ISTORIJOS KONSPEKTAI 1 tema (Paryžiaus taikos konferencija ir politiniai pasikeitimai Europoje) 1919 m. Sausio mėn. Prasidėjo Paryžiaus Taikos konferencija. Joje dalyvavo su Vokietija ir jos sąjungininkėmis kariavusių valstybių atstovai. Lemiamą balsą turėjo JAV prezidentas V. Vilsonas, DB ministras D. Loidas Džordžas, Prancūzijos ministras pirmininkas Ž. Klemanso. 1919 m. Kovo mėn. Pasirašyta Versalio taikos sutartis(su Vokietija). Versalio priimti sprendimai: 1. Vokietija prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas užjūriuose. 2. Vokietija turėjo išmokėti reparacijas 3. Smarkiai apribotas Vokietijos karinis pajėgumas. 4. Atskirtas Klaipėdos kraštas Per Paryžiaus taikos konferencija Lenkijos atstovai piršodalyviams mintį, kad lietuvių tauta per maža sukurti nepriklausomą valstybė ir geriausia jai būtų prisijungti prie Lenkijos. Vokietija dalį teritorijos atidave Belgijai ir Danijai, Elzasas ir Lotoringija atiteko Prancūzijai, taip pat Saro sritis. Gdanskas tapo Tautų sąungos globojamu laisvuoju miestu. Suiro didelė Austrijos – Vengrijos monarchija, buvusioje Austrijos-Vengrijos teritorijoje susikūrė Čekoslovakijos valstybė. Taip pat atsirado Jugoslavija, susikūrė Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos respublikos. 1920 m. Pradžioje – 1939 m. pradėjo veikti Tautų sąjunga. Į ją stojančios valstybės įsipareigodavo padėti viena kitai užpuolimo atveju. Nuolatines vietas užėmė: Jav, DB, prancūzija, Italija, Japonija. Tautų sąjungos tikslas – garantuoti pasaulyje taiką. PIRMOSIOS POKARIO PROBLEMOS: 1. Kelerius metus tęsėsi suirutė, šalys kentė ūkinius sunkumus. 2. Rusijoje siautė pilietinis karas. 1919 – 1920 m. Vyko karo veiksmai su Lenkija. 3. 1915 – 1922 m. Vyko armėnų, graikų genocidas Turkijoje.
2 tema
(Bolševikų įsigalėjimas Rusijoje) 1917 m. Petrograde RSDDP suorganizavo sukilimą prieš Laikinąją vyriausybę. Sostinėje ir kitose centrinėse Rusijos vietose valdžią perėmė bolševikai. (bet prasidėjo 1918 m.) 1917 m. Bolševikai kovai su priešininkais įkūrė Rusijos ypatingąją komisiją - ČK. 1917 m – pradėta nacionalizacija, turto atėmimas iš savininkų ir perdavimas valstybei. (buvo nacionalizuoti bankai, geležinkeliai, fabrikai), atlyginimai pakeisti maisto daviniu. 1918 m. – įvesta „Maisto produktų diktatūra“ – Valstiečiai maistą privalėjo nustatyta kaina parduoti valsybei. 1919 m. – buvo priimtas maisto nusavinimo dekretas. 1918 m. – pradėtos kurti komunos. 1918 m. – priimtas Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės dekretas. 1918 m liepos 16 – nužudytas paskutinis caras Nikolajus II, jo šeima. 1920 m. – Pilietinis karas baigėsi bolševikų pergale. 1921 – 1927 – NEP‘as. Bolševikų svajonė buvo sukurti komunizmą – santvarką, kurioje neišnaudojami žmonės. Bolševikai išdalino dvarininkų valdas, panaikino valstiečių skolas Žemės bankui. Įvedė privalomą karinę tarnybą. PILIETINIS KARAS Šiaurė Kaukaze susiformavo antibolševikinė savanorių armija vadovaujama generolų L. Kornilovo, A. Denikino, M. Aleksejevo, P. Vrangelis. Pietuose susibūrė Dono kazokai vadovaujami P. Krasnovo Bolševikų karo reikalų komisaras L. Trockis, sutramdyti priešininkus buvo steigiamos konc.stovyklos, vykdomos represijos. 1919 m. – į kovą su bolševikais stojo buvusios caro armijos kariai. Vadas – A.Kolčiakas. 1920 m. Ji buvo sunaikinta bolševikų. Laimėti bolševikams padėjo žiaurumas, gyventojų pasitikėjimas jais, baltagvardiečių vadų nevieningumas. NEP‘as: 1)mokestis maisto produktais; 2)Galimybė parduotį žemę, samdyti darbininkus; 3)Mažmeninė prekyba atsidūrė privatininkų rankose; 4)Privati pramonės gamyba; 5)Importas/Eksportas; 6) Atsiranda pinigai červonsai – rubliai. 1922 m. Gruodžio 30 d. Pasirašyta „ssrs įkūrimo deklaracija“ - Rusija, ukraina, baltarusija, azerbaidžanas, armėnija, gruzija + Vidurinės Azijos šalys.
