Masinu-elementai

17 3.2. Apskritimin,s – Novikovo tipo; 3.3. Cikloidin ,s.

3.8 pav. Krumplini* perdav* tipai: a - cilindrin, tiesiakrumpl, perdava, b - cilindrin, 7 stri/akrumpl, perdava, c - (evronin, perdava, d - krumpliaratis - krumpliastiebis, e - vidinio susikabinimo cilindrin, tiesiakrumpl, perdava, f - cilindrin, sraigrin,, g - k 1gin, krumplin, perdava su tiesiais krumpliais; h - k 1gin, krumplin , perdava su 7 stri/ais krumpliais; j - k 1gin, krumplin, perdava su apskritiminiais krumpliais; k - hipoidin, perdava

3.9 pav. Reduktorius (u/dara perdava)

PDF created with pdfFactory Pro trial version www.pdffactory.com

18 Pla&iausiai taikomas evolventinis profilis. Cikloidinis susikabinimas naudojamas laikrod/iuose ir pana (iuose prietaisuose. M. Novikovas 1955 m. pasi 1l, susikabinim9 , kuriame krumpli* (oninis profilis yra apskritimo lanko formos. is sujungimas naudojamas tik 7 stri/akrumpl,ms perdavoms (cilindrin,ms ir k 1gin,ms). Pagal krumpli* i(sid,stym9 : 4.1 I(orinio susikabinimo krumpliara &iai – sukasi 7 prie(ingas puses; 4.2 Vidinio susikabinimo krumpliara &iai – sukasi 7 t9 pa&i9 pus= . 4. Pagal konstrukcin7 i( pildym9 : 5.1 Atviros perdavos – netepamos arba tepamos periodi (kai, neapsaugotos nuo aplinkos poveikio; 5.2 U/daros perdavos – jos yra atskirame korpuse, 7 kur 7 nepatenka dulk ,s, krumpliara&iai tepami (3.9 pav.).

3.3.1. Pagrindin, sukabinimo teorema Sukantis krumpliara&i* porai, vieno krumpliara &io krumpliai 7 eina 7 kito krumpliara&io 7 dubas (tarpkrumplius). Susikabinime krumpliai lie &iasi vienas su kitu savo (oniniais pavir (iais ir sukantis krumpliara&iams spaud/ia vienas kit9 . Norint u/tikrinti pastov* perdavimo santyk 7, krumpli* profiliai turi b1ti apibr ,/ti tokiomis kreiv,mis, kurios atitikt * krumplinio susikabinimo teorem9 . ios teoremos 7 rodymui imame du susikabinusius krumpliara&i* , prispaust* vienas prie kito (3.10 pav.). Abiej* krumpliara&i* profiliai lie&iasi ta(ke K . Atstumas tarp krumpliara&i* centr * O1 ir O2 yra nekintamas, a0 = const. Sukantis ma/ajam krumpliara&iui kampiniu grei&iu 01 jo krumplys spaud/ia kito krumpliara&io krumplius. Antrasis krumpliaratis pradeda suktis kampiniu grei&iu 02. Per ta(k 9 K nubr ,/iame bendr 9 abiej* profili* normal= nn ir liestin= tt . Ta (ko K apskritiminiai grei&iai centr * O1 ir O2 at/vilgiu: V 1 = O1 K 01; (3.21) V 2 = O2 K 02

(3.22)

I(skaidome grei&ius V 1 ir V 2 7 dedam9 sias V 1D ir V 2 D normal,s kryptimi ir V 1 DD, V 2 DD liestin,s kryptimi. 3.10 pav. Krumpliara&i* susikabinimas

Pastoviam profili* lietimuisi b1tina, kad V 1 D = V 2D . Jeigu V 1D < V 2 D , ma/ojo krumpliara&io krumplys atsiliks nuo did/iojo krumpliara&io krumplio, o jei V1D > V2D , krumpli* profiliai susikirs. I( centr * O1 ir O2 i(keliame statmenis O1a ir O2d 7 normal= nn. Nagrin,dami pana(ius trikampius bf 1 K ir aKO1, gauname santyk 7


19 V 1D / V 1 = O1a / O1 K ;

(3.23)

V 1D = V 1 O1a / O1 K = 01 O1a

(3.24)

I( trikampi* bfK ir dKO2 pana(umo turime V 2D / V 2 = O2d / O2 K ;

(3.25)

V 2D = V 2O2d / O2 K = 02O2d .

(3.26)

Kadangi V 1 D = V 2D, vadinasi 01O1a = 02O2d ir perdavimo santykis U = 01/02 = O2d /O1a . Normal, nn kerta centr * linij9 O1O2 ta (ke P , kuris vadinamas susikabinimo poliumi. I ( trikampi* O2 Pd ir O1 Pa pana(umo turime O2d /O1a = O2 P /O1 P = r 02/r 01;

(3.27)

U = 01 / 02 = r 02 / r 01 = const.

(3.28)

Tokiu b1du pagrindin, sukabinimo teorema formuluojama taip: Bendra krumpli* profili* normal, nn kerta centr * linij9 ta (ke P (susikabinimo poliuje) ir dalija tarpcentrin7 atstum9 O1O2 7 atkarpas, atvirk (&iai proporcingas kampiniams grei&iams. Apskritimai, kuri* spinduliai r 02 ir r 01 , rieda vienas kitu neslysdami. Jie vadinami pradiniais apskritimais. I( daugyb,s teori(kai tinkam* profili* (atitinkan&i* susikabinimo teorijos reikalavimus) labiausiai paplito evolventiniai. Evolvente vadiname kreiv= , kuria nubr ,/ia ties,s nn ta(kas K ridinant ties= be slydimo apskritimu, kurio skersmuo yra d b. is apskritimas vadinamas pagrindiniu apskritimu, o ridinamoji ties, – sudaran&i9 ja tiese. Evolvent,s savyb,s: 1. Sudaran&ioji ties, nn yra pagrindinio apkritimo liestin, ir kiekvieno evolvent ,s ta(ko normal,; 2. Dvi to paties apskritimo evolvent ,s yra ekvidistancin,s kreiv,s (tolygiai nutolusios); 3. Evolvent,s kreivumo spindulys ta (ke K 2 lygus pagrindinio apskritimo lanko K 2 B ilgiui, evolvent ,s kreivumo centras B yra ant pagrindinio apskritimo; 4. Didinant pagrindinio apskritimo spindul7 r b, evolvent ,s kreivumas ma/, ja, o kai r b 3 E , evolvent , virsta tiese. 3.11 pav. Evolvent , Sukantis krumpliara &iams, evolventini* krumpliara&i* lietimosi ta(kas K slenka bendra normale nn (3.11 pav.). Tod ,l galime sakyti, kad normal , nn yra evolven&i* lietimosi ta(k * geometrin, vieta ir j9 galime vadinti susikabinimo linija. Vieno krumpliara&io krumplio spaudimo 7 kito krumpliara&io krumpl 7 j,ga F n taip pat veikia normal,s nn kryptimi. Susikabinimo kampas 40 - tai kampas tarp susikabinimo linijos ir ties,s, statmenos centr * linijai O1O2 . Kampo 40 reik (m, yra standartin, - 40 = 20° .


20 I( centr * O1 ir O2 per poli* br ,/iame apskritimus, kurie susikabinimo metu rieda vienas kitu neslysdami. ie apskritimai vadinami pradiniais. Kintant tarpa(iniam atstumui a0, kinta ir krumpliara&i* pradini* apskritim* skersmenys d 01 ir d 02: a0= d 01 / 2 + d 02 / 2 .

(3.29)

Krumpliara&i* pora gali tur ,ti daug pradini* apskritim* . Atskiras krumpliaratis pradinio apskritimo neturi. Apskritimo ilgis ir skersmuo: l = 5 d = zpt

(3.30)

d = zpt / 5 = zmt

(3.31)

3.12 pav. Susikabinimo pagrindiniai parametrai

Santykis pt / 5 = mt vadinamas krumplin,s perdavos moduliu Modulis yra pagrindinis krumplin ,s perdavos parametras, per kur 7 i(rei(kiami kiti perdavos parametrai. Modulio reik (m, yra standartin,. Standartiniai pirmos eil,s moduliai m (mm): 1; 1,25; 1,5; 2; 2,5; 3; 4; 5; 6,0; 8; 10 ... Apskritimas, ant kurio atidedamas standartin7 modul7 atitinkantis /ingsnis, vadinamas dalijamuoju apskritimu: d = zmt = zm

(3.32)

Kei&iantis atstumui a0, dalijamasis apskritimas nesikei&ia. Standartin, je perdavoje dalijamieji apskritimai sutampa su pradiniais: d 1 = d 01,

(3.33)

d 2 = d 02

(3.34)

Sukabinimo /ingsnis pt – tai trumpiausias atstumas tarp gretim* krumpli* vienvard/i* profili* pavir (i* , matuojamas ant dalijamojo apskritimo.


21

pt = p = st + et ,

(3.35)

&ia: st – krumplio storis. Ant dalijamojo apskritimo st = et , et – tarpkrumpl,s plotis. pb – pagrindinis /ingsnis, matuojamas ant pagrindinio apskritimo. Krumplio auk (tis : h = ha + h f

(3.36)

Krumplio galvut ,s auk (tis: ha = m.

(3.37)

Krumplio pa (aknio auk (tis: h f = 1,25m.

(3.38)

Krumpli* vir (1ni* apskritimo skersmuo: d a = d + 2ha = mz + 2m = m ( z + 2).

(3.39)

Krumpli* pa(akn* apskritimo skersmuo: d f = d – 2h f = mz – 2,5m = m ( z – 2,5).

(3.40)

Perdavimo santykis (skai&ius): U = 01 / 02 = d 2 / d 1 = mz 2 / mz 1 = z 2 / z 1.

(3.41)

3.3.2. Cilindrin, tiesiakrumpl, perdava Tiesiakrumpl, je perdavoje krumpliai susikabina visu savo ilgiu. Kai krumpliara&iai pagaminti netiksli* matmen* , dylant krumpli* pavir (iams, labai da/nai krumpliara&iai dirba triuk (mingai ir yra veikiami sm1gini* apkrov* . Perdavos perdavimo skai&ius U = 01 / 02 = d 2 / d 1 = z 2 / z 1.

(3.42)

Krumpliara&i* matmenys i(rei(kiami per susikabinimo modul 7 m ir krumpli* skai&i* z . Pagrindiniai geometriniai parametrai (3.13 pav.) : • Pradinio ar dalijamojo apskritimo skersmuo: d = d 0 = mz •

Vir (1ni* apskritimo skersmuo:

d a = d + 2ha = d + 2m. •

(3.43)

(3.44)

Pa(akni* apskritimo skersmuo:

d f = d – 2h f = d – 2,5 m.


(3.45)

22

3.13 pav. Cilindrin,s tiesiakrumpl,s perdavos pagrindiniai geometriniai parametrai

•

Pa(akni* apskritimo skersmuo:

d f = d – 2h f = d – 2,5 m. •

Tarpcentrinis atstumas:

a = (d 1 + d 2) / 2 = d 1(u + 1) / 2 = mz 6 / 2. •

(3.45)

(3.46)

Suminis krumpli* skai&ius:

z 6 = z 1 + z 2.

(3.47)

3.14 pav. Dviej* krumpli* susikabinimo poliuje veikian&ios j,gos

Susikabinimo linijos nn kryptimi veikianti normalin , j,ga F n (3.14 pav.) i(skaidoma 7 dvi dedam9 sias: 1. Apskritimin, j,ga F t . (i j,ga veikia dalijamojo apskritimo liestin,s kryptimi. Varomojo krumpliara &io apskritimin, j,ga sutampa su kampinio grei&io 02 kryptimi, o ant varan&iojo krumpliara&io – prie(inga 01 kryp&iai; 2. Radialin, j,ga F r . Ji nukreipta i(ilgai centr * linijos.


23

3.3.3. Cilindrin,s 7 stri/akrumpl,s ir (evronin,s perdavos Kaip ir tiesiakrumpl,s perdavos, (ios perdavos perduoda judes 7 tarp lygiagre&i* velen* . Krumpli* a(ys i(d,stytos ne pagal dalijamojo cilindro sudarom9 j9 , o pagal sraigtin= linij9 , kuri su sudarom9 ja sudaro kamp9 7 . Sraigtin,s linijos /ingsnis, palyginus su krumpliara &io plo&iu yra didelis, tod,l krumplio kreivalinijini(kumas ma/ai pastebimas. D,l to (ie krumpliara&iai vadinami 7 stri/akrumpliais. Dviej* krumpliara&i* krumpli* posvyrio kampai lyg 1s, bet prie (ing* kryp&i* , t.y. vienas krumpliaratis kairinis, kitas de(ininis (3.15 pav.). Krumpliai 7 sukabinim9 7 eina palaipsniui, o ne i( karti visu ilgiu, kaip tiesiakrumpl, je perdavoje. Lyginant su tiesiakrumpl,mis perdavomis, 7 stri/akrumpl,s perdavos turi (iuos privalumus: - didelis susikabinimo sklandumas (tuo didesnis, kuo didesnis 7 ), - ma/esnis triuk (mas ir papildomos dinamin,s apkrovos, - ma/esni gabaritiniai matmenys. Tr 1kumas yra a(in,s j,gos F a atsiradimas. Ji stengiasi perslinkti krumpliarat7 i(ilgai veleno ir apkrauna atramas.

3.15 pav. ;stri/akrumpl, perdava

Jeigu kiekvienoje krumpliara&io pus, je 7 pjausime krumplius su prie (iniais posvyrio kampais, tai gausime (evronin7 krumpliarat 7 . Jie b1na pagaminti su tarpeliu ir be jo. Tarpelis reikalingas pjovimo 7 rankio i(, jimui (3.16 pav.).

a

b

3.16 pav. evronin, perdava: a - be tarpelio; b - su tarpeliu


24

evronini* perdav* tr 1kumas yra j* sud ,tinga gamyba, tod,l jos naudojamos re&iau nei 7 stri/akrumpl,s, t.y. tais atvejais, kai reikalinga perduoti didel= gali9 ir greit 7 , o a(in,s perkrovos nepageidaujamos. ;stri/akrumpl,se perdavose atstum9 tarp krumpli* galima matuoti galiniame pj1vyje t-t (galinis /ingsnis pt ) ir normaliniame pj1vyje n-n (normalinis /ingsnis pn) (3.17 pav.). Ry(ys tarp /ingsni* : pn / pt = cos 7 pt – galinis (apskritiminis) modulis pn – normalinis modulis

(3.48)

Krumplio profilis normaliniame pj1vyje sutampa su tiesaus krumplio profiliu. Normalinio modulio reik (m,s yra standartin,s. Dalijamojo arba pradinio apskritimo skersmuo d = d 0 = m Z t = mn Z / cos 7

(3.49)

Parametrai: ha = mn h f = 1,25 mn d a = d + 2 mn d f = d – 2,5 mn a0 = mn( z 1 + z 2 ) / cos 7

(3.50)

3.17 pav. ;stri/akrumplio krumpliara&io parametrai

Krumplio profil7 apsprend/ia jo matmenys ir forma normaliniame pj1vyje. Dalijamojo cilindro pj1vis n-n turi elips,s form9 . Elips,s pusa(,s yra e = d / 2cos 7 ir c = d /2; elips,s 2 2 kreivumo spindulys r v = e / c = 0,5d / cos 7 . Tiesiakrumplio cilindrinio krumpliara &io, kurio dalijamasis skersmuo d v = 2r v = d / cos2 7 , krumplio forma artima 7 stri/akrumplio krumpliara&io krumplio formai. Tai ekvivalentinis krumpliaratis, kurio krumpli * skai&ius 2 3 z v = d v / mn = d / mncos 7 = z / cos 7 . ;stri/akrumpl, je perdavoje (3.18 pav.) normalin, j,ga F n i(skaidoma 7 tris dedam9 sias : F t – apskritimin, j,ga: F t = 2 M / d = 2T / d F r – radialin, j,ga:


(3.51)

25 F r = F t tg 4 / cos 7

(3.52)

F a – a(in, j,ga: F a = F t tg 7

(3.53)

3.18 pav. ;stri/akrumpl, je perdavoje veikian&ios j,gos

A(in, j,ga papildomai apkrauna guolius. Did , jant 7 , F a did, ja. ;stri/akrumpli* perdav* 7 = 8°... 20°. evronin, je perdavoje a(in,s j,gos F a / 2 atsiranda abiejuose pus (evroniuose ir atsiveria, t. y. 7 velen9 ir guolius neperduodama. Krumpli * posvyrio kamp9 galima imti 7 = 25°... 40°.

3.3.4. Krumpliara&i* koregavimas Projektuojant perdavas, stengiamasi suma/inti j* mas= ir matmenis, d,l to reikia ma/inti krumpli* skai&i* z. Ma/inant z, gali b1ti 7 pjauti krumpli* pa(akniai. Jeigu 7 pjaunant krumplius, 7 rankis paslenkamas krumpliara&io a(ies at/vilgiu, tai tokie krumpliara&iai vadinami koreguotais.

3.19 pav. Koregavimo 7 taka krumplio formai: a - nekoreguotas krumplys; b - koreguotas krumplys; 1 – 7 rankis krumpliastiebis; 2 – krumpliaratis.


26

Jeigu krumpliastiebinio 7 rankio pradinio kont 1ro vidurin, linija lie&ia ruo(inio dalijam9 j7 apskritim9 , tai krumpliaratis vadinamas normaliu arba nuliniu krumpliara &iu. Krumplio storis ir 7 dubos plotis tarpusavy lyg1s. Xm = 0 x – koregavimo koeficientas. ;rankio paslinkimas nuo krumpliara&io a(ies vadinamas teigiamu koregavimu, o perslinkimas link krumpliara&io a(ies – neigiamu koregavimu. Ma/ojo ir did/iojo krumpliara&io koregavimo koeficientai /ymimi x1 ir x2. Jei x1 = x2 = 0, tai perdava vadinama nuline arba nekoreguota. Jei ma/asis krumpliaratis pagamintas su teigiamu koregavimu, o didysis su tokio pat didumo neigiamu koregavimu, tai x1 = - x2 ir perdava vadinama vienodai paslinkta. Teigiamas koregavimas padidina krumpli* stiprum9 lenkiant, leid/ia gaminti be pa(aknio pjovos 7 krumpliara&ius su krumpli* skai&iumi, ma/esniu u/ z min, lenkimo apkrov9 galima padidinti 100 % .

3.3.5. K 1gin,s krumplin,s perdavos K 1gin= perdav9 sudaro du k 1giniai k 1nai, kuri* a(ys da/niausiai susikerta kampu F = 90° ta(ke, vadinamame k 1gi* vir (1ne. K 1gin,s perdavos gali b1ti su tiesiais (3.20 pav. a), 7 stri/ais (tangentiniais) (3.20 pav. b) ir apskritiminiais krumpliais (3.20 pav. c). Perduodant sukim9 si tarp prasilenkian&i* velen* , naudojama hipoidin , perdava (3.21 pav.). K 1ginius krumpliara&ius, lyginant su cilindriniais, sud ,tingiau gaminti ir surinkti, j* mas, ir gabaritai yra didesni. Vienas krumpliaratis montuojamas konsoli (kai, tod,l krumplio ilgyje apkrova pasiskirsto netolygiai. D ,l (ios prie/asties kyla triuk (mas. K 1gin, je perdavoje veikia a(in,s j,gos, tod,l reikalinga sud,tingesn, atram* konstrukcija.

3.20 pav. K 1gin, krumplin, perdava: a - tiesiais; b - 7 stri/ais; c - apskritiminiais krumpliais

Ne/i1rint (i* tr 1kum* k 1gin,s perdavos pla&iai naudojamos, nes daugelyje ma (in* reikia velenus i(d,styti kampu. Tiesiakrumpl,s perdavos rekomenduojamos naudoti apskritiminiams grei&iams iki 3 m/s. Lyginant su tiesiakrumpliais krumpliara&iais, perdavos su apskritiminiais krumpliais dirba tyliau, skland/iau ir turi didesn7 apkraunam9 j7 paj,gum9 .


27

3.21 pav. Hipoidin, perdava

3.22 pav. K 1gini* perdav* krumpli* form* tipai

Pagal krumplio matmen* kitim9 i(ilgai krumplio k 1gini* perdav* krumpliai b1na 3 form* : I forma – proporcingai /em, jantys krumpliai. Juose dalijamojo ir pa(akni* k 1gi* vir (1n,s sutampa. II forma – /em, jantys krumpliai. Dalijamojo ir pa(akni* k 1gi* vir (1n,s nesutampa. III forma – vienodo auk (&io krumpliai. Juose dalijamojo, vir (1ni* ir pa(akni* k 1gi* sudaromosios yra lygiagre&ios. Nagrin,sime I formos tiesiakrumpli* krumpliara&i* susikabinim9 . K 1gin,s perdavos perdavimo skai&ius: U = 01 / 02 = z 2 / z 1 = d e2 / d e1 = tg 82 = 1 / tg 81

(3.54)

K 1gin, je perdavoje yra du moduliai: me – i(orinis apskritiminis modulis ir m – vidurinis modulis. me vadinamas gamybiniu moduliu. Jis da /niausiai renkamas i( standartin,s eil,s (nors tai neb1tina). K 1gin, je tiesiakrumpl, je perdavoje j,gos skai&iuojamos pagal vidutinius krumpliara &i* matmenis (3.25 pav.).


