UTENOS KOLEGIJOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDROS BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA
BAIGIAMOJI PRAKTIKA UAB „Transorloja“ ATASKAITA
Darbo autorė BA – 09 gr. stud. Greta Grigoraš 2012-05-
Darbo vadovė Lektorė Anelė Krūminienė 2012-05
UTENA 2012
TURINYS
ĮVADAS UAB „Transorloja“ teikia krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas, kuriomis naudojasi Lietuvos, o ypač užsienio vartotojai. Visą įmonės siūlomą paslaugų spektrą galima apibūdinti kaip „logistinį sprendimą“. Sparčiai tobulėjant transporto ir logistikos paslaugoms, ypatingai svarbią vietą užima paslaugų tiekėjo žinios ir profesionalumas, nes tik profesionalus tiekėjas gali pasiūlyti patį geriausią krovinių gabenimo, sandėliavimo, išskirstymo būdą.
ILGALAIKIO TURTO APSKAITA Įmonės naudojami ilgalaikio turto apskaitos principai atitinka VAS-12, VAS-13 nuostatus. Ilgalaikio turto kriterijai Nematerialiajam ilgalaikiam turtui priskiriamas neturintis materialios formos turtas, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudojant tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos. Materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudojant tikisi gauti naudos, priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jis naudojamas veikloje ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo savikaina yra didesne nei nustatyta ilgalaikio turto minimali kaina, nurodytą 1 lentelėje. 1 lentelėje nurodyti įmonės naudojami ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, nusidėvėjimo normatyvai (metais), sudarytus pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį. Ilgalaikio turto minimalios kainos, nusidėvėjimo metodai, normatyvai
1 lentelė Nusidėvėjimo skaičiavimo metodas 3
Minimali kaina
Ilgalaikio turto grupė 1 Materialusis turtas:
2
Normatyvas (metais) 4
Nauji pastatai
Nepriklausomai nuo vertės
Tiesinis ar dvigubo balanso
8
Kiti aukščiau neišvardyti pastatai
-
Tiesinis
15
Mašinos ir įrengimai
5000
Įrenginiai (statiniai, gręžiniai, kt.) Elektros perdavimo, ryšių įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus) Baldai (išskyrus viešbučių) Inventorius
5000
Tiesinis ar dvigubo balanso Tiesinis
1000
Tiesinis
8
800
Tiesinis Tiesinis ar dvigubo balanso Tiesinis ar dvigubo balanso
6
Tiesinis Tiesinis
6 10
-
Tiesinis ar dvigubo balanso
4
800
Tiesinis
4
800
Tiesinis ar produkcijos
4
-
Tiesinis Tiesinis Tiesinis
3 3 4
Tiesinis
15
Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės Lengvieji automobiliai: Ne senesni kaip 5 metų Kiti lengvieji automobiliai Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės Kitas aukščiau neišvardytas turtas Nematerialusis turtas: Programinė įranga Įsigytos teisės Kitas nematerialusis turtas Prestižas: Prestižas
800
5000
5 8
6 3
Ilgalaikio turto įvertinimas Visas ilgalaikis turtas įvertinamas įsigijimo savikaina. Lizingo būdu įgyjamas ilgalaikis turtas įvertinamas įsigijimo savikaina, į vertę įskaitant sutarties mokestį (be palūkanų vertės). Atgalinės nuomos (atgalinio lizingo) atveju, lgalaikis turtas įvertinamas naujaja įsigijimo iš lizingo kompanijos verte.
Finansinėje atskaitomybėje ilgalikis turtas parodomas likutine verte, kurį apskaičiuojama iš turto įsigijimo savikainos atėmus apskčiuotą nusidėvėjimą. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito po turto naudojimo pradžios mėnesio. Turto naudojimo pradžia įforminama „Naudojimo pradžios aktu“. Ilgalaikio turto likvidacinė vertė: Mateirialiojo -1 Lt; Nematerialiojo - 0 Lt. Kito ilgalaikio turto, kurio negalima tiesiogiai susieti su gamybos procesu (paslaugų teikimu), nusidėvėjimo sąnaudos apskaitomos veiklos sąnaudų sąskaitoje 611. Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos apskaitomos veiklos sąnaudų sąskaitoje 611 Amortizacijos sąnaudos.
