Vilnius 2006
Juokas, uþuojauta, siaubas – tai tai trys trys mûsø mûsø vaizduotës stygos, kuriomis skambina dramos burtai. ALEKSANDRAS SERGEJEVIÈIUS PUÐKINAS
Kinas geriausiai sugeba juokinti, gàsdinti ir atjauèiant priversti aðaroti. STEVENAS SPIELBERGAS
I DALIS
Padaryk kietà kinà
I DALIS. Padaryk kietà kinà
NUO SHAKESPEARE’O IKI TOLSTOJAUS Visi talentingi þmonës talentingi skirtingai. Jei norite iðpuoselëti savo talentà, kad jus suprastø ir ávertintø, ði knyga padës tai padaryti. Tai knyga þmogui, kuris nori paraðyti scenarijø, sureþisuoti filmà arba suvaidinti jame pagrindiná vaidmená. O kol dar dvejojate, kada tuo uþsiimti, ði knyga gali padëti jums pasimëgauti filmais, kuriuos þiûrite. Nesiginèykite – kas þino ðachmatø taisykles, nespëlioja nelyginant koks nevëkðla, kas laimës, o gardþiuojasi þaidimu. Kinas – þaidimas, net grieþtesnis uþ ðachmatus. Þiûrovai – tai mûsø partneriai, ir kiekvienas filmas vykæs tik tiek, kiek mums pavyksta já suþaisti su jumis. Iðmokite þaidimo taisykles, ir patirsite malonumà. Ðià knygà visuomet galima perskaityti keliais lygiais. Neabejotinai, pats paprasèiausias – kai þiûrovas slysta filmo pavirðiumi. pavirðiumi. Girdëjau, kaip pirmojo lygio pilietis, paþiûrëjæs „Hamletà“, pasakë: – Na ir filmas – ðeði lavonai vienu metu! Sunku ginèytis! Juk lavonø tame filme tikrai dar daugiau. Toks þiûrovas – piratas, grobiantis pats save. Tokiu savo poþiûriu þiûrovas skandina nemirtingà filmo sielà. Mus nuo ryto ligi vakaro deðimtimis kanalø nesiliaudama maitina TV. Tie vaizdai neástringa atmintyje: vienus iðstumia kiti, ðiuos – dar kiti. Geri produktai tampa beprasme kramtomàja guma. Taèiau jei jûs pakilsite á antràjá lygá, daugelis filmø atskleis savo lobynus. Tai, kà að ketinu jums pasiûlyti – raktas, suteikiantis galimybæ atverti geidþiamas duris. Tai ne visai paprastas raktas – jis atrakina menininko studijos duris. Ásivaizduokite, kad patekote á Michelangelo dirbtuvæ. Matote Mozæ Mozæ ir ir Naktá Naktá vis vis dar besislepianèius b esislepianèius akmens luituose. Jaudinantis nuotykis? Patinka? Na, tokiu atveju, – laimingos kelionës! Drama – tai idëjø pasaulis. Kiekvienas scenarijus stumia pirmyn deðimtis idëjø. Kiekviename filme glûdi ðimtai idëjø, kuriomis paremta viskas. Tai pasakytina ir apie dramà. Kinematografas – jos dalis. Kaþkada þinomas prancûzø eseistas Paulis Valéry paklausë Albertà Einsteinà: „Sakykite, kokiu bûdu jûs uþraðinëjate savo idëjas? Jûs naudojatës uþraðø knygute ar pasiþymit prare4
I DALIS. Padaryk kietà kinà
gëjimus ant marðkiniø rankogaliø? “ – „Idëjos, þinote, aplanko retai. Að visas jas atsimenu“, – atsakë Einsteinas. Eseistui Pauliui Valéry paradoksali dviejø skirtingø reiðkiniø sàsaja – jau idëja. Einsteinui idëja – tai, kas ið esmës atskleidþia mûsø pasaulio funkcionavimo principus. Pagrindinës mûsø meno idëjos nedalija jo á aukðtàjá menà ir men ir menkav kavert ertes es pramo pramogas gas.. Masiniø pramoginiø filmø idëjos negimë kino magnatø kabinetuose. Jas pagimdë genijai – Stanislavskis, Eizenðteinas, Èechovas, o dar anksèiau uþ juos – Shakespeare’as, Aristotelis ir daugelis kitø gigantø. Idëjø ne taip jau daug. Pramogø industrija tik naudojasi ir labai sëkmingai eksploatuoja fundamentalias dramos idëjas. Vienas dramos tyrinëtojas labai taikliai pasakë: „Faktas, kad komercinës dramos kuriamos naudojant visiems þinomus receptus, visai nepaneigia fakto, kad geros dramos kuriamos naudojant kokius nors kitus“. Tai pasakyta angliðkai – labai ðvelniai. Bet galima pasakyti ir ðiurkðèiau: „Shakespeare’o pjesës ir televiziniai serialai paremti tais paèiais visø dramø konstrukcijas formuojanèiais pagrindiniais principais“. 1
