David G. Myers Psichologija 2008.pdf

PSICHOLOGIJA

David G. Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

Turinys Apie autorių.................................................................................................14

Iliuzinės koreliacijos...........................................................................62

Pratarmė...................................................................................................... 15

Tvarkos atsitiktiniuose įvykiuose numanymas................................ 63

Padėkos........................................................................................

17

Eksperimentas......................................................................................... 66

Psichologijos istorija.................................................................................. 20

Priežasties ir pasekmės tyrimas.........................................................66

Prologas: psichologijos istorija..................................... 27

Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji..........................................68

Psichologijos ištakos.............................................................................. 29

Statistinis argumentavimas................................................................. 70

Ikimokslinė psichologija....................................................................29

Duomenų aprašymas.......................................................................... 71

Terapijos būdų įvertinimas................................................................ 67

Psichologijos mokslo susikūrimas.................................................... 31

Centrinės tendencijos matai................................ ...................... 71

Samprotavimai apie psichikos struktūrą...................................31

Variacijos matai................................................................ .........73

Samprotavimai apie psichikos funkcijas.................................. 32

Darome išvadas....................................................................... .......... 74

Psichologijos mokslo raida................................................................33

Kada stebimas skirtumas yra patikimas?..................................74

Šiuolaikinė psichologija....................................................................... 36

Kada skirtumas yra statistiškai reikšmingas?...........................74

Didysis psichologijos ginčas...... ...................................................... 36

Dažniausiai apie psichologiją užduodami klausimai...................76

Trys pagrindiniai psichologinės analizės lygiai.............................. 37

Ar laboratorijose atliekami eksperimentai gali

Psichologijos sritys...........................................................................39

nušviesti kasdienį gyvenimą?.................................................... 77

Šiuolaikinė psichologija.............................................................41

Ar elgesys priklauso nuo žmogaus kultūros?...........................77

Jūsų psichologijos studijos................................................................ 42

Ar skirtingų lyčių atstovų elgesys nevienodas?.......................78

APŽVALGA: Psichologijos istorija.................................................44

Kodėl psichologai tiria gyvūnus?..............................................79

1. Mąstykime kritiškai, pasitelkdami psichologiją.................................................. 45 Psichologijos mokslo poreikis............................................................ 46 Intuicijos ir sveiko proto ribos.......................................................... 46 Ar tikrai mes tai jau seniai žinojome? Pavėluotos nuomonės šališkumas...................................... ..... 47 Perdėta savikliova.......................................................................49

Ar etiška eksperimentuoti su gyvūnais?...................................79 Ar etiška eksperimentams pasitelkti žmones?......................... 81 Ar psichologija išsiverčia be subjektyvių nuomonių?... 82 Ar psichologija gali būti pavojinga?.........................................82 PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Desegregacija ir mirties bausmė - kai įsitikinimai susikerta su psichologija........................... 84 APŽVALGA: Mąstykime kritiškai, pasitelkdami psichologiją........................................................... ............................. 85

Mokslinis požiūris .............................................................................50 Mokslinis metodas............................................................................. 52

2. Neurologija ir elgesys..........................................................87

Aprašymas............................................................................................... 55

Nervų sistemos komunikacija............................................................ 89

Atvejo tyrimas.................................................................................... 55

Neuronai..............................................................................................90

Apklausa............................................................................................. 56

Kaip neuronai sąveikauja?................................................................ 92

Formulavimo poveikis............................................................... 56

Kaip mus veikia neuromediatoriai?..................................................93

Atsitiktinė atranka...................................................................... 56

Kaip narkotikai ir kitos cheminės medžiagos pakeičia

Natūralistinis stebėjimas .................................................................. 57

Koreliacija............................................................................................... 59 Koreliacija ir priežastingumas..........................................................61

neuromediatorių veikimą...................................................................95 Nervų sistema............................................................................

98

Periferinė nervų sistema.................................................................... 99

6

TURINYS

Evoliucinis žmonių seksualumo aiškinimas................................. 155

Centrinė nervų sistema...................................................................100 Nugaros smegenys ir refleksai............................................... 100

Lyčių seksualumo skirtumai...................................................155

Galvos smegenys ir nerviniai tinklai..................................... 101

Natūralioji atranka ir poravimuisi teikiama pirmenybė.................................................................................156

Endokrininė sistema.......................................................................... 103 Galvos smegenys.................................................................................. 105

Evoliucinio požiūrio kritika........................................................... 158

Tyrimo priemonės...........................................................................106

Tėvai ir bendraamžiai....................................................................... 160

Klinikiniai stebėjimai...............................................................106

Tėvai ir ankstyvoji patirtis............................................................. 160

Tiesioginis poveikis smegenims............................................ 106

Prenatalinė aplinka.................................................................. 160

Smegenų elektrinio aktyvumo registravimas....................... 106

Patirtis ir smegenų vystymasis............................................... 161

Nervų sistemos vaizdų gavimo būdai....................................107

Kiek pagyrimų (kaltinimų) nusipelno tėvai?........................ 162

Senesniosios smegenų struktūros..................................................109

Bendraamžių įtaka...........................................................................164

Smegenų kamienas..................................................................109

Kultūros įtaka...................................................................................... 166

Gumburas.................................................................................110

Kultūrų skirtumai............................................................................ 167

Smegenėlės.............................................................................. 110

Pokyčiai laikui bėgant.....................................................................168

Limbinė sistema...................................................................... 111

Kultūra ir „Aš“................................................................................ 169

Smegenų žievė................................................................................. 114

Kultūra ir vaikų auklėjimas............................................................ 172 Skirtingų grupių raidos panašumai....... ........................................ 172

Smegenų žievės sandara.........................................................114 Smegenų žievės funkcijos.....................................................116

Lyties raida...........................................................................................174

Kalba....................................................................................... 121

Lyčių panašumai ir skirtumai........................................................175

Smegenų plastiškumas.......................................................... 123

Lytis ir agresyvumas............................................................... 175

Perskirtos smegenys....................................................................... 124

Lytis ir socialinė valdžia......................................................... 176 Lytis ir socialiniai ryšiai..........................................................176

Galvos smegenų perskyrimas.................................................125 Smegenų pusrutulių skirtumų tyrimas sveikose

Lyties prigimtis................................................................................178

smegenyse................................................................................128

Lyties patirtis................................................................................... 180

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Kairysis ir dešinysis

Lyčių vaidmenys......................................................................180

smegenų pusrutuliai.........................................................................129

Lytis ir vaikų auklėjimas.........................................................182

Smegenų struktūra ir kairiarankiškumas

Apmąstymai apie prigimtį ir patirtį..............................................184

ar dešiniarankiškumas.............................................................130

Apmąstymai apie prigimtį ir patirtį........................................187

APŽVALGA: Neurologija ir elgesys............................................136

APŽVALGA: Prigimtis, patirtis ir žmonių įvairovė................... 187

Gyvenimo tarpsniai.......................................................189

3. Prigimtis, patirtis ir žmonių įvairovė........137

4.

Elgesio genetika: individualių skirtumų prognozavimas..139

Prenatalinė raida ir gimimas...........................................................190

Genai: mūsų gyvenimo kodai.............. ...................................139

Apvaisinimas.................................................................................. 190

Dvynių tyrimai................................................................................. 141

Prenatalinė raida............................................................................. 191

Tapačių ir netapačių dvynių palyginimas............................. 141

Naujagimio gebėjimai..................................................................... 193

Išskirti dvyniai.......................................................................... 142

Mokslinių tyrimų strategijos kūdikių mąstymui

Įvaikinimo tyrimai........................................................................... 144

suprasti............................................................................................. 194

Temperamento tyrimai.................................................................... 145

Kūdikystė ir vaikystė......................................................................... 196

Paveldimumas................................................................................. 146

Fizinė raida.......................................................................................196

Grupių skirtumai.......................................................................147

Smegenų raida......................................................................... 196

Prigimtis ir patirtis.................................................................. 147

Motorinė raida..........................................................................196

Genų ir aplinkos sąveika................................................................. 148

Brendimas ir kūdikio atmintis................................................ 197

Nauji mokslo horizontai: molekulinė genetika............................. 149

Pažintinė raida................................................................................. 198

Evoliucinė psichologija: žmogaus prigimties supratimas...152 Natūralioji atranka............................................................................152

Piaget teorija ir dabartinės pažintinės raidos samprata................................................................................... 199

TURINYS

7

Autizmas........................................................................................... 205

Akis...................................................................................................264

Piaget teorijos vertė..................................................................206

Tinklainė.................................................................................. 267

Socialinė raida.................................................................................. 206

Regimosios informacijos apdorojimas.......................................... 269

Prieraišumo kilmė.................................................................... 207

Požymių aptikimas.................................................................. 270

Prieraišumo skirtumai.............................................................. 208

Lygiagretusis apdorojimas..................................................... 271

Prieraišumo trūkumas.............................................................. 210

Spalvų rega...................................................................................... 273

Savojo Aš samprata................................................................. 214

Spalvos pastovumas................................................................ 276

Vaikų auginimo praktika......................................................... 214

Klausa.....................................................................................................278

Paauglystė.............................................................................................. 218

Dirgiklio įvestis: garso bangos...................................................... 278

Fizinė raida....................................................................................... 219

Ausis................................................................................................. 279

Pažintinė raida.................................................................................. 221

Garsus triukšmas erzina..................................................................281

Mąstymo galios raida...............................................................221

Kaip suvokiame garso aukštį?............................................... 282

Moralumo raida........................................................................ 222

Kaip nustatome garso šaltinio vietą?..................................... 282

Socialinė raida..................................................................................225

Apkurtimas ir kurtumo kultūra...................................................... 283

Tapatumo formavimasis.......................................................... 226

Sraigių implantai..................................................................... 284

Tėvų ir bendraamžių įtaka.......................................................227

Jutiminė kompensacija............................................................285

Pilnametystės pradžia...................................................................... 228

Gyvenimas tylos pasaulyje............................................................ 286

Suaugusieji.............................................................................................231

Kiti svarbūs jutimai........................................................................... 288

Fizinė raida....................................................................................... 231

Lytėjimas......................................................................................... 288

Vidutinio amžiaus žmogaus fiziniai pokyčiai....................... 231

Skausmas................................................................................. 289

Vyresnių žmonių fiziniai pokyčiai......................................... 233

Skonio jutimas ... ............................................................................ 293

Pažintinė raida.................................................................................. 237

Uoslė.................................................................................................295

Senėjimas ir atmintis................................................................237

Kūno padėtis ir judėjimas...............................................................298

Senėjimas ir intelektas............................................................ 238

APŽVALGA: Jutimai..................................................................... 300

Socialinė raida..................................................................................241 Suaugusiųjų amžiaus tarpsniai ir stadijos.............................. 241

6. Suvokimas.................................................................. 301

Suaugusiųjų įsipareigojimai................................................... 243

Atrankinis dėmesys............................................................................ 302

Pasitenkinimas gyvenimu įvairiais amžiaus

Suvokimo iliuzijos.............................................................................. 305

tarpsniais................................................................................... 245

Suvokinio kūrimas............................................................................. 307

Mirtis ir mirimas.......................................................................247

Formos suvokimas.......................................................................... 308

Dvi svarbiausios raidos problemos................................................ 250

Figūra ir fonas..........................................................................308

Tolydumas ir stadijos...................................................................... 250

Grupavimas.............................................................................. 309

Pastovumas ir pokyčiai....................................................................251

Gylio suvokimas............................................................................. 310

APŽVALGA: Gyvenimo tarpsniai................................................ 252

Binokuliniai požymiai............................................................. 311 Monokuliniai požymiai.......................................................... 312

5.

Jutimai..........................................................................255

Judesio suvokimas.......................................................................... 314

Jutimas: kai kurie pagrindiniai dėsniai............................................ 257 Slenksčiai...........................................................................

258

Suvokimo pastovumas.................................................................... 315 Formos ir dydžio suvokimo pastovumas.............................. 316

Absoliutieji slenksčiai............................................................. 258

Apšviestumo suvokimo pastovumas..................................... 318

Signalo aptikimas.....................................................................258

Suvokinio įprasminimas................................................................... 321

Ikislenkstinis dirginimas..........................................................259

Jutimų ribojimas ir sugrąžinta rega............................................... 321

Skirtumo slenksčiai..................................................................261

Suvokimo adaptacija....................................................................... 323

Jutimų adaptacija............................................................................. 261

Suvokimo nuostata.........................................................................324

Rega......................................................................................................... 263

Konteksto įtaka...................................................................... . 327

Dirgiklio įvestis: šviesos energija...................................................264

Suvokimas ir žmogiškasis veiksnys.............................................. 329

8

TURINYS

Ar yra nejutiminis suvokimas?.......................................................333

8. Mokymasis....................................................................391

Apie nejutiminio suvokimo apraiškas........................................... 333

Kaip mes mokomės?.......................................................................... 392

Nuojauta ar apsimetimas?...............................................................333

Klasikinis sąlygojimas....................................................................... 395

Nejutiminio suvokimo eksperimentai............................................335

Pavlovo eksperimentai.................................................................... 395

APŽVALGA: Suvokimas...............................................................337

7. Sąmonės būsenos.......... ....................................................339 Sąmonė ir informacijos apdorojimas............................................ 340 Miegas ir sapnai................................................................................... 343

Pirminis išmokimas................................................................. 397 Blėsimas ir savaiminis atsinaujinimas................................... 398 Apibendrinimas........................................................................ 399 Atskyrimas................................................................................ 400 Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas......................................... 400

Biologiniai ritmai............................................................................. 343

Pažinimo procesai.................................................................... 400

Miego ritmas.....................................................................................344

Biologiniai polinkiai............................................................... 401

Cirkadinis ritmas...................................................................... 344

Pavlovo palikimas........................................................................... 403

Miego fazės............................................................................... 346

Klasikinio sąlygojimo taikymas............................................ 404

Kodėl miegame?...............................................................................350

Trauma kaip klasikinis sąlygojimas.............................................. 405

Miego stokos poveikis............................................................. 351

Operantinis sąlygojimas................................................................... 407

Miego teorijos...........................................................................354

Skinnerio eksperimentai..................................................................407

Miego sutrikimai.............................................................................. 355

Elgesio formavimas................................................................. 408

Sapnai................................................................................................357

Pastiprinimo rūšys.................................................................... 409

Ką sapnuojame?....................................................................... 357

Pastiprinimo programos.......................................................... 411

Kodėl sapnuojame?..................................................................359

Bausmė...................................................................................... 413

Hipnozė...................................................................................................364

Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas...................................... 415

Faktai ir prasimanymai....................................................................365

Pažinimas ir operantinis sąlygojimas..................................... 415

Ar visus žmones galima užhipnotizuoti?............................... 365 Ar gali hipnozė padėti prisiminti užmirštus įvykius?....................................................................................365 Ar hipnozė gali priversti žmogų elgtis prieš

Biologiniai polinkiai................................................................ 417 Skinnerio palikimas.........................................................................418 Operantinio sąlygojimo taikymas.......................................... 418 Klasikinio ir operantinio sąlygojimo palyginimas....................... 421

jo valią?..................................................................................... 366

Mokymasis stebint.............................................................................. 424

Ar hipnozė gydo?.....................................................................367

Banduros eksperimentai................................................................. 426

Ar hipnozė gali sumažinti skausmą?......................................367

Mokymosi stebint taikymas........................................................... 426

Ar hipnozė yra pakitusi sąmonės būsena?.................................... 368

Teigiamas mokymasis stebint................................................ 427

Hipnozė kaip socialinis reiškinys...........................................368

Televizija ir mokymasis stebint............................................. 427

Hipnozė kaip sąmonės suskirstymas......................................369

APŽVALGA: Mokymasis............................................................. 431

Narkotikai ir sąmonė......................................................................... 371 Potraukis narkotikams ir priklausomybė nuo jų...........................372

9. Atmintis................................................................433

Mitai apie priklausomybę nuo narkotikų.............................. 372

Atminties reiškinys............................................................................. 434

Psichoaktyviosios medžiagos.........................................................374

Informacijos apdorojimas...............................................................436

Raminamieji ir migdomieji.....................................................374

Informacijos kodavimas................................................................... 439

Stimuliatoriai................................................................................... 377

Kaip mes koduojame?.................................................................... 439

Haliucinogenai.................................................................................379

Automatiškas informacijos apdorojimas...............................439

Narkomanijos veiksniai.................................................................. 381

Valingas informacijos apdorojimas....................................... 440

Biologiniai veiksniai............................................................... 383

Ką mes koduojame?....................................................................... 442

Psichologiniai ir socialiniai-kultūriniai veiksniai.................384

Prasmės kodavimas................................................................. 442

Priešmirtiniai išgyvenimai............................................................... 388

Vaizdinis kodavimas............................................................... 445

APŽVALGA: Sąmonės būsenos................................................... 390

Koduojamos informacijos tvarkymas................................... 446

TURINYS

9

Saugojimas: informacijos išlaikymas................................................ 449

Kalbos sandara................................................................................ 508

Jutiminė atmintis..............................................................................449

Kalbos raida.....................................................................................509

Darbinė arba trumpalaikė atmintis................................................. 450

Kaip išmokstama kalbos.........................................................510

Ilgalaikė atmintis..............................................................................451

Kalbos raidos aiškinimas........................................................ 512

Prisiminimų saugojimas smegenyse ............................................ 452

Kognityvinės krypties mokslininkai: statistinis

Sinapsių pokyčiai.....................................................................453

mokymasis ir kritiniai laikotarpiai........................................ 513

Streso hormonai ir atmintis.....................................................455

Mąstymas ir kalba................................................................................ 516

Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų prisiminimų

Kalba veikia mąstymą.................................................................... 517

saugojimas................................................................................ 456

Mąstymas vaizdiniais..................................................................... 519

Informacijos atkūrimas........................................................................460

Gyvūnų mąstymas ir kalba................................................................ 522

Užuominos, padedančios prisiminti...............................................461

Ar gyvūnai mąsto?.......................................................................... 522

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Slaptažodžių prisiminimas.... 462

Ar gyvūnai kalba?.......................................................................... 523

Konteksto įtaka.........................................................................463

Žmogbeždžionės............................................................................. 524

Nuotaikos ir atmintis................................................................464

Tačiau ar iš tikrųjų beždžionės gali kalbėti?........................ 525

Užmiršimas.............................................................................................466

APŽVALGA: Mąstymas ir kalba................................................. 527

Negalėjimas užkoduoti....................................................................467 Atsiminimo blėsimas.......................................................................468 Atkūrimo nesėkmė...........................................................................470

11. Intelektas ...................................................................529 Kas yra intelektas?...............................................................................530

Interferencija (trukdymas)...................................................... 470

Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirtingų

Motyvuotas užmiršimas.......................................................... 472

gebėjimų?........................................................................................ 531

Atsiminimų kūrimas.............................................................................474

Bendrasis intelektas................................................................ 531

Klaidingos informacijos ir vaizduotės poveikis........................... 475

Dabartinės intelekto teorijos.................................................. 532

Šaltinio iškraipymas........................................................................477

Emocinis intelektas........................................................................ 536

Teisingų ir klaidingų prisiminimų atskyrimas..............................477

Intelektas ir kūrybingumas............................................................ 538

Vaikų liudininkų prisiminimai....................................................... 479

Ar intelektą galima neurologiškai išmatuoti?.............................. 540

Išstumti ar sukurti prisiminimai apie smurtą?.............................. 481

Smegenų dydis ir sudėtingumas........................................... 540

Kaip gerinti atmintį.............................................................................. 485

Smegenų funkcija................................................................... 541

APŽVALGA: Atmintis...................................................................487

Intelekto vertinimas.............................................................................544 Intelekto testų ištakos.....................................................................544

10. Mąstymas ir kalba.................................................... 489

Alfredas Binet: mokymosi rezultatų numatymas................. 544

Mąstymas................................................................................................490

Lewisas Termanas: įgimtas IQ.............................................. 545

Sąvokos............................................................................................ 491

Šiuolaikiniai protinių gebėjimų testai.......................................... 546

Problemų sprendimas......................................................................493

Testų sudarymo principai........................... .................................. 548

Kas kliudo spręsti problemas......................................................... 494

Standartizavimas.................................................................... 548

Sprendimų priėmimas ir nuomonių susidarymas.........................496

Patikimumas............................................................................551

Euristikų taikymas ir jų netinkamas vartojimas........................... 496

Validumas............................................................................... 551

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Baimės veiksnys -

Intelekto kitimas.................................................................................. 553

ar bijome teisingų dalykų?...............................................................499

Pastovus ar kintantis?.................................................................... 553

Perdėta savikliova....................................................................500

Intelekto kraštutinumai.................................................................. 555

Sprendimų formulavimas....................................................... 501

Žemutinis kraštutinumas........................................................555

Įsitikinimų šališkumas.................................................................... 502

Viršutinis kraštutinumas........................................................ 556

Įsitikinimų tvarumo reiškinys.................................................503

Genų ir aplinkos įtaka intelektui...................................................... 558

Intuicijos pavojai ir galia........................................................ 504

Genetinė įtaka................................................................................. 558

Kalba....................................................................................................... 507

Aplinkos įtaka.................................................................................561

10

TURINYS

Ankstyvosios intervencijos poveikis...................................... 561 Mokyklos įtaka......................................................................... 563 Grupiniai intelekto testų įverčių skirtumai.................................... 563 Etniniai skirtumai ir panašumai.............................................. 563

Organizacinė psichologija: laimėjimų motyvacija.............620 Pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas.................................... 621 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Gerai jautiesi - gerai elgiesi:

„ didysis eksperimentas“...............................................622

Lyčių panašumai ir skirtumai.................................................. 566

Kaip sėkmingai vadovauti...................................................... 623

Apie šališkumą................................................................................. 569

APŽVALGA: Motyvacija ir darbas.............................................. 628

Dvi šališkumo reikšmės........................................................... 570 Stereotipų grėsmė.....................................................................570 APŽVALGA: Intelektas..................................................................573

13. Emocijos.......................................................................629 Emocijų teorijos..................................................................................... 631 Emocijų fiziologija................................................................................ 633

12. Motyvacija ir darbas..............................................575

Emocijos ir autonominė nervų sistema.......................................... 633

Požiūriai į motyvaciją........................................................................... 577

Sužadinimas ir veiklos rezultatai............................................ 634

Instinktai ir evoliucinė psichologija............................................... 577

Kai kurių emocijų fiziologiniai panašumai................................... 634

Vidiniai skatuliai ir išorinės paskatos............................................ 578

Kai kurių emocijų fiziologiniai skirtumai..................................... 635

Optimalus sužadinimas....................................................................578

Pažinimas ir emocijos..................................................................... 637

Motyvų hierarchija...........................................................................579

Pažinimas gali apibrėžti emocijas.......................................... 637

Alkis..........................................................................................................581

Melo nustatymas...................................................................... 638

Alkio fiziologija............................................................................... 581

Pažinimas ne visada atsiranda anksčiau

Cheminiai organizmo procesai ir smegenys..........................582

už emocijas............................................................................... 639

Alkio psichologija............................................................................585

Emocijų raiška....................................................................................... 642

Skonis: biologija ar kultūra?................................................... 585

Neverbalinis bendravimas.............................................................. 642

Valgymo sutrikimai..................................................................586

Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys..........................................644

Seksualinė motyvacija.......................................................................... 589

Emocijų atskleidimas ir įvertinimas..............................................646

Lytinių santykių fiziologija.............................................................590

Kultūra ir emocijų raiška............................................................ ...647

Lytinės reakcijos ciklas........................................................... 590

Veido išraiškos poveikis................................................... ............. 650

Hormonai ir lytinis elgesys.....................................................592

Emocijų išgyvenimas............................................................................ 653

Lytinių santykių psichologija.........................................................593

Baimė................................................................................................654

Išoriniai dirgikliai.....................................................................594

Išmoktoji baimė....................................................................... 654

Įsivaizduoti dirgikliai...............................................................594

Baimės biologija...................................................................... 655

Paauglių seksualumas......................................................................595

Pyktis................................................................................................ 656

Paauglių nėštumas....................................................................595

Laimė................................................................................................ 659

Lytiškai plintančios ligos........................................................ 596

Emocinių pakilimų ir nuosmukių trumpumas...................... 660

Seksualinė orientacija..................................................................... 597

Turtas ir gerovės suvokimas................................................... 661

Seksualinės orientacijos statistika.......................................... 598

Du psichologiniai reiškiniai: prisitaikymas

Seksualinės orientacijos ištakos............................................. 599

ir palyginimas.......................................................................... 665

Seksualinis elgesys ir žmogiškosios vertybės.............................. 606

Ar galima numatyti laimę....................................................... 667

Poreikis priklausyti...............................................................................609

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Kaip būti laimingesniems.... 669

Motyvacija darbe.................................................................................. 612

APŽVALGA: Emocijos................................................................. 671

Personalo psichologija.................................................................... 614 Kaip pasitelkti privalumus..............................................................614 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. I/O psichologijos sritys.....................615 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Kaip atrasti savo

14. Stresas ir sveikata.................................................673 Stresas ir ligos....................................................................................... 675 Stresas ir stresoriai.......................................................................... 675

privalumus....................................... .................................................616

Reakcijos į stresą sistema....................................................... 676

Darbo įvertinimas.................................................................... 619

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai..................................... 679

TURINYS

11

Stresas ir širdis................................................................................. 681

Šiuolaikinė pasąmonės samprata........................................... 742

Stresas ir atsparumas ligoms.......................................................... 683

Freudo idėjos kaip mokslinė teorija....................................... 744

Stresas ir imuninė sistema.......................................................684

Humanistinė kryptis............................................................................. 747

Stresas ir AIDS........................................................................ 685

Abrahamas Maslowas apie saviraišką........................................... 748

Stresas ir vėžys.........................................................................686

Carlo Rogerso į asmenį orientuotas požiūris................................ 748

Imuninės sistemos sąlygojimas.............................................. 687

Savojo Aš įvertinimo būdai............................................................749

Sveikatos stiprinimas............................................................................690

Humanistinės krypties vertinimas..................................................750

Kaip įveikti stresą............................................................................ 690

Asmenybės bruožų teorija...................................................................... 752

Suvokta kontrolė......................................................................691

Bruožų tyrinėjimas.................................................................. ...... 754

Aiškinimo stilius...................................................................... 693

Faktorinė analizė......................................................................754

Socialinė parama......................................................................694

Biologija ir asmenybė..............................................................754

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Gyvūnai taip pat

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Kaip būti sėkmės

yra draugai........................................................................................ 695

lydimam astrologui ar būrėjui iš rankos.........................................756

Streso valdymas...............................................................................697

Bruožų įvertinimo būdai................................................................ 757

Aerobiniai pratimai..................................................................697

Didysis Penketas..............................................................................758

Biologinis grįžtamasis ryšys, atsipalaidavimas

Bruožų teorijos vertinimas............................................................. 759

ir meditacija..............................................................................699 PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Alternatyvusis gydymas nauji būdai pasveikti ar senieji žiniuonių eliksyrai?.................... 701

Prieštara ,,individas-situacija“................................................ 760 Raiškos būdo pastovumas.......................................................762 Socialinė-kognityvinė kryptis.............................................................764

Dvasingumas ir religinės bendruomenės...............................703

Abipusė įtaka................................................................................... 765

Keiskime galintį sukelti ligas elgesį.............................................. 707

Asmeninė kontrolė.......................................................................... 766

Rūkymo pavojai....................................................................... 707

Vidinis ir išorinis kontrolės pobūdis...................................... 766

Pagalba metant rūkyti..............................................................710

Išmoktas bejėgiškumas prieš asmeninę kontrolę................. 767

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Tiems, kurie nori mesti rūkyti................................................................................................713

Optimizmas prieš pesimizmą................................................. 769 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Pozityvesnės

Nutukimas ir svorio kontrolė.................................................. 714

psichologijos link.............................................................................. 770

Socialiniai nutukimo padariniai............................................. 715

Elgesio įvairiomis situacijomis įvertinimo būdai.........................772

Nutukimo fiziologija............................................................... 716

Socialinės-kognityvinės krypties vertinimas................................772

Svorio mažinimas....................................................................721

Savojo Aš tyrinėjimas.......................................................................... 774

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Tiems, kurie nori

Savivertės nauda..............................................................................775

sulieknėti........................................................................................... 723

Kultūra ir savivertė................................................................... .... 776

APŽVALGA: Stresas ir sveikata.................................................. 727

Šališkas palankumas sau................................................................ 777

15. Asmenybė.......................................................................... 729

APŽVALGA. Asmenybė............................................................... 781

Psichoanalitinė kryptis.........................................................................731

16. Psichikos sutrikimai..................................................783

Pasąmonės tyrinėjimas....................................................................732

Požiūriai į psichikos sutrikimus.........................................................785

Asmenybės struktūra............................................................... 733

Psichikos sutrikimų apibrėžimas................................................... 785

Asmenybės raida......................................................................734

Psichikos sutrikimų samprata.........................................................786

Gynybos mechanizmai............................................................735

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI.Aktyvumo ir dėmesio

Neofroidininkai ir psichodinaminės teorijos atstovai..................737

sutrikimas - padūkimo patologizavimas ar tikras

Pasąmonės procesų vertinimas.......................................................738

sutrikimas?....................................................................................... 787

Psichoanalitinės krypties vertinimas............................................. 741

Medicininis modelis................................................................ 788

Prieštaringi šiuolaikinių tyrimų duomenys........................... 741

Biopsichosocialinis požiūris...................................................788

Ar išstūmimas yra mitas?........................................................741

Psichikos sutrikimų klasifikacija........................................... 789

12

TURINYS

Psichikos sutrikimų įvardijimas.................................................... 791

Psichodinaminė terapija .................................................... ... 839

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. „Anti-DSM“: diagnostinis

Humanistinė terapija.......................................................................840

žmogaus privalumų vadovas............................................................ 792

Elgesio terapija................................................................................842

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Beprotybė

Klasikinio sąlygojimo metodikos.......................................... 842

ir atsakomybė................................................................................... 794

Operantinis sąlygojimas......................................................... 845

Nerimo sutrikimai....................................................................... .........796

Kognityvinė terapija ...................................................................... 846

Generalizuotas nerimas ir panika.................................................. 796

Kognityvinė terapija depresijos apimtiems

Fobijos ............................................................................................797

žmonėms.................................................................................. 847

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas................................................. 798

Grupinė ir šeimos terapija.............................................................. 849

Potrauminio streso sutrikimas........................................................ 799

Psichoterapijos vertinimas................................................................. 852

Nerimo sutrikimų aiškinimas ........................................................ 801

Ar psichoterapija veiksminga?......................................................853

Išmokimo požiūris................................................................... 801

Klientų nuomonės................................................................... 853

Biologinis požiūris.................................................................. 802

Klinikinių psichologų nuomonės...........................................855

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Disociacija ir daugialypė asmenybė.......................................................................................... 804 Nuotaikos sutrikimai............................................................................ 807

Rezultatų analizė..................................................................... 855 PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. „Regresija“ nuo neįprasto link įprasto.............................................................................856

Didžioji depresija............................................................................ 807

Santykinis skirtingų psichoterapijos rūšių

Bipolinis sutrikimas........................................................................ 808

veiksmingumas................................................................................ 858

Nuotaikos sutrikimų aiškinimas.....................................................809

Alternatyviųjų terapijų įvertinimas............................................... 860

Biologinis požiūris.................................................................. 811 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Savižudybė........................................ 812

Jautrumo mažinimas ir pakartotinis apdorojimas akių judesiais............................................................................861

Socialinis-kognityvinis požiūris.............................................814

Šviesos terapija....................................................................... 862

Schizofrenija..........................................................................................819

Bendrieji psichoterapijos rūšių bruožai........................................ 862

Schizofrenijos simptomai...............................................................819

Viltis nusivylusiems žmonėms.............................................. 862

Padrikas mąstymas.................................................................. 819

Naujas požiūris....................... ................................................ 863

Sutrikęs suvokimas ................................................................ 820

Empatiški, rūpestingi, pasitikėjimu grindžiami

Neadekvačios emocijos ir veiksmai...................................... 820

santykiai.................................................................................. 863

Schizofrenijos tipai......................................................................... 821

Kultūra ir vertybės psichoterapijoje ............................................ 864

Schizofrenijos aiškinimas.............................................................. 822

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Psichoterapeutų kliento

Smegenų pakitimai............................................................. .. 822

vadovas.............................................................................. . 865

Genetiniai veiksniai.................................................................825

Biomedicininė terapija........................................................................ 867

Psichologiniai veiksniai.......................................................... 826

Gydymas vaistais.............................................. ............................ 867

Asmenybės sutrikimai......................................................................... 828

Vaistai nuo psichozės............................................................. 868

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas...............................829

Raminamieji vaistai................................................................ 869

Kas yra asocialaus tipo asmenybė.................................................829

Antidepresantai....................................................................... 870

Psichikos sutrikimų paplitimas..........................................................832

Vaistai nuotaikai stabilizuoti................................................. 872

APŽVALGA: Psichikos sutrikimai...............................................834

Smegenų sužadinimas................................................................... 873

17. Terapija ................................................................................835

Elektrokonvulsinė terapija..................................................... 873 EKT alternatyvos.................................................................... 874

Psichoterapijos rūšys........................................................................... 837

Psichochirurgija.............................................................................. 875

Psichoanalizė...................................................................................837

Psichikos sutrikimų profilaktika.............. ........................................ 878

Tikslai.......................................................................................837

APŽVALGA: Terapija.................................................................. 880

Metodai.................................................................................... 837

TURINYS

13

18. Socialinė psichologija............................................. 881

Agresijos biologija.................................................................. 912

Socialinis mąstymas.............................................................................. 883

Agresijos psichologija............................................................. 914

Elgesio aiškinimas asmens arba situacijos veiksniais................. 883 Atribucijos padariniai.............................................................. 884 Nuostatos ir elgesys......................................................................... 886

Ar kompiuteriniai žaidimai moko smurto arba jį atpalaiduoja?................................................................ 919 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Rūkymo ir smurto

Nuostatos gali paveikti elgesį................................................. 886

žiniasklaidoje poveikio paralelės.............................................. 919

Elgesys gali paveikti nuostatas............................................... 886

Konfliktas........................................................................................ 921

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Abu Graibo kalėjimas:

Socialiniai spąstai....................................................................922

„žiaurumą sukelianti situacija“?.................................................... 888

Priešo suvokimas.....................................................................923

Socialinė įtaka........................................................................................891

Patrauklumas................................................................................... 923

Konformizmas ir paklusnumas...................................................... 891

Patrauklumo psichologija....................................................... 923

Grupės spaudimas ir konformizmas...................................... 892

Romantiškoji meilė................................................................. 928

Paklusnumas.............................................................................895

Altruizmas....................................................................................... 930

Ką atskleidė konformizmo ir paklusnumo tyrimai ..... 897

Liudininko įtaka...................................................................... 931

Grupės įtaka............... ..................................................................... 898

Pagalbos normos..................................................................... 933

Individualus elgesys stebint kitiems...................................... 899

Taikdarystė...................................................................................... 933

Grupės sąveikos padariniai.....................................................901

Bendradarbiavimas................................................................. 933

Individų galia........................................................................... 903

Bendravimas............................................................................ 935

Socialiniai santykiai..............................................................................905

Sutaikinimas .......................................................................... 936

Prietarai............................................................................................ 905

APŽVALGA: Socialinė psichologija........................................... 939

Ar žmonės yra prietaringi?..................................................... 906 PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Automatiški prietarai........................ 907

Priedas: atsakymai į klausimus............................................................. 941

Socialinės prietarų priežastys.................................................909

Sąvokų žodynėlis................................................................................... 950

Emocinės prietarų šaknys....................................................... 910

Bibliografija............................................................................................ 967

Pažintinės prietarų šaknys...................................................... 911

Pavardžių rodyklė................................................................................ 1044

Agresija............................................................................................ 912

Dalykinė rodyklė..................................................................................1063

Apie autorių

Ajovos vo

universitete

profesinę

gybę

įgijęs

veiklą

psichologijos

koledžo

studentai

filosofijos

plėtoja kursų

buvo

sios mokyklos baigimo

M ičigano

ir jį

daktaro

kur

Hope

jam

pakvietę

diplomų

laipsnį, koledže,

suteiktas

pasakyti

teikimo

Davidas

M yersas

kuriame

profesoriaus

kalbą

ceremoniją

per

skaito

dau-

vardas.

iškilmingą

ir išrinkę

saHope

aukšto-

„įžymiu

pro-

dvidešimtyje

pe-

fesoriumi". M yerso riodinių ir

moksliniai

leidinių,

American

vadovėlius. ir

rašo

pobūdžio

keturiasdešimtyje American.

knygų,

pavyzdžiui,

daugiau

American

M yersas

Scientific

skirtų

paskelbti

Science,

šviečiamojo

beveik

baigiant

ratui

straipsniai jų

Psychologist. Jo

paskelbta

tarp

Jis The

ne tekstų

žurnalų, taip

pat

Pursuit

kaip

Scientist, tik

Psychological

mokslinius

psichologijos pradedant

straipsnius

bei

klausimais

yra

Todays

yra

išleidęs

of

Happiness

Science

Education

plačiam

skaitytojų

(„Laimės

sieki-

mas “) ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai“). Davidas jo

įkurti

šimtus

M yersas materialinės

kalbų

koledže

buvo

Žmonių

paramos ir

įvairiose

metus į darbą važinėja dviračiu ersai turi du sūnus ir dukterį.

santykių

skurstančioms

komisijos šeimoms

bendruomenėse.

pirmininkas, centrą,

Davidas

yra

M yersas

padėpasakęs ištisus

ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol M y-

Pratarmė

mas

su

dėsnius

knyga

-

Psichologija

plačiu ir

procesus

padėti

suprasti

kurie,

atrodo,

protui

požiūriu

į

ir

širdžiai,

žmogų.

Aš

kurioje

siekiu

bei

atsižvelgti

į

svarbius

kasdienio

gyvenim o

yra

nuolatiniai

ir

skaitytojų

įprasti.

griežtas

aiškiai

reikm es

įvykius,

Stengiuosi

mokslas

išdėstyti ir

derina-

psichologijos

interesus.

sudom inti

parodyti,

Noriu

reiškiniais,

kaip

psicholo-

gija kartu su kitais m okslais sprendžia kai kurias bendrąsias problem as. Tikiu,

kad

studijuodam as

psichologiją

žm ogus

tobulina

savo

intuiciją,

kriti-

nį m ąstym ą. Be to, norėčiau, kad skaitytojas šioje knygoje pajustų tyrinėjim o, o kartais žaism ingum o dvasią, nes ir tai būdinga psichologijai. Pritardam as Thoreau, kad „bet ką galim a lengvai ir suprantam ai išreikšti daugum ai prastai

kalba “,

prieinam a

pasakodam as.

m is:

filosofija,

tūra.

M an

istorija,

patinka

stengiuosi

M ėgstu

ieškoti

literatūra,

priversti

m okslo

žinias

psichologijos

religija,

skaitytoją

sportu,

m ąstyti,

perteikti

sąsajų

su

politika,

žaisti

gyvai

ir

kitom is

populiariąja

žodžiais,

pasriti-

kartais

kulnusi-

juokti. Siekdam as šių tikslų, m ėginau griežtai laikytis aštuonių taisyklių: 1.

Pateikti

tyrimo

procesą

iliustruojančių

skleisti

skaitytojam s

tyrim ų

M ėginu

sužadinti

skaitytojo

save

dalyvaujantį

riuose

aprašytos

pavyzdžių.

rezultatus,

sm alsum ą.

klasikiniuose m okslinio

bet

ir

Kviečiu

kaip

ne

kaip

skaitytoją

eksperim entuose.

tyrinėjim o,

Stengiausi

parodyti,

Keliuose

nuoseklaus

tik

at-

tyrinėjam a. įsivaizduoti

knygos

paslapčių

sky-

atsklei-

dim o, istorijos. 2.

M okyti lio dos,

kritiškai

darbą,

mąstyti.

parodau

pažinim o

ar

Pristatydam as

sm alsaus statistikos

analitinio klausim us,

tyrim ą proto

kaip

pavyzdį.

skaitytojai

bus

intelektualaus Studijuodam i priversti

sekrai-

kritiškai

m ąstyti ir patirti tokio m ąstym o naudą. Be to, jie patirs, kaip em pirinis požiūris

gali

reiškiniais,

padėti

kaip

įvertinti

pasąm onei

suvokim as, astrologija ir t.t.

prieštaringas skirtos

idėjas,

inform acijos

susijusias priėm im as,

su

tokiais

nejutim inis

16

PRATARMĖ

3.

Sąvokas

pagrįsti

noriu

atskleisti

vokti

vertas

faktais.

Neketinu

pagrindines

dėm esio

skaitytojų

psichologijos

psichologijos

galvų

sąvokas

idėjas.

-

prikim šti m okyti

Kiekvienam e

faktų,

m ąstyti

knygos

tačiau bei

su-

skyriuje

ak-

centuoju tas sąvokas, kurių, tikiuosi, studentai neužm irš ir išklausę šį kursą. 4.

Būti

šiuolaikiškam.

dėstom i

pasenę

sąvokas,

kartu

Skaitytojai

dalykai.

praranda

Pristatydam as

pateikiu

svarbiausius

susidom ėjim ą klasikinius

šiuolaikinius

suvokę,

kad

psichologijos šios

jiem s

tyrim us

disciplinos

ir

pokyčius.

Net 500 šio leidinio nuorodų apim a 2004 ir 2005 m etų publikacijas. 5.

Sieti mokslo dėsnius su jų taikymu gyvenime. Ir pasakodam as įdom ius atsitikim us,

ir

nagrinėdam as

atskirus

atvejus,

ir

pateikdam as

hipotetines

situa-

cijas, stengiuosi m okslinių tyrim ų duom enis sieti su jų pritaikym u ir naudojim u.

Jeigu

rasizm ą,

psichologija

lyčių

gali

paaiškinti

diskrim inaciją,

sveikatą,

aktualias laim ę,

žm ogiškąsias

sm urtą

ar

problem as

karą,

-

-

nedvejoda-

m as pasinaudoju šia proga. 6.

Dėstyti

nuosekliai,

reikšm ingą

klausim ą

viso

skyriaus

kad

įvairių

m ąstytojai. mo

ir

kad

būtų

ar

tem ą,

pagrindinę intelektinių

10

neracionalum o

kurie

m intį. sričių

skyriuje

lengviau

suprasti.

sujungia

8

skyriuje

tyrinėjim o

„M ąstym as

klausim as.

16

visas

pradininkai

skyriuje

skyrių

potem es,

„M okym asis•

kalba “

ir

Daugelyje

suform uodam i

plėtojam a

paprastai

iškeliam as „Psichikos

rasite m intis,

būna

drąsūs

žm ogaus

racionalu-

sutrikim ai"

stengiuosi

suprasti sutrikusios psichikos asm enų gyvenim ą ir įsijausti į jį. Edvardas Gibbonas

pastebėjo,

kad

darbo

vientisum as

liudija,

jog

plušėta

vieno

m eistro.

Kadangi šią knygą parašė vienas žm ogus, kai kurios tem os, pavyzdžiui, prigim ties ir patirties sąveika, kultūrinė įvairovė, plėtojam os per visą knygą, ir skaitytojai nuolat girdi autoriaus balsą. 7.

Stengtis tina

skatinti

skaitytojus

teiktos

sąvokos

Paraštėse

pateikti

mokytis.

Kasdieniai

aktyviai ir

toliau sąvokų

pavyzdžiai

studijuoti dažnai

m edžiagą. vartojam os,

apibrėžim ai,

skyreliai

retoriniai

klausim ai

ska-

Ankstesniuose

ir

skyriuose

pa-

įtvirtinam os

kituose

„Pažvelkim e

skyriuose.

arčiau “,

iš

„Pa-

m ąstykim e kritiškai “ palengvina ir paįvairina m okym ąsi. 8.

Gerbti

žmonių

vienovę

ir

įvairovę.

Ne

kartą

skaitytojai

įsitikins,

kad

m es,

žm onės, esam e panašūs - bendras yra m ūsų biologinis paveldas, regos ir m okym osi, alkio ir jausm ų, m eilės ir neapykantos m echanizm ai. Jie taip pat geriau

supras,

m ūsų kultūrų

kuo

polinkiai, atstovai,

nevienodai

esam e

skirtingi

tem peram entas, todėl

auklėjam e

-

kiekvienas

asm enybė,

nevienodi vaikus

nevienodai vertinam e įvairius dalykus.

bei

ir

bręstam e

sveikata

m ūsų

ir

vis ligos;

saviraiškos

rūpinam ės

kitaip, esam e

būdai,

pagyvenusiais

skiriasi įvairių

nuostatos, žm onėm is,

PRATARMĖ

Padėkos Šiai ir

knygai įvairių

atsirasti

sričių

padėjo

beveik

specialistų.

Už

tūkstantis

patarimus,

mano

kolegų,

padrąsinimus

konsultantų,

ir

kritikų

konsultacijas

nuošir-

džiai dėkoju: Julie

Allison

versitetas), jų

(Pitsburgo

Emir

universitetas,

Davidui lyoke

Vakarų

Barkmeieriui

Bell

H.

Stefanie

(DePaulo

Havajai),

Rytų

Bell

universitetas), Batesui

Peak

Sheryl

Ahmadui

Bagley

vidurinė

(Pikes

universitetas),

K.

Scottui

Calhouno

Aneequi

universitetas),

Debrai

koledžas),

(Sanfordo

universitetas),

(M emorialo

(Šiaurės

bendruomenės

Battersby

universitetas),

Andrews

(M ount

Aurealai Aloysius

M arcelle (Jutos

Bartolo-Abelai

Susanai

bendruomenės

Prairie

(Ho-

Rochellei

Becker

koledžas),

(Grande

uni(Hava-

koledžas),

universitetas),

mokykla),

Bereziuk

(Hendersono

W illow

(M esos

Suzannei

regioninis

T.

kole-

džas), Denisei Berg (Santa M onikos koledžas), Kathleen Bey (Palm Beacho bendruomenės rilyn

koledžas),

Blumenthal

druomenės Junei

koledžas),

Breninger

universitetas), ler

Jay

(Jungtinių

džijos mui

Canu

universitetas),

virai

ir

(Santa sitetas), menės

koledžas),

institutas), (Johnsono

Gaithri

riai

Fisher

(M isisipės

Sue

Frantz

(Highline

Vicki

Fernando koledžas),

bendruomenės

W illia-

Gabrielai

Northridge), (Centrinio

Coplen

(Ohajo

RiChin

univerbendruo-

koledžas),

Kathleen

Demtrakis

(Albuquerque

W esleyan

universitetas),

Ellie

(Neenah

Rickui

AiCha-

Dorothy

M ičigano

(Hutchinsono

universitetas

Frailingui

koledžas),

koledžas),

Karolinos

koledžas),

(Kalifornijos Jimui

ButDžor-

koledžas),

bendruomenės

DiLillo

A.

(Pietų

Katherinei

bendruomenės

Rock

(Centrinės

Pensilvanijoje),

M ary

mokykla),

bendruomenės

Colarelli

(Takomos

ben-

M ichellei

Canyono

Carrigan

Rivers

M a-

(Auroros (Slippery

Caldwell

universitetas M.

koledžas),

Costai

bendruomenės

technikos

M aureen

koledžas),

vidurinė

universitetas), Hazel

universitetas

Stephenui

(Gordono

Canyono

(Santjago

(Three

(Kalifornijos

Pamelai

Eveslage

koledžas),

Carroll

Bradford

Brosnan-W atters

M isurio

Cannon

(Kalifornijos

Cook

(Šiaurės

akademija),

Cari

koledžas),

(Auroros

Robertai

pajėgų

bendruomenės

Lindai

Gaylei

universitetas),

studentams

Kaye

profesinis nikos

(Pietvakarių

oro

Pamelai

koledžas),

Cramm

Brownui

Cavasinai

jos

Brayer

koledžas),

(M isurio-Rolla

M onikos

(Klivlendo

universitetas),

Suzannei

koledžas),

ken

G.

Bishop

(Cascade

Valstijų

technikos

chardui

Patriciai

(Farmingdale

Eziatti Los

(Santa

M o-

Andžele),

Glo-

vidurinė

Fromanui

mokykla),

(Johno

Brow-

no universitetas), Gary Gargano (M erced koledžas), Carol B. George (St. Johnso mokykla),

Andrew

(Lutherio

koledžas),

cholasui

Greco

ledžas),

Laurai

(Detroito

M ercy

R.

(Lake

Getzfeldui

Davidui

apygardos

Gruntmeir

(Naujojo

Gramlingui koledžas),

(Redlandso

universitetas),

Džersio (Austino

Peg

Toby

universitetas), parengiamoji Greenui

bendruomenės

Hanson

(Lake

(Santa

koledžas), apygardos

Kristy

Gould

mokykla),

Ni-

M onikos

ko-

M ary koledžas),

Hannah Chri-

17

18

PRATARMĖ

sui

Heavey

koledžas), nio

(Nevados

Len

(Golden

M ariai

Hudzinski

W est

Janicki

tetas

universitetas

(Douglaso

Sakramente), (W ebsterio

ken

universitetas), M isty

Jeffry salyn Klassen

(Šiaurės

(Vašingtono

džas),

Samueliui (Aliaskos

Levin

menės

koledžas),

rinė

Lobb

nesio

Rachellei

(Alvino

universitetas

tas),

C.

Lueckui

M artine),

M alley

(M ičigano

universitetas),

Cindy

M arriot

River

bendruomenės

deryje), nės

Cathy

koledžas),

Donnai

(Jungtinių

Valstijų

mokykla),

Donnai

M cEwen

(Friends

Polly

M cM ahon

(Spokane

Cobleskill), M eehan

Brennom

universitetas), M itchell

(Rend

silvanijoje), buquerque ledžas), no

Antoinettei Lake

M artai profesinis

Barbarai

katalikiškoji

vidurinė

Benjaminui

Šiaurės

Vakarų

mon

mokykla),

mingtone), D.

denwoodo fer

Danui

Pattersonui Peluso

gardos

institutas),

Newberry

(Kento

universitetas),

Peggy

H.

Patanellai

(Floridos

bendruomenės

Andrew

koledžas),

Jennifer

M ihurai

(Toledo

universitetas),

Jeannie

Nelsonui

(Al-

(Santa

M onikos

ko-

Naughtonui

teisės

(Indianos Her-

universitetas

W il-

M arcusui

Patterson

universitetas),

Petersenui

(Aliaskos

univer-

M ount

koledžas),

M arilyn

(Pensilvanijos

Petraičiui

0‘Dell

(Northfield

kriminalinės

Pete

(Arlingto-

(M isurio-Rolla

Cynthiai

Bostone),

Pen-

M organ

Karolinos

Peckui

universitetas

Joann

(Šiaurės

universitetas), Johnui

(SUNY

M usante

universitetas),

universitetas

Antlantiko koledžas),

Jay

vidurinė

M cIntyre

(Klariono

0‘Neil-Chromey

Overmanui

(John

(M asačiusetso

universitetas),

M ichaelui

Baul-

bendruomeM cCone

Joni

Nathanieliui

(Green

Creek

koledžas),

Karlyn

koledžas),

W esleyan

Davidui

(Pine

ir

universite-

universitetas

bendruomenės koledžas),

M itchellui

(Te-

M illso

Lesley

koledžas

vidu-

M arshallui

Bay

M cCone

bendruomenės

mokykla),

ir

(Liberty M ackewn (Pietų

universitetas),

Lisai

Falls

Jerry

Eli-

bendruokoledžas),

M eksikos M ann

(Kolorado

universitetas),

M arkui

(Bentley

W illiamui

(Kleitono

(Kleitono

(Kiliano

technikos

Nash

sitetas),

M iller

B.

koledžas

bendruomenės

koledžas),

M ohr

(Naujosios

kole-

Claudiai

koledžas),

Angie

T.

Timothy

Peak

Longman

koledžas),

akademija),

(Kirkwoodo

Jann

M artichuski

Aidaho

Ro-

Kristinai

bendruomenės

koledžas), Nancy

koledžas),

koledžas),

(Pikes

Arundel

Jutos

uni-

(Adamso

M onikos

Licht

koledžas)-

Oswego),

Kubeck

(Santa

M adson

M cCarty

pajėgų

E.

bendruomenės

koledžas),

Dianei

(Šiaurės

Jo-

M isurio

Loudone),

(SUNY

Jean

Deborah

(Schoolcrafto

W ood

oro

Klatsky

universitetas),

koledžas),

M atresse

bendruomenės

koledžas

(Anne

Laurai

Brianui

bendruomenės

D. Kempui (Centrinio

Lanum

(Rytu

R.

Kal-

Gary

Lipschultz

(Pietų

Peak

Island

Jackie

universi-

Suzannei

bendruomenės koledžas), W endy

koledžas),

bendruomenės

W ade

Harmui

Iso-

mokykla),

(Kalifornijos

universitetas),

(Pikes

universitetas),

Stevenui

vidurinė

Ai-

(Tidewater

universitetas),

(Laurentian

mokykla),

III

(Algonquin

Karolinos

bendruomenės

koledžas),

Lamb

Jensenui

Josephui

Arthurui

Džefersono

H.

zabeth Nancey

ir

(W inter

(Parko

(Rhode

Virdžinijos

Aidaho

Klitzui

Lampman

Kilduffui

(Šiaurės

koledžas), Park

Kamilar

koledžas),

Hillockui

bendruomenės

Robertui

Oscarui

Paului

Ivey

Johnsonui

Cindy

(M arian

Raymondui

King

Tahoe

Hull (Pikes Peak

koledžas),

Kelloggui

versitetas),

T.

universitetas),

(M asono

Vegase),

Charlesui

koledžas),

Andrew

nes

l inai

(Lake

koledžas),

Las

(LinJenni-

(Johnsono

apy-

universitetas),

Step-

PRATARMĖ

henui Phillipsui (Browardo koledžas), kee

Colleen

bendruom enės

hryn jos

Potoczak

siteto nei

studentam s,

Quartarolo

Scottui

Lawrence

Irvine),

Psi

Jennifer

(Union

koledžas), M ichellei Pilati (Rio

(Schoolcrafto

koledžas),

(Saint

universitetas

bendruom enės

Pilgrim

koledžas),

Plousui

garbės

Puente

institutas

(W illiam o

ir

ir

universitetas),

Poulinui

kitiem s

Rainey

(Kanka-

universitetas),

M ichaelui

draugijai

Hondo

Podwika

(W esleyano

universitetas),

Chi

Debbie

(Kaliforni-

M ontanos

Harperio

Katuniver-

koledžas),

Christopheriui

Dia-

Randallui

(Troy

universitetas M ontgom eryje), Louise Rasm ussen (W righto universitetas), Judith S.

Rauenzahn

nės

koledžas),

Darrelui

(Kutztowno Bradui

Regierui

bendruom enės

universitetas),

Redburnui

(Am erikos

koledžas),

Celiai

(Johnsono

psichiatrų

Alanui

Reaves

apygardos

asociacija),

Robertsui

(M onroe

bendruom e-

bendruom enės

Leonardui

(Indianos

Riley

koledžas),

(Pikes

Peak

Junei

Ro-

universitetas),

senberg (Lyndono koledžas), Steve Rouse (Peperdino universitetas), Lisai Routh (Pikes to

Peak

bendruom enės

universitetas),

M ary cui

Donui

koledžas), Patriciai Sam pson

Saucierui

(Kanzaso

(M erilendo

universitetas), Sherry

rytinio

kran-

Schnake

(Saint

of the W oods koledžas), Johnui Schwoebelui (Kazenovijos koledžas), EriSeelau

versitetas (Fargo

Pietų

Stephanie wano

(Indianos

universitetas

Dearborne),

M arkui

vidurinė

Sm ith

m okykla),

(Oklendo

universitetas),

Andželo

M eral

bendruom enės

Cristine

koledžas),

Topcu-LeCroix

anne

Stern

(Ferriso

koledžas),

bendruom enės

(Rio

uni-

Silovich

universitetas),

koledžas), Robby

Hondo

koledžas),

(Sandhillso M ichaeliui

Venugopalan

bendruom enės

koledžas),

(Valparaiso

technikos

Toney

Gopakum ar

(M ičigano

Cynthiai

universitetas), Ross B. Steinm an

(M ilvokio Sutow

Sheldon

koledžas),

Sim psonui

universitetas),

M . Viviani (LaGuardia

berly

Davidui

Patriciai

Jane

(M arietta

(Indianos Šiaurės vakarų

universitetas), Betsy

(Los

Pensilvanijoje),

Sibicky

(Ro-

Stewartui

Am y

Sweetm an

bendruom enės

koledžas),

Trum bullui

(Aliaskos

(Pikes

Peak

universitetas),

Je-

koledžas), Stevenui L. Vossui (M o-

Dennisui

W anam akeriui

(Bellevue

bendruom e-

nės koledžas), Kathryn M . W escott (Juniato koledžas), Fredui W hitfordui (M ontanos

universitetas),

Gordonui

W hitm anui

Ericui

W iertelakui

(M acalestero

(Tidewater

koledžas),

Jacquie

bendruom enės

W itsberger

koledžas),

(W heelingo

jė-

zuitų universitetas), Lelandui W oodsonui (Kwantleno universiteto koledžas). Taip nui

pat

už

Brinkui,

neįkainojam ą

M artinui

pagalbą

Boltui,

dėkoju

Thom asui

visam

Ludwigui,

leidyklos Richardui

kolektyvui: Straubui,

Joh-

Cathe-

rinei W oods, Cristine Brune, Renee Altier, Nancy Flem ing, Tracey Kuehn, Betty Probert,

Kate

Linsm eieriui,

Nurre, Kevinui

Tom ui,

Klingui,

Feyenui,

Guy

Sarah

Geraghty,

Berger,

Gregui

M atthew

Davidui,

Driskillui,

Chuckui

Lee

M ahle-

riui, Patriciai M arx, Biancai M oscatelli, Cristinai M icek, Julie Tesser, Sarag Segal,

Babs

Reingold,

Stacey

Alexander,

Carlisei

Stem bridge,

Kate

Nurre.

Nuo-

širdžiai prie knygos rengim o prisidėjo Hope koledžo darbuotojai: Kathryn Brownson.

Sara

Luchies, koju

už

Neevel,

Laura

M egan

M eyers,

pagalbą

poetui

Rapelje,

Phyllis Jackui

ir

Travisas

Richardas

Ridliui

kurių sulaukiau ir patarim ų, ir palaikym o.

ir

Goldwire, Vandervelde,

visiem s

Erin

Darlington,

M arilyn

studentam s,

Essink.

Laura Dė­

specialistam s,

iš

19

Psichologijos istorija Sudarė Charlesas L. Breweris (Furm ano universitetas)

Pr. Kr. 387-

Platonas tikėjo įgimtomis idėjomis. Jis iškėlė mintį, kad psichikos procesai vyksta smegenyse.

335-

Aristotelis neigė esant įgimtas idėjas, teigdamas, jog psichikos procesai vyksta širdyje.

1808-

Vokiečių gydytojas Franzas Jozephas Gallis aprašė frenologiją- teoriją, kad žmogaus kaukolės forma atskleidžia protinius gebėjimus ir charakterio bruožus.

1834-

Ernstas Heinrichas Weberis išleido knygą The Sense of Touch („Lytėjimo jutimas"), kurioje jis rašė apie vos pastebimą skirtumą tarp dviejų dirgiklių, kurį dabar vadiname Vėberio dėsniu.

1848-

Phineasas Gage patyrė sunkią smegenų traumą- ilgas geležinis strypas atsitiktinai perskrodė jo smegenis. Po šio sužeidimo vyriškio intelektas ir atmintis liko tokie patys, tačiau pasikeitė jo asmenybė.

1859-

Charlesas Darwinas išleido savo darbą On the Origin of Species by Means of Natural Selection („Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu"), kuriame apibendrino evoliucijos teoriją, taip pat aptarė Herberto Spencerio frazę, kad „išgyvena gebantys geriausiai prisitaikyti".

1861-

Prancūzų gydytojas Paulis Broca atrado smegenų kairiosios kaktos skilties sritį (dabar vadinamą Broca sritimi), ypač svarbią gebėjimui kalbėti.

1869-

Charleso Darwino pusbrolis Francis Galtonas išleido knygą Hereditary Genius („Paveldėti gabumai"), kurioje tvirtino, kad intelektas yra paveldimas. 1876 metais jis pasiūlė vartoti terminą „prigimtis ir patirtis" aptariant „paveldėjimą ir aplinką".

1874-

Vokiečių neurologas ir psichiatras Carlas Wernicke atskleidė, jog pažeidus atitinkamą kairiosios smilkinio skilties sritį (dabar vadinamą Wernicke sritimi), prarandamas gebėjimas suvokti sakytinę ir rašytinę kalbą bei gebėjimas prasmingai kalbėti ir rašyti.

1878-

G. Stanley Hallui Harvardo universitetas suteikė pirmąjį Jungtinėse Valstijose psichologijos mokslų daktaro laipsnį.

A. D. 1604-

Johannesas Kepleris aprašė apverstą vaizdą tinklainėje.

1605-

Francis Baconas išleido knygą The Proficiency and Advancement of Learning („Mokymosi pažanga").

1636-

Įkurtas Harvardo universitetas.

1637-

Prancūzų filosofas ir matematikas Renė Descartes pasiūlė mintį apie sielos-kūno sąveiką ir įgimtų idėjų doktriną. Buvo išleistas jo darbas A Discourse on Method („Samprotavimas apie metodą").

1690-

Britų filosofas Johnas Locke atmetė Descartes nuomonę apie įgimtas idėjas ir teigė, jog vos tik gimusio žmogaus psichika yra „švari lenta" (tabula rasa). Jis išleido knygą An Essay Conceming Human Understanding („Esė apie žmogaus intelektą"), kurioje pabrėžė empirizmo, o ne teorinių spėlionių reikšmę.

1774-

Austrų gydytojas Franzas Mesmeris pirmą kartą panaudojo „gyvūnų magnetizmą" (vėliau pavadintą mesmerizmu ir hipnoze) žmonėms gydyti. 1777 m. jis neteko teisės dirbti gydytoju Vienoje.

1793-

Prancūzijoje Philippe Pinelis Bicetre prieglaudoje nuo grandinių paleido pirmuosius psichikos ligonius. Jis reikalavo, kad su psichikos ligoniais būtų elgiamasi humaniškiau.

1802-

Thomas Youngas Anglijoje išleido savo darbą A Theory of Color Vision („Spalvų regos teorija", vėliau ji buvo pavadinta trichromatine (trijų spalvų) teorija).

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

Wilhelmas Wundtas Vokietijos Leipcigo universitete įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją, kuri tapo visų psichologijos studentų Meka.

1900-

Išleista Sigmundo Freudo knyga The Interpretation of Dreams („Sapnų aiškinimas") - svarbiausias teorinis psichoanalizės darbas.

Wilhelmo Wundto studentas G. Stanley Hallas Johnso Hopkinso universitete įsteigė pirmąją Jungtinėse Valstijose psichologijos laboratoriją.

1901-

Dešimt žmonių įsteigė Britanijos psichologų draugiją.

1905-

Mary Whiton Calkins tapo pirmąja moterimi Amerikos psichologų asociacijos prezidente.

1905-

Ivanas Petrovičius Pavlovas pradėjo spausdinti sąlygojimo tyrimų su gyvūnais rezultatus.

1905-

Alfredas Binet ir Teodore Simonas sukūrė pirmąjį intelekto testą Paryžiaus mokinių gebėjimams ir mokymosi pažangai įvertinti.

1913-

Johnas B. Watsonas Psychological Review paskelbtame straipsnyje „Psychology as the Behaviorist Views It" („Psichologija bihevioristo akimis") apibrėžė biheviorizmo principus.

1914-

Pirmojo pasaulinio karo metu Robertas Yerkesas su bendradarbiais sukūrė grupinį intelekto testą Jungtinių Valstijų armijos personalui įvertinti. Šis testas paskatino teigiamą JAV visuomenės požiūrį į psichologinį testavimą.

1920-

Išleistas klasikinis Letos Stetter Hollingworth darbas The Psychology of Subnormal Children („Protiškai atsilikusių vaikų psichologija"). 1921 metais leidinys American Men of Science pareiškėjai padėką už moterų psichologijos tyrimus.

1920-

Francisui Ceciliui Sumneriui Klarko universitetas suteikė psichologijos mokslų daktaro laipsnį. Jis tapo pirmuoju afroamerikiečiu psichologijos mokslų daktaru.

1920-

Johnas B. Watsonas ir Rosalie Rayner pademonstravo baimės reakcijos sąlygojimą su kūdikiu, kuris išgarsėjo kaip „mažasis Albertas".

1921-

Šveicarų psichiatras Hermannas Rorschachas sukūrė Rorschacho rašalo dėmių testą.

1923-

Išleista raidos psichologo Jeano Piaget knyga The Language and Thought of the Child („Vaiko kalba ir mąstymas").

1924-

Mary Cover Jones aprašė sąlygojimo būdu panaikinusi vaiko (Peterio) baimę. Ji buvo Jozepho Wolpe sisteminio jautrumo mažinimo teorijos pirmtakė.

Pasirodė Hermanno Ebbinghauso knyga On Memory („Apie atmintį"), kurioje jis apibendrino mokymosi ir atminties tyrimus, taip pat pristatė „užmiršimo kreivę". Alfredas Binet ir Henris Beaunis Sorbonos universitete įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Prancūzijoje. Paryžiuje susirinko pirmasis Tarptautinis psichologų kongresas. 1890-

Išleistas Harvardo universiteto filosofo ir psichologo Williamo Jameso darbas The Principles of Psychology („Psichologijos pagrindai"), kuriame psichologiją jis apibūdino kaip „mokslą apie psichikos gyvenimą".

1891-

Jamesas Markas Baldwinas Toronto universitete įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Britanijos Tautų Sandraugoje.

1892-

G. Stanley Hallo iniciatyva buvo Įsteigta Amerikos psichologų asociacija. G. Stanley Hallas tapo pirmuoju jos prezidentu.

1893-

Mary Whiton Calkins (nuotraukoje) ir Christine Ladd-Franklin - pirmosios moterys, išrinktos į Amerikos psichologų asociaciją.

1894-

Margaret Floy Washburn tapo pirmąja moterimi psichologijos mokslų daktare (Kornelio universitetas).

1894-

Harvardo universitetas dėl lyties atsisakė priimti Mary Whiton Calkins į doktorantūrą, nors Hugo Mūnsterbergo nuomone, ji buvo geriausia kada nors jo mokyta studentė.

1896-

1898-

21

Johnas Dewey parašė straipsnį „The Reflex Arc Concept in Psychology" („Reflekso lanko samprata psichologijoje") ir apibendrino psichologijos kryptį, vadinamą funkcionalizmu. Edwardas L. Thorndike iš Kolumbijos universiteto pristatė savo knygą Animal Intelligence („Gyvūnų intelektas"), kurioje aprašė mokymosi eksperimentus, atliktus su katėmis „probleminėse dėžėse". 1905 metais jis pasiūlė savo „rezultato dėsnį".

22

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1927-

Anna Freud savo knygoje Introduction to the Technique of Child Analysis („Įvadas Į vaiko tyrimo technikas") aptarė psichoanalizės naudojimą gydant vaikus.

1929-

Išleista Wolfgango Kohlerio knyga Gestalt Psychology („Geštalto psichologija"), kurioje sukritikuotas biheviorizmas ir apibrėžti pagrindiniai geštalto psichologijos principai.

vaikų savimonės raida"), papildydama jį bendraisiais tyrimais. Jais rėmėsi Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas, 1954 metais nusprendęs panaikinti rasinę segregaciją valstybinėse mokyklose. 1939-

Edwardas Alexanderis Bottas padėjo įsteigti Kanados psichologų asociaciją ir 1940 m. tapo pirmuoju jos prezidentu.

1931-

Margaret Floy Washburn tapo pirmąja psichologe moterimi (ir antrąja visose mokslo srityse), išrinkta į Jungtinių Valstijų nacionalinę mokslų akademiją.

1939-

Antrasis pasaulinis karas suteikė psichologams daug progų padidinti psichologijos populiarumą ir įtaką, ypač taikomosiose srityse.

1932-

Walteris B. Can nonas savo knygoje The Wisdom of the Body („Kūno išmintis") pristatė homeostazės terminą, aprašė atsaką „kovoti arba sprukti" ir nustatė su stresu susijusius hormonų pokyčius.

1943-

Psichologas Starke Hathaway ir gydytojas J. Charnley McKinley paskelbė Minesotos daugiaprofilinės asmenybės klausimyną.

1945-

Karen Horney sukritikavo Freudo teoriją apie moterų seksualinę raidą ir paskelbė savo knygą Our Inner Conflicts („Mūsų vidiniai konfliktai").

1946-

Pasirodė Benjamino Spocko knygos The Commonsense Book of Baby and Child Care („Protinga knyga apie kūdikių ir vaikų priežiūrą") pirmasis leidimas. Ši knyga Šiaurės Amerikoje kelis dešimtmečius darė įtaką vaikų auginimui.

1933-

Inez Beverly Prosser tapo pirmąja afroamerikiete moterimi psichologijos mokslų daktare Jungtinėse Valstijose (Cincinačio universitetas).

1935-

Christiana Morgan ir Henry Murray pristatė teminį apercepcijos testą. Jie naudojo šį testą psichoanalizės seansus lankančių žmonių vaizduotei sukelti.

1936-

Portugalų gydytojas Egasas Monizas aprašė pirmąsias žmonėms atliktas lobotomijos operacijas.

1948-

Išleista Alfredo Kinsey ir jo kolegų knyga Sexual Behavior in the Human Male („Seksualinis vyro elgesys").

1938-

Išleista B. F. Skinnerio knyga The Behavior of Organisms („Organizmų elgesys"), kurioje buvo aprašytas operantinis gyvūnų sąlygojimas.

1948-

1938-

Savo knygoje Primary Mental Abilities („Pirminiai protiniai gebėjimai") Louisas L. Thurstone išskyrė septynias tokių gebėjimų grupes.

Išleistas B. F. Skinnerio romanas Walden Two („Vaidenas antrasis"), kuriame aprašoma teigiamu pastiprinimu paremta utopinė visuomenė. Ši knyga ragino taikyti psichologijos principus kasdieniame gyvenime, ypač bendruomenėse.

1948-

1938-

Ugo Cerletti ir Lucino Bini žmonėms gydyti panaudojo elektrošoką.

Išleista Ernesto R. Hilgardo knyga Theories of Learning („Mokymosi teorijos"), iš kurios mokėsi kelios psi­ chologijos studentų kartos Amerikoje.

1939-

Davidas Wechsleris paskelbė Wechslerio-Bellevue intelekto testą, kuris tapo Wechslerio vaikų intelekto skalės (WISC) ir Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalės (WAIS) pirmtaku.

