Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

2010

10 1

VISATOS PASLAPÈIØ LABIRINTE KUR MOKSLAS SUSITINKA SU VISUOMENE?

Atradimas Lietuvoje

Lietuva atominiø elektriniø þiede

Indiðkos Kalëdos Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

1

Sergejus SUZDALEVAS, Nerijus BLAÞAUSKAS, Saulius GULBINSKAS

Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas

„Geleþinë uþdanga“ – dovana gamtai

natûralaus kraðtovai 1989 m. griuvus ,,geleþinei uþdangai”, prasidëjo sparti ekonominë plëtra iðilgai kadaise uþdaros pasienio juostos, o galimybës naudotis buvusio pasienio ruoþo teritorijomis sudarë palankias sàlygas intensyviam ðiø þemiø ásavinimui. Siekiant tolygios visos Europos plëtotës atsirado naujos infrastruktûros poreikis dar neuþstatytuose plotuose. Visa tai neigiamai paveikë èia ásikûrusias ekosistemas ir paskatino gamtiniø buveiniø degradavimà. Suintensyvëjusi antropogeninë veikla ir jos poveikis natûralioms buveinëms sukëlë didelá gamtos saugotojø susirûpinimà. Pavieniai atskirø nevyriausybiniø gamtos apsaugos ir „Þaliøjø“ organizacijø veiksmai greitai peraugo á tarptautiná judëjimà, ðiandien þinomà kaip „Europos þalioji juosta” (angl. European Green Belt).

Green Belt idëjos atsiradimas 1989 m. gruodþio 9 d. Vokietijos judëjimo uþ gamtà BUND iniciatyva buvo surengtas Vokietijos gamtosaugininkø susitikimas. Susitikimo dalyviai reikalavo garantuoti buvusio pasienio ruoþà apsaugà, sukuriant didelio masto tarpvalstybiniø saugomø teritorijø tinklà. Bûtent tada ir gimë Green Belt idëja. Nuo 1992 m. buvo pradëta keletas stambiø gamtosauginiø projektø iðilgai buvusio pasienio ruoþo, finansuojamø Gamtosaugos federalinës agentûros (BFN). Be to, nuo 2001 m. BUND Bavarijos skyrius inicijavo viso

Klauso LEIDORFO nuotr.

Ðiandien jau tvirtai á tarptautiná politikos þodynà áëjusá terminà „geleþinë uþdanga“ pirmà kartà pavartojo þymus britø politikas V. Èerèilis dar 1946 metais. Tikruoju „geleþinës uþdangos“ simboliu yra laikoma 1961 m. rugpjûèio 14 d. pradëta statyti Berlyno siena, ilgainiui padalijusi tuometinæ Europà á Rytus ir Vakarus (Katinas, 2004). Pasienio ruoþe su stebëjimo bokðtais ir spygliuota viela apraizgytomis sienomis, besitæsianèiame beveik 8500 km nuo Barenco iki Juodosios jûros, buvo uþdrausta bet kokia veikla. Tuo metu, kai Europoje sparèiai plëtojosi þemës ûkis ir pramonë, nemaþa gamtiniø buveiniø dalis, patekusi á pasienio ruoþo teritorijas, liko visiðkai nepaliesta. „Geleþinës uþdangos“ zonoje beveik nebuvo keliø, þemë nebuvo dirbama, gyvenvieèiø augimas buvo apribotas. Tai sudarë puikias sàlygas natûralioms buveinëms bei vertingoms ekosistemoms iðlikti ir plëtotis net 40 metø. Puikus to pavyzdys – laukinio miðko juostos Suomijos ir Rusijos pasienio ruoþe, kur didelë dalis Rusijos ir Suomijos teritorijos paskelbta saugoma (Haapala et al.., 2003). 1980 m. gamtos tyrinëtojai pastebëjo daugybæ retø rûðiø uþdaroje Vokietijos pasienio teritorijoje (Terry et al., 2006). Dël vertingos bioávairovës pasienio juosta vëliau gavo „þaliosios juostos“ (angl. Green Belt) pavadinimà.

„Geleþinës uþdangos“

„Þalioji juosta“ buvusiame Saksonijos ir Bavarijos pasienio ruoþe Vokietijoje

2

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Europos ekologinis tinklas „Green Belt“ (Šaltinis: IUCN)

Vokietijos Green Belt ruoþo tyrimus. Tyrimø metu 17,656 ha pavyko identifikuoti 109 skirtingas buveines. Rezultatai dar kartà patvirtino Green Belt svarbà, siekiant iðsaugoti vertingas gamtines rûðis. 2005 m. Vokietijos vyriausybës pritarimu Green Belt ruoþas tapo nacionalinio gamtos paveldo dalimi. Pietryèiø Europoje aktyvumu pasiþymëjo Europos gamtos paveldo fondas (EURONATUR), kuris ne kartà pabrëþë vertingø tarpvalstybiniø teritorijø apsaugos bûtinumà ir skatino konstruktyvø nevyriausybiniø organizacijø ir valdþios institucijø dialogà (Schneider-Jacoby, 1999). Keletas sëkmingai ágyvendintø pavieniø projektø paskatino sukurti ekologiná saugomø teritorijø tinklà Balkanø pusiasalyje (Fremuth, 2000). Ðiandien ðis tinklas yra þinomas kaip Balkanø Green Belt tinklas. Skirtingose Europos dalyse iðilgai buvusios „geleþinës uþdangos“ ágyvendintos atskiros iniciatyvos padëjo sukurti ir saugoti europinio masto ekologiná tinklà, apimantá vertingas gamtines teritorijas. Pirmuoju Europos Green Belt iniciatyvos þingsniu laikomas tarptautinis pasita-

palikimas –

sitikime, ávykusiame 2005 m. Vokietijoje, pirmà kartà aptartos vertingø buveiniø inventorizavimo galimybës, visuomenës informavimo ir aplinkosauginio ðvietimo iniciatyvos bei ágyvendinamø regioniniø projektø rezultatai, bendrosios Green Belt apsaugos problemos. Buvo pabrëþta bûtinybë skatinti ágyvendinti iniciatyvà Baltijos ðalyse. Pietryèiø Europos Green Belt regioniniame susitikime, ávykusiame Serbijoje 2005 m. lapkritá, buvo akcentuojama tarpvalstybinio bendradarbiavimo bûtinybë, norint efektyviai valdyti ir saugoti vertingus kraðtovaizdþius. Fenoskandijos bei Baltijos ðaliø susitikime, ávykusiame 2006 m. rugsëjá Estijoje, pirmà kartà buvo pristatyta Ðiaurës Vakarø Rusijos draustiniø ir nacionaliniø parkø asociacija, atsakingà uþ Green Belt veiklø koordinavimà regione. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo apsvarstyti Green Belt marðruto tikslingumà ðiame regione, atsiþvelgiant á gamtos apsaugos iniciatyvas, buvusios geleþinës uþdangos kryptá bei keliamus pavojus gamtos paveldui. Bûtinybæ tiksliai nustatyti Green Belt kryptá regione paskatino intensyvëjanti ekonominë veikla pakrantës zonoje. Susitikime prieita prie iðvados, jog Green Belt juosta turëtø eiti palei Baltijos jûros pakrantæ, kurioje ekonominë veikla „geleþinës uþdangos“ laikais buvo sàlyginai apribota. 2007 m. lapkritá Bratislavoje (Slovakija) ávyko tarptautinis seminaras, sukvietæs 15-os Green Belt ðaliø atstovus. Tai buvo antras tokio masto renginys nuo 2004 m., kai ávyko pirmasis Europos Green Belt darbo grupës pasitarimas Vengrijoje. Seminare buvo aptarti pasiekti rezultatai, pabrëþtas kai kuriø regioniniø koordinatoriø, tarp jø ir Lietuvos, pasyvumas siekiant bendrø tikslø. Taip pat buvo pabrëþta bûtinybë stiprinti spaudimà politiniu lygmeniu, siekiant strateginës ir finansinës paramos.

zdþio oazë rimas, ávykæs 2003 m. Bonoje ir sukvietæs daugumos vakarinës Green Belt dalies ðaliø atstovus (nuo Suomijos iki Slovënijos). Pasitarimo metu buvo sukurta tarptautinë darbo grupë, o tais paèiais metais Durbane vykusiame V pasauliniame parkø kongrese ðios grupës koordinuojanèiu organu buvo paskirta Tarptautinë gamtos apsaugos draugija (angl. IUCN). Iniciatyvos vizija – priskirti Europos „þaliàjà juostà“ tarptautiniam ekologiniam tinklui kaip istoriná palikimà ir globaliná tarpvalstybinio bendradarbiavimo simbolá gamtos apsaugos ir darnios plëtros srityse, siekiant garantuoti natûraliø buveiniø, retø bei nykstanèiø augalø ir gyvûnø rûðiø buveiniø apsaugà ir iðsaugojimà. Europos Green Belt iniciatyva siekiama prisidëti prie svarbiø tarptautiniø susitarimø bei teisiniø aktø, tokiø kaip NATURA 2000, ES Buveiniø direktyva, ágyvendinimo.

Ágyvendinti projektai

Baltijos jûros regiono plëtros tempai yra sparèiausi Europoje. Jau dabar Baltijos jûra yra tapusi pagrindine energetiniø iðtekliø transportavimo arterija, èia yra planuojami ir jau statomi nauji dujotiekiai, suskystintø dujø ir naftos terminalai, uostai. Pakrantëje ir atviroje jûroje sparèiai plëtojamas vëjo energetikos sektorius. Prognozuojama, kad iki 2020 m. laivybos intensyvumas Pietryèiø Baltijoje gali padvigubëti, o tai paskatins dar intensyvesnæ uostø plëtrà, keliø bei geleþinkeliø tinklo skverbimàsi á regiono gilumà. Be to, vis didesnë pakrantës zonos dalis skiriama sparèiai auganèiam turizmo ir poilsio sektoriui. Kartu auga ir individualaus gyvenamojo bûsto bei vasarnamiø poreikis. Tuo pat metu vis daþniau kalbama apie Baltijos jûros ekologines problemas bei kranto zonos trapumà. Nors ir buvo siekiama ávairiomis priemonëmis riboti þvejybà, Baltijos jûros þuvø iðtekliø bûklë vis dar grësminga. Dël eutrofikacijos jûroje formuojasi nepalankios gyvybei sàlygos. Krantø erozijos tempai Pietryèiø Baltijoje yra vieni didþiausiø Europoje, todël kylantis jûros lygis kelia didelæ grësmæ regiono paplûdimiams ir pakrantës bendrijoms. Ilgà laikà buvo neaiðku, kur tæsti Europos Green Belt juostà per Pabaltijá. Pagrindinës to prieþastys – besitæsianèios diskusijos dël neiðspræsto Green Belt marðruto. Kadangi Pietrytinëje Baltijoje siaura „geleþinë uþdanga“ nebuvo suformuota, kai kuriø specialistø nuomone jos ribos turëtø sutapti su tuometinës Sovietø Sàjungos iðskirtinës ekonominës zonos Baltijos jûroje ribomis, todël Green Belt teritorijai turëtø priklausyti iðimtinai jû-

Po 2009 m. spalio mën. audros nuplauti Palangos kurorto paplûdimiai

E. VISAKAVIÈIAUS nuotr.

Viena pirmøjø veiklø, numatytø Green Belt veiksmø plane, – sukurti duomenø bazæ bei GIS þemëlapá, kad bûtø identifikuoti vyraujantys þemës plotai ir saugomos teritorijos, patenkanèios á buvusios „geleþinës uþdangos“ zonà. Ðis didelio masto Green Belt kartografavimo projektas buvo ágyvendinamas 2006–2007 m. ir finansuojamas Vokietijos gamtosaugos federalinës agentûros. Projekto metu buvo ávertintos 3272 saugomos teritorijos iðilgai buvusio pasienio ruoþo, patenkanèios á 25 km buferinæ zonà. Rezultatai parodë, kad á buvusios pasienio juostos ribas patenka daugybë Europos natûraliø kraðtovaizdþiø ir buveiniø, taèiau ne visos jos turi saugomø teritorijø statusà. INTERREG III B programos projekto „Green Belt“ (2006–2008 m.) tikslas – ásteigti ir iðsaugoti tarpvalstybiná ekologiná koridoriø Centrinëje ir Pietryèiø Europoje. Ágyvendinimo metu buvo iðanalizuotos problemos, surengta nemaþai visuomenës informavimo kampanijø, paskatinusiø tarpvalstybiniø saugomø teritorijø kûrimà regione. Siekdamas paskatinti bendradarbiavimà ir keitimàsi informacija tarp skirtingø suinteresuotø ðaliø, Green Belt sekretoriatas inicijavo nemaþai seminarø skirtinguose regionuose. Iš svarbiausiø paminëtini ðie: Centrinës Europos Green Belt su-

Baltic Green Belt

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

3

Green belt 2008 þiemà...

Green belt 2009 pavasará

Projektu siekiama sukurti Baltijos jûros regiono ekologiná tinklà, vadovaujantis Europos Green Belt siûloma vizija, t.y. skatinti valdþios atstovø, nevyriausybiniø organizacijø bei mokslo institucijø bendradarbiavimà. Projekto konsorciumà sudaro 13 partneriø, atstovaujanèiø valdþios, mokslo institucijoms bei aplinkosauginëms nevyriausybinëms organizacijoms. Mokslininkams atstovauja pagrindinis projekto partneris – Kylio universitetas (Vokietija), Estijos gamtos mokslø universiteto Þemës ûkio ir aplinkos mokslø institutas bei Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas. Nevyriausybines organizacijas reprezentuoja judëjimas uþ gamtà BUND (Vokietija), Gajos þalioji federacija (Lenkija), Ekologinis klubas „Þvejonë“ (Lietuva), Gamtos apsaugos bendruomenë (Estija), Laanerannik (Estija), Koalicija „Švari Baltija“ (Švedija) ir Tarptautinë gamtos apsaugos draugija (Belgija). Kiti partneriai, tai Latvijos turizmo asociacija ir Slitere nacionalinio parko administracija, atsakingi uþ aplinkai palankaus turizmo propagavimà bei saugomø teritorijø prieþiûrà. Dël didelës problemø ávairovës Baltijos jûros regione skiriasi ðaliø projekto veiklos. Tarp planuojamø veiklø reikëtø paminëti moksliniø bei reglamentuojanèiø dokumentø analizæ, rekomendacijø tobulinti ástatymus rengimà, eksperimentiniø pro-

4

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

jektø ágyvendinimà regioninio planavimo, turizmo plëtros, ekologiðko þemës ûkio ir kt. srityse. Pavyzdþiui, Vokietijos Mecklenburgo – Vakarø Pomeranijos regione, apimanèiame didelæ dalá Baltijos jûros pakrantës, yra sukurtas labai tankus saugomø teritorijø tinklas, siekiant iðsaugoti tokias vertingas rûðis, kaip lagûnas, skardþius, smëlëtus paplûdimius, rifus bei estuarijas. Taèiau tuo pat metu èia numatomos naujø dujotiekiø bei vëjo jëgainiø statybos, naudingøjø iðkasenø gavyba bei kita veikla, kuri greièiausiai turës neigiamos átakos ðioje teritorijoje ásikûrusioms buveinëms ir paskatins jø degradavimà. Todël, ágyvendinant Baltic Green Belt iniciatyvà, Vokietijoje daugiausia dëmesio bus skiriama svarbiø pakrantës zonos gamtiniø buveiniø iðsaugojimui, kuriant vietos valdþios, nevyriausybiniø organizacijø ir bendruomeniø tinklus ir aktyviai dalyvaujant teritorijø planavimo procesuose. Lenkijoje daugiausia dëmesio numatoma skirti kovai su eutrofikacijos poveikiu Baltijos jûros ekosistemai. Beveik 99 proc. buitiniø, pavirðiniø ir gamybiniø nuotekø, susidaranèiø kontinentinëje ðalies dalyje, kartu su Oderio upës vandenimis patenka tiesiai á Baltijos jûrà ir lemia iki 800 km ilgio priekrantës vandenø kokybës blogëjimà. Pagrindinis Baltijos jûros tarðos ðaltinis Lenkijoje yra þemës ûkis. Prognozuojama, kad ateityje ir taip intensyvaus þemës ûkio tempai dar labiau iðaugs, dël to dar didesnis azoto junginiø kiekis pateks á Baltijos jûros vandenis. Siekdami sumaþinti pramoninio ûkininkavimo poveiká Baltijos jûros kokybei, Lenkijos ekspertai skatins aplinkai palankaus ûkininkavimo praktikø taikymà nacionaliniu mastu. Bandomøjø projektø ágyvendinimas bus padalintas á dvi dalis: tiesioginës ûkininkø konsultacijos ir mokymai bei pramoniniø ûkiø monitoringas, vadovaujantis tarptautinio masto teisiniais ásipareigojimais (pvz., Tarðos integruotos prevencijos ir kontrolës direktyva). Senojo karinio forto griuvësiai Liepojoje (Ðaltinis: rhiz.eu)

Sovietmeèiu Latvijos pakrantës buvo grieþtai kontroliuojamos ir bet kokia ekonominë veikla buvo gerokai apribota. Ðiandien Latvijai priklausanèioje pietrytinëje Baltijos jûros pakrantëje galima ap-

E. VISAKAVIÈIAUS nuotr.

rinë dalis. Kiti laikësi nuomonës, kad tipinis Green Belt poþymis – uþdaros zonos, skirtos kariuomenës veiklai, kurios buvo iðsidësèiusios palei visà rytinæ bei pietinæ Baltijos jûros pakrantæ. 2007 m. buvo bandoma suvienyti Baltijos jûros regiono valstybëse esamas ir trûkstamas Green Belt grandis á vieningà Baltijos bei Europos Green Belt tinklà. Dël to buvo inicijuotas Baltijos jûros regiono programos (BJRP) finansuojamas projektas BALTIC GREEN BELT.

tikti ne tik unikalias gamtos vertybes, bet ir kariná palikimà: bunkeriø griuvësius, sandëlius, fortø likuèius. Ágyvendinant Baltic Green Belt projektà Latvijoje bus siekiama pritaikyti unikalø „geleþinës uþdangos“ palikimà subalansuotam ir aplinkai palankiam turizmui plëtoti. Estijoje didelá susidomëjimà kelia maþytë Vormsi sala, atskirta nuo kontinentinës dalies 3 km ploèio sàsiauriu. Sala iðsiskiria turtingu kultûriniu paveldu ir giliomis kaimiðkomis tradicijomis. Taèiau beveik nekontroliuojamas turizmo plëtojimas nepaiso jokiø gamtiniø ir kultûriniø vertybiø ir kelia didelæ grësmæ ðiam unikaliam gamtos kampeliui. Todël projekto metu numatoma parengti iðsamø ðios teritorijos tvarkymo planà, vadovaujantis integruoto kranto zonos valdymo principais. Be to, Estijos partneriai parengs kranto zonos apraðà, vadovaudamiesi Þemës ûkio ir aplinkos mokslø instituto parengta vertingø pakranèiø kraðtovaizdþiø vertinimo metodika. Lietuvoje krantø erozijos problema pastaraisiais metais kaip niekad aktuali. Kylantis jûros lygis kelia grësmæ ne tik pakrantëje ásikûrusiems þmonëms, bet ir gamtos vertybëms. Lietuvoje prie tokiø, be abejo, priskirtina visa Kurðiø nerija su unikaliu kraðtovaizdþiu ir nepaliestos gamtos kampeliais, þemyninëje pajûrio dalyje – Pajûrio regioninio parko teritorija. Parenkant jûros kranto apsaugos priemones prioritetas yra teikiamas gamtiniams kraštovaizdþiams ir natûraliems krantodaros procesams išsaugoti, todël daþniausiai yra taikomos „minkðtosios“ kranto apsaugos priemonës: apsauginio

Pustomos kopos Kurðiø nerijos nacionaliniame parke

SINTETINË SISTEMØ BIOLOGIJA – inþinerinë gyvybës paradigma Pabaiga. Pradþia 2009 m. Nr.12

Dobilas KIRVELIS

LITERATÛRA Katinas P., 2004. „Leidþiasi naujoji geleþinë uþdanga“. Laikraðtis „XXI Amþius“, Nr. 97 (1300). Fremuth, W. 2000. Balkan Green Belt: An Ecological Network of Protected Sites on the Balkan Peninsula as a Contribution to a Pan-European Network of Protected Sites. International Symposium Oteshevo 23–25.6.2000: Sustainable Development of Prespa Region, pp.388– 393. Macedonian Ecological Society and Society “Prespa”, Resen. Haapala, H., Riitta, H., Keinonen, E., Lindholm, T. and Telkenranta, H. 2003. „Finnish-Russian nature conservation cooperation“. Finnish Ministry of the Environment and Finnish Environment Institute. Schneider-Jacoby, M. and Reeder, D. 1999. European Lifeline Drava-Mura – Proposal for a transfrontier biosphere reserve. Text for the Euronatur Map Drava-Mura 1:500 000, PIN Matra Programme. Tiskara Znanje d.d., Zagreb. Terry A., Ullrich K. and Riecken U. 2006. „The Green Belt of Europe: From Vision to Reality“. IUCN, Gland, Switzerland and Cambridge, UK. http://europeangreenbelt.org

– psichë, – ágyvendinama neuroinformaciniais mechanizmais – neurotinklais. Tai tam tikros specialios molekuliniø virsmø ir/ar làsteliniø vyksmø informacinës technologijos, vis atsirandanèios naujos informacinës technologijos gyvojo pasaulio evoliucijos procese, radikaliai keièianèios gyvybës rûðis, jø adaptyvumà besikeièianèiomis aplinkos sàlygomis. Ðiuo poþiûriu paþvelgus plaèiau, pasaulio raidos kontekste, ypatingo dëmesio sulaukia R. Kurzveilo technologinio raidos savitumo (technological singularity) koncepcija (10 pav.). R. Kurzveilas atkreipia dëmesá, kad po

Laikas iki kito kokybinio virsmo (metais)

kopagûbrio tvirtinimas ðakø klojiniais, paplûdimiø maitinimas smëliu. Taèiau praktinis priemoniø ágyvendinimas sukelia daug diskusijø tarp valdþios atstovø, mokslininkø ir visuomenës. Bûtent todël, ágyvendinant projektà Lietuvoje, bus vertinamas krantotvarkos priemoniø efektyvumas, atliekama esamos teisinës bazës analizë bei rengiamos rekomendacijos jà tobulinti. Tikimasi, kad judëjimas Green Belt taps tikru tarptautinio bendradarbiavimo gamtos apsaugos ir darnios plëtros srityje simboliu ir paskatins konstruktyvø dialogà tarp skirtingø interesø grupiø siekiant þmogui ir aplinkai palankios Baltijos jûros regiono plëtros.

Taip prieð ~500 metø kûrybinga asmenybë Mikelandþelas Buonarotis iðreiðkë savo Dievo sampratà menine forma, o mokslininkas Peteris Corningas Dievo perduodamà sielos sampratà papildë ðiandienos mokslo nuostata. Nûdienos mokslo þiniomis remiantis Dieviðkasis sielos perdavimas Adomo kûnui gali bûti interpretuojamas kaip kompiuterio arba robotà valdanèiojo kompiuterio operacinës sistemos, programø (software) ákrovimas. Èia DNR suprantama kaip materialus gyvybinis mechanizmas, perteikiantis sielà (informacijà, t.y. gyvybinës sistemos technologiniø vyksmø valdymo programà, uþraðytà 4 simboliø – nukleotidø kodavimo kalba).

Laikas prieð ávykstant kokybiniam virsmui (metais) 10 pav. R. Kurzveilo technologinës raidos savitumo (technological singularity) koncepcija

Organizuotø sistemø teorijos poþiûriu genomas, genetinë programa, gauta paveldëjimo keliu, lemia tam tikros biologinës rûðies inþinerinæ konstrukcijà ir dominuoja valdant šios biologinës maðinos egzistencijà. Bet šiltakraujams organizmams (gyvûnams ir paukðèiams), ypaè þmogui, atsiranda iš principo nauja smegenø þievës informacinë technologija, sugebanti kaupti individualios biomaðinos gyvenimo patirtá – gyvenimo informacijà ir jà mokymo keliu perduoti palikuonims bei tos paèios rûðies individams. Atsiranda smegenø siela

Didþiojo Sprogimo, kuris prieð 8–15 milijardø metø paleido Paukðèiø Tako ir mûsø Þemës raidà, pradëjo formuotis vis sudëtingesnës, kokybiðkai kitokios materialiosios struktûros, kuriø atsiradimui bûdingas tam tikras dësningumas: kiekviena vëliau atsirandanti nauja kokybë susiformuoja vis greièiau. Pavyzdþiui, gyvybei atsirasti Þemëje po Didþiojo Sprogimo reikëjo milijardø metø, pirmiesiems hominidams atsirasti pakako apie deðimties milijonø metø, raðtui – tûkstanèiø metø, o kompiuteriams – deðimtmeèiø. Ðá reiðkiná informatikos teoretikas Vernoras Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

5

6

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Informacinis greitis [oper./S] x 1000

Vingejus pavadino technologinës raidos savitumu (technological singularity). Prognozuojant ateitá pagal R. Kurzveilo diagramà, naujø technologijø, pavyzdþiui, minimalios dirbtinës làstelës ar dirbtiniø smegenø sintezei nebereikës ir deðimtmeèiø. Todël ypatingo dëmesio susilaukia techniniø problemø sprendimø prognozës. Vienos aktualiausiøjø – tai energetikos, transporto, medicinos ir ypaè informaciniø naujø, efektyvesniø technologijø atsiradimas. Akivaizdu, kad mokslo ir technologiniø problemø sprendimo ieðkotojø dëmesys krypsta gyvosios gamtos pusën. Juk gyvoji gamta per 3–4 milijardus metø Þemëje jau yra iðsprendusi daugybæ ðiø þmogui ðiandien aktualiø problemø. Bet mes, mûsø mokslo paþinimas kol kas nesupranta kaip, ir tuo labiau neþino, kaip tuos jau ágyvendintus gyvosios gamtos sprendimus pakartoti. Pavyzdþiui, mes ið Saulës kiekvienà dienà gauname didþiulius kiekius vertingos energijos, o pasiimame tik dalelytæ. Biofizikiniai matavimai rodo, kad Þemës augalai fotosintezës technologijomis paima tik ~ 0,02 proc. visos á Þemæ atëjusios Saulës aukðèiausios rûðies elektromagnetinës energijos. Daugiau kaip pusë visos energijos gráþta atgal á kosminæ erdvæ. O ir tà 0,02 proc. augalø paimtà dalá dël þemo mûsø biotechnologijos mokslo lygio iðmetame efektyviai nepanaudojæ á sàvartynus. Sugebame labai primityviai pasinaudoti tik per milijonus metø sukrauta Saulës energija – nafta, dujomis, akmens anglimis, kuriø iðtekliai riboti ir jau baigia iðsekti. Nors turime akivaizdø neiðsenkamos energijos rezervà – Saulæ. Belieka tik sukurti efektyvias technologijas, sumaþinti á kosmosà gráþtamos jos energijos kieká. Gyvybiniø technologijø sisteminis supratimas (sintetinë sistemø biologija) garantuoja ne tik energetiniø, transporto bei kitø problemø iðsprendimo galimybes, bet, supratus þmogaus organizmo technologinius mechanizmus, ir jo sveikatingumà – naujus, efektyvesnius medicinos problemø sprendimus. Bet tam bûtina paþinti bioinformacines technologijas. R. Kurzveilas 2008 m. pateikë informaciniø technologijø raidos prognostiná grafikà, lygindamas jau esamø technologijø informacines galimybes su gyvûnø ir þmogaus nerviniø mechanizmø informaciniais gebëjimais (11 pav.). Pagal R. Kurzveilo informaciniø technologijø raidos prognozæ, taikant Moorejo technologinës raidos dësná, ðá ðimtmetá yra reali singuliarinio trûkio taðko galimybë. T. y. jau ðá ðimtmetá atsiras kokybiðkai nauja informacinë technologija, kuri greitaeigingumu ir informacijos talpiu pasieks ne tik vieno þmogaus, bet þmoniø grupës ar net visø þmoniø smegenø informacijos gamybos – kûrybos galià ir jà virðys. Apie tai informatikas-teoretikas Vernoras Vinge samprotavo jau 1982 metais. 1998 m. jis patikslino, kad per 30 metø bus sukurti tokie kompiuteriai, kurie greitaeigingumu bei informacijos talpiu pasieks þmogaus ir net

Laikas , metai 11 pav. R. Kurzveilo informaciniø technologijø raidos prognozë pagal Moorejo technologinës raidos dësná ir singuliarinio trûkio taðko galimybë, informaciniø technologijø greitaeigingumui ir informaciniam talpiui pasiekus þmoniø grupës ar net visø þmoniø smegenø informacijos gamybos – kûrybos galià ar net jà virðijus. Raudoni rutuliukai rodo ðiuo metu esamø informaciniø technologijø – kompiuteriø informacinæ galià

þmoniø kolektyvo informacijos gamybos – kûrybos galià, ir … Þmonijos epocha bus baigta… Jo mintá galima interpretuoti, kad po tiek laiko bus sukurti robotai, turintys tokius kompiuterius, kurie problemø sprendimo paieðkø sferoje virðys þmogaus bei þmoniø kolektyvo kûrybines galias. Tie robotai (pavyzdþiui, susipaþinæ su Karlo Markso ,,Kapitalo” I tome iðdëstyta teorija), þmogø ávertinæ kaip paþangos slopintojà, iðnaudotojà, revoliucijomis iðstums á egzistencijos ðalikelæ. Nes þmogus bus labiau linkæs linksmintis, ieðkoti malonumø, bet ne gaminti informacijà, galvoti, t.y. nebenorës kurti, ieðkoti problemø sprendimø keliø. O tokiø robotø malonumai bus kûrybinë veikla, informacijos gamyba – naujø efektyvesniø problemø projektø-programø kûryba, paieðka ir atranka ágyvendinti. R. Kurzveilas tai mato ávyksiant iki 2100 metø (10 pav.). Panašius makroevoliucinius pasaulio samprotavimus dar prieð Antràjá pasauliná karà yra iðdëstæs prancûzø antropologas, vienas sinantropo atradëjø, filosofas Pierre Teilhardas de Chardinas knygoje „Þmogaus fenomenas, 1995“. Jis teigë, kad ateis toks laikas, kai kiekvienas þmogus Þemëje dirbs tik mintimis (informacija). (Informacijos sàvoka tuo metu dar nebuvo operuojama.) Mintimis kiekvienas þmogus galës keistis su bet kuriuo þmogumi, esanèiu bet kurioje Þemës vietoje. Ir kai kiekvienas þmogus mintimis galës susisiekti su visais þmonëmis Þemëje, Þmonija pasieks taðkà OMEGA, ir tada þmogus arba turës nykti, arba sukurti Superþmogø. R. Kurzveilo nuomone, taškas OMEGA, kaip þmonijos technologinës raidos singuliarinis taðkas, bus pasiektas šiame šimtmetyje. Šiandien kalbame ne apie superþmogø, bet apie superrobotus. Superprotingø robo-

tø, tinkamø veiklai Þemës sàlygomis, geriausias pavyzdys – gyvieji organizmai. Tam reikalinga speciali – organizuotø sistemø teorija. Akivaizdþiai nepakankama bendroji sistemø, pagrástø fizikocheminiais dësniais, teorija. Taip pat netenkina kai kurios signalø, informacijos bei valdymo sistemø teorijos. Jos turi bûti sujungtos bendru vieningu sisteminiu – organizuotø sistemø poþiûriu. Reikðmingiausias mokslinis þingsnis tokios teorijos link – genotipo-fenotipo koncepcija.