Kaip gimë ði knyga Trisdeðimt metø að gyvenau ramø kinematografiná gyvenimà, ir netikëtai mane apðvietë sëkmës þaibas. Þaibas labai reikðmingas – amerikietiðkas. Rusijoje nufilmavau filmà anglø prodiuseriui. Vieðëdamas Niujorke, jau pasiruoðæs namopi, suþinojau, kad amerikieèiø reþisieriø gildija filmà Pasimetæ Sibire Sibire iðrinko specialiai perþiûrai – tai didþiausia amerikieèiø pagarba visiems pasaulio filmams, nufilmuotiems kitur – nuo Europos ligi Australijos. Dviem dienom nuskridau á Holivudà. Visose dramos taisyklëse tai vadinasi vienas paprasta papr astass ávyk ávykis is – bûtent nuo jo ir prasideda gerai suræstos dramos siuþetas. Suþinojau, kad kiekvienà vakarà kuri nors solidi kompanija þiûri firmø Paramount Pictures, Universal, Tri Star, Walt Disney ir Disney ir kitø kino gigantø pateiktus filmus. „Tai pirmoji sëkmës þymë – uþdaros filmø perþiûros, apie kurias visi kalba“. Man paaiðkino: „Tai tavo ðansas – nepraþiopsok jo!“ Nedelsiant buvo paskelbta, kad filmas nominuotas „Auksinio gaublio“ premijai, o tai Amerikos kinematografo pasaulyje tik vienu laipteliu þemiau uþ „Oskarà“. „Oskarà“ . Holivude net ir nominacija, vadinasi, paskutinioji atranka prieð premijuojant, – pagarba iki gyvos galvos. Prodiuseris ið dþiaugsmo vos neiðprotëjo. O toliau dar graþiau. Anglija pristato anglø filmà, tà patá Pasimetæ Sibire Sibire,, kuriame kalbama ne angliðkai, „Oskarui“. „Oskarui“ . Kasdien tai Holliwood reporter, reporter, tai tai Wariete Wariete kaþkà kaþkà raðo apie filmà. Bûtina paminëti, kad anksèiau filmuodamas tikrai nieko panaðaus kino pasaulyje nebuvau patyræs. Kalbant dramos terminais – tai buvo dramatinë peripetija, vedanti á laim laimææ. Mane Kadaise, tais laikais, kai Paulis Valéri galëjo bendrauti su Albertu Einsteinu, vyriðkø marðkiniø rankogaliai bûdavo taip iðkrakmolyti , kad neretai galëjo tapti savotiðka uþraðø knygele knygele arba lapeliu, þinoma, ligi to momento, kai baltiniai pakliûdavo á skalbyklà (èia (èia ir toliau visos pastabos vertëjo ). ). 1
5
I DALIS. Padaryk kietà kinà
globojo spindintis optimizmu agentas. Buvau jo pakviestas á vakarienæ, susitikimà. Kartà vakarieniaudamas papasakojau naujo filmo idëjà, ir þinomas Holivudo reþisierius buvo suþavëtas. „Tai bûtent tas, ko reikia Holivudui! Jûs privalote nedelsdamas sësti ir uþraðyti savo papasakotà istorijà. Jûs neiðvengiamai bûsite apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ ir „Oskaru“! Jums reikalingas scenarijus, su juo áeisite pro visas duris!“ Tada dar neþinojau, kad visa, uþ kà nereikia mokëti, amerikieèiai spinduliuodami pateikia lyg fejerverkus. Ðniokðèia nemokamo palankumo srautai, kunkuliuoja jo kriokliai. Tai þavinga. Jei tai nëra teritorija, saugoma nematomø, bet grieþtø uþraðø: „Neliesk mano pinigø!“ Filmu susiþavëjo gerbëjø minios, að skraidþiau padebesiais. Ir staiga visi jie man atsuko nugaras ir nuëjo. O að atsidûriau ant þemës. Mes negavome „Auksinio gaublio“. „Oskaro“ mes taip pat negavom. Ir bemat visi mane pamirðo. Bûtent taip bûna Holivude. Dramos taisyklëse tai vadinama taip: dramatinë gráþimo ið laimës á nelaimæ 1
peripe per ipetija tija
.
