MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETAS BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA
ŪKIO SUBJEKTO (ĮMONĖS) ANALIZĖ Savarankiškas rašto darbas
Atliko Frmis0-02 gr. stud. S. Stanionė 2011 09 12
VILNIUS, 2011
1
Turinys
1. Įvadas ..............................................................................................................................3 2. Ūkio subjekto analizės teorinė dalis ...........................................................................4 2.1. Horizontalioji ūkio subjekto analizė ..........................................................................4 2.2. Vertikalioji ūkio subjekto analizė .............................................................................4 2.3. Santykinė ūkio subjekto analizė ...............................................................................5 2.3.1. Pelningumo (rentabilumo) rodikliai ...............................................................7 2.3.2. Mokumo (likvidumo) rodikliai ........................................................................8 2.3.4. Rinkos vertės rodikliai ....................................................................................8 2.4. SWOT analizė ............................................................................................................9 3. Ūkio subjekto analizės praktinė/analitinė dalis .....................................................10 4. Literatūra ..................................................................................................................27
2
ĮVADAS Kiekvienos įmonės veikla yra sudėtinga ir įvairialypė, nes įmonėje per metus įvyksta daugybė ūkinių įvykių ir operacijų, nuolat uždirbamos pajamos, patiriamos išlaidos, nuolat juda pinigai. Pasibaigus finansiniams metams visa ši informacija apibendrinama, apskaičiuojamas veiklos rezultatas, išvedami turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų likučiai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną.Visa ši informacija, finansinių ataskaitų pavidalu, pateikiama visiems ja besidomintiems, nes metinė finansinė atskaitomybė yra privaloma visoms įmonėms, turinčioms juridinio asmens statusą. Šiandiena Lietuvoje nedaugelis įmonių atlieka analizę ir prognozavimą arba tai daro formaliai, mažai dėmesio skirdami analitinės informacijos svarbai priimant sprendimus. Su specialistų pagalba, galima skaityti bet kurios įmonės finansines ataskaitas ir daryti išvadas apie jos veiklą, tada laiku pastebėtos klaidos, nesėkmės gali būti pataisytos, o pavėluotai priimti sprendimai gali nebeduoti laukiamos naudos. Įmonės analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Įmonės analizė - vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, taip pat geriau padeda suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia priimti optimalius valdymo sprendimus. Šio tyrimo aktualumas pasireiškia tuo, kad įmonės analizės teoriniai aspektai turi būti taikomi konkrečių įmonių veikloje, nes jie padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Nuo vadovų darbo priklauso kiekvienos įmonės veiklos efektyvumas. Vadovas turėdamas tikslią informaciją galės realiai įvertinti įmonės būklę ir priimti geriausius sprendimus. Šio tyrimo objektas - Akcinė Bendrovė „Grigiškės“ užsiimančios tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčų ir servetėlių, gofruotojo kartono, iš jo pagamintų dėžių, kietųjų ir dažytų kietųjų medienos plaušų plokščių gamyba. Tyrimo tikslas - remiantis įvairių autorių straipsniais, metodiniais leidiniais išanalizuoti analizės teorinius pagrindus, atlikti AB „Grigiškės“ analizę 2005 – 2007 metams. Tikslui pasiekti keliami šie tyrimo uždaviniai : 1. Išanalizavus įvairių autorių literatūrą ūkio subjekto analizės tematika, susisteminti ir apibudinti analizės reikšmę, vartotojus; 2. Atlikti AB „Grigiškės“ finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), kaip svarbiausių informacijos šaltinių, analizę; 3. Įvertinti pagal pasirinktus (pelningumo, mokumo, turto apyvartumo) finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę; 3
Darbas bus suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji dalis - teorinė, kurioje susisteminti įvairių autorių siūlomi ūkio subjekto analizės teoriniai aspektai. Antroji dalis – praktinė, kurioje bus pateikiama : -
išanalizuota įmonės būklė 2005-2007 m.;
-
atlikta balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų horizontali ir vertikali analizės;
-
apskaičiuoti santykiniai rodikliai (pelningumo, mokumo, finansų struktūros, rinkos vertės); - atlikta duomenų palyginamoji analizė; Apibendrinant tyrimą, galima teigti, kad jo rezultatai padės AB „Grigiškės“ vadovams
susipažinti su susisteminta nagrinėjamo laikotarpio ekonomine informacija, padės priimti naudingus sprendimus kaip pagerinti rodiklius, kurias įmonės veiklos sritis reikėtų sustiprinti, o gal kai kurių ir visai atsisakyti. 1.
