1 Nuolatinės srovės grandinė: elementai, schemos, pagrindiniai dėsniai. Šaltinio darbo režimai. Energetiniai santykiai. 1.1 Elementai Nuolatinė srovė – tai tokia srovė, kuri laiko bėgyje nekeičia savo tekėjimo krypties. Elektros srovė gali tekėti tik uždaroje grandinėje, tam turi būti šaltinis, jungiamieji laidai, imtuvas. Šaltinis – tai įrenginys, kuriame kitų rūšių energija keičiama į elektros energiją (fotoelementai, cheminiai elementai, mechaniniai). Imtuvas – tai įrenginys kuriame elektros energija keičiama į kitos rūšies energiją (mechaninę, šiluminę). Elektros srovė I – tai dydis, kuris parodo, koks krūvis Q buvo perneštas per laiko tarpą t. I=Q/t [A]. Elektrinė varža R – tai imtuvo savybė priešintis elektros srovės tekėjimui. R=ρ(l/S), kur ρ – specifinė varža, l- ilgis, S-skerspjūvis. Varžai atvirkščias dydis yra laidumas G=1/R [S]. 1.2 Pagrindiniai dėsniai Omo dėsnis grandinės daliai – srovė tekanti grandinėje yra lygi įtampai, padalintai iš tos grandinės varžos.
I =
U R
Įtampos kritimas varžoje yra lygus srovės ir varžos sandaugai. U=IR. Omo dėsnis pilnai grandinei:
E I= → R + Ri IR = E − IRi → U ab = E − IRi kur IRi – įtampos kritimas šaltinyje dėl jo vidinės varžos, Uab – šaltinio gnybtų įtampa, E- šaltinio elektrovaros jėga. Pirmas Kirchhofo dėsnis – algebrinė sutekančių ir ištekančių iš mazgo srovių suma lygi 0, +I ir -I, bei ΣI=0. Šaka – tai grandinės dalis, kurioje visi elementai sujungti nuosekliai. Mazgas – tai grandinės taškas į kurį sueina daugiau nei 2 šakos.
Antras Kirchhofo dėsnis – uždaram kontūre atsirandančių įtampų kritimų suma lygi 0, bei uždaram kontūre veikiančių elektrovarų algebrinė suma yra lygi, tame kontūre atsirandančių įtampos kritimų algebriniai sumai. Kontūras – tai uždara grandinės dalis, gauta atmetus neįeinančias į ją šakas. Jei srovė ir kontūro apėjimo kryptys sutampa, tai ženklas (+), jei ne (-). 1 kontūro lygtis: E=I1R1+I3R3 2 kontūro lygtis: 0=-I2R2-I2R4-I3R3 1.3 Energetiniai santykiai Energija kuria atiduoda šaltinis lygi energijai, sunaudotoj imtuvuose plius energija sukaupta šaltinio vidaus varžoje. Wš=W+Wd Wš – šaltinio atiduodama energija Wš=EIt. Wd – energija suvartota šaltinio vidaus varžoje, ji lygi Wd=RiI2t W – energija sunaudojama imtuvuose Iš to išplauke, kad EIt=W+RiI2t , arba padalinus visą lygtį iš t gauname, jog: EI=W/t+RiI2 – galių balansas, kur EI – šaltinio galia Pš, ir W/t=UI=P, bei RiI2=Pd ,todėl gauname: Pš=P+Pd – galių balanso lygtis. Visų šaltinių generuojama galia ΣPs yra lygi galiai sunaudotai šaltiniuose ΣP bei galiai sunaudotai vidaus varžose ΣPd. ΣPs= ΣP+ ΣPd 1.4 Šaltinio darbo režimai Yra tokie grandinės darbo režimai: 1) Tuščioji eiga – dirbant šiuo režimu, įtampa=EVJ. (U=E) 2) Vardinis – tai toks režimas, kuriam yra apskaičiuoti visi jo elementai. Vardinė srovė yra didžiausia leistina ilgalaikė grandinės srovė. 3) Trumpojo jungimo – toks režimas, kai imtuvo varža=0 (R=0). Trumpo jungimo srovė yra stipriausia grandinės srovė. 4) Suderintas – kai prie šaltinio prijungta imtuvo galia yra didžiausia. 2 Nuolatinės srovės grandinės skaičiavimo metodai Kirchhofo dėsnių metodas:
Pagal kirkofo dėsnį galime parašyti lygtis:
A : ... I1 + I 2 − I 3 = 0;
XL=2πfL
Bendra srovė bus pilnutinė
B : ... I 6 − I1 − I 5 = 0; Nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų imtuvų grandinės, galia, rezonanso reiškiniai.