1949-

Raymondas B. Cattellis paskelbė Šešiolikos asmenybės veiksnių klausimyną.

1949-

Kanados psichologas Donaldas O. Hebbas savo knygoje The Organization of Behavior: A Neuropsychological Theory („Neuropsichologinė elgesio teorija") pateikė naują didelę įtaką turėjusią nervų sistemos veiklos sampratą.

1950-

Solomonas Aschas paskelbė konformizmo efekto, nustatant linijos ilgį, tyrimų rezultatus.

1939-

Mamie Phipps Clark suteiktas Hovardo universiteto magistrės laipsnis. Bendradarbiaudama su Kennethu B. Clarku ji vėliau išplėtojo savo mokslinį darbą „The Development of Consciousness of Self in Negro Preschool Children" („Juodaodžių ikimokyklinio amžiaus

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1950-

Erikas Eriksonas savo knygoje Childhood and Society („Vaikystė ir visuomenė") apibrėžė psichosocialinės raidos stadijas.

1951-

Išleista Carlo Rogerso knyga ClientCentered Therapy („Į klientą orientuota terapija").

1952-

Išleistas Amerikos psichiatrų asociacijos parengtas leidinys Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders („Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimų vadovas") - reikšminga knyga, kuri vėliau buvo nuolat atnaujinama.

1953-

Eugene Aserinskis ir Nathanielis Kleitmanas aprašė akių greitų judesių stadiją miegant (REM miegą).

1953-

Journal of Abnormal Psychology pasirodė Janet Taylor Nerimo išreikštumo skalė.

1954-

1954-

19541956-

Abrahamas Maslow savo knygoje Motivation and Personality („Motyvacija ir asmenybė") pasiūlė motyvų hierarchiją- nuo fiziologinių iki saviaktualizacijos poreikių. McGilIio universiteto neuropsichologai Jamesas Oldsas ir Peteris Milneris aprašė pastiprinantį žiurkių pogumbu­ rio sužadinimo elektra efektą. Išleista Gordono Allporto knyga The Nature of Prejudice („Prietaro prigimtis"). Psychological Review paskelbtame straipsnyje „The Magical Number Seven, Plus or Minus Two: Some Limits on Our Capacity for Processing Information" („Magiškasis skaičius septyni plius minus du: gebėjimo apdoroti informaciją ribos"). George Milleris atminties tyrinėtojams pasiūlė „skirstymo į prasminius vienetus" sąvoką.

1957-

Robertas Searsas, Eleanor Maccoby ir Harry Levinas išleido knygą Patterns of Child Rearing („Vaiko auginimo modeliai").

1957-

Pasirodė Charleso Fersterio ir B. F. Skinnerio knyga Schedules of Reinforcement („Pastiprinimo schemos").

1959-

Žurnale Language pasirodė Noamo Chomsky kritinė B. F. Skinnerio knygos Verbal Behavior („Verbalinis elgesys") apžvalga.

1959-

Eleanor Gibson ir Richardas Walkas straipsnyje „The Visual Cliff" („Regimasis skardis") aprašė kūdikių gylio suvokimo eksperimentus.

23

1959-

Harry Harlow išleido apybraižą apie beždžionių prieraišumą „The Nature of Love" („Meilės prigimtis").

1959-

Lloydas Petersonas ir Margaret Peterson Journal of Experimental Psychology paskelbtame straipsnyje „Short-Term Retention of Individual Verbal Items" („Trumpalaikis verbalinių junginių išsaugojimas atmintyje") pažymėjo kartojimo svarbą Įsimenant.

1959-

Išleista Johno Thibaut ir Haroldo Kelley knyga The Social Psychology of Groups („Socialinė grupių psichologija").

1960-

Pasirodė George Sperlingo darbas „The Information Available in Brief Visual Presentations" („Trumpos vaizdinės pateikties metu prieinama informacija").

1961-

Georgas von Bėkėsy pelnė Nobelio pre­ miją už klausos fiziologijos tyrinėjimus.

1961-

Pasirodė Davido McClelIando knyga The Achieving Society („Į pasiekimus orientuota visuomenė").

1962-

Išleista Jerome Kagano ir Howardo Mosso knyga Birth to Maturity („Nuo gimimo iki brandos").

1962-

Stanley Schachteris ir Jerome Singeris paskelbė tyrinėjimų duomenis, patvirti­ nančius emocijų dviejų veiksnių teoriją.

1962-

Pasirodė Alberto Elliso knyga Reason and Emotion in Psychotherapy („Mąstymas ir emocijos psichoterapijo­ je"). Tai racionalios emocijų terapijos atsiradimo pamatas.

1963-

Raymondas B. Cattellis išskyrė takųjį intelektą ir tvirtąjį intelektą.

1963-

Leidinyje Journal of Abnormal and Social Psychology pasirodė Stanley Milgramo straipsnis „Behavioral Study of Obedience" („Paklusnumo tyrimai").

1965-

Kanados mokslininkas Ronaldas Melzackas ir britas Patrickas Wallas pristatė skausmo „vartų" kontrolės teoriją.

1965-

Science buvo išspausdintas Roberto Zajonco straipsnis „Social facilitation" („Socialinis palengvinimas").

1966-

Nancy Bayley tapo pirmąja moterimi, pelniusia Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimą už reikšmingą indėlį į mokslą

1966-

Išleista Jerome Brunerio ir jo kolegų iš Harvardo universiteto Kognityvinių studijų centro knyga Studies in Cognitive Growth („Pažintinės raidos tyrimai").

24

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1966-

1971-

W illiamas Mastersas ir Virginia

Beyond Freedom and Dignity

knygoje Human Sexual Responses

(„Anapus laisvės ir orumo").

(„Žmogaus seksualinės reakcijos").

1966-

1972-

Allenas Gardneris ir Beatrix Gardner

1972-

pradėjo mokyti šimpanzę W ashoe

Ferguso Craiko ir Roberto Lockhartro

Johnas Garda (nuotraukoje) ir

straipsnis „Levels of Processing: A

Robertas Koellingas paskelbė žiurkių

Framework for Memory Research"

pasibjaurėjimo maistu tyrimų

(„Informacijos apdorojimo lygiai:

rezultatus.

atminties tyrimo gairės").

Išleista Davido M. Greeno ir Johno A. Swetso and

knyga

Signal

Psychophysics

Detection („Signalų

1967-

1968-

sąlygojimo modelį.

1972-

Azijos-Amerikos psichologų

pobūdžio tyrimų rezultatus.

asociacijos įkūrimui.

1973-

Ulrico Neisserio knyga Cognitive

Konradas Lorenzas ir Nikolaasas

psichologija") padeda psichologijai

Tinbergenas pelnė Nobelio premiją

nukreipti dėmesį nuo biheviorizmo

už gyvūnų elgesio tyrimus.

1974-

ciacijos skyrius įkūrė žurnalą Teaching

Maieris paskelbė šunų išmokto

of Psychology, kurio redaktoriumi dirbo

bejėgiškumo tyrimų rezultatus.

Robertas S. Danielis.

1974-

Richardas Atkinsonas ir Richardas

je) ir Carol Jacklin knyga The

Learning and Motivation („Mokymosi ir

Psychology of Sex Differences („Lyčių

motyvacijos psichologija") pristatė

skirtumų psichologija").

1975-

knyga Sociobiology („Sociobiologija"),

straipsnis apie instrumentinį

žyminti evoliucinės psichologijos ištakas.

1976-

Leidinyje American Psychologist išspausdintas Sandros W ood Scarr ir

Išleista Alberto Bandūros knyga

Richardo A. W einbergo straipsnis „IQ

Principles of Behavior Modification

Test Performance of Black Children

(„Elgesio modifikavimo principai").

Adopted by W hite Families" („Juodaodžių vaikų, kuriuos įvaikino

Amerikos psichologų asociacijos

baltaodžiai, intelekto testo įverčiai").

as a Means of Promoting Human

1978-

Psichologui Herbertui A. Simonui iš Kar-

W elfare 11 („Psichologija kaip žmonių

negio-Melono

universiteto

gerovės skatinimo priemonė") George

belio

už

Milleris akcentavo priartinimo prie

problemų

visuomenės poreikių svarbą. Kennethas

B.

Clarkas

afroamerikiečiu

premija

paskirta

inovatyvius

sprendimo

Amerikos

pirmuoju

1979-

psichologų

tyrimus,

Social Learning Theory („Socialinio

į regimąjį suvokimą").

mokymosi teorija"). Išleista Allano Paivio knyga Imagery

Išleista Jameso J. Gibsono knyga The Ecological Approach to Visual

1979-

Pasirodė Elizabeth Loftus knyga Eyewit­ ness Testimony („Liudytojo parodymai").

1981-

Ellen Langertapo pirmąja moterimi

and Verbal Processes („Vaizduotė

etatine Harvardo universiteto

ir verbaliniai procesai").

Psichologijos katedros darbuotoja.

ir

naudojant

Perception („Ekologinis požiūris

Pasirodė Alberto Bandūros knyga

No­

mąstymo

kompiuterines imitacines programas. tapo

asociacijos prezidentu.

1971-

Pasirodė biologo Edwardo O. W ilsono

Science paskelbtas Nealo E. Millerio

prezidento kreipimesi „Psychology

1971-

Išleista Eleanor Maccoby (nuotrauko­

Shiffrinas knygoje The Psychology of

tyrimus.

1971-

Antrasis Amerikos psichologų aso­

Martinas Seligmanas ir Stevenas

paskatino biologinio grįžtamojo ryšio

1969-

Etologai Karlas von Frischas,

Psychology („Kognityvinė

autonominių reakcijų sąlygojimą

1969-

Deraldas Sue ir Stanley Sue vadovavo

Julianas Rotteris paskelbė kontrolės

žymųjį trijų pakopų atminties modelį.

1968-

Robertas Rescorla ir Allanas W agneris paskelbė asociacinį Pavlovo

aptikimo

ir orientuoja jį į pažintinius procesus.

1967-

1972-

Theory

teorija ir psichofizika").

1966-

Leidinyje Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior išspausdintas

gestų kalbos.

1966-

Išleista Eilioto Aronsono knyga The Social Animal („Socialinis gyvūnas").

Nevados universitete Reno mieste

1966-

Pasirodė B. F. Skinnerio knyga

Johnson apibendrino savo tyrimus

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1991-

Rogeriui Sperry paskirta Nobelio premija už pacientų su perskirtomis smegenimis tyrimus.

Merilende Šventosios Marijos koledže įvyko Jungtinių Valstijų Nacionalinė konferencija „Kaip stiprinti psichologijos paskutinio kurso studentų parengimą". Jo dalyvių pasiūlymai vėliau sukėlė daug pakeitimų psichologijos mokymo programose.

1991-

Išleista paleontologo Stepheno Jay Gouldo knyga The Mismeasure of Man („Žmogaus matavimo klaidos"), sukėlusi diskusijas apie tai, kiek biologiniai veiksniai nulemia intelektą".

Išleista Martino Seligmano knyga Learned Optimism („Išmoktasis optimizmas"), kuri pradėjo „pozityviosios psichologijos" judėjimą.

1992-

Įkurtas Amerikos psichologų asociacijos 44 skyrius (Lesbiečių ir gėjų psichologinių tyrimų draugija).

Įsteigtas Amerikos psichologų asociacijos padalinys - Vidurinių mokyklų psichologijos mokytojų draugija.

1992-

Apie 3000 Amerikos vidurinių mokyklų moksleivių pasirinko sustiprintą psichologijos kursą, kad jiems būtų įskaitytas psichologijos įvado kursas universitete.

1993-

Psichologė Judith Rodin buvo išrinkta Pensilvanijos universiteto rektore. Ji tapo pirmąja universiteto rektore moterimi.

1993-

Knygoje Frames of Mind („Proto struktūra") Howardas Gardneris apibrėžė savo daugialypio intelekto teoriją.

2002-

Naujasis Meksikas tapo pirmąja valstija, kurioje kvalifikuotiems klinikiniams psichologams buvo leista išrašinėti kai kuriuos vaistus.

2002-

Rusijos Sankt Peterburgo mieste įvyko pirmoji tarptautinė psichologijos mokymo konferencija. Pagrindinius pranešimus skaitė Wilbertas J. McKeachie ir Charlesas L. Breweris.

2002-

Psichologui Danieliui Kahnemanui iš Prinstono universiteto skirta Nobelio premija už sprendimų priėmimo tyrimus.

1981-

Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis pelnė Nobelio premiją už pavienių ląstelių informacijos registravimo tyrimus, kurie leido nustatyti požymių detektorius (ląsteles) smegenų regos žievėje.

1981-

1981-

1984-

1986-

1987-

1987-

1987-

25

Robertas Sternbergas savo knygoje Intelligence Applied („Taikomasis intelektas") pristatė trikomponentę intelekto teoriją. Pasirodė Elizabeth Scarborough ir Laurel Furumoto (nuotraukoje) knyga Untold Lives: The First Generation of American Women Psychologists („Neaprašyti gyvenimai: pirmoji Amerikos moterų psichologių karta"). Depresijai gydyti pradėtas naudoti fluoksetinas („Prozac"). Wilbertas J. McKeachie iš Mičigano universiteto apdovanotas Amerikos psichologų asociacijos pirmąja premija už reikšmingą indėlį į psichologijos mokymą ir švietimą.

1988-

Įkurta Amerikos psichologų draugija. Nuo 2006 m. ji vadinasi Psichologijos mokslo asociacija.

1990-

Psichiatras Aaronas Beckas pelnė nusipelniusio mokslininko apdovanojimą už psichologijos taikymą psichopatologijos supratimui ir gydymui, taip pat už indėlį į kognityvinės terapijos plėtojimą.

1990-

B. F. Skinneris sulaukė Amerikos psichologų asociacijos padėkos už viso gyvenimo pašventimą psichologijai. Pasirodė paskutinis jo darbas „Can Psychology Be a Science of Mind?" („Ar psichologija gali būti mokslu apie psichiką?"). Mokslininkas mirė po kelių dienų pasirodžius šiam darbui. Jam buvo 86 metai.

Prologas: psichologijos istorija

Psichologijos ištakos Ikimokslinė psichologija Psichologijos mokslo susikūrimas Psichologijos mokslo raida Š iuolaikinė psichologija Didysis psichologijos ginčas Trys pagrindiniai psichologinės analizės lygiai Psichologijos sritys PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Jūsų psichologijos studijos

"K

aip sekasi gyventi su psichologu? “ - dažnai žm onės klausia m ano žm onos. „Ar savo psichologiją jis pasitelkia santykiuose su tavim i? “

„Ar tėtis ir jus tyrinėja? “ - daug kartų draugai klausė m ano vaikų. „Ką jūs m anote apie m ane? “ - sužinojęs, kad aš psichologas, pasidom ėjo vienas kirpėjas, tikėdam asis, kad aš tuoj pat im siu tirti jo asm enybę. „Nepaliaujamai stengiuosi

Daugelis žm onių apie psichologiją žino tiek, kiek apie ją skaitė populiario-

nesijuokti iš žmogaus veiksmų,

se knygose, žurnaluose ar išgirdo iš televizoriaus ekranų. Todėl jie m ano, kad

dėl jų nesielvartauti ir jų

psichologas tyrinėja asm enybę, verčiasi psichoterapija ir dalija patarim us, kaip

neniekinti, o suprasti."

auklėti vaikus.

Benedictas Spinoza, A Political

Treatise, 1677 („Politinis

Ar iš tikrųjų psichologai tuo užsiim a? Taip, ir dar gerokai daugiau. Apsvarstykim e keletą psichologijos klausim ų, kuriais galbūt susidom ėsite:

traktatas")

Ar kada nors pastebėjote, kad į tą patį dalyką reaguojate visiškai taip pat, kaip vienas iš jūsų tėvų - turbūt pasižadėjote niekada taip nesielgti - ir tada susi­ domėjote, kiek ypatybių esate paveldėjęs? Kiek tėvų ypatybių paveldėjote su jų genais, o kiek perėmėte iš jų sukurtos aplinkos? Ar esate kada nors su 6 mėnesių kūdikiu žaidęs slėpynių ir domėjęsis, kodėl šis žaidimas vaikui yra toks žavus? Kūdikis, kada jūs akimirksniui išnykstate už durų, mano, kad iš tiesų dingote, - ir netrukus vėl išdygstate iš niekur. Ką kūdikis iš tikrųjų suvokia ir apie ką mąsto? Turbūt kada nors, pabudę po košmaro ir nusišluostę išrasojusią kaktą, susimąstėte: kodėl sapnuojame tokius beprotiškus sapnus? Ar dažnai sapnuojame? Kodėl sapnuojame? Ar kada nors pagalvojote, kas lemia pasisekimą moksle ar darbe? Ar kai kurie žmonės tiesiog gimsta sumanesni už kitus? Ar vien intelektu galima paaiškinti, kodėl vieni žmonės tampa turtingesni, kūrybingesni ar jausmingiau pasakoja už kitus? Ar kada nors buvote nusiminęs, susirūpinęs ir norėjote žinoti, ar jūsų būsena vėl bus „normali“ ? Kas sukelia blogą nuotaiką? O kas - gerą? Ar kada nors susimąstėte, kaip elgtis su kitos kultūros, rasės ar lyties žmogumi? Kuo mes, žmonių šeimos nariai, esame panašūs? Kuo skiriamės vienas nuo kito? Nervų sistemos samprata XVII a. „Traktate siūlė

apie

paprastus

žmogų"

Descartes

refleksus

hidraulikos principais.

aiškinti

Į tokius klausim us psichologija gali atsakyti, nes tai - m okslas, ieškąs atsakym o į įvairiausius klausim us apie m us visus: kaip m es m ąstom e, jaučiam e ir elgiam ės.

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

Psichologijos ištakos

Vadovėlyje suformuluoti tikslai, kurie jums padės sutelkti dėmesį, o kiekvieno poskyrio

1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichologija.

pabaigoje pateikta mokymosi

Senų

senovėje

vienoje

m ūsų

Visatos

planetų

atsirado

žm onės. Netrukus jie

ne-

paprastai susidom ėjo savim i ir vienas kitu. Jie klausė: „Kas mes esame? Iš kur kyla ir

mūsų

valdyti

m us

mintys?

M ūsų

jausmai?

M ūsų

mus

supančius

kitus

žmones?“

-

ištakos

filosofijoje

bei biologijoje

veiksmai?

Kaip

M ėginim ų

turėtume

atsakyti

ilgainiui peraugo

į

suprasti

šiuos

į psichologiją

rezultatų santrauka, apibendrinanti tai, ką perskaitėte.

-

klausi-

- m oks-

lą, kuris siekia aprašyti bei paaiškinti, kaip m es m ąstom e, jaučiam e ir elgiam ės. Šiandien

apibrėžiam e

psichologiją

kaip

m okslą

apie

elgesį

ir

psichikos

proce-

Psichologija

sus. Paaiškinkim e šį apibrėžim ą. Elgesys yra viskas, ką daro gyvas organizm as -

(psychology) -

bet koks veiksm as, kurį galim e stebėti ir fiksuoti. Šauksm as, šypsojim asis, m irk-

mokslas, tiriantis elgesį

sėjim as,

ir psichikos procesus.

prakaitavim as,

stebim as kuriuos

elgesys.

kalbėjim as,

Psichikos

sprendžiam e

iš

atsakinėjim as

procesai

elgesio:

tai

yra

į

vidiniai,

pojūčiai,

klausim yno

klausim us

yra

subjektyvūs

patyrim ai,

apie

suvokiniai,

sapnai,

m intys,

įsitiki-

nim ai ir jausm ai. Psichologijos apibrėžim e svarbiausias žodis yra mokslas. Psichologija (tai aš pabrėšiu 1 skyriuje ir visoje knygoje) yra daugiau būdas, kuriuo keliam i klausim ai ir į juos atsakom a, o ne konkrečių faktų rinkinys. M oksline prasm e psichologijoje skirtingos gim tį,

kruopščiai idėjos.

rem iasi

tikrina.

Kuo

taikant

stebėjim o

Psichologija, tikėtinom is

labiau

m etodą

m ėgindam a

prielaidom is

teorija

pasitvirtina

ir

nuodugnią

apibūdinti ir

-

ir

teorijom is. jei

analizę

paaiškinti Vėliau

duom enys

vertinam os

žm ogaus

pri-

psichologija

jas

patvirtina

prognozes,

-

tuo ji geresnė. Jei prognozės nepasitvirtina, teoriją tenka peržiūrėti arba atm esti. Tad

šios

psichologų

knygos

tikslas

žaidim o

yra

taisyklės.

ne

pateikti rezultatus, bet parodyti, kokios yra

Sužinosite,

kaip

m okslininkai

įvertina

prieštarin-

gas nuom ones bei idėjas. Taip pat sužinosite, kaip m es visi - ir m okslininkai, ir

tiesiog

sm alsuoliai

-

galim e

išm intingiau

pirm iausia

susipažinkim e

apibūdinti

ir

aiškinti

savo

gyveni-

m o įvykius. Tačiau

su

šiandieninės

psichologijos

ištakom is,

kad

galėtum e geriau suprasti įvairius psichologų požiūrius.

Ikimokslinė psichologija 2 TIKSLAS. Kokios buvo ikimokslinės psichologijos ištakos, pradedant ankstyvuoju psichikos bei kūno supratimu ir baigiant šiuolaikinio mokslo pradmenimis.

Daugelį nijos

šiuolaikinių

istoriją.

kūnas siejasi su patirtį?

psichologijos

Ankstyvieji

psichika? Kiek

Pavyzdžiui,

klausim ų

m ąstytojai

Indijoje

m ūsų

Buda

galim e

klausė:

kaip

žinių

svarstė,

aptikti veikia

studijuodam i

m ūsų

yra įgim tos? Kiek kaip

susijungia

žm o-

psichika? jų

pojūčiai

Kaip

įgyjam e per ir

suvoki-

niai, kad virstų idėjom is. Kinijoje Konfucijus pabrėžė idėjų ir išsilavinusio proto galią.

Senovės

Izraelyje

hebrajų

m okslininkai

priartėjo

prie

m oderniosios

psi-

chologijos, susiedam i sielą bei em ocijas su kūnu: buvo sakom a, jog žm onės m ąsto širdim i, o jaučia viduriais.

Svarbios sąvokos vadovėlyje pateikiamos paryškintu šriftu. Šias sąvokas ir jų apibrėžimus rasite paraštėse bei knygos pabaigoje pateiktame specialiųjų terminų žodyne.

29

30

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

Senovės

Graikijoje

filosofas-m okytojas

Sokratas

(469-399

pr. Kr.) ir jo

m o-

kinys Platonas (428-348 pr. Kr.) teigė, kad sielą galim a atskirti nuo kūno ir kad siela

išlieka,

m irties pr.

kūnui

patale,

Kr.),

m irus,

būsim asis

kitam e

bei

kad

Platono

Graikijos

žinojim as

m okinys,

pakraštyje

yra

įgim tas.

paauglys

lavino

savo

Kai

vardu

aštrų

Sokratas

Aristotelis

protą.

gulėjo

(384-322

Aristotelis

teik-

pirm enybę faktam s ir tuo skyrėsi nuo Sokrato bei Platono, kurie savo sam protavim us tėvis,

grindė

išvesdavo

logika.

Aristotelis,

dėsnius

rem dam asis

intelektualusis nuodugniais

šiandieninių stebėjim ais.

m okslininkų Šie

pro-

stebėjim ai

jam

leido nuspręsti, kad „siela ir kūnas yra neatskiriam i, taip pat ir atskiros sielos dalys “

(De

Anima).

Be

to,

Aristotelis

tvirtino,

kad

nėra

žinojim as

išankstinis

(Sokratai ir Platonai, atleiskite); priešingai, jis kyla iš m ūsų prisim inim uose sukauptų patyrim ų. Per kitus 2000 m etų m ažai kas buvo sužinota apie žm ogiškąją prigim tį, tačiau

situacija

pasikeitė

XVII

am žiuje,

kai

suklestėjo

šiuolaikinis

m okslas.

Kar-

tu su juo atsirado ir naujos teorijos apie žm ogaus elgesį bei nauji atsakym ai į dar

senovėje

zas

Renė

keltus

klausim us.

Descartes

(Renė

Silpnos

Dekartas,

sveikatos,

1595-1650)

tačiau sutiko

aštraus su

proto

Sokratu

prancū-

bei

Plato-

nu, kad egzistuoja įgim tos idėjos bei kad „siela yra visiškai kitokia nei kūnas “ ir kad

ji išlieka po

kūno

m irties. Descartes sielos koncepcija paskatino jį nu-

m anyti, kaip bendrauja nem aterialioji siela ir m aterialusis kūnas, ir žm onės nuo to

laiko

pritarė

skrosdam as

jo

pažiūrom s.

gyvūnus,

Būdam as

nusprendė,

jog

ir

m okslininku,

sm egenų

ertm ių

ir

filosofu

skystyje

Descartes,

esam a

„gyvybės

syvų “ . Jis spėjo, kad šie syvai tuo, ką m es vadinam e nervais (kuriuos jis laikė tuščiaviduriais),

teka

į

raum enis

ir

sukelia

judesius.

Patyrim o

suform uoti

prisi-

m inim ai atveria poras sm egenyse, į kurias taip pat atiteka gyvybės syvai. Descartes buvo teisus teigdam as, jog nervų sistem a yra svarbi ir jog nervai sužadina refleksus. Tačiau nors jis ir buvo genijus bei rėm ėsi žiniom is, sukauptom is per daugiau nei 99 procentus žm onijos istorijos, vargu ar jis galėjo bent num anyti tai, ką

šiandien

žino

vidutinis

dvylikam etis. Iš

tiesų, m ūsų

m okslinės

savęs pažinim o istorijos, kuri pasakojam a šioje knygoje, didžioji dalis buvo parašyta per žm onijos istorijos paskutinį akim irksnį. Tuo tarpu kitoje Lam anšo sąsiaurio pusėje - Britanijoje - m okslas buvo kur kas

„žem iškesnis “ .

Baconas

Jis

(1561-1626)

bejaučiam a

ir

rėm ėsi tapo

eksperim entais,

vienu

šiandieniniuose

šiuolaikinio psichologijos

patyrim u m okslo m okslo

ir

sveiku

pradininkų,

protu. o

jo

eksperim entuose.

Francis įtaka

te-

Baconas

taip pat dom ėjosi žm ogaus psichika ir jos netobulum u. Num anydam as, kad žm ogaus

psichika

vėliau

trokšta

pripažinom e),

įžvelgti dėsningum us jis

rašė,

jog

net atsitiktiniuose

„žm ogiškasis

supratim as

įvykiuose dėl

savo

(tai m es ypatingos

prigim ties lengvai linkęs pripažinti daugiau tvarkos ir lygybės nei iš tikrųjų randa “

(Novum

Organuum).

tus faktus, kad

Baconas

taip

pat

num atė

vėliau

m oksliškai

patvirtin-

m es pastebim e ir įsim enam e įvykius, patvirtinančius m ūsų

įsiti-

kinim us: „Visi prietarai yra labai panašūs, ar tai būtų astrologija, ar sapnai, ar lem tingi

ženklai...

įvykius, tačiau

tuo,

nekreipia

taip būna kur kas dažniau “ .

kad

suklaidinti

dėm esio

jų

šalininkai

pastebi

ir nepastebi neišsipildžiusių

tik

išsipildžiusius

[pranašysčių], nors

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

M aždaug 50 m etų po Bacono m irties britų politikos filosofas Johnas Locke (1632-1704) parašė vieno puslapio esė apie „m ūsų pačių gebėjim us “ rengdam asis diskusijai su draugais. Parašęs šim tus puslapių per prabėgusius nuo to laiko 20

m etų

Essay

jis

užbaigė

Concerning

vieną

Human

novatoriškiausių

Understanding

ir

puikiausių

(„Esė

apie

istorijoje

darbų

-

“

žm ogaus

intelektą ),

An

Empirizmas

ku-

(empiricism) -

riam e išsakė garsiąją idėją, jog vos tik gim usio žm ogaus psichika yra švari len-

požiūris, kad a) žinojimas

ta - ,,baltas popieriaus lapas “ - kurioje rašo patyrim as. Ši idėja kartu su Ba-

per pojūčius ateina iš patyrimo;

cono

b) mokslas klesti stebėjimų

m intim is

padėjo

susiform uoti

šiuolaikiniam

požiūriui,

em pirizm ui,

kad

žinojim as kyla iš patyrim o, todėl m okslas privalėtų pasikliauti stebėjim u ir eks-

ir eksperimentų dėka.

perim entavim u.

Psichologijos mokslo susikūrimas 3 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip ankstyvieji psichologai siekė suprasti psichikos struktūrą bei veiklą ir išvardykite keletą garsiausių psichologų, dirbusių šiose srityse.

Filosofai m ąstė apie m ąstym ą tol, kol vieną 1879 m etų gruodžio dieną m ažam e kam barėlyje,

esančiam e

aptriušusio

Vokietijos

Leipcigo

universiteto

pastato

tre-

čiam e aukšte, gim ė psichologija, kokią m es dabar žinom e. Ten du jauni vyrai padėjo

asketiškam

perim entinį rafo

vidutinio

įrenginį.

raktą, išgirdę, kad

m okslininkai

am žiaus

Prietaisas

palygino

profesoriui

m atavo, po

kam uoliukas

šį

laiko

atsim ušė

tarpsnį

W ilhelm ui

kiek

su

laiko

į platform ą

truputį

W undtui

žm onės

kurti

paspaudžia

eksteleg-

(Hunt, 1993). Vėliau

sudėtingesnių

užduočių

vyk-

dym o trukm e. Įdom u tai, kad žm onės, paprašyti paspausti raktą vos tik pasigirdus garsui, reaguodavo per m aždaug vieną dešim tąją sekundės, ir m aždaug per dvi dešim tąsias sekundės, kai jų buvo prašom a paspausti raktą sąm oningai suvokus

garsą.

(Suvokti,

,,sąm onės atom us

“

kad

suvokei,

užtrunka

ilgiau.)

W undtas

siekė

Wilhelmas Wundtas Wundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcigo universitete Vokietijoje.

išm atuoti

- sparčiausius ir paprasčiausius psichikos procesus. Taip pra-

Informacijos šaltiniai

sidėjo, kaip m anom a, pirm asis psichologinis eksperim entas ir buvo įsteigta pir-

pateikiami skliausteliuose,

m oji p s i c h o l o g i j o s laboratorija, kurioje dirbo W undtas ir pirm ieji psichologijos

nurodant autorių ir datą,

doktorantai.

o išsamus jų aprašas pateiktas

Netrukus šis naujasis m okslas - psichologija - skilo į įvairias šakas arba m okyklas, kuriom s atstovavo pažangūs m ąstytojai. Iš šių ankstyvųjų krypčių pa-

knygos pabaigoje esančiame literatūros sąraše.

m inėtinos struktūralizmas ir funkcionalizmas bei geštaltinė psichologija, biheviorizm as ir psichoanalizė, kurias apibūdinsim e tolesniuose skyriuose.

Samprotavimai apie psichikos struktūrą 1892 m etais pelnęs filosofijos daktaro laipsnį W undto studentas Edwardas Bradfordas

Titcheneris

tūralizm o fizikai

ir

stebėjim o tyrim o ką

nors

netrukus

sąvoką.

Titcheneris

chem ikai m etodą

elem entus ragaujant.

ėm ė

-

išskiria

siekė

Kokius

į jie

-

rožę,

Kornelio

atrasti

m edžiagos

introspekciją

žvelgiant

dėstyti

ir

sąm onės

struktūrą.

m okydavo

klausantis

patiria

universitete

elem entus, Titcheneris

tiriam uosius

m etronom o,

betarpiškus

ir

pojūčius,

sukūrė

struk-

Struktūralizmas

(structuralism) -

panašiai

kaip

ankstyvoji psichologijos mokykla,

naudojo

savo

žmogaus psichikos elementinei

fiksuoti

užuodžiant vaizdinius,

savo kvapą

paar

jausm us?

Ir kaip šie pojūčiai, vaizdiniai bei jausm ai yra vienas su kitu susiję? Titcheneris,

struktūrai tirti taikiusi introspekciją.

31

32

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

kaip ir anglų eseistas C. S. Lewisas (1960, p. 18-19), laikėsi to paties požiūrio, kad „yra tik vienas dalykas visoje Visatoje, apie kurį m es žinom e daugiau nei

galim e

sužinoti

rem dam iesi

stebėjim ais “ .

išorės

Ir

šis

vienintelis

dalykas,

kaip teigė Lewisas, esam e m es patys. „M es, galim a sakyti, turim e vidinį inform acijos šaltinį “ . Deja,

struktūralizm as

trospekcijai buvo ji

nėra

labai

palaipsniui

išnyko,

kaip

ir

introspekcijos

reikalingi išm intingi, iškalbūs žm onės. Taip

patikim a:

introspekcijos

rezultatai

skyrėsi

m etodas.

In-

pat paaiškėjo, kad

priklausom ai

nuo

žm o-

gaus ir jo patirties. Be to, naujausi tyrim ai rodo, kad žm onių prisim inim ai dažnai būna klaidingi. Taip pat būna klaidingi ir jų teiginiai dėl to, kas, pavyzdžiui, paskatino

padėti kitam

žm ogui ar jį įskaudinti (M yers, 2002). Dažnai m es tie-

siog nežinom e, kodėl jaučiam e tai, ką jaučiam e, ir darom e tai, ką darom e. Edwardas Bradfordas

Samprotavimai apie psichikos funkcijas

Titcheneris

Kitaip Ieškodamas proto struktūrinių elementų taikė introspekciją (savistabą).

nei tie, kurie vylėsi sudėlioti psichikos struktūrą iš paprastų

šios

pastangos

buvo

jo

dingiau

yra nagrinėti m inčių

to.

Tačiau

kūrėjo

dalių

panašios

išardytų

bandym ą

suprasti

autom obilio

konstrukciją

- filosofas ir psichologas W illiam as Jam esas m anė, kad

kodėl

Charleso

į

elem entų

nosis

ar

Darwino,

iš

nau-

ir pojūčių funkcijas. Nosis uodžia, sm egenys m ąssm egenys

Jam esas

šitai

darė

daro?

prielaidą,

Veikiam as jog

evoliucijos

m ąstym as,

taip

teorijos pat

kaip

ir uostym as, išsivystė dėl to, kad buvo adaptyvus - jis padėjo m ūsų protėviam s Funkcionalizmas

išlikti. Sąm onė

(functionalism) -

ti

psichologijos mokykla, kuri buvo

skatino

sutelkusi dėmesį į psichinių

pasireiškiančius pasąm onės srautus.

ją

prie

atlieka

dabarties

tyrinėti

tam

sąlygų

paprastas

tikrą ir

funkciją. Ji padeda

planuoti

em ocijas,

ateitį.

analizuoti praeitį, pritaiky-

Būdam as

prisim inim us,

Jam esas

funkcionalistas

valią,

įpročius

ir

atsitiktinai

Tačiau svarbiausi Jam eso nuopelnai yra labiau susiję ne su jo darbais labo-

ir elgsenos procesų funkcionavimą - kaip šie

ratorijoje, o

su dėstym u Harvardo universitete ir rašym u. Jam eso nekam avo nei

procesai padeda organizmui

bloga sveikata, nei depresija, jis buvo žaism ingas, m ėgstantis bendrauti ir links-

prisitaikyti, išlikti ir klestėti.

m as

žm ogus,

kuris

kartą

pasakė,

jog

„pirm oji

m ano

išgirsta

psichologijos

pa-

skaita buvo ta, kurią aš pats pirm ą kartą skaičiau". Per vieną sąm ojingą Jam eso paskaitą jo studentas pertraukė profesorių ir paprašė surim tėti (Hunt, 1993). Teigiam a,

jog

Jam esas

kad

studentai

savo

šeim ą

džiui, nam

buvo

įvertintų bei

korektūrų redaktoriui.

idėjų

jo

Jas

pirm ųjų

Am erikos

profesorių,

kurso

pabaigoje.

Jam esas

dėstym ą

pasaulį,

skaitym as. -

vienas

tačiau

jį

„Nesiųskite

grąžinsiu

vargindavo

m an

neatplėšęs

m onotoniški

korektūrų! voko

ir

-

paliepė

daugiau

ėm usių

m ylėjo

prašyti,

studentus,

darbai, jis

pavyz-

kartą

niekada

su

viejum is

nesikalbėsiu" (Hunt, 1993, p. 145). Jam esas buvo toks pat ūm us ir 1890-aisiais, kai nepaisydam as Harvardo universiteto

rektoriaus

doktorantam s

„Mes nepažįstame savo

m inarą,

psichikos." Jonathan Swift, Polite Conversation, 1738 („Mandagus pokalbis")

suoti.)

kiti Tad

prieštaravim ų

(Scarborough doktorantai Jam esas

jį

m okė

ir

priėm ė

m etė. ją

M ary

Furum oto, (Tais

vieną.

Calkins

1987).

laikais Vėliau

į

Calkins

m oterys Calkins

savo

sem inarą,

pradėjus

neturėjo įvykdė

net

visus

skirtą

lankyti

se-

teisės

bal-

reikalavim us

gauti Harvardo filosofijos daktaro laipsniui ir per kvalifikacinius egzam inus pranoko visus doktorantus vyrus. Deja, Harvardo universitetas atsisakė jai suteikti

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

33

pelnytą m okslo laipsnį, vietoje jo siūlydam as Redklifo koledžo, gim iniškos aukš­ tosios

m okyklos

šinosi

lyčių

m oterim s, neteikiančios

nelygybei

psichologai

ir

ir

atsisakė

psichologijos

daktaro

diplom o.

studentai

laipsnio, diplom ą. Calkins

Prabėgus

stengėsi

daugiau

paveikti

nei

prie­

šim tm ečiui,

Harvardo

universitetą,

kad šis po m irties suteiktų Calkins filosofijos daktaro laipsnį, kurio ji nusipel­ nė (Feminist Psychologist, 2002). Tačiau Calkins vis tiek tapo garsia atm inties tyrinėtoja, o 1905 m etais buvo išrinkta

pirm ąja

m oterim i

Am erikos

psichologų

asociacijos

Pasaulis

nuo

laikų

1996-2005

m etų

pasikeitė.

gina

tų

daugiau

10

išrinktų

dentų

kaip

iki

du

trečdalius

Am erikos

buvo

visų

psichologų

m oterys!

Kanadoje

labai

psichologijos

draugijos, bei

kuri

Europoje

(APA) Dabar

daktaro pat

m oterys

disertacijų,

orientuojasi

taip

prezidente.

į

5

m okslą,

daugiausia

ap­

ir

iš

prezi­

psichologijos

Kai Harvardo universitetas atsisakė Calkins pirm ajai iš m oterų suteikti psicho­ daktaro

parašė

didelio

ir 1921 cija

laipsnį, atgarsio

m etais

buvo

žurnale,

ji

ši

tapo

garbė

atiteko

sulaukusią antrąja

M argaret The

knygą

m oterim i APA

pirm asis

užsienio

m okslininko

nebuvo

priim ta

į

ir Mary W hiton Calkins Jamesas, legendinis mokytojas

daktaro disertacijų pastaruoju m etu apgynė m oterys. logijos

W iiliamas Jamesas

Floy

W ashburn,

Animal M ind

eksperim entinės

kurį

W ashburn

W undtas

psichologijos

vėliau

psichika 6 ')

(„Gyvūnų

prezidente. Nors

darbas,

kuri

ir rašytojas, buvo Calkins, atminties tyrinėjimo pradininkės ir Amerikos psichologų asociacijos prezidentės, patarėjas.

diserta­

paskelbė

savo

organizaciją,

kurią

įkūrė W ashburn m okslinis vadovas Titcheneris. Jam eso

įtaką

dar

labiau

sustiprino

jo

daugybė

kurie paskatino leidėją Henry Holtą pasiūlyti jam naująjį

m okslą

teigdam as,

-

kad

psichologiją.

knygai

Jam esas

parašyti

sutiko

prireiks

sutiktų

straipsnių,

sutartį: parašyti vadovėlį apie

ir

dvejų

palankiai pradėjo

m etų.

Vėliau

darbą

1878

paaiškėjo,

m etais, kad

už­

duotis parašyti vadovėlį yra sudėtingesnė nei tikėtasi, ir jį užbaigti Jam esui pri­ reikė

12

žm onės

m etų. vis

grindai“)

ir

(Kodėl

dar

m anęs

tebeskaito

žavisi

Jam eso

tai

nestebina?)

Prabėgus

Principles

knygą talentu

bei

of

daugiau

Psychology

elegancija,

nei

šim tm ečiui,

(„Psichologijos

supažindinant

išsilavinusią

pavi­

suom enę su psichologija.

Psichologijos mokslo raida 4 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologijos evoliuciją nuo 1920 metų iki mūsų dienų.______________________________

Šis

jaunas

m okslas

-

psichologija

-

išsirutuliojo

iš

labiau

susiform avusių

filo­

sofijos bei biologijos m okslų. W undtas buvo

ir filosofas, ir fiziologas. Jam esas

buvo

am erikiečių

pirm asis

m us,

buvo

oriją,

-

kų

rusų

austrų

stebėtojas,

filosofas. fiziologas.

gydytojas. -

šveicarų

Ivanas

Pavlovas,

Sigm undas Jeanas

Freudas,

Piaget,

biologas.

Šis

sukūręs

įtakingiausias novatoriškų

pradėjęs

m okym osi

įtakingą praėjusio

psichologų

tyri­

asm enybės

te­

šim tm ečio

vai­

„proto

M age-

-

lanų“, kaip juos pavadino M ortonas Huntas (1993) - sąrašas rodo, jog psicho­ logijos ištakos glūdi daugelyje m okslo disciplinų ir šalių. Toliau goje.

psichologija

Psichologiją

nėra

vystėsi lengva

įvairiais apibrėžti,

lygiais, nes

Pirmoji moteris, gavusi psicholo­ gijos daktaro laipsnį; savo darbe

kuriuos ji

Margaret Floy W ashburn

apim a

apžvelgsim e daug

šioje

dalykų,

psichoterapija ir baigiant nervų ląstelių veiklos tyrim ais. W undtas ir Titchene-

kny­

pradedant

The Animal Mind („Gyvūnų psichika") ji apibendrino gyvūnų elgsenos tyrimus.

34

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

ris sutelkė dėm esį į vidinius pojūčius, vaizdinius bei jausm us. Jam esas taip pat dom ėjosi

introspektyviuoju

sąm onės

srauto

bei

em ocijų

tyrim u.

Freudas

pabrė­

žė, kaip em ocinės reakcijos į vaikystės patyrim us bei m ūsų pasąm onės procesai veikia

elgesį.

Todėl

iki

XX

a.

trečiojo

dešim tm ečio

psichologija

buvo

apibrė­

žiam a kaip „psichikos gyvenim o m okslas". N uo

XX

a.

trečiojo

iki

septintojo

dešim tm ečių

A m erikos

psichologai,

ku­

riem s iš pradžių vadovavo ryški ir provokuojanti asm enybė Johnas B. W atsonas, o vėliau ne m ažiau provokuojantis B. F. Skineris, atm etė introspekciją ir iš naujo apibrėžė psichologiją kaip „m okslinį stebim o elgesio tyrim ą 6 6 . K ad ir kaip būtų, tvirtino šie bihevioristai, m okslo šaknys glūdi stebėjim e. N eįm anom a stebėti po­ jūčio, jausm o

galima

ar m inties, tačiau

stebėti ir fiksuoti žm onių

elgesį jiem s

reaguojant į įvairias situacijas. Sigmundas Freudas Garsus asmenybės teoretikas ir terapeutas, kurio prieštaringos idėjos darė įtaką žmogaus supratimui.

H um anistinė į

Freudo

kraipos

pradininkam s

m echanistiški.

buvo

psichologija

atsakas

psichologiją Carlui

Rogersas

ir

ir

švelnesnis

XX

biheviorizm ą,

Rogersui M aslow as

ir

kurie

A braham ui

ne

ragino

a.

septintojo

naujos M aslow ui

atgam inti

dešim tm ečio

psichologijos atrodė

vaikystės

per

pa­ daug

prisim ini­

m us ar sutelkti dėm esį į išm oktus poelgius, o pabrėžė dabartinės aplinkos įtaką tobulėjim o potencialui bei m eilės ir pripažinim o poreikių tenkinim o svarbą. X X a. septintajam e dešim tm etyje psichologai vėl ėm ė dom ėtis psichikos pro­ cesais

tirdam i, kaip

m ūsų

psichika

tyvinė

revoliucija

parėm ė

tokias

Humanistinė psichologija

vidinių

psichikos

procesų

analizės

(humanistic psychology) -

kai

ištirti, kaip

m es

istoriškai reikšmingas požiūris,

tyvinė procesų

tobulėjimo potencialą; buvo

m atysim e

taikomi individualizuoti asmeny­

supratim o bei gydym o būdus.

bės tyrimo metodai tikintis skatinti asmenybės tobulėjim ą.

ir

16

Siekdam i procesais,

ir

sm egenų

neseniai funkcijų

skyriuje, apim ti

šiandien

ankstesnių svarba,

psichologų

ir

jas

kuriant

naujus

psichologijos psichologiją

kognityvinis

tyrim as) įvairių

dom ėjim ąsi

apibrėžiam e

buvo

kaip

m okslinį

elgesio

W atsonas pavertė psichologi­ ją mokslo apie elgesį lydere

B. F. Skinneris

ir pademonstravo sąlyginius

Garsus bihevioristas,

„mažasis Albertas".

pavyzdžiui, elgesiu,

Dirbdam as kartu su Rainer

pagarsėjo kaip

naudingi,

stebim u

ir Rosalie Rayner

atm etęs introspekciją ir tyrinėjęs, kaip pasekmės formuoja elgesį.

kaip

m oksliš­

inform aciją. K ogni-

ir

Johnas B. Watsonas

idėjas

siekdam a

neuromokslas

ypač

sutrikim ų,

procesų tyrinėjim ą.

refleksus su kūdikiu, kuris

pasiūlytas

ištobulino,

bei įsim enam e

susiform avęs sąveikos

inform aciją. Ši kogni-

bei išsaugo

suvokiam e, apdorojam e

akcentavęs sveikų žm onių

psichologija

apdoroja

(psichikos kaip

pa­

depresijos, ir

ir

vidiniais psichikos

35

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

MOKYMOSI REZULTATAI Psichologijos ištakos 1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichologija.

Psichologija

yra

m okslas

organizm as)

ir

psichikos

tyrim ą,

apie

kurį

apie

elgesį

procesus

sprendžiam e

(visa,

ką

daro

(subjektyvųjį

iš

elgesio).

pa-

Svarbiau-

sias žodis šiam e apibrėžim e yra mokslas.

torijoje.

Netrukus

ciplinos

atskiros

susiform avo kryptys.

naujosios

Edwardas

m okslo

dis-

Bradfordas

Tit-

cheneris bei kiti struktūralistai ieškojo pagrindinių sąm onės

elem entų,

m okydam i

žm ones

pažvelgti

į

savo

vidų ir apibūdinti sm ulkiausius savo patyrim o elem entus. Kad

suprastų, kaip

psichikos

procesai ir elgesys

padeda prisitaikyti, išlikti ir klestėti, W illiam as Jam e2 TIKSLAS. Kokios buvo ikimokslinės psichologijos ištakos, pradedant ankstyvuoju psichikos bei kūno supratimu ir baigiant šiuolaikinio mokslo pradmenimis.

Psichologijos

ištakų

sas

bei

kiti

funkcionalistai

m ėgino

paaiškinti,

kodėl

m es darom e tai, ką darom e. Jam esas taip pat parašė populiarų naujosios m okslo disciplinos vadovėlį.

galim e

rasti

Indijoje,

Kinijoje,

Artim uosiuose Rytuose ir Europoje, kur daugelis m o-

4 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologijos evoliuciją nuo 1920 metų

kslininkų

iki mūsų dienų.

visą

gyvenim ą

paskyrė

žm ogaus

tyrinėjim ui.

M ėgindam i suprasti žm ogaus prigim tį, jie atidžiai stebėjo, kaip funkcionuoja m ūsų siela bei kaip kūnas susijęs su siela. sutelkė dėm esį į idėjų galią bei kilm ę. Kitose pasaulio dalyse senovės hebrajai, Sokratas, jo studentas Plair

Platono

m okinys

Aristotelis

svarstė, ar

siela

ir kūnas yra tarpusavyje susiję, ar atskirti vienas nuo kito bei spėliojo, ar žm onių idėjos yra įgim tos, ar atsiranda

iš

patirties.

XVII

am žiuje

Renė

Descartes

ir

Johnas Locke sugrįžo prie šių antikinių debatų, ir Locke išsakė garsųjį teiginį, kad psichika yra „baltas popieriaus lapas “ . Franciso Bacono ir Johno Locke idėjos

buvo

XX

labai

svarbios

vystant

šiuolaikinį

em piriz-

m ą - požiūrį, kad žinojim as atsiranda iš patyrim o per pojūčius ir kad m okslas turėtų rem tis stebėjim ais bei

a.

„m okslas kus

Daugiau nei prieš 2000 m etų Buda ir Konfucijus

tonas

Iki

trečiojo

apie

dešim tm ečio

psichikos

introspekciją.

psichologija

gyvenim ą",

Vėliau

tiriam ą

Am erikos

buvo pasitel-

bihevioristai,

va-

dovaujam i Johno B. W atsono ir vėliau B. F. Skinnerio,

nukreipė

XX

a.

nistai

psichologijos

septintajam e

atkreipė

tobulėjim o

į

m eilės

ir

bą. Taip pat XX tant

dešim tm etyje

dėm esį

bei

kognityvinei

dėm esį aplinkos

į

stebim ą

elgesį.

psichologai įtakos,

pripažinim o

hum a

asm enybės

poreikių

svar-

a. septintajam e dešim tm etyje, vyksrevoliucijai,

psichologų

dėm esys

vėl

buvo sutelktas į psichikos procesus, ypač atsižvelgiant į

suvokim ą

atm intį. riau

(percepciją),

Kognityvinis

suprasti

šiuos

inform acijos

neurom okslas bei

kitus

apdorojim ą

padeda

šiandieninės

m um s

bei ge-

psichologi-

jos, kaip „m okslo apie elgesį bei psichikos procesus “ , aspektus.

eksperim entais.

3

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

ankstyvieji

psichologai

siekė

su-

prasti psichikos struktūrą bei veiklą, ir išvardykite keletą garsiausių psichologų, dirbusių šiose srityse.

Šiandieninė pabaigoje,

psichologija kai

W ilhelm as

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Kaip,

jūsų

manymu,

gali

pasikeisti

psi-

chologija, kai daugiau ne iš Vakarų šalių kilusių žmonių savo idėjomis praturtins šią sritį?*

susikūrė

Vokietijoje

W undtas

atliko

XIX

a.

pirm uosius

tikrus eksperim entus pirm ojoje psichologijos labora-

* Šie klausimai padės jums apsvarstyti svarbiausius psichologijos teiginius ir susieti juos su savo patirtimi. Kai teiginiai taps jums asmeniškai prasmingesni, juos bus lengviau įsiminti.

36

PROLOGAS:

PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

Šiuolaikinė psichologija K aip

ir

siom s

psichologijos

šalim s.

pradininkai,

Tarptautinėje

šiuolaikiniai

psichologijos

psichologai

sąjungoje

yra

69

atstovauja šalys

įvairiau­

narės,

prade­

dant A lbanija ir baigiant Zim babve. Beveik visur tarsi grybai po lietaus dygsta psichologų

draugijos:

1945

m etais

A m erikos

psichologų

asociacijoje

buvo

4183

nariai ir kandidatai, o šiandien - daugiau nei 160 000; Britanijoje plėtros tem ­ pai panašūs (nuo 1100 iki 34 000). K inijoje 1985 m etais psichologijos katedros veikė

penkiuose

universitetuose,

o

am žiaus

pabaigoje

-

penkiasdešim tyje

1999). A pie 500

000

žm onių

visam e pasaulyje yra įgiję psichologo

m ą,

yra

Europos

psichologų

o

130

000

organizacijų

nariai

(Jing,

išsilavini­

(Tikkanen,

2001).

Be to, tarptautinių publikacijų, jungtinių sim pozium ų, interneto dėka ir dėl tarp­ tautinio bendradarbiavim o bei bendravim o dabar sparčiau negu bet kada anksčiau „žengiam e

į

vieningą

pasaulį “,

psichologijos

teigia

Robertas

Bjorkas

(2000).

Psichologija plėtojama ir tam pa globali. N ūdienos psichologai ginčijasi dėl kai kurių seniai svarstom ų dalykų ir nag­ rinėja elgesį iš skirtingų perspektyvų. Jie taip pat dėsto, dirba ir vykdo m oks­ linį darbą daugelyje skirtingų psichologijos sričių.

Didysis psichologijos ginčas 5

TIKSLAS.

Apibendrinkite

psichologijos

prigimties-patirties

ginčo

esmę

ir

apibūdinkite

natūraliosios atrankos principą. Prigimties-patirties problema

Per trum pą savo istoriją psichologija dom ėjosi keliais klausim ais, su kuriais su­

(nature-nurture issue) -

sipažinsite

užsitęsęs ginčas dėl genų

yra

šioje

knygoje.

pagrindinis 3

Svarbiausias

ir

įkyriausias

klausim as

(kuris

taip

pat

skyriaus klausim as) susijęs su santykiniu biologijos ir patir­

ir patirties indėlio į psichologinių

ties indėliu. K aip jau sužinojom e, šio prigim ties-patirties ginčo ištakos yra la­

bruožų ir elgesio raidą.

bai senos. A r m ūsų žm ogiškieji bruožai susiform uoja kartu su patirtim i, ar m es juos jau turim e gim dam i? D ėl to ginčijosi senovės graikai. A ntai Platonas m a­ nė, jog charakteris bei intelektas yra daugiausia paveldėti ir kad tam tikros idė­ jos

taip

pat

yra

įgim tos.

A ristotelis

tam

prieštaravo

ir

tvirtino,

jog

psichikoje

yra tik tai, kas pirm iausia patenka į jį per pojūčius iš išorinio pasaulio. X V II am žiuje

filosofai vėl įsitraukė

į šį ginčą. Locke

atm etė

įgim tų

idėjų

sam pratą

teigdam as, jog psichika yra švarus popieriaus lapas, kuriam e rašo patirtis. D e­ scartes su juo nesutiko. Jis buvo įsitikinęs, jog kai kurios idėjos yra įgim tos. Po

dviejų

šim tm ečių

D escarteso

požiūrį

parėm ė

vienas

sm alsus

gam tos

ty­

rinėtojas. 1831 m etais studentas, aistringas vabzdžių, m oliuskų bei kriauklių ko­ lekcininkas, išsirengė į kelionę aplink pasaulį, kuri tapo istorine. Tai buvo 22 m etų

keliautojas

Charlesas

D arw inas, vėliau

stebėjęsis

neįtikėtina

rūšių, su

ku­

riom is susidūrė kelionės m etu, įvairove, tarp jų - vienoje saloje m atytais vėž­ liais, kurie skyrėsi nuo kitose to regiono salose gyvenančių vėžlių. Ši gyvybės Charlesas Darwinas

įvairovė

Tvirtino, jog natūralioji atranka

kilm ę “ (Origin of Species), kuriam e buvo pateikta evoliucijos proceso idėja. D ar­

formuoja ne tik kūną,

w inas buvo įsitikinęs, kad gam ta iš atsitiktinių organizm ų variacijų atrenka tas,

bet ir elgesį.

kurios labiausiai padeda organizm ui išlikti ir reprodukuotis tam tikroje aplin-

buvo

paaiškinta

1859

m etais

išleistam e

D arw ino

veikale

„A pie

rūšių

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

koje.

kam

Natūralioji atranka

atėjusi į galvą m intis “, kaip tvirtina filosofas Danielis Dennettas (1996) - ir šian-

Darwino

(natural selection) -

dien, pas.

beveik

natūraliosios po

Evoliucija

150 taip

m etų, pat

principas

atrankos tebėra

tapo

aktualus

svarbiu

-

„geriausia

biologijos

XXI

am žiaus

iki

šiol

skirstym o

į

psichologijos

bet

rūšis

princi-

principu.

Tai

principas, teigiantis, jog labiausiai tikėtina,

tikrai būtų patikę Darwinui, nes jis buvo įsitikinęs, kad jo teorija paaiškina ne

kad iš daugybės paveldėtų

tik

bruožų kitoms kartoms bus

gyvūnų

sandarą

(pavyzdžiui,

kodėl

poliarinių

m eškų

kailis

yra

baltas),

bet

ir jų elgesį (pavyzdžiui, su geism u ir pykčiu susijusias em ocines išraiškas). Prigim ties-patirties ginčas nutiesia giją nuo

perduoti tie, kurie padeda

tolim os praeities iki m ūsų dienų.

reprodukuotis ir išlikti.

Nūdienos psichologai tebetęsia šį ginčą klausdam i: •

Kokią įtaką daro aplinka ir paveldim um as intelekto, asm enybės bei psicho­ loginių sutrikim ų skirtum am s?

•

Ar vaikų gram atiniai gebėjim ai yra įgim ti, ar suform uoti patirties?

•

Ar seksualinę elgseną daugiausia lem ia vidiniai biologiniai, ar išoriniai veiks­ niai?

•

Ar depresiją reikėtų laikyti fiziologiniu sm egenų, ar m ąstym o sutrikim u - o gal ir vieno, ir kito?

•

Kodėl m es, žm onės, esam e panašūs (dėl m ūsų bendros biologinės sandaros ir evoliucijos istorijos) ir skiriam ės (dėl m ūsų skirtingos aplinkos)?

•

Ar lyčių skirtum us lem ia biologiniai, ar socialiniai veiksniai? Šis ginčas tebesitęsia. Tačiau ne kartą įsitikinsim e, jog šiuolaikiniam e m oksle problem a

išnyksta:

patirtis

biologiškai

paveldėjo

neribotą

prigim ties-patirties jo.

M ūsų

Be

to, kiekvienas

psichologinis

pat

m etu

biologinis

rūšis yra

ir

įvykis

įvykis.

veikia

(kiekviena Todėl

tai,

ką

gebėjim ą

prigimtis

išm okti

ir

m intis, kiekviena

depresija

gali

būti

ir

paveldė-

prisitaikyti. em ocija) tuo m ąstym o,

ir

fiziologinis sm egenų sutrikim as.

Trys pagrindiniai psichologinės analizės lygiai 6 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra trys pagrindiniai biopsichosocialinio požiūrio analizės lygiai, ir paaiškinkite, kodėl skirtingi psichologijos požiūriai vienas kitą papildo. Analizės lygiai

Kiekvienas

esam e

lis,

kiekvieną

tačiau

sudėtinga m ūsų

sistem a, taip

pat

kuri sudaro

yra

didesnės

m ažesnės

socialinės

sistem os,

sistem os

da-

pavyzdžiui,

ner-

vų sistem a ir kūno organai, kurie susideda iš dar m ažesnių sistem ų - ląstelių, m olekulių ir atom ų. Dėl

skirtingų

(levels of analysis)skirtingi vienas kitą papildantys požiūriai, pradedant psichologiniu, biologiniu

sistem ų

tikslinga

taikyti

skirtingus

analizės

lygius,

kurie

pa-

pildo vienas kitą. Pavyzdžiui, kodėl rudieji lokiai m iega žiem os m iegu? Ar todėl, kad žiem os m iegas padėjo jų protėviam s išlikti ir reprodukuotis? O gal to-

ir baigiant socialiniu-kultūriniu, analizuojant bet kurį konkretų reiškinį.

dėl, kad jų vidinė fiziologija verčia tai daryti? O gal kad šaltom is žiem om is sunku rasti m aisto? Šie požiūriai papildo vienas kitą, nes „viskas yra tarpusavyje su-

Biopsichosociaiinis požiūris

siję “

(biopsychosocial approach) -

(Brewer,

1996).

Skirtingi

analizės

lygiai

kartu

suform uoja

kom pleksinį psicho-

kompleksinis požiūris, apimantis

loginių ir socialinių veiksnių įtaka (žr. 1 pav.). Kiekvienas lygis turi savų pra-

biologinį, psichologinį ir socialinį-

našum ų nagrinėjant elgesį, tačiau nė vienas jų pats vienas nėra pakankam as.

kultūrinį analizės lygius.

biopsichosocialinį

požiūrį,

kuriuo

vadovaujantis

įvertinam a

biologinių

37

38

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1 PAVEIKSLAS. Biopsichosocialinis požiūris

Biologinė įtaka:

Psichologinė įtaka:

• g e n e tin ia i p o lin k ia i

• iš m o k ta b a im ė b e i k iti iš m o k ti

Š is k o m p le k s in is p o ž iū ris

• g e n e tin ė s m u ta c ijo s

s u ju n g ia įv a iriu s a n a liz ė s

• n a tū ra li a d a p ty v io s io s fiz io lo g ijo s

ly g iu s ir te ik ia iš s a m e s n į

lū k e s č ia i • e m o c in ė re a k c ija • k o g n ity v in is a p d o ro jim a s ir p e rc e p -

ir e lg e s io a tra n k a

b e t k u rio k o n k re ta u s

c in is in te rp re ta v im a s

• g e n ų re a k c ija į a p lin k ą

p o e lg io a r p s ic h ik o s p ro c e s o v a iz d ą .

ELGESYS ARBA PSICHIKOS PROCESAS

Socialinė-kultūrinė įtaka •

k itų b u v im a s

•

k u ltū rin ia i, v is u o m e n in ia i a r š e im o s lū k e s č ia i

• to s p a č io s p a d ė tie s a ts to v ų a r k itų g ru p ių įta k a •

įtik in a m i p a v y z d ž ia i (p a v y z d ž iu i, ž in ia s k la id o je )

Panagrinėkim e, kaip 1

l e n t e l ė je

aprašyti įvairus psichologijos požiūriai gali

papildyti vienas kitą ir padėti suprasti, ką reiškia pyktis. •

Tas,

kuris

evoliuciniu

vadovaujasi

požiūriu,

gali

analizuoti,

kaip

pyktis

pa-

dėjo m ūsų protėvių genam s išlikti. •

Tas, kuris vadovaujasi elgesio genetikos požiūriu, gali nagrinėti, kaip paveldim um as bei patyrim as lem ia individualius tem peram ento skirtum us.

•

Tas,

kuris

neuromokslo

vadovaujasi

požiūriu,

gali

nagrinėti

sm egenų

gran-

dines, sukeliančias fizinę „paraudim o iš pykčio “ būseną. •

Tas,

kuris

psichodinaminiu

vadovaujasi

požiūriu,

pykčio

protrūkį

gali

lai-

veido

išraišką,

kūno

ju-

kyti nesąm oningo priešiškum o proveržiu. •

Biheviorizmo

krypties

atstovas

stebėtų

pykstančiojo

desius ar nustatytų, į kuriuos išorės dirgiklius atsakom a pykčiu ar agresija. •

Kognityvinės

krypties

atstovas

tirtų

kaip

erzinančių

situacijų

suvokim as

vei-

kia pykčio stiprum ą ir kokią įtaką pyktis turi m ūsų m ąstym ui. •

Socialinės-kultūrinės lia

stipriausią

pyktį

krypties ir

kuo

šalininkas skiriasi

dom ėtųsi,

įvairiom s

kokios

kultūrinėm s

situacijos grupėm s

sukepriklau-

sančių žm onių pykčio raiška. Tai, kad įvairūs požiūriai gali papildyti vienas kitą, taikytina visom s m okslo disciplinom s, vis kitaip

žiūrinčiom s į gam tą ir m ūsų

vietą joje. Gam tos m oks-

lai tiria gam tos sudedam ąsias dalis, ieškodam i dėsnių pagrįstų objektyviu stebėjim u.

Hum anitariniai

m ės

bei

nos

vertės

m okslas

m okslai

klausim us

psichologija

(literatūra, ir

yra

filosofija

ir

naudoja

intuiciją

ties

kontinuum o

dus naudoja m intim s ir veiksm am s tirti.

šio

bei

kt.)

kelia

gyvenim o

sam protavim us. viduriu.

Ji

pras-

Kaip

elgse-

m okslinius

m eto-

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

1 LENTELĖ. Psichologijos tyrimo kryptys KRYPTIS

KAS TIRIAMA

KLAUSIMAI

Neurologinė

Kaip kūno ir smegenų veikla siejasi su emocijomis, atmintimi, jutimine patirtimi

Kaip organizme perduodama informacija; kaip kraujo cheminė sudėtis susijusi su nuotaika ir motyvais?

Evoliucinė

Kaip natūrali bruožų atranka padeda išsaugoti genus

Kaip evoliucija veikia elgesio tendencijas?

Elgesio genetinė

Kaip individualius skirtumus lemia mūsų genai ir aplinka

Kiek mūsų psichologiniai bruožai, tokie kaip intelektas, asmenybė, seksualinė orientacija, polinkis į depresiją, priklauso nuo genų, o kiek - nuo aplinkos?

Psichodinaminė

Kaip elgesį formuoja pasąmonėje slypintys skatuliai ir konfliktai

Kaip asmenybės bruožus ir sutrikimus paaiškinti, remiantis seksualinių ir agresyvių skatulių arba neišsipildžiusių troškimų bei vaikystės traumų padarinių sąvokomis?

Bihevioristinė

Kaip išmokstamos ir keičiamos reakcijos

Kaip išmokstama bijoti kai kurių daiktų ar situacijų; kaip galima efek­ tyviausiai keisti savo elgesį, pavyzdžiui, suliesėti ar mesti rūkyti?

Kognityvinė

Kaip koduojame, apdorojame, kaupiame ir atkuriame informaciją

Kaip naudojama informacija prisimenant, mąstant ir sprendžiant problemas?

Socialinė-kultūrinė

Kaip elgesys ir mąstymas priklauso nuo situacijų bei kultūrų

Kuo mes, Afrikos, Azijos, Australijos ar Šiaurės Amerikos gyvento­ jai, vienos žmonių šeimos nariai, esame panašūs, ir kuo, veikiami skirtingos aplinkos, skiriamės?

Taigi

turėkite

galvoje

psichologijos

ribas.

Nesitikėkite,

kad

psichologija

at­

sakys į rusų rašytojo Levo Tolstojaus 1904 m . iškeltus klausim us: „Kodėl turė­ čiau gyventi? Kodėl turėčiau ką nors veikti? Ar yra koks nors gyvenim o tiks­ las. kurio neišvengiam ai m anęs laukianti m irtis nesunaikins ir nesugriaus? “ Vei­ kiau

tikėkim ės,

m ąsto

ir

kad

elgiasi

psichologija

taip, o

ne

padės

geriau

kitaip. Tada

jum s

suprasti,

kodėl

psichologijos

žm onės

studijos

jaučia,

atrodys

ir

patrauklios, ir naudingos.

Psichologijos sritys 7 TIKSLAS. Išvardykite keletą psichologijos sričių ir paaiškinkite, kuo skiriasi klinikinė psichologija nuo psichiatrijos. Psichologija kiti

—

apie

dirbantį

stiklinių

apim a

daugelį

taikom uosius indų

chem iką ir

veiklos

tyrim us.

Treti

tikriausiai

sudėtingų

sričių. teikia

Vieni

įsivaizduojate

įrenginių.

psichologai

profesionalias

Galvodam i

m okslininką apie

atlieka

paslaugas.

dirbantį

baltu

chalatu

psichologą

teisūs įsivaizduodam i: • •

m okslininką baltu chalatu, tyrinėjantį žiurkės sm egenis; intelektą tiriantį m okslininką, kuris vertina, kaip greitai kūdikis nukreipia žvilgsnį nuo pažįstam o (atsibodusio) paveikslėlio;

•

vadovą, vertinantį naują „sveiko gyvenim o būdo“ darbuotojų m okym o pro­ gram ą;

•

bazinius, Galvodam i

žm ogų, sėdintį prie kom piuterio ir analizuojantį duom enis apie tai, ar įvai­ kintų paauglių tem peram entas yra panašesnis į jų įtėvių, ar į biologinių tėvų;

tarp būsite

39

40

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

•

psichoterapeutą, atidžiai besiklausantį prislėgto kliento m inčių;

•

keliautoją, vykstantį į kitos kultūros šalį rinkti duom enų apie žm ogiškųjų vertybių bei elgesio skirtum us;

•

dėstytoją ar rašytoją, besidalijantį su kitais psichologijos teikiam u m alonum u. Psichologija yra m ažiau koncentruota nei kiti m okslai. Ji apim a daugelį dis­

ciplinų, rių

todėl

veikla

puikiai

labai

tinka

įvairi,

-

tiem s, nuo

kurių

interesų

biologinių

ratas

platus.

eksperim entų

iki

Psichologus,

tarpkultūrinių

ku­

palygi­

nim ų - vienija bendras tikslas: apibūdinti bei paaiškinti elgesį ir su juo susijusius psichikos procesus. Kai

kurie

psichologai

Baziniai tyrimai

chologijos

(basic research) -

rius tyrinėtojus:

„grynasis “ mokslas, kurio tikslas - gausinti mokslo žinias.

Taikomieji tyrimai

moksliniai tyrimai, kurių tikslas -

atlieka

pam atą.

bazinius

Tolesniuose

m okslinius

knygos

sudarančius

tyrimus,

puslapiuose

kalbėsim e

•

psichofiziologus, tiriančius sm egenų ir psichikos ryšius;

•

raidos psichologus, analizuojančius m ūsų pokyčius nuo gim im o iki m irties;

•

kognityvinius psichologus, nagrinėjančius, kaip m es suvokiam e, m ąstom e ir

apie

psi­ įvai­

sprendžiam e problem as;

(applied research) -

spręsti praktines problemas.

žinių

• •

asmenybės psichologus, tyrinėjančius m ūsų nekintam us bruožus; socialinius psichologus, nagrinėjančius, kaip m es vienas kitą suvokiam e ir kaip veikiam e.

Konsultacinė psichologija

(counseling psychology) -

Šie psichologai gali atlikti ir taikom uosius tyrim us, susijusius su praktinėm i-

psichologijos šaka, padedanti

problem om is.

žmonėms įveikti kasdienius

ba organizacijų) psichologai tiria žm onių elgesį darbe ir pataria jiem s. Šie psi-

Tokius

tyrim us

atlieka

ir

kiti

psichologai,

pavyzdžiui,

darbo

(ar-

(dažniausiai - mokymosi,

chologai,

profesinius bei šeimyninius)

jom s sėkm ingiau atrinkti bei m okyti darbuotojus, kelti darbuotojų dvasią ir pro-

sunkumus.

duktyvum ą, diegti gam inius ir sistem as.