Ūkio subjekto (įmonės) analizės teorinė dalis 2.1. Horizontalioji analizė
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų duomenys lyginami su praėjusių laikotarpių duomenimis. Šios analizės duomenys išreiškiami absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ji parodo rodiklių pokytį laiko atžvilgiu, jų dinamiką, tačiau neišaiškina priežasčių dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Jeigu analizuojame kelių metų (5-10) finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių tai tokia horizontalioji analizė vadinama trendo analize. Tokiu būdu atskleidžiamos įmonės finansinių rezultatų kitimo tendencijos ir dėsningumai. Horizontalioji analizė yra tik pradinis duomenų susisteminimas, be kurio negalima atlikti išsamesnės finansinės analizės. Išsamesnė analizė reikalinga norint nustatyti tikrąsias pastebėtų pokyčių priežastis. 2.2. Vertikalioji analizė
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos atitinkamas rodiklis lyginamas su bendru baziniu to laikotarpio rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais. Tokia analizė dar vadinama struktūrine analize, nes visi duomenys išreiškiami kaip procentiniai santykiai. Atliekant kelių metų struktūrinę finansinių rodiklių analizę galima nustatyti rodiklių kitimo priežastis. Horizontalioji ir vertikalioji analizės yra vadinamos įžanginėmis. Todėl įmonės finansinės veiklos tyrime šių analizių rezultatai bus parodomi analitinėse lentelėse ir diagramose. Taip pateikta informacija yra vaizdingesnė ir lengviau suprantama negu žodinis tekstas. 2.3. Santykinė finansinė analizė
Santykinė finansinė analizė literatūroje dar išskiriama kaip finansinių koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Santykiniai rodikliai apskaičiuojami palyginus du ar daugiau rodiklių,- daug akivaizdesni ir reikšmingesni, negu absoliutūs rodikliai. Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir 4
įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti savo finansinius įsipareigojimus ir pan. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais: 1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti. 2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti. 3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas. 4.
Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.
5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų. 6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje. 7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams. Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:
Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.
Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda
5
Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos. Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus) kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų, kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti. Gyvenime yra tendencija, kad informacija, kurią vadovas gauna, nuolat didėja. Tai susiję su informacinės arba žinių eros įsigalėjimų, kurios esminis bruožas yra tai, kad pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Todėl labai svarbu, jog pagrindinis santykinis rodiklis, jo naudojimas arba jo interpretavimas būtų toks, kad net; 1) norint pasiekti "gerą" rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri duotų naudos, 2) geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris neduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, o nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika atsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet galintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję. Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikai laikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai ir bendrumų. Knygoje "Finansinė analizė" išskiriamos tokios santykinių koeficientų grupės: 1. Pelningumo. 2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo. 3. Veiklos efektyvumo. 4. Kapitalo rinkos. Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus: 1. Likvidumo. 2. Pelningumo. 3. Finansų struktūros. 6
4. Turto panaudojimo efektyvumo. 5. Rinkos vertės. Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius rodiklius, suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes. Nagrinėdami rodiklius remsimės įvairių autorių darbais . Pelningumo rodikliai Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes: 1. jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir 2. pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:
Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijų pelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Jis yra taip apskaičiuojamas:
Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Grynasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Jis apskaičiuojamas taip:
Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Jis taip apskaičiuojamas taip:
Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Mokumo (likvidumo) rodikliai
7
Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo koeficientai. Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:
Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas taip:
Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis. Kapitalo rinkos rodikliai Rinkos vertės finansiniai rodikliai skaičiuojami įmonių, kurių akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržose, analitikų. Kapitalizacija yra lygi paprastųjų akcijų skaičiaus sandaugai su akcijos rinkos kaina. Įmonės kapitalizacija arba rinkos vertė - tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę konkrečiu laiko momentu. Skaičiuojant įmonės kapitalizaciją, atsižvelgiama tik į faktinį išleistų paprastųjų akcijų skaičių sandorio (pardavimo) momentu. Jei per metus įmonė išleido vieną ar kelias papildomas emisijas, tai kapitalizacija perskaičiuojama nuo padidinto įstatinio kapitalo įregistravimo dienos. Pelnas akcijai. Yra keli šio rodiklio skaičiavimo variantai. Pateiksime pagrindinio pelno vienai akcijai skaičiavimo formulę: Grynasis pelnas - Privilegijuotųjų akcijų dividendai Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje Šis santykis nurodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininko nuosavybė. Kainos ir pelno akcijai santykis (P/E): Akcijos rinkos kaina Pelnas akcijai
8
Kainos ir pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės pelno litą. Jo pagalba galima palyginti dvi ar daugiau įmonių, nes jis nustato akcijos rinkos kainos ir jai tenkančio pelno dalies ryšį. Dividendai akcijai rodo paskirstytino pelno dalį, tenkančią vienai paprastajai akcijai: Dividendai - privilegijuotųjų akcijų dividendai Paprastųjų akcijų skaičius 2.4. SWOT analizė
SWOT analizė– tai kokio nors socialinio darinio (regiono, miesto, įvairaus pobūdžio institucijos, verslo organizacijos, bendruomenės ar grupės) pranašumų, trūkumų, galimybių ir pavojų nustatymo ir analizės metodas. SWOT analizė – tai bendro pobūdžio analizės technika, tinkama taikyti tiek pirminiams sprendimams priimti, tiek strateginiams planams parengti. Viena vertus, SWOT analizė – tai paskutinis situacijos įvertinimo žingsnis, kai apibendrinami atlikti tyrimai, turima informacija, t. y. kai yra aiški socialinė demografinė situacija ir jos bruožai, institucijų tinklo ypatumai bei atlikta poreikių analizė. Kita vertus, SWOT analizė – tai pirmasis žingsnis, kuriant kokio nors socialinio darinio plėtros planą, ieškant naujų veiklos sričių ir galimybių. Būtent SWOT analizė padeda rastis tikroviškesnėms vizijoms bei konkretesniems tikslams, kuriais pradedamas strateginis planas. SWOT analizė apima du žingsnius. Pirma, surenkami svarbiausi faktai, duomenys apie įstaigą ar organizaciją ir ją supančią aplinką (pavyzdžiui, duomenys apie gyventojus, rajono finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, įstaigos veikla, infrastruktūra, valdymas, komunikacija, darbuotojų tarpusavio santykiai, bendroji ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė situacija ir kt. Antra, surinkti duomenys, informacija įvertinama ir nusprendžiama, ar įvardyti veiksniai yra įstaigos pranašumai, ar trūkumai, kokių jie suteikia galimybių, kokios galimos neigiamos įtakos ir kt. Apibendrinant, atlikta įstaigos SWOT analizė – tai vidaus padėties ir supančios aplinkos įvertinimas. Kitaip tariant, išsiaiškinama, kur įstaiga yra, kokia iš tikrųjų yra įstaigos veikla, sąlygos šiai veiklai ir kuria kryptimi ketinama eiti. SWOT analizės panaudojimo schema pateikta paveikslėlyje:
U
ž
į m r i b ų
S u d er in im a s
Į m o n ė s v i d u j e
o n
P
G ė s
r a
n
a
š u
P
a
a l i m P
9
m
Sa i i l p( Sn ) u m
v e r t i m
y b a
ė sP
a
a
i
( W
s
(a O v o) j a i
v e r t i m
a
s
( T
)
)
SWOT analizės panaudojimo schema (SWOT analizės idėja – panaudoti pastangas, kad silpnumus (W) paversti pranašumu (S), o pavojus (T) – galimybėmis (O).)