ekvivalentinio
3 Kintamosios vienfazės srovės grandinės. Sisnusinių elektrinių dydžių pagrindinės charakteristikos, jų vaizdavimas ir veiksmai su jais. Kintamosios srovės grandinių imtuvai. Kintama srovė – tai tokia srovė, kuri laiko bėgyje keičia savo kryptį. Akimirksninė srovės vertė – tai kintamos srovės vertė bet kokiu momentu. Didžiausia akimirksnine srove yra vadinama amplitudinė vertė Im. Periodas (T) – tai mažiausias laiko tarpas, po kurio akimirksninės vertės pradeda kartotis. Dažnis (f) – tai dydis atvirkščias periodui (f=1/T) – tai skaičius per 1 sekundę. Lietuvoje dažnis 50 Hz. Kuo didesnis dažnis tuo mažesni elektro mašinų dydžiai, tačiau kuo didesnis dažnis tuo didesni nuostoliai elektros perdavimo linijose, tai yra dėl elektromagnetinio spinduliavimo. Akimirksninė srovė kinta sinusų dėsniu:
i = I m sin ωt
kur
ω = 2πf
-
kampinis greitis Įtampa kinta pagal tą patį dėsnį:
u = u m sin ωt Im
I I= m 2 Vidutinė vertė ieškoma pusės periodo bėgyje ir yra:
T12
idt
0
12
∫T
= 0,637 ⋅ I m
Tas pats yra ir su įtampa: Uvid=0,637Um Srovės vektorių suma atvaizduota laiko t=0 yra vadinama Vektorine diagrama (vektorius sudedame pagal vektorių sudėties taisykles: pagal lygiagretainį, arba pagal trikampį)
Kai
turime
U c =U L ,.... U =U R
U x = U L −U c = I ( X L − X C )
Bendra srovė bus pilnutinė
I =U z
varža
ir
ji
kur z –
yra
z = R +( X L − XC ) 2
2
X L = jX L = X L e j 90
U m ⋅ 0,7 U U = ⇒I = R ⋅ 0,7 R R
lygi ,
O:
0
0
U U U = = e − jϕ jϕ z1 z1e z1 U U U I2 = = = e jϕ − jϕ z2 z2 e z2 I1 =
I = I1 + I 2 = I1e − jϕ + I 2 e jϕ
0
7 Kintamos trifazės srovės grandinės, jų savybės. Šaltiniai ir imtuvai. Žvaigžde ir trikampiu sujungtų imtuvų grandinės. Trifazių grandinių galia.
Elektrovaros jėgos:
e A = Em sin ωt
( ) sin (ωt − 240 ) = E
eB = Em sin ωt −120 0 eC = Em
0
m
Fazinė įtampa – tai įtampa tarp generatoriaus apvijų galų. Yra 3 fazinės įtampos: UA, UB, UC. Linijinė įtampa – tai įtampa tarp dviejų fazių. Torinė srovė – tai srovė tekanti generatoriaus apvija. Linijinė srovė – tai srovė tekanti linijiniu laidu. Neutralioji srovė – tai srovė tekanti neutraliuoju laidu. Jungimas kai generatoriaus apvijų galai sujungiami į vieną tašką vadinamas žvaigždiniu jungimu. (Y). Taipogi dar gali būti žvaigždinis jungimas su neutralia, kur iš centro dar išeina vienas laidas, neutralusis laidas – tai laidas jungiantis fazių ir imtuvų neutraliuosius laidus.