3 tema
(Lietuvos nepriklausomybės kovos) 1918 m. Lapkričio 11 d. – buvo sudaryta atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Vadovavo A. Voldemaras. 1918 m. Lapkričio 11 d. – pasirašyta Kompjeno paliaubos. Vokietija traukėsi iš užimtų teritorijų, paskui vokiečius slinko ir Raudonoji armija. 1919 m. Sausio 6 d. – Raudonoji armija užėmė Vilnių. Į sostinę atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. 1920 m. Liepos 12 d – pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija (sutartimi pripažįsta Rusija Lietuvos nepriklausomybę, pažadėjo atlyginti nuostolius, grąžinti turtą 1919 m. Lapkričio 12-22 – lietuviai sumušė bermontininkus ir privertė juos pasitraukti į Rytprūsius. 1919 m. Balandį – lenkų kariuomenė puolė Raudonąją armiją ir UŽĖMĖ VILNIŲ 1919 m. Liepos 26 d. – nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.( lenkijai atiteko Punskas ir Seinai) 1920 m. Balandžio 25d. – Lenkija pradėjo puolimą priš Sovietų Rusiją. 1920 m spalio 7 d. – susitarta su Lenkija nutraukti karo veiksmus. Gerbti demarkacinę liniją. Artėjant bolševikams Lietuvos Tarybos Pirmininkas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išvyko į užsienį ieškoti pagalbos. Mykolas Šleževičius suformavo naują koalicinę vyriausybę, kurios tikslas buvo sukurti kariuomenę ir išvaduoti šalį nuo interventų. Pagalba: Vokietijos vyriausybė Lietuvai suteikė kelias paskolas, į Latviją/Estiją atvyko vokiečių savanoriai (viso šito tikslas sustabdyti bolševikų veržimąsi į Vakarus), gauta paskola iš DB. Vokiečių savanorių armijai vadovavo generolas Riūdigeris fon der Golcas. Rusams vadovavo pulkininkas Pavelas Bermontas-Avalovas ir Virgoličius. (RUSŲ DALINIAI BUVO VADINAMI BERMONTININKAIS ARBA KOLČIAKININKAIS). Jie siekė nedalomos Rusijos atkūrimo. Lenkija siekė vienaip ar kitaip įtraukti ir Lietuvą į bendrą valstybę(tam įtakos turėjo Lenkijos inteligentai, kurie buvo kilę iš Lietuvos, be to Lietuvoje gyveno daug lenkų). Lenkija užėmė Vilnių ir prasidėjo lenkų ir lietuvių susirėmimai, kuriuos pavyko sustabdyti tik įsikišus DB ir Prancūzijai. Lenkijos armija buvo vadovaujama L. Želigovskio(veikė su J.Pilsudskio žinia). Želigovskis užėmė Rytų Lietuvą ir paskelbė ,kad įkuria – VIDURIO LIETUVĄ. 1920 m. Kovos su Želigovskiu baigėsi.
4 tema (Lietuvos valstybės pagrindų sukūrimas)
Lietuvos valstybės aparatas kūrėsi palaipsniui 1918 – 1922 m. Suformuota kariuomenė, milicija, vietos savivalda, švietimo, mokesčių , teismų sistemos. 1918 m. Lapkričio 2 d. – priimta LAIKINOJI KONSTITUCIJA. Vietoj prezidiumo sukurta Prezidento institucija. Prezidentu tapo Valstybės Tarybos Pirmininkas A. Smetona. 1922 m. Vasario 15 – priimtas Žemės įstatymas. 1922 m. Spalio 1 d – į apyvartą buvo įvestas litas (10 lt – 1 $) 1922 m. Rugpjūčio 1d. – priimta konstitucija. 1922 m spalio 6 d. – Steigiamasis seimas baigė savo darbą. (Dirbo nuo 1920 m.) 1919 m. – DB apsisprendė palaikyti baltijos šalis, suteikė Lietuvai paskolą. 1921 rugsėjo 22 – Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. 1922 m. – Lietuvą pripažino Jav, DB, Prancūzija, Italija, Japonija. 1922 m. Spalio 1d. – Steigiamasis seimas baigė darbą. Priimti nuolatinę kostituciją turėjo Steigiamasis seimas. Rinkimai į PIRMĄJĮ seimą įvyko 1920 m. (pagal proporcinę rinkimų sistemą). Daugiau nei pusė, buvo Krikščionys Demokratai. Steigiamojo seimo pirmininku buvo išrinktas A. Stulginskis. Pagrindiniai seimo uždaviniai: žemės reforma, demokratinės konstitucijos priėmimas, savos pinigų sistemos sukūrimas. Seimas paskelbė NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBĖS – DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS sukūrimą. Žemės reformą reikėjo vykdyti ne tik siekiant suteikti žemės bežemiams, bet ir norintiems sumažinti dvarininkijos įtaką. Nustatyta 80 ha nenusavinamaos žemės norma, karininkai gavo nemokamai žemių. Vykdant žemės reformą, vyko kaimų skirstymas į vienkiemius. Lietuvos žemės ūkis greitai prisitaikė prie Europos rinkos, o ūkio produkcija sudarė eksporto pagrindą. 1922 m. Konstitucija nustatė, kad valdžią vykdo seimas, vyriausybė, teismas, prezidentas. Seimas buvo renkamas 3 metams, proporcine rinkimų sistema. Seimas rinko prezidentą. Prezidentas turėjo teisę paleisti seimą, bet naujai išrinktas seimas, galėjo jį perrinkti. Prezidentas rinko M.Pirmininką, tvirtino jo sudarytą kabinetą. Rusijos 1917 m. Revoliucijos ir Vokietijos palaimėjimas kare sudarė palankias sąlygas Baltijos tautų nepriklausomoms valstybėms susikurti. (Vokietija nebegalėjo išlaikyti Baltijos kraštų, o Rusijoje vyko pilietinis karas) Lenkija norėjo prisijungti Lietuvą. Jai pritarė Prancūzija.
