kamp ų α AB ir αAC skirtumas. Visa žy m÷jimo p oliniu b ūdu p aklaida priklauso nuo kamp o atid ÷jimo p aklaidos ir p rojektinio atstumo atid ÷jimo p aklaidos, išeities duomen ų p aklaid ų ir centravimo p aklaid ų.

293

Norint sumažinti centravimo ir išeities duomen ų p aklaid ų p oveik į b ūtina, kad p olinis kamp as b ūtų mažesnis nei 90°, o projektiniai atstumai – mažesni už žy m÷jimo baz ę A B.

C

a AC

s

b

b a AB

A

B

28.4. pav. Polinis ženklinimo būdas

Jeigu nužy mimas taškas y ra toli nuo išeities taško, tenka kelis kartus p oliniu būdu atid÷ti p rojektinius kamp us ir atstumus, tuo sudarant p rojektin į ÷jimą. Jeigu tarp taško C ir taško B y ra tiesiogin is matomumas, norint p atikrinti matuojami kamp ai b 4 ir b 5; ir lauk e taip sudaromas uždaras p oligon as (28.5. p av.). Tod ÷l toks b ūdas vadinam as projektinio poligono būdu . Vy kdant tikslius ženklinimo d arbus, p oligono kamp ai išly ginam i, p agal juos ir p rojektinius atstumus išskaičiuojamos taško C koordinat ÷s, jos ly ginamos su p rojektin ÷mis ir (esant b ūtiny bei) redukuojamos į projektin ę p ad ÷t į. Kai retas atram inių geodezinių punkt ų tinklas, p rojektinio poligono b ūd as gali būti p anaudotas iš vieno p radinio taško p aženklinant vis ų statinio p agrindinių ašių susikirtimo taškus.

s

b

3

2

b

C 4

3

s

2

1 b

2

s

1

A

b

S

1

b

5

B

28.5. pav. Ženklinimas projektinio poligono būdu

S ąvarų sankirtos ir linijin÷s sąvaros bū dai p lačiai taikomi ženklinant vietov ÷je p astatų ir statinių ašis, taip p at technologinių įr en gimų ir konstrukcijų montažines ašis. 294

Projektinio taško p ad÷tis sąvarų sankirtos (28.6 pav., a) b ūdu nustatoma taškais esan čiais dviejų, s ąvarų A ir B bei C ir D susikirtimo taške. Paprastai sąvara nustatoma teodolitu, kuris centruojamas išeities taške (p avy zdžiui A), o jo žiūronas orientuojamas į vizavimo taikin į, kur is centruotas kitame išeities taške (duotu atveju – B). T aško p ad ÷tis fiksuojama duoto susikirtimo taške. D

S

A

2

l B

l

B

A

1

l

2

S

S

1

C a)

b)

28.6. pav. Sąvarų sankirtos (a) ir linijin÷s sąvaros (b) ženklinimo būdai

Sąvarų sank irtos metodo vidutin ÷ kvadratin÷ p aklaida p riklauso nuo p irmos ir antros s ąvarų nustaty mo paklaid ų m s1 ir ms2 ir nuo fiksavimo p aklaidos m f . Pagrind in ÷s kiekvienos iš s ąvarų nustaty mo p aklaidos y ra išeities tašk ų pad ÷ties p aklaidos, teodolito ir vizavimo taikinių centravimo p aklaidos, vizavimo ir žiūrono fokusavimo p aklaida, žvelgiant į vizavimo taikin į ir į nustatomą tašk ą. Išeities duomen ų ir centravimo p aklaidos turi mažiausi ą poveik į nustatomo taško p ad ÷čiai s ąvaros vidury je. Nustatomam taškui art ÷jant p rie išeities tašk ų, šios p aklaidos did ÷ja. Linijin÷s sąva ros būda s leidžia nustatyti vietov÷je ženklinamo taško p rojektin ę p ad ÷t į (28.6. p av., b) atidedant projektin į atstumą l s ąvaroje AB. T aško p ad÷ties vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida šiuo atveju an alo giška s ąvarų sankirtos būdui. S tačiakampių koordinačių būdas taikomas, kai yra staty binis tinklas, kurio koordinačių sistemoje duota visų p rojekto p agrindinių tašk ų ir ašių p ad ÷tis.

x

90°

x

A y

B

28.7. pav. Ženklinimas stačiakampių koordinačių būdu

295

y

Projektinio taško (28.7. pav.) ženklinimas atliekamas p agal ap skaičiuot ų nuo tinklo artimiausio taško jo koordinač ių prieaugių ∆x ir ∆y reikšm es. Didesnis p rieaugis (br÷žiny je tai ∆y) atidedamas tinklo taškų AB santvaroje. Gautame taške D statomas teodolitas ir nuo taško D atidedamas status kamp as. Ant statmens atidedamas m ažesnis p rieaugis ir gautasis taškas įtvirtinamas. Norint p atikrinti taško p ad ÷tį galima nustatyti nuo staty binio tinklo kito punkto. Stačiakamp ių koordinač ių b ūdo schem a ap ima linijin ÷s s ąvaros ir p olin į būdus. Nustaty tos stačiakamp ių koordinačių b ūdu taško p ad ÷ties vidutin ÷ kvadratin÷ p aklaida p riklauso nuo koordinačių p rieaugių atid ÷ jimo p aklaidos, išeities punkt ų p ad ÷ties p aklaid ų, kamp o atid ÷jimo, centravimo, taško fiksavimo p aklaid ų. Centravimo ir fiksacijos p aklaid as galima bev eik ir atmesti, nes jos mažos, paly ginti su kitomis p aklaidomis. Bendru atveju žy m÷jimo darbų seka y ra tokia :
sudaromas geodezinis p agrind as;
ženklinamos ir įtvirtinamos p agr indin ÷s ašy s;
p astatomi aptvarai ir ant jų p ažy mimos ašy s;
p ažy mimas nulinis horizontas ir p agrindinių taškų altitud ÷s;
ženklinami statinio elementai;
atliekam i geodeziniai darbai statybos-montavimo darb ų metu;
atliekam a baigto staty bos objekto kontrolin ÷ (išpildomoji) nuotrauka. Žy m÷jimo geodezinis p laninis p agrindas gali b ūti GPS atraminio tinklo, triangu liacijos, vietinio arba statybinio tinklo p unktai, poligonometrinių ar teodolitinių ÷ jimų taškai, kvartalų raudonosios linijos bei ašys ir kt. Staty bos tinklas [1] y ra stačiakampių ar kvadrat ų tinklas, p aženklintas staty bos aikštel÷s teritorijoje. T inklo lin ijos y ra ly giagreč ios su pagrindin÷ mis statinių ašimis ir eina p atogiom is matuoti vietomis, greta p rojektuojamų statinių kont ūrų. Dalis staty bos tinklo p unktų turi būti tokiose vietose, kad staty bos metu neb ūt ų p ažeisti. Linijos tarp staty bos tinklo punkt ų gali b ūti 50 – 400 m ilgio. Žy mint mažus statinius bei įrenginius dideliu tikslumu, galima sudary ti montavimo tinklą, kurio linijos y ra 5 – 20 m ilgio. Staty bos tinklas p rojektuojamas staty bos darb ų gener alin iam e p lane. T inklo kair ioji ir ap atin ÷ linija y ra staty binio tinklo x ir y ašy s. Jų p radžios koordinat ÷s y ra x = y = 0, kr aštinių s ąlyginiai dir ekciniai k amp ai – 0 ir 90°. Pagal šią stačiakampių koordina čių sistemą skaičiuojamos statybos tinklo taškų teorin÷s koordinat ÷s. Ž enklinimo aukš čio p agrindas gali b ųti niv eliavimo rep eriai, GPS p unktai. Rep eriai [1], esantys staty bos aikštel÷je arba šalia jos, niveliuoti bei ap skaičiuoti p agal v ieną aukš čių sistemą, sudaro statybos aikštel÷s geodezin į aukš čio p agr ind ą. Staty bos aikštel÷je r ep eriai turi b ūti išd ÷styti ir p astatyti taip , kad p er vis ą statybos darb ų laikotarp į nekist ų ir kad nuo jų būt ų galima p atogiai perduoti altitudes statomiems objektams. Aukštesn ÷s eil÷s niveliacijos r eperiai turi išlikti p astov ūs. Nuo jų tikrinami žemesn ÷s eil ÷s niveliacijos rep eriai, kurie statomi arti staty bos objekt ų. T od ÷l p irmieji vadinami kontroliniais, antrieji – darbo r ep eriais. Darbo rep erių reikia tiek, kad vien ą kart ą p astačius nively rą, p rojektuojamąsias altitudes b ūt ų galima p erduoti į visus svarbiausius taškus. Kadangi techninio niveliavimo vizavimo sp indulio ilgis siek ia 50 – 75 m, tai ne mažiau kaip vien ą darbo rep erį reikia statyti 0,5 – 0,75 ha

