I SEMESTRO FILOSOFIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI
1.Filosofijos apibrėžio probl!a.
Viena iš svarbesnių filosofijos problemų kaip tik ir yra klausimas „Kas yra filosofija?“ Kai kurie mąstytojai, padarė išvadą, jog filosofija nagrinėja tiek daug skirtingų problemų, kad nėra jokios vilties aprėpti jų vienu apibrė apibrėim imu! u! "a#iau, a#iau, filosof filosofas as $! %ekreša %ekrešass apėmė apėmė daug daugel& el& filoso filosofų fų mintis mintis ir apibend apibendrin rinoo filoso filosofij fijąą keliai keliaiss apibrėimais' () *agal objektą' „+ilosofija aiškina bties pagrindus, mogaus mogau s santyk& su pasauliu ir pa#iu savimi!“ -) *agal filosofijos sprendiamą login& pobd&' „+ilosofija yra bandymas argumentuotai atsakyti & iš esmės gin#ytinus kon.eptinius klausimus!“ /) *agal filosofijos veiklos pobd&' „+ilosofija yra mąstymo kritinė anali0ė“! ".Filosofijos s#r$%#&ra ir jos s$b'is(ipli)os.
+ilosofija nagrinėja labai &vairias problemas, kurias ku rias galima suskirstyti & grupes'(!1ntologija 2 tai bties teorija! 3etafi0ikos šaka! 1ntologija bando išaiškinti klausimą 4 ar yra viena btis, ar jų yra daugiau? 5i stengiasi suvokti bties prigimt&, jos esmines esmines savybes! -! 6noseologija 4 painimo teorija! 5i nagrinėja paintin& monių santyk& su tikrove! 5i tiria mogaus painties galimybes, pasaulio painimo pro.esą, tiesą ir t! t! /! 7ksiologija 4 vertybių teorija! 5i tiria vertybių prigimt&, eg0istavimo ir reali0avimo sąlygas, vertinimo pagrindus ir kriterijus! 8! +ilosofinė antropologija 4 pateikia vientisą mogaus sampratą! *irmiausia ji aiškina mogaus prigimties esm9, stengiasi apibrėti jo vietą gamtiniame bei visuomeniniame kultriniame pasaulyje!:! $tika 4 dorovės teorija, kuri tiria monių elges&, jo pobd& gėrio ir blogio poiriu, p oiriu, nagrinėja moralinio vertinimo normas, etin& idealą! ;! $stetika 4 meno ir groio teorija! storijos filosofija * mėgina paaiškinti istorijos esm9, prasm9 ir vyksmą, suvokti mogaus mogau s istorišku istoriškumą! mą! eligijos eligijos filosofij filosofijaa * aptari aptariama ama religi religijos jos esmė! esmė! 6amtos 6amtos filos filosofi ofija ja * gamtos gamtos aiškinimas aiškinimas!! "eisės filosofija * socialinės filosofijos sritis, teorinis teisės mokslas. =o.ialinė ir politikos filosofija * domisi valstybės ir visuomenės struktra, funk.ija ir prasme! @mogus suvokiamas kaip visuomeniška btybė, reali0uojanti save bendruomenėje! +.Filosofijos sa)#,%is s$ o%sl$ ir !)$. F.s. s$ o%sl$- iš pradių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis iniomis apie pasaul& ir mogų, todėl
ji buvo universalus mokslas! "a#iau daugėjant inių apie pasaul& ir mogų, filosofijoje prasidėjo skaidymosi pro.esas! Aene pirmasis išskaidyti filosofiją pabandė 7ristotelis! 7ristotelis! +ilosofijoje jis išskyrė svarbiausias sritis' teorin9 filos filosofi ofiją, ją, tyrinė tyrinėjan jan#ią #ią bties bties prin.i prin.ipus pus,, ir prakti praktin9 n9 filoso filosofij fiją, ą, tyrinė tyrinėjan jan#ią #ią mogau mogauss veiklo veikloss prin.i prin.ipus pus!! *agrindinėmis teorinės filosofijos dalimis jis laikė fi0iką, matematiką ir pirmąją filosofiją, o praktinės filosofijos dalimi 4 etiką ir politiką! +ilosofijai skaidantis atsirad9 mokslai iš pradių siekė panašėti & metafi0iką! "a#iau BV>>a!, metafi0ikos autoritetas pradeda maėti! Kadaise filosofija buvo vadinama mokslų karaliene, pavertus filosofiją mokslo filosofija, ji tampa veikiau mokslo talkininke!3okslo filosofija neatsako & mogui gyvybiškai svarbius jo eg0isten.ijos, tiek individualios, tiek so.ialinės, klausimus! 3okslai tik dalinai palie#ia tikrov9, o filosofija aprėpia visumą! @monės, kurie pripa&sta s.ienti0mą, tiki, kad mogaus problemas galima išspr9sti remiantis remiantis vien moksliniai moksliniaiss metodais! metodais! 3okslinink 3okslininkai ai nefilosofu nefilosofuoja, oja, o tyrinėja! tyrinėja! F. s. s$ !)$- 3enas yra laisvas! 3ene yra svarbus dvasinis turinys! >r moksas, ir filosofija ir menas visada pradeda nuo juslėmis fiksuojamų dalykų, ta#iau menas baigtame krinyje, išlieka groio, t!y juslumo, lygmenyje, o mokslas arba filosofijoja 2 proto lygmenyje!+ilosofijos tiesą sudaro proto argumenta.ijos grietumas, meno tiesą 4 vai0davimo tobulumas! "odėl filosofija nėra suinteresuota bti grai! .Filosofijos sa)#,%is s$ r!li/ija ir pasa$lėži&ra.
Cidel9 &taką pasaulėirai daro religija! Krikš#ioniškosios idėjos ir vertybės nuo viduramių iki šiol veikia visos $uropos dvasin& gyvenimą, visų europie#ių mąstymą, jų poir& & pasaul& ir & save! Visų Visų pirma (
religija paaiškina pasaul& kasdienybės mogui, tą pasaul& padaro paprastą, suprantamą, tvarkingą ir aiškų! "a#iau religija ne tik aiškina pasaul&, bet ir nurodo mogui, kaip jis turi elgtis, kokie turi bti jo santykiai su kitais monėmis! eligija formuoja moralės taisykles ir jas pagrindia! +ilosofijos santykis su religija ir pasaulėira' suvokiamas kaip tikėjimo ir inojimo santykis! 7biejų pagrindinė funk.ija yra ta pati' eg0isten.ijos nuskaidrinimas, orientavimasis pasaulyje ir trans.endavimas! +ilosofijos ir religijos skirtumai' () eligija bna tik kolektyvinė, o filosofijos kolektyvinės nėra! -) +ilosofija save laiko proto mokslu, o religija 4 ne! +ilosofija ir religija prieštarauja viena kitai! 5os neturi nieko ben dro! "a#iau jos sudaro vienov9 Dtikėjimas nušvie#ia protą)! 0.Filosofaio 2al#i)iai 3pa/al K. Jasp!rs45.
>štaka visuomet yra šaltinis, teikiantis paskatą filosofuoti! *agrindinės ištakos yra šios' () %uostaba, kuri ver#ia painti! =tebėdamasis aš suvokiu savo neinojimą ir siekiu inoti, ta#iau dėl paties inojimo, o ne dėl „kokios nors naudos“! -) 7bejojimas! 3ums mąstant, paaiškėja, kad nėra nieko tikro, nes vieni teiginiai paneigia kitus! 7bejojimas yra kiekvieno painimo kritinio patikrinimo šaltinis! Ae abejojimo negali bti sąiningo filosofavimo! /) ibinių situa.ijų patirtis, kurių mes negalime pakeisti ir išvengti! "ad, trumpai tariant, iš nuostabos kyla klausimas ir painimas, iš abejojimo tuo, kas painta 4 kritinis patikrinimas ir skaidrus tikrumas, iš mogaus sukrėtimo ir savo pasmerkties suvokimo 4 klausimas dėl sav9s! Kiti filosofavimo šaltiniai yra' mirties baimė, vilties spindulys gyvenimo kelyje,Vidinė ir išorinė asmens laisvė, demokratiška visuomenė! 6.Is#ori)ės 7a%ar8 filosofijos s$siforaio s!)oės Grai%ijoj! s4l,/os.
