Bausmiu vykdymo teise [speros.lt].doc

1

1. Bausmių vykdymo politika (BVP). valstybės veikla įgyvendinant įgyvendinant vieną iš teisingumo teisingumo funkcijos funkcijos realizavimo realizavimo etapų –   Bausmių vykdymo politika – valstybės kriminalinės bausmės vykdymą ir atlikimą.

 Bausmių vykdymas – savarankiška valstybės vykdomos politikos kryptis, kurią sudaro valstybės institucijų ir   pareigūnų veikla veikla vykdant kriminalines kriminalines bausmes ir tuo siekiant siekiant pataisyti nuteistuosius. nuteistuosius.  Nuteistojo pataisymu laikytinas toks asmens paveikimas, kai jis po bausmės atlikimo savo gyvenimo tikslų  siekia teisėtais būdais ir priemonėmis.  Nuteistojo pataisymo pataisymo siekiama pagrindinėmis pagrindinėmis pataisos priemonėmis: priemonėmis: - bausmės atlikimo režimu; - nuteistojo darbu; - nuteistojo bendruoju lavinimu ir profesiniu mokymu; - socialine reabilitacija.  Bausmių vykdymo politikos turinį sudaro valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos uždaviniai, principai, metodai ir formos, kuriomis siekiama pataisyti nuteistąjį.

 Bausmių vykdymo vykdymo politikos turinį nulemia nulemia šie veiksniai: 1) nusikalstamumo būklė ir dinamika, taip pat baudžiamosios politikos kryptingumas; 2) bausmių atlikimo sistema; 3) tarptautinių teisės aktų bausmių vykdymo klausimais reikalavimai; 4) valstybės ekonominė situacija; 5) valstybės teisinės tradicijos ir visuomenės teisinė sąmonė.  Bausmių vykdymo vykdymo politikai svarbūs svarbūs keli nusikalstamumo būklės būklės ir dinamikos rodikliai: rodikliai: 1) bendras nusikaltimų skaičius; 2) atskirų nusikaltimų rūšių skaičius; 3) sunkių nusikaltimų skaičius 4) recidyvinių nusikaltimų skaičius; 5) bendras nuteistų asmenų skaičius. Stabili nusikalstamumo būklė ir dinamika (arba mažėjantis nusikalstamumas) nulemia humaniškesnę bausmių  vykdymo politiką, o augantis nusikalstamumas neigiamai veikia visuomenės moralines ir teisines nuostatas, stimuliuoja griežtesnius politinius ir teisinius sprendimus tiek baudžiamojoje, tiek bausmių vykdymo politikoje.

2. Bausmių vykdymo teisės dalykas, metodas, samprata.  Dalykas –  Dalykas – tai bausmių vykdymo teisės sureguliuoti teisiniai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir nuteistojo asmens dėl kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo.  BVT dalyko teisinės teisinės ypatybės: A) BV teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens. Valstybei šiuose santykiuose atstovauja įstatymuose nustatytos valstybės institucijos, įstaigos, pareigūnai, bei valstybės įgalioti asmenys. Paminėtina, 1

2 kad BV teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tarp valstybės institucijų (pareigūnų), tarp valstybinės institucijos ir kitų asmenų, tarp nuteistųjų ir kitų asmenų. teisinių ių santyk santykių ių atsira atsiradim dimo o ir pasiba pasibaigi igimo mo juridin juridinis is faktas faktas.. Atsira B) BV teisin Atsiradim dimoo juridi juridinis nis faktas faktas yra

apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimas, šių santykių baigimas siejamas su bausmės atlikimu. BV teisiniai santykiai gali prasidėti ir neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kaltinamajam raštu pareiškus norą atlikti  bausmę iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. BV teisiniai santykiai pasibaigia atlikus paskirtą bausmę. Kriminalinės bausmės, kuri apibrėžiama terminu, atlikimas baigiasi paskutinę paskirtosios bausmės atlikimo dieną, o bausmė, kuri neapibrėžiama terminu – įvykdžius įv ykdžius nustatytas pareigas. BV teisinių santykių pasibaigimui neturi reikšmės atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindas (amnestija, malonė). BV teisiniai santykiai nėra  baudžiamojo poveikio priemonių, priverčiamųjų medicinos priemonių, auklėjamojo poveikio priemonių bei  bausmės vykdymo vykdymo atidėjimo vykdymas. vykdymas.  Metodas –  Metodas – būdai, priemonės, priemonės, kurių pagalba valstybė reguliuoja reguliuoja bausmių vykdymo vykdymo teisinius santykius. santykius.  Metodo struktūriniai struktūriniai elementai: a) reguliuojamų santykių ribų nustatymas;  b) teisės aktų, reguliuojančių reguliuojančių subjektų subjektų teises ir pareigas išleidimas; išleidimas; c) veiksnumo ir teisnumo suteikimas santykių subjektams; d) teisinės atsakomybės priemonių pažeidimo atveju nustatymas. nustatymas. Skiriami 2 metodai: a) civilinis – siejamas su subjektų lygiateisiškumu; b) administracinis – subordinuotas kitam, paklusti kito valiai. Baudžiamoji justicija pasižymi tuo, kad vadovaujantis administracinis metodas. BV teisėje galima sutikti civilinio metodo. Nuteistasis turi teisę trumpalaikį pasimatymą pakeisti į pokalbį telefonu ir administracija neturi teisės paveikti. Dalykas, metodas apsprendžia sampratą – BVT tai visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina  pagrindinius bausmių bausmių vykdymo vykdymo uždavinius ir principus, nustato valstybės valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų pareigūnų bei jos įgaliotų asmenų veiklos formas, metodus ir priemones, taip pat nuteistųjų teisinę padėtį, vykdant ir atliekant kriminalines bausmes.

3. Bausmių vykdymo teisės paskirtis. Tai tie tikslai, kuriems kuriama ir dėl kurių egzistuoja BVT. Bendriausia prasme BVT paskirtis yra reglamentuoti visų bausmių, numatytų baudžiamuosiuose įstatymuose, vykdymo vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Remiantis konstituciniais principais, BVT turi reglamentuoti nuteistųjų teisnę padėtį (teises, laisves ir pareigas)  bausmės atlikimo metu, t.p. bausmes vykdančių institucijų, pareigūnų bei valstybės įgaliotų asmenų  kompetenciją bausmių vykdymo metu. BVT turi nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę  nuteistasis, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

4. BVT ir kitos teisės šakos. 2

3 savarankiška teisės šaka, šaka , kurios savarankiškumą lemia reguliavimo dalyko ir metodo ypatybės. BVT yra savarankiška BVT  priklauso viešosios teisės šakų grupei, nes jos dalykas yra viešieji interesai, o vienas iš jos teisinių  santykių subjektų yra valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų ir pareigūnų. Toks BVT vertinimas nėra vienintelis, kartais teigiama, kad ši teisės šaka yra kompleksinė , t.y. BT, BPT, CP, AT, DT ir kitų teisės šakų  sandūra. Tačiau pažymėtina pažymėtina tai, kad teisės sistemoje nei viena teisės šaka negali veikti izoliuotai nuo kitų teisės šakų. BVT, kartu su BT ir BPT sudaro bendrą valstybės teisinį nusikalstamumo kontrolės pagrindą, tačiau kiekviena iš šių teisės šakų reglamentuoja skirtingus bausmės aspektus: BT apibrėžia bausmę ir paskirtį, jos atskirų rūšių  turinį, atleidimo nuo bausmės pagrindus; BPT – nustato procesines bausmės vykdymo taisykles; BVT –   bausmės elementų realizavimo tvarką ir sąlygas. BVT remiasi civiliniu procesu reglamentuodama reglamentuodama turtinės  bausmės (baudos) vykdymą; CT – juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymą; vykdymą; darbo teise – viešųjų  darbų, arešto, laisvės atėmimo bausmių vykdymo aspektus, susijusius su nuteistųjų darbo sąlygomis, darbo ir   poilsio laiku; valstybinės ir AT pagalba reglamentuojama bausmių vykdymo institucijų sistema, jų funkcijos, etc.

5. BVT šaltiniai.  BVT šaltinis – tai kompetentingos valstybės institucijos priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojančias tam tikrus, visuomeninius santykius tarp valstybės ir nuteistojo asmens atliekant ir vykdant kriminalinę bausmę. BVT šaltinis formaliąja prasme yra BVT normos įtvirtinimo ir išraiškos išorinė forma.  BVT šaltiniui būdingi požymiai  požymiai : a) tai kompetentingos valstybės institucijos priimtas teisės aktas;  b) tai norminiai teisės aktai; aktai; c) tai privalomojo pobūdžio teisės aktai; d) tai oficialaus pobūdžio teisės aktai.  Pagal juridinę galią galią BVT šaltiniai skirstomi į rūšis rūšis:: a) įstatymas;  b) poįstatyminiai poįstatyminiai teisės aktai; c) tarptautiniai teisės aktai.  Įstatymai. (Konstitucija, (Konstitucija, konstituciniai įstatymai, kiti įstatymai): įstatymai): a) Konstitucija.

Yra bendro pobūdžio taisyklių (humanizmo principas ateina iš Konstitucijos). Tiesiogiai

skirtas bausmių vykdymui Konstitucijos 47 str. – draudžiantis priverstinį darbą. Nuteistųjų darbas nelaikomas  priverstiniu – tai tiesioginė tiesioginė norma, skirta BVT. b) Bausmių vykdymo kodeksas.

Tai pirmasis pilnai kodifikuotas teisės aktas, skirtas bausmių vykdymui. vykdymui. Nustato

visų kriminalinių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas. Jos nustato tvarką kaip realiai įvykdomas nuosprendis. c) Antstolių įstatymas. Apibūdina antstolio statusą, kompetenciją. 3

4 d) Tarnyb Tarnybos os kalėji kalėjimų mų depart departame amente nte ir jam pavald pavaldžių žių įmonių įmonių statuta statutass .

Reglamentuoja pareigūnų statusą,

kompetenciją, priėmimo, atleidimo pagrindus, principinius klausimus. e) CPK. Ne visas, o ta dalis, kuri liečia priverstinį bausmių vykdymą.  Poįstatyminiai aktai .  Pagal teisinę galią, galią, pagal subjektą, priimantį priimantį juos : a) Seimo nutarimas (leistas eksperimentas dėvėti nuosavus drabužius);  b)  Respublikos Prezidento dekretai. Patvirtinti malonės komisijos nuostatai ir malonės prašymų nagrinėjimo tvarka; c) Vyriausybės teisės aktai: bendrojo lavinimo nuostatai; profesinio lavinimo nuostatai; maisto laisvės atėmimo vietose normos; darbo užmokesčio klausimai laisvės atėmimo vietose. d) Teisingumo ministerijos kompetencija. Patenka teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarka; juridinio asmens veiklos apribojimo akto formos patvirtinimas; Areštinių vidaus tvarkos taisyklės; Pataisos inspekcijų nuostatai; Asmenų, laikinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų, taisyklės; Visų valstybės įmonių, veikiančių prie įkalinimo įstaigų, nuostatai. e) Pagal BVK teisingumo ir kt. ministrų bendri įsakymai dėl laisvės apribojimo.

Teisingumo ir sveikatos ministrų: Dėl sveikatos priežiūros organizavimo pataisos įstaigose; Psichologinės tarnybos nuostatai.  f) Kalėjimų departamento direktoriaus priimti teisės aktai.  g) Pataisos įstaigos bei areštinės direktoriaus priimti TA.

Ne visi jų priimti aktai bus teisės šaltiniais. Jų 

 priimami teisės aktai aktai yra teisės šaltinis arba taikymo taikymo aktas.

6.Tarptautiniai teisės aktai kaip BVT šaltiniai. Tarptautiniai teisės aktas bausmių vykdymo klausimais – tai nustatyta tvarka priimtas dvišalis arba daugiašalis  privalomojo arba rekomendacinio rekomendacinio pobūdžio norminis teisės aktas, reguliuojantis bausmių vykdymo teisinius santykius. Tarptautinė ir nacionalinė teisė įtvirtina principą, pagal kurį  įsigaliojusias tarptautines sutartis  privaloma vykdyti. Jos negali prieštarauti tik Konstitucijai. Be tarptautinių sutarčių kaip privalomo pobūdžio teisės aktų, tarptautinėje teisėje sutinkami ir rekomendacinio  pobūdžio teisės aktai. Tai tarptautinių organizacijų rekomendacijos ir rezoliucijos BVT šaltiniai šaltiniai yra tik tos rekomendacijos rekomendacijos ir rezoliucijos, kurios reglamentuoja tam tikrus bausmių vykdymo klausimus. Tarptautinius teisės aktus bausmių vykdymo klausimais galima suskirstyti į: 1) dvišales LR tarptautines sutartis ; dėl nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo tolesniam bausmės atlikimui su Baltarusijos, Azarbaidžano Respublika, Rusijos federacija, JAV, Kinija; Lietuvos bei Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių santykių) 2) JTO konvencija konvencijas, s, rekomenda rekomendacijas, cijas, rezoliucij rezoliucijas as ; (LR prisijungusi prie JTO 1984 konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. JTO priėmusi šias rezoliucijas bausmių  4

5 vykdymo klausimais: dėl Teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodekso; dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos; dėl Tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių; dėl Įkalinų asmenų gynybos principų sąvado; dėl esminių kalinių priežiūros principų; dėl JT standartinių minimalių taisyklių dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu ir kt.

3) Europos tarybos konvencijas, rekomendacijas ir rezoliucijas . (LR yra ratifikavusi 1) 1950 m. Europos žmogaus žmogaus teisių ir pagrindin pagrindinių ių laisvių laisvių apsaugos apsaugos konvenciją konvenciją su papildoma papildomais is protokola protokolais. is. Tai l. reikšming reikšmingaa konvencija, nes įtvirtina kontrolės mechanizmą, skirtą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai. Kitos konvecijos: 2)1987 m. Europos Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei  jos 1 ir 2 protokolai;3) 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo; 4)1983 m. Europos nuteistųjų perdavimo. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos: 1) dėl Europos kalėjimų taisyklių; 2) dėl darb kalėjimuose; 3)dėl kalinių, nuteistųjų ilgalaikiu laisvės atėmimu, priežiūros;4) dėl pavojingų kalinių priežiūros 5) dėl kainių – užsieniečių; 6) dėl trumpalaikių išvykų iš kalėjimo; 7) dėl švietimo kalėjimuose; 8) dėl kalinių rinkiminių, civilinių ir socialinių teisių; 10) dėl standartinių minimalių  kalinių priežiūros taisyklių; taisyklių; 11) dėl Europos visuomeninių visuomeninių sankcijų ir priemonių priemonių taisyklių; 12 Dėl įkalinimo įstaigų įvairių grandžių personalo statuso, parinkimo ir mokymo; 13) dėl trumpalaikės pilnamečių nusikaltėlių   priežiūros

7. BVK sistema, struktūra. Vienas svarbiausių bausmių vykdymo įstatymų - Baus -  Bausmių vykdymo vykdymo kode kodeksas ksas – nustato: 1) bausmių vykdymo principus, 2) teisinę nuteistųjų nuteistųj ų padėtį, 3) bausmes vykdančias institucijas, 4) baudos, 5) juridinio juridinio asmens asmens veiklos veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo, 6) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti užsiimti tam tikra veikla veikla atėmimo, 7) viešųjų teisių atėmimo, 8) viešųjų darbų, 9) laisvės apribojimo, 10) arešto, 11) terminuoto laisvės atėmimo ir  12) laisvės atėmimo atėmimo iki gyvos galvos vykdymo vykdymo tvarką bei bei sąlygas, 13) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų  įs taigų   pagrindus ir tvarką, 14) atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus ir tvarką, 15) bausmių vykdymo institucijų, inst itucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų veiksmų bei sprendimų apskundimo tvarką. BVK - teisės aktas, turintis vidinį vientisumą ir tarpusavyje susietų normų visumą.