28

3.24 pav. Tiesiakrumpli* k 1gini* krumpliara&i* susikabinimas: AOB – ma/ojo krumpliara&io dalijamasis k 1gis, BOC – did/iojo krumpliara &io dalijamasis k 1gis, AO1 B – ma/ojo krumpliara&io papildomas dalijamasis k 1gis, BO2C – did/iojo krumpliara&io papildomas dalijamasis k 1gis, 81, 82 – krumpliara&i* dalijam* j* k 1gi* kampai, d e1, d e2 – krumpliara&i* i(oriniai dalijamieji skersmenys, d 1 , d 2 – krumpliara &i* viduriniai dalijamieji skersmenys, b – krumplio vainiko plotis, Re – i(orinis k 1ginis atstumas, R – vidurinis k 1gi* atstumas, 8a – vir (1ni* k 1gio kampas, 9 a – krumplio galvut ,s kampas, 9 f – krumplio pa (aknio kampas, hae – krumplio galvut ,s auk (tis i(oriniame pj1vyje, h fe – krumplio pa (aknio auk (tis i(oriniame pj1vyje.

3.25 pav. K 1gin, je perdavoje veikian&ios j,gos

Krumplio pavir (iui statmena j,ga F n i(skaidoma 7 3 dedam9 sias: • Krumpliara&i* apskritimin, j,ga: F t = 2 M 2 / d 2 = 2T 2 /d ;


(3.55)

29 •

Ma/ojo krumpliara&io radialin, j,ga:

F r1 = F t x tg 4 0 x cos81; •

(3.56)

Ma/ojo krumpliara&io a(in, j,ga:

F a1 = F t x tg 4 0 x sin81;

(3.57)

Did/iojo krumpliara&io j,gos: F r2 = F a1; F a2 = F r 2.

(3.58)

3.3.6. Planetin,s krumplin,s perdavos Planetin,mis vadinamos perdavos, turin&ios krumpliara&ius su judan&iomis a(imis. Labiausiai paplitusi vienaeil, planetin, perdava (3.26 pav.), susidedanti i( centrinio krumpliara&io 1 su i(oriniais krumpliais, nejudamo centrinio krumpliara&io 3 su vidiniais krumpliais ir vediklio H , ant kurio u /tvirtintos planetini* krumpliara&i* (satelit* ) 2 a(ys.

3.26 pav. Planetin, perdava: 1 - centrinis krumpliaratis, 2 - satelitai, 3 - nejudamas centrinis krumpliaratis

Satelitai rieda centriniais krumpliara&iais ir sukasi aplink savo a(is, t.y. juda pana(iai kaip planetos. Vediklis kartu su satelitais sukasi aplink nejudam9 a (7 . Kai krumpliaratis 3 yra nejudamas, judesys perduodamas nuo krumpliara &io 1 vedikliui H arba atvirk (&iai. Jeigu planetin, je perdavoje visos grandys b1t* judan&ios, t. y. abu krumpliara &iai ir vediklis, tai tokia perdava vadinama diferencialu. Jame vien9 judes7 galima i(skaidyti 7 du arba du judesius sud,ti. Pvz., judes 7 nuo krumpliara &io 3 galima vienu metu perduoti krumpliara &iui 1 ir vedikliui H arba nuo krumpliara &i* 1 ir 3 vedikliui ir t.t. Perdavos privalumai : 1. Ma/i gabaritai ir mas,. Tai paai(kinama tuo, kad galia perduodama keliais srautais, lygiais satelit* skai&iui, tod,l apkrova 7 krumplius kiekviename susikabinime suma/, ja kelet9 kart* . 2. Patogios komponuojant ma (inas, kadangi varantysis ir varomasis velenai yra bendraa(iai. 3. Veikia su ma/esniu triuk (mu negu paprastos krumplin ,s perdavos. 4. Ma/os apkrovos 7 atramas, ma/i trinties nuostoliai ir paprastesn, atram* konstrukcija. 5. Planetinis jud, jimo b1das leid/ia gauti didelius perdavimo skai &ius.


30

Tr3kumai: 1. Dideli tikslumo ir montavimo reikalavimai. 2. Naudingumo koeficiento suma /, jimas did, jant perdavimo skai&iui U . 3. Sud,tinga konstrukcija.

3.26 pav. pavaizduotos perdavos, kai judesys perduodamas nuo krumpliara &io 1 vedikliui H , perdavimo skai&ius: z U = − 3 ; (3.59) z 1 &ia: z 1 ir z 3 – krumpliara&i* 1 ir 3 krumpli * skai&iai. Perdavimo skai&ius yra teigiamas, kai nagrin, jamame mechanizme varan&ioji ir varomoji grandis sukasi 7 t9 pa&i9 pus= , neigiamas, kai sukasi 7 prie(ingas puses. Kai krumpliaratis 1 yra varantysis, o vediklis H – varomasis, krumpliaratis 3 nejudamas z U = 1 + 3 ; (3.60) z 1

3.27 pav. Planetin, perdava: a – su dvieiliu satelitu; b – dvi nuosekliai sujungtos vienaeil,s planetin,s perdavos;

3.27 pav. a pavaizduota planetin, perdava su dvieiliu satelitu. Perduodant judes 7 nuo krumpliara&io 1 vedikliui H , kai krumpliaratis 4 yra nejudamas, perdavimo skai &ius z + z 3 ω U = 1 = 1 + 2 (3.61) ω2 z 1 ⋅ z 2 Geriausios reik (m,s U ( 16 . 3.27 pav. b pavaizduota planetin, perdava, susidedanti i( dviej* nuosekliai sujungt * vienaeili* planetini* perdav* . Diferencialo, sudaryto i( cilindrini* krumpliara&i* , kinematin, schema atvaizduota 3.28 pav. Transporto ma(inose ir prietaisuose itin pla&iai d,l kompakti(kumo naudojamas diferencialas, sudarytas i( k 1gini* krumpliara&i* . Viena i( seniausi* tokio diferencialo pritaikymo sri&i* yra automobilio varan&i* j* rat* sukimo mechanizmas. Automobilio diferencialas 7 galina automobilio ratus automati(kai suktis skirtingais grei&iais, kai to reikalauja aplinkyb,s. Jo d,ka automobilis va/iuoja skland/iai ir yra lengvai valdomas, nes


31 abu varantieji automobilio ratai gali ried,ti neslysdami, va/iuojant automobiliui kelio pos1kyje, nelygiu keliu ir kai nevisi(kai vienodi rat * spinduliai.

3.28 pav. Automobilio diferencialo kinematin, schema: 1, 3 – krumpliara &iai, 2, 2' – satelit * velen,liai, 4, 5 – k 1giniai krumpliara&iai, H - vediklis

Automobilio diferencialo centriniai krumpliara&iai 1 ir 3 sujungti su varan&iaisiais ratais. Satelit* 2 ir 2' velen,liai 7 taisyti d,/ut,s pavidal9 turin&iame vediklyje H , kuris nejudamai sujungtas su k 1giniu krumpliara&iu 4, o (is per k 1gin7 krumpliarat 7 5 gauna sukimosi judes 7 nuo variklio. Va /iuojant automobiliui tiesiu ir lygiu keliu, krumpliara &iai 1 bei 3 ir automobilio varantys ratai sukami vienodu grei&iu, satelitams 2 ir 2' visai nesisukant apie savo a (is. Va/iuojant kreivu arba nelygiu keliu, vienas ratas d ,l prasidedan&io slydimo yra pristabdomas, d,l to pradeda suktis apie savo a (is satelitai, ir antrojo rato sukimosi greitis padid, ja, o pirmojo suma/, ja. Taigi diferencialas automati(kai paskirsto nuo variklio gaut 9 sukimosi judes7 tarp abiej* automobilio rat * , laiduodamas skland* va/iavim9 .

3.3.7. Bangin,s perdavos Bangin,s perdavos veikimas pagr 7s tas sukamojo judesio perdavimu b ,gan&ia bangine vieno krumpliara&io deformacija. ios perdavos pana (ios 7 krumplines ir 7 planetines perdavas bei turi vien9 lankst* krumpliarat 7 . Panagrin,sime paprast9 vienalaipsn7 reduktori* (3.29 pav.). Bangin, perdava susideda i( 3 pagrindini* grand/i* : standaus krumpliara &io 4 su vidiniais krumpliais (jis pagamintas kartu su korpusu), lankstaus tampraus plonasienio krumpliara&io 5 (g) su i(oriniais krumpliais. Lankstus krumpliaratis sujungtas su varomuoju velenu 6. Tre&ia grandis yra bang* generatorius h – tai vediklis 2, kurio galuose yra rutuliniai guoliai 2. Vediklis pagamintas kartu su varan&iuoju velenu 1. Varan &iojo ir varomojo velen * a(ys sutampa. Ant abiej* krumpliara&i* 7 pjauti vienodo modulio krumpliai, krumpli * skai&ius nevienodas – lanks &iame krumpliaratyje ma/iau krumpli* negu stand /iame. Standaus krumpliara &io krumpli* skai&ius z b, lanks&iame z g . Kadangi abiej* krumpliara&i* krumpli* skai&iai nevienodi, tai skiriasi ir dalijam* j* apskritim* skersmenys d b > d g . Laisvojoje pad,tyje, be generatoriaus atstumas tarp krumpliara&i* b ir g krumpli * yra vienodas. Generatorius deformuoja lankst * krumpliarat 7 radialine kryptimi ir suteikia jam elips,s form9 . Ant did/iosios elips,s a (ies krumpliai susikabina visu auk (&iu, o ant ma/osios a(ies tarp krumpli* vir (1ni* yra tarpas. Tarp kabinimosi zon* krumpliai susikabina dalinai. Apkrautoje perdavoje susikabina iki 1/3 vis * krumpli* . Sukantis vedikliui, lankstaus krumpliara&io vainiko deformacija slenka jo apskritimu kaip b,ganti banga, tod ,l perdava vadinama bangine, o vediklis – bang) generatoriumi. Kadangi krumpliara&iai susikabina 2


32 zonose, tai perdava yra dviej* bang* . Besisukantis bang* generatorius suka lankst * krumpliarat7 , kuris ried,damas nejudamu krumpliara&iu, suka varom9 j7 velen9 .

3.29 pav. Vienalaipsnis banginis reduktorius

Bangini* perdav* privalumai: 1. Galimyb, perduoti dideles apkrovas, esant ma/iems gabaritams. 2. Galima perduoti judes7 hermeti(koje ir ardan&ioje aplinkoje be sandarinimo priemoni* . 3. Didelis perdavimo skai&ius ir didelis naudingumo koeficientas. 4. Tyli perdavos eiga. 5. Kadangi konstrukcija yra simetri(ka, apkrovos 7 velenus ir atramas yra nedidel,s. Tr3kumai: 1. Sud,tinga lankstaus krumpliara&io ir generatoriaus gamyba. 2. Ribotas generatoriaus veleno kampinis greitis, kai yra dideli krumpliara &i* matmenys.

3.3.8. Krumpliara&i* med/iagos Krumpliara&i* med/iagos parenkamos, atsi/velgiant 7 reikalavimus perdavos matmenims ir masei, atsi/velgiant 7 gali9 , apskritimin7 greit 7 tikslum9 . Naudojamos (ios med/iagos: plienas, ketus, plastmas,s. Atsi/velgiant 7 kietum9 plieniniai krumpliara&iai skirstomi 7 2 grupes: 1. Kuri* kietumas HB ( 350. Jie naudojami vidutini(kai apkrautoms perdavoms. Krumpliara&i* med /iaga – angliniai konstrukciniai ir legiruoti plienai. Terminis apdirbimas – gerinimas (gr 1dinimas ir auk (tas atleidimas). Ma/ajam krumpliara&iui reikia parinkti geresni* mechanini* charakteristik * med/iag9 , nes ma/ojo krumpliara &io apkrovim* skai&ius U kart* didesnis negu did/iojo krumpliara&io. Tiesiakrumpl,ms perdavoms HB1 A HB2 + 20, ;stri/akrumpl,ms perdavoms HB1 B HB2 + (50 ... 70).


33 Dideli* matmen* krumpliara&iai (d > 500 mm), gaminami i( anglini* ir legiruot * plieno liejini* , kai v > 5 m/s. 2. Kuri* kietumas HB > 350. ( 10 HB : 1 HRC ). ie plienai naudojami sunkiai apkrautoms perdavoms ir perdavoms, kurioms keliami padidinti mas,s ir gabarit* reikalavimai. Didelis kietumas gaunamas gr 1dinant, cementuojant, azotinant, cianuojant. i* perdav* krumpliai 7 pjaunami prie( termin7 apdirbim9 , o po jo galutinai i( baigiami. Ketus naudojamas l,taeig,ms atviroms perdavoms. Rekomenduojamas pilkasis ketus. Krumpliai gali dirbti su ma/u tepimu, nei(laiko sm1gini* apkrov* , ma/ai atspar 1s lenkimams. Plastmas1s naudojamos greitaeig,se ma/ai apkrautose perdavose. Jos dirba poroje su metaliniais krumpliara&iais. Darbas tylus, sklandus, krumpliara&iai ner 1dija.

3.3.9. Krumpliara&i* 7 pjovimo b1dai Yra du krumpli* 7 pjovimo b1dai: kopijavimo ir 7 ridinimo. Taikant kopijavimo b1d9 , 7 duba tarp krumpli* (tarpkrumpl,) 7 pjaunama diskine (3.30 pav. a) ar pir (tine (3.30 pav. b) freza. I( pjovus vien9 tarpkrumpl= , ruo(inys pasukamas kampu 360°/ z , atitinkan&iu susikabinimo /ingsn7 , po to procesas kartojamas. Taip gaunami netiksl 1s krumpliara&iai. Norint pjauti krumpliara&ius su 7 vairiu krumpli* skai&iumi, reikia tur ,ti 7 ranki* komplekt 9 . 7 Da/niausiai taikomas 7 ridinimo b1das. Taikant (7 metod9 krumpliara&i* gamybai naudojami 7 vair 1s 7 rankiai: Krumpliaratinis dro/tuvas – i(orinio susikabinimo krumpliara &iams (3.31 pav. a) • ir vidinio susikabinimo krumpliara &iams (3.31 pav. b); • Sliekin, freza – tiesiakrumpliams krumpliara&iams (3.31 pav. c) ir 7 stri/akrumpliams krumpliara&iams (3.31 pav. d); • ;rankinis krumpliastiebis – (ukos (3.31pav. e); • Dro/imo peiliai – k 1giniams krumpliara&iams (3.31 pav. f). Krumpliai pjaunami krumpli* i( pjovimo 7 rank 7 priverstinai sukabinant su ruo (iniu. 7 ;rankiui suteikiamas pjovimo judesys. Dirbant 7 ridinimo metodu, darbo procesas vyksta be pertr 1ki* (ruo(inio nereikia periodi(kai persukti), tod,l palyginus su kopijavimo metodu, yra didesnis darbo na(umas ir tikslumas.

3.30 pav. Krumpliara&i* 7 pjovimas kopijavimo b1du: a – diskine, b – pir (tine freza

; pjovus krumplius, norint gauti didelio tikslumo ir ma /o (iurk (tumo krumplius, taikomas krumpli* galutinis i( baigimas: •  lifavimas – dirbama specialiomis krumpli* (lifavimo stakl,mis; • evingavimas – darbui naudojamas 7 rankis – (everis, jis analogi(kas dro/ikliui ar krumpliastiebiui, juo nuo krumpli * nuimamas (tarytum nuskutamas) labai plonas med/iagos sluoksnis; • Pritrynimas – gaminamas krumpliaratis tam tikr 9 laik 9 dirba poroje su specialiu ketiniu krumpliara&iu – pritrintuvu, be to krumpliams pritrinti naudojamos specialios pastos arba abrazyviniai milteliai.


34

pjovimas 7 ridinimo b1du: a – krumpliaratinis dro /tuvas 3.31 pav. Krumpliara&i* 7 i(orinio susikabinimo krumpliara &iams, b – vidinio susikabinimo krumpliara&iams, c sliekine freza tiesiakrumpliams krumpliara&iams, d - sliekine freza 7 stri/akrumpliams krumpliara&iams, e - 7 rankiniu krumpliastiebiu, f - dro /imo peiliais k 1giniams krumpliara&iams

3.3.10. Krumpli* su/alojimo b 1dai Dirbant krumplinei perdavai, krumpli * lietimosi vietoje veikia normalin, j,ga F n, kuri krumpli* pavir (iuje sukelia kontaktinius 7 tempius & H , o krumpli* pj1viuose lenkimo 7 tempius & F (3.32 pav.). ;tempiai & F kinta pagal nenutr 1kstam9 periodin7 cikl9 . Perdavos darbui turi 7 takos trumpalaikiai perkrovimai. Be to, dirbant perdavai atsiranda trinties j,ga R f = fx F n.

3.32 pav. Krumpl7 veikian&ios j,gos


35 Eksploatuojant perdavas pastebimi tokie su /alojimo b1dai: 1. Krumpli* l1/imas Yra du krumpli* l1/imo b1dai: a) L1/imas d,l perkrovimo, o kartais d,l velen* perkrypimo ir apkrov* netolygaus pasiskirstymo krumpliara&io plotyje (3.33 pav. a) b) L1/imas d,l nuovargio (3.33 pav. b) ilg 9 laik 9 veikiant kintamiems lenkimo tempimams & F .

3.33 pav. Krumpli* l1/imas: a – d,l perkrovimo, b – d ,l nuovargio

;tr 1kimai d,l nuovargio da /niausiai atsiranda krumplio pagrinde. Krumpli * atsparum9 l1/imui galima padidinti darant atsparesn7 krumplio pagrind 9 ir suma/inant 7 tempi* koncentracij9 ties pagrindu, krumpliarat 7 gaminant i( geresni* mechanini* savybi* med/iagos. 2. Krumpli* darbini* pavir (i* i(trup, jimas Krumpli* su/alojimas da/niausiai pastebimas u/darose, gausiai tepamose, ilg9 laik 9 dirbusiose perdavose. Krumpli* pavir (ius i(trupa krumpli* pa(akniuose arti polin,s linijos. Gia susidaro did/iausia trinties j,ga, d,l jos vyksta plastin, metalo deformacija ir krumpli* pavir (iuje susidaro mikroply(iai. Alyva spaud/iama 7 mikroply(ius ir juos didina.

3.34 pav. Krumpli* darbini* pavir (i* i(trup, jimas

Dirbant perdavai ilg9 laik 9, i(trupa metalo gabaliukai. Krumplio pavir (iuje susidaro 2...5 mm duobut ,s. Atsparum9 i(trup, jimui galima padidinti teisingai parenkant tepalus, didinant gamybos tikslum9 ir krumpli* pavir (iaus kietum9 . Atvirose perdavose med /iaga i(trupa retai, nes pavir (iaus sluoksnis, kuriame atsiranda pradiniai tr 1kimai, i(dyla grei&iau, nei med/iaga i(trupa d,l nuovargio. 3. Krumpli* dilimas (3.35 pav.) Labiausiai dyla atvir * perdav* krumpliai, kai tarp j* patenka dulk ,s, purvas, metalo dalel,s. Dyla ir nepakankamai glotn1s nauj* perdav* krumpliai. Dylant pasikei&ia evolventinis profilis, suma/, ja krumplio skerspj1vis, susilpn, ja krumplio pagrindas, padid , ja tarpai tarp krumpli* , kyla didesnis triuk (mas. Krumpli* dilim9 galima suma/inti didinant pavir (i* kietum9 ir glotnum9 , sandarinant kabinim9 si ir parenkant tinkamus tepalus.


36 4. Krumpli* strigimas (3.36 pav.) Jis da/niausiai pasitaiko sunkiai apkrautose greitaeig,se perdavose. io rei(kinio esm, yra ta, kad krumpli * med/iagos dalel,s, veikiamos didelio spaudimo, i (spaustos alyvos pl,vel,s vietoje sukimba viena su kita taip stipriai, kad nuo mink (tesni* krumpli* atply(ta med/iagos dalel,s ir prilimpa prie porinio krumpliara &io krumpli* . V,liau, sukantis krumpliara&iams, tos dalel,s i( pl,(iamos ir pavir (iuose susidaro duobel,s

3.35 pav. Krumplio nudilimas

3.36 pav. Krumplio strigimo /ym,s: b - kruplio plotis

;strigimo i(vengiama didinant krumpli* pavir (i* kietum9 ir parenkant tinkamus tepalus. 3.3.11. Savikontrol,s klausimai Kokie krumplini* perdav* privalumai ir tr 1kumai? Pagal kokius po /ymius klasifikuojamos krumplin,s perdavos? Ko reikia norint u /tikrinti pastov* perdavimo santyk 7? Kas yra sukabinimo /ingsnis pt ? Kokie pagrindiniai cilindrin,s tiesiakrumpl,s perdavos geometriniai parametrai? Koks yra cilindrin,s 7 stri/akrupl,s predavos tr 1kumas lyginat tiesiakrumple perdava? 7. Koks yra (evronini* perdav* tr 1kumas? 8. Koks krumpliaratis vadinamas nuliniu? 9. Koki* form* b1na k 1gini* perdav* krumpliai pagal krumplio matmen* kitim9 i(ilgai krumplio 10. Kokios perdavos vadinamos planetin ,mis? 11. K 9 vadiname diferencialu? 12. Kuo pagr 7s tas bangin,s perdavos veikimas? 13. K 9 vadiname bang* generatoriumi? 14. I( ko gaminami krumpliara&iai? 15. Kokie 7 rankiai naudojami krumpliara&i* gamybai? 16. Kokie pagrindiniai krumpli* su/alojimo b1dai? 1. 2. 3. 4. 5. 6.

3.4. Sraigto – ver -l1s perdava

i perdava naudojama sukimosi judesiui paversti slenkamuoju ir atvirk (&iai. Sraigto – ver /l,s perdava pla&iai naudojama: o sukuriant dideles j,gas (pvz., presai, domkratai, spaustuvai) o tiksliems poslinkiams (pvz., stakli* past 1m* mechanizmai, matavimo prietaisai, nustatymo ir reguliavimo 7 taisai).


37 Perdavos privalumai : • paprasta ir kompakti(ka konstrukcija, • didelis patikimumas, • sklandus ir tylus darbas, • galimas l,tas tikslus judesys, • didelis apkraunamasis paj,gumas, • technologi(kumas. Tr3kumai: • d,l trinties didelis sriegio dilimas, • ma/as naudingumo koeficientas.

