•
graižas (žiedai bekoč bekočiai ant plokšč plokščio žiedsoč žiedsočio) – saulė saulėgr ą ąžos ž os Helianthus L.), medetkos (Calendula L.); ( Helianthus
2) sudė sudėtiniai monopodiniai: •
Hordeum L.), kvieč sudėėtinė sud tinė varpa susideda iš paprastų paprast ų varpų varpų : miežio ( Hordeum kviečio (Triticum aestivum L.), svidr ės ( Lolium Lolium L.), varpuč Elytrigia Desv.); varpučio ( Elytrigia
•
Anethum L.); sudėėtinis sk ėtis (iš paprastų sud paprastų sk sk ėči ėčių ) – kmyno (Carum L.), krapo ( Anethum
•
šluotelė šluotelė (šoninė (šoninės šakos šakojasi ir baigiasi žiedais) – alyvos ( Syringa L.), miglė miglės Poa L.), eraič Festuca L.); ( Poa eraičino ( Festuca
•
Achillea L.), bitkr ėslė sk ėtiška šluotelė šluotelė – kraujažolė kraujažolės ( Achillea slės (Tanacetum L.);
•
Phleum L.), pašiaušė Alopecurus L.). šluotiška varpašluotė varpašluotė – motiejuko ( Phleum pašiaušėlio ( Alopecurus
II. Simpodiniai, riboto augimo (ciminiai) žiedynai, kuriuose pirmiausiai skleidžiasi viršū viršūninis žiedas, esantis žiedyno apač apa čioje. Žiedyno ašis šakojasi simpodiniu ar paeudodichotomin paeudodichotominiu iu būdu, susidarant į vairiam vairiam šoninių šoninių ašių ašių skaič skaičiui. Pagal tai simpodiniai žiedynai yra skirstomi (136 pav.).
136 pav. Simpodiniai, ciminiai žiedynai: vienstypiai:1 – suktukas, 2 – riestukas, 3 – dvistypiai, 4 – daugiastypiai, 5 – tirsas (pagal Jakovlev, Čelombitjko, 1990)
193
•
vienstypiai, monochaziai, su viena ašimi. Kai žiedyno šakos išauga skirtingose
Drosera L.)), žiedyno pusė pusėse, žiedyno ašis vingiuota, susidaro suktukai (saulašar ės ( Drosera
vienadienė vienadienės ( Hemerocallis L.), vištapienė vištapienės (Gagea L.)); kai žiedai auga į vieną vieną pusę pusę , žiedyno Boraginaceaee) šeimos augalų ašiai rieč riečiantis žemyn – riestukai (agurklinių (agurklinių ( ( Boraginacea augalų ); ); •
dvistypiai, dichaziai – pagrindinė pagrindin ė ašis užsibaigia žiedu ir susidaro po dvi šonines
šakas, kurios toliau tokiu bbūūdu šakojasi (gvazdikinių (gvazdikini ų ( (Caryophyllaceae) šeimos augalų augalų ); ); •
Euphorbia daugiastypiai, plejochaziai – kai išauga kelios šoninė šonin ės šakos (karpažolė (karpažol ės ( Euphorbia
•
Beta L.), balandos (Chenopodium kamuolė kamuolėlis – žiedai glaudžiai išsidė išsid ėsto (runkelio ( Beta
L.)); L.)); •
Lamiaceae) šeimos žiedmenturis – žiedai menturiškai išsidė išsid ėsto (notrelinių (notrelinių ( Lamiaceae
augalų augalų ). ). Yra mišrių mišrių žiedynų žiedynų , kurių kurių pagrindinė pagrindinė ašis susidaro monopodiniu bū b ūdu, o šoninė šoninės ašys – simpodiniu. Taip susidaro tariamieji sk ėčiai ėčiai (putino (Viburnum L.), juodauogio šeivamedžio (Sambucus nigra L.)), žirginiai (lazdyno (Corylus L.), alksnio ( Alnus Mill.), beržo ( Betula L.)), puokštė puokštės, arba tirsai, – šluotelė šluotel ės, kurių kurių šoninė šoninės šakos šakojasi ciminiu bū būdu.
3.8. VAISIAUS SUSIDARYMAS, SANDARA IR ĮVAIROVĖ Vaisius – tai po apvaisinimo iš mezgin mezginėės išsivystę išsivystę s organas su sė s ėklomis. Vaisiaus dalis, kuri susidaro iš mezginė mezginės sienelių sienelių , kartais ir kt. žiedo dalių dali ų vadinama apyvaisiu. Apyvaisio yra 3 sluoksniai: egzokarpis, mezokarpis ir endokarpis. Jie ryšk ūs kaulavaisiuose (vyšnios (Cerasus L.), slyvos ( Prunus L.) ir kt.). Egzokarpis – tai dengiamasis audinys (epidermis ar periderma), dažniausiai plonas, gali bū b ūti su išaugomis: plaukeliais (usnies (Cirsium Mill.), vilnamedžio (Gossypium L.)). Mezokarpis yra storiausias ir maistingiausias, ypačč sultingų ypa sultingų jų jų vaisių vaisių , sluoksnis su indų indų k ūleliais. Endokarpis dažnai sausas ir kietas, iš sklereidžių sklereidžių , pvz., kaulavaisių kaulavaisi ų kauliukai, kauliukai, obuolių obuolių sė sėklalizdžiai. Dažnai apyvaisis susidaro ne tik iš mezginė mezgin ės, bet ir iš kitų kitų , dažnai metamorfozuotų metamorfozuot ų Pulsatilla Mill.), raganė žiedo dalių dalių : liemenė liemenėlio su purka, virstanč virstančiais skristukais (šilagė (šilagėlės ( Pulsatilla raganės Rosa L.), (Clematis L.)), kabliukais (žiognagė (žiognagės (Geum L.)), ar iš taurelė taurelės (eršk ėčio ėčio ( Rosa Physalis L.)) bei iš pažiedlapių dumplainio ( Physalis pažiedlapių , virstanč virstančių gožele gožele (ą (ą žuolo žuolo (Quercus L.), lazdyno Fagus sylvatica L.)) ar sultingų (Corylus L.), buko ( Fagus sultingų vaisių vaisių išbujojusio žiedsosč žiedsosčio (brašk ės Fragaria magna magna Thuil.)). Tokios kilmė ( Fragaria kilmės vaisiai – netikrieji.
Vaisių Vaisių funkcijos: funkcijos: apsaugo sė s ėklas, ypač ypač jų jų formavimosi formavimosi metu, padeda išplisti. 194
Apyvaisyje kaupiasi plastinė plastinės ir energetinė energetinės medžiagos: baltymai, krakmolas, cukr ūs, aliejai, vitaminai ir kt. Todė Todėl vaisiai yra maistingi ir yra vienas iš maisto resursų resursų . Vaisiai labai į vairios vairios sandaros ir išvaizdos. Cenokarpinių Cenokarpini ų mezginių mezginių vaisiuose Lilium L.)). Kartais pertvar ėlės dažniausiai išlieka mezginė mezgin ės pertvaros ir lizdų lizdų ertmė ertmės (lelijų (lelijų (( Lilium Brassicaceae), kai kurių susidaro iš mezokarpio vidinių vidini ų išaugų išaugų (bastutinių (bastutinių ( Brassicaceae kurių pupinių pupinių Fabaceae): kulkšnė Astragalus L.)). Retai susidaro skersinė ( Fabaceae kulkšnės ( Astragalus skersinės pertvaros, tokie vaisiai suyra į Raphanus raphanistrum L.) trupvaisis. Kai kada vaisiai bū atskirus narelius, pvz., svė sv ėr ės ( Raphanus būna Actinidia Lindl.)), vainik ėlio (agurko su piestelė piestelės liekana (obels ( Malus Mill.), aktinidijos ( Actinidia
(Cucumis L.)) ar kt. žiedo dalių dalių liekanomis. liekanomis. Tai bū būdinga iš apatinė apatinės mezginė mezginės susidarantiems netikriesiems vaisiams. Vaisiai klasifikuojami pagal morfologinius ar anatominius požymius. Pagal mezginė mezginės sandar ą ą vaisiai vaisiai yra šių ši ų tipų tipų : •
monokarpiniai – susidaro iš viršutinė viršutinės, apokarpinė apokarpinės mezginė mezginės (vieno vaislapė vaislapėlio:
ankštis, lapvaisis); •
apokarpiniai – susidaro iš kelių kelių viršutinių viršutinių , apokarpinių apokarpinių mezginių mezginių . Tokie vaisiai dar
Magnolia L.), vė Ranunculus L.)); vadinami sutelktiniais (magnolijos ( Magnolia vėdryno ( Ranunculus •
cenokarpiniai – susidaro iš cenokarpinė cenokarpinės mezginė mezginės, gausiausia vaisių vaisi ų grupė grupė
(mė (mėlynė lynės (Vaccinium myrtillius L.)) ir kt.): a) sinkarpiniai susidaro iš daugializdė daugializd ės mezginė mezginės, sinkarpinio vaislapyno (tulpė (tulpės (Tulipa L.)); b) parakarpiniai susidaro iš vienalizdė vienalizdės mezginė mezginės su parietaline ar bazaline placentacija, išnykus išnykus sinkarpinio vaislapyno vaislapyno pertvaroms pertvaroms (agrasto ( Ribes L.)); c) lizikarpiniai susidaro iš vienalizdė vienalizdės mezginė mezginės su ašine placentacija (gvazdikinių (gvazdikinių ( (Caryophyllaceae) augalų augalų ). ). •
Vaisynai, arba sud ėtiniai vaisiai, susidarantys iš kompaktišk ų ų žiedynų žiedynų
Morus L.), figmedžio ( Ficus Ficus L.)). (ananaso ( Ananas Mill.), šilkmedžio ( Morus
195
