praktikos ataskaita

TARPTAUTINĖ TEISĖS IR VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLA VADYBOS IR TEISĖS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA

TARPTAUTINIŲ FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA Nuolatinės studijos II kursas TFInl 11/1 grupė

PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA Praktikos ataskaita

Studentas

Andrius Dainaravičius (parašas)

Metodinio darbo vadovė

Jelena Borisova (parašas)

Vilnius, 2013

2

Turinys Įvadas..................................................................................................................................................3 1. Įmonės aprašymas..............................................................................................................................4 1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra............................................................................5 1.2. Įmonės pagrindinė veikla...........................................................................................................6 1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai.......................................................................................8 2. Įmonės finansinės informacijos analizė........................................................................................10 2.1. Įmonės finansinės analizės šaltiniai...........................................................................................10 2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai.................................................................................11 2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka...................................................................12 3. Turto vertinimas............................................................................................................................13 3.1. Turimo įmonėje turto aprašymas...............................................................................................13 3.2. Turto vertės nustatymas.............................................................................................................14 3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.......................................................................................15 Išvados..............................................................................................................................................16 Literatūra..........................................................................................................................................17 Priedai.Atsiskaitymo lapas...............................................................................................................18

3

Įvadas Praktika ir teorija tai turbūt du neatsiejami dalykai, nes teorinės žinios puikiai įtvirtinamos praktikos metu, todėl studentams yra labai svarbu atlikti praktiką. Praktikos metu studentas gali ne tik pasitikrinti savo turimas žinias, bet ir įgyti naujų žinių, o taip pat pasijusti savo srities specialistu. Aš esu tarptautinių finansų antro kurso studentas ir šiemet turėjau galimybę pirmą kartą atlikti praktiką. Profesinės veiklos praktikos trukmė – 6 savaitės. Šią pirmąją praktiką atlikau BIGBANK AS Lietuvos filiale, centrinėje įmonės būstinėje esančioje Jogailos g. 4 (Vilnius). Praktiką atlikau lizingo skyriuje. Praktikos tikslas – pritaikyti

praktikoje studijų metu įgytas teorines žinias bei atlikti

paskirtas užduotis. Tyrimo objektas – BIGBANK AS. Remiantis turimais informacijos šaltiniais, kurių pagrindą sudarys įmonės finansinė ataskaita bei internetinis puslapis www.bigbank.lt atliksiu praktikos užduotis, kurias ir pateiksiu šioje ataskaitoje. Praktikos užduotis, kurios bus pateiktos ataskaitoje:  Įmonės aprašymas: teisinė forma, organizacinė struktūra, pagrindinė veikla, pagrindiniai veiklos rezultatai)  Įmonės finansinės informacijos analizė: finansinės analizės šaltiniai, finansinės informacijos vartotojai, finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka.  Turto vertinimas: turimo įmonėje turto aprašymas, turto vertės nustatymas, ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.

4

1. Įmonės aprašymas BIGBANK AS – specializuotas vartojimo paskolų bankas, veikiantis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Baltijos šalyse ir Suomijoje bankas specializuojasi vartojimo paskolų ir terminuotųjų indėlių srityje, o Vokietijoje ir Austrijoje siūlo indėlius kaip tarptautinę („cross-border“) paslaugą. Šiandien BIGBANK yra vienas didžiausių privačių asmenų kreditorių po universaliųjų bankų ir lizingo bendrovių Baltijos šalyse. Bendrovė buvo įkurta 1992 m. Tartu mieste, Estijoje. 2007 m. bendrovė įsteigė filialą Lietuvoje, kuris pirmasis pradėjo veiklą naudodamas BIGBANK prekės ženklą. •

BIGBANK misija – užtikrinti, jog finansavimas būtų paprastas procesas, suteikiantis žmonėms galimybę pagerinti jų gyvenimo kokybę.

•

BIGBANK vizija - iki 2016 metų būti tarp dešimties geriausių Europos specializuotų bankų, suteikiančių vartojimo paskolas.