296

statybos aikštel÷s plote. Rep erius reikia išd ÷styti taip , kad vienam statiniui tekt ų 2 – 4 rep eriai. Statant linijinius statinius, darbo rep erius p akanka išd ÷styti kas 200 – 300 metrų. Kontrolinis rep eris turi b ūti įleistas ap ie 0,70 m žemiau grunto įšalimo lin ijos. Jo v iršuje statomas betoninis rentinys su dang čiu. Kad šaldamas gruntas rep erį mažiau k ilnot ų, jis rentiny je ap ipilamas sausu sm÷liu arba šlaku. Darbo rep eriai gali b ūti įr en giami grunte arba sienose. Kadangi darbo r ep eris dažnai tikrinamas nuo kontrolinių rep erių, tai jis gali b ūti įleistas negiliai (0,7 – 1 m). Sieniniai rep eriai gali b ūti įrengiam i prie ap linkinių p astat ų ir statomo objekto sienų. Prieš atliekant inžinerinio statinio p rojekto ženklinimą [10] b ūtina atlikti specialų geodezinį p arengim ą, kuris numato ženklinimo p rojekto analitinius skaičiavimus, projekto geodezin į p ririšimą, žy m÷jimo br÷žinių sudary mą ir geod ezinių ženklinimo darb ų atlikimo p rojekto sudary mą. T am naudojamasi p agr indiniais p rojekto br÷žiniais: generaliniu p lanu, darbin iais br ÷žiniais, kuriuose stambiu masteliu p arodyti vis ų statinio dalių p lanai, p jūviai, p rofiliai, su nurodomi detalių m atmeny s ir aukštis; reljefo or ganizavimo p lanas; kelių ir p ožeminių komunik acijų p lanai ir p rofiliai. Vis ą geod ezinio p arengimo p rojekto komp leksą sudaro p rojekto element ų analitinis skaičiav imas. Pagal p rojektinių dy džių ir kamp ų reikšmes pagal priimt ą sistemą randamos p agrindinių p astato tašk ų planavimo element ų ir įran gos (p ravažiavimų, komunikacijų, kelių ašių ir kt.) p rojektin ÷s koordinat ÷s. Kartu br÷žiniuose kontroliuojamas matmen ų teisin gu mas. Yra try s ženklinimo p rojekto geodezinio paren gimo b ūd ai: an alitinis, graf inis-analitinis ir graf inis. Jei p rojektavimo m etu buvo naudot ąsi p rogramine ko mp iuterių įran ga, duom eny s ženklinimo p rojektui sudary ti imami iš komp iuterinių laikmen ų, o ir pats ženklinimo p rojektas sudaromas naudojant atitinkamą progr amin ę įran gą. Analitiniu būdu visi žy m÷jimo duomeny s randami m atematinių skai čiavimų b ūdu, esamų p astat ų ir statinių koordinat ÷s nustatomos tiesioginiais geodeziniais m atavimais nat ūroje, o p rojekto element ų matmeny s sudaromi vadovaujantis technologiniais skai čiav imais. Šis b ūd as daugiausia taiko mas įmon es rekonstruojant ir p lečiant tankaus užstaty mo s ąly gomis. Dažniau taikomas grafinis-analitinis būdas, kai išeities tašk ų p ad÷tis nustatoma grafiškai iš top ografinio p lano, o p ad ÷tis likusių tašk ų, susijusių su išeitiniais taškais, – analitiškai. Jei statinio p rojektas nesiejamas su esamais p astatais, kartais taikomas grafinis p rojektavimo b ūdas, kai visi p lanuojami elementai nustatomi gr afiškai p agal top ografin į p lan ą. Projektas skaičiuojamas p agal v isų jo p agrindin ių tašk ų grafin es koordinates. Plan ų deformacijų įtakai sumažinti iki graf inių koordina čių nustaty mo matuojami koordinač ių tinklo kvadrat ų tikrieji dy džiai. Projektui ženklinti vietov ÷je, nesvarbu koks p rojektavimo b ūd as taikomas, v isi p rojekto geo metriniai elementai turi b ūti gr iežtai matematiškai susiję tiek tarp usavy je, tiek ir su esamais aikštel÷je kap italiniais p astatais. T ai y ra b ūtina norint p ašalinti p riimt ų projektuoti išeities duomen ų, (koordina čių, aukš č io, lin ijų ilgio) p aklaid ų įtak ą žym÷jimo darb ų tikslumui, y p ač jei tie duomenys imti iš p lano. Skai čiuojant p rojektą analitiškai, sp rendžiama dau gy b ÷ tip inių geodezinių uždavinių. Labiausiai pap lit ę tiesioginis ir atvirkštinis geodeziniai uždaviniai.

297

Be šių uždavinių, dar sp rendžiami tiesių, lygiagrečių su duotomis ir statmen ų joms ly gčių radimo uždaviniai, skritulio formos statinių centro radimo, kreivių p agrindin ių element ų ir b ūdingų taškų koordina čių rad imo uždaviniai. Projekto geodezinio paren gmo metu atliekamas jo pririšimas. Projekto p ririšimu vad inamas geodezinių duomenų susiejimas su geodeziniu pagrindu ar esamais kapitaliniais statiniais. Ž enklinimo elementai yra atstumai, kamp ai ir aukš čio skirtumai, kurių p arinkimas ir skai čiavimas priklauso nuo p asirinkto ženklinimo būdo. Geodezinio parengmo rezultatai p ateikiami ženklinimo br÷žiniuose. Šie br÷žiniai sudaromi masteliu 1:500 – 1:2 000, kartais ir stambesniu, atsižvelgiant į vietov ÷je ženklinamo statinio ar jo element ų sud ÷tingum ą. Ž enklin imo br÷žiny je p arodoma: ženklinamų pastat ų ir statinių kont ūrai; jų matmenys ir ašių p ad÷tis, žym÷jimo p agr indo taškai, nuo kurių atliekamas žy m÷jimas; žy m÷jimo elementai, kurių reikšm ÷s užrašomos čia pat tiesiai br÷žiny je. Kartais žy m÷jimo br÷žiny je parodomos išeities tašk ų koordinačių reikšm÷s p agal p riimt ą sistemą. Parodomi ir išeities kraštinių ilgis ir direk ciniai kampai, išeities rep erių altitud ÷s ir kiti duomeny s, p anaudoti p rojekto geodeziniam p aruošimui. Šių duomen ų gali p rireikti žy m÷jimo p roceso metu ir jį baigus.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal duom enis reik ia sudary ti sklyp o rib ų ženklinimo projekt ą taikant visus ženklinimo b ūdus. Duota: Skly po kamp ų p rojektin ÷s koordinat ÷s ir atraminio geodezinio p agr indo GPS p unkt ų koordinat ÷s (28.8. pav., 28.1. lentel÷). Reikia: Apskaičiuoti ženklinimu i reikalin gus duomenis, taikant atvirkštinio geodezijos uždavinio ar kitus sp rendimo p rincip us; Sudaryti sklypo rib ų ženklinimo p rojekt ą, taikant visus ženklinimo b ūdus ir nurodant visus p aženklinimui bei jo kontrolei reikalin gus duomenis (28.9. p av.); Aiškinamajame r ašte ap rašyti ženklinimo b ūdus, naudojamus instrumentus, ženklinimo kontrolę, p agrįsti atliktus veiksmus, p adary ti išvadas; Projektuojant naudoti p rogramin ę komp iuterių įran gą : AutoCAD, GeoMap, Microsoft Office arba mikroskaič iuotuv ą.

298

Pradiniai rink iniai 28.1. lentel ÷

Sklypo ribų posūkio taškų koordinat÷s Taško numeris 61T -6216 61T -35411 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Plokštumos stačiakamp÷s koo rdinat÷s x (m) y (m) 6014592,16 6014288,54 6014561,10 6014564,24 6014414.53 6014411,10 6014282,77 6014339,49 6014569,00 6014549,39 6014388,82 6014340,51 6014514,21 6014390,67 6014282,77 6014551,72 6014551,72 6014457,53 6014457,53 6014448,74 6014437,32 6014480,70 6014509,45

584648,75 –n1 ,0n 585036,61–n1,0n 584500,05 584632,53 584648,91 584503,62 584506,67 584657,12 584834,12 584899,43 584901,01 584901,48 585016,62 584979,53 584947,14 584526,50 584566,50 584512,31 584574,54 584937,80 584976,13 584956,92 584965,50

299

28.8. pav. Sklypo ribų planas

300

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1 . Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidykla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija . Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno lo gija. Kriau čiūnait ÷-Neklejonov ien ÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.01.01:1999: Statomų p ožeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotrauk ų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lan ų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt. 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kokie reikalavimai k eliami ženklinimo d arb ų tikslumui? 2. Kokie y ra tašk ų ženklinimo b ūdai? 3. Koks y ra ženklinimo geodezinis p laninis p agr indas?

301

Atlik tos užduoties pavyzdys

61T-6216 1

528 258 .2

78 m °, 1 51.

9 9.588 0 °

399.55 m

8 .0 3

,4

°,

5m

92 .5 7m

1 6.6 35

8.0

41 °

208.88 m

90 84 4. 13

45

12 8

, 255.04 m

m

10 PAŽENKLINIMO Paženklinimo p rojektas PROJEKTAS

61T-35411

28.9. pav. Ženklinimo poliniu metodu pavyzdys

302

29. Altitudžių perk÷limas į pastato rūsį ir antrą aukštą Įžanga Vien as iš svarbiausių geodezinių darb ų etap ų, atliekant ty rin ÷jimų darbus, vis ų rūšių statinių p rojektavimą, ženklinimą, statyb ą, išpildomąsias nuotraukas ir p an., y ra altitudžių fiksavimas, jų ženklinim as ar p erdavimas į skirtingus statinio montavimo horizontus. Praktinio darbo metu studentai susip ažins su šiais klausimais ir savar ankiškai auditorijo je atliks kai kuriuos skaič iavimus ir ženklinimo darbus. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
įgy tas geodezijos žinias p ritaikyti p raktiniams uždaviniams spręsti;
mok ÷ti orientuotis inžinerinių geodezinių uždavin ių įvairov ÷je;
mok ÷ti parinkti konkrečiai situacijai tinkamą geodezinio uždavinio sprendimo b ūd ą ;
geb ÷ti p asirinkti geodezinius instrumentus, tinkamus konkrečiam uždaviniui sp ręsti. Atlikdami Šį d arb ą darbu i atlikti studentai jau turi b ūti išklaus ę geodezijos d alyk ą, atlik ę, moky mo p rogramoje num atytas mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai : geod ezijos laboratorija, niv ely rai, matuokl÷s, ko mp iuterin ÷s p rogramin ÷s įran gos, mikroskaičiuotuvai, individu alios užduoty s, techninis reglamentas, literat ūra.