5

6 Kiekvienas BVK straipsnis turi savarankišką reikšmę ir kartu yra sudedamoji visumos dalis. Nė vienas BVK  straipsnis negali kartoti kito straipsnio arba prieštarauti jam. Kodeksui kaip vientisam teisės aktui būdinga bendra terminija, suderintas teisinių sąvokų, esančių skirtinguose straipsniuose, vartojimas.  BVK suskirstytas suskir stytas į penkias dalis, kurios išskaidytos į penkiolika skyrių. Kai kurie Kodekso skyriai, s kyriai, jungiantys daug normų, papildomai papildomai išskaidyti į skirsnius. Kodekso skyriai ir skirsniai sujungia normas, reglamentuojančias reglamentuojančias atskirą atskirą bausmių bausmių vykdymo institutą, institutą,  pvz.,

pirmas skyrius yra skirtas bausmių vykdymo įstatymų galiojimo

taisyklių reglamentavimui ir pan. BVK turi nuoseklią straipsnių numeraciją. Įstatymų leidybos leidybos srityje priimta, kad panaikinto panaikinto BVK straipsnio straipsnio vieta lieka tuščia. tuščia. Siekiant Siekiant išlaikyti tokią sistemą, naujai priimti BVK straipsniai straipsniai įrašomi į labiausiai labiausiai  jiems tinkamą Kodekso vietą ir papildomai papildomai numeruojami. BVK straipsniai gali turėti dalis ir punktus .

8. Bausmių vykdymo (BV) įstatymo galiojimas laike. BVK 3 str. Numato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius LR įstatymus.  Svarbūs du aspektai  – BVT normos įsigaliojimas ir jos galios netekimas, kurie priklauso nuo teisės akto, kuriame yra norma, rūšies pagal juridinę galią. BV įstatymo norma įsigalioja arba netenka galios po to, kai įstatymą pasirašo ir VŽ paskelbia prezidentas, jei įstatyme įstatyme nenu nenustato statoma ma vėlesnė vėlesnė įsigaliojim įsigaliojimoo data. data. Jei per numatytą numatytą laiką prezidentas prezidentas jo negrąžin negrąžinaa Seimui Seimui  pakartotinai svarstyti svarstyti ir jo nepasirašo, jis įsigalioja, įsigalioja, kai jį pasirašo Seimo Seimo pirmininkas ir paskelbia paskelbia VŽ.  Referendumu priimto įstatymo

ar kito teisės akto norma įsigalioja, oficialiai akto paskelbimo VŽ dieną, jei

 pačiame įstatyme įstatyme nenumatyta vėlesnė vėlesnė įsigaliojimo diena.  LRS nutarimas arba Prezidento Prezidento dekretas Vyriausybės nutarimas

įsigalioja kitą dieną po paskelbimo VŽ, jei nenumatyta kita data.

įsigalioja, kai jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir jis paskelbiamas VŽ, jei nenumatyta

kita data.  LR Konst. Teismo nutarimas,

kai teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, įsigalioja oficialiai paskelbus VŽ, nuo

šios dienos teisės aktas negali būti taikomas. Tarptauti Tarptautinės nės sutarties sutarties įsigaliojimą įsigaliojimą

ir jos galios netekimą reglamentuoja tarptautinė teisė ir LR tarptautinių 

sutarčių įstatymas.  Dvišalė LR tarptautinė sutartis įsigalioja tada,

kai šalys atlikę nacionalines sutarties patvirtinimo procedūras,

 pasikeičia ratifikaciniais ratifikaciniais raštais.  Daugiašalė sutartis įsigalioja,

atliku atlikuss nacion nacionali alines nes sutart sutarties ies patvi patvirti rtinim nimoo proce procedūr dūras as ir praėju praėjuss sutar sutarty tyje je

numatytam terminui po ratifikacinių raštų deponavimo depozitarui. depozitarui. Dvišalės, trišalės ir daugiašalės LR tarptautinė sutartis nustoja galioti atlikus nacionalines tokios sutarties denonsavimo denonsavimo procedūras ir praėjus šiose sutartyse nenustatytam terminui. BVT netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė. Tuo tarpu BV įstatymų kolizijos atveju, turi būti taikomas švelnesnę nuteistojo padėtį numatantis įstatymas. 6

7 Jei kolizija atsiranda tarp skirtingą teisinę galią turinčių teisės normų – taikomas aukštesnis pagal teisinę galią  įstatymas. Esant kolizijai tarp vienodą teisinę galią turinčių teisės aktų, ji gali būti sprendžiama arba taikant vėliau priimtą  aktą arba aktą numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį.

9. BV įstatymo galiojimas erdvėje. BV teisės aktai galioja visoje LR teritorijoje, kurią pagal LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą sudaro: a) žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sienų;  b) vidaus vandenys; vandenys; teritorinė jūra (12 jūrmylių jūrmylių pločio Baltijos pakrančių pakrančių vandenys); vandenys); c) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos; d) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos; e) jūrų laivai ir orlaiviai su LT skiriamaisiais ženklais, esantys neutraliuose vandenyse. vandenyse. Lietuvoje esančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir diplomatų automobiliai pagal TT nelaikomi Lietuvos teritorija.

10. BV įstatymo galiojimas asmenų atžvilgiu. Pagal BVK tiek LR piliečiams, tiek užsieniečiams, tiek apatridams, atliekantiems bausmę Lietuvoje, taikomi LR bausmių vykdymo įstatymai. įstatymai mai bei tarptau tarptautin tinės ės teisės teisės aktai aktai numato numato tam tikras tikras teises teises ir pareig pareigas as susiju susijusia siass su Kita vertus BV įstaty atliekančio atliekančio bausmę bausmę asmens pilietybe,

pvz.. atliek pvz atliekant antis is bau bausm smęę LR piliet pilietis is turi turi teisę teisę dalyv dalyvaut autii rinkim rinkimuos uose, e,

referendume; atliekantis bausmę užsienio pilietis – turi teisę palaikyti ryšius su savo valstybės diplomatine atstovybe, konsuline įstaiga, etc.). Tarptautinės nuteistųjų perdavimo sutartys numato valstybių sutarčių dalyvių teisę, esant sutartyje numatytiems  pagrindams ir sąlygomis, sąlygomis, vienoje valstybėje valstybėje paskirtą bausmę bausmę ar jos dalį atlikti savo pilietybės pilietybės valstybėje. valstybėje.

11. BV įstatymo aiškinimas, jo rūšys.  BVĮ aiškinimas – tai tam tikra kompetentingų valstybės institucijų veikla, siekiant siek iant teisingai suprasti ir atskleisti  BVT normos turinį.

Teisės teorijoje normos aiškinimas skiriamas į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis – normos turinio išsiaiškinimą  ir paaiškinimą. Išsiaiškinimu siekiama nustatyti visą normos esmę, o išaiškinimas turi konkretesnį tikslą, pvz. atskleisti tam tikro termino prasmę, nurodyti subjekto, kuriam taikoma norma, teises ir pareigas. BVT normos aiškinimui yra keliami tam tikri reikalavimai: 1) aiškinimu siekiama atskleisti normos esmę, nustatyti jos vietą BVT sistemoje. 2) aiškinimas privalo atskleisti nepakankamai tiksliai arba neaiškiai suformuluotos normos turinį. 3) aiškinimu turi būti siekiama teisingo ir vienodo normos supratimo ir taikymo ar įgyvendinimo.

7

8 4) aiškinimas turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus, t.y. aiškinimu negalima plėsti arba siaurinti normos taikymo sferą, jei tuo papildomai ribojamos nuteistųjų teisės arba nustatomos papildomos jų pareigos, arba išplečiama valstybės institucijų arba pareigūnų kompetencija. Aiškinimo kompetencija. Aiškinimo būdai :

kalbinis - remiasi kalbos mokėjimu, sintaksės ir morfologijos taisyklių taikymu ir taisyklingu žodžių vartojimu, siekiama nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į BVT normos kontekstą;

istorinis – leidžia nustatyti normos prasmę pagal jos atsiradimo sąlygas ir ypatybes, šis būdas paprastai naudojamas kartu su lyginamuoju metodu – lyginama senoji norma su naująja;

sisteminis  – leidžia nustatyti normos turinį atsižvelgiant į jos vietą teisės ir BVT sistemoje, taip pat ryšį su kitomis BVT normomis;

loginis – leidžia logikos metodais sukonkretinti normos turinį; funkcinis – grindžiamas veiksnių veiksnių ir sąlygų, kuriomis kuriomis veikia ir yra taikoma norma, norma, žinojimu; pagal apimtį: adekvatus – aiškinimas, kai BVT normos turinys paraidžiui atitinka jos prasmę,  plečiamasis – kai normos turinys turinys aiškinamas plačiau, plačiau, nei suformuluotas tekstas, tekstas, ir  siaurinamasis – kai turinys aiškinamas siauriau nei suformuluotas tekstas;

pagal subjektus : oficialus – privalomas aiškinamą normą taikantiems subjektams. Jis gali būti autentiškas – kai aiškinimą atlieka

subjektas priėmęs teisės normą bei deleguotas – aiškina kitas, tam specialiai neįgaliotas subjektas; gali būti ir  kazuistinis

– kai kai aišk aiškin inaa bet bet ku kuris ris no norm rmąą taik taikan anti tiss subj subjek ekta tass ir aišk aiškin inim imas as priv prival alom omas as visi visiem emss by bylo loje je

daly dalyvau vaujan jantie tiems ms subje subjekta ktams ms bei bei normin norminis, is, kai kai aiškin aiškinima imass yra yra prival privaloma omass neapib neapibrėž rėžtam tam sub subjek jektų tų ratui. ratui. Aiškinimas pagal subjektus gali būti ir  neoficialus, toks būdas nėra privalomas normą taikantiems subjektams.  Neoficialaus aiškinimo aiškinimo atmaina yra doktrininis doktrininis aiškinimas, kurį atlieka atlieka mokslininkai.

12. BVT sistema. Tai logiškai išdėstyta vidinė BVT struktūra. BVT sistema pasižymi tuo, kad turi visus teisės teorijoje skiriamus sistemos elementus: pošakį, dalį, institutą ir  normą. BVT galima skirti vieną  pošakį  – tai sąlygiškai savarankiškų institutų grupė, reglamentuojanti bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, vykdymą. vykdymą. Šis pošakis nustato arešto, laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vykdymo tvarką ir sąlygas. BVT skaidoma į bendrąją ir specialiąją dalis .  Bendrojoje dalyje

reglamentu reglamentuojami ojami bend bendri ri visų bausmių bausmių vyk vykdymu dymuii būdingi būdingi aspektai: aspektai: įstatymai, įstatymai, principai, principai,

subjektų teisės ir pareigos, institucijos, etc. Specialiojoje dalyje

reglamentuojami viešųjų teisių atėmimo, atėmimo dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam

tikra veikla, viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos

8

9 galvos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo tvarka bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vykdymo taisyklės. Ir poš pošaki akiss ir dalys dalys gali gali būti būti skirst skirstomi omi į instit institutu utuss – grupe grupess teisė teisėss normų, normų, reglam reglament entuoj uojanč ančių ių sąly sąlygiš giškai kai savarankiškus BVT santykius, pvz. teisės normų grupės, reglamentuojančios bausmes vykdančias institucijas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, etc.

13. BVT norma. Tai valstybės nustatyta, formaliai apibrėžta elgesio taisyklė, suteikianti reguliuojamo santykio subjektams subjektines teise ir nustatanti jiems teisines pareigas. BVT norma – pirminis šios teisės šakos elementas. BVT normai yra būdingi visi teisės teorijoje skiriami požymiai: tai bendrojo ir privalomojo pobūdžio taisyklė, kurią nustato kompetentinga valstybės institucija, adresuota grupei asmenų, kuriems būdingi rūšiniai r ūšiniai požymiai, skirta tam tikram santykiui ir  įgyvendinama, įgyvendinama, kai tik atsiranda joje numatyta situacija ar aplinkybė,  jos nevykdymas nevykdymas užtraukia valstybės valstybės prievartos priemonių priemonių taikymą. BVT normą sudaro hipotezė, dispozicija ir sankcija. Dažnai BVT normą sudaro tik hipotezė ir dispozicija.  Hipotezė – nustato asmenis, kuriems adresuota norma ir

sąlygas, kurioms esant pradeda veikti dispozicija.

 Dispozicija – normos dalis, kurioje nustatoma pati elgesio taisyklė, apimanti teisinio santykio subjektų teises ir 

 pareigas. Sankcija – dalis, kurioje

nustatomos prievartos priemonės (nuobaudos) taikomos už dispozicijos pažeidimą.

 BVT normos klasifikuojamos.

Pagal juridinę galią: Konstitucinės normos; Tarptautinių sutarčių normos; Įstatymų normos; Poįstatyminių teisės aktų normos; Vyriausybės; Vyriausybės; ministrų; kalėjimų departamento; bausmę vykdančios institucijos vadovo.

Pagal turinį : draudžiančios; įpareigojančios; įgalinančios; leidžiančios. Pagal normos pobūdį : definicijos; deklaracijos; principai; taisyklės. Pagal normos galiojimą teritorijoje : visoje valstybėje; tam tikroje teritorijoje (įkalinimo ( įkalinimo įstaigos dienotvarkė). 14. BVT normos dispozicija ir jos rūšys  Dispozicija - normos dalis, kurioje nustatoma pati elgesio taisyklė, apimanti teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.  Pagal normos dispozicijos aprašymo būdą būdą skiriamos :

9

10 aprašomoji aprašomoji - elgesio taisyklė įvardinama išsamiai; blanketinė – blanketinė – nuoroda į tam tikrą kt. kt. teisės aktą; nukreipiančioji  –  – nukreipiama į kitą BVK BVK straipsnį; alternatyvinė – subjektas privalo pasirinkti vieną iš pateiktų alternatyvų.

15. Bausmes vykdančių institucijų (BVI) sistema. Tai valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų, taip pat valstybės įgaliotų asmenų, atsakingų už kriminalinių bausmių įgyvendinimą, visuma. visuma . Kiekviena valstybė sukuria tam tikrą bausmių vykdymo sistemą, kadangi valstybės prievartos priemonių, kurios riboja žmogaus teises ir laisves, taikymas ir įgyvendinimas yra išimtinai valstybės kompetencija. centralizuota ta ir decentralizu decentralizuota ota. Lietuvoje BVI sistema gali būti centralizuo Lietuvoje yra pusiau decentral decentralizuot izuotaa BVI sistema,

kadangi: kai kurias bausmes tiesiogiai vykdo, o kai kurių bausmių vykdyme dalyvauja Teisingumo ministerijai nepavaldžius nepavaldžius institucijos (pvz. policija).  LR BVI sistemą sudaro: sudaro: 1.Vyriausybė, 2.Teisingumo 2.Teisingumo ministerija, 3.Kalėjimų departamentas prie TM, 4. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos bei valstybės įmonės (pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo kalinimo vietos – tardymo tardymo izoliatoria izoliatoriai,i, valstybės valstybės įmonės prie pataisos pataisos įstaigų įstaigų ir Kalėjimų Kalėjimų departamen departamento to Mokymo centras 5. Antstoliai.

16. Kalėjimų departamento funkcijos Tai biudžetinė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomosios priemonės suėmimo, teismų  nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendinanti BV politiką.

Kalėjimų departamento  funkcija yra uždavinių, kurie jam yra nustatyti LR BV įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

Svarbiausieji

Departamento

uždaviniai

yra:

1. organizuot organizuotii ir vyk vykdyti dyti bausmių bausmių vykd vykdymo ymo sistemos sistemos reformą reformą vado vadovauja vaujantis ntis Teisinės Teisinės sistemos sistemos reformos reformos metmenimis

(nauja

redakcija)

ir

Teisinės

sistemos

reformos

įgyvendinimo

programa;

2. sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo nutartimi kardomąja

priemone

3.

teis teism mų

užti užtikkrin rinti

paskirtas nuospre sprenndžių džių

kardomasis (nu (nutarč tarčių ių), ),

ku kuri riaais

kalinimas nute uteista ista

(suėmimas), lais laisvė vėss

atėmi tėmim mu,

laikyti; vy vykd kdyymą; mą;

4. užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nuosprendžių (nutarčių), kuriais 10

11  pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys asmenys lygtinai  paleisti

iš

laisvės

atėmimo

vietų,

vykdymą; vykdymą;

5. sud sudary aryti ti Lietuv Lietuvos os Respub Respublik likos os įstaty įstatymai maiss nu nusta statyt tytas as sąly sąlygas gas krimin kriminali alinei nei bau bausme smeii vy vykdy kdyti ti (atlik (atlikti) ti) ir  organizuoti pataisymo priemonių taikymą nuteistiesiems.