I C = I CA − I BC I +I +I =0
Trifazių grandinių galia apskaičiuojama pagal formulę:
= S0 A) =+−SUB m+I S =U I * + PL = Ui L = U m sin ωt ⋅ I m sin (ωt S− 90 m Csin 2ωAt A Kondensatorius –
PC = Ui c = U m sin ωt ⋅ I cm sin (ωtŽvaigždinis + 90 0 )jungimas: = U m I m sin 2ωt
8 Trifzių grandinių analizės metodai.
5 Kintamos vienfazės srovės nuoseklios grandinės analizė.
Kai
turime
U c =U L ,.... U =U R
ir
kampas φ=0, tai turime įtampos rezonansą
(
)
(kai X =X ), tada I=U/R=I . Um Kaip jau žinome efektinės kondensatoriaus ir ic = sin ωt + 90 0 = I m sin ωt +vektoriai 90 0 yra nukrype ritės įtampos į atvirkščias 1 / 2πfc puses, todėl juos sudėti gana paprasta ir
Ritė: grandinėje tekant srovei kinta I, ritėje susikuria saviindukcijos elektrovaros jėga: Um=2πfLIm Im=Um/2πfL=Um/XL
0
PR = Ui = U m sin ωt ⋅ I m sin ωt = U m I m sin ωt Čia P visada teigiama ir svyruoja nuo 0 iki UmIm Ritė-
U = IR + IX C + IX L .
kur dydis 1/2πfc=xc – talpinė varža, kur c – kondensatoriaus talpa, f – dažnis. Nuolatinė srovė per kondensatorių neteka, nes varža yra ∞, nes f=0. I=U/xc
O:
A B C Δ jungimui linijinės ir fazinės įtampos yra lygios, 2 t.y. Uf=UL, o srovės skiriasi per - IL=√3If.
Varža –
U = I R iR +iX L +iX C ;
)
,
I B = I BC − I AB
todėl
U =U R +U C +U L ;
Čia ic=c(du/dt) – srovės grandinė kur įjungtas kondensatorius. Srovės įėjime veikia sinusinė įtampa, išdiferenciavus pirmą lygtį gauname jog:
X L = jX L = X L e j 90
lygi
In=IA+IB+IC Y jungime fazinė srovė yra lygi linijinei srovei t.y. If=IL Linijinė įtampa skiriasi nuo fazinės per – UL=√3Uf Y jungume įtampos yra atidedamos ant laidų ašių, o srovės stipriai yra atidedami kaip vektoriai priklausant nuo to koks yra elementas Taipogi yra ir kitas jungimas, tai Δ (delta) arba trikampis jungimas
Uždaram kontūrui galioja kirchhofo dėsnis:
(
z = R +( X L − XC )
2
Lygiarečiai sujungtos grandinės.
- Omo dėsnis efektyvinėms vertėms.
I ir U sutampa, nes fazių skirtumas lygus 0 Kondensatorius:
kur z –
yra
ir
kampas φ=0, tai turime įtampos rezonansą (kai Xc=XL) Kaip jau žinome efektinės kondensatoriaus ir ritės įtampos vektoriai yra nukrype į atvirkščias puses, todėl juos sudėti gana paprasta ir gauname bendrą reikšmę:
Galios: Kintamos srovės grandinių imtuvai: Imtuvų apkrovos gali būti: 1) aktyvinė – kur energija verčiama į kitą rūšies energiją (varža) 2) reaktyvinė – kur vyksta nuolatinis energijos kitimas tarp šaltinio ir apkrovos. Jos yra kelios: 2.1) induktyvioji apkrova – pvz.: ritė 2.2) talpinė – tai kondensatorius. Varža: turime aktyviąją apkrovą, veikiančios sinusinės srovės akimirksninė vertė yra i=U/R – omo dėsnis akimirksniniai vertei. Omo dėsnis amplitudinei vertei būtų Im=Um/R
Im =
ji
6 Sudėtingų vienfazės srovės grandinių analizė.
U = IR + IX C + IX L .