Organizuotø sistemø – gyvybës esmës – genotipo-fenotipo teorija Genotipo-fenotipo koncepcijà prieð 100 metø teoriðkai iðsamprotavo ir paskelbë Vil-

12 pav. Vilhelmas Johannsenas (1854–1927), Danijos botanikas, genetikas, biometras, genotipo-fenotipo koncepcijos autorius

helmas Johannsenas, bet biologai genetikai jà priëmë tik po pusës amþiaus, kai buvo paskelbta DNR (deoksiribonukleorûgðties) struktûra, ypaè genetinis kodas. Nors tokios sampratos idëjø jau pateikë Aristotelis, aiðkindamas gyvybës esmæ ávedæs entelechijos sàvokà ir ne preformizmu, bet epigenetika grindæs embriogenezæ. 2009 m. paþymëtas moksliniu lygiu koregavusio, pagrindusio ir atkreipusio þmoniø dëmesá á gyvybës evoliucijos idëjas autoriaus – Èarlzo Darvino 200 metø jubiliejus. Bet uþmirðome kità, sintetinei sistemø biologijai aktualesnës idëjos atsiradimo ðimtmeèio jubiliejø. 1903 ir 1905 metais danø botanikas-genetikas, pupeliø genetikos tyrinëtojas, biometras V. Johannsenas (12 pav.) mokslinëje publikacijoje danø kalba paskelbë teorinæ genotipo-fenotipo koncepcijà, kurià, vertinant ðiandienos inþinerinës-technologinës gyvybës sampratos poþiûriu, reikëtø ávertinti kaip sintetinës sistemø biologijos pamatinæ koncepcijà. Apie genotipo-fenotipo koncepcijà Europos mokslininkai suþi-

A P L I N K A

A P L I N K A

14 pav. Dichotominis dualizmas, rodantis gyvøjø sistemø kibernetinæ funkcinæ organizacijà

dintinas organizuota sistema. Valdþià ir valdomuosius – organizuotus vyksmus geriausiai paaiškina uþdarojo ciklinio kodavimo ir dekodavimo paradigma (13 pav.). Organizuotai sistemai bûtina turëti medþiagø ir energijos virsmø (pavyzdþiui, gyvybës kûno vyksmø biotechnologijø) valdymo programà, tam tikros gyvybës rûðies gyvenimo ir gamybos projektà (genomà), formalia kodavimo procedûra atspindëtà atminties struktûroje (deoksiribonukleorûgðtyje – DNR). Tai yra paèios sistemos ir jos gaminimo technologinës programos formalus atspindys (modelis, programa), pagal kurá ámanoma visavertë gráþtamoji dekodaviPrieš ~2 *109 metø atsirado gyvûnai, valdomi hormonø

gijos ir informacijos srautø apykaitos atvirumas aplinkai sudarë sàlygas tokioms elementinëms struktûroms egzistuoti, augti, daugintis ir sudëtingëti. Tokiu uþdarojo ciklinio kodavimo ir dekodavimo principu susiformavusi dinaminë struktûra gali paaiðkinti ne tik biologinæ evoliucijà, bet ir hierarchiná sudëtingëjimà, kas leido atsirasti humanitarinëms, socialinëms ir techninëms organizuotos veiklos sistemoms. Konkreèiau, uþdarasis ciklinis kodavimas-dekodavimas, pasireiðkæs kaip dualus materialiøjø (medþiagø ir energijos) bei nematerialiøjø (informaciniø, virtualiøjø, dvasiniø) vyksmø darinys, organizuotose sistemose, gyvajame pasaulyje matomas kaip genotipas-fenotipas, kûnas ir siela, smegenys ir sàmonë, þmogus ir kalba bei raðtas, organizacija ir administravimas, valdymas ir valstybë, noosfera ir biosfera, programa (software) ir aparatûra (hardware) (14 pav.). Kibernetikos poþiûriu visa tai apibendrinus informatikos teorija, organizuotose sistemose visur bus bûtinas dualizmas: materialieji medþiagø, energijos virsmai bei signalai ir nematerialioji informacija, kuri valdo techninius vyksmus – technologijas. Èia signalais vadinami tie materialieji vyksmai, kurie vykdo nematerialias informacines proce-

Prieš ~0,5*109 metø atsirado gyvûnai, valdomi ir nerviniø tinklø informacija

GYVYBË GYVOJI SISTEMA 13 pav. Organizuotos, taip pat ir gyvosios sistemos bendroji funkcinës struktûros schema

nojo tik tada, kai 1909 m. ji buvo paskelbta vokieèiø kalba Jenoje, o anglosaksai – JAV 1911 metais. Ðis poþiûris teigë, kad organizmø gyvybinæ veiklà lemia dviejø skirtingos funkcinës paskirties tipø – genotipo ir fenotipo molekulës. Jis tai siejo su Dekarto dualistine – sielos ir kûno dichotomine analogija. Johannsenas genotipà-fenotipà aiðkino kaip nefizinio projekto ir fizinës realizacijos skirtybiø vieningà veiklà gyvybëje, kaip gyvybës esminá egzistencijos pagrindà. Ðiandien organizuotø sistemø teorija tai aiðkina uþdaros ciklinës funkcinës struktûros kodavimo-dekodavimo procedûrø veikla, kuri schemiðkai pateikta 13 pav. Tai aukðtesnio rango pagal funkcines galimybes kibernetinës sistemos samprata. Tokias funkcinio organizuotumo didëjimo savybes gali ágyti visà laikà besikeièianti – dinaminë vyksmø sistema, sudaryta ið dviejø neatsiejamø, bet visiðkai skirtingø posistemiø: valdanèiosios, kuri vykdo informacinius vyksmus, ir valdomosios, kuri vykdo materialiuosius – medþiagø ir energijos technologinius, gamybos vyksmus. Ðitoks junginys va-

Prieš ~3,8 *109 metø atsirado KODAVIMODEKODAVIMO TECHNOLOGINË SISTEMA, kurioje valdymà vykdë genetinë INFORMACIJA, ir prasidëjo INFORMACIJOS GAMYBA, t.y. KÛRYBA, lëmusi technoraidà EVOLIUCIJÀ

Prieš ~200 *106 metø atsirado gyvûnai, valdomi smegenimis

Prieš ~1.5 106 m. HOMO

RAIDA Didysis Sprogimas prieš 8-15 109 m Elementariosios dalelës Organiniai polimerai

UGNIESAKMENS, BRONZOS, GELEÞIES, INDUSTRINË, INFORMACIJOS, ÞINIØ ar ? KÛRYBINË VISUOMENË

Atomai

15 pav. Pasaulio raidos schema. Gyvybës atsiradimas – tai uþdarojo ciklinio kodavimo ir dekodavimo struktûros susiformavimas, prieð 3–4 milijardus metø pradëjæs biologinæ evoliucijà (genetiná stochastiná informacijos gamybos bûdà – naujø rûðiø technologiniø projektø gamybà ir kûrybà), davæs psichologijà ir màstymà (antràjà informacijos gamybos technologinæ priemonæ – kûrybiðkumà – individø konstruktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jau matomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ visuomenæ ir NOOSFERÀ

mo, arba biotechnologiniø vyksmø (perdirbimo, auginimo, dauginimosi) valdymas informacija, materialiøjø virsmø funkciðkai tikslinga vykdymo procedûra. Organizuotoje sistemoje pasireiðkia glaudþiai susijusios sisteminës vertybës – informacija, valdymas, kodavimas, dekodavimas, organizuotumas ir biotechnologiniai vyksmai. Informacinio kodavimo ir dekodavimo uþdarumas lemia kodø funkcinæ prasmæ – semantikà ir tam tikrà biosistemos rûðá. O medþiagø bei ener-

dûras. Visos taip organizuotos sistemos persmelktos inþineriniø technologijø. Inþinerinis technologinis poþiûris leidþia á humanitariná pasaulá paþvelgti kaip á tam tikras informacines procedûras, áþvelgti kelià joms virsti tiksliaisiais mokslais. Nes kalbos, literatûrinë veikla ir kitos humanitariniø mokslø sritys visos ir visur yra persmelktos kodavimo-dekodavimo procedûrø, lygiai kaip gyvybë genotipu-fenotipu. Visa tai susiformavo gyvojo pasaulio raidoje, kurià vaizdþiai parodo 15 pav. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

7

Prieð 3–4 milijardus metø atsiradusi gyvybë, kaip uþdarojo ciklinio kodavimo-dekodavimo technologinë sistema, pradëjo biologinæ evoliucijà (genetiná stochastiná informacijos gamybos bûdà – naujø rûðiø technologiniø projektø gamybà ir kûrybà), suformavo nervines struktûras su neocortex‘u, o tai lëmë psichologijà ir màstymà (antràjà informacijos gamybos technologinæ priemonæ – kûrybiðkumà – individø konstruktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jau matomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ klasæ (pagal R.Floridà) ir NOOSFERÀ (pagal P.T.de Chardinà). Visa tai lëmë socialinæ technologinæ raidà – ugnies ir akmens,

16 pav. Sintetinës sistemø biologijos (SSB) klausimais paskelbtø moksliniø publikacijø kiekio dinamika XXI a. (pagal E. M. Purnick, R. Weis, 2009)

bronzos, geleþies amþius, industrinæ, informacijos þiniø visuomenes ir, lauktina, jau atveda á sintetinæ kûrybos visuomenæ su kûrybingais robotais.

Sintetinës sistemø biologijos situacija pas mus dabar ir praeityje Ðiandien þengiamas tik pirmas sintetinës sistemø biologijos þingsniukas. Tai akivaizdþiai rodo kasmet pasirodanèiø moksliniø publikacijø skaièius (16 pav.). 2000-aisiais SSB tematika buvo paskelbta tik 6 publikacijos, 2001-aisiais në vienos, o nuo 2007-øjø jø pradëjo daugëti geometrine progresija. Akivaizdus atsirandanèiø naujø technologijø – bionanotechnologijø, galinèiø ágyvendinti SSB idëjas, priemoniø rodiklis. Prieð kelis deðimtmeèius pradëjusios formuotis bionikos, biomimezës, neurokompiuteriø koncepcijos uþgeso dël inþineriniø-technologiniø priemoniø nebuvimo. Ðiandien, atrodo, pasaulinë situacija kinta. Deja, Lietuvoje SB ir tuo labiau SSB dar negirdëti. Nors bionikos bandymai, matanèiø neurokompiuteriø kûryba, buvo pradëti jau seniai, kai Lietuvoje tik pradëjo formuotis elektroniniø skaièiavimo maðinø gamyba. Prieš 40 metø, 1969 m., Vilniaus universiteto Biochemijos ir biofizikos katedroje atsirado biofizikos-neurokibernetikos laboratorija, kuri bioinþinerine sisteminës sintezës nuostata tyrinëjo gyvûnø ir þmogaus regos sistemas (posistemius), „per akis á smegenis“ metodiniu poþiûriu aiðkinosi smegenø þievës (neocortex) neu-

8

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

rotinklø funkcinæ organizacijà, turëdama tikslà kurti ateities neurokompiuterius, kûrë neurokibernetines akis-ranka sistemø veiklos teorijas bei technines regëjimo sistemas robotams. Jas pritaikë Panevëþio „Ekrano“ robotams tobulinti, povandeniniams robotams, net „mënuleigiui“. Visa tai buvo vadinama bionikos tyrimais, bet ne sintetine sistemø biologija. Bet ar pavadinimai svarbiausia? 1962 m. Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Jono Kubiliaus iniciatyva ákurtas Biochemijos ir biofizikos katedra, kurioje buvo biofizikos skyrius. Biofizikø dëstytojø dauguma buvo inþinieriai – kompiuteriø projektuotojai, susidomëjæ gyvûnø nervø sistema (posistemiu), kaip nuostabiai veikianèiu, bet visiðkai nesuprantamu gamtos inþineriniu neurokompiuteriniu kûriniu. Studentai biofizikai jau tada buvo mokomi konstruktyviu inþineriniu poþiûriu aiðkintis, tyrinëti þmogaus ir gyvûnø funkcinæ organizacijà. Praktiðkai jaunuoliai buvo mokomi sisteminës biologijos, ruoðiami làsteliø, làsteliø sistemø ir organø sintetinei biologijai. Atskiros làstelës, kaip sintetinës sistemos biologinio objekto, laikas dar nebuvo atëjæs. Atëjus nepriklausomybei, græþiantis á Vakarø mokslines nuostatas, sisteminio màstymo biofizikø rengimas buvo atmestas, já uþgoþë molekulinës biologijos audringa raida. Bet ar neatëjo laikas atnaujinti aukðtesnio lygio – làsteliø bei organø sisteminës-inþinerinës sintezës mokymus bei sisteminës sintezës poþiûrio tyrimus? Juk gyvieji organizmai – nuostabios bioinþinerinës sistemos, per evoliucijà geriausiai prisitaikiusios egzistuoti Þemës sàlygomis. Tik toks poþiûris garantuoja naujø technologijø, kurios iðveda ið kriziø, gimimà. Biofizikos-neurokibernetikos laboratorija egzistavo iki nepriklausomybës, iki 1990 metø, kol buvo gaunami SSRS kariniai uþsakymai. O auklëtiniai dabar dirba iðsibarstæ po visà pasaulá. Apibendrinant XXI a. pradþios gyvybës mokslø evoliucijà, galima dràsiai teigti, kad: gyvybë yra inþinerinë technologijø sistema, todël biologija virsta inþineriniu-technologiniu mokslu, kur biochemija tampa moksliniu molekuliniø bionanotechnologijø pamatu, o biofizika (plaèiàja, giliàja prasme) – gyvybës mokslø biosistemø teoriniu pagrindu. Kol kas visa tai vadinama sintetine sistemø biologija, o jos dëmesio centras – tik gyvoji làstelë.

Lietuva atominiø el Vytautas OSTAÐEVIÈIUS

NATO regioninio seminaro ,,Energetinis saugumas” org. komiteto pirmininkas, Lietuvos mokslø akademijos Technikos mokslø skyriaus pirmininkas Seminaro idëja ir probleminës mokslinës temos buvo paskelbtos 2009 m. pavasará ir iðplatintos potencialiems praneðëjams, institutams, universitetams, NVO ir kt. Pirmiausia orientuotasi á Baltijos regiono ðaliø mokslininkus, taèiau buvo kvieèiami ir nutolusiø regionø atstovai. Praneðimus skaitë praneðëjai ið JAV, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandø Karalystës, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Taip pat á seminarà buvo pakviesti uþsienio ðaliø ambasadoriai Lietuvoje, LR ministerijø ir LR Seimo bei komitetø atstovai, NATO mokslas taikai ir saugumui komiteto atstovai, specialistai, mokslo ir studijø institucijø bendruomenë, besidominti aktualiais energetinio saugumo klausimais. Visame pasaulyje energijos poreikis sparèiai auga. Prognozuojama, jog elektros energijos poreikis padvigubës ateinanèiame amþiaus ketvirtyje (1 pav.), ir net treèdalis pasaulio populiacijos pradës stigti elektros energijos. Tad, kaip minëjo Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Valdemaras Razumas pradëdamas seminarà, energetinio saugumo problemos yra visapusiðkos ir, norint garantuoti energetiná saugumà ir energijos tiekimo stabilumà, bûtina aktyviai bendradarbiauti. Ðalies energetiniam saugumui ávertinti naudojami tokie svarbûs rodikliai kaip turimi energijos iðtekliai, importo galimybës, ðalies rizikos reitingas, rinkos likvidumas, tiekëjø politinë rizika ir t.t. Tai susijæ su viso regiono politiniu stabilumu, kas ypaè svarbu Lietuvai, kurios energetikos balansas kis uþdarius Ignalinos atominæ elektrinæ (2 pav.). Iðklausius Lenkijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos atstovø praneðimus, taip pat paaiðkëjo, jog naujø atominiø elektriniø statyba planuojama ir ðiose keturiose kaimyninëse ðalyse (3 pav.). Jas pastaèius, Lietuva atsidurtø atominiø elektriniø þiedo viduryje. Profesorius Warneris Northas

Praëjusiø metø pabaigoje Vilniuje, Lietuvos mokslø akademijoje, ávyko NATO regioninis seminaras „Energetinis saugumas“ . Ðio tarptautinio seminaro tikslas buvo paskatinti NATO nares bei ðalis partneres diskutuoti apie aktualius energetinio saugumo klausimus Europoje, akcentuojant Baltijos regionà, atkreipti jø dëmesá á ávairias rizikos rûðis bei sudaryti galimybes keistis informacija, patirtimi, studijomis bei idëjomis. Seminaru siekta skatinti tarptautines diskusijas bei tarptautiná bendradarbiavimà sprendþiant energetinio saugumo problemas regione.

ektriniø þiede Milijardai tonø naftos ekvivalentø

1 pav. Pasaulio ðaliø energijos poreikis

ið JAV savo praneðime itin skeptiðkai vertino penkiø elektriniø statybà Baltijos ðaliø regione. Jo manymu, paprasèiausiai nepakaks águdusiø specialistø ir lëðø ðioms elektrinëms pastatyti. Kita, jo manymu, svarbi problema bus pagamintos energijos realizavimas. Klausimø, susijusiø su energijos realizavimu, taip pat sulaukë ir Baltarusijos bei Rusijos atstovai. Abu praneðëjai tvirtino, jog elektros energijà mielai parduotø Lietuvai. Profesorius ið Baltarusijos Alexanderis Mikhalevichius taip pat uþsiminë, jog atominëje elektrinëje netoli Gardino galëtø dirbti specia-

3 pav. Baltijos ðaliø energetikos tinklas ir planuojamos atominës elektrinës

2 pav. Elektros energijos generavimo prognozës Lietuvoje

4 pav. Þemë ið kosmoso naktá

listai ið uþdarytos Ignalinos atominës elektrinës. Tokia neaiðki situacija gali turëti neigiamos átakos Lietuvos ir Lenkijos sutarimui statyti bendrà elektrinæ. Dauguma praneðëjø minëjo, jog ðaliai bûtina kurti strategijà energetinio saugumo klausimais. Svarbu suvokti, kokie veiksniai lemia energetiná saugumà, kaip juos ávertinti, kad po Ignalinos atominës elektrinës uþdarymo arba kitø energetiná saugumà maþinanèiø veiksmø ávairiose valstybëse bûtø iðvengta galimø socialiniø problemø. Taip pat labai svarbu þinoti, kaip diversifikuoti galimus ðaltinius kritinëmis sàlygomis, ávertinti alternatyvios energijos ðaltinius. Saulës, vëjo, geoterminës ðilumos ðaltiniø Lietuvoje vis daugëja. Tiesa, lëèiau, negu norëtøsi, kadangi þmonës juos kuria savo lëðomis, negaudami subsidijø. Elektros energijos poreiká pasaulyje puikiai iliustruoja ið kosmoso daryta nuotrauka (4 pav.), kurioje matome daugiausiai naudojanèius elektros energijà, labiausiai apðviestus JAV, ES, Azijos regionus. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

9

2009 m. gruodþio mën. ávyko Lietuvos olimpinës akademijos (LOA) suvaþiavimas, skirtas LOA dvideðimtmeèio bei þurnalo ,,Sporto mokslas” penkiolikmeèio sukaktims paminëti. Suvaþiavime ðios akademijos akademiku inauguruotas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis. Pateikiame naujojo LOA akademiko Algirdo Gaiþuèio ta proga pasakytà kalbà.

Dvasios ir kûno harmonijai, d vienybei suteikia jaunam þmogui sparnus ir duoda galimybæ patirti pergaliø dþiaugsmà. Kai ðiandien kalbame apie mûsø ðalies ávaizdá, kitø tautø poþiûrá á mus, tai sportinë veikla ir jos laimëjimai tà ávaizdá labai sustiprina, daro patrauklø ir gyvybingà. Gyvename ne geriausiais laikais, kai

liai remtinø. Tokios mokyklos yra labai svarbios, nes jos maþina visuomenëje socialinæ atskirtá, praturtina moksleiviø laisvalaiká, átraukia vaikus ir jaunimà á bendrà

Prezidentas Valdas Adamkus sveikina LOA akademikà Algirdà Gaiþutá

Ði diena yra ypaè iðskirtinë ir iðkili mano biografijoje. Neþinau, ar esu vertas tokio pagerbimo. Taèiau, bûdamas filosofiðkos natûros þmogus, turiu pripaþinti, kad ði gyvenimo akimirka yra labai svarbi. Mano nuopelnai sportinës kovos ir laimëjimø arenoje yra daugiau negu kuklûs. Ir tarp Olimpinës akademijos nariø irgi atrodau kukliai. Taèiau man visuomet rûpëjo ir rûpës sportas kaip sudëtinë kultûros dalis, universitetinio, akademinio sporto plëtotë, olimpiniø idëjø ir praktikos raida. Kaip Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius að dþiaugiuosi, jog mûsø Sporto ir sveikatos fakultetas yra stiprus ir átakingas. Prieð metus pasirodë profesoriaus Povilo Karoblio knyga, skirta universiteto absolventø sportiniams laimëjimams aptarti, treneriø, mokslininkø nuveiktiems darbams ávertinti. Tai tikra enciklopedija. Vienuolika olimpiniø èempionø, deðimtys pasaulio ir Europos ávairiø sporto ðakø nugalëtojø. Pats Samaranèas ketino atvykti á Lietuvà ir apsilankyti mûsø universitete kaip iðkilioje sporto specialistø kalvëje. Drauge su Lietuvos kûno kultûros akademija mes esame savotiðki ðviesuoliai ir sporto mokslo galimybiø puoselëtojai, generatoriai. Lietuvos Respublikos Prezidentas jo ekscelencija Valdas Adamkus, puikus sportininkas ir sporto organizatorius, yra pasakæs ásidëmëtinus þodþius: sportas

10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Ið kairës: akad. Povilas Karoblis, akad. Algirdas Gaiþutis ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artûras Poviliûnas

ávairiose gyvenimo srityse stokojame gerø projektø, kai daþnai susijaukia mûsø protas ir mintys, kai didþiulë valdininkijos ir biurokratijos armija nustelbia sveiko proto sprendimus ir lûkesèius, kai socializmo reliktai ir liberalizmo abstrakcijos sudaro netikëtus derinius valstybinëse institucijose ir reformose. Sporto vadovams ir specialistams irgi nelengvi metai. O juk sportinë veikla ir kûryba yra labai svarbus, pirmiausia tautos sveikatos ir netgi jos iðlikimo garantas. Kaip þinome, yra formalus ir neformalus vaikø, jaunimo, suaugusiø þmoniø ugdymas. Ir abi ðios sferos lygiai reikðmingos. Anksèiau mes turëjome nemaþai gerø sporto mokyklø. Jose treniravosi, siekë didesniø ar maþesniø aukðtumø vaikai ir jaunimas ið ávairiø ðeimø. Turtingø ir kukliau gyvenanèiø ar deklasuotø, socia-

veiklà, skiepija bendruomeniðkumo jausmà. Net ir klestinèiose Europos ðalyse vos ne 6–7 procentai gyventojø egzistuoja tarp kalëjimo ir ðeimos, nejunta kultûros átakos, yra valdomi brutalaus elgesio, abejingi ðviesos pasauliui. Vaikai, patekæ á sporto mokyklas, susilaukia gerø treneriø ir auklëtojø paramos ir pagalbos. Sporto klubai neatlieka tø funkcijø, jø paslaugos yra brangios, prieinamos tik nedaugeliui pasiturinèiø ðeimø. Didelë atskirtis tarp skirtingø socialiniø sluoksniø Lietuvoje tik sustiprina psichologinæ átampà, padeda nusikalstamumui, vertybiø sureliatyvinimui ir netgi vertybiø hierarchijos nebuvimui þmonëse. Tokios situacijos apsunkina ateities kûrimà, paþeidþia pilietines þmoniø teises ir skatina nepagarbà valstybei. Taigi, vykdydami sporto sistemos per-

ermei ir tvarkà, privalome apsaugoti neformalø ugdymà, visas jo apimtis ir funkcijas. Sporto mokyklø stambinimas gali tik padidinti administracijos, biurokratijos kohortà ir nepasitarnauti veiklos turiniui. Bet kokios krizës prasideda nuo màstymo procedûrø ir jomis baigiasi. Toms mokykloms reikia suteikti daugiau teisiniø ir kitokiø galiø, tëvø ir socialiniø partneriø pagalbos, valstybës paramos. Ðiø metø studentø priëmimas á universitetus sukëlë nemaþai niûriø minèiø. Eksperimentas su vadinamaisiais „krepðeliais“ pastatë kai kuriuos universitetus á netolygià padëtá. Ypaè tuos, kurie rengia meno ir sporto specialistus. Niekas neneigia naujoviø reikmës. Taèiau yra dalykø, kuriuos bûtina saugoti ir ginti demokratinëje visuomenëje. Tai pirmiausia neraðyta jauno þmogaus teisë ðviestis ir tobulëti ir realizuoti savo nepakartojamus gyvenimo planus. „Krepšeliø“ situacija paliko daug jaunø, talentingø vaikinø ir merginø be tiesioginës valstybës paramos. Jie iðvyko studijuoti á kitø ðaliø universitetus. Demokratinëje visuomenëje niekas neturi teisës rûðiuoti jaunimo, vieniems suteikti valstybës paramà, o kitus palikti nepastebëtus ir nuvertintus. Universitetams, kurie rengia bûsimuosius advokatus, teisininkus, ekonomistus, verslininkus, vadybininkus, lengviau gyventi negu tiems, kas susijæ su ðvietimu, mokykla, auklëjimu. Tad reikia suvienyti mûsø pastangas, kad stojamøjø egzaminø balø sistema bûtø pakoreguota. Menininkai turi daugiau informacijos kanalø ir jø balsas greièiau bûna ir bus iðgirstas. Bet ir mums, sporto bendruomenei, ir ypaè tiems, kurie dirba universitetuose, bûtina neuþleisti savo pozicijø. Pasigirsta balsø, kad sporto specialistams gali pakakti ir koleginio iðsilavinimo. Tokios mintys gali tik sujaukti sporto specialistø rengimo geràsias tradicijas ir galimybes. Mums, lietuviams, visais laikais buvo gyvybiðkai svarbi olimpinë nuostata – sportinë veikla kaip niekas kitas padeda þmogaus kûno ir dvasios harmonijai, nuostabiai jø dermei ir vienybei. Be jos gyvenimas nublanksta, darosi monotoniðkas, pilkas.

Maþosios Lietuvos reikalø tarybai – 20 metø Maþoji Lietuva – daug lietuviø tautai davusi mûsø etninë þemë. Pagrindinë jos dalis – Karaliauèiaus kraðtas – atiteko Rusijai. Tai nereiðkë, kad kraðtas su visu paveldu turëjo nueiti á uþmarðtá.

Vytautas ÐILAS Praëjo jau dvideðimt metø nuo to laiko, kai disidento Povilo Peèeliûno paragintas Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis (LPS) 1989 m. rugsëjo pradþioje ákûrë Maþosios Lietuvos genocido ir kultûros palikimo klausimø komisijà. 1989 m. gruodþio 18 d. šios komisijos vadovai kraštotyrininkas Vytautas Ðilas ir Maþosios Lietuvos tyrëjas istorikas dr. Algirdas Matulevièius buvo pakviesti á LSSR AT prezidiumo posëdá. Jo nariai balsø dauguma pritarë (aèiû jiems) Maþosios Lietuvos reikalø tarybos (MLRT) prie LSSR AT steigimui. Sàjûdþio komisija nustojo gyvavusi. Pagal MLRT ástatus jai buvo iðkelti ðie tikslai: kelti ir siûlyti aktualiø Maþosios Lietuvos praeities ir dabarties klausimø sprendimus, skatinti saugoti baltø paveldà; áamþinti lietuviø raðtijos, kultûros, istorijos ir visuomenës veikëjø atminimà Maþojoje Lietuvoje; Maþosios Lietuvos tematika publikuoti straipsnius ir kitokià medþiagà; prisidëti tenkinant dabartiniø Karaliauèiaus kraðto (Kaliningrado srities) lietuviø tautinius, kultûrinius, ðvietimo bei dvasinius poreikius. Buvo tikimasi, kad MLRT vadovybë sulauks didelio visø Lietuvos valdþiø supratimo, taip pat ir aktyvaus paèiø MLRT nariø dalyvavimo ðioje veikloje. 1993-06-23, tarpininkaujant LR Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkui prof. Bronislovui Genzeliui ir Seimo pirmininkui prof. Aloyzui Sakalui (jø 1993-06-22 teikimu Nr. 106-1036), LR teisingumo ministerija áregistravo MLRT

kaip juridinio asmens statusà turinèià visuomeninæ nevyriausybinæ organizacijà. Tuo metu Tarybai vadovavo ðios sudëties Kolegija: Vytautas Ðilas (pirmininkas), dr. Algirdas Matulevièius (pirmininko pavaduotojas), Danutë Bakanienë (atsakingoji sekretorë), dr. Vacys Bagdonavièius, dr. Napalys Kitkauskas, dr. Petronëlë Þostautaitë, Irena Seliukaitë, Jonas Trinkûnas. Nuo 2007 m. pabaigos Maþosios Lietuvos reikalø tarybai vadovauja pen-

Tilþës Aktas. 1936 m.

kiø asmenø Kolegija, kuri yra tokia: Vytautas Ðilas (pirmininkas), dr. Algimantas Liekis (pirmininko pavaduotojas), Birutë Kurgonienë (atsakingoji sekretorë), dr. Algirdas Matulevièius ir Jonas Èesnavièius. Maþosios Lietuvos reikalø taryboje buvo atstovaujama ðioms tautinëms organizacijoms: Vydûno draugijai (ákurta 1988 m.; pirm. dr. V.Bagdonavièius), Romuvos bendrijai (ákurta 1969 m., nuo 1990 m. – Lietuvos Romuvø sàjunga; pirm. J.Trinkûnas), Prûsos klubui (ákurtas 1988, nuo 1990 m. – Prûsos brolija; Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

11

pirm. dr. V.Ðimënas), Kristijono Donelaièio draugijai (ákurta 1992 m.; pirm. dr. Napalys Kitkauskas), Martyno Maþvydo knygos bièiuliø klubui (ákurtas 1969 m.; pirm. dr. D.Kaunas), Lietuviø tautininkø sàjungai (ákurta 1924 m., atkurta – 1989 m.; atstovas R.Matulis), Lietuviø jaunimo bendrijai Lituanica (ákurta 1988 m.; pirm. A. Antanaitis). Iki 1992 m. savo atstovus Taryboje turëjo ir Karaliauèiaus kraðto (Kaliningrado srities) lietuviø bendruomenë. Nuo pat veiklos pradþios MLRT nuolat susidurdavo su patalpø – savo bûstinës problema. Ið pradþiø MLRT posëdþiai vykdavo Sàjûdþio bûstinëje (Gedimino pr. 1), vëliau Vilniaus mokytojø namuose (Vilniaus g. 29), Medþiotojø ûkio valdyboje (Stikliø g. 6): èia tuomet dirbo vienas tarybos nariø K. Milkeraitis. Tarpininkaujant V. Gocentui, keletà kartø buvo posëdþiauta Vilniaus evangelikø liuteronø maldos namuose (Vokieèiø g. 20). Daþniausiai bûdavo renkamasi Kultûros ir ðvietimo ministerijoje (Basanavièiaus g. 5). Pagaliau 1993 m. pabaigoje Urbanistikos ir statybos ministerija pasiûlë Vyriausybei skirti Tarybai bûstinæ Vilniuje, A. Jakðto g. Nr. 9 . Prireikë net audiencijos pas LR Prezidentà Algirdà Brazauskà, kad patalpa bûstinei bûtø realiai paskirta. Beveik kiekvienus naujus metus Taryba pradëdavo turëdama skolø, neiðgalëdama sumokëti uþ kambario nuomà, telefono ryðá, vienintelio samdomo darbuotojo – reikalø vedëjos atlyginimo. Taryba gyvavo ið nereguliarios, sunkiai gaunamos paramos ið LR biudþeto tiksliniø programø. Retsykiais MLRT veiklà paremdavo mûsø tautieèiai iðeivijoje. Dþiugu, kad dabar jau tradiciðkai sulaukiame, kad ir nedidelës, taèiau labai reikðmingos visuomenës paramos pervedant 2 proc. pajamø mokesèio (kasmet tai sudaro beveik 1,7 tûkst. Lt). Nepaisant nepakankamos Vyriausybës ir visuomenës paramos, MLRT pagal iðgales dirbo. Antai 1991, 1993, 2001 ir 2007 metais teikëme Kultûros ir Ðvietimo ir mokslo ministerijoms pirmaeiliø Maþosios Lietuvos kultûrinio palikimo ir Karaliauèiaus kraðto lietuviø globos klausimø sprendimo sàraðus. 2008 m. Kultûros ministerijos uþsakymu A.Matulevièius ir V.Ðilas parengë Lietuvai reikðmingø nekilnojamojo kultûros paveldo objektø, esanèiø Karaliauèiaus kraðte, studijà. Kol kas ministerijø veiklos rezultatai menki: 1993 m. Narkyèiuose (nuo 1946 m. Meþdureèje, netoli Ásruties) buvo pastatytas kenotafas Didþiojo prûsø sukilimo (1260–1274) þymiausiam karvedþiui Herkui Mantui atminti. Taèiau jau po metø Kaliningrado srities valdþios nurodymu jis buvo nugriautas ir iki ðiol neatstatytas. Karaliauèiaus kraðto lietuviai, nepaisant jø praðymø ir mûsø ragi-

12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

MLRT kolegija 1990 m. Ið deðinës: stovi dr. A.Matulevièius, dr. V.Bagdonavièius, dr. N.Kitkauskas, V.Ðilas, V.Gocentas, dr. D.Kaunas. Sëdi: dr. P.Þostautaitë, D.Bakanienë Z.Putilovo nuotr.

