KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS APSKAITOS KATEDRA
AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos ekonominė analizė Savarankiškas namų darbas
Kaunas, 2011
TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................................3 AB „VILNIAUS BALDAI“ CHARAKTERISTIKA...............................................................................4 AB “VILNIAUS BALDAI” IŠORINĖS IR VIDINĖS............................................................................5 APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ.........................................................................................................5 2.1 Išorinių veiksnių analizė.............................................................................................................6 Vidinių veiksnių analizė........................................................................................................................9 Bendrovės SWOT analizė .............................................................................................................................................................11 AB „VILNIAUS BALDAI” BALANSO IR PELNO/NUOSTOLIŲ ATASKAITŲ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI ANALIZĖS..........................................................................12 3.1. AB ,,Vilniaus baldai” balanso horizontali ir vertikali analizė.................................................12 3.2 ,,Vilniaus baldai” pelno (nuostolio) ataskaitos.........................................................................20 horizontali ir vertikali analizė.........................................................................................................20 AB „VILNIAUS BALDAI” SANTYKINIŲ FINANSINIŲ..................................................................24 RODIKLIŲ ANALIZĖ...........................................................................................................................24 4.1. AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizė................................................................24 4.2 AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizė......................................................................31 4.3 AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo analizė..................................................................36 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.....................................................................................................41 LITERATŪRA........................................................................................................................................44 PRIEDAI..................................................................................................................................................45
ĮVADAS Lietuvos įmonės per nepriklausomybės laikotarpį patyrė labai daug įvykių, turėjusių įtakos jų finansinei būklei, veiklos rezultatams, stabilumui ir plėtrai. Neigiamą įtaką jų veiklai darė šalies ekonominiai ir politiniai pokyčiai, infiacijos svyravimai, nestabili finansų ir mokesčių sistema, komercinių bankų krizė ir kiti veiksniai. Be to, labai pasikeitė išorės aplinka ir daugelis įmonių nesugebėjo prie jos prisiderinti, priimti reikalingų sprendimų pertvarkydami įmonės organizacinę valdymo struktūrą, numatydami svarbiausius tikslus ir strategijas. Dėl nesugebėjimo persiorientuoti ir atlaikyti vis didėjančią rinkos konkurenciją daug įmonių bankrutavo. Viena šio reiškinio svarbių priežasčių buvo ta, kad įmonėse nebuvo atliekama jų veiklos ekonominė analizė. Šią analizę apima įvairios ekonominės informacijos apie įmonės veiklą rinkimas, visapusis ir objektyvus jos tyrimas ir vertinimas siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Taigi įmonėje esanti sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta, nes tik tokiu būdu galima priimti tikslius ir optimalius valdymo sprendimus bei išlikti konkurencingiems rinkoje. Tam tikslui naudojama finansinių rodiklių analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, ir tai yra jos didžiausia reikšmė bei privalumas. Ji padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu ir ypač naudinga nustatant įmonės pelningumą, mokumą, veiklos efektyvumą bei be abejo plėtros galimybes. Įvertinus ekonominės analizės svarbą sėkmingai įmonės veiklai ir norint geriau susipažinti su konkrečios įmonės veiklos rezultatais ir problemomis, mes pasirinkome analizuoti AB ,,Vilniaus baldai”. Analizei atlikti naudosimes tiek išoriniais, tiek vidiniais informacijos šaltiniais. Darbo tikslas: Atlikti AB „Vilniaus baldai“ 2008 – 2010 m. pasirinktos įmonės veiklos ekonominę analizę. Darbo uždaviniai: •
susipažinti su AB „Vilniaus baldai“ veikla ir pateikti trumpą bendrovės charakteristiką;
•
remiantis išorinių ir vidinių veiksnių analize atlikti bendrovės SWOT analizę;
•
atlikti AB ,,Vilniaus baldai” 2008-2010 metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią ir vertikalią analizę bei įvertinti jos rezultatus;
•
atlikti bendrovės 2008-2010 metų pelningumo, veiklos efektyvumo, trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodiklių analizę bei gautus rodiklius įvertinti lyginant juos su visos baldų gamybos šakos rodikliais;
•
pateikti išvadas bei pasiūlymus.
AB „VILNIAUS BALDAI“ CHARAKTERISTIKA Savo istoriją AB „Vilniaus baldai“ skaičiuoja nuo 1883 metų ir veiklą pradėjo kaip Lentpjūvių gatvėje buvusi I. Vainikio lentpjūvė. Pramoninė baldų gamyba Vilniuje kūrėsi tik po Antrojo pasaulinio karo kelių senųjų miesto lentpjūvių vietoje. Baldų gamybai 1941 metais buvo pritaikytos buvusio odų fabriko patalpos Užupio rajone. Senasis baldų kombinatas 1960 turėjo tik 3900 kvadratinių metrų gamybinio ploto. 1963 metais gamykla įsikūrė naujojoje vietoje . Čia 1974 metais buvo pastatyta 31 tūkstančio kvadratinių metrų ploto gamybinių bei administracinių patalpų, sumontuota daug modernių įrengimų. Šiose patalpose įmonės veikla vyksta iki šiol. 1993 m. įmonė įregistravo akcinės bendrovės statusą. 2005 m. atidarytas naujas įmonės gamybinis padalinys. Taigi savo veiklą pradėjusi kaip maža dirbtuvėlė, AB „Vilniaus baldai“ tapo viena stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuri sėkmingai suderina ilgametes baldų gamybos tradicijas bei novatoriškas verslo idėjas. Iki 2004 metų ji buvo žinoma kaip AB „Vilniaus baldų kombinatas“.[1] Bendrovė projektuoja, gamina ir prekiauja biuro, miegamojo, svetainės bei prieškambario baldais. Produkcija gaminama iš drožlių plokštės, naudojama moderniausia ir populiariausia Vakarų šalyse korinio užpildo technologija. Įmonėje sumontuota moderni įranga, įsigyta iš visame pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip Holzma, Homag, Burkle, Weeke, Wikoma, Biesse ir kt. AB “Vilniaus baldai” eksportuoja beveik visą pagamintą produkciją į Europos ir kitas pasaulio šalis. AB „Vilniaus baldai“ vykdo veiklą tarptautinėje korpusinių baldų rinkoje. Įmonė yra išsikovojusi gerą vardą tarp baldais prekiaujančių ir gaminančių juos užsienio įmonių. Iš esmės beveik visą produkciją "Vilniaus baldai" eksportuoja į Švediją, kur ją superka Švedijos koncernas "Ikea" – pagrindinis bendrovės produkcijos pirkėjas ir partneris, o vietinėje rinkoje parduodama mažiau nei 2 procentai pagaminamos produkcijos. AB „Vilniaus baldai“ veikia rinkoje, kuri vertinama maždaug 270 milijardų JAV dolerių (apie 661,5 miljardų litų). Rinkoje pastebima poslinkiai iš brangių baldų segmento į pigesnių bei visų baldų gamybos procesų apjungimo vienoje įmonėje tendencija yra palanki AB „Vilniaus baldai“ tolimesnei veiklai. [3] AB ,,Vilniaus baldai” kaip pagrindinius savo konkurentus jau ilgą laiką
išskiria AB
,,Klaipėdos baldai”, kuri taip pat vykdo prekybą su Švedijos koncernu ,,IKEA”. Šios įmonės konkurentai taip pat yra AB ,,Kauno baldai” ir UAB ,,Dalios baldai”. [1]
Įmonėje sėkmingai dirbama pagal sertifikuotas kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001) sistemas. Įmonei suteiktas FSC gamybos grandies sertifikatas. Bendrovė strategiškai investuoja į gamybos plėtrą, nuosekliai auga kurdama naujas darbo vietas, sistemingai dirba tirdama vartotojų poreikius bei ieškodama racionalių sprendimų jiems patenkinti. Bendrovės vizija - tai modernaus žmogaus gyvenimo filosofija - amžinas, stilingas, jaukus. Įmonėje dirba virš 400 darbuotojų. AB „Vilniaus baldai“ dirbantys žmonės – pats svarbiausias įmonės veiklos efektyvumą ir sėkmę lemiantis veiksnys. Todėl įmonė ypatingą dėmesį skiria darbo sąlygų gerinimui bei darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui: vykdomi įvairių sričių specialistų vidiniai mokymai, naudojamasi išorės specialistų paslaugomis, darbuotojai stažuojasi užsienyje. Kasmet atliekami darbuotojų pasitenkinimo darbu, mikroklimato tyrimai. Remiantis jų rezultatais, rengiamos darbuotojų motyvavimo programos. Ši viena didžiausių šalies baldų gamybos įmonė yra valdoma Investicijų bendrovės "Invalda", kuriai priklauso 72,01% bendrovės akcijų. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos sąrašus ir šiuo metu Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame prekybos sąraše yra įtrauktos visos Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios 3 886 267 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 4 litai. Taigi AB ,,Vilniaus baldai” strategiškai investuoja į gamybos plėtrą, nuosekliai auga kurdama naujas darbo vietas, sistemingai dirba tirdama vartotojų poreikius bei ieškodama racionalių sprendimų jiems patenkinti. Bendrovės vizija - tai modernaus žmogaus gyvenimo filosofija - amžinas, stilingas, jaukus . [2]
AB “VILNIAUS BALDAI” IŠORINĖS IR VIDINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ SWOT (SSGG) analizė skirta įvertinti esamą įmonės situaciją. Ši analizė leidžia pamatyti silpnąsias bei stipriąsias puses, taip pat padeda suprasti kokios grėsmės laukia įmonės, ir kokiomis galimybėmis būtų galima pasinaudoti. SWOT analizė padeda pamatyti pilną vaizdą, kokia kryptimi, turėtų judėti įmonė ir į kokias rinkas jai neapsimoka įžengti. Tokia analizė dažnai naudojama įmonių strateginių tikslų formavimui.
2.1 Išorinių veiksnių analizė Išorinė aplinka – nuo verslo įmonės nepriklausantys veiksniai, darantys įtaką jos veiklai. Nustatyti ir įvertinti organizacijos išorinę aplinką yra sunku. Tačiau šiuolaikinis organizacijos valdymas – neatsiejamas nuo pastovaus išorinių faktų, veikiančių visą organizacijos veiklą, vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo priėmimo. Išorinių veiksnių analizė padeda siekiant išsiaiškinti verslo galimybes ir grėsmes. Politiniai veiksniai. Kadangi AB ,,Vilniaus baldai” savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, o didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja, todėl bendrovei didelę įtaką daro tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių politinė situacija. Esminiai pokyčiai verslo aplinkoje yra susiję su šalies mokesčių reformų ir sunkia padėtimi versle. Pasaulio banko sudarytame 2011 metų verslo sąlygų reitinge (angl. Doing Business ) Lietuva yra 23-oje vietoje iš 183 vertintų valstybių - palyginti su 2010 metais, šalies vertinimas pakilo per tris pozicijas. Tai rodo, Lietuvoje verslo vykdymo sąlygos gerėja. To priežastis yra sustiprėjusi valstybės biudžeto išlaidų kontrolė, geriau subalansuojamos investicijos, greitėjantis ES paramos gavimo procesas, geresnis mokesčių surinkimas. Nuo 2009 metų sausio pirmos dienos įmonių pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą apmokestintas 20 proc. tarifu, o pridėtinės vertės mokestis nuo 2009 metų rugsėjo pirmos dienos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą – 21 proc. tarifu. Tai tiesiogiai įtakojo 2009 - 2010 metų AB ,,Vilniaus baldai” grynojo pelno dydį ir pinigų srautus. Taigi bet kokie neapgalvoti mokesčių sistemos pasikeitimai gali neigiamai paveikti nagrinėjamos bendrovės veiklą. Dėl didesnių mokesčių tarifų taikymo mažėja įmonių investicijos ir plėtra, gaunama mažesnė darbo našumu sukuriamą pridėtinė vertė, mažesnis eksportas ir mažesnis parduodamos produkcijos kiekis. Kadangi 98% visų bendrovės pardavimų 2010 metais sudarė pardavimai Švedijos koncernui IKEA, teigiamai vertinama tai, kad mūsų valstybė nėra nustačiusi jokių eksporto apribojimų AB ,,Vilniaus baldai“ veiklai. Nustatyti apribojimai galėtų smarkiai paveikti bendrovės veikos rezultatus. Ekonominiai veiksniai. Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika išgyvena sunkų laikotarpį. 2007 metų liepos pabaigoje JAV prasidėjusi finansų sumaištis tapo visuotinė 2008 metų rugsėjį ir sukėlė Lietuvos prekybos partnerių ES ir kitose rinkose nuosmukį, sumažėjo lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje. Didelis padėties neapibrėžtumas ir išorinės paklausos smukimas paspartino BVP nuosmukį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2008 m. Lietuvos BVP buvo 33377,116 mln. Lt, o 2009 m.
sumažėjo iki 27524,103 mln. Lt. 2010 m. užfiksuotas nežymus BVP augimas – jis pasiekė 2896,086 mln. Lt. Taigi atsigaunant ekonomikai, turėtų augti vartojimas, o tai gali teigiamai paveikti bendrovės pardavimų apimtis. Nedarbo lygis Lietuvoje 2008 metais siekęs tik 5,8 procento, 2009 metais jau buvo 13,7 proc., arba net 2,4 karto didesnis nei 2008-aisiais. 2010 m. nedarbo lygis šalyje dar labiau pakilo iki 17,8 proc., todėl situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė. Pagal statistikos departamento 2011m. III ketv. duomenis nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 14,8 proc., o ateityje prognozuojamas tolimesnis nedarbo lygio mažėjimas. Tačiau didelį nedarbo lygį bendrovės atžvilgiu galima vertinti teigiamai, nes egzistuojant didelei darbo jėgos pasiūlai, yra galimybė samdyti darbuotojus siūlant mažesnį darbo užmokestį. Iki 2009 metų viena iš didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų buvo gana aukšta infliacija. Ji stipriai „apkarpydavo“ ypač tų gyventojų perkamąją galią, kurių pajamos buvo fiksuotos. Spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu staigiai išaugus vidaus vartojimui infliacija Lietuvoje viršijo net 10 proc. ribą. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė 2009 metais, kai pasaulinis ekonomikos nuosmukis ženkliai sumažino paklausą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Sumažėjęs vidaus vartojimas bei Lietuvos ėjimas vidinės devalvacijos keliu lėmė neigiamą metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį nepaisant 2009 m. vyriausybės didintų mokesčių. Statistikos departamento duomenimis 2010 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 procento, o per metus (2010 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. vasario mėn.) jos smuko 0,5 proc. 2011 metais vasario mėn. metinė infliacija Lietuvoje siekė 3%. Prognozuojama, kad 2012 m. infliacija bus 2,0 proc., o 2013 m. - 2,5 procento. Didėjanti infliacija galėtų teigiamai paveikti bendrovės pajamas. 2008 - 2010 metais Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis blogėjo labiau nei Europos,o tai rodo kasmet mažėjantis vartojimas. Tačiau planuojama, kad nuo 2011 metų namų ūkių pajamos ir vartojimo išlaidos Baltijos šalyse gali šiek tiek padidėti, o tai gali teigiamai paveikti produkcijos pardavimo apimtis Lietuvoje. Nors dalis sektorių vis dar jaučiasi esantys dugne, daugybė ekonominių rodiklių rodo, kad atsigauna į eksportą orientuota pramonė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos prekių eksportas 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 55,5 mlrd. Lt iki 40,7 mlrd. Lt, o importas – nuo 73 mlrd. Lt iki 45,3 mlrd. Lt. Užsienio prekybos deficitas buvo rekordiškai mažas – 4,4 mlrd. Lt, ir palyginti su 2008 m., smuko 75 proc. Tuo tarpu 2010 metais matomas tiek importo, tiek eksporto padidėjimas: eksportas išaugo iki 54 mlrd. Lt, o importas iki 60, 9mlrd. Lt. 2011m. III ketv. duomenimis tiek eksportas, tiek importas smarkiai sumažėjo: eksportas iki 18,2 mlrd. Lt, o importas iki 19,9 mlrd. Lt. Kadangi didžioji dalis šios įmonės produkcijos yra eksportuojama, tokie rezultatai turės neigiamos įtakos šios įmonės veiklos rezultatui.