ATSARGŲ APSKAITA Įmonės naudojami atsargų apskaitos principai atitinka VAS-9 nuostatas Atsargų grupavimas 2 lentelė Atsargų grupės pavadinimas Atsargos Žaliavos ir komplektavimo gaminiai Kuras Inventorius Metalo laužas Menkavertis inventorius (darbo saugai) Menkavertis inventorius Pirktos prekės, skirtos perparduoti
Buhalterinė sąskaita 201 2011 20110 20111 20117 20118 20119 2014
Įsigijimo savikaina Prekės (maržinės)
20140 20140 M
Atsargų įsigijimo savikainos nustatymo būdas Atsargų įsigijimo savikaina nustatoma pagrindu laikant tiekėjui mokėtiną už atsargas sumą, į vertę įskaitant visas su atsargų įsigijimu susijusias sąnaudas. Neatskaitomas pirkimo PVM neįskaičiuojamas į atsargų įsigijimo savikainą. Atsargų nukainavimas Atsargų vertė peržiūrima rengiant finansinę atskaitomybę. Atsargų nukainavimo priežastys: atsargos sugedo, sugadintos; paseno morališkai. Patikimus įrodymus dėl atsargų nukainavimo pateikia vadovybės įsakymu patvirtinta speciali atsargų vertinimo komisija, kuri sudaro atsargų nukainavimo aktą. Atsargų nukainavimas atliekamas atsargų inventorizacijos metu. Atsargų nukainavimo rezultatas apskaitomas veiklos sąnaudų sąskaitoje 613 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos. Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai: Įmonė taiko nuolat apskaitomų atsargų būdą. Atsargų sunaudojimui (pardavimui) įvertinti naudojamas FIFO metodas. Parduotų prekių, pagamintos produkcijos, teikiamų paslaugų savikaina, veiklos sąnaudos Parduotų paslaugų savikainą sudaro: degalų sąnaudos; automobilių nusidėvėjimo; eksploatavimo sąnaudos; vairuotojų darbo užmokestis; sodros mokesčiai nuo darbo užmokesčio. Pagamintos produkcijos savikainai apskaičiuoti taikomas normatyvinis metodas. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos:
žaliavų, komplektavimo gaminių sąnaudos;
darbininkų darbo užmokesčio (įskaitant soc. draudimo įmokas) sąnaudos.
Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos: pagalbinių medžiagų vertė; gamybos pastato nusidėvėjimas; įrengimų nusidėvėjimas; pagalbinių darbininkų darbo užmokestis, įskaitant soc. draudimo įmokas. Kitos patirtos sąnaudos priskiriamos einamojo laikotarpio bendrų administracinių sąnaudų straipsniui (611 sąskaita). Tiesioginėms gamybos išlaidoms nustatyti naudojama 600 sąskaita.
PIRKĖJŲ SKOLŲ APSKAITA Pirkėjų skolų apskaitinis įvertinimas Rengiant finansinę atskaitomybę pirkėjų skolų straipsnis įvertinamas pagal įmonės vadovybės patvirtintą pirkėjų skolų vertinimo būdą. Abejotinoms skoloms priskirtos pirkėjų skolos nurašomos, priskiriant šį turto vertės sumažėjimą veiklos sąnaudų straipsniui 611, mažinant pirkėjų skolų turto straipsnį (241 pirkėjų įsiskolinimai). Įmonėje taikomas konkrečių skolų vertinimo būdas. Naudojant šį skolų vertinimo būdą vadovo patvirtinta komisija pateikia išvadas apie pirkėjų skolų būklę, nurodant konkrečias pirkėjų skolas, priskirtinas abejotinoms, beviltiškoms skoloms, šių skolų nukainavimo procentą (tikimybės atgauti skolas procentą). Įmonėje taikomas nustatytu atsiskaitymu terminu laikymosi skolų vertinimo būdas, pagal kurį skolos priklausomai nuo pirkėjų atsiskaitymo vėlavimo lygio priskiriamos abejotinoms, beviltiškoms skoloms: neapmokėtos pirkėių skolos (nuo 30 iki 60 dienų) nelaikomos abejotinomis skolomis; neapmokėtos pirkėju skolosfnuo 60 iki 90 dienu) laikomos abejotinomis skolomis; neapmokėtos pirkėju skolos (nuo 90 dienu) laikomos beviltiškomis skolomis.