nimø, iki ðiol neturi në vienos lietuviðkos mokyklos. Tiesa, keliolikoje Kaliningrado srities rusiðkø mokyklø yra lietuviø kalbos pamokëliø, veikia keletas fakultatyvø. Jau daugiau nei 15 metø nepavyksta iðspræsti memorialinio Vydûno namo Tilþëje (Sovetskas) ásteigimo klausimo, o juk jo gyventojams uþ Lietuvos valstybës lëðas buvo pastatyti butai! Vietos lietuviai nesulaukia ir leidimo Tilþëje atidengti atminimo lentà naciø su ðeima nuþudytam lietuviø kultûros visuomenës veikëjui spaustuvininkui Enziui Jagomastui. Lietuvos pilieèiai, panoræ aplankyti Kristijono Donelaièio memorialiná muziejø Tolminkiemyje (Èistyje Prudy), kaskart susiduria su ávairiausiomis sienos perëjimo problemomis. Á visa tai kreipiame Lietuvos valdþios dëmesá! Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per pirmàjà kadencijà (1998–2003) ávairiais aktualiais Maþajai Lietuvai (Karaliauèiaus kraðto) klausimais buvo gavæs net septynis MLRT raðtus, taèiau në á vienà jø neatsakë. 2000 m. pradþioje Taryba parengë Kreipimàsi dël visiðko Karaliauèiaus kraðto demilitarizavimo klausimo iðkëlimo Europos organizacijose inicijavimo. Nors Kreipimàsi, be Tarybos atstovø, pasiraðë dar 29 LR Seimo nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjai, Prezidento kanceliarija Kreipimàsi ignoravo. Maloni iðimtis buvo MLRT paragintos Vilniaus miesto savivaldybës pastangos drauge su kitomis Lietuvos savivaldybëmis pastatyti Karaliauèiuje paminklà Kristijono Donelaièio kûrybos vertëjui ir leidëjui, tautosakininkui, Karaliauèiaus universiteto rektoriui profesoriui Martynui Liudvikui Gediminui Rëzai. 2005 m. liepà Kaliningrade ávyko graþi paminklo atidengimo ðventë. MLRT dëkinga paminklo iniciatoriams, kûrëjams ir rëmëjams. Svarbi MLRT veiklos sritis – informacijos sklaida. Jau 1991 m. Tarybos rûpesèiu buvo pakartotinai iðleista bibliografine retenybe tapusi Pavelo Kuðnerio-Knyðevo

monografijos Ëtnièeskije teritorii á etnièeskije granicy (Etninës teritorijos ir etninës sienos) antroji dalis apie baltiðkà Karaliauèiaus kraðto praeitá – Ëtnièeskoje proðloje Jugo-vostoènoj Pribaltiki (Pietryèiø Pabaltijo etninë praeitis). Seimui ir Vyriausybei buvo áteikta 700 ðios knygos egzemplioriø. Kitos kadencijos seimûnams ir valstybininkams buvo padovanota 500 egz. 1996 m. Tarybos iðleisto praneðimø ið 1991 m. Vilniuje ávykusios tarptautinës konferencijos Neiðspræstos Karaliauèiaus kraðto problemos rinkinio Potsdamas ir Karaliauèiaus kraðtas. 1998 m. Taryba iðleido iliustruotà ávairiø srièiø Lietuvos mokslininkø straipsniø apie Karaliauèiaus kraðto ðviesuolius rinkiná Nuo Maþvydo iki Vydûno lietuviø, o 1999 m. – rusø kalba. 2001 m. MLRT visuomenei informuoti atidarë interneto svetainæ www.mlrt.lt, leidþiamà penkiomis kalbomis. 1997 m. Taryba inicijavo Kreipimàsi á Valstybinæ lietuviø kalbos komisijà prie LR Seimo dël tradiciniø Karaliauèiaus kraðto vietovardþiø vartojimo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. priëmë ástatymà, ápareigojantá komisijà nustatyti etniniø þemiø tradiciniø vietovardþiø sàraðà ir ágyvendinimo tvarkà. Deja, 1999 m. Komisija priëmë pusiná sprendimà, rekomenduodama lietuviðkus ir prûsiðkus Karaliauèiaus kraðto vardus vartoti tik informacinëje (tuo pasinaudojo Transporto ministerija), mokyklinëje ir mokslo literatûroje. Komisija, deja, nepasirûpino savo sprendimo kontrolës mechanizmu – jis prastai veikia. 2001 m. MLRT Vilniuje surengë tarptautinæ konferencijà Neiðspræstos Karaliauèiaus krašto problemos, kurioje dalyvavo praneðëjai ne tik ið Lietuvos, bet ir ið Vokietijos, Karaliauèiaus (Kaliningrado) srities, Latvijos ir Estijos. Vienas ið konferencijos nutarimo punktø ragino Lietuvos Respublikos politikus nedelsiant imtis þygiø, kad artimiausiais metais bûtø suðauk-

Seminaro Karaliauèiaus kraðto lietuviø aktyvui “Maþosios Lietuvos kultûra ir istorija” dalyviai. Centre stovi praneðëjai akad. V.Merkys ir dr. V.Bagdonavièius. Prie jø centre tupi MLRT ats. sekretorë D.Bakanienë ir “Birutës” d-jos pirmininkë D.Naruðaitë

ta Potsdamo (1945) nutarimu numatyta tarptautinë konferencija dël taikos sutarties derybø. Tokia konferencija, ávertinusi Maþosios Lietuvos lietuviø (lietuvininkø) reikalavimus (iðreikðtus 1918 m. Tilþës Akte) ir Lietuvos valstybës interesus, iðspræstø Karaliauèiaus kraðto statuso problemà. Paþymëtina, kad konferencija ir jos iðvadomis susidomëjo tuometiniai Europos Komisijos vadovas Romanas Prodis ir Didþiosios Britanijos premjeras Tonis Blairas. Taèiau jokio dëmesio ðiam klausimui neskyrë Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo komanda. 1998 m. MLRT ir LR Seimo nario Stanislovo Buðkevièiaus pastangomis LR Seimas áamþino istorinæ Tilþës Akto dienà, lapkrièio 30-àjà paskelbæs Maþosios Lietuvos prisijungimo prie Didþiosios Lietuvos diena. Tarybai daugelá kartø raginant ir primenant, pagaliau 2006 m. LR Seimas priëmë, o Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus patvirtino ástatymà, kuriuo spalio 16-oji, kai 1944 m. prasidëjo Karaliauèiaus kraðto puolimas ir susidorojimas su civiliais gyventojais, buvo paskelbta atmintina Maþosios Lietuvos gyventojø genocido diena. LR Seimo ir Pasaulio lietuviø bendruomenës komisija, reaguodama á ðá ástatymà, 2007 m. priëmë rezoliucijà Dël lietuviø tautos genocido Maþojoje Lietuvoje ir Karaliauèiaus krašto demilitarizavimo. Joje primenama, kad per sovietiná Maþosios Lietuvos gyventojø genocidà „buvo nuþudyta 320 tûkstanèiø gyventojø, tarp jø daugiau kaip 130 tûkstanèiø – lietuviø kilmës, taèiau ðie kraupûs ávykiai iki ðiol nëra ávertinti tarptautiniu mastu“. MLRT yra prisidëjusi ir prie Klaipëdos kraðto sukilimo 1923 m. sausá áamþinimo (nepaisant tuometinio Lietuvos istorijos instituto direktoriaus habil. dr. Alvydo Nikþentaièio prieðinimosi) , t.y. Seimo nutarimu sausio 15-osios áteisinimo atmintina Klaipëdos kraðto diena. 2008 m. spalio 17–18 d. dalyvavome

Klaipëdos universiteto surengtoje tarptautinëje mokslinëje konferencijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytprûsiuose: faktai ir istorinë atmintis, pirmininkas Vytautas Ðilas skaitë praneðimà Maþosios Lietuvos gyventojø genocidas: iðtakos ir vertinimai. Gruodþio 1d. Lietuvos mokslø akademijos salëje MLRT surengë konferencijà Tilþës Akto (1918-11-30) 90osioms metinëms paminëti. Beje, kai kurie MLRT nariai Maþosios Lietuvos klausimais dalyvauja ir skaito praneðimus tarptautinëse konferencijose uþsienyje, taip pat seminaruose, skirtuose Karaliauèiaus kraðto lietuviø kalbos mokytojams bei lietuviø draugijø aktyvistams (ypaè A.Matulevièius). 2009 m. rugsëjo 9 d. Tarybos nariai ir jos talkininkai dalyvavo perlaidojant Bitënø-Rambyno kapinaitëse ið Vokietijos parveþtus Tilþës akto signataro Jono Vanagaièio ir jo þmonos Marijos BroþaitytësVanagaitienës palaikus, paminint 140àsias jo gimimo metines. Apskritai, MLRT kasmet surengia po kelis ásimintinus renginius – atmintinø dienø, ávairiø sukakèiø minëjimus, Maþosios Lietuvos menininkø kûrybos bei knygø pristatymus. Dar vienas svarbus MLRT veiklos baras – þiniø apie Maþàjà Lietuvà kaupimas ir sklaida. Jau 1994 m. Tarybos bûstinëje imta komplektuoti teminæ Maþosios Lietuvos bibliotekëlæ. Jau iðleistuose Maþosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) I–III tomuose paskelbta ðimtai esamø ir buvusiø Tarybos nariø (produktyviausi ið jø – Mokslo ir enciklopedijø instituto vyresnysis mokslinis redaktorius, MLE Istorijos skyriaus vedëjas dr. Algirdas Matulevièius ir MLE Visuomenës ir kultûros veikëjø skyriaus vedëjas Algirdas Antanas Glioþaitis) straipsniø. Palyginti daug jø straipsniø apie lietuvininkus ir jø kraðtà yra ir Visuotinëje lietuviø enciklopedijoje (t. 1–15, 2001–2009). A.A.Glioþaitis, V.Ðilas yra ðiø enciklopedijø recenzentai, konsultantai.

Kaip þinia, 1953 m. uþsienio lietuviø Kanadoje buvo ákurtas Maþosios Lietuvos Rezistencinis Sàjûdis. 2005 m. jis baigë savo veiklà ir visus ágaliojimus perdavë bûtent Maþosios Lietuvos reikalø tarybai. Atsakomybës uþ Maþosios Lietuvos reikalus naðta jai padidëjo. Reikëtø daugiau nuveikti. Tam reikëtø svaresnës valdþios institucijø paramos ir didesnio jau garbingo amþiaus Tarybos nariø aktyvumo. Norëtøsi ir glaudesnio Karaliauèiaus kraðto lietuviø bendradarbiavimo, taèiau jie vis dar prisibijo Kaliningrado srities valdþios persekiojimø. Norëèiau paþymëti kai kuriuos labiausiai pasiþymëjusius kolegas, tikrus Maþosios Lietuvos mylëtojus. Tai – dr. Napalys Kitkauskas, dr. Algirdas Matulevièius, Vytautas Gocentas, Petras Cidzikas, Birutë Kurgonienë, Irena Skomskienë, Rimantas Matulis, dr. Nastazija Kairiûkðtytë, a. a. dr. Petronëlë Þostautaitë, a. a. Arvedas Kybrancas, a. a. Genovaitë Kuckailienë. Dëkoju jiems uþ tai, kad Taryba vis dar gyvuoja. Atskirai dëkoju Tarybos nariui klaipëdieèiui Jonui Lukðui, kurio pastangomis 2008 m. pabaigoje ásisteigë MLRT Klaipëdos kraðto skyrius. Jam vadovauti ëmësi dailininkas doc. Linas Julijonas Jankus; pavaduotojai – literatas Klaipëdos universiteto docentas dr. Aleksandras Þalys ir Klaipëdos Adomo Brako dailës mokyklos pedagogas menotyrininkas Petras Ðmitas. Norëèiau pasidþiaugti, kad net keturi MLRT nariai uþ tautinæ veiklà yra apdovanoti Lietuvos Respublikos ordinais (Petras Cidzikas, dr. Napalys Kitkauskas, dr. Algimantas Liekis ir dr. Algirdas Matulevièius), o vienas – medaliu (Rimantas Matulis). Dr. Vaciui Bagdonavièiui buvo skirta Vydûno fondo Èikagoje Vydûno premija, o Jonui Trinkûnui – Valstybinë Jono Basanavièiaus premija.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

13

Prieð 50 metø (1959 m. kovo 5–6 d.) tuometinëje Vakarø Vokietijoje, Bad-Ðvalbacho mieste, ávyko kolokviumas, skirtas atmosferoje aptiktoms labai maþø matmenø (mikrometrø eilës) kietosioms dalelëms, skleidþianèioms didelio aktyvumo beta ir gama

Doc. dr. Vytautas POCIUS

Dr. Evaldas VËBRA

D

ël branduoliniø sprogimø á atmosferà patekdavo ir ten susidarydavo milþiniðki kiekiai radioaktyviøjø atomø. Jø dalis nukrisdavo netoli sprogimo vietos, bet lengvesnës dalelës mënesiais ir net metais oro sroviø neðamos klajodavo po atmosferà, keldamos pavojø þmoniø sveikatai. Nëra abejonës, kad beta karðtøjø aerozoliniø daleliø atradimas prisidëjo prie 1963 m. branduolinio ginklo bandymø uþdraudimo atmosferoje, kosminëje erdvëje ir po vandeniu. Bandymai iðliko tik þemëje iðkastose ðachtose. Pirminá supratimà apie karðtàsias aerozolines daleles praplëtë Lietuvos mokslininkai, nes Lietuvoje buvo atrasta nauja karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðis – skleidþianti alfa spindulius. Tai buvo paskelbta tarptautiná pripaþinimà turinèiame þurnale ,,Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“ (1 pav.), au-

1 pav. Pirmojo paskelbto Lietuvos mokslininkø straipsnio apie alfa karðtàsias aerozolines daleles atmosferoje [1] iðtrauka

toriai – B.Styra, È.Garbaliauskas, V.Matulevièius (Matuolis), V.Pocius, K.Ðopauskas. Þurnalo redakcija praneðimà gavo 1962-08-18, bet vieðai paskelbë tik 1963 m. pradþioje. [1] Atmosferos natûraliàjà jonizuojanèiàjà spinduliuotæ Lietuvoje epizodiðkai pradëjo tyrinëti akademikas prof. Kazimieras Barðauskas (1904–1964) Kaune 1938 ir 1939 metais. Tirdamas kosminius spindulius atmosferoje, jis pirmà kartà Lietuvoje moksliniais tikslais kelis kartus lëktuvu ,,Lituanika II“ buvo pakilæs net iki 5 km aukðèio. Nuodugniai atmosferos radioaktyvumo reiðkiná Lietuvoje pradëjo tirti akad. prof. Bo-

14

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

leslovas Styra (1912–1993). Nuo 1950 m. dirbdamas Lietuvos mokslø akademijoje, jis kartu su meteorologu Èeslovu Garbaliausku matavo oro bei krituliø beta ir alfa aktyvumà. Be to, jis tris kartus buvo pakilæs lëktuvu PO-2 á kamuolinius debesis ir, surinkæs ant ðaldytuvo debesies laðus, iðmatavo jø beta aktyvumà, tuo árodydamas, kad debesyse kaupiasi radioaktyviosios medþiagos. B.Styra yra naujos mokslo ðakos – branduolinës meteorologijos ákûrëjas. Nuo 1957 m. prie B. Styros ir È. Garbaliausko prisijungë fizikas Vytautas Pocius. Jis nuo 1958 m. pradëjo tirti kamuoliniø debesø alfa aktyvumà radiografiniu

pës (3 pav.) këlë abejoniø, nes buvo palaikytos atsitiktiniais uþterðimais. Tokiø alfa grupiø buvo rasta tik keletas. Ið spaudos suþinojus apie beta karðtàsias aerozolines daleles, buvo atlikti vienos vëduoklinës alfa pëdsakø grupës tyrimai horizontalioje ir vertikalioje plokðtumoje (3 ir 4 pav.). Tada paaiðkëjo, kad visi alfa spinduliai buvo iðspinduliuoti ið centrinëje dalyje esanèios dalelës, kurios skersmuo apie 10 µm, o pati dalelë ástrigusi filtravimo popieriuje 10 µm atstumu nuo branduolinës emulsijos pavirðiaus. Po 1961 m. vëduoklës formos alfa pëdsakø grupiø buvo aptikta ne tik debesø laðuose, bet ir

2 pav. Atmosferos sistemingo zondavimo lëktuvais ir radioaktyvumo matavimo laisvoje atmosferoje pradþia 1958 m. rugpjûèio 10 d. Lietuvoje, Vilniuje. Nuotraukoje prie lëktuvo Jak-12 ið kairës: laborantas R. Bagdonas, dr. È. Garbaliauskas, mokslinis vadovas dr. B.Styra, tyrëjas V. Pocius, mechanikai, árengæ aparatûrà, matomà prie lëktuvo sparno, ir lëktuvo pilotas

metodu, sukonstravo specialø debesø laðø gaudiklá, kuris ant filtravimo popieriaus sukaupdavo debesies laðus, zonduojant debesis lëktuvu. Filtravimo popierius buvo priglaudþiamas prie storasluoksnës – 50 µm storio – branduolinës emulsijos. Po penkiø parø ekspozicijos iðryðkinus emulsijà, per 600–1300 kartø didinantá mikroskopà buvo galima matyti alfa spinduliø pëdsakus, kuriuos paliko iðlëkæ alfa spinduliai ið filtravimo popieriuje ástrigusiø radionuklidø. Pagal pëdsako ilgá galima nustatyti alfa spinduliuotojo kilmæ. Tada Lietuvoje prasidëjo sistemingi atmosferos radioaktyvumo tyrimai naudojantis lëktuvais, trukæ daugiau kaip 10 metø (2 pav.) Juos nuo 1960 m. tæsë Kazimieras Ðopauskas, o nuo 1963-øjø – Evaldas Vëbra. Jau 1959 ir 1960 metais branduolinëse emulsijose, turëjusioje sàlytá su ant filtravimo popieriaus surinktais debesø laðais, aptiktos vëduoklës formos alfa pëdsakø gru-

3 pav. a) Karðtosios dalelës palikti alfa spinduliø pëdsakai branduolinëje emulsijoje, stebimi mikroskopu. b) numatomi alfa daleliø paliktø pëdsakø tæsiniai – punktyrinës linijos. Punktyrinis apskritimas – numatoma karðtoji dalelë

atmosferos ore 1 km aukðtyje ir paþemio oro sluoksnyje – K.Ðopausko ir V.Matulevièiaus (Matuolio) atliktuose tyrimuose. Taip buvo atrasta nauja karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðis, spinduliuojanti alfa spindulius, ir apie tai paskelbta minëtame praneðime.

spindulius. Ðios dalelës pavadintos „karðtosiomis“ aerozolinëmis dalelëmis. Jø pasirodymas atmosferoje buvo susijæs su branduolinio ginklo bandymais, uþregistruotais JAV – 1945, SSRS – 1949, Jungtinëje Karalystëje – 1952, Prancûzijoje – 1960, Kinijoje – 1967 metais.

Alfa karðtøjø aerozoliniø daleliø atmosferoje

ATRADIMAS LIETUVOJE 1963 m. B. Styros vadovaujamoje laboratorijoje toliau buvo tæsiami alfa karðtøjø aerozoliniø daleliø tyrinëjimai. Èia dirbusiam fizikui E.Vëbrai zonduojant atmosferà lëk-

nebuvo uþregistruotas, liko tik straipsniai, paskelbti þurnale „Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“. Karðtøjø aerozoliniø daleliø susidarymà atmosferoje galima paaiðkinti elektros-

á kvëpavimo takus sukelia audiniø jonizacijà, juos ardo. Smulkiosios dalelës gali patekti ir á virðkinamàjá traktà, o ið jo arba ið plauèiø – á kraujà. Jeigu jos nepasiðalina ið þmogaus organizmo, gali sukelti sunkiø pasekmiø. Alfa karðtosios dalelës yra pavojingesnës, nes jø sukeltas jonizacijos efektas yra daug didesnis, negu beta spinduliuotojø. Laimei, jø pasitaiko gerokai re-

4 pav. Karðtosios dalelës paliktø alfa pëdsakø ir jø tæsiniø projekcijos vertikalioje plokðtumoje; punktyrinis apskritimas – karðtoji dalelë, ástrigusi filtravimo popieriuje 10 µm atstumu nuo branduolinës emulsijos pavirðiaus

tuvais ir naudojant tobulesnius membraninius filtrus pavyko aptikti apie 20 ðiø daleliø ir jas nufotografuoti. Tai dar kartà buvo paskelbta 1964 m. þurnale „Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“ [2]. Keletas alfa ir beta karðtøjø aerozoliniø daleliø fotografijø, darytø E.Vëbros, pateikiama ðiame straipsnyje (5, 6 pav.). B.Styra pasiuntë praneðimà á Maskvos iðradimø ir atradimø registracijos ástaigà, praðydamas uþregistruoti iki ðiol neþinomà ir Lietuvos mokslininkø naujai rastà alfa karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðá atmosferoje kaip moksliná atradimà. Ið Maskvos buvo gautas atsakymas – „atvaþiuokite ir padarykite apie tai praneðimà“. Visiems buvo þinoma, kad, vaþiuojant ið Sovietø Sàjungos pakraðèiø pas sovietinius Maskvos biurokratus, reikia veþti dovanø, jeigu nori kà nors ið jø gauti. Todël në vienas ið autoriø, nors B. Styros raginami, nenuvyko á Maskvà. Taip ðis mokslinis atradimas

a

tatine sàveika tarp radionuklidø ir ore esanèio aerozolio (smulkiø kietøjø ir skystøjø daleliø). Atmosferoje esantis aerozolis daugiausia turi elektrinius krûvius, o radionuklidai dël vykstanèiø atomø branduoliø skilimø taip pat yra áelektrinti. Todël atmosferoje radionuklidai koaguliuoja (sukimba) su aerozoliu, sudarydami derinius, aplipusius milijonais radioaktyviøjø atomø. Jeigu ðios karðtosios dalelës patenka á stratosferà (mûsø platumose á didesná kaip 11km aukðtá), jos gali bûti iðneðiojamos po visà planetà, nes stratosferoje oro judëjimo greièiai gali siekti 100 m/s. Karðtosios aerozolinës dalelës susidaro tais atvejais, kai aplinkoje yra didelë radionuklidø koncentracija. Tai atsitinka branduoliniø sprogimø ir branduoliniø katastrofø metu. Karðtosios dalelës pavojingos þmoniø ir gyvûnø sveikatai, nes patekusios su oru

b

5 pav. Karðtosios dalelës paliktø alfa pëdsakø fotografija per 360 kartø didinantá mikroskopà: a) po 17 val. ekspozicijos, b) po 235 val. ekspozicijos

6 pav. Beta karštosios dalelës palikto vaizdo fotografija branduolinëje emulsijoje po 10 parø ekspozicijos

èiau, palyginti su beta ir gama karðtosiomis dalelëmis. Alfa karðtosiose aerozolinëse dalelëse susikaupusiø radionuklidø cheminë sudëtis – ávairûs sunkieji atomai, periodinëje elementø lentelëje uþimantys nuo 83 Bi (bismuto) iki 96 Cm (kiurio), bet daþniausiai pasitaiko urano, thorio ir plutonio izotopø. Beta ir gama karðtosios dalelës yra lengvesnës, nes jose susikaupæ radionuklidai yra periodinës elementø lentelës viduryje daþniausiai nuo 40 Zr (cirkonio) iki 58 Ce (cerio). Lietuvos mokslininkø atrastos alfa karðtosios aerozolinës dalelës atmosferoje praplëtë gamtoje vykstanèiø procesø globaliná supratimà. Ðiø daleliø egzistavimas atmosferoje yra aktualus visai þmonijai. Literatûra: 1. Á. È. Ñòûðî, ×. À. Ãàðáàëÿóñêàñ, Â. Ï. Ìàòóëÿâè÷óñ, Â. Þ. Ïîöþñ, Ê. Ê. Øîïàóñêàñ. – Î ïðèñóòñòâèè àëüôà èçëó÷àþùèõ ãîðÿ÷èõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö â àòìîñôåðå // Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà. – 1963. – ò. 15. – Âûï. 3. – ñ. 262–263. 2. Á. È. Ñòûðî, Ý. Þ. Âåáðà, Ê. Ê. Øîïàóñêàñ. – Î íåêîòîðûõ ôèçè÷åñêèõ õàðàêòåðèñòèêàõ ãîðÿ÷èõ àëüôà àêòèâíûõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö // Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà. – 1964. – ò. 16. – Âûï. 6. – ñ. 528–530. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

15

Pabaiga. Pradþia 2009 m. Nr. 12

A

pie skyrimàsi informacija yra kiekvienoje làstelëje, tad genomas turi galimybæ ájungti skyrimosi veiklà bet kokia kryptimi. Skyrimosi vyksmas yra santykinai negráþtamas. Perkëlus audiniø làsteles á specialias mitybines terpes, pavyksta sukelti jø dauginimàsi: tokios làstelës tarsi gràþinamos á ankstyvos kamieninës làstelës bûsenà. Daugeliui þinoma avytë Doly: ji pradëta perkëlus jungiamojo audinio làstelæ á kitos avies kiauðinëlá, prieð tai paðalinus branduolá. Kiauðinëlyje esantys baltymai ir kitos medþiagos suþadino neveiklius ankstyvosios raidos genus ir làstelë pradëjo dalintis ir skirtis – iðaugo avytë, visiðkai panaði á avá, ið kurios buvo paimta làstelë. Pabrëþtina, kad skyrimasis vyksta taip pat tik làstelëms dauginantis.

Dauginimasis – gyvybës evoliucija; skyrimasis – individo sukûrimas Be savitøjø audiniø, organø ir kitø veikliøjø làsteliø, radosi ypatingas audinys, gaminantis lytines làsteles, kuriose buvo tik viengubas chromosomø rinkinys ir jos buvo skirtingos moteriðkos ir vyriðkos lyties organizmø. Nauja daugialàsèio gyvybë prasidëdavo susiliejus skirtingos lyties làstelëms ir kartu atstatant dvigubà chromosomø rinkiná. Nauda didþiulë – mutacijos, genetinës medþiagos pakitimai vieno tipo làstelëje galëjo bûti kompensuojami kitos làstelës sveikàja dalimi. (Prisiminkime, artimos giminës þmonëms taip pat neleidþiama poruotis, nes mutacijos gali bûti tose paèiose vietose ir sukelti iðsigimimus.) Taip yra visoje gamtoje, net vadinamieji hermafroditai – individai, gaminantys abiejø tipø lytines làsteles (kai kurie þemesnieji daugialàsèiai), taip pat poruojasi, kuriø vienas greitesnis áleidþia savo vyriðkas sëkleles, apvaisindamas kiauðinëlá ir kartu áneðdamas savitosios genetinës medþiagos. Svarbu tai, kad maþose sëklelëse yra tik genetinë medþiaga ir labai maþai, tik viena kita làstelës struktûra. Didþiosiose làstelëse – kiauðinëliuose, be genetinës medþiagos – branduolio, yra gausu baltymø, fermentø, struktûrø, reikalingø pirmam apvaisinto kiauðinëlio chromosomø dvigubëjimui ir pasidalijimui, galima sakyti, pirmoms naujojo organizmo dienoms. Kopdami evoliucijos medþiu, pamatysime, kad esminis lieka tas pirminis vyksmas molekuliø kamuolëlyje – dauginimasis. Rasime didþiulæ ávairovæ apvaisinimo bûdø, keliø, paliekant apvaisintus kiauðinëlius gamtos malonei arba auginant palikuonius nuo pirmojo apvaisintos làstelës pasidalijimo iki beveik subrendusio indivi-

16

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

do. Koks nuostabus vienadienës muselës gyvenimas – ið ryto iðsiritæ ið kiauðinëliø poruojasi – patinëlis apvaisinæs þûva tuoj pat, o patelë – tik padëjusi kiauðinëlius þûva kartu su saulës laida. Juk pradþia buvo nuo vienos apvaisintos làstelës ir per dienà – visas gyvenimas, maþai kuo besiskiriantis nuo þmogaus: embrionas, vaisius, jaunystë, brendimas, pirmoji ir vienintelë meilë. Panaðaus likimo susilaukia laðiðos – plaukiojusios ir brendusios vandenynuose, gráþta didþiulëmis pastangomis á savo atsiradimo upës aukðtupá, ten iðnerðia, palikdamos apvaisintus kiauðinëlius bræsti, o paèios þûva. Kai kuriø smulkiø grauþikø patinëliai po audringo, besaikio poravimosi su daugybe pateliø tiek iðsenka, kad nepajëgia iðgyventi ir þûva. O kiek gamtoje vyksta þiauriø kovø tarp patinø dël teisës poruotis su haremo patelëmis. Bûna ir þiaurus savo genø perdavimo palikuonims kelias, kai patinas þudo kito patino pradëtus vos gimusius palikuonius, kad galëtø pats apvaisinti patelæ ir perduoti savo genus saviems palikuonims. Visa tai ir daro gamtà graþià, nuostabià, kruvinai ðvarià, paklûstanèià ðtai tam pirminiam vis vitalis šauksmui. Apibendrintai galima teigti, kad skirtingalyèiai organizmai garantuoja pastovumà rûðies viduje ir tarp rûðiø. Skirtingi genai lytá lemianèiose chromosomose, taip pat ir skirtingi hormonai lemia individualius skirtumus. Pavyzdþiu gali bûti þinduoliai. Taèiau evoliucija kartais leido laisviau vaisingai bendrauti abiejø lyèiø partneriams. Bûtø tik keletas pavyzdþiø, kai gamta nepaklûsta bendrajai taisyklei. Kai kuriø ropliø patelës veda palikuonius be patino apvaisinimo, tiesa, tik moteriðkos lyties. Tokiai gyvûnø populiacijai gresia þuvimas, nes individai ið tiesø yra tapatûs klonai, ir jei jie susiduria su bakterijomis ar parazitais, kuriems yra neatsparûs, – þûsta visa tokiø individø populiacija. Kitø ropliø lyties lemèiai turi átakos aplinkos temperatûra. Vabzdþiai (bitës, skruzdëlës, termitai) taip pat gyvena labai savità gyvenimà: dauguma yra belyèiai, ávairias pareigas atliekantys individai, o ið specialiu maistu maitinamø (hormonai) lervø iðauginami keli vyriðkos lyties vabzdþiai ir tik viena patelë, kuri apvaisinta deda kiauðinëlius. Tad gamta labai þaismingai elgiasi su lytimi: skirtingos lytys bûtinos, kad bûtø stipri iðgyvenanti populiacija. Sunku suprasti làsteliø kryptingà skyrimàsi genomà ásivaizduojant kaip linijiná genø ir jø pradþios ir pabaigos sekø iðsidëstymà. Ðiame vyksme genai koduojantys arba, tiksliau pasakius, koduosiantys subrendusiame organizme veikliuosius baltymus sudaro maþàjà genomo dalá. Dauguma sekø skirtos reguliavimui raidos metu, koduoja baltymus arba maþà-

Dr. Jonas RUBIKAS

9 pav. DNR dviguba spiralë

sias RNR veiklias tik tam tikru trumpu laiku, jø veikla reikalinga priimti ir perduoti signalus specifiniø genø nuraðymui arba veiklos nutraukimui, baltymø tarpusavio sàveikai, tarplàsteliniams signalams. Be genø aktyvumo, ásijungia hormoninë ir nervinë reguliacija. Tø daugybës veiksniø koordinuota ir susipynusi veikla pagaliau baigiasi tikslia subrendusio organizmo ir jo làsteliø veikla. Visas ðis informacijos, raiðkos, baltymø sàveikø ir veiklos susipynæs tinklas radosi labai palaipsniui plius-evoliucijos metu. Kiekvienas naujas baltymas ir jo veikla gavo dar papildomos informacijos „jeigu“ atvejams ir pagaliau buvo atrankos átvirtinti. Visa tai vyksta besidauginanèiose làstelëse ir platesne prasme – organizmuose. Galima suskaièiuoti evoliucijos medþio ðakas, jose tupinèius gyvûnus, skaièius paversti milijonais metø, bet ar tai padës atsakyti á klausimà – kas yra toji vis vitalis? O jei, kaip ankstyvà pavasará berþà, taip gyvybës medá ties kiekviena atðaka iðgræþtumëm paragauti tos gyvy-

Veiskitës ir

dauginkitës...

bës sulos, maitinanèios visas ðakas ir ðakeles nuo kamieno apaèios iki paèios virðûnës, ar pajustumëm vis vitalis – dauginimosi jëgos skoná?