Yra 7 vair 1s perdav* variantai: 1. Gali suktis sraigtas ir slinkti ver /l, (stakli* perdavos), 2. Gali suktis ir slinkti sraigtas, nejudant ver /lei (domkratas), 3. Gali suktis ver /l, ir slinkti sraigtas.

3.37 pav. Sraigto – ver /l,s perdavose naudojami sriegiai: a - trikampiai, b sta&iakampiai, c - trapeciniai, d - atraminiai, e - apval1s sriegiai.

Perdavoje naudojami: ü trikampiai sriegiai (3.37 pav. a), ü sta&iakampiai sriegiai (3.37 pav. b), ü trapeciniai sriegiai (3.37 pav. c), ü atraminiai sriegiai (3.37 pav. d), ü apval1 s sriegiai (3.37 pav. e). Sriegio profilis parenkamas priklausomai nuo darbo s 9 lyg* , mechanizmo paskirties ir tikslumo reikalavim* . Sriegiai b1na vienaprad/iai (3.38 pav. a) ir daugiaprad /iai (3.38 pav. b, c), kairiniai ir de (ininiai.

3.38 pav. Sriegio profiliai: a - de(ininis vienapradis, b – kairinis daugiapradis, c – de(ininis daugiapradis, s - sriegio eiga, p - /ingsnis

Perdavimo santykis i(rei(kiamas smagra&io ar rankenos pasukimo ir sraigto ar ver /l,s poslinkio santykiu: U =

2π R S

.


(3.62)

38

R – smagra&io spindulys ar rankenos ilgis l r, S = z ⋅ p - sriegio eiga, z – sriegio prad/i* skai&ius, p – /ingsnis. Sraigtai gaminami i( konstrukcini* ir legiruot * plien* . Atsaking* perdav* sraigtai gr 1dinami ir po to (lifuojami. Atsaking* perdav* ver-l1s gaminamos i( alavini* bronz* , o l,taeigi* perdav* – i( antifrikcinio ketaus.

3.5. Sliekin1s perdavos Sliekin, perdava naudojama tada, kai velen* geometrin,s a(ys x ir y erdv, je persikry/iuoja, be to, paprastai sta&iu kampu. Perdav9 sudaro sliekas 1 – sraigtas su trapeciniais sriegiais – ir sliekratis 2 – krumpliaratis su 7 stri/ais specialios formos krumpliais (3.39 pav.). Sliekin, perdava labai paplito d,l (i* privalum* : • galima gauti didel 7 perdavimo skai&i* , esant kompakti(kai konstrukcijai (U = 7...100); • sklandi eiga ir tylus darbas; • perdav9 galima padaryti savistabd= .

3.39 pav. Sliekin, perdava: 1 – sliekas, 2 - sliekratis

Sliekin, perdava labai paplito d,l (i* privalum* : • galima gauti didel 7 perdavimo skai&i* , esant kompakti(kai konstrukcijai (U = 7 ... 100); • sklandi eiga ir tylus darbas; • perdav9 galima padaryti savistabd= . Savistabdos s9 vokai paai(kinti panagrin,sime k ,limo 7 tais9 su sliekine perdava (3.40 pav.). Gia 1 – sliekas , kur 7 suka darbininkas; 2 – sliekratis, 7 tvirtintas ant veleno O; 3 – b1gnas, u/mautas ant to paties veleno; Q – krovinys, laikomas ant lyno u /vyniotu lynu. Savistabdos savyb, pasirei(kia tuo, kad keliant krovin7 , kiekvienu momentu galima paleisti ranken9 ir krovinys nenusileis, o liks kab,ti ant lyno. Jeigu tur ,tume analogi(k 9 7 tais9 su krumpline perdava, tai reik ,t* papildomo stabdymo (fiksavimo) 7 taiso.


39

3.40 pav. K ,limo 7 taisas su sliekine perdava: 1 – sliekas, 2 – sliekratis, 3 – b 1gnas, 4 - krovinys

Pagrindiniai sliekin,s perdavos tr 1kumai yra (ie: • palyginti nedidelis naudingumo koeficientas, da/nai ne didesnis kaip 0,7...0,85, o savistabd/i* perdav* – 0,5; • sliekrat7 reikia gaminti i( brangi* antifrikcini* med /iag* ; • d,l didel,s trinties sliekin,s perdavos, ilgai be pertr 1kio dirbdamos, labai 7 kaista. D,l tos prie/asties sliekin,s perdavos naudojamos nedidel,ms ir vidutin,ms galioms (da/niausia iki 50, re&iau iki 200 kW) perduoti. Sliekas gali b1ti vienapradis ir daugiapradis, de(inysis ir kairysis. Paprastai varantysis yra sliekas ir perdava dirba kaip l,tinan&ioji, nors gali b1ti ir atvirk (&iai. Pagal slieko i(orinio pavir (iaus form9 perdavos b1na su cilindriniu (3 pav. a) ir globoidiniu (3 pav. b) slieku.

3.41 pav. Sliekin, perdava: a - su cilindriniu slieku; b - su globoidiniu slieku

Globoidin, je perdavoje yra didesnis naudingumo koeficientas, ji patikimesn, ir ilgaam/i(kesn,, bet jos sud,tingesn, gamyba. Pagal slieko pad,t7 sliekra&io at/vilgiu (3.42 pav.) perdavos b 1na: ü su slieku apa&ioje sliekra&io; ü su slieku (one sliekra&io; ü su slieku vir (uje sliekra&io.


40

3.42 pav. Sliekin,s perdavos tipai pagal slieko pad,t 7 sliekra&io at/vilgiu: a - sliekas apa&ioje; b - sliekas (one; c - sliekas vir ( sliekra&io

Pagal slieko sraigtin,s linijos form9 perdavos b1na su Archimedo, konvoliutiniu, ir evolventiniu slieku. Archimedo sliekai a (iniame pj1vyje turi lygia (on,s trapecijos profil7 su kampu 24 = 40°. Galiniame pj1vyje vijos yra Archimedo spiral,s formos (3.43 pav. a). Evolventini* sliek * vijos galinis profilis yra apskritimo evolvent , (3.43 pav. b), o konvoliutini* sliek * – pailginta evolvent, (3.43 pav. c). Pla&iausiai paplit= nekoreguotos cilindrin,s pavaros su Archimedo slieku.

3.43 pav. Slieko tipai pagal sraigtin,s linijos form9 : a – Archimedo, b - evolventinis, c -konvoliutinis

3.5.1. Sliekin,s pavaros su Archimedo slieku geometriniai parametrai

ioje perdavoje pagrindinis parametras yra modulis (slieko a (inis modulis yra lygus sliekra&io apskritiminiam moduliui). Sliekin,s perdavos modulis yra standartizuotas. 3.2 lentel ) Slieko skersmens koeficiento q ir erdavos modulio m standartin1s eil1s

Modulis m, mm Slieko skersmens koeficientas q

1 eil, 2 eil, 1 eil, 2 eil,

2,0 3,0 8,0 7,1

; 2,5 ; 5,15 ; 4,0 ; 5,0 ; 6,3 ; 8,0 ; 10,0 ; 12,5 ; 16,0 ; 3,5 ; 6,0 ; 7,5 ; 12 ; 10,0 ; 12,5 ; 16,0 ; 20,0 ; 25,0 ; 9,0 ; 11,2 ; 14,2 ; 18,0 ; 22,4


41

3.44 pav. Sliekin,s pavaros su Archimedo slieku geometriniai parametr ai

Slieko profilio kampas a (iniame pj1vyje 24 = 40°, slieko prad/i* skai&ius z 1 = 1; 2; 4 Slieko vijos auk (tis: h1 = ha1 + h f 1,

(3.63)

&ia ha1 = m – vijos vir (1n,s auk (tis, h f 1 = 1,2m – vijos pa(aknio auk (tis. Slieko dalijamojo apskritimo skersmuo: d 1= qm.

(3.64)

Vir (1ni* apskritimo skersmuo: d a1 = m (q + 2).

(3.65)

Pa(akni* apskritimo skersmuo: d f 1 = m (q – 2,4).

(3.66)

Vijos kilimo kampo ; reik (m,s yra (ios: 3°34 D35DD; 4°05D08DD; 4D45D49DD; 5°24D38DD; 6°20 D25DD; 7°07D30DD; 11°18 D36DD; 12°31 D44DD; 14°02D10DD; 14°55 D53DD; 15°56 D43DD; 18°25 D06DD; 21°48 D05DD; 23°57 D45DD; 26°33 D54DD; 28°04 D21DD. tg; = pz 1/5 d1 = pz 1/5 qm = 5 mz 1 = z 1/q

(3.67)

Slieko pjautos dalies ilgis L, kai z 1 = 1; 2, L = m(11 + 0,06 z 2); 7 kai z 1 = 4, L = m (12,5 + 0,09 z 2). Sliekra&io dalijamojo apskritimo skersmuo: d 2 = mz 2

&ia: z 2 – sliekra&io krumpli* skai&ius.


(3.68)

42 Krumpli* vir (1ni* apskritimo skersmuo: d a2 = m ( z 2 + 2).

(3.69)

Krumpli* pa(akn* apskritimo skersmuo: d f 2 = ( z 2 – 2,4).

(3.70)

Did/iausias sliekra&io skersmuo: d aM 2 I d a2 + 6m / z 1 + 2

(3.71)

Sliekra&io vainiko plotis b I 0,75da1, kai z 1 = 1; 2 b I 0,67d a1, kai z 1 = 4.

3.5.2. Sliekinei perdavai naudojamos med/iagos Sliekai gaminami i( vidutinio anglingumo konstrukcinio plieno ir 7 vairi* marki* legiruoto plieno, taikant pavir (in7 arba t 1rin7 gr 1dinim9 iki HRC 45...50, taip pat i ( ma/aanglio cementuojamojo plieno, kurio kietumas po gr 1dinimo HRC 58...63, be to, sliekai (lifuojami arba poliruojami. Sliekra6i) krumplinio vainiko med /iaga parenkama, atsi/velgiant 7 perdavos slydimo greit 7 ir darbo trukm= . Esant dideliems slydimo grei&iams (5 ... 25 m/s) ir ilgalaikiam darbui be pertrauk * , naudojama alavin, bronza, alavo – nikelio bronza ir stibio – nikelio bronza. Kai slydimo grei&iai vidutiniai (iki 6 m/s), naudojamos aliuminio – gele /ies bronzos, tada slieko kietumas turi b1ti ne ma/esnis kaip HRC 45. Kai slydimo grei&iai ma/i (iki 2 m/s) ir sliekra&i* matmenys dideli, galima naudoti pilk 9 j 7 ket * .

3.5.3. Savikontrol,s klausimai Kokie sriegiai naudojami sraigto – ver /l,s perdavose? I( ko gaminami sraigtai ir ver /l,s? Kokie yra sliekin,s perdavos tr 1kumai ir privalumai? Kokie yra pagrindiniai sliekin,s perdavos su Archimedo slieku geometriniai parametrai? 5. Kokios b1na sliekin,s perdavos pagal slieko sraigtin,s linijos form9 ? 1. 2. 3. 4.

3.6. Dir -in1s perdavos Dir /in= perdav9 sudaro varantysis ir varomasis skriemuliai (diskai) ir begalinis dir /as, su 7 var /a u/mautas ant skriemuli* . Varomasis skriemulys sukamas d ,l susidaran&i* trinties j,g* . Dir /in, perdava perduoda energij9 nuo varan&iojo veleno varomajam, nekei&iant (3.45 pav. a) arba kei&iant sukimosi krypt 7 (3.45 pav. b). b schemoje parodyta dir /in, perdava, kuri9 sudaro varantysis skriemulys O1 ir keturi varomieji skriemuliai (O2, O3, O4, O5). Atsi/velgiant 7 dir /o skerspj1vio form9 , perdavos gali b1ti plok (&iadir /,s (3.46 pav. a), su trapeciniu (3.46 pav. b), su politrapeciniu (3.46 pav. c), su apvaliu (3.46 pav. d), ir krumpliuotu dir /u (3.46 pav. e). Labiausiai paplit = plok (tieji ir trapeciniai dir /ai, be to, pastar * j * vienoje perdavoje gali b1ti vienas arba keletas.


43

3.45 pav. Dir /in, perdava: a - nekei&iant sukimosi krypties; b - kei&iant sukimosi krypt 7

Apval1s dir /ai naudojami, esant ma/ai perdavos galiai, da/niausia prietaisuose, stalin,se stakl,se, siuvimo ir maisto pramon,s bei nam* apyvokos reikmen* ma(inose.

3.46 pav. Dir /ini* perdav* tipai pagal dir /o skerspj1vio form9 : a - plok (&iadir /,, b - su trapeciniu dir /u, c - su politrapeciniu dir /u, d - su apvaliu dir /u, e - su krumpliuotu dir /u

Dir /in,s perdavos privalumai: 1. Sukimosi judes 7 galima perduoti gana toli (10 m ir daugiau); 2. Lengvai atlaikomi perkrovimai (iki 300 %); 3. Perdava sklandi ir tyliai veikia; 4. Ma/a pradin, kaina; 5. paprasta aptarnauti ir pri/i1r ,ti. I( svarbiausi* dir /in,s perdavos tr 1kum* reikia pa/ym,ti (iuos: 1. D,l dir /o slydimo nepastovus perdavimo skai &ius; 2. Dideli perdavos gabaritai – paprastai kelet 9 kart * didesni u/ krumplini* perdav* gabaritus;


44 3. Didel,s velenus ir atramas veikian&ios apkrovos; 4. Kai grei&iai dideli, greitai sudyla dir /ai; 5. B1tina apsaugoti, kad ant dir /* nepatekt * alyvos; 6. iek tiek ma/esnis perdavos naudingumo koeficientas (1 = 0,92...0,96).

3.47 pav. Plok (&iadir /i* perdav* tipai: a - atviros perdavos, b - kry/min,s perdavos, c - pusiau kry/min,s perdavos, d - kampin,s perdavos, e - perdavos su laiptuotais skriemuliais, f - perdava su tu(&iosios eigos skriemuliu, g - perdava su 7 tempimo ritin,liu Plok /6iadir-i) perdav) tipai. Atsi/velgiant 7 skriemuli* a(i* pad,t 7 ir perdavos paskirt 7 , plok (&iadir /,s perdavos skirstomos 7 (iuos tipus: a) atviros perdavos – kai a (ys lygiagre&ios ir skriemuliai sukasi 7 vien9 pus= ; b) kry/min,s perdavos – kai a (ys lygiagre&ios ir skriemuliai sukasi 7 prie(ingas puses; c) pusiau kry/min,s perdavos – kai a (ys prasilenkia; d) kampin,s perdavos – kai a (ys persikry/iuoja;


45 e) perdavos su laiptuotais skriemuliais; (i* perdav* galima keisti varomojo veleno kampin7 greit 7 , nekei&iant varan&iojo veleno grei&io. Skriemuli* pakopos i(d,stytos taip, kad vieno skriemulio ma/oji pakopa b1t* prie( kito did/i9 j9 ir t.t. Norint pakeisti varomojo skriemulio greit 7 , dir /as permetamas nuo vienos pakopos ant kitos; f) perdavos su tu(&iosios eigos skriemuliu; (i* perdav* galima sustabdyti varom9 j7 velen9 , kai varantysis sukasi. Ant varan&iojo veleno u/mautas platus skriemulys 1, o ant varomojo – du skriemuliai: darbinis 2, kuris sujungtas su velenu plei (tu ir laisvai ant veleno besisukantis tu(&iosios eigos skriemulys 3. Skriemulius jungiant 7 dir /9 galima darbo metu permesti nuo vieno skriemulio ant kito, t.y. skriemul 7 1 sujungti darbiniu 2 arba su tu (&iosios eigos skriemuliu 3, tuo pa &iu atitinkamai 7 jungti ir i( jungti varom9 j7 velen9 ; g) perdavos su 7 tempimo ritin,liu; (i* perdav* galima automati(kai 7 tempti dir /9 ir padidinti ma/ojo skriemulio gaubimo dir /u kamp9 . Dir /o 7 tempimas yra b1tina dir /ini* perdav* darbo s9 lyga. Be (3.47 pav. g) parodyto b1do dir /as 7 tempiamas dar taip: Ø dir /as i( anksto 7 tempiamas, o jam i(sitempus, susiuvamas i( naujo; Ø pastumiamas vienas i( skriemuli* ant rogi* – (3.48 pav. a) arba ant judan&ios plok (t ,s – (3.48 pav. b); Ø perstatomas specialus 7 tempimo ritin,lis.

3.48 pav. Dir /o 7 tempimo variantai perstumiant vien9 i( skriemuli* : a - ant rogi* , b - ant judan&ios plok (t,s

3.6.1. Perdavos dir /ai Dir /in,s perdavos traukos organas – perdavos dir /as – yra svarbiausias elementas, nuo kurio priklauso visos perdavos darbingumas. Dir /ui keliami (ie pagrindiniai reikalavimai:


46 t .y. susikabinimo su skriemuliu stiprumas; Ø didel, traukiamoji galia, t.y. Ø pakankamas stiprumas, ilgaam/i(kumas, atsparumas dilimui; Ø nedidelis tamprumo modulis, kad apgaubiant skriemul 7 dir /u, nesusidaryt * dideli*

lenkimo 7 tempi tempi* ; Ø nedidel, kaina. Plok tieji dir /ai pla&iai naudojami pa &i* 7 vairiausi vairiausi* ma(in* perdavose; jie gaminami  tieji vairaus plo&io (nuo 15 iki 500 mm), yra 7 vairios vairios konstrukcijos, pagaminti i( 7 vairi vairi* med med/iag* . 7 vairaus Plok (& r 1( dir /ai: (&io dir /o perdavoje naudojami dviej* r 1(i* dir • paprastieji, kai apskritiminiai grei&iai iki 25 ... 30 m/s; • greitaeigiai, kai apskritiminiai grei&iai > 30 m/s. Paprastieji dir /ai b1na keturi* r 1( 1(i* : odiniai, gumuoti, medvilniniai austi, vilnoniai austi. Odiniai dir /ai gaminami i( jau &io odos. Jie labai tampr 1s; rekomenduotini naudoti labai svyruojan&ios kintamos apkrovos perdavai su da /nais perjungimais. Leistinas trumpalaikis 40 – 50 % perkrovimas. perkrovimas. Jie naudojami retai, nes labai brang 1s. Gumuoti dir /ai sudaryti i( keleto sluoksni* medvilninio audinio juost * – beltingo, sujungt* vienas su kitu vulkanizuota guma. ie dir /ai yra daugiausia paplit = , naudojami dideliam gali* diapazonui, diapazonui, esant ramiai apkrovai; staigiai kei&iantis apkrovai, dir /ai praslysta. J* negalima negalima naudoti aplinkoje, kurioje yra naftos produkt * gar gar * *, nes dir /as atsisluoksniuoja. Gumuoti dir /ai gaminami trij* tip tip* . Pjaustytiniai dir /ai (3.49 pav. a) sudaryti i( supjaustyt * pagal dir /o plot 7 audinio sluoksni* . Kad dir /ai b1t* lankstesni, lankstesni, tarp audinio juost * 7 * 7 d,ti gumostarpsluoksniai. ie dir /ai rekomenduotini darbui, esant dideliems grei &iams ir ma/o skersmens skriemuliams. Pasluoksniui Pasluoksniui suvynioti dir /ai (3.49pav. b) sudaryti i ( centrin,s audinio juostos, apvyniotos atskirais /iediniais med/iagos sluoksniais. Dir /ai daromi su tarpsluoksniais ir be j* . Juos rekomenduotina naudoti, esant sunkioms darbo s 9 lygoms, lygoms, kai grei&iai iki 20 m/s. Spirali   kai kai suvynioti dir /ai (3.49 pav. c) gaminami i ( vienos audinio juostos be tarpsluoksni* . Juos rekomenduotina naudoti, esant nedidel ,ms apkrovoms, kai grei &iai iki 15 m/s. Vis* tip* gumuoti dir /ai gali tur ,ti guminius apmu (alus, d,l to juos galima naudoti dr ,gnose patalpose, taip pat r 1g(&i* ir ir (arm* aplinkoje. aplinkoje.

dir /* tipai: 3.49 pav. Gumuot * dir /* tipai: a - pjaustytiniai, b - pasluoksniui pas luoksniui suvynioti, suvynioti, c - spirali(ki dir /ai Medvilniniai Medvilniniai austi dir /ai sudaryti i( keleto medvilninio audinio sluoksni * , 7 mirkyt mirkyt * specialios sud,ties mi( iniu; jo paskirtis – apsaugoti dir /9 nuo atmosferini* poveiki poveiki* , padidinti /9 nuo jo stiprum9 , suma/inti su,dim9 . ie dir /ai yra (iek tiektampresni u/ gumuotus, gali daugiau svyruoti apkrova, bet jie netinkami dr ,gnose patalpose; naudojami nedidelio ir vidutinio galingumo perdavoms, kai darbo greitis iki 20 m/s. Vilnoniai m/s. Vilnoniai austi dir /ai gaminami i( keleto sluoksni* vilnoni* verpal* , perpint * ir persi1t * medvilniniais verpalais. Dir /ai 7 mirkomi mirkomi specialios sud,ties mi(iniu, d,l to jie ma/iau jautr 1s dr ,gm,s ir temperat1ros svyravimams.