29.1. Altitudžių perk÷limas Ž enklinant altitudes vietov ÷je, p ap rastai taikomas geo metrinio niveliavimo p rincip as (29.1. p av.), galimi ir elektroninio tach eometro, lazerin io p rietaiso naudojimo atvejai.

b

a

Hi h H Rp 29.1. pav. Altitudžių ženklinimas

303

HA

Pastačius nively rą tarp reperio su žinoma altitude H Rp ir ženklin amo taško A, imama atskaita matuokl÷je, p astatytoje ant rep erio, ir skaičiuojamas instrumento horizontas H i (vizavimo sp indulio altitud÷)

H i = H Rp + a

,

(29.1.)

T uomet apskaičiuojama taške A p astatytos matuokl÷s atskaita b

b = Hi − Ha

, (29.2.) Regu liuojant kuolelio, įkalto taške A, aukšt į, gaun ama matuokl÷s atskaita, atitinkanti atskait ą b . Jei norima ženklinti tiksliau, į kuo lel į įsukamas sraigtas, kurio įsukimo gy lis reguliuojamas atliekant p akartotinį arba precizin į niveliavim ą. Atliekant p astat ų vertikalųjį ženklinim ą, altitudes tenka p erduoti į aukštesnius ir žemesnius p astat ų aukštus (montažinius horizontus), taip p at tenka išly ginti horizonto p aviršių, t. y . ženklinti viso horizonto p lotą vienodu p rojektiniu ly giu. Pastato p ožemin ÷s dalies staty bos darbams p riklauso pamat ų duobių žem÷s iškasimo darbai, p amat ų sutvarky mo ir duobių krašt ų įtvirtinimo dirbtin ÷mis konstrukcijomis darbai (ramsty mo sienel÷s, šp unto ap tv ÷ros , sijos ir p an.) [2]. Kasant p amat ų duobes, tranš ÷jas ir k itaip p erkeliant grunt ą išeities duomeny s b ūna top ografiniai p lanai su juose išbraižy tais statinių p rojektais. Pirmiausia vietov ÷je ženklin ama vertikalaus planavimo, tranš ÷jų, iškas ų, sankas ų, karjerų p rojektų p lanin÷ p ad ÷tis. Ž enklinti taškai vietov ÷je tvirtinami geodeziniais ženklais, kurie ap tveriami; ap tvarai dažomi ryškiomis skirtingų sp alv ų juostomis. Ž enklinant sankas ų, py limų altitudes atsižvelgiam a į v ÷ lesnį grunto nus ÷dimą. M echanizuotai žem÷s kasimo technikai baigus darbus, priimami iškasų, tranš÷jų ir kit ų statinių geometriniai m atmeny s ir altitud ÷s. Pamatams statyti arba vamzdžiams kloti, iškasos dugnas valomas rank iniu būdu. Tam tikslui į iškasos dugn ą šachmatine tvarka sukalam i kuoleliai (maždau g kas 2 m), ant kurių atidedamos altitud ÷s ir užrašomi reikiamo nukasimo (p vz., – 2,3 cm) arba užpy limo (p vz., + 20 cm) dy džiai. Padengiant rūsio ar kit ų aukšt ų grindis p rojekte numaty tomis medžiagomis arba p aženklinant vienodos altitud ÷s aukšt į, naudojami lazeriniai prietaisai, kurių lazerin į sp indulį fiksuoja judantis ir p aviršių num atytomis medžiago mis den giantis įren giny s arba matuokl÷ su garsin iu signalu, informuojan čiu ap ie žemesn į ar aukštesn į už p rojektin į ly gį. Priimant iškasas ir sank asas, kontroliuojam a statinio tras ų p ad ÷tis p lane ir p rofilyje, statinių geo metriniai matmeny s, iškasos šlait ų briaun ų, dugno altitud ÷s, nuoly džiai, griovių ir kit ų vandens nuleid imo įren ginių m atmeny s. Priduodant atliktus žem÷s darbus, sustatomas aktas ir vy kdomosios (atlikimo) schemos. Kai sup rojektuoti pastat ų surenkamieji p amatai, p amat ų p agrindai tikrinam i p agal niveliavimo aukšt į. Jei iškasos gy lis iki 3 m, altitud÷s į jos du gn ą p erkeliamos nuo šlaito briaunos. Užp akalin ÷ matuokl÷ statoma ant vieno iš rep erių, o p riekin ÷ – ant iškasos dugne esančio staty binio suolelio stovo arba ant užtvirtinto kuolo. Nively ras statomas labai žemai taip , kad žiūrono vizavimo ašis b ūt ų ne aukšč iau keliamos kaip 1,2 m nuo žem÷s p aviršiaus. Kai iškasa gilesn ÷ negu 3 m, į jos du gn ą altitud ÷s p arnešamos keliais etap ais. Nively ro ÷jimas

304

daromas automobilių įv ažos į iškas ą trasos keliu (p andusu), o jei jo n ÷ra, niv ely ro matuoklei p astatyti naudojamas šlaitas arba pakabinam a rulet ÷. Altitud ÷s iškasos dugne fiksuojamos laikinaisiais rep eriais, kurių įtaisoma ne mažiau kaip du visam staty bos frontui. Kiekvieno pamato keliose vietose nustatomos p amat ų p agrind ų altitud ÷s. Aukš čių ženklinimo p agr indas kiekvieno montažinio horizonto b ūna d arbiniai r ep eriai, kurių altitud÷s nustatomos nuo aukš čio ženklinimo p agrindo pradinių r ep erių. Ant montažinio horizonto (atsižvelgiant į nuo sekcijų skaičų) p erduodama ne mažiau kaip du rep eriai. Darbiniai rep eriai gali b ūti įb etonuot ų į duotojo aukšto konstrukciją detalių – ženklų p avidalo arba statybinių konstrukcijų nudažy mas. Altitud ÷s į montažinį horizont ą gali b ūti perduodamos geometrinio n iveliavimo m etodu, p anaudojant du nively rus ir komp aruot ą plienin ę rulet ę (29.2. ir 29.3. p av.). a1

b1

Rp1

H Rp b2

a2

Rp2 H Rp

29.2. pav. Altitud÷s perdavimas į žemesnį montažinį horizontą

b2

a2

Rp2

b1 H Rp2 a1 Rp1 H Rp1

29.3. pav. Altitud÷s perdavimas į aukštesnį montažinį horizontą

305

Ant pradinio ir montažinio horizontų statoma p o nively rą (galima p erduoti vieną ir t ą pat į nively rą). Ant rep erių, tarp kurių p erduodama altitud ÷, pastatomos matuokl÷s. Imamos atskaitos a1 ir b2 m atuokl÷je ir b 1 ir a 2 – pakabintoje ru let ÷je. Rulet ÷ su atsvaru kab inam a nuliu į v irš ų. Rulet ÷s atskait ų skirtumą reikia p ataisyti, įvedant jos komp aravimo ir temperat ūros p ataisas. Ieškomą montažinio horizonto altitud ę H Rp2 išskaičiuojame p agal formules:
žemesnio montažinio horizonto




H Rp 2 = H Rp1 + a 1 − (a 2 − b1 ) − b 2 , aukštesnio montažinio horizonto

(29.3.)

(29.4.) H Rp 2 = H Rp1 + a1 + (b1 − a 2 ) − b 2 , čia H Rp1 – p radinio rep erio altitud ÷; a 1,b2 – matuoklių atskaitos; b 1,a2 – rulet ÷s atskaitos. Altitud ÷s p erdavimo šiuo metodu tikslumas daugiausia p riklausy s nuo atskait ų p agal matuoklę ir rulet ę p aklaidų, matuokl÷s ir rulet ÷s komparavimo, rulet ÷s temperat ūros ap skaitos. Naudojant N-3 tipo nively rus, šachmatines nively rines matuokles ir p lienines komp aruotas ruletes su 1 mm p adalomis, p erdavimo vidutin ÷ kv adratin÷ p aklaid a gali b ūti išreikšta formule: , (29.5.) m H = 1,5 mm + 0 ,25 n čia n – aukšto, į kurį perduodama altitud ÷, eil ÷s numeris pradinio rep erio atžvilgiu. Norint p atikrinti, ar gerai nustaty ta altitud ÷ arba gauti tikslesnius rezultatus, taip niveliuo jama du kartus. Tikslesni rezultatai gaunami, kai niveliuojama dviem nively rais, o rulet÷je at skaičiuojama vienu momentu. T iek pradinio, tiek montažinio horizont ų altitud÷s gali b ūti fiksuojamos ant staty binių konstrukcijų, o altitud ÷s p erduodamos vertikaliais lin ijiniais m atavimais. Naudojimosi p atogumui y ra stengiamasi montažiniame horizonte užfiksuoti altitud ę, sveikaisiais (ištisais) metrais ar p usmetriais, p avyzdžiui: +24,000 arba + 24,500.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Pagal p ateiktas individ ualias užduotis reikia: 1. Apskaičiuoti individu alius duomenis, prie p ateiktos altitud ÷s ar atskaitos p ridedant savo grup ÷s numerį (n1) ir savo eil ÷s numerį žurnale (n), p vz.: 55,55 (m) + n 10,n0 (m), 1 1 kai n = 1 ir n = 5, tai 55,55 (m) + 10,50 (m) = 66,05 (m), a1 = 1,300 + 0,n n0 (m) = 1,300 + 0,150 = 1,450 (m); 1 1 kai n = 2 ir n = 15, tai 55,55 (m) + 21,50 (m) = 77,05 ( m), a1 = 1,300 + 0,n n0 (m) = 1,300 + 0,350 = 1,650 (m); 2. Nurodytai altitudei p aženklinti