3.8.1. VAISIŲ MORFOLOGIJA Tipišku atveju apyvaisis formuojasi iš mezginė mezgin ės sienelių sienelių . Taip susidar ę ę vaisiai vadinami tikraisiais (sausieji vaisiai: lapavaisis, ankštis ir kt.). Vaisiai, kuri ų apyvaisis susidaro iš mezginė mezginės ir kitų kitų žiedo žiedo dalių dalių , vadinami netikraisiais (sultingieji vaisiai: obuolys, Rosa L.) agurkvaisis, brašk ės pseudokarpis ir kt.). Jie susidaro iš vidurin ės (eršk ėčio ėčio ( Rosa
hipantinis vaisius) ar apatinė apatin ės mezginė mezginės ir dažnai turi apyžiedžio (taur ėlapių lapių , vainiklapių vainiklapių ) liekanas. paprastuosius (susidar ę Pagal kilmę kilmę vaisiai vaisiai skirstomi į paprastuosius ę iš iš vienos žiedo piestelė piestel ės, pvz., Prunus L.), žirnio ( Pisum Pisum L.)), sutelktinius (susidar ę slyvos ( Prunus ę iš iš vieno žiedo daugelio piestelių piesteli ų Rubes L.), brašk ės ( Fragaria Fragaria magna Thuil.), arba apokarpinio vaislapyno, pvz., avietė aviet ės ( Rubes Rosa L.)) pseudokarpis ir sud ėtinius, arba vaisynus (susidaro iš tankiažiedžio eršk ėčio ėčio ( Rosa
žiedyno, pvz., figmedžio ( Ficus carica L.), ananaso ( Ananas Mill.)). Pagal apyvaisio dr ėgnumą gnumą vaisiai vaisiai skirstomi į sausuosius sausuosius (turi 10 – 15% vandens) ir sultinguosius (apyvaisyje 70 – 90% vandens). •
Sausieji vaisiai (137 pav.):
atsidarantys lapavaisis (sinavado ( Aquilegia L.), ankštis (žirnio ( Pisum L.), ankštara Papaver L.)); (garstyč (garstyčios (Sinapis L.), ankštar ėlė (č (čiužutė iužutės (Thlaspi L.), dė dėžutė žutė (aguonos ( Papaver
uždarieji (lazdyno (Coryllus L.) riešutas, ą žuolo žuolo (Quercus L.) gilė gilė, saulė saulėgr ą ąžos ž os ( Helianthus L.) sparnavaisis, rugio (Secale L.) gr ūdvaisis); Helianthus L.) lukštavaisis, klevo ( Acer L.) skeltavaisiai (trupvaisiai – svė sv ėr ės (Raphanus raphanistrum L.), kmyno (Carum L.), Acer L.), Mentha L.) ir kt.). klevo ( Acer L.), mė mėtos ( Mentha
196
137 pav. Sausieji vaisiai; A –dedešvos ( Malva Malva L.), B – kmyno (Carum L.) (pagal Bell, Hemsley, 2000)
197
•
Sultingieji vaisiai (138 pav.): kaulavaisis (gali bū būti ir sausas, pvz., migdolo
Amygdalus L.)), uoga (pomidoro ( Lycopersicon Lycopersicon L.)), agurkvaisis (agurko (Cucumis L.)), ( Amygdalus Malus Mill.)), obuolė obuolys (obels ( Malus obuolėlis (šermukšnio (Sorbus L.)), citrinvaisis (citrinmedžio Rosa L.)). (Citrus L.)), hipantija (eršk ėčio ėčio ( Rosa
138 pav. Sultingi vaisiai; apyvaisio dalys: Eg – egzokarpis, M – mezokarpis, En – comosus (L.) Merr.), B – šilkmedžio ( Morus L.), endokarpis; A – valgomojo ananaso ( Ananas comosus
C – figmedžio ( Ficus carica L.) (pagal Bell, Hemsley, 2000) 198
3.8.2. VAISIŲ IR SĖKLŲ REIKŠMĖ Žemė Žemės ūkio augalai daužniausiai auginami dė d ėl vaisių vaisių ir sėklų klų , kurie yra maistingi ir naudojami maistui bei pašarui. Tai javų jav ų gr gr ūdvaisiai, vaismedžių vaismedžių , vaiskr ūmių mių , į vairių vairių daržovių daržovių Pisum L.), pupų Faba L.), saulė Helianthus L.), garstyč (žirnių (žirnių ( Pisum pupų ( Faba saulėgražų gražų ( Helianthus garstyčių (Sinapis L.) ir kt.)
vaisiai. Šiuo metu vidutinio klimato zonoje ir kai kuriuose atogr ą ąž ų rajonuose žemė žemės ūkis specializuojasi auginti gr ūdines kultū kultūras: kvieč kviečius (Triticum aestivum L.), ryžius (Oryza L.), Zea mays L.). Šie augalai yra tarp svarbiausių kukur ūzus ( Zea svarbiausi ų žem žemėės ūkio kultū kultūr ų ų ir ir tiesiogiai ar
jais šeriant gyvulius gaunama daugiau kaip 80% žmogaus suvartojamų suvartojam ų kalorijų kalorijų . Be šių šių Phaseolus L.), sojos (Glycine pagrindinių pagrindinių augalų augalų , žmogui taip pat svarbios į vairios vairios pupelė pupelės ( Phaseolus Hordeum L.), sorgas (Sorghum Moench.), kokospalmė Willd.), miežiai ( Hordeum kokospalmė (Cocos nucifera L.) ir Musa L), kurie auginami dė bananas ( Musa dėl vaisių vaisių ar ar sė sėklų klų .
Atogr ą ąžose ž ose šešios augalų augal ų r ūšys dė dėl savo vaisių vaisių yra pagrindinė pagrindinės maistinė maistinės kultū kultūros: Artocarpus J.R. Forst. Et. G.Forst.) r ūšys, riešutinė į vairios vairios banano ( Musa L.), duonmedžio ( Artocarpus riešutinė
kokospalmė kokospalmė (Cocos nucifera L.), indinis mangas ( Mangifera indica L.) ir amerikinė amerikinė persė persė ja Persea americana Mill.). Taip pat yra daug kitų ( Persea kitų : papajinis melionmedis (Carica papaya L.),
valgomasis ananasas ( Ananas comosus (L.) Merr.) ir kt. Kavamedžio ( Coffea L.) r ūšys ir tikrasis kakavmedis (Theobroma cacao L.) auginami dė dėl vertingų vertingų sėklų klų . Poatogr ą ąžose ž ose dar didesnis vaisinių vaisinių augalų augalų gen genččių ir r ūšių šių asortimentas: mandarininis, apelsininis ir kiti Amygdalus L.), alyvmedis (Olea L.), kaštainis (Castanea citrinmedžiai (Citrus L.), migdolai ( Amygdalus Pistia L.), granatmedis ( Punica Punica L.), datulinis finikas ( Phoenix dactylifera Mill.), pistacija ( Pistia Ficus carica L.), persimonas ( Diospyros L.) ir kt. Vidutinio klimato juostoje L.), figmedis ( Ficus Pyrus L.), slyvos ( Prunus L.), auginami į vair vair ūs vaismedžiai (obelys ( Malus Mill.), kriaušė kriaušės ( Pyrus
vyšnios (Cerasus L.), arbū arbūzai (Citrullus Schrad. Ex Eckl. et Zeych.), persikai ( Persica Mill.) ir kiti), vaiskr ūmiai (agrastai, serbentai ( Ribes L.), šilauogė šilauogės ( Vaccinium L.) ir kiti), daržovė daržovės Lycopersicon L.), agurkai (Cucumis L.) ir kiti), kurių (pomidorai ( Lycopersicon kurių vaisiai vertinami ir
vartojami ne tik dė dėl maistingų maistingų jų jų medžiagų medžiagų , bet ir dė dėl vitaminų vitaminų , mineralinių mineralinių medžiagų medžiagų ar ar kaip Fragaria magna priekoniai. Šiaurinė Šiaurinėse zonose auga daug uoginių uogini ų augalų augalų : žemuogė žemuogės, brašk ės ( Fragaria
Thuil.), bruknė bruknės (Vaccinium vitis–idea L.), spanguolė spanguolės (Oxyccocus palustris Pers.), avietė avietės Rubus chamaemorus chamaemorus L.) ir kt. tekšė tekšės ( Rubus
Daugelis vaisių vaisių ir sėklų klų naudojami naudojami kaip techninė techninė žaliava perdirbiti ir gauti į vairioms vairioms Helianthus L.), rapsas ( Brassica napus medžiagoms: aliejui (alyvmedis (Olea L.), saulė saulėgr ą ą ža ža ( Helianthus
199
Aleurites J.R. Forst. Et G. Forst.)), krakmolui (kukur ūzas ( Zea Zea mays L.)), L.), tungamedis ( Aleurites
baltymams (soja (Glycine Willd.)), eterinių eterinių aliejų aliejų (kmynas (kmynas (Carum L.)) ir kt. Dėl į vairios vairios cheminė cheminės sudė sudėties, vitaminų vitaminų , flavonoidų flavonoidų , taninų taninų ir ir kitų kitų biologiškai biologiškai aktyvių aktyvių medžiagų medžiagų vaisiai vaisiai naudojami medicinoje (mė (mėlynė lynės (Vaccinium myrtillius L.), kmynai (Carum Fabaceae) L.) ir kt.), buityje: papuošalams, indams, žaislams. Kuboje iš ontados (pupinių (pupini ų ( Fabaceae
šeima) sė sėklų klų gaminami gaminami net žiebtuvė žiebtuvėliai. Jos vaisiai siekia 1,5 m ilgio. Kai kurių kuri ų augalų augalų vaisiai vaisiai Lodoicea maldivica (J.F. išsiskiria dydžiu, mase. Didžiausi vaisiai – seišelinė seišelin ės lodoicė lodoicės ( Lodoicea
Gmel.) Pers.), užaugantys iki 45 kg, o jų j ų ssėklos bū būna 50 cm skersmens ir sveria 15 – 20 kg. Saldžiosios ceratonijos ( Ceratonia siliqua L.) sė sėklos pastovios, vieno karato (1 ct – 0,2 g) masė masės ir ilgai buvo naudojamos juvelyr ų ų kaip kaip brangakmenių brangakmenių svorio svorio matas. Gerai išsilaik ę ę iškastiniai iškastiniai vaisiai reikšmingi botanikos plė pl ėtrai, nes gali charakterizuoti ankstesnių ankstesnių epochų epochų augaliją augaliją bei bei flor ą ą.