Klinikinė psichologija

lą,

(clinical psychology) -

kaip

psichologijos šaka, apimanti

lėti

psichikos sutrikimų tyrimą,

padeda jiem s susidoroti su sunkum ais m oksle, darbe ir šeim oje. Klinikiniai psi-

rem dam iesi

psichologijos

teorijom is

ir

m etodais,

padeda

organizaci-

Daugelis psichologijos vadovėlių dėm esį sutelkia tik į psichologiją kaip m oks-

įvertinimą ir jų šalinimą.

o

juk

psichologija

sukurti vaikus.

chologai žm onėm s

laim ingą

yra

šeim oje,

konsultantai,

diagnozuoja

(APA,

profesija,

gyvenim ą

Psichologai

tiria,

ir

2003).

ir

pataria

Ir

užsiim anti įveikti

nerim ą

atskleisdam i psichikos

konsultacinės,

ir

praktiniais

ar

ar

žm onių elgesio

dalykais:

depresiją,

kaip

galias

galim ybes,

ir

problem ų

klinikinės

pataria, auk-

turintiem s

psichologijos

srityse

Psichiatrija

dirbantys psichologai atlieka

(psychiatry) -

kia konsultacijas, kartais atlieka bazinius bei taikom uosius tyrim us. O psichiatrai

medicinos šaka, nagrinėjanti

yra gydytojai, turintys teisę skirti vaistus ir kitais būdais šalinti psichikos sutri-

psichikos sutrikimus. Psichiatrai

kim ų

gydo ir vaistais, ir taiko

klinikiniai

psichologinę terapiją.

2002

priežastis.

Psichiatrai

psichologai

m etais

testavim ą, interpretuoja

taip

siekia

Naujosios

pat

panašios

M eksikos

dažnai

taiko

teisės

valstijoje

ši

skirti teisė

ir aiškina

ir

jo

rezultatus, tei-

psichoterapiją.

psichiką buvo

(Kai

veikiančius

suteikta

kurie

vaistus.

specialiai

pa-

rengtiem s ir licencijuotiem s psichologam s.) Psichologijos krypčių

(nuo

biologinės iki socialinės) bei darbo

aplinkos (nuo

klinikos iki laboratorijos) įvairovė rodo, kad psichologija siejasi su daugeliu disciplinų. Vis

labiau

psichologija

siejasi su

kitais

m okslais

-

m atem atika

ir

bio-

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

logija,

sociologija

ir

filosofija.

pasitelkia

kitos

disciplinos.

dentam s;

dirba

ligoninėse,

lininiuose

tyrim uose,

Vis

dažniau

Psichologai gam yklose

pavyzdžiui,

psichologijos

dėsto ir

m etodus

m edicinos,

kitose

teisės,

įstaigose;

psichoistorijos

ir

laim ėjim us

teologijos

dalyvauja

(psichologinė

„Išsiplėtęs iki didesnės dimensijos [protas] niekada

stu­

negrįžta į pradinį dydį.“

tarpdiscip­

istorinių

41

Oliver Wendell Holmes,

asm e­

1809-1894

nybių analizė), psicholingvistikos (tiriam as m ąstym o ir kalbos santykis). Psichologija sistem a

psichologijos nius

taip

pat

ir m ikrobų

daro

teorija

atradim ais

sutrikim us

įtaką

žm onės

laikyti

šiuolaikinei

žm onės im a taip

m oraliniais

kitaip

pat

kultūrai.

pasikeičia:

trūkum ais,

Susipažinę

su

Saulės

m ąstyti bei elgtis. Susipažinę su

jie

im a

kuriais

rečiau

reikia

su

psichologi­

kovoti

baudžiant

ir atstum iant. Jie rečiau m oteris laiko m enkiau protiškai išsivysčiusiom is nei vy­ rai,

rečiau

tram dyti,

vaikus

ir

vadina

kitaip

juos

neišm anėliais,

auklėja.

užsispyrusiais

„Kiekvienu

atveju,

-

gyvuliais, pastebi

kuriuos

M ortonas

reikia Huntas

(1990, p. 206), - žinios pakeičia nuostatas, o kartu su jom is ir elgesį “ . Išstudijavę psichologijos gerai ištirtus dalykus - kaip susiję kūnas ir psichika, kaip vystosi vaiko

psichika,

kaip

m es

suvokiam e,

savo

patyrim us,

kuo

skiriasi

ir

kuo

kaip yra

prisim enam e

panašūs

viso

(kartais

ir

pasaulio

klaidingai)

žm onės

-

jūs

m ąstysite visiškai kitaip.

MOKYMOSI REZULTATAI Šiuolaikinė psichologija 69 šalių psichologam s visam e pasaulyje dirbant, dės­

8

tant

socialinio

ir

vykdant

m okslinius

tyrim us

daugybėje

susiju­

sių sričių, psichologija plečiasi ir globalėja. 5

Apibendrinkite

TIKSLAS.

psichologijos

TIKSLAS.

prigimties-patirties

gin­

Biopsichosocialinis gautą rinio

ir

ilgiausiai

išliekantis

psichologijos

klausim as yra susijęs su prigim ties (genų) ir patirties (visos

kitos

įtakos

nuo

apvaisinim o

iki

m irties)

įta­

kos santykiu. Filosofai ilgai ginčijosi dėl to, kas yra svarbesnė: ar

prigim tis

patirtis

Darwinas

(Platono

(Aristotelio pasiūlė

ir

ir

Locke

m echanizm ą

-

Descarteso

požiūris)

požiūris).

Charlesas

natūraliosios

atran­

kos principą - kuriuo gam ta atsirenka atsitiktines va­ riacijas, kuotis

padedančias konkrečioje

organizm am s aplinkoje.

išlikti

Dabar

ir

m etu

m ų, tarp zigotinių)

yra jų

ir

biologinis.

tapačių

dvynių

Daugybė

m okslinių

(m onozigotinių) ir netapačių

stebėjim as,

padeda

yra

trys

pagrindiniai

biopsicho-

lygiai, ir paaiškinkite, kodėl skirtingi

geriau

ir

iš

biologinio,

analizės

psichikos

tingų

tyrim o

bei

ir tiria

žm onių

elgesį

vadovaudam iesi

daugeliu

skir­

m okslo,

evo­

jų

-

socialinio-kultū-

neurologijos

psichodinam iniu,

kognityviniu

inform aciją,

ir

procesus

iš

geriau

nei

bihevio-

socialiniu-kultūri-

surinktą

krypčių, galim a

psichikos

inform aciją,

Psichologai

genetikos,

(elgsenos), Suvienijus

m okslinio elgius

(tarp

sujungia

psichologinio

procesus

elgesio

ristiniu niu).

lygių.

požiūrių

liuciniu,

požiūris

šių

įvairių

suprasti

vadovaujantis

po­ tik

vienu požiūriu.

reprodu­

psichologai

m a­

no, jog dažniausiai kiekvienas psichologinis įvykis tuo pat

kokie

analizės

psichologijos požiūriai vienas kitą papildo.

čo esmę ir apibūdinkite natūraliosios atrankos principą.

Svarbiausias

Apibūdinkite,

požiūrio

7 TIKSLAS. Išvardykite kelias psichologijos sritis ir paaiškinkite, kuo klinikinė psichologija skiriasi nuo psichiatrijos.

tyri­ (di-

suprasti

Psichologijos dažnai

vykdo ir

sritys

apim a

biologijos,

socialinės

bazinius raidos,

psichologijos

tyrim us

(kuriuos

kognityvinės,

šių dviejų veiksnių svarbą tokiom s savybėm s, kaip as­

nybės

m enybė ir intelektas.

sius tyrim us (kuriuos kartais vykdo

atstovai), darbo

asm e­

taikom uo­ ir organi­

42

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

zacijų

psichologai)

ir

klinikinius

tyrim us

(konsulta­

vim as ir klinikinių psichologų veikla). Klinikiniai psi­ chologai

tiria,

įvertina

terapiją)

psichologinių

ir

gydo

(pasitelkdam i

sutrikim ų

m ų kam uojam us žm ones, tačiau jie yra gydytojai, ga­ lintys išrašyti vaistus, taip pat taikyti psichoterapiją.

psicho­

kam uojam us

žm o­

nes; psichiatrai taip pat tiria, įvertina ir gydo sutriki­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip manėte, ką nagrinės psichologijos disciplina, kai užsirašėte į šį kursą?

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU Jūsų psichologijos studijos apžvelkite,

Pirm iausia

8 TIKSLAS. Išvardykite penkis veiksmingus mokymosi būdus.

ką

privalote

perskaityti,

taip pat ir skyrių santraukas bei skyrelių pavadi­ Psichologijos tų

studijos

praturtinti

jūsų

-

tai

investicija,

gyvenim ą

ir

kuri

praplėsti

turė­ akiratį.

Nors psichologija ir neaprėpia daugelio svarbių gy­

nim us. Atkreipkite dėm esį į pagrindinę skyrelio te­ m ą, kurią

aiškesni

kursą.

Uoliai

išklausius

vykdydam i

chologai

ėm ė

geriau

psichiką,

depresiją

m inim us.

Net

ir

pradinį

suprasti

stabių“, dar

kad

svarbiau

ir

gali

suprasti,

yra

kad

ir

prisi­

praturtin­

dėl „per daug

galėtum e tai,

psi­

veiklą

sapnus

klausim ai

ti atnaujindam i paslaptingum o

tyrim us

sm egenų

džiaugsm ą,

neatsakyti

psichologijos

m okslinius

dalykų

nuo-

klausimus

-

kaip

kritiškai

vertinti

jūsų

M okym osi m ėginsite dinio

duokite

klausim us.

akiratis pra-

skyriuje, norėda­ aktyviai

ją

apdoroti.

skrandį;

nėra

panaši

į

vieną

pagrin­

Rašykitės

pastabas.

Analizuo­

venim u?

ji

peržiūrėkite

Galiausiai

prieštarin­

m i gerai įsim inti inform aciją, privalote psichika

tik

kurį

prielaidas arba kelia abejones dėl jų? Ar įrodym ai

struktūra

geriau

apmąstykite. Kad

ir liktų

atm intyje,

po­

peržvelki­

te jį ir paraštėse pateiktus svarbiausių term inų api­

jus

Jūsų

aprėpti

į

Dažniausiai

kite išvadas: kaip tai, ką perskaitėte, patvirtina jūsų

goje

9

pajėgsite

skyrelį.

ištisu skyrium i. Skaitykite aktyviai ir kritiškai. Už­

brėžim us.

sužinosite

klausimu,

laikykite

skaitydami

skyriaus poskyrį. Kiekvieną poskyrį laikykite

siplėstų (ir gautum ėte gerą pažym į), reikės atsidė­ studijuoti. Kaip

tikslą

atsakyti

nepavargdam i

skyrio

gyvenim as praturtėtų, o

m oky­

pakankam ai įtikinam i? Kaip tai susiję su jūsų gy­

gas idėjas bei teiginius. Kad

pateiktas

O

giją galite išm okti klausti ir rasti atsakymus į svar­ bius

pradžioje

psicholo­

pojūtį.

studijuodam i

jo

m osi tikslas.

venim o klausim ų, kai kurie jų - labai reikšm ingi tam pa

apibūdina

Išnagrinėkite

pateiktus

kiekvieno

„M okym osi

poskyrio

rezultatus“.

pabai­

Pasitikrin­

kite atsakydam i į kiekvieno skyriaus pabaigoje pa­ teiktus

klausim us.

Peržvelkite

savo

pastabas

ir

panaši į raum enis, kurie stiprėja m ankšti­

knygoje pabrauktas vietas. Tada stabtelėkite ir leis­

nam i. Galybė eksperim entų rodo, kad žm onės ge­

kite inform acijai „susigulėti “ . O dar geriau - api­

riausiai išm oksta ir įsim ena m edžiagą tada, kai per­

bendrinkite

sako

paskaitą įsivaizduojam ai auditorijai.

veikiau

ją

savais

žodžiais,

pakartoja,

po

to

peržiūri

ir vėl pakartoja. Paprastas

studijavim o

būdas

yra

grindžiam as

šiais principais. Juos galite įsim inti kaip Apžvelkite, Apm ąstykite.

Klauskite,

Skaitykite,

AKSPA:

Peržiūrėkite

ir

ir

m edžiagą

draugui

Apžvelkite,

klauskite,

apm ąstykite.

Aš

parinkau

arba

perskaitykite

skaitykite,

peržiūrėkite

tokią

skyrių

rą, kad jūs galėtum ėte taikyti AKSPA m etodą.

Kiekvienas

skyrius

prasideda

struktū­

studijavim o santrauka,

padedančia apžvelgti, kas bus dėstom a, o kiekvie­

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

nas

poskyris

suskirsčiau ku

į

perskaityti

prasideda

m okym osi

tikslu.

Skyrius

jei skirsite laiko jam dar kartą perskaityti, pasitik­

tris-penkis

poskyrius,

kuriuos

nesun­

rinsite ir apžvelgsite tai, ką, jūsų nuom one, žino­

vienu

lengviau

peržiūrėti,

santrauka

„M okym osi

goje

pateikti

prisėdim u.

Kad

kiekvienas rezultatai “.

klausim ai

jum s

poskyris

būtų

baigiasi

Poskyrio

pabai­

savęs “

„Paklauskite

skirti

padėti jum s apm ąstyti - pritaikyti tai, ką sužino­ jote, savo gyvenim e, kad m edžiaga taptų prasm in­ gesnė

ir

įsim intinesnė.

„Pasitikrinkite “ lės

tvarka

žvelkite,

Skyrius

apžvalginiais

surašytais

klauskite,

baigiasi

klausim ais

svarbiausiais

skaitykite,

platesniais ir

abėcė­

term inais.

peržiūrėkite,

Ap­

apm ąs­

te, iš tiesų išmoksite m edžiagą ir ilgiau išsaugosi­ te šias žinias.

Sutelkite dėmesį į svarbias mintis. Pravartu pe­ riodiškai atsitraukti ir pam atyti visum ą, kad supras­ tum ėte, kaip tarpusavyje. tintum ėte

tykite. Penki papildom i patarim ai, kaip studijuoti, gal­

bam a,

• paskirstytos

ir tyrim ų

Pavyzdžiui,

kad

psichologijos

duom enys

suprastum ėte

paskaitas,

dera

ir

reikia

įver­ skaityti

tačiau

taip

bei

pat

tem as,

svarbu kurias

pastebėti

bendresnes

psichologai

konstruoja

bios šios knygos m intys:

Paskirstykite savo studijų laiką. Vienas seniausių -

faktai

iš šių sm ulkesnių duom enų. Štai kokios yra svar­

būt jum s padės dar geriau išm okti m edžiagą.

pastebėjim ų

visi

apie m okslinius tyrim us, apie kuriuos per jas kal­ sąvokas

psichologijos

43

laike

Kritiškas

m ąstym as

ir

m okslinis

kruopštum as

padeda išm intingiau m ąstyti apie daugelį da-

pra­

tykų.

tybos padeda geriau įsim inti m edžiagą nei koncen­ truotos, atliekam os iš karto. Geriau įsim insite m e­

•

džiagą, jei studijuosite po vieną valandą šešias die­ dieną.

Pavyzdžiui,

stenkitės

vienu

jį

ir

analizuodam i

biologi­

socialiniu-kultūriniu

ly­

ir biologiška. Tačiau m ūsų elgesiui dažnai da­

prisėdi­

ro įtaką ir aplinka bei kultūra.

m u perskaityti ne visą skyrių, o tik vieną šio sky­ •

riaus poskyrį, po to im kitės kokio nors kito darbo.

suprantam e

psichologiniu

giais. Visa, kas psichologiška, tuo pat m etu yra

nas per savaitę, o ne m ėginsite viską išm okti per vieną

Reiškinį niu,

Prigim tis (m ūsų genai ir biologinė sandara) ir patirtis (m ūsų aplinka, kultūra bei m us supan­

Aktyviai klausykitės auditorijoje. M aždaug prieš 100 m etų

psichologas

suvokimo kos “.

Per

be

W iliam as

reakcijos,

paskaitas

Jam esas

nėra

stenkitės

skelbė:

įspūdžio... išgirsti

be

tis pasaulis) veikia kartu form uodam i m ūsų sa­

„Nėra

vybes bei poelgius.

išraiš­

pagrindinę

ir

•

čiau kur kas dažniau esam e panašūs nei skir­

gretutines m intis. Užsirašykite jas. Klauskite per pa­

tingi.

skaitą ir po jos. Auditorijoje ir studijuodam i indi­ vidualiai aktyviai apdorokite inform aciją, tada ją ge­

M es esam e savo kultūros bei lyties atstovai, ta­

•

Didum ą

inform acijos

apdorojam e

nesąm onin­

gai, t. y. ji nėra įsisąm oninam a.

riau suprasite bei įsim insite.

Mokykitės daugiau, negu reikėtų. Psichologija tei­

Išmintingai laikykite egzaminus. Jei per egzam iną

gia, jog da

geriau

„m okym asis įsim inti “.

daugiau, negu Juo

dažniau

kurį nors skyrių ir juo m ažiau

reikėtų

pade­

pateikiam as

studentai

skaito

reikia pasirinkti vieną, ir klausim ai, į kuriuos rei­

praleidžia paskai­

kia

atsakyti

ir

testas,

raštu,

kuriam e

pradėkite

iš

nuo

kelių

atsakym ų

atsakym ų

raštu.

tų, juo geresni yra jų egzam inų pažym iai (W oehr

Atidžiai

ir

būtent klausia dėstytojas. Kitoje lapo pusėje pieš­

Cavell,

1993).

Studentai

dažnai

studijuoja

ne­

perskaitykite

klausim us

ir

įsidėm ėkite,

ko

pakankam ai ir pervertina savo žinias. Norint iš tie­

tuku

sų ką nors išmokti, nepakanka tik tuo m etu tai su­

rite pateikti, ir po to tvarkingai juos surikiuokite.

prasti.

Prieš

Skaitydam i

skyrių

galite

jį

suprasti,

tačiau

surašykite rašydam i

svarbiausius atsakym us,

dalykus, padėkite

kuriuos užduotį

no­ į

šalį

44

PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA

ir pradėkite atsakinėti į klausim us, iš kurių reikia

dus.

Psichologija

pasirinkti

m us

-

vieną

teisingą

atsakym ą.

(Tai

atlikdam i

kaip

m oko

kritiškai

užduoti

įvertinti

svarbius

klausi­

prieštaringas

idėjas

galite apm ąstyti klausim ą, į kurį reikia atsakyti raš­

bei populiarius teiginius. Ji padeda geriau suprasti,

tu. Kartais šie konkretūs klausim ai gali sukelti gerų

kaip

m inčių.)

ir

Paskui

dar

kartą

perskaitykite

klausim ą,

m es,

žm onės,

veikiam e.

Todėl

suvokiam e, psichologija

m ąstom e, paaiškina

jaučiam e gyveni­

į kurį reikia atsakyti raštu, dar kartą apm ąstykite

mą

savo

perskai­

ši knyga jum s padės tai pasiekti. Švietėjas Char­

tykite darbą ir ištaisykite klaidas, kurios gali su­

lesas Eliotas prieš šim tm etį teigė: „Knygos yra ty­

atsakym ą

ir

pradėkite

rašyti.

Baigę

ir

skatina

geriau

suprasti

kitus.

Tikiuosi,

jog

kelti įspūdį, jog esate m ažiau kom petentingi, negu

liausi ir ištikim iausi draugai bei kantriausi m oky­

iš tiesų.

tojai “ .

Skaitydam i sakym ais, atvejais

klausim us

neklaidinkite kiekvienas

su

pateiktais

savęs

atsakym as

keliais

at­

svarstydam i,

kokiais

galėtų

teisin­

būti

gas. Stenkitės į klausim ą atsakyti taip, tarsi reikė­

MOKYMOSI REZULTATAI

tų į tarpą įrašyti teisingą žodį ar frazę. Iš pradžių perskaitykite

atsakym us,

prisim inkite,

ką

žinote,

8 TIKSLAS. Išvardykite penkis veiksmingo mokymosi būdus.

ir m intyse užbaikite sakinį. Tada perskaitykite už­ duoties atsakym us ir raskite tą, kuris labiausiai su­

1) Paskirstykite studijų laiką. 2) Aktyviai klausy­

tam pa su jūsų.

kitės auditorijoje. 3) M okykitės daugiau, negu rei­

Skaitydam i kas

daugiau,

psichologijos ne

tik

knygas

veiksm ingus

sužinosite studijavim o

kur bū­

kėtų. 4) Sutelkite dėm esį į svarbias m intis. 5) Iš­ m intingai laikykite egzam inus.

APŽVALGA: Psichologijos istorija PASITIKRINKITE 1. Kokie įvykiai lėm ė m okslinės psichologijos atsiradim ą?

Pasitikrinimo klausimai - tai patogus testas, leidžiantis pasi­ tikrinti, kaip išmokote perskaitytą medžiagą. Atsakymus į šiuos klausimus rasite knygos pabaigoje pateiktame priede.

2. Kokie yra pagrindiniai psichologinės analizės lygiai?

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Analizės lygiai (levels of analysis) 37 p. Baziniai tyrimai (basic research) 40 p. Biopsichosocialinis požiūris

(biopsychosocial approach) 37 p. Empirizmas (empiricism) 31 p. Funkcionalizmas (functionalism) 32 p.

Humanistinė psichologija

(humanistic psychology) 34 p. Klinikinė psichologija

(clinical psychology) 40 p. Konsultacinė psichologija

(counseling psychology) 40 p.

Natūralioji atranka (natural selection) 37 p. Prigimties-patirties problema

(nature-nurture issue) 36 p. Psichiatrija (psychiatry) 40 p. Psichologija (psychology) 29 p. Struktūralizmas (structuralism) 31 p. Taikomieji tyrimai (applied research) 40 p.

Mąstykime kritiškai, pasitelkdami psichologiją

Psichologijos mokslo poreikis Intuicijos ir sveiko proto ribos M okslinis požiūris M okslinis metodas

Aprašymas Atvejo tyrimas Apklausa Natūralistinis stebėjimas

Koreliacija Koreliacija ir priežastingumas Iliuzinės koreliacijos Tvarkos atsitiktiniuose įvykiuose numanymas

Eksperimentas Priežasties ir pasekmės tyrimas Terapijos būdų įvertinimas Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji

Statistinis argumentavimas Duomenų aprašymas Darome išvadas

Dažniausiai apie psichologiją užduodami klausimai PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Desegregacija ir mirties bausmė kai įsitikinimai susikerta su psichologija

M

ilijonai

žm onių

chologų

patarim ų

per

skirtas

atskleisti asm eninės laim ės paslaptį. kių

knygas,

aiškinančias

susidom ėję

radiją,

seksualinį

sapnus,

psichologijos

atsiranda ryšys vos tik

apie

patenkinti

savo

skaito

straipsnius

apie

psichikos

galias,

lanko hipnozės sem inarus, padedančius m esti rūkyti, ir ryja savipagalbai

kad žmonės nemąsto."

Kiti,

vildam iesi

sm alsum ą apie kitus žm ones ir įveikti savo nelaim es. Jie klausosi psi­

„Kokia laimė turintiems valdžią,

Adolf Hitler, 1889-1945

„psichologijos “

griebiasi

sm urtą

patariančias,

teiginiais,

kaip

patirti

klausinėja:

ar

m eilės

tarp

ekstazę

m otinų

ir

ir

kūdi­

kūdikiui gim us? Ar galim e pasikliauti prisim inim ais

vaikystėje,

„sugrįžo “

kurie

suaugus,

ir

bausti

tariam us

skriaudėjus? Ar pirm agim iai turi didesnes paskatas ko nors siekti? Ar pagal ra­ šyseną galim a spręsti apie asm enybę? Ar psichoterapija gydo? Kaip, svarstydam i pagrįstų

išvadų?

šiuos

Kaip

klausim us, galim e

geriausiai

pasitelkti

atskirti

nepagrįstas

psichologiją,

kad

nuom ones

suprastume,

nuo ko­

dėl žmonės būtent šitaip mąsto, jaučia ir elgiasi?

Psichologijos mokslo poreikis Susipažinę

su

pradedam e

išm intingiau

ir

skatinanti

sm erkti

intuicija

ir

psichologijos

sveiku

principais

m ąstyti. Du

perdėta

ir

juos

kasdieniam e

gyvenim e,

nuom onės

šališkum as

reiškiniai - pavėluotos

savikliova

protu. Kritiškas

taikydam i -

rodo,

tyrim as, kurį

kodėl

negalim e

skatina

pasikliauti

m okslinis

vien

požiūris, ly­

dim as sm alsum o, skeptiškum o bei kuklum o, padeda atsijoti tiesą nuo netiesos.

Intuicijos ir sveiko proto ribos Kai kurie žm onės m ano, jog psichologija tik fiksuoja tai, kas jau žinom a, ir pa­ teikia šias žinias m oksline kalba: „Ir kas gi čia nauja - jum s m oka už tai, kad, taikydam i įm antrius m etodus, įrodote tai, ką žinojo m ano m očiutė.“ Kiti nieki­ nam ai kai

vertina

ragina

m okslinį

nepasitikėti

m etodą,

nes

statistinėm is

tiki

žm ogiškąja

prognozėm is,

ir

intuicija. Intuicijos sam dant,

atleidžiant

šalinin­ iš

dar­

bo ar investuojant pasikliauti vidine nuojauta. Ar derėtų pasikliauti m ūsų vidu­ je slypinčia jėga, kaip tai darė Luke Skywalkeris iš „Žvaigždžių karų “? Iš tiesų, kaip teigia rašytoja M adeleine L’Engle: „Grynasis intelektas yra ne­ įtikėtinai netikslus instrum entas “ (1972). Intuicija gali suklaidinti. 1. Įsivaizduokite (arba paprašykite, kad kas nors kitas įsivaizduotų), kad po­ pieriaus lapą sulenkiate šim tą kartų. Kokio jis bus storio?

47

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

2.

Žem ę apjuosiam e virve per ekvatorių. Kiek ilgesnė turėtų būti virvė, jei Že­

„Gyvenama žiūrint į priekį,

m ę apjuostum e per vieną pėdą (m aždaug 30 cm ) nuo jos paviršiaus? (Atsa­

bet gyvenimas suprantamas

kym ai kitam e puslapyje.)

žiūrint atgal." Filosofas

Panašiai

klystam e

pasikliaudam i

sveiku

protu.

Po

laiko

visi

esam e

išm intingi,

Soren Kierkegaard,

m anydam i, jog galėjom e num atyti tai, kas įvyko.

1813-1855

Ar tikrai mes tai jau seniai žinojome? Pavėluotos nuomonės šališkumas 1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra pavėluotos nuomonės šališkumas, ir paaiškinkite, kaip jis gali paskatinti mokslinius duomenis laikyti paprasčiausia sveika nuovoka.

Kaip lengva dėtis išm inčium i po to, kai kas nors jau įvyko. Kiekvieną kartą po to,

kai

drovių koje

vertybinių m uilo

jau

2001

burbului,

seniai

m etų

popierių

sm unka,

investavim o

reikėjo

rugsėjo

rinka

įvesti

11-ąją

pavyzdžiui,

išm inčiai

pataisas".

lėktuvas

teigia:

„Buvo

Apžvalgininkai

įsirėžė

į

sprogus

pirm ąjį

internetinių

akivaizdu,

ben­

kad

aiškino,

jog

Pasaulio

prekybos

po

rin­

to,

kai

centro

„Istorija rašoma žiūrint į galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau ji atskleidžiama žvelgiant pro aprasojusį priekinį stiklą." Iš prezidento Clintono patarėjo

bokštą, iš antrojo bokšto žm ones reikėjo nedelsiant evakuoti (tik vėliau tapo aiš­ ku, jog tai - ne nelaim ingas atsitikim as). O kai gydytojai gauna ligos istoriją ir skrodim o ją

num atę,

krinta, ja.

rezultatus, jei

būtų

teroristai

m irties

priežastis

žinoję

sim ptom us.

surengia

Pavyzdžiui,

m irties

išpuolį, priežastis

o

jiem s

tam pa

Tačiau

m irtis

nebūna

akivaizdi:

vertybinių

ištinka tokia

jei

klausimais Samuelio Bergerio

jie

būtų

lengvai

parodymų komisijai Rugsėjo

popierių

kaina

rinkoje

11-osios tragedijai tirti, 2004

anksčiau

aiški,

nacionalinio saugumo

nei

viskas

gydytojam s

paaiškė­ pateikiam i

sim ptom ai be skrodim o rezultatų (Dawson ir kiti, 1988). Kai sužinom e, jog kas nors įvyko, atrodo, jog tai buvo neišvengiam a. Psichologai Paulas Slovicius ir Baruchas Fischhoffas (1977) tokį šališką praeities vertinim ą pavadino pavėluotos nuom onės šališkum u, arba aš jau tai se­ niai žinojau reiškiniu.

Pavėluotos nuomonės šališkumas

(hindsight bias) -

Šį reiškinį lengva padem onstruoti. Pateikite pusei grupės narių vienokius psi­ chologijos tyrim ų rezultatus, o kitai pusei - priešingus. Pirm ajai grupei pasakyki­

įsitikinimas, sužinojus apie rezultatą, kad buvo galima jį

te: ,,Psichologai nustatė, kad išsiskyrim as silpnina m eilės ryšį. Anot patarlės, iš akių

nuspėti. (Dar vadinamas „aš tai

ir iš širdies." Ar galite num anyti, kodėl taip gali būti? Daugum a žm onių gali tai

jau seniai žinojau" reiškiniu.)

num anyti ir beveik visi teigia, kad rezultatas nėra netikėtas. Antrajai skyrim as

grupei

stiprina

pasakykite m eilės

ryšį.

priešingą Anot

teiginį:

patarlės,

„Psichologai

išsiskyrim as

nustatė,

m eilę

kad

kursto."

išsi­ Žm o­

nės ir tokius duom enis gali lengvai paaiškinti ir laiko tai paprastu sveiko proto teiginiu. Akivaizdu: jei du priešingi teiginiai laikom i savaim e suprantam ais, svei­ ko proto padiktuotais, tada kyla problem a. Šios m ūsų

prisim inim ų bei aiškinim ų

klaidos įrodo, kodėl reikalingi psicho­

loginiai m oksliniai tyrim ai. Vien tik klausiant žm onių, kodėl jie vienaip ar kitaip jautėsi arba pasielgė, galim a pasukti klaidingu keliu - ne todėl, kad sveika nuovoka

dažniausiai

būna

klaidinga,

o

todėl,

jog

ja

vadovaujam asi

faktui

įvy­

kus. Sveika nuovoka lengviau apibūdina tai, kas buvo, negu nuspėja, kas įvyks. Teigiam a, jog ku, ypač ateitį".

fizikas

Nielsas

Bohras

yra

pasakęs: „Prognozuoti yra

labai sun­

„Viskas atrodo banalu, kai paaiškinate." Daktaras Vatsonas Šerlokui Holmsui

48

1 SKYRIUS

Šis

Atsakymai į ankstesniame puslapyje pateiktus klausimus: 1. Jei popieriaus lapas yra 0,1 mm storio, sulanksčius 100 kartų, jo storis būtų lygus atstumui nuo Žemės iki Saulės, padaugintam 800 trilijonų kartų (Gilovich, 1991).

2. Reikės apytikriai dar 6 pėdų (maždaug 1,80 m) virvės. Apskritimo, arba Žemės, ilgis yra 2r. Pakeltos per vieną pėdą nuo Žemės apskritimo ilgis yra

buvo

apytikriai 6 pėdomis.

labai

paplitęs.

pavėluotos

siuosius (Bernstein

Vykdant

nuomonės

maždaug

100

šališkumas,

tyrimų

tiriant

ir

įvairiose

vaikus,

ir

šalyse suaugu­

ir kiti, 2004; Guilbaut ir kiti, 2004). Tačiau močiutė dažnai

būna teisi. Kaip kartą yra pasakęs Yogi Berra: „Stebėdami galime daug ką pa­ m atyti''. (Berra privalome būti dėkingi ir už kitus „perliukus", pavyzdžiui: „Nie­ kas čia niekada neateina - čia per daug žmonių" arba: „Jei žmonės nenori iš­ bėgti

į

beisbolo

stebėtojais,

žmonių

tai,

12

kas

Danielis

aikštę, tiki,

skyriuje

Gilbertas,

chologijos

niekas

nenuostabu,

Daugelis

idėjos

jog jog

jų

daugelis

meilė

pavadinta

Brettas

nesustabdys".)

psichologijos

atneša giliu

laimę,

„poreikiu

Pelhamas

dažniausiai atrodo

Kadangi

ir

ir

visi

atradimų

jie

yra

Krullis

linkę

nebuvo

teisūs

priklausyti").

Douglas

esame

Iš

netikėti.

(mes

tiesų,

(2003):

keistai pažįstamos, ir, kai su

būti

jaučiame kaip

rašo

„Puikios

psi­

jomis

susidu­

riame, dažnai būname įsitikinę, jog kažkada visiškai panašiai apie tai patys gal­ vojome, tik paprasčiausiai neužsirašėme".

277 (r + 1). Todėl virvė pailgės 2 77 (r + 1 ) - 2 77r = 277 , arba

reiškinys pastebėtas

Tačiau

kartais

močiutės

stebėjimų

intuicija

pranašauja

ateitį ir kad

gali

intuicija

tikinti,

jog

emocinės

klysta.

Veikiama

familiarumas

reakcijos

daugybės

skatina

sutampa

su

atsitiktinių

nepagarbą, menstruacijų

kad

pa­ sapnai

ciklu. Kaip

pamatysime vėlesniuose skyriuose, turimi duomenys perša išvadą, jog šios sveika nuovoka grindžiamos idėjos yra visiškai klaidingos. Ar žinote, kurias iš 1.1 telėje

pateiktų

populiarių

kurias

paneigė?

Šioje

ir

paneigė

bę.

Kaip

kas

bei

populiarias nustebsime

prisiminimus,

idėjų

knygoje idėjas

psichologijos

sužinosime,

kaip

moksliniai moksliniai

-

apie

senėjimą,

miegą

sužinoję,

kad

cheminiai

smegenų

kai

skaitysime

apie

tyrimai

gyvūnų

bei

tyrimai sapnus,

procesai

gebėjimus

poveikiu mūsų gebėjimui kovoti su liga.

1.1 LENTELĖ. Teisinga ar ne? Psichologiniai tyrimai, kurie bus aptarti vėlesniuose skyriuose, arba patvirtins, arba paneigs kiekvieną iš šių teiginių (iš dalies pritaikyta pagal Furnham ir kiti, 2003). 1. Jei norite įdiegti nuolatinį įprotį, už pageidautiną poelgį skatinkite kiekvieną kartą, o ne su pertrūkiais. 2. Pacientai, kurių smegenys buvo perskirtos, išgyvena ir funkcionuoja taip pat, kaip ir prieš operaciją. 3. Prisiminimai apie traumuojančius patyrimus, pavyzdžiui, seksualinį smurtą ar holokaustą dažniausiai yra slopinami. 4. Dauguma patyrusių smurtą vaikų suaugę nebūna linkę smurtauti. 5. Dauguma vienerių metų kūdikių atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. 6. Įvaikintų brolių ar seserų asmenybės raida dažniausiai skiriasi, nors juos auklėja tie patys tėvai. 7. Nepavojingų daiktų, pavyzdžiui, gėlių, baimė atsiranda taip pat lengvai, kaip ir pavojingų, pavyzdžiui, gyvačių. 8. Melo detektorius dažnai meluoja. (Atsakymai 50 puslapyje)

ir

len ­

patvirtino

ir

ir

patvirtino,

apie

asmeny­

valdo

nuotai­

įsitikinę

streso

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

49

Perdėta savikliova 2 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip perdėta savikliova iškreipia mūsų kasdienius vertinimus.

M ūsų

kasdienį

m ąstym ą

riboja

ne

tik

pavėluotos

nuom onės

šališkum o

sąlygo­

jam a sveika nuovoka, bet ir m ūsų žm ogiškas polinkis per daug pasitikėti savi­ m i.

10

skyriuje

išsiaiškinsim e,

kad

esam e

linkę

m anyti,

jog

žinom e

„Mums nepatinka jų garsas. Gitarų grupės netrukus išnyks."

daugiau,

Įrašų studija Decca Records,

negu iš tiesų žinom e. Paklausti, kiek esam e tikri dėl savo atsakym ų į konkre­

1962 metais atmesdama įrašo

čius klausim us („Kuris m iestas yra labiau į pietus: Bostonas ar Paryžius?"), daž­

kontraktą su grupe The Beatles

nai būnam e labiau pasitikintys savim i nei teisūs. 1 Arba paim kim e šias tris anagram as,

kurias

Richardas

Goransonas

ONAVUD

-

VANDUO

SĮM ĖAJI

-

ĮĖJIM AS

ŽARAB

-

BARŽA

(1978)

paprašė

žm onių

iššifruoti:

Kaip m anote, per kiek sekundžių kiekvieną jų iššifruotum ėte? Kai

žm onės

žino

užšifruotą

žodį,

pavėluotos

nuom onės

šališkum as

verčia

juos m anyti, jog tai akivaizdu, kitaip tariant, jie im a per daug pasikliauti savi­ m i. Jie m ano, kad rasti sprendim ą jiem s būtų pakakę vos 10 sekundžių, nors iš tikrųjų tiek

vidutiniškai

laiko

tam

iššifruoti

reikia

šią

3

m inučių.

anagram ą

be

Tikriausiai

atsakym o:

ir

jum s

ASOCHSA

prireiks

m aždaug

(pasitikrinkite

savo

atsakym ą kitam e puslapyje). Gal

m um s

geriau

sekasi

nuspėti

socialinį

elgesį?

Kad

tai

išsiaiškintų,

Ro­

bertas Vallone su bendradarbiais (1990) paprašė studentų m okslo m etų pradžioje spėti, ar jie m es kursą, į kurį užsirašė, ar balsuos per būsim us rinkim us, ar skam ­ bins tėvam s dažniau nei du kartus per m ėnesį ir t. t. Vidutiniškai studentai bu­ vo 84 procentais tikri dėl šių savo prognozių. Vėliau patikrinus, kaip jie elgėsi procentu. Net kai

„Ateityje kompiuteriai svers

studentai buvo 100 procentų įsitikinę dėl savo prognozių, 15 proc. jų įsitikini­

ne daugiau kaip 1,5 tonos."

iš

tiesų, paaiškėjo, kad

jų

prognozės

buvo

teisingos

tik

71

Žurnalas Popular Mechanics,

m ų buvo klaidingi. Tai pasakytina

ne

tik

apie

studentus. Daugelį m etų

Ohajo

universiteto

1949

psi­

chologas Philipas Tetlockas (1998) rinko ekspertų prognozes apie politines, eko­ nom ines goje

ir

jis

karines

pasiūlė

situacijas. ekspertam s

Pavyzdžiui,

XX

profesoriam s,

a.

devintojo

specialistų

dešim tm ečio

kolektyvų

pabai­

analitikam s

ir

„Telefonai galbūt tinka mūsų pusbroliams amerikiečiams,

žurnalistam s nuspėti, kokia po penkerių m etų bus valdžia Sovietų sąjungoje arba

tačiau ne čia, nes pas mus

Pietų Afrikos Respublikoje, ir įvertinti, kiek jie pasitiki savo prognozėm is. Ki­

pakanka pasiuntinukų."

tų

ekspertų

keriem s

m etam s

Respublika pakitusi) rios, kaip teisingos.

buvo tapo

paprašyta (tuo

m etu

daugiarase

Tetlockas

pasiūlė

ir laboratorinių Ekspertai,

kurie

nuspėti

Kanados

Sovietų

sąjungoje

dem okratine ekspertam s tyrim ų daugiau

ateitį 1992 žlugo

valstybe, o prisim inti

m etu, buvo kaip

80

ir

m etais. Prabėgus

kom unizm as,

Pietų

Kanados sandara aptarti

savo

kur kas labiau procentų

pen­

Afrikos

išliko

ne­

prognozes,

ku­

saviklioviškos nei

pasitikėjo

savo

pranašys­

prognozės

buvo

nelabai

sėkm ingos,

klydusieji

beveik

taip

teisingai nuspėjusieji, buvo linkę įtikinėti save, jog jų pradinė analizė vis tiek 1

Bostonas yra labiau į pietus negu Paryžius.

vertindama telefono išradimą

„Iš tokio atstumo jie nebūtų pataikę net į dramb..." Paskutiniai generolo Johno Sedgwicko žodžiai,

tėm is, buvo teisūs m ažiau nei 40 procentų. Nors

Britų ekspertų grupė

pat, kaip

ir

ištarti 1864 metais per JAV pilietinio karo mūšį

50

1 SKYRIUS

iš

Anagramos atsakymas:

esmės

buvo

šalininkam s

CHAOSAS

laim ėjo

teisinga.

beveik

Daugelis

pavyko

referendum ą

jautėsi

nuversti

„Jei

teisūs “ .

„beveik

Gorbačiovą.

atsiskyrim o. “

dėl

buvę

“

„Kvebeko

tuom etiniai

„Griežto

režim o

separatistai

beveik

lyderiai

būtų

buvę

ne

Atsakymai į 1.1 lentelės

de Klerkas ir M andela, pereinant prie juodaodžių daugum os valdžios Pietų Af­

teiginius:

rikos Respublikoje būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo.“ Todėl sunku pa­

nelyginiai teiginiai

šalinti per didelę politikos ekspertų (taip pat ir vertybinių popierių biržos ana­

yra neteisingi, lyginiai teisingi.

litikų ar sporto pranašų) savikliovą, kad ir kokie būtų rezultatai. Verta prisiminti: pavėluotos nuom onės šališkum as ir perdėta savikliova dažnai skatina

pervertinti

savo

intuiciją.

Tačiau

m okslinis

tyrim as,

grindžiam as

sm al­

siu skepticizm u bei kuklum u, gali padėti atsijoti tikrovę nuo iliuzijų.

Mokslinis požiūris 3 tikslas. Paaiškinkite, kaip mokslinis požiūris skatina kritiškai mąstyti. „Mokslininkas... privalo turėti

Viso m okslo pagrindas yra pirm iausia atkaklus smalsumas, aistra tyrinėti ir su­

laisvę užduoti bet kokį klausimą,

prasti,

abejoti bet kuriuo teiginiu, ieškoti

m irties?) išeina už m okslo ribų. Kad į juos vienaip ar kitaip atsakytum e, reikia

nenukrypstant

bet kokių įrodymų, taisyti bet

peršokti į religinius išvedžiojim us. Daugelį kitų idėjų (ar kai kurie žm onės turi nejutim inio

kurias klaidas." Fizikas J. Robertas Oppenheimeris,

Kad

suvokim o

kokia

klystkelius.

-

logiška

Kai

kurie

ekstrasensorinių ar

beprotiška

-

klausim ai

(ar

gebėjim ų?)

būtų

idėja,

yra

tenka

gyvenim as

tikrinti

svarbiausias

po

praktiškai.

klausim as,

ar

ji

pasitvirtins. Ar prognozės pasitvirtina, jas išbandžius tikrovėje? M okslinio

žurnalas Life, 1949 m. spalio 10 d.

ir

į

zė.

Kaip

požiūrio

įvertinti

pranašaujam as

įvykis

istorija

yra

apsišaukėlį

sena.

pranašą?

„neįvyko

Juo

vadovavosi

M ozės

“

arba

senovės

atsakym as:

nepasitvirtino ,

tai

pranašas jį“ .

„Patikrinkite

tiek

tėra

vertas

ir

M o­ Jei pra­

našas (Deuteronomy 18:22). M agas Jam esas Randis, tikrindam as tuos, kurie tei­ gia m atantys aurą aplink žm onių kūnus, vadovaujasi M ozės m etodu: Randis: Ar m atote aurą aplink m ano galvą? Auros regėtojas: Taip, iš tiesų. Randis: Ar tebem atysite aurą, jei veidą uždengsiu štai šiuo žur­ nalu? Auros regėtojas: Žinom a. Randis: Tada, jei atsistosiu tik už truputėlį už m ane aukštesnės sie­ nos, jūs galėsite atspėti, kur esu, nes virš m ano galvos m a­ tysite aurą, tiesa? Randis

m an

papasakojo,

jog

nė

vienas

auros

regėtojas

nesutiko

atlikti

šio

paprasto testo. „Skeptikas yra tas, kuris pasiryžęs abejoti bet kuriuo teisingu teiginiu, reikalauti, kad apibrėžimas būtų aiškus, logika nuosekli ir įrodymai adekvatūs." Filosofas Paulius Kurtzas,

Kruopščiai XVIII kilm ės.

Kai

nuom onės,

m okslininkai

du

Jeilio

Thom as

beprotiškai šaipėsi

universiteto

Jeffersonas

skam bančios iš

m inties,

m okslininkai

tyčiojosi:

„Ponai,

jankiai profesoriai m eluoja, nei tikėsiu, kad

idėjos

kad išdrįso

verčiau

akm enys

kartais

m eteoritai nukrypti iš

nežem iškos

nuo

m anysiu,

nukrito

pasitvirtina.

yra

bendrosios

kad

šie

du

“

dangaus . Kar­

tais m oksliniai tyrim ai paneigia skeptiškas nuom ones.

The Sceptical Inquirer, 1994 („Skeptiškasis tyrėjas")

patikrintos

am žiuje

Dažniau tų

tvirtinim ų

m okslas apie

beprotiškai išrastus

skam bančias

am žinuosius

idėjas

variklius,

priskiria

stebuklingus

gausybei vaistus

pam irš­ nuo

vė­

51

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

žio

ir keliones laike į praeitį, palikus savo

kūną. Todėl, norint atsijoti tikrovę

nuo fantazijos, tiesą nuo netiesos, reikia vadovautis m oksliniu požiūriu: būti skep­ tikui, bet ne cinikui, atviram , bet ne patikliam . pasaulį žvelgia su smalsiu skep­

Būdam i m okslininkai, psichologai į elgesio ticizmu. Jie Verslo

nuolatos užduoda moto

pagrindinis

du

yra:

klausim us: ką

„Parodykite

tai reiškia?

pinigus.

“

M oksle

Iš kur jūs žinote? moto

šis

yra:

„Pa­

teikite įrodym us. “ Ar tėvų lizuoti ną?

elgesys

charakterį

Kaip

ir

jais

vaikų

nuspėti

sužinosite

psichologų padėti

lem ia

ateitį

tolesniuose

suabejojo.

nustatyti

seksualinę pagal

planetų

skyriuose,

Kritiškas

tas, kurios

orientaciją?

išsidėstym ą

patikrinę

šiuos

konkuruojančių

geriausiai sutam pa

Ar astrologai gali ana­

su

idėjų

jūsų

gim im o

tvirtinim us

tikrinim as

faktais. „Kad

die­

daugum a

dažnai

galėtum e

gali tvirtai

Magas Jamesas Randis yra

tikėti, - teigia lenkų patarlė, - iš pradžių privalom e suabejoti.“ Tyrim am s

taikydam i

m okslinį

požiūrį,

Nuostabusis Randis

privalom e

būti

gana

kuklūs,

nes

gali

skepticizmo pavyzdys. Jis

tekti atm esti savo pačių idėjas. Juk svarbi ne m ano ar jūsų nuom onė, o tai, kas

patikrino ir demaskavo daugelį

yra

parapsichologinių reiškinių.

tiesa.

Jeigu

žm onės

elgiasi

kitaip,

negu

buvom e

num atę,

m ūsų idėjos. Senas psichologų posakis - „žiurkė visada teisi

“

vadinasi,

prastos

- atspindi šią kuk­

lią nuostatą. M okslo

istorikai

tvirtina,

kad

sm alsum as,

kritiškas

požiūris

ir

kuklum as

pa­

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad jeigu

dėjo kurti šiuolaikinį m okslą. Daugelis m okslo kūrėjų tarp jų Kopernikas ir New-

yra Dievas, kaip esame įpratę

tonas, buvo žm onės, kurie dėl religinių įsitikinim ų buvo nuolankūs, tirdam i gam ­

jį vaizduotis, tai Jam turime būti

tą, ir kritiški žm ogaus autoriteto atžvilgiu (Hooykaas, 1972; M erton, 1938). Šiais

dėkingi už savo smalsumą

laikais labai religingi žm onės dažnai m oksle Sociologas Rodney

Starkas (2003a, b) pastebi, kad

ją

religingi

į

priekį

stūm ė

žm onės,

grėsm ę.

ir protą. Neįvertintume šių Dievo

m okslo

revoliuci­

dovanų... jeigu slopintume savo

religinėm is

idėjom is,

(ypač psichologijoje) m ato vis dėlto

vadovaudam iesi

savo

aistrą tirti Visatą ir save“. Carl Sagan,

kad „dėl Dievo m eilės ir garbės turim e suprasti visų Jo darbų stebuklingum ą.“ Suprantam a,

m okslininkai,

kaip

ir

visi

žm onės,

gali

būti

dideli

egoistai

ir

laikytis savo pirm inės nuom onės. Visiem s sunku į gam tą pažvelgti nauju žvilgs­

Broca’s Brain, 1979 („Broca smegenys")

niu, nes jau esam e susidarę vienokią ar kitokią nuom onę apie ją. Tačiau psi­ chologų kaip ir kitų m okslininkų, idealas yra sm alsiai, kritiškai, kukliai ir kruopš­ čiai nagrinėti konkuruojančias idėjas. Būdam i vienos bendruom enės nariai, m oks­ lininkai tikrina ir pertikrina vienas kito tyrim ų rezultatus ir išvadas. M okslinis rinėjam os išvados.

požiūris

prielaidos, Skaitydam i

padeda

m ąstyti

išskiriam os žinias

ar

išm intingiau.

paslėptos

klausydam iesi

M ąstant

reikšm ės, pokalbio

yra

kritiškai

įvertinam i kritiški

įrodym ai

m ąstytojai

nag­ bei

užduoda

Kritinis mąstymas

(critical thinking) mąstymas, kuriuo vadovaujantis

klausim us. Kaip ir m okslininkai, jie klausia savęs: iš kur tai žinom a? Ko siekia

aklai nepriimami argumentai

šis žm ogus? Ar išvada yra grindžiam a pasakėlėm is bei vidine nuojauta, ar įro­

ir išvados. Priešingai,

dym ais?

nagrinėjamos prielaidos,

galim i

Ar

įrodym ai

alternatyvūs

patvirtina

aiškinim ai?

išvadą Pasiekęs

dėl

priežasties

kraštutinum ą

ir

pasekm ės?

sveikas

Kokie

skepticizm as

yra gali

išsigim ti ir virsti neigiam u cinizm u, su pašaipa vertinančiu neįrodytą idėją. La­ biau

patartina

laikytis

kritiško

požiūrio,

kuris

skatina

kuklum ą

-

suvokim ą,

jog

m es patys galim e klysti, ir atvirum ą netikėtum am s bei naujiem s požiūriam s. Ar

kritiški

psichologijos

tyrim ai

yra

atviri

netikėtiem s

atradim am s?

Atsaky­

m as į šį klausim ą, kaip bus parodyta kitam e skyriuje, yra nedviprasm iškai tei­ giam as. Norite tikėkite, norite ne, tačiau...

išskiriamos paslėptos vertybės, įvertinami įrodymai bei išvados.

52

1 SKYRIUS

„Tikrasis mokslinio metodo

•

daug

sm egenų

audinio

ankstyvajam e

am žiuje,

ilgalaikės

pasekm ės

gali būti m inim alios;

tikslas yra įsitikinti, kad Gamta nepastūmėjo jūsų į klystkelį

netekus

•

vos kelių dienų kūdikiai gali atpažinti savo m otinos kvapą ir balsą;

versdama manyti, jog žinote kažką, ko iš tikrųjų nežinote.“

•

Robert M. Pirsig, Zen and the Art of Motorcycle

•

skirtingų grupių - vyrų ir m oterų pagyvenusių ir jaunų turtuolių ir darbininkų klasės, neįgaliųjų ir sveikų - atstovai teigia esą panašiai laim ingi;

Maintenance, 1974 („Dzen ir motocikiizmo menas")

žm ogus sužalotom is sm egenim is gali neprarasti gebėjim o išm okti naujų įgū­ džių, tačiau nežinoti, kad jų išm oko;

•

elektrokonvulsinė

terapija

(kai

sm egenys

patiria

elektros

sm ūgį)

dažnai

bū­

na labai veiksm ingas gilios depresijos gydym o būdas. Ar kritinis m okslinis tyrim as taip pat yra įtikinam ai paneigęs populiarius prie­ tarus?

Atsakym as

ir

vėl,

kaip

pam atysim e

vėlesniuose

skyriuose,

yra

teigiam as.

Yra įrodym ų, kad... lunatikai neatkartoja to, ką regi sapne, o

•

kalbantieji per m iegus nepersako

savo sapnų; ne visi m ūsų ankstesnieji patyrim ai yra užfiksuoti sm egenyse; taikant sm egenų

•

stim uliavim ą

arba

neįmanoma

hipnozę,

tiesiog

juostelės “

„atsukti

ir

iš

nau­

jo išgyventi giliai palaidotus ar užslopintus prisim inim us; •

daugum os žm onių

nekamuoja

perdėtai žem a

savivertė, o

turėti aukštą savi-

vertę visai nėra gerai; •

priešybės dažniausiai netraukia viena kitos.

Kiekvienu šiuo ir daugeliu kitų atvejų tai, kas sužinota, dar nevirto plačiai pa­ plitusiais įsitikinim ais.

Mokslinis metodas 4 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip psichologijos teorijos pagrindžia mokslinius tyrimus.

Psichologai kuria lina.

m okslinius

teorijas,

ir

vėliau,

Kasdieniuose „tiesiog

požiūrius

rem dam iesi

pokalbiuose “

naujausiais

kartais

M oksle

m oksliniais stebėjim ais,

vartojam e

sąvoką

aiškina

teorija

m etodais: šias

„teorija “ ,

rem dam asi

jie

stebi,

teorijas

tobu­

norėdam i

tarpusavyje

pa­ susi­

Teorija (theory) -

sakyti

aiškinimas, taikant tarpusavyje

jusiais dėsniais, kurie sistemina ir numato elgesį. Susiedam a atskirus faktus, te­

susijusius dėsnius, kurie

orija

sistemina ir numato elgesį

visus

ar įvykius.

teorijos

dalykus

nuojauta.

apginkluoja

supaprastina.

prisim intum e. siūlo

Šiandien

Siedam os

naudingą

yra

faktus

santrauką.

ir

per

daug

faktų

jungdam os

Jungdam i

juos

nustatytus

apie į

elgesį,

kad

gilesnius

taškus,

juos

principus,

galim e

sukurti

nuoseklų vaizdą. Pavyzdžiui, gesio

stebėjim o

depresijos faktų

teorija

pirm iausia

susistem inti

į

keletą

padės

daugybę

susijusių

prislėgtų

dėsnių.

žm onių

Tarkim e,

el­

pastebi­

m e, kad šie žm onės visada niūriai prisim ena praeitį, pesim istiškai vertina šian­ dienį

gyvenim ą

ir

ateitį.

Taigi

galim e

spėti,

kad

depresiją

sukelia

sum ažėjusi

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

savivertė. K ol kas viskas gerai: m ūsų savivertės dėsnis puikiai apibendrina gau­ sius faktus apie depresiją išgyvenančius žm ones. N ors ši teorija atrodytų teisinga, - sum ažėjusi savivertė taip tiktų depresijai paaiškinti,

-

Ji

kelti

leidžia

privalom e

ją

patikrinti. Pagrįsta

patikrinam us

spėjim us

-

teorija

ne

tik

Šios

hipotezes.

skam ba

nukreipia

patraukliai. tyrim us

tam

Hipotezė (hypothesis) -

tikra linkm e ir leidžia patikrinti teoriją bei įvertinti ją iš naujo. H ipotezės nu­

patikrinamas spėjimas,

m ato, kokie rezultatai teoriją patvirtintų, o kokie ją paneigtų. N orėdam i patik­

dažnai įkvėptas teorijos.

rinti

teoriją,

kad

depresiją

sukelia

sum ažėjusi

savivertė,

galėtum e

atlikti

testą

apie žm ogaus savivertę (pavyzdžiui, kaip žm ogus atsako į teiginį „aš turiu ge­ rų

idėjų"

arba

„su

m anim i

sm agu

būti"). Tada

įsitikinsim e, ar, kaip

blogiau save vertinančius žm ones iš tiesų dažniau apim a depresija (1.1 Turim e anksčiau

suprasti,

kad

spėjom e, kad

lim e

ir turėti tai, ko

m us

suvokti

ko

kaip

tikim ės. (U .S.

statos,

kad

Irake

yra

pastebėjim us

gali

sietina

paveikti

su

tikėjom ės. G alim e

savęs

Senate

teorija

depresija

Pavyzdžiui,

m isijos m iškus

pati

m enkinim ą.

nuolat

dvipartinio

JA V

Select

Com m ittee

on

klaidingai

naikinim o įvertino

išrinktosios

Intelligence, ginklų,

kaip

pagundą

2004)

žvalgybos

patvirtinančius

sam protavi­ m atyti

tai,

žvalgybos išankstinės

analitikai

ko­ nuo­

dvipras­

pageidaujam ą

teikia

būtų su

galim a

tiksliais

patikrinti, ar nebuvo

operaciniais

procedūrų (operacijų) aprašymas, taikomas tyrimo kintamiesiem s apibūdinti. Pavyzdžiui, žmogaus intelektas gali būti operantiškai apibrėžtas kaip kintam asis, matuojamas intelekto testais. Pakartotinis tyrimas

šališki, psichologai savo

(darbiniais)

apibrėžimas

te­

oriją. D ėl šių teorija grindžiam ų išvadų JA V įsiveržė į Iraką. K ad

Operacinis (darbinis)

(operational definition) -

jeigu

saviverte, ga­

žm onių

jaučiam e

Senato

).

Pavyzdžiui,

žm ogaus

depresijos apim tų

dėl

m asinio

stebėjim us.

sum ažėjusia

M es

pav.

spėjom e,

apibrėžim ais,

kad

pa­

(replication) - mokslinių tyrim ų

m okslinin­

esmės pakartojimas, paprastai

tyrim ą

kiti

kai galėtų pakartoti jų tyrim us. Jeigu pavyksta pakartoti tyrim ą su kitais daly­

su kitais dalyviais kitokiose

viais kitoje aplinkoje ir gauti panašius rezultatus, tuom et duom enis galim a lai­

situacijose, siekiant patikrinti, ar

kyti

atradim as galioja kitiems

patikim esniais.

psichologų

Pirm ieji

sm alsum ą.

D abar,

pavėluotos po

nuom onės

daugelio

šališkum o

sėkm ingų

tyrim ai

pakartotinių

sužadino tyrim ų

skirtingais žm onėm is ir kitokiais klausim ais, esam e įsitikinę šio reiškinio svarba.

su

dalyviam s ir kitom is aplinkybėm is.

1.1 PAVEIKSLAS. Mokslinis metodas

(1) Teorijos

Savikorekcinis klausimų pateikimo ir gamtos atsakymų stebėjimo procesas.

Pavyzdys: žem a savivertė skatina depresiją.

sukuria arba patobulina

veda į

(3) Mokslinius tyrimus ir stebėjimus Pavyzdys: A tlikite s avivertės ir depresijos testus. Pažiūrėkite, ar pagal žem us vieno testo rodiklius galim a prognozuoti aukštus kito testo r odiklius.

(2) Hipotezes Pavyzdys: Žm onių su žem a saviverte depresijos testų rodikliai būna aukštesni.

veda į

53

54

1 SKYRIUS

Taigi m ūsų teorija naudinga, jei ji: 1) gerai susistemina daug įvairių stebė­

Geros teorijos aiškina:

jim ų; 2) gali pateikti aiškias hipotezes, kurios gali būti naudojam os tai teorijai

1) sistemindamos surinktus

tikrinti

faktus;

ar

ar jiem s

2) iškeldamos patikrinamas

jai

taikyti

išnyks

praktiškai.

(Jeigu

žm onėm s

depresija?) Galiausiai m ūsų

padėsim e

teorija

sustiprinti

savivertę,

gali padėti plėtoti tobulesnę

teoriją, kuri dar geriau sistem ins ir num atys faktus apie depresiją.

ir praktiškas hipotezes.

Hipotezes reliacinius,

tikrinam e

ir

teorijas

eksperim entinius

psichologijos

teiginius,

tobulinam e,

m etodus.

turim e

naudodam i

Norėdam i

atpažinti

šiuos

aprašom uosius,

kritiškai

m odelius

vertinti

ir

žinoti,

ko­

populiarius kokias

išva­

das jie leidžia daryti.

MOKYMOSI REZULTATAI Psichologijos mokslo poreikis 1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra pavėluotos nuomonės šališku­

Nors

mas, ir paaiškinkite, kaip jis gali paskatinti mokslinius duomenis

nėti,

ribojam i,

rovę

nuo

laikyti paprasčiausia sveika nuovoka.

patikrinam i

požiūrio Pavėluotos

nuomonės

šališkumas

(dar

vadinam as

„aš

tikrinti

tai jau seniai žinojau“ reiškiniu) - tai polinkis suži­

prieš

nojus

kia

rezultatą

tikėti,

sužinojus tyrim o sveika

kad

jį

galėjom e

num atyti.

Tad

rezultatą jis gali atrodyti akivaizdžia

nuovoka. M oksliniai tyrim ai ir kritinis

m ąsty­

iliuzijos.

kuriuos

požiūris

M okslinis

įm anom a

padeda

tyrim as

nagri­

atsijoti

tik­

prasideda

nuo

- sm alsaus įkarščio skeptiškai kruopščiai pa­ prieštaringas

gam tą. kritiniu

jam os

klausim ai,

m okslinis

idėjas

Požiūris

kuriuo

išskiriam os

nuolankumo

nešališko

kasdieniam e

mąstymu,

prielaidos,

ir

gyvenim e

vadovaujantis paslėptos

pasireiš­ išnagrinė­

vertybės,

įver­

tinam i įrodym ai bei išvados.

m as gali padėti įveikti šį polinkį perdėtai vertinti sa­ vo intuiciją.

4

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

psichologijos

teorijos

pagrindžia

mokslinius tyrimus. 2 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip perdėta savikliova iškreipia mūsų

lia Dažniausiai kliaujame sprendim us

ką

nors

savimi,

teorijos

Psichologijos

kasdienius vertinimus.

iš

spręsdam i dalies

patvirtinančios

dėl

m es

per

polinkio

inform acijos.

daug

pasi­

prognozines

operacinius

surikiuoja

hipotezes.

(darbinius)

stebėjimus

Sukūrę

apibrėžim us,

tikslius

ir

iške­

procedūrų

m okslininkai

pa­

ieškoti

savo

tikrina

M okslas,

ku­

tobulina teoriją ir kartais teikia praktinio jos taikym o

savo

hipotezes

(prognozes),

patvirtina

bei

pa­

ris taiko įrodym ų rinkim o ir tikrinim o procedūras, pa­

rekom endacijas.

deda

tyrim us ir gauti panašius rezultatus, tokia išvada ga­

išvengti

klaidų,

nukeldam as

m us

už

intuicijos

ir sveikos nuovokos ribų. 3

TIKSLAS.

kai mąstyti.

Paaiškinkite,

kaip

Jei

kiti

m okslininkai

gali

pakartoti

lim a labiau pasitikėti. mokslinis

požiūris

skatina

kritiš­

PAKLAUSKITE

SAVĘS: Kaip

dėti suprasti terorizmo šaknis?

mokslinis

metodas

gali mums

pa­

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

55

Aprašymas Bet kuris m okslas pirm iausia aprašo savo tyrim ų objektą. Kiekvienas m ūsų kas­ dien

stebim e

dėl

jie

bei

vienaip

vertinam e ar

kitaip

aplinkinius elgiasi.

žm ones,

Panašiai

dažnai

elgiasi

ir

darydam i

išvadas,

profesionalūs

ko­

psichologai,

tik jų stebėjim ai objektyvesni ir sistem ingesni.

Atvejo tyrimas 5 TIKSLAS. Apibūdinkite atvejo tyrimo privalumus ir trūkumus, studijuojant elgseną.

Vienas seniausių chologas siem s

tyrim o

nuodugniai

žm onėm s.

būdų

tiria

yra atvejo

vieną

Keletas

žm ogų

pavyzdžių:

tyrim as. Tai - toks būdas, kai psi­

ir

tikisi

pirm osios

atskleisti

m ūsų

tai,

žinios

kas

apie

būdinga sm egenis

Atvejo tyrimas (case study) -

vi­

toks stebėjimo būdas,

bu­

kai nuodugniai tiriamas vienas

vo surinktos šiuo būdu - tiriant asm enis, kuriem s buvo sužalota tam tikra sm e­

asmuo, viliantis taip atskleisti

genų

bendruosius dėsnius.

sritis.

Jeanas

išklausinėjęs

vos

Piaget

keletą

apie

vaikų.

vaikų Keleto

m ąstym ą

prakalbo

šim panzių

tyrim ai

rūpestingai atskleidė

ištyręs

ir

jų

gabum us

taip

pat ro­

suprasti ir kalbėti. Intensyvūs atvejo tyrim ai kartais būna labai įdom ūs. Atvejo

tyrim ai gali pateikti hipotezes

tolesniem s

tyrim am s. Jie

do, kas gali įvykti. Tačiau kasdieniam e gyvenim e atskiri atvejai gali suklaidin­ ti:

pavienis

žm ogus

gali

būti

netipiškas.

Nereprezentatyvi

inform acija

gali

lem ti

neteisingus sprendim us ir klaidingas išvadas. Iš tiesų, kiekvieną kartą, kai m oks­ lininkas resnių

įvardija kaip

85

savo m etų

pastebėjim ą am žiaus

(„Rūkaliai

žm onių

m iršta

nerūko“),

anksčiau:

kas

nors

95

procentai

vy­

pateiks

prie­

būtinai

šingą atvejį („Ką gi, m ano dėdė surūkydavo du pakelius per dieną ir m irė 89 m etų“).

Pasakojim ais

m eniniam s jie

grindžiam iem s

atvejam s

patyrim am s, net psichologinių

sukelia

triuškinam ą

visuotinės

tiesos

-

dram atiškom s

istorijom s,

atvejų

pavyzdžiam s - būdinga

įspūdį.

Plačiai

nušviesti

as­

tai, kad

šaudym ai

m o­

kyklose gali didinti paniką dėl sm urto m okym o įstaigose, nors jo rodikliai gali ir

m ažėti.

Skaičiai

gali

priblokšti

(vieno

tyrim o

m etu

patikrinta

1300

praneši­

m ų apie tai, jog buvo susapnuotas pagrobtas vaikas, ir tik penki procentai tir­ tųjų teisingai susapnavo, kad vaikas negyvas - žr. 6 skyrių, 266 p.). Pasakoji­ m ai kartais būna stulbinam i. („Pažįstu vyrą, kuris sapnavo, kad jo sesuo pateko

„Na, mano brangioji, - tarė mis

į autom obilio avariją, ir po dviejų dienų šitaip iš tiesų įvyko.“) Kaip teigė psi­

Marpl, - žmogaus prigimtis visur

chologas

beveik tokia pat ir, žinoma,

Gordonas

Allportas

(1954,

p.

9):

„Išgirdę

žiupsnelį

[dram atiškų]

fak­

kaime galima ją stebėti iš arti.“

tų m es skubam e daryti kubilo dydžio apibendrinim us“. Verta prisiminti: atskiri atvejai gali pasufleruoti vaisingų idėjų. Tai, kas pa­ sakytina išskirti

apie

visus, galim e

bendrąsias

tiesas,

pastebėti

kurios

ir

galioja

privalom e atsakyti taikydam i kitus m etodus.

kiekvienam e ir

iš

individualiem s

m ūsų. Tačiau atvejam s,

į

norėdam i klausim us

Agatha Christie, The Tuesday Club Murders, 1933 („Antradienio klubo žudikai")

56

1 SKYRIUS

Apklausa 6 TIKSLAS. Nusakykite apklausos privalumus ir trūkumus, studijuojant elgseną ir psichikos pro-

cesus. Paaiškinkite klausimų formulavimo ir atsitiktinės atrankos svarbą. Apklausa (survey)-

Apklausos

būdas nustatyti asmenų

tiriam a

m etodu,

daug

naudojam u

žm onių,

žm onių

bet

ne

ir

aprašom uosiuose,

taip

nuostatas ir elgesį apklau­

dą, prašo

siant reprezentatyvias

būti pateikiam i įvairiausi klausim ai: nuo

atsitiktines imtis.

tikų

vertinim ų.

nebūtų

Net

pateiktas

atskleidė,

papasakoti apie

nuodugniai.

kad

sunku

sugalvoti

žm onėm s.

72

proc.

savo

elgesį ar lytinio

jog

tyrim uose,

naudodam as

pasakyti savo

klausim ą,

Harriso

m ano,

koreliaciniuose

gyvenim o

reikšm ingą

Pavyzdžiui,

am erikiečių

ir

Psichologas,

šį

bū­

nuom onę. Gali

iki politikos ir poli­ kuris

apklausose

ir

Gallupo

surengta

per

televiziją

rodom a

dar

apklausa per

daug

sm urto; 84 proc. pritaria teiginiui, kad hom oseksualūs žm onės privalo turėti vie­ nodas galim ybes darbe; 89 proc. sako, jog jie susiduria su stipriu stresu; 95 proc. tiki Dievą; 96 proc. norėtų vienaip ar kitaip keisti savo išvaizdą. Britanijoje sep­ tyni iš dešim ties 18-29 50

m etų

m etų

žm onės m aždaug

gyventojų

tuo

pačiu

pasisako

santykiu

už gėjų

tam

santuokas, o

perkopę

prieštarauja (daugum oje Va­

karų šalių pastebim as atotrūkis tarp kartų). Bet uždavinėti klausim us kartais gali būti

keblu,

o

atsakym ai

gali

priklausyti

nuo

klausim ų

form ulavim o

ir

respon­

dentų pasirinkim o.

Formulavimo poveikis Net subtilus klausim o form uluotės ar žodžių tvarkos pakeitim as gali turėti stip­ rų

efektą.

Ar

derėtų

leisti

reklam uoti

per

televiziją

cigaretes

arba

rodyti

por­

nografiją? Žm onės kur kas labiau linkę pritarti, kad tokių dalykų būtų „neleis­ ta “ ,

negu

kad

jie

būtų

„uždrausti“

ar

„cenzūruojam i“.

Vienos

nacionalinės

ap­

klausos m etu tik 27 proc. am erikiečių pritarė, kad vyriausybė „cenzūruotų“ seksą bei

sm urtą

kas

rodom a

pritarti nei

žiniasklaidoje, per

„pagalbai

„privilegijų

Kadangi

kaip

66

teikim ui“

ir

yra

kiekvieno

proc.

(Lacayo,

skurstantiem s“

form ulavim as

svarstyti,

nors

televiziją“

nei

„pajam ų

labai

„didesniem s

Panašiai

„socialinei didinim o

subtilus

klausim o

pritarė

1995).

rūpybai“,

form ulavim as

kritiški galėjo

yra

labiau

„param os

priem onėm s“

dalykas,

suvaržym am s

žm onės

nei

teikim ui“

„m okesčiam s“.

m ąstytojai

paveikti

to, linkę

turėtų

ap­

respondentų

iš­

reikštą nuom onę.