Pagaliau þmogus Atidus biochemikas paklaustø: kà pajustumëm, ar tai nebûtø paveldimos informacijos skonis? Jis vargu ar pasitikëtø lieþuviu ir po laðelá tos sulos, paimtos ties kiekviena ðaka, patyrinëtø ðiandieniais proteomø ir RNR ar DNR gardeliø metodais. Kà jis rastø? Rastø tai, kas buvo ne kartà minëta: RNR – DNR molekules, turinèias informacijos atsigaminti – dvigubëti, visame medyje tos paèios paskirties informacijà. Tik ji kaskart vis daugiau apauginta papildoma informacija. O virðûnë, kur tupi þmogus, turëtø nulinkti nuo genomo dydþio – apie 4x109 nukle-

10 pav. Þmonija DNR dvigrandëje molekulëje

otidø porø yra ne taip ir maþai (keturi tûkstanèiai milijonø), nors prasmingø, koduojanèiø genø tëra tik apie 30 000, panaðiai kaip ir beþdþionës. O kiek yra vis vitalis genø, kuriuos poeta, kalbëdamas apie þmogø, pavadintø meilës genais? Tiesiogiai susijusiø su dauginimusi genø skaièiø vargu ar galima nustatyti, nes visi genai yra pajungti dauginimuisi, poetos kalba – meilei. Prisiminæ evoliucijos kelià matysime, kad jau radome svarbiausià gyvybës variklá, tinkantá ir làstelei, ir organizmui: ko-

duotà savæs dauginimo informacijà ir jos raiðkà. Nesunku suprasti, kodël bûtent tai yra variklis. Daugybë klaustukø, á kuriuos atsakyti tegalime ðiuo mistiniu þodþiu – informacija. Kol kas tik taip. Galima net paraðyti lyg ir lygtá: (chemija + atranka) x dauginimasis = gyvybës informacija (9 pav.). Bet kas toliau, ið kur tokios ávairios formos ir sudëtingi organizmai? Pirmuosius gyvybës daigus maitino aplinkoje esamos tinkamos medþiagos, energijos davë Saulës ðviesa ir paèios cheminës reakcijos. Sudëtingëjant gyvybës formoms radosi sudëtinga energijos aprûpinimo sistema, aktyvi mitybiniø medþiagø paieðka ir apykaita, ryðiø su aplinka ávairovë, pagaliau radosi sudëtingos nervinës ir hormoninës reguliacijos sistemos. Ðtai ir þmogus. Yra þinomi máslingi senøjø iðminèiø posakiai: “Mes gimstame, kad mirtumëm”, “Pradëjimo momentu ásijungia laikrodis, kurio kiekvienas tiksëjimas artina mirtá”. Ir tai yra ne tik gyvenimo, bet ir biologinë tiesa. Mes norëtumëm nemirtingumo, bet gyvybës rato sukimosi nesustabdysi. Ir nepasuksi atgal – atranka ne taiso, bet atmeta ir daro iš naujo. Jei pasidarë organizmas tinkamas bûti ir daugintis toje aplinkos nišoje – jis ir lieka, tik gali keistis á geriau tinkantá naujoms sàlygoms. Tad nenustebkime radæ gintare skruzdëlæ tokià paèià, kokia bëgioja mûsø ranka. Skelbiami eksperimentø duomenys, kad rastas genas, kurio papildomos kopijos leidþia organizmui iðgyventi ilgiau nei áprasta. Tai esàs nemirtingumo genas, ir mes greitai, kaip tos eksperimentinës kirmëlës, mielës ar pelës, gyvensime ilgiau – deðimèia, penkiasdeðimèia, o gal ir ðimtu metø? Mes norëtumëm ne tik amþinai gyventi, bet bûti amþinai jauni, amþinai galá mylëtis ir daugintis... Nors ir kiek pailgintumëm gyvenimà, individas paklûsta gyvybës dësniui: pradþia – dauginimasis – pabaiga. Juk amþinybës esmë yra ne pastovumas, bet atsinaujinimas, pereinamumas per individø kartas. O jei to nebus, gyvenimas neteks prasmës, gyvybë nustos buvusi gyvybe... Nuklydome per toli á fantastikos pasaulá, o juk vyksmai po apvaisinimo – labiausiai neásivaizduojama fantastika. Daugialàsèiø lytis yra genetiðkai nulemta jau lytiniø làsteliø susiliejimo metu. Taèiau suaugusio organizmo lyties raiðkai turi átakos daugelis aplinkos bei vidiniø hormoniniø bei nerviniø veiksniø. Hor-

moninë reguliacija sustiprina lytinëse chromosomose esanèiø genø veikimà ir ryðkina lyties organø susidarymà; be to, rasta, kad lytá lemiantys genai yra aktyvûs ir smegenø làstelëse ir veikia su lytimi susijusià individo elgsenà. Lyginamasis vyrø ir moterø smegenø tyrimas parodë kai kuriø smegenø daliø skirtumus, kurie, nors ir retai, gali nesutapti su iðoriniais ir hormoniniais lyties poþymiais. Tada þmogus jauèiasi lyg bûtø ne savos lyties ir siekia lyties pakeitimo. Bet dabar madingas lyties keitimas nesukuria visaverèio individo, jis neturi svarbiausio – sugebëjimo daugintis. (Juokaujama: pakeisti lytá lengva – vienam nupjauna, kitam ápjauna, vienam uþsiuva, kitam prisiuva – ir viskas.) Jau nuo pirmojo pasidalijimo mus lydi klausimas, á kurá kol kas galima atsakyti tik bendrais þodþiais: genetinës informacijos – minties – raiška yra valdoma laiko, kurá galima ávertinti ar làsteliø skaièiumi, medþiagø kiekiu jose, ar supanèiø làsteliø, ar aplinkos signalais. Jis lemia, kada, kokia seka ir kokios informacijos raiška vyksta. Ádomu pastebëti, kad visi daugialàsèiai prasideda nuo vienos làstelës ir pirmieji visø gyvûnø vyksmai yra tapatûs. Sakoma: ontogenezë pakartoja filogenezæ. Gerame anatomijos muziejuje galime pamatyti embrionø pavyzdþiø nuo matomø tik mikroskopu làsteliø gumulëliø iki akimi matomø embrionø: ankstyvøjø stadijø ávairiø rûðiø embrionø negalima atskirti ir tik jau matomuose ryðkëja bûdinga kûno sandara. Keistai skamba, bet ið tiesø teisingi þodþiai, kad nematysi skirtumo tarp peliuko, parðiuko, beþdþioniuko ir vaiko. Embrionas yra tarsi padalintas á làsteliø grupes, ið kuriø raidos metu susidaro panaðios paskirties organai, pavyzdþiui, 1 dienos þuvies, 3 dienø viðèiuko, 32 dienø þmogaus galima nustatyti làsteliø grupes, ið kuriø susidarys atitinkamai pelekas, sparnas ir ranka. Tapaèios, tikriau panaðios, làsteliø grupës raidos metu sudaro panaðios paskirties organus. Tai reikðtø, kad jau pirmosios làstelës genome atskirose genø grupëse esanti informacija numato tolesnës raidos kelià. Daugialàstis organizmas (gyvûnas ar þmogus) tarsi tampa dviejø daliø: svarbiausioji dalis tai informacija (plaèiàja prasme dauginimosi ir já aptarnavimo informacija) ir kita dalis – visas raiškos aparatas. Tik raiðka tampa vis sudëtingesnë ir pagaliau aukðtesniuose gyvûnuose ir ypaè þmoguje ji tampa lyg ir gyvenimo savitiksliu. Dauginimosi sistema – làstelës ir jas gaminantis audinys yra savotiðkai atskirtas, jo veiklà reguliuoja tam tikru laiku veikiantys hormonai ir nervinë reguliacija. Prarandamas tiesiogiai matomas ryðys tarp dauginimosi sistemos ir viso organizmo, Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

17

nors ið tiesø visas organizmas yra tik dauginimàsi aptarnaujanèios informacijos raiška. Toks atotrûkis ryðkiai matomas þmoguje, galinèiame savo smegenø veikla veikti natûralià vyksmø eigà. Tiesa, tik ið dalies: negali pakeisti moters kiauðinëliø brendimo periodiðkumo (kas gyvûnuose susijæ su vaisingumo laikotarpiu), nors gali ávairiomis priemonëmis sustabdyti jø brendimà ir pakenkti vyro sëkleles ar jø patekimà á kiauðinëlá. Taèiau hormoninë ir nervinë reguliacija lemia organizmo kryptingà brendimà ir genø raiðkà. Ðie, atrodytø, nieko bendra tiesiogiai neturintys su dauginimusi valdo viskà ir, atrodytø, tokià savarankiðkà veiklà – sàmonæ, jie tarsi skaièiuoja laikà, kada kas turi ávykti, kokios làstelës gali dalintis, o kokios jau ne; atidirbusios turi bûti paðalintos savotiðku susinaikinimo bûdu (apoptoze). Ðie galingi reguliatoriai tarsi alpinistui nurodo, kada bræsti – kopti á kalnà (tarkime, iki 20 metø), kada gërëtis virðukalnës malonumais (lytinis gyvenimas, vaikai), kada laikas leistis þemyn (moterims nustojus gaminti kiauðinëlius 40–50 metø, vyrams sëkleliø gamyba gali tæstis iki senatvës). Viso organizmo veikla gæsta. Biologiniu poþiûriu toks organizmas tampa nereikalingas – jis jau perdavë savo genetinæ informacijà naujai kartai (prisiminkime lašišas ar vienadienes museles). O kaip þmogus? Þmogaus kalboje rasime þodþiø, kurie tarsi apibendrina þmogaus biologinæ prasmæ, átvirtina visos gyvybës amþinybæ Tai mintis – informacija; laikas – raida, kartos laikas ir meilë – dauginimasis (10 pav.). Evoliucija átvirtino tuos paèius dësningumus visam gyvajam pasauliui ir tai yra paslaptingiausias ir nuostabiausias vyksmas. Kà reiðkia þmogui ðie trys þodþiai jo gyvenime, veikloje, màstyme, gal ir, jei tiki, tikëjime? Juk mes gyvename juose. Tik maþiausiai skiriame dëmesio jø biologiniam aspektui. O gal ir negalima áþvelgti biologijos tuose ðventuose aktuose? Matant þmogaus gyvenime harmoningà vyksmø eigà ir kaità, esant pradþiai ir pradþios lemtai pabaigai, kurie nepriklauso nuo mûsø valios, tie þodþiai ir jø prasmës sujungia visà gyvàjá pasaulá á vieningà, vientisà, tarsi vienà gyvybæ. Keista lyginti þmogø ir þmogaus civilizacijà su vienalàsèiu pirmuonimi, vabalëlio susikurtu jaukiu gyvenimu arba neapsakomai galingu gyvybës proverþiu jûrai þydint. Bet visos gyvybës gyvenimas ðiø trijø þodþiø rëmuose yra ne maþiau stebuklingas, kaip ir mûsø, tupinèiø medþio, kurá patys ir nupieðëme, virðûnëje.

18

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Technikos kultûra ir

enciklopedija Tautos ar kitos bendruomenës kultûros lygiui nustatyti galima pasitelkti ávairius kriterijus, ávairius rodiklius. Tà lygá gana patikimai apibrëþia sàraðas visai þmonijai þinomø kûrëjø – pirmiausia mokslininkø ir menininkø. Antai daþnai skaièiuojama, kiek kurioje nors ðalyje buvo Nobelio premijos laureatø. Taèiau ðis kriterijus netinka vertinti maþoms ðalims, maþoms bendruomenëms, kuriose tø laureatø në vieno nebûta, kuriø ekonomika ir mokslo bei gamybos raida nesudaro pagrindo tokiems laureatams iðugdyti. Kitas plaèiau pritaikomas kriterijus yra informacijos apie þmonijos laimëjimus sklaidos lygis, pastangos ðiuos laimëjimus gerai iðaiðkinti – ðviesti savo bendruomenæ, kad ji ne tik viskà suprastø, suvoktø, bet ir sugebëtø pritaikyti savo veikloje. Vienas ið aiðkiø ðio kriterijaus rodikliø yra literatûros leidyba – leidþiamø knygø ir periodikos tematikos bei turinio lygis, pagaliau ir tiraþai (lyginant su bendruomenës dydþiu). Gali bûti vertinamas kultûros lygis kurioje nors siauroje tautos veiklos srityje (pavyzdþiui, apþvelgus Lietuvoje iðleidþiamà literatûrà baltø filologijos tematika, nelieka abejoniø, kad ðioje srityje Lietuvos kultûros lygis tikrai aukðtas). Kai siekiama globalesnio kultûros lygio vertinimo, reikia apþvelgti tà literatûrà, kuri apima platesná þiniø spektrà. Universalumas, derinamas su turinio patikimumu, yra enciklopedijø ypatybë. Todël, vertinant ðalies, tautos kultûros lygá, visiðkai

pagrásti yra tokie klausimai: ar iðleista bent viena enciklopedija? nuo kada èia enciklopedijos leidþiamos? kiek enciklopedijø iðleista per visà ðalies istorijà? kokie enciklopedijø tiraþai? kokia enciklopedijø leidybos ávairovë? Lietuva á ðiuos klausimus atsako brandþiai: atgavus nepriklausomybæ gana greit atgijo enciklopedijø leidyba. Ji nuolat gausëja, ávairëja, ðalia universaliøjø (visuotiniø) enciklopedijø imama leisti regionines, specialiàsias. Pastarosios atspindi ðalies kultûros lygá vienoje ar kitoje þmogaus veiklos srityje. Vienas tokiø leidiniø yra Technikos enciklopedija, kurios spaudai rengiamas jau ketvirtas tomas. Taigi – ar ðis leidinys rodo technikos kultûros lygá Lietuvoje? Technikos enciklopedijos rengëjai pirmojo tomo pratarmëje nusakë leidinio tikslus: „sukaupti kuo daugiau þiniø apie sparèiais tempais kintanèio pasaulio technikos laimëjimus, þinoti, objektyviai vertinti ir saugoti technikos, kaip ir bet kurá kità, praeities kultûros paveldà“. Technika yra þmonijos veiklos medþiaginës priemonës, lengvinanèios þmoniø darbà, daranèios já naðesná. Ji aprëpia labai daug, todël ir Technikos enciklopedija, á kurià nukrypo mûsø þvilgsnis, apima daug – sakytume, nuo etnografinio senoviniø darbo árankiø apraðymo iki branduolinës energetikos perspektyvø apþvalgos. Èia telpa maðinos ir mechanizmai, gamybiniai pastatai, keliai, tiltai, transporto, ryðio priemonës, komunalinë,

Rieðutø antioksidantai

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Þmogaus organizme daugumos fiziologiniø procesø sutrikimai bei degeneracija yra susijæ su oksidaciniu stresu. Manoma, kad oksidacinis stresas yra pagrindinë prieþastis, skatinanti aterosklerozæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas. Vykstant ðiems procesams oksiduoti maþo tankio lipoproteinai sudaro ypaè palankias sàlygas aterosklerozei plëtotis. Rieðutø antioksidantai dël savo aktyvumo vadinami maþo tankio lipoproteinø oksidacijos slopintojais. Kai per daug

suvartojama riebalø rûgðèiø, susidaro paèios palankiausios sàlygos stresinei oksidacijai, nes polinesoèiosios riebalø rûgðtys yra maþiausiai atsparios oksidacijai. Polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø gausu graikiniuose rieðutuose, taèiau pastaruoju metu paaiðkëjo, kad ir patys aktyviausi biokomponentai arba antioksidantai, slopinantys polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø ir maþo tankio lipoproteinø oksidacijà, taip pat yra randami ðios rûðies rieðutuose. Taip pat labai svarbu tai, kad

buitinë, sporto, ðvietimo ir kultûros, moksliniø tyrimø, medicinos, karo technika. Enciklopedijos tematikos platumas lemia ir skaitytojø ávairovæ. Pirmiausia tai visø krypèiø inþinieriai – mechanikai, statybininkai, elektronikai, energetikai, informatikai ir t.t. Daþnam jø tenka ieðkoti þiniø apie dalykus, kurie galbût visiðkai nebuvo nagrinëjami jo studijø programoje (gal tos þinios yra ið kitos technikos ðakos), o gal jos tiesiog po ilgo laiko primirðtos. Suprantama, iðsamesniø þiniø jis ras specialiojoje literatûroje, bet enciklo-

pedija padeda susiorientuoti, padeda net ir tà specialiàjà literatûrà atsirinkti. Bet kuri enciklopedija, taigi ir Technikos enciklopedija, atlieka dar vienà svarbø vaidmená: ji, apimdama daugelá paþinimo srièiø, mokslo ir gamybos ðakø, derina (ir nori nenori turi suderinti) tø ðakø vartojamà terminijà, kartais ga-

na skirtingà. Technikos enciklopedija tampa neoficialia lietuviškos technikos terminijos normintoja. Pirmiausia ji remiasi jau ásigaliojusiais standartais ar plaèiau pripaþintais, aprobuotais terminø þodynais, be to, daro autoritetingà poveiká tolesnei terminijos raidai. Enciklopedijos nëra skirtos skaityti iðtisai, jø skaitymas pagrástas paþinimo plëtros, informacijos papildymo principu: ið vieno enciklopedijos straipsnelio jûs nukreipiamas á kità, ið to – dar á kità, kol pagaliau susidaro aiðki dalyko samprata. Tokiu keliu á dalyko paþinimà vedami ne tik inþinieriai, bet ir tie skaitytojai, kurie neturi në maþiausio supratimo apie juos sudominusià sritá. Technika lydi kiekvienà þmogaus þingsná ir natûralu, kad technikos þinios rûpi daþnam. Matyt, Technikos enciklopedija turëtø ne tik rasti savo vietà kiekvienos bibliotekos lentynose, bet ir bûti po ranka kiekvienam platesnio akiraèio þmogui. Kiekvienos enciklopedijos rengëjams iðkyla du pagrindiniai uþdaviniai: atrinkti objektus, kurie labiausiai domins numatomus skaitytojus, ir þinias apie tuos objektus pateikti glaustai, populiariai, bet aiðkiai ir ne

banaliai, nenukrypstant nuo mokslinës tiesos. Kuo fundamentalesnës ðakos dalykas aiðkinamas, tuo sunkiau tai padaryti: antai nusakant net ir paprasèiausias matematikos sàvokas neámanoma iðsiversti be kitø, tarytum elementariø, bet skaitytojui, deja, negirdëtø matematikos terminø. Èia ir paaiðkëja, kokio lygio yra leidinio rengëjø erudicija ir kultûra. Naudojantis iðleistais Technikos enciklopedijos tomais, dël tos kultûros stokos dejuoti nereikia. Enciklopedijos straipsniø atranka rodo ir Lietuvos þmoniø (kuriems ta enciklopedija skiriama) technikos kultûros lygá – jeigu straipsniai atitinka skaitytojø poreikius, tai tie poreikiai yra platûs ir dideli; enciklopedijos rengëjø (autoriø, recenzentø ir redaktoriø) kolektyvas solidus ir patikimas. Lietuvos universitetø ir gamybos sferos iðugdyti inþinieriai, vis intensyviau ásitraukdami á tarptautiná bendradarbiavimà, iðeidami á pasaulinæ gamybos ir paslaugø erdvæ, pelno platø pripaþinimà. Jø interesø globalumà, jø techninës erudicijos ir kultûros lygá rodo ir baigiama leisti Technikos enciklopedija.

jie veikia ne tik in vitro, bet ir in vivo, t.y. þmogaus organizme. Iðsamûs graikiniø rieðutø antioksidantø tyrimai atskleidë, kad juose esantys antioksidantai, palyginti su kitø rûðiø rieðutuose randamais antioksidantais, pasiþymi paèiu didþiausiu aktyvumu silpninti bei slopinti maþo tankio lipoproteinø oksidacijà. Visuose maistui vartojamuose rieðutuose gausu antioksidantø: flavonoliø, flavononø, daug resveratrolio, ypaè graikiniuose rieðutuose. Ádomu tai, kad rieðutuose randama ir paèiø antioksidantø skatinimo poþymiø. Pastaruoju metu yra nustatyta rieðutø antioksidantø teigiama átaka net kai kurioms oksidacinio streso stadijoms maþinti þmogaus organizme. Remiantis tyrimø duomenimis taip pat

skelbiama, kad rieðutø antioksidantai ryðkiai maþina lipidø peroksidacijà veikdami fermentines sistemas bei cholesterolio oksidacijos produktus. Dël poveikio peroksidacijai rieðutø antioksidantai turi teigiamà átakà ir aortos audiniui. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad graikinius riešutus vartojant su alfa ir gama tokoferoliu (vitaminas E) bei subalansuotu kiekiu maisto medþiagø (angliavandeniø, baltymø, riebalø rûgðèiø, maistiniø skaidulø, mineraliniø druskø, vitaminø), aortos sienelëje atsiranda antiskleroziniø poþymiø. Taèiau kartu bûtina paisyti ir maisto kaloringumo. Esant hiperlipidemijai sumaþëja ir paèiø lipidø peroksidacija, taèiau tam netinka seni rieðutai, kadangi rieðutams senstant jø antioksidacinis poveikis silpnëja. Pana-

ðûs rezultatai gauti ir 14 savaièiø tyrus ávairius gyvûnus. Lazdynø rieðutai, kurie puikiai dera Lietuvoje, taip pat pasiþymi antioksidaciniu aktyvumu, maþina maþo tankio lipoproteinø oksidacijà. Literatûroje skelbiamø tyrimø rezultatai rodo, kad, padaugëjus kraujo plazmoje tokiø antioksidantø, kaip katechino, epikatechino, flavonoliø ir kartu vitaminø C ir E, maþo tankio lipoproteinø oksidacija sumaþëja dar ryðkiau. Taigi antioksidantai ryðkiai padidina vidinës organizmo terpës pajëgumà áveikiant oksidaciná stresà ir kartu yra profilaktinë priemonë. Sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos þmonës turëtø bûti mokomi nuo maþens ir jos laikytis visà gyvenimà.

Prof. habil. dr. Algirdas ÈIÞAS

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

19

Kur mokslas

susitinka su visuomene?

Mokslas ir visuomenë yra glaudþiai susijæ (1 pav.). Bet tà ryðá skirtingi þmonës supranta ávairiai. O kaip já reiktø suprasti? Ar tas ryðys reiðkia bûdà, kaip mokslo pasiekimai tenkina pagrindinius þmoniø poreikius? Ar jis reiðkia vaidmená, kurá patys mokslininkai vaidina ávairiose visuomenës gyvenimo srityse kaip tyrëjai, iðradëjai ar atradëjai, pedagogai ar valstybininkai, arba tiesiog neabejingi pilieèiai?

Prof. Jonas GRIGAS, LMA raherciniø vaizdø gavimo, stygø teorijos ir stulbinanèiø kosminiø tyrimø (3 pav.) – ir inovacijø amþiuje. Iððûkis yra kaip panaudoti ðias galimybes þmoniø sveikatai ir gyvenimui pagerinti, saugumui garantuoti, geresniam visuomenës mokslo supratimui, pagarbai ir ávertinimui.

1 pav. Mokslas – valdþia – visuomenë Ar ðis ryðys susijæs su mokslø sandûroje vykstanèiu bendradarbiavimu, kuris kuria geriausias mokslines inovacijas? Ar jis yra poveikis, kuriuo mokslas daro átakà kitiems visuomenës reiðkiniams, tokiems kaip ekonominë gerovë, nacionalinis saugumas, sveikatos prieþiûra ir apskritai gyvenimo kokybë? Ar ne realus ryðys yra tas kelias, kuriuo mokslinis poþiûris daro átakà vieðajai visuomenës nuomonei? Atsakymas yra taip. Ryðys reiðkia visas ðias idëjas, susuktas á vienà mazgà. Vaidmuo, kurá mokslas ir mokslininkai vaidina visuomenëje – mokslinës nuomonës valdomas átakos laipsnis, mokslinës visuomenës reputacija objektyviai pateikti áþvalgas, mokslui ir moksliniams tyrimams teikiami prioritetai – yra gyvybiðkai svarbûs tautai ir lygiaverèiai mûsø demokratiniams ir etiniams principams. Mokslinio paþinimo ribos niekada neatrodë teikianèios daugiau vilèiø nei dabar. Galimybiø gausu. Gyvename atradimø – nuo nanotechnologijø (2 pav.) iki protingøjø medþiagø ir bioinþinerijos, te-

20

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

2 pav. Nanovariklis

Mokslininko vaidmuo agoroje Senovës graikai metaforiðkai agora vadino vietà, kurioje vyko ávairiø visuomenës sluoksniø laisvas bendravimas. Valdþios sritis yra ástatymø leidyba ir vykdymas, biurokratija, teismai ir visa teisëtvarka bei teisësauga. Pramonë ir privatus verslas (nuo pirkliø iki korporacijø) valdo nekilnojamàjá turtà. Baþnyèia taip pat turi savo vietà agoroje. Ne paskutinëje vietoje yra universitetai ir mokslo ástaigos su profesûra ir studentais, kurie kuria ir formuoja ðalies ateitá. Todël agora yra visuomeninis ryðys. Agora yra ten, kur visuomenë atsirenka savo tiesas arba, kitais þodþiais, kà visuomenë priima kaip faktus. Agora yra ten, kur tautos lyderiai priima politinius sprendimus. O koká vaidmená vaidina

mokslas? Kur ðioje arenoje stovi mokslininkas? Ir kaip mokslininko nuomonë veikia vieðosios nuomonës formavimà? Ádomu pasekti, kaip mokslo vaidmuo keitësi civilizacijos istorijoje? Primityvioje visuomenëje agora ið viso neegzistavo. Mokslas ir religija daþniausiai buvo susiliejæ – burtininkai, uþkalbëtojai ir þyniai jungë mokslo þinias su religija. Vyriausybë, kaip tokia, buvo arba priklausoma nuo ðiø autoritetø, arba jie turëjo átakà vyriausybës sprendimams. Mokslo þinios buvo perduodamos þodþiu tik iðrinktiesiems (karaliams, faraonams) ir dideli atradimai buvo daromi retai arba jø ið viso nebuvo. Todël tûkstantmeèiais esminiai gyvenimo kokybës pagerinimai vyko labai lëtai. Renesanso epochoje mokslas pradëjo iðkilti kaip nepriklausomas visuomenës reiðkinys. Atradimai ir iðradimai këlë þavesá. 1605 m. Francis Beikonas (Bacon) knygoje Mokslo paþanga (The Advancement of Learning) raðë, kad jis ir kiti pritaria dieviðkosios ir gamtos filosofijø pasidalijimui. Kadangi Baþnyèia laikë savo átakoje dieviðkàjà filosofijà, gamtos mokslai, kuriø rezultatus galima buvo patikrinti empiriðkai (astronomija, optika, medicina), tapo proto ir mokslo sritimi. 1620 metais Beikonas paskelbë Novum Organum ir pradëjo kloti mokslinës metodologijos pamatus. Ið jos logiðkai iðplaukë proto ir pramoninës revoliucijos amþius, kuriame þiniø paieðka – jø dëmesio centre buvo moksliniai tyrimai ir taikomieji iðradimai – buvo nulemta ekonominio bûtinumo. Tada mokslas sekë kylanèius visuomenës poreikius. Paþvelkime á praëjusio amþiaus Jungtiniø Amerikos Valstijø mokslà. Jo varomoji jëga buvo partnerystë tarp vyriausybës ir universitetø. Jos esmë – vyriausybës investicijos á fundamentaliuosius universitetø tyrimus. Ji buvo pagrásta trimis idëjomis. Pirma, fundamentalieji tyrimai skatina inovacijas, kurios, savo ruoþtu, taikomos ekonomikos augimui ir nacionaliniam saugumui. Antra, nors atradimø negalima numatyti, di-

XXI amþiaus agora

3 pav. Palydovas tiria Þemæ delës investicijos á mokslinius tyrimus suteikia pasitikëjimà, kad atradimø bus. Treèia, investicijos eina per mokslà ir technologijas á þmogiðkojo kapitalo plëtrà. Mokslinio potencialo naudojimas lëmë Amerikai Antrojo pasaulinio karo laimëjimà. Mokslininkø darbai davë tautai naujus ginklus, radarus, infraraudonuosius detektorius, bomboneðius, raketas lëktuvams ir torpedas laivams. Tiesa, imigrantø moksliniai talentai buvo iðugdyti daugiausia Europos universitetuose. Ypaè padidëjo JAV vyriausybës investicijos á mokslà po sovietø sputniko paleidimo, kai prasidëjo lenktynës dël dominavimo erdvës, energetikos, sveikatos, transporto ir kituose tyrimuose, kurie davë ir nenumatytø rezultatø. Pavyzdþiui, 1947 m. iðrastas tranzistorius pakeitë visà ðiuolaikinæ elektronikà nuo kompiuteriø, foto ir kino kamerø iki lëktuvø, raketø ir kosminiø laivø valdymo ir kosminiø ryðiø tinklo (4 pav.). Ðis mokslo plëtros modelis sukûrë apÞemøjø orbitø palydovai

Ryðio kanalas erdvëje

Ryðio kanalas þemyn á Þemæ

Antþeminë stotis patikrina pogalbius ir gali sujungti su norimu numeriu

Abonentas su palydoviniu telefonu

Ryðio kanalas erdvëje a lim lga ka u al po tur n o ki , ka ti i o sy ipt ym au re ld kl k Va si nu a p ius b

Ryðio kanalas aukðtyn nuo Þemës

Abonentas su palydoviniu telefonu

4 pav. Ryðiai per Þemës palydovus linkà, kurioje jau pusë amþiaus JAV dominuoja pasaulio mokslo tyrimuose ir inovacijose. Nobelio premijas laimi daugiausia amerikieèiai. Pusæ JAV ekonomikos augimo lemia mokslo ir technologijø laimëjimai. Oro transportas, atominë energetika, erdvës technologijos, telekomunikacijos, televizija, kompiuteriai pakeitë gyvenimà ir pagimdë naujas pramonës ðakas.