Atliekant SWOT analizę, siūloma atsakyti į šiuos ar panašius klausimus: PRANAŠUMAI (ištekliai, gebėjimai, kuriuos galima efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų) • Kokios mūsų įstaigos stipriosios pusės? • Kas mums sekasi? • Kokie mūsų pasiekimai? TRŪKUMAI (ydos, ribojimai, kurie apsunkina užsibrėžtų tikslų siekimą) • Kas yra blogai? • Kas nepatinka kasdienėje veikloje? • Ko reikėtų vengti? GALIMYBĖS (palankios situacijos aplinkoje, padedančios pagerinti esamą situaciją) • Kokios yra teigiamos perspektyvos? • Kokios yra gerosios tendencijos? • Kokie galimi pokyčiai, naujovės? PAVOJAI (nepalankios situacijos aplinkoje, potencialiai kenkiančios, lemiančios tam tikrus barjerus, įtampas, bloginančius esamą situaciją) • Su kokiomis kliūtimis, sunkumais tenka susidurti? • Kokia galima konkurencija? • Kokių reikia specifinių pokyčių, kuriuos bus sunku įgyvendinti? • Kas kelia didžiausius pavojus?
Ūkio subjekto analizės praktinė/analitinė dalis 1 lentelėje pateikta AB „Grigiškės“ horizontalioji balanso analizė. Iš jos matome, jog 2005 – 2007 m. ilgalaikis turtas didėjo, tačiau nevienodai: 2006 m. padidėjo 17,93% palyginus su 2005 m., o 2007 – 5,44% palyginus su 2006 m. Materialus turtas 2005 – 2007 m. didėjo, tačiau kaip ir viso ilgalaikio turto, jo didėjimo tendencija nebuvo vienoda. Nematerialus turtas 2006 m. palyginus su 2005 m. padidėjo daugiausiai, 2007 m. palyginus su 2006 m. jis sumažėjo. Investicijos į dukterinę įmonę išliko tokios pačios. Ilgalaikio turto sudedamųjų dalių pokyčių grafinis vaizdavimas pateiktas 1 paveiksliuke. Nematerialus turtas sudaro labai nedidelę dalį ilgalaikio turto, todėl jis į grafiką neįtrauktas. 1 lentelė. AB “Grigiškės” balanso horizontali analizė
10
1 pav. AB „Grigiškės“ ilgalaikio turto kitimas 2005 -2007 m.
Trumpalaikis turtas 2006 m. padidėjo 13,34 % palyginus su 2005 m. Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei du kartus padidėję grynieji pinigai ir jų ekvivalentai. Tais pačiais metais beveik per pusę sumažėjo suteiktos paskolos. 2007 m., palyginus su 2006 m., 30,25% sumažėjo pinigai ir jų 11
ekvivalentai bei nebebuvo suteikiama paskolų, tačiau trumpalaikis turtas padidėjo 22,97%. Tam dižiausią įtaką darė 34,2% padidėjusios atsargos. Prekybos ir kitos gautinos sumos bei kitas 2005 – 2007 m. didėjo. Trumpalaikio turto dalių pokyčių grafinis vaizdavimas pateiktas 2 paveiksliuke.
2 pav. AB “Grigiškės” trumpalaikio tutro kitimas 2005 – 2007 m.
Akcinis kapitalas 2005 – 2007 m. išliko toks pats. Įstatymų nustatytas rezervas 2006 m. padidėjo, tačiau 2007 m. išliko toks pats. Nepaskirstytas pelnas 2006 m. padaugėjo daugiau nei 2007 m. Nuosavas kapitalas 2006 m. padidėjo 6,94% palyginus su 2005 m. ir 5,25% 2007 m. palyginus su 2006. Ilgalaikiai įsipareigojimai 2006 m. padidėjo 59,48%, o 2007 m. sumažėjo 8,75%. Tam dižiausią įtaką davė finansinių skolų svyravimai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimai bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 2005 – 2007 m. mažėjo. Šie svyravimai pateikti 3 paveiksliuke.
3 pav. AB “Grigiškės” ilgalaikių įsipareigojimų kitimas 2005 – 2007 m.
Trumpalaikiai įsipareigojimai turėjo tendenciją didėti. 2006 m. jie padidėjo 23,19 %, o 2007 m. – 35,56%. Daugiausiai didėjo finansinės skolos - 2006 m padidėjo 272,71%, o 2007 m. 77,48%. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 2005 – 2007 m. didėjo, tuo tarpu išperkamosios nuomos įsipareigojimai didėjo 2006 m. ir sumažėjo 2007 m. Trumpalaikio turto sudėties svyravimų grafinis vaizdas pateiktas 4 paveiksliuke.