X C = − jX C = X C e − j 90
Kintama srovė išskiria šilumos kiekį Q=∫i2RT Efektinės srovės vertė I nuo amplitudinės skiriasi:
I vid =
ir
X C = − jX C = X C e − j 90
2..konturas ... E2 = −I 3 R3 − I 2Uždaram R2 −kontūrui I 4 Rgalioja 4 kirchhofo dėsnis: 3..konturas ... E3 = I 5 R5 + I 2 R2U−= I1U R1R +U C +U L ; Sudėtingų elektros grandinių tyrimui naudojami U = I R iR +iX L +iX C ; ir kiti metodai: superpozicijos principas, metodas,
I =U z
2
4 C : ... I 5 − I 2 + I 4 = 0. 1..konturas ... E1 = I1 R1 + I 3 R3
mazginis įtampos šaltinio metodas.
varža
c
L
max
gauname bendrą reikšmę:
U x = U L −U c = I ( X L − X C )
Sujungus imtuvą žvaigžde su neutraliuoju laidu (laidas jungiantis žvaigždių centrus), kiekvienai jo fazei tenka tinklo fazės įtampa UA, UB, UC, o linijinės įtampos yra lygios UL=√3Uf. Imtuvu teka fazinės srovės IA, IB, IC, kurios tuo pačiu yra ir linijinės If=IL. Trifaziai imtuvai gali būti simetriniai ir nesimetriniai: 1) jei imtuvas simetrinis, tai jo fazės yra vienodos, todėl jų kompleksinės varžos lygios: zA=zB=zC=z. Kompleksines sroves galime apskaičiuoti taikydami Omo dėsnį:
IA =
Uf U f − jϕ UA = jϕ = e zA ze z 0
U e − j120 U U I B = B = f jϕ = f zB ze z j120 0
Uf U IC = C = zC ze jϕ
=
Uf z
Tokiu būdu visos fazės srovės moduliai yra lygūs, todėl žvaigžde sujungto imtuvo, kuris yra simetrinis:
e
I A = I B = I C = I f = I L =U f z kiekviena fazinė srovė atsilieka faze φ nuo tinklo fazinių įtampų UA, UB, UC. 2) jei turime nesimetrinį jungimą su neutraliuoju laidu, tai tokio iktuvo kompleksinės varžos yra:
z A = z A e jϕ A ; zB = zBe
jϕ B
;
zC = zC e jϕC . Fazinės bei linijinės kompleksinės srovės bus:
IA =
Uf Uf UA = = e jϕA zA z Ae zA
Klasikinį lygintuvą sudaro transformatorius, skirtas gauti reikiamo dydžio kintamą įtampą, ventelis - įrenginys kuris praleidžia srovę viena kryptimi, filtrai ir srovės bei įtampos stabilizatoriai, po kurių išėjime gauname ne tik nuolatinę, bet ir pastovią srovę.
čia įtampa ateina į transformatorių, iš jo išeina su tokiu pačiu dažniu, bet jau įtampa mažesnė, tada perėjus filtrą iš jo išeina jau be dažnio ta pati įtampa ir stabilizatoriuje ji yra išlyginama visai. Impulsinis – yra geresnis, bet sudėtingesnis. Čia generatorius generuoja impulsus ir po to filtrų gali būti visa eilė. Jo trūkumas, kad generuoja daug trukdžių, gali būti daug − jϕAnetikslumų sistemoje dėl jų. Vienfazis vienpusis lygintuvas:
Elektrovara – teorinis dydis, todėl vietoj jos matuojame antrinės apvijos įtampą tuščios eigos režime. Prijungus imtuvą, įtampa gali kristi, tam reikalui ištaisyti antrą apviją darome su visa eile atšakų, ir jei įtampa nukrinta per daug tai mes ją galime padidinti keičiant antrinės apvijos apvijų skaičių. Tuščios eigos bandymas: Tuščios eigos bandymo metu transformatoriaus antrinė apvija yra atjungta nuo apkrovos. Srovė antrinėje apvijoje=0, nuostoliai=0. Pirminėje apvijoje teka tuščios eigos srovė:I1=(10-15%)I1v Trumpo jungimo bandymas: Jo metu transformatoriaus antrin4 apvija u=trumpinama. Prijungiama A ir didiname U, tada I1t=I2v. Tada antrinėje apvijoje teka vardinė srovė. 13 Asinchroninės mašinos. Statoriaus magnetinis laukas. Asinchroninio variklio veikimo principas.
;
14 Puslaidininkiai diodai.
0
U f e − j120 U f j ( −120 0 −ϕB ) U U d ;= 0,445 U 2 IB = B = = e jϕB zB zBe z B Vienfazis dvipusis lygintuvas:
15 Dvipolis tranzistorius Dvipolis – įtaisas, kuris turi 2 p-n sandoras ir 3 elektrodus.
0
j120 U f j (120 0 +ϕC ) UC U f e IC = = = e jϕC zc zC e zC Neutraliuoju laidu teka srovė: IN=IA+IB+IC. neutraliojo laido srovę galima apskaičiuoti analitiškai arba grafiškai, sudarant vektorių diagramą. Trikampinis jungimas: Trifaziai imtuvai jungiami trikampiu, kai jų kiekvienos fazės vardinė įtampa yra lygi tinklo linijinei įtampai. Kiekviena imtuvo fazė jungiama tarp dviejų linijinių laidų, todėl imtuvo fazinės įtampos yra lygios tinklo linijinėms įtampoms: Uf=UL. Imtuvo fazėmis teka fazinės srovės IAB, IBC, ICA, o linijiniais laidais linijinės srovės: IA, IB, IC. Fazinės srovės apskaičiuojamos taikant kiekvienai fazei Omo dėsnį:
I AB =
U = 0,9U
d 2 Vienpusis lygintuvas su diodų tinkleliu
U
=U
= 0,9U
išėšėji d 2 Lygintuvų filtrai – skirti sumažinti išlygintos U ar I pulsacijai. Jie būna: C-tipo; L-tipo; Rc-tipo; LC; CLC. C-tipo - tai lygegiačiai varžai įjungta talpa.
U AB U U ;.. I BC = BC ;.. I CAL-tipo = - taiCAnuosekliai ; varžai dajungiama ritė z AB z BC zCA 11 Stiprintuvai
Linijines sroves galime apskaičiuoti, taikant grandinės mazgams 1 Kirchhovo dėsnį:
Stiprintuvas – mažą įėjimo signalą keičia didesniu, panaudodamas pašalinio šaltinio energiją.