Atsitiktinė atranka Kasdieniam e

gyvenim e

didum ą

laiko

praleidžiam e

su

šališka

žm onių

im tim i

-

daugiausia su tais, kurių požiūriai bei įpročiai sutam pa su m ūsų. Todėl, kai stebi­ Tariamo vienodumo efektas

m ės,

(false consensus effect) -

kurie galvoja taip pat, kaip m es. Šis polinkis perdėtai vertinti kitų žm onių pri­

kodėl

žm onės

laikosi

konkretaus

polinkis perdėtai vertinti kitų

tarim ą

m um s

vadinam as

žmonių pritarimą mūsų

getarai

m ano,

kad

įsitikinimams ir poelgiams.

įsivaizduoja, kad konservatyviom s nuostatom s pritariam a dažniau nei liberaliom s.

tariam o

vegetarų

yra

įsitikinim o,

vienodum o daugiau,

greičiausiai

efektu

negu

(Ross

valgančiųjų

ir

prisim enam e kiti,

m ėsą,

1977).

tuos, Ve­

konservatoriai

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

Žm ogiškąjį m u,

galbūt

čiau

norėdam i

patyrim ą

galite

papildydam i

jį

susidaryti

apibūdinti

įspūdingais

tikslų

rem dam iesi

savu

pasakojim ais

vaizdą

apie

bei

visos

kitų

žm onių

asm enine

žm onijos

vertini­

patirtim i. Ta­

patyrim us

bei

pa­

žiūras privalote naudotis vienintele priem one - reprezentatyviąja im tim i. Šį

principą

galim e

taikyti

ir

kasdieniam

m ąstym ui, kai

darom e

apibendrini­

m us iš stebim ų im čių, ypač kai atvejai yra įsim intini. Turint a) statistinį profe­ soriaus žusių

įvertinim ų, kuriuos studentų

jam

vaizdingus

davė

studentai, apibendrinim ą

kom entarus,

adm inistratoriaus

ir

b)

dviejų

įspūdžiui

apie

įtū­

profe­

sorių vienodos įtakos gali turėti ir du nepatenkinti studentai, ir daugelio palan­ kių

įvertinim ų

statistinis

apibendrinim as.

Stovėdam as

prekybos

centre

eilėje

prie

kasos Džordžas m ato, kaip prieš jį stovinti m oteris m oka m aisto talonais, o vė­ liau

pasipiktinęs

jais

beveik

stebi,

kaip

neįm anom a

ji

nuvažiuoja

atsispirti

pagundai

prabangiu

autom obiliu.

apibendrinti

iš

kelių

Abiem

atve­

įsim intinų,

ta­

čiau nereprezentatyvių atvejų. Jeigu norite apklausti savo universiteto studentus, kaip pasiekti, kad jūsų im tis atstovautų

visai tiriam ai populiacijai? Geriausia, jei naudosite

atsitiktinę atranką,

Norėdam i

atsitiktinai

atrinkti

studentus

atstovaus

atsitiktinei

sitiktinių

skaičių

kite, kad

įtraukta

im čiai.)

lentelę. kuo

Geriau

Taip

im tį

atsirinkite

daugiau

jūs

neturėtum ėte

visiem s

studentam s

jum s grąžins užpildytas anketas, ne­ sudarykite, studentus

pavyzdžiui, iš

naudodam i

bendrojo

studentų. Didelės im tys geriau

sąrašo. negu

at­

nių im tis. kite.

prisiminti:

Turėkite

prieš

galvoje

patikėdam i

atranką.

apklausos

rezultatais,

vietoj

nedalyvaujančių

Negalite

kritiškai

pam ąsty­

atrinktų

žm onių

paprasčiausiai pasikviesti kitus. Atsitiktinės apklausas. tųjų

ir

atrankos

principais

Įsivaizduokite,

40

m ilijonų

kad

rem iam asi

m ilžiniškoje

raudonųjų

pupų.

ir

organizuojant

statinėje

Sam tyje,

sum aišyta

kuriuo

iš

šalies 60

kelių

nacionaliniai tyrimai remiasi visa populiacija.) Atsitiktinė imtis

(random sample) grupė, kuri tinkamai atstovauja populiacijai, kadangi kiekvieno šios grupės nario galimybės būti atrinktam yra vienodos.

gyventojų

m ilijonų vietų

tyrimams. (Pastaba: tik

Įsitikin­

m ažos, bet

m aža 100 žm onių im tis geriau, negu bet kaip atrinkta nereprezentatyvi 500 žm o­ Verta

visi atvejai ar visi grupės nariai, iš kurių sudaromos imtys

t. y. visų didesnės grupės narių galim ybės pakliūti į atsitiktinę im tį bus vienodos. išsiųsti anketas. (Sąžiningi studentai, kurie

Populiacija (population) -

bal­

pasem site

1500 tokių pupų, bus apie 60 procentų baltųjų ir 40 procentų raudonųjų pupų; paklaida bus 2 ar 3 proc. Atranka apklausai piliečių, kurie dalyvauja rinkim uo­ se, yra panaši į pupų im tį; 1500 atsitiktinai iš įvairių šalies vietų pasirinktų žm o­ nių

gana

tiksliai

atspindi

visos

tautos

nuom onę.

Jei

atsitiktinė

im tis

nesudaro­

m a, didelės im tys (pavyzdžiui, apklausos telefonu bei per televiziją) dažnai pa­ teikia klaidinam us rezultatus.

Natūralistinis stebėjimas

Natūralistinis stebėjimas

(naturalistic observation) -

7 TIKSLAS. Įvardykite, kokie yra natūralistinio stebėjimo privalumai ir trūkumai, studijuojant elgseną.

elgesio stebėjimas ir fiksavimas

Trečiasis linkoje

aprašom asis stebėjim ą

tyrim o

m etodas

apim a

organizm ų

elgesio

natūralioje

ap­

ir registravim ą. Tokie natūralistiniai stebėjim ai - tai ir šim ­

panzių bandos stebėjim as džiunglėse, ir skirtingų kultūrų vaikų bendravim o su

natūraliomis, nekeičiamomis ir nekontroliuojamomis aplinkybėmis.

57

58

1 SKYRIUS

tėvais

stebėjim as,

ir

dom ėjim asis,

kaip

m okiniai

susėda

m okyklos,

kurioje

m o­

kosi įvairių rasių vaikai, valgykloje. Atliekant

natūralistinį

stebėjim ą,

kaip

ir

atvejo

tyrim ą

ar

apklausą,

elgesys

neaiškinamas, o tik aprašomas. Tačiau aprašym as gali daug ką atskleisti. Anks­ čiau

m anėm e,

kad

įrankius

naudoja

tik

žm ogus.

Vėliau,

stebint

šim panzes

džiunglėse, paaiškėjo, jog šios beždžionės į term ityną kartais įkiša lazdelę, ištrau­ kia

ją

ir

Goodall

nulaižo

(1998)

lesniem s

ant

lazdelės

prim ena,

gyvūnų

kad

m ąstym o,

prilipusius

tokie

vabzdžius.

natūralistiniai

kalbos,

em ocijų

Šim panzių

stebėjim ai

tyrim am s.

stebėtoja

praskynė

„Stebėjim ai,

Jane

kelią

vė­

atlikti

na­

tūralioje aplinkoje, padėjo parodyti, kad gyvūnų bendruom enės ir jų elgesys yra daug sudėtingesni, negu m anyta“. Tai išplėtė m ūsų supratim ą apie gyvūnus. Su­ žinojom e, tikslą. m atė,

kad

šim panzės

Psichologai kaip

ir

babuinai

Andrew

jaunas

griebiasi

W hitenas

babuinas,

ir

klastos,

Richardas

apsim esdam as,

kad

jį

norėdam i

Bym e

pasiekti

(1988)

užpuolė

kita

kelis

savo sykius

beždžionė,

no­

rėjo prisišaukti savo m otiną, kuri „užpuoliką“ nugintų nuo jo m aisto. Natūralistinio

stebėjim o

m etodas

taikom as

ir

žm onėm s.

Štai

trys

pavyzdžiai,

kurie, tikiuosi, jum s patiks. •

Apie (Ar

juoką. Draugijoje pastebėjote,

raum enų

kaip

iškraipo

m es

retai

bum ą

juokiam ės jūs

ir

30

juokiatės

prim erkia

kartų

dažniau

būdam i

akis,

taip

nei būdam i vieni.

vieni?) pat

Kai

juokiam ės,

skleidžiam e

daugybę

17 75

m ilisekundžių trukm ės balses prim enančių garsų, kuriuos vieną nuo kito skiria m aždaug viena penktoji sekundės (Provine, 2001). •

Studentų skleidžiami garsai. Ką iš tiesų įvadinio psichologijos kurso studentai kalba ir

ir

veikia

Jam esas

gijos

kasdieniam e

Pennebakeris

kurso

studentus

gyvenim e?

(2003)

aprūpino

52

Kad

Teksaso

prie

diržo

tai

sužinotų,

universiteto prisegam ais

M atthias įvadinio

M ehlas

psicholo­

m agnetofonais,

kurie

kas 12,5 m inutės 30 sekundžių fiksuodavo jų skleidžiam us garsus ne m iego m etu - šitaip m okslininkai galėjo išklausyti daugiau kaip 10 000 pusės m i­ nutės

trukm ės

epizodų. Kaip

m anote, kiek

procentų

šių

epizodų

buvo

skirti

pokalbiam s su kitais? Kiek procentų įrašyto laiko studentai praleido prie kom ­ piuterio?

Atsakym ai:

atitinkam ai

28

ir

9

procentus.

(Kiek

procentiškai

laiko

jūs skiriate šiai veiklai, kai nem iegate?) •

Kultūra, klimatas ir gyvenimo tempas. Natūralistiniai stebėjim ai taip pat pa­ dėjo

Robertui Levine

ir Arai Norenzayanui (1999) palyginti gyvenim o

tem ­

pą 31 šalyje. Jie pateikė operacinį (darbinį) gyvenimo tempo apibrėžim ą: tai yra

žingsniavim o

sparta,

pašto

darbuotojų

paprastų

pageidavim ų

įvykdym o

trukm ė bei viešųjų laikrodžių tikslum as. M okslininkai padarė išvadą, jog spar­ čiausias

gyvenim o

silpnesnės

tem pas

ekonom ikos

yra

šalyse.

Japonijoje Šalto

bei

klim ato

Vakarų zonoje

Europoje, žm onių

o

lėtesnis

gyvenim o

-

tem ­

pas taip pat spartesnis (be to, jie dažniau m iršta nuo širdies ligų). Natūralis­ tinis stebėjim as labiau aprašo elgesį nei jį paaiškina. Tačiau šis tyrim as ro­ do,

kaip

natūralistinis

stebėjim as

gali

tyrim ais, o tai yra kita šio skyriaus tem a.

būti

taikom as

kartu

su

koreliaciniais

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

59

MOKYMOSI REZULTATAI Aprašymas 5 TIKSLAS. Apibūdinkite atvejo tyrimo privalumus ir trūkumus,

daryti

studijuojant elgseną.

žm onės nių

Atvejo

tyrim am s

skirą

žm ogų,

m okslininkai

vildam iesi

sutelkia

atskleisti

dėm esį

į

universalius

at­

įtaką

atsakym am s.

parenkam i

grupės

Taikant

atsitiktinai,

atstovas

turi

atsitiktinę

kiekvienas

vienodą

atranką,

visos

galim ybę

žm o­

dalyvauti

apklausoje.

prin­

cipus. Atvejo tyrim ais aprašom as elgesys. Jie gali pa­

7 TIKSLAS. Įvardykite, kokie yra natūralistinio stebėjimo privalu-

siūlyti

mai ir trūkumai, studijuojant elgseną.

hipotezes,

tačiau

tiriant

nereprezentatyvų

as­

m enį galim a padaryti klaidingas išvadas. 6

TIKSLAS.

dijuojant

Nusakykite

elgseną

ir

apklausos

psichikos

Natūralistinis

privalumus

procesus.

ir

trūkumus,

Paaiškinkite

stebėjim as

suteikia

m okslininkam s

ga­

lim ybę stebėti bei fiksuoti elgesį natūraliai atsirandan­

stu-

čiose

klausimų

situacijose. Kaip

ralistinis

formulavimo ir atsitiktinės atrankos svarbą.

stebėjim as

ir kiti aprašym o

negali

paaiškinti

būdai, natū­

poelgių,

tačiau

jis praplečia m ūsų supratim ą ir gali iškelti hipotezes, kurias galim a tyrinėti kitais m etodais.

Apklausos aprašo elgesį, surenkant inform aciją iš dau­ gelio

žm onių

to, kaip

Šio

m etodo

patikim um as

priklauso

tiksliai žm onės apibūdins savo

poelgius.

Form ulavim o

tvarkos

ar

klausim ų

ypatum ai form ulavim o

-

nuo PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti nesėkmingą apklausą,

nuostatas bei

subtilus

pakeitim as

kurioje dalyvavote ar apie kurią skaitėte? Kokių geros apklausos

žodžių -

principų joje nebuvo laikomasi?

gali

Koreliacija 8 TIKSLAS. Apibūdinkite teigiamą ir neigiamą koreliacijas bei paaiškinkite, kaip koreliacijos ma­

Koreliacija (correlation) -

tai gali padėti prognozuoti.

matas, rodantis, kaip glaudžiai

Elgesio aprašym as - tai pirm asis žingsnis, siekiant jį num atyti. Kai apklausos ar natūralistiniai stebėjim ai parodo, kad tam

tikras bruožas ar elgesys dažnai pasi­

taiko kartu su kitu bruožu ar elgesiu, sakom e, kad šie dalykai koreliuoja. Kore­ liacijos koeficientas yra statistinis ryšio m atas

(1..2

p a v .):

jis parodo, kaip glau­

džiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip rem iantis vienu kintam uoju galim a kitą

numatyti

kintam ąjį.

Žinodam i,

kaip

gebėjim ų

testų

rezultatai

koreliuoja

su

kaip remdamiesi vienu veiksniu galime numatyti kitą. Koreliacijos

koeficientas - ryšio matematinė išraiška, kintanti nuo -1 iki +1. Sklaidos diagrama

(scatterplot) -

m okym osi sėkm e, galim e spręsti, kaip tie rezultatai numato m okym osi sėkm ę. ar

tarpusavyje siejasi du veiksniai ir

Šioje knygoje dažnai klausiam a, ar susiję kurie nors du dalykai: pavyzdžiui,

grafinis taškų grupės vaizdas,

glaudžiai

siejasi

tarpusavyje

dvynių

asm enybių

įverčiai?

Ar

IQ

nu­

kuriame kiekvienas taškas

koreliacijos,

ku­

Taškų sudaromas posvyris rodo

diagra­

ryšio tarp dviejų kintamųjų kryptį.

tiksliai

atitinka dviejų kintamųjų vertes.

m ato pasiekim us m okykloje? Kaip stipriai stresas yra susijęs su liga? 1.3

pav.

rios

tikrovėje

m a,

nes

parodytos pasitaiko

absoliuti retai.

teigiam a

Toks

ir

grafinis

absoliuti vaizdas

neigiam a vadinam as

sklaidos

koreliaci­

Taškų išsibarstymas rodo

ja neturi nieko bendra su ryšio stiprum u ar silpnum u; ji rodo dviejų dalykų at­

koreliacijos laipsnį (mažas

virkštinį

išsibarstymas reiškia didelę

kiekvienas ryšį

(viena

taškas

parodo

rezultatų

aibė

dviejų didėja

kintam ųjų kitai

vertes.

Neigiam a

m ažėjant). Didėjant

m ų skaičiui, m ažėja ėduonies atvejų; dantų valym as ir ėduonis koreliuoja nei-

dantų

valy­

koreliaciją).

60

1 SKYRIUS

Parodo ryšio kryptį (teigiamą arba neigiamą)

giam ai.

Silpnos

koreliacijos,

silpną

ryšį

ar

jo

nebuvim ą,

koeficientas

artim as nuliui. Štai kai kurie

r = + 0,37

rodančios

naujausi spaudoje paskelbti pranešim ai apie

rim us. A r galite atskirti, kuriuose jų

koreliacinius

ty­

kalbam a apie teigiam ą koreliaciją ir ku­

riuose - apie neigiam ą? Koreliacijos koeficientas

•

Parodo ryšio stiprumą (nuo 0,00 iki 1,00)

K uo ilgiau televizorius būna įjungtas nam uose, kuriuose yra m ažų vaikų, tuo m ažiau laiko jie praleidžia skaitydam i (K aiser, 2003).

•

K uo daugiau lytinių santykių paaugliai m ato per televiziją, tuo didesnė tiki­ m ybė, kad jie anksti pradės lytinius santykius (Collins ir kiti, 2004).

1.2 PAVEIKSLAS. Kaip

suprasti

koreliacijos

•

K uo ilgiau vaikai m aitinam i krūtim i, tuo geresni vėliau būna jų m okym osi rezultatai (H orw ood ir Fergusson, 1998).

koeficientą

•

K uo labiau išauga neturtingų šeim ų pajam os, tuo m ažiau jų vaikai kenčia nuo psichikos sutrikim ų (Costello ir kiti, 2003).

(Tai yra atitinkam ai neigiam a, teigiam a, teigiam a ir neigiam a koreliacijos.) Statistika patys,

padeda

pastebėti

pam ėginkite

tai,

įsivaizduoti

ko

tokį

nem atyti tyrim ą.

plika

K ad

akim i.

N orėdam i

sužinotum ėte,

ar

įsitikinti

aukštaūgiai

žm onės yra ram esni už žem aūgius, surinkite du įverčių rinkinius: vyrų ūgio ir vyrų tem peram ento. Išm atuokite 20 vyrų ūgį, o kas nors kitas, nesusijęs su ty­ rim u, tegul įvertina jų tem peram entą (nuo 0 - ypač ram aus ir taikaus iki 100 ypač reaktyvaus būdo). Turėdam i

prieš

akis

visus

reikiam us

duom enis

(1.2

lentelė

),

ar

galite

pa­

sakyti, kad tarp ūgio ir tem peram ento yra 1) teigiam a koreliacija; 2) beveik nė­ ra koreliacijos; 3) neigiam a koreliacija? Lygindam i 1.2 lentelės stulpelius, daugum a žm onių įžvelgia labai silpną ry­ šį tarp ūgio ir tem peram ento. Iš tikrųjų šiam e įsivaizduojam am e pavyzdyje ko­ 1.3 PAVEIKSLAS. Sklaidos diagramos, vaizduojančios koreliacijos modelius

Koreliacija gali būti nuo +1,00 (vieno kintamojo reikšmė didėja tiesiog proporcingai kito kintamojo reikšmei) iki -1,00 (vieno kintamojo reikšmė tiesiog proporcingai mažėja didėjant kito kintamojo reikšmei).

Absoliuti teigiama koreliacija (+1,00)

reliacija

yra

vidutiniškai

nę diagram ą). 1.4

pav

.

teigiam a,

+0,63

(tai

lengviau

pastebim e, sudarę

taški­

žiūrėdam i iš kairės į dešinę m atom e, kad m ūsų tyrim o

įverčių rinkiniai (ūgis ir tem peram entas) turi tendenciją kartu didėti. Jeigu 1.2

negalim e

lentelėje,

pam atytum e pastebim e

tai

pam atyti kiek

tai, kas lyčių

ryšio

tikėtina,

yra

tarp kad

tiesiai prieš

diskrim inaciją,

kai

duom enų,

jį

pateiktų

įžvelgsim e

m us, kartais pateikiam a

taip

kasdieniam e prireikia

statistiškai

sistem ingai

kaip

gyvenim e?

K ad

statistikos. Lengvai apibendrinta

m acija apie darbo lygį, darbo stažą, laim ėjim us, lytį ir atlyginim ą. Tačiau retai

Nėra ryšio (0,00)

Absoliuti neigiama koreliacija (-1,00)

infor­

61

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

1.4 PAVEIKSLAS.

T e m p e ra m e n to įv e rč ia i

95 90

Ūgio ir temperamento sklaidos

85

diagrama

80

Č ia p a te ik ia m i 2 0 -ie s

75

įs iv a iz d u o ja m ų ž m o n ių

70

d u o m e n y s (k ie k v ie n a s p a ž y m ė ta s ta š k u )

65

s u fo rm u o ja k y la n tį p o s v y rį.

60

T a i ro d o te ig ia m ą

55

k o re lia c iją . N e m a ž a s ta š k ų

50

iš s ib a rs ty m a s ro d o , k a d

45

k o re lia c ija y ra ž y m ia i m a ž e s n ė n e g u + 1 ,0 0 .

40 35 30 25 150

160

170

180

190

200

210

Ū g is , c m

pastebim e

diskrim inaciją,

kai

susiduriam e

su

pavieniais

diskrim inacijos

atvejais

(Twiss ir kiti, 1989). Nors

psichologijoje

įm anom a tėvų

koreliacijos

prognozuoti daugum os

sm urtavim o

ir vėlesnio

koreliacija. Tačiau

tai

yra

inform atyvios,

atskirų

vaikų

nereiškia, jog

žm onių

dažniausiai

skirtum ų. Kaip

sm urtavim o, kai jie daugum a

patyrusių

pagal

ne­

įsitikinsim e, tarp

patys tam pa sm urtą

jas

vaikų

bus

linkę

tą vaikų neužauga sm urtautojais, tikim ybė, kad tokiais taps nepatyrę sm urto vai­ kai, yra dar m ažesnė. prisiminti:

koreliacijos

koeficientas

padeda

geriau

suprasti

Tiriamasis

Ū g is , cm

Tempera­ mentas

1

203,2

75

2

154,9

66

tėvais, yra

sm urtauti. Koreliacija tiesiog parodo statistinį ryšį: nors daugum a patyrusių sm ur­

Verta

1.2 LENTELĖ. 20-ties vyrų ūgis ir temperamentas

pasaulį,

at­

skleisdam as, kaip du dalykai siejasi tarpusavyje.

Koreliacija ir priežastingumas 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl koreliaciniais tyrimais nepavyksta įrodyti priežastinių-pasekmi-

3

188,0

60

4

157,5

90

5

195,6

60

6

162,6

42 42

7

180,3

8

185,4

60

9

160,0

81

10

172,7

39

11

160,0

48

12

200,7

69

Koreliacijos padeda prognozuoti ir varžo m ūsų turinčios trūkum ų intuicijos iliu­

13

175,3

72

zijas.

14

190,5

57

15

152,4

63

16

193,0

75

17

167,6

30

18

177,8

57

19

180,3

84

20

177,8

39

nių ryšių.

Sm urto

stebėjim as

koreliuoja

su

agresyvum u

(todėl

leidžia

jį

prognozuo­

ti). Tačiau ar tai reiškia, jog jis yra agresyvum o priežastis? Ar žem a savivertė yra

depresijos

priežastis?

Jei

rem dam iesi

koreliaciniais

įrodym ais

m anote,

jog

taip ir yra, jūs taip m anote ne vieninteliai. Beveik neišvengiam a m ąstym o klai­ da yra m anyti, jog koreliacija įrodo priežastingum ą. Tačiau kad ir koks stiprus būtų ryšys, taip nėra! Pavyzdžiui, ką pasakytum ėte apie neigiam ą koreliaciją tarp savivertės ir dep­ resijos? m atom e

Galbūt 1 .5

žem a

p a v e ik s l e

,

savivertė

iš

tiesų

yra

depresijos

priežastis.

pastebėtum e tokią pat koreliaciją tarp žem os savivertės

Tačiau,

kaip

62

1

SKYRIUS

1.5 PAVEIKSLAS. Trys galimi priežastiniai-

galėtų būti priežastis

(1)

depresijos

Žema savivertė

pasekminiai ryšiai

Žemos savivertės žmonės dažniau skundžiasi depresi­ ja. Vienas galimų šios neigiamos koreliacijos aiškinimų yra tas, kad prasta nuomonė apie save sukelia prislėgtus jausmus. Tačiau, kaip rodo diagrama, galimi ir kiti priežastiniaipasekminiai ryšiai.

arba galėtų būti priežastis

(2)

žemos savivertės

Depresija arba

žemos savivertės (3)

galėtų būti priežastis

Slegiantys įvykiai arba biologinis polinkis

ir depresijos

Laikraščio New York Times

ir depresijos, jei depresija skatintų žm ones save nuvertinti, arba dar kas nors -

reporteris rašė apie masinę

trečiasis

apklausą, kuri parodė, jog

nyse - sukeltų ir žem ą savivertę, ir depresiją. Vyrų santuokos trukm ė teigiam ai

„paaugliai, kurių tėvai rūko, 50

koreliuoja su plikim u, nes ir viena, ir kita yra susiję su trečiuoju veiksniu - am ­

proc. dažniau nei nerūkančiųjų

žium i. Dėvintys skrybėles žm onės yra labiau linkę sirgti odos vėžiu, nes ir vie­

vaikai prisipažino turėję lytinių

na, ir kita yra susiję su blyškios odos žm onėm is (kurie yra labiau linkę sirgti

santykių". Jis padarė išvadą

odos vėžiu ir labiau linkę dėvėti skrybėles).

veiksnys,

pavyzdžiui,

paveldim um as

arba

chem iniai

procesai

sm ege­

Šis argum entas yra toks svarbus, kad nusipelno dar vieno pavyzdžio iš dau­

(ar su ja sutinkate?), kad ši apklausa rodo priežastingumo

giau kaip 12 000 paauglių apklausos: kuo labiau paaugliai jautė tėvų m eilę, tuo

efektą: „norėdami sumažinti

m ažiau jie buvo linkę netikusiai elgtis - anksti pradėti lytinius santykius, rūky­

tikimybę, jog jų vaikai anksti taps

ti, piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, sm urtauti (Resnick ir kiti, 1997). „Su­

lytiškai aktyvūs", tėvai turėtų

augusieji turi didelę įtaką vaikų elgesiui iki pat vyresniojo m okyklinio am žiaus“,-

„mesti rūkyti" (O’Neil, 2002).

paskubėjo

paskelbti

išvadą

naujienų

agentūra

Associated

Press

(AP),

rem da­

m asi šiuo tyrim u. Tačiau koreliacijoje neglūdi priežastis ir pasekm ė. Kitaip sa­ kant

(paklausykite

atidžiai),

pat

sėkm ingai

galėjo

bei

pritarim ą;

nenuoram os

koreliacija

pasakyti:

„Gerai

paaugliai

neįrodo

priežastingum o.

besielgiantys

dažniau

paaugliai

galvoja,

kad

jų

Todėl

jaučia tėvai

AP

tėvų yra

taip m eilę

neprita­

riantys m ulkiai“. Verta tačiau

prisim inti:

neįrodo

koreliacija

parodo

priežastinio-pasekm inio

ryšio

galim ybę,

priežastingum o. Tai, kad du įvykiai tarpusavyje susiję, nebūtinai

privalo ką nors byloti apie priežastingum ą. Prisim inkite šį principą ir būsite iš­ m intingesni, kai skaitysite ar klausysitės pranešim ų apie m okslinius tyrim us.

Iliuzinės koreliacijos 10 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip žmonės kuria iliuzines koreliacijas. Iliuzinė koreliacija

Koreliacijos

(illusory correlation)-

apriboja „m atym ą“ ryšių, kurių iš tiesų nėra. Suvokiam a koreliacija, kurios nė­

suvokimas ryšio, kur jo nėra.

ra, yra iliuzinė koreliacija. Kai esam e įsitikinę, kad tarp dviejų dalykų yra ry-

parodo

tokius

ryšius,

kurių

galėtum e

ir

nepastebėti.

Jos

taip

pat

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

šys,

esam e

pastebėti

linkę

prisiminti

ir

pavyzdžius,

kurie

patvirtintų

m usų

įsi­

įsitikinim ų,

pa­

Pastojo

63

Nepastojo

koreliacijos

vyzdžiui, kad

padeda

paaiškinti

per pilnatį gim sta daugiau

nevaisingom s

porom s

padidėja

tikim ybė

daugelį kūdikių

prietaringų arba kad

susilaukti

savojo

įvaikinusiom s kūdikį

(Gilovich,

1991).

tojusios po to, kai įvaikino kūdikį, m oterys atkreipia visų dėm esį. M ažiau pa­ stebim e Kitaip 1 .6

tas,

kurios

tariant,

įvaikino

iliuzinės

nepastojo

koreliacijos

parodytu

p a v e ik s l e

ir

viršutiniu

arba

atsiranda kairiuoju

pastojo

tada,

neįvaikinusios

kai

langeliu

per

ir

daug

kūdikio.

pasikliaujam e

nekreipiam e

dėm esio

apgaulingas

nės tikėjo

(o

m ąstym as

padeda

nuo

kodėl

tiek

daug

m etų

žm o­

cukraus vaikai tam pa hiperakty-

vūs, kad sušalus ir sušlapus persišaldom a ir kad oro perm ainos sukelia artriti­ nius

skausm us.

Tversky fiksavo tūrą,

Gydytojas

(1996) ir

15

pacientų

drėgm ę

Donaldas

m ėnesių

stebėjo

nusiskundim us

bei

barom etro

Redelm eieris 18

dėl

slėgį.

artritu skausm o,

Nepaisant

kartu

su

sergančių ir

psichologu

pacientų.

kasdienius

pacientų

Am osu

M okslininkai

orus

įsitikinim ų,

-

tem pera­

orai

nebuvo

susiję su jų nusiskundim ais nei tą pačią dieną, nei dvi dienas prieš ar po oro perm ainų.

Net

pavadintus iš

tiesų

universiteto

„artritinis jos

studentai,

skausm as“

nebuvo.

Atrodo,

ir

išvydę

atsitiktinių

„barom etro

jog

esam e

slėgis“

linkę

skaičių

įžvelgė

įžvelgti

stulpelius,

koreliaciją,

dėsningum us,

nors

nepaisant

to, ar jie yra, ar ne. Kadangi

esam e

linkę

atkreipti

dėm esį

į

dram atiškus

ar

neįprastus

įvykius,

ypač tikėtina, kad pastebėsim e ir įsim insim e, kai du tokie įvykiai pasirodys vienas po liau

kito, pavyzdžiui, įspėjim ą suskam bėjusį

telefoną.

Jei

apie

netikėtą

po

telefono

įspėjim o

skam butį ir

skam bučio

nebūna,

iš

tikrųjų

rečiau

tai

vė­ pa­

stebim e ir vėliau neprisim enam e. Panašiai ir

pozityviai m ąstančių

žm onių, gydom ų

nuo

vėžio, pavyzdžiai da­

ro įspūdį tiem s, kurie tiki teigiam ų nuostatų galia įveikiant ligą. Tačiau išsiaiškin­ ti, ar tikrai pozityvus m ąstym as turi įtakos vėžio gydym ui, reikia dar trijų rūšių inform acijos.

Pirm iausia

turim e

įvertinti,

kiek

tokių

pozityviai

m ąstančiųjų

ne-

pagijo. Be to, turim e žinoti, kiek iš tų, kurie nem ėgino gydytis pozityviu m ąs­ tym u, pasveiko ir kiek nepasveiko. Nelyginant visų šių grupių, vien keli teigia­ m i viltingų

žm onių

pavyzdžiai dar nieko

nesako

apie

tikrąjį ryšį tarp

nuostatų

ir ligos. (14 skyriuje nagrinėsim e em ocijų poveikį sveikatai ir ligom s.) Verta

prisiminti:

pastebėdam i

atsitiktinius

sutapim us,

galim e

pam iršti,

kad

jie yra atsitiktiniai, ir m anyti, kad tarp jų yra ryšys. Taigi galim e lengvai apsi­ gauti, m atydam i tai, ko nėra.

Tvarkos atsitiktiniuose įvykiuose numanymas 11 TIKSLAS. Paaiškinkite žmogiškąjį polinkį įžvelgti tvarką atsitiktinėse sekose.

Iliuzinės koreliacijos kyla iš m ūsų natūralaus noro m atyti pasaulį logišką - po­ etas

W allace

Stevensas

tai

pavadino

ty s įr o d y m a i

n e p a tv ir tin a n ty s įr o d y m a i

patvirtinantys įrodymai

1.6 PAVEIKSLAS.

paaiškinti,

daugelis ir dabar tiki), kad

n e p a tv ir tin a n -

į

tiek pat reikšm ingą inform aciją kituose langeliuose. Toks

patvirtinantys įrodymai

Pas­ Neįvaikino

Iliuzinės

Įvaikino

tikinim ą (Trolier ir Ham ilton, 1986).

„pam išim u

dėl

tvarkos".

Gavę

duom enis ieškom e tvarkos, prasm ingų dėsningum ų. Ir dažnai juos randam e, nes

atsitiktinius

Iliuzinė koreliacija kasdieniame gyvenime

Daugelis žmonių tiki, jog nevaisingoms poroms padidėja tikimybė susilaukti kūdikio po to, kai jos įvaikina kūdikį. Šis įsitikini­ mas kyla dėl to, kad žmonės atkreipia dėmesį į tokius atvejus. Daugelis moterų, įvaikinusių ir nepastojusių arba pastojusių ir neįvaikinusių, sulaukia mažesnio dėmesio. Kad galėtume nuspręsti, ar iš tiesų tarp įvaikinimo ir pastojimo yra ryšys, privalome turėti duomenis iš visų keturių šiame paveiksle parodytų langelių (iš Gilovich, 1991).

64

1

SKYRIUS

atsitiktinės

sekos

dažnai

neatrodo

atsitiktinės.

Paim kim e

m onetos

m ėtym ą:

jei

kas nors m eta m onetą, kurios iš šių skaičiaus (S) ir herbo (H) sekų tikim ybė yra didžiausia: SSSHHH ar SHHSHS, ar SSSSSS? Danielis

Kahnem anas

ir

Am osas

Tversky

(1972)

pastebėjo,

jog

daugum a

žm onių tiki, kad labiausiai tikėtina atsitiktinė seka yra SHHSHS. O iš tiesų vi­ sos sekos yra vienodai tikėtinos (arba, galim a sakyti, vienodai neįtikėtinos). Kortų eilė, žaidžiant bridžą ar pokerį, nuo dešim takės iki tūzo ar vien iš širdžių atro­ dytų neįtikėtina; iš tiesų ji nėra nė kiek m ažiau ar daugiau tikėtina nei bet kuri kita kortų eilė (žr. 1.7 Tikrose

p a v

.

)

atsitiktinėse

sikartojantys

skaičiai)

sekose pasitaiko

dėsningum ai

ar

dažniau

m anom a.

nei

periodiškum ai Kad

(pavyzdžiui,

sau

pa­

padem onstruo­

čiau šį reiškinį (jūs taip pat galite tai padaryti) 51 kartą m ečiau m onetą ir ga­ vau tokius rezultatus: 11. H

21. H

31.

H

41.

S

2. H

12. S

22.

H

32.

H

42.

S

3. H

13. S

23.

S

33.

H

43.

S

4. H

14. H

24. H

34.

H

44.

S

5. S

15. H

25.

H

35.

H

45.

H

6. S

16. S

26.

H

36.

S

46.

S

7. S

17. H

27.

S

37.

H

47.

S

8. H

18. H

28.

H

38.

H

48.

H

9. H

19. S

29.

S

39.

S

49.

H

10. H

20. S

30. H

40.

H

50. H

1. S

1.7 PAVEIKSLAS. Dvi atsitiktinės sekos

Tikimybė, kad jums bus padalytas bet kuris iš šių kortų derinių, yra visiškai vienoda: 1 iš 2 598 960.

51. H

Žiūrint į šią seką, iš karto m atyti dėsningum ai: m etant nuo 10 iki 20 karto, su­ sidarė beveik idealiai taisyklinga herbų ir skaičių porų seka. M etant nuo 30 iki 38 karto, m ano ranka buvo „nelaim inga“, ir iš aštuonių m etim ų tik kartą iškrito skaičius. Tačiau m ano sėkm ė akim irksniu pakito, ir ranka tapo „laim inga“ - iš kitų devynių m etim ų septynis kartus iškrito skaičius. Panašūs periodiškum ai pa­ sitaiko m aždaug taip pat dažnai, kaip ir būtų galim a tikėtis atsitiktinėse sekose, m etant

kam uolį

į

krepšį,

atm ušant

beisbolo

kam uoliuką

bei

ekspertam s

paren­

kant savitarpio fondų akcijas (Gilovich ir kiti, 1985; M alkiel, 1989, 1995; M y­ ers, 2002). Ar m estum e m onetas, ar m ėtytum e kam uolį į krepšį, ar atm ušinėtu­ me

beisbolo

tiktinės

kam uoliuką,

sekos

dažnai

ar

stebėtum e,

neatrodo

kaip

atsitiktinės,

sekasi

todėl

investicijų

jos

būna

patarėjui,

klaidingai

atsi­

interpre­

tuojam os. Kaip niu

paaiškinti

būdu

kontroliavau

periodiškum us nant

vieną

šiuos

galim a

m etim ą

periodinius savo

m onetą?

pastebėti

su

kitu,

dėsningum us?

bet

24

Tokie kurioje

kartus

iš

Ar

aiškinim ai atsitiktinių 50

aš

kokiu

nors

nereikalingi, duom enų

palyginim o

antgam ti­ nes

tokius

sekoje.

Lygi­

rezultatas

pasikeisda­

vo - būtent tokio 50:50 rezultato ir derėjo tikėtis m etant m onetą. Nepaisant ta­ riam o

dėsningum o

nom a nuspėti kito.

šioje

duom enų

sekoje,

pagal

vieno

m etim o

rezultatą

neįm a­

65

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

Tačiau su

kai

kurie

atsitiktinumu

įvykiai

susijusį

būna

tokie

aiškinimą

neįprasti,

kad

tinka

metant

(kuris

sunku

sugalvoti

monetą).

paprastą,

Tokiais

atve­

jais statistikos specialistai dažnai nebūna labai nustebę. Kai Evelyn M arie Adams du

kartus

laimėjo

didįjį

Naujojo

Džersio

valstijos

loterijos

prizą,

laikraščiai

ra­

šė, jog tokio laimėjimo tikimybė yra 1 iš 17 trilijonų. Neįtikėtina? Iš tiesų, 1 iš 17

trilijonų

tikimybė yra ta, kad konkretus žmogus, nupirkęs po vieną Naujojo

Džersio

valstijos loterijos bilietą dviem

tistikos

specialistai

įvertinant

tai,

„praktiškai

Stephenas

kad

JAV

garantuota“,

valstijų kad

tiražams, laimės abu kartus. Tačiau sta­

Samuelsas

ir

loterijos

kada

nors

George

bilietus

kažkur

M cCabe

perka

kažkas

(1989)

milijonai du

rašo,

jog,

žmonių,

kartus

laimės

buvo loteri­

jos „aukso puodą“. Iš tiesų, kaip tvirtina kolegos statistikos ekspertai Persis Diaconis bet

ir kokie

nieko iš

Frederickas

M ostelleris

(1989),

„kai

dalykai“.

„Tikrai

neįprasta

stulbinami

neįprasta“,

milijardo

-

priduria

imtis

yra diena

Diaconis

(2002).

Įvykis,

įvyksta

maždaug

šešis

žmonių, kasdien

gana

didelė,

bus

kuris kartus

tokia,

gali kai

neįvyks

tik

vienam

atsitinka arba

įvykti

2000

kartų

per

metus.

MOKYMOSI REZULTATAI Koreliacija 8

TIKSLAS.

Apibūdinkite

teigiamą

ir

neigiamą

koreliacijas

bei

pa-

10 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip žmonės kuria iliuzines koreliacijas.

aiškinkite, kaip koreliacijos matai gali padėti prognozuoti.

Iliuzinės

koreliacijos

Koreliacijos koeficientas - tai statistinis ryšio tarp dvie­

pastebime

jų

teigiama

siais.

veiksnių

pastebėti

veiksnių

stiprumo

(koeficientas

kinta

matas.

nuo

0

Kai

iki

koreliacija

+1,00),

dviejų

ir

-

tai

klaidingai

Iliuzinės

atsitiktiniai laikome

koreliacijos

dramatiškus

kyla

ar

įvykiai,

kuriuos

tarpusavyje dėl

susiju­

mūsų

neįprastus

polinkio

įvykius.

Jei

reikšmės arba didėja, arba mažėja. Kai koreliacija nei­

manome, kad du įvykiai yra susiję, būname linkę pa­

giama

stebėti

(koeficientas

kintamojo mažėja.

reikšmei

Sklaidos

atskleidžia,

kinta

nuo

didėjant,

diagramos

padeda

pamatyti

0

kito ir

iki

-1,00),

kintamojo

koreliacijos,

dėsningumus,

vieno reikšmė

kurias kurių

ir

prisiminti

Paaiškinkite,

plika

mybę,

rodo

tačiau

tingumas

kodėl

koreliaciniais

tyrimais

11

TIKSLAS.

Paaiškinkite

neįrodo

žmogiškąjį

polinkį

[žvelgti

tvarką

atsi-

nepavyks-

priežastingumo įtakos

gali būti koreliacijos priežastimi.

duomenų

ar

sekos

rinkiniuose,

natūraliai tačiau

atsiranda

būname

linkę

atsitiktinių interpre­

tuoti šiuos dėsningumus kaip prasmingus ryšius.

priežastinio-pasekminio

egzistuoja,

at­

tiktinėse sekose.

ta įrodyti priežastinių-pasekminių ryšių.

Koreliacija

patvirtinančius

vejus.

Dėsningumai TIKSLAS.

įsitikinimą

jos

akimi galima nepastebėti.

9

šį

krypties.

ar,

gali­

ryšio

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Ar

galite

jei

priežas­

apie

Trečias

veiksnys

buvo padarytos nepagrįstos išvados?

kurį

neseniai

išgirdote

iš

draugo

prisiminti ar

per

koreliacinio žinias,

tyrimo,

pavyzdį?

Ar

66

1

SKYRIUS

Eksperimentas Laim ingi

tie,

reiškinių

priežastis “ .

kaip

pastebėjo M es

rom ėnų

be

poetas

paliovos

Vergilijus,

spėliojam e

ir

„kurie

sugebėjo

įžvelgti

kodėl

ginčijam ės,

elgiam ės

būtent taip. Kodėl žm onės rūko? Kodėl susilaukia kūdikio patys dar būdam i vai­ kai?

Krečia

kvailystes

būdam i

girti?

Tam pa

sunkiai

auklėjam ais

paaugliais

ir

šaudo į savo klasės draugus? Nors psichologija negali tiesiogiai atsakyti į šiuos klausim us,

ji

padėjo

suprasti,

kas

skatina

vartoti

narkotikus,

kas

daro

įtaką

lytiniam elgesiui, m ąstym ui vartojant alkoholį ir agresyvum ui.

Priežasties ir pasekmės tyrimas 12

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

eksperimentai

padeda

mokslininkams

nustatyti

priežastį

ir

pa-

sekmę.

Daugelis ir

veiksnių

pasekm ę

kai

-

kontroliuoja

kad

krūtim i

vės

pienu

daro kitus

m ūsų

ieškodam i veiksnius.

m aitinam i

iš

įtaką

tarkim e,

kūdikiai

buteliuko

kasdieniam

priežasčių

Pavyzdžiui,

daugelio

užaugę

m aitinam i

elgesiui.

depresijos

pasižym i

vaikai

Kad -

tyrim ų

aukštesniu

(Angelsen

išskirtų

ir

priežastį

psichologai

statistiš­

m etu

paaiškėjo,

intelektu

kiti,

2001;

nei

kar­

M ortensen

ir

kiti, 2002; Quinn ir kiti, 2001). M otinos pienas nestipriai, tačiau teigiam ai ko­ reliuoja su intelektu. Tačiau ar tai reiškia, jog protingesnių m otinų (kurios daž­ niau m aitina krūtim i) vaikai būna protingesni? O gal, kaip m ano kai kurie m oks­ lininkai,

m otinos

piene

esančios

m aisto

m edžiagos

padeda

vystytis

sm egenim s?

Kad atsakytų į šį klausim ą, m okslininkai „kontroliavo “ (statistiškai pašalino skir­ tum us) m otinų am žių, išsilavinim ą ir intelektą. Ir vis tiek m aitinam ų krūtim i kū­ dikių intelektas ankstyvojoje vaikystėje buvo truputį aukštesnis. Norint

Eksperimentas (experim ent) -

aiškiai

atskirti

priežastį

ir

padarinį,

reikia

Atlikda­

eksperim entuoti.

tyrimo būdas, kai tyrėjas keičia

m as eksperim entą, tyrinėtojas gali sutelkti dėm esį į tikėtiną vieno ar kelių veiks­

vieną ar kelis veiksnius

nių

(nepriklausomus kintamuosius)

(yra

įtaką,

1)

keisdamas

tik

„kontroliuojamos“).

ir stebi, kaip jie veikia tam tikrą

vėlesnio intelekto

elgesį ar psichikos procesus

lininkai,

veiksnius, kad

kai

2)

koreliacija

kitos tarp

aplinkybės kūdikių

nesikeičia

m aitinim o

neatsižvelgia į visus galim us šalutinius veiksnius, britų

vadovaujam i

laiką

šiuos

Žinodam i, Lucaso

m oks­

eksperim entą

pieną. Kai sulaukę 8 m etų vaikai atliko intelekto testą, tų, kurie buvo m aitina­

kitus svarbius veiksnius.

m i m otinos tačiau

pienu, intelekto

bendraam žius.

atsitiktinai

pastovius

visus

rodikliai buvo

Žinom a,

paskyrę

veiksnius,

m aistą,

joks

kūdikiam s išskyrus

o

atsitiktinai

424

eksperimentuotojui kontroliuoti

dirbtinį

m okslininkai

su

kūdikiam s

kūdikių

leidus,

atlikti

prieš

įprastą

Tėvam s

nutarė

(priklausomą kintamąjį).

paskyrė

kūdikiais.

(1998)

Atsitiktinė dalyvių atranka leidžia

m aitintus

gim usiais

Alano

ir

kitiem s

-

žym iai aukštesni už

pavienis

eksperim entas

m aitinim ą,

m aitinim ą.

m okslininkai

Tai

pašalino

vieniem s

m otinų

donorių

dirbtiniu nėra

m aistu

įtikinam as,

pajėgė

išlaikyti

alternatyvius

aiški­

nim us ir parėm ė išvadą, jog, jei kalbam e apie prieš laiką gim usių kūdikių inte­ lekto

raidą,

geriausia

yra

m otinos

pienas.

(Pastaba:

m entas nepakenkė, nes jie gavo standartinį m aistą.)

kitiem s

kūdikiam s

eksperi­

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

Jeigu, gesys

keičiant

eksperim ento

(pavyzdžiui, Verta

elgesiui. jančius

testo

rezultatai)

prisiminti:

ryšius, o

kintam ąjį kinta,

koreliaciniai

(pavyzdžiui, vadinasi,

tyrim ai

eksperim entuojant koks

nors

kūdikių

toks

kintam asis

atskleidžia

veiksnys

m aitinim ą), turi

natūraliai

el­

įtakos

egzistuo­

tikslingai keičiam as, kad

būtų galim a nustatyti jo įtaką. Eksperim entavim o

Abipusiai akla procedūra

(double-blind procedure) eksperimento procedūra, kai nei tiriamasis, nei tyrėjas nežino, ar

supratim as

yra

būtinas

psichologijoje,

siekiant

kritiškai

m ąstyti. Taigi svarstykim e toliau, kaip m es eksperim entuojam e.

tiriamasis iš tikrųjų veikiamas, ar gauna placebą. Dažniausiai šis būdas naudojamas tiriant vaistų

Terapijos būdų įvertinimas

poveikį.

13 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl abipusiai akla procedūra ir atsitiktinis paskirstymas suteikia patikimumo mokslinių tyrimų rezultatams.

Placebo efektas

(placebo effect) -

M ūsų polinkis griebtis naujų gydym o būdų, kai sergam e ar esam e em ociškai pri­

eksperimento rezultatai, atsiradę

slėgti, gali iškreipti duom enis. Jeigu m ūsų sveikata ar em ocijos norm alėja, m ano­

vien tik dėl tikėjimo: bet koks

m e, kad šį pokytį sukėlė kokie nors m ūsų veiksm ai. Jeigu persišaldę ir tris dienas

poveikis arba elgesys, nulemtas

sirgę im am e vartoti vitam iną C ir pajuntam e, kad savijauta pagerėjo, tai m um s

neutralios (neveiklios) medžia-

gali atrodyti, jog vitam inas veiksm ingesnis negu yra iš tikrųjų (kontrolės iliuzi­

gos arba sąlygų, kurios,

ja). Arba, jei labai prastai išlaikę pirm ąjį egzam iną pasiklausom e pasąm onei skir­

manoma, yra veiksmingos.

tos garsajuostės „Geriausias m okym asis

“

ir kitą egzam iną išlaikom e geriau, gali­

m e m anyti, kad ji nulėm ė sėkm ę. XVIII am žiuje atrodė, kad nuleisti kraują yra veiksm inga. Kartais ligoniam s po tokio gydym o pagerėdavo. O jei nepagerėdavo, tai buvo sakom a, kad liga jau buvo per toli pažengusi. (M es, žinom a, dabar su­ prantam e, kad kraujo nuleidim as - blogas gydym o m etodas.) Nesvarbu, ar prie­ m onė

veiksm inga,

ar

neveiksm inga,

entuziastingi

vartotojai

tikriausiai

ją

Eksperim entuodam i m etodų

įvertinam e

rezultatus

(žr.

ir

gydym o

naujais

vaistais

17

skyrių).

Dažnai

šiuose

(experimental condition) eksperimento sąlygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomo kintamojo.

pagirs. Kontrolinės sąlygos

Norėdam i įsitikinti, ar ji iš tikrųjų veiksm inga, privalom e eksperim entuoti. terapijos

Eksperimentinės sąlygos

ar

naujų

tyrim uose

psicho­ tiriam ieji

(control condition) eksperimento sąlygos, priešin-

yra „akli“ (neinform uoti), t. y. jiem s nesakom a, ar jie bus veikiam i ir kaip tai

gos eksperimentinėms, t.y.

bus darom a. Vienai grupei duodam a veiklioji m edžiaga, o kita grupė patiria ne

tiriamieji nėra veikiami eksperi-

tikrą, o tariam ą poveikį - jiem s duodam as placebas (tai gali būti piliulė, kurio­

mentinių sąlygų. To reikia

je

duo­

palyginimui, kad galima būtų

tiria­

įvertinti nepriklausomo kintamojo

nėra

veikliosios

m enis

registruojąs

m asis.

Tokia

m edžiagos). m okslininko

abipusiai

akla

Dažnai

darom a

padėjėjas

taip,

nežino,

kuriai

leidžia

procedūra

kad

ir

tiriam asis,

grupei

tyrinėtojui

ir

priklauso

patikrinti

gydym o

poveikį.

ar kitokio poveikio efektą, kuris nepriklauso nei nuo jų pačių, nei nuo ekspe­ rim ento

dalyvių

lūkesčių.

Placebo

efektas

plačiai

aprašytas,

tiriant

skausm ą,

Atsitiktinis paskirstymas

depresiją ir nerim ą (Kirsch ir Sapirstein, 1998). Vien tikint, kad jum s darom as

(random assignment) -

poveikis, gali pagerėti nuotaika, atsipalaiduoti kūnas ir sušvelnėti sim ptom ai.

atsitiktinis dalyvių parinkimas

Ši abipusiai akla procedūra yra vienas iš būdų sukurti eksperim entines są­ lygas, kuriose žm onėm s darom as poveikis, ir kontrolines sąlygas, kuom et neda­ rom a

jokio

poveikio.

Atsitiktinai

ninkai gali būti gana tikri, kad Atsitiktinai

paskirstant

grupės

paskirstant

žm ones

į

šias

grupes,

m oksli­

šios dvi grupės kitais požiūriais yra vienodos. apytikriai

suvienodinam os

pagal

am žių,

pažiū­

į eksperimentinių ir kontrolinių sąlygų grupes, taip sumažinant išankstinius skirtumus tarp skirtingų eksperimento dalyvių grupių.

67

68

1

SKYRIUS

ras

ir

visas

kitas

eksperim entą kad

su

savybes.

Paskirsčius

m aitinam ais

m otinos

bet kurie vėliau

atsitiktinai, pienu

kaip

buvo

kūdikiais,

atsiradę skirtum ai tarp

padaryta

taip

pat

atliekant

galim e

žinoti,

eksperim entinės ir kontrolinės gru­

pės žm onių greičiausiai yra poveikio rezultatas. Kitas

pavyzdys:

bėsi pakaitinės

gydytojų

horm onų

patariam os

terapijos

po

m ilijonai

m oterų

to, kai koreliacinių

po

m enopauzės

tyrim ų

m etu

grie­

paaiškė­

jo, jog šią terapiją pasirinkusios m oterys rečiau serga širdies ligom is, insultu ir gaubtinės suteikta

žarnos

vėžiu. Tačiau

m edicinos

priežiūra,

taip

jos

pat

galėjo

m ankštinosi,

būti, kad

gerai

šiom s

m aitinosi.

m oterim s

Tad

ar

buvo

horm onai

užtikrino, kad m oterys būtų sveikos, ar sveikos m oterys vartojo horm onus? 2002 m etais

nacionaliniai

rim ento, kurio m onų su

sveikatos

m etu

papildai,

kontrolinės

apsaugos

atsitiktinai 16

arba

placebas,

grupės

institutai

608

sveikų

rezultatus.

m oterim is

tos,

paskelbė

m oterų

Rezultatas

kurios

neįtikėtinus

buvo išties

vartojo

ekspe­

paskirti arba pribloškė: dažniau

horm onus,

hor­

palyginti negala­

vo (Love, 2002).

Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji 14 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi nepriklausomi ir priklausomi kintamieji. Štai dar įspūdingesnis pavyzdys: Viagra buvo aprobuota atlikus 21 klinikinį ban­ dym ą,

tarp

sergančius kontrolinę dantis

jų

ir

eksperim entą,

im potencija,

arba

(placebas). Tai buvo

jiem s

tabletes

kurio

paskyrė asm uo

m etu į

m okslininkai

eksperim entinę

abipusiai akla

nežinojo,

kokį

atsitiktinai grupę

procedūra

vaistą

jie

329

(Viagra),

vyrus, arba

į

- nei vyrai, nei duo­

gauna.

Ir

štai

rezultatas:

69 procentų vyrų gavusių didžiausias Viagros dozes, lytiniai santykiai buvo sėk­ m ingi palyginti su 22 procentais vyrų, kuriem s buvo duodam as placebas (Gold­ stein ir kiti, 1998). Viagra darė poveikį. Šiam e

Nepriklausomas kintamasis

-

paprastam e

vaistais.

m anipuliuojam a

ar

kurio įtaką norima ištirti.

vieno

Priklausomas kintamasis

nuo to, kas vyksta eksperim ento m etu.

gesiui, (dependent variable) -

ar kelių

vadinam am

Abiem

kontroliuoja

nepriklausom ų

atsitiktinis kintam ųjų

priklausom u

kintam iesiem s

duodam i

vadinam e

vienu

kintam uo­

ju, nes jį galim a keisti, nekeičiant kitų veiksnių pavyzdžiui, vyrų am žiaus, svorio

tikslingai keičiamas; kintamasis,

veiksnį

tik

(independent variable) -

(tai

eksperim ento

buvo

eksperimento veiksnys, kuris yra

asm enybės

Tokį

eksperim ente

ju

nepriklausom u

paskirstym as).

poveikį kokiam

kintam uoju, tikslūs

nes

jis

operaciniai

kintam uo­

Eksperim entuotojai nors

išm atuojam am

gali

kisti

apibrėžim ai,

tiria el­

priklausomai apibūdinantys

kintamasis, kuris yra

procedūras,

matuojamas; tai kintamasis,

šį tyrim ą, tikslus vaistų dozavim as ir vartojim o laikas) arba priklausom o kinta­

kuris eksperimento metu gali

m ojo m atas (klausim ai, kuriais buvo vertinam a vyrų reakcija). Šie apibrėžim ai at­

kuriom is

tikslingai

keičiam as

nepriklausom as

kintam asis

(kalbant

apie

keistis atsakydamas

sako į klausim ą: „Ką turite galvoje?“ taip tiksliai, kad kiti gali pakartoti tyrim ą

į nepriklausomojo kintamojo

(žr.

keitimą.

1 .8

p a v .,

kuriam e pavaizduota kito eksperim ento schem a).

Eksperim entai taip

pat gali padėti įvertinti socialines program as. Ar anksty­

vojo vaikų lavinim o program os padidina neturtingų šeim ų vaikų galim ybes siekti m okslo? Koks yra įvairių prieš rūkym ą nukreiptų kam panijų poveikis? Ar m o-

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

69

1.8 PAVEIKSLAS.

Atsitiktinis paskirstymas (kontroliuoja kitus kintamuosius, pvz. tėvų intelektą ir aplinkos įtaką)

kyklų

lytinio

kytum e kiai,

į

švietim o

šiuos

tačiau

Nepriklausomas kintamasis

Priklausomas kintamasis

Eksperimentinė grupė

Motinos pienas

Intelekto rodiklis sulaukus 8 metų

Kontrolinė grupė

Pieno mišinys

Intelekto rodiklis sulaukus 8 metų

Sąlyga

program os

klausim us,

turim e

ribotus

m ažina

paauglių

eksperim entuojam e: išteklius,

galim e

jei

nėštum ų

skaičių?

intervencija

atsitiktiniu

būdu

Eksperimentas

Kad nustatytų priežastingumą, psichologai gali atsitiktinai vienus dalyvius paskirti į poveikio grupę, o kitus - į kontrolinę. Matuodami priklausomą kintamąjį (intelekto rodiklį), nustatome nepriklausomo kintamojo (pieno rūšies) poveikį.

Kad

atsa­

Atkreipkite dėmesį į skirtumą

vertinam a

palan­

tarp atsitiktinės imties (dažniau-

paskirstyti

vienus

siai susijusios su apklausomis)

žm ones (ar regionus) į naują program ą, o kitus - į kontrolinę grupę. Jei vėliau

ir atsitiktinio paskirstymo

dvi grupės skiriasi, intervencijos poveikis pasitvirtina (Passell, 1993).

eksperimentų metu. Atsitiktinė

Apibendrinkim e.

Kintam asis

-

bet

kuris

kintam as

dydis

(kūdikių

m aistas,

intelektas, televizijos žiūrėjim as - bet kas, telpantis į įm anom o dalyko ir etikos rėm us).

Eksperim entų

matuoti

priklausomą

rim entų

m etu

linė. bet

tam ojo jam

poveikį.

(kurį

tikslingai

siekiam a

kintamąjį

ir

kontroliuoti

keisti

visus

nepriklausomą

kitus

kintamąjį,

kintam uosius.

Ekspe­

būna bent dvi grupės: eksperim entinė ir lyginam oji, arba kontro­

Atsitiktinai kokį

m etu

paskirstant, Šitaip

tikslingai

(m atavim o

grupės

yra

eksperim entas keičiam e)

rezultatui).

1.3

suvienodinam os

patikrina

poveikį lentelėje

bent

bent

vieno

vienam

pateikiam as

prieš

pradedant

nepriklausom o

daryti

imtis padeda apibendrinti didesnę populiaciją. Atsitiktinis paskirstymas kontroliuoja pašalinę įtaką ir padeda daryti išvadas apie priežastį ir pasekmę.

kin­

priklausom am

kintam a­

psichologinių

m okslinių

tyrim ų m etodų palyginim as.

1.3 LENTELĖ. Tyrimo būdų lyginimas

Tyrimo būdas

Pagrindinis tikslas

Kaip atliekama

Kas keičiama

Galimos problemos

Aprašymas

Stebėti ir registruoti elgesį

Atvejo tyrimas, apklausa ir natūralistinis stebėjimas

Nieko nekeičiama

Nėra kintamųjų kontrolės; kai kurie pavyzdžiai gali būti netipiški

Koreliacija

Aptikti natūraliai egzistuojančius ryšius, įvertinti, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą

Apskaičiuojant statistinius ryšius, kartais - tarp apklausos atsakymų

Nieko nekeičiama

Neišskiria priežasties ir pasekmės

Eksperimentavimas

Tirti priežastis ir pasekmes

Tikslingai keičiant vieną ar keletą veiksnių, atsitiktinai paskirstant tiriamuosius

Nepriklausomas kintamasis

Kartais neįmanoma įvykdyti; ne visada įmanoma apibendrinti rezultatus kitiems kontekstams; neetiška keisti kai kuriuos kintamuosius

70

1 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATAI

Eksperimentas 12 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip eksperimentai padeda mokslininkams nustatyti priežastį ir pasekmę._____________________________________

Kad

atrastų

priežastinius-pasekm inius

logai

vykdo

eksperimentus.

daugiau

juos

dom inančių

ryšius,

M anipuliuodam i veiksnių,

psicho­ vienu

ar

nevalingai

paveiks

skirstym as

sum ažina

pių,

nes

tinę

grupę

trolinę

žm onės

grupę

(kurioje

somi kintamieji.

TIKSLAS.

mokslinių

tyrimų

re-

zultatams.

Taikant nei

nipuliuojate m asis

abipusiai

aklą

procedūrą,

dalyviai

nežino,

į

eksperim en­

poveikis) ar kon­

jokio

poveikio

nei

m okslininkai,

ar

dalyviai

kuo

kintam asis jo

veiksnys, kurie

yra

nepriklausomi

veiksnys,

poveikį.

kurį

įvyko

skiriasi

m atuojate,

reaguojant

į

kad

m a­ kinta­

m anipuliaci­

jas.

gauna

lim ybę,

m okslininko

priklau-

atrastum ėte

šias

kius klausimus norėtumėte tirti pasitelkdami eksperimentus?

poveikis

arba

kuriuo

PAKLAUSKITE

placebo

ir

Priklausom as

poveikio priem ones, ar placebą. Tai neutralizuoja ga­ kad

gru­

* •

tirdam i

yra

pokyčius,

eksperim ento

nedarom a

Paaiškinkite,

Nepriklausom as 13 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl abipusiai akla procedūra ir atsipatikimumo

parenkam i

darom as

pa­

tarp

eksperim entuoto-

chikos procesui.

suteikia

jiem s

Atsitiktinis

skirtum us

veikiam a kitaip). 14

paskirstymas

rezultatus.

išankstinius

atsitiktinai

(kurioje

jai gali nustatyti poveikį kuriam nors poelgiui ar psi­

tiktinis

tyrim o

lūkesčiam s

SAVĘS:Jei

taptumėte

psichologu

mokslininku,

ko-

Statistinis argumentavimas 15 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl yra svarbūs statistikos principai, ir pateikite pavyzdžių, kaip juos galim a naudoti kasdieniam e gyvenim e.

Surinkę

duom enis

naudodam iesi

privalom e

statistika.

juos

sutvarkyti,

Šiandieniniai

statistikos

apibendrinti įrankiai

ir

padaryti

padeda

išvadas

pastebėti

ir

tikrovė,

o

paaiškinti tai, ko nepastebėjo plika akis. Darant

nepagrįstus

vertinim us,

dažnai

klaidingai

interpretuojam a

vėliau klaidinam a visuom enė. Kas nors garsiai paskelbia didelį suapvalintą skai­ čių. Kiti jį aidu pakartoja, ir netrukus didelis suapvalintas skaičius tam pa vieša dezinform acija. Štai keli pavyzdžiai: •

Vienas procentas amerikiečių kaip

anksčiau

buvo

įvertinusi

(2,7

milijono) yra

federacinė

benam iai. O

vyriausybė?

O

gal

gal 300 600

įvertino M iestų institutas (Crossen, 1994)? •

Dešimt proc. žmonių yra lesbietės arba gėjai. O gal 2 ar 3 proc., kaip teigia įvairių nacionalinių apklausų duom enys (žr. 12 skyrių)?

•

Dažniausiai išnaudojame tik 10 procentų savo smegenų. O gal šis skaičius yra artim esnis 100? (Žr. 2 skyrių; ar norėtum ėte paaukoti 90, ar 10 procentų?)

•

Prisimename 10 procentų to, ką skaitome, 20 procentų - ką girdime, 30 pro­ centų - ką matome ir 80 procentų - ką sakome. Šitaip teigė Britų audiovizua­

000,

000, kaip

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

line draugija (Genovese, 2004). O gal šie skaičiai yra tokie, kaip teigiam a kny­ goje, skirtoje sparčiau išm okti: atsim enam e 20 procentų to, ką skaitom e, 30 procentų - ką girdim e, 40 procentų - ką m atom e ir 50 procentų - ką sakom e? Verta

prisiminti:

abejokite

skaičiais. Užuot patikėję

dideliais,

tokiais

suapvalintais,

vertinim ais, verčiau

oficialiai

stenkitės

neužfiksuotais

išm intingai m ąstyti

ir kasdien ką nors argum entuodam i taikykite paprastus statistikos principus.

Duomenų aprašymas 16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip stulpelinės diagramos gali iškreipti duomenis. Surinkę

duom enis

m okslininkai

pirm iausia

privalo

juos

apdoroti.

yra naudoti paprastą stulpelinę diagram ą, kaip parodyta 1.9 duotas

dešim tm ečio

siskirstym as. tote,

senum o

Būkite

diagram ą

atidūs

galim a

tebevažiuojančių nagrinėdam i

sukurti

taip,

kad

įvairių

tokias

statistines

m aži

p a v

m odelių

skirtum ai

Vienas

būdų

kurioje pavaiz­

.,

sunkvežim ių

diagram as. atrodytų

Kaip

dideli,

pa­ m a­

nelygu,

ką norim a pabrėžti. Prisiminkite:

M ąstykite

išm intingai.

Nagrinėdam i

diagram as

žurnaluose

ir

per televiziją, perskaitykite skalių pavadinim us ir įsidėm ėkite jų diapazoną.

Centrinės tendencijos matai 17 TIKSLAS. Apibūdinkite tris centrinės tendencijos matus ir paaiškinkite, kurį iš jų labiausiai veikia kraštutiniai įverčiai.______________________________________________________________ Tolesnis

žingsnis

-

duom enų

apibendrinim as,

naudojantis

centrinės

tendenci-

jos matais - vienu įverčiu, parodančiu visą įverčių rinkinį. Paprasčiausias iš jų

1.9 PAVEIKSLAS. Skaitykite skalių pavadinimus

100

100

Amerikos sunkvežimių gamintojas pateikė diagramą (a) - su tikrais modelių pavadinimais norėdamas įteigti, kad jo gaminami sunkvežimiai yra kur kas patvaresni už kitus. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kaip akivaizdus skirtumas sumažėja, pakeitus vertikaliosios ašies mastelį (b diagrama).

99

Teberiedančių po dešimties metų sunkvežiniu, procentais

Teberiedančių po dešimties metų sunkvežimių, procentais

90

98

97

96

80 70 60 50 40 30 20 10

95

0 M ū sų m o d e lis

X m o d e lis

Y m o d e lis

m o d e lis

Sunkvežimio modelis (a)

Z

M ū sų m o d e lis

X m o d e lis

Y m o d e lis

m o d e lis

Sunkvežimio modelis (b)

Z

71

72

1 SKYRIUS

Moda (mode) -

yra

dažniausias skirstinio įvertis.

mas yra vidurkis, arba aritmetinis vidurkis (visų įverčių suma dalijama iš įver­ čių

Vidurkis (mean)-

įvertis

krypties

mediana.

vadinama

vidurinis

Centrinės

iš įverčių skaičiaus.

rinėkime,

Mediana (median) - vidurinis pusė

priešingos

įvertis

-

įverčiai.

eismo

Taip

50-asis

ar

pat

Dažniausiai

juostas

ir

skirianti

kalbant

procentilis.

Jei

apie

visus

naudoja­

zona,

esanti

duomenis:

įverčius

m e-

išrikiuosite

nuo didžiausio iki mažiausio, pusė jų bus virš medianos ir pusė - žemiau jos.

įverčius ir padalijus sumą

įvertis;

pasitaikantis

Greitkelio

angliškai

yra

diana

gaunamas sudėjus visus

dažniausiai

-

skaičiaus).

viduryje,

aritmetinis skirstinio vidurkis,

skirstinio

m oda

metriškas.

įverčių

da,

yra aukščiau jo ir pusė - žemiau.

tendencijos

kas

nutiks

Pavyzdžiui,

mediana

vidurkį

ir

lemia

matai

kai

nagrinėjant

vidurkis

keli

tvarkingai

vidurkiui,

apibendrina

pasiskirstymas

duomenis

apie

labai

skiriasi

(žr.

ekstremalūs

įverčiai.

Kai

duomenis.

yra

gyventojų

1.10

p a v

Tačiau

pajamas,

Taip

.).

asi­

dažnai

mo­

atsitinka

M icrosoft

bendrovės

panag­

arba

neproporcingas

todėl,

įkūrėjas

kad Billas

Gatesas atsisėda prie stalelio jaukioje kavinėje, jos vidutinis (vidurkio) lankytojas akimirksniu laikraštis mos

tampa

galėjo

yra

dirbančių

milijardieriumi.

neklysdamas

žemesnės pajamas

už

Tai

supratę,

lengvai

paskelbti

antraštę

„62

vidurkį“

britų

gauna

(W aterhouse, tik

1993).

ketvirtadalį

pamatysite,

procentų Kadangi

nacionalinio

kaip

britų

gyventojų pusė

apatinė

pajamų

paja­

pyrago,

už­ dau­

guma britų, kaip ir dauguma žmonių kitose šalyse, uždirba mažiau už vidurkį.

Vidutinis žmogus turi vieną kiaušidę ir vieną sėklidę.

Jungtinėse sumažinimą buvo čiai

mažėjo

Asimetriškas pasiskirstymas

ši

Šis pajamų pasiskirstymo grafinis vaizdas iliustruoja tris centrinės tendencijos matus - modą, vidurkį ir medianą. Atkreipkite dėmesį, kaip dėl kelių šeimų didelių pajamų vidurkis - atramos taškas, subalansuojantis pajamas pasidaro apgaulingai didelis.

15

20 Moda

teisingi. bus

tačiau

1.10 PAVEIKSLAS.

25

30 Mediana

Valstijose naudodami Baltieji

sumažinti

taip

pat

visai, o

nauda

sieks

šalininkai

ir

skirtingus

statistinius

rūmai

aiškino,

vidutiniškai

pastebėjo,

jog

pusei iš mažiau

1083 50

minėtų

kaip

kritikai

100

kad

aprašė

„92

doleriais“.

milijonų 92

2003-ųjų

duomenis,

milijonams Kritikai

mokesčių

metų

kurie

mokesčių

abiem

amerikiečių

sutiko

mokėtojų

su

šiuo

atvejais mokes­ teiginiu,

mokesčiai

nesu­

milijonų, kuriems mokesčiai bus sumažinti,

dolerių

(Krugman, 2003). Vidurkis

ir

mediana

byloja apie skirtingus dalykus. Verta trinės

prisiminti:

tendencijos

visuomet

matas.

