Tarptautinės privatinės teisės uždaviniai ir jų sprendimas 1.
Atostogaudamas Jamaikoje A. Jonaitis, Lietuvoje gyvenantis D. Britanijos pilietis, 2007 m. spalio 10 d. patyrė labai sunkų kūno sužalojimą. Nardydamas tokioje jūros vietoje, kurioje vanduo siekė juosmenį, jis kliudė po vandeniu buvusią smėlio sankaupą ir susilaužė penktąjį kaklo slankstelį, dėl ko buvo paralyžiuotas. Po šio nelaimingo atsitikimo A. Jonaitis Lietuvoje pareiškė ieškinį dėl sutartinės atsakomybės taip pat šioje valstybėje nuolat gyvenančiam N. B. Smetonai, kuris Mammee Bay (Jamaika) jam išnuomojo poilsinę vilą. A. Jonaičio teigimu, sutartis, kurioje buvo apibrėžtas patekimas į privatų paplūdimį, netiesiogiai numatė, jog šis paplūdimys yra pakankamai saugus ir jame nėra paslėptų pavojų. A. Jonaitis Lietuvoje taip pat pareiškė ieškinį dėl kvazideliktinės atsakomybės kelioms Jamaikos bendrovėms, t. y. Mammee Bay paplūdimį eksploatuojančiai savininkei Mammee Bay Club Ltd (toliau – trečioji atsakovė pagrindinėje byloje, kuri užtikrino pagrindiniam ieškovui nemokamą patekimą į šį paplūdimį, The Enchanted Garden Resorts & Spa Ltd (toliau – ketvirtoji atsakovė pagrindinėje byloje), kuri eksploatuoja netoli Mammee Bay esantį poilsio kompleksą ir kurios klientai taip pat turėjo leidimą patekti į šį paplūdimį, bei Town & Country Resorts Ltd (toliau – šeštoji atsakovė pagrindinėje byloje), kuri eksploatuoja didelį šalia to paties paplūdimio esantį viešbutį ir turi leidimą į jį patekti, kad užtikrintų valdymą, priežiūrą ir apsaugą. Iš bylos dokumentų matyti, kad prieš dvejus metus Lietuvos pilietybę turintis atostogautojas patyrė panašų kūno sužalojimą, dėl kurio jis taip pat buvo paralyžiuotas. Todėl Jamaikos atsakovėms pareikštas ieškinys dėl kvazideliktinės atsakomybės grindžiamas ne tik tuo, kad jos neįspėjo plaukikų apie pavojus, susijusius su panirusiomis po vandeniu esančiomis smėlio sankaupomis, bet ir aplinkybe, jog jie rimtai neatsižvelgė į anksčiau patirtą kūno sužalojimą. Klausimai: 1.Kokie teisės aktai bus taikomi jurisdikcijai nustatyti? 2.Ar byla yra teisminga Lietuvos teismams? 3.Ar šitoje byloje galima būtų taikyti forum non conveniens doktriną? Atsakymus pagrįskite. Sprendimas: 1. Duotoje situacijoje turime valstybes - Jamaiką ir Lietuvą. Tiksliau sakant yra Didžiosios Britanijos pilietis (ieškovas – A. Jonaitis) gyvenantis Lietuvoje, pirmasis atsakovas N. B. Smetona, taip pat nuolat gyvenantis Lietuvoje ir kiti atsakovai(bendrovės) iš Jamaikos. Jamaika nėra Europos Sąjungos narė, todėl Briuselio I reglamentas nėra taikytinas jurisdikcijai nustatyti. Kai yra Lietuva ir šalis nesanti Europos Sąjungos nare – tada taikoma sutartis „Dėl teisinės pagalbos“. Tačiau pagal pateiktą situaciją, Lietuva ir Jamaiką tokios sutarties nėra sudariusios, to pasekoje nustatant jurisdikciją reikia remtis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu. 2. Taip, byla teisminga, kadangi vienas iš pagrindinių kriterijų yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ar gyvena. Šiuo atveju pirmasis atsakovas, kuris šioje situacijoje yra svarbiausias, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsižvelgiant į kitus atsakovus bei į pareikštą ieškinį dėl kvazideliktinės atsakomybės, reikėtų paminėti, kad Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad deliktinė ar kvazideliktinė atsakomybė kyla tik nustačius priežastinį ryšį tarp žalos ir žalą sukėlusio įvykio. Atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp kiekvienos