Socialiniai veiksniai. Pastaraisiais metais vis griežtėjantys aplinkos apsaugos reikalavimai įmones paskatino atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugą. AB ,,Vilniaus baldai” taip pat nuo 2003 metų savo veiklą sertifikavo pagal standarto ISO 14001 reikalavimus. Aplinkos apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos respublikos įstatymai, todėl už jų neislaikymą bendrovei gali būti skirtos baudos, o tai neigiamai paveiktų bendrovės įvaizdį. Taip pat vykdydama baldų pirkimą, perkančioji organizacija dažnai nustato aplinkosauginius kriterijus, kuriais prisidėtų prie baldų poveikio aplinkai sumažinimo – baldams gaminti reikalingų medžiagų gamybos darnesniu būdu, mažesnio pavojingų sveikatai medžiagų ir teršalų naudojimo, patvarių ir ilgaamžių baldų gamybos. O tai reiškia, kad dėl neatitikimo aplinkosauginiams kriterijams galima prarasti galimybę realizuoti produkciją. Taigi bendrovei būtina nuolat domėtis aplinkos reikalavimų pokyčiais, ir vykdyti aplinkosaugos politiką, nenorint prarasti patrauklumo rinkoje. Visuomenės darbo jėgos reprodukcija neįmanoma be intelektualinio ir dvasinio piliečių ugdymo. Tai sąlygoja šiuolaikinė pasaulio raida, paremta naujų mokslinių idėjų ir išradimų įdiegimu į visas veiklos sritis - ekonomiką, valdymą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas. Į pirmą vietą iškeliamos ne fizinės žmogaus galios, bet protinės, kultūrinės ir dorovinės savybės. Kitaip tariant, moderniai visuomenei reikia apsišvietusių, kvalifikuotų, darbinei veiklai pasirengusių darbininkų ir specialistų, sugebančių prisitaikyti prie mokslinės – techninės pažangos ir aštrėjančios konkurencijos visose ekonominėse srityse. Kadangi švietimo sistema Lietuvoje turi daug trukūmų, o dėl lėšų trūkumo
mokslo įstaigos negali suteikti galimybę įsigyti išsilavimą išsilavinimą visiems to
norintiems, tai atsiranda galimybė, kad ateityje gali kilti problemų apsirūpinant reikiamos kvalifikacijos darbuotojais ir dėl to gali atsirasti papildomų lėšų poreikis darbuotojų rengimui. Technologiniai veiksniai. Pokyčiai technologijų srityje yra sunkiai prognozuojami. Įmonėms būtina išanalizuoti naujų technologijų atsiradimo galimybę bei jų poveikį įmonei. Konkurencinė aplinka taip pat priklausys nuo to, kokia technologija toje ūkio šakoje yra prieinama, nes būtent kūrybingas naujausių technologijų panaudojimas įmonėms užtikrina konkurencinį pranašumą. Ir tai apima ne vien tik informacinio ryšio technologijų panaudojimą, kurios pastaraisiais metais susilaukė ypač daug dėmesio. Technologijos poveikis ūkio šakoms yra didelis ir reikšmingas. Be to, technologinė pažanga didina gamybos našumą. Iš kitos pusės, daugybė mažų įmonių egzistuoja tik dėl technologinės pažangos. Todėl įmonės privalo sekti technologinės aplinkos pokyčius ir pritaikyti juos pagal turimus finansinius išteklius. Įmonėje jau šiuo metu naudojama moderni įranga, įsigyta iš visame pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip „Holzma“, „Homag“, „Burkle“, „Weeke“, „Wikoma“, leidžianti gerinti gamybos efektyvumą, užtikrinti reikalaujamų gamybos standartų atitikimą[1]. Tačiau esant tokiems
spartiems technologijų vystymosi tempams, bendrovė turi nuolat domėtis naujomis veiklos bei produkcijos tobulinimo galimybėmis, kadangi nuo technologijų ypač priklauso bendrovės gamybiniai pajėgumai ir jų dėka galima užtikrinti geresnę kokybę.
Konkurencija. Šalies medienos ir baldų pramonė, sunkmečio šoką išgyvenusi 2009 m. pradžioje, 2010 metais skaičiuoja patirtas netektis ir pamažu stojasi ant kojų. Vis dėlto net ir tvirčiausiai besilaikančios sektoriaus įmonės, tarp kurių ir AB ,,Vilniaus baldai” optimizmą reiškia santūriai, kadangi beveik visos medienos perdirbimu besiverčiančios įmonės, taip pat dauguma baldininkų kaip svarbiausią atsigavimo variklį šiuo metu įvardija eksportą. O tai reiškia, kad dėl per mažai išvystytos vidaus rinkos, vis daugiau baldų gamintojų sieks savo produkciją pateikti užsienio rinkoms ir dėl to AB ,,Vilniaus baldai“ ir kitos sektoriaus įmonės, kurios beveik visą savo produkciją eksportuoja, susidurs su papildoma konkurencija. Ir nors bendrovė jau ilgą laiką vykdo prekybą su Švedijos koncernu ,,IKEA“, pastarasis turėdamas didesnes pasirinkimo galimybes gali išsiderėti geresnes prekybos sąlygas.
Vidinių veiksnių analizė Vidaus veiksnių analizė įvertina įmonės vidinius pranašumus ir trūkumus, nagrinėjant produktus, jų pardavimo galimybes, turimus įmonės gamybinius pajėgumus, finansiniai išteklius ir organizacinę struktūrą. AB „Vilniaus baldai“ yra pirmaujanti korpusinių baldų gamybos įmonė, taikanti moderniausias korinio skydo technologijas. Daugiau nei 100 metų veikiančios įmonės puoselėjamos vertybės, tai: •
ilgametės tradicijos;
•
gyvenimo energija;
•
modernios technologijos;
•
siekimas geriausio;
•
tobulas rezultatas. Bendrovė gamina ir prekiauja miegamojo, svetainės ir jaunuolio kambario baldais. Produkcija
gaminama iš medienos drožlių plokščių, naudojama moderniausia ir populiariausia Vakarų šalyse korinio užpildo technologija, kuri padeda masyvų 50 mm storio skydą palengvinti pusę karto. Pagrindiniai korinio užpildo technologijos pranašumai yra tai, kad ji padeda tausoti gamtą. Pavyzdžiui, pagaminame tokias pačias baldo duris, tokio pat stiprumo, atitinka visus reikalavimus,
tačiau žaliavos joms išnaudojama maždaug 50 procentų mažiau negu paprastai. Be to, toks baldas sveria mažiau, tad jis yra lengviau perstumiamas, pernešamas ar pervežamas ir, kas labai svarbu norint prisitaikyti prie aplinkosaugos normų, paprasčiau utilizuojamas. Bendrovė unikali šiuo požiūriu Baltijos šalyse, tai jai padėjo pasiekti didžiulį realizavimo augimo pagreitį. Kasmet kurdama naujus gaminius ir tobulindama esamų gaminių technologiją bendrovė vis daugiau atsižvelgia į vartotojų poreikius ir tendencijas. Bendrovėje yra įdiegta gamybos planavimo sistema. Siekdama geriausių rezultatų bendrovė vykdo kokybės politiką, kuri padeda ištirti ir panaikinti neatitiktinių produktų atsiradimo priežastis. Jos šalinamos, kad neatitikimai nepasikartotų, visos pretenzijos dėl baldų kokybės registruojamos, analizuojamos, ieškoma sprendimų, kontroliuojamas jų įgyvendinimas. Bendrovė išskiria šiuos pagrindinius vykdomos kokybės politikos principus: 1) Ugdyti kiekvieno darbuotojo atsakomybę už savo darbo ir produktų kokybę. 2) Tobulinti darbuotojų atlyginimo sistemą, įvertinančią darbo rezultatus ir atsakomybę už produktų kokybę. 3) Tobulinti baldų gamybos technologiją bei diegti technines naujoves. 4) Sistemingai kelti darbuotojų kvalifikaciją. 5) Sudaryti sąlygas darbuotojams našiai dirbti, užtikrinant socialines garantijas ir geranorišką savitarpio supratimo atmosferą. 6) Reikalauti iš tiekėjų tiekti kokybiškus ir atitinkančius nustatytus reikalavimus produktus. 7) Nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą pagal LST EN ISO 9001:2001 standarto reikalavimus[1]. AB ,,Vilniaus baldai“ yra įdiegta efektyvi žaliavų ir paslaugų pirkimo sistema. Bendrovė pirkimo procesą yra išskaidžiusi į strateginius ir operacinius pirkimus. Ji siekia valdyti tiekimo riziką, todėl pagrindinėms tiekiamoms paslaugoms yra pasirinkti pagrindiniai ir alternatyvūs tiekėjai. AB ,,Vilniaus baldai“ įdiegta ir nuolat tobulinama tiekiejų vertinimo sistema, atliekami tiekėjų auditai. Bendrovė su pagrindiniais tiekėjais sudaro ilgalaikes sutartis. Pagrindinės žaliavos įsigyjamos iš Lietuvos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos tiekėjų. Lokalus žaliavų tiekimas sąlygotas pigių transportavimo kaštų bei gerų santykių su pagrindiniais tiekėjais. Kadangi AB „Vilniaus baldai" yra pirmaujanti korpusinių baldų gamybos įmonė, taikanti moderniausias korinio skydo technologijas ir siekia išlaikyti savo pozicijas, keičiantis gaminių asortimentui ir gamybos technologijoms nuolat ieško naujų ilgalaikių bei patikimų tiekėjų. Visi naujų tiekėjų produktai privalo atitikti įmonės kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Su patikimais tiekėjais sudaromo ilgalaikės sutartys, užtikrinančios ilgalaikį ir nenutrūkstamą žaliavų tiekimą[1].
AB ,,Vilniaus baldai“ bene labiausiai į eksporto rinkas orientuota įmonė. Ji beveik 99% savo gaminamos produkcijos eksportuoja į Švediją, kadangi puoselėja ilgalaikius prekybos santykius su Švedijos koncernu ,,IKEA“. Pozicijas Lietuvos rinkoje bendrovė yra apleidusi ir tik apie 1 % jos produkcijos realizuojamas Lietuvoje. Bendrovė daug lėšų ir dėmesio skiria darbo sąlygų gerinimui ir darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. AB ,,Vilniaus baldai” nuolat investuoja į gamybinę įrangą, technologinių procesų autimatizavimą, siekdama pagerinti savo darbo sąlygas, siekdama sumažinti darbuotojams tenkantį fizinį krūvį. Investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą bendrovėje formuoja naują darbo kultūrą, kuri leidžia siekti puikių darbo rezultatų ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Dėl darbo našumo didinimo bendrovėje sumažėjo darbuotojų skaičius ir dabar jis siekia 413. Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius 42 metai. Yra sudaryta kolektyvinė darbo sutartis, kuri privaloma visiems bendrovės darbuotojams. Šios sutarties tikslas yra užtikrinti darnią kolektyvo veiklą, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų aukštą lygį bei suteikti papildomas, nei numatyta LR įstatymų, socialines garantijas bendrovės darbuotojams. Įmonė toliau tesia 2006 metais pradėtus pertvarkimus, kurie koncentruojami į kaštų mažinimą, gamybos našumų, konkurencingumo, pardavimų užsakimų didinimą. Per 2009 metus, optimizavus darbo procesus, darbo našumas padidėjo 35%, buvo pakoreguota bendrovės organizacinė struktūra, siekiant sutvarkyti vadovavimo lygius bei aiškiai apibrėžti padalinių funkcijas, bendradarbiavimą ir atsakomybę. Tikimasi, kad nauja organizacinė struktūra padės įgyvendinti įmonės strategiją, o racionalus bendrovės resursų išnaudojimas, našumo didinimas siekiant Europinių jo standartų ir griežta kokybės kontrolė užtikrins tolesnį veiklos rezultato gerėjimą [8].
Bendrovės SWOT analizė 1 lentelėje pateikiamos AB „Vilniaus baldai“ stipriosios ir silpnosios pusės bei jos grėsmės ir galimybės, išskirtos atlikus išorės ir vidaus veiksnių analizę.
1 lentelė AB „Vilniaus baldai“ SWOT analizė Stiprybės
Silpnybės
-
gerai žinomas bendrovės vardas; užimama rinkos lyderio pozicija; kokybės politikos vykdymas; modernių technologijų taikymas; ilgalaikės žaliavų tiekimo sutartys; vykdomos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos; - ilgalaikiai prekybos santykiai -
- silpnėjanti pozicija vidaus rinkoje; - mažas produkcijos pirkėjų skaičius;
Galimybės:
Grėsmės:
Europos Sajungos parama; asortimento išplėtimas; nauji produkcijos realizavimo pasiūlymai; nauji technologinių sprendimų pasiūlimas;
- ekonomikos nuosmukis ir perkamosios galios smukimas gali sumažinti paklausą; - naujų konkurentų galimybė; - nepalankių mokesčių sistemos pakitimų galimybė; - nepalankūs demografiniai pokyčiai; - didėjantys gamtosaugos reikalavimai; - potencialios darbo jėgos nepakankamos kvalifikacijos galimybė; - eksporto mažėjimas;
AB „VILNIAUS BALDAI” BALANSO IR PELNO/NUOSTOLIŲ ATASKAITŲ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI ANALIZĖS Horizontalioji analizė apima finansinių ataskaitų dydžių lyginimą su praėjusio laikotarpio duomenimis ir nukrypimų išreiškimą absoliučiais ir santykiniais dydžiais. Ši analizė rodo įvairių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių dėl kurių atsirado rodiklių pokyčiai. Vertikaliosios analizės metu atitinkamas finansinės ataskaitos straipsnio rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Analizuojant atskirų metų pokyčius matoma kaip keitės straipsnių struktūra ir kas turėjo esminės įtakos.