PINIGŲ APSKAITA Pinigai, pinigų ekvivalentai Pinigų ekvivalentais laikomi atsiskaitymų čekiai, kurie apskaitomi sąskaitoje 27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Pinigai kasoje yra laikomi dvejomis valiutomis, t.y litais ir eurais. Į kasą įnešami pagal Kasos pajamų orderį. Iš Kasos pinigai išimami pagal kasos išlaidų orderį.
LIZINGO (IŠPERKAMOSIOS NUOMOS), KITŲ PANAŠIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA . Įmonėje naudojami lizingo (išperkamosios nuomos), kitų panašių įsipareigojimų apskaitos principai atitinka VAS-20 nuostatas. Lizingo būdu įgyjamas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina (be mokėtinų palūkanų sumos). Turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mokėtinos už turtą sumos (be palūkanų) pridėjus sutarties mokestį, kitas iki turto naudojimo pradžios mokėtinas įmokas, patirtas sąnaudas. Įsipareigojimai lizingo davėjui apskaitomi 4011 sąskaitoje. Lizingo būdu įgyjamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos apskaitomos bendrąja tvarka. Palūkanų sąnaudos apskaitomos kaupimo principu investicinės ir finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje 630 Palūkanų sąnaudos. Šiuo metu įmonė lizingu turi įsigijusi 32 autovežius iš AB „Snoro lizngas“.
VALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ APSKAITA (individuali užduotis) Operacijos užsienio valiuta apskaitomos pagal VAS-22 nuostatas. Valiutinių straipsnių perskaičiavimas atliekamas finansinės atskaitomybės sudarymo dienai (kas mėnesį, kas ketvirtį), valiutų nuokripis apskaitomas 635 ir 536 sąskaitose. Pirkimai užsienio valiuta perskaičiuojami pagal prekių perleidimo nuosavybėn dienos kursą. Pirkimai užsienio valiuta, kurios kursas svyruoja nežymiai, perskaičiuojami pagal mėnesio (savaitės) vidutinį valiutos kursą. Komandiruočių sąnaudos perskaičiuojamos pagal išvykimo į komandiruotę dienos kursą. Gavus atsiskaitymą kita valiuta nei apskaitoje įregistruotas pirkėjo įsiskolinimas, pirmiausiai daromas perskaičiavimas į tą užsienio valiutą, kuria apskaitomas pirkėjo įsiskolinimas, vėliau daromas perskaičiavimas į nacionalinę šalies valiutą (tokia pačia tvarka apskaitomos atsiskaitymo su tiekėjais operacijos, kai atsiskaitoma kita valiuta).
ATSKAITINIŲ ASMENŲ APSKAITA Atskaitingi asmenys apskaitomi 2435 sąskaitoje. Mėnesio laikotarpį atskaitingi asmenys perka reikiamas prekes ir pristato sąskaitas, mėnesio pabaigoje yra skaičiuoja visos išlaidos kiekvieno atskaitingo asmens.
ĮSTATINIS KAPITALAS IR REZERVAI Įmonės įstatinis kapitalas 1181247 Lt, tačiau jei įmonė dirba pelningai jis kas metus gali vis didėja.
Privalomasis rezervas yra 76168 Lt.
PAJAMŲ APSKAITA Pajamos pripažįstamos įmonėje kaupimo principu, vadovaujantis VAS-10, tai yra, apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamos įvertinamos tikrąja kaina. Pajamų grupavimas Įmonės pajamos skirstomos į šias grupes: Prekių pardavimas ir paslaugos - Pardavimo pajamos
500 s-ta;
- Transporto nuoma
503 s-ta.
- Patalpų nuoma
504 s-ta.
- Suteiktų paslaugų pajamos
505 s-ta.
50 s-ta:
Prekių pardavimai
506 s-ta.
Suteiktos paslaugos
507 s-ta.