Būdamas specializuotu banku, BIGBANK turi galimybę atskirai išanalizuoti kiekvieno kliento situaciją ir įvertinti kliento aplinkybes. Todėl BIGBANK veikia greičiau ir lanksčiau už kitus bankus bei kreditus teikiančias įmones. Platus BIGBANK klientų aptarnavimo skyrių tinklas užtikrina patogią galimybę klientams susitikti asmeniškai su banko darbuotojais. Estijoje, ir Latvijoje BIGBANK paslaugos yra teikiamos taip pat ir per pašto skyrių tinklą visoje šalyje. Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, klientų patogumui sutartį pristatome tiesiai į namus taip pat paskolos įmokas galima atlikti visose Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat bankas siūlo galimybę naudotis visais įmonės elektroniniais kanalais - interneto, telefono paslaugomis nepriklausomai nuo laiko ir vietos. BIGBANK strategija numato tęsti darbą savo dabartinėje veiklos sferoje, remiantis jau egzistuojančiais susiformavusiais principais. Bankas siekia sukoncentruoti savo pastangas ties jau esančiu klientų segmentu ir visada teikti geriausias paslaugas, atitinkančias šių klientų poreikius. BIGBANK nesiekia konkuruoti su stambiais universaliais bankais tradicinių banko paslaugų srityse.

5

1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra BIGBANK teisinė forma – akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė – bendrovė, kuri priklauso vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo. Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų tarybą, jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai bendrovės valdyba, jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkamas bendrovės vadovas, išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina įstatinį kapitalą ir kt. Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose. Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. BIGBANK AS veiklą pirmiausia reglamentuoja Estijos Respublikos Komercinis kodeksas, Kredito įstaigų įstatymas ir įmonės įstatai. Įmonės įstatų pakeitimai atliekami remiantis Komercinio kodekso, Kredito įstaigų įstatymo ir įmonės įstatų nuostatomis. Įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba. Valdybos narių skyrimas, atsistatydinimas, pašalinimas ir įgaliojimai reglamentuojami vadovaujantis Estijos respublikos Komerciniu kodeksu, Kredito įstaigų įstatymu ir BIGBANK įmonės įstatais. Žemiau paveikslėlyje pamatysite valdymo schemą (1 pav.).

6 (1pav.).

7 BIGBANK AS akcijos yra lygiomis dalimis valdomos dviejų asmenų Parvel Pruunsild (Stebėtojų tarybos pirmininkas) ir Vahur Voll (Stebėtojų tarybos narys) abu turintys po 50 % akcijų. BIGBANK AS akcijos yra įregistruotos Estijos Centriniame vertybinių popierių depozitoriume. Akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra apribojamos. Įmonei nežinomi jokie akcininkų susitarimai, numatantys bendrą valdymo politiką sutartinio balsavimo priemonėmis ar kitokiu būdu apribojantys balsavimo teisių panaudojimą. BIGBANK nėra išleidęs jokių vertybinių popierių, suteikiančių teisę valdytį įmonę, išskyrus įmonės akcijas. Šiuo metu BIGBANK AS valdybą sudaro keturi nariai: Targo Raus (valdybos pirmininkas) ir kiti 3 valdybos nariai Veiko Kandla, Kaido Saar ir Ingo Põder. Tuo tarpu stebėtojų taryba sudaro penki nariai: Parvel Pruunsild (stebėtojų tarybos pirmininkas) ir kiti 4 nariai Vahur Voll, Andres Koern, Juhani Jaeger ir Raul Eamets. Pasibaigus 2012 metams BIGBANK dirbo 582 žmonės: 238 Estijoje, 149 Latvijoje, 90 Lietuvoje, 45 Suomija, 38 Ispanijoje ir 22 Švedijoje. Tuo tarpu 2011 m. pabaigoje dirbo 531 žmogus. Per metus darbuotojų skaičius išaugo 9,6 %, nauji darbuotojai buvo pasamdyti veiklai naujose rinkose plėtoti. 2012 metų pabaigoje BIGBANK AS turėjo 29 klientų aptarnavimo skyrius: 10 Estijoje, 7 Latvijoje, 10 Lietuvoje ir po vieną Ispanijoje bei Suomijoje.