atsakomybės rūšies komponentų, būtų netinkama pasirinkti tik vieną iš dviejų svarbių siejančių veiksnių – žalą sukėlusio įvykio vietą arba žalos atsiradimo vietą – nes bet kuris jų, nelygu aplinkybės, gali būti ypač parankus įrodymų bei proceso organizavimo požiūriu .. Nagrinėjamoje situacijoje būtų galima teigti, kad priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių yra, kadangi toks nutikimas nutinka jau ne pirmą kartą. Taip pat būtų galima paminėti tai, jok apie tokias nelaimes buvo nutylėta ieškovui, nebuvo imtasi priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų. Tačiau, jei bylą nagrinės Lietuvos Respublikos teismas, gali kilti sunkumų dėl įrodymų tyrimo ir pan. Todėl mano nuomone, ieškinys skirtas atsakovams (bendrovėms) tūrėtų būti nagrinėjamas Jamaikoje, o ieškinio dalis dėl N. B. Smetonos Lietuvoje. 3. Kai kurios valstybės leidžia savo teismams atsisakyti nagrinėti bylą tuo atveju, jei teismas mano, kad ši byla yra nesusijusi su teismo valstybe, o labiau susijusi su kita valstybe. Tai ir yra forum non conveniens doktrinos esmė. Nors egzistuoja teismingumo nustatymo taisyklės, pagal kurias turi būti paduodamas ieškinys, nagrinėti ginčą tam tikrame teisme gali būti nepatogu šalims arba liudytojams. Todėl, jei atsakovas įrodo, kad ginčą nagrinėti tikrai nepatogu, teismas, remdamasis minima doktrina, gali atsisakyti priimti pareiškimą ir perduoti bylą kitam kompetentingai teismui. Teismas spręsdamas tarptautinės jurisdikcijos klausimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę atsisakyti priimti pareiškimą, jei byla susijusi su kita užsienio valstybe. Atsakovas gali pasinaudoti teisine gynybos priemone, kad teismas neturėtų nagrinėti bylos, kuri nesusijusi su šia valstybe, todėl turi būti nagrinėjama kitos valstybės teisme. Pagal pateiktą situacija tikrai galima remtis šia doktrina, jei tai kelia nepatogumų bylos nagrinėjimui, arba ši byla būtų geriau išnagrinėta kitos valstybės teisme.
2. A. Mahamdia, Alžyro ir Lietuvos pilietis, gyvena Lietuvoje. 2011 m. rugsėjo 1 d. jis su Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos užsienio reikalų ministerija sudarė darbo sutartį vienų metų laikotarpiui, kuris gali būti atnaujintas, dirbti vairuotoju šios valstybės ambasadoje Vilniuje. Šioje prancūzų kalba surašytoje sutartyje nurodyta sąlyga dėl jurisdikcijos, kuri suformuluota taip: „VI. Ginčų sprendimas Skirtingų nuomonių ar ginčų dėl šios sutarties atveju jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams.“ Vykdydamas savo pareigas A. Mahamdia turėjo vežioti lankytojus, darbuotojus ir, kaip pavaduojantis vairuotojas, taip pat ambasadorių. Be to, jis turėjo nuvežti ambasados korespondenciją Lietuvos subjektams ir į paštą. Diplomatinį paštą paimdavo ir perduodavo kitas darbuotojas, kurį vežiodavo A. Mahamdia. Iš šios nutarties taip pat matyti, kad šalys vis dėlto nesutaria, ar jis taip pat teikė vertėjo žodžiu paslaugas. 2012 m. rugpjūčio 9 d. A. Mahamdia pareiškė ieškinį Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai Vilniaus apygardos teisme, prašydamas apmokėti viršvalandžius, tariamai dirbtus 2011 m.–2012 m. 2012 m. rugpjūčio 29 d. ambasados laikinojo reikalų patikėtinio laišku A. Mahamdia atleistas iš darbo nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. Tada ieškovas prie pagrindinio savo ieškinio pateikė papildomą ieškinį kuriuo, pirma, ginčijo jo darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir, antra, prašė skirti kompensaciją dėl pranešimo apie atleidimą iš darbo ir išlaikyti jo darbo santykius iki ginčo pabaigos. 1. Dėl kokių tarp šalių susiklosčiusių santykių kilo ginčas? 2. Kokiu teisės aktu remiantis reikia nustatyti jurisdikciją? Kokią reikšmę nustatant jurisdikciją turi tai, jog atsakovu yra užsienio valstybės ambasada? Kaip reikėtų aiškinti sutarties nuostatą „Skirtingų nuomonių ar ginčų dėl šios sutarties atveju jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams“?