306

Duota: 50,150 + 0,0nn (m); a = 0764 (mm); h = 0,1230 (m) Apskaičiuoti: H i = ? ir b = ? 3. Altitudei p erkelti į p astato rūs į Duota: H Rp = 50,150 (m); 1 a 1 = 1,300 + 0, n n0 (m); 1 a 2 = 3,100 + 0, n n0 (m); 1 b 1 = 0,100 + 0, n n0 (m); 1 b 2 = 0,800 + 0, n n0 (m); Apskaičiuoti: H Rp2 = ? 4. Altitudei p erkelti į antrą p astato aukšt ą Duota: H Rp1 = 50,150 (m); 1 a 1 = 0,820 + 0, n n0 (m); 1 a 2 = 1,000 + 0, n n0 (m); 1 b 1 = 3,800 + 0, n n0 (m); b 2 = 0,980 + 0, n 1n0 (m); Apskaičiuoti: H Rp2 = ? 5. Skai čiav imus atlikti p agal nurody tas formules. Ap rašyti šių darb ų p rocesus, p raktinį p ritaiky mą ir naudojamus instrumentus. 6. Auditorijoje, naudojant nively rą ir matuokles, ženklinti duoto nuoly džio liniją Duota: 1 Linijos nuoly dis i = 0,00200 + 0, 00n n0 Reikia: Išmatuoti instrumento aukšt į I ir atstumą iki ženklinamo taško d , Apskaičiuoti aukš čio tarp instrumento stov ÷jimo ir ženklinamo tašk ų skirtumą

H

Rp =

h = id , Apskaičiuoti atskait ą b matuokl÷je, p astaty toje ant ženklinamo taško

(29.6)

(29.7) b= I+h , Naudojant nively ro du keliamuosius sraigtus, orientuotus ženklinamos linijos kryptimi, arba elevatiniu sraigtu vidurin į siūl ą nuvesti ant atskaitos b . Ap rašyti š į darb ų p roces ą. 7. Pateikti aiškinamą jį rašt ą, p agrindžiant į atliktus veiksmus, p adary ti išvadas. 8. Darb ą atlikti naudojant p rogramin ę komp iuterių įrangą: Microsoft Office, AutoCad, Geomap ir p an.

307

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2 . Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija . Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno lo gija. Kriau čiūnait ÷-Neklejonov ien ÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Viln ius.: Technika. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.01.01:1999: Statomų p ožeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotrauk ų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lan ų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai.

Informacija internetu: 1. 2.

www.vgtu.lt. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kaip ženklinamos vietov÷s altitud ÷s? 2. Kaip p erduodamos altitud ÷s į žemesn į montažin į horizont ą? 3. Kaip p erduodamos altitud ÷s į aukštesn į montažin į horizont ą?

308

30. Detalusis kreiv÷s (lanksmo) paže nklinimas Įžanga Parenkant trasas ir statant inžinerinius statin ius, vietov ÷ je dažn ai ten ka ženk linti įv airias kreives ( apskr itimus , elipses ir kt. ) ar j ų d alis, kur iom is ju ngiam i gretimi ruožai. Praktinio darbo metu studentai ap skaičiuos duomenis, r eikalin gus detaliam lanksmo ženklin imui, sudary s ženklinimo p rojekt ą, ap rašys ženklinimo darbų eigą, naudojamus instrumentus, ženklinimo kontrolę. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
susieti matavimus su valsty biniu ir kitu geodeziniu atram iniu tinklu;
naudoti geod ezinius prietaisus ir taikyti metodus, atliekant inžinerinių ty rin ÷jimų darbus, statant p ramoninius ir civilinius p astatus bei kitus inžinerinius statinius, eksp loatuojant gamtos išteklius, stebint p astat ų nus÷dimą ir deformaciją, ženklinant projektus;
geb ÷ti įgy tas geodezijos, inform atikos, GIS ir kitas žinias p ritaiky ti inžinerin ÷s geod ezijos p raktiniams uždaviniams spręsti;
mok ÷ti šį p raktin į uždavin į spręsti naudojant optimalias specializuotas komp iuterių programas. Pagal p ateiktas individualias užduotis studentai turi:
naudodamiesi mikroskaič iuotuvais arba Microsoft Offise Excel program ine įranga, apskaičiuoti ženklinimo duom enis;
naudodamiesi gautais duo menimis bei CAD ‘p rogramine įran ga, sudary ti ženklinimo projekt ą;
parašy ti aiškinamąjį rašt ą, kuriame turi p ateikti informaciją ap ie kiekvien ą darb ų proces ą, naudojamus instrumentus, lauko darbų metodik ą, d arb ų kontrolę. Nor÷dami š į darb ą atlikti studentai jau turi b ūti išklaus ę geodezijos, m etrologijos ir geodezinių matavimų automatizavimo ir kitus daly kus ir atlik ę visas, moky mo programoje numatytas, geodezijos ir jai giminin gų d iscip lin ų mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai : geodezijos laboratorija, aukš čiau pamin ÷tos komp iuterin ÷s p rogramin ÷s įr an gos, mikroskai čiuotuvai, ind ividualios užduotys.

30.1. Detalus k reiv÷s (lanksmo) paženklinimas Kkreiv÷ vietov ÷je žymima dviem etap ais:
parenkant tras ą p aženklinam i pagr indin iai jos tašk ai,
staty bos metu atliek amas d etalus kr eiv ÷s ženk linimas vietov ÷je. Kreiv÷s pagrindinių tašku ženklinimas . Pagrindiniai kr eiv ÷s tašk ai y ra jos p radžia, vidury s ir galas. Norint ženklinti juos vietov ÷je, r eik ia žinoti trasos p os ūkio kamp ą ir kreiv ÷s

309

sp indulį. Pos ūkio kamp as matuojam as lauk e arb a žem÷ lap y je. Kreiv ÷s sp in duly s p arenk amas , atsižv elgiant į techn ines ir vietov ÷s s ąly gas. Norint ženk linti v ietov÷je kreiv ÷s p agrin dinius taškus, reik ia apskai čiuoti jos p agrin d in ius elementus: t an gent ę , k reiv ÷ s ilg į ir p usiauk ampin ę . Vietov÷je, nuo trasos p os ūkio taško atid ÷jus tangent ę, randami kr eiv ÷s p radžia ir galas . T eodolitu trasos p os ūkio taške atid ÷jus pus ę p os ūkio kamp o ir p usiaukamp in ÷s ilgį, r andamas kreiv÷s vidurio taškas. Detalus kreiv÷s ženklinimas . Detaliai ženklinant kreiv es (30.1. p av.), atstumą tarp žy mimųjų tašk ų reikia parinkti lanku l arba sty ga S . Jei ženklinant kr eiv ę naudojamasi sp ecialiomis lentel÷m is, tai l arba S r eikia p arinkti tokius, kurie yra lentel÷se. Detaliai ženklinti kreiv ę galim a įv airiais metodais; jie p arenkami, atsižvelgiant į v ietov ÷s s ąlygas ir reikiamą ženklinimo tikslumą. Yra p enki p agrindin iai kreivių ženklinimo vietov÷je metodai: stačiakamp ių koordinač ių, p olinių koordinačių, p rat ęstųjų sty gų, daugiakampių ir stygų metodas. Kreiv ÷m ženklinti instrumentai p asirenkami atsižvelgiant į reik iamą ženklin imo tikslumą ir turimus geodezinius instrumentus, tam gal÷t ų b ūti naudojamos juostos, rulet ÷s, teodolitai, elektron iniai tach eom etrai, dvidažniai, naudojantis tikruoju laiku dirb anty s p agal Stake Out (žy m÷jimo) p rogramą, GPS imtuvai. S tačiakampių koordinačių meto das . Stačiak amp ių koo rdina či ų p radž ia y ra laiko mas kreiv÷s p radžios taškas A, o abs cis ių aš imi — tan gent ÷ T (3 0.1. p av . a) . Stačiak amp ių koordinačių m etodu kreiv ę galima ženklinti dviem var iantais: renkantis abscis ÷s reikšmę ( ilgį) x arba lanko ilgį l.

30.1. pav. Kreiv÷s detalaus ženklinimo metodai: a – stačiakampi ų koordinačių metodas; b – polini ų koordinači ų metodas; c – apibr÷žto daugiakampio metodas; d – prat ęst ų stygų metodas

310

Pasirinkus abscis ę x, galima ap skaičiuoti ordinat ę, o laisvai p asirinkus lanko ilgį l ap skaičiuojam as jį atitinkąs centrinis kamp as. Apskaičiavimai atliekam i p agal atitinkamas formules arba p agal šias formules sudary tas lenteles. Vietov÷je kreiv ÷ d etaliai ženklin ama, atidedant nuo kr eiv ÷s p radžios ir galo x ir y r eikšmes: p agal tan gentes – x ir statmenai tangent ÷ms – y. Antras variantas geresnis tuo, kad p atogu tikrinti: atstumai tarp taškų turi būti vienodi ir ly gūs l, n es l~S. Šiuo metodu kreiv ÷s ženklinamos apy ly g÷je ir atviroje vietov÷je. Polinių koordinačių metodas. Kreiv ÷s p radžioje ir gale nuo tangen čių atid ed ant kampus δ i ir sty gas si, galima ž enklinti kreiv ÷s taškus a , b , c, . .. (3 0.1. p av . b ). Sty ga s p arenk ama laisvai, o centrinis λ ir įb r÷žtin is kamp ai δ i y ra išsk ai čiuojam i. Vietov ÷ je detaliam k reiv ÷s ženk lin imui naudo jamas t eodo litas ir atstumus matuojantis įrankis (juosta, rulet ÷) arba elektron inis tach eo metras. T oks m etodas p atogus nau doti žen klinant kreives ant p y limų ar iškasos e. Apibr÷žto daugiakam pio meto das . Es ant dideliam kreiv ÷s centrin iam k amp ui φ (1 p av. c), tikslin ga š į kamp ą p adalinti į n dalių ir ženklinti dau giak amp į Aa bcB, kur io kraštinių ilgis y ra apskaič iuojam as, o detaliai kreiv ÷ ženklinama vienu aukš čiau p amin ÷tu m etodu. Taip p at galima dau giak amp į įbr÷žti ir ap skritimo viduje. Jei kreiv ÷s sp induly s mažas, kreiv ÷ ženklinama nuo centro matavimo juosta arba rulete. Pratęstų stygų metodas. Pasir enkam a S ilgio sty ga ir ap skai čiu ojamos p irmo taško a koord inat ÷s x ir y (30. 1 p av. d ) ir atstumas bb 1 = p . Ž enk lin ant vietov ÷ je nuo p ažym÷to taško a rulete sudaro mas ly giašonis tr ikamp is ir ant lin ijos Aa t ęsinio ženklinamas t aškas b ir t. t. Šis metodas n ÷r a tikslus, bet jį p atogu taiky ti mišk in gos e ir krū muotose vietov ÷s e. Pereigin÷s kreiv÷s dažniausiai p rojektuojamos keliuose ir geležinkeliuose tarp kreiv ÷s ir tiesaus trasos tarpo. Naudojamos įvairios matematin÷s kreiv ÷s: kubin ÷ parabol÷, Bernulio lemniskat ÷, klotoid÷ ir suderint ų kelių skirtingų sp indulių kreiv ÷s. Pastaruoju metu dažniausiai naudojam a klotoid ÷. Folin ÷je koordinač ių sistemoje klotoid ÷s ly gtis y ra tokia: (30.1.) l = 2 Cϕ ; Stačiakamp ių koordinač ių sistemoje klotoid÷s koordin at ÷s išreiškiamos taip : 5 9 l l x=l− + − ...; 40 C 2 3456C 4 (30.2.) l3 l7 l1 1 y= − + − ... 6 C 336C 3 42240C 5 čia l – klotoid ÷s lanko dalies ilgis; C – kreiv ÷s parametras (konstanta) p arenkamas, atsižvelgiant į kelių technines s ąly gas; φ – centrinis kamp as, atitinkąs klotoid ÷s lank ą l. Koordinat ÷ms x ir y skaičiuoti y ra sudary tos lentel÷s. Vietov ÷je p ereigin ÷ kr eiv÷ žy mima stačiakamp ių koordinač ių metodu.