17. Bausmių vykdymo sistemos Galima kalbėti apie 3 bausmių atlikimo sistemas, kurio yra taikomos šiandien. Kalėjimas atsirado 16 a.  pabaigoje Amsterdame: Amsterdame: kalinio mokymas, mokymas, baudimas siejamas siejamas su konkretaus konkretaus kalėjimo gyvenimu gyvenimu viduje. Pirmosios kalinimo sistemos siejamos su religinėmis grupėmis filosofiniu požiūriu. 1)Pensilvanijos sistema atsirado Amerikoje: žmogus iš principo geras, aplinka priverčia padaryti nusikaltimą. Kad žmogus pasitaisytų, pasitaisytų, reikia palikti jį su savo pradu vieną. Ši mintis buvo įgyvendinta. Kiekvienas nuteistasis  buvo absoliučiai izoliuotas, su nuteistuoju administracija neturėjo teisės bendrauti. Atlikę bausmę prarasdavo  bet kokius socialinius socialinius įgūdžius. Ši sistema buvo modifikuota - filosofinis pagrindas išliko tas pats, tačiau nuteistiesiems buvo leista bendrauti su administracija, įleidžiami dvasininkai, leidžiama dirbti, bendrauti tarpusavyje bei pavadinta 2)Oberno vardu. Veikė pakankamai ilgai. Trečioji sistema, išbandyta Australijoje, vadinama 3)progresyvi kalinimo sistema . Airiškoji arba angliškoji sistema. Jos iš esmės vienodos. Pavadinimai skirtingi todėl, kad jas nepriklausomai viena nuo kitos išbandė anglai ir airiai. Jos esmę sudaro: a) kiek žmogų galima paveikti. Reikia rasti reikiamus poveikio būdus, priemones.  b) poveikis į nuteistąjį turi susidėti iš pozityvių dalykų (švietimas, darbas) ir negatyvių (nuobaudos),  priklausomai nuo paties nuteistojo bausmės bausmės atlikimo metu. metu. Jei gerai elgiasi – padėtis padėtis gerinama. c) valstybė turi ir po bausmės atlikimo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, palengvinančius palengvinančius socialinę nuteistojo  padėtį. Progresyvioji kalinimo sistema įgavo pripažinimą per keturis dešimtmečius. Nuo 20 a. vidurio ši bausmės sistema tapo vyraujanti.

18. Pareigūnas ir jo statusas.  Pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja reglamentuoja tarnybos Kalėjimų departamente  prie LR TM Statutas Statutas ir (ar) kuris kuri s turi viešojo viešoj o administravimo administr avimo įgaliojimus įgalioj imus jam nepavaldiems n epavaldiems asmenims. asm enims.  Pareigūnai  dirba Kalėjimų departame departamente nte bei jam pavaldžio pavaldžiose se įstaigose įstaigose ir valstyb valstybės ės įmonėse. įmonėse. Pareigūna Pareigūnaii skirstomi į jaunesniuosius jaunesniuosius pareigūnus, pareigūnus, vyresniuosius ir vyriausiuosius pareigūnus.

11

12  Pareigūnų tarnyba

Kalė Ka lėji jimų mų depa depart rtam amen ente te bei bei jam jam pava pavald ldži žios osee įsta įstaig igos osee ir vals valsty tybė bėss įmon įmonės ėsee

organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymais, šiuo statutu bei kitais teisės aktais.

Valsty Valstybės bės tarny tarnybos bos įstaty įstatymas mas Kalėji Kalėjimų mų dep depart artame amentu ntuii bei bei jam pav pavald aldžių žių įstaig įstaigųų ir valsty valstybės bės įmonių  įmonių   pareigūnams  pareigūnams taikomas tiek, kiek nereglamentuoja statutas. Pareigūnai dirba ir Valstybės įmonėse prie pataisos darbų kolonijų.  Pareigūno statusas statusas – pareigūno pareigūno teisinė padėtis. padėtis . Pareigūnų gyvybę, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises bei laisves gina LR įstatymai. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Jeigu pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento vadovybei. Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės. atsakomybės. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes. Pareigūnų teisėti nurodymai, nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Už įstatymų, įstatymų, statuto statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus pažeidimus bei padarytas padarytas nusikalstama nusikalstamass veikas veikas pareigūna pareigūnaii atsako atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnai gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir  socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai). Parei Pareigūn gūnųų daly dalyvav vavima imass draugi draugijų, jų, klubų klubų ar kitų kitų susiv susivien ienijim ijimų, ų, tenkin tenkinanč ančių ių jų profes profesini inius, us, kultūr kultūrini inius us ir  socialinius poreikius, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

19. Nuteistųjų teisinė padėtis. Tai subjektyvios teisės, laisvės ir pareigos, kurias įgyja nuteistasis asmuo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui .  Bausmes atliekantys LR piliečiai turi visas LR piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato LR įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų laisves, teises ir pareigas jiems esant LR, LR tarptautinės sutartys, teismo nuosprendis. Taigi šiuo atveju kalbama apie  specialią nuteistųjų teisinę padėtį. Ją sudaro bendroji asmens teisinė padėtis, nes nuteistajam išlieka visos teisės ir pareigos, kurių neapriboja paskirtoji bausmė .

 Nuteistojo asmens asmens teisinė padėtis gali gali kisti bausmės atlikimo atlikimo metu, atsižvelgiant atsižvelgiant į   jų elgesį bausmės bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi,  požiūrį į darbą, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka, gali  būti švelninama švelninama arba griežtinama. 12

13  Nuteistojo asmens padėties švelninimas arba griežtinimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus (turi būti nuoseklumas nuoseklumas ir laipsniškumas). laipsniškumas).  Nuteistieji turi teisę:

gauti rašytinę informaciją jam suprantama kalba apie bausmės atlikimo tvarką, sąlygas, savo teises ir pareigas; kreiptis su prašymais, pasiūlymais, peticijomis, skundais; gauti medpagalbą; teisinę pagalbą; dalyvauti rinkimuose, referendumuose arba visuotinėje apklausoje;  jiems garantuojama garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė. laisvė.  Nuteistųjų pareigos:

 privalo vykdyti vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taisyklių, vykdyti BV institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

20. Baudos vykdymo tvarka ir sąlygos  Baudos bausmė bausmė įvykdoma savanoriškai savanoriškai arba priverstinai.  Nuteistasis (t.p. ir juridinis asmuo, jei jam paskirta bauda) per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį   po nuosprendžio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo privalo sumokėti baudą baudą į teritorinės mokesčių mokesčių inspekcijos sąskaitą. sąskaitą. Tesimas Tesimas pasirašytinai pasirašytinai įspėja įspėja nuteistąjį nuteistąjį ar juridinio juridinio asmens valdymo organą ar įgaliotą įgaliotą asmenį, asmenį, kad laiku nesumokėjus nesumokėjus baudos ši bus išieškoma priverstinai. Savanoriška Savanoriškaii sumokėjęs sumokėjęs baudą baudą

nuteistas nuteistasis is ir nuteistas nuteistas juridinis juridinis asmuo, asmuo, teismo teismo raštinės raštinės tarnautoju tarnautojuii privalo privalo

 pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie įsiuvami į bylą. Apie nuosprendžio įvykdymą  informuojamas nuosprendį priėmęs teismas.  Laiku nesumokėjus visos baudos,

teismas išduoda vykdomąjį raštą antstoliams baudą išieškoti priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo, turto  buvimo arba kitos kitos bausmės atlikimo vieta, vieta, arba juridinio asmens asmens buveinė ar turtas. turtas.  Antstolis iš karto taiko priverstinio vykdymo priemones pr iemones: išieškojimą iš nuteistojo lėšų,

turto, darbo užmokesčio,

 pensijos, ar kitų jo pajamų, etc. Jei nuteistasis neturi lėšų išieškojimui, teismas gali baudą pakeistu viešaisiais darbais,  jeigu nuteistasis vengia savanoriškai sumokėti ir nėra galimybių baudą išieškoti priverstinai, antstolio teikimu teismas baudą gali pakeisti areštu,  juridinio asmens darbuotojas atsakingas už baudos nevykdymą, nevykdymą, atsako pagal BK, kaip padaręs baudžiamąjį  nusižengimą nusižengimą ir gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda arba areštu.

21. Juridinio asmens (JA) veiklos apribojimo vykdymo tvarka ir sąlygos. 1. Teismas, priėmęs nuosprendį, kuriuo JA paskirta veiklos apribojimo bausmė, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą, ne vėliau kaip per 3 d. išsiunčia vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra JA buveinė bei apie tai 13

14  praneša JA registro tvarkytojui, kuris įtraukia šią informaciją į registrą. JA registrą.  JA veiklos apribojimo esmę sudaro terminuotas draudimas verstis tam tikra veikla (pvz. Prekyba ginklais) arba įpareigojimas uždaryti JA  padalinį (terminuotas padalinio – filialo ar atstovybės atstovybės - veiklos veiklos nutraukimas). nutraukimas) . 2. Antstolis per 7 d.. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia JA raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma koks padalinys, kokia veikla ir per kokį laikotarpį turi būti nutraukta. 3. Paprastai tai privaloma padaryti per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos, t.y JA turi priimti teisinius sprendimus dėl t.t. veiklos nutraukimo ar padalinio uždarymo. 4. Jei JA dėl objektyvių priežasčių (didelis darbuotojų skaičius, valstybės institucija nespėja laku sustabdyti licencijos galiojimo, etc.) nespėja per nustatytą terminą atliktų šių veiksmų, apie tai privalo informuoti raštiškai antstolį, kuris turi teisę, tokiu atveju, terminą pratęsti. 5. JA savanoriškai atlikęs raginime nurodytus veiksmus, raštu apie tai informuoja antstolį, kuris patikrinęs atliktus veiksmus surašo nuosprendžio vykdymo aktą. 6. Jei antstolis nepratęsia termino, jis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris  perduodamas  perduodamas veiksmų vykdymo vykdymo vietos apylinkės apylinkės teismui. 7. Teismas sprendimo neįvykdymo klausimą išsprendžia teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti antstolis ir JA atstovas. 8. JA per nustatytą laiką neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, antstolis turi teisę pats atlikti nuosprendžiui vykdyti būtinus veiksmus, arba paskirti asmenį jiems įvykdyti. 9. Antstolis visą nuosprendžio vykdymo laiką privalo kontroliuoti kaip JA laikosi apribojimų. 10. JA darbuotojas atsakingas už baudos nevykdymą, atsako pagal BK, kaip padaręs baudžiamąjį nusižengimą  ir gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda arba areštu. 11. JA įvykdžius bausmę, antstolis apie tai raštu informuoja teismą. 12. JA gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo malonės, amnestijos tvarka, panaikinus nuosprendį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, sutrumpinus bausmės atlikimo terminą.

22. JA likvidavimo tvarka ir sąlygos. 1.Teismas, priėmęs nuosprendį, kuriuo JA paskirta likvidavimo bausmė, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą, ne vėliau kaip per 3 d. išsiunčia vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra JA buveinė bei apie tai praneša JA registro tvarkytojui, kuris įtraukia šią informaciją į registrą.  Likvidavimo bausmės esmė yra įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę,  finansinę ar profesinę veiklą veiklą ir uždaryti visus JA padalinius. Likvidavimas Likvidavimas – JA veikla nutraukiama, nutraukiama, o teisės ir pareigos nepereina kitam JA. 2. Antstolis per 7 d.d. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia JA raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia. Raginime antstolis nurodo per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar   profesinę veiklą ir uždaryti visus JA padalinius. padalinius. 14

15 3. JA organas ar dalyviai gavę raginimą, per nustatytą terminą privalo paskirti JA likvidatorių ir apie tai raštu informuoti antstolį. 4. JA likvidatoriaus nepaskyrus, per 10 d. d. antstolio patvarkymu likvidatoriumi gali būti skiriamas antstolis ar  kitas asmuo. Likvidatorius turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus; jam atitenka JA valdymo organo teisės ir pareigos. Apie JA likvidavimą likvidatorius paskelbia viešai vieną kartą ir apie tai raštu informuoja visus kreditorius bei praneša JA registrui. 5. Jei dėl objektyvių priežasčių likvidatorius per nustatytą terminą negali likviduoti JA, apie tai motyvuotu  prašymu kreipiamasi kreipiamasi į antstolio veiklos teritorijos teritorijos apylinkės teismą, teismą, kuris terminą gali pratęsti. 6. JA įvykdžius bausmę, antstolis apie tai raštu informuoja teismą. 7. JA gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo malonės, amnestijos tvarka, panaikinus nuosprendį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, sutrumpinus bausmės atlikimo terminą.

23. Atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba verstis t.t. veikla vykdymo tvarka ir sąlygos. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas yra uždraudimas nuteistajam dirbti kurioje nors veiklos srityje arba  pagal t.t. specialybę (pvz. gydytoju, vairuotoju etc. )

teisės teisės verst verstis is t.t. t.t. veikla veikla atėmim atėmimas as – tai užd uždrau raudim dimas as

nuteistajam užsiimti kuria nors veikla (pvz. ( pvz. Ūkine, komercine, etc.). 1. Teismas, paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų  teisių atėmimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir šias bausmes vykdančiai institucijai. Jei asmeniui paskirta teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, įsiteisėjusio nuosprendžio nuosprendžio nuorašas išsiunčiamas ir institucijai, išduodančiai leidimus tokiai veiklai. 2. Teismas, paskyręs teisės dirbti t.t. darbą arba užsiimti t.t. veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo  bausmę kartu  bausmę  kartu su laisvės atėmimu arba areštu , įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę  vykdančiai institucijai. Kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės  prieš terminą, arba lygtinai paleidžiamas paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos, pataisos įstaigos arba areštinės administracija nuosprendžio nuorašą išsiunčia teisės dirbti t.t. darbą arba užsiimti t.t. veikla atėmimo bausmę  arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. 3. Jeigu 3. Jeigu laisvės atėmimo bausmė pakeičiama pakeičiama švelnesne bausme , pataisos įstaigos administracija nuosprendžio nuosprendžio nu nuora orašą šą išsiun išsiunčia čia šveln švelnes esnę nę bau bausmę smę vy vykda kdanči nčiai ai instit instituci ucijai jai.. Kai nuteis nuteistas tasis is atliko atliko arba arba yra yra atleis atleistas tas nuo griežtesnės bausmės atlikimo, šią bausmę vykdanti institucija nuosprendžio nuorašą išsiunčia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją gyvenamąją vietą. 4. Teismas, paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba viešųjų teisių  atėmimo bausmę kartu bausmę  kartu su bauda, viešaisiais darbais ar laisvės apribojimo bausme, taip pat atidėjęs baudos bausmės vykdymą, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir teisės dirbti tam tikra darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai  institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. 15

16 5.  Jeigu panaikinamas baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, teismas nuosprend nuosprendžio žio nuorašą nuorašą išsiunčia išsiunčia griežtesnę griežtesnę bausmę bausmę vykdančia vykdančiaii institucij institucijai. ai. Jeigu panaikina panaikinamas mas lygtinis lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesne  bausme, arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos įstaigą, teismas nuosprendžio nuosprendžio nuorašą išsiunčia pataisos įstaigos administracijai. 6.Laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems taip pat paskirta teisės dirbti tam tikrą  darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė arba viešųjų teisių atėmimo bausmė , bausmė , pataisos įstaigos ar  areštinės administracija neturi teisės leisti dirbti darbą arba užsiimti veikla, taip pat eiti skiriamas ar  renkamas pareigas, kurios uždraustos teismo nuosprendžiu. 7. Nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu. 8. Atlikusiam teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba nuo šios bausmės atleistam asmeniui, leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos įstatymų įstatymų nustatyta bendra tvarka.