3. Darant prielaidą, kad byla yra teisminga LR teismams, kurios valstybės teisė bus taikoma ginčui išspręsti? Sprendimas : 1. Tarp šalių kilo ginčas dėl privačių darbo santykių. Šioje konkrečioje situacijoje Alžyro ir Lietuvos pilietis, gyvenantis Lietuvoje A. Mahamdia dirbo vairuotoju Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ambasadoje, Vilniuje. Tarp A. Mahamdios ir kito darbuotojo, kurį A. Mahamdia vežiodavo, pagal pateiktą situaciją matyti, kad kildavo ginčai. Vėliau Mahamdia buvo atleistas. 2. Kai yra Lietuva ir šalis nesanti Europos Sąjungos nare norint nustatyti jurisdikciją – tada taikoma sutartis „Dėl teisinės pagalbos“. Šiuo atveju Lietuva su Alžyru turi sudariusios tokią sutartį. Dėl ambasados išaiškinimo: Užsienio valstybė turi teisę pasinaudoti valstybės imunitetu nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos. Pagal 1961 m. Vienos konvenciją „Dėl tarptautinių santykių“ ambasada taip pat turi valstybės imuniteto teisę, kas reiškia, jog valstybės imuniteto taikymo aspektu valstybės ambasada turi analogišką valstybės imunitetą kaip ir pati atstovaujamojo valstybė, kadangi ambasados veiksmai neatsiejam nuo valstybės suvereniteto įgyvendinimo, ambasada ar kitokia diplomatinė atstovybė yra valstybės aparato dalis, todėl ieškinio pareiškimas ambasadai iš esmės reiškia ieškinio pareiškimą valstybei. Jei atsakovas išreikštų valią pasinaudoti valstybės imunitetu viešosios teisės srityje ir neduotų sutikimo būti teisėtu atsakovu byloje, teismas darytų išvadą, jog byla negali būtina grinėjama teisme ir to pasekoje byla būtų nutraukta. Sutarties nuostatos paaiškinimas: „Skirtingų nuomonių ar ginčų dėl šios sutarties atveju jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams“ - yra susitarimas dėl jurisdikcijos, taigi bendra pirma išvada, kad turi būti taikoma pasirinkta teisė. Tai reiškia, kad kilus tam tikram ginčui ir pan. jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams, reiškia, jos ieškovas negalėtų kreiptis i kitos šalies teismus, o tik į Alžyro. 3. Darant tokią prielaidą, jog jei byla būtų teisminga LR teismams, pasilikčiau prie to paties, jog byla tūrėtų būti nagrinėjama Alžyro teismuose, kadangi buvo dėl to susitarta ir sutartyje pasirašyta. Galima kelti klausimą dėl susitarimo, taikytinos teisės galiojimo, nes susitarimu siekta apeiti imperatyvias normas t.y. Ambasada pasilengvino situaciją, jei tektų kada spręsti gičus, bei nėra aišku, ar A. Mahamdia suprato ką pasirašė, nes buvo vartojama Prancūzų kalba. Tačiau pagal pateiktą uždavinio sąlygą išvados dėl negaliojimo padaryti negalima, nes tiek, kiek yra pateikta informacijos, vargu, ar galima teigti, kad susitarimas negalioja. 3. Italijoje įsteigta įmonė „Dentalkit“ išvystė franšizės principu veikiantį parduotuvių tinklą. Įmonė specializavosi dantų higienos prekių pardavimu. Jonaitis sudarė su „Dentalkit“ franšizės sutartį planuodamas atidaryti parduotuvę Vilniuje. Šia sutartimi „Dentalkit“ suteikė Jonaičiui teisę naudotis firmos ženklu tam tikroje teritorijoje. Taip pat „Dentalkit“ įsipareigojo tiekti Jonaičiui prekes su savo prekių ženklu, surengti būtinus mokymus, reklaminę akciją, o taip pat palikti Jonaičiui