5 tema (Stalininė diktatūra)
Bolševikų partija (VKP) buvo valdančioji. Po Lenino mirties (1924 m.) VKP prasidėjo kova tarp žymiausių jos veikėjų. Partijos Generaliniam sekretoriui J. Stalinui pavyko išstumti iš valdžios L. Trockį. (Saugumas OGPU). Trockis, Zinojevas, Kamenevas (geri Lenino draugai) buvo pašalinti iš partijos. Išryskėjo nesutarimai tarp Stalino ir N. Bucharino, kuris nepritarė beatodairiškai kolektyvizacijai. VKP ir žmonės tikėjo, kad Stalinas geriausiai įgyvendins komunistines idėjas ir vadovaus socializmo statybai. Kūrėsi Asmenybės Kultas. Norint paversti SSRS galinga valstybe, reikėjo smarkiai padidinti pramonės gamybą, elektrinių, gamyklų skaičių, tiesti geležinkelius. 1927 m. – Industrializacijos pradžia. Pradėtos statyti gamybos, bet reikėjo lėšų, dėl to valdžia pabrangino pramonės prekes, o grudų supirkimo kainas paliko tas pačias, valstiečiai ėmė slėpti grūdus. Žmonės statybose gyveno palapinėse, kentė nepriteklių 1929 m. – prasidėjo kolūkių steigimas ir „išbuožinimas“. (buožės – turtingi kaimynai). Kolektyvizacija buvo sparčiausiai vykdoma Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze. Atrodė, kad kolektyvizacija sugriaus žemės ūkį ir prasidės badas, dėl to Stalinas 1930m. Atsitraukė ir teigė esąs nekaltas. 1932 – 1933 – Šiaurės Kaukaze, Ukrainoje BADAS. 1936 m. – priimta konstitucija skelbė, kad priimtas socializmas, garantuota žodžio, spaudos, sąžinės laisvė, tačiau NKVD nieko nepaisė. SSRS nebeliko bedarbių (bet jie visi gyveno skurdžiai, kentė nepriteklių) 4-ojo dešimtmečio pabaigoje SSRS elektros energijos, plieno, akmens anglių gavyba atsiliko tik nuo JAV ir beveik susilygino su Vokietija. Didėjo ginkluotės gamyba, daug lėšų skirta mokslo tiriamiesiems darbams. INDUSTRIALIZACIJA REIŠKĖ NEP‘O PABAIGĄ. Visos privačios krautuvės ir įmonės buvo suvalstybintos. Vykdant industrializaciją ir kolektyvizaciją stiprėjo teroras. Žmonės buvo tremiami, kalinami, žudomi ir t.t. ( GULAG‘as – vyriausioji stovyklų valdyba.) NKVD (OGPU nuo 1934 m.) tapo Stalino įrankių vykdant terorą jau pačioje komunistų parijoje. Vyriausybė – LIAUDIES KOMISARŲ TARYBA (LKT) – buvo tik Politinio biuro nurodymų vykdytoja. Parlamentas neturėjo jokios įtakos.
6 tema (Pasaulio ekonomikos raida tarpukario metais) 1920 – 1921 m. Pramonės gamyba smuko, padaugėjo bedarbių.
1923 m. – Europoje baigėsi pokario suirutė, prasidėjo klestėjimo laikotarpis. 1929 m. – Niujorko biržoje smarkiai krito akcijų kursas. Prasidėjo ekonominė krizė visame pasaulyje. 1929 – 1933 – EKONOMINĖ KRIZĖ PASAULYJE 1932 – Jav prezidentu išrinktas FRANKLINAS Ruzveltas. Paskui perrinktas 1936, 1940, 1944 m. 1933-1934 – krizės padėtis gerėjo – didėjo investicijos, gamyba, mažėjo nedarbas. Sparčiai augo Vokietijos, Prancūzijos gamyba. Visur augo automobilių gamyba, chemijos, elektrotechnikos, plieno, aliuminio ir t.t. Svarbiausi tuometinės technikos ir gamybos raidos ypatumai: 1. Vyko sparti ELEKTRIFIKACIJA – pereita nuo garo mašinų iki elektros traukos. 2. Vidaus degimo variklis vis daugiau buvo naudojamas transporte (lėktuvams, automobil.) 3. Žemės ūkio darbai buvo mechanizuojami. 4. Nauji metalai ir lydiniai (aliuminis) buvo taikomi mašinų gamybai. 5. Pramonėje ir žemės ūkyje buvo naudojama chemija. Gaminami cheminiai pluoštai, plastmasė, mineralinės trąšos. 6. Išaugo automobilių pramonė. 7. Atsirado galimybė naudotis telefonais, radijo aparatais, lankyti kino teatrus. KRIZĖ: Katastrofiškai sumažėjo pramonės gamyba, žemės ūkio gamyba nusmuko, didelių sunkumų patyrė bankinikai/dvarininkija, padaugėjo bedarbių. BLOGIAUSIA padėtis buvo (JAV), VOKIETIJOJE. Eksporto sumažėjimas vertė mažinti ir importą. Klestėjimo metais JAV vyriausybė beveik visiškai nesikišo į ūkinį gyvenimą. Krizė rodė, kad kapitalizmas nebegali išsilaikti „privačios iniciatyvos laisvės“ pagrindu. Išeitis galėjo būti tik valstybinis ekonomikos ir socialinių santykių reguliavimas- ETATIZMAS. Valstybės lėšomis buvo finansuojami didelio masto viešieji darbai, valstybė įvedė kainų bei darbo užmokesčio kontrolę.