9.Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo  bausmę vykdanti vykdanti institucija pagal nuteistojo nuteistojo gyvenamąją gyvenamąją vietą privalo: a) sužinojusi (bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti  pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar  savivaldybių savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį nuosprendį;  b) ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje nuosprendyje jam nustatytų  draudimų; c) ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių  institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo nustatytas pareigas.  Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė arba viešųjų teisių atėmimo atėmimo bausmė, pradeda dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje tarnyboje arba užsiima veikla, kuri jam uždrausta nuosprendžiu, nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybin nevalstybinėė organizacij organizacija a arba institucija, institucija, išduodanti išduodanti leidimus tam tikrai veiklai, savo iniciatyva, iniciatyva, šią bausmę bausmę vykdančios institucijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju, atleidžia jį iš  valstybės tarnybos arba panaikina leidimą užsiimti tam tikra veikla šio Kodekso 34 straipsnio nustatyta tvarka.

24. Viešųjų teisių atėmimo (VTA) vykdymo tvarka ir sąlygos.  švelniausia bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar  VTA VTA –  švelniausia  savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimas.

16

17 1.Teismas priėmęs nuosprendį, kuriuo nuteistajam atimamos viešosios teisės, išaiškina šiam bausmės turinį, terminą, sąlygas, teises ir pareigas. 2. Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą teismas vykdymui per 3 d.d. nuo įsiteisėjimo dienos, išsiunčia šias  bausmes vykdančiai institucijai – pataisos inspekcijai pagal nuteistojo gyv. vietą ir nuteistojo. 3. Teismas,  paskyręs VTA bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. 4. Jeigu laisvės atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme, pataisos įstaigos administracija nuosprendžio nuorašą išsiunčia švelnesnę bausmę vykdančiai institucijai. 5. Teismas, paskyręs VTA bausmę kartu su bauda, viešaisiais darbais ar laisvės apribojimo bausme, taip pat atidėjęs baudos bausmės vykdymą, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir teisės dirbti tam tikra darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją gyvenamąją vietą. 6. Jeigu panaikinamas baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, teismas nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. 7. Jeigu panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo  bausmės pakeitimas pakeitimas švelnesne bausme, bausme, arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas pasiunčiamas į   pataisos įstaigą, įstaigą, teismas nuosprendžio nuosprendžio nuorašą išsiunčia išsiunčia pataisos įstaigos įstaigos administracijai. 8. Asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo arba arešto bausmė bei VTA, laisvės atėmimo ar arešto vietos administracija, turi užtikrinti šios bausmės vykdymą. 9. Nuteistojo darbdavys, ne vėliau, kaip kitą dieną po nuosprendžio gavimo, nutraukia darbo sutartį arba atleidžia nuteistąjį iš darbo, fiksuojant tai Sodros knygelėje. 10 10.. Atliku Atlikusia siam m bausm bausmęę arba arba nu nuoo jos atleis atleistam tam nuteis nuteistaj tajam am,, per 7 d.d. d.d. išduod išduodam amas as Sodros Sodros pažym pažymėjim ėjimoo dublikatas be įrašo apie bausmę.  Pataisos inspekcija inspekcija privalo: ne vėliau, kaip per 2 d.d. sužinojusi, kad nuteistasis buvo paskirtas ar išrinktas į pareigas, informuoti apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį darbdavį, ne rečiau, kaip kartą per mėn. patikrinti kaip nuteistasis laikosi draudimų. VTA bausmė nepaisant ar ji paskirta viena, ar kartu su kita bausme, pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei nuteistasis, kuriam paskirta ši bausmė, pradeda dirbti renkamose arba paskirtose pareigose, darbdavys  pataisos inspekcijos inspekcijos arba TM teikimu teikimu nutraukia darbo sutartį. sutartį. Vengiantys Vengiantys vykdyti teismo nuosprendį atsako pagal LR įstatymus.

25.Viešųjų darbų vykdymo tvarka ir sąlygos

17

18 1. Teism Teismas, as, pasky paskyręs ręs viešųj viešųjųų darbų darbų bausmę bausmę,, įsitei įsiteisėj sėjusi usioo nuo nuospr spren endži džioo nu nuora orašą šą išsiun išsiunčia čia šią bausm bausmę  ę  vykdančiai vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija ir (ar) apskrities viršininko administracija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo  pageidavimą.  pageidavimą. Darbas parenkamas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai tai įmanoma, į nuteistojo specialybę specialybę ar profesiją. profesiją. 3. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę  nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų   bausmę pakeisti pakeisti kita bausme. bausme. 4. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią  instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta šio Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda.

Viešųjų darbų atlikimo sąlygos 1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. 2. Viešuo Viešuosiu siuss darbu darbuss atliek atliekant antiem iemss nuteis nuteistie tiesie siems ms netaik netaikoma omass Darbo Darbo kod kodek eksas sas ir kiti kiti darbo darbo įstaty įstatyma mai. i. Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų  sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių  teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus  bei nemokamai nemokamai aprūpinami asmens asmens apsaugos priemonėmis. priemonėmis. 4. Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus įmonei, įstaigai, organizacijai ar visuomeninei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų  atlikimu nuteistajam padaro įmonė, įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.

Viešųjų darbų atlikimo laikas 1. Viešųjų darbų atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais. mėnesiais. 2. Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę  vykdančios vykdančios institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. 3. Į viešų viešųjų jų darbų darbų bau bausmė smėss atlikim atlikimoo laiką laiką įskait įskaitoma omass šios šios bausm bausmės ės atliki atlikimo mo metu metu paski paskirto rto sulaik sulaikym ymo, o, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo 18

19 išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda  buvo pripažinta pripažinta nepagrįsta (neteisėta). (neteisėta).

26. Laivės apribojimo (LA) vykdymo tvarka ir sąlygos.  LA bausmės esmė – terminuotas (nuo 3 mėn. Iki 2 m.) baudžiamojo įstatymo bei teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas nuteistajam. 1. Teismas ne vėliau kaip per 3 d. nuosprendžio nuorašą ir patvarkymą jį vykdyti išsiunčia pataisos inspekcijai  pagal nuteistojo gyv. gyv. vietą. 2. Nuo Nuospr sprend endis is praded pradedam amas as vy vykdy kdyti ti nuo nuo nuospr sprend endžio žio ir patvar patvarky kymo mo nuo nuoraš rašoo gav gavimo imo dienos dienos patai pataisos sos inspekcijoje. Šie dokumentai užregistruojami, asmuo įrašomas į įskaitą, užvedama jo asmens byla. Apie įrašymą į įskaitą ne vėliau kaip kitą dieną, informuojamas teismas ir teritorinė prokuratūra, ne vėliau kaip per 3 d.d. – teritorinis PK. 3. Asmuo ne vėliau kaip per 5 d. šaukimu iškviečiamas atvykti į pataisos inspekciją, kur surašoma anketinė  pažyma,  pažyma, nuteistasis supažindinamas supažindinamas su LA bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, įspėjamas dėl galimų  teisinių pasekmių jei pareigos nevykdomos ar pažeidžiama tvarka.  Nuteistasis LA privalo:

- ,laikytis draudimų, vykdyti priskirtus įsipareigojimus ir  - kartą per 3 mėn. atsiskaityti pataisos inspekcijai.  Nuteistajam LA teismas gali:

a) uždrausti lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su t.t. asmenų grupėmis, turėti, naudoti, įgyti, disponuoti t.t. daiktais (pvz. šaunamaisiais ginklais);  b)įpareigoti t.t. metu būti namuose, namuose, c) atlyginti NV padarytą turtinę žalą, jos dalį; pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis, gydytis nuo narkomanijos, alkoholizmo ar venerinės ligos (jei nuteistasis sutinka); d) neatlygintinai išdirbti iki 200 h per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip LA laiką sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose, su invalidais, senais ar kt. žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba etc. 4. Pataisos inspekcijos pareigūnai privalo tikrinti nuteistojo įsipareigojimų vykdymą, suteikti socialinę paramą  sprendžiant sprendžiant asmenines ir socialines problemas. 5. Policijos pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros metu lankytis pas nuteistąjį su tikslu patikrinti kaip vykdomi įpareigojimai. Jei asmuo įpareigojimus pažeidžia, jam gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas arba adm. nuobauda – areštas. 6. Jie nuteistasis planuoja pakeisti gyv. vietą, privalo ne vėliau kaip prieš 7 d. apie tai informuoti pataisos inspekci inspekciją. ją. Teismui Teismui paskyrus paskyrus baud baudžiam žiamajam ajamee įstatyme įstatyme nenu nenumaty matytų tų draudimų draudimų ir įpareigojim įpareigojimųų (juos galima galima apskųsti teismui), jų vykdymo tvarką nustato LA vykdanti pataisos inspekcija.

19

20 7. Jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, vietos apylinkės teismas  pataisos inspekcijos teikimu gali atleisti jį nuo šios bausmės, paskirdamas paskirdamas BK numatytą baudžiamojo poveikio  priemonę. 8. LA bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti taikomos paskatinimo priemonės (padėka, atleidimas nuo  bausmės anksčiau anksčiau termino) ir nuobaudos. nuobaudos.

27. Arešto vykdymo tvarka ir sąlygos.  Areštas – trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėse.

Skiriamas nuo 10 iki 45 parų už baudžiamąjį nusižengimą ir  nuo 15 iki 90 parų už nusikaltimą.  Neskiriamas nėščioms moterims, gali būti neskiriama asmenims auginantiems vaiką iki 3 m. 1. Visa arešto arešto bausmė bausmė turi būti atliekama atliekama vienoje areštinėje, areštinėje, perkelti į kitą galima tik dėl ligos arba išimtinių  išimtinių  aplinkybių, parengus motyvuotą išvadą bei charakteristiką nuteistajam. 2. Nuosprendį paskelbęs teismas nuteistajam išaiškina jo pareigas, teises, bausmės atlikimo tvarką; t.p. išsiunčia ne vėliau kaip per 3 d.d. areštinei nuosprendžio nuorašą ir patvarkymą. 3. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis suimamas ir siunčiamas į artimesnę gyvenamajai gyvenamajai vietai areštinę. 4. Nuteistasis į areštinę yra konvojuojamas, areštinėje sutikrinami jo anketiniai duomenys, patikrinama ar  nuosprendis įsiteisėjęs, nuteistasis apklausiamas, surašomas nuteistojo pristatymo į areštinę atlikti bausmę   protokolas. 5. Kol bus sutvarkyti formalumai, nuteistasis ne ilgiau kaip 2 h gali būti patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras. 6. Nuteistojo, pirmą kartą po nuosprendžio atvykusio į areštinę iki jo kratos savanoriškai atiduoti pinigai, motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu įrašomi į nuteistojo asmens sąskaitą, o vertingi daiktai perduodami saugoti areštinės buhalterijai, arba motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu perduoti artimiems giminaičiams. Direk Direktor torius ius paimt paimtus us nuteis nuteistoj tojoo daiktu daiktuss turi turi teisę teisę moty motyvuo vuotu tu nutari nutarimu mu paimti paimti saugo saugoti, ti, arba arba sunai sunaikin kinti ti (sunaikinama nuteistojo akivaizdoje). 7. Nuteistiesiems atvykus į areštinę patikrinama sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas, su jais dirba ir   juos tiria areštinės psichologinės psichologinės tarnybos tarnybos bei kiti specialistai. 8. Areštinės administracija ne vėliau, kaip kitą dieną, informuoja nuosprendį priėmusį teismą apie pradėtą  vykdyti bausmę. 9. Areštinėse vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų taip pat laikomi: asmenys, jau kartą  atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, 20

21 ko kontr ntrolė olės, s, valdži valdžios os ir valdy valdymo mo instit instituci ucijų jų pareig pareigūna ūnai; i; I ir II grupių grupių invali invalidai dai bei bei asmeny asmenys, s, serga serganty ntyss somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Areštinės direktoriaus sprendimu izoliuoti nuo kitų nuteistųjų gali būti laikomi ir kiti nenurodyti nuteistieji. 10. Areštinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi  būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), laisvalaikio (ne trumpesnis kaip dvi valandos), pasivaikščiojimo ir socialinės reabilitacijos laikas. Dienotvarkė  paskelbiama nuteistiesiems. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkę dienotvarkę nustato areštinės areštinės direktorius įsakymu. įsakymu. 10. Areštinių bei jose atliekančių bausmę asmenų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai. 11. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę į vieną trumpalaikį (iki keturių valandų) pasimatymą per trisdešimt  parų su sutuoktiniu, sugyventiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis. Areštinės direktorius arba jį   pavaduojantis pareigūnas turi teisę suteikti nuteistiesiems papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. 12 12.. Jei nuteis nuteistas tasis is serga serga sun sunkia kia jo gy gyvy vybei bei gresia gresianči nčiaa liga, liga, arešti areštinė nėss direk direktor torius ius prival privaloo leisti leisti nuteis nuteistojo tojo sutuoktiniui, sugyventiniui sugyventiniui ir artimiesiems giminaičiams jį aplankyti. 13. Kamerose laikomi areštą atliekantys nuteistieji kasdien gauna ne trumpesnį kaip vienos valandos, o I bei II grupių grupių invali invalidai dai,, nepil nepilna nameč mečiai iai ir ligoni ligoniai ai (pagal (pagal gy gydyt dytojo ojo išvadą išvadą)) – ne trumpe trumpesnį snį kaip kaip dviejų dviejų valand valandų  ų   pasivaikščiojimą.  pasivaikščiojimą. 14. Areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į namus dėl itin svarbių  šeiminių aplinkybių. 15. Areštą atliekantis nuteistasis gali dirbti, jei areštinės administracija pasiūlo darbą ir nuteistasis sutinka. 16. Areštą atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės administracija. 17. Suimtas nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, po nuosprendžio paskelbimo ir jo  pareigų bei teisių teisių išaiškinimo paleidžiamas paleidžiamas iš suėmimo.  Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nu nuosp ospren rendži džioo įsitei įsiteisėj sėjimo imo dienos dienos prival privaloo susita susitarti rti su Kalėji Kalėjimų mų depar departam tament entuu prie prie Lietuv Lietuvos os Respub Respublik likos os teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo  poilsio dienomis, dienomis, taip pat švenčių dienomis dienomis ir savo atostogų atostogų metu.