I A = I AB − I CA ;.... I B = I BC − I AB ; I
=I
−I
C CA BC Susumavę kairesias ir dešiniasias lygybės puses gauname kad:
I +I +I =0
A B C o tai reiškia kad iš šaltinio į trikampiu sujungtą imtuvą teka 3 linijinės srovės, kurių momentinių verčių suma kiekvienu laiko momentu yra lygi 0. Iš čia seka išvada trifazei trikampiu sujungtaa sistemai nulinio laido nereikia nes ji ir taip yra simetriška. 9 Elektronikos elementai ir įtaisai. Integriniai grandynai. Elektronika skirstoma į: 1)Elektronikos įtaisai – nagrinėja kaip jie veikia, kokios jų charakteristikos. 2)Elektrinės schemos įrenginiai, kurie naudojami elektronikos įtaisamas. Elektronika – tai mažos galios, aukšti dažniai. Elektronikos įtaisai dalinami į 2 rūšis: 1)pasyvieji įtaisai 2) aktyvieji – elektrovakuminiai prietaisai Pagal elektrinį laidumą skiriami laidininkai – tai yra medžiagos, kuriose yra didelis kiekis laisvų elektronų (tai dažniausiai metalai). Dielektrikai – tai medžiagos, kuriose visi elektronai yra stipriai surišti su atomu (keramika), ir nėra laisvų elektronų. Puslaidininkiai – tai medžiagos pagal daidumą yra tarpe laidininkų ir dielektrikų. Grynas puslaidininkas pagal laidumą yra artimas dielektrikui (silicis, germanis). Puslaidininkiuose būna priemaišų. Labai mažas kiekis priemaišų jų laidumą padidina 10000 kartų. Krūvininkų generacija – kai atsiranda krūviai Krūvininkų rekombinacija – krūvininkų susijungimas. Savojo laidumo elektroniniai prietaisai – tie kuriuose naudojama generacija ir rekombinacija Diodas – tai prietaisas turintis vieną p-n sandarą ir du elektrodus, jis naudojamas kintamą srovę versti į nuolatinę – lygintuvuose. Stabilitronas – diodas, kuris naudojamas įtampai stabilizuoti. Tranzistorius – tai elektronikos įtaisas, tai 1 ar 2 p-n sandūras ir 3 ar daugiau elektrodų. 10 Lygintuvai Lygintuvas – tai yra elektrinė schema, skirta kintamos srovę pakeisti nuolatine – išlyginti kintamą srovę. Galima išskirti 2 lygintuvų grupes: klasikiniai; impulsiniai.
kur Xim – įėjimo signalas; X iš – išėjimo sustiprintas signalas; E – pašalinė energija. Stiprintuvas turi turėti kažkokį aktyvinį įtaisą, kuriame galėtume atlikti stiprinimą. Gali būti panaudotas viepolis ar dvipolis tranzistorius, elektrovakuminė lempa. Stiprintuvo parametrai: galia, stiprinamo dažnio juosta. Bet koks realus stiprintuvas nestiprina vienodai visų dažnių signalus. 12 Trasformatoriai, veikimo principas, svarbiausieji parametrai ir charakteristikos. Transformatoriaus ribinių režimų bandymai ir suprastintos atstojamosios schemos Transformatorius – tai toks elektrotechninis įtaisas, kuriame vienokios įtampos kintama srovė yra keičiama, kitokios įtampos to pačio dažnio kintama srove. Jie naudojami norint sumažinti elektros energijos nuostolius. Kuo didesnė srovė teka laidu tuo didesni energijos nuostoliai, tai rodo ir formulė ΔP=I2R. Transformatoriaus veikimo principas yra pagrįstas elektromagnetinės indukcijos principu. Transformatorių sudaro: šerdis (iš elektrotechninio plieno lakštų), dvi apvijos. Pirminė apvija jungiama prie elektros energijos šaltinio, antrinė – prie imtuvo. Tekant srovei aplink 1 apvijas, sukuriamas kintamo magnetinio lauko srautas. Pagrinde magnetinis laukas susidaro per magnetolaidį. Kintamo magnetinio lauko linijos kerta pirminę apviją ir joje indukuoja elektrovaros jėgą e1, kerta ir antrą apviją, tokiu būdu indukuoja ir čia elektrovaros jėgą e2 ir taip antrinėje apvijoje gaunama tam tikros įtampos srovė. Transformatorių veikmas įvairiais darbo režimais 1)Tuščios eigos. Pirminė apvija paduodama vardinė įtampa, o antrinė neapkrauta. Tekant srovei pirminėje grandinėje, susikuria magnetinis srautas ir savindukcijos elektrovaros jėga, o antrinėje kita elektrovara. K – tai transformatoriaus transformacijos koeficientas, kuris priklauso nuo pirminės ir antrinės apvijų skaičiaus. 2)Apkrautas transformatorius. Kai prie antrinės apvijos prijungiame apkrovos varžą, bei turim uždarą grandinę. Išorinės transformatorių charakteristikos Transformatoriaus nuostoliai – ta įtampa kuria apkrauname transformatorių.