47

iems dir /ams b1dingas didelis tamprumas, tod,l jie gerai dirba, esant netolygiai ir sm1ginei apkrovai; naudojami vidutinio ir netgi didelio galingumo perdavoms. D ,l gana auk (tos kainos jie ret ai naudojami. Greitaeigiai naudojami. Greitaeigiai dir /ai gaminami i( kaprono ar neilono su odos ar sintetini* derv* apvalkalu. ie dir /ai yra labai stipr 1s, ploni ir lengvi, atlaiko didelius tempius. Gali b1ti begalinio ilgio arba su suvirintais galais, d ,l to si1l,s vieta nesiskiria nuo 7 tempius. dir /o ir tokio dir /o darbas yra tylesnis. Jie gali dirbti iki 100 m/s grei&iu. Trapeciniai iu. Trapeciniai dir < ai – ai – trapecinio skerspj1vio su (onin,mis darbin,mis pus,mis dirba su skriemuliais, turin&iais atitinkamo profilio griovelius. Skriemuli* grioveli* gylis daromas didesnis u/ darbo skerspj1vio auk (t 7 , kad tilpt * dir /o (onin,s briaunos. D,l plei(tinio veikimo dir /ai geriau sukimba su skriemuliais, vadinasi didesn, j* traukiamoji traukiamoji galia.

dir /* tipai pagal kordo r 1(7 kordinis - audininis, 3.50 pav. Trapecini* dir /* tipai 1(7 : a - kordinis b - kordinis - virvinis virvinis Trapecinis dir /as sudarytas i( (i* dali dali* : 1 – tekstilinio gumuoto kordo (suvytas labai stiprus medvilninio arba dirbtinio pluo(to si1las); jie yra pagrindinis laikantysis sluoksnis, sutampantis ma /daug su dir /o skerspj1vio svorio centro linija; 2 – tempiamo gumuoto audinio arba gumos sluoksnio, esan &io vir ( kordo; 3 – gniu/domo gumos sluoksnio, esan &io po kordu; 4 – gumuoto audinio apvalkalo.

3.51 pav. Dir /as su dantytu dant ytu vidiniu pavir (iumi

Atsi/velgiant 7 kordo r 1(7 1(7 , dir /ai skirstomi 7 kordinius – audininius (3.50 pav. a) ir kordinius – virvinius (3.50 pav. b). Kordini * – audinini* dir /* /* kordas sudarytas i( 2 – 10 sluoksni* kordo kordo audinio, kurio pagrind 9 sudaro sudaro 0,8 – 0,9 mm storio suvytos virv ,s. Kordini* – virvini* dir /* /* kordas sudarytas i( vieno 1,6 – 1,7 mm storio kordin ,s virv,s sluoksnio, suvyto sraigtine linija ir 7 d,to 7 plon plon9 gumos gumos apvalkal9 trin trin&iai suma/inti. Dirbant su ma/* skersmen* skriemuliais, naudojami dir /ai su dantytu vidiniu pavir (iumi (3.51 pav.); kartais dantytas daromas tiek t iek vidinis, tiek ir i (orinis pavir (ius. Standartizuoti septyni Standartizuoti septyni* skerspj skerspj1vi* kordinio kordinio – audininio ir kordinio – virvinio i ( pildymo trapeciniai dir /ai. Trapeciniai dir /ai, atsi/velgiant 7 j* skerspj skerspj1v7 , gaminami begaliniai, nuo 525 iki 14000 mm ilgio. Pagrindiniai standartini * trapecini* dir /* /* duomenys pateikti 3.3 lentel, je. Standartas St andartas reglamentuoja dir d ir /o neutralaus sluoksnio skai&iuojam9 j7 ilg7 L0 ir vidin 7


48 ilg7 L J. Apval1s dir /ai b 1na odiniai, medvilniniai, kaproniniai ir gumuoti. J * skersmuo skersmuo b1na 2...20 mm. Politrapeciniai dir /ai gaminami trij* skerspj1vi* . Atskiri trapeciniai dir /ai pakei&iami vienu dir /u. Perduodant t 9 pa pa&i9 gali gali9 P P , politrapecinio dir /oplotis apie 2 kartus ma /esnis nei trapecini* dir /* /* komplekto. ie dir /aisusideda i( plok (& (&ios ir profilin,s dalies. Plok (& (&iojoje dalyje yra keletas gumuoto audinio audinio sluoksni * ir ir sintetinio pluo (to (kordo) si1l* . Profilin, dalis yra i( gumos. Abi dalys tarpusavyje suvulkanizuotos. 3.3 lentel 3.3 lentel ) Pagrindiniai standartini) trapecini) dir-) duomenys Dir /o skerspj1vis

O

A

B

V

G

D

E

Skerspj1vio plotas mm2

47

81

138

230

476

682

1170

Minimalus

525

533

710

1800

3350

4750

6700

Maksimalus

2500

4000

6300

9000

11200 11200

14000

14000

Skai&iuojamasis ilgis L 0 mm

Krumpliuotas dir < as as susideda i( guminio ar plastmasinio pagrindo 2, kuriame yra plieniniai lynai 1. Kad krumpliai kru mpliai ma/iau dilt * , j* pavir pavir (ius padengiamas nailoniniu ar kitokiu audiniu. Pagrindinis (i* dir dir /* parametras yra modulis m, kiti parametra i yra modulio modulio funkcija. /* parametras

plieniniai lynai, 2 - pagrindas, pagrindas, p p - tarpkrumplinis t arpkrumplinis 3.52 pav. Krumpliuotas dir /as: 1 - plieniniai atstumas, H atstumas, H - dir /o auk (tis, h - krumplio auk (tis, s tis, s - krumplio vir (1 (1n,s plotis, b - dir /o plotis

3.6.2. Skriemuliai Dir /o skriemul7 sudaro ratlankis, ant kurio dedamas dir /as, u/maunama ant veleno stebul, ir stipinai arba diskas, jungiantis ratlank 7 7 su stebule. Ratlankio darbinio pavir (iaus forma priklauso nuo dir /o r 1( 1(ies. Plok (tiesiems dir /ams geriausia skriemulio forma yra yra lygus lygus poliruotas cilindrinis pavir (ius; dir /ui centruoti vieno skriemulio pavir (ius daromas i(gaubtas. Trapecini* dir /* darbinis pavir (ius yra skriemulio ratlankio trapecini* grioveli grioveli* (onai. /* darbinis grioveli* matmenys matmenys ir skai&ius nustatomas, atsi/velgiant 7 dir d ir /o profil7 ir ir dir /* skai&i* z. i* grioveli /* skai Dir /o profilis, lenkiantis dir /ui ant skriemulio, kei&iasi priklausomai nuo skriemulio skersmens, t.y. kei&iasi pradinis (>0 = 40°) dir /o plei(to kampas. Tod ,l skriemulio grioveli* kampo didumas nustatomas, atsi/velgiant 7 jo skersmen7 . Atsi/velgiant 7 gamybos b1d9 ir med/iag9 , skriemuliai skirstomi 7 lietus lietus i( ketaus arba lengv* j* lydini lydini* ir ir suvirintus i( plieno.


49 Be to, skriemuliai daromi i( nemetalini* med/iag* , kuri* yra palyginti ma/as svoris ir didesnis trinties koeficientas. Ketinius skriemulius galima naudoti, kai greitis iki 30 m/s. Plieniniai skriemuliai naudojami, kai grei&iai iki 60 m/s. Da /nai stabdomose ir paleid/iamose ir i( viso kintamo grei&io greitaeig,se perdavose naudojami skriemuliai, pagaminti i( aliuminio lydini* . Greitaeig,se ma(inose pla&iai naudojami ma/* skersmen* tekstolitiniai skriemuliai. Da/niausiai naudojami ketiniai skriemuliai, be to, ma/o skersmens skriemuliai gaminami kaip i(tisiniai cilindrai (3.53 pav.), vidutinio skersmens skriemuli* stebul, sujungiama su ratlankiu disku (3.54 pav.), o didelio skersmens skriemuli * stebul, – stipinais (3.55 pav.). B I 300 mm plo &io skriemuliai gaminami su viena stipin* eile, o platesni – su dviem eil,mis. Kai skriemulio skersmuo D yra iki 500 mm, daromi keturi stipinai, o iki 1600 mm – (e(i.

3.53 pav. Ma/o skersmens skriemulys

3.54 pav. Vidutinio skersmens skriemulys

3.55 pav. Didelio skersmens skriemulys

Paprastai stipin* skerspj1vis yra elipsinis, i(temptas sukimosi plok (tumoje. Stebul,s skersmuo ir ilgis d 1 = (1,7 ÷ 2) d ;

(3.71)

l = (1,5 ÷ 2) d I B;

(3.72)


50

&ia d – veleno skersmuo, l – skriemulio plotis. Ratlankis daromas su standumo briauna stipin* plok (tumoje. Ratlankio storis ties kra(tu yra s = 0,005 D + 3 ÷ 5 mm. Ketiniai skriemuliai gaminami ne tiktai i(tisiniai, bet ir i(ardomieji. Pastaruoju atveju skriemulius galima montuoti ant velen* , nenuimant nuo j* atram* arba mov* . Geriausia i(ardyti per stipinus, tod,l stipin* skai&ius daromas lyginis.

3.6.3. Klausimai savikontrolei 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kokie yra dir /ini* perdav* tipai pagal dir /o skerspj1vio form9 ? Kokie yra plok (&iadir /i* perdav* tipai? Kaip gali b1ti 7 tempimas dir /as? Kokie pagrindiniai dir /ui keliami reikalavimai? Kokie yra dir /* tipai? I( ko gaminami skriemuliai?

3.7. Grandinin1s perdavos

ios perdavos priklauso perdavoms su lanks &ia grandimi. Ant varan&iojo ir varomojo veleno yra /vaig/dut,s su krumpli* skai&iumi z 1 ir z 2, sujungtos grandine. Be (i* pagrindini* element* grandinin,s perdavos dar turi 7 tempimo, tepimo 7 rengimus, karterius ir aptv,rimus. ios perdavos dirba kabinimosi principu. Jis nereikalauja pradinio grandin ,s 7 tempimo (3.56 pav.).

3.56 pav. Grandinin, perdava: a - tarpa(inis atstumas, d 1 , d 2 -perdavos susikabinimo skersmenys , d a1 , d a2,- /vaig/du&i* vir (1ni* skersmenys, z 1 , z 2 - krumpli* skai&ius, γ - krumpli* i(sid,stymo kampas, ω1 , ω2 -kampiniai grei&iai

Privalumai: 1. Dideli tarpa(iniai atstumai (iki 8 m). 2. Pastovus perdavimo santykis U = z 2/ z 1. 3. Didelis naudingumo koeficientas (iki 0,98) 4. Nedidel,s apkrovos 7 velenus ir atramas. 5. Viena grandine galima sukti kelet 9 velen* ir prie(ingomis kryptimis. 6. Ma/esni gabaritai, palyginus su dir /in,mis perdavomis.


51 Tr 1kumai: 1. Netolygi grandin,s eiga, ypa& esant dideliems grei&iams ir ma/iems krumpli* skai&iams. 2. Grandin,s pailg, jimas, i(dilus (arnyrams. 3. Triuk (mas ir dinamin,s apkrovos. 4. Reikalinga tiksli gamyba, montavimas, reguliavimas. Grandinin,s perdavos naudojamos galiai iki 100 kW, perdavimo santykiams U I 8, grei&iams iki 15 m/s. Tik labai tiksliose perdavose su dideliu krumpli * skai&iumi ( z A 50...60) galima pasiekti V = 25...30 m/s. ios perdavos gali b1ti greitinan&ios (dviratyje) ir l,tinan&ios. Pla&iai naudojamos transporto priemon,se (mopeduose, motocikluose), transportavimo ma (inose (konvejeriuose, eskalatoriuose), /em,s 1kio ma(inose, automobiliuose, stakl,se, chemijos, metalurgijos pramon, je. Geriausia (i* perdav* pad,tis, kai abiej* /vaig/du&i* a(ys yra ant horizontalios linijos arba ant linijos, sudaran&ios 45° su horizontale. Grandinini* perdav* konstrukcijoje numatomi special1s 7 tempimo 7 renginiai, kurie kompensuoja grandin,s pailg, jim9 ir u/tikrina varomosios (akos eksploatacinio 7 linkio reikiam9 dyd7 . Grandini* 7 tempimui naudojamos judamos atramos, 7 tempimo /vaig/dut,s, lyg1s ritin,liai.

3.7.1. Grandin,s Grandin1s klasifikuojamos pagal 7 vairius po/ymius. Pagal paskirt 7 : 1. Krovinin,s grandin,s, naudojamos kr 1vio k ,limo ma(inose. 2. Traukos grandin,s, naudojamos grandininiuose konvejeriuose. 3. Perdav* grandin,s, skirtos mechaninei energijai perduoti. Pagal grandin,s tip9 : 1. Ritinin,s grandin,s (3.57 pav. a). 2. ;vorin,s grandin,s (3.57 pav. b). 3. Krumpliuotos grandin,s (3.57 pav. c). Pagal eili* skai&i* ritinin,s grandin,s b1na: 1. Vienaeil,s (3.57 pav. a). 2. Daugiaeil,s (3.57 pav. b, c) Perduodant didel= gali9 , naudojamos daugiaeil,s grandin,s. J* naudojimas leid /ia suma/inti perdavos gabaritus. Suma /, ja /ingsnis, padid , ja darbo sklandumas, bet tokia perdava brangesn,. Visais atvejais geriau naudoti vienaeiles grandines.

3.57 pav. Grandini* tipai: a - vienaeil,s ritinin,s, b - daugiaeil,s 7 vorin,s, c - daugiaeil,s krumpliuotos


52

3.58 pav. Ritinin, grandin,: 1 - a(is, 2 - i(orin, plok (tel,, 3 - vidin , plok (tel,, 4 - 7 vor ,, 5 - ritin,lis, t - tarpa(inis atstumas, h - grandin,s auk (tis, d - a(ies skersmuo, d 1 - ritin,lio skersmuo, b - grandin,s plotis, Bvid - grandin,s vidinis plotis

Ritinin, grandin, susideda i( besikei&ian&i* i(orini* 2 ir vidini * 3 plok (teli* . Vidin,s plok (tel,s u/ presuotos ant 7 vori* 4, o i(orin,s – ant a(i* 1. arnyr * dilimui suma/inti ant 7 vori* u/mauti ritin,liai 5 (3.58pav.). ;vorin, grandin, skiriasi nuo ritinin,s tuo, kad neturi ritin,li* 5. Su /vaig/dute kabinasi 7 vor ,, tod,l (i* grandini* dilimas didesnis negu ritinini* grandini* (3.57 pav. b). Krumpliuotos grandin,s susideda i( krumpliuot * plok (teli* 1 rinkinio, prizmi * 3, 4, 5, pover /l,s 6 ir vielokai(&io 7.

3.59 pav. Krumpliuota grandin ,: 1, 2- plok (tel,, 3, 4, 5 - prizm ,s, 6 - pover /l,, 7 - vielokai(tis


53

Krumpliuotose grandin,se yra dviej* tip* plok (tel,s: pagrindin,s ir kreipian&iosios 2 ((onin,s ar vidin,s). Pagrindini* plok (teli* darbiniai pavir (iai kabinasi su /vaig/dut,s pavir (iais. Kreipian&iosios plok (tel,s apsaugo grandin= nuo pasislinkimo i(ilgai /vaig/dut,s a(ies. Krumpliuotos grandin,s naudojamos esant dideliems grei&iams (iki 25...35 m/s). Jos dirba tyliai, skland/iai, ma/iau i(tysta, bet yra sunkios ir brangios.

3.7.2. Savikontrol,s klausimai 1. Kokie yra grandinini * perdav* privalumai ir tr 1kumai? 2. Kada naudojamos grandinin ,s perdavos? 3. Pagal kokius po /ymius klasifikuojamos grandin ,s? 4. Kuo ritinin, grandin, skiriasi nuo 7 vorin,s? 5. I ( ko sudarytos krumpliuotos grandin ,s?


54

4. A&YS IR VELENAI Ma(in* besisukan&ioms dalims (skriemuliams, krumpliara&iams, /vaig/dut ,ms) laikyti skirtos a(ys ir velenai. Konstrukcijos po /i1riu a(ys ir ties1s velenai ma/ai skiriasi vienas nuo kito, bet j* darbo pob1dis yra visi(kai skirtingas. A(ys yra laikan&ios detal,s ir jas veikia tik lenkimo apkrovos. Velenai yra mechanizmo grandys, perduodan &ios sukimo momentus. Be lenkimo apkrov* velenus veikia ir sukimo momentai. Velenas 1 turi dvi ar daugiau atram* (guoli* ) 2. A(is ir velenus veikian&ios apkrovos perduodamos ma(in* korpusams, r ,mams per guolius. Velen* ir a(i* dalys, tiesiog besilie&ian&ios su guoliais, vadinamos kakliukais 3 ir 4.

4.1 pav. Veleno schema: 1 – velenas, 2 – atrama, 3, - kakliukai

A(ys gali b1ti besisukan&ios su ant j* u/mautomis detal,mis (4.2 pav. a) ir nejudamos (4.2 pav. b).

4.2 pav. A(is: a – besisukanti, b - nejudama

Velenai mechanizmo veikimo metu visada sukasi. Velenai klasifikuojami pagal kelet 9 po/ymi* : 1. Pagal geometrin,s a(ies form9 : 1.1 Ties1s (4.1 pav.); 1.2 Skriejiko (4.3 pav. a); 1.3 Alk 1niniai (4.3 pav. b); 1.4 Lankst 1s (4.3 pav. c); 1.5 Teleskopiniai (4.3 pav. d); 1.6 Kardaniniai (4.3 pav. e). Skriejiko ir alk 1niniai velenai naudojami, kai slenkam9 j7 judes7 reikia paversti sukamuoju (st 1mokliniai varikliai) ir atvirk (&iai (kompresoriai). Lankst 1s velenai, kai sukimo moment 9 reikia perduoti ma (in* mazgams, darbo metu kei&iantiems pad,t7 (statybiniai mechanizmai, dant* gydymo ma (inos). Teleskopiniai, kai vien9 velen9 reikia perslinkti kitu. Kardanin, jungtis – tai (arnyrinis mechanizmas, perduodantis sukim9 si tarp jungiam* velen* . Velen* geometrin,s a(ys gali kirstis kintamu kampu (automobiliai, stakl,s).


55

4.3 pav. Velen* tipai: a - skriejiko, b - alk 1ninis, c - lankstus, d - teleskopinis, e - kardaninis

2. Pagal paskirt 7 : 2.1 Perdav* velenai (krumplini* , dir /ini* , grandinini* perdav* ); 2.2 Pagrindiniai ma(in* velenai, kurie laiko ne tik perdavos detales, bet ir varikli* bei technologini* ma(in* darbines dalis (elektros varikli* , turbin* velenai). 3. Pagal form9 ir konstrukcinius po /ymius: 3.1 Pastovaus skerspj1vio a(ys ir velenai (4.2 pav. a, b); 3.2 Laiptuoto – kintamo skerspj1vio a(ys ir velenai (4.1 pav.); 3.3 Velenai su flan(ais, skirtais veleno dalims ar atskiriems velenams sujungti; 3.4 Velenai – krumpliara&iai ir velenai – sliekai. 4. Pagal skerspj1vio tip9 a(ys ir velenai b1na: 4.1 I(tisinio skerspj1vio (4.2 pav. a); 4.2 Tu(&iaviduriai (4.2 pav. b); 4.3 Kombinuoti (4.3 pav. d). A(i* bei velen* ir stebuli* suleidimo vietos b1na: - cilindrin,s (4.4 pav. a) - k 1gin,s (4.4 pav. b) - rutulin,s (4.4 pav. c)

4.4 pav. A(i* bei velen* ir stebuli* suleidimo vieta: a – cilindrin,, b – k 1gin,, c rutulin,

Veleno forma per vis9 jo ilg7 nustatoma, atsi/velgiant 7 sukimo ir lenkimo moment * diagram* pob1d7 ir vadovaujantis konstrukciniais sumetimais /i1rint, kad b1t* patogu mazg 9 surinkti (turi b1ti 7 manoma laisvai stumdyti detal= velenu iki jos suleidimo vietos) ir kad b1t* patogu detales fiksuoti ant veleno, t.y., kad jos nepasislinkt * a(ine kryptimi. A(ys ir velenai da/niausia gaminami i( anglinio ir legiruoto plieno. Ruo (iniai b1na valcuoti ir kalti, re&iau – plieno liejiniai. Naudojamas ir didelio stiprumo modifikuotas ketus bei spalvot * j* metal* lydiniai. Neatsakingose ma/ai apkrautose konstrukcijose a (ys ir velenai gaminami i( termi(kai neapdirbt * plien* .


56

5. GUOLIAI 5.1. Slydimo guoliai Slydimo guoliais vadinamos velen9 ar a(7 palaikan&ios atramos. Pagal priimamos apkrovos krypt 7 guoliai skirstomi: 1. Radialiniai, kurie priima apkrov9 , statmen9 veleno geometrinei a(iai (5.1 pav. a, c). 2. Atraminiai, kurie priima a(ines apkrovas (5.1 pav. b). 3. Radialiniai – atraminiai, kurie priima ir radialines, ir a(ines apkrovas (5.1 pav. d). Slydimo guoli* privalumai: 1. Ma/i matmenys radialine kryptimi. 2. Galimyb, naudoti i(ardomus guolius. 3. Galima naudoti esant dideliems sukimosi da /niams (A 100 000 r/min). 4. Gali dirbti ardan&ioje aplinkoje, esant vibracijoms ir sm1giams. 5. Jie tiksliai nustato veleno geometrin= a(7 . Tr3kumai: 1. Dideli trinties nuostoliai ir suma/intas naudingumo koeficientas. 2. Reikalingas nenutr 1kstamas tepimas ir sistemingas steb, jimas. 3. Netolygus guolio ir veleno kakliuko i (dilimas. 4. Guoli* gamybai reikalingos brangios med /iagos. 5. Dideli a(iniai matmenys. Slydimo guoli* darbinis pavir (ius, kaip ir veleno pavir (ius, gali b1ti cilindrinis, plok (&ias, k 1ginis, rutulinis.

