Autorius
Laikotarpis XVI a. Renesansas
Kontekstas
Kūrinys
Pirmosios lietuviškos knygos “Katekizmas” autorius (1547 m.), knygas leido Karaliaučiuje. Buvo reformatų pastorius, baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo kunigu, vėliau ir klebonu Raganainėje.
Žanras Bažnytinis veikalas
Katekizmas
Martynas Mažvydas XVI a. Renesansas
Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.
XVI a. II pusė, Renesansas, bet jaučiamos jau ir Baroko idėjos
LDK protestantas – evangelikas, reformatas (kalvinistas). Šios tikybos šalininkai Lietuvoje Renesanso ir reformacijos laikotarpiu jautėsi už daug ką dėkingi galingam ir dosniam savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad po jo mirties (1584) paskatino Radvaną, talentingiausią iš jų, eilėmis aprašyti šio iškilaus žmogaus gyvenimą ir darbus, t.y., įamžinti jo atminimą literatūros paminklu. Popiežius Urbonas VIII įvertino poeto kūrybą, vainikavo laurų vainiku ir paskyrė jį į bažnytinių himnų reformatorių grupę. M. K. Sarbievijus dėstė VU, buvo Vladislovo Vazos rūmų nuodėmklausiu ir pamokslininku.
Mikalojus Daukša
Bažnytinis veikalas
Postilė
Jonas Radvanas
XVII a. I pusė, Barokas
Motiejus Kazimieras Sarbievijus XVIII a., Apšvieta
Kristijonas Donelaitis
Poetas, lietuvių literatūros klasikas, evangelikų liuteronų kunigas, šiemet švenčiamos 300-osios jo gimimo metinės. Vos 6 m. neteko tėvo, todėl jaunystėje gyveno skurdžiai. Baigė Karaliaučiaus universitetą, iki mirties buvo Tolminkiemio klebonu. Per pamokslus dažnai skaitydavo “Metų” ištraukas, mokė būrus.
Herojinė poema / Herojinis epas
Radviliada
Odės, epigramos , himnai, eilėraščiai
Epinė didaktinė poema (parašyta hegzametr u)
Metai
XIX a. I pusė, Romantizma s
Lietuvos poetas, lenkų lietratūros klasikas. Šeima kildino save iš garbingos lietuviškos giminės, nors buvo lenkai. Poetas romantikas, kuriam labai svarbi istorinė Lietuvos prasmė. Išgyveno nelaimingą meilę Marilei Vereščiak, jos įkvėptas sukūrė „Vėlines“. XXa. pirmoji pusė.
XIX a., Romantizma s
Lietuvių poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas, eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Poema “Anykščių šilelis” protestuoja pries tautinį enigma (tuo metu Lietuva okupuota Rusijos, spaudos draudimo laikotarpis). Viena iš genezių (atsiradimo priežasčių) yra tai, jog parašė poemą siekdamas įrodyti dėstytojui, kad lietuvių kalba nėra skirta tik „mužikams“.
Adomas Mickevičius
Antanas Baranauskas
XIX a., Romantizma s
Vincas Kudirka
XIX-Xxa., Romantizma s
Maironis (Jonas Mačiulis)
XIXa. antroje pusėję gyvenęs tautinio sąjūdžio ideologas, skyręs visą gyvenimą tautai žadinti ir šviesti. Vienas žymiausių tuometinių Lietuvos inteligentų, kuris griežtai pasisakė prieš carinę priespaudą. V. Kurdirka yra lemtingo lietuvių tautinei ir kultūrinei savivokai laiko, prasidėjusio XIXa. Pabaigoje ir nusitęsusio iki XXa. pirmųjų dešimtmečių, kultūrinis herojus. Jaunystėje siekdamas išsilavinimo labiau save siejo su lenkų kultūra, bet paveiktas J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus atsivertė į lietuvybę. XIXa. pabaigos-XXa.pradžios poetas, vadintas tautos dainiumi. Visą gyvenimą tarnavęs Katalikų bažnyčiai, jautėsi neįvertintas, nes netapo vyskupu dėl to, kad kūrė eilėraščius lietuviškai. Poetas – romantikas. Įtvirtina romantizmą lietuvių literatūroje.