200
SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI IR TEMOS
Apibū Apibūdinkite augalų augalų organų organų morfologinius morfologinius dė dėsningumus. Kokie magnolijainių magnolijainių ( Magnoliopsida lelijainių ( Liliopsida klų sandaros ir Magnoliopsida) ir lelijainių Liliopsida) sėklų dygimo skirtumai? Sė Sėklų klų biologinė biologinė ir praktinė praktinė reikšmė reikšmė. Kokios trys pirminė pirminės meristemos susidaro šaknies augimo k ūgelyje ir kokiems audiniams duoda pradžią pradži ą ? Trumpai nusakykite šaknų šakn ų funkcijas. Kaip susiformuoja homorizinė homorizinė ir heterorizinė heterorizinė šaknų šaknų sistemos? Kokie skirtumai tarp pagrindinių pagrindini ų , pridė pridėtinų tinų (adventyvinių (adventyvinių ) ir šoninių šoninių šaknų šaknų ? Trumpai apibū apibūdindinkite šaknies zonas, jų j ų dalyvavimą dalyvavimą susidarant susidarant pirminei šakniai. Apibū Apibūdinkite stiebų stiebų šakojimosi šakojimosi ir kr ūmijimosi tipus, nurodydami, kokiems augalams yra bū būdingi. Kuo skiriasi ataktostelė ataktostelė, eustelė eustelė ir sifonostelė sifonostelė? Kokias žinote stiebo metamorfozes ir jų j ų funkcijas? funkcijas? Apibū Apibūdinkite lapo dalis ir funkcijas. Kaip pagr į į stumė stumėte teiginį teiginį , kad lapas yra plastiškiausias augalo organas? Palyginkite vienodašonio ir skirtingašonio lapo anatomines savybes. Kaip palaikomas ryšys tarp stiebo ir lapų lap ų ? Kas sukelia lapakritį lapakritį ir ir kokia jo reikšmė reikšmė augalui? Kaip lapo morfologinė morfologinės ir anatominė anatominės savybė savybės atspindi ekologines są s ą lygas? lygas? Apibū Apibūdinkite pakitusių pakitusių lapų lapų morfologinę morfologinę į į vairovę vairovę ir ir funkcijas. Apibū Apibūdinkite žiedą žiedą – – mikro– ir makrosporogenezė makrosporogenezės organą organą . Kaip žiede susidaro ♀ ir ♂ gametofitai? Kokia jų jų sandara sandara ir biologinė biologinė reikšmė reikšmė? Kuo skiriasi amfimiksė amfimiksė nuo apomiksė apomiksės, poliembrionijos ir partenogenezė partenogenezės? Kaip susiformuoja vaisius? Apibū Apibūdinkite vaisių vaisių anatominę anatominę ir ir morfologinę morfologinę į į vairovę vairovę .
201
SAVIKONTROLĖS TEMŲ PAAIŠKINIMAI I dalis Kaip nurodoma knygoje, jei organizmai, sudaryti iš celiuliozinė celiuliozin ėmis sinelė sinelėmis lą lą stelių stelių su su plastidė plastidėmis, vakuolė vakuolėmis, kaupiantys krakmolą krakmolą , vykdantys autotrofinę autotrofinę mitybą mitybą , turintys pastovią pastovią augimo vietą vietą , neribotai šakodamiesi ir augdami visą vis ą gyvenimą gyvenimą , yra priskiriami augalams. Augalai yra daugialą daugial ą sčiai organizmai, sudaryti iš audinių audinių ir organų organų . Nėra vienalą vienalą sčių augalų augalų . Augalų Augalų lą stelių stelių sienelė sienelės celiuliozinė celiuliozinės, su chlorofilu ir stambia vakuole. Daugelio organizmų organizmų (gyvū (gyvūnai ir kt.) lą lą stelė stelės be sienelių sienelių , grybų grybų ir ir bakterijų bakterijų lą lą stelių stelių sienelė sienelės sudarytos iš kitokių kitokių medžiagų medžiagų negu celiuliozė celiuliozė, iš chitino. Dažniausiai augalai turi chlorofilo, vykdo fotosintezę fotosintez ę ir yra autotrofai. Mažai augalų augalų yra be chlorofilo, nevykdo fotosintezė fotosintezės ir yra parazitai, tač tačiau jie kilę kilę iš fotosintetinanč fotosintetinančių protė protėvių vių . Augalai prisitaik ę ę gyventi gyventi sausumoje arba vandenyje, kur jie persik ėlė iš sausumos. Yra daugybė daugybė į vairių vairių prisitaikymo prisitaikymo bū būdų augalams augalams augti sausumoje. Skirtingai nuo gyvū gyv ūnų , augalų augalų judesiai judesiai riboti. Augalų Augalų lą stelė stelės sudarytos iš (a) protoplasto, kurio citoplazmos matrikse ir organoiduose vyksta į vairiū vairiūs gyvybiniai procesai; medžiagų medžiag ų pernešimą pernešimą reguliuojanč reguliuojančios, lą lą stelė stelės formą formą palaikanč palaikančios ir barjerinę barjerinę funkciją funkciją atliekanč atliekančios (b) tvirtos celiuliozinė celiuliozinės sienelė sienelės ir vandenį vandenį su su metabolizmo produktais kaupianč kaupian čios, lą lą stelė stelės tamprumą tamprumą sukurianč sukuriančios (c) vakuolė vakuolės. Integruotos baltymų baltymų makromolekulė makromolekulės lipidų lipidų bisluoksnyje sudaro lą lą stelė stelės biomembranas, reguliuojanč reguliuojančias lą lą stelių stelių są veik veik ą ą, informacijos ir medžiagų medžiagų pernešimą pernešimą bei sintezę sintezę , medžiagų medžiagų koncentracijų koncentracijų gradiento ir osmoso susidarymą susidarym ą . Citoskeletas yra struktū strukt ūrinis karkasas visose eukariotų eukariot ų lą stelė stelėse, sudarytas iš 3 tipų tipų baltymų baltymų gijų gijų : mikrovamzdelių mikrovamzdelių , mikrosiū mikrosiūlelių lelių ir ir tarpinių tarpinių filamentų filamentų . 3 tipų tipų motoriniai motoriniai baltymai (kinezinas, dineinas ir miozinas) jungiasi su citoskeleto baltymais ir sukuria citoplazmos citoplazmos judė judė jimą jimą , svarbų svarbų medžiagų medžiagų ir ir energijos apykaitai, lą l ą stelė stelės dalijimuisi. Priklausomai nuo pigmentų pigmentų (netirpių (netirpių vandenyje) vandenyje) ir funkcijų funkcijų yra yra trys plastidžių plastidžių tipai: tipai: žali, fotosintezę fotosintezę vykdantys chloroplastai; geltoni, raudoni, oranžiniai chromoplastai, nuspalvinantys augalų augal ų dalis ir saugantys chloroplastus nuo išblukimo, ir bepigmenč bepigmen čiai leukoplastai, kuriuose sandė sand ėliuojamos atsarginė atsarginės medžiagos. Vandenyje tirpios organinė organinės medžiagos (oligosacharidai, r ūgštys, jų jų druskos) druskos) ir galutiniai metabolizmo produktai (flavonoidai, glikozidai, taninai, alkaloidai) sandė sand ėliuojami arba izoliuojami vakuolė vakuolė je. Netirpū Netirpūs į vairių vairių medžiagų medžiagų (baltymų (baltymų , polisacharidų polisacharidų , lipidų lipidų ) intarpai kaupiasi citoplazmoje. Sienelė Sienelės pagrindinis struktū struktūros elementas yra polimero celiuliozė celiuliozės gijos, sudarytos iš gliukozė gliukozės. Gliukozė Gliukozės ir kitų kitų monosacharidų monosacharidų polimeras hemiceliuliozė hemiceliuliozė tarpusavyje suriša celiuliozė celiuliozės gijas. Polisacharidas pektinas pektinas jungiasi jungiasi su Ca ir sudaro sudaro drebutin drebutinę ę masę masę , užpildanč užpildančią tarpus tarpus tarp kitų kitų sienelė sienelės polimer ų ų bei bei tarp lą lą stelių stelių , jas suklijuodama. Plazmodezmos yra maži biomembrana iškloti kanalė kanal ėliai sienelė sienelė je, jungiantys lą lą stelių stelių protoplastus protoplastus į visumą visumą . Per jas juda mažos molekulė molekul ės ir jonai tarp lą l ą stelių stelių . Rudenį Rudenį ir pažeidus augalą augal ą , pažeistų pažeistų lą stelių stelių plazmodezmos plazmodezmos užkemšamos užkemšamos polisacharidu polisacharidu kalioze, kalioze, ir sustabdomas sustabdomas vandens vandens ir medžiag medžiag ų netekimas. Ligninas ir subertinas yra fenolinė fenolinės kilmė kilmės medžiagos, atsidedanč atsidedan čios ant sienelė sienelės. Jos suteikia tvirtumo ir nepraleidžia vandens. Augalų Augalų lą lą stelė stelės dažniausiai dauginasi mitozė mitoz ės, senos pakitusios ar specialios l ą stelė stelės – endomitozė endomitozės ir amitozė amitozės bū būdais. Augalų Augalų sporos sporos susidaro mejozė mejozės bū būdu ir yra haploidinė haploidinės. Visas lą l ą stelė stelės egzistavimas vadinamas lą stelė stelės ciklu. Jį Jį sudaro sudaro 2 etapai: trumpesnis – lą l ą stelė stelės dalinimasis ir ilgesnis – interfazė interfaz ė, skirstoma į G G 1, S ir G2. Interfazė Interfazės metu pasidaugina lą l ą stelė stelės komponentai. Pusiausvyr ą ą besidauginanč besidauginančioms lą lą stelė stelėms augale atstato jų j ų natū natūralus, genetiškai užkoduotas apmirimas, arba apoptozė apoptoz ė, bei tam tikr ų ų veiksnių veiksnių sukelta sukelta nekrozė nekrozė. Augalai palaiko deguonies ir anglies dioksido kiek į į Žemė Žemės atmosferoje. Atmosferos deguonis daugiausiai susidaro fotosintezė fotosintez ės proceso metu, pusę pus ę jo kiekio pagamina augalai, likusią likusi ą dalį dalį – dumbliai ir melsvabakter ės. Laisvasis deguonis pagreitino uolienų uolien ų dūlė jimą jimą ir mineralinių mineralinių junginių junginių , reikalingų reikalingų augalų augalų mitybai, kaupimą kaupimą si si biosferoje; są są lygojo lygojo efektyvesnio nei anaerobinis deguoninio kvė kv ė pavimo, arba oksidacijos atsiradimą atsiradimą , bū būdingą dingą beveik beveik visiems gyviems organizmams ir skatinusio organinė organinės medžiagos kaupimą kaupimą si si Žemė Žemė je. Be šių šių organizmų organizmų , papildanč papildančių deguonies kiek į į, atmosferoje nebū nebūtų reikšmingo jo kiekio. Fotosintezė Fotosintezė je suvartodami anglies dioksidą dioksidą , augalai kartu su dumbliais ir melsvabkter ėmis padeda mažinti šių šių šiltnamio efekto dujų dujų kiek kiek į į, apsaugodami atmosfer ą ą nuo nuo per didelio jų j ų kaupimosi. kaupimosi. Panaudodami Saulė Saul ės energiją energiją ,
202
augalai kuria organines medžiagas, kuriomis minta heterotrofiniai organizmai. Apmirusios augal ų dalys dalys sudaro pagrindą pagrindą dirvožemio formavimuisi. Augalai kartu su gyvū gyvūnais ir mikroorganizmais dalyvauja biosferoje vykstač vykstačiame nuolatiniame chemini cheminių ų elementų elementų apykaitos apykaitos cikle.