Kt. Veiklos pajamos
52 s-ta.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos - Baudos ir delspinigiai
533 s-ta;
- Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka
536 s-ta;
- Palūkanų pajamos
535 s-ta;
53 s-ta:
SĄNAUDŲ APSKAITA Įmonėje naudojami pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų apskaitos principai atitinka VAS-11 nuostatas. Sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo, palyginimo principus. Sąnaudų dydis nustatomas tikrąja verte. Parduotos produkcijos, prekių savikaina nustatoma konkrečiu pardavimų būdu Parduotų paslaugų savikaina nustatoma konkrečių užsakymų būdu, kaupiant sąnaudas pagal konkrečius transporto paslaugų užsakymus. Veiklos sąnaudų grupavimas
Bendrosios ir administracinės sąnaudos: administracijos darbo užmokesčio sąnaudos, įskaitant sodros mokesčius
611 sąskaita;
draudimo sąnaudos;
kitos bendrosios sąnaudos. Mokesčių sąnaudos – 612 veiklos mokesčių sąnaudų straipsnyje. Atidėjimų sąnaudos – 613 atidėjimų sąnaudų straipsnyje; Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – 63 finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų
straipsnyje; Netekimai – 64 netekimų straipsnyje; Pelno mokesčiai – 65 pelno mokesčių straipsnyje. Palūkanų, baudų, delspinigių sąnaudos, patirtos dėl nesavalaikio atsiskaitymo su tiekėjais, priskiriamos finansinės investicinės veiklos sąnaudoms (kitos baudos priskiriamos veiklos sąnaudų straipsniui).
SĄSKAITŲ PLANAS Įmonėje naudojamas sąskaitų planas atitinka 2004 01 07 VŠĮ LR Apskaitos instituto standartų taiybos nutarimu Nr. 2 patvirtintą rekomenduojamą sąskaitų planą. Vadovybės patvirtintas įmonės sąskaitų planas pridedamas šios ataskaitos priedų. Turto ir įsipareigojimų sąskaitos tarpusavyje nesudengiamos. Sąskaitų plano pakeitimai, sąlygoti veiklos pasikeitimais, kitais verslo vystymosi poreikiais, nelaikomi apskaitos politikos pakeitimais, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitų plano pakeitimai būtų siejami su apskaitos metodų, taisyklių pakeitimais.
DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMAS IR APSKAITA UAB „Transorloja“ darbuotojų darbo užmokesčio pagrindimui yra taikomas Vakarų Europos šalių darbo apmokėjimo organizavimo modelis. Įmonėje yra taikoma laikinės darbo užmokesčio formos atmainos: valandinis atlygis, tai yra, darbo užmokesčio suma priklauso nuo darbuotojo dirbto laiko ir sutarto vienos valandos atlygio, bei sutartas mėnesinis atlygis, tai yra, darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytus pareiginius atlygius už faktiškai dirbtą laiką. Darbo apmokėjimo sistemoje numatytos pareiginės algos ar tarifiniai atlygiai (be priedų ir priemokų) negali būti mažesni už valstybės patvirtintą minimalų darbo užmokestį.
FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ Įmonėje naudojami finansinės atskaitomybės sudarymo principai atitinka VAS-1, VAS-2, VAS-3, VAS-4, VAS-5, VAS-6 nuostatų. Finansinės atskaitomybės formų pildymo tvarkos pakeitimai nelaikomi įmonės apskaitos politikos pakeitimu, išskirus tokius pakeitimus, kuriuos sąlygojo apskaitos metodų, būdų, taisyklių pakeitimai. Finansinės atskaitomybės rengimo periodiškumas Dėl finansinių įsipareigojimų bankams, su kuriais įmonė yra sudariusi sutartis, rengia finansinę atskaitomybę kas ketvirtį. Paprastai įmonėje rengiama pusmetinė bei metinė finansinė atskaitomybė. Finansinės atskaitomybės sudėtis: UAB „Transorloja“ finansinę atskaitomybę sudaro:
Pelno (nuostolių) ataskaita;
Balansas.