Drama “Vėlinės”, “Krymo sonetai”,
Romantine poema
Anykščių šilelis
Tautiška giesmė, Labora, Varpas
Eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai“ (eil.:
Trakų pilis, Lietuva brangi) XIX-XX a., Realizmas
Jonas Biliūnas
XIX-XX a., Realizmas
Juozas Tumas – Vaižgantas XIX-XX a., Realizmas
Vincas Krėvė
Lyrinės lietuvių prozos pradininkas, mirus tėvams, nesutiko stoti į kunigų seminariją, todėl prarado materialinę giminių paramą, buvo išmestas iš universiteto, sirgo džiova. Visoms Jono Biliūno novelėm būdingas objektas – kaimas, jo žmogus. Veikėjai – niekam nereikalingi, nuskriausti, atstumti. Apmąstymai gimsta iš tų atstumtųjų situacijos. Psichologinio realizmo pradininkas lietuvių literatūroje.
Palaikė ryšius su knygnešiais, aktyviai platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus. XX a. pradžioje kūrė lietuviškas mokyklas. Vienas ryškiausių XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios rašytojų. Vaižgantas sukuria lietuvio paveikslą. Vaižgantas buvo nepriklausomas žmogus, tolerantiškas kunigas, drąsus ir aktyvus visuomenės veikėjas. Profesorius, dramaturgas, prozininkas. 1940 m. Bolševikams užėmus valdžią, buvo Užsienio reikalų minstru, vėliau Ministru pirmininku, tačiau atsistatydino. Vėliau emigravo. Iš pradžių į Austriją, kur įkūrė lietuvišką mokyklą, vėliau į Ameriką (Filadelfiją). Dramos „Skirgaila“ laikas XIVa. pabaigos Lietuva. Pagonybės ir krikščionybės sankirta.
Nobvelės: “Vagis“, „Kliudžiau“, „Lazda“, „Ubagas“; Apysaka: „Liūdna pasaka“ Apysaka
Dėdės ir dėdienės Drama
Skirgaila
XX a. pradžia
Vincas Mykolaitis – Putinas
Psichologi nis intelektual inis romanas
Meniškai brandaus, psichologinio, intelektualaus romano autorius. XX a. vidurio rašytojas, kuris oficialiai atsisakė kunigystės. Dar būdamas gyvas, buvo pripažintas klasiku ir tapo autoritetu kelioms kartoms. Romane sprendžiamas pagrindinio veikėjo vidinis konfliktas: kaip suderinti kunigo ir poeto kelią? Simbolistas (tam didelę įtaką turėjo Rusijos ir Vakarų universitetai).
Altorių šešėly XIX-XX a.
Jurgis Savickis
XX a., Neoromantiz mas
Diplomatas, modernistinės krypties rašytojas, tarpukariu atstovavęs Lietuvą skandinavijoje, priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis – Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.). Daug keliavo, todėl jo kūryboje galima įžvelgti vakarams būdingų kūrybos bruožų. Nuo 1940 m. iki
mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje, Roquebrune vietovėje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą „Ariogala“. Lyrikas, eseistas, Amerikoje dėstęs lietuvių kalbą, vaikystėje gyveno itin skurdžiai, dėl to buvo pratęs daug dirbti ir sulaukė daug pašaipų iš kaimynų vaikų. Kūryboje gausu krikščionybės simbolių, nes šeima buvo labai religinga ir skatino poetą tapti kunigu. Karo laikotarpiu persikėlė į JAV.