Jei

atkreipkite tai

vidurkis,

dėmesį

į

tai,

pamąstykite,

koks ar

keli

naudojamas netipiški

cen­

įverčiai

neiškreipia viso vaizdo?

35

40

45

50

70

90

475

710

Vidurkis Šeimos pajamos, tūkstančiais dolerių

Viena šeima

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

73

Variaci jos matai 18 TIKSLAS. Apibūdinkite du variacijos matus.

Atitinkamo mato

panašūs čių,

centrinės

yra

ar

tendencijos

skirtingi.

Įverčių

patikimesni

krepšininkę,

mato

vertė

gali

daug

ką

pasakyti.

Tačiau

ši

pat padeda sužinoti apie duomenų variaciją - kiek įverčiai yra

vertė taip

kuri

už

per

vidurkiai,

apskaičiuoti

apskaičiuotus

kiekvienas

iš

labai

pirmąsias

iš

mažai

varijuojančių

10

sezono

varijuojančių įverčių.

rungtynių

įver­

Paimkime

pelnydavo

13-

17 taškų. Tai žinodami labiau tikėsime, kad per kitas rungtynes ji įmes 15 taš­ kų, nei tada, jei šios krepšininkės pelnytų taškų skaičius svyruotų tarp 5 ir 25. Duom enų netiksliai

-

diapazonas

įvertina

variaciją,

atstumas nes

tarp

keletas

mažiausio

kraštutinių

ir

didžiausio

įverčių

kitais

įverčio

-

atžvilgiais

tik vie­

nodoje grupėje (kaip 1.10 pav. 475 000 dolerių ir 710 000 dolerių pajamos) su­

Duomenų diapazonas (range) -

skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio skirstinio įverčių.

kuria apgaulingai didelį diapazoną. Standartinis matas, rodantis, kiek įverčiai nukrypsta vienas nuo kito, yra stan­ dartinis

nuokrypis.

atsižvelgiama

į

Jis

geriau

informaciją

mais

susisteminama

informacija

riasi

nuo

Jeigu

vidurkio.)

įvertina,

apie į

apie

ar

įverčiai

kiekvieną tai,

universitetą

kiek

įvertį

susitelkę, (1.4

kiekvienas

priimami

tam

ar

išsisklaidę,

konkretus

tikrų

nes

(Apskaičiavi­

le n te lė ) .

įvertis

gabumų

ski­

Standartinis nuokrypis

(Standard deviation) apskaičiuojamas matas, rodantis įverčio nuokrypį nuo vidurkio.

jaunuoliai,

jų intelekto įverčių standartinis nuokrypis bus m ažesnis, negu visos visuomenės.

1.4 LENTELĖ. Standartinis nuokrypis yra kur kas informatyvesnis nei vien tik vidurkis Atkreipkite dėmesį į tai, kad A ir B grupių testo įverčių vidurkis yra toks pat (80), tačiau standartinis nuokrypis labai skiriasi ir mums daugiau pasako, kaip iš tiesų sekasi kiekvienos grupės studentams.

A grupės testo įverčiai

Įvertis

Nuokrypis nuo vidurkio

72 74 77 79 82 84 85 87

-8 -6 -3 -1 +2 +4 +5 +7

Standartinis nuokrypis

B grupės testo įverčiai Nuokrypio kvadratas 64 36 9 1 4 16 25 49

Įvertis 60 60 70 70 90 90 100 100

Standartinis nuokrypis

Nuokrypis nuo vidurkio

-20 -20 -10 -10 +10 +10

+20 +20

Nuokrypio kvadratas 400 400 100 100 100 100 400 400

74

1 SKYRIUS

Darome išvadas Duomenys kūdikių

„užteršti “ .

yra

intelekto

kūdikių)

ne

Vienos

įverčiai)

dėl

kokių

gali

nors

grupės

vidutinis

pastebimai tikrų

įvertis

skirtis

skirtumų,

o

(motinos

nuo

kitos

vien

dėl

pienu

maitintų

(mišiniais

atsitiktinių

maitintų svyravimų

imtyje. Tad kiek patikimai galime daryti išvadą, kad pastebėtas skirtumas atitinka tikrąjį?

Kada stebimas skirtumas yra patikimas? 19 TIKSLAS. Apibūdinkite tris imtimis paremto apibendrinimo principus.

Spręsdami,

kada

patikima

daryti

apibendrinimus

remiantis

imtimi,

turėtume

at­

sižvelgti į tris principus. Panagrinėkime kiekvieną jų. 1.

Reprezentatyviosios pagal

išskirtinius

imtys

geriau

kraštutinius

negu

atvejus,

Geriausia

šališkos.

bet

pagal

apibendrinti

atstovaujamąją

atvejų

ne imtį.

Nė vienas tyrimas neapima visos žmonijos. Taigi visada reikia turėti galvoje, kokia imtis atrinkta.

2.

Įverčiai,

kurių Kaip

didelė. taškų

variacija

maža,

pastebėjome

skaičius

buvo

yra

pavyzdyje

pastovus,

geresni apie

vidurkis

už

įverčius,

krepšinio

būna

kurių

variacija

kurios

pelnomų

žaidėją,

patikimesnis,

kai

yra

skaičiuo­

jamas iš mažai kintančių duomenų. 3.

Geriau

daugiau

versitetus, dviejose

imtį jai

“

du

namo

po

mato

universitete

studentas

Pirmajame

pasirodė

(nekreipdamas

universitete)

pirmajame

dieną.

aplanko

du

nesirinkdamas

uni­

pabūna

sąmojingus ir energingus dėstytojus. Kitame

stebėti dėstytojai jam mokinys

kiekviename yra

mažiau. Būsimasis

negu

skirdamas

paskaitose, kuriose

universitete Grįžęs

atvejų

kiekvienam

pasakoja ir

nuobodūs ir todėl nesudomino.

dėmesio

kokia

į

mažą

draugams,

kokie

„nuobodybė

“

tik

dviejų

dėstytojų

„nuostabūs

dėstyto­

antrajame.

Ir

vėl

mes

žinome, bet nekreipiame dėmesio į vieną dalyką: vidurkis, išvestas iš daugiau atvejų, yra daug patikimesnis negu mažesnio atvejų skaičiaus vidurkis. Verta prisiminti: neleiskite, kad vos keli įvykiai padarytų jums pernelyg didelį įspūdį. Kelių atvejų apibendrinimai yra nepatikimi.

Kada skirtumas yra statistiškai reikšmingas? 20

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

psichologai

nusprendžia,

kad

skirtumas

yra

statistiškai

reikšmingas. Statistinės Jie

procedūros

grindžiami

logika:

padeda kai

įvertinti,

dviejų

imčių

ar

skirtumai

vidurkiai

yra

yra

statistiškai

patikimi

reikšmingi.

atitinkamų

liacijų matai (kiekvienas jų apskaičiuotas iš didelio skaičiaus įverčių, kurių ne-

popu­

MĄSTYKIME KRITIŠKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJĄ

didelis

standartinis

nuokrypis),

tuom et

ir

skirtum as

tarp

im čių

greičiausiai

yra

patikim as. (Kuo m ažiau skiriasi m oterų ir vyrų agresijos įverčiai, tuo labiau ga­ lim e

pasitikėti

skirtum ų

patikim um u.)

Kai

dviejų

im čių

labai

vidurkiai

skiria­

si, dar labiau tikėtina, kad tas skirtum as atspindi tikrąjį skirtum ą tarp jų popu­ liacijų Taigi, kai imčių vidurkiai yra patikimi ir skirtumas tarp jų didelis, sakom e, kad

skirtum as

yra

statistiškai

Vadinasi,

reikšm ingas.

labai

tikėtina,

kad

skir­

Statistinis reikšmingumas

(statistical significance) -

tum as parodo tikrai esantį skirtum ą ir nėra tik atsitiktinės variacijos tarp im čių

statistikos teiginys apie tai,

padarinys.

kiek tikėtina, jog gautas

Nustatydam i

statistinį

reikšm ingum ą,

psichologai

yra

konservatyvūs.

Jie

pa­

našūs į prisiekusiuosius, kurie privalo tikėti kaltinam ojo nekaltum u tol, kol įro­ dom a jo kaltė. Daugum ai psichologų protingų abejonių nekeliantis įrodym as reiš­ kia tai, kad į duom enis atsižvelgiam a tik tada, kai tikim ybė, kad jie gali būti gauti atsitiktinai yra m ažesnė nei 5 procentai (atsitiktinis kriterijus). Skaitydam i kam ai

didelių

apie ar

tyrim us,

pakankam ai

turėtum ėte

prisim inti,

vienarūšių

im čių

kad

gali

skirtum as

būti

tarp

„statistiškai

pakan­

reikšm in­

gas “ , bet turėti m ažai reikšm ės praktiškai. Pavyzdžiui, lyginant kelių šim tų tūks­ tančių ga

pirm agim ių

tendencija:

tinius

įverčius

dviem

taškais,

paskatino

ir

nepirm agim ių

pirm agim ių (Zajonc todėl

ir

intelekto

vidutiniai M arkus,

skirtum as

įverčiai 1975).

turi

testų

aukštesni

Tačiau

nedidelę

įverčius, už

įverčiai

praktinę

nustatyta

nepirm agim ių skiriasi

reikšm ę.

kai kuriuos psichologus rem ti reikšm ingum o testų

reikšm in­

tik

Tokie

vidu­

vienu

ar

duom enys

alternatyvas (Hunter,

1997). Jie teigia, jog geriau naudoti kitus būdus gauto tyrim o rezultato svarbai ir patikim um ui išreikšti. Verta

prisiminti:

statistinis

reikšm ingum as

parodo

tikimybę,

kad

rezultatas

bus atsitiktinis. Jis neparodo rezultato svarbumo. Pagrindiniai statistikos tiškai

m ąstyti:

išsiaiškinti, taikantys

ir tyrim o

m etodai, aptarti šiam e

aiškiau

pastebėti

tiksliau

apibendrinti

m etodus

bei

tai,

ko savo

statistikos

kitaip

skyriuje, gali padėti jum s kri­ galite

pastebėjim us. taisykles,

nepastebėti Žm onės,

m ąsto

ar

klaidingai

suprantantys

išm intingiau

(Fong

ir ir

kiti, 1986; Lehm an ir kiti, 1988; VanderStoep ir Shaughnessy, 1997). Tam rei­ kia m okytis ir praktikuotis, bet, norint tapti išsilavinusiu žm ogum i, būtina išsiug­ dyti

gebėjim ą

apibūdinim o

aiškiai projekte

ir

kritiškai

(1985)

m ąstyti.

iškalbingai

Bakalauro nurodom i

laipsnio

prasm ės

svarbiausi

aukštojo

nim o siekiai: „Koledžuose ir universitetuose ypač didelį dėmesį reikia skirti mąstymui. Deja, mąstymas gali būti tingus. Jis gali būti nerūpestingas... Jis gali būti iškreiptas, klaidinantis, įbaugintas... Studentai turi didelių nelavinamų ir nenaudojamų gebėjimų logiškai mąstyti, kritiškai analizuoti ir tyrinėti, bet šie gebėjimai nėra savaimingi; juos ugdo įvairus mokymas, patirtis, skatinimas, netikslumų taisymas ir nuolatinis naudojimas."

ir

tikslo

išsilavi­

rezultatas nėra atsitiktinis.

75

76

1 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATAI Statistinis argumentavimas 18 TIKSLAS. Apibūdinkite du variacijos matus.

15 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl yra svarbūs statistikos princi­ pai, ir pateikite pavyzdžių, kaip juos galima naudoti kasdieniame

Variacijos

gyvenime.

arba

m atai

pasako,

kiek

Duomenų

įvairūs.

panašūs skirtu­

Statistika padeda m um s apdoroti bei apibendrinti duo­

mą

tarp

nis

m atas,

tiškiau

čiai kinta vidurkio arba vidutinio įverčio atžvilgiu.

m ąstyti

gų

form ulių

sužinom e,

apie

duom enis, su

kuriais

gyvenim e, neprivalom e Pavyzdžiui,

kaip

svarbu

supratę abejoti

susiduriam e

prisim inti statistikos

dideliais,

ir

yra

apibūdina

m enis ir padaryti iš jų išvadas. Norėdam i aiškiau ir kri­ kasdieniam e

aukščiausio

duom enys

diapazonas

standartinis

žem iausio

įverčių

Naudinges­

nuokrypis,

pasako,

kiek

įver­

sudėtin­

19 TIKSLAS. Nurodykite tris apibendrinimų ir imčių sudarymo

principus,

principus.

suapvalintais,

dokum entais nepagrįstais skaičiais.

1. Reprezentatyviosios im tys yra geriau nei šališkos. 2. Įverčiai, kurių variacija m aža, yra geresni už

16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip stulpelinės diagramos gali iškreipti

įverčius, kurių variacija didelė.

duomenis.

3. Geriau daugiau atvejų negu m ažiau.

Stulpelinėse

diagram ose

naudojam i

skalių

pavadini­

20 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip psichologai nusprendžia, kad skir­

m ai bei diapazonai gali būti parinkti taip, kad skirtu­ m ai

sum ažėtų

diagram as

arba

knygose

padidėtų. bei

Nagrinėdam i

žurnaluose,

tumas yra svarbus.

statistines

m atydam i

jas

Kai dviejų im čių vidurkiai yra patikim i atitinkam ų po­

per

televiziją bei internete, m ąstykite kritiškai.

puliacijų m atai ir skirtum as tarp jų yra palyginti di­

17 TIKSLAS. Apibūdinkite tris centrinės tendencijos matus ir pa­ aiškinkite, kurį iš jų labiausiai veikia kraštutiniai įverčiai.

reikšm ingas

delis,

galim e

Statistinis

m anyti,

-

kad

jog

skirtum as

rezultatas

reikšm ingum as

yra

statistiškai

gautas

atsitiktinai.

rezultato

atsiradim o

nėra

parodo

tikim ybę, o ne jo reikšm ingum ą. M ediana

yra

da

dažniausiai

yra

aritm etinis

vidutinis

vidurkis,

duom enų

grupės

įvertis.

pasitaikantis

įvertis.

Vidurkis

jį

labiausiai

iškreipia

keli

M o­ yra

PAKLAUSKITE SAVĘS: Suraskite diagramą populiaraus žurnalo

labai

reklaminiame skelbime. Kaip reklamos skelbėjas naudoja (arba iškraipo) statistiką, siekdamas įtikinti?

aukšti ar labai žem i įverčiai.

Dažniausiai apie psichologiją užduodami klausimai Sužinojom e, m um s veiksnių kitą.

atvejo elgesį.

tarpusavio

ryšį

Išnagrinėjom e

sąlygas m ojo

kaip

aprašyti

ir įtaką

tyrim as,

apklausa

Pastebėjom e,

kad

ir

logiką,

atsitiktinį

natūralistinis

parodo, kaip, žinodam i kuria

tiriam ųjų

priklausom am

ir

koreliaciniai

rem iasi

kintam ajam .

vieną

eksperim entai.

paskirstym ą,

kad

Jie

kaip

leidžia

įvertina

dydį, galim e

sužinotų

Įsitikinom e,

stebėjim as

tyrim ai

naudoja

dviejų num atyti

kontrolines

nepriklausom o statistikos

kinta­

padedam as

m okslinis požiūris gali apriboti šališkum ą. Visa tai padės suprasti, apie ką kalbėsim e toliau, ir kritiškai m ąstyti apie psi­ chologijos

problem as.

Šie

faktai

turėtų

skatinti

sm alsum ą

ir

supratim ą,

juojant psichologiją. Taigi panagrinėkim e dar keletą svarbių dalykų ir klausim ų.

studi­

M ĄSTYKI M E K RI T I Š K AI , PA S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J Ą 7 7

Ar laboratorijose atliekami eksperimentai gali nušviesti kasdienį gyvenimą?

21 TIKSLAS. Paaiškinkite, kokią reikšmę turi supaprastintos sąlygos laboratorijoje atskleidžiant bendruosius elgsenos principus. Ar skaitant arba klausant pranešimo apie psichologinį tyrimą jums nekyla min­ tis, jog galbūt žmonių elgesys laboratorijose prognozuoja jų elgesį tikrame gy­ venime?

Pavyzdžiui,

ar

mirksinčios

raudonos

lemputės

pastebėjimas

tamsiame

kambaryje gali būti naudingas sprendžiant apie naktį skrendantį lėktuvą? Ar tai, kad iš nesusijusių žodžių sąrašo geriausiai prisimename pirmuosius ir paskuti­ niuosius žodžius, ką nors byloja apie tai, kaip prisimename pobūvyje sutiktų žmonių vardus? Ar tai, kad, pažiūrėjęs prievartos ir sekso kupiną filmą sujaudin­ tas vyras greičiau paspaus mygtuką, kuriuo pasiųs elektros smūgį moteriai, ką nors sako apie tai, jog smurtinė pornografija skatina vyrus skriausti moteris? Prieš atsakydami pamąstykite: eksperimentuotojas visų pirma siekia, kad la­ boratorijos aplinka būtų kaip supaprastinta tikrovė - vieta, kurioje gali būti imi­ tuojamos ir valdomos svarbios kasdienio gyvenimo situacijos. Kaip aeronauti­ koje dirbtinis vėjo tunelis leidžia inžinieriui atkurti atmosferos jėgas kontroliuo­ jamomis

sąlygomis,

taip

eksperimentas

leidžia

psichologui

atkurti

psichologi­

nius veiksnius. Žmonės laboratorijoje ir už jos ribų nesiskiria. Pavyzdžiui, Cecilia Cheng (2001) pastebėjo, kad Honkonge tie suaugusieji, kurie sėkmingai įveikdavo stresą laboratorijoje, taip pat sėkmingai jį įveikdavo ir šeimoje. Studijuojant agresiją, nuspręsti, ar spausti mygtuką, kuris įjungs elektros srovę, nėra tas pat, kas smogti kam nors į veidą. Tačiau principas yra tas pats. Eksperimentu, kaip pažymi Douglasas Mookas (1983), norima ne atkurti tikslų kasdienį elgesį, bet patikrinti te­ orinius dėsnius. Suformuluoti dėsniai, o ne konkretūs rezultatai padeda paaiškinti įprastą kasdienį elgesį. Psichologai, taikydami laboratorinius agresijos tyrimus tikrajai prievartai su­ prasti, taiko teorinius agresyvaus elgesio dėsnius, kurie buvo tikslinami atlie­ kant daugybę eksperimentų. Panašiai ir regos sistemos dėsniai, suformuluoti eks­ perimentuojant dirbtinėje aplinkoje (pvz., žiūrėjimas į raudonas šviesas tamso­ je), pritaikomi, kuomet būtina paaiškinti sudėtingesnę veiklą, pavyzdžiui, skry­ džius naktį. Daugelis tyrimų parodo, jog laboratorijos sąlygomis suformuluoti dėsniai pasklinda ir kasdieniame pasaulyje (Anderson ir kiti, 1999). Verta prisiminti: psichologams mažiau rūpi koks nors ypatingas elgesys, negu bendrieji dėsniai, padedantys paaiškinti įvairiausią elgesį. Ar elgesys priklauso nuo žmogaus kultūros?

22 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar psichologiniai tyrimai gali būti apibendrinti visoms kultūroms ir abiems lytims.

K u ltū ra (culture) -

Jeigu kultūra formuoja elgesį, tai ką psichologiniai baltųjų (dažniausiai) Šiau­

tę stin ia i e lg e sio b ū d a i, id ė jo s,

rės Amerikos gyventojų tyrinėjimai gali pasakyti apskritai apie žmogų? Labai dažnai pastebime, kokia svarbi yra kultūra - idėjų ir elgesio būdų visuma, per­ duodama iš kartos į kartą. Nuo kultūros priklauso mūsų sumanumo ar nuošir-

n u o sta to s ir tra d icijo s, b e n d ri d id e le i žm o n ių g ru p e i ir p e rd u o d a m i iš ka rto s į ka rtą .

78

1 SKYRIUS

dum o

sam prata,

požiūris

į

ikivedybinius

lytinius

santykius

ar

skirtingas

kūno

form as, m ūsų polinkis būti nerūpestingiem s ar santūriem s bei dar daug kas. Žino­ dam i šiuos

skirtum us, rečiau

m anysim e, kad

ir kiti turi elgtis ir m ąstyti taip,

kaip m es. Tai būtina įsisąm oninti, nes kultūros vis įvairėja. Tačiau

bendras

biologinis

paveldas

jungia

m us

į

vieną

žm onių

šeim ą.

Tie

patys pagrindiniai procesai valdo žm ones visur: •

Ir italų, ir prancūzų, ir anglų, sergančių disleksija - gebėjim o skaityti sutri­ kim u - sm egenų funkcijos sutrikusios vienodai (Paulesu ir kiti, 2001).

•

Skirtingos kalbos - žodinės ir nežodinės - gali trukdyti kultūrom s bendrau­ ti.

Tačiau

visos

kalbos

rem iasi

bendraisiais

gilum iniais

gram atikos

dėsniais,

ir žm onės, gyvenantys priešingose Žem ės rutulio pusėse, gali bendrauti šyp­ sodam iesi ar suraukdam i kaktą. •

Įvairių

kultūrų

kultūrose

žm onės

drovum as,

vienišum o

m enka

jausm ą

savivertė

ar

reiškia

skirtingai,

viengungystė

tačiau

stiprina

visose

vienatvę

(Jo­

nes ir kiti, 1985; Rokach ir kiti, 2002). •

Japonai labiau m ėgsta žalią žuvį, o Šiaurės Am erikos gyventojai - virtą ar keptą, bet visus juos sėdint prie stalo veikia tie patys alkio ir skonio dės­ niai. Kiekvienas iš m ūsų tam tikru požiūriu esam e panašūs ir į visus kitus, ir į kai kuriuos kitus, ir į nieką nepanašūs. Skirtingų rasių ir kultūrų žm onių tyrinėjim as

padeda

išaiškinti

m ūsų

panašum us

ir

skirtum us,

žm ogiškąją

gi­

m inystę ir įvairovę. Verta

prisiminti: nors

įvairių

kultūrų

žm onėm s

būdingi

skirtingi

požiūriai

ar

elgesys, bet esm iniai procesai yra beveik tokie patys.

Ar skirtingų lyčių atstovų elgesys nevienodas? Kai gim ėte, draugai ir šeim os nariai tuojau pat ėm ė klausinėti, kokiam iš dvie­ jų

žm onių

m oterų

tipui

priklausote:

psichologijos,

vyrų

atsižvelgiant

ar į

m oterų. tai,

Ar

kokia

m um s

svarbi

reikia

lytis

atskiros

m ūsų

vyrų

ir

tapatum ui

ir

tam , kaip kiti m us suvokia? Šioje

knygoje

M okslininkai cijas, taip

įsitikinsite,

rašo

apie

pat apie

lyčių

skirtingą

kad

lyties

klausim ai

skirtum us

svajojant,

prasism elkia reiškiant

ir

į

psichologiją.

atpažįstant

alkoholizm o, depresijos bei valgym o

em o­

sutrikim ų

ri­

ziką. Tokias išvadas ne tik įdom u nagrinėti, bet jos gali būti ir potencialiai nau­ dingos.

Pavyzdžiui,

daugelis

m okslininkų

m ano,

jog

m oterys

dažniau

kalbasi

norėdam os užm egzti santykius, o vyrai - kad suteiktų inform aciją ir duotų pa­ tarim us (Tannen, 1990). Žinodam i šį skirtum ą galim e išvengti konfliktų ir nesu­ sipratim ų kasdieniuose santykiuose. Tačiau yra

svarbu

nepaprastai

vaikščioti

prisim inti, jog panašūs.

išm okstam e

psichologiškai

Nesvarbu,

m aždaug

to

ar paties

būtum e

bei

biologiškai

vyriškos,

am žiaus.

ar

Patiriam e

vyrai

ir

m oterys

m oteriškos tuos

pačius

lyties, švie­

sos ir garso pojūčius. Jaučiam e tas pačias alkio, geism o ir baim ės kančias. Esa-

M ĄS TYK I M E K RI T I Š KA I , P A S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J Ą

79

me panašaus intelekto ir sveikatos. Be to, elgiamės ir suvokiame poelgius bū­ tent taip, kaip mūsų kultūra tikisi iš vyrų ir moterų. Taigi, lytis yra svarbi. Lytį nulemia biologija, o kultūra ją dar labiau paryš­ kina. Tačiau daugeliu požiūrių vyrai ir moterys panašūs, nes yra žmonės. Kodėl psichologai tiria gyvūnus?

23 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologai tiria gyvūnus. Padiskutuokite, ar etiška eksperimentuoti su gyvūnais ir žmonėmis. Daugelis psichologų tiria gyvūnus, kadangi jiems tai patinka. Jiems rūpi sužinoti, kaip skirtingos rūšys mokosi, mąsto ir elgiasi. Be to, psichologai tiria gyvūnus, kad daugiau sužinotų apie žmogų, darydami eksperimentus, kurie leidžiami daryti tik su gyvūnais. Žmogaus ir gyvūnų fiziologija yra panaši. Mes, žmonės, nesa­ me panašūs į gyvūnus - mes ir esame gyvūnai. Eksperimentai su gyvūnais pa­ dėjo atrasti priemonių nuo žmogaus ligų - insuliną sergantiesiems diabetu, skie­ pus nuo poliomielito ir pasiutligės, jau pasirengta persodinti organus. Procesai, kuriems vykstant, žmonės mato, rodo emocijas ar tunka, būdingi ir pelėms, ir beždžionėms. Kad daugiau sužinotų apie žmogaus gebėjimą mo­ kytis, mokslininkai tiria net jūros šliužus. Jeigu nori suprasti, kaip sukonstruo­ tas vidaus degimo variklis, vertėtų nagrinėti ne mersedeso, o vejai pjauti skir­ tos mašinos varikliuką. Žmonės, kaip ir mersedesai, yra daug sudėtingesni. Ta­ čiau būtent jūros šliužų nervų sistemos paprastumas aiškiausiai atskleidžia mo­ kymosi nervinį mechanizmą. Ar etiška eksperimentuoti su gyvūnais? Jei esame tokie panašūs į kitus gyvūnus, tai ar neturėtume jų gerbti? „Negali­ me grįsti savo mokslinio darbo, paremto eksperimentais su gyvūnais dėl jų pa­ našumų su mumis, o po to teisinti jo morališkai, vadovaudamiesi skirtumais", rašė Rogeris Ulrichas (1991). Gyvūnų apsaugos judėjimas protestuoja prieš gy­ vūnų

naudojimą

psichologiniuose,

biologiniuose

ir

medicininiuose

tyrimuose.

Mokslininkai primena, kad 30 milijonų pasaulio žinduolių, kasmet naudojamų moksliniuose tyrimuose, tėra tik vienas procentas iš milijardų gyvūnų, kurie kas­ met nužudomi maistui (o tai reiškia, jog vidutinis žmogus per metus suvalgo 20

gyvūnų).

Nors

mokslininkai

kasmet

atlieka

eksperimentus

su

maždaug

200 000 šunų bei kačių, kuriuos globoja humaniško elgesio su gyvūnais įstaty­ mai, humaniškosios gyvūnų prieglaudos yra priverstos nužudyti jų 50 kartų dau­ giau (Goodwin ir Morrison, 1999). Gyvūnų

apsaugos

organizacijos,

pavyzdžiui,

„Psichologai

už

etišką

elgesį

su gyvūnais", propaguoja natūralistinius gyvūnų stebėjimus, o ne eksperimen­ tus laboratorijose. Vis dėlto eksperimentuotojai teigia, kad čia svarstomas ne gėrio ir blogio moralės principas, o gailesčio gyvūnams ar gailesčio žmonėms principas. Kas iš mūsų smerktų Pasteuro eksperimentus, privertusius kai kuriuos

„Žiurkės labai panašios į žmones, tik ne tokios kvailos, kad pirktų loterijos bilietus." Dave Barry, 2002 m. liepos 2 d.

80

1 SKYRIUS

„Manau, kad trukdyti, gadinti

šunis

ar be reikalo komplikuoti tyrimus,

nių (ir šunų) nuo pasiutligės bei kankinam os m irties? Ar m es iš tikrųjų norėtu­

kentėti,

tačiau

padėjusius

atrasti

vaistus,

kurie

išgelbėjo

m ilijonus

žm o­

kurie gali sumažinti gyvūnų

me

ar žmonių kančias,

būdus vaikam s su sutrikusia psichika, suprasti senėjim o procesą, sum ažinti baim ę

atsisakyti

yra nehumaniška, žiauru

ar

ir nemoralu."

gas?

Psichologas Nealas Milleris, 1983

gyvūnų

depresiją,

reguliuoti

Atsakym ai

Kanadoje

tyrinėjim ų,

ir

į

kurie

nutukim ą,

šiuos

Jungtinėse

padėti

sukurti

efektyvius

m okym o

alkoholizm ą,

streso

sukeliam ą

įvairiose

kultūrose

skiriasi.

Gallupo

šeši

dešim ties

klausim us Valstijose

gali

atliktose

apklausose

skausm ą

iš

ir

suau­

“

gusiųjų m ano, kad vaistų testavim as su gyvūnais yra „m orališkai priim tinas . O

Britanijoje taip m ano tik 37 proc. apklaustųjų (M ason, 2003). Iš

karštų

diskusijų

ge­

stresą

bei

tikisi pagalbos iš tyrimų, atliktų su gyvūnais."

našiu

Ar

m ūsų

elgesys

paskui

žm ogų

pasinaudojant

kad,

žmonių

nelaim ių? Ar galim a, kuriant skiepus nuo AIDS, beždžionę užkrėsti į ŽIV

kad

teisinga,

galima

pelei

auglį,

Ar

ar

vertinti

įskiepyti

gerovę?

Svarbiausias:

rovę

virusu?

gyvūnų

klausim ai.

vėžį,

teks

už

du

nuo

kenčiančiųjų

labiau

kyla

nepagydomų ligų ar negalių. Jie

„Nepamirškite

li­

instituto

tyrinėjant

galėtum e

kitais

apsaugoti

gyvūnais

toks

nuo

pat

tų pa­

natūra­

Psichologas Dennisas Feeney,

lus, kaip ir sakalų, kačių ar banginių? Tie, kurie pritaria, kad gyvūnai būtų nau­

1987

dojam i tyrim am s, teigia, jog visi, kurie valgo dešrainius, dėvi odinius batus, ne­ sm erkia m edžioklės ir žvejybos, nori, kad būtų išnaikinti javų kenkėjai ar m arą platinantys

„Teisusis žino ir ko jo galvijų

parazitai, jau

sutinka, jog

retkarčiais

gyvūnus

galim a

paaukoti žm o­

gaus gerovei. Tačiau Scottas Plousas (1993) pastebi, jog m ūsų gailestis gyvūnam s, kaip ir

gyvybei reikia." Patarlių knyga 12,10

gailestis žm onėm s, kinta priklausom ai nuo to, kiek jie yra į m us panašūs. Kaip aiškinam a

18

skyriuje,

panašūs

į

m us

pačius

m um s

atrodo

patrauklesni,

jiem s

labiau padedam e ir elgiam ės su jais ne taip agresyviai. Panašiai ir gyvūnus ver­ tinam e

pagal

vūnam s

suvokiam ą

teikiam e

artim um ą

aukščiausią

m um s.

prioritetą.

Todėl

prim atam s

(Vakariečiai

dėl

bei

kailio

nam iniam s

augina

arba

gy­ m e­

džioja audines bei lapes, tačiau ne šunis ar kates.) Kiti žinduoliai yra ant ant­ rojo

privilegijų

yra

apačioje.

laiptelio, ant Spręsdam i,

trečiojo

kurie

-

gyvūnai

paukščiai, žuvys turi

teises,

ir

ropliai, o

kiekvienas

m ūsų

vabzdžiai brėžiam e

savas ribas gyvūnijos pasaulyje. Teikiant me

pirm enybę

paisyti, yra

žm ogaus

gyvūnų

gyvenim ui,

kitas

gerovė. Taigi, kokios

svarbus

dalykas,

garantijos, kad

kurio

gyvūnai bus

turi­ ap­

saugoti? Daugelis tyrinėtojų šiandien supranta, jog jie etiškai yra įpareigoti ge­ rinti

nelaisvėje

nepatirtų

laikom ų

nereikalingų

ir

daugiau

74

proc.

pritarė pritarė

gyvūnų

gyvenim o

kančių. Tiriant gyvūnų vyriausybės

taisyklėm s,

sąlygas

bei

užtikrinti,

jog

tyrinėtojus paaiškėjo, kad

įstatym am s,

ginantiem s

reikalaujančiom s

prim atus,

hum aniškai

gyvūnai 98

šunis,

elgtis

su

proc. kates.

žiurkėm is

ir pelėm is (Plous ir Herzog, 2000). Daugelis profesinių sąjungų ir rėm im o agen­ tūrų dabar turi hum aniško elgesio su gyvūnais rekom endacijas. Pavyzdžiui, Britų psichologų nėm is skirti

į

draugijos natūralią

partnerį

rekom endacijos

gyvenim o

(Lea,

2000).

aplinką Am erikos

reikalauja sąlygom is, psichologų

laikyti

gyvūnus

linkusiem s asociacija

kuo

bendrauti (2002)

m endacijose įpareigoja garantuoti gyvūnam s „patogias, sveikas gyvenim o są­

panašes­ gyvūnam s

savo

reko­

M ĄS TYK I M E K RI T I Š KA I , P A S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J Ą 8 1

lygas bei humanišką elgesį su jais“. Humaniškas elgesys daro mokslą veiks­ mingesnį, nes eksperimentų metu patirtas skausmas ir stresas iškraipo gyvūnų elgesį. Patys gyvūnai turėjo naudos iš to, kad žmogus juos tyrinėjo. Viena psicho­ logų grupė iš Ohajo matavo streso hormonų lygius mėginiuose milijonų šunų, kasmet

patenkančių

į

gyvūnų

prieglaudas.

Mokslininkai

studijavo,

kaip

šunų

dresavimas ir glostymas mažina stresą ir padeda lengviau apsiprasti juos pri­ glaudusių žmonių namuose (Tuber ir kiti, 1999). Gyvūnų elgesio tyrimams tu­ rėtume būti dėkingi už tai, kad anksčiau dykinėję Bronkso zoologijos sodo gy­ vūnai dabar nebekenčia tingaus nuobodulio, nes užsidirba vakarienei taip pat, kaip ir jų giminaičiai laisvėje (Stewart, 2002). Tyrimai padėjo pagerinti gyvū­ nų priežiūrą ir jų valdymą ne tik laboratorijose, prieglaudose, zoologijos soduose, bet ir jų natūralioje gyvenamoje aplinkoje. Eksperimentai atskleidė, kad žmo­ gaus elgesys panašus į gyvūnų elgesį ir kad kai kurie gyvūnai yra labai protin­ gi, ir tai padėjo mums geriau juos suprasti. Puiku, kad psichologija, rūpinda­ masi žmogumi ir nepamiršdama gyvūnų, pasitarnauja ir vieniems, ir kitiems.

Ar etiška eksperimentams pasitelkti žmones? Jeigu jaudinatės, įsivaizduodami, kaip nemaloniai turi jaustis elektros smūgius gaunantys

gyvūnai

ar

žmonės,

galite

nusiraminti,

nes

dauguma

psichologinių

tyrimų išsiverčia be to. Dažniausiai tiriami žmonės stebi mirksinčias šviesas, ekrane šmėsčiojančius žodžius ar tiesiog maloniai bendrauja su kitais. Tačiau retkarčiais tyrinėtojai sukelia trumpą stresą arba apgauna žmogų. Tai daroma tik tada, kai nusprendžiama, jog tai yra būtina siekiant norimo tikslo, pavyzdžiui, kai mėginama suprasti ir kontroliuoti smurtinį elgesį, arba kai ti­ riama nuotaikų kaita. Tokie eksperimentai būtų visiškai neįmanomi, jeigu jų da­ lyviai iš anksto žinotų viską apie eksperimentą. Tuomet arba eksperimento me­ todika būtų neveiksminga, arba jo dalyviai, stengdamiesi būti paslaugūs, mė­ gintų patvirtinti tyrinėtojo prielaidas. Amerikos psichologų asociacija (1992) ir Britų psichologų draugija (1993) sukūrė etikos reikalavimus, kurių turi laikytis tyrinėtojai: 1) jie turi gauti raš­ tišką būsimų tiriamųjų sutikimą dalyvauti eksperimente; 2) garantuoti, kad da­ lyviai nebus sužaloti ir išvengs nemalonių pojūčių; 3) informaciją apie asmenis laikyti paslaptyje; 4) vėliau, atlikus tyrimą, detaliai paaiškinti eksperimento tikslą. Be to, šiandien beveik visi universitetai tyrinėjimui pateiktus siūlymus nagrinėja etikos komisijose, kurios gina kiekvieno eksperimento dalyvio interesus. Tačiau daug tyrinėjimų vyksta ne laboratorijose, o tokiose vietose, kuriose nėra jokių etikos komisijų. Pavyzdžiui, prekybininkai nuolat stebi žmones, fo­ tografuoja jų pirkimo įpročius, sudarinėja apsipirkimo modelius ir išmėgina re­ klamų veiksmingumą. Stebėtina, bet tokie tyrinėjimai patraukia mažiau dėme­ sio, negu moksliniai tyrimai, skirti žmogui suprasti.

„Apie tautos didingumą galima spręsti iš jos elgesio su gyvūnais." Mahatma Gandhi, 1869-1948

82

1

SKYRIUS

Ar psichologija išsiverčia be subjektyvių nuomonių? 24 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip asmeninės vertybės gali paveikti psichologo tyrimus ir jų rezultatų taikymą. Padiskutuokite apie psichologijos galimybes manipuliuoti žmonėmis.

Žinom a,

psichologija

tyrinėjam e

ir

1.11 PAVEIKSLAS.

įtakos

Ką matote?

m orale,

Dviprasmišką informaciją žmonės interpretuoja pagal savo išankstinį nusistatymą. O jūs čia matote antį ar triušį? Prieš rodydami šį piešinį draugams, pasakykite jiems, kad parodysite antį, gulinčią ant nugaros (arba triušį žolėje). (Iš Shepard, 1990.)

m u. Vertybės

nėra

kaip

objektyvi.

aiškinam e

renkantis

tyrinėjim o

lytine

diskrim inacija taip

pat

Vertybės

rezultatus.

tem as

-

ar

lyčių

gali

ar

veikia

Pasvarstykite:

dom ėtis

ką

tyrinėjam e,

tyrinėtojo

darbuotojų

skirtum ais,

nuspalvinti

tai,

darbo

konform izm u

„faktus“. M ūsų

vertybės našum u

ar

išankstinė

kaip turi ar

jų

savarankišku­ nuom onė

gali

iškreipti stebėjim us ir jų aiškinim ą; kartais regim e tai, ką norim e ar tikim ės pa­ m atyti

(1.11

Net

pav .)

žodžiai,

kuriais

apibūdinam e

reiškinį,

gali

atspindėti

m ūsų

vertybes.

Subjektyvi nuom onė išreikš tai, ar neįprastus lytinius santykius pavadinsim e „iškrypim u“ ar „lytinių santykių variantu“. Tas pat tinka ir kasdienei kalbai, kai vienas sako „griežtum as“, o kitas - „nuoseklum as“. Vieno žm ogaus „tikėjim as“ kitam yra „fanatizm as“.

Apibūdinim ai

„sm ulkm eniškas“, „diskretiškas“

„tvirtas“

ar

ar „uždaras“

„užsispyręs“, parodo

m ūsų

„kruopštus“

ar

jausm us. Ir psicholo­

gijoje, ir ne tik joje, apibūdinim ai ne tik charakterizuoja, bet ir vertina. Praktiškai

taikant

psichologijos

žinias,

taip

pat

neišvengiam a

vertybių

įta­

kos. Žm onės, paklusę „profesionalui“ kaip tvarkyti gyvenim ą - kaip auklėti vai­ kus, įgyvendinti savo siekius, kaip elgtis įsim ylėjus, siekti karjeros - gauna vertybiškai

nuspalvintus

patarim us.

M okslas,

tiriantis

elgesį

ir

psichikos

reiškinius,

gali padėti m um s pasiekti tikslų, bet jis negali nulem ti, kokie tie tikslai turėtų būti. (Žr. skyrelį „Pam ąstykim e kritiškai“.)

Ar psichologija gali būti pavojinga? Kai kuriem s žm onėm s atrodo, kad psichologija - tiesiog sveikas protas. O kitus neram ina

tai,

kad

psichologija

tam pa

pavojingai

galinga.

Ar

atsitiktinai

astro­

nom ija yra seniausias, o psichologija - jauniausias m okslas? Sudėtinga tirti be­ kraštę Visatą, tačiau dar sudėtingiau ir pavojingiau tirti m ūsų vidaus visatą. Ar psichologija gali būti pasitelkta m anipuliuoti žm onėm is? Žinios yra jėga, kurią, kaip ir kitas jėgas, galim e naudoti ir geriem s, ir blo­ giem s tikslam s. Atom inė energija ir apšvietė, ir sugriovė m iestus. Įtikinim o jėga naudojam a

ir

žm onėm s

m okyti,

ir

jiem s

apgaudinėti.

Psichiką

veikiantys

vais­

tai gali būti vartojam i ir psichikos sveikatai grąžinti, ir jai griauti. Nors psichologija gali ir apgaudinėti, bet paprastai ji stengiasi šviesti žm o­ „Žinoma, kad yra neįmanoma

nes. Kasdien

žvelgti į bet kokią žmonių

dyti

psichologai ieško

kūrybingum ą

gyventojų

tikslum ą, kaip

padeda

spręsti

pertekliaus,

prietarų,

šeim os

didžiausias funkcijų

ug­ pa­

saulio

kim ų, nusikaltim ų, - nes visos jos siejasi su nuostatom is ir elgesiu. Be to, psi­

(„Antroji lytis")

karo,

lavinti suvokim o

Psichologija

nuostatų protu." Simone de Beauvoir,

-

būdų, kaip

gailestingum ą.

problemą laisvu nuo išankstinių

The second sex, 1953

problem as

ir

sutri­

chologija kalba apie stipriausius žm onijos troškim us - valgį, m eilę, laim ę. Psi­ chologija negali aprėpti visų didžiųjų gyvenim o problem ų, bet ji im asi kai kurių pačių svarbiausių.

MĄ S T YKI M E KR I T I ŠK A I , PA S I T E L K D A M I P S I C H O L O G IJĄ

83

MOKYMOSI REZULTATAI Dažniausiai apie psichologiją užduodami klausimai 21 TIKSLAS. Paaiškinkite, kokią reikšmę turi supaprastintos sąly-

nai retai patiria skausmą. Tačiau gyvūnų teisių gyni­

gos laboratorijoje atskleidžiant bendruosius elgsenos principus.

mo grupės kelia svarbų klausimą: ar galima pateisin­ ti laikinas gyvūnų kančias, net jei tai padeda paleng­

Mokslininkai laboratorijoje tikrina teorinius principus, sąmoningai

joje

sukurdami

kontroliuojamą

vinti žmonių kančias?

supapras­

tintą aplinką. Juos domina ne konkretus tiriamas el­

Retkarčiais

psichologai

žmonėms

sukelia

laikiną

stresą ar juos apgauna, kad sužinotų ką nors svarbaus.

gesys, o jį lemiantys bendrieji principai, padedantys

Profesinės etikos standartai teikia rekomendacijas apie

paaiškinti daugelį poelgių.

tai, kaip reikia elgtis su mokslinių tyrimų dalyviais, o universitetų etikos komitetai gina dalyvių gerovę.

22 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar psichologiniai tyrimai gali būti apibendrinti visoms kultūroms ir abiems lytims.

Įvairiose kultūrose elgesys, idėjos, pažiūros ir tradi­ cijos skiriasi, tačiau juos lemiantys principai yra ben­

24 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip asmeninės vertybės gali paveikti psichologo tyrimus ir jų rezultatų taikymą. Padiskutuokite apie psichologijos galimybes manipuliuoti žmonėmis.

dri, iš dalies dėl mūsų bendro biologinio palikimo.

Psichologija

Biologija taip pat nulemia mūsų lytį, tačiau kultūra

Psichologų asmeninės vertybės turi įtakos pasirenkant

vadovaujasi

tam

tikromis

vertybėmis.

suformuoja lūkesčius dėl to, ką reiškia būti vyru ar

mokslinių tyrimų temą veikia jų teorijas bei paste­

moterimi. Vyrai ir moterys iš tiesų kai kuo skiriasi,

bėjimus,

tačiau biologiškai ir psichologiškai jie yra labiau pa­

Psichologijoje, kaip ir kitose srityse, žinios yra jėga,

našūs nei skirtingi.

kurią galima naudoti geram arba piktam tikslui. Psi­

elgesio

vertinimą

ir

profesinius

patarimus.

chologija turi galią apgauti, tačiau iki šiol psichologi­ 23 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologai tiria gyvūnus. Padiskutuokite, ar etiška eksperimentuoti su gyvūnais ir žmonėmis.

jos

principai

tikslams.

dažniausiai

Psichologija

gali

buvo

taikomi

mums

padėti

tik

geriems

įgyvendinti

Vieni psichologai studijuoja gyvūnus, nes juos domina

savo tikslus, tačiau ji negali nuspręsti, kokie turėtų

gyvūnų elgesys. Kiti tai daro todėl, kad žinodami gy­

būti šie tikslai.

vūnų fiziologinius bei psichologinius procesus gali ge­ riau suprasti panašius procesus, veikiančius žmonėse. Vadovaujantis etiniais bei teisiniais sumetimais, psichologiniuose eksperimentuose naudojami gyvū-

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar esate sau uždavę kurį nors iš dažnai užduodamų klausimų apie psichologiją? Ar turite kitų klausimų apie psichologiją?

84

1 SKYRIUS

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI: Desegregacija ir mirties bausmė kai įsitikinimai susikerta su psichologija Įtakingas

šiuolaikinis

požiūris,

postmodernizmu,

m as

kelia

ironiškai

abejonių

vadina­

dėl

m oksli­

nio objektyvum o. Postm odernistai sako, jog m ok­ slinės koncepcijos yra ne tikrojo pasaulio atspin­ dys, o socialiai sukonstruota fikcija. Kaip ir vi­ sos žinios, šios koncepcijos atspindi jas suform a­ vusią kultūrą. Pavyzdžiui, „intelektas“ yra psicho­ logų sukurta ir apibrėžta sąvoka. Kadangi asm e­ ninės

vertybės

giam a,

jog

(Kokius

tiesos

nuojauta,

ir

tyrim us,

asm eninė

turėtum e

Siekdam i savo

teoriją

yra

poelgius

liais“?) jam ės

orientuoja

„tiesa“

ir

vadinti

Psichologai Mamie Phipps Clark ir Kennethas B. Clarkas

„intelektua­

neišvengiam ai

šališkum u,

tei­

subjektyvi.

Jų darbas buvo cituojamas 1954 metų istoriniame JAV Aukščiausiojo Teismo sprendime dėl mokyklų desegregacijos.

vadovau­

savo

kultūriniu

polinkiu. M okslininkai

psichologai

sutinka,

kad

dauge­

lis svarbių klausim ų yra už m okslo ribų. Jie sutin­

m enis apie tai, jog, kai Kennethas Clarkas ir M a­

ka, jog asm eniniai įsitikinim ai dažnai form uoja su­

m ie

vokim ą. Tačiau

kam s

m okslininkai įsitikinę, kad

egzis­

Phipps

Clark

leido

(1947)

pasirinkti

les,

manyti,

rie Curie nesukūrė radžio koncepcijos, ji atrado ra­

įgyja prieš juodaodžius nukreiptų nuostatų. Ši

dį. Jis iš tiesų egzistuoja. Elgsenos m oksluose gal­ neįm anom a

kaip

nebūna

tvirtintų, įrodym us

ir

jog

pasiekti idealios

geriau

nei

idealaus m eilės.

nuolankiai

laikytis

įsikibus

objektyvum o,

Tačiau

daugum a

priim ti

patikim us

nepatikrintų

prie­

JAV

Aukščiausiasis

nuolankum ą istorinį

Teism as

įrodym am s,

sprendim ą, paskelbta

pirm oji teism o socialiniai ir

kaip m etais

parodė

priim dam as m okyklose

m okslo

Tai

paskatino

juodaodžiai

sėkm ė

paskatino

vaikai vykdyti

šim tus kitų tyrim ų, kurie, kaip tikėjosi m okslinin­ kai, turėtų mo

suteikti inform acijos

sprendim am s.

prisijungė

prie

Tačiau

būsim iesiem s

pastaruoju

postm odernistų,

m etu

teis­

teism as

atm esdam as

elgse­

galim a

taikyti

Konstitucijos

draudim ą

„žiau­

riai ir neįprastai bausti“, teism as svarstė, ar visuo­ m enė

m irties

bausm ės

vykdym ą

laiko

žiauriu

bei

neįprastu dalyku, ar teism ai šią bausm ę skiria ten­

aktyviai daly­

dencingai, ar jie šią bausm ę taiko vadovaudam ie­

buvo

socialinio

m ei

Tai

Konstitucijai.

byla, kurioje

psichologai. Jie įtakingo

tik

segregacija

prieštaraujančia

vavo

liudytojai,

1954

kuriuo

buvo tai

socialinio

baltąsias.

segregacijai,

lė­

nos m okslų tyrim us. Spręsdam as, ar m irties baus­

laidų.

buvo

esant

vai­

baltaodes

giau tiesos tikrindam i pagal jį savo nuojautą. M a­

jog,

pasirinko

ar

tuoja tikrasis pasaulis ir kad m es sužinom e dau­

būt

daugum a

afroam erikiečiam s

juodaodes

ir

eksper­

m okslo

m e­

si rasiniu nuo

šališkum u

nusikaltim ų

ir ar m irties bausm ė atbaido

labiau

negu

kitos

bausm ės.

Psi­

m orandum o, kuris buvo pateiktas kaip bylos da­

chologai M arkas Constanzo (1997) ir Craigas Ha­

lis,

ney

autoriai.

Jiem s

vadovavo

Kennethas

Clarkas

(1952). Teism as pripažino vertais dėm esio duo-

bei Deana Logan

(1994) teigia, jog

elgsenos

m okslų atsakym ai į šiuos klausim us vargu ar gali

M Ą STY KI M E KR I T I ŠK AI , P AS I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J Ą

būti aiškesni. Tačiau dėl dviejų iš šių klausimų -

85

rios panaikino mirties bausmę. Žmogus, kuris nu­

mirties bausmės teisingumo ir jos veiksmingumo -

sikalsta pagautas aistros, nestabteli pagalvoti apie

teismas

pasekmes (o jei taip ir padarytų, gyvenimą kalėji­

nepaisė

socialinių

mokslų

tyrimo

duo­

menų.

mo kameroje tikriausiai palaikytų pakankama at-

Ar mirties bausmė skiriama teisingai? Tyrimai

grasymo priemone). Tačiau teismas atkakliai lai­

rodo, jog tie, kurie gali būti renkami prisiekusiai­

kosi įsitikinimo, jog „mirties bausmė yra neabe­

siais

jotinai reikšminga atgrasymo priemonė “.

aukščiausiosios

bausmės

skyrimo

bylose

-

būtent tie, kurie sutinka su mirties bausme, - ne­

Įsitikinimai daro įtaką suvokimui. Ir būtent to­

atstovauja plačiajai visuomenei. Prisiekusieji, kurie

dėl, kaip teigia psichologai, atsiliepdami į postmo-

išrenkami

dernistų teiginius, mes privalome išmintingiau mąs­

rečiau ir tarp jų rečiau būna mažumų atstovų bei

tyti - varžyti savo nuojautas, šališkumus ir kultū­

moterų. Jie taip pat būna dažniau linkę patikėti kal­

rinius polinkius tikrindami juos su turimais įrody­

tinimo argumentais bei labiau linkę bausti.

mais. Kodėl nepatikrinus įsitikinimų, kuriuos įma­

dvejoja

dėl

aukščiausiosios

bausmės,

Ar mirties bausmė veiksminga - ar ji stabdo nusikalstamumą?

Duomenys

nesikeičia:

valstijo­

noma patikrinti? Jei jie pasitvirtintų, būtų tuo ge­ riau. Jei šie įsitikinimai subliukš, atsimušę į stebė­

se, kuriose galioja mirties bausmė, žmogžudysčių

jimų sieną - tiek jie ir teverti. Šie skeptiško kruopš­

skaičius nėra mažesnis. Įteisinus mirties bausmę,

tumo ir nuolankumo idealai skatina visą mokslinę

šiose valstijose žmogžudysčių skaičius nesumažė­

veiklą.

jo. Ir šis skaičius nepadidėjo tose valstijose, ku­

1 SKYRIAUS APŽVALGA: Mąstykime kritiškai, pasitelkdami psichologiją PASITIKRINKITE 1.

c.

Kas yra mokslinis požiūris ir kodėl jis yra svar­

Sportuojantys paaugliai rečiau vartoja narko­ tikus, rūko, lytiškai santykiauja, nešioja gink­

bus kritiškam mąstymui? 2.

Kokie yra trijų skirtingų metodų, kuriuos psicho­

lus ir valgo nevisavertį maistą nei nesportuojan­

logai naudoja elgesiui aprašyti - atvejo tyrimų, ap­

tys. (Viena iš interpretacijų: komandinis spor­

klausų ir natūralistinio stebėjimo - privalumai bei

tas skatina sveikai gyventi.) d.

trūkumai? 3.

Dažnai matantys filmuose rūkančius persona­

Štai kelios neseniai paskelbtos koreliacijos ir žur­

žus paaugliai dažniau įninka patys rūkyti. (Vie­

nalistų pateiktos jų interpretacijos. Vėlesni moks­

na iš interpretacijų: kino žvaigždžių elgesys da­

liniai tyrimai, kurių metu dažnai buvo atliekami

ro įtaką imliems įspūdžiui paaugliams.)

eksperimentai, kiekvienu atveju paaiškino priežastį

4.

Kodėl, bandydami naują kraujospūdžio reguliavi­

bei pasekmę. Ar galite paaiškinti kiekvieną iš šių

mo

teiginių, žinodami tik koreliacijas:

daugiau, jeigu skirsime jį pusei dalyvių iš 1000,

a.

o ne visiems 1000-iui dalyvių?

Alkoholio vartojimas susijęs su smurtu. (Vie­ na iš interpretacijų: alkoholis skatina arba at­ palaiduoja agresyvią elgseną.)

b.

Išsilavinę žmonės gyvena vidutiniškai ilgiau nei mažiau išsilavinę. (Viena iš interpretacijų: išsi­ lavinimas ilgina gyvenimą ir stiprina sveikatą.)

5.

preparatą,

Panagrinėkime sonas,

Davidas

sužinosime

klausimą, Krantzas

apie

kurį ir

jo

veiksmingumą

Christoferis

Richardas

Jep-

Nisbettas

(1983) uždavė Mičigano universiteto įvadinio psi­ chologijos kurso studentams:

86

1

SKYRIUS

Mičigano universiteto studentų priėmimo skyriaus

studentai

atstovai pastebėjo, kad dažniausiai šimtas menų ir

semestro pabaigoje, o ne baigdami universitetą?

mokslo studentų pirmojo semestro pabaigoje gauna

gauna

daugiau

labai

gerų

pažymių

pirmojo

6. Kaip ginam i tyrim uose dalyvaujantys žm onės bei

labai gerus įvertinimus. Tačiau tik maždaug 10 ar 15

gyvūnai?

studentų baigia universitetą labai gerais pažymiais. Kas, jūsų manymu, tiksliausiai paaiškina, kodėl

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Abipusiai akla procedūra

(double-blind procedure), 67 p.

Kontrolinės sąlygos

(control condition), 67 p.

Pavėluotos nuomonės šališkumas

(hindsight bias), 47 p.

Apklausa (survey), 56 p.

Koreliacija (correlation), 59 p.

Placebo efektas (placebo effect), 67 p.

Atsitiktinė imtis (random sample), 57 p.

Kritinis mąstymas (critical thinking), 51 p.

Populiacija (population), 57 p.

Atsitiktinis paskirstymas

Kultūra (culture), 77 p.

Priklausomas kintamasis

(random assignment), 67 p.

Mediana (median), 72 p.

(dependent variable), 69 p.

Atvejo tyrimas (case study), 55 p.

Moda (mode), 72 p.

Sklaidos diagrama (scatterplot), 59 p.

Duomenų diapazonas (range ), 73 p.

Natūralistinis stebėjimas

Standartinis nuokrypis

Eksperimentas (experiment), 66 p. Eksperimentinės sąlygos

(experimental condition), 67 p. Hipotezė (hypothesis ), 53 p. Iliuzinė koreliacija

(illusory correlation), 62 p.

(naturalistic observation), 57 p. Nepriklausomas kintamasis

(independent variable), 68 p. Operacinis (darbinis) apibrėžimas

(operational definition), 53 p. Pakartotinis tyrimas (replication), 53 p.

(standard deviation), 73 p. Statistinis reikšmingumas

(statistical significance), 75 p. Tariamo vienodumo efektas

(false consensus effect), 56 p. Teorija (theory), 52 p. Vidurkis (mean), 72 p.

Neurologija

ir elgesys

Nervų sistemos komunikacija Neuronai Kaip neuronai sąveikauja? Kaip mus veikia neuromediatoriai? Kaip narkotikai ir kitos cheminės medžiagos pakeičia neuromediatorių veikimą

Nervų sistema Periferinė nervų sistema Centrinė nervų sistema

Endokrininė sistema Galvos smegenys Tyrimo priemonės Senesniosios smegenų struktūros Smegenų žievė Perskirtos smegenys PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai

1

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

psichologus

domina

žmogaus

biologija,

ir

apibūdinkite

nepasi-

tvirtinusią frenologijos teoriją.

J

oks kitas principas nėra toks svarbus šiandieninei psichologijai ar šiai kny­ gai kaip šis: visa, kas yra psichologiška, tuo pat m etu yra ir biologiška. Kiekviena

jūsų

idėja,

nuotaika,

poreikis

yra

biologinis

vyksm as.

Jūs

m y­

lite, juokiatės ir verkiate savo kūnu. Be savo kūno - genų, sm egenų, iš­

vaizdos - iš tiesų esate niekas. Nors kalbėti atskirai apie biologinę ir psicholo­ ginę

įtaką

elgesiui

yra

patogu,

privalom e

prisim inti

štai

ką:

m ąstyti,

jausti

ar

veikti be kūno būtų tas pat, kaip bėgti be kojų. Šiandienis galvos

m okslas

sm egenų,

yra

jas

prikaustytas

sudarančių

prie

neuronų

nuostabiausios

sistem ų

bei

m ūsų

jų

kūno

genetinių

dalies

kodų.

-

Koks

yra aukščiausias galvos sm egenų tikslas? Suprasti pačias save. Kaip m ūsų sm e­ genys

sutvarkytos

m ūsų

paveldėjim as

kalinga,

kad

ir

kaip

jos

su

savim i

bei

patirtis?

Kaip

įm estum e

kam uolį

į

bendrauja?

sm egenys

krepšį?

Kad

Kaip

sm egenyse

apdoroja

inform aciją,

jaustum e

pasitenkinim ą

persipina kuri

rei­

gitaristo

grojim u? Kad prisim intum e savo pirm ąjį bučinį? Kad

suprastum e,

Antikos

filosofas

kaip

sm egenys

Platonas

teisingai

susijusios nustatė,

su

kad

psichika, psichika

prireikė slypi

daug

sferinėje

laiko. galvo­

je, nes jo supratim u sfera - ideali form a. Platono m okinys Aristotelis m anė, kad psichika slypi širdyje, kuri varinėja po kūną šilum ą ir gyvybę. Širdis išliko m eilės sim boliu,

tačiau

m okslas

jau

seniai

šiuo

klausim u

pralenkė

filosofiją.

Įsim yli

m ūsų sm egenys, o ne širdis. Nuo

XIX

nelabai 2.1

PAVEIKSLAS.

rio

am žiaus

ypatybes

pradžios,

frenologijos

vykusią

aiškino

kai

teoriją,

iškilim ais

vokiečių kuri

kaukolės

gydytojas

m ūsų

Franzas

protinius

paviršiuje

(2 .1

Gallis

gebėjim us pav.

),

paskelbė

ir

pažengta

charakte­ gana

to­

Klaidinga teorija

li. Vien Didžiojoje Britanijoje buvo 29 frenologų draugijos, kurių nariai keliau­

Nors iš pradžių ir buvo pritarta

davo

į

Šiaurės

Am eriką,

skaitydam i

paskaitas

apie

kaukolės

savybes

(Hunt,

Franzo Gallio spėjimams, vis

1993). Hum oristas M arkas Twainas atėjo pas garsų frenologą, prisistatė kitu var­

dėlto kaukolės iškilimai nieko

du

nepasako apie svarbiausias

m ane pasakęs, jog ši įduba būdinga žm onėm s, visiškai neturintiem s hum oro jaus­

smegenų funkcijas. Tačiau kai

m o! “

kurios Gallio prielaidos

vardu. Šįkart „įduba buvo išnykusi, o jos vietoje atsirado... didžiausias kokį tik

pasitvirtino. Kaip nagrinėsime

per

ir paprašė, kad Po savo

trijų

šis išanalizuotų

m ėnesių

gyvenim ą

Twainas

buvo

šiame skyriuje, skirtingos

Tačiau

smegenų sritys iš tiesų

tys atlieka konkrečias funkcijas.

kontroliuoja skirtingus elgesio aspektus.

m atęs

jo

atėjo

kaukolę. „Jis rado antrą

frenologas

kartą, šįsyk hum oro

įdubą [ir] apstulbino prisistatydam as

iškilim as! “

(Lopez,

tikruoju 2002).

frenologija teisingai sutelkė dėm esį į idėją, kad skirtingos sm egenų sri­

Tik šiek tiek daugiau negu prieš šim tm etį supratom e, kad m ūsų kūną suda­ ro įvairios ląstelės; kad tarp jų yra ir nervinių ląstelių, kurios gam ina ir pralei­

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

89

džia elektros srovę bei per labai siaurą jas skiriantį plyšį „kalbasi“ tarpusavyje

Biologinė psichologija

cheminiais signalais; kad specialiosios smegenų sistemos atlieka tik joms būdin­

(biological psychology) psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti biologijos ir elgesio tarpusavio ryšius. (Kai kurie šios šakos atstovai save dar vadina elgesio neurologais, neuropsichologais, elgesio genetikais, fiziologiniais psichologais ar biopsichologais.)

gas funkcijas (nors ir ne tokias, kaip manė F. Gallis) ir kad dėka informacijos iš šių skirtingų smegenų sistemų mes matome, girdime, suprantame, prisimena­ me, jaučiame skausmą ar aistrą. Jums ir man pasisekė gyventi tokiu laikotarpiu, kuomet nuolat atrandama kas nors nauja apie biologinių ir elgesio pagrindų są­ veiką. Šioje knygoje jūs rasite pavyzdžių, kaip biologija lemia mūsų elgesį ir psi­ chiką. Tirdami ryšius tarp biologinių ir psichologinių reiškinių, biologinės psi­ chologijos specialistai gauna vis naujų duomenų apie miegą ir sapnus, depre­

siją ir schizofreniją, alkį ir seksą, stresą ir ligas. Būtent dėl šio ryšio mes psi­ chologijos studijas pradėsime nuo jos biologinių šaknų aiškinimo.

Nervų sistemos komunikacija 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip, laikant kiekvieną žmogų biopsichosocialine sistema, galima geriau suprasti žmonių elgesį, ir aptarkite, kodėl mokslininkai tiria gyvūnus, siekdami įminti žmogaus nervinių procesų mįsles.

Kūno informacinė sistema yra sudaryta iš milijardų tarpusavyje susijusių ląste­ lių, vadinamų neuronais. Kad suvoktume savo mintis ir veiksmus, prisiminimus ir nuotaikas, pirmiausia privalome suprasti, kaip neuronai veikia ir tarpusavyje sąveikauja. Kiekvienas mūsų esame sistema, sudaryta iš posistemių, kurios savo ruožtu sudarytos iš dar mažesnių posistemių. Be galo mažos ląstelės yra susibūrusios į grupes, iš kurių susidaro tokie kūno organai kaip skrandis, širdis ir smegenys. Šie organai savo ruožtu sudaro didesnes virškinimo, kraujotakos ir informacijos apdorojimo sistemas. O šios sistemos yra dar didesnės sistemos - žmogaus, kuris dar yra šeimos, kultūros ir bendruomenės dalis - dėmenį. Mes esame biopsichosocialinės sistemos. Kad suprastume savo elgesį, privalome ištirti, kaip šios biolo­ ginės, psichologinės ir socialinės-kultūrinės sistemos veikia ir sąveikauja tarpu­ savyje. Šioje knygoje pradėsime nuo mažų dalykų ir iš apačios kilsime į viršų - nuo nervų ląstelių iki galvos smegenų šiame skyriuje ir iki aplinkos bei kultūros įta­ kos, kuri sąveikauja su mūsų biologija, vėlesniuose skyriuose. Taip pat iš viršaus leisimės žemyn, nagrinėdami, kaip mūsų mąstymas ir emocijos veikia mūsų sme­ genis bei sveikatą. Psichologai visais lygiais tiria, kaip mes apdorojame informa­ ciją- kaip ją priimame, tvarkome, aiškiname bei saugome, ir kaip ją naudojame. Mokslininkams

pasisekė,

kad

žmonių

bei

kitų

gyvūnų

informacinės

siste­

mos yra panašios - tiesą sakant, tokios panašios, jog neįmanoma atskirti mažų žmogaus ir beždžionės smegenų mėginių. Šis panašumas leidžia mokslininkams tirti palyginti paprastus gyvūnus, pavyzdžiui, kalmarus ir jūros šliužus, kad at­ rastų, kaip veikia žmogaus nervų sistema. Šis panašumas leidžia tirti kitų žin­ duolių smegenis, siekiant suprasti mūsų pačių smegenų sandarą. Automobiliai

„Jei šiandien būčiau studentas, nemanau, kad galėčiau atsispirti pagundai studijuoti neurologiją" Rašytojas Tomas Wolfe, 2004

90

2

S K Y R IU S

Galinės aksono ataugos, arba terminalės (formuoja

jungtis su kitomis ląstelėmis) Dendritai

(gauna pranešimus iš kitų ląstelių) Aksonas

(perduoda pranešimus iš ląstelės kūno kitiems neuronams, raumenims arba liaukoms)

Ląstelės kūnas

(ląstelės gyvybinio aprūpinimo centras)

Mielino dangalas

(padengia kai kurių neuronų aksoną ir pagreitina nervinius impulsus)

Nervinis impulsas

(elektros signalas, sklindantis aksonu)

2.2 PAVEIKSLAS. Judinamasis neuronas

skiriasi,

tačiau

jie

visi

turi

variklius,

akceleratorius,

vairus

ir

stabdžius.

M arsie-

tis galėtų ištirti bet kurį jų ir suprastų veikimo principą. Panašiai ir gyvūnai ski­ Neuronas (neuron) nervinė ląstelė; pagrindinis nervų sistemos elementas.

riasi, tačiau jų nervų sistemos veikia panašiai. Nors žmogaus smegenys yra su­ dėtingesnės nei žiurkės, ir vienos, ir kitos veikia pagal tą patį principą.

Neuronai

Dendritas (dendrite) išsišakojusios krūmo pavidalo

3 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra neurono dalys, ir paaiškinkite, kaip perduodami impulsai.

neurono ataugos, kurios surenka

M ūsų

signalus iš aplinkos, paverčia

vų

juos elektriniais impulsais ir

bet visų pagrindas tas pats (2.2

perduoda į ląstelės kūną.

jančios

Aksonas (axon) neurono atauga, užsibaigianti

aksonu informacija siunčiama į kitus neuronus, raumenis ar liaukas.

nervinės sudaro

ataugos.

perduoda

į

informacijos

Į

krūmą

ląstelės

sistemos

arba

neuronai,

ląstelės.

lemia

paprastumas.

Neuronų

yra

Ner­

įvairių

tipų.

Kiekvieną sudaro ląstelės kūnas ir išsišako­

pav.).

panašaus

kūną. A ksono

sudėtingumą

nervinės

skaidulos

dendrito

skaidulos

perduoda

ją

priima

informaciją

į

neuronus

kitus

ir arba

raumenis ir liaukas. Aksonai šneka, o dendritai klausosi. Aksonai, kitaip negu trumpi dendritai, gali būti labai ilgi, apie metrą išsiša­

išsišakojusiomis galinėmis skaidulomis (terminalėmis);

kūno

sistemą

koję gi

kūno lyg

kūną

audiniuose.

sekvojos.

ir jo

pririšta

Neurono,

aksoną

maždaug

Judinamieji

neuronai,

perduodančio

apytikriai galima

6,5

km

ilgio

kontroliuojantys

nurodymus

palyginti su

virve.

Daug

kojos

krepšinio

riebalų

turintis

raumenis,

yra

raumeniui, kamuoliu

ląstelės

ir prie

sluoksnis,

il­ jo

vadinamas

m ielino dangalu, dengia kai kurių neuronų ataugas ir pagreitina jų impulsus. Mielino dangalas

M ielino

dangalas yra

(myelin sheath) -

ima

riebalų turinčios ląstelės, kurios

visiškai nevaldomi.

vietomis gaubia daugelio neuronų ataugas; labai

nykti. Dėl to

svarbus sergant išsėtinė

sulėtėja

Priklausomai nuo

sąveika

audinio

su

skleroze, liga, kurios metu

jis

raumenimis ir galiausiai raumenys tampa

rūšies nervinis signalas keliauja greičiu, kuris svy­

ruoja nuo vos 3 kilometrų iki 300 ar daugiau kilometrų per valandą. Tačiau nei

pagreitina nervinių impulsų

šis didžiausias greitis yra

sklidimą nes jie peršoka

kėjimo

nuo vieno taško į kitą

mis

laidu

sekundės

greitis. dalimis),

3

milijonus kartų

Smegenų o

veiklą

kompiuterio

mažesnis, negu

matuojame veiklą

-

elektros srovės te­

milisekundėmis

(tūkstantosio-

monosekundėmis

(milijardinė

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

91

mis sekundės dalimis). Tai paaiškina, kodėl jūsų reakcija nėra tokia greita, kaip

Veikimo potencialas

beveik akimirksniu reaguojančio didelės spartos kompiuterio. Dėl šių priežasčių

(action potential) nervinis impulsas; labai trumpas elektrinio krūvio pokytis, kuris sklinda aksonu tolyn. Veikimo potencialą sukelia teigiamų atomų judėjimas abiem aksono membranos kanalų kryptimis.

reakcija į netikėtą įvykį, pavyzdžiui, staiga prieš jūsų automobilį iššokusį vai­ ką, gali užtrukti ketvirtį sekundės ar net ilgiau. Jūsų smegenys kur kas sudėtin­ gesnės už kompiuterį, tačiau jos nėra spartesnės paprastos reakcijos metu. Nerviniai impulsai neurone kyla spaudžiant, šildant, šviečiant ar veikiant che­ miniams signalams iš kaimyninių neuronų. Nervinis impulsas, vadinamas vei­ kimo potencialu, yra labai trumpas elektros krūvio pokytis, kuris sklinda ak­ sonu tolyn. Neuronai, panašiai kaip baterijos, generuoja elektrą cheminių reakcijų dė­ ka.