Jà lemia daugelio pagrindiniø tendencijø susiliejimas. Pirmoji yra daugiadalykiškumas. Jis átvirtintas paèiame moksle. Paimkime nanotechnologijas. Jei kaþkas papraðytø jus sukurti patikimesnius ðarvus kareiviams, nejaugi pradëtume medþiagø tyrimus molekuliniu lygiu? Tikriausiai ne. Vis dëlto mokslininkai, manipuliuodami medþiaga atominiu ir molekuliniu lygiu, baigia kurti stiprius apsauginius rûbus kariams, vadinamus dinaminiais ðarvais, kuriuos galima greitai padaryti veiklius kovos lauke. Arba sukurta savaime susidaranèiø proteinø þelë, kuri stimuliuoja biologinius signalus, skatinanèius làsteliø augimà. Þelë gali pakeisti, pataisyti arba regeneruoti paþeistus audinius. Daugiadalykiðkumui yra bûdingas fundamentiniø ir taikomøjø tyrimø ryðys. Kita tendencija yra globalizacija ir saugumas. Tarptautiniø kelioniø ir palydoviniø ryðiø lengvumas, finansiniø ryðiø susiliejimas, prekiø, idëjø ir technologijø nuolatinis judëjimas, elektroninis keitimasis informacija internetu sulydë agorà á globalø idëjø forumà. Tautø ir kultûrø nepriklausomybë tapo sudëtingesnë nei kada nors istorijoje. Ði nepriklausomybë turi teigiamà ir neigiamà puses. Galime naudotis visos þmonijos kûrybos vaisiais, kurie yra labai ávairûs – nuo geresnio maisto iki ginklø (5 pav.). Kartu lengvai plinta ligos, narkotikai ar net teroristai. Prireikë biometriniø pasø, kuriami hiperspektriniai þmoniø atvaizdai. Iðplëtotos pramonës ðalys jauèia vis didesná teroristø pavojø. Reikia ðalinti jo prieþastis. Fundamentiniai tyrimai ir inovacijos leidþia tai padaryti, kuriant naujus vaistus, maistà, infrastruktûras, energijos ðaltinius. Be to negali augti ir ekonomiðkai klestëti jokia ðalis. Mokslas yra galinga jëga sprendþiant ðias problemas. Tai ir yra tas ryšys, kur mokslas susitinka su visuomene globaliai. Darbo jëgos ir ðvietimo tendencijos. Mûsø mokslinis potencialas sparèiai sensta. Universitetø profesûra yra pensinio amþiaus. Valdþios atlyginimø politika neskatina jaunimo pasiðvæsti mokslui. Mokymo kokybë mokyklose ir studijø universitetuose priklauso ne nuo krepðeliø. Ji blogëja. Geriausieji iðvyksta studijuoti á Vakarø universitetus ir ten pasilieka. Iðvyko ir toliau iðvyksta ir daug sumaniausiø þmoniø. Kartu moksliniai tyrimai vis daugiau tampa tarptautiniais, ateina tarptautinës korporacijos, kurioms reikalingas moksliðkai iðlavintas jaunimas. Vyriausybë neturi aiðkios strategijos, kokiø specialistø ir kiek jø rei-

kia ðaliai. O kaip kitose ðalyse? Kinijoje 60 proc. bakalaurø yra fiziniø ir technologiniø mokslø, Taivane tokiø parengiama 41 proc. Galbût gaila, bet tyrimai rodo, jog XXI amþiaus visuomenei reikia 5–10 proc. humanitarinio, 10–15 proc. socialinio ir 75– 85 proc. mokslinio (fiziniø mokslø) iðsilavinimo þmoniø. Investicijos á mokslà ir studijas maþinamos, kai jas reiktø didinti. Dauginiai balsai. Dabar eksponentiðkai didëja informacijos kiekis ir jos prieinamumas. Kaip tai veikia mokslininkø vaidmená ir vieðosios politikos formavimà? Pilieèiams ir politikams didelæ átakà daro þiniasklaida, skleidþianti, redaguojanti, komentuojanti ir filtruojanti informacijà. Rafinuotas verslas ne tik reklamuoja prekes, bet per þiniasklaidà formuoja ir visuomenës nuomonæ apie verslo rûðis ar naujus gaminius (chemikalus, vaistus,

5 pav. Mokslo vaisiai mobiliuosius telefonus ir kitus nesaugius produktus). Pagaliau turime internetà, globaliná stulbinanèios galios informacijos ir dezinformacijos variklá, atvedusá mus á informacijos amþiø. Kas atsitinka, kai politikà ir rinkà uþplûsta apsiðaukëliai ekspertai? Kai staiga atsiranda autoritetai, pasirengæ palaikyti bet koká poþiûrá? Rezultatas yra politikos, informacijos ir mokslo nuvertëjimas. Ði tendencija grasina supratimui mokslininko, kaip neðaliðko, objektyvaus proto balso, taip pat autoritetingo mokslo vaidmens padedant kurti protingà vieðàjà politikà. Kaip þmonëms atpaþinti tiesà? Kaip visuomenei nuspræsti, kà laikyti faktais? Kaip mûsø iðrinktieji politikai padaro naudingus sprendimus? Kas atsitinka tiesos sakytojams, kurie kalba faktais, prieðtaraujanèiais vyraujanèiai nuomonei? Ir kokiu pasitikëjimo laipsniu vidutinis pilietis vertina mokslininko balsà? Ar ðá balsà ið viso girdi? Nukelta á 39 p. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

21

Ke l i o n ë s u þ r a ð a i

L

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS

ietuvos turistai, vaþiuodami á Indijà, daþniausiai renkasi ðiaurinæ jos dalá. Taèiau ne maþiau ádomi ir pietinë Indija. Mûsø kelionës, á kurià praëjusiø metø gruodá su grupe draugø iðsiruoðëme praleisti kalëdiniø atostogø, marðrutas turëjo eiti per Mumbajø. „Vakar Indijos verslo sostinë Mumbajus virto kovos lauku. Aidëjo ðûviai ir bombø sprogimai. Jie sukëlë tikrà chaosà didþiuliame mieste. Kelios teroristø grupës uþpuolë prabangius vieðbuèius, vienà populiarø restoranà, sausakimðà traukiniø stotá ir þydø organi-

Ðiva viename ið Pietø Indijos kaimeliø

Indiðkos Kalëdos

zacijos bûstinæ – ið viso deðimt objektø. Pirminiais duomenimis, þuvo maþiausiai 101, daugiau kaip 300 buvo suþeisti...“ Taip apie Mumbajø tada raðë Lietuvos dienraðèiai. Mûsø kelionë buvo suplanuota maþdaug prieð pusmetá, beveik prieð tris mënesius nupirkti bilietai á Mumbajø, todël dël kaþkokiø „smulkmenø“ atðaukti kelionës nesinorëjo... Juolab kad, pasak vieno ið mano bendradarbiø, bomba á tà paèià vietà du kartus nekrenta... „Jûs galite pamilti Indijà, galite jos nekæsti, bet pasaulio suvokimas jau nebus toks, koks buvo iki ðiol“,– prieð iðvaþiuodamas internete skaièiau tokias eilutes ir dabar turiu pripaþinti, kad tai tiesa... Taèiau ðiame straipsnyje nesiruoðiu pasakoti visos kelionës áspûdþiø, bet noriu pasidalyti tomis akimirkomis ir tomis mintimis, kurios yra susijusios su prieðkalëdiniu laikotarpiu tokioje tolimoje ir, deja, mums menkai paþástamoje ðalyje... Pirmieji áspûdþiai, arba atsitiktinë paþintis su pasiryþëliu aukai, apie kurià mes neturime jokio supratimo

Ðiva Sri Meenahshi Amman ðventykloje Tamilnadu

22

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Indija pradeda stebinti daug anksèiau nei iðlipi ið lëktuvo... Pasirodo, èia laikas nuo europinio skiriasi ne 3 ar 4 valandomis, o lygiai 3,5 val. Pildant deklaracijas, antroje jos pusëje nurodoma, kad ðalies sveèiai privalo registruotis policijoje, jei numato bûti ilgiau nei 180 dienø. Taèiau jeigu esi Pakistano gyventojas, registruotis privalai per 24 val., o jei esi afganista-

nietis – þaibiðkai, t.y. per 7 val. Nors 5 val. ryto, Mumbajus mus pasitinka 270 C karðèiu ir drëgme. Pasijuntame kaip pirtyje... Á Mumbajø mes dar gráðime, o dabar mûsø kelionës tikslas – Pietø Indijos valstijos Kerala ir Tamilnadu. Keraloje ir Tamilnadu ne tik graþi gamta, veðlûs atogràþø miðkai, bet ir auginama apie penktadalis visos Indijos arbatos. Nors šios valstijos greta, bet jos gana skirtingos. Kerala – viena ið dabartiniu metu turtingiausiø Indijos valstijø (Indijoje vidutiniðkai 35 Grupë draugø, sumaniusiø praleisti kalëdines atostogas Indijoje, paèiame pietiniame ðios ðalies taðke, kur savo vandenis suneða Arabijos jûros, Indijos vandenyno ir Bengalijos álankos vandenys.. Ið kairës: Antanas, Eugenija, Saulius, Kristina, Kæstutis, Alvyda, Gina ir ðiø eiluèiø autorius

Ke l i o n ë s u þ r a ð a i Ryðkûs moterø ,,saree”, vyrø ,,lunkey” ir triraèiai ,,tuk-tukai” – neatskiriama Pietø Indijos tautø gyvenimo dalis

skaièius (Keraloje valdþia leidþia turëti tik 2 vaikus), ir kalba jø kitokia, jie ir blogiau gyvena… Tarp Tamilnadu ir Keralos valstijø yra siena. Ant jos árengti pasienio postai, ðlagbaumai. Tamilø pasienio darbuotojai stropiai uþsiraðinëja mûsø maðinos numerius. Sunku suprasti, kam reikalingas tas pasienio postas, jei netikrina net pasø... Taèiau pasienio pareigûnai mielai sutinka nusifotog-

Áëjimas á ðventyklà Keralos sostinëje Thiruvananthapuram

proc. þmoniø gyvena þemiau skurdo ribos, o Keraloje – tik 25 proc.). To nepasakysi apie Tamilnadu. Oficialios Keralos kalbos – anglø, hindi ir malayalam, o Tamilnadu – anglø ir tamilø. Tamilnadu – pati „pieèiausia“ Indijos valstija. Ðadþi, mûsø vairuotojas, gyvenantis Keraloje, sako, kad Tamilnadu visai kitoks klimatas – ten daug ðilèiau ir þmonës ten visai kitokie – daugiau indusø (ðià religijà iðpaþásta apie 90 proc. gyventojø), jiems galima gerti ir rûkyti vieðose vietose, neribojamas vaikø Dramblio palaiminimas Sri Meenahshi Amman šventykloje

Suðindram ðventyklos bokðtas

Keralos drambliai ir jø vadeliotojai

rafuoti su mûsø moterimis. Kai jos sprunka á tualetà, vienas ið jø suðunka: - Water (angl. vanduo)! Mat skubëdamos jos uþmirðo ið greta esanèio rezervuaro, panaðaus á ðulinio rentiná, pasisemti puodukà vandens... Juk èia tualetinio popieriaus nëra... Pasienio postas árengtas ant paèios kalno keteros, todël á Tamilnadu leidþiamës serpentinais vingiuojanèiu keliuku, kaþkuo primenanèiu gruzinø Karo kelià... Nukelta á 40 p.

Vienas ið 12 Sri Meenahshi Amman ðventyklos bokðtø Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

23

Prie Prof. Stasys VAITEKÛNAS

LKMA akademikas

Saragosa – Aragono ðirdis ir didybë

Madridas

Ðvè. Mergelës Marijos Kolonos bazilika

Izabelës kiemas Aljaferios rûmuose

24

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Aragonas – tai istorinë etnografinë ir autonominë sritis Ispanijos ðiaurinëje dalyje, susidedanti ið trijø provincijø: Huescos, Saragosos ir Teruelio. Sritis uþima kalvotà Aragono lygumà, kurià sudaro sausos stepës ir pusdykumës. Ðiaurëje – giliø slëniø iðraiþyti Pirënø kalnai. Auginama daugiausia grûdinës kultûros, o drëkinamose þemëse ugdoma sodininkystë, darþininkystë, vynuogininkystë. Daug kur galima iðvysti pavieniø alyvmedþiø ir jø giraièiø. Gyvulininkystë turi maþesnæ svarbà, nors jos produkcija, ypaè ávairûs vytinti kiauliø kumpiai, þinomi viso pasaulio gurmanams. Madride ir kituose didesniuose miestuose teko pietauti kumpiø muziejuose-restoranuose, kurie lyg priekaiðtas lietuviui, kad savo namuose nebemokame pagaminti kiaulienos skanëstø, kuriuos dar taip neseniai ruoðdavo mûsø seneliai ir tëvai. Kiauliena, aviena ir jø gaminiai, kaip ir vynuogiø vynai, – svarbûs Ispanijos eksporto produktai, papildantys automobiliø, elektrotechnikos ir elektronikos, tekstilës, plastikø, avalynës, konservø ir kitø gaminiø pardavimà pasaulio rinkose. Aragono provincijoje pagaminama apie 15 proc. Ispanijos elektros energijos, kasami lignitai, geleþies, aliuminio rûdos, gerai iðplëtotos ávairios pramonës ðakos. Nors Ispanija turi gerai iðplëtotà pramonæ, bet nedideliuose valstieèiø ûkiuose galima iðvysti ir jauèiais traukiamà arklà. Aragono sritis turi ilgà ir turiningà istorijà, kuri prasideda nuo III a. pr. Kr., kai jos teritorijà uþkariavo romënai; vëliau vestgotai ir maurai. VIII a. èia vieðpatavo Kordobos kalifatas. Visi jie paliko pëdsakø architektûroje, mene, tradicijose. IX a. frankø ir langobardø karalius Karolis Didysis èia sukûrë Argo grafystæ. 1035 m. Pavaros karalius Sanèas III ákûrë Aragono karalystæ, kuri netrukus iðsiplëtë, prijungdama Navarà, Katalonijà, kai kurias dabartinës Italijos bei kitas teritorijas ir tapo dominuojanèia politine jëga vakarinëje Vidurþemio jûros dalyje. Dabar Aragonas – autonominë Ispanijos karalystës dalis, kuri uþima apie 9,5 proc. ðalies teritorijos ir kurioje gyvena 2,4 proc. karalystës þmoniø.

në Ðvè. Mergelës Marijos Kolonos bazilika (Basilica de Nuestra Seòora del Pilar), pastatyta XVII–XIX a. Bazilika turi 11 kupolø, dengtø ryðkiø spalvø plytelëmis ir èerpëmis. Viduje Ðventojoje koplyèioje ant kolonos stovi sidabru spindinti, gëlëmis iðpuoðta stebuklinga laikoma nedidelë Mergelës Marijos statula. Jos apsiaustas (manta) kasdien keièiamas. Piligrimai, kuriø gausu ið viso pasaulio, uþeina uþ koplyèios pabuèiuoti atidengtos kolonos dalies. Bazilikos vidø puoðia garsiausiø menininkø – F.Ch. Gojos, A.Velaskeso – freskos. Maldai sustiprinti tikintieji uþdega ilgas didþiules þvakes, sukurianèias ypatingà pa-

Ebro upës... Aragono ðirdis – provincijos sostinë, pramonës ir kultûros centras Saragosa (Zaragoza). Miestas ásikûræs abipus Ebro upës, netoliese stûksanèiø Pirënø kalnø pietiniame ðlaite, pagal gyventojø skaièiø beveik prilygstantis Vilniui, pagal dydá – penktas miestas ðalyje. Miestas turi ne tik ádomià praeitá, kuri svarbi visos Ispanijos istorijai. 27 m. pr. Kr. já ákûrë romënai. XI a. ir XII a.pradþioje buvo emyrato centras. 1118 m. tapo Aragono sostine. Miestas pasaulio turistus traukia savo architektûra, istoriniais paminklais, parodomis ir mugëmis. Laisvà nuo paskaitø savaitgalá patraukiu á miestà pasiþvalgyti. Þavi siauros gatvelës, pasidairau po ispaniðkà Mercado de Lanuza turgø, kuriame gausybë darþoviø, ávairiø jûros gërybiø, mësos gaminiø, sûriø, prieskoniø. PirSaragosos universiteto Paraninfo administracijos pastatas

Fontanas ir pakrypusi ðv. Magdalenos baþnyèios varpinë (,,antrasis Pizos bokðtas”) Saragosoje këjai vaikðto ið lëto, apþiûri prekes, derasi. Regis, tai malonu abiem pusëms – ir pirkëjams, ir pardavëjams. Kalbëtis, keistis nuomonëmis – bûdingas ispanø gyvenimo bruoþas. Vidurdiená turgus uþsidaro, miestas iðtuðtëja. Siesta. Dauguma ilsisi namuose ar iðvyksta á uþmiestá. Nesitikëk papietauti ir kokioje kavinëje – siesta ir joje. Netgi musës kaþkokios aptingusios, o gatvëje atsidûræs ðunelis lekuoja ir palaimingai iðsitiesia medþio ar namo ðeðëlyje. Tik vëlø vakarà miestas atgimsta. Prisipildo kavinës, pakvimpa cigarø dûmai, pasigirsta gitarø garsai. Uþsuku á kavinæ, bet visos vietos uþimtos, tik jauèiu susirinkusiø þvilgsnius. Suprantu, kad tai sava publika, kur vienas kità paþásta jau ne vienus metus. Jiems yra apie kà pasikalbëti ar tie-

siog malonu susitikti savøjø rate. Turistui tenka ieðkotis vietos kitur. Sekmadienio ryte prie vieðbuèio susitinkame su Saragosos universiteto Socialiniø mokslø instituto direktoriumi José Manueliu Lasierra Estebanu, vienu ið nedaugelio puikiai kalbanèiø angliðkai. Patraukiame á miesto centrà prie Ebro upës. Kuo arèiau jo, tuo labiau ásijungiame á þmoniø minià. Vyrai kostiumuoti, nors karðta visi su kaklaraiðèiais, moterys apsirengusios puoðniais aragoniðkais apdarais, o vaikai iðpuoðti, kaip savo palydovui sakau, „kaip angelai“. Gal kokia didþiulë ðventë? Profesorius paaiðkina, kad tai áprastinis sekmadienis, kai visi ðeimos nariai eina á baþnyèià. Einame ir mes. Prieð akis atsiveria áspûdingiausias statinys – didinga baroki-

Paminklas didþiajam ispanø tapytojui F. Gojai Saragosoje maldumo atmosferà. Pilioriø Dievo motina yra ne tik Ispanijos, bet ir visø ispaniðkai kalbanèiø ðaliø, ypaè Lotynø Amerikoje, globëja. Po Ðv. Miðiø þmonës neskuba iðsiskirstyti. Ðeimos aplink aikðtæ esanèiuose restoranuose, baruose susëda pietauti, pasidþiaugti vienas kitu, pakalbëti. Nëra èia skirtumo tarp seno ir jauno, tarp sveiko ir neágalaus. Visi jie lygûs, visi jie – ðeima, kurios tradicijos Ispanijoje gilios ir stiprios, o motinos kultas siekia viduramþius. Netgi visada kaþkur skubantis jaunimas þino, kad pakilti nuo stalo ne laiku bûtø didþiausias netaktas, neiðsiauklëjimo parodymas. Su draugais galës susitikti tik vëliau. Gal dël to, bûnant ðalyje, susidaro klaidingas áspûdis, kad impulsyvûs ispanai lyg ir tingûs, bet vëliau pastebi, kad tai tikslûs, viskà savo laiku padarantys darbðtûs þmonës. Matyt, dël to ir Ispanijos ekonomika ir kultûra vis labiau pastebima, turi átakos Europos Sàjungos gyvenimui. Nukelta á 33 p. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

25

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Vytautas BASYS

LMA BMGMS pirmininkas

Bioateitis: gamtos ir

LMA skelbdama konkursus daugelá metø premijomis apdovanoja Lietuvos jaunuosius mokslininkus ir studentus. Konkursams pateiktø darbø vertinimas komisijose sukelia nemaþai diskusijø, nes neretai nelengva nustatyti, koks konkurso dalyvio individualus indëlis á nuveiktà darbà. Todël LMA BMGMS jau senokai diskutuojama, kad reiktø rengti konferencijas, kuriose jaunieji mokslininkai skaitytø praneðimus ir bûtø galima akivaizdþiai ásitikinti jø gebëjimais ne tik parengti, bet ir perskaityti praneðimà. Komisijø nuomone, daug gerø moksliniø darbø nesulaukia nei mokslininkø, nei visuomenës dëmesio. Pagaliau manoma, kad, rengiant jaunøjø mokslininkø konferencijas LMA, ávairiø mokslo krypèiø atstovai bendrose konferencijose galëtø pabendrauti ir pamatyti, kà daro gretimø ðakø jaunieji mokslininkai, kokiais mokslinio tyrimo metodais naudojasi, o kartu praplësti ir pagilinti þinias. Galbût tai paskatintø jaunøjø mokslininkø bendradarbiavimà integruojant ávairias moksliniø tyrimø idëjas. LMA vienas ið veiklos uþdaviniø – skatinti mokslo þiniø sklaidà visuomenëje, rengti jos nariø susi-

gyvybës mokslø perspektyvos tikimus su mokslo atstovais, tad kas gi gali bûti geriau, kaip LMA nariø susitikimai su ateities mokslininkø karta bendruose renginiuose-konferencijose. Dël ðiø ir kitø paskatø LMA BMGMS antrà kartà surengë jaunøjø mokslininkø konferencijà „Bioateitis: gamtos ir gyvybës mokslø perspektyvos“. 2009-12-15 ávykusios konferencijos trijose sekcijose perskaityta 18 praneðimø, jø aptarime ir diskusijose aktyviai dalyvavo skyriaus nariai A.Grigelis, V.A.Tamoðiûnas, V.Basys, V.Bûda, V.Ðikðnys, M.Þalakevièius, universitetø ir mokslo institucijø atstovai D.Matulis, J.Maþeika,V.Veikutis, G.Þukauskas ir kiti. Geomokslø sekcijoje praneðimus perskaitë Geologijos ir geografijos instituto atstovai Þ. Skuratoviè (,,Tritis ir radioanglis Ignalinos AE aplinkoje”), J.Ðaèkus (,,Pietryèiø Baltijos raidos analizë taikant geologinio modeliavimo metodus”), J.Þikulinas (,,Lietuvos

Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslo finansavimo priemonë – Visuotinë dotacija Aukðto lygio mokslininkø individualiems projektams bus paskirstyta 120 mln. litø Lietuvos mokslo taryba paskelbë kvietimà aukðto lygio mokslininkams teikti paraiðkas moksliniø tyrimø finansavimui pagal Visuotinës dotacijos (Global Grant) priemonæ. Ði priemonë mokslininkams padës ágyvendinti ambicingiausius moksliniø tyrimø projektus – pirmà kartà Lietuvoje bus finansuojami paèiø mokslininkø inicijuoti daugiameèiai tyrimai, padengiant visas jø ágyvendinimui reikalingas iðlaidas.

26

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Pagal visuotinës dotacijos priemonæ vienam dvejø–ketveriø metø trukmës moksliniø tyrimø projektui, kurá ágyvendina atskiras mokslininkas arba mokslininkø grupë, bus skiriama nuo 200 tûkst. iki 1,6 mln. litø. Bendra Visuotinës dotacijos suma yra 120 234 tûkst. litø. Pirmuoju kvietimu numatyta paskirstyti 40 mln. litø. Tikimasi, jog uþ ðias lëðas Lietuvos mokslo ir studijø institucijose bus ádarbinta apie 400 mokslinin-

hidrografinio tinklo kaita XX a.”) ir Vilniaus universiteto mokslininkë J.Turèinienë (,,Oro temperatûros erdvinio lauko Lietuvoje tyrimas”). Paþymëtinas J.Ðaèkaus disertacinio mokslinio darbo pristatymas, puikus duomenø demonstravimas, jo gebëjimas dalyvauti diskusijose, taip pat J. Turèinienës praneðimas ir ádomios, praktiniu poþiûriu reikðmingos iðvados apie tyrimø naudojimà sudarant orø prognozes. Biologijos sekcijoje praneðimus skaitë Ekologijos ir Botanikos institutø jaunieji mokslininkai. Apie dirvoþemyje vykstanèiø procesø tyrimø rezultatus – A. Matusevièiûtë (,,Biologiniø procesø rekultivuojamuose dirvoþemiuose tyrimai”) ir V. Dirginèiûtë-Volodkienë (,,Atspariø sunkiesiems metalams dirvoþemio mikomicetø populiacijø ir jø vaidmens dirvoþemio procesuose analizë”). Jø iðvadose nurodoma, kad atlikti moksliniai tyrimai leidþia ávertinti dirvoþemio paþeidimo

kø, kurie ágyvendins apie 200 aukðto lygio mokslininkø inicijuotø projektø. „Lietuvos mokslo finansavimo sistema iki ðiol stokojo tarptautinæ praktikà atitinkanèiø priemoniø, padedanèiø mokslininkams ágyvendinti reikðmingus individualius sumanymus, nepriklausomus nuo institucinio planavimo ir reikalaujanèius keleriø metø sutelkto darbo“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. Anot jo, Visuotinë dotacija turëtø ákvëpti perspektyviuosius ðalies mokslininkus bei tiriamàjá darbà uþsienyje atliekanèius jaunuosius jø kolegas, nes tai naujas puslapis Lietuvos mokslo istorijoje, kuris bus reikðmingas siekiant plëtoti aukðèiausio ly-

lygá ir prognozuoti jame vykstanèius procesus, dirvoþemio mikroorganizmø atsparumà sunkiesiems metalams. S.Radþiûtë energingai ir ádomiai pristatytame praneðime „Kairomonø ir fotosensibilizatoriø, veikianèiø Liriomyza bryoniae (Diptera, Agromyzidiae), tyrimai“ pateikë naujø duomenø apie fotoinsekticidø (fotosensibilizatoriø) naudojimà kovai su þemës ûkio kenkëjais; panaðios tematikos buvo ir M.Þiþytës praneðimas (,,Cukriniø runkeliø rizomanijà sukelianèio viruso identifikacija ir charakterizavimas”). V. Palinauskas (Ekologijos institutas) paskelbë naujausius jau pirmojoje 2008 m. konferencijoje pristatyto mokslinio tyrimo rezultatus, apibendrintus disertaciniame darbe. Jis perskaitë labai ádomø praneðimà apie paukðèiø maliarijà sukelianèiø parazitø tyrimus (,,Paukðèiø maliariniø parazitø (Plasmodium, Haemosporida) eksperimentiniai tyrimai: tradiciniø ir molekuliniø duomenø saitai”) ir teigë, kad polimerazës grandinës paremtø ir tradicinës parazitologijos (mikroskopijos) metodø, naudojamø tiriant paukðèiø maliarinius parazitus ir kitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria. Daugiausia praneðimø (9) perskaityta biomedicinos, biochemijos ir biotechnologijos sekcijoje. Biotechnologiniø moksliniø tyrimø srièiai skirti Biotechnologijos instituto atstovø R.Chaleckio ir Z.Toleikio (,,Hsp90 ðaperono biotermodinaminiai tyrimai”), G.Kostiuk (,,Monomerinës restrikcijos endunukleazës BenI pavertimas viengrandininius trûkius ávedanèia nukleaze”), R. Sukackaitës (,,Restrikcijos endonukleazës BpuJI struktûriniai ir funkciniai tyrimai”) praneðimai, kuriuose nagrinëjami ávairûs molekulinës biologijos tyrimai siekiant iðaiðkinti mechanizmus, kurie gali bûti reikðmingi kuriant vaistus vëþiui gydyti. Ádomø praneðimà apie bioelektrokatalizës reiðkinio, kai fermentas gali reoksiduotis ant elektrodo pavirðiaus be papildomø procesà greitinanèiø medþiagø, tyrimus perskaitë Biochemijos instituto atstovë E. Voitechoviè (kartu su I. Ðakenyte, tema „Baltymø ir anglies struktûrø suderinamumas ateities technologijoms“).

Daug praneðimø buvo skirta medicinai, juos perskaitë Kauno medicinos universiteto jaunieji mokslininkai. M. Kaðëtos ir bendraautoriø praneðime „Automatinës gerklø ligø klasifikavimo sistemos kûrimas“ pateikti gydytojø, matematikø ir programuotojø bendro darbo rezultatai siekiant sukurti automatinæ organiniø gerklø ligø klasifikavimo sistemà, susiejant trijø skirtingø rûðiø informacijos ðaltinius: balso signalà, mikrolaringoskopinius vaizdus ir paciento klausimyno duomenis. Autoriai numato sukurti patikimà ir kliniðkai pritaikomà patariamàjà sprendimo priëmimo sistemà; jø darbas iðties novatoriðkas. Apie dantø ðaknø kanalø minkðtøjø plombiniø medþiagø toksiðkumo tyrimo rezultatus praneðimà perskaitë G.Lodienë. Naudodama laboratorinius ir molekulinës biologijos metodus (apoptoziniø làsteliø vertinimas), autorë tiria dantø ðaknø kanalams gydyti naudojamø medþiagø cheminiø komponentø átakà pulpos, apydanèio ir kitiems audiniams. KMU IV ir V kurso studentai A.Paèkauskas ir A. Raèkauskas perskaitë didelá konferencijos dalyviø susidomëjimà sukëlusá praneðimà „Radiodaþninës ir krioenergijø destrukcinio poveikio ir miokardo paþaidos ypatumø palyginamoji analizë“, kuriame apibendrino gyvûnø eksperimentiniø tyrimø rezultatus. Naudota termovizinë technika, kurios dëka vizualiai ir histologiðkai buvo vertinama miokardo paþaida, konferencijos dalyviams átaigiai pademonstruotos ðiuolaikinës technologijos ir kardiochirurgijos bei kardiologijos ateities galimybës. Molekulinës biologijos metodø naudojimà þmogaus paveldimø daugiafaktoriniø ligø etiologijai iðaiðkinti savo praneðime (,,Su uþdegiminëmis þarnø ligomis siejamø vieno nukleotido polimorfizmø, nustatytø viso genomo sàsajø studijø metu, genetinë analizë Baltijos ðaliø populiacijose”) pademonstravo KMU Gastroenterologijos klinikai atstovavusi J.Ðventoraitytë su bendraautoriais. Iðties áspûdingas ir ðiuolaikinis tyrimas, demonstruo-

jantis dabartinius mokslo siekius ir kryptis nustatant genetiniø þymenø sàsàjà su lëtiniø uþdegiminiø þarnyno ligø rizika, genetiðkai determinuojamø faktoriø reikðmæ etiologijoje. Apie geriamojo vandens ir sveikatos sàsajas tiriant Varënos rajono gyventojus praneðimà perskaitë VU MF studentai V.Asejevas ir R.Cimošas. Visiems konferencijoje skaitytiems praneðimams bûdinga tai, kad moksliniuose tyrimuose naudotos aukðtosios technologijos, labai plaèiai taikomi molekulinës biologijos metodai, daugelis tyrimø atlikti bendradarbiaujant keliø mokslo ðakø atstovams, daugelis praneðimø atitiko konferencijos moto – mokslo perspektyvos. Tai rodo, kad Lietuvoje mokslas, nepaisant ekonominiø sunkumø, yra paþangus, jame dalyvauja gausus talentingø jaunø þmoniø bûrys. Jaunøjø mokslininkø konferencija bus tradicinë kasmetinë, o LMA savo ruoþtu skatina ir skatins jaunøjø mokslininkø aktyvumà. Kaip þinoma, LMA yra pasiraðiusi Savitarpio supratimo memorandumà su Lindau Nobelio premijos laureatø susitikimø taryba bei Lindau Nobelio premijos laureatø susitikimø prie Konstancos eþero fondu, ir tai sudaro sàlygas jauniesiems Lietuvos mokslininkams dalyvauti ðio fondo organizuojamuose susitikimuose su Nobelio premijos lauretais. Viena ið kandidaèiø dalyvauti ðiame susitikime 2010 m. tapo Ieva Sliesoraitytë, 2008 m. jaunøjø mokslininkø konferencijoje pristaèiusi moksliná darbà biomedicinos sekcijoje tema „Hibridiniø sistemø taikymas nustatant C reaktyvaus baltymo ir iðeminio komponento átakà glaukomos patogenetiniame procese“. Tikëtina, kad ir 2009 m. konferencijos kai kurie dalyviai turës galimybæ dalyvauti susitikime su Nobelio premijos laureatais 2011 metais. Tai paskata dirbti, kurti ir nesustoti, iðnaudoti galimybes ir gabumus Lietuvos labui. Konferencijos organizavimà parëmë ir savo gaminiø ekspozicijà surengë UAB „Fermentas“.

gio mokslinius tyrimus ðalyje ir stiprinti Lietuvos mokslo tarptautiná konkurencingumà bei padës ásitvirtinti gabiausiems jauniems mokslininkams. Visuotinës dotacijos parama skiriama tarptautinio lygio mokslininkø projektams, padengiant tyrëjø atlyginimus, árangos ásigijimo ir administravimo iðlaidas. Á Visuotinës dotacijos paramà gali pretenduoti ðalies ir uþsienio mokslininkai teikdami paraiðkas bet kokios srities tyrimui atlikti. Jie taip pat gali rinktis Lietuvos mokslo ir studijø institucijà, su kuria paranku ágyvendinti projektà. „Dotacija neriboja tyrimø temø, o pagrindiniai projektø atrankos kriterijai yra pareiðkëjo mokslinë kvalifikacija, projekto ko-

kybë bei tyrimo perspektyvumas“, – paaiðkina Tarybos Paramos tyrëjams skyriaus ir projekto vadovë Eglë Vaitkutë. Visuotinë dotacija sudaro sàlygas mokslininkui gilintis á tyrimà, perduodant administravimà ir finansiniø procedûrø vykdymà mokslo ir studijø institucijai. „Svarbu ir tai, jog pagal já numatoma padengti priimanèiosios mokslo ir studijø institucijos iðlaidas pagal Lietuvoje galiojanèius ástatymus, todël mokslininkui gali bûti skirtas profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo atlyginimas su visais priedais“, – dësto E. Vaitkutë. Paraiðkos pagal pirmàjá kvietimà priimamos iki ðiø metø vasario 28 d. Kvietimas paskelbtas pagal Lietuvos mokslo ta-

rybos ágyvendinamà 2007–2013 m. Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos 3 prioriteto Tyrëjø gebëjimø stiprinimas VP1-3.1-ÐMM-07-V priemonæ „Parama mokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinei veiklai (visuotinë dotacija)“. Iðsamesnë informacija: Lietuvos mokslo tarybos Paramos tyrëjams skyriaus vadovë Eglë Vaitkutë Tel. (8-5) 261 02 06, el. paštas [email protected] Lietuvos mokslo tarybos Paramos tyrëjams skyriaus specialistas Saulius Burbulis Tel. (8 5) 2 261 933, el. paštas [email protected]. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

27

Betoninis takas, kuriuo lemtingam skrydþiui kilo Darius ir Girënas

Atminimo lenta dràsiesiems Lietuvos lakûnams Floyd Bennett Field oro uosto administraciniame pastate

Specialiai MG ið JAV Povilas Sigitas KRIVICKAS Pietinio Manhatano Broad gatvëje dunkso impozantiðkas statinys su uþraðu virð portalo ,,The New York Stock Exchange” (,,Niujorko fondø birþa”). Prieðais pastatà matyti vieniðas plonas medelis, o ties juo ðaligatvyje bronzinë plokðtë. Joje paraðyta, kad daugiau kaip prieð du ðimtus metø (1792 m. geguþës 17 d.) šioje vietoje susirinkæ pirkliai pirmàkart susitarë pasikeisti ne paèiomis prekëmis, bet jas patvirtinanèiais dokumentais. Taip atsirado Niujorko birþa. Ta proga pasodintas medelis, kurá vëliau tekdavo nuolat atnaujinti, nes jis negalëjo ilgam ásitvirtinti kietame uoliniame grunte. Uþtat pati Niujorko birþa áleido tokias gilias ðaknis á ekonomikos dirvà, kad tapo lemtingu veiksniu ne tik JAV, bet ir viso pasaulio prekiø bei paslaugø apyvartoje.