Novelės
“Vagis“, „Ad astra“, „Kova“, „Fleita“
“Džiazas“, „Apie rudenį ir šunį“, „Peizažas“, „Katarsis“, „Vienas kraujo lašas“
Eilėraščiai
Jonas Aistis XX a., Neoromantiz mas
Henrikas Radauskas
Poetas, vertėjas, eseistas, modernistas, Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, vėliau persikėlė į JAV. Kūrėjas nekalba patriotinėmis temomis. Itin didelį dėmesį skyrė estetikai, menui, grožiui, kūrybai. Istorinių aplinkybių, įvykių neužfiksavo eilėraščiuose. Radausko atkirtis supančiam smurtui buvo grožį garbinantys eilėraščiai.
Eilėraščiai
“Fontanas”, “Kaštanas pradeda žydėt”, “Pasaka”, “Dainos gimimas”
XX a. I pusė, Neoromantiz mas
Eilėraščiai
1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, ji paskirta liaudies seimo atstove (važiavo parvežti Stalino saulės), jos kūriniai buvo redaguojami ir cenzūruojami, perrašomi, kad atitiktų sovietinę ideologiją. Dėl tokios jos kūrybos, atgavus nepriklausomybępoetės kūryba vertinama prieštaringai. Vėlesniuose jos kūriniuose matomi atgailavimo ženklai.
Salomėja Nėris
“Tolimas sapnas“, „Kur baltas miestas“, „Maironiui“, „Prie didelio kelio“ XX a. I pusė
Balys Sruoga
XX a. vidurys
Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija. Deja, koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę menininko būklę. Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius.
Atsiminim ų knyga/rom anas
Dievų miškas
Romanas
Išeivijos rašytojas, dramaturgas, prozininkas, režisieriu, modernistas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. JAV dirbo įvairiai: fabriko darbuotoju, lifto aptarnautoju. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje: vaidino Čikagos taetre, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose. Žuvo autoavarijoje.
Balta drobulė Antanas Škėma
XX-XXI a.
Justinas Marcinkevičius XX a.
Marius Katiliškis (Albinas Marius Vaitkus)
Poetinė drama
Mažvydas
Romanas
Miškais ateina ruduo XX-XXI a.
Juozas aputis XX-XXI a.
Sigitas Geda
Poetas, dramaturgas, Just. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, - ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingas metaforiškas kalbėjimas. Užuominos ir nutylėjimai. Marcinkevičius parašė trilogiją: “Mindaugas“ – kurioje įprasmina valstybės susikūrimą, „Mažvydas“ – lietuviško rašto ir knygos radimasis bei „Katedra“ – tautos kultūros formavimasis. Lietuvos išeivijos rašytojas. Jaunystę praleido Katiliškių kaime. Buvo puikus pasakotojas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Čikagoje. Dirbo įvairius sunkius darbus. Amerikoje pasistatė namą, įsikūrė sodybą, kad primintų tėvynę. ”Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės“ – sako Katiliškis. Tėvynes ilgesį visą gyvenimą nešiojo širdy.
XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius. Tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas. Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą. Rašė apie sovietmetį. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė. Poetas eseistas, dramaturgas. XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios poetas. Ryškūs tautosakos, mitologijos motyvai. Vaizduojamas gyvybės ratas. Ilgai jo kūryba buvo vertinama prieštaringai, kadangi jis lyg ir tęsė avangardo idėjas, tačiau jos buvo netikėtos ir neįprastos lietuvių literatūrai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas.
Novelės
„Autorius ieško išeities“, „Šūvis po Marazyno ąžuolu“, „Vieniša sodyba“
“Lietuvos atsiradimas“
Eilėraščiai
XIX-XX a., Neoromantiz mas
Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė)
Gimusi dvarininkų šeimoje kalbėjo lenkiškai, lietuvių kalbos išmoko susipažinusi su Povilu Višinskiu, kuris ir paskatino prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo. Mirus tėvui, liko be pinigų, pradėjo mokytojauti dvaruose. Didžiulę įtaką nuo pat vaikystės Šatrijos Raganai darė tėvai, ypatingai glaudūs santykiai buvo su mama. Neoromantikė buvo geros širdies, nuolatos padėdavo žmonėms. Buvo įsteigusi jaunimo mokyklėlę. Jos apysakai būdingas autobiografiškumas, jausmų perteikimas.