II dalis Augalai auga visą visą savo gyvenimą gyvenimą dėl meristeminio audinio, sudaryto iš nediferencijuotų nediferencijuot ų aukšto mitotinio aktyvumo lą lą stelių stelių . Dėl intensyvaus mersiteminių mersitemini ų lą stelių stelių dalinimosi daugė daug ė ja lą stelių stelių naujuose audiniuose. Pirminė Pirminės meristemos gamina pirminius audinius ir lemia organ ų ilgė ilgė jimą jimą , stor ė jimą jimą , žaizdų žaizdų gijimą gijimą . Jos lokalizuojasi šių ši ų organų organų viršū viršūnėse ir vadinamos apikalinė apikalin ėmis. Antrinė Antrinės meristemos – brazdas ir felogenas gamina antrinius audinius: antrinę antrin ę medieną medieną ir karnieną karnieną ; žievė žievės kamštinį kamštinį audinį audinį . Dėl jų veiklos augalų augalų organai stor ė ja. Augalų Augalų vidų vidų apsaugo apsaugo dengiamieji audiniai. Pirminis dengiamasis audinys – epidermis, sudarytas iš gyvų gyv ų lą stelių stelių , dažniausiai vienasluoksnis ir dengia nesumedė nesumed ė jusias augalo dalis. Daugiameč Daugiamečiai sumedė sumedė jantys augalų augalų organai organai dengiami antrinių antrinių , dėl lignino ar suberino apmirštanč apmirštančių audinių audinių – – peridermos ir žiauberies. Šie audiniai stori, tvirti ir apsaugo nuo į vairių vairių pažeidimų pažeidimų bei bei vandens garavimo. Ramstiniai audiniai: kolenchima, sklerenchima ir sklereid ės dėl stor ų ų lą stelių stelių sienelių sienelių suteikia augalams tvirtumo, padeda atsilaikyti prieš į vairius vairius aplinkos mechaninius veiksnius. Kolenchimos lą l ą stelių stelių sienelė sienelės netolygiai sustor ė jusios ir celiuliozinė celiuliozinės, lanksč lanksčios, bū būdingos magnolijainiams augalams. Medienos sklerenchima kieta dė d ėl sumedė sumedė jusių jusių sienelių sienelių , o karnienos sklerenchima elastinga, nes jos l ą stelių stelių sienelė sienelės celiuliozinė celiuliozinės ir kai kurių kurių augalų augalų naudojama naudojama kaip pluošto žaliava. Parenchiminė Parenchimin ės sklereidžių sklereidžių lą lą stelė stelės labai tvirtos, nes sienelė sienelės labai storos ir sumedė sumedė jusios. Sudė Sudėtiniai audiniai – mediena ir karniena yra sudaryti iš apytakos, ramstinių ramstini ų ir parenchiminių parenchiminių audinių audinių . Medienos lą l ą stelė stelės sumedė sumedė jusios, karnienos – celiuliozinė celiuliozinėmis sienelė sienelėmis. Pirminė Pirminė mediena ir karniena susidaro iš probrazdžio, antrinė antrin ė – iš brazdo. Pirminė Pirminė karniena ir mediena išsidė išsidėsto augale išilginė išilginėmis gijomis, vadinamomis indų indų k ūleliais, apsuptais sklerenchimos. Sumedė Sumed ė jusių jusių augalų augalų brazdo per vegetacijos periodą period ą pagaminta antrinė antrinė karniena ir mediena sudaro metinę metin ę rievę rievę . Liaukinė Liaukinės lą stelė stelės gamina į vairios vairios cheminė cheminės sudė sudėties sekretą sekretą , kuris kaupiamas vidinė vidinės sekrecijos audiniuose arba išorinė išorin ės sekrecijos audinių audini ų išskiriamas į augalo paviršių paviršių . Sekretai atlieka į vairias vairias biologines funkcijas. Kai kurie sekretai (dervos, eteriniai aliejai ir kt.) ir ekskretai (kau čiukas) turi praktinę praktinę reikšmę reikšmę .
III dalis Šaknys, stiebai ir lapai sudaro 3 pagrindinius vegetatyvinius augalo organus. Stiebas su lapais suformuoja kylanč kylančią į ą į viršų viršų antžeminę antžeminę organų organų sistemą sistemą – – ūglį glį , o šaknys sudaro požeminę požemin ę šaknų šaknų sistemą sistemą . Augalų Augalų vegetatyviniams ir generatyviniams organams (žiedas, vaisius, sė s ėkla) bū būdinga simetrija, metameriškumas, poliariškumas, šakojimasis, ortotropinis ar plagiotropinis išsidė išsidėstymas ir į vairios vairios metamorfozė metamorfozės. Organų Organų savybė savybės naudojamos aprašyti augalo vystymosi ciklą cikl ą .Vienmeč .Vienmečiai augalai baigia visišk ą ą vystymą vystymą si si per vienerius metus, anksti sudygdami, žydi, subrandina sė s ėklas ir nunyksta. Kai kurių kurių vienmeč vienmečių , efemer ų ų vystymasis vystymasis tetrunka tik 2 mėnesius. Dvimeč Dvimečiai augalai per pirmuosius metus išaugina vegetatyvinę vegetatyvin ę dalį dalį , kitais metais žydi ir išaugina vaisus su sė sėklomis. Daugiametė Daugiametės žolė žolės, kr ūmai ir medžiai gyvena ilgai. Magnolijū Magnolijūnų sėkla yra tobulesnis plitimui į vairiomis vairiomis sausumos są s ą lygomis lygomis skirtas organas, nei vienalą vienalą stė stė plonasienė plonasienė ir spora be maisto atsargų atsargų . Joje, be gemalo ir luobelė luobelės, yra maisto medžiagų medžiag ų atsargų atsargų , reikalingų reikalingų sė s ėklai dygti bei svarbių svarbių žmogui žmogui kaip maisto šaltinis. Lelijainių Lelijaini ų sė s ėklose tė tėra 1 sė sėklaskiltė klaskiltė, dažniausiai neišvystytas gamalo epikotilis ir/ar hipokotilis, todė tod ėl šios sė sėklos dygsta hipogė hipogė jiniu būdu. Dauguma dviskilč dviskilčių sėklų klų yra su gerai išvystytomis dviem sė s ėklaskiltė klaskiltėmis, kurias į dirvos paviršių paviršių iškelia išsivystę išsivyst ę s epikotilis, sėkloms dygstant epigė epigė jiniu bū būdu. Šaknies viršū viršūninė ninė meristema formuoja 3 pirmines meristemas: protodermą protoderm ą , pagrindinę pagrindinę meristemą meristemą ir prokambį prokambį , iš kurių kurių atitinkamai susidaro rizodermis, žievė žiev ės audiniai ir apytakos audiniai. Daugumos augalų augal ų šaknys apr ū pina vandeniu su mineralinė mineralinėmis medžiagomis bei į tvirtina tvirtina augalą augalą dirvožemyje. dirvožemyje. Yra pakitusių pakitusių šaknų šaknų : šakniavaisių šakniavaisių , pneumatofor ų ų, ramstinių ramstinių , kontraktilinių kontraktilinių , orinių orinių ir kt., kurios atlieka sandė sand ėliavimo, kvė kvė pavimo, kontraktilines funkcijas ar net vykdo fotosintezę fotosintez ę , metabolitų metabolitų (alkaloidų (alkaloidų ) sintezę sintezę . Šaknys svarbios hormonų hormonų (giberelinų (giberelinų ir citokininų citokininų ) gamybai. Pagrindinė Pagrindinė šaknis susiformuoja iš gemalinė gemalin ės šaknelė šaknelės, vėliau šakojasi išaugindama šonines šaknis, ir susidaro heterorizin ė šaknų šaknų sistema. sistema. Kai kurių kuri ų lelijainių lelijainių (varpinių (varpinių ) augalų augalų šaknų šaknų sistema sudaryta iš vienodų vienod ų pridė pridėtinių tinių (adventyvinių (adventyvinių ) šaknų šaknų , išaugusių išaugusių iš suartė suartė jusių jusių pumpur ų ų kr ūmijimosi mazge, ir sudaro homorizinę homorizinę šaknų šaknų sistemą sistemą . 203