7 tema (Fašistinė Italija) Fašina – valdžios simbolis. (Virbų ryšulėlis su įsmeigtu kirvuku – Fašistų ženklas, reiškęs vienybę, jėgą, teisingumą. Fašizmas kūrėsi, kai įvyko socialinės, ekonominės problemos, jos sukėlė
demokratinės valdymo sistemos krizę: partijų nevieningumas. Fašizmas atsirado Italijoje. Fašistai aiškina, kad blogybių priežastis yra demokratinė valdymo sistema, sudaranti sąlygas reikštis egoizmui, vaidams. Visuomenė privalo būti vieninga, o ją suvienyti galima tik įvedant diktatūrą ir TIKINT VADU. Valstybė ir nacija fašistų ideologijoje yra didžiausios vertybės. Visi fašistai pabrėždavo savo tautos išskirtinumą. Fašistai žadėjo sudaryti tvirtą vyriausybę, įvesti tvarką. 1921 m. – Italijoje susikūrė komunistų partija. 1921 m. – fašistai pasiskelbė partiją. Jos vadas buvo DUČE B. Musolinis. Parlamentiniu būdu fašistai valdžios gauti negalėjo. 1922 m. Spalio 27 d. – Iš neapolio Romos link pajudėjo fašistų smogikai. 1922 m spalio 29 d. – Karalius Viktoras Emanuelis III pavedė Musoliniui suformuoti vyriausybę. 1924 m. – rinkimus laimėjo fašistai. Gavęs valdžią Musolinis pradėjo griauti demokratinę santvarką. Musolinis dar padarė: 1. Apribotos parlamento teisės. (Pats dučė leido įstatymus) 2. Uždraustos politinės partijos. 3. Įsteigtas ypatingasis teismas valstybei ginti. (teisėjai, valdininkai buvo tik fašistai) 4. Sunaikinta mafija. Fašistai stengėsi pagerinti šalies ekonominę padėtį, dėl to skatino gamybą, ribojo importą, daug lėšų buvo skiriama keliams tiesti. Visa tai skatino pramonės augimą. Daug žmonių gavo darbą, valstybė rėmė daugiavaikes šeimas, socialiai remtini vaikai gavo knygų, maisto.
8 tema (JAV: klestėjimas, krizė, „naujasis kursas“) Klestėjimo metais (1922 – 1929) JAV valdžia beveik nereguliavo ūkinės veiklos.
1929 m. Spalio mėn – JAV prasidėjo ekonominė krizė. Bankrutavo daug pramonės gamyklų, buvo daug bedarbių, kurie negavo pašalpų iš valstybės. Prezidento H. Huverio priemonės įveikti krizę: 1. Valstybės lėšomis statyti tiltai, tiesti keliai. 2. Sumažinti mokesčiai. 3. Atmestas pasiūlymas mokėti valstybines pašalpas bedarbiams F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“. Jo vyriausybė įvedė: 1. Griežtą kontrolę bankams 2. Nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje 3. Laikiną kainų kontrolę. 4. Išplėsti viešieji darbai. (finansuojami iš valstybės biudžeto) 1934 – 1939 m. – Ruzvelto iniciatyva JAV kongresas priėmė: DARBO apribojimą, MINIMALŲ atlyginimą, ĮVESTOS nedarbo pašalpos, aprūpinimas pensijomis. „Naujojo kurso“ priemonė padarė lemtingą poveikį tolesnei amerikiečių visuomenės raidai ligi pat šių dienų. „Sausasis įstatymas“ – įvestas 1920 m. Draudė gaminti alkoholinius gėrimus.
9 tema ( DB ir Prancūzija tarpukario metais) Prancūzija ir DB įklimpo į skolas JAV po I pasaulinio karo. Vokietija nutraukė reparacijų mokėjimą. PRANCŪZIJA: kilo maisto produktų kainos, blogėjo finansinė padėtis, buvo daug žuvusiųjų,
neįgaliųjų. 1920 m. - susiformavo komunistų parija, komunizmo baimė lėmė spartesnį socialinį reformų vykdymą. Fašistai neturėjo daug šalininkų. 1936 m. – Komunistų, socialistų ir radikalų partijos sudarė LIAUDIES FRONTĄ, kuris parlamente gavo balsų daugumą (Reformos: 40 val.darbo per savaitę, pakelti atlyginimai, suvalstybintas centrinis bankas, dalis karinės priemonės) DB: prarado didelę savo karo laivyno dalį, atsiskyrė Airija. Komunistų partija neturėjo daug šalininkų, bet galinga jėga pasidarė DARBO PARTIJA – LEIBORISTAI (jų pasisekimo priežastis yra: įvesta visuotinė rinkimų teisė visoms lytims, nuo 21 metų. Pagrindiniai jų priešai – KONSERVATORIAI. 1924 m. –leiboristai suformavo vyriausybę, bet po 9 mėn. Laimėjo konservatoriai, bet jų valdymo metu DB pirmą kartą teko importuoti akmens anglis, nes nedirbo visos gamyklos, dėl to 1929 m. – vėl išrinkti leiboristai. 1931, 1935 m. – parlamento rinkimus laimėjo konservatoriai, jie plėtė ekonomikos reguliavimą. 1919 m. Sausio mėn – paskelbta nepriklausoma Airijos respublika. Prezidentas: E. De Valera. Anglija tuo buvo nepatenkinta, dėl to airijoje kilo parizaninės kovos, kurioje pasižymėjo IRA (AIRIJOS RESPUBLIKONŲ ARMIJA) 1921m. Gruodžio mėn. – Anglai pripažino Airiją savarankišką valstybe.
10 tema (Vokietija 1919 – 1932 m. Veimaro Respublika) 1918 m. – Vokietijoje kilo revoliucija. Atsisakytas sosto kaizeris Vilhelmas II. Priimti naują Vokietijos konstituciją, pasirinkti politinę santvakrą turėjo NACIONALINIS SUSIRINKIMAS. Naujasis parlamentas posėdžiavo Veimare, ten priimta konstitucija (Aukščiausia įstatymus leidžiančia institucija tapo parlamentas: jį sudarė 2 rūmai. 1. Tiesiogiai renkamas Reichstagas. 2. Žemių atstovų sudarytas Reichsratas. Valdžios piramidės viršūnėje buvo prezidentas (7 metams
jį rinko tauta), jis buvo vyriausiasis kariuomenės vadas ir galėjo paleisti Reichstagą, skyrė Reichskanclerį. Ratifikuoti – patvirtinti. Nacionalinis susirinkimas RATIFIKAVO versalio taikos sutartį, o tai piktino daugelį gyventojų. Pučas – sąmokslininkų padarytas valstybės perversmas arba mėginimas jį įvykdyti. 1919 m. Berlyne įvyko ginkluotas darbininkų sukilimas, kuriam vadovavo komunistai. 1920 m. Kovo 12 d. – monarchijos šalininkai įvykdė perversmą, užėmė Berlyną. Kancleriu pasiskelbė V. Kapas. 1922 m. – blogėjo ekonominė padėtis, Prancūzija ir Belgija užėmė RŪRO sritį, buvo didelė infliacija, markės valiuta buvo neapibrėžta, darbininkai kentė nepriteklių, badą. 1919 m. – susikūrė VNSDP 1923 m. – VNSDP nesėkmingai bandė daryti pučą Bavarijoje. Hitlerio tikslas – demokratinės santvarkos sunaikinimas Per krizę buvo sudaryta NAUJOJI VYRIAUSYBĖ, vadovaujama Vokiečių liaudies partijos lyderio G. Štrezemano, pakeitė politiką. (Išspręsta Rūro problema, Markė tapo tvirta valiuta, pradėjo kilti gamyba, sumažėjo bedarbių) VNSDP (A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija). Būdinga: šovinizmas, antisemitizmas. 1920 m. Partijos programa skelbė: žydams atimti pilietybę, atgauti kolonijas, lygių teisių vokiečių tautai, įsiviešpatauti Europoje Jie aiškino, kad karas yra natūrali išlikimo būsena. Hitleriui žydai buvo visų neigiamų visuomenės reiškinių, visų blogybių žemėje priežastis. Hitleris parašė knygą „Mano kova“ VNSDP leido propagandinių pažiūrų laikraštį „Tautos stebėtojas“ SA – smogikų būriai, kurių paskirtis jėga ginti partijos reikalus (rudmarškiniai) SS – Hitlerio asmeninė gvardija
11 tema (Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią) Pagerinti daugelio vokiečių gyvenimą buvo tikėta, kad Hitleris labiausiai tinka. Hitleris žadėjo: išspręsti visas problemas, duoti darbo, duonos,sustiprinti ir išaukštinti Vokietiją. 1930 m. Prezidentas paleido reichstagą ir nauji rinkimai atnešė sėkmę komunistams ir nacistams (pakilo iš 9 vietos į 2) 1932 m. – vėl paleistas parlamentas. VNSDP tapo stipriausia parlamento parija. H. Gėringas tapo reichstago pirmininku.
1933 ,. Sausio 30 d. – prezidentas P. Hindenburgas pavedė A.Hitleriui suformuoti vyriausybę, paskirdamas jį reichskancleriu. 1933 m. Vasario 27 – naciai padegė Reichstagą ir kaltė suvertė komunistams 1933 m. Kovo 5 d. – A. Hitleris pareikalavo paleisti Reichstagą. Įvyko nauji rinkimai. 1933 m. Kovo 23 d. – priimtas „Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas, kuris išplėtė kanclerio ir vyriausybės įgaliojimus. 1934 m. – mirus prezidentui, prezidento ir kanclerio postai buvo sujungti. Hitleris tapo ir armijos vadovu Hitlerio suformuota vyriausybė buvo koalicinė: Ją sudarė VNSDP, artimos Vokiečių liaudies partijos ir „Plieno šalmo“ atstovai. Iki naujų rinkimų, laikas buvo išnaudotas politiniams priešininkams sutriuškinti. Po rinkimų nacistai Vokietijoje pradėjo kurti diktatūrą. Uždraustos visos partijos (netgi giminingos), žydai atleisti iš darbų, išnyko nefašistinė spauda. Nacių diktatūra rėmėsi vienpusiška propaganda ir žiauria prievarta.
12 tema (Trečiasis Reichas) Į valdžią atėję nacionalsocialistai sukūrė gestapą - slaptąją valstybės policiją ir SD – valstybės saugumo tarnybą. 1934 m. Birželio 30 naktį SS būriai išžudė SA vadus, kurie net neįtarė, už ką yra šaudomi. Ši naktis buvo pavadinta „ilgųjų peilių“. Fiureriui atrodė, kad SA vadai veikia pernelyg nuo jo nepriklausomai. 1935 m. – išleistas įstatymas, kuris siekė garantuoti „vokiečių garbės ir kraujo apsaugą“. Juo mišri santuoka buvo paskelbta nusikaltimu. 1938 m. Lapkričio 9 - 10 – įvyko didžiausias žydų pogromas, pavadintas „Krištolo naktimi“
1933 m. Vokietija išstojo iš Tautų Sąjungos 1934 m. – pradėtas kurti karo laivynas, kariuomenė, tankai. 1935 m. – įvesta karo prievolė. 1936 m. – Hitleris įsakė žygiuoti į Delimitrizuota Reino zoną ir ją užimti, o tai buvo šiurkštus taikos sutarties pažeidimas. Hitleriui atėjus į valdžią, antisemitizmas tapo oficialia valstybės politika. Prasidėjo negailestingas žydų persekiojimas. Arijas vokietis buvo iškeltas ne tik aukščiau žydų, bet ir aukščiau kitų tautų. Hitleris tikino, kad vokiečiai, sergantys psichiškai negalės turėti vaikų Nežabotas teroras, savivalė sukėlė emigracijos bangą. Bėgo dauguma žydai. Sutriuškintos socialdemokratų, komunistų partijos bei kitos organizacijos, galėjusios sukelti pasipriešinimą. Valdant nacistamas daug žmonių gavo darbą ir įsidarbino karinėse lėktuvų, tabkų ir t.t. gamyklose, atgijo Vokietijos miestai, gamyklos. Vokiečiai buvo dėkingi Hitleriui už suteiktą pragyvenimo šaltinį, atkurtą Vokietijos didybę.
13 tema (Antidemokratiniai judėjimai ir autoritarizmas Europoje. Pilietinis karas) Pasibaigus pasauliniam karui buvo šios problemos: ūkiniai sunkumai, infliacija, parlamentuose vykdavo nesibaigiantys ginčai. Prieš buržuazinę demokratiją kovojo komunistai, kurių veikla kėlė baimę pasiturintiems gyventojams. Buržuazija reikalavo tvirtos jėgos. Ta jėga galėjo būti fašizmas, o jam palankios aplinkybės buvo po pasaulinio karo atgimęs jėgos garbinimas ir polinkis nesutarimus spręsti prievarta. Visiems fašistams buvo būdingas ANTIKOMUNIZMAS, bet ne visoms ANTISEMITIZMAS. 1926 m. Gegužę – maršalas J. Pilsudskis įvykdė perversmą Lenkijoje ir tapo diktatoriumi. 1920 m. – autoritarinė santvarka egzistavo Vengrijoje. 1926 – Portugalijoje 1929 – Jugoslavijoje.
1931 m. – stiprėjant judėjimui prieš monarchiją, Ispanija paskelbta Respublika. 1933 m. – Parlamento rinkimuose daug vietų gavo katalikų partija 1936 m. – Palamento rinkimuose daug vietų gavo iš respublikonų, komunistų, socialistų sudarytas Liaudies Frontas. 1936 m. (iki 1939 m. Balandžio 1 d.) – Ispanijoje prasidėjo kariuomenės maištas. 1939 m. Vasario mėn – frankininkai užėmė Kataloniją, respublikos pralaimėjimas buvo neišvengiamas. Ir tais pačiais metais, frankininkai be mūšio užėmė Madridą. Maištą pradėjo falangininkai. Vadas – F. Frankas. Jų priešai buvo RESPUBLIKA, jinai buvo nevieninga ir vyriausybė dažnai keitėsi. Pilietinis karas buvo žiaurus. Frankistus parėmė Italija ir Vokietija- siuntė ginklus, karo veiksmuose dalyvavo jų aviacija ir savanoriai kariai. Respublikos vyriausybę rėmė SSRS – siuntė ginklus, tankus, patarėjus. NESIKIŠIMO POLITIKOS LAIKĖSI DB, PRANCŪZIJA ir JAV. Politinį karą laimėjo Frankas ir įsigalėjo Franko diktatūra. Frankas buvo valstybės ir vyriausybės galva, tvirtino įstatymus, skyrė ministrus, karininkus, vyskupus. Tačiau būdamas katalikas, jis nepiknaudžiavo valdžia, nesistengė pralobti. Vienintelė legali partija buvo – FALANGA, bet Frankas prijungė kitas dešiniąsias jėgas. Daug įtakos turėjo Katalikų bažnyčia, kuri smerkė antisemitizmą.
17 tema (Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu) Rinkimuose į I seimą daugiausia balsų gavo Krikščionių demokratų blokas (krikdemai, ūkininkų sąjunga, darbo federacija) – PREZIDENTAS KRIKDEMAS A. Stulginskis. ( 1922 – 1923 m. I seimas) 1923 - 1926 II seimas. Absoliučią daugumą gavo krikščionių blokas. Prezidentas A. Stulginskis. Vyriausybei reikėjo spręsti problema: derėtis su vakarų Europos valstybėmis dėl Klaipėdos krašto ir tęsti žemės ūkio reformą. Per visą Krikdemų valdymo laikotarpį galiojo karo padėties įsakymas, bet jie buvo kritikuojami dėl perdėto Katalikų bažnyčios rėmimo, vykdomos švietimo reformos. Didžiausi priešai – Valstiečiai liaudininkai. 1923 m. Sausio 15 – sukilėliai įžengėį Klaipėdą. 1924 m. Gegužės 8d.–Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai konvencija. Klaipėdai suteikta teisė turėti savo valdžios organus: Seimelį (3 metai kadencija), kuris galėjo
leisti vietos įstatymus ir direktoriją – vykdomąją valdžią. Gubernatorius turėjo teisę paleisti seimelį. Lietuvių ir Vokiečių – pripažintos oficialiomis krąšto kalbomis. 1926 m. – 1927 m. III seimas. Vyriausybė buvo suformuota VALSTIEČIŲ LIAUDININKŲ, SOCIALDEMOKRATŲ ir TATINIŲ MAŽUMŲ koalicijos pagridnu. Lenkams buvo leista steigti daug mokyklų. Prezidentas – K. Grinius (Liaudininkas). Buvo panaikinta karo padėtis, iš kalėjimo paleisti politniai kaliniai.
(TOTALITARINĖS, DIKTATŪROS, DEMOKRATINĖS valstybės) Totalitariniai režimai: Italija, Vokietija, SSRS. Diktatūros, autoritariniai režimai: Ispanija, turkija, Graikija, Albanija, bulgarija, Jugoslavija, Rumunija, vengrija, Austrija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija. Demokratinės valstybės: Prancūzija, Šveicarija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, DB, Airija, Danija, Norvegija, Švedija, Čekoslovakija
18 tema (Lietuva autoritarinio valdymo metais) Tautininkų lyderiai (A. Smetona ir A. Voldemaras)laviravę tarp krikdemų ir socialdemokratų, nebeturėjo progos užimti svarbių Vyriausybės postų. Spaudoje tautininkai pageidavo suteikti daugiau valdžios prezidentui, simpatizavo monarchijai, prieštaravo tam, kad valsybės likimas yra pavestas partijoms, kurios atstovauja tik tam tikrą tautos dalį, o ne visai tautai. 1926 gruodžio 16- 17 d. – įvyko tautininkų (ir krikdemų) perversmas. Perversmininkai iš kalėjimo paleido V. Grigaliūną-Glovackį ir P.Plechavičių (jis tapo vyriausiuoju perversmo vadu, laikinuoju Lietuvos diktatoriumi) Gruodžio 17 d. M. Sleževičiaus ministrų kabinetas atsistatydino, gruodžio 18d. K. Grinius atsisakė prezidento pareigų. Patvirtintas naujas ministrų kabinetas, vadovaujamas A. Voldemaro. 1927 m. Balandžio 12 d. – valstiečių liaudininkų, socdemų, tautinių mažumų atstovai Seime pareiškė nepasitikėjimą A. Voldemaro Vyriausybei. 1928 m. Gegužės 15 KONSTITUCIJA – Paskelbė Prezidentas A. Smetona. Prezidentas galėjo leisti įstatymus, skirti Vyriausybę, įvesti valsybėje karo padėtį, paleisti seimą.
1931 m. – Semtona paskelbė, kad šalies prezidentą rinks iš ypatingųjų tautos atstovų 1938 m. KONSTITUCIJA – Prezidentas tapo pagrindinis ir vienintelis įstatymų leidėjas, galėjo bet kada paleisti seimą, įtvirtinta asmeninė Smetonos valdžia. 1927 m. – Varniuose įkurta koncentracijos stovykla, rengtos darbo stovyklos (1937-Dimitrave ir 1940 – Pabradėj) ten patekdavo už komunistinę veiklą. 1936 m. – Smetona paskelbė Draugijų įstatymą po kurio liko tik Lietuvių tautininkų sąjunga ir pogrindyje LKP 1935 m. – Ūkininkų streikas 1936-1940 – IV seimas. Daugumą gavo tautininkai. (krikdemai ir liaudininkai sustabdė savo laikraščių leidimą) 1934m- sudaryta Baltijos šalių santarvės ir bendradarbiavimo sutartis(dėl tarimosi užsienio reik. Savivaldybes galėjo rinkti asmenys nuo 24 metų Per visą Smetonos valdymo laikotarpį išliko karo padėtis, kad būtų sėkminga opozicijos slopinimo priemonė. Didžiausia užsienio politikos problema- santykiai su Lenkija (dėl Vilniaus). Lietuvai tarpukariu buvo labai svarbūs ryšiai su Vokietija (Vokietijai reikėjo, kad Lietuva liktų nepriklausomą ir Rytprūsiai nebūtų iš visų pusių apsupti Lenkija. Taip pat santykiai su SSRS buvo labai svarbūs. SSRS pripažino lietuvos suverenumą, susilaikyti nuo bet kokių agresijos veiksmų. Taip pat buvo svarbūs santykiai su Baltijos šalimis
19 tema (Lietuvos laimėjimai tarpukario metais) EKONOMIKA: vyravo Žemės ūkis, įvykdyta žemės reforma, linų auginimas ir gyvulininkystė sudarė puse eksporto pajamų. Sparčiai plėtojama pramonė. Didžiausia pramonė buvo Kaune – METALO APDIRBIMO ĮMONĖ. Pirmaeilis Lietuvos rūpestis buvo eksporto didinimas, jai pavyko prasimušti į pasaulinę rinką. Pagrindinė prekybos partnerė buvo Vokietija, bet nuo 1934 m. Tapo DB. 1927m. – įsikūrė „Pieno centras“ 1938 m. – atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas – Palanga Nuo 1926 m. – iš Kauno buvo transliuojamos radio programos visai Lietuvai. Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema, Klaipėdos uostas buvo plečiamas ir gilinamas. Kaune įrengta nauja automatinė telefonų stotis. ŠVIETIMO SISTEMA: pradėtos steigti naujos pradinės mokyklos, moksleiviai baigę 6 skyrius, galėjo tęsti mokslą aukštesnėje mokykloje:gimnazijoje, progimnazijoje, realinėje mokykloje. Buvo taip pat privačių mokyklų, kurias daugiausiai turėjo vienuolynai, ten už mokslą ir
egzaminus buvo imamas mokestis. Nuo mokesčių buvo atleidžiami valstybės tarnautojų/mokytojų vaikai. 1922 m. – Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas (1930 m. Jis pavadintas Vytauto Didžiojo vardu) 1940 m. – jau atgavus Vilnių, pradėjo veikti Stepono Batoro universitetas 1931 m. – Pradėta leisti „Lietuviškoji enciklopedija“ Krikščionys demokratai leido laikraštį „Lietuvos rytas“. Valstiečiai liaudininkai „Lietuvos žinias“ Tautininkai – „Lietuvos aidą“ KULTŪRINIS GYVENIMAS: Rašytojai: B. Sruoga, Žemaitė, Maironis, V.M. Putinas, Šatrijos Ragana, I. Šeinius, J. Aistis, B. Brazdžionis, S.Nėris Teatras: 1919 m. Kaune subūrė Tautos teatrą – tai buvo pirmasis Lietuvos valstybinis teatras (pastatytas pagal V.Dubeneckio ir M.Songailos projektą)1920 m. – Kaune įkurtas Valstybės teatras – Direktorius L. GIRA, teatro režisierius ir meno vadovas – B. Dauguvietis. 1931 m. – įsteigtas Šiaulių dramos teatras, kuris persikėlė į klaipėdą. Nuo 1920 m. Pradėjo veikti Operos teatras. 1920 gruoio 31 d. – įvyko pirmoji spektaklio „Traviatos premjera. Buvo įrengta Baleto studija, kur 1925 m. Buvo pastatyta „Kopelija“ 1923 m. – įrengta Klaipėdos konservatorija. 1928 m. – įvyko pirmoji Dainų Šventė. 1935 m. – įkurtas valstybės radiofono simf.orkestras. DAILĖ: 1920 m. A. Žmuidzinavičius atgaivino Dailės draugiją. 1920 m. Įsteigti piešimo kursai, kuriuos vedė A. Vienožinskis (1922 pavadinti „meno mokykla“) 1924 m. – įkurta A. Varno tapybos studija, nuo 1928 m. – pradėjo veikti J. Zikaro skulptūros studija. 1925 m. – Kaune pastatyta M. K. Čiurlionio galerija – vadovavo P. Galaunė. Skulptorius: P. Rimša. SPORTAS:Aktyviai veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). 1924 m. – įsteigta Lietuvos sporto lyga. 1938 m. – Kaune vyko pirmoji tautinė olimpiada. 1934 m. – Kaune pastatytas Kūno kultūros rūmai. 1939 m. – pastatyta HALĖ ir tais pačiais metais Lietuva laimėjo Europos krepšinio pirmenybes.
20 skyrius (Nepriklausomos Lietuvos visuomenė) Iš Lietuvos pasitraukė daug rusų, žydų buvo neapsakomai daug, bet jų mažėjo dėl emigracijos ir nedidelio gimstamumo, vokiečių skaičius išaugo prijungus Klaipėdos kraštą. Taip pat buvo gausi lenkų bendruomenė. Labai nedaug buvo karaimų, totorių, latvių, baltarusų.
Lietuva buvo tipiškas žemės ūkio kraštas. Kai Lietuvą palietė krizė, buvo daug išeivių, buvo daug bedarbių (nedarbo lygis išaukdavo žiemą, kai būdavo sustabdytos statybos) Kasdieninis Lietuvos žmonių gyvenimas nepriklausomybės metais žymiai pasuko teigiama linkme. Kaune pastatyta daug daugiabučių, kito žmonių mityba, pasikeitė apranga,, Kaune išplėstas telefonų tinklas, higiena ir medicinos žinios kilo, smarkiai pagerėjo susisiekimas.