28. Laisvės atėmimo (LA) vykdymo tvarka ir sąlygos 1. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per  dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

21

22 2. Nuteistasi Nuteistasiss lygtinai lygtinai atleistas atleistas nuo LA bausmės bausmės,, tačiau tačiau nevy nevykdan kdantis tis ar pažeidinė pažeidinėjantis jantis įpareigojim įpareigojimus, us, siunčiamas atlikti likusią bausmės dalį toje pačioje bausmės atlikimo vietoje, kur jau atliko jos dalį. 3. Nėščios moterys ir vaikų iki 3 m. turinčios motinos po nuosprendžio įsiteisėjimo per 10 d. nusiunčiamos į   pataisos namus, namus, turinčius vaikų (kūdikių) (kūdikių) namus. 4. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą patikrinama jų sveikata, atliekamas sanitarinis švarinimas, po kurio nuteistieji uždaromi į karantino patalpas, o kalėjimuose į kameras. 5. Komisijos pirmą kartą atvykusiuosius iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant  priskiria paprastosioms paprastosioms grupėms, taip pat pat būrius, skyrius bei bei kameras. 6. Pataisos įstaigos administracija per 3 d.d. apie nuteistojo atvykimą praneša teismui ir išsiunčia pranešimą  nuteistojo artimiesiems. 7. Į pataisos įstaigas nuteistieji yra konvojuojami. 8. Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo  bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus jei sutinka ir yra pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas. Atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis. 9. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Iš vienos  pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių  aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. 10. Atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi: vyrai ir moterys, suaugusieji suaugusieji ir nepilnamečiai. 11. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai;  buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų   pareigūnai;  pavojingi recidyvistai, recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 12. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų:  buvusius ar ar esamus valstybės valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, 22

23 ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius pažeidinėjančius nuteistuosius.  Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės laisvės atėmimo atėmimo bausmę bausmę pataisos pataisos namuose. namuose. Laisvės Laisvės atėmimo atėmimo bausmę bausmę pataisos pataisos namuose, namuose, išskyrus išskyrus laisvės laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.  Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose jei jiems suėjo 18 m. ir jie pradėjo taisytis. Laisvės atėmimo bausmę  nepilnamečių pataisos namuose namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes.  Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš  pataisos namų namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems kuriems paskirtas laisvės atėmimas atėmimas iki gyvos galvos. galvos.  Nuteistieji kalėjimuose kalėjimuose suskirstomi į paprastąją paprastąją ir drausmės grupes. grupes. Palik Palikti ti kalė kalėjim jimee atli atlikt ktii ūk ūkio io darb darbųų nu nute teis isti tiej ejii gy gyve vena na atsk atskir irai ai nu nuoo kitų kitų nu nute teis istų tųjų jų ir gali gali bū būti ti laik laikom omii nerakinamose kamerose.  Nuteistieji, kurie kalėjime yra laikinai, laikomi rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti  pilnamečiai asmenys, asmenys, kuriems teismas teismas nustatė bausmę bausmę atlikti atvirose kolonijose. kolonijose. Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys. moterys.

29. Nuteistųjų laisvės atėmimu teisinė padėtis Ją sudaro bendroji asmens teisinė teisinė padėtis, padėtis, nes nuteistajam nuteistajam išlieka visos teisės ir pareigos, pareigos, kurių neapriboja neapriboja  paskirtoji bausmė.

 Nuteistojo asmens asmens teisinė padėtis gali gali kisti bausmės atlikimo atlikimo metu, atsižvelgiant atsižvelgiant į   jų elgesį bausmės bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi,  požiūrį į darbą, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka, gali  būti švelninama švelninama arba griežtinama.  Nuteistojo asmens padėties švelninimas arba griežtinimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus (turi būti nuoseklumas nuoseklumas ir laipsniškumas). laipsniškumas).  Nuteistieji laisvės atėmimu atėmimu turi specifines teises: teises:

23

24 1.Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų – ši teisė turi kelis jos specifinius įgyvendinimo bruožus: Šia teise gali pasinaudoti tik tie nuteistieji, kurių asmeninėse sąskaitose yra pinigų. Jei nuteistie nuteistieji ji neturi, neturi, administr administracija acija perveda perveda avansu. avansu. Pirkimas-pa Pirkimas-pardav rdavimas imas vykd vykdomas omas negrynu negrynu atsiskaity atsiskaitymu mu (nurašoma nuo asmeninės sąskaitos). Nuteistieji neturi teisės kada nori patekti į parduotuvę, nustatomas tam tikras grafikas. Kalėjimuose apsipirkimas vykdomas užsakymų forma. BVK sako, kad draudžiama įsigyti tokių  reikmenų, kurie įtraukti į Teisingumo ministerijos patvirtintą sąrašą. Kainos parduotuvėse negali būti didesnės nei tame regione, kuriame yra pataisos įstaiga. 2.Nuteistųjų teisė įsigyti būtiniausių literatūros ir rašomųjų reikmenų. Ši teisė neribojama. Taip pat nuteistieji gali patys prenumeruoti laikraščius ir žurnalus – tai jiems gali padaryti sutuoktinis, giminaičiai, kiti asmenys.  Nuteistiesiems draudžiama gauti, platinti smurtą propaguojančius propaguojančius ir pornografinius leidinius. Taip pat yra valstybės pareiga pateikti nuteistiesiems informaciją. 1 laikraštis tenka 50 nuteistųjų.

3.Nuteistųjų teisė gauti pašto ir kitokius siuntinius . Skaičius priklauso nuo pataisos grupės rūšies: a) pašto siuntinys negali sverti daugiau kaip 20 kg, o perduodamas daugiau kaip 15 kg.;  b) nuteistieji turi teisę gauti gauti siuntinį ilgalaikio ir trumpalaikio pasimatymų pasimatymų metu. c) gydymo pataisos namuose ar lengvosios grupės sąlygomis atliekant bausmę per 3 mėn. dar gali gauti vieną  daržovių, vaisių siuntinį. Ligoniams skaičius neribojamas. d) gali gauti smulkius paketus su laikraščiais ir žurnalais. e) pataisos įstaigos privalo priimti labdaros su drabužiais ir maistu siuntas, o pataisos įstaigos turi paskirstyti nuteistiesiems. Jei labdara skirta konkrečiam nuteistajam – ji negalima. f) susitikimuose negali būti maisto ir daiktų, kurių sąrašą nustato Teisingumo ministerija. 4.Nuteistųjų teisė naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu . Nuteistieji, perkelti į drausmės grupę – jiems negalima tokia teisė. BVK nustato atsakomybę, kai nuteistieji pažeidžia naudojimosi šiais daiktais tvarką, tuomet daiktai paimami. 5.Nuteistųjų teisė vilkėti savo drabužius , avėti avalynę bei turėti laikrodžius. Šiuos daiktus nuteistieji gali gauti  pasimatymų  pasimatymų metu, nusipirkti parduotuvėje, gauti per susitikimus. Nuteistieji, kurie tokių daiktų neturi, juos valstybės sąskaita aprūpina įstaigos administracija. Ši teisė atsirado neseniai. 6. Nuteistųjų  Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas. Įrašoma į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o ne išduodama grynais. grynais. Bendras Bendras draudimas draudimas nuteistie nuteistiesiem siemss turėti turėti bend bendrų rų pinigų pinigų netaikom netaikomas: as: nuteistie nuteistiesiem siems, s, atliekanti atliekantiems ems  bausmę atvirose kolonijose; moterims, auginančioms auginančioms vaikus iki 2 m., jei j ei joms suteikta teisė gyventi už pataisos namų ribų. Nuteistieji turi teisę siųsti pinigus sutuoktiniui, giminaičiams, kt. asmenims (įstaigai leidus) be apribojimų. 7.Teisė gauti teisinę pagalbą. BVK sako, kad nuteistieji turi teisę pasimatyti su advokatu ir ši teisė ribojama tik  tiek, kad pasimatymas galimas pataisos įstaigos administracijos darbo metu ir negali viršyti 8 val. Pasimatymai su advokatu neįskaitomi į bendrai suteikiamų pasimatymų skaičių. Administracija pasimatymą gali tik stebėti,  jeigu reikia, klausytis klausytis negali.

24

25 8.Nuteistųjų teisė skambinti telefonu. telefonu . Telefoninių pokalbių skaičius priklauso nuo įstaigos ir grupės. Pagal  NBVK buvo atsisakyta ribojimų kam nuteistasis gali paskambinti. Oficialūs pokalbiai per valdišką telefoną  nekelia jokių problemų. Administracija, esant reikalui (pagrindui) gali klausytis. Nuteistasis privalo nurodyti kam kam jis skamb skambins ins ir kok kokiu iu numeri numeriu. u. Gali Gali skambi skambinti nti bet bet kam. kam. Telefo Telefonin ninis is pok pokalb albis is leidži leidžiama amass tik tam nuteistajam, kuris yra mokus. 1 telefoninis pokalbis negali viršyti 15 min. Telefoninio pokalbio išlaidas apmoka  pats nuteistasis. Kam skambinti, pasirenka pats nuteistasis. BVK numatė keletą apribojimų: 1. nuteistiesiems draudžiama pateikti telefonu prašymus, skundus, pasiūlymus, 2. nustatytas apribojimas kalbėtis telefonu su asmeniu, kuris taip pat kali įkalinimo įstaigoje. 9.Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore . Aktualiau nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę  kalėjimuose. Teisę vaikščioti tam tikrą laiką (nuo 1 iki 2 val.) Šis laikas gali būti sutrumpinamas: nepalankios oro sąlygos; jei su tuo sutinka pats nuteistasis. Administracija gali nutraukti pasivaikščiojimą, kai nuteistasis  pažeidžia pasivaikščiojimo pasivaikščiojimo tvarką. 10.Trumpalaikė išvyka už laisvės atėmimo vietos ribų.  Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka paprastose ar  lengvose grupėse suteikiama tokia teisė: sutuoktinio, giminaičių, sugyventinių mirtis, sunki liga, gresianti gyvybei, gaivalinė nelaimė, padariusi didelės žalos nuteistajam, sutuoktiniui, artimiems giminaičiams. Iki 10  parų leidžiama išvykti. Leidimą duoda įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį, laiką  (kiek atliko bausmės). Apmoka išlaidas pats nuteistasis ar jo giminaičiai. Išvykti nuteistasis gali su palyda, tuomet administracija tokios išvykos metu gali nuteistajam uždėti antrankius (laikas, kai nuteistasis buvo išvykęs, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką). 11.Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas. BVK nustato keletą šios teisės aspektų: aspektų: 1) Atliekamos gali gali būti tik  laisvalaikio metu, 2) Garantuojama ši teisė tiek vieniems, tiek kartu atliekant su kitais nuteistaisiais, 3) Administracija privalo užtikrinti, kad tai netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Grupė asmenų gali pasikviesti religinių apeigų atlikimui dvasininką, tai turi suderinti su pataisos įstaigos administracija. Antrą vietą užima  baptistai. 12.Nuteistųjų teisė sudaryti santuoką. BVK nustato, kad nuteistieji turi teisę CK nustatyta tvarka sudaryti santuoką. Santuoka tarp bausmę atliekančių nuteistųjų atliekama administracijos sutikimu, leidžiama dėvėti švent šventini inius us drabuž drabužius ius,, įstaig įstaigos os vad vadova ovass gali gali sutei suteikti kti ilgala ilgalaikį ikį pasim pasimaty atymą. mą. Išlaid Išlaidas as apmo apmoka ka sutuok sutuoktin tiniai iai..  Neįskaitomas į pasimatymų pasimatymų skaičių. skaičių. Registruojamos tik civilinės civilinės santuokos (bažnytinių (bažnytinių nebuvo). 13.Nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius. Jie turi teisę CK nustatyta tvarka disponuoti turtu, esančiu ne įkalinimo įskaitoje, išskyrus sandorius, kurie gali būti asmeniniai. Nuteistųjų užsieniečių teisė per užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, Nuteistųjų asmenų teisė pratęsti bausmės atlikimą savo valstybėje.

30.Nuteistųjų teisė į pasimatymus (labai svarbi teisė). Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis 1. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. 25

26 2. Trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vy vykst kstaa patais pataisos os įstaig įstaigos os atstov atstovoo akivai akivaizd zdoje oje,, tačiau tačiau pok pokalb albio io nesikl nesiklaus ausom oma. a. Nuteis Nuteistoj tojoo pag pageid eidavi avimu mu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu. 3. Ilgala Ilgalaiki ikiai ai pasima pasimatym tymai ai suteik suteikian iantt teisę teisę kartu kartu gy gyven venti ti leidži leidžiam amii tik su sutuok sutuoktin tiniu, iu, sug sugyv yvent entini iniuu ar  artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi  bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą  atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais. 4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuo kalėjimuose, se, kuriuose kuriuose nėra galimybi galimybiųų suteikti suteikti ilgalaikių ilgalaikių pasimaty pasimatymų, mų, vienas vienas ilgalaikis ilgalaikis pasimaty pasimatymas mas  pakeičiamas  pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. pasimatymais. 5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui sugyventiniui ir artimiesiems giminaičiams. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. 7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. pasimatymai. 8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

31.Nuteistųjų teisė susirašinėti 1. Turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų. 2. Susirašinėjimas tarp asmenų, kurie nėra sutuoktiniai, sugyventiniai, artimi giminaičiai, o kurie yra iš kt. įkalinimo įstaigos yra draudžiama. 3. Išlaidas apmokėti turi patys nuteistieji. 4. Nėra numatytos visų nuteistųjų laiškų cenzūros. Galima cenzūruoti kai yra tam tikras pagrindas (kad būtų  užkirstas kelias pažeidimams, ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, be to turi būti procesinis sprendimas, kurį turi priimti teismas, prokuroras ar įstaigos direktorius). 5. Gauti laiškai turi būti įteikti ne vėliau kaip per 3 d., taip pat laiškai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.  Jei administracija laiške laiške randa ką nors nors neteisėta : 1. Grąžina laišką nuteistajam jo neišsiunčiant. neišsiunčiant. 2. Gali imtis tam tikrų procesinių priemonių. 3. Gali pasiūlyti nuteistajam išimti tam tikrą laiško dalį. 26

27

32. Nuteistojo teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais, peticijomis 1. Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir  savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nu nutei teistų stųjų jų pasiūl pasiūlym ymų, ų, prašy prašymų mų (parei (pareiški škimų mų), ), petici peticijų jų ir skund skundų, ų, jei reikia reikia,, pride pridedam damii patais pataisos os įstaig įstaigos os administracijos aiškinamieji raštai. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms, kurių   jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, adresuoti pasiūlymai, pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami necenzūruojami ir išsiunčiami per  vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento. 3. Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris darbo dienas nuo jų  gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų  atsakymai atsakymai nuteistiesiems įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento. 4. Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi  pataisos įstaigose įstaigose metu. 5. Nu Nutei teisti stiesi esiems ems draudž draudžiam iamaa siųsti siųsti ano anonim nimini inius us ar kolekt kolektyv yvini inius us sku skundu nduss valsty valstybės bės ir saviva savivaldy ldybių  bių  institucijoms ir pareigūnams. 6. Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų  vardu arba ne per pataisos įstaigos administraciją. 7. Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

33.Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus – nauja teisė . Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus 1. Nuteisties Nuteistiesiems iems,, laikomiem laikomiemss pataisos pataisos įstaigose įstaigose lengvosios lengvosios ir paprastos paprastosios ios grupių grupių laikymo laikymo sąlygomis sąlygomis ir  atliku atlikusie siems ms ne mažia mažiauu kaip kaip pu pusę, sę, o nep nepiln ilname amečia čiams ms – atliku atlikusie siems ms ne mažia mažiauu kaip kaip vieną vieną trečda trečdalį lį teismo teismo  paskirtos bausmės, bausmės, gali būti leista vieną vieną kartą per tris mėnesius mėnesius trims paroms parvykti parvykti į namus. 2. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į   bausmės atlikimo atlikimo laiką. Kelionės išlaidas išlaidas apmoka pats pats nuteistasis arba jo artimieji artimieji giminaičiai. 3. Ši teis teisėė nesu nesute teik ikia iama ma:: 1) pavo pavojin jingi giem emss reci recidy dyvi vista stams ms;2 ;2)) asme asmeni nims ms,, nu nute teis istie tiems ms už laba labaii sunk sunkiu iuss nusikaltimus;3) nuteistiesiems, nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; 4) užsieniečiams; 5) ribotai  pakaltinamiems,  pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems. nuteistiesiems. 4. Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui. 27

28

34. Teisė į trumpalaikę išvyką už laisvės atėmimo vietos ribų Trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų yra viena iš nuteistųjų išvykų iš pataisos įstaigų rūšių, pagrįsta bausmių vykdymo humanizacijos principu.

 Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose paprastose ar lengvose grupėse bei nepilnamečių pataisos namuose suteikiama teisė į trumpalaikę išvyką už laisvės atėmimo vietos ribų esant šioms aplinkybėms: aplinkybėms: - sutuoktinio, giminaičių, sugyventinių mirtis - sunki liga, gresianti gyvybei - gaivalinė nelaimė, padariusi didelės žalos nuteistajam, sutuoktiniui, artimiems giminaičiams. Tokia išvyka neleidžiama nuteistiesiems, laikomiems kalėjimuose, nuteistiems iki gyvos galvos bei drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose. Iki 10 parų (maximaliai) leidžiama išvykti. Leidimą duoda įkalinimo įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į  nuteistojo asmenybę, asmenybę, elgesį, laiką (kiek atliko bausmės). Apmoka išlaidas pats nuteistasis ar jo giminaičiai. Išvykti nuteistasis gali su palyda, tuomet administracija tokios išvykos metu gali nuteistajam uždėti antrankius (laikas, kai nuteistasis buvo išvykęs, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką). Gali išvykti ir be palydos. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų pataisos įstaigos direktorius praneša teritorinės  prokuratūros prokurorui prokurorui bei vietovės, į kurią kurią vyksta nuteistasis, nuteistasis, policijos komisariatui. komisariatui.