Cheminės

reakcijos

virsmo

elektriniu

impulsu

procese

dalyvauja

elektros

krūvį turintys atomai, vadinami jonais. Ramybės būsenos aksono vidaus skys­ tyje yra neigiamų jonų perteklius, o skystis, esantis aksono membranos išorėje turi daugiau teigiamų jonų. Ši teigiama išorėje ir neigiama viduje būsena yra

„Elektrišką kūną dainuoju." Walt Whitman, Children of Adam, 1855 (,Adomo vaikai")

vadinama ramybės potencialu. Kaip ir stropiai saugomas pastatas, aksono pa­ viršius yra labai išrankus įsileisdamas ką nors vidun. Sakome, jog aksono pa­ viršius yra selektyviai pralaidus. Pavyzdžiui, ramybės būsenos aksonas turi var­ tus, pro kuriuos nepatenka teigiami natrio jonai. Tačiau kai neuronas sužadinamas, saugos parametrai pasikeičia: pirmasis ak­ sono segmentas atveria savo vartus, panašiai kaip atsiveria liuko dangčiai, ir teigiami natrio jonai įteka pro membraną (žr. 2.3 pav.). Tai depoliarizuoja šią aksono dalį, dėl to atsiveria kitas aksono kanalas, vėliau dar kitas, panašiai kaip griūva domino kaladėlės virsdamos viena ant kitos. Per atokvėpio pauzę (ne-

„Vienas neuronas sako kitam tik tai, kiek jis yra susijaudinęs." Francis Crick, The Astonishing Hypothesis, 1994 („Nuostabi hipotezė")

2.3 PAVEIKSLAS. Veikimo potencialas

Prie ląstelės kūno esantis aksono galas

2. Ši depoliarizacija truputį toliau aksone sukelia dar vieną veikimo potencialą. Dabar vartai šioje kaimyninėje srityje atsiveria, ir į ją įsiveržia įkrauti natrio atomai. Tuo tarpu ląstelės membranos siurblys (natrio-kalio siurblys) išveda natrio jonus iš ląstelės.

1. Sužadinus neuroną trumpam pasikeičia elektros krūvis. Jei šis pokytis yra pakankamai stiprus, jis sukelia depoliarizaciją ir veikimo potencialą.

Nervinio impulso kryptis: išilgai per aksono terminales

3. Veikimo potencialui sparčiai keliaujant aksonu, pirmoji sekcija visiškai išsikrauna.

veiklumo

laikotarpį,

panašų

į

fotoaparato

blykstės

pasikrovim o

laiką)

neuronas

vėl išpum puoja teigiam us natrio jonus į išorę. Po to neuronas vėl gali būti suža­ dinam as. (M ielinu potencialas Protu

padengtuose

paspartėja,

sunku

neuronuose, kaip

peršokdam as

įsivaizduoti,

kad

nuo

šis

parodyta

2.2

m ielino

„dešrelės"

prie

kitos.)

kartojasi

100

ir

vienos

elektrochem inis

procesas

paveiksle, veikim o net

1000 kartų per sekundę. Tačiau tai tik pirm asis iš daugelio stulbinam ų dalykų. Pats neuronas čia yra kaip m ažytis sprendim ą priim antis prietaisas, atliekantis sudėtingus

skaičiavim us.

Dendritus

ir

ląstelės

kūną

pasiekia

signalai

iš

šim tų

ar net tūkstančių kitų neuronų. Kai kurie signalai sužadina, lyg neurono akce­ leratoriaus

paspaudim as.

signalų

atėm us

Kiti

slopina,

-

slopinančius

lyg

viršijam as

neurono

stabdys. Jei

m inim alus

stipris,

iš

sužadinan­

Slenkstis (treshold)-

čių

dirginimo, būtino nerviniam

čiu, susijungę šie signalai sukelia veikim o potencialą. Veikim o potencialas sklin­

vadinam as

impulsui sukelti, lygis.

da toliau aksonu, kuris šakojasi ir jungiasi su šim tais ar tūkstančiais kitų neu­

slenks­

ronų ir raum enų bei liaukų ląstelių kūnais. Stipresnis

už

slenkstį

dirgiklis

nepadidina

veikim o

potencialo

stiprio.

Neu­

rono reakcija paklūsta dėsniui „viskas arba nieko “ , t. y. neuronai elgiasi panašiai kaip šautuvas - arba šauna, arba ne. Nuo dirgiklio stiprum o nepriklauso ir vei­ kim o

potencialo

sklidim o

Kaip

atskiriam e

švelnų

gaiduką

Kaip

prisilietim ą

negali sukelti stipresnio tuvo

greitis.

nuo

ar greitesnio

nepriversim e

tuom et

kulkos

stipraus

im pulso

lėkti

m es

įvertinam e

apkabinim o?

dirgiklio

Stipresnis

neurone - stipriau

geičiau.

Tačiau

stiprį? dirgiklis

paspaudę šau­

stipresnis

im pulsas

gali

sužadinti daugiau neuronų ir padažninti sukeliam us im pulsus.

Kaip neuronai sąveikauja? 4 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nervinės ląstelės sąveikauja.

Neuronai

savo

ataugom is

yra

taip

susipynę,

kad

net

stebint

m ikroskopu

sunku

nustatyti, kur vienas neuronas pasibaigia ir kur kitas prasideda. Kadaise m oks­ lininkai

tikėjo,

susilieja

su

kad

kitos

vienos

ląstelės

ląstelės

išsišakojančios

dendritais.

Vėliau

aksono

ispanų

ataugos

anatom as

susijungia

Santiago

ir

Ram o­

nas y Cajalas (1852-1934) atrado tarpus tarp nervinių ląstelių ir priėjo prie iš­ vados,

kad

neuronai

pat

m etu

anglų

kad

reflekso

veikia

fiziologas

taku

kaip seras

plintantys

nepriklausom os Charlesas

nervų

sistem os

Sherringtonas

detalės.

(1857-1952)

nerviniai im pulsai užtrunka

ilgiau

negu

Tuo

pastebėjo, turėtų

už­

trukti. Jis nusprendė, kad, perduodant im pulsus, darom os trum pos pauzės. Dabar jau žinom a, kad vieno neurono aksono galinės ataugos nuo priim an­ Sinapsė (synapse)-

čiojo

jungtis tarp impulsą perduo­

cm . Tokią jungtį Sherringtonas pavadino sinapse, o šį tarpelį - sinapsiniu ply­

neurono

dančio neurono aksono galo ir jį

šiu.

priimančios ląstelės kūno ar

biausių

dendrito. Šioje jungtyje esantis

viena kitą neprisiliečia lūpom is prie skruosto, saugodam os m akiažą, taip ir den­

labai mažas tarpelis yra

dritai su

vadinamas sinapsiniu plyšiu.

la klausim as - kaip neuronai atlieka šį „protoplazm os bučinį“ ? Arba kitais žo­

Cajalas

yra

atskirtos

pavadino

gam tos

juos

stebuklų.

labai

m ažais

„protoplazm os „Kaip

aksonais iš tikrųjų

tarpeliais, bučiniais “

šiuolaikinės

m ažesniais ir

laikė

elegantiškos

kaip vienu

m oterys

nesusiliečia “ , pastebi Diane Ackerm an

0,00000025 iš

nuosta­

bučiuodam os (2004). Ky­

džiais - kaip jis pereina per šį sinapsinį plyšį? Jau žinom a, kaip atsakyti į šį klausim ą, ir šis atradim as laikom as vienu svarbiausių nūdienos laim ėjim ų.

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

jis

Kai veikimo potencialas pasiekia svogūno formos aksono ataugų galūnėles,

Neuromediatoriai

išskiria

(neurotransmitters) -

chemines

medžiagas, vadinamas

neuromediatoriais

(2.4

PA V .)

Per

93

0,0001 sek. neuromediatoriaus molekulės pereina per plyšį ir sąveikauja su im­

cheminiai junginiai, pereinantys

pulsus priimančiojo neurono membranos receptoriaus jungties vieta taip tiks­

sinapsinį plyšį tarp neuronų.

liai, kaip raktas su spyna. Kitaip tariant, neuromediatorius atrakina tos jungties

Siunčiančiojo neurono išskirti

vietos mažus kanalus. Taip į priimantįjį neuroną patenka jonai ir sustiprina ar­

neuromediatoriai pereina

ba susilpnina jo parengtį sukelti nervinį impulsą. Perteklinius neuromediatorius

sinapsinį plyšį ir susijungia su

absorbuoja siunčiantysis neuronas. Tai vadinama reabsorbcija.

priimančiojo neurono membra­

Kaip mus veikia neuromediatoriai?

šių signalų priklauso, ar

5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip neuromediatoriai veikia elgesĮ. Apibūdinkite acetilcholino ir endor-

nervinis impulsas.

nos receptoriaus jungtimi. Nuo priimančiajame neurone kils

finų poveikį.

Tyrinėtojai atrado dešimtis skirtingų neuromediatorių. Tai kelia daug klausimų: ar tam tikrus neuromediatorius galima rasti tik tam tikrose vietose? Kaip jie veikia nuotaiką, atmintį bei protinius gebėjimus? Ar galima šį poveikį sustiprinti arba susilpninti vaistais arba mityba? Toliau

paaiškinsime neuromediatorių

įtaką depresijai ir euforijai, alkiui ir

mąstymui, žalingiems įpročiams ir terapijai. Pažvelkime, kaip neuromediatoriai veikia mūsų judesius ir emocijas. Šiandien žinome, kad tam tikras nervinis gal2.4 PAVEIKSLAS. Kaip neuronai sąveikauja Impulsus siunčiantis neuronas

1. Elektros impulsai (veikimo potencialai) iš vieno neurono į kitą keliauja neurono aksonu, kol pasiekia siaurą jungtį, vadinamą sinapse. Impulsus priimantis neuronas

Veikimo potencialas

Impulsus siunčiantis neuronas Veikimo potencialas

Pūslelės su neuromediatoriumi

Aksono galas (terminale)

Sinapsinis plyšys

Receptorių jungtys priimančiame neurone

Neuromediatorius

2. Aksono galą (terminalę) pasiekęs signalas jį sudirgina. Terminale išskiria neuromediatorių molekules. Šios molekulės pereina per sinapsinį plyšį ir susijungia su impulsus priimančio neurono membranos receptoriuje esančia jungtimi. Tuomet jonai - elektros krūvį turintys atomai (žr. 2.3 pav.) patenka į impulsus priimantį neuroną ir gali sukelti arba sustabdyti naują veikimo potencialą.

reabsorbcija 3. Impulsą siunčiantis neuronas įprastai reabsorbuoja perteklines neuromediatorių molekules. Šis procesas vadinamas reabsorbcija (reuptake).

94

2 SKYRIUS

2.5 PAVEIKSLAS. Neuromediatoriaus keliai

Kiekvienas smegenų „cheminis pasiuntinys" turi savo kelius (Carter, 1998).

Dopamino keliai

Serotonino keliai

vos

sm e g en ų

tam

tik ri

t e l ė je

p ateik iam i p a v y zd ž iai.

g a li

n au d o ti

n eu ro m e d ia to ria i

Vienas

Acetilcholinas

ta k as

iš

g a li

geriausiai

v ien ą

ar

du

a titin k am a i

ištirtų

p av e ik ti

neurom ediatorių

(2.5

n e u ro m e d ia to riu s e lg esį

-

ir

em o c ija s.

acetilcholinas

k ad

p a v .),

2 .1

(ACh).

len­

Jis

ne

(ACh, acetylcholine) -

tik atlieka svarbų vaidm enį m okantis ir prisim enant, bet ir yra tarpininkas tarp

neuromediatorius, kuris, be kitų

judinam ojo

savo funkcijų, duoda signalą

nas

raumenų skaiduloms susitraukti.

traukia.

neurono

priverčia Dar

dace

vieną

Pert ir

jas

ir

skeleto

susitraukti.

svarbų

raum ens. Jei

atradim ą,

Solom onas

Snyderis

ACh

Į

raum ens

negali

tirdam i

ląsteles

pereiti

per

neurom ediatorių

(1973). Jie

m orfijų

patekęs

acetilcholi­

plyšį, raum uo paskirtį,

padarė

nesusi­ Can­

(opiatą, gerinantį nuotaiką

ir m alšinantį skausm ą narkotiką) pažym ėjo radioaktyviuoju atom u ir taip galė-

2.1 LENTELĖ. Kai kurie neuromediatoriai ir jų funkcijos

Neuromediatorius

Funkcija

Veikimo sutrikimų pavyzdžiai

Acetilcholinas (ACh)

Sudaro sąlygas raumenų veiklai, išmokimui ir įsiminimui.

Sergant Alzheimerio liga, ACh gaminantys neuronai sunyksta.

Dopaminas

Daro įtaką judėjimui, mokymuisi, dėmesiui ir emocijoms.

Perdėta dopamino receptorių veikla yra siejama su schizofrenija. Kai jaučia dopamino badą, smegenys sukelia drebulį ir sumažėjusį mobilumą, kuris yra stebimas sergant Parkinsono liga.

Serotoninas

Veikia nuotaiką, alkį, miegą ir susijaudinimą.

Nepakankamas serotonino kiekis yra siejamas su depresija; „Prozac“ bei kai kurie kiti antidepresantai padidina serotonino kiekį.

Norepinefrinas

Padeda kontroliuoti budrumą ir susijaudinimą.

Nepakankamas kiekis gali prislėgti nuotaiką.

GABR (gamaaminobutirinė rūgštis)

Pagrindinis slopinamasis neuromediatorius.

Nepakankamas kiekis yra siejamas su priepuoliais, drebuliu ir nemiga.

Glutamatas

Pagrindinis dirginamasis neuromediatorius; susijęs su atmintimi.

Perteklius gali per daug stimuliuoti smegenis, sukelda­ mas migreną ar priepuolius (dėl šios priežasties kai kurie žmonės vengia maiste mononatrio glutamato - MNG).

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

95

jo nustatyti, į kurią gyvūnų smegenų dalį jis patenka. Pasirodė, kad morfijų pri­ sijungia tų galvos smegenų sričių receptoriai, kurie yra susiję su nuotaika ir skausmo jutimu. Sunku būtų įsivaizduoti, kodėl smegenyse turėtų būti tokių „opiatų recepto­ rių'', jeigu jos pačios natūraliai neišskirtų tų opiatų. Kitaip tariant, kam smege­ nims turėti spyną neturint rakto jai atrakinti? Tyrinėtojai netrukus patvirtino, kad galvos smegenyse yra kelių rūšių neuromediatorių molekulių, panašių į mor­ fijų. Šių natūralių opiatų, pavadintų endorfinais (santrumpa - endogeniniai mor­

Endorfinai (endorphins)-

finai - „viduje pagaminti" morfinai), išsiskiria atsakant į skausmą ir didelį fi­

„vidiniai morfinai“ - natūralus,

zinį krūvį. Jie padeda paaiškinti gerą savijautą, pavyzdžiui, bėgiko „antrąjį kvėpa­

opiatinis neuromediatorius,

vimą", skausmo malšinimą akupunktūra ir kai kurių sunkiai sužeistų žmonių

kontroliuojantis skausmo

pakantumą skausmui. Štai kaip 1857 metais rašė Davidas Livingstone apie su­

ir malonumo pojūčius.

žeistus

žmones,

nejaučiančius

skausmo,

Missionary

knygoje

Travels

(„Misio­

nieriaus kelionės"): „Išgirdau riaumojimą. Pašokęs žvilgterėjau ir pamačiau tiesiai manęs link šuo­ liuojantį liūtą. Stovėjau ant mažos kalvelės, liūtas stvėrė mane už peties ir mes abu nusiritome žemyn. Riaumodamas tiesiai į ausį, jis purtė mane kaip šuo žiurkę. Mane ištiko šokas ir aš iš baimės sustirau kaip pirmą kartą katės papurtyta pelė. Apsnūdau, nejaučiau nei skausmo, nei baimės, nors aiškiai suvokiau, kas atsitiko... Tokią ypatingą būseną tikriausiai patiria visi plėšrūnų draskomi gyvū­ nai. Jei taip yra iš tikrųjų, tai mūsų maloningasis Kūrėjas buvo gailestingas ir pasirūpino, kaip sumažinti priešmirtines kančias."

Kaip narkotikai ir kitos cheminės medžiagos pakeičia neuromediatorių veikimą 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip narkotikai ir kitos cheminės medžiagos veikia neuromediatorius. Apibūdinkite priešingą agonistų ir antagonistų poveikį.

Jei endorfinai iš tikrųjų malšina skausmą ir gerina nuotaiką, tai gal užpilti gal­ vos smegenis dirbtiniais opiatais ir taip suaktyvinti jų nuosavą „geros nuotai­ kos" gamybą? Deja, to negalime daryti. Visų pirma, veikiant opiatinėms me­ džiagoms, pavyzdžiui, heroinui bei morfijui, smegenys gali nustoti gaminti nuo­ savus natūralius opiatus. Todėl, nustojus vartoti šias medžiagas, smegenys pa­ junta visų opiatinių darinių stygių. Šis stygius pripratusiam prie jų žmogui ke­ lia skausmą ir kančias tol, kol galvos smegenys nepradeda gaminti natūralių opiatų arba kol jis vėl gauna dirbtinių opiatų. Sąveiką sinapsėje veikia įvairūs vaistai, dažnai arba žadindami, arba slopin­ dami neuronų impulsus. Agonistai žadina. Agonisto molekulė gali būti panaši į neuromediatorių ir mėgdžioti jo poveikį (žr. 2.6 b pav.) arba ji gali blokuoti

Bet kokią informaciją mūsų

neuromediatoriaus

smegenyse apdoroja neuronai,

sukelia

laikiną

reabsorbciją. nuotaikos

Pavyzdžiui,

pakylėjimą

kai

kurie

sustiprindami

turintys

normalius

opijaus

vaistai

susijaudinimo

ar

malonumo pojūčius. Ne toks malonus yra juodosios našlės voro nuodų, kurie užtvindo sinapses ACh, poveikis. Pasekmės? Įnirtingi raumenų traukuliai, kon­ vulsijos ir net mirtis.

kurie vienas su kitu „kalbasi" per sinapsinius plyšius. M okslininkas neurologas Solomonas H. Snyderis, 1984

96

2 SKYRIUS

Priimančios ląstelės membrana

Neuromediatoriaus molekulė

Ši neuromediatoriaus molekulė atitinka impulsą priimančio neurono receptoriaus sritį taip, kaip raktas atitinka užrakto išpjovas. Priimančio neurono receptoriaus\jungties sritis

Impulsus siunčiantis neuronas Pūslelės su neuromediatoriumi

Veikimo potencialas

Agonistas imituoja neuromediatorių

Ši agonisto molekulė dirgina. Jos struktūra gana panaši į neuromediatoriaus molekulę ir gali imituoti jos poveikį priimančiam neuronui. Pavyzdžiui, morfijus imituoja neuromediatoriaus poveikį.

Neuromediatoriaus molekulė

Sinapsinis plyšys

Receptorių sritys

(a)

Impulsus priimantis neuronas

(b) Antagonistas blokuoja neuromediatorių

Ši antagonisto molekulė slopina. Jo struktūra gana panaši į neuromediatoriaus ir gali užimti jo jungties sritį receptoriuje bei blokuoti jo veikimą. Tačiau jis šiek tiek skiriasi nuo neuromediatoriaus ir negali dirginti šio receptoriaus. Kurarės nuodai būtent taip, stabdydami judesiams valdyti būtinus acetilcholino (ACh) receptorius, paralyžiuoja auką.

Neuromediatoriai perduoda pranešimą iš impulsus siunčiančio neurono per sinapsę į impulsus priimančio neurono receptorių jungtis.

(c)

2.6 PAVEIKSLAS. Agonistai ir antagonistai

Antagonistai

slopina.

slopinanti vaistų servuotame čiojo damos

sukelia

(Botulino

poodinius

veido

panašūs į natūralų kuoti kad

jo

ar

saldainių

kaip

parodyta (panašiai

saldainių

neuromediatoriaus

automatas

„Jie yra biologiškai universalus

torių

gailestingumo aktas, Jo aš

lė pataiko į žvėrį, jį suparalyžiuoja.

sritis, dėl to

antagonistiniai

c

išskyrimą

kaip

užsieninės

užnuodija

savo

padeda

sukurti

siunčianparalyžiuo-

gali

būti

nepakankamai kurios

tačiau

nuodai,

neuromediatorius nepajėgia tyrimai

preparatai

monetos,

plyšį,

strėles,

iš

raukšles

gani

receptoriaus sritį bei blo­

paveiksle , tačiau

Kurarės

Amerikos

gentys

2.6

išsiskyrimą

išlygina

ir užimti neurono

neparduoda).

nei

Neuromediatorių

Arba

ACh

injekcijos

automatų

Gydytojas Lewisas Thomas apie

indėnų

-

pardavimo

endorfinus kalba taip:

negaliu protingai paaiškinti.

būti

blokuodamas

„Botox“

raumenis.)

receptorių

gėrimų

paralyžių -

neuromediatorių

poveikį,

imituotų

viųjų

gali

molekulė. Botulinas - nuodas, galintis atsirasti netinkamai kon­

maiste,

neurono.

Antagonistinė

užima

už

kuriais ir

jas kai

blokuoja

panašūs,

telpa nei

į

gai­

gėrimų,

kurios ACh

Pietų recep­

paveikti raumenų. Kai tokia strė­ naujus

pavyzdžiui,

depre­

gali būti sunkiau, negu

vaistus,

atrodo.

Galiu tik pasakyti, kad būčiau

sijai ar schizofrenijai gydyti. Bet sukurti vaistą

jam irgi pritaręs, jei viską būčiau

Kai

žinojęs iš pat pradžių, kaip plano

jero, kuris saugo galvos smegenis nuo nepageidautinų cheminių medžiagų, esan­

komiteto narys.“

čių

The Youngest Science, 1983 („Jauniausias mokslas")

kurios

medžiagos

kraujyje.

Kai

negali

kurios

pereiti

cheminės

kraujo

ir

medžiagos

smegenų nėra

(hematoencefalinio)

tinkamos

formos

ir

bar­ negali

įveikti šio barjero. Pavyzdžiui, mokslininkai jau žino, kad Parkinsono ligai būdin­ gas kūno drebulys kyla dėl to, kad žūva galvos smegenų nervinės ląstelės, ga-

N E U R O LO G I J A I R E LG E SY S

97

minančios neuromediatorių dopaminą. Jei tokį ligonį gydysime dopaminu, jam nepagerės, nes dopaminas negali pereiti kraujo ir smegenų barjero. Tačiau Ldopa, medžiaga, iš kurios organizme gaminasi dopaminas, pro šį barjerą gali prasiskverbti, todėl žmogus gali geriau kontroliuoti savo judesius.

MOKYMOSI REZULTATAI Nervų sistemos komunikacija 1 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologus domina žmogaus bio-

nais. Neuronai siunčia signalus per aksoną, kuris kar­

logija, ir apibūdinkite nepasitvirtinusią frenologijos teoriją.

tais būna apgaubtas mielino dangalu. Neuronai gauna

Patogumo dėlei galime atskirai kalbėti apie biologinę

per savo ląstelės kūną. Jei jungtiniai signalai yra pa­

ar psichologinę įtaką mūsų elgesiui, tačiau iš tiesų vi­

kankamai stiprūs, neuronas sureaguoja, savo aksonu pa­

sa, kas psichologiška, tuo pat metu yra ir biologiška.

siųsdamas elektrinį impulsą (veikimo potencialą), t. y.

Franzas Gailis savo frenologijos teorijos moksliškai ne­

įvyksta procesas, kurio metu cheminė reakcija virsta

signalus iš kitų ląstelių per išsišakojusius dendritus ir

patikrino, tačiau ši ankstyvoji teorija iš tiesų paskatino

elektros impulsu: apsikeičiama jonais. Neurono reak­

mokslininkus pradėti mąstyti apie ryšius tarp mūsų bio­

cija paklūsta dėsniui „viskas arba nieko“.

logijos, elgesio ir psichikos procesų. 4 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nervinės ląstelės sąveikauja. 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip, laikant kiekvieną žmogų biopsi-

Kai

chosocialine sistema, galima geriau suprasti žmonių elgesį, ir

(terminales),

veikimo

potencialai jie

sužadina

pasiekia

aksono

neuromediatorių

galūnėles išskyrimą.

aptarkite, kodėl mokslininkai tiria gyvūnus, siekdami įminti žmo-

Šie cheminiai pasiuntiniai neša žinią iš siunčiančiojo

gaus nervinių procesų mįsles.

neurono per sinapsę į priimančiojo neurono receptorių

Laikydami

kiekvieną

žmogų

biopsichosocialine

sis­

tema, galime tirti elgesį įvairiais analizės lygiais. Tir­ dami biologiniu lygiu, nagrinėjame neuronus bei ki­ tas ląsteles, sudarančias organus, kurie yra didesnių sistemų

(virškinimo,

kraujotakos,

rojimo)

dėmenys.

Nagrinėdami

informacijos

apdo­

socialiniu-kultūriniu

lygiu, įvertiname tai, kad žmonės gyvena konkrečiu laiku bei konkrečioje vietoje ir patiria konkretų ap­

sritis. Tada siunčiantysis neuronas proceso, kuris vadi­ namas reabsorbcija, metu normaliai sugeria sinapsinia­ me plyšyje esantį neuromediatoriaus molekulių pertek­ lių. Priimantysis neuronas, jei signalai iš šio bei kilų neu­ ronų yra gana stiprūs, sukuria nuosavą veikimo poten­ cialą ir perduoda pranešimą kitoms ląstelėms. 5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip neuromediatoriai veikia elgesį. Apibrėžkite acetilcholino ir endorfinų poveikį.

linkos bei socialinį-kultūrinį poveikį. Nagrinėjant psi­ chologiniu

lygiu,

tiriama,

kaip

žmonių

mintys

bei

emocijos sąveikauja su biologija bei asmenine praei­

Kiekvienas

neuromediatorius

keliauja

nustatytu

sme­

genų taku ir savaip veikia elgesį bei emocijas. Vienas

timi, kad sukurtų unikalų asmenį. Mokslininkai daug

geriausiai

sužino tirdami kitų žinduolių bei palyginti paprastų

veikia raumenų susitraukimą, mokymąsi ir įsiminimą.

gyvūnų nervinius procesus, nes žmonių ir gyvūnų ner­ vų sistemos yra panašios. 3 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra neurono dalys, ir paaiškin­ kite, kaip perduodami impulsai.

ištirtų

neuromediatorių

-

acetilcholinas

-

Endorfinai yra natūralūs opiatai, išskiriami reaguojant į skausmą ir fizinį krūvį. 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip narkotikai ir kitos cheminės me­ džiagos pakeičia neuromediatorių veikimą. Apibūdinkite priešingą agonistų ir antagonistų poveikį.

Žmogaus kūno elektrinę schemą - nervų sistemą - su-

Narkotikai bei kitos cheminės medžiagos daro poveikį

daro milijardai individualių ląstelių, vadinamų neuro-

sąveikai sinapsėje. Agonistai (pavyzdžiui, kai kurie

98

opiatai)

2

S K Y R IU S

sužadina,

im ituodam i

konkrečius

neurom edia-

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti atvejį, kai endorfinų

torius arba blokuodam i jų sugėrim ą. Antagonistai (pa­ vyzdžiui,

kurarė)

varžo

konkrečių

neurom ediatorių

reakcija galbūt apsaugojo jus nuo aštraus skausmo pojūčio?

iš­

skyrim ą arba blokuoja jų poveikį.

Nervų sistema (nervous system) -

Nervų sistema

žmogaus kūno greita elektrocheminės komunikacijos

7 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra dvi nervų sistemos dalys ir kokios yra trys rūšys neuronų,

sistema, kurią sudaro periferinės

perduodančių informaciją.

ir centrinės nervų sistemos nervinės ląstelės. Centrinė nervų sistema (CNS, central nervous system) galvos ir nugaros smegenys.

Gyventi - reiškia priim ti inform aciją iš pasaulio ir iš kūno audinių, priim ti spren­ dim us ir siųsti inform aciją bei nurodym us atgal į kūno audinius. Neuronai - tai m ažos

dalelės

form acijos nugaros

Periferinė nervų sistema (PNS, peripheral nervous system) juntamieji ir judinamieji neuronai, sujungiantys centrinę nervų sistemą su visomis kitomis kūno dalimis.

kūne

m ūsų

sistem a

sm egenų

sistem os,

kuri

C entrinę

nervų

Periferinė

nervų

nervų

(2.7

p a v

neuronai.

.).

yra

sparti

kūno

sistem ą

elektrochem inė sudaro

(C N S)

sistem a

(PN S)

in­

galvos

ir

CNS

su

jungia

esančiais juntam aisiais receptoriais, raum enim is ir liaukom is. Aksonai, per­

duodantys PNS inform aciją, yra suvyti į elektros „kabelius", kuriuos m es vadi­ nam e

nervais.

Pavyzdžiui,

regos

nervas,

kuriuo

į

sm egenis

keliauja

inform aci­

ja iš abiejų akių, susideda iš m ilijono aksonų skaidulų (M ason ir Kandel, 1991). Inform acija nervų sistem a keliauja per trijų rūšių neuronus. Juntam ieji neu­ ronai siunčia inform aciją iš kūno audinių ir jutim o organų į nugaros ir galvos

Nervai (nerves) daug aksonų turintys nerviniai „kabeliai". Šios aksonų grupės yra PNS dalis ir sujungia CNS su raumenimis, liaukomis

sm egenis, kūno

kurios

audiniam s

nam osios

ją per

išvesties

apdoroja.

Tada

judinam uosius

inform aciją

centrinė

nervų

neuronus.

apdoroja

kita

sistem a

Tarp

neuronų

siunčia

jutim inės rūšis

-

nurodym us

įvesties tarpiniai

nai, kurių yra nugaros ir galvos sm egenyse. Iš čia centrinė nervų sistem a siun-

ir jutimo organais. Juntamieji neuronai (sensory neurons) neuronai, kurie ateinančią informaciją iš jutimo organų

2.7 PAVEIKSLAS. Funkcinės žmogaus nervų

NERVŲ SISTEMA

sistemos dalys

receptorių perduoda į centrinę nervų sistemą.

Periferinė nervų sistema (PNS)

Centrinė nervų sistema (CNS) (galvos ir nugaros smegenys)

Judinamieji neuronai (motor neurons) šie neuronai iš centrinės nervų sistemos išeinančią informaciją perduoda raumenims ir liaukoms.

Autonominė (tvarko savireguliacinę vidaus organų ir liaukų veikla)

Somatinė (tvarko sąmoningus skeleto raumenų judesius)

Tarpiniai neuronai (interneurons) centrinės nervų sistemos neuronai, jungiantys juntamąją įvestį ir judinamąją išvestį.

Simpatinė (aktyvinamoji)

Parasimpatinė (slopinamoji)

ir

judi­

neuro­

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

99

čia nurodymus kūno audiniams per judinamuosius neuronus. Sistemos sudėtin­

Somatinė nervų sistema

gumas labiausiai priklauso nuo tarpinių neuronų. Nervų sistemą sudaro keli mi­

(somatic nervous system) -

lijonai juntamųjų neuronų, keli milijonai judinamųjų neuronų ir milijardų mili­

periferinės nervų sistem os dalis,

jardai tarpinių neuronų.

kuri valdo kūno skeleto raum enis.

Periferinė nervų sistema

Autonominė nervų sistema

8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra periferinės nervų sistemos dalys, ir paaiškinkite jų funkcijas.

(autonomic nervous system) periferinės nervų sistem os dalis,

Mūsų PNS sudaro dvi dalys - somatinė ir autonominė. Somatinė nervų siste­

kuri tvarko vidaus organų (pvz.,

ma kontroliuoja sąmoningus mūsų skeleto raumenų judesius. Kai jūs perskai­

širdies) raum enų ir liaukų veiklą.

tysite visą šį puslapį, somatinė nervų sistema praneš galvos smegenims apie jū­

Jos sim patinė dalis aktyvina,

sų skeleto raumenų būseną ir priims iš smegenų nurodymą pajudinti ranką pus­

o parasim patinė - slopina.

lapiui perversti.

Simpatinė nervų sistema

Mūsų autonominė nervų sistema tvarko liaukas ir vidaus organų raumenis. Ji veikia panašiai kaip lėktuvo autopilotas, kurį prireikus galima sąmoningai kontro­ liuoti, tačiau dažniausiai jis veikia savarankiškai (autonomiškai) ir taip reguliuoja vidaus organų veiklą (širdies plakimą, virškinimą, liaukų veiklą).

(sympathetic nervous system) autonom inės nervų sistem os dalis, kuri aktyvina kūną ir sutelkia energiją stresinėm is

Autonominę nervų sistemą sudaro dvi dalys (2.8 pav.). Simpatinė nervų sis­

situacijom is.

tema parengia mus gintis. Jei kas nors mus sujaudino arba supykdė, ji priver­ čia greičiau plakti širdį, sulėtina virškinimą, padidina gliukozės kiekį kraujyje,

SIMPATINĖ NERVŲ SISTEMA (aktyvinamoji)

PARASIMPATINĖ NERVŲ SISTEMA (slopinamoji)

Galvos smegenys

Plečia vyzdžius

Siaurina vyzdžius

Širdis

Dažnina širdies plakimą, stiprina susitraukimus

Nugaros smegenys

Lėtina širdies plakimą

Skrandis

Kasa

Slopina virškinimą

Skatina virškinimą

Kepenys

Skatina išsiskirti daugiau gliukozės Antinksčiai Inkstai

Atpalaiduoja šlapimo pūslę Skatina ejakuliaciją (vyrams)

Aktyvina tulžies pūslę Skatina išsiskirti adrenalino noradrenalino

Sutraukia šlapimo pūslę

Sudaro sąlygas kraujui priplūsti į lyties organus

2.8 PAVEIKSLAS. Dvejopos autonominės nervų sistemos funkcijos Autonominė nervų sistema valdo savarankiškesnes (arba save reguliuojančias) vidaus organų funkcijas. Jos simpatinė dalis aktyvina ir sutelkia energiją. Parasimpatinė dalis slopina, ir taip sukuria kasdieniam gyvenimui būtiną aktyvumą. Pavyzdžiui, simpatinis dirginimas dažnina širdies darbą, o parasimpatinis lėtina.

100

2 SKYRIUS

Parasimpatinė nervų sistema

išplečia

(parasympathetic nervous

toriai luoja.)

system) autonominės

arterijas,

fiksuoja

nervų

sistemos

veikti

Kai

sustiprina

tokias

stresą

priešingai.

dalis, kuri slopina kūno veiklą

na

gliukozės

ir taip taupo jo energiją.

patinė

prakaitavim ą

reakcijas

sukėlę Ji

į

veiksniai

saugo

ir

taip

stresą, kurios

parengia gali

sum ažėja, parasim patinė

energiją,

nuram ina

-

lėtina

kiekį kraujyje ir kt. Kasdieniam e

nervų

sistem os

veikia

veikti.

išvien

ir siekia

(M elo

parodyti, kad nervų

širdies

gyvenim e

m e­

sistem a

plakim ą,

sim patinė

išlaikyti m ūsų

detek­

žm ogus

im a

sum aži­

ir parasim ­

vidinę

būseną

pa­

stovią.

Centrinė nervų sistema 9 TIKSLAS. Palyginkite reflekso kelių paprastumą ir nervinio tinklo sudėtingumą.

Iš neuronų

„kalbos" su

kitais neuronais paprastum o

kyla centrinės nervų

siste­

m os, suteikiančios m um s žm ogiškum ą - gebėjim ą m ąstyti, jausti ir veikti - su­ dėtingum as.

Dešim tys

tančiais kitų

m ilijardų

neuronų,

kurių

kiekvienas

neuronų, sukuria nuolatos kintančią neuronų

sąveikauja jungčių

su

tūks­

schem ą, paly­

ginti su kuria galingas kom piuteris yra nykštukas. Viena iš didžiausių ligi šiol iš­ liekančių m okslinių paslapčių yra tokia: kaip šis neuronų m echanizm as susirikiuoja į sudėtingas elektros grandines, gebančias išm okti, jausti ir m ąstyti.

Nugaros smegenys ir refleksai Centrinės gianti

nervų

sistem os

periferinę

siūleliai

nervų

siunčia

nugaros

sistem ą

jutim inę

sm egenys

su

galvos

inform aciją,

o

yra

inform acijos

m agistralė,

sm egenim is.

Kylantys

besileidžiantys

žem yn

jun­

aukštyn nervų

nervų siūleliai

siunčia atgal judesio valdym o inform aciją. Nerviniai

Refleksas (reflex) paprastas, automatiškas, įgimtas

giklius,

atsakas į juntamąjį dirginimą

nas

(pvz., kojos kelio refleksas).

tarpinius

takai,

tvarkantys

iliustruoja

juntam asis

nugaros

ir

sm egenų

vienas

neuronus.

m ūsų

darbą.

judinam asis

Pavyzdžiui,

-

refleksus

autom atiškas

Paprastąjį

neuronai,

nevalingam

reflekso

kurie

kelio

reakcijas taką

dažnai

refleksui

į

dir­

sudaro

vie­

sąveikauja

per

reikalingas

vienas

Kai

pirštais

im pulsas

keliau­

toks paprastas takas (dar šiltas kūnas be galvos gali tai padaryti). Kitas

toks

paliečiam e

takas

liepsną,

sudaro šilum a

pagrindą sužadina

skausm o

refleksui

juntam uosius

(2.9

neuronus

ir

p a v .).

ja į nugaros sm egenų tarpinius neuronus. Šie tarpiniai neuronai atsako aktyvin­ dam i rankos raum enų judinam uosius neuronus. Štai kodėl atrodo, kad ranka pa­ „Jei nervų sistemą perpjautume

sitraukia ne jūsų valia, o pati savaim e. Kadangi paprasto

tam tikroje vietoje tarp galvos

ranka

skausm o

atsitraukia

takas eina tik per nugaros sm egenis, tai

žvakės liepsnos anksčiau, negu

smegenų ir kitų jos dalių, tai

jūsų

informacija iš tų kitų dalių

kia galvos sm egenis ir sukelia skausm o pojūtį. Šiaip inform acija keliauja į gal­

paprasčiausiai būtų nesuvokia­

vos sm egenis ir atgal dažniausiai per nugaros sm egenis. Jei perpjautum ėte viršuti­

ma: akis būtų akla, ausis -

nes

kurčia, o ranka - nejautri ir

Galvos

nugaros

nuo

reflekso

sm egenis,

sm egenys

tai

skausm o

nereaguotų

į

nudegę

prisilietim ą

nejustum ėte.

prie

bet

kurios

ši inform acija

M alonum o kūno

pasie­

taip

pat.

dalies. Netek­

tum ėte visų pojūčių ir galim ybės valingai judinti tas kūno dalis, kurių juntam ų­

nejudri." William James,

Principles of Psychology, 1890 („Psichologijos pagrindai")

jų sui

ir

judinam ųjų atsirasti

neuronų

neprireiktų

jungtys

yra

taukštelėjim o.

žem iau

perpjovim o

vietos.

Kelio

Atskyrus

sm egenų

centrą,

kontroliuojan­

tį erekciją, vyrai, suparalyžiuoti žem iau juosm ens, į išorinių lytinių organų dir-

reflek­

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

2.9

1.Šio paprasto rankos atitraukimo reflekso metu informacija iš odos receptorių per juntamąjį neuroną keliauja į nugaros smegenis (rodo plati rodyklė, einanti į viršų). Iš ten per tarpinį neuroną ji siunčiama į judinamąjį neuroną, Juntamasis neuronas kuris perduoda signalą į rankos (ateinančioji informacija) raumenis.

Paprastas refleksas

Smegenys

Tarpinis neuronas

Judinamasis neuronas (išeinančioji informacija)

Raumuo Odos receptoriai

ginim ą

Nugaros smegenys 2. Kadangi šis refleksas apima tik nugaros smegenis, tai jūs atitraukiate ranką nuo žvakės liepsnos anksčiau, negu informacija pasiekia galvos smegenis ir sukelia skausmo pojūtį.

atsako

lyžiuotų

erekcija

m oterų

vagina

(paprastasis refleksas) [G oldstein, 2000]. Taip sudrėksta.

N uo

to,

kur

ir

kiek

nugaros

pat para­

sm egenys

yra

pažeistos, priklauso, ar žm ogus jaučia savo lytinius organus, ar lytiniai organai reaguoja

į

erotinius

vaizdinius

(K ennedy

ir

O ver,

1990;

Sipski

ir

A lexander,

1999). A kivaizdu, kad skausm ui ar m alonum ui pajusti juntam oji inform acija turi pasiekti galvos sm egenis.

Galvos smegenys ir nerviniai tinklai K ita jūsų centrinės nervų sistem os dalis - galvos sm egenys - gauna inform aci­ ją, ją interpretuoja ir nusprendžia, kaip reaguoti. Taip besielgdam os galvos sm e­ genys veikia panašiai kaip skaičiavim o m ašina. Jos iš abiejų akių gauna truputį skirtingus

vaizdus,

apskaičiuoja

skirtum ą

ir

akim irksniu

nusprendžia,

kiek

turi

būti nutolęs objektas, kad sukurtų šį skirtum ą. K ai krepšinio žvaigždė LeBronas Jam esas pašokęs m eta į krepšį, jo sm egenys akim irksniu atlieka neįtikėtiną dau­ gybę skaičiavim ų, įvertindam os kūno padėtį, judesį, atstum ą ir m etim o kam pą. K aip

Jam eso

sm egenys

ronas jungiasi su

atlieka

šiuos

tūkstančiais kitų. K ad

skaičiavim us?

Pirm a,

kiekvienas

neu­

pajustum e, kokios sudėtingos šios tar­

pusavio jungtys, įsivaizduokim e tokį dalyką: dvi „Lego" kaladėles su aštuoniais spaustukais galim a sujungti 24 būdais, o šešias kaladėles - beveik 103 m ilijo­ nais būdų. Jei paim sim e m aždaug 40 m ilijardų neuronų, kurių kiekvienas apy­ tikriai kontaktuoja su 10 000 kitų neuronų, gausim e apytikriai 400 trilijonų si­ napsių

-

vietų, kuriose

Courten-M yers, 100

000

2005).

neuronų

ir

neuronai susitinka Sm ėlio vienas

grūdelio m ilijardas

ir

bendrauja

dydžio

jūsų

„kalbančių"

Blakeslee, 1998). Būti žm ogum i kainuoja daug nervų.

su

savo

sm egenų

sinapsių

PAVEIKSLAS.

kaim ynais

(de

dalelėje

yra

(R am achandran

ir

101

102

2 SKYRIUS

2.10 PAVEIKSLAS. Supaprastintas nervinis tinklas

Galvos smegenyse neuronai jungiasi vienas su kitu sudarydami tinklus

Neuronai jungiasi su šalia esančiais neuronais. Kaimyniniai neuronai jungiasi vienas su kitu. Šiuose tarpusavyje sąvei­ kaujančių neuronų tinkluose yra užkoduoti jūsų patvarus tapatumas ir savęs suprati­ mas, neišnykstantis ilgus metus.

Išvestys

Įvestys

Smegenys išmoksta, modifikuodamos tam tikrus ryšius pagal grįžtamojo ryšio rezultatus

Nerviniai tinklai

Neuronai

susiburia

prastų, kodėl

(neural networks) -

į

neuronai

darbo yra

grupes,

linkę

vadinam as

jungtis

su

nerviniais

šalia

esančiais

Kad

tinklais.

su­

neuronais, Stephenas

tarpusavyje susijungusių

Kosslynas ir Olivieris Koenigas (1992, p. 12) siūlo „pam ąstyti, kodėl egzistuo­

nervinių ląstelių grupės.

ja m iestai; kodėl žm onės nepasiskirsto tolygiau kaim o vietovėse “ . Neuronai, kaip

Patirties dėka tinklai gali išmokti,

ir

kai grįžtamasis ryšys sustiprina

jungtis.

žm onės,

jungiasi

ryšius, duodančius konkrečius

telės

jungiasi

rezultatus. Kompiuteriniais

m asis

ryšys

modeliais imituojami nerviniai

kantis groti pianinu, susikuria nervinės jungtys. Kartu sukuriantys im pulsus neu­

tinklai imituoja smegenų

ronai susijungia į grupes.

Kaip

turi

su

esančiais, p a v e ik s le ,

įvairiom is

kito

ryšius,

ir

gebėjim ą

kuriais

sluoksnio

jungtis,

Žinom a,

tingesni nei pavaizduotieji 2.10

gali

konkrečius

im ituojam i

m ūsų

nerviniai

trum pas,

tinklo

ląs­

grįžta­

tinklai,

patirtim i,

tinklai

kai

Pavyzdžiui, m o­

nerviniai su

sparčias

sluoksnio

Išm okstam e,

rezultatus.

stiprėjančias

paveiksle. M ūsų

turėti

nervinio

ląstelėm is.

m odeliuose

slopinančias išm okti.

su

kiekvieno

duodančius

kom piuteriniuose

žadinančias

sm egenų

šalia 2.10

sustiprina

Naujuose

gebėjimą išmokti.

su

parodyta

yra

kurie

„m ėgdžiojant“

kur

kas

sudė­

sm egenyse vienas nervinis tin­

klas yra susijęs su kitais tinklais, vykdančiais skirtingas funkcijas. Atvėrę sm e­ genis

neišvysite

prasideda;

jokių

šiuos

rodyklių,

tinklus

pasakančių,

išskiria

tik

jų

kur

vienas

konkrečios

tinklas

funkcijos.

baigiasi Kiekvienas

ir

kitas

jų

yra

tinklo dalis, teikianti savąją inform acijos dalį visai inform acijos apdorojim o sis­ tem ai, kurią vadinam e galvos sm egenim is.

MOKYMOSI REZULTATAI Nervų sistema 7 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra dvi nervų sistemos dalys ir

ir

kokios yra trys rūšys neuronų, perduodančių informaciją.

tys

CNS

da

iš

Viena

svarbiausių

nervų

sistema

ir

nugaros

nervų

(CNS),

sm egenys.

sistem os

kurią Kita

dalių

sudaro dalis

yra

yra

galvos

centrinė sm egenys

periferinė

nervų

sistema (PNS). Ją sudaro neuronai, nervais (juntam ųjų

judinam ųjų su

neuronų

receptorių

judinamieji

o

CNS

raum enim s

sankaupom is)

jungian­

kūnu. Juntamieji neuronai perduo­

visu

juntam ųjų

CNS,

aksonų

ir

ateinančią

inform aciją

neuronai

perduoda

inform aciją

liaukom s.

Tarpiniai

neuronai

į iš

są­

veikauja CNS viduje ir tarp juntam ųjų bei judinam ų­ jų neuronų.

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

103

8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra periferinės nervų sistemos

liepsnos), perduoda šį pranešimą tarpiniam neuronui,

dalys, ir paaiškinkite jų funkcijas.

esančiam nugaros smegenyse. Tarpinis neuronas su­

Periferinė nervų sistema turi dvi pagrindines dalis. So­

mens

matinė

karščio šaltinio). Galvos smegenyse esantys nerviniai

žadina judinamąjį neuroną, kuris sukelia tam tikrą rau­ nervų

sistema

kontroliuoja

valingus

skeleto

reakciją

(pavyzdžiui,

staigų

pasitraukimą

nuo

raumenų judesius. Autonominė nervų sistema per sa­

tinklai,

vo simpatinę ir parasimpatinę dalis kontroliuoja ne­

kurios kartu vykdo kokią nors konkrečią užduotį. Šie

valingus raumenų judesius bei liaukas.

priešingai,

yra

daugelio

neuronų

sankaupos,

sudėtingi tinklai tvirtėja naudojami ir mokydamiesi iš patyrimo. Kiekvienas nervinis tinklas jungiasi su ki­

9 TIKSLAS. Palyginkite reflekso kelių paprastumą ir nervinio tin­

tais, kurie atlieka skirtingas užduotis.

klo sudėtingumą.

Refleksų keliai yra automatinė įgimta reakcija į dir­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jus stebina jūsų nervų sistemos san­

giklius ir jie nepriklauso nuo sąmoningų sprendimų,

dara su jos sinapsiniais plyšiais, kuriuos per nesuvokiamai trum­

daromų galvos smegenyse. Pavienis juntamasis neu­

pą laiką kerta cheminės pranešimų molekulės? Ar jūs save ki­

ronas,

taip suprojektuotumėte?

sužadintas

kokio

nors

dirgiklio

(pavyzdžiui,

Endokrininė sistema 10 TIKSLAS. Paaiškinkite endokrininės sistemos prigimtį ir funkcijas. Kaip sąveikauja endokrini­ nė ir nervų sistemos?

Iki šiol nagrinėjome greitąją mūsų kūno elektrocheminę informacijos sistemą.

Endokrininė sistema

Tačiau yra ir kita su nervų sistema susijusi informacijos sistema - endokrininė

(endocrine system) - tai kūno

sistema (2.11 pav.). Endokrininės sistemos liaukos išskiria kitą „cheminių pa-

„lėtoji" cheminės komunikacijos

siuntinių“ rūšį - hormonus. Hormonai pagaminami viename audinyje, keliau­

sistema. Ją sudaro kelios

ja kartu su krauju ir veikia kitus kūno audinius, taip pat ir smegenis. Kai hor­

liaukos, kurios savo hormonus

monai veikia smegenų audinį, jie daro įtaką lytiniam potraukiui, poreikiui valgyti,

išskiria į kraują.

agresyvumui. Kai kurių hormonų cheminė sudėtis tokia pati kaip neuromediatorių (šie „che­

Hormonai (hormones) -

miniai pasiuntiniai" sklinda per sinapsę ir žadina arba slopina greta esantį neu­

cheminės medžiagos, kurias

roną). Endokrininė ir nervų sistemos yra panašios. Abi jos išskiria molekules,

gamina endokrininės liaukos.

kurios kur nors kitur suaktyvina receptorius. Kitaip negu pirmosios - nervų sis­

Jos, pasigaminusios viename

temos, kuria informacija sklinda greitai, pavyzdžiui, iš akies į smegenis ir iš

audinyje, patenka į kitą audinį

smegenų į ranką per sekundės dalis - endokrininės sistemos signalai plinta daug

ir šį veikia.

lėčiau. Jeigu nervų sistemoje sklindančią informaciją galima palyginti su elek­ troniniu paštu, tai endokrininėje sistemoje veikia paprastasis paštas. Prabėga ke­ lios sekundės ar net daugiau, kol kraujo srovė nuneša hormoną iš endokrininės liaukos į tam tikrą audinį. Tačiau dėl šio lėtumo problemų dažniausiai nekyla, nes hormonas veikia gerokai ilgiau negu nervinis signalas. Tai paaiškina, ko­ dėl kartais po to, kai mūsų sąmoningą protą išblaško kokia nors slegianti žinia, mes galime patirti ilgalaikį pojūtį, jog kažkas nėra visai gerai. Veikiamas hor­ monų ir neverbalinių smegenų sričių šis pojūtis išlieka ilgiau nei mintis - tol, kol vėl pradedame suvokti, ir galbūt pajuntame palengvėjimą, prisiminę savo nepatogumų priežastį.

104

2.11

2 SKYRIUS

PAVEIKSLAS.

Endokrininė sistema

Hipofizė (išskiria daug įvairių hormonų; kai kurie reguliuoja kitų liaukų veiklą)

Pogumburis (smegenų sritis, kontroliuojanti hipofizę)

Prieskydinės liaukos (padeda reguliuoti kalcio kiekį kraujyje)

Skydliaukė (be kita ko, veikia metabolizmą)

Antinksčiai (vidinė dalis, vadinama šerdimi, padeda sužadinti „kovoti ar sprukti" atsaką)

Kasa (reguliuoja cukraus kiekį kraujyje) Kiaušidės (išskiria moterų lytinius hormonus)

Sėklidės (išskiria vyrų lytinius hormonus)

Endokrininės

Antinksčiai (adrenal glands) dvi endokrininės liaukos,

Jie

veikia

sistem os

augim ą

ir

horm onai

dauginim ąsi,

reguliuoja m edžiagų

daugelį apykaitą

m um s ir

svarbių

nuotaiką,

procesų.

palaiko

pu­

esančios virš inkstų. Antinksčiai

siausvyrą kilus em ocinei įtam pai, prireikus kantrybės ar atsiradus vidinių priešta­

išskiria epinefriną (adrenaliną)

rų.

ir norepinefriną (noradrenaliną),

kurie

Pavyzdžiui,

kilus

glaudžiasi

prie

pavojui, inkstų

autonom inė

kaip

kepurėlės,

sistem a

išskirti

įsako

adrenalino

noradrenali­

kurie padeda suaktyvinti

no

dažniau plakti širdį, didina kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje ir taip aprūpi­

situacijomis.

na

dar kitaip

energija. Kai pavojus

ir norepinefrinu). Šie

antinksčiam s,

ar

organizmą stresinėmis

(jie

vadinam i epinefrinu

nervų

horm onai priverčia

praeina, horm onai ir susijaudinim o

būsena

dar truputi

užsilaiko. Hipofizė (pituitary gland) -

Svarbiausia m ūsų endokrininės sistem os liauka yra hipofizė. Tai - žirnio dy­ darinys po

sm egenų

pam atu, kur jį kontroliuoja

esantis pogumburis.

svarbiausia endokrininės

džio

sistemos liauka. Valdoma

Vienas šios liaukos horm onų reguliuoja m ūsų ūgį. Be nuosavų horm onų, hipo­

greta

pogumburio, hipofizė reguliuoja

fizė dar išskiria m edžiagas, veikiančias kitų

kūno augimą ir kontroliuoja kitų

Todėl hipofizę galim a vadinti liaukų liauka. Tačiau ir ją valdo aukščiau esanti, viena

endokrininių liaukų veiklą.

svarbiausių nervinių struktūrų - pogum buris. Pavyzdžiui, m intys apie seksą (sm e­

endokrininės sistem os liaukų darbą.

genų žievės veikla) gali skatinti pogum burį aktyvinti hipofizę. Pastaroji priverčia lytines liaukas išskirti daugiau lytinių horm onų, kurie per kraują vėl veikia sm ege­ nis ir elgesį. Ši grįžtam ojo ryšio schem a (sm egenys → hipofizė → kitos liaukos → hor­ m onai → tem ų.

sm egenys) rodo, koks glaudus ryšys tarp

Nervų

sistem a

valdo

endokrininės

sistem os

nervų

liaukas,

ir endokrininės sis­ o

šios

veikia

nervų

sistem ą. Abi sistem os taip glaudžiai susijusios, jog kartais ribos tarp jų pasida­ ro

neaiškios.

Tyrinėtojai

nustatė,

kad

neurom ediatoriai

sm egenų

skystyje

gal:

nukeliauti iki toli esančių nervinių receptorių, kartu veikdam i budrum ą ar nuo­ taiką (Agnati ir kiti, 1992; Pert, 1986). Tokiais atvejais nebeaiškūs skirtum ai

105

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

tarp tikrų neurom ediatorių ir jų chem inių dvynių (vadinam ų horm onais, kai yra išskirti liaukų). Šio elektrochem inio orkestro dirigentas, kuris koordinuoja ir įsakinėja, yra galvos sm egenys.

MOKYMOSI REZULTATAI Endokrininė sistem a krininės sistem os svarbiausioji liauka - hipofizė - vei­

10 TIKSLAS. Paaiškinkite endokrininės sistemos prigimtį ir funk-

kia kitų liaukų horm onų išskyrim ą. Per sudėtingą grįž­

cijas, Kaip sąveikauja endokrininė ir nervų sistemos?

tam ojo ryšio sistem ą galvos sm egenų pogum buris vei­ Endokrininė horm onus

sistem a į

kraujo

pasiuntiniai “

yra

liaukų

apytakos

keliauja

per

rinkinys,

sistem ą.

kūną

ir

Šie

veikia

išskiriantis

kia

„chem iniai

horm onus, o pastarieji veikia galvos sm egenis.

kitus

hipofizę,

kuri

veikia

kitas

liaukas,

išskiriančias

audi­

nius, tarp jų - ir galvos sm egenis. Kai kurie horm o­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar prisimenate atvejį, kai ilgai jautėte ne­

nai chem iškai yra tapatūs neurom ediatoriam s. Endo­

patogumą po ypač slegiančio įvykio? Kiek truko šis jausmas?

Galvos smegenys Stiklainyje, tedroje,

kuris

m atyti

padėtas gerai

ant

lentynos

išsilaikiusios

Kom elio

didžiojo

universiteto

šio

am žiaus

Psichologijos

pradžios

ka­

eksperim en-

tinės psichologijos atstovo Edwardo Bradfordo Titchenerio galvos sm egenys. Dabar

įsivaizduokite,

kad

įdėm iai

žvelgiate

į

šią

raukšlėtą

pilko

audinio

m asę.

Ar yra nors m aža viltis ten rasti Titchenerį? (Šis klausim as iškilo paskaičius Carlo Sagano Broca`s brain („Broca sm egenys “ ), 1979.) Ko būti

gero

likę

atsakysite,

iš

Titcheneris

kad

Titchenerio.

galėjo

tik

elektrochem iškai

Tuom et

svajoti.

aptarkim e

Įsivaizduokim e,

negyvam e

audinyje

eksperim entą,

apie

kad

akim irką

nieko kurį

prieš

pat

negali

sm alsusis jo

m irtį

kažkas išim a galvos sm egenis iš kūno ir geba jas išlaikyti gyvas, priversdam as jom is tekėti kraują ir laikydam as inde su cerebrospinaliniu skysčiu. Ar tokiose sm egenyse yra kas nors bendra su Titcheneriu? Galim e dar daugiau įsivaizduoti, nors jau artėjam e prie m ūsų fantazijos ribos. Tarkim e, kad kažkas šias dar gy­ vas sm egenis persodina kitam

žm ogui, kurio sm egenys per nelaim ingą atsitikim ą

žuvo, o kūnas liko sveikas. Į kieno nam us toks pasveikęs žm ogus turėtų grįžti? Tai, kad m es galim e kelti ir svarstyti tokius klausim us, rodo, jog m es įsiti­ kinę, kad sm egenys - visa žm ogaus esm ė. Todėl turbūt teisinga sakyti, kad galvos sm egenys

daro

galim as

tas

funkcijas,

kurias

m es

priskiriam e

psichikai.

Tai

„Vatsonai, aš esu smegenys.

rega, klausa, atm intis, m ąstym as, jausm ai, m iegas, kalba. Sm egenys me

analizuoja

smegenimis

-

pačios

sužadinam e

save.

Kai

m ilijonus

m ąstom e

sinapsių

ir

apie

smegenis,

paleidžiam e

juk

m ąsto­

m ilijardus

neu-

Kitos mano kūno dalys yra tiesiog jų priedas."

sme­

Šeriokas Holmsas

genys. Tačiau kur ir kaip tiksliai psichikos funkcijos yra susijusios su sm egeni­

Arthuro Conan Doyie

rom ediatorių

m olekulių.

Neurologai

teigia,

kad

psichika

yra

tai,

m is? Panagrinėkim e, kaip į šiuos klausim us m ėgina atsakyti m okslininkai.

ką

daro

„Mazarinio akmens nuotykiai"

106

2 SKYRIUS

Tyrimo priemonės 11 TIKSLAS. Išvardykite keletą smegenų tyrimo būdų.

Ištisus nim s

šim tm ečius

nebuvo

tirti. Šiandien

jau

darinėja

paties

Suardymas (pažeidimas)

tikslų

galim e

(lesion) -

peles,

visai

smegenų audinio natūralus

jas

suirimas arba eksperimentinis

dinių

suardymas.

energijos

jų

logijoje

yra

pasirinktinai elektros

telkinių

m ažytes

suardyti aplink

esančių Galim a

įvertinti.

Šios

revoliuciją,

priem onių

neurokartografų

žem ėlapius.

aktyvum ą. M es jau

tokią

nekenksm ingų

organo

im pulsais.

sąnaudom s sukėlė

ir

kitaip. Nauja

sudėtingiausio

nepažeisdam i

silpnais

galingų

Dėl

norm alių

gyvom s

sm ege­

karta

tyrinėja

m okslinių

ar

ar

pažeistų

audinių.

Sm egenis

registruoti

pavienių

ir

ląstelių

galim a neuronų

su­

m edicinos gru­

tirti

veikiant

ir

m ilijar­

m okam e pasitelkti spalvas galvos sm egenų

naujos

kokią

priem onės

m ikroskopas

ir

įvairi

sukėlė

technika

biologijoje,

psicho­ o

teles­

kopas - astronom ijoje.

Klinikiniai stebėjimai Bene seniausias būdas sm egenų ir psichikos sąsajai tirti - stebėti sm egenų ligų ir pažeidim ų padarinius. Pirm ą kartą tokie stebėjim ai buvo atlikti jau prieš 5000 m etų.

Tačiau

m etų.

Sužinota,

sistem ingai kad

gydytojai

pažeidus

pradėjo

vieną

tai

galvos

daryti

tik

sm egenų

per

pusę,

pastaruosius

200

paralyžiuojam a

ar

apm iršta priešinga kūno pusė. Tai piršo išvadą, kad dešinioji kūno pusė yra su­ jungta

su

kairiąja

sm egenų

puse,

ir

atvirkščiai.

Suardžius

atitinkam ą

užpaka­

linę sm egenų dalį, apankam a, pažeidus kairįjį pusrutulį, gali sutrikti kalba. Taip iš

lėto,

šais

apie

versiteto

šiurkščiai

buvo

daugiau

kaip

m okslininkai

Bostono

M cLeano

kuriam i 1500

pacientų

sudarė

ligoninėje

galvos

su

didžiausią esančiam e

„žem ėlapiai“ .

sm egenų

pažeistom is žinom ą

Harvardo

Rem dam iesi

sm egenim is,

sm egenų sm egenų

Ajovos

sužalojim ų banke

įra­ uni­

registrą.

saugom a

3000

norm alių ir įvairiom is psichikos bei neurologinėm is ligom is sirgusių žm onių sm e­ genų. Jų istorijos padeda įm inti m ūsų pačių sm egenų vidaus veiklos paslaptis.

Tiesioginis poveikis smegenims Dabar

m okslininkam s

nebereikia

laukti

sm egenų

sužalojim ų.

Jie

gali

elektros

srove, chem inėm is m edžiagom is ar m agnetiškai stimuliuoti įvairias sm egenų

dalis

ir fiksuoti poveikį. Jie taip pat gali chirurginiu būdu suardyti tam tikrų gyvūnų sm egenų

sričių

audinį.

Pavyzdžiui,

žiurkė,

kuriai

suardom a

viena

pogum burio

sritis, gali pradėti m ažiau ėsti arba iš viso badauti, todėl ją reikia šerti per prie­ vartą.

Pažeidus

šalia

esančią

kitą

sritį,

sukeliam as

priešingas

reiškinys

-

gyvū­

no niekaip negalima prišerti.

Smegenų elektrinio aktyvumo registravimas Kaip kaitos

tik ir

šiuo

m etu

m agnetinius

darbą. Šiuolaikinių galim a liem s

prijungti tyrim am s.

jūsų

psichikos

signalus,

m ikroelektrodų

net

prie

atskiro

Pavyzdžiui,

taip

kurie

veikla

skleidžia

leistų

neurologam s

galiukai yra neurono, galim a

elektrinius,

tokie

todėl tiksliai

m acija katės sm egenyse, kuom et ją kas nors pešteli už ūso.

stebėti

m edžiagų jūsų

apy­

sm egenų

ploni ir sm ailūs, kad

atsiveria nustatyti,

galim ybė kaip

ypač

sklinda

juos tiks­

infor­

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

107

2.12 PAVEIKSLAS. Elektroencefalografas leidžia matyti padidintus smegenų elektrinės veiklos bangų kontūrus

Šioje nuotraukoje encefalografas rodo ketverių metų mergaitės, sergančios epilepsija, smegenų veiklą.

Dėl

m ilijardų

viršium i cialiu

neuronų

plintančios aparatu

aktyvum o

elektros

galvos

bangos.

elektroencefalografu

-

sm egenyse

kyla

Elektroencefalogram a sustiprintos

ir

reguliarios, (EEG )

užregistruotos

-

jų

pa­

tai

bangos.

(EEG, electroencephalogram) -

Tir­

sustiprintų galvos smegenų

ti visų sm egenų aktyvum ą panašu į m ėginim ą suprasti autom obilio variklio darbą iš jo keliam o triukšm o. Tačiau pakartotinai dirginant ir naudojant ypatingą kom piuterio

filtrą,

kuris

pašalina

su

dirgikliu

nesusietą

išskirti tik tas elektros bangas, kurias sukelia dirgiklis (2.12

sm egenų

aktyvum ą,

Elektroencefalograma

spe­

galim a

paviršiaus elektrinio aktyvumo bangų registravimas. Registruo­ jama elektrodus pritvirtinus prie galvos odos.

p a v .).

PET (pozitroninė emisinė tomografija) (positron emission

Nervų sistemos vaizdų gavimo būdai

tomography) -

Kiti nauji tyrim o būdai leidžia lyg per langą kone antžm ogišku žvilgsniu pažvelgti į sm egenų vidų ir nė trupučio jų nesužaloti. Įspūdingas prietaisas (2.13 PET

(pozitroninis

sm egenų

sričių

em isinis

aktyvum ą,

Šis

tom ografas).

įvertindam as

jų

prietaisas

suvartojam o

pavaizduoja

chem inio

kuro

yra

p a v .)

davus

laikinai

radioaktyvios

gliukozės,

PET

išm atuoja

bei

nustato

vaizdas, rodantis, kur pasiskirsto

skirtingų

radioaktyvioji gliukozė žmogui

-

atliekant skirtą užduotį.

gliu­

kozės - kiekį (žr. 2.33 pav.). Aktyvūs neuronai yra gliukozės „ėdrūnai". Žm o­ gui

galvos smegenų aktyvumo

radioak­

MRV (magnetinio rezonanso vaizdas) (magnetic resonance

tyvum o susitelkim o vietas ir parodo, kur šio „m inties m aisto" patenka. PET fik­

imaging, MRI) -

suoja,

stiprių magnetinių laukų ir radijo

kad

skirtingos tas",

žm ogui

m intyse

sm egenų

m okslininkai

sritys gali

tariant

(M artin nustatyti,

gyvūno

ir

kiti,

kuri

arba

1996).

sm egenų

įrankio Aptikę sritis

pavadinim ą tokias

yra

suaktyvėja

„karštąsias

aktyviausia,

vie­

kuom et

audinių tipų vaizdus ekrane;

žm ogus skaičiuoja, klausosi m uzikos ar svajoja. Naujas būdas žvilgterėti į gyvų

sm egenų

vidų

rem iasi faktu, jog

visų

ato­

m ų, net ir esančių m ūsų sm egenyse, centrai sukasi kaip sukučiai. Naudojant m ag­ netinio rų

rezonanso

m agnetinį

vaizdo

lauką,

kuris

(M RV) prietaisą, ligonio

galva patenka į labai stip­

im a

atom us

veikti

bangų dėka kompiuteris sukuria skirtingus įvairių minkštųjų

besisukančius

ir

trum pai

pakeičia

jų sukinį. Per žm ogų praleista stipri elektrom agnetinė banga šį sukinį sugrąži-

2.13 PAVEIKSLAS. PET vaizdas

Norėdami gauti PET vaizdą, mokslininkai savanoriams suleidžia nedidelę nekenksmingą dozę radioaktyviosios gliukozės, kurios skilimo pusperiodis trumpas. Apie tiriamojo galvą sumontuoti detektoriai registruoja gliuko­ zės, susitelkusios aktyviose smegenų srityse, skleidžiamus gama spindu­ lius. Po to kompiuteris šiuos signalus apdoroja ir paverčia smegenų veiklos žemėlapiu. (Žr. 2.33 pav. pateiktą PET vaizdo pavyzdį.)

taip galima pamatyti galvos smegenų vidaus struktūras.

108

2 SKYRIUS

2.14 PAVEIKSLAS. Normalaus (kairėje) ir sergančio schizofrenija (dešinėje) žmogaus smegenų MRV A tk re ip k ite d ė m e s į į iš s ip lė tu s iu s ir s k y s č iu u ž p ild y tu s s m e g e n ų s k ilv e ­ liu s d e š in ė je e s a n č ia m e p a v e ik s le .

na

atgal.

Sukiniui

užregistruotos, jančių

ir

atom ų

grįžtant

pagal

atgal,

jas

atom ai

kom piuteris

spinduliuoja

sukuria

sankaupas. Pavyzdžiui, M RV

bangas,

vaizdą,

užfiksuoja

kurios

rodantį

šių

išsiplėtusias

gali

būti

spinduliuo­

sm egenų

sri­

tis, būdingas m uzikantam s, kurie turi puikią klausą (Schlaug ir kiti, 1995) bei kai kuriem s schizofrenija sergantiem s pacientam s (2 .1 4

P A V .) .

Specialus M RV variantas, fMRV (funkcinis MRV) gali atskleisti ne tik sm e­

fMRV (funkcinis MRV)

(functional magnetic resonance

genų struktūrą, bet ir jų funkciją. Į tas sm egenų sritis, kurios ypač suaktyvėja,

imaging) -

priteka kraujo. Lygindam i M RV skenus, atliktus paeiliui dažniau nei kas sekundę,

kraujo pritekėjimo, o kartu ir

m okslininkai

gali

stebėti,

kaip

pašviesėja

sm egenys

(padidėjus

deguonies

pri­

smegenų aktyvumo stebėjimas,

sotinto

lyginant MR vaizdų seką. MRV

vyzdžiui, kai žm ogus žiūri į veidą, fM RV

atskleidžia smegenų anatomiją;

užpakalinę sm egenų dalį, kuri apdoroja vaizdinę inform aciją (žr. 2.28 pav.). To­

fMRV - smegenų funkcijas.

kios

kraujo

pritekėjim ui), žm ogui atliekant skirtingas psichines funkcijas. Pa­

kintančią

sm egenų

veiklą

rodančios

prietaisas aptinka kraują, plūstantį į m om entinės

nuotraukos

teikia

naujų

žinių apie tai, kaip veikia sm egenys. įdom aus

tyrim o

kolegom is

V ieno

(2002)

pastebėjo,

nų

veiklą

m eluojant.

se

kortų

derinį,

tyse (žr. 2 .15 niausiai

būna

K ai

fM RV

PAV.

m etu kad

neurologijos fM RV

eksperim ento

parodydavo

ekspertas

skenai dalyviai

D anielis

užfiksavo m eluodavo

suaktyvėjusią

veiklą

Langlebenas

suaktyvėjusią apie

dviejose

turim ą

su

sm ege­ ranko­

sm egenų

sri­

) V iena jų - priekinė sm egenų žievės dalis, sritis, kuri daž­

aktyvi,

kai

patiriam e

prieštaringus

potraukius.