3.1. AB ,,Vilniaus baldai” balanso horizontali ir vertikali analizė AB ,,Vilniaus baldai“
balanso horizontalios ir vertikalios analizės lentelės dėl duomenų
apimties pateikiamos 1 – 4 prieduose. 1 paveiksle pateikiama svarbiausių balanso straipsnių – turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika (žr. 1 ir 3 priedai). Visas bendrovės turtas, kuris 2008 m. buvo 91852 tūkst.Lt., 2010 – 2009 metais kito netolygiai. 2008 – 2009 metais jis sumažėjo 15,14%, o 2009 – 2010 metais padidėjo
39,42%. Bendras pokytis 2008 – 2010 metais siekė 18,31%. (žr. 1 priedas). Tai rodo, kad bendrovė buvo pasiekusi gana neblogų rezultatų ir jai nereikėjo mažinti savo gamybinių pajėgumų bei investicijų į asocijuotas įmones. Trumpalaikio turto padidėjimas 46,75% lėmė viso turto teigiamą pokytį. Trumpalaikio turto padidėjimą nagrinėjamu laikotapriu lėmė per vieneriu metus gautinų sumų augimas (43,48%). Nuosavas kapitalas per visą nagrinėjamą laikotarpį didėjo. Jo augimas 2008 – 2009 metais siekė 52,23%, o 2009 – 2010 metais 62,07%. Įsipareigojimai 2008 m. buvo 62570 tūkst.Lt. 2009 metus lyginant su 2008 metais jie sumažėjo 47,14% , o 2010 m. jie padidėjo 8,69%. Tai rodo, kad bendrovė, įvertinusi situaciją šalyje 2009 m., suprato, kad naudingiausia jai atsiskaityti su kreditoriais, tai yra stengtis veiklą finansuoti daugiau nuosavomis, nei skolintomis lėšomis ir tai įgyvendino gana sėkmingai – sugebėdama grąžinti ilgalaikes paskolas. O 2010 m. pagerėjus šalies situacijai bendrovė vėl nežymiai padidino savo įsipareigojimus 8,69 %. Detalesnės šių balanso straipsnių analizės pagalba bus siekiama išsiaiškinti šių kitimų priežastis.
1 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dinamika 2008-2010m. 2 paveiksle pateikiama AB ,,Vilniaus baldai“ balanso turto straipsnio pagrindinių dalių – trumpalaikio ir ilgalaikio turto – dinamika. Iš jos matyti, kad balanso turto dalies sumažėjimą 2009 m. lėmė trumpalaikio turto sumažėjimas. 2009 metus lyginant su 2008 metais trumpalaikis turtas sumažėjo nuo beveik 54 iki 43 mln. Lt, t.y. 18,4%, o štai 2010 metais trumpalaikiam turtui žymiai padidėjus (79,85%), padidėjo ir balanso turto dalis, nepaisant to, kad ilgalaikis turtas vis dar išlaikė mažėjančią tendenciją. Lyginant 2010 m. su 2009 m. trumpalaikis turtas išaugo 79%, o per visą nagrinėjamą laikotarpį trumpalaikis turtas iš viso išaugo 47%. 2010 metus lyginant su praėjusiais, bendrovės trumpalaikio turto didėjimą labiausiai lėmė net 158,74 proc. padidėjusios susijusioms šalims suteiktos paskolos, taipogi ir išaugusios atsargos (38,37proc.) (žr. 1 priedą). Tokį greitą
susijusioms šalims suteiktų paskolų padidėjimą lėmė tai, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su AB „Invalda“. Padidėjęs trumpalaikis turtas, o konkrečiau išaugusios per vienerius metus gautinos sumos gali reikšti įmonės produkcijos pirkėjų nemokumą arba blogų atsiskaitymų politiką, o tai gali neigiamai atsiliepti įmonės veiklai.
2 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto dinamika 2008-2010m. 3 paveiksle ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, kurie 2008 m. atitinkamai buvo 6623 tūkst. Lt. ir 55947 tūkst.Lt., kitimo dinamika pavaizduota grafiškai. Visi įsipareigojimai sumažėjo 2009 metais gana smarkiai, lyginant su 2008 metais (ilgalaikiai 38,74%, o trumpalaikiai – 48,13%). Kadangi bendrovė laikotarpio pradžioje savo veiklą finansavo daugiausia skolintomis lėšomis, o prasidėjus krizei tai ypač didino jos riziką, tai skolinto kapitalo dalies mažėjimas rodo, kad bendrovė įvertino situaciją ir ėmėsi veiksmingų priemonių savo rizikai sumažinti. 2009 metų visų įsipareigojimų pokytį labiausiai lėmė trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimas, tačiau mažėjo ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų dalies mažėjimą 2009 metais lyginant su 2008 metais lėmė ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir kitų trumpalaikių paskolų sumažėjimas apie 79% (2008 m. ši dalis buvo 37672 tūkst.Lt., o 2009 m. – 7750 tūkst.Lt.), o ilgalaikiuose įsipareigojimuose apie 40% sumažėjo tiek ilgalaikių paskolų, tiek atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo dalys, kurios 2008 m. atitinkamai buvo 6261 tūkst.Lt. ir 362 tūkst.Lt (žr. 3 priedas). 2010 m. pastebimas nežymus tiek ilgalaikių tiek trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas ( 5,40% ir 9,15% atitinkamai). Tokie rodikliai rodo pagerėjusią situaciją šalyje ir tai, kad įmonės po truputį vėl bando skolintis lėšų savo veiklos plėtimui. Tačiau šis prieaugis nebuvo toks didelis, kad
atsvertų 2009 m. kritimą, todėl bendras rezultatas yra visų įsipareigojimų sumažėjimas, kurį didžiąją dalimi lėmė ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų grąžinimas.
3 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų dinamika 2008-2010m. Trumpalaikis turtas 2009 metais lyginant su praėjusiais metais sumažėjo nuo 53,444 mln. Lt iki 43,609 mln. Lt, t.y. 18,4 proc., o 2010 metais išaugo apie 80 proc.. Tokį šio turto nuosmukį 2009 metais lyginant su 2008 ( trumpalaikio turto kritimas siekė apie 18,40%) labiausiai lėmė per vienerius metus gautinų sumų pokytis nuo beveik 41 mln. Lt 2008 metais iki 29 mln. Lt 2009 m. ( žr. 4 paveikslą ). Per vienerius metus gautinų sumų kritimą 2009 metais lėmė susijusioms šalims suteiktų paskolų bei išankstinių apmokėjimų ir sukauptų pajamų sumažėjimas (44% ir 42% atitinkamai). 2009 metais AB ,,Vilniaus baldai ir AB ,,Invalda” pasirašė tik vieną paskolos sutartį 15999 tūkst. Lt sumai. Nežymus atsargų padidėjimas 12,42%
2009 m. nepadarė didelės įtakos trumpalaikio turto
sumažėjimui. Kaip jau minėta, 2010 metus lyginant su 2009 m. trumpalaikis turtas padidėjo net 79,85%. Pagrindinės padidėjimo priežastys – per vienerius metus gaunamų sumų padidėjimas ( labiausiai dėl susijusiems asmenims teikiamų paskolų ) bei pinigų ir pinigų ekvivalentų ryškus pokytis nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 10 tūkst. Lt 2009 m. iki 303 tūkst. Lt. 2010 m.) Tokį pinigų augimą lėmė įmonės sprendimas kaupti lėšas dividendų išmokėjimui. (žr. 1 priedą ). Atsargos, kurios sudaro taip pat didelę dalį trumpalaikio turto 2010 metais lyginant su praėjusiais taip pat išaugo – pokytis siekė 38,87% (žr. 4 pav ir 1 priedą). Atsargų padidėjimą labiausiai lėmė išaugusios žaliavos (2009 m. jos buvo 5672 tūkst. Lt, o 2010 m. - 9560 tūkst. Lt). Susijusiems asmenims suteiktų paskolų 2010 metais lyginant su 2009 metais padaugėjo apie 158%. Kaip jau minėta anksciau, 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su AB „Invalda“ 41396 tūkst. Lt sumai.
Taigi, nors ilgalaikis turtas lyginant 2010 ir 2009 metus sumažėjo apie 21%, tačiau trumpalaikio turto stiprus padidėjimas ypač 2010m., kurį įtakojo 38,37 proc. padidėjusios atsargos bei beveik 99 proc. išaugusi per metus gautinos sumos, atsvėrė šį kritimą ir lėmė viso turto teigiamus pokyčius.
4 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ pagrindinių trumpalaikio turto dalių dinamika 2008-2010m. Atlikus balanso nuosavybės dalies horizontalią analizę galima teigti, kad bendrovė įvertino šalyje nagrinėjamu laikotarpiu susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir ėmėsi priemonių finansavimo struktūrai keisti. Jai pavyko ne tik sumažinti savo finansinę riziką grąžinant didelę dalį paskolų, bet ir gaunant pelną, padidinti savo nuosavo kapitalo dalį visoje nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje. Atlikta AB „Vilniaus baldai“ balanso horizontali analizė parodė, kad daugeliui pagrindinių balanso straipsnių nagrinėjamu laikotarpiu būdinga mažėjimo tendencija ir tai galima paaiškinti sunkia ekonomine padėtimi šalyje. Siekiant tikslesnės bendrovės veiklos analizės toliau bus atliekama bendrovės balanso vertikali analizė, kuri padeda įvertinti kiekvieno straipsnio lyginamąjį svorį bendroje struktūroje, kas leidžia pastebėti neigiamus įmonės veiklos pokyčius ir atlikti finansinės būklės įvertinimą lyginamosios analizės būdu. 2 priede ir 5 paveiksle pateikiama AB ,,Vilniaus baldai” balanso turto dalies struktūra. Iš jos matoma, kad 2008 - 2010 m. laikotarpiu trumpalaikis turtas sudarė didžiąją dalį bendrovės turto, tai yra 58,18% - 2008 m., 55,95% -2009 m. ir 72,18% - 2010 m. Ilgalaikis turtas atitinkamai sudarė 41,82% , 44,05% ir 27,82% visos turto dalies. Tokia turto struktūra gali rodyti, jog atsargos yra nemobilios, praradusios savo kokybines sąvybes, kadangi viena iš trumpalaikio turto augimo
priežasčių buvo didėjančios atsargos (2008 m. – 12458 tūkst.Lt, o 2010 m. – 19379 tūkst.Lt). Taipogi didesnė trumpalaikio turto dalis bendroje turto struktūroje parodo, jog įmonė gali susidurti su pirkėjų nemokumo rizika, kadangi didžiausią dalį trumpalaikio turto nagrinėjamu laikotarpiu sudarė gautinos sumos. Taigi, dėl anksčiau paminėtų priežasčių tokia turto struktūra gali būti vertinama kaip ne itin gera. Ilgalaikis turtas 2008 ir 2009 metais išsilaikė panašiame lygmenyje, o 2010 m. jo gana ryškų sumažėjimą nulėmė ilgalaikio materialaus turto dalies sumažėjimas (nuo 43,68% 2009m. iki 27,51% 2010m.)
Ilgalaikio materialaus turto dalies sumažėjimo pagrindine priežastimi galima įvardinti
pastatų, mašinų bei įrengimų nusidėvėjimą, nes ilgalaikis nematerialus turtas visu nagrinėjamu laikotarpiu sudarė nežymią viso turto dalį ( nesiekė 0,4%) . Į trumpalaikį turtą įskaitomų atsargų dalis didėjo ir sudarė 2008 m. apie 13,56% viso turto, 2009 m. – apie 17,97%, o 2010 m. nežymiai sumažėjo ir sudarė apie 17,83% viso turto. Tai rodo, kad laikotarpio pradžioje bendrovė susidūrė su atsargų netinkamo naudojimo problemomis. Per vienerius metus gautinų sumų situacija 2008 - 2010 metais yra analogiška atsargų kitimui. 2009 m. matomas jų sumažėjimas nuo 44,61% iki 37,97%, o 2010 m. didelis šuolis aukštyn iki 54,06%. Kaip jau minėta anksčiau per vienerius metus gautinų sumų ženklų augimą 2010 m. lėmė susijusioms šalims suteiktų paskolų padidėjimas (2009 m. jos buvo 15999 tūkst. Lt, o 2010 m. – 41396 tūkst.Lt). Trumpalaikiui turtui priskiriami pinigai ir pinigų ekvivalentai visu nagrinėjamu laikotarpiu nesudarė 1% viso turto (žr 2 priedas), o kadangi pinigai yra likvidžiausias bendrovės turtas, galima teigti, kad bendrovė dėl jo nepakankamumo gali susidurti su likvidumo problemomis ir dėl to būti vertinama, kaip nepatikima. Taigi bendrovei rimtai reikėtų spręsti šią problemą.
5 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ balanso turto dalies procentinė struktūra 2008-2010m. Nagrinėjant AB ,,Vilniaus baldai“ kapitalo struktūrą, kuri pateikta 6 paveiksle ir 4 priede, matoma, kad 2008 m. didžiąją kaipitalo struktūros dalį sudarė skolintas kapitalas (68,12 proc.). 2009
m. lyginant su 2008 m. kapitalo struktūra pasikeitė ir didžiąją dalį jau sudarė nuosavas kapitalas (57,57 proc.). Nuosavo kapitalo padidėjimą lėmė išaugęs nepaskirstytas pelnas, kuris 2008 m. buvo 12315 tūkst. Lt, o 2009 m. – 27770 tūkst. Lt. Skolinto kapitalo dalies mažėjimą lėmė nuo 6623 tūkst. Lt iki 4057 tūkst. Lt sumažėję ilgalaikiai įsipareigojimai, bei nuo 55947 tūkst. Lt iki 29017 tūkst. Lt sumažėję trumpalaikiai įsipareigojimai. 2010 m. lyginant su 2009 m. nuosavo kapitalo dalis padidėjo iki 66,92 proc., o skolinto kapitalo dalis sumažėjo iki 33, 08 proc.. Nuosavo kapitalo augimą lėmė dar labiau padidėjęs nepaskirstytas pelnas, kuris 2010 m. siekė 30618 tūkst. Lt. Taigi dėl minėtų priežasčių bendrai per 2008 – 2010 m. laikotarpį Bendrovės kapitalo struktūra pasikeitė: nuosavo kapitalo dalis padidėjo nuo 31,88 proc. iki 66,92 proc.,o skolinto kapitalo dalis sumažėjo nuo 68,12 proc. iki 33, 08 proc..