35.Specialios 35.Specialios nuteistųjų laisvės atėmimu (LA) pareigos  Nuteistojo pareigos – teisės normomis nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto – nuteistojo  privalomo elgesio ribos ir taisyklės, kurių jis negali atsisakyti vykdyti arba laikytis.

 Nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik LR įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti suvaržyti tik draudimas arba  pareiga.  Nuteistųjų pareigos ir draudimai užtikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo vykdymo metu arba sukuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų (areštinių) veiklai Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistasis, suabejojęs reikalavimo teisėtumu, privalo tą reikalavimą vykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jį įstatymuose nustatyta tvarka. 3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; 4) tausoti pataisos įstaigos turtą. Jei turtui padaro žalą, turi ją atlyginti įstatymuose numatyta tvarka  Laisvės atėmimo atėmimo bausmę atliekantiems atliekantiems nuteistiesiems draudžiama: draudžiama: 1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti; 2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; 28

29 3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas  psichiką veikiančias veikiančias medžiagas, medžiagas, vartoti be gydytojo gydytojo leidimo medikamentus, naudoti naudoti toksines priemones; priemones; 4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas  paslaugas tiek tiek kitiems kalinamiesiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos pataisos įstaigų administracijos administracijos darbuotojams; darbuotojams; 5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; 6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius; 7) kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus; 8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

36. Nuteistųjų LA klasifikavimo samprata samprata ir kriterijai kriterijai  Klasifikacija –  Klasifikacija – tai nuteistųjų skirstymas skirstymas į tam tikras grupes pagal pagal atitinkamus kriterijus, kriterijus, kurį vykdo teismas. teismas.  Diferenciacija –  Diferenciacija – vykdo pataisos pataisos įstaigos administracija administracija ir tai klasifikacijos tęsinys. tęsinys. Teismas parenka tik tai, kur nuteistasis bus siunčiamas - į kalėjimą ar pataisos namus, ar atvirą koloniją. Įstaigos Įstaigos rūšis parenkama parenkama atsižvelg atsižvelgiant iant į kaltinink kaltininkoo asmenyb asmenybęę ir tik po to turi atsižvelgti atsižvelgti,, koks nusikaltim nusikaltimas as  buvo padarytas padarytas (koks pavojingumas). pavojingumas).  Privalomi klasifikavimo klasifikavimo kriterijai: 1) lytis (vyrai – moterys) 2) amžius (pilnamečiai – nepilnamečiai) 3) nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus 4) nuteistieji laisvės atėmimu pirmą kartą  5) buvę ar esami valstybės tarnautojai 6) pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus 7) nuteistieji, sergantys atvira tuberkulioze 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Visos šios grupės turi būti laikomos arba atskirose pataisos įstaigose, arba kolonijoje.  Administracijos nuožiūra nuožiūra kriterijų grupė grupė (papildomų): 1) pirmos ir antros grupės invalidai 2) tam tikros valstybės tarnautojų grupės 3) ribotai pakaltinami asmenys 4) sergantys AIDS 5) asmenys, gerai besielgiantys ir gerai dirbantys 6) režimą pažeidinėjantys pažeidinėjantys asmenys. asmenys.

29

30 Tai nėra administracijos pareiga, bet papildomi kriterijai, kurie sudaro administracijai teisines prielaidas spręsti daug problemų laivės atėmimo vietose.  BVK numato keletą keletą privalomų kriterijų Medicinos Medicinos įstaigoms: - izoliuotai laikomi tik vyrai – moterys - pilnamečiai – nepilnamečiai - nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Subjektas (kas vykdo diferenciaciją) Kalėjimų departamentas turi nustatyti konkrečių įstaigų tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos tardymo izoliatorius siunčia nuteistąjį į laisvės atėmimo vietą.

37. Režimas Režimas LA vietose ir pagrindiniai reikalavimai reikalavimai  Režimas  – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų  elgesio taisyklių visuma.

 Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai reikalavimai yra šie: šie: 1) būtinas nuteistųjų nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; priežiūra; 2) reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai nenukrypstamai atlikti savo pareigas; 3) skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos išduotus drabužius.  Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai.

Nuteistųjų 

gaunami ir siunčiami laiškai gali būti cenzūruojami, o pašto ir perduodami siuntiniai bei smulkieji paketai su spauda tikrinami.  Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 (laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai) ir  152 (nėščios ar turinčios vaikų iki 3 metų moterys) straipsniuose numatytus atvejus , draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų (šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, transportas,  pinigai ir pan., vertingi daiktai, optiniai prietaisai, alkoholis, kvepalai ir odekolonas, narkotinės ir pan. medžiagos, kortos, šaltkalvio įrankiai, fotoaparatai ir pan., žemėlapiai, karinė ir pan. uniforma, kopijavimo  popierius – yra yra nurodyta draudžiamų draudžiamų daiktų 18 punktų). Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmeny Reikmenys, s, kuriais kuriais naud naudotis otis nuteistie nuteistiesiems siems uždrausta, uždrausta, paimami paimami ir, atsižvelg atsižvelgiant iant į jų pobū pobūdį dį bei įsigijimo įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš  pataisos įstaigos, įstaigos, arba sunaikinami. sunaikinami.  Nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus 30

31 siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu,  pasivaikščioti.  pasivaikščioti.

38. Pagrindinės režimo užtikrinimo priemonės  Pataisos įstaigų režimo režimo užtikrinimo priemonės priemonės yra šios: šios : 1) pataisos įstaigų apsauga; 2) teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; 3) įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; 4) dienotvarkė; 5) pataisos pataisos įstaigų administra administracijos cijos veiksmai nuteistųjų nuteistųjų badavimo badavimo arba atsisakymo atsisakymo dirbti dirbti ar vyk vykdyti dyti kitus admin administ istrac racijo ijoss įsaky įsakymus mus ir nurody nurodymus mus atveja atvejais is arba arba nuteis nuteistųj tųjųų netei neteisė sėtų tų grupin grupinių ių veiksm veiksmų, ų, šiurkš šiurkščia čiaii  pažeidžiančių  pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo  panaudojimo pagrindai pagrindai ir tvarka. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės skirtos visiems bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviams, tačiau pirmiausiai – pataisos įstaigų administracijai.

39. Pataisos įstaigos (PĮ) administracijos veikla susiklosčius sus iklosčius ypatingai situacijai 1.Susiklo 1.Susiklosčiu sčiuss ypa ypatingai tingai situacijai situacijai (jeigu nuteistieji nuteistieji paskelbia paskelbia badavimą, badavimą, atsisako atsisako dirbti ar vyk vykdyti dyti kitus administracijos įsakymus įsakymus ir nurodymus) įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti nuteistųjų elgesio motyvus, konkrečius jų reikalavimus ir nustatyti reikalavimų teisėtumą. Privalo asmeniškai asmeniškai pasikalbėti su nuteistaisiais ir išsiaiškinti jų protesto priežastis. 2. Jei nuteistųjų pretenzijos teisėtos, imamasi priemonių nedelsiant jas j as patenkinti. 3. Jei reikalavimai neteisėti, privalu asmeniškai pasikalbėti su nuteistaisiais ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti, paaiškinti kokias pasekmes gali sukelti jų veiksmai ir kokia už tai gali būti atsakomybė. 4. Taip pat privalu imtis priemonių, kad būtų išaiškinti ir, esant reikalui, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų visi neteisėtų reikalavimų organizatoriai, kurstytojai ir kiti pažeidėjai. 5. Taip pat reikia atlikti pažeidimo tyrimą. Nutraukti neteisėtus veiksmus nesutikę nuteistieji gali būti nubausti nuobaudomis. 6. Jei badavimą paskelbia, paskelbia, dirbti dirbti ar vykdyti vykdyti administracijos nurodymus nurodymus atsisako ne visi, o vienas arba keletas keletas nuteistųjų, su jais dirbama ir aiškinamasi individualiai.

40. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo pagrindai ir tvarka t varka Bendri principai visoms priemonėms. 1.Jos naudojamos atsižvelg atsižvelgiant iant į pavojingumo pobūdį, kaltininko asmenybę asmenybę ir kt. 2. Pareigūnai naudojant tokias priemones turi vengti sunkių pasekmių. BVK reikalauja, kad prieš panaudojant šias priemones asmuo būtų įspėtas, jei tokį įspėjimą leidžia padaryti aplinkybės. 31

32 3. Priemonių panaudojimas baigiamas, kai išnyksta būtinumas, o pareigūnas, jei nuteistasis nukentėjo, turi sutei suteikti kti pirmą pirmąją ją pag pagalb albą. ą. Jei asme asmens ns sveik sveikata ata sutrik sutriko, o, praneš pranešama ama prokur prokuroru oruii ir praded pradedama amass tarny tarnybin binis is  patikrinimas. 4. Sprendimą dėl priemonių priėmimo priima pareigūnas, o dujos, vandensvaidžiai, šarvuočiai tik įstaigos vadovo įsakymu. 5. Šaunamasis ginklas gali būti panaudojamas tik išimtiniais atvejais, kai visi būdai ir priemonės jau buvo  panaudoti.

6. Specialiųjų priemonių, kurios gali būti panaudotos pataisos įstaigose, sąrašas yra išsamus ir baigtinis, todėl draudžiamas bet kokių kitų specialiųjų priemonių, nenumatytų šiame sąraše, panaudojimas pataisos įstaigose. Įstatymas nedraudžia savigynai, kitų asmenų gynybai ir pan. panaudoti kitus daiktus ir priemones ne pagal tiesioginę jų paskirtį (pv. gintis nuo nuteistojo virtuviniu peiliu).  Nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės:(8) antrankiai, tram tramdo domi miej ejii maršk marškin inia iaii ar suriš surišim imo o priem priemon onės ės,, gumi guminė nėss lazdo lazdos, s, kovi kovini niai ai imty imtyni nių ų veik veiksma smai, i, dujo dujos, s, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.

Pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,  gumines lazdas, lazdas, kovinius imtynių veiksmus veiksmus bei asmens asmens apsaugai skirtas skirtas dujas šiais atvejais: atvejais: 1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar  sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; 2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų arba priešinasi jėga; 3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: 1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; 2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, –  konvojavimo arba palydos metu; 3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; 4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis; 5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama  panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 1. Tarnybiniai šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais: 1) saugant pataisos įstaigos teritoriją; 2) konvojuojant nuteistuosius; 32

33 3) apžiūrint pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia esančias teritorijas; 4) tikrinant atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos j os išvykstančias transporto priemones ir gabenamus krovinius; 5) ieškant paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų; 6) atliekant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius; 7) siekiant apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitos  panaudotos priemonės neveiksmingos. neveiksmingos. Draudžiama tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo  požymiais, išskyrus išskyrus atvejus, kai šie asmenys asmenys patys patys užpuola arba priešinasi priešinasi ginklu.  Nuteistųjų riaušių arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta  pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu prieš vandensvaidžiai, specialios specialios paskirties dujos, šarvuočiai šarvuočiai ir kita technika. nuteistuosius gali nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai,

41. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka 1. Šaunamieji ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai visi kiti įmanomi būdai ir   priemonės panaudoti panaudoti arba kai dėl dėl laiko stygiaus jų panaudoti panaudoti nėra galimybės. galimybės. 2. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais: 1) atremiant ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą; 2) kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų  gyvybei; 3) kai nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių transporto priemonių; 4) sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį; 5) sulaikant bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį; 6) grupinio bėgimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais: 1) saugomų objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu; 2) kai nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį. 4. Šaunamieji ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio  pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai  pažeidžiantys  pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės. 5. Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos.

33

34 6. Šaunamuosius ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju šaunamuoju ginklu. 7. Naudodami šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Panaudojęs šaunamąjį  ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.

42. Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos Socialinė nuteistųjų reabilitacija - tai administracijos tiesioginė funkcija ir pareiga. Taip pat turi dalyvauti ir  visuomenė . visuomenė . 2. Pagrindinės (6) socialinės reabilitacijos formos yra šios: 1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį,  padarytos nusikalstamos nusikalstamos veikos veikos pobūdį, išsilavinimą, išsilavinimą, elgesį bausmės bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes; aplinkybes; 2) ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; 3) nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; 4) pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; 5) kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; 6) paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra šie: 1) padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; 2) išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. visuomenę.

43. Pataisos įstaigos psichologinė pagalba .Psichologinė terapija – pareiga kiekvienoje įstaigose įkurti psichologines tarnybas ir jose turi dirbti asmenys, turinys atitinkamą išsilavinimą. 1. Pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės kryptys yra šios: 1) nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės reabilitacijos krypčių  nustatymas nustatymas ir koregavimas; 2) individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija; 3) nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas; 4) išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas. 34

35 2. Psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija. Pataisos Pataisos įstaigose įstaigose veikianč veikiančios ios psicholog psichologinės inės tarnybos tarnybos savo darbe vado vadovauja vaujasi si norminiuo norminiuose se teisės teisės aktuose aktuose nustaty nus tatytais tais principais principais:: kompeten kompetencijos cijos,, profesinės profesinės ir mokslinės mokslinės atsakomy atsakomybės, bės, rūpinimos rūpinimosii nuteistųjų nuteistųjų gerove, gerove, teigiamo ir efektyvaus bendradarbiavimo, bendradarbiavimo, socialinės atsakomybės principais.

44. Nuteistųjų LA organizacijos 1. Nuteis Nuteistųj tųjųų arba arba admin administ istrac racijo ijoss inicia iniciaty tyva va patai pataisos sos įstaig įstaigose ose,, išsky išskyrus rus kalėjim kalėjimus, us, gali gali būti būti steigi steigiam amos os nuteistųjų kolektyvo tarybos. tarybos . Jos padeda pataisos įstaigų administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir  sprendžia nuteistųjų buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato pataisos įstaigos direktorius. Tarybos gali būti steigiamos tiek pataisos įstaigoje, tiek kiekviename būryje. Jeigu neteistųjų kolektyvo tarybos vadovauti turi pataisos pataisos įstaigos įstaigos nuteistųjų  nuteistųjų  įsteigiamos abiejų lygių, būrių nuteistųjų nuteistųjų kolektyv kolektyvoo taryboms taryboms vadovauti kolektyvo taryba, kuriai jos privalo būti atskaitingos .

Nuteistųjų būrių kolektyvo tarybos renkamos bendruose

nuteistųjų būrių susirinkimuose. Nuteistųjų būrių kolektyvo tarybos gali deleguoti savo narius į patasos įstaigos nuteitųjų kolektyvo tarybą. Nuteistųjų kolektyvo tarybos susideda iš sekcijų, pvz. kultūros, sporto, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, sanitarijos ir higienos bei kt. 2.  Pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas. organizacijas . 3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir visuomeninių organizacijų veikla neturi prieštarauti darbo, mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams. Jeigu nuteistųjų visuomeninė organizacija, veikianti pataisos įstaigoje, savo veikla pažeidžia įstatymų reikalavimus arba jos veikla prieštarauja nuteistųjų darbo, mokymosi, režimo, saugumo arba socialinės reabilitacijos interesams, ji gali būti likviduota CK numatytais pagrindais.