+ilosofija gimė 6raikijoje DEeladoje)! =uklestėjo 7tėnuose! Kodėl 6raikijoje? () "odėl, kad pa#ioje 6raikijoje nebuvo &takingo ynių luomo, kuris sugebėtų išlaikyti mitologinio religinio mąstymo monopol&! "odėl 6raikijoje susiklostė geros sąlygos laisvai ir nevaromai mąstyti! 7tsirado naujas poiris & pasaul& ir mogų! -) *ats mogus šioje valstybėje buvo kur kas laisvesnis nei ytuose! 6raikija 4 demokratijos tėvynė! "iesa, ne visi graikų poliai buvo demokratiški, bet ne veltui filosofija suklestėjo demokratiškiausiame iš jų 2 7tėnuose! 3ąstymas ytuose buvo dogmatiškas ne tik dėl ynių draudimo abejoti jų skelbiamomis tiesomis, bet ir dėl despotiškų valdovų, kurie neleisdavo svarstyti savo &sakymų! 5ie turėjo bti tik vykdomi! 6raikijoje, priešingai, tautos susirinkime, teisme kiekvienas galėjo reikšti savo nuomon9! %orėdamas nugin#yti oponentą, jis turėjo argumentuoti, &rodinėti! "odėl visiškai natralu, kad &rodymų pradėta reikalauti ne tik silant politinius sprendimus, bet ir samprotaujant apie pasaulio ir mogaus, gėrio ir teisingumo prigimt&! =iekdami &rodinėti savo teiginius, monės privalėjo vartoti tikslias sąvokas ir samprotauti nuosekliai! 1 tai sudarė prielaidas teoriniam mąstymui ir filosofijos atsiradimui! /) "aip pat &takos turėjo prastos gamtinės sąlygos 2 tai skurdi emė ir t!t!, kurios skatino mones pradėti filosofuoti! 9.Filosofija ir /rai%8 i#olo/ija 3#!orijos ir i#o ,pa#,bės: pasa$lio %ilės %la$sias /rai%8 i#olo/ijoj! ir filosofijoj!5.
3itas 2 išgalvotas pasakojimas apie kokius nors &vykius! 5au minėtame pasaulio ir dievų atsiradimo mite, pasaulis, kitaip tariant, kosmosas, kildinamas iš .Faoso! Kosmoso atsiradimą iš .Faoso mitas aiškina kaip dievų ir dieviškų jėgų veiklos padarin&! "a#iau laikui bėgant mito autoritetas ėmė maėti! *rekybai reikėjo aritmetikos, statybai ir emdirbystei 4 geometrijos, emdirbystei ir laivininkystei 4 astronomijos inių! *lėtojantis amatams ir prekybai, augant miestams ir dėl &vairių prieas#ių maišantis gyventojams, kraujo giminystės ryšių reikšmė monių gyvenime ėmė maėti! "odėl ne tokia svarbi tapo ir tradi.ija, o be jos mitas 4 netenka savo natralaus pagrindo! -
3ito teisingumas, susidrus su kitokiais svetimtau#ių mitais, imamas gin#yti! "okiomis sąlygomis atsiranda visiškai kitoks 4 teorinis aiškinimo bdas! 5ie skyrė keturias pasaulio sti.Fijas' ugn&, orą, vanden& ir em9! "eorinis aiškinimo bdas skyrėsi nuo mitologinio, tuo, kad' () Cievas ir Ferojus, veikian#ius mite, kei#ia beasmenės jėgos, sti.Fijos!-) 7iškinant teoriškai, vartojami ne poetiniai &vai0diai, o tikslios sąvokos! /) Gaisvą pasakojimą kei#ia teorija 4 loginiais ryšiais siejamų teiginių sistema! 8) "eorija remiasi ne tradi.ija ir tikėjimu, o proto argumentais, &rodymais! "eorinis pasaulio aiškinimas atsirado madaug V>> a!pr!Kr! =enovės graikai j& vadino filosofija! *irmą kart š& od& pavadino *itagoras! ;5Jo)ijos filosof8 %osolo/ija 3archē probl!a: pasa$lio a#sira'io sapra#a: j$'ėjio sapra#a:
*agrindiniai antikos filosofijos bruoai' klausiama apie pasaulio pirmin& pradą Dar.Fe ) bei pirmin& dėsn& D logos)! "alio mokinys 7naksimandras pirmasis ėmė vartoti prado, ar.Fe terminą! >r pirmasis iš 5onijos folosofų daiktų pradu jis paskelbė ne vieną iš inomų sti.Fijų, o juslėmis nesuvokiamą mediagišką esyb9, kurią jis vadino apeironu! 7peironas 4 tai neapibrėta beribė btis! *irmoji graikų filosofų grupė manė, kad gyvybė neatskiriama nuo mediagos, todėl juos vadindavo „Filo0oistais“! 6amta atsiranda iš neapibrėties, ta#iau kokiu bdu? "ai buvo antra didioji 7naksimandro ir kitų 3ileto filosofų problema! "alis, nors aiškių &rodymų nėturėjo, visa tai &sivai0davo labai paprastai, kaip vienos sti.Fijos virtimą kitu, kaip transforma.iją! 1 7naksimandras manė, kad pasaulio tapsmas yra priešybių išsiskyrimas! H& pro.esą sukelia aminas judėjimas! 5udėjimas neatskiriamas nuo mediagos Dtai buvo Filo0oistams bdingas poiris)! *irmiausia esą išsiskyrė priešybės, šaltis ir šiluma, o dėl šal#io ir šilumos susidarė &vairaus tankio bviai, pradedant eme, kurios tankis didiausias, paskui 4 vanduo, oras ir pagaliau 4 ugnis! 7naksimenas pradu laikė orą! Gaikėsi poirio, kad pasaulis yra beribis, o judėjimas 4 aminas! „7r.Fe“, t!y! pasaulio pradios arba prado problema yra ta, kad visi filosofai nesuterė dėl vienodo pirminio prado, vieni filosofai pradą laikė vanden&, kiti orą ir pnš! >5?!ra%l!i#o 'i)ai)ė pasa$lio sapra#a 3'ai%#8 #apa#,bės probl!a@ Lo/os 5.
*radą laikė ugn&! =varbiausia jos savybė yra kintamumas! %ėra tokių dalykų, kurių savybės btų pastovios, nėra bties, yra tik tapsmas! %esiliaujan#ioje daiktų kaitoje dingsta ribos tarp priešybių! %iekur nėra aiškios ribos, visur yra tik tolyds perėjimai, pv0!, tarp dienos ir nakties, jaunystės ir senatvės! 5is matė, kad joks esantis daiktas neturi pastovių ir besąlygiškų savybių, kad visos savybės kinta ir vienos priešybės tampa kitomis! "ad daiktų pagrindas yra priešybės! *asaulis aminai yra ir aminai kinta'„Visatos nesukrė joks dievas ir joks mogus, ji visada buvo, yra ir bus gyva ugnis“! Eerakleitas manė, kad viskas kinta, ta#iau kaip tik dėl to yra ir kakas pastovaus 4 tai kintamumas! 5is matė, kad priešybės viena kitą papildo ir kad be jų tikrovė yra negalima! 5is kritiškai irėjo & juslin& painimą! +ilosofijos istorijoje jis reikšmingas pirmiausia dėl dviejų savo teorijų' () visuotinio kintamumo Dsu juo susijusi ir visuotinio santykinumo teorija) bei -) pasaulio protingumo Dlogoso, kosminio proto) teorija! /
15Bi#a/ori!Ci8 r!li/i)is*!#i)is o%,as
Cėl ytų bei "rakijos &takos ir 6raikijoje tuo metu ėmė kurtis religinės sąjungos, besiremian#ios slaptais mokslais ir misterijomis arba tik &šventintiesiems inomomis apeigomis, kurios turėjo padėti sieloms bendrauti su dievybe! 3isterijų tikslas 4 bendravimas su dievybe' tai buvo religijos apraiška, pati gryniausia iš visų kada nors buvusių 6raikijoje! *itagoras, &šventintas & 7polono ir orfikų misterijas, &krė religin9 sąjungą joms praktikuoti! =ąjungoje jis buvo &ved9s ne tik tam tikras religines apeigas, bet ir gyvenimo taisykles, todėl sąjunga tapo etine! *itagorininkų sąjunga puoselėjo mokslin9 veikla ir todėl tapo mokslo .entru! V amiuje sąjunga suskilo & „akusmatikus“ ir „matematikus“! 115Bi#a/ori!Ci8 pasa$lio #ar%os sapra#a 3s%aiCi8 #!orija@ sf!r8 $=i%a5.
*itagoras pradu laikė skai#ių! 5onie#ių kosmosas yra menkai apibrėtas, o pitagorininkų kosmosas jau stabilus ir aiškiai apibrėtas! 5ų gamta 4 tai tam tikra dėsninga tvarka išsidėst9 ir aiškias formas turintys knai, jų pasaulis 4 tai geometrinis pasaulis! >r kartu tai pasaulis, kuriame „viskas yra skai#iai“! *itagorininkai buvo tikri, kad skai#iams paklsta ne tik forma, bet ir judėjimas! Ipa# svarbu, skai#ius jie siejo su erdviniais dydiais, panaudodami skai#ius geometrijoje, jie atrodo ira.ionalius skai#ius! Earmoningai skambantys mu0ikiniai intervalai atitinka elementariausius skaitinius santykius! Ae skai#iaus viskas btų be ribų, neaišku ir nesuprantama, viskas btų neapibrėta! *itagorininkai susistemino senovin9 skai#ių simboliką' vienetas 4 tai taškas, - 4 tiesė, / 4 plokš#ia geometrinė figra, 8 4 geometrinis knas, : 4 fi0inių knų savybės, ypa# spalva, ; 4 gyvybė, < 4 dvasia, J 4 meilė, 4 išmintingumas, teisingumas, (L 4 pasaulio tobulybė! "obuliausiu knu jie laikė rutul&, nes jo sandara papras#iausia, ir dėl to pasaul& &sivai0davo esant rutuliu! Viena iš svarbiausių domėjimosi objektų buvo kosmosas! Msitikinimas, kad planetos juda taisyklingai ir kad jų apsisukimo periodas yra skirtingas, skatino pitagorininkų mokslininkus spr9sti planetų nuotolio ir grei#io problemą! =prendimą jiems palengvino akustikos atradimai! 7r.Fitas savo „Earmonijoje“ garsus aiškino kaip judėjimą, btent kaip skamban#io kno virpėjimą, ir atrado, kad tono aukštis tiesiai propor.ingas judėjimo grei#iui ir atvirkš#iai propor.ingas kno ilgiui!"aisyklingos pasaulio sandaros idėją jungdami su akustikos atradimais, pitagorininkai sukrė savitą teoriją! 5ie nustat9, kad garso prieastis yra judesys, jie teigė, jog ir besisukan#ios apie pasaulio .entrą vaigdių sferos savo judesiu skleidia garsą! "as garsas yra Farmoningas, nes sferų nuotoliai sudaro Farmoningą propor.iją' tad erdvėse turi skambėti „sferų mu0ika“, pasaulio simfonija, kurios negirdime tik todėl, kad ji tolygiai skamba visą laiką! 1"5Ks!)ofa)o #!olo/ija 3Di!o sapra#a ir jos r,2,s s$ Jo)ijos filosof8 ar(< pai!2%ois@ i#olo/i)i8 'i!8 ai='i)i8 %ri#i%a5.
=usiformav9s 5onijos filosofų aplinkoje, jis buvo ryšys tarp 5onijos ir $lėjos mokyklų! >š esmės jis buvo poetas, krė etinio ir religinio turinio poe0iją! *agrindinis jo dėmesio objektas buvo ne gamta, o dievybė! 7pie dievyb9 jis rašė, kad ji yra viena! Ksenofanas kovojo su politei0mu ir antropomorfi0mu! Cievas yra vienas ir rutulio formos! t!y beribis ir begalinis, todėl btis visur viena ir ta pati! Cievo esmė rimtis! Cievas 2 viską supranta ir viską girdi, o pasaul& valdo mintimis! Ksenofanas priskiriamas panteistams! 5o samprata atitiko pirmykštės Filo0oistinės filosofijos dvasią' pasaulis turi savyje dievišką jėgą, kuri j& judina ir vairuoja, ir dėl to pasauliui nereikalingas išorinis dievybės poveikis! Ksenofanui pradai 2 vanduo ir emė! Atis yra amina ir nekintanti! 1+5Bar!)i'o b&#i!s #!orija- b&#is ir )!b&#is@ 4s#,o ir b&#i!s sa)#,%is@ b&#i!s sa,bės@ !piri)io pasa$lio !/=is#aio probl!a.
3adaug vienu metu su Eerakleito filosofija 6raikijoje atsirado visiškai priešinga doktrina! 5i neigė pasaulio kintamumą, o pastovumą laikė pirminiu bties bruou! 5os .entras buvo italikų miestas $lėja, todėl ji vadinama 8
elėjie#ių filosofija! "ikrasis jos krėjas buvo *ermenidas! *armenidas 2 Ksenofano mokinys! 5is buvo &sitikin9s, kad bties poymis yra pastovumas, o pastovumas eliminuoja kaitą! %ebties nėra, nes apie nebt& apskritai ne&manoma mąstyti, nebties negalima nei painti, nei odiais nusakyti!"odėl, kad tarp minties ir bties yra glaudiausias ryšys! „"as pats daiktas yra ir yra mąstomas“, „kartu yra mintis ir daiktas, apie kur& mąstoma, nes juk nerasi minties be ko nors esan#io, apie ką ši mintis kalba“! *roto prigimties samprata' proto prigimtis gali atgaminti tik tai, „kas jau yra“! *armenidas b#iai priskyrė penkeriopas savybes' ji yra () amina arba begalinė laiko atvilgiu, -) begalinė ir erdvės atvilgiu! /) vienintelė! 8) nekintanti! :) nepatirianti nei skausmo, nei kan#ios! Atis yra viena ir visur! Visur bdama ji negali ir judėti! *erkelti ką nors & kitą vietą ne&manoma, nes toje vietoje kas nors jau yra! *asaulio pradas 2 nekintanti substan.ija! "ai ne materija, nes ji kinta, %iekas iš nieko neatsiranda ir tai, kas yra, negali pavirsti & nieką! *astovumas nuolat išlieka! 15Ep!'o%lio /a#os filosofija- a rchē probl!a: %osi)i8 jė/8 sapra#a: !oli$(ijos i'ėja: s$o%io ai2%i)ias.
$mpedoklis nurodo keturis elementus! *rie paminėtų Dvandens, oro, ugnies) jis prideda ketvirtą 4 em9! "ie elementai niekada neišnyksta ir neatsiranda iš nieko, o dėl gausumo ar negausumo susijungia & vieną ar atsiskiria iš vieno! Ira tik susimaišymas ir to, kas susimaiš9, atsiskyrimas! >tin svarbi $mpedoklio problema buvo tokia' kodėl sti.Fijos jungiasi ir išsiskiria? 5is atskyrė jėga nuo mediagos! *atys pradai pasyvs ir bejėgiai, nes juos valdo išorinės materialios jėgos 2 meilė ir nesantaika! Kiekvienas pradas yra aminas, t,y nesukurtas ir nesunaikinamas, o daiktų &vairovė yra susijungusių pradų propor.ijų padarinys! 3eilė pradus sujungia, nesantaika išskiria! *asak $mpedoklio galimos keturios kosmoso stadijos, kuriove viešpatauja arba meilė arba nesantaika' pirmuoju laikotarpiu viešpatauja Farmonija, antruoju Farmonija nyksta, tre#iuoju neapykanta viską galutinai suardo iki .Faoso, o ketvirtuoju vėl pradeda veikti meilė, advedanti pasaul& & Farmoniją Keturių pasaulio stadijų kaita ir yra pasaulio aminybė! $mpadoklis bties nekintamumą taikė tik pradams, bet ne daiktams! 105A)a%sa/oro /a#os filosofija- archē probl!a@ !'žia/os 'al$o %la$sias ir j$'ėjio ai2%i)ias.
*radas 4 Fomeomerijos, tai yra, kaip iš vadinamųjų kruopely#ių susidaro auksas, taip iš Fomeomerijų susideda maų knų visuma! 5os aminos, t!y nesukurtos ir nesunaikinamos, gali dalytis iki begalybės! Kiekvienoje Fomeomerijoje yra viso pasaulio sudedamųjų dalių! Caiktai vieni nuo kitų skiriasi tik skirtingų dalių propor.ijomis! *rotas yra judėjimo pradia! =unkieji knai, kaip antai emė, uima emesn9 vietą, o lengvieji, pavy0diui, ugnis 4 aukštesn9! Vanduo ir oras uėmė vidur&! "ik todėl, saulei išgarinus drėgm9, ant plokš#ios emės stovi jra! @vaigdės iš pradių judėjo skliautu, o prieš emės viršn9 visada buvo &sivai0duojama ašis, kuri vėliau paliko!Vėjai susidaro, kai saulė suskystina orą! 6riausmas yra debesų susidrimas! @aibai 4 debesų trynimasis! @emės drebėjimas 4 oro &siskverbimas & em9! 6yvnai kil9 iš drėgmės, šilumos ir emės, o vėliau 4 vienas iš kito! 7naksagoras pasakė, kad visas dangus susideda iš akmenų, kurie, smarkiai besisukdami sukibo, bet atsileid9 jie kris emyn! >š debesų išsiskyrė vanduo, o iš vandens 4 emė! >š emės dėl šal#io darėsi akmenys! 165D!o%ri#o a#ois#i)ė #!orija- a#oai ir j8 sa,bės@ a#o8 j$'ėjio ai2%i)ias ir paži)io #!orija 3s$o%io ai2%i)ias: paži)io r&2,s5.
7tomų teorija' =udėtiniai knai skiriasi vienas nuo kito tomis dalelėmis, iš kurių jie susideda! Cemokritas mano, kad tie knai, kuriuos jis vadina atomais, t!y! nedalomais, dėl savo kietumo lekioja beribėje tuštumoje, kurioje nėra nei aukš#iausio, nei emiausio, nei vidurinio, nei tolimiausio, nei paties kraštinio taško, lekioja taip, kad susidr9 sukimba vienas su kitu, ir dėl to susidaro visi tie daiktai, kurie eg0istuoja ir kuriuos mes matome, tą atomų judėjimą reikia mąstyti neturint& pradios, bet vykstant& jau begalin& laiką! >š atomų, turin#ių begalin& skai#ių formų, rutulio formos atomus jis vadina ugnimi ir siela! Cemokritas mano, jog tos dalelės 2 substan.ijos tokios maos, kad jos neprieinamos msų juslėms! 5os yra &vairiausio pavidalo ir &vairiausių formų, ir skirtingiausių dydių! *asaulis susijungė & viena dėl judėjimo! Cemokritas pripaino vieną judėjimo rš& 4 :
vibra.ijos judėjimą! =umaišomis knai neišsaugo savo išorinio pavidalo, bet suskyla & savo sudedamąsias dalis, ir šitaip vienas prie kito priglunda patys elementai' šitai tvirtino tie, kurie postulavo atomus! Geukipas ir Cemokritas, ir $pikras manė, kad pasaulių daug, netgi begalinis skai#ius! Visa ko pradia yra atomai ir tuštuma, o visa kita tik prielaida! *asauliai yra nesiskai#iuojami, tur& pradią ir pabaigą! >r atomai yra begaliniai pagal didumą ir pagal daugumą! Visatoje jie juda ir šitaip gimdo visus sudėtinius knus' ugn&, vanden&, orą, em9! 7tomai turi tik kiekybines savybes, bet neturi kokybinių! Vieną nuo kito atomus skiria tik trejopos savybės' forma, padėtis, tvarka! Visuotinė atomų savybė yra judėjimas! 7tomai bna ir juda tuštumoje! 7tomai negalėtų judėti, jei nebtų tuštumos! 7tomus vadino btimi, o tuštumą 4 nebtimi! 7tomai 4 kaip rodo pats graikiškas odis 4 yra nedalomos dalelės, kurios, elėjie#ių namuose, yra nekintan#ios, bet judėdamos erdvėje jos sukuria kintant& ir kaskart vis kitok& pasaul&! 7tomai turi matematines savybes, bet neturi jutimo savybių. "odėl saldumas, kartumas, šiluma ir spalvos yra subjektyvs dalykai, msų sąmonės vai0dinys!Ira dvi painimo ršys' () 5uslėmis! -) 3intimi! 5is odis odin sako štai ką'„Ira dvi minties ršys' viena 4 teisėta, kita 4 neteisėta! %eteisėtai priklauso tokie dalykai' regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas! 1 kita teisėta! 5ai priklauso tai, kas paslėpta nuo msų juslių“! 195Sofis#8 filosofija- sofis#8 !s#os )a$joės@ paži)io #!orija 3Bro#a/oras ir Gor/ijas5 ir !#i)ės paži&ros 3!#i)is r!lia#,i=as: s#ipriojo ir silp)ojo 'ial!%#i%a5 .
*rotogoras' 5is yra sofistų mokyklos &krėjas! 5is pirmasis pradėjo imti mokest& u mokslą! 5is tvirtina, kad kaip kiekvienas ką nors pajunta, toks jam tas daiktas ir yra! *rotagoras teigia, kad kiekvieną dalyką galima svarstyti iš dviejų pusių! 6orgijas 4 domėjosi gamtos mokslais, vėliau 4 retorika ir eristika! 6orgijo sofistinė filosofija pagr&sta trimis te0ėmis' () nieko nėra, -) jei kas ir btų, btų nepaintu! /)jei tai paintume, vis tiek negalėtume tu inių nusakyti odiais ir perduoti jų kitiems! "ai kas mąstoma nėra btis! 5is teigia, kad bties nėra, 3at, jeigu btis yra amina, tai ji neturi pradios! Kas neturi pradios, yra beribis, o jei yra beribis, tai to niekur nėra! 5o niekur nėra, nes u berib& nieko negali bti didesnio! "odėl btis negali bti ir pati savyje! Vadinasi, jei btis yra amina, ji yra beribė, o jei yra beribė, tai ji niekur neeg0istuoja, ir jos nėra! Atis negali bti ir atsiradusi, nes jei atsirado, tai atsirado arba iš esamo, arba iš nesamo! >š esamo ji neatsirado, nes jei esamas eg0istuoja, tai jis neatsirado, o jau yra! 5i neatsirado ir iš nesamo, nes nesamas negali nieko pagimdyti, kadangi tas, kas gimdo, btinai turi eg0istuoti! Vadinasi, btis nėra atsiradusi! "ad kadangi btis nėra nei amina, nei atsiradusi, vadinasi, ji neeg0istuoja! 6raikų poiris & sofistus radikaliai pasikeitė! *rieas#ių bta dvejopų! 7ristokratinis visuomenės sluoksnis jiems priekaištavo, kad moko u pinigus, graikų supratimu, tai emino protin& darbą, griauna tikėjimą ir papro#ius! =ofistų raštai dingo! *ats odis „sofistas“, kuris pradioje turėjo teigiamą prasm9, &gijo neigiamą! =ofistai piktnaudiavo dialektika, bet tada taip elgėsi visi, tą darė =okrato mokiniai, ir pats *latonas nebuvo be kaltės! %aujas poiris & mokslą! () >ki tol filosofai apsiribojo gamtos tyrinėjimu, dabar &vyko radikalus poskis & Fumanitarinius tyrinėjimus! =varbiausias sofistų, kaip viešojo gyvenimo mokytojų, tyrimo objektas buvo, inoma, dialektika, retorika, politika, etika! 7pskritai jų tyrinėjimai apėmė tai, ką vadiname kultra! -) *irmieji mokslininkai mokslo tikslą suprato kaip grynai teorin&, tikslas buvo pa#ios inios, o sofistai savo tyrinėjimais siekė praktinių tikslų, mokslą suartino su praktiniais sugebėjimais! =ofistų silpna vieta 4 jiems rpėjo ne tai, kas teisinga, o tai, kas naudinga! /)*irmuoju filosofijos laikotarpiu labai svarbus buvo deduk.ijos metodas' sofistai, tiesa, naudojosi ir dialektika, bet ne kaip tyrimų, o kaip gin#ų metodu! 5ei ką tyrinėjo, tai daugiausia empiriškai! 5ų pairos & painimą buvo ketveriopos! *irmiausia, jie teigė, kad tiesą pa&stame tik juslėmis, 2 tai buvo jų sensuali0mas! 7ntra, nėra visuotinių tiesų, nes kiekvieno tiesa kita, 2 tai jų reliatyvi0mas! "re#ia, vieno mogaus tiesa pranašesnė u kito tiesą tik tiek, kiek naudingesnė praktiškai, 2 tai buvo prakti.i0mas! *agaliau jie manė, kad yra tik susitarimo dalykas, jog tam tikros tiesos laikomos visuotinai &pareigojan#iomis, 2 tai buvo jų koven.ionali0mas! D*rotogoras)!$stetikos pradmenys' =ofistai taip pat buvo pirmieji, su dideliu umoju ėm9si estetikos arba, tiksliau, meno teorijos! *radininkas 4 6orgijas! =ofistų estetika 4 pirmoji graikų estetika 4 buvo tik poe0ijos teorija! =avo tyrinėjimus nukreipė & mogų, jo veiklą ir darbus!
1;5So%ra#o !#i)ės paži&ros- oralės )or8 s#a#$sas@ laiės sapra#a ir filosofija %aip /,!)io b&'as 3So%ra#o /,!)ias ir ir#is5.
;
=okratas gimė 7tėnuose ir nugyveno ten visą savo gyvenimą! "ai buvo mogus, kurio mintys nesiskyrė nuo darbų! "arnavo tėvynei, kaip kareivis, ta#iau atsidav9s jis buvo kitai veiklai 4 mokytojo veiklai! "ai priminė sofistų veiklą ir visi j& laikė sofistu! "a#iau nuo sofistų jis skyrėsi ne tik tuo, kad mokė nesuinteresuotai, 2 kitoks buvo ir jo mokslo turinys! 5o veikla buvo mokyti mones doros, tiksliau sakant, lavinti jų protą, kad jo dėka btų pasiekta dora! 5is visada buvo ten, kur galėjo rasti pašnekovų, sulaikydavo mones turguje, palestroje arba puotoje, kad su kiekvienu pasikalbėtų apie jo reikalus ir priverstų pat& apie juos susimąstyti, pagalvoti apie savo sugebėjimus ir dorą! N mokymą, =okratas neimdavo mokes#io, todėl daugumos buvo laikomu keistuoliu! =okratas buvo apkaltintas bedievyste ir jaunimo tvirkinimu! Cėl religinių aplinkybių mirties bausmė negalėjo bti &vykdyta iškart, ir =okratui teko /L dienų praleisti kalėjime! 5is lengvai galėjo išvengti mirties, mokiniai norėjo suorgani0uoti jo pabėgimą, bet =okratas nesutiko, motyvuodamas paklusnumu &statymui! aštų jis nepaliko, mokė tik odiu! =okrato pairos' =okratas, panašiai kaip sofistai ir dauguma jo meto monių, domėjosi tik mogumi! 1 moguje j& domino vien tik tai, ką manė esant svarbiausia ir kartu galima pakeisti bei pagerinti'„Comėjosi jis, 2 teigia 7ristotelis, 2 vien etikos reikalais, o gamta nesidomėjo visiškai“, sakė, kad mediai negali jo nieko išmokyti, utat j& pamoko monės mieste! >r dirbo jis tik dvejose srityse' etikos ir logikos, kurią manė esant btiną etikai! $tinės =okrato pairos! 5as galima sutraukti & tris pamatines te0es' 15Dora ,ra b!s4l,/i2%as /ėris. =okratas buvo pirmasis, kuris išskyrė moralin& gėr&, tikrąj& etikos objektą Ddėl to jis ir vadinamas „etikos pradininku“), taip pat jis buvo pirmasis pairos 4 pavadinkime ją imorali0mu, 2 iškelian#ios moralin& gėr& virš visų kitų, atstovas! "5 Dora ,ra s$sij$si s$ )a$'a ir lai!. 5is skelbė poelg& esant neabejotinai gerą, jei jis teikia naudą! Gaimingas yra tas, kuris pasiekė aukš#iausiąj& gėr&, o aukš#iausiasis gėris yra dora! +5 Dora ,ra ži)ojias. Aet koks blogis atsiranda iš neinojimo' niekas inodamas ir sąmoningai blogio nedaro! >r negali bti kitaip' jei gėris yra naudingas ir utikrina laim9, nėra pagrindo, kad tai inantis nesielgtų gerai! "ai inios ne apie sti.Fijas, vaigdes, kosmosą, o apie teisingumą ir drąsą, ne gamtamokslinės, o etinės inios, kurios remiasi ne grynai teoriniu svarstymu, o praktiniu samprotavimu! "okia paira vadinama etiniu intelektuali0mu! >š to kilo te0ės' doros galima mokytis, juk dora yra inojimas, o inios 4 &gyjamos! 7ukš#iausias gėris, koks yra dora, nėra &gimtas! 5& galima &gyti, ir nuo msų pa#ių priklauso, ar tą gėr& turime! Cora yra viena, nes visos dorybės yra inojimas! 1>5So%ra#o !#i)io paži)io #!orija- ži)ojio ir 'or,bės sa)#,%is@ ži)ojio /ijio !#o'olo/ija 3!l!)%#i%os ir aj!$#i%os !#o'as5.
=okrato teorija' $tiniai =okrato teiginiai jungėsi & vieną grandin9 ir vedė prie aiškios išvados' monės siekia laimės ir naudos! "ikrą laim9 ir tikrą naudą teikia tik gėris! "ikrasis gėris yra dora! Cora yra viena, nes kiekviena dorybė yra inojimas! Mgydami inių, pasiekiame gėr&, o su juo 4 naudą ir laim9! =okratas ragino ne tiesiog dorai gyventi, bet susimąstyti apie dorą! 5is neadėjo, kaip sofistai, kad mokinius išmokys tiesos, bet sakė, jog kartu su jais ieškos tiesos! 5o inojimo teorija buvo inių ieškojimo teorija arba metodologija! =okratas nebuvo teoretikas, o tik metodo virtuo0as! 5is neformulavo taisyklių, o tik savo pavy0diu rodė, kaip tuo metodu naudotis! 3etodas, kokiu jis naudojosi, buvo diskusija, protinis bendradarbiavimas! 5is susideda iš dviejų, negatyvios ir po0ityvios, „elenktikos“ ir „majeutikos“, pirmoji mokė, kaip atmesti melagingus &sitikinimus, antroji 4 kaip &gyti teisingus! () $lenktinio metodo, arba nugin#ijamo metodo esmė 4 atvesti prie absurdo' klaidingą priešininko mint& =okratas priima rimtai Dironiškai) ir savo klausimais priver#ia tol samprotauti, kol prieinama prie išvados, prieštaraujan#ios arba visuotinai pripa&stamiems teiginiams, arba pa#iam pradiniam teiginiui! Hio metodo tikslas 4 demaskuoti tariamą inojimą ir apvalyti nuo jo protą! -) 3ajeutinis metodas arba pribuvėjos menas! Kiekvienas mogus turi savyje teisingą inojimą, bet nėra jo &sisąmonin9s, ir jam reikia padėti, reikia išgauti iš jo tiesą! =okratas šią funk.iją vykdė klausimais! =okratas veikė tokiu bdu' sudėtingus klausimus jis skaidė & pa#ius papras#iausius ir taip juos suformuluodavo, kad atsakant nedaug tereikėjo savarankiškumo, 2 pakako pasakyti taip arba ne! "okiais klausimais jis pašnekovą priremdavo prie sienos, verste priversdavo atsakyti! 7tsakymas & paprastus etinius klausimus turėdavo bti tikslus, nereikalaudavo jokių spe.ialių inių, tik sveiko proto, kur& turi kiekvienas!
<
"5Bla#o)o i'ėj8 pasa$lio %o)(!p(ija 3%as ,ra i'ėjos@ i'ėj8 sa,bės@ j8 sa)#,%is s$ !piri)iais 'ai%#ais5.
Kon.ep.ija 4 pairų & kuriuos nors reiškinius sistema, daikto, pro.eso samprata! >dėja 4 daikto ršinė esmė! šinė esmė 4 pagrindinė ir bendroji daiktų savybė ar daiktų grupė! Aendra ir pagrindinė medio savybė yra 4 „mediškumas“! "ai savybė, kuri yra bdinga tik mediams! 6ali bti bendros savybės, bet jos nebti pagrindinės! Aet vien bendrosios savybės & ršin9 esm9 ne&eina! *v0!, *aukš#ių bendra savybė yra dviejų kojų turėjimas, bet tai btų ne pagrindinė, nes ir monės turi dvi kojas! 3ąstyme ir kalboje naudojame tas bendrąsias sąvokas! "ai ką mes pairiame aplinkui yra idėjų šešėliai! 1 tikroji btis yra empirinis! 5ei daiktai btų išnyk9, vistiek idėja išliktų! *latonas tikina, kad laikydami juslinio pasaulio daiktus tikrais, realiais, mes apsirinkame! "ikrove, btimi reikia laikyti tik tai, kas neatsiranda ir neišnyksta, tai kas amina, tobula! "odėl tikrove, btimi reikia laikyti ne daiktus , o idėjas! *latonas iškėlė klausimą' kas yra toji tikrovė, kurią pa&same sąvokomis?5am buvo aišku, jei sąvokos nusako inojimą, jos turi turėti kok& nors objektą tikrovėje! Aet kas tas objektas? =ąvokų savybė yra vientisumas ir pastovumas!1bjektai, kuriais remiantis sąvokos yra sukurtos, turi pasiymėti tokiomis pa#iomis savybėmis kaip ir sąvokos! Visi mums iš patirties inomi daiktai btent šių savybių ir neturi, nes yra sudėtingi ir kintantys! >švada' ne daiktai yra sąvokų objektai! Aties atvilgiu daiktai yra tas, kas jų pa#ių atvilgiu yra šešėliai ar atspindiai vandenyje' jie yra tik laikinos apraiškos! $same, kaip pasakoja *latonas garsioje parabolėje, panašs & belaisvius, oloje prikaustytus veidais & galin9 sieną ir galin#ius matyti tik atšvaitus to, kas dedasi išorėje! 3es tiesiogiai matome tik daiktus, o šie yra idėjų šešėliai! Caiktų ir idėjų tarpusavio santykis' daiktai, kad ir neprilygstantys idėjoms, yra & jas panašs, taip yra dėl to, aiškino *latonas, kad daiktai priklauso nuo idėjų, ši priklausomybė nėra prieastinė, idėjos yra ne prieastis, o daiktų pavy0diai! Caiktai tarsi „dalyvauja“ idėjose ir dėl to &gyja jų savybes! 7trodo, kad idėjos „bna“ daiktuose! "15Bla#o)o paži)io %aip prisii)io sapra#a.
Ae „idėjų teorijos“ negalima aiškinti painimo teorijos'3aterials daiktai, kurie yra prieinami poj#iams nėra btis, tai tik panašu & bt&, bties „šešėliai“, o pati btis yra tik tai, kas nematoma ir negirdima, vadinasi, nematerialu, dvasiška ir prieinama tik protui, grynajam mąstymui, operuojan#iam taip pa t nematerialiais dalykais 4 sąvokomis! =iela pa&sta idėjas iš ankstesnio, anapusinio gyvenimo! >dėjos ne sukuriamos, o &velgiamos 4 siela jas prisimena! Visas painimas ir mokymasis yra prisiminimas arba anamnesis!=iela idėjas regi ankstesniame gyvenime, ta#iau apsigyvenusi kne jas pamiršta!„1los alegorijoje“ vai0duojamas kilimas & idėjų pasaul&' @monės panašs & olose surakintas btybes, kurios nemato tikrojo pasaulio! 5ie mano, kad šešėliai, kuriuos ant olos sienos meta šviesos apšviesti dirbtiniai daiktai, yra tikrovė!7namne0ė 4 tai tarsi toks vyksmas, kai kuris nors iš tų nelaimėlių, išvestas & dienos šviesą, pamato saul9 bei natralius daiktus ir suvokia, kokie jie iš tikrųjų yra!Hešėliai ir oloje esantys daiktai 4 tai juslėmis suvokiamų daiktų atitikmenys, o pasaulis atitinka inteligibilumo, t!y! protu pa&stamų dalykų, srit&!*latono poiriu prisiminti galima dalyvaujant dialoge! "aip idėjos turi bti atskleidiamos bei jų tarpusavio santykis turi bti išryškinamas vien dialektika, be pavai0dumo! "ai padaroma anali0uojant bei sinte0uojant sąvokas ir kuriant Fipote0esO te0ės tikrinamos antite0ėmis! ""5Bla#o)o poži&ris als#,bės %il@ 'arbo pasi'aliji4@ l$o8 f$)%(ijas ir Hs!i%4 b!i H)!s!i%4 als#,b.