1.2. Įmonės pagrindinė veikla BIGBANK teikia dviejų rūšių paslaugas: Baltijos šalyse, Suomijoje, Ispanijoje ir Švedijoje paskolas ir terminuotuosius indėlius, o Vokietijos, Austrijos bei Olandijos rinkose - indėlius. Tarptautinė veikla: BIGBANK motininė įmonė yra 100% estiško kapitalo įmonė, jos pagrindinis biuras yra Estijoje. BIGBANK grupei priklauso dukterinė įmonė ir filialai Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje bei Ispanijoje ir aktyvios, tarptautinės („cross-border") operacijos Vokietijoje, Austrijoje bei Olandijoje. Mes siūlome šiuos produktus: •

Apyvartinių lėšų kreditas – kreditas yra skirtas apyvartinėms lėšoms finansuoti, suteikimo (arba grąžinimo) terminas - iki 24 mėnesių. Minimali kredito suma – 10 000 Lt. Kredito suma

išmokama

vienu

pavedimu,

kreditas

ir

palūkanos

grąžinami

vienodomis

kasmėnesinėmis įmokomis - anuiteto būdu, arba kreditas vienu pavedimu sutarties termino pabaigoje, mokant palūkanas kiekvieną mėnesį. Grąžinta kredito suma nebenaudojama.

8 •

Kredito linija – daugkartinis kredito limitas, t.y. kreditą galima grąžinti anksčiau nustatyto termino ir prireikus vėl juo pasinaudoti iki sutartyje numatyto kredito termino pabaigos ir atsižvelgiant į kredito linijos ribas. Maksimalus terminas bendrajai kredito linijos sutarčiai ir kiekvienai panaudotai kredito daliai – 12 mėnesių, o minimalus kredito limitas – 10000 Lt. Išmokėjimų skaičius neribojamas. Klientas grąžina kreditą pagal galimybes, bet ne vėliau termino pabaigos, kuris numatytas kredito linijos sutartyje. Palūkanos kartu su įsipareigojimo mokesčiu nuo nepanaudotos kredito dalies mokamos kas mėnesį.

•

Banko garantija - BIGBANK suteikia šias garantijas: mokėjimo, išankstinio mokėjimo, sutarties įvykdymo, pasiūlymo ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo. Banko garantijos terminas – iki 2 metų. Banko garantija suteikiama su sąlyga, kad garantinis įsipareigojimas ir garantijos gavėjas yra aiškiai nustatyti.

Siekiame, kad kliento sprendimas skolintis būtų kruopščiai apgalvotas, o skolinimosi procesas paprastas, todėl kredito gavimo iš mūsų banko tikslai nėra ribojami, paliekant klientui teisę gauti pajamas į savo banko sąskaitą, esančią kitame banke bei jame tvarkyti visas kasdienes bankines operacijas. Vietoj varginančio stovėjimo eilėse, mūsų klientai gali paprastu ir patogiu būdu kreiptis dėl paskolos BIGBANK interneto svetainėje. Mes esame pasiruošę atvirai išklausyti klientų pageidavimus, nes norime kuo geriau suprasti jų asmeninius poreikius. Nesiūlome standartinių sprendimų, įsiklausome į klientų norus ir stengiamės pateikti pasiūlymą, kuris pranoktų jų lūkesčius. Kadangi esame bankas, kurio specializacija – vartojimo kreditai, mūsų verslo modelis yra paprastas ir skaidrus. Daug klientų iš įvairių šalių pasirinko mus kreditavimo arba indėlių paslaugų banku, tad siekiame būti patikimu partneriu ateityje, kurdami suprantamas ir paprastas finansavimo paslaugas. Mes vertiname ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais ir partneriais. UNO lizingas – patogus finansavimo būdas įsigyti prekes išsimokėtinai. Užpildę paraišką, atsakymą sužinosite nedelsiant, partnerio prekybos vietoje. Teigiamo atsakymo atveju, galėsite pasirinkti vartojimo lizingo grąžinimo laikotarpį bei mėnesio įmokos dydį ir naudotis norima preke iškart. UNO lizingas Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2011 m. pavasario, pasinaudoti UNO lizingo paslauga galite daugumoje parduotuvių iš viso apie 120 partnerių (Lietuvoje). UNO lizingas siūlo paslaugas taip pat Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje.