12
4 pav. AB “Grigiškės” trumpalaikių įsipareigojimų kitimas 2005 – 2007 m.
2 lentelė. AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė
2- oje lentelęje pateikiama AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią analizė. Iš jos matome, jog 2005 - 2006 m. pardavimai išaugo 8,69%, o 2006 - 2007 m. – 21,74%. Tačiau savikaina padidėjo dar daugiau. 2005 – 2006 m. bendrasis pelnas sumažėjo, o 2006 – 2007 m. – padidėjo. Kitos veiklos pajamos įmonėje mažėjo. 2005 – 2006 m. pardavimo ir paskirstymo sąnaudos bei administracinės sąnaudos šiek tiek sumažėjo, tačiau daugiau nei vienu kartu padidėjo kitos veiklos sąnaudos. 2006 – 2007 m. visos sąnaudos padidėjo. Veiklos pelnas turėjo tendenciją mažėti – 2005 – 2006 m. jis sumažėjo 17,18%, o 2006 – 2007 m. 7, 25%. Finansinės veiklos pajamos 2005 – 2006 m. smarkiai sumažėjo, tuo tarpu finansinės veiklos sąnaudos padidėjo. 2006 – 2007 m. šios pajamos sumažėjo šiek tiek mažiau, tačiau jos jau ir taip buvo labai žemos. Finansinės veiklos sąnaudos padidėjo dar per pusę. Pelnas prieš pelno mokestį 2005 – 2006 m. sumažėjo 26,4%, o 2006 - 2007 m. – 14,96%. Pelno mokestis 2006 metais buvo padidėjes, o 2007 m. sumažėjo. Grynasis pelnas 2005 – 2007 m. mažėjo. 5 paveiksliuke pavaizduoti pardavimo ir pelno pokyčiai 2005 – 2007 m.
13
5 pav. AB “Grigiškės” pajamų iš pardavimų ir pelno pokyčiai 2005 – 2007 m.
Kaip matome iš pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonė nagrinėjamu laikotarpiu dirbo pelningai, tačiau kas metus situacija prastėjo – nors ir didėjo pardavimų pajamos, didėjanti pardavimų savikaina ir didėjančios sąnaudos lėmė vis mažesnį įmonės pelną. Įmonei reikėtų nagrinėti savikainos ir sąnaudų padidėjimo priežastis. Vertikalioji analizė
3 lentelėje pateikta vertikali AB “Grigiškės” balanso analizė. 3 lentelė AB „Grigiškės“ vertikali balanso analizė
14
Iš šios lentelės matome, jog didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis turtas, o didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro prekybos bei kitos gautinos sumos, taip pat atsargos. Trumpalaikio ir ilgalaikio turto santykinių dalių pokyčius 2005 – 2007 m. matome 6 paveiksliuke. Didesniąją dalį bendro turto sudaro ilgalaikis turtas. 2005 m. jis sudarė 73,69%, 2006 m. – 74,45%, 2007 m. – 71,42%. Metų bėgyje jis turėjo tendenciją mažėti, atitinkamai trumpalaikis turtas didėjo.
15
6 pav. AB „Grigiškės“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykinių dalių pokyčiai bendrame įmonės turte 2005 – 2007 m.
Didžiąją dalį nuosavo kapitalo sudarė nepaskirstytas pelnas ir akcinis kapitalas. Nedidelė dalis atiteko įstatymų numatytam rezervui. Ilgalaikius įsipareigojimus 2005 m. daugiausiai sudarė išperkamosios nuomos įsipareigojimai, tačiau jau 2006 m. padidėjus finansinėms skoloms, jos sudarė didžiąją dalį ilgalaikių įsipareigojimų. Tai išliko ir 2007 m. Tokia pati tendencija buvo ir trumpalaikio turto santykinių dalių sudėtyje. 7 paveiksliuke matome, jog nuosavo kapitalo santykinė dalis 2005 – 2007 m. mažėjo, o trumpalaikių įsipareigojimų dalis didėjo. Ilgalaikių įsipareigojimų dalis 2006 m. buvo padidėjusi palyginti su 2005 m., tačiau 2007 m. ji vėl sumažėjo.
7 pav. AB “Grigiškės” nuosavo kapitalo, trumpalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių įsipareigojimų santykinių dalių pokyčiai 2005 – 2007 m. 5 lentelėje pateikta vertikali 2005 – 2007 m. AB „Grigiškės“ pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. Ji buvo atliekama visus ataskaitos straipsnius lyginant su pardavimo pajamomis. 2005 metais parduotų prekių savikaina pardavimo pajamose sudarė 75,32%, o bendrasis pelnas – 24,68%. 2006 – 2007 m. parduotų prekių savikainos dalis pardavimo pajamose vis didėjo, taip mažinant bendrąjį pelną. 2007 m. pardavimų savikaina sudarė 81,08%, o bendrasis pelnas 18,92% pardavimų. Atėmus sąnaudas veiklos pelnas 2005 m. sudarė 10,93% nuo pardavimo pajamų, 2006 m. jis sumažėjo iki 8,33%, o 2007 m. – 6,35%. Tendenciją mažėti turėjo ir pelnas prieš apmokestinimą. Grynojo pelno dalis pardavimuose
16
sumažėjo nuo 9,3% 2005 m. iki 5,76% 2006 m. ir 4,11% - 2007 m. 8 paveiksliuke pateiktas santykinių dalių pokyčių grafinis vaizdavimas. Iš šios analizės galima spręsti, kad įmonės veikla 2005 – 2007 m. prastėjo. Didėjanti savikainos santykinė dalis pardavimuose mažino įmonės pelną. Taigi pirmiausia įmonės vadovai turėtų atkreipti dėmesį į augančią parduotų prekių savikainą ir ieškoti sprendimo kaip jį sumažinti. 5 lentelė AB “Grigiškės” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
8 pav. AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos santykinių dalių pokyčiai 2005 – 2007 m.