Šaknies viršū viršūnė je, apgaubta šalmelio, yra viršū viršūninė ninė meristema, formuojanti šaknies dalinimosi zoną zon ą . Čia intensyviai vyksta mitozė mitoz ė, daugė daugė ja lą stelių stelių . Aukšč Aukščiau yra augimo zona, kurioje lą l ą stelė stelės auga ir diferencijuojasi, o šaknis ilgė ilg ė ja. Aukšč Aukščiau, siurbimo zonoje, ant šaknies išauga šakniaplaukiai, siurbiantys iš dirvos vandeninį vandeninį mineralinių mineralinių medžiagų medžiagų tirpalą tirpalą . Likusi iki stiebo šaknies dalis – bazalin ė zona, per kurią kurią pernešamos į siurbtos siurbtos ar augale susintetintos medžiagos, augalas į tvirtinamas tvirtinamas substrate. Stiebai išlaiko lapų lapų , šak ų ų ir ir žiedų žiedų masę masę , kelia juos į šviesą šviesą . Stiebų Stiebų šakojimasis šakojimasis ir lapų lapų gausumas gausumas lemia fotosintetinio paviršiaus didė didė jimą jimą . Lelijainių Lelijainių augalų augalų stiebai dažniausiai nešakoti, todė tod ėl fotosintetinis paviršius didinamas kr ūmijantis – iš kr ūmijimosi bamblio išaugunant kelis stiebus. Magnolijū Magnolij ūnai dė dėl stiebo viršū viršūninių ninių meristemų meristemų kiekio ir veiklos pobū pobūdžio gali šakotis dichotominiu, monopodiniu, simpodiniu ir pseudodichotominiu bū būdais. Stiebuose mediena ir karniena dažniausiai išsidė išsid ėsto grupė grupėmis, sudaranč sudarančiomis indų indų k k ūlelius. Lelijainių Lelijainių stiebe k ūleliai išsidė išsidėsto visame veleno spindyje, ir yra toks centrinis velenas – ataktostel ė, dviskilč dviskilčiuose – ratu ir jų jų centrinis velenas – eustelė eustel ė. Kai kurių kurių žolinių žolinių ir sumedė sumedė jusių jusių augalų augalų stiebų stiebų centriniame velene mediena ir karniena sudaro ištisinius koncentriškus sluoksnius. Tokio anatominio tipo centrinis velenas yra sifonostelė sifonostel ė. Svarbiausias augalų augalų fotosintezė fotosintezės organas – lapas sudarytas iš lapko čio ir lapalakšč lapalakščio, padengto epidermiu, kuris dažniausiai vienasluoksnis, su į vairaus vairaus storio kutikule, žiotelė žiotel ėmis, kai kurių kurių augalų augalų – su plaukeliais priklausomai nuo dr ėgmė gmės są lygų lygų . Po epidermiu esantis mezofilis daugelio magnolijainių magnolijaini ų augalų augalų diferencijuotas į statinę statinę (lapo viršutinė viršutinė je pus pusėė je) ir purią purią ją ją parenchimą parenchimą (skirtingašoniai lapai), o daugelio lelijainių lelijainių mezofilis nediferencijuotas (vienodašoniai lapai). Kserofitų Kserofit ų lapų lapų kutikulė kutikulė stora, kartais su daugiasluoksniu epidermiu transpiracijai sumažinti; mezofitų mezofit ų viršutinė viršutinė kutikulė kutikulė storesnė storesnė už apatinę apatinę , kurioje daugiau žiotelių žiotelių ; hidrofitų hidrofitų kutikulė kutikulė plonai arba iš viso nė nėra, o epidermis gali vykdyti forosintezę forosintez ę , skirtingai nuo kserofitų kserofitų ir mezofitų mezofitų . Hidrofitų Hidrofitų plū plūduriuojanč duriuojančių lapų lapų apatinė apatinė je pus pusėė je yra kutikulė kutikulė, sauganti nuo vandens. Prisitaikant prie aplinkos są są lygų lygų , kai kurių kurių augalų augalų lapai lapai virto į vairias vairias funkcijas vykdanč vykdančiais dygliais, žvyneliais, ūseliais, lukštais, spalvotomis pažiedė pažied ėmis, skristukais ir pan. Amžiaus pakitimai, augimo są s ą lygų lygų pasikeitimas sukelia lapakritį lapakritį , kuris trumpas vidutinio klimato juostoje. Visžaliai augalai lapus meta palaipsniui. Prieš nukrentant lapai keič keičia spalvą spalvą , yra išgabenamos į sandė sandėlinius organus maisto medžiagos, lapkotyje susidaro kamštinis sluoksnis ir lapas nukrenta. Mesdamas lapus augalas atsikrato metabolizmo atliek ų atliek ų ir mineralų mineralų pertekliaus. Gaubtasė Gaubtasėkliai yra heterosporiniai augalai. Jų J ų žiedų žiedų kuokelių kuokelių dulkinė dulkinėse mejozė mejozės būdu formuojasi mikrosporos, piestelė piestelėse – megasporos, kurios yra haploidinė haploidin ės. Mikrospora dalinasi 2, makrospora – 3 kartus mitozė mitozės būdu ir atitinakamai susidaro redukuoti ♀(žiedadulk ė) ir ♂ (gemalinis maišelis) gametofitai, visiškai priklausantys nuo sporofito ir subrandinantys gametas. Žiedadulk ė sudaryta iš 2 lą lą stelių stelių : vegetatyvinė vegetatyvinės ir generatyvinė generatyvinės. Ant purkos dygstant žiedadulkei iš vegetatyvin ės lą stelė stelės išauga dulkiadaigis, kuriame generatyvinė generatyvinė lą stelė stelė pasidalina į 2 2 spermius. Tipiškas subrendę subrend ę s gemalinis maišelis sudarytas iš 7 lą l ą stelių stelių ir ir 8 branduolių branduolių : centre esanč esan čio 2n antrinio branduolio, ties mikropile išsidė išsidėsto kiaušialą kiaušialą stė stė su 2 sinergidė sinergidėmis ir priešingame poliuje išsidė išsidėsto 3 antipodė antipodės. Dvigubas apvaisinimas – amfimiksė amfimiks ė, būdingas tik gaubtasė gaubtasėkliams: vienas spermis susilieja su 2n antriniu branduoliu ir susidaro 3n endospermas, kitas– su kiaušial ą ste, ste, susidarant 2n zigotai, iš kurios išsivystys sė s ėklos gemalas. Sėklos gali susidaryti be apvaisinimo, arba apomiks ės būdu. Sė Sėklos gemalas apomiksė apomiks ės atveju gali susidaryti į vairiai vairiai skirtinguose augaluose: partenokarpija – kai gemalas vystosi iš neapvaisintos kiaušial ą stė stės, kuri dažnai 2n; apogamija – kai gemalas formuojasi ne iš kiaušialą kiaušial ą stė stės, o iš kitų kitų gemalinio gemalinio maišelio lą l ą stelių stelių : sinergidžių sinergidžių , antipodžių antipodžių ; aposporija – gemalas vystosi iš branduolo somatinių somatini ų lą stelių stelių , o ne iš megasporos; integumentinė integumentinė embrionija – gemalas vystosi iš integumento lą l ą stelių stelių ; poliembrionija – kai susidaro keli gemalai – gemalas pumpuruoja, susidaro iš kitų kitų lą lą stelių stelių ir ir t.t. Iš mezginė mezginės po apvaisinimo susiformuoja vaisius su sė s ėklomis. Mezginė Mezginės sandara lemia vaisiaus anatominį anatominį ir morfologinį morfologinį tipą tipą . Atsidarantys vaisiai atsidaro per mezginė mezgin ės sieneles ir išbarsto sė s ėklas; neatsidaranč neatsidarančių vaisių vaisių sienelė sienelės nepraplyšta, ir sė sėklos lieka jo viduje, kol vaisius nenukrenta nuo augalo. Vaisiai, susidar ę ę tik tik iš mezginė mezginės – tikrieji, iš mezginė mezgin ės ir kitų kitų žiedo žiedo dalių dalių , – netikrieji. Pagal kilmę kilm ę vaisiai vaisiai skirstomi į pa p a p r a s t u o s i u s , susidariusius iš vienos žiedo piestelė piestel ės, sutelktinius, susidariusius iš vieno žiedo daugelio piestelių piestelių arba arba apokarpinio vaislapyno, ir sudė sud ėtinius, arba vaisynus, susidariusius iš tankiažiedžio žiedyno. Pagal apyvaisio dr ėgnumą gnumą vaisiai vaisiai skirstomi į sausuosius sausuosius (turi 10 – 15% vandens) ir sultinguosius (apyvaisyje 70 – 90% vandens).