9

1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai Finansinėje ataskaitoje galima rasti BIGBANK pagrindinius veiklos rezultatus. 2012 m. BIGBANK buvo sėkmingi, metus baigė su 7,030 mln. Eurų grynuoju pelnu, tai net 24,1 % daugiau nei uždirbo 2011 m. atitinkamai 5,665 mln. Eurų. Palūkanų pajamos išaugo 26,3 % 2011 m. siekė 36,314 mln. Eurų, o 2012 m. 45,893 mln. Eurų. Palūkanų išlaidos taip pat išaugo 20,4 % 2011 m. siekė 6,310 mln. Eurų, o 2012 m. 7,601 mln. Eurų. Pajamos iš viso per metus išaugo beveik trečdaliu 32,9 %, 2011 m. buvo 42,873 mln. Eurų, o 2012 m. 57,015 mln. Eurų. Visus šiuos teigiamus pokyčius nulėmė klientų skaičiaus augimas. Pagal 2012 m. finansinę ataskaitą galiojančių kredito sutarčių skaičius buvo 163 000. Taip pat gal finansinę ataskaitą paskaičiavau keletą finansinių rodiklių (Bendrojo pelningumo rodiklį, nuosavo kapitalo pelningumą, grynąjį pelningumo rodiklį ir EBIT). Bendrojo pelningumo rodiklis (BPR), kuris parodo vieno pardavimo pajamų piniginio vieneto uždirbtą bendrąjį pelną. Gerai būna, kai šio rodiklio reikšmė būna daugiau nei 20 %. BIGBANK šis rodiklis 2011 m. buvo lygus 17,8 %, o 2012 m. atitinkamai 15,5 %. Nors ir rodiklio reikšmė yra žemiau 20 % įmonė sugeba uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos, kontroliuoja pardavimo pajamas bei pardavimo savikainos lygį. Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE), kuris parodo kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus. Šis rodiklis lyginant su 2011 m. išaugo, nes 2012 m. buvo lygus 12,5%, kai tuo tarpu 2011 m. 11,2 %. Grynasis pelningumo rodiklis (grynojo pelno marža) nusako, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. Kuo didesnis šis rodiklis tuo įmonės veikla efektyvesnė. Šis rodiklis tiek 2011 m. tiek 2012 m. buvo panašus atitinkamai 15,6 % ir 15,3 %. Veiklos pelningumas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT). Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklų metu, bet prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą. Arba kitaip tariant kokį pelną įmonė būtų uždirbusi, jei ji nebūtų turėjusi finansinių skolų. 2011 m.buvo 17,2 %, 2012 m išaugo iki 18 %.

10 Įdomus faktas, jog filialas esantis Lietuvoje patiria nuostolį, nepaisant rekordiškai augančio paskolų portfelio. Pagal neaudituotus praėjusių metų finansinius rezultatus, BIGBANK AS filialo Lietuvoje paskolų portfelis augo net 27 % ir metų pabaigoje siekė 85 mln. Lt. BIGBANK AS Lietuvos filialo bendrieji aktyvai per metus išaugo iki 88,2 mln. Lt. Lyginant su 69,4 mln. Lt 2011 metų pabaigoje, fiksuojamas 27 % metinis augimas. Banko palūkanų pajamos 2012 metų pabaigoje sudarė 22,7 mln. Lt, t.y. 25 % daugiau lyginant su praėjusiais metais, kuomet palūkanų pajamos siekė 18,2 mln. Lt. Metų pabaigoje bankas patyrė 0,413 mln. Lt nuostolį, kuris yra 0,179 mln. Lt mažesnis nei pernai. Pagrindinė patirtų nuostolių priežastis – tai didelės investicijos į pagrindinių banko sistemų vystymą. „Įgyvendinome visus užsibrėžtus tikslus, ir portfelio augimas tai puikiai atsispindi. Sėkmingai vystomės ir augame visomis kryptimis – tiek pagrindinėje banko veikloje išduodant vartojimo paskolas, tiek vystant UNO prekės ženklu pažymėtą vartojimo lizingo paslaugą. Gana sparčiai auga išduodamų paskolų skaičius smulkiam ir vidutiniam verslui. Priešingai nei kiti bankai 2013 metais tikimės nemažiau spartaus banko portfelio augimo,“ – teigė banko BIGBANK vadovas Rolandas Norvilas.