Pelningumo rodiklių analizė
5 lentelė AB „Grigiškės“ pelningumo rodikliai 2005 – 2007 m.
17
30,00 25,00
Turto pelningumas
20,00
Nuosavo kapitalo pelningumas
15,00
Pastovaus kapitalo pelningumas
10,00 5,00
Bendrasis pardavimų pelningumas
0,00
Grynasis pardavimų pelningumas 2005
2006
2007
9 pav. AB „Grigiškės“ pelningumo rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.
5 lentelėje pateikti įmonės pelningumo rodikliai, o 9 pav. jų kitimas pavaizduotas grafiškai. Kaip matome, visi rodikliai turėjo tendenciją mažėti. 2005 – 2006 m. labiausiai sumažėjo turto pelningumas, o 2006 – 2007 m. grynasis pardavimų pelningumas. 2005 m. Turto pelningumo rodiklis buvo patenkinamas, jis viršijo 8%, tačiau 2006 jis sumažėjo 42,26%, o 2007 m. dar 20,94%. Tai rodo, įmonės turtas yra vis blogiau panaudojamas. 2005 m. Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio reikšmė buvo 15,04%, todėl jis atitiko kriterijų, tačiau 2006 m. jis sumažėjo 36,98%, o 2007 m. – 17,44%. Tam didžiausią įtaką darė nepaskirstyto pelno didėjimas 2005 – 2007 m. Įmonei reikėtų peržiūrėti investuojamo kapitalo panaudojimą. AB “Grigiškės” pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis analizuojamais metais nėra aukštas, be to jis mažėjo: 2006 m. sumažėjo 41,36% palyginti su 2005 m. ir 2007 m. sumažėjo dar 15,05% palyginus su 2006 m.. Tai įtakoja ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas. Įmonei reikėtų išnagrinėti, kodėl didėja finansinės skolos ir ieškoti būdų jas sumažinti. 2005 m. Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis buvo pakankamai geras, tačiau 2006 m. jis sumažėjo 14,67%, o 2007 m. dar 10,19%. Šį mažėjimą lemia parduotų prekių savikainos spartesnis didėjimas nei įmonės pardavimų didėjimas. Prekių savikainos didėjimą galėjo lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų kainų kilimas, jų transportavimo ir sandėliavimo išlaidų padidėjimas ar darbuotojų darbo užmokesčio kilimas ir pan. Reiktų ieškoti būdų savikainai sumažinti. Grynasis pardavimų pelningumo rodiklis 2005 – 2007 m. laikotarpyje sumažėjo daugiausiai – 2007 m. jis sumažėjo 55.74% palyginus su 2005 m. Šio rodiklio mažėjimą lėmė sparčiau nei pardavimų pajamos didėjanti parduotų prekių savikaina.
18
Mokumo rodiklių analizė
6 lentelė AB „Grigiškės“ mokumo analizės rodikliai 2005 - 2007 m.
Teigiamas grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis parodo, jog trumpalaikio turto pakanka apmokėti trumpalaikiams įsipareigojimams. Tačiau didelis šio rodiklio mažėjimas turėtų kelti susirūpinimą. 2006 m. šis rodiklis sumažėjo 33% palyginus su 2005 m., o 2007 m. šis sumažėjo 86% palyginus su 2006 m. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. padeda prognozuoti įmonės mokumo būklę artimiausiu metu. Jo reikšmė turėtų būti tarp 1,2 ir 2. 2005 m. įmonės rodiklis buvo 1,21, vadinasi įmonė buvo pakankamai apsirūpinusi likvidaus turto kiekiu, tačiau 2006 – 2007 metais koeficientas sumažėjo, todėl įmonė tampa nebemoki. Tai sąlygoja didesniais tempais nei trumpalaikis turtas augantys trumpalaikiai įsipareigojimai. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo įmonės įsipareigojimų apmokėjimo greitį, t.y. jų padengimą mobiliuoju turtu. Pagal greitojo trumpalaikio mokumo koeficientą 2005 – 2007 m. įmonėje nebuvo greitai realizuojamo turto, nes koeficientai nesiekė vieneto. Tai rodo prastą įmonės padėti, gali kilti sunkumų laiku atsiskaitant su kreditoriais.
19
Labai greito trumpalaikio mokumo koeficientas atskleidžia įmonės pajėgumą atsiskaityti su savo kreditoriais tuoj pat (po balanse užfiksuotos datos). Gauti duomenys rodo, jog įmonė yra nepajėgi tuoj pat atsiskaityti su kreditoriais. Bendrojo, greitojo ir labai greito mokumo koeficientų kitimas 2005 – 2007 m. pateiktas 11 paveiksliuke.
11 pav. Bendrojo, greitojo ir labai greito mokumo koeficientų kitimas 2005 – 2007 m.