5.1 pav. Guoli* tipai pagal priimamos apkrovos krypt 7 : a, c – radialiniai, b – atraminiai, d – radialiniai - atraminiai

Yra daug slydimo guoli* konstrukcij* . Pagal korpuso konstrukcij 9 jie skirstomi 7 i(ardomus ir nei(ardomus. Nei(ardomi guoliai naudojami nedideliems slydimo grei&iams, dirbant su pertraukomis. Papras&iausiose ma(inose jie daromi be 7 d,kl* ; jie i(liejami kartu su ma(inos stovu (5.2 pav.). Tepalas paduodamas per stove i (gr =/t9 skyl= . Tobulesni yra aklinieji guoliai su 7 vore, tvirtinami prie vertikalaus ar horizontalaus atraminio pavir (iaus. i* guoli* privalumai yra nesud,tinga konstrukcija ir ma/a kaina. Bet jie naudojami retai, nes juose n,ra galimyb,s kompensuoti velen * ir 7 vori* i(dilim9 . I(ardomi guoliai susideda i( korpuso, dviej * 7 d,kl* , dang&io ir suver /imo var /t * . Juos lengva montuoti, galima reguliuoti tarp9 surenkant ir remontuojant. Tarp dangtelio ir korpuso yra nedidelis tarpelis (iki 5 mm), d,l to (iek tiek i(dilus 7 d,klui, i(dilim9 galima kompensuoti, 7 ver /iant var /tus. Alyva 7 guol7 patenka per skyl= dangtelyje (5.3 pav.).


57

5.2 pav. Nei(ardomas guolis lietas kartu su stovu

5.3 pav. I(ardomas guolis: b - tarpelis

Kai kakliukas yra palyginti ilgas, tai d ,l jo deformacijos nevienodai dyla kakliukas ir 7 d,klai. Tokiais atvejais naudojami savinusistatantys guoliai. Guoli* 7 d,kl* vidurin, je dalyje yra sferin,s i(ky(os, kuriomis jos remiasi 7 korpuse ir dangtelyje esan&ias sferines i(dro/as. Tod ,l 7 d,klo a(is gali pasisukti erdv, je ma/u kampu visomis kryptimis (5.4 pav.).

5.4 pav. Savinusistatantis guolis: 1 – 7 d,klas, 2 – /iedas, 3 – sferin,s i(dro /os, d – vidinis skersmuo, D – i(orinis skersmuo

Vis* i(nagrin,t * konstrukcij* guoliai priskiriami prie radialini* guoli* , skirt* veleno geometrin= a(7 veikian&ioms statmenoms apkrovoms atlaikyti.


58 A(ines apkrovas priima atraminiai guoliai – pakulniai (5.5 pav.).

5.5 pav. Atraminis guolis – pakulnis: 1 – korpusas, 2 – 7 d,klas, 3 – 7 vor ,, 4 - ketaus /iedas, 5 - kai(tis.

5.1.1. Slydimo guoli* detali* med/iagos Korpusas ir dangtis liejami i( ketaus. Velen* kakliukai apdirbami terminiu ar termocheminiu b1du iki kietumo HRC 55...60. ;d,klas yra svarbiausia guolio detal,, kuri priima veleno kakliuko perduodam9 apkrov9 . Nei(ardom* j* guoli* 7 d,klai daromi 7 vori* pavidalo, o i(ardomuose guoliuose naudojami i( dviej* dali* sudaryti 7 d,klai. ;d,kl* med/iagai keliami (ie reikalavimai: 1. Med/iaga turi b1ti atspari dilimui bei 7 strigimui. 2. Ji turi b1ti plasti(ka, kad nesuirdama atlaikyt* sm1gin= apkrov9 . 3. Poros ''kakliukas - 7 d,klas'' trinties koeficientas turi b1ti ma/as. 4. Med/iaga turi b1ti laidi (ilumai. 5. Turi b1ti didelis med/iagos kontaktinis atsparumas nuovargiui. 6. Atsparumas korozijai. ;d,klams naudojamos 7 vairios med/iagos. Med/iagos parinkimas priklauso nuo eksploatavimo s9 lyg* , apkrovos pob1d/io, nuo veleno sukimosi grei &io ir tepimo s9 lyg* . Naudojamos (ios med/iagos: 1. Pilkasis ketus – naudojamas nedidel ,ms nesm1gin,ms apkrovomsir ma /iems grei&iams. 2. Antifrikcinis ketus – naudojamas (iek tiek didesniam spaudimui ir didesniems grei&iams. 3. Bronzos – naudojamos dideliems spaudimams ir grei &iams. Jos pasi/ymi geromis antifrikcin,mis savyb,mis. 4. 5alvariai – naudojami didel,ms apkrovoms ir nedideliems grei &iams. 5. Babitai – (alavo ir (vino pagrindu sudaryti lydiniai), naudojami 7 lieti ketaus arba bronzos 7 d,klams. Babito antifrikcin,s savyb,s yra geriausios i( vis* lydini* . 6. Metalokeramin,s med/iagos . J* pagrind9 sudaro vario ir gele/ies milteliai. ;d,klai presuojami auk (toje temperat1roje. 7. Grafitas – naudojamas milteli* pavidalu. I ( j* presuojami 7 d,klai. 8. Plastmas,s – tekstolitas, kapronas, poliformaldehidas.


59 9. Kietmed/iai – bukas, skroblas. 10. Sluoksniuoti medienos plastikai. 11. Guma.

5.1.2. Slydimo guoli* darbo s9 lygos Priklausomai nuo guolio konstrukcijos ir darbo re /imo, jame gali b1ti skystin, arba ribin, trintis. Esant skystinei trin&iai, tepimo med/iaga pilnai atskiria detali* pavir (ius.

5.6 pav. Slydimo guoli* darbo s9 lygos: Rz 1, Rz 2 – mikronelygumai, h – tepalo storis

Tepalo sluoksnio storis h yra didesnis u/ sumin7 pavir (i* mikronelygum* auk (t 7 : h > Rz 1 + Rz 2.

(4.1)

I(laikant (i9 s9 lyg9 , /ymiai suma/, ja energijos nuostoliai trin&iai nugal,ti ir guolis ma/ai dyla. Tepimo sluoksnio ne (an&ioji galia yra labai didel,, nes tepalas nesusispaud/ia. Esant skystinei trin&iai, trintis yra tik tepan&ioje med/iagoje; trinties koeficientas f = 0,001...0,005. Esant ribinei trin&iai, kai skystin, trintis yra tik dalin,, trinties koeficientas f = 0,008...0,1. Yra skiriamas hidrodinaminis ir hidrostatinis skystinis tepimas. Hidrodinaminis tepimas b1na: 1. D,l sl,gio, atsirandan&io tepale, judant detal,ms. 2. Kai tepalas 7 tarp9 tarp pavir (i* patenka d,l i(orinio spaudimo (pvz. sukuriamo siurbliu). Neveikiant ma(inai, kai veleno kampinis greitis 0 = 0, veleno kakliukas yra /emiausioje pad,tyje. Paleidus ma(in9 , did, jant kampiniam grei&iui 0, besisukantis kakliukas, traukdamas su savimi tepal9 , pakyla ir jo centras pasislenka nuo 7 d,klo centro sukimosi krypties pus,n. Atsirad= s tarpas vis u/ pildomas tepalu ir taip atsiranda hidrodinamin, keliamoji j,ga. Susidaro pastovus plei(tinis tarpas, atskiriantis besitrinan&ius pavir (ius. Tepalo sluoksnis h yra guolio darbo re/imo funkcija: h = f ( ?@0 / p)

(4.2)

, ia ?@0/ p – guolio darbo re /imo charakteristika. ? – dinaminis tepalo klampumas (pasiprie (inimas tepalo sluoksni* santykiniam judesiui). 0 – kampinis greitis, 1/s p = F r / l d – guolio lyginamoji apkrova. F r – radialin, j,ga. l – guolio ilgis. d – veleno kakliuko skersmuo. Sluoksnis h did, ja, did, jant klampumui ir 0. Did, jant j,gai F r , h ma/, ja. Kad susidaryt* hidrodinaminis tepimas, b1tina i( pildyti (ias s9 lygas:


60 1. Tarp besilie&ian&i* pavir (i* turi b1ti tarpas. 2. Reikalingo klampumo tepalas turi pastoviai u / pildyti tarp9 . 3. Pavir (i* greitis turi b1ti pakankamas, kad tepalo sluoksnyje susidaryt * spaudimas, atsveriantis i(orin= j,g9 . Dauguma guoli* dirba pusskystin,s trinties s9 lygomis, o paleid/iant ir stabdant – ribin,s trinties s9 lygomis. 5inoma, kad visi skys&iai ir dujos pasi/ymi klampumu, tod ,l esant tam tikromis s9 lygomis, kaip tepal9 galima naudoti vanden7 ir or 9. Pagrindinis slydimo guoli* darbingumo rodiklis yra atsparumas dilimui ir 7 strigimui. Dirban&i* ribine trintimi guoli* darbingum9 ir patikimum9 7 vertina vidutinis spaudimas 7 pavir (i* p ir trinties j,g* lyginamasis darbas pv (v – kakliuko apskritiminis greitis). Skai&iavimas pagal p u/tikrina, kad tepalas nebus i(spaud/iamas, o skai&iavimas pagal pv u/tikrina normal* (ilumin 7 re/im9 ir kad guolis ne 7 strigs. Guoliams su skystine trintimi atliekamas specialus skai&iavimas, kur nustatomas reikalingas tepalo sluoksnio storis h ir b1tinas (ilumos nuvedimas.

5.1.3. Savikontrol,s klausimai 1. Kaip skirstomi guoliai pagal priimamos apkrovos kr ypt7 ? 2. kokie yra slydimo guoli * privalumai ir tr 1kumai? 3. Kaip skirstomi slydimo guoliai pagal korpuso konstrukcij 9 ? 4. I ( koki* med/iag* gaminami slydimo guolai? 5. Kokios privalo b1ti s9 lygos, kad susidaryt* hidrodinaminis tepimas?

5.2. Ried1 jimo guoliai A(i* ir velen* atramos, kuriose slydimo trintis pakeista ried, jimo trintimi, vadinama guoliais. Ried, jimo guol 7 sudaro i(orinis /iedas 1, kuris tvirtinamas korpuse, vidinis /iedas 3, kuris tvirtinamas ant veleno, ried , jimo k 1nai – rutuliukai ar ritin ,liai 2, riedantys /ied* ried, jimo takeliais, ir separatorius 4, kuris atskiria r ied, jimo k 1nus.

5.7 pav. Ried, jimo guolis: 1 – i(orinis /iedas, 2 – rutuliukai, 3 – vidinis /iedas, 4 - separatorius

Ried, jimo guoliai yra pagrindin, atram* r 1(is ma(inose. Ried, jimo guoliai gaminami 7 vairi* konstrukcij* su i(oriniu skersmeniu nuo 1 mm iki 2500 mm, su rutuliuk * skersmeniu nuo 0,35 mm iki 203 mm, su mase nuo 0,5 g iki 3,5 t. Palyginus su slydimo guoliais, ried, jimo guoliai turi (iuos privalumus: 1. Ma/esni trinties nuostoliai ir didesnis naudingumo koeficientas (iki 0,995), ma/esnis 7(ilimas. 2. Paleidimo trinties momentas 10...20 kart * ma/esnis nei slydimo guoliuose. 3. Deficitini* spalvot* j* metal* (bronzos, babito) ekonomija.


61 4. Ma/esni matmenys a(ine kryptimi. 5. Aptarnavimo ir pakeitimo paprastumas. 6. Ma/esnis tepalo sunaudojimas. 7. D,l standartizacijos ir masin,s gamybos ma/esn, kaina. Tr3kumai: 1. Ribotas panaudojimas, esant didel,ms apkrovoms ir grei&iams (special1s u /dari ried, jimo guoliai gali dirbti (imtus valand* su 1rib = 35 000 r/min ir t rib = 150°C). 2. Netinka dirbti prie sm1gini* ir vibracini* apkrov* . 3. Didesni radialiniai matmenys. 4. Nei(ardoma guoli* konstrukcija, d ,l kurios guoli* negalima naudoti kai kuriuose mazguose.

5.2.1. Ried, jimo guoli* klasifikacija Ried, jimo guoliai klasifikuojami pagal (iuos po /ymius: 1. Pagal priimamos apkrovos krypt 7 : 1.1 Radialiniai, kurie priima apkrov9 , statmen9 veleno geometrinei a(iai. 1.2 Atraminiai, kurie priima a(in= apkrov9 . 1.3 Radialiniai – atraminiai, kurie priima radialin= ir a (in= apkrov9 . 2. Pagal ried, jimo k 1n* form9 : 2.1 Rutuliniai (5.8 pav. a) . 2.2 Ritininiai: 2.2.1 Su cilindriniais ilgais ritin,liais. 2.2.2 Su cilindriniais trumpais ritin,liais (5.8 pav. b). 2.2.3 Su susuktais ritin,liais (5.8 pav. f). 2.2.4 Su adatiniais ritin,liais (5.8 pav. e). 2.2.5 Su k 1giniais ritin,liais (5.8 pav. c). 2.2.6 Su statin,s formos ritin,liais (5.8 pav. d). 3. Pagal ried, jimo k 1n* eili* skai&i* : 3.1 Vienaeiliai. 3.2 Dvieiliai. 3.3 Ketureiliai. 4. Pagal savaiminio nusistatymo b1d9 : 4.1 Savaime nenusistatantys. 4.2 Savaime nusistatantys (sferiniai).

5.8 pav. Ried, jimo guoli* klasifikacija pagal ried, jimo k 1n* form9 : a – rutuliniai, b – ritininiai su trumpais cilindriniais ritin,liais, c – ritininiai su k 1giniais ritin,liais, d – ritininiai su statin,s formos ritin,liais, e – ritininiai adatiniais ritin,liais, f – ritininiai su susuktais ritin,liais


62 Atsi/velgiant 7 gabaritini* matmen* – i(orinio skersmens D ir plo &io B santyk 7, esant tam pa&iam skersmeniui d , guoliai skirstomi 7 serijas (5.9 pav) pagal radialinius matmenis: superlengvi, labai lengvi, vidutiniai, sunk 1s. Pagal plot 7 : siauri, normal1s, plat1s ir labai plat 1s.

5.9 pav. Ried, jimo guoli* serijos: 1 - Ypatingai lengva serija, 2 - lengva serija, 3 - lengva plati serija, 4 - vidutin, serija, 5 - vidutin, plati serija, 6 - sunki serija.

5.2.2. Ried, jimo guoli* tipai Yra 10 guoli* tip* . 0 – radialinis rutulinis vienaeilis (5.10 pav. a). Naudojami priimti radialines apkrovas, nors priima ir palyginti nedideles a(ines j,gas. Naudojami mazguose su palyginti lengvomis darbo s9 lygomis. Leid/iamas /ied* a(i* i(krypimas 15'...30'. Esant didesniam kampui darbo laikas trump , ja (guoliai kaista ir gali tr 1kti separatoriai). Rekomenduojami naudoti, kai F ag / F rg K 100 % = 20...25 %. Gali dirbti dideliais kampiniais grei&iais, ypa& kai separatoriai pagaminti i( spalvot* j* metal* arba i( plastmasi* .Pig1s, nedidelis trinties momentas lyginant su kitais guoliais. Jie nereikalauja montavimo tikslumo ir tepimo s9 lyg* . Naudojimo sritys: lengvi reduktoriai, ma/os galios varikliai, automobili* , traktori* ir stakli* grei&i* d,/,s, transporteri* ritiniai.

5.10 pav. Ried, jimo guolis: a - radialinis rutulinis vienaeilis, b - radialinis rutulinis dvieilis sferinis, c - radialinis su trumpais cilindriniais ritin,liais, 1 – i(orinis /iedas, 2 – rutuliukai, 3 – vidinis /iedas, 4 - separatorius

1 - radialinis rutulinis dvieilis sfer inis (5.10 pav. b). Skirtas priimti radialin,ms apkrovoms, bet gali priimti ir bet kurios krypties ribotas a(ines apkrovas (iki 20 % nuo nei (naudotos radialin,s apkrovos). I (orinio /iedo vidinis pavir (ius daromas sferinis, d,l to (ie guoliai gali dirbti i(linkus velenui iki 2°...3°.


63 Naudojami mazguose su nestand/iais velenais, kai negali b1ti u/tikrintas skyli* korpuse bendraa(i(kumas. Prie dideli* a(ini* j,g* , guolio apkraunamasis paj,gumas staigiai ma/, ja, nes tada b1na apkrauta tik viena rutuliuk * eil,. Naudojami daugiaatramiuose transmisij* velenuose, konvejeri* , b1gn* ir /vaig/du&i* velenuose, lyn* keli* ritin,liuose.

5.11 pav. Radialini* guoli* su trumpais cilindriniais ritin,liais tipai: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio nominalus plotis, r , r 1 – montavimo nuo /ulos koordinat ,.

2- Radialinis su trumpais cilindriniais ritin,liais (5.10 pav. c). ie guoliai priima tik radialines apkrovas. J* apkraunamasis paj,gumas apie 70 % didesnis negu tokio pat skersmens rutulini* guoli* (0 tipo). Jie neleid/ia velen* i(linkimo, nes ritin,liai pradeda dirbti briaunomis ir greitai i(eina i( rikiuot ,s. Naudojami trumpiems standiems velenams, kai galima pasiekti didel7 suleid/iam* viet* bendraa(i(kum9 . ie guoliai b1na 7 vairi* tip* (5.11 pav.). 2000 – be i(orinio /iedo briaun* . 12 000 – su viena i(orinio /iedo briauna. 32 000 – be vidinio /iedo briaun* .


64 42 000 – su viena vidinio /iedo briauna. 52 000 – be vidinio /iedo briaun* ir su fasoniniu atraminiu /iedu. 62 000 – su viena vidinio /iedo briauna ir su fasoniniu atraminiu /iedu. 92 000 – su viena vidinio /iedo briauna ir su plok (&iu atraminiu /iedu. 102 000 – be i(orinio /iedo briaun* ir su dviem pover /l,mis. 3 - radialinis ritininis dvieilis sferinis (5.12 pav.) yra savinusistatantis guolis. Lyginant su 1 tipo guoliais, (i* guoli* yra didesnis apkraunamasis paj,gumas, bet didesni ir trinties nuostoliai, ma/esni leistinieji grei&iai, guoliai yra brangesni. Naudojami gele/inkelio vagon* a(i* d,/ut,se, siurbliuose, kompresoriuose, didel,s galios reduktoriuose, valcavimo staklynuose, tiltini * kran* eigos ratams.

5.12 pav. Radialinis ritininis dvieilis sferinis guolis

4 - radialinis su ilgais cilindriniais ritin,liais arba adatomis. Guoliai su ilgais cilindriniais ritin,liais (5.13pav. a) (nestandartizuoti) i(leid/iami tik kai kuri* ma(in* mazgams. Skiriami didel,ms radialin,ms j,goms ir ma/iems sukimosi grei&iams mazguose su ribotais radialiniais matmenimis. a b c

5.13 pav. Radialinis guolis: a – su ilgais cilindriniais ritin,liais, b – su susuktais ritin,liais, c - adatinis guolis

A(ini* j,g* nepriima. Naudojami automobili* ir traktori* grei&i* d,/i* tarpiniuose velenuose, kombain* mazguose. Adatini* guoli* (5.13 pav. c) ritin,liai yra ilgi ir ma/o skersmens. D,l didelio adat * skai&iaus gali priimti /ymias radialines j,gas. A(ini* j,g* nepriima. Naudojami mazguose, kur ribojami skersmenys. i* guoli* pasiprie(inimo sukimui momentas yra didelis, nes adatos ne tik rieda, bet ir slysta. Nenutr 1kstamo sukimo s9 lygomis (ie guoliai tinka naudoti prie ma/* grei&i* . Kompakti(k * konstrukcij* gavimui adatiniai guoliai da/nai naudojami be vidinio /iedo. Ried, jimo takeliu b1na veleno pavir (ius (5.14 pav.). Standartas numato (ias guoli* atmainas: 244 000 – guoliai su i (oriniu ir vidiniu /iedu bei separatoriumi. 254 000 – guoliai be vidinio /iedo su separatoriumi. 344 000 – guoliai su i (oriniu ir vidiniu /iedu, su separatoriumi, su 7 statomomis briaunomis. 354 000 – guoliai be vidinio /iedo, su separatoriumi, su 7 statomomis briaunomis.


65 74 000 – guoliai su i (oriniu ir vidiniu /iedu, be separatoriaus. 24 000 – guoliai be vidinio /iedo ir be separatoriaus.

5.14 pav. Adatini* guoli* tipai: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio nominalus plotis, r – montavimo nuo /ulos koordinat ,

5 – radialinis su susuktais ritin ,liais (5.13 pav. b). Priima radialines j ,gas, da/niausia sm1ginio pob1d/io. Naudojami neatsakinguose mazguose, dirban &iuose ma/ais grei&iais. Leid/ia ma/9 (iki 30') /ied* a(i* i(krypim9 . Naudojami /em,s 1kio, metalurgijos 7 rengim* neatsakinguose mazguose. 6 – radialinis atraminis rutulinis (5.15 pav.). ie guoliai naudojami priimti radialin ,ms ir a(in,ms j,goms. Standartas numato 4 atmainas, kurios skiriasi kontakto kampu ir i(ardymo galimybe montuojant. Kampas L b1na 12° ir 26° ar 36°. Guoliai su L = 12° ir 26° naudojami mazguose, apkrautuose radialin ,mis ir ribotomis a(in,mis j,gomis, o su L = 36° priima dideles a (ines j,gas. Kuo ma /esnis L , tuo didesn, priimama radialin, ir ma/esn, a(in, j,ga.

5.15 pav. Radialinis - atraminis guolis


66

Guoliai priima vienos krypties a (in= j,g9 , o suporinti – dviej * kryp&i* . i* guoli* priimama radialin, j,ga apie 30 – 40 % didesn , negu vienaeili* radialini* rutulini* guoli* (0 tipo). Guoliai naudojami vidutiniams ir dideliems kampiniams grei &iams, dirbant be sm1gi* .