311

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai 1. 2. 3.

Duota: kreiv ÷s sp indulys R ir sty gos ilgis S ; Apskaičiuoti duomenis, reikalin gus detaliam kreiv ÷s ženklinimui p oliniu b ūdu (ne mažiau kaip 15 tašk ų) (30.2. p av.); Skai čiav imui taiky ti formules [4]:

sin

ϕ 2

=

S ; 2×R

δi = i× čia

4.

čia 5.

ϕ

2

;

(30.3.) (30.4.)

(30.5.) S i= 2 × R × sin δ i ; R – kreiv ÷s spindulys; S – sty gos ilgis; φ – kreiv ÷s centrinis kamp as; δ – įbr÷žtin is k amp as; i – skaičiuojamo taško numeris. Pradiniai duo meny s gali b ūti šie: čia R = 100,50 (m) + n ( m), S = 8,00 m; p vz.: 100,50 + 2 = 102,50 m; n – studento eil÷s numeris žurnale. Ap rašyti visus galimus kreiv ÷s ženklinimo vietov ÷je b ūdus ir instrumentus, naudojant šiuos ap skaičiuotus duomenis

30.2. pav. Detalus kreiv÷s ženklinimas poliniu būdu

312

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidy kla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija . Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno lo gija. Kriau čiūnait ÷-Neklejonov ien ÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika . Viln ius.: Technika. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.01.01:1999: Statomų p ožeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotrauk ų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lan ų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt.

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kaip ženklinami p agrindiniai kreiv ÷s elementai? 2. Kokie y ra detalaus kreiv÷s ženklinimo b ūdai?

313

Atlik tos užduoties pavyzdys 30.1. lentel ÷

Skaičiavimų pavyzdys Lanksmo taškų Nr.(i)

Centrinis kampas φ i, (gonais)

Įbr÷žtinis kampas δi , (gonais)

Styga S i, (metrais)

1 var., n = 1 - R = 101.50, φ /2 = 2.5095 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

5.019 10.038 15.057 20.076 25.095 30.114 35.133 40.152 45.171 50.190 55.209 60.228 65.247 70.266 75.285

2.510 5.019 7.528 10.038 12.548 15.057 17.566 20.076 22.586 25.095 27.604 30.114 32.624 35.133 37.642

314

8.00 15.99 23.95 31.88 39.75 47.57 55.30 62.96 70.52 77.96 85.29 92.48 99.54 106.43 113.16

31. Sklypo dalijimas GeoMap programine įranga Įžanga Atliekant kadastrinius matavimus tenka spręsti daug geodezinių uždavinių, susijusių su žem÷s sklypo rib ų pos ūkio tašk ų ir riboženklių koordin ačių nustaty mu, žem÷s sklyp ų formavimu, jų dalijimu, atidalijimu, sujun gimu, jų p lot ų p atikslinimu ir k.t. Praktinio darbo metu studentai susipažins ir savarankiškai atliks žem÷s skly p o p adalijimą, p ritaiky s įgy tas geodezijos žinias ir p rogramin ÷s įr an gos įvaldymo į gūdžius. Praktinio darbo tikslas – ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
įgy tas geodezijos, informatikos ir kitas žinias p ritaiky ti p raktiniams uždaviniams spręsti;
mok ÷ti orientuotis įvairių geodezinių uždavinių sp rendimo vy ksme ir p ritaikyti juos praktikoje;
geb ÷ti atlikti uždavin ių sp rendimą tiek p anaudojant jau žinomas matem atines formules ir mikrokalkuliatorių (MicroSoft Exel), tiek Geomap programin ę įrang ą;
mok ÷ti projektavimo rezultatus p aženkliniti vietov÷je, t. y . sudaryti ženklinimo projekt ą, ap rašyti p aženklinimui naudojamus geod ezinius instrumentus ir darb ų eigą. Nor÷dami atlikti š į darb ą studentai jau turi b ūti išklaus ę geodezijos, kartografijos ir kitus dalykus, atlik ę moky mo p rogramoje num atytas mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos labor atorija, programin ÷ ko mp iuterių įranga, mikroskaič iuotuvai, indiv idualios užduotys, techniniai reglam entai, literat ūra.

31.1. Sk lypų projektavimas Be kadastrinių m atavimų metu nustatomų žem÷s sklyp o rib ų p osūkio tašk ų ir riboženklių koordinačių, žem÷s skly p ų formavimo, jų p lot ų tikslinimo ir p an., y ra nustatomos ir ženklinamos žem÷s sklyp ų ribos, geodeziniais prietaisais nustaty tos riboženklių ir kit ų sklyp e esančių ribų ar statinių koordinat ÷s susiejamos su valsty biniu atraminiu geod eziniu tinklu. Atliekant žem÷s sklyp ų kadastrinius matavimus matavimo tikslum as turi užtikrinti p loto nustaty mo tikslumą:

mp

1 (31.1.) , P 1000 čia mp – p loto nustaty mo vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida; P – visas p lotas. Jei sklyp o p lotas P ≥ 0, 2 ha, leidžiama p loto nustaty mo vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida iki 2 2 m . Ploto nustaty mo vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida ap skaičiuo jama p agal formul ę

=

315

m p2 =

čia

1 n {( xi−1 − xi+1 ) 2 + ( y i+1 − y i−1 )2 }mi2 , ∑ 8 i =1

(31.2.)

n – sklyp o ribos p osūkio tašk ų skaičius; mi – taško p ad÷ties vidutin ÷ kvadratin ÷ p aklaida; xi, yi – sklyp o ribos p osūkio tašk ų koordinat ÷s.

Atlikus kadastrinius, matavimus sudaromi žem÷s skly p ų planai pagal galiojan čias Nekilnojamo turto objekt ų kadastrinių matavimų ir kadastro duomen ų surinkimo bei tikslinimo taisykles [11] . Skly pam p rojektuoti gali b ūti n audojama GeoMap p rogram in ÷ įran ga [15], kur i p adeda išspręsti įvairius geod ezinius, sklyp ų p rojektavimo ir ženklinimo uždavinius. Žr. šio leidinio 7.5 p unkt ą.

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duota: 1. Skly p o ir p astatų kamp ų koordinat ÷s (31.1. lentel÷, 31.16. p av.), nustatytos lauko geod ezinių matavimų metu; 2. Plano ap ip avidalinimo pavy zdys (31.17., 31.18. p av.). Reikia: 1. Apskaičiuoti 6 ir 5 taško taip p at 3 ir 4 taško individualius duom enis. 2. Prie 6 ir 5 tašk ų abscisių (x) p ridedama grup ÷s numer is p adaugintas iš 4, p vz.: n1 × 4 = 1 × 4 = 4 (metrai). 3. Iš 6 ir 5 tašk ų ordin ačių atimti studento eil ÷s numer į žurnale metrais, p vz.: kai n= 10 reikia atimti 10 metrų. 3 taškas turi b ūti linijų 2 – 6 ir 4 – 3 sankirtoje, o 4 taškas – linijų 1 – 5 ir 3 – 4 sankirtoje; 4. Apskaičiuoti p astat ų visų kamp ų koordinates; 5. Sudary ti sklyp ų p adalijimo p rojekt ą, p riskiriant vienod ą ariamos žem÷s ir gany klos p lot ą kiekvienai namų vald ai; 6. Sudary ti p adalintų sklyp ų p lanus p agal p ateikt ą ap ip avidalinimo p avyzd į. 7. Sudary ti p adalintų sklyp ų ženklinimo p rojektą ir ap rašy ti ženklinimo vietov ÷je darb ų eigą; 8. Pateikti aiškinamą jį rašt ą, p agrindžiant į atliktus veiksmus, p adary ti išvadas; 9. Darb ą atlikti naudojant p rogramin ę komp iuterių įrangą: Microsoft Office, AutoCad, Geomap ir p an.