Pajamų iš pardavimų koeficientai ir pastoviojo kapitalo trumpalaikio mokumo koeficientai 2005 – 2007 m. gauti neigiami, be to kasmet jie prastėjo. Įmonė turėtų stengtis padidinti savo pardavimus bei pastovųjį kapitalą. Bendrasis skolos rodiklis parodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant įmonės turtą. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo mažesnę įmonės finansinę riziką. Šis rodiklis 2005 – 2007 metais buvo geras, tačiau po truputį didėjo, tai rodo, jog vis didesnė įmonės turto dalis priklausė skolintojams. Įmonės pelningumas atitinkamais metais mažėjo, todėl įmonei reiktų peržiūrėti skolintų lėšų panaudojimą. Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis taip pat buvo geras 2005 - 2007 m., tačiau reiktų atkreipti dėmesį į jo svyravimą. 2006 m. jis padidėjo 50% palyginus su 2005 m., tai atsitiko dėl ilgalaikių įsipaeigojimų padaugėjimo. 2007 m. jis sumažėjo 15% palyginus su 2006 m., tačiau vis tiek išliko didesnis nei 2005 m. 12 paveiksliuke pateikiamas bendro skolos rodiklio ir ilgalaikio įsiskolinimo rodiklio kitimo grafikas.
20
12 pav. Bendrojo ir skolos rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.
Skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas 2005 m. buvo geras, bet 2006 – 2007 m. pablogėjo. Įmonė vis mažiau įsipareigojimų galėtų padengti iš nuosavo kapitalo. Pagal skolos akcinio kapitalo koeficientą matome, kiek vienam akcinio kapitalo litui tenka įsipareigojimų. 2005 – 2007 m. įsipareigojimai vienam akcinio kapitalo litui vis didėjo. 2006 – 2007 m. šis rodiklis viršijo vienetą. Įmonei reikėtų stengtis mažinti savo įsipareigojimus. Ilgalaikės skolos dažniausiai apdraudžiamos ilgalaikiu turtu, kuris yra tam tikras garantas skoloms grąžinti. Tam skaičiuojamas ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas. Kuo jis didesnis, tuo geriau. Pagal apskaičiuotas rodiklio reikšmes matome, jog AB „Grigiškės“ 2005 – 2007 m. yra pakanakamai apsidraudusi ilgalaikes skolas ilgalaikiu turtu. Toliau grandininiu pakeitimų metodu nustatysime veiksnius, labiausiai įtakojusius grynojo apyvartinio kapitalo sumažėjimą, kuris 2007 m. palyginus su 2006 m. sumažėjo labiausiai. 7 lentelė Duomenys grynojo apyvartinio kapitalo veiksnių įtakai apskaičiuoti
Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Grynasis apyvartinis kapitalas
Baziniai Ataskaitiniai Nukrypimai metai metai (+/-) (2006 m.) (2007 m.) 2812873 8 34589162 6460424 2522044 3 34189075 8968632 2908295
400087
-2508208
Iš 7 lentelės duomenų matyti, kad grynasis apyvartinis kapitalas 2007 metais sumažėjo 2508208 Lt. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo du veiksniai: •
Trumpalaikio turto padidėjimas 6460424 Lt 21
•
Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas 8968632 Lt 9 lentelėje apskaičiuota šių veiksnių įtaka grandininių keitimų būdu. 8 lentelė
Veiksnių įtaka grynąjam apyvartiniui kapitalui, apskaičiuota grandininiu pakeitimų metodu Trumpalaikis Bendrasis Trumpalaikiai trumpalaikio Veiksnių įsipareigojimai, turtas, tūkst. mokumo įtaka tūkst. Lt Lt rodiklis 2006 m. (Visi rodikliai baziniai) 28128738 25220443 2908295 1 keitimas (TT) 34589162 25220443 9368719 6460424 2 keitimas (TĮ) 34589162 34189075 400087 -8968632 Bendras grynojo apyvartinio kapitalo pokytis dėl abiejų veiksnių įtakos -2508208 Atlikus skaičiavimus matoma, kad trumpalaikio turto padidėjimas grynąjį apyvartinį kapitalą padidino 6460424 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas sumažino 8968632 Lt. Bendra abiejų veiksnių įtaka sumažino rodiklį 2508208 Lt.
Didžiausią įtaką turėjo padidėję trumpalaikiai
įsipareigojimai, dėl kurių pablogėjo įmonės finansinė būklė. Įmonės veiklos ekonominio efektyvumo analizė
9 lentelė AB „Grigiškės“ ekonominio efektyvumo analizės rodikliai
Viso turto apyvartumas parodo, kiek vienas litas turto sukuria pardavimo pajamų. 2005 – 2007 m. šis rodiklis nėra geras, nes apytiksliai 1 turto litas sukuria tik 1 pardavimų litą. Ilgalaikio turto apyvartumas kito nevienodai: 2005 m. jis buvo 1,46, 2006 m. – sumažėjo iki 1,34, o 2007 m. padidėjo iki 1,55. Tai nėra geri rezultatai, kadangi ilgalaikis turtas per ilgai užsistovi įmonėje. Trumpalaikio turto apyvartumas taip pat nėra geras ir analizuojamų metų laikotarpyje jis vis mažėjo. 22
Atsargų apyvartumas įmonėje yra neblogas – 2005 – 2006 m. jis svyravo tarp 39 ir 42 dienų. Atsargos neužsiguli sandelyje per ilgai. Šiuos apyvartumo rodiklius palyginome grafiškai 13 paveiksliuke.
13 pav. Apyvartumo rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.