Valstybė atsiranda tada, kai kiekvienas iš msų jau#iasi negal&s pats vienas viskuo pasirpinti, nes trksta daugelio dalykų Dtai valstybės sukrimo prieastis)! Vienas mogus kokiam nors reikalui pasitelkia kitą mogų, dar kitą 4 kitam reikalui, ir kadangi visiems daug ko trksta, monės susiburia & draug9 ir sudaro bendriją, kad vieni kitiems padėtų, ir tą bendriją vadiname valstybe!Valstyb9 sukurs msų poreikiai! 1 pirmutinis ir svarbiausias poreikis yra maistas, jo reikia, kad gyventume! 7ntrasis poreikis 4 bstas, tre#iasis 4 drabuiai ir panašs dalykai! Visa tai parpins valstybė' vienas turės bti emdirbiu, kitas 4 namų statytoju, dar kitas 4 audėju! "urbt pridėsime dar ir batsiuv&, ir kok& kitą amatininką, kuris patenkins kno poreikius! 6alima padaryti daugiau, geriau ir lengviau, kai kiekvienas dirba tik tą vieną darbą, kuris atitinka jo prigimt&, be to, dirba tinkamu laiku, neusiimdamas kitais darbais!Valstybė, kurią #ia apvelgėme, yra tikroji, tai yra sveika, valstybė! J
2 *anagrinėkime ir karš#iuojan#ią valstyb9! nepasitenkindami tuo, kas btinai reikalinga, pasiduodame troškimui &gyti vis daugiau turtų! "ada turėsime kariauti! Karą sukelia aistra vis daugiau turėtiO uvaldiusi mones ji tampa visų asmeninių ir valstybės nelaimių prieastimi!Valstybė yra teisinga, kai kiekvienas iš luomų dirba tik savo darbą!Ira penkios valstybės santvarkos ršys! Viena iš santvarkos ršių yra ta, kurią aptarėmeO pavadinti ją galima dvejopai' kai vienas mogus turi didiausią galią tarp valdan#iųjų, šitai vadinama monar.Fija, o kai valdią dalijasi keletas monių 4 aristokratija! Hitokią valstybės valdymo formą aš vadinu teisinga ir gera! "okiu laikau ir ją atitinkant& mogų! *latono nuomone, valstybėje tik tada viešpataus Farmonija, kai valdys tie, kurie turi valdyti! 5ei valdia atitenka netikriems, negabiems valdovams, neišvengiamai prasideda neramumai bei irimas! M klausimą, kas gi yra tie valdovai, nesunku atsakyti' tai geriausi, labiausiai tinkantys valdytiO tik tie, kurie gali velgti & tai, kas da rnu ir aminai tapatu, velgti & idėjąO tik tie, kurie regi valstybės idealą ir gali j& atkurtiO tik tie, kurie myli tiesą ir regi visetą! "ai nedidelė monių grupė' valdyti turi karaliai filosofai arba filosofai karaliai! "+5Bla#o)o poži&ris l,Ci8@ 2!ios ir priaCios )$osa,bės i!#4 i'!alioj! als#,bėj!. Idealioje valstybeje- lyciu lygybe,t.y.moterys laikomos ne ka prastesnes uz vyrus,gali dalyvauti politiniuose ar net kariniuose reikaluose. Taciau reali ju funkcija-namu prieziura ir vaiku auginimas. Dvieju aukstesniuju luomu nariai negali tureti privacios nuosavybes ir seimos,ju vaikus aukleja valstybe,o sargu net zmonos turi buti bendros. ''Is pr incipo,kad sargai vyrai ir moterys tures bendra uzsiemima seka,kad ne v ienas vyras ir moteris privaciai nesukurs savo zidiniozmonos priklauso bendrai visiems,taip pat ir vaikai,ir ne vienas is tevu nezinos savo vaiko,o vaikas-tevu''
"5Aris#o#!lio s$bs#a)(ijos sapra#a- s$bs#a)(ijos apibrėžias@ piri)ės ir a)#ri)ės s$bs#a)(ijos@ s$bs#a)(ijos s#r$%#&ra 3fora ir a#!rija5. !ubstancija,tai kas egzistuoja savarankiskai,realus daiktai.!"#!T$%&I$pirminė()atskiros med*iagos,+)atskiri gamtiniai daiktai.)gyvos btybės.$ntrinė ()rinės esmėsruys, giminės. +orma2bendros rusines daikto savybes!
3aterija2individualios daikto savybes,kitimo pagrindas! "05Aris#o#!lio j$'ėjio %o)(!p(ija- po#!)(ija ir a%#$al,bė@ Di!as %aip pirasis j$'i)#ojas 3%o'ėl ir %aip j$'i)a5. /otencija-galimybe $ktualybe-issipildziusi
-tai,kas galimybe
gali
atsitikti.0tapatinama 0tikrove).
0tapatinama
su
materija)
su
forma)
Dievas-pirmasis judintojas,kurio veikla yra pastovi,todel ir sukeltas judejimas yra pastovus. 1idinis impulsas.
"65Aris#o#!lio paži)io sapra#a. 2ogikoje,atspindincioje daiktu 0tiesu) tvarka einama nuo bendrybiu prie atskirybiu,tuo tarpu zmogaus protas pazinimo procese eina nuo atskirybiu prie bendrybiu. Tai akivaizdziai $ristoteli daro artima empyrizmui-pazinimo pamatas yra empyrinis. uslinis pazinimas igauna svarba visame pazinimo procese. 3ita vertus,proto funkcija yra taip pat svarbiegzistuoja tam tikros bendros protu pripazistamos tiesos,kuriu irodyti nereikia. /ats pazinimas,anot $ristotelio yra pasyvusobjektai veikia samone. /azinimas pasiekiamas protu,savokomis. 4ane,kad pazinima galima pasiekti susiejant isankstini zinojima bei juslini patyrima.
"95Aris#o#!lio !#i%a- /ėri8 %lasifi%a(ija@ a$%2Cia$sias /ėris ir !#i)ės 'or,bės.
7trodo, kad kiekv menas, kiekv mokslas taip pat kiekv veiksmas ir sąmoningas pasirinkimas siekia ko nors gero! "odėl teisingai buvo pavadinta gėriu tai, ko visi siekia!5eigu &v veiklos rsių tikslas yra tas, kurio mes visi siekiame dėl jo paties o visa kita norime pasiekti tik dėl sito galutinio tikslo ir kiekv atveju pasirenkame, irėdami ne kokio kito tikslo o tik šito, tai aišku kad tas galutinis tikslas bus gėris, t!y! aukš#iausias gėris!Kas jis yra ir kuriam menui ar mokslui priklauso?!Kadangi kiekv painimas ir kiekv sąmoningas pasirinkimas siekia tam tikro gėrio, tai mes t9sdami dėstymą paklauskime ko siekia v4bė s tvarkymo menas ir koks iš visų veikla pasiekiamas gėris yra aukš#iausias! Cėl jo pavadinimo beveik visi monės sutinka' ir minia ir išsimokslinusieji j& vadina laime, o laim9 jie sutapatina su odiais “gerai gyventi“ ir “sektis“! Aet dėl laimės esmės jau nėra sutarimo! Cauguma ją laiko kakokiu ap#iuopiamu dalyku pv0' malonumu ar turtu, ar garbe!7psirg9s laim9 laiko sveikatą, nuskurd9s 4 turtą ir t!t Cauguma monių gėr& ir laim9 supranta taip, kaip &prasta kasdieniniame gyvenime ir laime laiko malonumą! "odėl jie mėgsta gyvenimą, kupiną malonumų, nes yra / pagr gyvenimo bdai'gyvenimas pilnas malonumų, gyvenimas tarnaujant v4bei ir filosofo gyvenimas!Kiekv veikloje, kiekv mene gėris vis kitoks bna' gydymo mene4 sveikata, karo mene4 pergalė, statybos mene 4 namas ir t!t ir tai yra kiekv veiklos tikslas, juk dėl jo monės daro viską! "aigi jeigu visos veiklos ršys turi vieną tikslą, tai bus ir vienas veikla pasiekiamas gėris, o jei yra daug tikslų, tai bus daug gėrybių pasiekiamų "ik aukš#iausias gėris 4 galutinis tikslas! "aigi jei yra tik vienas galutinis tikslas, tai jis ir bus msų siekiamas gėris, o jei jų daug yra, tai gėris bus tas , kuris bus tobuliausias! "ikslą kurio siekiame tik dėl jo paties, vadiname tobulesniu u tą, kuris yra tik priemonė kitam tikslui pasiekti! 7bsoliu#iai tobulu vadiname tą tikslą, kurio siekiame tik dėl jo paties, o niekuomet 4 dėl kitų tikslų!"oks gėris kaip tik yra laimė! %es ją mes visuomet pasirenkame dėl jos pa#ios, o niekuomet dėl ko nors kito! 6arb9, malonumą, išmintingumą, kiekv dorybės rš& pasirenkame ir dėl jų pa#ių, nes net nesitikėdami iš jų kokios naudos manome kad jie mus nuves & laim9!Gaimė 4 yra tai kas tobula, kam pakanka sav9s paties, ji yra msų veiklos galutinis tikslas!Vidurys tai yra tas pats kas ir saikas, forma! Vidurys yra dorybės ypatybė! =aikasPmatas! Qetersonas “vidur&“ pavadino pusiausvyra taip pat j& dar galima vadinti Farmonija!7ristotelis “=aikas laikomas teisingu dalyku“!7ukš#iausias laipsnisPDgr) to meson 4 norma, saikas, esmė, pusiausvyra!“"o meson“ reikalinga tam kad galėtume pasiekti gėr&, pavadinti j& aukš#iausiu! "ada inome, kas yra geriausia!“7ukso vidurys“ 4 oselas taip teigia apie 7ristotelio “vidur&“! 7ukso vidurys atsirado romėnų laikais! *oetas Eora.ijus' auksinis vidutiniškumas 4 ironiškai pasakė Vidurys yra tai ko nėra nei per daug, nei trksta!Kiekv mogus, inovas vengia to kas per daug ir per maa o ieško ir parenka vidur&, atsivelgdamas ne & pat& dalyką o tik & mus! "aigi jei turi prieš akis vidur& ir jo sieki visuose darbuose 4 tai turėsi gerai atliktą darbą prie kurio nei atimsi nei pridėsi, kaip sakoma!*erteklius ir stoka sugadina daikto vert9 o vidurys išsaugo!*v0' bijoti, bti drąsiam, aistringai siekti, pykti, gailėtis, diaugtis, lidėti galima ir per maai, ir per daug, bet patirti šiuos afektus ir yra vidurys, ir dorybė, nes vidurys yra dorybės ypatybė Corybė sukasi apie afektusD aistra, baimė, pyktis, drąsa, pavydas) ir veiksmus, kuriuose tai kas per daug ir per maai laikoma klaida ir peikiama o vidurys giriamas ir laikomas teisingu dalyku $tinė dorybė yra kakoks vidurys, kadangi ji siekia vidurio!$tinė dorybė yra polinkis, jis gldi vidutiniškume! Vidutiniškumas yra vidurys tarp dviejų ydų R pertekliaus ir stokos!>švados'etinė dorybė yra vidutiniškumas tarp dviejų ydų R pertekliaus ir stokos! 5os ypatybė yar siekti vidutiniškumo kaip tikslo ir veiksmuose, ir afektuose! "odėl sunku bti dorybingu mogumi nes nelengva kiekv dalyke išlaikyti vidur&!*v0' rasti rato vidur& gali ne kiekv o tik tą dalyką išmanantis mogus!=iekiant vidutiniškumo reikia pirmiausia vengti to, kas yra labiausiai priešinga vidutiniškumui!$tinė dorybė 4 tai vidurysD to meson) tarp dviejų klaidingų kraštutinumų *v0' Mlumas 4Crąsa 4AailumasD drąsa .ia yra vidurys) >štvirkimas 4 =aikingumas 4 Aukumas Švaistymas – Dosnumas – Šykštumas 7išku tai jog vidutiniškumas yra girtinas dalykas, bet kartais reikia nukrypti tai & pertekliaus, tai & stokos pus9, nes tik šitokiu bdu lengviausiai pasieksime ir surasime vidur& ir tai kas gera! (L
";5Aris#o#!lio poži&ris als#,bės pri/i#.
7ristotelio valstybės teorijoje išryškėja kai kurie saviti jo tyrimo metodo bei valstybės esmės sampratos bruoai! 7ristotelis savo als#,b %$ria /ali,bi8 pasa$l,j!' „reikia turėti galvoje ne tik pa#ią geriausią valstyb9, bet ir tokią, kuri galėtų bti“! 5is teigia, kad akstinas valstybei susikurti yra ne individo silpnumas, o jo natralus polinkis bendruomenei! Htai yra jo klasikinė formulė' Hžo/$s i2 pri/i#i!s ,ra als#,bi2%a b&#,bė! 7ristotelio poiriu, %alba taip pat nurodo, kad mogus gyvena ne tik tam, kad pats išliktų! Aet ir bendruomenei, kuri turi spr9sti, kas yra naudinga, gera bei teisinga! 5is &sitikin9s, kad valstybės uždavinys 4 dorovinis pilie#ių tobulėjimas! Valstybė eg0istuoja tam, kad pilie#iai laimingai ir gerai gyventų! "ik valstybėje gali visiškai išsiskleisti individo dorybė! Valstybė susikuria iš didesnių bendruomenių' Pirminės bendruomenės yra iš dviejų monių Dvyras ir moteris, tėvai ir vaikai, šeimininkas ir vergas! Crauge jos sudaro namų bendruomenę! Kai tokių bendruomenių yra daug, randasi kaimas, o daug kaimų sudaro polį Dtik polis garantuoja bendruomenės autarkiją, t!y! savaimingumą, nepriklausomyb9 ir savarankiškumą)! *ol& formuojantis prin.ipas yra jo santvarka' Hals#,bė ,ra #a #i%ros sa)#ar%os pili!Ci8 b!)'r$o!)ė! ">5Bla#o)o ir Aris#o#!lio poli#i)i8 sa)#ar%8 %lasifi%a(ija ir j8 !r#i)ias. Ko%i4 sa)#ar%4 Bla#o)as ir Aris#o#!lis lai%o /!ria$sia Gabai svarbs yra du painimo šaltiniai'juslės patyrimasOprotas!5au 7ntikos
filosofijoje iškilo problema, kuris šaltinis yra tikras, kuris patikimas! Vieni filosofai manė, kad svarbiau yra juslės! 5ie vadinami empiristais! Kiti pirmenyb9 teikė protui! "ai ra.ionalistai! 7ntikos filosofijoje vyravo ra.ionali0mas! yškus jo atstovas 4 *latonas, kuris teigė, kad tikrasis inojimas galimas tik proto pagalba! *latonas painimą suskirstė & jutimin& ir ra.ionalųj&! Caiktus painti jutimais galima, ta#iau idėjų jutimai nepasiekia! 5is teigė, kad viskas, kas eg0istuoja jusliniame pasaulyje, netrunka ilgai! 3es niekada negalime pasiekti tikro inojimo apie tai, kas nuolatos kinta! Caiktai, kuriuos pa&stame juslėmis, gali išnykti, todėl juslinis pasaulis suteikia netobulą inojimą! *ainimas negali bti paaiškintas remiantis tik juslumu! *latonas teigė, kad tikrąj& inojimą galime turėti tik apie tą, ką pa&stame protu, kuris mogaus sieloje &iri idėjas 4 tobulas, nekintamas ir išbaigtas! 6alime pasitikėti tuo, ką sako protas, nes protas yra aminas ir universalus kaip tik todėl, kad kalba tik apie aminus ir nekintamus reiškinius!*latono nuomone, apie tai, ką juntame, galime turėti tik neaiškų supratimą! "a#iau apie tai, ką suvokiame protu, galime pasiekti tikrą inojimą! "okia *latono mąstysena buvo svetima 7ristoteliui! 7ristotelis bandė &veikti platoniškąj& idėjos ir realaus daikto duali0mą!7ristotelis nesutinka su *latonu, kad idėja atsirado pirmiau u daiktą, jos tėra tik daiktų kopijos! 5is manė, kad tai, kas yra mogaus sieloje, tėra gamtos objektų atspindiai! 7ristotelis iškėlė mint&, kad sąmonėje nėra nieko, ko pirmiau nebtų buv9 poj#iuose! "ai reiškia, kad juslinis painimas yra svarbiau u protą! 5is teigė, kad visos msų mintys ir idėjos & sąmon9 patenka per tai, ką matome ir girdime! Kol mes nieko nejuntame, msų protas yra visiškai tuš#ias! "a#iau 7ristotelis neneigė, kad mogus turi protą! *asak jo, protas yra svarbiausia mogaus ypatybė! 3es turime &gimtą sugebėjimą skirstyti tuos poj#ius ir taip sukurti sąvokas! "aigi, 7ristotelis nesutinka su *latonu, kad mogus turi &gimtas idėjas! 5is teigė, kad mogus turi &gimtą protą! Vadinasi, mąstymas nėra visiškai savarankiškas painimo šaltinis! 5is negali apsieiti be jutiminio suvokimo paramos!3etafi0ikoje 7ristotelis nusigr9ė nuo *latono todėl, kad *latonas tik protavo, o 7ristotelis pasitelkė dar ir jusles! "a#iau jiedu abu laikomi ra.ionali0mo pradininkais 7ntikos filosofijoje, nes pirmieji pradėjo nagrinėti ir aiškinti pasaulio painimo problemą, išskirdami proto svarbą! /L)*latono ir 7ristotelio auklėjimo teorijos!
((