45. Skatinimo priemonės ir jų skyrimo tvarka 1. Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą   bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo  priemonės:  priemonės: 1) padėka; 2) premija už geriausius darbo rezultatus; r ezultatus; 3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas; 4) leidimas papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus; 5) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas; 6) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą; 7) pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems;

35

36 8) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais  pasitikėjimo vertais asmenimis asmenimis metu išeiti iki aštuonių aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos pataisos namų teritorijos ribų; 9) leidimas atostogų metu parvykti į namus; 10) trumpalaikės išvykos į namus suteikimas; 11) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius  paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir iš drausmės grupes į paprastąją  grupę. 2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su  pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus organizuojamus renginius. 3. Ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti  bausmės atlikimą atlikimą paprastosios grupės grupės laikymo sąlygomis. sąlygomis. 4. Nuteistieji, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.

Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka 1. Paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti  paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Piniginė premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą. 3. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pašto ar perduodamą siuntinį ir   pasimatymą,  pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie turi teisę paskambinti telefonu, gauti pašto arba  perduodamų  perduodamų siuntinių ir pasimatymų. pasimatymų. 4. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali būti suteikiamas tik  trumpalaikis pasimatymas. pasimatymas. 5. Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 6. Padėka kaip paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama gauti papildomai tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus, suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgala ilgalaikia ikiaii pasim pasimaty atymai mai per viene vieneriu riuss metus metus,, leidži leidžiama ama nep nepiln ilnam ameči ečiui ui pasima pasimatym tymoo su tėvais tėvais,, globėj globėjais ais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už nepilnamečių   pataisos namų teritorijos ribų, vienu nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą pašto arba  perduodamą  perduodamą siuntinį, suteikti vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymą, leisti vieną kartą išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų.

36

37 7. Paskatinimas, kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu parvykti į  namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į  lengvąją arba paprastąją grupę, – pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. 8. Leidimą nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, kartu su pataisos įsta įstaig igos os darb darbuo uoto toja jais is nu nuei eiti ti į kiną kiną,, teat teatrą rą,, ko konc ncer ertą tą,, spor sporto to varž varžyybas bas ar kitu kituss ne pata patais isos os įsta įstaig igoj ojee organizuojamus renginius duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną  kartą nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje organizuojamą renginį. 9. Apie paskatinimo priemonės paskyrimą paskelbiama nuteistajam.

46. Nuobaudos ir jų skyrimo s kyrimo tvarka 1. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) įspėjimas arba papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) teisės gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto  produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos  parų arba nepilnamečių nepilnamečių nuteistųjų uždarymas uždarymas į drausmės drausmės izoliatorių iki dešimties parų; parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių  mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. 2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti  paskirtas perkėlimas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės drausmės grupę nuo šešių šešių mėnesių iki vienerių vienerių metų. 3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. 4. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose numatytos nuobaudos netaikomos.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka 1. Numaty Numatytos tos nuo nuoba baudo udoss skiria skiriamo moss tam įgalio įgalioto to pareig pareigūn ūnoo nutari nutarimu mu arba arba įsaky įsakymu. mu. Turin Turinčių čių teisę teisę skirti skirti nuobaudas pareigūnų pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 3. Nuo Nuobau bauda da gali gali būti būti skiria skiriama ma tik pažei pažeidim dimąą pad padari ariusi usiam am nu nutei teista stajam jam.. Už kelis kelis vienu vienu metu metu padar padaryt ytus us  pažeidimus skiriama skiriama viena nuobauda. nuobauda. 37

38 4. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl  pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo  pažeidimo padarymo padarymo dienos. 5. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. 6. Pakartotinai perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių  metų, o nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo dienos. 7. Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straip straipsni snioo 2 daly dalyje je numaty numatytos tos nuo nuobau baudos dos skiria skiriamo moss tik tais tais atveja atvejais, is, kai yra yra patais pataisos os įstaig įstaigos os Drausm Drausmės ės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 8. Nuobauda – atimti teisę gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto maisto produktų produktų skiriama visa arba dalinė, dalinė, t. y. tik atimama atimama teisė gauti eilinį pašto arba perduodamą perduodamą siuntinį  arba tik uždraudžiama iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Nuobauda – uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama pašto siuntinių arba perdavimų negaunantiems negaunantiems nuteistiesiems. 9. Nuteis Nuteistas tasis is turi turi teisę teisę per per pen penkia kiass dienas dienas nuo nuo nuoba baudo udoss pasky paskyrimo rimo apskų apskųsti sti jam paskir paskirtą tą nuo nuobau baudą  dą  aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal  pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 10. Jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. 11. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.

47. Patalpinimo į baudos ar drausmės izoliatorių arba karcerį, arba kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka 1. Nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat  perkelti į kamerų tipo patalpas,  sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti. 2. Ypatingais atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, gali būti uždarytas į   baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo uždarymo į baudos izoliatorių ar į karcerį. 3. Jeigu gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuobaudos, ją   paskyręs pareigūnas pareigūnas gali pakeisti pakeisti švelnesne nuobauda. nuobauda.

38

39 4. Uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas. 5. Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą   padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į   baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaig įstaigos os direkt direktori oriau auss atvyk atvykimo imo į patais pataisos os įstaig įstaigą, ą, bet bet ne ilgiau ilgiau kaip kaip dvide dvidešim šimtt keturi keturioms oms valan valandom domss ir  nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į   bendrą nutarimu nutarimu paskirtos nuobaudos nuobaudos laiką. 6. Jeigu gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos arba drausmės izoliatorių  ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.

48. Nuteistųjų LA bendrasis lavinimas 1. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybė. 2. Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu.  Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir  gydytojų leidimu. Pageidavimas turi būti rašytinis 3. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai. Bendras lavinimas vyksta pagal tas pačias programas kaip ir laisvėj. Bet įstaigos administracija dar gali organizuoti įvairius kursus (kompiuterių, kalbos). Bendrasis lavinimas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Priklausomai nuo mokinių skaičiaus pataisos įstaigose gali veikti šie organizaciniai bendrojo lavinimo vienetai: mokyklos, klasės ir konsultaciniai švietimo punktai. Mokykla gali būti įsteigta kaip juridinis asmuo arba kaip apskrityje veikiančios bendrojo lavinimo mokyklos filialas. Pataisos įstaigoje (išskyrus nepilnamečių pataisos namus) mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis.

49. Nuteistųjų LA bendrasis profesinis rengimas  Profesinio ugdymo privalomai nustatyti negalima. Galimos tos programos, kurios yra laisvėje, bet galima  panaudoti visas formas, kurių pageidauja pageidauja kaliniai.

1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos  pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. bazę. 39

40 2. Nuteistųjų invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas organizuojamas jų pageidavimu. pageidavimu. 3. Nepilnamečių profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės. 4. Nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nuteistųjų profesinis mokymas gamyboje 1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų, norinčių įgyti  pradinius profesinius profesinius įgūdžius arba kelti kelti turimą kvalifikaciją, mokymas. mokymas. 2. Nuteistųjų profesinio mokymo gamyboje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Pagalbą organizuojant nuteistųjų profesinį mokymą gamyboje turi teisę teikti valstybės ir savivaldybių  institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

50. Nuteistųjų LA darbas ir jo pagrindinės sąlygos 1. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą  atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. 2. Nuteistieji invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu  jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. 4. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne  pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. 5. Bausmę laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse. 6. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų. 7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas. (Nuteistiems LA draudžiama dirbti: dauginimo aparatais, radijo ir elektros ryšių   perdavimo įrengimais, pardavėjais, buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais, medicinos srityje (išsk. sanitarais), fotografais, televizijos ir kino operatoriais, leng. auto ir moto vairuotojais, eiti pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų darbuotojai, pataisos įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo) 8. Patais Pataisos os įstaig įstaigųų ir valsty valstybės bės įmoni įmoniųų prie prie patais pataisos os įstaig įstaigųų gamyb gamybinė inė ūkinė ūkinė veikl veiklaa prival privaloo tarnau tarnauti ti tik   pagrindiniam tikslui – išmokyti išmokyti nuteistąjį gyvenimo gyvenimo tikslų siekti teisėtais teisėtais būdais ir priemonėmis. priemonėmis.

Nuteistųjų darbo sąlygos 40

41 1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo-pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę  individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato  pataisos įstaigos direktorius,vadovaudamasis direktorius,vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. 2. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. 3. Atvirose kolonijose bei nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, taip  pat nuteistųjų invalidų darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 4.Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais reglamentuojančiais teisės aktais.

51.Nuteistųjų LA darbo apmokėjimas ir išskaitos 1. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių  laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių invalidų bei ribotai  pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą – ne mažiau trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 3. Į nep nepiln ilname amečių čių patais pataisos os namuos namuosee bau bausmę smę atliek atliekan ančių čių nuteis nuteistųj tųjųų asme asmenin ninęę sąska sąskaitą itą turi turi bū būti ti įrašom įrašoma, a, nepai nepaisan santt visų visų išska išskaitų itų,, ne mažia mažiauu kaip kaip pen penkia kiasde sdešim šimtt procen procentų tų jiems jiems per mėnes mėnesįį priska priskaiči ičiuot uotoo darbo darbo užmokesčio. 4. Atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.

Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio 1. Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą  atskai atskaitom toma: a: atviro atvirose se koloni kolonijos josee – dešimt dešimt procen procentų, tų, patais pataisos os namuos namuose, e, gy gydy dymo-p mo-pata ataiso isoss namuos namuosee bei kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką  nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi 41

42 teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali  panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų  rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio amžiaus asmenims, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems gydymo-pataisos namuose asmenims, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažesnė negu vienas MGL pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki  bausmės atlikimo atlikimo laiko pabaigos gali gali būti nedaromos išskaitos išskaitos į socialinės paramos paramos nuteistiesiems nuteistiesiems fondą.

52. Nuteistųjų LA įtraukimas į neapmokamus neapmokamus darbus darbus 1. Nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į  nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Įstatymas nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarką bei sąlygas: a) dalyvaujama juose pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytą grafiką   b) jie atliekami laisvu nuo nuo darbo laiku, t.y. t.y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis dienomis c) jų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną.  Nuteistųjų pataisos įstaigoje atliekamų nemokamų darbų apskaitos tvarką gali nustatyti pataisos įstaigos direktorius. Pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įtraukdam Įtraukdamaa nuteistuo nuteistuosius sius į nemokamu nemokamuss darbus, darbus, pataisos pataisos įstaigos įstaigos administra administracija cija turi atsižvelgti atsižvelgti į fizines fizines ir   protines nuteistųjų nuteistųjų asmenų (ypač nepilnamečių, nepilnamečių, moterų moterų ir riboto darbingumo žmonių) žmonių) galimybes juos dirbti.

53 Nuteistųjų LA moterų bausmės atlikimo ypatybės  Nuosprendžiui  Nuosprendžiui įsiteisėjus tokios (nėščios ar turinčios vaikų iki 3 metų) moterys siunčiamos iš kolonijos į  Panev Panevėž ėžio io patais pataisos os darbų darbų namus. namus. Jei moter moteris is atliek atliekant antii bau bausm smęę Lukišk Lukiškėse ėse tampa tampa nėščia nėščia,, ji perkel perkeliam iamaa į  Panevėžį. Perkė Perkėlim limoo tvarką tvarką ir patais pataisos os namų namų įrengi įrengimo mo tvarką tvarką nus nustat tatoo Teisi Teisingu ngumo mo minist ministras ras,, Sveika Sveikatos tos apsau apsaugos gos ministerija. Įstaigos direktorius turi teisę tokioms moterims leisti būti bausmės atlikimo metu ne pataisos darbų  42

43 įstaigos teritorijoje. Moterys apgyvendinamos netoli pataisos namų esančiose vietovėse ir administracija turi šias moteris prižiūrėti. 1. Šios moterys turi teisę turėti grynų pinigų, neribojant sumų ir kam naudojami tokie pinigai. 2. Jos gali skambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti siuntinių, pasimatyti su giminaičiais (ribų ir skaičiaus nėra). 3. Jos turi teisę laisvai vaikščioti pataisos įstaigos direktoriaus nurodytoje teritorijoje. Jos su tokiomis ribomis supažindinamos supažindinamos pasirašytinai. Pasibaigus atleidimo nuo darbo terminui jos ir toliau gali taip pat gyventi ir turi dirbti. Jei moteris piktybiškai ar  sistemingai pažeidinėja taisykles, tuomet pataisos įstaigos direktorius panaikina teisę gyventi toje teritorijoje ir  turi grįžti į bendrą įstaigą. Moteris su vaiku gyvena izoliuotai nuo kitų nuteistųjų ir joms suteikiamos geresnės sąlygos. Atsižvelgiant į motinos ir vaiko interesus pataisos įstaigos direktorius gali duoti teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nesilaikydamas bendrų reikalavimų dėl terminų (ir neatlikus 1/3 bausmės), teismas  privalo nagrinėti lygtinį lygtinį paleidimo teikimą neatsižvelgiant neatsižvelgiant į terminą. Jei vaikui sueina sueina 3 m. ir moteris dar atlieka  bausmę, tai vaikas paimamas ir perduodamas ar artimiems giminaičiams, ar tos pataisos įstaigos teritorijoje esantiems vaikų namams. Motina turi teisę kasdien lankyti ir tai neįskaitoma į pasimatymų skaičių.

54. Nuteistųjų LA nepilnamečių bausmės atlikimo ypatybės  Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir  lengvąją grupes.

 Paprastajai grupei grupei priskirti nuteistieji turi teisę: teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) per du mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį; 3) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą; 4) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 5) vieną kartą per dvi savaites paskambinti telefonu.  Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) per mėnesį gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį; 3) per mėnesį gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą; 4) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 5) paskambinti telefonu.

Laisvė Laisvėss atėmimo atėmimo bau bausmę smę atliek atliekant antiem iemss nuteis nuteistie tiesie siems ms nepiln nepilname amečia čiams ms gali gali skiria skiriamos mos paskatinimo priemonės 1) padėka; 43

44 2) premija už geriausius darbo rezultatus; r ezultatus; 3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas; 4) leidimas papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus; 5) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas; 6) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą; 7) pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems; 8) leidimas leidimas nepilnameč nepilnamečiams iams pasimatymo pasimatymo su tėvais, tėvais, globėjais globėjais (rūpintoja (rūpintojais), is), artimaisiais artimaisiais giminaičiais giminaičiais ar kitais kitais  pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų namų teritorijos ribų;  Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su  pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius.

9) leidimas atostogų metu parvykti į namus; 10) trumpalaikės išvykos į namus suteikimas; 11) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius  paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir iš drausmės grupes į paprastąją  grupę.  Nepilnamečiai, atliekantys laisvės atėmimo bausmę bausmės atlikimo vietose (taip pat gydymo įstaigose)laikomi įstaigose)laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.  Nepilnamečiams  Nepilnamečiams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomų maisto produktų,  pašto ir perduodamų perduodamų siuntinių.

55. Nuteistųjų Nuteistųjų LA materialinė atsakomybė  Materialinė nuteistųjų laisvės atėmimu, laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar areštu atsakomybė už turtinę  žalą, padarytą vykdant darbo pareigas, atsiranda tada, kai yra visos šios sąlygos: padaroma žala, žala  padaroma neteisėta neteisėta veika, yra priežastinis ryšys ryšys tarp neteisėtos neteisėtos veikos ir žalos žalos atsiradimo, yra pažeidėjo pažeidėjo kaltė,  žalos atsiradimas atsiradimas yra susijęs su su darbo veikla. veikla. 1. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už  bausmės atlikimo atlikimo metu valstybei padarytą padarytą žalą: 1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai; 2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. 2. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.

Žalos atlyginimo tvarka

44

45 1. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų  valstyb valstybei ei padarytos padarytos  žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteis nuteistaj tajam am paskel paskelbia biama ma pasiraš pasirašytin ytinai. ai. Kitais Kitais atveja atvejais is žalos žalos atlygi atlyginim nimas as išieško išieškomas mas bendra bendrais is Lietuv Lietuvos os  Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti apskųstas Kalėjimų  departamen departamento to direktoriui. direktoriui.

Skundo Skundo pad padavi avima mass nesus nesustab tabdo do nutarim nutarimoo išieš išieškot kotii žalos žalos atlyg atlyginim inimąą vy vykdy kdymo. mo.