E – miteris, K – kolektorius, B – bazė, n-p-n arba p-n-p. Krūvių šaltinis – emiterio sritys, kur daug priemaišų. Krūvių imtuvas – kolektorius, kur mažai priemaišų. Bazėje yra mažiausiai priemaišų, čia yra grynasis puslaidininkas. Prijungiame pirmą šaltinį 16 Vienpolis tranzistorius. Jie būna: 1)kanaliniai (n – kanalo, p – kanalo) tranzistoriai 2)izoliuoti (MOP – metalas-oksidas-puslaidinin) ir (MDP – metalas-dielektrikas-puslaidininkis) Kanaliniai
Susidaro p-n sandora, kurioje nėra laisvų krūvininkų. Tarp santakos ir ištakos prijungtos elektrovaros jėgos. Kai atsiranda kryptingas krūvių judėjimas, tai pradeda tekėti srovė. Priklausomai nuo priemaišų srityje n , bus ir srovės stiprumas. Kanalo n uždarymui iš pradžių prijungiame šaltinį ir po to keisdami mažą εu galim reguliuoti kanalo plotį. Ir keisti dideliu kanalu tekančią elektros srovę. 17 Tiristorius. Tiristorius – tai puslaidininkis įtaisas, turintis 3 ar daugiau p-n sandūras ir 2 ar 3 elektrodus.
Sandaros S1 ir S3 - atviros, S2 - uždara. I didėja ir pasiekia kritinę įtampą, kuriai esant įvyksta elektrinis sandūros pramušimas. Tiristorius sudarytas taip, kad vykstant elektriniam pramušimui, šiluminis nevyksta. Sandūra pramušta lieka tol kol anodo nesumažės iki 0. Taipogi tiristoriuje yra valdymo elektrodas kuris būna tarp sandūrų. Paduodant elektros srovę tarp sandrų palengviname jų pramušimą, kuo didesnė srovė tuo lengviau pramušama sandūra. Tiristorių galime valdyti ne tik nuolatine srove, bet ir impulsais.
Turinys Nuolatinės srovės grandinė: elementai, schemos, pagrindiniai dėsniai. Šaltinio darbo režimai. Energetiniai santykiai. 1.1 Elementai 1.2 Pagrindiniai dėsniai 1.3 Energetiniai santykiai 1.4 Šaltinio darbo režimai 2 Nuolatinės srovės grandinės skaičiavimo metodai 3 Kintamosios vienfazės srovės grandinės. Sisnusinių elektrinių dydžių pagrindinės charakteristikos, jų vaizdavimas ir veiksmai su jais. Kintamosios srovės grandinių imtuvai. 1
4 Nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų imtuvų grandinės, galia, rezonanso reiškiniai. 5 Kintamos vienfazės srovės nuoseklios grandinės analizė. 6 Sudėtingų vienfazės srovės grandinių analizė. 7 Kintamos trifazės srovės grandinės, jų savybės. Šaltiniai ir imtuvai. Žvaigžde ir trikampiu sujungtų imtuvų grandinės. Trifazių grandinių galia. 8 Trifzių grandinių analizės metodai. 9 Elektronikos elementai ir įtaisai. Integriniai grandynai. 10 Lygintuvai 11 Stiprintuvai 12 Trasformatoriai, veikimo principas, svarbiausieji parametrai ir charakteristikos. Transformatoriaus ribinių režimų bandymai ir suprastintos atstojamosios schemos 13 Asinchroninės mašinos. Statoriaus magnetinis laukas. Asinchroninio variklio veikimo principas. 14 Puslaidininkiai diodai. 15 Dvipolis tranzistorius 16 Vienpolis tranzistorius. 17 Tiristorius.