MOKESTINĖ APSKAITA Įmonės mokami mokesčiai Įmonė į valstybės biudžetą apkaičiuoja ir moka šiuos mokesčius: Pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM); Kelių mokestį; Nekilnojamo turto mokestį; Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokestį; Žemės nuomos mokestį; Žemės mokestį;
Pelno mokestį (kai įmonė dirba pelningai). PVM mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai PVM – tai mokestis, imamas nuo papildomai sukurtos vertės, taip pat antkainių. Įmonė yra PVM mokėtoja. Sukurta vertė padauginama valstybės nustatytu PVM dydžiu (21 proc.) ir PVM sąskaitojefaktūroje atkirai nurodoma suma be PVM, PVM dydis ir suma su PVM. Į PVM apskaitos registrą
įrašoma ši suma ir sumokėtas ar turimas sumokėti PVM pagal kitų ūkio subjektų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nustatytu mokestiniu periodu iš priskaičiuoto PVM atimamas kitiems ūkio subjektams turimas mokėti PVM ir skirtumas sumokamas valstybei. Įmonei parduodant prekes į užsienį, ne į Europos Sąjungos valstybes, PVM mokėtojas gali tiesiog nepaskaičiuoti PVM mokesčio ir tada valstybė negrąžins PVM. Taip pat pardavėjui nereikės nuo parduotos į užsienį prekių sumos mokėti PVM valstybei. Gautinas PVM nurodomas 251 sąskaitoje. Mokėtinas PVM nurodomas 4701 sąskaitoje. Kelių mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Kelių mokesčiai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje taikomi gatvių, tiltų, tunelių ir kelių naudojimosi apmokestinimui. Šį mokestį moka transporto priemonių valdytojai, tarp jų ir UAB „Liutgaras“. Šis mokestis dažniausiai priklauso nuo automobilio ašių skaičiaus, maksimalaus leistino svorio bei ilgio. Nekilnojamo turto mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių. Mokestis už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus oro transporto priemones) mokamas už sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Aplinkos teršimo mokestis iš mobiliųjų taršos šaltinių apskaitomas 4707 sąskaitoje. Žemės nuomos mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio, kai buvo tapta valstybinės žemės
naudotoju. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ar naudojimosi valstybine žeme pabaigos. Mokestis skaičiuojamas mėnesiais. Šio mokesčio tarifai taikomi UAB „Transorloja“ Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokestis apskaitomas 4707 sąskaitoje. Žemės mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys). Mokesčio tarifas metams – 1,5 proc. žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės). Vyriausybės nutarime nustatyta, kad, apskaičiuojant žemės mokestį, žemės kainai taikomi nustatyti tam tikri koeficientai. Įmonė apskaito žemės mokestį 4709 sąskaitoje. Pelno mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai Pelno mokesčio tarifas metams – 15 proc. nuo pelno prieš apmokestinimą vertės. Mokesčio objektas – pelnas prieš apmokestinimą. Pastaraisiai metais įmonė dirba nuostolingai, tad ji šio mokesčio nebemoka (prieduose pateikta 2010 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita). Pelno mokestis apskaitomas 4704 sąskaitoje. Mokestinės deklaracijos Įmonė pildo šias mokestines deklaracijas:
PVM;
Nekilnojamo turto mokesčio;
Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokesčio;
Žemės mokesčio;
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM);
Pelno mokesčio (kai įmonė dirba pelningai); Įmonė žemės nuomos mokesčio pavedimą Savivaldybei daro patys.
FINANSINĖS ANALIZĖS PRINCIPAI
Įmonė nerengia finansinių analizių, tačiau Statistikai teikia pagal parengtą sąrašą reikalaujamas statistines ataskaitas apie įmonės finansinę-komercinę veilą su nerezidentais arba pagrindinius finansinius rodiklius ir kt. Finansines analizes nagrinėja savininkai, direktoriai, ekonomistai.