204
TERMINAI aerenchima 76 aleurono gr ūdeliai 41 alogamija 189 amfimiksė amfimiksė 188 amiloplastai 35, 75 amitozė amitozė 15, 51, 203 anemofilija 189 angliavandeniai 18, 29, 37, 43, 75, 79, 128, 161, 174, 177, 184 antipodė antipodės 53, 187, 192, 204 antocianai 36, 37, 39, 68, 177 antochloras 37, 39 antskiltis 116 apyžiedis paparastas 180 – sudė sudėtinis 180 apogamija 192, 204 apomiksė apomiksė 190 – autonominė autonominė 190 – indukuota 190 – stimuliacinė stimuliacinė 190 apoptozė apoptozė 15, 56, 57, 58, 203 ataktostelė ataktostelė 153, 154, 155, 201, 205 audiniai apytakos 34, 44, 47, 62, 64, 65, 75, 83, 93, 121, 175, 203 – asimiliaciniai 73 – dengiamieji 58, 66, 120, 150, 150, 191, 203 – gaminamieji 59 – parenchiminiai 58, 66, 73, 96, 96, 203 – pirminiai 59 – ramstiniai 79, 157, 203 – sandė sandėliniai 16, 35, 40, 74, 83, 85, 110, 127, 132, 150, 157 – sekrecijos 58, 66, 90, 92, 97, 101, 101, 203 augalai dvinamiai 180 – šakniastiebiniai 180 – retakeriai 147 – tankiakeriai 147 – vabzdžiaė vabzdžiaėdžiai 73, 93, 178 – vasaržaliai 135, 176 – vienanamiai 180 – visžaliai 135, 173, 176, 177, 204 204 augalų augalų anatomija anatomija 9, 10, 11, 77 augalų augalų morfologija morfologija 11 – aprašomoji 11 – eksperimentinė eksperimentinė 12 – lyginamoji 12 – morfogenetinė morfogenetinė 12 – ontogenetinė ontogenetinė 12
augalų augalų poliariškumas poliariškumas 106, 203 augimo k ūgelis 60, 120, 140, 145, 153, 160, 175, 191, 201 autogamija 189 autosterilumas 190 bamblys 115, 116, 146, 148 148 biomembrana 15, 18, 20, 28, 57, 57, 202 branduolys 10, 15, 19, 20, 25, 34, 50, 79, 184, 187 branduolio dalijimasis 52 – netiesioginis 49 – redukcinis 51 – tiesioginis 49 branduolė branduolėliai 25 brazdas k ūlelinis 62 – tarpk ūlelinis 62 – kamštinis 62 cecidijos 173 celiuliozė celiuliozė 17, 20, 22, 26, 41 chalaza 180 chlorenchima 73 chlorofilas 33 chloroplastai 10, 14, 16, 24, 30, 70, 79, 106, 130 chromatidė chromatidės 25, 49 chromatinas 24, 25, 56 chromatoforai 31 chromomeros 26 chromonema 50 chromoplastai 30, 32 chromosomos 17, 24, 25, 49 citoplazma 19, 21, 24, 178 citoplazmos judė judė jimas 21 – cirkuliacinis 21 – rotacinis 21 dermatogenas 60 diegavietė diegavietė 178 diktiosomos 28 diploidinis chromosomų chromosom ų rinkinys rinkinys 26 dulkializdis 176 dulkinė dulkin ė 175, 177, 182 egzina 177 egzodermis 119 egzokarpis 184 205
ekskretai 90 emergencijos 92 endodermis 120, 123 endokarpis 184, 188 endomitozė endomitozė 49, 51 endospermas 106, 108, 182 endotecis 176 entomofilija 182 epidermis 58, ,60, 66, 151, 176, 184 epikotilis 111, 113 eustelė eustelė 149
– uždari 87 – bikolateraliniai 88 – kolateraliniai 88, 150,157, 167 – koncentriniai 88 – hadrocentriniai 88 – leptocentriniai 88 – paprastieji 87 – radialiniai 88 – sudė sudėtiniai 87 intina 183 intususcepcija 44
feloderma 70 felogenas 62 felomas 35, 70, 71, 73, 126 filodijos 171, 178 filokladijos 149 floema 85 fragmoplastas 23, 28, 50
kaliozė kaliozė 57, 78, 97, 202 kaliptrogenas 60, 120 kalius 65, 66 kambis 64 kamštinis brazdas 64 kariokinezė kariokinezė 51 karniena ankstyvoji 87 – antrinė antrinė 63, 64, 86, 124, 203 – pirminė pirminė 63, 64, 86, 87, 123, 124, 125, 157, 203 – vė vėlyvoji 87 kiaušialą kiaušialą stė stė 107, 187, 188, 190, 191, 204 kladodijos 149 kolenchima 36, 59, 79, 80, 153, 203 koleoptilė koleoptilė 110 koleoriza 110 konstitucinė konstitucinės medžiagos 18, 35 krakmolo gr ūdeliai 33, 40, 41,120 – paprastieji 40 – pusiau sudė sudėtiniai 40 – sudė sudėtiniai 40 kristalai 18, 19, 33, 34, 36, 37, 41, 91, 92, 153, 174 kr ūmijimasis retakeris 147, 148 – šakniastiebinis 147, 148 – tankiakeris 146, 147, 148 ksenogamija 189 kserofitai 68, 174, 204 ksilema 83 kuokeliai 105, 179, 180, 181, 182, 189, 190, 204 kuokelynas 181 kutikulė kutikulė 48, 70, 92, 93, 108, 204 kutinizacija 48
gametofitas 181 gametos 26, 178, 181 geitonogamija 183 gemalinis maišelis 181 geokarpija 184 Goldžio aparatas 10, 24, 26, 28, 50, 91 granos 31 gumbasvogū gumbasvogūniai 148 gutacija 94 haploidinis chromosomų chromosomų rinkinys rinkinys 26 haustorijos 73 hemiceliuliozė hemiceliuliozė 43, 44, 45, 46, 57, 202 heterofilija 170, 171 heterorizija 119, 201, 203 heterostilija 190 hidatodė hidatodės 95, 96 hialoplazma 19, 21 hipokotilis 109, 113, 114, 115, 116, 130, 131, 143, 203 histologija 5, 11, 58, 158 idioblastai 82, 98, 99 ilgaū ilgaūgliai 139, 140 indai laiptiniai 77 – r ėtiniai 58, 62, 75, 77, 78 – laiptiniai 77 – spiraliniai 77 – taškiniai 77 – žiediniai 77 – vandens 58, 62, 75, 76, 77, 77, 85, 123, 126 indapradis 62, 75 indų indų k k ūleliai atviri 87
lapai skirtingašoniai 105, 173, 204 – vienodašoniai 173 – bifacialibiai 173 – ekvifacialiniai 174 – paprasti 165 – sudė sudėtiniai 165
206
– unifacialiniai 173 lapalakštis 160, 161, 164 lapamakštė lapamakštė 64, 148, 160, 161 lapo pentis 175 – gyslotumas 162 – išsidė išsidėstymas 162, 163 – metamorfozė metamorfozės 177, 178 – mozaika 163, 164 – pė pėdsakai 175 lą stelė stelė generatyvinė generatyvinė184, 204 – vegetatyvinė vegetatyvinė 184 lą stelė stelės intarpai 19, 21, 31, 40, 202 – liaukinė liaukinės 69, 90, 92, 93, 94, 97, 98, 99, 203 – lydimosios 77, 79 – parenchiminė parenchiminės 16, 51, 55, 64, 65, 70, 73, 76, 77, 79, 82, 83, 85, 87, 124, 176, 203 – prozenchiminė prozenchiminės 16, 75, 79, 80 – sklerenchiminė sklerenchiminės 82 lą stelių stelių dalijimasis dalijimasis 50, 51, 52, 55 lateksas 38, 97, 98, 99, 100 lenticelė lenticelės 71 leukoplastai 32, 34, 35, 40, 74, 78, 202 liaukos 97, 98, 174 ligninas 18, 44, 46, 48, 57, 202, 203 lizosomos 28, 35, 36
–viršutinė –viršutinė 184 mezofilis 73, 172, 174, 204 mezofitai 173, 204 mikorizė mikorizė ektotrofinė ektotrofinė 127, 128 –endotrofinė –endotrofinė 127 mikrofibrilė mikrofibrilės 21, 43, 44 mikropilė mikropilė 108, 109, 186, 187 mikrovamzdel79, 181, 183, 204 mitochondrijos 7,10, 15, 17, 18, 25, 29, 31, 32, 36, 59, 69 mitozė mitozė 15, 25, 50, 51, 53, 54, 184, 202, 204
organai generatyviniai 105 – ortotropiniai 106, 107, 203 – plagiotropiniai 106, 107, 203 – vegetatyviniai 105 organografija 5, 11, 102 organoidai 16, 17, 19, 20, 23, 25, 28, 29, 32, 35, 57 ornitofilija 189
maceracija 49, 50 malakofilija 189 mediena ankstyvoji 84 – antrinė antrinė 63, 64, 84, 86, 93, 124, 126 – branduolinė branduolinė 85, 86 – pavasarinė pavasarinė 86 – pirminė pirminė 63, 8486, 123, 125, 157, 203 – vasarinė vasarinė 86 – vė vėlyvoji 84 mejozė mejozė 15, 50, 52,, 53,182, 183, 186, 202, 204 meristema antrinė antrinė 65, 154 – nterkaliarinė nterkaliarinė 60 – į terptinė terptinė 60, 64, 160 – pirminė pirminė 60 – viršū viršūninė ninė 60, 203, 204 – žaizdų žaizdų 51, 51, 55, 60, 65 metafazė metafazė 27, 50, 51 metafloema 87 metamorfozė metamorfozė 35, 107, 130, 148, 149, 150, 151, 152, 177, 178, 203 mezginė mezginė apatinė apatinė 185 – lizikarpinė lizikarpinė 186 – parakarpinė parakarpinė –pusiau apatinė apatinė 185 –vidurinė –vidurinė 185
parenchima 69, 71, 73, 74, 87, 90, 94, 124, 126, 131, 153, 154, 155, 174, 175 partenokarpija 190, 204 pažiedlapiai 168, 169, 180 periblema 120 periciklas 62, 122, 123, 124, 126, 153 153 periderma 66, 68, 70, 71, 73, 86, 101, 124, 125, 129, 155, 175, 194 perispermas 111 peroksisomos 36 pieno sultys 38, 98 pientakiai nariuoti 97, 98, 99, 100 – nenariuoti 98 – paprasti 98 piestelė piestelė 179, 180, 181, 184, 185, 190, 191, 195, 196, 204 placentacija 185, 195 placenta 185 plastidė plastidės 32, 33, 34, 35, 202 plaukeliai 49, 58, 68, 69, 73, 92, 93, 108, 194, 204 – dilginamieji 68 – kimbamieji 68 – liaukiniai 68 – mechaniniai 68 – siurbiamieji 173
nektaras 91 nektarinė nektarinės ekstrafloralinė ekstrafloralinės 95 – floralinė floralinės 94 – nežiedinė nežiedinės 95 nukleoproteidai 18
207