K ai

kurie

m oksli­

ninkai viliasi, jog m obilesni sm egenų veiklos m atavim o būdai kada nors padės aptikti m elą tikrom is gyvenim iškom is situacijom is.

2.15 PAVEIKSLAS. Smegenų aiškinimas

K a ir io s io s

fM R V p a ro d ė d v i s m e g e n ų

pusės

s ritis , k u rio s y p a č s u a k ty ­

p rie k a k č io ž ie v ė

v ė jo , k a i e k s p e rim e n to d a ly v is m e la v o , jo g ra n k o je tu ri p e n k ia s k ry ž ių k o rta s .

P r ie k in ė sm egenų ž ie v ė s d a lis

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Dabartinės

neurologijos

studijos

panašios

tais laikais, kai M agelanas tyrinėjo tis

tarpdalykinės

m etais

Neurologų

perkopė

36

000.

draugijos,

Kasm et

į

pasaulio

geografijos

m okym ąsi

jūras. Tyrinėtojų gretos gausėja: vis augan­ įkurtos

šios

1969

srities

m etais,

narių

m okslininkai

skaičius

praneša

2004

apie

naujus

atradim us, kurie taip pat skatina iš naujo aiškinti senuosius atradim us. M okslininkai zėse.

Tokia

šią

gausybę

sm egenų

inform acijos

kartografija

leis

kaupia

visiem s

kom piuterinėse m okslininkam s

elektroninius tinklus susipažinti su PET ar M RV krečios

sm egenų

srities

veiklą,

kai

žm ogus,

duom enų

ba­

akim irksniu

per

tyrim ais, atskleidžiančiais kon­

pavyzdžiui,

sprendžia

m atem atikos

uždavinius. Akivaizdu, jog atėjo m okslo apie sm egenis aukso am žius.

Senesniosios smegenų struktūros 12 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų kamieno dalis ir nusakykite smegenų kamieno, gumburo ir smegenėlių funkcijas.

Jei galėtum ėte atidaryti kaukolę ir pažvelgti vidun, pirm iausia atkreiptum ėte dė­ m esį

į

sm egenų

banginių

-

dydį.

0,0001,

ryškėjantį

Dinozaurų

dram blių

dėsningum ą,

-

tačiau

sm egenys

0,0016,

o

sudarė

žm ogaus

neskubėkim e.

Pelės

0,00001

dalį

-

Nesunku

0,022.

galvos

sm egenų

kūno ir

m asės, pastebėti

kūno

san­

tykis yra 0,025, o beždžionės - 0,04. Taigi dėsningum as, kad sm egenų ir kūno m asės santykis rodo rūšies protinius gebėjim us, turi išim čių. Tiksliau

gyvūnų

m ityviųjų

gebėjim ai

stuburinių

(pvz.,

gyvybines

funkcijas

-

graužikų)

sm egenys

yra

atm intis.

nustatom i

ryklių)

kvėpavim ą,

Aukštesniųjų

poilsį

sudėtingesnės,

žinduolių

tiriant

sm egenys

(pvz.,

ir

galvos

m itybą.

su

sm egenų

daugiausia

jom is

žm ogaus)

Žem esniųjų siejasi

sandarą.

reguliuoja

žinduolių

em ocijos

sm egenys

Pri­

pagrindines bei

(pvz., didesnė

apdoroja

dar

dau­

senesnes

dalis,

pa­

giau inform acijos, todėl m es galim e veikti, galvodam i apie ateitį. Naujos našiai

sm egenų

kaip

loginius

senąjį

sluoksnius,

dalys

Žem ės

„uždengia" sluoksnį

randam e

anksčiau

uždengia

suakm enėjusių

atsiradusias

naujas.

Kasinėdam i

anksčiau

gyvenusių

senesnius gyvūnų

geo­

liekanų,

kurių galvos sm egenų kam ienas iš esm ės atliko tas pačias funkcijas kaip ir m ū­ sų

ar

m ūsų

tolim ųjų

protėvių.

Sm egenis

tyrinėti

pradėsim e

nuo

sm egenų

ka­

Smegenų kamienas

(brainstem) -

m ieno.

evoliuciškai seniausia centrinė

Smegenų kamienas Sm egenų

kam ienas

galvos smegenų dalis, kuri

yra

seniausia

ir

giliausiai

slypinti

sm egenų

struktūra.

Gal­

vos sm egenų kam ienas prasideda ten, kur nugaros sm egenys įeina į kaukolę bei sustorėja. širdies

Ši

plakim ą

sm egenų bei

dalis

vadinam a

kvėpavim ą.

Jei

pailgosiom is

katės

sm egenų

sm egenim is

kam ienas

nuo

ir

reguliuoja

kitų

sm egenų

prasideda ten, kur sustorėjusios nugaros smegenys įeina į kaukolę. Atsako už gyvybines funkcijas.

sričių atskiriam as viršuje, ji kvėpuos ir bus gyva - netgi bėgios, laipios ir prau­ sis

(Klem m , 1990). Tačiau

nedarys

to

tikslingai ieškodam a

m aisto. Tiesiai virš

pailgųjų sm egenų yra tiltas, kuris padeda koordinuoti judesius. Sm egenų kam ienas - lyg kryžkelė, kurioje susikryžiuoja daugum a nervų, jun­

Pailgosios smegenys

(medulla) smegenų kamieno pamatas,

giančių abi kūno puses. Šis ypatingas skaidulų susikryžiavim as yra tik viena iš

valdantis širdies plakimą

daugelio staigm enų, su kuriom is susiduriam a tiriant sm egenis.

ir kvėpavimą.

109

110

2 SKYRIUS

Tinklinis darinys

Vidine

sniegenų

kam ieno

puse

tarp

m ūsų

driekiasi tinklinis

ausų

darinys.

(reticular form ation) -

Šis piršto form os neuronų tinklas eina nuo galvos sm egenų pradžios iki pat gum -

galvos smegenų kamieno nervų

buro

tinklas, kontroliuojantis budrumą.

skaidulos šakojasi ir užsuka į tinklinį darinį, kuris rūšiuoja ateinančius dirgiklius

(2.16

pa v

.) .

Kai kurios nugaros sm egenų

jutim inę

inform aciją

perduodančios

ir turinčius svarbiausią inform aciją perduoda į kitus galvos sm egenų skyrius. Giuseppe katę

M oruzzi

akim irksniu

gounas

Horace

M agounas

1949

galim a

pažadinti

padirginus

tinklinį

atskyrė

katės

atsargiai

sričių,

nepažeisdam as

ir

čia

tinklinį

pat

esančių

darinį

m.

nuo

juntam ųjų

pastebėjo, darinį

aukštesniųjų

takų.

To

kad

elektros

m iegančią

srove. M a­

galvos

atskyrim o

sm egenų padarinys-

am žinas katės m iegas, gyvūno iš viso nebuvo galim a pažadinti. M agounas plojo rankom is prie katės ausies, net gnaibė jos kūną, tačiau jokio atsako taip ir nesu­ laukė.

Kokia

nustatė,

kad

išvada? ir

kitoje

Tinklinis

darinys

sm egenų

kam ieno

kontroliuoja vietoje

budrum ą.

esančių

Vėliau

neuronų

tyrinėtojai

veiklos

reikia

sujungtos

da­

m iegui. (Kaip sužinosite 7 skyriuje, sm egenys m um s m iegant netinginiauja.) Gumburas (thalam us) -

Gumburas

galvos smegenis pasiekusios

Sm egenų

juntamosios informacijos

lys, vadinam os gumburu (2.16

„paskirstymo lenta”, kuri šią

neuronų (išskyrus kvapo) ir nukreipiam a į aukštesnes galvos sm egenų sritis, ku­

informaciją siunčia į žievės

rios atsakingos už regą, klausą, skonį ir lytėjim ą. Gum burą būtų

jutimines sritis ir perduoda

ginti su

kam ieno

viršuje

yra

Londonu, kuris yra

dvi

kiaušinio

form os

tarpusavyje

pav.). Čia ateina inform acija iš visų juntam ųjų

Anglijos geležinkelių

galim a paly­

kryžkelė - jutim inė inform a­

atsakus į smegenėles bei

cija pereina pro jį ir išsišakoja į įvairias puses. Gum burą taip pat pasiekia ir kai

pailgąsias smegenis.

kurių

Smegenėlės (cerebellum )-

aukštesniųjų

galvos

sm egenų

dalių

atsakai,

kuriuos

jis

nukreipia

į

sm e­

genėles ir pailgąsias sm egenis.

„mažosios smegenys", prigludusios prie užpakalinės smegenų kamieno dalies.

Smegenėlės Prie

sm egenų

kam ieno

užpakalinės dalies šliejasi smegenėlės, kurias sudaro

pusrutuliai (2.17

Padeda koordinuoti valingus

susiraukšlėję

judesius ir kūno pusiausvyrą.

neverbalinį m okym ąsi ir atm intį. Nauji tyrim ai atskleidžia, kad jos taip pat padeda

2.16 PAVEIKSLAS.

p a v

.

).

Kaip

sužinosite 9

skyriuje, sm egenėlės veikia

G u m b u ra s

Smegenų kamienas ir gumburas S m e g e n ų k a m ie n a s , k u r į s u d a ro tilta s ir p a ilg o s io s s m e g e n y s , y ra n u g a ro s s m e g e n ų tę s in y s . G u m b u r a s

T in k lin is d a rin y s

y r a s m e g e n ų k a m ie n o v ir š u je . T in k lin is d a rin y s tę s ia s i p e r a b i š ia s

du

T ilta s

s tr u k tū r a s .

Sm egenų P a ilg o s io s sm egenys

k a m ie n a s

111

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

2.17 PAVEIKSLAS. Judėjimo organas smegenyse U ž p a k a lin ė je s m e g e n ų S m e g e n ė lė s

d a ly je e s a n č io s s m e g e n ė lė s

N u g a ro s

k o o rd in u o ja ju d e s iu s ,

sm egenys

P o g u m b u ris

p a v y z d ž iu i, k a i D a v id a s

H ip o fiz ė

B e c k h a m a s tik s lia i n u k re ip ia

M ig d o la s

Am ono ra g a s

k a m u o lį.

2.18 PAVEIKSLAS. Limbinė sistema

įvertinti

laiką,

reguliuoti

emocijas

ir

skirti

garsus

bei

tekstūrą

(Bower

ir

Par­

sons, 2003). Smegenėlės ne tik apdoroja jutiminę informaciją, bet ir kontroliuoja valingus laiku

judesius.

nukreipia

veiksmą.

Jei

Kai

garsus

kamuolį

futbolininkas

į vartus, turime

pažeistume

smegenėles,

Davidas

Beckhamas

pripažinti svarų

būtų

sunku

puikiu

smegenėlių

vaikščioti,

spyriu

indėlį į šį

išlaikyti

pusiausvyrą

ar paspausti ranką. Jūsų judesiai būtų trūkčiojantys ir perdėm energingi. pastangų. Tai iliustruoja

dar vieną

pasikartojančių temų: mūsų

mūsų

į rie s tą s p u rg ą p a n a š i n e rv ų s is te m a , e s a n ti ta rp s e n e s n ių jų s m e g e n ų s tru k tū rų ir d id ž ių jų p u s ru tu lių . N o rs h ip o fiz ė y ra n e s m e g e n ų , o h o rm o n in ė s (e n d o k rin in ė s )

Pastaba: Visos šios senesniosios smegenų funkcijos vyksta be jokių sąmonin­ gų

L im b in ė s is te m a - ta i

smege­

s is te m o s d a lis , ją k o n tro liu o ja k ie k a u k š č ia u e s a n tis p o g u m b u ris .

nys apdoroja didumą informacijos mums to nesuvokiant. M es patiriame tik sme­ genų triūso rezultatus (tarkime, mūsų dabartinį vaizdinį patyrimą), o ne tai, kaip mes

konstruojame

genų

kamienas

vaizdą.

valdo

Ar

savo

mes

miegotume,

gyvybines

ar

funkcijas,

būtume

pabudę,

išlaisvindamas

mūsų

sme­

naujesnes

sme­

genų sritis, kad jos galėtų sapnuoti, mąstyti, kalbėtis ar mėgautis prisiminimais.

Limbinė sistema 13

TIKSLAS.

Apibūdinkite

limbinės

sistemos

struktūrą

ir

funkcijas.

Paaiškinkite,

kaip

viena

iš

Limbinė sistema

sistemos dalių kontroliuoja hipofizę.

(limbic system) -

Ten, kur ribojasi smegenų kamienas ir didieji pusrutuliai, yra į riestą spurgą pa­ naši

dalis

(2.18

p a v

.),

vadinama

limbine

sistema

(limbus

reiškia

ribą).

Kaip

su­

žinosime 9 skyriuje, viena limbinės sistemos dalis - Amono ragas - reikalinga at­ minčiai. (Jei gyvūnai ar žmonės po operacijos ar traumos netenka Amono rago, jie

nesugeba

įsiminti

naujų

dalykų.)

Dabar

panagrinėsime

limbinės

sistemos

ryšį

su emocijomis (pvz., baime ir pykčiu) ir svarbiausiais motyvais (mityba ir lytiniais santykiais).

ir nis,

ir

veikia

neurochirurgas pažeidė

visada

struktūrų darinys ties smegenų kamieno ir pusrutulių riba. Susijusi su emocijomis (baime bei agresija) ir poreikiais (mitybos ir lytiniais). Ją sudaro pogumburis, migdolas ir Amono

Migdolas. Du limbinėje sistemoje esantys neuronų dariniai turi migdolo vaisiaus formą

į riestą spurgą panašus nervinių

tą

aikštinga

agresiją

bei

Paulas

Bucy,

1939

smegenų

dalį,

kurioje

beždžionė

baimę

tapo

(2.19

labai

m.

p a v

.

).

Psichologas

operuodami

buvo

migdolas.

nuolankiu

Heinrichas

beždžionės Po

gyvūnėliu.

šios

galvos

Klūveris smege­

operacijos

Net

šiaip

kumščiuojama

ragas. Migdolas (amygdala) du limbinės sistemos į migdolo vaisius panašūs nervinių ląstelių telkiniai, susiję su emocijomis.

112

2 SKYRIUS

ir žnaibom a ji likdavo ram i, o prieš operaciją tai būtų sukėlę tiesiog laukinį įniršį. Vėliau tirdam i kitus gyvūnus (lūšis, elnius, žiurkes), tyrinėtojai gavo tą patį re­ zultatą. O

kas atsitiktų, jei elektros srove im tum e dirginti ram aus nam inio gy­

vūno, pvz., katės, m igdolą? Dirginant jo vieną dalį, katė pasirengia pulti, išriesdam a nugarą, išplėsdam a vyzdžius ir pašiaušdam a kailį. Perkėlus dirginantį elek­ trodą į kitą m igdolo vietą, ta pati į narvą kartu su m aža pele uždaryta katė im a gūžtis iš baim ės. Šie eksperim entai patvirtino

m igdolo

vaidm enį tokiom s em ocijom s kaip

pyk­

tis ir baim ė, o ką jau kalbėti apie šių em ocijų suvokim ą ir em ocinę atm intį (An­

2.19 PAVEIKSLAS. Migdolas

derson

ir Phelps, 2000; Porem ba ir Gabriel, 2001). Tačiau m es privalom e būti

atsargūs

ir

nem anyti,

kad

m igdolas

yra

agresijos

ir

baim ės

kontrolės

centras.

M at sm egenys nėra aiškiai suskirstytos į dalis, kurios tiksliai atitiktų m ūsų el­ gesio

rūšis. Agresyvus

nervinio

aktyvum o.

m igdolo.

Jei

elgesys

Tokį

ir

elgesį

pakrausite

savo

baim ė

galim e

priklauso sukelti

autom obilio

nuo

daugelio

dirgindam i

akum uliatorių,

sm egenų

lim binę galėsite

sričių

sistem ą užvesti

šalia varik­

lį. Bet tai dar nereiškia, kad vien tik akum uliatorius verčia autom obilį važiuoti. Jis yra tik viena visos sistem os grandis. Jei

m igdolo

pažeidim ai

sm urtauti

linkusią

beždžionę

paverčia

rom iu

gyvū­

nu, tai gal po tokios operacijos taip pat pasikeistų ir į prievartą linkę žm onės?

2.20 PAVEIKSLAS. Pogumburis Šis mažas, tačiau svarbus darinys (šioje MRV nuotrau­ koje pažymėtas rodykle) padeda išlaikyti pastovią organizmo vidaus būseną, reguliuodamas troškulį, alkį ir kūno temperatūrą. Be to, jo aktyvumas veikia malo­ naus atpildo potyrį.

Galėtum e

taip

m anyti.

psichochirurgijos

Tokios

padariniai

yra

skirtingi

(M ark

ir Ervin, 1970; Valenstein, 1986). Pasitaikė keletas atvejų, kai ligoniam s su sm e­ genų

sutrikim ais

išryškėdavo tvarkyti ir

operacija

žlugdantys

savo

etinių

kai

ši

šalutiniai

kasdienio

priežasčių

daugiau

sušvelnindavo padariniai,

gyvenim o.

tokios

žinosim e, kaip

įniršio

Dėl

priepuolius,

kuom et

ne

visada

ligoniai

tiksliai

psichochirurginės

operacijos

galvos

kontroliuoja

sm egenys

tačiau

kartais

nebesugebėdavo

num atom ų

darom os

padarinių

retai.

Galbūt,

elgesį, išm oksim e

su­

m ažinti sm egenų sutrikim us, nesukeldam i tuo naujų sutrikim ų.

Pogumburis. Kita ne m ažiau įdom i lim binės sistem os dalis yra tuoj po gum bu­ Pogumburis

ru,

(hypothalamus) -

dam i

todėl

vadinam a

nervų darinys, esantis po

tai

gumburu, kuris tvarko kai kurias

kį, kitos - troškulį, kūno tem peratūrą ir lytinį elgesį.

įvairias

pogum buriu

pogum burio

specifines

dalis,

organizm o

(2.20 išskyrė

funkcijas.

p av

Neurologai,

.) .

neuronų

Vienos

šių

pažeisdam i

ir

grupeles, atliekančias neuronų

grupelės

dirgin­

nepapras­

reguliuoja

al­

Pogum buris ir stebi kraujo chem inę sudėtį, ir priim a įsakym us iš kitų sm e­

funkcijas, svarbias gyvybei palaikyti (alkį, troškulį, kūno

genų

temperatūrą), padeda per

gali skatinti pogum burį išskirti horm onus. Per šiuos horm onus pogum buris kon­

dalių.

Pavyzdžiui,

m intys

apie

lytinius

santykius

(jūsų

sm egenų

žievėje)

hipofizę valdyti endokrininę

troliuoja kaim yninę „pagrindinę liauką“, hipofizę (žr. 2.18 pav.), kuri savo ruožtu

sistemą ir yra susijęs

veikia

su emocijomis.

ir

kitų

liaukų

horm onų

horm onų

išskyrim ą. (Atkreipkite

sistem os: sm egenys

veikia

horm onų

dėm esį į sąveiką

sistem ą, kuri savo

tarp

nervų

ruožtu

vei­

kaip

gana

kia sm egenis.) Nustatytos dažnai Du

sm alsus

jauni

M ilneris

svarbiausios ir

M cGillio (1954)

be

pogum burio

išankstinių

universiteto

eksperim entavo,

funkcijos

nuostatų

tyrinėtojas

neuropsichologai įsodindam i

akivaizdžiai -

atranda

Jam esas

baltosiom s

rodo,

netikėtų Oldsas

žiurkėm s

ir

dalykų. Peteris

elektrodus

į

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

113

tinklinį darinį. V ieną dieną jie suklydo. K aip vėliau paaiškėjo,

vienai

žiurkei

buvo

netinkam ai

įsodintas S tim u liu o ja n ti

elektrodas - jis pataikė į pogum burį (O lds, 1975).

s v irtis

A trodė keista, kad žiurkė vis grįždavo į tą pačią eks­ Grindys, kuriomis teka elektros srovė

perim entinės įrangos vietą, kur ji buvo dirginam a per tą

klaidingai

tęsti

įsodintą

dirginim ą.

elektrodą,

Pastebėję

lyg

savo

norėdam a

klaidą,

pra­

m okslininkai

priėjo prie išvados, kad aptiko sm egenų centrą, ku­ rį dirginant kyla m alonūs pojūčiai. O ldsas

(1958)

atliko

daug

bandym ų,

ieškodam as

kitų, kaip jis vadino, „m alonum o centrų“. (K ą žiurkės iš tikrųjų jaučia, žino tik

2.21 PAVEIKSLAS.

jos

Žiurkė su įsodintu elektrodu

pačios,

nes

niekam

apie

tai

papasakoti

negali.

Šiuolaikiniai

m okslininkai

vengia priskirti žm ogiškuosius jausm us žiurkėm s, todėl sako ne „m alonum o cen­ atpildo

trai", o

centrai.) Žiurkės, kurias O ldsas išm okė

paspausti svirtį ir taip

sudirginti šias sritis, šį veiksm ą kartodavo karštligiškai net iki 7000 kartų per valandą,

kol

galiausiai

padaryti bet ką, kad

išsekusios tik

patirtų

krisdavo.

Be

to,

žiurkės

buvo

šį dirginim ą, net bėgdavo

pasirengusios

grindim is, kuriom is

Tekėjo elektros srovė. Ta pati dėl m aisto stygiaus išbadėjusi žiurkė prieš opera­ c iją

per tokias grindis nebėgdavo

(2 .2 1

p a v .).

Panašių atpildo centrų vėliau buvo aptikta ir daugelio kitų gyvūnų (sidabri­

Žiurkė, į kurios pogumburio „atpildo centrą" įsodintas elektrodas, noriai bėga per grindis, kuriomis teka elektros srovė, patirdama skausmingus smūgius, nes siekia nuspausti svirtį, kuri siunčia elektros impulsą į jos „malonumo centrą".

nių karosų, delfinų, beždžionių) pogum buryje arba netoli jo. Iš tikrųjų, gyvūnų lyriniai atskleidė, jog veikia bendra atpildo sistem a, kuri skatina išsiskirti neurom ediatorių

dopam iną,

ir

specialūs

centrai,

susiję

su

m alonum u

valgant,

ge­

riant ir tenkinant lytinį potraukį. A trodo, gyvūnai turi atpildo sistem ą, kuri ap­ dovanoja už gyvybiškai svarbias veiklas. N aujausių

eksperim entų

m etu

buvo

rasti nauji lim binio

dirginim o

naudojim o

būdai, siekiant kontroliuoti gyvūnų veiksm us. D irgindam as žiurkių sm egenis kaip atpildą už tai, kad jos pasuka į kairę ar į dešinę, Sanjivas Talw aras su kolego­ m is (2002) išm okė niekada nebuvusias lauke žiurkes orientuotis natūralioje ap­ linkoje ninkai

(žr. gali

2.22 duoti

p a v .).

Spaudydam i

kom andą

žiurkei,

nešiojam ojo į

kurios

kom piuterio

kuprinę

įdėtas

klavišus im tuvas,

m oksli­ m aitinim o

elem entas ir vaizdo kam era, į kurią pusę pasukti, įlipti į m edį, bėgioti šakom is bei apsisukti ir sugrįžti. Jų darbai kelia m inčių, kurias ateityje bus galim a pri­ taikyti paieškų ir gelbėjim o operacijom s. Šie neįtikėtini atradim ai verčia susim ąstyti - gal žm ogus taip pat turi lim bi­ nius „m alonum o centrus"? A trodo, kad taip iš tikrųjų ir yra. V ienas neurochirurgas, kad nuram intų sm urtauti linkusius pacientus, dirgino juos elektra. Žm o­ nės,

kuriem s

žiurkės, jie

buvo

dirgintas

nesiveržė

to

pogum buris,

patyrė

m alonum ą,

tačiau,

kitaip

negu

kartoti (D eutsch, 1972; H ooper ir Teresi, 1986). K ai

kurie tyrinėtojai m ano, kad žalingi įpročiai - alkoholizm as, narkom anija ar ne­ saikingas valgym as - gali kilti dėl atpildo stygiaus sindromo - genetiškai per­ duodam o

m alonum o

ir

pasitenkinim o

stygiaus

sm egenyse,

kuris

verčia

žm ones

trokšti bet ko, kas suteiktų tą trūkstam ą m alonum ą ar m ažintų neigiam us pojū­ čius (Blum ir kiti, 1996).

2.22 PAVEIKSLAS. Iškylaujanti žiurkė

Žiurkė, stimuliuojama distanciniu būdu, gali bėgti tam tikru keliu per lauką ir net įlipti į medį .

114

2 SKYRIUS

Smegenų žievė 14 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra smegenų žievė, ir paaiškinkite, kodėl ji yra svarbi smegenų dalis.

Smegenų žievė

Senesniosios

sm egenų

em ocijas,

dalys

palaiko

pagrindinius

pagrindines

ląstelių raizginys, dengiantis

m ą ir kalbą. Sm egenų

galvos smegenų didžiuosius

lių danga, kuri, panašiai kaip m edžio žievė, sudaro ploną paviršinį m ūsų sm e­ pusrutulių

genų

organizmo valdymo ir informaci­

dorojim o centras. (2.23

jos apdorojimo centras.

skyriuje narginėjam os sm egenų sritys.) Kuo

didesnė

dangalą.

ža

veikla

ir

jų

rodom is.

Ji pav.

sm egenų

gebėjim as Didesnė

valdo

suvokim ą,

sm egenų m ąsty­

žievė yra sudėtinga tarpusavyje susijusių nervinių ląste­

pusrutulius. Tai - svarbiausias

organizm o

kurios

dalys

valdo

pusrutuliuose

kom andas,

sm egenų

ir

(cerebral cortex) -

specializuotas

Naujesnės

funkcijas

tarpusavyje susijungusių nervinių

sudaro

potraukius.

gyvybines

atm intį,

yra

žievė, tuo

prisitaikyti.

plačiai

pagrindinis

m ažesnė

Varlių

rem iasi

žinduolių

kūno

valdym o

ir

inform acijos

ap­

pavaizduota ir sm egenų žievė, ir visos kitos šiam e

iš

sm egenų

ir

anksto

genetinė

kitų

kontrolė

užprogram uotom is

žievė

ir tuo

gyvūnų-am fibijų

teikia

didesnes

žievė

didesnis yra

m a­

genetinėm is

nuo-

galim ybes

išm okti

ir m ąstyti, sudarydam a jiem s sąlygas geriau prisitaikyti. Tai, kas m us išskiria kaip žm ones, yra labiausiai susiję su sudėtingom is sm egenų žievės funkcijom is/

Smegenų žievės sandara 15 TIKSLAS. Išvardykite, kokios yra keturios smegenų žievės skiltys.

Pažvelgę

į

galvos

sm egenų

paviršių, pam atysim e, kad

jis

visas

raukšlėtas

kaip

didelis graikinis riešutas. Apie 80 proc. pusrutulių m asės sudaro aksonai, kurie 2.23 PAVEIKSLAS.

sm egenų žievės neuronus jungia su kitom is galvos sm egenų sritim is.

Smegenų struktūra ir funkcijos D id ž io ji s m e g e n ų ju n g tis :

KAIRYSIS PUSRUTULIS

DEŠINYSIS PUSRUTULIS G u m b u ra s : p e r d u o d a s ig n a lu s ta r p ž e m e s n ių jų s m e g e n ų c e n tr ų ir ž ie v ė s

P o g u m b u r is : k o n tr o liu o ja g y v y b in e s fu n k c ija s , p a v y z d ž iu i, m ity b ą , p a d e d a v a ld y ti e n d o k r in in ė s s is te m o s v e ik lą , y r a s u s iję s s u e m o c ijo m is ir m a lo n u m u

H ip o f iz ė : e n d o k r in in ė lia u k a M ig d o la s : lim b in ė s T in k lin is d a r in y s : s is te m o s ž a d in a m o ji s is te m a , k u r i n e r v ų c e n tr a i, a k ty v in a s m e g e n ų ž ie v ę s u s iję s u e m o c ijo m is

P a ilg o s io s s m e g e n y s : k o n tr o liu o ja š ir d ie s p la k im ą ir k v ė p a v im ą

A m o n o ra g a s :

N u g a ro s s m e g e n y s :

lim b in ė s s is te m o s

iš jų į g a lv o s s m e g e n is

d a r in y s , s u s iję s

ir a tg a l e in a n č io s n e r v in ė s

s u a tm in tim i

s k a id u lo s k o n tr o liu o ja p a p r a s tu o s iu s r e fle k s u s

S m e g e n ė lė s : k o o r d in u o ja v a lin g u s ju d e s iu s ir p u s ia u s v y r ą

S m e g e n ų ž ie v ė :

a k s o n in ė s a ta u g o s ,

p a g r in d in is k o n tr o lė s

ju n g ia n č io s a b u

ir in fo r m a c ijo s

s m e g e n ų p u s r u tu liu s

a p d o r o jim o c e n tr a s

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Sm egenų yra

nuo

vieno

žievėje

20

iki

-

23

kvadratinio

plonam e

m ilijardų

m ilim etro

paviršiniam e nervinių

sm egenų

ląstelių

sm egenų

pusrutulių

(suskaičiuota

audinio

m ėginius

sluoksnyje

apytikriai, [de

-

paėm us

Courten-M yers,

2002]). Šiuos m ilijardus nervų ląstelių laiko devynis kartus daugiau į voratinklį pa­ našių

glijos

-

ląstelių

m aistingąsias

„klijų

m edžiagas,

ląstelių'",

izoliuoja

kurios

m ielinus

ir

nukreipia išvalo

nervines

jonus

jungtis,

bei

teikia

Glijos ląstelės (glial cells) -

neurom ediato­

nervų sistemos ląstelės,

rius. Neuronai yra tarsi bitės m otinėlės; savarankiškai jie negali nei pasim aitin­

laikančios, maitinančios

ti, nei apsisaugoti. Glijos ląstelės yra neuronų auklės. Naujausi duom enys leidžia

ir apsaugančios neuronus.

m anyti, kad jos taip pat galbūt vaidina tam tikrą vaidm enį m okantis ir m ąstant. "Plepėdam os"

su

neuronais

jos

gali

dalyvauti

nant (Travis, 1994). Kylant aukštyn neuronų

santykis

didėja.

Neseniai

perduodant

gyvūnijos pasaulio atlikus

pom irtinį

inform aciją

ir

laiptais, glijų

Einšteino

įsim e­

ląstelių

sm egenų

ir

tyrim ą,

nebuvo rasta daugiau ar didesnių nei įprasta neuronų, tačiau buvo rasta kur kas didesnė nei vidutinio žm ogaus galvoje glijų ląstelių koncentracija (Fields, 2004). Pirm asis

dalykas, kuris

raukšlėtum as. dina

sm egenų

būtų

kaip

Tik

krinta

trečdalį

paviršiaus

didžiulė

į akis, pasižiūrėjus į sm egenų

sm egenų plotą.

pica.

Žiurkių

žievės

Jei ir

galim e

sm egenų kitų

m atyti.

paviršių

žem esniųjų

žievę, yra

Raukšlės

padarytum e žinduolių

labai

plokščią,

sm egenų

jos

padi­ jis

žievės

paviršius yra daug m ažiau raukšlėtas, vadinasi, jų žievė turi daug m ažiau ner­ vinio audinio (2.24 Kiekvieną

pav

.).

sm egenų

pusrutulį

sudaro

keturios

dalys,

arba

skiltys,

apribotos

stam besnėm is raukšlėm is. Žiūrėdam i nuo kaktos per viršugalvį pakaušio link,

2.24 PAVEIKSLAS. Žmogus

Šimpanzė

Beždžionė

Žiurkė

Smegenų žievė Jei išlygintume, žmogaus smegenų žievė užimtų maždaug keturių šios knygos puslapių plotą, šimpanzės - užimtų vieną puslapį, kitos beždžionės atvirlaiškį, o žiurkės smegenų žievė būtų kaip pašto ženkliukas (Calvin, 1996).

115

116

2 SKYRIUS

Kaktos skiltis (frontal lobes) -

pamatysime:

smegenų žievės dalis, esanti po

skiltį (pakaušyje) ir sm ilkinių

kaktikauliu. Ji atsako už kalbą,

finiai rajonai, kuriuos skiria gerai matomi grioveliai (2.25

raumenų judesius, veiklos

atlieka

planavimą bei sprendimų

biavimo.

kaktos

daug

(po

skiltį

funkcijų, o

kakta),

m om ens

(viršugalvyje),

skiltį

pakaušio

skiltį (virš ausies). Šios skiltys yra lyg geogra­

kai kurioms

funkcijoms

reikia

pav

.). Kiekviena skiltis

kelių

skilčių

bendradar­

priėmimą. Momens skiltis

Smegenų žievės funkcijos

(parietal lobes) -

16 TIKSLAS. Apibendrinkite tai, ką sužinojote apie juntamąją ir judinamąją žievės funkcijas. Ko-

smegenų žievės dalis viršugal­

dėl svarbios asociacinės sritys?

vyje. Ji apima ir abiejų pusrutulių juntamosios žievės dalis.

Jau daugiau kaip prieš šimtą metų skrodžiant iš dalies paralyžiuotuosius ar nebylius, buvo pastebėta, kad tam tikros jų žievės sritys pažeistos. Tačiau šis akivaizdus įro­

Pakaušio skiltis

dymas toli gražu ne visus įtikino, kad tam tikros smegenų žievės dalys atlieka spe­

(occipital lobes) -

cialias funkcijas. Galiausiai, jei kalbą ir judesius vienodai kontroliuotų visa žievė,

smegenų žievės dalis

tai bet kokios žievės vietos pažeidimas sukeltų tuos pačius padarinius. Televizo­

užpakalinėje galvos dalyje.

rius nustotų rodyti, jei perkirptume į jį einantį elektros laidą, tačiau mes klystume

Apima abiejų pusrutulių regos

m anydami, jog kaip tik šiame laide atsiranda televizoriaus ekrane matomi vaizdai.

sritis, kurių kiekvieną pasiekia

Ši

analogija

informacija iš priešingos regos

genų

lauko pusės.

pavyzdžiui,

smegenų žievės dalis, esanti virš ausų ir apimanti klausos sritis. Į kiekvieno pusrutulio klausos sritį ateina informacija beveik tik iš priešingos ausies.

2.25 PAVEIKSLAS. Svarbiausios smegenų žievės dalys

sijusių

su

kolegomis solo

be

melodijas patirti

kurios

kalbant,

rodo,

kaip

lengva

priklauso

tam

tikra

piešiant

ir

klausantis

žaidžiant

vokalinės

suklysti funkcija.

biliardą,

muzikos,

mėginant

(1998),

registruodama

akompanimento, pirma

„nuostabią

smegenų

apdorodavo vokalinės

prancūzų

dalyvauja

daug

susivienija

elektrinę

atskirose muzikos

muzikų, veiklą.

smegenų

vienovę“.

Be

nustatyti

Sudėtinguose

M uzikų to,

operų

smegenys

Viršus

Smegenis sudaro kairysis ir dešinysis pusrutuliai

Momens skiltis

Kaktos skiltis

Pakaušio skiltis Apačia

Smilkinio skiltis

su­

suteikdamos

atrodo,

jog

su

arijų

eiles

ir

galimybę

nugara

bėgantys šiurpuliai, kuriuos patiria muzikos mylėtojai, sužadina tas pačias sme-

Skiltis - tai didelė smegenų žievės dalis

sri­

sričių,

M ereille Besson

besiklausančių

srityse,

sme­

veiksmuose,

smegenų

smegenų

kalbos ir muzikos apdorojimu, veikla. Tai atrado

Užpakalinė dalis

(tem poral lobes) -

akivaizdžiai

nuo

Pavyzdžiui,

Priekis

Smilkinių skiltis

čių.

vietą,

Smegenų žievė tai išorinis, „žievinis" smegenų dangalas

per­

117

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

genų

atpildo

sistem as,

kurias

stim uliuoja

lytiniai

santykiai

ir

skanus

m aistas

(W einberger, 2004). K lausantis m uzikos, kaip ir vykdant kitus sudėtingus veiks­ m us ar išgyvenant sudėtingus jausm us, veikia daugelis sm egenų sričių.

Judinamosios

funkcijos.

M okslininkai

nustatė

paprastesnes

sm egenų

funkcijas.

Judinamoji žievė

Pavyzdžiui, vokiečių gydytojai G ustavas Fritschas ir Eduardas H itzigas 1870 m .

(motor cortex) -

silpna

kaktos skilties užpakalinės

elektros srove

dirgino

šunų

sm egenų

žievę ir atskleidė svarbų

dalyką -

dirginant im davo judėti atskiros gyvūnų kūno dalys. Be to, judesius buvo gali­

dalies sritis, tvarkanti valingus

ma

judesius.

sukelti

tik

dirginant

lanko

form os

sritį

kaktos

skilties

užpakalinėje

dalyje,

kuri tęsiasi nuo vienos ausies per viršugalvį kitos ausies link. Sis lankas dabar vadinam as judinam ąja žieve (2.26 pusrutulių

judinam osios

žievės

P A V .).

Svarbu ir tai, kad kairiojo ar dešiniojo

dirginim as

sukeldavo

priešingos

kūno

pusės

2.26 PAVEIKSLAS.

ju­

desius.

Judinamosios žievės schemos. Prieš pusšim tį m etų neurochirurgai O tfridas Foersteris

V okietijoje

m onės

pacientų

ir

W ilderis

Penfieldas

judinam osios

žievės

M onrealyje

schem as.

Prieš

sudarė

šim tų

skalpeliu

norm alios

pjaudam i

są­

sm ege­

Galvos smegenų kairiojo pusrutulio ryšių su kūno dalimis schema M a ty t i, k a d ž ie v ė s p lo to , s u s ie to s u k ū n o d a lim i,

nis, chirurgai turėjo num atyti, kokie bus šalutiniai padariniai pašalinus tam tik­

d y d is n ė ra p r o p o rc in g a s

rą

to s k ū n o d a l ie s d y d ž iu i.

šios žievės dalį. Taigi jie

sm egenis dirgindavo

silpna elektros srove (ligo­

P a n a š u , k a d g a lv o s

niam s neskaudėdavo, nes sm egenys skausm o receptorių neturi) ir stebėdavo kūno

s m e g e n y s e d a u g ia u

reakciją. K aip ir Fritschas bei H itzigas, jie nustatė, kad, dirginant įvairias judi­

v ie to s t e n k a ja u tre s n ė m s

nam osios

žievės

vietas

kaktos

skilties

užpakalinėje

dalyje,

juda

skirtingos

ir tik s le s n iu s j u d e s iu s

kū­

a tlie k a n č io m s k ū n o d a lim s .

no dalys. Taip jie sudarė visos judinam osios žievės schem ą, t. y. nustatė, nuo

P a v y z d ž i u i, p irš tu s k o n tro l iu o ja d id e s n ė ž ie v ė s d a lis n e g u r a n k ą .

įvestis: juntamoji žievė

Išvestis: judinamoji žievė

(į k a irįjį p u s r u tu lį a te in a

(k a iry s is p u s ru tu lis k o n tro l iu o ja d e š in io s io s

in fo r m a c ija iš k ū n o

p u s ė s k ū n o ju d e s iu s )

d e š in i o s io s p u s ė s )

Liem uo

Š la u n is

Liem uo

K e lis Ranka

D e ln a s K u lk š n is

P ir š ta i N vkštvs

K a k la s

A k is

K o jų p ir š ta i

Pėda K o jo s p irš ta i

N osis

A k is V e id a s V e id a s Lūpos Lupos

D a n ty s D a n te n o s

Ž a n d ik a u lis

Ž a n d ik a u lis L i e ž u v is L i e ž u v is

K o ja

D e ln a s

N y k š ty s

A n ta k is

K e lis

K a k la s

Ranka P ir š ta i

Š la u n is

R ijim a s

Iš o rin ia i ly tin ia i o rg a n a i

118

2 SKYRIUS

kokios judinam osios žievės vietos priklauso tam tikros kūno dalies judesiai (2.26 pav.). Įdom u, kad tikslesnius judesius atliekančias kūno dalis (pvz., pirštus, bur­ ną) kontroliuoja didesni judinam osios žievės plotai. Neurologas

Jose

„m echaniką". Kai

Delgado

jis

dirgino

akivaizdžiai žm ogaus

padem onstravo

kairiosios

judinam ųjų

judinam osios

žievės

veiksm ų

pusės

ati­

tinkam ą vietą, dešinioji plaštaka buvo sugniaužiam a į kum štį. Dirginam as ir pa­ prašytas

nesugniaužti

kum ščio,

pacientas,

nors

labai

stengėsi,

to

padaryti

ne­

galėjo. „Daktare, - sakė jis, - m anau, kad jūsų elektra yra stipresnė už m ano valią"

(Delgado,

1969).

M okslininkai

vėliau

netgi

išm oko

num atyti

beždžionės

rankos judesį dešim tadaliu sekundės anksčiau, negu ji tą ranką pajudindavo. To buvo

pasiekta,

daug

kartų

m atuojant

judinam osios

žievės

veiklą

prieš

rankos

judesį (Gibbs, 1996).

Nervų ortopedija. Ar panašiai slapta klausydam iesi sm egenų negalėtum e kam nors pavyzdžiui, duoti

paralyžiuotam

kom andas

internetą? nis,

į

Kad

trijų

žm ogui

žym ekliui, tai

sužinotų,

beždžionių

-

kad

padėti

parašytų

Brauno

judinam ąją

judinti

dirbtinę

elektroninį

universiteto

sm egenų

ranką

laišką

ar

m okslininkai,

žievę

įsodino

ar

koją

im tų

100

arba

naršyti

po

tiriantys

sm ege­

m ažyčių

įrašan­

čiųjų elektrodų (Nicolelis ir Chapin, 2002; Serruya ir kiti, 2002). Kai beždžio­ nės

valdym o

doną

taikinį

lus

su

Kai

beždžionė

svirtim i

stum dydavo

(už

gaudam os

rankos

tai

judesiais. tik

Po

ekrano

žym eklį,

atlygį),

to

m okslininkai

pagalvodavo

apie

kad

m okslininkai

judesį,

šis

sekiotų

lygindavo

paliko

kom piuteriui

m intis

skaitantis

paskui

sm egenų

rau­ signa­

valdyti

svirtį.

kom piuteris

paju­

dindavo žym eklį su beveik tokiu pat įgudim u kaip ir beždžionė. Naujesnių tyrim ų m etu buvo registruojam i ne judinam ųjų neuronų, kurie tie­ siogiai

kontroliuoja

beždžionės

Ar vien tik galvojant gali kas nors įvykti? Kalifornijos technologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama Samo Musallamo, įsodino elektro­ dus į momens skilties sritį ir registravo nervų veiklą, kai beždžionė ketindavo siekti. Užprogramavus šią veikią kompiuterio atmintyje, beždžionė galėdavo judinti žymeklį vien tik apie jį pagalvojusi.

(už tai jos buvo skatinam os sultim is), kom piuterinė program a fiksuodavo jų nervų Palyginę

sm egenų

veiklą

su

tašką),

skaitantys

m intis

m okslininkai

vienoje

vėlesniu

2004).

iš

aštuonių

beždžionės galėjo

Kol

srities,

Protas valdo

įsižiebiantį

kiti,

sm egenų

su

tašką,

ir

iš

nurodym o

pasiekti

(M usallam

signalai

susijusios

į

ketinim ais

o

laukdavo

davo

ir

signalai,

2.27 PAVEIKSLAS.

veiklą.

planavim u

ranką,

veiksm u

beždžionės

ekrano (ji

užprogram uoti

vietų

bakstelė­

ekrano

m eklį taip, kad jis judėtų reaguodam as į beždžionės m intis (žr. 2.27

p a v .).

žy­ Bež­

džionė galvoja, o kom piuteris vykdo. 2004 nervų

m etais

JAV

ortopedijos

m aisto

bandym ą

su

ir

vaistų

adm inistracija

aprobavo

pirm ąjį

klinikinį

paralyžiuotais žm onėm is (Pollack, 2004). Pirm asis

pacientas, dvidešim t penkerių m etų paralyžiuotas vyras, dabar gali m intim is val­ dyti

televizorių,

tapo

įm anom a

piešti dėka

figūras aspirino

kom piuterio tabletės

ekrane

dydžio

ir

žaisti

žaidim us

m ikroschem os

su

-

100

visa

tai

m ikroelek-

trodų, registruojančių jo judinam osios sm egenų žievės veiklą (Patoine, 2005).

Juntamosios

funkcijos.

Juntamoji žievė

tai į kokią

žievės sritį ateina

(sensory cortex) -

žievės

kurią

priekinė momens skilties dalis,

Ši sritis yra lygiagreti judinam ajai žievei ir tik truputį už jos priekinėje m om ens

surenkanti ir apdorojanti kūno

skilties

jutiminę informaciją.

kuriam dirginam as labiausiai į priekį išsikišęs šios srities taškas, sakys, kad kaž­

sritį,

Jei

pasiekia

dalyje. Ši sritis

sm egenų

judinam oji

inform acija

inform acija

dabar

iš

vadinam a

žievė

iš kūno kūno

odos

juntam ąja

siunčia

signalus

į

kūną,

dalių? Penfieldas nustatė tą ir žieve

judančiųjų (2.26

kūno

dalių.

pav.). Žm ogus,

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

119

kas palietė jo petį, jei dirginam as taškas tos srities šone, tai žm ogus jaučia kaž­ ką ant veido. K uo jautresnė žm ogaus kūno vieta, tuo didesnė juntam osios sm egenų žievės sritis yra jai skirta. Labai jautriom s lūpom s sm egenyse tenka didesnė dalis ne­ gu kojų pirštam s (2.26 pav.). (Todėl m ieliau bučiuojam ės lūpom is, o ne glostom ės kojom is.) Žiurkių sm egenų dideli plotai skirti ūsų pojūčiam s, pelėdų - klau­ sos jutim ui ir t. t. V ėlesni tyrim ai parodė, į kokią sm egenų vietą ateina inform acija iš kitų ju­ tim o organų. K ai skaitote šią knygą, inform acija iš akių ateina į pakaušio skiltį sm egenų

užpakalinėje

dalyje

(2.28

p a v

.

Pakankam ai

).

stipriai

trinktelėjus

per

šią

vietą, apaktum ėte. D irgindam i šią sm egenų sritį, akyse m atysim e šviesos blyks­ nius

ar

brūkšnelius.

V adinasi, tam

tikra

prasm e

m ūsų

yra

akys

pakaušyje!

Iš

čia regim oji inform acija keliauja į kitas sm egenų sritis, kur toliau apdorojam a, atpažįstam i žodžiai, veidai, aptinkam os em ocijos. Bet kokį jūsų dabar girdim ą garsą analizuoja sm ilkinio skilties klausos sri­ tis

(2.29

p a v

.) .

D idum a

šios

girdim osios

inform acijos

keliauja

iš

vienos

ausies

į klausos juntam ąją žievę, kuri yra truputį virš kitos ausies priešingoje galvos pusėje. Šią vietą padirginus, išgirsite garsą. N ebūtinai tas garsas turi būti tik­

2.28 PAVEIKSLAS. Naujosios technologijos rodo smegenų aktyvumą Šis fMRV vaizdas rodo aktyvią regos žievę (šviesi dėmė, pažymėta rodykle, reiškia, kad į pakaušio skiltį priteka daugiau kraujo), tiriamajam stebint veidus. Kai žmogus nebežiūri į veidus, ši sritis palaipsniui nurimsta.

ras. Schizofrenija sergančių žm onių m agnetinio rezonanso tyrim ai rodo, kad klau­ sos

haliucinacijų

nox

ir

kiti,

m etu

1999).

veikia

N etgi

sm ilkinių

klausą

skiltyse

praradusių

esančios

žm onių

klausos

sritys

įsivaizduojam as

(Len­

skam bučio

Asociacinės sritys (association areas) -

garsas, girdim as vienoje ausyje, siejasi su kitoje galvos pusėje esančios sm ilki­

smegenų žievės sritys, kurios

nių skilties veikla (M uhlnickel ir kiti, 1998).

nekontroliuoja pagrindinių

Asociacinės sritys, Iki šiol m es kalbėjom e apie santykinai m ažas žievės sritis,

bet yra būtinos sudėtingesnėms

judinamųjų ir juntamųjų funkcijų,

kurios arba gauna jutim inę inform aciją, arba valdo raum enų susitraukim us. M až­

psichikos veikloms, pavyzdžiui,

daug

trys

mokymuisi,

vieni

su

ketvirtadaliai kitais

ypatingų

arba

funkcijų

su

lyg

Jie

susieja

raukšlėtos

juntam osios

ir

tuose? Šių asociacinių form aciją.

plonos neturi.

ir

K as

sm egenų

judinam osios

vyksta

šiuose

sričių (šviesūs plotai 2.30 įvairias

jutim ų

žievės

patirtis

su

neuronų

žievės

sričių

didžiuliuose

PAV

yra

susiję

neuronais

sm egenų

ir

atminčiai,

mąstymui

ir kalbai.

plo­

.) neuronai sistem ina in­

turim ais

prisim inim ais

-

labai

svarbia m ąstym o dalim i. D irgindam i

elektros

srove

šias

sritis,

nesulauksim e

jokio

pastebim o

atsako.

Taigi, kitaip negu juntam ųjų ir judinam ųjų zonų, m es negalim e taip aiškiai nu­ statyti

jų

funkcijų.

Šios

„pasyvios"

sritys,

m atyt,

pasitarnavo

vienam

populia­

riausių psichologijos m itų, kad m es naudojam e tik 10 proc. savo sm egenų. K aip R egos

rašo

D onaldas

piktžolių

M cBum ey

psichologijos

(1996),

darže".

šis

Jis

m itas

teigia,

-

kad,

„viena

sunkiausiai

galėdam i

panaudoti

išnaikinam ų visas

sm e­

ž ie v ė K la u s o s ž ie v ė

genis, savo

būtum e sm egenų.

žm ones

su

(Sm egenyse suvartoja V eikiau

daug

Stebėdam i

sužalota nėra

daug

išm intingesni galva,

už

gyvūnus

tuos, su

įsitikinam e,

akivaizdžiai

energijos, gam ta

kurie

naudoja

chirurgiškai kad

betikslių nešvaistytų

išteklių

vieną

pažeistom is

asociacinės

audinių.

tik

sritys

K adangi

dešim tadalį

sm egenim is nėra

sm egenų

nenaudojam om s

ir

„pasyvios". audinys

sm egenim s.)

jos vertina, sujungia ir veikia tą inform aciją, kurią apdoroja juntam o­

sios sritys.

2.29 PAVEIKSLAS. Regos ir klausos žievė

Pakaušio skiltis yra pakaušio apatinėje dalyje ir gauna informaciją iš akių. Smilkinio skilties klausos sritis gauna informaciją iš ausų.

120

2 SKYRIUS

2.30 PAVEIKSLAS.

Judinamosios sritys Juntamosios sritys Asociacinės sritys

Žinduolių smegenų žievės sritys

Kuo sudėtingesnis gyvūnas, tuo jo asociacinės sritys didesnės. Šios plačiai išsidriekusios smegenų sritys yra atsakingos už juntamosiose srityse apdorotos informacijos sujungimą ir panaudojimą.

Žiurkė

Asociacinės naujus

sritys

Žmogus

Beždžionė

Katė

kaktos

skiltyje

prisim inim us. Žm onės, kurių

leidžia

m um s

vertinti,

pažeista

kaktos

skiltis, gali

planuoti

ir

apdoroti

turėti gerą

at­

m intį, gauti didelį įvertį, atlikdam i intelekto testus, ir m okėti kepti gerą pyragą, tačiau jie gali nesugebėti suplanuoti darbo iš anksto ir pradėti tą pyragą kepti jau beveik prasidėjus gim tadienio pobūviui. Dėl be

kaktos

stabdžių.

skilties

pažeidim o

gali

pakisti

pavyzdys

yra

geležinkelio

Klasikinis

asm enybė

-

žm ogus

darbininkas

pasidaro

Phineasas

lyg

Gage.

Šis 25 m etų vyras vieną 1848 m . popietę ilgu geležiniu strypu grūdo paraką į oloje

išgręžtą

skylę

ir

rengėsi

ją

susprogdinti. Netikėtai

iššokusi

kibirkštis

pa­

degė paraką, kuris su didele jėga sviedė strypą tiesiai į jo kairįjį skruostą. Stry­ pas

išlindo

viršugalvyje

ir

įstrigo,

stipriai

sužalodam as

kaktos

sritį

(2.31

pav .).

Didžiausiai visų nuostabai šis žm ogus galėjo sėdėti, šnekėti ir pasveikęs vėl su­ grįžo į darbą. Nors jo protiniai gebėjim ai ir atm intis liko tokie pat kaip ir anksčiau, bet jo asm enybė ciniškas

pasikeitė. bei

M andagus,

nedoras,

prarado

švelniai darbą

šnekantis

ir

baigė

Phineasas

tuo,

kad

Gage

tapo

užsidirbdavo

irzlus,

gyvenim ui

m ugėse rodydam as savo sužalojim ą. Visi jo draugai sakydavo, kad tai jau „ne tas Gage“. Gage kaktos skiltys buvo pažeistos, todėl jo elgesio nebevaržė m o­ raliniai varžtai. Taip pat buvo pastebėta, kad dar du žm onės, kuriem s vaikystėje panašiai kaip Gage buvo sužalotos kaktos skiltys, prarado m oralinius varžtus. Abu šie asm e­ nys 2.31 PAVEIKSLAS. Phineaso Gage sužeidimo rekonstrukcija

Išmatavę šią kaukolę (kuri saugoma kaip medicinos eksponatas) ir pritaikę modernias nervų sistemos vaizdo gavimo technologi­ jas, mokslininkė Hanna Damasio su kolegomis (1994) rekonstravo galimą strypo trajektoriją sužeidimo momentu.

pasveiko, tačiau

kios

sąžinės

jie

graužaties

suaugo

m oraliai

skriaudė

savo

nevisaverčiai

nesantuokinius

-

m elavo, vogė, be

vaikus

ir

jais

jo­

nesirūpino

(Dolan, 1999). Atrodė, jog jie neskiria, kas yra bloga ir kas gera, nors buvo užauginti gerose šeim ose. Kitų džiui,

skilčių

m om ens

asociacinės skiltys,

sritys

kurios

taip

Einšteino

pat

atlieka

norm alaus

psichikos svorio

funkcijas.

sm egenyse

Pavyz­

buvo

di­

džiulės ir neįprastos form os, yra susijusios su m atem atiniu ir erdviniu m ąstym u (W itelson pažinti jūs kaip

ir

kiti, 1999). Apatinė

veidus.

galėtum ėte būtų

Jei

dėl

apibūdinti

keista,

sm ūgio veido

ar

dešiniosios sužeidim o

bruožus,

neatpažintum ėte

lytį

konkretaus

sm ilkinio pakistų ar

skilties

dalis

leidžia

at­

ši

galvos

sm egenų

apytikrį

am žių,

tačiau,

kad

Britney

Spears

žm ogaus

(tarkim ,

sritis, ir

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

ar

net

savo

m očiutės).

Apskritai

sudėtingos

psichikos

funkcijos,

kaip

m okym a­

sis ir atm intis, neturi kokio nors vieno nervų centro. Net santykinai m ažų žiur­ kės

sm egenų

sugebėtų sričių,

asociacinėje

nieko

išm okti

pasklidusių

po

žievėje ar

nėra

atsim inti

visą

žievę.

tokio

taško, kurį suardžius gyvūnas ne­

labirinto.

Sudėtingi

Tokias

žm ogaus

funkcijas

tvarko

gebėjim ai,

daugelis

pavyzdžiui,

at­

m intis ir kalba, priklauso nuo darnios daugelio sm egenų sričių veiklos.

K alba 17 TIKSLAS. Pasakykite, kokios penkios smegenų sritys padeda jums perskaityti šį sakinį.

Nustatyta, kad, sužeidus bet kurią iš kelių žievės zonų, išryškėja afazija - sutrin­

Afazija (aphasia) -

ka kalba. Keista tai, kad vieni žm onės, sergantys afazija, gali sklandžiai kalbėti,

kalbos sutrikimas dėl kairiojo

bet negali skaityti (nors puikiai m ato), o kiti - supranta, ką skaito, bet negali kal­

pusrutulio arba Broca

bėti. Dar kiti gali rašyti, bet negali skaityti; gali skaityti, bet negali rašyti; gali skaityti

(kalbėjimo) bei Wernicke (kalbos

skaičius, bet ne raides, gali dainuoti, bet negali šnekėti. Šie faktai glum ina, nes

supratimo) sričių pažeidimo.

kalbėjim ą ir skaitym ą, rašym ą ir skaitym ą, dainavim ą ir kalbėjim ą laikom e to pa­ ties bendro gebėjim o skirtingom is raiškom is. Aptarkim e kelis faktus, kurie padėjo

Broca sritis (Broca’s area) kaktos skilties kairiosios dalies

aiškinti šią kalbos paslaptį:

sritis, valdanti kalbėjimui būtinus 1.

Prancūzų gydytojas Paulas Broca 1865 m. pastebėjo, kad, sužalojus tam tikrą

raumenis.

kairiosios kaktos skilties sritį, vėliau pavadintą Broca sritimi, žmogui

2.

pasidaro sunku sudaryti žodžius, bet jis gali dainuoti mokėtas dainas ir gerai

Wernicke sritis

suprasti, kas kalbama.

(Wernicke’s area) smilkinio skilties kairiosios dalies

Vokiečių mokslininkas Carlas Wernicke 1874 m. nustatė, kad, pažeidus

sritis, būtina kalbai suprasti.

kairiosios smilkinio skilties atitinkamą sritį (Wernicke sritį), žmonės gali sakyti atskirus žodžius, nesusiedami jų į prasmingą visumą. Paprašytas žodžiu papasakoti, ką mato paveikslėlyje (jame buvo nupiešti du berniukai, už moters nugaros vagiantys pyragaičius), toks pacientas sako: „Moteris išėjo jos dirbantis jos darbas gauti jos geriau, bet kada ji žiūri du berniukai žiūri kita dalis. Ji dirba kitas metas“ (Geschwind, 1979). 3.

Vėliau buvo nustatyta, kad skaitant garsiai būtina dar ir trečioji smegenų sritis. Tai kampinis vingis, kurį pasiekia regimoji informacija iš regos srities. Ji čia paverčiama garsine, ir toliau Wernicke srityje žodis įgauna prasmę.

4.

Visas šias sritis tarpusavyje jungia nervinės skaidulos.

Norm anas bam e

(2.32

Geschwindas, ir

2.33

PAV

.).

rem dam asis

šiais

Kai

skaitote,

garsiai

faktais,

paaiškino,

inform acija

kaip

apie

m es

žodžių

kal­ vaizdą

(1) pasiekia regos sritį, paskui perduodam a į kampini vingį (2), kur žodžiai pa­ verčiam i garsais. Ši inform acija perduodam a į netoli esančią W ernicke sritį (3), kur žodis įgauna prasm ę. Vėliau inform acija keliauja į Broca sritį (4), kuri kon­ troliuoja

sm egenų

judinam ąją

žievę

(5).

Pastaroji

sukuria

tariam ą

žodį.

Atsiž­

velgiant į tai, kuri šios grandies dalis pažeista, skiriasi ir afazijos form a. Su­ žalojus suardyta

kam pinį

vingį,

W ernicke

neįm anom a

kalbėti.

žm ogus

sritis,

sunku

Bendrus

gali

kalbėti

kalbą

dėsnius

ir

suprasti,

verta

suprasti, o

dėl

pakartoti:

bet

negali

Broca

sudėtingi

mai priklauso nuo sudėtingos ir darnios daugelio smegenų sričių veiklos.

skaityti.

srities

Jei

pažeidim o

žmogaus

gebėji­

121

122

2 SKYRIUS

5. Judinamoji žievė

(ištariamas žodis)

2. Kampinis vingis

(perkoduoja regimąją informaciją į garsinę)

4. Broca sritis

(per judinamąją žievę kontroliuoja kalbai būtinus raumenis)

1. Regos žievė

(priima parašytus žodžius kaip vizualinį sužadinimą)

2.32 PAVEIKSLAS. Kalbos specializacija ir integracija

3. Wernicke sritis (ga rsin ė s in form a cijo s inte rp re ta vim a s)

Kitaip kalbą, gasis m o,

tariant,

sm egenys

suvokim ą, patyrim as patiriate

m ąstym ą, atrodo

ištisą

veikia

nem atom as.

vaizdą,

suskirstydam os

įsim inim ą tarsi

-

į

Būtent jūsų

savo

sudėtines šiuo

akys

m etu, jei

būtų

psichikos

funkcijas.

vaizdo

jūs

funkcijas

M ūsų

nepraradę

kam eros,

-

sąm onin­ regėji­

perkeliančios

šią sceną į jūsų sm egenis. Iš tiesų, kaip nagrinėsim e 5 skyriuje, jūsų sm egenys regėjim ą

suskaido

į

sudėtines

užduotis,

pavyzdžiui,

spalvos,

gylio,

judėjim o

ir

form os išskyrim ą. (Ištikti m ikroinsulto, kuris sunaikina vieną iš šių neuronų darbo kom andų,

žm onės

gali

prarasti

tik

vieną

regėjim o

aspektą,

pavyzdžiui,

gebėji­

m ą suvokti judesį.) Kiekvienas šių specializuotų nervinių tinklų, tuo pačiu m e­ tu

atlikęs

savo

darbą,

pateikia

inform aciją

„aukštesnio

lygio"

tinklam s,

kurie

sujungia patyrim o fragm entus ir perduoda į vis aukštesnio lygio asociacijų sri­ tis, kurios m um s leidžia atpažinti veidą jį įvardijant, pavyzdžiui, „m očiutė".

2.33 PAVEIKSLAS. Smegenų veikla klausant, skaitant ir tariant žodžius

Panašūs į šiuos PET gauti vaizdai rodo skirtingų galvos smegenų sričių aktyvumą.

A Išgirdus žodį

(klausos žievė ir Wernicke sritis)

B Pamačius žodį

(regos žievė ir kampinis vingis)

C Kartojant žodį

(Broca sritis ir judinamoji žievė)

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Tas

pat

vyksta

ir

skaitant

žodį:

sm egenys

įvertina

žodžio

form ą,

skam besį

bei prasm ę naudodam os skirtingus nervinius tinklus (Posner ir Carr, 1992). Todėl fM RV

nuotraukos

prasm e

rodo,

(„Kodėl

apdorojam i („Kokie

kad

rykliai

kitoje

sm egenų

prožektoriai

juokingi

nepuola

buvo

išsireiškim ai,

advokatų?..

srityje

nei

Nojaus

arkoje?..

Dėl

kuriuose

žaidžiam a

posakiai,

žodžių

solidarum o “ ),

profesinio kuriuose

žaidžiam a

Prieštvaniniai “ )

[Goel

yra

žodžiais

ir

Dolan,

2001]. Pasvarstykite: tai, ką patiriate kaip nuolatinį, nedalomą suvokimą, iš tiesų

Plastiškumas (plasticity) -

tėra

galvos smegenų savybė keistis

tik

matomoji

informacijos

apdorojimo

ledkalnio,

kurio

didžioji

dalis

slypi

smegenims persitvarkant

po jūsų sąmoningo suvokimo paviršiumi, viršūnė. Apibendrindam i

pasakysim e,

jog

psichikos

posistem ės

yra

išsidėsčiusios

kon­

po pažeidimo (ypač vaikams)

krečiose sm egenų srityse, tačiau sm egenys veikia kaip vientisa visum a. Kai ju­

ir eksperimentų metu, kai

dinate ranką, atpažįstate veidus, suvokiate spalvas, judesį ir gylį - visa tai pri­

tiriama, kaip patirtis veikia

klauso

smegenų raidą.

nuo

konkrečių

nervinių

tinklų.

Tačiau

tokios

sudėtingos

funkcijos,

kaip

klausym asis, m okym asis ir m eilė, yra susijusios su daugelio sm egenų sričių ko­ ordinavim u. Šie du principai - specializavim as ir integravim as - apibūdina sm e­ genų veiklą.

Smegenų plastiškumas 18 TIKSLAS. Nagrinėdami kokią nors ligą ar sužalojimą, padiskutuokite apie smegenų plastiškumą.

Sm egenis

form uoja

ne

tik

genai,

bet

ir

patirtis.

3

skyriuje

daugiau

kalbėsim e

apie tai, kaip patirtis form uoja sm egenis, o dabar panagrinėkim e sm egenų plastiškum ą - gebėjim ą keistis po sužalojim ų. Daugum a liksite

žuvusių

visam

laikui

neuronų

nebeatsikuria

paralyžiuotas).

(jei

Atrodo,

jog

sužalotos kai

stuburo

kurios

sm egenys,

sm egenų

funkcijos

yra iš karto priskirtos konkrečiom s sritim s. Tik ką gim ęs kūdikis, kuriam

buvo

pažeistos

nor­

veidų

m alaus gebėjim o audiniai, nes

atpažinim o

reaguodam i

sm egenys

sritys

abiejose

atpažinti veidus (Farah į

pačios

sm ilkinių

persitvarko.

sužalojim ą,

„susirem ontuoja “

save

skiltyse,

nebeatgauna

ir kiti, 2000). Tačiau Šitaip po

atsitinka

nedidelių

kai kurie nervų m um s

visiem s,

nelaim ių.

Sm egenų

plastiškum as yra ypač akivaizdus po sunkių sužalojim ų. Jei neteksite piršto, jun­ tam oji žievė, kuri gaudavo kurie

tolydžiai

sm egenų

žievės

taps

iš jo

jautresni

klausos

signalus, pradės juos gauti iš gretim ų

(Fox,

sritis, kuri

1984). koduoja

M RV

rodo,

fortepijono

jog

patyrusių

garsus, yra

pirštų, pianistų

didesnė

nei

įprasta (Bavelier ir kiti, 2000; Pantev ir kiti, 1998). M ūsų sm egenys plastiškiausios esti vaikystėje (Kolb, 1989; žr. 2.34 Sm egenų

plastiškum as

žm ogus naudojasi vienu nų

-

tai

pirštu

gera

padeda

žm onėm s

žinia

akliesiem s

skaityti Brailio

sritis išsiplečia, kai lytėjim o

paprastai

P A V .) .

kurtiesiem s.

Jei

aklas

pirštui skirta sm ege­

pojūtis įsiskverbia į regim ąją žievės sritį, kuri

m atyti

stim uliuodam i

ar

raštą, šiam

(Barinaga, nuslopinsim e

1992a;

Sadato

sm egenų

ir

regos

kiti,

1996).

Jei

žievės

sritį,

nuo

laikinai

m agnetiškai

gim im o

aklas žm ogus padarys daugiau klaidų atlikdam as kalbos užduotį (Am edi

ir kiti, 2004). Kurčių žm onių, kurių gim toji kalba yra ženklai, sm ilkinių skilčių sritis,

kuri

paprastai

yra

skirta

garsinei

inform acijai,

tuščiai

laukia

sužadinim o.

Ir galiausiai ji im a laukti kitų signalų, kuriuos galėtų apdoroti, pavyzdžiui, atei­

2.34 PAVEIKSLAS. Smegenų plastiškumas

Jei sužalojimo ar chirurgi­ nės operacijos metu sunaikinama viena vaiko smegenų dalis arba, kaip atsitiko šiai šešiametei, visas pusrutulis (siekiant pašalinti priepuolius), smegenys šį praradimą kompensuoja priversdamos dirbti kitas perteklines sritis. Viena Džono Hopkinso ligoninės gydytojų grupė, apžvelgdama 58 vaikų smegenų dalies pašalinimo operacijas, praneša, jog buvo „nustebusi" dėl to, kaip, pašalinus bet kurį smegenų pusrutulį, vaikai puikiai išsaugo atmintį, asmenybę ir humorą (Vining ir kiti, 1997).

123

124

2 SKYRIUS

nančių iš regos sistem os. Tai paaiškina, kodėl kai kurių tyrim ų m etu buvo pa­ stebėta,

kad

kurčiųjų

periferinė

rega

yra

labiau

išsivysčiusi

(Bosworth

ir

Dol-

kins, 1999). Jei

am putuojam a

juntam osios

žievės

kūno

dalis,

srityse, gali

ka dirgikliai. Kaip

jutim inės

įsiskverbti

parodyta 2.26

skaidulos, į

kurios

sm egenų

paveiksle, delno

baigiasi

audinį, į

kurį

gretim ose nebepaten­

sritis juntam ojoje žievėje yra

tarp veido ir rankos sričių. Tai paaiškina paslaptingą reiškinį: glostydam as vei­ dą

žm ogaus,

kuriam

buvo

am putuotas

delnas,

V.

S.

Ram achandranas

pastebė­

jo, jog šis žm ogus jausdavo prisilietim ą ne tik prie veido, bet ir prie jo nesan­ čių

pirštų. Tas

įsiskverbė

į

pat buvo

delno

ir glostant ranką, kurios

skaidulų

nebeužim am ą

jutim inės

sm egenų

sritį.

skaidulos

Atkreipkite

taip dėm esį

pat ir

į tai, jog kojų pirštų sritis yra šalia lytinių organų srities. Kaip m anote, ką pa­ tirdavo

lytinio

akto

m etu

kitas

Ram achandrano

pacientas,

kuriam

buvo

am pu­

tuota kojos pėda? „Iš tiesų orgazm ą jaučiu pėdoje. Ir ten jis kur kas stipresnis nei būdavo anksčiau, nes dabar orgazm as neapsiriboja vien tik lytiniais organais" (Ram achandran ir Blakeslee, 1998, p. 36). Nors

sm egenų

byloja, pat

jog,

gali

pokyčiai

priešingai

generuoti

nei

naujas

dažnai buvo

vyksta

ilgai

sm egenų

kaip

persitvarkym as,

m anyta,

ląsteles

suaugusios

dviejose

nauji

pelės

senesniųjų

ir

duom enys

žm onės

sm egenų

taip

srityse

(Kem perm ann ir Gage, 1999; Van Praag ir kiti, 2002). Be to, beždžionių sm e­ genys

kasdien

sukuria

tūkstančius

naujų

neuronų.