ĮMONĖS KOMPIUTERINĖS PROGRAMOS Buhalterinė apskaitos programa „Finvalda MAXI“ Finvalda – universali programa, tinkanti daugumai veiklos sričių. Buhalterinė apskaita nuo pirminių dokumentų suvedimo iki galutinio balanso pateikimo realiu laiku. Finvalda versijos: MINI (mažoms įmonėms), MIDI (vidutinio dydžio įmonėms), MAXI (didelėms įmonėms – UAB „Transorloja“). Papildomi moduliai ryšiui su kasos aparatais. Plačios analizės galimybės: apskaitos informaciją galima analizuoti įvairiais pjūviais, yra daug skirtingų ataskaitų, galimybė padaryti papildomų. Aktualią apskaitos informaciją galima gauti lentelių, grafikų pavidalu, eksportuoti į kitus formatus (Excel, Word, PDF, XML, HTML ir kita). UAB „Transorloja“ naudoja kitas įprastas kompiuterines programs kaip Microsoft Office, įvairias internetines skaičiuokles (pvz. kasmetinėms atostogoms skaičiuoti), ABBYY eForm Filler arba elektroninio deklaravimo sistemą VMI tinklalapyje, elektroninio pranešimų teikimo sistemą SODROS tinklalapyje ir kita.
IŠVADOS 1. UAB „Transorloja“, įsikūrusioje Molėtų g. 64 a, Utenoje, leido suprasti, jog buhalterio darbas ne tik reikalaujantis be galo didelės atsakomybės, bet jis yra ir labai smagus: kad ir kokį darbą dirbtum, jeigu jauti tam polinkį, bus smagu. Ir visai nesvarbu, kad buhalterio darbe – vien skaičiai ir skaičiavimai. Praktikos metu taip įsijaučiau, kad kol neatlieki visų darbų – neaplankė kitos mintys ir nevargino jokie pašaliniai rūpesčiai. 2. Įmonėje yra taikomas Vakarų Europos šalių darbo užmokesčio modelis. Darbo užmokesčio apskaita vedama remiantis laikinės darbo užmokesčio formos atmainomis: valandiniu atlygiu bei sutartu mėnesiniu atlygiu. Darbuotojų darbo užmokestis skaičiuojamas naudojant programos
„Finvalda MIDI“ modulį „ALGA“, o mokėtini atlyginimai mėnesio pabaigoje pervedami į asmenines darbuotojų banko sąskaitas vieną kartą per mėnesį. Tuomet teikiami pranešimai SODRAI ir GPM deklaracija VMI. Remiantis pirminiais dokumentais, pateiktais individualios užduoties prieduose, 2010 m. liepos mėn. darbuotojams buvo priskaičiuota 39534,21 Lt darbo užmokesčio bei išskaityta: GPM – 1976,51 Lt, SODRA 9 % - 3553,80 Lt, kiti išskaitymai – 730,13 Lt. Mokėtinas atlyginimas darbutojams – 33273,77 Lt. 3. 2010 m. liepos mėn. pateikti su darbo užmokesčiu susiję pirminiai dokumentai: darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniarašis, darbuotojo Gintaro Jakučio kasmetinių atostoginių skaičiuoklė, pranešimas apie nedrausminius laikotarpius, pranešimas dėl pašalpos skyrimo, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, įmonės atskaitymai, priskaitymai, pranešimas apie apdraustyosius už ataskaitinį laikotarpį, mėnesinė pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija. 4. UAB „Liutgaras“ sąskaitų planas – tai formalus dokumentas, esantis dalis įmonės apskaitos, kurį privalo naudoti kiekvienas įmonės buhalteris, vedantis jos apskaitą. Sąskaitų plane nurodomi naudojamų sąskaitų apskaitoje pavadinimai ir numeriai. Bet kurios įmonės sąskaitų planas turi būti sudarytas vadovaujantis įstatymais, jame turi būti pavaizduotos visos apskaitoje naudojamos sąskaitos ir jos turi būti tokios, kuriose apskaitomos sumos leistų sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę . 5.
Remiantis pateiktais kituose prieduose finansinėmis ataskaitomis, 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „Liutgaras“ veikla buvo nuostlinga, tai yra, nuostolis buvo lygus 507361 Lt sumai. Įmonės disponuojamo turto bei nuosavybės ir įsipareigojimų vertės buvo lygios atitinkamai 6184462 Lt.
LITERATŪRA Auditas ir apskaitos tarnyba. Prieiga internetu: www.aat.lt, 2011-05-25 tax.lt. Prieiga internetu: www.tax.lt, 2011-05-12; Portalas buhalteriams. Prieiga internetu: www.buhalteriams.lt, 2011-05-23