Apysaka
Sename dvare
XX a. I pusė
Poetas žemininkas, šlovinęs žemdirbiškąją kultūrą, žmogaus dvasios turtingumą kaip priešpriešą grėsmingai tikrovei po Antrojo Pasaulinio karo. Ir jo ir Lyrinio subjekto Širdies ir sielos nerimą malšina, paguoda tampa šviesūs, giedri prisiminimai, kurie siejasi su vaikyste, namais ir gerąja jų dvasia- senole.
Rudens sonetai, Žiemos sonetai
XX a. I pusė
Rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas. Baigęs literatūros studijas, dirbo žurnalų redaktoriumi, mokytojavo, o 1945 m. įstojo į partizanų būrį.
Eilėraštis “Dovydas prieš Galijotą“; Sonetai: „Mano dienos nebūtin pasvirę“, „Kai kovoj kelies tu į ataką“
XX-XXI a.
Poetas, eseistas, dramaturgas. Necionalinės kultūros ir meno premijos lauretas. Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškos, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tama labai ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje “Kukučio baladės“.
Kukučio baladės
Vytautas Mačernis
Bronius Krivickas
Mercelijus Martinaitis
XX-XXI a.
Lietuvių kilmės lenkų rašytojas, poetas, Nobelio premijos lauretas, jam taip pat suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
XX a., Modernizma s
Pati gyvenusi Kaune, miestą mato neatsiejamą nuo gamtos. Vaičiūnaitė poetizuoja miestą (aikštes, gatves, kolonas, laiptus, geometrines figūras), ryški Vilniaus miesto tema. Stengiasi viename vaizde sujungti kultūrą ir gamtą.
XX-XXI a. (dar gyvas)
Poetas, nacionalinės premijos lauretas. Nelankęs jokios aukštosios mokyklos, neturėjęs jokio pastovaus darbo, A. Marčėnas pasirinko poeto kelią, kuriuo dabar ir gyvena. Jaunystę praleido “gorkyne“ (taip vadinta M. Gorkio, dabartinė Pilies ir Didžioji g. Vilniuje), kur būriuodavosi vadinamasis “alternatyvus“ jaunimas, ieškąs visuotinai nepriimtų saviraiškos galimybių.
XX a.
Poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Žinomiausias jo romanas yra „Tūla“ (1993 m.). Už šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą. Kunčino pasakojimai, parašyti pirmuoju asmeniu, yra autobiografiniai. Visų įvykių negalima sieti su autoriaus gyvenimu, tačiau tam tikri įvykiai ir pagrindinio veikėjo bruožai keliauja iš teksto į tekstą.
Česlovas Milošas
Judita Vaičiūnaitė
Aidas Marčėnas
Jurgis Kunčinas XX-XXI a. (dar gyvas)
Marius Ivaškevičius
Romanas
Isos slėnis “Kavinukas su pastoralėm“, „Ižo rožės“, „Ateis sekmadienis“, „Saulėgrąža“, „4. Šatrijos ragana“ “Maxima“, „Metai be žiogo“
Eilėraščiai
Romanas
Tūla
Pjesė
Lietuvos prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius. Savitu poetiniu stiliumi, įkvėptu pasakojamosios tautosakos, jis naujai prabyla apie Lietuvos istoriją, meilę tėvynei, idealizmą ir patriotizmą. Pjese Madagaskaras Ivaškevičius realizavo seną Tumino svajonę teatro scenoje papasakoti istoriją apie Kazio Pakšto idėją perkelti lietuvius į saugesnį pasaulio kraštą, sukurti „atsarginę“ Lietuvą.
Madagaskaras