11

2. Įmonės finansinė informacijos analizė 2.1. Finansinės informacijos šaltiniai įmonėje Finansinės ataskaitos yra svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, parodantis įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos skirtos tiek vidaus, tiek išorės vartotojams, kad jie galėtų gauti konkrečios informacijos apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, perspektyvas ir panašiai. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie: 1. Turtą; 2. Nuosavą kapitalą; 3. Įsipareigojimus; 4. Pajamas ir sąnaudas; 5. Pinigų srautus. Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pateikiama balanse. Nuosavo kapitalo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį pateikiami nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gautas pelnas (ar nuostoliai) pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami pinigų srautai suklasifikuoti pagal įmonės veiklos rūšis: pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Aiškinamajame rašte papildomai apibūdinami finansinių ataskaitų straipsniai, kad šių ataskaitų informacijos vartotojai geriau galėtų suprasti įmonės veiklos specifiką, įvertinti jos finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.

12

2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra dabartiniai ir potencialūs investuotojai, darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, vertybinių popierių komisijos, biržos, vyriausybė, jos organizacijos, finansiniai konsultantai, profesinės sąjungos ir visuomenė. Kiekvieną finansinių ataskaitų informacijos vartotoją domina konkreti informacija. Investuotojai rūpinasi savo investicijų rizika ir pelningumu, galimybe gauti dividendus, kad nuspręstų pirkti, laikyti ar parduoti akcijas. Darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas, galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį. Kreditorius domina suteiktų paskolų saugumas, t. y. ar įmonė pajėgi sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. Tiekėjus ir pirkėjus ypač domina įmonės veiklos tęstinumas, kai jie susiję ilgalaikiais ryšiais arba yra nuo jos priklausomi. Valstybės institucijos naudojasi finansinių ataskaitų informacija priimdamos ekonominio vystymo, mokesčių politikos, įmonių veiklą reguliuojančius ir kitus svarbius sprendimus. Bendra įmonių veiklos gerėjimo tendencija svarbi visuomenei, nes nuo to priklauso visų gyventojų pragyvenimo lygio augimas. Finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra retrospektyvinė, t. y. apibūdina praėjusius laikotarpius. Finansinės ataskaitos nesuteikia visos informacijos, kurios priimant sprendimus gali prireikti jos vartotojams, nes šiose ataskaitose dažnai nepateikiama detalios nefinansinio pobūdžio informacijos, nors ji yra svarbi atskiram finansinių ataskaitų vartotojui priimant sprendimus (pvz., pirkėjų lojalumas, produkcijos kokybė, informacija apie konkurentus ir pan.). Finansinių ataskaitų vartotojai turi turėti galimybę palyginti įmonės skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, kad nustatytų jos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų kitimo tendencijas. Todėl ta pati apskaitos politika ūkinių operacijų apskaitai taikoma visais ataskaitiniais laikotarpiais.

13

2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka

Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma. BIGBANK auditorius yra „KPMG“, kuris ir paruošia finansines ataskaitas. Ketvirčio ataskaitas ir metines ataskaitas BIGBANK skelbia per 35 dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Bendrovė rengia pilną finansinės atskaitomybės ataskaitą kuria sudaro: •

Balansas;

•

Pelno (nuostolių) ataskaita;

•

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

•

Pinigų srautų ataskaita

•

Aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios, nes jose tos pačios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai pateikiami skirtingi aspektais. Nors kiekvienoje finansinėje ataskaitoje pateikta informacija skiriasi nuo kitų finansinių ataskaitų informacijos, tačiau kiekviena atskira ataskaita negali patenkinti visų informacijos vartotojų konkrečių poreikių. Pvz., pelno (nuostolių) ataskaita leidžia susidaryti nuomonę apie įmonės pelningumą, tačiau ši nuomonė bus neišsami be balanso, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų informacijos. Skaitydamas pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorius gali susidaryti nuomonę, kad uždirbto pelno užteks grąžinti paskolą, tačiau pinigų srautų gali nepakakti, kad paskola būtų grąžinta. Aiškinamajame rašte vartotojams papildomai paaiškinami tam tikri finansinių ataskaitų straipsniai. Informacijos reikšmingumo vartotojams požiūriu negalima išskirti nė vienos finansinės ataskaitos, jos visos yra reikšmingos.