5.16 pav. Radialini* atramini* guoli* tipai: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio nominalus plotis, r , r 1 – montavimo nuo /ulos koordinat , 4 - kontakto kampas

Vienaeiliai guoliai yra (i* tip* (5.16 pav.): 6 000 – i(ardomi su nuimamu i(oriniu /iedu; kontakto kampas 4 = 12°. 76 000 – i (ardomi su nuimamu vidiniu /iedu; kontakto kampas 4 = 12°. Nei(ardomi su i(orinio /iedo nusklembimu: 36 000 - su kontakto kampu 4 = 12°. 36 000 K6 - su kontakto kampu 4 = 15°. 46 000 - su kontakto kampu 4 = 26°. 66 000 - su kontakto kampu 4 = 36°. Nei(ardomi su vidinio /iedo nusklembimu: 36 000 K7 - su kontakto kampu L = 12°. 36 000 K - su kontakto kampu L = 15°. 46 000 K - su kontakto kampu L = 26°. 66 000 K - su kontakto kampu L = 12°. 26 000 K - nei(ardomi su i(orinio ir vidinio /iedo nusklembimu, su kontakto kampu 4 = 40°. Dvieiliai radialiniai atraminiai rutuliniai guoliai priima radialines ir abiej* kryp&i* a(ines j,gas gaminiuose, kur reikalingas standus veleno fiksavimas (5.17 pav.).


67

5.17 pav. Dvieilis radialinis atraminis guolis: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio nominalus plotis, r – montavimo nuo /ulos koordinat ,

I(leid/iami ir vienaeiliai guoliai su vienu nuimamu /iedu , priimantys kintan &ios krypties kombinuotas apkrovas (radialines ir a (ines) (5.18 pav.).

5.18 pav. I(leid/iami ir vienaeiliai guoliai su vienu nuimamu /iedu: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio nominalus plotis, r , r 1 – montavimo nuo /ulos koordinat , 4 - kontakto kampas

176 000 – guoliai su nuimamu vidiniu /iedu, su 4 ta(k * kontaktu. 126 000 – guoliai su nuimamu vidiniu /iedu, su 3 ta(k * kontaktu. 116 000 – guoliai su nuimamu i (oriniu /iedu, su 4 ta (k * kontaktu. 7 - k 1ginis guolis. ie guoliai priima radialines ir a(ines apkrovas. Nuo 6 tipo guoli* skiriasi didesniu apkraunamuoju paj ,gumu ir standumu, ma /esniu sukimosi da/niu, pigesni. Yra i(ardomos konstrukcijos – i (orinis /iedas laisvai atsiskiria, tod,l i(orinis ir vidinis /iedai surenkami atskirai (5.19 pav.). Jautr 1s velen* i (linkimui ir nebendraa (i(kumui. Ritin,lio a(ies posvyrio kampas 7 = 10...27°. Did, jant 7 , did, ja priimama a(in, j,ga.


68

5.19 pav. K 1ginis guolis

K 1giniai guoliai naudojami sunkiai apkrautose atramose, didel,s ir vidutin,s galios cilindriniuose, k 1giniuose ir sliekiniuose reduktoriuose, metalo pjovimo stakli * perdav* d,/,se ir sukliuose, automobili* , kran* , vagon,li* ratuose, automobili* ir traktori* u/ pakaliniuose tiltuose. Dvieiliai k 1giniai guoliai naudojami reduktoriuose, valcavimo staklynuose, b 1gn* atramose (5.20pav.).

5.20 pav. Dvieilis k 1ginis guolis: d – vidinio /iedo skyl,s nominalus skersmuo, d 0 – tepimo skyl,s skersmuo, D – i(orinio /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, B – guolio vienos eil ,s nominalus plotis, C – guolio /iedo plotis r , r 1 – montavimo nuo/ulos koordinat , 4 - kontakto kampas

Ketureiliai guoliai naudojami valc* velen* atramose. Dvieiliai ir ketureiliai guoliai gaminami vidutini* ir dideli* skersmen* velenams. 8 - Atraminis rutulinis (5.21 pav.). Tokie guoliai priima tik a (ines j,gas. Yra viengubi, kurie priima vienos krypties j,g9 ir dvigubi – priima dviej* kryp&i* j,gas. J* didelis apkraunamasis paj,gumas ir nedideli ribiniai sukimosi da /niai. Tr 1kumas yra tas, kad, veikiant i(centrin,ms j,goms, rutuliukai stengiasi i (eiti i( ried, jimo takeli* – dyla, kaista. Guoli* yra du /iedai: laisvas ir standus. Stand/iu vadinamas /iedas, kurio vidinis skersmuo suleid/iamas su velenu. Laisvojo /iedo i(orinis skersmuo suleid/iamas su korpusu.

a

b

5.21 pav. Atraminis rutulinis guolis: a – viengubas, b - dvigubas


69

Naudojami kran* kabli* atramoms, pasukam* kran* atramoms, sliekiniuose reduktoriuose, domkratuose, metalo pjovimo stakli * sukliams ir besisukantiems centrams. 8 - Atraminis ritininis (5.22 pav.). ie guoliai b1na su cilindriniais, statin,s formos (5.22pav. a) ir k 1giniais (5.22 pav. b) ritin,liais .

5.22 pav. Atraminis ritininis guolis: a – su cilindriniais, statin,s formos ritin,liais, b – su k 1giniais ritin,liais, d – vidinis skersmuo, d 1 – laisvojo /iedo vidinis skersmuo, D – i(orinis skersmuo, H – guolio auk (tis

Viengubi guoliai su cilindriniais ritin ,liais b1na 2 tip* : 9 000 – vienaeiliai, 889 000 – dvieiliai .

5.23 pav. Viengubas atraminis ritininis guolias su cilindriniais ritin,liais: 9000 –vienaeilis, 889000 – dvieilis, d – standaus /iedo skyl,s nominalus skersmuo,d 1 – standaus /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, D – laisvojo /iedo i(orinio cilindrinio pavir (iaus nominalus skersmuo, D1 – laisvojo /iedo skyl,s nominalus skersmuo.

5.2.3. Savikontrol,s klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kas sudaro ried, jimo guol7 ? Kokie ried, jimo guoli* privalumai, palyginus su slydimo guoliais? I(vardinkite ried, jimo guoli* tipus. Kur naudojami k 1giniai guoliai? Kokie guoliai naudojami domkratuose? Kur naudojamas radialinis ritininis dvieilis sferinis guolis?


70

6. MOVOS Movos - tai 7 taisai, kuri* pagrindin, funkcin, paskirtis - sujungti tarpusavyje velen* galus, kad jomis b1t* galima perduoti sukam9 j7 judes7 . Tokia mov* funkcin, paskirtis akivaizd/iai matyti schemoje (6.1 pav.), kuri 9 sudaro (ios strukt 1rin,s dalys: judes 7 suteikiantis variklis 1, reduktorius 2, kei&iantis judesio parametrus, bei ma (inos darbo 7 taisas 3. Gia variklio rotoriaus judesys reduktoriaus 7, jimo velenui ir reduktoriaus i(, jimo veleno judesys ma(inos darbo 7 taisui perduodami movomis 4.Perdavimo metu pagrindiniai judesio parametrai - perduodamas sukimo momentas, sukimosi kryptis, vidutinis kampinis greitis nekinta. Be (ios pagrindin,s funkcijos, movos dar gali atlikti ir papildomas funkcijas: kompensuoti nedideles velen* tarpusavio pad,ties paklaidas (a(ines, radialines, kampines) bei velen* poslinkius vienas kito at /vilgiu darbo metu; slopinti virpesius ir sm 1gius, kylan&ius ma(in9 paleid/iant, stabdant ar jai veikiant; sujungti arba atjungti velenus nestabdant variklio; susidarius perkrovoms, neleisti pavar * elementams sul1/ti.

6.1 pav. Mov* panaudojimo schema: 1 - variklis, 2 - reduktorius, 3 - ma (inos darbo 7 taisas, 4 - movos

Kiekvienos movos konstrukcijoje yra b 1dingos strukt 1rin,s dalys. Tai dvi pusmov,s, tvirtinamos ant velen* gal* , bei elementai, sujungiantys pusmov,s tarpusavyje taip, kad vienos j* sukamasis judesys b1t* perduodamas kitai. Sukimo momentas tarp pusmov ,s ir veleno da/niausiai perduodamas plei(tin,mis arba i(dro /in,mis jungtimis.

6.1. Mov ) tipai Pagal konstrukcinius po /ymius bei funkcines galimybes visas movas galima suskirstyti 7 (ias grupes: 1. Pastoviosios movos - jos sujungia movas pastoviai. Tokias movas galima i ( jungti tik jas i(ardant, t.y. sustab/ius ma(in9 . iai grupei priklauso stand/iosios ( 7 vorin,s, t1telin,s, skridinin,s) movos, kurios du velenus sujungia taip, kad gautoji jungtis veikia kaip vientisas elementas; kompensuojan&iosios (iltin,s, kry/min,s, krumplin,s, (arnyrin,s) movos, kurios leid/ia velenams (iek tiek slankioti vienas kito at/vilgiu; tampriosios ( 7 vorin,s pir (tin,s, spyruoklin,s pastovaus ir kintamo standumo), kurios leid /ia velenams truput 7 slankioti vienas kito at /vilgiu darbo metu bei slopina dinamines apkrovas - sm 1gius ir virpesius. 2. Valdomosios movos -jomis velenus galima sujungti arba i(skirti nestabdant variklio. iai grupei priklauso iltin,s movos, kuriose sukimo judesys tarp pusmovi * perduodamas susikabinimu; ir frikcin,s movos, kuriose sukimo judesys tarp pusmovi * perduodamas trintimi. 3. Savaveik ) s movos -jos atjungia velenus, kai tam tikri parametrai per /engia leistinas ribas. iai grupei priklauso saugiklin,s (kai(tin,s, spyruoklin,s plun/erin,s, rutulin,s, kum(tin,s, frikcin,s) movos, kurios neleid/ia sukimo momentui vir (yti nustatytos leistinosios


71 ribos; i(centrin,s movos, kurios neleid /ia sukimosi grei&iui vir (yti nustatytos leistinosios ribos; laisvos eigos movos, kurios leid/ia velen* sukam sukam9 j7 judes judes7 perduoti perduoti tik t ik viena kryptimi. Movos yra standartizuotos. J* pagrindinius pagrindinius parametrus, kaip antai: perduodam 9 sukimo sukimo moment9 bei sukimosi greit 7 , jungiam* velen* skersmenis, kompensuojam* j* dyd/i* reik (mes, numato standartai (pvz., ISO, DIN, GOST). Tod ,l, projektuojant ma(in9 , movos konstruojamos tik i(imtiniais atvejais. Paprastai jos parenkamos pagal pageidaujamus parametrus i( /inyn* ar ar gamintojo katalog* . Stand iosios movos. movos. Jos naudojamos, kai d ,l gamybos technologini* ar ar transportavimo < iosios prie/as&i* ilgi velenai negaminami vientisi, o sujungiami i ( atskir * * dali* . iomis movomis sujungtos dalys dirba kaip vientisas velenas - sujungtomis dalimis perduodamas tas pats sukimo momentas, tos pa &ios i(orin,s apkrovos, sm1giai bei virpesiai. Stand/iosios movos darbo metu neleid /ia velen* galams net ir nedaug tarpusavyje slankioti, o surinkimo metu velen* geometrines a(is reikia tiksliai sutapdinti. I( (ios grup,s labiausiai paplitusios yra vorin,s, t 1telin,s, skridinin,s movos. 7 vorin A vorin vorin) s movos. movos. Tai papras &iausios konstrukcijos stand/iosios movos. Toki9 mov9 sudaro cilindrin, 7 vor vor ,, kuri su velen* galais galais jungiama standartizuotais tvirtinimo elementais kai(&iais (da/niausiai k 1giniais), prizminiais arba segmentiniais plei(tais, i(dro /omis, fiksavimo sraigtais. ios movos, palyginti su kit * tip* movomis, movomis, yra ma /iausi* matmen* bei bei mas,s, ta&iau gana sud,tinga jas montuoti, nes, u /maunant 7 vor vor = ant veleno galo, reikia a (ine = ant kryptimi perstumti agregatus. Naudojant suleidimus su 7 var var /a tarp 7 vor vor ,s ir veleno galo, montavimas dar labiau pasunk , ja. iomis movomis sujungiami iki 70 mm skersmens velenai. Jos parenkamos pagal standartus, kurie ir nusako visus matmenis, ;vori* med/iaga konstrukcinis plienas. T Ctelin) s movos movos sudarytos i( dviej* pusi* (pusmovi* ), ), suver /iam* var /tais. Tarp pusmovi* , j* skyrimo plok (tumoje, yra tarpelis, d,l to, 7 ver ver /iant var /tus, tarp pusmovi* vidini* pavir pavir (i* ir ir veleno sudaromas sl,gis. Taip sudaromos s 9 lygos lygos atsirasti trinties j,goms, kurios kartu su 7 statytu statytu plei(tu perduoda sukimo moment 9 . Sukimo momentui perduoti da/niausiai naudojamas prizminis plei(tas. ias movas lengva i(ardyti ir surinkti neperst 1mus velen* a(ine kryptimi. Did /iausias toki* mov* tr 1kumas tas, kad sunku jas subalansuoti. Tod ,l keliami didesni tikslumo reikalavimai mov* skyl,ms bei velen* galams. ios movos statomos ir ant didelio skersmens velen* , kuri* kampinis greitis nevir (ija 12 rad/s. Visos i(siki(usios dalys u /dengiamos gaubtu. Movos gaminamos i ( ketaus. Skridinin) s movos. movos. io tipo stand/iosios movos labiausiai paplit = . Tokia mova yra sudaryta i( dviej* flan(o (skridinio) formos pusmovi* , kurios tvirtinamos ant velen* gal* ir tarpusavyje sujungiamos var /tais. Sukimo momentas perduodamas trinties j,gomis, jei var /tai skyl= s 7 statyti statyti su tarpeliu, arba (lyties j,gomis, jeigu var /tai 7 statyti statyti be tarpelio. Tada var /tai 7 skyl atlieka ir pusmovi* centravimo centravimo funkcij9 . Pirmuoju atveju pusmov,ms centruoti j* galiniuose pavir (iuose daromi centravimo /iedai. Pusmov,s maunamos ant jungiam* velen* gal* su var /a (naudojamas lengvai presuotas suleidimas) ir, kad patikimai b1t* perduodamas perduodamas sukimo 7 var momentas, su velenais sujungiamos prizminiais plei (tais. io tipo movos naudojamos velenams, kuri* skersmuo skersmuo iki 200 mm. Mov * matmenys matmenys parenkami i( lenteli* ir ir patikrinami j* jungiamieji var /tai. ios movos patikimai sujungia velenus, yra paprastos konstrukcijos, pigios. Vienas V ienas did d id/iausi* tr 1kum* yra yra tas, kad pusmovi * sand sand1ros pavir (iai turi b1ti grie/tai statmeni velen* a a(ims, taip pat, kad jos yra dideli* matmen matmen* (skersmens). (skersmens). Kompensacin) s movos naudojamos, movos naudojamos, kai d ,l konstrukcini* ar ar d,l gamybos technologini * prie/as&i* ma(inos agregatus reikia gaminti surenkamus i( atskir * * dali* , ta&iau nei technologinio gamybos proceso metu, nei montavimo metu negalima tiksliai sutapdinti sujungiam* velen velen* . io tipo movos kompensuoja nedidelius velen * pad pad ,ties nesutapimus bei nedidelius tarpusavio poslinkius darbo metu (4.5 pav.). Jomis galima sujungti velen * galus, galus, kurie d,l gamybos ir surinkimo paklaid* yra pasislink = =, arba darbo metu gali pasislinkti vienas kito at /vilgiu kampine ( L), a (ine (Ma) ar radialine kryptimi ( Mr). Kompensacin,s movos priskiriamos prie pr ie stand/i* j* mov* , nes jos neslopina sm 1gi* bei bei virpesi* - visos vieno veleno


72 sukamojo judesio dinamin ,s apkrovos perduodamos kitam. Pla &iausiai naudojamos iltin,s, krumplin,s, diafragmin,s grandinin,s, (arnyrin,s kompensacin,s movos. Panagrin,sime, kai kurias i( j* . Iltin) s movos kompensuoja tiktai velen* a(in7 pasislinkim9 , d,l j* pailg, jimo a(ine kryptimi. Mov9 sudaro dvi iltin,s pusmov,s 1 ir 2 bei centravimo /iedas 3, u/tikrinantis teising9 il&i* tarpusavio pad ,t 7 . Ant velen* pusmov,s tvirtinamos suleidimais su 7 var var /a, prizminiais plei(tais, kai(&iais. Movos gaminamos 45-125 mm skersmens velenams, j * i(orinis skersmuo D = 130 - 300 mm. Pusmov,s gaminamos i( plieno liejini* arba arba ketaus. Kry < min min) s (kum  tin tin) s diskin) s) s) movos kompensuoja velen * radialin7 pasislinkim9 bei nedidelius velen* a(inius ir kampinius pasislinkimus (radialin7 pasislinkim9 , ne didesn7 kaip kaip 0,04d; ir kampin 7 , ne didesn 7 kaip 30'). Mova sudaryta i ( dviej* pusmovi* 1 ir 2 su radialin,mis i(dro /omis galuose bei vidurinio disko 3 su kry /mi(kai i(d,stytomis, tarpusavyje statmenomis iltimis. Sukantis velenams, kuri* geometrin,s a(ys nesutampa, disko iltys bei i(dro/* (liau/ioja pusmovi* i i(dro/ose. D,l to dyla il&i* bei /* ((oniniai pavir (iai. io tipo movos gaminamos 15 - 150 mm. skersmen * velenams, velenams, 12 - 20000 Nm sukimo momentui perduoti. Pusmovi* med med/iaga - plienas arba labai stiprus ketus, disko med/iaga - plienas. Krumplin) s movos movos naudojamos, kai reikia kompensuoti visus galimus velen * a(i* pasislinkimus - a(inius, radialinius ir kampinius. Jos tinkamos sunkiai apkrautoms dideli* gali* pavaroms. pavaroms. Gaminamos 40- 200 mm skersmens velenams sujungti, gali perduoti 100060000 Nm sukimo momentus, yra patikimos, ma /* matmen* , gali dirbti esant dideliems kampiniams grei&iams (25 m/s ir daugiau). io tipo mov9 sudaro dvi velen* galuose tvirtinamos pusmov,s su i(oriniais ir vidiniais evolventinio profilio krumpliais. Sukimo momentas perduodamas krumplin ,mis poromis, tod,l (i mova yra stand /ioji. A(iniams velen* poslinkiams kompensuoti movoje daromi galiniai tarpeliai, kampiniams poslinkiams kompensuoti 7 vori vori* krumpliai 7 pjaunami sferiniame, o ne cilindriniame pavir (iuje (t.y. krumpli* vir (1 (1n,s yra sferin,s) bei (oniniai pavir (iai padaromi statin,s formos, radialiniams poslinkiams kompensuoti krumplinis susikabinimas padaromas su didesniais (oniniais tarpeliais. Priklausomai nuo matmen* galimas velen* radialinis pasislinkimas emax =1,5- 6 mm, kampinis pokrypis- iki 1,5°. Krumplini * mov* detal,s gaminamos i( plieno arba i ( plieno liejinio. Kai jungiam* velen* geometrin,s a(ys nesutampa, darbo metu 7 vor vor ,s bei pusmov,s krumpli* ( * (oniniai pavir (iai slysta vieni kit * at/vilgiu. Kad krumpliai ma/iau dilt * , jie turi t uri b 1ti tepami. L,tai besisukan&ios - klampia alyva. Pusmov,s gali b1ti gaminamos ir i ( polimerini* med med/iag* . Diafragmin) s movos. movos. Jos gali kompensuoti velen * a(inius, radialinius ar kampinius poslinkius. io tipo mova sudaryta i ( dviej* pusmovi pusmovi* 1 1 ir 2, tarpin,s grandies 3. Pusmov , su tarpine grandimi jungiama per disko formos ar fasonin = tampri9 j9 diafragm9 4, kurios tampriosios deformacijos leid/ia kompensuoti velen* tarpusavio poslinkius. Tokios movos gaminamos iki 220 mm skersmens velenams ir iki 2600 mm sukimo momentams perduoti. Gali kompensuoti 1-5 mm a (inius poslinkius ir iki 1° kampinius pokrypius. Grandinin) s movos. movos. i* mov* paskirtis tokia pat kaip ir krumplini * , t.y. jos kompensuoja a(inius, radialinius ir kampinius poslinkius, ta &iau naudojamos ma /esniems sukimo momentams perduoti. Mova sudaryta i ( dviej* vienodo krumpli * skai&iaus var /a, grandin,s ir apsauginio gaubto, kuris /vaig/du&i* , kurios maunamos ant velen* su 7 var pripildomas tepalo. Naudojamos Naudojamos vienaeil,s ar dvieil,s 7 vorin vorin,s ritinin,s bei krumplin,s grandin,s. Retai gaminamos movos, kuri* grandin,s yra polimerin,s. Grandinin,s movos leid/ia iki 2 mm radialin7 poslink 7 7 (atskiru atveju, jei mova labai dideli* matmen* , (is poslinkis gali b1ti iki 5 mm) bei kampin 7 pokryp pokryp 7 iki iki 1,5° (jei grandin ,s ritin,liai yra statin,s formos, galimas 3-5° kampinis pokrypis).Naudojamos 20-130 mm velenams sujungti bei 638000 Nm sukimo momentams perduoti. io tipo movos yra paprastos konstrukcijos, palyginti nedideli* matmen* , j* gamybai naudojamas standartinis sujungimo elementas - grandin ,. Mov9 lengva lengva sumontuoti ir i(montuoti, nepaslenkant velen* a a (ine kryptimi. D,l apskritimini*


73 tarpeli* tarp /vaig/dut ,s ir grandin,s, toki* mov* nerekomenduojama naudoti reversin,se pavarose bei pavarose, kuriose veikia dinamin,s apkrovos. 5vaig/du&i* med med/iaga - plienas.