Taèiau kà nors pasakojant privalo bûti posûkio momentas. Paaiðkëjo, kad iðloðiau pagrindiná naujoko prizà – man pasiûlë darbà! Nedidelë kompanija akylai stebëjo mano darbà ir pasirinko mane reþisieriumi. Pasakiau pats sau: „Iðnagrinëk visus principus, kuriais remiantis veikia ði industrija, ir pritaikyk juos savo praktikoje“. Tai buvo protagonisto þingsnis. Dramà domina veikëjas, kuris, siekdamas savo tikslo, áveikia visas kliûtis ir trukdþius.
Ëmiau studijuoti tuos principus ir nustërau. Paaiðkëjo, kad visa tai að jau þinojau. O dar anksèiau þinojo Èechovas ir Stanislavskis. Neradau në vienos idëjos, kuri bûtø pakeitusi mano suvokimà, kas yra drama. Tik klasikai kûrë kûrinius kaip magai, spirgindami pirðtus virð deglo. O industrija supaprastino receptus ligi „McDonald’s“ lygio. Ir tai labai patogu. Man reikëjo erdvës, kur galëèiau sujungti senàsias þinias su naujosiomis. Ðtai bûtent èia ir paaiðkëjo antrasis posûkio momentas, kuris bûtinas bet kuriame gerai suræstame pasakojime. Hamburge buvo ákurta nauja kinematografininkø mokykla – kiek patobulintas Maskvos aukðtøjø reþisûros kursø variantas. Mane pakvietë vadovauti reþisieriø kursui. Turëjau laisvo laiko ir nekantravau praktiðkai patikrinti savo atnaujintas þinias. Jau1
6
Drástu spëti, kad ir kitose pasaulio vietose tai neretas reiðkinys.
I DALIS. Padaryk kietà kinà
èiau, kad mano idëjos mirðta. Paðalinti Paðalinti visa tai – tas pats, kaip paèiam iðsipjauti apendicità. Visai kitas dalykas – operuoti svetimus auglius. Hamburgas tapo mano gelbëtoju. Mes dirbome kaip viena komanda ir per dvejus metus nufilmavome 40 filmø, nesuskaièiuojamà daugybæ eskizø. Daugiausiai buvo 10, 20, 30 min. trukmës filmø, jø taisyklës ypaè grieþtos. Ir visi drauge patikrinome dësnius, kaip jie gali padëti ir kodël remiantis jais dirbti geriau negu jais nesiremiant. Kokiu bûdu tie dësniai stimuliuoja vaizduotæ? Supratau, kad sàmoningai galiu vertinti kiekvienà filmo elementà, suvokiu jo raidà, matau, kokiu bûdu pasinaudojant tuo papasakoti istorijos pradþià, eigà ir pabaigà. Gal teisingiau bûèiau pasielgæs ákûræs firmà „Gydau negaluojanèius scenarijus“? Bet man magëjo paraðyti knygà, kaip iðsigydyti paèiam. Tikiuosi, kiek ðaipokiðka ðios knygos forma jûsø neapgaus. Taip jau buvo, kad man nepavykdavo perskaityti në vienos dramaturgijos problemas nagrinëjanèios knygos ligi pabaigos. Tai – ne teorinë knyga, o kaþkas panaðus á praktiná þinynà: ðtai plaktukas, ðtai vinys – kalk jas á lentà.
KODËL LEVAS TOLSTOJUS NEGALËJO PAKÆSTI SHAKESPEARE’O Ar jûs þinote, kad Levas Tolstojus sudrebëdavo vien tik iðgirdæs Shakespeare’o pavardæ? Èechovas kvatodamas pasakojo: – Jis nemëgsta mano pjesiø. Kartà pasakë: „Juk jûs þinote, kad að nepakenèiu Shakespeare’o kûrybos. Bet jûsø pjesës dar blogesnës.“ Na, teisybæ sakant, Èechovo kûrybà Tolstojus ne tik mëgo, bet ir gërëjosi ja. Jo apysakà Meilutë kartà per vienà vakarà namiðkiams jis perskaitë du kartus (labai suprantu jo susiþavëjimà). O ðtai Shakespeare’ui genijus buvo rûstus. „... Labai dëmesingai perskaièiau Makbetà – – balagano pjesë. Kiek pagerintas Plëðikas Èiurkinas.““ Èiurkinas. „... Perskaièiau Julijø Perskaièiau Julijø Cezará – stebëtinai ðlykðtu.“ „... Koks nevykæs, amoralus, banalus ir beprasmiðkas kûrinys yra Hamletas Hamletas“. “. Toks prieðiðkumas atrodo nepaaiðkinamas. Literatûros tyrinëtojai skësèioja rankomis – toks skonis. skonis. Ir tai profesionali nuomonë apie genijø? Ar galima abejoti, kad literatûrà jis, Tolstojus, suprato geriau uþ mus? Na, iðknisote problemà – pasakysite jûs. Taèiau ði smulkmena smulkmena slepia slepia ðá tà reikðmingesnio. Paieðkokim kaip Ðerlokas Holmsas: ið pradþiø radom nuorûkà, o po to – lavonà spintoje. Mëginant iðsklaidyti miglas bûtina suprasti, kuo proza skiriasi nuo dramos. Rodos, ir viena, ir kita – literatûra. O ið tiesø tarp jø – praraja. Gerai bûtø, jei tarp ðimto prozininkø bûtø bent vienas geras dramaturgas. 7
I DALIS. Padaryk kietà kinà
Prozininkas kuria pasaulio vaizdà þodþiais, kaip, sakysim, dailininkas – daþais. Prozos tekstas kupinas þodiniø vaizdiniø, stilius geba pabrëþti ypaè subtilius niuansus. Prozininkas apraðo vos plazdanèias nuotaikas, formuoja gilias ir paradoksalias mintis. Tokia Bunino, Nabokovo proza. Svarbiausia – pasirinktas raðymo stilius, suteikiantis galimybæ mintis ákûnyti kruopðèiai sukonstruotomis frazëmis. Dramos (taip pat ir scenarijaus) tekstas skiriasi nuo prozos kaip diena nuo nakties. Apraðymai neiðvaizdûs ir stereotipiðki. Dialogas funkcionalus. Svarbiausia – patraukli istorija, kurioje veikëjai patenka á keblias situacijas. Poezija slypi dramos atlikëjø veiksmuose, nepriklausomai nuo to, ar jie vaidina teatre ar kine. Ðis skirtumas ypaè pastebimas tada, kai turi galimybæ palyginti dramà ir prozà tø genijø, kuriuos Dievas apdovanojo abiem gabumais. Èechovo apsakymø tekstas nugludintas ligi to bulybës, o jo pjesëse – tik trumpi dialogai ir pastabos tarp jø. Poezija kaþkur viduje. (Mes pasiaiðkinsime, kur ji glûdi ir kaip jà ið ten iðtraukti.) Nedaugelis moka papasakoti istorijà. Ir Tolstojus, ir Shakespeare’as buvo apdovanoti tokiu gebëjimu. Bet, Tolstojaus nuomone, sukurti istorijà – tai tik pirmasis þingsnis. Jo romanai – tai vieno þmogaus sukurti filmai, kuriuose tiksliai apraðytas kiekvienas kadras. Skaitote, ir jûsø vaizduotëje nuðvinta didþiulis ekranas su erdvëje skambanèiu garsu. Tolstojus ne tik kûrë nepakartojamus charakterius, jis buvo savo romanø reþisierius. Sensacinga jo „filmø“ naujovë nustebino þiûrovus. Ana Karenina krito po traukiniu. Ar tai sensacija? Taigi tuo metu Rusijoje dauguma skaitytojø në karto nebuvo matæ traukinio. Visoje Rusijoje buvo tik vienas geleþinkelio ruoþas Peterburgass – Maskva. Kristi po garveþio ratais tais laikais buvo tolygu ðiandien sudegti kosmiPeterburga nës raketos variklio liepsnose. Geleþinis ugnimi spjaudantis ðëtonas surijo gleþnà romano veikëjos kûnà – ðtai kà þiûrovai savo vaizduotës kino teatre pamatë teatre pamatë perskaitæ Tolstojaus romanà. O nepamirðtama arkliø lenktyniø scena tame paèiame romane Ana Karenina Karenina!! Pirmà kartà ekrane – visa Peterburgo aukðtuomenë! Tarsi kostiuminiame filme. O sukreèianèios kalëjimo ir katorgos etapø scenos Tolstojaus romane Atgimimas romane Atgimimas!! Pirmà kartà ekrane taip atvirai ir ðiurpiai aimanuoja rusiðkas teisinis nihilizmas. Kà jau kalbëti apie gigantiðkas masines Borodino mûðio scenas romane Karas ir taika, taika, kur deðimtys tûkstanèiø þmoniø lyg jums matant pavirsta pat pavirsta patran rankø kø mësa mësa. Ir visa tai parodyta detaliai, su portretais, sukurtais neapsakomai fantastiðkai ir tiksliai. Tikruose filmuose ligi ðiol dar nenufilmuota në viena scena, bent kiek prilygstanti Tolstojaus kinui skaitytojo vaizduotëje. vaizduotëje. Tolstojus pateikia romanus lyg ki no filmus filmus,, o Shakespeare’as kuria istorijos ðirdá. Palieskite jà – ji ir prabëgus trims ðimtams metø gyva. Shakespeare’as paraðo pjesæ, po to sukvieèia artistus ir sako: – Ðtai, vaikinai, istorija, pamëginkim visi drauge ið to padaryti spektaklá. Nesismulkinkim – ábeskime scenoje baslá ir ant vienos lentelës paraðykim miðk miðkas as,, o ant kitos – rûmai rûmai.. Tegul þiûrovai veiksmo vietà sukuria vaizduotëje patys. 1
1 Bûtinai dar kartà perskaitykite ankstesnæ pastraipà – nebeliks abejoniø, kodël autorius kalba apie filmus, kuriø grafas niekada nefilmavo.
8
I DALIS. Padaryk kietà kinà
Tolstojui tai visiðkai nepriimtina. Taèiau tûkstanèiai reþisieriø gali numirti ið laimës, jeigu jiems pavyksta Shakespeare’o idëjas pateikti savotiðkai. Energetinis Shakespeare’o laukas kaip magnetas pritraukia visus talentinguosius. Kiekvienas gali iðrutulioti savo versijà. Bûtent todël jis yra dramaturgas: raðo ne skaitytojui, o aktoriams. Darbo rezultatas – spektaklis, kino filmas. Galima pamanyti, kad palyginti su proza, kur raðytojas viskà daro pats, drama – tik ruoðinys. Ne, brolyèiai, drama – tai toks þanras, kuris suteikia galimybæ giliausiai ásiskverbti á þmogaus charakterá (apie tai mes dar pakalbësim). Tolstojus visa tai kuo puikiausiai þinojo, galite neabejoti. Genijai sugeba paþvelgti á bet kurá reiðkiná áþvalgiau uþ mus. Kas gerai prisimena Shakespeare’o ir Tolstojaus kûrinius, tik ðyptels. Jam aiðku: Tolstojus – realistas, jo kûriniuose viskas kaip gyvenime. O Shakespeare’as viskà poetiðkai pakylëjo. Juodu skirtingai vertino meno kûrinius. Visa tai ne taip jau paprasta. Kiekviena dramaturginë istorija turi savo griauèius savo griauèius.. Pamëginkime juos apèiuopti kuriame nors Tolstojaus kûrinyje. Bene realistiðkiausias ir tuo laikotarpiu Rusijoje socialiai reikðmingiausias yra jo romanas Atg Atgimi imimas mas.. Tai kraujuojantis Rusijos visuomenës gyvenimo pjûvis, atspindintis tikrovæ, kurioje matyti ir iðtaigingi aukðtuomenës rûmai, ir dvokiantys vieðnamiai, ir kalëjimai. Vargu ar daugelis romanø taip paveikë skaitytojø sàmonæ. O apie kà gi pasakoja ði istorija? Kokie, taip sakant, jos griau griauèiai èiai?? Jaunas graþuolis grafa grafass suvilioja nekaltà merginà. Po to ji ritasi á prarajà prarajà.. Jà klastin klastingai gai apkaltina þmogþudyste. Ir ðtai grafas, teismo tarëjas, atpaþásta, kad kaltinamoji – mergina, kurià jis suvedþiojo. Jis sukrëstas, nori iðgelbëti jà, vesti – trumpiau kalbant, nori iðpirkti savo nusikaltimà. Grafas nusigræþia nuo bergþdþio aukðtosios visuomenës gyvenimo ir vaþiuoja su Katiuða Maslova, kurià nuteisë katorgai, á Sibirà. Man nëra tekæ girdëti apie tokius grafus. Esà grafas Ðeremetjevas susituokë su aktore baudþiauninke. Bet tai jau visai kita iðtikimos ir niekada neiðblësusios meilës istorija. O ðtai taip, iðgelbëti vieðnamio merginà ir perbraukti visà savo gyvenimà, kilmæ, karjerà... Yra tokia sritis, kur ganosi daugybë panaðiø grafø. Ði 9
Vilnius 2006