14

3. Turto vertinimas 3.1. Turimo turto įmonėje aprašymas Turtas – tai visos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir kuriomis disponuoja įmonė bei kurias naudodama tikisi įgyti kuo didesnės ekonominės naudos. Finansinėse ataskaitose turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas – tai visas įmonės turimas turtas, kuris naudojamas ekonominei naudai gauti ilgiau nei metus. Trumpalaikis turtas – tai įmonės turtas, kuris sunaudojamas ekonominei naudai gauti per metus arba per vieną veiklos ciklą. Ilgalaikis turtas gali būti skirstomas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį ir kitą ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas gali būti skirstomas į atsargas, avansus ir nebaigtas vykdyti sutartis, per vienus metus gautinas sumas, kitą trumpalaikį turtą, pinigus ir jų ekvivalentus. Pakankamai mažokai informacijos apie įmonės turimą turtą, tačiau kiek turiu tiek pateiksiu. Įmonės finansinį turtą sudaro: lėšos bankuose ir centriniuose bankuose, paskolos klientams. Nematerialųjį turtą sudaro: įsigytos programinės įrangos licenzijos. Materialusis turtas: filialai, žemė, kompiuteriai, spausdintuvai, telefonai, kondicionieriai ir visa kita biuro įranga. Kitas turtas apima kilnojamą ir nekilnojamą turtą, klientų įkeistą kaip paskolos užtikrinimo priemonė, perduota Grupei po nesėkmingų varžytinių. Kitas turtas apima sklypus, namus ir butus. Dabartinėje makroekonominėje aplinkoje užtikrinimo priemonės realizacija gali tapti laiko reikalaujančiu procesu. Įmonės turto pagrindą sudaro finansinis turtas. Pinigai ir pinigų ekvivalentai tai visų įmonės turimų piniginių lėšų ir jų ekvivalentų (pvz., grynų pinigų kasoje ir banko sąskaitose, banko čekių, perlaidų) vertė, tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Įmonė naudoja tik atsiskaitomąją banko sąskaitą.

15

3.2. Turto vertės nustatymas Materialusis turtas yra apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pripažįstamas materialiojo turto straipsniais jeigu jis naudojamas Grupės versle, yra reikšmingas ir jo preliminarus naudingo tarnavimo laikas viršija vienerius metus. Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis ir kuris yra mažiau reikšmingas, yra įtraukiamas į išlaidas ir apskaitomas nebalansiniuose straipsniuose. Vėlesnės sąnaudos, galinčios padidinti materialaus turto ekonominę naudą, pridedamos prie apskaitinės turto vertės. Materialiojo turto nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos kaip išlaidos tuo laikotarpiu, kai yra patiriamos. Kai materialiojo turto atgautina suma nukrenta žemiau jo apskaitinės vertės, turtas nurašomas į atgautinas sumas. Vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi kaip patirtos išlaidos. Įsigytas nematerialusis turtas apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir bet kokius nuvertėjimo nuostolius. Viduje sukauptas prestižas ir sąnaudos, susijusios su įmonės ir prekių ženklais, apskaitomos kaip išlaidos jų patyrimų metu. Kiekvieną ataskaitinę dieną vadovybė įvertina, ar nėra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, atliekamas turto nuvertėjimo testas ir nustatoma turto atgaunamoji vertė. Turto atgaunamoji vertė yra turto tikroji vertė (atėmus pardavimo išlaidas) arba turto naudojimo vertė, nustatoma naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Jeigu testai parodo, kad turto atgaunamoji vertė yra mažesnė negu jo apskaitinė vertė, turto vertė sumažinama iki jo atgaunamosios vertės. Jeigu turto atgaunamosios vertės nustatyti neįmanoma, nustatoma mažiausios turto grupė, kuriai šis turtas (jo pinigus generuojanti dalis) priklauso, atgaunamoji vertė. Nuvertėjimo nuostoliai apskaitomi kaip išlaidos kai yra patiriami. Jeigu atgaunamosios vertės skaičiavimai rodo, kad ankstesniais metais turtui nustatytas nuvertėjimą nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs, ankstesnis nuvertėjimas yra atstatomas ir turto apskaitinė vertė padidinama. Padidinta apskaitinė vertė negali viršyti apskaitinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta (atsižvelgiant į įprastą nusidėvėjimą), jeigu nebūtų pripažintas turto nuvertėjimas. Kitas turtas balanso ataskaitoje apskaitomas savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Kitas turtas nurašomas kai jo savikaina viršija grynąją realizavimo vertę. Turto perkainavimo vertė yra turto apskaitinės vertės ir tikrosios vertės skirtumas. Prireikus, turto tikroji vertė nustatoma pasitelkus kvalifikuotų ekspertų pagalbą, kurie savo išvadas pagrindžia faktinėmis panašių sandėrių, sudarytų prieš du mėnesius iki vertinimo, kainomis. Jeigu vertinamas nekilnojamas turtas, faktinė sandorio kaina nustatoma taikant tinkamą kainos nustatymo veiksnį pagal specifinius turto bruožus.