316

Pradiniai rink iniai 31.1. lentel ÷

Sklypo kampų koordinat÷s Taško numeris 61T -6216 61T -35411 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Plokštumos stačiakamp÷s koo rdinat÷s x (m) y (m) 6014592,16 + n 584648,75 + n 6014288,54 585036,61 6014561,10 584500,05 6014564,24 584632,53 6014414.53 584648,91 6014411,10 584503,62 6014282,77 584506,67 6014339,49 584657,12 6014569,00 584834,12 6014549,39 584899,43 6014388,82 584901,01 6014340,51 584901,48 6014514,21 585016,62 6014390,67 584979,53 6014282,77 584947,14 6014551,72 584526,50 6014551,72 584566,50 6014457,53 584512,31 6014457,53 584574,54 6014448,74 584937,80 6014437,32 584976,13 6014480,70 584956,92 6014509,45 584965,50

317

31.16. pav. Sklypo planas

318

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija . Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1 . Viln ius.: M okslo ir enciklop edijų leidykla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Viln ius.: Mokslo ir enciklop edijų leidy kla. Variakojis P. (1984) Geodezija . Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005 ) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys . Kaunas: Techno lo gija. Kriau čiūnait ÷-Neklejonov ien ÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos termin ų aiškinamasis žodynas , (2000) Vilnius.: Valsty bin ÷ geod ezijos ir kartogr afijos tarnyba. Skeiv alas J. (2000) Elektroniniai geod eziniai prietaisai. Vilnius.: T echnik a. Step anavičien ÷ J., T umelien ÷ E., Z igmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika . Viln ius.: Technika. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: B ысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.01.01:1999: Statomų p ožeminių tinklų ir komunikacijų geod ezinių nuotrauk ų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.08.01:2000: Staty biniai inžineriniai geod eziniai ty rin÷jim ai. Techninių reikalavim ų reglamentas . GKT R 2.11.02:2000: Sutartiniai top ografinių p lan ų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra.

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Kaip sp rendžiami geod ezinių sankirt ų uždaviniai Geomap p rogramine įran ga? 2. Kokie sp rendžiami geodeziniai uždaviniai GeoMap p rogr amine įran ga?

Atlik tos užduoties pavyzdys 319

Ž em ÷ s skl yp o iš d÷ st ym o s ch em a 1 : 1 0 00 0 12 50

ŽEMöS SKLYPO PLANAS M 1 : 2 000 Sklypo padalijimo projektas

1 26 0 6(1 0) A Ž

10

1 31 0

Že m ÷ s s kl yp o išd ÷s t ym o sc he m a Ka da st r o vi e to v÷ :

m2

Skl ypo pl otas:

1 33 0

K A U N O R AJ .

Ž em ÷s sk lyp o ka da st r o N r :

G at v÷ , n am o N r .

1

9

0

1

bl ok as 0

0

s kl ypa s 6

9

1

3

2

0

M o ks lo 1 2, M o ksl o 1 4

1 31 1 K 10

1 54 0

1 550

K a im a s ( m i es te li s)

----------

S en ū i ni ja

M a st ai či ai

M i est a s ( r aj on as)

K au no K au no

A psk r it i s

G r et i m yb ÷

G e r t im o že m ÷s s kl ypo ka da st r o N r .

1 - 11

6(1 0) A 1

14

2

15

P a st ab os

N or e ik iš kių ka da st o r vi et ov ÷

1 1- 2 2

P ir va t i že m ÷ 1 90 1 / 0 06 9 / 13 30

22 2 - 3

V al st yb in io ž em ÷s f on do žem ÷

4- 1

P r iva t i že m ÷ 1 90 1 / 006 9 / 13 30

7

32

8

M G24 25 22

23

N au do ja m as p l ot as

21 31

58 47 58 ,3 4

d arž as 16

d arž as

2M G

arima s

b en dr a i m2

in d.

20

V al st yb in ÷

P r i va ti

11 at ski r ai

kiema s

a ts ki a r i m2

i n d.

i nd .

be nd r ai m2

m2

i nd .

I š vi so : 3 0

17

60 14 46 4, 2 8

kiema s 18

N

19 2 7

N

26 28

3

4

a rima s 29

S u pa že nk li nt om is v ie t ov÷ je že m ÷s s kl ypo r ib om i s, ap r aš yt om i s 2 005 m . k ov o 19 d. ž em ÷s sk ly po p až en kl in im o - p ar o dy m o ak t e, ir nu st at yt u p lo t u su t in ku: Ž em ÷s s avi n in kas n ( au do t oj as :)

9 12

6

g an ykla

1. JU R G I S P ET R A I TI S ( var das, pavar d÷)

.. .. .. .. ( para šas)

.. .. .. .. d ( at a)

2. TE O F I LI S P A ŠK A U S K AS ( var das, pavar d÷)

.. .. .. .. ( para šas)

.. .. .. .. d ( at a)

3 3

34

K au no a ps kr it i es v ir š in in ko a dm in is tr a ci jo s že m ÷s t v ar ky m o d ep ar t am e nt o

10

K a un o r aj on o ž em ÷ tv ar k os sk yr i us P a t ikr i no : v yr . g eo de zi ni nk as Su de r in o: sky r ia us v ed ÷j as

g any kla

p ( arei gos)

................ .................

RIM AS RASIMAVIČIUS VAIDAS CIB UL SKAS

p (a a r šas)

.... .... .... ... .. . ... .... .... .... .. ( dat a)

( var das, pavar d÷)

A.V. 5

35

1 3

KAUNO KOL EGIJOS KRAŠ TOTV ARKOS F AKULTE TAS

K 10

GEO DEZIJO S KATEDRA P ar ei g os

Paraš as

Va rda s, p av ard ÷

Da ta

Vad ov÷ NGD-3 stud .

31.17. pav. Sklypo padalijimo projekto pavy zdys (1 lapas) ŽEMöS SKLYPO PLANAS M 1:2 000 2

Sklypo p lo tas:

m

Žem ÷s sklyp o kada stro Nr :

K OORD INA ČIŲ ŽI NIAR AŠTIS Koordinačių sistema T aš ko N r .

K od as

1

R

2

R

7

R

8

R

9

R

10

R

11

R

12

R

13 14

S ER V I T U TA S Ei l. N .r

LKS-94 x

y

Ta ško N r .

K o da s

x

Ko da s

P lo ta s m 2

S er v it ut o r ū ši s

y

Į S I TE R P Ę Ž E M ö S N A U D O T O JA I

2 Ž em ÷s n au do to ja i

I n de ksa s

P l ot as m

R

15

NK NK

16

NK

17 18

NK

19

NK

20 21

NK NK

22

NK

23

NK

24

NK

25 26

NK NK

27 28

NK

D U O M EN Y S A P I E Ž EM öS Ei l. N .r

K od as

Ap r ib oj i m o sk. N r .

N AU D O J I M O A P R I BO J IM U S

A pr i bo ji m a i

00 10

I

Ry ši ų l in ij ų a ps au gos zon a p o 2 m pl .

2

00 20

I

Ra j on in ÷s r e ik šm ÷ s ke li o sa ni t ar i n÷ s ap s. zon a po 20 m p l.

1

NK

3

02 61

VI

NK NK

4

72 92

X X IX

29 30

NK

31 32

NK

33 34

R R

35

R

0 ,4 kV e l ekt r o s or o l in i jo s ap sa ug os zo na po 2 m p o l či o Up el i o ap sa ug os z on a 10 0 m

R

SKL YPO CENTRO KO ORDINAT öS K o or d in ač ių s is te m a

Sis tema , k uri oj e vy kdy it ma a t vi mai

K oo r di na t÷ s x, y

Va sl yt bi n÷ LKS-9 4

LKS-94 Ži ni ara štį s uda r÷

Vid ute Vi o t rti en e var das, pavar d÷

. .. .. .. ..

. .. .. .. ..

(pa a r šas)

( dat a)

I št r au ka i š L ie t uvo s A dm in is tr a ci ni ų t ei si ų pa že id im ų ko dek so : 4 7 st r a ip sn si . P as to vi ų že m ÷ na ud os r i bo že nkl i ų su na ik in im as a rb a g ad in im a s - užt r a uki a b au dą n uo d vi ej ų ši m t ų p en ki asd eš im ti es i ki pe nk ų i š im ų t li ų t . 4 8 st r a ip sn is. G e od ezi ni o p ag r in do pu nkt o b ei m ar k še id er ys ÷ t s že nk lo s un ai ki ni m as ar ba gad i ni m as u žt r au ki a ba ud ą n uo p en ki ų ši m t ų i ki v ie no ū t kst a nči o l it ų .

31.18. pav. Sklypo padalijimo projekto pavy zdys (2 lapas)

320

Ž em ÷ s 2 pl ot a s m

A p ir b oj im o p la no N r .

32. Sklypo ribų ištiesinimo kame riniai darbai Įžanga Norint atlikti kadastrinius matavimus, inžinerinių statinių p rojektavimo, aikštelių p laniravimo ir kitus darbus, dažnai tenka sp ręsti geodezinius uždavinius, susijusius su žem÷s sklyp ų ar kit ų linijinių objekt ų ištiesinimo, p akeitimo, perk ÷limo ir p an. darbais. Praktinio darbo metu studentai susip ažins ir savarankiškai sudary s žem÷s sklyp o ribos ištiesinimo ir ištiesintos ribos ženklinimo vietov ÷je p rojektus, tam p anaudodami į gy tas geodezijos žinias ir programinių įran gų įvaldy mo įgūdžius. Praktinio darbo tikslas - ugdy ti šiuos p raktinius student ų geb ÷jimus:
įgy tas geodezijos, inform atikos ir kitas žinias pritaiky ti inžinerin ÷s geodezijos praktiniams uždaviniams sp ręsti;
mok ÷ti ribos ištiesinimą atlikti analitiniu b ūdu, p ritaikant žinomas formules ir pap ras čiausias skaičiavimo priemones, p rieinamas tiek lauko, tiek kamerin ÷mis s ąly gomis;
mok ÷ti ribos ištiesinimo p rojekt ą sudary ti naudojant komp iuterines programines įran gas. Nor÷dami š į darb ą atlikti studentai jau turi b ūti išklaus ę geodezijos ir kitus daly kus, bei atlikę, mokymo p rogramoje numaty tas, mokomąsias p raktikas. Praktinio darbo ištekliai: geodezijos labor atorija, programin ę ko mp iuterių įrangą, mikroskaič iuotuvai, indiv idualios užduotys, techniniai reglam entai, literat ūra.