6.2 pav. Grandinin, mova

arnyrin) s movos. movos. Jos dar vadinamos Huko arba universaliaisiais (arnyrais (6.3 pav.). E arnyrin Naudojamos, kai reikia judes7 perduoti perduoti tarp velen * , kuri* a(ys viena kitos at /vilgiu gali b1t i pakrypusios iki 45° kampu. Mov 9 sudaro dvi (akut,s (pusmov,s) ir jas jungianti tarpin, grandis - kry/m,. Pastarosios (akos yra statmenos viena kitai. Kiekviena (aka su (akute sujungta (arnyri(kai, t.y. sudaro sukam9 j9 kinematin= por 9 9. Sakut ,s (arnyr * * a(i* linija yra statmena veleno a(iai.

6.3 pav. arnyrin , mova

Sinchronin) s movos. movos. (4.13 pav.). Jos naudojamos, kai tarp dideliu kampu pakrypusi * velen* turi b1ti perduodamas visi(kai tolygus, nesvyruojan &io grei&io judesys. Viena (ios movos pusmov, yra rutulio formos elementas, kita - rutulio formos kevalas. Tiek rutulio i(oriniame, tiek kevalo vidiniame pavir (iuje daromi grioveliai rutuliukams. Grioveliai i(d,stomi simetri(kai veleno a(ies at/vilgiu. Rutuliuk * fiksuoja separatorius. * tarpusavio tarpusavio pad,t 7 fiksuoja io tipo movos yra kompakti(kos, gali perduoti judes 7 velenams, kuri* a(i* susikirtimo kampas yra iki 48°. Tampriosios movos movos naudojamos, kai be praslydimo reikia perduoti sukam 9 j7 judes7 ir kartu suma /inti sukimo momento svyravimus, su (velninti sm1gius bei slopinti virpesius, tuo b1du apsaugant ma(in9 nuo galim* pa/eidim* su nemetaliniais tampriaisiais elementais virpesiams slopinti. Visi tampri* j* mov* nemetaliniai elementai konstruojami taip, kad d,l apkrov* juose kilt * (lyties arba gniu/dymo 7 temptai. temptai. Movas su nemetaliniais tampriaisiais elementais (tampriaisiais polimerais arba elastomerais) galima s9 lygi lygi(kai suskirstyti 7 vidutinio liaunumo movas, kuri * did/iausias susisukimo kampas nevir (ija 5°, ir labai liaunas movas, kuri* galimas susisukimo kampas yra 5-30°. B 1dingi vidutinio liaunumo mov * pavyzd/iai yra 7 vorin vorin,s pir (tin,s bei /vaig/din,s movos. G vaig vaig < din din) s movos movos sudarytos i( flan(o formos pusmovi * su trimis keturiomis iltimis galiniuose pavir (iuose ir guminio vientiso tampriojo elemento - /vaig/dut ,s, kuri spraud/iama tarp pusmovi* il&i* . 5vaig/dut,s darbiniuose pavir (iuose darbo metu kyla 7 spraud gniu/dymo 7 tempiai. tempiai. Gaminamos sujungti velenams, kuri* skersmuo skersmuo 6 - 48 mm. perduodamas perduodamas


74 sukimo momentas 2.5 - 400 Nm. sukimosi greitis 1300 - 3800 aps./min. 5vaig/din,s movos yra paprastos konstrukcijos, kompakti(kos, ta&iau j* kompensacin,s galimyb,s ribotos. Kompensuojamas radialinis poslinkis neturi vir (yti 0.4 mm. galimas kampinis pokrypis - iki 1.5°. A vorin) s pir  tin) s movos sudarytos i( dviej* disko formos pusmovi * . kurios tarpusavyje jungiamos pir (tais. Vienoje pusmov, je pir (t* k 1giniai galai tvirtinami stand/iai, kitoje - per tampri9 sias (gumines arba polimerines) cilindrin,s formos gofruotas 7 vores. Tokia j* forma suteikia movai elastingumo bei amortizacini* savybi* . ios movos paprastos konstrukcijos, nesunkiai pagaminamos ir pigios, ta &iau j* amortizacin,s ir kompensacin,s galimyb,s nedidel,s. Jos su(velnina sm1gius, gali kompensuoti a (inius (1 - 5 mm), bet labai ma /us radialinius (0.2 - 0.6 mm) ir kampinius (iki 1°) poslinkius. Gaminamos sujungti velenams, kuri* skersmenys 9 - 160 mm. perduodamas sukimo momentas 6.3 -16000 Nm. sukimosi greitis 1150 - 8000 aps./min. Valdomosios movos naudojamos konstrukcijose, kuriose reikia greitai sujungti arba atjungti velenus tiek jiems sukantis (t.y. nestabdant ma(inos variklio), tiek rimties b1kl, je (t.y. ma(inai nedirbant). ios movos kompensacini* funkcij* neatlieka. Valdom9 sias movas pagal judesio perdavimo b1d9 galima suskirstyti 7 dvi pagrindines grupes: judes 7 perduodan&ias susikabinimu (iltines bei krumplin,s) ir judes7 perduodan&ias trintimi (frikcines). Iltin,s arba krumplin,s movos naudojamos, kai norima perduoti didelius sukimo momentus, o movos matmenys turi b1ti nedideli. ios movos u/tikrina sinchroni(k 9 velen* judes7 , ta&iau j* 7 jungimas ir i( jungimas yra sm1ginis ir galimas tik velenams sukantis nedideliais grei&iais. Frikcin,s movos naudojamos, kai jas reikia da/nai jungin,ti ir velenai turi b1ti sujungiami bei atjungiami skland/iai pla&iame grei&i* bei perduodam* sukimo moment * diapazone. Iltin) s movos sudarytos i( dviej* pusmovi* su galin,mis iltimis. Viena pusmov, nejudamai tvirtinama ant varan&iojo veleno, o kita ant varomojo veleno judamai, panaudojant i(dro/as ar kreipiamuosius plei(tus. Mova 7 jungiama ir i( jungiama, perstumiant judan&i9 j9 pusmov= i(ilgai veleno specialiu vedikliu. Pagrindinis pusmovi * elementas - iltys gali b1ti sta&iakamp,s trikamp,s trapecin,s ir nesimetri(kai trapecin,s. Movas su sta&iakamp,mis iltimis galima 7 jungti tik velenams nesisukant, nes pusmovi * il&i* pad,tis viena kitos at /vilgiu 7 jungimo metu turi b1ti tiksli. Tarp il&i* b1tinai yra (oniniai tarpeliai, tod,l, kei&iant velen* sukimosi krypt 7 , atsiranda sm1gi* . Krumplin) s movos. Valdomos krumplin ,s movos sudarytos i( dviej* pusmovi* : viena j* - tai krumpliaratis su i(oriniais krumpliais, o kita - tokio pat krumpli * skai&iaus ir modulio krumpliaratis su vidiniais krumpliais. Dirba taip pat kaip ir iltin , mova, t.y. 7 jungiama bei i( jungiama perstumiant vien9 i( pusmovi* a(ine kryptimi - krumpliara&ius susikabinant arba atkabinant. Kad pusmov ,s b1t* lengviau sukabinti, atitinkami krumpli * galiniai pavir (iai suapvalinami. Frikcin) s movos. Gia judesys perduodamas trintimi tarp vienas prie kito prispaud /iam* pusmovi* darbini* pavir (i* . Kei&iant prispaudimo j,g9 , nesunku valdyti (i* pavir (i* tarpusavio trint 7 . Tod,l frikcin,mis movomis velenai gali b1ti sukabinami ir atkabinami skland/iai - be sm1gi* , tr 1k &iojim* , virpesi* , esant net ir labai skirtingiems velen* sukimosi grei&iams. Frikcin, mova atlieka ir apsauginio elemento funkcij 9 - esant staigiam perkrovimui, mova praslysta ir neleid/ia mechanizmo sulau/yti. Cilindrin) s pneumatin) s movos perduoda judes 7 trintimi tarp cilindrini* pusmovi* darbini* pavir (i* . Toki9 mov9 sudaro dvi pusmov,s. Prie pirmosios j* tvirtinama gumin, kamera su trinkel,mis i( frikcin,s med/iagos. Sudarius kameroje sl,g7 , trinkel,s prispaud/iamos prie antrosios pusmov,s darbinio pavir (iaus. Cilindrin) s - pneumatin) s movos turi nema/a teigiam* savybi* . Jos yra lengvai valdomos, nesunkiai kontroliuojamas j * perduodamas sukimo momentas bei 7 jungimo laikas, jos gerai atlieka saugiklinio elemento funkcij9 , kompensuoja a(inius, radialinius ir kampinius velen* poslinkius. Taip pat savaime kompensuoja dilim9 , gerai slopina virpesius bei su(velnina sm1gius. Did/iausi (i* mov* tr 1kumai: auk (ta gumin,s kameros kaina, gumos


75 sen, jimas ir movos jautrumas agresyviai aplinkai - benzinui, tepalams, (armams, r 1g(tims. Movos gerai dirba temperat 1rose nuo -20 iki +50°C. Frikcin) s movos pagal valdymo b1d9 (naudojam9 movoms 7 jungti t i( jungti) gali b1ti suskirstytos 7 mechani(kai, hidrauli(kai arba pneumati(kai valdomas ir elektromagnetines, t.y. valdomas elektromagnetin,mis j,gomis. Mechani(kai valdoma svirtiniais arba kum(telimais svirtiniais mechanizmais. Tokios movos naudojamos ma/iems bei vidutinio dyd/io momentams perduoti, kai nereikalingas nuotolinis valdymas. Hidrauli(kai ir pneumati(kai valdomos movos naudojamos dideliems sukimo momentams perduoti ir da /niausiai ma(inose, kurios turi savo hidraulines ar pneumatines sistemas. Be to. da/niau hidrauli(kai valdomos tepamosios frikcin,s movos, o pneumati(kai - sausosios movos. Savaveik ) s (automatin) s) movos pa&ios savaime atlieka apsaugin= funkcij9 (i(sijungia ar 7 sijungia), kai kuris nors i( perduodamo judesio parametr * vir (ija tam tikr 9 kritin= reik (m= . ios grup,s movos arba riboja perduodamo sukimo momento dyd 7 - i(sijungia momentui vir (ijus leistin9 j9 reik (m= (saugiklin,s movos), arba leid/ia perduoti sukimo judes 7 tik viena kryptimi - i(sijungia, jei bandoma judes 7 perduoti prie (inga kryptimi (vienkrypt ,s movos), arba riboja perduodamo sukamojo judesio greit 7 - i(sijungia grei&iui vir (ijus leistin9 j7 (i(centrin,s movos). Saugiklin) s movos. Prie (ios grup,s priskiriamos movos su nukerpamu kai (&iu, iltin,s saugiklin,s, rutulin,s saugiklin,s, frikcin,s saugiklin,s movos.

6.2. Savikontrol1s klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kokia funkcin, mov* paskirtis? ; kokias tris grupes galima suskirst yti movas? Kokios dalys b1dingos movos konstrukcijai? Kur naudojamos valdomosios movos? Kokie yra cilindrini* pneumatini* mov* privalumai? Kur naudojamos frikcin,s movos?


76

7. SUJUNGIMAI 7.1. Plei/tiniai sujungimai Plei(tas – tai detal,, 7 statoma 7 veleno 1 ir 7 vor ,s (krumpliara&io, skriemulio, disko...) 2 griovelius ir skirta perduoti sukimo momentui nuo veleno 7 vorei ir nuo 7 vor ,s velenui. ie sujungimai labai paplit= d,l (i* privalum* : • paprasta ir patikima konstrukcija, • ma/a kaina, • surinkimo – i(ardymo paprastumas. Prie plei(tini* sujungim* tr 1kum* reikia priskirti tai, kad velenas ir 7 vor , susilpninami plei(tiniais grioveliais; jie suma/ina skerspj1v7 , susidaro didel, 7 tempi* koncentracija, d,l to suma/, ja veleno atsparumas nuovargiui. Plei(tiniai sujungimai b1na 7 ver /ti ir ne7 ver /ti.

7.1 pav. Plei(tinio sujungimo konstrukcija: 1 – velenas, 2 – 7 vor ,, 3 - plei(tas

Ne7 ver /ti sujungimai gaunami naudojant prizminius ir segmentinius plei (tus. Radialine kryptimi tarp plei(to ir stebul,s griovelio dugno yra tarpas. Plei (to darbiniai pavir (iai – (onai.

7.2 pav. Plei(t* tipai: a – prizminis plei(tas su suapvalintais galais, b – prizminis plei(tas su plok (&iais galais, c – kreipiamasis prizminis plei(tas su suapvalintais galais, d – kreipiamasis prizminis plei(tas su plok (&iais galais, e – segmentinis plei(tas.

a

b

7.3 pav. Plei(tini* grioveli* frezavimas: a – diskine freza, b – pir (tine freza


77

Grioveliai velene i(frezuojami diskine ar pir (tine freza, o 7 vor , je pratraukiami arba prastumiami. Segmentiniai plei(tai naudojami nedideli* skersmen* velenams (iki 44 mm). Juos lengva pagaminti, surinkti ir i(ardyti. Ta&iau d,l gilaus griovelio velenas /ymiai susilpn, ja. ie plei(tai da/nai naudojami k 1giniams velen* galams (7.4 pav.).

7.4 pav. Segmentinio plei(to panaudojimo pavyzdys

Tais atvejais, kai su velenu sujungta detal, turi slankioti i(ilgai veleno (perdav* d,/i* krumpliara&iai, sujungim* movos), naudojami kreipiamieji plei (tai (7.2 pav. c, d). Kad plei(tas nepersikreipt* griovelyje, jis priver /iamas sraigtais. Centrin, skyl, reikalinga plei(tui atstumti nuo veleno i(montuojant. ;ver /ti sujungimai gaunami naudojant plei (tus su nuolyd /iu 1:100. Plei(tai 7 kalami 7 griovelius tam tikra j,ga. Nuolyd 7 1:100 turi plei(tas ir 7 vor ,s griovelis. Vir (utin, je ir apatin, je plok (tumoje susidaro trinties j,gos, kurios trukdo detalei jud,ti i(ilgai veleno; (onuose yra tarpeliai. ie plei(tai gali perduoti ne tik sukimo moment 9 , bet ir a (in= j,g9 . D ,l tokios plei(to formos detal,s persimeta ir j* galin,s plok (tumos pasidaro nestatmenos veleno geometrin,s a(ies at/vilgiu. ;ver /tieji plei(tai naudojami l,taeig,ms ma/o tikslumo perdavoms.

7.5 pav. Plei(tiniai sujungimai: a - naudojamas tangentinis plei(tas, b - naudojamas frikcinis plei(tas, c - plei(tas statomas ant nuodro /os

Esant didel,ms dinamin,ms apkrovoms, naudojami 7 ver /ti tangentiniai plei(tai (7.5 pav. a), kurie dedami poromis 120°...135° kampu. ;var /a tarp veleno ir stebul,s susidaro liestin,s kryptimi. Plei(tas susideda i( dviej* dali* su nuolyd /iu 1:100. ;statant frikcinius plei(tus (7.5 pav. b), griovelis su nuolyd /iu 1: 100 yra tik detal, je. Plei(to pavir (ius, besilie&iantis su velenu, yra cilindrinis. ie plei(tai naudojami perduodant nedidelius sukimo momentus, kai reikalinga da /nai slankioti detal= i(ilgai veleno. Plei(tai ant nuodro /os (7.5 pav. c) 7 statomi 7 vor ,s griovelyje su nuolyd /iu 1: 100. Ant veleno frezuojama nuodro /a. Velenas susilpninamas ma/iau, negu i(frezuojant sta&iakamp 7 griovel7 , bet plei(tas gali perduoti ma/esn7 sukimo moment 9 .


78

7.2. I/dro-iniai sujungimai

ie sujungimai sudaryti i( veleno krumpli* , 7 einan&i* 7 7 vor ,s i(dro/as. Darbiniai pavir (iai yra i(dro /* (onai.

7.6 pav. I(dro/inis sujungimas: a - centruojant pagal i (orin7 skersmen7 D, b - centruojant pagal vidin7 skersmen7 d , c - centruojant i(dro /* (onais

Lyginant su plei(tiniais sujungimais, i(dro /iniai sujungimai turi (iuos privalumus: 1. Jungiamosios detal,s geriau centruojamos 7 vorei slenkant velenu. 2. Ma/esnis detali* skai&ius sujungime. 3. Perduodami didesni sukimo momentai, nes yra didesnis kontakto pavir (ius. 4. Didesnis patikimumas, perduodant dinamines ir reversyvines apkrovas. 5. Didesnis veleno atsparumas nuovargiui, nes 7 tempi* koncentracija ties i(dro /* pagrindu yra ma/esn,. 6. Ma/esnis stebul,s ilgis. Tr 1kumai – sud ,tingesn, gamybos technologija nei plei (tini* sujungim* ir didesn, kaina.

6.7 pav. I(dro /* formos: a - evolventiniai, b - trikampiai

I(dro/iniai sujungimai skirstomi: 1. Pagal sujungimo b1d9 : • Nejudami, tvirtinant detales ant veleno. • Judami, kai detal, slankioja i(ilgai veleno. 2. Pagal i(dro /* form9 : • Sta&iakampiai (sta&ia(oniai) (7.6 pav. a, b, c). • Evolventiniai (7.7 pav. a). • Trikampiai (7.7 pav. b). Sta&iakampiai sujungimai gaminami 3 serij* , kurios skiriasi i(dro /* auk (&iu ir j* skai&iumi. Lengvoji serija naudojama nejudamiems arba lengvai apkrautiems sujungimams, vidutin, serija vidutini(kai apkrautiems sujungimams ir sunkioji serija sunkiausioms darbo s9 lygoms. ie sujungimai dar skirstomi pagal stebul,s centravim9 veleno at /vilgiu:


79 • Centruojant pagal i(orin7 skersmen7 D (7.6 pav. a). • Centruojant pagal vidin 7 skersmen7 d (7.7 pav. b). • Centruojant i(dro /* (onais (7.6 pav. c). Tiksliausias centravimas yra pagal i(orin7 skersmen7 . Centravimas pagal vidin 7 skersmen7 naudojamas gr 1dintoms 7 vor ,ms. Centravimas i(dro /* (onais taikomas perduodant didelius sukimo momentus, kai n ,ra dideli* tikslumo reikalavim* . Evolventiniai sujungimai yra gana perspektyv 1s. Palyginti su sta&iakampiais sujungimais, jie pasi/ymi (iais privalumais: 1. Evolventines i(dro /as galima pagaminti tiksliomis krumpli* apdirbimo stakl,mis, 2. ie profiliai yra stipresni, nes t ies pagrindu yra sustorinti, 3. Detal,s yra geriau centruojamos, 4. Ma/esn, 7 tempi* koncentracija. Trikampiai sujungimai naudojami nejudamiems sujungimams ir perduodant nedidelius sukimo momentus, kai 7 vor ,s yra plonasien,s arba velenai yra tu (&iaviduriai. ie sujungimai turi daug i(dro /* (20 ... 70). ;dub* kampas 90°, 72°, 60° . Centruojama (oniniais pavir (iais.

7.3. Suvirinti sujungimai Tai labiausiai paplit = nei(ardomi sujungimai. J* privalumai: 1. Didelis stiprumas, ypa& veikiant statin,ms apkrovoms; 2. Suvirinimo proceso ekonomi (kumas; galimyb, j7 automatizuoti; 3. Didelis sujungim* sandarumas; 4. Nebrang1s d,l suvirintos si1l,s konstrukcijos paprastumo; 5. Ma/a suvirintos konstrukcijos mas,; 6. Galima suvirinti storus profilius. Tr 1kumai: 1. ;tempi* koncentracija suvirintose si1l,se; 2. Liekamieji 7 tempiai; 3. Nepakankamas patikimumas veikiant sm1gin,ms vibracin,ms apkrovoms; 4. Detali* persimetimas nevienodai 7 kaistant suvirinamam metalui, 5. Galimi 7 vair 1s si1l,s defektai ( nevisi(kas suvirinimas, 7 tr 1kimai, (lako intarpai. Yra du suvirinimo b1dai: lankinis ir kontaktinis. Lankinis suvirinimas naudojamas da/niausiai. Jis skirstomas: 1. Automatinis suvirinimas po fliuso sluoksniu. is b1das na(us, ekonomi(kas. Si1l,s kokyb, gera. 2. Pusiauautomatinis suvirinimas po flius* sluoksniu. Taikomas konstrukcijose su trumpomis nutr 1kstamomis si1l,mis. 3. Rankinis suvirinimas. Taikomas ten, kur kit * b1d* negalima taikyti. is b1das nena(us, o si1l,s kokyb, priklauso nuo suvirintojo. Kontaktinis suvirinimas taikomas masin, je ar serijin, je gamyboje u /leistin,ms si1l,ms i( plono lak (tinio metalo arba sand1riniams sujungimams i( apvalaus ar juostinio metalo. Jis skirstomas: 1. Sand1rinis suvirinimas. Taikomas didelio skerspj1vio detal,ms suvirinti. 2. Ta(kinis suvirinimas. Taikomas plonasieniams elementams suvirinti. 3. Reljefinis suvirinimas. Vienu metu suvirinama keletas ta(k * . 4. Ritininis suvirinimas. Jis b1na pertraukiamas ir nepertraukiamas. Taikomas ritininiam – sand1riniam vamzd/i* sujungimui.


80 Pagal jungiam* daleli* pad,t 7 , suvirinti sujungimai skirstomi 7 sand1rinius, u/leistuosius, kampinius ir t , jinius. Suvirinama be briaun* paruo(imo ir su briaun* paruo (imu. 7.1 lentel, je nurodyti pagrindiniai sujungim* tipai, briaun* paruo (imo forma, suvirinimo si1l,s konstrukciniai elementai ir matmenys, kai suvirinama rankiniu b1du. 7.1 lentel ) Pagrindiniai suvirint) sujungim) tipai

Jungiam* detali* storis S, mm

Briaun* paruo(imo forma

Si1l,s pob1dis

Nenusklembiant briaun*

Dvipus ,

2...5

Nusklembiant vien9 briaun9

Vienpus,

3...60

Simetri(kai nusklembiant vien9 briaun9

Dvipus ,

8...100


Vienpus,

2...60


Dvipus ,

2...60

T, jinis


Dvipus ,

2...40

Kampinis


Vienpus,

1...30

Suvirinto sujungimo tipas

Sand1rinis

Skerspj1vio forma Paruo (t * briaun*

Suvirintos si1l,s

U/leistinis

Sand1riniai sujungimai yra paprasti, patikimi ir ekonomi(ki, tod,l taikomi pla &iausiai. Rekomenduojami konstrukcijose, veikiamose vibracini * apkrov* . Atsakinguose sujungimuose si1l,s i(gaubtumas pa(alinamas mechaniniu b1du, d,l to suma/, ja 7 tempi* koncentracija si1l, je. Atsi/velgiant 7 veikian&ios j,gos F krypt 7 , (ie sujungimai yra tempiami


81 arba gniu/domi. Pagrindinis darbingumo rodiklis yra stiprumas. Stiprumo s 9 lyga:

σ t =

F δ ⋅ l s

≤ σ tadm '

(7.1)

&ia & t - si1l,s med/iagoje atsirandantys 7 tempiai, F – si1l= tempianti (gniu/danti) j,ga, 8 – lak (t* storis, l s – si1l,s ilgis, & tadm′ – si1l,s med/iagos leistieji 7 tempiai, kuri* reik (m, priklauso nuo suvirinimo b 1do, elektrodo mark ,s ir sujungimo deformacijos b1do. Kokybi(kai suvirintos si1l,s stiprumas turi b1ti toks pat, kaip ir pagrindin ,s detal,s med/iagos stiprumas. U/leistiniai sujungimai atliekami kampin,mis si1l,mis (7.8 pav.). Pagal skerspj1vio form9 kampin,s si1l,s b1na: 1. normalios, 2. i(gaubtos, 3. 7 gaubtos. Praktikoje pla&iausiai paplit= normalios si1l,s, kuri* pj1vis yra lygia(onis trikampis. I(gaubtos si1l,s yra neracionalios, jose staigiai kei&iasi detali* matmenys, tod,l atsiranda didel, 7 tempi* koncentracija. ;gaubtose si1l,se si1l,s metalas skland/iai pereina 7 pagrindin= med/iag9 , tod,l 7 tempi* koncentracija suma/, ja, bet tokiai si1lei reikalingas mechaninis apdirbimas.

7.8 pav. U/leistinis suvirintas sujungimas: 1 - normali si1l,, 2 - i(gaubta si1l,, 3 - 7 gaubta si1l,, k - statinio auk (tis, s - virinamos detal,s storis

Kampin,s si1l,s geometrin, charakteristika yra statinio auk (tis k . U/leistiniai sujungimai kerpami pj1vyje, kuris sudaro 45° su statiniu, t.y. k · cos45° B k · 0,7. Pagal si1l,s pad,t 7 veikian&ios j,gos at/vilgiu si1l,s skirstomos: 1. Galin,s (7.9 pav. a). Skai&iuojamos si1l,s ilgis l = 2l g , 2. onin,s (7.9 pav. b). Skai&iuojamos si1l,s ilgis l = 2l  , 3. ;stri/os (7.9 pav. c . Skai &iuojamos si1l,s ilgis l = 2l I , 4. Kombinuotos (7.9 pav. d). Skai &iuojamos si1l,s ilgis l = 2l  + l g , 5. 5iedin,s (7.9 pav. e). Skai&iuojamos si1l,s ilgis l = 5 d . Konstruojant sujungimus, suvirintos si1l,s i(d,stomos taip, kad jos b1t* apkrautos vienodai. Jeigu (onin,s si1l,s yra nevienodai nutol= nuo j,gos veikimo linijos (pvz. jungiant lak (t9 ir kampuot 7 , 7.10 pav.), tai apskai &iuotas pilnas ilgis l dalijamas 7 (onines si1les l  1 + l  2 atvirk (&iai proporcingas atstumams e1 ir e2. l = l  1 + l  2 ; l  1 =

l ⋅ e1 e1 + e 2

(7.2) ;


(7.3)

82 l  2 =

l ⋅ e2 e1 + e 2

.

(7.4)

7.9 pav. Si1l,s tipas veikian&ios j,gos at /vilgiu: a - galin ,, b - (onin,, c - 7 stri/a, d - kombinuota, e - /iedin,, F - veikianti j,ga, k - statinis, l  - (onin,s si1l,s ilgis, l g - galin,s si1l,s ilgis, l I - 7 stri/os si1l,s ilgis, d - /iedo skersmuo, T - sukimo momentas

U/leistini* sujungim* si1l,s kirpimo 7 tempiai: τ '=

F 0,7 ⋅ K ⋅ l

≤ τ ' adm

(7.5)

&ia

k - si1l,s statinio auk (tis, l - vis* si1li* ilgis, ' ' adm - si1l,s med/iagos leistinasis 7 tempis. 5iedin, si1l,, kuri9 veikia j,ga F , skai&iuojama: τ '=

F 0,7 ⋅ K ⋅ π ⋅ d

.


(7.6)

83

7.10 pav. Suvirintas lak (tas su kampuo &iu: F - veikianti j,ga, k - statinis, l  - (onin,s si1l,s ilgis, e1 ir e2 - atstumai nuo (onin,s si1l,s iki j,gos veikimo linijos

7.4. Srieginiai sujungimai Srieginiais vadinami sujungimai, surinkti specialiomis sriegin ,mis detal,mis arba 7 sriegiant sriegius jungiamose detal,se. ie sujungimai pla&iausiai paplit= i( vis* i(ardom* sujungim* . Sriegiai klasifikuojami: • Pagal sriegio profil7 – trikampiai, trapeciniai, atraminiai, sta&iakampiai ir apval1s; • Pagal pavir (iaus pob1d7 – cilindriniai ir vidiniai; • Pagal prad/i* skai&i* – vienprad/iai ir daugiaprad/iai; • Pagal sraigtin,s linijos krypt 7 – kairiniai ir de(ininiai. • Pagal paskirt 7 : tvirtinimo, tvirtinimo – sandarinimo, eigos. Tvirtinimo sriegiai naudojami sujungimuose. J * profilis – trikampis, pasi/ymintis dideliu stiprumu, technologi(kumu, didele trintimi apsaugan&ia srieg7 nuo savaiminio atsisukimo. Tvirtinimo – sandarinimo sriegiai naudojami hermeti(kuose sujungimuose. i* sujungim* profilis – trikampis, bet n,ra radialini* tarpeli* . Eigos sriegiai naudojami judesio perdavimui. Sriegi* sujungim* privalumai: 1. didelis apkraunamasis paj,gumas, 2. patikimumas, 3. surinkimo, i(ardymo ir detali* pakeitimo paprastumas, 4. nedidel, kaina, 5. galimyb, naudoti vieno tipo standartines detales 7 vairiose ma(inose ir mechanizmuose. Tr 1kumas – 7 tempi* koncentracija sriegyje, kuri ma /ina sriegio stiprum9 , ypa& prie kintam* apkrov* . Jei matomoje cilindro dalyje sraigtin, linija kyla i( kair ,s 7 de(in= , ji vadinama de(inine. Pagrindin,s sriegin,s detal,s yra var /tai, sraigtai, smeig,s ir ver /l,s. Var /tas – tai cilindrinis strypas, kurio viename gale u /sriegtas sriegis ver /lei u/sukti, o kitame – galvut , (7.11 pav. a). Var /tai su ver /l,mis naudojami nedidelio storio detali* sujungimui, kur yra vietos var /to galvutei ir ver /lei. Sraigtas – tai cilindrinis strypas, kurio viename gale yra galvut ,, o kitame – sriegis, kad b1t* galima 7 sukti 7 vien9 i( jungiam* j* detali* (7.11 pav. b). Smeig, – tai cilindrinis strypas, kurio abiejuose galuose yra 7 sriegtas sriegis. Vienas smeig,s galas 7 sukamas 7 detal= , o ant kito u /maunama prijungiamoji detal, ir ant 7 sriegtos


84 dalies u/sukama ver /l, (7.11 pav. c). Bendros paskirties smeig ,s tinka detal,ms su lygiomis skyl,mis (7.11 pav. d) ir detal,ms su sriegin,mis skyl,mis (7.11 pav. c).

a

b

c

d

7.11 pav. Sriegin,s detal,s: a - var /tas, b - sraigtas, c - smeig, detal, je su sriegine skyle, d - smeig, detal, je su cilindrine skyle

Smeig, – tai cilindrinis strypas, kurio abiejuose galuose yra 7 sriegtas sriegis. Vienas smeig,s galas 7 sukamas 7 detal= , o ant kito u /maunama prijungiamoji detal, ir ant 7 sriegtos dalies u/sukama ver /l, (7.11 pav. c). Bendros paskirties smeig ,s tinka detal,ms su lygiomis skyl,mis (7.11 pav. d) ir detal,ms su sriegin,mis skyl,mis (7.11 pav. c). Var /t* ir sraigt* galvut ,s forma b1na: (e(iakamp, (7.12 pav. a), kvadratin, (7.12 pav. b), cilindrin, (7.12 pav. c), pusapval , (7.12 pav. d), pasl, pta (7.12 pav. e), su 7 duba (e(iakampiam raktui (7.12 pav. f), su 7 duba specialiam atsuktuvui (7.12 pav. g). Var /t* ir sraigt * galai b1na plok (ti (7.13 pav. a), su k 1gine nuo /ula (7.13 pav. b), sferiniai (7.13 pav. c).

a

b

c

d

e

f

g

7.12 pav. Var /t * ir sraigt* galvu&i* formos: a - (e(iakamp,, b - kvadratin,, c - cilindrin,, d - pusapval,, e - pasl, pta, f - su 7 duba (e(iakampiam raktui, g - su 7 duba specialiam atsuktuvui

a b c 7.13 pav. Var /t* ir sraigt* gal* formos: a - plok (&ia, b - su k 1gine nuo /ula, c - sferin, Ver /l,s b1na 7 vairi* form* : 1. e(iakamp,s: - su viena nuo /ula (7.14 pav. a); - su viena nuo /ula ir grioveliu (7.14 pav. b); - pjautos (7.14 pav. c); 7


85 - kar 1nuotos (7.14 pav. d); 2. Apvalios su i(dro/omis (7.14 pav. e); 3. Sparnuotosios ver /l,s (7.14 pav. f); 4. Ver /l, - kilpa (7.14 pav. g);

d7.14 pav. Ver /l,s: a - su viena nuo/ula, b - su viena nuo /ula ir grioveliu, c - pjauta, 7 kar 1nuota, e - apvali su i (dro /omis, f - sparnuota, g - ver /l, – kilpa Pagal auk (t 7 (e(iakamp,s ver /l,s skirstomos 7 /emas, normalias ir labai auk (tas. Pagal konstrukcin= form9 ver /l,s b1na trij* variant * : - su dviem nuo /ulomis; - su viena nuo /ula; - be nuo /ul* ; - su i(ky(a viename gale. Pover /l,s. Po ver /l,mis, po var /t* ir sraigt* galvut ,mis dedamos pover /l,s, kurios padidina atramin7 pavir (i* , apsaugo detales nuo su /alojimo, vienod/iau paskirsto spaudimo j,gas jungiamosioms detal,ms. Standartin,s pover /l,s gaminamos (i* tip* : - paprastos pover /l,s (7.15 pav. a); - fiksuojan&ios pover /l,s (7.15 pav. c); - spyruoklin,s pover /l,s (7.15 pav. d); - kvadratin,s pover /l,s.

7.15 pav. Pover /l,s: a - paprasta, b - specialioji, c - fiksuojanti, d - spyruoklin,

Fiksavimo priemon,s – tai priemon,s prie( savaimin7 ver /li* , sraigt* atsisukim9 . Sriegini* detali* fiksavimui yra daugyb , b1d* , kurie remiasi (iais principais:


86 1. Fiksuojantys, sudarant sriegyje arba ver /li* bei var /t* galvu&i* atraminiuose pavir (iuose didesn= trinties j,g9 . Naudojamos kontraver /l,s (7.16 pav. a), spyruoklin,s pover /l,s (7.15 pav. d). 2. Fiksuojantys, sujungiant ver /l= su var /to strypeliu arba detale. Naudojami vielokai(& iai (7.16 pav. b, c), fiksavimo viela (7.16 pav. d), specialios pover /l,s (7.15 pav. b), plok (tel,s (7.16 pav. e). 3. Fiksuojantys pastoviai (pritvirtinant, u/ plakant, 7 mu(ant). 4. Fiksuojantys lak * , klij* , past* pagalba.

7.16 pav. Fiksavimo priemon,s: a - kontrver /l,s, b, c - vielokai(&iai, d - fiksavimo viela, e - plok (tel,

7.4.1. J,giniai santykiai sriegyje Nagrin, jame j,gas, veikian&ias sraigtin, je poroje su sta&iakampiu sriegiu. A(ine j,ga F apkrauta ver /l, tolygiai sukdamasi kyla. Ver /l= veikia apskritimin, j,ga F t , prid,ta prie vidurinio skersmens d 2 apskritimo.

7.17 pav. Sraigtin, je poroje veikian&ios j,gos

Tolygiai perslenkant ver /l= pasvirusia plok (tuma, ver /l, yra pusiausvyroje veikiant j,goms F , F , N ir R f . t N – pasvirusios plok (tumos normalin, reakcija, R f = f K N – trinties j,ga, f – trinties koeficientas. Projektuojant j,gas 7 koordina&i* a(is x ir y, sudarome dvi lygtis: F t K cos ; – R f – F K sin ; = 0


(7.7)

87 -F t K sin ; + N – F K cos ; = 0 F t = F

(7.8)

sin γ + f cos γ

; (7.9) cos γ − f sin γ Trinties koeficientas: sin ϕ f = tg ϕ = ; (7.10) cos ϕ > – trinties kampas, kuriuo pilna pavir (iaus reakcija R atsilenkia nuo normal,s N.

F t = F tg( ; + > ).

(7.11)

7.11 formul, tinka tik sta&iakampiam sriegiui. Trikampiame ir trapeciniame sriegyje yra didesn, trintis d,l sriegio plei(tin,s formos. Sta&iakampio sriegio ; = 0, N = F (7.18 pav. a): R f = f K F .

(7.12)

Trikampio sriegio ( 7.18 pav. b): N =

&ia

cos α '

,

(7.13)

4' – vijos darbin,s briaunos posvyrio kampas. Tada R f =

&ia

N "

f ⋅ F cosα '

= f '⋅ F ,

(7.14)

f ' = f / cos 4' - redukuotas trinties koeficientas. Tada, trikampio ir trapecinio sriegio F t = F tg( ; + >' ),

(7.15)

&ia ; – sriegio kilimo kampas.

a

b

7.18 pav. Sriegyje kylan&ios j,gos: a - sta&iakampiame, b - trikampiame sriegyje

Vieno apsisukimo metu atliktas darbas susideda i ( naudingo darbo (kr 1vio F k ,limas) ir /alingo darbo (trintis sriegyje).


88 Naudingas darbas: W 1 = F K S = F 5 d 2 K tg ;.

(7.16)

Visas darbas: W = F t K 5 d2 = F tg( ; + > ) K 5 d2 .

(7.17)

Naudingumo koeficientas: η=

W η W

=

tg γ tg (γ + ϕ ' )

.

(7.18)

Sta&iakampio sriegio 1 yra did/iausias, lyginant su kitais sriegiais. ; reik (m, did, ja naudojant daugiaprad/ius sriegius, o > ' suma /ina tepimas ir antifrikcin,s med/iagos.

7.4.2. Sriegi* tipai 1. Metriniai cilindriniai sriegiai. Pagrindiniai tvirtinimo sriegiai – tai metriniai sriegiai. Profilis yra lygiakra (tis trikampis, kurio vir (1n, sudaro 60° kamp9 . Sriegio vir (1n, nupjauta, pa(aknys gali b1ti plok (&iai pjautas arba suapvalintas. Metriniai sriegiai b1na cilindriniai ir k 1giniai. 7 Pagrindiniai parametrai: sriegio skersmuo d ir /ingsnis P . Metriniai sriegiai b1na stambaus ir smulkaus /ingsnio.

7.19 pav. Metrinis cilindrinis sriegis: d – i(orinio sriegio (var /to) i(orinis skersmuo, D – vidinio sriegio (ver /l,s) i(orinis skersmuo, d 1 – var /to vidinis skersmuo, d 2 – var /to vidutinis skersmuo, d 3 – var /to pa(akni* skersmuo, D1 – ver /l,s vidinis skersmuo, D2 – ver /l,s vidutinis skersmuo, P – sriegio /ingsnis. 2. Trapeciniai sriegiai. Trapeciniai sriegiai yra eigos sriegiai. Jie naudojami metalo tekinimo stakli* , pres* , ir kt. eigos sraigtuose slenkamajam – gr 7/tamajam judesiui suteikti. Sriegi* profilis yra lygia(on, trapecija, kurios vir (1n,s kampas lygus 30°. Trapeciniai sriegiai b1na vienaprad/iai ir daugiaprad/iai, kairiniai ir de(ininiai.


89

7.20 pav. Trapecinis sriegis 3. Atraminiai sriegiai. Jie naudojami tais atvejais, kai judesys perduodamas sraigtu, atlaikan&iu dideles vienos krypties j,gas, pavyzd/iui – spaustuvuose, keltuvuose, presuose ir kt. is sriegis gali b1ti vienapradis ir daugiapradis, de(ininis ir kairinis. Jo profilis yra nelygia(on, trapecija, kurios viena kra(tin, su vertikali9 ja linija sudaro 30°, o kita - 3° kamp9 .

7.21 pav. Atraminis sriegis

4. Apvalieji sriegiai. Jie da/niausiai sriegiami prie(gaisrin,s ir hidraulin,s armat1ros bei plonasien,se detal,se (7 sriegiami elektros lempu&i* cokoliai ir patronai, dujokauki* sujungimai, termosai, mai(ytuv* ventiliai ir kt.).


90

7.22 pav. Apvalus sriegis 5. Sta6iakampiai sriegiai. Sriegio profilis yra kvadratas. Sriegis nestandartinis. J* stiprumas ma/esnis negu kit * sriegi* . I(dilus atsiranda a(iniai tarpai, kuriuos sunku pa (alinti. Naudojamas retai ir ma/ai apkrautose sraigto – ver /l,s perdavose.

7.5. Savikontrol1s klausimai 1. Kokie yra plei(tini* sujungim* privalumai? 2. Kada naudojami 7 ver /ti tangentiniai plei(tai? 3. Kaip skirstomi i(dro/iniai sujungimai? 4. Kokie yra suvirint * sujungim* tr 1kumai? 5. Kokie yra pagrindiniai suvirint * sujungim* tipai? 6. Kaip klasifikuojami sriegiai? 7. Kokie yra pover /li* tipai? 8. I(vardinkite sriegini* detali* fiksavimo b1dus. 9. Kokie yra sriegi* tipai? 10. Kur naudojamas atraminis sriegis?


91

8. SUJUNGIMAI SU 8VAR #A ie sujungimai naudojami sujungti a (ims ir velenams su krumpliara&iais, skriemuliais, /vaig/dut,mis. Sujungimai su 7 var /a priklauso trinties sujungimams, &ia darbin,s apkrovos perduodamos trinties j,goms, atsirandan&ioms tarp jungiam* j* pavir (i* . is sujungimas priskiriamas prie nei(ardom* j* sujungim* , nors cilindriniai sujungimai, ypa & kai pavir (iai yra gr 1dinti, gali b1ti i(ardyti ir pakartotinai surinkti. Cilindriniai sujungimai pagal surinkimo b 1d9 skirstomi 7 sujungimus, surenkamus 7 kaitinant gaubian&i9 j9 detal= ir at(aldant gaubiam9 j9 detal= . Detal,s u/ presuojamos hidrauliniais, sraigtiniais ir svirtiniais presais. Jungiamieji pavir (iai sutepami augaliniu aliejumi, d ,l to pavir (iai ma/iau su/alojami. Surenkant 7 kaitinimo b1du, plieno detal,s 7 kaitinamos iki 230...240°C, bronzos iki 150...200°C. Priklausomai nuo reikalingos temperat 1ros, detal,s 7 kaitinamos vandenyje (iki 100°C), alyvoje (iki 130°C), elektrin, je ar dujin, je krosnyje. Gaubiam9 j9 detal= galima at (aldyti sausu ledu (garavimo temperat1ra - 80°C), skystu oru ( - 190°C) arba azotu. At(aldymas yra ekonomi(kesnis, kadangi da/niausiai gaubiamoji detal, yra ma/esn,s mas,s.

a

b

6.23 pav. Sujungimai su 7 var /a: a - jungiamosios detal,s prie( surinkim9 , b - sujungimas po surinkimo.

Sujungim* su 7 var /a privalumai: 1. Pig1s ir paprastai pagaminami. 2. Gerai centruoja detales. 3. Gali priimti dideles statines ir dinamines apkrovas. Tr3kumai: 1. Sud,tingas surinkimas ir i(ardymas. 2. Didel, 7 tempi* koncentracija. 3. Polinkis 7 kontaktin= korozij9 .

Po surinkimo suleid /iamos vietos skersmuo d yra vienodas abiems detal,ms, o suleidimo vietoje atsiranda spaudimas q ir trinties j,ga, besiprie(inanti detali* perslinkimui. Gauta 7 var /a N = A - B


Masinu-elementai

Recommend Documents