6 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ kapitalo struktūra 2008-2010m. Iš 7 paveikslo matyti kad didžiąją dalį įsipareigojimų visu nagrinėjamu laikotarpiu sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai: 2008 metais – 89,42%, 2009 metais 87,73% ir 2010 metais 88,11%. Trumpalaikiams įsipareigojimams priskiriamų prekybos paskolų procentinė dalis visuose įsipareigojimuose nagrinėjamu laikotarpiu išaugo nuo 25 % 2008 metais iki 62 % 2010 metais. Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir kitų trumpalaikių paskolų procentinis svoris įsipareigojimuose sumažėjo labiausiai: 2008 metais siekė apie 60%, 2009 metais sumažėjo iki 23 %, o 2010 m. iki 7%. Kitos trumpalaikių mokėtinų sumų ir sukauptų įsipareigojimų dalis visuose įsipareigojimuose per 2008 – 2010 m. laikotarpį išaugo nuo 3,17% iki 17,47%. Mokėtino pelno mokesčio dalis visuose įsipareigojimuose didžiausia buvo 2009 m. (8,97%). Ilgalaikiai įsipareigojimai 2008 metais sudarė 10,58%, 2009 m. – 12,27%, o 2010 metais 11,89%
Didžiąją dalį ilgalaikių įsipareigojimų sudarė ilgalaikės paskolos. Ilgailaikių paskolų
procentinis svoris visuose įsipareigojimuose kito netolygiai, nors vertine išraiška jų suma nuolat
mažėjo. Tai lėmė 2009 metais dėl trumpalaikių paskolų smarkiai sumažėjusi bendra įsipareigojimų suma. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo procentinė visų įsipareigojimų dalis nagrinėjamu laikotarpiu nepasiekė 1 procentinio punkto (žr. 4 priedą). Tokia įsipareigojimų struktūra yra vertinama blogai, nes trumpalaikius įsipareigojimus reikia padengti greičiau nei ilgalaikius, o tam reikia turėti laisvų apyvartinių lėšų.
7 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ įsipareigojimų struktūra 2008-2010 m. 8 paveiksle pateikiama balanso nuosavybės dalies procentinė struktūra. Kaip matoma paveiksle, 2008 metais bendrovė savo veiklą daugiau finansavo skolintomis, o ne nuosavomis lėšomis. 2009 m. tačiau nuosavo kapitalo dalis išaugo iki 57,57 % , o 2010 metais iki 66,92% visos nuosavybės ir įsipareigojimų. Tokį nuosavo kapitalo dalies augimą galima paaiškinti taip, jog 2008 metais prasidėjus ekonominei ir finansinei krizei bendrovei buvo būtina sumažinti savo finansinę riziką. Tą ji gana sėkmingai padarė.
8 pav. AB ,,Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės dalies procentinė struktūra 2008 -2010 m. Atlikus AB „Vilniaus baldai“ balanso vertikalią analizę galima pastebėti, kad nagrinėjamu laikotarpiu kito tiek turto, tiek nuosavybės procentinė struktūra. Visu nagrinėjamu laikotarpiu didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas. Didžiausia trumpalaikio turto dalis buvo 2010 m. 72,18 proc. viso turto. Ilgalaikio turto dalis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo nuo 41,82 proc. iki 27,82 proc.. Balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies struktūroje, dėl vis mažėjančių ilgalaikių įsipareigojimų ir augančio nepaskirstyto pelno, nuosavo kapitalo lyginamasis svoris kasmet sudarė vis didesnę dalį ir 2009 metais didesnė dalis turto jau buvo finansuojama nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, kas yra geriausia krizės atveju. Dar galima pastebėti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didžiąją dalį įsipareigojimų sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai.
3.2 ,,Vilniaus baldai” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali ir vertikali analizė AB ,,Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalios ir vertikalios analizės lentelės pateikiamos 5-6 prieduose. Iš 9 paveikslo matyti, kad AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamos nagrinėjamu laikotarpiu visada viršijo pardavimų savikainą. 2009 metais pardavimai lyginant su 2008 metais padidėjo 8,32% ir siekė 148966 tūkst. Lt.. 2010 m. paradvimų pajamos dar labiau didėjo, lyginant su 2009 m. jos išaugo 32,39%. Per visą 2008 – 2010 m. laikotarpį pardavimo pajamos išaugo 43,4%. Pardavimų pajamų didėjimui įtakos turėjo didėjantis užsakymų kiekis iš Švedijos koncerno IKEA Supply AG, kuris yra pagrindinis bendrovės pirkėjas. Pardavimų savikaina 2009 m. lyginant su 2008 m. sumažėjo 7,26%.. 2010 m. lyginant su praėjusiais metais savikaina išaugo 29,66% ir siekė 155748 tūkst.Lt.. Per visą nagrinėjamą pardavimų savikaina padidėjo 20,25%. Tai lėmė išlaidų medžiagoms, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, nusidevėjimui bei pirkamiems baldams ir medžiagoms padidėjimas. Dėl anksčiau minėtų veiksnių nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės bendrasis pelnas 2008 metais siekė 7999 tūkst.Lt.. 2009 metais, dėl padidėjusių pardavimo pajamų ir sumažėjusios savikainos bendras pelnas išaugo net 260,57% ir buvo lygus 28842 tūkst. Lt., o 2010 metais dar labiau išaugo ir siekė 41666 tūkst.Lt..
9 pav. AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamų, savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2008-2010 m. 10 pav. matoma, jog per visą nagrinėjamą laikotarpį AB „Vilniaus baldai“ veiklos sąnaudos, kurios 2008 m. buvo 8450 tūkst. Lt, padidėjo 19,49%. Labiausiai šį padidėjimą lėmė išaugusios sąnaudos transportavimo ir sandėliavimo paslaugoms (2008 m. jos buvo 136 tūkst. Lt , o 2010 m. – 2866 tūkst. Lt ). Augančios veiklos sąnaudos turi įtakos veiklos pelnui, t.y. jį mažina. Tačiau AB „Vilniaus baldai“ atveju per nagrinėjamą laikotarpį didėjančios veiklos sąnaudos ženklios įtakos veiklos pelnui neturėjo, jis dėl išaugusių pardavimų smarkiai padidėjo (2008 m. veiklos pelnas siekė 1106 tūkst. Lt , o 2010 m. – 31816 tūkst. Lt). Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, kurios 2008 m. buvo 3618 tūkst. Lt , per tą patį laikotarpį sumažėjo 73,94%. Tai lėmė mažėjančios palūkanų sąnaudos, kurios 2008 m. siekė 3509 tūkst. Lt, o 2010 m. – 776 tūkst. Lt. Sumažėjusios finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos turėjo teigiamos įtakos bendrovės pelnui prieš apmokestinimą bei grynojam pelno, t.y. jį didino.
10 pav. AB „Vilniaus baldai“ veiklos sąnaudų, finansinės veiklos
grynųjų sąnaudų dinamika 2008-2010 m. 11 pav. matyti, jog per 2008 – 2010 m. laikotarpį AB „Vilniaus baldai“ veiklos pelnas išaugo nuo 1106 tūkst. Lt. iki 31816 tūkst. Lt, t.y. 2777 proc.. Tokį veiklos pelno augimą lėmė smarkiai išaugęs bendras pelnas (1 pav.) bei palyginus ne toks didelis veiklos sąnaudų padidėjimas (2 pav.). Kalbant apie finansinės veiklos rezultatus per tą patį laikotarpį, matoma, jog 2009 m. bendrovės finansinės veiklos sąnaudos viršijo pajamas, todėl ši patyrė 502 tūkst.Lt nuostolį. 2010 m. bendrovės finansinė veikla atnešė pelną, kuris siekė 926 tūkst. Lt. Bendrovės grynasis pelnas per 2008 – 2010 m. laikotarpį padidėjo 706,95%. Tokį bendrovės grynojo pelno augimą įtakojo jau aptarta bendro pelno dinamika.
11 pav. AB „Vilniaus baldai“ veiklos pelno, finansinės veiklos rezultato ir grynojo pelno dinamika 2008-2010 m. Atlikus pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią analizę, galima pastebėti, kad nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo bendrovės pardavimų pajamos bei smarkiai išaugo bendras pelnas, kuris įtakojo ir grynojo pelno augimą.
Kaip matoma iš 12 paveikslo pardavimų savikaina visu nagrinėjamu laikotarpių sudarė didžiąją dalį pardavimų pajamų, tačiau ta dalis palaipsniui mažėjo. 2008 metais ji siekė apie 94%, 2009 – 81%, o 2010 metais 79% pardavimų dalies. 2008 metais savikainos dalį pardavimuose galima vertinti kaip ganėtinai didelę ir tai rodo, kad bendrovė gali turėti kainodaros problemų, tuo tarpu nuo 2009 m. padėtis jau gerėjo. Atitinkamai bendrasis pelnas buvo apie 6%, 19% ir 21% pardavimo pajamų.
Veiklos sąnaudos didžiausią dalį pardavimų pajamų sudarė 2008 metais – 6,14%, o 2009 ir 2010 metais jos sudarė, atitinkamai 5,77% ir 5,12% pardavimų pajamų. Finansinės ir investivinės veiklos sąnaudos didžiausią dalį taip pat sudarė 2008 metais (2,63%). 2009 metais ši dalis sumažėjo iki 0,9%, o 2010 m. iki 0,48% pardavimo pajamų dalies. Kitos veiklos sąnaudos 2008 m. sudarė 0,57% , 2009 m. padidėjo iki 1,21 %, o 2010 m. sumažėjo iki 0,41 % pardavimo pajamų dalies. Pelno mokestis mažiausią dalį pardavimų pajamų sudarė 2008 metais ir siekė 0,85%, o 2009 ir 2010 metais atitinkamai sudarė 2,45% bei 2,48% pardavimo pajamų. Visa tai įvertinus grynasis pelnas grynasis pelnas 2008 metais sudarė 2,51%, 2009 metais - 10,46%, o 2010 m. – 14,12% pardavimo pajamų (žr. 6 priedą).
12 pav. AB „Vilniaus baldai“ pardavimo pajamų struktūra 2008-2010 m. 13 pav. matoma, jog 2008 m. didesnę pelno prieš apmokestinimą dalį sudarė finansinės veiklos rezultatas. Ši dalis 2008 m. siekė 2,55 proc.. 2009 m. pelno prieš apmokestinimą struktūra pasikeitė. Tais metais didesnę jo dalį jau sudarė veiklos pelnas (13,25 proc.), o finansinės veiklos rezultato dalis buvo neigiama (-0,34 proc.). 2010 m. veiklos pelno dalis dar labiau išaugi ir pasiekė 16,13 proc., o finansinės veiklos rezultatas įgijo teigiamą reikšmę (0,47 proc.).
13 pav. AB „Vilniaus baldai“ pelno prieš apmokestinimą struktūra 2008-2010m. AB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė parodė, kad nors pardavimų savikaina vertine reikšme nuolat didėjo, tačiau jos lyginamasis svoris pardavimuose mažėjo. Veiklos pelno lyginamasis svoris pardavimuose vis didėjo dėl didėjančių pardavimo pajamų.
AB „VILNIAUS BALDAI” SANTYKINIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 4.1. AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizė 1 lentelėje pateikiami apskaičiuoti akcinės bendrovės „Vilniaus baldai“ bei viso baldų gamybos sektoriaus svarbiausi pelningumo rodikliai. 1 lentelė AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus pelningumo rodikliai Rodikliai Bendrasis pardavimų pelningumas, proc. Grynasis pardavimų pelningumas,
Skaičiavimas
Bendrasis pelnas/pardavi mo pajamos Grynasis pelnas/pardavi mo pajamos
AB "Vilniaus baldai" 200 2009 2010 8
Visas baldų gamybos sektorius 2008
2009
2010
5,82
19,36
21,03
17,68
19,59
17,62
2,51
10,46
14,12
-0,14
0,65
5,38
proc. Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc. Turto pelningumas (ROA), proc.
Pastoviojo kapitalo pelningumas, proc.
Grynasis pelnas/nuosava s kapitalas Grynasis pelnas/viso turto vertė Grynasis pelnas/ (nuosavas kapitalas+ilgal aikiai įsipareigojimai)
9,85
34,74
38,29
-0,61
2,42
19,37
3,47
20
25,63
-0,22
1,01
9,44
7,97
31,86
36,17
-0,37
1,67
13,63
Analizuojant pardavimų pelningumo rodiklius, galima pastebėti, kad 2008 – 2010 metų laikotarpiu tiek bendrasis, tiek grynasis pardavimų pelningumas buvo teigiami ir su metais vis didėjo. Atitinkamai lygūs 2008 metais 5,82% ir 2,51% , 2009 metais 19,36% ir 10,46%, 2010 metais 21,03% ir 14,12%, o tai rodo, kad bendrovė dirbo pelningai. Detalesnei šių rodiklių analizei jų kitimas pavaizduotas 1 paveiksle. Kaip matyti iš 14 paveikslo, bendrovės pardavimų rodikliai 2010 metais palyginti su 2008 metais smarkiai išaugo. Bendrasis pelningumo rodiklis 2008 metais buvo gan žemas – 5,82% , o 2009 smarkiai išaugo iki 19,36%, tai rodo, kad bendrovės veikla tapo labai efektyvi dėl to, kad 2009 m. įmonės pardavimai išaugo net 15% lyginant su 2008m. 2010 metais bendrasis pelningumas išaugo iki 21,03%, kas reiškia, kad vienam pardavimo litui teko apie 0,21 lito bendrojo pelno ir bendrovės veiklos efektyvumas lyginant su praėjusiais metais dar šiek tiek išaugo, nors ne taip žymiai kaip 2009 m. Lyginant AB „Vilniaus baldai“ bendrojo pelningumo rodiklį su viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo pelningumo rodikliais tuo pačiu laikotarpiu, matoma, jog 2008 m. šis viso sektoriaus rodiklis buvo žymiai geresnis negu bendrovės ir siekė 17,68%. 2009 m. sektoriaus bendrojo pelningumo rodiklis išaugo iki 19,59 %, o 2010 m., priešingai negu AB „Vilniaus baldai“, sumažėjo iki 17,62%. Bendrovės grynojo pelningumo rodiklis 2008 metais buvo itin žemas ir nesiekė 3%. Kadangi grynasis pelningumas apibūdina visos bendrovės veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą, tai toks žemas šio rodiklio lygis parodo, kad būtinos naujovės ir įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. 2009 metais grynasis pelningumas lyginant su 2008 metais išaugo daugiau nei keturis kartus, tačiau vis dar liko gan žemas – 10,46% (vienam pardavimų
litui teko apie 0,1 litą grynojo pelno). 2010 m. grynasis pardavimų pelningumas dar šiek tiek padidėjo iki 14,12%. Kalbant apie viso baldų gamybos sektoriaus grynojo pelningumo rodiklį, matoma, jog šis visu laikotarpiu buvo mažesnis negu AB “Vilniaus baldai”. 2008 m. viso sektoriaus grynojo pelningumo rodiklis buvo neigiamas - -0,14 %. Šitokią rodiklio reikšmę lėmė tai, jog 2008 m. baldų gamybos sektoriuje gautas nuostolis (-4124 mln. Lt). 2009 m. šis rodiklis jau buvo teigiamas, tačiau vistiek labai žemas (0,65 %). Tai rodo, kad visų baldų gamyba užsiimančių bendrovių vidutinis grynasis uždirbamas pelnas buvo nedidelis. 2010 m. grynojo pelningumo rodiklis išaugo iki 5,38%, tačiau lyginant su tų pačių metų AB „Vilniaus baldai“ grynojo pelningumo rodikliu, buvo pakankamai žemas.
14 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo ir grynojo pardavimų pelningumo kitimas 2008-2010m. 15 paveiksle pateikiama AB „Vilniaus baldai“ nuosavo kapitalo, pastoviojo kapitalo ir turto pelningumo dinamika. Turto pelningumo rodiklis parodo ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą. 2008 metais šis rodiklis buvo labai žemas ir nesiekė 4%, tai rodo, kad bendrovės turtas naudojamas labai neefektyviai. 2009 metais dėl didelio grynojo pelno augimo ir turto mažėjimo, šis rodiklis išaugo iki 20% ir tapo gan aukštas, kas parodo, jog bendrovė rado efektyvių būdų spręsti turto naudojimo problemoms. Nors 2010 m. įmonės turtas išaugo 39% lyginant su 2009 m., tačiau dar didesnis grynojo pelno augimas (79%) lėmė tai, kad turto pelningumo rodiklis 2010 m. išaugo iki 25,63%. Viso baldų gamybos sektoriaus turto pelningumo rodiklis 2008 – 2010 m. laikotarpiu buvo gerokai mažesnis negu AB „Vilniaus baldai“. 2008 m. šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė -0,22 proc.. Tai rodo, kad bendrai baldų gamybos sektoriuje veikiančios bendrovės savo turtą naudoja labai neefektyviai. 2009 m. šis rodiklis išaugo iki 1,01 proc., o 2010 m. iki 9,44 proc.. Grynojo pelningumo rodiklio augimą lėmė didėjantis viso baldų gamybos sektoriaus grynasis pelnas, bei mažėjanti viso turto vertė.
Bendrovės nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis 2008 - 2010 metais taip pat nuolat augo. Nors 2008 m. šio rodiklio reikšmė siekė tik 9,85% ir gali būti vertinama kaip nepatenkinama, 2009 m. ir 2010m. situacija smarkiai pasikeitė. 2009 m. jis jau siekė net 31,86%, o 2010 m. – 38,29%. Tai rodo, kad savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumas auga. Kadangi 2009 – 2010 m. įmonės nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis viršija 20%, galima teigti, kad savininkų investuotos lėšos panaudojamos efektyviai. Visame baldų gamybos sektoriuje nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu buvo žemesnis negu AB „Vilniaus baldai“. 2008 m. jis buvo neigiamas ir siekė -0,61 proc., 2009 m. padidėjo iki 2,42 proc.. Labiausiai šis rodiklis išaugo 2010 m. (19,37 proc.). Pastoviojo kapitalo pelningumas analogiškai prieš tai aptartiems dviems pelningumams 2008 2010 m. laikotarpiu taip pat augo. 2008 m. šio pelningumo reikšmė vos siekė 8%, o 2010 m. beveik 5 kartus padidėjo (36,17%). Tokius žymius pokyčius nulėmė smarkiai išaugęs grynasis pelnas, kurio augimo tempai buvo didesni nei nuosavo kapitalo augimas, ir 2009 m. sumažėję ilgalaikiai įsipareigojimai. Tai rodo, kad įmonė stengėsi kuo mažiau savo veiklą finansuoti skolintomis lėšomis. Nors 2010 m. ilgalaikiai įsipareigojimai vėl šiek tiek padidėjo lyginant su 2009 m., tačiau smarkus grynojo pelno padidėjimas atsvėrė tiek nuosavo kapitalo tiek ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimą tais metais. Viso baldų gamybos sektoriaus pastoviojo kapitalo pelningumo rodiklis analizuojamu laikotarpiu vėlgi buvo žemesnis negu AB „Vilniaus baldai“. 2008 m. bendrai sektoriuje patirtas nuostolis lėmė tai, jog šis rodiklis buvo neigiamas - -0,37 proc.. 2009 m. jis padidėjo 1,67 proc., o 2010 m. iki 13,63 proc.. Nors ir ne itin sparčiai, tačiau augantis pastoviojo kapitalo pelningumo rodiklis rodo, jog baldų gamybos sektoriaus bendrovės stengėsi veiklą finansuoti labiau savomis, negu skolintomis lėšomis.
45,00 40,00 35,00
34,74 31,86
30,00
38,29 36,17
25,63
25,00 20,00
Turto pelningumas (ROA), proc.
20
. c ro P
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc.
15,00 10,00 5,00
Pastoviojo kapitalo pelningumas, proc.
9,85 7,97 3,47
0,00 2008
2009 Metai
2010
15 pav. AB „Vilniaus baldai“ nuosavo kapitalo, pastoviojo kapitalo ir turto pelningumo dinamika 2008-2010m.
Atlikus AB ,,Vilniaus baldai“ pelningumo rodiklių analizę ir palyginus ją su viso baldų gamybos sektoriaus atitinkamais rodikliais galima pastebėti, kad AB „Vilniaus baldai“ pelningumo rodikliai buvo geresni negu viso baldų gamybos sektoriaus. Tai reiškia, kad bendrovė „Vilniaus baldai“ yra geresnė už savo konkurentes - kitas baldų gamybos įmones. AB „Vilniaus baldai“ yra pelningai dirbanti, ir vis efektyviau panaudojanti tiek savo turtą, tiek savininkų investuotas lėšas, bendrovė. Taipogi įmonė stengiasi kuo mažiau savo veiklą finansuoti skolintomis lėšomis.
4.1.1 Bendrovės grynojo pardavimų pelningumo piramidinė analizė Apskaičiavus visus bendrovės pelningumo rodiklius paaiškėjo, kad visi jie 2008 – 2010 m. laikotarpiu palaikė tik didėjančią tendenciją. Todėl detalesnei piramidės analizei pasirinkome grynojo pardavimų pelningumo rodiklį, kad nustatyti, kodėl jis nagrinėjamu laikotarpiu palaikė lėčiausią augimo tempą. 2008 metais grynasis pelningumas buvo lygus tik 2,51%. Kadangi tiek grynasis pelnas tiek pardavimai buvo mažiausi per nagrinėjamą laikotarpį, norint nustatyti, kodėl šis rodiklis būtent toks, reikėtų jį lyginti su praėjusių metų rodikliu ir tuomet aptarti jo pakitimą. Tačiau galima daryti prielaidą, kad viena iš priežasčių gali būti gana nemaža pardavimų savikaina. Grynasis pelnas ir pardavimai nagrinėjamu laikotarpiu turėjo vienodas kitimo tendencijas – didėjo. 1 paveiksle matyti, kad grynasis pelnas 2009 metais lyginant su 2008 m. buvo beveik penkis kartus didesnis, ir nors pardavimai taip pat augo, tokie grynojo pelno augimo tempai lėmė, kad grynasis pardavimų pelningumas išaugo iki beveik 20%. Šį grynojo pelno augimą 2009 metais lėmė išaugusios pardavimų pajamos ir sumažėjus savikaina (2009 m. sumažėjo bendrovės išlaidos medžiagoms, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, nusidevėjimas bei kitos gamybos išlaidos). 2010m. grynasis pelningumo rodiklis buvo dar didesnis nei 2009m. Nors pardavimai ir išaugo, grynojo pelno augimo tempai buvo didesni. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. padidėjo pardavimų savikaina ir pelno mokestis, galima teigti, kad grynojo pelningumo rodiklis galėjo būti dar didesnis. Tačiau finansinės, investicinės ir kitos pajamas smarkiai viršijo sąnaudas, o tai davė teigiamą postūmį bendrojo pelno padidėjimui. Veiklos sąnaudos 2008 – 2009 metais augo, tačiau jų augimas nebuvo didelis, o štai 2010 m. jos išaugo net 17%.
Taigi augantis grynasis pelningumas 2008 ir 2010 metais rodo, kad įmonė efektyviai vykdo savo veiklą ir neturi jokių didelių problemų realizuojant savo produkciją. Pagrindinis veiksnys 2010 m. lėmęs lėtesnį grynojo pelno augimo tempą yra padidėjusi savikaina, kadangi išaugusi pardavimų savikaina mažina bendrąjį pelną, o kartu turi įtakos ir grynojo pelno mažėjimui.
Grynasis pelnas: 2009m. – 15587000 Lt; 2010m. – 27848000 Lt.
Bendras pelnas: 2009m. - 28842000 Lt; 2010m. – 4146600 Lt.
Veiklos sąnaudos: 2009m. – 8593000 Lt; 2010m. – 10097000 Lt;
Grynasis pardavimų pelningumas: 2009m. – 10,82%; 2010m. - 14,12%.
+ Finansinės ir investicinės veiklos ir kitos pajamos: 2009m. – 2137000 Lt; 2010m. – 3126000 Lt.
Pardavimai: 2009m. – 143966000 Lt; 2010m. – 197214000 Lt.
Finansinės ir investicinės veiklos ir kitos sąnaudos: 2009m. – 3144000 Lt; 2010m. – 1753000 Lt.
Pardavimai: 2009m. – 148966000 Lt; 2010m. – 197214000 Lt.
Pardavimų savikaina: 2009m. – 120124000 Lt; 2010m. – 155748000 Lt.
Medžiagos: 2009m. – 87073000 Lt; 2010m. – 116837000Lt.
DU ir soc. Draudimas: 2009m. – 15782000 Lt; 2010m. – 16834000 Lt.
Nusidevėjimas: 2009m. – 5512000 Lt; 2010m. – 5818000 Lt.
Kitos gamybos sąnaudos: 2009m. – 11757000 Lt; 2010m. – 16259000 Lt.
Pelno mokestis: 2009m. – 3655000 Lt; 2010m. – 4894000 Lt.
4.1.2 AB ,,Vilniaus baldai“ grynojo pardavimų pelningumo veiksnių vertinimas grandininių pokyčių metodu Nors pardavimų savikaina nagrinėjamu laikotarpiu išaugo, tačiau bendrovės grynasis pardavimų pelningumas išaugo. Norint nustatyti kokią įtaką šiam rodikliui turėjo grynojo pelno ir pardavimų pajamų kitimas atliekamas grynojo pardavimų pelningumo vertinimas grandininių pokyčių metodu. Tam tikslui 2 lentelėje pateikiami veiksnių, darančių įtaką grynajam pardavimų pelningumui, duomenys.
2 lentelė AB „Vilniaus baldai“ veiksnių, darančių įtaką grynojo pardavimų pelningumo pasikeitimui, duomenys
Rodiklis
Pardavimo pajamos, tūks. Lt Grynasis pelnas, tūkst. Lt Grynasis pardavimų pelningumas, proc .
Pokytis 2010/2009
2009
2010
14896 6 15587
19721 4 27848
48248 12261
10,46
14,12
3,66
Kaip matyti iš lentelės duomenų, grynasis pardavimų pelningumas 2009 metais lyginant su 2010 metais buvo 3,66 proc. didesnis. 2010 metais lyginant su 2009 padidėjo tiek grynasis pelnas (12261 tūkst. Lt), tiek pardavimų pajamos (48248 tūkst. Lt). 3 lentelė
AB „Vilniaus baldai“ grynojo pardavimų pelningumo kitimo veiksnių įtaka 2008 – 2010 metais
Keitimai Baziniai metai I keitima s (+GP) II keitima s (+Pard. Pajamo s)
Grynasi s pelnas
Pardavi mo pajamos
Grynasis pardavimų pelningumas, proc.
Veiks nio įtaka
15587
148966
10,46
-
27848
148966
18,69
8,23
27848
197214
14,12
-4,57
Bendras grynojo pardavimo pelningumopasikeitimas dėl abiejų veiksnių įtakos
3,66
Kaip matyti iš 2 ir 3 lentelės, kurioje pateikiama apskaičiuota grynojo pardavimų pelningumo kitimo veiksnių įtaka, 2010 metais lyginant su 2009 m. nuo 15587 tūkst. Lt iki 27848 tūkst. Lt išaugęs grynasis pelnas grynąjį pardavimų pelningumą padidino 8,23% , tuo tarpu 48248 tūkst. Lt. padidėjusios pardavimų pajamos jį sumažino 4,57% , todėl bendras grynojo pelningumo pokytis dėl abiejų veiksnių įtakos siekė 3,66 proc.. Galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu grynojo pelno pokyčiai turėjo teigiamą įtaką grynajam pardavimų pelningumui, o pardavimo pajamų pokyčiai neigiamą įtaką.
4.2 AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizė 1 lentelėje pateikiami AB ,,Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus pagrindiniai mokumo rodikliai, kurie labai svarbūs norint įvertinti analizuojamos bendrovės finansinį patikimumą ir jos padėtį baldų gamybos šakoje, lyginant su konkurentais. Bendrovės ,,Vilniaus baldai“ grynasis apyvartinis kapitalas 2008 metais buvo neigiamas ir siekė -2503 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai tais metais viršijo jos trumpalaikį turtą ir ji turėjo mokumo problemų. Tuo tarpu 2009 metais grynasis apyvartinis kapitalas jau buvo teigiamas ir siekė apie 14592 tūkst. Lt, o 2010 m. dar labiau išaugo iki 46758 tūkst.Lt. Visu nagrinėjamu laikotarpiu grynasis kapitalo apyvartumas padidėjo 105%, o tai rodo, kad mokumo problemos yra labai gerai sprendžiamos.
Lyginant AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus grynąjį apyvartinį kapitalą, matome, kad pastarasis visą nagrinėjamą laikotarpį buvo teigiamas ir nuolat augo (2008 metais siekė apie 103743 tūkst. Lt., o 2010 – 380256 tūkst.Lt). Tai reiškia, kad visas baldų sektorius, kitaip nei bendrovė „Vilniaus baldai“ su mokumo problemomis 2008m. nesusidūrė.
1 lentelė AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus mokumo rodikliai Rodiklis Bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis Greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis Labai greitas trumpalaikio mokumo rodiklis Grynasis apyvartinis kapitalas (tūkst. Lt) Bendrasis skolos rodiklis Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis Skolos ir pastoviojo kapitalo koeficientas Skolos ir akcinio kapitalo koeficientas
Formulė
Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai (Trumpalaikis turtas – Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai (Grynieji pinigai + Trumpalaikiai vertybiniai popieriai) / Trumpalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai Visi įsipareigojimai/Visas turtas Ilgalaikiai įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas Visi įsipareigojimai / Pastovus kapitalas Visi įsipareigojimai / Akcinis kapitalas
AB "Vilniaus baldai"
Viso baldų gamybos sektoriaus
2008
2009
2010
2008
2009
2010
0,96
1,50
2,48
1,13
1,28
1,84
0,73
1,02
1,86
1,03
1,19
1,68
0,0002
0,000 3
0,009 6
0,08
0,11
0,12
-2503
14592
46758
103743
165766
380256
0,68
0,42
0,33
0,64
0,58
0,51
0,23
0,09
0,06
0,65
0,45
0,42
1,74
0,68
0,47
1,10
0,96
0,74
4,03
2,13
2,31
4,29
3,22
3,41
1 paveikslėlyje pateikiamas AB „Vilniaus baldai“ bendrojo, greitojo ir labai greito trumpalaikio mokumo rodiklių kitimas.
1 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo, greitojo ir labai greito trumpalaikio mokumo rodiklių kitimas Kaip matome iš 1 paveikslėlio bendrasis ir greitasis mokumas nagrinėjamu laikotarpiu nuolat augo. Bendrasis trumpalaikis mokumas 2008 buvo 0,96, o tai reiškia, kad bendrovė tais metais buvo nepajėgi laiku įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. 2009 metais bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis viršijo taip vadinamąją saugumo ribą, kuri lygi 1,2 ir buvo lygus 1,5. 2010 m. šis rodiklis dar labiau padidėjo iki 2,48. Taigi 2009 ir 2010 metais bendrovė jau buvo pajėgi vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Tuo tarpu viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu, išskyrus 2008m. (1,13) viršyjo 1,2 ribą ir užtikrino trumpalaikių įsipareigojimų vykdymą. 2009 metais jis buvo lygus 1,28, 2010 metais 1,84. Kadangi pageidaujamos šio rodiklio ribos yra nuo 1,2 iki 2, tai tokie šio rodiklio duomenys vertinant visą baldų gamybos sektoriaus padėtį atspinti gerą baldų įmonių mokumą. Tačiau žinant faktą, kad šiuo metu šalies ekonominė padėtis nėra pati palankiausia įmonėms, galima teigti, kad įmonė turi kiek per aukštą mokumo rodiklį kuris gali reikšti neefektyvią ir nelanksčią arba labai atsargią įmonės finansinę politiką. Per didelis rodiklis parodo, kad įmonėje yra per daug trumpalaikio turto ir jis, ko gero, naudojamas nepakankamai gerai. Bet skolininkai tada patenkinti, nes jų investicijos saugesnės. Norint apskaičiuoti optimalų bandrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį įmonėje, reikia nagrinėti ir įvairius kitus veiksnius (trumpalaikio turto sudėtį, atsiskaitymus su tiekėjais, įmonėje vykstančius procesus, ekonominę situaciją valstybėje). Kadangi analizuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį neatsižvelgiama į trumpalaikio turto sudėtį, jis tik apytikriai rodo įmonės galimybę laiku sumokėti skolas. Realesnę padėtį atspindi kitas rodiklis, vadinamas greitojo, arba kritinio likvidumo rodikliu.
Investuotojų požiūriu įmonė saugi, jei mobilusis trumpalaikis turtas 2 kartus viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. AB “Vilniaus baldai” investuotojų požiūriu yra saugi, nes jos trumpalaikis turtas 2,4 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Priimtina, kad optimalus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis yra 1, tačiau sėkmingai veikiančiose kompanijose jis gali būti ir mažesnis už 1. AB „Vilniaus baldai“ greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis kito ta pačia kryptimi kaip ir bendrasis trumpalaikis mokumas. 2008 metais jo reikšmė buvo žemesnės nei priimtina (0,73). Taigi šis rodiklis taip pat patvirtina, kad bendrovė 2008 metais turėjo mokumo problemų. 2009 metais greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis truputį viršijo priimtiną reikšmę ir buvo lygus 1,02. Skirtumas tarp bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo rodiklių parodo atsargų panaudojimo efektyvumą. 2008 metais šis skirtumas AB „Vilniaus baldai“ buvo 0,23, 2009 metais padidėjo iki 0,48, o 2010 metais jau buvo lygus 0,62. Didėjantis skirtumas rodo atsargų kaupimosi problemą. Viso baldų gamybos sektoriaus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu nuolat didėjo (2008 metais – 1,03, 2009 metais -1,19, 2010 metais – 1,68) ir viršijo pageidautiną reikšmę. O tai rodo, kad bendrai baldų gamybos įmones galima vertinti kaip patikimas. Skirtumas tarp viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo rodiklių 2008 metais buvo 0,1, 2009 m. – 0,09, o 2010 m. – 0,16. Toks šių rodiklių skirtumų pokytis rodo, kad šiame sektoriuje atsargos yra naudojamos efektyviai. Taigi, ištyrus greitojo trumpalaikio mokumo rodiklį ir apskaičiavus skirtumą tarp bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio ir greitojo trumpalaikio mokumo rodiklio pasitvirtino spėlionės, kad šie abu rodikliai yra per dideli ne todėl, kad įmonėje yra daugiau grynųjų pinigų, bet dėl to, kad joje kaupiasi atsargos. Tai matome ir palyginę AB „Vilniaus baldai“ atsargų panaudojimo efektyvumo rodiklį su viso baldų gamybos sektoriaus tuo pačiu rodikliu. Žvelgiant į bendrovės labai greito trumpalaikio mokumo rodiklių kitimą, matoma, kad šis rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu išliko labai žemas (2008 m. – 0,0002, 2009 m. – 0,003, 2010 m. – 0,0096). Tai rodo, kad bendrovė turi per mažai grynųjų pinigų, kad reikalui esant galėtų padengti tam tikrus trumpalaikius įsipareigojimus. Viso baldų gamybos sektoriaus šis rodiklis visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo didesnis nei AB ,,Vilniaus baldai” ir siekė 2008 m. – 0,08, 2009 m. – 0,11, o 2010 m. – 0,12. Taigi, iš to matyti, bendro baldų gamybos sektoriaus padėtis trumpalaikių įsipareigojimų padengimo grynaisiais pinigais atžvilgiu yra žymiai geresnė, negu mūsų nagrinėjamos bendrovės „Vilniaus baldai. 2 paveikslėlyje pateikiami AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikių mokumo rodiklių kitimo dinamika. Ilgalaikiai mokumo rodikliai nusako įmonės mokumo galimybes kelerių metų laikotarpiu.
2 pav. AB „Vilniaus baldai“ bendrojo skolos, ilgalaikio įsiskolinimo rodiklio, skolos ir pastoviojo kapitalo bei skolos ir akcinio kapitalo koeficientų kitimas. 2 paveiksle žvelgiant į bendrovės bendrąjį skolos rodiklį, matoma, kad per 2008 – 2010 m. laikotarpį jis mažėjo. 2008 m. šis rodiklis buvo 0,68, 2009 m. – 0,42, o 2010 m. – 0,33. Mažėjantis bendras skolos rodiklis rodo gerėjančią AB „Vilniaus baldai“ būklę, kadangi jos veikla vis mažiau finansuojama skolintu kapitalu. Mažėjant šiam rodikliui bendrovė turi daugiau galimybių gauti naujų kreditų. Žvelgiant į viso baldų gamybos sektoriaus bendrojo skolos rodiklio dinamiką, matoma, jog šis rodiklis taip pat mažėjo (2008 m. - 0,64, 2009 m. - 0,58, 2010 m. - 0,51). AB „Viniaus baldai“ ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis taip mažėjo. 2008 metais siekęs 0,23, 2009 m. sumažėjo iki 0,09, o 2010 m. iki 0,06. Šis rodiklis sparčiai mažėjo dėl bendrovės grąžinamų ilgalaikių paskolų dalių. Taigi, AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė vis mažesnę dalį nuosavo kapitalo ir dėl to jos būklę galima vertinti gerai. Viso baldų gamybos sektoriaus ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis kito analogiškai bendrovės „Vilniaus baldai“ rodikliui - visu laikotarpiu mažėjo (2008 m. – 0,65, 2009 m. – 0,45, 2010 m. – 0,42). AB „Vilniaus baldai“ skolos bei pastoviojo kapitalo santykis per 2008- 2010 m. laikotarpį taip pat turėjo mažėjimo tendenciją. 2008 m. šis santykis buvo 1,74. Tokią didelę šio rodiklio reikšmę lėmė smarkiai sumažėję ilgalaikiai ir išaugę trumpalaikiai įsipareigojimai. 2009 metais bendrovės padėtis žymiai pagerėjo, dėl smarkiai sumažėjusių trumpalaikių ir toliau mažėjančių ilgalaikių įsipareigojimų. Skolos ir pastoviojo kapitalo koeficientas tais metais siekė 0,68 ir šio rodiklio mažėjimas rodo, kad bendrovė sugeba finansuoti savo veiklą. 2010 m. šis rodiklis dar labiau sumažėjo. Viso baldų gamybos sektoriaus šis rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu taip pat mažėjo. 2008
metais siekęs 1,10, 2010 metais buvo lygus 0,74. Lyginant bendrą šio rodiklio sumažėjimą per visą 2008-2010m. laikotarpį matome, kad AB „Vilniaus baldai“ šį rodiklį sumažino žymiai labiau negu visas baldų gamybos sektorius. Taigi, galima teigti, kad ši bendrovė turi tikrai gerą finansinę būklę ir stabilumą. AB „Vilniaus baldai“ skolos ir akcinio kapitalo koeficientas per 2008 – 2010 m. laikotarpį kito netolygiai. 2008 m. buvęs 4,03, 2009 m. sumažėjo iki 2,13, o 2010 m. padidėjo iki 2,31. 2008 m. buvęs didžiausias skolos ir akcinio kapitalo koeficientas parodo, jog bendrovės įsipareigojimai keturis kartus viršijo jos akcinį kapitalą, o tai reiškia, jog bendrovė turėjo gan didelių mokumo problemų, ką galima buvo matyti ir iš anksčiau nagrinėtų mokumo rodiklių. Tačiau mažėjančios šio koeficiento bei kitų mokumo rodiklių kitimo tendencijos rodo, kad bendrovė su šiomis problemomis gana efektyviai kovojo. Viso baldų gamybos sektoriaus skolos ir akcinio kapitalo koeficientas per šį laikotarpį taip pat kito netolygiai. 2008 m. buvęs 4,29, 2009 m. sumažėjo iki 3,22, o 2010 m. vėl padidėjo iki 3,41. Taigi, galima teigti, kad daugumoje baldų gamybos bendrovių įsipareigojimai taip pat gana smarkiai viršijo akcinį kapitalą. Visų AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikių mokumo rodiklių mažėjimą galima susieti su tai, kad 2008-2010m. laikotarpiu smarkiai padidėjo visi įmonės pelningumo rodikliai. Bendrasis pardavimų pelningumas išaugo 72%, grynasis pardavimų pelningumas – 82%, nuosavo kapitalo pelningumas – 74%, turto pelningumas – 86%, pastoviojo kapitalo pelningumas – 77%. Taigi, smarkiai išaugusios bendrovės pajamos leido jai sumažinti tiek ilgalaikius tiek trumpalaikius įsipareigojimus ir taip padidino įmonės stabilumą ir patikimumą, suteikė daugiau galimybių gauti naujus kreditus. Atlikus AB ,,Vilniaus baldai“ mokumo rodiklių analizę ir palyginus ją su viso baldų gamybos sektoriaus atitinkamais rodikliais galima pastebėti, kad AB „Vilniaus baldai“ rodiklių kitimo dinamika yra labai artima visam baldų gamybos sektoriaus rodiklių kitimui. Galima netgi išskirti, kad dauguma šios įmonės rodiklių rodo spartesnį bendrovės padėties pagerėjimą atskaitomuoju laikotarpiu nei visamo baldų gamybos sektoriaus. AB „Vilniaus baldai“ yra moki bendrovė, neturinti daug įsiskolinimų, gerai vykdanti savo įsipareigojimus. Kadangi ji sugebėjo sugrąžinti didžiąją dalį savo ilgalaikių ir trumpalaikių skolų, tai rodo, kad bendrovė sėkmingai tvarkosi su kilusiomis problemomis. Viena iš pagrindinių įmonės trūkumų yra tai, kad joje kaupiasi atsargos, o tai rodo, kad įmonė neefektyviai išnaudoja savo trumpalaikį turtą.
4.3 AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo analizė
AB ,,Vilniaus baldai” veiklos efektyvumui įvertinti 1 lentelėje pateikiami jos apyvartumo rodikliai 2008 – 2010 metų laikotarpiu. Taip pat palyginimui, šioje lentelėje pateikiami ir viso baldų gamybos sektoriaus apyvartumo rodikliai. 1 lentelė AB „Vilniaus baldai“ ir viso baldų gamybos sektoriaus apyvartumo rodikliai AB "Vilniaus baldai"
Visas baldų gamybos sektorius
Rodiklis
Formulė
Viso turto apyvartumas, kartais Ilgalaikio turto apyvartumas, kartais Trumpalaikio turto apyvartumas, kartais
Pardavimai/visas turtas
2008 1,50
2009 1,91
2010 1,81
2008 1,6
2009 1,6
2010 1,8
Pardavimai/ilgalaikis turtas
3,58
4,34
6,52
2,9
3,1
4,0
3,49
3,07
3,23
3,53
2,81
3,27
10,77
9,08
9,33
6,9
6,9
8,7
34
40
39
53
53
42
13,05
12,21
13,03
8,5
6,9
6,5
27,97
29,90
28,00
43
53
56
8,34
7,55
6,98
6,89
7,30
9,42
44
48
52
53
50
39
18
22
15
43
56
59
0,94
0,81
0,79
0,823
0,804
0,824
Atsargų apyvartumas kartais Atsargų apyvartumas dienomis Pirkėjų skolų apyvartumas kartais Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis Įsisikolinimų tiekėjams apyvartumas kartais Įsisikolinimų tiekėjams apyvartumas dienomis
Kapitalo apytakos ciklas
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina vienam pardavimų litui
Pardavimai/vidutinė metinė trumpalaikio turto vertė Parduotų prekių savikaina /vidutinės metinės atsargos 365/atsargų apyvartumas kartais Pardavimo pajamos/debitorinis įsiskolinimas Debitorinis įsiskolinimas*365/ pardavimai Pardavimo savikaina/kreditorinis įsiskolinimas Kreditorinis įsiskolinimas*365/pardavimo savikaina Atsargų apyvartumas dienomis+Pirkėjų skolų apyvartumas dienomisĮsiskolinimų tiekėjams apyvartumas dienomis Pardavimo savikaina/pardavimai
1 paveikslėlyje pateiktas AB „Vilniaus baldai ilgalaikio, trumpalaikio ir viso turto apyvartumo rodiklių kitimas.
1 pav. AB ,,Vilniaus baldai” ilgalaikio, trumpalaikio ir viso turto apyvartumo rodiklių kitimas Kaip matyti 1 paveikslėlyje AB ,,Vilniaus baldai” viso turto apyvartumas, kuris parodo kaip efektyviai įmonėje naudojamas turtas, nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 17%. Šį padidėjimą lėmė išaugę įmonės pardavimai. 2008 metais turto apyvartumas buvo 1,5, o 2010 metais 1,81. Tokie šio rodiklio pokyčiai rodo, kad turto naudojimo efektyvumas didėja. Visame baldų gamybos sektoriuje turto apyvartumo rodiklis per šį laikotarpį taip pat padidėjo 11% (2008 m. jis buvo 1,6, o 2010 m. – 1,8). Ilgalaikio turto apyvartumas nagrinėjamu laikotarpiu taip pat augo, tik žymiai sparčiau. 2008 metais siekęs 3,58 karto, 2010 metais jau siekė 6,52 karto. Šitokį bendrovės ilgalaikio turto apyvartumo augimą lėmė išaugę pardavimai bei sumažėjęs ilgalaikis turtas. Visame baldų gamybos sektoriuje šis rodiklis taipogi augo, bet ne taip sparčiai ( 2008 m. jis buvo 2,9 kartai, o 2010 m. – 4 kartai). Tuo tarpu kai ilgalaikio turto apyvartumas nagrinėjamu laikotarpiu didėjo, trumpalaikio turto apyvartumas sumažėjo 8% (2008 m. jis buvo 3,49, o 2010 m. – 3,23). Mažėjimą lėmė 44,4% išaugusi trumpalaikio turto vertė. Tai rodo, kad dėl neefektyvaus trumpalaikio turto valdymo, įmonėje kaupiasi atsargos. Lyginant AB „Vilniaus baldai“ trumpalaikio turto apyvartumo rodiklius su viso baldų sektoriaus apyvartumo rodikliais, matoma, jog šio rodiklio reikšmės buvo labai artimos viso sektoriaus rodiklio reikšmėms ir jo kitimo tendencijai. 2 paveikslėlyje pateikta AB ,,Vilniaus baldai” atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams apyvartumo rodiklių kitimas.
2 pav. AB ,,Vilniaus baldai” atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams apyvartumo rodiklių kitimas
Kaip matome 2 paveikslėlyje AB „Vilniaus baldai“ atsargų apyvartumas(kartais) nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo, o dienomis - ilgėjo (2008 metais 10,77 kartus ir 34 dienas, 2009 metais 9,08 kartus ir 40 dienų, 2010 metais 9,33 kartus ir 39 dienas ). Atsargų apyvartumo kartais mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu lėmė 39% padidėjusios vidutinės metinės atsargos. Žvelgiant į viso baldų gamybos sektoriaus atsargų apyvartumo rodiklio kitimo tendenciją, matoma, jog ši buvo priešinga negu AB „Vilniaus baldai“ atveju. Visame baldų gamybos sektoriuje atsargų apyvartumas (kartais) per 2008 – 2010 m. laikotarpį padidėjo, o dienomis – sutrumpėjo ( 2008 ir 2009 m. – 6,9 kartai ir 53 dienos, o 2010 m. – 8,7 karto ir 42 dienos). Tačiau nepaisant mažėjimo, viso baldų gamybos sektoriaus atsargų apyvartumas dienomis išliko didesnis negu AB „Vilniaus baldai“. Kadangi šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą, galima teigti, kad AB „Vilniaus baldai“ atsargų valdymas yra geresnis negu viso baldų gamybos sektoriaus. AB „Vilniaus baldai“ pirkėjų skolų apyvartumas (kartais) per nagrinėjamą laikotarpį nežymiai sumažėjo ( 2008 m. – 13,05, o 2010 m. – 13,03). Didesnis pokytis matomas 2009 m. lyginant su 2008, kuomet šis rodiklis sumažėjo nuo 13,05 karto iki 12,21 karto. Šį sumažėjmą lėmė išaugęs debitorinis įsiskolinimas. Pirkėjų skolų apyvartumo rodiklis dienomis taip pat beveik nepakito, iškyrus 2009 m. lyginat su praėjusiais matomas 2 dienų padidėjimas. Visame baldų gamybos sektoriuje pirkėjų skolų apyvartumas kartais sumažėjo nuo 8,5 iki 6,5, o dienomis – padididėjo nuo 43 iki 56. Taigi nors pirkėjų skolų apyvartumo atžvilgiu visame baldų gamybos sektoriuje situacija
per nagrinėjamą laikotarpį prastėjo, AB „Vilniaus baldai“ pirkėjų skolų apyvartumas dienomis beveik nepakito, t.y lygus 28 d. AB „Vilniaus baldai“ įsiskolinimo tiekėjams apyvartumas per nagrinėjamą laikotarpį vis lėtėjo ( 2008 m. jis siekė 8,34 karto ir 44 dienas, 2009 m. – 7,55 karto ir 48 dienas, o 2010 m. – 6,98 karto ir 52 dienas). Šitokį skolų tiekėjams apyvartumo lėtėjimą lėmė beveik 44% padidėjęs kreditorinis įsiskolinimas. Tuo tarpu pardavimo savikaina padidėjo tik 20%. Lyginant šį rodiklį su pirkėjų skolų apyvartumo rodikliais, matoma, jog visu nagrinėjamu laikotarpiu pirkėjų atsiskaitymai su AB „Vilniaus baldai“ įvykdavo greičiau nei šiai reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais, t.y. pirkėjų skolų apyvartumas dienomis visu laikotarpiu buvo mažesnis nei skolų tiekėjams apyvartumas. Visame baldų gamybos sektoriuje, priešingai nei AB „Vilniaus baldai“, skolų tiekėjams apyvartumas kartais didėjo ir atitinkamai dienomis mažėjo (2008 m. – 6,89 karto ir 53 dienos, 2009 m. – 7,3 karto ir 50 dienų, o 2010 m. – 9,42 karto ir 39 dienos). Tačiau nuo 2009 m. šio sektoriaus bendras pirkėjų skolų apyvartumo rodiklis buvo didesnis už skolų tiekėjams apyvartumo rodiklį, o tai reiškia, jog šiame sektoriuje įmonės greičiau atsiskaitydavo su savo tiekėjais, negu pirkėjai su jomis. Dėl tokių atsargų, pirkėjų skolų ir įsiskolinimų tiekėjams apyvartumo pokyčių AB „Vilniaus baldai“ kapitalo apytakos ciklas 2008 – 2010 metais sutrumpėjo nuo 18 iki 15 dienos, nors 2009 metais jis buvo pailgėjęs iki 22 dienų. Šio apytakos ciklo trukmė tiesiogiai susijusi su turto likvidumu, kurio dėka įmonė apsirūpina apyvartiniu kapitalu. Taigi nors bendrovėje atsargų ir pirkėjų skolų apyvartumas sulėtėjo, tačiau įsiskolinimo tiekėjams apyvartumo spartesnis letėjimas lėmė kapitalo apyvartos ciklo sutrumpėjimą, o tai yra vertinama teigiamai, nes mažinamas apyvartinio kapitalo poreikis. Viso baldų gamybos sektoriaus kapitalo apyvartos ciklas pailgėjo nuo 43 iki 59 dienų. Tai lėmė pirkėjų skolų apyvartumo sulėtėjimas. AB „Vilniaus baldai“ parduotų prekių ir paslaugų savikaina vienam pardavimų Lt. per 2008 – 2010 m. laikotarpį sumažėjo nuo 0,94 iki 0,79. Mažėjimą lėmė 43% išaugę pardavimai. Šio rodiklio mažėjimas rodo, kad bendrovės veiklos efektyvumas gerėja ir ji sugeba sėkmingai kontroliuoti savo išlaidų formavimąsi. Tuo tarpu visame baldų gamybos sektoriuje šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį išliko beveik toks pats. Apibendrinant AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo rodiklių analizę ir lyginant juos su atitinkamais viso baldų gamybos sektoriaus rodikliais matoma, kad nors šios bendrovės turto apyvartumo rodikliai daugeliu atveju buvo prastesni (jos turto panaudojimo efektyvumas buvo mažesnis), tačiau jos kapitalo apytakos ciklas buvo trumpesnis dėl palankesnio atsiskaitymo su tiekėjais termino bei greičiau atsiskaitančių pirkėjų.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 1.
AB „Vilniaus baldai“ – viena stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir Baltijos šalyse
ir gali būti vertinama kaip puoselėjanti senas tradicijas, taikanti modernias technologijas ir stabiliai bei nuosekliai auganti bendrovė. Šiuo metu AB „Vilniaus baldai“ yra pirmaujanti korpusinių baldų gamybos įmonė, taikanti moderniausias korinio skydo technologijas, kurios padeda tausoti aplinką. Bendrovė šiuo požiūriu yra unikali Baltijos šalyse ir tai jai padėjo pasiekti didžiulį realizavimo augimo pagreitį; 2. Įmonė toliau tesia 2006 metais pradėtus pertvarkymus, kurie atliekami siekiant sumažinti kaštus, padidinti gamybos našumą, bendrovės konkurencingumą ir pardavimų užsakymus. Bendrovėje buvo koreguojama bendrovės organizacinė struktūra, tikintis, kad ji padės įgyvendinti įmonės strategiją, o racionalus bendrovės resursų išnaudojimas, našumo didinimas siekiant Europinių jo standartų ir vykdoma griežta kokybės kontrolė užtikrins tolesnį veiklos rezultato gerėjimą; 3. Horizontali balanso analizė parodė, kad bendrovė įvertino šalyje nagrinėjamu laikotarpiu susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir ėmėsi priemonių finansavimo struktūrai keisti. Jai pavyko ne tik sumažinti savo finansinę riziką grąžinant didelę dalį paskolų, bet ir gaunant pelną, padidinti savo nuosavo kapitalo dalį visoje nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje. 4. Bendrovės balanso struktūros analizė parodė, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu įmonės trumpalaikis turtas sudarė didesnę turto dalį, t.y 2008 m. 58,18%, 2009 m. – 55,95%, o ypač padidėjo 2010 m. iki 72,18%. Tokius turto struktūros pokyčius daugiausia įtakojo 44,08% padidėjusios susijusioms šalims suteiktos paskolos, o taip pat ir 56% išaugusios atsargos. 5. Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė atskleidė, kad bendrovės pardavimų savikaina 2008-2009m. sumažėjo 7,26%, o tai lėmė gamybos ir administracinių išlaidų mažėjimas ir darbo našumo didėjimas. Tuo tarpu 2010 m. savikaina išaugo net 30%. Pardavimų pajamos per visą nagrinėjamą laikotarpį išaugo 43,4%, o tam įtakos turėjo didėjantis užsakymų kiekis iš Švedijos koncerno IKEA Supply AG, kuris yra pagrindinis bendrovės pirkėjas. Šie pardavimo pajamų pokyčiai labiausiai įtakojo bendrovės grynąjį pelną, kuris per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo net 8 kartus. 6. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė parodė, kad nors pardavimų savikaina vertine reikšme 2008-2010 m. išaugo 20,25%, tačiau jos lyginamasis svoris pardavimuose tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 15,21%. Atitinkamai bendrasis pelnas visu nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 21%.
7. Atlikus pelningumo rodiklių analizę pastebėta, kad visi bendrovės pelningumo rodikliai 2008 m. buvo gana žemi, tačiau nuo 2009 m. jie smarkiai išaugo ir buvo didesnis negu viso baldų gamybos sektoriaus pelningumo rodikliai. Tai rodo, kad AB „Vilniaus baldai“ pelningumo atžvilgiu yra geresnė už savo konkurentes. Vertinant įmonės mokumą, matoma, kad dauguma šios įmonės rodiklių rodo spartesnį bendrovės padėties pagerėjimą atskaitomuoju laikotarpiu nei viso baldų gamybos sektoriaus. AB „Vilniaus baldai“ yra moki bendrovė, neturinti daug įsiskolinimų, gerai vykdanti savo įsipareigojimus. 8. AB ,,Vilniaus baldai“ veiklos efektyvumo rodiklių analizė parodė, kad šios bendrovės turto apyvartumo rodikliai daugeliu atveju buvo prastesni (jos turto panaudojimo efektyvumas buvo mažesnis) nei viso baldų gamybos sektoriaus, tačiau jos kapitalo apytakos ciklas visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo trumpesnis (pavyzdžiui 2010 m. net 4 kartus) dėl palankesnio atsiskaitymo su tiekėjais termino bei greičiau atsiskaitančių pirkėjų ir tai sąlygojo mažesnį apyvartinio kapitalo poreikį. 9. Išanalizavus šios įmonės finansinius rodiklius, buvo pastebėta, kad didžiausia įmonės problema yra besikaupiančios atsargos, kurios per visą laikotarpį, kaip jau minėta anksčiau, išaugo net 56%. Toks atsargų kaupimasis įmonėje parodo, kad ji neefektyviai išnaudoja savo trumpalaikį turtą. Taip pat tokia situacija didina atsargų apyvartumą, kas apsunkina efektyvią įmonės veiklą. 10. Pastebėta, kad AB „Vilniaus baldai“ didžiają trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos, o grynųjų pinigų kiekis yra labai mažas. 2008-2010m. laikotarpiu jis nesudarė net 1% viso turto, todėl galima teigti, kad bendrovė dėl jų nepakankamumo gali susidurti su likvidumo problemomis ir būti vertinama kaip nepatikima. 11. Taip pat pastebėta, kad įmonės įsipareigojimų struktūroje didesnę dalį sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai (apie 90%), kurie turi būti padengti greičiau nei ilgalaikiai, o tam reikalingos didesnės apyvartinės lėšos. Atlikus AB „Vilniaus baldai“ ekonominę analizę matoma, kad įmonė yra moki, veikia efektyviai ir pelningai, pagal daugumą rodiklių yra pranašesnė už viso baldų gamybos sektoriaus vidutinius rodiklius. Pagrindiniai veiksniai neigiamai veikantys įmonės balansą yra per dideli trumpalaikiai įsipareigojimai, per didelė atsargų ir per maža grynųjų pinigų dalis trumpalaikiame turte bei per didelės debitorinės skolos. Trumpalaikiai įsipareigojimai reikalauja didesnių apyvartinių lėšų. Per didelis atsargų kiekis mažina įmonės konkurencingumą, susiduriama su prekių nuvertėjimu, fiziniu ir moraliniu susidėvėjimu, galiausiai prekės galiojimo laiko pasibaigimu ir jos nurašymu. Atsargos yra nelikvidus turtas, jose įšaldyti pinigai negali greitai grįžti į įmonę. Gryni pinigai,
atvirkščiai, yra pats likvidžiausias turtas, jų trūkumas kelia nemažą riziką. Padidėjusios susijusioms šalims suteiktos paskolos verčia suabejoti pirkėjų mokumu, kas savo ruoštu mažina ir pačios įmonės patikimumą. Todėl įmonei rekomenduotina likviduoti iš pirkėjų gautus avansus (jie virstų pajamomis), todėl sumažėtų įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai. Pirkėjų dar nesumokėtos sumos, išrašius sąskaitą, virs debitorinėmis skolomis, kurios didins įmonės trumpalaikį turtą. Įmonė turėtų priimti sprendimus, kurie būtų susiję su efektyvesniu atsargų valdymu, nes tai sumažintų atsargų laikymo kaštus, padidintų prekių apyvartą, sumažintų investicijas bei padidintų laisvų pinigų kiekį. Taip pat laisvų pinigų kiekiui padidinti įmonė galėtų pasinaudoti faktoringo paslaugomis. Taikant faktoringą, pirkėjų kreditavimo funkciją įmonė perteikia faktoringo bendrovei, o pati didžiąją dalį pirkėjų mokėtinos pagal sutartį sumos gauna iš karto į sąskaitą. Kitaip tariant, faktoringo taikymas leistų įmonei mažiau likvidų turtą (pirkėjų skolas) paversti likvidžiausiu turtu (grynaisiais pinigais) per kelias dienas po operacijos įvykdymo. Taip pat, siekiant sumažinti trumpalaikius įsipareigojimus, galima refinansuoti paskolas, suvienodinant jų poreikio laikotarpius ir grąžinimo terminus. Įmonė ima trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms bei jas nuolat atnaujina, tokias paskolas būtų galima refinansuoti ilgalaikėmis, tiesiog pratęsiant paskolos terminą nors vieneriais metais. Balanse tai leidžia paskolintą sumą perkelti iš trumpalaikių skolų į ilgalaikes.