Kurðius – pirmasis mokytojas Daug kartø teko kilti á Niujorko birþos treèio aukðto galerijà, skirtà þiûrovams. Kiekvienàsyk þvelgiant á storu stiklu atskirtà poros Vilniaus geleþinkelio stoèiø dydþio salæ, nusmelkdavo mintis, kad ðtai èia ðià sekundæ vyksta didþioji drama arba didysis þaidimas. Jame vieni dalyviai laimi milijonus, o kiti lygiai tiek pat pralaimi, nes nieko pasaulyje nëra daugiau negu yra. Kitapus salës kokiø penketo metrø aukðtyje siauroje ilgoje ðvieslentëje sparèiai bëga kompanijø santrumpos ir skaièiai, rodantys jø akcijø kursà ðiuo momentu. Taèiau tàkart mane labiau domino ne garsusis medelis, bet kita atminimo lenta, pritvirtinta prie áëjimo á garsiausià pasaulio birþà. Plokðtëje angliðkai paraðyta: ,,Pirmoji lotyniðka Naujojo Amsterdamo mokykla buvo ákurta ðioje vietoje 1659 metais daktaro Aleksandro Karolio Kuršiaus Kurcijaus, lietuvio didiko ir moks-

28

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Lietuviðki

garbës þenklai Niujorke

Centrinëje didþiojo Niujorko dalyje – Manhatane – yra graþiai Lietuvà primenanèiø pëdsakø. lininko, kuris atvyko á olandø kolonijà kaip lotynø mokyklos vadovas gubernatoriaus Peterio Stuyvesanto kvietimu.” Apaèioje pasiraðo Lietuviø dutûkstantøjø metø komitetas. Prieš 450 m. dabartinis Niujorkas pirmiausia buvo vadinamas Naujuoju Amsterdamu, nes já ákûrë atvykëliai ið Olandijos. Senajame europiniame Amsterdame veikusi West Indijos bendrovë rûpinosi ne tik laivyba ir prekyba, bet ir Naujojo pasaulio ateiviø ðvietimu. Jo pagrindas buvo lotynø kalba, kurios mokyklos pirmuoju mokytoju ir rektoriumi pakviestas profesorius, kilæs ið Lietuvos, kaip ávardyta darbo sutartyje. Tas pareigas A. K. Kurcijus (Kurðius) ëjo iki 1661 m. ir kartu vertësi gydytojo praktika. Gráþæs á Olandijà, 1662 metø liepà Leideno universiteto Medicinos fakultete vieðam svarstymui pateikë Ávadiná medicinos disputà apie inkstø ir pûslës akmená (Disputatio medica inauguralis de calculo renum ac vesicae). Daugiau þiniø apie ðá Lietuvos bajorà nepavyko surasti.

beno oro paðtà ið Ðiaurës Amerikos á Europà, nors tebëra mëginimø tai nuginèyti. Tuos faktus galima suþinoti skaitant didþiulæ bronzinæ lentà Floyd Bennett Field oro uosto administraciniame pastate. Netoli jo dunkso senieji angarai, kuriø viename Lituanica buvo ruoðiama didþiajam skrydþiui. Jis ir prasidëjo èia pat iki mûsø dienø iðlikusiu pakilimo taku. Giedrë vis spartyn leidþia savo eikløjá mersedesà, ir, rodos, tuoj pakilsim bei nuskriesim rytuosna, kaip tiedu dràsuoliai prieð 76 metus. Deja… Memorialinë plokðtë liûdnai primena: Nelaimei, Lituanica suduþo prie Soldino,

Taku, kuriuo kilo dràsuoliai Jie buvo antrieji po Charleso Lindbergho nenutûpdami per Atlantà nuskridæ 6411 kilometrø, ketvirtieji nuotolá pagal greitá áveikæ per 37 valandas ir 12 minuèiø. Taèiau patys pirmieji oficialiai ga-

Medelis Niujorko fondø birþos ákûrimo vietoje

Angaras, kuriame Lituanica buvo ruošiama istoriniam skrydþiui

Atminimo lenta pirmajam lotynø mokyklos rektoriui A.K. Kurðiui

dabartinëje Lenkijoje, tik per 650 km iki jø tikslo. (Tiksli katastrofos prieþastis niekada nebuvo nustatyta, bet kai kurie tyrëjai mano, kad dël blogo oro). Abu lakûnai Darius ir Girënas þuvo per katastrofà. Iðvykà á Floyd Bennet Field oro uostà mums padovanojo niujorkietë humanitariniø mokslø daktarë ir lietuviðkos radijo laidos vedëja Giedrë Kumpikas. Ji sakë, kad visada jai svarbu atvykti á ðià vietà, kuri siejasi su tëèio atminimu. Þemaitis Julijonas Kumpikevièius, nuo jaunumës më-

ir didesniø keliø, kurie ið oro buvo geriau matomi. Su tarpiniais nutûpimais nuotolá pavyko áveikti per keturias dienas. Prieð kelionës pabaigà stiprus vëjo gûsis lëktuvà apvertë aukðtyn ratais, ir skridimas vos nesibaigë tragiðkai, kaip prieð aðtuonis mënesius Dariui ir Girënui. Jaunajam lakûnui vargais negalais pavyko atvirsti ir sëkmingai nutûpti Aleksoto aerodrome. Ðtai kodël, jau gyvendamas emigracijoje, jis mëgdavo su dukra Giedre atvaþiuoti ir mokyti jà þvejoti prie álankos, kur Niujorko viešosios bibliotekos fasadas prie Amerikos aveniu

Martino Radtkës padëkos plokðtë Niujorko vieðojoje bibliotekoje

gæs mechanikà, 1930 m. tapo uþsienio reikalø ministro Dovo Zauniaus vairuotoju. Labai troðko skraidyti, taèiau jam nepavyko patekti á karo lakûnø bûrá, nors, tarnaudamas kariuomenëje, buvo gerai uþsirekomendavæs kaip lëktuvø mechanikas. Ministras suprato dvideðimtmeèio jaunuolio troðkimus ir pasiuntë já dirbti á Lietuvos ambasadà Prahoje. Ten Julijonas, pramokæs èekø kalbos, ja puikiai iðlaikë egzaminus ir pirmasis lietuvis gavo tarptautinio civilinës aviacijos lakûno licencijà. Julijonas Kumpikevièius, ásigijæs senutëlá lëktuvà, 1934 m. kovà ryþosi ið Prahos skristi á Kaunà. Stengësi laikytis arèiau upiø

yra Floyd Bennett Field senasis oro uostas. Apie pavojingà ir didvyriðkà tëèio perskridimà bei tolesná jo gyvenimà Giedrë Kumpikas 2008 m. sukûrë pilnametraþá filmà ,,Sparnams prisiminti”. Jis pelnë aukðèiausià Platininá Prizà Hiustono tarp-

tautiniame dokumentiniø filmø festivalyje ,,WorldFest” biografijø ir autobiografijø kategorijoje. Labai ðiltai ðis filmas buvo sutiktas Giedrës tëèio gimtuosiuose Maþeikiuose, Vilniuje ir Kaune. Pasak kino reþisieriaus Gyèio Lukðo, juosta paperka ne tik nuoðirdumu, bet ir profesionalumu, nors autorë ir prodiuserë nëra profesionali kinematografininkë.

Turtingas palikimas – uþ þinias Judrioje Niujorko vietoje – prie Amerikos aveniu ir Keturiasdešimt antrosios gatvës sankryþos – beveik ðimtmetá stovi ðio miesto vieðoji biblioteka. Pro masyvias sukamas duris áþengæs á erdvø vestibiulá, netrunki pastebëti marmurinëse grindyse ádëtà staèiakampá su uþraðu ,,MARTINO RADTKËS (1883 – 1976) ATMINIMUI”. Po juo galima perskaityti: Að turëjau maþai galimybiø lavintis, kai buvau jaunuolis Lietuvoje, ir esu labai skolingas Niujorko vieðajai bibliotekai uþ mano galimybæ lavintis. Atsidëkodamas að palieku bibliotekai savo turtà trokðdamas, kad jis bûtø panaudotas sudaryti kitiems tokià pat galimybæ. Nors tai neatrodo lietuviðkai skambanti pavardë, nes gali bûti ir nepakitæs vokiðkas paveldas. Ðtai 1938 m. Pagëgiø apskrities þinyne áraðytas Þûkuose gyvenæs evangelikø kunigas Martin Radtke. Jis neabejotinai mokëjæs lietuviðkai ir galëjo laikyti save lietuviu, kaip ir jo bendravardis Niujorke. Ðimtai þmoniø tokia pavarde per kartø kartas gyveno Vokietijoje ir kituose kraðtuose. Viename interneto šaltinyje tepavyko aptikti, kad ,,Martin Radke, imigrantas, kuris prarado viskà per 1929 metø birþos griûtá.” Todël lieka paslaptis ir tikras stebuklas, kaip jis sugebëjo atsigauti, kad prieð mirtá 1973 m. paliko bibliotekai 386 tûkst. doleriø vertës turtà. Jis panaudotas tikrai prasmingai. Ar teko girdëti, kad taip bûtø pasielgæs kuris nors ið naujøjø turtuoliø Lietuvoje? O gal jie dar tiesiog per jauni ir nespëjo suraðyti gerø testamentø? Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

29

2010 m. sausio 12 d. savo 80-ies metø jubiliejø bûtø ðventæs Respublikinës premijos laureatas, Vilniaus miesto geometrø mokyklos steigëjas ir ilgametis vadovas profesorius habilituotas daktaras VACLOVAS BLIZNIKAS. Doc. Edmundas MAZËTIS, doc. Juozas ÐINKÛNAS

Vilniaus pedagoginis universitetas

Kelias á mokslo aukðtumas Vaclovas Bliznikas gimë 1930 m. tuometës Këdainiø apskrities Juodupiø kaime, valstieèiø ðeimoje. Kelias á mokslo aukðtumas prasidëjo Augmënø pradinëje mokykloje, vëliau V. Bliznikas mokësi Ðeduvos gimnazijoje, kurià 1950 m. baigë sidabro medaliu. Jau gimnazijoje iðryðkëjo V. Blizniko gabumai tiksliesiems mokslams, atvedæ já á Vilniaus universiteto Fizikos - matematikos fakultetà. Pirmuosius metus bûsimasis profesorius studijavo fizikà, o nuo antrojo kurso perëjo á matematikos specialybës studijas. Kaip gabus studentas buvo pakviestas dirbti katedros laborantu. 1955 m. su pagyrimu baigæs Vilniaus universitetà ir ágijæs matematiko diplomà, V. Bliznikas siunèiamas mokytis á Maskvos Lomonosovo universiteto aspirantûrà gilintis á diferencialinës geometrijos mokslo paslaptis. Maskvos universitetas tuo metu buvo visos Tarybø Sàjungos mokslo centras. Bûsimasis profesorius turëjo progà klausytis pasaulinio garso geometrø G. Laptevo, P. Raðevskio, S. Finikovo ir kitø mokslininkø paskaitø. Profesorius S. Finikovas pradëjo vadovauti V. Blizniko moksliniam darbui. Prieð karà S. Finikovas staþavosi Paryþiuje pas vienà þymiausiø to meto geometrø E. Kartanà. Gráþæs á Maskvà, S. Finikovas ëmë platinti E. Kartano idëjas (vadinamàjá judamojo reperio arba Kartano metodà), naudoti jas ávairiø apibendrintø erdviø geometrijos tyrinëjimuose. Ðá metodà studijuoti, plësti jo galimybes ir naudoti esant naujoms situacijoms ëmësi ir aspirantas V. Bliznikas. Aspirantûroje V. Bliznikas paskelbë pirmuosius mokslinius straipsnius, kurie buvo gerai ávertinti kolegø geometrø ir sudarë kandidatinës disertacijos pagrindà. Studijø aspirantûroje metu ne tik formavosi V. Blizniko moksliniai interesai, jo darbo stilius, bet ir iðryðkëjo charakterio bruoþai – atkaklumas, uþsibrëþto tikslo siekimas, ávairiapusiðkas poþiûris á reiðkinius, reiklumas sau ir kitiems, nesitaikstymas su neteisybe.

Matematikø rengimo pertvarka Baigæs aspirantûrà, 1958 m. V. Bliznikas gráþo á Lietuvà ir pradëjo dirbti Vilniaus

30

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Á Lietuvà – palaiminimo

pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas). Dëstytojas, vyr. dëstytojas, docentas, katedros vedëjas, profesorius, Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas – tai sausi áraðai profesoriaus darbo knygelëje. Uþ jø slypi didelis darbas formuojant katedros, fakulteto personalà, aktyvinant fakulteto moksliná darbà. Nuo pirmøjø paskaitø V. Bliz-

laboranto savo darbo karjerà pradëjo daugelis jaunø talentingø studentø, vëliau sudariusiø fakulteto dëstytojø pagrindà. Sëkmingai apgynæs kandidatinæ (dabar – daktaro) disertacijà „Apie metriniø erdviø tiesiniø elementø geometrijà“, 1961 m. V. Bliznikas tampa Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos - matematikos fakulteto dekanu. Ðiame poste jis dirbo

V. Bliznikas su bendraklasiais ir mokytojais po abitûros egzaminø nikas pasiþymëjo puikiu dalyko iðmanymu ir metodiniais sugebëjimais. Ið pat pradþiø jis ëmë ieðkoti gabesniø studentø ir su jais dirbti papildomai. Skaitydamas geometrijos specialiuosius kursus, jis duodavo studentams savarankiðkai nagrinëti moksliniø knygø skyrius. Studentai ásitikindavo, kà reiðkia savarankiðkai studijuoti mokslinæ literatûrà, o V. Bliznikas ið jø atsirinkdavo gabiausius. Jie jau studijø suole pradëdavo savarankiðkus mokslinius tyrinëjimus, darydavo praneðimus ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos respublikø mokslinëse konferencijose. Gabiausius studentus V. Bliznikas stengdavosi ádarbinti katedrose laborantais, taip ne tik padëdamas jiems materialiai, bet ir kontroliuodamas jø moksliná augimà. Nuo

17 metø (1961–1964 ir 1965–1977m.). Nuo pat pirmøjø vadovavimo fakultetui metø V. Bliznikas ëmësi já atnaujinti ir stiprinti. Buvo atsisakoma senøjø dëstytojø, kurie nedirbo mokslinio darbo, o á jø vietà priimami jauni gabûs þmonës, baigæ Vilniaus universitetà arba Pedagoginá institutà. Fakultete dëstytojais pradëjo dirbti buvæ fakulteto studentai, kuriø didelë dalis buvo V. Blizniko mokiniai. Kiek padirbëjæ, jie buvo siunèiami mokytis á ávairiø universitetø aspirantûras. Apgynæ disertacijas, sëkmingai dirbo ne tik Vilniaus pedagoginiame institute, bet ir kitose Lietuvos aukðtosiose mokyklose. Fakulteto atnaujinimo procesas vyko gana skausmingai. Ne visi, ypaè vyresnieji kolegos, geranoriðkai pritarë tokiems neiðvengia-

Geometrø seminaro dalyviai: L. Mickienë, R. Vosylius, J. Staiðienë, J. Knyvienë, K. Navickis; A. P. Urbonas, I. Katinienë, J. Vainavièienë, S. Mykolaitis, V. Bliznikas, J. Ðinkûnas

miems þingsniams, nemaþai buvo atviro ir slapto prieðiðkumo, intrigø. Tik didelë V. Blizniko valia ir uþsispyrimas bei tikëjimas pradëto darbo teisingumu padëjo sëkmingai reformuoti fakultetà, pasiekti, kad jis taptø mokymo ir mokslo centru, þinomu ir vertinamu ne tik Lietuvoje, bet ir tuometëje Tarybø Sàjungoje. Didelæ reikðmæ geometrijos moksliniam darbui turëjo V. Blizniko kartu su prof. K. Grincevièiumi 1960 m. ásteigtas ir beveik 30 metø veikæs Vilniaus miesto geometrø seminaras. Ðiame seminare buvo aptariami Pedagoginio instituto geometrø moksliniai tyrinëjimai, nagrinëjami kitø autoriø darbai, studijuojamos reikðmingos knygos. Seminaro nuolatiniai dalyviai buvo ne tik Pedagoginio instituto geometrai, bet ir Vilniaus universiteto dëstytojai prof. K. Grincevièius, doc. A. Dreimanas, doc. P. Vaðkas, doc. K. Navickis ir kiti, taip pat geriausi studentai. Visi seminaro dalyviai turëdavo periodiðkai pristatyti savo mokslinio darbo rezultatus. Tai skatino nuolatos dirbti moksliná darbà, nes, negavus pakankamai svariø naujø rezultatø, seminare tekdavo iðklausyti grieþtà, bet teisingà V. Blizniko kritikà. Antra vertus, kolegø geranoriðka kritika, pastabos, patarimai daþnam mokslininkui padëdavo rasti naujø idëjø, suteikdavo postûmá tolesniam darbui. Seminaruose praneðimus skaitë ir daug kitø ðaliø garsiø geometrø – Prahos Karlo universiteto profesorius A. Ðvecas, Kazanës universiteto profesorius A. Ðirokovas, Maskvos universiteto profesorius G. Lemleinas ir kiti. Seminaras buvo þinomas ne tik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø. Daug buvusios Tarybø Sàjungos geometrø Vilniaus seminare pristatë savo kandidatines ir daktarines disertacijas ir laikë didele garbe, jei èia jos bûdavo gerai ávertintos. Geras darbo ávertinimas Vilniaus seminare tap-

davo garantija, kad disertacijos gynimas vyks sëkmingai: nepasitaikë atvejø, kai Vilniuje gerai ávertinta disertacija nebûtø apginta. Kandidatines disertacijas apgynë ir sëkmingai dirba moksliná ir pedagoginá darbà apie 40 seminaro dalyviø. Beje, ne vienam geometrui, apsilankiusiam seminare, tekdavo ið pagrindø taisyti, o kartais net ir perraðyti savo disertacijà. Tarp Tarybø Sàjungos geometrø buvo paplitæs posakis ,,vaþiuoti palaiminimo pas V. Bliznikà” rodo profesoriø buvus ávairiø mokslo centrø geometrø autoritetu. O palaiminimà ið V. Blizniko buvo nelengva gauti: didþiulë profesoriaus erudicija, patirtis, puikus dalyko iðmanymas leisdavo jam ið karto suvokti mokslinio darbo esmæ, pastebëti klaidas ir trûkumus. Siekiant dar labiau suintensyvinti moksliná darbà ir kuo daugiau jaunimo átraukti á mokslinæ veiklà, V. Blizniko iniciatyva 1965 m. prie Matematinës analizës ir geometrijos katedros ásteigta aspirantûra. Tà padaryti buvo nelengva, nes leidimus iðduodavo Maskva, bet V. Bliznikas jau tada turëjo autoritetà ir sugebëjo átikinti centro biurokratus tokios aspirantûros reikalingumu. V. Bliznikas buvo pagrindinis lektorius, skaitæs geometrijos paskaitas aspirantams, taip pat daugelio jø mokslinis vadovas. Aspirantûrà baigë ir disertacijas apgynë I. Katinienë, Z. Lupeikis, I. Bliznikienë, A. Pekarskienë; jie sëkmingai dirbo Lietuvos aukštosiose mokyklose. V. Bliznikas ne tik aktyviai dalyvaudavo matematikø konferencijose, bet ir pats ëmësi iniciatyvos jas organizuoti. Vilniui, kaip vienam ið Sàjungos geometrø centrø, 1975 m. buvo patikëta surengti ðeðtàjà sàjunginæ geometrø konferencijà. V. Blizniko iniciatyva buvo pradëtos organizuoti ir Baltijos respublikø geometrø konferencijos. Dvi ið jø ávyko Lietuvoje: 1968 m. Palangoje, o 1978 m. – Druskininkuose. Da-

Vaclovas Bliznikas (1930-01-12 – 1997-02-06) lyviø gausa, jø geografija, taip pat moksliniu bei organizavimo lygiu jos prilygdavusios sàjunginëms konferencijoms. Vadovaudamas fakultetui, prof. V. Bliznikas visokeriopai rëmë jaunus þmones. Jis ne kartà uþstodavo studentus nuo partiniø ir komjaunimo biurokratø nemalonës. Ne vienam vargingiau gyvenanèiam, bet gabiam studentui padëdavo materialiai.

Geometrijos mokslo autoritetas Daug laiko ir jëgø atiduodamas dëstytojo, dekano, katedros vedëjo pareigoms, mokslinio darbo organizavimui, visuomeninei veiklai, profesorius niekada neuþmirðdavo mokslinio darbo. Moksliná darbà jis laikë svarbia dëstytojo darbo dalimi ir jam skirdavo beveik visà savo laisvalaiká. Aktyvaus profesoriaus darbo rezultatas – apie 100 moksliniø straipsniø, kuriø dauguma skelbti prestiþiniuose Rusijos moksliniuose þurnaluose ir cituoti þymiø viso pasaulio geometrø, taip pat platûs apþvalginiai straipsniai Maskvoje leistose serijose ,,Geometrijos problemos“ ir ,,Mokslo ir technikos rezultatai”. V. Bliznikas buvo Maskvoje leidþiamo referatyvinio þurnalo ,,Matematika” bendradarbis, paskelbæs jame apie 200 referatø. V. Blizniko moksliniai darbai priklauso diferencialinës geometrijos srièiai. Savo kandidatinëje disertacijoje jis pirmasis iðoriniø formø metodu nagrinëjo metriniø tiesiniø elementø erdviø geometrijà, taip pat ðiø erdviø kreiviø ir pavirðiø geometrijà. Vëlesniuose moksliniuose darbuose, kurie sudarë jo daktaro disertacijos pagrindà, prof. V. Bliznikas iðoriniø formø metodu nagrinëjo V. Vagnerio sluoksMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

31

V. Bliznikas, H. Horodnièius, P. Katilius, G. F. Laptevas, B. L. Laptevas, K. Grincevièius (V. Blizniko habilituoto daktaro disertacijos gynimas 1970-06-09) niuotas erdves, sukonstravo jø aukðtesniø eiliø tiesiniø ir afiniøjø sieèiø teorijà, apibendrindamas S. Hokari rezultatus diferencialiniø lygèiø geometrijoje naudojo iðoriniø formø metodà ir gavo diferencialiniø lygèiø dalinëmis iðvestinëmis sietis, kurios vadinamos Blizniko sietimis. Kartu su prof. K. Grincevièiumi sukritikavo Novosibirsko geometrø mokyklos poþiûrá á neholonominæ tiesialinijinæ geometrijà ir plëtojo savo neholonominiø kompleksø geometrijà. Átempto mokslinio darbo rezultatai apibendrinti daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijoje ,,Apie apibendrintø normalizuotø erdviø diferencialinæ geometrijà”, kuri apginta Vilniuje 1970 metais. 1972 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. V. Blizniko aktyvi mokslinë, pedagoginë ir organizacinë veikla buvo ávertinta tuometinës valdþios: 1974 m. uþ moksliniø darbø ciklà ,,Apibendrintø erdviø geometrija” V. Bliznikas apdovanotas Lietuvos valstybine premija, o 1989 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikëjo vardas. Savo þiniomis profesorius noriai dalydavosi su kitais. Jis ne tik pats intensyviai dirbo moksliná darbà, bet ir buvo daugiau kaip deðimties kandidatiniø (dabar daktaro) disertacijø vadovas. Jo vadovaujami disertacijas apgynë J. Ðinkûnas, S. Grigelionis, Z. Lupeikis, I. Katinienë, L. Mickienë, A. Pekarskienë, S. Þiaukienë, K. Navickis, E. Mazëtis, J. Banionis, ilgà laikà sëkmingai dirbæ ir tebedirbantys Lietuvos aukðtosiose mokyklose.Tarp profesoriaus mokiniø buvo ir geometrø ið Latvijos, Rusijos, Gruzijos. Prof. V. Bliznikas rûpinosi studijø kokybe ir stengësi, kad studentai turëtø pakankamai literatûros savarankiðkam darbui. Apibendrindamas turtingà savo pedagoginæ patirtá, ëmësi raðyti mokomàsias priemones matematikà studijuojantiems bûsimiesiems mokytojams. Jis paraðë 10 mokomøjø knygø studentams, kuriose profesoriaus skaitytas geometrijos kursas gausiai iliustruojamas pavyzdþiais, iðspræsta daug ávairaus sunkumo

32

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

uþdaviniø, pateikta uþduoèiø savarankiðkam darbui. Ir dabar, nors pasikeitë geometrijos kurso programa bei ðio dalyko dëstymo tradicijos, V. Blizniko mokymo priemonës neprarado reikðmës ir fakulteto dëstytojø vis dar naudojamos. V. Bliznikas raðë geometrijos vadovëlá aukðtøjø mokyklø studentams, buvo suplanavæs solidø trijø daliø kursà. Pirmosios dalies rankraðtis jau buvo beveik baigtas, bet susilpnëjusi profesoriaus sveikata neleido uþbaigti numatyto darbo.

Lietuvos patriotas Profesorius V. Bliznikas visà gyvenimà buvo patriotas. Jis domëjosi ir þavëjosi Lietuvos istorija, jà gerai iðmanë, perskaitë daug knygø apie Lietuvos praeitá, domëjosi ir kitø tautø istorija. V. Bliznikas visuomet rasdavo progà pabrëþti, kad Lietuva buvo pasaulio istorijoje nuo viduramþiø, turëjo savo politikø, menininkø ir mokslininkø. Skaitydamas matematikos istorijos paskaitas, daug dëmesio skirdavo ne tik Lietuvos matematikos raidai, bet pateikdavo ir platesnæ Lietuvos ir kitø baltø tautø istorijos panoramà, supaþindindavo su senovës baltø kultûros centrais, su to meto politiniais ir visuomeniniais ávykiais bei jø átaka tiek apskritai mokslo, tiek konkreèiai matematikos raidai. Profesoriaus poþiûris á matematikos istorijà neapsiribodavo vien tik faktø apie mokslininkus ir jø nuveiktus darbus pristatymu. Istorijà profesorius suprato kaip idëjø plëtotæ. Prieð pradëdamas pasakoti apie kurio nors laikotarpio matematikà, V. Bliznikas supaþindindavo su to laikotarpio politinëmis, ekonominëmis, kultûrinëmis realijomis, populiariomis filosofijos idëjomis, religija ir jos átaka visuomeniniam gyvenimui. Ir tik tada iðaiðkindavo, kokià átakà ðie veiksniai darë matematikos mokslui. Profesoriaus patriotizmas ir tautiðkumas itin ryðkiai atsiskleidë Lietuvos laisvëjimo metais. 1988 m. V. Bliznikas aktyviai ásijungë á Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio veiklà. Jis tapo Vilniaus pedagoginio instituto Sàjûdþio grupës pirmininku

ir ðias pareigas atliko su jam bûdingu atsidavimu ir kruopðtumu. Bûdamas Pedagoginio instituto Tarybos narys ir fakulteto tarybos pirmininkas, profesorius daug jëgø, laiko ir pastangø skyrë tam, kad institute prasidëtø pertvarka, kad bûtø sugriauta deðimtmeèius jaunimà þalojusi autoritarinë sistema. V. Bliznikas parengë pirmàjá pokariná Vilniaus pedagoginio universiteto Statuto projektà, daug prisidëjo prie fakulteto studijø programø atnaujinimo ir modernizavimo. Profesoriaus dëka instituto koridoriai pasipuoðë turiningais stendais, kuriuose atsispindëjo Sàjûdþio veiklos kasdienybë. Profesorius buvo sukaupæs turtingà bibliotekà, kurioje buvo ne tik matematikos, bet ir kitø srièiø knygø. Studijuodamas Maskvoje, profesorius daþnai lankydavosi Maskvos antikvariatuose ir surinko didelæ senø klasikiniø matematikos leidiniø kolekcijà, kai kurios knygos buvo iðleistos XIX amþiuje. Vëliau, dirbdamas Pedagoginiame institute, profesorius kasmet ið leidyklø teminiø planø uþsisakydavo deðimtis knygø, daþnai net po kelis tos paèios knygos egzempliorius, kad knyga iðliktø, jei paskolinus bûtø uþmirðta jà gràþinti. O skolindavosi knygas ið profesoriaus daugelis: ir aspirantai, ir kolegos dëstytojai, ir studentai, nes retas kuris galëjo pasigirti turás tokià turtingà bibliotekà. Vartant profesoriaus bibliotekos knygas, galima buvo pastebëti daug ranka raðytø pastabø, liudijanèiø, kad tos knygos ne ðiaip stovëjo lentynose, bet buvo intensyviai studijuojamos. Po profesoriaus mirties giminës jo bibliotekà padovanojo Vilniaus pedagoginiam universitetui, dabar jomis naudojasi fakulteto dëstytojai ir studentai. Intensyvus ir átemptas darbas, sûnaus netektis, ðeimyniniai rûpesèiai pakirto labai tvirtà profesoriaus sveikatà – suðlubavo ðirdis. Lipant á ketvirtàjá aukðtà, kuriame buvo ásikûrusi Geometrijos katedra, jam jau tekdavo keletà kartø ilsëtis, sunku bûdavo ir paskaitas skaityti. Visai susilpnëjus sveikatai, 1994 m. profesorius iðëjo á pensijà. Buvæ kolegos, jo mokiniai daþnai lankydavo V. Bliznikà namuose, rasdavo já ánikusá á knygas, stalas bûdavo nuklotas rankraðèiais. Svajojo profesorius uþbaigti pradëtà geometrijos vadovëlá, ketino paraðyti atsiminimus, bet sveikata pastebimai blogëjo. Ne kartà teko ilgokai gydytis ligoninëse, o 1997 m. sausá profesoriø iðtikæs ðirdies priepuolis buvo lemtingas: 1997 m. vasario 6 d. V. Blizniko ðirdis sustojo. Profesorius palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinëse netoli kitø garsiø Lietuvos mokslininkø geometrø Kleopo Grincevièiaus ir Petro Katiliaus.

Atkelta ið 25 p.

Prie Ebro upës...

Aikðtëje prieð bazilikà stovi dar keletas baþnyèiø, keletas muziejø, paminklas dailininkui F.Gojai ir jo herojø skulptûros. Netoliese stovi spalvinga Ðv. Magdalenos baþnyèia su pasvirusia varpine, romënø forumo griuvësiai. Aká patraukia ir Municipaliteto rûmai - muziejus, kuriuose 2008 m. vyko pasaulinë paroda (EXPO-2008) tema „Vanduo ir darni raida“. Tokia tema Ispanijai ypaè aktuali, nes sausringi regionai stokoja vandens, kuris galëtø padidinti jø ûkio produktyvumà. Parodoje dalyvavusi Lietuva lankytojams pasiûlë ekspozicijà „Lietaus namai“. Èia lietaus apsuptyje iðradingai parengtoje ekspozicijoje parodos sveèiai galëjo groþëtis ir virð jø galvø besikeièianèiais patraukliais Lietuvos vaizdais.