išimtinę teisę atidaryti Lietuvoje „Dentalkit“ parduotuves. Jonaitis įsipareigojo įrengti savo sąskaita komercines patalpas, prekiauti parduotuvėse tik „Dentalkit“ prekėmis, laikyti paslaptyje visą iš „Dentalkit“ gautą informaciją, dokumentaciją, atidarius parduotuvę sumokėti „Dentalkit“ 80 tūkstančių eurų, mokėti po 3 % metinės apyvartos. Jonaitis atidarė parduotuvę, sumokėjo 80 tūkst. eurų, taip pat atliko keletą pirkimų, už kuriuos neatsiskaitė. Taip pat neatsiskaitė su Italijoje veikiančia įmone „Spedition“, kuri prekes pristatė iš Italijos į Lietuvą. Su laiku Jonaitis visiškai nutraukė veiklą. Šalys (Dentalkit ir Jonaitis) sutartyje numatė, kad iš sutarties kilusius ginčus spręs Italijos teismuose, taikoma bus Italijos teisė.
- Jonaitis kreipėsi į teismą Vilniuje prašydamas pripažinti franšizės ir vėlesnes pirkimo – pardavimo sutartis niekinėmis (pirmas ieškinys). Jonaitis pareiškė, kad franšizės sutartis prieštaravo Lietuvos imperatyvioms normoms, todėl negali būti galiojanti. Kadangi sutartis negaliojo, tai ir vėliau sudarytos sutartis, kurių pagrindas buvo būtent ši franšizės sutartis turi būti pripažintos niekinėmis. Jonaičio teigimu, kadangi sutartis negalioja, tai ir negalioja susitarimas dėl jurisdikcijos bei taikytinos teisės. Taip pat teigė, kad kadangi jis veiklos vykdyti nepradėjo, tai turi būti laikomas vartotoju. Į teismą Vilniuje taip pat kreipėsi įmonės „Spedition“ atstovai dėl skolos grąžinimo (antras ieškinys). Vilniaus teismas jų ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tai faktu, kad franšizės sutartyje numatyta, kad ginčus spręs Italijos teismai. 1. Kur gali būti pateiktas pirmas ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų taikytina teisė? 2. Kur gali būti pateiktas antras ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų taikytina teisė? Sprendimas: 1. Pirminis ieškinys gali būti pateiktas remiantis Briuselis I reglamentu atsakovo( Italijos įmonės) valstybėje, kadangi abi valstybės yra ES narės. Santykiia kilo iš francizės ir pirkimopardavimo sutarties. Šiuo atveju manytina, kad ieškinys turėjo būti iškeltas Italijos teismuose. Taikytina teisė, remiantis Romos I reglamento 1 str. bus Lietuvos, kadangi ši sutartis pažeidė Lietuvos imperatyvias normas, tūrėtų būti nuginčytina. 2.Antras ieškinys gali būti pateiktas Italijoje, kadangi šalys taip susitarė. Reikia remtis Briuselio I reglamento 23 str. Santykiai kilo iš pirkimo – pardavimo sutarties. Taikytina teisė būtų Italijos remiantis Roma I reglamento 3 straipsniu. 4. Lietuvos pilietis Arnoldas S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinyje nurodė, kad jo deklaruota vieta yra Lietuvoje, taip nuo 2005 m. jo žmonos, Lenkijos pilietės, deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad mažamečiai vaikai lanko darželį Vilniuje, pateikė darželio išduotą pažymą. Taip ieškinyje A.S. nurodė, kad santuokos metu neįgijo jokio turto. Vadovaudamasis CPK 784 str. 2 dalimi nurodė, kad išimtinai Lietuvos teismai turėtų spręsti šią bylą. Todėl ieškovas prašo teismo nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Jo žmona nurodė, kad niekada Lietuvoje nuolat negyveno, kad dirba ir gyvena Lenkijoje. Taip