plaušai medienos 80, 81, 87 – karnienos 71, 80, 81 plazmodezmos 29, 45, 47, 47, 48, 51, 57, 68, 82, 83, 97, 202 plazmalema 19, 21, 31, 47, 51 pleromas 61, 120 pneumatoforai 133, 203 poliembrionija 191, 201, 204 poiliploidija 23, 24, 27, 52 poskiltis 115 prielapiai 95, 160, 161 profazė profazė 50, 51 prokambis 62, 63, 153 proterandrija 190 protoderma 60, 61, 69, 122, 153, 203 protoginija 190 protoksilema 84 protoplastas 18, 19, 20, 21, 25, 29, 29, 35, 37, 38, 40, 42, 44, 45, 48, 49, 50, 51, 59, 80, 82, 83, 97, 184, 202 pumpurai augantys 141 – atsinaujinimo 135, 140, 150 – kolateraliniai 138 – lapiniai 141 – miegantys 141 – papildomi 140, 143 – pridė pridėtiniai 62, 106, 129, 132, 144 – šoniniai 134, 140, 146 – ramybė ramybės141 – vasariniai 120 – viršū viršūniniai 140 – žieminiai 120, 141
sferosomos 36 sifonostelė sifonostelė 153, 154, 156, 201, 204 simbiozė simbiozė 15, 17, 32 sienelė sienelės augimas 44 – gleivė gleivė jimas 49 – kalk ė jimas 49 – kamštė kamštė jimas 48, 68, 70, 123, 176 – kutinizacija 48 – mineralizacija 49 – siderizacija 49 simetrija 105 – monosimetrija 105, 160 – polisimetrija 105 – radialinė radialinė 105, 138, 160 sinergidė sinergidės 187, 204 siurbtukai 133, 134, 136 skarifikacija 108 sklereidė sklereidės 71, 79, 82, 83, 108, 174, 194, 203 sklerenchima 59, 63, 68, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 87, 90, 124, 129, 153, 154, 155, 203 skraistė skraistė 169, 180 skristukai 169, 194, 204 skrotelė skrotelė 120, 135, 139 spermiai 184, 188 sporofitas 204 sporopoleninas 48, 183 sporos 202, 204 – mikrosporos 183 – megaspora 181, 186, 191, 204 204 staminodžiai 181 stelė stelė 123, 153 stiebagumbiai antžeminiai 150 – požeminiai 150 stiebas antžeminis 102, 105, 106, 120, 134, 138, 140, 145, 153, 154, 203 – asimiliuojantysis 149 – gulsč gulsčiasis 136 – karoklinis 136 – laipiojantysis 11, 136, 137 – sparnuotas 136 – statusis 136, 137 – sumedė sumedė ję ję s 135, 156 – šliaužiantis 11, 136, 137 – vijoklinis 136, 137 – žolinis 137 stiebo anatomija 150 stor ė jimas antrinis 154 – pirminis 154 stratifikacija 112 stroma 32, 33, 34 stuomuo 134 subertinas 44, 48
rakiai 139, 178 retakeriai 147, 148 r ėtinė tinės lą lą stelė stelės 78 – plokštelė plokštelės 78 ribosomos 25, 28, 29, 32 rievė rievės metinė metinės 85, 86 rizodermis 58, 61, 66, 69, 70, 73, 122, 124, 203 rizosfera 70, 147 saitavietė saitavietė 108 sakotakiai 97, 99 savidulka 189 sekretai 90, 92, 93, 203 sėklagū klagū briai 109 sėklamakštė klamakštė 108, 109 sėklapradžio branduolas 107 sėklasaitis 108 sėklos 108, 109, 110, 111, 112, 113, 115, 127, 188, 200, 203, 204
208
svogūūnas 150 svog
tunika 60, 68
šaknis 70, 103, 104, 106, 113, 114, 116, 117, 118, 120, 122, 126, 131, 134, 136, 138, 203, 204 šakniagumbiai 13, 35, 131, 132 šakniamakštė šakniamakštė 110 šakniaplaukiai 70, 120, 127, 128, 204 šakniastiebis 106, 148 šakniastiebiniai 147, 148 šaknies antrinė antrinė sandara 124, 125 – brazdas 124 – kaklelis 113, 115, 116, 130, 131, 131, 138 – pirminė pirminė sandara 121, 122, 123 – spinduliai 123 – šalmelis 61, 120 – zonos 126 šaknų šaknų atžalos129, atžalos129, 130 šaknys asimiliacinė asimiliacinės 123 – cilindrinė cilindrinės 117, 118 – į traukiamosios traukiamosios 119 – kuokštinė kuokštinės 117 – kv kvėė puojamosios 132 – lentinė lentinės 132 – liemeninė liemeninės 117 – orinė orinės 132 – pakitusios 130 – pridė pridėtinė tinės 115 – ramstinė ramstinės 132 – ropinė ropinės 117 – siū siūlinė linės 117 šakojimasis dichotominis 145, 162 – monopodinis 145 – pseudodichotominis 146 – simpodinis 146 – šoninis 145 šerdies spinduliai 85, 86, 87, 125, 126, 157
vainik ėlis 180 vaisiai apokarpiniai 196 – cenokarpiniai 196 – lizikarpiniai 196 – monokarpiniai 196 – netikrieji 197, 204 – paprastieji 197 – sausieji 197 – sud sudėėtiniai 197 – sultingieji 198 – sutelktiniai 197 – tikrieji 197 vaislapė vaislapėliai 180, 184, 185, 195 vaislapynas apokarpinis 185 – cenokarpinis 185 – sinkarpinis 185 – saugtinis 185 vakuolė vakuolės 8, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 28, 30, 35, 36, 37, 38, 40, 42, 57, 73, 97, 184, 202 velenas 61, 62, 74, 120, 122, 123, 153, 204 vilkaū vilkaūgliai 141 zigota 53, 59, 188, 204 zona augimo 120, 204 – gaminamoji 120 – siurbiamoji 120 zoofilija 189 žiauberis 66, 71, 73, 101, 126, 157, 203 – gruoblė gruoblėta 71, 72 – juostinė juostinė 71, 72 – žiedinė žiedinė 71, 72 – žvyninė žvyninė 71, 72 žiedadulk ės 182, 183, 184, 188, 189, 190, 204 žiedai aktinomorfiniai 105, 180 – cikliniai 180 – bevainikiai 180 – dvilyč dvilyčiai 180 – kuokeliniai 180 – netaisyklingi 180 – piesteliniai 180 – taisyklingi 180 – vienalyč vienalyčiai 180 – zigomorfiniai 180 žiedas 138, 179, 180, 193, 203 žiedstiebis 180, 181 žiedynai ciminiai 193, 194 – daugiastypiai 193, 194 – dvistypiai 193, 194 – mišrieji 193, 194
tankiakeriai 147, 148 tapetas 182, 183 tarpinė tarpinė plokštelė plokštelė 43, 44, 45, 51 tarpubambliai 50, 64, 106, 115, 134, 138, 139, 143, 151 tarpulą tarpulą sčiai 59, 75, 80, 122, 127, 172 tetrada 53, 183 tilakoidai 32 tilė tilės 76, 77, 85 tonoplastas 19, 20, 21, 36, 38, torusas 46, 47 tracheidė tracheidės 45, 58, 75, 76, 77, 85, 87, 94 trachė trachė jos 76, 77, 84, 85, 87 trumpaū trumpaūgliai 130, 1131, 135, 139, 140, 146, 149
209
– monochaziai 193 – paprastieji 193 – raceminiai 193 – sud sudėėtiniai 193 – vienastypiai 193 žiedynstiebis 135, 191 žiedynų žiedynų tipai tipai 191, 193, 194 žiedmenturis 194 žiedo formulė formulė 180 žiedsostis 180 žievė žievė antrinė antrinė 122, 123, 153 – pirminė pirminė 121, 153, 154 – stiebo 153 žievlę žievlę šiukai šiukai 70, 124 žiotelė žiotelės 67, 68, 70, 204 žirginiai 191, 194
210
LITERATŪRA 1. Baležentienė Baležentienė L. Augalų Augalų anatomija anatomija ir morfologija. I–III d. Kaunas–Akademija, 2000–2004. 2. Baležentienė Baležentienė L. Taikomoji botanika. Kaunas–Akademija, 2000. 94 p. 3. Bell A. D., Bryan A. Plant Form: an Illustrated Guide to Flowering Plant Morphology. Oxford University Press, Oxford, 1993. 4. Bell P.R., Hemsley A.R. Green plants. Their Origin and Diversity. Cambrigde, 2000, 2nd ed. 349 p. 5. Berg L. R. a. o. The World of Biology. Philadelphia, 1990. 769 p. 6. Botanikos terminų terminų žodynas. žodynas. V., 1965. 452 p. 7. Botanikos vardų vardų žodynas. žodynas. V., 1998. 523 p. 8. Bowes B.G. A Colour Atlas of Plant Structure. L.,1996. 192 p. 9. Campbell N., Reece J. Biology . CPL Press , 2005. with CD. 1175 p. 10. Curtis A., Raven P.H.– Biology of Plants.– N.Y., 1981. 2 t. 430 p. 11. Dagys J. Augalų Augalų anatomija anatomija ir morfologija. Vilnius, 1985. 350 p. 12. Davis W.P., Salomon E.P., Berg LR. The World of Biology.–Philadelphia a.o., 1986.831 p. 13. Dastikaitė Dastikaitė A., Kupč Kupčinskienė inskienė E. Augalų Augalų audiniai. audiniai. Kaunas–Akademija, 1995.55 p. 14. Fink S. Pathological and Regenerative Plant Anatomy. Borntraeger, 1999. 1095p. 15. Forbes J.C.,Watson R.D. Plants in Agriculture.–Cambrige, 1994.355 p. 16. Graham L.E, Graham J.M, Wilcox L.W. Plant Biology. 2/e Prentice Hall, Upper Saddle River, NJ., 2006. 608 p. 17. Hickey M., King C. Common Families of Flowering Plants. Cambrigde, 2004 (5 th ed.).–212 p. 18. Jakimavi Jakimaviččius Č. Medienotyra. Kaunas, 1998. 247 p. 19. Janonien Janonienėė S. Lą Lą stelė stelė ir audiniai. Vilnius, 1985. 154 p. 20. Janonien Janonienėė S. Vegetatyviniai ir generatyviniai augalų augal ų organai. organai. Vilnius, 1991. 131 p. 21. Jonaitis E, Mažeikienė Mažeikienė Z. Taikomoji botanika. Kaunas, 2003. 92 p. 22. Kmitien Kmitienėė G. Augalų Augalų anatomijos anatomijos laboratorinių laboratorini ų darbų darbų turinys turinys ir metodai. Apytakos audiniai. Vilnius, 1999. 40 p. 23. Kmitienė Kmitienė G. Augalų Augalų audiniai. audiniai. Augalų Augalų anatomijos anatomijos laboratorinių laboratorini ų darbų darbų turinys turinys ir metodai. Vilnius, 2006. – 96 p. 24. Kup Kupččinskienė inskienė E. Augal Augalų ų biologijos biologijos laboratoriniai darbai. darbai . K.–A., 2001. 128 p. 25. Mader S. Biologija. V., 1999, 1–2 kn. 26. Meyer J., Maresquelle H. J. Anatomie des galles. Leipzig, 1983. 662 p. 27. Metcalfe C. R. & Chalk L. Anatomy of Dicotyledons. Oxford, 1983. 420 p. 28. Mildažienė Mildažienė V., Jarmalaitė Jarmalaitė S., Daugelavič Daugelavičius R. Lą Lą stelė stelės biologija.K., 2004. 380 p.
211
29. Mauseth J. D. Botany: An Introduction to Plant Biology. Jones and Bartlett Publishers, Inc. 2003. 3rd ed. ed. 30. Nabors M. Introduction to Botany. CPL Press , 2002. 2002. 565 p. 31. Napp–Zinn K. Anatomie des Blattes. Leipcig, 1988. 909 p. 32. Niklas, K.J. The evolutionary biology of plants. Un. of Ch. Press, Chicago, IL. Lyons, K.G. & Schwartz, M.W. 2001. 33. Plant Ecophysiology / ed.M.N.Prasad. N.Y.et c.,1996. 541 p. 34. Purvinas E., Skirgailaitė Skirgailait ė V. Botanika. V., 1975. 280 p. 35. Raven P.H., Evert R.F., Eichhorn S.E. Biology of plants. New York: Worth, 1992. 5 th ed. 792 p. 36. Roth I. Leaf structure. Venezuela, 1995. 249 p. 37. Smaliukas D., Lekavič Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. Lietuvos naudingieji augalai. Vilnius, 1992. 254 p. 38. Strullu D. Les Mycorhizes. Paris, 1985. 198 p. 39. Wagenführ R. Anatomie des Holzes. Leipzig, 1989. 334 p 40. Žiznj rastenij. – M., 1974–1982, I–VI t.(rusų t.(rus ų k.) k.) 41. Бавтуто Г. А. Лабораторный практикум по анатомии и морфологии морфологии растений растений.. Минск Минск,, 1985. 325 с. 30. Бавтуто Г. А., E рей Л. М. Лабораторный практикум по анатомии и морфологии растений растений.. Минск,, 2002. 325 с. Минск 31. Бавтуто Г. А., E рёмин E рёмин E. E. М., Жигар М. П. Атлас по анатомии анатомии растений растений.. Минск Минск,, 2001.146 с. 33. Барчюкова М. В. Анатомия Анатомия растений растений.. Древесина Древесина.. Лист Лист.. Корень Корень.. Ленинград Ленинград,, 1977. 50 с. 34. Боровиков А. М., Уголёв Б. Н. Справочник по древесине древесине.. Москва Москва,, 1989. 295 с. 35. Васильев А. E. , Воронин Н. С. , Еленевский А.Г., Серебрякова Т.И., Шорина Н.И. Ботаника Ботаника.. Анатомия и морфология морфология растений растений.. Москва Москва,, 1988. 480 с. 36. Васильева Васильева E. E. М., Мелихова Е. К. Анатомия и морфология морфология растений растений.. Красноярск Красноярск,, 1973. 37. Вехов В. Н., Лотова Л. И., Филин В. Р. Практикум по анатомии и морфологии высшых растений : : вегетативные органы растений органы.. Москва Москва,, 1980. 196 с. 38. Воронин Н. С. Руководство к лабораторным занятиям по анатомии и морфологии морфологии растений растений.. Москва,, 1981. 160 с. Москва 39. Киселёва Н. Атлас по анатомии анатомии растений растений.. Минск Минск,, 1969. 289 с. 40. Лотова Л. И. Морфология и анатомия высшых высшых растений растений.. Москва Москва,, 2001. 526 с. 41. Раскатов П. Б. Экологическая анатомия вегетативных органов деревьев и кустарников кустарников.. Воронеж,, 1979. 180 с. Воронеж 42. Рейвн П., Эварт Р., Айкхорн С. Современная ботаника ботаника.. Москва Москва,, 1990. 630 с. 43. Родёнова А. С., Барчюкова М. Б. Ботаника Ботаника.. Ленинград Ленинград,, 1990. 44. Тутаюк В. Анатомия и морфология морфология растений растений.. Москва Москва,, 1980. 317 с. 45. Чавчевадзе 45. Чавчевадзе E. E. Атлас древесины и волокон для бумаги бумаги.. Москва Москва,, 1992. 430 с. 46. Чавчевадзе 46. Чавчевадзе E. E. Древесина хвойных хвойных.. Ленинград Ленинград,, 1979. 190 с.
212
47. Эсау К. Анатомия семенных семенных растений растений.. Москва Москва,, 1980. 564 с. 48. Ященко – Хмелевский Хмелевский А. Принципы структурных преобразований у растений растений.. Кишинёв Кишинёв,, 1980. 320 с. 49. Яковлев 49. Яковлев Г. П. , Челомбитько , Челомбитько В.А. , Ботаника Ботаника.. Москва Москва,, 1990. 367 c.
Informacija internete Augalų Augalų anatomija: anatomija: http://www.helsinki.fi/kmus/botmenu.html http://gened.emc.maricopa.edu/bio/bio181/BIOBKBioBookPLANTANAT. http://gened.emc.maricopa.edu/bio/bio181/BIOBKB ioBookPLANTANAT. html http://gened.emc.maricopa.edu/bio/bio181/BIOBKBioBookPLANTANATII.html http://www.schweizerbart.de/pubs/series/encyclopedia–of–plant–anatomy–009.html http://novagate.nova–university.org/ http://www.esb.utexas.edu/mauseth/weblab/ (James D. Mauseth. Plant anatomy. – Texas, 2001) Lą stelė stelės biologija: http://www.cellsalive.com/cells/plntcell.htm http://www.biology.arizona.edu/Cell_bio/tutorials/cell_cycle/cells3.html http://www.biology.uc.edu/vgenetic/mitosis/mitosis.htm www.sinauer.com www.whfreeman.com http://www.emc.maricopa.edu/faculty/farabee/biobk/BioBookmito.html http://www.biologie.uni–hamburg.de/b–online/e04/04a.htm http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/index.html Augaliniai audiniai: http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/plants/tissue.html http://users.ren.com/jkimball.ma.ultranet/BiologyPages/P/PlantTissues.html http://www.humboldt.edu/~dll2/bot105parecoll.htm http://www.publicbookshelf.com/public_html/Methods_in_Plant_Histology/ http://biology.about.com/library/weekly/aa030101a.htm Organų Organų sandara: http://www.ualr.edu/botany/wood_sec.jpg http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/plants/structure.html http://www.emc.maricopa.edu/faculty/farabee/BIOBK/BioBookPLANTANAT.html http://www.botany.hawaii.edu/faculty/webb/BishopWeb/RootTissOrg3Dlab.jpg http://www.e–journals.org/botany/ http://www.e–journals.org/botany/
213
http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/plants/stems.html http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/plants/monocot.html http://www.phschool.com/science/biology_place/biocoach/plants/woody.html http://www.projectgcse.co.uk/biology/plantorgans.htm http://www.sirinet.net/~jgjohnso/plants.html http://www.biologie.uni–hamburg.de/b–online/e02/02f.htm http://www.emc.maricopa.edu/faculty/farabee/biobk/BioBookflowersII.html http://www.biologie.uni–hamburg.de/b–online/e02/02d.htm http://www.cartage.org.lb/.../FlowerStructure.htm http://www.cartage.org.lb/.../FlowerStructure.htm http://faculty.clintoncc.suny.edu/.../seed%20plants.htm http://faculty.clintoncc.suny.edu/.../seed%20plants.htm http://biology.unm.edu/ccouncil/Biology_203/Summaries/FloweringPlants.htm www.emc.maricopa.edu
214
Leidinys aprobuotas LŽ ŪU Metodinės komisijos prot. Nr.21, 2007 12 19 ISBN 978–9955–448–88–4
© L.Baležentienė L.Baležentienė © Lietuvos žemė žemės ūkio universitetas
Ligita Baležentienė Botanika. I dalis. Magnolijū Magnolij ūnų sandara. sandara. Kaunas, LŽŪ LŽ ŪU, 2008. 214 p. Vadovėlis skirtas biomedicinos srities universitetinė Vadovė universitetin ėms studijoms. Vadovė Vadov ėlyje pateikiama apibendrinta nauja informacija apie augalo vidinę vidinę sandar sandar ą ą ir ir formų formų į į vairovę vairovę , atsižvelgiant į augimvietė augimvietės są są lygas lygas ir atliekamas funkcijas. Studentai ir kiti skaitytojai čia ras koncentruotą koncentruotą medžiagą medžiagą ir ir literatū literatūros nuorodų nuorodų są są rašą rašą , todė todėl tur ės galimybę galimybę savarankiškai savarankiškai studijuoti bei ieškoti papildomos informacijos kituose šaltiniuose. Trijose knygos dalyse žiedinio augalo sandara nagrinė nagrin ė jama skirtingais lygiais: lą lą stelė stelės, audinių audinių ir ir organų organų . Kiekvienam augalo sandaros lygiui skirtas atskiras skyrius. Knygos skyriai prasideda apibendrintais raktiniais teiginiais, supažindinanč supažindinan čiais su skyriaus turiniu. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikti klausimai, skatinantys gautą gaut ą informaciją informaciją savarankiškai savarankiškai apibendrinti ir kritiškai analizuoti. Vadovė Vadov ėlis baigiamas terminų termin ų są są vadu, vadu, kuriame studijuojantysis galė gal ės lengvai rasti ieškomos są są vokos vokos aprašymą aprašymą tekste. tekste.
215