32.1. Sk lypo ribų ištiesinimas Skly po ribas ištiesinti galima įvairiom is grafin ÷mis p rogramom is. Pop uliariausia AutoCad šeimos p rogramin ÷ įran ga. Naudojant AutoCad p rogramin ę įr an gą p asirenkamos įvairios komandos norimam rezultatui gauti. Skly po ribai ištiesinti galima naudoti GeoMap p rogr amin ÷s įran gos k ai kurias ko mandas. Dažniausiai naudojamas komand as išsamiai ap rašytas rasite šio leidinio 7.5. punkte, p ap ildomai dar ap tarsime kelet ą uždavinių.

Atvirkštinis geodezinis uždavinys Komanda nustatomas azimutas ir atstumas tarp dviejų p iket ų. Yra žinomi p iketai P1 ir P2 . Gaunamas azimutas K1 ir atstumas L1 . Komanda iškvie čiama keliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Uždaviniai → Atvirkštinis geodezinis ;
įrankių juostoje Uždaviniai sp ustel÷jus klaviš ą ;
komandin ÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOM AP_UZ DAVINIAI_AT VIRKST INIS. 321

Iškvietus komandą tolesnių veiksmų eiga tokia:
nurodomas p irmas p iketas P1. Piketą galima nurodyti p ele arba iš šoninio men iu p asirinkti komand ą Surasti ir nurodyti p iketo numerį. Jei piketas nurodytas gerai, sp ustelima ENTER, jei negerai – iš šoninio men iu pasirenkame ko manda Ne ir p iketo nurodymo p roced ūra kartojama;
taip p at kaip pirmas punktas nurodomas antrasis p iketas P2;
komandin ÷ je eilut ÷je užrašomas gautas azimutas ir atstumas tarp piket ų P1 ir P2 ;
jei norima p abaigti komand ą, sp ustelima ENTE R.

Linijos pratęsimas nurodytu atstumu (32.2. p av.)

32.2. pav. Linijos pratęsimas

Komanda iškvie čiama keliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Uždaviniai → Linijos pratęsimas ;
įrankių juostoje Uždaviniai p asp audus mygtuk ą ;;


komandin ÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOMAP_UZDAVINIAI_P RATESTI. 3. Iškvietus komand ą tolesnių veiksmų seka tokia:
nurodomas p irmas atskaitos p iketas P1 . Piket ą galima nurody ti pele arba iš šoninio meniu p asirinkti komand ą Surasti ir nurody ti p iketo numerį. Jei p iketas nurodytas gerai, sp audžiama ENTER, jei n e – iš šoninio m eniu p asirenkama komand a Ne ir p iketo nurody mo proced ūra kartojama;
taip kaip p irmas p unktas nurodomas antrasis atskaitos p iketas P2;
nurodoma, kaip bus nurodomas atstumas – nuo p irmo p iketo P1 ar nuo antro p iketo P2;
nurodomas atstumas nuo pasirinkto p iketo ir sp ustelima ENTE R;
nubr÷žiama linija nurody tu atstumu ir jos gale p ažy mimas p iketas P3 ;
jei reikia, nurodo mas p iketo P3 aukštis, numeris ir kodas. Ar reik÷s įvesti šiuos p arametrus, p riklauso nuo to, kaip piketo nustatymuose nurodytas šių p arametrų p risky rimas;
komanda kartojama nuo 4 punkto. Jei norima p abaigti komand ą, sp ustelima ENTER. Linijų susikirtimo taškas Nustatomas dviejų linijų susikirtimo taškas (32.3. p av.). Yra žinomi p iketai P1, P2, P3 ir P4 . Linijų susikirtimo taške nustatomas p iketas P5 .

322

32.3. pav. Dviejų linijų susikirtimo taškas

Komanda iškvie čiama keliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Uždaviniai → Susikirtimas ;
įrankių juostoje Uždaviniai sp ustel÷jus my gtuk ą ;;
komandin ÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOMAP_UZDAVINIAI_SUSIKIRTIMAS.
Iškvietus komand ą tolesn ÷ darbo eiga tokia:
nurodomas p irmas p irmos linijos p iketas P1. J į galima nurody ti pele arba iš šoninio meniu p asirinkus komandą Surasti ir nurodžius p iketo numerį. Jei p iketas nurody tas gerai sp audžiama ENTER, jei ne – iš šoninio m eniu p asirenkam a komand a Ne ir p iketo nurodymo p roced ūra kartojama.
Taip kaip p irmas p unktas nurodomas antras p irmos linijos p iketas P2 , abu antrosios linijos piketai P3 ir P4 ;
Jei linijos susikerta, komandin ÷je eilut÷je p arodomas susikirtimo taškas ir kamp as tarp linijų. Nurodoma, ar reikia užd÷ti tašką linijų susikirtimo vietoje;
jei ded amas p iketas ir, jei reikia, nurodom as p iketo P3 aukštis, numeris ir kodas. Ar reik ÷s įvesti šiuos p arametrus, p riklauso nuo to, kaip piketo nustatymuose nurodytas šių p arametrų prisky rimas;
komanda kartojama nuo 1 p unkto. Jei norima p abaigti komand ą, sp ustelimaENTER;

Linijos vidurio taškas Komanda nustatomas linijos vidurio taškas (32.4 p av.). Pagal žinomus p iketus P1 ir P2 linijos centre gaunam a p iketo P3 pad ÷tis. Komanda iškvie čiama keliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Uždaviniai → Vidurio taškas ;
įrankių juostoje Uždaviniai sp ustel÷jus my gtuką ;


komandin÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOMAP_UZDAVINIAI_VIDUR YS .

32.4. pav. Linijos vidurio taškas

323

Iškvietus komand ą tolesn ÷ darb ų eiga tokia:
nurodomas p irmas linijos p iketas P1 . Piket ą galima nurody ti p ele arba iš šoninio men iu pasirinkus komand ą Surasti ir nurodžius p iketo numerį. Jei p iketas nurody tas gerai, spustelima ENTER, k itaip – iš šoninio meniu p asirenkama ko manda Ne ir p iketo nurody mo p roced ūra kartojama;
taip p at kaip p irmas p unktas nurodomas antrasis linijos p iketas P2 ;
klausiama, ar reik ia užd÷ti tašką linijos centre. Jei reikia, sp audžiama ENTER, jei ne – iš šoninio meniu p arenkama komanda Ne ir spaudžiama ENTER;
jei r eikia, nurodom as p iketo P3 aukštis, numeris ir kodas. Ar reik ÷s įvesti šiuos parametrus, p riklauso nuo to, kaip piketo nustatymuose nurodytas šių p arametrų prisky rimas.
komanda kartojama nuo 1 p unkto;
jei norima baigti komand ą, sp ustelima ENTER.

Informacija Iš meniu p unkto Geo → Informacija arb a iš įr ankių juostos „Informacija1“ galima iškviesti įvairias komandas, kurios p adeda sužinoti informaciją ap ie objektus. Įrankių juosta „Informacija1 “ atrodo taip (32.5. pav.):

32.5. pav. Įrankių juosta Informacija1

My gtuk ų reikšm÷s: – objekto koordinat ÷s; – atstumas; – objekto p lotas;

Objekto koordinačių sužinojimas Komanda p ateikia nurodyto objekto koordinates komandin÷je eilut ÷je. Kom anda iškviečiama k eliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Informacija → Taško koordinat÷;
įrankių juostoje Informacija1 spustel÷jus my gtuk ą ;


komandin÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOMAP_TASKO_KOORDINATE.

Iškvietus komand ą p ele nurodomas objektas, kurio informacij ą norima sužinoti. Pažy m÷jus objekt ą komandin ÷je eilut ÷je p arodoma to objekto informacija (ob jekto tip as, koordinat ÷s).

324

Atstumo sužinojimas Komandos pagalba r andamas atstumas tarp dviejų tašk ų. Komanda iškviečiama k eliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Informacija → Atstumas ;
įrankių juostoje Informacija1 spustel÷jus my gtuk ą ;
komandin÷ je eilut ÷je įvedus komand ą GEOM AP_ATST UMAS. Iškvietus komand ą tolesn ÷ darbo eiga tokia:
nurodomas p irmas taškas. T ašką galima nurody ti p ele arba iš šoninio meniu p asirinkti komand ą Surasti ir nurody ti piketo numerį. Jei p iketas nurodytas gerai, sp audžiama ENTER, jei ne –iš šoninio men iu pasirenkama komand a Ne ir p iketo nurodymo proced ūra kartojama.
Taip p at kaip pirmas punktas nurodomas antras taškas. Atlikus veiksmus kom and ų eilut ÷je užrašomas atstumas tarp tašk ų.
komanda kartojama nuo p irmo p unkto. Komandai baigti sp ustelima ENTER. Objekto plotas Komanda surandamas uždaros figūros p lotas ir perimetras. Komanda iškviečiama k eliais b ūdais:
iškvietus meniu komand ą Geo → Informacija → Plotas ;
įrankių juostoje Informacija1 spustel÷jus my gtuk ą ;


komandin÷ je eilut ÷je įvedus komand ą AR EA.

Iškvietus komand ą p ele reikia nurody ti visus sklyp o, kurio p lot ą ir perimetrą norima sužinoti, taškus. Nurodžius visus taškus komandų eilut÷je galima p amatyti objekto p lot ą (area ) ir p erimetrą (perimeter ).