pat vaikai lanko darželį Lenkijoje (pateikė atitinkamas pažymas). Taip pat nurodė, kad Lenkijoje šeima turi gyvenamąjį namą, bei sutuoktiniai yra pasiėmę paskolą namo statybai. Taip pat pranešė, kad Lenkijos teisme yra jau nagrinėjama byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Klausimai: 1) Ar była gali būti nagrinėjama Lietuvoje? Į ką turėtų atsižvalgti teismas nustatydama jurisdikciją? Sprendimas: Byla galėtų būti nagrinėjama Lietuvoje, kadangi remiantis CPK 784 str. 1 d. <...Jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis...>. Šiuo atveju, Arnoldas S. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Liečiant klausimą dėl vaikų yra analogiška sąlyga LR CPK 785str. 1 d. Iš pateiktų duomenų sunku nustatyti kur tiesa kur melas, tačiau jei iš tiesų Lenkijos teisme jau yra nagrinėjama analogiška byla, darytina išvada, kad motina nemeluoja dėl savo parodymų, to
pasekoje teismas nustatydamas jurisdikciją turėtų remtis Briuselis II reglamento 3 str. ir 12str. Darytina išvada, kad reminatis pateiktais faktais jurisdikcija priklauso Lenkijos teismui.
5. Šešiolikmetis Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs į valstybę A pas pusbrolį paatostogauti, ten sudarė lengvojo automobilio išperkamosios nuomos sutartį ir įsigijo automobilį. Pilietis visų įmokų nesumokėjo, o grįžęs į Lietuvą gavo šaukimą į teismą. Valstybėje A pilietis yra laikomas visiškai veiksniu. Ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Klausimai: 1. Kokius teisės ir fakto klausimus turėtų išspręsti teismas prieš pradėdamas nagrinėti ginčą? 2. Kokį sprendimą turėtų priimti teismas? Kuo remiantis? 3. Ar pasikeistų teismo sprendimas, jei ginčas būtų nagrinėjamas valstybės A teisme?
Sprendimas: 1. Pirmiausiai teismas turėtų nustatyti ar bylos nagrinėjimas yra jo jurisdikcijoje, ar byla yra teisminga šiam teismui. Tūrėtų susipažinti su valstybės A teise susijusia su vaikų iki 16 metų teisnumu ir veiksnumu. Ar apskritai, tokia sudaryta sutartis yra galiojanti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 2. Civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (LR CK2.5 str.). Civilinis veiksnumas skirtingai nei teisnumas, atsiranda ne nuo gimimo, o nuo tam tikro amžiaus, kadangi su juo paprastai siejamas asmens gebėjimas laisvai reikšti savo valią, taigi ir sudaryti įvairius teisinius sandorius. Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. aštuoniolikos metų. Vaikas nuo 14 iki 18 metų turi santykinį veiksnumą, kitaip tariant, sandorius gali sudaryti esant tėvų sutikimui. Tuo remiantis manytina, kad sudarytas sandoris su valstybe A yra negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nes asmuo sudarė be tėvo leidimo. Manytina, kad teismas turi remtis Lietuvos įstatymais ir pripažinti sutartį negaliojančia. 3. Jei visgi ginčas būtų nagrinėjamas valstybės A teisme, manytina, kad sprendimas pasikeistų, nes toje valstybėje asmuo 16 metų laikomas veiksniu ir galinčiu savarankiškai sudaryti sandorius. Tačiau valstybės A teismas nagrinėdamas, tūrėtų atsižvelgti ir į Lietuvos teisę, kadangi pas mus tokių sutarčių savarankiškai negali sudaryti. Turėtų išsiaiškinti ar asmuo suvokė ką daro ir pan.