Pirkėjų skolų apyvartumas 2005 m. buvo 56 d., 2006 m. – 59 d. ir 2007 m. – 58 d. Atitinkamais metais skolų tiekėjams apyvartumas buvo didesnis, tai rodo, jog įmonei nereikia ieškoti papildomų būdų atsiskaityti su kreditoriais. 2007 m. pirkėjų skolų apyvartumas padidėjo 3,5 % palyginti su 2005 m., o skolų tiekėjams įsiskolinimas sumažėjo 20%. Jei taip bus ir toliau, po kelerių metų pirkėjai mokės vėliau, nei reikės atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei iškils finansinių problemų. Pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams kitimo grafinis vaizdavimas pateiktas 14 pav.
14 pav. Pirkėjų skolų apyvartumo ir skolų tiekėjams apyvartumo kitimas 2005 – 2007 m.
Parduotų prekių savikaina vienam pardavimo litui neviršija 90%, todėl tai yra gerai. Tačiau rodiklis reikšmė prastėja. Tam įtakos turėjo greitesnis savikainos nei pardavimų didėjimas. Reiktų pasistengti tą sustabdyti peržiūtint prekių savikainą ir pardavimus. Įmonė administracines išlaidas sumažino nuo 8,47% 2005 m. iki 6,8% - 2007 m., tuo tarpu kitos veiklos sąnaudos padidėjo nuo 0,08% 2005 m. iki 0,25% 2007 m.
23
Kapitalo rinkos rodikliai
Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 60 000 000 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt. 11 lentelėje pateikiama AB „Grigiškės“ akcijų kaina kiekvienų metų pabaigoje: 10 lentelė AB „Grigiškės“ akcijų kainos Akcijos kaina metų pabaigoje (gruodžio
2005 m. 3,60 Lt
2006 m. 2,90 Lt
2007 m. 2,70 Lt
31 d.) Akcijos nominali vertė – 1 Lt. Pagal turimus duomenis galima apskaičiuoti akcijos vertės koeficientą: Akcijos vertės koeficientas = Akcijos rinkos kaina/ Nominali akcijos vertė Akcijos vertės koeficientas 2005 m. =3,60/1= 3,6 kartų; Akcijos vertės koeficientas 2006 m. =2,90/1= 2,9 kartų; Akcijos vertės koeficientas 2007 m. =2,70/1= 2,7 kartų. Akcijos rinkos kaina krenta, dėl to krenta ir akcijos vertės koeficientas. Pelno (nuostolio) pateikiamas paprastasis ir sumažintas pelnas tenkantis vienai akcijai, kuris 2005 m. lygus 0,14 ct., 2006 m. – 0,16 ct. ir 2007 m. - 24 ct. Kaip matome pelnas vienai akcijai didėjo. Išorinių ir vidinių veiksnių analizė
10-oje lentelėje pateikiama AB „Grigiškės“ SWOT analizė. 10 lentelė AB „Grigiškės“ SWOT analizė Stiprybės Ilgametė darbo patirtis
Silpnybės Marketingo strategija
Didelė gaminių pasiūla
Blogėjanti finansinė būklė
Kokybiška produkcija Naujų technologijų diegimas Galimybės Didėjanti popieriaus paklausa
Grėsmės Konkurencingumas Importo didėjimas Infliacijos didėjimas
Stiprybės:
24
•
Ilgametė darbo patirtis. Grigiškių popieriaus fabrikas įkurtas 1823 metais. Daugiau nei pusantro šimto metų darbo patirtis popieriaus ir medienos pramonėje, šiuolaikinės gamybos technologijos, moderni įranga bei kvalifikuotas ir kompetetingas personalas sudaro palankias sąlygas gaminti itin aukštos kokybės ir klientų poreikius atitinkančius gaminius.
•
Didelė gaminių pasiūla. Gaminių pasiūla yra išties didelė: AB “Grigiškės” gamina tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius ir servetėles, specializuojasi gofruotojo kartono, iš jo pagamintų dėžių, kietųjų ir dažytų kietųjų medienos plaušų plokščių gamyboje.
•
Kokybiška produkcija. Tai pirmoji popieriaus įmonė Lietuvoje, gavusi kokybės sistemos EN ISO 9001 sertifikatą. Vadovaujantis šia sistema, užtikrinama nuolatinė aukšta įmonės gaminamos produkcijos kokybė.
•
Naujų technologijų diegimas. Įmonė daug dėmesio skiria įrangos modernizavimui. 2007 m. spalio 22 d. įmonė pasirašė sutartį, pagal kurią įmonė pradėjo gaminti popierinius rankšluosčius su trimatės technologijos (3D) efektais bei padidio esamus pajėgumus du kartus.
Silpnybės: •
Marketingo strategija. Įmonės vardas gerai žinomas, tačiau reikėtų daugiau reklamos bei skirti daugiau lėšų, skirtų produkto įvaizdžio ir pozicijų įtvirtinimui.
•
Blogėjanti finansinė būklė. Įmonės finansinė būklė per paskutiniuosius metus suprastėjo. Didėja sąnaudos ir kitos išlaidos, o įmonės grynasis pelnas mažėja.
Galimybės. •
Didėjanti popieriaus paklausa. Popieriaus, kartono ir medienos plaušų plokštės visuomet turėjo paklausą ir jų sunaudojimas kasmet vis didėja. O įstojus į Europos sąjungą ir sutvarkius akcizų bei muitų klausimus atsivėrė galimybės eksportuoti savo produkciją į ES rinkas esant mažesniems apribojimams. Įmonė gali iešto naujų rinkų kitose valstybėse.