LITERATŪRA 1. AB ,,Vilniaus baldai internetinė svetainė, prieiga internetu: http://www.vilniausbaldai.lt/a [žiūrėta 2011-12-05]. 2. Vilniaus
vertybinių
popierių
biržos
internetinis
tinklapis,
prieiga
internetu:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/? instrument=LT0000104267&list=2&pg=details&tab=company [žiūrėta 2011-12-05]. 3. Lietuvos verslo paramos agentūros internetinis tinklapis [žiūrėta 2011-12-05], prieiga internetu:http://www.esparama.lt/20072013/lt/lvpa/gautvertpar? pro_id=7245&sparams=57361&order=&page=9&pgsz=10 4. Prieiga internetu: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116359.html
[žiūrėta
2011-12-04]. 5. Lietuvos
statistikos
departamento
internetinis
puslapis,
prieiga
internetu
:
http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1109 [žiūrėta 2011-12-05]. 6. Strapsnis: „Eurostat“: vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 3 proc. Prieiga internetu: http://www.alfa.lt/straipsnis/10787687/Eurostat..vasari.metine.infliacija.Lietuvoje.sieke.3.proc .=2011-03-16_12-53/ [žiūrėta 2011-12-05]. 7. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2008 m. finansinės ataskaitos. Prieiga internetu:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2008_ar_lt_ltl_con_ias.pdf
[žiūrėta 2011-11-05]. 8. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2009 m. finansinės ataskaitos. Prieiga internetu:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2009_ar_lt_ltl_con_ias.pdf
[žiūrėta 2011-11-05]. 9. AB “Vilniaus baldai” konsoliduotos ir bendrovės 2010 m. finansinės ataskaitos. Prieiga internetu:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/vbl/2010_ar_lt_ltl_con_ias.pdf
[žiūrėta 2011-11-05]. 10. Straipsnis:
„Vilniaus
baldai“
uždirbo
20,9
mln.
Litų.
Prieiga
internetu:
http://www.ekonomika.lt/naujiena/vilniaus-baldai-uzdirbo-20-9-mln-litu-15104.html [žiūrėta 2011-12-06].
PRIEDAI 1. priedas AB „Vilniaus baldai“ balanso turto dalies horizontali analizė (tūkst. Lt) Pokytis Metai Balanso straipsniai
2009/2008 metai
2010/2009 metai
2010/2008 metai
2008
2009
2010
Lt
Proc.
Lt
Proc.
Lt
Proc.
270
270
323
0
0,00
53
19,63
53
19,63
Žemė ir pastatai
14090
13386
12682
-704
-5,00
-704
-5,26
-1408
-9,99
Mašinos ir įrengimai
23151
19700
15912
-3451
-14,91
-3788
-19,23
-7239
-31,27
Transporto priemonės
61
164
283
103
168,85
119
72,56
222
363,93
Turtas Ilgalaikis turtas Ilgalaikis nematerialus turtas Ilgalaikis materialus turtas
Kitas ilgalaikis materialus turtas Ilgalaikio materialaus turto iš viso
817
795
1016
-22
-2,69
221
27,80
199
24,36
38119
34045
29893
-4074
-10,69
-4152
-12,20
-8226
-21,58
17
17
17
0
0,00
0
0,00
0
0,00
Ilgalaikis finansinis turtas Investicijos į subsidijas Investicijos į asocijuotas įmones
0
0
Kitas ilgalaikis finansinis turtas
2
2
2
0
0,00
0
0,00
0
0,00
Ilgalaikio finansinio turto iš viso
19
19
19
0
0,00
0
0,00
0
0,00
38408
34334
30235
-4074
-10,61
-4099
-11,94
-8173
-21,28
12458
14005
19379
1547
12,42
5374
38,37
6921
55,55
10538
12201
15131
1663
15,78
2930
24,01
4593
43,59
28732
15999
41396
-12733
-44,32
25397
158,74
12664
44,08
474
271
195
-203
-42,83
-76
-28,04
-279
-58,86
Kitos gautinos sumos
1231
1123
2027
-108
-8,77
904
80,50
796
64,66
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso
40975
29594
58749
-11381
-27,78
29155
98,52
17774
43,38
Ilgalaikio turto iš viso Trumpalaikis turtas Atsargos Per vienerius metus gautinos sumos Iš pirkėjų gautinos sumos Susijusioms šalims suteiktos paskolos Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
11
10
303
-1
-9,09
293
2930,00
292
2654,55
Trumpalaikio turto iš viso
53444
43609
78431
-9835
-18,40
34822
79,85
24987
46,75
Turto iš viso
91852
77943
108666
-13909
-15,14
30723
39,42
16814
18,31
2. priedas AB „Vilniaus baldai“ balanso turto dalies vertikali analizė (tūkst. Lt) Pokytis
2009/2008 metai
Metai Balanso straipsniai
2010/2009 metai
2010/2008 metai
2008
2009
2010
Lt
Proc.
Lt
Proc.
Lt
Proc.
270
270
323
0
0,00
53
19,63
53
19,63
1409 0 2315 1 61 817
1338 6 1970 0 164 795
12682
-704
-5,00
-704
-5,26
-1408
-9,99
15912
-3451
-14,91
-3788
-19,23
-7239
-31,27
283 1016
103 -22
168,85 -2,69
119 221
72,56 27,80
222 199
363,93 24,36
38119
34045
29893
-4074
-10,69
-4152
-12,20
-8226
-21,58
Turtas Ilgalaikis turtas Ilgalaikis nematerialus turtas Ilgalaikis materialus turtas Žemė ir pastatai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialus turtas Ilgalaikio materialaus turto iš viso Ilgalaikis finansinis turtas Investicijos į subsidijas
0 17
17
17
0
0,00
Investicijos į asocijuotas įmones
0
0 0,00
0
0
0,00
0
Kitas ilgalaikis finansinis turtas
2
2
2
0
0,00
0
0,00
0
0,00
Ilgalaikio finansinio turto iš viso
19
19
19
0
0,00
0
0,00
0
0,00
38408
34334
30235
-4074
-10,61
-4099
-11,94
-8173
-21,28
Ilgalaikio turto iš viso Trumpalaikis turtas Atsargos Per vienerius metus gautinos sumos
0 12458
14005
19379
1547
12,42
5374
0 38,37
0
55,55
0
1220 1
15131
1663
15,78
2930
24,01
4593
43,59
15999
41396
12733
-44,32
2539 7
158,74
1266 4
44,08
474
271
195
-203
-42,83
-76
-28,04
-279
-58,86
Kitos gautinos sumos
1231
1123
2027
-108
-8,77
904
80,50
796
64,66
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso
40975
29594
58749
-11381
-27,78
29155
98,52
17774
43,38
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
11
10
303
-1
-9,09
293
2930,00
292
2654,55
Trumpalaikio turto iš viso
53444
43609
78431
-9835
-18,40
34822
79,85
24987
46,75
Turto iš viso
91852
77943
108666
-13909
-15,14
30723
39,42
16814
18,31
Iš pirkėjų gautinos sumos Susijusioms šalims suteiktos paskolos Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos
1053 8 2873 2
6921
3. priedas AB „Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies horizontali analizė (tūkst. Lt) Pokytis Metai
Balanso straipsniai
2009/2008 metai
2010/2009 metai
2010/2008 metai
2008
2009
2010
Lt
Proc.
Lt
Proc.
Lt
Proc.
Kapitalas
15545
15545
15545
0
0
0
0
0
0
Privalomasis rezervas Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
1422 1231 5
1554 2777 0
1554
132
9,28
0
0
132
9,28
30618
15455
125,50
2848
10,26
18303
148,62
Nuosavas kapitalo iš viso
29282
44869
72717
15587
53,23
2784 8
62,07
43435
148,33
-
-
-
-
-
-
-
-
-
6261
3843
3469
-2418
-38,62
-374
-9,73
-2792
-44,59
771
0
Nuosavos kapitalas ir įsipareigojimai Nuosavas kapitalas
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Dotacijos ir subsidijos Ilgalaikės paskolos Atidėjiniai darbuotojų išmokoms Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
771
771
362
214
36
-148
-40,88
-178
-83,18
-326
-90,06
6623
4057
4276
-2566
-38,74
219
5,40
-2347
-35,44
3767 2
7750
2540
29922
-79,43
-5210
-67,23
35132
-93,26
15530
15902
22325
372
6423
40,39
6795
43,75
Mokėtinas pelno mokestis
764
2966
527
2202
2,40 288,2 2
-2439
-82,23
-237
-31,02
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai
1981
2399
6281
418
21,10
3882
161,8 2
4300
217,06
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso
55947
29017
31673
-48,13
2656
9,15
Įsipareigojimų iš viso
62570
33074
35949
-47,14
2875
8,69
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso
91852
77943
108666
-15,14
3072 3
39,42
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos Prekybos paskolos
26930 29496 13909
24274 26621 16814
-43,39 -42,55 18,31
4 priedas AB „Vilniaus baldai“ balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalies vertikali analizė (tūkst. Lt) 2008 Bendras lyginamasis svoris, proc.
Dalinis lyginamasis svoris, proc.
Lt
2009 Bendras lyginamasis svoris, proc.
Dalinis lyginamasis svoris, proc.
Lt
2010 Bendras lyginamasis svoris, proc.
Dalinis lyginamasis svoris, proc.
Balanso straipsniai
Lt
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Kapitalas
15545
16,92
53,09
15545
19,94
34,65
15545
14,31
21,38
1422
1,55
4,86
1554
1,99
3,46
1554
1,43
2,14
25000
23,01
34,38
Privalomasis rezervas Rezervas savų akcijų supirkimui Nepaskirstytas pelnas(nuostoliai) Nuosavas kapitalas iš viso Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Dotacijos ir subsidijos Ilgalaikės paskolos Atidėjiniai darbuotojų išmokoms Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos Prekybos paskolos Mokėtinas pelno mokestis Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso Įsipareigojimų iš viso Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso
12315
13,41
42,06
27770
35,63
61,89
30618
28,18
42,11
29282
31,88
100
4486 9
57,57
100
72717
66,92
100
3469
3,19
81,13
771
0,71
18,03
6261
6,82
94,53
3843
4,93
94,73
362
0,39
5,47
214
0,27
5,27
36
0,03
0,84
6623
7,21
100
4057
5,21
100,00
4276
3,93
100,00
37672
41,01
67,34
7750
9,94
26,71
2540
2,34
8,02
15530
16,91
27,76
15902
20,40
54,80
22325
20,54
70,49
764
0,83
1,37
2966
3,81
10,22
527
0,48
1,66
1981
2,16
3,54
2399
3,08
8,27
6281
5,78
19,83
5594 7
60,91
100
2901 7
37,23
100,00
31673
29,15
100,00
62570
68,12
3307 4
42,43
35949
33,08
9185 2
100
7794 3
100
108666
100
-
-
-
5 priedas AB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė 2008-2010 metais (tūkst. Lt) 2008 m. 13752 3 12952 4
2009 m. 14896 6 12012 4
155748
Bendras pelnas
7999
28842
41666
Veiklos sąnaudos Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos (sąnaudos)
8450 2347 790
8593 1298 1803
10097 1257 810
Veiklos pelnas
1106
19744
7128 3618
Pardavimai Savikaina
Financinės ir investicinės veiklos pajamos Financinės ir investicinės veiklos (sąnaudos)
2010 m. 19721 4
2009 - 2008 m. Lt. 1144 3 -9400 2084 3
proc. 8,32 -7,26 260,57 1,69 -44,70 128,23
2010 - 2009 m. Lt. 4824 8 3562 4 1282 4
proc.
Lt.
32,39
59691 2622 4 3366 7
17,50 -3,16 -55,07
31816
143 -1049 1013 1863 8
1685,17
1504 -41 -993 1207 2
839
1869
-6289
-88,23
1341
943
-2277
-62,94
29,66 44,46
20,25 420,89
2776,67
1030
122,77
-5259
-73,78
-398
-29,68
-2675
-73,94
-2584
-73,62
2812 6
609,32
3510
-502
926
-4012
-114,30
1428
Pelnas prieš apmokestinimą
4616
19245
32742
1462 9
316,92
1349 7
70,13
Pelno mokestis
1165
3655
4894
Grynasis pelnas
3451
15587
27848
351,67
43,40
61,14
284,46
213,73
proc.
1647 -1090 20 3071 0
Finansinės veiklos rezultatas
2490 1213 6
2010 - 2008 m.
1239 1226 1
33,90 78,66
3729 2439 7
19,49 -46,44 2,53
320,09 706,95
6.priedas
AB „Vilniaus baldai“ pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė (tūkst. Lt)
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Savikaina
1375 23 1295 24
Bendras pelnas
7999
1489 66 1201 24 2884 2
1972 14 1557 48 4166 6 1009 7 1257 810 3181 6
Pardavimai
2008 m. lygina m. svoria i, %
2009 m. lygina m. svoria i, %
2010 m. lygina m. svoria i, %
100
100
100
94,18
80,64
78,97
5,82 0,00
19,36 0,00
21,13 0,00
6,14 1,71 0,57
5,77 0,87 1,21
5,12 0,64 0,41
0,80 0,00
13,25 0,00
16,13 0,00
Veiklos sąnaudos Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos (sąnaudos)
8450 2347 790
Veiklos pelnas
1106
8593 1298 1803 1974 4
7128
839
1869
5,18
0,56
0,95
3618 3510
1341 -502
943 926
2,63 2,55 0,00
0,90 -0,34 0,00
0,48 0,47 0,00
Pelnas prieš apmokestinimą
4616
1924 5
3274 2
Pelno mokestis
1165
16,60 0,00 2,48
3451
4894 2784 8
12,92 0,00 2,45
Grynasis pelnas
3655 1558 7
3,36 0,00 0,85 2,51
10,46
14,12
Financinės ir investicinės veiklos pajamos Financinės ir investicinės veiklos (sąnaudos) Finansinės veiklos rezultatas