Ebro upë ir bazilika

Universidad de Zaragoza Taip ispaniðkai skamba Saragosos universitetas, turintis bendradarbiavimo sutartis su visais Lietuvos universitetais, ið jø ir Klaipëdos. Tokias sutartis turi su daugelio pasaulio valstybiø universitetais. Atvykau á ðá Ispanijos universitetà Pirënø papëdëje skaityti paskaitø pagal Erasmus/Socrates programà. Saragosos universitetas – vienas seniausiø Europoje, kurtas pagal Paryþiaus Sorbonos universiteto modelá. Miesto municipalitete saugomas privilegijø raðtas, kuriame sakoma: „Að, Aragono karalius Ferdinandas Katalikas, suteikiu miestui privilegijà turëti universitetà...“. Tai buvo 1542 metais. Tiesa, po to 1574 m. dar reikëjo gauti popieþiaus Siksto IV pritarimà, sutvarkyti kitus to meto biurokratinius dalykus. Ið pradþiø buvo ásteigti klasikiniai fakultetai: teologijos, medicinos, filosofijos ir laisvøjø menø. Be ðios privilegijos miestui, privilegijas (didelius atlyginimus, atleidimà nuo mokesèiø, gyvenamuosius namus ir kt.) gavo ir profesoriai. Ðis universitetas padëjo ásteigti ir pirmàjá Meksikos universitetà. Ðiandien Saragosos universitetas, turintis filialus Huescoje ir Teruelyje, turi 22 fakultetus, ið kuriø 10 vadinami mokyklomis, nes juose ruoðiami specialistai daugiausia praktiniam darbui (inþinieriai, chemikai, nanotechnologai ir kt.). Universitetas didþiuojasi savo garsiais, pasaulyje þinomais profesoriais (jo vardà gauti gana sudëtinga). Prie pagrindinio pastato Paraningo pastatyta medicinos ir fiziologijos profesoriaus Nobelio premijos laureato Santjago Ramón y Cajalo skulptûra. Ávairiais metais studijuoja iki 40 tûkst. studentø (ið jø per 800 atvykusieji ið kitø ðaliø

pagal Erazmus/Socrates ar kitas programas). Didelæ studentø dalá sudaro ir atvykëliai ið ispaniðkai kalbanèiø Lotynø Amerikos ðaliø: Meksikos, Venesuelos, Èilës, Kolumbijos, Gvatemalos, Peru ir kt. Á tø ðaliø aukðtàsias mokyklas skaityti paskaitø daþnai iðvyksta ir Saragosos universiteto dëstytojai. Dël to nenuostabu, kad retas kuris dëstytojas, netgi fakulteto ar instituto direktorius, nemoka jokios, iðskyrus kartais prancûzø, uþsienio kalbos. Daþnai mano paskaitose vertëjavæ dailës studijø magistrantë ir prof. José Lasierra paaiðkino ir kità mane pribloðkusià svetimø kalbø nemokëjimo prieþastá. Daugelio uþsienio kalbø mokëjimas – tai viena ið prielaidø jaunimo emigracijai, sakë jis. Jaunimas turi gyventi namuose ir kurti savo valstybæ. Beje, tokius atsakymus girdëjau ir kai kuriuose Italijos universitetuose. Viena vertus, gal tai ir nëra blogai – didelis studentø skaièius – tai ir plati rinka saviems ir verstiniams vadovëliams platinti. Antra vertus, tai turëtø apsunkinti dalyvavimà tarptautiniuose moksliniuose ir taikomuosiuose projektuose, kuriø skaièius universitete labai didelis. Nepaisant to, universiteto mokslininkai dalyvauja ES finansuojamoje tarptautinës logistikos programoje, mokymosi visà gyvenimà, technologijø kûrimo ir jø taikymo bei daugelyje kitø dideliø projektø. Be to, moksliniams tyrimams gauna lëðø ið daugybës ðalyje sukurtø fondø. Gali kartais atrodyti keista, kad Saragosos universiteto mokslininkø grupë jau penkiolikti metai ðifruoja Abauntzo urve rastà molinæ lentelæ, kuri, kaip manoma, yra seniausias pasaulio þemëlapis – èia gyvenusios gen-

ties nubraiþyta prieð 13,6 tûkst. metø vietovës schema. Dëmesys geografijai ir kartografijai Ispanijos universitetuose nëra atsitiktinis – jis siejamas su naujø þemynø atradimu, jø paþinimu, padalijimu, perdalijimu, o dabar ir su globalizacija. Tradiciniai mokslai taikiai sugyvena ir su naujausiais – elektronikos, kino ir TV technologijø, autoimuniniø sistemø, bioinformatikos specialistø ruoðimu. Uþ studijas moka beveik visi studentai. Metinis mokestis – apie 890 eurø. Bakalauro ir magistro bendras studijø laikas – 5 metai. Studentai aktyviai dalyvauja ávairiose organizacijose, visuomenës gyvenime, kartais labai prieðtaringame. Jie aktyviai stebi ir revoliucines nuotaikas, gimstanèias kai kuriose Lotynø Amerikos valstybëse, ypaè Venesueloje, kurios prezidentas kartais pareiðkia simpatijas nusenusiam F.Kastro reþimui Kuboje. 2009 m. pavasará Saragosos universiteto studentai, sekdami Vokietijos ir trijø Madrido universitetø pavyzdþiu, uþëmë universiteto pagrindiná pastatà – Paraningo, kuriame ásikûrusi administracija. Jø pagrindinis reikalavimas – sumaþinti mokestá uþ studijas, atsisakyti Bolonijos sutarties, kurioje jie áþvelgia universitetø privatizacijos pavojø. Èia galima priminti, kad pagrindinis Bolonijos sutarties, kurià pasiraðë ir Lietuva, tikslas yra suvienodinti studijas ir þiniø kriterijus visoje Europos Sàjungoje. Tokie revoliucingi studentø ir jaunimo proverþiai Europoje jokia naujiena. Jie tik primena paþangos bûtinybæ politikams. Kai kam tai ir gera proga „nusiplauti“ nuo paskaitø. Bus daugiau Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

33

Prano BALTRËNO, Donato BUTKAUS, Vytauto OÐKINIO, Sauliaus VASAREVIÈIAUS ir Auðros ZIGMONTIENËS vadovëlis

UAB „Traidenis”, UAB „Lokmis“, UAB „Litesko“, UAB „ESSPO“. Turbût toks solidus rëmëjø bûrys ir lëmë vadovëlio leidybos kokybæ bei solidþià apimtá (576 p.). Pirmas áspûdis, paëmus vadovëlá á rankas ir já pavarèius, ið tiesø labai geras. Jame susistemintai pateikti duomenys apie pagrindinius aplinkos komponentus: orà, vandená, dirvoþemá ir jø apsaugà, bendràjà ekologijà, þmogaus daromà átakà aplinkai, atliekas ir jø tvarkymà, poveikio aplinkai vertinimà, fizinæ - technologinæ tarðà, aplinkos monitoringà, kraðtovaizdá, aplinkosaugos etikà ir ðvietimà, aplinkosaugos teisæ, vadybà. Vadovëlá, be pratarmës ir ávado bei santrumpø sàraðo, sudaro 17 skyriø, kurie apima pagrindines aplinkos apsaugos sritis. Ðiuose skyriuose sutelktos svarbiausios þinios, kurios studijuojantiems aplinkos apsaugà padës kvalifikuotai suprasti jos procesus ir taikyti moksliðkai pagrástas apsaugos priemones, puoselëti lietuviðkàjà aplinkos inþinerijos terminijà. Vadovëlio pabaigoje pateikiamas pagrindiniø terminø þodynas, iliustruotas priedas, pagrindinës ir rekomenduojamos literatûros sàraðai.

APLINKOS APSAUGA Doc. dr. Ingrida ÐAULIENË

Ðiauliø universiteto Aplinkotyros katedros vedëja Visais laikais þmones jaudino ateitis. Bet niekada ðis klausimas nebuvo toks skausmingai aktualus, kaip mûsø laikais, svaiginanèiø tempø ir dideliø galimybiø amþiuje. Ðiuolaikinë mokslo bei technikos revoliucija, sparèiais tempais plëtodama gamybà, keièia gamtà, þmoniø tarpusavio santykius, jø gyvenimo ir màstymo bûdà bei formas, interesus ir poreikius, sukeldama daug problemø. Plëtojantis techninei paþangai poveikis aplinkai ir þmogui didëja, todël turi bûti naudojamos ávairios apsaugos priemonës. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros mokslininkø kolektyvo 2008 m. parengtame ir iðleistame vadovëlyje „Aplinkos apsauga“ pateikiamos susistemintos teorinës þinios, kurios svarbios gilinantis á aplinkos inþinerijos mokslus, taip pat nemaþai praktinës bei informacinës aplinkosauginës medþiagos. Ji glaudþiai susieta ir su Lietuvos aplinkosauginiais objektais, iliustruota lentelëmis, paveikslais, þemëlapiais. Vadovëlio atsakingasis redaktorius – prof. habil. dr. Pranas Baltrënas. Ðio vadovëlio leidybà parëmë LR ðvietimo ir mokslo ministerija, LR aplinkos ministerija, UAB „Vilniaus energija“, VðÁ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijø fondas“, UAB „Senovë“, UAB „ARM GATE“,

34

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Vadovëlyje daug dëmesio skirta biosferos komponentams ir jø apsaugai: oro, vandens, dirvoþemio tarðos kontrolei, jos sklaidai ir maþinimo priemonëms bei pagrindiniø aplinkosauginiø technologijø analizei. Atskiras skyrius skirtas ir ðiuo metu ypaè aktualiai atliekø tvarkymo problemai – apþvelgiami visi labai svarbûs atliekø ðaltiniø aspektai – sudëtis, savybës, tvarkymas ir šalinimas. Skyriuje „Aplinkosaugos etika ir švietimas“ pateikiama aplinkosaugos etikos istorijos apþvalga, aptariami aplinkosauginio visuomenës ðvietimo klausimai. Vadovëlyje vienas skyrius skirtas ir darnios plëtros koncepcijai – nagrinëjami prioritetai ir principai, supaþindinama su aplinkosauginiais darnios plëtros rodikliais, nacionaline jos strategija bei darnios plëtros ir pramonës ryðiu. Vadovëlyje pakankamai plaèiai nagrinëjama ir didëjanèios fizinës aplinkos tarðos (jonizuojanèioji ir nejonizuojanèioji spinduliuotë, triukðmas, vibracija) kilmë, sklaida ir maþinimo galimybës. Pateikiami individualiosios ir kolektyvinës apsaugos bûdai bei priemonës. Vadovëlis „Aplinkos apsauga“ skirtas techniðkøjø universitetø bakalaurantø ir magistrantø studijoms, taip pat didesniø ir maþesniø pramonës ámoniø, energetikos objektø specialistams, atsakingiems uþ aplinkos apsaugà. Autoriai siekë, kad vadovëlis padëtø aukðtos kvalifikacijos specialistams dalykiðkai suprasti aplinkoje vykstanèius procesus, terðalø sklaidà, jø poveiká aplinkai ir þmogui, ágyti aplinkosaugos technologijø projektavimo ir jø diegimo Lietuvos ûkyje þiniø.

Valdemaras MILKUS

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas Pati populiariausia ir geriausiai ásitvirtinusi teorija apie visatos kilmæ yra Didþiojo Sprogimo (angl. Big Bang) teorija, teigianti, kad visata atsirado prieð 13,7 milijardo metø ið maþo, nepaprastai tankaus ir karðto taðko, vadinamo singuliariniu taðku. Sprogimo ir po jo vykusios evoliucijos pasekmë – dabartinë visata, tokia, kokià mes matome. Iðkart po Didþiojo Sprogimo ëjo universaliosios sàveikos (angl. Grand Unification Era) era. Visos keturios sàveikos, kurias mes þinome (stiprioji, elektromagnetinë, silpnoji ir gravitacinë) buvo sujungtos á vienà – universaliàjà sàveikà. Erdvë ir laikas buvo tarsi sujungti á vienà sistemà – erdvëlaiká. Kaip teigia ðiuolaikiniai modeliai, erdvëlaikyje vyko nedidelës fliuktuacijos, kurios vëliau susidëjo ir peraugo á itin greità ir staigø visatos plëtimàsi – infliacijà. Šis laikotarpis ir vadinamas infliacijos era. Teigiama, kad visatoje, kurios plëtimasis iki tol buvo tiesiðkas, infliacijos eroje tapo eksponentinis, visatos matmenys smarkiai iðaugo, nukrito vidutinë temperatûra, o plëtimosi greitis galëjo daug kartø virðyti ðviesos greitá. Plëtimasis sulëtëjo dël gravitacijos. 1983 m. rusø kilmës kosmologas A. Lindë paskelbë hipotezæ, kad visata perëjo infliacijos laikotarpá, nors prieð tai nebuvo jokiø virsmø, kurie galëtø jà sukelti. Remiantis ðia teorija, visata atsirado ið amþinai neramaus fizikinio vakuumo ir turëjo kvantinæ-tikimybinæ prigimtá. Po infliacijos eros vyko procesas, kurio metu atsiskyrë sàveikos. Anksèiausiai atsiskyrë gravitacija, po to stiprioji sàveika, o galiausiai iðsiskyrë ir silpnoji bei elektromagnetinë sàveikos. Atskiri laikotarpiai Didþiojo Sprogimo modelyje ir vadinami ðiø sàveikø eromis. Susidariusios pirmosios dalelës – kvarkai ir gliuonai pradëjo jungtis tarpusavyje ir sudarë pirmuosius protonus ir neutronus – susidarë stipriosios sàveikos veikiamos ir jà perduodanèios dalelës – hadronai. Todël ði era ir vadinama hadronø era. Þinoma, kad visi hadronai, iðskyrus protonà ir neutronà (kai ðis nëra laisvas), skyla á kitas daleles, skylanèias

Þvaigþdës, dangus, visata – ðie objektai nuo senovës traukë þmogaus aká. Paprastam þmogui gali atrodyti, kad ðiuolaikinis mokslas pasiekë tiek, kad didþioji dalis paslapèiø jau atskleista, taèiau kuo toliau þengia mokslas, tuo daugiau paslapèiø ir vis sunkiau jas atskleisti, bet mokslininkai nenuleidþia rankø.

Visatos paslapèiø labirinte

1 pav. Didelio masto struktûros visatoje

dël silpnosios sàveikos. Bûtent taip vadinamas kitas laikotarpis. Galiausiai medþiaga ir spinduliuotë, iki tol buvusios sujungtos, iðsiskyrë, visata tapo skaidri ir, praëjus pusei milijardo metø po Didþiojo Sprogimo, ëmë susidaryti pirmosios þvaigþdës ir galaktikos. Atrodytø, kad toks modelis paaiðkina visus klausimus, taèiau, kuo á gilesnæ praeitá þvelgiame, tuo sudëtingesnës problemos iðkyla. Taigi pabandykime apþvelgti svarbiausius klausimus, gvildenamus ðiuolaikinëje kosmologijoje, eidami link singuliarinio taðko. Ðiuolaikiniai teleskopai leido paþvelgti á tolimiausius visatos objektus. Mûsø stebimos visatos dalies – Metagalaktikos – skersmuo jau siekia 13 milijardø ðviesmeèiø ir galima detaliai tirti dideles galaktikø grupes – spieèius ir didelio masto struktûras (angl.- Large Scale Structures) (1, 2 pav.). Tyrimai rodo, kad dabartinis visatos plëtimàsis visomis kryptimis vienodas ir visata yra izotropiðka bei homogeniðka – medþiagos ir galaktikø pasiskirstymas visomis kryptimis vienodas. Pagal kosminæ

nine medþiaga, o ðios dalis liko. Dar daugiau klausimø kelia infliacijos era, nes tiksliai neþinoma, kokia prieþastis sukëlë didelio masto plëtimàsi, nors iki tol visata plëtësi lëtëdama, tarsi bûtø uþdara. Elementariøjø daleliø fizikos dëka bandoma susieti kosmologines problemas ir rasti atsakymus. Èia pavyko susieti elektromagnetinæ ir silpnàjà sàveikas á vienà – elektrosilpnàjà sàveikà. Tai padarë mokslininkai S. Weinbergas, A. Salamas ir Ð. Glashowas, 1979 m. pelnæ Nobelio

5 pav. Erdvëlaikio pavidalas stygø teorijoje

2 pav. Milþiniðkas galaktikø spieèius

3 pav. Regimoji ir tamsioji medþiagos

premijà. Yra ir atskirø suvienytøjø lauko teorijø, kurios bando prie ðios teorijos prijungti stipriàjà sàveikà, taèiau ir jos dar nepatvirtintos. Tai yra mûsø tvirto paþinimo ri4 pav. Kosminë foninë spinduliuotë ba. Kas vyko dar anksèiau, kol kas foninæ mikrobangø spinduliuotæ nustatyyra tik teoriniai modeliai. Norint suprasti, ta foninë visatos temperatûra, kuri lygi 2,78 kas vyko Planko eroje, reikalinga tiksli Kelvinø (-271°C). Nustatytas jos raudonokvantinës gravitacijos teorija, kuri iki ðiol jo poslinkio rodiklis, lygus 1100. Taigi tuo dar nesukurta, nes neaiðku, kokiu bûdu metu, kai ankstyvoje visatoje medþiaga atgalima sujungti kvantinæ fizikà su bendràsiskyrë nuo spinduliuotës, visatos foninë ja reliatyvumo teorija ir kaip šià kvantuoti. temperatûra buvo tiek kartø aukðtesnë nei Daug vilèiø teikia septintàjá praëjusio dabartinë (apie 4000 Kelvinø). amþiaus deðimtmetá pasirodþiusi stygø teTebëra neaiðku, kodël visatoje susiorija, teigianti, kad visos dalelës yra Plandarë medþiagos ir antimedþiagos asimetko matmenø stygø virpëjimo modos, o rija, kodël visatoje neaptinkama antimeerdvëlaikis turi ne áprastas keturias, o net dþiaga, kuri anihiliavo su paprasta bariodeðimt dimensijø. Ði teorija ateityje gali paMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

35

teikti tinkamà kvantinës gravitacijos apraðymà. Ðià teorijà jau bandoma sujungti su kosmologija. Pagal kitas teorijas iðeina, kad visata ið pradþiø neturëjo begalinio tankio, o ðis buvo baigtinis kaip ir kiti parametrai. Tai didþiojo atšokimo teorijos, kurios teigia, kad visata yra pulsuojanti – po susitraukimo eina iðsiplëtimas, ku-

6 pav. Didysis atðokimas

ris vëliau vël pereina á traukimàsi. Viena tokiø teorijø siekia suvienyti kosmologijà ir kilpø kvantinës gravitacijos teorijà (angl. Loop Quantum Gravity), todël vadinama kilpø kvantine kosmologija (angl. Loop Quantum Cosmology), kurios pradininkas yra Pensilvanijos instituto mokslininkas M. Bojowaldas. Tikimasi, kad ði teorija leis patvirtinti daugelá kosmologijos hipoteziø. Panaðiai visatà apraðo ir kvantinë kosmologija, kurioje ypaè pasiþymëjo S. Hokingas. Vis dar neaiðku, kokia tamsiosios medþiagos prigimtis. Ði medþiaga sudaro net 23 proc. visatos masës, o áprastinë mûsø stebima barioninë medþiaga – tik 4 proc. Bûtent tamsioji medþiaga neleidþia iðsisklaidyti galaktikoms ir jø grupëms. 3 pav. matomas galaktikø spieèius, kuriame mëlyna spalva þymi tamsiàjà, raudona – matomà medþiagas. Likusius 73 proc. sudaro tamsioji energija, dël kurios visata pleèiasi greitëdama. Visatos máslës yra sudëtingos, o jø aiðkinimas reikalauja dideliø pastangø ir dideliø lëðø. Itin daug vilèiø dedama á moderniausià ðiuolaikiná þmonijos átaisà – Didájá hadronø greitintuvà (LHC), kuris padëtø atskleisti materijos ypatybes. Tikimasi, kad LHC leis atskleisti tamsiosios medþiagos prigimtá, aptikti hipotetiná Higso bozonà ir gravitonà, patikrinti stygø teorijos principus, patvirtinti supersimetrijos egzistavimà. Belieka tikëtis, kad, nepaisant gedimø, kylantys klausimai bus iðaiðkinti ir leis paþinti visatà visais aspektais.

36

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Asta VERBICKIENË

„Þiemos ðviesa“

mano ðirdá visad uþlieja neapsakoma ðiluma, lûpos nuðvinta ðypsena – kasmet laukiu ðios ðventës,“ – tokius chorinës muzikos gerbëjø þodþius girdëjau eidama á jau tradicine tapusià ðeðtàjà chorø ðventæ „Þiemos ðviesa“. Ir ið tiesø – tà pirmojo gruodþio penktadienio pavakaræ uþ lango anaiptol dar nekvepëjo þiema. Taèiau jaukiai kelià á koncerto salæ nuðvietusios liepsnelës, lyg þadëdamos ðilumà ir atgaivà ðirdims, muzikos mëgëjus pakvietë á Vilniaus Gedimino technikos universiteto Estetinio ugdymo centro ir VGTU akademinio choro „Gabija“ organizuojamà jau tradicinæ chorø ðventæ, kurioje kasmet dalyvauja vis kiti kolektyvai. Projektà remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Pasak VGTU Estetinio ugdymo centro direktorës Laimutës Bernotienës, „ðio projekto idëja brendo kelerius metus, norëjosi sujungti trijø Vilniaus Gedimino technikos universiteto meno kolektyvø – choro „Gabija“, tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ ir teatro-studijos „Palëpë“ – vadovø patirtá ir sukurti savità, jaunimui patrauklø projektà, kuris skatintø ieðkoti dvasinio sàlyèio taðkø, bendrumø. Manau, kad tik savanoriðka studentø veikla, kurioje jie gali plësti savo akiratá, lavinti meninius gabumus, ieðkoti bendro gyvenimo galimybiø, yra abipusiðkai vertinga ir prisideda prie savitarpio pagarbos ir supratimo. Projekto „Þiemos ðviesa“ programoje – chorø koncertai, kûrybinë laboratorija, diskusijos apie ðiandienos jaunimo galimybes propaguoti tautos tradicijas ir paproèius bei etnokul-

Ðvieèianèi tûrinë vakaronë. Projekto tikslas – ugdyti jaunimo santalkà kaip jø gyvenimo inovacijø instrumentà, skatinti kûrybiniø formø tobulinimà ir keitimàsi jaunimo problemø sprendimo vertinga patirtimi. Kviesti á chorø ðventæ koncentruoti pradëjome nuo kolegø – Lietuvos universitetø chorø. Kai prisijaukinome publikà ir supratome, kad projektas tampa ryðkiu ávykiu universiteto kultûriniame gyvenime, skatinanèiu studentø kûrybinæ ini-

Alekso JAUNIAUS nuotr.

ios ðirdys „Þiemos ðviesoje“ ciatyvà, pradëjome dairytis kolegø uþsienyje – taip mûsø projektas tapo tarptautinis. Aiðku, svarbiausia yra tai, kad choro atliekami kûriniai ðiuo ðaltu bei tamsiu laikotarpiu dþiugintø ir pripildytø klausytojø sielas graþiausiø jausmø bei gërio.“ Ðiemet á jau ðeðtàjà „Þiemos ðviesà“ atvyko Ukmergës Antano Smetonos gimnazijos miðrus jaunimo choras (vadovë Jûratë Martinkutë), Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto liaudies choro kapela bei moterø vokalinis ansamblis „Elegija“ (abiejø chorø vadovë Jelena Isaikina), jau antrus metus ið eilës „Þiemos ðviesoje“ savo dainas klausytojams dovanoja Varðuvos technikos universiteto akademinis choras (vadovas Darius Zimnickas). Ðventës ðeimininkai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ (vadovë Rasa Viskantaitë). Chorø ðventæ pradëjo Ukmergës Antano Smetonos gimnazijos miðrus jaunimo choras, „Þiemos ðviesai“ atveþæs 4 kûrinius. Kiek gyvuoja Ukmergëje gimnazija, tiek joje ir skamba choras, t.y. 10 metø. Savo dainomis puoðia mokyklos renginius, rajono ðventes, rengia koncertus, organizuoja chorø ðventes „Dainuoju Lietuvà kaip dþiaugsmà“. Dalyvauja dainø ðventëse, festivaliuose, konkursuose. Choras neáprastai didelis – net 100 þmoniø, t.y. kas 5 gimnazistas!

Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto liaudies choro kapela susikûrë prieð 30 metø. Joje dainuoja buvæ ir esami studentai. Kolektyvas aktyviai koncertuoja, todël muzika tapo svarbia gyvenimo dalimi. Uþ graþià veiklà yra pelnæ apdovanojimø, diplomø, padëkos raðtø. Kapelos repertuaras gana margas, skirtingø þanrø ir epochø. Ansamblis „Elegija“ „Þiemos ðviesoje“ atliko tris, choro kapela – dvi dainas, kurios buvo sutiktos itin didelëmis koncerto klausytojø ovacijomis. Varðuvos technikos universiteto akademinis choras susibûrë 2001 metais. Jo dainininkai – Technikos universiteto bei kitø Varðuvos aukðtøjø mokyklø studentai ir absolventai. Nuo 2004 metø chorui vadovauja Darius Zimnickas. Nepilni devyneri choro gyvavimo metai – tai nuolatinis meninio ir vokalinio lygio tobulinimas, patvirtintas svarbiais laimëjimais bei prizinëmis pirmomis vietomis Lenkijoje bei uþsienyje vykstanèiuose festivaliuose. Choras mieliausiai atlieka a cappella muzikà – renesanso, romantizmo, pirmiausia – XX a. epochø kûrinius. „Þiemos ðviesoje“ choras atliko 4 dainas. Dariaus Zimnicko daina kalnietiškais motyvais ,,Góry, moje góry” („Kalnai, mano kalnai“) itin patiko klausytojams, jie negailëjo gausiø plojimø choristams. Paskutinieji scenoje pasirodë ðventës

ðeimininkai – VGTU akademinis choras „Gabija“. „Þiemos ðviesoje“ kasmet iðgirstame naujà „Gabijos“ atliekamà lietuviø kompozitoriø kûriná, sukurtà specialiai ðiai ðventei. Kompozitoriams suteikiama galimybë kurti ir gyvai iðgirsti savo kûriná. Tai didþiulis indëlis á ðiuolaikinës lietuviø chorinës muzikos repertuaro gausinimà. Tà ðventiná vakarà „Gabija“ taip pat pristatë chorinio ciklo premjerà – Algirdo Klovos lietuviðkø bliuzø trijø daliø ciklà „Miego gëlës“ (eilës Liutauro Degësio). Girdëjome ir pernykðtei „Þiemos ðviesai“ sukurtà Mykolo Natalevièiaus ir Vinco Mykolaièio-Putino „Pavasario saulëj“ bei dar tris dainas. „Þiemos ðviesos“ koncertà baigë jungtinio choro atliekama daina (dirig. Rasa Viskantaitë) „Kur giria þaliuoja“ bei „Gaudeamus“. Ðventæ „Gabijos” choristai bei jø sveèiai pratæsë linksmai vakarodami su VGTU tautiniø ðokiø ansambliu „Vingis“. Ðeðtoji „Þiemos ðviesa“ baigësi – þiûrovai ir vël buvo mielai pakviesti á 2010aisiais pirmàjá gruodþio penktadiená vyksianèià jau tradicinæ chorø ðventæ. Chorinës muzikos mëgëjai be galo dëkingi chorø dirigentams uþ maloniai praleistà þiemos vakarà. Uþ ðventæ, kuri ðildo þmoniø ðirdis, kuri palieka laimës þiburëlá þmoniø akyse... Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

37

Vilniuje prieð pat Kalëdas, gruodþio 21–23 d., rinkosi patys jauniausi Lietuvos mokslininkai. „Idëjø mugëje“ daugiau kaip ðimtas moksleiviø ið ávairiø ðalies kampeliø pristatë 54 mokslo idëjas ir atliktus tyrimus. Mykolas VADIÐIS „Idëjø mugëje“ padedami mokytojø jaunieji dalyviai patyrusiai mokslininkø komisijai pristatë savo projektus, tarp kuriø buvo praktiðkø tyrimø pritaikomø þemës ûkyje, gamtosaugoje, medicinoje, energetikos srityje ar pramonëje. Kita dalis darbø buvo susijusi su kosminiais tyrimais, tokiais kaip Saturno þiedø tyrimas ar planetø atmosferø slëgiø matavimai. Tarp 54- ø stendø visà dienà vaikðtinëjæ deðimtys mokslininkø buvo nustebinti idëjø ávairovës. „Nustebino idëjø gausa. Buvo tokiø darbø, kuriuos mokslininkui ið kitos srities net sunku suprasti. Priëjæs prie stendo galëjai tik paklausti, o ne patarti“, – sakë vienas ið vertinimo komisijos nariø, Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslø fakulteto profesorius Remigijus Noreika. Jauniausias „Idëjø mugës“ dalyvis septintokas Edgaras Skorulskas ið Kauno Jëzuitø gimnazijos pristatë praktiðkà tyrimà „Grindø dangos atsparumas këdës ratukams“. „Mûsø namuose dabar vyksta remontas, keièiama mano kambario grindø danga, tad nusprendþiau iðsiaiðkinti, kurios grindjuostës yra atspariausios këdës ratukams. Pasigaminsiu árenginá ir juo iðbandysiu visas Lietuvoje parduodamas grindø dangas. Tikiuosi suskirstyti visà produkcijà ne tik pagal atsparumà vaikðèiojimui, bet ir pagal atsparumà këdþiø ratukams. Noriu atrasti geriausià kainos ir kokybës santyká“, – savo idëjà iðdëstë Edgaras Skorulskas. Edgarui tai ne pirmas toks mokslinis projektas. Jis mokslininko karjerà pradëjo jau ketvirtoje klasëje, kai kartu su informatikos mokytoja suprogramavo kompiuteriná mokomàjá þaidimà. O ðtai Vilniaus þydø Ðolomo Aleichemo mokyklos moksleiviai Moisejus Braveris ir Dominikas Gurvièius gilinasi á globalias problemas. Vaikinai màsto apie anglies dvideginio iðskaidymo ir pakartotinio naudojimo kurui galimybes. „Anglies dvideginio kiekis atmosferoje tampa labai didele problema, o ir sugautø bei á saugyklas patalpintø CO2 dujø nëra kur tinkamai saugoti. Todël mes manome, kad, radus bûdà, kaip efektyviai suskaldyti CO2 iki anglies monoksido, bûtø galima ðias dujas pakartotinai naudoti kurui ir taip sunaudoti pertekliná anglies dvideginio kieká atmosferoje“,– ásitikinæ moksleiviai.

38

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

kemija, popieriniø rankðluosèiø kapiliarinës savybës, tekstiliniø medþiagø átaka elektromagnetinei spinduliuotei maþinti, fitoncidai kaip ðvarios aplinkos indikatoriai, prieskoniniø augalø veikliøjø medþiagø átaka pelësiø dauginimuisi duonoje. Kaip labai aktualus, bet sunkiai ágyvendinamas darbas iðskirtas ir CO2 dujø perdirbimo á kurà projektas. Solidþiausiems „Idëjø mugës“ dalyviø darbams bus paskirti moksliniai konsultan-

Mokiniø tyrimai

„Idëjø mugëje“: nuo kosmoso paslapèiø iki këdës ratukø Keletas darbø mugëje buvo ir ið astronomijos srities. Pavyzdþiui, dviejø Vilniaus gimnazijø moksleiviai Gabija Marðalkaitë ir Justas Tamaðauskas pristatë darbà, kuriame siûlo palyginti kosmose esanèiø kvazarø juodøjø skyliø masës pokyèius. Taip moksleiviai tikisi dar daugiau suþinoti apie

tai ir suteiktos sàlygos tyrimus plëtoti mokslinëse laboratorijose. Tikimasi, kad dalis ðiø projektø autoriø su profesionalø pagalba spës pasirengti ir pavasará vyksianèiam ES jaunøjø mokslininkø konkurso nacionaliniam etapui bei galës garbingai atstovauti Lietuvai Europoje.

Vertinimo komisijos pirmininkas VU prof. Vladas Vansevièius entuziastingai bendravo su jaunaisiais mokslininkais ir dalijo jiems pastabas bei patarimus mokslininkus intriguojanèias juodàsias skyles kosmose.