Grėsmės: •
Konkurencingumas. Popieriaus produkciją gaminančių įmonių padėtis sunkėja dėl didelės konkurencijos ir santykinai mažėjančios popieriaus paklausos. Popieriaus produkciją Lietuvoje gamina apie keturiasdešimt įmonių, kurių dauguma vidutinio dydžio. Nors AB “Grigiškės” yra didelė įmonė, gaminanti paltesnį produktų spektrą, jai tampa vis sunkiau išsilaikyti rinkoje.
•
Importo didėjimas. Lietuva popieriaus produkcijos gamyboje nuo 1996 m. kasmet tampa vis daugiau priklausoma nuo importo. 2007 m. popieriaus ir kartono gaminių impotas padidėjo 20,91% palyginti su 2006 m. Tiesa, 2008 m. importas sumažėjo 12,3%, tačiau mažėjo ir eksportas: 2007 m. palyginti su 2006 m. jis sumažėjo 57,42%, o 2008 m. palyginti su 2007 m. sumažėjo 7,71%
•
Infliacijos didėjimas. 2008 m. lapkričio mėn. metinė infliacija (2008 m. lapkričio mėn., palyginti su 2007 m. lapkričio mėn.) sudarė 9,1 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 11,6 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 22,6 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekės ir
25
paslaugos, 15,5 procento – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 4,5 procento atpigę drabužiai ir avalynė. Vartojimo prekės per metus pabrango 8,3, paslaugos – 11,6 procento. 2008 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 10,9 procento.
Išvados Apibendinant šį darbą galima pasakyti, kad šiandiena įmonės veikloje gali pasitaikyti daug netikėtumų, nesėkmių, nekonkretumo, rizikos. Dabar verslinikas turi būti susipažinęs su
įmonės
finansinės veiklos organizavimu ir jos analizės pagrindais, suprasti pateiktą informaciją ir mokėti ją analizuoti. Įmonės vadovai ir akcininkai turi nuolat stebėti savo įmonės būklę, išlaikyti pusiausvyrą tarp turimų pinigų, skolų tiekėjams ir atsargų. Įmonės veiklos pelningumas taip pat reikalauja pastovios analizės ir sprendimų pelningumui didinti išsiaiškinimo. Visa tai atlikti padeda įmonės analizė, jos informacijos tinkamas ir savalaikis panaudojimas gali padėti išvengti daugelio problemų. Išnagrinėjus AB „Grigiškės“, galima teigti jog 2005 m. Įmonės veikla buvo patenkinama, tačiau 2006 – 2007 m. dauguma rodiklių smakriai suprastėjo. Nagrinėjamais metai tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas didėjo, tačiau grynojo pelno mažėjimas rodė, jog turtas nepanaudojamas efektyviai. Įmonė ilgalaikes skolas yra pajėgi apmokėti ilgalaikiu turtu, tačiau rodiklio mažėjimas rodo, jog ateityje dėl to gali kilti problemų. Tuo tarpu jau nagrinėjamais metais įmonėje yra rizika, jog trumpalaikio turto neužteks padengti trumpalaikiams įsipareigojimams, be to rodiklis vis po truputį blogėja. Įmonėje didėjo skolintos lėšos, kartu didėjo ir įmonės finansinė rizika. Pardavimų pajamos taip pat didėjo, tačiau sparčiau didėjanti savikaina bei padidėjusios veiklos sąnaudos lėmė grynojo pelno mažėjimą. Dėl prastėjančios veiklos taip pat krito akcijų kainos. Įmonei reikėtų peržiūrėti visą savo veiklą, ypatingai geresnes ilgalaikio ir trumpalaikio turto išnaudojimo galimybes, kodėl daugėja skolintų lėšų bei kodėl mažėja grynasis pelnas. Taip pat reiktų analizuoti savikainos didėjimą, kurį galėjo lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų kainų kilimas, jų transportavimo ir sandėliavimo išlaidų padidėjimas ar darbuotojų darbo užmokesčio kilimas ir pan. Reikėtų ieškoti būdų jai sumažinti.
LITERATŪROS SĄRAŠAS 26
1.
Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 1998.
2.
Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995.
3.
Darškuvienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija, 1997.
4.
Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB, 1999. 43 p.
5.
Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. V.: Pačiolis, 1997. 255 p.
6.
Kvedaraitė V. Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. 61 p.
7.
Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos
informacijos
institutas, 1995. 36 p. 8.
Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997.
9.
Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V.: Katalikų pasaulis, 1998. 631 p.
10.
Obi Cyril Pat. Verslo finansų pagrindai. Kaunas: Technologija, 1998.
11.
Oficialus AB „Grigiškės“ tinklapis. Prieiga per internetą .
12.
Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialus tinklapis. Prieiga per internetą
63 p.
13.
E- mokymas. Įmonės finansinė analizė. Prieiga per internetą
14.
Gronskas V. Ekonominė analizė. Kaunas: Technologija, 2007.
15.
Leitonienė Š., Ulys D. Ekonominės analizės uždavinynas. Kaunas: Technologija, 2007.
16.
Kadziauskas G., Diržys R., Dr. Beresnevičiūtė V., Strateginis planavimas, prieiga per internetą Grigaliūnienė, Ž. (2007).Finansų analizė Pest analizė. Prieiga per internetą Martinėnas B. Eksperimento duomenų statistinė analizė. 2002 Juchno N., Tvaronavičienė M., Įmonių bankrotai Lietuvoje: priklausomybės nuo makroekonominių veiksnių tyrimas Dinaminė SWOT analizė prieiga per internetą
17. 18. 19. 20. 21.
27