Kalėjimų departamento direktorius nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą. Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už pad padary arytą tą žalą žalą sumos sumos grąžin grąžinamo amoss į nuteis nuteistoj tojoo asmeni asmeninę nę sąska sąskaitą itą.. Kalėji Kalėjimų mų dep depart artame amento nto direkt direktori oriaus aus sprendimas dėl nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga. 3. Valstybei padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai neatlygino paleistas iš areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

56. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, tvarka t varka ir sąlygos 1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. 2. Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. 3. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų: 1) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę  atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti  bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo  bausmės; 3) asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 4) asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 45

46 4. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai. 5 . Teismas, lygtinai lygtinai paleisdamas nuteistąjį nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato nustato vieną arba kelias iš šių pareigų: pareigų: 1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu; 2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu; 3) draudimą išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo; 4) pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį; 5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka. 6. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar  itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.  Lygtinai iš pataisos pataisos įstaigų nepaleidžiami: nepaleidžiami: 1) asme asmeny nys, s, nuteis nuteisti ti už nus nusika ikalti ltimus mus Lietuv Lietuvos os valst valstyb ybės ės nep neprik riklau lausom somyb ybei, ei, terito teritorijo rijoss vienti vientisum sumui ui ir  konstitucinei santvarkai; 2) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys; 3) asmenys, kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą; 4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose; 5) asmenys, laikomi kalėjime ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis. sąlygomis. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios gyvenamosios vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo. Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties lygtinai paleisti nuteistąjį iš  pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją  vietą. vietą. Nuteis Nuteistas tasis is priva privalo lo atvyk atvykti ti į gy gyven venamą amąją ją vietą vietą per paliep paliepime ime išvyk išvykti ti nurody nurodytą tą kelion kelionės ės laiką laiką ir  užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.

57. Paleidimo iš LA vietos tvarka 1. Atlikę laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje  pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą.

46

47 2. Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną. 3. Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš  poilsio arba šventės šventės dieną. 4. Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai. 5. Paleidžiamo asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai. 6. Bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas. 7. Paleidžiami nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius giminaičius.  Nepilnamečius  Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo vykdymo institucijos darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai.

58. Materialinė pagalba paleidžiamiems paleidžiamiems iš LA vietų 1. Paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų  kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija. aprūpina inami mi maisto maisto produk produktai taiss arba arba piniga pinigais is kelion kelionei ei pagal  pagal  2. Paleid Paleidžia žiami mi iš patais pataisos os įstaig įstaigųų asmeny asmenyss aprūp nustatytas normas.

Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems

s ezoną aprūpinami nemokamai. įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną

3. Paleidžia Paleidžiamiem miemss iš pataisos pataisos įstaigų asmenims asmenims gali būti skiriama skiriama vienkartinė vienkartinė negrąžinam negrąžinamaa iki vieno vieno MGL dydžio pašalpa. 4.Paleidžiamiems 4.Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. 5.turinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.

59. LA iki gyvos galvos vykdymo ypatybės 1. Nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. 2. Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų  sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

specialiosios teisės ir pareigos 1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92 - 103 (teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, literatūros ir rašomųjų reikmenų, teisė pasimatyti su giminaičiais, 47

48 gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda, teisė naudotis nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais ir pan., turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius, avalynę, teisė gauti ir siųsti  perlaidas, teisė susirašinėti, susirašinėti, kreiptis su peticijomis ir skundais, teisė gauti teisinę pagalbą, paskambinti paskambinti telefonu,  pasivaikščioti  pasivaikščioti gryname ore) ir 106–109 (teisė atlikti religines apeigas, sudaryti santuoką, sudaryti civilinius sandorius, užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais) straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. 1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; 3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; 4) tausoti pataisos įstaigos turtą. 2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama: 1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti; 2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; 3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas  psichiką veikiančias veikiančias medžiagas, medžiagas, vartoti be gydytojo gydytojo leidimo medikamentus, naudoti naudoti toksines priemones; priemones; 4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas  paslaugas tiek tiek kitiems kalinamiesiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos pataisos įstaigų administracijos administracijos darbuotojams; darbuotojams; 5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; 6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius; 7) kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus; 8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. 3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės 1. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso XI skyriaus  pirmajame skirsnyje numatytos poveikio priemonės. 2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose. 3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę  atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125–129 (nuteistųjų įtraukimas į darbą, teisė užsiimti individualia darbine ir kūrybine veikla, teisė vietoj darbo užsiimti moksline, menine ir kt veikla, , socialinis draudimas, stažas), 131 nuteistųjų darbo apmokėjimas, 132 išskaitos iš darbo užmokesčio, 134 įtraukimas į  nemokamus nemokamus darbus ir 135 aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis straipsnių nuostatos. 48

49  Pataisos įstaigos administracijos pareigos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo sunkios ligos arba mirties atveju 1. Jeigu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis sunkiai serga ir jo liga gresia gyvybei, kalėjimo kalėjimo arba pataisos namų administr administracija acija privalo privalo nedelsda nedelsdama ma apie tai pranešti pranešti Kalėjimų Kalėjimų departame departamento nto direkt direktori oriui ui ar jį pav pavad aduoj uojanč ančiam iam pareig pareigūnu ūnuii ir nuteis nuteistojo tojo sutuok sutuoktin tiniui iui,, sug sugyv yvent entini iniui ui arba arba artimi artimiesi esiem emss giminaič giminaičiams. iams. Šiems Šiems asmenim asmenimss jų pageidav pageidavimu imu sudaromo sudaromoss sąlygos sąlygos aplanky aplankyti ti nuteistąj nuteistąjį.į. Lankymo Lankymo tvarką  tvarką  nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo mirties atveju kalėjimo arba pataisos namų  administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam  pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalo apie nuteistojo mirtį per tris dienas raštu pranešti kalėjimo ar   pataisos namų vietos civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai, kuri Civilinio kodekso nustatyta tvarka įregistruoja mirtį ir išduoda mirties liudijimą. 3. Nuteistojo palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių   prašymu ir kalėjimo ar pataisos namų direktoriaus ar jį j į pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

60. Atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai  Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais šiais pagrindais: 1) atbuvę teismo nuosprendžiu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką; 2) amnestijos aktu; 3) malonės tvarka; 4) kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas; 5) kuriems paskira bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko; 6) lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą; 7) susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį; 8) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.

61.Atleidimo nuo bausmės tvarka Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos 1. Susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. 2. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla.

Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo

49

50 1. Nuteistąjį, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jis nustatyta tvarka pripažintas I arba II grupės invalidu, taip pat sulaukusį pensinio amžiaus nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo išėjusią  nėštumo ir gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. 2. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus, nėštumo ar nėštumo ir  gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o invalidumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.

Teiki Teikimas mas lygtin lygtinai ai atleis atleisti ti nuo lai laisvė svėss atėmimo atėmimo ba bausmė usmėss prieš prieš termin terminąą ar lai laisvė svėss atėmimą atėmimą pa pakei keisti sti švelnesne bausme 1. Teikimą lygtinai atleisti nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimo bausmę   pakeisti švelnesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 77 arba 94 straipsnį paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į  darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens  byla, taip pat pataisos pataisos įstaigos psichologinės psichologinės tarnybos tarnybos išvada. 3. Jeigu teismas nepatenkina teikimo, pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo  bausmės prieš terminą ar pakeisti laisvės atėmimą švelnesne bausme galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių  nuo teikimo atmetimo dienos.

181 straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai 1. Laisv Laisvės ės atėmim atėmimoo vietos vietos gy gydym dymoo įstaig įstaigoje oje laikom laikomas as serga serganti ntiss asmuo, asmuo, kuriam kuriam reika reikalin linga ga stacio stacionar narinė inė medic medicino inoss pagal pagalba, ba, paleid paleidimo imo dieną dieną jo rašyt rašytini iniuu sutiki sutikimu mu už valsty valstybės bės lėšas lėšas pervež pervežama amass į valsty valstybės bės ar  savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. 2. Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą,  paliekamas laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus  bei ligonio sutuoktinį, sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau nesutinka  pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų  giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją  įstaigą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą.

62.Teisėtumo principas bausmių vykdyme

50

51 1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Lietuvos Lietuvos Respublik Respublikos os tarptauti tarptautinių nių sutarčių sutarčių numatytai numatytaiss atvejais atvejais bausmės bausmės vyk vykdym dymoo pagrindu pagrindu yra užsienio užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). 2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Poįstatyminiai teisės aktai negali savarankiškai nustatyti naujus arba papildomus nuteistųjų asmenų  teisių ar laisvių apribojimus bei specialias pareigas. LR Konstitucijoje, leidžiančioje įstatymu riboti tam tikras  žmogaus teises ir laisves, yra išsamus tokių ribojamų pagrindų sąrašas arba nurodyta jų taikymo procedūra.

3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 4. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

63. Humanizmo principas bausmių vykdyme 1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. 2. Su nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo  bandymai.  bandymai. 3. Draudžiam Draudžiama, a, išskyrus išskyrus Lietuvos Lietuvos Respublik Respublikos os teisės teisės aktuose aktuose numatytus numatytus atvejus, atvejus, filmuoti filmuoti ar fotografuo fotografuoti ti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo j o sutikimo.  Humanizmo principas vykdant bausmes bausmes ne tik pasireiškia tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir  reikal reikalauj auja a nuteis nuteistųj tųjų ų patais pataisos os procese procese taikyti taikyti pozity pozityvia viass bei teisėta teisėtass poveiki poveikio o priemo priemones nes,, taip taip pat tokius tokius baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės institutus kaip amnestija, malonė, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, atleidimas nuo bausmės dėl ligos ir pan.

64. Lygybės prieš įstatymą principas bausmių vykdyme Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religi religinių nių ar kitoki kitokiųų įsitik įsitikini inimų, mų, gen geneti etinių nių savyb savybių, ių, neįgal neįgalumo umo,, seksua seksualin linės ės orient orientaci acijos jos,, veiklo veikloss rūšies rūšies ir   pobūdžio, gyvenamosios gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Lietuvos Respublikos įstatymuose įstatymuose aplinkybių  aplinkybių  Tarptautinėje teisėje ir LR teisės aktuose skiriama tiesioginė ir netiesioginė, negatyvi ir pozityvi diskriminacija.

Tiesioginė diskriminacija – tai pasyvus arba aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių ir laisvių apribojimas, specialių pareigų nustatymas arba privilegijų teikimas dėl kilmės, lyties,  socialinės ar turtinės padėties ir pan.

51

52  Netiesioginė diskriminacija – veikimas arba neveikimas, teisės norma arba vertinimo kriterijus , kurie  formaliai yra vienodi, tačiau juos taikant ar įgyvendinant atsiranda faktinis naudojimosi teisėmis ar laisvėmis apribojimas, specialių pareigų nustatymas ar privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas dėl kilmės, lyties,  socialinės ar turtinės padėties ir pan. Tiesioginės Tiesioginės ar netiesiogin netiesioginės ės diskriminaci diskriminacijos jos draudimas draudimas nereiškia vienodų vienodų bausmės bausmės atlikimo atlikimo sąlygų ir tvarkos visiems nuteistiesiems. Nebus šio principo pažeidimo sudarius skirtingas bausmės atlikimo sąlygas asmenims, kurių elgesys bausmės atlikimo metu yra skirtingas. skirtingas. Be to, tiek tarptautinė, tarptautinė, tiek nacionalin nacionalinėė teisė nedraudžia, nedraudžia, tam tam tikra tikrais is atvej atvejai aiss net net reika reikala lauj uja a nust nustat atyt ytii pala palank nkes esnę nę teisi teisinę nę padė padėtį tį kai kai kuri kuriom omss asme asmenų nų grup grupėm ėmss (nepilnamečiams, nėščioms moterims ir t.t.)

65. Progresyvaus bausmių atlikimo principas  Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų  laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nulemia ir tai, kad nuteistasis yra ne tik pataisos proceso objekt objektas, as, bet ir aktyvu aktyvuss jo dalyvi dalyvis. s.

Jeigu Jeigu nuteist nuteistasi asiss bausmės bausmės atlikimo atlikimo metu pažeid pažeidinė inėja ja jam nustatytu nustatytuss

draudimus arba nevykdo(ar netinkamai vykdo) jam nustatytas pareigas, nereaguoja į socialinės reabilitacijos  priemones arba nedalyvauja taikant jas, jo teisinė padėtis turi būti griežtinama atimant tam tikras specialias teises ar lengvatas, lengvatas, taip pat nustatant papildomas papildomas pareigas pareigas arba apribojimus. apribojimus. Jeigu nuteistasis nuteistasis bausmės bausmės atlikimo atlikimo metu nepriekaištingai nepriekaištingai elgiasi, laikosi jam nustatytų nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai stropiai dirba arba mokosi mokosi,, reaguo reaguoja ja į social socialinė inėss reabil reabilita itacijo cijoss priemo priemones nes,, jo teisinė teisinė padėti padėtiss turi turi būti būti švelnin švelninama ama suteiki suteikiant  ant   papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų apribojimų arba specialiųjų pareigų.

66. Antstolis ir jo statusas Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių  aplinkybių konstatavimo, konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolio funkcijos ir kita veikla 1. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublik Respublikoje oje esantiem esantiemss fiziniams fiziniams ir juridiniam juridiniamss asmenims asmenims,, atlikti atlikti kitas įstatymų įstatymų nustaty nustatytas tas funkcijas. funkcijas. 2. Antstolis Antstolis teisės teisės aktų nustatyta nustatyta tvarka tvarka gali teikti teikti šias paslaugas:1) paslaugas:1) saugoti saugoti (administr (administruoti) uoti) turtą vyk vykdym dymoo  procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą  teism teismuos uosee bei atstov atstovavi avimą mą santy santykiu kiuose ose su trečia trečiaisia isiais is asmen asmenimis imis;4) ;4) auk aukcio ciono no tvarka tvarka realiz realizuot uotii įkeist įkeistą  ą  kilnojamąjį turtą;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.3. Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų  52

53 nustaty nus tatytas tas antstolio antstolio funkcijas. funkcijas. Teikdamas Teikdamas paslaugas paslaugas,, antstolis antstolis privalo veng vengti ti interesų interesų konflikto konflikto ar kitų  aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas funkcijas.. Visais Visais atvejais atvejais antstolis antstolis privalo privalo teikti teikti pirmumą pirmumą įstatymų įstatymų nustatyto nustatytoms ms funkcijom funkcijoms.4. s.4. Atlyginim Atlyginimoo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo  pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir   juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.5. Antstolis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl  jų teikimo, jeigu įstatymai įstatymai nenustato kitaip. kitaip.

Antstolis bausmių vykdymo kodekse: Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis. 1.Baudą priverstinai išieško antstolis. 2.Specialios antstolio teisės vykdant juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo  bausmes 3.Vykdydamas juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes, antstolis turi šias specialiąsias teises: 1) paskirti arba pakeisti už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą arba kontrolę atsakingą asmenį; 2) paskirti arba pakeisti juridinio j uridinio asmens likvidatorių; 3) gau gauti ti už juridi juridinio nio asmen asmenss veiklo veikloss apribo apribojim jimoo vy vykdy kdymą mą atsaki atsakingo ngo asmens asmens ir (ar) (ar) likvid likvidato atoria riaus us atlikt atliktų  ų  veiksmų vykdant juridinio asmens veiklos apribojimą arba likvidavimą rašytinę ataskaitą. Ši ataskaita turi būti  pateikta per penkias penkias darbo dienas dienas nuo antstolio reikalavimo reikalavimo gavimo dienos; dienos; 4) įpareigoti juridinį asmenį, juridinio asmens likvidatorių ar už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą  atsakingą asmenį per antstolio nustatytą terminą parengti ir pateikti preliminarų juridinio asmens veiklos apribojimo arba likvidavimo vykdymo planą; 5) tikrinti, kaip vykdoma juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo bausmė.

53