16

3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita Nusidėvėjimas išsamioje pelno(nuostolio) ataskaitoje pripažįstamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą kiekvieno materialiojo turto dalies naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimo apskaičiavimo pradžia – įsigijimo diena. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas tai dažniausiai naudojamas metodas. Skaičiuojant šiuo metodu nusidėvėjimą, daroma prielaida, kad ilgalaikis turtas kiekvienais jo naudojimo metais nusidėvi vienodu dydžiu. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas iš ilgalaikio turto pradinės vertės atimant likvidavimo vertę ir gautą sumą padalinat iš naudojimo laiko (metų skaičiaus). Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apskaičiuotas naudingo tarnavimo laikas: Turto grupė Žemė ir meno kūriniai Pastatai Automobiliai ir biuro įranga Kompiuteriai Kita įranga ir įrenginiai

Naudingo tarnavimo laikas nenusidėvi 25 - 50 metai 5 metai 3 - 4 metai 5 metai

Nusidėvėjimo normos perskaičiuojamos kiekvieną ataskaitinę datą ir atsiradus aplinkybėms, galinčioms turėti reikšmingos įtakos turto ar turto grupės naudingo tarnavimo laikui. Skaičiavimų pokyčių rezultatas pripažįstamas einamuoju ir vėlesniais laikotarpiais. Nematerialusis turtas amortizuojamas per jo 5 metų naudingo tarnavimo laiką.

17

Išvados Praktikos metu pasitikrinau savo turimas žinias, taip pat įgyjau naujų žinių ir patirties savo srities specialybėje. Atlikdamas praktiką pasijutau tarsi įmonės darbuotojas, todėl pateikiau save kiek įmanoma geriau, nes galbūt ateityje teks šioje įmonėje jau dirbti, o ne atlikti praktiką. Nors Lietuvoje už praktikos atlikimą ir nemokamas atlygis, tačiau įgyta patirtis, ir savęs tobulinimas tai didelis įnašas į ateitį, kuris yra kur kas vertingesnis nei atlyginimas. Atlikdamas praktiką turėjau puikią galimybę susipažinti su įmonės veikla, atlikti praktikos vadovės paskirtas užduotis, išmokti dirbti su banko vidine programa ir žinoma parodyti savo studijų metu įgytas žinias. Rašant praktikos ataskaitą teko papildomai pasidomėti įmonės organizacine struktūra ir išanalizuoti įmonės finansinę ataskaitą, kuri buvo pateikta anglų kalba. Apibendrinant, tai praktika šioje įmonėje leido suprasti ką reiškia dirbti ofise po 8 valandas sėdima darbą, susipažinti su įmone ir jos veikla, taip pat supratau ką reiškia atsakomybė ir pavaldumas.

18

Literatūra 1. 1. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomika.[vadovėlis]. 2006m. 54-70 p. ISBN 9955-52811-7 2. Įmonės internetinė svetainė [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bigbank.lt/lt/bigbank/apie-bank 3. Įmonės finansinė ataskaita [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 16 d.]. Prieiga per internetą:http://www.bigbank.lt/images/stories/finanataskaitos2012/bigbank_as_annual_repo rt_2012.pdf 4. Informacija apie UNO paslaugą interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: https://www.unolizingas.lt/index.php/pirkite-issimoketinai 5. Įmonės naujienos [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bigbank.lt/lt/naujienos/naujien-archyvas/70-2013/655-2012-metais-rekordikaiaugo-banko-bigbank-paskol-portfelis 6. 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ metodinės rekomendacijos [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. http://www.aat.lt/index.php?id=175

birželio 15 d. ]. Prieiga per internetą: