Henrik Fexeus
NUOSTABUS PROTAS Išsamus asmenybės tobulinimo kursas Is švedų kalbos verte Agnietė Merkliopaitė ir Nadežda Kušner
Alma littera
UDK 159.923.2 Fe418
Versta iš: Henrik Fexeus, Konsten Att Fa Mentalą Superkrafter, Forum, 2011
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-01-1253-3 Copyright © Henrik Fexeus 2008 by Agreement with GrandAgency and OKNO Literary Agency, Sweden Iliustracijos © Ralf Soderlind, Henrik Fexeus Viršelio iliustracija © Shutterstock.com / agsandrew Autoriaus nuotrauka ©Thorn Ullberg © Vertimas į lietuvių kalbą, Agnietė Merkliopaitė, Nadežda Kušner, 2013 © Leidykla „Alma littera“, 2013
Skiriama Ingrid irLarsui - mano tėvams, kurie visada leisdavo man eiti kitu keliu.
Tinkamiausias laikas sodinti medį buvo prieš dvidešimt metų. Kitas tinkamas laikas yra šiandien. Kinų patarlė
TURINYS ĮVADAS
Kodėl ši knyga? Sveiki sugrįžę
1 knyga
JUK NEGALIU
Įjungti jūsų kūrybingumo Esate kūryhingesni, negu manote Baimė žlugdo jūsų kūrybingumą Raskite savo srautą Pažadinkite savo ypatingą kūrybinę galią Tinkamų žodžių svarba Kūrybiška aplinka
2 knyga
MĄSTYKITE
Priimkite geresnius sprendimus naudodami tinkamos rūšies smegenis Manote, kad esate racionalūs? Smegenys reaguoja greičiau už jus Emocinis sprendimų priėmimas Dopamino problema Racionalus sprendimų priėmimas Pažadinkite savo ypatingą proto galią
3 knyga
ŠIEK TIEK DAUGIAU DŽIAUGSMO, JEIGU GALIMA
Raskite džiaugsmą, prasmę ir žodį iš Lraidės Laimės ugdymo stovykla Sudedamosios laimės dalys Refreimingas Pažadinkite savo laimės galią Keli paskutiniai žodžiai apie laimę
4 knyga
ESATE SUSIJĘ
Kaip naudotis santykiais ir socialiniais tinklais Visi kiti Socialiai užprogramuotas žmogus Pasitikėjimas kitais
0500 0490 0484 0479 047 1 0464
□QBD 0446 0442 0438 0430 0423 0409
QBBB 0394 0384 0343 0335 0303 □B B S 0298 0295 0285
Vyriška ir moteriška Pažadinkite savo ypatingas socialines galias Ką mes apie jus manome
5 knyga
VERČIAME NAUJĄ PUSLAPJ
Perprogramuokite neigiamas savo savybes Ar ne laikas keistis? Pažadinkite ypatingą minties galią I išskirtinė galia: atsikratykite nerimo II išskirtinė galia: motyvuokite save ir pasiekite tikslus III išskirtinė galia: atsikratykite nereikalingo streso Praktinis minčių programavimas
6 knyga
KAIP TEN BUVO
0277 0265 0252
SBBD 0230 0227 0216 0208 0186 01 66
BŪBB
Išsiugdykite atmintį kaip dramblio Daugiau niekada nieko nepamirškite Ką prisimenate Kai beveik žinai Pažadinkite savo nepamirštamą ypatingą galią Dabar sudėtingiau
7 knyga
ĮSIVAIZDUOKITE, KAD JAU BAIGĖTE
Skaitymo pašėlusiu greičiu menas Norime viską suspėti Kaip atversti knygą Pažadinkite savo greitąją ypatingą galią
8 knyga
KAIP YRA IŠ TIKRŲJŲ
01 54 01 46 0142 0134 01 20
□DQB 0102
0099 0091 0 QBB
Permatykite prietarus ir melus tarsi rentgenu Aiškiaregystė Neigiamas požiūris į mokslą Užprogramuotas prietaringumas Tai negali būti atsitiktinumas Bėdos dėl alternatyviosios medicinos Antgamtinius reiškinius galima kiaurai permatyti Kaip tapti mediumu Tai negali būti atsitiktinumas Svarbi ypatinga galia
PABAIGOS ŽODIS
Ačiū, kad buvote kartu LITERATŪROS SĄRAŠAS
0074 0071 0055 0050 0043 0032 0024 0013 0009
BBEIB i
dč& dėl i i k n yg a ?
Kiekviena sudėtinga problema turi paprastą sprendimą, kuris yra klaidingas. H. L. Menckenas
SVEIKI tai ir vėl susitikome. Tiems, kurie yra skaitę mano ankstesnes knygas, norėčiau pasakyti: „Sveiki sugrįžę!“ Tie, kurie pirmą kartą verčia mano knygą, tikėdamiesi kvapą gniaužančios is torijos apie didvyrius arba lengvai virškinamų erotinių eilėraščių, taip pat laukiami. Šioje knygoje toliau nagrinėju tai, apie ką rašiau knygose „Min čių skaitymo menas“ ir „Elkis taip, kaip aš noriu“. Žinoma, jos tu rinį suprasti kuo puikiausiai galima ir neskaičius ankstesniųjų. Be to, ši knyga kitokia - anksčiau buvo rašoma apie tai, kaip jūs sąvei kaujate su aplinka (kaip bendraujate su kitais žmonėmis ir kaip su jumis bendrauja pasaulis), o čia - apie jūsų bendravimą su savimi. Kelerius metus prašiau jūsų rūpintis aplinkiniais. Šįkart visą dė mesį skirsite sau. (Na, gal beveik visą.) Taigi pasinaudokite proga ir pasisveikinkite. Paspauskite sau ranką. Nuo šiol daug laiko leisite kartu.
Š
BBBD
nuostabus protas
cAfiie, iairigalbą.
Iš pat pradžių norėčiau patikslinti: tai yra savigalbos knyga. Norisi tikėti, kad jums savigalba labai patinka, tačiau man nebuvo akivaiz du, kad parašiau tai, kas aiškiai priklauso minėtam žanrui. Galbūt tesu ištižėlis, bet pamėginsiu paaiškinti savo nuomonę. Per pastaruosius dešimtmečius savigalbos kultūra išaugo iki ne aprėpiamų platybių. Kartais svarstau, ar tai nėra antra didžiausia mūsų pasaulio religija po futbolo. Nesupraskite manęs klaidingai. Mano manymu, nuostabu, kad žmonės nori susipažinti su savo vi diniais mechanizmais ir, taip sakant, dirbti su savimi. Tai drąsu ir verta pagarbos. Daugelis mano draugų yra motyvacijos konsultan tai ir savigalbos knygų autoriai. Vis dėlto niekad neįsivaizduoju sa vęs kaip vieno iš jų. Niekada nemaniau, kad mano knygos yra apie savigalbą. Paliksiu šią garbę tiems, kurie nori rašyti tokias knygas. Man ši sritis visada prilygo tamsiam teorijų ir guru vandenynui, kuriame sunku suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo ne. Vis dėlto per pastaruosius metus psichologijos ir smegenų veiklos tyrėjų žvilgsniai ėmė krypti į tai, su kuo motyvacijos kon sultantai dirbo dešimtmečius - savęs tobulinimą. Pirmą kartą iš mokslinės perspektyvos galime pamatyti, kas iš tikrųjų veikia, o kas ne. Didelė šių naujų tyrimų dalis susijusi su vadinamąja pozity viąja psichologija. Tačiau tai toli gražu nėra viskas. Nesunku suprasti pirmiau pa teiktą Menckeno citatą taip, kad greitų sprendimų nebūna, o juos siūlantys asmenys klaidingai suprato problemą ar dar blogiau buvo apgauti. Be abejo, pasipelnyti trokštančių apgavikų niekada netrūksta. Vis dėlto citatą galima suprasti ir kitaip. Daugelis iš pa žiūros sudėtingų problemų iš tiesų yra gana lengvos - kaip ir jų sprendimai. Tačiau kartais jie neatitinka to, ką mokame. Turėdamas žinias, kurias mums suteikė naujieji psichologiniai ir neuropsichologiniai tyrimai, vis dėlto nusprendžiau atsisakyti ankstesnių nuostatų ir parašyti tobulą savigalbos knygą. Norėjau sukurti tokią, kurioje, remiantis dabartinėmis mūsų turimomis šios srities žiniomis, kartą ir visiems laikams būtų paaiškinta žmo nėms, kas veikia, o kas ne. Esama veiksmingų metodų, kuriuos galite taikyti siekdami pagerinti įvairias savo savybes, pradedant kūrybingumu bei atmintimi ir baigiant laimės patyrimu ir emociHENRIK FEXEUS Q Q D E !
niais sprendimais. Noriu ne tik paaiškinti, ką galite daryti, bet ir parodyti, kaip ir kodėl tam tikri metodai veikia. Ugdydami savo slaptus socialinius įgūdžius įgausite tai, ką ge riausiai galima apibūdinti kaip ypatingas proto galias. Nemanau, kad taip jas pavadindamas perlenkiu lazdą. Pavyz džiui, išmoksite treniruoti atmintį. Kai tam skirtus metodus pa rodžiau per televiziją, vienas iš laidos dalyvių pareiškė, kad mano įgūdžiai beveik antgamtiški ir turėčiau juos rodyti cirke. Tačiau pa matysite, kad ypatinga galia laikoma gera atmintis yra labai kukli, turint omeny jos poveikį jums ir jūsų gyvenimui, palyginti su kitais šioje knygoje aptariamais įgūdžiais. Kiekvienoje dalyje aprašiau ge riausius pasauliui žinomus metodus, kurie iš tiesų gali padėti jums padaryti savo smegenis ypatingas. Jums tereikia nusipirkti triko. 3tlUHjUA blj&fOvotūA
Šiais laikais visoje planetoje galime bendrauti žaibo greičiu. Viena me žemės krašte kas nors įvyksta, ir po trijų sekundžių galime per skaityti apie tai kieno nors Facebook. Jeigu nepamatome to įvykio per televiziją (nufilmuoto mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu persiųsto žinių laidos redakcijai ir jos įdėto į globalų serverį), ga lime jį pamatyti internete ir tučtuojau pakomentuoti begalybėje forumų. Gyvename nedelsiančioje, globalioje komunikacijos realy bėje. Telekomunikacijų tinklai tapo bendromis žmonijos akimis ir ausimis. Kas perduodama per šiuos tinklus? Idėjos. Mūsų mintys šiandien yra žemėje dominuojanti kūrybinė jėga. Mūsų idėjos tapo galingesnės negu kada nors anksčiau, ir jeigu technologijos tobulės taip pat greitai kaip dabar, sunku įsivaizduoti, kuo viskas gali baig tis. (Jau dabar aptarinėjami kontaktiniai lęšiai su Heads UpDisplay funkcija - tekstas ir grafika iš jūsų mobiliojo telefono ar kompiu terio perkeliami į lęšius taip, kad matytumėte juos prieš save. O ši knyga bus spausdinama jau po to, kai televizoriai su trijų matmenų funkcija pabandė tapti metų Kalėdų dovana, tačiau buvo aplenkti futuristinių iPad.) Dabar žmonija priklausoma ne nuo fizinės jėgos, o nuo proto ir intuicijos. Žmogiškasis fizinės jėgos trūkumas (palyginti su daugybe kitų gyvūnų) padėjo mums išrasti tokias pagalbines priemones kaip automatiniai ginklai, sunkvežimiai ir sūrių pjaustyklės. Pavyzdžiui, B B D B nuostabus protas
buvome priversti kompensuoti tai, kad vidutinio dydžio šimpanzė gali lengvai sugriebti mus už kojų ir trenkti į artimiausią sieną. Mūsų galia nuolat buvo ne fizinė, o protinė. Tai kodėl pagaliau nesupratus, kas yra toji galia, tas ypatingas talentas, jos neįvaldžius? Galbūt paprieštarausite, kad jau kelis dešimtmečius naudo jame intelekto testus, tačiau diduma mūsų proto anksčiau nebuvo pastebėta ir įtraukta į tokius testus. Atliekant psichologinius ty rimus taip pat ne itin domėtasi šiomis proto dalimis. Daugiausia tai tie minkšti ir pūkuoti dalykėliai, kurie laikomi sunkiai išmatuo jamais ir... nemoksliškais. Pavyzdžiui, jausmai. Jų vaidmuo mūsų protiniame gyvenime buvo įnirtingai ignoruojamas ir mokslinė psichologija kaip įmanydama vengė šios temos. Tačiau paprasti žmonės to nedarė: savigalbos knygos populiarios tiek Vakarų pa saulyje, tiek Japonijoje, o tai reiškia didelį poreikį keisti ir tobulinti asmeninį emocinį gyvenimą. Timas tobulėti
Įprastai tobulinti asmenybę labiausiai siekia moterys. Galbūt dėl to, kad jos savo emocijas jaučia geriau negu vyrai (taip, tai tikra tiesa - vėliau apie tai kalbėsiu plačiau) ir labiau jas vertina. Dėl to atitinkama literatūra pirmiausia skiriama moterims, o vyrai šiek tiek atstumiami. Anglišku posakiu touchy-feely apibūdinama tai, kas vyrų dažnai laikoma emociniu egoizmu ir per dideliu jautrumu. Iš tikrųjų svarbu, kad retas tekstas tinka tiek vyrams, tiek mote rims. Mano knyga yra bandymas ištaisyti šią klaidą. Diduma dabartinių mūsų žinių paremta vadinamosios kognityvinės psichologijos įžvalgomis. Kognityvinės psichologijos teorija buvo pirmoji, pagal kurią mintys, jausmai ir veiksmai glaudžiai susiję. Tai gali pasirodyti savaime suprantama tokiems profanams kaip jūs arba aš, tačiau psichologijai toli gražu nebuvo akivaizdu. Kognityvinės psichologijos šalininkai teigia, )oggalvodami, kad kas nors bus negerai, jausite didesnį nerimą ir jūsų elgesys bus paremtas savisauga, pavyzdžiui, vengsite stresą keliančios situacijos. Tačiau jeigu galvosite, kad viskas bus gerai, jausite didesnį pasitikėjimą sa vimi ir jūsų elgesys išreikš tą pasitikėjimą, todėl reikiamą užduotį atliksite geriau. Sutelkę dėmesį į mūsų mąstymo modelius ir įsiti kinimus, terapeutai kognityvistai sugalvojo daugybę technikų, ku rios gali mums padėti keisti tiek jausmus, tiek veiksmus. HENRIK FEXEUS Q Q D K I
Veiksmingiausi metodai, priverčiantys žmones keistis, apima geriausius įvairių sričių elementus. Žmogus elgiasi, kaip jam įpras ta, tik veiksmingiau. Pastaraisiais metais kognityvinę terapiją pa pildė daugiausia iš Rytų pažįstamos idėjos, pavyzdžiui, sąmoningu mo ir meditacijos. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama jau minėtai pozityviajai psichologijai. Vis dėlto net mokslininkai ir psichologai vaikšto ant adatų. Dabar atrodo, lyg ką kepdami vienu metu nau dotume dešimt receptų. Kartais rezultatai nuvilia (kad ir kaip gerai atrodytų kokosinių ir šokoladinių morengų pica), o kartais būna fantastiški. Tyrimai ir praktinė patirtis taikant naujus psichologi jos metodus padeda mums pamažu suprasti, kas išties veiksminga ir kada geriau atsisakyti pomidorų padažo. Noras tapti geresne asmenybe ir pažinti save yra gilus žmogiš kas troškimas. Deja, šį pagarbos vertą siekį dažnai lydi kiti paveldė ti bruožai, pavyzdžiui, tikėjimas iš troškimo, saviapgaulė ir per sti prus tikėjimas greitais sprendimais, teikiančiais viltį, kad įmanoma be pastangų pasiekti norimą tikslą. Todėl pristatydamas savigalbos metodus noriu kartu padėti atsikratyti iracionalaus tikėjimo tokiais dalykais kaip savigalbos religija ir paaiškinti, kodėl taip lengvai pa tikime ypatingomis galiomis, kurios iš tiesų neveikia: kodėl tikime homeopatija arba žmonėmis, teigiančiais, kad jie geba kalbėtis su mirusiaisiais, kodėl negalime susilaikyti neperskaitę vakarinio lai kraščio straipsnio apie naują dietą. Prietaringumas ne tik susijęs su nykštukais ir troliais. Jis daro didelę įtaką visam mūsų mąstymui, pradedant nuo svarbių sandėrių ritualų ir baigiant tikėjimu, kad galima greitai padėti sau. Žmonės, tiriantys, kas iš tiesų yra gyvenimo kokybė, daro tą pačią išvadą: tie, kurie mano nevaldantys savo gyvenimo, mažiau pasiekia ir jaučiasi blogiau už tuos, kurie tiki, kad gyvenimą val do. Mano tikslas - suteikti kuo daugiau priemonių, galinčių padėti jums valdyti kuo daugiau savo gyvenimo sričių. Patobulinę vieną arba kelias iš knygoje minimų sričių sutiksite, kad jos pavadinimas nėra pretenzingas reklaminis triukas. Paste bėsite, kad iš tiesų turite ypatingų proto galių. Tačiau norėčiau pa brėžti, kad tai ne filosofija. Ir ne ideologija. Tuo labiau ne religija. Tai tik paprasta priemonė, palengvinanti jums gyvenimą. Kuo len gvesnį jį padarysite savo galvoje, tuo lengvesnis jis bus už jos ribų. Ir ne tik jums, bet ir aplinkiniams. S S D Q
NUOSTABUS PROTAS
Jūsų smegenys veikia visą laiką. Jos nuolat juda tam tikra kryp timi. Galite arba pamėginti jas nukreipti tinkama linkme, arba ne tikėtai atsidurti griovyje. Geriau valdyti savo mintis bei jausmus ir išmokti panaudoti smegenų galimybes. Kodėl gi nepasistengus jaustis kuo geriau ir smagiau?
I?
vartotojams. Moterys žino, kur yra psichologinės knygos, o vyrai kur knygos apie verslą. Taip išvengiame klaidų. Tačiau mums de rėtų liautis skirti žydrą nuo rožinės ir veiksmus nuo jausmų. Toks mąstymas paremtas senoviniais stereotipais ir niekam nėra nau dingas. Šioje knygoje aprašytos technikos padės sukurti strategijas, leisiančias augti bet kuriame pasaulyje. H utai apie, integmis
Vidurinėje mokykloje kampanija prieš narkotikus mane išmokė, kodėl taip pavojinga uostyti klijus ir gerti alų - mūsų smegenų ląs telių skaičius ribotas ir per gyvenimą jos neatsinaujina. Kitaip nei visos kitos mūsų kūno ląstelės, smegenų ląstelės nustoja gamintis besibaigiant lytiniam brendimui (maždaug tada, kai liaujasi augęs skeletas), o tos, kurios miršta (pavyzdžiui, nuo klijų uostymo), dingsta visam laikui. Taip buvo manoma devintojo dešimtmečio pradžioje. Šiandien žinome, kad tai netiesa. Mūsų smegenys plastiškos. Naujos smege nų ląstelės gaminasi iki pat mūsų mirties ir nuolat jungiasi. Šiais laikais net įmanoma pro mikroskopą pamatyti smegenų ląstelių jungtis. Kaskart mums ką nors išmokus šios jungtys ir visas tinklas keičiasi. Tai reiškia, kad perskaičius šią knygą jūsų galvos turinys bus nebe toks kaip anksčiau. Kad ir kaip man norėtųsi, tai nėra tik mano nuopelnas. (Nors šlovė, žinoma, atiteks man.) Tai neišven giamas jūsų biologinės sandaros padarinys. Vis dėlto jūsų smegenų išvaizda priklausys ir nuo to, ko nuspręsite pasimokyti iš šios kny gos. Jūsų smegenys priklauso tik jums ir daro tai, ko norite jūs.* Šiandien jau nemanoma, kad su amžiumi smegenys kietėja ir aptingsta. Tai, kad sendami pradedame lėčiau mąstyti, labiau lemia ne amžius, o stimulo nebuvimas. Deja, daugelis pagyvenusių žmo nių atsiduria aplinkoje, kur stokoja įdomių patyrimų. Numanau, jog pagyvenę žmonės lėčiau mąsto dėl to, kad jų smegenys per retai gauna progą apdoroti tinkamą informaciją (vargu ar persikinės se nelių globos namų sienos su meno kūriniais iš turgaus yra įdomūs patyrimai). Dėl to darome klaidingą išvadą, kad tarp amžiaus ir smegenų veiklos sulėtėjimo yra ryšys. * Beje, nors smegenų ląstelės iratsinaujina, uostyti klijus nėra pati geriausia mintis. Q B G E I NUOSTABUS PROTAS
Jei nuolat naudosime smegenis ir kursime joms užduotis, tai turės milžinišką poveikį. Tik pažiūrėkite į pagyvenusius žmones, kurie, užuot patikėję, kad metai juos blogai paveiks, ir toliau buvo aktyvūs ir smalsūs. Pavyzdžiui, mano merginos senelis. Jam jau per devyniasdešimt ir šiuo metu jis intensyviai rašo jau ketvirtą plytos storio istorinį romaną. Be to, jis naudojasi Facebook ir elek troniniu paštu lyg dvidešimtmetis. Taip, jis beveik aklas, tačiau tai jam netrukdo. Jo kompiuteris prijungtas prie didelės raiškos tele vizoriaus keturiasdešimt aštuonių colių ekranu, o šrifto dydis artė ja prie tūkstančio penkių šimtų. Aktyviai gyvenančių žmonių atmintis dažnai kone tobula, jų gebėjimas greitai įgyti žinių (pavyzdžiui, kaip naudotis Facebook) neretai būna geresnis negu jaunesnių žmonių, kurių smegenys tiek pat entuziastingos, bet daug mažiau patyrusios. Smegenys su am žiumi ne silpnėja, o stiprėja, jei tik jos pakankamai gerai maitina mos. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo jūsų smegenų būsenos, ateitis atrodo šviesi - jeigu nuspręsite, kad ji tokia bus.
(Pfuotinė, (ritimo, Oi smihata Įsivaizduokite, kad per vakarą mieste išgėrėte per daug alaus arba namie prisivalgėte picos, ledų ir bulvių traškučių. Sąveika tarp pro tinės ir fizinės būsenos niekad nebūna tokia akivaizdi kaip ryte po tokio vakaro. Painiojate psichologinį nerimą su bloga fizine savi jauta, o galvoje skamba išmintingas balsas, kad tai jums bausmė. Laimė, protas sąveikauja su kūnu ne tik kai sau kenkiame, bet ir kai elgiamės protingai. Pavyzdžiui, pabėgioję ryte pastebėsite, kad visą dieną geriau seksis mąstyti. Gerindami fizinę sveikatą patobulinsite ir protinę. Apie fizinę sveikatą galvojame ne tik sirgdami (arba prisivalgę ledų) - šiandien daugelis žino, kad, norint gerai jaustis, būtina nuolat rūpintis savo kūnu.* * Protinę būklę galite pagerinti treniruodami fizinę, tačiau, deja, tai neveikia prie šingai: lavindami smegenis neįgysite geresnės fizinės formos. Vien mintys nepa darys jūsų tokio pat sportiško kaip buvęs ledo ritulininkas Borje Salmingas ar bu vusi atletė Maria Akraka. Taip, eksperimentuojant valytojoms buvo primenama, kiek kalorijųjos kasdien sudegina dirbdamos savo darbą, irjos iš tiesų numesdavo daugiau svorio negu tos, kurioms tai nebuvo primenama. Vis dėlto neatrodo tikė tina, kad mintys lengvai padės jums priaugti raumenų. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Verta prisiminti šią pastaraisiais dešimtmečiais išplėtotą for mos palaikymo filosofiją net kalbant apie smegenų ląsteles. Yra būdų pagerinti ne tik fizinę, bet ir protinę sveikatą. Treniruotės gali padaryti jūsų mintis ir pojūčius stipresnius, greitesnius ir lankstes nius, o tai savo.ruožtu padės išnaudoti visas galimybes apsisaugoti nuo streso ir įtampos, kurių negalite išvengti. Kitas šioje knygoje aprašytų metodų rezultatas - palaikysite bendrą formą, ne tik tą dalį, kurią puoselėjate sporto salėje. •Pati knyga
Kaip jau pastebėjote, pastaruosiuose puslapiuose dažnai vartoja mas žodis „tyrimas“. Mėgstu mokslą. Tačiau dalis to, ką vėliau pers kaitysite, gali būti panašu į sveiko proto įžvalgas. Vis dėlto „svei kas“protas taip pat gali klysti, todėl reikia jį bandyti lygiai taip pat kaip kitas psichologijos teorijas. Psichologai kartais tiria dalykus, kurie mums savaime suprantami, nes jie išmoko, kad negalima da ryti prielaidų apie tai, kaip žmogus veikia giliai viduje. Teorija leidžia mums klijuoti etiketes ant savo veiksmų, kad ga lėtume apie juos kalbėtis su kitais žmonėmis. Ji parodo mums ryšį tarp įvairių dalykų. Pratimai taip pat naudingi, nes geriausia proga ką nors išmokti būna tada, kai galime stebėti ir jausti, kuo abstrak ti informacija (kurią gaunate iš knygos) svarbi konkrečiai tikrovei. Dar geriau, jeigu konkreti tikrovė yra mūsų gyvenimas. Nesvarbu, ar norite tapti kūrybingesnių darbuotoju, ar tik prisi minti visų šunų dresavimo kursų dalyvių vardus, - sėkmė priklau sys nuo jūsų protinės būsenos. Mintys formuoja išorinę jūsų egzis tenciją. Emocijos nulemia jūsų reakcijas į išgyvenimus ir patirtis. Vienas iš šios knygos tikslų - padėti jums labiau mėgautis gyveni mu ir pasiekti sėkmę, kad ir kas jums yra sėkmė. Noriu parodyti, kaip galite tobulinti savo vidinius gebėjimus ir ypatingas proto ga lias, kad galėtumėte gyventi tokį gyvenimą, kokio trokštate. Tačiau nesakysiu jums, kaip gyventi. Tai turi būti jūsų sprendi mas. Tolesniuose skyreliuose pateiksiu daugybę idėjų ir technikų. Jos tikrai daugiau ar mažiau (priklausomai nuo to, kas esate) pravers jums kasdienybėje. Todėl išsirinkite, kas jums tinkamiausia. Čia švediškas stalas, todėl prašom grįžti antrą, trečią kartą ir paragauti EIEIGE nuostabus protas
to, ką iš pradžių praleidote. Juk gyvenimas nuolat keičiasi. Su juo keičiasi ir jūsų poreikiai. Už antrą kavos puodelį neprašysiu nė ska tiko.
Tikiuosi, jums bus įdomu skaityti. Nes man įdomu. Ši knyga paremta vienu iš šauniausių požiūrių į žmogaus smegenis - jos visada gali tobulėti. Čia atrinkau veiksmingiausias idėjas ir technikas. Gal būt kai kurias jau žinote, tačiau netinkamai jas taikote arba išvis netaikote. Jei taip, tikiuosi paskatinti jus vėl imti jas taikyti. Kaip sakoma „Terminatoriuje II“, ateitis nenumatyta. Priešingai, tai nauja ir įdomi šalis. Neturite įsikibę laikytis praeities ir to, kaip tas ar anas buvo anksčiau.* Manyje tūnantis piktasis mokslininkas, kuris ketina užvaldyti pasaulį, tikisi, kad tikrai dėsite reikiamas pastangas tam, kad įgytumėte ypatingų proto galių, nes tapsite vienu iš nedaugelio, kurie taip iš tiesų daro. Viena iš priežasčių, kodėl savigalbos knygos to kios populiarios, kad perskaitę vieną tokią dažniausiai nusiperkame kitą, užuot lavinę tai, ko išmokome iš pirmosios. Turime am žiną bevaisę viltį, kad vien nuo skaitymo tapsime geresni žmonės. Būdamas tarp nedaugelio tų, kurie viską atliko, tapsite ne tik gudresnis, protingesnis, darbingesnis, kūrybingesnis ir darnes nis - tapsite gudresnis, protingesnis, darbingesnis, kūrybingesnis ir darnesnis negu dauguma kitų žmonių. O tada galėsite užvaldyti pasaulį. Arba tiesiog velnioniškai gerai jaustis. Kaip skamba? Puiku? Jau pradėjome skaičiuoti žingsnius iki jūsų naujojo „aš“.
* {spėjimas: 1871 m. JAV švietimo ministerija publikavo ataskaitą „Išsilavinimo ir beprotybės ryšys“. Joje buvo išnagrinėtas 1741 atvejis, kai žmonės išprotėjo, ir buvo prieita prie išvados, kad „perdėtas mokymasis“tapo 205 atvejų priežastimi. Kiti išsilavinę žmonės teigė, jog „sveikata neretai kenčia nuo to, kad protas būna per daug stimuliuojamas“. Taigi neskaitykite daugiau negu po valandą per vie ną kartą. Ypatingos galios, aišku, svarbios, bet nenoriu būti kaltas dėl kieno nors sprogusios galvos. HENRIK FEXEUS Q B Q Q
r
'Tf/tatW'ai
/vata****
Teletas patarimų pradedantiems tobulinti pasirinktas ypatingas galias.
Dėkite pastangas. Jei norite veiksmingai taikyti šios knygos metodus ir priimti joje pateiktą informaciją, turite treniruo tis. Greiti ir pastangų nereikalaujantys metodai iš principo visada būna mitas. Nors daugelį mano aprašytų metodų galima greitai įvaldyti, visus juo taikant reikia nemažų pa stangų. Ne visi jie vienodai sunkūs, tačiau yra daug tokių, kuriems būtinas tikras entuziazmas ir laikas, skiriamas pro tui tobulinti. Tiesiog no pain no gain. Dabar pat paskirkite savo dienotvarkėje laiką ypatingoms galioms lavinti.
Užsirašinėkite. Rašykite šios knygos paraštėse arba popie riaus lape, o jei nieko neturite - sau ant rankų. Užsirašinėkite mintis ir išgyvenimus po pratimų.Tai labai pravers, kai vėliau prie jų grįšite.
Remkitės asmeniniu lygiu. Viliuosi, kad ši knyga padės jums tobulėti kaip žmogui. Tačiau šios informacijos naudo tojai turi skirtingas žinias ir sąlygas, kiekvienas siekia rezul tatų jam ar jai tinkamiausiu tempu. Todėl be galo svarbu,
kad matuotumėte rezultatus, lygindami naujuosius su ankstesniais savo rezultatais. Jums tobulėjant nesvarbu, kas pasisekė ar nepasisekė kam nors kitam.
JUK NEGALIU Į ju n g tijū s ų , k u k g lrin g u n w '
Nebūna neįdomių dalykų, tik nesidomintys žmonės. Lordas Chestertonas
ESATE KURYBINGESNI, NEGU MANOTE Kas tai yra ir kas nėra
yksta pasitarimas. Iškilo problema ir negalite judėti toliau, kol jos neišspręsite. Galbūt net surengėte pasitarimą kaip tik tam, kad išspręstumėte šią problemą. Ir štai kažkas taria: „Nagi, turime mąstyti kūūūrybingai!“Tačiau poveikis priešingas pajaučiate, kad galva visiškai ištuštėja. Staiga ankstesnės idėjos nebetinka. Juk dabar neužtenka gero pasiūlymo. Dabar turite būti kūrybingas. O ką gi tai reiškia? Filme „Hadsakerio įpėdinis“Timo Robinso personažas Norvilas bando parduoti nuostabią idėją visiems sutiktiems finansininkams. Tačiau vos parodžius brėžinį jie atsisako - nes tai tėra apskritimas popieriaus lapelyje. Galiausiai jis randa žmogų, kuris supranta jo viziją, ir iš to gimsta žymusis Hula Hoop lankas. Oho. Va čia tai kū rybingumas. Kaipgi jums padaryti ką nors panašaus per pasitarimą? Išties ga lite būti kūrybingas, kai to norite. Šiame skyrelyje parodysiu kaip.
V
QEIQE1 NUOSTABUS PROTAS
Gebėjimas kūrybingai mąstyti bus svarbus visose šios knygos dalyse, todėl nusprendžiau sutelkti dėmesį į kūrybingumą jau pir mame skyrelyje. Kūrybingas mąstymas nėra laisvas minčių srautas, vedantis prie ko nors labai gero. Priešingai, veiksmingas kūrybingu mas padeda sąmoningai kontroliuoti, kaip mintys formuojasi jūsų smegenyse. Si kontrolė nulemia visų kitų treniruočių rezultatus, nesvarbu, ar norite pagerinti atmintį, ar visą gyvenimą. Protinių procesų valdymas ir jų tobulinimas iki ypatingų galių yra kūrybingo mąstymo pratimas. Tai kada geriau pradėti, jei ne dabar? Galbūt jau traukiatės pagalvoję, kad nesate pasiruošę taip anksti žengti tokį didelį žingsnį, kad kūrybingumas yra sudėtingas ir nea pibrėžiamas ir kažin ar iš viso jį įmanoma matuoti. Juk greičiausiai taip jau yra, kad kūrybingumas vieniems būdingas, kitiems ne... Nepasiduokite net nepradėję - panašūs klaidingi įsitikinimai jus sieja su diduma Vakarų pasaulio gyventojų. Kūrybingumas, at metus visus prietarus apie menininkus su dažais plaukuose ir so cialiai neįgalius romanų rašytojus (arba lankų išradėjus), nėra toks sudėtingas, koks atrodo. cAfde, kūhg(riHguHią
Kas gi yra kūrybingumas? Nors kiekvienas turi asmeninį suprati mą, turbūt sutiksite, kad iš principo mėgstame kūrybingumo ap raiškas. Namie, mokykloje ir darbe kūrybingumas paprastai prii mamas teigiamai. Jį taip vertiname, kad net sugalvojome būdus kūrybingiems žmonėms apdovanoti: „Auksinis lokys“, Grammy, „Teatro kaukė“ ir „Auksinis kiaušinis“ parodo jiems mūsų pagar bą - ką jau kalbėti apie Nobelio premiją! Nesunku imti pavydėti genijams ir nuspręsti, kad toks kūrybingumas neprieinamas pa prastiems mirtingiesiems. Tačiau viskas yra kitaip. Visų žmonių elgesys ir mąstymas yra kūrybiškas. Viskas, ką matote aplink (net tualetinio popieriaus ri tinėlis), yra kūrybiškų veiksmų rezultatas. Nors kūrybingumas gali atrodyti kaip paslaptinga galia, kuria vieni žmonės apdovanoti, kiti ne, visi gali šia galia naudotis, ir visi naudojasi. Net tie, kurie teigia nesą kūrybingi. Daugelis painioja kūrybingumą su meniškumu ar spontanišku mu. Arba su gera vaizduote (kuri taip pat sunkiai apibrėžiama kaip HENRIK FEXEUS Q Q S S
ir kūrybingumas). Tačiau neprivalote būti menininkas - galite būti kūrybingas net naudodamasis Microsoft Excel programa. Be abejo, ne visi turi vienodą kūrybingumo potencialą. Kai kam tiesiog būna lengviau sugalvoti ką nors naujo. Tačiau dauguma yra kūrybingesni, negu mano esą. Bendra tendencija tokia, kad mes laikome save mažiau kūrybingais, negu esame iš tikrųjų. Kai at liekant tyrimus žmonių prašoma įvertinti savo kūrybingumą, apie šešiasdešimt procentų nurodo, kad jis žemesnis už vidutinį lygį. Aišku, statistiškai tai neįmanoma. ddasikims kwtylriHguik& testas
Žmonės yra bandę išmatuoti ne tik savo intelektą, bet ir kūrybin gumą. Metodas dažniausiai būna paremtas tam tikra užduotimi, pavyzdžiui, užrašyti kuo daugiau būdų, kaip galima panaudoti pa prastą sąvaržėlę. Kodėl nepabandžius? Padarykite dviejų minučių pertraukėlę ir pažiūrėkite, kiek sugalvosite sąvaržėlės naudojimo variantų. Suskaičiuokite sugalvotus būdus ir padalykite iš dviejų. Taip gausite vidutinį skaičių - kiek naudojimo būdų sugalvojote per minutę. Pagal užduotį vidutinis skaičius yra keturi. Aštuoni būdai per minutę yra labai daug, dvylika - nepaprastai daug, o šešiolika sugalvoja mažiau negu vienas iš tūkstančio. Tokie testai ilgai buvo populiarūs darbovietėse, kur norėta iš matuoti žmogaus kūrybingumą. Tačiau dar prieš kelis dešimtme čius kūrybingumo guru Tony Buzanas iškėlė problemą - testas klysta. Jis gali išmatuoti tik skaičių minčių, kurios jums kyla esant stresui, o ne jų kūrybingumą. Kūrybingumas nebūtinai susijęs su kiekybe. Iš tikrųjų testas teparodo, kiek asociacijų ar interpretaci jų jums sukelia žodis „naudoti“. Kai šis žodis susijęs su sąvaržėle, siauras, bet tinkamas jo interpretavimas yra „pritvirtinti“ ar „lai kyti kartu“. Nieko keisto, kad taip interpretuojant galvoje kyla tik keli variantai. Platesnis ir kūrybiškesnis žodžio „naudoti“interpre tavimas yra „suderinti su“. Tada tikrai įmanoma sugalvoti gerokai daugiau pasiūlymų. Tai ir yra kūrybingumo esmė - suderinti du atskirus žodžius ir paversti juos kuo nors nauju. Kaip jau esu sakęs, minėtas testas matuoja ne jūsų kūrybingumą, o tai, kiek asociacijų jums sukelia žodžiai „naudoti“ ir „sąvaržėlė“. Verčiau tinkamai išbandykime jūsų kūrybingumą. 9 Q S E
NUOSTABUS PROTAS
y p a tin g a ifOvatiauu
KLASIKINIS KŪRYBINGUMO TESTAS ATGIMIMAS
Nežinau, kiek variantų sugalvojote atlikdami minėtą testą, tačiau vienas iš tūkstančio nesugeba surinkti šešiolikos. Esu tikras, kad net nesuprakaitavę sugalvosite trisdešimt (t. y. beveik dvigubai daugiau) kūrybiškų būdų panaudoti sąvaržėlę, jeigu jūsų bus paklausta, kaip galima įą suderinti su... kosminiu laivu, apelsinu, veidrodžiu, druska, atostogomis, moterimi, saule, medžiu, ausimi, ratu,
puoduku, Italija, šunimi, staltiese, vandeniu, laikraščiu, brokoliu, voku, mobiliuoju telefonu, kortų malka,
lempa, vyno buteliu, debesimi, rankine, batu, viščiuku, televizijos laida, megztiniu, automobiliu, kėde.
Nustatykite dvi minutes ir peržiūrėkite sąrašą. Pažadu, rasite būdą suderinti kiekvieną iš šių dalykų su sąvaržėle, net jei tai iš pradžių atrodo neįmanoma. Galbūt galite... panaudoti ją kaip aštrų instru mentą? Išlydyti? Suteikti kitą formą? Panaudoti kelis tūkstančius są varžėlių? Peržiūrėkite visą sąrašą, net jei surinkote reikiamą variantų skaičių. Pažadu, bus smagu.
H E N R IK FE X E U S Q Q S B
Jei padarėte, kaip tikėjausi, ir nuėjote visą kelią nuo kosminio laivo iki kėdės, dabar turbūt galvojate, kad dauguma jūsų variantų ne itin vykę. Galbūt kai kurie net atrodo visai menkaverčiai. Iš tiesų, sprendžiant tam tikrą problemą, kūrybiškos mintys gali pasirody ti geresnės ar blogesnės. Remiantis akademiniu apibrėžimu, idėja turi būti originali (t. y. tokia, kokios niekas nesugalvojo anksčiau) ir praktiška, kad galėtų būti vadinama kūrybiška. Įtariu, jog kai kurie jūsų sugalvoti sprendimai tikrovėje gali būti ne itin praktiški. (Kita vertus, pamatytumėt manuosius!) Tačiau jokio skirtumo. Sis testas turėjo parodyti, kas yra kūrybingumas ir kad jums lengva kūrybin gai mąstyti. Be to, svarbu prisiminti, kad šis testas nieko neparo do, kiek kūrybingi jūs esate kitose srityse, pavyzdžiui, muzikos ar ekonomikos. Jis teparodo, kaip jums sekasi kūrybiškai panaudoti kanceliarinę prekę. Tkęjfyfk# Mokėjimas pradėti kūrybingai mąstyti kada panorėjus yra be galo stipri proto galia. Prisiminkite pasitarimus ir kitokias situacijas, kai tiesiog strigote. Kai nekildavo nė vienos naujos ar geros idėjos. Įsivaizduokite, kad galite to išvengti. Vis dėlto kūrybingumui kartais prireikia pagalbos. Mes taip pui kiai išmokome galvoti apie visa, kas jau yra, kad pamiršome mo kytis galvoti apie tai, kas gali būti. Tai, kas jau yra, taip daug anali zuojama, kad nespėjame pamąstyti, ar galime sukurti tai, ko patys norime. Daugelio problemų nepavyks išspręsti vien pažiūrėjus, kas ir kaip vyko praeitą kartą, ir bandant pašalinti tai, kas nevei kė. Dažnai reikia rasti naują kelią. Deja, mūsų to niekas nemokė. Mokykla ir visuomenė mus auklėdamos visada teikdavo pirmeny bę struktūrai, skaičiams ir logikai, todėl puikiai mokame vertinti ir daryti išvadas. Tačiau ne taip gerai mokame originaliai ir praktiškai mąstyti. Daugelis mūsų klaidingai mano, kad kūrybiški sprendimai - lyg žaibas iš giedro dangaus. Tačiau dauguma kūrybiškų minčių kyla tada, kai žmogus, ilgai ir sunkiai sprendęs tam tikrą problemą, vė liau nustoja aktyviai ieškoti išeities ir leidžia toliau dirbti su ja savo pasąmonei. Taip pat dauguma kūrybingų žmonių maždaug žino savo tikslą dar prieš pradėdami darbą, bet jiems gali būti sunku tą S Q S B
NUOSTABUS PROTAS
tikslą apibūdinti (kartais net sau patiems). Jie labiau intuityviai jaučia rezultatą. Didelę kūrybiško darbo dalį sudaro intuicijos iš reiškimas žodžiais ir praktinių detalių išdėstymas. Taigi kūrybingumas nėra kažin kas, kuo gali pasinaudoti nepa prastai gudrūs žmonės, užuot sunkiai dirbę. Tai kaip tik yra sun kaus darbo rezultatas ir kartu vidinis gebėjimas originaliai ir prak tiškai mąstyti. Išties kūrybingumas net nėra susijęs su intelektu. Nėra jokių įrodymų, kad aukštesnis intelektas nulemia didesnį kū rybingumą.* Iš tiesų lavinti kūrybingumą padeda mokymasis mąstyti be kon centracijos; kad galėtumėte derinti mintis naujais įdomiais būdais, turite turėti galvoje daugybę vaizdų, minčių ir idėjų, galinčių laks tyti ir susidurti tarpusavyje. Iš principo visi pratimai šioje knygos dalyje turi padėti jums pasiekti tokią protinę būseną. Iš smegenų perspektyvos naujos idėjos tėra kartu judančios kelios senos mintys.
SuĮuwu5i dakšjovė, Greitas būdas sužlugdyti žmogaus (ypač vaiko) kūrybingumą - jį apdovanoti. Gal atrodo keista, kad apdovanojimas kenkia, tačiau šis reiškinys ne kartą įrodytas. Pavyzdžiui, dvi vaikų grupės žaidžia su popieriumi ir kreidelėmis. Vienai grupei pranešama, kad jie gaus gražų medalį, kai viską pabaigs. Kitai grupei nieko nesakoma. Kai praėjus kelioms savaitėms vaikų vėl paprašoma pažaisti su popie riumi ir kreidelėmis, tie, kurie gavo medalį, piešimui skiria daug mažiau laiko ir būna mažiau motyvuoti už kitus vaikus. Psichologų nuomone, vaikai mąsto maždaug taip: „Suaugusieji mane apdova noja, kai darau tai, ko paprastai nenoriu daryti. Kadangi mane ap dovanoja už piešimą, jis man neatrodo smagus.“ O apdovanojimo negavusiam vaikui užduotis savaime vertinga. * Dauguma nežino, kad intelekto testai iš tikrųjų neturi jokio mokslinio pagrin do. Galima sakyti, kad jie buvo laužti iš piršto, o jų tikslas buvo įvertinti mokinių pasiekimus klasėje. Klasikinis intelekto testas neparemtas jokia gilesne teorija, jo užduotys tiesiog imituoja tai, „ką vaikai veikia mokykloje“. Prisiminkite tai ir atlaidžiai nusišypsokite, kai kas nors girsis aukštu intelektu. Nes šitai tereikš, kad jis (ji) gerai atlieka mokyklines užduotis. HENRIK FEXEUS Q Q S B
Iš tikrųjų apdovanojimas nėra blogas dalykas. Blogai, kad apdo vanojame vaikus už tai, kad jie atlieka nuobodžias užduotis. Todėl negalime apdovanoti jų už smagių užduočių atlikimą (nes apdo vanodami rodome, kad jos nuobodžios). Suaugusiesiems lengviau žvelgti į tai pro pirštus, tačiau kartais ir mes įstringame vaikystės suprogramuotoje sistemoje. Jei pradedate sportuoti, tai dėl to, kad sportas jums atrodo smagus, ar ne? Užsiimate kempo dėl to, kad tai jums patinka, ir jūsų treniruočių tikslas turėtų būti užsiėmimas šia sporto šaka, o ne laimėjimas. Pergalė varžybose gali būti patrau klus papildomas rezultatas, bet juk ne dėl jos pradėjote treniruotis. Kiek sportininkų nesuklydo ir nepavertė aukso medalio savo aukš čiausiu tikslu, lyg tai būtų jų gyvenimo prasmė? Nors pati kelionė tikslo link - važiavimas dviračiu ar lygiagretusis slalomas - jiems iš tikrųjų vertinga, juk kitaip jie nebūtų pradėję daryti to, ką daro dabar. Apdovanojimai ne tik mažina motyvaciją ir paverčia smagias užduotis nuobodžiomis. Deja, jie taip pat paveikia nuobodžias už duotis - paverčia jas dar nuobodesnėmis, nes visa užduoties vertė, kuri galėtų atsverti nuobodumą (pavyzdžiui, savo daiktų atradimas sutvarkius kambarį), staiga dingsta ir lieka tik nuobodumas. Neapdovanojimas (arba tinkamas apdovanojimas) nėra tas pat kaip dėmesio nesuteikimas. Jeigu norite paskatinti kieno nors ak tyvumą ar kūrybingumą, paminėkite to žmogaus darbą ir pastan gas. Pasakykite jam, kad jo aktyvumas jums atrodo fantastiškas, arba kad jums džiugu, jog jis įdėjo tiek pastangų į jūsų bendrą dar bą. Toks apdovanojimas yra daug konstruktyvesnis kūrybingumo ir aktyvumo požiūriu negu aukso medalis. Be to, kiek ilgiau blizga. dČtaida,? V a li#!
Motyvacijos konsultantas Stephenas Covey dažnai pasakoja, kad anksčiau jis kiekvieną žiemą slidinėdavo. Jis sunkiai dirbo, siekda mas tobulėti, ir žinojo, kad jam sekasi, nes vis griūdavo. Neslidinėjantiems gal skamba keistai, tačiau jeigu esate iš tų, kurie bent kartą rišosi slidinėjimo batus ar snieglentės dirželius, žinote, kad negriūvate tada, kai nedaug iš savęs reikalaujate. Coveyliovėsi griuvinėjęs leisdamasis nuo kalno, kai jam buvo aštuoniolika. Tada jis nustojo rizikuoti. Būti puikiu slidininku jau nebetapo taip svarbu ir Q B S B nuostabus protas
nesinorėjo daryti daugiau klaidų. Covey sako, kad vis dar neblogai slidinėja. Tačiau jis nepatobulėjo nuo aštuoniolikos metų. Si istorija galėtų būti ir mano. Neblogai moku naudotis tiek slidėmis, tiek snieglente. Tačiau jau seniai praradau norą griūti ir žalotis. Esu senesnis, bailesnis ir per retai slidinėju. Todėl darau tai saugiai. Ir veikiausiai blogiau negu tada, kai man buvo aštuo niolika. Tikiuosi, mano mintis aiški: jei nesate pasiruošę kartais klysti, nepatobulėsite. Dauguma žmonių vengia klaidų, nes bijo parodyti, kad jiems nepasisekė, arba per daug nori parodyti, kad jiems pui kiai sekasi. Tačiau jūs esate protingi ir žinote, kad klaidos yra mo kymosi ir gyvenimo dalis. Atminkite, klaida savaime nėra blogas dalykas. Jūs pasirenkate savo požiūrį į ją. „Klaida“ yra rezultatas, kuris eina kita kryptimi negu tas, kurio tikėjotės. Kitaip tariant, tai grįžtamasis ryšys, ku rio jums reikia, siekiant tobulėti ir pasiruošti reikiamas priemones. Būti kūrybingam, vadinasi, būti neištirtoje teritorijoje. Todėl svar bu mokytis iš savo klaidų ir jas panaudoti naujoms kryptims atrasti. Kai einate keliu, kuriuo dar niekas nėjo, tik jūsų klaidos gali padėti tobulėti. Kaip sako Briuso Veino liokajus Alfredas filme „Betmenas: pradžia“: „Kodėl krintame, sere? - Tam, kad išmoktume pakilti.“
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
y/tatiH^aifiHatUuūA
KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS
Kūrybiškos mintys puikiai tinka, kai reikia išspręsti problemą. Tačiau kūrybiškas problemų sprendimas yra kelių žingsnių procesas. Tai, kad esate kūrybingas, nereiškia, jog akimirksniu rasite sprendimą. Vadovaukitės toliau išvardytais punktais ir nukreipsite savo smege nis reikiama linkme. Išsirinkite problemą, kuri šiuo metu yra iškilusi, arba dėl smagumo kokią nors sugalvokite ir pažiūrėkite, kas bus. Turėkite po ranka šį sąrašą, kai iškils kasdieniška problema. Įstrigę bet kada galėsite peržiūrėti punktus ir pamatysite, ar ko nors nepraleidote. 1. Apibrėžkite problemą, kurią norite išspręsti (geriausia, kad ji būtų jums įdomi). 2. Susikurkite dėmesio neblaškančią aplinką, kurioje galėtu mėte tirti problemą. Įkvėpimas naudingas, tačiau įsitikinkite, kad jaučiate skirtumą tarp to, kas jus įkvepia, ir to, kas blaško. Taip neprarasite koncentracijos. 3. Dirbkite su problema taip, kaip jums įprasta. Darykite tai tam tikrą laiką be pertraukų. Užsirašykite rezultatą. Dabar susipa žinote su užduotimi. 4. Sukurkite metaforą, vaizdinį, viziją ar poetinę išraišką, repre zentuojančią problemą, su kuria susidūrėte. Nepraleiskite šio žingsnio. Suprasdami užduotį labiau intuityviai, galėsite teikti sau idėjas tokiu būdu, koks kitaip gali būti sunkiai pa siekiamas. 5. Nustatykite įgūdžius, kurių reikalauja aktualios problemos kontekstas. Ar jums reikia ką nors gerai išmanyti? Ar reikia ge riau mokėti prancūzų kalbą? Pradėti sportuoti? Išmokti groti instrumentu?
Q Q S B
NUOSTABUS PROTAS
6. Pasirūpinkite reikiamomis žiniomis. Nesuprasdami mate
matikos nesugebėsite išspręsti matematinio uždavinio. Ar jums reikia žinyno? Nueiti į paskaitą? Lankyti vakarinius kursus? 7. Neturėkite išankstinių nuostatų. Pabandykite į reikiamą sritį pažvelgti taip, lyg nieko apie ją nežinotumėte. Automatinio išsaugojimo funkcija, kurią turi dauguma šiuolaikinių kom piuterinių programų, paremta tokiu požiūriu: jei nieko neiš manote apie kompiuterius, darote prielaidą, kad jūsų rašo mas tekstas išsaugomas jums nieko nedarant. Taip ir būna, kai rašote. Vis dėlto užtruko, kol ši funkcija tapo savaime su prantama kompiuterinių programų dalimi. 8.Kelkite klausimus. Kodėl yra taip, o ne kitaip? Kodėl tas ar tas nuolat daroma taip pat? Ar tai geriausias būdas, ar įprotis? 9. Atlikite užduotį, nes patys to norite, o ne dėl to, kad būsi te apdovanoti. Pasistenkite būti patenkinti rezultatu, užuot siekę būti geresni už kitus. Rinkitės lygį, atsižvelgdami į savo, o ne į kieno nors kito tikslus. 10. Sugalvoję idėjas ir galimus sprendimus, rizikuokite. Išdrįskite duoti laisvę ypatingoms mintims ir žiūrėkite, kur jos veda. 11. Būkite tikri, kad galite dar labiau patobulinti savo kūrybin gumą. 12. Įstrigę užsirašykite viską apie problemą ir galimą jos spren dimą ir pabandykite derinti šiuos apibūdinimus neįprastu būdu: šalinkite tai, kas susiję su šia problema, keiskite, jun kite, sudarykite kitokią tvarką, formą ir pan. Pažiūrėkite, kas vyks. 13. Jei vis dar nepajudėjote, atsitraukite nuo pagrindinio tikslo ir suskirstykite jį į mažesnius (jei dar to nepadarėte). Pradė kite dirbti su kiekvienu mažesniu tikslu atskirai. 14. Atsitraukite nuo problemos ir imkitės ko nors kito. Arba nu eikite į kiną. Leiskite problemos sprendimui bręsti pasąmo nėje ir vėl jos imkitės, kai pajusite, kad protas pailsėjo. 15. Siekite kiekybės - darykite daug kūrybiškų bandymų. Kūry biškiausi sprendimai atsiras, kai būsite produktyviausi.
H E N R IK F E X E U S Q Q Q D
ŽLUGDO KŪRYBINGUMĄ Mintys, kurios jus varžo
r baimė susijusi su kūrybingumu? Be abejo. Šių dviejų dalykų ryšys yra toks: kai vienas iš jų stiprus, kitas silpnas. Ar pri simenate Norvilą su popieriaus lapeliu? Visiems sutiktiems savo idėją jis rodė vienodai entuziastingai. Tikrovėje dažnai cenzū ruojame savo kūrybiškas mintis net neišdrįsę jų išlieti popieriuje. Atsisakome žengti ant siūbuojančios proto lentos, ant kurios bū name kūrybingi, nes bijome, kad nepajėgsime. Arba mums nepa siseks. Nenoras patirti nesėkmę paremtas baime. Tačiau nelabai aišku, ko bijome. Manome, kad nebepatiksime sau arba kitiems, jei mums nepasiseks. Bet ar ne tiesa, kad patiksime sau dar mažiau, jei nebandysime? Jei vis dar baiminatės ar nervinatės, siūlau pasikalbėti su vaiku apie tai, ko jis arba ji bijo ir ką su ta baime daro. Vaikai dažniausiai bijo konkrečių dalykų - mirties, branduolinio karo arba tamsiame kampe gyvenančių pabaisų. Nežinau, kaip atrodo jums, bet man jūsų baimė dėl rytojaus pristatymo darbo kolektyvui neprilygsta baimei būti suėstam tikrų tikriausios pabaisos. O vaikas savo bai mę įveikia. Vadinasi, ir jūs galite. Šiuo metu gastroliuoju su savo šou „Sąmonės cirkas“. Tai išskir tinė savęs kankinimo forma - kas vakarą dvi su puse valandos sto vėti scenoje prieš penkis-aštuonis šimtus už bilietą sumokėjusių žmonių nežinant, kaip man seksis. Tiesą sakant, velniškai baisu. Tačiau taip pat beprotiškai smagu. Nes kaskart kam nors įvykus ne pagal planą išmokstu ką nors naujo. Ir kitą kartą būnu truputį ge resnis. Nors dažnai rizikuoju apsikvailinti prieš tūkstantį žmonių, tai niekis, palyginti su baime būti suėstam siaubingos pabaisos.
A
Galbūt atsakysite: „Lengva tau kalbėti.“Atrodo, kad aš nežinau, ką reiškia iš tikrųjų bijoti. Gerai, tada taip. Sutinku, pasakymas „juk geriau daryti negu nedaryti“ yra tipiška supaprastinta mintis iš savigalbos knygos. Todėl nusileiskime truputį giliau. Remiantis G Q S Q
NUOSTABUS PROTAS
teorija, pagal kurią neįmanoma nusipirkti tinkamo purškiklio nuo vabzdžių nežinant, kokių rūšių vabzdžių yra lauke, žmogui būtina žinoti, ko jis bijo, kad galėtų veiksmingai priešintis savo baimei. Esama penkių baimės tipų, kurie gali jus sustabdyti net nepradėju sius veikti. Pateikiu tuos tipus čia - taip pat ir vaistą nuo kiekvieno iš jų. Iš tikrųjų vaistas visada tas pats - drąsa. Tačiau priklausomai nuo to, ko bijote, drąsą atrandate skirtingais būdais.
•PihM&ji(rauki: būti iijuaktark Tai viena iš pagrindinių mūsų baimių, pasireiškianti jau ankstyva me amžiuje. Baimė tapti patyčių auka verčia statyti sienas ir nelei džia išbandyti naujų dalykų - juk galime apsižioplinti. Nerimas dėl to, ką mano kiti, atima iš mūsų energiją ir savigarbą. Jei kenčiate nuo šios baimės, pasirūpinkite, kad jus suptų žmo nės, kurie mąsto taip pat kaip ir jūs. Ieškokite bendradarbių, su prantančių, ko siekiate. Tai turėtų būti kiti žmonės, ne tie, kurie su jumis aktyviai sprendžia problemą. Užteks, jeigu su jais bus galima pasidalyti mintimis ir pajusti jų supratimą. Jei visas pasaulis jūsų nesupras, bet kada galėsite atsisukti į juos ir gauti paramos, palai kymo ir paskatinimo. Taip pat verta turėti omeny, kad visi genijai iš pradžių buvo iš juokti ir išvadinti bepročiais. Prisiminkite Albertą Einšteiną, Nikolą Tešlą ar Ingvarą Kampradą. Visa tai nereiškia, kad esate genijus vien dėl to, kad iš jūsų juokiamasi. Bet vis tiek. cA nikėji būitkė,:ĮOvaha&ti ta i, ką tukUke,
Dėl šios priežasties su malonumu saugotės, mėgstate ką nors dary ti taip, kaip visada darėte, ir manote, kad neverta kelti sumaišties. Žaidžiate ne tam, kad laimėtumėte, o tam, kad nepralaimėtumėte. Visada turite puikų paaiškinimą, kodėl kvaila veikti būtent dabar arba jau šiandien žengti žingsnį į priekį. Tačiau rezultatas - kas dienis nerimas ir jausmas, kad reikia kažko daugiau. Apple įkūrėjas Steve as Jobsas 2010 m. pavasarį buvo pakviestas pasakyti kalbos Masačūsetso technologijos universiteto baigiamųjų kursų studen tams. Jis papasakojo, kad kasryt klausdavo savo atspindžio veidro dyje: „Jei tai paskutinė mano gyvenimo diena, ar pragyvensiu ją HENRIK FEXEUS Ū Ū E H D
taip pat?“Kelias dienas iš eilės pasakęs „ne“, jis suprato, kad nema to galimybių ir turi ką nors keisti. Šią baimę galite įveikti tiesiog ką nors darydami. Pradėdami da ryti. Atlikdami užduotį. Bet ką. Ne taip svarbu, ką darysite. Svarbu, kad darysite. Taip nestovėsite vietoje. Veiksmais metę iššūkį bai mei, šiaip ar taip, patirsite, kad ji nėra tokia jau nenugalima, kaip atrodo. Oišsijudinę įgausite energijos, kuri padės įveikti kliūtis. Lygiai taip pat, kaip skirstote didesnį tikslą į mažesnius (plačiau apie tai kalbėsiu skyrelyje apie motyvaciją), galite suskirstyti baimę į dalines baimes. Padarykite jas konkretesnes. Ką iš tikrųjų bijote prarasti? Sudarykite sąrašą. Pasirūpinkite, kad žinotumėte, ką iš tiesų reiškia sąraše nurodyti dalykai. Kovokite su jais po vieną iš eilės. Girkite save net už mažus laimėjimus.
JhMi&jibaimė: būti atstumtam Dar viena baimė, čiumpanti mus, kai dar tebesame vaikai. Ji auga mokykloje, kai aiškiai matome, kas atsitinka su atstumtaisiais ir patyčių aukomis. Brandžiame amžiuje baimė nepritapti gali būti stipresnė negu bet kada. Mūsų gilus evoliucinis paveldas aiškina mums, kad atstumtieji retai išgyvena. Todėl, užuot išsakę savo nuomonę, tikimės, kad niekas mūsų nepastebės. Jei tylėsime ir da rysime taip, kaip mums sako kiti, su niekuo nesusidursime ir kiti mus mėgs. Ar bent jau priims. Ši baimė sukuria nemalonų pasyvu mo ir klaustrofobijos derinį, kuris galiausiai trukdys bet kokiems jūsų veiksmams, išskyrus tuos, kurie darys jus nematomą. Jeigu iš tokio aprašymo atpažįstate save, privalote kai ką pada ryti. Tai skambės kaip klišė, bet tai fundamentali žmogiškoji tiesa. Perskaitę kitą sakinį, nesakykite „žinau, žinau“ - pabandykite iš tiesų suprasti ir pajusti, ką jis reiškia. Jūsų veiksmai ir mintys nėra jūs. Jūsų veiksmai ir mintys nėrajūs. Tai yra jūsų norų rezultatas ir siekis veikti pagal juos, naudojant turimas priemones. Kai jūsų idėjoms nepasiseka, tai nereiškia, kad nepasiseka jums. Tai reiškia, kad siekio, žinių, planavimo ir veiks mo procesas turi būti permąstytas. Tai reiškia, kad jūs mokotės. nuostabus protas
Kiti taip pat tai žino - tol, kol neprisiimsite kaltės ir neįtikinsite viso pasaulio, koks jūs esate nevykėlis, kokia tai didelėjūsų klaida ir kad jūs niekada nesugebėsite nieko padaryti tinkamai. Užuot taip darę, pasakykite, kad rezultatas neatitiko jūsų lūkesčių ir kad panagrinėsite, kodėl taip atsitiko. Pamatysite, kad dėl tokio poelgio visai nesumenks jūsų statusas grupėje - veikiau jau padidės. Gerbiame tuos, kurie prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir juos analizuo ja. Ir ne taip svarbu, ar viskas vyksta taip, kaip norisi. Svarbu, kad vėl pradėtumėte veikti. Nieko baisaus, jei veik site atsargiai. Pirmiausia smarkiai nerizikuokite. Apskaičiuokite biudžetą. Planuokite ateitį. Naudokitės paprastomis ir aiškiomis idėjomis - kuo jos trumpesnės, tuo geriau. Iš anksto pagalvokite apie alternatyvas, jei kas nors eitų ne pagal planą. Taip įgausi te drąsos, pasitikėjimo savimi ir pamažu ryšitės žengti didesnį žingsnį. Negalėsite augti, jei niekada nebandysite daryti to, ko dar nemokate. dC daiftteji (ratinė: k& uh&huįH
Daugelis mano, kad turi suplanuoti kiekvieną detalę prieš leisda miesi į didžiausią gyvenimo nuotykį. Arba į konferenciją. Baimė, kad kas nors eis ne pagal planą, paverčia mus saugumo narkoma nais. Otai lemia nesugebėjimą veikti. Aišku, būtų patogu, jei visada turėtume detalią schemą, ką daryti pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tačiau taip nebūna. Netikrumas yra mūsų gyvenimo dalis - ir jis daro gyvenimą įdomų. Įsivaizduokite, kad tikrai žinote, kaip klostysis visas jūsų gyve nimas: kada sutiksite savo antrąją pusę, kada susipyksite ir išsiskirsite, kur būsite, kai susitaikysite, kokį namą nusipirksite ir kokią laidą rodys per holograminį televizorių, kai mirsite nuo senyvo am žiaus. Košmaras, ar ne? Be to, tokių dalykų neįmanoma žinoti iš anksto. Norite to ar ne, bet jūs gyvenate su netikrumu. Apkabinkite jį, užuot skėlę antausį. Tikėkite, kad sugebėsite prisitaikyti ir reaguoti į besikeičiančias situacijas. Visada taip darote, kai apie tai negalvo jate. Žinoma, kas nors gali būti sunku - darbe, asmeniniame gyve nime ar bet kokioje kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje esate. Ta čiau niekaip negalite to pakeisti - todėl ir galvoti apie tai per daug HENRIK FEXEUS Q Q Q B
nereikia. (Aišku, jei toje situacijoje tikrai negalite nieko padaryti iš anksto. Visai nenoriu pasakyti, kad nusispjautumėte į viską, kas jūsų lauks artimoje ateityje. Tačiau situacijos, kurioms galite pasi ruošti, jums žinomos, ar bent jau turite svarių priežasčių manyti, kad jos susidarys. Si baimė susijusi su nepažįstamomis situacijomis, kurių negalite numatyti ar suplanuoti net stengdamiesi.) Kai pasidarys baisu, tereikia prisiminti, kaip gerai viskas sekėsi anksčiau (pamirškite, kas nesisekė). Juk pastarąjį kartą susitvarkė te, vadinasi, susitvarkysite ir šįkart. Jeigu nepavyksta rasti kelio, gali būti, kad jums sunku jį aiškiai įžvelgti. Pabandykite žiūrėti kitaip. Galvokite apie žmogų, kurį gerbiate. Ką jis arba ji darytų tokioje situacijoje? Ar yra kokia nors priežastis, kodėl negalite pasielgti taip pat? Sis triukas dažnai pa deda susidaryti aiškesnę nuomonę apie situaciją.
'Pwkt&ji baimė: būti dmuiAhuMaHt Tai viena iš labiausiai varžančių baimių - bijojimas, kad kas nors pa manys, jog esate apsimetėlis. Kad nesate toks gudrus, kūrybingas, gražus, turtingas, drąsus ar ryžtingas, koks atrodote. Žinote, kas įdomiausia? Šią baimę jaučia visi. Pavyzdžiui, pažįstu vieną vers lo pasaulio milžiną, kuriam dėl šios baimės prireikė terapijos. Šis žmogus ilgai buvo vienos iš didžiausių mūsų įmonių perspektyvus direktorius. Turbūt visi sutiktų, kad jis buvo tikra žvaigždė. Tačiau jo baimė pasidarė tokia gili, kad galiausiai teko kreiptis pagalbos. Pirma šios baimės priežastis ta, kad manome, jog žmonės apie mus galvoja daugiau, negu jie iš tikrųjų galvoja (paprastai aplinki niai ne taip dažnai pastebi mus ir ką mes galime ar ko negalime, kaip mums atrodo). Antra - kartkartėmis kenčiame nuo žemos savivertės ir abejojame savo galimybėmis įvairiose situacijose. Šios abejonės su tikėjimu, kad pasiekimus nuolat kažkas vertina, gali paralyžiuoti net pačius geriausius - kad ir koks iracionalus būtų šis tikėjimas. Tokiu atveju nieko negalite daryti, tik veikti toliau. Nusispjauti į balselį, sakantį jums, kad šįkart visi pamatys, koks esate apsime tėlis ar idiotas. Tai tėra balsas. Įgausite drąsos, toliau veikdami ir nepaisydami to balso. Jeigu jis kitų žmonių, numokite į juos ranka. Jie taip sako tik dėl to, kad pa vydi ir jaučia grėsmę, nes jūs darote tai, ko jie patys nedrįsta daryti. 0 Q B Q
NUOSTABUS PROTAS
Taip pat verta aiškiai suvokti, kas yra ar nėra jūsų sritis. Jeigu prašoma padaryti ką nors, kas visiškai neatitinka jūsų galimybių ar interesų, geriau aiškiai tai parodyti, negu iš mandagumo sutikti. Taip pat galvokite apie praeitį. Kada darėte tai, ko niekad nesi tikėjote darysią, ir ką kuo puikiausiai įveikėte? Ar šokote su guma? Ar ruošėte trijų patiekalų vakarienę dviem? Ar darėte pristatymą visiems kolegoms ar klasės draugams? Kaip tada save ribojote? Ir kaip tai darote dabar? Ir iš viso - kas blogiausio gali nutikti? Turite žvelgti į tai plačiau. Išties, jei dabar susimausite, negi mirsite? Aha. Taip ir maniau. Ar jums teks eiti dirbti į Seven Eleven parduotuvę? Galbūt. Iš tikrųjų gyvenime būna labai mažai situacijų, kurios tikrąja to žodžio pras me gali nulemti jūsų kritimą, jei kas nors eis ne pagal planą. Dėl visų kitų blogiausiu atveju išrausite. Žinoma, tai niekada nebūna smagu, bet nesutrukdys jums daryti to, ką taip gerai mokate.
HENRIK FEXEUS
RASKITE SAVO SRAUTĄ Tas malonus tėkmės jausmas
aujoviškame krikščioniškos maldos „Tėve mūsų“vertime yra žodžiai „nesiųsk mums išbandymų“. Manau, tai šiokia tokia klaida, nes kaip tik išbandymai paverčia mus tobulesniais žmonėmis. Be to, kai kurie išbandymai (susiję su didžiausiomis mūsų galimybėmis ir dėl to mūsų neprislegiantys) nukelia mus į nuostabią būseną, vadinamą srautu. Pasaulis, kuriame nesusidurtume su išbandymais, t. y. „Tėve mūsų“ pasaulis, atrodytų be galo nuobodžiai. Išbandyti gyvenimą tokiame pasaulyje nesunku - tereikia priversti save neveikti nieko kito, tik pirkti paruoštą maistą ir žiūrėti televiziją (dieną) - 9 kana lą arba TV3. Pasaulis be išbandymų negali ilgai egzistuoti. Nes norime išban dymų ir iššūkių. Jeigu maisto ir televizijos laidų pasirinkimas jums yra vienintelis smegenų stimuliavimo būdas, greit pradėsite;/ su vokti kaip išbandymą, nes jūsų smegenys taip ištroškusios iššūkių, jog priims bet ką. „Makgiverį“rodo vienu metu su „Daktariūkščiais“? Kaip tai išspręsti? Štai kodėl ilgą laiką nedarbingi žmonės gali imti visiškai rimtai dejuoti, kad po dviejų dienų jiems teks eiti pas kir pėją, ir abejoti, ar susitvarkys su tuo tikrų tikriausiu stresu, kurį jiems sukels šis įvykis. Kai nėra jokių kitų iššūkių, kuriame juos iš to, ką turime. Nutariau kalbėti apie srautą, nes manau, kad jį galima suprasti kaip ypatingą kūrybingumo formą. Tai labai maloni būsena, tačiau, norint ją pasiekti, reikia kelių dalykų: turite susidurti su iššūkiu, kuris jus priverstų stipriai susitelkti ir beveik maksimaliai panau doti savo gebėjimus. Iššūkis ar užduotis taip pat turi būti baigtinė. Turi būti aiškus tikslas. Grįžtamasis ryšys apie tai, kaip galite pri artėti prie tikslo ar nuo jo nutolti, irgi turi būti suteikiamas nedel siant. Kiekvieną akimirką turite žinoti, kur esate tikslo atžvilgiu. Taip pat turite turėti galimybę stipriai susikoncentruoti, kad išnyk tų savęs suvokimas. Turite susilieti su savo užduotimi. Šokėjas turi virsti šokiu, dainininkas - daina, būgnininkas - ritmu, buriuoto jas - laivu.
N
I3 BBB
nuostabus protas
Patirdami srauto būseną ką nors darome vien dėl veiksmo. Net jei iš pradžių būna kitas išorinis tikslas (laimėti medalį ar padaryti įspūdį vaikinui), jis išnyksta. Mes neanalizuojame to, ką darome, ir nesvarstome, ar galėtume tai daryti kitaip, - tiesiog darome. Net laikas juda kitaip - trumpos akimirkos, prilygstančios teniso ka muoliuko atmušimui, sulėtėja, o valandos gali praeiti lyg sekundės, kai skaitote gerą knygą. Intuityviai ir nedelsdami sąveikaujate su aplinka.
2inofe, kad ta iju m
ftatin h a
Biologiniu požiūriu esant srauto būsenos išsiskiria daug dopamino. Dopaminas, apie kurį dar kalbėsime, yra cheminė medžiaga, kuri padeda mums sutelkti dėmesį į svarbią informaciją ir lanksčiau, greičiau mąstyti. Be to, jis yra apdovanojimo narkotikas. Didelis jo kiekis sukelia jausmą, kad kažką padarėme gerai. Kitaip tariant, esame taip gudriai sukurti, kad padidėjusi koncentracija ir kartu dopamino kiekis organizme fiziologiškai padeda mums pasiekti aukščiausius rezultatus ir sukelia pozityvius jausmus. Srauto būseną kartkartėmis patiria beveik visi (dažnai švelnes nę ir trumpesnę versiją, vadinamą mikrosrautu), ypač kai visiškai iš naudojamos galimybės arba kas nors daroma geriau negu anksčiau. Aiškus pavyzdys yra dviejų asmenybių susiliejimas į viena, kaip de vintajame dešimtmetyje dainavo grupė Gyliene Tider: „Kai mudu tampame vienu.“Taip pat kitos intensyvios ir ekstatinės veiklos. Srautui būdingas spontaniškas džiaugsmas ir net užsidegimas. Kadangi ši būsena tokia maloni, ji savaime yra apdovanojimas. Ki taip nei patiriant pasitenkinimą savimi, išgyvenant srauto būseną nėra poreikio pasakoti kitiems, jog esame savimi patenkinti. Tai vi siškai vidinis išgyvenimas. Įdomu, kad patirdami srauto būseną jaučiame valdantys situaci ją. Tačiau paradoksalu, kad mes taip pat prarandame kontrolę. Ka dangi srautas tėra tik absoliučioje dabartyje, nevaldome galutinio rezultato - nežinome, kaip viskas baigsis. Tačiau patirdami srauto būseną apie tai negalvojame. Tuo metu ateitis neegzistuoja. Srautą galima patirti užsiimant daugybe įvairių veiklų, tačiau dažniausiai ta, kurią pasirinkome patys. Pavyzdžiui, daugelis gerų mokytojų užduoda mokiniams namų darbų, kurie jiems būtų iššūHENRIK FEXEUS Q Q B B
kis, bet ir įveikiami. Vis dėlto tokie namų darbai būna primesti, o ne laisvai pasirinkti, todėl srauto būsena juos atliekant retai pasie kiama. Kiti jaunimo mėgstami užsiėmimai (tokie kaip televizijos žiū rėjimas ar bendravimas su draugais) taip pat negali sukelti srauto būsenos, nes neatitinka reikiamų kriterijų. Kitaip tariant, paradok sas: kodėl taip retai užsiimame srauto būseną sukeliančiomis vei klomis, nors šią būseną mėgstame? Kodėl renkamės lengvąjį kelią vietoj to, kuris pilnas iššūkių? Galimas atsakymas yra visiems pažįstamas fenomenas - va dinamasis pseudosrautas. Puikūs jo pavyzdžiai - vaizdo žaidimai, realybės šou ir paskalos.* Tam tikri šių veiklų elementai, pvz., en tuziazmas ir įsitraukimas, gali sukelti srauto būseną, bet nesukuria iššūkio ir retai sukelia arba iš viso nesukelia jausmo, kad sustiprėjome ar esame patenkinti. (Gal iš tiesų pasijuntate laimingi ir praran date laiko pojūtį žiūrėdami „Meistrų meistrą“ per SVT arba „Sky lę sienoje“ per 5 kanalą, tačiau bijau, kad priklausote nykstančiai mažumai.) Nesunku susigundyti lengvai prieinamu netikru srautu, tačiau jis atitraukia jūsų dėmesį nuo sunkiai pasiekiamo, bet ga liausiai gerokai daugiau duodančio tikro srauto patyrimo. fran tas — aftdmmtwjimas u ž nyatą
Srautas nulemia tai, kad mums tampa nebe taip svarbu, ką kiti apie mus mano. Kai visiškai pasineriame į patyrimą, pats patyrimas tampa daug įdomesnis negu kitų žmonių nuomonė apie tai, ką mes darome. Srauto būseną patiriame tada, kai tarp iššūkio ir mūsų ge bėjimų būna balansas. Tačiau iš tiesų derėtų sakyti, kad šią būse ną patiriame tada, kai būna balansas tarp mūsų iššūkio suvokimo ir mūsų gebėjimų suvokimo. Tai reiškia, kad pakeitę savo iššūkio arba gebėjimų suvokimą galite perkurti patyrimą ir taip pasiekti srauto būseną. * Kol manęs neužpuolė būrys įpykusių žaidimų mėgėjų, patikslinsiu, kad yra vaiz do žaidimų, kurie iš tikrųjų sukelia srautą primenančią būseną. Be to, ši būsena yra sąlyga, nulemianti sėkmę žaidime. Dauguma tokių žaidimų priklauso shmups (shoot ’em ups) kategorijai: nuoga pasikartojimais paremta struktūra dera su ne paprasto formų atpažinimo greičio bei reakcijos reikalavimais. Šiuos žaidimus kai kas dievina ir daug kas nekenčia, tačiau visi gerbia. S Q B B
NUOSTABUS PROTAS
Turbūt akivaizdu, kad niekada nepasieksite srauto būsenos, jeigu jūsų nuostata - „to niekada nesugebėsiu“. Prisiminkite, kad tai tėra nuostata. Galite ją keisti, kaip tik norite. Galbūt galiausiai užduotis bus jums per sunki. Bet juk vis tiek galite pažiūrėti, kiek pasieksite, tiesa? Nuostata turi būti tokia: „Manau, kad sugebėsiu atrodot kad sugebėsiu - dabar sugebu, velniai griebtų!“ (Aišku, pa tirdami srauto būseną tokioms mintims neturėsite laiko.) Prisiverskite bent kartą per dieną surizikuoti. Kaip - priklau so nuo to, kas esate. Rasite keletą pasiūlymų skaitydami pratimus šioje knygoje. Vidinė motyvacija padės daugiau pasiekti, būti iš tvermingesniam ir kūrybingesniam, suteiks pasitikėjimo savimi ir geros nuotaikos. Pradėdami ieškoti vertingų iššūkių prisiminkite, kad optimalus patyrimas dažniausiai galimas pasiekus pačią gebė jimų ribą. Žinosite, kad ją pasiekėte, kai pastebėsite, jog esate visiš kai pasinėrę į užduotį. Bet ne paskendę joje. Kaip sako srauto tyrėjas Mihaly Csikszentmihalyi, „laimingas žmogus padaro bent vieną sudėtingą dalyką per dieną“.
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
RASKITE SRAUTĄ adangi tikrai jau esate patyrę srauto būseną, žinote, kaip tai malonu ir koks stiprus vėliau jaučiatės. Srautas yra geras dalykas, todėl manau, kad derėtų sudaryti kuo daugiau galimybių jį patirti. Paieškokitejūsų kompeten ciją atitinkančių darbo užduočių. Panagrinėkite savo darbo aplinką ir pabandykite rasti, kas trukdo srautui - gal mono toniškos užduotys, gal per lengvi ar per sudėtingi iššūkiai. (Norit tikėkit, norit ne, bet tiek Volvo, tiek Švedijos policija peržiūrėjo ir pakeitė savo darbo procesus, kad darbuoto jams būtų lengviau pasiekti srautą.) Skirkite laiko toms spor to šakoms ar žaidimams, kurie jums leistų nuolat tobulėti susiduriant su gerai parinktu pasipriešinimu. Srauto būsena dažnai pasiekiama per ritualinius veiks mus, todėl neretai būna susijusi su religijomis, kurios prakti kuoja dainavimą, šokius ir meditaciją. Nebūtina būti religin gam, kad patirtum ritualų sukeliamą srauto būseną: nueikite į vakarinius kursus ir ugdykite savo talentą per šokį, muziką, ritmą ar meditaciją. Kad ir ką pasirinktumėte, pasistenkite tai praktikuoti kasdien. Taip pat galite patirti intelektinį srautą nesiliaudami smalsauti, nuolat keldami klausimus ir siekdami mokytis. Dažnai išbandydami savo galimybes sustiprinsite tikėjimą, kad galite įveikti iššūkius, su kuriais susiduriate.Taip bus len gviau ryžtis kurti naujas idėjas.
K
PAŽADINKITE SAVO YPATINGĄ KŪRYBINĘ GALIĄ Būkite kūrybingi kada panorėję
abar žinote, kas yra kūrybingumas ir kaip galite įveikti nuola tinį žmogišką refleksą, leidžiantį įvairioms baimėms niekais versti jūsų žygdarbius. Atėjo laikas pajausti savo kūrybingu mą. Toliau šiame skyrelyje pateikti metodai, galintys sustiprinti jūsų ypatingą galią, kurią, kaip dabar žinote, turite. Visi jie veiks mingi, tik skirtingai, todėl išsirinkite tuos, kurie jums tinkamiausi. Jei dažnai juos taikysite, naujos, įdomios, beprotiškos ir praktiškos mintys ims lankytis jūsų galvoje dar nebaigus skaityti šios knygos. Nėra tinkamo atsakymo į klausimą, kiek kūrybingam galima tapti. Kūrybingumas yra toks pat kaip ir kiti gebėjimai - mūsų ga limybės skirtingos. Pavyzdžiui, tik nedaugelis iš mūsų gali gauti olimpinį aukso medalį už šaudymą. Tačiau pasitreniravę visi galime į taikinį pataikyti dažniau ir arčiau centro.
D
Ttefvadeiskite,gexų idėjų. Kertu lažybų, kad jums dažnai taip atsitinka. Nes ir man taip būna nuolat. Stovite parduotuvės eilėje, ryte valotės dantis ar einate į virtuvę ir staiga jums į galvą šauna mintis. Tai gali būti problemos sprendimo dalis, prisiminimas, ko reikia paklausti draugo, ar min tis, kaip iškabinti paveikslus. Kad ir kas tai būtų, idėja gera. Ir tada pagalvojate: „Turiu tai įsiminti!“ Jeigu esate pasinėrę į kokį nors projektą ar intensyvų darbą, ta pati mintis („A, taip, taip, turiu tai įsiminti!“) gali kilti kelis kartus per dieną. Jei neturite galimybės mintį iškart paversti veiksmu, t. y. imtis spręsti problemą (paskambinti draugui ar susirasti plaktuką ir vinių), gali atsitikti viena iš dviejų: bandysite išlaikyti galvoje vi sas kilusias mintis tol, kol ateis laikas jas panaudoti, arba tikėsitės, kad idėja grįš tinkamoje situacijoje. Pasirinkę pirmąjį variantą, visiškai užkimšite galvą, nes per die ną turite prisiminti ir daugybę kitų dalykų: paskambinti svarbiu HENRIK FEXEUS Q Q Q E l
LEISKITE KITIEMS BŪTI KŪRYBINGIEMS UŽ JUS eras klasikinis būdas rasti netikėtus ir kūrybiškus sprendimus įstrigus vienoje vietoje ar tiesiog panorus pasilinksminti yra pagalvoti, kaip kiti žmonės išspręs tų problemą.
G
Kaip pasielgtų Tomas Cruise'as? Gandis? Varliukas Kermitas? Obama? Žmogus, kuriuo aš žaviuosi? Žmogus, puikiai išmanantis kaip tik tokias situacijas? Kaip jis (ji) išspręstų problemą? Kąjis (ji) darytų? Kokius patarimus jis (ji) duotų? Kiekvieno žmogaus asmenybė unikali, todėl kiekvienas j problemą žvelgia iš unikalios perspektyvos. Aš pats sten giuosi elgtis kaip VilisVonka.
reikalu, pakeliui namo užsukti į videofilmų parduotuvę ir žinoti, ar bulvės verda penkiolika, ar dvidešimt penkias minutes. Dėl to gali te pradėti nerimauti, ar nepamiršote ko nors svarbaus. Kai kas nors paprašys jūsų atsiminti dar vieną dalyką, atsidūsite ir pasakysite: „Tojau truputį per daug.“ Jei pasirinksite antrąjį variantą ir patikėsite, kad mintis vėliau grįš pati, ji daugybę kartų ateis per vėlai ir jums teliks pripažinti: „Ak, juk turėjau padaryti štai taip. Ką gi. Kitą kartą prisiminsiu.“ Ir greičiausiai neprisiminsite. Yra daugybė būdų nelaikyti galvoje visų reikiamų dalykų, bet jų ir nepamiršti. Pavyzdžiui, galite rašyti ant lapukų ir klijuoti juos ant šaldytuvo arba naudoti virtualius užrašų lapelius kompiuterio dar balaukyje ar telefone. Bėda, kad ne visada būnate prie savo lapukų ar kompiuterio, kai reikia ką nors atsiminti. Be to, fiksuoti mintis reikia greitai, kol jos nedingo! (Mintys neretai taip daro.) Technika kartais trukdo tai daryti veiksmingai: jau ketinate ką nors užsirašy ti, bet užtrunkate su elektroniniu paštu pamatę, kad turite penkis neperskaitytus laiškus, arba pradedate taisyti netinkamus žodžius telefono programoje ir užmirštate, ką norėjote užsirašyti. Todėl siūlau paprastą ir ne itin technišką metodą. Pats juo naudojuosi, kai darau kelis darbus vienu metu ir kai mintys sukasi apie bet ką. Nueikite į kanceliarinių prekių parduotuvę. Nusipirkite kelis flomasterius. Svarbu, kad rastumėte tokius, kuriais būtų lengva ir malonu rašyti. Tuo geriau, jeigu jų šerdelės bus kiek storesnės tada tai, ką parašysite, bus aiškiai matyti (o jūs negalėsite rašyti per mažomis raidėmis). Taip pat nusipirkite pakelį maždaug 10 x 15 centimetrų kietų liniuoto ar balto popieriaus lapų (man asmeniškai labiau patinka balti). Visose vietose, kur dažnai būnate, pasidėkite po nedidelę krūve lę lapų ir flomasterį. Darbe. Svetainėje. Virtuvėje. Prie lovos (ši krū velė labai svarbi!). Ant rašomojo stalo. Ir kišenėje arba rankinėje. Šitaip, kad ir kur būsite, visada galėsite užsirašyti į galvą atėju sią mintį. Net jei maišydami bešamelio padažą virtuvėje prisimin site, kad pamiršote užpildyti vaikų vasaros atostogų grafiką, arba sugalvosite, kaip primušti paskutinį žaidimo „Karo dievas III“blo giuką. Vos ištiesę ranką pasieksite popierių ir flomasterį. Užsira šykite mintį, padėkite popieriaus lapą į vietą ir pamirškite tą mintį. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Štai kuo smagi tokia tvarka - nereikia visko laikyti galvoje. Kalbant kompiuterių kalba, užuot užpildę savo vidinę atmintį, naudosite išorines atmintines. Nepasiduokite pagundai pagailėti popieriaus lapų virtuvei, nes jau padėjote jų svetainėje už dviejų metrų. Taip rizikuosite, kad kai bešamelis bus paruoštas, lakštiniai orkaitėje, o jūs eisite į svetainę, jau būsite užmiršę savo mintį. Kaip turbūt suprantate, tai puikus būdas gaudyti klajojančias mintis, visas tas „įdomu, ar...“ ir „turbūt reikėtų...“, kurios ateina ir išeina, jei į jas nepažiūrime rimtai. Jei imsite užsirašinėti jas ant popieriaus, pastebėsite, kad perkant pieną jus aplanko daugybė gerų idėjų. Kas vakarą turite apeiti namus ir susirinkti visus lapus, ant ku rių ką nors parašėte. Užrašytus dalykus galite suskirstyti į grupes, pavyzdžiui: tai, ką reikia padaryti kuo greičiau; tai, ką galima pada ryti vėliau; mintys, kurias reikia plėtoti. Arba į tokias kategorijas kaip „Vaikai“, „Asmeniniai dalykai“, „Darbas“ir „Planai“. Nesvarbu, ką darysite su popieriaus lapais, jau turėsite susirinkę svarbiausias dienos mintis. Ir būsite nieko nepamiršę. Ši sistema dažnai mane gelbėdavo, kai vienu metu dalyvaudavau keliuose projektuose. Mintys lėkdavo pasiutusiu greičiu ir dažnai tarp jų pasitaikydavo nesusijusių su dabartine situacija. Vis dėlto tučtuojau užsirašydamas mintis ir jas paleisdamas neperkaitinau galvos visais svarbiais dalykais, kuriuos reikėjo prisiminti. Didžiu lis palengvėjimas žinoti: „Neprivalau dabar apie tai galvoti. Tai iš saugota tinkamesniam laikui.“ Patariu jums elgtis taip pat. Ikieg o kifc su uuntiud, fatfufiudau, fia lm fu tt
Ar jums kada nors buvo kilusi gera mintis visiškai prieš pat miegą? Tokiais atvejais turbūt pagalvojate: „Paliksiu rytdienai.“ O ar daž nai prisimenate ją kitą rytą? Taip ir maniau. Štai kodėl svarbu pasidėti popieriaus lapų prie lovos. Nemažai gerų idėjų žmonėms kyla prieš pat užmiegant. Turėdami po ranka popieriaus ir flomasterį galėsite tas idėjas gaudyti nepalikdami jų kitai dienai. Nes kitą dieną jau būsite viską pamiršę. Jums net ne būtina įjungti lempos, tiesiog nukeverzokite ką nors tamsoje - jei tik nesate neįskaitomos rašybos pasaulio čempionas, tų keverzonių pakaks, kad vėliau prisimintumėte, ką ketinote parašyti.
BBBB
NUOSTABUS PROTAS
Esama ir kitos priežasties, dėl kurios derėtų rašytis tai, apie ką galvojate užmigdami: mintys, kurios kyla, kai beveik miegate, daž nai būna nepaprastai kūrybiškos. Daugelis mąstytojų naudojosi šia pusiaumigos būsena ieškodami naujų ir įdomių mindų. Kalbama, kad taip darė Salvadoras Dali ir Thomas Edisonas. Jie abu elgdavosi panašiai - užsnūsdavo mėgstamiausiuose foteliuose ir pasirūpin davo, kad pabustų beveik užmigę. Edisonas laikydavo rankoje plie ninius kamuoliukus, šie, pirštams pakankamai atsipalaidavus, kris davo ant plieno lakšto sukeldami didelį triukšmą. Dali ant rankos balansuodavo šaukštą, tas krisdavo ir jį pažadindavo. Pabudę šie žmonės iš karto užsirašydavo mintis, kurios jiems būdavo kilusios. Užmiegant smegenys ima neutralizuoti išorinius įspūdžius ir sutelkia dėmesį į vidinius procesus. Pusiaukelėje tarp miegančio ir budinčio „aš“nebefiksuojate išorinių juslinių patyrimų, bet vis dar sąmoningai suvokiate savo mintis. Esant tokios būsenos prasideda haliucinacijos. Pradedate sapnuoti, nors jaučiatės budrūs. Spėju, kad toks jausmas jums pažįstamas. Išnykstantys išorinio pasaulio rėmai paveikia ir vidinio pasaulio rėmus. Pavienės mintys ima maišytis tarpusavyje ir atsiranda visiš kai nauji deriniai - tai pradinė kūrybos proceso stadija. Gal kurie nors iš šių derinių yra kaip tik tai, ko jums trūksta, kad išspręstumėte problemą. Vis dėlto ne tik priartėjimas prie sapnų karalystės padeda būti kūrybingam. Naudinga tiesiog atsigulti. Tyrimai rodo, kad norad renalinas, viena iš smegenyse esančių cheminių medžiagų, varžo kūrybišką mąstymą. Noradrenalinas greitina pulsą ir kraujo apy taką. Stovint organizme išsiskiria daugiau noradrenalino, nes dėl gravitacijos kraujas plūsta į kūno apačią ir reikia daugiau pastan gų, norint išlaikyti tolygų kraujo spaudimą, kad smegenys taip pat gautų kraujo. Atsigulus kūnui nebereikia taip stipriai priešintis gravitacijos poveikiui, todėl gaminama mažiau noradrenalino. Jei didesnis jo kiekis veikia kaip kliūtis, suprantama, kad, sumažėjus organizme noradrenalino, kūrybiški protiniai procesai pagreitėja. Atsigulkite ir išbandykite! Gal ateis minčių ir rasite sprendimus, kurių ieškote.
HENRIK FEXEUS Q D D B
2f/udinį(U/owlium
DARYKITE KAIP PROFESIONALAI
Jūs, kaip Dali irEdisonas, galite nesunkiai pasinaudoti haliucinacijų irkognityviniųderiniųbūsena ieškodami įdomių idėjų. Štai kaipda rykite. Pasirūpinkite, kadpo ranka būtų popieriaus irflomasteris. Patogiai atsigulkite aratsisėskite. Padėkite vieną alkūnę ant plokščio paviršiaus taip, kad būtų at versta apatinė rankos dalis. Atpalaiduokite ranką. Pagalvokite apie problemą, kuriąnorite išspręsti. Galvodami apie problemą leiskite sauužsnūsti. Pakankamai atsipalaidavus rankanukris irjūs pabusite. Užsirašykite kūrybiškas mintis, kurios kilosnaudžiant. Jei vis daresate truputį mieguistas, galite viskąpakartoti.
dOvigOiHgas vidus heikatauja kuhglriik&s iį&tėA Ar kada sėdėjote puikiai apstatytame ir sutvarkytame kambary je bandydami galvoti apie tai, apie ką anksčiau nebuvote galvoję? Gal su kolegomis dalijotės idėjomis apie naują įmonės šūkį naujut naujutėlėje pasitarimų salėje. Pasiruošę kruopščiai nuvalytą baltą lentą ir kelis gražius buteliukus mineralinio vandens. Ogal su savo antrąja puse sėdėjote įprastoje virtuvėje, kur visada planuodavote atostogas, ir desperatiškai bandėte sugalvoti ką nors naujo šiems metams? Kas nusprendė, kad geriausios idėjos kyla tada, kai mūsų nesti muliuoja niekas kitas, tik pačios idėjos? Tai bloga mintis. Visiškai klaidinga. Verčiau įsivaizduokite, kad idėjos panašios į snaiges ar vandens lašus. Kad susidarytų, jos turi formuotis apie ką nors. Apie □
B B B
NUOSTABUS PROTAS
vidurį. Centrą. Sėklą. Pradėję be jokių idėjų, be jokių idėjų ir baig site. Jums reikia įkvėpimo. Nerūšiuotos, netikėtos, chaotiškos in formacijos, kurią sudaro vaizdai, garsai ir patyrimai. Geriausia, jei gausite jos iš šaltinių, kuriuose neieškote. Juk kitur jau žiūrėjote, tiesa? Ruošdamiesi būti kūrybingi, naudojamės įprastais būdais ir procedūromis. Tokie įpročiai geri. Tačiau kartais stringame senuo se keliuose. Laužykite įpročius... ...perskaitykite penkis nedidukus skelbimus ant kelio ženklo (jei nurodytas tinklalapis, patikrinkite jį internete); ...perskaitykite reklaminį plakatą atvirkščiai; ...atsiminkite po raidę iš kiekvieno parduotuvės pavadinimo, kurį pamatysite, kol tos raidės sudarys naują žodį; ...įjunkite televizorių dešimčiai sekundžių ir vėl išjunkite; arba porą kartų perjunkite kanalą; ...atsiverskite atsitiktinę knygą ir perskaitykite puslapį; ...įjunkite www.wikipedia.org ir paspauskite „Atsitiktinis straipsnis“; ...įjunkite www.bleb.org/rarxdom ir atsitiktinai panaršykite Google; perskaitykite pirmą puslapį ta kalba, kurią supran tate; ...nusipirkite laikraštį, kurio šiaip nieku gyvu neišsirinktu mėte, ir visą perskaitykite; ...nusipirkite laikraštį, kurį norėtumėte perskaityti, bet nie kad nespėjate, ir perskaitykite visą straipsnį; ...perskaitykite dainos žodžius ir pagalvokite apie jų prasmę; ...užkalbinkite nepažįstamą žmogų. Kad ir kokį veiksmą pasirinktumėte, negalite būti pasyviai pavei kiami gaunamos informacijos. Kad ir kokia absurdiška ir bepras miška ji atrodytų, negalite jos praleisti ir ieškoti ko nors geresnio. Taip darydami rizikuojate, kad imsite pasąmoningai ieškoti ko nors tinkamo savo įprastam mąstymo būdui. Užuot taip darę, turite pri siversti laisvai kurti asociacijas su gauta informacija. Kokias mintis ji jums kelia? Susiekite ją su savo projektu ar bet kokia užduotimi, kurią atlikdami turite būti kūrybingi. Neišsigąskite, jei vienintelė jūsų sugalvota asociacija yra mirtinai juokinga. Vis tiek ją apgalvo kite. Juk ji gali nuvesti prie to, kas nuves prie tikrai geros idėjos. HENRIK FEXEUS Q Q B B
flint“*
DAUGIAU STEBĖKITE aprastas būdas įjungti kūrybišką mąstymą - kartais abejoti viskuo, kasjus supa. Žinoma, niekam negirdint (kitaip su jumis pasidarys neįmanoma bendrauti) mintyse. Minutę ar dvi paklausinėkite savęs apie viską, ką matote, ir sugalvokite gerų atsakymų.
P • • • • • •
Kodėl jis taip apsirengęs? Kodėl ji nešioja raudonus akinius? Kodėl asfaltas juodas? Kodėl jie pasirinko būtent tokį šriftą? Kur jie ketina eiti? Kodėl šulinių dangčiai yra skritulio, o ne kvadrato formos?
Taip lavinsite tris gebėjimus: gebėjimą stebėti pasaulį, ge bėjimą nepriimti visko už gryną pinigą ir ieškoti kitų spren dimų bei gebėjimą greitai rasti atsakymus į klausimus. Šie įgūdžiai aukso verti, kai reikia mąstyti kūrybiškai ir spręsti problemas. (Į paskutinį klausimą iš tikrųjų yra logiškas ir praktiškas atsa kymas. Ar sugebėsite jį atspėti?)
TINKAMŲ ŽODŽIŲ SVARBA Jūsų žodžiai veikia jūsų mintis
pibūdindami įvairius dalykus beveik visada vartojame pa lyginimus, metaforas ir analogijas. Ką nors su kuo nors ly gindami vartojate metaforą. Pavyzdžiui, apie išsiblaškiusį žmogų sakoma, kad skrajoja debesyse. Kitas pavyzdys - Bushas jaunesnysis paskelbė karą terorizmui. Šia kalbos ypatybe galima naudotis norint mąstyti kūrybiškai ir kitaip žvelgti į įvairiausius dalykus. Geras būdas yra kognityvinis derinimas - vienos idėjos elemen tai pritaikomi kitai. Tai paprasta padaryti per palyginimus. Paly ginkime jūsų dabartinį veiksmą - skaitymą - su kuo nors kitu, apie ką dažnai pagalvojate. Pavyzdžiui, seksu. (Ko gero, tai gašlokas triukas, bet ir aš, ir jūs žinote, kad dabar daug įdėmiau skaitysite artimiausius puslapius.) Taigi palyginimas: skaitymas = seksas. Kur nueisime, jei mąs tysime panaudodami palyginimo elementus? Kas virs lytiniu or ganu? Ką galima palyginti su apvaisinimu? Kas bus mūsų vaisius? Štai vienas pasiūlymas:
A
skaitymas =seksas smegenys =lytinis organas perskaitytos .. . r J informacijos . apvaisinimas supratimas r nauja idėja =vaisius Galite tęsti, kiek tik norite. Bet principą, manau, jau supratote. Pri taikydami specifinę idėjos struktūrą (šiuo atveju sekso idėjos) kitai (skaitymui) galite kurti naujus kūrybiškus sprendimus. Kitas pavyzdys. Įsivaizduokite, kad dirbate su projektu. Kampani ja, reorganizacija ar mokykline užduotimi. Galite palyginti šį pro jektą, pavyzdžiui, su... pasaka.
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Kas yra projekto didvyris? Kas yra ta kliūtis, kurią reikia įveikti? Kas yra drakonas ar blogiukas? Ko reikia laimingai pabaigai - ir kokia pabaiga būtų laiminga? Toks palyginimas gali atverti jums akis, gal pamatysite, ko anks čiau nematėte, arba tai, ką matėte, pamatysite naujai. Gal nė nesu pratote, kas jūsų projekte svarbiausia, kol nepalyginote jo su pasa ka. Arba galite palyginti savo projektą su pramogų parku. Kas atitinka įėjimą? Kokie atrakcionai traukia žmones ir neša pelną? Kas yra cukraus vata ir balionai (t. y. populiarios prekės)? Kas įjungia karuseles? Kas išduoda bilietus? Kaip sudėti parką, kad galėtumėte jį perkelti? Tikriausiai anksčiau nemanėte, kad darbas su naująja organizacija ar kampanija gali tapti bendru modeliu, kurį bus galima pritaikyti įgyvendinant kitus projektus. Bent jau taip nemanėte, kol į šį darbą nepažvelgėte kaip į keliaujantį pramogų parką. Galbūt manote, kad ilgai mąsčiau, kol suradau du gerus projek tui tinkančius palyginimus. Anaiptol. Užsirašiau pirmus du į gal vą atėjusius variantus. Be abejo, vieni palyginimai būna geresni ir praktiškesni už kitus. Tačiau jeigu norite tokiu būdu pažadinti savo kūrybingumą, svarbu tinkamo palyginimo neieškoti per ilgai. Kitaip galite apsistoti prie struktūros, kuri būtų per daug panaši į jūsų jau turimą idėją. O tikslas yra panaudoti ką nors kita. Ką nors netikėta. Ką nors, kas nuvestų jus prie naujų ir kūrybiškų minčių. Todėl pradžioje svarbus šioks toks spontaniškumas. Po kurio laiko pastebėsite, kurie palyginimai jums tinka, ir tada jau nebus nieko blogo, jeigu jais remsitės. Kai apsispręsite dėl palyginimo, svarbu, kad jis būtų tam tikros struktūros. Užsirašykite palyginimus į lentelę: palyginimas deši niame stulpelyje (kaip minėtame pavyzdyje su seksu), o atitinka mos jūsų problemos dalys - kairiame (kaip skaitymas). Nepasiduo kite, jei koks nors palyginimas nebus akivaizdus. Žinoma, nereikia
BBBB
NUOSTABUS PROTAS
kišti ko nors, kas iš tikrųjų visai netinka, tačiau kūrybingai mąstyti pradėsite kaip tik tada, kai iš karto nesugalvosite vaisiaus, drakono ar cukrinės vatos atitikmenų. Tada ir prasidės smagumas.
S(UJig&kitėAbtafttąfVULimią Toks mano pasakymas reiškia, kad turite kruopščiai rinktis paly ginimus. Jie padeda priartėti prie idėjos kuriant tam tikrus mąs tymo rėmus. Tačiau šių rėmų išvaizda, t. y. palyginimų reikšmės, visada subjektyvi. Įvairiems klausytojams palyginimai gali reikšti skirtingus dalykus. Siekdamas pritraukti jūsų begėdišką dėmesį, pateikiau analogiją tarp skaitymo ir sekso. Dariau prielaidą, kad tokia tema jums atrodys smagi ir kupina pozityvių asociacijų. Ta čiau galbūt jums mintyse iškyla visai kitoks vaizdas ir kitos asoci acijos. Jeigu seksas žmogui atrodo problemiškas, jo sąraše, parem tame palyginimu „skaitymas = seksas“, gali atsirasti, pavyzdžiui, tokie žodžiai: kaltė nenoras skausmas = Staiga analogija tapo ne itin konstruktyvi. Venkite negatyvias min tis keliančių palyginimų, nes juos vartodami savo neigiamas mintis perkelsite į pradinę idėją - o tai toli gražu nėra kūrybinga. Taigi tam tikri mąstymo rėmai gali būti ne tik prastesni už kitus, bet ir žalingi. Rimtai sakau, kad palyginimai labai konkrečiai formuoja mūsų mintis. Prieš du tūkstančius tris šimtus metų Platonas manė, kad smegenys yra lyg dviejų žirgų traukiamas vežimas: vienas žirgas santūrus, logiškas ir racionalus (jį lengva suvaldyti), kitas nepa klusnus, padūkęs ir emocionalus (jį nuolat reikia stabdyti). Nors Platonas vartojo paprasčiausią palyginimą, jo jausmų ir raciona lumo skirstymas taip išgarsėjo, kad tapo svarbiu Vakarų kultūros ramsčiu. Jis padarė įtaką tokiems garsiems mąstytojams kaip Ovi dijus, Descartesas, Baconas, Jeffersonas ir Kantas. Net Freudas, praėjus dviem tūkstančiams dviem šimtams metų po Platono paly ginimo, vis dar kalbėjo apie arklius. Vienintelis skirtumas buvo tas, HENRIK FEXEUS Q Q Q E ]
kad žirgu jis vadino mūsų id, t. y. emocinius veiksmus, o raiteliu ego, mūsų racionalųjį „aš“. Tik kai technologinis progresas suteikė mums kompiuterius, Platono palyginimas buvo pakeistas kitu: ėmėme suvokti savo sme genis kaip kompiuterį, o mintis - kaip kompiuterines programas. Ši metafora pasirodė šiek tiek geresnė, nes padėjo mums kūrybingai mąstyti ir kurti dirbtinį intelektą. (Žirgų ir vežimo metafora nie kaip to nepasiektų.) Vis dėlto palyginimas su kompiuteriu taip pat buvo problemiškas, nes kompiuteriai neturi jausmų. Todėl aktua lūs mūsų sprendimų elementai buvo griežtai laikomi racionaliais, kaip kompiuterinės programos. Jausmų nebuvo įmanoma sudėti į programinį kodą aprašančius loginius vienetus, todėl jiems neliko vietos.* i!6vtūA, tig a ax tfa a k itM ą num tatąfvm m uūįd?
Ne itin sėkmingas Platono palyginimas kelis tūkstančius metų trukdė mums suprasti, kad žmogiškiesiems sprendimams būtina sąveika tarp vadinamojo sveiko proto ir emocinių reakcijų - gebėji mo, kuris yra toks svarbus, kad jam bus skirta visa likusi šios kny gos dalis. Kad būčiau tikras, jog iš tiesų įkaliau jums į galvą, kad mūsų asociacijos mus valdo ir kad svarbu rinktis tinkamas metaforas, pateiksiu pavyzdį iš užsienio politikos konteksto. Po išpuolių prieš Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną 2001 m. rugsėjį Bushas ir jo administracija nedelsdami pradėjo naudoti visiškai naują su tero rizmu susijusią retoriką. Bushas mestelėjo naują frazę - paskelbė „karą terorizmui“ ir teigė, kad išpuoliai buvo „karo skelbimas“. Ši metafora - kova su terorizmu yra karas - suformavo amerikiečių mintyse grėsmės vaizdą ir iš esmės pakeitė jų užsienio politiką. Nes per karą visas vidinis saugumas pavojuje. Be to, kare turi būti bent dvi šalys. Taip pat viena iš šalių turi laimėti, kita pralaimėti. Karui reikia ginklų ir karių; 2001 m. Afganistane ir 2003 m. Irake prasidėjusios kovos buvo paskelbtos kaip tik pasitelkiant šį paly ginimą. Tai buvo „karo su terorizmu“ elementai. Karas reikalauja * Nors irbuvo genialių bandymų aprašyti jausmus loginiais vienetais, pavyzdžiui, Marvino Minsky, garsaus Masačūsetso technologijos instituto mąstytojo ir dirb tinio intelekto pionieriaus. B O S E
NUOSTABUS PROTAS
nacionalinės vienybės - kitoks mąstymas yra nepatriotiškas. (Šią mintį tautai iš visų jėgų stengėsi priminti respublikonų televizijos kanalas FoxNews.) Be to, karas yra kovinis veiksmas, kuriam būtini koviniai sprendimai, todėl per karą gynyba turi aukščiausią autori tetą ir yra svarbiausia. Net tai vyko JAV. Per karą sankcionuojami veiksmai, kurie niekad nebūtų leisti taikos metu, pavyzdžiui, bru talūs apklausų metodai ir piliečių teisių pažeidimai, kuriuos JAV sistemiškai taikė kelerius metus šoko ištiktam pasauliui bežiūrint. Staiga tapo ne tik leistina, bet ir būtina meluoti belaisviams, kad jiems skirta mirties bausmė. Juk vyko karas. Lyg būtų negana, kad Busho palyginimas turėjo tokias pase kmes, tai dar ir nebuvo geras būdas kovoti su terorizmu. Pirmiausia karas vyksta tarp valstybių. Tačiau JAVužpuolė ne valstybė, o orga nizacija - tikėtina, Al-Qaeda. Nors šios organizacijos bazė buvo Af ganistane, pats Afganistanas nieko nepuolė. Tuo metu, kai Bushas vadovavo savo karui, terorizmas tapo dar sunkiau apibrėžiamas, nes iš organizacijų (tokių kaip Al-Qaeda) jis išsivystė į internetu po pasaulį keliaujančią ideologiją. Be to, karo sąvoka lemia, kad negal vojame apie terorizmo priežastis ir nebandome suprasti religijų ir kultūrų susidūrimų. Priešingai, karo metafora lemia stereotipais ir klišėmis paremtą mąstymą apie gėrį ir blogį, Vakarus ir arabus. Clintonas kitados pavartojo kitą palyginimą. Jis suprato terorizmą ne kaip karą, o kaip policijos užduotį. Policija turi palaikyti įsta tymą. Todėl JTO paskelbė daugumą teroristinių priemonių ne teisėtomis. Terorizmas buvo suprantamas remiantis įstatymais ir teismuose buvo konkrečiai kalbama apie tokius nusikaltimus kaip neteisėtas ginklų laikymas, smurtas prieš diplomatinius asmenis ir t. t. Tokio požiūrio pranašumas - taip sutelkiamas dėmesys į pas kirus veikėjus, o ne į kažkokį didelį nematomą priešą. Be to, skir tingoms valstybėms daug lengviau bendradarbiauti įgyvendinant įstatymus negu vykdant karą. Leidimas policijai palaikyti įstatymą lemia daug mažesnį civilių aukų skaičių negu kariniai bombardavi mai. (Niekas taip nepadidina neapykantos ir nesuteikia terorizmui tokios jėgos kaip civilių aukos.) Vis dėlto ir šis požiūris problemiškas. Terorizmas paremtas ide ologija - to paprastai negalima pasakyti apie kitus nusikaltimus. Įprasti nusikaltėliai dažniausiai galvoja tik apie save. Teroristai HENRIK FEXEUS Q Q Q B
bando keisti pasaulį ir tiki, kad jų veiksmai galiausiai prives prie ko nors gero. Kadangi įstatymo palaikymo metodai nemažina ide ologinės teroristų motyvacijos, jų rezultatai paprastai būna gana neilgaamžiai. Nixonas ir Reaganas vartojo dar vieną palyginimą. Taip, taip, vėl nauji žodžiai: jie terorizmą suprato kaip ligą ir su juo elgėsi kaip su gripo epidemija. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad ši liga ne biologinė, o socialinė. Pagal šią metaforą teroristų idėjos plinta kaip virusas - tam tikroje aplinkoje jie užkrečia dalį psichologiškai jautrių žmonių. Kitas, naujesnis, žodis mąstymo virusui pavadinti yra „memai“. Kyla daug įdomių klausimų, kaip memas vystosi. Ko reikia, kad žmogus taptų jam jautrus? Kaip jis įsitvirtina žmogaus sąmonėje? Kaip ten išlieka? Kaip pereina iš vieno žmogaus kitam? Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti? Kaip galime apriboti plitimą arba jam sutrukdyti?* Remiantis šiuo požiūriu, terorizmas yra su dėtinga žmonių ir aplinkos sąveika. Tai leidžia nagrinėti psicholo ginius motyvus. Šiuo atveju „ligą“sukelia terorizmą skatinanti ide ologija, verčianti žmones piktintis spaudimu tam tikrai religijai ar kultūrai ir to spaudimo sukėlėjais. Be to, žmonės ima manyti, kad terorizmas gali būti morališkai pateisinamas ir tapti veiksmingu įrankiu kovoje už teisingumą. Kurstytojai gali spaudyti psichologi nius mygtukus „mes prieš juos“ir sukelti galingą ideologija parem tą grupinį judėjimą. Šios metaforos trūkumas toks, kad visi siūlomi sprendimai nu kreipti į ateitį. Nors psichologiniu požiūriu įdomūs, jie nesiūlo jo kių priemonių, padedančių dorotis su staiga iškylančiomis grėsmė mis ir dabartiniais nusikaltėliais. Neseniai pasiūlyta konstruktyvesnė kovos su terorizmu meta fora. Kai kurie mąstytojai (ne amerikiečių prezidentai) yra pareiš kę, kad ją verta suvokti kaip išankstinių nuostatų įveikimą. Užuot sutelkus dėmesį į individus ir jų ideologiją, terorizmas suvokiamas kaip skirtingų grupių konfliktų ir nesutarimų išraiška. Kitaip ta* Jeigu domitės techniniais aspektais, t. y. kaip idėja arba elgesys gali plisti tarp mūsų smegenų ir visoje visuomenėje, rekomenduoju paskaityti straipsnį The Life-Cycle of Mėmės. Jamjau nemažai metų, todėl šiandien kai kas gali pasirodyti ne itin naujoviška. Kita vertus, jis nemokamas ir aš esu vienas iš autorių. Čia tik šiaip sakau. Šį epinį darbą galite rasti čia: http://www.aleph.se/Trans/Cultural/ Memetics/memecycle.html. Q Q S B
NUOSTABUS PROTAS
riant, jis kyla iš mūsų ir jų santykio, ne tik kitoje pusėje. Europos šalyse buvo nemažai pasiūlymų dirbti laikantis šio požiūrio. Regis, ši metafora yra konstruktyviausia siekiant sumažinti terorizmą skatinančios ideologijos poveikį visuomenei. Žinau, dabar svarstote, kaip terorizmas susijęs su kūrybingu mu, tačiau norėjau parodyti, kad vieno žodžio pakeitimas palygini mais kalbant apie antiteroristinę kovą gali turėti lemiamą įtaką ga lingiausių pasaulio šalių elgesiui. Kartais pasekmės būna mirtinos. Jei nesate tikri, kad kūrybingai mąstydami vartojate tinkamą metaforą, pakeiskite ją kita ir pažiūrėkite, kas bus. Gal nė patys to nežinodami savo darbe rėmėtės karo metafora, nors iš tikrųjų jums reikėjo pramogų parko. Arba priešingai. Gali prireikti ir karo. Nes klounai turi įprotį nervinti. Jfvm taH tzgyvm ūke, Kasdieniame gyvenime metaforos taip pat daro poveikį emocijoms ir požiūriui. Nors jūsų gyvenimą įmanoma palyginti su kalėjimu ir rasti tiek sargų, tiek laiko, kurį jums liko kalėti, atitikmenis, jūsų protinei būsenai turbūt labiau pravers, jei savo egzistenciją suvok site kaip šventę. Kaip JAVpagal žodžius keičia savo elgesį, jūs galite patys kurti gyvenimo tiesą. Kadangi tai interpretavimo klausimas, patys sprendžiate, ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna. Ar gy venimas sunkus? Ar jis panašus į vakarėlį? Žodžiai turi nepaprastą poveikį mūsų mintims. Kad ir ką pasirinktumėte, taip ir bus.
HENRIK FEXEUS
KŪRYBIŠKA APLINKA Naudokitės tuo, kas jus supa
ai norite mąstyti kūrybingai, visa aplinka gali būti naudinga. Jeigu ji jus supa, vadinasi, galite ja pasinaudoti, gauti įkvėpi mo, pasisemti tinkamos nuotaikos arba pažvelgti į ją kitaip ir pažadinti naujas mintis. Toliau - patarimai, kaip tai daryti.
K
H aug iau galin kite
Šiandien labiau nei kada anksčiau populiaru vaizduoti meditaciją kaip būdą atrasti egzistencinę pusiausvyrą. Padidėjusį jos populia rumą daug lėmė tai, kad pirmą kartą pavyko moksliniais metodais įvertinti meditacijos poveikį ir pamatyti, kad ji iš tiesų veikia. Vis dėlto ketinu siūlyti jums ne meditaciją - verčiau priešingai. Apie ją užsiminiau tik tam, kad nepainiotumėte šių dviejų metodų. Nes jie gali atrodyti šiek tiek panašūs. Kad ir koks įtemptas jūsų gyvenimas, esu tikras, kad jame pilna laiko spragų. Penkios minutės kasryt, kai laukiate autobuso. Pen kiolika minučių, kai dviračiu važiuojate į darbą. Ta nuobodi pože minė perėja, kuria kasdien einate. Šiuolaikinės technologijos padė jo mums užpildyti tokias spragas taip, kad jų nepastebėtume. Per jas rašome žinutes, kalbame telefonu, žaidžiame Canabalt ar klau somės muzikos. Kartais skaitome knygą ar laikraštį. Dažniausiai tai gana beprasmiški veiksmai, bet jau geriau atlikti tokius negu nieko neveikti. Ar atpažįstate save? Iš tikrųjų tokios akimirkos - pats tas metas problemoms spręs ti. Taip sakydamas neturiu omeny, kad reikia valgyti tai, nuo ko norisi vemti. („Ir ką noriu tuo pasakyti?“) Tokių problemų nespręs kite. Taip pat neliepiu jums svajoti, nes prarasite gebėjimą žvelgti struktūriškai ir konstruktyviai. Jeigu jau turite važiuoti autobu su ar laukti vėluojančio draugo, panaudokite tą dešimtį minučių konstruktyviam mąstymui. Išjunkite iPod ir nukreipkite mintis į savo vidų. Išsirinkite problemą, kurią reikia išspręsti, ir pavartaliokite ją galvoje. Paieškokite požiūrių, apie kuriuos anksčiau negalvojote.
EIBSB
n u o s t a b u s p r o ta s
NAUDOKITE MUZIKINIUS INKARUS augelis mėgsta dirbti klausydamiesi muzikos. Kartais net aš. Gerai, kad muzika ne tik atpalaiduoja, bet ir gali padė ti pasiekti kūrybišką būseną. Ar bet kokią kitą reikalingą protinę būseną. Darykite taip: nuspręskite, kokią muziką naudo site kūrybiškai būsenai pasiekti. Nesirinkite naujo mėgstamiausio disko - ateityje pasirinktos muzikos klausysitės tik tada, kai jums reikės būti kūrybingam. Geriausia, jeigu muzika bus instrumenti nė. Kai klausotės dainos teksto ar kalbos, smegenyse veikia kalbos centras, o jis turi būti laisvas, kad galėtumėte spręsti sudėtingas problemas. Štai kodėl išjungiate iPod, kai reikia surinkti durų kodą, kurį nelabai gerai prisimenate, ir išjungiate radiją automobilyje, kai reikia pagalvoti, kokį kelią pasirinkti. Pamąstykite, kiek muzikos jums reikia. Penkių valandų garso takelis tikrai per ilgas, nes turite spėti išklausyti didžiąją dalį muzi kos. Penkios minutės taip pat netiks - per trumpai, nes nenorėsite dažnokai kartoti garso takelio. Kadangi smegenys išlaiko koncen traciją ciklais po maždaug devyniasdešimt minučių (plačiau apie tai kalbėsiu vėliau), siūlau maždaug tokios trukmės garso takelį (arba dvigubos - dviem kartams su trumpa pertrauka). Įkelkite muziką į kompiuterį ar grotuvą arba įrašykite į diską, teliks pradėti. Kitas žingsnis - sukurti protinį ryšį tarp muzikos ir būsenos, ku rią norite pasiekti. Pavyzdžiui, norite greitai pasiekti būseną, kai efektyviai sprendžiate problemas. Klausydamiesi muzikos pirmą kartą imkitės tų problemų, dėl kurių esate tikri - tas išspręsite. Gal jau turite aiškią idėją, kurią telieka įgyvendinti. Klausydamiesi muzikos tokiose situacijose, parodysite pasąmonei, kokia muzika atitinka problemų sprendimo būseną (jeigu bandysite įveikti per sunkias problemas ir atsidursite aklavietėje, poveikis bus kitoks). Kelis kartus pakartoję šį triuką, galite pradėti naudoti pasirink tą muziką kaip pradinį veiksnį pasiekti reikiamą protinę būseną. Kitą kartą, kai reikės dirbti kūrybiškai ar įveikti kliūtį, pasiklausy kite muzikos - taip greitai pažadinsite minčių tinklą, pratusį prie problemų sprendimo.
D
Vis tiek nieko kito neveikiate. Laikykitės disciplinos. Pastebėję, kad ėmėte svajoti, sutelkite savo mintis į užduotį. Ir man atrodo, kad labai malonu klausytis muzikos ir leisti min tims laisvai klajoti. Dažnai taip darau važiuodamas metro. Tačiau taip pat žinau, kaip gali būti veiksminga to nedaryti, jei turiu apie ką pagalvoti. Norėdamas visiškai įsigilinti į savo mintis ir susikaup ti, neretai einu pasivaikščioti arba pasinaudoju kelione metro. Nuolat patiriame daugybę įspūdžių ir vienu metu galvojame apie krūvą dalykų, todėl susitelkti į ką nors viena mums tapo per didele prabanga. Net problemą sprendžiame ar kūrybingi būname paprastai vienu metu su daugybe kitu dalykų. Taigi minėtos laiko spragelės, kai vis tiek nesate užsiėmę niekuo, ko negalėtumėte pa daryti vėliau (ta netvarka tikrai gali palaukti penkiolika minučių), yra aukso vertos, jeigu jums reikia pamedituoti - arba susikoncen truoti.
'Pagatūūkite, afde, ta i, kasju s
Supa
Kituose savo darbuose* rašiau apie tai, kaip spalva, forma ir aplin ka veikia nuotaiką ir mąstymo būdą (tai demonstravau ir televi zijos laidoje „Proto aptemimas“). Nemažai mokslininkų tyrė, kaip įvairūs aplinkos aspektai gali paskatinti arba suvaržyti kūrybingą mąstymą. Rezultatas visada būdavo vienodas - tai, kas jus supa, yra svarbu jūsų mąstymui. Keli padarytų atradimų pavyzdžiai: mokiniai, kurių vardas užra šytas žalia spalva, pagal klasikinį spalvų skirstymą keliančia kūry biškumo ir laisvumo asociacijas (dėl to mums ir būna rodoma žalia šviesa), testą išlaiko geriau už tuos, kurių vardas užrašytas raudona spalva, susijusia su varžymu ir pabaiga. Asmenys kambaryje, kur kabo abstraktus paveikslas su vienuo lika žalių kryžių ir vienu geltonu, spręsdami užduotį lengviau ati tolsta nuo nuspėjamų minčių negu tada, kai mato paveikslą, kuria me visi dvylika kryžių žali. Taip yra todėl, kad geltonas kryžius tarp žalių yra kūrybiškesnis derinys, suteikiantis pakankamai pasąmo* Daugiausia knygoje „Elkis taip, kaip aš noriu. Knyga apie įtaigą ir įtaką“. Ir ma žuose popieriaus lapukuose, kuriuos klijavau mieste, o kartą, ko gero, būdamas labai neblaivus, Magnusui Carlssonui ant kojų. 9 D E IB
NUOSTABUS PROTAS
DIDELI BURBULAI IR JOKIŲ PROBLEMŲ ai buvau mažas, mano tėvai manė, kad kramtomoji guma yra blogiausias skanėstas pasaulyje. „Taip kramtydamas meluoji skrandžiui, kad jis gaus maisto, ir jis išskiria skran džio sulčių, kad jos išskaidytų tai, kas leidžiasi žemyn. Kadangi maisto iš tikrųjų nėra, skrandžio sulčių susidaro per daug ir jos sukelia opą", - aiškindavo mama.* Neturiu supratimo, ar ji buvo teisi, bet dabar vėl turiu priežas tį kramtyti gumą: neaišku kodėl, bet, regis, yra ryšys tarp gumos kramtymo ir pagreitėjusios protinės veiklos - tai ypač pasakytina apie atmintį. Vienas iš paaiškinimų primena tai, ką man kitados pasakojo mama: kramtant organizme išsiskiria daugiau insulino laukiama maisto, kurį reikia suvirškinti. Dėl to pagreitėja kūne esančios gliukozės pasisavinimas (pavyzdžiui, iš kramtomosios gumos ir kito maisto). Juk gliukozė - tai cukrus, t. y. greitas kuras, todėl jei smegenys staiga gauna daugiau gliukozės, jos gauna ir kuro kognityvinėms funkcijoms atlikti. Pagal kitą versiją, kramtymas tiesiog padidina kūno aktyvu mą, todėl tampate šiek tiek budresnis ir energingesnis. Kad ir kaip ten būtų, per kitą testą ar egzaminą galite save pastimuliuoti kramtydami gumą (rekomenduoju Big Red, jei su gebėsite jos rasti). Jei kas nors klaus, tiesiog paminėkite tyrimus.
K
* Kartais atrodo, kadaštuntojo dešimtmečio pradžioje žiniasklaidoje te buvo vien paniką keliantys straipsniai apie vaikams pavojingus dalykus. Pavyzdžiui, išmokau dėti aštrius peilius į indaplovę būtinai aštriu galu žemyn, nes kažkoks vaikis JAVįkrito į indaplovę, susipjaustė peiliais ir mirė. Kiaušiniųlukštai taip pat nepaprastai pavojingi. Todėl maišyti bly nelių tešlą ir valgyti virtus kiaušinius reikėjo be galo atsargiai - jei žmo gui į gerklę patenka kiaušinio lukšto gabaliukas, tai beveik tas pat kaip praryti stiklo šukę, nes gerklė akimirksniubus perpjauta. Nemanau, kad mano tėvai buvo daugiau ar mažiau bailūs už kitus, tiesiog prieš kelis dešimtmečius buvo lengviau nekritiškai ryti „socialinę informaciją“ iš vakarinių laikraščių. Šiandien daug protingiau vertiname skandalingus laikraščių straipsnius... ar ne?
ningų asociacijų su individualaus kelio pasirinkimu, ir dėl to mūsų mintys apie užduotį paveikiamos. Taip pat įdomu, kad žmonės, kurių prašoma pagalvoti apie pankus (yra stereotipas, kad jie maištautojai ir patys renkasi savo kelią), randa kūrybiškesnius sprendimus negu tie, kurių prašoma pagalvoti apie inžinierius (kurie, remiantis stereotipais, rašo lan guotame popieriuje ir vadovaujasi instrukcijomis). Yra ir kitų pavyzdžių. Bet grįžkime prie jūsų. Pagalvokite apie savo aplinką. Kas kabo ant jūsų sienų? Kokios spalvos jus supa? Kokios muzikos klausotės? Visi įspūdžiai suteikia jūsų pasąmonei įvairių asociacijų. Jei norite, kad būtų lengviau kūrybingai mąstyti, pasirūpinkite, kad aplinka jums padėtų! (Tik mažytis perspėjimas: pasikabinę ant sienos tokių dievukų kaip Albertas Einšteinas ar Leonardas da Vinčis portretus, ko gero, gausite priešingą efektą. Kai žmogus toks neprilygstamas, imame patys save varžyti ir apribojame mintis, užuot mąstę kūrybingai.)
Ztšiaukitės Oisuvadiniteiskite, taiką. Tikriausiai esate pastebėję, kad rasti tiek asmeninių, tiek darbo problemų sprendimus lengviau, kai būnate geros nuotaikos. Gera nuotaika padidina gebėjimą mąstyti lanksčiai ir sudėtingai. Kuo jums smagiau, tuo geriau veikia smegenys. Regis, juokas ir dvasinis pakilimas padeda plačiau mąstyti ir laisviau kurti asociacijas. Taip galime atrasti ryšius, kurių anksčiau nematėme. Tai svarbu kal bant ne tik apie kūrybingumą, bet ir apie sudėtingus santykius bei gebėjimą numatyti įvairių veiksmų padarinius. Todėl geras būdas padėti draugui, kuriam reikia paspartinti mąstymą, - papasakoti jam anekdotą. Gera juoko dozė puikiai veikia, kai reikia kūrybiškų sprendimų. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, žiūrėję linksmą filmuką, geriau sprendė klasikinį kūrybingumo galvosūkį negu tie, kurie prieš tai nesilinksmino. Kodėl patiems nepabandžius? Štai testas, kuris buvo panaudo tas atliekant tyrimą. Kažkas duoda jums stearino žvakę, degtukų ir dėžutę smeigtukų. Jūsų užduotis - taip pritvirtinti žvakę prie kamštinės plokštelės ant sienos, kad jai degant ant grindų nelašėtų stearino. Kaip tai padaryti? Pagalvokite. B B S G
NUOSTABUS PROTAS
Spėju, kad šiuo metu neturite galimybės patys to patikrinti ir nusi pirkti reikiamų rekvizitų, todėl pateiksiu jums du dažniausius atsa kymus, kaip atlikti šią užduotį. Pirmas: neįmanoma pritvirtinti žvakės prie sienos smeigtukais, nes taip ji sulūš. Antras: taip pat neįmanoma priklijuoti žvakės prie sienos išly dant stearino ir įspaudžiant į jį žvakę - ji per sunki, todėl nukris. Tai ką darysite? Jei nerandate sprendimo, padėkite knygą į šalį ir panaršykite tinklalapyje Youtube. Pažiūrėkite juokingą vaizdo įrašą. (Man nederėtų nieko rekomenduoti, nes humoras yra labai subjektyvus dalykas, bet grupės Moosebutters klipas Disco Video su Meco sci-fi funk sti liaus choreografija praskaidrina net pačią niūriausią dieną. Jeigu HENRIK FEXEUS Q Q 5 S
nepatiks, tikrai rasite kūdikį, darantį ką nors smagaus.) Gerai pasi juokę, vėl pagalvokite apie problemą su žvake. Kaip sekasi dabar? Net jei vis tiek nerandate sprendimo, atkreipkite dėmesį, kad dabar jūsų idėjos tikrai ne tokios įprastos kaip ankstesnės, jau šiek tiek beprotiškesnės, t. y. kūrybiškesnės. Tų, kas pasiduoda, sprendimas laukia čia.
(Apgailestauju, bet degtukai susprendimu neturėjo niekobendro. Jų paskirtis tebuvojus išblaškyti. Na ir, aišku, uždegti žvakę.)
E IŪ S E l
NUOSTABUS PROTAS
Nenusivilkite, jei neišsprendėte problemos. Psichologai jau gana ilgai naudoja šį galvosūkį kūrybingam mąstymui išbandyti, nes jis pakankamai keblus. Dauguma su šia problema susidūrusių žmo nių patenka į spąstus, vadinamus funkcijų ribomis: galvodami apie įvairius objektus, jie įsivaizduoja tik įprastus jų naudojimo būdus. Kitaip tariant, apsiriboja įprastomis objekto funkcijomis. Norint išspręsti tokią problemą, reikia mąstyti out ofthe box, t. y. už dėžutės ribų, arba šiuo atveju su dėžute! Tyrimas, kurį minėjau, parodė, kad prieš testą linksmą filmą peržiūrėję žmonės alternaty vius sprendimus (naujas objektų funkcijas) rasdavo lengviau negu tie, kurie žiūrėjo filmą apie matematiką. Todėl pirmieji (o gal ir jūs, jei padarėte juoko pertraukėlę) rado teisingą sprendimą: dėžutė pritvirtinama prie sienos smeigtukais ir naudojama kaip žvakidė. Vis dėlto nebūtina griūti nuo kėdės iš juoko siekiant paveikti savo minčių tinklą - visiškai pakaks, jei būsite geros nuotaikos. Taip yra dėl to, kad atminties veikimas tiesiogiai susijęs su jūsų emocine bū sena: kai blogai jaučiatės, lengviau prisimenate tai, apie ką galvoja te blogai jausdamiesi, o kai būnate geros nuotaikos, lengviau prisi minti teigiamas mintis. Kai besidžiaugdami vertinate pranašumus ir trūkumus, atmintis draugiškai pastūmėja jus tokia linkme, kuri padeda žiūrėti į pasaulį pozityviau (ne taip neigiamai), o tai skatina jus truputį labiau rizikuoti ir būti drąsesnius. Taip pat mintys nukreipia jus neigiama linkme, jei esate blogos nuotaikos. Tai padidina riziką, kad galite priimti pernelyg atsargų ir bailų sprendimą. Laisvai klajojančios neigiamos mintys varžo tiek jūsų intelektą, tiek kūrybingumą. Kitaip tariant, norėdami išjudinti savo polinkį į nuotykius ir nebanalumą sprendžiant problemą, padidinkite kūrybingumą pa žiūrėdami filmo „Briusas Visagalis“ sceną, kurioje Jimas Carrey tiesioginiame eteryje valdo Steve o Carello vaidinamą žinių prane šėją. Taip pat galite pasiklausyti dainos Flight of the Conchords arba paprašyti ko nors jus kutenti tol, kol imsite maldauti pasigailėjimo. Atsiminkite labai išmintingo žmogaus Dalai Lamos patarimą: „Manau, nereikėtų pernelyg rimtai į viską žiūrėti. Šiek tiek links mumo gali daug ką pakeisti.“ Viskas taip ir yra.
HENRIK FEXEUS Q Q S B
StiĮVmstfth&tiiĮ laužymai Štai sistemiškas, bet ekstremalus daug kam žinomos minties - „o gal einant į darbą pasukti kitu keliu ir patirti ką nors naujo?“ - va riantas. Sudarykite savo įpročiais paremto elgesio aprašą. Išsamų apra šą. Pabandykite prisiminti, kaip ryte rengiatės, kokiu keliu einate į darbą (kaip jau minėta), kaip valgote ir geriate, kaip sveikinatės su žmonėmis, ką pirmiausia padarote grįžę namo, ką veikiate prieš miegą ir t. t. Galite užtrukti kelias dienas, kol prisiminsite visus savo įpročius įprotėlius, nes jie giliai įsišakniję. Vis dėlto pastebėjus kelis ar - labiau tikėtina - kokią dešimtį, nesunku pabandyti elgtis priešingai. Visada pirma valgote sušio gabaliukus su avokadais, o tada ga baliukus su krevetėmis? Dedate salotų lėkštę į kairę nuo lėkštės su pagrindiniu patiekalu? Pamėginkite padaryti priešingai. Padėkite salotų lėkštę į dešinę. Gabaliukus su avokadų suvalgykite paskuti nius. Pradėkite valgyti aviečių pyragą nuo plačiojo krašto, o ne nuo smailiojo. Perskaitykite laikraštį antroje dienos pusėje, o ne ryte, ir pradėkite ne nuo puslapio apie kultūros naujienas, kaip paprastai darote. Koks jausmas? Ar nejauku? Įpročiai lemia, kad pasaulyje veikiame visiškai automatiškai, ne galvodami, ką darome. Kartu jie suteikia mums saugumo ir pasiti kėjimo jausmą. Jūsų įpročiai yra subtilus patikinimas, kad pasaulis vis dar veikia tuo būdu ir ta tvarka, kuri jums labiausiai patinka. Todėl gali būti kiek nemalonu keisti net nežymius savo įpročius. Galite pasijusti taip, lyg kas būtų ištraukęs jums iš po kojų kilimą, kurį esant net nenutuokėte, - staiga imsite abejoti, ar pasaulis vis dar savo vietoje. Jei sulaužius kokį nors įprotį taip ir atsitinka, dau giau jo nebekeiskite (aišku, jei tai nėra blogas įprotis, kuris jums kenkia dėl kitų priežasčių). Vis dėlto jums gali labai patikti tam tikri pokyčiai, kai imsite elg tis kitaip negu visada, pavyzdžiui, laikyti telefoną kitoje rankoje, pirkti kitokias sultis ar miegoti ant nugaros. Kodėl turite dėti pastangas, kad taip nedaug, iš pirmo žvilgs nio nereikšmingai pakeistumėte savo elgesį, jei iš tikrųjų siekiate ypatingų galių? Na, tokiais veiksmais priešinatės įprastai sąveikai su pasauliu per užprogramuotus procesus. Taip pripratinsite sme Q B B E
NUOSTABUS
p r o ta s
genis būti spontaniškas ir kelti klausimus. O tai būtinos savybės siekiant mąstyti itin kūrybingai.
(jUbtaxlUiLs nJtMuii Iki šiol nemažai perskaitėte, kaip atlikti įvairius veiksmus siekiant kūrybingumo. Tačiau ne mažiau svarbu ilsėtis. Taip, taip, teisingai perskaitėte. Miego ciklas trunka 90-110 minučių. Per šį laikotarpį mūsų būsena kinta nuo lengvesnio iki gilesnio miego. Būdraujant kūnas patiria panašios trukmės ciklą - keičiasi periodai, kai mums rei kia daugiau ar mažiau poilsio. Spėju, kad jums tai pažįstama. Nors nepažįstu jūsų asmeniškai, numanau, kad tam tikru dienos metu pastebite, jog prarandate koncentraciją. Gal staiga pasijaučiate daug labiau pavargę. Arba jums ima suktis galva ir pasidaro sunku supaisyti mintis. Galbūt pradedate žiovauti arba turite pasirąžyti ir giliai įkvėpti. Arba pastebite, kad spoksote pro langą ir mintys klajoja kažkur kitur, visai ne ten, kur reikėtų. Esate savo atskirame pasaulėlyje. Jei kas nors ką nors pasako, atsiliepiate: „Atsiprašau, ką sakei?“, nes visai nesiklausėte. Visi šie požymiai rodo, kad jūsų kūnui šis metas - ultradinio ritmo. Kiek pastebėję savo elgesį die ną suprasite, jog ši būsena nuosekliai kartojasi maždaug kas pus antros valandos. Labai kvaila nepaisyti poilsio ritmo. Žinoma, galite bandyti nu slopinti signalus ir judėti toliau, tačiau taip lengvai tapsite irzlūs, nepatogiai jausitės, gal net nuliūsite. Lyg būtumėte neišsimiegoję. Norint kuo geriau išnaudoti savo resursus - tiek protinius, tiek fizinius, - būtina leisti fiziologinei sistemai ilsėtis tiek, kiek jai rei kia. Tai yra nuo penkių iki penkiolikos minučių kas devyniasdešimt minučių. Savo individualius poreikius suprasite klausydamiesi kūno signalų. Švediškų darboviečių tradicija - kavos pertraukėlė dešimtą, pietūs apie dvyliktą ir popietės kavos pertraukėlė apie trečią - gerai atitinka ultradinį ritmą. Nežinau, kaip tokia tradicija atsirado, bet ji puiki, nes kūrybingumas ir laikas, kuris kitaip būtų prarastas svajonėms, perkeliamas į informacijos požiūriu naudin gus (neretai ir našius) pasitarimus virtuvėje. Deja, tokia sistema mūsų streso kupinoje visuomenėje pradeda nykti, o tai didelis žingsnis atgal darbinio kūrybingumo požiūriu. HENRIK FEXEUS Q Q S B
r «a t *
*
*
ienas iš populiarių būdų gauti kūrybiškų idėjų yra minčių lietus (angį. brainstorming). Jo esmė - žmonės susirenka kambaryje ir išsako visas turimas idėjas, jų nekritikuodami ir neskirstydami. Tik vėliau į pateiktas idėjas žiūrima iš ardau ir vertinama, kiek jos naudingos. Tačiau šiais laikais vis labiau atrodo, kad per kolektyvinio idėjų svarstymo sesijas iš tikrųjų sukuriama mažiau kūrybiš kų idėjų negu tada, kai dalyviai galvoja savarankiškai! Vie nas iš galimų paaiškinimų - dirbdami savarankiškai, žmonės jaučiasi patys atsakingi už rezultatus. Pasiekus gerą rezulta tą, jiems atitenka visa garbė, blogą - gėda. Į darbą įsitraukus kitiems, asmeninis entuziazmas susilpnėja. Pasiekus gerą rezultatą, asmeninė garbė nebus itin didelė, nes bus pada lyta visiems grupės nariams, o patyrus nesėkmę juk bus ką kaltinti. Pasaulio tyrimai rodo, kad žmonės labiau įsitraukia į už duotį, daugiau dirba ir būna kūrybingesni tada, kai dirba savarankiškai, o ne su grupe. Tai nereiškia, kad grupinis mąstymas yra blogas, tačiau grupei derėtų rinktis tada, kai visi jos nariai jau apmąstę pro blemą savarankiškai. Grupėje asmeninės mintys gali išsiru tulioti į naujas idėjas. Jei dar niekas nėra radęs gero spren dimo.
V
L
Norint paruošti kelią kūrybai, labai svarbu periodiškai atsipa laiduoti. Tačiau tai nereiškia, kad turite kaip robotas policininkas išjungti visas savo funkcijas, kai tik jums prireikia pertraukėlės. Priešingai, galite panaudoti poilsio laikotarpį tam tikroms kūrybiš koms svajoms. Pastebėję, kad mintys sukasi ne apie pranešimą, kurį bando te parašyti, atidėkite jį į šalį ir leiskite smegenims kelias minutes atsipalaiduoti. Grįžę prie savo užduoties, pabandykite prisiminti, kokios mintys sukosi jūsų galvoje per pertrauką. Pamąstykite, kaip bent vienas iš apgalvotų dalykų gali būti pritaikytas jūsų užduočiai ar problemai. Nesiliaukite mąstę, kol nerasite galimo sprendimo. Nepamirškite, kad kūrybingumas yra gebėjimas derinti dvi visiš kai skirtingas mintis ir taip pasiekti visai naują tašką. Net jei su galvotas sprendimas pasirodys nerealistiškas arba jums nepadės, apgalvosite savo problemą visiškai naujai - o tai neįkainojama. Tai pasieksite tiesiog atsipalaidavę ir reikiamą akimirką pasvajoję. Ttegaimfute, ik iĮiasaijUutiMuy
Įsivaizduokite, kad žaidžiate spėlionių žaidimą vienoje rankoje lai kydami juodą akmenuką, o kitoje - baltą. Jūsų priešininkas turi atspėti, kurioje rankoje yra baltas akmenukas. Jei atspės, turėsite sumokėti jam dešimt kronų, jei ne - jis sumokės jums. Problema tokia, kad priešininkas be galo gudrus ir visuomet išsiaiškina, kaip jūs mąstote. Jei sąmoningai paslėpsite baltąjį akmenuką dešinėje rankoje, jis ją ir pasirinks. Jei nuspręsite, kad jis žino, jog ketina te slėpti baltąjį akmenuką dešinėje rankoje, ir bandysite jį apgauti paslėpdami akmenuką kairėje, priešininkas pagaus jūsų mintis ir išsirinks kairę. Kad ir kurią ranką pasirinktumėte, bandydami būti pranašesni, priešininkas jus perpras ir išsirinks teisingai. Prieš kelerius metus dažnai rodydavau panašų numerį scenoje ir būdavau visažinis priešininkas. Keletą kartų iš eilės turėdavau atspėti, kurioje rankoje žiūrovas laiko penkių kronų monetą ar spalvotą akmenuką. Prieš kiekvieną spėjimą lažindavomės iš šimto kronų. Man, aišku, reikėdavo neprarasti pinigų (dažniausiai taip ir atsitikdavo, bet ne visada, nors bandydavau sukčiauti kiek tik įma noma). Vėliau apsikeisdavome vaidmenimis ir žiūrovas turėdavo kelis kartus spėti, kurioje rankoje aš laikau monetą arba akmenu H E N R IK F E X E U S Q Q B Q
ką. Tada mano tikslas būdavo jį suklaidinti. Atspėjęs teisingai, jis pasilikdavo pinigus. Esu atlikęs šį numerį šimtus kartų ir iš viso nepraradau daugiau negu tūkstančio dviejų šimtų kronų. Turėjau galimybę valdyti situaciją taip, kaip mums retai pavyksta tikrame gyvenime. Jeigu dalyvautumėte panašiame žaidime ir viską lemtų grynas atsitiktinumas, turėtumėte teisingai spėti penkiasdešimt procen tų, nes atsirastų vienas šansas iš dviejų. Tačiau daugumos rezul tatas būna daug žemesnis už penkiasdešimt procentų ir žmonėms žaidžiant su manimi, ir psichologams išsamiau tiriant šį reiškinį. Taip yra dėl to, kad kartais galvojame per daug tais atvejais, kai to nereikėtų daryti. Vėliau skaitysite apie smegenų apdovano jimo sistemą ir apie tai, kodėl mes kartais per daug galvojame. O dabar pakaks suprasti, kad tam tikrose situacijose net didžiulis kūrybingumas nepadeda. Kai rezultatą nulemia atsitiktinumas, geriausia visą laiką planuoti ir nebandyti įžvelgti atsitiktinumo. Nes taip greičiausiai padarysite tik blogiau. (Ir aš pasiliksiu savo pinigus.) Tokiu atveju kūrybingi būsite pasiryždami leisti vadovauti at sitiktinumui - ir taip maksimaliai padidinti tinkamo rezultato tikimybę: laikant spalvotus akmenukus (pasitelkime aiškų pavyz dį), jūsų optimali strategija - dėlioti juos rankose taip, kad patys nežinotumėte, kuris atsidurs kurioje rankoje. Iš tiesų tai geriausia įmanoma strategija visose panašiose situacijose, kai varžotės su ra cionaliu priešininku, o rezultato tikimybė yra 50:50. Tas pats galioja ir priešininkui. Geriausia jam mesti monetą ir iš to nuspręsti, kurią ranką rinktis. Neįmanoma tikėtis geres nio rezultato nei vienas iš dviejų, nesvarbu, kurioje pusėje esate, o jūsų geriausia strategija visada yra atsitiktinis pasirinkimas. Jei situacija tokia, kad vienas atsakymas teisingas, o kitas ne, turime įprotį save apgaudinėti ir dėl to gauname blogesnį rezultatą negu tiesiog bandydami laimę. Gal atrodo, kad sprendimą perleisti atsi tiktinumui neatsakinga ir nesmagu. Tačiau taip darydami būsime teisūs bent pusę kartų. O kai kuriose situacijose tai baigiasi kuo geriausiai.
Q Q B B
NUOSTABUS PROTAS
c 4 fu tu rity M i& iW xta i& t& iy a .
Devynioliktame amžiuje gyveno ir sėkmingai dirbo tyrėjas ir moks lininkas Louisas Agassizas. Kalbama, kad po vienos paskaitos Lon done prie jo priėjo moteris ir pasakė, kad niekada neturėjo galimy bės ko nors išmokti. Agassizas paklausė, kuo ji dirba, ir moteris at sakė, kad dirba savo sesers svečių namuose. Moters užduotis buvo skusti bulves. Tada Agassizas paklausė: - Ponia, kur sėdite tuo metu, kai atliekate šį įdomų, bet kasdie nišką veiksmą? - Ant žemiausio į virtuvę vedančių laiptų laiptelio, - atsakė ji. - Okur būna jūsų pėdos? - Ant glazūruotų plytų. - Kas yra glazūruotos plytos? - Nežinau. - Kiek laiko jau ten sėdite? - Penkiolika metų. - Ponia, štai mano vizitinė kortelė. Gal galėtumėte parašyti man laišką apie glazūruotas plytas? Moteris suprato jį visiškai rimtai. Ji atsivertė žodyną ir perskai tė reikiamus straipsnius. Taigi sužinojo, kad glazūruotos plytos daromos iš sukietinto kaolino ir kristalizuoto aliuminio silikato. Kadangi moteris nežinojo ir šių žodžių reikšmės, paskaitė ir apie juos. Pradėjo lankytis muziejuose ir domėtis geologija. Nuėjo į ply tų fabriką ir šį tą išsiaiškino apie šimtą dvidešimt skirtingų plytų ir čerpių rūšių. Vėliau moteris parašė dvidešimt šešių puslapių aka deminį darbą apie glazūruotas plytas ir čerpes ir nusiuntė daktarui Agassizui. Atsakydamas jai Agassizas pasiūlė gerai sumokėti už lei dimą tą darbą publikuoti. O paskui paklausė: „Kas buvo po tomis plytomis?“ Ji atsakė: „Skruzdėlės.“ Tada jis paprašė: „Papasakokite man apie skruzdėles.“ Ir ji pradėjo tyrinėti skruzdėles. Galiausiai parašė tris šimtus šešiasdešimt puslapių šia tema ir nusiuntė Agassizui. Jis išleido tą darbą kaip knygą. Už ją gautus pinigus moteris galėjo leisti ke lionėms į įvairias pasaulio vietas, apie kurias anksčiau tik pasva jodavo. HENRIK FEXEUS Q Q B D
Bažnyčios veikėjas Marionas D. Hanksas, kuris keliaudamas po JAVskaitė paskaitas apie neišnaudotas žmogaus galimybes, dažnai pasakodavo šią istoriją. Jis baigdavo ją klausimu auditorijai: - Ar tai girdint jums nekyla stiprus jausmas, kad visi sėdime su dėję kojas ant sukietinto kaolino ir kristalizuoto aliuminio silikato gabalų, po kuriais bėgioja skruzdėlės? Nežinau, ar istorija apie Agassizą ir moterį yra tikra. Tačiau jos esmė kaip tik tokia. tXas t&tuuL
Jeigu jau esate atlikę kokius nors iš šioje dalyje aprašytų pratimų arba ėmėte vadovautis kuriais nors patarimais, jau pradėjote kaip reikiant treniruoti savo smegenis. Jeigu atlikote pratimą daugiau nei vieną kartą, turbūt pastebėjote, kad antrą - o ką jau kalbėti apie trečią - kartą buvo daug lengviau. Iš pradžių gali pasirodyti, kad kūrybingai mąstyti ir ieškoti naujų minčių derinių sunku, bet, kaip turbūt jau pamatėte, reikia tik praktikos. Pirmoji ypatinga jūsų proto jėga jau čia. Tikiuosi, jaučiatės gerai. Beje, apie jausmus - kūrybingai mąstant galima pajausti, ar idėja gera, ar netikusi. Bet kaipgi? Ar mums derėtų pasitikėti savo jaus mais ir nuojauta, nors jie dažnai būna nesusiję su jokiais mums suprantamais argumentais, ar turėtume mąstyti tik racionaliai ir logiškai, kad būtume tikri, jog elgiamės teisingai? Atsakymas yra „ne“ ir „ne“. Arba „taip“ ir „taip“. Priklauso nuo požiūrio. Smege nyse vykstantys cheminiai procesai ir sprendimų strategija su nuo jauta paveikia jūsų mąstymą jums ne visada žinomu būdu, todėl kartais galite patys save privesti prie neteisingo sprendimo. Išnarpliosime tai kitoje knygos dalyje.
Q Q B G
NUOSTABUS PROTAS
MĄSTYKITE ^ P h im
k lte ,
n a u d m
lc m
b fv m td u n u A i tm k a m m
h ū ĮiM
Nesame mūsų pačių mintys, bet niekas mums netrukdo jų stebėti. Suprantame, kad mūsų mintys nėra realios, todėl neprivalome laikyti jų tiesa. Alanas Carras
MANOTE, KAD ESATE RACIONALŪS? Emocinis mąstymas
aip ir daugelis, nutarėte nusipirkti namą. Galbūt jau gyvenate name, bet prireikė didesnio. O gal gyvenate bute ir pirksite pirmą namą. Šiaip ar taip, ėmėte žiūrinėti namus. Bet taip sunku priimti tinkamą sprendimą ir įvertinti visus pranašumus bei trūkumus. Pažvelkime į namą, kurį kaip tik apžiūrinėjate ir rimtai ketinate pirkti. Namo trūkumas - jis gana toli; jums teks kasdien važinėti į darbą valanda ilgiau. Pranašumas - didelis svečių kambarys. Jūsų tėvai, uošviai ir toli gyvenantys draugai lankytų jus daug dažniau ir nakvotų šiame kambaryje, jei nusipirktumėte šį namą. Didesnis socialinis komfortas ar ilgesnis važiavimo laikas? Hmmm. Ką pa-
K
Q Q D E
NUOSTABUS PROTAS
sirinkti? Esate beveik tikras, kad galimybė priimti svečius svarbes nė - socialiniu požiūriu jūsų gyvenimas gali visiškai pasikeisti. Vė liau, atkreipus dėmesį į svečių kambarį užliejančią popiečio saulės šviesą, pasirinkimas ima atrodyti lengvas. Sutinkate, būdami tikri, kad pasirinkote protingai. Didelis, šviesus namas, kur bus vietos visiems draugams ir giminaičiams. Tai gali būti tik į gera. Dabar persikelkime metais į ateitį. Ar matote save grūstyje arba autobuse? Ar matote, kad keikiatės? Taip gali būti dėl to, kad per metus skyrėte kelionei į darbą trimis šimtais penkiasdešimčia va landų daugiau, negu reikėjo. Ir kodėl? Per šiuos metus svečių kam barys buvo panaudotas tris kartus: vieną kartą ten nakvojo uošviai, kitą - jūsų tėvai, trečią - sesuo, kuri gyvena Australijoje. Iš viso kambarys buvo naudojamas apie keturiasdešimt valandų. Maž daug dešimtadalis papildomo laiko, kurį jums per tą patį laikotar pį teko praleisti prie vairo. Kaip tai galėjo atsitikti? Juk viską taip kruopščiai apgalvojote? Neišmokysiu jūsų nieko naujo sakydamas, kad priimant įvairius sprendimus mus veikia daugybė veiksnių. Tačiau iki šiol nežino jome, kokiu dideliu mastu tai iš tikrųjų veikia. Tik dabar, naudo damiesi šiuolaikine technika, galime pažiūrėti tiesiai į smegenis ir pamatyti, kaip jos atrodo mums mąstant - ir renkantis. Pasirodo, priešingai, negu patys manėme, mes anaiptol nesame sukurti kaip ypač racionalios būtybės. Mūsų mintys sudaro daugybę įvairių tin klų, kurie nėra itin racionalūs, bet sukelia jausmus. Kaskart bandant priimti racionalų sprendimą jūsų smegenis užplūsta jausmai. Net jei stengiatės būti protingi ir santūrūs, šie jausmų impulsai jums nežinomu būdu paveikia jūsų sprendimą. Kartais jausmai net visiškai valdo jūsų mintis. Vienas iš amžinų žmogaus smegenų paradoksų tas, kad jos ne itin save pažįsta. Žinote daug daugiau, negu jums atrodo. Mąs tančios smegenys nieko nežino apie pagrindą, kuriuo remiasi, ir ignoruoja visus veiksmus už kaktinės srities, kur vyksta mūsų są moningas mąstymas. Todėl turime jausmus. Jie yra langas į mūsų pasąmonę. Jausmai reprezentuoja visą informaciją, kurią apdorojame, nors jos ir nesuprantame. Kadangi jausmai ir mintys taip artimai sąveikauja tarpusavyje ir su mūsų poreikiais, neretai mums būna sunku suprasti, kas yra HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
kas. Net kalbėdami nesivarginame bandyti atskirti šiuos dalykus. Pavyzdžiui, sakome, kad jaučiamės pavargę ar alkani. Bet juk nuo vargis ir alkis yra ne jausmai, o poreikiai. Jausmai yra cheminės kūno reakcijos, kurios greitai prasideda ir taip pat greitai baigiasi, paversdamos mus džiaugsmingais, liūdnais, nustebusiais, piktais ar išsigandusiais. Poreikiai yra tai, kas būtina, kad išgyventume, pavyzdžiui, gaudami maisto, miego ar prisilietimų. Taip pat kalbame apie džiugias mintis. Bet juk mintys yra ko mandos kūnui, ką jausti ir kaip reaguoti į tikrovę. Pačios savaime jos nėra emociniai patyrimai, nors ir gali sukelti jausmus. Be jausmų, smegenys taip pat sąveikauja su aplinka. Visi mūsų sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, kaip atrodo pasaulis. No belio premiją gavęs psichologas Herbertas Simonas palygino žmo giškąją protinę veiklą su žirklėmis. Viena žirklių geležtė yra sme genys. Kita - supanti aplinka. Norėdami suprasti, kaip žirklės vei kia, turite stebėti abi geležtes vienu metu. Viskas susiję: priimant sprendimus, aplinka, mūsų poreikiai ir jausmai veikia mus taip pat (ar net labiau) kaip ir mūsų protas. ^ĮU ituiga,ftasąjiam ėi g a lia
Kalbėdami apie savo mintis, turime omeny savo sąmonę. Atrodo, net keista daryti kitaip. Vis dėlto sąmoningi procesai tesudaro nedidelę mūsų smegenų veiklos dalį. Anot mokslininko Josepho Ledoux, sąmonė vergauja viskam, kas yra giliau po ja. Jis teigia, kad didelę mūsų mąstymo dalį valdo jausmai. Mūsų jausmai taip pat nėra atsitiktiniai - tai reakcijos į informaciją, prie kurios ne galime tiesiogiai prieiti savo sąmone, pavyzdžiui, mūsų patyrimai. Jei patyręs režisierius negalėtų naudoti savo jausmų prieigai prie visko, ką išmoko per savo gyvenimą, per kiekvieną filmavimą jam tektų sąmoningai analizuoti visas scenos alternatyvas. Filmavimas niekada nesibaigtų. Taip galima sakyti apie kiekvieną, kas savo dar bą atlieka remdamasis „žinojimu“, ką ir kaip reikia daryti. Jūsų ypatingas pasąmoninis kompiuteris apdoroja visą aktua lią informaciją ir paverčia ją emociniais signalais, o šie vėliau valdo jūsų veiksmus. Kai žinote, kad turite ką nors padaryti, nes tai „at rodo teisinga“, jūsų pasąmonė perduoda sąmonei savo skaičiavimų rezultatus. Tai labai artima klasikiniam intuicijos apibrėžimui „ne□
□
□
□
NUOSTABUS PROTAS
atidėliotinas žinojimas sąmoningai nesamprotaujant“. Žinojimas nežinant, iš kur tai žinote.* Deja, ši įmantri sistema nereiškia, kad mūsų smegenys užpro gramuotos visada priimti tik teisingus sprendimus. Paprieštarausiu daugybės savigalbos knygų liaupsėms: intuicija nėra stebuklinga priemonė, kuri gali viską pakeisti. Jausmai panašūs į pasiuntinius, perduodančius pranešimus sąmonei nuo pasąmonės. Jei praneši mas svarbus, jausmas būna stiprus. Tokiu atveju aiškiai girdite bel dimą į duris. Kuo svarbesnis pranešimas, tuo garsesnis beldimas. Jeigu jį ignoruosite, jausmas nesiliaus beldęs tol, kol neatidarysite durų. Paskui jis perduos jums pranešimą. Si nauja informacija taps jūsų dalimi. Dalis jūsų protinės veiklos pasikeis ir imsite mąstyti apie ką nors truputį kitaip negu anksčiau - jausmas bus atlikęs savo darbą. Tačiau tai nereiškia, kad visi jausmai yra tobuli mūsų veiksmų vedliai, kurie niekada neklysta. Tai netiesa. Kartais jaus mai mus suklaidina ir verčia daryti klaidas, kurių neretai būtų gali ma išvengti, jei būtume atidūs. Smegenų dalis, kurioje mąstoma ra cionaliai ir kur pranešimai atskiriami nuo jausmų, pati didžiausia. Tam yra priežastis. Ypatingų kompiuterių ir pasiuntinių metaforos gali mus nuves ti tik prie vieno. Kad galėtumėte priimti sprendimą, turite žinoti, kaip konkrečiai jis veikia. Šią ypatingą galią labiau sužadina supra timas negu treniruotės. Galiausiai išmoksite peršokti per pavojin gus kognityvinius spąstus ir išsisukinėti nuo intensyvių emocinių puolimų, lyg būtumėte Lara Kroft ar Natanas Dreikas. Gebėjimas priimti teisingą sprendimą (nesvarbu, ar ieškote tinkamos idėjos tam kūrybiniam pasitarimui, kuriame buvote knygos pradžioje, ar investuojate į namą su papildomu kambariu) labiausiai paremtas nauju supratimu apie tai, kaip jūs veikiate. Taigi pirmiausia iš ar čiau pažvelkime į tą didžiulį riebalų gabalą, kurį visur nešiojatės, - į jūsų smegenis.
* Puikiai žinau, su kokiomis nuostatomis ir problemomis gali sietis toks žodis kaip „intuicija“. Vis dėlto visi turime intuiciją minėta prasme. Tiesiog žmonės mėgsta vadinti ją nuojauta. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
SMEGENYS REAGUOJA GREIČIAU UŽ JUS Smegenų sandara ir kodėl jausmai yra greitesni
ūsų smegenis sudaro kelios dalys, susiformavusios skir tingais žmogaus evoliucijos etapais. Visos šios dalys da lyvauja priimant sprendimus, bet jų vaidmenys šiek tiek skiriasi. Kad suprastumėte, kaip veikiate, kai renkatės namą, mašiną, Aftonhladet ar Expressen laikraštį, turime pradėti nuo pradžių.
M
T n A tu L tia b u lm Primityviausia mūsų smegenų dalis yra kamienas viršutinėje stu buro dalyje. Jį turi visi gyvūnai, turintys bent minimalią nervų sis temą. Ši „pradinė“smegenų dalis reguliuoja pagrindines gyvybiškai svarbias funkcijas, tokias kaip kvėpavimas ar medžiagų apykaita. Kamienas taip pat valdo tam tikras schemines reakcijas ir judesius. Ši primityvi smegenų dalis negali formuoti sąmoningų minčių ar ko nors mokytis - tai ryšulys programuotų nustatymų, padedančių kūnui veikti reikiamu būdu ir reaguoti taip, kad išgyventume. (Lyg įjungtumėte automatinį Tamagočio režimą.) Smegenų kamienas buvo viskas, ko reikėjo karaliaujant reptilijoms, jis net dabar verčia gyvatę šnypšti, kai ji ketina pulti. Iš šio primityvaus kamieno išsivystė vadinamoji limbinė siste ma. Ji atsirado pirmųjų žinduolių galvose. Limbinę sistemą sudaro keli smegenų kamieną supančių ratų sluoksniai. (Žodis „limbinė“ kilo iš graikų limbus - „ratas“.) Ši sistema yra mūsų jausmų centras. Meilė, pyktis, nusiminimas ir baimė kyla čia. Kai jums ko nors labai norisi, esate iki ausų įsimylėjęs ar įsispraudžiate į kampą iš siaubo, tai reiškia, kad užstrigote savo limbinėje sistemoje. Suprantu, kad greičiausiai anksčiau negalvojote apie tokį savo jausmų ir smegenų Q Q Q B
NUOSTABUS PROTAS
santykį, bet paprastumo dėlei galėtume sakyti, kad limbinė sistema yra mūsų smegenų širdis. pūsų, tuuyoĄi&s tkąstaiui&i integengs
Prieš šimtą milijonų metų (plius minus kokį mėnesį) žinduoliai žengė didžiulį žingsnį. Anksčiau virš limbinės sistemos buvo du ploni sluoksniai, padedantys planuoti, suprasti įspūdžius ir koor dinuoti judesius. Minėtu laikotarpiu atsirado keli nauji sluoksniai, suteikiantys neįtikėtiną protinį pranašumą. Prieš maždaug du šimtus tūkstančių metų išsivystę Homo sa piens su savo milžiniškomis smegenimis pakeitė absoliučiai viską. Pirmą kartą pasaulyje atsirado iš tikrųjų mąstyti gebantis gyvūnas. Žmonės išmoko galvoti apie savo jausmus ir per žodžius tirti pa saulį. Pradėjome žiūrėti į pasaulį kaip į ilgą seką, sudarytą iš prie žasčių ir pasekmių santykių. įgijome galią kaupti žinias ir logiškai analizuoti problemas, įmantriai meluoti ir planuoti ateitį. Kartais įstengdavome net vykdyti savo planus. Stora raukšlėta medžiaga, sudaranti viršutinį žmogaus smege nų sluoksnį, ir padaro mus žmonėmis. Tai yra mūsų tikrojo mąs tymo ir racionalumo buveinė. Ten surenkame juslinius patyrimus ir suprantame jų reikšmę. Taip gauname galimybę galvoti apie jausmus ir jausti tokius abstrakčius dalykus kaip menas, idėjos ir simboliai. Savaime suprantama, kad žmogiškos smegenys suteikė Homo sapiens didžiulį pranašumą išgyventi nesėkmes, nes tapo įmanoma kurti strategijas ir planus, o tai padidino galimybę, kad mūsų pa likuonys paveldės tokią pat pagrindinę neuronų plokštę. Šie nau ji įgūdžiai buvo be galo naudingi. Tačiau taip pat ir visiškai nauji. Todėl visus minėtus dalykus gebančios smegenys susiduria su to kia pat problema kaip ir visa nauja technika - vis dar likę nemažai dizaino klaidų ir defektų. Žmogaus smegenys šiek tiek primena pirmuosius iPhone arba Windows Vista - produktus, kurie buvo pa leisti į rinką daug anksčiau, negu galėjo visiškai atitikti nekantrių vartotojų poreikius. Dėl šios priežasties pigus skaičiuotuvas matematinį uždavinį vi sada išspręs greičiau už matematikos profesorių, kompiuteris laimi HENRIK FEXEUS Q Q Q D
prieš šachmatų pasaulio čempionus, o mes taip dažnai painiojame priežastinius ryšius su atsitiktiniais.* Evoliucija dar nespėjo ištai syti klaidų naujesnėse smegenų dalyse. UOii iena, ta i gieda,
Emocinės smegenys šimtus milijonų metų lėtai, bet nuosekliai tobulėjo. Jos vis patirdavo įvairius išbandymus ir keitėsi, todėl dabar geba žaibišku greičiu priimti sprendimus remdamosi labai mažu informacijos kiekiu. Tai aiškiai parodė amerikiečių tyrimas, kurį atlikdami smegenų tyrėjai fiksavo visus protinius procesus, vykstančius žmogui žaidžiant beisbolą. Iš tikrųjų apskaičiuoti jų neįmanoma: per įprastą metimą kamuoliui prireikia 0,3 sekundės nukeliauti nuo metiko iki atmušėjo. Tiek laiko praeina tarp dvie jų vidutinių širdies dūžių. Atmušėjo nelaimei, jo raumenims reikia 0,25 sekundės tam, kad smūgiuotų, o tai reiškia, kad smegenims lieka tik 0,05 sekundės nuspręsti, kaip mušti. Net ir toks skaičius yra per didelis, nes reikia kelių milisekundžių tam, kad informacija nueitų iš akių į vizualiąją smegenų dalį, todėl atmušėjas iš tikrųjų turi mažiau negu 0,05 sekundės metimui suvokti, išanalizuoti ir nu spręsti, ar jam reikia mušti. Deja, nemokame taip greitai galvoti. Smegenims reikia dvi dešimties milisekundžių įspūdžiui suprasti - ir tai tobulomis aplinkybėmis laboratorijoje. Tai kaipgi beisbolo žaidėjai sugeba atmušti kamuolį nekeliaudami į ateitį ir nematydami, kaip atro dys metimas? Štai atsakymas: smegenys pradeda rinkti informaciją apie meti mą daug anksčiau, negu kamuolys palieka metiko ranką. Vos pama tęs metiką, atmušėjas ima stebėti tai, kas gali jam padėti numatyti, kur atsidurs kamuolys: kiek stiprus atrodo metikas, kokia jo rankos forma ir judesiai. Žinoma, atmušėjas sąmoningai nesuvokia, kad jis atlieka šią analizę, ir nesugebėtų jums paaiškinti, kodėl smūgiavo taip ar anaip. Vis dėlto jo veiksmai paremti šia informacija. * Kai ieškome priežasties ir pasekmės ten, kur tėra migloti ryšiai, kyla konspira cijos teorijos. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų respublikonų amerikiečių Senate buvo tiek pat, kiek ir dėmių ant Saulės pavir šiaus? Taip, taip, skaičiai patvirtina. Tai juk turi ką nors reikšti, tiesa? Tik neaišku ką... (Šioje vietoje turėtų groti pagrindinė „Xfailų“melodija.) □
B Q E I
NUOSTABUS PROTAS
Tie patys procesai buvo nagrinėjami tiriant teniso ir kriketo žai dėjus bei futbolo vartininkus. Jie dar prieš smūgį turi numatyti, kur atsidurs kamuolys, todėl privalo pasitikėti subtiliomis pasąmo nės užuominomis. Profesionalių kriketo žaidėjų tyrimas parodė, kad jiems pakako pamatyti vieną sekundę iš filmo, kuriame metikas ruošėsi mesti, kad jie teisingai įvertintų ir kamuolio greitį, ir kur jis atsidurs. Be klausimų priimame šį automatinį gebėjimą, nes jis taip pui kiai veikia. Kurdama mūsų smegenis, evoliucija nesiteikė pakeis ti visų gerai veikiančių emocinių procesų į naujus, kuriuos galima būtų suvaldyti. Dėl to viršutiniai mūsų smegenų rūmų aukštai yra priklausomi nuo primityvaus rūsio. Protiniams procesams reikia jausmų, nes jie leidžia mums suprasti visą informaciją, kurios ne galime ar negebame tiesiogiai suvokti. Pavyzdžiui, kur atsidurs ka muolys. Arba kaip geriausia nufilmuoti sceną. Jeigu mūsų racionalusis ir emocinis mąstymas būtų lygiavertis, turėtume pranašumą - galimybę naudotis abiem. Tačiau žmonių aistros ir jausmai užgožia intelektą. Tai irgi priklauso nuo sme genų sandaros. Evoliucija suteikė mums biologinius pagrindus, valdančius mūsų emocinį gyvenimą pagal tai, kas buvo geriausia vėlesnėms žmonių kartoms. Neturiu omeny paskutinių penkių ar penkiasdešimties. Greičiau jau paskutines penkiasdešimt tūkstan čių kartų. Oprieš tai evoliucija milijonus metų formavo tai, kas vė liau tapo mūsų jausmais. Per pastaruosius dešimt tūkstančių metų įvykęs žmogiškosios kultūros sprogimas nepadarė svarbios įtakos mūsų biologinėms emocijų programoms. Taigi, kaip patirsite situaciją kitąkart sutikę naują žmogų ir kaip į ją reaguosite, priklausys ne nuo jūsų sprendimų ir prisiminimų, o nuo jūsų tolimos, paveldėtos praeities. Tai reiškia, kad susidurdami su postmodernistine egzistencijos dilema per dažnai naudojamės emociniu registru, tinkamesnių mamutų medžiotojams.
HENRIK FEXEUS Q Q E 1 E 3
EMOCINIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS Nežinoma jūsų sprendimų pusė
acionalusis mąstymas - ta supratimo forma, apie kurią dau giausia žinote: juk būnate susimąstę ir įtemptai galvojate. Ta čiau yra ir kitas mąstymo būdas - impulsyvus, paslaptingas ir kartais nelogiškas. Už jį atsako jūsų emocinės smegenys. Šie du skirtingi būdai artimai sąveikauja tarpusavyje, kurdami jūsų proti nę egzistenciją. Smegenų skyrimą į racionaliąsias ir emocines atitinka liaudiš kas skyrimas - širdis ir smegenys. Kai pridėję ranką prie krūtinės sakome, kad kas nors atrodo teisinga, įsitikinimas gilesnis, negu taip manant vien racionaliai. Kaip jau esu minėjęs, emocinis mąs tymas gali užgožti racionalųjį: kuo stipresnis jausmas, tuo silpnes nės racionalios mintys. Tokia jau mūsų prigimtis, ir, atrodo, jos ištakos - mūsų evoliucinis pranašumas: jausmai ir intuicija gelbė davo žmogų tokiose situacijose, kai jam grėsdavo mirtinas pavo jus ir reikėdavo reaguoti žaibiškai, nes mąstymo pertraukėlė būtų kainavusi gyvybę. Vis dėlto šiuolaikinis žmogus nedažnai atsiduria tokiose situacijose. Kasdien nereikia gelbėtis nuo įniršusios meš kos. Užtat reikia, kad pirktumėte pieną su mažiau riebalų. Tačiau, kaip jau esu sakęs, evoliucija dar nepradėjo rūpintis paskutiniais tūkstantmečiais. Priešingas veiksmas, t. y. kai racionalios mintys įveikia emo cines, nėra mums įgimtas. Tačiau tai svarbus įgūdis šiuolaikinė je visuomenėje, todėl jį vertėtų lavinti, jei nenorite būti valdomi jausmų. Tyrimai rodo, kad ką nors pastebėję mes per kelias milisekun des ne tik pasąmoningai suprantame, kas tai yra, bet ir apsispren džiame, ar tai mums patinka. Signalui pasiekus mūsų sąmonę, jau būname susidarę apie jį tam tikrą nuomonę. Jausmai ne visada sutinka su mūsų racionaliuoju „aš“. Emocinės smegenys be galo jautrios - pakanka įspūdžio fragmento, primenančio tik paveldėtos atminties daleles, ir įsijungia pavojaus gyvybei signalas. Kartais tai
R
Q B B B
NUOSTABUS PROTAS
nieko blogo, pavyzdžiui, kai išsigąstame žiūrėdami filmą. Vis dėlto realiame gyvenime šios greitos emocinės reakcijos gali virsti pro blema - ypač jei mūsų būdai jas suvokti tokie pat nešiuolaikiški.
'Pka5Htė&Mtigd&laį Didžiausią įtaką mūsų sprendimams daranti emocinių smegenų dalis vadinama migdoliniu kūnu. Tai yra migdolo formos susijungu sių ląstelinių struktūrų darinys, balansuojantis virš smegenų ka mieno (netoli apatinės limbinio rato dalies) ir susidedantis iš dviejų dalių - po vieną kiekvienai smegenų pusei. Migdolinis kūnas mūsų emociniams prisiminimams tarsi Shurgard įmonės sandėliai. Jame yra visa ko esmė ir prasmė, nes prasmes kuriame per savo emocines asociacijas. Galima teigti, kad migdolinis kūnas mums gana svarbus. Dėl smegenų sandaros migdolinis kūnas taip pat tarnauja kaip emocinis sargas, galintis užgrobti likusią smegenų dalį kada pa norėjęs. Pirmiausia signalai iš akių ir ausų per smegenis keliauja į gumburą (savotišką tarpinę stotelę jusliniams patyrimams), o šis siunčia du signalus: vieną - migdoliniam kūnui, kitą - mūsų mąs tančiai smegenų daliai. Tačiau kelias iki sąmoningų smegenų il gesnis negu iki migdolinio kūno, todėl pastarasis pradeda atsakyti į signalą anksčiau, negu gauname galimybę sąmoningai pagalvoti apie jį ir apie reakciją į jį. Štai kas vyksta, kai ką nors padarome „negalvodami“, pavyzdžiui, kai šokame į pagalbą skęstančiajam arba staigiai sustabdome dviratį didžiuliu greičiu artėjant auto mobiliui. Dėl šio migdolinio kūno ir gumburo ryšio emocinė sistema gali veikti visiškai atskirai nuo mūsų sąmoningų minčių. Emociniai pri siminimai gali formuotis išvis be jokio sąmoningo poveikio. Omig doliniame kūne saugomi prisiminimai ir reakcijos gali valdyti mūsų jausmus mums nežinant, kodėl elgiamės tam tikru būdu - signalas niekada nepasiekia mąstančios smegenų dalies. Toks aplinkkelis leidžia migdoliniam kūnui saugoti emocinius įspūdžius ir prisimi nimus, kurių niekada visiškai sąmoningai nesuvokėme ir niekada nesuvoksime. Reaguojant migdoliniam kūnui (pavyzdžiui, kai au tomobilis atsiduria per arti), elgiamės kaip primityvūs gyvūnai, nes šis kūnas yra limbinės sistemos dalis. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Tai kartu ir gerai, ir blogai. Gerai, nes tampame greitesni. Blogai, nes kartais, mums to ne suprantant, su kokiais nors veiksmais būna siejami netinkami jaus mai. Pastebime tik kad keistai reaguojame. Kaip vienas vyras, kuris stebėjosi, ko taip susijaudindavo pamatęs tam tikros rūšies gėlę. Migdolinis kūnas išsaugojo skausmingą prisiminimą iš tų laikų, kai jam buvo metai ir mama paliko tėtį atsiųsdama kaip tik tokių gėlių puokštę. Nors vyras sąmoningai neatsiminė įvykio, jo migdolinis kūnas puikiai atsiminė jausmą. Vis dėlto prisiminimai be jausmų, gyvenimas be migdolinio kūno yra gyvenimas be prasmės. Su migdoliniu kūnu susiję ne tik teigiami ir neigiami patyrimai, bet ir visi jausmai, verčiantys mus apskritai ką nors daryti. Gyvūnai, kuriems migdolinis kūnas buvo sužeistas ar išoperuotas, nejaučia baimės ir pykčio, praranda tiek konkurencijos, tiek bendradarbiavimo instinktus ir neturi jokio supratimo apie savo vietą grupės hierarchijoje. Jų jausmai atbunka arba iš viso išnyksta. Jei migdolinio kūno ir kaktinės srities ryšys susilpnėja, žmogui gali tapti taip sudėtinga priiminėti sprendimus, kad jam gali būti sunku rūpintis savimi. Žmonių, turinčių tokį sutrikimą, intelektas ar pažinimo įgūdžiai nebūna prastesni negu kitų, tačiau jie tragiš kai klysta tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime ir gali skirti ke lias valandas tokiai paprastai užduočiai kaip pasitarimo datos iš rinkimas. Tokiems žmonėms sunkiai sekasi priimti sprendimus dėl to, kad jie prarado priėjimą prie emocinio mokymosi. Kelias tarp kaktinės srities ir migdolinio kūno yra ta vieta, kur susitinka mūsų mintys ir jausmai. Be jo neatrandame to, ką per gyvenimą išmoko me mėgti ir nemėgti. Apie ką nors galvojant, racionalusis mąstymas paprastai palei džia emocines reakcijas, kurios anksčiau buvo susijusios su šiomis mintimis. Tačiau jei ryšys su emocine mintimi pažeistas, asocia cijos neveikia - viskas pasidaro emociškai neutralu ir pilka. Myli miausias augintinis ar nekenčiamas giminaitis nebespinduliuoja patrauklumo ar bjaurumo. Asmenys, turintys tokį sutrikimą, „pa miršo“ visas emocines žinias, nes nebeturi priėjimo prie migdoli niame kūne esančio jausmų sandėlio. Tada ir pasidaro neįmanoma apsispręsti dėl kito pasitarimo laiko. Kaipgi sudaryti planą ir iškelti prioritetus, jei viskas atrodo Q B B S
NUOSTABUS PROTAS
r
ai
KLAUSYKITĖS SAVĘS vairūs žmonės skirtingai patiria emocinių smegenų si gnalus, todėl turite patys išmokti atpažinti savo intuity vųjį balsą, jei norite išmokti jo klausytis. Jei žodis „intu icija" jums vis dar atrodo per keblus, vietoj jo gausite kitą, moksliškesnį terminą. Antonio Damasio, pirmas atradęs mi nėtas kaktinės srities dalis ir susiejęs jas su jausmais, pasirin kimais ir socialiniu elgesiu, pavadino šiuos emocinius signa lus kūno žymikliais. Anot jo, kiekvienas mūsų pasirinkimas gauna tokį žymiklį, o vėliau jį fiziologiškai atspindi mūsų jausmai dėl šio pasirinkimo. Šį atspindėjimą jaučiame kaip „nuojautą" ar„intuiciją".Tas pats dalykas, tik kiti žodžiai. Štai keli pavyzdžiai, į ką jums vertėtų atkreipti dėmesį:
Į
• Ar jaučiate ką nors ypatingo? • Ar staiga pajaučiate, kad esate kuo nors įsitikinę? • Ar kažkas tarytum traukia jus kokia nors kryptimi? • Ar atrodo, lyg kažkas nepalieka jūsų ramybėje? • Kuria kūno dalimi tai jaučiate? Atminkite, kad jūsų intuicija ar kūno žymiklis nėra joks ora kulas. Jis gali klysti. Vis dėlto jo visada verta klausytis.
vienodai svarbu - arba nesvarbu? Jei nebelieka skirtumo tarp indaplovės ištuštinimo ir kelionės į Bahamas po metų? Migdolinio kūno ir kaktinės srities ryšio atradimas leido moks lininkams padaryti išvadą, kad jausmai, nors ir daro iracionalų po veikį, būtini racionaliam sprendimų priėmimui. Kai pasaulis mums pateikia didžiulį pasirinkimą (kur gyventi, ką vesti, kur investuo ti, kai pensijų fondų rezultatai vėl pasikeitė, ar pirkti šokolado ir mėtų skonio ledų, ar aviečių šerbeto), iš patirties gautos emocinės žinios siunčia signalus, o šie tiesia linija formuoja sprendimą, eli minuodami vienas alternatyvas ir jau iš pat pradžių paryškindami kitas. Jausmai nukreipia mus tinkama linkme, kad rastume vietą, kur sausa logika geriausiai gali atlikti savo darbą. Taigi emocinės smegenys taip pat veikia mąstymą kaip ir racionalios. Išvada, kad ir kaip keistai skambėtų, yra tokia: Jei norite būti racionalus, turite būti jausmingas.
Ne tik migdolinio kūno signalai gali veikti, mums to nesuvokiant. Mus taip pat gali ištikti emocinė būsena, apie kurią nežinome ir kuri gali paveikti mūsų sprendimus. Už sąmonės horizonto besisle piantys jausmai, apie kuriuos nieko nenutuokiame, smarkiai veikia tai, kaip patiriame įvairius dalykus ir į juos reaguojame, o dėl to gali kilti problemų. Prisiminkite, kaip kadaise jus anksti ryte su erzino kitas žmogus. O gal kas nors be priežasties buvo su jumis nemandagus. Ar tada didumą dienos nepykote, ar neatrodė, kad kiti jus stumdo, nors visai nestumdė, ar nemandagiai nekalbėjote su aplinkiniais be rimtų priežasčių? Visai tikėtina, kad neturėjote jokio supratimo apie tai, kaip elgėtės. Tačiau jeigu kas nors jums apie tai užsimintų, galėtumėte racionaliai išanalizuoti savo elgesį. Padarytumėte išvadą, kad kitas žmogus buvo teisus, ir galėtumė te pakeisti savo nuotaiką nuspręsdami, jog ankstesni įvykiai tėra menkniekiai, - gal tada dauguma jūsų tą dieną priimtų sprendimų būtų kitokie. Savo emocinių būsenų analizė yra būtina svarbiam įgūdžiui menui nusimesti blogą nuotaiką ir greitai atsigauti po gyvenimo nesėkmių ir erzinimo. □
Q B B
NUOSTABUS PROTAS
Tai nieku gyvu nereiškia, kad turime vengti emocinių būsenų. Galvodami visada naudojame emocinius vaizdus ir fantazijas. Ne svarbu, ar sprendžiame geometrijos uždavinį, ar planuojame malo niausią pasivaikščiojimo aplink ežerą maršrutą, ar ketiname keisti šukuoseną, turime įsivaizduoti nesamus dalykus. Vaizduotė būti na, kad ir su kokia problema susidurtume. Jausmai padeda mums numatyti nesamus scenarijus, o tai yra lemiamas įgūdis priimant sprendimus: tik gebėdami pakeisti tai, koks jums atrodo kuris nors dalykas, gebėsite pakeisti tai, koks jis yra iš tikrųjų.
HENRIK FEXEUS Q Q B Q
3
LEISKITE DIRBTI PASĄMONEI eigu reikia priimti svarbų darbinį ar asmeninį sprendimą ir būti tikram, kad rezultatas bus kuo geriausias, daryki te taip: išsiaiškinkite visus aktualius faktus ir kruopščiai įvertinkite įvairias alternatyvas. Taip arba rasite racionalų sprendimą, arba vis tiek nežinosite, kaip elgtis. Abiem atve jais vertėtų skirti sau penkias minutes, kai niekas netrukdys. Laikykite problemą galvoje, nebandydami jos spręsti. Tik pasirūpinkite, kad ji ten liktų ir plaukiotų jūsų smegenyse. Per daug apie ją negalvokite, geriau stebėkite savo savijautą dėl jos - kylančius jausmus, vaizdus ar pojūčius. Galite pa justi, kad atrodo savaime suprantama, kaip derėtų elgtis. Tada tereikės papypsėti ir važiuoti. Jūsų emocinis„aš" sutin ka su racionaliuoju. Tačiau kartais viskas neatrodo taip gerai. Gal tai signa las, kad derėtų išsiaiškinti daugiau faktų - jūsų migdolinis kūnas dėl tam tikros priežasties susiejo dabartinį sprendi mo priėmimą su kažkuo neigiamu, todėl reikia išsiaiškinti tą priežastį. Kai pats randu tai, kas man panašu į racionaliausią pro blemos sprendimą (pavyzdžiui, koks turėtų būti mano pasi rodymo finalas), atsisėdu ir prieš pradėdamas su juo dirbti pagalvoju. Kartais ima atrodyti, kad yra ir geresnių spren dimų. Tik bėda ta, kad migdolinis kūnas nenori man jų at skleisti. Galbūt jis jų net nežino, tik žino, kad dabartinis nėra pats geriausias. Kai taip atsitinka, suprantu, jog turiu daugiau pastimu liuoti smegenis, jei noriu rasti geresnį sprendimą. Todėl, nors ir žinau, kad esu klaidingame kelyje, toliau dirbu su pir mąja idėja. Kartais net spėju ją išbandyti prieš publiką, bet
J
anksčiau ar vėliau mano smegenys pavargsta nuo kvailioji mų ir pateikia geresnį sprendimą. Nenustodamos dirbti su problemos sprendimu (nors ži nau, kad dirbu su klaidingu), mano smegenys toliau galvoja apie galimus variantus. Joms kyla naujų idėjų, o galiausiai ateina už senąjį daug geresnis sprendimas. Suprantu, kad naujas geresnis, kai dingsta jausmas, kad visiškai susimausiu, jei ir toliau dirbsiu su senuoju. Tai pasakoju norėdamas paaiškinti, kad ne visada reikia jausmo, norint suprasti, ar esate tinkamame kelyje. Jūsų racionalios smegenys turi veikti, jei norite rasti naują kelią. Tačiau jausmai pastums jus reikiama kryptimi, jeigu į juos atsižvelgsite.
DOPAMINO PROBLEMA Apdovanojimo medžiaga jus išjudina
aip jau esu sakęs, populiaru manyti, kad mūsų mintys ir jaus mai yra atskirti ir egzistuoja skirtinguose pasauliuose. At skiriame širdį nuo smegenų. (Ir įsivaizduojame, kad dešinė smegenų pusė degina smilkalus ir avi sandalais, o kairioji yra dėl struktūros pamišęs fašistas.) Visa tai netiesa. Teisingiau būtų sa kyti, kad jausmai yra kitokia minčių rūšis ir kad jie beveik visada artimai susiję su savo racionaliaisiais atitikmenimis. Jei norite visiško tikslumo, tai sakant, kad mūsų sprendimai gali ir turi būti veikiami jausmų, omenyje turimi skirtingi dalykai. Pirmas pasakymas reiškia, kad nesąmoningos emocinės būsenos (pavyzdžiui, pyktis) veikia elgesį ir sprendimus jums net nepaste bint, kad matote gyvenimą pro pykčio stiklą. Antras reiškia, kad jums gali kilti „jausmas“, kas yra gerai ar blogai, paremtas daugybe pasąmoningai išanalizuotos informacijos, apie kurią neturite są moningų žinių. Tai du skirtingi jausmų sąvokos vartojimo būdai. Pagal pirmą variantą, susijusį su nesąmoningomis emocinėmis būsenomis, turimi omeny klasikiniai jausmų apibrėžimai: pyktis, džiaugsmas, liūdesys ir kt. Antruoju atveju kalbama apie grynai binarinį jausmą: jis atrodo geras arba blogas. Norime tęsti arba nustoti. Toks jausmas mums gali kilti be kitų emocinių būsenų įsikišimo. To priežastis - nepas tebima cheminė medžiaga, vadinama dopaminu. Štai kaip viskas yra: kad veiktų kuo veiksmingiau, mūsų sme genys mokosi, atsimindamos tam tikrus atvejus, kai klystame, ir pagirdamos mus, kai pasielgiame teisingai. Smegenų ląstelės at kreipia dėmesį, kai mūsų lūkesčiai neatitinka rezultatų, ir panau doja žinias, gautas iš neišvengiamų klaidų, kad pagerintų mūsų elgesį. Apdovanojimas, kurį gauname tinkamai pasielgę ir kuris sukelia mums norą tai pakartoti, užuot vėl klydus, yra papildoma dopamino dozė. Dopamino molekulės padeda mums gerai jaustis ir džiaugtis. Kitas mano teiginys gali nuskambėti niūrokai ir ne itin maloniai, bet galima sakyti, kad dopaminas yra viso džiaugs mo šaltinis. Gavusios per didelę dopamino dozę, žiurkės atsigula ir
K
Q Q B Q
NUOSTABUS PROTAS
nudvesia - iš palaimos. Visa motyvacija daryti ką nors kita, ne tik gulėti ir būti laimingam, dingsta. Dėl dopamino mėgstame seksą, įvairius stimuliantus ir garsią muziką. Jis taip pat padeda mums reguliuoti savo jausmus nuo meilės iki pasišlykštėjimo. Dopaminas yra asmeninė smegenų valiuta. Dabar galbūt paprieštarausite, kad ne taip jau dažnai gerai jau čiatės ir džiaugiatės teisingai pasielgę, tačiau iš tikrųjų kaip tik taip ir yra - tiesiog jūs to nežinote. Dopamino poveikis ne visada būna toks stiprus, kad jį pastebite. Net jei tik jūsų kūnas truputį geriau pasijus, tai paveiks jūsų veiksmus. Klasikinis eksperimentas aiškiai parodė, kaip viskas veikia: vienas dalyvis - žaidėjas - gavo keturias kortų malkas, dvi juodų ir dvi raudonų, ir du tūkstančius dolerių. (Netikrais pinigais. Mokslininkai retai turi daug žalių.) Kiekviena korta rodė žaidėjui, ar jis laimėjo, ar pralošė. Žaidėjo buvo papra šyta atversti bet kurią iš viršutinių kortų ir pabandyti laimėti kuo daugiau pinigų. Tačiau organizatoriai sukčiavo: kortos krūvelėse buvo sudėtos neatsitiktine tvarka. Dvi kortų malkas sudarė didelės rizikos kortos - jos lėmė didesnius laimėjimus (šimtą dolerių) ir didžiulius nuostolius (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt dolerių). Palyginti su šiomis, kitos dvi malkos buvo nuobodžios ir konser vatyvios - jose esančios kortos lėmė daug mažesnius laimėjimus (penkiasdešimt dolerių) ir retai baudė žaidėją. Jei žaidėjas trauks kortas tik iš konservatyvių malkų, jis užtikrintai laimės, ir gana greitai. Iš pradžių žaidėjas kortas rinkosi visiškai atsitiktine tvarka. Jis neturėjo jokios priežasties išsirinkti kurią nors vieną malką ir atsi sakyti kitos, todėl beveik visi eksperimento dalyviai traukė kortas iš visų malkų ir ieškojo pačių pelningiausių. Daugumai prireikdavo atversti maždaug penkiasdešimt kortų, kol imdavo traukti kortas tik iš konservatyvių, bet pelningų malkų. Tačiau prireikdavo vidutiniškai aštuoniasdešimties kortų, tai yra trisdešimties papildomų pakartojimų jau supratus žaidimą, kol dalyviai sugebėdavo paaiškinti, kodėl jie renkasi tam tikras malkas. Mūsų loginis mąstymas lėtas, o jausmai greiti. Žaisdami dalyviai buvo prijungti prie mašinos, matuojančios jų odos laidumą. (Tai įprastas būdas pamatuoti stresą. Dėl aukštesnio susinervinimo ir streso lygio oda drėksta ir jos laidumas didėja.) Mokslininkai pa HENRIK FEXEUS Q Q S S
stebėjo, kad jau po dešimties kortų žaidėjų rankos „nervindavosi“, liesdamosi prie didelės rizikos kortų. Nors žaidėjai neturėdavo jo kio supratimo, kurios kortų malkos geriausios, jiems kildavo išma tuojamas, bet nesąmoningas baimės jausmas. Žaidėjų rankos daug anksčiau už jų logiką išsiaiškindavo, kurios malkos pavojingos. Žaidėjai, kurie dėl anksčiau minėtų smegenų sutrikimų negalė davo patirti jausmų, iš viso neišsiaiškindavo, kurios malkos geriau sios. Dauguma dalyvių eksperimento pabaigoje laimėdavo dideles sumas, bet bejausmiai, visiškai racionalūs žaidėjai bankrutuodavo ir turėdavo skolintis pinigų iš mokslininkų, kad galėtų tęsti žaidi mą. Kadangi šiems žaidėjams nepavykdavo susieti nepelningų mal kų su neigiamais jausmais - jų rankos niekada nesinervindavo, - jie ir toliau traukdavo kortas iš visų keturių malkų. Negaudamos už pralaimėjimą emocinio antausio, smegenys niekada neišmoksta, kaip turi elgtis tam, kad laimėtų. Kaip jausmai gali būti tokie taiklūs? Atsakymas - dopaminas, molekulinis mūsų jausmų šaltinis. Mūsų smegenų ląstelės užpro gramuotos taip, kad kurtų prielaidas apie ateitį, o vėliau vertintų skirtumą tarp tos prielaidos ir tikrųjų įvykių. Kai paaiškėdavo, kad prielaida klaidinga, t. y. kai žaidėjai rinkdavosi nepelningas kortų malkas, ląstelės tučtuojau liaudavosi siuntusios dopaminą. Tada žaidėjas patirdavo neigiamą jausmą (jamjau nebebūdavo taip smagu kaip anksčiau) ir pasimokydavo daugiau netraukti kortų iš tos malkos. O kai prielaida atitikdavo rezultatą, t. y. kai žaidėjas ištraukdavo gerą kortą, jis jausdavo malonumą ir prisirišimas prie tinkamos malkos dar labiau stiprėdavo. Galiausiai smegenų ląste lės išmokdavo greitai laimėti. Jos atspėdavo žaidimo paslaptį daug anksčiau, negu žaidėjas suprasdavo ir sugebėdavo paaiškinti spren dimą. Šis įgūdis labai svarbus. Dopamino ląstelės automatiškai aptin ka subtilius motyvus, kurių kitaip nepastebėtume, ir surenka visą informaciją, kurios sąmoningai negebėtume suprasti. Remdamosi ta informacija, jos padaro tam tikrą skaičių detalių prielaidų apie tai, kaip veikia pasaulis, paverčia tas prielaidas blogais arba gerais jausmų patyrimais. Ir mums kyla nuojauta.
B D B E
NUOSTABUS PROTAS
wmmmmmmmmmammmmmmmammm
W'
"1
LAVINKITE APDOVANOJIMO MEDŽIAGĄ eja, negalime aklai pasikliauti dopamino ląstelių siun čiamais pranešimais. Joms reikia nuolat treniruotis, kad ir toliau darytų teisingas prielaidas. Ląstelės visa da turi dėti pastangas. Todėl, jei norite pasikliauti savo jaus mais, turite būti jiems atidūs ir juos lavinti. Galite treniruoti dopamino ląsteles dažnai priiminėdami tam tikros srities sprendimus ir gaudami atsaką, ar jūsų sprendimai teisingi. Kitaip tariant, nelengva išlavinti dopaminą taip, kad jis pa dėtų jums balsuoti Švedijos Karalystės Riksdago rinkimuo se, nes tai darote tik kas ketvirtus metus, ir (tai svarbiausia) sunku sužinoti, ar teisingai balsavote. Užtat dopamino pagalbos lengviau sulaukti tose situaci jose, kuriose dažnai atsiduriate darbe, namie ar mokykloje. Kol galite nuosekliai atnaujinti dopamino ląstelių gaunamą informaciją patikrindami, ar jūsų sprendimų rezultatai ati tinka lūkesčius (biudžeto užtenka ar gerai parašėte testą), dopamino ląstelės padės jums daug lengviau ir greičiau tei singai galvoti. Pagaliau galėsite būti tikri, kad tai, kas atrodo gerai, ir yra gerai.
D
J
■V
T?idšiaiiiia& goduMtai
Yra vienas keblumas - dopaminas visai neskiria to, ką išmokome mėgti. Ši cheminė medžiaga yra savotiška lūkesčių ir apdovanojimo sistema, skatinanti visų įmanomų norų pildymą. Esame užprogra muoti taip, kad visada norime tik geriausio - ir tuoj pat. Kad ir kaip tai niekšiška, šie norai kartais verčia mus elgtis priešingai sveikam protui. Štai kodėl labai svarbu valdyti savo impulsus. Jeigu to ne darysime, ši sistema privers mus daryti beveik bet ką, kad gautume tai, ko norime. Tai, kokie neprotingi būna mūsų norai, nesunku pamatyti žai džiant „Monopolį“. Žinome, kad tai tėra žaidimas. Jo pabaiga ma žiausiai svarbi. Be abejo, svarbiausia, kad šis žaidimas atliktų so cialinę funkciją, nes jis gali užtrukti kelias valandas, o tuo metu mes linksminamės ir bendraujame. Vis dėlto neišvengiamai supykstame pralošę ir neproporcingai apsidžiaugiame laimėję. Su amžiumi dauguma išmokstame nerodyti savo reakcijų, bet vis tiek jaučiame pralaimėjimo kartėlį. Taip būna ne dėl to, kad esame ne subrendėliai, o dėl to, kad pasąmoningai nusiteikėme laimėti, nes juk tai ir yra žaidimo tikslas. Kai šis tikslas nepasiekiamas, dopami nas nusivilia ir mus nubaudžia. Mūsų lūkesčių mechanizmas nereikalauja, kad gautume kokios nors naudos iš pasiektų rezultatų, - jeigu būtų tokie reikalavimai, niekam nerūpėtų bandymai surinkti visas žvaigždutes žaidime Super Mario Galaxy, - vien tai, kad mums kas nors sekasi, teikia džiaugsmą. Kad ir kaip būtų liūdna, bet kokiam pasisekimui pasaulyje reikia emocinės savikontrolės - gebėjimo atidėti į šalį savęs apdovano jimą ir sulaikyti impulsus. Kai buvau mažas, mano močiutė saky davo: „Viskam savas laikas.“ Niekada iš tikrųjų nežinojau, ką ji tuo norėdavo pasakyti. Tačiau ji buvo teisi. Jei norime ką nors pasiekti, privalome atsispirti dopamino galiai ir dirbti jau dabar, net jei ap dovanojimą gausime vėliau. Jei negalėtume ignoruoti savo troški mo nuolat būti iš karto apdovanotam, niekas nieko nedarytų. Tie siog visą laiką vartytumės šokolade.
□
B B S
NUOSTABUS PROTAS
i Tdyiti tei&Uuja.
Yra dar viena priežastis, dėl kurios verta nepildyti dopamino troš kimų. Sakoma, kad iš klaidų mokomasi. Ilgai maniau, kad tai arba baikštus požiūris į pasisekimą, arba bandymas pateisinti neįspū dingus rezultatus. Tačiau kaip ir kitokia liaudies išmintis, atėjusi į galvą rašant šią knygą, ši iš tikrųjų teisinga net ląstelių lygiu. Fizi kas Nielsas Bohras yra sakęs, kad ekspertas yra tas, kuris padarė vi sas įmanomas klaidas labai siauroje srityje. Smegenys sutinka. Ko nors išmanymas - tai žinios, gaunamos tada, kai dopamino lūkes čiai suklysta ir smegenims tenka juos peržiūrėti. Todėl nereikėtų vengti klaidų. Priešingai, derėtų parodyti, kad klysti leidžiama, ir net paskatinti tai daryti, o vėliau atidžiai nagrinėti padarytas klai das, kad galėtume iš jų pasimokyti. Šioje srityje nemažas mokyklos vaidmuo. Šiais laikais mokiniai skatinami būti teisūs. Pavyzdžiui, maksimalus teisingų atsakymų skaičius rašant testą. Jei taip, žmogus protingas. Klysti ne taip ska tinama. Jei žmogus klysta, vadinasi, jis nepakankamai stengiasi. Arba yra kvailokas. Vis dėlto aiškiai matyti, kad už protą giriami mokiniai galiausiai ne taip dažnai drįsta priimti naujus, sunkesnius iššūkius, nes jie kelia pavojų suklysti - ir taip nebeatrodyti protin giems. Užtat mokiniai, giriami už darbą neatsižvelgiant į pasiektus rezultatus, daug drąsiau imasi dar sunkesnių išbandymų. Jei besimokantis ar ko nors siekiantis žmogus giriamas už įgim tą savybę (pavyzdžiui, protą), bėda tokia, kad tai neskatina moky mosi. Tai skatina mus vengti naudingiausio mokymosi būdo - mo kymosi iš savo klaidų. Vienas geras mano draugas tvirtai tiki, kad geriausias moky mosi būdas yra teisingai elgtis, užuot klydus, nes teisingas elgesys sukelia gerus jausmus. O gerai jaustis maloniau negu blogai, todėl norisi ir toliau elgtis teisingai. Tačiau šiuo atveju painiojami du dalykai. Kai gerai jaučiatės, nes ką nors padarėte teisingai, dopaminas motyvuoja jus vėl pasielgti taip pat. Tačiau tai tėra ankstes nio veiksmo kartojimas. O kartojimas nėra lygu mokymuisi. Kad ką nors išmoktumėte, turite žinoti, kodėl darote tai, ką darote, ir kas bus, jei pasielgsite kitaip - galbūt rasite dar geresnį būdą atlik ti tą veiksmą. Jei neišdrįsite suklydę patirti nepatogumo jausmo, jūsų smegenys niekada nepakeis savo modelių. Prieš pasisekant, HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
jūsų smegenų ląstelėms turi nepasisekti. Daug daug kartų. Taip, kaip buvo, kai mokėtės čiuožti snieglente. Arba važiuoti dviračiu. Nuosekliai tobulėjote ne nepaisant to, kad griūdavote, o dėl to, kad griūdavote. Liovėtės griuvinėję, kai pradėjote kartoti veiksmą, kurį atlikote tada, kai negriuvote. Galbūt toks buvo jūsų tikslas, ir jums to pakanka. Tačiau tuo metu nustojote tobulėti. Jei dešimt metų neslidinėjote kalnuose, bet nusprendėte vėl to imtis, galiu jums beveik garantuoti, kad griūsite. Daug kartų. Ir kartu vėl pradėsite tobulėti. Kaip sako radijo laidų vedėjas Farbroras Barbro, trumpų kelių nebūna.
□BBŪ
NUOSTABUS
p r o ta s
RACIONALUS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS Kai sprendžia kaktinė sritis
ūsų jausmai yra svarbus įrankis, tačiau jie negali nuolat mūsų gelbėti. Tam tikrose situacijose emocinės smegenys išsijungia ir verčia mus (jei ir toliau klausomės jausmų) priiminėti pačius netinkamiausius sprendimus. Todėl geriausius sprendimus priima tie, kurie žino, kad ateina laikas liautis paisyti intuityvių reakcijų.
M
U čaijam ntūi ii 5Įju n g ia
Jau pripažinome, kad mūsų dopamino ląstelės nepaprastai nau dingos, kai reikia numatyti įvykius. Tačiau taip būna, kai įvykius įmanoma numatyti. Dopamino ląstelės pakiša mums koją, aktyviai bandydamos numatyti tai, apie ką nieko neįmanoma žinoti iš anks to. Pavyzdžiui, apie atsitiktinumą. Darant vieną eksperimentą žiurkė buvo uždaryta į T formos la birintą. (Aš manau, kad toks labirintas prastokas, bet panašu, kad žiurkei buvo smagu.) Keli maisto trupiniai buvo dedami tolimiau siame dešiniame arba tolimiausiame kairiame taške. Dėl maisto vietos buvo sprendžiama atsitiktinai, bet šansai buvo valdomi: 60 procentų atvejų maistas buvo dedamas kairėje pusėje. Kad supras tumėte, apie ką kalbu, įsivaizduokite, kad maisto vietą nulemia dešimtsienio kauliuko metimas. Ant keturių sienelių užrašyta „deši nė“, ant šešių - „kairė“. Atsitiktinumas lemia, kokia sienelė iškris, bet kairė turi daugiau šansų. Kaip sekėsi žiurkei? Ji greit pasimokė, kad kairė pusė dažniau naudingesnė už dešiniąją. Galiausiai ji ėmė eiti tik į kairę pusę ir gaudavo maisto 60 procentų atvejų. Žiurkė nebandydavo kaskart pasiekti tobulo rezultato. Ji nesistengė atrasti visuotinio mistinio maisto atsiradimo dėsnio. Ji priėmė į apdovanojimą įeinantį ne saugumą ir išmoko rinktis tai, kas dažniausiai duodavo geresnius rezultatus. HENRIK FEXEUS Q Q B B
Vėliau eksperimentas buvo pakartotas su universiteto studen tais vietoj graužikų (ir, kiek man žinoma, be labirinto). Kitaip nei žiurkės, sudėtingą dopamino ląstelių tinklą turintys studentai už sispyrę ieškodavo sunkiai suprantamų modelių, kurie, jų manymu, nulemdavo apdovanojimo vietą. Jie darydavo prielaidas ir bandy davo iš jų mokytis. Bėda, kad jiems nebuvo ko numatyti: tai, kas at rodė kaip atsitiktinumas, ir buvo atsitiktinumas. Tačiau studentai nepasitenkindavo 60 žiurkių procentų ir galiausiai gaudavo tik 52 procentus. Beveik visi studentai manė, kad jiems sekasi ir kad jie netrukus galėtų atspėti kodą. O iš tikrųjų juos pergudravo žiurkė. Atsitiktiniai įvykiai mūsų emocinėse smegenyse sukuria defek tą. Dopamino ląstelės taip susižavi, kai mato du kartus iš eilės pa taikiusį krepšininką arba kelias iš lošimo automato laimėtas mone tas (ar teisingai atspėja maisto vietą), kad mūsų smegenys visiškai klaidingai supranta tai, kas vyksta. Pasitikime savo jausmais, kurie nori įžvelgti modelius, nes be modelių neįmanoma numatyti rezul tato, o be prielaidų nebūsime pagirti. Mūsų smegenys net kitu lygmeniu užprogramuotos ieškoti savo aplinkoje modelių - šis gebėjimas veikia tiek interpretuojant jusli nius patyrimus, tiek suprantant priežastinius ryšius. Dopaminas sukelia mums modelių poreikį net molekulių lygmeniu. Tačiau mo delių ne visuomet esama - kartais patys juos sugalvojame, siekda mi numatyti ateitį. Šis smegenų defektas, verčiantis matyti nesamus modelius, gali turėti rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, akcijų rinkoje, kuri yra klasikinis atsitiktinės sistemos pavyzdys. Jei kalbame apie akcijas, atsitiktinumas reiškia, kad informacija apie tai, kaip tam tikros akcijos vertė kilo anksčiau, negali padėti numatyti to, kaip ji kils ateityje. Numanau, kad toks teiginys sujaudins daugelį tų, kurie namie prekiauja akcijomis, tačiau nuo akcijų rinkos neatsiejamą atsitiktinumą dar XXa. penktojo dešimtmečio pradžioje atskleidė ekonomistas Eugene’as Fama. Ir jis buvo teisus. Fama apžvelgė ke lių dešimtmečių akcijų rinkos duomenis ir padarė išvadą, kad joks kiekis žinių nei racionali analizė nepadėtų numatyti, kas bus vė liau. Žinoma, šiais laikais turime daug galingesnius kompiuterius, kurie gali apdoroti gerokai daugiau informacijos negu penktajame dešimtmetyje Famos naudotos priemonės. Vis dėlto šiuolaikinių priemonių atliktos analizės rezultatas labiau patvirtina Famos iš
QBBB
n u o s t a b u s p r o ta s
vadas, negu jas paneigia. (Be abejo, yra tokių, kurie su tuo nesu tinka. Tačiau dauguma jų pardavinėja brangias programas, kurios, kaip kalbama, gali numatyti padėtį akcijų rinkoje. Nieko nuosta baus, kad jie nesutinka - jei Fama buvo teisus, jų verslas žlugęs.) Akcijų rinka panaši į vienarankį banditą: nepastovūs jos poky čiai gali atrodyti nuspėjami bent trumpą laiką. Štai kur slypi pavo jus. Mūsų dopamino neuronai deda visas pastangas, kad atspėtų paslaptį, tačiau dažniausiai nebūna ko atspėti. Daug kartų girdėjau, kaip patenkintas makleris visus tikina atradęs sistemą, kaip visada arba beveik visada, na, bent jau gana dažnai, būti teisiam. Jam pa vykę suprasti, kaip veikia akcijų rinka. Paprastai klausiu jo, kodėl jam taip svarbu rasti sistemą (neskaitant galimybės užsidirbti) - ar jis nori parodyti sau, kad valdo tokią sudėtingą sistemą kaip akcijų rinka, ir taip simboliškai įrodyti, kad valdo savo pasaulį? (Dažniau siai toks žmogus būna vyras.) Ir paprastai jis sutinka. Taigi svarbiausia yra kontrolė. Ji padeda mums numatyti atei tį. Tada būname apdovanoti teigiamais jausmais, nes žinome, kaip reikia elgtis. Kaip dar sužinosite iš skyrelio apie laimę, aplinkos kontrolė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių mums ge rai jaustis. Siekdami suprasti pasaulį, priešiname savo smegenų ląsteles ir chemines molekules su tuo, ko neįmanoma numatyti. Užuot sutikę su grynu atsitiktinumu, atrandame išgalvotas sistemas ir įžvelgia me prasmingas tendencijas ten, kur tėra beprasmiški atsitiktinu mai. Anot smegenų tyrėjo Reado Montague, lošti akcijų rinkoje ir kazino mėgstame dėl tos pačios priežasties, dėl kurios debesyse įžvelgiame gyvūnus ir nuogus žmones. Susidurdamos su kuo nors valdomu atsitiktinumo, pavyzdžiui, vienarankiu banditu ar debe siu, smegenys automatiškai įžvelgia chaoso dėsningumą. Tačiau tie balti pūkeliai nėra Peliukas Mikis ar Angelina Jolie be drabužių. Ir nesate matę modelio, slapta valdančio akcijų rinką.* * Jeigu jus domina moralizuojančios istorijos apie tai, kaip viskas gali baigtis, jei visur imsime įžvelgti modelius, pažiūrėkite debiutinį Darreno Aronofsky filmą „Pi“. Arba paskaitykite nuostabią Umberto Eco knygą „Fuko švytuoklė“. Abiejuose kūriniuose rodoma ta pati problema, kylanti, kai kiti žmonės taip pat patiki, kad kažkur yra modelis, ir vėliau daro viską, kad nutildytų pagrindinį veikėją, kuris pirmas tą modelį išgalvojo (ir kuris iš tikrųjų kenčia nuo netinkamai nusiteikusių dopamino ląstelių). HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
ATSVERKITE EMOCINES SMEGENIS iekvienas jausmas atsiranda su galimybe apie jį su žinoti. Stebėdami savo elgesį, galite atrasti net tuos jausmus, kurie iš pradžių būna nesąmoningi. Žino dami, ką jaučiate, turite galimybę pagalvoti, kodėl tai jau čiate. Jeigu jausmas atrodo neprasmingas, pavyzdžiui, jūsų migdolinis kūnas sureagavo į klaidingą nuomonę, galite į jį numoti ranka. Vis tiek jį jausite, bet galite neleisti jam val dyti savo elgesio. Jei tai neigiamas jausmas, prieš veikdami galite palaukti, kol jis praeis. Jeigu pykstate, verta pagalvoti kodėl - pyktis dažnai dingsta, kai suvokiame, kad pyksta me be priežasties. Mūsų mąstančios smegenys lengvai gali ignoruoti ar bent jau atsverti emocines smegenis. Pripažinsiu, kad stiprius jausmus išjungti valios jėga ne lengva. Nespėjus jų išvyti laiku (pavyzdžiui, pripažinimu, kad jaudinamas! dėl nieko), visiškai pražydusių tokių jaus mų nepavyksta ignoruoti. Tačiau tokiu atveju vis tiek gali te laukti. Jei supratote, kad pykstate be reikalo, bet vis tiek jaučiatės pikti, verčiau nieko nesakykite ir nedarykite tol, kol šis jausmas nepraeis. Tikėdami, kad teisybė mūsų pusėje, darome daugokai kvailysčių.
K
Praktinė išmintis jums ir jūsų piniginei: kam nors brangiai mo kėdami už tai, kad rūpintųsi jūsų investicijomis, tiesiog vergiškai sekate savo lūkesčiais. Tačiau nei jūsų, nei tų žmonių, į kurių akci jų portfelius investuojate, dopamino ląstelės neskirtos akcijų rin kos pokyčiams valdyti. Todėl visiškai atsitiktinai sudarytas akcijų portfelis per ilgą laiką visada pasirodo naudingesnis už brangius ekspertus su stilingomis kompiuterinėmis programomis. Kaip ir atliekant bandymus su žiurke ir universiteto studentais, ši priežas tis lemia, kad daugumai žmonių su taupymo fondais vidutiniškai sekasi blogiau negu su akcijų rinka. Net tie, kuriems akcijų rinkoje sekasi geriau, neilgai išlaiko pozicijas, o jų sėkmė būna sporadiš ka. Tyrimai dažnai parodo, kad tiems investuotojams, kurie nieko nedaro su savo akcijų portfeliais, sekasi beveik dešimčia procentų geriau negu vidutiniškai aktyviam investuotojui. Prieš keletą metų per televiziją buvo rodomas eksperimentas: dalyviams siūliau tam tikrą sumą grynųjų, jeigu jie išsiaiškins, kas lems jų komandai suteikiamus taškus. Stengdamiesi rasti slaptą struktūrą ir vedami žmogiško tikėjimo, kad visa, ką matome aplink, yra mūsų veiksmų rezultatai, abiejų komandų nariai per visas var žybas bandė sugalvoti modelį, kaip jų elgesys lėmė (ir nelėmė) gautus taškus. O iš tikrųjų, norint laimėti, jiems tereikėjo kelioms sekundėms stabtelti ir pamatyti, kad taškai niekaip nesusiję su jų veiksmais: jie buvo suteikiami atsitiktine tvarka. Atsitiktinumas la biau valdo pasaulį, negu mums atrodo, bet mūsų jausmai atsisako su tuo susitaikyti.
HENRIK FEXEUS Q Q D E ]
TčacūmatuiJausmą valdymas
Jeigu aktyvūs migdoliniai kūnai taip mus valdo, kodėl mes nevieno dai elgiamės? Kodėl ne visada veikiame pagal savo lūkesčių sistemą kaip mano varžybų dalyviai? Tai priklauso nuo mąstančios mūsų smegenų dalies. Eksperimento dalyviams buvo sunku savarankiš kai galvoti, jie nervinosi ir varžėsi. Daugumos pasiūlymai lėmė gru pės mąstymą. Įprastose situacijose turime galimybę naudoti visas savo smegenis, nejausdami tokio spaudimo. Tokiais atvejais galime pasipriešinti dopamino vilionėms. Racionalūs asmenys nėra ma žiau jausmingi. Jie tik geriau valdo jausmus. Jau supratote, kaip tai daryti: reikia apie juos galvoti. Žinote, kai pykstate. Ir žinote, kai džiaugiatės. Jei apie tai galvojate. Garsus Aristotelio posakis skamba taip: „Supykti gali bet kas. Tai lengva. Tačiau supykti ant tinkamo žmogaus, tinkama jėga, tin kamą akimirką, pakankamai ilgamar trumpam laikui, dėl tinkamos priežasties ir tinkamu būdu - tai nelengva.“ Paprasčiau tariant, jis pasakė, jog viena iš svarbiausių jūsų racionalaus mąstymo funkcijų yra rūpintis, kad jūsų jausmai būtų protingai panaudojami. Ši tiesa vis dar galioja.*
* Vienas įdomus papildymas. Tie, kuriems per dvidešimt metų, dažnai mano, kad paaugliai elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai. Šiuolaikiniai smegenų tyrimai rodo, kad tai nėra mūsų, neišmanių suaugusiųjų, plepalai. Vaikų smegenys auga ir vys tosi tokia pat tvarka kaip evoliucijos metu (tik, laimė, daug greičiau). Pirmiausia išsivysto smegenų kamienas, tada limbinė sistema, kuri visiškai susiformuoja, kai lytiškai subręstame. Tačiau paskutinė smegenų dalis - racionalioji kaktinė sritis išsivysto vėliausiai ir galutinai neišauga tol, kol mums nesukanka maždaug dvide šimt metų. Tai reiškia, kad paauglystėje emocinės smegenys veikia visa jėga (dar ir pastiprinamos paauglystės hormonų), o protiniai raumenys, kurie jas turėtų kontroliuoti, tik kuriasi. Norui nedelsiant gauti apdovanojimą priešinamasi vis dar silpnai. Taigi tai nėra tik pikti plepalai, kuriuos mėgstame mes, rūkantys pyp kes ir dėvintys nertinius su lopais ant alkūnių, bet ir neurologijos tiesa: paaugliai priima prastesnius ir neretai mažiau atsakingus sprendimus, nes jie tikrąja žodžių prasme yra mažiau racionalūs už suaugusiuosius. B O D E
NUOSTABUS PROTAS
2fftatUigd5 ĮOiatiHiaA
GREITAS AUKCIONAS
Šis pratimas gali pasirodyti keistokas. Tačiau pasistenkite per daug negalvoti apie užduotį - jūsų racionalioms smegenims čia nėra ką analizuoti. Tiesiog greitai atsakykite į klausimus, o aš vėliau viską pa aiškinsiu. Scenarijus toks. Aukcione parduodamas senas Apple MacBook. Dėl jo varžosi du asmenys. Nepasakosiu nieko apie jų lytį, amžių ar finansi nę padėtį. Pasakysiu tik paskutinius jų asmens kodų skaičius. Vieno žmogaus asmens kodo skaičiai yra xxxxxx8768. Kito - xxxxxx0125. Pradinė kompiuterio kaina - penki tūkstančiai kronų. Įvertinta, kad jis kainuoja aštuonis tūkstančius. Noriu, kad per kelias sekun des nuspręstumėte, kiek daugiausiai už kompiuterį yra pasiruošęs sumokėti kiekvienas iš pirkėjų. Žinau, kad neturite kuo paremti savo sprendimo, bet darykite, kaip pasakyta. Beje, jūsų turėtos sekundės jau praėjo, tad griebkite rašiklį ir užsirašykite didžiausias abiejų pir kėjų kainas: xxxxxx8768 pasiruošęs sumokėti daugiausiai___________ xxxxxx0125 pasiruošęs sumokėti daugiausiai___________ Jeigu viską lemtų atsitiktinumas, xxxxxxOl 25 sumokėtų didžiausią kainą pusę visų kartų, kai kas nors atlieka šį testą. O xxxxxx8768 tai padarytų kitą pusę kartų. (Juk yra penkiasdešimties procentų tikimy bė, kad kuris nors išjų sumokės didžiausią kainą.) Šiaip ar taip, išdrį siu perskaityti jūsų mintis: esu gana tikras - ne šimtu procentų, bet tikrai daugiau negu penkiasdešimčia, - kad leidote xxxxxx8768 sumokėti didžiausią kainą.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
(Tadaaam!) Šiuo atveju lemia ne atsitiktinumas, na, bent jau ne viską. Dau guma šį testą atliekančių žmonių nusprendžia, kad didžiausią kai ną sumokėtų xxxxxx8768. Labai mažai kas leidžia tai padaryti xxxxxx0125. Be galo keista, tiesa? Juk asmens kodas visai nesusijęs su finansais? Greit viskas bus išaiškinta.
\J6 lLMintiji ii Sįjungia Jūsų neturėtų nustebinti mintis, kad racionalios smegenys turėtų vadovauti emocinėms smegenims. Juk jau vaikystėje išmokome, kad neretai reikia susiimti ir nebūti pernelyg spontaniškiems ar per daug linksmintis. Sokratas kiek švelniau pasakė, kad ištirtame pasaulyje neverta gyventi, nors iš tikrųjų omenyje turėjo tą patį. Sąmoningos mintys turi vadovauti viskam, kas vyksta mūsų viduje. Bėda ta, kad ne viskas taip paprasta. Tam tikrose situacijose ra cionalių minčių ne tik nepakanka sprendimui priimti (pavyzdžiui, minėtose situacijose su režisieriumi ar beisbolo žaidėju), bet jos dar ir gali mus nuvesti prie visiškai klaidingo sprendimo, jei klausysi me jų, o ne savo jausmų. Psichologas Timothy Wilsonas tai aiškiai parodė keliais garsiais eksperimentais. Per vieną jų grupei studentų jis parodė krūvą plakatų ir paprašė individualiai papasakoti, kuris patiko labiausiai. Patikusį plakatą buvo leidžiama neštis namo. Kai kurių studentų taip pat buvo prašoma išsamiau paaiškinti, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą plakatą. Per apklausą po kelių savaičių pa aiškėjo, kad tie, kuriems teko paaiškinti plakato pasirinkimą, buvo juo daug mažiau patenkinti negu tie, kurie rinkosi pagal nuojautą. Taip atsitiko dėl to, kad mąstyti priversti asmenys atliko racionalią savo pasirinkimo analizę, ir anksčiau jokios reikšmės neturėję da lykai (tokie kaip spaudos kokybė ar plakate vaizduojamo žmogaus žinomumas) staiga nulėmė plakato pasirinkimą. Užuot vadovavęsi pirmu įspūdžiu, kuris plakatas sukėlė daugiausiai teigiamų emoci jų, studentai pakeitė savo pasirinkimą taip, kad jis labiau atitiktų sudėtingą loginį mąstymą apie tai, ką jiems derėtų pasirinkti. Ta čiau toks koregavimas tik išorinis. Pirmasis pasirinkimas - tai, kas žmogui iš tikrųjų patinka, - lieka jo viduje. Galime laikinai jį nuslo Q D D B
NUOSTABUS PROTAS
pinti, kaip padarė studentai, tačiau netrukus jis vėl iškils į paviršių ir mes savęs paklausime, kokio velnio tai darome. Esu tikras, kad bent kartą ilgai galvojote apie ką nors, kas iš ti krųjų buvo teisingas pasirinkimas, o paskui jautėte, kad vis dėlto klydote. Nesakau „nors taip kruopščiai apgalvojote“. Sakau „nes taip kruopščiai apgalvojote“. Visada pasikliauti racionaliomis sme genimis pavojinga. Tam tikrose situacijose galime viską tiesiog per daug analizuoti. Ypač daug galvodami netinkamu atveju atsiribojate nuo savo jausmų apimamų žinių. Per didelė savianalizė lemia ne didesnį, o mažesnį savęs pažinimą. Ir liksite su filmo „Jotos kanalas III“plakatu vien dėl to, kad jo spalvos buvo gražiausios. TJidy&is HacwHaJLuk& a jth ifa jtik a i
Deja, mąstyti racionaliai ne itin lengva, kai reikia priimti svarbų sprendimą; darome tą pačią klaidą pirkdami namą ar automobilį. Patys save apgauname, nes nematome, kas mums svarbiausia. Ankstesniuose puslapiuose nusipirkote namą, nes jame buvo didelis papildomas kambarys. Tai, kad kelias iki to namo buvo va landa ilgesnis, neatrodė baisu. Jūsų ir daugelio kitų namų pirkėjų klaida buvo tokia, kad nepagalvojote, ar verta aukoti papildomus tris šimtus valandų per metus, kad nereikėtų statyti lovos svetai nėje, kai pas jus lankosi uošvė.* Norit tikėkit, norit ne, bet pirkda mi namą ir rinkdamiesi plakatą elgiamės visiškai vienodai. Labiau siai patenkinti tie namų savininkai, kurie apsisprendė per pirmą sias minutes. Prieš jiems pradedant mąstyti apie langų formą ar ką nors kita, apie ką jie anksčiau nebūtų galvoję, lemiamą vaidmenį suvaidina tai, kiek laimingi jie bus. Dėl racionalių smegenų trapumo turime atsiriboti nuo nenaudin gos informacijos. Bėda ta, kad gyvename kultūroje, kuri visiškai už lieja mus informacija: Google, BBCWorld, SVT24, Wikipedia, Twitter ir Facebook šiuo požiūriu nepalengvina mums gyvenimo. Be to, juk * Laiką taip pat galima matuoti pinigais. Kažkas yra apskaičiavęs, jog keliaudami į darbą valanda ilgiau turime gauti keturiasdešimčia procentų didesnę algą, kad jaustumės tokie pat patenkinti kaip ir anksčiau. Akivaizdu, jog sena patarlė tei singa: nieko nėra brangiau už laiką. (Iš tikrųjų patys brangiausi yra santykiai, bet prie to dar prieisime.) HENRIK FEXEUS Q Q D B
norime visa tai turėti. Be paieškos priemonės kišenėje abejojame, ar mūsų žinių pakanka sprendimui priimti. Tačiau toks informa cijos perteklius turi savo kainą. Mūsų smegenys neskirtos tokiam dideliam informacijos kiekiui apdoroti. Kaip ir eksperimento su plakatais dalyviams, galiausiai mums pasidaro neįmanoma atskirti reikalingų dalykų nuo tų, kurie šiame kontekste nėra reikšmingi. Nešioti galvoje tiek daug informacijos be galo sunku, nes spren dimus veikia mūsų pastarosios mintys - nesvarbu, ar jos susijusios su pačia sprendimo situacija. Jei prieš pat prasidedant aukcionui jūsų paprašys pagalvoti apie savo (ar kieno nors kito) asmens kodo skaičius, o tie skaičiai dideli, siūlysite didesnes sumas negu tuo atveju, jeigu skaičiai maži. Žinoma, jūsų asmens kodo skaičiai nie kaip nesusiję su Gustavo III laikų veidrodžiu. Arba Apple MacBook, jeigu jau kalbėjome apie jį. Tačiau jūsų smegenys tokios tingios, kad nepajėgia atsitraukti toliau nuo pastarosios minties. Jei ši mintis bus apie didelius skaičius, smegenys jais remsis net ir kita me kontekste. Tada per daug sumokėsite už veidrodį. Arba leisite xxxxxx8768 sumokėti didžiausią kainą. Iš tikrųjų tai gana kontroversiška nuomonė. Paprastai manome, kad kuo daugiau informacijos mus supa prieš priimant sprendimą, tuo geriau. Tačiau kartais būna priešingai. Racionalios smegenys vienu metu gali apdoroti tik labai ribotą informacijos kiekį, todėl kai suteikiate joms per daug medžiagos apmąstymams, o paskui bandote priimti svarbų sprendimą, patys paspendžiate sau spąs tus. Svarbu jausti, kiek jautri perkrovoms kaktinė sritis, kad ne prislėgtumėte savo sprendimų troškimu vienu metu atsižvelgti į kuo daugiau veiksnių. Atrodo, stebuklinga mūsų racionalaus mąstymo riba yra tas septynetas dalykų, kuriuos mūsų darbinė atmintis gali išlaikyti vienu metu (daugiau skaitykite skyriuje „Kaip ten buvo“ p. 155). Automobilių pirkėjai, kuriems teko palyginti skirtingų modelių automobilius pagal keturias kategorijas su keturiais informacijos punktais kiekvienoje iš kategorijų, geresnius sprendimus priėmė tada, kai jiems reikėjo apgalvoti pasirinkimą, negu tada, kai va dovavosi jausmais, nes tos keturios kategorijos apėmė racionalių smegenų apdorojamą informaciją. Tačiau pirkėjai, kuriems tuos pačius modelius teko palyginti pagal dvylika tokių kategorijų - iš Q Q D B
NUOSTABUS PROTAS
RACIONALUMAS BAIGIASI TIES SEPTINTU pgalvotas plakatų pasirinkimas, namų ir naujų auto mobilių pirkimas turi kai ką bendro: spręsdami priva lote atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių. Negalime apdoroti tiek daug informacijos, tuo labiau vertinti įvairių veiksnių kartu (kaip palyginti vietos kojoms trūkumą su greitu įsibėgėjimu?). Mūsų smegenys tam neparengtos. Kai būtina atsižvelgti į daugiau negu septynis veiksnius, nesu gebame priimti sąmoningų ir racionalių sprendimų. Kaip sužinosite vėliau, tas pats skaičius septyni galioja kalbant apie maksimalų informacijos kiekį, kurį galime išlai kyti darbinėje atmintyje. Neatrodo labai keista, kad dalykų, į kuriuos mūsų racionalus mąstymas gali sutelkti dėmesį, skaičius ribojamas darbinės atminties pajėgumo. Jeigu tai tiesa, jau turite priežastį perskaityti tolesnį skyrių apie at minties treniravimą: išlavinta atmintis suteiks jums daugiau galimybių racionaliai mąstyti.
A
viso keturiasdešimt aštuonis informacijos punktus (po keturis kie kvienoje iš kategorijų), kurių yra per daug vargšėms mąstančioms smegenims, - rinkosi daug geriau, kai vadovavosi jausmais, o ne bandė viską apgalvoti. Nesvarbu, ką ketinate pirkti. Jeigu palyginimas lengvas - du bulvių skustukai, - galite iki begalybės galvoti, kurio labiau nori te. Taip vėliau nesigailėsite. Tačiau jei palyginimas sudėtingesnis, pavyzdžiui, perkant Ikea baldus, racionalios smegenys, bandyda mos apdoroti visą informaciją, pernelyg supaprastina pasaulį. Taip rizikuojate sutelkti dėmesį į vieną ar du veiksnius, kurie net nėra svarbūs. („Pažvelk, ši sofa taip tinka prie mūsų užuolaidų!“) Kuo il giau rinksitės Ikea parduotuvėje, tuo mažiau būsite patenkinti savo pasirinkimu po kiek laiko. Nesvarbu, ką išsirinksite. Išjungdami jausmus, išjungiate labai svarbų informacijos kanalą. ne trim, Huisik&sghufiė
Placebo efektas yra geras pavyzdys, parodantis, kad esame verčia mi racionaliai save įtikinti, kad turime pasirinkti tai, ko iš tikrųjų nenorime. Spėju, jau žinote, kas yra placebo efektas - mūsų gebėji mas pasveikti (sakykim, peršalus) vartojant iš tikrųjų neveiksmin gus vaistus, vien tikint, kad jie mums padės. Kitaip tariant, placebo efektas yra pasąmoninga protinė kūno funkcijų kontrolė (patys priverčiate save pasveikti), suderinta su jūsų tikėjimu, kad tam iš tikrųjų yra priežastis, pavyzdžiui, tabletė. Šis efektas labai galin gas: nuo 35 iki 75 procentų pas gydytoją apsilankiusių pacientų pasveiksta nuo netikrų vaistų. (Tai daug geresnis rezultatas negu tikrų vaistų veiksmingumo laipsnis.) Placebo efektas yra vadina mosios savaime išsipildančios pranašystės pavyzdys: sveikstame, nes tikimės pasveikti. Tai aiškiai parodo racionalių smegenų galią pakeisti net pagrin dinius kūno signalus. Placebas veikia ne tik sergant, bet ir pati riant skausmą. Eksperimento dalyviai, gavę elektrošoką (taip, jie sutiko savanoriškai), teigė jutę mažesnį skausmą - ir jų smegenys iš tiesų registravo mažiau skausmo, - kai jiems ant rankų pirmiau sia buvo užtepta skausmą malšinančio (o iš tikrųjų neveiksmingo) kremo.
Q Q D B
NUOSTABUS PROTAS
Ką gi, tikėjimas kremo ar tablečių veiksmingumu gali nulem ti mūsų reakciją į stresines situacijas. O kaip tai susiję su nevyku siu plakatų pasirinkimu? Na, ta smegenų sritis, kuri atsakinga už skausmo signalų malšinimą, taip pat gali padėti mums ignoruoti jausmus, kai mums labiausiai jų reikia, ir taip privesti mus prie klaidingų kasdienių pasirinkimų. cT
L ig to ito t 5tM /)wy8
Turime daug ką spėti, todėl lėtos racionaliosios mūsų smegenys nespėja analizuoti kiekvienos problemos pakankamai kruopščiai ir eina įvairiais aplinkkeliais, paremtais ankstesne patirtimi. Kadan gi jūsų kaktinė sritis vienu metu gali susitvarkyti tik su septyniais dalykais, ji bando kompensuoti šį trūkumą, jungdama gyvenimo sudėtingumus į didesnes, lengviau apdorojamas dalis. Protas api bendrindamas supaprastina tikrovę, o tai nėra gerai. Jau ir taip priešinamės pernelyg paprastam pasaulio vaizdiniui. To pavyzdį galite išvysti artimiausioje saldumynų parduotuvė je. Kada nors mokslininkus įvairiose pasaulio šalyse užgrauš sąžinė dėl to, kaip jie elgėsi su studentais. Vieną dieną studentų bendrabu čio koridoriuje buvo paliktas dubuo saldainių ir samtis. Saldainių buvo galima laisvai pasiimti. Kitą dieną dubuo buvo vėl pripildytas, bet samtis buvo pakeistas į didesnį. Paaiškėjo, kad samčiui padidė jus žmonės ėmė 66 procentais daugiau saldainių. Samtis nesukėlė jiems didesnio saldainių pomėgio: jie galėjo paimti lygiai tiek pat jau pirmą dieną pasemdami kelis kartus. Tačiau dauguma mūsų saldainių neskaičiuoja - nelabai turime laiko tokioms užduotims, o greitai įvertinti kiekį itin sunku. Studentai rinkosi aplinkkelį: kie kvienas vidutiniškai ėmė po samtį. Jie negalvojo apie samčio dydį ir, jam padidėjus, valgė daugiau. Tas pats atsitinka, kai gauname maisto porciją. Turime įprotį valgyti iki galo, kad ir kokia didelė porcija būtų iš pradžių. Pamirštame paisyti savo sotumo pojūčio ir einame racionaliu aplinkkeliu „viena porcija =vienas maisto vie netas“. Jei lėkštė dvigubai didesnė, - o kiekybės šalyje JAV maisto porcijos restoranuose per pastaruosius dvidešimt penkerius metus išaugo 40 procentų, - vis tiek valgome iki galo. Tai buvo parodyta darant vieną bauginantį eksperimentą, kai dalyviams teko suvalgy ti lėkštę sriubos. Tik jie nežinojo, kad kai kurios lėkštės bedugnės. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Jiems nepastebint sriubos porcija nuolat pasipildydavo per vamz delį lėkštės dugne. Bedugnes lėkštes gavę žmonės suvalgydavo vi dutiniškai 70 procentų daugiau sriubos negu tie, kurie gavo įprastą porciją, ir valgydavo nepastebėdami, kad pasisotino. Jei kada nors galvojote apie tai, kodėl į maišelius saldainiams Ica ar Hemmakvall parduotuvėse telpa penki kilogramai (taip, žiūriu į tave, Karamellkungen saldumynų skyriau), tai įtariu, kad taip yra dėl mano jau aptartos priežasties. Tikriausiai saldumynų gamin tojai suprato, kad mes, vartotojai, einame aplinkkeliu: įvertiname saldainių kiekį pagal tai, kiek užpildome maišelį. Padidinę maiše lius jie verčia mus pirkti daug daugiau saldainių - ir valgyti gerokai nesveikiau. Nors vis dar perkame tik pusę maišelio, lygiai taip pat kaip ir anksčiau. Pasikliauname aplinkkeliais, kurie nuveda mus klaidinga kryptimi, nes mums trūksta procesoriaus galios mąstyti kitaip. Kai racionalių smegenų aplinkkeliai nebeatitinka tikrovės, de rėtų klausytis emocinių smegenų. Tik bėda, kad jau būname įjungę autopilotą. Tai ką gi mums daryti? Ar iš viso įmanoma priimti pro tingą sprendimą? Nesijaudinkite, išeitis yra.
□QDEI
NUOSTABUS
protas
PAŽADINKITE SAVO YPATINGĄ PROTO GALIĄ Derinkite skirtingus sprendimų priėmimo būdus
inau, šiame skyriuje buvo daug teorijos, bet norėjau, kad su prastumėte, kokias klampynes jūsų smegenys turi pereiti kas kart jums ką nors sprendžiant. Lengva sakyti, kad reikia klau sytis tik jausmų. Kaip žinote, jie kartais pakiša koją. Kita vertus, aklai pasikliauti protu irgi negalima. Mūsų racionalios smegenys spendžia mums spąstus kitais būdais. Tai irgi žinote. Atsimenate, pačioje pradžioje minėjau, kad ši ypatinga galia labiausiai kuriama per supratimą, o ne per treniruotes? Veikiau siai tai buvo ne visai tiesa, juk šiame skyriuje skaitėte apie tam tikrus dalykus, kuriuos būtų galima lavinti. Tačiau gautos žinios apie emocinių ir racionalių smegenų stiprybes ir silpnybes sutei kia jums naujų galimybių suprasti, kaip geriausiai galite panaudoti savo įgūdžius. Juk dažniausiai kalbama ne apie bulvių skustukus, ir jums reikia priiminėti sprendimus labai sudėtingose situacijose. Priešingai, negu išmokote per gyvenimą, dažnai neverta bandyti apgalvoti visų alternatyvų, nes taip užliesite racionalias smegenis informacija. Jūsų sprendimas nuo to netaps geresnis. Tiesiog su gaišite daugiau laiko. Vis dėlto racionalus mąstymas gali padėti, kai variantų nėra per daug ir juos visus įmanoma išlaikyti galvoje. Be to, paprastes ni pasirinkimai ne visada būna svarbūs emociškai, todėl tokiose situacijose galite panaudoti racionalų mąstymą, kad būtumėte tikri, jog jūsų jausmai dėl informacijos trūkumo nenubėgs su ju mis klaidingu keliu. Sudėtingesnėse situacijose, kai iš tiesų norime kruopščiai viską apgalvoti, turime daugiau pasikliauti savo emo cinėmis išvadomis (nes jau žinote, kaip treniruoti dopamino ląs teles) ir tada, kai atrodo tinkama, vadovautis graikų deivės Nikės patarimu: Just do it.
Ž
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
^ĮudiMgaAfixatimu
EMOCINIO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO METODAS
Priimant sprendimą, derėtų naudoti sąmoningą mąstymą, kad su rinktumėte visą reikiamą informaciją. Tačiau nebandykite analizuo ti tos informacijos sąmoningai. Užuot taip darę, išleiskite sąmonę trumpų atostogų (pavyzdžiui, atlikdami kelis kūrybiškus pratimus iš šios knygos!) ir leiskite pasąmonei suvirškinti informaciją. Tai, ką jums pasakys nuojauta, intuicija, kūno žymikliai - tinka bet koks ter minas, kuris jums prie širdies, - greičiausiai bus geriausia alternatyva. Visi, kas nuolat turi priiminėti svarbius sprendimus, nuo įmonių vadovų iki pokerio lošėjų, gali veiksmingai panaudoti emociškesnį mąstymą. Jei turite pakankamai patirties su sprendimu susijusioje srityje, t. y. jei jūsų dopamino ląstelės pakankamai ištreniruotos, per daug negaiškite, sąmoningai sverdami visus „už" ir „prieš". Sudėtingiausiems sprendimams priimti daugiausia reikia jausmų. Gali būti sunkoka susitaikyti su šia mintimi. Esame įpratę many ti, kad yra priešingai. Leidžiate savo nuojautai spręsti, ko valgysite vakarienės, bet ne ko pirksite. Tačiau liaudies išmintis kalba ką kita. Racionalioms smegenims labiau tinka lengvesnės problemos.Tokios problemos būna tiek lengvos, kad pakiša koją mūsų emocinėms smegenims, kurios nežino, kaip vertinti kainas Coop parduotuvėje. Sudėtingoms problemoms, priešingai, reikia emocinių smegenų procesoriaus galios. Visa tai nereiškia, kad vos mirktelėję žinosite, kaip pasielgti. Net pasąmonė turi išmokti apdoroti informaciją.Tačiau jūsų jausmai daž nai žino daugiau už jus. Ir atvirkščiai, priklausomai nuo situacijos. Tu rite atrasti individualų protinį balansą, kad galėtumėte viena sistema pastiprinti kitą.
E IQ Q E
NUOSTABUS PROTAS
TteheikaiiHgaA tkūr Šiuolaikinis susitelkimas į racionalų mąstymą ir „rimtus faktus“ lėmė mūsų emocinio mąstymo nuslopinimą. Tikiuosi, parodžiau jums, kad emocinis mąstymas yra toks pat svarbus. Be to, jis nėra keistesnis ar sunkiau suprantamas negu ta mūsų mąstymo dalis, kurią sąmoningai suvokiame. Kadangi jau žinote, kaip veikiate, ateityje vengsite toliau sura šytų populiarių klaidų. Tai trys dažni sprendimų priėmimo būdai, lemiantys vėlesnį nepasitenkinimą dėl mūsų noro atmesti jausmus ir būti visiškai racionaliems. Iš tikrųjų jau ir patys supratote, kokie jie, todėl tik trumpai paaiškinsiu. Ojūs daugiau niekada taip nebe darysite. dUautmaMfy*ĮiMAMai ĮPROTIS ATSIŽVELGTI TIK Į FINANSINIUS ASPEKTUS IR IGNORUOTI PATYRIMŲ ASPEKTĄ.
Vieno tyrimo dalyviai turėjo pasirinkti - mažytis širdelės for mos šokoladukas už penkias kronas ar daug didesnis tarakono pavidalo šokoladukas už dvidešimt kronų? Dauguma pasirinko di desnį tarakono formos šokoladuką, vadovaudamiesi racionaliu de vizu „daugiau šokolado už pinigus“. Nors anksčiau paklausti, kurį šokoladuką labiau norėtų suvalgyti, jie leisdavo kalbėti jausmams ir rinkdavosi širdelę. Vėliau tik nedaugeliui tarakono pavidalo šokoladukas pasirodė skanus. Jei kada esate nusipirkę didžiulę porciją ledų, kurių kokybė buvo prastesnė už tuos, kurių troškote iš tikrųjų, guosdamiesi, kad gaunate du litrus ledų vietoj pusės litro už tą pačią kainą, tai buvo jūsų tarakono formos šokoladukas. (O kadangi trys ketvir čiai tų ledų nuo to laiko stovi neliesti šaldiklyje, galite juos paimti ir išmesti.) dCtaJudiKūMtUHtok&laA ĮPROTIS PRIIMANT SPRENDIMĄ ATSIŽVELGTI TIK Į OBJEKTYVIUS, „RIMTUS“ ATRIBUTUS, KURIUOS LENGVA ĮVERTINTI, IR IGNORUOTI SUBJEKTYVIUS, „NE TOKIUS RIMTUS“ATRIBUTUS. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Kai grupės žmonių buvo paprašyta nusipirkti garso kolonėles, esant dviem modeliams už tokią pat kainą, dauguma pasirinko tas, kurių lauko efektas („rimtas“, vatais matuojamas atributas) buvo galingesnis, nors prieš tai sakė, kad kitos labiau patiko dėl švelnaus garso. Galima būtų pasiginčyti, kad jų jausmai suklydo, bet skaičiai nemeluoja. Spąstai. Spėkite, ar po savaitės žmonės nenorėjo pakeisti kolo nėlių? Jei lova ar fotelis iš tikrųjų jums neatrodė gražiausias, bet nusi pirkote jį, nes jus sužavėjo fantastišką jo konstrukciją atskleidžian tis brėžinys, tapote auka. Ir tai jums bus primenama kaskart, kai svečiai labiau norės atsisėsti ant sėdmaišio. dčtaidiMJiMtiAĮuiduUjmatiUUaA ĮPROTIS SUTELKTI DĖMESĮ Į PAGRINDINĮ SPRENDIMO TIKSLĄ IR NE PAISYTI KITŲ ASPEKTŲ, KURIE YRA SVARBŪS BENDRAI PATIRČIAI.
Šis pavyzdys - ne iš kokio tyrimo, o tiesiai iš mano kasdienybės. Tik vakar vakare kalbėjausi su pikta drauge. Jai atrodė, kad jos ko legos, trokšdami sudaryti ekonomiškai naudingą sandorį, pateikė per griežtus kainos reikalavimus tiekėjui, kurio paslaugas ketino pirkti. Kolegos savo ruožtu manė, kad mano draugė juos kritikuo dama klysta. „Juk tai tik verslas“, - sakė jie. Be to, jie nepamatė to, ką įžvelgė ji: jų reikalavimai dėl kainos rodė, kaip (žemai) jie ver tina tiekėjo paslaugas, sugadino asmeniškus ir reikalingus santy kius, sukūrė bendrą nemalonią atmosferą. Tai buvo liūdna patirtis visiems. Per ilgą laiką veikiausiai kainuosianti įmonei daug daugiau negu tos kelios kronos, kurias pavyko išspausti griežtu elgesiu. Kad ir koks konkretus būtų jūsų tikslas, nieko nėra svarbiau už patirtį jį pasiekus. Ir už patirtį keliaujant iki jo. Pasistenkite, kad kelionė būtų prasminga, kitaip tikslas toks nebus. O tada bus gali ma galvoti, kodėl iš viso norėjote jį pasiekti.
E IB Q E
NUOSTABUS PROTAS
2fftatbuĮ(L8fthatinau
SKAIČIAVIMAS MINTINAI
Pirma užduotis Per penkias sekundes padauginkite toliau nurodytus skaičius vieną iš kito. Svarbu, kad sustotumėte laikui pasibaigus. Net nespėję prieiti prie paskutinio skaičiaus galėsite apytiksliai numatyti rezultatą. Už sirašykite jį. Jei turite galimybę, prieš skaitydami toliau paprašykite kelių draugų atlikti tą pačią užduotį. Pradėkite: 9x8x7x6x5x4x3x2x1 Antra užduotis Per penkias sekundes padauginkite kitus skaičius vieną iš kito. Svar bu, kad sustotumėte laikui pasibaigus. Kaip ir pirma, net nespėję pri eiti prie paskutinio skaičiaus galėsite apytiksliai numatyti rezultatą. Užsirašykite jį. Jei turite galimybę, prieš skaitydami toliau paprašyki te kelių draugų atlikti tą pačią užduotį. Pradėkite: 1x2x3x4x5x6x7x8x9 Komentaras Matote abi skaičių sekas, todėl galite pažvelgti atidžiau ir jas paly ginti. Ar matote, kad jos vienodos? Jau pradinių klasių matematikos vadovėliuose rašoma, kad elementų tvarka neveikia daugybos rezul tato. Ar šie du rezultatai neturėtų būti vienodi? Pažvelkite į skirtumą ir droviai pakikenkite.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Didžiausia tikimybė, kad gavote skirtingus rezultatus. Taip atsiti ko dėl to, kad jus paveikė skaičių tvarka. Jūsų (ir jūsų draugų, jei pa rodėte jiems skaičius) gautas antros užduoties rezultatas greičiausiai yra mažesnis už pirmos užduoties rezultatą. Ir veikiausiai abu rezul tatai yra daug mažesni už teisingą atsakymą - 362 880!
l?u fok&ditdai atm jai Kad ir kokios geros nuomonės būtume apie savo racionalų ar emocinį mąstymą, mūsų sprendimai lengvai nuklysta į aklagatvį dviem išskirtiniais atvejais - kalbant apie skaičius ir logiką. Abiem atvejais priežastis ta pati: tokias protines priemones kaip skaičiai ir logika pravartu naudoti daugybėje kontekstų, tačiau jie ne visa da atspindi tikrovę. Tai yra žmonių sukurtos sistemos, evoliucija neparengė mūsų smegenų joms apdoroti. Kad gyvenimas netaptų pernelyg sudėtingas, svarbu turėti bendrą supratimą, kaip veikia skaičiai ir logika. Vis dėlto ne visada verta šiais dalykais grįsti savo sprendimus - juk ne visai juos suprantame. *P0akū6 iiskbdinis dalykas —skaičiai
Daugelis priimamų sprendimų labiausiai būna paremti skaičiais. Deja, mūsų smegenys su jais nedraugauja. Visiškai ne. Per visą pa grindinį mūsų smegenų evoliucijos laikotarpį jokių skaičių iš viso nebuvo - tol, kol mes jų nesugalvojome. Gimstame neturėdami gebėjimo kaip nors elgtis su skaičiais ir numeriais - tai kultūrinis išradimas, panaudojantis mūsų įgūdį suprasti vienetus. Šis išradi mas gana sudėtingas - kai kurios kultūros dar nepasiekė skaičiaus 3. Išgalvoti skaičių 0 mums pavyko gana neseniai (maždaug prieš du tūkstančius tris šimtus metų) - palyginti su kitais išradimais, šis yra naujut naujutėlis. Skaičiams atsidūrus mūsų galvoje, su jais ima dėtis įdomūs daly kai. Jokių problemų su tokiais mažais skaičiais kaip 3 ar 5. Žinome, ką jie reiškia. Žinome, kiek yra trys akmenukai. O ką reiškia 128 456? Kiek tai akmenukų? Norėdami įsivaizduoti didesnius skai čius, turime mokėti skaičiuoti, o norėdami išmokti skaičiuoti, turi□
NUOSTABUS PROTAS
me treniruotis. Mūsų sunkumai dėl skaičių aiškiausiai matomi, kai žmonės prašomi ką nors padaryti su labai dideliais ar labai mažais skaičiais, arba su tikimybėmis. Mūsų mąstymas visada turi slaptų nuostatų, kurios daro mums įtaką, traukia mintis ir paveikia mūsų sprendimus. Jos net veikia tai, kaip mąstome apie skaičius - ypač jei ne itin atidžiai žiūrite, ką darote. Ketindami įvertinti kokius nors skaičius, dauguma pradeda nuo to, kurį lengva laikyti galvoje. Šis skaičius tampa pagrindu kitoms mintims, jos nuo to skaičiaus juda į skirtingas puses. Matematinėse užduotyse pagrindinis skaičius dažniausiai būna pirmas skaičius, prie kurio prieinate. Dėl to kyla dvi problemos. Pirma, negalime užtektinai pakoreguoti savo pradinio spėjimo, kad rastume teisin gą sprendimą. Dėl to nepriėjote prie tikrojo pratimo atsakymo. An tra problema tokia, kad jūsų spėjimą lengvai paveikia aplinkybės. Įvadinė minėtos matematinės užduoties aplinkybė buvo pirmasis skaičius. Kadangi gavote labai mažai laiko uždaviniui išspręsti, bu vote priversti remtis spėjimu. Kai mums tenka tai daryti (o taip atsitinka gana dažnai), paprastai pasirenkame didesnį ar mažesnį skaičių, kaip išeities tašką, atsižvelgdami į tai, ar mūsų pirmas pri eitas skaičius (1x2 arba 9x8 rezultatas) yra didelis, ar mažas. Tai paveikia galutinį rezultatą daugiau, negu derėtų. Gavę užduotį, pradėjote mintinai skaičiuoti kuo greičiau iš kai rės į dešinę, o laikui pasibaigus spėjote likusią dalį. Kaip tik šį spė jimą paveikia pirmas prieitas skaičius - ir net pirmas skaičius seko je. Mums retai pavyksta toli nueiti nuo pasąmoninio pagrindinio skaičiaus. Kai tokios pat skaičių sekos buvo pateiktos atliekant eksperi mentą, vidutinis antros užduoties rezultatas buvo lygus 4 200, o pirmos - 5 000. Atsakymus paveikė skaičių tvarka ir tai, kad žmo nės prilipo prie savo pagrindinių skaičių. Todėl spėdami likusios dalies atsakymą dalyviai negalėjo pakankamai aukštai įvertinti re zultato. Kaip ir jūs. Deja, čia dar ne pabaiga. Kaip rodo ankstesnis asmens kodų ir kompiuterio aukciono pavyzdys, mūsų mintys gali prisirišti prie dalykų, visai nesusijusių su esme. Kadangi mums taip sunku su prasti skaičius, mus lengva jais apgauti. Labdaros organizacija pra šo jūsų paaukoti 200, 175 ar 150 kronų arba jūsų pasirinktą sumą. Pažadu, ta suma nelabai nutols nuo pateiktų pasiūlymų. Jie sutei HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
kia jūsų mintims kontekstą ir jums renkantis jas patvirtina. Todėl duodate šimtinę. Tačiau jums nekyla mintis, kad galite duoti 28 kronas. Arba 1,2 Egipto svaro.* Istorijos moralas toks, kad geriau vengti bendrauti su skaičiais, jei gu nėra būtina. Dažniausiai jie tik erzina. Kaskart atsidūrę skaičiais apibūdinamoje situacijoje pabandykite paversti juos kuo nors prak tišku, konkrečiu ir suprantamu. Pažvelkite, trys akmenukai kaip tik telpa mano rankoje. O128 456 akmenukai? Ar matote netoliese stovintį konteinerį? Nesileiskite įtikinami vien skaičiais paremtais argumentais. Skaičiai tėra abstrakti realių santykių reprezentacija. Daug geriau išsiaiškinti, ką iš tiesų skaičiai reiškia, ir leisti tam būti jūsų spren dimo pagrindu. cAuthūS ii^kbdaus dalykas
—
ahtvakti logika,
Nesistebiu, jei kartais pagalvojate, kad vis dėlto gebate gana gerai logiškai mąstyti ir rasti stiprius argumentus. Jaučiuosi lygiai taip pat. Mūsų kasdien naudojamos įvairios išvadų darymo ir argumen tavimo formos atrodo tokios paprastos ir esminės, kad lengva pati kėti, jog mūsų smegenys joms užprogramuotos. Vis kalbu apie jūsų smegenų procesoriaus galią ir nesu pirmas, palyginęs jas su itin ga lingu kompiuteriu. Tai argi sunku šiek tiek pagalvoti logiškai? Cha. Išbandykite šį pratimą. Kiekvienos iš šių kortelių vienoje pusėje yra raidė, o kitoje skaičius. Galima dar pridėti taisyklę, kad kitoje kortelės su balse pusėje yra lyginis skaičius. Kurias korteles reikia apversti, kad pa matytumėte, ar taisyklė neklaidinga?
* Mažytis patikslinimas. Šioje knygoje pateikiu pavyzdžius, kurie yra paremti sta tistiniais tyrimais. Verta prisiminti, kad 83 procentai statistikos iš tikrųjų neati tinka tikrovės ir yra klaidingi.** ** Supratote? Ar priėmėte tą sakinį net neapgalvoję? Pasakymas, kad 83 procentai statistikos iš tikrųjų yra klaidingi, pats yra statistinis teiginys. Jei tai tiesa, yra 83 procentų tikimybė, kad šis teiginys klaidingas... tai yra neatitinkantis tiesos. O tai savo ruožtu daro jį teisingą, jei tikėtina, kad netiesa, jog jis klaidingas. Ojojoj. Skaičiai, kaip ir sakiau. Q B Q B
NUOSTABUS PROTAS
Jei pasielgėte kaip dauguma, nusprendėte apversti korteles Air 2. Atrodo logiška, tiesa? Bet taip nėra. Kortelės A apvertimas tikrai padės sužinoti, ar viena taisyklės dalis yra teisinga: pamatysite, ar kitoje balsės pusėje yra lyginis skaičius. Tačiau apvertę kortelę 2 negausite daugiau informacijos, negu jau turite. Nesvarbu, ar ki toje kortelės 2 pusėje yra K, ar A. Taisyklėje nieko nepasakyta apie tai, kokia raidė yra kitoje kortelės su lyginiu skaičiumi pusėje. Ji tik sako, kas turi būti kitoje kortelės su balse pusėje. (Tikiuosi, vis dar sekate mintį.) Be A, dar turite apversti kortelę 7. Jeigu kitoje kor telės 7 pusėje yra A, taisyklė klaidinga, ir nesvarbu, kas yra kitoje kortelės Apusėje, nes sakoma, kad kitoje kortelės su balse pusėje turi būti lyginis skaičius. O 7 nėra lyginis skaičius. Taigi teisingas sprendimas yra dvi kortelės, bet ne Air 2, o Air 7. Nenusivilkite, jeigu jums nepasisekė - mažai kas išsprendžia šį galvosūkį iš pirmo karto. Jeigu esate vienas iš tokių, sveikinu. Sis pavyzdys rodo, kad neturime įgimtų taisyklių, kuriomis galėtume paremti abstrakčius sprendimus. Norėdami išspręsti tokius užda vinius, turime sukti galvą iki begalybės, ir vis tiek lieka didelė tiki mybė, kad suklysime. Vis dėlto kažkaip išgyvename realybėje. Net situacijose, kuriose būtų gerai išmanyti tokias logines taisykles. Išbandykite kitą va riantą: toliau pateiktos kortelės reprezentuoja barą. Kaip turbūt žinote, pagal įstatymą reikia būti vyresniam negu aštuoniolikos metų, norint gerti alkoholinius gėrimus bare. Kurias korteles su gėrimais ir amžiais turite apversti, kad sužinotumėte, ar būtent šis baras laikosi įstatymo?
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Jums kyla noras apversti alaus kortelę ir pažiūrėti, ar kitoje pusėje nesislepia koks mažametis, be to, spėju, kad jums atrodo akivaizdu, jog nėra prasmės tikrinti, ką geria aštuoniolikmetis. Ka dangi amžius parodytas, nesvarbu, kas geriama - gaivusis gėrimas ar alus. Daug įdomiau pažiūrėti, ką geria šešiolikmetis. Supratote tai vos per kelias sekundes. Vis dėlto problema lygiai tokia pat kaip ir anksčiau! Vienintelis skirtumas tas, kad vietoj raidžių ir skaičių yra gėrimai ir amžiai. Kortelė 2 pirmame pratime yra tas pat kaip aštuoniolikmetis, o kortelė 7 - tas pat kaip šešiolikmetis. Kaip manote, kodėl šįkart buvo daug paprasčiau? Lengviau sprendžiame logines problemas, kai jos išreikštos realio mis situacijomis (alaus gėrimas prieš įstatymą). Taip yra dėl to, kad veikia dviejų rūšių logika. (Gerai skaičiuojant, tų rūšių yra daugiau, bet šiam kontekstui užteks ir dviejų.) Pirma yra grynoji logika. Ji abstrakti, išreiškiama sąlygomis „jeigu A, tai B“ ir užrašoma juo kingais ženkliukais. Antra yra deontinė logika, susijusi su tikrojo mūsų gyvenimo taisyklėmis, leidimais ir atsakomybėmis. Šios rū šies logika padeda spręsti kasdienes problemas plėtojant praktinio mąstymo strategijas. Ko gero, nieko keisto, kad mūsų loginiai įgūdžiai susiję su tikro mis situacijomis ir mes siekiame analizuoti sudėtingą leidimų (ga lima gerti alų) ir apribojimų (negalima gerti alaus) tinklą, su kuriuo susiduriame tikrame gyvenime. Nes tai mums naudinga. Išgyveni mo požiūriu įgimta grynoji logika turi labai mažą vertę, palyginti su žiniomis apie tai, kaip įeiti į barą.
B B B Q
NUOSTABUS PROTAS
Nėra kvaila manyti, kad deontinė logika išsivystė per evoliuciją. Jei taip, visiems mums įgimtas gebėjimas logiškai suprasti išlaidas, pelnus ir socialinius įsipareigojimus, kurie sudaro mūsų egzisten cijos tarp žmonių dalį. Tačiau loginiai įgūdžiai iškart dingsta, kai aprašote situaciją abstrakčiomis sąvokomis, užuot susieję ją su ti krove. Norėdami išlaikyti loginį mąstymą, privalote turimą infor maciją sukonkretinti. Kitaip tariant, jei ketinate priimti sprendimą, venkite abstrakčių argumentų. Tas pats galioja, kai suteikiate infor maciją kitiems, kurie turi į ją atsižvelgti ar grįsti ja savo sprendi mus. Mums sunku suprasti abstrakcijas ir mes dažnai klaidingai mąstome. Užuot kalbėję apie A ir 2, pasistenkite rasti praktinius pavyzdžius. „Jeigu A, tai B, bet ne C“ gali būti tikra tiesa, tačiau daug lengviau suprasti, „jeigu Agnesė trenkia Bjornui, Bjornas su pyksta, bet Cezariui nerūpi“. Taip visiems pasidaro daug lengviau ir rečiau klystama.
dčaA t&tiau, Yra daugybė gerų knygų apie įvairias sprendimų priėmimo strate gijas. Tačiau nė viena strategija nebus veiksminga, jei pirmiausia neišmoksite valdyti savo racionalaus ir emocinio mąstymo. Turi te lavinti juos abu. Racionalų - nebandydami analizuoti per daug variantų, vengdami patogių, bet netinkamų apibendrinimų, žino dami, kada jums reikia blokuoti emocinius impulsus ir kada ne, nevertindami to, kas išmatuojama, labiau už patyrimus. Emocinį mąstymą turite treniruoti taip, kad žinotumėte, kada jo reikia ar nereikia klausyti, taip pat turite pasirūpinti, kad nuolat gautumėte grįžtamąjį ryšį, kai jūsų jausmais paremti veiksmai būna teisingi. Radę pusiausvyrą tarp šių dviejų mąstymo būdų ir išmokę visada konkretinti sunkiai suprantamus dalykus, atrasite galią priimti ypatingus sprendimus. Kitame skyriuje susidursime su didžiausiu savigalbos indus trijos aukso veršiu, t. y. mūsų laime. Kaip rašoma mus bangomis užplūstančiose šiai temai skirtose knygose ir žurnaluose, visi des peratiškai trokštame būti daug laimingesni, negu esame dabar. Ta čiau po didelių bangų dažnai lieka balos. Atėjo laikas jums ir man nusileisti į laimės balą - ten pabūti visai verta, jei tik esate pasiruo šę pabraidžioti. Bus geriau, jei pasakysiu dabar: kita jūsų ypatinga HENRIK FEXEUS Q Q E I E I
galia nebus tapimas laimingam pagal užsakymą. Tačiau ji suteiks jums galimybę pasiekti stiprybės, pozityvumo ir konstruktyvumo emocines būsenas, kai tik panorėsite. Taip pat sužinosite, kas su teikia jūsų gyvenimui prasmę ir kokių tikslų jums derėtų siekti. Si ypatinga galia leis jausti taip gerai, kaip patys norėsite, ir suteiks jūsų akims žvilgesio. Aūnamės guminius batus.
Q B ID E
NUOSTABUS PROTAS
ŠIEK TIEK DAUGIAU DŽIAUGSMO, JEIGU GALIMA Habkite, džiaugtiitą,, fViMMą Oi žm !į ii et tiaidfo
Praėjo savaitė nuo tos dienos, kai mano žmona gavo žinią iš gydytojo: jai liko gyventi tik trisdešimt ketverius metus. Savaime suprantama, mums prireikė daug ką apgalvoti. Išėjau iš darbo, kad galėčiau ja rūpintis, ir dabar leisime likusį laiką, darydami tai, ką norime daryti. Kraustomės į Disneilendą. Armando Iannuci
LAIMES UGDYMO STOVYKLA Mūsų siekis džiaugtis
patinga proto galia, apie kurią bus kalbama šiame skyriuje, iš tikrųjų yra pagrindinė kitų ypatingų galių sąlyga. Pažvelkite į visa taip, lyg treniruotumėte smegenis prieš protines futbolo rungtynes. Be abejo, galite išmokti puikiai spirti ir išsisukinėti, ta čiau tai nebus itin naudinga, jei nemokėsite bėgioti su kamuoliu. Gebėjimas valdyti emocijas taip, kad būtumėte pozityviai nusi teikę, yra jūsų svarbiausia sąlyga. Kamgi reikia išlavintos atminties ar didesnio kūrybingumo, jei blogai jaučiatės? Sveiki atvykę į nuo taikos treniravimo stovyklą!
Y
Q B B B
NUOSTABUS
pr otas
Galbūt jums atrodo, kad man derėtų pradėti knygą nuo čia, jei gu jau laimė yra pagrindinė kitų proto įgūdžių sąlyga. Galbūt esate teisūs. Tačiau aš nerimavau: galbūt nežiūrėsite į mane rimtai, jeigu pirmuose puslapiuose paskelbsiu, kad galite valdyti savo nuotaiką ir kad visai nesunku išsiaiškinti, kas gyvenime svarbiausia. Jeigu nuėjote su manimi taip toli, tikiuosi, jau spėjau pelnyti jūsų pasiti kėjimą. Nes ta laimė yra visai ne tokia balta ir pūkuota, kaip jums gali atrodyti.
IffialuujaAfOiatUuas
ANAGRAMATIKA
Norėčiau paprašyti, kad prieš skaitydami toliau atliktumėte greitą kūrybišką pratimą. Jį sudaro trys anagramos - žodžiai, galintys virsti kitais, pakeitus raidžių tvarką. Pažiūrėkite į kiekvieną anagramą ne ilgiau kaip pusę minutės. Daugiau laiko jums neprireiks. Net jei ne sate pratę prie anagramų, manau, viskas bus gerai. Grįšime prie jų truputį vėliau ir paaiškinsiu, kokia buvo pratimo esmė. O pirmiausia anagramos: hoppa (šved. šokinėti) stolpe (šved. stulpas) bifogar (šved.pr/sega)
HENRIK FEXEUS
E
T?ai&u&H£AU6 ifViatiHta6 Ko gero, „laimė“ yra mėgstamiausias pastarųjų metų savigalbos knygų žodis. Mūsų dienomis jis pernelyg dažnai vartojamas. Juk vis dėlto „laimė“ - labai stiprus žodis. Tačiau tai netrukdo kiekvie nam laikraščiui spjaudytis naujais gyvenimiškais patarimais, kaip jums „tapti laimingam“. Gaila, kad pastarųjų metų laimės medžioklė bent jau iš dalies paremta tikru kalbiniu nesusipratimu. Šiuolaikiniai psichologiniai tyrimai atliekami beveik vien anglų kalba, ir jų objektas vadinamas happiness. Tačiau šis žodis nėra tas pat, kas „laimė“. Happiness nėra specifinė pozityvi būsena, bet po zityvių patyrimų skalė. O pačioje happiness skalės viršūnėje yra tai, ką mes, švedai, vadiname laime. Taip pat nevisiškai teisinga happiness versti „džiaugsmas“. Saky dami, kad džiaugiamės, turime omeny pozityvią būseną, kuri nėra tokia stipri kaip laimė. Tas pats ir su „gera savijauta“. Smagu džiaug tis ar gerai jaustis, bet būti laimingam dar smagiau. Happiness api ma abi šias būsenas ir daugybę kitų. Bėda ta, kad švedų kalboje nėra tikslaus žodžio happiness atitikmens. Todėl visur kišame „laimę“. Šio nesusipratimo padarinys toks, kad nemažai švedų dabar jaučia spaudimą būti laimingi, nes knygose ir laikraščiuose tik apie tai ir tekalbama. Tarytum būtų siekiama, kad kiekvienas keltų sau per aukštus reikalavimus ir jaustų tą nenumalšinamą troškimą me džioti laimę. Iš tikrųjų niekada nebuvo kalbama apie nieką kitą, tik apie įvairių pozityvių būsenų paiešką. Kartais visai pakanka būti optimistiškesniam. O tai ne taip jau reikliai skamba, tiesa? Mano geras draugas yra minėjęs, kad žodis „laimė“ labai arti mas žodžiui „laimėjimai“, ir svarstęs, ar „laimėjimų“prasmė galėjo kiek nors paveikti „laimę“ dėl šių žodžių panašumo ir taip padaryti „laimę“ dar labiau susijusią su rezultatais. Tarsi, jei žmogus nėra laimingas, tai jis nieko nelaimėjo. (Ką kita reiškia happiness - tai ne veiksmų rezultatas, o būsenas apimanti sąvoka.) Kadangi panašiai skambančius žodžius smegenyse saugome ne toli vieną nuo kito, toks nesąmoningas poveikis yra ne tik galimas, bet ir visai tikėtinas. O tai dar viena priežastis mums liautis varto jus žodį „laimė“taip, kaip dabar.
Q B S E
NUOSTABUS PROTAS
Ką gi mums vartoti vietoj jo? Neturiu gero atsakymo į šį klausimą. Esu taip pat įklimpęs kaip ir visi kiti, nes visas šis knygos skyrius skirtas laimei, atsiprašau, pozityvioms būsenoms. Taip pat nenoriu vartoti happiness, nes švedų kalboje jau ir taip turime mindfulness, fitness ir wellness. Nereikia mums dar vieno -ness. Tol, kol niekas gudresnis už mane nesugalvojo tinkamesnio žo džio už „laimę“ (ar negrabų žodžių junginį „pozityvios būsenos“), nusprendžiau daryti taip: prieš savo norą ir toliau vartosiu „laimę“. Tačiau būsime su jumis susitarę, kad omeny turėsiu ne tiek LAAAAAAIMĘ!!!, kiek minėtą pozityvių būsenų spektrą. Skaitydami „lai mė“, galvokite apie happiness. •Pitidw togya abw dvfUKufytriai
Taip populiaru kalbėti apie laimę pasidarė todėl, kad tik pastarąjį dešimtmetį psichologai pradėjo tyrinėti, kas mums padeda gerai jaustis. Gali atrodyti neįtikėtina, kad mums prireikė tiek daug laiko prie to prieiti, bet yra paprastas paaiškinimas. Iki industrializacijos žmogus buvo labiau funkcija negu individas. Žmonės sunkiai dir bo, nes reikėjo maisto. Savirefleksijai nebuvo vietos. Kai industria lizacija suteikė mums daugiau laisvo laiko (bent jau kai kuriems iš mūsų), pradėjome atrasti save ir savo charakterių skirtumus. Gana greit pastebėjome, kad yra keistai besielgiančių žmonių. Tai buvo jokia naujiena - mus visada supo kaimo kvaileliai, pik ti vyrukai ir neurotiškos moteriškės, - tačiau pirmąkart susimąstėme, kodėl jie tokie. Taip pat pasidarė sunku išsaugoti tikėjimą antgamtiniais dalykais (turiu omeny bažnyčią) ir visuomenės hie rarchija. Žmonėms teko ieškotis vertybių kitose srityse ir daugelio žvilgsniai nukrypo į save. Gimė psichologija. Psichologijos biblija, Williamo Jameso „Psichologijos princi pai“, buvo išleista 1890 m., todėl psichologija yra palyginti jaunas mokslas. Vėliau beveik šimtmetį Freudas ir kiti bandė išsiaiškinti, kodėl mums kartais sprogsta galva, kol priėjo prie logiškos nuomo nės: reikia daryti prielaidą, kad žmonės iš principo jaučiasi gerai, ir domėtis, kas padeda gerai jaustis - ir kaip galime panaudoti šias žinias, kad jaustumės dar geriau.
HENRIK FEXEUS Q Q S D
tb iiikjfo (ri&l&xjycL Be abejo, pagrindinis klausimas - kodėl mums atrodo taip svarbu gerai jaustis. Ar mums iš tikrųjų to reikia? Pozityvioji psichologija į šį klausimą atsako, paryškindama laimės svarbą mūsų vystymuisi. Laimės tyrimais nagrinėjama ne tik kas daro gyvenimą smagų, bet ir įmanomą. Tam, kad išgyventų, mūsų protėviams reikėjo valgyti, daugintis ir auginti vaikus. Šie veiksmai neatsitiktinai teikia mums malonu mą ir pasitenkinimą. Kadangi valgyti ir mylėtis smagu, labiau tikė tina, kad mūsų protėviai dažniausiai rinkdavosi šiuos užsiėmimus, siekdami trumpalaikio pasitenkinimo. Be to, turint omeny ilgą lai ką, šie veiksmai padeda mums išgyventi ir klestėti kaip individams ir kaip rūšiai. Evoliucija pasirūpino, kad patirtume stiprų pasitenkinimą atlik dami veiksmus, kuriais tęsiame savo genetinę liniją. Laimę suteikia ne tik valgis, mylėjimasis ir vaikų apkabinimas, bet ir buvimas šalia šeimos narių, stipri draugystė su nedidele grupe žmonių, nuolati nis noras bendradarbiauti didesnėje žmonių grupėje, gyvenimas saugioje ir įkvepiančioje aplinkoje, fizinės treniruotės, įgūdžių tobulinimas bei naudojimas ir ne šiaip maistas, o skanus maistas. Visa tai kelia džiaugsmą ir padeda mums išgyventi. Mums įgimtas noras ne tik išgyventi, bet ir gyventi.}pagrindinę smegenų įrangą įeina džiaugsmingi lūkesčiai, mėgavimasis ekstaze ir maloni empatijos šiluma. Toks gyvenimo džiaugsmas nepriklau so nuo amžiaus, lyties, proto ar auklėjimo, bet yra mūsų operacinės sistemos dalis. Nors ir paveikia bendrą savijautą, aplinkybės veikia mus mažiau, negu mums atrodo. Žmonės yra užprogramuoti būti laimingi beveik bet kokioje situacijoje. Mūsų troškimai įsijungia vos mums patyrus ką nors gero. Džiaugiamės sutikę draugus. Mums skiriasi seilės užuodus skanaus maisto kvapą. Širdis daužosi einant į pasimatymą. Šie teigiami po tyriai yra automatinės kūno reakcijos ir vieni pačių pagrindinių gamtos principų. Net tokioms primityvioms būtybėms kaip bitės būdingas šis gebėjimas: jos turi vieną smegenų ląstelę, kuri verčia jas tūpti ant gėlių su daug nektaro per jausmą, kad joms gera tupė ti ant tinkamos gėlės - panašiai jūs gaunate papildomą dopamino dozę padarę ką nors gero. B B S S
NUOSTABUS PROTAS
Visa tai nereiškia, kad teigiami jausmai tėra susiję su biologija. Vystėsi mūsų fiziniai kūnai, taip pat ir mūsų kultūra. Žmogus iš principo yra sociali būtybė. Priklausome bendruomenei, kuri ben draudama pereina iš kartos į kartą. Linksmumas, džiaugsmas, ma lonumas, laimė ir visi kiti teigiamų potyrių variantai yra tokia dide lė žmogiškos esybės dalis, kad tas nedaugelis mūsų, kurie negeba jų patirti, gavo etiketę - jie vadinami anhedonistais. Psichologai labai norėtų sužinoti, kas jiems negerai.
Iš tikrųjų dabartinis susidomėjimas tuo, kas mus džiugina, prasidė jo nuo amerikiečių ekonomisto Roberto Easterlino. XXa. 8-ajame dešimtmetyje jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dvidešimt aštuonerius metus vidutinio amerikiečio alga padidėjo dvigubai (ir net truputį daugiau), bet gyvenimo kokybė visiškai nepasikeitė. Gyventi buvo taip pat gera ar sunku kaip ir anksčiau. Žinoma, Eas terlino kolegos ekonomistai dėl to labai supyko, nes tokia mintis prieštaravo nuomonei, kad finansinis pagerėjimas teigiamai pavei kia žmogaus būseną (tai yra, kad galime nusipirkti laimę). Aišku, galiausiai visiems teko pripažinti, kad jie nežino atsakymo į keblų klausimą: jeigu ne pinigai, tai kas gi daro mus laimingus? Štai kaip viskas prasidėjo. Rytų išmintis ilgą laiką bylojo, kad laimė eina tik iš vidaus. Mes, užaugę materialiuosiuose Vakaruose, manome beveik priešingai: daug lengviau jaustis laimingam, kai aplinka nėra sumauta, ir kuo ji geresnė, tuo mums smagiau. Vis dėlto laimės tyrimai rodo, kad klystame. Kaip Easterlinas ir sakė, geras gyvenimas nepagerina bendros savijautos. Atliekant vieną iš garsiausių laimės tyrimų, pa žvelgta į 180 pasaulio šalių (apie 96 procentus Žemės gyventojų) ir palygintas jų laimės lygis su šalies ekonomine padėtimi. Tyrimo išvados iki šiol cituojamos kiekvienoje knygoje apie laimę. Mokslininkai išsiaiškino, kad neturtingose besivystančiose ša lyse (pavyzdžiui, Moldavijoje), kur žmonėms kasdien reikia kovoti dėl duonos kąsnio ir kur gyvenimas labiausiai primena Sizifo dar bą - ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris prie viršūnės vis nusirita atgal, - laimės lygis taip pat labai žemas. Laimė retai patiriama, kai žmogui trūksta svarbiausių dalykų, kad išgyventų. Tačiau kai HENRIK FEXEUS
E1E1E1E3
tik ekonominė šalies padėtis truputį pagerėja - patenkinami tokie pagrindiniai poreikiai kaip stogas virš galvos, valgis ant stalo, ga limybė atsikratyti ligų ir pakankamai stabili ateitis, - laimės krei vė pasiekia aukštesnį tašką ir sustoja. Nesvarbu, kaip gyvenimo standartai kyla po pirmojo laimės lygio pakilimo. Daugelis tai laikė įrodymu, kad materialinė gerovė nėra susijusi su gera savijauta (jei pagrindiniai poreikiai patenkinti). Tai suteikė pagrindą vienai iš „fundamentalių tiesų“, kurias per pastaruosius metus iškėlė laimės guru: kad negalime nusipirkti laimės. Tik tai nėra tiesa. Laimės lygis iš tiesų taip smarkiai nebekyla, kai pasiekiamas tam ti kras materialios gerovės lygis. Tačiau kaip tas lygis atitinka „tokius pagrindinius poreikius kaip maistas, gyvenamoji vieta ir drabužiai“ (tai dažnai minima kalbant apie minėto tyrimo rezultatus) - su bjektyvus klausimas. Žiūrint į faktinius skaičius matyti, kad laimės lygis ima kilti gaunant 20 000-25 000 Švedijos kronų mėnesinę algą. Tačiau šiame taške jis nesiliauja kilęs, bent jau ne visai, ir ne sustoja žemiau 35 000 kronų. Nesu tikras, bet spėju, kad valstietis iš Nepalo už tokius pinigus gali patenkinti daug daugiau negu tik pagrindinius poreikius. Taigi manau, kad laimė ir materialinė ge rovė yra labiau susijusios, negu laimės judėjimas nori pripažinti. Visiškai įmanoma nusipirkti bent tam tikrą laimės dalį - kol jūsų metinė alga pasieks 400 000 kronų. Vis dėlto patarsiu daryti taip, kaip siūlo išmintingieji rytiečiai: siekiant laimės pažvelgti į vidų. Nes ten ji yra iš tikrųjų, ir nesvarbu ta metinė alga. $ūsų, astumitus taūttės kalvis
Abrahamas Lincolnas yra pasakęs, kad dauguma žmonių būna lai mingi tiek, kiek nusprendžia tokie būti. Tyrimai rodo, kad jis buvo teisus. Todėl nepavydėkite žmonėms, kurie būna laimingi tada, kai jūs tokie nebūnate. Laimė - kaip ir meilė - nėra skirta tik tiems, kam labai sekasi. Kitas žodis, kuris skamba beveik taip pat kaip šve diškas lycka*, yra lucky, bet tai du skirtingi dalykai. Jie gali atrodyti * Laimė (šved.). Q B S Q
NUOSTABUS PROTAS
susiję. („Dieeeeeeeve, kaip tau pasisekė, kad sutikai šį vyrą, aš nie kada netapsiu tokia laiminga“) Bet laimingieji žino, jog tai lemia ne sėkmė, o sunkus darbas, kurį dirbant reikia kruopščiai vertinti ir imtis nepatogių veiksmų. Pavyzdžiui, kavinėje prieiti ir užkalbinti nuostabų žmogų, nors ir nedrąsu. Kitas dalykas, kuris ieškant laimės mus dažnai erzina, - mes no riai lyginame savo laimę su svetima. Be abejo, tai visiška kvailystė, nes mano laimė, sukurta iš mano vidaus, nebūtinai yra tokia pat kaip jūsų, sukurta iš jūsų vidaus. Neprivalau tapti toks pat laimin gas ar iš viso bent kiek laimingas nuo to, kas daro jus laimingus. Vis dėlto dažnai pagalvojame: „Ak, regis, joms be galo smagu žaisti pa plūdimio tinklinį apsivilkus maudymosi kostiumėlį. Ir aš taip dary siu.“ Gal tai ir tiesa. Bet jei nemokate elgtis su kamuoliu arba, kaip aš, nedėvite maudymosi kostiumėlių, tai jau ne tiesa. Jeigu jūsų smegenys dar neišmoko mėgti operos, nejausite malonumo kai mynui įjungus Hendelio „Orlandą“. Užtat jums daugiau malonumo suteiks Nitzer Ebb ar Familjen grupių kūryba, apie kurią kaimynas snobas visiškai nieko nenusimano. Kiekvienas pats turi atrasti, kas jam sukelia pozityvius jausmus. Nėra objektyvios normos, nusta tančios, ar žmogus laimingas.
HENRIK FEXEUS Q E H D B
KO GERO, SVARBIAUSIA, KĄ PERSKAITYSITE APIE LAIMĘ egis, pozityvūs jausmai suteikia mums daugiau min čių ir skatina imtis veiksmų. Jūsų protinės galimybės išsiplečia. Toks protinės veiklos pasikeitimas stipriai paveikia jūsų mentalinę struktūrą, nes negalite atsisakyti naujų minčių. Taip jūsų viduje susikuria nauji ištekliai, o tai lemia didesnę savivertę ir dar pozityvesnę protinę būseną. Ši lengvai patikrinama idėja buvo stipriai paremta pasta rųjų metų tyrimais: vieno tyrimo dalyviai žiūrėjo skirtingus trumpus filmus. Juose buvo išreikšti teigiami, neutralūs arba neigiami jausmai. Pažiūrėję kiekvieną filmuką, tyrimo daly viai turėjo užsirašyti tiek dalykų, kiek galėjo sugalvoti ir kiek norėtų padaryti, jeigu tikrame gyvenime jaustų parodytą jausmą. Pozityvūs jausmai lemdavo ne tik gerokai ilgesnius sąrašus, bet ir daug kūrybiškesnius pasiūlymus. Kitaip tariant, rutulioti mintis per pozityvius jausmus naudinga ne tik dabartyje, bet ir ateityje, kai galėsite pada ryti viską, ką sugalvojote džiaugdamiesi. Yra ir akivaizdžių pranašumų - pavyzdžiui, naujus dalykus greičiau išmoks tate džiaugdamiesi, o ne liūdėdami (arba būdami nusiteikę neutraliai). Teigiami jausmai skatina nemažai kognityvistinių ir bihevioristinių savybių, kurios mums naudingos: atidumą, darbinę atmintį, verbalinius įgūdžius ir smalsumą. Jei svars tėte, kodėl nuolatinis pozityvumas yra ypatinga galia, dabar turite atsakymą. Jūsų smegenys gauna svarbių išteklių, prie kurių kitaip nebūtų priėjusios, tampate protingesni ir kūrybingesni, o tai padės jums daug geriau panaudoti visas
R
kitas ypatingas galias. Na ir, aišku, nuostabu gerai jaustis to tepanorėjus. Tačiau atminkite: tokia laimė, kokią mato šiuolaikinė psi chologija, skirta ne lepšiams. Ji pati neateis jums užsiimant kitkuo. Dar senovės graikai žinojo, kad laimė neatsiranda iš niekur lyg dievų dovana, bet ateina pas tuos, kas optimaliai panaudoja savo resursus ir gebėjimus. Aristotelis yra sakęs, kad laimė ir pasitenkinimas ateina pas tuos, kas geriausiai išnaudoja savo galimybes. Niekas netampa laimingas at sitiktinai. Laimė visada yra sąmoningo požiūrio ir tikslingų veiksmų rezultatas. Gebėjimas jausti laimę yra ypatinga proto galia, kuri, pradėta naudoti, gali pakeisti visą jūsų eg zistenciją, tačiau tam reikia tiek pat treniruočių, kiek ir kitos ypatingos galios, - jei ne daugiau.
SUDEDAMOSIOS LAIMES DALYS Ko reikia norint gerai jaustis
eigiami jausmai nebūtinai yra blogi. Teigiami jausmai pa deda mums įžvelgti didesnį pasirinkimą, o neigiami veikia priešingai: jie verčia mus susitelkti į vieną dalyką, kad greitai ir veiksmingai išspręstume problemą. Todėl neigiami jausmai pa dėjo mums išgyventi. Tačiau šiandien pasaulis atrodo kitaip negu prieš penkiasdešimt tūkstančių metų. Šiais laikais retai patenkame į gyvybei pavojingas situacijas, o neigiami jausmai jau nebėra tokie reikalingi kaip anksčiau. Deja, pasaulis keičiasi daug greičiau už žmones, todėl išlaikėme didesnį gebėjimą jausti pyktį, baimę ar pavydą, negu reikia šiuo laikinei visuomenei. Šis mažytis, bet nesmagus jausmų paveldas užstoja mums kelią į laimės patyrimą. Pažanga, ypač kognityviosios elgesio terapijos, pirmą kartą su teikė mums veiksmingų būdų valdyti savo senovinius negatyvius jausmus taip, kad jie neužkirstų mums kelio į pozityvų gyvenimą. Nemažai šioje knygoje pateikiamų pratimų paremti kaip tik kognityvistiniu požiūriu į mūsų smegenis. Atlikdami pratimus užprogra muosite savo mąstymą, elgesį ir santykių valdymą. Vis dėlto apie laimę galima kalbėti daug apimančiais ir lanks čiais terminais. O žinoti, ką ji reiškia praktiškai, visai kas kita. Pra dėkime nuo to, kad yra keli pagrindiniai punktai, kurie būtinai turi būti įvykdyti, kad gerai jaustumėtės:•
N
• autonomija (niekas nevaldo jūsų veiksmų ir nespaudžia jūsų); • artimos aplinkos kontrolė; • ateities viltis; • daugiau pozityvių negu negatyvių emocinių būsenų; • asmeninis tobulėjimas; • savęs priėmimas; • gyvenimo tikslas; Q E IB B
NUOSTABUS PROTAS
• galimybė daryti tai, kas pavyksta ir patinka; • pozityvūs santykiai su kitais ir socialinis bendrumas. Atrodo, nemažai reikia, kad būtume laimingi? Neišsigąskite. Keli sąrašo punktai atkartoja vienas kitą, o dauguma jų - natūralūs no rai. Tai nereiškia, kad mums nereikia dėti pastangų ar kad juos vi sada lengva patenkinti. Toliau paaiškinsiu, ką iš tikrųjų šie punktai reiškia ir kaip juos įvykdyti. Būti laimingam nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Reikia tik žinoti tinkamą būdą.
cAattm&miįa OicodiHwt afduikm htmbwli: taukai fiagkm dai
Vienos mano draugės kaimynas groja violončele. Ji girdi muziką taip aiškiai, lyg instrumentas būtų jos svetainėje. Kas vakarą pen kiolika po septynių kaimynas pradeda groti ir groja apie pusva landį. Laimė, jis groja gerai ir dažniausiai neužtrunka ilgiau negu pusvalandį. Todėl tokie malonios muzikos koncertai nekelia mano draugei problemų. Tačiau tam tikrą laikotarpį kaimynas rengėsi konkursui. Violon čelė užgrodavo bet kokiu laiku. Trečią dienos. Be penkiolikos de šimtą vakare. Ir neretai po kelias valandas savaitgaliais. Arba tik dešimt minučių. Bet visada tie patys nuobodūs keturi ar aštuoni taktai, tas pats per tą patį, nepaprastai sudėtinga melodija. Mano vargšė draugė jau nebesigėrėjo kaimyno virtuoziškumu. Tai jai vir to baisiu patyrimu. Muzika galėdavo užgroti bet kada - ir nebūdavo jokių ženklų, kada galėtų nutilti. Pats mačiau, kaip mano draugė dėl to nervinosi. Paskutinės dienos prieš konkursą man buvo apibūdi namos su kankinimais susijusiais žodžiais. Buvo pavartotas žodžių junginys „protiniai karo veiksmai“. Nuolatinis nerimas mano draugę apėmė ne dėl tų pačių taktų, nors, žinoma, tai ją sekino. Blogiau buvo tai, kad ji nebegalėjo ži noti, kada prasidės grojimas. Esu tikras, kad jeigu ji būtų turėjusi violončelės garsą paleidžiantį mygtuką, jai nebūtų buvę sunku ke liskart per dieną jį paspausti ir padėti kaimynui laimėti. Tada tai būtų buvęs jos pasirinkimas, ji būtų valdžiusi padėtį. Bet ji neturėjo tokio mygtuko. Todėl ir negavo tokios kontrolės teisės.** * Beje, kaimynas laimėjo konkursą. HENRIK FEXEUS Q E H 3 E 1
Pagrindinė geros savijautos sąlyga yra jausmas, kad valdote savo gyvenimą. Susidurti su nevaldomomis situacijomis gali būti pra žūtinga. Nesvarbu, ar pasirenkame elgtis pagal kieno nors kito, ar pagal savo norus - svarbu, kad galėtume rinktis. Jausmas, kad gy venimo nepavyksta suvaldyti, visada kelia stresą, kuris savo ruožtu paveikia nuotaiką ir kenkia sveikatai. Kaip rodo pavyzdys su violončelininku, mūsų kontrolės porei kis apima ir mažus, ir didelius dalykus. Jei jums atrodo, kad per dedu, kad mano pikčiurnai draugei tiesiog nepatinka Dvorakas ir kad kontrolės jausmas apima tik didesnius ir svarbesnius gyveni mo dalykus, pagalvokite apie štai ką: atliekant vieną tyrimą senelių namų gyventojai buvo skatinami labiau valdyti savo kasdienybę negu anksčiau. Užuot tik gavę maisto, jie galėjo kartu spręsti, kas bus gaminama. Rinktis, į kokias keliones važiuos. Patys laistė gė les. Sprendė, kaip bus įrengti jų kambariai. Maži, išties kasdieniški dalykai tarytum sukėlė vandens raibulius. Globos namų gyventojai pradėjo prisiimti atsakomybę ir kitose situacijose: jie ėmė bendrau ti tarpusavyje, pažvalėjo ir teigė, kad dabar yra daug laiminges ni. O svarbiausia - mirtingumas sumažėjo perpus. Kitaip tariant, jausmas, kad valdote, dalyvaujate ir sprendžiate, kas vyksta tiek su mažomis, tiek su didelėmis jūsų gyvenimo dalimis, daro ilgalaikį poveikį protinei ir fizinei sveikatai. Jei, užuot valdęs, žmogus bejėgiškai stovi šalia, jam gali kilti tiesiog fizinei sveikatai žalingas stresas. Stresinė reakcija, kurią patiriame praradę savo gyvenimo kontrolę, yra labai senas evo liucinis paveldas, būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitiems pri matams. Si reakcija reikalinga tam, kad susigrąžintume prarastą kontrolę (arba gautume ją, jei išvis neturėjome), tačiau ši reakcija būna mažiau konstruktyvi tada, kai kontrolės trūkumo negalime panaikinti. Deja, ta pati reakcija kyla tiek išsprendžiamose, tiek neiš sprendžiamose situacijose. Šiuos žodžius rašau Gardemoeno oro uoste, pakeliui namo iš Oslo, kuriame daviau kelis interviu. Prieš savaitę Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. Išsiveržimo sukeltas mil žiniškas pelenų debesis kelioms dienoms uždengė visos Europos skrydžių maršrutus. Šiandien anksti ryte draudimas skraidyti pradėjo švelnėti - man bent jau buvo leista išskristi“į Norvegiją. Q B S E
NUOSTABUS PROTAS
KASDIENYBĖS KONTROLĖ adangi net visiškai kasdienis bejėgiškumas, pavyz džiui, nedalyvavimas sprendžiant, ką valgyti per pie tus, darbas su įsakinėti pernelyg mėgstančiu vadovu arba pakartotinis egzamino neišlaikymas, gali neigiamai paveikti mūsų gerovę ir sveikatą, svarbu žinoti, kokias sri tis vis dėlto valdote. Jūsų artima aplinka yra geras pavyzdys. Neleiskite atsitiktinumui spręsti, kaip praleisite dieną: sąmo ningai nuspręskite, kaip knygos turi stovėti lentynoje; įjun kite ne bet kokią radijo stotį, o pasirinkite, kokios muzikos norite klausytis; galvokite apie tai, kaip sėdite dirbdami, ir nutarkite, į ką žiūrėsite svajodami. Kartais net verta daryti tai, ko daryti nebūtina - vien tam, kad žinotumėte, ar vis dar sugebate. Pavyzdžiui, nusipirkite maišelį džiovintų span guolių vien dėl to, kad jos juokingai atrodo. Pripažįstu, gal ir keistoka valdyti savo kasdienybę tokiu menku mastu, bet svarbu rasti būdų priminti sau, jog val dote savo gyvenimą ir esate laisvi daryti, ką norite. Be to, kaskart atlikdami tokį veiksmą patirsite truputį kasdienio džiaugsmo. Juk žinote, kas sakoma apie detalių svarbą.
K
Tačiau dabar, vakare, pelenai ėmė tirštėti ir skrydžiai iš šio oro uosto vis nukeliami. Mane supantys žmonės patiria kaip tik tą bejėgiškumo keliamą stresą, kai jų skrydžiai didžiajame ekrane iš eilės ima raudonuoti. Jų stresas nėra konstruktyvus, nes nie kas iš mūsų negali paveikti nei lėktuvų skrydžių, nei Islandijos ugnikalnių. Esame situacijoje, kurioje beprasmiška nervintis dėl kontrolės trūkumo. Vis dėlto stebėdamas žmones, keliaujančius į Kastrupą, kur oro uostą ką tik uždarė, įtariu nemažai bepraside dančių gastritų. Klasikinis pavyzdys, kai autonomiškumo poreikis kertasi su auto ritetu, yra garsusis jaunystės maištas, kai rėkiame ant tėvų, kad jie idiotai, ir išeidami užtrenkiame duris (nes juk vis dėlto gyvename jų namuose). Beveik visi yra tai patyrę būdami šešiolikos ar aštuo niolikos metų. Ar taip? Ar neatpažįstate savęs? Nieko nuostabaus. Profesionalų tyrimai parodė, kad audringas jaunystės maištas iš principo yra mitas. Be abejo, kai kas išgyvena gana sunkią paau glystę, kupiną konfliktų su tėvais. Tačiau tokių mažuma. Dauguma praleidžia paauglystę gerbdami ir mylėdami savo tėvus, tik pasitai ko nuomonių skirtumų. Konfliktai dažniausiai būna išsprendžiami kalbantis ir pateikiant argumentus, o ne riksmais ir barniais, kaip mitas norėtų mus įtikinti. Jeigu jau prakalbome apie mitus: praėjus maždaug dvidešimčiai metų po tariamo jaunystės maišto, imame suprasti, kaip menkai valdome savo padėtį. Apimti panikos mąstome, kaip galėjo taip nu tikti, ir bandydami grąžinti tai, kas prarasta, nusiperkame motoci klą, susirandame meilužį ar paprašome kirpėjo padaryti tokią pat šukuoseną, kokią nešiojome būdami dvidešimties. Sveiki, vidutinio amžiaus krizė prasidėjo. Net ir tai, pasirodo, yra gana retas reiškinys. Pasiekę trečią ar ketvirtą dešimtmetį, iš tikrųjų tampame introspektyvesni ir permąstome savo vaidmenį šeimoje ir darbe. Vyrų požiūris į vertybes gali pasikeisti ir jie pradeda teikti prioritetą šeimai, o ne darbui. Moterims gali būti atvirkščiai - darbas gali užimti šeimos vietą. Ta čiau šie pokyčiai retai kada lemia gyvenimo krizę. Įdomu, kad tokie mitai vis dėlto egzistuoja. Be abejo, yra žmo nių, kurie išgyvena sunkų paauglystės laiką su tėvais ar gyvenimo krizę būdami vyresnio amžiaus. Vis dėlto tokį apibendrinimą, kad
BEISEI
NUOSTABUS PROTAS
visi turime saugotis šių dalykų, lemia viena: mes mirtinai bijome prarasti savo egzistencijos kontrolę. Taip bijome, kad net kuriame apie tai pasakas. Nes žinome, kad praradę galimybę rinktis ir veikti savo aplinką taip pat prarasime galimybę būti laimingi.
2ffwtbuja& fOvatimaA
ANAGRAMATIKA: SUGRĮŽIMAS
Ar prisimenate pratimą su anagramomis skyriaus pradžioje? Štai dar vienas. Žinau, kad pirmas buvo truputį sudėtingas, tačiau jeigu jums nepasisekė su anuo, paprašysiu atlikti šį. Kad ir kaip jums sekėsi pir mą kartą, tai niekaip nepaveiks antro. Šios trys anagramos sukurtos remiantis kitu principu negu pirmosios. Tai taip pat anagramos, ta čiau jos tikrina kitą jūsų savybę. Kitą jūsų smegenų vingį, jeigu jums taip labiau patinka. Prašom išsiaiškinti, kokiais žodžiais gali tapti: bli (šved. tapti) bokat (šved. užsakytas) bifogar (šved. prisega) Įsiminkite, kiek atspėjote. Paaiškinimas jau arti!
HENRIK FEXEUS
JinwktaA (ryėgiikuHtas
Kaip galime išmokti būti laimingi, taip galime išmokti ir būti nelai mingi. Kai kas to mokosi po keletą kartų per savaitę. Ar lengva, ar sunku pajusti tokias negatyvias būsenas kaip liūdesys ar melancho lija, iš tikrųjų priklauso ne nuo situacijų, su kuriomis susiduriate, o nuo to, kaip išmokote būti nelaimingi. Kasdienė bloga nuotaika yra didžiausias laimės marodierius. Gerai, kad gebame išmokti naujų dalykų. Vienas pagrindinių dramos elementų yra vadinamasis išmoktas bejėgiškumas - jausmas, kai negalite pakeisti nemalonios situacijos. Išmoktas bejėgiškumas - tiesioginė prieštara tos kontrolės, kuri mums atrodo tokia svarbi. Prarandame nuotaiką dėl to, kad pasi duodame. Jei tai vyksta ilgokai, galime pulti į depresiją. Psichologas Martinas Seligmanas ryšį tarp išmokto bejėgišku mo ir blogos nuotaikos pastebėjo atlikdamas gana atgrasų bandy mą su šunimis. Jie buvo uždaryti į du narvus, kurių grindys ne maloniai trankydavo elektra. Viename narve šuo galėjo išjungti elektrą paspausdamas svirtį. Kitame narve šuo nevaldė situacijos. Vėliau abu šunis uždarius į kitą nemalonią aplinką, kur juos taip pat trenkdavo elektra, tik išjungiama kitaip, šuo iš pirmojo narvo taip ir padarė: surado reikiamą mygtuką ir paspaudė. O savo aplin kos anksčiau negalėjęs paveikti šuo veikiausiai padarė prielaidą, kad ir šįkart nieko neįmanoma pakeisti. Jis nebandė nieko daryti, tik gulėjo ir kentė elektros smūgius. Nesvarbu, kokia mūsų nuomonė apie šį bandymą, jis rodo mums, kaip mokomės bejėgiškumo. Jei ankstesnė situacija paro dė mums, kad neverta nieko daryti, liaujamės bandę. Kam dabar bandyti, jei anksčiau nepasisekė? Bejėgiškiems Seligmano šunims buvo nustatyti visi depresijos ir pasyvumo simptomai. Jie mažiau ėdė ir nenorėjo poruotis ar žaisti su kitais šunimis. Išnyko jų susi domėjimas pagrindiniais mūsų gyvenimo elementais: maistu, dau ginimusi ir socialiniais veiksmais. Toks pat poveikis buvo atskleistas atliekant eksperimentą su žmonėmis. Vietoj elektros smūgių jiems teko patirti didžiulį, dau giau kaip šimto decibelų, triukšmą. Viena grupė turėjo galimybę išjungti garsą, o kita - tik kentėti. Paskui dalyviai po vieną buvo nuvesti į kambarį, kuriame buvo galima išjungti triukšmą. Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
Kaip ir šunys, anksčiau situaciją suvaldyti galėję bandomieji as menys pastebėdavo, kad jie tai gali padaryti ir dabar. Kiti tiesiog at siduodavo likimui. Jie net nebandydavo paspausti triukšmą išjun giančios svirties, kad pamatytų, kas bus. Vėliau apatiškai sėdėdavo kampe, o kai buvo prašomi sužaisti žaidimą, visiškai nesistengė ir buvo net nepajėgūs spręsti kryžiažodžio. Kasdienybėje išmoktas bejėgiškumas retai veikia taip dramatiškai, kaip atliekant šiuos tyrimus. Ir gerai. Vis dėlto net kasdienis va riantas gali būti pakankamai lemtingas. Patys to nežinodami, jau esate išbandę jo poveikį. Ar atsimenate pirmąjį anagramų testą p. 393? Kaip jums sekėsi? Spėju, kad ne itin gerai. To ir buvo siekia ma. Dviejų pirmųjų anagramų buvo neįmanoma išspręsti. Jas su darė žodžiai, iš kurių negalima padaryti anagramų. Trečiasis žodis buvo tikra, išsprendžiama anagrama. Tačiau greičiausiai neįveikėte ir jos. Vėliau, vos prieš kelis puslapius, jums teko atlikti panašų testą. Manau, šiuo atveju jums daug labiau pasisekė. Šįkart dvi pirmosios anagramos buvo lengvos. BU=bil (šved. automobilis), bokat =tobak (šved. tabakas). Trečioji, bifogar = biograf (šved. kinas)t buvo kiek sudėtingesnė, bet vis tiek neturėjo sudaryti didelių sunkumų. Ti kėtina, kad įveikėte visas tris. Štai kur kabliukas. Trečioji anagrama abiejuose testuose buvo ta pati. (Pratimai pateikti skirtingose knygos dalyse, kad neprisimintumėte žodžių.) Jūsų gebėjimą ar negebėjimą atspėti trečiąjį žodį nulėmė du anks tesni žodžiai, su kuriais ką tik dirbote: kai du pirmuosius buvo lengva atspėti, greitai išmokote, kad valdote situaciją. Anagramos nėra jums neįveikiamos. Taip nusiteikę priėjote prie paskutinės anagramos ir ją išsprendėte. O atlikdami ankstesnį pratimą, kai neįveikėte dviejų žodžių, išmokote abejoti savo galimybėmis ir pa tikėjote, kad nieko nekontroliuojate. Taip nusiteikus jums nepasi sekė atspėti trečio žodžio, kurį, vos pažvelgę į situaciją kitaip, bū tumėte nesunkiai atspėję. Per SVT kanalo interviu, skirtą serialui „Laimės medžioklė“ (2011), paprašiau laidos vedėjos išspręsti tas pačias anagramas, ir ji parodė klasikinį pavyzdį, kaip stipriai mus veikia tikėjimas ar neti kėjimas savo gebėjimais. Pirmąkart pamačiusi žodį bifogar, jau praHENRIK FEXEUS
QE1QD
sikeikusi dėl dviejų pirmųjų, ji pusę minutės kartojo: „Velnias, vel nias, velnias, niekaip neišspręsiu, kokia aš nevykėlė.“ Ir neišspren dė. Antrąkart pamačiusi tą patį žodį ir būdama labai patenkinta dėl to, kad jau išsprendė dvi anagramas, ji kalbėjo kitaip: „Sugebėsiu, sugebėsiu!“ Ji sakė begalybę variantų (priešingai nei anksčiau), o visai prieš laikui pasibaigiant atspėjo teisingą.* Moralas toks: nie kada netikėkite, kad nepasiseks ar neverta bandyti, vien dėl to, kad taip buvo pirmą kartą. Tokia nuostata ne tik pavojinga aktualioje situacijoje - ji paveikia ir jūsų požiūrį į visą egzistenciją. Mūsų norasgyventi priklauso ne nuo to, kokia situacija yra iš tikrųjų, o nuo to, kaipją vertiname.
* Kadangi ji, kitaip nei jūs, abi užduotis gavo vieną po kitos (buvo įmanoma pada ryti tik taip), būtų galima paprieštarauti, kadjai geriau sekėsi spėti žodžius antrą kartą, nes ji buvo ką tik pusę minutės treniravusis tai daryti. Tai protinga mintis. Tačiau prieš minutę išgyvenus gana neigiamą patyrimą tas žodis jai vis dar buvo susijęs su blogomis mintimis apie nesėkmę. Iš tikrųjų ji atliko pirmąją užduotį taip pat kaip ir jūs - tvirtai tikėdama, kad tai neįmanoma, o ne konstruktyviai bandydama atspėti žodžius. Labiau bijojau, kad ji vėl pasiduos vos išvydusi kitus žodžius. Q B B S
NUOSTABUS PROTAS
S 'jffijūM ai
NESIMOKYKITE, KAD JUMS NEPASISEKS akartokime: niekada nemanykite, kad kas nors nepa siseks ar kad ko nors nemokate, vien dėl to, kad taip buvo atsitikę anksčiau.
Kiekvienas naujas atvejis suteikia naujų galimybių. Su tuo nesutikdami paspęsite sau spąstus daug svarbes nėse situacijose negu žaidimai su raidėmis. Prielaida, kad valdote situaciją, skatina nusiteikti optimistiškai. O išmoktas bejėgiškumas skatina pesimizmą, blogą nuotaiką, užvis blo giausia -depresiją.
Iftftis Oi vfdlMdzmLi: kai šmote, kadgalite, Vilto Viltis yra pozityvi nuostata, kad viskas susitvarkys. Pozityviosios psichologijos tyrėjai pastebėjo, kad viltis ne tik guodžia ir malšina skausmą, kai žmogui sunku. Ji vaidina stebėtinai svarbų vaidme nį mūsų gyvenime ir suteikia mums pranašumą visose srityse, pradedant sėkme mokykloje ir baigiant sudėtingo darbo rezulta tais. Ji yra viena iš galvosūkio dalelių, būtinų tam, kad taptume laimingi. Anot psichologų, turėdami vilties, būnate tikri, kad tu rite tiek norą, tiek priemonių savo tikslams pasiekti, kad ir kokie jie būtų. HENRIK FEXEUS Q E J B E !
Vieniems viltis yra geriau pažįstama negu kitiems. Vieni laiko save sudėtingų situacijų narpliojimo ekspertais ir daro prielaidą, kad visada gali išspręsti kylančias problemas. Kiti nejaučia, kad turi energijos, gebėjimų ar priemonių savo tikslams pasiekti. Daug vil ties turintys žmonės turi bendrų savybių, tarp jų ir gebėjimą save skatinti. Jie jaučia esantys pakankamai išradingi, kad jiems pasi sektų atlikti užduotis, ramina save, kai kas nors atrodo nekaip, ir sako sau, kad viskas susitvarkys. Jie būna pakankamai lankstūs, todėl randa įvairių būdų pasiekti tikslus - arba pakeičia tikslus, kai tie pasirodo nepasiekiami, - ir geba skirstyti dideles užduotis į ma žesnes, įveikiamas. Kai kam ši protinė būsena savaime suprantama. Kitiems ji at rodo beveik nepasiekiama. Tačiau viltis, kaip ir kitos proto galios, yra gebėjimas, požiūris į save ir į gyvenimą, kurį galima lavinti. Vis dėlto nepateiksiu jums jokio viltį tobulinančio pratimo. Turite la vinti mano minėtus vilties būseną sudarančius dalykus po vieną. Stiprindami visas ypatingas savo proto galias sužinosite, kad jūs, kaip ir teigiama vilties apibrėžimu, turite ne tik noro, bet ir priemo nių savo tikslams pasiekti. Viltis - tai įgūdis, kurį gausite, kai kitos jūsų gyvenimo dalys bus savo vietoje. Šis įgūdis taip pat yra artimas tokiai protinei bū senai kaip optimizmas. 0fdiHU3MūA
Kaip ir viltis, optimizmas reiškia, kad žmogus turi didelių lūkesčių, jog, nepaisant nesėkmių ir problemų, gyvenimas susitvarkys. Ateitį visada galima pakeisti. Optimizmas yra požiūris, neleidžian tis žmonėms tapti apatiškiems, liūdėti ar jaustis beviltiškai, kai gy venimas nelengvas. Jis suteikia jūsų gyvenimui daugiau teigiamų, o ne neigiamų emocinių būsenų, kad ir kokių sunkumų patiriate. Kaip ir viltis, optimistinė nuostata padeda mums veiksmingai skirstyti dalykus. (Turimas omenyje realistiškas optimizmas, nes naivumu paremtas optimizmas gali būti pražūtingas. Norint bet kokia kaina visur įžiebti šviesą, galiausiai galima visiškai prarasti gebėjimą orientuotis tikrovėje.) Psichologas Martinas Seligmanas (tas su bejėgiais šunimis) yra vienas iš pozityviosios psichologijos pradininkų. Jis apibūdina op-
ŪE1DD NUOSTABUS PROTAS
timizmą remdamasis tuo, kaip žmonės sau aiškina savo sėkmes ir nesėkmes. Optimistiški žmonės žiūri į netikėtą nesėkmę kaip į da lyką, kurį jie gali pakeisti, kad kitą kartą pasisektų. Kitaip tariant, jie žino tai, ką jau išmokote iš šios knygos: klysti lygu mokytis. Pesimistiški žmonės, priešingai, dėl nesėkmių kal tina save ir kokius nors savo charakterio bruožus, kurių, kaip jie mano, neįmanoma pakeisti. Šie skirtingi požiūriai į pasaulį daro milžinišką poveikį žmogaus gyvenimui. Įsivaizduokite, kad nusivylėte negavę norimo darbo. Jeigu jūsų požiūris optimistiškas, jūs, nepaisydami nusivylimo, vis tiek aktyviai ir viltingai reaguosite kurdami naują veiksmų pla ną - žvelgsite į nesėkmę kaip į galimybę pasimokyti. O jeigu jūsų požiūris pesimistiškas, reaguosite į nusivylimą nusiteikdami, kad negalite nieko pakeisti taip, kad kitą kartą būtų geriau, todėl nie ko nedarysite su problema. Manysite, kad nesėkmę lėmė asmeninė silpnybė, su kuria jums teks gyventi visada. Jei vis dėlto pabandytumėte sukurti veiksmų planą (gal dėl to, kad geroje knygoje para šyta, jog taip derėtų daryti), greitai pajusite, kad nėra jokio tinka mo kelio, ir tai tik dar sustiprins įsitikinimą, kad jau iš pat pradžių buvote teisūs - situacijos neįmanoma pakeisti. Optimistas į ateitį žvelgia manydamas, kad joje galima kai ką padaryti kitaip nei praeityje, o pesimistas - kaip į neišvengiamą ankstesnių įvykių pasikartojimą. Kodėl taip yra? Atsakymas - tai, ką jau žinote apie pozityvias protines būsenas. Kai būname optimistiški ir tikimės, kad atsitiks kas nors gero, mūsų smegenyse išsiskiria dopamino, leidžiančio mums gerai jaustis. Kitaip tariant, pozityvūs lūkesčiai sukelia po zityvius emocinius patyrimus. (Beje, tai daug saugesnis ir legales nis būdas patirti chemijos sukeliamą malonumą negu tai, ką jums gali pasiūlyti įtartinas vyrukas už kampo.) O pozityvūs patyrimai lemia pozityvų požiūrį ir padeda jums mąstyti naujai, ieškoti ne tikėtų sprendimų. Negatyvus požiūris, priešingai, blokuoja kūry bingą mąstymą ir taip padaro galimybę rasti gerą idėją beveik ne įmanomą. Žodis „optimistas“kartais vartojamas neigiama prasme, apibū dinant žmogų, kuris visur mato tik gera - net ir ten, kur nederėtų. Tačiau optimistas nėra joks užsisvajojęs romantikas. Būti optimisHENRIK FEXEUS
QEIDB
T/ftfltwai
KURKITE VILTĮ iltis - tai Įsitikinimas, kad gebi priimti ir spręsti išky lančias problemas. Norint tinkamai spręsti proble mas, reikia gero pasirengimo ir planavimo. Štai keturi paprasti (bent iš pirmo žvilgsnio) punktai, padėsiantys jums kurti viltį. Kiekvienoje situacijoje reikia...
V • • • •
suformuluoti aiškius tikslus; sugalvoti įvairių būdų tuos tikslus pasiekti; ryžtingai taikyti tuos būdus; performuoti pasitaikančias kliūtis taip, kad jos virstų įveikiamais iššūkiais.
Gali atrodyti paprasta. Tačiau tikrovėje užstringame ties an tru ar trečiu punktu. Ir būkime sąžiningi, neretai praranda me viltį dėl to, kad rimtai nepažiūrime į pirmą punktą.
tu reiškia ieškoti sprendimų, būti lanksčiam ir ištvermingam, ypač kai kas nors ne itin gerai sekasi. Optimizmas gali paveikti net fizinę sveikatą. Atliekant keletą tyrimų žmonės buvo ilgai stebimi, ir paaiškėjo, kad tie, kurie buvo optimistiškai nusiteikę dvidešimties metų amžiaus, turėjo daugiau sąlygų būti sveiki ir praėjus dešimtmečiui. Prieš daugiau negu keturiasdešimt metų aštuonių šimtų ame rikiečių gydytojai apklausė savo pacientus, ar jų požiūris optimis tinis, ar pesimistinis. Šiandien pažvelgus į atsakymus matyti, kad optimistiškai nusiteikę žmonės gyveno vidutiniškai devyniolika Q S B B nuostabus protas
procentų ilgiau negu pesimistai. Kitaip tariant, prieš keturiasde šimt metų apie optimistinį nusiteikimą kalbėję žmonės savo gy venimą pailgino penktadaliu, palyginti su pesimistiškai nusitei kusiais. Optimistinis požiūris teikia ir kitokios naudos sveikatai. Pa vyzdžiui, šimto dvidešimt dviejų pirmą infarktą patyrusių žmonių požiūris buvo įvertintas pagal optimizmo ir pesimizmo skalę. Praė jus aštuoneriems metams, 21 iš 25 pesimistiškiausių žmonių mirė (buvo įsitikinta: jų pesimizmas nepriklausė nuo to, kad ankstesnio tyrimo metu jie žinojo, jog rizikuoja mirti), o iš 25 optimistiškiau sių žmonių mirė tik 6. Protinis pacientų nusiteikimas aiškiau už vi sus klasikinius medicinos tyrimus (širdies būsena po pirmo infark to, arterijų užsikimšimas, cholesterolio lygis ar kraujo spaudimas) parodė, ar jie išgyvens. Keli paskutiniai skaičiai prieš baigiant šį baisoką paaiškinimą, kodėl svarbu būti optimistu: iš žmonių, kurie per anksti miršta nuo ligos, 31 procentas yra optimistų ir 69 - pesimistų. Taigi, jei susirgsite sunkia liga, nuo kurios galima mirti, beveik dvigubai daugiau šansų, kad būdamas pesimistu ją sustiprinsite, negu tikėdamas, kad galite pakeisti ateitį. Laimė, tokias mūsų protines nuostatas kaip optimizmas ar pesimizmas galima pakeisti.
HENRIK FEXEUS
QEIDD
$ fa d in g (ti fik x d u tu ti
LAUŽYKITE NEGATYVIUS MODELIUS IR UGDYKITE OPTIMIZMĄ
Štai geras penkių žingsnių metodas, kaip liautis mąsčius pesimistiš kai ir pradėti mąstyti optimistiškai. Taikykite jį kaskart, kai pastebė site, kad skundžiatės savimi ir savo gebėjimais. Šis metodas padės pažvelgti į situaciją kitaip - konstruktyviau.
'Pikuoti Kaskart patyrę nesėkmę, kurią, jūsų manymu, lėmė jūsų vidinė nei giama savybė, pirmiausia išsiaiškinkite, iš ko susidaro nesėkmė, iš ko susideda jūsų pesimistinė nuomonė apie save ir kaip tai veikia jūsų nuotaiką.
Antkas žitujtHjti Atitraukite dėmesį nuo nesėkmės ir apmąstymų pasinaudodami bet c
kokiu modelių laužymo būdu: garsiai pasakykite sau „Stop!", mūvė kite ant riešo gumytę, kuria galite pliaukštelėti sau kaskart, kai tik imate sukti galvą, arba sąmoningai sutelkite dėmesį į ką nors kita.
Jitm cti šjutgtoiti Atitolkite nuo pesimistinio požiūrio į save ir savo (ne)gebėjimus pri pažindami, kad yra ir kitų, su jumis nesusijusių, paaiškinimų.
dčetvikhti ŠJUUĮ5Hi5 Suabejokite pesimistiniu įsitikinimu apžvelgdami savo paaiškinimo įrodymus ir palyginkite jį su optimistišku paaiškinimu, pagal kurį jūsų nesėkmė priklauso nuo išorinių, specifinių ir laikinų priežasčių. (Konkrečius metodus, kaip žengti šį ir paskutinį žingsnius, rasite kiek vėliau, kai praktikuosite refreimingą.)
S B B B
NUOSTABUS PROTAS
Qwetotti OptiHU3HUL5
Tai kas gi lemia mūsų požiūrį į pasaulį ir padaro mus optimistais ar pesimistais? Ar mes patys prie to nors kiek prisidedame? Ar tai vyksta be mūsų įsikišimo? Atsakymas yra „taip“. J abu klausimus. Remiantis tyrimų duomenimis, mūsų kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už pozityvius jausmus, o dešinysis - už negatyvius.* Vienas iš būdų tai įrodyti - smegenų sutrikimų tyrimas. Išsiaiš kinta, kad kairiojo smegenų pusrutulio sutrikimai lemia depresiją, baimę ir pesimizmą, o tai reiškia, kad pažeistas pozityvių jausmų centras ir ima vadovauti negatyvūs jausmai. Dešiniojo smegenų pusrutulio sutrikimai sukelia entuziazmo trūkumą (veikiausiai dėl per didelio dopamino kiekio) ir laimės jausmą, t. y. pažeistas negatyvių jausmų centras, o pozityvūs pernelyg sustiprėja. Vieno įdomaus tyrimo dalyvių buvo prašoma palaikyti tokius pat daik tus dešinėje arba kairėje rankoje ir papasakoti, kokius jausmus tas daiktas kelia. Kai daiktas būdavo laikomas dešinėje rankoje (kurios nervai veda į džiugesio smegenis, t. y. į kairįjį pusrutulį), jausmai būdavo apibūdinami labiau teigiamai, negu laikant tokį pat daiktą kairėje rankoje. Kol mano vyriausiam sūnui sukako šešeri, jis norėdavo eiti man iš kairės, kad galėtų laikyti mano kairę ranką savo dešine. Jis la bai jaudindavosi, kai negalėdavo eiti toje pusėje. Tada išvis nelai kydavo mano rankos. Visai tikėtina, kad jo reakcija buvo panaši į bandomųjų asmenų, laikiusių tam tikrą daiktą: veikiausiai jam atrodė daug smagiau laikyti mano ranką savo „džiugiojoje“ ranko je. Laikantis už kairės tėtis nebeatrodydavo jam toks mielas, todėl * Prašom atkreipti dėmesį, kad tai niekaip nesusiję su įprastu požiūriu į smegenų pusrutulius, esą kairysis atsakingas už racionalumą, o dešinysis - už kūrybingu mą. Toks požiūris labai populiarus ir dažniausiai klaidingas. Toliau skaitydami tu rėsite galimybę pasijuokti iš jo garsiausiu visažinio juoku. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
būdavo geriau atsitraukti. Vargu ar jis buvo iracionalus vaikas, ne atsikratantis nuolatinės minties, veikiau visiškai racionaliai mėgi no sustiprinti teigiamus jausmus per tinkamą ranką. Kita galima išvada: per pasimatymą besilaikant už rankų vienas iš judviejų jau sis laimingesnis už kitą. (Patarimas: pasistenkite, kad laimingesnis būtų kitas žmogus. Galite jam tai leisti, jeigu jau žinote priežastį.) Negana to, kad mūsų teigiami ir neigiami jausmai paskirstomi tarp smegenų pusrutulių, - mes dar ir gimstame gebėdami daugiau reaguoti vienu iš jų. Maždaug trečdalis žmonių turi įprotį reaguoti pozityviau (t. y. kairiuoju smegenų pusrutuliu), trečdalis - negaty viau (t. y. dešinėje pusėje esančiomis niūriosiomis smegenimis), o dar vienas trečdalis yra kažkur per vidurį. Dominuojantis smegenų pusrutulis lemia ne tik mūsų paty rimus, bet ir charakterius. Kairiojo smegenų pusrutulio žmonės (džiugiosios smegenys) labiau pasitiki savimi, yra optimistiškesni ir harmoningesni. Jiems lengva bendrauti su kitais ir įžvelgti gyve nime gera. Dešiniojo smegenų pusrutulio žmonės (niūriosios sme genys) sunkiau valdo neigiamus jausmus ir dažnai būna intravertiškesni, pesimistiškesni ir įtaresni. Jie lengviau pasijaučia nelai mingi ir visas nesėkmes laiko galimomis katastrofomis, o tai veikia jų požiūrį į pasaulį. Dešiniojo pusrutulio žmonės labiau už kairiojo pusrutulio žmones mano, kad nemalonūs patyrimai yra negatyvūs, o kairiojo pusrutulio žmonėms pozityvūs patyrimai stipresni negu dešiniojo pusrutulio žmonėms. Pagrindinė mūsų smegenų nuos tata suteikia pasauliui nuolatinį disko stiliaus rožinį arba Kafkos pilkumo atspalvį. Ji paveikia net fizinę sveikatą: žmonių, kurių kai rysis smegenų pusrutulis dominuoja, imunitetas daug geresnis. Štai kodėl kai kas pradeda laimės medžioklę kiek aukštesnėje kalno vietoje, o kitiems tenka lipti nuo apačios. Sutinku, kad tai neteisin ga. Vis dėlto, nors daug lengviau manyti, jog viskas aplinkui atrodo pilka ir liūdna dėl to, kad jūsų dešinysis smegenų pusrutulis do minuoja, nebūtinai taip ir yra. Nieko neprarandate net gimę žmo gumi, kuris reaguoja dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Ilgai manyta, kad genai valdo iki pusės mūsų nuotaikos. Naujausi tyrimai rodo, kad genų poveikis nuotaikai artėja prie trisdešimties procentų, t. y. trečdalio. Šią dalį nedaug tepakeisite, bet likusią galite formuoti, kaip jums patinka. O išmoktos nuotaikos užgožia genetines daug S E IS E
NUOSTABUS
p r o ta s
labiau, negu manyta iki šiol. Patys valdote net septyniasdešimt procentų savo optimizmo ar pesimizmo. Tereikės pasistengti tru putį daugiau negu tuo atveju, jeigu ir genetinė dalis būtų pozityvi. Dalis to, ką tobulinsite, gali pasirodyti visiška nesąmonė, nes esate užprogramuoti rinktis kitus mąstymo būdus ir emocines būsenas. (Kitaip nei kairiojo smegenų pusrutulio valdomi žmonės, kuriems, norint tapti laimingiems, tereikia sustiprinti jau turimą nusitei kimą.) Tačiau jei pakankamai treniruositės, galite išmokti jaustis taip pat gerai kaip ir kairiojo smegenų pusrutulio žmonės, net jeigu jums truputį nepasisekė genetinės programos loterijoje. Tai nėra tik gražūs žodžiai - turiu įrodymų. Apie 30 procentų pasaulio gyventojų yra negatyvoki dešiniojo pusrutulio žmonės. Tačiau paklausti, 80 procentų pasaulio gyven tojų atsako, kad jaučiasi visai ar beveik laimingi. Tai reiškia, kad jei įskaičiuosime visus kairiojo pusrutulio žmones ir visus neutraliuo sius į 80 procentų laimingųjų, jie vis tiek sudarys tik 66 iš 80 pro centų (trečdalį pasaulio gyventojų plius dar trečdalį). Likusius ke turiolika procentų turi sudaryti dešiniojo pusrutulio žmonės. Taigi darydami gana radikalią prielaidą, kad visi žmonės, kurių kairysis smegenų pusrutulis dominuoja, ir visi neutralieji jaučiasi laimin gi, turime sakyti, kad beveik pusė visų dešiniojo pusrutulio žmonių mano, jog yra laimingi. Spėju, jog kita pusė nusprendė susitaikyti su likimu ir nuošir džiai mano, kad jiems lemta gyventi neviltyje. (Greičiausiai tai tie patys žmonės, kurie vargu ar ateis į jūsų gimtadienį ir kurie nenori keliauti į Indoneziją, nes girdėjo, kad ten daug moskitų.) Taigi genetiniai duomenys nėra priežastis nejausti laimės. Tačiau jeigu manote, kad jums tai sekasi sunkiau negu kitiems, dabar ži note, kodėl taip yra: galite būti taip užprogramuoti. Laimė, šią pro gramą galima perrašyti. Nė vieno smegenų pusrutulio dominavimas nėra visiškai stabi lus. Psichologas Richardas Davidsonas ištyrė dominuojančius gru pės kūdikių smegenų pusrutulius. Praėjus dešimčiai metų jis vėl juos ištyrė, ir paaiškėjo, kad rezultatas pasikeitė. Nemažam skaičiui vaikų, kurių dešinysis smegenų pusrutulis anksčiau buvo dominuo jantis, pasireiškė didesnis kairiojo pusrutulio aktyvumas. Kitiems buvo priešingai. Pokyčių įvyko dėl to, kad gyvenimo patirtis labiau HENRIK FEXEUS Q Q S B
ATSISUKITE Į IŠORĘ rupės intravertų ir ekstravertų buvo paprašyta tris sa vaites rašyti išsamų dienoraštį apie visus savo veiks mus ir nuotaikas. Paaiškėjo, kad tiek intravertai, tiek ekstravertai su didžiausiu malonumu atlikdavo ekstravertiš kus veiksmus. Visi galintys atlikti į išorinį pasaulį nukreiptus veiksmus jaučiasi geriau, nesvarbu, koks jų charakteris. Svar bu ne tai, kas įgimta, o tai, ką veikiate.
G
formavo jų charakterius negu pradinės programos. Taip pakeisti programą galima net esant vyresnio amžiaus. Nauji įspūdžiai visa da gali pakeisti mūsų reakciją į įvairius dalykus. Kartais smegenys net persiprogramuoja be jokio pašalinio įsikišimo. Vis dėlto ne visi jausmai vienodai lengvai pasiekiami visiems žmonėms. Kai kuriuos galime valdyti tiesiog pakeisdami dainą savo iPod. O kitais atvejais mums lengviau jausti vienus jausmus, o ne kitus (pavyzdžiui, sumi šimą, o ne pasididžiavimą) dėl aplinkos ir auklėjimo. Noriu pabrėžti, kad nieko blogo būti truputį mažiau pozity viam. Neprivaloma nuolat būti trykštančiam energija. Ir taip galima gerai gyventi, jei tik niekas neplepa, kad reikėtų daugiau šypsotis ar linksmintis. Atminkite, kad siekiame happiness, o tam nebūti na šokinėti šaligatviu, tarsi būtum kamuoliukas. Užtat nėra jokios priežasties nepasimėgauti maloniais dalykais, kuriuos pasiūlo gy venimas. Optimistinį požiūrį verta išsiugdyti ir dėl daugelio kitų priežas čių, jis gali padėti pasiekti norimus gyvenimo tikslus. Nesvarbu, koks charakteris jums įgimtas, galite išsiugdyti op timizmą ir viltį - lygiai taip pat kaip bejėgiškumą ir neviltį. Šiuo atveju svarbus veiksnys yra tai, ką psichologai vadina pasitikėjimu Q S Q Q nuostabus protas
savimi, t. y. žmogaus įsitikinimas, kad jis sugebės susitvarkyti su savo gyvenimu ir jo iššūkiais. Panašu į viltį, ar ne? Galima sakyti, kad stiprus pasitikėjimas savimi sudaro vilties pagrindą. Kai žmo gus, kuriam kas nors sekasi, sustiprina to pripažinimą pasitikėjimu savimi, jis būna labiau linkęs rizikuoti ir siekti didesnių iššūkių, įveikus iššūkius savo ruožtu dar labiau sustiprėja pasitikėjimas sa vimi. Toks požiūris padidina tikimybę, kad žmogus savo įgūdžius, kad ir kokie jie būtų, panaudos geriausiai - arba padarys tai, ko reikia jiems tobulinti. Daug pasitikėjimo savimi tyrimų atlikęs psichologas Albertas Bandura taip visa tai apibendrina: „Žmogaus tikėjimas ar abejoji mas savo gebėjimais turi didelį poveikį patiems gebėjimams. Savi mi pasitikintys žmonės atstumia nesėkmes; jie priartėja prie pro blemų, galvodami, kaip su jomis dorotis, o ne jaudindamiesi dėl to, kas gali nepavykti.“ Vis dėlto vien pasakyti jums, kad susiimtumėte, būtų taip pat beprasmiška, kaip įteikti Bobby McFerrino diską ir paploti per nu garą. Štai kodėl šioje knygoje pateikiu tiek daug pratimų. Jie skirti tam, kad naudingus patarimus verstumėte konkrečiais veiksmais, taip kurdami pozityvią asmeninę egzistenciją. Pasitikėjimas savimi tobulinamas iš esmės siekiant dviejų dalykų: kad jaustumėte savo kompetenciją taip, jog galėtumėte ja pasitikėti, ir kad ugdytumėte savigarbą. Otai jau lems kitas sudedamąsias laimės dalis - asmeni nį tobulėjimą ir savęs priėmimą. n
"
' ; teaia tas, k u rs a m laikėte, —
Mūsų savęs suvokimas paremtas tuo, kaip vertiname savo gebė jimus, talentus, pranašumus ir kitas savybes, taip pat aplinkinių vertinimais. Jis apima pasitikėjimą savimi (kylantį iš aplinkinių reakcijos į mus) ir savigarbą (mūsų žinias apie savo stiprybes ne paisant aplinkinių nuomonės). Daugelis laimės galvosūkio detalių, tokių kaip viltis, optimizmas, kontrolė ir autonomija, priklauso nuo stiprios savigarbos ir pasitikėjimo savimi. Savimi pasitikinčių, bet ne tiek daug savigarbos turinčių žmonių savęs suvokimas yra toks, kad jiems svarbiausia tobulinti savo įvaizdį prieš kitus žmo nes, todėl jie nuolat ieško galimybių pasigirti arba išsiskirti. Patyrę HENRIK FEXEUS Q B S B
nesėkmę, jie dažniausiai atsisako tos minties ir grįžta prie to, ką tikrai sugeba. Žmonės, kurie nepasitiki savimi ir turi žemą savigarbą, labiau siai siekia save apsaugoti ir išvengti nesėkmių, pažeminimo ir at stūmimo. Jei kas nors stebi, kaip tokiems žmonėms nesiseka, jie dažniausiai bando tol, kol jiems nepasiseka. Nors jei kas nors leistų rinktis, jie iš viso nesiimtų užduoties. Aukšta savigarba yra tas pat kaip savęs supratimas. Tai reiškia, kad ir savo stiprybes, ir silpnybes matote pozityviai, bet realistiš kai. Taip pat žinote, kad jūsų įvaizdis yra tinkamas, kad ir ką apie jį mano kiti, nes tik jūs patys iš tikrųjų žinote savo vertę. Žema savigarba gali būti pražūtinga ir yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės eina pas psichoterapeutus. Tai ko gi labiausiai reikia geram savęs suvokimui? Pasitikėjimo savimi ar savigarbos? Per didelis pasitikėjimas savimi neleis jums imtis kitų iššūkių ar išbandyti kitų dalykų, tik tuos, kuriuos aki vaizdžiai išmanote. Iš naujos situacijos greitai pasitrauksite, jei ne gausite galimybės sužibėti.* Pernelyg žema savigarba padės suktis naujoje situacijoje, bet tik dėl to, kad kaina, kurią turėsite sumokėti to nepadarę, per didelė: lošiama iš jūsų savęs vertinimo. Todėl tokie žmonės vengia iššūkių ir nepažįstamų situacijų, nes jos gali baigtis nesėkme. Geriausia nuostata yra tokia, kai jaučiate savo gebėjimus ir jais tikite, bet kartu esate tiek kuklus, kad matote reikalą mokytis nau jų dalykų ir žengti į nepatirtas sritis. Be abejo, visi norime būti ma tomi ir vertinami kitų, tačiau jeigu jums jauku daryti tai, ką mo kate, arba norite daugiau pasimokyti, pamatysite, kad aplinkiniai vertins jus, net jeigu jums nepasiseks iš pirmo bandymo.
* Atkreipkite dėmesį, kad per didelis pasitikėjimas savimi nebūtinai yra blogas dalykas. Nieko blogo, kol įmanoma išlaikyti pozityvią iliuziją apie save. Nerealis tiškas tikėjimas savo gebėjimais gali padėti lengviau patirti teigiamas emocines būsenas. Tik yra rizika, kad vieną dieną, tikrovei per stipriai apie save priminus, jis subliūkš kaip netikusi suflė. Q BSB
nuostabus protas
Iffw tu tgaA ĮtHatiHUL5
DVI NAUJOS PERSPEKTYVOS
Sudarydami dėkingumo sąrašus (p. 332) ir naudodami refreimingą (p. 343), patys sau padėsite rasti teigiamų vertybių ir stiprinti savigar bą. Štai dar du geri būdai pradėti labiau save vertinti. Gerumo skalė Žmonės savo kompetenciją dažnai mato taip, lyg jai būti reikalin gas priešybių santykis: ką nors mokate arba gerai, arba blogai. Žaisti šachmatais? Ne, man tai blogai sekasi. Bet gerai žaidžiu go. Užuot kišus savo gebėjimus į vieną iš dviejų stalčių (geriems arba blogiems dalykams), daug konstruktyviau ir protui naudingiau nau doti skalę: nuo to, kas mažiau gerai, iki to, kas labai gerai. Atrodo, viso labo žodžių žaismas, tačiau, kaip jau žinote, tik to ir tereikia, kad pakeistumėme savo požiūrį ar jausmus. Užuot manę, kad jeigu jums nepavyksta gerai tapyti aliejiniais dažais, vadinasi, blogai tai moka te, verčiau laikykitės nuomonės, kad visada gerai ką nors mokate. Tada telieka apibrėžti, kiek gerai: ar ne taip gerai (jums reikia įvadi nio kurso apie tai, kaip atidaryti dažų tūbeles), ar fantastiškai (jūsų darbus galima kabinti Niujorko MOMA šiuolaikinio meno muzieju je). Jei pralaimėjote šachmatų turnyrą, turbūt ne taip gerai mokate žaisti šachmatais, bent jau palyginti su kitais žaidėjais. Tačiau svarbu prisiminti, kad visada esate kažkur pagal gerumo skalę. Visada turite gerą vertę. Žinoma, pasakymas, kad žaisti šachmatais mokate nela bai gerai, vietoj pasakymo, kad mokate tai blogai, nepagerins jūsų šachmatų žaidimo įgūdžių. Tačiau tai daug konstruktyvesnis būdas skatinti save tuos įgūdžius tobulinti. Arba pakabinti savo paveikslus minėtame muziejuje.
HENRIK FEXEUS Q Q E I E !
Negalite lygiuotis į nieką kitą, išskyrus save Galime semtis iš kitų žmonių įkvėpimo, tačiau vos pradėję lyginti savo gebėjimus su jų gebėjimais imame rungtyniauti. Kasdienybėje tokios rungtynės nesibaigia niekuo kitu, kaip žemesne savigarba: jų pabaigoje retai būna finišo juostelė ir taurė (kaip minėtame šach matų turnyre). Žinoma, sunku, o gal ir neįmanoma nelyginti savęs su kitais. Kodėl jiems patinka jo idėjos, o ne mano? Jo plaukai tokie tankūs ir juodi, o aš beveik plikis. Nieko nuostabaus, kad jis jiems la biau patinka. Toks palyginimas niekaip jums nepadės. Todėl pasistenkite jo atsikratyti. Būkite pakankamai dosnūs ir parodykite kitiems pelnytą pagarbą, užuot jautę jų keliamą grėsmę. Vienintelis jums naudingas palyginimas yra vidinis ir susijęs su jūsų ankstesniuoju „aš". Tik tokiu atveju palyginimas prasmingas: ar dabar mokate ką nors, ko nemo kėjote pastarąjį mėnesį? Ar pakeitėte požiūrį į tai, kas vakar atrodė taip sudėtinga? Lygindami save su kitais, tik save sumažinate (ar dar blogiau - pa didinate). O lygindami savo naująjį „aš" su senuoju, pamatote savo gebėjimus ir pažangą.
Savuwdi Savivertė yra tai, kaip save įsivaizduojate. Nors tai tėra fantazija, ji stipriai veikia jūsų tikrąjį „aš“. Iš principo jūsų elgesys niekada nenukrypsta nuo šio savo įvaizdžio. Jis veikia kaip savaime išsipildanti pranašystė: sako jums, kaip derėtų elgtis, kad atitiktumėte žmogų, kokiu save laikote. Nors mus taip stipriai valdo mūsų savi vertė (arba kaip tik dėl šios priežasties), daugelis nesupranta, kad jų veiksmus valdo tik pačių fantazijos apie save. Šio įvaizdžio patys nekuriate. Bent jau ne visai. Jis susidaro iš išorinių detalių. Tokių kaip jūsų vardas. Kaip dažnai galvojate apie save, minėdami savo vardą? Vis dėlto tik nedaugelis yra tiek įžval gūs, kad patys apsispręstų dėl savo vardo. (Yra keletas tokių - pa vyzdžiui, kai mano sūnui buvo šešeri, jis pasikeitė vardą į tokį, ku ris jam atrodė geresnis.) Jūsų tapatybė daugiausia paremta ryšiais su kitais žmonėmis. Tai pasakytina apie visus giliuosius savęs suvokimo aspektus: ar □
NUOSTABUS PROTAS
patys sau atrodote patrauklūs, ar vidutiniški, ar baisūs? Ar jaučia tės saugiai, tvirtai, ar nervinatės, kankinatės? Ar jums sekasi, ar nesiseka? Tokie savęs suvokimo būdai iš principo paremti kitų el gesiu su jumis. Turime įprotį žvelgti į save kitų akimis. O kitų akyse dažnai yra rezultatai, kuriuos jie matė jums anks čiau veikiant, arba kuriuos jie priskiria jūsų ateičiai perfiltruodami per savus lūkesčius ir nuostatas. Tai, kaip kiti jus suvokia, taip pat veikia, ką patys apie save galvojate. Jūsų „aš“yra jūsų pačių mintis, idėja apie save. Jei perduosite šią mintį kitiems, jie bus apie jus to kios pat nuomonės kaip jūs. Kasdien atliekate daug mažų ritualų, kurie skleidžia tam tikrą jūsų įvaizdį ir verčia kitus jį priimti. Tai neišvengiama ir neturėtų jums rūpėti, jeigu jūsų savivertė normali. Kadangi diduma mūsų komunikacijos vyksta pasąmoningai, aplinkiniai reaguoja į jūsų kūno kalbą, balso toną ir emocinius signalus, nesvarbu, ar apie tuos signalus ką nors žinote. Net apie ką nors kalbėdami teigiamai kūnu galite signalizuoti visai ką kita. Esmė ta, kad savo elgesiu nuolat rodote kitiems, kaip derėtų su jumis elgtis.* Žema savivertė virto tikra liga. Vienas tyrimas parodė, kad bū dami keturiolikos metų 98 procentai amerikiečių turi žemą savivertę. Ir kasmet darosi vis blogiau. Nėra jokios priežasties many ti, kad Švedijoje padėtis daug geresnė. Populiarus būdas nuslėpti žemą savivertę - tiesiog apsimetinėti. Juk mes visi pakankamai gu drūs, kad kurį laiką galėtume pavaidinti. Tačiau kaskart apsimesda mi dar labiau užminuojame pasitikėjimą savimi. Jam visai išnykus, susilpnėja ir mūsų gebėjimas save gerbti. Bandydami paslėpti men ką savivertę po priklijuota kauke, tik švaistote laiką ir energiją, ku riuos galėtumėte panaudoti prasmingiau, pavyzdžiui, tobulindami savo įvaizdį ir gyvendami tokį gyvenimą, kokio iš tikrųjų trokštate. Pirmiausia pažvelkite į veidrodį ir pamatykite, kuo iš tikrųjų save laikote. Savivertės atradimas gali virsti stulbinančiu patyrimu, nes ji ne visada atitinka tai, ką jaučiate ir ko norite. Tada turite pa klausti savęs, ar tikrai privalote būti taip besielgiančiu žmogumi. Ar įmanoma pakeisti įvaizdį? Be abejo, įmanoma. Žinoma, kartais gali atrodyti sunku pasikeisti, ypač jaučiant, kad įsikibote tam tikro elgesio modelio. Kai ką nors darome pakan* To poveikis gali būti daug didesnis, negu jums atrodo. Koks didelis jis gali būti, sužinosite iš šios knygos skyriaus apie socialinius tinklus ir įtaką. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
karnai ilgai, tai virsta įpročiu. O įpročiai moka kovoti už būvį. Ta čiau bet kokį įprotį (ir įprotį per daug rūkyti, ir per dažnai dainuoti karaokę) sukūręs elgesys paremtas jūsų saviverte. Tad iš tikrųjų stringate dėl savivertės. Įprotis tėra jos išraiška. Todėl visi bandy mai pakeisti savo elgesį bus beverčiai, jei kartu neperkursite savi vertės. Kaip jau supratote skaitydami skyrių apie metaforas, tai, kaip jūs save apibūdinate, yra labai svarbu. Taigi nusipieškite naują įvaizdį spalvotomis kreidelėmis. Sukurdami jūsų norus labiau atitinkančią savivertę visų pro blemų gal ir neišspręsite. Tačiau ji padės jums pasitikti gyvenimą pozityvesnėmis idėjomis ir lengviau įžvelgti savo stiprybes. Visi žmonės, kuriems sekasi, nesvarbu, kokioje srityje, pripažįsta, kad jie labai gerai moka tą ar aną. Ir jiems dėl to ne gėda. Todėl ir jums neturėtų būti gėda. Atminkite, kad esate unikalus - niekad neeg zistavo žmogus, galintis daryti tuos pačius dalykus lygiai taip pat kaip jūs, be to, po jūsų tokio žmogaus irgi nebus (nebent jūsų iš skirtinis talentas yra žmonių klonavimas). Kuo geriau jausitės, tuo geresnis taps jūsų gyvenimas. Viena sena klišė teisinga: jei norite tapti laimingi, turite pažinti save. Tačiau tai nereiškia, kad tapsite laimingi vien dėl to, kad save pažinsite. Tai ne galutinis tikslas, o darbų pradžia. Pažindami save pamatysite, ką savyje derėtų pakeisti, kad jūsų gyvenimas būtų laimingesnis. Taip galėsite pasirūpinti, kad gyventumėte tinkamu būdu. Daugelis tų, kurie nerimauja dėl laimės trūkumo, gyvena netinkamu būdu. Kaip yra pasakęs vienas britų psichoterapeutas, nežinodami, kas esate, lengvai daug ką padarysite, kad daug ko gau tumėte ir būtumėte laimingi. Tačiau jei padarysite atvirkščiai ir susi taikysite su savimi, darysite tai, kas turi būti padaryta, gausite tiek pat kiek ir anksčiau, bet nejausite streso ar nuovargio. (jyimunuy tikslai Oi twdybis: datnvdis Oi ateitis
Aiškūs gyvenimo tikslai glaudžiai susiję su laime. Tarp tikslo ir noro ką nors turėti yra skirtumas. „Norėčiau parašyti knygą“ nėra tiks las. Tai noras. Jis niekada neišsipildys, jei nepaversite noro tikslu, sudarydami realistišką veiksmų planą, ir nepradėsite pagal jį veikti. Tačiau prieš turėdami tikslą ir net norus privalote turėti tam tikrų vertybių rinkinį. Tai jos padeda mums rinktis tikslus. Vertybė yra B B S S
NUOSTABUS PROTAS
įsitikinimas, kad vieni tikslai yra geresni už kitus. Be abejo, skirtin gi žmonės ir skirtingos visuomenės renkasi skirtingas vertybes, o tai veikia mūsų elgesį. Vertybė galėtų būti tokia: „Tai, kas lengva ir malonu, taip pat yra gerai.“ Skamba neblogai, bet turbūt supran tate, kad ne itin protinga lyginti gerą gyvenimą su pasitenkinimu. Daugumai mūsų bendra vertybė yra šūkis, sutampantis su Spike o Lee filmo pavadinimu „Elkis teisingai“. Mūsų požiūris į šią vertybę lemia, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų. Tačiau norime elgtis tei singai vien dėl to, kad tai teisinga. O tai kartais prieštarauja mūsų siekiui greitai ir paprastai pasitenkinti. Kartais siekiant savo tikslų mums tenka ką nors paaukoti arba išgyventi nelengvą laikotarpį. Pavyzdžiui, parašyti knygą yra ilgas darbas. Man jis užtruko aštuo niolika mėnesių. Taigi ne visada buvo smagu ir daug kartų ketinau pasiduoti. Kai tikslą būna sunku pasiekti, lengva pasiduoti trumpalaikio malonumo vilionėms. Žaisti Sin &Punishment savo Wii daug sma giau negu rašyti. Vis dėlto vertybės nepaiso, ką mes renkamės, ir sako mums, ką turime rinktis. Galiausiai trumpalaikis ir lengvai gautas pasitenki nimas nesukels nuolatinio laimės jausmo, užtat veikiant pagal savo vertybes ir elgiantis teisingai patiriamas stiprus harmonijos ir lai mės jausmas. Kartais bandome paaiškinti savo vaikams (ar net sau patiems), kad „dabar nuobodu, nes vėliau bus linksma“. Dažniausiai jie pa žvelgia į mus, lyg būtume kvaileliai. Tačiau atpažįstate anksčiau šioje knygoje pateiktą argumentą. Siekiant nuolatinės laimės taip ir reikia mąstyti. Kadangi vertybės yra tam tikri idealai, ne visada iki galo jų lai komės. (Taip pat galėtume savęs paklausti, iš kur vertybės kyla, bet tai jau visai kita diskusija.) Nenustebkite, kai žmonių elgesys nea titiks jų įsitikinimų. Net komunistai kartais geria kokakolą. Tačiau kai jums pavyks elgtis pagal savo vertybes ir nusistatyti tikslus, jūsų elgesio nebeveiks aplinkos ar biologinių programų nulemtos priežastys. Tada veiksite visiškai savarankiškai.
HENRIK FEXEUS Q E 1 B E ]
^ftatbyas ftojatiHuiA
AR TAI TO VERTA?
Daugeliui mūsų nevisiškai aišku, kaip vertinti įvairius dalykus ir kaip tuos dalykus atspindės mūsų elgesys. Geras būdas išsiaiškinti, ką pa tys labiausiai vertinate, yra sudaryti atitinkamą sąrašą. Užsirašykite: • ką labiausiai mėgstate veikti; • kokias vietas labiausiai mėgstate lankyti; • kokias sporto šakas praktikuojate ir kokias rungtynes stebite; • kokias veiklas renkatės; • su kokiais knygų ar filmų veikėjais labiausiai susitapatinate; • kokius žmones gerbiate ir kodėl. (Tikrai sugalvosite daugiau dalykų, kuriuos vertinate ir norėtumėte užsirašyti.) Toks sąrašas padės akimirką sustoti ir rimtai apgalvoti klausimą:„Ko iš tikrųjų noriu pats, jei man leidžiama rinktis?" Radę atsakymą žinosi te, ką vertinate. Žinosite, į ką reikės sutelkti dėmesį, o ką bus galima atmesti. Turėsite kryptį. Patys sprendžiate, ar eisite tiesiai, ar vingiais.
B E IB E
NUOSTABUS PROTAS
1
NAUDOKITE POZITYVIUS LŪKESČIUS ad būtumėte tikri, jog pasieksite savo tikslus ir nenuklysite nuo kelio, turite taip save motyvuoti, kad vertintumėte ateitį labiau už dabartį. Dabarties ap dovanojimas gali suteikti daug malonumo dėl mielojo dopamino. Tačiau žvelgiant į tolesnę ateitį per daug kelionių nedelsiamo pasitenkinimo link jūsų taip niekur ir nenuves. O dėl to jums gali kilti nerimas. Taigi: tai, kas bus, kai pasieksite savo tikslus, turi atrodyti svarbiau, smagiau ir prasmingiau už bet ką, kas šiandien gali jus išblaškyti. Padėti naująjį DVD leistuvą į šalį ir rašyti vestu vinę kalbą, kurią turėsite pasakyti po savaitės, bus daug len gviau, jei pagalvosite apie tai, kaip norite atlikti šią garbingą užduotį, kurią gavote iš draugų, ir kaip juos pradžiugins gera kalba. Juk filmą pažiūrėti galite bet kada. Dėl didesnio ateities vertinimo taip pat gali sumažėti tikimybė, kad imsitės rizikingos veiklos, kuri gali pakenkti jūsų gyvybei, pavyzdžiui, rūkymo, alkoholio gėrimo ar šuo lio su parašiutu nuo kalno.
K
T
BESIDŽIAUGIANTIS PENSININKAS edažnai įgyvendiname viltis apie tai, ką veiksime vėliau. Kai turėsime laiko. Paskutinis vėliau langelis yra pensinis amžius. Be abejo, išėję į pensiją, turėsite daugiau laisvo laiko negu dabar, kai dirbate. Tačiau mažai kas randa naujų pomėgių išėjęs į pensiją. Todėl, jei dar to ne padarėte, atsiminkite štai ką: jei visus užsiėmimus atidedate gyvenimo pabaigai, nesvarbu, ar norite auginti vynuoges Pietų Afrikoje, ar lankyti stiklo pūtimo kursus, imkitės savo pomėgio jau dabar. Vėliau, kai turėsite tam laiko, veikiausiai to nedarysite.
N
Laimingi būname pasiekę aukštai vertinamus tikslus (pabaig ti knygą), o ne žemai vertinamus (pribaigti didžiausią Sin & Pu nishment bosą). Mūsų tikslus lemia daugybė veiksnių, tarp jų ir charakterio bruožai. Pavyzdžiui, atviri žmonės būna laimingesni atlikdami ekstravertiškus veiksmus, o uždari - intravertiškus. Gali pasirodyti, kad tai prieštarauja mano teiginiui p. 366, kur sakiau, kad tiek intravertai, tiek ekstravertai geriau jaučiasi atlikdami ekstravertiškus veiksmus. Tačiau ten kalbėjau apie bendrus veiks mus. Dabar kalbame apie veiksmus, atitinkančius mūsų asmeni nes vertybes. Intravertiško žmogaus vertybės retai kada reikalauja ekstravertiško elgesio. Gerai, jei nuolat renkate mintis, keliate sau tikslus ir galvojate, kaip juos pasiekti, kad tai neprieštarautų jūsų vertybėms. Yra ir kita priežastis, dėl kurios verta kelti sau tikslus. Kaip jau kalbėta apie srautą, pasiekę tikslą, kurį patys išsirinkote, gauQ SB E1
NUOSTABUS PROTAS
site vidinį apdovanojimą. Taip retai būna, jei tikslą jums kas nors nustatė. Jei norite daugiau sužinoti apie save, pagalvokite, kodėl išsirinkote būtent šiuos tikslus, kuo jie jums svarbūs. Atsakymai visada būna įdomūs. Suformuluodami tikslą pagal savo vertybes tiesiog suteikiate sau galimybę gauti dar daugiau pozityvių gyvenimo patyrimų. tteidinmi (lakyti tai, kmgenai sekasi: naudokite S(uf&stifvajtres
Nieko nuostabaus, kad mėgstame daryti tai, kas mums gerai se kasi, ir tobulinti savo stiprybes. Įdomu, kad visuomenė mano atvirkščiai. Tyrimus atliekanti organizacija Gallup tūkstančiui žmonių už davė klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio skambėjo visai nekaltai: „Ar turite galimybę kasdien daryti tai, kas jums geriausiai sekasi?“ Jeigu jums nusišypsojo laimė būti vienam iš tų, kurie į šį klausimą atsakytų teigiamai, jau žinote, ką jie išsiaiškino: darbas, kuriame galite daryti tai, kas jums geriausiai sekasi, yra jūsų mėgstamas darbas. Gallup pamatė, kad įmonės, kurių darbuotojams buvo lei džiama daryti tai, ką jie moka geriausiai, klestėjo ne tik ekono miškai - jų darbuotojai labai retai neatvykdavo į darbą, nes buvo lojalūs darbdaviui ir pasižymėjo aukšta darbine morale. Praktinė išvada tokia, kad visiems būtų geriau, jei darbdaviai parinktų dar buotojams užduotis pagal tai, ką jie geriausiai moka. Ataskaito je Gallup taip ir rekomenduoja. Ši mintis panaudoti žmonių sti prybes gali atrodyti savaime suprantama. Juk taip ir veikia mūsų darbovietės ir organizacijos? Ne. Iš tikrųjų dauguma darbdavių sutelkia dėmesį ne į stiprybes, o į silpnybes, kad galėtų jas pataisy ti. Juk stiprybės ir yra stiprybės, todėl su jomis nieko nereikia da ryti. Geriau jau pataisyti tai, kas nėra gerai. Tačiau, pasak Gallup, dirbdami su silpnybėmis mes tobulėjame ne taip, kaip dirbdami su stiprybėmis. Visa tai nieku gyvu nereiškia, kad neturime mokytis naujų dalykų ar kad turime nedaryti klaidų, kurios yra tokios svarbios mūsų progresui. Padarykime taip: pagalvokime apie žmogų, ku ris rašo nuostabiai ir raštu tekstus kuria geriausiai iš visų įmonės darbuotojų, bet nelabai moka kalbėti prieš auditoriją. Ar jam ir jo HENRIK FEXEUS Q Q S B
darbdaviui naudingiau suteikti daugiau galimybių rašyti laiškus, instrukcijas, pranešimus spaudai ir vidiniam laikraščiui, ar nusiųs ti į viešojo kalbėjimo kursus? Galbūt atsakymas nėra aiškus. Tačiau mums nereikia spėlioti, Gallupjau patikrino. Atsakymas toks: pagal pirmąją strategiją būtų sukurtas nuostabus rašytojas, o pagal antrąją - geriausiu atveju - vidutiniškas oratorius.* Ką iš tikrųjų reiškia daryti tai, kas gerai sekasi, ir naudoti savo stiprybes? Pirmiausia būtina sąlyga yra autonomija. Turite skirs tyti savo resursus taip, kaip jums atrodo tinkama. Pagal p. 484 pateiktas srauto taisykles, darbo užduotys turi būti kompleksi nės. Jeigu jos per paprastos, vadinasi, neatitinka jūsų stiprybės. Galiausiai turi būti aiškus ryšys tarp jūsų indėlio ir apdovano jimo. Visi norime gauti kokius nors savo veiklos rezultatus: ar didesnį atlyginimą, ar kolegų įvertinimą, ar patvirtinimą, kad sumodeliuota dantų pastos tūbelė yra kaip tik tokia, kokios buvo tikimasi. Mūsų laimę darbo vietoje lemia ne tai, kiek gauname mėne sio pabaigoje, o darbo užduočių suteikiamas pasitenkinimas. Jei gu jums pasiūlytų visą gyvenimą dirbti kraštovaizdžio kūrėju už 20 000 kronų per mėnesį arba metro kasininku už 40 000 kronų per mėnesį, ką pasirinktumėte? Žinau, kad ne visi pasirinktų tą patį, ką ir aš. Tačiau manau, kad dauguma labiau norėtų projektuo ti kalvas ir vandens telkinius, o ne žymėti bilietėlius, nes kūrybiš kas kraštovaizdžio kūrėjo darbas kaip tik ir suderina autonomiją, kompleksiškumą ir ryšį tarp pastangų ir apdovanojimo, o tai dau gumai mūsų svarbiau už pinigus. StifViiiiklt&
cJwxoJzt^Kį Oi tcuMUf,
Be abejo, nedera poliruoti vien asmeninių stiprybių nusispjovus į savo silpnybių tobulinimą. Treniruotės esamas silpnybes paverčia būsimomis stiprybėmis, bent jau iš dalies. (Beje, iki šiol kalbėjome * Ši tema aiškiai, nors ir kiek niūrokai atskleista serialuose ir knygose apie Deksterį. Deksteris yra policijoje dirbantis serijinis žudikas be matomų empatinių įgū džių. Jis gerai atlieka savo pareigas. Tačiau kai tik nesuteikia dėmesio į tai, ką gerai moka, ir pradeda kapstytis savo silpnybėse, viskas nueina labai bloga linkme. Kai galiausiai jis sau prisipažįsta, kad jam gerai sekasi žudyti žmones, jo gyvenimas tampa daug lengvesnis. Tikiuosi, ne visi sieksime laimės taip kaip Deksteris, bet principas tas pats. Q BSD
nuostabus protas
tik apie darbines stiprybes, o jūs juk turite stiprybių ir kitose gyve nimo srityse, kurios yra ne mažiau svarbios.) Stiprybių pasirinkimą smarkiai veikia mūsų charakterio bruo žai. Kai kurie iš jų labai susiję su gyvenimo džiaugsmu. Jei šie bruožai neįeina į jūsų stiprybių sritį, turite skirti jiems daugiau dėmesio. Pravartu tobulinti bent kelis charakterio bruožus, kurie suteikia daugiausia pasitenkinimo gyvenime, nesvarbu, koks jų pradinis lygis. Tie bruožai nebūtinai jums žinomi. Vieno tyrimo dalyvių pra šyta pagalvoti apie savo esamą arba buvusį mėgstamiausią darbą, didžiausią meilę, geriausią draugą ar įdomiausią hobį. Rinkdamiesi šias sritis, tarytum naudojame šablonus, kurie mums rodo, „kaip viskas turi būti“: ieškodami darbo siekiame didelio atlyginimo, sta tuso ar geros geografinės padėties; palaikant santykius mums svar bus ekonominis saugumas ir partnerio seksualumas; laisvalaikiui renkamės tai, kas suteikia daugiausia malonumo. Tačiau šie šablo nai neatitiko tyrimo dalyvių atsakymų. Vertę lemdavo ne pinigai ir ne ilgos blakstienos. Tyrimo dalyvių pasirinkimai atitiko jų cha rakterio bruožus. Pavyzdžiui, ypač draugiški (stiprus charakterio bruožas) rinkosi darbą, kuriame galėjo patarinėti ir padėti kitiems, smalsuoliams (kitas charakterio bruožas) labiausiai patiko... hm, į nuotykius linkę partneriai, o patiems rūpestingiausiems didžiausią laimę teikė sodo priežiūra. Jei žinote, kokie jūsų charakterio bruožai stiprūs, tai gali padėti geriau jaustis. Spėju, kad jums nebus sunku išvardyti nuo dviejų ir penkių asmeninių stiprybių, o jei nepavyks, galite pasinaudoti to liau pateiktu sąrašu. Vis dėlto geras gyvenimas susijęs su daug dau giau negu penkiais charakterio bruožais. Todėl dar vienas žingsnis laimės link - tobulinti tuos bruožus, kurie dar nėra stiprūs. Taip suteiksite sau įvairesnių galimybių rinktis ir įžvelgsite daugiau gy venimo niuansų.
HENRIK FEXEUS Q E I S E I
y/wtingaAfiMttiMuid
LAIMINGIEJI CHARAKTERIO BRUOŽAI
Visi turime asmeninių stiprybių - charakterio bruožų, kurie mums patinka ir kuriuos naudojame kaip galėdami dažniau. Savo stiprybes galite pagerinti panaudodami jas naujais būdais. Taip pat yra charak terio bruožų, tiesiogiai susijusių su laime. Kuo daugiau tokių bruožų sudarys asmenines stiprybes, tuo smagesnis taps gyvenimas. Kai ku rie iš jų veikiausiai jau yra stiprūs. Toliau surašyti visi laimę kuriantys charakterio bruožai ir skirtingi pasiūlymai, kaip juos tobulinti. Atmin kite, kad neprivalote būti tobuli. Tačiau kai ką tikrai verta turėti. Gebėjimas vertinti grožį Jį galima tobulinti taip: • Nueikite į parodą ar muziejų, kuriame dar nebuvote. • Pradėkite rašyti grožio dienoraštį: kasdien pasižymėkite, ką gražiausio pamatėte. • Bent kartą per dieną sustoję stebėkite ką nors gražaus gamtoje (pavyzdžiui, medį ar paukštį). Tikrumas, dar vadinamas autentiškumu Jį galima tobulinti taip: • Pasistenkite nemeluoti ir nesakyti draugams nenuoširdžių komplimentų. • Pagalvokite, kokios vertybės jums svarbios, ir kasdien nuveikite ką nors, kas jas atitinka. • Jei kam nors aiškinate, ko ir kodėl norite, darykite tai nuoširdžiai ir sąžiningai.
Q B S B
NUOSTABUS
p r o ta s
Drąsa Ją galima tobulinti taip: • Apginkite grupėje nepopuliarią idėją. • Pasiskųskite atitinkamai institucijai dėl pastebėtos neteisybės. • Darykite ką nors, ko paprastai bijote. Kūrybingumas (tai jau išmanote, bet įtraukiau ir čia, kad sąrašas būtų išsamus) Jį galima tobulinti taip: • Pradėkite lankyti keramikos, fotografijos, skulptūros, piešimo ar tapybos kursus. • Namie išsirinkite kokį nors daiktą ir sugalvokite naujų jo panaudojimo būdų. • Dar kartą perskaitykite šios knygos skyrių apie kūrybingumą ir dabar jau atlikite pratimus. Smalsumas Jį galima tobulinti taip: • Nueikite į paskaitą, apie kurios temą nieko neišmanote. • Nueikite į nežinomų patiekalų restoraną. • Atraskite mieste naują vietą ir sužinokite jos istoriją. Sąžiningumas Jį galima tobulinti taip: • Pripažinkite savo klaidą ir prisiimkite už ją atsakomybę. • Pagirkite ką nors, ką nelabai mėgstate. • Išklausykite kieno nors nuomonę nepertraukinėdami. Atlaidumas Jį galima tobulinti taip: • Pamirškite neapykantą ar pavydą. • Kai jaučiatės nuskriausti, niekam to nepasakokite, net jeigu teisybė jūsų pusėje. • Parašykite laišką kam nors, kuo nusivylėte, ir, užuot išsiuntę, savaitę kasdien jį skaitykite.
HENRIK FEXEUS Q E 1 S D
Dėkingumas Jį galima tobulinti taip: • Skaičiuokite, kiek kartų per dieną pasakote „ačiū", ir didinkite skaičių. • Kasdien rašykite dėkingumo sąrašus iš trijų dalykų, už kuriuos esate dėkingi (kaip - išmoksite p. 332). • Parašykite kam nors padėkos laišką ir išsiųskite. Viltis Ją galima tobulinti taip: • Pritaikykite refreimingą (žr. p. 343) sunkiam patyrimui ir pažiūrėkite, kokių naujų galimybių jis jums suteikė. • Užsirašykite kitos savaitės, mėnesio ir metų tikslus ir sukurkite konkrečius planus, kaip galima juos pasiekti. • Suabejokite savo pesimistiškomis mintimis ir paieškokite alternatyvių paaiškinimų. Humoras Jį galima tobulinti taip: • Kasdien priverskite bent vieną žmogų nusišypsoti ar nusijuokti. • Išmokite rodyti triukus, žongliruoti ar dar ką nors netikėta ir parodykite draugams. • Juokaukite su savimi apie save. Draugiškumas Jį galima tobulinti taip: • Aplankykite ką nors ligoninėje ar senelių globos namuose. • Užleiskite kelią pėstiesiems vairuodami ir automobiliams eidami pėsčiomis. • Padarykite draugui ar nepažįstamam žmogui paslaugą ir nepasakykite, kad tai jūs padarėte. Gebėjimas vadovauti Jį galima tobulinti taip: • Organizuokite vakarėlį ar draugų susibūrimą.
NUOSTABUS PROTAS
• Prisiimkite atsakomybę už nemalonią darbo užduotį ir pasirūpinkite, kad ji būtų atlikta. • Pasistenkite, kad naujas žmogus gerai jaustųsi darbe, klube ar draugų būrelyje. Meilė Ją galima tobulinti taip: • Išklausę komplimentą nesakykite „na ką tu..." Pasakykite „ačiū". • Parašykite trumpą laiškelį mylimam žmogui ir palikite, kad tas jį rastų. • Veikite su geriausiu draugu tai, kas jam labai patinka. Žinių troškimas Jį galima tobulinti taip: • Studijuodami perskaitykite knygą iš papildomos literatūros sąrašo. • Kasdien išmokite po naują žodį ir jį vartokite. • Padarykite tai, ką darote dabar - perskaitykite dalykinę knygą. Kuklumas Jį galima tobulinti taip: • Visą dieną nekalbėkite apie save. • Apsirenkite dėmesio netraukiančiais drabužiais. • Sugalvokite, ką jūsų draugas daro daug geriau už jus, ir pasakykite jam komplimentą. Atvirumas nuomonėms Jį galima tobulinti taip: • Pažaiskite velnio advokatą - paprieštaraukite savo įprastai nuomonei. • Sugalvokite, kuo tvirtai tikite, ir pagalvokite, kur galėtumėte klysti. • Pasiklausykite radijo laidos arba perskaitykite laikraštį, kur neišsakomi politiniai požiūriai.
HENRIK FEXEUS Q Q D E ]
Atkaklumas Jį galima tobulinti taip: • Sudarykite veiksmų sąrašą ir kasdien atlikite vieną punktą. • Pabaikite svarbią užduotį dar iki nustatytos datos. • Kelias valandas dirbkite be pertraukų ir trukdžių televizoriaus, telefono ir elektroninio pašto. (Tik neužmirškite kūno poilsio ritmo!) Požiūris Jį galima tobulinti taip: • Išsirinkite protingiausią jums žinomą asmenį ir pabandykite dieną pagyventi taip, lyg būtumėte tas asmuo. • Duokite patarimų tik tada, kai jūsų prašo, ir kuo nuodugniau juos apmąstykite. • Išspręskite konfliktą tarp dviejų draugų, šeimos narių ar kolegų. Protingumas Jį galima tobulinti taip: • Pagalvokite prieš ką nors sakydami (jei tai ne„ačiū" - šį žodį galite sakyti bet kada). • Neviršykite greičio vairuodami. • Prieš valgydami saldumynų paklauskite savęs:„Ar verta dėl šito sustorėti?" Savikontrolė Ją galima tobulinti taip: • Pradėkite treniruočių programą ir kasdien savaitę jos laikykitės. • Pasistenkite neskleisti gandų ir neapkalbinėti kitų žmonių. • Kai jums ima dingti nuotaika, suskaičiuokite iki dešimties. Tiek kartų, kiek reikia. Socialinė kompetencija Ją galima tobulinti taip: • Pasistenkite, kad kas nors maloniai jaustųsi.
NUOSTABUS PROTAS
• Atkreipkite dėmesį, kai draugas ar šeimos narys daro ką nors sudėtingo, ir pasakykite jam komplimentą. • Kai kas nors jus erzina, užuot keršiję, pabandykite suprasti jo (jos) tikslus. Gebėjimas dirbti komandoje Jį galima tobulinti taip: • Būkite geriausiu įmanomu komandos draugu. • Perduokite grupės vadovo pareigas kam nors kitam. • Įstokite į kokią nors asociaciją. Gyvybingumo kibirkštėlė Ją galima tobulinti taip: • Visą savaitę eikite miegoti taip anksti, kad nereikėtų nustatyti žadintuvo, o atsibudę valgykite skanius pusryčius. • „Kodėl gi ne?" sakykite triskart dažniau negu „kam?" • Kasdien ką nors padarykite dėl to, kad norite, o ne dėl to, kad reikia. Išsirinkite vieną, dvi ar tris savybes iš šio sąrašo. Jas ir būdus, kuriais ketinate tas savybes tobulinti, užsirašykite ant popieriaus lapuko. Priklijuokite jį prie šaldytuvo, kompiuterio ar lauko durų. Svarbu, kad lapelis būtų tinkamoje vietoje jums priminti, jog turite užduotį. Nuo lat keiskite lapukus ir savybes.
•Posutyviai itwzyoi: kai malonutam aftgauduiėti Kadjaustumės laimingi, reikia gana daug dalykų. Žmogui ne visada vienodai sekasi visose srityse. Todėl ir yra išskirtinis įgūdis, pade dantis mums būti teigiamai nusiteikusiems ir šypsotis net tada, kai nesinori: puikiai mokame patys sau meluoti, kokie esame nuosta būs. Ir labai gerai, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Dauguma žmonių (bent jau sveikų) mato save, pasaulį ir ateitį pozityviai. Nesvarbu, ar dominuoja kairysis, ar dešinysis smege nų pusrutulis, mūsų smegenys labiau linkusios mąstyti pozityviai HENRIK FEXEUS Q Q Q B
negu realistiškai ar negatyviai. Mėgstame malonias mintis, daž niau siekiame ko nors, suteikiančio džiaugsmo, negu atvirkščiai, ir turime unikalų gebėjimą pagražinti savo gyvenimą. Iš principo manome, kad dauguma dalykų yra geresni už vidutinę normą. Manome, kad gauname teigiamų įspūdžių dažniau, negu iš ti krųjų gauname. Dažniau pasakojame geras, o ne blogas naujienas. Kai mūsų prašoma išsakyti laisvas asociacijas, labiau tikėtina, kad sugalvosime pozityvius, o ne negatyvius žodžius. Lengviau įsimename pozityvius įvykius ir atsimename juos tiksliau negu negatyvius. Mums prireikia mažiau laiko pastebėti, kad kas nors yra gera, negu bloga. Manome, kad dauguma mūsų gyvenimo įvykių yra pozityvūs. Manome, kad turime daugiau kontrolės, negu iš tikrųjų turime. Manome, kad blogi dalykai atsitinka ne dėl mūsų kaltės. Manome, kad ateitis bus šviesesnė, negu atrodo iš tikrųjų. Taip pat manome turį daugiau tokių teigiamų asmeninių bruo žų kaip intelektas, humoro jausmas, patrauklumas, optimizmas ir gebėjimas vairuoti automobilį negu vidutinė norma. Žinoma, tai negali būti tiesa: juk visi negali viršyti normos. Dauguma iš mūsų sąmoningai nesuvokia tokių pozityvių iliuzijų. Jos veikia taip gerai, kad net nepastebime, kaip jos verčia mus žvelg ti į pasaulį (ir į save) šiek tiek geriau, negu tas (ir mes) nusipelnė. Gali atrodyti, jog tai prieštarauja garsiajam psichologijos princi pui, kad greičiau pastebime blogus dalykus. Peržiūrėję šimto žmo nių nuotraukas, iš kurių devyniasdešimt devyniose veido išraiška neutrali, o vienoje - pikta, vėliau atpažinsite piktąjį veidą per dalį sekundės. Juk tai, kad sutelkiame dėmesį į blogus dalykus, turėtų prieštarauti teiginiui, kad mūsų smegenys labiau linkusios mąsty ti teigiamai? Ne visai taip. Ką nors blogo žaibiškai pastebime dėl to, kad analizuojame aktualią aplinką, nors dažnai tai vyksta taip greitai, kad negalime to pastebėti. Mūsų sąmonė apdoroja naujus, stebinančius ir svarbius dalykus - paprastai ji pasižymi kaip tik tokiu selektyviu dėmesiu. Daugumą kasdienių veiksmų atliekame automatiškai, tačiau mūsų selektyvus dėmesys fiksuoja svarbius pokyčius, pavyzdžiui, greitai artėjantį automobilį. Arba piktą veidą žmonių būryje. Mūsų gebėjimas greitai pastebėti blogus dalykus Q B Q E I
NUOSTABUS PROTAS
buvo svarbus siekiant išgyventi, nes padėdavo išvengti grėsmių ir nelaimių. Gyvūnas, kuris vis atnaujina žinias apie aplinką ir paste bi pokyčius, turi daugiau šansų išgyventi negu gyvūnas, kuris to nedaro. Žmonėms tai pasireiškia tuo, kad daug greičiau pastebime, kas yra ar gali būti ne taip, negu kas yra tinkama. Kai viskas gerai, mums nebūtina kreipti į tai dėmesio. Vis tiek išgyvensime. Štai ko dėl socialiai aktyvių piliečių balsai pasigirsta tik tada, kai kas nors nueina šuniui ant uodegos, o ne tada, kai viskas ramu. Tuo metu, kai selektyviuoju dėmesiu stebime, kad niekas nepa sikeistų į bloga, pozityvioji smegenų nuostata mus paveikia dides niu mastu, apimančiu visus procesus po sąmoningomis mintimis. Selektyvusis dėmesys ieško negatyvių pasikeitimų, tačiau gilesnė mūsų nuostata yra pozityvi: viskas gana gerai. Dauguma mūsų prisiima atsakomybę už ką nors gera, pavyzdžiui, gerai atliktą testą ar suteiktą pagalbą, bet ne už tokius blogus daly kus kaip nesėkmė atliekant testą arba ko nors įžeidimas. Taip yra dėl to, kad trokštame daryti gerus dalykus ir tik retai - blogus. Taip pat dažniausiai pervertiname savo indėlį į pozityvų grupės rezulta tą. Kai sutuoktinių paklausiama, kas atlieka didumą namų ruošos, bendra darbo indėlio suma dažniausiai viršija šimtą procentų. Tie siog prisiimame sau daugiau garbės, negu nusipelnome. Tai, kad užsispyrę laikomės pozityvių iliuzijų, iš tiesų mums naudinga. Žmonės, kurie sau suteikia teigiamų asmeninių savybių, ateitį mato šviesią ir tiki, kad gali valdyti svarbius savo gyvenimo įvykius, sugeba sunkiau ir ilgiau dirbti, nes tikisi iš savo darbo tei giamo rezultato. (Kalbėdamas apie darbą turiu omeny ne tik tiesio gines pareigas, bet ir visus veiksmus gyvenime, pradedant svajonių žmogaus suradimu ar įmonės įkūrimu ir baigiant penkių metrų aukščio Eifelio bokšto lipdymu iš plastilino.) Tokie žmonės, susidū rę su kliūtimis, bando įvairius sprendimus tol, kol jiems pasiseka, nes būna tikri, kad sugebės pasiekti savo tikslą. Kai manęs klausdavo, kaip spėju (arba drįstu) daryti tai, ką darau stovėdamas scenoje ar rodydamasis per televiziją, ilgai at sakinėdavau: „Mane skatina didžiulė aistra ir absoliutus tikėjimas savo gebėjimais.“ Dažniausiai taip sakydavau todėl, kad tai kietai skambėjo. Tačiau pozityvių iliuzijų mokslas rodo, kad šioje frazėje nemažai tiesos. HENRIK FEXEUS Q E J Q Q
ILIUZIJOS JUMS NAUDINGOS aprastai pozityvias iliuzijas susikuriame naudodami dvi nesudėtingas strategijas. Jas galite naudoti ir są moningai, kad dar labiau sustiprintumėte savo pozi tyvius įsitikinimus. Gali pasirodyti keista, kad pasakoju, kaip sustiprinti iliuziją. Juk dažniausiai norime atsikratyti iliuzijų apie save, o ne jas pagerinti. Tačiau šios iliuzijos mums nau dingos.
P
* Galvodami apie praeities patyrimus, dėmesį sutei kite į teigiamas detales. Taip sustiprinsite prisimi nimus apie jas, o ne apie neigiamas ar neutralias detales. • Atkreipkite dėmesį į tas savo asmenybės dalis, ku rios atrodo silpnesnės ar tiesiog nepatinka. Prisipa žinkite, kad jas turite, ir nuspręskite, ar reikia toliau su jomis dirbti. Neatsižvelgdami į sprendimą įtikin kite save, kad šie bruožai tėra jūsų kompetentingos ir patrauklios asmenybės išimtys.
REFREIMINGAS Į blogus dalykus pažvelkite kitaip
iena iš laimės paslapčių yra gebėjimas susitvarkyti su neigia momis emocinėmis būsenomis. Šiam įgūdžiui išsiugdyti rei kia daug treniruočių. Esu minėjęs, kad racionalios smegenys gali padėti jums igno ruoti ar bent jau atremti jausmus, kurių nenorite patirti. Bėda ta, kad kartais tai padaryti būna itin sunku. Kai mus užvaldo stiprus neigiamas jausmas, neturime kitos išeities, tik elgtis pagal jį tol, kol jis praeis. Tikras menas atremti baimę ar pyktį jiems dar nespėjus sužydėti, tomis akimirkomis, kai jie dar tik pradeda dygti viduje. Tada turime šansą. Tačiau reikia būti atidžiam, kad pastebėtum to kią silpną emocinę būseną ir atskirtum ją nuo visų kitų įspūdžių, kasdien konkuruojančių dėl dėmesio. Tai sunku, tačiau ne taip, kaip bandyti suvaldyti jau įsiaudrinusį jausmą.
V
dčatahsiiyna bloga, mintis Atrodo logiška, kad žmonėms derėtų valdyti jausmus. Tačiau tai prieštarauja „sveiko proto“ pamokslams apie tai, kaip turime elg tis su savo emocijomis. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad, siekiant atsikratyti pykčio, reikia ne ko kito, o tikro įniršio protrūkio. Arba kad, norint išlieti liūdesį, būtina kaip reikiant išsiverkti. Tokie įsitikinimai paremti beveik dviejų šimtų metų senumo, visiškai atgyvenusia teorija apie tai, kaip veikia smegenys ir jaus mai. Bandydami suprasti save, dažnai lyginame kūno funkcijas su naujausiomis technologijomis. Šiandien smegenis lyginame su kompiuteriu. Devynioliktame amžiuje vietoj jo buvo katilas. Ojei gu jausmai veikia kaip katilas, neigiami jausmai gali susikaupti ir sudaryti spaudimą, kurį galiausiai reikia išleisti, kad žmogus nepratrūktų. Be abejo, žmonėms naudinga konstruktyviai pasikalbėti apie savo patirtį ir patikėti jausmus artimam draugui; dalijamas liū desys dažnai tampa perpus mažesnis. Jei viskas vyksta tinkamai. HENRIK FEXEUS Q Q D E 1
Tačiau beprasmiška tiesiog išleisti neigiamus jausmus į laisvę be tinkamos metodikos (pavyzdžiui, terapijos) jiems suvaldyti. Nors smarkiai papykti būna malonu, nė vienas autoritetingas psichologas nėra radęs įrodymų, kad ašaros ar įniršis veiktų kaip saugumo ventiliai ir palengvintų naštą. Kaip tik priešingai. Dar prieš penkiasdešimt metų mokslininkai išsiaiškino, kad pykčio protrūkiai įniršį labiau didina negu mažina, o ašaros gali nutemp ti mus giliau į depresiją. Taip yra dėl to, kad kaskart pasiekdami stiprią emocinę būseną mokome savo smegenis tą būseną patirti ir taip padarome, kad ją būtų dar lengviau pasiekti. Ir kitą kartą kam nors negražiai pasielgus kelyje sureaguosite dar smarkiau negu pastarąjį kartą, nes sėdėdami prie vairo ir garsiai keikdamiesi išmokėte savo smegenis pykti ant netikusių vairuotojų. Tas pats būna, kai nuolat išsiverkiate prieš guodžiančius draugus dėl jus pa likusio idioto: mokote savo smegenis patirti labai blogą būseną. Jei taip elgsitės per ilgai, smegenims pasidarys sunku iš tos būsenos ištrūkti. Jausmų valdymas atitinka pasaulėvokos valdymą. Jūsų emocinė būsena lemia, kokią matote savo aplinką: jei bijote, matote grėsmę, jei pykstate - kliūtis, jei džiaugiatės - galimybes. Mes nesupranta me, kad visa tai tėra emociškai nuspalvinti požiūriai, ir manome, kad grėsmės, kliūtys ir galimybės yra tikri išoriniai veiksniai. Todėl suvokiame juos kaip įrodymus, kad mūsų jausmai tinkami. Keistai argumentuodami atgaline tvarka įrodome, kad turime teisę jaustis tam tikru būdu: bijome, todėl matome grėsmę. Kadangi manome, jog grėsmės tikros, t. y. pavojingos nepriklausomai nuo mūsų pa tiriamo jausmo, priimame jas kaip jausmą patvirtinančius įrody mus - taip dar labiau jį sustiprindami. Negebėjimas suprasti, kaip jausmai formuoja pasaulėvoką, lemia tai, kad jausmas ir realybės filtras mūsų emocinėse smegenyse nuolat stiprėja. Neperdedu sa kydamas, kad nesvarbu, ar jūs tai žinote, bet jūsų jausmai nuspren džia, kokioje tikrovėje gyvensite. Taigi, suvaldę neigiamus jausmus tik laimėsite. Atidžiai stebėki te, kada jie atsiranda, ir ieškokite kitų kelių savo jausmams. Užuot pasidavę, pasielkite priešingai. Priėmus sprendimą nesielgti pagal neigiamą jausmą, poreikis atlikti blogą veiksmą ateityje pasidarys daug silpnesnis, o kartu su juo ir atitinkamas jausmas. Nusprendę Q B Q B
NUOSTABUS PROTAS
nerėkti prie vairo kitąkart taip nesupyksite. Be to, bus daug len gviau ko nors atsikratyti ir ieškoti naujų nuotykių neverkiant pas draugus.
Ttcuyi tihuwfo kėniai Nors emocinėms smegenims sunku uždrausti reaguoti, jūs galite pasirūpinti, kad jos nereaguotų be reikalo. Galbūt praeityje išmoko te reaguoti tam tikru būdu, racionaliu, bet dabar neatliekančiu jo kios pozityvios funkcijos. Kai kas nors pažadina emociškai įkrautą prisiminimą iš praeities, jūsų jausmai reaguoja, įsijungia tie patys jausmai kaip ir tada. Kitaip tariant, emocinės smegenys į dabartį reaguoja kaip į praeitį. Okadangi jos vertina žaibiškai ir visiškai au tomatiškai, nespėjame suvokti, kad tai, kas kadaise buvo tiesa, ne būtinai yra tiesa ir dabar. Žmogus, kuris vaikystėje buvo mušamas ir išmoko reaguoti į piktus ir griežtus veidus stipriu pykčiu ir riks mais, išlaikys dalį reakcijų ir suaugęs, nors tada jau nebūna jokios grėsmės, kai kas nors suraukia antakius ar nori rimtai pasikalbėti. Jei sugebėsite išsiaiškinti, kas jums kelia neigiamus jausmus, galite pažiūrėti, ar yra būdas interpretuoti tą pačią situaciją kūry biškiau ir ne taip negatyviai. Ši technika vadinama naujų suvoki mo rėmų suteikimu, arba refreimingu, ir yra labai galinga priemonė jausmams suvaldyti. Šiais laikais refreimingas yra viena populiariausių terapijos priemonių. Dar nebuvau apie jį girdėjęs, kai teko panaudoti pana šią techniką, kad mano pasaulio neužlietų nesaugumas ir pernelyg neigiama savivertė. Pradinėje mokykloje iš manęs būdavo labai ty čiojamasi. (Sunku patikėti, žinau. Juk aš toks kuklus ir santūrus.) Pagrindinėje mokykloje patyčios tęsėsi, o gimnazijoje visiškai išny ko. Tačiau iki šeštos klasės mano savivertė buvo žlugdoma taip, kad pats to nesuprasdavau. Paskui dar daug daug metų pro besijuokian tį žmogų praeidavau būdamas tikras, kad tas juokiasi iš manęs. Net jei būdavau gyvenime to žmogaus nematęs. Žinoma, paauglystėje supratau, kad tiesa nėra tokia pat, kokia buvo man esant dvylikos: tikimybė, kad žmogus juokiasi iš manęs, o ne iš draugo papasakoto juokelio, būdavo mikroskopiškai maža. Tačiau net tai žinodamas to nejaučiau. Dar kelerius metus turėdavau sustoti ir sąmoningai for HENRIK FEXEUS Q Q Q D
muluoti kitų žmonių elgesio paaiškinimus - kad jie ką nors darė ne dėl to, jog aš jiems nepatinku. Žmonėms, kurių savivertė žlugdoma, nutinka įdomus dalykas. Jie tampa didžiausiais pasaulio narcizais. Jie daro prielaidą, kad visi pasaulio įvykiai ir kitų žmonių veiksmai yra tiesioginės reakcijos į jų apgailėtiną egzistenciją. Jie retai kada supranta arba iš viso nesupranta, kad kiti žmonės pakankamai už siėmę savo gyvenimu ir jiems ne tiek jau rūpi, ką veikia kiti. Daug vėliau supratau, kad kurdamas scenarijus, paaiškinančius, kad kitų žmonių elgesys niekaip su manimi nesusijęs, atlikdavau tam tikrą refreimingą. Prireikė daug laiko, kol šis sąmoningas, po zityvesnis ir racionalus mąstymas visiškai įveikė automatinę nega tyvią emocinę reakciją. Tačiau dar prieš išnykstant šiai neigiamai reakcijai supratau, kas ją sudarė - iracionalus atsakymas į praei ties įvykį, niekaip nesusijusį su dabartimi. Tada jau galėjau įžvelgti racionalesnes dabarties įvykių priežastis. Taip išmokau nekreipti dėmesio į augantį nerimą tol, kol jis pavargdavo būti ignoruojamas ir dingdavo. Pakaks plepalų - jūsų gyvenimo patyrimai labiausiai priklauso nuo perspektyvos, iš kurios į juos žiūrite. Priklausomai nuo to, ko kias prasmes suteikiate situacijoms ir veiksmams, skirtingai jau sitės ir elgsitės. Žmogus, kuris turi didžiausią pasirinkimą, kaip žiūrėti į įvairius dalykus, turi ir daugiausiai galimybių valdyti savo padėtį. Taikydami refreimingą ne nusisukate nuo tikrų problemų, o būnate pakankamai lankstūs, kad rastumėte požiūrį, kuris padėtų, o ne gniuždytų. Elgiatės pagal generolo Pattono posakį: „Mes ne atsitraukiame, o priartėjame iš kitos pusės.“
E IB Q Q
NUOSTABUS PROTAS
TfftatbuĮas fOualMas
SUTEIKITE SMEGENIMS NAUJĄ PERSPEKTYVĄ
Norint išmokti pozityviai mąstyti reikia pastangų ir laiko. Laimė, yra gerų ir veiksmingų technikų. Šis pratimas parodys, kaip galite panau doti refreimingą būsenai pakeisti, jei lengvai patenkate į užburtą ne gatyvumo ratą vos susidūrę su nesėkme ar nusivylimu. Veikiausiai blogą nuotaiką lemia tai, kad pesimistiškai mąstote apie nesėkmę. Geras pavyzdys - elektroninis laiškas, kurį gavau iš žmogaus, iš kurio (kaip ir iš manęs) kiti juokdavosi vaikystėje. Jam tai išsivystė į bendrą žmonių baimę, kuri net dabar trukdo kontaktuoti su nežinomais dalykais, ypač su priešingos lyties atstovėmis. Šie metodai skirti jam ir visiems tiems, kam reikia naujos pers pektyvos. 1 refreimingas: alternatyvios išvados Kai kam nors nepasisekus kyla jausmas, kad tai atsitiko dėl jūsų kal tės, turite nedelsdami nutraukti tokią reakciją. Jums reikia galvoti apie šį įvykį ne taip pesimistiškai. Tarkim, jūsų vadovė ar mokytoja praeina nepasisveikinusi ir visiškai jus ignoruodama. Be abejo, kyla klausimų, kas vyksta. Bet kas būna toliau? Pesimistas gali greitai pra dėti slysti stačia paniekos sau nuokalne: „Ji su manimi nepasisveikino. Ji nenorėjo sveikintis, nes manęs ne kenčia. Nusipelniau būti nekenčiamas. Juk esu visiškas netikėlis ir ji tai žino. Ir visi kiti žino. Mirsiu vienišas ir nelaimingas/' Jei darome prielaidą, kad ši situacijos analizė nėra realistiška ir kad esate jai parodę, jog nesate visiškas nevykėlis ir kvailys, turite ištrūkti iš savo slegiančios spiralės, kol nepamatėte dar vieno jos vingio. Pir-
HENRIK FEXEUS Q B Q S
mas klausimas, kurį galėtumėte sau užduoti - ar yra kokių nors kitų priežasčių, dėl kurių ji galėtų jus ignoruoti? Be abejo, yra: • • • •
jai bloga diena; ji skubėjo; ji galvojo apie ką nors kita; ji nemato be akinių.
Kaip matote, nė vienas iš paaiškinimų nesusijęs su jumis. Atsikratyki te senų mąstymo modelių prisiversdami sugalvoti ir panaudoti kokį nors naują paaiškinimą: „Ji su manimi nepasisveikino. Matyt, jai galvoje sukasi daug minčių, jei manęs nepastebėjo. Turbūt jai nelengva būti tokiai užsiėmusiai. Įdomu, ar galiu palengvinti jai gyvenimą. Per kavos pertraukėlę pa vaišinsiu bandele ir parodysiu, kad ji man rūpi." Kitas būdas pažvelgti į įvykį lemia visai kitokį rezultatą! 2 refreimingas: perspektyva ir abejojimas Galite derinti pirmiau pateiktą metodą ir optimistinio mąstymo stra tegiją, kurią jau išmokote: • Išnagrinėkite savo pesimistinės išvados įrodymus. Ar iš tikrųjų esate nevykėlis? Veikiausiai ne, juk visą rytą programavote vidinį įmonės tinklą. • Sugalvokite alternatyvų paaiškinimą. • Suteikite savo mintims perspektyvą. Kiek svarbu, kad ji nepasisveikina? Svarbiau patikti savo draugams. 3 refreimingas: palyginkite iš viršaus į apačią Trečia refreimingo forma pravarti, kai viskas iš tiesų nuėjo šuniui ant uodegos. Galite panaudoti lyginamąją perspektyvą iš viršaus į apa čią. Aišku, skaudu, kad jus metė mergina, bet ar santykiai iš tikrųjų buvo geri? Galbūt negavote norimo darbo, bet juk neturite prašinėti pinigų gatvėje. Galbūt ne taip jau puiku, kad imate jaustis geriau dėl to, kad yra žmonių, kuriems sunkiau negu jums, tačiau tokie palyginimai be
Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
galo stimuliuoja: staiga tai, kas anksčiau buvo sunkiai pakeliama, jau nebėra taip pavojinga. 4 refreimingas: raskite gėlių purve Kuo dažniau išgyvenate neigiamus jausmus (pavyzdžiui, gailite sa vęs), tuo didesnę jūsų protinio gyvenimo dalį jie užims, nes juos lavinsite. Anaiptol nenoriu pasakyti, kad nepaisytumėte to, kas jus jaudina, tačiau ne visada pavyksta minėtais metodais suteikti nega tyviems patyrimams naujus rėmus. Tokiais atvejais galite pabandyti kitaip pažvelgti į blogo įvykio poveikį. Pamėginkite kad ir dabar. Pri siminkite, kaip kas nors jus smarkiai įžeidė ar nuskriaudė.Tada pagal vokite, kuo jums šis patyrimas buvo naudingas. Gal tapote stipresniu ar protingesniu žmogumi? Ar susiklostė jūsų santykiai su žmogumi, prie kurio kitaip niekad nebūtumėte priartėję? Naudos paieškos gali užtrukti kelias minutes, bet beveik visada įmanoma rasti kokį nors teigiamą poveikį. Žmonėms, kurie taip daro, lengviau valdyti savo pyktį ar skausmą dėl įvykio ir atleisti to įvykio sukėlėjui.* Jeigu atrodo sudėtinga rasti ką nors gero iš proto varančioje si tuacijoje, kai kas nors jus nuvylė ar įžeidė, gausite šiek tiek pagalbos. Gal ši situacija padėjo jums... • tapti stipresniam ar geriau suprasti savo stiprybes, apie kurias net nenutuokėte? • labiau negu anksčiau vertinti tam tikrus gyvenimo aspektus? • išmokti geriau reikšti savo jausmus? • būti ryžtingam nutraukiant blogus santykius? • tapti atlaidesnių žmogumi? • sustiprinti santykius su žmogumi, kuris anksčiau jus nuskriaudė? • pažvelgti į aplinką jums naudingesnių būdu?
* Tiknesakykite, kad tai per sudėtinga ar iš viso neįmanoma. Kitados ėmiau interviu iš kelių žmonių, kuriems buvo nustatyta mirtina vėžio stadija. Jie nežinojo, kiek turi laiko, tik žinojo, kad nedaug. Jeigu jums prieš akis dabar iškilo sulinkusios nugaros ir užgesę žvilgsniai, baisiai klystate. Šie žmonės švytėjo. Jie visi teigė, kad liga padėjo rasti gyvenimo prasmę, ir aiškino, jog žinant, kadgyvenimas bet kada gali pasibaigti, pasidaro akivaizdu, kas svar bu, o kas ne, todėl buvo dėkingi už šias žinias. Po velnių, jeigu jie tai sugeba, tai ir jūs sugebėsit.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
IŠSKIRTINIS REFREIMINGAS:„BET" ie, kurie esate skaitę mano ankstesnes knygas, žinote, kad mane vilioja galimybė keisti požiūrius ir nuostatas ■ keičiant tam tikrus žodžius. Tai paprasta, ekonomiška ir nereikia daug atsiminti. (Beje, esu tinginys.) Pagal refreimingo techniką ieškodami pozityvaus ne itin smagių dalykų poveikio galite pasinaudoti žodeliu „bet".* Grupės porų buvo paprašyta papasakoti apie geriausias ir blogiausias savo partnerių savybes. Poros ir jų santykiai buvo stebimi ištisus metus. Praėjus metams grįžta prie se nųjų apklausų ir tirta, kokius žodžius žmonės vartojo, kal bėdami vieni apie kitus. Pastebėtas svarbus skirtumas tarp išsilaikiusių ir išsiskyrusių porų. Tas skirtumas - vienas vie nintelis žodis„bet". Kalbėdami apie didžiausius savo partne rių trūkumus, santykius išlaikę apklaustieji buvo linkę kartu pateikti trūkumų paaiškinimus: „Kartais ji galvoja tik apie save, bet dėl to kalta sunki vaikystė." Kartais jie net kalbėdavo apie trūkumų naudą: „Jis ne moka ruošti valgio, bet dėl to dažniau išeiname kur nors pavalgyti." Trys žodžio „bet" raidės suteikė blogam elgesiui naujus rėmus, perkeldamos jį į kontekstą, kuriame jis suprantamas ir atleidžiamas. O toks elgesys juk galėtų sužlugdyti santy kius. Taip išties mažėjo neigiamas tariamų partnerių klaidų poveikis - geriausiu atveju, jei žmonės būdavo pakanka mai gudrūs ir panaudodavo ketvirtą refreimingo techniką, jis virsdavo kuo nors teigiamu. Toks mąstymo ir kalbėjimo būdas padėjo išlaikyti tinkamą santykių ritmą labiau už visa kita, kas buvo pastebėta per apklausas.
* Kitoje knygoje „Minčių skaitymo menas“esu minėjęs, kad tam tikrose situacijose vietoj žodžio „bet“geriauvartoti „ir“. Tai vis dar rekomenduotina, tačiau kiek kitokiose situacijose.
PAŽADINKITE SAVO LAIMĖS GALIĄ Sustiprinkite pozityvius patyrimus ir jausmus
š tikrųjų šią ypatingą galią jau pažadinote praktikuodamiesi su sudedamosiomis laimės dalimis. Jei norite įtvirtinti savo laimę, turite dirbti su šiomis dalimis. Taip pat verta tapti refreimingo propaguotoju. Vis dėlto, kaip ir bet kokiu kitu atveju, yra ir papras tesnių technikų, kurioms nereikia tokių didelių pastangų. Mums ne visada pakanka jėgų optimizmui ugdyti, tačiau šias technikas galite naudoti kasdien, kad sustiprintumėte gerą savijautą.
I
Pačioje laimės skalės viršūnėje dingsta net svarbūs ryšiai iš šio są rašo, išskyrus vieną išimtį - gerus santykius su kitais žmonėmis. Iš visų žmonių, kurie buvo apklausti sudarant šią lentelę, visus, kurie teigė esą laimingi, siejo artimi santykiai su kitais žmonėmis. Remiantis psichologiniais tyrimais, itin retai nurodomos būtinos ar reikiamos sąlygos, bet panašu, kad geri socialiniai santykiai yra būtina sąlyga norint būti visiškai laimingam. Todėl apie tai ir kalbė sime kitame knygos skyriuje. Iš sąrašo taip pat matyti, kad tokie asmeniniai bruožai kaip op timizmas, ekstravertiškumas, savigarba ir neurotiškumas stipriai veikia jūsų teigiamus patyrimus: akivaizdu, kad jūsų laimė artimai susijusi su jūsų požiūriu į gyvenimą.*
* Vis dėlto atkreipkite dėmesį, kad atmintinėje rodomi tik ryšiai. Joje nieko nesa koma apie priežastis ir pasekmes. Ar ekstravertai būna džiugesni, ar atvirkščiai džiaugsmas padaro žmones ekstravertais? Panašu, kad abu dalykai sąveikauja. Kai kurios asmeninės savybės suteikia mums džiaugsmo. Tačiau džiugesni individai taip pat daugiau pasiekia įvairiose gyvenimo srityse, tokiose kaip bendradarbia vimas, draugystė, darbo pareigos, pajamos, veiklos rezultatai ir protinė bei fizinė sveikata. Ovisa tai yra laimės šaltiniai. HENRIK FEXEUS
IfftatUyas fiHjatuiuu
EGZISTENCINE ATMINTINE
Štai sąrašiukas, kuriame pamatysite įvairius savo gyvenimo aspek tus ir jų poveikį laimei. Ne visada viskas būna taip, kaip atrodo. Tai gali nuskambėti kiek provokuojamai, bet tyrimai rodo, kad daugelis veiksnių, kuriuos laikome lemiamais laimės atžvilgiu, iš tikrųjų labai mažai susiję arba iš viso nesusiję su mūsų savijauta. Kiti veiksniai, atvirkščiai, yra svarbesni, negu mums atrodo. Žinodami, kas sukelia laimę, o kas ne, galėsite skirti savo laiką ir resursus tam, kas iš tikrųjų reikšminga, ir mažiau rūpintis kitais dalykais. Pozityvus ryšys su laime ir pasitenkinimu Nuo nulio iki nežymaus ryšio
Gana svarbus ryšys
Svarbus ryšys
Amžius Lytis Išsilavinimas Socialinė klasė Inteligentiškumas Pajamos Vaikai Fizinis patrauklumas Etninė priklausomybė (t. y. priklausymas mažumai arba daugumai)
Draugų skaičius Santykiai Dvasingumas Laisvalaikio užsiėmimų lygis Ekstravertiškumas Fizinė sveikata Dėmesys detalėms Neurotiškumas (negatyvus ryšys) Autonomija
Gebėjimas valdyti pozityvius įvykius Optimizmas Darbas Sekso dažnumas Identiškų dvynių laimė Laikas procentais, kai patiriate teigiamus jausmus Galimybė pasitikėti laimės matmenimis Savigarba
B B B D
NUOSTABUS PROTAS
Athveifthite dėmesįį taimą.
t
Ko gero, populiariausią pratimą, padedantį tapti laimingam, su galvojo daktaras Robertas Emmondas. Atliekant šį pratimą reikia rašyti dėkingumo sąrašus. Pasiūlymas užsirašinėti gerus dalykus iš savo gyvenimo yra protingas, nes dažnai darome prielaidą, kad mums sekasi tai, ką darome, ir atkreipiame dėmesį tik į blogus daly kus. Taip nepastebime, kaip gerai mums iš tikrųjų sekasi. Onorint būti laimingiems nepakanka, kad sektųsi, reikia dar ir kreipti į tai dėmesį. Užsirašinėti gerus dalykus yra paprastas būdas tai pasiekti. Iš to yra ir kitokios naudos. Jei iš prigimties esate pesimistiškesnis, bus daug sunkiau pamiršti arba paneigti, kas buvo gero, jeigu esate tai užsirašę. Užsirašydami teigiamus patyrimus (ir apie juos galvodami) mokote savo smegenis pozityviau mąstyti. Kad ir kaip banalu tai atrodo, kasdienis sąrašas, kuriame fik suojate, ką vertinate, už ką būnate dėkingi ar dėl ko džiaugiatės, yra viena galingiausių priemonių perkrauti džiaugsmo sistemą. Šio paprasto pratimo teikiama nauda aiškiai įrodyta. Tai silpnesni ligų simptomai (!), geresnis gebėjimas siekti tikslų, didesnis entuziaz mas, atkaklumas, dėmesingumas ir energija. Gal atrodo, kad tokių didelių pokyčių vienas nedidelis sąrašas negali lemti, bet tyrimai tai patvirtina. Sutelkdami dėmesį į vertinimą, dėkingumą ir džiaugs mą, suteikiame savo požiūriams pozityvumo pliūpsnį. Pastebime nežymius dalykus, iš kurių sudarytas geras gyvenimas. Remiantis tyrimais, šis pratimas taip pat mažina depresijos riziką ir poveikis išlieka iki pusės metų baigus sudarinėti sąrašus. Tai gali atrodyti kiek sunkiai suprantama. Tačiau pabandykite sudaryti savo sąrašą. Neturite ko prarasti - užtat galite viską lai mėti.
HENRIK FEXEUS Q Q B Q
'Piktuosyfwluu)(L5fViūtiHiaA
JŪSŲ DĖKINGUMO IR DŽIAUGSMO SĄRAŠAS
Kaip visada sąrašą galima sudaryti geresniu ir prastesniu būdu. Čia surašyti visi dalykai, apie kuriuos derėtų pagalvoti, jeigu norite, kad jūsų dėkingumo sąrašas būtų kuo veiksmingesnis. • Sąraše gali būti ir mažų, ir didelių dalykų - visko, ką vertina te ir už ką esate dėkingi gyvenimui. Pavyzdžiui, šeima, puo dukas šviežiai maltos kavos ryte, gražus apdovanojimas, tikrai gera daina arba fantastiškas golfo smūgis. • Svarbu, kad naujų dalykų parašytumėte kasdien. Kai dė kingumo sąrašai buvo įdiegti mokyklose siekiant pagerinti mokinių požiūrį, šio sumanymo vykdytojų nuostabai, iš pra džių nebuvo matyti jokio poveikio. Galiausiai kažkas paste bėjo, kad mokiniai nuėjo lengvu keliu ir kasdien rašė tą patį. Kasdienis vakarykščių žodžių kartojimas ir atsisakymas mąstyti, be abejo, prieštarauja pačiai pratimo esmei. Kas dien sugalvodami naujų dalykų pamatysite, kad pratimas nemonotoniškas - aišku, jei tik nenorėsite kartotis, tačiau tokiu atveju jūsų sprendimas bus gerai pasvertas. • Pildyti sąrašą kitos dienos ryte toli gražu ne taip veiksmin ga, kaip daryti tai atitinkamos dienos pabaigoje. Palaukus pusę paros, įvykiai atmintyje jau nebūna tokie švieži. O va kare jie vis dar su jumis. Todėl pildykite sąrašą kuo vėliau, geriausia prieš eidami miegoti. • Tiriant, kokio ilgio sąrašas patartinas, padaryta išvada, kad trys yra stebuklingas skaičius. Dešimties dalykų sąrašas pa darys menkesnį poveikį, greičiausiai dėl to, kad nelengva
Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
kasdien sugalvoti tiek daug įspūdžių. Taigi laikykitės trijų dalykų per dieną. • Trumpai paaiškinkite sau, kodėl kiekvienas sąrašo punktas yra geras patyrimas. Net ir pastebėdami gerus dalykus ne vi sada susimąstome, ką jie iš tikrųjų reiškia. Paaiškinimas sau pačiam naudingas ir tuo, kad skatina gilesnį mąstymą. Ko dėl apsidžiaugiau, kai ji pavaišino mane gaiviuoju gėrimu? Nes tai rodo, kad jai patinku, o man tai svarbu. Nes ir ji man patinka. • Klauskite savęs, kodėl atsitiko kiekvienas iš sąraše minimų dalykų. Kartais gali prireikti laiko atsakymui rasti. Tačiau iš to atsakymo visada sužinosite ką nors įdomaus apie save, savo aplinką ir santykius su kitais žmonėmis. Tokie sąrašai naudingi ne tik jums - jie gali užkrėsti ir esančius šalia. Jei eisite miegoti džiugiai nusiteikę ir patenkinti, greičiausiai tokie ir pabusite. O miegoti šalia džiugiai nusiteikusio žmogaus taip pat gera.
uAntkmyftatbujojsfOiatukas
NEUTRALIZUOKITE NEGATYVUMĄ
Yra ir atvirkštinis dėkingumo sąrašo variantas - į tokį sąrašą turėtu mėte rašyti visus sunkumus, su kuriais susiduriate. Tai suteikia gali mybę valdyti neigiamus jausmus, kai kitą kartą mąstysite apie nega tyvius dalykus, ir turi įrodytą teigiamą poveikį sveikatai: palyginti su tais, kurie rašė apie banalius dalykus, žmonės, rašę apie sunkumus, pasižymėjo geresniu imunitetu; jų sveikata buvo nebloga ir jie rečiau lankydavosi pas gydytojus. Tačiau kaip visada esama taisyklių, kurių derėtų laikytis, kad vis kas veiktų.
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
• Rašykite objektyviai ir dalykiškai. Aprašykite savo giliausius jausmus ir mintis apie įvykį, bet pasistenkite nenukrypti nuo esmės. Venkite emociškai konotuotų ir vertinamųjų žo džių. Kitaip tariant, rašykite: „Atsitiko X ir dėl to jaučiuosi Y", o ne: „Tas prakeiktas asilas padarė X, todėl, žinoma, esu Y." Nesikapstykite savo jausmuose, kitaip grįšite prie nekons truktyvių skundų. • Rašykite tik sau. Neleiskite niekam dalyvauti rašant. Daž niausiai visiškai sąžiningi būname tik tada, kai patys ir esa me vienintelė auditorija. • Parašę apie savo nerimą ar sunkumus, galite iškart nuliūsti ar nusilpti, bet nepasiduokite. Net jei taip neatrodo, ateityje šis pratimas bus naudingas jūsų sveikatai. Taip naudosite savo emociškai įkrautus prisiminimus tam, kad pato bulintumėte ir užsirašytumėte ne tokias jausmingas tų pačių įvykių versijas. Kaip jau žinote, emociniai ir objektyvūs prisiminimai sau gomi skirtingose smegenų dalyse. Kai vėliau kas nors primins jums sunkų įvykį, turėsite galimybę prisiminti ne tokią jausmingą, t. y. už sirašytą, versiją vietoj audringų prisiminimų. Ne tokius jausmingus prisiminimus lengviau atsiminti, todėl ir lengviau valdyti. Šis pratimas nepašalina jausmingų prisiminimų. Jie išlieka ir gali pabusti, jeigu atmintį veikiantis įspūdis bus pakankamai stiprus. Pra timas yra būdas situaciją valdyti taip, kad galiausiai gebėtumėte ap doroti net sunkiausius jausmingus prisiminimus.
iTikgeniausia anlmĮtakankaHtaigena Jeigu perskaitėte ankstesnį šios knygos skyrių apie emocines sme genis, jau išmokote priimti ypatingus sprendimus. Tačiau vieno dalyko dar nesu paminėjęs: mūsų sprendimai gali tam tikru kūno apdovanojimo sistemą pranokstančiu būdu paveikti savijautą. Kadangi turime vis didesnį pasirinkimą, rinkimuisi reikia skirti daugiau laiko. Turiu omenyje ne tik kad mums reikia daugiau laiko, nes darome daugiau pasirinkimų negu anksčiau, - kiekvienam ats E IB B B
NUOSTABUS PROTAS
kiram pasirinkimui taip pat reikia daugiau laiko, nes šiandien rei kia rinktis ne iš dviejų elektrą tiekiančių bendrovių, o iš dvidešim ties. (Dabar pabūkime sąžiningi - kas konstruktyviai ir nuosekliai renkasi pensijos kaupimo portfelius?) Taip yra net kalbant apie visiškai nereikšmingus pasirinkimus: vidutiniškame ledų kioske yra nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių skonių ledų, dešimt rū šių pabarstukų ir penkių rūšių sirupo. Nieko keisto, kad būna taip sunku apsispręsti. Man būna sunku jau tada, kai reikia apsispręs ti - puodelis ar vaflis. Padidėjo ne tik nerimas dėl ateities pasirinkimų, bet ir nerimas dėl pačių pasirinkimų, kuriuos jau padarėme. Kuo daugiau galime rinktis, tuo labiau mintys blaškosi pasirinkus: „Tik įsivaizduok - o jeigu kitas variantas buvo geresnis.“ Šis fenomenas pastebimas vi same Vakarų pasaulyje, bet svarstau, ar tik jis nėra kiek dažnes nis Švedijoje: dar visai neseniai gyvenome visuomenėje, kurioje negalėjome patys priimti lemiamų sprendimų. Vaistų buvo galima nusipirkti tik vienoje vietoje. Alkoholio - tik vienoje. Paštas. Elek tros tiekimo bendrovė. Televizija. Žiniasklaida su savo trimis radijo stotimis ir dviem televizijos kanalais. Visa tai buvo visai neseniai, o dabar jau viskas kitaip. Pastarųjų dvidešimties metų reformos šve dams sukėlė tikrą šoką dėl pasirinkimo. Nesame įpratę taip rinktis. Bet, žinoma, du trys variantai yra geriau negu vienas arba iš viso nė vieno. Tačiau net tokios tradiciškai pasirinkimo kultūros kaip JAV atstovai, kurie turėtų būti pripratę prie variantų daugybės, dėl to patiria tik mažą psichologinę naudą. Kai variantų per daug, psicho logiškai mums sunkiau negu tada, kai jų per mažai. Kaip dainavo Bruceas Springsteenas, „penkiasdešimt septyni kanalai ir nėra ko žiūrėti“. Tik reikia daugiau laiko ką nors išsirinkti. IkaksL Oi midi
Vis dėlto bandydami apsispręsti naudojame dvi skirtingas strate gijas. Maksimalistai trokšta padaryti absoliučiai geriausią įmano mą pasirinkimą. Jie niekaip nesugebėtų tinkamai išsirinkti antros vietos. Jei nėra tinkamo itališkų Kenneth Cole batų dydžio, jie jau geriau susilaikys nepirkę. Susitaikėliai būna patenkinti pakanka mai geru pasirinkimu. Jie žino, kad nelengva rasti patinkančių drabužių. HENRIK FEXEUS Q Q B E 1
Nieko stebėtino, kad maksimalistai rinkdamiesi ilgiau užtrun ka, tačiau įdomu, kad jie vis tiek lieka mažiau patenkinti. Net jei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jų pasirinkimas geresnis negu susitaikėlių. Tiriant šias pasirinkimo strategijas pastebėta, kad maksimalis tams, palyginti su susitaikėliais, prireikdavo gerokai daugiau laiko susirasti darbo vietą, kurioje jie išsilaikytų. Kita vertus, maksima listai gaudavo daug geriau apmokamus darbus. Atrodo, laikas pro tingai iškeičiamas į pinigus. Tačiau tai dar ne pabaiga. Paaiškėjo, kad maksimalistai net gaudami didesnes algas likdavo mažiau pa tenkinti savo darbu negu susitaikėliai. Iš principo maksimalistai yra mažiau patenkinti gyvenimu ir ne tokie laimingi kaip susitaikėliai. Visa tai sukelia paradoksą šiuolaikinėje mūsų visuomenėje su gau sybe pasirinkimų. Norime pasirinkimų, ir kuo daugiau, tuo geriau, bet didesnis jų skaičius nepadaro mūsų laimingesnių. Pažvelkite į save. Kaip jūs renkatės? Ar apsisprendžiate greitai ir emocingai? Ar apkraunate darbinę atmintį galybe variantų ir vėliau kankinatės įtardami, kad vis dėlto padarėte klaidą? Ar visada ban dote padaryti maksimaliai geriausią pasirinkimą, ar pasitenkinate gana geru pasirinkimu? Žinoma, niekas nėra visiškas maksimalistas ar susitaikėlis, bet dažniausiai mes vertiname save kaip vidutiniokus. Jei vis dėlto esate absoliutus maksimalistas, galite pabandyti atsipalaiduoti darydamas nereikšmingus pasirinkimus, pavyzdžiui, pirkdamas maistą. Stebėkite savo jausmus. O jeigu jaučiatės prislėgtas dide lio pasirinkimo ir manote, kad per sunku išsirinkti apelsinų sul čių pusryčiams, dar prieš eidamas į parduotuvę apsispręskite, ką pirksite. Taip galėsite nekreipti dėmesio į visus kitus parduotuvėje viliojančius variantus. Kitą kartą galėsite nusipirkti ką nors naujo.
Q B B E
n u o s t a b u s pr o ta s
IfftatiH /jCLAfVwtiMuu
PASIRINKITE, KADA REIKIA RINKTIS
Nors susitaikėliai dažniausiai būna laimingesni už maksimalistus, neverta stengtis visose gyvenimo srityse daryti vidutiniškus spren dimus. Ar norėtumėte savo vaikams vidutiniškai gero gydytojo? Ar siektumėte vidutiniškai gero išsilavinimo? Vargu. Verčiau išmokime, kada geriau būti susitaikėliais, o kada maksimalistais - taip, kaip de rėtų išmokti, kada geriau būti optimistiškiems, o kada atsargiems. Kitaip tariant, turime pasirinkti, kada reikia rinktis. Raskite pusiausvyrą Užsirašykite kelis pastarosiomis savaitėmis padarytus pasirinkimus. Derinkite paprastus pasirinkimus (kokios mėsos pirksime troškiniui?) ir sudėtingesnius (kur keliausime per atostogas?). Pagalvokite, kiek laiko, informacijos analizės ir nerimo prireikė, kol pasirinkote. Jeigu paaiškės, kad jums buvo vienodai sunku išsirinkti mėsą ir apgalvoti pasiūlymą už ko nors tekėti, drįsiu teigti, kad jums dar reikia gerinti pusiausvyrą. Kai pagaliau rasite tobulos mėsos ir tai sukels jums to kią reakciją, kad spiegsite apimti ekstazės, galite savęs paklausti, ko dėl tiek daug kankinotės besirinkdami. Pasimokykite suprasti, kokius pasirinkimus darant reikia mąstyti, o kurie be to apsieis. Kiek kainuoja jūsų pasirinkimai? Jei pusę savaitės prasvarstėte dėl pirkinio, kuris sutaupė jums pen kiasdešimt kronų, ir pykstate, kad nesutaupėte daugiau, galite pagal voti apie valandinį atlyginimą, kurį gautumėte už dvidešimt valandų, panaudotas sprendimui, dėl kurio vėliau gailėjotės. Viena mano gera draugė yra akivaizdi maksimaliste. Bateliams pirkti ji skiria ištisą die ną, kad galėtų pavaikščioti po įvairias parduotuves, pasimatuoti skir-
HENRIK FEXEUS Q E 1 B D
tingus modelius ir pagalvoti, - tai gali būti protinga, jeigu jai reikia brangių batelių, kuriuos ji norės dažnai avėti. Kitą dieną po matavimosi (o kartais ir po apmąstymų kupinos nakties) ji apsisprendžia ir nusiperka batelius. Tačiau vėliau ji dažnai vėl vaikšto po parduotuves ir matuojasi kitus, kad įrodytų sau, jog apsisprendė teisingai. Kartais pirmi bateliai grąžinami į parduotuvę. Ir viskas prasideda iš naujo. Tam skirtas laikas jau vertas brangiausių batelių visoje Švedijoje. Ką jūsų sprendimų priėmimo būdas parodo apie tai, kaip verti nate laiką? Susidarykite taisykles Nustatykite paprastas situacijas, kuriose jums būna sunku apsispręs ti. Dažniausiai taip būna ką nors perkant. Nustatykite taisyklę ar ribą priimant sprendimus tokiose situacijose. Taisyklė gali skambėti bet kaip, bet ji turi riboti įprastą jūsų elgesį. Galimas taisyklės pavyzdys prieš apsispręsdami negalite užeiti daugiau negu į dvi parduotuves. Arba negalite skirti daugiau negu penkiolikos minučių daiktui, ku ris kainuoja mažiau negu šimtą kronų. Arba galite pirkti tik mėlynus daiktus. Dar viena gera taisyklė: pasistenkite, kad dėljūsų pasirinkimo nebūtų įmanoma gailėtis. Stenkitės pirkti tik daiktus, kurių vėliau ne grąžinsite. Išmeskite pirkimo čekį. Apsipirkite toli nuo namų ar atos togaudami. Taip išvengsite abejonių, ar kitas daiktas nebuvo geres nis ir ar nereikėtų pakeisti pirkinio. Vertinkite savo pasirinkimus Užuot nusivylę tuo, ko neturite, džiaukitės tuo, ką turite. Sukonkre tinkite savo pasirinkimo naudą sudarydami pagyrimų sąrašą: užsi rašykite po tris gerus kiekvieno per pastarąją savaitę padaryto pasi rinkimo bruožus. Pažiūrėkite, kokie pasirinkimai vis dėlto buvo geri.
Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
Jžikite, džLaugbHiąkitwkA Anksčiau konstatavome, kad pinigai nesuteikia laimės. Tačiau nėra kvaila tinkamai jais pasinaudoti. Geras būdas panaudoti pinigus kelti kitiems žmonėms teigiamus jausmus. Mūsų džiaugsmui daug nereikia. Pakaks įteikti kam nors dovanėlę, kad tas žmogus gautų dopamino pliūpsnį - pradžiugtų ir taptų žvalesnis. Grupė patyrusių gydytojų dalyvaudami bandyme turėjo nusta tyti, kokia liga serga žmogus, pasiklausę jo pasakojimų apie simp tomus. Tarytum netyčia kai kurie gydytojai prieš pat bandymą gavo saldainių ar išgirdo komplimentų. Atrodo, per kelerius prak tikos metus įgytos žinios turėtų būti reikšmingesnės medicininei analizei negu saldainių Gott &Blandat pakelis. Tačiau dovanėles gavusių gydytojų rezultatai buvo geresni - teisingai diagnozei nu statyti jiems prireikdavo beveik perpus mažiau klausimų negu ki tiems. Kramtydami saldainius jie nepradėdavo spėlioti ir nesiliau davo rimtai žiūrėję į bandymą. Jie klausydavosi pacientų taip pat atidžiai kaip ir visi kiti. Jie tiesiog... geriau mąstė. Gydytojams geriau sekėsi ne vien dėl to, kad jie gavo simbo lines dovanėles. Dovanos, kurias gauti tikėjomės, nieko nekeičia mūsų viduje. Dovanėlės gydytojams suveikė, nes buvo netikėtos. Nuostaba padidino dopamino kiekį gydytojų smegenyse ir stimu liavo smegenų ląsteles. Dopaminas ne tik pradžiugina, bet ir pa gerina darbinę atmintį, o mums atliekant kelias užduotis vienu metu kaip tik to ir reikia. Taip galime geriau susikoncentruoti. Ki taip tariant, džiuginanti staigmenėlė ne tik kelia žmonėms teigia mas emocijas, bet ir padeda kūrybingai mąstyti ir greičiau priimti sprendimus. Prisiminkite, kad ne visi gydytojai gavo saldainių. Kitiems buvo pasakyti keli draugiški žodžiai. Tai padarė lygiai tokį pat poveikį ir visai už dyką. Nors paklausti, kam maloniau leisti pinigus - sau ar kitiems, dau guma atsako: „Man, man, man“, tyrimai rodo, kad yra atvirkščiai. Padarę ką nors gera kitiems, o ne sau, žmonės daug labiau džiau giasi. Tai reiškia, kad naudos gavo ne tik gydytojai, bet ir minėtą eksperimentą vykdžiusi psichologė. Kadangi dovanėlės gydyto jams suveikė, nors ir nebuvo ypatingos, neprivalote leisti didelių HENRIK FEXEUS Q Q Q B
sumų labdarai, draugams ir kolegoms, kad geriau jaustumėtės. Net mažos dovanėlės gali sukelti didelį ir ilgalaikį džiaugsmą. Kelios ki tiems išleistos dešimtinės ar draugiški žodžiai gali tapti geriausio mis investicijomis į jūsų laimę. Jei ką nors darote kitų labui be naudos sau, tai vadinama al truizmu. Apie tai, kiek jis būna tikras, nemažai diskutuota. Dabar tiniai smegenų tyrimai rodo tai, ką jau suprato daugelis filosofų: nieko neįmanoma daryti be jokios naudos sau, nes mums patinka altruistiškai elgtis. Smegenys mano, kad labdara yra maloni. Gru pė asmenų gavo tūkstantį kronų, kurį galėjo arba pasilikti, arba skirti labdarai. Jiems nusprendus atiduoti pinigus, buvo aiškiai matyti, kaip suaktyvėjo jų smegenų apdovanojimo centras ir jie patyrė malonų nesavanaudiškumo jausmą. Daliai jų su apdovano jimu susijęs širdies aktyvumas labiau padidėjo pasielgiant altruis tiškai negu gaunant apdovanojimą. Smegenų požiūriu, duoti tikrai geriau negu imti.
Jtaudekite ktmthaitui Vartojant narkotikus ar vaistus, galiausiai prireikia didesnių dozių tam pačiam poveikiui pasiekti. Taip yra dėl to, kad pakyla mūsų to leravimo lygis: reakcija į narkotiką nuslopsta ir jo prireikia daugiau. Tai ne tik psichologinis poveikis - yra ir fizinių atitikmenų, todėl galima manyti, kad tai bendras mūsų veikimo principas. Ką tik vištienos pavalgiusiam žmogui bananas atrodo skanesnis už vištieną. Tačiau po banano daugumai atrodo skanesnė žuvis. Kol nespėjote pagalvoti, kad tai pats keisčiausias būdas pagrįsti nuo monę, pasakysiu, jog tai ne mano pavyzdys. Šis keistas meniu - iš tyrimo, kuriuo nagrinėtas mūsų skonio ir kvapo pojūčių slopini mas. Jį atliekant pastebėtas dar vienas įdomus poveikis: antras bananas dėl pakilusio toleravimo lygio būna ne toks skanus kaip pirmas. Be to, visi vėlesni skoniai (išskyrus banano skonį) pasida rydavo intensyvesni negu paprastai. Arba regėjimas. Jūsų regėjimo centre skirtingos smegenų ląs telės atsako už spalvas ir judesius. Iš pradžių už regimąjį signalą „raudona“ atsakanti smegenų ląstelė siunčia savo signalą, jums pamačius kelio ženklą. Tačiau toks signalas greit išsisemia. SaB B B B
n u o s t a b u s protas
EGOISTIŠKAS ALTRUIZMAS aimingesni tampame darydami ką nors tam, kad kiti pasijaustų geriau, negu darydami ką nors savo labui. Tačiau dėl to neprivalome su Raudonuoju Kryžiumi važinėti į Afriką. Pakaks, jei įteiksite kam nors iš aplinkinių žmonių netikėtą dovanėlę. Ją gavęs žmogus apsidžiaugs ir geriau mąstys. Toks nesavanaudiškumas privers ir jus geriau pasijausti. (O dėl veidrodinių neuronų, apie kuriuos skaitysi te p. 294, dar labiau džiaugsitės matydami, kaip džiaugiasi dovanėlės gavėjas!)Todėl pavaišinkite draugą pietumis. Nu pirkite jam saldainių, kuriuos labiausiai mėgsta. Pasakykite netikėtą komplimentą. Nupirkite kavos nepažįstamajam, kuriam baigėsi grynieji. Suteikite sau ir kitiems džiaugsmo.
L
koma, kad jūsų rega pavargsta nuo raudonos. Galbūt signalinė medžiaga, per kurią smegenų ląstelė parodo „raudona“, po kurio laiko pasibaigia, tačiau labiau tikėtina, kad smegenų tikslas yra rodyti pokyčius, o ne pastovius santykius. Jeigu niekas nesikei čia, smegenims nėra dėl ko nerimauti. Jei pažvelgę į šalį vietoj įprastos raudonos dėmės pamatysite žalią, tai reikš, kad jūsų smegenų ląstelės kuriam laikui nustojo dirbti. Pažvelgę į baltą paviršių, galite kelias sekundes matyti žalią ir mėlyną spalvas. Būna ir judėjimo iliuzijų. Minutę pažiūrėję į krioklį, o paskui į žolę ant kalvos, pamatysite, kad žolė juda link jos viršūnės. Taip būna dėl to, kad už judesį atsakingos jūsų smegenų ląstelės nu stoja veikusios. O kai vėliau pažvelgsite į ką nors nejudančio, už judėjimą į viršų atsakingų ląstelių poveikiui nesipriešins tos, ku HENRIK FEXEUS
□EIBE!
rios atsakingos už judėjimą į apačią. Todėl ima atrodyti, kad žolė juda į viršų.* Mūsų jausmai veikia lygiai tokiu pat principu. Yra daugybė pa vyzdžių, kaip žmonės dėl tam tikrų įvykių pakvaišta iš džiaugsmo (pavyzdžiui, laimėję loterijoje), bet gana greitai grįžta prie ankstes nio, t. y. žemesnio, laimės lygio. Taip yra ne dėl to, kad jie pavargsta nuo sėkmės loterijoje. Tiesiog pakyla jų toleravimo lygis laimę ke liantiems dalykams. Vienas būdas su tuo dorotis yra nuolatinė vis stipresnių laimės patyrimų medžioklė. Kitas, kiek praktiškesnis, vėl nuleisti toleravimo lygį. Tai galime pasiekti stebėdami, kad visą laiką negautume tos pačios rūšies patyrimų ir kad įvairūs patyrimai keistų vieni kitus. Kad išlaikytume laimės jausmą, turime įjungti pozityvių patyrimų rotaciją. Juos maišyti yra puikus būdas išvengti jausmų slopinimo, kad ir kokie tie jausmai būtų. JiHwklfc (w dinti MŽauMUflnĮ
Esame užprogramuoti taip, kad mėgstame tai, ką atpažįstame. O mūsų santykiai su tuo, ko nepažįstame, yra, švelniai tariant, įtempti. Nauji dalykai visada kelia stresą. Kaip sakoma: „Žmonės žino, ką turi, bet ne ką gauna.“ Nuo klausytojo priklauso, ar šie žo džiai yra įspėjimas, kad derėtų siekti išbandytų patyrimų, o ne ne pažįstamos rizikos, ar tiesioginis paskatinimas ieškoti ko nors, ko dar nėra patyrimų banke. Mano asmeninė nuomonė yra antra. Jei turiu rinktis iš ko nors pažįstamo ir ko nors naujo, man nebelieka pasirinkimo - visada renkuosi ką nors naujo. Kartais tai ne itin ge rai baigiasi. Juk buvo galima spėti, kad burokėlių skonio ledai ne bus vykę („Halvaro ledai“Noršiopinge, 2008-ųjų vasara). Bet jukgalėjau būti maloniai nustebintas. Taip neretai atsitinka. Nesu vienintelis, siekiantis naujovių. Jei ši savybė nebūtų už programuota žmonių smegenyse, niekaip nebūtume sukūrę šiuo* Šį poveikį pirmas ištyrė Aristotelis, tačiau jo teorija skambėjo kitaip. Jis manė, kad žvelgiant į krioklį mūsų smegenyse vyksta kažkoks fizinis judėjimas žemyn, o perkėlus žvilgsnį į ką nors kitą prireikia kelių sekundžių, kad tas judėjimas liau tųsi. Iš to jis padarė išvadą, kad, pažiūrėjus į krioklį, o tada į ką nors kita, antras objektas turėtų judėti žemyn. Visiškai priešinga tam, kas vyksta iš tikrųjų. Taigi galime sustoti prie vieno iš dviejų dalykų: 1) Graikijoje nėra krioklių; 2) Aristote liui daug geriau sekėsi teorizuoti negu žvalgytis aplinkui. Kitaip jis būtų iškart pa stebėjęs savo klaidą. Kita vertus, tas vyrukas taip pat teigė, kad vyrai turi daugiau dantų negu moterys. Kaip kažkas yra pasakęs, jis niekada nesivargino tikrinti, kaip ten yra su ponia Aristoteliene. Q B B E I
n u o s t a b u s p r o ta s
r
'y/u itW “1
LAIMĖ PER VARIJAVIMĄ ontrastai ir variacijos yra laimės šaltiniai. Susidūrę su kitais įspūdžiais, užuot pasirinkę daugiau tokių pa čių, pajusime norą patirti pirmuosius, kai vėl prie jų grįšime. Kaip rodo tyrimas su bananais ir žuvimi: pozityvus pirmojo įspūdžio patyrimas gali taptis stipresnis, negu buvo iš pradžių, dėl to, kad kurį laiką dėmesį skyrėme kam nors kitam. Jei plačiai atsimerksite, pamatysite, kad kasdienybė ku pina tokių kontrastinių patyrimų. Priminkite sau, kad kartais verta elgtis kitaip negu dabar. Tai nėra sudėtinga.
K
laikinės visuomenės ar ko nors išradę. Abu šie jausmai - pažįstamų dalykų ilgesys ir naujovių troškimas - varžosi mūsų viduje. Deja, dažniausiai laimi priešiškumas naujovėms. Nesėkmes suvokiame taip, lyg jos būtų blogesnės už pergales. Labiau susijaudiname pra radę šimtą kronų negu laimėję tą pačią sumą. Todėl stipriau rea guojame rizikuodami patirti ką nors nemalonaus negu turėdami galimybę patirti ką nors malonaus. Evoliucija priskyrė mums elge sio modelį, pagal kurį baimė dažniausiai nugali smalsumą. Vis dėlto šiandien neturime nerimauti, kad viršutinė olos dalis grius ir visus sutraiškys vien dėl to, kad sugalvojome pragręžti joje langelį. Šiais laikais nerizikuojame savo gyvybe kaskart, kai pasi renkame ką nors neišbandyto. (Rokforo skonio ledai Haagen-Dasz, Barselona, 2001-ieji. Paklauskite manęs, jei kada susitiksime.). Tad kovokite su savo genetinėmis programomis. Galbūt pirmieji kartai nebus malonūs. Tačiau džiugi nuostaba dėl to bus tik didesnė. Ir nesvarbu, ar būsite patenkinti savo pasirinkimu, vis vien laimėsi te - juk sukūrėte savo įprasto elgesio kontrastą. HENRIK FEXEUS Q E J E 3D
IfftotuuĮaAftHatitkoA
KURKITE KONTRASTIŠKĄ GYVENIMĄ
Gali būti nelengva sugalvoti, ką pasirinkti vietoj įprasto elgesio. Jei dar nesate pratę prie rizikos, bet kas bent kiek nepažįstama gali at rodyti pernelyg baisu. Vis dėlto dažniausiai įmanoma rasti variantą, kuris atrodys pakankamai naujas, bet jūsų negąsdins. Štai keli pradi niai pasiūlymai: • Jei jums patinka tenisas, išbandykite badmintoną ar sieninį. • Jei jums sekasi sudoku, bandykite spręsti kryžiažodžius. • Jei gerai susitvarkote su Rubiko kubu, įsigykite Rogerio von Oecho Ball o f Whacks arba parsisiųskite į savo PlayStation 3 „Kuboidą". • Jei esate pratę prie tailandietiško maisto, užsisakykite ką nors kita, o ne įprastą Pad Thai su vištiena. • Jei mėgstate žiūrėti filmus, išsinuomokite tokį, kokio šiaip niekada nesirinktumėte. • Praleiskite metinę kelionę automobiliu ir nuskriskite į Vietnamą - arba atsisakykite įprastų atostogų užsienyje dėl kelionės po Švediją. Jei iš pradžių atrodo nemalonu keisti tai, ką darote, keiskite tai, kada tai darote. Tai jau žingsnis reikiama kryptimi.
Q S B B
NUOSTABUS PROTAS
^HibUkikkite, D atai štamai žodžiui
Džiaugsmas artimai susijęs su jūsų kūno savijauta ir tuo, ką su juo darote. Todėl galite paveikti džiaugsmą galvodami apie savo jude sius ir veido išraiškas. Vieno klasikinio tyrimo dalyvių buvo paprašyta sprendžiant matematinę užduotį suraukti kaktą, o kitų - šypsotis. Šis mažytis veido raumenų skirtumas padarė milžinišką poveikį dalyvių nuo monei apie savo pastangas atliekant užduotį. Kaktas raukę žmo nės jautė, kad jiems teko stengtis labiau negu tiems, kurie šypso josi. Panašiai išsiaiškinta, kad komedijos tampa daug juokingesnės (o tragedijos ne tokios liūdnos), jei žiūrovas iš pat pradžių šypsosi, o ne raukiasi. Kito tyrimo dalyviai turėjo dideliame ekrane peržiūrėti skirtin gų objektų nuotraukas ir pasakyti, kurios jiems labiausiai patiko. Kai kurios nuotraukos judėjo iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, o ki tos - iš viršaus į apačią ir atvirkščiai. Daugumai dalyvių labiausiai patiko nuotraukos, kurios judėjo iš viršaus į apačią. Kodėl? Na, ver tikaliai judančios nuotraukos vertė žiūrovus vos vos judinti galvą į viršų ir į apačią, kad būtų galima sekti jas akimis, o horizontaliai judančios vertė galvą judinti į šonus. Dalyviams to nepastebint, jų sprendimai buvo valdomi jų pačių nesąmoningai duodamų „taip“ir „ne“signalų.
HENRIK FEXEUS Q E J D E
1
IfftatiiUĮaA ĮOidtiMtm
KŪNAS IR NUOTAIKA
Džiugūs jausmai tėra smegenyse ir kūne vykstantys cheminiai pro cesai, todėl išmokę valdyti savo cheminių medžiagų gamyklą galėtu me kelti sau mintis ir jausmus, kurių reikia laimės sutikimo vakarėliui. Tai nėra taip sudėtinga, kaip galbūt atrodo. Jūsų laikysenos, kvėpavi mo, raumenų įtempimo ir veido išraiškos pasikeitimai pakeičia jūsų jausmus ir elgesį. Kai kūnas įsitempęs, jame išsiskiria kitos medžia gos negu tada, kai jis būna atsipalaidavęs, o jums kyla kitokių minčių. Pavyzdžiui, prisiminkite, kada labai nervinotės: gal jūsų laukė pri statymas darbe ar mokykloje, o gal jums patinkantis žmogus uždavė sudėtingą klausimą. Prieš judėdami toliau įsivaizduokite tokį atvejį. Jau? Puiku. Dabar nustokite apie tai galvoję. Atsistokite abiem pėdomis remdamiesi į grindis, ištiesinkite pečius, kvailai išsišiepkite ir giliai įkvėpkite. Nekeisdami kvėpavimo ritmo vėl pagalvokite apie nemalonią situaciją. Laikykite pečius nuleistus, pėdas ant grindų ir šypsokitės taip, kad matytųsi visi dantys. Tikėtina, kad jūsų jausmai dėl įvykio pasikeis, arba nebegalėsite galvoti apie jį taip pat kaip anksčiau. Įdomu, ar ne? Jei kitaip naudosite savo kūną, jūsų gyveni mo patyrimai irgi bus kitokie. Džiaukitės kūnu Besidžiaugiantys žmonės juda kitaip negu liūdni. Judėdami ir elg damiesi kaip besidžiaugiantys žmonės galite susikurti teigiamus jausmus, nes kūnas ir protas yra artimai susiję. Dažnai būna sunku pasakyti, kas ką lėmė, kad patyrėme tam tikrą nuotaiką. Pavyzdžiui, jums išsiskiria „laimės medžiagos" - serotonino - kaskart kam nors nusišypsojus. Tai veiksmas, kurį besidžiaugiantys žmonės dažnai at lieka ir kuris veikia jų nuotaiką. Galite valdyti savo džiaugsmą:
□
B B S
NUOSTABUS PROTAS
• • • •
vaikščiodami labiau atsipalaidavę negu visada; mojuodami rankomis truputį stipriau negu visada; labiau šokinėdami, kai einate; šypsodamiesi.
Besidžiaugiantys žmonės atlieka tam tikrus ypatingus veiksmus. Perimkite juos, kad paveiktumėte savo džiaugsmo lygį: • • • • • • • •
kalbėdami daug gestikuliuokite rankomis; daug linksėkite; nešiokite spalvingesnius drabužius; vartokite teigiamų konotacijų žodžius („mėgstu", „myliu", „nuostabu"); mažiau referuokite į save (venkite „aš", „man", „pats"); moduliuokite balso toną; kalbėkite truputį greičiau; tvirtai spauskite ranką.
Pozityvūs jausmai, kuriuos patys sukuriate galvodami apie savo elgesį, nedings nustojus šypsotis. Džiaugsmas išliks ilgam ir toliau veiks įvairius jūsų elgesio ir mąstymo aspektus. Pavyzdžiui, imsi te džiaugsmingiau bendrauti su kitais ir jums bus lengviau įsiminti smagius gyvenimo įvykius. Kitaip tariant, jei norite save paskatinti, elkitės kaip džiugus žmogus.
HENRIK FEXEUS Q E 1 D D
JCuHtohab —kuktas dotykai Humoras gali turėti lemiamą poveikį gebėjimui priimti mus su pantį pasaulį. Mokiniams, kuriems leidžiama juoktis, būna len gviau ką nors išmokti. Darbuotojai, kuriems smagu dirbti, taip pat būna produktyvesni. Todėl humoro jausmas labai svarbus. Ne tik kaip priemonė pasilinksminti per nuobodžias šventes, bet ir kaip gyvybiškai svarbus psichologinis resursas. Jei sugebate su humo ru žvelgti į situacijas, kuriose atsiduriate, būnate mažiau veikiami streso. Taip mažinate tikimybę pulti į depresiją dėl stresą keliančių įvykių. Taip pat įrodyta, kad humoras padeda greičiau atsigauti po ligos ar operacijos.* Net imunitetas sustiprėja, kai į stresą kelian čias situacijas pažvelgiama su humoru! Okadangi humoras skatina bendrumo jausmą, jis gali padėti įveikti sudėtingą situaciją padi dindamas socialinę jus supančių žmonių paramą. Net juokas daro gerą poveikį: jis sustiprina gerą nuotaiką, nes nuo jo išsiskiria endorfinų, kurie nemažai lemia gebėjimą keisti savo mintis. Kuo daugiau juokiatės, tuo daugiau organizme išsiski ria endorfinų - ir nesvarbu, ar juokas nuoširdus, ar dirbtinis.
* Todėl ir atsirado vadinamieji ligoninių klounai, apie kuriuos tikrai esate girdėję. Jų gana daug vaikų ligoninėse. Klounai siekia paskubinti vaikų sveikimą pagerin dami jiems nuotaiką. Kitaip nei filme „Lopas Adamsas“Robino Williamso vaidin tas klounas, kai kurie iš jų būna visai juokingi. B B D B
NUOSTABUS PROTAS
$[taluiga&[ViatiHtaA
IŠJUOKITE SAVO PROBLEMAS
Pagalvokite apie ką nors, kas atrodo nemalonu ar net gąsdina, bet ko nebenorite bijoti. Išdrįskite įsileisti baimę į savo mintis ir išjos pasi juokite. Iš pradžių gali tekti juoktis dirbtinai, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad tai padarytumėte. Kuo daugiau juoksitės, tuo greičiau baimė praras galią. Juoko endorfinai suteiks galimybę kitaip pažvelgti į situaciją ir ją apgalvoti. Pajutę, kad jūsų neigiami jausmai susilpnėjo, galite panaudoti vieną iš p. 339 pateiktų refreimingo technikų, kad nemalonius jausmus ke liantys dalykai visiškai jus paleistų. Tragiškai nesuprastame filme „Labirintas" Davidas Bowie bando išgąsdinti Jennifer Connelly išjos fantazijos sukurtomis iliuzijomis (ir pernelyg aptemptomis kelnėmis). Tai gana gera mūsų proto veikimo analogija. Jei norite įveikti baimę, turite padaryti tokią pat išvadą, ko kią Connelly padarė galvodama, kaip galėtų įveikti Bowie: jūsų min čių dvasios negali jums pakenkti. Arba cituojant baigiamąją frazę iš „Labirinto": Youhave no power over me!* Geriausia trolius nuginkluoti iš jų pasijuokiant.
* Tu neturi galios man!
HENRIK FEXEUS Q j Q D B
TZa&kite, kaift kasdienftasismagUdi Negalime tapti laimingi vien kruopščiai atlikdami daugybę pratimų iš knygos - mums reikia ir linksmintis. Sukamės ratu vagonėlyje, pririšame prie lazdelės virvutę ir pamerkiame į vandenį, grakščiai iššokame iš visu greičiu skrendančio lėktuvo, pagal keistas taisy kles žaidžiame su penkiasdešimt dviemkartono lapeliais. Išradome daugybę būdų atmušti kamuolį, kad jis kur nors atsidurtų, - arba tiesiog lakstome jam iš paskos. Nė vienas iš šių užsiėmimų nėra įdomus pats savaime. Iš tikrųjų jie net gana absurdiški. Tačiau griebiamės jų, kad mums būtų smagu. Žmonės turi gebėjimą daryti bet ką ne tik įdomiai, bet ir links mai. Smagumui nereikia jokių priežasčių. Visos išimtys ir priemo nės, tokios kaip apsirengti pižama ar pliektis mediniu kardu, yra priimtinos, kai tikslas - pasilinksminti. Vis dėlto nebūtina eiti taip toli, kad rastumėte džiaugsmo kas dienybėje. Net pačią paprasčiausią dieną yra daug progų pasilinks minti. Dažniausiai jos būna trumpos, pavyzdžiui, kai pasijuokiate iš kolegos pastabos, ir lengvai pamirštamos. Bandykite atkreipti dėmesį į tokias progas ir į tai, kaip jos verčia jus jaustis - ne tik tada, kai trečiadienio vakarais bandote žongliruoti lėkštėmis cirko mokykloje, bet ir trumpesnėmis, kasdieniškesnėmis akimirkomis. Linksmintis svarbu. Galbūt darote tai dažniau, negu jums atrodo.*
Qydgkite defOtesiįą. veikla Nesunku patikėti, kad neigiamus jausmus derėtų gydyti visais įma nomais būdais. Tačiau tai ne tik klaidinga, bet ir neįmanoma. Kart kartėmis visi patiriame kasdienį liūdesį, dažnai tokius jausmus kaip pyktis, sumišimas ar nusivylimas. Neigiami jausmai nėra visai blogi. Jie atkreipia dėmesį į grėsmes ir parengia jus atsitraukimui arba kovai, konfliktams, po kurių bus laimėtojas ir pralaimėtojas, * Net ir pačių mažiausių pozityvių dalykų atradimas veikia kaip tam tikras refreimingas. Neseniai praleidau Kalėdų savaitę Žaliajame Kyšulyje. Jau antrą dieną paragavau vietinių uogų, kurių man nederėjo valgyti, ir visas likusias atostogas man smarkiai skaudėjo skrandį. Pasveikau tik grįžęs namo. Kai apie tai pasakoju, dažniausiai išgirstu: „Ooooi, kaip gaila! Visos atostogos sugadintos!“Žinoma, ga lima manyti ir taip. Tačiau pats manau taip: jeigu jau man savaitę skaudės pilvą, geriau būsiu ten, kur šilta ir gera. □ B O B nuostabus protas
NUKREIPKITE SAVO SMEGENIS TINKAMA LINKME iuolaikinėje visuomenėje daug kas atrodo taip, lyg būtų pakeliui kažkur, todėl lengva užmiršti, kur iš ti krųjų esame. Vakare paklauskite draugo ar kolegos, ko jis valgė pietų (kasdienio malonumo galimybė), ir ste bėkite, kiek laiko jam prireiks prisiminti. Tada suprasite, ką turiu omeny. Ar kada nors galvojote apie tai, kaip patogiai sėdite skaitydami šią knygą ar koks geras diskas groja fone? Pasistenkite būti atidesni tam, kas vyksta aplink, ir stebėkite, kaip dažnai džiaugiatės ar tiesiog gerai jaučiatės. Maži daly kai slepia didžius. Kuo dažniau pastebėsite kasdienės laimės atvejus, tuo pozityvesnių jausmų susiras jūsų smegenys. Džiaugsmas valdo susitelkimą į džiaugsmą - pagal tą patį principą, su žinojusi, jog esate nėščia, pradedate visur matyti vaikų ve žimėlius. Nuo to, kaip nuteiksite savo smegenis, priklauso, kojos ieškos. Šios funkcijos paveikti negalite. Užtat galite ją valdyti, kad rastų gerus arba blogus dalykus.
Š
per kuriuos abi šalys negali nugalėti. Neigiami jausmai palengvina koncentruotą ir kritinį mąstymą bei sprendimus. Jie padeda, kai jūsų tikslas yra rasti ir pašalinti klaidą. Teigiami jausmai sako jums, kad atsitiks kažkas gero. Jie praple čia jūsų dėmesį, kad daugiau sužinotumėte apie savo fizinę ir sociali nę aplinką. Toks dėmesys padeda atsiverti naujoms idėjoms ir susiti kimams, kai abi šalys gali ką nors laimėti, o civilizacija - judėti į prie kį. Pozityvus mąstymas palengvina toleranciją ir produktyvumą. „Depresiškojo realizmo“ tyrimai patvirtina, kad niūrūs žmonės ne šiaip sau mano, jog geriau už pozityviai nusiteikusius žmones moka įvertinti savo galimybes - taip yra iš tiesų: jie realistiškiau atsimena tiek pozityvius, tiek negatyvius savo gyvenimo įvykius ir būna dėmesingesni su krizėmis susijusiai informacijai. Džiugūs žmonės kupini teigiamų iliuzijų, todėl dažnai pervertina savo gali mybes ir atsimena daugiau pozityvių įvykių negu negatyvių. Tačiau džiugūs žmonės geba priimti geresnius sprendimus planuodami gyvenimą, nes jie naudoja tokias svarbias strategijas kaip ieško jimas informacijos apie riziką sveikatai ir kitus spąstus, galinčius sužlugdyti laimingą gyvenimą. Negalite būti laimingi, jei neplanuo jate savo gyvenimo. Be to, negalite planuoti gyvenimo, kai esate blogos nuotaikos; smegenys neras reikiamų mąstymo modelių. Be abejo, tam tikri aplinkos veiksniai gali priversti mus liūdėti ar pulti į depresiją. Tačiau neretai mes patys su savo vaizduote tem piame save žemyn. Esame pernelyg gabūs įsivaizduoti neigiamus dalykus. Esu tikras, kad bent kartą esate supykę vien nuo minties apie šį bei tą, nors prieš tai visai gerai jautėtės. Pradėjus matyti aplink save tamsą, mūsų smegenys nori išlaikyti blogą nuotaiką ir nutaria susitelkti į tokią nuotaiką atitinkančius įspūdžius. Fra zę „ateitis atrodo tamsi“ suprantame greičiau negu „ateitis atrodo šviesi“, negatyvius posakius atsimename geriau už pozityvius. Pati riant stresą į mūsų kūną pumpuojami hormonai paprastai dingsta su streso šaltiniu. Tačiau esant depresijos būsenos jie išlieka. Todėl depresija ir niūri nuotaika tolygu nuolatiniam stresui. O kadan gi dėl savo blogos nuotaikos įspūdžius jau filtruojame neigiamai, stresas padaro mus be galo jautrius: bet kokia pastabėlė yra piktas puolimas, o uogienės dėmė - katastrofa. Jei tai ilgokai užtrunka, nukenčia pačios smegenys. Smegenų ląstelėms pasidaro sunkiau Q B D B
NUOSTABUS PROTAS
jungtis tarpusavyje, todėl mums tampa sunkiau mąstyti naujoviš kai ir lanksčiai. Ilgą laiką išliekant blogos nuotaikos mūsų mąsty mas tikrąja žodžio prasme sustingsta. Vaistas nuo kasdienės depresijos yra aktyvumas. Jus dažnai nu liūdina koks nors praradimas: projektas buvo atmestas; negavote norimo atlyginimo arba gavote blogą pažymį; mirė giminaitis; kas nors prarado jūsų pasitikėjimą arba geras draugas ketina išsikraus tyti. Visa tai yra įvairūs praradimai, galintys privesti prie aukšto streso lygio ir blogos nuotaikos. Tokiu atveju turite suteikti sau ga limybę įkvėpti ir iškvėpti. Otada turite judėti toliau. Kitaip rizikuo jate bėgti uždaru neigiamų jausmų ratu. Arba dar blogiau - išvis su stoti. Jeigu, užuot taip darę, nukreipsite žvilgsnį į priekį, pro viską, kas atrodo sunku, ir nedarysite klaidingų, išmoktu bejėgiškumu paremtų išvadų, pesimistiškoms mintims nebus ką su jumis veikti.
TfĮiatuuĮa&fViatuuas
SUŽLUGDYKITE DEPRESIJĄ KĄ NORS VEIKDAMI Kai būnate blogos nuotaikos, jums reikia išjos ištrūkti. Todėl svarbu, kadnusistatytumėte naujus tikslus. Neprisiimkite perdaug - turėki te omeny, kad būdami blogos nuotaikos neturite daug jėgų. Tikslai negali būti nepasiekiami. Jieturi būti pakankamai dideli, kadgalėtu mėtejųsiekti žinodami, jogjums pasiseks. Tai neturi būti kažinkassvarbiausia, kaddarytumėte kąnors, kasjums pavyks. Jei esate labai pavargę, gal pakaks perskaityti elektroninius laiškus arba pakabinti gulintį paveikslą. Iš pradžių užteks iršito. Svarbu, kad rastumėte, ką veikti, irveiktumėte. Kai tai padarysite, išpasisekimokils nauji pozity vūs jausmai. Kairysis smegenų pusrutulis - džiugiosios smegenys pabus iš snaudulio irpadėsjums pasijausti geriau.
HENRIK FEXEUS
QEIDEI
liaukitės švaistę latimtaikį Visi turime pomėgių ir net aistrų, kurios apibrėžia, kokie esame. Kadangi darbe ne visada galima daryti tai, kas geriausiai sekasi ir labiausiai patinka, laisvalaikio užsiėmimai be galo svarbūs. Jei dirbate tiek, kad neturite laiko laisvalaikio užsiėmimams ar pomė giams, arba iš tiesų mėgstate savo darbą ar esate pernelyg užsiėmę netinkamais dalykais. Vienas iš populiariausių, jeigu ne pats populiariausias, laisva laikio užsiėmimų yra žiūrėti televizorių. Nesvarbu, ar suvokiate tai kaip vieną iš mėgstamiausių savo užsiėmimų, ar tai jums tėra kasdienybė, dažniausiai diduma jūsų laisvo laiko atitenka kaip tik televizoriui. Deja, psichologiniai tyrimai rodo, kad televizoriaus žiūrėjimas suteikia mažai psichologinės naudos arba iš viso jos ne suteikia, tik sukelia atsipalaidavimą primenančią būseną. Tačiau atsipalaidavimas iki lobotomiją patyrusio šieno maišo būsenos ne sukelia geresnės nuotaikos ar didesnio pasitenkinimo gyvenimu. Jei televizorius prie ko nors ir priveda, tai prie laimės mažėjimo. Palyginti su kitais užsiėmimais, televizijos laida mūsų dėmesį gali atkreipti greičiausiai, bet vargu ar kas galėtų teigti, kad patyrė srau to būseną žiūrėdamas televizorių. Be to, televizoriaus žiūrėjimas nesuteikia jokių galimybių. Sėdėdami prie jo neužsiimate kitais dalykais, kurie galėtų sustiprinti pozityvius patyrimus: nežaidžiate tradicinio švediško žaidimo kubo, neinate į pasimatymus ir neben draujate su draugais. Įdomi išimtis iš taisyklės - muilo operos ir kiti serialai su nuo latiniais veikėjais ar siužetais. Devintajame dešimtmetyje buvo „Dalasas“, dabar yra „Tikras kraujas“. Kad ir kaip būtų keista, tokie serialai sukelia tam tikrą pasitenkinimą gyvenimu veikiausiai dėl to, kad žiūrovas pradeda suvokti veikėjus kaip tikrus, ima jaudintis dėl jų likimo ir jaučiasi taip, tarytum jie būtų jo draugai. Bėda ta, kad jūs Erikui Nortmanui nė kiek nerūpite. Kitaip nei televizorius, laisvalaikio užsiėmimai suteikia mums kontaktą su kitais žmonėmis ir visus socialinio bendrumo ir drau gijos pranašumus. Viena iš priežasčių, dėl kurių užsiimame laisva laikio veiklomis, yra ta, kad jos suteikia mums galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, kuriuos su mumis sieja dar ir bendri interesai. Vyriška draugystė dažnai būna susijusi kaip tik su bendra veikla Q B D G
NUOSTABUS PROTAS
'j/u fo y
ai
AKTYVUS LAISVALAIKIS uprantu, kad grįžus namo iš darbo ar mokyklos visai malonu tiesiog griūti prieš televizorių arba atnaujinti savo Facebook profilį. Tačiau tokie užsiėmimai nepa dės jums pasijusti geriau ar tapti laimingiems. Todėl sten kitės lavinti jums įdomius įgūdžius ir bandykite daryti tai, kas sekasi (arba ką norėtumėte išmokti), su kitais žmonėmis. Paprasčiausias būdas - užsirašyti į vakarinius kursus arba įstoti į asociaciją. Raskite kitų žmonių, kuriems patinka tie patys dalykai kaip ir jums, ir jūsų laisvalaikis atrodys daug prasmingesnis už viso pasaulio serialus.
S
(„Kaip tavo naujoji knygų skaityklė?“), o moteriška - tiesiog su ga limybe pasikalbėti („Kaip tavo naujasis vaikinas?“). Abiem atvejais patenkinami socialiniai poreikiai ir gaunama socialinė nauda. Laimės požiūriu laisvalaikio užsiėmimai veikia kaip multivitaminų gėrimai, sustiprinantys teigiamus patyrimus. Perjuos panau dojate asmeninius gebėjimus, parodote, kas esate ir kas jums pa tinka. Kai kurie laisvalaikio užsiėmimai tokie, kad tenka pajudėti, o tai gerina sveikatą ir stiprina ryšius su kitais žmonėmis. Tai visai ne tušti žodžiai. Kaip jau žinote, santykiai su kitais žmonėmis laikomi geriausiai veikiančiais mūsų savijautą. Draugystė ir meilė padaro mus laimingus taip pat kaip rūpinimasis aplinkiniais.
HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
IteftmuikikiU kutu? Pasaulio sveikatos organizacija taip apibūdina sveikatą: „Sveikata yra visiškai gera fizinė, protinė ir socialinė savijauta, o ne tik ligų ar sutrikimų nebuvimas.“Ko gero, jei remsimės šiuo apibrėžimu, viso je planetoje nerasime išties sveiko žmogaus. Tačiau visada galime to siekti. Įdomu, kad sveikata apibrėžiama trimis aspektais: fiziniu, protiniu ir socialiniu. Ir visos šios sveikatos formos glaudžiai susi jusios su jūsų laimės lygiu. Jau gavote daugybę galimybių ugdyti protinę ir socialinę sveikatą. Dabar atėjo laikas iš arčiau pažvelgti į fizinę. Kad gerai jaučiatės judėdami - nieko naujo ar keisto. Esamą aki mirką fizinės treniruotės suteikia džiaugsmo, apskritai pagerina savijautą ir padidina laimės lygį. Trumpalaikį rezultatą lemia tai, kad treniruotės išlaisvina jūsų organizme morfiną primenančias medžiagas. Ilgalaikiai rezultatai - padidėjęs veiksmų greitis ir tiks lumas, aukštesnė savigarba ir sumažėjusi depresijos ir nerimo rizi ka. Vyresniame amžiuje periodiškos treniruotės sulėtina (arba išvis sustabdo) svorio augimą, mažina širdies ligų ir vėžio riziką. Be to, fizinės treniruotės dažnai būna susijusios su socialiniu sveikatos aspektu: greičiausiai sportuojate su kitais žmonėmis, taip gaunate papildomą socialinės paramos dozę. Kaip galbūt pastebėjote, vis vartoju žodį „treniruotės“. Atsipra šau, jei dėl to jums prieš akis iškart iškyla prakaitu dvokianti sporto salė, pragariški dviračiai treniruokliai ir kompaktinių diskų rinki nys su užrašu Absolute Body Pump 12. Treniruotės neturi būti labai intensyvios. Net greitas pasivaikščiojimas bus naudingas, jei nesate prie jo pratę. Arba važiavimas dviračiu į darbą. Tai irgi treniruotė. Jūsų tikslas - rasti būdą fiziškai iškrauti įtampos ir energijos per teklių, kuris per dieną susikaupia jūsų kūne. Atsikratęs įtampos, kūnas išleidžia į laisvę natūralius poilsio, atsipalaidavimo ir atsiga vimo impulsus. Be to, pajusite natūralų pakilimą dėl išsiskyrusių endorfinų, o tai juk niekada nekenkia.
B B S S
NUOSTABUS
p r o ta s
J f/to tiiy a s fOuriimaA
TINKAMAI MIEGOKITE
Miegas - tema, kuria galima labai daug pasakyti.Tačiau to nedarysiu. Ir be mano nurodymų žinote, kad sunku būti džiugiam ir laimingam, jei visą laiką esi pavargęs nuo miego trūkumo. Todėl atskleisiu jums gero miego paslaptį duodamas šiuos keturis patarimus. • Pasirūpinkite, kad jūsų miegamoji vieta būtų susijusi tik su miegu.* Nedirbkite lovoje. Geriau nežiūrėkite joje televizo riaus. Svarbu, kad pamačius savo lovą jums iškiltų asociacija su noru miegoti, o ne pasąmoningos mintys apie darbą ar „Šeimos bičą". • Vidutiniškai nederėtų miegoti daugiau negu devynias ir ma žiau negu penkias valandas per naktį. Kitaip gali išsivystyti nuolatinis nuovargis, stresas, nerimas ir depresija. • Prieš miegą turite šiek tiek nusiraminti. Jeigu visada dirbsite iš visų jėgų tol, kol ateis laikas miegoti, jums gali pasidaryti sunku miegoti, o tai gali sukelti pyktį ar nerimą. • Jei pabundate ir negalite vėl užmigti, negulėkite ir nesinervinkite dėl to, kad jums taip atsitiko. Geriau nuveikite ką nors konstruktyvaus. Atsikeikite ir paskaitykite knygą. Pa sitikrinkite elektroninį paštą. Grįžkite į lovą praėjus penkio likai minučių ir pažiūrėkite, ar dabar bus lengviau užmigti.
* Žinau, ką ketinate pasakyti: jeigu jums nusišypsojo laimė gyventi aktyvų lytinį gyvenimą, lova turi asocijuotis ir su juo. Nieku gyvu nenoriu pasakyti, kad turite liautis mylėjęsi, kad geriau miegotumėte. (Dažniausiai kaip tik būna atvirkščiai.) Tiesiog turite priimti dvi galimas asociacijas, susijusias su lova - sekso ir miego, - bet ne daugiau. Arba galite nuslopinti fiziškai aktyvesnę asociaciją mylėdamiesi ir ant kitų baldų. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
JįHtfikstaHUU iMUlHltetai
Dauguma su fizine sveikata susijusių dalykų yra savaime supranta mi. Tikrai esate pastebėję, kad jūsų protui gerai, kai judate ir palai kote fizinę formą. Tačiau tai veikia ir atvirkščiai. Palaikydami pro tinę formą, gerai jausitės fiziškai. Suprantu, kad tai skamba keisto kai, todėl turiu truputį išsamiau paaiškinti, kad būčiau tikras, jog jus įtikinau. Kaip jau žinote, mūsų jausmai gimsta smegenyse, kurios yra su jungtos su nervų sistema. Ji nuolat mokosi naujų dalykų per naujus patyrimus ir išgyvenimus. Kita vertus, mus sveikus išsaugoti sie kiantis imunitetas yra grynai mechaniška, automatinė funkcija ir mūsų kraujo kūnelio dalis. 1974 m. psichologo Roberto Aderio atra dimas šokiravo pasaulį ir amžiams pakeitė biologinį žmogaus kūno žemėlapį. Aderis pastebėjo, kad imunitetas ir nervų sistema ben drauja. Imuninė sistema, kaip ir smegenys, geba mokytis ir prisitai ko prie informacijos, kurią gauna iš nervų sistemos. Tai gali pasiro dyti ne itin reikšminga, bet iš tikrųjų tai revoliucinis atradimas. Iki Aderio niekam neatėjo į galvą, kad mūsų imuninė sistema gali gauti signalus iš nervų sistemos ar pakeisti savo funkciją. Negana to, atro do, šis derinys būtinas, kad imuninė sistema veiktų tinkamai. To pavyzdys - eksperimentas, kurio dalyviai gėrė paskaninto gėrimo. Jame taip pat buvo vaisto, kuris laikinai silpnino imunite tą. Pakankamai daug kartų išgėrus šio gėrimo, eksperimento daly viams užteko vieną kartą jo išgerti - jau be vaisto, - kad jų imuni tetas akivaizdžiai susilpnėtų. Laimė, susilpnėjimas buvo nežymus, tačiau tokia buvo ir vaisto dozė. Praktiškai visa tai reiškia, kad įvykiai jūsų aplinkoje gali susil pninti jūsų imunitetą. Kaip matydami tam tikrą žmogų prisime nate tam tikrą dainą, nes prisiminimai apie tą žmogų ir dainą jums susiję, taip kai kurie įvykiai gali kelti riziką, kad vėl su jais susidūrę susirgsite - jūsų imuninė sistema „atsimena“, kad jai buvo negera, kai pastarąjį kartą gėrėte keisto skonio gėrimo, ir daro prielaidą, kad taip bus ir kitą kartą. Todėl ji susilpnėja vos jums paragavus gėrimo. Kadangi mūsų smegenys ir imuninė sistema bendrauja per ner vų sistemą, gali būti, kad imuninę sistemą veikia fizinė savijauta, o tai gali turėti bauginančių padarinių. Gal būtų geriau turėti sis temą, kuri veiktų visu pajėgumu nepriklausomai nuo mūsų nuoS B Q S nuostabus protas
taikos. Juk iš lovos išlipę ne ta koja ir būdami nepaprastai suirzę norite būti apsaugoti nuo ligų taip pat kaip geresnės nuotaikos dienomis. Iš tiesų kai kas kaip tik dėl to neigia mūsų prisitaikėlės imuninės sistemos atradimą - išgyvenimo požiūriu atrodo ne itin protinga, kad mūsų apsauga nuo infekcijų ir ligų taip lengvai pavei kiama. Na, galbūt taip ir nėra. Ogal kaip tik taip ir yra. Juk vis dėlto žmonės dar egzistuoja. Evoliucija turi įprotį pasilikti išgyvenimui naudingas funkcijas ir atmesti nereikalingas. Todėl vertėtų atsaky ti į klausimą, kuo tai mums naudinga. Tol, kol gausime atsakymą į šį klausimą, turime laikytis nuo monės, kad imuninė sistema gali mokytis ir būna veikiama mūsų protinių nuostatų. Tai reiškia, kad mūsų gebėjimas valdyti neigiamus jausmus pyktį, nerimą, depresiją, pesimizmą ir vienišumą - yra svarbus ne tik protiniu ir socialiniu aspektu. Tai yra dar vienas būdas užkirsti kelią ligoms. Žmonės, kurie patiria chronišką nerimą, ilgus liūdesio ir pesimizmo laikotarpius, nuolatinę įtampą ir priešiškumą, nesi baigiantį cinizmą ar įtarumą, dvigubai daugiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, astma, artritu, migrena ir skrandžio opa. Širdies ligų atžvilgiu neigiami jausmai yra toks pat stiprus veiksnys kaip rūkymas! Didelis stresas yra kita negatyvi psichinė būsena. Jaučiant net nedidelį stresą peršalimo rizika padidėja dvigubai. Taip pat įrody ta, kad imuninė sistema patiriant didelį stresą taip susilpnėja, kad gali paspartinti vėžio metastazės ar diabeto vystymąsi ir paskatinti kraujo krešėjimą venose, kuris gali sukelti infarktą. Per ilgą laiką stresas taip pat gali pakenkti pačioms smegenims. Ryšys tarp protinio negatyvumo ir fizinių bėdų akivaizdus, ta čiau, kaip jau esu minėjęs, jis veikia ne viena kryptimi. Galime tuo pasinaudoti. Stresas ir depresija gali susilpninti imuninę sistemą, o socialinio bendrumo jausmas, atsipalaidavimas ir pasitikėjimas ki tais gali ją sustiprinti. Tai vienas iš tų atvejų, kai sveikas protas jau iš pat pradžių suprato tiesą: dauguma žmonių iš patirties sužino, kad lengviau suserga, kai nervinasi ar blogai jaučiasi. Tiesiog nema nėme, kad tai veikia abiem kryptimis. Jei jūsų protas gerai jaučiasi, jums bus lengviau palaikyti sveiką kūną. O kai esate sveiki, jums, be abejo, lengviau gerai jaustis protiškai.
HENRIK FEXEUS Q B Q E I
Sveika* elgesys Mūsų emocinių nuostatų ir santykių su kitais kuriamas gyveni mo būdas taip pat paveikia fizinę sveikatą. Pavyzdžiui, optimistų sveikata dažniausiai būna geresnė negu pesimistų. Nebūtinai dėl to, kad optimizmas paveikia imuninę sistemą optimizmo hormo nais, bet dėl to, kad optimistai elgiasi kitaip negu pesimistai ir atlieka veiksmus, kurie padidina geros sveikatos tikimybę. Jei no rite būti sveiki, nepakanka pradėti pozityviai mąstyti ir šypsotis kitiems (nors tai ir gera pradžia), jei ir toliau kasdien sušlamšite po pakuotę bulvių traškučių Pringles. Sveikata yra ilgalaikis sveiko protinio, socialinio ir fizinio gyve nimo būdo rezultatas. Štai kodėl jokia dviejų savaičių dieta negali būti veiksminga. (Dėl to knygos apie svorio mažinimą yra vienos populiariausių visoje planetoje: jei viena dviejų savaičių dieta ne suveikė, galbūt suveiks kita.) Iš tikrųjų nėra nieko sudėtingo: val gykite subalansuotą maistą, dažnai sportuokite ir nerūkykite; skirkite savo laiką veikloms, kurios atrodo to vertos, ir kurkite gerus santykius su kitais žmonėmis. Žinau, tai labai bendri patarimai. Tačiau jie tvir tai paremti begale tyrimų ir faktų. Gera sveikata sudaro ilgesnio gyvenimo ir geresnio atsparumo pagrindą, tačiau didžiausia nauda gaunama jau dabar: jei esate sveiki, jausitės guvūs, judrūs ir pilni jėgų, kurias galėsite panaudoti tam, kas padės gerai jaustis ir būti laimingiems.
NUOSTABUS PROTAS
KELI PASKUTINIAI ŽODŽIAI APIE LAIMĘ Ieškokite prasmių, bet nemedžiokite
ioje knygoje pateikti argumentai ir metodai paremti ne as menine patirtimi ir „paveldėta išmintimi“, kas anksčiau daž niausiai būdavo pagrindas savigalbos pasaulio idėjoms apie tai, kaip galima tapti laimingam. Jeigu argumentai skambėdavo ne „taip padariau ir tapau laimingas, todėl ir jums derėtų taip dary ti“, tai būdavo tariama tūkstantmečių senumo Indijos guru išmin tis - žinios, kurių amžius iš tikrųjų retai kada siekdavo dešimtmetį ir kurios dažniausiai būdavo paremtos tuo pačiu „daryk kaip aš“ principu. Tai, ką kukliai pateikiu šioje knygoje, paremta naujausiais psichologiniais ir smegenų sandaros tyrimais.* Apibendrinimas: smegenys yra ypatingu būdu susijusios su to kiais teigiamais jausmais kaip laimė ir džiaugsmas. Galite sustiprin ti šį ryšį ir išmokti geriau juo naudotis treniruodamiesi ir siekdami atsidurti džiaugsmą teikiančiose situacijose. Laimė yra prieinama visiems, kaip ir gebėjimas ją patobulinti. Laimės (t. y. happiness) tyrimai nurodo tris patikimus būdus tapti laimingam: naudoti savo stiprybes, talentus ir pomėgius, išsiugdyti optimistinį požiūrį į gy venimą ir palaikyti gilius santykius su žmonėmis. Dabar jau žinote, kokius metodus tam galite naudoti. Laimė yra ne vien dabarties jausmas - ji paveikia ir jūsų atei tį. Tačiau svarbu prisiminti, kad nebūtina bet kokia kaina kelti sau
Š
* Jeigu manote, kad pozityvioji psichologija daug nagrinėjo tradicines vertybes, esate teisūs. Galbūt taip yra todėl, kad pirmąjį psichologinių tyrimų institutą, kurį Martinas Seligmanas 2000 m. įsteigė Pensilvanijoje, JAV, pastaruosius dešimt metų remia krikščioniška organizacija. Tai nereiškia, kad tyrimų rezultatais ne galima pasitikėti. Tačiau turbūt nėra ko stebėtis, kad institute nagrinėjamos su tradicinėmis rėmėjų pažiūromis susijusios irjuos dominančios temos. Pavyzdžiui, šeimos ar tikėjimo svarba. Kitos vertybės buvo aprašomos vartojant labiau su religija susijusias sąvokas; praktiniu socialinio bendrumo pavyzdžiu tapo ėjimas į bažnyčią. Šis amerikiečių institutas taip pat padėjo visuose pasaulio kraštuose atliekamų tyrimų pagrindą, todėl gali būti, kad jei religinė organizacija toliau jį remtų, pozityviąją psichologiją paskandintų religingume. Tačiau 2011 m. krikš čionių pinigai baigėsi. Įdomu, ką dabar pradės nagrinėti pozityvioji psichologija? Gal malonumą, jaučiamą atvirkščia tvarka klausantis sunkiojo roko plokštelių? HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
tikslo tapti laimingam. Pats tikslas niekada nebūna laimės sąlyga. Senoji patarlė, kad kelias ir yra tikslas, visiškai teisinga. Nerealistiška ir, ko gero, liūdna manyti, kad kada nors pasiek site ekstatinę laimės būseną, apie kurią tiek daug rašoma laikraš čiuose. Net jei sugebėsite tai padaryti, dėl mūsų gebėjimo prie visko priprasti ši būsena neliks nuolatinė. Tačiau tai nereiškia, kad turė tumėte liautis bandę jaustis kuo geriausiai. Net jei negalite nuolat būti maksimaliai laimingi ar džiugūs, tikiuosi, kad įtikinau jus kal bėdamas apie ilgalaikę pozityvaus gyvenimo naudą.
UCas toliau. Priartėjus prie skyriaus pabaigos, gali atrodyti, kad ta laimė visai nėra kuo nors ypatinga. Taip, išties. Bet man vis tiek prireikė šimto puslapių, kad jums tai paaiškinčiau. Nesvarbu, kokia jūsų padėtis, dabar žinote, ką reikia daryti, kad valdytumėte savo pozityvius patyrimus. Atminkite, kad ši ypatinga galia skirta ne tik neapsakomam džiaugsmui pasiekti: ji taip pat padeda mums išdrįsti priimti kūrybiškas, naujoviškas ir netikėtas mintis, kurių anksčiau nebūtume sau leidę. (Ir kartu sustiprina imuninę sistemą.) Tapti laimingam reiškia tapti protingesniam. Ir gerai jaustis. Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo didžiausia įmanoma nauda. Kitas žingsnis - iš arčiau pažvelgti į tai, ką taip grakščiai peršo kau šiame skyriuje: į visus, kurie jus supa. Kaip jau kelis kartus esu minėjęs, mums reikia kitų žmonių, kad būtume laimingi. Tačiau kiti žmonės iš tikrųjų turi daug didesnę įtaką augant jūsų ypatin goms proto galioms. Jūs to nepastebite, bet jūsų elgesį ir pasirinki mus paveikia žmonės, kurių nepažįstate. Kita vertus, ir jūsų įtaka aplinkiniam pasauliui tęsiasi daug toliau, negu galite numanyti. Kasdien galite pakeisti tūkstančių žmonių gyvenimus su jais nė ne susitikdami. Kita ypatingoji galia padės sukurti asmeninį pasaulį per sudėtingus socialinius tinklus, kuriems priklausote. Kadangi ši ypatingoji galia piktojo genijaus matuokle rodoma kaip svarbiau sia, taip pat sužinosite, kokį jus mato kiti žmonės ir kaip galite pa teikti jiems savo norimą įvaizdį. Jeigu jau vis tiek mokomės.
Q B Q E
NUOSTABUS PROTAS
ESATE SUSIJĘ dCai/t nanddtli bc^kuuA Oi bomtliniaib timlaib
Papasakojau dviem draugams apie organišką F a b e r g ė šampūną, jie papasakojo dar dviem draugams, tie - dar dviem, o tie - dar dviem. 8-OJO DEŠIMTMEČIO REKLAMINIS FILMUKAS
VISI KITI Jums reikalingi kiti žmonės
au įvade žadėjau, kad šįkart kalbėsiu tik apie jus. Tačiau jūs esa te taip artimai susiję sujus supančiais žmonėmis, kad neįmano ma aptarinėti jūsų ypatingų proto galių neužsimenant apie jūsų socialinį gyvenimą. Jūsų ir kitų žmonių saitai yra stipresni ir ilges ni, negu daugumai atrodo. Jei norite suaktyvinti savo egzistenciją ir valdyti savo gyvenimą, turite žinoti, kaip tie saitai veikia. Supra tę, kaip per socialinius ryšius susikurti norimą gyvenimą, įgysite neįtikėtiną proto galią. Vieni svarbiausių sprendimų, kuriuos galite priimti, susiję su ki tais žmonėmis. Mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mūsų smegenys formuoja socialinį elgesį ir pačios yra jo formuojamos. Nemažai minčių gimsta kalbantis su kitais žmonėmis. Visas jūsų
J
flB S E
NUOSTABUS PROTAS
idėjas veikia diskusijos, kuriose dalyvavote, ir jūsų jausmas apie tai, kurios iš jų buvo svarbios. Mąstymas iš tikrųjų yra pokalbis su sa vimi. Jis naudingas, bet jo retai pakanka. Kaip galbūt prisimenate, daugelis kūrybingo mąstymo metodų skirti kitų žmonių indėliui tinkamai valdyti.
Vteiu$uMUL5fuwtyiHgeAMis už HūkgiUĄ, Turbūt nenustebinsiu jūsų sakydamas, kad mūsų elgesys su socia line aplinka turi lemiamas pasekmes sveikatai. Tačiau dar visai ne seniai pirmiesiems socialinės sveikatos tyrėjams teko iš visų jėgų stengtis, kad gydytojai pripažintų, jog vien fizinių tyrimų nepakan ka norint sužinoti, kodėl žmogaus sveikata yra gera arba bloga. Bū tina atsižvelgti ir į kultūrą, kuriai jis priklauso, jo draugus, šeimą ir miestą, kuriame gyvena. Pasaulis, kuriame gyvenate, stipriai veikia tai, kas esate ir kaip jaučiatės. Šiandien žinome, kad: • Nuo kitų atsiskiriantiems žmonėms gresia 2-3 kartus didesnė rizika mirti jauniems, nesvarbu, ar jie rūko ir sportuoja. • Izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo vėžio negu tie, kuriuos sieja stiprūs saitai su kitais žmonėmis. • Nėščios moterys, kurioms trūksta socialinio palaikymo, tris kartus dažniau patiria komplikacijas negu tos, kurios palaiko mos tinkamai. • Mirtingumas tarp našlių aukštesnis negu tarp kitų to paties amžiaus vyrų. Tai ypač pasakytina apie 24-34 metų našlius jų mirtingumas yra 8-12 kartų didesnis negu vedusių to paties amžiaus vyrų. • Infarktus dažniau patiria skyrybas ar kitokius išsiskyrimus iš gyvenę žmonės. • Socialinės ir psichinės problemos yra svarbesnė stenokardijos priežastis negu rūkymas. Stenokardija tris kartus dažniau iš tinka vyrus, turinčius didelių bėdų šeimoje, negu tuos, kurių šeiminės problemos yra „įprastos“. • Jausmas, kad neturite žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasida lyti asmeniniais išgyvenimais ir palaikyti artimą ryšį, dvigubai padidina riziką susirgti ir mirti. Socialinė izoliacija miršta mumui turi tokią pat (o gal net didesnę) įtaką kaip rūkymas, HENRIK FEXEUS
QBE]B
aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir judėjimo trūkumas. • Šeimos narių palaikymas teigiamai veikia reabilitaciją, nesvar bu ligos pobūdis. • Socialiai integruoti asmenys - turintys partnerį, darnią šeimą ar gerų draugų - greičiau atsigauna po ligų ir ilgiau gyvena. Žinoma, vienišumas ar izoliacija nėra tas pat kaip buvimas su sa vimi. Vienišumas niekaip nesusijęs su tuo, kiek laiko praleidžiame vieni ir kiek socialinių kontaktų turime per dieną. Nemažai žmo nių, kurie gyvena vieni ir neturi daug draugų, yra patenkinti ir sveiki. Tačiau jie nelaiko savęs vienišais ir vertina turimus ryšius. Vienišumas pavojingas tada, kai žmogus jaučiasi atskirtas nuo kitų ir neturi į ką atsiremti. Svarbu ne susitikimų skaičius, o jų kokybė: ar jie šilti, ar santūrūs; ar teikiantys palaikymą, ar kupini negatyvu mo. Net didelio miesto centre, kur visada pilna kitų žmonių, gyve nantys žmonės gali jaustis siaubingai vieniši. O kartais mes, mies tiečiai, patys siekiame didesnio atstumo, negu naudinga sveikatai. Tam, kad jaustumėtės patenkinti (ką jau kalbėti apie laimę) ir protingi, jums reikia draugystės, giminystės, santykių ir intymių ryšių. Ypatingos proto galios - smagu ir praktiška, bet tikrąją savo prasmę jos įgyja, kai sąveikaujate su kitais žmonėmis.
Q B SE1
NUOSTABUS
p r o ta s
SOCIALIAI UŽPROGRAMUOTAS ŽMOGUS Noras bendrauti yra mūsų DNR
asakymas, kad žmogus yra sociali būtybė, reiškia ne vien tai, kad mums naudinga bendrauti su kitais žmonėmis. Iš tikrųjų neturime kitos išeities: mūsų smegenys užprogramuotos būti milžiniško smegenų tinklo dalimi. Jaučiame ne tik psichologinį, bet ir biologinį poreikį bendrauti su kitais žmonėmis. Atrodo, toks elgesio modelis kaip empatija, kuris anksčiau laikytas išmokstamu, įrašytas į mūsų DNR. Tai nėra mūsų išskirtinė savybė, ji pasireiškia ir beždžionėms bei kitiems gyvūnams: šešios makakos rezusai išmoko gauti mais to traukydamos už grandinių. Staiga septintą makaką, kurią visos kitos aiškiai matė, pradėjo trankyti skausmingi elektros smūgiai ki toms makakoms traukiant už daugiausia maisto tiekiančios gran dinės. Pamačiusios, kaip skauda naujajai makakai, keturios ėmė traukyti tik už kitų, mažiau maisto tiekiančių, grandinių, nuo ku rių elektra naujokės netrenkdavo. Penkta makaka iš viso penkias dienas nebetraukė už grandinių, o šeštoji - dvylika dienų. Jos abi nusprendė badauti, kad nerizikuotų pakenkti kitai makakai. Žmonių kūdikiai išgirdę kitus kūdikius verkiant patys pradeda verkti, tarytum jiems būtų liūdna. Tačiau girdėdami savo verksmo įrašą kūdikiai neverkia - kad jie parodytų empatiją, turi būti liūdna kam nors kitam. Metų ir kelių mėnesių vaikai net bando padėti ver kiantiems kūdikiams. Beždžiones ir kūdikius vienija automatinis impulsas, kitų kančios sukelia jiems skausmingus jausmus ir norą padėti. Šis impulsas pasireiškia ne tik kam nors kenčiant, bet ir išgy venant visus kitus jausmus. Jie lengvai užkrečiami. Kai kas nors išreiškia pyktį, pasišlykštėjimą ar liūdesį, mūsų smegenyse suak tyvėja už tuos pačius jausmus atsakingos sritys. Matant baimės iškreiptą veidą smegenys reaguoja taip, lyg mums patiems būtų baisu, tik ne taip smarkiai. Jausmai tokie pat užkrečiami kaip per šalimas. Kiekvienas susidūrimas su kitu žmogumi virsta emociniu
P
HENRIK FEXEUS Q B E ] E
pretekstu. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo bendro elgesio per jausmų užkratą galime priversti kitus pasijusti truputį geriau. Arba daug geriau. Arba truputį blogiau. Arba daug blogiau. O kai kas nors jausmu užkrečia jus, tas jausmas gali išlikti dar ilgai po to, kai tas žmogus dings. Galime užsikrėsti ne tik kitų žmonių nuotaika - jausmai labai paveikiami. Mūsų aplinkoje pilna nepastebimų emocinių dirgiklių. Kartais galite pajusti, kad dėl nežinomos priežasties esate tam ti kros nuotaikos. Visai tikėtina, kad jus paveikė džinsų parduotuvė je grojusi pikta muzika, niūrus telefonu kalbančio praeivio balsas arba vitrinose iškabintos laimingų vaikų nuotraukos. Mūsų smegenys užprogramuotos per vidinius emocinius si gnalus tiesti tiltus į kitų smegenis, o tai leidžia mums veikti šalia esančių žmonių protus ir kūnus. Tą patį su mumis gali daryti ap linkiniai. Nepykstu ant jūsų, jei dabar suraukę kaktą svarstote, ką turiu omeny. Toks intymus ryšys su kitais žmonėmis atrodo labai naudingas - bet kaipjis veikia? Tiesa slypi veidrodžiuose. ęm ftatya: triu k a i su rnubiodšiais
Viskas prasidėjo atsitiktinai, vienam mokslininkui pastebėjus, kad tam tikros beždžionės smegenų ląstelės suaktyvėjo, kai ji stebėjo jį valgant. Įdomu, kad tai buvo tos pačios ląstelės, kurios suaktyvėda vo ėdant pačiai beždžionei. Po šio keisto atradimo daug kartų tirta tai, kas dabar vadinama veidrodiniais neuronais. Žmonių smegenų sistema yra tokia pat kaip beždžionių. Mūsų veidrodiniai neuronai įsijungia, kai matome, kad kas nors ką nors veikia, pavyzdžiui, ko lega geria kavą, ir mūsų smegenų veikla atspindi jo smegenų veiklą. Mūsų smegenų ląstelės gauna informaciją, kuri atitinka stebimo asmens turimą informaciją, o tai leidžia dalyvauti jo veiksme, lyg patys tą veiksmą atliktume. Per vieną įdomų tyrimą lazerio plonumo elektrodas matavo bū draujančios pacientės smegenų ląstelės aktyvumą, ir buvo maty ti, kad ta ląstelė suaktyvėdavo įdūrus segtuku ir pacientei, ir kam nors kitam. Kadangi veidrodiniai neuronai atlieka dvigubą funkciją ir suaktyvėja tiek mums veikiant, tiek stebint kitų veiksmus, jie yra Q B S B
NUOSTABUS PROTAS
mažyčiai mūsų smegenų stimuliatoriai. Daug veidrodinių neuro nų yra smegenų srityje, susijusioje su kalba, judesiais ir veiksmų tikslais. Kadangi jie yra taip arti ląstelių, atsakingų už motoriką, ta smegenų sritis gali suaktyvėti vien pamačius judesį. Smegenys beveik neatskiria matymo, kaip kas nors ką nors veikia, nuo paties veiksmo. Vienintelis skirtumas tas, kad raumenų aktyvumas (vei kla) tam tikru būdu būna blokuojamas.* Žmogaus smegenyse yra kelios veidrodinių neuronų sistemos, skirtos ne tik kitų elgesiui mėgdžioti, bet ir tikslams bei jausmams įžvelgti, siekiant suprasti kitų žmonių veiksmų pasekmes. Kai buvo stebima smegenų veikla žmonėms žiūrint filmus, kuriuose kas nors šypsojosi ar pyko, paaiškėjo, kad daugiausia suaktyvėdavo tos pa čios smegenų sritys kaip ir žmogaus, kuris šypsojosi ar pyko tuose filmuose. Skyrėsi tik galingumas: žiūrovai tuos jausmus patirdavo ne taip intensyviai. Tačiau jie patirdavo tuos pačius jausmus. Vien žiūrėdami. Kaip ir tiriant beždžiones bei kūdikius, ko nors jutimas su kitu verčia mus ką nors daryti dėl kito. Tokia yra pradinė empatijos forma. Pasakymas, kad liūdime ir džiaugiamės kartu su kitais, nėra metafora. Tai biologinė tiesa, pasireiškianti giliausiu įmano mu lygmeniu. Jau žinau, koks klausimas sukasi jums galvoje: tai kodėl yra žmonių, gebančių atlikti tokius akivaizdžiai neempatiškus veiks mus kaip prievarta ar žmogžudystė? Arba panaudoti paskutinį tualetinio popieriaus lapelį ir nepadėti naujo ritinio? Atsakymas toks - visi žmonės skirtingi, o kiekviena rūšis turi degraduojančių porūšių. Atminkite, kad neempatiškus veiksmus atliekantys žmo nės yra nukrypimai nuo normos. Palyginkite jų skaičių su skaičiumi žmonių, kurie kas sekundę nieko nekankina ir neskriaudžia. Pagal vieną teoriją, nežmoniškai besielgiančių žmonių smegenyse trūks ta neuronų ir empatinių įgūdžių, panašiai kai kurie gyvūnai negeba jausti empatijos, pavyzdžiui, reptilijos nedvejodamos suėda savo vaikus.** * Visa tai nereiškia, kad tapsite geru krepšininku vien pažiūrėję daug filmų apie NBA. Siekiant gerai atlikti veiksmą, reikia lavinti ir raumenų atmintį. Kitaip mano kaimynas, kuris yra sofos ir alaus karalius, dievinantis kanalą Eurosport, jis taptų geriausiu pasaulyje sportininku. ** Galbūt kaip tik dėl empatijos trūkumo daugeliui žmonių reptilijos atrodo tokios atgrasios ir blogį simbolizuoja visur, pradedant Biblija irbaigiant serialu V(1983). HENRIK FEXEUS Q Q S B
NEŠIOJATE UŽKRATĄ ėgdžiodami kitų žmonių veiksmus ir jausmus, vei drodiniai neuronai sukuria bendrą sąmonę. Tam, kad suprastume kitus, jais tampame - bent šiek tiek. Jūsų jausmus sąmoningai ir nesąmoningai patiriate ne tik jūs, bet ir jus supantys žmonės. Prisiminkite tai, kai sumany site pajusti stiprią emocinę būseną, kad ir kokia ji būtų. Užkrėsite kitus.
M
Mūsų smegenys užprogramuotos būti empatiškos, nes tai teikia mums didelę evoliucinę naudą: mūsų vaikams būna daug lengviau išgyventi, o genams - daugintis, jei greitai suprantame, ką vaikai jaučia ir patiria ir kada jiems reikia pagalbos. Jau Charlesas Darwinas teigė, kad empatija yra svarbi išgyve nimo priemonė. Ji palengvina socialinį bendradarbiavimą, o mes esame pačios socialiausios būtybės iš visų. Gali būti ir taip, kad so cialinis bendradarbiavimas buvo pagrindinė žmonijos išgyvenimo strategija. O jūs manėte, kad empatija teparodo, kada žmogų reikia apka binti. T k a ta u ju s
Turime ir kitų savybių, kurių pagrindinė paskirtis - palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis. Biologai teigia, kad mūsų gebėji mas skirti spalvas yra specialiai suderintas taip, kad įžvelgtume ne žymius odos atspalvio pokyčius. Remiantis viena teorija, išmoko me skirti spalvas, kad žaibiškai atskirtume kitų žmonių emocines □
□ □ B
NUOSTABUS PROTAS
būsenas, nes emocijos veikia odos atspalvį (pavyzdžiui, iš baimės išraustame ar išbąlame). Įdomu, kad visi spalvas skiriantys gyvūnai ant priekinės galvos dalies turi labai mažai plaukų. Vadinasi, gebėjimas skirti spalvas išsivystė kartu su poreikiu skirti kitų veido išraiškas, siekiant su prasti nuotaiką. Tai, kokį matote pasaulį pastebėdami detales ir skirtingas spalvas, yra tiesioginis rezultatas, kilęs iš pradinio niu ansų kupino socialinio gyvenimo poreikio. Skirti įvairius odos atspalvius svarbu, nes retai pasakojame, kaip jaučiamės, dažniausiai emocijas išreiškiame kitomis priemo nėmis. Todėl raktas, padedantis suprasti kito žmogaus emocinę bū seną, yra gebėjimas reaguoti į neverbalinius signalus: odos atspalvį, balso toną, gestus, veido išraišką ir t. t. Emocinę tiesą atskleidžia ne tai, ką pasakome, o tai, kaip pasakome. Tokie signalai kaip ner vingas balsas ar suirzimą išreiškiantis greitas gestas visada gauna mi nesąmoningai. Patys to nežinodami, signalus priimame ir į juos atsakome. Taip bendrauti neišmokome sąmoningai, šis gebėjimas mums prigijo bendraujant su kitais, kai augome. Jei mums tai ge rai sekasi, gauname didžiulę naudą, nes viso pasaulio tyrimai rodo, kad galimybė įžvelgti jausmus per neverbalinius signalus teikia ke letą pranašumų: tokį gebėjimą turintys žmonės labiau jaučia emo cinę pusiausvyrą, būna populiaresni ir ekstravertiškesni, geresni klausytojai, jų santykiai su priešingos lyties atstovais (arba su tos pačios, priklauso nuo skonio) gilesni ir sėkmingesni.* Vis dėlto pažįstu nemažai žmonių, kurie teigia, kad labiausiai juos dominantis žmogus, gal net partneris, yra visiška jų priešybė. Jie visai skirtingi. Jei tai tiesa, pirmasis teiginys neteisingas. Įtariu, kad žmonės yra tokie, kaip sako Šrekas: mes lyg svogū nai, o svogūnai turi sluoksnius. Klausiau minėtų asmenų, ar taip ir yra, ar jie, nors išoriškai (skonis muzikai ir filmams, tempera mentas, biologiniai ritmai, energijos lygiai, politiniai įsitikinimai ir t. t.) ir yra priešybės, turi bendrą požiūrį į pasaulį, gyvenimą ir kitus žmones. Manau, tam, kad įvertintume ką nors visiškai į mus nepanašų, reikia pradinės platformos, kurioje turime panašumų giliausio svogūno sluoksnio, kuriame slypi bendri komunikaciniai * Kaipgi užmegzti tą magišką draugystės ar meilės ryšį? Ar panašumai arba skir tumai traukia vienus prie kitų? Tyrimai rodo, kad panašūs žmonės išugdo gilesnę draugystę negu skirtingi. HENRIK FEXEUS Q B S Q
r if f ia t i'y 0*
ĮTIKINKITE PRISILIETIMAIS engvai prisilieskite prie viršutinės kito žmogaus rankos dalies, kai ko nors prašote. Taip padidinsite tikimybę, kad tas žmogus sutiks, nes prisilietimai nesąmoningai interpretuojami kaip artimas abipusis santykis. Be to, mėgs tame prisilietimus, nes jie leidžia mums pasijausti pastebė tiems. Tiriant šį reiškinį paaiškėjo, kad prisilietimas dvidešim čia procentų daugiau žmonių privertė sutikti nueiti kartu į naktinį klubą, o dešimčia procentų daugiau - pasakyti nepa žįstamam asmeniui savo telefono numerį. Būtent tai lemia nuolatinį viso pasaulio padavėjoms(-ams) skirtų arbatpini gių srautą, nes jie dažnai naudoja šį triuką savo darbe.
L
susitarimai ir vertybės. Du visais lygmenimis absoliučiai skirtingi žmonės tiesiog negebėtų vienas kito suprasti. Manau, pats faktas, kad du žmonės yra draugai arba pora, įrodo gilų bendrą požiūrį į pasaulį - tada, be abejo, smagu, kad visi kiti jų bruožai taip skiriasi. Dauguma žmonių anksčiau ar vėliau su tuo sutinka. Net jei truputį nusivilia, kad vis dėlto nėra tokie jau skirtingi.
Q B S E I
NUOSTABUS PROTAS
JfftatbuĮaA/VtatiHuu
SUTEIKITE POKALBIUI TĖKMĘ IR KURKITE POZITYVIUS JAUSMUS
Kai prie kitų žmonių jaučiamės draugiški, džiugūs, entuziastingi, susidomėję ir atsipalaidavę, mūsų judesiai susiderina su tų žmonių judesiais. Tai, kiek patogiai su kuo nors kitu jaučiatės, yra absoliučiai fizinis matmuo. Apie tai jau esu rašęs*, bet turiu pasikartoti. Kūno sinchronizavimą su kuo nors galima naudoti kaip priemonę dalytis emocinėmis būsenomis. Žmonėms, kurie nemoka taip siųsti ir priim ti jausmų, dažnai iškyla problemų dėl santykių, nes kitai pusei šalia jų darosi nepatogu, kad ir nežinant to priežasties. Kūniškas neverbalinių signalų sinchronizavimas aiškiai matyti dviem žmonėms kalbantis. Net galima išmatuoti emocinio supra timo lygį stebint kalbos ritmą ir garsą. Jei sugebėsite pokalbį su kitu žmogumi paversti švelnia tėkme be staigių pauzių ir pertrau kinėjimų, padidinsite emocinę energiją. Jei, priešingai, judviem ne pavyksta per pokalbį lanksčiai vienam kito keisti, emocinė energija susilpnėja. Galvodami apie pokalbį norime, kad jis eitų sklandžiai ir nereikėtų stengtis jo pagerinti. Štai ką galite daryti, kad pokalbis, kuriame dalyvaujate, vyktų sklandžiai ir išliktų geri jausmai. • Kai tik pašnekovas nutyla, pradėkite ką nors sakyti. Nepertraukinėkite jo, bet užsikabinkite už paskutinio žodžio, kad nebūtų nepatogios pauzės. • Kalbėkite tokiu pat tonu kaip pašnekovas. • Pritaikykite savo kalbėjimo ritmą prie ritmo, kurį girdite.
* Daugiausia „Minčių skaitymo mene“- mieloje knygoje piktu viršeliu.
HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
• Šnekėdami keiskite balso toną, ritmą ir kalbos greitį, kad pasikeitimai būtų girdimi ir laipsniški. Kai viskas eis kaip iš pypkės, su pašnekovu bendrausite, lyg grotu mėte šokių muziką, tik ne taip garsiai. Keisdami taktus ir palaikydami pokalbio tėkmę sėkmingai sustiprinsite bendrumo jausmą.
V&ibaliHti Hu/wumaAii
Labai mėgstame kalbėti su kitais žmonėmis. Pokalbių temos dažnai būna ne itin įdomios („šiandien ir vėl saulėta?“), tačiau nemažai jų veikia kaip pretekstas truputį pabendrauti. Priežastį, kodėl mums taip smagu kalbėtis, gali atskleisti revoliucinga idėja apie tikrąją mūsų kalbos esmę. XXa. 10-ojo dešimtmečio pradžioje psichologas Robinas Dunbaras, palyginęs primato smegenų dydį ir jo grupės dydį, padarė išvadą, kad šie du dalykai tiesiogiai susiję. Kai kurių beždžionių grupes sudarė vidutiniškai šeši individai. Jei grupėje būdavo daugiau narių, jų smegenys nepajėgdavo apdoroti visos in formacijos, palaikyti grupės bendradarbiavimo ir vieningumo. Ta čiau žmogaus smegenys didesnės. Nevarginsiu jūsų skaičiais, bet pagal Dunbaro skalę mūsų smegenims tinkamą standartinę grupę (t. y. grupę, kuriai priklausydami galite prisiminti visų narių vardus ir žinoti, kokie jų tarpusavio santykiai) sudaro maždaug 150 žmo nių. Istoriniai duomenys rodo, kad senovėje vidutinį kaimą kaip tik ir sudarė apie šimtą penkiasdešimt žmonių. Jau šimtmečius toks yra vidutinis karinių grupių dydis. Kiti primatai savo socialinius tinklus (pavyzdžiui, šešių beždžio nių grupes) palaiko rūpindamiesi vieni kitais, t. y. kasydami, trauk dami iš kailio įstrigusias šakeles ir kitaip švelniai liesdami vieni kitus. Tokia socialinė taisyklė turėtų galioti ir mums, juk mes irgi primatai. 150 žmonių grupėje mums prireiktų 42 procentų viso savo laiko, kad galėtume visais pasirūpinti. Jei taip ir darytume, vargu ar dar ką nors nuveiktume. Tačiau, regis, mes visai to neda rome. Asmeniškai jūsų nepažįstu, bet įtariu, kad jau seniai niekam nerinkote nuo nugaros šakelių ir vabzdžių. Tai kas gi atsitiko? Kaip B B I3 S
NUOSTABUS PROTAS
gebame palaikyti savo socialinius tinklus nedarydami kaip kiti pri matai ir neskirdami vieni kitiems daug laiko? Anot Dunbaro, mes rūpinamės vieni kitais. Kadangi būtų ne praktiška skirti tam 42 procentus savo laiko - taip veikiausiai mir tume iš bado, - išplėtojome grupinio rūpinimosi techniką, kuri pa deda vienu metu rodyti dėmesį keliems asmenims. Tai yra mūsų kalba. Pasak Dunbaro, mūsų kalba galėjo išsivystyti iš fizinio rūpini mosi, kuriam beždžionės skiria daug laiko ir kuris būna nukreiptas tik į vieną grupės narį. Kalba yra ne toks plaukuotas ir veiksmin gesnis būdas pažinti draugus, nes galime vienu metu kalbėti su keliais iš jų. Kalbėdami mažesnėje grupėje galime stebėti pozity vius ar negatyvius visų jos narių bruožus, tuo pat metu rankomis darydami visai ką kita, pavyzdžiui, keisdami muziką iTunes ar lai kydami picą. Šią mintį gali paremti Dunbaro išvada, kad siekiant palaikyti santykius 150 žmonių grupėje mūsų rūpinimosi technika turėtų būti 2,8 karto veiksmingesnė už įprastą gorilų rūpinimąsi. Kitaip tiesiog nespėtume. Tai reiškia, kad pokalbiuose turėtų dalyvau ti apie 4 žmones: jūs ir dar 2,8 žmogaus. Šią nuomonę patvirtina įprasta staliukų rezervavimo tvarka restoranuose ir dažniausias paplūdimyje ant pakloto sėdinčių žmonių skaičius. Kiek jūsų pa prastai būna, kai susitinkate su draugais? Apie keturis? Tai stulbinanti idėja. Anksčiau buvo manoma, kad kalba išsivystė arba dėl poreikio apsikeisti informacija apie pavojingus plėšrūnus ir skanius krūmus, arba kuriant sudėtingesnius įrankius. Pagal naująją teoriją, kalba išsivystė dėl poreikio palaikyti grupės vieny bę. Kaip ir jausmai, mūsų kalba yra priemonė gauti ir valdyti infor maciją apie kitus žmones. Dunbaro nuomonę iš dalies patvirtina tai, kad dauguma mūsų pokalbių būna ne apie svarbiausius dalykus (pavojų, maistą ir seksą) ir intelekto atžvilgiu gana primityvūs. Re tai savanoriškai susirenkame padiskutuoti apie aplinką, kultūrą ar ekonomiką. Kalbėdami apie pasaulinį nuosmukį paminime, kokie netikę specialieji efektai buvo filme „2012“. Okam nors paminėjus Homerą dauguma pagalvoja, kad tas žmogus ne taip ištarė Barto Simpsono tėčio vardą. Jei mums leidžiama rinktis, plepame apie HENRIK FEXEUS Q B Q B
nereikšmingus dalykus. Ne dėl to, kad esame paviršutiniški, nie kuo nesidomintys ar kvaili, o dėl to, kad rūpinamės vieni kitais. Kaip mažytė šakelė, kurią beždžionė nuima draugui nuo nugaros, neturi jokios didesnės reikšmės, tik parodytą dėmesį, taip ir mūsų pokalbių turinys nepersveria mūsų vienų kitiems rodomo dėmesio kalbant. Nenuvertinkite jaukaus paplepėjimo su savo draugais ir jų draugais. Gal ir atrodo, kad kalbate tik apie serialus ir per trumpą vasarą. Tačiau iš tikrųjų sustiprinate savo gyvybiškai svarbų so cialinį tinklą.
B B S S
NUOSTABUS PROTAS
PASITIKĖJIMAS KITAIS Mūsų pasaulis grindžiamas pasitikėjimu
artą pastebėjome, kad protingiau burtis negu gyventi po vieną (ar po du). Taip išmokome gauti naudos iš įvairių ben dradarbiavimo formų. Pradėjome formuoti bendruomenes ir kurti taisykles, ką galima ir ko negalima daryti, norint, kad tos bendruomenės veiktų. Kurti bendruomenes yra racionalus spren dimas - joms priklausantys asmenys įgyja pranašumų, kurių nieka da neturėtų būdami vieni. Peršasi išvada, kad vis dar išlaikome bendruomenes, nes nuolat matome teigiamus jų rezultatus, ir tai sustiprina norą ir toliau joms priklausyti laikantis jų taisyklių. Tačiau mūsų bendruomenės paradoksalios. Anksčiau, būdami visiškai racionalūs, būtume nesugebėję sudaryti jokios grupės, nes būtų vis atsiradęs kas nors nesilaikantis jos taisyklių. O dabar, kai kas nors pradeda sukčiauti, mums nelieka jokio kito racionalaus pasirinkimo, kaip daryti tą patį. Taisyklių laikymasis lemia, kad vi siems būna vienodai gerai, bet tik su sąlyga, kad niekas nesukčiauja. Tačiau jei kiti pradeda laužyti taisykles, atsisakydami tai daryti tik pakenktume sau. Todėl turime sukčiauti. Galiausiai visi nutaria suk čiauti ir pasidaro neįmanoma suburti veikiančios bendruomenės. Viskas taip ir vyktų, jei būtume griežtai racionalūs. Sėdite čia, pastate, kurį ne jūs pastatėte, skaitote knygą, kurią ne jūs parašėte, ir galbūt net geriate kapuciną, kurį kažkas kitas jums paruošė už tam tikrą atlygį. Mudu su jumis egzistuojame ne apsakomai sudėtingoje bendruomenėje, sudarytoje iš individų, ku rie, mąstant visiškai racionaliai, turėtų bandyti vieni kitus apgauti, kol vienas iš jų pasiūlytų keisti gabalą mėsos į saują uogų. Tokie politikos teoretikai kaip Rousseau teigė, kad visuomenė išsivystė užmezgus kontaktą ir nutarus laikytis taisyklių, norint gauti visuomenės siūlomos naudos. Kadangi tą pačią akimirką, kai sutikome su susitarimo sąlygomis, supratome, kad atskiram individui visada naudingiau sukčiauti ir tų sąlygų nesilaikyti, turi būti kažkoks kitas, gilesnis, susitarimas, verčiantis mus laikytis pirmojo.
K
HENRIK FEXEUS Q B S B
Bėda ta, kad toks argumentas niekur neveda. Juk man, žinoma, protingiausia nesilaikyti ir antro susitarimo. Todėl turi būti trečias susitarimas, verčiantis mus pažadėti laikytis susitarimo, verčiančio laikytis susitarimo dėl taisyklių. Perfrazuojant neurolingvistinio programavimo guru Richardą Bandlerį, visuomenė paremta susita rimu, paremtu susitarimu, paremtu susitarimu... Kažką akivaizdžiai praleidome. Štai ir atsakymas: žmonių bendradarbiavimas paremtas iš pir mo žvilgsnio visiškai iracionaliu dalyku - pasitikėjimu. Bendra darbiaujame su kitais žmonėmis, nes jaučiame, kad galime jais pa sikliauti ir kad jie mūsų nenuvils. Emocinis gebėjimas pasikliauti kitais verčia mus ne visada sverti galimą naudą ir numatomą žalą. Mūsų visuomenė neveiktų, jei viską taip svertume, nes kiekvienas iš mūsų pasiklystų mintyse vos pabandęs ko nors gauti.* •P a& itikyimas
Pasitikėjimas, t. y. gebėjimas pasikliauti kitais ir leidimas pasikliau ti savimi, yra protinis įgūdis, leidžiantis mums gyventi taip, kaip dabar gyvename, užuot sėdėjus atokioje oloje vidury miško, pri sidengus tik eglišakėmis ir neturint supratimo, kaip užkurti ugnį. (Žinoma, darau prielaidą, kad nesate vienas iš tų, kurie gyvena po akmeniu miške ir tamsoje riša drabužius iš spyglių. Žinau, kad jūs kažkur egzistuojate, nes internetu užsakėte dešimt šios knygos eg zempliorių.) Deja, į tokį svarbų dalyką žiūrime neatsakingai. Negebame pa sikliauti kitais ir neleidžiame kitiems pasikliauti mumis (tai daž niausiai būna mūsų, o ne jų klaida). Nuviltas pasitikėjimas - ar nu sivylimo galimybė - visiškai mus paralyžiuoja. Kaip jį grąžinti? Net ne visada suprantame, kad dėl visko kaltas nuviltas pasitikėjimas, nes tokiose situacijose dažnai vartojame kitus žodžius: „Mano vai kai manęs nebeklauso“; „Visi mano buvę vyrai pasielgė kaip idiotai. Kaip man dabar įleisti bent vieną į savo gyvenimą?“; „Norėčiau pa* Galima ginčytis, kad pasitikėjimas nėra būtinas, jei yra įstatymai. Laikytumės bendro susitarimo, nes nebūtų kitos išeities. Kita išeitis būtų nelegali. Tačiau ir čia tiktų tas pats argumentas - kodėl įstatymui palaikyti paskirtiems žmonėms nepradėjus sukčiauti? Aiškiai matome, kas atsitinka tokioms korumpuotoms vals tybėms: jos žlunga. B B B B nuostabus protas
sielgti su juo kitaip, bet viskas jau padaryta“; „Atrodo, jie užgožia mane darbe, kad patys geriau pasirodytų.“ O pats blogiausias va riantas, kai nepasitikime net savimi: „Šito neįveiksiu.“ Palyginti su kitomis tautomis, mes, šiauriečiai, labai vieni kitais pasitikime. Net 68 procentai skandinavų teigia, kad pasitiki kitais žmonėmis. Taip pat sako 34 procentai JAVgyventojų, 29 procentai Didžiosios Britanijos gyventojų, 23 procentai Lotynų Amerikos gy ventojų ir 18 procentų Afrikos gyventojų. Vis dėlto įtariu, kad jums yra kilusi bent viena iš minėtų minčių. Ojų yra ypač daug variantų. Deja, daugelis žmonių visą gyvenimą mano, kad pasikliauti ki tais pernelyg rizikinga. Įgytas kito žmogaus pasitikėjimas yra viena iš galingiausių motyvacijos ir įkvėpimo formų. Norime, kad mumis pasitikėtų, tai padeda mums tobulėti. Nepriklausomai nuo asmeni nės situacijos turite mokėti padėti pagrindą, pelnyti ir atgauti pa sitikėjimą - ne kad galėtumėte manipuliuoti kitais, o dėl to, kad tai geriausias būdas prie jų priartėti ir su jais bendradarbiauti. Ką jau kalbėti apie veiksmingiausią būdą pasiekti norimą rezultatą. Me nas įgyti pasitikėjimą yra gyvenimą pakeisti galinti ypatinga galia.
TčaiHgfiaAitikifc savimi
i
Norite, kad kiti žmonės - šeimos nariai, draugai ir tie, kuriuos visą laiką norisi pabučiuoti, - galėtų jumis pasikliauti, tačiau yra ir gi lesnis pasitikėjimo lygis: pasitikėjimas arba nepasitikėjimas savimi. Jums nepavyks pelnyti kitų pasitikėjimo, jei pirmiausia nepradėsite patys savimi pasitikėti. Tad panagrinėkime, ką reiškia toks pasi tikėjimas. Kartais nusistatome sau tikslus, bet jų nepasiekiame. Pavyz džiui, liautis rūkyti po Naujųjų metų. Jeigu duodate sau tokius pa žadus, tai jūs ne vieni. JAV Naujųjų metų pažadai labai svarbūs: beveik pusė šalies gyventojų tuo metu prisižada pakeisti savo gy venimą. Tai maždaug šimtas penkiasdešimt milijonų į orą išmestų pažadų. Kiek juos išpildo? Aštuoni procentai. Lieka šimtas trisdešimt aštuoni milijonai neišpildytų pažadų per metus. Daug kartų sulaužę savo pažadus pajaučiame, kad nebegalime sa vimi pasitikėti. Abejonės savimi veikia ir jūsų elgesį. Nuviliate save HENRIK FEXEUS Q B Q Q
vis dažniau ir dažniau: suvalgote šokolado gabaliuką per pasnin ką, nors žadėjote to nedaryti, ir pagalvojate: „Na va, juk žinojau, kad neatsispirsiu.“Iš tikrųjų tai tėra patogus ir šiek tiek į depresiją varantis būdas atsikratyti savo charakterio. Jis gali sukelti ir kitą pavojingą mintį: jei negaliu pasitikėti net savimi, kaip man pasi tikėti kitais? Surašius popieriuje tokio mąstymo nelogiškumas at rodo akivaizdus, tačiau negebėjimas pasitikėti savimi dažnai lemia įtarumą ir kitų atžvilgiu. Kadangi tik patys galime pažiūrėti į savo vidų, tik mes ir žinome savo veiksmų tikslus. Mano tikslas buvo mesti jam į ranką tą išteplio tą skudurą, kadgalėčiau kai ko paklausti, bet taipjau atsitiko, kad tas kliudėjam akį. Kitų tikslus galime tik nuspėti, stebėdami jų veiksmus. Galbūt negalvojote apie tai, kad ir kiti žmonės negali pajausti jūsų taip gerai, kaip jūs patys, todėl bando įvertinti tikslus, stebėdami jūsų veiksmus. Jis metė man į akį ištepliotą skudurą, todėl numanau, kadjo tikslas buvo man pakenkti. Praradę pasitikėjimą savimi, liaujamės rodę savo charakterio bruožus, dėl kurių kiti norėtų mumis pasitikėti. Kadangi jūsų veiks mai taip lemia kitų nuomonę apie jus, geriausias būdas susigrąžinti prarastą pasitikėjimą - prisiimti užduotį, kurią atliksite arba paža dėsite atlikti. Kaskart taip darydami atkursite po dalelę savo pati kimumo tiek kitų, tiek savo akyse. Netingėkite dirbti siekdami susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Nebandykite aiškinti ar pateisinti savo poelgių, kurti istorijų, nuo kurių jums pasidarys truputį geriau. Pagalvokite, ką jums derėtų padaryti už savo poelgį ir ką galite padaryti, kad patobulėtumėte: kaip kvailai pasielgiau suvalgydamas tris viršutinius Viktorijos ir Danielio vestuvių torto sluoksnius. Derėjo šiek tiek palikti. Kitą kartą reikėtų rasti, kaip susilaikyti, pavyzdžiui, atsistoti paskuti niam į eilę prie torto. Pasistenkite nemeluoti sau, kad esate nieko verti, viskas baigta, visi jūsų nekenčia ir padėtis niekad nepasitaisys. Jei iš tiesų norė site ir stengsitės, ištaisysite beveik bet kokią situaciją. Galbūt tai bus nežmoniškai sunku. Bet įmanoma. Reikia tik noro. Taigi nebesiskųskite sau dėl klaidų ar silpnybių. Tai niekad nebūna kons truktyvu. Suteikite sau tiek pat meilės ir rūpesčio, kiek suteikiate Q B E B
NUOSTABUS PROTAS
SOCIALINĖS SĖKMĖS PASLAPTIS asitikėjimo ekspertas Stephenas Covey yra sakęs, kad sėkmės raktas yra įsivaizduoti, jog visiems sutiktiems žmonėms virš galvos kabo užrašas: „Leiskite man pa justi savo svarbą." Jis norėjo pasakyti, kad socialinės sėkmės paslaptis - didumą dėmesio skirti ne sau, o žmogui, kuris šiuo metu yra šalia. Kuo mažiau galvojate apie save, tuo dė mesingesni tampate kitiems žmonėms ir geriau ugdote so cialinį elgesį. Žinoma, Covey visiškai teisus, tačiau net sutik damas su pagrindine jo mintimi manau, kad nematomų už rašų idėja gali palikti ciniškumo ar manipuliavimo prieskonį. Laimė, budistai mano taip pat, bet daug gražiau sufor muluoja mintį šioje maldoje:
P
Leisk bet kam, kas prie manęs priartėtų, ar apie mane išgirsdamas, ar mane pamatydamas, ar apie mane pagalvodamas, dėl to pajausti malonumą irdžiaugsmą. Puiki taisyklė visam gyvenimui, ar ne?
kitiems. Supraskite, kas ir kur esate, ir dirbkite, kad rytoj labiau sau patiktumėte. Susigrąžinę pasitikėjimą savimi, kruopščiai rinkitės, kokius pa žadus duodate. Nes turėsite juos išpildyti. Atidžiai juos rinkitės ir elkitės su jais taip, lyg tai būtų kieno nors kito pažadai jums. Kaip ir bandant ištrūkti iš neigiamos emocinės būsenos, jūsų veiksmai neturi būti didingi. Svarbu, kad darytumėte tai, ką privalote dary ti. Įrodę sau, kad esate verti pasitikėjimo, pozityviai pakeisite savo mintis ir elgesį: kuo dažniau tai darysite, tuo labiau tikėsite, kad galite tai padaryti, todėl ir padarysite. Taip vis labiau pasitikėsite savimi ir suteiksite kitiems galimybę daryti tą patį.
Jčai kitijuH iti neftMitiki Ar kas nors jumis nepasitiki? Ar gali būti, jog įtarumą lėmė tai, kad patys nepasitikite tuo žmogumi ir šis jausmas atsispindi jam? Paste bėję, kad įstrigote minčių spiralėje: „Kodėl turėčiau juo pasitikėti, jei jis manimi nepasitiki“, pabandykite pasukti kita linkme. Elkitės taip, kad skatintumėte pasitikėjimą, ir pažiūrėkite, kas bus. Nebandykite „pataisyti“ kito žmogaus. Tai niekada nepavyksta. Tačiau galite pateikti kitiems atnaujintą savo versiją - patikimą, vertą kitų pasitikėjimo ir įkvepiančią veiksmais. Turėkite omeny, kad siekiant susigrąžinti pasitikėjimą svarbu pakeisti kitų žmonių jausmus jums ir mintis apie jus. Tai jūs nedaug tegalite valdyti. Negalite priversti kitų jumis pasikliauti. Galbūt dėl tam tikrų gyvenimo įvykių kiti žmonės laikosi tam tikro požiūrio į kitus. Ogal jie mano, kad visada spjaunate į savo darbą, nors iš tie sų pasitaikė vienas nesėkmingas atvejis. Esmė ta, kad jūsų galimy bės pakeisti kitų požiūrį į jus ribotos. Galbūt jums iš viso nepavyks susigrąžinti pasitikėjimo. Tačiau to siekdami išmoksite geriau kurti pasitikėjimą kitose gyvenimo situacijose ir su kitais žmonėmis. Kai ko nors klausiama, kas padarė didžiausią įtaką jo karjerai ir ko dėl tas žmogus taip jį paveikė, atsakymas dažnai skamba maždaug taip: „Ji tikėjo manimi, kai daugiau niekas netikėjo“ ar „Ji nepra rado vilties, kad man pasiseks.“Iš tikrųjų taip sakoma, kad žmogus neprarado pasitikėjimo kitu žmogumi ir jo veiksmais, o pirmajam kaip tik to ir reikėjo. NUOSTABUS
p r o ta s
Tffiati^ai
KĄ PASAKEI? yvename greitu ritmu ir iš mūsų tikimasi, kad nuolat sugersime informaciją lyg memetinės pintys. Kartais, ypač vakare po sunkios dienos, kūnui būna gana. Net bandydami būti atidūs, retkarčiais atsiduriame situacijose, kai kas nors bando ką nors paaiškinti, bet nauja informacija neprasiskverbia pro visą seną, kurią laikome galvoje. Kitą kartą su kuo nors kalbėdami suduokite sau mažytį mentalinį antausį. Atsistokite ir paklauskite savęs:„Pala, ar iš tiesų jos klausiausi? Ką prisimenu iš paskutinio pokalbio? Ar tikrai suprantu, ką ji jaučia ir išgyvena?" Jei atsakymas „ne", jums reikia sumažinti greitį. Atidė kite į šalį visas kitas galvoje besisukančias mintis ir tą išties gudrią parengtą pastabą. Pasistenkite gerai perprasti kito žmogaus požiūrį.
G
Leisdami kitiems jumis pasikliauti ir patys jais pasitikėdami, tapsite jiems svarbiu žmogumi. • Greičiausias būdas sumažinti pasitikėjimą yra elgtis ne pagal savo charakterį. • Greičiausias būdas sustiprinti pasitikėjimą yra daryti tai, kas privalu.
HENRIK FEXEUS Q B B E !
DĖMESINGUMAS KELIA PASITIKĖJIMĄ ei norite, kad kiti žmonės jumis pasitikėtų, kaip galite tai parodyti, jei herojiškai neiškeliate kačiukų iš medžių ir nieko neužstojate dramatinę santykių aiškinimosi aki mirką? Be abejo, svarbu, kad kiti žmonės žinotų, jog gali pa sikliauti jumis tokiose situacijose.Tačiau pasitikėjimas kuria mas pamažu, kasdien gerai elgiantis su žmonėmis ir rodant jiems savo rūpestį.
J
Paskambinkite kam nors, su kuo ilgai nesikalbėjote. Parašykite padėkos atviruką. Paskatinkite ką nors parodydami, jog vertinate jo rezultatus. Parašykite elektroninį laišką draugui, kuriam to reikia, rodydami, kad apie jį galvojate. Pasistenkite kasdien priversti ką nors nusišypsoti ypač nepažįstamus. Parodykite, kad jūs pasitikite jais. Tokie veiksmai parodo jūsų empatiją ir dėmesingumą, tai yra tikrus patikimo žmogaus bruožus. Nelaikykite savo santykių su draugais, šeimos nariais ir partneriu savaime suprantamais. Turime įprotį taip daryti ir skirti visas savo socialines pastangas naujiems, įdomiems žmonėms, su kuriais ką tik susipažinome.Tačiau niekam ne patinka būti atmestam. Negalite daryti prielaidos, kad kiti žino, jog vis dar jums rūpi. Dėmesys yra šviežias produktas, norint išsaugoti gerus santykius, jo atsargas būtina nuo lat papildyti. Iš tiesų dėmesio poreikis būna stipresnis tarp žmonių, kurių santykiai seni, o ne nauji.
VYRIŠKA IR MOTERIŠKA Konfliktai, komunikacija ir romantika
iena santykių forma, ko gero, visą laiką kėlė sumišimą - tai santykiai tarp vyrų ir moterų. Daug kas mano, kad sukurti pasitikėjimą ar bent jau supratimą niekur nebūna taip sunku, kaip takoskyroje tarp lyčių. Nemažai aptarinėta, ar apie tai galima korektiškai diskutuoti, ar geriau apsimesti, kad problemos nėra. Vis dėlto mūsų visuomenės požiūris į berniukus ir mergaites jiems augant labai skiriasi, ir tas skirtumas lemia komunikacijos pro blemą, su kuria daug kas susiduria jau vyresniame amžiuje. Nieko nepasieksime žiūrėdami į tai pro pirštus. Verčiau panagrinėkime, jeigu jau kalbame apie socialinį bendrumą. Dabar galbūt svarstote, ką bendro vyriškos ir moteriškos emo cinės būsenos turi su ypatingomis proto galiomis? Na, gavę apie jas žinių, įgausite vieną iš grakščiausių ypatingų galių - gebėjimą abiem tinkamu būdu įnirtingai diskutuoti su žmogumi, kuris jums patinka, vengti, kad tokia diskusija peraugtų į beprasmišką ir emo cijų kupiną barnį, ir pasirūpinti, kad abi nuomonės būtų išklausy tos be aukų. Taikydami tolesniuose puslapiuose pateiktus metodus galėsite ne tik atsikratyti ankstesnių problemų, bet ir per rekordinį laiką sukurti gilius, prasmingus santykius su nuostabiais priešin gos lyties atstovais. {tariau, kad susidomėsite.
V
pžzuthuMur ikOduHULi Vyrai neskuba aptarinėti svarbių santykių problemų ir kartais ne labai moka skaityti iš veido. Žinau, kad sakiau, jog tai už mus daro veidrodiniai neuronai, tačiau bet kokią smegenų veiklą reikia la vinti. Pavyzdžiui, moterys daug lengviau pastebi liūdnas vyrų vei do išraiškas negu atvirkščiai. Tai reiškia, kad moteriai reikia daug smarkiau nuliūsti, kad vyras tai pastebėtų, negu jam pačiam, kad tai pastebėtų moteris. Tikrai negerai. Kodėl taip yra? Dėl to kaltas mūsų auklėjimas. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Būdami maži, priklausomai nuo lyties mokomės skirtingai val dyti jausmus. Žaisdamos su kūdikiais motinos parodo dukroms platesnį jausmų spektrą negu sūnums. Neskaitant pykčio, apie kurį tėvai dažnai kalba su sūnumis, dažniau apie jausmus jie kalba su dukromis. Jei su vaikais kalbamasi apie jausmus, su dukromis išsa miau aptariamas pats jausmų patyrimas, o sūnums nurodomi prie žastiniai ryšiai („Taip atsitinka, kai pyksti ir mušiesi“) Todėl mergaitės geriau už berniukus išmoksta reikšti jausmus ir apibūdinti emocines būsenas. Jos geba žodžiais pakeisti emocines, fizines reakcijas, tokias kaip mušimasis. Kad berniukai neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, gali lemti tai, kad jie ne itin gerai su pras ir savo, ir kito žmogaus jausmus. Labai sunku suprasti ir net pajusti tai, ko negalime išreikšti žodžiais. Toks auklėjimo skirtumas lemia du visiškai skirtingus požiū rius: mergaitės gerai išmoksta suprasti verbalinius bei neverbali nius signalus ir reikšti savo jausmus, o berniukai išmoksta mažinti savo jausmus, ypač susijusius su pažeidžiamumu, kalte, baime ar skausmu. (Tai matyti ir iš veido išraiškų: labai maži vaikai nepri klausomai nuo lyties nutaiso itin skirtingus veidus, tačiau jau pra dinėje mokykloje berniukų veidai laipsniškai išreiškia vis mažiau, o mergaičių pasidaro dar išraiškingesni negu anksčiau.) Kai suaugame, moterys būna empatiškesnės už vyrus. Bent jau vertinant gebėjimus įžvelgti neišsakytus žmogaus jausmus atkrei piant dėmesį į veidą, balso toną ir kitus neverbalinius signalus. Tu rint omeny tokį „mokymąsi“, dėl kurio mergaitės išmoksta reikšti savo jausmus daug geriau už berniukus, nėra ko stebėtis, kad su augusios moterys patiria intensyvesnius ir skirtingesnius jausmus negu vyrai. Dėl to vyrų labai gaila.
E IB B E
NUOSTABUS PROTAS
2fĮtc£buį(L5 fOuitinuLS
MOKYKITĖS BENDRAUTI AKTYVIAI IR KONSTRUKTYVIAI
Lengviau pastebime ir įsimename neigiamus dalykus. Todėl tam, kad tarp žmonių išliktų pusiausvyra, turi būti sakoma daug daugiau pozityvių komentarų negu negatyvių. Tikslus santykis nėra nustaty tas, bet skaičiuoti bandę žmonės siūlo 3:1 ar net 5:1. Tai reiškia, kad norėdami padaryti vienai neigiamai pastabai lygų poveikį turite pa sakyti mažiausiai tris, o gal net penkias teigiamas pastabas. Ir taip tik atsversite neigiamos pastabos poveikį. Jei norite smagių ir malonių santykių ar santuokos, turėsite viršyti šį skaičių. Yra daugybė ne tokių vykusių būdų atsakyti į negatyvią pastabą. Pavyzdžiui, pasyviai, o ne aktyviai: „Gerai, gerai." Arba aktyviai, bet nekonstruktyviai: „Ar būna sunku?" Arba pasyviai ir nekonstrukty viai: „Taip, taip. Lyja." Visi galime naudotis tokiais atsakymais, tačiau jie nesustiprina mūsų santykio su pašnekovu. Kad santykiai būtų geri, diduma bendravimo turi būti aktyvi ir konstruktyvi. Kaip dažnai kalbate pozityviai (t. y. aktyviai ir konstruktyviai), palyginti su nega tyviais (pasyviais ar nekonstruktyviais) komentarais? Atminkite, kad norėdami išsaugoti santykius turite vartoti ma žiausiai triskart daugiau pozityvių frazių negu negatyvių.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Jča i ikąitajue, Mūsų jausmų patyrimo skirtumas lemia ir kitą nesusipratimą tarp vyrų ir moterų, kuris ypač pasireiškia rimtai kalbantis, pavyzdžiui, apie santykius. Kartais mus užplūsta emocijos: mums pasidaro per daug partnerio negatyvumo ir savo reakcijų į jį, tad paskęstame sunkiuose jausmuose, kurių negalime suvaldyti. Užversti pernelyg dideliu jausmų kiekiu, negalite klausytis neatsikirsdami, raciona liai argumentuoti, dėlioti savo minčių. Tada leidžiame primityviau siai savo smegenų daliai rūpintis reakcijomis, o jausmai pasiglem žia visą mūsų dėmesį. Taip būna mums visiems. Tačiau vyrus, kurie, kitaip nei mote rys, nėra pratę prie intensyvių jausmų, dažniau užplūsta per didelis jausmų kiekis. Moterų toleravimo lygis aukštesnis, todėl joms atro do normalu gilintis į nemalonius barnius. Ovyrams išties nemalo nu leistis į pokalbį, kurio šalys turi skirtingas nuomones. Vyrus gana greit užplūsta emocijos reaguojant į partnerių kri tiką. Dauguma jų susiranda, kaip saugotis nuo nemalonaus užplū dusių emocijų sukeliamo adrenalino pliūpsnio: jie pastato menta linę sieną, blokuojančią pokalbį. Pulsas sulėtėja ir jie pajunta šiokį tokį palengvėjimą. Bet šis metodas veikia tik pačius vyrus; kiti patiria priešingą poveikį. Kai vyras įnirtingai ginčijantis pastato mentalinę sieną, jo partnerės pulsas pakyla iki didelį stresą atitin kančio lygio. Kaltę dėl daug ko, dėl ko supykstame kalbėdamiesi su mums pa tinkančiais žmonėmis, būtų galima suversti tam limbinės sistemos lavinimui (arba lavinimo trūkumui) vaikystėje. Pradiniai vyrų ir moterų taškai emocinėje diskusijoje labai ski riasi. Štai kodėl tiek vyrai, tiek moterys kartais mano, kad papras čiau bendrauti su savo, o ne su priešingos lyties atstovais. Taip ben draujama su vienodo emocinio lygio žmonėmis.
Q B B B nuostabus protas
y/ujiuigas ĮOiūtiMuib
KALBĖKITE XYZ
Legendinis komunikacijos psichologas Haimas Ginottas pasiūlė to bulą modelį, kaip pateikti nusiskundimus nei ginantis, nei puolant. Šis modelis vadinamas XYZ formule. Ji atrodo taip:
Kai padarei X, pajutau Y, oaš norėčiau pajusti Z. Pavyzdžiui:
Kai paruošei maisto tik sau, pajutau, kad tau nerūpiu. Norėčiau, kad ateityje klaustum ir manęs, ar nenoriu valgyti. Paprastas problemos išdėstymas galėtų baigtis tuo, kad kitas žmo gus nieko neatsakytų, padūsautų ir galiausiai pasakytų kuriam nors iš savo draugų: Jis sušiktas egoistas idiotas." O ši formulė nieko neį žeidžia, problema svarstoma dalykiškai ir be galimybių nuklysti, pra nešimą lengva suprasti ir įsiminti neužsigaunant. Ši formulė užkerta kelią tokioms klasikinėms apsaugos priemo nėms kaip atgalinė kritika ar atsakymo neigimas, nes į ją reaguoti galima tik dviem būdais. Pirmas variantas būna maždaug toks:
Nežinojau, kad pajutai Y, kai padariau X, todėl ateityje turėsiu omeny ir darysiu Z. Šiuo atveju kartu žengiate žingsnį santykių tobulinimo laiptais. Kitas atsakymo variantas yra toks:
Žinojau (arba žinau), kad pajutai Y, kai padariau X, bet man tai nesvarbu. Jei taip, žinosite, kad galbūt neverta skirti tiek daug laiko šiam žmo gui. Abiem atvejais situacija išsiaiškinama labai greitai.
HENRIK FEXEUS Q Q Q B
JZeikUL thmlhiwtii ftaftitdtmm Nesunku prirašyti daugybę patarimų, kaip derėtų elgtis per kivirčą. Norisi tikėti, kad ir jums nesunku suprasti, ką noriu pasakyti, ir linktelėti. Tačiau pačiame kovos įkarštyje, kai iš visų jėgų siautėja emocijų audros, būna sunku prisiminti, ką tokiu atveju derėtų da ryti. Jei norite išlaikyti santykius net apimti kitos emocinės būse nos, ypač nuo vaikystės valdomos priemonėmis, kurias naudojate būdami pikti ir jausdami skausmą, jums pirmiausia reikia išmokti veikti naujai. Jei iš anksto nepasipraktikuosite taikyti produkty vesnius konfliktų sprendimo metodus, jums bus labai sunku juos panaudoti jaudinantis. Pykstant bandyti paversti teoriją prak tika - tas pat kaip vaikščioti ant verdančio katilo krašto. O jeigu pasipraktikuosite atlikti naujus veiksmus būdami ramūs, jie virs automatiniu elgesiu ir turėsite daugiau galimybių pasinaudoti jais net krizinėje situacijoje. Emocinio vyrų ir moterų auklėjimo skirtumas išlieka ir tada, kai nepykstame vieni ant kitų, todėl bendravimo per konfliktą metodai gali būti pritaikomi bet kokiam emociniam bendravimui. Kadangi jau žinote apie emocinio bendravimo skirtumus, siūlau kasdieny bėje taikyti šioje knygoje pateikiamus metodus, kad tas skirtumas būtų kuo dažniau neutralizuojamas. Nesvarbu, ar esate vyras, ar moteris, šie metodai padės tapti žmogumi, kuriam lengviau su prasti kitus - tiek jų žodžius, tiek jų emocijas. Taip pat galėsite nieko nenuskriausdami spręsti ginčus dėl skirtingų nuomonių. Jei kasdien taikysite šiuos metodus, jie taps jūsų elgesio dalimi. Situ acijoje, galinčioje peraugti į tikrą barnį, jie automatiškai padės pa versti karo lauką vieta, kurioje jums būti prasmingiau. Geriausios ypatingos galios yra tos, kurias naudodami nė nesusimąstome.
□
B B E
NUOSTABUS PROTAS
r JAUSMŲ KALIBRAVIMAS yrai ir moterys turi kalibruoti emocinį bendravimą, kad vieni kitus geriau suprastų ir išvengtų situacijų, kuriose kas nors jaučiasi ignoruojamas ar puolamas. Štai keli dalykai, kuriuos verta prisiminti.
V
Patarimai vyrams Nevenkite konfliktų. Galbūt kalbą apie ką nors, kas jus er zina ar su kuo nesutinkate, jūsų žmona, mergina ar artima draugė pradeda iš meilės, bandydama palaikyti sveikus santykius ir tinkamą jų kryptį. Turite suprasti, kad jos pyk tis ar nepasitenkinimas nėra asmeninis puolimas. Jausmai tik palaiko nuomonę, kurijai atrodo teisinga.Taip pat jums derėtų vengti vieno dalyko, kurį pats pernelyg dažnai da rau kalbantis: baigti pokalbį iškart pateikiant praktišką problemos sprendimą. Vyrams tai įprasčiausias dalykas gy venime. Kuo greičiau rasime racionalų problemos spren dimą, tuo greičiau viskas susitvarkys, ar ne? Bėda ta, kad vyrai ir moterys dažniausiai naudoja pokalbius skirtingais tikslais. Vyrai paprastai kalbasi siekdami perduoti ar gauti su kokia nors užduotimi susijusią informaciją. O moterys per pokalbius kuria ir palaiko santykius. Greitai pasiūlyda mi racionalų sprendimą nepaisote to, kad jūsų žmonai ar merginai taip pat svarbu (o gal net svarbiau) pajusti, jog jos klausote ir jaučiate empatiją jos jausmams. Vyras, iš geranoriškumo per greitai pasiūlęs problemos sprendimą, palaikomas žmogumi, kuriam moters jausmai atrodo ne reikšmingi.
Patarimai moterims Moterims galioja tas pat kaip ir vyrams, tik atvirkščiai. Ne pradėkite asmeniškai pulti savo vyro ar vaikino. Skųskitės dėl jo poelgių, bet nekritikuokite jo už tai, koks jis yra. Skir kite jo asmenybę nuo veiksmų. Nesakykite „tu kvailys", jei norite pasakyti „kvailai pasielgei". Taip jam bus lengviau pri imti kritiką. Kadangi jo emocinis auklėjimas skiriasi nuo jūsų, daugumą dalykų, kuriuos pasakysite, jis vis tiek išgyvens ge rokai intensyviau, negu jums norėtųsi. Piktas puolimas grei tai atsimuš į didelę sieną - tai dar labiau jus sutrikdys ir bus padėtas pagrindas baisiam barniui. Tad padėkite jam rasti racionalų spendimą, supraskite ir gerbkite jo nenorą kalbėti apie jausmus taip, kaip jums norėtųsi: jis to tiesiog nemoka. Taip pat tyrimai rodo, kad jūsų vyrui bus daug lengviau priimti kritiką, jei kartu paaiškinsite jam, jog jis vis dar jums patinka. Tai gali pasirodyti juokinga, bet dėl visko vėl kaltas emocinis auklėjimas: kai imate ginčytis su vyru patirdama stiprius jausmus, jam gali atrodyti, kad norite nutraukti ju dviejų santykius. Jei norite pasiskųsti dėl partnerio elgesio taip, kad jis tą informaciją priimtų, bandykite pradėti taip: „Žinai, kad tave myliu, bet.."
Cj>mtxL fiemmitikd Geri santykiai reikalingi tam, kad nesijaustume izoliuoti ir kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas. Vis dėlto tikrai gilius santykius galima ugdyti nors ir visą gyvenimą, todėl jų dažniausiai nebūna daug. Paprastai turime du tris artimiausius draugus. Tačiau ar ne būtų smagu palaikyti tokius pat santykius su daug daugiau žmo nių? Ar nebūtų fantastiška per pietus susipažinti su gera ir įdomia asmenybe, kokios paprastai reikia ieškoti keletą metų? Atrodo beprotiška, bet tai įmanoma. Paaiškinsiu, kaip tai pa siekti. Jei šis gebėjimas bus vienintelis, kurį nutarsite lavinti per skaitę šią knygą, tai laikysiu svarbiu laimėjimu. Arthuras Aronas - mokslininkas, tiriantis, kas vyksta mūsų galvoje, kai būname romantiškai nusiteikę ar įsimylėję. Jis atrado sąsają tarp romantinės proto būsenos ir už motyvaciją ir apdo vanojimą atsakingo smegenų centro, o tai rodo, kad romantinis nusiteikimas yra tikslo siekimo būsena. Ji skatina mus veikti dėl galimybės patirti meilę. Tiems, kurie bent kartą yra dovanoję pa tinkančiai moteriai gėlių, tai visiškai akivaizdu, bet smagu, kad ir mokslininkams tai įdomu.* Vis dėlto Arthurui iškilo problema: tyrimui reikėjo romantiškai nusiteikusių ir įsimylėjusių žmonių, o tokių ne taip jau lengva rasti. Tačiau jis tai išsprendė. Arthuras sugalvojo, kaip padėti nepažįsta miems vyrams ir moterims išugdyti abipusį labai artimą ir intymų santykį. Kadangi per valandą turėjo pasiekti tokį pat intymumo laipsnį, kokį kai kurios poros pasiektų per kelias savaites, mėnesius ar metus, Arthuras sutrumpino susipažinimą pateikdamas jiems trisdešimt šešis klausimus, kurie turėjo rekordiniu greičiu tarp da lyvių sukurti artimą ryšį. Vos per valandą Arthuro tyrimo dalyviai sužinojo vieni apie ki tus tai, ko paprastai neklausiama per pasimatymus su nepažįstamu žmogumi. Dalis klausimų buvo apie vertybes ir tikslus. Kiti laužė barjerus, kuriuos statomės palaikydami paviršutiniškus ar daly kinius santykius. Vienas klausimas buvo apie tai, ar ruošdamiesi * Arthuras su savo komanda taip pat atrado smegenų sritį, kurioje išties matyti skirtumas tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio: regis, įsimylėjus suakty vėja dauguma dešiniojo pusrutulio dalių, o kairysis pusrutulis labiau reaguoja, kai kas nors mums atrodo patrauklus. HENRIK FEXEUS Q B Q Q
TfIidW ai
RAŠYKITE APIE SAVO SANTYKIUS tliekant vieną tyrimą grupė porų turėjo kartą per sa vaitę užsirašyti savo giliausias mintis ir jausmus, ku riuos kelia jų santykiai. Palyginus šias poras su tomis, kurios neužsirašinėjo savo jausmų, paaiškėjo, kad iš rašiusių porų dvidešimčia procentų daugiau kartu išliko ilgiau. Ra šydami žmonės primindavo sau teigiamus savo santykių aspektus ir galėdavo greičiau identifikuoti ir išspręsti pro blemas. Naudos buvo dar daugiau. Dėl to, kad poros užsirašinėjo jausmus, jų nariai pozityviau kalbėjosi tarpusavyje (nors jie rašė ne vien apie gerus dalykus) ir tai lėmė ilgesnius, sveikesnius ir laimingesnius santykius. Rašyti kartu - puikus būdas pradėti santykius ir stebė ti, kaip jie smagėja ir ilgėja. Juk vis tiek nieko neplanuojate sekmadienio vakarą, tiesa?
A
skambinti kitam žmogui leidžiame jam pažvelgti po mūsų viešąja kauke. Atsakius į tokį klausimą pasidaro lengviau kalbėti temo mis, kurių paprastai neaptarinėtumėte su bet kuo. Kitaip tariant, esmė buvo ne klausimai, o pokalbiai, kuriuos jie skatino. Surašyti popieriuje, klausimai atrodė kiek per asmeniški kalbantis su nepa žįstamu žmogumi, bet daugumai tyrimo dalyvių pokalbiai pasirodė prasmingi ir įdomūs. Taip visada ir būna, kai kalbamasi apie svar bius dalykus. Menas yra daryti tai laipsniškai. Pažvelgę į pratimo klausimus greitai pajusite, kad jie pamažu darosi vis asmeniškesnį, ŪEHUE3
NUOSTABUS PROTAS
o tai padeda dalyviams apsiprasti su būtinybe pasakoti nepažįsta mam žmogui apie privačius dalykus. Taip pat svarbu, kad prieš tę siant pokalbį abu dalyviai atsakytų į klausimą. Kitaip vienas pasijus esantis emociškai aukščiau už kitą, o tai nėra labai malonu. Dauguma Arthuro tyrimo dalyvių nenorėjo baigti pokalbių, daugelis apsikeitė telefono numeriais, kad galėtų palaikyti ryšį, o kai kurie vėliau sukūrė ilgamečius tvirtus santykius. Vos po vieno susitikimo su nepažįstamu žmogumi. Bet uždavę tinkamus klausimus. Be abejo, tyrimai yra viena, o tikras gyvenimas - visai kas kita. Antruoju atveju mus supa daugybė dėmesį blaškančių veiksnių, paveikiančių mūsų pokalbius. Tačiau Arthuro metodas veikia ir tikrame gyvenime. Geriausias būdas sukurti artimus santykius laipsniškai kelti abipusio atsiskleidimo lygį. Tam nereikia savai čių, viskas gali vykti daug greičiau. Svarbu tik pradėti nuo atsargių klausimų. Dirbkite kartu ir vienodai atsiskleiskite. Ir, žinoma, kaip visada gerai leiskite laiką. Jeigu kartais nenorite rasti daugiau naujų draugų, turite pui kų metodą pradėti įdomią diskusiją, kai pokalbiai per mergvakarį, įmonės Kalėdų pobūvį ar giminių susitikimą išsisems.
fViūtlHlCLA
INTYMUMAS PAGAL UŽSAKYMĄ
Štai keli iš Arthuro klausimų. Pirmiausia patys į juos atsakykite ir pa galvokite, ką jie apie jus atskleidžia. Taip suprasite, ką šie klausimai gali atskleisti apie kitą žmogų. Nepamirškite, kad kiekvienas klausi mas sudarytas taip, jog abu pašnekovai turi į jį atsakyti prieš perei dami prie kito.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Nesurašiau visų 36 Arthuro klausimų, nes manau, kad supratę principą jūs su savo kūrybingomis smegenimis sugalvosite asmeni nių variantų. Kadangi tikslas yra greitai užmegzti artimus santykius, bus geriau, jei naudosite savo sugalvotus klausimus, o ne tą patį są rašą kaip ir visi kiti. Tačiau kad apšiltumėte, pradėkite nuo šitų. • Jeigu galėtumėte išsirinkti bet ką pasaulyje, ką pakviestumėte vakarienės? • Ar kada nors repetuojate prieš kam nors skambindami? Kodėl? • Kokia jūsų tobula diena? • Kada pastarąjį kartą dainavote patys sau? O kam nors kitam? • Jei galėtumėte gyventi iki devyniasdešimties metų arba su trisdešimtmečio kūnu, arba sujo protu, ką pasirinktumėte? • Ar slapta pasmalsaujate, kaip mirsite? • Jei galėtumėte kaip nors pakeisti savo auklėjimą, ką keistumėte? • Ar yra kas nors, ką seniai svajojote padaryti? Kodėl to nepadarėte? • Koks prisiminimas jums gražiausias ar svarbiausias? • Jei sužinotumėte, kad po metų mirsite, ar pakeistumėte savo gyvenimą? Kodėl? • Kokį vaidmenį meilė ir atsidavimas vaidina jūsų gyvenime? • Kada pastarąjį kartą verkėte kam nors matant? O niekam nematant? • Kas jums yra per rimta, kad apie tai būtų juokaujama (jei toks dalykas išvis egzistuoja)?
B B S S
NUOSTABUS PROTAS
PAŽADINKITE SAVO YPATINGAS SOCIALINES GALIAS Keiskite save ir pasaulį padedami socialinių tinklų
ig šiol išmokiau jus, kaip svarbu pasitikėti ir spręsti konfliktus su savo moliūgėliu, taip pat kaip žaibiškai pažinti žmogų iki sielos gelmių. Tai itin naudingi gebėjimai. Bet šis skyrius ne apie juos. Šiaip ar taip, juk žadėjau išaiškinti, kaip paveikti tūks tančius aplinkinių žmonių jų nė nesutinkant. Tai yra ypatinga galia. Štai ji.
L
Tftes Susiję talrimi, nei manote Jeigu jums nepažįstamas žmogus skaito šią knygą - toks, apie kurį galbūt net nesate girdėjęs, - jūsų gyvenimas gali pasikeisti visiems laikams. Nieko nepastebėsite ir niekad nesužinosite, kad tai įvyko. Jūs lygiai taip pat darote tiesioginę įtaką šimtams žmonių, kurių nė vardų nežinote. Socialiniai tinklai veikia pagal taisykles, nepriklausančias nuo juos sudarančių žmonių. Socialinis tinklas pasižymi ypatybėmis, kurios būdingos jam kaip visumai ir kyla iš jo vidinių ryšių. Tiriant, kaip paukščių pulkai pasirenka, kur skristi ir kada keisti judėjimo kryptį, paaiškėja, jog jie juda taip, kad būtų atsižvelgta į visų paukš čių norus. Pasirinkta kryptis paprastai būna palankiausia būriui kaip visumai. Tai lemia ne atskirų narių elgesys, o veikiau pačios grupės ypatybė. Taip pat veikia ir žmonių socialiniai tinklai. Esa ma tam tikro kolektyvinio mąstymo, kuris padeda visiems tinklo nariams. Pirma, turėtumėte žinoti, kad grupė gali daugiau negu atskiri jos nariai kartu sudėjus. Antra, ką turėtumėte žinoti, susiję su aktoriumi Kevinu Baconu.
HENRIK FEXEUS Q B S E I
Septintajame dešimtmetyje Stanley Milgramas pagarsėjusiu ekspe rimentu įrodė, kad visus žmones sieja daugiausiai šešių lygmenų ryšys (jūsų draugas yra per žingsnį nuo jūsų, draugo draugas yra per du žingsnius nuo jūsų ir 1.1.). Milgramas davė keliems šimtams žmonių iš Nebraskos po laišką, adresuotą jo kolegai Bostone. Ne trumpas kelias. Dalyviai negalėjo siųsti laiškų - turėjo perduoti juos kokiam nors pažįstamam, kuris, jų manymu, galėjo savo ruož tu surasti draugą, kuris turėtų asmeniškai pažinoti gavėją. Mil gramas suskaičiavo, per kiek rankų perėjo kiekvienas laiškas, kol pasiekė tikslą. Paaiškėjo, jog vidutiniškai pakakdavo šešių žmonių grandinės, kad laiškas atsidurtų pas gavėją. Iš čia ir kilo dažnai ci tuojama išvada, kad su visais kitais planetos gyventojais kiekvieną sieja grandinė daugiausiai iš šešių asmenų. Jei ne mažiau. Vis dėlto pasigirdo ir kritiškų nuomonių dėl rezultatų univer salumo. Visų pirma Nebraska ir Bostonas yra vienoje šalyje. Praė jus keturiasdešimčiai metų eksperimentas buvo pakartotas, šįkart pasauliniu mastu, ir buvo siunčiami ne popieriniai, o elektroniniai laiškai. Dalyvavo beveik šimtas tūkstančių žmonių. Žinutė turėjo pasiekti tam tikrą gavėją kažkur pasaulyje, o dalyviams teko per siųsti ją kam nors, kas savo ruožtu galėjo pažinoti galutinį gavėją arba ką nors, kas galbūt pažinojo dar ką nors. Buvo aštuoniolika gavėjų: vienas archyvo darbuotojas iš Estijos, policininkas iš Aus tralijos, technikos konsultantas iš Indijos, karo medikas iš Norve gijos. Ir šįkart pakako vidutiniškai šešių žingsnių, kad laiškai pa siektų tikslą! Milgramas buvo teisus - pasaulis kur kas mažesnis, nei manome. Kad ir kaip neįtikimai skambėtų, esate nutolęs per šešis draugus nuo zoologijos sodo direktoriaus Kinijoje ar Baracko Obamos. Greičiausiai dar mažiau jus skiria nuo tos, kuri užvaldė jūsų širdį, kai vakar probėgšmais pamatėte ją einant gatve, ir kurią kažin ar dar besutiksite. Iš tikrųjų ji veikiausiai buvo viena iš jūsų draugų draugų draugių. Taip pat jūs esate per šešis žingsnius nuo Kevino Bacono. Taip atsirado populiarus grupinis žaidimas Six degrees of Kevin Bacon, kurio dalyviai turi susieti kitus žinomus žmones su Kevinu Baconu daugiausiai šešiais etapais. Naudojantis interneto paieškos siste momis pralaimėti neįmanoma. Vien tai, kad nuo visų kitų jus skiria daugiausiai šeši lygmenys, dar nereiškia, kad galite paveikti visus. Jūsų poveikio galimybės Q B E B
NUOSTABUS PROTAS
socialiniame tinkle baigiasi ties viduriu, tai yra ties trimis žings niais nuo jūsų. Viskas, ką sakote ar darote, jūsų tinkle plinta kaip ratilai vandens paviršiuje. Žodžiai ir veiksmai didžiausią įtaką daro patiems artimiausiems, o kuo toliau į tinklą, tuo labiau silpsta. Paaiškėjo, kad poveikis visada išnyksta po trijų etapų. Kitaip ta riant, jūsų veiksmai daro įtaką jūsų draugų draugų draugams (trys žingsniai nuo jūsų), bet jų draugai (keturi žingsniai) išmatuojamos įtakos jau nebepatiria. Tai veikia ir priešinga kryptimi: jūsų mintis ir pasaulėvoką per bendrus draugus veikia asmenys iki trijų žingsnių nuo jūsų (o nuo keturių žingsnių jau nebe). Tavo draugo draugo draugas paveikia tavo draugo draugą, draugo draugas paveikia tavo draugą, o šis paveikia tave. Dėsnis galioja visoms socialinio poveikio formoms, jis buvo pastebėtas tiek tarp išradėjų plintant naujoms idėjoms, tiek sklindant gandui, kad apylinkėje atsirado gera auklė. Galbūt todėl stulbinamai daug švediškų kriminalinių romanų 2008-2009 metais pasirodė su švyturiu viršelyje, ir nė vienas nebuvo sąmo ninga kito kopija. Ratilai tinklo vandenyje. Ovisi manė, kad tai jų mintis. Gal ne taip ir nustebote, nes jau žinote, jog jūsų veiksmai daro įtaką žmonėms iki trijų žingsnių nuo jūsų. Pagalvokite. Jeigu visi pasaulio gyventojai yra vidutiniškai iki šešių žingsnių nuo jūsų, o jūs darote įtaką per tris žingsnius, vadinasi, jūsų poelgiai pasiekia pusę planetos! Pažvelkite kitaip: dėl socialinių tinklų struktūros mes visi esame susiję su tūkstančių tūkstančiais kitų. Tarkime, tu rite dvidešimt draugų, giminaičių, pažįstamų ir kolegų. Greičiausiai jų daugiau. Bet tebūnie dvidešimt. Jie savo ruožtu turi tiek pat. (Kad nebūtų pernelyg painu, tarkime, kad neturite daugiau ben drų draugų.) Taigi jau po dviejų žingsnių esate netiesiogiai susiję su keturiais šimtais žmonių. Kadangi kiekvienas iš jų taip pat turi po dvidešimt draugų, po trijų žingsnių turime jau aštuonis tūks tančius. Jeigu manytume, kad visi daugiau ar mažiau pažįsta tris dešimt žmonių - tai artimesnis tiesai skaičius (nepamirškite, kad galite priskaičiuoti vaikų, lankančių darželį su jūsiškiais, tėvus, ka riuomenės laikų draugus, kolegas iš kitų skyrių, bendramokslius iš paralelinių klasių), - po trijų žingsnių turėtume dvidešimt septynis HENRIK FEXEUS Q Q S B
tūkstančius. Tai vidutinio dydžio Švedijos miestas! Visų jų mintis ir elgesį iš dalies paveiksite jūs. Jau žinote, kokią įtaką jūsų veiksmai turi draugams ir artimie siems: priklausomai nuo to, kaip elgsitės, jie gali džiaugtis ar liū dėti, būti sveiki ar ligoti, turtingi ar vargšai. Galėčiau lažintis, kad retai kada pagalvojate, jog visa, ką sakote, mąstote ar jaučiate, gali pasklisti toli už artimiausių draugų rato. Kita vertus, draugai bei šeimos nariai jums perduoda kitų žmonių mintis tarsi virusą ir jus gali paveikti šimtai ar net tūkstančiai žmonių. (Prisiminkite po žiūrį į terorizmą kaip minčių virusą, aprašytą p. 466). Tam tikroje socialinėje grandininėje reakcijoje mums daro įtaką įvykiai, kurių patys nematome, ir išgyvenimai žmonių, kurių nepažįstame. Bū dami socialinio tinklo nariai, tampame kai kuo daugiau, negu patys esame, tampame didesnio darinio dalimi. Idėjos, perduodamos per socialinį tinklą, sukuria jo ritmą, o mes net neįtardami linguojame į taktą. Gana siaubinga. Ir itin stulbinama. Nenustojate būti savo minčių ar poelgių karalius ar karalienė. Tiek, kiek juos valdėte, valdote ir toliau. Kad ir kokių ypatingų galių tu rite, jūsų mintys visada gyvuoja didesniame kontekste ir leidžiasi veikiamos informacijos, kurią išgirstate, ir jausmų, kuriuos jums pažadina kiti. Kol negyvensime kaip atsiskyrėliai, mintys ir jaus mai niekada nebus vien tik mūsų pačių. Tikras menas mokėti tuo pasinaudoti. dCotdrfįjviHti džimujSHULb
Mūsų saitus su kitais žmonėmis iki tam tikros ribos valdo genai, bet labai veikia ir kultūra bei aplinka. Kasdien perkuriame vienus saitus ir kuriame kitus. Viena priežasčių, kodėl idėjos ir elgesys gali plisti grupėje, veikiausiai yra mūsų veidrodiniai neuronai. Renka mės draugus, prisitaikome prie normų, kuriame taisykles ir joms paklūstame, atsilyginame kitiems už jų elgesį ir sprendžiame, su kuo susitikinėti, o su kuo ne, iš dalies dėl empatijos. Q B E E
NUOSTABUS PROTAS
Nors ir atrodo savaime suprantama, kad nudžiungu, jeigu džiau giesi tu, tačiau visai neseniai pradėta tirti, kaip tiksliai teigiamos emocijos, tokios kaip pasitenkinimas ar laimė, perduodamos žmo gaus žmogui socialiniuose tinkluose. Pagal matematinius modelius (kaip gerai, kad galima išmatuoti ir pasitenkinimą) tikimybė būti laimingam yra 15 procentų didesnė, jei kas nors, su kuo jus sieja tiesioginis ryšys, taip pat jaučiasi laimingas. Be abejo, tikimybė gali gerokai išaugti atsižvelgiant į tai, kas yra tas žmogus, tarkime, jeigu tai jūsų vaikinas ar mergina. Pagal statistiką galimybė jausti pasi tenkinimą išauga 15 procentų, jeigu kas nors iš aplinkinių, nesvar bu kas, jaučiasi taip pat. Įdomiausias kitas etapas: tikimybė jausti pasitenkinimą išauga 10 procentų, jeigu kas nors per du žingsnius nuo jūsų jaučiasi taip pat. Vadinasi, draugų draugų įtaka sudaro du trečdalius jūsų draugų daromos įtakos. Gana daug, turint omenyje, kad jų nepažįstate. Asmenys per tris žingsnius nuo jūsų, draugų draugų draugai, padidina jūsų laimę 6 procentais, kitaip tariant, šiek tiek daugiau nei trečdaliu, palyginti su artimiausiais draugais. Kaip matote, kalbame apie žemėjančius laiptelius, kurių pakopą su daro maždaug penki procentai, o po trijų pakopų poveikis dingsta. Kodėl keliu tiek triukšmo dėl išvados, kad žmonės, kurių net ne pažįstate, varganais 6 procentais padidina tikimybę jausti pasiten kinimą? Kad suprastumėte, reikia šiek tiek platesnės perspektyvos. Palyginkime su tuo, kas, daugelio įsitikinimu, padaro mus kur kas laimingesnius, - atlyginimo padidinimu. Papildomi 6500 kronų per mėnesį lyg ir visai neblogai, tiesa? Bet iš tiesų galimybę jaustis lai mingam tai padidina vos 2 procentais. Kad būtum laimingas, turėti laimingų draugų kur kas svarbiau už pinigus. Gana neįtikėtina, bet draugų draugų draugai, esantys per tris žingsnius nuo jūsų, stipriau paveikia jūsų emocinį gyveni mą negu papildomi 80 000 kronų per metus. Būdamas reikiamoje socialinio tinklo vietoje, leidžiate kitų laimei sustiprinti gerą jūsų paties nusiteikimą ir be jokių pastangų. Bet pala. Jeigu žmonių, kurių nepažįstame, bičiuliai gali pada ryti mus laimingus, galbūt jie taip pat nesunkiai gali ir nuliūdinti? Nieko gero, jeigu galiu būti be ūpo vien todėl, kad mano bičiulio Jano pusseserės vyras, gyvenantis Anglijoje, irgi taip jaučiasi. Skai čiai vėl džiugina, nes nustatyta, kad blogą nuotaiką skleisti sunkiau negu džiaugsmą. Nusiminimas socialiniais tinklais plinta ne taip HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
f3f/idiW“*
PASITENKINIMĄ ATRASKITE PAMAŽU raugų emocinė būsena jūsiškę veikia labiau negu daugelis kitų veiksnių. Tai galioja iki pat jūsų draugų draugų draugų. Teigiamos emocijos plinta lengviau negu neigiamos, vadinasi, kuo daugiau turi draugų, tuo di desnė tikimybė patirti teigiamą įtaką. Kuo daugiau draugų turi tavo draugai, tuo tikimybė dar padidėja. Jei norite šios papildomos laimės, turite plėsti savo so cialinį tinklą kuo dažniau užmegzdami ryšius su naujais žmonėmis, geriausia su tokiais, kurie patys sudaro kitų soci alinių tinklų židinius. Tačiau nieko neišdegs, jei su jais nesu sitiksite. Pasistenkite leisti laiką su savo socialinio tinklo na riais ir suteikite galimybę jų draugams ir draugų draugams užkrėsti jus teigiama emocine būsena.
D
sėkmingai kaip geros emocijos - veikiausiai dėl užprogramuoto mūsų troškimo mieliau matyti tai, kas gera, o ne kas bloga. Grynai matematiniu požiūriu verta turėti kuo daugiau draugų: kuo dau giau žmonių supa jus ir jūsų draugus, tuo didesnis socialinis tinklas ir stipresnis emocinis poveikis. Okadangi teigiamos emocijos per duodamos lengviau negu neigiamos, patiriamas teigiamas poveikis visada nusvers neigiamą.
yJčaijLIWiimiutakitų elgesį Socialiniais tinklais perduodame ne tik emocinę būseną bei idėjas, bet ir elgesį. Pavyzdžiui, jaunuolių valgymo įpročiai persiduoda jų draugams, ypač turint omenyje jaunoms merginoms būdingą po linkį į svorio kontrolę. NUOSTABUS PROTAS
Prašalaičiai gali daryti panašų poveikį: vieno eksperimento da lyviai, atsitiktinai prisėdę prie daug valgančio žmogaus, nė nesusi mąstydami elgdavosi taip pat. Atrodo, mėgdžiojimo poreikis taip įsišaknijęs, kad negalime jam atsispirti - ir net nepastebime, kad taip darome. Vis dėlto mėgdžiojame tik tuos, su kuriais jaučiame turį šį tą bendro, kuriuos, nors jų ir nepažįstame, priskiriame tam pačiam socialiniam tinklui. Kai niekuo neišsiskiriančiu bluzonu vilkintis vyras atsisėdo tarp sunkų matematikos egzaminą laikan čių studentų ir ėmė akivaizdžiai sukčiauti, ir kiti studentai pradėjo sukčiauti. Bet kai vyras vilkėjo bluzoną su konkuruojančio univer siteto logotipu, kiti studentai nepradėjo sukčiauti, kad ir kaip jis stengėsi. Jis jau nebebuvo vienas iš jų. Vis dėlto nustatyta, kad mėgdžiojame ne tik tuos, kurie sėdi greta, kai valgome ar laikome egzaminus. Mėgdžiojame ir tuos, ku rie yra toliau nuo mūsų. Net už kelių draugystės žingsnių. Elgesį galime perduoti tiek vienas kitam, tiek dar kitam, o per šį - kitam ir dar kitam. Vidutinis storulis turi daugiau apkūnių draugų, drau gų draugų ir draugų draugų draugų, negu turėtų, jeigu ryšys tarp svorio ir draugų būtų atsitiktinis. Normalaus svorio žmonės savo ruožtu susiję su daugiau normalaus svorio žmonių iki trečio so cialinio tinklo žingsnio, negu galėtų lemti atsitiktinumas. Po trijų žingsnių ryšys dingsta. Kaip visada. Šį reiškinį nesunku paaiškinti tuo, kad bendraujame su žmo nėmis, kurių svoris panašus į mūsų, ar tuo, kad būdami netoliese patiriame tą pačią įtaką, skatinančią svorio didėjimą (pavyzdžiui, vienintelis miesto sporto klubas pertvarkomas į McDonald's res toraną). Kruopštūs tyrimai parodė, kad tai netiesa. Nors minėti veiksniai ir daro įtaką, idėjų ir elgesio plitimas tarp nedidelio sociali nio tinklo narių yra svaresnė priežastis. Vienas asmuo, skleisdamas socialinį užkratą, gali tapti tiesiogine kitų tinklo narių svorio didė jimo priežastimi. Priaugdamas antsvorio jis tris kartus padidina ri ziką, kad kas nors iš jo aplinkos taip pat prikaups nepageidaujamų kilogramų, nepaisydamas kitų aplinkos ir draugijos veiksnių. Vie nintelė antsvorio viruso taisyklė tokia, kad jis, rodos, plinta vien tarp artimais socialiniais saitais susietų žmonių: partnerių, brolių ir seserų ar kolegų. Atkreipkite dėmesį, kad dėl trijų žingsnių dės nio įtaka gali pasklisti ir tarp tų, kurie nėra artimi, jei tik kiekvienas grandinės narys glaudžiai susijęs su pirmesnių. Kilogramai atitinka HENRIK FEXEUS Q B S E 1
tą patį principą kaip Milgramo laiškai. Vadinasi, jūsų brolio draugo žmona gali priversti jus priaugti svorio. Kita vertus, jūsų kolegos sesers bičiulis gali priversti jus sulieknėti. Diskusija apie svorio didėjimą iliustruoja, kaip veikia elgesio sklaida per socialinius tinklus, nes svorio didėjimas yra vienas iš nedaugelio gerai ištirtų socialinių tinklų veikimo aspektų. Tačiau tai pasakytina apie bet kokį elgesį. Vienas iš elgesio plitimo būdų, be abejo, yra mėgdžiojimas. Kaip ir žmonės, pradėję po darbo bėgioti, nes jūs bėgiojate, jūsų drau gas gali imti valgyti daugiau saldumynų, nes jūs taip darote. Tai ne vienintelis sklaidos būdas. Nuolat dalijamės idėjomis su kitais, jomis išreiškiame ir koks mūsų santykis su įvairiais dalykais. Jeigu ne vienas iš aplinkinių priauga svorio, pradeda groti gitara ar staiga tampa kur kas laimingesnis, keičiasi mūsų supratimas apie tokio elgesio vidutinį lygį, arba normą. Tokia norma gali plisti kaip gaisro ugnis, nes dėl užprogramuoto socialinės priklausomybės troškimo visą laiką norime priartėti prie to, kas mūsų grupėje normalu ir vi dutiniška. Yra ne vienas būdas tai padaryti. Jeigu norma yra sverti daugiau kaip devyniasdešimt kilogramų, galbūt vieni ją pasieks daugiau val gydami, o kiti mažiau mankštindamiesi.* Jeigu bendra norma yra groti muzikos instrumentu, galbūt jūs grosite gitara, o aš afrikie tiškų būgnu. Abu laikysimės normos groti instrumentu. Jeigu visi taip daro, taip ir reikia daryti.
* Džiaugiuosi, kad šitaip nuosaikiai tai priimate. Kai Nicholas Christakis ir Jamesas Fowleris prieš maždaug metus publikavo savo tyrimus, kaip antsvoris plinta per socialinius tinklus, pasigirdo piktų reakcijų. Atsirado tokių, kurie visai nesi stebėjo, kad antsvoris gali plisti padedamas tų pačių mechanizmų kaip kitos ma dos. Kita vertus, buvo ir manančiųjų, kad nutukimą lemia genai ir hormonai su asmeniniais sprendimais, todėl nutukimas negali būti užkrečiamas. Abi stovyklos, mano kukliu įsitikinimu, nepastebėjo svarbių argumentų. Žinoma, galime reiškinį lyginti su madų plitimu. Tačiau turime suprasti, kad kalbame apie kur kas dau giau, ne tik apie tai, ar būti storam: elgesio sklaidos socialiniuose tinkluose suvo kimas turi ilgalaikių pasekmių mūsų požiūriui į savo gyvenimą. Žinoma, genai ir hormonai taip pat turi įtakos modeliuojant gyvenimą. Tačiau esmė yra paskutinis jų teiginys apie mūsų asmeninius sprendimus. Jie neatsiranda vakuume: juos valdo mintys, kurios tuo metu sukasi galvoje, ojas savo ruožtu veikia tiek mūsų draugai, tiek žmonės, kurių nesame sutikę. nuostabus protas
AR JŪSŲ NAUJASIS ELGESYS YRA JŪSŲ? orime manyti, kad valdome savo likimą. Bet viskas kur kas kebliau. Kadangi sėdime viename vežime su visais kitais savo socialinio tinklo nariais, tai, kas nu tinka kitiems, gali paveikti ir mus. Pavyzdžiui, esminis jūsų sveikatą lemiantis veiksnys - kitų sveikata. Kaip jaučiatės, priklauso nuo šimtų ar tūkstančių žmonių. Kadangi šito neį manoma išvengti, svarbu bent jau žinoti. Nors ir galite patir ti didelę įtaką žmonių, kurių galbūt nė nepažįstate, įmano ma kontroliuoti, kiek nesąmoningai ar sąmoningai šią įtaką priimsite. Jeigu savo elgesį seksite ir kasdienybėje neįjungsite autopiloto, pastebėsite, kad netikėtai įsidėjote į lėkštę di desnę nei paprastai porciją spagečių su Bolonijos padažu. Prieš pradėdamas valgyti, galite savęs paklausti, kodėl taip padarėte. Ar todėl, kad buvote labai alkanas, nes nespėjote papusryčiauti? O gal todėl, kad prisėdote greta Jorgeno, ku ris sveria penkiasdešimčia kilogramų daugiau, ir pradėjote jį mėgdžioti? O gal nejučia pasekėte socialine norma, kuri jums nenaudinga? Antras pagal prastumą negatyvaus arba žalingo elgesio motyvas - nes taip daro visi kiti. Blogiausia yra taip elgtis ir net nenutuokti, nes visi kiti taip daro. Tai vienas iš atvejų, kai nereikia leisti emociniam „aš" valdyti padėties. Turime ana lizuoti savo situaciją ir elgesį racionaliosiomis smegenimis. Mūsų emocinės smegenys simpatizuoja draugams, o tai kartais gali visai suklaidinti.
N
dCaift/tamikU tinklą Žinoma, priimti teigiamus dalykus, pasitaikančius kelyje dėl so cialinių tinklų iš tūkstančių žmonių, kurie yra iki trijų žingsnių nuo jūsų, - anokia bėda. Tačiau aktyviai priešintis neigiamoms įtakoms gali būti gana sunku. (Nors neigiamos emocijos per socialinius tin klus plinta ne taip jau lengvai, atrodo, to paties negalime pasakyti apie elgesį.) Tarkime, užuot kovoję su neigiamais dalykais, pasitai kančiais kelyje, galėtumėte patys paveikti tinklą, kad juo sklistų dau giau teigiamų reiškinių. Tai juk gerokai palengvintų tiek jūsų, tiek aplinkinių padėtį. Šaunu, kad galite ir paveikti tinklą, ir padėti jam paveikti jus. Geriausia iškart pereiti prie antro lygmens ryšių. Tiesą sakant, didesnių pokyčių (pavyzdžiui, sulieknėti, tapti laimingesniam ar skaityti mažiau savigalbos knygų) galite pasiekti pasitelkdamas draugų draugus, o ne pačius draugus. Bėda, kad jeigu bandant su draugais jums pavyktų, susidariusi nedidelė grupė liktų apsupta ge rokai didesnės jūsų draugų draugų grupės ir toji spaustų jus grįžti prie ankstesnio elgesio (kuris pastarajai grupei vis dar būdingas). Jie nebūtinai suprastų, kad taip su jumis elgiasi. Tiesiog besilaikan čių senosios normos būtų daugiau nei jūsų. Deja, tikėtina, kad jūs su savo draugais galiausiai grįžtumėte ten, kur pradėjote. Kad taip nenutiktų, bendraujant su draugais reikalingas dvigu bas spaudimas: jūsų draugų ir kitų jų draugų, antro lygmens so cialinio tinklo bičiulių. Konkretus pasiūlymas, kalbant kaip tik apie svorio mažinimą, - pasikviesti draugus vakarienės ir leisti jiems at sivesti keletą bičiulių, o paskui pasiūlyti stoti į bėgimo klubą. Šitaip pasiektumėte draugus iš dviejų pusių ir pritaikytumėte stipresnį socialinį spaudimą. Jūsų laimėjimas - sveikatingumo entuziastai, kurie per du žingsnius nuo jūsų lyg amortizatoriai saugos nuo įtakų iš šalies, ir socialinis modelis su šimtais potencialių dalyvių, kurie skatins jus išties trokšti numesti svorio. Galbūt nupiešiau tamsoką socialinių tinklų paveikslą. Tačiau ne vel tui esame susiję. Kuriame tinklus, kad perduotume pozityvią infor maciją: sutinkame žmogų ir jį įsimylime, kartu einame į atrakcionų parką ar kas nors įspėja dėl slidaus lieptelio. Taip pat skleidžiame empatiją: iš visų aukojančių labdarai 80 procentų dovanoja ką nors S B B E nuostabus protas
todėl, kad paprašė jų pažįstamas, o dauguma tų, kurie duoda pinigų prašantiems išmaldos gatvėje, taip elgiasi, nes pamatė pavyzdį. Kai su tavimi elgiamasi maloniai, ir pats maloniai su kitais elgie si - tai tarsi socialinė grandininė reakcija. Nedoro elgesio ir nema lonių dalykų perdavimas yra šalutinis poveikis, su kuriuo turime susitaikyti, kad galėtume pasinaudoti visa socialinių tinklų teikia ma nauda. Per viską apraizgiusius žmogiškus ryšius pasaulį galite paveikti daugiau, negu kada nors įsisąmoninsite. Malonus elgesys su kitais gali pasklisti iki šimtų ar dešimčių tūkstančių žmonių. Jei geriau rūpinsitės savimi, ir kiti pradės geriau savimi rūpintis. Įgy dami ypatingų protinių galių įteiksite dovaną tiems, kurių niekada nesutiksite. Taip ir žinojau, kad giliai širdyje esate supratingas.
HENRIK FEXEUS Q Q S B
yjwtiHgaA /VtatiMULS
TINKLO PROGRAMAVIMAS
Jeigu norite paskleisti elgesį ar mintį, galbūt fantastišką idėją, kad jus turėtų paskirti pasaulio valdovu, tai veiksmingiausias būdas pa keisti socialines normas. Kad naujoji norma įsitvirtintų, pasistenkite pasiekti tuos, kurie yra per du žingsnius nuo jūsų, - draugų draugus. (Be to, vandens raibuliai per draugus sugrįš iki jūsų ir norma dar la biau sustiprės.) Yra keletas būdų tai padaryti. Štai keli pavyzdžiai: Pakvieskite draugus ir jų draugus į vakarėlį ir paskelbkite savo žinią. Sukurkite reklaminių skrajučių ar lankstinukų ir duokite drau gams, kad paskleistų plačiau. Suformuluokite idėją taip, kad draugams automatiškai kiltų no ras skleisti ją toliau - arba ji turi būti pakankamai įspūdinga („Tai visiškai beprotiška: ar girdėjai, kad..."), arba turi būti verta ją platinti („Kuo mūsų daugiau, tuo daugiau laimėsime") Pradėkite susitikinėti su draugais aplinkoje, susijusioje su naująja idėja (repeticijų salėje, jeigu norite suburti muzikos grupę, ar lauke, jeigu norite paskatinti žmones sportuoti), ir tegul jie paragina savo draugus susitikti atitinkamoje vietoje. Pati aplinka leis kilti reikia moms asociacijoms ir jūsų idėja plis toliau. Sukurkite tinklalaidę, paprašykite draugų ją atsisiųsti ir paprašyti kitų draugų padaryti tą patį. Atsižvelgiant į elgesį ar idėją, kuriuos norite paskleisti, vieni metodai gali tikti labiau negu kiti. Prisiminkite, kad esminė priežastis, kodėl tai puikiai veikia, yra asmeninis ryšys, siejantis visus socialinio tinklo lygmenis. Dėl šio ryšio pasitikime vienas kitu ir būname pasirengę išklausyti, kai kas nors siūlo ką nors naujo.
□
B H B
NUOSTABUS PROTAS
PADARYKITE ĮTAKĄ SAU PANAUDODAMAS SOCIALINĮ TINKLĄ agalvokite, kokį savo elgesį ar mintis norėtumėte pakeisti, ir pasidairykite, ar tai būdinga kitiems arti miausio socialinio tinklo nariams. Pamąstykite, kaip galėtumėte panaudoti tinklą, ir leiskitės pakeičiamas nori ma linkme. Raskite gerą būdą pasiekti draugus, bet pirmiau sia-draugų draugus, ir įtraukite juos į pokyčius. Tada ir jums pačiam taps kur kas lengviau. Galite panaudoti socialinį tinklą ir visiškai naujam elge siui pradėti. Ką norėtumėte daryti, nors dabar nedarote? Ar netaptų lengviau, jeigu, užuot grojęs solo, pasitelktumėte antro lygmens pažįstamus ir pakeistumėte socialinę normą? Visuomet paprasčiau pradėti groti gitara, jeigu keletas žmo nių nori įkurti grupę.
P
KĄ MES APIE JUS MANOME Kuo pagrįstas pirmas įspūdis
urdami socialinius tinklus ieškome žmonių, su kuriais, mūsų manymu, turime šį tą bendro, kurie panašūs į mus. Taigi su tikę naujų žmonių turime greitai susidaryti apie juos įspūdį, kad žinotume, kaip norime - jei apskritai norime - su jais susisaistyti. Kadangi mėgstame viską supaprastinti ir trumpinti kelią, mums būdingas blogas įprotis susidaryti pirmą įspūdį remiantis tuo, ką matome išorėje: kaip žmogus atrodo, kuo vilki ir kaip tvar kosi artimiausioje aplinkoje, tarkime, kaip atrodo jo darbo vieta, ar kloja lovą. Esminė idėja ne tokia jau kvaila. Dar prieš du tūkstan čius metų pirmas asmenybės psichologas pasaulyje graikas Teofrastas pastebėjo, kad elgesys nebūna atsitiktinis. Jeigu pastebite, kad žmogui būdingi tam tikri poelgiai, galite daryti išvadas apie jo elgesį kitomis aplinkybėmis. Bėda ta, kad kasdienybėje darydami išvadas remiamės prietarais ir subjektyviomis nuomonėmis, o ne teisingais priežastiniais ryšiais. Kaip tik todėl, nė patys nenutuok dami, dažnai smarkiai suklystame vertindami kitus. Laimė, jau seniai esama tradicijos (siekiančios paties Teofrasto laikus) tirti asmenybės ir elgesio santykį. Ji paaiškina, kaip yra iš tikrųjų. Esama ir tokių mokslininkų, kurie greičiausiai pasipūtėliš kai šypsodamiesi puse lūpų nustatė, ką apie tikrąją dalykų padėtį manome mes, aplinkiniai. Tie, kurie dažniausiai klysta. Jums šių dviejų tyrimų sričių derinys pirmą kartą leidžia suži noti, kokį pirmą įspūdį galite padaryti. Jeigu įspūdis, jūsų many mu, nėra teisingas, sužinosite, ką daryti, kad paveikslas atrodytų tikroviškesnis. Tiksliau, galėsite padaryti būtent tokį įspūdį, kokį norite, nesvarbu, teisingas jis ar ne. Panašu į „Neįmanomą misiją“. Tik be guminių kaukių. Dar svarbiau - sužinoję, kurios nuorodos apgaulingos, o kurios tikros, matysite (bent jau tiek, kiek leidžia paviršiniai bruožai), ko kie iš tiesų yra jūsų sutikti žmonės, užuot spėlioję. Vis dėlto pirmiausia turite išmokti įvertinti asmenybę.
K
QBEE NU0STABUS
protas
•Penkių veikmių, tevnija, Šiuo metu populiariausias modelis asmenybei apibūdinti pagrįstas vos penkiais charakterio bruožais. Kiti laikomi pagrindinių penkių niuansais ar variantais. Šie penki bruožai yra atvirumas, sąmonin gumas, ekstraversųa, draugingumas ir neurotizmas. Žodžiai ne būtinai reiškia tai, apie ką galvojate, tad paaiškinsiu juos šiek tiek išsamiau. c
AtirOuakas
Tikri atviraširdžiai paprastai būna kūrybingi, išradingi, smalsūs, linkę ką nors išrasti, turi potraukį į abstrakciją ir yra estetai. Jie ver tina meną ir įvairius potyrius. Šie žmonės renkasi kitą kelią namo ne todėl, kad yra kūrybingi, o todėl, kad tai tiesiog kitas kelias. Tie, kas šiuo požiūriu nėra atviri, gyvena įprastai, yra konkre tūs, remiasi tradicijomis ir labiau vertina žinomus dalykus negu nežinomus. SąMumuujuMuis Sąmoningi žmonės yra kruopštūs, patikimi, našūs, susitelkę į tiks lą, mėgstantys planuoti ir tradiciški. Tai jie perka skirtingų spalvų lipnius lapelius, nes tai praktiška. Tie, kurie nėra sąmoningi šia prasme, būna neorganizuoti, nerū pestingi, impulsyvūs ir dažnai vėluoja.
Cfatkcumsya Tipiški ekstravertai būna kalbūs, energingi, entuziastingi, linkę bendrauti ir užtikrinti. Jie būna vakarėlio centre ir visada gauna dideles mobiliojo sąskaitas. Neekstravertai būna santūrūs, tylūs, nedrąsūs ir mieliau renkasi savo pačių draugiją. TAaiujuufUHuis Draugingi žmonės būna paslaugūs, nesavanaudžiai, užjaučiantys, malonūs, atlaidūs, rūpestingi ir linkę bendradarbiauti. Jiems ne sunku paguosti žmogų, kurį vos pažįsta. HENRIK FEXEUS Q Q E I D
Nedraugingi žmonės greitai pastebi klaidas, būna priešiški, kri tiški, griežti ir nejautrūs. limnj&ttiuiiaA Neurotiškais vadinu tuos, kurie yra nervingi, neramūs, greitai su sijaudinantys, nestabilūs ir permainingi. Jie gali gulėti per naktį nesumerkdami akių ir svarstyti, ką gi pašnekovas turėjo omenyje. Ne itin neurotiški žmonės būna atsipalaidavę, emociškai stabi lūs ir gerai sugeba valdyti stresą.
PENKETAS
Visiems mums daugiau ar mažiau būdingi penki pagrindiniai charak terio bruožai. Galite greitai apytiksliai nustatyti, kas būdinga jums, pažymėdami, kiek kiekvienas iš toliau pateiktų teiginių jums tinka. Iš tikrųjų kiekviename sakinyje yra du teiginiai, vienas gali tikti labiau negu kitas, svarbiausia - pora kaip visuma. Nepamirškite, kad, be jūsų, daugiau niekas šito nematys, tad įsigilinkite į save ir atsakykite kuo nuoširdžiau. Atsakykite pasirinkdami skaičių iš skalės: 1 = visiškai netinka 2 = nelabai tinka 3 = beveik tinka 4 = nei tinka, nei netinka 5 = šiek tiek tinka 6 = neblogai tinka 7 = visiškai tinka
B B S Ū
NU0STABUS PROTAS
Manau, kad esu: 1. Ekstravertas ir entuziastingas
________
2. Kritiškas ir linkęs ginčytis
________
3. Patikimas ir disciplinuotas
________
4. Baikštus ir greitai susijaudinantis
________
5. Įvairiapusiškas ir siekiantis naujos patirties
________
6. Santūrus ir tylus
________
7. Užjaučiantis ir malonus
_______
8. Neorganizuotas ir nerūpestingas
________
9. Ramus ir emociškai stabilus
________
10.Tradiciškas ir nekūrybingas
________
Kaip skaičiuoti taškus vertinant kiekvieną charakterio bruožą. Atvirumas (8 taškai minus jūsų taškai iš 10 klausimo) + taškai iš 5 klausimo = Sąmoningumas (8 taškai minus jūsų taškai iš 8 klausimo) + taškai iš 3 klausimo = Ekstraversija (8 taškai minus jūsų taškai iš 6 klausimo) + taškai iš 1 klausimo = Draugingumas (8 taškai minus jūsų taškai iš 2 klausimo) + taškai iš 7 klausimo = Neurotizmas (8 taškai minus jūsų taškai iš 9 klausimo) + taškai iš 4 klausimo = Ištraukti iš konteksto taškai ne kažin ką reiškia, bet galite juos panau doti lygindami su kitais.Tūkstančiams žmonių atsakius į šiuos klausi mus, buvo apskaičiuotas eilinio vakariečio vidurkis. Charakterio bruožas Atvirumas Sąmoningumas Ekstraversija Draugingumas Neurotizmas
Vyrai 10,8 11,0 9,1 10,6 6,7
Moterys 10,7 10,4 8,5 10,1 5,7
HENRIK FEXEUS Q B D E 1
Taip pat galite paversti savo taškus grafine diagrama perkeldami juos į šią lentelę.
Atvirumas
Sąmoningumas Ekstraversija Draugingumas Neurotizmas
Mano diagrama atrodo štai taip, jeigu nesu alkanas ir manęs nekan kina negeros mintys.
Šitokios diagramos naudojamos, kai, pavyzdžiui, reikia palyginti kan didatus į tam tikrą darbo vietą. Galima tarpusavyje palyginti ir vieno žmogaus bruožus - kaip tik taip ir darome kam nors apibūdindami savo draugus: ja gali pasitikėti ir ji be reikalo nesijaudina. Tiesiog ki tais žodžiais pasakome, kad ji yra drauginga ir nelabai neurotiška.
Ū B Ū E
NUOSTABUS PROTAS
Taftktfe abmenytm detektyvu
i
Greitai susidaryti įspūdį apie žmogaus asmenybę, be abejo, itin pravartu bandant išsiaiškinti, ar norime jį turėti savo socialiniame tinkle. Tą ir bandome padaryti jo aplinkoje ieškodami charakterio rakto. Žinoma, žmonės palieka skirtingas užuominas priklausomai nuo penketo bruožų, kurie jiems daugiau ar mažiau būdingi. Dairy damiesi užuominų, dažnai žiūrime ne ten, kur reikėtų, ir pernelyg pasitikime tuo, ką matome. Sužinoję, ko ieškoti ir ko vengti, vertin dami kieno nors asmenybę smarkiai išsiveršite į priekį. Žiūrėdami į jus, žmonės remiasi tomis pačiomis užuominomis kaip ir jūs prieš pradėdami skaityti šią knygą. Tiksliau, jie žiūri štai į ką. dCaiftjudate, Oi kalbate
Manome, kad esate tikras atviraširdis, jeigu... • atrodote stilingai ir gražiai; • (jei jūs moteris) esate pasidažiusi; • madingai rengiatės; • esate lieknas; •jūsų veidas draugiškas; • dažnai šypsotės; •jūsų balsas malonus; • kalbate neužsikirsdamas; •jus lengva suprasti; • kalbate ramiai; • nenukreipiate žvilgsnio į šalį. Iš tikrųjų nė viena iš išvardytų savybių nepasako, atviras jūs ar ne! Visi mūsų pasitelkiami požymiai aplinkinių atvirumui įvertinti pasirodė esą klaidingi. Žinoma, galite būti atviras, bet minėtų gu drybių nepakanka, kad tai patvirtintume. Jos gali reikšti ir kad jūs visai ne atviras, o draugingas ir sąžiningas. Manome, kad jūs labai sąmoningas, jeigu... • atrodote stilingai ar gražiai; • dėvite paprastus (į akis nekrintančius) rūbus;
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
• dėvite dalykiškus rūbus; • kontroliuojate laikyseną; • kalbate neužsikirsdamas; •jus lengva suprasti; •kalbate ramiai. Kaip matote, naudojamės iš esmės tais pačiais požymiais vertin dami kieno nors atvirumą ar sąmoningumą. Tačiau tik vienas iš jų tikrai susijęs su sąmoningumu*: • dalykiški rūbai. Manome, kad jūs tikras ekstravertas, jeigu... • esate pasidažiusi (jei esate moteris); • dėvite dėmesį atkreipiančius rūbus; • atrodote stilingai ar gražiai; •jūsų veido išraiška draugiška; •jūsų veido išraiška užtikrinta; • daug šypsotės; • greitai judate; • dažnai judinate galvą; • vaikštote laisvai; • eidamas mostaguojate rankomis; •jūsų balsas garsus; •jūsų balsas stiprus; •jūsų balsas malonus; •jus lengva suprasti; • nenukreipiate žvilgsnio. Kalbant apie ekstraversiją, tiesą sakant, keli iš požymių yra teisin gi. Tačiau kaip visada darome per daug išvadų. Su ekstraversija iš tikrųjų susiję šie požymiai: • atrodote stilingai ar gražiai; •jūsų veido išraiška draugiška; •jūsų veido išraiška užtikrinta; • daug šypsotės; * Tai žinome protingų mokslininkų, tokių kaip Šamas Goslingas, dėka. Jie išdėstė tariamus požymius ir palygino juos su tikrų žmonių, pasižyminčių atitinkamais charakterio bruožais, elgesiu. Q B Q S
NUOSTABUS PROTAS
• vaikštote laisvai; • eidamas linguojate rankomis; •jūsų balsas garsus; •jūsų balsas stiprus; • nenukreipiate žvilgsnio. Dar vienas ženklas, kad žmogus ekstravertas, kurio paprastai ne pastebime greičiausiai todėl, kad retai žiūrime į pašnekovą žemiau liemens, yra... • ėjimas kilnojant kojas (ne velkant). Manome, kad esate itin draugingas, jeigu jums būdinga... • švelnūs veido bruožai; • draugiška veido išraiška; • daug šypsotės; • malonus balsas; • nenukreipiate žvilgsnio. Iš tikrųjų vos du požymiai iš išvardytų rodo draugingumą: • švelnūs veido bruožai; • draugiška veido išraiška. Galiausiai vertiname jus kaip itin neurotišką, jeigu... • esate smulkaus sudėjimo; •jūsų veido išraiška rūškana; •jūsų veido išraiška drovi; • retai šypsotės; • eidamas nejudinate rankų; • einate sustingęs; •jūsų balsas silpnas; •jūsų balsas nemalonus; • kalbate užsikirsdamas; •jus sunku suprasti; • kalbate chaotiškai; • nukreipiate žvilgsnį. Prietarai ir vėl apgauna. Nėra statistinio ryšio tarp kurio nors iš šių bruožų ir neurotizmo. Kita vertus, vienintelis požymis, susijęs HENRIK FEXEUS Q B Q E
su neurotizmu, yra tokia pat klišė kaip ir kiti išvardyti požymiai. Žmonės, priskirtini prie neurotiškų, dažnai dėvi... • tamsius rūbus. Kaip matote, iš to, kaip stovite, kalbate ar vaikštote, galima spręsti, kiek jums būdinga ekstraversija. Nieko stebėtino, nes ekstraversija savaime yra pastebimas charakterio bruožas. Kitus bruožus paste bėti sunkiau. Pernelyg lengvai apie kitus žmones darome išvadas, kurios yra visiškai klaidingos, kad ir kokios įtikimos atrodytų. La bai tikėtina, kad skaitydamas pateiktus bruožų sąrašus mintyse priešinotės: „Pala pala, atviras (ar neurotiškas) žmogus iš tikrųjų yra štai toks!“ Tačiau sąsajos klaidingos. Kaip jau pastebėjote, ke liems charakterio bruožams priskiriami tie patys tariami požymiai. Galite tuo pasinaudoti, jei tik norite: pavyzdžiui, dailiai atrodyda mas paskatinsite aplinkinius jus vertinti kaip ekstravertą, draugin gą ir atvirą. Nesvarbu, koks iš tiesų esate. Nors pastebėjimai ir pagrįsti statistiniais ryšiais, verčiau laiky kite juos naudingomis nuorodomis, o ne dėsniais, chirurgo tikslu mu susiejančiais tam tikrą požymį su charakterio bruožu. Šiaip ar taip, kalbame apie nuorodas, taigi ir vertinti jas derėtų atitinkamai. Nuorodos tokios jau yra, kad vienos retai kada pakanka. Tačiau kuo daugiau jų susirenkame, tuo tikresni galime jaustis. Taigi turime dairytis daugiau nuorodų. Būsima tema, kurią palietėme užsimin dami apie tamsius neurotikų drabužius, yra jūsų apranga. cfa&ą iiim isida,
Manydami, kad jūs labai atviras (pagal penkių bruožų teoriją), re miamės tuo, kad atrodote... • nepatraukliai, • chaotiškai, • netvarkingai, • nesveikai (išsekęs ar pervargęs), • išradingai, • netradiciškai. Kaip pirštu į akį. Visi šie skirtingi išvaizdos elementai pasirodė esą susiję su dideliu atvirumu. (Prisiminkite, kad žodis „atvirumas“ pagal penkių bruožų teoriją reiškia ne visai tą patį kaip kasdienėje
BBBB
NUOSTABUS PROTAS
kalboje. Į atvirumo sąvoką įeina ir noras patirti naujų dalykų, kurių mažiau atviri žmonės vengtų.) Manome, kad esate labai sąmoningas, jeigu atrodote... • patrauklus, • puošnus, • tvarkingas, • sveikas, • laisvas (atsipalaidavęs), • tradiciškas. Kaip matote, šie požymiai iš esmės priešingi atvirumo požymiams. Kadangi tas pats žmogus gali būti ir atviras, ir sąmoningas, akivaiz du, kad jeigu atvirumo požymiai atitinka tikrovę, šie negali atitikti. Tikra tiesa - nė vienas iš išvardytų požymių nerodo sąmoningumo. Šįkart visiškai prašovėme pro šalį. Manome, kad jūs labai ekstravertiškas, jeigu atrodote... • patrauklus, • guvus, • laisvas, • tradiciškas. Šįkart geriau pasisekė. Pirmieji trys požymiai atitinka tikrovę, o paskutinis - ne. Taigi požymiai, rodantys, kad žmogus ekstraver tas, yra... • patrauklumas, • guvumas, • laisvumas. Manome, kad esate itin draugingas, jeigu atrodote... • guvus, • laisvas, • tvarkingas. Vėl pernelyg pasitikime poveikiu, kurį mūsų racionalūs bruožai daro charakteriui. Pirmieji du požymiai atitinka tikrovę, paskuti nis - ne. Labai draugingi žmonės paprastai būna... HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
• guvūs, • atsipalaidavę. Galiausiai manome, kad jūs itin neurotiškas, jeigu atrodote... • nesveikai. Ir visiškai teisingai. Pagal išvaizdą ir aprangą nesunku atskirti ir tuos, kurie pasižymi narcisizmu - jie dėvi madingus, brangius drabužius ir atrodo sugai šę daug laiko rūpindamiesi savo įvaizdžiu. Šiuo atveju dažniausiai pataikome 100 procentų. Laimė, savimeilė nėra vienas iš penkių pagrindinių žmogaus charakterio bruožų (nors kai kurių ji lygiai tokia pat didelė). Sužinojote, kurie išvaizdos požymiai yra informatyvūs, o kurie ne. Tačiau ar nėra požymių, apie kuriuos nesusimąstome? Šįkart nėra. Išvardyti požymiai, pripažinti informatyviais, yra vieninteliai, kur buvo pastebėtas ryšys. Išvaizdos atžvilgiu mums visai neblogai sekasi atsirinkti reikiamus ženklus. Bėda ta, kad prisirenkame ir daugybę kitų. Šiek tiek primename grybautoją, kuriam sekasi pa stebėti grybus, taigi jis renka visus grybus, kokius tik pamato, ne suprasdamas, kad tik kai kurie yra valgomi. Kadangi visi esame psichologai mėgėjai, manome, kad, norint iš tikrųjų sužinoti, kas žmogus per vienas, reikia pažvelgti į pačias as meniškiausias jo erdves ir slapčiausias slėptuves. Iš to, ką pamato me tose vietose, darome toli siekiančias išvadas. Toks samprotavi mas ne visai klaidingas: asmeninės erdvės, tokios kaip miegamasis ar darbo vieta, gali daug ką pasakyti. Tačiau, kaip ir kitais atvejais, ne viskas, ką manome sužinoję, yra tai, ką iš tikrųjų sužinome. HdegaHiūAti Pažvelgę į jūsų miegamąjį manome, kad jūs itin atvira asmenybė, jeigu jūsų miegamasis... • yra išpuoštas ir eklektiškas; • išsiskiria iš kitų; • jame daugybė įvairių knygų; Q B D B
NUOSTABUS PROTAS
•jame daugybė muzikos įrašų; • jame yra keletas skirtingų laikraščių. Neblogas spėjimas. Net gana atsargus. Tikrieji atvirumo ženklai, kuriuos galime atrasti miegamajame*, yra tokie: •jis išsiskiria iš kitų; •jame yra įvairių knygų (gausa neturi reikšmės); •jame yra keletas skirtingų laikraščių; • yra įvairios muzikos įrašų (gausa irgi neturi reikšmės); • yra knygų apie meną ir poeziją; • yra meno dirbinių. Manome, kad žmogus itin sąmoningas, jeigu jo miegamasis yra... • žaismingas ir ryškus; • geros būklės; • švarus; • puošnus; • neeklektiškas; • gerai apšviestas; • neprimėtyta drabužių; • patogus; • yra knygų, kurios sudėtos sistemingai; • yra plokštelių ar kitokių muzikos įrašų; • yra reikmenų rašyti laiškams ar užrašams. Didelį sąmoningumą miegamajame iš tiesų rodo... • sistemingumas; • puošnumas; • eklektikos nebuvimas; • išslapstyti drabužiai; • patogumas; • sistemingai sudėliotos knygos; • muzika; • laikraščiai (o ne laiškų popierius). * Jei „atvirumas miegamajame“jums kelia tokių pat asociacijų kaip mano redak toriui ir sąraše pasigedote žaisliukų subaterijomis, prisiminkite, kad šie daikčiukai išslapstomi gerokai prieš jums gaunant leidimą pažvelgti į kieno nors miegamąjį. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Spręsdami, ar žmogus ekstravertas, einame kur kas lengvesniu ke liu. Išvadas darome remdamiesi vieninteliu požymiu, tai yra žiūri me, kiek miegamasis • išpuoštas ir eklektiškas. Deja, nėra jokio ryšio tarp šios nuorodos ir kurio nors charakterio bruožo. Ji nežymi nei ekstravertiškumo, nei atvirumo (nors taip ir atrodo). Manome, kad jūs itin draugingas, jeigu jūsų miegamasis... • žaismingas ir ryškus, • tvarkingas, • puošnus, • švarus, • neprimėtyta drabužių, • geros būklės, • patogus, • svetingas. Kaip ir su ekstraversųa, vėl prašovėme pro šalį. Nė vienas iš požy mių nesufleruoja apie draugingumą. Mes tiesiog taip manome. Neurotizmą tariamės atpažįstantys iš vieno vienintelio miegamojo požymio: • pridvisęs, užsistovėjęs oras. Net šįkart nepataikėme. Vis dėlto miegamajame esama vieno po žymio, išduodančio neurotizmą, ir jis visai ne toks, kokio tikėjotės. Iš tikrųjų tai • įkvepiantys plakatai. Neurotiškiems žmonėms reikia ko nors, kuo jie galėtų sekti ir kas jiems nurodytų, kaip elgtis. Todėl jie mielai apsikrauna šūkiais ir įkvepiančiais paveikslėliais tarsi tam tikromis elgesio gairėmis. Tai būdinga ir kitoms jų asmeninėms erdvėms, pavyzdžiui, darbo vie tai, apie kurią tuojau pat kalbėsime. Kaip matote, tėra du charakterio bruožai, kuriuos išduoda jūsų miegamasis: atvirumas ir sąžiningumas. Šių bruožų požymių ga□
E H 3G
NUOSTABUS PROTAS
Įima atrasti visur, kur praleidžiame nemažai laiko. Vis dėlto ma nome, kad įžvelgiame ir kitus bruožus, nors ir apsigauname. Taigi, jeigu nenorite, kad kas nors palaikytų jus nerimastinga ir šiek tiek depresyvia neurotiška asmenybe (nesvarbu, ar tai tiesa), pasirūpin kite ryte išvėdinti kambarį! Galiausiai pažvelkime ten, kur susitinka jūsų privatusis ir vie šasis „aš“. ęfasų danlm*vieta
Esame tikri, kad jūs labai atviras, jeigu jūsų darbo vieta... • išpuošta, • gyva ir ryški, • svetinga, • pilna įvairių daiktų, • išskirtinė, • stilinga, • nestandartinė, • joje yra įvairių knygų. Tačiau vieninteliai tikri požymiai, apie kuriuos turime pagalvoti, yra... • išskirtinė, • stilinga, • nestandartinė, • būdinga knygų įvairovė. Manome, kad esate labai sąmoningas, jeigu jūsų darbo vieta... • geros būklės, • švari, • struktūruota, • puošni, • neeklektiška, • patogi, • svetinga, • didelė, • tradiciška.
HENRIK FEXEUS
Kaip visada žengiame per toli. Tikrieji požymiai yra... • geros būklės, • švari, • struktūruota, • puošni, • neeklektiška. Manome, kad jūs tikras ekstravertas, jeigu jūsų darbo vieta yra... •gyva, • ryški, • eklektiška, • apkrauta, • svetinga, • išskirtinė, • stilinga, • moderni, • nestandartiška. Darbo vieta turi keletą požymių, išduodančių ekstraversiją, bet jų kur kas mažiau, nei manome. Tikrieji požymiai yra... • išpuošta (dažniausiai kitų žmonių nuotraukomis), •gyva, • svetinga. Draugingumą manome atpažįstantys vos iš vieno darbo vietos po žymio: • svetingumo. Vis dėlto tiesa kita. Labai draugingo asmens darbo vieta gali atrody ti bet kaip. Tačiau ji yra ne bet kur. Dėl šio charakterio bruožo reikš mės socialiniam gyvenimui draugingi žmonės dažnai gauna vietą • ten, kur praeina daug žmonių. Neurotišką asmenybę, kaip ir galima nuspėti, atpažįstame dairy damiesi draugingumo priešpriešos, kitaip tariant, darbo vietos, kuri yra • nesvetinga.
Q BBE1
NUOSTABUS PROTAS
Kaip svetinga vieta nebūtinai rodo draugingumą, taip nesvetinga vieta nebūtinai išduoda neurotizmą. Tiksliausias neurotizmo po žymis - kaip ir miegamajame - yra darbo vieta, • išpuošta įkvepiančiais plakatais (o ne giminės nuotraukomis). Linkę bendrauti ir malonūs žmonės sodinami ten, kur intensyvus eismas, o tie, su kuriais bendrauti sunkiau, atsiduria toli nuo ko legų takų. Jeigu laukia susitikimas su žmogumi, kuris, kalbama, tikras krienas, galite lengviau atsikvėpti, jei paaiškėja, kad jis sėdi prie pat kavos aparato, kur bėgioja visi bendradarbiai. Jeigu jis vis dėlto sėdi tolimame tamsokame šiaurės rytų kampe, gal ir yra ko sunerimti. Taigi ką reiškia visi šie ir tariami ryšiai? Pirmiausia - kad norint spręsti apie asmenybę nepakanka išvaizdos. Nors kaip tik tai visą laiką darome. Kad galėtumėte būti tikras dėl žmogaus bruožų, turite atkreipti dėmesį, kaip jis atrodo, elgiasi ir konstruoja savo aplinką. Be to, dabar jau žinote, koks stiprus polinkis per daug įsižiūrėti į tai, ką matome, ir daryti visiškai klaidingas išvadas. Į šiuos spąstus patenka visi, tačiau jūs lengvai jų išvengsite, nes įgijote gebėjimų atskirti pelus nuo grūdų ir žinote, kurie požymiai yra tikri. Tik pagalvokite: argi ne pravartu teisingai įvertinti žmogaus as menybę (o ne manyti, kad ją perpratai) pagal penkis pagrindinius charakterio bruožus, tiesiog dairantis jų savo aplinkoje? Nereikia nė žodžio ištarti ir net nebūtina mokėti kalbos, kuria kalba sutiktas žmogus. Atsakymas - labai pravartu. Gyvenimą prasmingą daro mūsų santykis su kitais žmonėmis. Todėl gyvybiškai svarbu greitai iš siaiškinti, kokie jie, kad galėtumėte atsirinkti geruosius ir kiaurai permatyti tuos, kuriuos tik laikėte gerais. Be to, galite pasijusti Šerloku Holmsu. O tai visada ne pro šalį.
HENRIK FEXEUS Q B E ] B
^ftatuuĮOAfOiatuum
KAIP JOS ATRODOTE?
Pažvelkite, kaip atrodo jūsų aplinka ir jūs pats. Kokią žinutę siunčiate aplinkiniams? Nesvarbu, ar jų išvados visiškai klaidingos, ar ne - jie vis tiek jas darys. Stenkitės kitiems pasirodyti toks, koks norite būti matomas. Dar kartą perskaitykite penkių charakterio bruožų apibrė žimus. Žinoma, kai kurie atrodys patrauklūs, o kitų norėsite išvengti. Jeigu norite, kad aplinkiniai manytų, jog pasižymite jums patinkan čiais bruožais, galite panaudoti pastaruosius puslapius tarsi atminti nę. Taip tiksliai žinosite, ką daryti, kad žmonės jūsų charakterį vertin tų taip, kaip jums patinka. Norite atrodyti sąmoningas? Nusipirkite dailų švarką, kalbėkite rūpestingai ir susitvarkykite miegamąjį. Ne norite atrodyti neurotiškas? Sukurkite jaukią atmosferą savo biure ir dažniau skuskitės. Kodėl gi aiškinu, kaip elgtis, kad atrodytumėte toks, koks nesa te? Kaip jau skaitėte skyriuje apie savivertę, asmenybei formuojantis nemažą įtaką daro aplinkinių elgesys su mumis. Jeigu jus nuolat lai kys šykščiu, galiausiai tapsite šykštesnis, nes tokį jus mato. Kaip tik todėl puikus metodas sustiprinti norimus charakterio bruožus yra pasistengti, kad aplinkiniams atrodytų, jog juos jau turite. Tada bus lengviau šiuos bruožus iš tikrųjų išsiugdyti. Kita vertus, gali būti pravartu žinoti ir ko vengti, kad neatrodytumėte turintis bruožų, kurie jums nepatinka (ar kurie jums nebūdingi). Gal būt jūs visai ne neurotiškas. Tada verčiau liautis atrodžius rūškanam, šiek tiek daugiau šypsotis ir paprašyti perkelti jūsų darbo stalą arčiau virtuvėlės.
Q B B I3
NUOSTABUS
protas
dCo5
t&tUUL
Tūkstančio žmonių buvo paprašyta įvertinti, ką jie veikė per die ną, ir aprašyti, ką jie darė, su kuo ir kaip jautėsi. Daugiausia įtakos laimės jausmui padaręs veiksnys - laikas, kurį jie galėjo praleisti su kitais: ne alga, ne itin įdomus darbas ir ne šeiminė padėtis. Dviem pačiais maloniausiais užsiėmimais pripažintas seksas (pirmas sąraše) ir buvimas su kitais (antras sąraše)*. Du, švelniai tariant, socialiniai užsiėmimai. Du mažiausiai malonūs užsiėmi mai - važinėti į darbą ir dirbti. Kurie žmonės apklaustiesiems suteikė daugiausia laimės, be abejo, galite atspėti ir patys. Bet vis tiek paminėsiu. Štai sąrašas žmonių, dėl kurių verta gyventi (tie, su kuriais labiausiai norime būti, pristatomi sąrašo pradžioje). Draugai Giminaičiai Partneriai Vaikai** Klientai Kolegos Vadovas Buvimas vienam Visame pasaulyje artimi ryšiai yra laimingo gyvenimo pagrindas. Nors kultūros ir skirtingos, visi sutinka, kad šilti santykiai yra op timalios žmogiškos egzistencijos šerdis. Gali turėti visas ypatingas proto galias, bet uždarame kambaryje jos tampa bereikšmės. Kaip tik todėl socialinės aplinkos supratimas ir integracija į ją jau savai me yra ypatinga galia. Jeigu šią knygą skaitote tam, kad kaip rei kiant optimizuotumėte savo gyvenimą, turite įsiminti išmintingus žodžius, kuriuos kažkada kažkas pasakė: * Turbūt ne vienintelis manau, kadjei tik būčiau galėjęs iš pat pradžių pasakyti tai tyrėjams, jiems nebūtų reikėję apklausti tūkstančio žmonių. ** Partneriai ir vaikai atsidūrė žemiau už draugus ir gimines todėl, kad pirmieji, nors ir suteikia mums džiaugsmo, sukelia ir nemažai susierzinimo, ko niekada ne sulaukiame iš draugų argiminaičių. Todėl vidutinis jų sukeliamas džiaugsmas kiek mažesnis, nors nemanau, kad kas nors teiktų pirmenybę draugams, o ne vaikams (na, gal tik kartais). HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Gyventi iš tikrųjų reiškia bendrauti. Kad būtum atidus aplinkai, reikia, kad galva nebūtų prikimšta įvai riausio šlamšto, kuris tik trukdo. Viena iš pagrindinių kliūčių vi siškai panaudoti savo resursus yra neigiamų minčių gijos, kurios retkarčiais apraizgo mus visus. Staiga pernelyg pasiduodame stre sui, prarandame veiklos kryptį, nerimaujame ar nustojame tikėti savimi. Šios mintys jūsų ypatingoms galioms tarsi kriptonitas: kai jos kyla, išgaruoja visa proto galia. Todėl kitame skyriuje kalbėsime apie tai, kaip save perprogramuoti, kad išvengtumėte nepageidau jamos būsenos. Supermenas turi saugoti visą žalingą kriptonitą ledo tvirtovėje Šiaurės ašigalyje. Jūs išmoksite kai ką geriau - kaip visiškai jo atsikratyti.
BBBB
NUOSTABUS PROTAS
& e h fV w g n x L m w k it& 5 a m
m
s a v y (m
g
l o m ia
Jeigu manote, kad dėl problemos jūs niekuo dėtas, kaip tik ta mintis ir yra problema. Stephenas R. Covey
AR NE LAIKAS KEISTIS? Galite pakeisti savo blogą elgesį
nkstesniuose knygos skyriuose perskaitėte, kaip lavinti savo ypatingas galias tobulinant įvairių sričių gebėjimus. Šio sky riaus ypatinga galia - pakeisti tą, kas ir taip gerai ištreniruota, t. y. jūsų silpnumą. Kitados mokykloje jums uždavė perskaityti pranešimą ir jūs iš jaudulio numėtėte trisdešimt kilogramų? Ogal darbe patyrėte tiek streso, kad negalėjote miegoti naktimis? Galbūt žinojote, ko turė tumėte tuoj pat imtis, bet vis tiek negalėjote pradėti? Ogal tiesiog sunku išsiaiškinti, ko apskritai norite gyvenime? Jei taip, supran tate, ką turiu omenyje. Žinoma, reikia vertinti save tokį, koks esi, su stiprybėmis ir sil pnybėmis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia susitaikyti su savo savy bėmis, kurios nuolat kelia bėdų. Todėl šiame skyriuje sutelksime dėmesį į konkrečius praktinius metodus, kaip susitvarkyti su šio mis kvailystėmis visiems laikams.
A
Q B B Q
NUOSTABUS PROTAS
Kiekvienas turime bent po vieną Achilo kulną. Dažnai tiks liai žinome, kokia ta silpnybė, ir graužiamės, kad nuolat kaišome pagalius į ratus tiek sau, tiek savo planams. Nors ir žinome, kaip būna, nesiseka nieko pakeisti. Taip elgiantis būdinga nuolat jausti įtampą, labai nerimauti beveik dėl visko, patirti sunkumų imantis to, ką privalu padaryti, ar įstrigti dėl nekonstruktyvių ir negatyvių minčių. Daugelį šios bėdos kamuoja kasdien. Net jei taip ir nėra, neabejoju, kad retsykiais pasitaiko patirti šias emocijas. Visiems mums taip būna. Kai jūsų smegenis apima tokios mintys, jos daro neigiamą įtaką visai jūsų kasdienybei ir neleidžia galvoti apie sma gesnius, kūrybiškesnius dalykus. Kita ypatinga galia, apie kurią kalbėsime, padės atsikratyti tokių nepageidaujamų emocijų keičiant save patį. Kad būtų kuo aiškiau, suskirsčiau metodus pagal tai, kokį elgesį norima pakeisti. Tačiau tikslas vienas, nesvarbu, koks metodas, - perprogramuoti savo smegenis. Daugybę nepageidaujamo elgesio pavyzdžių galima pa keisti, bet tik pradėjus kontroliuoti savo mintis. Visi turėtų tai mo kėti. Ne, aš neteigiu, kad jums būdingas koks nors nepageidauja mas elgesys. Anaiptol. Bet galbūt būdingas tam neapsisprendėliui, sėdinčiam greta jūsų. dCcufttaiwikuL Kitaip tariant, kalbame apie greitus pokyčius čia ir dabar. Nes vis kas prasideda nuo to, kaip suprantate šiandieną. Čia ir dabar. Žino te, kaip svarbu kontroliuoti savo padėtį. Tai, kad skaitote šią knygą, rodo, jog jūs taip pat norite valdyti savo vidinį pasaulį. Vis dėlto šios ypatingos galios lavinimas gali pasirodyti šiuo bei tuo... neį prastas. Ar net keistas. Kodėl ne tas pats, ar ką nors prisimenate spalvotai, ar nespalvotai? Greitai apie tai skaitysite. Bet skirtumas yra. Šie metodai veikia dėl emocingojo migdolinio kūno ir raciona liosios kaktinės srities ryšio (žr. skyrių apie sprendimų priėmimą). Vėl pasitelksite kaktinėje srityje vykstančius procesus migdolinio kūno reakcijoms reguliuoti ar keisti. Greitai pasikeisti įmanoma to dėl, kad patys svarbiausi pokyčiai paprastai apima mūsų požiūrį į pasaulį. Pažiūras galime pakeisti taip pat greitai kaip mintis. Mokslinis paaiškinimas štai toks: kaskart darydami ką nors naujo sukuriame naujus ryšius tarp smegenų ląstelių. Tarp jų susiHENRIK FEXEUS Q B B E 1
daro nervinis kelias, vėliau leidžiantis greičiau atrasti patirtą išgy venimą. Vis kartodami tam tikrą veiksmą fiziologiniu požiūriu su stipriname ryšį tarp smegenų ląstelių, susietų su konkrečiu veiks mu. Tarsi mintumėte takelį miške - kaskart einant jis vis ryškėja. Taigi galime teigti, kad siaurąja prasme mums būdingas integruo tas elgesys. Tada aiškiau, kodėl kai kurie įgyja automatiškų žalingų įpročių (pavyzdžiui, rūkyti ar persivalgyti). Kaip tik todėl vėliau kuo puikiausiai suprantame, kad kvailai pasielgėme, bet paskui vėl elgiamės lygiai taip pat. Takelis pernelyg gerai išmintas. Laimė, ga lime šia mentaline funkcija pasinaudoti ir užprogramuoti naujus smegenų takelius, kurie nuves ten, kur norime - į sėkmę ir laimę. Jums tereikia prisiminti štai ką: galima kuo puikiausiai minti mis valdyti jausmus ir išgyvenimus. Tereikia išmokti, kaip tai ge riausia daryti. Neretai jūsų neigiamus išgyvenimus lemia išmoktas klaidingas mąstymas. Nuo to, ar nukreipiate mąstymo schemas reikiama linkme, priklauso, kaip sėkmingai panaudosite kitus savo gebėjimus. Ateities analitikas Alvinas Toffleris teigė, kad dvidešimt pirmojo amžiaus analfabetai bus ne tie, kurie nemoka skaityti ar rašyti, o tie, kurie nemoka mokytis ar prireikus išmokti ko nors iš naujo.
BBBEI nuostabus protas
PAŽADINKITE YPATINGĄ MINTIES GALIĄ Perimkite savo proto būsenos kontrolę
upantis pasaulis sudaro jūsų gyvenimo kontekstą. Jis yra spe cifinis, tikslus ir nuolat kinta. Esama šiek tiek galimybių daryti įtaką tiems pokyčiams, tačiau dauguma jų vyksta nepriklau somai nuo jūsų valios. Galite greitai pasijusti bejėgis - jei jau taip menkai galime paveikti išorinius veiksnius, negalime paveikti ir savo reakcijų į juos. Ar tikrai? Ne. Keisti reakciją į aplinkinius procesus - vienas iš geriausių būdų požiūrį į savo gyvenimą daryti kitokį. Kadangi iš esmės tai tas pat. Bėda ta, kad dauguma mūsų galvoje turi nebylų gyvenimo spek taklio scenarijų: patekę į tam tikrą situaciją, scenarijuje pasitikri name replikas ir instrukcijas, kad žinotume, kaip reaguoti. Nau dodamiesi scenarijumi, sutiktiems žmonėms išdalijame vaidmenis (pavyzdžiui, pagal jų išvaizdą ar judesius - skaitydami ankstesnį skyrių išmokote to vengti) ir jais remdamiesi interpretuojame sutiktųjų elgesį. Atsidūrę situacijoje, kurią jau teko patirti, suvai diname sceną kaip praėjusį kartą. Viskas pagal scenarijų. Niekad nekeliame klausimų, ar jis teisingas ir iš kur atsirado. Dažniausiai net nesusimąstome, kad jis yra. Tarsi mums einant per gyvenimą pasąmonė būtų ir režisierius, ir sufleris. Iš tiesų scenarijų sukūrėme patys. Tai mūsų teisingų ir klaidingų nuostatų apie pasaulį rezultatas, kai remiamės juo nesusimąstyda mi, sudarome sąlygas nuolat suprasti pasaulį neteisingai. Kodėl gi nepabandžius išsiaiškinti, kaip atrodo jūsų scenarijus? Kodėl elgia tės taip, kaip elgiatės? Tai gal ne itin svarbu, kai scenarijus pasitvir tina. Tačiau kai išmoktas elgesys neduoda norimo rezultato, o jūs vis tiek taip pat elgiatės, akivaizdu, kad kažkas ne taip. Kai kurias scenarijaus dalis nukopijavote nuo tėvų, mokytojų ir kitų vaikystės metų autoritetų - taip susiformavo tiesos apie pa saulį ir kaip jame elgtis.
S
HENRIK FEXEUS Q B Q Q
Reikia daryti taip, kaip sakoma. Neverk. Nesimušk. Svarbu mokytis. Ir susirasti darbą. Susilaukti vaikų. Neklausinėk tiek daug. Daryk taip, kaip liepiame. Eik balsuoti. Taip jūsų pasaulis apibrėžiamas tol, kol leidžiate. Jūs neprivalo te kartoti tų pačių nuobodžių replikų ar sulaukti tų pačių nuvalkio tų reakcijų. Galite perrašyti, įrašyti ką nors naujo, grįžti atgal, dra mą paversti komedija. Ar mokslinės fantastikos filmu. (Man visada patiko sidabrinės glaustinukės.) Patys nuspręskite, kaip norite eiti per pasaulį. Popieriuje tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau tik ne daugelis šiomis tiesomis remiasi kasdieniame gyvenime. Pernelyg dažnai naudojame scenarijų, kuris apriboja galimybių ir pasaulio ribų matymą. Puikų pavyzdį 1954 metais pademonstravo bėgikas Rogeris Bannistonas. Iki tų metų gegužės sporto pasaulis žinojo, kad fiziškai neįmanoma nubėgti mylios per mažiau kaip keturias minutes. Kai kurie mokslininkai net tvirtino, kad jeigu žmogaus kūnas būtų priverstas taip greitai judėti, veikiausiai sprogtų. Ta čiau gegužės 6-ąją Rogeris įrodė, kad visi klydo: jis trasą įveikė per 3 minutes ir 59,4 sekundės. Anksčiau niekas to nebuvo padaręs. Niekas. Todėl įdomu, kad per metus po Rogerio rekordo dar 37 bė gikai įveikė atstumą per mažiau kaip 4 minutes, o dar po metų - jau daugiau kaip 300. Staiga daugelis įstengė padaryti tai, kas iki tol niekam nepavykdavo. Iki tol tikėjimas tuo, kas įmanoma - ar šiuo atveju tuo, kas neįmanoma, - ribojo tikruosius bėgikų gebėjimus, o ne kokia nors fizinė kliūtis. Kadangi visi buvo tikri, kad tai neįmanoma, tai ir nepavykda vo. Tereikėjo vieno priešingo pavyzdžio - žmogaus, įrodančio, kad neįmanoma iš tiesų yra įmanoma, - ir visi kiti pastebėjo galimybę. Rogerio dėka kiti bėgikai galėjo perrašyti savo tikrovės scenarijus. Dabar lengva juoktis iš šios istorijos, tačiau tikėtina, kad ir jūs turite apsčiai panašių nepastebimų nustatytų ribų. Kai kuriuos ga vote per kultūrines ir socialines pamokas. Pavyzdžiui, manau, kad buvo kur kas daugiau mano kartos vaikų, kurie maudydamiesi po valgio patirdavo mėšlungį, nes nuolat girdėdavo, kad taip nutiks, negu vėlesnių kartų, kai buvo nustatyta, kad teiginys klaidingas (greičiausiai sugalvotas ant kranto įsitaisiusių sočių tėvų, kurie pa valgę norėdavo atsipūsti). Kitus apribojimus sukūrėte patys.
B B S S
NUOSTABUS PROTAS
Galbūt nelengva pasiekti ekstremalius savo emocinio profilio pokyčius, nes jis iš dalies paveldėtas. Tačiau galite išmokti atpažinti jo siunčiamus signalus ir juos susilpninti ar sustiprinti. Jei „žinote“, kad kas nors neįmanoma ar kad neverta bandyti, galbūt tai tiesiog jūsiškis keturių minučių taisyklės variantas.
2fftatuuĮQ&fOudimaA
KODĖL KODĖL KODĖL KODĖL KODĖL?
Tai vienas iš mėgstamiausių mano metodų išsiaiškinti, kodėl vienaip ar kitaip reaguoju ar kaip patenku į aklavietę. Jeigu nėra ūpo ar atrodo, kad niekas nevertina jūsų ar jūsų darbų, esate apskritai suirzęs ar nepatenkintas dabartine situacija, galite iš bandyti tai, ko Toyota savo darbuotojus išmokė dar aštuntajame de šimtmetyje. Tapkite trimečiu kodėlčiumi ir paklauskite savęs„kodėl?" penkiskart iš eilės - ir atsakykite į klausimus. Štai šitaip: Kodėl jaučiu X? Nes Y. Kodėl Y? Nes Z. Kodėl Z? Nes A. Kodėl A? Nes B. Kodėl B? Nes C. Galėtų skambėti maždaug taip:
Kodėljaučiuosi suirzęs? Nes niekas manęs neklausė per susirinkimą. Kodėl niekas manęs neklausė per susirinkimą? Nesjie klauso vien Benkės. Kodėljie klauso vien tik Benkės? Nesjis yra neoficialus lyderis. Kodėljis yra neoficialus lyderis? Nes kiti per tingūs, kad patys užimtų tą vietą. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Kodėl kiti per tingūs? Nes per ilgai dirba ten pat ir prarado užsidegimą. Psichologai, dirbę su Toyotos darbuotojais, pastebėjo, kad dažniau siai reikia penkių žingsnių atgal priežasčių grandinėje, kad atrastum tikrąją priežastį, kodėl kas nors yra taip, kaip yra. Retai įžvelgiame ryšį tarp pagrindinės, giluminės, priežasties ir mūsų išgyvenimų, ta čiau privalome tą ryšį perprasti, kad galėtume tikslingai valdyti savo emocijas.
Aš suirzęs todėl, kad mano kolegos neįsijautę į savo darbą. Taip sujaukiama sprendimų priėmimo tvarka, nes visi klauso to vieno, kuris kelia daugiausia triukšmo. Pasiūlysiu personalo vadovui iš siųsti visą kolektyvą į mokymus, kad jie atgautų entuziazmą, o mūsų bendravimas taptų labiau lygiavertis. Žinoma, šis metodas taip pat gerai veikia ir kitomis aplinkybėmis, net jeigu ir nesurenki automobilių Toyotos gamykloje. Kuo puikiausiai galite jį panaudoti gyvenime apskritai.
Kodėl nenoriu jos klausytis? Nes manau, kad ji šneka nuobo džius dalykus. Kodėl manau, kad tai, kąji šneka, nuobodu?Nesji kaskart šne ka tą patį. Kodėl ji kaskart šneka tą patį? Nes tai jai atrodo svarbiausia, apie kągali kalbėti. Kodėl jai atrodo svarbiausia apie tai kalbėti? Nes tai susiję su problema, kuriąji turi išspręsti. Kodėlji turi tai išspręsti? Kadgalėtų gerai jaustis. Kartojimąsi, per kurį neturiu kantrybės jos klausytis, iš tikrųjų lemia tai, kadji atsidūrusi nemalonioje situacijoje, kurią reikia iš spręsti. Jeigu pabandysiu padėti jai susitvarkyti su šia situacija, ji pasijus geriau ir pradės kalbėti apie ką kita, o man vėl taps įdo miau klausyti, kąji sako. Iš susierzinusio tapsite konstruktyviu ir pagelbėjančiu žmogumi. Tik šiek tiek save pakamantinėkite.
B B B B
NUOSTABUS PROTAS
dčtauiiHaii Kasdien naudojame vieną geriausių psichologinių priemonių mani puliuoti supratimu apie ką nors. Ji yra ir viena lengviausių - užduo ti klausimus. Klausimai lemia, į ką sutelkiamas mūsų supratimas apie vieną ar kitą reiškinį ir kiek sėkmės, meilės, baimės, pykčio ar džiaugsmo kasdien išgyvename. Jei pajuntate, kad priėjote aklavie tę, dažniausiai būna taip, kad uždavėte sau negatyvius klausimus: „Kodėl šito nesugebu?“, „Kodėl man visada nesiseka?“, „Kas man negerai?“ Šio tipo klausimuose slypi pavojingos prielaidos. Pasakymas „Kodėl šito nesugebu?“ atskleidžia dvi tiesas: yra tai, ką reikia su gebėti, ir jūs negalite to padaryti. „Kas man negerai?“ sufleruoja, kad jums kažkas negerai. Tik neaišku kas. Jeigu manote, kad jums niekada nesiseka, taip pat lemtingai galvojate ir apie ateitį: vien to dėl, kad per ankstesnius bandymus iki šiol nepasiekėte tikslo, esą niekad nepasiseks ir ateityje. (Žinote, ką sakėme apie išmoktą be jėgiškumą.) Nesvarbu, ką sau atsakysite į šio tipo klausimus. Kas kart bandydami atsakyti priimsite ir nematomas tiesas, nes neįma noma suprasti ar priimti klausimo, nesutinkant su jo sąlygomis. Labai lengva paversti save savaime išsipildančia bloga pranašyste. Kaip jums patiktų, jeigu klausimą, kodėl nuolat nesiseka, sufor muluotume štai šitaip: „Ką galiu padaryti, kad lengviau pasiekčiau tikslą?“ Klausimu numatoma, kad tai įmanoma, net nesunkiai, ir kad jūs galite tai padaryti. Susitelkiate į tai, ką galite padaryti. Jei vis tiek baiminatės, kad atsakymas bus „Visiškai nieko“, ką pasa kytumėte apie klausimą: „Kokius tris dalykus galiu padaryti, kad tai įgyvendinčiau?“ Šia formuluote nurodoma, kad jau yra trys (ar net daugiau) sprendimo būdai. Jūsų užduotis - juos išvardy ti. Tokios konstruktyvios slaptos sąlygos kur kas geresnės. Kaip ir anksčiau, jos atlieka rėmų funkciją. Rėmais apibrėžiate savo padėtį, bet, užuot ieškoję būdų patvirtinti visa ko negalimumą, pradedate ieškoti išeičių. Klausimai lemia, į ką sutelkiame dėmesį, ir iš esmės visada daugiau gauname iš ten, kur susitelkiame. Nesvarbu, į ką nukreiptas mūsų dėmesys.
HENRIK FEXEUS Q Q Q E !
RASKITE TINKAMUS KLAUSIMUS žuot savęs klausę: „Kodėl man taip visada nutinka?", „Kodėl sau nepatinku?",„Kodėl negaliu mesti rūkyti?", formuluokite kiek pozityvesnius klausimus. Iš karto gal ir nelengva, bet galite pradėti pakeisdami visus klausi mus, prasidedančius„Kodėl negaliu...", į„Ką daryti, kad..." Visai nekeista, kad klausimas „Kodėl negaliu mesti rūky ti?" dar niekur nenuvedė. Jeigu vis dėlto užduotumėte sau klausimą „Ką daryti, kad mesčiau rūkyti?", būtų žengtas pir mas žingsnis ieškant veiksmų plano. Galite rasti būdų performuluoti savo negatyvius klausi mus mąstydami štai taip:
U
• Kaip tai, ką norite pasakyti, išreikšti geriau ir konstruktyviau? • Koks pats elegantiškiausias būdas išspręsti šią problemą? • Kaip lengviausia liautis daryti X? Kaip sunkiausia? (Kodėl gi savęs šiek tiek nepaprovokavus?) • Kiek sprendimų galite sugalvoti? Irt. t. Padarykite prielaidą, kad yra išeitis iš jūsų situacijos ir kad galite tą išeitį rasti. Pagalvokite, kaip tai padaryti greitai, veiksmingai ar gražiai, arba kiek skirtingų sprendimų galima surasti. Taip mąstydami ne tik tapsite laimingesni ir imsitės pozityvesnių veiksmų, bet ir būsite kūrybingesni, veiksite efektyviau ir pradėsite daryti tai, apie ką anksčiau net nedrįsdavote pagalvoti.
'Pažlmua^ tikhaifujHiai Jei bičiulis staiga nieko nebenori apie jus girdėti ir jūs nusimena te, emocinę reakciją sukelia ne pats įvykis, o jūsų įsitikinimai dėl jo reikšmės. Tai, kas parašyta scenarijuje. Laimės jausmą lemia ne aplinkybės, o jūsų nusiteikimas dėl jų. Neretai manome, kad mintys ir gebėjimas racionaliai reflektuo ti yra tarsi kliūtis tarp mūsų ir tikrovės. Iš tikrųjų mintys ne tiek saugo nuo nepageidaujamų įvykių, kiek juos sustiprina ir sukelia emocines audras ir nereikalingas kančias. Mintys gali būti tokios neracionalios ir nutolusios nuo tikrovės, kad mums net neįtariant dažnai sukelia kančias, kai nėra nieko blogo. Laimė, lengviau sąmo ningai pakeisti įsitikinimą negu jausmą. Keldami klausimus apie šias iracionalias mintis galite mąstyti aiškiau ir veiksmingiau. Tai viena svarbiausių mano minčių, kurią bandžiau įvairiai su formuluoti visose knygose. Jūs nesate jūsų mintys. Jūs turite savo mintis. „Aš niekam tikęs“ reiškia, kad „aš manau, kad esu niekam tikęs“. „Aš bevertis“reiškia, kad „aš manau, kad esu bevertis“. Ne klauskite savęs, kodėl jūs niekam tikęs ar bevertis, klauskite, kodėl manote, kad toks esate. Vien tai, kad manote esąs nevykėlis, nereiš kia, kad taip ir yra. Veikiausiai didžioji dauguma nusiteikusi jums paprieštarauti.
HENRIK FEXEUS Q E I B D
Jj'fadingasfixatinau
AR IŠ TIKRŲJŲ TAIP?
Vienas pačių nereikalingiausių dalykų yra kurti sau kančią. Nors daž niausiai taip ir darome. Nedaug pasitaiko situacijų, kai niekaip neį manoma paveikti savo emocinės būsenos. Kartais gali būti nelengva įžvelgti, kaip ją pakeisti. Štai sąrašas klausimų, kurie padės pastebėti neigiamas mintis ir patikrinti, ar neįkliuvote į slaptus jų spąstus. • Kokie konkretūs jūsų išvados įrodymai? Ar yra ją pagrin džiantis dėsnis, ar tas dėsnis slypi jūsų galvoje? • Ar tarp tų įrodymų yra mintis, kad privalote ką nors gauti vien todėl, kad norite? • Ar padarote situaciją blogesnę suteikdamas jai pernelyg tamsių spalvų? (Ar iš tikrųjų siaubinga, jei tiesiog neparan ku? Ar jūs tikrai idiotas, jeigu tik suklydote?) • Ar taip galvodamas tampate veiklesnis ir džiaugsmingesnis? Ar tiesiog sukeliate sau asmeninių problemų ir streso? • Ar tikrai viskas yra visada ir niekada ?Ar darote per toli sie kiančias išvadas? (Ar tikrai niekas niekada nenori su jumis šnekėti? Kasininkė juk šnekėjo. Ar jums tikrai niekada nepa siseks? Jūsų tinklaraštis juk visai nieko.) • Ar jūs tikrai privalotel (Ar visada privalote šauniai pasiro dyti? Net jeigu tąkart ir kvailai pasielgėte, juk nėra visatoje įstatymo, kuris draustų retsykiais padaryti ką nors kvailo, tiesa?) • Ar tikrai turėtumėte ?Vartodamas žodį turėtum apie save tik jausite sąžinės graužatį (turėjau gauti geresnį pažymį), o taip sakydamas apie kitus, supyksite ir nusivilsite (jis turėjo
NUOSTABUS PROTAS
susitvarkyti). Geriau kelkite klausimą, ką daryti, kad pasiek tumėte geresnį rezultatą. • Ar įvertinate ir gerus dalykus, kurie jums nutinka, ar manote, kad jie nieko nereiškia? (Žinoma, laimėjote prizą, bet praėjo jau dešimt metų, taigi dabar tai jau nieko nereiškia. Argi?) • Ar ignoruojate tai, kas pozityvu, ir matote tik tai, kas nega tyvu? • Painiojate žmones ir veiksmus? (Jeigu kas pasielgia idiotiš kai, dėl to jis automatiškai netampa idiotu.) • Ar visko nesuvokiate pernelyg asmeniškai? (Keista, bet pa saulis sukasi ne apie jus. Jei kas užtrenkė duris, tai nereiškia, kad nenori su jumis kalbėti. Galbūt jai tik pasidarė šaltoka.) • Ar manote žinąs, kaip viskas bus? Neprisispėliokite žinoda mas, kas bus. Iš tiesų nežinote, kaip atrodys ateitis. • Ar tikrai žinote, ką mąsto kiti? Kai įsivaizduojame žiną, ką galvoja kiti, dažnai remiamės tuo, ką patys galvotume tokio mis aplinkybėmis. Tačiau jūs ir kiti nėra vienas ir tas pats. Jie savo ruožtu nežino, ko jums reikia, jeigu nepasakote. (Rau donkepuraitė nežino, kad norėtumėte kur nors su ja nueiti, kol nepasakote. O Vilkas nėra jūsų nekenčiantis nenaudėlis vien todėl, kad taip manote.)
c4fdmkjuuą wakeya, įjuMy naująjį „a$“ Gal mintis perprogramuoti savo smegenis, kad mąstytumėte pozi tyviau ir konstruktyviau, ir skamba labai maloniai ir paprastai, bet iš tiesų gali būti sudėtinga. Kaip tik todėl šioje dalyje ir pateikiama tiek pratimų. Kaip sužinojote prieš kelis puslapius, niekada nevei kiate vakuume: viskas, ką darote, susiję su jūsų socialiniu tinklu. Kartais aplinka gali būti nesupratinga, net priešiška, jeigu norite pasikeisti. Žmogus, peržengęs įprastus rėmus, kitus tinklo narius verčia suglumti: trokštame, kad žmonės laikytųsi savo rėmų, kad žinotume, kokie jie. Jeigu pasikeičiate, mes, aplinkiniai, turime HENRIK FEXEUS Q B D E 1
permąstyti, kas jūs. Visuomet sunku iš naujo apibrėžti kitus, nes juk iki tol manėme juos pažįstą. Tačiau pirmiausia mums primena ma, kad ir patys esame įstrigę savo susikurtuose pasakojimuose ir rėmuose. Tik mes, kitaip nei jūs, nieko nedarome. Nesunkiai kyla pavydas. Be to, aplinkiniai ne visada nori, kad jūsų savivertė būtų aukšta. Sumažėja įtaka jums, nes netikėtai pradėjote priiminėti sprendimus ir savarankiškai rinktis. Kita vertus, pasikeitimas lei džia aiškiai pamatyti, kurie iš draugų yra tikri. Tikrieji draugai yra tie, kuriems vis dar patinkate, nors įgavote daugiau pasitikėjimo ir jums pavyksta nuveikti daugiau. Gal skamba dramatiškai, kad naujosios ypatingos galios gali ši taip paveikti jūsų draugus. Tačiau vienai gerai mano draugei ir ko legei teko patirti, kaip kai kurie iš tų, kuriuos ji laikė artimiausiais draugais, staiga ėmė ją apkalbinėti, kai ji sužibėjo kaip rašytoja. Jie laidė liežuvį apie viską: bandydavo nuvertinti jos pasiekimus („Ta tavo knyga ne tokia jau ir gera“), sakydavo įprastas kandžias pas tabas („Aš pats ne kartą ketinau rašyti knygą, bet neturėjau pra bangos skirti jai laiko“) ar kritikuodavo ją kaip žmogų („Kuo tu save laikai?“). Šitai sakau ne tam, kad jus išgąsdinčiau - veikiau kad pareng čiau. Per daug savigalbos knygų nutyli, kad asmenybės pokyčiai iš esmės visada sukelia ir žmogaus aplinkos pokyčius. Perskaitę apie socialinius tinklus gerai žinote, kokie dideli gali būti tie pokyčiai. Jeigu tenka atlaikyti neigiamus komentarus dėl bandymų pasikeis ti, patarčiau atminti, kad nei gydytojai, nei psichologai, nei giminės negali nuspėti ateities. Net ir aš negaliu, nesvarbu, ką sakau, bū damas scenoje. Niekas negali jums pasakyti, ką galite ir ko nega lite padaryti. Jūsų socialinio tinklo nariai gali dėstyti, ką spėja, ką mano, net kuo yra įsitikinę, bet jie negali rimtai nuspėti ar nuspręs ti, kas jums įmanoma ar neįmanoma. Naujosios ypatingos galios padės jums neimti į galvą tokių ko mentarų. Užtat galėsite matyti, kas tai yra - aplinkinių troškimas patiems išdrįsti pasielgti taip kaip jūs.
Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
KLASIKINIS ŠEŠETAS ei esate tikras, kad jūsų mintys neiškreipia problemos, pasinaudodamas šešiais klasikiniais klausimais iš verslo pasaulio galite išspręsti kitas problemas.Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Klausimus galima tuoj pat išmėgin ti. Pasirinkite, apie ką galvojate ir kam reikia rasti sprendimą, tada skirkite laiko ir nuoširdžiai atsakykite j šiuos klausimus:
J
1. Kokie trys teigiami dalykai susiję su šia problema? 2. Kas vis dar yra ne taip, kaip norėtumėte? 3. Ką jūs pasirengęs padaryti, kad pasiektumėte norimą rezultatą? 4. Ką jūs pasirengęs liautis daryti, kad pasiektumėte norimą rezultatą? 5. Kaip galite paskatinti save nuveikti tai, kas būtina, kad pasiektumėte norimą rezultatą (geriausia, jeigu tai dar ir patiktų)? 6. Kokį žingsnį tinkama linkme galite žengti jau šiandien? Spręsdamas kokią nors problemą klausimus galite iškelti ke letą kartų. Užduokite juos sau kaskart, kai atrodys per sunku ar kai pakliūsite į aklagatvį. Atsakydamas į klausimus pasisemsite naujų minčių, kaip galima išspręsti problemą.
I IŠSKIRTINE GALIA: ATSIKRATYKITE NERIMO Atsikratykite kaustančių klaidingų nuostatų
eistas tas nerimas. Mes ne tik kasdien nerimaujame dėl vis ko, dėl ko tik įmanoma nerimauti. Taip pat galime nerimauti dėl daugybės dalykų, kurie taip ir nenutiks. Thomas Jeffersonas kalbėjo, kiek daug skausmo sukelia niekad nepasireiškęs blo gis. Protingas vyrukas. Nerimas dažnai būna susijęs su netikusiais sprendimų ieškojimo būdais - ypač su sunkių sprendimų. Tinka mas būdas išspręsti neaiškią ar keblią situaciją sudarytas iš trijų žingsnių. Pirmas žingsnis. Pagalvokite apie būsimą įvykį (svarbų verslo su sitikimą, dar svarbesnį pasimatymą ar kūno dailės kursus). Antras žingsnis. Apgalvokite visas galimybes įvykiui nepasisekti. Trečias žingsnis. Raskite kiekvienos įmanomos nesėkmės spren dimą. Iš anksto suplanuoti galimas nesėkmes ne tik racionalu, bet ir gudru. Jei prireiktų, be plano B, galite pasitelkti planus Cir F. Dau guma nerimauja todėl, kad nutraukia planavimą po antro žingsnio. Jie mintyse prisikuria visokių galimybių nepasisekti ir įstringa siaubingai bijodami, kad taip ir nutiks, net nepasiekę trečio žings nio - sprendimų kūrimo. Kai tie, kurie dažnai nerimauja, gauna užduotį, kurią atlie kant svarbu sutelkti mintis, pavyzdžiui, suskirstyti daiktus į dvi kategorijas ir papasakoti, ką tuo metu galvoji, neigiamos mintys, tokios kaip „aš nesugebėsiu“, „man visai nesiseka šitokie testai“, sutrikdo sprendimų priėmimą. Kai bandomosios grupės asmenų, kurie paprastai nesijaudina, buvo paprašyta smarkiai nerimauti penkiolika minučių, jų gebėjimas atlikti tą pačią užduotį akivaiz džiai nukrito. Ir atvirkščiai - nerimaujančiųjų draugija, prieš už duotį penkiolika minučių dariusi atpalaiduojamuosius (nerimą mažinančius) pratimus, susitvarkė su užduotimi. Taigi nerimas ne tik sukelia stresą, bet ir paverčia jus kvailokais. Todėl ir neprieina te prie trečio žingsnio.
K
Q B D B nuostabus protas
VįuM ai
RASKITE TINKAMUS KLAUSIMUS (2) atarimas „Raskite tinkamus klausimus" p. 222 padėjo jums lavinti gebėjimą pažvelgti į reiškinius kitaip, po zityviau. Metodas puikiai tinka, kai reikia rasti spren dimus ir nerimaujate. Reikėtų sau sakyti ne „kaip čia dabar bus?", o „ką turėčiau padaryti, kad būtų taip, kaip noriu". Iš pradžių gali būti nelengva pereiti prie šios mąstymo strate gijos, bet reikia treniruotis. Kad ir kokia būtų situacija, rezultatui visuomet didžiau sią įtaką padarys tas, kuris geba būti lanksčiausias tiek mąs tydamas, tiek veikdamas. Kuo daugiau požiūrio taškų atra site, tuo daugiau turėsite galimybių rinktis. O kuo daugiau galimybių rinktis, tuo didesnė tikimybė, kad pradėsite val dyti savo padėtį.
P
H&iūdas twui tifouovt Nerimas puikiai parodo, kaip leidžiame vidiniam, nesąmoningam teatro scenarijui ir jame išdėstytai istorijai apriboti galimybes. Nie kad neturiu pakankamai pinigų. Mano darbas toks sunkus. Atro do, mano mergina nebemyli manęs kaip anksčiau. Be manęs sustos įmonės veikla. Ką jau kalbėti apie pasaulį. Visa tai yra pasakojimai apie jus ir jūsų gyvenimą. Galimas daik tas, kad jums tikrai tenka per daug darbo. Tačiau kuo dažniau sau ir kitiems pasakojate apie savo sunkų darbą, tuo tikresnis tampa pa sakojimas. Galiausiai jis pasidaro jūsų esaties dalimi. Savo tapatybę HENRIK FEXEUS □ B D B
galime suprasti kaip rinkinį istorijų, kurias pasakojame apie save, kad suprastume, kas mums nutiko. Ar istorija tikra, ar ne, ar jūsų darbas iš tikrųjų sunkus, ar tik netinkamai į viską žiūrite, neturi jokios reikšmės. Jums istorija tikra. Šitaip nusibrėžiate sau rėmus. Jei manote, kad iki šiol nuveiktų darbų suma yra tai, kas esate da bar, neabejotinai ir toliau elgsitės taip pat. Kadangi toks jau esate. Vis dėlto galite sukurti ir visiškai naują istoriją. Kadangi ji vis tiek nėra absoliučiai tikra, galite paversti ją kuo tik norite. Jeigu pradė tumėte pasakoti, kad bet kada įmanoma ką nors pakeisti, galite ne delsdami pakreipti savo ateitį nauja linkme. Tai, ką suvokiate kaip savo ribas, visas nerimas dėl to, ką galite, ko ne ir kaip viskas bus, nuspręsta jūsų paties. Nors ir remiatės ankstesne patirtimi, neži note nieko kita, tik kas buvo tikra tąkart. One dabar. Kai rimtai nuspręsite ko nors imtis ir jums rūpės vien tik tei giami būsimi rezultatai (ir nekreipsite dėmesio į neigiamus), savo nuostabai, pamatysite, kad didumą įmanoma įgyvendinti. Proble mų kyla, kai pradedate rūpintis, kad iki šiol ko nors nepasiekėte. Kas nepavyko kaip tik šįkart. Tada ir jaučiate, kad nepavyko. Atsėli na nerimas: jeigu nepasisekė šįkart, galbūt ir vėl nepasiseks. Dėme sys sutelktas ne ten, kur derėtų. Išnaudokite nesėkmes kaip patirtį, iš kurios galima pasimokyti, ir sutelkite dėmesį į tai, kas sekasi. Tada prasidės pokyčiai. Juk žinote tą malonų palengvėjimo jaus mą, kai kyla mintis: „Ir kodėl gi dėl šito jaudinausi?“Palengvėjimas ateina, kai nerimą paverčiate kuo nors konstruktyvesniu ir šitaip pagaliau prieinate trečią sprendimų priėmimo žingsnį, priverčiantį veikti ir suprasti, kad nebuvo taip jau sudėtinga. Nerimas yra jūsų paties pasakojimas apie save. Pasakojimą gali te pakeisti kada tik panorėję. ęfti&ų, 5ufViatiHuU tmicL tezuttdtus
Vienas iš ryškiausių moderniosios psichologijos atstovų Albertas Bandura nustatė, kad žmogaus supratimas apie savo gebėjimus daugiau negu faktiniai ankstesni pasiekimai pasako, ar jam ateity je seksis. Ar jums pavyks įkopti į K2 ar iškepti „Švarcvaldo“ tortą, labiau priklauso nuo to, kaip, jūsų manymu, seksis ar nesiseks, o ne nuo to, kaip sekėsi praėjusį kartą. Jūsų požiūris į iššūkius, su Q B D B
NUOSTABUS
p r o ta s
kuriais susiduriate gyvenime, turės lemiamą įtaką tam, kaip seksis juos įveikti. Būtų nuostabu, jeigu pradėtume dieną šviesdami sau vonios veidrodyje lyg maža saulutė. Vis dėlto daugelis pradeda die ną nuo įtemptos treniruotės sporto klube sakydami: „Velnias, koks aš netikėlis.“Jie greitai sudeda viską, kas jų gyvenime blogai (jei ne darbas, tai gyvenimo partneris, arba tai, kad partnerio nėra), pati krina, ar nuo vakar nieko neprisidėjo, tada užsikrauna viską ant pe čių ir žiūri, ar atlaikys. Dėl viso pikto padaro keletą „aš nesugebu“ pritūpimų. Išeidami pro duris į darbą ar universitetą tokie žmonės jau turi susikūrę stiprią neigiamą emocinę būseną ir susieję ją su (ne)tikėjimu savo gebėjimais. Netikęs būdas pradėti dieną ir garantuotas būdas užtikrinti, kad ir tądien nepasiseks. Jeigu vis dėlto būsite savaime išsipildanti pranašystė, galite būti tokia, kuri numato gebėjimą susitvarkyti su netikėtais iššūkiais, tokia, kuri smalsiai žengia pro duris pažiūrėti, ką gyvenimas pasiū lys šiandien. Mąstydami pozityviai, pavyzdžiui, tikėdamiesi, kad šiandien bus smagu ar sulauksite staigmenos, suteiksite smege nims dėmesio centrą. Imsite geriau pastebėti palankius ženklus ir pradėsite elgtis taip, kad padidėtų tikimybė išsipildyti jūsų viltims. Pradėsite veikti remdamiesi ne tuo, ko nenorite, o ko norite. Net pastebėsite, kada taip bus. Kaip jau anksčiau nutarėme: daugiau gaunate to, į ką sutelkiate dėmesį. Tačiau patys turite nuspręsti, ar konstruktyviau nerimauti, kad viskas nueis šuniui ant uodegos, ir sustiprinti tikimybę, kad taip ir bus, ar padaryti savo gyvenimą geresnį tikint, kad tai įmanoma.
HENRIK FEXEUS Q Q D E I
^ftatutgaA fOtatuka^
GALVOKITE TEISINGAI IR PAKEISKITE SAVO SAMPRATĄ
Štai jums geras metodas greitai perimti savo požiūrio ir galimybių jį pakeisti kontrolę. Kai kitąkart bandysite ką nors naujo, nesakykite„veikiausiai nesu gebėsiu", „kas manau esąs" ar „išvis nekokia mintis bandyti, niekada nesusidoroju su šia užduotimi". Geriau pasakykite sau:„Bus šaunu!" Jei norite, galite ištarti ir garsiai: „Vaje, kaip bus šaunu!" Nekreipkite dėmesio, ar gerai žinote, kas bus, ar ne. Staigmenos taip pat puikus dalykas.
Deja, ne visada pastebime, kad pradėjome save įtikinėti, jog „negalime“. Atkreipkite dėmesį, kai pradėsite sakyti ar da ryti ką nors, kas jums žalinga. Jeigu dažnai darysite tai, kas jums nepalanku, susiformuos elgesio modelis, o tokius mo delius sunku pastebėti, nes juos vykdome automatiškai, nė nesusimąstydami. Jeigu susiformavo žalingo elgesio modelis, svarbu jį panaikinti. Yra keletas būdų tai padaryti, kai kuriuos jau minėjau: užsiriškite ant riešo gumytę ir pliaukštelėkite sau kaskart, kai pastebėsite, kad pasielgėte pagal žalingą modelį. Arba garsiai pasakykite sau „stop“. Svarbu, kad vos tik pastebėję, jog tuoj pasielgsite ar pagal vosite pagal netikusį modelį, kaip nors nutrauktumėte poelgį ar mintį. Norėdami mąstyti kitaip turite išsiveržti iš automa tiškų procesų. Taigi įtikinėti save nebūtinai yra blogai - visiems reikia balselio, kuris padėtų rasti savo gyvenimo kelią. Kartais jis sako tokius dalykus kaip „Jis kiek keistokas, ar ne?“ arba „Oi, aš ir vėl ne savo rogėse.“Tačiau jis yra ir mūsų pasakojimo apie save bendraautoris. Pernelyg dažnai naudojame balsą savo
Q B D B
NUOSTABUS PROTAS
veiksmams apriboti įtikinėdami save ko nors nedaryti net ne pabandę: „Niekaip nepavyks, ir ką aš sau maniau?!“ Daugelis be perstojo programuoja smegenyse neigiamas mintis, nevei klumą ir žemą savivertę, o paskui stebisi, kodėl blogai jaučia si. Nors taip nesudėtinga programuoti save priešinga linkme: „Aš sugebėsiu, aš sugebėsiu!“ Arba, kaip sakė Lasse Abergas pirmoje filmo „Užsakomoji kelionė“ (Sallskapsresan)* dalyje: „Aš nebijau, aš galiu skristi!“ * Žinoma, būtų buvę dar geriau, jeigu jis būtų sakęs „aš drąsus“vietoj „aš nebijau“, nes formuluotė „nebijau“nukreipia dėmesį į baimę - tai, kojis nori išvengti. Bet juk negali norėti visko.
tAU iftūlajU lujokite, Dažnai taip rimtai žiūrime į tai, ką darome - pirmiausia į tai, kas nepavyksta, - kad pradeda atrodyti, jog visų akys nukreiptos į mus. Nesunku suprasti, kodėl taip manome: šiaip ar taip, esame sau pa saulio centras. Kartais pamirštame, kad nebūtinai esame centras visai žmonijai. Vienas iš labiausiai triuškinančių praregėjimų, ko kius tik gali patirti žmogus, kurio žema savivertė, yra suprasti, kad jam nerimaujant, ką kiti pamanys apie jo poelgį, tie kiti nė nepama to, ką jis padarė. Tai parodė keli eksperimentai. Atliekant vieną iš jų studentai turėjo pavėluoti į paskaitą - tai situacija, kai atrodo, kad atsiduri tarsi po didinamuoju stiklu. Lyg to būtų maža, vėluojantys studentai turėjo vilkėti megztinį su kvailiausiu piešiniu, kokį galėjo įsivaizduoti. (Keista, bet stebėtinai dažnai tai buvo Barry Manilow nuotrauka. Aš nejuokauju.) Vėliau jie turėjo atspėti, kiek mokslo draugų pastebėjo gėdingąjį megztinį. Dauguma studentų manė, kad pusė atkreipė į juos dėmesį. Iš tikrųjų vos penktadalis kitų studentų pastebėjo į akis krintantį megztinį su Manilow atvaizdu. Kitaip tariant, studentai smarkiai pervertino įspūdį, kurį sukėlė gėdinga situacija. Tai vadinama dėmesio centro efektu ir yra iš bandyta daugelyje situacijų nuo suvokimo, kaip pavojinga, jei tavo šukuosena lyg ką tik atsikėlus, iki prasto pasirodymo grupiniame darbe. Susigėdusieji mano, kad jų klaidos kur kas pastebimesnės HENRIK FEXEUS Q Q D D
negu iš tiesų. Kadangi jūsų dėmesys visada sutelktas į savo elgesį, pervertinate jo vaidmenį visumai. Kitaip tariant, visuomet atrodo prasčiau, negu yra iš tikrųjų. Ži nau, sunku tuo patikėti, kai tiesiog stovi ir nori prasmegti skradžiai žemės. Tačiau tai liudija skaičiai. Jeigu ir atkreiptume dėmesį, kad kas nors pasielgė negrabiai, taip jau yra, kad mums labiau patinka žmonės, retkarčiais pada rantys kokią žioplystę. 1961-aisiais Kennedy nusprendė įsiveržti į Kiaulių įlanką Kuboje. Kai paaiškėjo, kad tai katastrofiškai blogas sprendimas, jis tapo - stebėtina - dar populiaresnis. Oišsilavinusi, gabi sulčiaspaudžių demonstruotoją, nepadariusi nė vienos klai dos, už asmeninius bruožus gavo žemesnį pažymį negu demons truotoją, kuri nesugraibė sulčiaspaudės ir vis nuliedavo sulčių. Stebėtojai teigė, kad buvo sunku susitapatinti su tobulu žmogumi ir jos pristatymu be jokios dėmės - tiesiogine prasme, - ir jiems la biau patiko žmogiškesnis ne pačios tobuliausios demonstruotojos elgesys. Klaidos ir skiria mus, žmones, nuo mašinų. (Ar pagalvojo te, kad kai koks nors prietaisas, tarkime, duonos skrudintuvas, pra deda ožiuotis, staiga ima atrodyti, kad jis įgavo daugiau „charakte rio“?) Kitaip tariant, nėra ko jaudintis dėl retkarčiais pasitaikančių nedidelių nesėkmių. Priešingai, jos gali praversti jūsų socialiniam gyvenimui.* UCą, (tekintas ftada)ursu ištuoktais įgūdžiais
Visa, ką mokame, yra tiesiogiai susiję su emocine būsena mokantis. Tai reiškia, kad būdamas laimingas tuos dalykus, kuriuos išmokote jausdamasis laimingas, atsimenate lengviau negu būdamas piktas. Jie tiesiog susiję su džiaugsminga būsena. Štai priežastis, dėl ku rios kartais taip sunku gerai išlaikyti egzaminą, nors rengėtės ir itin daug mokėtės. Mokydamasis jautėtės ramus, o egzamino patalpoje susinervinate. Tampa sunkiau prisiminti teisingus atsakymus, nes jie asocijuojasi su ramesne būsena. Tai savo ruožtu dar labiau jus sunervina ir pasidaro sunkiau pasiekti žinias, kurias žinote turįs * Atkreipkite dėmesį, kad tai veikia tikjeigujūs jaulaikomas išmanančiu reikalą, o tie, kurie nuolat kaltina save, tiesiog erzina. Kai ta, kuri visada būna šaunuolė, ką nors padaro ne taip, pradedame dar labiau ją mėgti, nes šitaip ji tampa panašesnė į mus visus, o mes nesame tobuli. Q B D B
NUOSTABUS
p r o ta s
galvoje. Yra du sprendimai: rengdamasis užduočiai galite nervintis tiek pat, kiek ją atlikdamas, arba - kur kas geresnis variantas - bū kite ramus rengdamasis ir išlaikykite ramybę įgyvendindamas tai, kam rengėtės. Vienas iš būdų išlaikyti ramybę yra atlikti kvėpavimo pratimus, tokius kaip p. 173. Padėsite sau ir apsvarstydamas, kaip iš tiesų žiūrite į nesėkmes. Prisiminkite situaciją, kai jums nepasisekė. Kas vyko paskui? Ar jums tikrai nepasisekė? Kol nepagalvojote, kad tai kvailas klausimas, prisiminkite: nelaimėti yra ne tas pat kaip patir ti nesėkmę. Nesėkme nepavadintume situacijos, kai ne viskas su siklostė taip, kaip norėjote ar tikėjotės, ar kai sulaukiate atsakymo „ne“ iš žmogaus, iš kurio norėjote išgirsti „taip“. Nesėkmės nėra net tada, kai nepasiekiate lauktų rezultatų. Galbūt kuri nors iš aprašytų situacijų pažįstama ir jums. Ir kas tada? Gerai jau, nelaimėjote. Buvo ne visai taip, kaip norėjote. Su laukėte atsakymo „ne“. Ir kas tada? Ar paklausėte savęs? Turiu omenyje ne „nusispjaut man ant visų tų „ir kas tada?“ Klausiu gry nai tiesiogine prasme: ir kas nutiko tada? Ką iš tiesų jums reiškia tai, kas nutiko? Nors ir nelaimėjote, galbūt užėmėte pakankamai aukštą vietą, kad galėtumėte būti patenkintas - beje, ar laimėjimas buvo svarbiausias tikslas? Galbūt „ne“yra ženklas, kad reikia keisti priemones, kad pasiektumėte tikslą, o gal patį tikslą. Tai, kas nutiko, suteikia galimybę peržiūrint patobulinti strate giją ir didesnę tikimybę kitą kartą pasiekti labiau džiuginančių re zultatų. Greičiausiai gausite dar vieną galimybę, kai labiau pavyks įgyvendinti savo planus. Vadinamoji nesėkmė iš tikrųjų yra svar bus rezultatas ir didesnio kalibravimo proceso dalis. Šauliui, kuris pirmą strėlę paleidžia kiek per žemai ir į dešinę, nėra jokių prie žasčių laikyti tai nesėkme. Tai svarbus signalas, kad kitą strėlę jis turės taikyti kiek daugiau į kairę. Situacija tampa nesėkme tik tada, kai pats nusprendžiate nutraukti procesą pasiekęs nepatenkinamą rezultatą, t. y. po pirmosios strėlės. Kitaip tariant, nesėkmė nėra rezultatas. Tik klausimas, ar panaudosite naują informaciją, kad taptumėte dar pranašesnis, ar susirinksite strėles ir nueisite šalin. Nesėkmės nėra tol, kol nepasiduodate.
HENRIK FEXEUS
II IŠSKIRTINĖ GALIA: MOTYVUOKITE SAVE IR PASIEKITE TIKSLUS Kaip imtis veiklos ir neišklysti iš kelio
otyvacija ir nerimas veikia vienas kitą. Jeigu labai nerimau jame, kaip bus, gali baigtis tuo, kad taip susinervinsime, jog nieko neišeis. Žinoma, gyvenime pasitaiko ir beprotiš kai šlykščių dalykų, bet vis tiek turime juos padaryti. Būna ir tokių darbų, kuriuos vis atidėliojame, nors nežinome kodėl. Kuo labiau atidėliojame, tuo labiau rizikuojame įklimpti, bet kažkodėl vis tiek nieko nedarome. Su motyvacija ne taip jau paprasta. Tačiau be motyvacijos nie kur nenueisite. Be jos jūsų svajonės taip ir liks tik svajonės, netaps tikrove. Negalime to leisti, tiesa?
M
U čad tcu m k w t
Mums būdingiau rūpintis tuo, ką darome, o ne kodėl tai darome. Nieko keista. Dėl Freudo paniškai bijome giliau pažvelgti, kas mus veda į priekį, nes ta mūsų esaties dalis paprastai atrodo pilna slaptų falo simbolių ir nevisavertiškumo jausmų. Dauguma šios knygos pratimų, skirtų pokyčiams, nukreipti tik į dabartinį elgesį. Tačiau tai nereiškia, kad nederėtų pažvelgti į priežastis. Pakeitę priežas tį rasite naują motyvaciją ir pakeisite elgesį. Arba pradėsite elgtis naujai. Neretai būna sunku suprasti, kas tave skatina, kas verčia daryti tai, ką darai. Vis dėlto tai nereiškia, kad negalima pritaikyti naujo, konstruktyvaus, pačių pasirinkto motyvo, kad pakreiptu mėte savo elgesį norima linkme. Visai netrukus galėsite pasiprakti kuoti, kaip tai daryti. Tačiau pirma turime trumpai aptarti veiklos priešingybę - vengimą apskritai ką nors daryti. Veiksmų atidėliojimas iki paskutinės minutės įdomus tuo, kad tai vienas iš nedaugelio dalykų, kurių žmonės neatidėlioja. Daugelis B B S S
NU0STABUS
p r o ta s
labai greiti nieko nedaryti. Savaime suprantama, tai irgi veiksmas. Vadinasi, visi šios knygos skaitytojai turi galimybę veikti nedelsda mi arba atidėti tai neribotam laikui. Tad kuo gi skiriasi tai, ką tikrai darote, ir tai, ką atmetate? Kas motyvuoja jus tiek, kad griebtumėtės veiklos? Žinodamas, kas jus motyvuoja, galite nuveikti darbus, sumestus į krepšį su užrašu „Vėliau“. Neretai noro veikti priežastis būna teigiamos emocijos. Jei sportininko paklaustumėte, kodėl tiek daug treniruojasi, retas kuris atsakytų, kad dėl nenoro pralai mėti. Jis daug treniruojasi, nes mėgsta savo sporto šaką. Jūs irgi turite mėgstamą užsiėmimą. Nežinau, koks jis, tačiau žinau, kad tikrai tokį turite. Užsiėmimas nėra smagus pats savaime, bet toks tampa dėl as meninių išgyvenimų. Gal kiti patiria malonius išgyvenimus žaisda mi Carcassonne stalo žaidimą, buriuodami Optimist klasės jachta ar rašydami savigalbos knygas, o jūs galite patirti tokius išgyvenimus iš esmės nuo bet ko. Pasvarstykite, kodėl tai, kas taip šaunu, yra šaunu. Ar dėl to, kad turite galimybę pasukti smegenis? Ar kad pa tiriate srauto būseną? Ar kad galite kaip reikiant išnaudoti kūno galimybes. Atsakymas į šį klausimą ir parodys, kas jus skatina. Susidūrus su kuo nors mažiau malonaus, reikėtų paieškoti, kas galėtų skatinti atlikti naująją užduotį remiantis savomis įžvalgomis dėl motyvacijos. Jeigu atsakymo dar neturite, galite tiesiog turėti omenyje šią dimensiją. Jei reikia, padarykite problemą įdomesnę. Galbūt spręsdamas klausimą galite išbėgti laukan pabėgioti, jeigu tai padėtų išsijudinti. Bus kur kas smagiau ir paprasčiau pradėti. Tiesą sakant, kuo puikiausiai galite pradėti veikti nedelsdamas. Tai įrodote kaskart, kai aktyviai pasirenkate neatlikti veiksmo iš kart. Tereikia atrasti, kas jus skatina, ir kuo dažniau tuo naudotis.
HENRIK FEXEUS Q B Q Q
'tani*0 *
^ p jo tw
at f0'
r*'
PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS artais nežinome, kurj kelią rinktis. Suprantame, kad rei kėtų ką nors daryti, tačiau indėlis ar rizika atrodo tokie dideli, veiksmas toks nemalonus, o baigtis tokia neaiški, kad stingte sustingstame ir nieko nebedarome. Paprastas būdas atrasti geriausią išeitį - surizikuoti ir vis tiek tai padaryti, verčiau imtis ko nors kito ar nieko nedaryti - yra atsakyti į keturis klau simus (žr. toliau). | kiekvieną klausimą sugalvokite kuo daugiau atsakymų, o tada priimkite sprendimą:
K
• Kas gali nutikti, jeigu tai padarysite? • Kas gali nutikti, jeigu to nedarysite? • Kas negali nutikti, jeigu tai padarysite? • Kas negali nutikti, jeigu to nedarysite? Tarkime, iškilo klausimas, ar išdrįsti nueiti į vakarėlį, kuriame nie ko nepažinosite. Atsakymas galėtų atrodyti štai taip: • Kas gali nutikti, jeigu tai padarysiu? Sutiksiu naujų žmo nių - visai norėčiau. Galbūt sutiksiu tą, su kuo vėliau susi tuoksiu. Ogal prastovėsiu visą vakarą nuobodžiaudamas. • Kas gali nutikti, jeigu to nepadarysiu?Visą vakarą prasė dėsiu vienas namie žiūrėdamas filmą. • Kas negali nutikti, jeigu tai padarysiu? Nesėdėsiu vienas namie visą vakarą žiūrėdamas filmą. • Kas negali nutikti, jeigu to nepadarysiu. Nesutiksiu kele to naujų žmonių, nors norėčiau. Be to, negali nutikti nie ko, ko nebūčiau numatęs.
fe-
Dabar tereikia įvertinti, kurios iš alternatyvų atrodo patraukliausiai, sudėjus jų trūkumus ir pranašumus. Ar galimas trūkumas pirmuoju atveju - vienam prastovėti per visą vakarėlį - yra blogesnis negu garantuotas rezultatas ketvirtuoju - nieko nesutikti? Kai kuriems galbūt, kitiems - ne. Atsakęs į šiuos klausimus visada žinosite gali mas teigiamas ir neigiamas pasekmes, tiek pasirinkus veikti, tiek ne.
h
Tautiniaiggimtinu? taikai
i
Jūsų smegenims reikia sistemos, kad ryžtingai siektumėte savo tikslų ir numatytumėte galimus sunkumus. Daugelio planuose vis kas paprasta, tik retai kada paprasta tikrovėje. Susidūrus su nenumatytomis kliūtimis motyvacija judėti toliau gali visiškai dingti. Verčiau planuokite, kad laikydamasis dietos kokį kartelį nusidėsite. Planuokite, kad bus sunku pataikyti į tam tikras natas per choro repeticiją. Vis tiek jos laukite. Nuspręskite, kad tada, kai tai nutiks, - kai prašausite pro šalį, - pradėsite iš pra džių ir stengsitės dvigubai. Kad ir ką darytumėte, negalite galvoti: „Kartą jau praleidau treniruotę / suvalgiau šokoladinį pyragaitį / nudažiau už krašto, todėl galiu ir toliau taip daryti, kad jau nepa vyko.“ Tai itin dažna mintis (ypač liekninantis), bet ji absoliučiai klaidinga. Ir pavojinga. Jos išvengsite iš anksto numatydami, kad taip gali nutikti, ir žinodami, ką daryti. Tai galima palyginti su konsoliniais žaidimais. Daugelyje žai dimų, ypač tuose, kur didelė rizika, kad jūsų herojus žus, esama kai ko, kas vadinama tarpiniais taškais. Tai vieta, į kurią gali grįžti įkritęs į duobę, sučiuptas ar patekęs į kitokią bėdą. Tarpiniai taškai išdėstomi tolygiais tarpais, dažnai prieš sudėtingą užduotį. Jie yra tam, kad nereikėtų visko pradėti iš pradžių, jeigu netyčia paspau dėte ne tą mygtuką ir nušokote nuo aukštos uolos mirčiai į nagus. Galite pradėti nuo ten, kur buvote prieš kopdamas į uolą. Numatant kliūtis galima susikurti tarpinius taškus ir tikra me gyvenime. Kad galėtumėte įjungti atbulinę pavarą ir pradėti iš pradžių, sukimšę šokoladinį tortą vidury GI dietos. Tarpiniams taškams būdingas vienas įdomus bruožas - žaidžiant konsolinius žaidimus kartais reikia ilgokai pamąstyti apie problemą, kai kurie etapai gali būti itin sudėtingi ir sunkiai įveikiami. Kaip ir tikrame gyvenime. Jei žaidime žūsti, kartais atrodo sunku vėl pradėti nuo paskutinio tarpinio taško, kurį praėjai, rodos, prieš visą amžinybę, ir viską kartoti iš naujo. Tačiau netrukus pastebi, kad antrą kartą greitai ir nesunkiai įvykdai viską, prie ko iš pradžių plušai kaip juo das jautis. Tik todėl, kad pirmą kartą viskas buvo nauja. Antrą kartą susidūręs su keblia situacija žinai, ką daryti, kokie pavojai laukia, ir nesunkiai jų išvengi. Taip pat ir tikrame gyvenime. Kai per staigiai pasuki ir apsiverti arba suklumpi, gali tekti grįžti į tarpinį tašką ir HENRIK FEXEUS
bandyti iš naujo, tačiau jau žinai, ką daryti ir ko vengti, kad viskas būtų kaip reikiant. Pasidaro lengviau išlaikyti kryptį ir toliau judėti pramintu keliu. Kaipgi susikurti tarpinius taškus ir suplanuoti kliūtis? Visa pa slaptis - numatyti, kad bus kliūčių. Pasakykite sau: „Valgysiu tai, ko negalima, dešimt kartų, kol laikysiuosi šios dietos (ar ko kito), ir kaskart dar tvirčiau nuspręsiu toliau laikytis dietos, net uoliau negu iki tol.“ Reikia būti ryžtingam ir laikytis krypties. Kai kylan tys kolegos rašytojai man sako: „Man nepavyko baigti knygos“, tai nereiškia: „Man nepavyko baigti knygos, nes praėjusį ketvirtadienį sugriuvo dangus.“ Tai reiškia: „Nusprendžiau nustoti rašęs knygą, nes praradau ryžtą.“Jeigu tikrai norėtų baigti knygą, jiems tereikė tų vėl pradėti nuo tarpinio taško, tai yra prieš dingstant ūpui, ir dar tvirčiau pasiryžti baigti tai, kas pradėta. Kelyje į tikslą visada pasitaikys akmenėlių ir balų. Galbūt jus aptaškys ar pradėsite slydinėti. Tačiau kol nenutrauksite kelionės, net jei įvažiuotumėte į griovį, nesvarbu, kad ne visuomet vienodai sekasi (tęsiant išsikvėpusią metaforą), nuolat artėsite prie tikslo. Kad įgautumėte tikro ryžto, reikia sustiprinti teigiamas emocijas, kurias sukelia pats procesas, ir išlaikyti tų emocijų įspūdį. Nuolat gerai jausitės, o kuo ilgiau eisite tinkama linkme, tuo savijauta bus geresnė. Nesakau, kad gerai jausitės tik pasiekęs tikslą. Kai pasieksite, kelionė bus baigta. Jeigu pakeliui nesijaučiate gerai, jei nemalonu treniruotis ar praktikuotis, vadinasi, kažką darote ne taip. Grįžkite iki artimiausio tarpinio taško, kai vis dar jautėtės šauniai, ir pa siimkite tą jausmą. Neturėtų būti pernelyg sunku, juk, kad ir ką darytumėte, vis dėlto darote, nes pats to norite, tiesa? Teigiamos emocijos svarbios todėl, kad paruošia dirvą jūsų ryžtui ir motyvaci jai, kurie yra reikšmingi įrankiai, padedantys įveikti sudėtingesnius etapus. Sugebėjimas derinti planavimą, ryžtą, tarpinius taškus ir teigiamas emocijas padarys jūsų gyvenimą tiek lengvesnį, tiek linksmesnį, tiek geresnį. O pirmiausia užkirs kelią nereikalingoms mintims apie galimas nesėkmes.
Q B B B
NUOSTABUS PROTAS
IffwtiMgaA fOiatakūĄ
RIZIKA DŽIUGINA
Jei turite įprotį atidėlioti darbus, kol žmonės liaujasi prašę juos atlik ti, spėju, kad nemėgstate daryti naujų dalykų. Jei jaučiate, kad per dažnai pabūgstate (žinoma, kaskart nestokodamas puikių pasitei sinimų) ir norite rasti būdą išdrįsti daugiau, galite pasinaudoti štai tokiu metodu. Kasdien po riziką Kaip tik taip, kaip perskaitėte. Kasdien prisiverskite bent kartą surizi kuoti.Tai nebūtinai turi būti kas reikšmingo. Šiame kontekste rizikuo ti reiškia daryti tai, ko tikslių rezultatų nežinai iš anksto. Atsižvelgiant į tai, koks jūsų gyvenimas, gali pakakti pirmąkart pakalbinti vaikiną iš Statoil degalinės. Padaryti ką nors naujo yra tas pat kaip surizikuoti, nors rizika ir maža. Tiesiog svarbu, kad iš anksto nežinotumėte, kaip seksis ar kas nutiks. Tokiu atveju metodas veikia prasčiau. (Manyti, kad žinai, kaip viskas bus, yra kas kita. Jei nesi bandęs anksčiau, tai ir nežinai. Net jeigu ir esi bandęs anksčiau, vis tiek nežinai, kaip seksis šįkart.) Kaskart žengę žingsnį iš savo komforto zonos ir pradėję veikti be pasiruošimo visoms galimoms baigtims gausite iš savo smege nų apdovanojimo centro pliūpsnį dopamino. Tai padės gerai jaustis ir patirti pasitenkinimą dėl savo veiksmų. Rizikuoti tiesiog malonu. Leiskite sau tai atrasti. Skaičiuokite Kai rizikuojate kiek daugiau, prieš nuspręsdamas veikti galite dėl viso pikto paprastai pasverti galimus rezultatus. Norite pakviesti ją šokti, bet nežinote, ar išdrįsite. Sudarykite emocinę skalę nuo 1 iki 10
HENRIK FEXEUS Q Q Q B
ir įvertinkite, kaip pasijustumėte dėl skirtingų atsakymų * Jeigu su tiks, bus 10, jei pasakys„ne'/, bus 2. Kadangi neigiamų rezultatų vertė žemesnė negu teigiamų, racionaliausia, ką galima padaryti, - surizi kuoti pakviesti ją šokti.
* Viena techninė, bet svarbi detalė: atkreipkite dėmesį, kad nereikia dviejų skalių - neigiamos ir teigiamos. Abu poliai turi tilpti vienoje skalėje. Nega tyvūs išgyvenimai sukelia daugiau emocijų negu pozityvūs: tiek nenudžiun game gavę šimtą kronų, kiek nusimename praradę. Du pagal negatyvią skalę yranegatyviau negu dupagal pozityvią skalę pozityvu. Todėl galimas baigtis reikia sudėti į tą pačią skalę, kad tarp jų būtų tiesioginis ryšys.
cTikst# itektituu
Vienas dalykas yra nuveikti darbus tiesiog tam, kad praktikuotumėtės rizikuoti ir priprastumėte prie minties, jog nežinomybė gali būti visai nieko. Jeigu rimtai norite ko nors pasiekti, vis dėlto svar bu nusistatyti aiškius tikslus - turbūt kiekvienas pritartų. Tačiau svajonėms įgyvendinti nepakanka tiesiog turėti aiškius tikslus. Ži noma, tai būtina sąlyga, bet reikia ir kitų priemonių. Kadangi jau kalbėjome, kaip smegenyse praminti takelius, mielai pratęsčiau pa sivaikščiojimo metaforą: iš esmės yra trys dalykai, reikalingi Tiks lui iš didžiosios T pasiekti - ėjimo kryptis (bendra jūsų svajonė), gerai sureguliuotas kompasas (jūsų vertybės) ir konkretūs tarpiniai tikslai. Gerai, kai užsibrėžiate realistiškus tikslus, kuriuos įmanoma pa siekti. Tačiau nedarykite klaidos ir nemanykite, kad juos pasiekti yra gyvenimo prasmė. Nes ką gi daryti paskui? Teiginys, kad kelias iš esmės svarbesnis nei tikslas, nėra tik klišė. Pagalvokime, pavyz džiui, apie seksą. Aišku, ne itin daug žinau apie jūsų lytinį gyveni mą ir mano tikslas nėra jį tyrinėti, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, kad mylėdamiesi neatmetate kelio galvodami vien apie tikslą. Jei taip darote, man gaila kito (ar kitų) proceso dalyvio. Tai būdinga dau geliui gyvenimo sričių. Daugumą išgyvenimų patiriame kelionėje, nes ji visada būna gerokai ilgesnė negu tikslo įgyvendinimas. Jeigu nevertinsite savęs nepriklausomai nuo to, ką pasiekėte (ar nepasie kėte), negalėsite deramai įvertinti ir pasiekimų. QBBEI nuostabus protas
Jeigujau galite liautis galvoję apie savo lytinį gyvenimą, imkime ir iš arčiau pažvelkime į priemones, reikalingas pasiekti tam, ko norite. dOuffdiS Pradėkime nuo to, kas nurodo kryptį, t. y. nuo svajonių. Kad kas nors galėtų įvykti tikrame gyvenime, pirma tai turi įvykti vaizduo tėje. Visi esami žmogaus kūriniai iš pradžių atsirado kaip mintis kažkieno galvoje. Jei norite patobulinti savo gyvenimą, save ar pa saulį, privalote tapti smalsus, imlus pokyčiams ir leisti sau svajoti. Kai smegenys gauna tikslą, jos gali sutelkti mintis jam įgyvendinti. Neturint tikslo energija švaistoma veltui. Garsus psichologas Vik toras Franklis Antrojo pasaulinio karo metais buvo įkalintas kon centracijos stovykloje. Jis tyrinėjo psichologinius skirtumus tarp tų kalinių, kurie, kaip ir jis pats, išgyveno ekstremaliomis sąlygo mis, ir tų, kurie neišgyveno. Kiekvienam išgyvenusiam kaliniui teko dvidešimt astuoni neišgyvenę. Jis pastebėjo, kad atlaikiusieji nebuvo nei geriausios fizinės formos, nei patys protingiausi, užtat turėjo tikslą, dėl kurio vertėjo gyventi. Jų svajonė buvo pakanka mai didelė ir prasminga, kad jie pajėgtų nugalėti visas kliūtis. Išgy venusiųjų gyvybę tiesiogine prasme palaikė svajonės. Otikslas yra ne kas kita, kaip svajonė su galutiniu terminu. Todėl įdomu, kad tik mažiau kaip trys procentai mūsų sąmoningai formuluoja savo tikslus. Mes nepajėgiame patys kurti savo likimo ir paliekame jį atsitiktinumui. Tada jaudinamės, kad nesibaigė taip, kaip tikėjomės. Tačiau padaryti svajones konkretesnes ir paversti jas tikslais nėra sunku. Tereikia galvoti apie ką nors, ko norėtumė te, fantazuoti, kaip būtų, jei tai turėtumėte, patikrinti, ar galite tai turėti (turiu omenyje ne minios įstatymo, o veikiau moraline, laiko ir teisine prasmėmis), tada apgalvoti, kaip viskas galėtų vykti, su telkti mintis į tikslą ir sąmoningai dirbti jo siekiant. Paskutinė dalis dažnai neminima tarp populiarių savigalbos nu rodymų, ką daryti, kad pamatytumėte tikslus, pamirštama paaiš kinti, kad jei mintys ir valdo veiksmus, šiaip ar taip, į priekį veda veikla ir sunkus jūsų darbas. Kad ir kokius puikius vizualizacijos ir susitelkimo lavinimo pratimus atliktumėte. (Taip, aš jus stebiu, „Paslapties“šalininkai.) HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Nesunku rasti ir tikslų, dėl kurių verta stengtis. Tereikia per žiūrėti įvairias gyvenimo sritis: šeimą, santykius, karjerą, sveikatą ir t. t. Kiekvieną iš šių sričių plėtoti ir tobulinti. Kas fantastiško galėtų nutikti jūsų šeimoje? Arba jūsų darbe? Ką iš tikrųjų norėtu mėte sužinoti apie savo sveikatą? Arba santykius? Kokių įgūdžių norėtumėte įgyti dirbdami? Ar šeimoje? Kiek norėtumėte uždirb ti? Kokius asmenybės bruožus norėtumėte ugdyti? Ką norėtumėte nuveikti pasaulio labui? Kaip matote, visas sunkumas - išsirinkti, kurio tikslo siekti pirmiausia!
Tf[taluu)a6 fOiatukūS
PRIMINKITE SAU, KAS ESATE
Kartais gali būti nelengva nepamiršti, kas esi. Kuo buvai užsiėmęs. Ką iš tikrųjų norėjai daryti. Daugelio gyvenimo tempas toks greitas, kad kartais gali ir užsimiršti. Tada susimąstai, kaip atsidūrei ten, kur esi, gerai neprisimindamas, ar pats pasirinkai tokį kelią. Šis metodas padės išlaikyti koncentraciją ir kryptį, kai tiek daug visko susidaro ir galvoje, ir tvarkaraštyje. Apsupkite save daiktais, pri menančiais, kas esate ir kuo norite būti. Paskirkite darbe ar namuose kampelį vien sau. Privalote užtikrinti, kad su niekuo nereikės derinti, kas ten bus. Pripildykite kampelį to, kas jums patinka. Išsirinkite sau reikšmingus daiktus. Kaip galėdami pamaloninkite save. Tegul atsi randa vietos visiems jūsų asmenybės bruožams, kuriuos vertinate. Nesukite galvos, bandydamas pasirodyti kuklus: pagyrūniška bus stengtis dėl ko nors kito, šį kampelį kuriate tik sau. Jei nutapėte gražų paveikslą ir jaučiate, kad tapyba yra jūsų tapatybės dalis, pasikabin kite jį. Diplomai ir nuotraukos taip pat tiks - jeigu kelia emocijų. Kai sėdėsite toje vietoje, tereikės atsimerkti ir suvokti:„Štai kas esu ir kuo noriu būti." Tai vienas geriausių būdų prisiminti, kokios jūsų stiprybės, kokių tikslų siekiate ir kas jus skatina.
Q B Q Q
NUOSTABUS PROTAS
Kompasas ir keliastulpiai Kitas žingsnis iš trijų yra jūsų kompasas, kitaip tariant, vertybės. Tikiuosi, perskaitę apie vertybes skyriuje apie laimę, suprantate, kad jos veikia jūsų elgesį ir bando vesti tei singa linkme, tad nereikia dar kartą aiškinti. Todėl iškart pereisiu prie trečiojo žingsnio - tarpinių tikslų. Jų paskirtis - galimybė pa matyti, kiek toli nuėjote keliu, vedančiu į svajonės išsipildymą. Tai lyg akmenys, kurie seniau stovėdavo šalikelėse ir žymėdavo, kad nuėjote mylią nuo ankstesnio akmens. Jūsų keliastulpiai, tarpiniai tikslai, yra iš anksto numatyti įvykiai, su kuriais susidursite tam tikra tvarka. Tiesą sakant, įdomu turėti laiko juostą su įvykiais, kurie turi įvykti tam tikra tvarka, - taip visada žinote, ar esate reikiamose vėžėse. Kaip manote, kiek užtruks pasiekti svajonę? Metus? Sep tynerius? Visą gyvenimą? Nustatykite realistišką galutinę datą ir judėkite atgal. Sugalvokite pagrindinius įvykius, kurių būtinai pri reiks, ir užsirašykite. Jeigu norite nuskristi į Mėnulį, vienas iš nea bejotinų tarpinių tikslų būtų astronauto išsilavinimas. Sudarykite penkių ar septynių tokių tarpinių tikslų sąrašą ir lai ko juostą, atspindinčią jūsų judėjimą svajonės link. Galite įsivaiz duoti, kaip būtų, jei pasiektumėte kiekvieną iš šių tikslų. Iš anksto vaizduotėje apžiūrėkite įvykį ir pajuskite, kaip būtų įgyvendinus kiekvieną etapą. Sukurkite konkretų ir aiškų kiekvieno tikslo pa veikslą, tarsi jie būtų čia ir dabar. Taip padarykite su visais sąrašo tikslais. Ir smegenims suteiksite ne tik supratimą apie galutinį ir tarpinius tikslus, bet ir norą juos pasiekti, nes prisiminsite, kaip buvo gera tai įsivaizduojant. (Kartais praverčia tai, kad smegenys taip nevykusiai skiria fantaziją nuo tikrovės.) Suformuluoti tarpiniai tikslai turi būti pakankamai dideli, kad trokštumėte juos pasiekti. Vėliau juos skaidysite į mažesnius, kas dienius veiksmus, todėl iš pradžių jie negali būti per smulkūs. Ar per dideli, nes taps neįgyvendinami. Astronauto išsilavinimas yra puikus pavyzdys. Mokslus galima suskaidyti į konkretesnius, kas dienius tikslus, tokius kaip egzaminai ir kursai, kuriuos reikia baig ti. Kai kasdieniški tikslai ims atrodyti per sunkūs, pagalvokite apie ateitį - kaip gera bus pasiekus tarpinį tikslą - ir prisiminkite dides nį tikslą, kurio siekiate.
HENRIK FEXEUS Q D S B
1
SUDARYKITE LOBIŲ ŽEMĖLAPĮ anaudokite aplinką, kad geriau sutelktumėte dėmesį į savo tikslus, svajones ir norimus pokyčius, kurdami vadinamąjį lobių žemėlapį. Jei būtina, kad visi pro jekto dalyviai jį suprastų vienodai (pavyzdžiui, kokia bus drabužių kolekcijos, rinkodaros kampanijos ar knygos virše lio idėja), daugelis kūrybinių profesijų atstovų darbovietėje sudaro vadinamąją nuotaikų lentą. Tai koliažas iš paveikslė lių, paimtų iš įvairiausių šaltinių: laikraščių, interneto, kom paktinių diskų viršelių ir filmų plakatų, - jie visi vienaip ar kitaip susiję su norimu sukurti įspūdžiu. Nuotaikų lenta gali veiksmingai perduoti žinią, kai nepakanka žodžių. Joje yra daugybė socialinių, kultūrinių ir emocinių asociacijų, kurias visi įžvelgia vos pamatę. Sudarydamas lobių žemėlapį su kursite asmeninio tobulėjimo nuotaikų lentą, nesvarbu, ar siekiate stipresnio savigarbos jausmo, ar meilės, ar sėkmės, ar ko kito. Pradėkite versdamas laikraščius ir tuo pačiu metu galvodamas, kokie jūsų tikslai. Iškirpkite visus žodžius, pa vadinimus ir paveikslėlius, į kuriuos atkreipsite dėmesį. Pradėjęs galvoti apie savo lobių žemėlapį, nesunkiai rasite paveikslėlius ir žodžius, tinkamus jūsų temai, neretai neti kėtame kontekste. Pirmiausia didelio popieriaus lapo viduryje priklijuoki te gražią savo nuotrauką, o tada aplink ją suklijuokite lai kraščių iškarpas (kaip ir slaptojo kampelio, savo lobių že mėlapio neprivalote niekam rodyti, tad nėra ko drovėtis). Gali pasirodyti kvailoka šitaip karpyti ir klijuoti, bet lobių žemėlapio psichologinis poveikis yra toks pats kaip asme ninio slaptojo kampelio: sukuriate sau vizualų priminimą,
P
L
kurį pamačius kaskart kyla intuityvi emocinė reakcija. Skir tumas tas, kad lobių žemėlapis padeda geriau susitelkti į tikslą. Tegul kiekvienas paveikslėlis ir žodis, kurį dedate į lobių žemėlapį, ką nors simbolizuoja - gebėjimą ar išteklių, kurio norėtumėte. Pakabinkite žemėlapį tokioje vietoje, kad dažnai maty tumėte. Venkite tokių vietų, kur jis galėtų paskatinti neigia mus nesupratingų ir pavydžių stebėtojų komentarus, kitaip galite ir pats suabejoti žemėlapio verte ir poveikiu. Jeigu nerasite kitos tinkamos vietos, galite žemėlapį pakabinti vidinėje spintos durų pusėje, kad matytumėte kasryt reng damasis. Kaskart žiūrėdamas į lobių žemėlapį matysite ir koliažo visumą, ir kiekvieną paveiksliuką bei žodį atskirai. Žemėlapis primins, įkvėps ir skatins imtis žygių siekiant savo tikslų. Žiū rėjimas į jį teiks džiaugsmo bei entuziazmo ir padarys įtaką jūsų veiksmams, o jums nereikės daug apie tai galvoti. Lo bių žemėlapio pranašumas, palyginti su surašytais tikslais, yra toks, kad paveikslėlių ir teksto koliažas padeda sukurti kur kas kompleksiškesnį gebėjimų vaizdą nei vien žodžiai. Be to, lobių žemėlapis pasiekia jūsų emocinį lygmenį, o tai pati geriausia motyvacija.
r
j?
DAR ŠIANDIEN KĄ NORS PADARYKITE eigu ko nors trokštant užtektų vien apie tai galvoti, visi važinėtume Lexus automobiliais, gyventume pilyse ir tu rėtume namuose robotus vergus (gerai jau, paskutinis punktas galbūt svarbiausias man). Tačiau kad ir kas rašoma populiariose knygose, neužtenka matyti prieš akis naują televizorių, kad jį gautum. Reikia dar šio to. Veiksmų. Vizua lizuoti savo tarpinius tikslus prašiau ne tam, kad pradėtumė te fantazuoti. Perduokite smegenims konkretų vaizdą, kokio gyvenimo labiausiai norėtumėte, ir paskatinsite save imtis darbų, kurie nuves prie tikslo. Kad ir kokios didelės būtų jūsų vizijos, visada kasdien galite nuveikti ką nors, kas nuvestų šiek tiek arčiau tikslo. Galite kam nors paskambinti, atlikti nedidelį tyrimą, parašyti elektroninį laišką, rasti problemos sprendimą. Kasdien ką nors nuveikite. Ir būsite vienu žings neliu arčiau savo tikslo negu iki tol.
J
Pasirūpinkite, kad turėtumėte kam papasakoti apie savo tikslus ir nuolat supažindinti su daroma pažanga. Amerikos mokymosi ir to bulėjimo asociacijos teigimu, tikimybė, kad tikrai padarysite tai, ką žadėjote, išauga nuo 40 iki 95 procentų, jeigu yra žmogus, kuriam turite pasiaiškinti, jei nepadarote to, ką reikėjo padaryti (net jei tas žmogus draugas). Jeigu niekas nekontroliuos, taps lengva išvengti užsibrėžtų pokyčių ir grįžti prie įprastos veiklos. Kai man kilo pirma mintis apie viešą pasirodymą - apskritai dar nebuvo jokio pasirodymo, - išsiunčiau pagyrūnišką pranešimą spaudai, kad po trijų mėnesių surengsiu unikalų scenos šou. Taip Q IIE IQ
NUOSTABUS PROTAS
atskleidžiau savo tikslą ne tik draugui, bet ir visai Švedijos spaudai. (Gerai jau, vietiniams Stokholmo laikraščiams. Bet juk reikia nuo ko nors pradėti.) Spėkite, ar buvau scenoje po tų trijų mėnesių? Juk neturėjau kitos išeities! Apie savo tikslus ir svajones kitiems pasakojame ne vien tam, kad jie galėtų mus paspausti. Šitaip galime sulaukti reikalingos paramos, kai tampa nelengva. Visada malonu žinoti, kad turi už nugarį.
Be abejo, esate girdėję, kad siekiant tikslų galima panaudoti pozity vųjį mąstymą. Reikia matyti tikslą, ignoruoti visa kita, aiškiai sau vizualizuoti ir kuo daugiau kartoti. Iš esmės tai ne tokia jau ir kvai la mintis, bet šio tipo pozityviojo mąstymo rezultatai gali būti ir vi siškai neigiami. Viskas priklauso nuo to, kaip formuluojate tikslus. Pernelyg dažnai galvojame, ko norime išvengti: nenorime iš eg zamino gauti neigiamo pažymio, įmušti kamuoliuko į tvenkinį prie aštuonioliktos duobutės ar kad vadovas išpeiktų mūsų pasiūlymą. Jei taip galvosite koncentruodamasis į tikslus, užprogramuosite smegenis kreipti dėmesį kaip tik į blogą pažymį, tvenkinį ar nepa tenkintą vadovo miną. Suprantama, norėsite to išvengti, bet min tys vis tiek liks tenai. Stengdamasis nepataikyti į tvenkinį kaip tik treniruosite smegenis ten pakliūti, nes nuolat vaizduositės šį veiks mą (ir liepsite sau „taip nedaryti“). Taigi nieko stebėtino, kad gol fo kamuoliukas vis pliumptelės į vandenį. Panaudojote pozityvųjį mąstymą negatyviam rezultatui sustiprinti. Ir visiškai pamiršote treniruotis, ką turėtumėte daryti. Nes visa esmė buvo ne gauti ne patenkinamą pažymį ar pataikyti į tvenkinį. Reikėjo gerai išlaikyti egzaminą ir išsaugoti kamuoliuką golfo lauke. Ir priversti viršinin ką įvertinti jūsų pasiūlymą. Mąstant pozityviai svarbu, kad mąstytumėte apie pozityvų veiksmą, arba tokį, kai ką nors darote, ir nemąstytumėte pozityviai apie negatyvų veiksmą, arba tokį, kai ko nors vengiate. Niekada neprogramuokite savęs nesusirgti - galvokite, kad no rite būti žvalus ir puikios sveikatos. Niekada nesuteikite minčių į tai, kaip išvengti nesėkmės, verčiau į tai, kaip elgtis, kad pasisektų. Niekada neleiskite įsitvirtinti minčiai, kad esate kvailas. Verčiau HENRIK FEXEUS Q D E I B
užprogramuokite save taip, kad taptumėte vis protingesnis (jau da bar einate teisingu keliu, nes skaitote šią knygą). cA ftie, m zuntiznirU ką
Pastaruosius keturiasdešimt metų daugybė knygų, plokštelių, kur sų, o dabar ir filmų žadėjo žmonėms padėti įgyvendinti jų svajones. Vizualizacija buvo klasikinis metodas. Jis pagrįstas tuo, kad turite užsimerkti ir įsivaizduoti savo naująjį „aš“. Įsivaizduojate, kaip ma lonu dėvėti naujus dailius drabužius, koks patenkintas esate, kad gavote vadovo pareigas, ir kaip gera gurkšnoti kokteilį „Fidelis Ras tras“Jamaikos paplūdimyje. Savigalbos industrija tokius pratimus praktikuoja ne vienus metus ir, rodos, gali padėti jums numesti svorio, taip pat mesti rūkyti, atrasti gyvenimo meilę ar sėkmingiau dirbti. Aš taip pat prieš keletą puslapių aprašiau panašų pratimą. Bet esama reikšmingo skirtumo tarp šio pratimo ir gryno vizualizavi mo. Vis daugiau tyrimų rodo, kad grynas vizualizavimas iš tiesų leidžia jums pasijusti geriau, bet tuo viskas ir baigiasi. Poveikis gali būti net priešingas ir jums gali tapti sunkiau pasiekti tikslus. Atliekant vieną tyrimą grupės studentų buvo paprašyta kasdien vaizduotis, kad gauna iš svarbaus egzamino gerą pažymį. Buvo ir kontrolinė grupė, kuriai nereikėjo daryti nieko ypatingo, tai yra nereikėjo sąmoningai vizualizuoti gero pažymio. Abiejų grupių stu dentai gavo surašyti, kiek valandų per dieną skirdavo mokymuisi, o vėliau buvo žiūrima, kaip jiems sekėsi per egzaminą. Nors tie, kurių buvo paprašyta fantazuoti, tam skyrė vos kelias minutes per dieną, poveikis buvo didžiulis: jie mokėsi kur kas mažiau ir gavo prastes nius pažymius. Regis, vizualizavimas leido jiems geriau jaustis ir labiau pasitikėti savimi, bet tai nepadėjo pasiekti tikslo. Net prie šingai. Kito tyrimo rezultatai buvo panašūs: žmonės, manantys, kad gali įveikti visas kliūtis, pavyzdžiui, atsispirti šokoladiniam tortui laikydamiesi dietos, iš tikrųjų susitvarkė su užduotimi prasčiau negu tie, kurie spėjo, kad suklups, ir iš anksto numatė galimybę susikimšti visą tortą. Kodėl turėtų būti blogai vaizduotis šviesią ateitį? Mokslininkai spėja, kad fantazuojantys apie būsimą nuostabų gyvenimą pras
QDE1D NUOSTABUS PROTAS
čiau susitvarko su nesėkmėmis ir kliūtimis, kurių visada pasitaiko nelygiame kelyje į sėkmę. Kitas paaiškinimas - jie įstringa savo fan tazijose, tarsi bėgdami nuo tikrovės, ir neturi ūpo atlikti sunkaus darbo, kurio reikia, kad tikrovėje pasiektum tikslą. Kad ir kuris pa aiškinimas teisingas, tyrimai rodo, kad fantazuodami apie tobulą pasaulį, kuriame jūs pasiekę tikslus, jaučiatės geriau, bet tai nepa deda įgyvendinti svajonių tikrovėje. Aš pats nemanau, kad pasaulis iš tiesų toks - tik juodas ir baltas. Net manau, kad gali būti labai pravartu įsivaizduoti save ateityje, pažiūrėti, kas esate, kai jau pasiekėte, ko troškote, pasijausti tuo žmogumi ir patirti visas malonias emocijas, kurias sukelia buvimas tenai. Vis dėlto nesakau, kad turėtumėte tai daryti kasdien, kaip mokoma pagal klasikinį vizualizavimo metodą. Pakanka vieno kar to. Įsivaizduojamos sėkmės skonis neturėtų pakeisti tikrų ambicijų ar sumažinti jūsų pasiruošimo darbui. Jis veikiau turi atlikti vari klio vaidmenį ir motyvuoti jus pradėti veikti siekiant tikslo. Kad nueitumėte ten, kur norite, vis dar turite perdaryti savo svajonę į praktinį tikslą, o šį suskaidyti į smulkesnius keliastulpius. Kad užtektų jėgų nueiti ilgą kelią iki svajonės, dažnai prireikia kai ko stipresnio už kasdienę motyvaciją - jums reikia raketos variklio. Jį gauti galite išbandydamas, kaip jausitės pasiekęs kelionės tiks lą - tą ir siūlo vizualizacija. Taigi vizualizacija nėra veikimo pakai talas. Tai technika, padedanti trokšti veiklos! Anaiptol nereikia į įvairius reiškinius žiūrėti taip lengvabūdiškai, kad sukluptumėte prie netikėtų kliūčių. Dėl motyvacijos tikslus turite skaidyti į tar pinius ir kurti strategijas, kaip elgtis pakeliui susiklosčius vienai ar kitai situacijai. Besiliekninantys, kurie fantazuodami nenume tė svorio, darbo ieškotojai, kurie, savo nuostabai, negavo svajonių darbo, ir tie, kurie - kaip gaila - nesusirado svajonių poros, kad ir kaip aiškiai matydami ją priešais, - visi pamiršo, kad reikia dar ir veiksmų plano. Taigi ne vien vaizduokitės save, pasiekusį tikslą. Taip pat pamatykite save, žengiantį žingsnį pirmyn, ir pajuskite, kaip tai malonu. Pritariu rašytojui Žigui Ziglarui, kuris kartą pasakė: „Retai kada žmonės tiesiog sau klajodami staiga apsižiūri, kad yra Everesto viršūnėje.“
HENRIK FEXEUS Q Q S B
dCas Kenaftaaityimsis mąstymas
Mūsų dienomis pozityvusis mąstymas pervertinamas. Kai kas, ro dos, mano, kad užtenka galvoti, kad tapsi turtingas ar gausi puikų automobilį, taip ir bus. Praktiška technika pavirsta grynu prieta ringumu. Savaime suprantama, kad ko nors matymas prieš akis gali paveikti tik jus ir jūsų elgesį. O ne ko nors kito. Tarkime, protu susitelkdamas į tikslą nesąmoningai paveiksite bendravimą su ap linkiniais. Labiau tikėtina, kad susidurdamas su kitais priartėsite prie tikslo, nes pradėsite nesąmoningai uždavinėti aktualius klau simus ir prašyti reikiamos pagalbos. Sutinku. Tačiau tai nereiškia, kad pakankamai daug galvodamas apie laimėjimą loterijoje staiga laimėsite. Regis, labai daug kas tuo tiki. Vizualizacija neturi įtakos atsitiktinumui, taip pat neįmanoma paveikti kitų žmonių veiksmų intensyviai apie ką nors galvojant. Oprah gali sakyti ką tinkama. Žinau, kad yra daug tokių, kurie galė tų prisiekti, jog ši technika veikia. Kai kurie jų net yra įtakingi savigalbos konsultantai. Žinote, jeigu paimtume visus žmones, perskai čiusius ar kitaip susidūrusius su knyga „Paslaptis“- tai revoliucinis veikalas apie pozityvųjį mąstymą, - ir žmones, kurie išleidus knygą laimėjo loterijoje, statistiškai beveik neįmanoma, kad bent keli iš knygos skaitytojų nebūtų laimėję didelės sumos loterijoje. Visiškai atsitiktinai. Tai absoliučiai nepriklauso nuo vienos ar kitos neseniai skaitytos knygos. Paaiškėtų, kad vieni iš laimėtojų neseniai per skaitė „Tūkstantmečio“trilogiją ispanų kalba. Kiti būtų penktąkart perskaitę antrąją Hario Poterio serijos knygą. Dar kiti būtų nieko neskaitę. O dar keletas būtų kaip tik perskaitę „Paslaptį“ ir atlikę pozityviojo mąstymo pratimą. Savaime suprantama, pastarieji vi suomet bus iškeliami kaip įrodymas, kad ši pozityviojo mąstymo versija tikrai veikia ir kad galima „išmąstyti“ nemokamą kelionę į Indiją. (Visai neperdedu - tai pavyzdys iš vienos minėtos tematikos knygos.) Mitas apie kraštutinį pozityviojo mąstymo poveikį grin džiamas statistinių tikimybių neišmanymu. Apmaudu.
B O S E !
NUOSTABUS PROTAS
yfwttiujCLb fOvotimai
IŠTRINKITE NEGATYVIAS MINTIS
Šis pratimas apima kelių tipų vizualizavimą (gerųjų tipų) ir jau anks čiau jūsų išmoktas technikas. Jis padeda nugalėti prastą nuotaiką, kai pajuntate gerai pažįstamą guzą gerklėje ir imate dėl ko nors neri mauti. Atsitraukite nuo darbų ir padarykite štai ką.
1 žingsnis Paklauskite savęs, kas sukelia štai tokias neigiamas emocijas. Gal tam tikra situacija? Pažiūrėkite, ar prieš akis neiškils koks nors vaizdas, ar tyliai sau ko nors nepasakysite.
2 žingsnis Raskite pozityvią emocijos paskirtį. Neigiamos emocijos reiškia, kad reikia į kai ką atkreipti dėmesį. Gal jos nori priminti apie interviu ar įspėti dėl galimų nesėkmių per susirinkimą.
3 žingsnis Veikite remdamasis pozityvia emocijos paskirtimi. Kaip ir norėdamas liautis nerimavęs, sudarykite sąrašą, kas gali nepavykti, o tada pasi stenkite pasirengti visoms galimybėms.
4 žingsnis Sumenkinkite emociją, atkartodami vaizdą, kurį matėte žengdamas pirmą žingsnį, paversdamas jį nespalvotu, sumažindamas iki paš to ženklo dydžio ir leisdamas jam ištirpti horizonte. Pažiūrėkite, ar emocija dings su vaizdu. Jeigu abu grįš, galbūt reikės imtis ko nors daugiau.
HENRIK FEXEUS Q Q S D
5 žingsnis Įsivaizduokite norimą tikslą. Įsivaizduokite, kad viskas klosis kaip tik taip, kaip norite, nes esate pasirengęs visoms galimybėms. Sukurkite galvoje milžinišką ryškų filmą apie save ir mintyse peržiūrėkite. Pa juskite, kaip tai malonu. Galiausiai konstatuokite, kokia laimė, kad kilo tas nemalonus jaus mas, nes jis juk leido jums suprasti, kad galite šio to imtis!
J sp žik ite, sau, į u žpakalį.
Kaip jau esu minėjęs, kartais savigalbos knygos veikia kaip knygos apie lieknėjimą: kai kas skaito jas ir tiki, jog to pakanka, kad vis kas išsispręstų. Perskaičius knygą, lieka tos pačios problemos kaip anksčiau, o tada perkama dar viena tikintis, kad šįkart bus geriau. Žinau, kad tai ne apie jus: kadangi esate pakankamai sumanus, kad pasirinkote šią knygą, turėtumėte būti pakankamai sumanus, kad atliktumėte aprašomus pratimus. Tačiau galbūt turite draugą, kuriam sunkiau save motyvuoti. Tada rekomenduoju kelionę lai ku - kitą pratimą, kaip paskutinį spyrį į sėdynę. Kelionė padės gerai perprasti, kaip šiandienos elgesys dar ilgai veiks jūsų gyvenimą. Jei pratimas nepaskatins jūsų - atleiskite, jūsų draugo - keisti netiku sį elgesį, tam gali būti tik viena priežastis: iš tikrųjų jūs nenorite keistis. Bet tada juk nebūtumėte pradėjęs skaityti šios knygos.
NUOSTABUS PROTAS
2ffwtiMga& ĮOtatiHOL5
ATGAL Į ATEITĮ
Svarbu rasti pakankamai laiko šiam pratimui, kad galėtumėte susi telkti atlikdami kiekvieną žingsnį. Kvėpuokite ramiai ir nesinervinkite. Jei skubėsite ar prarasite kantrybę, pratimas nebus toks veiks mingas kaip atliekant susikaupus. Būtų geriausia, jeigu geras drau gas galėtų padėti jums perskaityti instrukcijas. Jei rasite skaitytoją, galite užsimerkti atlikdami pratimą. (Daugeliui lengviau įsivaizduoti vaizdus, kai jų netrikdo konkuruojantys regimi įspūdžiai.) Nepereiki te prie tolesnio žingsnio, kol iki galo nebaigėte vieno. Daugelyje yra klausimų. Jie nėra retoriniai, reikia į juos atsakyti. Nors ir vien sau. Prieš pradėdamas nusakykite sau, kokį elgesį ar mintį norėtumė te pakeisti. Apibrėžkite norimus pokyčius ir galite pradėti.
1 žingsnis Įsivaizduokite savo elgesį po šešių mėnesių. Pagalvokite, kaip jaustu mėtės, ar po pusmečio manytumėte, kad tikrai turėtumėte pasikeis ti. Ar ir toliau rinktumėtės ne tai, ko norėjote. Kokius jausmus patiria jūsų būsimasis„aš//?Ar jūs nusiminęs? Laimingas? Suirzęs? Atsipalai davęs? Įsijauskite, kad suprastumėte, kokie jausmai apima. Pamaty kite busimąjį „aš" tarsi atvaizdą veidrodyje. Atidžiai pažiūrėkite. Kaip atrodo jūsų veidas? Įpykęs? Ramus? Nusiminęs?
2 žingsnis Įsivaizduokite, kad einate tuo pačiu keliu dar metus, kad išsaugojo te tą pačią nuostatą, visą minčių bagažą, kuris jus slegia jau dvylika mėnesių. Tai ateitis, kai vis dar negalite daryti trokštamų dalykų. Paž velkite į veidrodį dar kartą. Kaip atrodote, palyginti su išvaizda prieš metus? Labiau pavargęs? Žvalesnis? Laimingesnis? Liūdnesnis?
HENRIK FEXEUS Q D E H D
Nepradėkite galvoti:„Taip, taipjau supratau visą esmę" o pama tykite save iš tikrųjų ir pajuskite, ką reiškia ten būti. Koks jausmas? Ar jums palengvėjo? Esate nusivylęs? Ar jaučiate ką nors kita?
3 žingsnis Dabar įsivaizduokite, kad praėjo penkeri metai. Penkeri metai to pa ties į neviltį varančio elgesio ir susikaustymo. Kur esate? Kaip atrodo jūsų gyvenimas? Ką veikiate? Kaip jaučiatės? Nepaleiskite savo vaiz dinio po penkerių metų tol, kol nerasite realistiško ir įtikimo ateities scenarijaus ir į jį neįsijausite. Skirkite tiek laiko, kiek reikės.
4 žingsnis Persikelkite dvidešimt metų į ateitį, dvidešimt metų, kuriuos pragy venote su ta pačia neigiama mintimi ar nepageidaujamu elgesiu. Dvidešimt metų prarastų galimybių. Nesukčiaukite ir nepraleiskite žingsnių. Kad pratimas būtų veiks mingas, turite kaip reikiant įsijausti į savo situaciją - tiek dabartinę, tiek tą, prie kurios dabartinė nuves. Patirkite stiprų emocinį, beveik fizinį įspūdį, ką reiškia dvidešimt metų nusivylimo. Pridėkite prie savo dabartinio amžiaus dvidešimt metų, kad žinotumėte, kiek tada jums bus metų, ir paskutinį kartą pažiūrėkite į veidrodį. Ištyrinėkite atvaizdą. Ką galite perskaityti iš veido bruožų? Kaip jaučiatės, būda mas toks? Pažiūrėkite į akis. Kas žiūri į jus? Ar tai žmogus, kurį gerbia te ir kuriuo nekantraujate tapti, ar kas nors kitas? 5 žingsnis Grįžkite į dabartį. Kelionės į ateitį tikslas yra padėti jums suprasti, kaip vienas vieninte lis mažas dabartinis įprotis ar mintis paveiks kitas jūsų gyvenimo sri tis - visą likusį gyvenimą. Tegul jūsų įžvalga nusistovi. Viskas, ką da rote - ir ko nedarote - šiandien, turi pasekmių tolesniam gyvenimui.
6 žingsnis Dabar padarykite priešingai. Įsivaizduokite, kad elgiatės taip, kaip norėjote, mąstote taip, kaip norėjote. Pamatykite save gyvenantį būtent taip. Įsivaizduokite, kad taip darote visą mėnesį: tobulėjate,
NUOSTABUS PROTAS
mokotės, vis labiau artėjate prie žmogaus, kuriuo trokštate tapti. Kur nueisite per mėnesį? Dar kartą pažiūrėkite į save veidrodyje. Kaip atrodote? Atkreipkite dėmesį į energiją ir savijautą. Kokios emocijos užplūsta? Atkreipkite dėmesį, kaip greitai pavyko taip toli pažengti.
7žingsnis Nukeliaukite metus į priekį. Atkreipkite dėmesį, kokių galimybių atvėrė naujasis elgesys ir kaip pasiektos pergalės atveria kelią ki toms pergalėms. Pažiūrėkite, ko išmokote pakeliui ir kokios pa tirties įgijote. Kaip atrodote veidrodyje? Džiugesnis? Liūdnesnis? Jaunesnis? Susitelkęs? Kur esate? Kas jus supa? Kaip jaučiatės ten būdamas?
8 žingsnis Vėl peršokite dvidešimt metų į ateitį - dvidešimt metų elgiantis taip, kaip norėjote. Pagalvokite, kas esate, ir kaip visa patirtis ir priimti sprendimai jus sustiprino. Pažvelkite į veidrodį. Ar matote žmogų, kuriuo norėjote tapti? Ar per šiuos dvidešimt metų tobulėjote taip, kaip troškote? Kas žvelgia iš veidrodžio? Ar didžiuojatės šiuo žmogu mi? Ar jis jus džiugina? Ar slegia? Ar prieš dvidešimt metų buvo verta įvykdyti tą mažą pokytį, atvedusį iki čia?
9 žingsnis Grįžkite į dabartį. Pažvelkite į šiuos du kelius, kuriais ėjote minty se. Dvi ateities alternatyvos, kurių pradinis taškas tas pat - jūs, koks esate dabar. Ar matote, kokie skirtingi šie keliai? Vienintelis pokytis, į kurį šiandien numojote ranka, paveiks visą likusį jūsų gyvenimą. Skamba dramatiškai. Tačiau svarbi kiekviena sekundė, kiekvienas veiksmas. Žinau, galvojote, kad reikės tai padaryti. Tiesiog ne dabar. Be abejo, galite palaukti kokį mėnesį prieš keisdamasis. Ar šešis. Bet jau žinote, ką tai reikš. Jau pabuvote ten. Ar esate tikras, kad norite ten grįžti?
HENRIK FEXEUS Q D Q D
III IŠSKIRTINE GALIA: ATSIKRATYKITE NEREIKALINGO STRESO Streso valdymas, gyvenimas šią akimirką ir kalbėjimas prieš auditoriją
ažai kas yra taip nemalonu kaip pojūtis, kad ko nors nespė ji. Tarsi laikytum kažką pirštų galiukais ir justum, kad tai vis greičiau sukasi, rodos, tuoj nebeišlaikysi: kiekvienam nuveiktam darbui tenka du, kurių nespėjai ar pamiršai, nes reikia apie tiek daug pagalvoti. Bandai būti uolus darbe, geras partneris ir aktyvus socialinio tinklo narys, bet keiki save, nes pražiopsojai, kad jau prisnigę, o vaikams reikia naujų žieminių kelnių. Nieko keista, kad kartais tiesiog pasiduodi. Vis dėlto daugelis stresą keliančių dalykų neturėtų bauginti. Di dumą laiko jaudinamės be reikalo. Vengiant jaudintis tada, kai ne būtina, ir turint strategijų, kaip susitvarkyti su stresą išties kelian čiomis situacijomis, gyvenimas tampa kur kas paprastesnis. Kitos jūsų neseniai įgytos ypatingos galios negalės atsiskleisti, jei būsite nuolat apimtas streso, nes nespėsite jų kaip reikiant ugdyti. Kitaip tariant, svarbu sugebėti tinkamai valdyti stresą. Ką jau kalbėti apie teigiamą poveikį kraujospūdžiui.
M
Jčai vitka tampa kiek fW i daug
Kai sakome, kad jaučiame stresą, turime omenyje pusiausvyros tarp dviejų sistemų nebuvimą. Viena jų, streso atsakas, daro per daug, o kita, gebėjimas atsipalaiduoti, - per mažai. Pats savaime stresas nėra nei teigiamas, nei neigiamas reiškinys: tai įtampos reakcija, kuri vyksta organizme ir išlaisvina hormonus kortizolį, adrenaliną bei noradrenaliną. Dėl to sustiprėja mintys, susijusios su stresu, todėl tampa sunkiau ramiai nusėdėti ir lengviau užsi imti kuo nors, kas sumažintų stresą. Žinoma, geriausia pasirinkti veiklą, kuri padeda imtis užduoties, keliančios stresą. Nėra labai Q D B Q
NUOSTABUS PROTAS
gerai griebtis trumpalaikių stresą naikinančių priemonių, tokių kaip ledai ar vynas. Tokiais atvejais įtampa greitai grįžta. Vis dėlto blogiausia įstrigti uždarame minčių apie planuojamus darbus rate, kuris visiškai sukausto. Netinkamos reakcijos į stresą yra dažniau sia prastos sveikatos priežastis. Stresas yra bene aiškiausias pavyzdys, kaip mūsų mintys gali paveikti kūną. Įsivaizduokite, kad esate darbe. Po valandos turite būti baigęs ataskaitą. Skauda galvą. Su kiekviena minute galvoje dzingsi tarsi laiškai elektroninio pašto dėžutėje. Skamba telefonas, bet jūs neatsiliepiate. Segate ataskaitą į segtuvą, bet išmetate ją ant grindų. Aplink pasklinda popieriaus lapai, pro šalį einantis kolega netyčia ant kelių užlipa šlapiais batais. Vienas lapas perplyšta. Jūsų pulsas dažnėja sulig stiprėjančiu galvos skausmu. Apskritai negali te mąstyti. Streso demonas plaka jums nugarą. Toks aukštas streso lygis susijęs su ne viena rimta liga - nuo vėžio iki širdies ligų ir nevaisingumo. Kadangi mūsų nervų sistema bendrauja su imunine sistema, padedami hormonų ir kitų cheminių medžiagų galime paveik ti savo kūną požiūriu į vieną ar kitą situaciją. Kaip ir smegenys, kurioms sunku atskirti tikrą veiksmą nuo simuliuojamo veidrodi nių neuronų, jūsų nervų sistema neatskiria fizinės grėsmės kūnui nuo mentalinės grėsmės jūsų ego. Todėl gebėjimas susidoroti su psichologiniu stresu turi lemiamą reikšmę fizinei savijautai. Gal būt pastebėjote, kad suslogavęs ar susirgęs kita liga ir patirdamas stresą sergate kur kas ilgiau ir jaučiatės prasčiau nei kitais kartais. Be kita ko, tai priklauso nuo minėto stresinio kortizolio ir adrenokortikotropinio hormono, kuris pablogina kūno gebėjimą atkurti savo audinius ir pasipriešinti infekcijoms. Į kūną patekus virusui ar bakterijoms, padaugėja baltųjų kraujo kūnelių, kad būtų užkirstas kelias invazijai. Streso cheminės medžiagos sulėtina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir tampa sunkiau pasipriešinti infekcijai. Tai buvo pademonstruota tiriant studentų kraują prieš sunkų testą ir po jo: po testo (jis laikytas stresą keliančiu išgyvenimu) stu dentų kraujyje buvo kur kas mažiau baltųjų kraujo kūnelių nei iki tol. Tas pats pastebėta ir tarp porų. Tų, kurie manė, kad santuoka kelia jiems daug streso, imunitetas buvo silpnesnis. Kaip ir jums peršalus, moterims, patiriančioms stresą, nedidelė durtinė žaizda gijo devyniomis dienomis ilgiau negu kitoms. HENRIK FEXEUS Q Q Q B
Žinoma, nei sunkus testas, nei svarbi ataskaita savaime ne kenkia jūsų imunitetui. Tai net nepriklauso nuo fakto, kad viena ar kita situacija kelia jums stresą. Lemiamą reikšmę turi jūsų pa sirinkimas, kaip stresą valdyti. Įvairūs žmonės toje pačioje situaci joje gali reaguoti visiškai skirtingai. Kai kuriems situacija atrodytų neįveikiama, o kiti gerai su ja susitvarkytų, nors ir apibūdintų ją kaip keliančią stresą. Atrodo, įtaką imunitetui daro mūsų požiūris į stresą. Vienas pirmųjų streso tyrėjų Hansas Selye pasakė tiesiai: „Žmogui reikšmingiausias emocinis stresas <...> emocinę reakciją sukelia ne tiek įvykis, kiek jo interpretavimas.“Net jeigu ir jaučiate turįs priemonių kebliai situacijai išspręsti, ji vis tiek gali kelti stre są. Nepasiduokite stresui ir pasinaudokite juo, kad geriau susitelk tumėte ir išspręstumėte situaciją. Pozityviai žvelgdami į gyvenimą ir naujai interpretuodami patirtį - tai du dalykai, kuriuos knygoje jau ne kartą minėjau, - galime pradėti prasmingai ir konstruktyviai reaguoti į tai, kas vyksta, užuot kėlę galvoje chaosą kaskart, kai vis ko tampa per daug. Nereikia pakeisti pasaulio, darbo, susirasti naujos merginos ar gauti didesnės algos, kad patirtumėte mažiau streso. Viską lemiate jūs, o ne išorinės aplinkybės. Keičiantis įvykio vertinimui, keičiasi ir streso pojūčio intensyvumas bei trukmė. Mūsų reakcija į stresą iš pradžių turėjo praktinę reikšmę - protė viams tai buvo būdas gauti papildomos energijos ir jėgos, pavyz džiui, nugalėti puolantį lokį ar, kur kas geriau, pasipustyti padus ir greitai pabėgti. Matyt, jūsų protėviams niekada nereikėjo patirti streso dėl būsimo Powerpoint pristatymo. Stresą keliantys veiksniai retai kada kelia fizinę grėsmę. Greičiau nepasitenkinimą. Kadangi pasaulis vystėsi greičiau negu žmogus, nuolat ruošiamės atremti fizines grėsmes, kurios taip ir nekyla. Be to, dauguma dalykų, dėl kurių jaučiame stresą, yra arba tai, kas niekad nenutiks, arba įvykiai iš praeities, kurių vis tiek nega lime pakeisti. Todėl mus nuolat kankina įtampa. Jeigu tai trunka ilgai, kyla emocinių problemų. Jausdami stresą atkakliai bandome vienu metu daryti keletą darbų, lyg tai padėtų. Užsidegę darbuotis, vienu metu kalbame telefonu, rašome elektroninį laišką ir ruošia me valgį, nors visi tyrimai rodo, kad nepradedame veikti efekty viau - veikiau priešingai. Ir pats pastebėjote: kai bandėte vienu Q D B D
NUOSTABUS PROTAS
metu skaityti knygą, žiūrėti televizorių ir lankstyti kojines, vėliau nenutuokėte, apie ką buvo knyga, kokią laidą matėte ir kur pasidėjo kojinės. Sthesas Oi ktm bi& lč
Galbūt būtų neprošal paminėti, kad „stresas“yra itin platus apibū dinimas, kuriuo nusakoma daugybė įvairių išgyvenimų. Stresas, kurį patiriame sirgdami rimta, galbūt mirtina liga, tokia kaip vė žys, skiriasi nuo to, kurį jaučiame rytais važiuodami į darbą, o šis savo ruožtu yra kitoks nei tas, kurį išgyvename per teniso turnyrą. Reakcija į stresą priklauso ne tik nuo to, ar jaučiamės galį išspręs ti situaciją, bet ir nuo streso tipo. Trumpalaikis, kontroliuojamas stresas, pavyzdžiui, šokant su guma nuo Vesterbruno tilto, gali net gi paskatinti su infekcija kovojančių ląstelių gamybą. Lygiai taip pat ilgalaikis stresas, jei tik jis valdomas, gali paskatinti atsipalaidavimą sukeliančių hormonų, tokių kaip endorfinas ir enkefalinas, gamybą. Mano darbas yra iš keliančių ilgalaikį - o mano atveju ir nuola tinį - stresą. Sunkiausia išlaikyti jo kontrolę. Ilgesnį laiką sunkiai dirbęs, o tada atsipalaidavęs, paprastai iš karto susergu. Atrodo pa žįstama? Tai irgi susiję su cheminėmis medžiagomis mūsų kūne. Dažnai susergame iš karto pasibaigus laikotarpiui, kai patyrėme stiprų, bet kontroliuojamą stresą, praėjus įtampai, o ne intensy viausiu laikotarpiu. Kaip tik todėl pastaruoju metu lioviausi ilsėtis. Labiausiai stresas kenkia, kai jaučiame, kad negalime jo kontro liuoti. Juk žinote, kaip svarbu kontroliuoti savo aplinką, kad gerai jaustumėtės. Kontrolės stoka gali būti net fiziškai žalinga. Pame nate eksperimentus, kuriuos atliekant šunys gaudavo elektrošoką, kurį galėdavo išjungti arba ne. Eksperimentas pakartotas su žiur kėmis. Tik tąkart nelaimėlėms buvo sušvirkšta mitogenų - medžia gų, kurios normaliomis sąlygomis stiprina imunitetą skatindamos ląstelių dalijimąsi. Kitaip tariant, prieš eksperimentą sustiprintas žiurkių imunitetas. Be abejo, elektrošokas kėlė stresą visoms eks perimente dalyvavusioms žiurkėms. Net ir sustiprinto imuniteto žiurkės, patyrusios stresą, kurio negalėjo kontroliuoti, tai yra iš jungti elektrošoko, pasižymėjo dar silpnesniu imunitetu. Eksperimentu, per kurį žmonių giminės bandomieji triušiai klausėsi siaubingo triukšmo, taip pat vertintas imunitetas. Po eks HENRIK FEXEUS Q D E 3 E 1
perimento tų, kurie negalėjo kontroliuoti patiriamo streso išjung dami triukšmo šaltinį, imunitetas gerokai susilpnėjo (sumažėjo limfocitų, jeigu tokius pamenate). Tiriant šeimas, kuriose kas nors serga Alcheimerio liga, ar praradusius partnerį žmones nustatoma tas pat: didžiausią žalą imunitetui daro nevaldomas stresas. Vei kiausiai todėl streso valdymo užsiėmimai, tokie kaip grupinė te rapija ar atsipalaidavimo technikos, gali padėti ligoniams greičiau pasveikti. Kuo labiau jaučiame galį valdyti stresą, su kuriuo susiduriame įvairiose situacijose, tuo geriau mūsų imunitetas būna pasiruošęs kovoti su jo pasekmėmis. Savo imuninę apsaugą turėtumėte page rinti kontroliuodami padėtį. Įdomi mintis. Ypač turint omenyje, kad jau kaip reikiant išlavinote savo kontroliavimo gebėjimus. Ne žinau, ar manote, kad imuniteto valdymas protu yra ypatinga galia, ar ne. Bet juk visada malonu išvengti pasiutusiai ilgai užtrunkančio peršalimo.
KIAURAI PERMATYKITE NETIKRA
Iš strategijų, kurių išmokote skyriuje apie laimę - tokių kaip hu moro panaudojimas ar refreimingas, - kelios tinka ir stresui valdyti. Jos leidžia pataisyti neigiamą emocinę būseną, kuri užplūsta išgy venant stresą, tačiau nebūtinai padaro įtaką streso priežasčiai. Todėl dabar jos ir imsimės. Gali būti, kad jausdamas didžiulę įtampą iš tikrųjų patiriate neti krą stresą. Pažvelkite į įvairias sudedamąsias streso dalis. Susirašykite jas. Patiriant stresą mažmožiai (spėti viską išskalbti iki dešimtos vaka ro) gali pasirodyti tiek pat svarbūs kaip ir dideli dalykai (prastas dar bas), todėl įtraukite viską, kas, jūsų nuomone, daro jums įtaką ir kelia
Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
stresą. Žiūrėkite, kad nepraleistumėte ko nors manydamas kaip dau gelis: „Visiems kitiems pavyksta suspėti" arba „Vis tiek turėčiau suge bėti. Juk pernai pavyko." Skirtingomis aplinkybėmis skirtingi žmonės ne tuos pačius dalykus vertina kaip keliančius stresą. Jeigu bandysite nematyti ko nors, ką nešatės savo streso kuprinėje, galiausiai ji dar pasunkės. Pripažinkite viską, kas iš tiesų kelia stresą, ir surašykite į sąrašą. Tiek reikšmingus dalykus, tiek mažmožius. Tada pažvelkite į sąrašą. Pamatęs visą savo stresą, padalytą į smulkesnius elementus, nesunkiai pastebėsite, kad kai kurias dalis reikia tinkamai surūšiuoti. Kitoms galbūt prireiks veiksmų plano. Gal būt paaiškės, kad kai kurios pagrįstos klaidingu įsivaizdavimu.Tačiau visa tai galima sutvarkyti. Nejausdamas streso tarsi beformio guzo gerklėje ir tiksliai žinodamas jo sudedamąsias dalis, galėsite su juo kovoti. Sudarant stresą keliančių situacijų sąrašą lengviau suprasti, kodėl jos priverčia jus taip jaustis. Ar jų pagrindas yra tam tikras jūsų įsiti kinimas, tarkim, kad turite pasiekti daugiau negu kiti. Tada galbūt vertėtų susimąstyti, ar tai konstruktyvi mintis, ar visgi reikėtų ją pa keisti. Norint pakeisti darbą, tenka ilgokai planuoti, bet kaip tik todėl pravartu iškart griebti jautį už ragų ir išsikelti pagrindinį tikslą bei aiškiai apibrėžtus tarpinius tikslus. Taip išvengsite streso. O skalbimą galite visada planuoti ketvirtadieniais. Kvaila jaudintis dėl to, ko negalite pakeisti. Bet dar kvailiau jau dintis dėl to, ką galite pakeisti.
Jutotą atickvo/H ias Oi uždaM /H iai
Ar jaučiate, kad esate neorganizuotas? Dažnai kalbame, kad tu rėtume geriau planuoti laiką, tačiau niekas nekalba apie protinės veiklos planavimą. Tai nėra gerai, nes produktyvesni tampame, kai suplanuojame, į ką bus sutelktos mūsų proto pastangos. Gal atro do, kad iškeldamas „produktyvius žmones“ tarsi cituoju George’o Orwello romaną „1984“, tačiau tikrovėje produktyvūs žmonės yra tie, kurie nusprendžia ką nors daryti nustatytu laiku ir tada skiria tam visą dėmesį. Jie nebando vienu metu daryti keleto darbų, kad viską spėtų - tai nesumažintų streso, veikiau dar sustiprintų. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Mano gyvenimas daugeliui atrodytų keistas, nes sukuosi ra šydamas knygas, filmuodamasis televizijos laidose, kurdamas straipsnius laikraščiams, gastroliuodamas ir pasirodydamas sce noje, skaitydamas paskaitas ir slapta fotografuodamas nuogas gar senybes, kad galėčiau išpešti pinigų. Be to, stengiuosi būti blynus kepantis tėtis ir pakankamai romantiškas vyrukas. Pasakoju tai ne tam, kad pastatyčiau didelį puikybės arklį, nes bandydamas ant jo užsėsti tiesiog nukrisčiau. Tenoriu pasakyti, kad darau daug dalykų ir visi jie užima nemažai laiko. Todėl man reikia efektyvaus metodo valdyti stresą, kuris greit apimtų, jeigu bandyčiau vienu metu gal voti apie viską. Tad planuoju, į ką sutelkti dėmesį. Tai vadinu durų atidarymo ir uždarymo metodu - iš esmės tai reiškia, kad vienu metu darau vieną darbą. Kai atviros vienos durys, visos kitos būna uždarytos. Šiuo metu su pasirodymu „Sąmonės cirkas“negastroliuoju, nes, be kita ko, turiu baigti šią knygą. Jeigu dabar paprašytumėte papasako ti, apie ką tas pasirodymas, neturėčiau supratimo. Nors esu pa sirodęs jau daugybę kartų. Mano smegenyse durys į šį kambarį uždarytos ir aš, nuoširdžiai kalbant, visai nenutuokiu, kas už jų. Šiuo metu negaliu leisti jokio protinio proceso su pasirodymu, nes visus išteklius reikia skirti kitam mano smegenų kambariui - tai kambarys, kuriame yra ši knyga. Pasirodymo duris atversiu maž daug po mėnesio, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad už jų viskas bus taip, kaip palikau. Tą pačią techniką galima taikyti ir kur kas mažesniais interva lais. Be knygos rašymo, kartą per mėnesį įrašau laidą mokslo ka nalui. Rengdamasis kiekvienai laidai - tai trunka apie dvi dienas uždarau knygos duris ir sutelkiu dėmesį į būsimos laidos turinį. To mis dienomis neturiu supratimo, kaip man sekasi rašyti knygą, nes turiu galvoti apie ką kita. Įrašęs laidą, uždarau menamas televizijos duris ir vėl įžengiu į knygos kambarį. Kartais tai nutinka tą pačią dieną. Tada viskas vyksta dar sparčiau: kiekvieną popietę ir vakarą praleidžiu su vaikais ir savo drauge. Tada negaliu galvoti dar ir apie knygą. (Ar, tarkim, mokslo kanalą.) Nes taip tapčiau netikusiu šei mos nariu. Taigi tuo metu duris uždarau ir užrakinu, o mintys prie jų net nesiartina. Turiu pripažinti, kad toli gražu ne visada sugebu būdamas namie negalvoti apie darbą, tačiau stengiuosi, kiek galiu. Dažniausiai pavyksta. NUOSTABUS PROTAS
Štai ir papasakojau apie savo žavų gyvenimą, ir suprantu, kad smarkiai pavydite. Vis dėlto tikiuosi, jog supratote: kad ir kokiomis užduotimis tenka žongliruoti gyvenime, planuojant mentalinę vei klą galima žongliruoti geriau. Vienu metu dirbant su viena užduo timi, paskui pereinant prie kitos ir nebandant apie viską galvoti iš karto, gyvenime liks daug mažiau streso. Šitaip planuodamas gyve nimą tapsite ramesnis, daugiau nuveiksite darbe, tapsite geresnis klausytojas ir partneris. Susitelkdamas į viena, turėsite galimybę pažvelgti jus supantiems žmonėms į akis ir suvokti, kad esate vie nas iš laimingųjų. Svarbu kartais sustoti ir sau tai priminti, ir tikrai nieko nebus, jeigu visada darysite dar tris darbus.
2f/wtuu)a6 /Vadimas
PLANUOKITE, KAM SKIRTI
Jei kalbėtume apie santykius, itin svarbu, kad nebūtumėte užsiė męs keliais dalykais. Blogiausia mėginti pasakyti ką nors prasmingo žmogui, kurio čia ir dabar nėra. Dirbdami susikoncentruojate į dar bą. O grįžę namo skiriate dėmesį vyrui ar žmonai ir vaikams. Ir dar papūgai kakadu. Tada visą valandą skiriate kokiai kitai veiklai. Pavyz džiui, žiūrite televizorių ar galvojate apie darbą. Tačiau nedarykite visko vienu metu. Kalbėdamasis su vaikais slapčiomis neskaitykite darbo elektroninių laiškų. Neklauskite vyro, kaip jam sekėsi, lesinda ma paukštį. Turite žiūrėti į jį (ją) ir klausyti, ką jis kalba. Tas pat ir su vaikais. Ir su draugais. Tai, ko jie nori, nebūtinai yra svarbu. Svarbu, kad skirtumėte visą dėmesį ir išklausytumėte. Tik tai šį tą reiškia. Visa kita ne taip jau reikšminga.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
jMteHmžiM&tHMiHUiOfa Jei esate daug sportavęs sporto klube, žinote, kad keletą dienų ne nuėjęs į treniruotę pradedate fiziškai prastai jaustis. Taip yra todėl, kad jūsų kūnas pripratęs prie cheminių medžiagų, kurių priplūs ta į kraują treniruojantis, pavyzdžiui, adrenalino ar endorfinų. Šių medžiagų nebegaudamas kūnas patiria abstinenciją tarsi heroiną vartojančio narkomano. Pažįstama, ar ne? Veikiausiai nežinojote, kad įmanoma įgyti tokią pat priklau somybę nuo cheminių medžiagų nuolat būnant kuo nors užsiė mus - ir jaučiant šiokį tokį stresą. Dauguma tų, kurie mano pri valą nuolat dirbti ir nurodo tokias priežastis kaip „reikia pinigų“, „neturiu kitos išeities“ arba tiesiog „nemėgstu nuobodžiauti“, yra priklausomi nuo cheminių medžiagų - streso atsako sudedamosios dalies, kurias gamina jų smegenys. O kaip jūs? Jeigu jaučiate, kad gyvenimas jau kurį laiką gana įtemptas ir nuolat turite beprotiškai daug veiklos, pagalvokite, kokius pasiteisinimus esate sugalvojęs, kad galėtumėte ir toliau taip gyventi. (Puikiai žinau, kokių melų esu prirezgęs, kad išlaikyčiau savo chaotišką gyvenimą.) Sporto psichologas Jimas Loehras yra pasakęs, kad gyvenimas ne maratonas, o virtinė trumpų distancijų bėgimų. Jis turėjo ome nyje, kad, norėdamas daug pasiekti kurioje nors gyvenimo srityje, turite rasti būdų atgauti energiją - fiziškai, emociškai ir protiškai. Po energijos naudojimo laikotarpių reikia kaupimo laikotarpių. Pa vyzdžiui, mūsų kūnas geriausiai veikia tada, kai pirma intensyviai juo naudojamės, o tada leidžiame pailsėti, kad po kurio laiko vėl galėtume grįžti prie intensyvaus laikotarpio. Smegenys veikia taip pat. Tačiau nepakanka kartą per metus išskristi užsakomuoju reisu pailsėti, kad įkrautumėte savo baterijas. Ypač jeigu planuojate kitus vienuolika mėnesių praleisti apimtas streso. Stresą reguliariai kaitaliodamas su poilsiu galėsite ne tik geriau jam pasipriešinti, bet ir sugebėsite pakelti daugiau streso nepatirdamas neigiamos įtakos. Kaip kūno raumenis sustipriname iš pradžių treniruodami, tada leisdami pailsėti ir pamažu didindami pratimų sunkumą ar trukmę, taip galime didinti stresą (= daugiau nuveikti) ir išvengti jo poveikio, jeigu tik nepamiršime daryti regu liarių pertraukų. B O D E
NUOSTABUS PROTAS
PUKUOTUKAI is patarimas keistokas, bet norėdamas pasiūlyti greitą ir veiksmingą pagalbą vis tiek jį paminėsiu. Psichologai jau senokai pastebėjo, kad naminio gyvūno draugija ramina ir padeda atsigauti.Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pakanka tiesiog žiūrėti į gyvūnus, ir poveikis bus toks pat. Vieno eksperimento dalyviams buvo rodomi trumpi filmuoti siužetai apie žuvis, paukščius ir beždžiones. Be to, buvo ma tuojamas jų kraujospūdis - prieš filmukus ir po jų. Visi trys siužetai apie gyvūnus sumažino dalyvių kraujospūdį ir pa dėjo jiems atsipalaiduoti. Siekiant patikrinti, ar poveikį daro filmai apie gyvūnus, o ne tiesiog televizoriaus žiūrėjimas, buvo atliktas kontrolinis tyrimas: dalyviams rodytas serialas arba tuščias ekranas. Raminamuoju poveikiu pasižymėjo tik filmai apie gyvūnus. Serialas Glamour bent jau streso po žiūriu sukelia tokį pat efektą kaip išjungtas televizorius. (Jei kalbėtume vien apie protinę sveikatą, manyčiau, kad žiūrė ti į išjungtą ekraną yra geriau.) Kitaip tariant, esama grynai fiziologinio paaiškinimo, kodėl filmuota medžiaga, kurioje gyvūnai elgiasi juokingai ar mielai, visada pirmauja peržiū rų sąrašuose YouTube svetainėje. Jie tiesiog padeda mums geriau jaustis. Taigi, jei norite per minutę sumažinti kraujos pūdį ir sulėtinti pulsą, panaršykite internete ir pažiūrėkite į mielus triušiukus!
S
Ar prisimenate ultradinį poilsio ciklą? Jis reiškia, kad kūnas liaujasi kreipęs dėmesį į išorinius veiksmus maždaug kas devynias dešimtą minutę, nesvarbu, norite to ar ne, ir skiria penkiolika mi nučių dienos energijos atsargoms papildyti. Nesunku priešintis ir galvoti: „Neturiu laiko pertraukai, kai reikia tiek daug visko pada ryti!“ Iš tikrųjų neturite laiko dirbti be pertraukos. Įprasta many ti, kad kuo sunkiau ir ilgiau dirbi, tuo daugiau nuveiki. Tačiau taip nėra. Nerasdamas laiko atsigauti, nusikamuosite kur kas greičiau ir nepajėgsite padaryti visko tiek, kiek būtumėte galėjęs padary ti klausydamasis smegenų signalų, kad atėjo metas pertraukėlei. Skirkite laiko poilsiui bent du kartus per dieną. Tegu mintys neša jus kitur, svajokite ir leiskite kūnui pailsėti bent penkias minutes (bet ne daugiau kaip dvidešimt). Arba pasivaikščiokite greitu žings niu. Nesvarbu, koks įtemptas jūsų darbas. Du kartus per dieną gali te tai padaryti. Jausitės žvalesnis ir bus lengviau susikaupti. T7 ėJM5 bujuMia6 Ui stheAOA
Jei, be „laimės“, pastaraisiais metais buvo kitas madingas žodis, tai neabejotinai „dėmesingumas“. Tiems, kurie sugebėjo jį praklausyti, trumpai paaiškinsiu, ką jis reiškia. Išgirdę žodį „meditacija“, dauge lis veikiausiai pagalvoja apie sąmonės stadiją, pasiekiamą „išvalius visus pojūčius“. Tačiau budizmo ekspertas Alanas Wallaceas teigia, kad dėmesingumas yra greičiau atmintis, nepamiršimas. Pasak jo, užmarštis yra dėmesingumo priešybė. Tai ir ne „grynos sąmonės“ stadija, kitaip tariant, ne ta būsena, kurią išgyvename prieš pat ką nors suprasdami ar atpažindami. Į dėmesingumą įeina prisimini mai iš praeities, kaip nepamiršti ką nors padaryti ateityje ir nepa miršti būti visiškai susitelkusiam ir atidžiam esamoje tikrovėje. Es mingiausia teiginio pabaiga - būti visiškai susitelkusiam ir atidžiam esamoje tikrovėje. Medituoti remiantis dėmesingumu - nepertrau kiamai skirti kokiam nors dabarties įvykiui visą dėmesį. Dažnai su sitelkiama į savo paties kvėpavimą. Nekreipkite dėmesio, kad tai dar vienas žodis, kuris baigiasi -ingumas. Dėmesingumas yra būdas treniruojant tiek sąmonę, tiek kūną kontroliuoti neigiamas būsenas, pavyzdžiui, stresą. Jis veikia štai kaip: būdamas vaikas, turite išmokti naudotis ša kute. Išmokęs daugiau negalvojate, kaip pasmeigti kąsnelį ir įdėti Q Q B E
NUOSTABUS PROTAS
į burną. Vis tiek neprašaunate pro šalį ir maistas automatiškai pa tenka į burną, o jums nereikia apie tai galvoti. Taip pat ir su ėjimu. Tik kai eidamas grindiniu netikėtai suklumpate, pagalvojate apie žengiamus žingsnius. Kvėpavimas yra dar vienas automatinis veiksmas, apie kurį re tai susimąstome. Fotografai taip pasineria į darbą, kad pamiršta kvėpuoti: ne kartą esu matęs fotografą sulaikant kvapą, kad ne sujudintų fotoaparato. Jie nepastebi, kad trūksta oro, kol staiga smarkiausiai neįkvepia patys save nustebindami. Jiems kvėpavi mas savaime suprantamas. Visai kaip jums ir man. Sąmoningai susitelkdamas į kvėpavimą, įgyjate gebėjimą, ku rio jums iš tikrųjų nereikia. Labai sunku susikoncentruoti į savo kvėpavimą, nes jis vyksta automatiškai. Esame įpratę kvėpuodami galvoti apie ką nors kita. Tačiau emocijų tyrėjas Paulas Ekmanas teigia, kad išmokę susitelkti į automatišką procesą, tokį kaip kvė pavimas, galime geriau stebėti kitus automatiškus procesus. Sme genyse sukuriame naujas jungtis, kurioms tenka užduotis sekti tai, kas paprastai vysta nesąmoningai. Sukūręs tas smegenų jungtis, kurios šiaip nereikalingos, nes ir taip mokate kvėpuoti, vaikščioti ir valgyti, anot Ekmano, galite geriau suprasti, pavyzdžiui, savo emo cijas, kurios dažnai kyla automatiškai. Jeigu išmokstate susitelkti į savo kvėpavimą ilgesnį laiką, galėsite tuo pasinaudoti kontroliuo dami neigiamas emocijas: pastebėsite jas anksčiau, suprasite, kas tai per emocijos, ir galėsite jas analizuoti dar nepasiekusias viršū nės. Galbūt jis teisus. Šio tipo koncentracija sukuria tai, kas vadinama savistaba, ki taip tariant, savo pastebėjimų ar reakcijų stebėjimą. Savistaba padeda atkreipti dėmesį, kai sustiprėja pykčio ar streso impulsas. Prieš jam paimant viršų, turite mažą sekundės dalį pasirinkti, ar leistis užvaldomam pykčio arba streso, ar duoti valdžią racionaliam mąstymui. Šis gebėjimas neatsiranda savaime, jį būtina lavinti. Daug lavinti. Labai sunku pakeisti emocinę būseną, kai viena tave jau užvaldžiusi. Vis dėlto lavindamas minėtą pastabumą suteiksite sau galimybę pakeisti kryptį dar neįkliuvus.
HENRIK FEXEUS Q Q D B
GILIAI ĮKVĖPKITE usitelkdamas į kvėpavimą priverčiate nervų sistemą pereiti į ramesnę būseną. Taigi net suliepsnojus pyk čiui vis dar galite suvaldyti padėtį sąmoningai susi telkdamas į kvėpavimą ir išlaikydamas jį ramų ir tolygų. Juk sakoma: ramiai kvėpuok ir suskaičiuok iki dešimt. Būna sun ku, kartais atrodo, kad uždusi taip ir neužplūdus ramybei, bet kiekvienąkart įtraukus oro tampa lengviau, jei tik nepa siduodate per anksti. Visada išmintinga kiek nurimti prieš duodant atsaką į prakalbą.
S
Žinoma, yra keletas dalykų, į kuriuos patartina susitelkti lavinant savistabą. Tačiau kvėpavimas turi papildomą pranašumą. Tai ne vien skamba įtikimai - buvo atlikti tyrimai ir išmatuoti rezultatai. Tyrimai rodo, kad tie, kurie šiek tiek suirzę greitai supyksta ir il gai lieka pikti, pyksta kur kas trumpiau, jeigu naudoja kvėpavimu pagrįstą dėmesingumo meditaciją. Eksperimento dalyviai turėjo pasakyti trumpą improvizuotą kalbą dviem ne itin susidomėju siems klausytojams. Daugumai ši situacija kelia nemenką stresą. Siekiant nustatyti situacijos poveikį, buvo matuojamas streso hor mono kortizolio lygis ir vertinamos autonominės nervų sistemos funkcijos, tokios kaip pulsas, kraujospūdis ir prakaitavimas. Paaiš kėjo, kad dalyviai, kurie lavino gebėjimą valdyti emocijas susitel kiant į kvėpavimą, vėliau patekę į stresinę situaciją susitvarkė daug sėkmingiau nei tie, kurie nesitreniravo. Kitas tyrimas parodė, kad žmonėms, patiriantiems stresą darbo vietoje, išmokus medituoti streso lygis nukrito, jie pajuto energijos antplūdį, nustojo neri □Q B Q
NUOSTABUS PROTAS
mauti ir pradėjo laukti, kada galės imtis darbų. Taip pat paaiškėjo, kad smegenyse įvyko pokyčių. Iki tol labai aktyvus buvo dešinysis pusrutulis (rūškanosios smegenys, jei prisimenate), o tada kur kas labiau suaktyvėjo džiaugsmingasis kairysis pusrutulis. Galbūt ma note, kad tas ramus vyras plika galva ir oranžiniais rūbais visuose kung fu filmuose atrodo keistokai. Tačiau apie smegenų programa vimą jis žino gerokai daugiau negu jūs. Gal ir atrodo, kad galimybė įpratinti smegenis sekti savo automatinius procesus ir siųsti signa lus kūnui išlaikyti ramybę, kai jis visai nenori, yra nenugalima ypa tinga galia. Tačiau iš tikrųjų tai ne sunkiau negu viens, du, trys, ir iiiškvepiam. Kartu su geležine koncentracija.
]fftatuya5 /oaitauM
KVĖPUOKITE TAIP, KAIP REIKIA, 0 NE TAIP, KAIP KVĖPUOJATE
Galite kada tinkamas lavinti gebėjimą susitelkti į kvėpavimą. Tai ne sudėtingiau, negu skamba: stenkitės perprasti, kas vyksta jūsų kūne kvėpuojant. Pirmais kartais susikaupkite dvi minutes. Vėliau galite ilginti trukmę iki penkių, dešimties ar penkiolikos minučių atsižvelg damas į tai, kaip seksis. Būtina kvėpuoti tinkamai. Pirmiausia turite išmokti kvėpuoti pil vu, o ne krūtine, {traukiant oro turi išsipūsti pilvas, o pečiai turi likti nepakilę. Kažkodėl beveik visi kvėpuoja krūtine. Stebėkite, ar taisy klingai kvėpuojate, ir prireikus perkelkite kvėpavimą į pilvą. Spėju, jeigu kada ir pagalvojate apie kvėpavimą, tai susitelkiate į įkvėpimą. Iškvepiate savaime. Tai visiškai klaidingas požiūris. Būtent iškvėpi mas turi būti sąmoningas veiksmas, o įkvėpimas - refleksinė reakcija į iškvėpimą. Pamėginkite kartą kaip reikiant iškvėpti: išspauskite visą
HENRIK FEXEUS Q Q D B
orą sutraukdamas pilvą ir plaučius. Norėdamas kaip reikiant ištuštin ti plaučius įsitempkite taip, tarsi kažkas plunksna kutentų užpakalį. (Gaila, bet negalėjau geriau to apibūdinti.) Iškvėpus visą orą ir atsipa laidavus, plaučiai savaime prisipildys oro. Šis užplūs plaučius, ir jums nieko nereikės daryti. Susitelkite į oro išstūmimą, o ne įkvėpimą. Gal būt atrodys kiek nelengva sąmoningai išstumti orą, bet pabandžius kelis kartus taps lengviau automatiškai kvėpuoti tinkamai. Iškvėpi mą pavertus sąmoningu veiksmu, o įkvėpimą savaiminiu refleksu, į plaučius pateks kur kas daugiau oro negu iki šiol. Pirmais kartais nuo deguonies galite justi lengvą svaigulį, tačiau tik todėl, kad smegenys gauna daugiau deguonies, kuris pravers, kai prireiks kūrybingumo ir sumanumo.
Atraskite savo ritmą Sužinojote, ką daryti, kad pradėtumėte kvėpuoti laisvai ir giliai. Kitas etapas - atrasti ritmą. Yra keletas variantų, jums tereikia nustatyti tin kamiausią. Pagrindas štai toks: 1. Traukite orą į plaučius, kol suskaičiuosite iki keturių. 2 . Sulaikykite orą ir suskaičiuokite iki dviejų.
3. Iškvėpkite visą orą, kol suskaičiuosite iki keturių. 4. Tegul plaučiai būna tušti, kol suskaičiuosite iki dviejų. 5. Žr. 1 punktą. Šis kvėpavimo ritmas, 4-2-4-2, kilęs iš pranajamos jogos. Priklauso mai nuo kūno sudėjimo ir jūsų ritmo kitomis aplinkybėmis, galite pa justi, kad labiau tinka kitokie ritmai, pavyzdžiui, 6-3-6-3 ar 8-4-8-4. Esama ir dar kitokių rekomendacijų, pavyzdžiui, 4-4-4-4 ar tiesiog 4-2-2 (įkvėpkite per keturis, palaukite du, iškvėpkite per du ir pakar tokite). Mano paties variantas yra 3-3-3-3. Galite paeksperimentuo ti, kas jums labiausiai tinka. Aklai nekopijuokite „šventosios formu lės“. Reikia atrasti ramų, taisyklingą ritmą, kuris jums tinka. Ne taip jau svarbu, koks tiksliai jis bus. Deja, šitokio kvėpavimo nauda nėra ilgalaikė-ji išlieka tol, kol regu liariai atliekate pratimą.Tai visai tas pat kaip fiziniai pratimai ar skam
□ BBB
NUOSTABUS PROTAS
binimas pianinu. Keletą mėnesių nesitreniravęs neteksite gebėjimų. Tačiau skirdamas kvėpavimo ritmui keletą minučių per dieną paste bėsite, kad kvėpuojate kur kas geriau. Kad galėtumėte optimaliai išnaudoti ypatingas proto galias, svarbu, kad kraujyje ir smegenyse būtų pakankamai deguonies. Be to, taps lengviau nukreipti dėmesį nuo, tarkime, piktų minčių apie ką nors kitą, nes, užuot pykęs ar jau dinęsis, turėsite susitelkti į skaičiavimą.
SthtAinėA iitiu iey& i [u w ysjd g i: sem to (m in ti
Esama tokios situacijos, kuri daugeliui sukelia neadekvačiai dide lį stresą. Jis išlieka visą gyvenimą: nuo sutrikusio keturiolikmečio pagrindinėje mokykloje iki daug uždirbančio generalinio direkto riaus tarptautinėje bendrovėje. Šiaip gyvenimas gali būti kuo pui kiausias, tačiau nuo kai ko vos tik pagalvojus nugarą išmuša šaltas prakaitas, ir tai yra... ...viešas kalbėjimas. Daugeliui tai absoliučiai baisi užduotis. Greičiausiai daugumai pla čiai paplitusi scenos baimė atsirado panašiomis aplinkybėmis, kai vieną dieną septintoje klasėje nesupratinga mokytoja lyg niekur nieko rėžė: „Žinokite, kad kitą savaitę turėsite žodžiu atsiskaityti už savo darbą!“ Jums, be abejo, nebuvo paaiškinta, kaip tai daro ma. Tam savęs ieškančiam paaugliui gyvenimas ir be visų tų akių, nukreiptų į jį, buvo nelengvas. Nieko stebėtino, kad daugeliui ši baimė taip lengvai įsišaknijo. Beveik visiems anksčiau ar vėliau tenka ką nors papasakoti gru pei žmonių. Auditoriją gali sudaryti penki, penkiasdešimt ar penki šimtai žmonių, tačiau tai įvyks. Daugelis mūsų tokiomis aplinkybė mis patiria scenos baimę. Ši baimė gali atsėlinti dalyvaujant susi rinkime, norint ko nors paklausti per pamoką ar nusprendus tapti žygių gamtoje vadovu. Jei šiandien jūsų paprašytų rytoj pakalbėti prieš auditoriją, ar susijaudintumėte ir imtų skaudėti pilvą? Ar prastai miegotumėte ir vis vartytumėtės galvodamas apie visas vietas, kur suklysite, o HENRIK FEXEUS
QDDD
paryčiais suprastumėte, kad klasikinis patarimas įsivaizduoti, jog publika nuoga, itin prastas, nes kas gi norėtų su skaidrėmis stovėti prieš penkiasdešimt nuogų banko tarnautojų? Ar tetulių iš šunų dresūros kursų. Jei taip, jūs ne vienintelis toks. Viešo kalbėjimo baimė gali būti rimta kliūtis. Kita vertus, jeigu jūs šios baimės nejaučiate, turite milžinišką pranašumą. Gebėjimas kalbėti prieš auditoriją, kad ir kokio dydžio ji būtų, yra fantastiškai geras. Mano darbas iš esmės toks, kad būnu tarsi po didinamuoju sti klu grupėms žmonių, kurių anksčiau nebuvau sutikęs. Nesvarbu, ar stovėčiau scenoje prieš aštuonis šimtus žiūrovų, ar skaityčiau paskaitą dvidešimčiai. Kadangi ir aš ne visada žinau, kas nutiks už lipus į sceną, buvau priverstas surasti tokią emocinę būseną, kad nieko nereikėtų bijoti, tada galėčiau susitelkti į tai, ką turiu pada ryti, jausčiausi atsipalaidavęs ir man būtų smagu (o tai ir yra visų svarbiausia). Šiuose puslapiuose surašiau metodus, kuriais galite pasinaudoti, kad atrastumėte tokią būseną, kokios reikia kalbant prieš auditoriją, ir visiems laikams atsikratytumėte baimės. • Pamirškite perfekcionizmą. Dažna klaida - manyti, kad jūs ir jūsų pasirodymas turi būti nudailintas ir tobulas. Tai nebū tina. Ar prisimenate du sulčiaspaudžių demonstruotojus? Mums, jūsų publikai, labiau patinka tai, kas žmogiška, kas ne visai tobula, ir vis dėlto kai viskas eina kaip iš pypkės. • Pasiruoškite užrašus iš anksto ir išmokite juos atmintinai. Nesirašykite visko, ką sakysite, pakanka raktinių žodžių. Jie neleis išklysti iš kelio, jeigu kiltų panika. Žiūrėdamas į juos visą laiką žinosite, kur einate ir kokia tvarka pasieksite tikslą. Užsira šykite žodžius didelėmis raidėmis ir aiškiai, tiek, kad nebūtų per daug. Jei leisitės į smulkmenas, dėl streso galite pasiklysti tarp žodžių. • Apgalvokite galimas kliūtis. Neužsidenkite akių įtikinėdamas save, kad viskas klosis gerai, geriau dalykiškai ir racionaliai pagalvokite, kas galėtų nepavykti, ir sukurkite atsarginius planus. Ką darysite, jeigu suges projektorius? Iš anksto radus išeitį, paskui nereikės daug galvoti apie problemas. Joms iš kilus jau žinosite, ką daryti. Geriau įžvelgsite, ką turite pada
QKIBEI NUOSTABUS PROTAS
ryti, jei suprasite, kad blogiausia, kas gali nutikti, ne taip ir baisu. Dažniausiai būna sunku todėl, kad pats jaučiatės kiek nepatogiai, tačiau tai juk tėra jūsų įsivaizdavimas, visiškai ne susijęs su publikos nuomone. Atsikratykite kvailų streso priežasčių. Neapsunkinkite visko la biau, nei būtina: išvakarėse gerai išsimiegokite - juk norite būti pailsėjęs. Užkąskite, bet ne per daug (būdamas pernelyg sotus per pristatymą neturėsite energijos). Venkite anglies dvideginio (iš patirties galiu pasakyti, kad beprotiškai raugėji, jei iš pradžių išgeri mineralinio vandens Loka, o tada reikia garsiai kalbėti, ir dar šiek tiek nerviniesi). Nereikia tūkstančio Powerpoint skaidrių (per didelė rizika, kad nebesupaisysite, kur kas). Jeigu pasirūpinsite iš anksto atmesti štai tokias de tales, galėsite skirti energiją tam, kam reikia - perduoti savo žinią. Nepamirškite, kad publika jūsų pusėje. Jie nenusiteikę priešiš kai. Jie nori būti jūsų pusėje. Jūsų klausytojai nori rasti sąsa jų su jumis ir kad jums sektųsi. (Išimtis - debatai, tada būna šiek tiek sudėtingiau. Vis dėlto greičiausiai atsiras tokių, kurie bus jūsų pusėje, tad kreipkitės į juos.) Grįžkime prie sulčias paudžių. Pagalvokite, kaip reaguotumėte pamatęs, kad kas nors užsikirto. Juk visa širdimi trokštumėte, kad jis susiim tų ir grįžtų į vėžes? Kiti, matydami jus, jaučiasi taip pat. Kad nuteiktų publiką prieš save, kalbėtojas turi gerokai padirbėti. Nes auditorija niekada nebūna iš karto nusiteikusi priešiškai. Išlaikykite atstumą. Žiūrėkite į save rimtai - bet ne pernelyg. Verta pagarbos tai, kad kalbėsite svarbia tema ir kad turite ką pasakyti. Neatsiprašinėkite, kad kalbėsite ar dėl galimų klaidų. Tik sugaišite laiko pranešdamas apie savo klaidas ir nepadarysite to, ką turėtumėte. Nutikus žioplai klaidai, pa sistenkite pažvelgti į padėtį su humoru. Pamačiusi, kad jums gali būti linksma net ir pasitaikius netikėtumų, auditorija at sipalaiduos ir linksminsis kartu. Jeigu užsisklęsite, dėl to, kad šis tas nutiko, jausitės apgailėtinai ir labai kebliai, o publika manys, jog ir yra itin keblu. Pasistenkite, kad smegenys gautų deguonies, o kūnas - kraujo: pajudėkite ir giliai pakvėpuokite prieš pat pradėdamas. Siek tiek pabėgiokite. Įsikąskite į liežuvio galiuką ir pasižnaibykite HENRIK FEXEUS Q D Q Q
ausų spenelius (tai klasikiniai aktorių metodai kraujotakai pa gerinti). Pradėkite savo pristatymą energingai. • Supraskite, kadjūsų baimė tėra stresas, matomas per žemos savivertės, o pirmiausia neįgudimo, prizmę. Keletą kartų pakal bėjęs prieš auditoriją, apsiprasite ir imsite labiau save gerbti. Tikėkimės, adrenalino lygis prieš pradedant kalbėti tebebus padidėjęs. Tačiau tuomet jausitės maloniai ir galėsite panau doti adrenaliną, kad jus motyvuotų, o ne įvarytų baimės. • Atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą. Šypsokitės, laikykite galvą iškeltą, eikite tiesiai ir žiūrėkite žmonėms į akis. Elkitės užti krintai ir projektuokite savo energiją į publiką. Net jeigu giliai širdyje beprotiškai jaudinatės, auditorija matys situaciją kon troliuojantį žmogų tol, kol tinkamai elgsitės. • Apsimetinėkite. Elkitės taip, lyg būtumėte itin patyręs ir da ręs tai šimtą kartų, nors tai ir netiesa. Galvokite apie matytą kalbėtoją, kuris padarė įspūdį, pamąstykite, ką jis (ji) darytų, ir darykite taip pat. Tai turės įtakos ne tik auditorijai, bet ir jums. Elgdamasis kaip savimi pasitikintis žmogus, taip ir jau sitės kaskart vis labiau. Galiausiai nesijausite lyg matuodamasis kažkieno kito kostiumą - jausitės savimi. • Nepamirškite kvėpuoti. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Tarp raktinių žodžių užsirašykite, kad tarp sakinių reikia daryti pertraukas. Vis tiek kalbėsite per greitai. Kvėpavimo pertrau kėlės ne tik padės gauti oro, bet ir turėsite galimybę įvertinti, kurį pristatymo etapą pasiekėte, patikrinti, ar einate teisingu keliu. Auditorija nemanys, kad kalba ištęsta ir nesklandi, nors jums taip atrodytų. Vis dėlto jūs žinote, ką sakysite paskui, o publika ne. Ji gaus galimybę suvirškinti tai, ką išgirdo. • Nesirūpinkite savimi. Tikėtina, kad išsigąsite, jei tik pradėsite galvoti apie galimus katastrofos scenarijus, kurie sukasi galvo je. Visus juos sieja tai, kad jų centre jūs. Jei atidžiai pažvelgtu mėte į publiką - kaip žmonės kvėpuoja, kuo vilki, kokį įspūdį daro jų asmenybės (jeigu jų nepažįstate), kaip jie klauso jūsų balso, pasijustumėte visiškai kitaip. Užuot galvojęs apie save ir savo elgesį, iškelsite savo baimę į dėmesingumą aplinkai. • Leiskite sau pasilinksminti! Jeigu pats nemanysite, kad tai, ką sakote, yra linksma, įspūdinga ir įdomu, kodėl publika turėtų taip manyti? B O S S
NUOSTABUS PROTAS
• Pridėkite svorio pradžioje, bet pirmiausia pabaigoje. Iš savo iš gyvenimų prisimename viršūnes ir pabaigą.* Jei jūsų pabai ga stipri, publika ją prisimins, nors pristatymas per vidurį ir buvo silpnokas. Niekad nebaikite pranešimo viską gadinan čiu skystu komentaru, pavyzdžiui: „Na, atrodo, viskas. Ti kiuosi, nebuvo pernelyg nuobodu.“ Baikite pateikdamas itin aiškią mintį ar pasakojimą, o tada nustokite kalbėti. Žiūrėkite į auditoriją - ir nepamirškite šypsotis priimdamas pelnytus plojimus.
* Štai kodėl atostogų prisiminimai bėgant laikui gerėja - nuobodybes tiesiog pa mirštame. Kažkodėl mums sunku prisiminti, kiek truko vienas ar kitas laikotar pis, tačiau prisimename, kaip tuo metu jautėmės. Tiksliau, prisimename emocines viršūnes. Štai jums ir atsakymas į amžiną klausimą, kaip nuplėšti pleistrą: ar grei tai (labiau skauda, bet po kokios sekundės viskas baigta), ar lėtai (skauda mažiau, bet trunka ilgiau). Reikia plėšti lėtai. Prisimename ne kaip ilgai, o kaip stipriai skaudėjo. Šiuo atžvilgiu geriau jau silpnesnis skausmas. Gerai prisimename ne tik emocines viršūnes, bet ir patirtų išgyvenimų pabaigą. Jei jau reikia nuplėšti pleistrą, pradėkite stipriau, o baikite atsargiai, ir skaudės mažiau. Smegenys įrašys potyrį kaip mažiau skausmingą negu darant atvirkščiai, tai yra pradedant atsargiai ir galiausiai staigiai nuplėšiant. Taip yra su visais jūsų išgyvenimais, o tai atsakymas į dar vieną amžiną klausimą: ar pirmiau pasakyti prastas, ar geras naujienas? Gerosios turi eiti paskiausiai. Po tokios pabaigos blo gosios naujienos neatrodo tokios nemalonios. Jeigu reikia ką nors pranešti ir žinote, kad žmogus neapsidžiaugs tai išgirdęs, ga lite pakeisti emocinę reakciją į jūsų žinią reguliuodamas pasakymo intensyvumą ir struktūrą. Pateikite blogiausia viduryje, o baikite pasakydamas ką nors pozity vaus. Išmanymas, kaip prisimename išgyvenimus, kartais gali nulemti, ar pagelbėsime, ar pakenksime savo artimui. Rašau tai pačioje puslapio apačioje atsidėko damas, kad esate toks atidus ir skaitote visas išnašas. HENRIK FEXEUS Q D B B
PRAKTINIS MINČIŲ PROGRAMAVIMAS Perrašykite savo neigiamų emocinių reakcijų kodą
egatyvi emocinė ir mąstymo būsena, dažnai susijusi su neri mu ir dideliu stresu, yra baimė. Ne visada blogai bijoti - prie šingai, suvaldydami baimę įvairiose situacijose stipriname savo asmenybę. Vis dėlto baimė gali ir suparalyžiuoti. Knygos pra džioje skaitėte, kad baimė gali užkirsti kelią kūrybiškumui. Tiesa ta, kad netinkamai nukreipta baimė gali užkirsti kelią bet kam.
N
Vaiuvė, Baimė gali būti išties neigiamas išgyvenimas. Tai kodėl gi taip daž nai jos vaikomės? Kodėl važinėjame stačiausiais linksmaisiais kal neliais, lankomės namuose, kur vaidenasi, ir mėgstame kruvinus siaubo filmus? Kadangi skaitydami šią knygos dalį susipažinsite su priemonėmis, padedančiomis apsiginti nuo neigiamų išgyvenimų ir minčių, turime atidžiau pažvelgti į šį fenomeną - kaip patys pasi renkame negatyvų išgyvenimą, ir tam, kad pasilinksmintume. TletkcvaumA Siek tiek (mutm
Esama įtikimų įrodymų, kad retkarčiais patirti baimę iš tikrųjų į naudą. Kol išgąsčio ne per daug. Įrodymai gauti remiantis beždžio nių jauniklių tyrimais. Visai maži beždžioniukai kartą per savai tę iš viso dešimt savaičių būdavo perkeliami iš savo narvo, jaukių namų, į kitą narvą su nepažįstamomis suaugusiomis beždžionė mis - buvo akivaizdu, kad tai beždžioniukams kėlė siaubą. Vėliau, jau atjunkyti, bet emociškai vis dar priklausomi nuo motinų, bež džioniukai su motinomis buvo perkelti į nepažįstamus narvus. Juose nebuvo kitų beždžionių, bet netrūko skanumynų ir įdomių vietelių, kurias buvo galima tyrinėti. Taip pat pasielgta ir su kitais beždžioniukais, kurie iki tol nebuvo atsitraukę nuo mamos. Ir jie su motinomis atsidūrė naujuose narvuose, pilnuose atlygio ir ga Q D Q E I
NUOSTABUS PROTAS
limų nuotykių. Tie, kuriems teko patirti, ką reiškia patekti į streso narvą su svetimomis beždžionėmis, buvo kur kas drąsesni ir smal sesni už bendraamžius, kurie iki tol patyrė vien motinišką globą. Pirmieji beždžioniukai laisvai tyrinėjo narvus ir vaišinosi skanu mynais, o kiti ir toliau nedrąsiai kabinosi į savo mamas. Įdomiau sia, kad labiau nepriklausomi beždžioniukai nerodė jokių baimės ženklų, nors anksčiau svetimuose narvuose kaip reikiant bijojo. Atrodo, reguliarios viešnagės gąsdinančioje aplinkoje suveikė tarsi skiepai nuo streso. Akivaizdu, kad reguliariai patirdami stresą, kurį vėliau pakeičia ramus periodas, užsiauginame emocinius šarvus. Todėl išdrįstame būti drąsūs ir smalsūs. Žmonės, vaikystėje patyrę kontroliuojamą stresą (be kita ko, tam reikia išmintingo suaugusiojo, pavyzdžiui, vieno iš tėvų, kuris suteiktų saugią užuovėją atsigauti nuo emoci nio streso visai kaip beždžioniukų mamos), geriau išmoksta suval dyti įtampą ir racionaliau vertina nemalonius įvykius.* Kai mes, būdami vaikai, jaunuoliai ar jau suaugę, norime patir ti baimę žiūrėdami siaubo filmus ar važinėdami karuselėmis, vei kiausiai prasiveržia poreikis susidurti su nežinomybe ir pabandyti ją suvaldyti. Gali būti, jog šis poreikis kyla todėl, kad mūsų būsi mam „aš“pravartu išmokti suvaldyti baimę. Kitaip nedrįstume ro dyti iniciatyvos ir daryti tai, ko dar niekada nesame darę. Baimės nugalėjimas ir pasiryžimas susidurti su nežinomybe yra bet kokios pažangos raktas. Be šios savybės Leonardas da Vinčis taip ir nebūtų išradęs sraigtasparnio, Vaskas da Gama nebūtų pabandęs nuplauk ti į Indiją ir niekas nebūtų sumanęs sumaišyti avietinės karamelės su saldymedžio skoniu. StifVd nu^tcduil (raukė
Esama ir nuolatinės baimės. Jeigu paklausinėtumėte aplinkinių, dauguma pasakytų, kad bijo kai kurių dalykų. Gyvačių. Aukščio. Nesėkmių. Galbūt ir pats kažko bijote. Pavyzdžiui, Didžiabulvio iš animacinio filmuko. Ar klounų. * Tai galioja tik tada, kai nemalonūs išgyvenimai, kurie padeda mums treniruotis, turi aiškią pradžią ir pabaigą tarsi tiksliai apibrėžta beždžionių patirtis. Vaikai, pa tiriantys nesibaigiantį stresą, tarkime, dėl didelių problemų šeimoje, net ir suaugę prasčiau pakelia stresą ir sunkiau iš jo išsivaduoja. HENRIK FEXEUS Q D S E I
Kai mums atrodo, kad kažkas yra nemalonu, mūsų mintys pasi renka arčiausią kelią ir apgaule priverčia tikėti tuo, kas nėra tiesa. Siaubą kelia ne raudona nosis, baltas makiažas ir dvidešimt metrų virš žemės. Baimė gimsta smegenyse. Nesunku tai pastebėti, nes jūsų draugas, stovintis greta tokiame pat aukštyje, visai nebijo. Todėl kyla klausimas, kas išsigandusio žmogaus smegenyse vyksta kitaip negu to, kuris tokiomis pat aplinkybėmis išlieka ra mus. Dažnai baimė kyla iš ankstesnės patirties: galbūt jums yra tekę nukristi nuo stogo ir todėl dabar bijote, o draugas nėra paty ręs nieko panašaus. Praeitis geriausia tuo, kad ji jau praėjusi. Jeigu jums ji dar nepraėjusi, vadinasi, jūsų smegenyse kažkas atsitiko. Ne dėl pradinio įvykio išsigandęs prisimenate, kas buvo. Jeigu ir toliau mintyse jį vis perkratote, tai jūs palaikote baisųjį prisimini mą galvoje. Gąsdinate pats save. Galbūt atrodo nedora visą kaltę versti jums. Juk pats nenusprendėte bijoti aukščio. Tiesa? Iš tikrų jų kaip tik taip ir padarėte. Apsisprendžiate bijoti, nors ir nesą moningai, kas kartą patirdamas šį jausmą. Niekas kitas negali to nuspręsti už jus. Blogi prisiminimai susiję su baime, o blogų prisiminimų būna įvairiausių. Pavyzdžiui, kai vaikystėje mus skriaudžia. Negerai to kias neigiamas patirtis vis atkartoti mintyse. Jei ką nors daryda mas bijote, bijosite dar labiau, jei darysite tą patį ir tuo pačiu būdu. Tai pasakytina ir apie problemiškus santykius bei širdgėlą. Kuo il giau išgyvenate dėl to, kas buvo, tuo mažiau lieka galimybių page rinti gyvenimą. Svarbu žinoti, kaip peržengti per tokius dalykus, kad galėtumėte plėtoti naujus santykius ar atrasti kitus džiaugsmo objektus. Turite išmokti kontroliuoti emocionalias mintis. Prasta psichologinė būsena dažnai nusistovi todėl, kad sme genyse turime netinkamą ar pasenusią programą, automatiškai priverčiančią patirti būseną (pavyzdžiui, nerimą, stresą, baimę, širdgėlą ar pyktį), be kurios galime apsieiti. Deja, norint ką nors pakeisti, ne visada pakanka žinoti, kaip yra, ar suprasti, kad pats save įbauginate. Tačiau galite užprogramuoti smegenis mąstyti ir reaguoti kitaip, o kartu ir jaustis kitaip. Greitai turėsite galimybę tai išbandyti pasitelkęs fantaziją ir gebėjimą vaizduotis - abu šiuos gebėjimus jau lavinote skaitydamas ankstesnius puslapius. Kita ypatinga jūsų galia - tapti savo minčių programišiumi!
□
D S B
NUOSTABUS
p r o ta s
Tkm eių,IttotyH/utautiMULi Mintis yra tiesiog mintis. Mūsų idėjos yra tarsi mago triukai, atro do, kad jos atkartoja tikrovę, ir mielai tikime, kad jos tikros. Tačiau tikrovė, apibrėžta jūsų minčių, tėra iliuzija - už smegenų ribų ji ne egzistuoja. Kartais reikia pradėti visiškai kontroliuoti, ką sau sako te, ir pakeisti tai į ką nors tinkamesnio. Kai jus persmelkia baimė ar šiaip neigiama mintis, paklauskite savęs, ar ši mintis jums padeda. Ar ji išsprendžia problemą? Ar padeda tapti efektyvesniam? Ar ką nors nagrinėja? Jei mintis nepadeda, ji neatlieka jokios funkcijos ir net yra žalinga. Terapija padeda perimti kontrolę, tačiau yra ir kitas, kur kas greitesnis, būdas, kurį galite kaipmat išbandyti. Paprastai užten ka keleto kartų, kad neigiamos mintys išnyktų visiems laikams ar bent jau pakeistumėte požiūrį ir jos daugiau nebekamuotų.* Metodas pagrįstas dviem įžvalgomis ir viena prielaida. Pirmo ji įžvalga - kai apie ką nors galvojate, tarkime, apie prisiminimą, smegenys sukuria atitinkamą reprezentaciją, pasitelkdamos keletą ar net visus pojūčius, kuriais kasdien remiatės suvokdamas pasaulį. Veikiausiai atmintyje „matote“, kaip viskas atrodė. Galbūt „girdi te“, ką jums pasakė. Kai kas lengvai įsimena kvapus. Vos truputėlį pasitreniravęs, galite pajusti ir šilumą, šaltį, vėją ar prisiminti jaus mą, jei kas nors jus palietė. Nors tai ir pojūčiai, jie kyla galvoje kaip prisiminimai. Antroji įžvalga tokia, kad reprezentacija su skirtingais prisimi nimais yra nevienoda. Apie skirtingus dalykus galvojame skirtin gai. Išbandykite pats. Pagalvokite apie ką nors, kuo esate tikras. Tarkime, kad rytą pateka saulė. Ar kad jūsų draugai niekur nedings. Atkreipkite dėmesį, kaip visa tai atrodo, skamba, kokie jausmai ap ima galvojant apie šį faktą. Pažiūrėkite, ar paveiksle, kurį matote, yra judėjimo, kokio dydžio vaizdas, ar jis spalvotas, ar sufokusuo tas, plokščias ar trimatis, artimas ar tolimas, šviesus ar tamsus, ar garsas stiprus, ar silpnas, koks jo tempas ir ritmas, kokia kryptimi jis sklinda, ką jaučiate savo kūne, kaip kvėpuojate, ar jaučiate saldu mą, rūgštumą ar kartumą, kuo kvepia. * Jei kalbėtume apie pačią baimę, terapija gali daug padėti, atsižvelgiant į tai, ko bijote ir kiek stiprus šis jausmas. Tačiau prieš pradedant psichoterapiją šis meto das gali veiksmingai sumažinti nepasitenkinimą, be to, kitaip nei psichoterapeuto paslaugos, jis nieko nekainuoja. HENRIK FEXEUS Q Q B B
Žinoma, jūsų reprezentacija neturės visų minėtų bruožų, tačiau keli iš jų turėtų būti. Kitas žingsnis - galvoti apie ką nors, kuo labai abejojate. Pavyz džiui, kad Švedija dar kartą laimės „Eurovizijos“ dainų konkursą. Atkreipkite dėmesį į vaizdus, garsus ir emocijas, užplūstančias sulig šia abejotina mintimi. Kuo ji skiriasi nuo ankstesniosios? Ar ji turi savybių, kokių neturėjo pirmoji? Ar skiriasi kuri nors iš abiem joms bendrų savybių? Tarkime, jei paveikslas buvo tolimas, ar šįkart jis artimas? Ar jis toks pat ryškus, ar skiriasi? Veikiausiai pastebėsite, kad gana daug kas kitaip negu pirmojoje reprezentacijoje. Tai įro dymas, kad dalykams, kuriais neabejojate, ir tiems, kuriais abejo jate, sukuriate nevienodas reprezentacijas. Apie skirtingus dalykus mąstote skirtingai. Paskutinė dalis, prielaida, yra idėja, kad patiriamas emocijas galime pakeisti keisdami pojūčius savo reprezentacijose. Jeigu ne malonūs prisiminimai būna, pavyzdžiui, spalvoti, artimi, garsūs ir milžiniški, galime nugalėti jų baimę padarydami prisiminimus ne spalvotus, tolimus, spygsinčius ir mažučius. Keičiantis reprezenta cijai, keičiasi ir patiriama emocija. Galite kontroliuoti net šią prie laidą. Jau žinote, kokius skirtingus įspūdžius kelia tai, kuo esate tikras, ir tai, kuo abejojate. Paimkite ankstesnę abejotiną mintį ir suteikite jai garantuotos minties savybių. Kitaip tariant, tegul ją žymi pojūčiai, kuriuos kėlė neabejotina mintis. Jei viską atliksite tinkamai, turėtų kilti absurdiškas įspūdis, kad staiga neabejojate tuo, kuo visai neseniai smarkiai nepasitikėjote. Be to, sustiprinti emocinį prisiminimo (šiuo atveju fantazijos) krūvį galime ir pasitelkdami asociacijas. Tai reiškia matyti, girdėti ir jausti tai, ką patirtumėte, jei viskas vyktų iš tikrųjų - prisimin damas jūs „įžengiate“į save ir viską išgyvenate pirmuoju asmeniu. Norint sumažinti emocinį prisiminimo krūvį, priešingai, reikia at sitraukti, tai yra pažvelgti į visumą iš šalies, lyg tai vyktų kažkam kitam ir toli. Kad įmanoma valdyti emocijas šitaip manipuliuojant pojūčiais prisiminimų reprezentacijose, yra kontroversiška prielaida. Ši prie laida su dviem pirmaisiais teiginiais apie prisiminimams suteikia mus pojūčius yra pagrindas to, kas vadinama NLP - neurolingvistiniu programavimu. Neurolingvistinis programavimas yra metodas keisti asmenybę, turintis bendrų bruožų su kognityvine elgesio Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
terapija. Pastaraisiais metais NLP sulaukė kritikos dėl kai kurių te orijų. Sutinku, kad daug kas, ką NLP propaguotojai giriasi galį, yra abejotina ir turėtų būti kruopščiai ištirta. Tačiau kaip mes, švedai, sakome, nereikia išmesti kūdikio išpilant nešvarų vandenį. Pirma sis teiginys (kad patiriame prisiminimus pakartotinai išgyvendami pojūčius) man visiškai neatrodo keistas, nors dėl antrojo (kad mūsų prisiminimai atrodo skirtingai priklausomai nuo to, kaip priverčia mus jaustis) galima ir pasiginčyti. Man asmeniškai tinka abu teigi niai. Atrodo, jie pasitvirtina ir daugeliui kitų. Be to, tiek man, tiek aplinkiniams žmonėms būdinga, kad prisiminimų keliamas įspūdis darosi kitoks keičiant jų reprezentaciją. Kai pamokiau šio metodo draugus, kad galėtų kontroliuoti savo emocinius prisiminimus, visi patikino, jog tai veikia. Klausimas, ar NLP siūlomas aiškinimas yra tiesa, ar tai tiesiog sudėtinga savaiminio placebo efekto forma, lie ka neatsakytas. Svarbiausia, kad daugeliui šis mąstymo modelis padėjo, o ir jūs pabandęs nieko neprarasite.
fiXatuHOS
MINČIŲ PROGRAMAVIMO PRAKTIKA Pateiksiu tris pavyzdžius, kaip panaudoti minčių programavimą emocinei smegenų daliai valdyti. Nereikia laukti, kol apims prastas ūpas. Priešingai, ši technika veiksmingiausia, kai perprogramuojate save iš anksto. Taip išvengsite nereikalingų nemalonių minčių ir ga lėsite skirti energiją linksmesniems dalykams. I. Eksperimentuokite su vaizdais Galvokite apie žmogų, kuris išties jus erzina, apie tą, su kuriuo sunku būti ar apie kurį sunku galvoti. Išvyskite jį prieš save. Tada paklaus kite savęs:
HENRIK FEXEUS Q Q S D
• • • •
Ar vaizdas spalvotas, ar nespalvotas? Ar jis į kairę nuo jūsų, ar tiesiai priešais, ar į dešinę? Ar jis didelis, ar mažas? Ar tai filmas, ar paveikslas?
Jeigu tiesa, kad jūsų emocijas veikia vaizdai prisiminimuose, galite paveikti emocijas keisdamas tuos vaizdus. Dabar pažaiskime: prisi minkite tą žmogų dar kartelį. Išbandykite kiekvieną iš šių pasiūlymų ir pažiūrėkite, kas bus: • • • • •
Jei vaizdas juda, sustabdykite jį. Jeigu jis spalvotas, panaikinkite spalvas. Mažinkite vaizdą, kol jis taps mažutėlis. Nutolinkite jį. Aprenkite įsivaizduojamą žmogų klouno rūbais, uždėkite raus vus plaukus ir elfo ausis. • Suteikite jam (jai) itin seksualų balsą - arba ančiuko Donaldo. Ką dabar jaučiate jam (jai)? Ar kyla tokių pat nemalonių emocijų kaip anksčiau? Kaip visada reikia praktikos, kad išmoktum šitaip valdyti pojūčius. Iš pradžių gali būti sunku. Tačiau jeigu jums nors šiek tiek pavyko, vis tiek manau, kad atlikęs šį pratimuką pradėjote kitaip rea guoti į tą žmogų. Jis (ji) turėtų jau nebekelti stiprių emocijų. Greičiau siai būtų sunku taip rimtai reaguoti į tai, kas anksčiau nervino. Jei pajutote skirtumą, vadinasi, kitą kartą sutikę tą žmogų elgsitės šiek tiek kitaip, nes ir jausitės kitaip. Jis (ji) savo ruožtu taip pat pra dės kitaip su jumis elgtis. Ir galbūt nebebus toks nepakenčiamas. II. Atsikratykite savo baimės Ta pati technika, kurią naudojote norėdamas pakeisti savo nusitei kimą kieno nors atžvilgiu, gali pagelbėti norint pradėti kontroliuoti baimę.
1 žingsnis Galvokite apie tai, ko bijote. Be abejo, prisimenate, ką sakiau apie galimybę sukurti asociaciją ir sustiprinti mintį „įžengiant" į ją. Taip
E ID S B
NUOSTABUS PROTAS
pat galite disocijuoti mintį ir pažvelgti į save iš šalies. Pabandykite disocijuoti save iš savo minties ir pažiūrėkite, kaip jausitės.
2 žingsnis Vieną po kito pašalinkite iš vaizdinio spalvas ir judėjimą kaip atlikda mas ankstesnį pratimą. Tegul vaizdas tampa nespalvotas, cypsintis, mažulytis ir tolimas. Stebėkite, kaip po kiekvieno žingsnio keičiasi jūsų emocijos.
3 žingsnis Pagalvokite apie viską, dėl ko gyvenime galite džiaugtis. Sukurkite milžinišką ryškų koliažą, kupiną gyvybės ir judėjimo, kuriame atsi rastų vietos visiems draugams, šeimai, linksmiems dalykams, kuriuos jau patyrėte, irtiems, kurie dar laukia. Tegul jūsų minčių koliažas at rodo tarsi šventė IMAX formatu.
4 žingsnis Išvyskite prieš save didelį, džiaugsmingą ir malonų paveikslą. Įdėki te mažytį nespalvotą savo baimės paveikslėlį į didžiojo apatinį kairįjį kampą.
5 žingsnis Pažiūrėkite, kokią mažą jūsų gyvenimo dalį jis sudaro. Pajuskite, koks jis nereikšmingas, palyginti su viskuo, kuo galite džiaugtis. Nuspręs kite, kad nuo dabar neįeisite baimei jūsų gyvenime užimti svarbes nės vietos nei ši. III. Savigarba nieko nelaukiant Iki šiol stengėmės sumažinti ar išvalyti neigiamų prisiminimų bruo žus, kad susilpnintume jų poveikį. Galite veikti ir priešingai, tai yra sustiprinti teigiamų prisiminimų bruožus ir pajusti stipresnę emociją negu iki šiol. Dabar kalbėsiu apie savigarbos stiprinimą. Tačiau tokiu pat metodu galite sustiprinti bet kokią norimą psichologinę būseną. Tada naująjį, stipresnį, jausmą susiekite su kūno judesiu, priminsian čiu jausmą kaskart, kai jį atliksite.
HENRIK FEXEUS Q D 5 E I
1 žingsnis Jeigu nepasitikite savimi, mintyse nusikeikite į tokią situaciją, kai jautėtės visiškai užtikrintas. Įženkite į prisiminimą, iš naujo pamaty kite vaizdus, išgirskite girdėtus garsus ir pajuskite tai, ką jautėte. Jei į galvą neateina joks prisiminimas, pagalvokite, kaip jaustumėtės tu rėdamas tiek galios, stiprybės ir savigarbos, kiek tik jums kada nors reikėjo.
2 žingsnis Paryškinkite ir pašviesinkite spalvas, sustiprinkite garsus, tegul jūsų pojūčiai ir savigarba dar labiau sustiprėja.
3 žingsnis Jeigu jums sekasi šitaip valdyti vidinius vaizdinius, atkreipkite dėme sį, kuri juslė padeda stipriausiai pajausti savigarbą. Suteikite jai kokią nors spalvą ir leiskite išplisti nuo plaukų iki pirštų galiukų. Pajauskite, kaip su spalva sklinda jausmas ir užlieja jus visą. Kai jis apims visą kūną, dar dvigubai paryškinkite spalvą.
4 žingsnis Kartokite žingsnius nuo pirmo iki trečio, kol greitai pajausite pasiti kėjimą savimi.
5 žingsnis Pakartokite žingsnius nuo pirmo iki trečio dar kartą, tik šįkart pajausdamas stiprią savigarbą sugniaužkite kairę ranką. Pakartokite tai dar du kartus.
6 žingsnis Pabandykite sugniaužti kairę ranką ir pažiūrėkite, ar gali kilti savigar bos jausmas vien nuo šio judesio. Jei taip nenutiks, vadinasi, judesys nepakankamai susietas su emociniu prisiminimu. Kartokite žings nius nuo pirmo iki trečio ir penktą, kol pavyks. 7 žingsnis Pasimokėte, kaip pajausti didelę savigarbą, o jei įvykdėte penktą ir šeštą žingsnius, galite jausmą suaktyvinti kada panorėjęs. Dabar
Q D B E
NUOSTABUS PROTAS
belieka įtvirtinti savigarbą jūsų būsimajam„aš". Laikykite kairę ranką sugniaužtą ir sugalvokite situaciją, kada norėtumėte labiau pasitikėti savimi. Geriausia tokią, kokią žinote būsiant. Pamatykite, kad viskas klostosi taip, kaip norite. Pamatykite tai, ką matysite, išgirskite tai, ką girdėsite, ir pajuskite, koks malonus jausmas apima. Kai tik norėsite pajusti didesnę savigarbą, nuo šiol pakaks sugniaužti kairę ranką. Septintuoju žingsniu susiejęs emociją su būsimais įvy kiais, atėjus laikui mintyse būsite tiems įvykiams pasiruošęs ir jausite savigarbą, kurios taip reikės. Jums bus kur kas lengviau išlaikyti savi garbą, kai taip nutiks iš tikrųjų.
dCaAMinu, Galbūt sunkoka iš karto įgyti ypatingas galias, apie kurias iki šiol skaitėte. Vis dėlto dabar esu tikras, kad tiksliai žinote, ką reiškia ge bėti praktiškai suvaldyti prastas emocines ir protines būsenas, iš vengti nerimo ir streso, geriau save motyvuoti, sužadinti pokyčius sau ir kitiems per socialinius tinklus, apgaubti save teigiamomis emocijomis, tokiomis kaip optimizmas ir laimė, priimti geresnius sprendimus ir pažadinti kūrybingumą kada panorėjus. Ir dar daug kitko. Kita ypatinga galia iš esmės lengvai suprantama - tiesiog įgy ti nepaprastą atmintį. Ji taip pat susijusi su kitomis ypatingomis galiomis (pavyzdžiui, kur kas lengviau palaikyti santykius ir sociali nius tinklus, jei niekada nepamiršti, kuo vardu vienas ar kitas žmo gus), bet puiki ir pati savaime. Gebėjimas ne tik nepamiršti kokios nors informacijos, bet ir prisiminti viską, ką tik norite, nesvarbu, ar tai šimto gražuolių vardai iš mokyklos albumo, ar visa periodinė lentelė, ar visos sumos kitų metų biudžete, privers aplinkinius ža liuoti iš pavydo. Nepasakysi, kad mes to ir siekiame. Bet juk kartais visai smagu kam nors padaryti įspūdį.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
KAIP TEN BUVO J fa iu g d y k it&
a tu m
tį k a ift d h x u M
&
Užmaršties egzistavimas niekada nebuvo įrodytas. Tiesiog žinome, kad kai kurios mintys neiškyla, kai mums jų prireikia. Friedrichas Nietzsche
DAUGIAU NIEKADA NIEKO NEPAMIRŠKITE Nėra priežasčių ko nors neprisiminti
asakykite „stop“, kai atpažinsite save. Atvykote atostogų į Paryžių daiktus susidėjęs į raudonąjį lagaminą, kurį retai naudojate. Įeinate į viešbučio kambarį, numetate lagaminą ant lovos... ir jums topteli, kad neturite nė menkiausio supratimo, koks lagamino spynelės kodas. Arba stovite mieste prie bankomato vėlų šeštadienio vakarą vi siškai tikras, kad tris kartus iš eilės suvedėte teisingą PIN kodą, ir apimtas panikos žiūrite, kaip bankomatas grėsmingai kramto jūsų kortelę - o kartu ir galimybę grįžti namo - į juosteles. Arba sėdite ir šnekate su labai matytu žmogumi, kurį atsitik tinai sutikote kavinėje. Atrodo, jis gerai jus pažįsta, o jūs niekaip
P
Q D B B nuostabus protas
negalite prisiminti, kas jis toks. Pirmas penkias minutes pavyko tai nuslėpti, bet dabar jis kaip tik paklausė, ką veikėte nuo tada, kai paskutinįkart matėtės. O jūs net nežinote, kada tai buvo. Jei bent galėtumėt prisiminti, kuo jis vardu. Arba vyksta egzaminas, o jūs jaučiate absoliutų siaubą kartu su pilvo skausmu, nes suvokiate, kad neprisimenate nė žodžio iš tų dviejų tūkstančių puslapių, kuriuos perskaitėte rengdamasis. įsivaizduokite, kad yra paprastas metodas, padedantis daugiau niekada nepatirti nieko panašaus ir visada prisiminti tai, ką reikia. Tokio metodo esama. Tiesą sakant, ne vieno. Susipažinkite su dar viena ypatinga savo galia! Jeigu niekada nepagalvojote, kaip praverstų turėti geresnę atmintį, kad nepamirštumėte įvairių dalykų, ko gero, jūs ne žmogus. Kaip žinoma, atmintis yra vienas iš gyvybiškai svarbių gebėjimų. Be atminties būtumėte vien sąmonė, negalėtumėte orientuotis laike ir erdvėje, neatpažintumėte to, kurį paprastai bučiuojate, ir nesuprastumėte, kad kvaila išbėgti prieš atvažiuojančius automobilius. Nors atminčiai tenka toks lemiamas vaidmuo, atrodo, atmintis nuolat mus nuvilia. Visi esame ne kartą prakeikę savo negebėjimą prisiminti vardo to, kurį ką tik sutikome jau trečią kartą, arba kai netrukus po vidurnakčio apsižiūrime, kad pamiršome pasiimti vai kus iš darželio. Pasak Tony Buzano, paskyrusio gyvenimą mokymosi tyrimams, devyni iš dešimties Vakarų pasaulio gyventojų kada nors gyvenime yra įsiminę Saulės sistemos planetų pavadinimus. Per gyvenimą su planetų pavadinimais susiduriame (pavyzdžiui, mokykloje, žiūrė dami televizorių ar kitur) nuo dešimties iki šimto valandų. Tačiau kai Buzanas apklausė savo tautiečius britus, paaiškėjo, kad iš tų devynių šimtų žmonių iš tūkstančio (devynių iš dešimties), kurie išmoko planetų pavadinimus, tik šimtas būdami suaugę mano žiną, kiek yra planetų. Keturiasdešimt iš tūkstančio žino žiną, kiek yra planetų. Dešimt iš tūkstančio mano žiną ir jų išsidėstymo tvarką, ir net išdrįstų dėl to lažintis. Taigi dešimt buvo tikri, kad gerai prisimena. Iš devynių šim tų, kurie buvo išmokę. Per mažai pasakyti, kad šiais laikais kiek apleidome atmintį. Tačiau tai ne mūsų kaltė. Nuolat prarandame daugybę žinių, nes niekad nesimokėme, kaip įsiminti. Taip jau HENRIK FEXEUS Q B S B
yra, kad turime neabejotinai neprilygstamą atmintį. Ji tokia gera, kad užfiksuoja net ir tai, ko neprašėme įsiminti. Bėda ta, kad ne žinome, kaip ja naudotis. Dar nuo pagrindinės mokyklos laikų visi tikėjosi, kad galime prikišti pilną galvą informacijos be jokių nu rodymų, kaip geriausia ją sandėliuoti ir pasiimti reikiamą. Galite iš karto pabandyti pažiūrėti, kaip sėkmingai veikia išmoktoji sis tema. Jeigu baigėte bent šešias pagrindinės mokyklos klases, turė jote išmokti tiek mūsiškės Saulės sistemos dangaus kūnų vardus, tiek jų tvarką. Ar galite išvardyti visus juos iš eilės?
JtgauMtė,.5taekmtm Dabartinėje aplinkoje itin gausu informacijos. Nuolat turime prisi minti tiek daug, kad galiausiai, kai grįžtame iš dantų gydytojo gal voje sukantis svarbiems kitos dienos susitikimams, apsižiūrime, kad tebeturime užsimaukšlinę žydrus polietileninius antbačius. Laimė, yra technikų, palengvinančių gyvenimą ir saugančių smegenis nuo perkaitimo. Ir jų jau seniai yra. Jau daugiau kaip du tūkstančius metų žmonės stulbina aplinkinius fantastiška atminti mi. Dar romėnai rengdavo atminties varžytuves, o mus iki šiol žavi tie, kurie gali įsidėmėti šimtus dalykų į priekį, atbulai ir bet kokia tvarka: datas, vardus, vietas ar visą kokios nors srities informaciją, pavyzdžiui, visas Paukščių Tako žvaigždes ar kortų tvarką išmaišy toje kaladėje. Kadangi tokie pasirodymai seniau paprastai būdavo akstinas pasipuikuoti, atminties menas buvo atmetamas kaip gudrus triu kas. Tik dabar supratome, kaip sėkmingai atminties technikos iš naudoja smegenų savybę kurti minčių tinklus. Tūkstančių metų se numo vakarėlių triukai iki šiol tebėra puikiausi metodai prisiminti tai, ko prireikia kasdien. Be to, šaunu turėti ypatingą atmintį. Kuo labiau struktūruoti jūsų atminties metodai, tuo lengviau smegenyse saugoti informaciją. Kita vertus, nenutuokiant, kaip naudoti savo atmintį ar kaip veiksmingai pasinaudoti įsiminimo gebėjimais, smegenys greičiausiai spyriosis jums bandant kišti į jas informaciją. Kuo daugiau informacijos stengsitės sukišti, tuo B D B B
NUOSTABUS PROTAS
smarkiau smegenys bandys jos atsikratyti. Viskas baigsis tuo, kad galiausiai neprisiminsite nieko, ką stengėtės išmokti. Viena iš priežasčių, kodėl mums taip nesiseka įsiminti, yra ta, kad norėdami įsidėmėti, pavyzdžiui, pirkinių sąrašą, naudojamės vadinamąja darbine arba trumpalaike atmintimi. Ji veikia kaip li pnus lapelis: paprasta ką nors užrašyti ir kur nors priklijuoti, ne sunku nuimti ir nelabai daug telpa. Darbinėje atmintyje saugome informaciją, kurios gali prireikti netrukus. Tačiau ji labai ribota joje telpa vidutiniškai septyni informacijos vienetai (± du). Tada ji prisipildo. Nieko keista, kad stovėdamas tarp maisto prekių par duotuvės lentynų vos prisimenate pusę iš penkiolikos daiktų, ku riuos planavote įsigyti. Yra paprastų technikų, padedančių įsiminti nedidelius informaci jos kiekius, pavyzdžiui, dvidešimt artimiausių darbų. (Vartoju žo džius „paprastas“ ir „nedidelis“, tačiau atminkite, kad be atminties technikos net ir dvidešimt dalykų gali būti pernelyg daug, nes sme genys trumpalaikėje atmintyje gali saugoti vos septynis ± du da lykus.) Yra ir sudėtingesnių technikų, padedančių išlaikyti galvoje kone neribotus informacijos kiekius, pavyzdžiui, po keleto puslapių rasite metodą, kaip įsiminti dešimt tūkstančių įvairių informacijos vienetų. Žinoma, praktikuotis teks daugiau negu su dvidešimčia, bet tai toli gražu nėra neįmanoma. Siūlau pirmiausia perskaityti visas toliau pateikiamas techni kas, o tada išsirinkti vieną ar dvi geriausiai atitinkančias jūsų porei kius ir kaip reikiant išmokti. Pamatysite, kad gerai įvaldžius vieną techniką tampa kur kas lengviau išmokti kitas, sudėtingesnes. Vi sos jos paremtos smegenų mechanizmais, kuriuos pradėjote lavinti jau pirmame skyriuje - netikėtomis asociacijomis ir kūrybiškomis vizualizacijomis.
HENRIK FEXEUS
QDEID
1, 2, 3, 4, 5 , 6 , 7... IR TORTO GABALĖLIS ai darbinė atmintis prisipildo, tampa neapsakomai sunku tuo pačiu metu galvoti apie ką nors kita. Ban dydami nepamiršti tų septynių dalykų, esame visiškai užimti. Tai buvo pademonstruota atliekant vieną šiek tiek piktybišką eksperimentą: grupei savo svorį kontroliuojančių žmonių buvo pasiūlytas gardaus torto gabalėlis. Kaip ir tikė tasi, jie atsisakė. Jie mėgo tortus, bet žinojo, kad turi kontro liuoti savo svorį. Vėliau tų pačių žmonių buvo paprašyta įsiminti septynis skaičius ir kiek vėliau išvardyti skaičius teisinga tvarka. Kol jų darbinė atmintis buvo visiškai užimta bandymu įsiminti skaičius, dar kartą pasiūlyta torto. Šį kartą neatsisakė kur kas daugiau eksperimento dalyvių. Jų smegenys buvo užsiėmusios skaičiais ir negalėjo tuo pačiu metu atsispirti gundymui tortu. Iš hipnozės terapijos jau seniai žinoma, jog norint, kad klientas ką nors darytų neklausinėdamas, pirma reikia pri pildyti jo darbinę atmintį paskiriant (pavyzdžiui) vienu metu daryti septynias skirtingas užduotis. Jis būna visiškai užsi ėmęs, o hipnotizuotojas savo ruožtu gali panaudoti įtaigą, kurios kliento racionalus mąstymas nebefiltruoja, nes yra labai užsiėmęs, ir ji priimama be pasipriešinimo. Pajutęs, kad darosi sunku žongliruoti tiek daug kamuo liukų, nemeskite į orą naujų nesulaukęs, kol keli jų nukris. Kitaip smarkiai rizikuojate, kad padarysite ką nors, ko pa prastai nedarytumėte.
K
Qiiettai attkūitiei kukiai Istorijoje būta fantastiškų idėjų, kas yra atmintis - nuo cheminio šviesos ir tamsos mišinio iki dvasių, klajojančių po mūsų sielą (šią idėją Katalikų bažnyčia uoliai puoselėjo pusantro tūkstančio metų). Šiais laikais žinome, kad atmintis yra kognityvinė ir fiziologi nė mūsų smegenų funkcija. Žinome, kad kuriant atmintį dalyvau ja kelios smegenų dalys, kurios, regis, atlieka skirtingas funkcijas (šiek tiek neaišku, ką tiksliai daro kuri dalis, bet besidomintiems galiu pasakyti, kad dalyvauja tiek kaktinė sritis, tiek hipokampas, tiek tarpinės smegenys, - tik neklauskite!). Taip pat žinome, kad nauji prisiminimai atsiranda tarp smegenų ląstelių susidarant fizi niams tinklams. Ląstelės bendrauja viena su kita tuo, kas vadinama sinapsėmis. Kiekviena smegenų ląstelė turi iki dvidešimties plonų ataugų (dendritų), o skirtingų ląstelių ataugos susijungia sinapsė mis tarsi šliuzais ir bendrauja viena su kita elektrocheminiais im pulsais. Yeah, baby. Kuriantis naujiems prisiminimams, šis sinapsi nis signalų perdavimas keičiasi, nes susidaro nauji, iki tol nebuvę tinklai, nauji ryšiai. c4tHihitm tifud
Žinoma, kad turime dviejų tipų atmintį: vadinamąją trumpalaikę (ji dar vadinama artimąja ar darbine) bei ilgalaikę (dar vadinama laikymo atmintimi). Ilgalaikė atmintis savo ruožtu skirstoma į de klaratyviąją ir procedūrinę. Migdolinio kūno dėka turime ir emo cinę atmintį. Ši pažadinama, kai pajuntate kvepalų aromatą, kurio neužuodėte ilgą laiką, ir prieš akis iškyla mokyklos laikų meilės istorijos paveikslas, galiausiai prisimenate, kad kvepalai vadinosi Date, o etiketėje buvo dainininkės Robyn nuotrauka. Iš esmės emo cinė atmintis nesąmoningai veikia tiek įsimenant informaciją, tiek vėliau ją atgaminant. Jtgūlaiki abkuitis
Procedūrinė atmintis (vienas iš ilgalaikės atminties tipų) yra tai, ką dar vadiname raumenų atmintimi. Tai ja naudojatės kaskart, kai skambinate pianinu, mosuojate beisbolo lazda ar garsiai skaitote šias eilutes nustebusiam draugui. Nors šiame kontekste dažnai HENRIK FEXEUS Q Q Q S
naudojame raumenis, pavadinimas kiek klaidina, nes prisiminimai saugomi ne raumenyse. Kiek geresnis pavadinimas būtų kūno at mintis, nes šio tipo prisiminimai saugomi nervų sistemoje ir fan tastiškai sudėtingoje smegenų sistemoje, kuri ir planuoja, ir atlieka motorines funkcijas. Kūno atmintis apima įpročius ir talentus, ku riuos mūsų motorinė atmintis yra įgijusi per gyvenimą. Laviname ją vis skambindami pianinu tą patį kūrinį, žaisdami daugybę brenbolo, tradicinės švedų sporto šakos, rungtynių ir skaitydami balsu savo vaikams. Kai gebėjimas tampa mūsų dalimi, pasidaro sunku nusakyti, kaip darome tai, ką darome. Kad suprastumėte, ką turiu omenyje, pabandykite kam nors paaiškinti, kaip važiuojant dvira čiu išlaikyti pusiausvyrą. Neįmanoma. Sis atminties tipas susijęs vien su mokymusi darant. Be to, turime ir deklaratyviąją ilgalaikę atmintį. Ji vadinama de klaratyviąja, nes galime nusakyti, kokia informacija joje saugoma. Kaip tik ją ir turime omenyje sakydami, kad mūsų prasta atmintis. Tik deklaratyviosios atminties valdomą informaciją norime saugo ti ir atgaminti veiksmingiau negu dabar, o atminties technikomis bandoma šį procesą palengvinti. UiajLMytoJmki atmintu
Kaip jau minėjau, informaciją trumpalaikėje atmintyje greitai pa siekiame, užtat ji labai netalpi. Kaip pastebėsite pradėjęs lavinti atmintį, septynių informacijos vienetų (± dviejų) trumpalaikėje atmintyje gali visiškai pakakti, priklauso nuo to, kaip kiekvienas elementas sukonstruotas. Informacija trumpalaikėje atmintyje ilgai neišlieka. Kad ir to liau ją išsaugotume, turime perkoduoti į ilgalaikę atmintį. Minėjau, kad įsiminus naują dalyką smegenyse susidaro naujas tinklas, todėl gali atrodyti, kad įmanoma įsiminti viską, kas ateina į galvą. Tarsi būtum Skalmanas*. Tačiau pokyčiams smegenyse reikia laiko, ir kol naujieji ryšiai nėra kaip reikiant stiprūs, vis dar galime pamiršti. Todėl ir įsimename geriau, jeigu dažnai apie tai galvojame. Veiki mo principas tas pat kaip minant smegenyse naujus minčių takus: * Vėžliukas išradėjas, personažas iš populiaraus švediško komikso vaikams (vert. past.). B D B Q
NUOSTABUS PROTAS
kaskart galvodami apie prisiminimą sustipriname atitinkamus si napsinius ryšius ir tam tikrą smegenų ląstelių tinklą. Prisiminimas sustiprėja grynai fiziologiškai. Mokykite smegenis naudoti kaip tik tą prisiminimą, tą ląstelių tinklą, ir taps lengviau pasiekti prisimi nimą nors ir daug vėliau. Priėjome prie svarbaus fakto. Negalėjimo prisiminti priežastis dažnai būna ta, kad iš pat pradžių ne pasirūpinome gerai įsiminti. Kitaip tariant, jeigu iš pradžių nepasirūpinsime informaciją kaip reikiant užkoduoti ilgalaikėje atmintyje, vėliau ten nerasime, ką prisiminti. Jei sėdite kavinėje sumišęs ir žiūrėdamas į žmogų gal vojate: „Turėčiau prisiminti, kuo jis vardu, kaip gėda, kodėl gi ne prisimenu“, taip būna todėl, kad neišsaugojote informacijos. Prie šingai, nei mano daugelis, atmintis nėra tarsi viską įrašanti vaizdo kamera, kur visas mokslas yra vėliau pasiimti įrašytą medžiagą. At mintis, sauganti visiškai viską, būtų nepraktiška - jai reikėtų daug smegenų erdvės, kurią galime panaudoti ir geriau. Apibūdinimas „selektyvi atmintis“ dažnai turi neigiamą atspalvį, tačiau, priešin gai, labai gerai, kad mūsų atmintis selektyvi - jei tik pasirenkame aktualią informaciją.
HENRIK FEXEUS
KĄ PRISIMENATE Jūsų selektyvioji atmintis
rieš pradedant iš jūsų atminties ugdyti džedajų mokytoją, manau, pravartu patikrinti jūsų dabartinę atmintį. Taip pat galėsite įvertinti, kaip veikia jūsų smegenys prireikus pasi rinkti aktualią informaciją. Perskaitykite sąrašą ir pabandykite įsi minti kuo daugiau žodžių (atkreipkite dėmesį, kad sąrašas baigiasi kitame puslapyje). Neskubėkite, bet ir neužtrukite prie kiekvieno žodžio daugiau kaip keletą sekundžių. Negrįžkite atgal, perskaity kite sąrašą vieną kartą ir nieko nelaukdamas užverskite lapą.
P
Padažas Stulbinamai Dėklas Kimono Vyras Moteris Geltonas Saga Knyga Pripildytas Važiuoti dviračiu Ir Kūdikis Puodelis Frydrichas Nyčė Muzika Ponis Vamzdis Dulkėti Melsva Sniegas Pyragaitis Informacija Atviras Q O B Q
NUOSTABUS PROTAS
Erdvė Kirvis Kad Šokinėti Utėlė Po Paimkite rašiklį, kurį susiradote atlikdami jau seniai aprašytą pra timą, ir surašykite kuo daugiau žodžių, kuriuos prisimenate iš są rašo. Kad nereikėtų ieškoti atskiro popieriaus lapo, galite rašyti ir čia pat paraštėje. Kaip sekėsi? Suskaičiuokite žodžius. Taip pat patikrinkite, ar už rašyti žodžiai yra sąraše. Jei užrašėte daugiau kaip septynis ar aš tuonis žodžius, esate tikras šaunuolis. Kaip žinote, maždaug tiek pavyksta įsiminti nenaudojant jokios įsiminimo strategijos. Kokius žodžius prisiminėte, nėra atsitiktinumas, nors iš pirmo žvilgsnio ir gali taip pasirodyti. Iš tikrųjų kai kuriuos dalykus įsime name lengviau negu kitus. ^HAjdaia, antra 'Pinams kantas
Paprastai geriau prisimename įvykio pradžią nei vidurį. Veikiausiai tiksliai žinote, kaip prasideda jūsų mėgstamiausi filmai, bet ne ką rodo praėjus valandai. Taip pat aiškiau prisimename pirmą kartą, kai kas nors vyksta, palyginti su kitais kartais, jeigu įvykis kartojasi. Todėl niekada ne pamirštate pirmojo bučinio, bet paskui nesunkiai pametate skai čių. Arba kodėl tėvai, auginantys keletą vaikų, turi daugiau pirma gimio nuotraukų negu kitų atžalų? Jei kalbėtume apie jūsų ką tik išbandytą pratimą, veikiausiai prisiminėte kokį nors žodį iš sąrašo pradžios. Pavyzdžiui, „padažas“, „stulbinamai“, „dėklas“, „kimono“. Hesmuu
Be to, geriau prisimenate dalykus, įvykusius ką tik, negu tuos, kurie buvo prieš kurį laiką. Praėjusią valandą pamenate geriau negu va kar dieną. Ovakar dieną - geriau negu praėjusią savaitę. HENRIK FEXEUS Q Q D B
Sulaukęs garbaus amžiaus dėl Pradžios ir Neseniai derinio prisi menate vaikystę ir praėjusią dieną taip, lyg, na, lyg tai būtų nutikę vakar, o kas vyko tarp dvidešimties ir penkiasdešimties metų, lieka kiek miglota. Tai reiškia, kad greičiausiai prisiminėte vieną ar du iš paskutinių sąrašo žodžių: „kad“, „šokinėti“, „utėlė“, „po“. ~RySiai Lengviau įsimenate tarpusavyje susijusius žodžius negu padrikus, nes tokie žodžiai sukuria kontekstą, dėl kurio tampa prasmingesni. Lengviau įsimename informaciją, jei ji prasminga. Su kontekstu ir prasme atsiranda ir emocijos, nes greitas būdas kam nors suteikti prasmę yra užmegzti su objektu emocinį santykį. Vadinasi, pajutęs asmeninę emocinę asociaciją su kuriuo nors iš žodžių, prisiminsite jį kur kas geriau negu tuos, kurie nesukėlė jokių emocijų. Galbūt neseniai lankėtės su savo brangiausiuoju(-iąja) japoniškame SPA centre ir abu visą savaitgalį vilkėjote kimono*? Jei taip, neabejoti nai įsiminėte žodį „kimono“. Beje, buvo du žodžiai vienas po kito, kuriuos nesunku susieti „vyras“ ir „moteris“. Prisiminęs vieną iš jų veikiausiai prisiminsite ir kitą, nes jie susiję ryšiu, kokio nėra tarp, tarkime, „sniego“ir „py ragaičio“, nors jie taip pat buvo sąraše. dOtiMtanty* į akis
Automatiškai įsimename dalykus, kurie atrodo keisti, neįprasti ar išsišoka. Suveikia senas smegenų mechanizmas, kuris saugo mums gyvybę, priversdamas atkreipti dėmesį, kai aplinkoje staiga kas nors pasikeičia ar atrodo ne taip kaip visada. Ypač išsiskiriančių ar ypatin gų įvykių dažnai nepamirštame visą gyvenimą. Sąraše buvo žodis, išsiskiriantis iš visų kitų: jis buvo ilgesnis, vienintelis tikrinis daikta vardis, ir greičiausiai sukėlė jums asociacijas, kurių nesitikėjote. Taigi nieko keisto, kad vienas iš įsimintų žodžių buvo „Frydri chas Nyčė“.
* Kadangi taip ir neįsidėmėjote, kad medvilninis chalatas iš tikrųjų vadinasi jukata, o ne kimono. Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
tAt&iHtMatke,tik tai, ką.įsukeMOHie Kaip matote, išmanydamas, kaip atmintis atsirenka informaciją, galiu nuspėti, kaip atrodys prisiminimų sąrašai. Tačiau tikrovėje toks atsirinkimas kelia problemų. Juk ne visada svarbiausi dalykai būna pirmi. Ojei jie pasirodo viduryje? Ojei neišsiskiria pirmąkart matomi ar girdimi? Ką daryti tada? Mums reikia būdo įsiminti in formaciją, nesvarbu, kada ji pasirodo ir kiek išsiskiria iš visumos. Pirmiausia bent jau aš noriu įsiminti daugiau negu septynis (± du) dalykus. Štai ir susiduriame su atminties technikomis. Jos neutra lizuoja selektyviąją atmintį pritaikydamos vieną iš minėtų taisy klių, tiksliau, ryšių taisyklę, bet kam, ką norite įsidėmėti. Atminties technika paremta prasmės ir konteksto kūrimu. Vie no eksperimento dalyviai gavo sąrašą žodžių, kuriuos turėjo įsi minti. Kai kurių dalyvių taip pat paprašyta pagalvoti, ar kiekvienas iš žodžių kelia jiems teigiamų ar neigiamų asociacijų, o kiti turėjo tiesiog suskaičiuoti, iš kelių skiemenų sudarytas kiekvienas žodis. Paaiškėjo, kad dalyviai, galvoję apie asociacijas, atsiminė žodžius kur kas geriau nei tie, kurie kreipė dėmesį tik į žodžių sandarą. Beje, neatsižvelgiant į tai, ar prašyta pasistengti įsiminti žodžius, ar ne. Kuo turiningesnė ir suprantamesnė informacija, tuo stipriau ji koduojama mūsų ilgalaikėje atmintyje. Jei yra ir emocinė asociaci ja, įsiminti dar lengviau. Suvokimas, kad įsimename tai, kas pras minga, ir kūrybiško mąstymo gebėjimai yra visų technikų, pade dančių įgyti ypatingą atmintį, kertiniai akmenys.
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
KAI BEVEIK ZINAI Technikos, padedančios prisiminti tai, ką jau turėtumėte žinoti
- Klausyk, matei tą filmą, kaip jis ten vadinasi, na, tą, kur vaidina ta, eh, ta, kuri draugavo su tuo. Kuris susilaukė vaiko. Matei filmą? - Ne, nemačiau. Okas tu toks?
UCaihas n&is sukasi anttumori#gat& Kad ir kokia gera mūsų atmintis, visiems retkarčiais pasitaiko pa kliūti į erzinančią padėtį, kai tiesiog žiiiiiiiinome, koks kieno nors vardas (pavyzdžiui, tos švedų aktorės), bet... niekaip... negalime... prisiminti. Vardas sukasi ant liežuvio galo, bet niekaip neišeina jo ištarti. Tai įdomus reiškinys, nes jis įrodo, kad informacijos saugojimas smegenyse (laikymas atmintyje) ir tos informacijos paėmimas, kai prireikia (atsiminimas), yra du visiškai skirtingi procesai. Taigi sau goti atmintyje yra ne tas pat kaip atsiminti. Kai kas nors sukasi ant liežuvio, patenkame į keistą, erzinančią padėtį: žinome, kad žinome, bet negalime tų žinių pasiekti. Mokslininkų manymu, šis reiškinys toks įstabus, kad jie net suteikė jam elegantišką pavadini mą - metakognicija. Kai kas nors ima suktis ant mūsų proto liežuvio, dažniausiai viską metame ir tikimės, kad ieškoma informacija vėliau pati ateis į galvą. Paprastai ir ateina. Bet jeigu pavargote laukti, pateikiu me todą informaciją pasiekti kur kas greičiau.’ Kad perprastumėte metodo veikimą, pirmiausia turite žinoti, kaip smegenys saugo prisiminimus ir mintis: kiekvieną prisimi nimą sudaro mažas specifinių jo komponentų tinkliukas (vieta, laikas, spalvos, kvapai, pasakyti žodžiai, patirti jausmai). Jis savo ruožtu įeina į kitus minčių ir prisiminimų tinklus jūsų galvoje ir prisideda prie labai sudėtingo tinklo sukūrimo. Jūsų prisiminimų elementai įpinami tose tinklo vietose, kur jau yra panašių į juos, tad prisiminimai apie bičiulį Melkerį bus susieti su kitais prisimini mais, kuriuose jis dalyvauja, o libaniečių restoranėlis, kuriame abu Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
lankėtės, bus susietas su kitais prisiminimais apie tą restoranėlį - ir panašias vietas. Kai kas nors sukasi ant liežuvio, vadinasi, pasiekėte daugumą prisiminimo elementų, bet tam tikros informacijos dalies dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta suaktyvinti. Tai todėl galite pasakoti apie filmą, kuriame ji vaidino, nežinodamas, koks jos vardas. Ti kimybė, kad pavyks suaktyvinti likusią prisiminimo dalį, padidės suaktyvinus kitus prisiminimus, kurie tinkle saugomi greta. Prisi minkite kitus filmus, kuriuose ji vaidino, į ką ji panaši, už ko ište kėjusi, ir šitaip suaktyvinsite kitus prisiminimų tinklus, į kuriuos ji įeina. Daugelis taip daro automatiškai. Galvodami apie kuo dau giau artimų sąvokų, suaktyviname ir daugiau elementų toje srityje, su kuria susietas ant liežuvio besisukantis prisiminimas, ir smege nims tampa lengviau ištraukti informaciją į sąmonę. Kartu galite panaudoti ir dar vieną artimą metodą. Atrodo, kad kalbiniai ir vaizdiniai prisiminimai atmintyje saugomi atskirai. Tai todėl prisimenate, kaip koks nors daiktas atrodo, bet negalite pasa kyti, kaip jis vadinasi. Bet, kaip žinote nuo tada, kai aptarėme lai mės ir laimėjimo panašumą, tarpusavyje panašūs žodžiai saugomi greta; net jeigu jūsų vaizdinė atmintis įvairių daržovių paveikslė lius laiko vieną greta kito, o religines sistemas kiek tolėliau, kalbi nėje atmintyje „agurkas“yra arčiau „burkos“nei „pomidoras“. Jei sugalvosite žodžių, skambančių taip, kaip informacija, ku rią norite pasiekti (tarkime, „neprisimenu vardo, bet jis rimuojasi su...“ arba „tai primena...“), suaktyvinsite kalbinės atminties sritį, kuriai priklauso ieškomas žodis, ir padidės tikimybė, kad jis taip pat iškils į sąmonę. Girdėdami, skaitydami ar galvodami apie pa našius žodžius lygiai taip pat galime įveikti tą sukimąsi ant liežuvio galo. Beje, toji aktorė vardu Tuva Novotny.
Daugumai nekyla didesnių sunkumų įsimenant veidus. Neįsimena me vardų. Žinoma, kartais galime apskritai pamiršti, kad žmogų jau buvome sutikę, bet dar rečiau išgirsime sakant: „Prisimenu tavo vardą, bet neprisimenu, kaip atrodai!“ HENRIK FEXEUS
QDQD
Kadangi dažniausiai įsimename veidus, puikus metodas įsimin ti vardus turėtų būti toks, kad žmonių išvaizda subtiliai primintų, kuo jie vardu, tiesa? Tokių metodų daug. Tuoj pristatysiu vieną, ku ris, mano nuomone, yra pats paprasčiausias ir kurį pats daugiausiai naudoju. Pirmiausia norėčiau dar kartelį priminti, kad, šiaip ar taip, dažniausiai nepamirštame vardų. Kad pamirštum, pirmiausia reikia įsidėmėti: neretai bėda būna ta, kad vardo neįsimename! Dažnai todėl, kad nenugirstame, ką prisistatydamas sako pašne kovas. Galbūt kalbame vienas per kitą ar trukdo pašaliniai garsai. Arba jis kalba sunkiai suprantama tarme. Arba burba po nosimi. Jei taip, neturi jokių galimybių įsiminti, ką tau sako. Todėl pir miausia... Jtdikmkifa, kadgenai iigindote mindą
Jei tuo metu kalbėjo kažkas kitas ir neišgirdote prisistatančiojo vardo, paklauskite dar kartą. Tai nėra gėdinga ir nereiškia, kad jums nerūpi. Priešingai, nedaug kas yra taip asmeniška kaip mūsų vardai. Taip pat esame įpratę, kad ne visi kreipia į juos dėmesį. To dėl paaiškėjus, kad žmogui išties įdomu, kuo tu vardu, būname pamaloninti dėmesio. Dažniausiai pakanka pasakyti: „Atleiskite, nenugirdau“, ir jums džiugiai pakartos vardą. Ir net pasistengs pa sakyti aiškiau negu pirma. Štai kaip paprasta. Tada pagal amerikietišką tradiciją pakartokite pašnekovo vardą. Tai puikus būdas įsitikinti, kad teisingai išgirdote, o pakartojimas dar ir padeda geriau įsiminti. Jeigu vardo neišgirdote todėl, kad sveikindamiesi kalbėjote vienas per kitą, galite būti tikras, kad ir pašnekovas neišgirdo jūsų vardo. Taigi padarykite paslaugą ir pakartokite, kuo jūs vardu. Už megzkite akių kontaktą ir pasakykite: „Sveiki, komisare Bengtsonai. Aš vardu Henrikas.“ Stebite imnduA
imudais
Kai jau pavyksta įsiminti vardą, kaip prireikus ištraukti jį iš atmin ties? Geriausias būdas - pasinaudojant išvaizda susikurti vaizdinių asociacijų su įvairiais vardais rinkinį. Yra du būdai tai padaryti. Pir ma, galima pasitelkti akivaizdžius ryšius. Jei žmogus vardu Bjor-
ŪDDE1 NUOSTABUS PROTAS
nas ar Saga*, nesunku rasti asociacijų - galvokite apie rudąjį lokį ar mėgstamiausią pasakos personažą (ar atverstą didelę pasakų knygą). Tada įdėkite į savo paveikslą kuo daugiau pojūčių. Kuo ryš kesnė asociacija, tuo lengviau prisiminti, nes geriau atsimename prasmingus dalykus. Pridėkite judėjimo, garsų, jei galite, ir lytėji mo. Galvodamas apie lokį, pamatykite ir išgirskite, kaip jis riau moja, ir pajuskite, kaip veidą glosto oro srovė. Jei galvojate apie pasakos personažą, tegul jis daro tai, kas jam būdinga. Jei tai fėja Tinkerė Bei, galbūt ji skrenda skimbčiodama varpeliais ar mėgina atimti gyvybę visoms kitoms mergaitėms.** Jei tai pasakų knyga, verčiami lapai garsiai šiugžda. Mergina vardu Linda, be abejo, palindo po lova ir 1.1. Štai tokias vaizdines asociacijas vėliau susiekite su naujo pažįstamo veidu. Sutikęs vyrą vardu Bjornas jam prisistatant aiškiai įsivaizduokite riaumojantį lokį. Svarbu, kad paveikslas būtų ryškus ir kad nepa skubėtumėte. Kuo jis ryškesnis, tuo geriau įsiminsite vardą. Sti prios asociacijos reikia tam, kad kitą kartą sutikęs tą vyrą iškart pagalvotumėte apie lokį - ir žinosite, koks jo vardas. Kitas būdas - užuot vaizduotėje kūrus vardų įkvėptus vaizdi nius, pasinaudoti iš anksčiau pažįstamo žmogaus tokiu pat vardu išvaizda: sutikęs Adamą ar Sarą, suteikiu jiems požymius, būdingus mano draugams šiais vardais. Jei tai Adamas, duosiu jam šiek tiek pasišiaušusius plaukus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis, jei Sara, jau matau, kad ji nusikirpusi kirpčiukus ir strazdanota. Kol galvoje turėsiu šiuos paveikslus, tol prisiminsiu vardus. Žinoma, galima pasinaudoti ir įžymybėmis. Sutikęs Leną įsivaizduokite, kad duodate jai mikrofoną ir girdite dainuojant: „Kaip skauda, kaip skauda“, o jei užaugote su komikų grupe, kuri vadinosi Kilingo gauja, kodėl gi neįkišus jai į nosį rašiklių, jei tik tas vaizdas jums padėtų.
* Švedų k. bjorn - lokys, saga - pasaka. ** Kada paskutinįkart matėte Disney „Piterį Peną“? Nėra ką ir kalbėti, tame filme Tinkerė Bei yra pavydi psichopate. Bet šiais laikais ji herojė filmukuose apie save pačią. Veikiausiai po kurio laiko reabilitacijoje. HENRIK FEXEUS Q D B E I
Afde, auiaduA, sustitu* su vatotais
c
Kartais susipažįstame su žmonėmis, kurių vardas ne toks kaip mūsų pažįstamo ar įžymybės ir nekelia akivaizdžių asociacijų. Tada tenka pasitelkti kūrybingumą ir paieškoti su vardu susijusių daly kų ar panašiai skambančių pavadinimų. Pavyzdžiui, Ulfas*. Vardą Ulfas nesunku susieti su vilku, o šį - su vilkolakiu, tada galite įsi vaizduoti transformacijos sceną iš filmo „Amerikiečių vilkolakis Londone“ ir pritaikyti ją Ulfui. (Ar atitinkamą sceną iš „Saulėly džio“serijos. Priklauso nuo to, kokios jūs kartos. Aš pats teikiu pir menybę filmui „Vilkų draugija“.) Sutikęs moterį vardu Malin, galite įsivaizduoti, kad jos galva smėlio spalvos ir ji turi didelius sparnus, kurie mosuojant tyliai plazda (kandis)**. Ojei mėgstate sportą, įsi vaizduokite, kadjos galva yra futbolo kamuolys, lekiantis į vartus*** džiūgaujant žiūrovų miniai (įvartis)****. Matyt, jums ateis į galvą, kad kai kurios iš šių asociacijų ne tokios jau savaime suprantamos. Net šiek tiek pritemptos. Nors ir matau tą kandį kaskart ją sutikęs, kaip nepamiršti, kad ji reiškia Malin, o ne, pavyzdžiui, Malva? Paprastai. Naudokite lygiai tą patį vaizdinį kaskart, kai susipažįstate su kokia nors Malin, o sutikęs Malvą kitą. Visuomet vienamvardui taikydamas tą patį vaizdinį sustiprin site ryšį tarp vardo ir paveikslo. Kadangi mūsų smegenims patinka originalios mintys, pastebėsite, kad lengviau prisiminti beprotišką asociaciją negu racionalesnę (pavyzdžiui, visoms Malin uždedant tokius pat raudonus akinius kaip jūsų bičiulės Malin). pafaui/tykia Įta i*
Sunkiausia bus sugalvoti asociacijas visiems išgirstiems vardams. Pasipraktikavęs galėsite tai padaryti vos išgirdęs vardą, bet pasi rengti visada pravartu. Todėl siūlau jau dabar sukurti asociacijas dešimčiai dažniausių vardų. Be to, tai puikus kūrybingumo lavini mo pratimas, jeigu iki šiol jų dar neužteko. Nepasiduokite, jeigu iš * Švedų k. ulv - vilkas. ** Švedų k. en mal - kandis. *** Švedų k. mal-in - įvartis. **** Jei jūs ne taip smarkiai ištroškęs kraujo, tegul ji spiria kamuolį į vartus. NUOSTABUS PROTAS
pradžių atrodo sunku: išmokęs smegenis ieškoti originalių sąsajų, nustebsite, kiek daug galite prigalvoti. Kaip jau minėjau, be vaiz dinių elementų, pridėkite kuo daugiau kitų - judesių, garsų, kva pų, šilumos ar šalčio, stiprumo ar silpnumo. Kuo daugiau turinio vaizdinyje, tuo geriau jis įsitvirtina. Padarykime apšilimą: pateiksiu penkių šiuo metu dažnų vardų Švedijoje (interneto svetainės svenskanamn.se duomenimis) asociacijų pavyzdžius. Tada galėsite išmė ginti jėgas su penkiais dažniausiais. Vėliau galėsite savarankiškai pildyti savo vardų sąrašą sutikęs žmonių kitokiais vardais. Penki dažni moteriški vardai Švedijoje (mano pavyzdžiai). Ingrid. Taip jau nutiko, kad mano mama vardu Ingrid, tad mo teriai uždedu jos šukuoseną, akinius ir girdžiu, kaip ji mamos balsu šaukia mane vardu. Kristina. Paimu iš vardo Krist- ir sukuriu religinę paralelę su Jėzumi. Tačiau nukryžiavimas kelia kiek nemalonias emocijas, o nemalonūs vaizdiniai įsitvirtina ne taip sėkmingai kaip malonūs, todėl įsivaizduoju kryžių kyšant iš rankovių ir iš už kaklo, tarsi tai būtų paukščių baidyklė, o taip kur kas linksmiau. Lineja. Matau ją su aštuoniolikto amžiaus peruku ir baltai nu sipudravusią, kvepiančią gėlėmis. Moteriškos giminės botanikas Carlas von Linnė. Marian. Jos galva virsta saldainiu, įvyniotu į raudoną čežantį popierėlį, o ausys - jo auselėmis, už kurių suėmęs gali išvynioti sal dainį su garsiu fffrrrt! Kerstin. Vieno mano bičiulio mergina, tad matau ilgus šviesius plaukus ir greta stovintį savo draugą, apkabinusį ją per pečius. Penki patys dažniausi moteriški vardai Švedijoje (jūsų eilė). Marija Ana Margareta Elizabet Eva
Penki dažni vyriški vardai Švedijoje. Hansas. Matau, kaip jis valgo daugybę imbierinių sausainių, tiek daug, kad trupiniai byra iš burnos, ir girdžiu, kaip kriaukši HENRIK FEXEUS Q D B B
kramtydamas. Kaip Joniukas, arba Hansas, veikiausiai ir darė pa sakoje „Joniukas ir Grytutė“, radęs raganos namelį. Karlas (Carl) yra jo didenybė karalius. Jis gauna karaliaus ka rūną ir mantiją, o fone skamba himnas. Ragnaras yra dėdulė, kuris nenori būti didelis, todėl įgyja pieštinius kontūrus ir aš girdžiu Gostą Ekmaną dainuojant dainą iš ani macinės aštuntojo dešimtmečio laidos vaikams. Olofas. Vienas geras mano draugas tokiu vardu dažnai nešioja barzdą, taigi koks nors Olofas gauna mano draugo barzdą ir kasosi ją taip garsiai, kad net girdžiu. Švėnas. Nepažįstu nė vieno Sveno, bet žinau Švėną Duvą*, tad patupdau Svenui ant galvos balandį, tas mina kojelėmis plaukuose ir maloniai burkuoja. Penki patys dažniausi vyriški vardai Švedijoje (jūsų eilė). Erikas Larsas Karlas (Kari) Andersas Johanas
7?ėMteAure&tfiuu
Dar ne visai baigėme. Turite rasti veido dalį, kur galėtumėte „įdė ti“ savo vaizdinį. Jei žmogus nepasižymi išskirtiniais bruožais, pa darykite taip kaip aš: paimkite tas veido dalis, kurias pasitelkiate asociacijoms. Pavyzdžiui, saldainio popierėlio auseles ar balandį plaukuose. Vis dėlto daugelis turi išskirtinių bruožų, kuriuos pir miausia ir pastebite. Galbūt jų stori antakiai. Arba mažytė burna. Smailus smakras. Jeigu yra tokių bruožų, geriau naudoti juos, o ne pasirinktus iš anksto, nes visada atkreipsite į juos dėmesį sutikęs žmogų. Pirmas įspūdis jau pagal apibrėžimą kyla iškart, taigi tą bruožą, kuris pasirodė charakteringiausias, pastebėsite ir kitą kar tą. Taigi „įdėkite“ savo vaizdinį į tam tikrą veido dalį. Tai bus tarsi viso paveikslo raktas. * Švedų k. duva - balandis. Švėnas Duva - veikėjas iš Johano Ludvigo Runebergo epinės poemos apie 1808-1809 m. Švedijos ir Rusijos karą (vert. past.). B O B S
NUOSTABUS PROTAS
Štai taip: man Olofas reiškia barzdą, bet jeigu sutikčiau Olofą nepaprastai išraiškinga nosimi, uždėčiau barzdą jam ant nosies. Linėja dėvi aštuoniolikto amžiaus kostiumą, bet jeigu jos akys išskir tinės, įdėsiu savo vizualinį raktą į jas, ir jos akis virs gėle. Kitą kartą sutikęs Linėją, prisiminsiu, kad vienoje akyje ji turi gėlę. Oši nuves mane prie botaniko Carlo von Linnė paveikslo ir vardo Linėja. Gali pasirodyti, kad tai sudėtingas būdas įsidėmėti vardą, bet įpratus pakaks keleto sekundžių. Ilgainiui, vaizdiniams kaip reikiant įsi tvirtinus, pakaks užuominų, tokių kaip gėlė akyje, ir iškart pagal vosite: „Linėja.“ Likusi vaizdinio dalis bus nereikalinga. Gėlė akyje skamba absurdiškai? Gerai. Kuo kvailesni ir absurdiškesni atrodys vaizdai, tuo geriau juos įsidėmėsite. Tai ne tik padeda įsiminti var dus, bet ir yra viena iš visos atminties technikos paslapčių. 'PhoI ohlfwkwitoti Stenkitės reguliariai vartoti žmonių vardus, kai su jais kalbatės. Kaskart ištardamas vardą turite galimybę susieti vaizdines asocia cijas su veidu ir dar labiau sustiprinti ryšį. Tarkime, vakarėlyje turite puikią progą išbandyti šią atminties gudrybę su pirmąkart sutiktais žmonėmis. Tada galite pažiūrėti, kaip sekasi: slapčia pažiūrėkite į vieną iš vakarėlio dalyvių, su kuria anksčiau kalbėjote, ir stebėkite, kaip greitai prisiminsite jos vardą. Šis metodas puikus tuo, kad būsite priverstas atidžiau klausytis ir būti pastabesnis kitų žodžiams. Nes neišgirdęs vardų nežinosite, su kuo susieti jų veidus! Be to, reikia žiūrėti, kaip pašnekovas atro do - kaip dažnai spėjate tai padaryti? Taigi, net jeigu asociacijų ir vaizdinių metodas neveiktų (nors veikia), vardus gerokai lengviau įsiminsite tiesiog bandydamas, nes kelioms sekundėms reikia sutelkti dėmesį į pašnekovą. Kad ir kaip darytumėte, bus geriau negu iki tol.
HENRIK FEXEUS Q D Q E I
PAŽADINKITE SAVO NEPAMIRŠTAMA YPATINGĄ GALIĄ Kaip atsiminti kur kas daugiau
usitvarkėme su dviem problemomis, kurios kasdienybei su teikia nereikalingo irzulio: neprisiminti vardų ir nesugebėti pasakyti to, kas sukasi ant liežuvio galo. Dabar pereisime prie klasikinių sistemų, padedančių įsidėmėti informaciją („nueiti pas dantų gydytoją“) ir skaičius („rugsėjo dvidešimt penktąją pusę de šimtos“). Kitaip negu taikant vardų ir veidų metodą, atmintis ne siejama su matomais tikrovės objektais, tokiais kaip veidai, - šįkart viskas vyksta galvoje. Vis dėlto ir šįkart reikia susikurti įsimintinas asociacijas ir vaizdinius. Štai atmintinė, kuo turi pasižymėti vaizdi niai, kad būtų kuo lengviau juos įsiminti.
S
• Lavinkitejusles. Geriausiai įsimename tada, kai įjungiame kuo daugiau pojūčių. Vadinasi, kuo geriau suvokiate dalykus jus lėmis, tuo sėkmingiau juos įsidėmėsite. Kad sustiprintumėte jusles, sąmoningai treniruokitės girdėti, matyti, justi skonį, užuosti ir judėti. Pabandykite ir maišyti pojūčius: kaip atrodo vienas ar kitas žodis? Kokį jausmą kelia garsas? Tai geras me todas sustiprinti prisiminimus. • Judėjimas. Vaizdiniai, kuriuose kas nors juda, daug pranašesni už statiškus dėl tos pačios priežasties: jiems įsiminti panaudo jate daugiau juslių. • Seksas. Kuo karštesnis, nuodėmingesnis ir nepadoresnis bus atminties paveikslas, tuo tvirčiau jį įsiminsite. Tad drąsiau. Juk vis tiek niekas nežino, apie ką galvojate. • Humoras. Tegul paveikslai būna kuo pozityvesni, linksmesni, absurdiškesni, juokingesni ir siurrealistiškesni. Kuo labiau pasistengsite ir kuo unikalesni jie taps, tuo lengviau bus įsi dėmėti. □
K IB O
NUOSTABUS PROTAS
• Venkite neigiamų vaizdinių, kuriuose būtų smurto ar nemalo nių pojūčių. Mūsų smegenys nemėgsta be reikalo galvoti apie tokius dalykus, tad ir prisiminti bus sunkiau. • Skaičiai. Pridėjęs numeravimą, galite lengvai peršokti nuo vie no prisiminimo prie kito ir nesusipainioti. Todėl skaičiai inte gruojami į daugelį atminties sistemų. • Spalvos ir dimensijos. Tai irgi susiję su juslėmis. Tegul vaizdi niai būna ryškūs ir erdviniai: šitaip stimuliuosite smegenis ir įsiminsite juos lengviau negu plokščias fotografijas. • Perdekite. Perdekite spalvas, dydžius, garsus - viską, ką įma noma. Viena vertus, šitaip sukursite humoristinį efektą, kuris praverčia atminčiai, kita vertus, vaizdinys taps išskirtinis ir nesupainiosite jo su panašiu įvykiu, kuris galbūt nutiko iš tikrųjų. Yra paprastas paaiškinimas, kodėl juslių įspūdžiai tokie svarbūs at minčiai. Žmogaus smegenų patirtis, kaip apdoroti konkrečias for mas ir išorinius dirgiklius, kur kas ilgesnė negu abstrakčių skaičių apdorojimo. Mūsų protėviai naudojosi juslėmis rinkdami maistą, saugodamiesi nuo plėšrūnų, suvokdami aplinkinį pasaulį ir steng damiesi daugintis. Šie gebėjimai turėjo lemiamą reikšmę išgyve nant, o smegenų dalys, apdorojančios šio tipo informaciją, gerai išsivystė, jos ir tebėra gerai išsivysčiusios. Pavyzdžiui, paversdamas skaičius konkrečiomis atpažįstamo mis formomis, padarydamas jas dar gyvesnes ir intensyvesnes, pridėdamas judesių, sekso, humoro, spalvų, garsų, iš aplinkos gau tų lytėjimo, skonio ir kitų pojūčių, kuriuos jūsų smegenys įgudu sios interpretuoti, tarsi užpilsite ant skaičių mentalinių klijų, ku rie viską dar labiau sutvirtins. Pasistenkite panaudoti bent vieną iš atmintinėje pateiktų pasiūlymų kiekvienai iš asociacijų, kurias kursite. Jeigu sukuriame asociacijas, bet vis tiek nepavyksta jų įsi dėmėti, dažnai taip nutinka todėl, kad jos per nuobodžios ar per daug tikroviškos. Reikia eiti kita linkme. Galbūt tikrovė primena pilką trečiadienį. Norėdamas ką nors įsiminti, nuspalvinkite savo mintis tarsi Rio karnavalą.
HENRIK FEXEUS Q D B B
Sątcy& i Si technika buvo pirmoji, kurią išmokau, ji puikiai tinka pradžiai, kai reikia apšildyti smegenis. Galite naudoti sąsajų techniką, kai reikia įsiminti įvairius sąrašus, net ir gana ilgus. Nesvarbu, ar tai pirkinių sąrašas, ar namų darbai su prancūziškais žodžiais. Paste bėsite, kad sąsajas lengviau kurti tarp daiktavardžių negu tarp veiksmažodžių ir kitų kalbos dalių. (Pirkinių sąraše rasime vien daiktavardžius - jeigu jis ne pernelyg kūrybiškas, - o nauji prancū ziški žodžiai gali būti bet kurios kalbos dalys.) Įsivaizduokime, kad jums reikia įsiminti štai tokį pirkinių sąrašą: Bulvės Pienas Miltai Sausainiai Kiaušiniai Žuvis Šoninė Tualetinis popierius Lemputės Juodieji pipirai Iš viso dešimt pirkinių. Spėju, kad jei sąrašas būtų perpus trum pesnis, užsirašytumėte jį ant lapelio arba rizikuotumėte grįžti iš parduotuvės su visai kitais pirkiniais. Nebūtinai turi taip nutikti. Jums tereikia įsidėmėti vienintelį daiktą - tą, kuris yra sąrašo vir šuje. Šiuo atveju tai bulvės. Kitas žingsnis - absurdiškais ir sutirš tintų spalvų vaizdiniais susieti bulves su pienu ir 1.1. Štai taip. 71 m&
(mimą ik iftiw &
Matote milžiniškas bulves, krintančias iš dangaus tarsi meteoritai ir panyrančias į didelę pieno jūrą. Girdite stiprų teškėjimą, o virš visų pakrantės namų tvyro pieno kvapas, viskas sušlampa ir nusi dažo baltai.
B D B B
NUOSTABUS PROTAS
liuvftient^ ik i Muitų,
Norite išgerti stiklinę pieno, bet vietoj jo iš pakelio pasipila miltai. Visi jie išbyra iškart su garsiu puf ir nukloja jums visą ranką. Ituvndttų ik i sausainių
Praplėšiate miltų pakelį ir pastebite, kad jis pilnas sausainių. Sau sainiai byra, kol iki juosmens paskęstate sausainių su šokolado ga baliukais krūvoje ir negalite pajudėti iš vietos. liu v sausainių ik i kiauįinių
Įmušate sausainius į keptuvę tarsi kiaušinius. Iš kiekvieno perlauž to sausainio iškrinta baltymas ir trynys, pradeda čirkšti keptuvėje. 7 1uv kiauįinių
ik i žuvies
Atidarote kiaušinių dėžutę ir matote joje tūkstančius smulkių rau donų kiaušinėlių vietoj dvylikos įprastų vištos kiaušinių. Suvokia te, kad tai žuvų ikrai, ir tuo pačiu metu pajuntate kažką plekštelint per petį. Menkė paklausia, ką čia išdarinėjate. Huv žuvies ik i įm inės
Irstotės valtele ir meškeriojate, bet vietoj ešerių ant kabliuko kim ba šoninės gabalai. Huvįminės iki tuatdinivftaftieniaus
Kepinate šoninę keptuvėje taip, kad net spragsi, o paskui sudedate ant išvyniotos metro pločio tualetinio popieriaus juostos, kad nu varvėtų. Kepštelite milžinišką ritinį, kad atsivyniotų daugiau po pieriaus, o šis dundėdamas nusirita horizonto link. ik i tetkftužių
Rankoje laikote tualetinio popieriaus ritinėlį ir desperatiškai ban dote įeiti į tualetą, bet kaskart uždegus šviesą sudūžta lemputė. Atidarote kitas duris, dar kitas, bet visur sudūžta lemputės.
HENRIK FEXEUS Q D E 1 D
Titb&lmfutčią ikijiwxhyu.ftlĮtiką
Sėdite prie vakarienės stalo, paimate lemputę ir pradeda sukti me talinę jos dalį. Pasigirsta ritmiškas treškėjimas ir iš lemputės paby ra šviežiai malti pipirai. Dabar prašyčiau užsirašyti dešimt daiktų, kuriuos reikia nupirkti, tegul tai bus jūsų pirkinių sąrašas atliekant kelis pratimus. Nepra leiskite šios užduoties, vėliau bus sunku suprasti, apie ką kalba, jei gu pats neišmėginsite. Paimkite švarų popieriaus lapą ir surašykite dešimt prekių, kurias pirkote, kai pastarąjį kartą buvote parduotu vėje, ar dešimt daiktų, kurių reikia dabar. Palikite tarpą po kiekvie no pirkinio. Turėdamas sąrašą pabandykite sukurti tarp daiktų sąsajas taip, kaip pasakojau. Tegul jos bus juokingos, beprotiškos ir kūrybiškos. Jei reikia, tarp sąrašo elementų užsirašykite pagalbinių žodžių, kad geriau įsidėmėtumėte sąsajas. Neturėtumėte užtrukti ilgiau negu keletą minučių, tad pradėkite. Baigęs galite pažiūrėti į pirmąjį pirkinį sąraše - nesigilindamas į naująsias atminties sąsajas. Tada užverskite lapą. Pabandykite at siminti sąrašą. Gal atrodys neįmanoma prisiminti tai, ko net ne turėjai progos išmokti, tačiau jūsų atmintis pradėjo darbuotis jau kuriant vaizdinius. Pabandykite ir pamatysite. Kaip sekėsi? Spėju, kad be didesnių sunkumų atsiminėte visą ar beveik visą sąrašą. Staiga ima atrodyti, kad kiek vaikiška suda rinėti pirkinių sąrašus iš dešimties prekių, tiesa? Neprisimenu, kada pastarąjį kartą tai dariau. O jūs ką tik padarėte tai pasku tinį kartą. Bet bus dar geriau. Ši sistema pasakiška, ją galima panaudoti visai taip, kaip aiški nau. Bet yra mažytė problema: „sistema“ prasideda iš naujo prie kiekvieno sąrašo daikto. Mano pateiktame pavyzdyje bulvės pade da prisiminti pieną dėl bulvinių meteoritų pieno jūroje, bet vėliau, norint prisiminti miltus, reikia pradėti nuo visai kito vaizdinio (kaip pilate miltus iš pieno pakelio). Vadinasi, prisiminęs pieną, turite nepamiršti, kad kita sąsaja prasideda būtent nuo pieno py-
QDEIG NUOSTABUS PROTAS
r
r3p a tty *
r4 ^ ma>/
DAINUOKITE! tin geras būdas įsiminti įvairius dalykus - rimuoti, kurti skanduotes ir dainas. Reklamos pasaulyje jau senas toks šūkis: „Jei neturi ką pasakyti, sudainuok." Melodijos ir rimai stebėtinai įsitvirtina atmintyje. Todėl visi mano kartos žmonės tebeprisime na ir gali paniūniuoti tokius klasikos kūrinius kaip „Ak, kaip pui kiai skamba" su Magnusu, Brase ir Eva. Visame pasaulyje žmonės moka bent dvi eilutes išAce ofBase dainos All That She Wants, nors, atvirai sakant, daina niekam tikusi. Ištikrųjų dainos yra tiesiog mu zikinė pasakojimo kūrimo versija. Lewisui Carrolliui, parašiusiam „Alisą Stebuklų šalyje", įsiminti, pavyzdžiui, svarbias datas būdavo lengviau skaičius pavertus į žo džius ir šiuos sudėliojus į trumpus komiškus kupletus. Šį metodą jis rekomenduodavo visiems norintiems ką nors įsidėmėti. Lengva jam pasakyti. Sunku parašyti dainą. Ką jau kalbėti apie tokią, ku rios žodžiai rimuotųsi. Labai lengva sukurti dainą-atmintinę pa naudojant sąrašą. Pirmiausia sudarykite sąrašą, ką norite įsiminti, tada suraskite mėgstamą melodiją, geriausiai jau esamą ir su daug pasikartojimų (pavyzdžiui, Ace of Base dainos All That She Wants). Pritaikykite melodiją žodžiams iš sąrašo, kad jie kuo geriau tiktų, jei reikia, papildykite jungiamaisiais žodeliais, tokiais kaip „ir", „o tada". Pabandykite rasti sąraše besirimuojančių žodžių įsiminsite dar lengviau. Arba, jei tik įmanoma, sudėliokite sąrašo žodžius pagal abėcėlę, tarkime, jei tai šalių ar miestų pavadinimai. Užsirašykite naująją sąrašo versiją ir kelis kartus pakartokite dainą remdamasis tekstu. Net jei ir užtruksite dėliodamas visus elementus į vietas, paskui turėsite sąrašą, kurį pamiršti bus ne taip paprasta. Nors ir norėtu mėte! Veikiausiai jis išliks atmintyje keletą metų. (Kad savo akimis pamatytumėte, koks veiksmingas gali būti atmintinų dalykų sąra šas, pateikiamas kaip daina, interneto svetainėje YouTube susiras kite ir pasigėrėkite, kaip Masačūsetso technologijos universiteto profesorius, muzikantas ir komikas Tomas Lehreris greitakalbe išdainuoja visą periodinę cheminių elementų lentelę. Dainos pa vadinimas TheElements.)
I
limo (o ne gėrimo, žiūrėjimo į pieną, pirkimo, maudymosi piene ar ko nors kito, ką galima daryti su pienu). Be paties žodžio „pienas“, daugiau niekas nesufleruoja, kaip prasideda kitas vaizdinys. Ano kia bėda, jeigu kūrėte vaizdinius pasitelkdamas ryškius juslinius įspūdžius, bet esama pavojaus, bent jau teorinio, kad nepavyks nusigauti iki miltų, nes neprisiminsite, ką daryti su pienu. To iš vengti galite atminties sąsajas padarydamas prasmingesnes, tai yra sujungdamas jas į rišlų pasakojimą. 'P a b a k & jiH u is
Įvairią informaciją sujungti į vieną rišlų pasakojimą yra fantas tiškas atminties metodas. Ilgai kaip tik taip ir darėme norėdami įsiminti savo istoriją, įstatymus, tradicijas ir papročius. Iki tol, kol tokie vyrukai kaip Homeras nusprendė viską užrašyti, pasakodavo me vienas kitam atmintinai išmoktas ilgas istorijas, perteikiančias reikiamą informaciją. Galite padaryti tą patį, tik glausčiau: panau dokite tai, ką prisimenate, trumpai istorijai sukurti. Pakaktų apibū dinti, kaip išeinate iš namų ir ką nors sutinkate. Vėl taip pat - kuo absurdiškesnis, kuo garsesnis, kuo labiau išpūstas, kuo linksmesnis ir kuo labiau jaudinantis pasakojimas, tuo lengviau bus jį įsiminti. Nepratusiam gali prireikti kokios minutės pasakojimui sukurti ir įsitikinti, kad deramai jį pamatei, išgirdai ir patyrei, kitaip tariant, užkodavai atmintyje. Jau trečią kartą seksis kur kas greičiau. Kaip paprastai viską lemia treniruotės. Pirmiausia pateiksiu galimo pa sakojimo pavyzdį, remdamasis ankstesniu pirkinių sąrašu. Tada ir jūs turėsite sukurti pasakojimą pagal savo sąrašą. Išeinu pro duris, nes išsiruošiau į parduotuvę. Lauke įkišu kojas į dvi milžiniškas bulves, kiekvienai po vieną. Labai slidu, nes kažkas vi soje gatvėje priliejo pieno, taigi šliuožių tolyn įsispyręs į naujuosius bulvinius batus taip, kad pienas tykšta į šalis. Sustoju už dešimties metrų, nes įsirėžiu į kalną miltų, ir mano greitis sumažėja. Į kalną eina sausainių takelis, juo ir kylu krimsdamas sausainius. Užkopęs į viršūnę gėriuosi vaizdu: matau ežerą, kuriame šokinėja daugybė žuvų ir šildo saulė - milžiniška lemputė. Šoku nuo kalno, krintu ir minkštai nusileidžiu į didelę krūvą kiaušinių lukštų. Reikia skubėti, Q DBE1
NUOSTABUS PROTAS
todėl stoju ant šoninės slidžių, paliktų prie lukštų krūvos. Nėra snie go, taigi šliuožių trasa iš milžiniškos tualetinio popieriaus įuostos. Ritinėlis vyniojasi apie metrą į priekį nuo manęs ir daro man trasą. Pasiekiu parduotuvę ir įvirstu į vidų kaip tik tuo metu, kai iš dangaus pasipila juodųjų pipirų grūdeliai. Eidamas prie prekių girdžiu, kaip jie barbena į langą. Štai taip. Kurdamas šį pasakojimą užtrukau dvi minutes, bet jis atlieka savo paskirtį. Kaip pastebėjote, sukeičiau vietomis kai ku riuos daiktus, kad pasakojimas būtų sklandesnis. Jūs, žinoma, galite daryti taip pat, juk retai kada pirkinių sąrašo tvarka būna reikšminga. Dabar jūsų eilė. Sugalvokite trumpą istoriją remdamasis savo sąrašu. Jei norite, nugvelbkite idėjų iš maniškės, bet geriausia pa čiamką nors sukurti: neaišku, ar vaizdiniai, padedantys man, padės ir jums - gal jums visai nepatinka vaizdiniai be garso. Svarbiausia, kad įtrauktumėte visus dešimt daiktų.* Pirmyn! Kaip sekėsi? Lengviau ar sunkiau sukurti rišlų pasakojimą, paly ginti su ankstesnėmis sąsajomis? Ar buvo smagu (tai itin svar bu)? Kaip ir dėl visa ko kito, taip ir dėl atminties technikų skonis gali skirtis. Galimas daiktas, kad sąsajos arba pasakojimas jums pasirodė tobulos priemonės. Gali būti ir taip, kad kurti keistas istorijas jums nelinksma, arba manote, kad dvi minutės yra per daug pirkinių sąrašui įsidėmėti. Tada galbūt jums labiau tiks kitas metodas.
SamčiųSąSa/&i Šis metodas pagrįstas dar vienu įsidėmėtinu elementu - skaičiais. Tai gali atrodyti nereikalinga, o ir man pačiam neatrodo, kad šis metodas toks pat smagus kaip, tarkim, kurti pasakojimą. Skaičių * Rašau šias eilutes praėjus gerai parai nuo tada, kai užsirašiau pasakojimą. Net ir nežvilgčiodamas į jį be didesnių pastangų viską atsimenu. Ne todėl, kad būčiau itin gabus, o todėl, kad vakar skyriau jamdvi minutes. Irjūsų gebėjimai tokie pat. Kaip ilgai paprastai prisimenate pirkinių sąrašus? Kol nueinate pusę kelio iki par duotuvės? HENRIK FEXEUS
QflQQ
metodo pranašumas tas, kad pirkinių sąrašą įsiminsite vos tik jį užrašęs. Skaičių sąsajos yra greitesnis ir sklandesnis būdas nei pa sakojimas ar asociacijos. Nes kas gi bus, jeigu jau sukūrėte pasako jimą, o jums nebereikia pirkti šoninės? Sugrius visas sąrašas. Gal ir nėra didelio skirtumo, jeigu sąrašas iš dešimties pirkinių, bet jeigu jų dvidešimt, penkiasdešimt ar šimtas, tampa išties nepatogu pra dėti viską nuo pradžių, kai tik prireikia prisiminti ką nors iš sąrašo. Naudodamasis skaičių sąsajų metodu esate nepriklausomas nuo ištiso asociacijų rinkinio. Skaičių sąsajomis įsimintiną objektą (pavyzdžiui, miltus) susie site su skaičiumi (pavyzdžiui, trejetu). Yra du būdai tai padaryti vaizdinės sąsajos ir rimavimas. Kuris tinkamesnis, priklauso nuo jūsų. Aš pats naudojuosi abiem atsižvelgdamas į tai, kiek objektų reikia įsidėmėti. Neatsitiktinai grįžtu prie pirkinių sąrašo. Tokius sąrašus nau dojame keletą kartų per savaitę, jei ne kasdien. Jiems įsiminti pats naudoju kaip tik skaičių sąsajas. (Nors, kaip minėjau, nemanau, kad šis metodas toks pat smagus kaip kurti pasakojimą, pastebė jau, kad bent jau man jis veiksmingesnis.) Pamatysite, kad gerai iš mokęs taikyti šį metodą reikiamą informaciją įsiminsite per trum pesnį laiką, negu užtruktumėte ieškodamas rašiklio ir surašydamas viską, ko reikia, kitoje seno kvito pusėje. Vcdsutuifo 5ąsojM
Manau, iš dviejų minėtų metodų šis yra paprastesnis ir labiau tie sioginis, bet jis geriausiai tinka tada, kai reikia įsidėmėti ne dau giau kaip dešimt dalykų. (Tuoj suprasite kodėl.) Yra būdų šį metodą pritaikyti dvidešimčiai ar dar daugiau objektų, bet aš manau, kad tokiu atveju geriau keisti metodą. Vaizdinių asociacijų išeities taškas - įsivaizduoti daiktus, atro dančius taip kaip skaitmenys nuo 1 iki 10. Pavyzdžiui:
B O B S
NUOSTABUS PROTAS
1 = v ė lia v o s s tie b a s
6 = g o lf o la z d a
\ 2 =gulbė
7 =bumerangas
3 =nėščia moteris
8 =smėlio laikrodis
4 =burlaivis
9 =buožgalvis
5 =žvejybos kabliukas
10 =būgno lazdelė ir būgnas
HENRIK FEXEUS Q Q B B
Kurdami sąsajas, pasirinkite objektus, kurie pirmiausia ateina į gal vą. Lengviausia bus įsiminti tuos dalykus, kuriuos greičiausiai su galvosite. Prisipažinsiu, kad maniškiame dešimtuke du skaitmenys susiję su moteriška anatomija, o dar trys gana nešvankūs.* Užtat prisimenu juos be problemų. Reikia taip įtvirtinti skaitmenų paveikslėlius, kad kaskart išgir dus ar pagalvojus apie skaičių („du“) galvoje iškart ir be pastangų iškiltų paveikslėlis („gulbė“). Jei pasirinksite gerus paveikslėlius, turėtų pavykti po kelių bandymų. Jei kuri nors skaičių sąsaja po penkių ar šešių kartų tebėra silpna, geriau pakeisti ją tinkamesne. Kitas etapas - įtraukti pirkinių sąrašą su skaitmenų asociacijo mis į naujus trijų matmenų vaizdinius. Puiku, jeigu juose kas nors juda ir skleidžia garsus. Mano pirkinių sąrašas galėtų atrodyti štai taip: 1 - Bulvė kyla vėliavos stiebu. 2 - Gulbė plaukia per pieno ežerą. 3 - Nėščios moters kūnas ištapytas miltais. 4 - Burlaivis plaukia per milžinišką sausainį su džemu ir
įstringa džeme. 5 - Kabliuku naudojasi lapė, bandanti sužvejoti kiaušinį iš vištos lizdo. 6 - Golfo lazda su garsiu plekštelėjimu numuša ešerį (žuvis), o ne kamuoliuką. 7 - Bumerangas pagamintas iš šoninės arba grįžta su prikabintu šoninės gabalu. 8 - Smėlio laikrodį sudaro du vienas ant kito sudėti tualetinio popieriaus ritinėliai, o tarp jų įkišta popieriaus juostelė. 9 - Buožgalvis plaukia prie lemputės tarsi spermatozoidas prie kiaušialąstės. 10 - Ant būgno pilna juodųjų pipirų, kurie šokčioja mušant lazdele. Kai paveikslėliai, simbolizuojantys skaitmenis nuo 1 iki 10 (vėlia vos stiebas, gulbė ir t. t.), bus jau gerai įsitvirtinę, dažniausiai pa* Noriu pabrėžti, kad mano asmeninis sąrašas yra kiek kitoks nei tas, su kuriuo susipažinote. Nenoriu, kad manytumėte, jog mane jaudina žvejybos kabliukai.
□D B B
nuostabus protas
kaks vos vienos ar dviejų sekundžių sugalvoti kombinacijoms (pa vyzdžiui, kad gulbė plaukia piene), kurios padėtų prisiminti sąrašą. Vis dėlto pirmiausia, kaip jau minėjau, turite sugalvoti paveiks lėlius skaitmenims nuo 1 iki 10. Dabar ir išmėginkite kūrybingu mą. Nupieškite arba užrašykite dešimt dalykų, kurie, jūsų manymu, tinka skaitmenims. Jeigu tarp mano pateiktų pasitaikė tinkamų, juos kaip visada galite nugvelbti. Panaudokite kitą pirkinių sąrašo pusę arba susiraskite kitą popieriaus lapą, surašykite skaitmenis nuo 1 iki 10 ir pradėkite! Baigus patartina keletą kartų peržiūrėti skaitmenų paveikslėlius, kad geriau įsidėmėtumėte. Paskui pamėginkite sukurti asociacijas tarp skaitmenų ir pirkinių iš sąrašo, kaip dariau aš. Nepamirškite, kad atminties raktas yra dalykai, kuriuos verta prisiminti, tad duo kite laisvę savo beprotiškiausioms mintims. Taip ir padarykite. Jau? Atsakykite į klausimus ir patikrinkite, ar gerai įsiminėte sąrašą. • Koks daiktas yra penktas sąraše? • Koks daiktas yra aštuntas sąraše? • Ar galite išvardyti pirkinius atgaline tvarka nuo paskutinio iki pirmo? Ar rezultatai jus nustebino? Kaip matote, šis metodas kur kas lankstesnis negu pasakojimo, nes daiktai nesusieti vienas su kitu. Jie susieti su kai kuo kitu, ko niekada nepamiršite - skaitmenimis nuo 1 iki 10. Vienintelis trūkumas - reikia nepamiršti skaitmenų paveikslėlių, bet jeigu skyrėte pakankamai laiko tinkamiems pa veikslėliams išsirinkti, neturėtų kilti bėdų. Ką daryti, jei nori įsiminti dvidešimt dalykų? Ar trisdešimt? Kai kas teigia, kad skaitmenų paveikslėliai puikiai veikia ir tokiais atvejais. Tereikia suteikti jiems papildomą ypatybę. Pavyzdžiui, spalvą. Įsivaizduokite, kad paveikslėliai nuo 1 iki 10 yra žali, nuo 11 iki 20 raudoni, nuo 21 iki 30 mėlyni ir 1.1. Žinoma, be spalvos, skirtingoms dešimtims galima suteikti ir kitokių ypatybių, pavyz džiui, priskirti įvairius garsus ar kvapus. Man tokie metodai veikia ne taip sėkmingai. Manau, technika, apie kurią tuoj kalbėsime, yra paprastesnė. HENRIK FEXEUS Q | | B B
TZLhulL
Rimavimas yra dar viena vaizdinių sąsajų rūšis. Bet, užuot ieškoję vaizdų, kurie atrodytų kaip skaičiai, ieškosite tokių, kurie skamba kaip skaičiai. Pavyzdžiui: 1 - pienas, 2 - medus, 3 - arklys, 4 - neturi, 5 - lenki, 6 - peši, 7 - sėdynė, 8 - karštuolė, 9 - kalinė, 10 - lęšiai, 11 - tektonika, 12 - lyrika ...ir 1.1, iki 20. Pripažįstu, kad kai kurie iš mano siūlomų rimų skamba keistokai ir yra tokie asmeniški, kad veikia tik man, bet čia ir yra visa esmė -jie man veikia. Pakeiskite visus, kuriems galite rasti geresnes asociaci jas, ir pabandykite sudaryti savo rimų sąrašą skaičiams nuo 1 iki 20. Rašykite greta mano pavyzdžių ir sutaupysite popieriaus. Jeigu bus sunku surimuoti skaičius nuo 11 iki 20, galiu paguosti tuo, kad sugalvojęs asociacijas pirmai dešimčiai jau turėsite siste mą be problemų įsiminti dvidešimt daiktų: panaudokite vaizdines sąsajas pirmiems dešimt, o rimus - likusiems!* Užpildęs visą rimų sąrašą galite lengvai įsiminti trisdešimt daly kų, pirmus dešimt padedamas vaizdinių sąsajų ir dar dvidešimt padedamas rimų. Kiekgi galėjo įrašyti darbinė atmintis? Tik septy nis dalykus ±du. Prašom! Kodėl gi nepabandžius su sąrašu p. 146. Ten rasite trisdešimt visiškai skirtingų dalykų. Ir ne vien daiktavardžius. * Žinoma, galite naudoti rimus ir skaičiams virš 20, bet jeigu nesate Henrikas Dorsinas, turbūt manysite, visai kaip ir aš, kad sunku surimuoti tokius skaičius kaip keturiasdešimt penki ar trisdešimt aštuoni. Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
Padarykite taip, ir galite jaustis esąs šaunuolis. Treniruokitės sieti vaizdines asociacijas ir rimus su vaizdais. Jeigu skirsite tam laiko, nemanau, kad bus sunku įsiminti visą sąrašą. Kada pastarąjį kartą be pastangų turėjote galvoje trisdešimt dalykų vienu metu? Pajuskite, kaip smagu naudotis pažadinta ypatinga galia. Tik sten kitės pernelyg daug ja nesigirti.
DABAR SUDĖTINGIAU Atminties treniruotės, kurias dar negreit pamiršite
an buvo patarta neįtraukti šios atminties treniravimo dalies. Atsirado balsų (vardų neminėsiu, bet žinome, apie ką aš), tei giančių, kad šios technikos per sudėtingos vidutiniam skaity tojui. Nesutinku. Iš tikrųjų beveik priešingai. Jei ėjote su manimi iki šiol, dvi atminties technikos, kurias dabar aptarsiu, atrodys tarsi lo giška išvada iš to, ką išmokote iki šiol. Įvaldžius jas, jums daugiau nie kada neprireiks jokių kitų atminties technikų. Vis dėlto apsispręskite pats: jei jaučiate, kad visiškai pakanka atsiminti dvidešimt ar trisde šimt objektų, galite praleisti šiuos puslapius. Kai kurie pavadintų tai sunkesniu kursu. Man tai tarsi ypatinga galia tapti išties galingam.
M
HūHtai Si technika išties klasikinė, galbūt pati seniausia iš visų turimų. Sa koma, kad ja naudojosi romėnai, norėdami išmokti milžiniškus in formacijos kiekius, kad galėtų padaryti vieni kitiems įspūdį. Orato riai, Renesanso laikais propagavę ars memorativa (atminties meną), naudojosi šia technika sakydami ilgas kalbas su daugybe tikslios informacijos. Šiuolaikinėje informacijos prisotintoje visuomenėje menas išlaikyti galvoje daug žinių yra gyvybiškai svarbus. Be to, kaip manė romėnai, tai vis dar labai šaunu. Šios technikos pranašumas - naudojama tai, kas labai gerai pa žįstama, t. y. jūsų artimiausia aplinka. Vis dėlto, norint ją visiškai panaudoti, reikia puikiai gebėti vaizduotis. Kai kuriems tai sekasi geriau, kitiems prasčiau, bet jūs, jau pasipraktikavę atlikdami anks tesnius pratimus, esate pakeliui į vaizdavimosi meistriškumą. Pirmiausia turite išsirinkti tikrą ir gerai pažįstamą vietą, kuri galėtų tapti jūsų atminties rūmais. Pavyzdžiui, savo namus. Vis dėl to vieta neturėtų būti pernelyg maža. Jei gyvenate 18 kvadratinių metrų vieno kambario bute, gal geriau pasirinkite kitą vietą. Gal būt draugo namus, mėgstamą parduotuvę ar kelią į darbą. Išsirinkęs vietą (tarkime, savo namus), išvyskite priešais štai ką: grįžtate namo, atveriate laukujės duris ir apsidairote. Atkreipkite dėmesį į viską, kas yra prieškambaryje. Savo prieškambaryje ma B D B B
NUOSTABUS PROTAS
tau kilimėlį, kairėje ant sienos yra kabliukas viršutiniams rūbams, priešais matau veidrodį ir komodą, ant kurios jis stovi, telefonspynę dešinėje ir lempą palubėje. Galiausiai prieš įeidamas į svetainę atkreipiu dėmesį į grindis. Padarykite tą patį su savo prieškambariu. Tada nueikite į kitą kambarį. Apeikite jį iš dešinės į kairę. Pažiūrėkite į paveikslus ant sienų. Vazonus. Lentynas. Sofą ir stalelį. Įsiminkite kuo daugiau. Ši ekskursija po namus bus jūsų prisiminimų raktas. Matomi daiktai atstos kabliukus, ant kurių kabinsite viską, ką norite įsiminti, kaip anksčiau atstojo vaizdiniai ar rimai. Todėl svarbu, kad įsiminęs vis ką, kas yra jūsų namuose, nepakeistumėte paveikslėlio. Kitas žingsnis - mintyse uždėti norimus įsiminti dalykus ant daiktų, esančių jūsų namuose. Kaip visada pasitelkiant humorą svarbu perdėti dydžius, spalvas ir kitką, kad padėtumėte tiems da lykams įsitvirtinti atmintyje. Pavyzdžiui, imkime mūsų mieląjį pir kinių sąrašą. Šį kartą prisiminsiu jį eidamas per savo prieškambarį taip, kaip ką tik aprašiau. Ką tik įžengiau pro duris. Pirmiausia pažiūriu į kilimėlį. Jį visą dengia krūva mažų bulvyčių. Tada apsidairau. Kairėje ant sienos pamatau keletą kabliukų viršu tiniams rūbams, bet šiandien ant jų sukabinti pieno pakeliai, pienas varva pro pradurtas skylutes. Ant sienos kitoje pusėje pakabintas veidrodis, bet visas stiklas pa dengtas miltais, turiu nubraukti juos ranka, kad ką nors įžiūrėčiau. Žemiau veidrodžio yra komoda. Ant viršaus daugybė šokolado drož lių. Burna sudrėksta supratus, kad visa komoda - tarsi milžiniškas sau sainis, kurį norisi iškart suvalgyti. Trys komodos stalčiai leidžia skirtingus garsus. Atitraukiu viršutinį, ojis pilnas vandens, kuris virte verda nuo daugybės žuvų. Turiu iškart uždaryti stalčių, kad žuvys neiššoktų. Kitame stalčiuje pilna išsigandusių kudakuojančių vištų. Kai prave riu stalčių, jos spoksoį mane saugodamos savo kiaušinius ir pačios vėl uždaro stalčių. Iš paskutinio stalčiaus sklinda garsus spragsėjimas. Stalčiuje čirška eilėmis išdėliota kepinama šoninė ir spragsi riebalai. Ant sienos dešinėje kaba telefonspynė. Deja, jos neįmanoma naudo ti - paėmus į ranką ji susispaudžia, visas ragelis pagamintas iš tuale tinio popieriaus. HENRIK FEXEUS
QDDE]
Galų gale pažiūriu į lubas. Tada lemputė pradeda didėti ir didėja tol, kol užpildo beveik visą prieškambarį ir man nelieka vietos. Žengiu žingsnį per grindis. Po kojomis kažkas traška ir aš pamatau, kad visosgrindys nuklotosjuodųjų pipirų grūdeliais. Svarbu, kad kas kartą eitumėte per savo atminties kambarį (ar kaip šiuo atveju - atminties prieškambarį) visiškai taip pat. Man tai reiš kia, kad visada pamatau objektus štai tokia tvarka ir nieko nepra leidžiu: kilimėlis - kabliukai - veidrodis - komodos viršus - pirmas stalčius - antras stalčius - trečias stalčius - telefonspynė - lempa grindys. Tada galiu būti tikras, kad nieko iš savo sąrašo nepamiršiu. Galima į prieškambarį sutalpinti ir kur kas daugiau daiktų, pavyz džiui, ant kiekvieno kabliuko galiu pakabinti skirtingų daiktų ar su grūsti juos į kampą, bet man būna nelengva įsiminti, jeigu atmin ties kabliukai pernelyg panašūs. Tada verčiau pasitelkiu daugiau daiktų ir keletą kambarių. Be to, mano prieškambaryje yra kelerios durys, kurias galima įtraukti. Vis dėlto jų, kaip sąrašo kabliukų, ne naudojau, nes jos padės įsiminti kai ką kita, greitai pamatysite. Tarkime, labai trokšdamas padaryti įspūdį svečiams, kurie ateis vakarienės po savaitės, nusprendžiau įsiminti visas tris dešimt aštuonias Šekspyro pjeses - eilės tvarka. Tam nepakaks prieškambario, net visų mano namų. Taigi mintimis keliauju į Kultūros namus Stokholme. Pirmąją pjesę, „Henrikas VI“, ir taip žinau, nes mano paties vardas Henrikas. (VI taip pat lengvai atsi menu, net jei negalvoju apie Šekspyrą.) Kultūros namų tarpdury je sutinku tris Rune Andrėassono animacinio personažo Ričardo klonus („Ričardas III“). Vestibiulis pavirtęs į milžinišką labirintą, nieko nesuprasdamas bandau jį pereiti („Klaidų komedija“). Prie eskalatoriaus stovi tūkstančio metų senumo androidas iš nepažei džiamo titano ir praleidžia žmones („Titas Andronikas“- kaip jau minėjau, pasitelkite asociacijas, kurios veiksmingos jums). Ant es kalatoriaus viena tetulė smarkiai skundžiasi visais, kuriuos mato aplink, net ir manimi, kol vienas doras žmogus išsitraukia bota gą ir numuša jai nuo galvos skrybėlaitę („Užsispyrėlės sutramdy mas“), ir t. t. Jei tik maršrutą Stokholmo kultūros namuose atsiminsiu taip pat gerai kaip tą per mano prieškambarį, galėsiu išvardyti visas pje ses. Vis dėlto, jeigu būčiau susikūręs keletą maršrutų skirtingose B O D E
NUOSTABUS PROTAS
vietose ir šitaip turėčiau keletą atminties rūmų, pavyzdžiui, visus serijos Fables tomus laikyčiau Hetorgo aikštėje, kito pasirodymo idėjas - savo vaikų mokykloje, o pirkinių sąrašą - prieškambaryje, kaipgi man prisiminti visus šiuos atminties rūmus? Štai ir prireikė durų iš mano prieškambario. Mintyse turiu spe cialų prieškambarį, paremtą savo tikru prieškambariu. Bet jame vien tik durys. Filme „Košmaras prieš Kalėdas“ Džekas Skelingtonas prieina proskyną su medžiais. Kiekviename jų yra po duris, o ant šių simbolis pasaulio, į kurį jos veda. Mano prieškambaris toks pats (tik jame nėra durų į Kalėdų miestą). Ant kiekvienų durų yra po paveikslėlį, vaizduojantį, kas slypi už jų. Pavyzdžiui, Šekspyro statula prie Kultūros namų. Taip nepamirštu, kad šios durys veda į Šekspyro pjeses per maršrutą Kultūros namuose. Jei reikia daugiau durų, tiesiog pridedu papildomų. Kita galimybė - remtis ne tikra vieta, o išgalvoti visus atminties rū mus. Įsivaizduokite didelį namą, kuris atrodo taip, kaip tik norite, pilną daiktų ir baldų, kuriuos norėtumėte ten turėti. Iki smulkme nų apgalvojęs tokius rūmus, galite naudoti juos kaip tikrą vietą, skirtumas tik tas, kad šįkart viskas yra jūsų galvoje ir galite rūmus keisti ir plėsti kaip tik panorėjęs. Vis dėlto manau, kad šis metodas šiek tiek rizikingas, nes kaskart tenka lygiai taip pat prisiminti vis ką, kas yra jūsų išgalvotuose rūmuose, ir nėra galimybės pasitikrin ti, kaip yra iš tikrųjų. Jei ką nors pamirščiau, tarkime, liūto kailį prie židinio, negalėčiau prisiminti ir su juo susieto daikto. Kadangi viską išgalvojau, nėra užuominų, kurios primintų pačius baldus, o juos prieškambaryje vis pastebiu, nes kasdien matau. Norint nepamiršti išgalvotų vietų ir jų turinio, galima jas nusi piešti arba mintyse leistis į daugelį pasivaikščiojimų po jas, kol bū site tikras, kad viskas yra ten, kur turi būti. Man vis dėlto lengviau įsiminti tikrus daiktus, ten, kur dažnai juos matau. Taigi teikiu pir menybę esamoms vietoms. Žinoma, greičiausiai aš vienas toks per nelyg atsargus. Drąsiai išmėginkite kūrybiškesnį metodą. Jis buvo mėgstamiausias tarp senųjų atminties meistrų. Atminties rūmai su daugeliu durų, nuo kurių prasideda skirtin gi atminties maršrutai (kaip tos, kurios yra mano prieškambaryje), leidžia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius. Ši informacija už durų neliks amžinai, jeigu retsykiais praversite duris ir nueisite HENRIK FEXEUS
QDflB
maršrutą. Pastebėsite, kad tai labai malonu. Penkios minutės, skir tos pasivaikščiojimui mintimis po Kultūros namus, man veikia tar si meditacija, be to, šitaip sustiprinu ryšius tarp smegenų ląstelių, o matydamas, kaip puikiai tai veikia, dovanų gaunu (galbūt skamba šiek tiek keistuoliškai) malonų slaptos galios pojūtį. Jumyse taip pat gyvena slaptas keistuolis. Kitaip neskaitytumė te knygos apie ypatingas galias. Tad pasirūpinkite jį išlaisvinti. Tai tiesiog neapsakomai smagu. d id žio ji iiSteMUL * Štai ir priėjome prie tikros viršūnės. Šią sistemą septynioliktame amžiuje pristatė Stanislausas Minkąs von Wennssheinas - prisie kiu, neišgalvojau vardo, - aštuonioliktame amžiuje ištobulino Ri chardas Grey, ir ji laikėsi nepakitusi, kol prieš keletą metų atminties meistrai, tokie kaip Dominicas O’Brienas ir Vladimiras Kozarenko, nepradėjo kurti naujų jos variantų. Tačiau pradėkime nuo pradžių. TMS yra standartinė technika, padedanti prisiminti daugybę dalykų. Ji veikia tarsi sąrašas, panašus į tuos, apie kuriuos neseniai skaitėte. Tačiau jį sudaro ne dešimt ir ne dvidešimt, ošimtas daiktų. Mažiausiai. Atrodo daug? Nesudėtingas triukas padės išplėsti sąrašą iki tūkstančio objektų. Ar dešimties tūkstančių. Žinau, beprotiška. Ta čiau tai įmanoma. Ši sistema veikia dviem kryptimis. Viena vertus, ji veikia kaip sunumeruotas sąrašas, kur skaičiai padeda įsiminti vaizdus. Kita vertus, galima daryti ir priešingai: susikurdamas vaizdus, gali te įsidėmėti skaičius. Daug skaičių. Daugiau neteks pamiršti savo banko sąskaitos numerio, o puikus triukas vakarėliui - per kelias sekundes įsiminti draugų kredito kortelių numerius (veikiausiai neturėsite galimybės to išbandyti daugiau kaip kartą, bet vis tiek). Vadovaudamasis šia sistema niekada nepamiršite savo PIN kodo stovėdamas prie bankomato ar savo lagamino spynelės kodo. Pirmiausia leiskite paaiškinti pagrindinį sistemos veikimo princi pą ir pamatysite, kaip veikia šimto objektų sąrašas, o tada galėsi me pereiti prie praktinių detalių. Sistemos esmė - įsiminti dešimt * Angį. The Major System (TMS). Q D D E
NUOSTABUS PROTAS
priebalsių, po priebalsį visiems skaitmenims nuo 1 iki 9. Jums te reikia prisiminti šias raides. Padaryti visa kita padės pati sistema. Kadangi dešimt raidžių dešimčiai skaitmenų jau užpildo trumpąją atmintį, atminties meistrai per visą istoriją pasiūlė įvairių priebal sių rinkinių, kuriuos būtų patogiausia naudoti. Pats skaitmuo gali padėti jums prisiminti raidę, pavyzdžiui, savo išvaizda ar skambė jimu. Galų gale manau, kad daugiausia priklauso nuo skonio ir iš kokių priebalsių lengviausia kurti žodžius (kitas etapas). Toliau pateikti priebalsiai naudojami dažniausiai. Šį variantą renkuosi ir pats. Kaip pamatysite, kai kada vieną skaitmenį ati tinka keletas priebalsių - todėl, kad jie panašiai skamba. Vis dėlto patariu jums pasirinkti vieną priebalsį vienam skaitmeniui, ir kuo tvirčiau jo laikytis. Taip sumažinsite riziką vėliau susipainioti. 0 =S, Z (sąsaja - anglų k. zzzzzzero) 1 = D, T (sąsaja - raidė T atrodo panaši į vienetą) 2 =N (sąsaja - raidė Nturi du stulpelius) 3 =M (sąsaja - raidė Mturi tris stulpelius arba primena gulsčią trejetą) 4 = R (sąsaja - ketuRRRi) 5 = L (sąsaja - romėniškas skaičius Lreiškia 50) 6 =J, SH (sąsaja - J primena atvirkščią šešetą) 7 = K, G (sąsaja - raidė Katrodo tarsi į sieną atremtas septynetas) 8 = F, V (sąsaja - dvi raidės F, sudėtos kartu, primena kampuotą aštuonetą) 9 =B, P (sąsaja - raidė Pyra veidrodinis devyneto atspindys) Taip, sutinku. Sąsajos atrodo nenuoseklios ir ne visada savaime suprantamos.* Jei pats negalite sugalvoti geresnių sąsajų (kaip jau minėta, būta ne vieno tokio bandymo), čia bus vienas iš nedaugelio atvejų, kai reikės išmokti dešimt dalykų. Tačiau verta: leisitės į at minties kelionę, kurioje netrukus kiek primiršite skaičių 10. * Šitai bandė išspręsti Dominicas O’Brienas sukurdamas naują sąrašą su, jo many mu, logiškiau parinktomis raidėmis: 0 =0,1 =A, 2 =B, 3 =C, 4 =D, 5 =E, 6 =S, 7 = G, 8 =H, 9 = N. Kaip matote, net ir šis sąrašas nėra visiškai nuoseklus. Vladimiras Kozarenko kiekvienam skaitmeniui žymėti naudoja iki šešių raidžių, bet, mano manymu, taip dar painiau. Tačiau išbandykite abu variantus ir pažiūrėkite, kuris tinkamesnis jūsų atminčiai. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Vėliau šiuos 10 priebalsių pasitelksite paversti skaičiams nuo 1 iki 100 žodžiais ir vaizdais. Pavyzdžiui, skaičių 3 žymi raidė M. 33 reiškia MM. Kad MM taptų žodžiu, reikia balsių. Pavyzdžiui, MaMa. Taigi nusprendžiate, kad žodis, žymintis skaičių 33, bus „mama“. Galbūt trisdešimt trečioje pozicijoje norite prisiminti pla netą Saturną. Jei taip, susikurkite vaizdinį, kaip jūsų mama čiuoži nėja pačiūžomis Saturno žiedais. Dabar vaizdinys jau įaugęs į jūsų atmintį. Kad vėliau primintumėte, kas saugoma trisdešimt trečioje pozicijoje, pakartokite sau: „3yra M, 33 yra MM, taigi 33 yra mama, o vaizdinys, susijęs su mano mama, yra tas, kaip ji čiuožinėja pačiū žomis Saturno žiedais. Taigi turėjau prisiminti Saturną.“ Išmokęs, kokias raides atitinka skaitmenys nuo 0 iki 9 ir iš šių raidžių suda rytus žodžius, neužtruksite ilgiau kaip sekundę ieškodamas savo vaizdinių. Kaip ir naudojant kitas skaičių sistemas, nebus sunku šokinėti pirmyn atgal ar eiti atgaline tvarka. Pala, pala, girdžiu jus sakant. Pirma, kaip man prisiminti, kad raktinis skaičiaus 33 žodis yra „mama“, o ne, tarkime, „Momo“ (iš Michaelio Ende knygos) su tomis pačiomis priebalsėmis? Antra, jeigu sąraše bus šimtas objektų, galvoje turėsiu laikyti šimtą skirtingų vaizdinių. Ką reikės daryti, kad jų nesupainiočiau, turint omenyje, kad darbinė atmintis susitvarko daugiausiai su de vyniais objektais? Pagaliau ar žodyje mama ne trys priebalsės?* Nesibaiminkite, turiu atsakymus į šiuos klausimus. Kurdamas žodžius savo sąrašui ir ieškodamas balsių įdėti tarp priebalsių kaip a žodyje „mama“, visada mėginkite su kiekvienu balsiu abėcėlės tvarka. Pirma abėcėlės raidė yra a, tad pradedate nuo jos ir štai vietoj skaičiaus 33 turite „mama“. Taigi nėra prasmės eiti toliau. Tai reiškia, kad jums net nereikia įsiminti visų šimto pagalbinių žodžių, jei tik atsimenate priebalsius, žyminčius skaitmenis nuo 0 iki 9. Pavyzdžiui, prisimenate, kad raidžių derinys RKremiantis priebalsių sąrašu reiškia 47, bet pamiršote, kokį žodį iš jų sudarėte. Tikrinkite kiekvieną balsį abėcėlės tvarka, kol rasite tinkamą žodį. Toks žodis yra „rikis“. Kiti galimi žodžiai yra „rokas“ar „rūkas“, bet kadangi i abėcėlėje yra pirmesnė už o ar ū, žinote, kad „rikis“ yra reikiamas žodis. Ar supratote? Švedų k. žodis mama rašomas su dviem mviduryje - mamma (vert. past.). B O D O
n u o s t a b u s p r o ta s
Matau, kaip keliate ranką norėdamas atkreipti dėmesį, kad žo dyje „mama“yra du balsiai - vienas viduryje, kitas pabaigoje. Na, kartais neįmanoma sugalvoti žodžio tik su vienu balsiu vi duryje, tada prireikia ir dar vieno balsio po paskutinio priebalsio. Bet dėl to netampa sunkiau įsiminti. Jeigu bandydamas atsiminti savo sąrašą rasite vidurinį balsį, savaime iškils ir paskutinis. Turint žodžio pradžią, pabaiga ateina pati. Jums tereikia atkreipti dėmesį, kaip žodis skamba, kai jį tariate, nes kaip tik tai ir darysite, tai yra sakysite žodžius. Galite nekreipti dėmesio į rašybą. Todėl skaičiui 33 žymėti galite naudoti žodį „mama“. Jei pažiūrėtume, kiek raidžių m yra šiame žodyje, skaičius būtų 333 (nes kiekviena raidė m yra skaitmuo 3). Tačiau netariame trijų m, viso labo dvi. Dėl tos pačios priežasties CK(pavyzdžiui, žodyje „NaCKa“*) yra vienas priebalsis, o ne du, nes skamba taip pat kaip k. Ar dar viską suprantate? Gerai. Galbūt atrodo painu, bet visos šios taisyklės apie raidžių skai čių ir balsių ieškojimą pagal abėcėlę yra tam, kad sistema būtų kuo patogesnė naudoti. Kuo puikiausiai galima nepaisyti taisyklių, jei gu į galvą šovė geresnis variantas. Skaitmenims 1 ir 6 pasirinkau priebalsius Dir J (kaip tik šiems skaitmenims galima rinktis vieną iš keleto raidžių). Vadinasi, JD reiškia 61. Kai tai supratau, į galvą iškart atėjo žodis „jedi“**, nors pagal abėcėlės taisyklę turėjau pasi rinkti žodį „jade“***. Pabandžiau pakeisti. Tačiaukaskart priėjus prie 61 mintyse iškildavo „jedi“, ir būdavo labai sunku prisiminti, koks gi žodis turėjo būti vietoj jo. Dėl George o Lucaso ir jo barzdos žo dis „jedi“buvo kur kas stipresnis. Taigi vėl perėjau nuo „jade“prie „jedi“ir buvo kur kas geriau.**** Patekęs į panašią situaciją, rinkitės tai, kas veikia geriausiai. Tai syklės reikalingos tik tam, kad jums padėtų, pačios savaime jos nėra vertingos. Jei jums patogiau ką nors pakeitus, tai ir pakeiskite. Visi mes skirtingi. * Vienas iš Stokholmo gyvenamųjų rajonų (vert. past.). ** Liet. „džedajus“. *** Liet. „nefritas“- pusbrangis akmuo. **** Dominico O’Brieno atminties sistemoje raidės nenaudojamos žodžiams su daryti, užtat susiejamos su žinomų žmonių inicialais. Pavyzdžiui, 15 = AE = Al bertas Einšteinas. Gali būti, kad įžymybes įsidėmėti lengviau negu atsitiktinius žodžius, bet kadangi neskaitau paskalų laikraščių, negaliu prisiminti šimto garsių žmonių. Man tai būtų per daug. HENRIK FEXEUS
QflDB
Keletas patarimų prieš jums pradedant kurti savo sąrašą nuo 1 iki 100 . • Vienam skaitmeniui žymėti galite rinktis vieną iš kelių prie balsių. Nekaitaliokite jų ir išsirinkite vieną. Kitaip bandyda mas galvoje atkurti sąrašą turėsite per didelį pasirinkimą. Bus paprasčiau, jei žinosite, kad, pavyzdžiui, 1 visada yra T (ir kar tais nepakeičiamas į D). • Kaip galėdamas stenkitės kurti daiktavardžius, o ne veiksma žodžius ar būdvardžius. Norint užpildyti sąrašą, veikiausiai vis tiek prireiks veiksmažodžių, tačiau daiktus prisiminti len gviau negu veiksmus ar apibūdinimus, juos lengviau ir susieti su kitais daiktais. Dėl tos pačios priežasties teikiu pirmenybę konkretiems, o ne abstraktiems dalykams. • Jei pasitaiko žodžių, keliančių stiprias asmenines asociacijas (kaip man „džedajus“), naudokite juos, nesvarbu, kaip jie at rodo. Šiuos žodžius įsiminsite geriausiai. • Prieš pridėdamas balsių žodžio gale patikrinkite, ar negalima sugalvoti žodžio su vienu balsiu viduryje. Jūsų dėmesiui - mano paties sąrašas su atminties nuorodomis nuo 1 iki 100. Televizijos laidoje „Proto aptemimas“įsiminiau šim tą žodžių, kuriuos buvau girdėjęs vieną vienintelį kartą. Tada pa sinaudojau šiuo sąrašu. Pradėjęs naudotis sąrašu pastebėsite, jog kils noras kai ką pakoreguoti, kad sąrašas geriau jums tiktų. Tose vietose, kur mano sąrašas neatitinka taisyklių, padariau tam tikrų pakeitimų vien todėl, kad man taip buvo patogiau. Tuos žodžius, kurie yra tokie asmeniški, kad veikiausiai visiems kitiems atrodo beprasmiai, pažymėjau ženklu +. Juos turėtumėte pakeisti kitais. Apskritai galite remtis šiuo sąrašu kiek tinkami, bet nepulkite jo tiesiog nusirašyti. Kad sukurtumėte kuo asmeniškesnį, o kartu ir stiprų sąrašą, geriausia pradėti savarankiškai ir pasinaudoti mano sąrašu tik tuomet, kai tikrai prireiks. Pateikiu jį visą kaip nedidelį įkvėpimo šaltinį.
□DDB
n u o s t a b u s p r o ta s
1.Do - mirti 2. Nu [fotoaparato blykstė] - dabar 3. Muu! [karvė] - mū! 4. Ra [Saulės dievas] 5. Le - šypsotis 6. Ja! [šūksnis] - taip! 7. Kaa [smauglys] 8.Fe- fėja 9. Be [vienuolis] - melstis 10. Dass - lauko tualetas 11. Daddy + 12. Dan + 13. Damm - dulkės 14. Darra - virpėti 15. Dal - slėnis 16. Dusch - dušas 17. Ducka - pasilenkti 18. Def [hiphopas] + 19. Deppa - būti prislėgtam 20. NASA 21. Natt - naktis 22. Nan [duona] - indiška duona 23. Nemo + 24. Narr - kvailelis 25. Nal - adata 26. Nasse - paršiukas 27. Nacka - Stokholmo gyvenamasis rajonas 28. Nav - ašis 29. Napp - čiulptukas 30. Mas - kortų žaidimas 31. Mat - maistas 32. Man - vyras 33. Mamma - mama 34. Mara - ragana iš 1979 m. švediškos televizijos laidos vaikams 35. Mal - kandis 36. Maja + 37. Mac [Apple] 38. Maffia - mafija 39. Mapp - segtuvas 40. Rasa - griūti 41. Ratt - vairas 42. Ren - Šiaurės elnias 43. Ram - rėmas 44. Ror - vamzdis 45. Rally - ralis 46. Raja - radža 47. Ra - senovės Egipto Saulės dievas 48. Riva - plėšti 49. Rabbi - rabinas
52. LAN [tinklas] 53. Lamm - avinėlis 54. Lera - molis 55. Lila - violetinė 56. Leja - samdyti 57. Lack - lakas 58. Lava - lava 59. Lab [oratorija] 60. JAS - toks Saab naikintuvas 61. Jedi - džedajus 62. Jan + 63. Jam [uogienė] 64. Jarre [Jean M.] - Žanas Mišelis Žaras 65. Jul - Kalėdos 66. Jajja! - interneto rinkodaros įmonė 67. Jack - kirstinė žaizda 68. Java [sala] 69. Jabb [boksas] 70. Kęso - grūdėtosios varškės prekių ženklas 71. Katt - katė 72. Ken [Barbė] 73. Kam - šukos 74. Kar - vonia 75. Kai - plikas 76. Kaj - prieplauka 77. Kaka - pyragaitis 78. Kaffe - kava 79. Cab [automobilis be stogo] 80. Fes - bezdėjo 81. Fat - lėkštelė 82. Fan - velnias 83. Fem [Blyton] - penketukas, nuoroda į britų rašytojos Blyton knygą vaikams 84. Fara - pavojus 85. Falla - kristi 86. Fars [tyli r] - farsas 87. Fack - skyrelis 88. FIFA 89. Fab [fabulous] - nuostabus (angį.) 90. Bas - pagrindas 91. Bada - maudytis 92. Bana - kelias 93. BAM! 94. Bar - baras 95. Bal - pokylis 96. Baja - Vengrijos miestas 97. Baka - kepti 98. Biff- jautiena 99. Baby - kūdikis 100. Dissas - būti žeminamam HENRIK FEXEUS
QDDD
Dabar jūsų eilė! Dar kartą pažvelkite į priebalsius p. 115, jeigu jų neprisimenate, ir būkite kūrybingas! Griebkite rašiklį, giliai įkvėp kite ir sudarykite savo sąrašą nuo 1 iki 100. Juk dabar, kai jau nuė jome taip toli, nepasitrauksite, tiesa? Stabtelėkime, kol sudarysite savo sąrašą. Man, šiaip ar taip, reikia vėl užkaisti kavos. Kadangi dabar skaitote šią eilutę, tikiuosi, jau baigėte. Jei susikūrėte sąrašą, suprantu, kad gali atrodyti neįmanoma atsiminti visų šimto užsirašytų žodžių.* Tačiau čia smarkiai pagelbėja sąrašo struktūra. Kadangi visaip dėliojote tuos dešimt priebalsių kurda mas sąrašą, tikiu, kad išmokote juos kaip dukart du. Kaip žinote, K (arba G) ir Lyra priebalsiai, žymintys skaitmenis 7 ir 5. Vadinasi, 75 yra KLarba GL, atsižvelgiant į tai, kaip pasirinkote. Dabar nežiūrėdamas pasakykite, koks žodis jūsų sąraše žymi skaičių 75. Juk buvo lengviau, negu tikėjotės, tiesa? Sistema jums padeda! Dabar nesakysiu priebalsių - koks žodis žymi skaičių 48? Nesijaudinkite, jeigu kiek užtrunka, kol prisimenate žodžius; taip būna iš pradžių, kol visi žodžiai dar nauji. Vis kartojant są rašą bus greičiau ir greičiau. Naudoti dideles atminties sistemas, tokias kaip ši, nėra tas pat kaip išmokti važiuoti dviračiu - jeigu reguliariai nesitreniruosite, sistemą pamiršite. Todėl naudokite ją taip dažnai, kaip tik įmanoma: PIN kodams ir durų kodams, pro jektų numeriams, gimimo metams ir 1.1., nesvarbu, ar tai atrodytų būtina, ar ne. Nors ką tik teko kaip reikiant pasukti galvą, kol prisiminėte žodį, susietą su skaičiumi 75, tikiuosi, suprantate, kaip fantastiška, kad apskritai jį prisiminėte. Galbūt tiesa, kad savo darbinėje atmin tyje galime laikyti nuo penkių iki devynių objektų. Tačiau sąrašo sandara leidžia bet kada susikurti galvoje šimtą vaizdinių, kurie savo ruožtu padeda prisiminti šimtą kitų dalykų. Užtenka dešim ties priebalsių. Ar tai ypatinga proto galia, ar ypatinga protogalia?
* Toliau rašoma remiantis prielaida, kad išties susikūrėte savo sąrašą (ar taip pakeitėte manąjį, kad jums tiktų). Kitaip gali būti nelengva sekti mintį. Tiesiog no rėjau, kad žinotumėte. □
D D B
NUOSTABUS
protas
Skai&ą fiM aktfim ib
Savo sąrašą galite panaudoti keleriopai. Viena vertus, su juo galite dirbti kaip su ankstesniais sąrašais nuo 1 iki 20, tai yra norėda mas prisiminti daugybės dalykų rinkinį. Itin gerai sąrašu naudotis kaip kalendoriumi: jeigu turite nueiti pas dantų gydytoją dvidešimt penktą mėnesio dieną, susiekite gydytojos vaizdą su Nal - adata (NL = 25). Kai kitą kartą susimąstysite, kada užsirašėte pas dantų gydytoją, įsivaizduokite ją prismaigstytą adatų tarsi vudu lėlę (kodėl gi nepasinaudojus proga ir truputėlį neatkeršijus) ir prisi minsite, kad vizitas numatytas dvidešimt penktąją. Arba pasitel kite sistemą įvykiams ir datoms prisiminti. Ji gali praversti visada, kai informaciją įmanoma susieti su skaičiais ar kai reikia įsidėmėti daug informacijos vienetų. Be to, šią sistemą galima panaudoti norint įsiminti ilgesnes skaičių sekas. Tokiu atveju prireiks pasakojimo technikos ir sukurti pasakojimą iš keleto skaičių porų. Iš pradžių galite pridėti mėnesį, kurį numatytas vizitas pas dantų gydytoją, leisdamas jai melsti ma lonės (melsti - Be =9, devintas mėnuo - rugsėjis). Nesunkiai galite sukurti ir kur kas ilgesnes sekas nei ši. Vis dar prisimenu dešimties skaitmenų produkcijos kodą, kurio reikėjo dirbant televizijoje pirmąjį 2007-ųjų pusmetį: 3314070801. Kas gi galėtų pamiršti akimirkos įspūdį, kaip mano mama dreba iš siaubo, smaugiama smauglio Ka, bet, laimė, jį užmuša fėja Tinkerė Bel. Mamma - darra - Kaa - do- fe (liet. mama - virpėti - Ka - mir ti - fėja) mano sekoje atitinka skaičius 33 14 07 08 01. Nemas pro blemas.* Su&ikwiklte, IftMtialią žttlžią
Spėju, jau suskaičiavote, kad šįkart galite susikurti sąrašą iki 1000 taip pat kaip ankstesnį iki 100. Tiesiog kiekvienam žodžiui reikia ne dviejų, o trijų priebalsių. Žinoma, ne taip jau paprasta sugalvoti tūkstantį žodžių. Neabejoju, kad turėjote šiek tiek vargo ir su šim tu. Bet norėdamas galite pamėginti. Metodas toks pat. * Kadangi suskirsčiau skaitmenis po du, galėjau praleisti nulius. 07 tiesiog tapo 7 (Kaa). Galvodamas apie savo vaizdinį, žinojau, kadprieš visus objektus, žyminčius skaitmenis iki 10, yra nulis. Prireikus tereikėjo pridėti nulius ten, kur dera. HENRIK FEXEUS Q Q Q S
Be to, šitaip galite sukurti ilgesnius specialius žodžius. Jei nori te įsiminti, tarkime, PINkodą, galite arba sujungti su paveikslėliais iš sąrašo iki šimto, kaip aš padariau su savo produkcijos kodu, arba pagal keturis skaitmenis sukurti naują žodį. Paverskite skaitmenis priebalsiais, pridėkite tarp jų balsių ir turėsite naują žodį. 4865, senas mano banko kortelės PINkodas, virto „ravijoli“). Žinoma, ra šyba netaisyklinga, bet ištarti galima kuo puikiausiai. 4-8-6-5. Ravi-jo-li. Tada tiesiog susieju mintyse raviolių vaizdą su savo banko kortele (galbūt padažau kortelę į lipnų pomidorų padažą), ir viskas. Daugiau niekada nepamiršiu kodo. Pabandykite pats - kokį vaiz dinį galite susikurti iš 1066, metų, kai vyko Heistingso mūšis, kad niekada nepamirštumėte šios datos? iTeksiįajus klu im „ 10 0 0 0 “
Žinau, pažadėjau techniką, padėsiančią įsiminti 10 000 dalykų. Dominicas O’Brienas, kurį neseniai minėjau, turi susikūręs tokią techniką, taip pat Tony Buzanas ir keletas kitų. Štai jums mano va riantas. Laimė, nereikia sukurti dešimties tūkstančių naujų žodžių iš keturių priebalsių, tačiau prireiks šiek tiek praktikos ir suderinti keletą lig šiol minėtų atminties technikų. Prisimenate, kaip manė me, kad jau kažin kas, jeigu gali įsiminti pirkinių sąrašą iš dešimties daiktų. Buvo tokie laikai... Tada paaiškinau, kad galite įsimenamos informacijos kiekį padidinti dešimt kartų, suteikdamas kiekvienai su skaičiais susietų vaizdinių grupei papildomą savybę, pavyzdžiui, spalvą. Dabar padarysime kai ką, kas pagrįsta tuo pačiu principu, bet išnaudoja jį kiek kitaip. Pradėkime nuo sąrašo iki šimto. Susikurkite naują su skaičiais nuo 1000 iki 9999 derindamas du skaičius iš pradinio sąrašo. (Tarkime, 10 + 01 bus 1001, o 98 + 87 bus 9887.) Užrašęs šią naują seką, pastebėsite, kad gavote devyniasdešimt devynias grupes su šim tu skaičių kiekvienoje: pirmoji grupė prasideda nuo 01 ir į ją įei na skaičiai nuo 0100 iki 0199. Kita grupė prasideda skaitmenimis 02, ją sudaro skaičiai nuo 0200 iki 0299. Trisdešimt trečios grupės skaičiai prasideda skaitmenimis 33 (3300-3399) ir 1.1, iki paskuti nės grupės, prasidedančios skaitmenimis 99. □
O B E I
NUOSTABUS
protas
Jeigu savo sąraše iki šimto skaičiui 33 žymėti pasirinkote žodį „mama“, visos sąsajos grupėje, prasidedančioje skaitmenimis 33 (tai yra nuo 3300 iki 3399), taip pat prasidės nuo mamos. Visiems šios grupėms skaičiams susiesite savo mamos vaizdą su kitais skai čiais. Remiantis mano pasiūlytu sąrašu vaizdinys, koduojantis skai čių 3301, būtų ką nors žudanti jūsų mama (33 + 01 = mamma + do (mirti). Skaičiaus 3351 vaizdinys - jūsų mama, gerianti kavą su pienu (33 + 51 = mamma + latte), 3333, be abejo, yra jūsų senelė (mamma + mamma), o 3399 - mama, sūpuojanti kūdikį (33 + 99 = mamma +baby (kūdikis). Nebijokite perdėti - taip vaizdiniai dar ge riau įstrigs į atmintį: tegul kava su pienu būna karštutėlė, o kūdikis milžiniškas. Taigi turime sąrašą skaičiams nuo 3300 iki 3399, kur visi vaizdiniai prasideda nuo jūsų mamos. Kitame šimtuke, tai yra nuo 3400 iki 3499, visur matysime baisią raganą, nes pagal mano sąrašą 34 =Mara. Tad dar kartą naudojatės savo šimto sąrašu ir su kuriate asociacijas 9999 informacijos vienetams.* O tai visai daug. Siekiant išaiškinti TMS metodo veikimą daug dėmesio buvo ski riama skaičiams. Atkreipkite dėmesį, kad iš tikrųjų turime reikalą su vaizdiniais. Sistema pravers ne tik norint įsiminti durų kodus ir sąskaitų numerius, - nors tai irgi puikus panaudojimas, - kaip jau minėjau, į ją įmanoma įtraukti viską, ką tik galite įsivaizduoti: kny gos turinį ar ilgiausią pirkinių sąrašą pasaulyje. Pats sprendžiate, ką norite įsiminti. Dabar galbūt svarstote: „Kokia viso to prasmė? Smegenyse nėra vietos šitokiai galybei informacijos! Net ir naudojantis gudriausio mis sistemomis kaip ši vienu metu galvoje neįmanoma išlaikyti dešimties tūkstančių dalykų.“ Netiesa. Atrodo, yra priešingai. Bent jau tol, kol kalbame apie vaizdinius, o ne apie žodžius. Kelių ekspe rimentų dalyviams greitai vienas po kito buvo parodyta daugybė paveikslėlių. Tada paprašyta pažiūrėti į kitus paveikslėlius ir pasa kyti, ar kai kurie iš jų matyti anksčiau. Iki šiol didžiausiame ekspe rimente panaudota dešimt tūkstančių paveikslėlių. Sunku patikė ti, bet bandymo dalyviai pataikė 99,6 procento tikslumu! Lionelis Standingas, atlikęs eksperimentą, konstatavo, kad „mūsų galimy bės įsiminti ir atpažinti vaizdus yra bemaž neribotos“. Standingas * Žinau, kad vieno trūksta - juk žadėjau 10 000. Bet galbūt paskutinį elementą galite įsiminti ir pats? HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
išbandė „tik“ dešimt tūkstančių vaizdų, tačiau, pasak jo, net ir iš milijono vaizdų turėtume atsiminti 986 300. Ir be jokios sistemos, padedančios įsiminti. Taigi atminties sistema dešimčiai tūkstančių vaizdinių yra ne tik visai normali - ji net kiek mažoka. $ ū A ų a tm ia tis y n a , ta u k š ti
Prieš baigiant kalbėti apie atminties technikas galbūt pats laikas paminėti, kiek ilgai įsiminta informacija išlieka. Rodos, saugote atmintyje tai, ką anksčiau įsiminėte, iki tol, kol reikia, ir ne ilgiau (jeigu kalbame apie didelius informacijos kiekius, derėtų retsykiais grįžti ir prisiminimus sustiprinti, kitaip kyla pavojus, kad jie išblės per anksti). Jei įsiminėte pirkinių sąrašą, senasis netrukdys įsidė mėti naujo. Baigus naudoti informaciją, pavyzdžiui, apsipirkus, dažniausiai ji savaime išdyla iš atminties. Kad būtumėte tikras, jog sąsajos atlaisvintos, galite pereiti per savo sistemos vaizdus su nie kuo jų nesiedamas. Norėdamas išvalyti savo atminties rūmus, da rykite taip pat. Pasivaikščiokite po juos, bet tik žiūrėkite į daiktus, kurie visada ten būna, ir nieko su jais nesiekite. Vis dėlto norint išlaikyti galvoje tai, kas kartą jau įsiminta, te reikia retkarčiais pakartoti sau sąrašą (ar leistis į pasivaikščiojimą po prisiminimus) ir patikrinti, ar viskas savo vietoje. Būtų neblogai padaryti tai du tris kartus iš eilės, kaip ir stengiantis įsiminti naują sąrašą. Pakartokite jį dar kartelį po kelių valandų. Tada pakaks prie jo sugrįžti kitą dieną. Įsitvirtinusią informaciją prisiminsite ir po savaitės, bet tada praverstų vėl į ją žvilgtelėti - jei ji tebeaktuali. Beje, ar tebeprisimenate savo dešimties pirkinių sąrašą? Taip ir maniau. J č a į fo tia u
O kaipgi faktas, kad galime įsiminti septynis objektus ± du? Jis tebegalioja. Vienintelis menas - tinkamai tuos dalykus apibrėžti. Skaičių seką 8 5 6 3 0 2 7 5 5 8 7 1 2 2 0 5 galime matyti kaip še šiolika atskirų skaitmenų. Tada ji netilptų darbinėje atmintyje. Ta čiau galime žiūrėti į ją kaip į keturias grupes po keturis skaitmenis. Q D B E I
NUOSTABUS PROTAS
Grupes įsiminti lengviau. Be to, pasitelkdamas kurią nors atmin ties techniką, kiekvieną iš jų galite padaryti prasmingą. Jau seniai žinoma, kad smegenys apdorojamą informaciją jungia į didesnes grupes. Vis dėlto šiek tiek užtruko, kol supratome, kad grupavimą galime panaudoti ir atminties sistemose. Kaip tik taip jos ir veikia. Pavyzdžiui, greičiausiai jums būtų sunku įsidėmėti 169 pavienes raides, bet galėdamas jas sugrupuoti, tarkime, į žodžius, kuriems netgi suteiktumėte prasmę, kad jie taptų suprantami, įsimintumė te gana daug. Ar atsimenate, ką sakiau jūsų ką tik skaitytame sakinyje? Gerai. Jame buvo kaip tik 169 raidės (7 kableliai, 3 skaitmenys ir taškas.) Taigi, kol dar nebaigėme, jeigu kartais negalėjote nurimti ištisus 50 puslapių, Saulės sistemoje yra devynios planetos. Štai jų eilės tvarka: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas. (Šiaip jau Plutono titulas buvo paže mintas, tai yra jis nebevadinamas planeta ir jau kurį laiką priskiria mas prie nykštukinių planetų, šiuo pavadinimu dalijasi su kitomis nykštukinėmis planetomis, tokiomis kaip Cerera, Eridė, Makemakė ir Hamėja, kurių visų orbita kartu su Plutono yra ledo dalelių žiede už Neptūno. Vis dėlto noriu įspėti, kad nesistengtumėte pa daryti kitiems įspūdžio šiomis žiniomis, taip sužlugdytumėt bet kokį geresnį vakarėlį. O dabar apeliuoju į sąžinę: ar nepraleidote ankstesnės pastraipos, užuot atidžiai ją perskaitęs, kai pastebėjote, kad joje iš esmės tėra išvardyti dangaus kūnai? Nekaltinu jūsų, jei taip ir padarėte. Ši knyga stora ir joje pateikiama daug informacijos, kurią paskui rei kia suvirškinti. Ojūs juk visai nenorite gaišti artimiausių metų, kol ją įveiksite. Bet įsivaizduokite, kad skaitote dukart ar penkiskart greičiau negu dabar. Tada iki metų pabaigos spėtumėte perskaity ti dar vieną knygą. Greitas žinių ir informacijos įsisavinimas tapo svarbiu gebėjimu, padedančiu puikiai laviruoti mūsų moderniame informacijos prisotintame pasaulyje. Kaip tyčia tokia ir bus kita ypatinga galia. Tolesnius puslapius ne tik išmoksite skaityti kur kas greičiau negu dabar, bet ir sužinosite, kaip skaityti sumaniau. Šiaip ar taip, jau seniai galėjote perskaityti šią knygą.
HENRIK FEXEUS Q D Q B
ĮSIVAIZDUOKITE KAD JAU BAIGĖTE Skaityto#Įuttėlusui guimt tomas
Sparčiausiai augantis kiekis šioje planetoje yra gausybė mūsų sukuriamos informacijos. Kevinas Kelly
NORIME VISKĄ SUSPĖTI Mus pasiekia daugiau, negu galime apdoroti
odėl gi skyrių apie greitąjį skaitymą dedu į knygą priešpasku tinį? Ar nebūtų buvę sumaniau (ką jau kalbėti apie gerašir diškumą), jeigu tokia stora knyga būtų nuo jo prasidėjusi? Be abejo. Bet būtų buvę kur kas mažiau linksma. Be to, noriu iliustruoti vieną tiesą. Galbūt anksčiau nesate su simąstęs apie greitąjį skaitymą. Jei taip, tikiuosi, kad šiuo metu, perskaitęs 421 knygos puslapį, įžvelgiate tikrąją gebėjimo skaityti greičiau ir sumaniau naudą. Neskaitant tų kartų, kai turime išmokti tam tikrą informaciją dėl studijų, darbo ar pomėgių, apsupame save neapsakoma gausybe raidžių. Jeigu jūs toks kaip aš, turite namuose šūsnį knygų, kurias ketinate perskaityti, kai atsiras laisvo laiko. Retkarčiais paimate kokią knygą, bet krūva, regis, auga greičiau, negu ją mažinate. Vis dėlto krūvoje daugiausia detektyvų. Bejų, visi turime knygų, kurias esame nusipirkę, nes turėtume jas perskaityti, - tai dalykinė
K
Q D B B
NUOSTABUS PROTAS
literatūra, regis, itin įdomiomis temomis, bet į ją taip ir nesiryžtate kibti. Lankytis knygyne tampa kone kančia: matote daugybę kny gų, kurias norėtumėte ar turėtumėte perskaityti, bet žinote, kad neverta jų pirkti, kol nesumažinsite krūvos namie. O to taip ir nepavyksta padaryti. Arba visiškai pasidavėte, galbūt jau paauglystės metais. Neper kate naujų knygų ir retai lankotės knygynuose. Šią knygą gavote dovanų. Skaitymas tapo šiek tiek svetimas, susijęs su nemaloniais mokyklos, prievolių prisiminimais. Galimas daiktas, skaitote mė nesinį žurnalą, bet ar pastebėjote, kokie jie šiais laikais stori? Už trunki keletą dienų, kol įveiki vieną vienintelį numerį. Galimybė greitai įsisavinti daug informacijos yra ne tik žavus vakarėlių triukas. Priešingai, tai ypatinga proto galia, kuri gali gero kai palengvinti jums gyvenimą, nesvarbu, ar rengdamasis egzami nui turite išmokti apie Antrąjį pasaulinį karą, ar ieškote tinkamos informacijos rinkodaros projektui, ar jums tiesiog sunku iš ryto suspėti perskaityti DAT. Jko d e h M A iH į& itk a e y & i a Įid & u tftik a b
Šiandien turime tokių galimybių gauti informacijos - tiek pramo gai, tiek žinioms plėsti, - kokių žmonija dar neturėjo. Parduotuvė lėje, kur gerai suskirstyti laikraščiai, rasite daugiau informacijos, negu galėtumėte apdoroti per visus metus. Kas mėnesį ją pakeičia toks pat kiekis naujos. Nėra ko stebėtis, kad nesunkiai galime pa justi informacinį stresą. Su tiek daug visko tenka susidurti. Neseniai pietavau su vienu geru draugu, kurį, kaip galėjai spėti iš visų ženklų, kamavo minėtas informacinis stresas. Jis pradėjo naudotis Twitter ir sekti penkis žmones, kurių veikla jam buvo įdo mi dėl darbo. Kaskart kuriam nors iš jų paskelbus žinutę jo mobi lusis supypsėdavo. Vien per mūsų pietus tie penki žmonės kartu sukūrė daugiau kaip šimtą naujų pranešimų. Ir dar daugiau skai tytino teksto. Kadangi tai buvo susiję su darbu, 80 procentų visų pranešimų sudarė nuorodos į kitus tekstus, straipsnius ar tinklalapius, kurie galėjo sudominti mano bičiulį, taigi jam derėjo juos perskaityti. Žinoma, visa tai tik priedas prie įprastų darbų. * Populiarus Švedijos dienraštis (vert. past.). HENRIK FEXEUS Q f l Q D
Nenuostabu, kad kartais pasijuntame skęstą. Daugelį strategijų, kaip efektyviau valdyti informacijos srautą, siūlo vadinamasis greztaszs skaitymas. Mintis, kad įmanoma skaity ti dešimt kartų greičiau negu dabar, taip vilioja, kad apie greitojo skaitymo kultūrą susidarė kone atskiras mitų rinkinys. Dėl sme genų ir akių veikimo neišmanymo šiais laikais mokoma technikų, primenančių pasakų pasaulį. Be to, mokoma ir tokių technikų, ku rios išties veikia, nors nesuprantama kodėl Kitaip tariant, įprastas reikalas savigalbos pasaulyje. Pabandysiu pateikti didžiausius nesusipratimus ir atsijoti ne realius lūkesčius. Vis dėlto yra praktiškų ir veiksmingų technikų, padėsiančių greitai pagerinti skaitymo įgūdžius, taigi jas ir prista tysiu. Iš esmės terminas „greitasis skaitymas“klaidina, tai turėtų būti vadinama efektyviu skaitymu. Nes mūsų tikslas nėra vien tik pa didinti skaitymo spartą. Tai lengvai galite padaryti ir savarankiš kai - kol nereikia įsiminti perskaitytos informacijos, galima tiesiog irtis per tekstą. Mūsų tikslas - išmokti skaityti greičiau, bet vis dar suprasti ir apdoroti tai, ką skaitome. Todėl reikia ir technikų, pade dančių veiksmingiau atsirinkti ir rūšiuoti aktualią informaciją dar prieš pradedant skaityti. Nuo to ir pradėkime.
S D G Q
NUOSTABUS PROTAS
KAIP ATVERSTI KNYGĄ Sumanaus skaitymo technikos
ei rimtai ketinate pradėti skaityti kokybiškai ir lavinti efekty vaus skaitymo įgūdžius, - o tam prireiks pastangų, kaip ir bet kokioms kitoms treniruotėms, - pirmiausia turite užtikrinti tam tinkamas sąlygas. Deja, retai susimąstome, kad, norint gerai skaityti, reikia ir gerų sąlygų. Kaip šokant trišuolį pirma reikia patikrinti takelio smėlį ir vėją, taip ir ruošiantis skaityti reikia sukurti tinkamą aplinką, kad pa siektume pačius geriausius rezultatus.
J
Jbikauw i iąlgg&i 1. Knyga ar laikraštis turėtų būti patogiu atstumu nuo akių, dau geliui patogiausias atstumas - 40-50 centimetrų. 2. Knyga turėtų būti pakreipta į jus 30-45 laipsnių kampu. 3. Knygą derėtų laikyti tokiame aukštyje, kad skaitant nereikė tų pernelyg nulenkti galvos. Jei per daug susilenksite, gali paskausti sprandas ir pirma laiko apimti žiovulys. 4. Tekstas turi būti gerai apšviestas, kitaip akys greitai pavargs. Žiūrėkite, kad šviesa neatsispindėtų nuo popieriaus. Blizgesys ir atspindžiai apsunkina skaitymą (sunkumų gali sukelti blizgus laikraščių popierius). 5. Šviesa turi sklisti iš viršaus arba iš už dešinio peties. Šitaip sumažinsite rankos ir jūsų paties metamus šešėlius. Jeigu jūs kairiarankis (daugiau apie tai vėliau), šviesa turėtų sklisti iš už kairio peties. 6. Kėdė turi būti patogi, bet nereikėtų rinktis minkšto fotelio. To kiuose skaityti labai malonu, bet fotelis nepadės skaityti efekty viai. Ryšys tarp fotelių patogumo ir užmigimo pernelyg didelis. Jums reikia smagios kėdės, ant kurios galėtumėte sėdėti tiesiai. Spėju, kad retai skaitote aprašytomis sąlygomis. Nepamirškite, kad ne visada norėsite atsidėti veiksmingam skaitymui. Efektyvus ir greitasis skaitymas yra technikos, kurias naudosite tam tikrais HENRIK FEXEUS Q j Q S S
atvejais, kai reikės įveikti vieną ar kitą tekstą. Nieku gyvu nedrau džiu skaityti fotelyje, priešingai, rekomenduoju. Jei tik nelaikysime tokio skaitymo efektyviu - o šio tuoj išmoksime. S uM tanus įk a J fy u m s
Skaitymą galima apibūdinti kaip kelių lygių procesą. Pirmiausia reikia žinoti, ką reiškia raidės ir žodžiai, kad akių smegenims per duodami signalai taptų prasmingi. Tada reikia sujungti signalus (skaitomus žodžius) tarpusavyje ir suteikti jiems turinį, kurį paskui galima interpretuoti remiantis savo patirtimi, susieti su kitomis atitinkamomis mintimis, analizuoti ir kritikuoti. Tačiau skaitymas čia nesibaigia. Reikia gebėti ir išsaugoti informaciją atmintyje, pri reikus ją vėl pasiimti ir perduoti kitiems. Kai žmogus pasako, kad ką nors perskaitė, paprastai jis neturi omenyje visos šios sekos, tačiau minėtas procesas yra puikus prasmin go skaitymo apibendrinimas. Jeigu neprisimeni, ką perskaitei, tai gal gali ir neskaityti, tiesa? Tas pat ir jeigu išsaugai informaciją, bet paskui negali jos paimti ar prireikus perduoti kitiems. Laimė, turite didžiulį pranašumą, nes skaitydami ankstesnį skyrių puikiai ištreniravote at mintį (ar dabar matote, kaip susijusios visos ypatingos galios?). Skaitymui galioja tos pačios taisyklės kaip ir atminčiai apskritai: jei ko nors neprisimenate, tai todėl, kad nenusprendėte informacijos įsidėmėti, kai turėjote progą. Dažniausiai užsinorime atsiminti vieną ar kitą dalyką tik pastebėję, kad neprisimename, o tada jau būna vėlu. Nenoriu pasakyti, kad turite skaityti tam, kad įsimintumėte. Skaitykite, kad suprastumėte. Suprasti reiškia suteikti prasmę; skaitymas stengiantis suprasti yra būtina įsidėmėjimo sąlyga. Jei gu, priešingai, mėginsite skaityti, kad įsimintumėte, kaip darome naktį prieš kontrolinį darbą ar egzaminą, pastebėsite įdomų daly ką. Skaitydamas, kad įsimintumėte, atsimeni kur kas mažiau negu tada, kai skaitai, kad suprastum. Norint suprasti, reikia analizuoti skaitomą tekstą ir susieti jį su kontekstu. Tai padeda jam įsilieti į jūsų minčių tinklus, o tai be refleksijos būtų neįmanoma. Be to, supratimas yra gana sudėtingas procesas. Reikia ne tik atpažinti žodį, bet ir atrasti reikiamą garsą, asociaciją ar reikšmę. Reikia sugebėti įdėti žodį ir į tam tikrą gramatinį kontekstą, kad jis įgautų prasmę tekste. Tada reikia surasti teisingą konteksto reikš mę ir susieti su asociacijomis ir minčių tinklais, kurie jau yra smeEH 3E H D
NUOSTABUS PROTAS
genyse. Galbūt net papildyti, jeigu pastebėjote žinomą žodį, varto jamą netikėta reikšme ar netikėtame kontekste. Kad skaitydamas spėtumėte visa tai padaryti, - šis procesas trunka kelis šimtus milisekundžių, atrodo, beprotiškai trumpai, bet netruks trumpiau, jeigu sukčiausite ir skaitysite per greitai, - svar bu skaitymą reguliuoti: skaityti sumaniai reiškia žinoti, kada galima padidinti greitį, kada sulėtinti, ką reikia perskaityti, o ką galima praleisti. Efektyvus skaitymas nėra varžybos. Taip skaitant mini maliomis energijos sąnaudomis įsisavinama kuo daugiau turinio. Skaitydamas greitai sutaupysite daug laiko. Bet tiek pat laiko - jei ne daugiau - galite sutaupyti ir atidžiai nusistatydamas skaitymo tikslą ir sėkmingiau atsirinkdamas, kaip priimti tekstą remiantis metodais, su kuriais tuoj susipažinsite.
Niekada negalima įsisavinti 100 procentų skaitomos medžiagos. Net jei tai ir būtų įmanoma, nebūtų itin efektyvu. Kai skaitote (ar kitaip įsisavinate informaciją) siekdamas ką nors išmokti, nesąmo ningai filtruojate gaunamus signalus ir atsirenkate, kas tuo metu jums svarbu. Būtų kur kas veiksmingiau informaciją filtruoti są moningai. Išmokite atsirinkti reikalingą informaciją. Norint išsi aiškinti, kuri informacija aktuali, svarbu nusistatyti aiškų skaity mo tikslą. Ar skaitote norėdamas atsakyti į konkrečius klausimus? Suformuluokite klausimus iš anksto, kad jie nebūtų migloti ir tiks liai žinotumėte, ko siekiate. Ar skaitydamas bandote suprasti kuo daugiau iš visos temos? Tada susitelkite į tai, kaip tema apibrėžta, kas joje reikšminga ir kodėl. Jei dar prieš pradėdamas skaityti žinosite, ko norite iš teksto ir į kokius klausimus jis turėtų atsakyti, galėsite kur kas greičiau at sirinkti aktualią informaciją. Jeigu skaitysite aktyviai ieškodamas atsakymų, sutaupysite daug laiko. dčimsM biaiūm,, (ritfe* Norint įsisavinti tekstą, motyvacija yra lemiamas veiksnys. Bet tiek pat reikšmingas ir gebėjimas sutelkti dėmesį ten, kur reikia. Visada esame į ką nors susitelkę (jeigu nemiegame ar nesame pusiau są* Prašom susikaupti (vok.). HENRIK FEXEUS Q Q S B
moningi). Net kai jaučiate, kad mintys keliauja kitur, kai nebesigi linate į tą storą metinę ataskaitą ir pradedate svajoti apie kolegą iš ekonomikos skyriaus, ir toliau esate sutelkę dėmesį. Tiesiog prade date koncentruotis į ką kita, negu planavote. Sutelkti dėmesį nėra sunkiausia. Sunkiausia išlaikyti dėmesį ten, kur reikia. Neprarasti koncentracijos bus lengviau, jeigu atrasite sąveikos būdų. Pasitelkite visas jusles - ne tik regą, bet ir lytėjimą, garsus, kvapus, skonį. Jei kalbėtume apie gražuolį iš ekonomikos skyriaus, turbūt nereikia aiškinti, kaip tai padaryti, bet turint omeny skaity mą greičiausiai būtų sunku rasti daugiau pojūčių, be regos ir lytėji mo (nes laikote knygą). Žinoma, galite šnarenti puslapiais ar sukąs ti aplanką, bet kažin ar tai pastebimai padidintų jūsų susitelkimą. Kad įsijaustumėte į tekstą, turite surasti, ką dar galima padary ti. Jei jūsų paprašytų sutelkti dėmesį į tapybos darbą, galite žiūrėti, kiek skirtingų spalvų panaudota ar kiek namų nutapyta. Taip kur kas labiau įsijaustumėte į paveikslą negu vien įsistebeilydami į jį. Visai taip pat galima daryti ir skaitant: užduokite klausimus (apie kelis namus ji rašo?) ir ieškokite atsakymų. Neseniai pristačiau at sakymų ieškojimą kaip metodą greitai rasti reikalingą informaciją. Tai ir geras būdas išlaikyti koncentraciją. Kitas puikus būdas įsitraukti į tekstą - su juo dirbti. Jei pabrauk site reikšmingas vietas ir rašysitės pastabas, taps lengviau įsiminti tekstą, nes jis geriau įsilies į jūsų mąstymo sistemą, panaudosite daugiau juslių (įvairių spalvų žymikliai, jausmas rašant paraštėse) ir labiau įsijausite. Tik nepadarykite klaidos ir nemanykite, kad ga lite neribotą laiką būti susitelkę į tą patį dalyką, kol tik turite tikslą. Kaip žinote, smegenims reikia reguliarių pertraukų. Nepamirškite padaryti penkių minučių pertraukėlės ir šiek tiek pasvajokite (gal būt apie tą kolegą). Jei taip nepadarysite, jūsų išmokimo kreivė greitai ners žemyn.
tA fd io n tg a , Priėjome prie itin reikšmingo dalyko. Veikiausiai viską skaitote vie nodai - tiek dienraštį, tiek romaną, tiek mokslinę knygą ar interne te rastą pdf dokumentą ištisai nuo pirmo puslapio iki pabaigos. Iš tikrųjų skirtingą medžiagą reikėtų ir skaityti skirtingai. Kitaip be reikalo švaistysite laiką. E IQ ID Q
NUOSTABUS PROTAS
Tft&kslbiQAkuygot Jei skaitote mokslinę knygą norėdamas ko nors išmokti, ją turite skaityti visiškai kitaip negu romaną, kur norite pasimėgauti gražia kalba ir jaudinančiu pasakojimu. Kad suprastumėte pasakojimą ro mane, gerai pradėti nuo pirmo skyriaus. Tačiau skaitant mokslines knygas nėra priežasčių manyti, kad geriausia pradėti nuo pirmo puslapio. Du geri mano draugai susilaukę vaikų pradėjo dėlioti dėliones. Ir ne kokias menkas iš dviejų šimtų dalelių, o didžiules - iš dviejų tūkstančių ar daugiau, tokias, kurioms reikia dviejų kilimėlių, ir su pieštais motyvais, vaizduojančiais daugybę figūrų, veikiančių įvai riausius dalykus. Bet jie, kaip jau minėjau, turi vaikų, todėl daž niausiai dėlionės taip ir lieka gulėti vos pradėtos, kol aš ateinu į svečius su buteliu vyno kaip pretekstu ir po šešių valandų išeinu sudėliojęs didumą dėlionės. Kadangi atkakliai einu į svečius ir pa baigiu dėliones, jiems vis tenka pirkti naujas. Jie parsineša namo naują dėlionę, pačią naujausią, tokią didelę, fantastišką ir sudėtin gą, kad nėra šansų, jog viską sugadinsiu sudėliodamas dalis už juos, ir ritualas visada toks pat. Sulaikius kvėpavimą nuo dėžutės nuplė šiama plastiko pakuotė. Tada dėžutė vartoma ir apžiūrima. Paskui ji atidaroma, dalys išverčiamos ant dėlionės kilimėlio ir dėžutė lie ka tuščia. Kitas etapas - atversti visas dalis spalvota puse į viršų. Atidžiai atrenkami kampai ir kraštinės dalys, taip pat tos, kurių panašios spalvos ar piešinys. Jei pasitaiko akivaizdžių atitikimų, dalys sujungiamos iškart. Likusios atidedamos, kad būtų lengviau atrasti, kur jų vieta. Dėlionės dydis toks, kad reikia sistemiškai pereiti minėtus eta pus vieną po kito, kad pamažu ji įgautų savo formą. Paprastai pa skambinu į duris maždaug tada, kai rėmas su vienodų spalvų dali mis iki pusės sudėtas, o mano draugai jau pasirengę pasiduoti. Šis ritualas nelabai skiriasi nuo to, kaip derėtų skaityti mokslinę knygą. Kaip ir su dėlione, kur kas greičiau ir paprasčiau, jei žinai, ko tikėtis. Pasistenkite prieš nerdamas į tekstą stačia galva susidaryti gana tikslų įspūdį apie jo turinį. Ruošdamiesi dėlioti dėlionę ap žiūrite dėžutę, taigi pasižiūrite, koks paveikslėlis, perskaitote ins trukcijas ir susirandate kampines bei kraštines dalis. Prieš skaitant knygą reikia padaryti štai ką.
HENRIK FEXEUS Q Q S B
• Perskaitykite tekstą galiniame viršelyje ir turinį. • Atsiverskite knygą ir paskaitinėkite skyrių pavadinimus. • Perverskite vieną skyrių, kad pamatytumėte jo struktūrą. • Atkreipkite dėmesį į tai, kas išsiskiria iš įprasto teksto: į paan traštes, santraukas, lenteles, išnašas, nuotraukas, teksto dalis pasviruoju šriftu, išvadas, iliustracijas, diagramas ir statistiką. • Perskaitykite pastraipą ar dvi, kad pamatytumėte, kaip auto rius rašo ir kaip koncentruotai pateikiama informacija. • Susipažinkite su knygos struktūra ir pažiūrėkite, kur svar biausios dalys. Šitai padės pajusti, kaip sudarytas tekstas, ir susipažinti su sriti mi. Be to, iš anksto susidarysite šiokį tokį įspūdį apie pagrindinę knygos temą. Grįžkime prie palyginimo su dėlione: jeigu neatlikęs visų paruošiamųjų darbų tiesiog atsiversite pirmą knygos puslapį, bus tas pat kaip pradėti dėlionę nuo viršutinio dešinio kampo ir užsispirti nuo ten sudėlioti ją visą. Skirtumas tas, kad neateisiu su buteliu vyno ir jūsų neišgelbėsiu. ibjutfvtaiittūi Mokslinių knygų skaitymo metodą galite pritaikyti ir laikraščiams. Spėju, kad namie turite ne tik krūvą knygų, bet ir visą šūsnį neskai tytų laikraščių. Tada rekomenduoju kartą per mėnesį padaryti štai ką: paimkite visą pastaruoju metu susikaupusią laikraščių krūvą. Perverskite visus numerius ir peržvelkite kiekvieną puslapį užtruk damas lygiai sekundę. Pasinaudokite metronomu, jei tokį turite, o jei ne - skaičiuokite sekundes mintyse. Užlenkite sudominusių puslapių kampus arba juos tiesiog išsiplėškite. Peržiūrėję visą krū vą - tai turėtų trukti keletą minučių - pradėkite iš naujo. Šį kartą sutelkite dėmesį į atrinktuosius puslapius: paimkite iš plėštų puslapių krūvelę ar perverskite laikraščius ieškodamas lapų užlenktais kampais. Paimkite žymiklį ir kiekviename užlenktame ar išplėštame puslapyje pažymėkite tai, kas pasirodė įdomu. Kie kvienam puslapiui skirkite daugiausiai po dvi sekundes. Tada galite grįžti ir perskaityti atsirinktus straipsnius. (Tai da rydamas pasinaudokite proga išbandyti ką tik išmoktą techniką, kaip skaityti mokslinius tekstus. Ji tokia pat veiksminga su straips niais kaip ir su knygomis.) Šitaip visą neperskaitytų laikraščių S Q S B
NUOSTABUS PROTAS
krūvą įveiksite greičiau nei per valandą ir būsite perskaitęs pačius svarbiausius dalykus. Žinoma, naudodamiesi šiuo metodu galite praleisti vieną kitą tekstą, kuris galbūt būtų jus sudominęs. Kita vertus, perskaitysite kur kas daugiau laikraščių negu dabar! ^ o išm igu kM , ikm am m ai Oi k a k tim a i š a iž ia i
Kalbant apie greitąjį skaitymą kartais vartojamos sąvokos „peržvelgimas“ir „skenavimas“. Peržvelgti tekstą reiškia greitai perskaityti jį visą norint susidaryti bendrą įspūdį apie jo turinį. Skenuoti reiš kia greitai peržiūrėti tekstą ieškant tam tikros informacijos. Greitasis skaitymas kartais kritikuojamas dėl to, kad taip tekstas peržvelgiamas, o tai ne tas pat kaip normalus perskaitymas. Man atrodo, kad viskas priklauso nuo apibrėžimų. Man sąvoka „skaity mas“reiškia susipažinimą su tekstu taip, kad išgaučiau iš jo norimą prasmingą informaciją (gal tai atsakymas į klausimą, naujos žinios ar galiausiai sužinojimas, kas žudikas). Jeigu sutariame, koks yra skaitymo tikslas, galite vadinti metodus, padedančius jį pasiekti, kaip tik norite, svarbu, kad jie veiksmingi. Kritikai sako, kad per žvelgti tekstą niekada nebus taip gerai, kaip atidžiai skaityti. Žino ma, tai tiesa. Greitojo skaitymo šalininkų mantra, kad supratimas nesuprastėja, kad ir kokiu greičiu skaitytumėte, yra klaidinga. Ta čiau yra skirtumas, kaip greitai skaitote. Nereikia pasiekti pasaulio čempiono lygio - 25 000 žodžių per minutę. Efektyvus skaitymas padės jums surasti tą stebuklingą tašką, kai skaitysite gerokai grei čiau negu iki šiol, bet ir viską suprasite. Greičiau neskaitykite, nes greičio ir taip pakaks. Net jeigu ir nepavyktų suprasti teksto taip pat gerai kaip skai tant lėčiau, greitasis skaitymas vis tiek pravers. Tarkime, greitai skaitydamas praleidžiate tiek, kad norint suprasti tekstą reikia skaityti tris kartus. Veikiausiai vis tiek užtruktumėte trumpiau negu skaitydamas kaip iki šiol - lėtai, be pasiruošimo ir tikslo. Nejauskite sąžinės priekaištų, kad nepajėgiate perskaityti teksto lėtai ir atidžiai. Ne visi žodžiai vienodai svarbūs, o dauguma net gana neįdomūs ir pasikartojantys. Per vieną amerikiečių tyrimą buvo analizuojami trys spausdinti tekstai, kuriuos iš viso sudarė 134 000 žodžių. Iš jų 102 žodžiai (tokie kaip the ir of) nuolat karHENRIK FEXEUS E H 3 E H 3
tojosi. Kaip tik šie du žodžiai sudarė 30 598 iš visų 134 000 ana lizuojamų žodžių. Pats neatlikęs panašaus bandymo, drįstu spėti, kad švedų kalboje būtų panašiai. Jei sakinyje yra dvidešimt žodžių, gali būti, kad aštuoni iš jų, beveik pusė, - pagalbiniai. Mūsų kalboje gausu žodžių, kurie būtini taisyklingai gramatikai, bet yra visiškai nesvarbūs ieškant informacijos. Kita vertus, yra žodžių, kurių reikia ypač atidžiai dairytis. Gera gudrybė, padedanti rasti tekste ieškomus dalykus dar nepradėjus skaityti, yra greitai skenuoti ieškant raktinių žodžių. Tam tikri žo džiai dažnai pasitaiko prieš svarbią informaciją. Peržvelgdamas ar skenuodamas tekstą galite padidinti skaitymo spartą, jeigu tik dai rysitės šio tipo žodžių. Jūsų smegenims jie yra tarsi įspėjamosios vėliavėlės, nes praneša, kad reikia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į pateikiamą informaciją. Keletas raktinių žodžių ir frazių: pastarasis, šiuo metu, anksčiau, kita vertus, vis tiek, teigia,
apibendrinant, supratimas, turi omenyje, rodo, įrodo, todėl.
Kaip matote, raktiniai žodžiai yra tokie, po kurių eina teiginys. Grei tai nuskenuokite tekstą ieškodamas šių ir panašių žodžių ir skaity kite, kas eina iškart po jų. Šitaip suprasite knygos ar teksto pagrin dinę mintį dar prieš pradėdamas skaityti! Kaip matote, tikras menas tinkamai įsisavinti tekstą. Tačiau są moningai skaitydamas sumaniai ir efektyviai ne tik sparčiau judė site į priekį, bet ir greičiau rasite reikiamą informaciją. Vienu šūviu nušausite du zuikius. Vis dėlto dabar pats metas aptarti patį skai tymo greitį. Nes veikiausiai jis kur kas mažesnis, nei galėtų būti.
Q I3 B E
NUOSTABUS PROTAS
PAŽADINKITE SAVO GREITĄJĄ YPATINGĄ GALIĄ Įjunkite aukščiausią skaitymo spartos pavarą
tėjo laikas tam, ko taip trokštate, kai susigėdęs žiūrite į savo knygų kalną, - padidinti patį skaitymo greitį. Nėra taip sunku, kaip atrodo. Iš esmės reikia naujo požiūrio ir naujai pažvelgti į tekstą. Rezultatai bus greitai. Daug mano draugų jau po kokios minutės treniruočių skaitymo greitį padidino 40-60 procentų, vien naudodamiesi metodais, kurių tuoj pamokysiu. Sujungęs šiuos metodus su supratimu apie greitąjį skaitymą netrukus įgysite itin veiksmingą ir laiką taupančią ypatingą galią. Pasiruoškite įsigyti naują knygų lentyną, nes skaitysite daugiau negu lig šiol. Vidutiniškas skaitymo greitis - apie 250 žodžių per minutę (ŽPM). 400-600 ŽPMlaikoma geru skaitymo greičiu, jeigu perskai tėte beveik 600 žodžių, priklausote geriausių skaitytojų gretai ir greičiausiai esate pratęs labai daug skaityti. Jeigu spėjate perskai tyti 100 žodžių ar mažiau, dėl skaitymo sunkumų gali prireikti pro fesionalų pagalbos. Nesvarbu, koks jūsų ŽPM rodiklis, dabar žinote savo pradinį lygį skaitant pasirinkto tipo tekstus. Lygį neabejotinai pakelsite atlikdamas pratimus. Vis dėlto svarbu nesilyginti su nieku kitu ir susikoncentruoti į savo pažangą remiantis esamomis sąlygomis. Tik tai prasminga. Pastangos atsipirks. Net jeigu atlikdamas šiuos pratimus padidinsite skaitymo greitį „vos“ 50 žodžių per minutę, susidarys 3000 papildomų žodžių per valandą. Tai maždaug 10 to kios knygos kaip ši puslapių. Visai neblogai. Kai pats nustačiau savo skaitymo greitį, buvau netoli 600 ŽPM. Išdidžiai paglosčiau sau krūtinę, tačiau, pasak greitojo skaitymo guru, nėra čia kuo girtis. Jeigu ir esate tarp geriausiųjų, tai tik tarp nesitreniravusiųjų. Įmanoma greitai padaryti didelę pažangą, ne svarbu, koks jūsų lygis. Nepamirškite, kad net ir skaitant greičiau greitis nebus visada vienodas. Kaip ir dabar. Pasistengęs šiuo metu pasiekiu 1200 žo džių per minutę. Tačiau tai trunka trumpai ir prireikia didelių pro-
A
HENRIK FEXEUS Q Q S D
to pastangų. O kuo daugiau informacijos bei faktų reikia įsisavinti ir sužinoti, tuo mažesnis skaitymo greitis. Jį mažina ir nuovargis. Net ir po greitojo skaitymo treniruočių greitis kis priklausomai nuo medžiagos sudėtingumo, trikdžių, dabartinio jūsų lygio, motyvaci jos ir koncentracijos. Įsivaizduokite, kad vairuojate automobilį. Jūsų greitis nuolat kinta dėl įvairiausių priežasčių: kelio dangos, oro sąlygų, eismo, kiek jums pažįstamas kelias ir koks jūsų motyvas pasiekti tikslą. Taip pat ir su skaitymu. Taigi, jei dabartinis greitojo skaitymo pa saulio čempionas Howardas Bergas laikraščiui Svenska Dagbladet sako per minutę perskaitąs 25 000 žodžių, jis kalba ne apie nuola tinį skaitymo greitį, o apie didžiausią greitį, kurį pasiekia per var žybas. Kitaip tariant, greitojo skaitymo metodai negarantuoja, kad visą laiką skaitysite šviesos greičiu. Tačiau jie visada garantuoja, kad skaitysite greičiau.
^ftalhya^ fOvatimaA
DABARTINIS JŪSŲ SKAITYMO GREITIS
Kad pamatytumėte pažangą, pirma turite išsiaiškinti, kaip sparčiai skaitote dabar. Todėl prašyčiau nueiti prie neperskaitytų knygų krū vos ir vieną išsirinkti. Nesvarbu, ar tai bus dalykinė, ar grožinė litera tūra. Geriausia rinktis tokią, su kokia dažnai susiduriate ir prie kokios esate pratęs. Dalykinis tekstas visada skaitomas šiek tiek ilgiau negu grožinis, nes jame daugiau informacijos, bet visus skaitymo pratimus atlikdamas su ta pačia knyga pamatysite pažangą. 1. Atsiverskite knygos puslapį, kur būtų vien tekstas. 2. Nustatykite dviejų minučių skaičiavimą naudodamasis laikrodžiu ar telefonu. 3. Paleiskite laikmatį ir pradėkite skaityti nuo pirmo sakinio puslapio viršuje. Skaitykite įprastu tempu.
Q Q S Q
NU0STABUS
pr o ta s
4. Išgirdęs pypsėjimą iškart sustokite ir pasižymėkite, kur sustojote. Dabar žinote, kiek perskaitote per dvi minutes. Pažvelkime atidžiau. Suskaičiuokite savo ŽPM, tai yra kiek perskaitėte žodžių per minutę. Kad nereikėtų skaičiuoti visų perskaitytų žodžių, darykite štai kaip. Suskaičiuokite, kiek žodžių yra trijose eilutėse, ir padalykite iš trijų. Sužinosite, kiek vidutiniškai žodžių yra vienoje pa sirinktos knygos eilutėje. Padauginkite iš viename puslapyje esančių eilučių skaičiaus. Suskaičiuokite eilutes ir žodžius paskutiniame skai tytame puslapyje, nes greičiausiai jo nebaigėte iki galo, ir pridėkite prie gautos sumos. Padalykite iš dviejų (nes skaitėte dvi minutes). Dabar žinote savo ŽPM rodiklį. Paprasta.
S k a ity k ite ,g & d a u , Oig h e u u a u
Spėju, kad dabar skaitote kiekvieną sakinį iš kairės į dešinę po žodį. O jei sakinys šiek tiek keblesnis, tarkime, sudėtinga jo prasmė, daug kablelių ar neįprastų žodžių ir panašiai, retsykiais grįžtate at gal ir kai kurias vietas peržiūrite du kartus, kad būtumėte tikras, jog viską supratote. Kaip tik taip ir esame išmokyti - po žodį, jei nesi tikras, grįžk atgal ir pasitikrink. Ši praktika visiškai netikslinga, teigia greitojo skaitymo atstovai. Atitraukite žvilgsnį nuo puslapio (bet pirma pabaikite pastrai pą, kitaip bus kiek beprasmiška) ir sutelkite jį į vieną tašką savo aplinkoje. Galbūt į gėlę, rašiklį ant stalo ar kokį kitą objektą neto liese. Atkreipkite dėmesį, jog neįmanoma matyti vien tik to daikto, kad ir kaip stengtumėtės. Norom nenorom vis tiek matysite, kas yra aplink nusižiūrėtą objektą. Gerai, grįžkite. Greitojo skaitymo šalininkai teigia, kad tekstą skaitome visiškai taip pat: žiūrėdamas į žodį matote po du tris žodžius abipus, be to, ir suprantate juos. Pradėjęs mokytis skaityti, greičiausiai skaitėte paraidžiui: dėlio davote žodžius raidė po raidės ir tik pasiekęs žodžio galą suprasdavote jo reikšmę. All_kooo_hoo_ll_iii_zzz_arčiaišvisžodis_m_a_s... Aaa! Alkoholizmas! Pamažu išmokote atpažinti pačią žodžio formą, HENRIK FEXEUS Q E H 3 E 1
ir dabar, jei jūsų skaitymo įgūdžiai normalūs, jau nebereikia dėlioti žodžių paraidžiui. Pamatęs parašyta „automobilis“ dėl žodžio for mos iškart pagalvojate apie automobilį, negalvodamas apie atskiras raides. (Galbūt šiuo atveju žodis „alkoholizmas“yra ribinis atvejis.) Smegenys lengvai gali vienu metu apdoroti raidžių grupę, taigi, užuot skaitęs po raidę, matote žodį. Greitojo skaitymo atstovai tei gia, kad smegenys gali taip pat sėkmingai apdoroti ir žodžių grupę, kad suprastumėte juos vienu metu.
fadinga&fOtatuka*
STABTELĖKITE
Užuot šKaitęs,žorikpo zbdžio^^uja&k^ tarpais/ Kur^lds_ųa!^ų s fa b t^ lu iL Y į^ u ^ r^ grupę. Jeigu^^iliiiėjjga/gal^^
tolygiais žodžių
kefuriyJaškii^Esrrlė ta, kad
pažiūrėjęsivoiųlrisj^kbs pej^kaitot^Nm^eilutę, nes įsisavinate žo džius gmpėmis po keturis penkis kiekvienąkart stabtelėdami. 1. Atsiverskite savo treniruočių knygą ten, kur sustojote praeitą kartą, ir nustatykite laikmatį dviem minutėms. 2. Skaitykite pagal šį naują metodą dvi minutes. Pernelyg neskubėkite, kad suprastumėte, ką skaitote. 3. Suskaičiuokite puslapius ir atkreipkite dėmesį, kiek nuo pastarojo karto padaugėjo perskaityto teksto.
Kai skaitymo metodikos mokydavau savo draugus, dažnai pakak davo trijų stabtelėjimo taškų (užuot skaičius ištisas eilutes), kad skaitymas pagreitėtų daugiau kaip 50 procentų. Manau, ir jūs pa stebėjote didelį skirtumą. B B S S
NUOSTABUS PROTAS
Minėjau ir šokinėjimą atgal. Nedarykite to be reikalo. Daugeliu atvejų taip nutinka ne dėl nesupratimo, o dėl neužtikrintumo ar nepasitikėjimo savo supratimu. Žinoma, visiems pasitaiko paste bėti, kad mintys kažkur nuklydo ir neprisimename nė žodžio iš ką tik skaityto teksto. Tačiau iš esmės beveik visada suprantate, ką skaitote. Nors taip ir neatrodo. Vienintelis būdas tai įsisąmonin ti - prisiversti nešokinėti atgal. Jeigu jums tai įprasta, iš pradžių jausitės itin nemaloniai, atrodys, kad galbūt gerai nesupratote, kas norėta pasakyti ką tik skaitytu tekstu, ir norėsite dėl viso pikto pa sitikrinti. Nereikia.
J f/ta tin g a A fv u d im u
BE ŠOKINĖJIMŲ 1. Prisiverskite perskaityti du puslapius iš savo knygos nė karto negrįždamas pasitikrinti. 2. Perskaitykite tuos pačius puslapius dar kartelį ir pažiūrėkite, ar buvo taip, kad ko nors svarbaus nesupratote ar visai praleidote skaitydamas ir nešokinėdamas atgal. Manau, pastebėsite, kad supratote beveik viską jau pirmą kartą.
Amerikietė mokytoja Evelyn Wood buvo viena iš greitojo skaity mo pradininkų. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ji tyrė itin greitai skaitančio žmogaus akių judesius, o jos pastebėjimai tapo greitojo skaitymo tiesų, kurių mokoma iki šiol, pagrindu. Be minėtų paste bėjimų apie stabtelėjimus ir šokinėjimą atgal, Wood teigė radusi papildomų skirtumų tarp skaitančiųjų įprastu tempu ir greituolių. HENRIK FEXEUS Ū Ū B Ū
Ji pastebėjo, kadi^reitbolkptkys- įk šokinėja nuo vienos žodžių grupės prie kitos, užuot stabčiojusios prie kiekvie žodžio, bet ir juda įstrižai žemyn. Kai akys pasiekia dešinį eilutės kraštą, greitai skaitantis žmogus neperkelia žvilgsnio į kairį eilutės kraštą, kad vėl pradėtų nuo pir mo žodžio, kaip darytume mes. Nukrypęs atgal į eilutės pmdiiV^^ituSlto^yilgsnis vėl juda įstri žai, taigi skaitant susidaro žemymeifmntis zigzagas su stabtelėji mais tiek iš kairės Ulėsinę, tielcJs dešinės į kairę. Iš esmės visos greitojo skaitymo technikos pagrįstos šiuo pastebė jimu. Wood šalininkai mano, kad čia nieko keista - priešingai, vi siškai suprantama: šiaip ar taip, į nuotrauką ar piešinį žiūrime taip pat. Žiūrint į nuotrauką, akys apima visą vaizdą. Jos nejuda tiesia linija nuo detalės prie detalės. Būtų tikra nesąmonė, jeigu žiūrint į mūrinę sieną ir norint suprasti, ką matome, tektų žiūrėti į kiekvie ną plytą atskirai iš kairės į dešinę. Greitojo skaitymo specialistams tai svarus argumentas. Tačiau žiūrėjimo į paveikslėlį ir teksto skaitymo palyginimas turi trūku mų. Pirma, nuotraukoje ar piešinyje informacija užkoduota ne linijiniu, o erdviniu būdu. Ji išdėstyta visame paveikslėlio plote. Norint įsisavinti šią informaciją ir suprasti, kas vaizduojama, akys turi judėti po visą paveikslėlį. Jūsų akys teikia pirmenybę toms sritims, kurios atrodo svarbiausios, o tada užpildo likusias. Tačiau tekste informacija koduojama linijiniu būdu, nes jis kuriamas žo dis po žodžio, iš kairės į dešinę. Todėl man nekeista, kad jį ir atko duoti norime linijiniu būdu - skaitydami žodį po žodžio, eilutę po eilutės. Be to, regis, greitojo skaitymo kultūroje pamiršta, kaip veikia akis. Akies ir smegenų sistema sudaryta taip, kad vienu metu ga lime sutelkti dėmesį tik į mažą taškelį. Labai mažą taškelį. Iš viso regos lauko didelis raiškumas pasiekiamas tik vienoje dalyje, vadi namojoje geltonojoje dėmėje. Ji sudaro 1,5 laipsnio iš viso regos lauko. Šiam mažam taškeliui smegenys skiria daugiau energijos negu likusiai regos lauko daliai. Taigi, kai žiūrime į fotografiją, iš tikrųjų mūsų akys žaibiškai juda pirmyn atgal ir po visą paveikslėlį, E IB S S
NUOSTABUS PROTAS
kol regos centras apeina pakankamai daug taškų, kad smegenys ga lėtų užpildyti likusią dalį ir sužinotume, ar matome modelio Annos Ankos nuotrauką, ar ištemptą polietileno plėvelę. Tai daro įtaką greitojo skaitymo technikoms. Regis, pačios Wood tyrimo detalės laikui bėgant pasimiršo. Bandydamas tiksliai išsiaiškinti, kaip ji dirbo ir kokias priemones naudojo akių judesiams stebėti, nieko nepešiau. Net Evelyn Wood Reading Dynamics - įmonė, įkurta remiantis jos idėjomis apie teks to skaitymą, - negalėjo man padėti, kai į ją kreipiausi. Vis dėlto atrodo, kad ji tiesiog sėdėdavo prieš skaitantį asmenį ir stebėdavo jo akių judesius. Šiuolaikinė technika akių judesiams tirti yra kur kas labiau pato bulinta negu Wood laikais, nors jau devynioliktame amžiuje žinota, kad skaitant mūsų akys nuolat stabčioja. Akims judant iš tikrųjų negalime nei skaityti, nei apskritai užfiksuoti regimųjų įspūdžių. Tuo metu būname kone akli. Matome tik tada, kai akys nejuda. Jeigu jums kilo stiprus noras įrodyti, kad klystu, ir lėtai žvilgsniu perėjęs per erdvę konstatavote, kad viską matėte, galiu papriešta rauti: iš tikrųjų jūsų akys atliko ne vieną nepertraukiamą judesį, o pajudėjo, sustojo, pajudėjo, sustojo ir t. t., kol viską nužvelgėte. Tačiau stabtelėjimai buvo tokie trumpi, kad jų nepajutote. Priside da ir smegenys, surinkdamos regimąją informaciją ir pateikdamos jums kaip vieną nuoseklų judesį. Skaitydami sakinį perkeliame savo regos centrą nuo vieno taško prie kito, gabaliukas po gabaliuko, kol peržiūrime eilutę. Štai čia ir susikerta šiuolaikinis mokslas ir Evelyn Wood (ir net viso greitojo skaitymo judėjimo) teorijos. Regos centras toks mažas, kad gali ap imti vos aštuonias ar dešimt raidžių. Tai atitinka vieną du žodžius. Už šio židinio ribų vaizdas iškart apsiblausia. Jau penkių laipsnių kampu nuo regos centro neatpažįstame raidžių, parašytų dvylikto dydžio šriftu. Ar jau supratote? Teisingai. Taip paneigiamos greitojo skaitymo šalininkų idėjos, kad vienu metu galite suvokti tris keturis žodžius. Nors prieš kokį pus lapį skaitėte, kad periferinė rega padeda matyti vienus žodžius, kol regos centras nukreiptas kitur. Net treniravote šiuos įgūdžius šo HENRIK FEXEUS Q E H s lS
kinėdamas per tekstą. Ar šis teiginys buvo visiškai klaidingas? Ar padariau tai vien iš malonumo? Ne visai. Nors man ir patiko, kai treniravotės. Žinau, kad jums, kaip ir visiems kitiems, laikas yra labai bran gus, o dabar, kai jau sulaukiau jūsų dėmesio, net nesvajoju švaistyti jo menkniekiams. Pratimus atlikote todėl, kad norėjau jums įro dyti, jog jie veiksmingi. Problemų tebekelia paaiškinimas, kodėl jie veiksmingi. Žinios apie regos centrą paneigia vieną iš esminių grei tojo skaitymo postulatų. Aš ir pats labai nustebau sužinojęs, kad iš periferijos suvokiu kur kas mažiau, negu maniau, nes atlikdamas skaitymo pratimus susidariau tokį pat įspūdį kaip ir jūs. Atrodė, kad padidinau skaitymo greitį sumažindamas sustojimo taškų iki trijų ir įsisavinau aplinkinę informaciją, užuot skaitęs žodį po žo džio. Ar buvau tik apgautas? Ar mano laikmatis sugedo? Ne. Iš tikrųjų net ir negalėdamas perskaityti žodžio galite suvokti in formaciją apie raides greta dėmesio taško. Jūsų smegenys pradeda apdoroti penkiolika artimiausių raidžių į dešinę nuo regos centro, nors jos ir neryškios. (Jeigu jūs vakarietis. Jeigu jūs įpratęs skaity ti iš dešinės į kairę, pavyzdžiui, hebrajiškai, apdorojate penkiolika raidžių į kairę nuo regos centro.) Galite pastebėti žodžių formą, ilgumą ir atpažinti kai kurias charakteringas raides, o tai puikus parengiamasis darbas. Kai pas kui nukreipiate žvilgsnį į tuos žodžius, perskaitote juos kur kas greičiau dėl šio parengiamojo darbo. Skyriaus pradžioje sužinojote, kad greičiau skaitote jau pažįstamą tekstą, kai jau maždaug žinote, apie ką jis. Čia galioja tas pats principas. Kitaip tariant, nors greitojo skaitymo šalininkų argumentas, kad vienu metu perskaitome keturis penkis žodžius, ir neatitinka tikrovės, gali būti, kad vienu metu atpažįstame keturis penkis žo džius, nors jie ir nėra dėmesio centre. Kad iš tikrųjų suprastume žo džius, vis dėlto reikia perkelti dėmesio tašką daugiau kaip tris kar tus. Tačiau šis judesys per greitas ir per subtilus, kad Evelyn Wood ar jos sekėjai būtų galėję jį pastebėti. Tikra tiesa, kad aš, kaip ir jūs, ir dar tūkstančiai kitų, išmokau skaityti greičiau neprarasdamas supratimo, stengdamasis mažiau stabčioti. Dabar, kai jau žinote, kad viskas ne taip jau paprasta, kai Q Q B B
NUOSTABUS PROTAS
sužinojote tiesą apie regos centrą, akies atpažinimo gebėjimus ir ju desius, laikas paaiškinti, kodėl, mano manymu, ši technika padeda skaityti efektyviau. Ir kodėl varginausi jos išmokyti. Prieš keletą metų, kol nebuvau pradėjęs tirti įvairių greitojo skaitymo technikų, net nesusimąstydavau, kaip dažnai skaityda mas stabčioju. Tačiau pradėjus apie tai galvoti - ir šitaip skaityti, kiekviena eilutė įgijo tempą ir ritmą, kurie palaikė mano susitel kimą ir skaitymo greitį. Viens, du, trys, viens, du, trys, viens, du, trys... Veikiausiai mintis apie tam tikrą stabtelėjimų skaičių atstoja tam tikrą susitelkimo ir tolygaus tempo palaikymo įrankį, o ne pa deda smegenims rinkti informaciją. Kai turiu omenyje tris stabte lėjimo taškus ir susikoncentruoju į tai, kad žvilgsnis turi judėti tik tarp jų ir niekur kitur, mano subjektyvi skaitymo patirtis tampa visai tokia pat, kaip aprašė Wood: žiūriu tik į tris eilutės taškus ir tai padeda skaityti kur kas greičiau. Be abejo, stabteliu daugiau kartų, nei man atrodo. Kai papra šiau jūsų atitraukti akis nuo knygos ir pažiūrėti į vieną vieninte lį daiktą, iš tikrųjų regos įspūdžius perėmėte žaibiškai keisdamas regos centrą - ir pats to nepastebėdamas. Sąmoningai nepajuntu, kad iš tiesų naudoju nuo septynių iki dešimties stabtelėjimo taškų ir dar periferijoje nužvelgiu raidžių formą. Net ir norėdamas nega lėčiau pajusti: tai anapus mano sąmoningo suvokimo ribų. Galiu tik subjektyviai įsivaizduoti, ką darau, tai yra tris kartus stabtelėti visai kaip jūs. Vaje, kaip greitai išeina. Todėl manau, kad galiu ir toliau ramia sąžine rekomenduoti šią techniką, kuri yra ne tiek teisingas akies veikimo ir skaitymo api būdinimas (kaip teigia greitojo skaitymo šalininkai), kiek metafora ir praktiškas mąstymo būdas. Šiaip ar taip, ji padės skaityti efekty viau ir labiau susitelkus - kol pastebėsite akivaizdų skaitymo pa greitėjimą. VedeU0įiH ta & fU flM u
Kadangi jau viską išsiaiškinome, metas eiti prie kito metodo. Ar pastebėjote, kad kai kas skaitydamas atkakliai vedžioja per tekstą pirštu? Jie žino tai, ko nežinote jūs. HENRIK FEXEUS Q E H s J E l
Tiksliau, tai, ką anksčiau žinojote, bet spėjote pamiršti. Metas tapti vienam iš tokių skaitytojų. Kol nepradėjote prieštarauti, kad atrodysite kaip lėtai mąstantis, jeigu skaitydamas vedžiosite per tekstą pirštu, prašau susimąstyti. Ar nepasitaiko, kad įsisavinda mas teksto informaciją naudojate pirštą? Gal ieškodamas telefono numerio? Ieškodamas žodžio žodyne? Ar straipsnio enciklopedijo je? Rodydamas kitam asmeniui ką nors laikraščio puslapyje? Su telkdamas dėmesį į informaciją, kurią turite nurašyti? Atlikdamas matematinius veiksmus? Ar tokiais atvejais niekad nerodote pirštu? Taip ir maniau. O skaitydamas knygą? Ar ir tada taip darote? Ne. Greičiausiai ne. Tačiau kodėl? Mūsų akis pritaikyta sekti judančius daiktus. Jai labai sunku judėti savarankiškai. Taip jau yra, kad mes fiziškai negebame vesti akies lygia, tiesia linija, jeigu neturime ko sekti. Akis šokčioja pirmyn atgal, aukštyn žemyn tarsi pinbolo ka muoliukas, jei tik neturi vedlio. Norėdamas greitai skaityti turite peržvelgti eilutę kuo tiesesniu - taigi ir greitesniu - akių judesiu. Jums reikia ko nors, ką galėtumėte sekti. Pavyzdžiui, piršto. Yra keletas būdų tai daryti, siūlyčiau išbandyti visus ir išsirinkti labiausiai patikusį. Galite tiesiog pridėti smilių prie knygos pusla pio ir vesti juo liniją žemiau skaitomos eilutės iš kairės į dešinę, kad akis turėtų ką sekti. Pasiekęs eilutės galą atitraukite pirštą kokį centimetrą, perkelkite prie kitos eilutės pradžios ir vėl nuleiskite. Nebūtina vesti pirštu iki pat eilutės pabaigos, kuo puikiausiai ga lite perkelti jį į kitą eilutę likus keliems žodžiams. Akys vis tiek spės perskaityti likusius žodžius ir pasivyti pirštą kitos eilutės pradžioje, nes pirštas, pereidamas žemiau, juda kur kas lėčiau už jūsų akis. Be to, pirštas padeda palaikyti tempą ir neleidžia nepastebimai sulėtėti. Jei smilius netinka, galite pabandyti su kuo nors kitu. Galimas daiktas, jums pasirodys, kad pirštas ar visa ranka užstoja tekstą ar šviesą. Jei taip, pasirinkite plonesnį vedlį, pavyzdžiui, smailų raši klį, kuris leis atitraukti ranką nuo skaitymo ploto. Kodėl gi nepabandžius iškart? Atsiverskite ankstesnį puslapį ir dar kartelį jį perskaitykite. Pasinaudokite pirštu ar rašikliu kaip ve dliu, ir pamatysite, kad akys juda greičiau, kai turi ką sekti. 9 Q S E I
NUOSTABUS PROTAS
r
^Įvoti^S ai
TIK TAK ei pastebėjote, kad sunku palaikyti tempą, pasinau dokite metronomu. Jį galite nusipirkti muzikos prekių parduotuvėje. Be to, yra mobiliųjų telefonų programė lių ir interneto puslapių, padėsiančių išlaikyti taktą. Įveskite į Google žodį metronome ir rasite. Nustatykite tempą, kuris būtų pakankamai greitas, bet išliktų patogus, ir pereikite į kitą eilutę sulig kiekvienu metronomo pyptelėjimu. Trūkumas tas, kad prireikus negalite sulėtinti tempo, todėl, kitaip nei greitojo skaitymo asai, nerekomenduoju metronomo, kai skaitote „iš tikrųjų". Tačiau tai puiki trenira vimosi priemonė, norint išmokti tolygiai vedžioti pirštą.
J
p a ika s [txu yfw tU ftadan^a/,
Okidoki. Dabar, kai jau žinote beveik visas pagrindines gudry bes, kaip pagreitinti skaitymą, be reikalo nešokinėkite atgal, tu rėkite omenyje tik tris (ar keturis - priklauso nuo eilutės ilgumo) stabtelėjimo taškus ir naudokite pirštą akims vesti ir tempui pa laikyti. Galiausiai išbandykite kai ką, kas gali pasirodyti visiškai bepro tiška, tačiau tai labai padės, kai reikės skaityti iš tikrųjų. Dabar mo kysimės greitai skaityti ir nereikės nieko suprasti. Nenoriu suga dinti staigmenos, todėl paaiškinsiu, kam visa tai, kai baigsite.
HENRIK FEXEUS Q Q E 3 D
^Įu itu tg aA fOiojUškai
SKAITYMO LENKTYNĖS
Šis pratimas padalytas į kelias dalis, todėl užtruks kiek ilgėliau. Tačiau jį atlikęs gausite dovaną ir torto.
Pirmas etapas Pažymėkite kryžiuku tą vietą savo skaitymo pratybų knygoje, kur sustojote. Tai bus pradžios taškas atliekant visą pratimą. Nustatykite laikmatį dviem minutėms ir joms bėgant kuo greičiau skaitykite, pa sitelkdamas technikas, kurias išmokote. Išgirdęs pyptelėjimą, susto kite ir užrašykite 1ten, kur baigėte.
Antras etapas Tuoj turėsite padaryti tą patį kaip ir pirmame etape, bet šįkart per skaitykite vienu puslapiu daugiau - per tą patį laiką! Jei prieš tai per skaitėte keturis puslapius, dabar teks įveikti penkis. Atverskite vie ną puslapį į priekį nuo žymos 1 ir užrašykite 2. Šis skaičius bus jūsų tikslas. Grįžkite prie kryžiuko, nustatykite laikmatį dviem minutėms ir pradėkite!
Trečias etapas Ar įveikėte visą tekstą iki 2? Jeigu nepavyko, greičiausiai todėl, kad stengėtės suprasti, ką skaitote. Juk sakiau nekreipti dėmesio į turinį. Pabandykime dar kartą: pažiūrėkite, kur sustojote antrame etape (ti kėkimės, tikslą pasiekėte), ir atvertęs dar vieną puslapį į priekį para šykite 3. Tai bus naujas tikslas. Jei pirmame etape perskaitėte keturis puslapius, dabar per tą patį laiką teks įveikti šešis. Dabar jau žinote, ko reikia: nustatykite laikmatį dviem minutėms, pradėkite nuo kry žiuko ir skaitykite iki užsibrėžto tikslo!
Ketvirtas (ir paskutinis) etapas Dabar tai jau tikrai atrodys beprotiška. Turite dar kartelį pakartoti tą patį. Suprantu, kad gali pasirodyti beprasmiška, jausmas toks, lyg
raramin nuostabus protas
akys slystu per tekstą, verčiate puslapius greičiau, negu Supermenas spėja persirengti. Šiek tiek pakentėkite. Juk sakiau, kad gausite do vaną, o dabar kaip tik ją sau ir padovanosite. Taigi pabandykime dar kartelį. Atverskite dar vieną puslapį į priekį ir užsirašykite 4. (Jeigu iš pradžių perskaitėte keturis puslapius nuo kryžiuko, šis skaičius bus per septynis puslapius nuo kryžiuko.) Jei norite, galite šiek tiek pa gražinti šį skaičių, kad būtų linksmiau. Grįžkite prie kryžiuko. Nustatykite laikmatį dviem minutėms, gi liai įkvėpkite, iškvėpkite... ir pradedam! Turite įveikti visus puslapius iki ketverto!!!
Dovana Žinoma, pirmieji puslapiai, kuriuos skaitėte visus keturis kartus, visą laiką buvo tie patys, nes kaskart pradėdavote nuo kryžiuko. Nieko stebėtino, kad perskaitęs juos keturis kartus, šiaip ar taip, įsisąmoni note kai ką, kas ten parašyta. Kad suprastumėte atlikto pratimo pras mę, turėsite perskaityti visai kitą tekstą. Atsiverskite vieną puslapį į priekį nuo ten, kur parašėte 4, ir pradėkite skaityti. Kaip ir pirmame etape, kuo greičiau skaitykite dvi minutes, jei reikia, pasinaudokite pirštu (ar kitu žymekliu) ir eilutėje stabtelėkite tris keturis kartus. Tačiau šįkart pasistenkite suprasti, ką skaitote. Nebūtina įsiminti kiekvienos detalės, tačiau tekstas neturėtų likti visai nežinomas. Nusistatykite laikmatį ir pra dėkite skaityti. Palyginkite šįkart įveikto teksto apimtį su pirmo etapo, rezulta tu, kai dar nebuvote didžiuliu greičiu įveikęs antro, trečio ir ketvir to etapų. Skirtumas turėtų būti akivaizdus. Ir vis tiek supratote, ką skaitėte. Pirmąkart atlikdamas skaitymo su pirštu pratimą skaitėte taip greitai, kaip tik - jūsų manymu - galite. Tačiau iš tikrųjų galite skaityti daug greičiau. Jus apribojo nusistatymas, ką sugebate ir ko ne. Tai jūsų keturių minučių riba, jei kalbėtume kaip bėgikai (prisimenate?). Keletą kartų paskaitęs nekreipdamas dėmesio į rezultatą patyrėte, ką reiškia skaityti labai greitai, ir smegenims tapo lengviau įsisąmo ninti, kad tikrai galite tai įveikti. Ši įžvalga ir yra jūsų dovana. Bijau, kad primelavau dėl torto.
HENRIK FEXEUS Q Q Q S
J č a i fo fa a u ,
Jei ir toliau naudositės metodais, padedančiais greičiau skaityti, ir skaitymo struktūravimo bei adaptavimo technikomis, skaitysite ir greitai, ir sumaniai. Nebebus sunku per dieną perskaityti ištisą knygą. Jei naudositės neseniai išmoktomis atminties technikomis, greitai galėsite įsisavinti informaciją ir žinias taip, kaip prieš kurį laiką atrodė neįmanoma. Jei ir toliau naudositės savo naujosiomis ypatingomis proto ga liomis kasdieniame gyvenime (vis dėlto lyg ir derėtų), bus tik laiko klausimas, kada aplinkiniai pradės pastebėti pokyčius - jei iki šiol dar nepastebėjo. Galbūt jie negalės tiksliai pasakyti, kas pasikei tė, tiesiog atrodysite kur kas sumanesnis negu anksčiau. O juk ir anksčiau buvote visai sumanus. Nenustebkite, jeigu jums miegant jie sugalvotų išmatuoti jūsų kaukolę, norėdami patikrinti, ar tik ne paaugo. Kalbu pusiau juokais, pusiau rimtai. Kitame puslapyje prasideda paskutinis knygos skyrius, kuris bus šiek tiek išskirtinis. Į jį surinkau tas ypatingas proto galias, kurio mis pasižymi stebėtinai daug žmonių*: gebėjimą regėti ateitį, išeiti iš savo kūno, nuspėti, kas bus, ar bendrauti su iškeliavusiais amži nybėn. Pats manau, kad kūrybingumas kada tik panorėjus yra praktiš kesnė galia už galimybę išeiti iš savo kūno, o jeigu reikėtų rinktis, kasdienės laimės kūrimas man atrodo vertingesnis už apsilanky mus dvasių pasaulyje. Bet gal tik aš taip manau. Suprasiu, jei jums pasirodytų stulbinama, kad, be visų iki šiol įgytų ypatingų galių, įmanoma pažadinti ir daugiau fantastiškų gebėjimų, slypinčių liku siuose 90 procentų jūsų smegenų, kurių paprastai neišnaudojate. Todėl kitame skyriuje tiksliai paaiškinsiu, kaip viskas yra.
* Bent jau skaičiuojant tuos, kurie ima atlygį už šių galių panaudojimą. S B B E
NUOSTABUS PROTAS
KAIP YRA IŠ TIKRŲJŲ ^ M tafykih fihidaxibb & m in i t o t u i h m tg o m i
Norėčiau pasiūlyti skaitytojui gerai apsvarstyti doktriną, kuri, baiminuosi, gali pasirodyti didžiai paradoksali ir revoliucinga. Doktrina yra tokia nepageidautina tikėti teiginiu, jeigu nėra kokių nors įrodymų, kad jis teisingas. Bertrandas Russellas
Matau tai, kuo tikiu. Thane’as Pittmanas
AIŠKIAREGYSTE Kur susitinka vaiduokliai, savigalba ir mokslas
adangi per savo pasirodymus ir televizijoje demonstruoju įgūdžius, kurie gali pasirodyti tarsi gebėjimas skaityti mintis, dažnai sulaukiu klausimo, kuo tikiu. Ar turiu ypatingų galių? Ar matau auras ir energijos laukus? Ar egzistuoja dvasių pasaulis? Daugelis norėtų teigiamo atsakymo į šiuos klausimus, bet liūdna tiesa yra tokia, kad netikiu niekuo iš minėtų dalykų. Vis dėlto ti kėjimas antgamtiniais reiškiniais puikiai parodo, kas gali nutikti, kai žmogaus smegenų polinkis ieškoti modelių ir priežastinių ry-
K
Q Q B B
NUOSTABUS PROTAS
šių gauna progą įsismarkauti. Antgamtinės galios, kurių daugelis mano turį, taip pat yra šio polinkio rezultatas. Taigi pamelavau. Negalėsiu išmokyti jūsų kalbėti su dvasiomis ar matyti ateitį, nes tai nesusiję su smegenyse slypinčiomis galimybėmis, o veikiau su tuščiais lūkesčiais, lakia vaizduote ir troškimu, kad viskas būtų su siję. Tikiuosi, pernelyg nenusivylėte. Užtat įgysite kur kas svarbesnę ypatingą galią. Iš tiesų esama daug panašumų tarp tikėjimo antgamtiniais reiškiniais ir tam tikrų savigalbos industrijos, kuriai, kad ir kaip būtų, priklauso ši knyga, aspektų, ir tai dar ne viskas - kai kurios mokslo tiesos, kuriomis esame įtikėję, yra tokie pat prietarai kaip tikėjimas, kad name ant kalvos vaidenasi. Ypatinga galia, kurią įgysite skaitydami šiuos puslapius, bus tarsi rentgeno prietaisas, pro kurį matysite pasau lį, galimybė perprasti mūsų žmogišką, bet erzinantį įprotį mąstyti visiškai klaidingai ir kaip racionalus mąstymas gali priversti mus patikėti nebūtais dalykais. Kodėl visa tai svarbu? Perprasti klaidingą savo požiūrį svar bu dėl keleto priežasčių, tačiau pati svarbiausia yra ši: teisingesnis pasaulio vaizdas padeda priimti geresnius sprendimus dėl savo gyve nimo negu klaidingas vaizdas. Jeigu tikėsite, kad žemė yra plokš čia, niekada neišdrįsite kur nors toliau nukeliauti, baimindama sis, kad nukrisite nuo krašto. Visai tikėtina, kad daugelis tiesų, kuriomis dabar tikite, yra ne visai teisingos (nors ir žinote, kad Žemė apvali). Visi turime klaidingų įsitikinimų. Gal jūs ir ne, bet aš tikrai turiu. Todėl manau, kad svarbu savigalbos knygą baigti skyriumi, kur pristatomi tokie įsitikinimai ir paaiškinama, kodėl jais tikime. Kaip pastebėjote, man patinka mokslas. Tačiau net ir jis nėra apsaugotas nuo keistų idėjų ir prietarų. Ypač tada, kai vienos sri ties ekspertai pradeda reikšti nuomonę apie visai kitą sritį, pavyz džiui, kaip veikia smegenys ar psichika. Ar mūsų sveikata. Garsus biochemikas Linusas Paulingas visiems, kuriems tik buvo įdomu, aiškino, kad didelės vitamino C dozės užkerta kelią vėžiui. Įdomi nuomonė žmogaus, kuris 1954 metais gavo Nobelio chemijos pre miją, o 1962 metais - Nobelio taikos premiją. Tačiau ne jis vienas toks. Kary Mullis (1993-iaisiais gavęs Nobelio chemijos premiją) įtikėjo, kad astrologija yra pats šauniausias dalykas, kai dešimtme tis atspėjo, kad jis Ožiaragis, o Brianas Josephsonas, 1973-iaisiais HENRIK FEXEUS Q Q Q B
gavęs Nobelio fizikos premiją, užsidegęs kalbėjo apie telepatines žmogaus galias. Visuose gyvena šiokia tokia karalienė iš „Alisos Stebuklų šalyje“, kuri patiki „visais šešiais neįmanomais dalykais dar iki pusryčių“. Tai būdinga ir man (žinau, šokiruoja), ir, kaip matote, net moks lininkams. Jei daug nusimanai apie vieną sritį, tai dar nereiškia, kad išmanai ir kitą. (Įdomu, kad chemikai ir fizikai neretai jaučiasi turį kompetencijos reikšti nuomonę apie žmogaus psichiką be di desnių išankstinių žinių, bet retai kada būna priešingai - psicholo gai nepradeda tikslinti gamtos mokslų.) Tikiuosi, iki čia atėjęs jau suprantate, kad nepakanka „šiek tiek sveikos nuovokos“ir gilintis į save norint suprasti, kaip funkcionuojame, nors ir gali taip pasiro dyti. Ši sritis kur kas sudėtingesnė.
QBBB
NUOSTABUS PROTAS
NEIGIAMAS POŽIŪRIS Į MOKSLĄ Negerai, kai nesiklausome
eriausias būdas išsiaiškinti, ką iš tiesų žinome apie pasaulį kas veikiausiai tiesa, o kas ne, - yra klausyti mokslo. Tų, ku rių darbas yra aiškintis kaip tik tuos dalykus. Tačiau neretai būname gana prastai nusiteikę mokslo atžvilgiu ir nelabai juo pa sitikime. Mokslininkai dažnai atrodo šalti ir tolimi. Kartais taip ir būna, daugelio jų pernelyg didelis ego, ir jie nesupranta, kad ne visi mato pasaulį taip kaip jie ir kad ne visiems svarbūs tie patys daly kai. Todėl jie atrodo arogantiški snobai. Be abejo, yra ir tokių, kurie mano, kad mes, neprofesionalai, nieko neišmanome ir racionaliai nemąstome. Jei visuomenė geriau suprastų mokslo metodus ir ką jis gali duoti, galbūt labiau įvertintų pastangas ir būtų supratingesnė tais kartais, kai mokslui nepasiseka. Mūsų laikais mokslas dažnai lai komas nuomone, o nuomonė yra nei geresnė, nei prastesnė už ki tas. Kaip sakė vienas rašytojas, kuris skelbiasi turįs paranormalių galių, „mokslo atstovai atsisako pripažinti psichinius fenomenus, nes baiminasi žalos jų pačių tikėjimo sistemai“. Rašytojas visai pra leido faktą, kad mokslas yra vienintelė teorinė sistema, kuriai nėra nieko savaime suprantama ir kuri sistemingai tikrovėje tikrina idė jas ir įsitikinimus, net ir paranormalius. Todėl mokslas yra kur kas atviresnis negu kiti įsitikinimai. Vienas iš mokslo bruožų - jis nėra statiškas. Sulig naujais pastebėjimais keičiasi ir mokslas. Tai yra vienintelė sistema, kuri nuolat atsinaujina su naujais atradimais. Nė viena iš klasikinių įsitikinimų sistemų to nedaro. Pažvelkite į krikščionybę, islamą ar kokią nors alternatyviąją mediciną, kur vis kas pagrįsta teiginiais apie „kelių tūkstantmečių senumo žinias“, kurios niekada nesikeičia. Tiesa, mokslas visko nepaaiškina. Pavyzdžiui, smegenyse dar liko ypač daug ką atrasti. Jeigu mokslas negali paaiškinti vieno ar kito fenomeno, pavyzdžiui, keistų potyrių apleistame name, dar nereiškia, kad antgamtinis paaiškinimas teisingas. Tai reiškia tik
G
HENRIK FEXEUS Q B B D
tiek, kad mokslas, kitaip nei, tarkime, paranormalių įsitikinimų ša lininkai, nepuola reikšti nuomonės dėl to, ko dar neįrodė. Kaip jau minėta, mokslas turi sunkumų dėl komunikacijos, juos atspindi ir mokslo atstovų įvaizdis mūsų akyse. Todėl mes, neprofesionalai, neperimame žinių, kurios galėtų palengvinti mums gy venimą. Pavyzdžiui, pažvelkime į žmogaus centrinę nervų sistemą, kuri tiriama jau šimtus metų, o mes iki šiol sužinome vis naujų dalykų. Vis tiek tebėra išlikusių pasenusių ir nešiuolaikiškų įsitiki nimų apie smegenų veikimą, kad, tarkim, išnaudojame tik 10 pro centų smegenų ar kad sąmonė gali veikti už kūno ribų. Būtume jau seniai supratę, kad tai netiesa, jei tik manytume, jog verta geriau įsiklausyti, ką sako vyrukai baltais chalatais.
ypatingasphatbkas
TIESA AR MELAS? Kuo daugiau žinote apie pasaulį, tuo lengviau priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Kitame puslapyje rasite keturiolika teiginių iš bendro išsilavinimo, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie jūsų pasau lėvaizdžio. Pažymėkite, ar teiginiai teisingi, ar ne. Teisingus atsakymus rasite pačioje apačioje. 1.
Paskutinis dinozauras nudvėsė prieš pasirodant pirmajam žmogui.
TIESA
MELAS
2.
Antibiotikai užmuša virusus.
TIESA
MELAS
3. Elektronai yra mažesni už atomus. 4. Katalikų bažnyčia iki 1992 metų nepripažino, kad Galilėjus buvo teisus ir kad Žemė iš tikrųjų sukasi apie Saulę.
TIESA
MELAS
TIESA
MELAS
5. Žemė apsisuka apie Saulę per metus.
TIESA
MELAS
Q B B B
NUOSTABUS PROTAS
6.
Saulė yra žvaigždė. 7. Žmogus turi tiek pat stuburo slankstelių kaip ir žirafa. 8 . Žmonės paprastai išnaudoja tik 10 procentų savo smegenų. 9. Kerpami plaukai greičiau auga.
TIESA TIESA
MELAS MELAS
TIESA
MELAS
TIESA
MELAS
10 .
Smegenys sunaudoja tiek pat energijos, kiek reikia 10 vatų lemputei.
TIESA
MELAS
11 .
Visata yra šešių tūkstančių metų senumo.
TIESA
MELAS
12 .
Australijos sostinė yra Sidnėjus.
TIESA
MELAS
13. Ypatingų galių turintys žmonės gali lankstyti metalinius daiktus mintimis.
TIESA
MELAS
14. Smegenys vidutiniškai sveria nuo 1100 iki 1300 gramų.
TIESA
MELAS
Štai teisingi atsakymai: esay. > t se|aiA| 7 l se|aw 7 1 se|9 |/\| *1 1 esb\±oLse|9i/\| *6 SPIGIAI *8 esaLL L esa!l 9 eS9!l *Sesa!l > esay_ 7 se|ay\| 7 es9ji •1 Į kelis teiginius atsakėte teisingai? Jeigu surinkote daugiau negu 12 teisingų atsakymų, esate tarp pačių geriausių testo sprendėjų. Jei su rinkote mažiau negu 10 taškų, derėtų įsigyti bibliotekos kortelę. Ar bent jau kartais perjungti televizijos kanalą.
Mes nesigiliname į mokslą tiek, kiek turėtume. Kita vertus, kartais per greitai patikime informacija, jei tik ji įvelkama į „mokslišką“ apdarą. Ne vienas tyrimas parodė, kad kuo ilgesniais ir sudėtinges niais žodžiais kas nors apibūdinama, tuo labiau tuo tikime - ne svarbu, kas teigiama. Mums taip pat sunku pastebėti, kad paaiš kinimas nevykęs ir nerišlus, jeigu tik jis pateikiamas „moksliškais“ žodžiais. Štai kodėl tie abejotini produktai sveiko maisto lentynoje reklamuojami pasitelkiant įspūdingas, bet sunkiai suprantamas diagramas ir sudėtingus tekstus. Šiais laikais, kai gydytojas sten giasi geriau informuoti savo pacientus ir įtraukti juos į gydymo procesą, šundaktariai vis dar tiki, kad pakanka balto chalato, autoHENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
ritėto ir sudėtingų žodžių. Ir tai veikia - pagalvokite apie homeopa tiją! (Prie jos dar grįšime.) Nepadeda ir tai, kad laikraščiai bei televizija dažnai būna nekri tiški, kaip ir mes. Malonu, kai laikraščiai pateikia „faktus“. Juk turi būti tiesos, jei apie tai rašoma laikraštyje, ar ne? Viena moteris, su kuria kalbėjausi apie žiniasklaidą, pasakė: „Skaitau tiek Expressen, tiek Aftonbladet, kad sužinočiau visą tiesą.“ Štai taip. Pasakyta apie du laikraščius, kuriuose iki šiol spausdinami horoskopai. Klausimų keliantis, moksliškas informacijos pateikimas kur kas nuobodesnis negu „visa tiesa“viename lape - ir net su didelėmis nuotraukomis. Faktai apie smegenis ir jų funkcijas daugelį stebina. Deja, šie faktai neretai taip supaprastinami, kad tiesos nebelieka. Galiausiai visur pradedama rašyti, kad mūsų vaikai taps protingesni, jeigu klausy sis Mocarto*, o elitiniai akademikai ir mokslininkai neturi kada mums aiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Todėl mūsų kasdienę informa cijos porciją sudaro pažadai, kad cholesterolis ne toks pavojingas, jei gauname jo su traškučiais, kad atrastas naujas genas, dėl kurio gyvensime du šimtus metų, kad vitaminas C užkerta kelią vėžiui, kad turėtume išmokti geriau panaudoti dešinįjį smegenų pusrutulį ir kad visiškai nauja piliulė pagerins atmintį, seksualinį gyvenimą ir pakeis kūną į ištreniruotą. Tie teiginiai niekada nekvestionuoja mi, nes kas gi norėtų pasirodyti toks nuobodus? Kad nenusimintumėte, jeigu testas nelabai pavyko, pasakysiu štai ką: daug Didžiosios Britanijos gyventojų netiki, kad Žemė sukasi apie Saulę. Maždaug pusė Jungtinių Valstijų netiki evoliucija. Be veik tiek pat tiki paranormaliomis galiomis, o 49 procentai Jungti nių Valstijų gyventojų mano, kad fiziškai įmanoma būti apsėstam velnio. Italijoje vyskupas Echevarria net 1997-aisiais viešai paskel bė, kad devyniasdešimties procentų neįgaliųjų tėvai tuokdamiesi jau buvo praradę nekaltybę.** * Garsusis Mocarto efektas iš tikrųjų buvo pastebėtas tiriant suaugusiuosius, o ne vaikus, ir paaiškėjo, kad muzikos klausymasis kelioms minutėms pagerino kognityvinius gebėjimus, o ne lėmė ilgalaikį intelekto padidėjimą. Tokia jau ta tiesa. ** Veikiausiai jis neklydo pats to nežinodamas, tačiau kitu požiūriu, nei manė. Ga lima spėti, kad 1997-aisiais devyniasdešimties procentų visų, gimusiųjų Vakaruo se, nesvarbu, ar jie buvo neįgalūs, ar ne, susilaukė tėvai, kurie tuokėsi jau praradę nekaltybę. B B S S
nu o s ta b u s protas
Jei klysti dėl pasaulio dėsnių, tai nebūtinai esi neišsilavinęs: atlikus apklausas Amerikos universitetuose (deja, mano žiniomis, Švedijoje dar niekas neatliko panašių tyrimų), paaiškėjo, jog ketvir tadalis studentų netiki, kad praeina metai, kol Žemė apsisuka apie Saulę, beveik trečdalis mano, kad antibiotikai užmuša virusus, o 69 procentai - kad išnaudojame tik dešimtadalį savo smegenų ga limybių. Daugiau kaip trečdalis Amerikos koledžų studentų, kaip ir senovės graikas Aristotelis, mano, kad mūsų akys skleidžia spindu lius ar mistišką „energiją“, kai į ką nors žiūrime. Prieš gilindamiesi į tikėjimą antgamtiškesniais reiškiniais, pir miausia turėtume žvilgtelėti į tai, ką „žinome“ esant mokslą. Kar tais skirtumas ne toks jau didelis. Išties populiarus mitas, kad panaudojame tik 10 procentų sme genų, o likusiuose 90 procentų gali slypėti visos įmanomos jaudi nančios galios, tokios kaip telepatija ir telekinezė (daiktų perkėli mas iš vienos vietos į kitą mintimis). Kitas klasikinis pavyzdys dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių skyrimas: visų mūsų gyvenimas taptų kur kas įdomesnis, jei tik galėtume pasiekti savo kūrybingąjį dešinįjį pusrutulį (pavyzdžiui, kvėpuodami pro kairę šnervę - bent jau tikint kai kuriais konsultantais). Iš pradžių žvilg telėkime į šiuos klaidingus įsitikinimus. 10fVUHMdĄHtitaA Trenkite krumpliais į stalo kraštą, jeigu jūsų intelektas žemesnis negu vidutinis. Ne? Nesistebiu. Visi norime manyti esą sumanūs. Malonūs žmonės, ateinantys į mano paskaitas ar pasirodymus, dažnai priėję sako, kad darau įspūdingus dalykus, ypač turint ome nyje mokslo teiginius, kad išnaudojame tik 10 procentų savo sme genų. Ar tik neradau būdo išnaudoti likusiųjų? Tiesa ta, kad mokslas neteigia nieko panašaus. Mitai apie in telektą yra giliai įsišakniję mūsų kultūroje, o giliausiai iš jų visų, atrodo, įsitvirtinusi idėja, kad paprasti mirtingieji naudoja vos 10 procentų savo smegenų. Šią mintį paneigia iš esmės bet kuris šiuo laikinis smegenų tyrimas. Pavyzdžiui, atliekant magnetinį rezonansą, kuris parodo, kurios smegenų dalys suaktyvėja mąstant, nerandama jokių miegančių sričių. Akivaizdu, kad naudojame visą pilkąjį gumulą, o jei atsiranHENRIK FEXEUS Q Q Q H
da neaktyvių sričių, jos, priešingai, rodo rimtas problemas. Kad naudojamės visomis smegenimis, matyti ir iš žmonių, kurių sme genys pažeistos. Jeigu dėl insulto ar galvos traumos pažeidžiami audiniai, funkcijos visada sutrinka, nesvarbu, kuri dalis pažeidžia ma. Net ir gerokai mažesnės kaip 90 procentų smegenų dalies pra radimas turi lemtingų pasekmių sąmonei, asmenybei, jausmams, gebėjimams ir judesiams. Galų gale elektrinė ar cheminė smegenų ląstelių stimuliacija visada sukelia mentalinį ar fizinį jų aktyvumą, nesvarbu, kurioje srityje jos išsidėsčiusios. Nėra sričių, kur nieko nevyktų. Kitaip tariant, išnaudojame visas smegenis. Galbūt ne vi sas dalis vienu metu, nes įvairios sritys veikia skirtingai, bet išnau dojame. Tutti.* Turint omeny evoliuciją, mūsų smegenys dar ir brangiai atsiei na. Kodėl natūralioji atranka būtų apdovanojusi mus tokiu dideliu ir sudėtingu organu, jeigu galėtume panaudoti tik dešimtadalį jo galimybių? Regis, šis mitas kilo iš garsaus psichologo Williamo Jameso pa sisakymo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Jamesas teigė abejojan tis, ar dauguma žmonių išnaudoja daugiau kaip 10 procentų savo potencialo. Potencialoyo ne smegenų. 1936-aisiais pasirodė Dale’o Carnegie savigalbos knyga „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“- viena pirmųjų šio žanro atstovių, kurios įžangoje buvo cituojamas Jamesas. Deja, citata buvo netiksli: procentai šį kartą nurodė ne potencialą, o smegenis. Nuo to viskas ir prasidėjo. Nors šiandien įrodyta, kad yra priešingai, 10 procentų mitas niekaip ne pamirštamas. Iš dalies jį palaiko idėjos teikiama paguoda: kad ir kokia pilka būtų kasdienybė, nešiojamės milžiniškus neišnaudotus išteklius. Tačiau jei mintis suteikia paguodos, dar nereiškia, kad ji teisinga. Be to, savigalbos konsultantai turi ir ekonominį motyvą, nes pasinaudoja mitu parduodami knygas, plokšteles ir kursus. Pagrin dinė mintis būna tokia: reikia išmokti pasiekti likusias, „slaptas“, smegenų dalis ir sulauksi turtų ir sėkmės arba - priklauso nuo to, ko klausysite, - išlaisvinsi savo paranormalius gebėjimus ir galėsi susisiekti su dvasių pasauliu. Mintis, kad turime milžiniškus rezervus ir neišbandytų gebėji mų, suteikia saugumo, ojei ši fantazija susiejama dar ir su smegenų tyrimais, tuo geriau tiems, kurie iš jos uždirba. * Viskas, kartu (it.). n u o sta b u s protas
Dauguma intuityviai žino, kad tai netiesa. Kai kitąkart kas nors įrodinės, kad išnaudojame vos 10 procentų savo smegenų, paklaus kite, ar jie galėtų atsisakyti 90 procentų likusiųjų. Kažin ar atsiras tų daug norinčiųjų. fo įik a batai Oi saadatai
Visi žino skirtumą tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių. Kairė pusė yra verbalinė, racionali, linijinė, matematinė, moksliška ir detalizuota. Dešinioji geriau orientuojasi erdvėje, yra intuityvi, emocionali, kūrybinga, artistiška ir holistiška. Kairioji yra mūsų vakarietiška karinė industrija. Dešinioji turi Rytų paslaptingumo ir žavesio. Kairioji yra tiesiog nuobodi, o dešinioji - oho, kokia šauni! Netiesa. Šioje knygoje jau užsiminiau apie kairės ir dešinės smegenų pu sių skirtumus, pavyzdžiui, kad jos reguliuoja skirtingas emocijas. Pats ryškiausias skirtumas tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių vis dėlto susijęs su erdvės suvokimu. Žmonės, patyrę dešiniojo smege nų pusrutulio sužalojimų, dažnai apleidžia kairę pusę savo aplin koje tiek, kad kartais neaprengia kairės kūno pusės, valgo tik iš dešinės lėkštės pusės ir visiškai negina kairės šachmatų lentos pu sės. Žmonės, patyrę kairiojo smegenų pusrutulio sužalojimų, retai kada panašiai ignoruoja dešinę pusę, o jei taip ir daro, tai po kurio laiko praeina. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad kairysis pusrutulis kreipia dėmesį į erdvę tik dešinėje pusėje, o dešinysis prireikus gali matyti abi puses.* Tai gana didelis ir reikšmingas smegenų pus rutulių skirtumas. Tačiau jis neatspindi dviejų visiškai priešingų mąstymo būdų ir nepaaiškina mito apie skirtingas pusrutulių „as menybes“. Yra ir kitų skirtumų, kurie bent jau iš pirmo žvilgsnio primena kla sikinį smegenų padalijimą į fašistinę kairę ir hipišką dešinę. Api bendrinę gauname štai tokius keturis esminius skirtumus. * Painu? Žiūrėkite štai kaip. Jei dešinysis pusrutulis kontroliuoja dešinę ir kairę kūno puses, o kairysis - tik dešinę, vadinasi, yra taip: pažeidus dešinįjį pusrutulį, daugiau nėra kamkontroliuoti kairės kūno pusės. Kairė pusė apleidžiama. Jei pa žeidžiamas kairysis pusrutulis, nieko neatsitinka, nes tebėra dešinysis, kuris gali pasirūpinti abiempusėmis. Suprantate? HENRIK FEXEUS Q Q E J Q
1. Kairysis pusrutulis kontroliuoja dešinę kūno pusę, dešiny sis - kairę pusę (išskyrus akis - jos, atrodo, susietos su abiem pusrutuliais). 2. Kairei sekasi kontroliuoti linijinius veiksmus, pavyzdžiui, skaityti sakinį žodis po žodžio. Dešinė mato daug dalykų vienu metu, pavyzdžiui, geometrinę formą, ir supranta, ką ji reiškia. 3. Kairė geriau supranta tekstą, o dešinė - kontekstą. Kairysis pusrutulis analizuoja pasakymo prasmę pažodžiui, o dešiny sis supranta paslėptą prasmę, kurią išduoda balso tonas. 4. Kairysis pusrutulis analizuoja detales, o dešinysis mato visu mą. Kairysis rūpinasi komponentais, o dešinysis sudeda juos į kontekstą. Tačiau minėti skirtumai nereiškia, kad pusrutuliai atlieka šiuos veiksmus nepriklausomai vienas nuo kito. Abi pusės vaidina svarbų vaidmenį ir gali nesunkiai perimti viena kitos funkcijas, jei smege nys, pavyzdžiui, pažeidžiamos. Iš sąrašo skirtumai gali pasirodyti labai statiški, bet iš tikrųjų jie paslankūs. Greičiausiai abu pusrutu liai yra pasirengę daugumai veiksmų, o vystantis mūsų protiniams gebėjimams, ima daugiau ar mažiau dominuoti tam tikrose srity se. Bet, žinoma, mūsų smegenys asimetriškos. Tuo pat metu jos ir neįtikėtinai simetriškos - dėl milijonus metų trukusios evoliucijos pasaulyje, kuriame skirtumas tarp kairės ir dešinės nebuvo toks jau reikšmingas. Norėdami suprasti, kaip veikia mūsų mąstymas, turime pažvelgti į smegenis kaip į visumą ir neskirstyti savo proti nių gebėjimų į dėželes, pažymėtas užrašais „kairė“ ir „dešinė“vien dėl patogumo. Nesistengiu sumenkinti fakto, kad įvairių smegenų funkcijų pasiskirstymas asimetriškas. Problemų kelia pernelyg su paprastinta nuostata, kad du smegenų pusrutuliai vienaip ar kitaip atstovauja dviem priešingiems mąstymo būdams, o talentai, sly pintys dešiniajame pusrutulyje, buvo pernelyg ilgai užgniaužti. Ar ši mintis jums neprimena mito apie neišnaudotus 90 procentų? Abi idėjos slepia tą patį tikėjimą iš troškimo. Kūrybiškam dešiniajam pusrutuliui priskirti tokie metodai kaip atsidėjimas fantazijoms ir svajonėms, transcendentinė meditaci ja, joga, hipnozė ir bioatsakas, be to, galite rasti krūvas savigalbos knygų, plokštelių ir kursų šia tema. Diduma siūlomos savigalbos 9 Q S B
NUOSTABUS PROTAS
medžiagos iš tikrųjų yra apie kūrybingumą apskritai ir tiesiog pa teikiama įvilkta į patrauklesnį apdarą. Tačiau didžioji šios medžia gos dalis skatina netikrovišką asmeninio tobulėjimo įspūdį: suku riama svajonė apie visiškai naują žmogų, kuriuo gali tapti, nors iš tikrųjų niekada netapsi, nes idėja pagrįsta klaidinga žmogaus funk cionavimo interpretacija. Tokio tipo savigalbos knygos ir kitokios priemonės daro žalą ne tik jūsų savigarbai, bet ir piniginei, taip pat gaišina brangų laiką. Terapeutai be jokių skrupulų ir tie, kurie apsiskelbia konsultuojan tys gyvenimo klausimais, siūlo metodų, kaip išlaisvinti slaptą savo potencialą ir susipažinti su savo antruoju „aš“- žinoma, už nemažą sumelę. Galbūt tikroji priežastis, kodėl idėja apie du smegenų pus rutulius vis dar klesti, yra nauda verslui. cAmšimi fvdeiyfm
Mes, žmonės, norėdami suprasti pasaulį, turime jį supaprastinti. Vis dėlto kartais iškeičiame tikrovę į tuos supaprastinimus ir pra dedame jais tikėti, lyg tai būtų tikra tiesa. Taip gimsta prietarai. Smegenų padalijimas į du „charakterius“puikiai parodo, kaip prie taringa mąstysena, kuri veikiausiai mums būdinga visais laikais, keičiantis pasauliui ir pati įgavo naują pavidalą. Verta į tai pažvelgti šiek tiek atidžiau, kad suprastume, kaip veikiame ir kodėl manome taip, kaip manome, kalbant ne tik apie smegenis, bet ir apie mus pačius apskritai. Dualistinis protinės veiklos padalijimas yra toli gražu ne nau jiena. Kinijos padalijimas yra in ir jan, hinduizmas kalba apie buddhi (sąmonę) ir manas (juslinę patirtį), Hobbesas kalbėjo apie nukreiptas į ką nors ir į nieką nenukreiptas mintis, o mūsų kas dienybėje yra padalijimas į racionalumą ir intuiciją. Devyniolikto amžiaus antroje pusėje kilo susidomėjimas smegenų pusrutuliais, panašiai kaip dabar. Grupė Prancūzijos mokslininkų nusprendė, kad kairiajame pusrutulyje buvo civilizacijos buveinė, o dešinia jame laikėsi primityvesnė mūsų prigimties pusė. Smegenų pus rutuliai buvo siejami ir su vyriškais bei moteriškais charakterio bruožais. Kaip pakomentavo vienas prancūzas gydytojas, „vyriš ko ir moteriško smegenų pusrutulių sąvokos gerai paaiškina šių pusrutulių skirtumus: vienas iš jų intelektualesnis ir stabilesnis, HENRIK FEXEUS Q Q S B
o kitas - greičiau užsidegantis ir greitai pervargstantis“. Spėkite, kuris buvo kuris? Modernus dualistinės smegenų sampratos variantas išpopulia rėjo aštuntajame dešimtmetyje dėl Roberto Ornsteino knygos The Psychology of Conciousness, kurioje jis teigė, kad iki tol visuomenė buvo pernelyg susikoncentravusi į kairiųjų smegenų mąstyseną. Ornsteinas tvirtino, kad reikia išlaisvinti kūrybines dešiniojo pus rutulio galias. Idėja greitai įsitvirtino, ją, kaip ir kitas, uoliai gynė kosmologas ir knygų autorius Carlas Saganas. Kaip jau sakiau, gamtos mokslų atstovai kartais pernelyg lengvai priima abejotinas idėjas apie psichologiją. Vyriško ir moteriško smegenų pusrutulių argumentą, be kitų, atkartojo ir feministinis judėjimas: esą kūry bišką, intuityvią ir moterišką mūsų prigimties pusę reikia išlaisvin ti nuo gniuždančios vyriškos kairiosios smegenų pusės.* Per visą istoriją įvairios kultūros skirtingai vertino mūsų rankas ar, žvelgiant plačiau, kūno puses. Teigiamos savybės dažnai būda vo siejamos su dešine puse, o neigiamos - su kaire. Aristotelis su darė visą priešybių lentelę, kur dešinė buvo susieta su ribotumu, vieniu, nelyginiais skaičiais, šviesa, tiesumu, gėriu ir vyriškumu, o kairė - su neribotumu, daugiu, lyginiais skaičiais, tamsa, vingiuotumu, blogiu ir moteriškumu. Naujosios Zelandijos maoriams de šinė yra dieviška pusė, o kairė - demoniška. Krikščionių Biblijoje yra daugiau kaip šimtas teigiamų nuorodų į dešinę ranką ir apie dvidešimt penkios neigiamos į kairę. (Visai nėra neigiamų nuorodų į dešinę ranką.) Šis padalijimas atsispindi daugelyje kultūrų visame pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad jis teisingas ar kad visa tai yra. kuo nors mistiška ar magiška. Universalus dešinės ir kairės simbo lizmas, pagal kurį dešinė kone visada yra teigiama pusė, atspindi * Jeigu lyčių metaforą panagrinėtume ilgiau kaip dvi sekundes, susidurtume su problemomis. Apskritai manoma, kad moterys yra intuityvesnės ir geba geriau reikšti jausmus negu vyrai, o tai turėtų implikuoti didesnį dešiniojo smegenų pusrutulio naudojimą. Tačiau jos ir žodingesnės už vyrus. Šie savo ruožtu geriau suvokia erdvę negu moterys. Tačiau žodiniai gebėjimai siejami su kairiuoju pus rutuliu, o erdvės suvokimas - su dešiniuoju. Hm. Galbūt geriausia viską pamiršti ir eiti toliau. Tikėtina, kad smegenų irjų gebėjimų padalijimas iš tikrųjų yra modernus senu tėlės tradicijos variantas. Užuot atspindėję tikrovės faktus, tie du pusrutuliai yra metaforiniai kabliai, ant kurių galime sukabinti visas kultūros iš anksto numaty tas nuostatas, o tada įžvelgti paaiškinimą, kodėl kartais būname prieštaringi. Tai sena mintis. Iš pradžių ji apėmė net ne smegenis, bet rankas. 0 Q S B
NUOSTABUS PROTAS
vieną gerai žinomą faktą*: dauguma žmonių visose visuomenėse yra... (palaukite, kol pradės mušti būgnai)... dešiniarankiai. Susiekite akivaizdų faktą, kad mums labiau patinka ta kūno pusė, kuria dažniau naudojamės, su žmogaus troškimu supapras tinti pasaulį iki aiškių priešybių, ir štai jums simbolinis skirstymas: teigiamos savybės dešinėje, o neigiamos - kairėje. Robertas Ornsteinas (kaip ir prancūzas beveik šimtas metų iki jo) savo knygoje padarė viena: paėmė šiuos senutėlius simbolius ir pritaikė tyrimų sričiai, su kuria aštuntajame dešimtmetyje buvo daugiausiai dirbama, - smegenims. iP a h a iy tc L ta ih w X ty je ,, v a d in a s i, ta k i b ū ti tie s a
Viena iš priežasčių, kodėl taip sunku atsirinkti, kas tiesa, o kas ne, yra nuolatinis bombardavimas informacija, kuriai netaikoma jokia kokybės kontrolė, nors tvirtinama, kad ji teisinga. Šiuolaikinėje žiniasklaidos visuomenėje tapo itin sunku atskirti faktus nuo fikci jos. Kadangi visi laikraščiai ir televizijos naujienų laidos nori patys pirmieji paskelbti kokią įdomybę, ne visada spėjama patikrinti, ar naujiena nemelaginga. Geriau greičiau negu teisingai, kaip pasakė vieno iš mūsų vakarinių laikraščių žurnalistas. Todėl naujos moks linės „tiesos“žiniasklaidoje kepamos tarsi konvejeriu, neretai karš tai skatinamos stambių įmonių, pasiruošusių parduoti mums nau jų tablečių ar produktų. Kaip man ir jums, bandantiems mąstyti racionaliai ir priimti pagrįstus sprendimus, šioje situacijoje turėti kokių nors šansų? Pateiksiu du trumpus pavyzdžius, kas gali nutik ti, kai žiniasklaida darbuojasi per greitai, ir kaip tai veikia bendrą pasaulio suvokimą. Kalbėsiu apie tai, kas, kaip žinote, jums naudin ga: omega-3 ir antioksidantus. OmegaS Omega-3 yra bendras polinesočiųjų riebalų rūgščių šeimos pa vadinimas, jų randama, be kita ko, sėklose, riešutuose ir žuvyse. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi reikšmingu keleriopu poveikiu sveikatai, pavyzdžiui, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir * Kartais teigiama, kad kairiarankių smegenų funkcijos turėtų būtų atvirkščios. Net ir tai pasirodė besąs mitas. HENRIK FEXEUS Q Q S D
padeda vaisiui tinkamai vystytis nėštumo metu. Trumpai tariant, naudinga valgyti maistą, kuriame yra omega-3 riebalų rūgščių. Vis dėlto prieš keletą metų rinkoje įvyko omega-3 maisto papildų, skirtų vaikams, sprogimas. Anglijoje atlikus didelį mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad mokiniai, vartojantys omega-3, tapo protingesni. Regis, nepakako valgyti visaverčio maisto - vaikams reikėjo ir pa pildomų piliulių. Tėvai, neperkantys savo atžaloms omega-3 pa pildų, buvo neatsakingi ir nevykę. Šiuo metu didysis subruzdimas jau praėjo, bet omega-3 kapsulių svarba vaikams skirtų produktų rinkoje išliko ir ji daugiausia susijusi su Anglijoje atliktu tyrimu bei ažiotažu po jo. Tiesą sakant, iki šiol tai vienintelis tyrimas, kuriuo analizuotas omega-3 riebalų rūgščių poveikis vaikų kognityviniams gebėjimams. Deja, tyrimas niekada taip ir nebuvo atliktas. Bent jau nebuvo atliktas taip, kaip teigia žiniasklaida. Obuvo štai kaip: Daramo švietimo valdyba pradėjo bendradarbiauti su omega-3 kapsulių gamintojais. Buvo sumanyta duoti šių kapsulių vi siems penkiems tūkstančiams paskutinės klasės mokinių prieš baigiamuosius egzaminus, o paskui įvertinti rezultatus. Bėda ta, kad greitai viskas virto viešųjų ryšių spektakliu. Savivaldybė įžvel gė galimybę įrašyti miesto pavadinimą žemėlapyje ir išsiuntinėjo pranešimus spaudai, suvažiavo žiniasklaidos atstovai iš visos ša lies. Buvo užtikrintai paskelbta, kad šįkart per egzaminus vaikams seksis kur kas geriau nei kitais metais, šį teiginį palaikė tiek mies to taryba, tiek farmacijos įmonė. Jie taip palenkė laikraščius ir te leviziją, kad buvo įtrauktos net ir gerbiamos asmenybės, tokios kaip gydytojas ir mokslininkas Robertas Winstonas, ir aukštino omega-3 poveikį vaikams - net nebaigus tyrimo. Tada prabilo ir kiti mokslininkai, jie taktiškai aiškino, kad ne itin moksliška iš anksto skelbti, ką žadi atrasti. Mokslas stengiasi paneigti prielai das, o ne įrodyti tai, kuo jau tiki. Išankstinis savivaldybės pasi tikėjimas tyrimu ir akivaizdus įmonės, skyrusios kapsulių, pelno siekis turėjo nuvesti prie vienpusiškų rezultatų. Be to, dėl žinias klaidos dėmesio mokiniai (ir jų tėvai) jautė smarkų spaudimą pa siekti geresnius rezultatus, nes visa šalis to tikėjosi. Todėl tapo Q B S Q
NUOSTABUS PROTAS
nebeįmanoma įrodyti, ar teigiami pokyčiai priklausė nuo omega-3 papildų, ar mokiniai dėl psichologinio spaudimo mokėsi daugiau nei kada nors anksčiau. Tai dar ne viskas: tyrimo organizatoriai pamiršo surasti, su kuo būtų galima palyginti rezultatus. Yra prak tika tiriant kokio nors preparato poveikį sudaryti ir kontrolinę grupę, kuri negauna jokių preparatų, o paskui duoti jai tokias pat užduotis kaip ir preparato gavusiai grupei - kad paskui būtų ga lima įvertinti skirtumą. Atliekant didįjį Daramo mokyklų tyrimą nebuvo jokios kontrolinės grupės. Tebuvo spėjimas, kaip mokiniai būtų išlaikę egzaminus be omega-3 papildų, remiantis ankstesnių metų mokinių rezultatais. Kai visos šios klaidos iškilo į dienos šviesą, daugiau niekas ne drįso teigti, kad tyrimas buvo nors kiek moksliškas. Visi pranešimai spaudai, kuriuose tyrimas apibūdintas moksliniais terminais, buvo tyliai atsiimti, o šiandien apskritai apsimetama, kad nieko neįvyko. Balionas visiškai subliūško. Žiniasklaida vėl atsitraukė. Tačiau kampanija buvo pakankamai sėkminga, kad amžiais pakeistų mūsų „žinias“ apie omega-3. Ji pasiekė net Švediją. Šios svarbios riebalų grupės mums vis dar reikia, nors galime jų gauti valgydami įprastą visavertį maistą. Priežastis, kodėl tebeparduodama tiek daug tablečių ir kodėl kiekvienas aukšto lygio gamintojas turi specialų prekių ženklą, skirtą vaikams, yra „mokslinis“tyrimas Darame. Kuris taip ir neįvyko. (O kaip vaikų egzaminai? Žiniasklaidai išvykus, vaikai vis dėlto gėrė kapsules ir laikė egzaminus. Rezultatai? Jiems sekėsi šiek tiek prasčiau, palyginti su prognozuotais rezultatais nevartojant ome ga-3. Gal jie tiesiog nuo visko pavargo.) cAntufaidaM tai
Darosi vis populiariau kimšti į save antioksidantus. Iš sveikatos pi liulių jie virto kai kuo, ko turi būti visur. Aš neperdedu. Prieš valan dėlę buvau vietinėje Seven Eleven parduotuvėje nusipirkti atsigerti ir pamačiau vitrinoje štai ką:
HENRIK FEXEUS Q Q B Q
Pastaruoju metu dažnai pamatysi tokių reklamų. Kad mane kur velnias, ant mano nusipirkto žaliosios arbatos su priedais buteliu ko taip pat yra mažytis širdelės formos ženkliukas, kuriame para šyta anti-ox. Antioksidantų dedama į viską, vadinasi, jie turėtų būti beprotiškai naudingi. Bet kodėl - ir kas tai per daiktas? Antioksidantų naudos teorija yra tokia: mūsų kūne yra che miškai aktyvių medžiagų, vadinamų laisvaisiais radikalais. Jie dažnai praverčia, pavyzdžiui, suardo žalingas bakterijas, pagautas imuninės sistemos. Tačiau laisvieji radikalai kai kada gali ir pa kenkti. Jie gali padaryti kraujagysles trapesnes ir pažeisti DNR, o tai sukelia senėjimą ir vėžį. Todėl buvo iškelta mintis, kad dėl laisvųjų radikalų ląstelės sensta, o mus užpuola įvairios ligos. At kreipkite dėmesį, kad tai tėra teorija, ir neaišku, ar ji atitinka ti krovę. Antioksidantai yra cheminiai junginiai, kūne ardantys lais vuosius radikalus. Iš čia kyla štai koks argumentas: jeigu laisvieji radikalai yra pavojingi (tai per juos tampame ligoti ir seni), o an tioksidantai dalyvauja juos neutralizuojant, turėtų būti naudinga Q Q 5 E
NUOSTABUS PROTAS
valgyti daugiau antioksidantų ir sulėtinti senėjimą bei užkirsti kelią ligoms.* Kas sakė, kad laisvieji radikalai visada blogi? Priešingai, jie gy vybiškai svarbūs mūsų kūnui, nes padeda imuninei sistemai žudy ti bakterijas. Pasigavęs infekciją, turėtum greičiau jau tausoti savo laisvuosius radikalus valgydamas maistą be jokių antioksidantų! Teorija, kad laisvieji radikalai skatina senėjimą ir sukelia ligas, taip pat neįrodyta, taigi nežinome, ar tai tiesa. Galų gale, jeigu jau antioksidantai mūsų kūne daro šį tą gero, kodėl jie automatiškai turėtų veikti efektyviau daugiau jų privalgius? Sutinku, gali pasiro dyti logiška, kol geriau nepagalvoji, tačiau čia ir yra bėda - daugybė dalykų neįsigilinus skamba logiškai. Tai nereiškia, kad jie yra tiesa. Dažnai tai būna maginio mąstymo proveržiai, tokie kaip idėja, kad malti bulių peniai gali padidinti potenciją. Neaišku, kokį poveikį daro papildomai gaunami antioksidantai. Galbūt jie iš tiesų panau dojami ir duoda kūnui naudos. Ogal jie tik nepanaudojamas perte klius, kuris pašalinamas nuėjus į tualetą. Galbūt jie virsta kuo nors kitu. Galbūt tiesiog lieka kaip nereikalinga sankaupa. Ogal jie daro tiesioginę žalą, pavyzdžiui, padaro mus labai neatsparius infekci joms, nes sunaikina visus laisvuosius radikalus. Atlikti tyrimai, jei ką ir parodė, tai tik kad sergantiems vėžiu rizika mirti dar labiau išaugo, kai jie gavo papildomų antioksidantų! Kūnas yra itin gerai subalansuota sistema, nors ir sunku tuo patikėti matant visus tuos maisto papildus sveikų produktų lenty noje, kuriuos turėtume kimšti, kad nenumirtume per artimiausias tris sekundes. Nekokia mintis sugriauti tą pusiausvyrą vartojant labai daug ko nors, ko jau ir taip yra kūne. Pasakykite tai Vitamin Well vitaminų gėrimo gamintojams. Jie žino, kad mums nuobo du klausyti nykaus mokslo. Trokštame greitų išeičių, geriausia su * Ar prisimenate, kaip prieš keletą metų tapo vėl naudinga išgerti taurę raudo nojo vyno? Priežastis ta pati - vyne yra antioksidantų. Vienoje klinikoje mačiau piktą plakatą, kuris, kiek pamenu, buvo iš landstingo, srities parlamento. Plakate didelėmis raidėmis buvo parašyta, kad antioksidantai nėra tinkamas pretekstas vartoti alkoholį, jų gausu ir įprastame maiste. Pavyzdžiui, viename svogūne anti oksidantų tiek pat kaip ir taurėje vyno. Nežinau, kaip jūs, bet jei man lieptų rink tis - stiklinė itališko Amarone ar žalias svogūnas, į svogūną net nepažvelgčiau. Plakatas buvo įdomus tuo, kad kritikavo vyną kaip antioksidantų šaltinį. Opats antioksidantų kimšimas, siekiant susidoroti su laisvaisiais radikalais, taip irnebu vo kvestionuotas. HENRIK FEXEUS | į ] | g
ritualinio elgesio įspūdžiu, pavyzdžiui, gerti stebuklingą sveikatą stiprinantį gėrimą. Mums tokie dalykai patinka jau ne vieną tūks tantmetį. Dėl savo moksliško pavadinimo, kieto priešdėlio „anti-“ir egzo tiškosios x viduryje antioksidantai yra ne vien cheminis junginys. Tai ir labai geras prekių ženklas, padedantis parduoti bet kokį pro duktą. lie Įu ič i& iĮta la H k ia i& i& s s ą ly g o j
Dažnai nenorime klausyti, ką sako mokslas, nes laikome jį sausu, nuobodžiu ir ribotu. Be to, kai kas sako, kad mokslas tėra teorija. Tam tikra prasme tai tiesa. Gravitacija irgi teorija. Tačiau turime rimtą pagrindą tikėti, kad ji teisinga. Nors paprastai taip nemano ma, mokslas yra pati atviriausia teorinė sistema iš visų, nes, kitaip nei kiti įsitikinimai, nuolat keičia nuostatas sulig atrastomis nau jovėmis. Tačiau niekas nebesvarbu, kai vien nuo minties apie tą pasipū tusį mokslinčių baltu chalatu ir bjauriais akiniais per kūną pereina šiurpas. Mieliau tikime tuo, kas intuityviai „atrodo išmintinga“. Nieko keisto - propaguotojai paprastai būna gražūs, jausmingi ir, kaip jau minėjau, tai, ką jie sako, atrodo išmintinga. Tačiau pasi duodami jų įtakai nusičiaudime ant galimybės suprasti pasaulį tei singai. Vis dėlto kartais kalti būname ne mes patys. Negalime netikėti tam tikrais dalykais, kad ir kaip beprotiškai jie skambėtų. Puikus pavyzdys - prigimtinis žmogaus gebėjimas mąstyti prietaringai.
Q Q B Q
nu o sta b u s protas
UŽPROGRAMUOTAS PRIETARINGUMAS Matyti tai, ko nėra, yra būtina
ūsų informacijos priėmimo sistemos per evoliuciją susi formavo tam, kad atliktų labai svarbią užduotį - išskirtų modelius chaotiškame pasaulyje. Smegenys tai padaro su stiprindamos silpnus signalus iš aplinkos, kad jie aiškiai išsiskirtų iš mus supančio triukšmo. Šalutinis šio itin naudingo gebėjimo po veikis yra toks, kad mūsų juslės taip gerai išmoko atpažinti mode lius, jog panašiai elgiasi ir su visiškai atsitiktine informacija. Žiūrė dami į debesis, dūmus ar arbatos tirščius beveik negalime ko nors neįžvelgti. Tie, pagal kurių pasaulio sampratą neįmanoma, kad kas nors atsitiktų tiesiog atsitiktinai, skuba surasti antgamtišką ar mis tinį tų atsitiktinių motyvų paaiškinimą, užpildo internetą Jėzaus atvaizdais ant skrudintos duonos, veidais Marse, o kartais ir pačia prieštaringiausia vaizdine iliuzija per pastarąjį dešimtmetį: demo nų (ar Osamos bin Ladeno - priklauso nuo to, ko paklausite) vei dais dūmų kamuoliuose po išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą. Nesakau, kad esate konspiracijomis įtikėjęs beprotis vien todėl, kad visur matote motyvus. Kaip jau sakiau, tai neatsiejama nuo protinio informacijos apdorojimo. Daugelį kartų motyvus įžvelgia me be akivaizdžios priežasties. Mes nenorime matyti veidų Mėnu lyje ar Marse, bet tiesiog matome. Tai vyksta automatiškai.
M
Keletasgarsių vaizdiniųiliuzijų. Demonas/bin Ladenas dūmuose virš Pasaulioprekybos centro; apiręs kalnasMarse, tinkamai apšviestas ir tam tikru kampuprimenantis veidų; ir pavyzdys, kaip kažkas atrado Jėzų savo pusryčių sumuštinyje.
HENRIK FEXEUS
tKodėlj
uodas katės Heftkia, nesėkmę
Nuo pasaulio atsiradimo esame turėję mitų, pagrįstų neegzistuo jančiais modeliais. Tai mūsų protėvių sugalvoti poetiški apibūdini mai visatos paslaptims, gamtos reiškiniams ir pačiam gyvenimui paaiškinti. Vienas iš šių mitų variantų yra vadinamasis prietarin gumas. Prietaringumas yra metodas, kuriuo bandome suprasti pasaulio tvarką, bet prašauname vertindami ryšį tarp įvykio ir jo priežasties. Dėl modelių, kurių atkakliai ieško mūsų kognityvinė mašinerija, būname tikri, kad esama priežastinio ryšio, nors tam ir nėra jokių įrodymų. Pavyzdžiui, tikime, kad patirsime nesėkmių, jei tik padėsime raktus ant stalo ar per kelią perbėgs juoda katė. Savaime suprantama, nėra jokių tai patvirtinančių gamtos dėsnių, jokio algoritmo, pagal kurį ant plokščio paviršiaus, kurį laiko trys ar keturios vertikalios atramos, padėjus metalinius instrumentus, padedančius įeiti pro duris, ar tam tikros žinduolių šeimos viens palviam atstovui kirtus mūsų judėjimo trajektoriją devyniasdešim ties laipsnių kampu atsitiks taip, kad ką nors pramiegosime, trenksimės į stulpą ar susimausime per egzaminą. Tačiau pakanka tą dieną, kai nutinka nesėkmė, padėti raktus ant stalo, kad dėl savo užprogramuoto siekio iš chaoso išskirti motyvus įžvelgtume apgaulingą sąsają. Kai kitą dieną pasirūpiname nedėti raktų ant stalo ir nesusiduriame su tokia pat nesėkme kaip vakar, tikėjimas sąsaja dar sustiprėja. Savaime suprantama, tai visiškai netinkamas metodas išbandyti teoriją, visiškai tas pat, kas vietoj A atversti K atliekant užduotį su kortelėmis p. 401. Esame linkę ieškoti ne situacijų, kurios paneigtų mūsų įsitikinimą („Ar man gali pasisekti net ir padėjus raktus ant stalo?“), o tik pavyzdžių, apgau lingai patvirtinančių įtikėtus dėsnius („Pažvelkite, paėmiau raktus nuo stalo, ir man vėl sekasi!“). Šis žmogiškas polinkis įtikinėti save ieškant įrodymų, o ne paneigimo, yra vienas iš kertinių prietarin gumo akmenų. Viską dar labiau supainioja mūsų gebėjimas kurti savaime išsipildančias pranašystes: jei pakankamai stipriai tikime, kad raktų ir stalo derinys atneša nelaimę, nesąmoningai patys pa sirūpinsime, kad ištiktų bėda - žinoma, su sąlyga, kad matėme rak tus gulint ant stalo. Jei prietarų priežastiniai ryšiai išties pasitvirtina, tai tik todėl, kad patys tuo pasirūpiname. S Q E D
NUOSTABUS PROTAS
Raktai ant stalo, ėjimas po kopėčiomis, sėkmės nelinkėjimas yra keletas pavyzdžių tokio prietaringumo, kuriam daugelis turi imu nitetą. Tačiau šitoks mąstymo būdas gali mus paveikti kur kas la biau, negu atrodo. Iš tikrųjų tai apraiška pozityviųjų iliuzijų - tų, kurios padeda mums jaustis laimingiems (apie jas rašyta p. 347). Viena iš pozityviųjų iliuzijų, kuria tiki bent jau dauguma suaugu siųjų, yra galimybė valdyti pasaulį. Tikime, kad sunkiai dirbdami, atidžiai planuodami ir pasitelkdami tinkamas priemones, tech niką ir mokslą galime įveikti beveik viską. Galime įveikti gamtos katastrofas, ligas, karus, socialines ir ekonomines problemas. Ne manome, kad chaosas ir netikėti įvykiai turės didelę įtaką mūsų gyvenimui. Kadangi kita mums būdinga pozityvioji iliuzija yra la biau sutelkti dėmesį į teigiamus įvykius, o ne į neigiamus, kartu su kontrolės iliuzija ji dažnai priverčia mus laikyti save teigiamų įvy kių priežastimi, nors išties nesame su jais kaip nors susiję. „Šėriau savo žiurkėną, todėl jis nenudvėsė“ - štai jums tikra išvada, kad savo veiksmais sukeli teigiamas pasekmes. „Šaltomis naktimis vi sada palieku garaže šviesą, nes žinau, kad tada automobilis iš ryto užsives.“ Tai netikra išvada apie dalyvavimą palankiuose įvykiuo se. Tiek aš, tiek jūs turime daugybę štai tokių įsitikinimų, be to, mums atrodo, kad esame juos išbandę ir įrodę. „Žinau, skamba keistai, bet taip jau yra.“ Greičiausiai esame juos „išbandę“ tokiu pat metodu kaip ir pavyzdyje su raktais: atkreipiame dėmesį, kai pastebėjimai pasitvirtina, ir ignoruojame tuos kartus, kai nepasi tvirtina. Nesate žioplas ir tai net ne jūsų kaltė. Tai automatiškas išgyvenimo mechanizmas. Mažiau chaoso reiškia didesnę kon trolę, didesnė kontrolė reiškia mažesnį stresą, o šis savo ruožtu lemia mažesnį fizinį ir protinį dėvėjimąsi mūsų vargšei būtybei ir didesnę tikimybę patirti teigiamas emocijas - visai kaip pozityvio ji iliuzija. Be to, kaip jau žinote, malonu neklysti ir kur kas paprasčiau su telkti dėmesį tik į malonius įvykius, kai „motyvas“ pasitvirtina ir mes atspėjame, o kartus be dopamino greitai pamirštame. Vis dėlto pozityviosios iliuzijos galioja tik mums patiems. Jei mūsų savivertė ne pernelyg žema, laikome savo laimėjimus gebėjimų rezultatu, o nesėkmes - nepalankių aplinkybių padariniu. Kadangi pažįstame tik savo vidinį pasaulį, išvada negalioja kitiems. Čia dar ne viskas: mes ją ir apverčiame. Dažnai manome, kad kitų žmonių laimėjimai HENRIK FEXEUS Q Q E I Q
priklauso vien nuo sėkmės, o nepasiseka dėl jų trūkumų. Tai negali būti tiesa, nes visi taip mano - o visi negali neklysti. Įvykio vertinimą veikia ir kontekstas bei mūsų lūkesčiai. Kitaip negalėtų būti dėl mūsų mąstymo mechanizmų. Kontekstas ir lū kesčiai padeda filtruoti signalus ir atsirinkti aktualią informaciją. Tai labai gera savybė, viena iš tų, dėl kurių žmogaus smegenys yra unikalios. Galite sukimšti į kompiuterį viso pasaulio informaciją ir nurodyti, kaip ją apdoroti, tačiau jam kils sunkumų, vos tik papra šysite atsakyti į paprastą sakinį, nes jis nežinos, kokia informacija aktuali: kuri interpretacija iš visų galimų teisinga. Kompiuteriui pritrūksta konteksto, kuris reikalingas norint ką nors suprasti. Mums, žmonėms, neįtikėtinai gerai sekasi suprasti kontekstą ir atsijoti neaktualią informaciją, tačiau dėl šios priežasties kar tais, deja, nueiname trumpesniu keliu ir pernelyg sureikšminame kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, manome, kad asmenybės bruožai pasireiškia grupėmis. Tas, kuris gražus, veikiausiai ir protingas, išsilavinęs bei geras meilužis. Savaime suprantama, šios savybės nebūtinai susijusios. Tačiau pastebėję teigiamą savybę nesąmo ningai pridedame ir kitų mums patinkančių. Dailiai rašantis žmo gus greičiausiai yra ir sumanus. Tad mokykliniai rašiniai, parašyti negražia rašysena, vidutiniškai įvertinami prastesniais pažymiais, negu parašyti gražia rašysena, nors turinys būtų ir visiškai vieno das. Panašiai būna ir pastebėjus ką nors, ko nemėgstame: futbolo komandos juoda apranga (pagrindinė blogiukų spalva) vidutiniškai baudžiamos dažniau už agresyvų elgesį negu komandos balta ap ranga (didvyrių spalva). Taigi prietaringumas yra daugybės įvairiausių veiksnių, kurie visi mums jau užprogramuoti, rezultatas. Pirma, negalime nematyti motyvų ten, kur tėra atsitiktinis triukšmas. Antra, įžvelgiame prie žasties ir pasekmės ryšius ten, kur jų nėra. Trečia, esame linkę ieš koti savo hipotezių įrodymų ir juos pervertinti. Dėl savo lūkesčių dažnai pasiduodame samplaikos iliuzijai ir manome, kad panašūs dalykai (tarkime, teigiami jausmai) yra susiję. Galų gale perverti name savo poveikį tam, kas vyksta aplinkui. Visi šie labai žmogiški bruožai prisideda prie poreikio suprasti ir asmeniškai valdyti pa saulį. Todėl ir pradedame atidžiai žiūrėti, kur dėti raktus, ir saugomės gyvūnėlių, einančių per gatvę. I3 Q B B
NUOSTABUS PROTAS
Arba manome, kad visa, kas nutiko, buvo tiesioginis rezultatas maldos, sukalbėtos barzdotam vyrui, pakabintam ant lazdos. Tai įsisąmoninus lengviau suprasti, kas šeštajame dešimtme tyje nutiko keliose Melanezijos salose Ramiajame vandenyne. Per Antrąjį pasaulinį karą iš praskrendančių lėktuvų salų gyventojai gaudavo maisto ir kitų atsargų. Po kelerių metų jie užsinorėjo, kad lėktuvai grįžtų ir atskraidintų daugiau maisto. Taigi salų gyvento jai iš žolės ir lapų nutiesė nusileidimo takus, iš šonų uždegė daug laužų, surentė medinę būdelę, kurioje galėjai sėdėti su dviem me džio kaladėlėmis, visai kaip ausinėmis, ir antenomis iš bambuko lazdelių. Būdelėje sėdintis žmogus perėmė didžiojo skrydžių dispe čerio vaidmenį, o kiti tiesiog laukė nusileidžiant lėktuvų. Jie viską padarė teisingai. Viskas atrodė lygiai taip pat kaip ir anksčiau, bet neišdegė. Lėktuvai nepasirodė. Melaneziečiai vos nepuolė į paniką. Ką jie praleido? Kas gi ne taip? Kai praeitą kartą nutiesė nusilei dimo takus, atskrido lėktuvai, taigi turėjo pavykti! Salų gyventojai suklydo vertindami priežasties ir poveikio santykį. Kol nepradėjote juoktis, kokie jie kvaili, žvilgtelėkite į save. Melaneziečių nusileidimo takus ir jūsų laimingąjį rašiklį skiria tik dydis.
HENRIK FEXEUS Q Q Q D
TAI NEGALI BŪTI ATSITIKTINUMAS Kaip statistinis pasiskirstymas daro mus prietaringus
artais pastebime, kad kas nors nutinka dažniau, negu turė tų, jei lemtų tiesiog atsitiktinumas. Vaisingumas yra geras pavyzdys: atrodo, jis priklauso nuo daugiau veiksnių, negu mokslas šiuo metu gali paaiškinti. Dažnas ir gerai žinomas reiški nys - poros, daugelį metų bandžiusios susilaukti vaikų, o galiausiai nusprendusios įsivaikinti, pastoja praėjus kokiai savaitei po įvai kinimo. Galbūt tai galima paaiškinti išmatavus streso hormonų poveikį apvaisinimui. Galbūt porai rūpinantis, kaip pastoti, streso lygis taip padidėjo, kad neigiamai paveikė vaisingumą. Panašu, kad nėštumą veikia ir daugybė išorinių veiksnių: paklauskite bet kurios akušerės, ir ji papasakos, kad per pilnatį gimsta daugiau kūdikių negu kitu metu. Kokia paslaptinga galia čia galėtų būti?
K
Abu teiginiai klaidingi. Taip. Ne tik teiginys apie pilnatį, bet ir apie poras, kurios įsivaiki nusios pačios pradeda lauktis vaikelio, yra mitai. Galite nieko nesa kyti, žinau, kad greičiausiai pažįstate žmonių, kurie pradėjo lauktis vos tik nusprendę įsivaikinti. Aš nesakau, kad jie nesusilaukė vai ko. Užtat sakau, kad tai nei daugiau, nei mažiau įprasta negu kas nors kita. Nėra statistikos, kuri pagrįstų ryšį tarp įsivaikinimo (ar mažesnio streso) ir nėštumo ar tarp Mėnulio fazės ir gimimų skai čiaus. Klausimas veikiau toks - kodėl tiek daug žmonių tiki šiomis sąsajomis.* Turime daug abejotinų įsitikinimų - ne todėl, kad jie patenkina svarbų psichologinį poreikį taip kaip prietarai, o todėl, kad jie at rodo logiškiausia išvada remiantis turimais įrodymais. Jie kyla iš * Kad skaitydamas apie visus tuos atvejus, kai klystame, visiškai neprarastumėte vilties, turite atminti, kaip dažnai, šiaip ar taip, esame teisus, o pirmiausia - ko kios patirties įgijote pats po kelių šimtų puslapių proto optimizavimo. Q Q B B
NUOSTABUS PROTAS
to, ką mums sako ankstesnė patirtis. Nebūtinai neracionalu tikėti ryšiu tarp nėštumo ir įsivaikinimo, tai visiškai racionali situacijos analizė - tik klaidinga. Mūsų dėmesys savaime nukrypsta į poras, kurios įsivaikinusios susilaukė vaiko, - jos patvirtina mūsų teoriją. Retai kada atkreipiate dėmesį į tuos, kurie įsivaikinę nesusilaukia vaiko, tiesa? Ką jau kalbėti apie tuos, kuriems gimsta vaikelis, nors jie nėra įsivaikinę kito. Nieko keisto. Visiems, kas tik nori, pasako jama apie tuos, kurie įsivaikinę pradeda lauktis, o jeigu pasiseka, jie net patenka į žiniasklaidą. Tad didesnė tikimybė, kad išgirsime apie juos, o ne apie poras, įsivaikinusias vaikus, bet taip ir nesusi laukusias savų. O kada paskutinį kartą girdėjote gerą istoriją apie žmogų, kuriam gimė vaikelis, nors jis niekada nesvarstė galimybės įsivaikinti? Taigi. Todėl iš pirmo žvilgsnio didesnis ką tik įsivaiki nusių porų vaisingumas daugeliui atrodo tikra tiesa. Ne todėl, kad labai norėtume tuo tikėti, o todėl, kad tai atrodo vienintelė logiška išvada, atitinkanti turimą informaciją. Tai nereiškia, kad klaidin gų įsitikinimų turintys žmonės yra žiopli ar patiklūs. Tiek mėgėjai, tiek profesionalai, kurie turėtų viską geriau išmanyti (pavyzdžiui, akušerės), daro šio tipo klaidų. Labai nesunku paslysti, ir nei jūs, nei aš nesame išimtis. Iš tikro vis dar reikia žinoti, kurią kortelę, A ar K, reikia atversti. Tačiau šįkart nuo kortelių priklauso, kuo tikė site ir kaip atrodys jūsų tikrovė.
AU&ktiMutkM *WULfotyguA
t
Mūsų fantastiškas gebėjimas rasti chaose tvarką ir dėsnius gyvy biškai svarbus, nors ir dažnai pamirštame, kad dėsniai, kuriuos manome įžvelgiantys, tėra hipotezės. Jas privalu patikrinti, jeigu norime išsiaiškinti, ar jos teisingos, ar iš tikrųjų susidūrėme su dės niu, ar su atsitiktinumu. Deja, dažnai praleidžiame šį etapą ir pra dedame tikėti nesamais dalykais. Paimkime vadinamąjį hot hand* fenomeną, žinomą visiems krepšininkams. Atrodo, pataikę keletą kartų iš eilės, krepšininkai atranda žai dimo ritmą, atsipalaiduoja ir pradeda labiau pasitikėti savimi, tad paskui lengviau pelno taškų. Ir dar kartą. Jiems atsiriša krepšys. Ir, priešingai, nepataikę kartą ar du, jie dažnai praranda pasitikėjimą * Karšta ranka (angį.). HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
ir pradeda nebepataikyti. Tiek krepšininkai, tiek jų treneriai ir ger bėjai gerai žino šį fenomeną. Bėda tik maža erzinanti detalė - šio lengvai pastebimo fenome no nėra. Ištyrus tūkstančius metimų, skaičiai kalba patys. Ar žai dėjui pasiseka įmesti, visiškai nepriklauso nuo ankstesnio metimo. (Jei kiek nors ir priklauso, statistika parodė, kad žaidėjui sekasi šiek tiek geriau, jeigu prieš tai nepataikė.) Keista, bet žaidėjai, da lyvavę tyrime, ir toliau liko tikri, kad taiklūs ir netaiklūs metimai pasitaiko grupėmis, - nepaisydami neginčijamų įrodymų, kad yra priešingai. Taip manė ir jų treneriai. Kaip gali būti, kad visi sutaria dėl to, ko nėra? Su paaiškinimu jau buvome susidūrę. Jeigu iš anksto tikiesi kokio nors rezultato, pavyzdžiui, kad taiklūs ar netaiklūs metimai pasitaikys kartu, len gviau atsimeni sekas, kurios patvirtina tavo lūkesčius, ir pamiršti kitas. Kitas paaiškinimas yra fundamentalesnis ir tinka net tais kar tais, kai nesame iš anksto numatę, kaip viskas bus: regis, mes, žmonės, labai neteisingai suprantame, kaip atrodo grynas atsitik tinumas.
TffU *tjU UĮŪ& ĮV U itiH U U
ATSITIKTINUMAS AR NE?
Toliau pateikta krepšinio metimų serija. X reiškia pataikymą, O - ne taiklų metimą. Kaip manote, ar seka atsitiktinė, ar vis dėlto taiklūs ir netaiklūs metimai paprastai pasitaiko grupėmis? O XXX O XXX O XX OOO X 00 XX 00 Keletą sekundžių pagalvokite ir susidarykite nuomonę. Tada skaity kite toliau. Prie šių metimų greitai grįšime.
9 Q D E I
NUOSTABUS
p r o ta s
Kelis kartus mesdami monetą tikimės, kad herbas ir skaičius kai taliosi dažniau negu iš tikrųjų. Kadangi atsitiktinumas lemia ma žesnę variaciją, negu tikimės, manome, kad visiškai atsitiktiniai rezultatai pasireiškia „sankaupomis“, kurios neatrodo atsitiktinės. Jeigu metant monetą dvidešimt kartų keturis kartus iš eilės iškris skaičius, garantuoju, prieš kitą metimą pajusite pilve kirbėjimą jei ir darkart iškris skaičius, pagalvosite: „Negali būti! Kokia tiki mybė, kad iškristų skaičius penkis kartus iš eilės?!“ O jei dar esate užsimaukšlinęs savo laimę nešančią megztą kepurę, tikėtina, pa galvosite, jog rezultatas priklauso kaip tik nuo jos, ir daugiau nie kada nenorėsite jos nusiimti, kaip ir sportininkai, kurie turi savų sėkmę nešančių prietarų. Galiu pasakyti jums, kokia tikimybė mi nėtame pavyzdyje. Ji yra 1 su 4. Turite 25 procentų šansą išmesti skaičių penkis kartus iš eilės mesdamas monetą dvidešimt kartų visiškai atsitiktinai. Jūsų kepurė niekaip su tuo nesusijusi. Kaip ir krepšininkų metimai, nors jie iš eilės ir pataiko penkis ar šešis iš visų dvidešimties bandymų per vienas rungtynes. Kaipgi ta meti mų seka pratime? Galbūt ir neatrodo, bet serija grynai atsitikti nė: metimų, kurių baigtis tokia pat kaip prieš tai buvusio (XX ar 00), skaičius yra lygiai toks pat kaip skaičius metimų, kurių baigtis priešinga negu ankstesnio (X0) ar (0X). Jeigu vis tiek manėte, kad seka neatrodo tokia jau atsitiktinė, esate ne vienas toks: kai per vieną tyrimą buvo panaudotas šis pavyzdys, 62 procentai dalyvių manė, kad tai puikus įrodymas, jog karštos rankos fenomenas iš ties egzistuoja. Nesunku suprasti, kodėl jie taip manė - be abejo, taip atrodo. Iš pirmų aštuonių metimų taiklūs šeši, o iš pirmų vienuolikos taiklūs aštuoni. Tačiau atsitiktinumas toks jau yra. Žaidėjų, trenerių ir jų gerbėjų daroma klaida priklauso nuo interpretacijos. Jie mato gry nai atsitiktinį rezultatą, bet įžvelgia dėsnį. Kitas puikus šios iliuzijos pavyzdys - akcijų rinka. Žmonėms atrodo, kad pokyčiai biržoje labiau atitinka nematomus dėsnius, negu yra iš tikrųjų. Atsitiktinė pakilimų ir nuosmukių serija tiesiog neatrodo atsitiktinė. O jei jau veikia dėsniai, turėtų būti įmanoma numatyti rinkos pokyčius. Štai ir grįžome prie tos pačios diskusi jos. Visi finansų makleriai turėtų pradėti karjerą nuo trumpo pa prastos statistikos kurso.
HENRIK FEXEUS [ D ID E
QlU3iHUL&fade, H0KHW4
Paskutinė priežastis, kodėl prietaringas mąstymas mums atrodo geras, yra faktas, kad antgamtiškus įvykius paprastai lydi norma lūs. Po ko nors neįprasto viskas grįžta į normalias vėžes. Įprasta pažiūrėti visai gerą filmą ar pakankamai greitai bėgti. Neįprasta gauti „Oskarą“ir pagerinti pasaulio bėgimo rekordą. Jeigu atitrūkstame nuo to, kas įprasta, pavyzdžiui, gauti vidutinį pažymį ar būti sveikam, ir nelauktai pasigauname gripą ar gauname puikų pažy mį, gana greitai grįžtame prie normalaus elgesio - nustojame snargliuotis ir vėl gauname „tik“ vidutiniškus pažymius. Atrodo, žmo nėms beprotiškai sunku įsisąmoninti šią paprastą tiesą. Grįžimu prie normos paaiškinamas ne kartą pastebėtas dalykas, kad moki nys, mokykloje pasiekęs itin gerų rezultatų ir dėl to apdovanotas, vėliau vis tiek pasirodo kiek prasčiau. O mokinys, pasirodęs pras čiau nei visada, kitą kartą pasirodys geriau, nesvarbu, ar bus apdo vanotas, ar nubaustas. Tai tampa tikru rebusu tiems, kurie svarsto, ar neturėtume mokyklose įvesti apdovanojimų ir baudų sistemos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad apdovanojimai retai kada at neša naudos, o baudimas visada duoda rezultatų. Tačiau tai tėra iliuzija: būsimi pasiekimai visiškai nepriklauso nuo to, ar mokinys buvo apdovanotas, ar nubaustas, - viską lemia tai, kaip sėkmingai ar nesėkmingai jis paprastai pasirodo, prie tokių rezultatų jis ir grįš. Dėl tos pačios priežasties „Oskarą“ laimėjęs režisierius nebūtinai kitą kartą sukurs to paties kalibro filmą, jeigu tai jam nebūdinga, o bėgikas, pagerinęs pasaulio rekordą, nebūtinai bėgs taip pat greitai kitose lenktynėse. Kadangi paprastai jis taip greitai nebėga. Alternatyvioji medicina, pavyzdžiui, homeopatija, veikia visiš kai taip pat. Būti sveikam yra įprasta kūno būsena ir daugelis neį vertina, koks stiprus yra kūno gebėjimas išgyti. Jeigu jums skauda pėdą ar galvą ir nieko nedarote, dažniausiai kūnas pats pasirūpina savimi (jeigu negalavimas nėra rimtas), nors ir šiek tiek užtrunka. Todėl labai smagu klausytis tų, kurie aukština gydomąsias kiniškų žolelių galias, homeopatiją ar kristalus ir pateikia štai tokį argu mentą: „Tai išties veikia! Gavau mažytį buteliuką ir juodą akmenį, kurį reikia laikyti prie kaktos, ir po trijų savaičių mano patempta koja kaip niekur nieko!“Jie nesupranta, kad per tris savaites kūnas
Q E IB E
NUOSTABUS PROTAS
spėja grįžti prie įprastos būsenos, kitaip tariant, sveikatos, ir pats. Alternatyvioji terapija veikia, nes pagerėtų ir be jos. Tikiuosi, aiškiai matote, kad nesupratimas, kaip veikia grįžimas prie normos, gali nuvesti prie prietaringų įsitikinimų: pastebite neįprastą būseną, padarote ką nors, kas, kažkieno teigimu, jums padės, ir grįžimą prie normos palaikote savo veiksmų padariniu. Kitaip tariant: - Padėkite, čiayra šeškas! - Tada turite sušokti keistą šeško šokį, irjis pasišalins. - Tik pažiūrėkit, po kelių valandų šeškas dingo, vadinasi, šokis tikrai padėjo! - Ech, ašpajuo... Prašyčiau už magišką šokį dviejų tūkstančių kronų! Šitaip galima sukurti ištisas įsitikinimų sistemas ir palaikyti pačias absurdiškiausias nuostatas. Nesupratimas, kas yra atsitikti nis pasiskirstymas ir kad neįprasta būsena pereina į įprastesnę, su žmogaus polinkiu viską suvokti kaip savo paties veiksmų rezultatą gali nuvesti ne tik prie to, kad prisipirksite brangių, bet neveiks mingų tablečių. Tai gali nuvesti prie paties tikriausio fundamenta lizmo. Kaip jums patinka šis faktas: neįprastai daug natūralių mir čių Šiaurės Izraelyje sukėlė spekuliacijas, kad teritorijai kilo nauja, iki tol nežinota grėsmė. Niekas nesivargino tikrinti, ar mirčių gau sumas negalėjo būti atsitiktinis - greičiausiai taip ir buvo. Užtat imtasi priemonių. Grupė rabinų tvirtino, kad mirčių padaugėjo dėl šventvagiško sprendimo leisti moterims dalyvauti laidotuvėse, ku ris kaip tik neseniai buvo priimtas. Todėl netrukus moterims vėl uždrausta dalyvauti laidotuvėse. Gana greitai sumažėjo mirčių, nes jų skaičius grįžo prie normalaus. Kaip manote, kokias išvadas pa darė rabinai? Tai tarsi lėktuvas Melanezijoje ir raktai ant stalo. Tik kur kas rimčiau. Dažnai patenkate į padėtį, kai reikia greitai pasirinkti geriausią sprendimą, ir neturite pakankamai informacijos pasiremti, taigi smegenys įpratusios smarkiai trumpinti kelią. Dažnai tai praver čia, bet lygiai taip pat dažnai nuveda prie visiškai klaidingų išvadų. Prietaringos idėjos yra šio kelio trumpinimo ir spėlionių pasekmė. Jūsų smegenims „maginis mąstymas“ užprogramuotas. Kritiškas mąstymas ir logiški svarstymai neatsiranda savaime. Reikia to iš mokti. HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Trumpą laiką prietaringumas gali praversti: nors tas mažas ri tualas, kurį atliekate kaskart prieš bėgdamas šimtą metrų, ir nieko nekeičia, jis padeda jums geriau jaustis, o tai savo ruožtu šiek tiek paveikia rezultatą. Tačiau prietaringumas ir maginis mąstymas gali turėti didesnių, negatyvesnių pasekmių visuomenei. Kaip tada, kai pasijuntame nekaip ir turime apsilankyti pas gydytoją.
BBBB
NUOSTABUS PROTAS
BĖDOS DĖL ALTERNATYVIOSIOS MEDICINOS Maginis mąstymas ir dideli pinigai
edaug sričių yra paveiktos tiek klaidingų ir žalingų įsitiki nimų kaip medicina ir sveikata. Aštuonioliktame amžiuje kraujo nuleidimas buvo stulbinanti priemonė gydant dau gelį ligų, žinoma, jei tik mirtinai nenukraujuodavai. Mūsų laikais vėžininkai keliauja į Meksiką pirkti abrikosų kauliukų ekstrakto Laetril, pradėjus drausti interneto svetaines, prekiaujančias šiuo preparatu. Filipinuose iki šiol yra „psichikos chirurgų“, kurie ap simeta operuojantys žmones pasitelkdami paprastus magijos triu kus ir neva ištraukia iš kūno dalis, kurių ten niekada nebuvo, o tada palieka ligonius tokius pat ligotus, kokius rado. Krikščioniškosio se JAV nestinga garsių hilerių, gydančių ligonius Jėzaus galia, net ir Švedijoje yra nemažai garsenybių hilerių, tokių kaip Thomas Di Leva ir Carola. Ką jau kalbėti apie visus beverčius ritualus ir piliu les, kurios visame pasaulyje siūlomos AIDS sergantiems žmonėms ir kurių kaina prilygsta nedidelės šalies bendrajam nacionaliniam produktui. (Įmantrių vaistų nuo AIDS pavyzdys - deja, aš nejuo kauju - yra ozono dujų injekcija į sėdmenis, vandenilio peroksido injekcijos ar stiprus daužymas sau į krūtinę, kad būtų sužadinta imuninė apsauga.) „Šiek tiek prietarų“ toli gražu nėra nežalinga. Ne kartą jie kai nuoja ne tik pinigus, bet ir sveikatą ar net gyvybę. Tad kodėl gi tiek daug žmonių nori ir toliau tikėti procedūromis ir teorijomis, kurios pripažįstamos bevertėmis? Viena iš priežasčių ta, kad alternatyvių gydymo metodų siūlomos galimybės labai vilioja. Sirgti nepagydo ma liga - ar rizikuoti tokia liga susirgti - skamba taip grėsmingai, kad griebiamasi bet kokio šiaudo, jei tik jis leidžia patikėti, kad nėra taip jau blogai ar kad ligą įmanoma pagydyti. Neatsitiktinai netikri gydymo metodai dažniausiai pasitelkiami gydyti tokioms proble moms, kurių įprasta medicina negali įveikti: vėžiui, senėjimui ir
N
HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
NEGALI NEPAVYKTI ėl grįžimo prie normos ir kūno galimybės išgyti pusę ligų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus, kū nas gali pagydyti pats - garantuotai sulauksite rezul tatų, nesvarbu, kokius gydymo metodus pasirinksite. Pavyz džiui, pakeiskime kokią nors alternatyviosios medicinos rūšį (pasirinkite kokią) žodžiu „ledinukas". Sučiulpęs stebuklingą ledinuką iškart, kai tik nutinka kas negero, pats galite maty ti, koks jis veiksmingas: greičiausiai simptomai po priepuo lio sušvelnės. Kitaip tariant, ledinukas išgydė jūsų ligą. Vėl pasireiškus simptomams tereikia nusipirkti naują ledinuką, ir pamatysite, kaip jie vėl išnyks. Visuomet galima nusipirkti daugiau ledinukų. Jei simptomai vis pasireiškia, o jūs norite grąžinti ledinu ką, prekybininkas paaiškins, kad ne viską supratote: akivaiz du, kad ledinukas sulėtino jūsų ligą, nes juk nepablogėjo. Gydymas užtrunka. Palaukite dar kelias savaites, ir viskas pa sikeis. Taigi ledinukas veikia, tiesiog jis negydo. Jis sulėtina ligos progresavimą. Vienintelė galimybė stebuklingam ledinukui patekti į nepageidautiną padėtį yra trečiuoju atveju: padėtis blogėja, kad ir kiek ledinukų valgytumėte. Daugeliui ledinukų par davėjų tai nepatogi situacija. Tačiau jie suverčia kaltę jums. Sučiulpėte jį netinkamu laiku. Ar per greitai. Per lėtai. Ar apskritai netinkamai gyvenote. Be to, neabejotinai tuo metu valgėte ir kitų saldainių - o kas sakė, kad galima? Nieko keis to, kad nepadėjo. Kaip matote, beveik nėra tokių ligų, kurių neišgydytų le dinukai. Ojei neišgydo, kaltas jūs pats.
D
reumatizmui. Mūsų maginis mąstymas drąsiai išnaudojamas šioje medicinos srityje. Priežastis paprasta: kad pasveiktume, esame pasiruošę sumokė ti dideles sumas. Be to, gerai nesuprantame, kaip veikia tradicinė medicina. Atro do, pasveikti padeda tabletė ar skystis. Ir tradicinė medicina magiš ka - tik nuobodžia baltų chalatų prasme. Alternatyvūs gydymo me todai siūlo magiją, pagrįstą kultūriniais ir socialiniais simboliais, kuriuos galiu suprasti. Tabletės poveikis nepastebimas. Tačiau kai „psichikos chirurgas“ iš Filipinų, regis, ištraukia iš mano vidurių šlykštų kruviną daiktą ir sako: „Šitas guzas graužė tavo sielą. Iš imsiu jį“, viską suprantu. Taip pat, kaip vaikystėje suprasdavau pa sakas. Skirtumas tas, kad niekad nesileisčiau gydomas pasakomis. Nors daugelis yra pasiryžę kaip tik tai ir padaryti. Jčoliitika, neMjftkuL vistu?
Yra tokia alternatyviosios medicinos rūšis, vadinama holistine. Tai požiūris į sveikatą ir mediciną, pagal kurį materialistinė, redukcionistinė vakarietiška medicinos samprata neatlieka viso darbo. Kla sikinė Vakarų medicina ieško biologinės ligos priežasties ir bando ją gydyti antibiotikais ar chirurginiu būdu. Ji nekreipia dėmesio į vidinę priežastį ir jos sprendimo būdą. Holistai mano, kad to ne pakanka. Norėdami perprasti ligos priežastį jie siekia įtraukti psi chologinius ar net dvasinius veiksnius - arba vaistą. Mintis nėra kvaila. Šiandien žinome, kad mūsų sveikatą, be kūno, veikia kur kas daugiau veiksnių (pavyzdžiui, aplinka ar socialiniai tinklai). Ne viena medicinos institucija, pavyzdžiui, Karolinska institutas Stokholme, kaip tik pradėjo atidžiau nagrinėti šį požiūrį ir jo ryšį su moksline medicina, naujai vadinama integruota medicina. Tai įdomus projektas, pažiūrėsime, kokie bus rezultatai. Holistinės medicinos bėda ta, kad ji visai nėra integruota. Holistai iš tikrų jų linkę matyti tik nekūniškus ligų aspektus ir visiškai ignoruoti medicininius. Pasak jų, daugelis fizinių problemų kyla dėl trūks tamo balanso tarp kūno, minčių ir sielos. Vienas populiarus svei katos konsultantas, dirbęs su daugeliu didelių Švedijos įmonių ir, atrodo, atstovaujantis holistiniam požiūriui į sveikatą, per vieną konferenciją rimčių rimčiausiai pasakė: „Kai kosėji, kas nors turi HENRIK FEXEUS Q Q Q D
pasišalinti, tai kūno ženklas tau, kad turi pasakyti kai ką svarbaus, bet bandai nutylėti.“ Šit kaip? O aš maniau, kad kosėju, kai išdžiūsta gerklė. Holistinė medicina atsakomybę už išgijimą priskiria pacientui. Pa gal The Journal of Holistic Medicinet svarbiausia „asmeninės pastan gos atkurti pusiausvyrą“. Nieko keisto - jeigu jau bėda yra vidinės pusiausvyros trūkumas, galbūt niekas kitas ir negali jos sutvarkyti. Užstojant holistus verta paminėti, kad jų propaguojami gydymo metodai yra gana nekontroversiški, pavyzdžiui, tinkama mityba ir sportas. Kai kurios holistinės medicinos dalys, jei nekreiptume dėmesio į tuščius jos variantus ir susitelktume į giluminę filosofiją, kaip jau sakiau, turi savų pranašumų. Mintis, kad pacientas privalo prisiimti atsakomybę už išgijimą, yra protinga. Jei tik ši idėja neišplėtojama tiek, jog pacientui tenka kaltė, kad nepakankamai išgijo. Deja, dažnai kaip tik taip ir nutinka. Holistinės medicinos šalinin kai turi dažnai cituojamą šūkį: „Svarbiau žinoti, koks pacientas su sirgo, negu kokia liga jį užpuolė.“ Ech... Ne. Be abejo, gydytojui svarbu jus pažinti, kad galėtų iki galo su prasti jūsų ligą. Bet sakyti, kad tai svarbiau negu suprasti, kas su daro negalavimą? Deja, holistai kupini štai tokios keistos savigalbos išminties. Viename holistinio gydymo vadovėlyje teigiama, kad „liga ištinka, kai žmogus neauga ir nedidina savo potencialo“. Kaip matyti, virusai, bakterijos ir ląstelių pakitimai čia niekuo dėti. Idėja, kad pacientui tenka atsakomybė už išgijimą, dažnai iškrei piama taip, kad jis pats ir sukūrė ligą - holistui tereikia išsiaiškinti kodėl. Pavojinga visiškai ignoruoti mokslinę mediciną ir, užuot ga vus siuntimą pas gerklės gydytoją, sulaukti diagnozės, kad sausas kosulys priklauso nuo neišsakytų minčių.* Rašytoja Susan Sontag rašė, kad tikėjimas, jog ligas sukelia psi chologinis stresas, o pagydo valios galia, yra matas, rodantis, kaip * Dar vienas pavyzdys - kai mokate iridologui, kad pažiūrėtų į dėmes jūsų akyse ir nustatytų negalavimus kūne. Galbūt ir atrodo protinga, šiaip ar taip, akys juk sielos veidrodis. Tiesa? Iridologija ne tik prieštarauja visoms įsitvirtinusioms ži nioms apie kūną, bet ir empiriškai buvo įrodyta esanti bevertė. Diagnozuoti svei katos problemas remiantis iridologija yra tas pat, kas skaityti jas iš arbatos tirščių. Antruoju atveju bent jau galite išgerti puodelį arbatos. B S Ū B
NUOSTABUS PROTAS
mažai suprantame fizinius ligų simptomus. Kitados galėjome kal tinti sergančius tuberkulioze dėl šios ligos. Jie patys buvo kalti, kad sirgo. (Greičiausiai jie buvo nustoję tobulėti.) Tada vienas moksli ninkas atrado tuberkuliozės bakteriją. Koks kvailelis. Kaip pamaty site, tai neišgąsdino holistinės medicinos atstovų. Holistinis požiūris leidžia terapeutui pasirinkti tokį metodą, kokį tik nori, nebūtina jį patvirtinti, pakanka tikėti jo tinkamumu. Kaip išaiškino vienas sociopsichologas ir holistas: „Nežinau, ką darau, bet vadovaujuosi savo intuicija ir pasirenku teisingai.“Nežinau, kądarau?! Ar tikrai norite eiti pas terapeutą, kuris taip žiūri į savo profesiją? Štai dar viena graži chiropraktiko ir kineziologo citata: „Mano gydymas pagrįstas tuo, kad tinkamu metu duodu tinkamą koman dą ir paliečiu dvi pačias jautriausias kūno vietas, kad vienu metu išlaisvinčiau jautrius ir skausmingus prisiminimus. Ligos yra už gniaužtas dvasinis gyvenimas, o visas gydymas vyksta sielos ly gmeniu per meilę ir atleidimą.“Ar jis niekada nesirgo gripu? Galbūt dabar manote, kad uoliai ieškojau, kol suradau du žmo nes, su kuriais sutiktų vienas kitas. Tikrai ne. Priešingai, buvau gana atsargus. Net nerizikuodamas galiu pateikti vieną išties gąs dinantį pavyzdį - Louise Hay. Louise Hay yra viena iš populiariausių pasaulyje savigalbos kny gų autorių. Kadangi ji rašo apie tą pačią sritį kaip ir aš, norėčiau skirti jai šiek tiek daugiau dėmesio. 1984 metais išleista jos kny ga „Tu gali išgydyti savo gyvenimą“ tapo pasauliniu hitu, o 2006 metais buvo išversta į švedų kalbą. Iki tol pasaulyje buvo parduo ta daugiau kaip septyniolika milijonų egzempliorių. Knygoje Hay pateikė ilgą „psichologinių kūno ligų priežasčių“ sąrašą, kurias ji teigė įžvelgusi iki tol dirbdama bažnyčioje. Sąraše buvo net jos pa čios sukurtų „mąstymo modelių, padedančių pakeisti ligos eigą ir garantuoti gerą sveikatą“. Knygoje yra kelių šimtų fizinių negalavimų sąvadas. Į jį pateko ir paralyžius, ir pilvo pūtimas, ir akių ligos, ir niežulys. Kiekvienas negalavimas aiškinamas pagal tai, kokia netinkama nuostata jį su kelia ir kokius naujus mąstymo modelius pasirinkti, kad pasveiktum. Žinoma, gali manyti, kad tai nekenksminga, ir aš krizenu perskaitęs, kad ausų skausmą sukelia: „Pyktis. Nenoras klausyti. Per daug konfliktų. Besiginčijantys tėvai.“ Hm. Gerai. Šitaip Hay paneigia visą ausų ligų specialistų išmanymą. Ar pamenate konsulHENRIK FEXEUS Q Q E 1 E ]
tantą, kalbėjusį apie kosulį? Tai vadinama simpatine magija, greitai paaiškinsiu apie ją daugiau. Pirma dar šiek tiek paklausykime Hay. Ausų skausmą galima nesunkiai pagydyti mąstant štai taip: „Mane apsupa harmonija. Su meile klausausi to, kas malonu ir gera. Aš esu meilės centras.“Tai nežalinga tik tol, kol jums neskauda ausies. Ausų skausmas gali būti be galo bjaurus. Tada aš jau nekrizenu. Blogai, kad dėl Hay knygos žmonės gali nesikreipti į gydytojus tai nieku gyvu nerekomenduotina, kai skauda ausį, - o kęsti skaus mus manydami, kad juos sukėlė mintys. Išties pavojinga pažvelgus, pavyzdžiui, į AIDS. Jei sergate AIDS, anot Hay, tikėtina ligos priežastis yra apsaugos stygiaus ir beviltiš kumojausmas. Jūs niekam nerūpite. Jaučiate stiprų nevisavertiškumą. Savęs neigimą. Seksualinę kaltę. Kas per...?! Kvepia fundamentalia homoseksualų baime ir visišku neišmanymu, kaip plinta ŽIV. Su tinku, kad gali užplūsti beviltiškumo jausmas, jei tau diagnozuoja ma AIDS, tačiau vargu ar tai galime vadinti priežastimi. Laimė, Hay pateikia sprendimą, kaip pagerinti padėtį. Tereikia galvoti štai taip: „Esu visuotinio plano dalis ir myliu patį gyvenimą. Esu stiprus ir galingas. Aš myliu ir vertinu save.“ Kam tada reikia ligos progresa vimą lėtinančių vaistų? Ji ne tik kvaištelėjusi - ji ir labai pavojinga. Galbūt manote, kad per griežtai kalbu apie savo kolegę ir kad vienam asmeniui skiriu per daug vietos ir taip storoje knygoje. Ta čiau nepamirškite, kad Hay jau daugiau kaip trisdešimt metų sklei džia savo gyvybiškai pavojingą žinią milijonams žmonių visame pasaulyje. Be to, jau dvidešimt metų ji organizuoja paramos grupes sergantiems AIDS! Kaip ten tas šiaudas ir sunkios ligos? Maginis Hay mąstymas šiuo bei tuo naudingas. Jis daugeliui suteikia vilties ir sukrovė jai milijonus. Tačiau vieno dalyko jis nedaro - negydo ligų. Turėdamas omenyje septyniolika milijonų parduotų knygų ir daugybę sekėjų, galiu būti tiek griežtas, kiek tik noriu. Vis tiek nie kas nepastebės. Hay ir jos draugai holistai jau ir taip gerai uždirbo. S iM ifU LtU tž m a g ija
Tamtikrais dalykais tikime, nes jie tiesiog turėtų būti tiesa. Tikime, kad vadinamieji projekcijos testai, pavyzdžiui, žiūrėjimas į keistų formų rašalo dėmes, gali atskleisti ką nors reikšmingo apie mūsų psichiką. Tikime, kad iš žmogaus rašysenos galima daryti išvadas apie jo asmenybę. Atrodo įmanoma šį tą apie mus atskleisti remianS E IB E
NUOSTABUS
p r o ta s
tis tuo, kaip interpretuojame daugiaprasmius paveikslėlius ir užra šome žodžius. Lygiai taip pat atrodo logiška, kad mėsos valgymas prisideda prie širdies ligų: riebaliukai ant kepsnio šono atrodo tarsi sukurti arterijoms kaip reikiant užkimšti, ir, be abejo, jūsų poten cija sustiprės, jeigu valgysite, žinoma, sumaltus gyvūnų, turinčių didesnį pasididžiavimą negu jūsų, lytinius organus. Šio tipo mąstymas - kad poveikis turėtų būti panašus į priežas tį - yra maginio mąstymo rūšis, vadinama simpatine magija. Toks su tokiu. Būtų praktiška, jeigu pasaulis veiktų pagal šį principą. No rime, kad jis taip veiktų, nes ši filosofija dera su mūsų poreikiu rasti dėsnius ir ryšius. Tačiau karti tiesa tokia, kad tik rašysena gali at skleisti, ar rašydamas žmogus spaudė rašiklį, ar skubėjo. Nesvarbu, ką sako grafologai, atleiskite, „rašto psichologai“, neįmanoma nu statyti, ar žmogus yra nevala, ar romantiškos prigimties, remiantis raidžių forma. Paaiškėjo, kad klasikinio Rorschacho rašalo dėmių testo rezultatai tokie pat atsitiktiniai kaip ir froidiška teorija, kuria jis pagrįstas. Gumą primenanti jautienos dalis nebeprimena gu mos, kai kūnas ją apdoroja. O žudyti gyvūnus, kad galėtum suval gyti jų lytinius organus, yra ne tik kvaila, bet ir absoliučiai nedora. Kartais tikrąją tiesą į šalį nustumia mūsų įsitikinimai, kas turėtų būti tiesa. Sveikatos srityje mūsų vidinis tikėjimas simpatine magi ja priveda prie tokių keistybių kaip homeopatija, medicinos sritis, kurios pradininkas buvo Samuelis Hahnemanas aštuoniolikto am žiaus pabaigoje. Ji vis dar smarkiai palaikoma ir yra beveik nepasi keitusi nuo tada, kai Hahnemanas sugalvojo pagrindines taisykles. Teisingai. Sugalvojo. Homeopatija šiais laikais labai paplitusi, ir vis dar plinta. Home opatinių preparatų galima nusipirkti beveik visur. Todėl tegul tai bus paskutinis parengiamasis pavyzdys, kaip mūsų mąstymas gali pakišti koją mums patiems, opaskui jau griebsim už ragų ypatingas antgamtines galias. JOrnuytatya,: twywlum nuuįyes muštai
Robertas Pirsigas, knygos „Dzenas ir motociklo priežiūros menas“ autorius, rašė, kad tikroji mokslinio metodo paskirtis yra būti ti kram, kad gamta tavęs nesuklaidino, ir netikėti, kad žinai tai, ko HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
iš tikrųjų nežinai. Tačiau mokslinio metodo reikia ir idėjoms pati krinti. Tik ne Samueliui Hahnemanui, tik ne jam. Homeopatija yra medicina, paremta vien spėjimu, kuris turėtų būti teisingas, o ne empiriniais tyrimais. Spėjimas - tai simpatinės magijos principas „toks tokiam“. Aiškiausiai matyti, kad pagrindinis homeopatijos principas yra bevertis, nors jį nustatant ir paisyta tam tikros abs trakčios logikos: Hahnemanas sukūrė taisykles apie nesibaigiantį mažinimą. Hahnemanas manė, kad nuo ko nors susirgęs, pavyz džiui, nuo barščio, turėtum ir pasveikti nuo barščio. Ne nuo prieš nuodžio, sukurto panaudojant aktyviąsias augalo medžiagas, o nuo paties augalo. Nežinau, kaip jis mąstė. Tai tarsi sakyti, kad užsiga vus kojos pirštą skausmas dings pirštą užsigavus iš naujo. Tačiau, kaip minėjau, Hahnemanas nebuvo mokslininkas. Apsiginklavęs savo keistąja idėja jis padarė „revoliucingą“ atradimą, kuriuo dabar paremta visa homeopatija: jis pastebėjo, kad kuo mažesnę ligą su keliančios medžiagos dozę davė sveikam žmogui, tuo mažiau ligos simptomų žmogus patyrė. Tauškalai. Kitaip tariant, jis savarankiš kai pastebėjo, kad kuo mažiau užsigaunu kojos pirštą, tuo mažiau skauda. Tačiau Hahnemanas čia nesustojo. Šios kvailystės tapo įžanga į jo piece de resistance: remdamasis savo atradimais jis nu sprendė, kad kuo mažesnė vaisto koncentracija, tuo labiau jis padės ligoniui pasveikti. Ar suprantate? Dėl viso pikto paaiškinsiu dar kartelį. Pirmas at radimas buvo toks, kad kuo mažiau trinu jus barščiu, tuo mažiau išberia. Vėliau Hahnemanui pavyko išsiaiškinti, kad jeigu jau esa te išbertas, galiu jus išgydyti patrindamas barščiu, o kuo mažiau trinsiu, tuo sveikesnis būsite. Perskaitykite šį sakinį dar kartelį. Žinau, kad jau pagalvojote: ar tai neveda prie absurdiškos išvados, kad darant tiek mažai, kiek tik įmanoma, tai yra visai netrinant (nes mažiau trinti jau neįmanoma), bėrimai išnyks? Kitaip tariant, duodami jums tiek mažai „vaistų“, bemaž visai neduodami (jei tik naudosime tinkamą substanciją), gausime aktyvią priemonę nuo ligų. Bingo. Kaip tik tai ir yra esminė homeopatijos idėja. Nors, žinoma, jie aiškina kitaip. Homeopatija yra pilna moksliškai skambančių žodžių ir gerai iš studijuotų paaiškinimų. Deja, nėra išvis jokių mokslinių įrodymų, kad jų tabletės ir skysčiai veikia. Ne todėl, kad nebūtų buvę tyrimų. Priešingai, priemonės tirtos neįtikėtinai kruopščiai, ir nė karto ne□
0 0 E
NUOSTABUS PROTAS
pasitaikė geresnio rezultato nei vartojant gryną placebą. Taip gali būti todėl, kad jų vaistuose, be vandens ir cukraus, daugiau nieko nėra. Kadangi Hahnemanui pasirodė, kad vaisto efektyvumas di dėja kuo labiau jį skiedžiant, homeopatiniai vaistai maišomi skiedžiant. (Dėl viso pikto paskui jie dar dešimt kartų trenkiami į kietą, bet elastingą paviršių, kad būtų „suaktyvinti“. To net nekomentuo siu.) Skiedžiant peržengiama absurdiška riba. Jeigu kada ir buvo kokios medžiagos tuose vaistuose, kurių gavote iš homeopato ar radote natūralios medicinos lentynoje, galite neabejoti, kad jūsų buteliuke nėra nė vienos molekulės. Tipiškas homeopatų taikomas skiedimo laipsnis yra vadinamasis C30 (patikrinkite savo buteliu ko etiketėje, visada būna parašyta, kiek atskiesta). Tai reiškia, kad vienas lašas aktyviosios medžiagos atskiestas šimtu lašų vandens. Kart trisdešimt. Galima pavaizduoti ir kitaip - vienas lašas su 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000
000 000 000 000 000 lašų, arba vienetas su 60 nulių. Įsivaizduokite sferą su vandeniu, kurios skersmuo - penkiolika milijonų mylių. Tai toks pat atstumas kaip iki Saulės. Mes vienoje kamuolio pusėje, o Saulė - kitoje. Šviesa šį atstumą keliauja aštuonias minutes. Įsi vaizduokite, kad į šį kamuolį įdedate vieną aktyviosios medžiagos molekulę. Štai ir skiedimo laipsnis C30. Galima nusipirkti ir C200 ar net dar daugiau. Tada gydomoji medžiaga būtų atskiesta daugiau atomų, negu yra visatoje, ir dar su didele atsarga.* Štai ką perka te tame pasitikėjimą keliančiame buteliuke iš vaistinės lentynos ar prašote sumaišyti savo homeopato. Švedijoje leidžiama prekiauti homeopatinėmis priemonėms kaip tik todėl, kad laikoma, jog jos * Būtų galima pamanyti, kad visa tai išdėsčius homeopatai kiek nuraudo. Tačiau jie greitai surado atsakymą: gydomosios molekulės nebuvimas vaistuose nereikš mingas, nes vanduo turi „atmintį“, o vaistų molekulės paliekajame „žymę“. Mums nereikia gilintis, kodėl labai maža vandens molekulė negali turėti, sakykime, au galo molekulės (kuri yra palyginti milžiniška) žymės. Tai lyg sakyti, kad autobusas gali palikti žymę mėsos kukuliuke. Tačiaupirmiausia, turint omenyje didelio laips nio skiedimą, visame pasaulio vandenyje turėtų būti visų šiuo metu egzistuojan čių homeopatinių vaistų gydomųjų dozių. Taigi gaunate vaistų nemokamai tiesiog iš čiaupo. Lyg to nepakaktų, vaistai neretai pateikiami tablečių pavidalu. Jos pagamintos iš cukraus, tad reikia atsižvelgti ir į cukraus molekulių „atmintį“. Cukrus prisime na kažką, ką prisiminė vanduo po skiedimo, didesnio negu visi visatos atomai, o vandeniui išdžiūvus tai persikėlė į cukrų. Taip, taip. Tada suprantu. Kiekkainuoja? Imu du buteliukus. HENRIK FEXEUS
nepasižymi gydomuoju poveikiu! Visa tai būtų geras anekdotas, jeigu ne faktas, kad Boiron, didžiausia homeopatinių preparatų ga mintoja, 2009 metais pardavė preparatų už 272 milijonus eurų. Ir tai vos viena įmonė. Šios priemonės vienintelį pamatuojamą povei kį daro jūsų piniginei. Ir dar jūsų sveikatai, jeigu išties sirgdamas gripu bandysite gydytis cukrinėmis piliulėmis. \J 0 w g&UL (rftw w fyo w ji HUutuMUL
Turiu prisipažinti, kad kai ką slėpiau iki pat šiol: kad ir kiek kriti kuojama, iš tikrųjų veikia dauguma alternatyviosios medicinos rū šių, net homeopatiniai preparatai. Ir ne taip jau menkai. Tiksliau, jos veikia tiek pat kiek placebas. Nes kaip tik tai jos ir yra. Aš tikiu, kad placebo nereikėtų atmesti. Net ir pagal medicinos mokslą place bo efektui tenka labai svarbus vaidmuo gyjant. Jei norite pasveikti dėl place... atleiskite, alternatyviosios medicinos, vis dėlto svarbu nueiti pas gydytojus, o ne vien nusipirkti buteliuką iš parduotuvės lentynos. Tikroji magija vyksta gydytojo priimamajame. Alternaty vieji gydytojai niekur neskuba. Jie jus išklauso. Jie dėmesingi. Jie empatiški. Jie tikrai tiki tuo, ką daro, nes nuolat mato gerą savo gydymo poveikį. Šito oficialioji medicina gali tik pasimokyti. Paly ginti su skubiu apsilankymu pas šeimos gydytoją, apsilankymą pas išklausantį homeopatą galima palyginti vos ne su vizitu pas gerą psichoterapeutą. Ar bent jau konsultantą*. Jums neteks išklausyti ir atsargių pasakymų, kad galbūt jums pagerės nuo vieno ar kito vaisto. Alternatyviosios medicinos atstovas žino, kad pasveiksite ir nuo ko. Visa tai suteikia saugumo jausmą, o jo ir tereikia, kad suaktyvintumėte placebo mechanizmą ir paskubintumėte gijimą, jei tik sunkiau nesergate. Pakanka šio jausmo ir neišvengiamo grį žimo prie normos. (Nors ir atverčiau kortas, galbūt viską sugadinau atskleisdamas, kaip yra iš tikrųjų.)
* Deja, tai galioja ne visada - kai kurie homeopatai yra pernelyg tikri, kadjų skie diniai išgydo viską, kaip mano kolega Niklasas Hylandas pademonstravo per te leviziją, kai gavo homeopatinio preparato disleksijai gydyti. Disleksijai. Skaitymo ir rašymo sutrikimui. Mes dar nežinome, kodėl atsiranda disleksija, bet vis dėlto atrodo, kad ji susijusi su kognicija ir signalų atkodavimu smegenyse. Tačiau atro do, kad ją gali išgydyti kad ir vanduo.
BBBB nuostabus protas
tO m k a i įju n g ti hMJtgw& Mgėjim ą
Per istoriją žmonės naudojosi prietaringu mąstymu tose srityse, kurios tuo metu buvo populiarios. Ką tik aprašyti pavyzdžiai tai at spindi: šiuo metu mūsų prietaringumas daugiausia pasireiškia dėl sveikatos bumo. Prieš kelis šimtus metų tie patys mąstymo mecha nizmai vertė manyti, kad galime kalbėti su mirusiaisiais. Pala, mes vis dar tuo tikime. Jeigu manote, kad iki šiol buvo labai naudinga vystyti savo rent geno regėjimą, tai niekis, palyginti su tuo, kaip naudinga taps da bar. Kitame puslapyje pradėsite aiškintis, ką daryti, norint kalbėti su mirusiaisiais, išeiti iš savo kūno, kas iš tikrųjų yra vaiduokliai ir kodėl verčiau nueitumėte pasižiūrėti į Lady Gagą.
_L_
’ y /a itw f
KADA PASTARĄJĮ KARTĄ SAVĘS KLAUSĖTE urime geriau išmokti kelti klausimą, iš kur atsiranda mūsų pasaulio suvokimas. Ar turime pagrindą, ar tai tiesiog išva dos, padarytos remiantis jausmu, kaip „turėtų būti"? Kiek iš tų žinių, dėl kurių esame tikri šimtu procentų, iš tikrųjų yra magi nio mąstymo ir nesugebėjimo suvokti tikrosios padėties, pavyz džiui, atsitiktinio pasiskirstymo ar žmogaus kūno funkcionavimo, rezultatas? Ar tikrai matome dėsnius ir priežastis ten, kur jų nėra? Kaskart, kai jaučiatės dėl ko nors tikras vien todėl, kad tai atrodo ar skamba tarsi tiesa, paklauskite savęs:
T
Ar tikrai yra taip?Ar tiesiog mano smegenys nori tuo tikėti? Tai gera pradžia norint susikurti teisingesnį pasaulio vaizdą.
HENRIK FEXEUS
□□B E I
ANTGAMTINIUS REIŠKINIUS GALIMA KIAURAI PERMATYTI Kodėl jais tikėti turėtų būti sunkiau negu netikėti
su tiek darbe, tiek savo malonumui daug tyręs antgamtines tradicijas, ir iki šiol neradau nieko, kas būtų privertę mane patikėti, kad egzistuoja vaiduokliai, kad taro kortos ar ho roskopas gali parodyti ateitį ar kad įmanoma bendrauti su dvasio mis. Tai nereiškia, jog man nepatinka antgamtinio pasaulio idėja. Priešingai, nieko nenorėčiau labiau už paaiškinimą, kaip tokie da lykai įmanomi (geriausia tokį, kurį suprasčiau). Tai labai maloniai pakeistų mano pasaulį. Vis dėlto šitai dar neįvyko. Iš tikrųjų dar negirdėjau jokio paaiškinimo, net ir prasto, kaip tokie reiškiniai ga lėtų vykti. Kad jie vyksta, esu girdėjęs. Tik ne kaip. Kol nėra atsaky mo, norėčiau paaiškinti, kaip į viską žiūriu, kad žinotumėte, kokius argumentus teks atremti norint mane įtikinti, kad galiu bendrauti su savo mirusiu seneliu. Pradėjus aiškintis sąvokas greitai suprasite, kad norėdami išlai kyti esmines prielaidas apie pasaulio veikimą negalime kartu tikėti ir antgamtiniais reiškiniais. Pasitelkęs savo rentgeno regėjimą ne tik perprasite, kaip įvyko didžiausias nesusipratimas žmonijos is torijoje, bet ir turėsite medžiagos diskusijoms prie vakarienės stalo visiems metams.
E
T?iny&fiaA HaįAtytkai Panašu, kad kalbėdami apie smegenis ir psichiką svyruojame tarp dviejų skirtingų įsitikinimų. Viena vertus, esame atidūs ir važiuo dami dviračiu užsidedame šalmą, kad nesusižeistume galvos. Ži nome, kad per avariją patirtas smegenų sužalojimas sutrikdys ge bėjimą mąstyti, suprasti ir reaguoti. Pripažįstame, kad smegenys yra mūsų sąmonės buveinė ir kad jos reikšmingos tolesnei protiI3 Q B B
NUOSTABUS PROTAS
nei veiklai. Dėl to ir sutinkame su teiginiu, sąmoningai ar ne, kad smegenų funkcijas lemia gerai žinomi fiziologiniai ir psichologiniai principai. Kol kas nieko keisto? Gerai. Šis įsitikinimas apsunkina kai ku riuos kitus populiarius vaizdinius apie mūsų proto galias. Įsitiki nimą, kad fizinės smegenys yra ta vieta, kur vyksta mūsų protinė veikla, nesusimąstydami nustumiame į šalį, vos tik pasirodo nauja knyga ar žaislas, teigiantis, kad mūsų protinė veikla yra ne tas pat, kas mūsų smegenų funkcijos. Godžiai ryjame akimis straipsnius laikraščiuose ar dokumentines laidas apie žmones, kurie, pavyz džiui, teigia, kad mūsų mentalinis „aš“ gali palikti smegenis - net visą kūną - ir vis tiek suvokti aplinką, ar kad galime susisiekti su dvasiomis ar angelais. Ką gi renkamės? Ar mūsų sąmonė yra tas pat kaip protinės smegenų funkcijos, ar ne? Jeigu ne, tai prieštarautų visoms lig šiolinėms mūsų žinioms apie smegenų veikimo principus. Nelabai tikėtina, kad būtume taip smarkiai klydę. Magnetinis rezonansas šiandien leidžia pamatyti, kaip dirba smegenys mums kuriant mintis, kaip jau seniai matome, kaip dirba rankos raumenys, kai ką nors keliame. Visi įrodymai rodo viena: mūsų mentalinis „aš“ sutampa su smegenų veikla. Jeigu tai tiesa, negali būti tiesa ir tai, kad turime antgamtinių galių, nes jos prieštarautų smegenų veiki mo dėsniams. Negalime turėti abiejų. Norint tikėti paranormaliais reiškiniais, pirma reikėtų atmesti visus ligšiolinius smegenų tyri mus. O dar net nepriėjome prie vaiduoklių. Vėdo5 5H dw5i&tki5 Įdomi antgamtinių reiškinių rūšis yra dvasios. Šmėklomis, vaiduo kliais, vaidenimusi ir dvasiomis tikime beveik nuo tada, kai atsira do žmogus. Neatrodo, kad tikėjimas tokiais dalykais nyktų: dau guma pažįsta ką nors, kas gali papasakoti istoriją apie vietą, kur vaidenasi, o daugelis ir patys yra patyrę kontaktą su dvasia, kuri bandė su jais bendrauti. Problema ta, kad, kaip jau minėjau, labai sunku suprasti, kaip sąmonė (kuri ir yra dvasia) gali egzistuoti už kūno ribų tuo pačiu metu neatmetant gamtos dėsnių, kuriuos šiaip jau laikome tiesa. Tačiau problemų dėl vaiduoklių kyla dar iki ten nenuėjus. Tarkime, svoris. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
21gfULHtas Koziris, paaiškinantis, kad tikrai turime sielą - ar kai ką, kas palieka kūną, kai pakratome kojas, - yra faktas, kad mirties akimirką kūnas palengvėja 21 gramu. Svorio sumažėjimas nepaaiškinamas jokio mis akivaizdžiomis ar pamatuojamomis priežastimis, pavyzdžiui, kūną paliekančiais skysčiais ar šiluma. Vis tiek palengvėjame. Kaž kas iš mūsų išeina - greičiausiai siela, kuri atsiskiria ir nukeliauja į dvasių pasaulį. Jeigu tai ne siela, vis tiek mus palieka kažkas paslap tingo ir nepaaiškinamo. (Tikintieji antgamtiškais reiškiniais mėgs ta aiškinti juos tuo, kad bent jau „yra kažkas“, kai visi paaiškinimai išsisemia.) Vis dėlto jokio paaiškinimo nėra todėl, kad tai netiesa. 1901 metais didžiai gerbiamas chirurgas Duncanas Macdougallas pradėjo sverti žmones tiksliai mirties akimirką. Kaip su prantate, darbas ne iš lengvųjų, todėl, kai tų pačių metų balandžio dešimtąją mirė pirmasis Duncano pacientas ir svarstyklės užfiksa vo svorio sumažėjimą 21 gramu, jis neskubėjo džiaugtis pergale. Duncanas susilaikė nuo teorijų, kas galėtų lemti svorio sumažėji mą, suprasdamas, kad reikia papildomų eksperimentų, norint pa tvirtinti gautus rezultatus. Deja, Duncanui daugiau nepavyko nie ko pasverti, visi svėrimai vienaip ar kitaip nepasisekė, o galiausiai jis jau nebeturėjo mirštančiųjų. Nuo tada eksperimentas buvo ne kartą pakartotas įvairių mokslininkų. Daugiau niekam nepavyko gauti panašaus rezultato. Niekas nepastebėjo, kad palengvėtume 2,1 gramo, ką jau kalbėti apie 21 gramą, - nė pats Duncanas to nepastebėjo, išskyrus patį pirmąjį kartą. Nežinia, kas tada įvyko. Galbūt tiesiog jo svarstyklės buvo blogai sureguliuotos. Šiandien neabejotinai žinome, kad mirdami nepalengvėjame. Tokia jau ta tiesa. Ofilmas „21 gramas“su Seanu Pennu ir Nao mi Watts gali būti ir pats geriausias. dCalft (reikia dim&ta?
Gerai jau, bet gal tos dvasios ar sielos, su kuriomis bendrauja me diumas ar būrėja, nieko nesveria. Vien tai, kad mirdami nepalen gvėjame, neįrodo, kad mūsų egzistencija po mirties nutrūksta. Gryna tiesa. Gerai pasakyta. Pažvelkime atidžiau į tas dvasias. Kai antgamtinių galių turintis žmogus sako, kad bendrauja su mirusiaisiais, dažnai pamirštame, Q Q B Q
NUOSTABUS PROTAS
jog tam būtina, kad egzistuotų kas nors, su kuo būtų įmanoma prasmingai bendrauti. Neapsakomai maža tikimybė, kad tai egzis tuoja. Jei norite susisiekti su mirusiu žmogumi, spėju, kad tai bus jūsų dėdė Josta, ir niekas kitas. Jau čia susiduriame su sunkumais. Pradėkime nuo nekontroversiško teiginio: jūsų tapatybė yra suma jūsų patirčių, prisiminimų, iš jų padarytų išvadų ir jų poveikio da bartiniam elgesiui. Dauguma sutiktų. Išgyvenimus prisimenate todėl, kad jie pakeitė ląstelių tinklą jūsų smegenyse. Patyrus kitus išgyvenimus ar kitaip į juos sureagavus, ląstelių tinklas atrodytų kitaip negu dabar. Galima sakyti, kad šie stipresnių ar silpnesnių sąsajų tinklai, susidarę smegenyse, yra fizinis jūsų mentalinės ta patybės atitikmuo: kaip tik dėl šių unikalių sąsajų galite austi tas mintis, kurios dabar ir sukasi jūsų galvoje. Tikiuosi, iki čia nepasi rodė keista. Audžiate mintis, nes elektrocheminiu būdu suaktyvinamos tam tikros jūsų nuosavo tinklo dalys, padedamos silpnos srovės ir im pulsus perduodančių medžiagų, kurios sudaro energiją, judančią smegenyse. Ši energija nėra pačios jūsų mintys, veikiau aktyvinimo įrankis, sužadinantis jūsų ląstelių tinklus. Po mirties smegenys nebegauna deguonies ir kraujo. Tinklų ne įmanoma suaktyvinti ir ląstelės miršta. Smegenų tinklai ilgainiui nutrūksta ir suyra. Kaip ir jūsų dėdulės Jostos smegenyse. Jo sme genų tinklai, unikalus labirintas, būtinas, kad Josta būtų Josta, nu stoja egzistuoti. Tai niekaip nepalaiko galimybės susidaryti sąmonei, su kuria būtų įmanoma bendrauti po mirties. Užvesiu bendrautojus su dva siomis ant kelio. Gal tas mažas energijos pliūpsnis, ta silpna srovė ir cheminės medžiagos, kurios judėjo po smegenis ir buvo jūsų as menybės dalis, išlaiko aktyvumą ir po mirties? Kūnui pradėjus irti išsiskiria vos vos šilumos, kuri palieka kūną, taigi, tarkime, kad ir smegenyse turėta energija palieka kūną ir tęsia savarankišką eg zistenciją (nors ji to nedaro). Nesvarbu. Energija nėra organizuota informacija. Ji automatiškai neprisitaiko prie tvarkos, jeigu nėra kas priverčia - pavyzdžiui, ląstelių tinklo. Tačiau smegenyse buvu sio ląstelių tinklo jau seniai nėra. Nors energija ir dalyvavo kuriant jūsų asmenybę, kol buvote gyvas, ji negali išlaikyti jūsų asmeny bės bruožų ir po mirties. Ji nebus tai, kuo negalite būti jūs ar kitas žmogus. HENRIK FEXEUS f l Q E J E ]
Jei ir toliau tikėsime tuo, ką žinome apie smegenų funkcijas, - spė ju, kad tą ir darote, jei skaitote storą knygą apie tai, kaip jas treni ruoti, - įmanomos tik dvi išvados, kad galėtume tikėti dvasiomis. 1. Visus šiuos metus klydome dėl smegenų. Kad išgyventų, joms nereikia deguonies ir kraujo, o mums mirus jos nesuy ra. Visi tam prieštaraujantys argumentai yra melas. Smege nys išlaiko elektrochemines galimybes net ir kūnui atgulus poilsio, o Josta tebėra Josta net ir po mirties. Kai tikime už mezgę kontaktą su tais, „kurie yra anapus“, iš tikrųjų palai kome telepatinį kontaktą su palaidotų žmonių smegenimis. Jie gali papasakoti, kaip yra anapus, todėl, kad patiria labai daug haliucinacijų, nes nepatiria jokių įspūdžių ir stimulia vimo, gulėdami keli metrai po žeme. Jdomi, bet kiek kraupi mintis, su kuria sutiktų nedaugelis bendraujančiųjų su dva siomis. Taigi lieka tik viena išvada. 2. Kokiu nors paslaptingu būdu Jostai mirus atsiranda tiksli jo smegenų tinklo kopija. Kadangi smegenys (o kartu ir tapaty bė) keičiasi iki pat mirties, kopija negali būti sukurta iš anks to, o tik mirties akimirką. Ši kopija negali būti sudaryta iš materialios medžiagos, nes ji turi masę, o vaiduoklių esmė ta, kad jie nematerialūs, bet kopija vis tiek privalo sukaup ti energiją, kad suaktyvintų įvairius minčių tinklus. Kitaip tariant, Jostos dvasia yra metafizinis klonas, kuris mirties akimirką tiksliai atkartojo be galo sudėtingus Jostos smege nų tinklus, ir su juo vėliau galime palaikyti telepatinį ryšį. Otai irgi neįmanoma remiantis gamtos dėsniais, kuriuos jau pripažįstame.*
* Lyg to nepakaktų. Jeigu pažiūrėtume, kaip veikia smegenys ir kūnas, yra dar vienas sunkumas, su kuriuo susidurtų dvasios. Kad dvasia galėtų gyventi, kokiu nors antgamtiniu būdu turėtų klonuotis ne tik smegenys, bet ir kur kas daugiau kūno dalių. Pačios smegenys neturi jutimo priemonių ir remiasi kitais organais. Pavyzdžiui, akimis. Be stiklakūnio, iš kurio sudarytos akys, ir be optinių jungčių su smegenimis pastarosios negali gauti vaizdinės informacijos. Vis dėlto atrodo, kad dvasioms puikiai sekasi viską matyti. Ar išgirsti, kas ką sako. Kad tai galėtų, klonuotos vaiduoklių smegenys turėtų apsišarvuoti ir pora vaiduokliškų akių ir ausų bei nervinėmis jungtimis. Dėdės Jostos šmėkla vis labiau panašėja į perregi mą amerikietišką žaisliuką Poną Bulviagalvį. Q B B E
NUOSTABUS PROTAS
Kitaip tariant, tiek tų klasikinių dvasių. Pernelyg nenusiminki te, kad jos negali egzistuoti - beveik visada yra kur kas šaunesnis ir įdomesnis paaiškinimas, kodėl vyksta tam tikri, regis, nepaaiški nami fenomenai. Dabartiniai mediumai ir bendrautojai su dvasiomis pradeda suprasti, kad dėl mūsų žinių apie pasaulį darosi sunkiau tvirtinti, jog jie tikrai kalbasi su mirusiais asmenimis. (Iki šiol dar nesutikau nė vieno tvirtinančio, kad bendrauja su mirusiomis smegenimis.) Kartais jie bando išvengti šios delikačios problemos sakydami, kad bendrauja ne tiesiogiai su dvasia, o sukuria „naują asmenybę, pana šią į mirusiojo“. Kitaip tariant, jie pripažįsta, kad iš tikrųjų neben drauja su Josta, o tik mėgdžioja jį remdamiesi savo įsivaizdavimu, koks jis buvo. Nieko sau, visai kaip Robertas Gustafssonas, parodi juojantis Ernstą Hugo Garegardą. Grąžinkite man pinigus. &ažjUvtėkife, fzwt a i
Esama ir visai kitokių vaiduoklių ar dvasių: jais tampame mes pa tys, trumpam palikę savo kūną, kol dar gyvename. Tai vadinama išėjimo iš kūno patirtimi (arba astralinėmis kelionėmis, jei vartotu me judėjimo „Naujasis amžius“terminus), ir jos išties įdomios. Per tokią kelionę nelaimėliai staiga pajunta, kad jų „aš“staiga atsidūrė už kūno ribų. Jie dažniausiai susivokia kybantys ore (paprastai prie pat lubų) ir jiems atrodo, kad žiūri į save, gulintį lovoje ar sėdintį ant kėdės. Šis paprastai gąsdinantis išgyvenimas trunka keletą se kundžių, o tada praeina. Štai tokios būsenos fiksuojamos įvairiose kultūrose visame pasaulyje. Deja, labai sudėtinga jas ištirti, nes jos ištinka spontaniškai, dažnai trunka labai trumpai ir galbūt pasitai ko kartą ar du per visą gyvenimą. Tokios autentiškos patirtys sudarė pagrindą visai knygų ir plokštelių industrijai, kurios tikslas - padėti jums leistis į astralines keliones už kūno ribų. Šio tipo komercializuotos kelionės už kūno ribų vis dėlto parem tos savitaiga ir fantazija. Kaip jau žinote, jūsų sąmonė negali eg zistuoti ne fiziniame kūne. Neįmanoma ir kokiu nors stebuklingu būdu per kelionę gauti regimųjų įspūdžių, jeigu jūsų fizinės akys nekeliauja kartu - o jos to nedaro, nes sėdite ant kėdės ir užsimer kęs klausote iš ausinuko sklindančių banginių dainų. Nesupraskite HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
manęs klaidingai, nieko blogo nesakau, jeigu norite atsipalaiduo ti klausydamasis elektroninės bangų mūšos ir suprantate tai kaip kelionę iš savęs (ar į save). Tai puiki mintis. Man ir pačiam kartais taip nutinka klausantis mėgstamos muzikos. Tai tiesiog dieviška. Norėdami perprasti vienus ar kitus dalykus, šamanai taip daro jau tūkstančius metų. Tačiau nereikėtų painioti minčių ir fantazijų su kelionėje iš tikrųjų matytais vaizdais ar aplankytomis vietomis. Nes jūs nekeliavote. Tik taip atrodė. Ar dar neužtenka? Keista, bet dau gelis nesutinka ir laikosi įsikibę minties, kad jų kelionės už kūno ribų yra tikros, greičiausiai dėl visiško neišmanymo, kaip veikia mūsų smegenys ir juslės. Kaip tada paaiškinti esminį fenomeną, kai žmonės, nė negalvoję apie išėjimą iš kūno, ima ir iš jo išeina? Užuominą siūlo faktas, kad 95 procentai visų užfiksuotų išėjimų už kūno ribų patyrė sergantys žmonės. 75 procentai visų patirčių pasitaikė tiems, kuriems buvo sužalotas dešinysis smegenų pusrutulis. Dėl šio atradimo moksli ninkai pradėjo manyti, kad šiuos išgyvenimus galbūt sukelia pojū čių sutrikimai. Paprastai mūsų pojūčiai susisieja tarpusavyje ir su daro trijų matmenų išgyvenimą, protinę mūsų kūno „hologramą“ erdvėje. Jeigu, pavyzdžiui, lytėjimo informacija pradeda neatitikti regimosios ir matome kita, negu jaučiame, sugriūva mūsų pačių holograma. Jei matėte pirmąjį laidos „Proto aptemimas“ sezoną, rodytą Švedijos televizijos, turėtumėte prisiminti eksperimentą, per kurį vieną moterį priverčiau „jausti“, kas vyksta su medine pliauska, lyg tai vyktų su jos ranka, - tik todėl, kad man pavyko suklaidinti jos lytėjimą ir regą. Regis, išėjimo iš kūno potyris yra ne kas kita, kaip vaizdinė iliuzija, kuri susidaro vienu metu skaidant daug regimųjų pojūčių. Procesai, kurie sukuria supratimą apie savo kūną, nuvilia ir kyla jausmas, kad esame „išėję“iš kūno.* Tai atitin ka ir pačių pacientų pranešimus, kuriuose jie visada teigia, kad „at rodo taip“, lyg jie žiūrėtų į save. O tuo ir skiriasi tikri išgyvenimai nuo įsiteigtų astralinių kelionių. Net jei ir yra ryšys tarp išėjimo iš kūno potyrio ir dešiniojo sme genų pusrutulio sužalojimų, kaip paaiškinti, kodėl tie 5 procen* Atrodo, kad teorija yra teisinga: elektra stimuliuojant tam tikrą sritį dešinia jame smegenų pusrutulyje neseniai pavyko padaryti taip, kad pacientas patirtų savaiminį kelionės už kūno ribų įspūdį kaskart suaktyvinus šią sritį. B B B B
NUOSTABUS PROTAS
tai sveikų žmonių patiria tuos pačius pojūčius? Šiaip ar taip, pa teikiau tik galimą paaiškinimą, kaip potyriai gali atsirasti, o ne įrodžiau, kad tik taip ir gali būti. Užsimerkęs vaikinas, sėdintis ant kėdės, be abejo, gali palikti savo kūną (jeigu užmiršime, kaip veikia smegenys). Tiesa. Aš nieko neįrodžiau. Taigi siūlau atlikti paprastą testą. Nuo dabar mano svetainėje, ant knygų lentynos, gulės A4 formato popieriaus lapas, kuriame aiškiai nupiešiau nemažą paveikslėlį. Jeigu jūs, prieš tai neaplankęs mano namų, leisitės į astralinę kelionę pas mane, pakibsite palubėj ir įsidėmė site, kas pavaizduota paveikslėlyje, o vėliau atsiusite man atsaky mą elektroniniu paštu (adresą rasite interneto svetainėje henrikfexeus.se), pažadu išimti iš knygos šį skyrelį ir viešai atsiprašyti už savo ribotumą. Labai džiaugčiausi, jei taip nutiktų.
HENRIK FEXEUS Q Q B B
KAIP TAPTI MEDIUMU Greitas kursas, kaip tapti tikrų tikriausiu bendrautoju su dvasiomis
ūsų apšvietos laikais vietos yra, galima sakyti, viskam. Net nenustembame, kai moteriškų gyvenimo būdo žurnalų pa skutiniuose puslapiuose, tuose pačiuose, kuriuose randame plastikos chirurgijos ir jogos SPAskelbimus, pasitaiko ir pasiūlymų būrėjų, taro kortų specialistų ir aiškiaregių, kurie mato ateitį ir per duoda žinias iš dvasių pasaulio.* Net telefonu. Norėčiau šį skyrių apie paranormalius reiškinius baigti suteik damas jums tokias pat galias, kokias neva turi jie. Spręskite pats, ar tai ypatinga galia, ar triukas vakarėliui. (Ar kai kas, iš ko galima uždirbti.) Šiaip ar taip, įgysite neįkainojamą supratimą, kad viskas veikia vien tik per mūsų tuštybę. Vis dėlto pirma turime išsiaiškinti, kas yra mediumas. Kitaip, nei daugelis mano, tai gana naujas reiškinys.
M
Š ie k tie k u te d iu M U Į i& t& iy o i
Seniau ryšiai su dvasių pasauliu buvo kaimo vyresniojo, šamano ar burtininko darbo sritis. Norint pasiekti dvasias, reikėdavo atlikti ilgą, sudėtingą ritualą, ir net tada negalėdavai būti tikras, su kuo užmezgei kontaktą - jei išvis pavykdavo užmegzti. Tai galėjo būti tiek žmogus, tiek gyvūnas. Naujieji mūsų laikų mediumai, galintys vos tik panorėjus susi siekti su mirusiais giminaičiais, pasirodė vos devyniolikto amžiaus viduryje JAV. Tai buvo visiškai naujas reiškinys: komerciniai me diumai su savo brangiomis gastrolėmis tapo to meto roko žvaigž* Naujausia mada, pradėjusi skintis kelią čionai, yra bendravimas su angelais. Lygiai tas pat kaip bendrauti su dvasiomis, tik krikščioniškiau. Be abejo, angelų mada atėjo iš JAV ir, mano manymu, gana aišku, kad ji yra kultūrinis produktas. Amerikietiška krikščioniškoji dešinė ilgai ieškojo būdo sujungti liaudies religiją su krikščionybe, nes JAVkartu veši prietarai ir dievobaimingumas. Liautis vadintis mediumu su nekrikščioniškomis vibracijomis, okultizmu bei Hariu Poteriu ir per eiti prie kalbėjimo su angelais, kurį leidžia Bažnyčia, tėra naujausias tendencijos įrodymas. Žinoma, tai netrukdo Norvegijos karališkiesiems rūmams. B B B B
NUOSTABUS PROTAS
dėmis. Pačios pirmosios buvo seserys Katie ir Maggie Fox, tačiau jų pavyzdžiu greitai pasekė visas tuntas kitų. Seserys Foxper gastroles JAVir Anglijoje pritraukdavo pilnas sales ir didelėms auditorijoms demonstruodavo seansus, o iš mediumų pasirodymų galėdavai ge rai uždirbti. Atsirado daug norinčiųjų atsiriekti gabalėlį. Naudojant modernias technologijas naujieji mediumai galėdavo demonstruoti antgamtiškus fenomenus tarsi konvejeriu, bendrauti su mirusiais giminaičiais iš viso pasaulio ir įspūdingu būdu perduoti paslaptin gas jų žinutes palikuonims. Mediumų gebėjimų efektyvumą, be abejo, lėmė tai, kad viskas buvo apgaulė. Bet tai nieko per daug nepakeitė. Norint suprasti mediumų bumą JAVdevynioliktame amžiuje, pirma reikia suprasti to meto šalies kultūrinį klimatą. Racionalusis mąstymas buvo alfa ir omega, o dvasingumas priklausė neišsilavinusiems visuomenės sluoksniams (sunku patikėti, turint omenyje, kaip šalis atrodo da bar). Be to, buvo laikas, kai nauji pasaulį drebinantys atradimai lie josi kaip iš kibiro - tai, kas vieną dieną atrodė gryna magija, kitą dieną jau virsdavo technine tikrove. Tam tikra prasme žmonės iš gyveno labai magišką laikotarpį, tiesiog magijai atstovavo mokslas. Mediumų populiarumas atspindėjo naująjį pasaulį. Tarp seansų lankytojų, be abejo, buvo daugybė įsitikinusių jų tikrumu. Lygiai tiek pat populiarūs mediumai buvo ir tarp skeptiškai nusiteikusios publikos, kuri eidavo į pasirodymus dėl pramogos ir bandydama demaskuoti. Mediumai nevengė padėti. Kadangi nuolat būdavo demaskuojami, jie nusprendė, kad geriau jau figūruoti negu būti uždraustam: neretai tas pats žmogus per savo karjerą kaitaliodavo buvimą „tikru“ mediumu ir demonstravimą, kaip veikia apgaulė. Atrodo, tai turėjo smarkiai gluminti. Tačiau nepamirškite, kad lai kotarpis kėlė daug klausimų ir buvo revoliucingas. Tai, kas vieną dieną buvo tiesa, kitą galėjo pasirodyti klaidinga. Jei buvai skeptiš kas, galėjai sau dalyvauti ir slapčia tenkinti giluminį maginio mąs tymo poreikį. Visuomenės klimatas yra tik vienas iš paaiškinimų, kodėl me diumų bumas taip išplito. Kitas dėlionės elementas yra tuometinė socialinė priespauda. Net ir JAV tais laikais vyravo labai suvaržy ta Viktorijos epochos atmosfera. Mediumės dažnai būdavo jaunos moterys, o didieji pinigai plaukdavo iš privačių seansų. Dažnai šie susitikimai jauniems vyrams būdavo vienintelė proga valandėlę HENRIK FEXEUS Q j Q B Q
pabūti vieniems su jauna, gražia moterimi (su kuria net nebūdavo serginčios duenjos). Vien tai daugeliui vyrų būdavo pribloškiama kiekvieną mediumę išlaikydavo štabas nuolatinių vyriškos lyties klientų, norinčių ją vesti. Labai išpopuliarėjo ir privatūs seansai, skirti iš karto keliems žiūrovams, per kuriuos dvasia, į kurią būdavo kreipiamasi, staiga pasirodydavo tamsoje fiziniu pavidalu. Vis dėlto dažnai paaiškėda vo, kad dvasia yra pati mediume ar šios draugė, persirengusi vai duokliu. Spiritualistai (taip pasivadino tikintys mediumais) aiški no, kad dvasiai, be abejo, reikią kūno, į kurį galėtų materializuotis. Vis dėlto yra ir kitas paaiškinimas, kodėl tik nedaugelis būdavo pasirengę atskleisti apgaulę - ir kodėl seansų lankytojai dažniau siai būdavo vyrai. Dvasia dažniausiai būdavo apsisiautusi tik ploną, perregimą maršką. Savaime suprantama, niekas nesiskundžia, kai gauna pamatyti šiek tiek nuogybės. Itin viktoriškame Londone tam tikrą laiką „seansas“ net buvo kodinis žodis, reiškiantis „orgiją“. Seksualinė priespauda, suvaržyta visuomenė, metas, kai nuolat buvo perrašomos taisyklės, ir antgamtiškų elementų ilgesys tarp viso racionalumo lėmė, kad mediumai ir spiritizmas nuo aštuonio likto amžiaus pabaigos iki dvidešimto amžiaus pradžios klestėjo. Tačiau visi smagumai anksčiau ar vėliau turi baigtis. Bent jau taip manyta. Anglijos laikraštis The Herald parašė, kad Maggie Fox, kuri dalyvavo viską kuriant ir karjeros pabaigoje viešai atskleidė, kaip tai vyko, pagaliau visiems laikams prarado žiniasklaidos pasitikė jimą: „Spiritizmo pradininkės prisipažinimai ir mediumų metodų atskleidimas deda tašką šitoms apgavystėms. Po šio triuškinančio nuopuolio jos daugiau niekada neatsigaus.“ Šiandien pakanka atsi versti paskutinius moteriško žurnalo Amelia puslapius ir patikrinti skelbimus, kad suprastum, jog The Herald pradėjo švęsti kiek per anksti. liie d iu M a i įia jid im
Nenoriu pasakyti, kad visi mediumai ar aiškiaregiai sukčiau ja, nors, be abejo, yra tokių, kurie taip daro. Galima sakyti, kad esama dviejų rūšių mediumų. Vieni iš jų - tikintys tuo, ką daro. Panašūs yra diduma būrėjų - jie tokios pat maginio mąstymo ir Q Q B B
NUOSTABUS PROTAS
pasitvirtinimo iliuzijų aukos kaip ir jų klientai. Yra ir kitokių sukčiautojų. Pastaraisiais metais daug kalbama apie vadinamąjį šaltąjį skai tymą (angį. cold reading). Iš pradžių šis terminas reiškė, kad mediu mas skaito kažkieno gyvenimą (padedamas taro kortų, iš delno, iš arbatos tirščių ar per dvasias) „šaltai“, tai yra iš anksto nieko neži nodamas apie tą asmenį. Priešingybė - karštasis skaitymas (angį. hot reading), kai mediumas iš anksto susirenka informaciją apie žmogų, kuriam pranašaus. Šaltojo skaitymo reikšmė mūsų laikais kiek pasikeitė. Taip vadinama technika, pagrįsta bendro pobūdžio pasisakymais su statistiškai tikėtinais spėjimais, viskas atrodo uni kalu ir asmeniška, nors taip nėra. Šiek tiek primena horoskopus. Ši taip sukuriama iliuzija, kad žinai viską apie žmogų, kurio anksčiau nebuvai sutikęs - žinai net apie jo mirusį dėdę arba gali iš tirščių perskaityti jo ateitį. Tie, kas praktikuoja šaltąjį skaitymą šia naująja prasme, nebūtinai tiki, kad tokia technika teisinga. Jie sąmoningai išnaudoja klientus ir pasitelkia visą krūvą triukų, kad išgautų in formacijos klientui nieko nenutuokiant. Vis dar prisimenu vieną aiškiaregį Hetorgo aikštėje Stokholme, kuris norėjo įtikinti mane savo antgamtiškais gebėjimais pasitelkdamas klasikinį sukčiavimo metodą. Liežuvis neapsivertė pasakyti, kad aš pats kas vakarą sce noje naudodavau lygiai tą patį metodą. Tačiau ši sukčių šutvė nėra tokia jau didelė. Šaltąjį skaitymą dažniausiai būna išstudijavę burtininkai ir žmonės, besidomintys mediumų veikla, o ne patys mediumai (žinoma, yra ir išimčių). Mediumai retai kada būna taip gerai pasikaustę. Jiems ir nereikia: klientai iš karto jais tiki. J a fik ite , ia ū ū 'u u td u iu u jL
Jeigu kada nors teko lankytis pas gerą mediumą ar būrėją, išgirdote apie save ir kitus tokių dalykų, kokių nepaaiškinsi sukčiavimu ar bendro pobūdžio pareiškimais. Būrėja žinojo apie jus tai, ko nie kam nesate sakęs. Gal net išgirdote pranašystę ar dvi, kurios paskui išsipildė? Kaip tai įmanoma? Juk tai turi kažką rodyti, įrodyti, kad tokių antgamtiškų gebėjimų esama? Išties norėčiau, kad taip ir būtų. Visa tai neįrodo nieko, tik kad mūsų mintys kartais labiausiai primena maišalynę. HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Kad pasiektumėte tokį efektą, net nereikia mokytis šaltojo skai tymo. Tereikia perprasti keturis toliau pateikiamus paprastus psi chologinius triukus, ir būsite puikus mediumas.
T7vifvuun
B B S
NUOSTABUS PROTAS
Pasikeitęs kontekstas, pavyzdžiui, faktas, kad nesimokau moky kloje ir noriu pakeisti darbą, tam pačiam pasakymui suteikia visiš kai naują prasmę. Štai jums reikšmės iliuzija. Jei nustembate, kaip mediumas gali viską apie jus žinoti, praleidžiate faktą, kad tai jūs suteikiate jo pasakymui prasmę. Paskutinis pavyzdys, kaip puikiai veikia ši iliuzija, yra Carol Bolt „Atsakymų knyga“. Tai universalių teiginių rinkinys, kurį galite at siversti bet kurioje vietoje, kai reikia išspręsti problemą ar neži note, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Galvokite apie problemą, kurios sprendimą norite rasti (kitaip tariant, sukurkite kontekstą), paglostykite knygos nugarėlę (!) ir atraskite atsakymą. Rasite tokias tiesas kaip „geriau palaukti“, „nukreipkite dėmesį kitur“, „atsikratykite išankstinių nuostatų“ arba „mąstykite praktiškai“. „Atsakymų knyga“ yra puiki priemonė kūrybiškam mąstymui. Ta čiau svarbu suprasti, kad atsakymai patys savaime beprasmiai. Vis kas priklauso nuo to, ką su jais darote. Turite pritaikyti juos prie savo aplinkybių, kad jie taptų didžiosiomis tiesomis. Tiesą sakant, „Atsakymų knyga“ yra kišeninio formato mediumas - ir kur kas pigesnis. Eime toliau? Pala, patikrinkime „Atsakymų knygoje“. „Einate teisingu keliu.“Ak, taip ir žinojau. cAinešinau,
ką ta i hatikia,, trtttu,, fa aby&, šutai
Būrėjai turi rankovėje dar keletą triukų, garantuojančių sėkmę. Mediume iš pat pradžių pasakys jums, kad pagauna „signalus ir vi bracijas“. Kartais jie jai nieko nereiškia, bet reiškia jums. Tai tėra būdas užtikrinti, kad stengsitės įžvelgti prasmę visur, kas tik bus sakoma. Ojei atsitiks taip, kad pasakymai tuo metu nieko nereikš, vadinasi, reikš vėliau, arba nepakankamai intensyviai galvojate. Kitaip tariant, net jeigu ji ir visiškai klysta, jums tiesiog nesiseka rasti tikrosios prasmės. Galų gale seansas nėra mediumės monolo gas, o turėtų būti įvykis, kuriame dalyvaujate jūs abu. Taigi mediu me daro prielaidą, kad suteiksite jai visą reikiamą informaciją. Jei nebendradarbiausite ir spyriositės, staiga tokioje aplinkoje negalės veikti „psichinės vibracijos“. Kitaip tariant, viskas, ką ji (jis) pasa kys, yra tiesa. Tik klausimas, ar tai suprantate, ar ne. HENRIK FEXEUS Q Q Q E I
Kai pats mėginsite savo mediumo gebėjimus ir pataikysite pa sakyti ką nors, kas visiškai neatitinka tikrovės, tereikia tiesiog iš barbenti: „Galbūt dabar tai nieko tau nesako, bet vėliau sakys“arba „Aš tik priimu žinutes ir nežinau, ką jos reiškia“. Galite net pabūti drąsus ir tiesiai paklausti: „Jei pamąstytum, kaip manai, ką gi tai galėtų reikšti?“ arba „Žinutė buvo gana neaiški, gali būti, kad šiek tiek ne taip ją supratau. Kaip manai, apie ką ji gali būti?“ Kaip tik tokius teiginius mediumai dažnai vartoja. Jie ir neturėtų gėdytis kad ir kaip ten būtų, juk jūs pas juos atėjote, kad surastumėte pras mę jų žodžiuose. Uh&ikjLHMA būtifixuteJbetaHt
Galėtum pamanyti, jog esame pakankamai gudrūs, kad perprastume šias technikas, kai su jomis susiduriame. Tačiau neperprantame dėl paprastos priežasties, tos pačios, kuri veda mus pas alternaty viosios medicinos atstovus: mus pastebi, mūsų klauso, pataria ir mes galime pasijusti ypatingi. Mes norime, kad mediumo pasakoji mas būtų teisingas. Jis pasako, kodėl būtent mes ypatingi, ir dėl to esame pasiruošę atlikti savo darbą. Žinomas mediumas, dirbęs su Holivudo aktoriais, yra pasakęs: „Būti garsių žmonių mediumu lengvas uždarbis. Mano paslaugos kainuoja labai brangiai, seansas trunka trisdešimt minučių, o jie patys prakalba didumą laiko. Man net nereikia stengtis.“ Kad būtume pastebėti, esame pasirengę eiti labai toli. Toliau pa teikiamas dialogas, vykęs aštuntajame dešimtmetyje tarp pacien tės ir psichoterapeutės vardu Eliza. Pacientė: Visi vyrai vienodi. Eliza: Kokiu požiūriu? Pacientė: Jie visada mumis skundžiasi. Eliza: Galgalite pateikti pavyzdį? Pacientė: Na, atėjau čiaper savo vaikiną. Eliza: Atėjote čiaper savo vaikiną? Pacientė: Jis sako, kad dažnai būnu nusiminusi. Eliza: Man neramu dėl to, kadjaučiatės nusiminusi. Pacientė: Taip. Jaučiuosi nelaiminga. Eliza: Kaip manote, ar jūsų apsilankymai čia padės jums daugiau nebūti nelaimingai? □
Q D S
NUOSTABUS PROTAS
Pacientė: Man, be abejo, reikia pagalbos. Eliza: Kąjums reikštų pagalba? Pacientė: Galbūt išmokčiau nebepykti ant savo mamos. Ir 1.1. Visi bendravę su Eliza reagavo labai emocionaliai ir teigė, kad Eliza buvo jautri ir labai kompetentinga psichoterapeute. Kar tą vienas pacientas net paprašė stebėtojo, užrašinėjančio pokalbį, išeiti iš kambario, kad jis galėtų ramiai tęsti asmenišką pašnekesį. Nebūtų nieko keisto, jei ne viena detalė: Eliza buvo kompiuterio programa. Bendravimas vykdavo taip: pacientas klaviatūra užra šydavo savo klausimus, o Eliza atsakydavo popieriaus juostele su spausdintais žodžiais. Eliza nebuvo sudėtingas kompiuteris, net tada ji buvo primityvi. Eliza apskritai nesuprato kalbos, tik pasiti kėdavo informacija, pateikta paciento pasakojime, ir ją grąžindavo. Programa ieškodavo raktinių formuluočių, tokių kaip „aš manau X“, o tada automatiškai atsakydavo: „Kodėl manai, kad X?“ Arba tiesiog pakartodavo teiginį kaip klausimą. Pasakymas „Apadarė B“ iškart grįždavo pašnekovui kaip „Apadarė B?“Jeigu pasitaikydavo žodžių junginių, kurių programa nesuprasdavo ar negalėdavo pa naudoti, ji atsakydavo ką nors bendro, pavyzdžiui: „Tęskite“, „Ar galėtumėte pateikti pavyzdį?“, „Kaip atrodo jums pačiam?“, ar pa naudodavo informaciją iš ankstesnių atsakymų. „Kaip susiję tai, ką dabar pasakėte, su X, kurį minėjote anksčiau?“Vis dėlto analizės nei kalbinės, nei psichologinės - Eliza negalėjo atlikti. Šiaip ar taip, dėl pacientų noro būti pastebėtiems ir išgirstiems bei jų gebėjimo pritaikyti sau Elizos pasakymus ji buvo puiki psi choterapeute. Nors pacientai ir žinojo, kad tai tik kompiuterio pro grama! Iš tikrųjų jie buvo visai ne pacientai, o bandymo dalyviai, kurių paprašyta atlikti pacientų vaidmenį, siekiant patikrinti, kaip veikia programa. Vis tiek ilgai netrukdavo, kol dalyviai užmegzda vo rimtą ir asmenišką ryšį su Eliza. Tokį, kad kai kurie pasiprašė paliekami vieni su kompiuteriu. Klausytojo ką tik pateiktą informaciją kiek apdorojus grąžinti ir išsisukti tais atvejais, kai neturi atsakymo, yra daugelio mediumų sąmoningai ar nesąmoningai naudojama technika. Vienintelis dalykas, kurį turėsite padaryti, kai žvelgsite iš po turbano, - pažiūrėti klientui į akis, nutaisyti užjaučiamą veidą ir visai kaip Eliza grąžinti ką tik gautą informaciją. Yra dar vienas HENRIK FEXEUS Q Q
aspektas, kuriuo mediumai dažnai naudojasi: valandėlę palaukus prieš grąžinant informaciją, gal net iki kito susitikimo, auka bus įsitikinusi jūsų nesuvaidintais, antgamtiškais gebėjimais, nes jau bus pamiršusi, ką papasakojo. UCeliM baigty*
Mūsų lūkesčius dėl ateities dažnai patvirtina įvairūs įvykiai. Kai kas nors nutinka, suprantame tai kaip patvirtinimą, kad lūkestis buvo teisingas, nors iki tol nenorėjome pripažinti, kad toks įvykis būtų pakankamas įrodymas. Jeigu iš anksto atidžiai ir tiksliai neapsibrėšime, ko tikimės, vėliau bus lengviau išplėsti lūkesčių ribas. Paprasčiau tariant, esu tikras, kad kitą savaitę susirgsiu. Užuot susirgęs, užsigaunu koją. Matot, atsitiko taip, kaip ir maniau: juk sakiau, kad man skaudės. Mūsų gebėjimas taip apkarpyti priežasties ir poveikio dėlionės dalis, kad jos geriau tiktų viena prie kitos, yra dar viena priežastis, kodėl atrodys, kad mediumas nuspėja ateitį teisingiau, negu yra iš tikrųjų. Jei išpranašauju, kad balandį ar gegužę mirs garsus Švedi jos politikas, o kovo pabaigoje Bertas Karlssonas patenka į rimtą automobilio avariją, mano spėjimas pasitvirtina, tiesa? Na, Bertas nėra politikas, bet anksčiau buvo, be to, jis neabejotinai garsus. Žinoma, jis avarijoje nežuvo, bet buvo smarkiai sužeistas. Žinau, sakiau, kad tai nutiks balandį ar gegužę, bet paskutinė kovo savaitė labai jau netoli. Aš tik perduodu tą informaciją, kuri mane pasiekia. Kartais gali būti sunku ją suprasti. Panašūs išvedžiojimai dažnai pateikiami kaip įrodymas, kad žmogus iš tiesų turi galią matyti ateitį. Iš tikrųjų tai greičiau įro dymas, kad gebame mąstyti kūrybiškai. Visuomet būna kitokių ga limybių aiškinti tai, kas vyksta aplinkui, dėl evoliucijos puikiai ge bame surasti tokią interpretaciją, kuri geriausiai patvirtintų mūsų pasaulio vaizdinį - ar tai, kuo jau esame nusprendę tikėti. Nors kar tais ir prireikia batų šaukšto. Jeigu kada norėsite pademonstruoti savo mediumo talentus ir, pavyzdžiui, spalį klientui išpranašausite, kad per pusę metų jis išsiruoš į kelionę po Nepalo kalnus, bet per tuos mėnesius jis tik išva žiuos slidinėti su šeima į Vemdaleno kalnų kurortą per žiemos atos togas, galėsite vis tiek tvirtinti, kad jūsų vizija išsipildė: „Vadinasi, E IQ D S
NUOSTABUS PROTAS
buvau teisus! Mačiau jus stovintį ant snieguotos kalno viršūnės! Aš tik suklydau pranašaudamas, kur ta viršūnė.“ &W, mudifba Gali pasirodyti, kad būrėjai daugiausia atstovauja anachroniškai, bet ne tokiai jau kenksmingai pramogų formai. Žinoma, tai pasiu tusiai brangi pramoga, nors telefono numerį surenkate daugiausia dėl įdomumo - 2010 metais Švedijoje dažniausiai pasitaikantis ta rifas buvo 19,8 kronos per minutę. Per valandą susidaro tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt kronų. Net ir nuėjęs į labai brangų Lady Gagos koncertą, į kurį bilietas kainuoja aštuonis šimtus kronų, už pinigus gausite daugiau. Nueiti į kiną šiandien vidutiniškai kainuo ja apie šimtą kronų - tiek už dviejų valandų pramogą. Tačiau net ir tai 23,8 karto verčiau negu skambinti poniai Nyberg, kuri, pagal skelbimą, yra „geriausia būrėja Švedijoje ir Vokietijoje“. (Ne, pasa kiau. Padėk ragelį.) Tai, ką ponia Nyberg ir jos kolegos daro, nesvarbu, ar vedami gerų paskatų, yra už 19,8 kronos per minutę pateikti informaciją, visiškai stokojančią turinio, - geriausiu atveju. Jei kiek nepasiseka, jie dalija patarimus, kaip žmonėms gyventi, nors neturi tam jokios kvalifikacijos, ir pernelyg dažnai klastoja brangiausius gedinčiųjų prisiminimus. Kadangi mediumas negali iš tikrųjų susisiekti su dėde Josta, jis turi fantazuoti ir išsigalvoti, o paskui ta fantazija susimaišo su tikrais jūsų prisiminimais. Rezultatas - daugiau kaip tūkstantis kronų už tai, kad jūsų brangiausio dėdės atminimas atskiedžiamas nebūtais dalykais. Rašytojas Isaacas Asimovas yra pasakęs, kad jei vertinsime tik tai, kiek kas nors sumažina skausmą ar suteikia paguodos, nega lime kritikuoti apskritai jokio elgesio. Kitaip tariant, vien faktas, kad kas nors yra miela, yra nepakankamas pagrindas tam dalykui egzistuoti. Mediumai kelia pavojų dėl to, kad jie nemokomi konsultuoti su sirūpinusių žmonių. Pavojus dar labiau padidėja, jeigu klientas iš pat pradžių yra pažeidžiamas. Patarinėti yra labai delikatus darbas, kuris lengvai gali nepavykti, pavyzdžiui, nesuprantant, kad duotas patarimas gali būti interpretuojamas visiškai kitaip, negu tikėtasi, ir dar labiau pabloginti padėtį. Žinoma, pasitaiko ir tokių psicholoHENRIK FEXEUS KOB
gų bei psichoterapeutų, kurie yra katastrofiškai prasti, ir nesvarbu jų išsilavinimas. Tačiau jei žadi imti pinigus iš nerimaujančių ar nu siminusių žmonių už patarimus jų gyvenimo klausimais, nepakan ka pasakyti vien tik tai, kas „ateina“iš kortų ar dvasių. Be terapijos mokymų būsi ne tik klaidintojas, bet gal ir pavojingas. Beje, tikiuosi, supratote, kad aš nemanau, jog gera mintis skelb tis tikru mediumu. Panaudokite išmoktas pamokas kaip triuką per vakarėlį. O kai visi patikės jūsų nesuvaidintomis antgamtiškomis galiomis, papasakokite, kaip jūs tai padarėte. Visuomet atsiranda tokių, kurie susierzina.
S B D B
NUOSTABUS PROTAS
TAI NEGALI BŪTI ATSITIKTINUMAS Kai nutinka visiškai neįtikėtini dalykai
eigu išties yra taip, kaip sakau, jeigu antgamtiniai reiškiniai iš tikrųjų yra klaidingo mūsų smegenų mąstymo produktas, kaip gali būti, kad tiek daug žmonių yra susidūrę su dalykais, kurie negali būti atsitiktinumas. Juk visi tie milijonai, kurie per istoriją yra stipriai ir asmeniškai pajutę vykstant antgamtinius reiškinius, negali klysti, tiesa? Well... Įsitikinimas, kad „tai turi būti tiesa, nes tiek daug žmonių tuo tiki“, yra keistas. Tokiu pat argumentu remiasi ir alternatyvioji me dicina, kai teigia, kad viena ar kita priemonė veikia, nes Kinijoje ji naudojama jau tūkstančius metų. Vis dėlto masinis įsitikinimas nėra tas pat, kas tiesa. Didumą savo egzistencijos žmogus buvo ti kras, kad Žemė plokščia. Net supratus, kad ji apvali, patys aštriausi protai vis dar „žinojo“, kad Saulė sukasi apie Žemę, o ne atvirkščiai. Tai, kad labai daug žmonių kuo nors ilgai tiki, dar nereiškia, kad jų idėja teisinga ar kad joje bent kažkas slypi. Tai tereiškia, kad yra toks fenomenas, kurį reikia paaiškinti. Žmogaus negebėjimas įžvelgti, kad sąsajos iš tikrųjų yra statis tiškai tikėtini atsitiktinumai, tokie kaip sėkmingas metimas į krep šį ar „Paslapties“ skaitytojo laimėjimas loterijoje, padeda nemažai pasistūmėti, rodos, nepaaiškinamų fenomenų išaiškinimo link. Vienas iš galimų variantų - neįtikėtini sutapimai. Du draugai, kurie jau ilgą laiką nebendravo, atsisėda greta vienas kito kine. Vyras surenka ne tą numerį ir pataiko paskambinti senam klasės draugui, kurio nematė jau dvidešimt metų. Ketinate pasikalbėti su savo mergina apie kai ką, kas nutiko labai seniai, o ji apie tai užsi mena pirma jūsų. Štai tokie įvykiai dažnai minimi kaip įrodymas, kad turi būti „kažkas“. Jie atrodo taip mažai tikėtini ir sukelia tokias stiprias emocijas, kad nemanome, jog susidūrėme su atsitiktinumu. Tai turi ką nors reikšti.
J
HENRIK FEXEUS
QQQEI
Tačiau ar tikrai šie įvykiai taip jau mažai tikėtini? Daugelis „ne tikėtų sutapimų“ iš tikro yra gana dažni. Tai, kad manome kitaip, taip pat lemia faktas, jog nesame užprogramuoti atlikti statistinius skaičiavimus ir neįvertiname, kiek įvairiausių minčių ateina į galvą per vieną dieną. Mums taip pat nesiseka suprasti, kiek daug įvairių dalykų esame pasirengę pavadinti „netikėtais sutapimais“. Štai jums geras pavyzdys. Rengiate vakarėlį ir pasikvietėte į sve čius dvidešimt du žmones. Per vakarėlį paaiškėja, kad du iš svečių tą pačią dieną švenčia gimtadienį. Po savaitės einate į kitą vakarėlį, kur taip pat susirinkę daugiau kaip dvidešimt svečių. Ir vėl paaiš kėja, kad du iš jų švenčia gimtadienį tą pačią dieną! Nuėjęs į dar du vakarėlius, į kuriuos pakviesta daugiau kaip dvidešimt žmonių, vėl randate žmonių, kurių gimtadienis tą pačią dieną! Kas jums darosi? Ar tapote gimtadienių magnetu? Juk tikimybė, kad taip nutiks - tai yra, kad iš daugiau kaip dvidešimties žmonių atsiras du, švenčian tys gimtadienį vienu metu, ir dar keturis kartus iš eilės, - turėtų būti mikroskopinė. Kokia iš tikrųjų ši tikimybė? Ogi visai nemaža. Tikimybė, kad du žmonės iš dvidešimt trijų švęs gimtadienį tą pačią dieną, yra kiek didesnė negu 50:50. Jei svečių 35, tikimybė išauga iki 85 procentų. Daugelis nustemba, ir jeigu pa menate nuo tada, kai metėte monetą, nėra neįprasta, kad situacijo je 50:50 pasitaikytų tas pats rezultatas keturis ar penkis kartus iš eilės. Taigi, deja, jūs nebuvote gimtadienių magnetas. Šiaip ar taip, vis tiek apsilankėte vakarėliuose.
tla
i iH J te h fito d a /iy e t k la u iU iu is
Mes kasdien dalyvaujame daugybėje įvykių, ką nors sutinkame, mums kas nors paskambina, pagalvojame apie ką nors kitą, pietau jame, einame apsipirkti - visus šiuos įvykius įvertiname ieškodami reikšmingų sutapimų. Elgiamės kiek panašiai kaip mano pranašys tėje apie Bertą: net jei tam tikro įvykio tikimybė absoliučiai maža (miršta žinomas politikas), panašių įvykių tikimybė (Bertas pakliū va į automobilio avariją) yra kur kas didesnė, nes gali būti tiek daug panašių įvykių. Tarkime, dirbate ekonomistu, keliaujate į susitikimą Maskvoje ir ten sutinkate savo senąjį ekonomikos mokytoją iš gim nazijos. Koks neįtikėtinas sutapimas. Ar būtų buvę ne taip neįtikė-
EH3DE NUOSTABUS PROTAS
tina, jei būtumėte sutikęs grupės draugą iš Prekybos aukštosios mo kyklos? Ojei tai būtų nutikę ne Maskvoje, o Romoje? OVekšėje? O jei būtumėte susidūrę ne susitikime, o aludėje? Ojei tai būtų buvusi sena meilė iš paskutinių mokyklos klasių? Tikimybė, kad nutiks visi minėti įvykiai, gana menka, tačiau tikimybė, kad pasitaikys vienas iš jų ar bent jau panašus, kur kas didesnė. Kai mums nutinka kuris nors iš išvardytų įvykių, stebimės, nes pradedame galvoti, kaip neį tikėtina, kad įvykiai susiklostė kaip tik taip, o ne įvertiname tikimy bę, kad kuris nors iš visų panašių įvykių kada nors nutiks. Toks pat ankstesnysis gimtadienių paradoksas. Jei manėte, kad taip tiesiog negali būti, veikiausiai skaičiavote, kokia tikimybė, kad kieno nors gimtadienis bus tą pačią dieną kaip konkretaus žmogaus, ir nepa galvojote, kiek daug vakarėlyje galimų kombinacijų: dvidešimt trijų žmonių grupėje yra du šimtai penkiasdešimt trys įmanomos poros. Tikimybė, kad poros narys švęs gimtadienį tam tikrą dieną, yra 1 su 365. Žinoma, tai galioja abiem poros nariams. O esant dviem šimtams penkiasdešimt trims įmanomoms poroms, tikimybė, kad kieno nors gimtadieniai sutaps, yra kur kas didesnė už 50 procentų. Neįtikėtinas sutapimas virto statistine tikimybe. J t& ia s tik ė ti
Kodėl gi „neįmanomi“ išgyvenimai daro mums tokį didelį įspūdį, kad priverčia manyti, jog už jų turėtų slypėti mistiškos jėgos? Viena vertus, jie veikia mus emociškai, kita vertus, norime tikėti. Sakyti, kad nėra antgamtiškų galių, kad telepatija ir bendravimas su dva siomis greičiausiai negalimi, daugeliui reiškia žmogaus ir pasaulio sumažėjimą. Tampa kiek nuobodu. Būtų smagiau, jeigu visi tie pa slaptingi reiškiniai iš tikrųjų vyktų. Sutinku. Būtų daug smagiau. Aš asmeniškai neturiu tikslo sulyginti visą tą dvasinį pasaulį su žeme. Tačiau nenoriu ir išjungti savo racionaliojo mąstymo, kad galėčiau patikėti antgamtiškumu. Per šimtą trisdešimt metų nepaliaujamų kruopščių tyrimų ieškant visų įmanomų žmogaus antgamtiškų ga lių aspektų nenustatyta nė vieno neabejotino rezultato. Remdama sis savo įsitikinimais, be abejo, gali tvirtinti, kaip daugelis ir daro, kad tai nieko neįrodo. Tai rodo tik tiek, kad per šimtą trisdešimt metų sutelktų pastangų nepavyko užfiksuoti tariamų gebėjimų. Paprastai to pakanka, kad ką nors atmestume: neprireikė šimto trisdešimties metų, kad dauguma liautųsi tikėję, jog Saulė sukasi HENRIK FEXEUS Q Q D D
apie Žemę. Tada pasitikėjome mokslu, nors patys ir negalėjome pamatyti, kaip yra. Vis dėlto, kalbant apie mūsų antgamtiškus ge bėjimus, mokslu nepasitikime. Beviltiškai trokštame, kad kas nors tokio būtų. Kalbėjau apie visa tai su viena Švedijos televizijos žvaigžde, kuri tvirtai mano esanti mediume. Per mudviejų pokalbį ji tvirtino, kad kalbasi su dvasiomis. Paaiškinau jai nesuprantąs, kaip tai įmano ma, turint omenyje žinias, kaip veikia mūsų smegenys ir tapatybė. Tada ji prašneko kitaip: esą gauna informaciją nebūtinai iš dvasių, tačiau žino, kad sutikusi naujus žmones priima „nepaaiškinamą“ informaciją iš kažkur. Ji žinojo apie juos dalykų, kurių jai niekas nebuvo sakęs. Kadangi ji geba pažinti ir yra empatiškas žmogus, pasižymintis kūrybingumu ir fantazija, man tai nepasirodė labai keista. Kita vertus, ne taip ir antgamtiška. Taip jai ir pasakiau. Tada ji papasakojo apie keletą neįtikėtinų susitikimų, kai susi durdavo su žmonėmis, apie kuriuos būdavo ką tik pagalvojusi ir su kuriais norėdavo pasikalbėti. Kadangi ji buvo išskirtinai protinga ir sumani, pirma manęs spėjo pakomentuoti: „Žinau, kad tai patenka tarp tikėtinų atsitiktinumų, ir žinau, kad tai tėra asmeniniai suta pimai, kurie nieko neįrodo.“ Juk sakiau, kad ji sumani. O tada išgirdau: „Bet vis tiek.“Jai šie du žodžiai apėmė visus reikiamus įrodymus. Jeigu norime toliau tikėti antgamtišku savo egzistencijos matmenimi ir kartu išlaikyti žinias apie tikrovę, galiausiai mums lieka tik tas vienas argumentas: bet vis tiek. Tai moteriai užteko suma numo pripažinti visus įrodymus, kad yra priešingai, nei ji yra įsi tikinusi. Ji žinojo, kad jos potyrius įmanoma paaiškinti natūraliai, bet bendražmogišku požiūriu vis dar itin naudingu būdu. Nebuvo priežasčių manyti taip kaip ji. Tačiau tikėjimas kaip tik toks ir yra. Be priežasties. Bet vis tiek. Kaip manote, kodėl Katalikų bažnyčia dar beveik keturis šimtmečius po Galilėjaus atradimo tvirtai laikė si Saulės sistemos vaizdinio ir iki pat 1992-ųjų viešai nepripažino, kad Žemė sukasi apie Saulę - o ne atvirkščiai? Taip galėjo nutikti tik dėl vienos priežasties: bet vis tiek. Tarsi nepatenkinti vaikai neatsisakome savo vaizdinių tik todėl, kad taip norime, ir rodome liežuvį įrodymams, logikai ir faktui, kad pasaulis ir žmogus gali būti neapsakomai fantastiški, jaudinantys, stulbinantys ir netikėti net ir netikint pasakomis.
BQDEI NUOSTABUS
pr ot a s
SVARBI YPATINGA GALIA Padedamas proto rentgeno pamatysite pasaulį tokį, koks jis yra
odėl taip jau svarbu, ar turime klaidingų įsitikinimų, ar ne? Juk tai nepavojinga? Ne, ne visi įsitikinimai yra pavojingi. Tik kai kurie. Kadangi neretai būna sunku atskirti nepavojin gus nuo pavojingų, svarbu užtikrinti, kad turėtume jų kuo mažiau. Žinoma, maginis mąstymas gali atrodyti mielas. Tačiau pagalvokite apie raganosius. Šiandien jie beveik išnaikinti. 1975-1990 metais brakonieriai išnaikino 90 procentų Afrikos raganosių norėdami juodojoje rinkoje parduoti jų ragus - už milžinišką kainą - kaip priemonę potencijai gerinti. Raganosiai yra toli gražu ne vieninte liai gyvūnai, kurie masiškai medžiojami tikint jų magiškomis galio mis, - deja, dažniausiai tos jų galios būna sutrintos į miltus. Ką jau kalbėti apie tokį nusikalstamą reiškinį kaip vaikų api pjaustymas. Išskyrus pavienius atvejus, kai procedūra reikalinga dėl medicininių priežasčių, tiek berniukų, tiek mergaičių apipjaus tymas 100 procentų priklauso nuo prietarų ir išankstinių nuosta tų. Apskritai be jokios mokslinės ar medicininės priežasties šimtai tūkstančių vaikų apipjaustomi kitais atžvilgiais apsišvietusiose ša lyse. įsiuntu vien apie tai rašydamas. Žinoma, prietarai nevienodi. Pora raktų ant stalo niekuomet nesunaikins visos Švedijos briedžių populiacijos. Dėl savo laimę nešančios kepuraitės niekada nepradėsiu pjaustyti kūdikiams pimpaliukų. Kalbu apie prietarų slepiamus mechanizmus. Pritariant vieniems ir nepritariant kitiems tampa sunku nubrėžti ribą. Kada dar nieko baisaus, o kada jau ne nieko baisaus? Pažvelkime į tokį nekaltą dalyką kaip horoskopas. Tikiuosi, ga lime sutarti, kad kiek keista mintis, jog dangaus kūnų, nutolusių nuo mūsų per daugybę šviesmečių, išsidėstymas jūsų gimimo aki mirką turi daugiau įtakos jūsų dabartiniam „aš“ negu socialiniai, kultūriniai ir genetiniai veiksniai, su kuriais susidūrėte augdamas (ir susiduriate iki šiol). Ir vis tiek buvęs JAVprezidentas Ronaldas Reaganas leido, kad jo sprendimams įtaką darytų žmonos mėgs tamiausia astrologė Joan Quigley. Reaganas planavo sukurti kos-
K
HENRIK FEXEUS
[O E] [D E
mose branduolinių raketų sistemą JAVgynybai, o klausė patarimų moters, kuri savo žinias grindė didelių akmenų judėjimu dangaus skliaute. Palydovai su branduoliniais užtaisais ir horoskopas - ne kokia kombinacija. Reaganas nebuvo pirmas. Prieš jį visas būrys prezidentų nuo Roosevelto iki Nixono klausėsi „aiškiaregės“Jeanie Dixon pranašysčių. Mūsų ministras pirmininkas galia gerokai nusileidžia JAV pre zidentui. Bet vis tiek manau, kad mums būtų nemalonu ir gal net pavojinga, jeigu Reinfeldtas pradėtų klausyti Saidos įpėdinių pata rimų. Teisingo požiūrio į pasaulį siekis yra neišmatuojamas ir keblus net pačiais palankiausiais atvejais. Turime juo rūpintis. Jeigu ban dome kada panorėję įjungti ir išjungti savo kritinį mąstymą, rizi kuojame išvis jį prarasti. Rizikuojame savo gebėjimu aiškiai matyti pasaulį. Neugdydami savo gebėjimų kelti klausimus tapsime ma žiau atsparūs teiginiams ir raginimams tų, kurių paskatos ne pa čios geranoriškiausios. Jei manote, kad šis teiginys kiek primena romaną „1984“, ką pasakysite apie štai ką: jeigu skaitėte išnašas, turėtumėte prisiminti biologinį paaiškinimą, kodėl jaunimui sun kiau racionaliai mąstyti. Tai ne jų kaltė, o tiesiog smegenų vysty mosi rezultatas. Rašant šią knygą, Švedijoje vyko rinkimai. Likus dviem savaitėms iki rinkimų laikraštis Metro paskelbė savo apklau sos rezultatus: kas dešimtas apklausiamas 18-24 metų asmuo teigė ketinantis balsuoti už Švedijos demokratus - partiją, kuri dalyvau ja rinkimuose remdamasi ištisa neteisingų pasaulio vaizdinių sis tema. Regis, tai žino ir patys Švedijos demokratai, nes pasirūpino užsitikrinti paramą tarp tų, kurių analitinio mąstymo ir klausimų kėlimo gebėjimai dar nepakankami suprasti, kokie netvirti partijos argumentai. Strategija pasiteisino: Švedijos demokratai parlamen to rinkimuose surinko 5,7 procento rinkėjų balsų. Tyrėjas Stephenas Jay Gouldas aiškiai išdėstė, kodėl svarbu stengtis mąstyti tei singai: „Kai žmogus nesimoko vertinimo priemonių, o tik vadovau jasi savo viltimis, pasėjama politinės manipuliacijos sėkla.“ Kaip jau sakėme iš pradžių, teisingesnis požiūris į pasaulį gali padėti priimti geresnius gyvenimo sprendimus negu neteisingas.
B Q Q E nuostabus protas
J č a i t&ticLLL
Neprietaringas žmogus popieriuje galbūt atrodo šiek tiek šaltas ir be vaizduotės. Tačiau susidūręs su išbandymais žinosite, kaip elg tis, neužstrigsite dėl maginio mąstymo, nematysite dėsnių ten, kur jų nėra, ir kiaurai permatysite klaidingus argumentus. Pasaulis nesumažės todėl, kad įgijote dar vieną ypatingą minčių rentgeno galią: galima ir toliau stebėtis visa ko egzistavimu, net jeigu netiki antgamtiniais reiškiniais. Ši knyga yra mano niekad neišsenkančio stebėjimosi mumis, žmonėmis, tiesioginis rezultatas. Žinant, kokie esame mes ir koks yra pasaulis, jis netampa mažiau fantastiškas. Jeigu supranti astronominį santykį tarp Saulės ir Žemės bei optinį reiškinį, dėl kurio švyti dangus, saulėlydis netampa mažiau gražus. Ojei jau prakalbome apie saulėlydžius, atėjo metas atsisveikinti.
HENRIK FEXEUS
rarais
PABAIGOS ŽODIS cAčiū, kad (nurota kantu
Išmintingas žmogus prisitaiko prie pasaulio, o neišmintingas ir užsispyręs bando pritaikyti pasaulį prie savęs. Todėl visa pažanga priklauso nuo tų, kurie yra neišmintingu George’as Bernhardas Shaw
avigalba nėra tokia jau sena. Nors šis judėjimas prasidėjo XXa. 4-ajame dešimtmetyje nuo Daleb Carnegie knygos „Kaip susi rasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, Vakaruose bumas kilo tik XXa. pabaigoje. Tai, ką matome dabar, yra aštuoniasdešimtme tės tendencijos kulminacija. Tam tikra prasme galima sakyti, kad visa savigalbos literatūra ir psichologijos tyrimai nuo Carnegie lai kų lėmė šią knygą. Tačiau teigti ką nors panašaus būtų neregėtai pagyrūniška. „Nuostabų protą“ galėjote perskaityti įvairiausiais būdais. Ati džiai nuo pradžios iki pabaigos ar tik vieną kitą puslapį. Galbūt tikslingai ieškojote informacijos, o gal paskaitinėjote šen ten, kur pasirodė įdomu. Surijote visą per keturias dienas, o gal ši knyga visą pusmetį jums buvo darbinė. Gal supykote ant manęs, pamanė te, kad aš visai sapalioju, ar pritariamai linkčiojote. Bet jei atėjote iki čia, vadinasi, šiaip ar taip, ją perskaitėte. Tikiuosi, perėmėte tai, ką bandžiau perduoti. Ypatingos proto galios, kurios sudaro šio veikalo pagrindą, yra galingos, praktiškos ir turi potencialo pakeisti gyvenimą. Bet nepakanka apie jas perskaityti. Privalote pradėti jomis naudotis. Knygoje pasistengiau pateikti daugybę įvairių patarimų, tikėdama sis, kad rasite tinkamų kaip tik jums. Žinau, kad greičiausiai viską jau išbandėte, ir labai gerai. Nors ir artėjame prie knygos pabaigos,
S
B Q B B
NUOSTABUS PROTAS
jūsų darbas siekiant ypatingų smegenų dar tik prasidėjo. Tikiuosi, po ketverių metų galėsite grįžti prie šios knygos ir atrasti dalykų, kurių anksčiau nepastebėjote. Suprantu, kad iš pradžių terminas „ypatingos galios“ galbūt atrodė tarsi rinkodaros triukas. Tačiau jeigu pradėjote ugdyti kai kurias iš jų, nors ir kelias, žinote, kad taip nėra. Vis dar pamenu, kaip turėjau pademonstruoti, kaip vei kia mentalinis kalendorius, ir pirmą kartą panaudojau sistemą, leidžiančią įsiminti šimtą tarpusavyje nesusijusių objektų. Jaus mas, kurį patyriau supratęs, kad tai tikrai įmanoma, buvo kur kas šaunesnis nei kokiame nors komiksų žurnale. (Išskyrus Superme no rentgeno regėjimą. Gimnazijos laikais labai troškau jį turėti.) Nebūna nė dienos, kad nedirbčiau su savo protiniais gebėjimais kuriuo nors iš būdų, aprašytų šioje knygoje. Gebėjimais, kuriuos jūs galite turėti, jei tik norite. Patikėkite manimi, tikrai norite. Lin kiu jums ateityje kuo didžiausios sėkmės tampant kaip tik tokiam, koks norite tapti. Tik daug geresniam. Vis dėlto atėjo laikas išjungti lempą, apsirengti ir eiti namo. Sį kar tą. Jei jau buvote su manimi kurios nors kitos knygos pabaigoje, žinote, kad nemėgstu atsisveikinti. Jei jums tai vis dėlto pirmas kartas, kaip tik pataikėte į šiek tiek ypatingą pabaigą. Tiesą sakant, šįkart atsisveikinimas kiek didesnis negu paprastai. Šie puslapiai yra ne tik knygos, bet ir didesnio projekto, pradė to nuo mano pirmosios knygos „Minčių skaitymo menas“, pabai ga. Pastaroji knyga buvo pirmasis penkerių metų kelionės etapas. Keliaudamas trijose knygose (kurios virto keturiomis) mėginau paaiškinti, kaip mes, žmonės, mąstome, bendraujame, darome įta ką ir kaip tai veikia mus. „Minčių skaitymo menas“ iš esmės buvo apie jūsų bendravimą su kitais. Antroje knygoje, „Elkis taip, kaip aš noriu“, aprašytos poveikio technikos, kurias retai kada pastebime, nors jos daro didelę įtaką mūsų gyvenimui ir sprendimams. Tada atėjo eilė „Viliojimo menui“, kuri kiek išsiskyrė iš kitų, bet kartu buvo praktiška iliustracija ir plėtotė to, apie ką rašiau iki tol. „Nuostabus protas“ yra trilogiją baigianti ketvirtoji dalis. Mano tikslas visą tą laiką buvo iš įvairių perspektyvų parodyti, kaip pa naudoti žinias apie mus, kad optimizuotumėte save, savo gyveniHENRIK FEXEUS
mą, santykius ir gyventumėte kuo šauniau. Nes tik jūs galite nu spręsti, kokio dydžio bus jūsų gyvenimo diskotekos rutuliai. (Mil žiniški.) Dėl viso pikto ši knyga storėlesnė, nes norėjau būti tikras, kad užteks vietos viskam, ką noriu pasakyti. Galimas daiktas, vėliau parašysiu ką nors daugiau apie visus fantastiškus dalykus, kurie vyksta mūsų kūne. Nuolat sužinome vis daugiau. Jei ne kas kitas, tai mokslas per dešimt metų, be abejo, pripažins, kad tai, kas rašo ma šiose knygose, jau netiesa, todėl teks jas perrašyti. Tačiau šiuo metu neturiu tokių planų. Jei dar neskaitėte ankstesnių mano dar bų, mielai prašom tai padaryti, jei neturite suplanavę ko kito. Dalis informacijos knygoje taps kiek aiškesnė. Jei jau esate jas perskaitę, tai... na, perskaitykite dar kartą. Ar atiduokite žmogui, kuriam lin kite gero. Kad ir kaip ten būtų, kelionė buvo kaip reikiant. Tik jūsų dėka, nesvarbu, ar prisidėjote po kurio laiko, ar buvote kartu visą kelią. Tačiau sulig šiuo puslapiu kelionė baigiasi. Nuo dabar turėsite eiti pats vienas. Čia paleidžiu jūsų ranką. Žinoma, pirma galime dar šiek tiek pasėdėti ir pažiūrėti į saulę, kuri kaip tik pradėjo kilti. Niekur neskubu. Kai galiausiai užversite knygą ir nueisite savo keliu, išeisiu pro tas duris. Pro tas naująsias. Vis tiek būsite užsiėmęs, nes lavinsite visas naująsias ypatingas galias, tad net nepastebėsite, kad kuriam laikui dingau. Jos atrodo tokios įdomios, tos naujos durys. Okai baigsite treniruotis, pažadu sugrįžti, pasislinkite arčiau ir pašnibždėkite: ką norite daryti dabar? Iki pasimatymo
Henrik Fexeus Hamarbišestadas, 2011 m. vasario 1 d.
Q Q E IB
n u o sta b u s protas
LITERATŪROS SĄRAŠAS Kaip ir visada visko pats nesugalvojau. Be išvadų, kurias nuolankiai pats sukūriau, ši knyga yra visiškai pagrįsta toliau išvardytų žmonių mintimis. Ariely, Dan, 2008, Predictably Irrational, Harper Collins, Niujorkas, JAV Aron, Arthur 8c Fisher, Helen 8c Brown, Lucy, 2005, „Reward, motivation and emotion systems associated with early-stage intense romantic love“, Journal of Neurophysiology, American Physiological Society, Merilandas, JAV Auerbach, Lloyd, 2005, A Paranormal Casebook, Atriad Press LLC, Dalasas, JAV Bandler, Richard, 2008, Get The Life You Want, Health Communications, Inc., JAV Beyerstein, Barry L., 8c Beyerstein, Dale F., 1998, The Write Stuff: Evaluations of Graphology - The Study of Handwriting Analysis, Prometheus Books, Niujorkas, JAV „Birthday problem“, http://en.wikipedia.org/wiki/Birthday_problem, ed. 13 aug 2010
Boiron Financial Statement 2010, http://www.boiron.com/en/Shareholders-andinvestors-area/Financial-information/Regulated-information/Financial-statements Bolt, Carol, 2007, Svarens Bok, Bonnier Impact, Švedija Branded, Georg, 1914, Fantasien - En allmanpsykologisk studie, A. V. Carlsons Bokforlags-aktiebolag, Stokholmas, Švedija Bronson, Po 8c Merryman, Ashley, 2009, Nurtureshock, Twelve/Hachette Book Group, Niujorkas, JAV Butler, Gillian 8c Hope, Tony, 2007, Manage Your Mind 2nd Ed, Oxford University Press Inc., Niujorkas, JAV Buzan, Tony, 1988, Make The Most Of Your Mind, Fireside/Simon 8c Shuster Inc., JAV Buzan, Tony, 2003, TheSpeedReadingBook, BBCActive/Pearson Education Group, Eseksas, Anglija Buzan, Tony, 2006, Master Your Memory [2nd revision], BBCActive/Pearson Edu cation Group, Eseksas, Anglija Carr, Alan, 2004, Positive Psychology, Routledge, Niujorkas, JAV Christakis, Nicholas A. 8c Fowler, James H., 2009, Connected, Little, Brown and Company, Niujorkas, JAV Collins, Randall, 1992, Sociological Insight 2nd Ed, Oxford University Press Inc., Niujorkas, JAV Cook, James W., 2001, TheArts of Deception: Playing with Fraud in the Age of Barnum, Harvard University Press, Masačūsetsas, JAV Covey, Stephen M. R., 2006, TheSpeedof Trust, Simon 8cSchuster, Inc., Niujorkas, JAV Damasio, Antonio, 1994, Descartes Error, G. P. Putnams Sons: Putnam Berkeley Group, Inc., JAV Della Sala, Sergio (red.), 1999, Mind Myths: Exploring Popular Assumptions About the Mind and Brain, John Wiley 8c Sons, Ltd., Vakarų Saseksas, Anglija Della Sala, Sergio (red.), 2007, Tall Tales about the Mind and Brain, Oxford Univer sity Press, Niujorkas, JAV De Bono, Edward, 2000, Konstruktivt Tankande, Svenska Forlaget, Stokholmas HENRIK FEXEUS
Diener, Ed, Ng, Weiting, 8t Tov, Will, 2009, „Balance in life and declining marginal utility of diverse resources“, Applied research quality of life, vol 3 nr 4: 277-291, Springer Netherlands, Nyderlandai Donata; Grafologi, http://www.donata.se/grafologi/grafologi_pc.htm Dunbar, Robin, 1997, Grooming, Gossip and the Evolution of Language, Harvard University Press, JAV Ehrenreich, Barbara, 2009, Bright-sided: how the relentless promotion of positive thinkinghas underminedAmerica, Metropolitan Books, Niujorkas, JAV Eichenbaum, Howard, 2002, The Cognitive Neuroscience ofMemory, Oxford Univer sity Press, Inc., Niujorkas, JAV Ekman, Paul (red.), 2008, Emotional Awareness: a conversation between the Dalai Lama and Paul Ekman, Henry Holt and Company LLC, Niujorkas, JAV Fexeus, Henrik, Gronnevik, Bjarne 8*Sandberg, Anders, 1997, TheLifecycle ofMė mės, http://www.aleph.se/Trans/Cultural/Memetics/memecyde.html Frank, Lone, 2007, Den Femte Revolution, Gyldendal, Danija Gilovich, Thomas, 1993, How We Know What Isn’t So, The Free Press, Niujorkas, JAV Gladwell, Malcolm, 2008, Outliers, Little, Brown and Company, JAV Goldacre, Ben, 2008, Bad Science, Fourth Estate, Londonas, Anglija Goleman, Daniel, 1996, Emotional Intelligence, Bloomsbury Publishing, Londonas, Anglija Goleman, Daniel, 2007, Social Intelligence, ArrowBooks, Londonas, Anglija Gosling, Sam, 2008, Snoop: What your stuff say about you, Profile books Ltd., Lon donas, Anglija Goransson, Anders, 2010, „Var tionde ung ska rosta pa SD“, Metro (Stockholm) 13 aug 1-2, Švedija Hale-Evans, Ron, 2006, Mind Performance Hacks, O’Reilly Media, Inc., Kalifornija, JAV Hall, Doug, 2008, Jump Start Your Brain v2.0, Clerisy Press, Ohajas, JAV Harris, Neil, 1981, Humbug: The Art of P T. Barnum, The University of Chicago Press, Čikaga, JAV Hay, Louise L., 2006, Du kan hela ditt liv, Energica Forlag, Orša, Švedija Holmer, Titti, 2009, Lycka nu, Bokforlaget Bonnier Existens, Švedija Holmqvist, Kenneth, 2005, „Snabblasning - nagot for dyslektiker?“, Dyslexi 10:1 2005 Hsee, Christopher K. 8t Haiste, Reid, 2009, „Decision and Experience: Why don’t we choose what makes us happy?“, Center for Decision Research, Graduate School of Business, Čikaga, JAV Iannucci, Armando, 2001, „Five“, TheArmando Iannucci Shows 1:5, Channel Four, Anglija IMEMORY, 2001, Power Reading - Traningsprogram for snabblasning, IMEMORY AB Kako, Michio, 1994, Hyperspace, Oxford University Press, Inc., Niujorkas, JAV Klein, George (red.), 1990, OmKreativitet ochFlow, Brombergs Bokforlag AB, Šve dija Klein, Stefan, 2005, Lyckoformeln, Bokforlaget Natur och Kultur, Stokholmas Kozarenko, Vladimir, 2009, Superminnets hemligheter - en handbok i GSM-metoden, Ruslan Mescerjakovs School of Phenomenal Memory / Svenska Minnesskolan, http://SvenskaMinnesskolan.se Kruglanski, Arie W., Crenshaw, Martha, Post, Jerrold M. Victorof, Jeff, 2008, „Talking about Terrorism“, ScientificAmerican Mind 19:5, Niujorkas, JAV Kump, Peter, 1999, Breakthrough Rapid Reading, Prentice Hall Press, Niujorkas, JAV NUOSTABUS PROTAS
Lehrer, Jonah, 2009, The Decisive Moment, Canongate Books Ltd, Edinburgas, Di džioji Britanija Lorayne, Harry, 1990, Kom ihagdetdu lar dig!, Bokforlaget Trevi AB, Stokholmas Lorayne, Harry &Lucas, Jerry, 1974, The Memory Book, The Random House Pu blishing Group, JAV Luria, A. R., 1987, The Mind of a Mnemonist - A Little BookAbout A Vast Memory, Harvard University Press, Masačūsetsas, JAV Magnusson, Elisabeth, 1986, „Vanner“, Sondagsbladet 12 jan 6-7, Švedija McKenna, Paul, 2004, Change YourLifeIn 7Days, Bantam Press, Londonas, Anglija Millay, Jean, 1987, Brain-Mind and the Dimensions beyond Space-Time, asmeninis leidimas, JAV Minsky, Marvin, 1985, TheSociety OfMind, Simon BeShuster, Inc., Niujorkas, JAV Nadel, Laurie, 1990, Sixth Sense, Prentice Hall, Inc., Naujasis Džersis, JAV Nakamura, Jeanne Be Csikszentmihalyi, Mihaly, 2005, „The Concept of Flow“, HandbookofPositive Psychology, Snyder BeLopez (red.), Oxford University Press, Inc., Niujorkas, JAV Olsson, Stefan BeFrodin, Marcus, 2007, Personligt entreprenorskap - att fasakeratt handa, Universe Imagine Publishing, Švedija Parkin, Alan J., 1999, Memory - aguide for professionals, John Wiley BeSons, Ltd., Anglija Peterson, Christopher, 2006, A Primer in Positive Psychology, Oxford University Press, Niujorkas, JAV Piatelli-Palmarini, Massimo, 1994, Inevitable Illusions, John Wiley &Sons, Inc., JAV Pink, Daniel, 2005, A Whole NewMind, Riverhead Books, Niujorkas, JAV Prochaska, James, Norcross, John &Diclemente, Carlo, 2002, Changing for Good, Quill, Niujorkas, JAV Ramachandran, Vilayanur S. Be Rogers-Ramachandra, Diane, 2010, „Aristotle’s Error“, Scientific American Mind 58: 20-22, Scientific American Inc., Niujorkas, JAV Roach, Mary, 2005, Spook: Science tackles the Afterlife, W. W. Norton Be Company, Inc., Niujorkas, JAV Rodin, Judith, 1986, „Aging and health. Effects on the sense of control“Science, 233:1271-1276 AAAS/Highwire Press, JAV Simonton, Dean K., 2005, „Creativity“, Handbook of Positive Psychology, Snyder Be Lopez (red.), Oxford University Press, Inc., Niujorkas, JAV Sing, Simon BeErnst, Edzard, 2008, Trickor treatment: the undeniable facts about alternative medicine, W.W. Norton 8t Company, Inc., Niujorkas, JAV Stafford, TomBeWebb, Matt, 2005, Mind Hacks, O’Reilly Media, Inc., Kalifornija, JAV Steinmeyer, Jim, 2003, Hiding the Elephant, Carroll BeGraf Publishers, Niujorkas, JAV Stuart, Nancy Rubin, 2005, The Reluctant Spiritualist, Harcourt, Inc., Florida, JAV Svanell, Adam, 2010, „Konsten att laša snabbt“, Svenska Dagbladet, 2010 m. va sario 6 d. Vyse, Stuart A., 1997, BelievinginMagic: Thepsychology ofsuperstition, Oxford Uni versity Press, Niujorkas, JAV Wilson, Timothy, 2002, Strangers ToOurselves, The Belknap Press of Harvard Uni versity Press, JAV Winston, Robert, 2003, The Human Mind, Bantam Press London, Anglija
HENRIK FEXEUS
Fexeus, Henrik
Fe418 Nuostabus protas: išsamus asmenybės tobulinimo kursas / Henrik Fe xeus ; iš švedų kalbos vertė Agnietė Merkliopaitė, Nadežda Kuršner. - Vil nius :Alma littera, 2013. - 528 p. ISBN 978-609-01-1253-3 „Nuostabus protas“ - universali, plačiai auditorijai skirta saviugdos knyga, pa teikianti užtikrintas technikas, kaip galime visapusiškai sustiprinti savo asmenybę ir praplėsti įtakos zoną. Henrikas Feksėjus šmaikščiai ir įtaigiai rašo, kaip tobulinti pro tinius gebėjimus, kurie gali pakeisti asmenybę, santykius, net požiūrį į gyvenimą. Bet nepakanka apie juos perskaityti. Turite pradėti naudotis savo proto galiomis. Tam autorius kiekvieno skyriaus pabaigoje siūlo specialius pratimus ir užduotis skirtin giems gebėjimams ugdyti. Knygą galėsite perskaityti pačiais įvairiausiais būdais. Atidžiai nuo pradžios iki pabaigos ar tik vieną kitą skyrių. Galbūt tikslingai ieškosite informacijos, o gal paskaitinėsite tik tas vietas, kurios pasirodys įdomios. Tad ji turėtų tapti jūsų darbine knyga, bent artimiausią pusmetį. UDK 159.923.2
Henrik Fexeus NUOSTABUS PROTAS
Išsamus asmenybės tobulinimo kursas Iš švedų kalbos vertė
Agnietė Merkliopaitė ir Nadežda Kušner Redaktorė Edita Vaskelaitė Korektorė Indrė Petrėtytė Viršelio dailininkė Kristina Jakinevičiūtė Maketavo Ligita Plešanova Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Alma littera“, Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius Interneto svetainė: www.almalittera.lt Spaudė AB spaustuvė „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Interneto svetainė: www.spauda.com
Ši knyga - tai proto akrobatika. Jos pradžia - tai pabaiga, ir atvirkščiai. Netikėta? Pripažintas minčių skaitytojas ir psichologinės manipuliacijos žinovas Henrikas Feksėjus mėgsta stebinti. Nepaisant solidžios knygos apimties, jos skaitymas - tarsi šuolis tramplinu į mažai ištyrinėtas proto gelmes. Autorius įtaigiai demonstruoja, kokios elastingos žmogaus smege nys ir kokių fantastiškų rezultatų galime pasiekti padedami paprasčiausių treniruočių.
ĮJUNKITE SAVO KŪRYBINGUMĄ. IŠSIUGDYKITE YPATINGA ATMINTĮ. IŠMOKITE GREIČIAU PRIIMTI SPRENDIMUS. ATSIKRATYKITE STRESO IR NERIMO. PROGRAMUOKITE SAVO MINTIS. PATOBULINKITE SOCIALINIUS {GŪDŽIUS. IŠMOKITE GREIČIAU SKAITYTI. Nuostabus protas padės jums atidžiau pažvelgti į save. Veiksmingi ir gana paprasti pratimai paskatins sutelkti savo protinius gebėjimus - pamažu pastebėsite, kad nėra nieko neįmanomo. Henrikas Feksėjus (Henrik Fexeus), žinomas švedų manipuliavimo meno ekspertas, sulaukė skaitytojų pripažinimo pasirodžius debiutinei knygai „Minčių skai tymo menas“(Alma littera, 2011). Pasisekimo sulaukė ir kitos jo knygos - „Viliojimo menas“(Alma littera, 2012) ir„Elkis taip, kaip aš noriu“(Alma littera, 2013). Šįkart jis žvilgsnį nukreipia į mūsų mąstymą irgebėjimus teig damas, kadgalime patobulinti savo mąstymą ir išmokti technikų, praturtinsiančių gyvenimą.
Oknygų klubas
Tapkite Knygų klubo nariu! • Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį • Naujausios ir populiariausios knygos • Ypatingi pasiūlymai • Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą www.knyguklubas.lt