Mugës tikslas – paskatinti, o ne iðskirti

Pasiruoðimas ES jaunøjø mokslininkø konkursui

Nors komisija renginyje ir iðskyrë ryðkiausius ir geriausiai parengtus darbus, patarimø, pastabø ir paskatinimø gavo absoliuèiai visø idëjø autoriai. „Buvo labai originaliø, puikiø idëjø ar net darbø, vertø mokslinës disertacijos. Buvo ir prasèiau parengtø, taèiau noras didþiulis. O kai yra noras, tai galima patarti, nukreipti tinkama linkme“,– sakë komisijos narys R. Noreika. Komisijos geranoriðkumà pastebëjo ir mokytojai, kurie kartu su mokiniais atidþiai klausësi mugëje þarstomø patarimø. „Ir vaikai pastebëjo, kad komisija šiame renginyje yra geranoriðka. Mokslininkai ne tiek pateikia kebliø klausimø, kiek patys ið karto puola aiðkinti, siûlyti idëjas ir patarimus“,– dþiaugësi Kauno Jëzuitø gimnazi-

„Idëjø mugë“– pirmas toks renginys Lietuvoje, kurio tikslas paskatinti jaunuosius mokslininkus tæsti moksliná darbà ir geriau pasirengti kasmet vykstanèiam Europos Sàjungos jaunøjø mokslininkø konkursui. Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Vansevièiaus vadovaujama komisija ávertino ir patarimø davë visiems mugës dalyviams. Vis dëlto po visos moksleiviø ir mokslininkø bendravimo dienos iðryðkëjo geriausiai parengti, ádomiausi ar aktualiausi projektai. Komisija iðskyrë projektus, kuriuose nagrinëjama: grybø daþø naudojimas gobelenø restauracijai, suyranèiø vienkartiniø indø gamyba, grindø dangos atsparumas këdþiø ratukams, musë – ligø platintoja, galvijø leu-

jos mokytoja ir septintoko Edgaro mama Rigonda Skorulskienë. Renginio vykdytojas, Lietuvos mokiniø informavimo ir techninës kûrybos centro (LMITKC) skyriaus vedëjas Jonas Karolis paaiðkino dar konkreèiau: „Tai – ne konkursas, kuriame norima atrinkti geriausius. Tai mugë, kurios metu stengiamës nukreipti moksleivius tinkama linkme, parinkti jiems mokslinius konsultantus ir iðkeliame jauniesiems mokslininkams uþdavinius – kuo daugiau suþinoti, gilintis ir atrasti“. „Ið tø jaunuoliø tikrai ne vienas ateityje taps þymiu mokslininku“,– buvo ásitikinæs R. Noreika.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto magistrantas Simas Janulis pasakoja moksleiviams apie skystà azotà ir rodo fizikos eksperimentus

Moksleiviams skatinti – ne tik „Idëjø mugë“ „Idëjø mugë“ – ne vienintelis LMITKC vykdomo projekto „Mokiniø jaunøjø tyrëjø atskleidimo ir ugdymo sistemos sukûrimas“ renginys. Dar prieð „Idëjø mugæ“ moksleiviø komandos ið ávairiø Lietuvos mokyklø susigrûmë „Eruditø turnyre“. Taip pat ketinama rengti seminarus mokytojams, kuriuose bus padedama pedagogams kelti kvalifikacijà, reikalingà vadovauti mokiniø mokslinio tyrimo veiklai. Ðiais metais po Lietuvos mokyklas keliaus ir linksmas gamtos ir technologiniø mokslø eksperimentø ðou. Jame Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentai atliks linksmiausius fizikos eksperimentus. Iðradingieji studentai savo pasirodymà pristatë ir „Idëjø mugës“ dalyviams. Susirinkæ moksleiviai aikèiojo ir ðûkavo, pamatæ, kaip studentai garso bangomis ðokdino liepsnà, marinuotà agurkà pavertë elektros lempute, skystu azotu uþðaldytu bananu kalë viná ar, sumaiðæ ðá skystá su verdanèiu vandeniu, sukëlë griaustiná. Anot projekto vykdytojø, visi renginiai finansuojami pagal Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programà ið Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto lëðø.

Kur mokslas

Atkelta ið 21 p.

susitinka su visuomene?

Vieðose kalbose apie mokslà, pradedant genø inþinerija ir baigiant moderniausiais buitiniais prietaisais ir masinio naikinimo ginklais, gausu netikslumø, o retorikos aistra ir apimtis daþnai nuskandina patá mokslo balsà. Darosi akivaizdu, kad tarp mokslo ir visuomenës didëja painiava ir nepasitikëjimas. Pilietis, bombarduojamas painios informacijos, neþino, kuo tikëti. Todël tampa vis sunkiau kalbëti apie mokslà ir já populiarinti, nes Lietuvos þiniasklaida neskleidþia mokslo þiniø. Tai kà turëtume daryti? Pirma, kaip tauta turëtume pripaþinti esminá mokslo vaidmená ðalies ateièiai, nes mûsø sëkmës ðaknys yra ne menas, muzika ar literatûra, nors jie be galo svarbûs tautai, bet mokslas ir technologijos. Antra, turëtume pripaþinti, kad didþiausias ðalies turtas yra iðmokslintas jaunimas, ir ið esmës pagerinti mokslo kokybæ vidurinëse mokyklose ir studijø – universitetuose ne krepðeliais, o mokytojø ir profesoriø didesniu uþ valdininkø ar politikø ávertinimu ir jaunimo suinteresuotumo siekti mokslo þiniø sistemos sukûrimu. Treèia, mokslinë bendruomenë turi aktyviai diskutuoti ir veikti ðalies politikà. Kiekvienas balsas turëtø bûti iðgirstas. Vieðas idëjø turgus turi bûti atviras ir demokratiðkas. Visuomenë ir politikai turi tuos balsus iðgirsti. Turi bûti poreikis didesnio mokslininkø supratimo ir pagarbos jiems bei mokslo vaidmens sprendþiant esminius ðalies klausimus. Apmaudu, kad Lietuvos valdþiai mokslininkø darbo vaisiø ar patarimø retai prireikia. Bet ar gali normalioje Europos valstybëje profesionalai sëdëti ant atsarginiø suolelio, o mëgëjai ministerijose þaisti ðalies likimu? Ryðys tarp mokslo ir visuomenës ne visuomet bûna paguodþiamas tiek mokslininkams, tiek ir visuomenei. Bet kadangi visuomenë finansuoja mokslà, kaip þiniø kûrybà, ir studijas, mokslas ir visuomenë yra susijæ (6 pav.). Mokslas pagimdo naujas technologijas, kurios lemia visuomenës gyvenimo kokybæ. Ketvirta, mokslo þinios privalo bûti daugiau prieinamos visuomenei. Amerikoje, Ja-

6 pav. Mokslo poveikio visuomenei schema

ponijoje, Taivane ir kitur teko matyti mokslo muziejus, kuriuose mokslo išradimai patraukliai demonstruojami visuomenei (7

7 pav. Mokslo muziejus Tailande

pav.). Jie bûna pilni þmoniø. Lietuvoje tokio muziejaus neturime. 2005 m paskelbtoje Europos Komisijos 7-oje Programoje projektui, skirtam mokslo þiniø sklaidai visuomenëje “Mokslas visuomenëje”, 7 metams skirta 554 milijonai eurø. Ir Lietuvos mokslininkams nederëtø sëdëti uþsidariusiems valstybiniuose mokslo institutuose ir universitetuose, bet derëtø aiðkinti þmonëms, kas yra mokslas, kaip mokslo þinios kuriamos ir kaip jos keièia mûsø pasaulio supratimà ir gyvenimo kokybæ. Mokslo iðradimai daþnai turi dvi puses, bet þmonës daþniausiai þino tik vienà – ðviesiàjà ir beatodairiðkai lenda á technologiniø naujoviø kadagynà, kuris kartais skaudþiai subado. Pagaliau mokslininkai privalo aiðkinti visuomenei, kam jie kasmet panaudoja ðimtus milijonø litø mokesèiø mokëtojø pinigø. Kitose ðalyse taip ir yra. Ten skleisti mokslo þinias yra viena ið mokslininko pareigø. Vilniaus universiteto rektorius Poèobutas prieð 100 metø bandë ákurti Vilniaus mokslø akademijà mokslui populiarinti. Dabar mokslo þiniø sklaida nëra nei Lietuvos mokslø akademijos prioritetas, nei mokslininko pareiga, o mokslo populiarinimo þurnalas Mokslas ir gyvenimas, maþai palaikomas tiek abejingø mokslininkø, tiek ir valstybiniø mokslo institucijø, ilgai neiðgyvens. Ar mokslo bendruomenei bus tas pats? Reiktø áveikti mûsø valdþios nepasitikëjimà mokslu ir mokslininkais, mokslo vaidmeniu moderniame pasaulyje gerinant ðalies gyvenimo kokybæ. Mokslas ir visuomenë yra dvipusio judëjimo gatvë, kuria reiktø daþniau vaikðèioti. Reiktø neðti daugiau ðviesos, o ne ðilumos, kuri yra daleliø chaotinio judëjimo matas. Mokslo ir visuomenës ryðys natûraliai reiðkia jo ryðá su visuomenës vertybëmis. Mokslas nevieðpataus visose gyvenimo srityse ir visà laikà, bet, nepaisant to, mokslininkas privalo daryti viskà, kad mokslo þinios pasiektø þmones ten, kur jie gyvena. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

39

Indijoje yra keliasdeðimt valstijø. Tarp kai kuriø árengti pasienio postai. Pasienio postas tarp Keralos ir Tamilnadu

Taip gaminamos plytos Pietø Indijoje

Indiðkos Kalëdos

Atkelta ið 23 p. Mus pasitinka rûkas, o gal debesys, kurie skystëja, plyðta ir atveria nuostabius kalnø peizaþus, kuriems egzotiðkumo suteikia tarsi meðkerës stypsantys agavø þiedkoèiai, á dygliuotus medþius panaðios karpaþolës, kalno papëdëje auganèios plokðèialajës akacijos ir dar visokie pakelës medþiai, apsipylæ gelsvø þiedø þiedynais, ant betonuotos kelkraðèio tvorelës tupinèios beþdþionëlës (keli mûsø paduoti bananai dingsta akimirksniu)... Nusileidþiame á slëná. Èia visai kitoks gyvenimas – auga palmiø, ryþiø, cukranendriø, ananasø ir dar kaþkokiø nematytø augalø plantacijos; pravaþiuoja pilkais kuprotais jauèiais kinkytas veþimas; kai kur laukuose ariama jauèiais, taèiau jie kitokie – juodi ir plokðèiaragiai; á akis krinta neðvara, ðiukðlës ir skurdas. Ir þmonës èia kaþkokie liûdnesni, nors daþnas mums ðypsosi ir pravaþiuojant pamojuoja... Tose tamilø lûðnelëse kaþkas áþiûri geràjà pusæ – jø stogai dengti nendrëmis ir palmiø lapais; vis geriau nei šiferiu ar polietilenu... Pakeliui á Madurai pravaþiuojame keletà miesteliø. Viskas atrodo kaip sureþisuotame spektaklyje – ryškiu saree apsirengusi moteris stumia pilnà bananø veþimëlá; á autobusà bando álipti senukas, bet taip ir lieka kabëti; vaikinukas jau vaþiuojanèio autobuso keleiviui spëja parduoti kaþkokiø vaisiø ar pyragaièiø (pinigus paima bëgdamas ðalia autobuso); siuvëjas siuva tiesiog gatvëje; èia pat, po kojomis, ant iðtiestø laikraðèiø pardavinëjami vaisiai; pilki jauèiai tempia veþimà; gatvës viduriu ramiai vaikðtinëja karvës; tarp jø nardo geltoni tuk-tukai; ðiukðlës, dulkës, policininko ðûksniai, prekeiviø raginimai, maðinø cypsëjimas, nenusakomi kvapai ir smarvë... Beje, apie drabuþius. Moterys neðioja dviejø tipø aprangà: churitar ir saree. Trumparankovë churitar suknelë neðiojama su ðaliu (be-

40

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

je, ðalis taip ir vadinamas – šal, gal tai dar vienas þodis, atkeliavæs ið Indijos?). Saree kainuoja nuo 200 Rs iki 1 laksh (apytikriai 2500 JAV doleriø). Pigiausi saree po keliø plovimø gali pakeisti spalvà. Normalios kokybës saree galima ásigyti uþ 2000 Rs. Vyrø lunky bûna balti (paprastai neðiojami ðvenèiø dienomis ar norint pasipuoðti) ir kitø spalvø arba kasdieniai. Lunky kainuoja apie 400 Rs. Lunky galima neðioti kaip ilgà, iki pat þemës, sijonà arba susivynioti kaip „miniakà“, jei karðta... Po lunky indø vyrai neðioja trumpikes... Tai ne ðkotai... Staigiai stabtelëjus mûsø autobusiukui, á mus atsitrenkia motociklas. Motociklininkas atsikelia ir ramiausiai nuvaþiuoja toliau. Ðadþi, mûsø autobusiuko vairuotojas, taip pat ramus. Bandau tokià situacijà ásivaizduoti Lietuvoje... Poilsio sustojame prie vieðbuèio ir policijos posto... Èia galime iðgerti kavos ir pasinaudoti tualetu... Prie gretimo staliuko sëdi vietiniai. Prieina prie mûsø, siûlo kaþkokiø þaliø, panaðiø á kriauðæ pjaustytø vaisiø. Vaisiai ðiek tiek sprangûs. Todël uþgeriame juos alumi. Vienas ið vietiniø, toks su auksine grandine ant kaklo, matyt, jø bosas, aiðkina, kad jie, indusai, laukia kaþkokios religinës ðventës. „Mano vairuotojas, – jis rodo á greta sëdintá vaikinukà, – badavo 40 dienø ir yra pasiryþæs aukai...“ Tada mes nesupratome, apie kokià aukà kalbama, ir, nutaisæ protingus veidus, palinkëjome jam visokeriopos sëkmës...

Dievas-dramblys, tamilø plytinës ir ákurtuvës, arba pirmoji paþintis su religija, buitimi ir paproèiais Pro autobusiuko langus bëga tie patys Tamilnadu vaizdai – ryþiø plantacijos su iki keliø vandenyje braidanèiomis moterimis, cukranendriø ravëtojos, upëje skalbianèios moterys ir èia pat traktorius plaunantys vyrai, palmiø giraitës, stori pakelës fikusai su nuo ðakø kabanèiomis ðaknimis-kamienais. Prie vieno ið tokiø sustojame ir fotografuojamës. Netoliese, kitoje kelio pusëje, koplytëlë dievui-drambliui. Kalbantys tamilø kalba já vadina Gansa, o malayalam (Keraloje) – Ganapathy. Koplytëlë papuoðta ne tik dievo-dramblio, bet ir já neðanèiø þiurkiø figûromis. Ðadþi aiðkina, kad þiurkës yra Gansa dievo transporto priemonë, lygiai kaip jauèiai – dievo Ðivos. Beje, dramblio skulptûros puoðia daugelá indusø ðventyklø. Pakeliui matome didelius, kokiø 6–8 m aukðèio, stogus. Ðadþi sako, kad tai plytinës. Krosnys lietaus sezono metu uþdengiamos stogais ið nendriø ar palmiø lapø... Sustojame prie vienos tokios plytinës. Mus iðkart apsupa vaikai. Neþinia ið kur jie dygsta – gal ið po þemiø... Vaikai kiða saldainius á kiðenes ir vël tiesia rankutes. Net ir tie, kurie dar visiðkai bambliai ir laksto nuogi. Visø akys didelës ir juodos. Vienas berniukas pirðtuku vedþioja savo delne – suprask, duok pieðtukà. Nëðèia jauna moteris su kûdikiu ant rankø mielai pozuoja prie plytinës, o paskui praðo rupijø

Tokiose krosnyse dþiovinamos plytos Pietø Indijoje

uþ fotografavimà. Gavusi praðo dar. Rodo, kad pinigø reikia pamaitinti ir jos vaikui... Atsisveikinant vël praðo, rodydama á savo iðsipûtusá pilvà – maisto reikës ir bûsimam jos kûdikiui... Plytos gaminamos ið vietinës rausvos molingos þemës... Raudonþemis sumaiðomas su vandeniu, ir tokia tirðta mase uþpildomos medinës formos... Paskui plytos, matyt, kurá laikà paliekamos lauke dþiûti, o po to degamos, tiksliau – gerai iðdþiovinamos specialiose krosnyse... Vargu bau ar tokioje krosnyje išdþiovintos plytos labai tvirtos... Pro autobusiuko langà aiðkiai matome – priekyje, kelkraðtyje, dûmø kamuoliai ir sproginëjimai. Kas tai? Kelio sprogdinimo darbai? O gal karas? Tik privaþiavæ kiek arèiau, matome, kad tai – fejerverkai. Ore skraido tûkstanèiai spalvoto popieriaus skiauèiø. Iðlipame. Per garsiakalbá skamba rytietiðka muzika. Prieð mus ateina bûrys þmoniø. Priekyje – baltai apsirengæ vyrai, vedini baltu oþiu, o uþ jø – spalvotais saree pasipuošusios moterys. Ant galvos didelëse lëkðtëse jos neða vaisius, ryþius ir dar kaþkokias gërybes. Vyras laiko ant rankø maþà mergaitæ. Ji padabinta visokiausiais indiðkais papuoðalais. Duoda jà palaikyti Alvydai. Ðadþi aiðkina, kad tai namo ákurtuvës. Pirmiausia á namà ávedamas oþys. Áeinantiems mergaitë, pasipuoðusi þiedø girlianda, plauna kojas. Uþ tai ji gauna rupijø. Mes fotografuojame tuos laimingus þmones, o jø „paparaciai“ fotografuoja mus. Visa tai – ðurmulys, indiðka muzika, ðilti þmoniø þvilgsniai, kvietimas uþeiti á vidø – sukuria ypatingà, sunkiai nusakomà, bet tikrai gerà ir jaudinanèià nuotaikà... Bet mums reikia vaþiuoti toliau... Prasilenkiame su gëliø girliandomis papuoðtu autobusu. Þmonës vaþiuoja á ðventines pamaldas. Baigiasi pasninkas, ir gruodþio 11–12 d. visoje Indijoje bus didelë religinë ðventë...

Ðiva, ðikðnosparniai, ðventosios karvës, arba animalistiniai nuotykiai Sri Meenahshi Amman šventykloje Pagaliau pasiekiame Madurai. Madurai, pasakoja gidas, yra vienas ið didesniø Tamilnadu miestø. Jame gyvena apie 2 mln. þmoniø. Miesto pavadinimas, iðvertus ið tamilø kalbos, reiðkia „saldus miestas“. Miesto apylinkëse auginami jazminai parfumerijos pramonei, todël Madurai dar vadinamas ir Jazminø miestu...Kartais Madurai dar vadinamas Ðventyklø miestu, nes jame daug ðventyklø – baþnyèiø, meèeèiø, sinagogø ir indusø ðventyklø (indusø ðventyklø daugiausia – 65 proc. Indijos gyventojø yra indusai), o kartais – Ðvenèiø miestu, nes þmonës èia mëgsta ðvæsti... Beje, sako gidas, gruodþio 11 dienà bus didelë indusø ðventë – jaunesniojo Ðivos sûnaus gimtadienis. Prieð patekdami á Sri Meenahshi Amman ðventyklà, tiksliau á jos teritorijà, batus turime palikti batø saugykloje (tai kainuoja 2 Rs). Gidas áspëja, kad batø saugykloje paliktumëme ir cigaretes, þiebtuvëlius bei peiliukus... Ðventykla uþima 6 ha. Ji turi 12 bokðtø (sako, jie iðdëstyti pagal kaþkokià þvaigþdþiø sistemà). Kas 12 metø ðventyklos bokðtø skulptûros perdaþomos. Kaip tik dabar ir vyksta ðie darbai... Todël bokðtai uþdengti nendriø ar palmiø lapø dembliais, ir mums tik belieka ásivaizduoti, kaip turëtø atrodyti ðie didingi þmogaus kûriniai... Áëjimas á ðventyklà ir fotografavimas taip pat mokami. Patekti á paèià ðventyklà ne taip paprasta – reikia pastovëti ilgoje eilëje, o po to praeiti saugos tarnybà, panaðiai kaip oro uoste. Gidas sako, kad ðventyklà kasdien aplanko 10–12 tûkst. þmoniø, o ðávakar laukiama apie 25 tûkstanèiø. Policininkai daro tvarkà – surikiuoja þmones á dvi eiles – atskirai vyrø ir moterø, stumdo vyrus, ant kai kuriø net uþsimoja ranka, bet laukiantieji tyli, nesiprieðina...

Namo ákurtuvës (Pietø Indija, Tamilnadu)

Tarp laukianèiøjø yra grupë vaikinø, kurie vilki tik juodais lunky ir nešioja roþiná. Šie vaikinai, pasak gido, pasninkavo 48 dienas (valgë vienà kartà per dienà, vengë mësos, negërë, nerûkë, neuþsiëmë seksu, meldësi). Po pasninko jie persidurs þandus ir lieþuvá... Áëjus á ðventyklà, gidas pateikia ðiek tiek informacijos apie indø dievà Ðivà. Ðiva turi þmonà ir du sûnus. Jis turi daugiau kaip 3 mln. persikûnijimø. Taigi jis gali bûti ir moteris, ir vyras, ir jautis, ir paukðtis. Kitaip sakant, visa, kas tave supa gyva, gali bûti Ðiva, arba Dievas. Man pasirodo tai kaþkur girdëta: „Dievas yra visame kame“. Bronzinis lotoso þiedas, esantis ðventyklos viduje, beje, tai ir Indijos simbolis, taip pat ðventas – jis turi 108 þiedlapius. 108 – reikðmingas skaièius induizmui: metai turi 12 mënesiø, o saulës sistemoje 9 planetos (12 x 9 = 108). 108 karoliukai yra ir induso roþinyje. Beje, iðëjæs á gatvæ, pamaèiau pagalbos telefonà – taip pat 108. Visi þmonës, patekæ á Sri Meenahshi Amman ðventyklà, suskirstomi á dvi dalis: indusai, kurie atëjo aplankyti Ðivos ir jam pasimelsti, ir visi kiti, tarp jø ir tokie kaip mes turistai, atëjæ tik paspoksoti. Indusai iðpaþásta nuodëmes taip: sukryþiuoja rankas ir, alkûnëmis siekdami þemæ, tampo save uþ ausø – maþiausia 3 kartus, daugiausia – 108. Tai priklauso nuo to, kokio dydþio nuodëmë (apie nuodëmës dydá privalai spræsti pats). Gidas sako, kad tokioms apeigoms yra moksliðkas paaiðkinimas. Ausyse yra daug receptoriø. Juos lieèiant (tampant uþ ausø), aktyvuojamos smegenys... Dël to, aiðkina gidas, mokytojai nusiþengusius vaikus tampo uþ ausø – galvok, þmogau, kà darai.. Po tokios iðpaþinties kakta pasitepama baltais karvës mëðlo pelenais... Mums rodomos Ðivos ir Ðivos jauèiø statulos. Jauèiai, kaip kaþkada aiðkino mus lydintis vairuotojas Ðadþi, tai Ðivos transporto priemonë, tokia pat, kaip ir vieno ið jo sûnø – dievo-dramblio – þiurkës. Statulos iðkirstos ið granito monoliMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

41

Tradicinës, tryliktosios konferencijos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ dalyvius pasveikino ir tarë trumpà áþangos þodá renginio sumanytojas ir organizatorius doc. Algimantas Nakas. VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevièius pasidþiaugë, kad taip gausiai susirinko patys iðtikimiausi mokslo istorikai, kuriø gretose nemaþai ir pirmojo ðio teminio renginio praneðëjø. Pasak universiteto vadovo, tai daug pasako apie konferencijos lygá, jos patrauklumà. Jei yra poreikis, tai ðis susiëjimas – ne paskutinis. Tokiu paþadu baigë sveikinimo þodá VGTU rektorius Romualdas Ginevièius.

Mokslo istorikai þvelgë ne vien á praeitá Tryliktasis mokslo istorikø suëjimas nuo pat pirmø akimirkø tæsë nusistovëjusias ðios teminës konferencijos tradicijas. Visi renginio dalyviai gavo jau tryliktàjá praneðimø rinkiná. Nepamirðo ir tradicinio fotografavimosi. Pirmajam posëdþiui dar neápusëjus, ðia nuotrauka groþëjosi visi susiëjimo dalyviai. Keturiasdeðimt keturi mokslo istorikai konferencijai parengë trisdeðimt septynis praneðimus. Septynis ið jø rengë po du tyrëjus. Graþus sutapimas: tryliktajai konferencijai praneðimus rengë trylikos institucijø mokslo istorikai. Tai universitetø, mokslo institutø mokslininkai, darbuotojai, pedagogai, muziejininkai, bibliotekininkai, þurnalistai, senjorai. Taip pat trys dvasininkai, du doktorantai. Pastarasis faktas rodo, kad mokslo, technikos raida susidomëjo ir jaunimas. Aktyviausi buvo vilnieèiai. Jie konferencijai parengë dvideðimt keturis praneðimus. Ðeðiø autoriai – kaunieèiai, trijø – Panevëþio mokslo istorikai. Po vienà praneðimà padarë Alytaus, Anykðèiø, Klaipëdos, Nemunëlio Radviliðkio, Palangos ir du Ðiauliø atstovai. Taigi á konferencijà susirinko devyniø miestø mokslo istorikai. Aktyvumo pavyzdá rodë ðeimininkai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo istorikai, konferencijai pasiûtø. Susidaro áspûdis, kad èia, Indijoje, viskas iðtaðyta ið vientiso akmens – net lauko tvorø kuolai... Gidas rodo ðventyklos palubëje ásitaisiusià ðikðnosparniø kolonijà. Bet mûsø animalistiniai nuotykiai tuo nesibaigia. Bevaikðtinëjant po ðventyklà, kaþkoks paukðtis tekðteli mûsø kolegai ant peties... Bet tuo „palaiminimu“ jis nëra labai patenkintas. Mat palaiminimà galima gauti ir kitokiu bûdu. Reikia tik 10 Rs. Pinigus ádedi drambliui á straublá, ir tas

42

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

Alekso JAUNIAUS nuotr.

Julius NORKEVIÈIUS

uþdeda tau straublá ant galvos – eik su Dievu ir bûk laimingas... Aplankome „1000 kolonø salæ“ (uþ áëjimà á jà atskirai reikia mokëti 5 Rs). Ið tiesø, sako gidas, ðioje ðventyklos salëje yra tik 948 kolonos. Po to paaiðkina: „Þmogus negali to, kà gali dievas“. Kolonos simbolizuoja Ðivos persikûnijimus. Centrinë salës figûra – ðokantis Ðiva ið juodo granito. Kai kurios figûros – drambliø straubliai ir ðokanèio Ðivos-moters krûtys – gerokai apèiupinëti. Matyt, tikima,

kad tai atneða laimæ... Ir mes èiumpame uþ Ðivos krûties... Tam mûsø þmonos neprieðtarauja... Vakare vël iðsiruoðiame á ðventyklà. Bet ji uþdaryta. Todël valandþiukæ paklaidþiojame po miestà. Tik dabar galime ávertinti, kokia ðvari ðventyklos teritorija. Èia pat, uþ ðventyklos teritorijos, purvinos, tamsios, dvokianèios ðlapimu ir mëðlu ðalutinës gatvelës. Indai ðlapinasi tiesiog gatvëje, netgi nesivargina paëjëti uþ kampo. Karvës guli ant ðaligatviø (priete-

Þurnalo leidimà remia SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas

læ ðeðis praneðimus. Po tris praneðëjus sulaukta ið Kultûros, filosofijos ir meno, Chemijos bei Ekologijos institutø, Vilniaus pedagoginio universiteto. Po du pasiûlë Fizikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Beveik ketvirtadalis visø dalyviø pirmà kartà dalyvavo konferencijoje. Konferencijà, kaip ir dera, pradëjo ðeimininkai – VGTU studijø direktorius V. Plakys supaþindino dalyvius su savosios Alma Mater savarankiðkos universitetinës veiklos keturiasdeðimtmeèio rezultatais. Baigë – konferencijos organizatorius doc. dr. A. Nakas praneðimu „Pasitinkant inþinieriaus Stanislovo Kerbedþio jubiliejø“. Pagal tematikà visus konferencijoje skaitytus praneðimus galima suskirstyti á kelias grupes. Keletas buvo prisodrinti kritiniø áþvalgø, taikliø nûdienos gyvenimo pastebëjimø. Iðsakytos mintys sugrupuotos, iðryðkintos, paremtos dokumentais, ástatymais. Ádomias áþvalgas pateikë doktorantas J. Motiejûnas, aptardamas progresø kriterijø problemà vertinant mokslo istorijos raidà. Nûdienai gana aktualios kaunieèiø prof. dr. J. Èiburienës ir doc. dr. J. Guðèinskienës áþvalgos praneðime „Nedarbo kitimo ir bedarbiø rëmimo istorinë raida“. Daugiausia (penkiolika) biografiniø praneðimø, pasakojanèiø apie asmenybiø átakà vienai ar kitai mokslo srièiai. Jie labiausiai atitinka ir konferencijos pavadinimà. Tryliktojoje mokslo istorikø konferencijoje pastebimai pagausëjo humanitarinës tematikos praneðimø. Maþiau sulaukta praneðimø, skirtø statybos mokslø ir technikos raidai nagrinëti.

moje gali ant jø uþlipti), kitos knaisiojasi ðiukðliø konteineriuose ir kaþkà randa... Tik dabar pradedu suprasti, kodël miestui reikalingos karvës – jos, nelyginat kokie sanitarai, apvalo miestà nuo visokiausiø organiniø atliekø, viskà „perdirba“ ir duoda pieno. Kiekviena karvë – tarsi maþa supuvusiø vaisiø ir darþoviø perdirbimo gamykla. Ir ne bet kokia gamykla, o mobili ir pati susirandanti þaliavø... Ádomu, ar jø pienas kvepia bananais... Bus daugiau

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS GEDIMINAS ILGÛNAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Konsultantë SAULË MARKELYTË Rinkëja VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas [email protected] Pasiraðyta spaudai 2010-01-15 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB ,,Spauda” Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas “Mokslas ir gyvenimas”, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2010 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir GYVENIMAS

2010

1

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr.1 (615) sausis

Tu r i n y s S.SUZDALEVAS, N.BLAÞAUSKAS, S.GULBINSKAS „Geleþinës uþdangos“ palikimas – natûralaus kraðtovaizdþio oazë ................................................. 2 D.KIRVELIS Sintetinë sistemø biologija – inþinerinë gyvybës paradigma ................................. 5 V.OSTAÐEVIÈIUS Lietuva atominiø elektriniø þiede ......................................................... 8 A.GAIÞUTIS Dvasios ir kûno harmonijai, dermei ir vienybei ................................................... 10 V.ÐILAS Maþosios Lietuvos reikalø tarybai – 20 metø ................................................... 11 V.POCIUS, E.VËBRA Alfa karðtøjø aerozoliniø daleliø atmosferoje atradimas Lietuvoje ................ 14 J.RUBIKAS Veiskitës ir dauginkitës... ..................... 16 A.ÈIÞAS Technikos kultûra ir enciklopedija ........... 18 D.MIKALAUSKAITË Rieðutø antioksidantai ............ 18 J.GRIGAS Kur mokslas susitinka su visuomene? ........................................................... 20 R.OZOLINÈIUS Indiðkos Kalëdos ......................... 22 S.VAITEKÛNAS Prie Ebro upës... .......................... 24 V.BASYS Bioateitis: gamtos ir gyvybës mokslø perspektyvos ............................................. 26 Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslo finansavimo priemonë – Visuotinë dotacija ........... 26 P.S.KRIVICKAS Lietuviðki garbës þenklai Niujorke ..................................................... 28 E.MAZËTIS, J.ÐINKÛNAS Á Lietuvà – palaiminimo ........................................................... 30 I.ÐAULIENË Prano BALTRËNO, Donato BUTKAUS, Vytauto OÐKINIO, Sauliaus VASAREVIÈIAUS ir Auðros ZIGMONTIENËS vadovëlis ,,Aplinkos apsauga” ............................................... 34 V.MILKUS Visatos paslapèiø labirinte .................... 34 A.VERBICKIENË Ðvieèianèios ðirdys „Þiemos ðviesoje“ .................................................. 36 M.VADIÐIS Mokiniø tyrimai .................................... 38 J.NORKEVIÈIUS Mokslo istorikai þvelgë ne vien á praeitá ....................................................... 42

Redakcija nuoðirdþiai dëkoja visiems, sveikinusiems ,,Mokslà ir gyvenimà” ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø proga. Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

43

NACIONALINËS PAÞANGOS PREMIJOS 2009 m. LAUREATAI

Mokslo paþangos premija ðiemet áteikta prof. dr. Albinui Kuncevièiui, prof. dr. Rimantui Jankauskui ir doc. dr. Rimvydui Lauþikui. Premija mokslininkams skirta uþ Dubingiø piliavietës ir Radvilø kapavietës kompleksinius tyrimus (2003 –2009 m.), atliktø tyrimø sklaidà visuomenei ir kolektyvinæ mokslinæ monografijà „Radvilø tëvonija Dubingiuose“. Kultûros paþangos premija áteikta prof. habil. dr. Viktorijai Daujotytei-Pakerienei uþ individualø, kûrybiðkà Lietuvos kultûros bei meno tyrimà ir interpretavimà. Jaunimo paþangos premija áteikta dr. Tomui Linkevièiui. Ið kairës: Albinas Kuncevièius, Rimantas Jankauskas,Viktorija Daujotytë-Pakerienë, Rimvydas Lauþikas ir Tomas Linkevièius

Premijos – mokslo ir technologijø populiarintojams

Ðvietimo ir mokslo ministerija mokslo ir technologijø populiarinimo darbø konkursà organizuoja kasmet nuo 2003 metø. Konkursu siekiama ávertinti geriausius praëjusiø metø ðalies mokslo populiarinimo darbus bei paskatinti jø autorius. Svarbiausi konkurso tikslai – propaguoti mokslo svarbà visuomenës raidai, siekiant, kad visuomenë tinkamai vertintø mokslinæ veiklà ir jos rezultatus, didinti mokslininko profesijos patrauklumà, skatinti tyrëjø ir visuomenës dialogà, gerinti visuomenës gebëjimus suprasti naujausius mokslo pasiekimus.

44

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Ðvietimo ir mokslo ministerija paskyrë premijas 2008 metais publikuotø geriausiai vertintø mokslo ir technologijø populiarinimo darbø autoriams