Prak tin÷s užduoties metodiniai nurodymai Duota: 1. Žem÷s naudojimo r iba 1 – 2 – 3 – 4 (32.16. p av.), 2. Žem÷s naudojimo ribos p os ūkio tašk ų 1, 2, 3, 4 LK S-94 koordin ačių sistemos koordinat÷s, nustatytos geodeziniais matavimais. Reikia: Naudojant CAD p rogramin ę įran gę, m ikroskaič iuotuvu arba Microsoft Exel programin ę įran gą, p agal p ateiktas p radines riboženklių koordinates, nustatytas atliekant lauko geod ezinius matavimus metu, žem÷s naudojimo rib ą ištiesinti taip , kad p riskiriamų ir atkertamų žem÷s plot ų balansas b ūtų ly gus nuliui. Projektuoti art ÷jimo b ūdu, du p irmus art ÷jimo atvejus atlikti m ikroskaič iuotuvu arba Microsoft Exel p rogramine įran ga, b aigti projektuotinaudojant CAD p rogramineįr an ga. Darbo eiga:

325

1. Pagal duotas pirmo taško (riboženklio) koordinates (32.6. pav.) ap skaičiuoti individualius duom enis: p rie pirmo taško (riboženklio) X-so p rid÷ti studento eil÷s numerį žurnale n, p adaugint ą iš 4, ir grup ÷s numerį n ′ , iš Y-ko atimti eil÷s numerį žurnale n , p adaugint ą iš 4, ir grup ÷s numerį n ′ , p vz.: kai n = 1 ir n‘ = 1 X1 = 6659540,42 + 4*1 + 1 = 6659545,42 Y1 = 494083,79 – 4*1 – 1 = 484078,79, kai n = 12 ir n‘= 2 X1 = 6659540,42 + 4*12 + 2 = 6659590,42 Y1 = 494083,79 – 4*12 – 2 = 484033,79, 2. Apskaičiuoti p enkto taško (sankirtos dviejų linijų su žinomomis linijos galų koordinat÷mis) koordinates. T am galima p anaudoti tiesioginio (32.1., 32.2.) ir atvirkštinio (32.3., 32.4., 32.5., 32.6.) geodezinio uždavin io, trikamp io sp rendimo p agal sinus ų formules (32.7., 32.8., 32.9.) formules. T iesiogin io: X 5 = X 1 ± ∆ x1−5 = X 1 ± S1−5 .cos α 1−4 , (32.1.)

Y5 = Y1 ± ∆y1−5 = Y1 ± S 1−5 . sin α 1−4 ,

(32.2.)

∆x1−4 = X 4 − X 1 ,

(32.3.)

∆y1−4 = Y4 − Y1 ,

(32.4.)

Atvirkštinio:

tg α1−4 = S 1−4 = T rikamp io:

∆y1−4 sin α 1−4

=

S 1−5 =

čia

S1-5 α1-4

β 2-1- 5

∆x1−4 cos α 1−4

∆y1−4 ∆x1−4 = ∆x 21−4 + ∆ y 21−4

S 1−2 . sin β 1−2−5 sin(β 2 −1−5 + β1 −2−5 )

(32.5.)

(32.6.)

(32.7.)

β 2 −1−5 = α 1−4 − α 1−2,

(32.8.)

β1−2 −5 = α 2−3 − α 2 −1,

(32.9.)

linijos 1 – 5 ilgis; linijos 1 – 4 dir ekcin is kamp as; kamp as, tarp linijų 2 – 1 ir 1 – 5.

Skai čiuoti mikrok alkuliatoriumi Casio Fx 4500 P A arba M icrosoft Exel p rogr amin e įran ga.

326

3. Analitiškai p agal koordinates ap skaičiuoti p ridedamos (I) ir atkertamos (II) žem÷s (trikamp io 1 – 2 – 5 ir trikamp io 5 – 3 – 4 ) p lotus. 4. Art ÷jimų b ūdu p rojektuoti ištiesinamą rib ą taip , kad ištiesinta riba (8 – 6 ) būt ų lygiagreti su linija (1 – 4 ). Projektavim ą baigti, kai p ridedamos (I) ir atkertamos (II) žem÷s p lotas (trikamp io 8 – 2 – 7 ir trikamp io 7 – 3 – 6) bus lygūs vienas kitam. Plotui ap skaičiuoti analitiniu b ūdu naudoti formules (32.10.) arba m ikroskaič iuotuv ą Casio Fx 4500 PA 1

1

n

n

2Q = ∑ ( X n −1 − X n +1 ).Y n = ∑ (Yn +1 − Yn −1 ).X n

čia

(32.10.)

n trikamp io virš ūn ÷s numeris; 5. Gaut ą trikamp ių p lot ų nesutap imą p anaudoti 8 – 6 linijai p rojektuoti, t. y . atstumo h linijo ms 1 – 4 ir 8 – 6 ap skaičiuoti. Pirmo art ÷jimo atveju p lotas 1 – 4 – 6 – 8 – 1 laikom as stačiakamp iu, kurio p lotas ly gus trikamp ių apskaičiuoto p loto nesutap imui. ∆Q=S 1-4 . h , (32.11.) iš čia ∆Q h= , (32.12.) S 1−4 6. Atid ÷ti apskaičiuot ą atstumą h į reikiamą p usę (atsižvelgiant į tai kurio iš trikamp ių didesnis plotas) nuo 1 – 4 linijos ir nubr÷žti su ja ly giagre čią liniją 8 – 6 . 7. Apskaičiuoti taškų 8 , 7 , 6 koordinates, taip p at, p agal nurody tas formules. Pavyzdžiui: X 8 = X 1 ± ∆x1−8 = X 1 ± S1 −8 . cos α1 −2 , (32.13.)

Y8 = Y1 ± ∆y1 −8 = Y1 ± S 1−8 .sin α 1−2 ,

S1−8 =

h.sin 90o h = o sin(β 1−8−81 + β 1−81 −8 ) sin(180 − β 8−1−8' − 90o + β 1−8 '−8 ) S1−8 =

h sin(180 − β 8−1−8 ' ) o

,

(32.14.)

,

(32.15.)

(32.16.)

8. Apskaičiavus tašk ų 8 , 7 , 6 koordinates, reikia v ÷ l analitiškai, pagal koordin ates, apskaičiuoti p ridedamos (I) ir atkertamos (II) žem÷s p lot ą (trikamp io 8 – 2 – 7 ir trikamp io 7 – 3 – 6 ). Rasti p loto nesutap imą. 9. Tolesn į projektavimą atlikti Cad p rogramin e įran ga pagalba.
p agal LKS-94 koordin ačių sistemos skly po p os ūkio taškų koordinates (32.6 pav.) p akloti šiuos taškus, p rieš tai p asirinkus taško stilių.. Taškus sujun gti naudo jant linijos komand ą 1 taško koordinat ÷s imamos jau p erskaičiuotos į konkretaus studento duomenis;
naudojant komand ą Area , (ji rašo ma ek rano ap ačioje esan č ioje kom andų eilut ÷je) reikia p amatuoti trikamp ių p lot ą, stabtelint p ele prie k iekv ieno trik ampio virš ūne, nep amirštant p ritraukti p rie tašk ų, naudojant p ritraukimo komandas. Ant taško,

327

nuo kurio prad÷ta matuoti, stabtelima dar kart ą, ap ÷jus visus taškus. Spustelima ENTER ir ekrano apačioje, komandų eilut ÷je, parodomas plotas kvadratiniais metrais.
Projektuojama taip pat kaip analitinio projektavimo atveju: sujungiami 1 ir 4 taškai, randamas trikampių ploto nesutapimas ir aukštin÷ h, kuri nuo 1 – 4 linijos atidedama reikiama kryptimi, naudojant post ūmio komandą, br÷žiama linijos 1 – 4 lygiagret ÷ ir v ÷l matuojamas trikampių plotas.
Art ÷jimo būdu pasiekiama, kad ploto skirtumai neviršyt ų leistinų, nurodyt ų galiojanč ioje sklypų projektavimo metodikoje. 10. Sudaryti sklypo ribų ištiesinimo planą M 1 : 5 000. 11. Sudaryti taškų (riboženklių) 8, 7, 6 naujos pad÷ties ženklinimo vietov÷je (panaudojant ne mažiau trijų ženklinimo būdų) projekt ą (br÷žinį), nurodant matmenis reikalingus ženklinimui ir ženklinimo kontrolei. 12. Pateikti visus projektavimo metu atliktus skaičiavimus ir sudarytus br÷žinius. 13. Aprašyti ir pagrįsti visus atlikt ų darbų procesus. 14. Darbą atlikti naudojant programinę kompiuterių įrangą: Microsoft Office, AutoCad, GeoMap ir pan.

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kazakevičius A. ir kt. (1979) Taikomoji geodezija. Vilnius.: Mokslas. Tamutis Z. ir kt. (1992) Geodezija-1. Vilnius.: M okslo ir enciklopedijų leidykla. Tamutis Z. ir kt (1996) Geodezija-2. Vilnius.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Variakojis P. (1984) Geodezija. Vilnius.: M okslas. Isevičius E. (2005) Inžinerin ÷s geodezijos užduotys. Kaunas: Technologija. Kriaučiūnait ÷-Neklejonovien÷ V. (2005) Geodezijos mokomoji praktika. Kaunas: Technologija. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas, (2000) Vilnius.: Valstybin÷ geodezijos ir kartografijos tarnyba. Skeivalas J. (2000) Elektroniniai geodeziniai prietaisai. Vilnius.: Technika. Stepanavičien ÷ J., Tumelien ÷ E., Zigmantien ÷ E. (2004) Geodezijos mokomoji praktika. Vilnius.: Technika. Инженерная г еодезия . (2001) M осква.: Bысшая школа. Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.01.01:1999: Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka. Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.08.01:2000: Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrin÷jimai. Techninių reikalavim ų reglamentas. GKTR 2.11.02:2000: Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1 000, 1:2 000 ir 1:5 000 ženklai. Efektyvus GeoMap 2007 panaudojimas matininko darbe. (2007) Kurs ų medžiaga. InfoEra.

328

Informacija internetu: 1. www.vgtu.lt 2. www.agi.lt/standartai

Savik ontrol÷s klausimai 1. Koks yra analitinis ribų tiesinimo projektavimo būdas? 2. Kaip projektuojamas ribų tiesinimas naudojant programinę kompiuterių įrangą?

Pradiniai rink iniai

32.6. pav. Sklypo ribos posūkio taškai ir jų koordinat÷s

329