Šie

naujieji

neuronai

susidaro

giliai sm egenyse ir po to gali m igruoti į m ąstym o sritį kaktos skiltyje bei suda­ ryti

junginius

su

gretim ais

neuronais

(Gould

ir

kiti,

1999).

Žm ogaus

em brione

taip pat buvo rasta pirm inių sm egenų kam ieno ląstelių, galinčių išsivystyti į bet kurią čios

sm egenų paversti

ląstelių save

rūšį.

prarastų

Ar

sm egenų

sm egenų

kam ieno

ląstelių

nervinės

ląstelės

pakaitalais, jei

jas

galėtų

m asiškai

pa­

paga­

m intum e laboratorijoje ir įšvirkštum e į sužalotas sm egenis? Ar kada nors galė­ sim e atstatyti sužalotas sm egenis panašiai kaip atsėjam e nuniokotą veją? Ar iš­ rasti nauji vaistai galės skatinti naujų nervinių ląstelių susidarym ą? Atidžiai ste­ bėkite.

Šiandienos

biotechnologijų

bendrovės

atkakliai

siekia

įgyvendinti

šias

galim ybes (Gage, 2003).

Perskirtos smegenys 19 TIKSLAS. Papasakokite apie perskirtų smegenų tyrimus ir paaiškinkite, kaip jie padeda su­ prasti kairiojo ir dešiniojo pusrutulių funkcijas.

Jau daugiau kaip prieš šim tą m etų klinikiniai stebėjim ai parodė, kad abiejų sm e­ genų pusrutulių funkcijos yra skirtingos. Dėl kairiojo sm egenų pusrutulio sužalo­ jim o,

sutrenkim o

ir

auglio

pasidaro

sunkiau

skaityti,

rašyti,

kalbėti,

skaičiuoti

ir suprasti. Tokių pat dešiniojo pusrutulio pažeidim ų padariniai nėra tokie sunkūs. „Jums nepatiktų apdoroti

Iki

1960

m.

daugum a

tyrinėtojų

m anė,

kad

kairysis

pusrutulis

yra

„viršes­

duomenis dešiniuoju smegenų

nis “ , o dešinysis pusrutulis yra pirm ojo „pavaldinys “ . Tyrinėtojai atrado, jog „pa-

pusrutuliu."

valdusis “ dešinysis pusrutulis nėra toks jau Michael Gazzaniga (2000)

labai įdom us psichologijos istorijos skirsnis.

suvaržytas. Šių

atradim ų

istorija yra

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Didžioji smegenų jungtis

125

2.35 PAVEIKSLAS. Didžioji smegenų jungtis

Šis platus aksonų skaidulų pluoštas jungia abu smegenų pusrutulius. Norint nufotografuoti pusę galvos smegenų (nuotrauka kairėje), pusrutuliai buvo atskirti, perpjaunant didžiąją smegenų jungtį ir žemiau jos esančius audinius. Vaizde iš viršaus (nuotrauka dešinėje) pašalinta dalis smegenų audinio, kad matytųsi didžioji smegenų jungtis ir nuo jos einantys skaidulų pluoštai.

Galvos smegenų perskyrimas Du

Los

A ndželo

neurochirurgai

-

Philipas

V ogelis

ir

Josephas

Bogenas

1961

m . spėjo, kad sunkius epilepsijos priepuolius sukelia nenorm aliai padidėjęs gal­ vos

sm egenų

aktyvum as, kuris

„blaškosi"

pirm yn

ir atgal tarp

dviejų

pusrutu­

Didžioji smegenų jungtis - didžiausia

lių. Jei taip yra iš tikrųjų, tada galim a tikėtis sutram dyti sunkią epilepsiją nu­

(corp us ca llo su m )

traukus

nervinių skaidulų jungtis,

pusrutulių

bendradarbiavim ą.

K ad

pusrutulius

perskirtų,

chirurgai

turė­

jo perpjauti didžiąją sm egenų jungtį - platų aksonų skaidulų pluoštą, jungiantį abu pusrutulius (2.35 Jie

tikėjosi,

kad

tokia

operacija

neturėtų

sužaloti

žm ogaus.

Psichologai

Ro-

geris Sperry, Ronaldas M yersas ir M ichaelis G azzaniga jau buvo taip perskyrę kačių

bei

beždžionių

sm egenis

ir

sunkių

nepageidautinų

padarinių

nebuvo

pa­

stebėję. Taigi V ogelis ir Bogenas ryžosi operuoti. Ir kokie gi buvo rezultatai? Priepuoliai beveik buvo

nim is

gaudam as

išnyko, todėl šiuo

norm alūs,

po

tačiau

operacijos,

ryškiai

vienas

požiūriu

ligoniai su

pasikeitė

jų

ligonis

net

perskirtom is sm ege­

asm enybė

kandžiai

ir

intelektas.

pastebėjo,

jog

jis

A tsijaučia

„perskirtą galvos skausm ą" (G azzaniga, 1967). Tik dešim t m etų anksčiau neuropsichologas K arlas Lashley juokavo, jog di­ džioji sm egenų jungtis, m atyt, yra tik tam , kad „išlaikytų abu pusrutulius kartu, kad šie nenukartų žem yn". Išradingieji Sperry bei G azzanigos eksperim entai at­ skleidė, kad ties,

šios galingos, apie 200 m ilijonų nervinių skaidulų turinčios jung­

galinčios

m ilijardą

bitų

per

vieną

sekundę

inform acijos,

tarp

paskirtis

sm egenim is („pačių

patraukliausių

zaniga)

leido

tyrinėjim ai

abiejų

yra

pusrutulių

sudėtingesnė.

perduoti Žm onių

daugiau

su

kaip

perskirtom is

žm onių žem ėje", kaip teigė Sperry bei G az­

suprasti,

kokias

funkcijas

atlieka

kiekvienas

pusrutu­

lis, papildydam as vienas kitą. K aip gim tis

paaiškinta

leido

2.36

paveiksle ,

m okslininkam s

m ūsų

pasiųsti

regėjim o

inform aciją

nervinių į

paciento

tinklų

ypatinga

kairįjį

arba

pri­

dešinįjį

sm egenų pusrutulį - paprašant pacientą įdėm iai žiūrėti į pasirinktą tašką ir po to švystelint dirgiklį jo kairėje arba dešinėje. Jie galėtų tai padaryti ir jum s, ta­ čiau

jūsų

sveikose

jungianti abu pusrutulius.

pav .).

sm egenyse

pusrutulis,

kuris

gavo

inform aciją,

akim irksniu

ją perduotų savo kaim ynui. Sm egenų perskyrim o operacija atskyrė „telefono lai-

Perskirtos smegenys (split b ra in ) -

būklė, kai galvos smegenų pusrutuliai atskiriami vienas nuo kito perpjaunant juos jungiančias skaidulas (dažniausiai didžiosios smegenų jungties skaidulas).

126

2 SKYRIUS

K a irysis re g o s la u ka s

D e šin ysis re g o s la u ka s

2.36 PAVEIKSLAS. Informacijos greitkelis nuo akies iki smegenų Informacija iš kairiosios regos lauko pusės patenka į dešinįjį pusrutulį, o iš dešiniosios lauko pusės - į kairįjį pusrutulį, kuris paprastai kontroliuoja kalbą. (Atkreipkite dėmesį, kad kiekvieną akį pasiekia informacija iš abiejų dešiniojo ir kairiojo - regos laukų.) Bet kurį pusrutulį pasiekusi informacija greitai perduodama per didžiąją smegenų jungtį. To nebūna žmonėms, kurių smegenys perskiriamos, perpjovus didžiąją smegenų jungtį.

dus“ - didžiąją sm egenų jungtį - dėl to m okslininkai galėjo kiekvieną pusrutu­ lį tirti atskirai. Ankstyvojo skirtom is O p tin ia i n e rva i

žodis

sm egenim is

(pavyzdžiui,

sirodydavo sm egenų Optinis chiazmas

(kuris

jų

įdėm iai

Gazzaniga

žiūrėti

į

„VARNA-LĖŠOS“,

kairiajam e

pusrutuliui),

perduoda

m etu

o

regos žodis

inform aciją

tašką,

žr.

o

2.37

lauke

paprašė

tuo p a v .).

(kuris

„LĖŠOS"

kairiajam

(1967)

m etu Tad

perduoda

šm ėstelėdavo

sm egenų

pacientų ekrane

žodis

su

šm ėstelėdavo

„VARNA"

inform aciją dešiniajam e

pusrutuliui).

Kai

per­

po

pa­

dešiniajam regos to

lauke Gazza­

niga paklausdavo, ką m atė pacientai, jie sakydavo, jog m atė žodį „LĖŠOS". Ta­ čiau

Kalba

eksperim ento

paprašyti

kontroliuoja

parodyti

dešinysis

žodį,

pacientai

sm egenų

apstulbdavo,

pusrutulis)

kai

parodydavo

jų

kairioji

žodį

ranka

„VARNA".

(kurią Kiek­

vienas sm egenų pusrutulis, kai jam būdavo suteikiam a proga išreikšti save, pra­ nešdavo

tik

tai,

ką

jis

m atė.

Dešinysis

sm egenų

pusrutulis

(kuris

kontroliuoja

kairiąją ranką) intuityviai žinojo tai, ko negalėjo pranešti žodžiais. Panašiai K a irio jo sm e g e n ų p u sru tu lio re g o s sritis

D id žioji sm e ge n ų jun g tis

D e šin io jo sm e g e n ų p u sru tu lio re g o s sritis

šaukštą.

atsitikdavo

Žm ogus

ir

negalėdavo

paciento

dešiniajam

pasakyti,

apčiuopiant kairiąja ranka, tarp

daugelio

ką

m atė.

įvairių

pusrutuliui Tačiau,

„parodžius" kai

jam

daiktų, paslėptų

buvo

nupieštą leista,

už ekrano, at­

pažinti tą, kuris buvo rodytas ekrane, jis greitai ir beveik neklysdam as išsirink­ davo šaukštą. Kai eksperim entuotojas sakydavo: „Teisingai", - pacientas kar-

2.37 PAVEIKSLAS. Perskirtų galvos smegenų tyrimas Eksperimentuotojas įžiebdavo žodį VARNA-LĖŠOS visame regos lauke. Pacientė su perskirtomis smegenimis sakydavo mačiusi tą ilgo žodžio dalį, kuri buvo perduota kairiajam pusrutuliui (LĖŠOS). Tačiau paprašyta kairiąja ranka parodyti tai, ką matė, rodydavo tą ilgo žodžio dalį, kuri buvo perduota dešiniajam pusrutuliui (VARNA). (Iš Gazzaniga, 1983.)

lėšos

Kokį žodį matėte?

arba

„Žiūrėkite į tašką."

Akimirką ekrane pasirodo žodžiai, atskirti tašku.

Kairiąja ranka parodykite tą žodį, kurį matėte

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

tais

replikuodavo:

nežinau,

ką

„Ką?

m ačiau?“

Teisingai? Žinom a,

jo

Kaip

aš

kalbą

tvarkė

galiu

teisingai

kairysis

parinkti

daiktą,

pusrutulis,

jei

suglum intas

to, ką žinojo jo neverbalinė dešinioji sm egenų pusė. Kelis ką

žm ones, kuriem s buvo

erzino

m arškinius,

atlikta

blykstelėsime raudona šviesa

sm egenų

m aištinga

kairiosios

rankos

užsegiotus

dešiniąja

ranka,

Klausimas: Jei pacientui su perskirtomis smegenimis

perskyrim o

nepriklausom ybė: arba

m aisto

operacija, kurį lai­

ji

galėdavo

produktų

atsegioti

parduotuvėje

pa­

ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, o žalia šviesa - ties kairiuoju pusrutuliu, ar abu

dėti prekes atgal į lentyną po to, kai dešinioji ranka būdavo jas įdėjusi į veži­

pusrutuliai suvoks skirtingą

m ėlį.

spalvą? Ar asmuo suvoks, kad

Tarsi

kiekvienas

sm egenų

pusrutulis

galvotų:

„Aš

turiu

pusės

proto

teisę

nuspręsti, kad šiandien dėvėsiu žalius (m ėlynus) m arškinius". Iš tiesų, kaip tei­

spalvos skiriasi? Kokią spalvą jis

gia Sperry (1964), atlikus sm egenų perskyrim o operaciją, žm onės įgyja „du at­

sakytų matęs? (Atsakymai

“

skirus

protus . Kai sm egenys

perskirtos, abu

pusrutuliai gali suprasti ir vykdyti

kitame puslapyje.)

nurodym ą kairiąja ir dešiniąja ranka kopijuoti - tuo pat metu - skirtingas figū­ ras

(Franz

duoju

ir

kiti,

asm enį

su

2000;

žr.

2.38

perskirtom is

p a v

(Skaitydam as

.).

sm egenim is,

kuris

šiuos

kairiąja

pranešim us ranka

prieš

įsivaiz­ dešiniąją

žaidžia žaidim ą „akm uo, popierius, žirklės “ .) Kai „abu protai “ nesutaria, kairysis pusrutulis, atrodo, veikia kaip galvos sm e­ „atstovas spaudai “ , kuris m ankština savo

genų

suprantam as tai

reakcijas. „Eik “ ,

kom andai:

parengtą

Jei

paaiškinim ą:

pacientas

protą, racionalizuodam as jam

paklusdavo

tai

viską

aiškinantis

„Aš

einu

atsigerti “ .

dešiniajam

kairysis Tad

pusrutuliui

pusrutulis

M ichaelis

galėdavo

Gazzaniga

ne­

pateik­ pateikti

(1988)

da­

ro išvadą, jog sąm oningasis kairysis sm egenų pusrutulis yra „vertėjas “ , akim irks­ niu kuriantis teorijas, paaiškinančias m ūsų elgesį. Kitaip nei pasąm onė, kuri m ūsų gyvenim ą

valdo

tarsi

reaktyvinio

lėktuvo

autopilotas,

sąm onė

elgiasi

kaip

pilo­

tas, kuris retkarčiais perim a lėktuvo valdym ą. Ji taip pat elgiasi tarsi proto at­ stovas

spaudai

priim tus

(o

kartais

sprendim us

pagrindinę

ir

prasim anym ų

(W egner,

koncepciją,

prie

2002;

kurios

kūrėjas),

W ilson, ne

aiškindam a

2002).

kartą

Šie

šioje

už

uždarų

pranešim ai

knygoje

grįšim e:

durų

Pabandykite tai atlikti!

pasąmonė

Joe, pacientas su perskirtomis smegenimis, gali vienu metu piešti du skirtingus piešinius.

gali kontroliuoti mūsų elgesį be mūsų sąmoningų pastangų ar valios. Šie

eksperim entai

žm ogus nų

svarsto

pusrutulis

rodo,

kad

sprendim us supranta

kairysis

(Rogers,

paprastus

sm egenų

2003).

pusrutulis

Dešinysis

pageidavim us,

yra

sm ege­

lengvai

suvo­

kia objektus ir yra aktyvesnis, kai reikia reaguoti greitai ir in­ tuityviai. rįjį mus ja

Dešinysis

kopijuojant bei

veido

biau

em ocijas puse.

sutrinka

sm egenų

piešinius,

pusrutulis

atpažįstant

taip

ir

išreiškiant

em ocijas

Todėl

sužalojus

dešinįjį

em ocijų

apdorojim as

pat

veidus,

pranoksta

skirtu­

išraiškingesne

kairią­

sm egenų

ir

kai­

suvokiant

socialinis

pusrutulį

la­

elgesys

(Tra-

plaučiai,

krū­

nel ir kiti, 2002). Didum a tys jei

-

organizm o

atlieka

viena

pusė

tapačias

porinių

organų

funkcijas,

sutriktų. Tačiau

-

inkstai,

sukurdam i

atsarginę

sistem ą,

negalioja

sm egenų

pusrutu­

tai

liam s, kurie vienu m etu gali vykdyti skirtingas funkcijas m ini­ m aliai

vienas

keista,

tačiau

savo protą.

kitą

dubliuodam i.

išm intinga

pora,

Dėl

kurios

to

gaunam a

kiekviena

pusė

biologiškai tarsi

turi

2.38 PAVEIKSLAS.

iliustruoja

aktyvesnis,

kai

127

128

2 SKYRIUS

Smegenų pusrutulių skirtumų tyrimas sveikose smegenyse Kokios

yra

pažeista,

daugum os

sm egenys?

(99,99

proc.)

mūsų

Ar

m ūsų,

sm egenys

kurių

irgi

didžioji

panašiai

sm egenų

jungtis

specializuotos?

Keli

ne­ skir­

tingi tyrim ai į šį klausim ą atsako teigiam ai. Atliekant suvokimo užduotį, elektrinės sm egenų bangos, kraujo apytaka ir su­

Kuris laimingesnis? Pažvelkite pirma į vieno, po to - į kito veiduko centrą. Ar kuris nors atrodo laimingesnis? Daugumai dešinysis veidas atrodo linksmesnis. Kai kurie mokslininkai mano, kad tą lemia dešinysis pusrutulis, kuris apdoroja emocijas ir gauna informaciją iš kiekvieno veiduko kairiosios pusės (kai žvelgiame į veido centrą).

vartojam as o

gliukozės

kalbant

ir

arba

skaičiuojant

dešinės

ram inam aisiais jančią

vietą

ypač

sm egenų

vaistais

rodo,

kad

išryškėja,

pusės

paveikus

prieš operaciją

pusrutulis.

pusrutulio Pusrutulių

stim uliuojant

aktyvum ą visą

dešiniojo

padidėja

kairysis

aktyvesnis

lateralizacija)

(vadinam a rės

kiekis

trum pai

aktyvum as, specializacija

„išjungtą"

(Knecht ir kiti, 2002) arba

pusrutulį.

Kad

nustatytų

kalbą

gydytojai gali įšvirkšti slopinam ųjų

kai­

trum pai

kontroliuo­

m edžiagų

į ati­

tinkam os kūno pusės kaklo arteriją kuri pusrutulį aprūpina krauju. Prieš tai žm o­ gus paprašom as atsigulti, pakelti rankas į viršų ir ką nors visą laiką pasakoti. Ar jūs

galite

num atyti, kas atsitiks, kai vaistų

pateks į kairįjį pusrutulį?

Po

kelių

sekundžių dešinioji ranka suglebusi nusvyra žem yn ir, jei kalbą kontroliuoja kai­ rysis

pusrutulis,

žm ogus

negali

kalbėti

tol, kol

vaistas

nepasišalina

iš

organiz­

m o. Jei šio vaisto per arteriją patenka į dešinįjį pusrutulį, kairioji ranka suglem ­ ba ir nukrenta, bet gebėjim as kalbėti neišnyksta. Dešiniajam , o ne kairiajam pus­ rutuliui

m iegant,

žm ogui

sunkiai

sekasi

atpažinti

pasikeitusį

savo

paties

atvaiz­

dą nuotraukoje (Keenan, 2001). Kiti

testai

irgi

patvirtina

pusrutulių

specializaciją.

Daugum a

žm onių

greičiau

ir tiksliau atpažįsta vaizdus, kai inform acija iš jų nukreipiam a į dešinįjį pusru­ tulį, o žodžius - kai jie „nusiunčiam i" į kairįjį pusrutulį. Žodis nusiunčiam as į dešinįjį pusrutulį, suvokiam as sekundės dalele vėliau, nes inform aciją tenka per­ siųsti per didžiąją sm egenų jungtį į kairiojo pusrutulio kalbos centrą. O

kuris

dešinysis,

pusrutulis,

nes

jis

jūsų

daugiau

nuom one, analizuoja

tvarko

kurčių

regim ąją

žm onių

erdvinę

gestų

inform aciją?

kalbą? O

gal

Gal kai­

rysis, nes jis labiau pritaikytas apdoroti kalbinę inform aciją? Tyrim ai rodo, kad kurčių

žm onių

ženklų

skaitym ą

kaip

ir

girdinčiųjų

kalbėjim ą

kontroliuoja

kai­

rysis pusrutulis (Corina ir kiti, 1992; Hickok ir kiti, 2001). Taigi kairiojo pus­ rutulio toks

sužeidim as

sužeidim as

sutrikdo

sutrikdo

kurčio

žm ogaus

girdinčiojo

bendravim ą

bendravim ą

žodžiais.

gestais

taip

Broca

pat,

sritis

kaip

atsakin­

ga už kalbą ir žodžiais, ir gestais (Corina, 1998). Sm egenim s kalba lieka kal­ ba, nesvarbu ar kalbam a žodžiais, ar gestais. Nors

kairysis

pusrutulis

puikiai

atlieka

greitas,

pažodines

kalbos

interpreta­

cijas, dešinysis jį pranoksta darant subtilias išvadas (Beem an ir Chiarello, 1998; Bowden ir Beem an, 1998; M ason ir Just, 2004). Jei kairįjį pusrutulį sužadinsi­ me

šm ėstelėjusiu

žodžiu

pėda,

jis

itin

greitai

atpažins

artim ai

su

juo

susijusį

žodį kulnas. Tačiau jei dešinįjį pusrutulį sužadinsim e žodžiais pėda, rėkti ir stik­ las, jis greičiau atpažins kitą žodį, kuris tik tolim ai susijęs su visais trim is (rėž­

Atsakymai Į ankstesniame

ti). O

jei pateiksim e įžvalgos reikalaujančią užduotį - kuris žodis dera su žo­

džiais

vidurinis, -

rajonas

ir

namas

mokykla. Štai ką

-

aiškino

dešinysis vienas

pusrutulis

greičiau

puslapyje pateiktus klausimus:

atsakym ą

Taip. Ne. Žalią.

pažeistas dešinysis sm egenų pusrutulis: „Suprantu žodžius, tačiau nepastebiu

pacientas, kuriam

po

už

kairįjį ras

insulto

buvo

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

129

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai „Klaida keliauja iš lūpų į lūpas, iš plunksnos į plunksną, ir reikia šimtmečių norint ją ištaisyti" Voltaire, 1694-1778

Daug kartų girdėjote arba skaitėte: vienų žmonių dominuoja kai­

Žinodamas, jog Kimura nėra anglė ir netyrė nei muzikų, nei

neurologai

kairiarankių, Corenas prisiminė vieno Amerikos redaktoriaus žo­

perspėja: saugokitės pagundos tokius sudėtingus žmogaus ge­

džius: „Viskas, ką skaitote laikraščiuose, yra absoliučiai teisin­

bėjimus kaip mokslas ar menas talpinti kuriame nors viename

ga, išskyrus tuos retus pasakojimus, apie kuriuos jūs atsitiktinai

smegenų pusrutulyje. „Skirstymas į kairę ar dešinę pažinimo pro­

sužinojote iš pirmųjų lūpų."

rysis

smegenų

pusrutulis,

kitų

-

dešinysis.

Tačiau

cese yra idėja, kuria vadovaujantis labai lengva pasukti klyst­

Štai kas gali atsitikti: informacija iš mokslininko keliauja pas skaitytoją,

keliais", - teigia Rogeris Sperry (1982).

ji

tampa

supaprastinta

ir

pagražinta,

panašiai

kaip

šie

pagražinami gandai keliaudami iš vieno žmogaus pas kitą. Tele­

duomenys yra taip stipriai perdedami? Knygoje The Left-Han-

vizijos kanalas pasirenka įdomią naujieną po to ją sutrumpina

Tad

kodėl,

populiarinant

smegenų

tyrimo

laimėjimus,

der Syndrome („Kairiarankio sindromas") Britų Kolumbijos uni­

iki 30 sekundžių siužeto, kuriame mokslininkas kalba 11 sekun­

versiteto psichologas Stanley Corenas (1993) parodo, kaip žur­

džių. Tai atkreipia didelio laikraščio dėmesį ir paskatina parašyti

nalistika dažnai perdėtai supaprastina bei padailina mokslą. Jis

straipsnį, kurį vėliau perpasakoja mokslo populiarinimo žurnalas

prisimena girdėtą per suvažiavimą Doreen Kimuros, kuri tuo me­

ir galiausiai reklaminiai prekybos centrų žurnalai bei bulvariniai

tu buvo Ontarijo provincijos Londono mieste esančio Vakarų On­

laikraščiai.

tarijo universiteto psichologė, pranešimą. Kimura paskelbė, kad

Corenas pastebi, jog kiekviename etape „idėjos tampa vis

kairiąja ausimi išgirstos melodijos yra lengviau atpažįstamos nei

labiau spekuliatyvios ir vis labiau nutolusios nuo tikrų mokslinių

išgirstos dešiniąja. Žinodama, jog kairioji ausis siunčia didžiąją

rezultatų...

Po

kurio

laiko

komunikavimo

grandinėje

nebematyti

dalį gautos informacijos į dešinįjį smegenų pusrutulį, ji padarė

neuropsichologo." Gandai auga, kaupiasi ir virsta moksline dezin­

išvadą, kad jos savanorių dešiniarankių studentų dešinysis sme­

formacija, tampančia „pripažinta tiesa", kuri atsiranda pokalbiuo­

genų pusrutulis geriau atpažįsta melodijas.

se ir sakiniuose, prasidedančiuose žodžiais: „Kaip visiems ži­

Po kelių dienų laikraštis New York Times rašė, jog „psicho­

noma..."

logė iš Ontarijo provincijos Londono miesto Doreen Kimura at­

Corenas,

rado, kad muzikinius gebėjimus valdo dešinysis smegenų pus­

kų balsai.

arba

„Mokslininkai

viešajame

mite

įrodė, paskęsta

kad..."

Galiausiai,

prieštaraujančių

atsidūsta mokslinin­

remdamasi

Nesakome, jog reikia nekreipti dėmesio į tai, ką skaitote,

Times rašiniu, naujienų agentūra vėliau pranešė, jog „Londono

tačiau būtina būti atidiems. Žurnalistai nori, kad jų rašiniai būtų

rutulis"

(kursyvu

pabrėžėme

padailinimą).

Aiškiai

psichologė dr. Doreen Kimura tvirtina, jog muzikų dešinysis sme­

įdomūs. Kai jiems pasiseka, žurnalistai siekia (ir aš taip pat, ra­

genų pusrutulis dominuoja!" (Tačiau Kimura tyrė universiteto stu­

šydamas šią knygą) išskirti esmę - supaprastinti, tačiau nesu­

dentus, o ne muzikus.) Vėliau paskelbtame laikraščio straipsnyje

primityvinti. Kai jiems nesiseka, žurnalistai riestainio formos duo­

tyrimo duomenys buvo dar labiau iškraipyti: „Anglų psichologė

menis paverčia duonos pirštelių pavidalo pasakojimu: vieni žmo­

pagaliau paaiškino, kodėl tiek daug garsių muzikų yra kairia­

nės yra „kairiasmegeniai", kiti „dešiniasmegeniai"...

rankiai."

130

2

SKYRIUS

subtilybių “ . Dešinysis prasm ė

būtų

sm egenų

aiškesnė,

pusrutulis

pavyzdžiui:

taip

„pakarti,

pat padeda negalim a

m oduliuoti

pasigailėti

“

kalbą, kad

arba

„pakarti

negalim a, pasigailėti “ (Heller, 1990). Ar pažvelgę į du sm egenų pusrutulius, kurie plikai akiai atrodo vienodi, ga­ lėtum e pagalvoti, kad jie taip unikaliai vienas kitą papildo, sudarydam i harm o­ ningą visum ą? Tačiau daugybė stebėjim ų - žm onių su perskirtom is ir su norm a­ liom is sm egenim is - taip gražiai sutam pa, kad beveik nelieka abejonės, jog m es turim e vieningas sm egenis su specializuotom is sritim is.

Smegenų struktūra ir kairiarankiškumas ar dešiniarankiškumas 20 TIKSLAS. Paaiškinkite, koks yra ryšys tarp smegenų sandaros, kairiarankiškumo ir dešiniarankiškumo bei mirtingumo. Beveik 90 proc. žm onių yra dešiniarankiai (M edland ir kiti, 2004). Apie 10 proc. (truputį daugiau vyrų ir šiek tiek m ažiau m oterų) - kairiarankiai. (Yra žm onių, rašančių Beveik

dešiniąja visų

sm egenų

(95

ranka,

tačiau

proc.)

dešiniarankių

pusrutulyje,

kuris

sviedžiančių

dažnai

kalba

būna

kam uolį

kairiąja,

daugiausia

truputį

ir

atvirkščiai.)

apdorojam a

didesnis

(Springer

kairiajam e ir

Deutsch,

1985). Kairiarankiai yra įvairesni. Daugiau kaip pusės jų kalba apdorojam a kai­ riajam e

sm egenų

pusrutulyje,

kaip

ir

dešiniarankių.

M aždaug

ketvirtadalio

kalba

apdorojam a dešiniajam e pusrutulyje; kito ketvirtadalio - abiejuose pusrutuliuose.

Ar kairiarankiškumas arba dešiniarankiškumas yra paveldimi? Sprendžiant iš prieš­ istorinių žm ogaus piešinių olose, įrankių bei rankų ir plaštakos kaulų, šis pokrypis į dešinę įvyko seniai (Corballis, 1989; Steele, 2000). Dešiniarankiškum as do­ m inuoja visose žm onių kultūrose. Be to, jis reiškiasi anksčiau už kultūros po­ veikį. Ultragarsiniai čiulpiančio nykštį vaisiaus stebėjim ai rodo, jog 9 iš 10 em b­ rionų čiulpia dešinįjį nykštį (Hepper ir kiti, 1990, 2004). Šis polinkis į dešiniąją ranką yra unikaliai būdingas žm onėm s ir panašiausiem s į m us prim atam s: šim ­ panzėm s (Hopkins ir kiti, 2005) ir gorilom s, kurių tik 35 proc. yra kairiarankių. Kiti dešiniarankiai ir kairiarankiai prim atai yra vienodžiau pasiskirstę. George

M ichelis (1981) stebėjo

150

kūdikių

dvi pirm ąsias dienas po

gim i­

m o ir nustatė, kad du trečdaliai jų m ėgsta gulėti pasukę galvutes į dešiniąją pu­ sę. Kai po 5 m ėnesių jis vėl tuos kūdikius apžiūrėjo, tai beveik visi „dešiniagalviai “ riąja.

daiktų

siekdavo

Vyraujanti

dešiniąja

dešinioji

pusė

rankute perša

ir

m intį,

beveik kad

„kairiagalviai“

visi

kairiarankiškum as

-

kai­

turėtų

pri­

klausyti nuo genų.

Ar gerai būti kairiarankiui? Sprendžiant iš kasdien vartojam os kalbos, gali atro­ dyti, kad būti kairiarankiui nėra gerai. Ką nors „nugvelbti į kairę “ ar „laikytis pusės “

kairiosios netaktiškas “ Antra

dažnai

(lotyniškai

vertus,

nėra

ir

dešiniosios

m aloniau

prancūziškai rankos

kaip šie

pirm avim as

„bloga

žodžiai yra

dar

lem iantis “ turi

sveikintinas

ir

ar

„nerangus

„kairės “

dalykas

ir

prasm ę).

(pvz.,

an­

gliškai right - dešinė ir su ja susieti žodžiai: all right - gerai, righteous - teisus, in

his

right

m ind

dešinioji ranka ir kt.).

-

sveiko

proto,

right-hand

m an

-

nepakeičiam as

žm ogus,

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Pastebėta, jie

dažniau

kad

kairiarankiai

skundžiasi

yra

m igrena,

labiau

alergiški,

skaitym o

sutrikim ais

(Geschwind ir Behan, 1984). Bet Irane, kuriam e stu­ dentai stodam i į universitetą turi nurodyti, su kuria ranka rašo, kairiarankiam s sekasi geriau visuose da­ lykuose (Noroozian ir kiti, 2003). Yra daugiau kai­ riarankių

m uzikantų,

m atem atikų,

profesionalių

beis­

bolo ir kriketo žaidėjų, architektų ir m enininkų. Kai­ riarankiai lo,

buvo

Leonardo

tokios da

įžym ybės

Vinci,

kaip

Picasso.*

M ichelange­

Nors

kairiaran­

kiam s tenka kentėti savo dešiniarankių kaim ynų baksnojim ą

alkūnėm is

dešiniarankiam s

per

kviestinius

pritaikytų

darbo

pietus,

stalų,

sėdėti

naudotis

už ne­

patogiom is žirklėm is, tačiau visi „už“ ir „prieš “ tiek už

kairiarankius,

tiek

už

dešiniarankius,

atrodo,

pasiskirsto

vienodai.

M oksli­

“

ninkai pastebėjo, kad su am žium i „kairiarankystė m ažėja!

Mokslinė

mįslė:

rankiškum ą ku:

su

asm enų

kairiarankių

psichologas

am žium i im tį

jis

nykimas.

Stanley

kairiarankių pastebėjo,

(1993)

procentiškai

kad

15

Nykstantys kairiarankiai

Tyrinėdam as

Corenas proc.

2.39 PAVEIKSLAS.

kairiarankiškum ą

susidūrė

pastebim ai

su 5

dešinia-

stulbinam u

daly­

Tirdam as

5147

m ažėja.

dešim tm ečių,

ir

proc.

Kairiarankių procentiškai staiga mažėja didėjant amžiui. (Pritaikyta iš Coren, 1993b.)

penkiasdešim t­

m ečių ir m ažiau nei 1 proc. vyresnių kaip 80 m etų tiriam ųjų yra kairiarankiai (žr.

2.39

p a v .).

Susidom ėjęs

Kiti

m okslininkai

Corenas

su

visam e

ištikim a

Coren, 1988, 1991, 1993) ėm ė

pasaulyje

bendražyge

patvirtino

Diane

Halpem

ieškoti atsakym o. (Kokie

Coreno (1991;

duom enis. Halpem

aiškinim ai jum s

ir

Dauguma žmonių taip pat spiria

ateitų

kamuolį dešiniąja koja, žiūri pro

į galvą jei būtum ėte dirbę kartu su jais?) Corenas gim ę

ir

Halpem

kairiarankiais

(Daugelis

vyresnių

m anė,

jog

sulaukę žm onių

mikroskopą dešiniąja akimi

veikiausiai

garbingo prisim ena,

prievarta

am žiaus kaip

jiem s

vaikystėje

asm enys

tam pa

trenkdavo

per

nulem ia,

kad

ir (ar pastebėjote?) bučiuojasi

dešiniarankiai.

galvą ir nosį pakreipdami į

kairiąją

dešinę (Güntürkün, 2003).

ranką

pririšdavo ją prie liem ens ar net pleistru apvyniodavo kum štį, kai jie norėdavo ką nors kairiąja ranka daryti.) Galbūt todėl, kad tėvai ir m okytojai palankiau žiūri

Įrodymas, prieštaraujantis

į

kairiarankiškumo arba

kairiarankius

negu

anksčiau,

šiandien

yra

daugiau

jaunų

kairiarankių.

Tačiau

tyrim ai Šiaurės Am erikoje ir Europoje rodo, jog per XX a. kairiarankių padau­

dešiniarankiškumo genetiniam

gėjo tik nuo 6 iki 10 procentų, skaičiuojant nuo visų gyventojų (Porac ir kiti,

aiškinimui: tapatūs dvyniai

1980). Šis prieaugis per m ažas, kad būtų galim a paaiškinti didesnį labai jaunų

nebūtinai turi tą pačią

kairiarankių

dominuojančią ranką - tai viena

mo

skaičių.

patvirtinim ą

Corenas

m eno

ir

jo

kolegos

kūriniuose, sukurtuose

rado

kairiarankių

nuo

15

400

skaičiaus

iki 3000

stabilu­

m etų

prieš

iš nedaugelio savybių, kuri nėra

Kristų. Šiuose kūriniuose 10 proc. žm onių buvo vaizduojam i kairiarankiais. Šiuo­

jiems bendra (Halpern ir Coren,

laikiniam e m ene 11 proc. žm onių pavaizduoti kairiarankiais.

1990).

* Strateginiais veiksniais galima paaiškinti procentiškai didesnį negu įprasta kairiarankių skaičių sporte. Pavyzdžiui, futbolo komandai naudinga turėti žaidėjų, geriau valdančių kamuolį kairiąja koja, kurie žaistų kairėje aikštės pusėje (Wood ir Aggleton, 1989). Tačiau žaisdami golfą kairiarankiai nebuvo laimėję iki pat 2003 m., kai „American Masters“ turnyrą laimėjo kanadietis Mike Weiras.

131

132

2SKYRIUS

Gal lėtą ir laipsnišką kairiarankių nykim ą būtų galim a paaiškinti paprasčiausiu

„Tiesa ateina per kruopštų netiesos šalinimo procesą.

išm okim u?

Atmeskite visa, kas nereikalinga,

m okti

ir likęs faktas, nors ir atrodytų

iš

kairiarankių

ta

dėl

neįtikėtinas, bus tiesa." Šerlokas Conan

Doilio

Holmsas apysakoje

Gal

būtis,

palaipsniui

tam pa

konkrečių

kairiąja

ranka).

suprojektuota

naudotis

dešiniarankiam s,

dešiniąja

ranka?

dešiniarankiais, tai

prievartinių

Kairiarankiai

veiksm ų retai

Ir

vėl

padaro

padėjo

-

iki

paauglystės. Pokytis

(pavyzdžiui,

virsta

kairiarankiam s

iš­

ne. Ikim okyklinukai, kurie draudim o

valgyti nei

įvyks­

ar

dešiniarankiais

vyresni

pagalvoti

neįsivaizduojam ą

rašyti

aštuonerių

ar devynerių m etų. Kas

„Keturių ženklas", 1890

dar?

Corenas

ir

Halpem

išdrįso

apie

daly­

ką: kad kairiarankiai m iršta jaunesni. „Šito negali būti", - atsakė skeptiškai nu­ siteikę kolegos, kai Corenas pirm ą kartą pagarsino šią m intį. - Jei tai būtų tie­ sa, kas nors būtinai tą jau būtų pastebėjęs. Beje, m ano tėvo m otina buvo kai­ riarankė ir sulaukė 91 m etų." Tačiau gyvi pasakojim ai („Pažįstu žm ogų, kuris...") negali

pakeisti

išvadų,

grindžiam ų

didelėm is

reprezentatyviom is

im tim is.

Taip

pat ir patvirtinantys ar paneigiantys pavyzdžiai neįrodo bendrybės. Tad norėdam i ištyrinėti savo prielaidą, Corenas ir Halpem rinėjo

žinom ą

kairiarankių

sveikatos

riziką.

Kairiarankiai

pirm iausia išnag­

dažniau

patiria

stresą

gim dym o m etu, pavyzdžiui, jie dažniau gim sta prieš laiką arba jiem s reikia dirb­ tinio

kvėpavim o. Jiem s dažniau

skauda

galvą, jie

dažniau

susižeidžia (iš dalies

dėl to, kad įrengim ai yra suprojektuoti dešiniarankiam s, žr. 2.40

pav .),

juos daž­

niau kam uoja kelio ir kitų sąnarių skausm ai, jie daugiau rūko ir vartoja alkoho­ lio, taip pat juos dažniau kam uoja im uninės sistem os sutrikim ai (tarp jų tokios Ilgaamžiai kairiarankiai: •

alerginės ligos kaip astm a, egzem a ir šienligė). Šie

Benjaminas Franklinas (84)

kairiarankių

ir

dešiniarankių

skirtum ai

nėra

didžiuliai

(individualūs

skir­

• Charlie Chaplinas (88)

tum ai kur kas didesni). Tačiau gal jie, kaip ir lyčių sveikatos rizikos skirtum ai,

• Pablo Picasso (92)

prisideda rusių

prie

įvairaus

niškai

gyvenim o am žiaus

dešiniarankiai

žm onių

im tį,

tiesų

gyveno

Halpem

aštuoneriais

pastebėjo,

devyneriais

ilgiau.

žaidėjus,

• Aleksandras Didysis (33)

trejų m etų - pagal Coreno vertinim ą - tačiau jis vis tiek buvo akivaizdus (Ag-

• Kurtas Cobainas (27)

gleton ir kiti, 1993; Rogerson, 1994).

Knygoje The Left-Hander Syndrome („Kairiarankio sindromas") Stanley Corenas iliustruoja riziką, iškylančią kairiarankiams dešiniarankių pasaulyje. Jei kariarankis dirba staklėmis, jo kairioji ranka gali riboti matymo lauką.

kad

ir

dešiniarankius

gyvenim o

trukm ės

kiti

viduti­

vaikus.

kairiarankius

bei

jog

m etais

kriketo

pastebėjo,

Halpem

m i­

braukė

jie

Corenas,

ar

neseniai

• Marilyn Monroe (36)

Lygindam i

kai

ir

atsitiktinę

• Babe Ruth (53)

Pavojingas kairiarankių

sum ažėjo,

Corenas

Tirdam i

Trumpaamžiai kairiarankiai:

gyvenimas

truputį

nevienodum o?

Šis

2.40 PAVEIKSLAS.

skirtum as

iš

trukm ės

m okslininkai

iš­

buvusius

beisbolo

bei

skirtum as

sum ažėjo

iki

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

Šie

stulbinam i

iškreiptas

ir

duom enys

sukėlė

bjaurią

reakciją:

sukėlė

reklam inį

triukšm ą,

„Brangusis

kuris

daugiausia

profesoriau,...

m es

buvo

prim ygtinai

siūlom e jum s saugotis piktų kairiarankių, kurie jaučia pagiežą ir griebiasi gran­ dininių pjūklų" arba „Jūs, dešiniarankiai, m anote, kad gyvensite ilgiau nei kai­ riarankiai, tačiau taip nebus, nes m es jus anksčiau nužudysim e“ (Halpem ir ki­ ti,

1996).

Šie

niarankiai

duom enys

negyvena

paskatino

ilgiau

už

tęsti

tyrim us.

kairiarankius

Jų

m etu

(Harris,

paaiškėjo,

1993).

Viena

jog

deši­

Nacionalinio

senėjim o instituto m okslininkų grupė šešerius m etus stebėjo 3800 suaugusių bos­ toniečių ir nustatė, jog bet kurio am žiaus kairiarankių m irtingum o tikim ybė nėra didesnė (Salive ir kiti, 1993). Corenas (1993) į tai atsakė, jog šešerių m etų ne­ pakanka

tokioje

m ažoje

im tyje

pastebėti

statistiškai

reikšm ingą

kairiarankišku-

m o ar dešiniarankiškum o įtaką. Nebaigtas tirti nykstančių kairiarankių atvejis rodo pačią m okslo esm ę - kaip jis drįsta užduoti klausim us, kuriuos įm anom a ištirti, nors kartais pasekm ės ga­ li

būti

reikšti

nem alonios.

naujų

idėjų,

M okslinių

tačiau

jie

karštiem s

debatam s.

M okslas

tindam as

m us

tiesos

nio

am žiaus

prie

kairiarankių

sprendim ų

privalo turi

ir

būti

būdų

dažnai

nebuvim ą,

teism as pasirengę

bėgant

laikui

patobulindam as

m okslas

taip

nedraudžia oponentų atskleisti pasaulį.

pat

m okslininkam s patikrinim am s

gali

ir

klaidas,

priar­

Paaiškinęs

senes­

nurodyti

būdus,

kaip

kairiarankiai gali susikurti saugesnę ir patogesnę aplinką. Žvilgterėjom e

į

svarbiausio

šio

skyriaus

principo

esm ę:

visa,

kas

psichologiš­

ka, tuo pat m etu yra ir biologiška. Šiam e skyriuje sutelkėm e dėm esį į tai, kaip m ūsų m intys, jausm ai ir veiksm ai kyla iš specializuotų, tačiau vieningų sm ege­ nų.

Vėlesniuose

skyriuose

toliau

tyrinėsim e

biologinės

revoliucijos

reikšm ę

psi­

chologijai. Pavyzdžiui, pam atysim e: •

kaip genai ir patyrim as kartu veikia m ūsų asm enybę, em ocijas ir intelektą;

•

sm egenų vystym asis nulem ia vaiko pažintinę raidą;

•

m ūsų jutim o organai ir sm egenys leidžia m um s m atyti ir girdėti;

•

sm egenys saugo prisim inim us;

•

veikia m ūsų sm egenys ir kūnas, kurdam i alkio ir lytinio potraukio, pykčio ir baim ės, m iego ir sapnų potyrius;

•

psichika ir kūnas kartu daro įtaką m ūsų atsparum ui ligom s ir gebėjim ui pa­ sveikti;

•

nenorm ali frenijai;

sm egenų

taip

pat

anatom ija

įsitikinsim e,

ir kaip

chem ija

daro

biologinis

įtaką

gydym as

depresijai gali

bei

schizo­

palengvinti

šias

būsenas; •

m ūsų rūšies evoliucinė istorija gali iš anksto nuteikti skaudinti, padėti ar m y­

Psichika ir smegenys kaip holistinė sistema R o g e rio S p e rry p o ž iū riu , s m e g e n y s s u k u ria ir

lėti kitus žm ones.

k o n tro liu o ja p s ic h ik ą , k u ri

M es nukeliavom e ilgą kelią nuo XIX

a. frenologijos iki šiuolaikinės neuro­

logijos. Tačiau tai, kas nežinom a, vis dar užgožia tai, kas žinom a. M es galim e pažinti funkciją, tik sąveikauja.

Tačiau

susipažinę kaip

iš

su

kūno

jos dalim is. Galim e tyrinėti, kaip išgauti

m intį?

Kaip

elektrochem inis

šios dalys dūzgesys

s a v o ru o ž tu d a ro p o v e ik į s m e g e n im s . (G y v a i įs iv a iz ­ d u o k ite , jo g k a n d a te c itrin ą ir ju m s g a li iš s is k irti s e ilė s .)

133

134

2 SKYRIUS

salotų

gūžės

dydžio

audinio

gabale

sukelia

pakilią

nuotaiką,

kūrybingą

m intį

ar prisim inim us apie m očiutę? Panašiai kaip dujos ir oras sukuria kažką visai kita - liepsną - taip ir sudė­ tingos

žm ogaus

sm egenys, Sperry

įsitikinim u, sukuria

kažką

kita

-

sąm onę. Jis

įrodinėjo, jog psichiką lem ia sm egenų jonų šokis, tačiau vien juo psichikos pa­ aiškinti taip

negalim a.

Kaip

ir psichikos

neįm anom a

negalim a

visiškai

iki galo

paaiškinti

paaiškinti vien

ląstelių

ląstelių

atom ų

veiksm ais,

veikla. Psichologijos

šaknys yra biologija, o pastarosios - chem ija, kuri savo ruožtu yra įleidusi šak­ nis

į

fiziką. Tačiau

prim ena

Jerom e

psichologija

Kaganas

yra

(1998),

daugiau

prezidento

nei taikom oji fizika. Kaip

m um s

Lincolno

Getis-

kalba,

pasakyta

burgo kapinėse, nėra vien tik neuronų veikla. Lytinė m eilė yra daugiau nei kraujo plūdim as į lytinius organus. M oralum as ir atsakom ybė tam pa įm anom i tada, kai m intį m es suprantam e kaip „holistinę sistem ą", teigė Sperry (1992). M es nesa­ m e vien tik tauškiantys robotai. Sm egenis besistengianti suprasti psichika - štai kur iš tiesų didžiausias m oks­ linis iššūkis. Ir toks jis išliks visada. Perfrazuodam i kosm ologą Johną Barrową, pasakysim e, jog sm egenys, kurias būtų galim a paprastai suprasti, būtų per daug paprastos, kad pajėgtų sukurti psichiką, gebančią jas suprasti.

MOKYMOSI REZULTATAI Galvos smegenys desius)

11 TIKSLAS. Išvardykite keletą smegenų tyrimo būdų.

ir

tinklinis

darinys

(daro

poveikį

m ui). Gum buras, atliekantis sm egenų Klinikiniai stebėjim ai jau seniai atskleidė įvairių sm e­

tatoriaus

genų

sričių

sužalojim o

šliejusios

dabar

M RV

skenai

atskleidžia

EEG, PET ir fM RV džia elektra

sm egenų

veiklą.

suodam i sm egenų dam i

sm egenų

Chirurgiškai konkrečias

Tačiau

struktūrą,

o

pažeisdam i

sm egenų

skenavim o

ekrane

įrenginiais

neuronų

veiklą,

prie

sm egenėlės

yra

virš

sm egenų

koordinuoja

jutim inio

sm egenų

kam ieno raum enų

kom u­

kam ieno.

Prisi­

užpakalinės

dalies

judesius

ir

padeda

apdoroti jutim inę inform aciją.

arba

sritis,

fik­

paviršiaus elektrinę veiklą ir kom ­

sm egenų

m onitoriaus

pasekm es.

(funkcinių M RV) įrašai atsklei­

stim uliuodam i

piuterizuotais

bendrąsias

funkciją,

susijaudini­

13 TIKSLAS. Apibūdinkite limbinės sistemos struktūrą ir funkci­ jas. Paaiškinkite, kaip viena iš šių struktūrų kontroliuoja hipofizę.

parody­ neurologai

Tarp sm egenų kam ieno ir žievės yra lim binė sistem a, kuri

tiria ryšius tarp sm egenų, psichikos ir elgesio.

susijusi

su

em ocijom is,

atm intim i

ir

potraukiais.

Vienas iš jos nervinių centrų - m igdolas - dalyvauja 12 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų kamieno dalis ir apibendrinki­ te, kokios yra smegenų kamieno, gumburo ir smegenėlių funkcijos.

reaguojant

į

gum buris

-

agresiją

ir

dalyvauja

baim ę. įvairiose

Kitas

centras

kūno

-

po­

aptarnavim o

funkcijose, m aloniuose paskatinim uose ir horm onų sis­ Sm egenų kam ienas yra seniausia sm egenų dalis ir at­ sako

už

gyvybines

organizm o

pailgosios

sm egenys

(kurios

kim ą

kvėpavim ą),

bei

tiltas

funkcijas.

kontroliuoja (padeda

Jį

tem os valdym e. Pogum buris yra prie pat hipofizės (pa­

sudaro

grindinės liaukos) ir ją valdo, skatindam as išskirti hor­

pla­

m onus. Am ono ragas, kuris taip pat yra lim binės sis­

širdies

koordinuoti

ju­

tem os dalis, apdoroja atm intį.

135

NEUROLOGIJA IR ELGESYS

kampinis

vingis

paverčia

šiuos

vaizdus

garsų

kodais,

14 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų žievę ir paaiškinkite, W ernicke sritis interpretuoja šiuos kodus ir siunčia pra­ kodėl ji yra svarbi smegenų dalis. nešim ą į Broca sritį, kuri kontroliuoja judinamąją žie­ Sm egenų

žievė

yra

plonas

sijungusių

neuronų

pusrutulius.

Žm ogaus

kitų

gyvūnų

ir

ji

bei

vykdyti

kitą

paviršinis

sluoksnis, sm egenų

suteikia

dengiantis žievė

galim ybę

sudėtingą

tarpusavyje

yra

su­

vę,, o ši sukuria tariam us žodžius.

sm egenų

didesnė

m okytis,

inform acijos

18 TIKSLAS. Aptarkite smegenų plastiškumą, nagrinėdami kokį nors sužalojimą ar ligą.

nei

m ąstyti

apdorojim o

Jei

veiklą, kuri m us paverčia unikaliais.

gyvenim o

pradžioje

sužalojam as

vienas

sm egenų

pusrutulis, kitas perim a daugelį jo funkcijų. Šis plas­ tiškum as

vėliau

sum ažėja,

nors

greta

esantys

neuro­

15 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra keturios smegenų nai gali iš dalies kom pensuoti pažeistuosius po insulto žievės skiltys. ar sm egenų operacijos.

Kiekvieną

sm egenų

pusrutulį

sudaro

keturi

geografi­

19 TIKSLAS. Apibūdinkite perskirtų smegenų tyrimus ir paaiš­ kinkite, kaip jie padeda suprasti kairiojo ir dešiniojo pusrutulių funkcijas.

niai rajonai. Kaktos skiltis yra tuojau pat po kakta. Ji susijusi

su

kalba,

sprendim ais. ir

link

raum enų

M om ens

pakaušio,

judesiais,

skiltys,

gauna

planavim u

esančios

jutim inę

bei

viršugalvyje

inform aciją

prisilie­

Klinikiniai

tim ui ir kūno padėčiai. Pakaušio skiltys turi regos sri­ tis.

Tuoj

klausos

pat

sritis.

į

viršų

esančios

Kiekviena

sm ilkinių

skiltis

atlieka

skiltys

daug

stebėjim ai

jau

seniai

parodė,

kad

kairysis

sm egenų pusrutulis turi lem iam ą reikšm ę kalbai. Per­

turi

skirtų

funkci­

nų

jų ir sąveikauja su kitom is sm egenų žievės sritim is.

sm egenų

jungtim i)

(žm onių

tyrim ai

su

perskirta

patvirtino,

jog

didžiąja

sm ege­

daugum ai

žm o­

nių kairysis pusrutulis yra daugiau žodinis, o dešiny­ sis

pranoksta

vizualiai

suvokiant

ir

atpažįstant

em o­

16 TIKSLAS. Apibendrinkite tai, ką sužinojote apie cijas. Sveikų žm onių su nepažeistom is sm egenim is ty­ juntamąją ir judinamąją žieves. Kodėl svarbios asociacirim ai

nės sritys? Kai

kurios

sm egenų

sritys

vykdo

konkrečias

lanko

kad

kiekvienas

pusrutulis

įneša

uni­

funkci­

20 TIKSLAS. Paaiškinkite, koks yra ryšys tarp smegenų sanda­ ros, kairiarankiškumo ar dešiniarankiškumo ir mirtingumo.

jas (žr. 2.23 pav.). Viena tokių sričių yra judinam oji žievė,

patvirtina,

kalų indėlį į vieningą sm egenų funkcionavim ą.

form os

sritis

kaktos

skilties

užpakalinė­

je dalyje, valdanti sąm oningus judesius. Kita yra jun­

M aždaug

tam oji sritis, esanti priekinėje m om ens dalyje, kuri re­

veik

gistruoja ir apdoroja kūno pojūčius. Šiose srityse kūno

sm egenų pusrutulyje, kaip ir daugiau nei pusė kairia­

dalys,

rankių.

reikalaujančios

tikslaus

valdym o

(judinam ojoje

10

visi

procentų

m ūsų

dešiniarankiai

Likusieji

esam e

kalbą

kairiarankiai

kairiarankiai. Be­

apdoroja

pasiskirsto

kairiajam e

m aždaug

po

žievėje) arba ypač jautrios (juntam ojoje dalyje), užim a

lygiai

daugiausia vietos. Didžioji sm egenų žievės dalis - pa­

ir

grindinė kiekvienos iš keturių skilčių dalis - yra skirta

m i kairiarankių procentiškai staigiai m ažėja, nuo m až­

neutraliom s

asociacinėm s

sritim s,

kurios

sujungia

in­

form aciją, susijusią su išm okim u, prisim inim u, m ąstym u ir

į

apdorojančius

apdorojančius

kalbą

abiejuose

dešiniajam e

pusrutuliuose.

pusrutulyje Su

am žiu­

daug 15 procentų tarp dešim tm ečių iki m ažiau nei 1 procento

tarp

aštuoniasdešim tm ečių.

Šis

m ažėjim as

gali rodyti didesnę kairiarankių riziką patirti nelaim in­ kitom is aukštesniosiom is funkcijom is.

17 TIKSLAS. Apibūdinkite penkias smegenų sritis, kurios padeda jums perskaityti šį sakinį. Kalba atsiranda kaip daugelio specializuotų nervinių tin­ klų, vykdančių specializuotas dalines užduotis, integra­ cijos rezultatas. Kai garsiai skaitote, jūsų sm egenų re­ gos žievė registruoja žodžius kaip vaizdinius dirgiklius,

gus atsitikim us.

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip jaustumėtės su perskirtais galvos smegenų pusrutuliais, kurie abu valdytų jūsų mintis ir veiksmus, tačiau vienas jų dominuotų jūsų sąmonei bei kalbai? Kaip tai galė­ tų paveikti jūsų savęs, kaip vieno nedalomo asmens, suvokimą?

136

2 SKYRIUS

2 SKYRIAUS APŽVALGA: Neurologija ir elgesys PASITIKRINKITE Kurios sm egenų srities pažeidim as jum s galbūt su­

1. Kaip neuronai bendrauja vienas su kitu? 2.

keltų kom ą? Negalėtum ėte kvėpuoti ir sustotų šir­

Kaip inform acija keliauja jūsų nervų sistem a, kai

dis?

paim ate šakutę? Ar galite apibendrinti šį procesą? 5.

3. Kodėl hipofizė vadinam a pagrindine liauka?

Kaip vaizdinė inform acija yra siunčiam a į abu jū­ sų sm egenų pusrutulius, kai žiūrite tiesiai?

4.

Dėl kurios sm egenų srities pažeidim o jūs greičiau­ siai

nepajėgtum ėte

šokinėti

per

virvutę?

jūsų gebėjim as jausti skonį arba girdėti garsus?

Sutriktų Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Acetilcholinas (ACh, acetylcholine), 94 Afazija (aphasia), 121 Aksonas (axon), 90

p.

p.

p.

Antinksčiai (adrenal glands), 104

p.

Asociacinės sritys (association areas), 119 Autonominė nervų sistema autonom ic nervous system ), 99

p.

Biologinė psichologija (biological psychology), 89

p.

Broca sritis (Broca’s area), 121

p.

Centrinė nervų sistema

(CNS, central nervous system ), 98 p. p.

Dendritas (dendrite), 90

Didžioji smegenų jungtis (corpus callosum ), 125

p.

Elektroencefalograma

(EEG, electroencephalogram ), 107 p. Endokrininė sistema (endocrine system ), 103 Endorfinai (endorphins), 95

p. p.

fMRV (funkcinis MRV) (functional m agnetic resonance im aging), 108

p.

Glijos ląstelės (glial cells), 115

p.

p.

Hipofizė (pituitary gland), 104

p. Hormonal (horm ones), 103 p.

(PNS, peripheral p. Perskirtos smegenys (split brain), 125 p.

Judinamieji neuronai (m otorneurons), 98

PET (pozitroninė emisinė tomografija)

Gumburas (thalam us), 110

p.

p. p. Juntamieji neuronai (sensory neurons), 98 p. Juntamoji žievė (sensory cortex), 118 p. Kaktos skiltis (frontal lobes), 116 p. Limbinė sistema (lim bic system ), 111 p. Mielino dangalas (m yelin sheath), 90 p. Migdolas (am ygdala), 111 p. Momens skiltis (parietal lobes), 116 p.

Judinamoji žievė (m otor cortex), 117

Periferinė nervų sistema nervous system ), 98

(positron em ission tom ography), 107 Plastiškumas (plasticity), 123

p.

Pogumburis (hypothalam us), 112 Refleksas (reflex), 100

p.

p.

p.

Simpatinė nervų sistema (sym pathetic nervous system ), 99

p. Sinapsė (synapse), 92 p. Slenkstis (treshold), 92 p. MRV (magnetinio rezonanso vaizdas) Smegenėlės (cerebellum ), 110 p. (m agnetic resonance im aging, MRI), 107 p. Smegenų kamienas (brainstem ), 109 p. Nervai (nerves), 98 p. Smegenų žievė (cerebral cortex), 114 p. Nerviniai tinklai (neural networks), 102 p. Smilkinių skiltis (tem poral lobes), 116 p. Nervų sistema (nervous system ), 98 p. Somatinė nervų sistema (som atic nervous system ), 99 p. Neuromediatoriai (neurotransm itters), 93 p. Neuronas (neuron), 90 p. Suardymas (pažeidim as), 106 p. Pailgosios smegenys (m edulla), 109 p. Tarpiniai neuronai (interneurons), 98 p. Pakaušio skiltis (occipital lobes), 116 p. Tinklinis darinys (reticular form ation), 110 p. Parasimpatinė nervų sistema Veikimo potencialas (action potential), 91 p. (parasym pathetic nervous system ), 100 p. Wernicke sritis (W ernicke’s area), 121 p.

Prigimtis, patirtis ir žmonių įvairovė

Elgesio genetika: individualių skirtumų prognozavimas Dvynių tyrimai Įvaikinimo tyrimai Temperamento tyrimai Paveldimumas Genų ir aplinkos sąveika Nauji mokslo horizontai: molekulinė genetika

Evoliucinė psichologija: žmogaus prigimties supratimas Natūralioji atranka Evoliucinis žmonių seksualumo aiškinimas Evoliucinio požiūrio kritika

Tėvai ir bendraamžiai Tėvai ir ankstyvoji patirtis Bendraamžių įtaka

Kultūros įtaka Kultūrų skirtumai Pokyčiai laikui bėgant Kultūra ir „Aš" Kultūra ir vaikų auklėjimas Skirtingų grupių raidos panašumai

Lyties raida Lyčių panašumai ir skirtumai Lyties prigimtis Lyties patirtis

Apmąstymai apie prigimtį ir patirtį

1 TIKSLAS. Patelkite žmonių šeimos panašumų ir skirtumų pavyzdžių.

K

as

jus

padaro

skirtingai,

jum is?

skirtingai

Kiekvienas

kalbam e.

m ūsų

M ūsų

esam e

unikalūs.

asm enybės,

M es

interesai,

atrodom e

kultūrinė

bei

šeim os aplinkos skiriasi. Tačiau kiek m es skiriam ės iš tiesų? Visi esam e vieno m edžio lapai. M ūsų žm onių šeim a turi ne tik bendrą

palikim ą - jei įsipjausite, bėgs kraujas - bet ir bendras elgesio tendencijas. M ūsų bendra sm egenų sandara lem ia, kad suvokiam e pasaulį, m okom ės kalbos ir jau­ čiam e

alkį

tų

pačių

m echanizm ų

dėka.

Ar

gyventum e

Arktyje,

ar

tropikuose,

m um s labiau patinka saldus skonis nei rūgštus. Spalvų spektrą m es skirstom e į panašias spalvas. Esam e linkę daugintis ir saugoti savo palikuonis. M ūsų m ūsų

gim iningum as

pavardė:

pastebim as

W ong,

Nkom o,

ir

socialiniam e

Sm itas

ar

elgesyje.

Gonzalesas,

Kad

m aždaug

ir

kokia

aštuonių

būtų

m ėne­

sių am žiaus pradedam e bijoti svetim ų žm onių, o suaugę labiau m ėgstam e drau­ giją tų, kurių pažiūros ir savybės panašios į m ūsų. Nors esam e iš skirtingų pa­ saulio kam pelių, m okam e suprasti, ką reiškia šypsena ar susiraukęs veidas. Bū­ dam i

tos

nam e

už

paslaugas,

baudžiam e

hierarchiją

ir gedim e

m irus vaikui. Bet kur nusileidęs ateivis iš kosm oso

žm ones

rūšies

šokančius

jančius m ose

pačios

ir ir

ir

žaidžiančius

atstovai,

m es už

žaidim us, į

į

grupes,

nusižengim us,

švenčiančius,

besiburiančius

buriam ės

dainuojančius

besijuokiančius

grupes. Šie

ir

universalūs

prisitaikom e,

sukuriam e ir

atsilygi­

socialinę

besim eldžiančius,

verkiančius, poelgiai

kartu

statusų rastų

sportuo­

gyvenančius

šei­

atskleidžia

m ū­

sų žm ogiškąją prigim tį. Kas

sukelia

našum us?

tokią

Šiam e

stulbinam ą

skyriuje

ir

m ūsų

pradėsim e

žm ogiškosios sudėtingą

prigim ties

pasakojim ą

įvairovę

apie

tai.

ir

pa­

Pradėsi­

m e nuo elgesio genetikos, kuri tyrinėja santykinį m ūsų genų (prigim ties) ir ap­ linkos

(patirties)

poveikį

elgesio

ir

psichinių

procesų

individualiem s

skirtum am s.

M ūsų genai ir aplinka kartu sukuria unikalią kūno ir psichikos sistem ą bei api­ brėžia tai, kas m us daro skirtingus. Genai yra svarbūs. Kultūra ir visa, ką pati­ riam e nuo gim im o iki m irties, taip pat yra svarbu. Panagrinėsim e, kaip m us form uoja prigim tis ir patirtis, rem dam iesi: •

Evoliucinė

psichologija,

kuri

tiria

poelgius,

em ocijas

ir

m ąstym o

gebėjim us,

kurie, m atyt, padėjo m ūsų tolim iem s protėviam s išlikti, reprodukuotis ir per­ duoti savo genus į ateitį. M es, žm onės, esam e linkę bijoti gyvačių ir vorų, vengti aukščio ir kartaus m aisto, nes ši baim ė ir toks elgesys padėjo m ūsų protėviam s išlikti.

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Tėvų, bendraamžių ir kultūros įtaka m ūsų įsitikinim am s ir vertybėm s, inte­

•

resam s

ir

m aisto

šnekant, m ano

skoniui,

kalbai

ir

išvaizdai.

Dar

prieš

išgirsdam i

akcentą

draugai škotai gali atskirti am erikiečius turistus pagal jų

iš­

vaizdą bei eiseną. Lytimi ir visais su ja susijusiais lūkesčiais, kurie daro įtaką tam , kaip kiti

•

m us suvokia ir ką m es m anom e apie save patys. Nepaisant visų išreklam uo­ tų skirtum ų, vyrai ir m oterys, kaip toliau įsitikinsim e, yra labiau panašūs nei skirtingi.

Elgesio genetika: individualių skirtumų prognozavimas Aplinka (environm ent) 2 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie klausimai domina elgesio genetikus.

Kiek

m ūsų

elgesio

bet kuri negenetinė įtaka,

skirtum us form uoja genetiniai skirtum ai? Ir kiek šiuos skir­

pradedant prenataliniu

tum us form uoja m ūsų aplinka - bet kuri išorinė įtaka, pradedant m otinos m aistu,

(priešgimdyminiu) maitinimu

kol esam e įsčiose, ir baigiant socialine param a, artėjant gyvenim o pabaigos link, -

ir baigiant mus supančiais

reaguojanti į m ūsų genetines savybes? Arba konkrečiau, kiek m us form uoja auk­

žmonėmis bei daiktais.

lėjim as? teniso

Kultūra?

M ūsų

žvaigždžių

Andre

dabartinės Agassio

gyvenim o

ir

aplinkybės?

Stephanie

Graf

Jei

sūnus,

Jadenas

užaugęs

Agassis,

taps

teniso

žvaigžde, ar jo talentą aiškinsim e genais? Ar tuo, kad užaugo teniso aplinkoje? Ar

dideliais

lūkesčiais?

Ar

visais

trim is

veiksniais

vienodai?

Elgesio

genetika

tiria m ūsų skirtum us ir pasveria santykinį paveldim um o bei aplinkos poveikį.

Elgesio genetika (behavior genetics)-

santykinės genetinės ir aplinkos įtakos elgesiui tyrimas.

Genai: musų gyvenimo kodai Chromosomos

3 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra chromosoma , DNR, genas bei genomas , ir apibūdinkite jų ryšius,

(chrom osom es) - siūlo formos

M ūsų

kūną

ir

sm egenis

-

be

abejonės,

nuostabiausius

dalykus

m ūsų

m ažojoje

struktūra, sudaryta iš DNR

planetoje - lem ia paveldim um as, kuris sąveikoje su patyrim u sukuria ir univer­

molekulių, kuriose yra genetinė

salią

informacija.

žm ogiškąją

daugiau

kaip

prigim tį,

prieš

ir

šim tm etį

m ūsų

individualią

nedaugelis

būtų

bei

socialinę

pagalvoję,

kad

įvairovę.

kūno ląstelės branduolyje yra pagrindinis genetinis kodas visam tarsi

Empire

kiekvienam e

State

Building

pastato

kam baryje

Truputį

kiekvienam e

būtų

jūsų

jūsų kūnui. Tai po

knygą

su

viso pastato architektūros planais. Jūsų gyvenim o knygos planai išdėstyti “ sky­ riuose - 23 dovanojo jūsų m otina (iš savo kiaušinėlio) ir 23 tėvas (iš savo sperm ijo).

Šiuos

DNR

(dezoksiribonukleino

m entai

-

skyrius,

genai

-

vadinam us

sudaro

chrom osom om is,

rūgšties) šių

m olekulė.

chrom osom ų

sudaro

M ilžiniškų

knygų

žodžius

susivijusi DNR

į

grandinę

m olekulių

(žr. 3.1

PAV.

).

seg­ Taigi,

DNR (dezoksiribonukleino rūgštis) (deoxyribonucleic acid, DNA) -

sudėtinga molekulė, talpinanti genetinę informaciją, kuri sudaro chromosomas. Genai (genes) -

kiekvienas m ūsų turim e m aždaug 30 000 šių genų žodžių, kurių kiekvienas yra

biocheminiai paveldimumo

save

replikuojantis

vienetai, kurie sudaro chromoso­

lem ia

m ūsų

vienetas,

gebantis

sintetinti

elgesio. Tiesiog

„įjungti"

jie

zinės raidos statybinių blokų, kūrim o kodą.

baltym us.

suteikia

baltym ų

Genai

tiesiogiai

m olekulių, m ūsų

ne­ fi­

mas; DNR segmentas, pajėgus sintetinti baltymą.

139

140

3 SKYRIUS

3.1 PAVEIKSLAS. Genai: jų vieta ir sudėtis

Kiekvienos iš trilijono jūsų kūno ląstelių branduolyje yra chromosomos. Kiekvienoje chromosomoje yra susivijusi DNR molekulės grandinė. Genai yra DNR segmentai, kurie, būdami išreikšti („įjungti"), sudaro baltymų gamybos šablonus. Valdydami baltymų gamybą genai lemia mūsų individualią biologinę raidą.

Branduolys

Chromosoma

Genas

(vidinė ląstelės sritis, kurioje yra chromosomos ir genai)

(į siūlą panaši struktūra, sudaryta daugiausia iš DNR molekulių)

(DNR segmentas, turintis konkretaus baltymo kodą; lemia mūsų individualią biologinę raidą)

Ląstelė

DNR

(pagrindinis gyvo organizmo struktūrinis vienetas)

(susivijusi, sudėtinga molekulė, kurioje yra genai)

Kalbant genetikų kalba, kiekvienas kitas žm ogus yra beveik jūsų tapatus dvy­ nys.

Net

labiausiai

jum s

nepatinkantis

asm uo

yra

beveik

jūsų

klonas,

turintis

Genomas

99,9 proc. jūsų DNR (Plom in ir Crabbe, 2000). Tačiau šis 0,1 proc. skirtum as

(genome) -

kartu su skirtinga aplinka gali sukurti Nelsoną M andelą arba Adolfą Hitlerį. Žm ogaus

išsamios instrukcijos organizmui

tyrėjai

genom o

atrado

bendrą

DNR

seką. Būtent

šis

bendras

ge­

sukurti, kurias sudaro visa

netinis rinkinys daro m us žm onėm is, o ne šim panzėm is ar tulpėm is. Tiesą sa­

genetinė šio organizmo

kant, m es nelabai skiriam ės nuo savo pusbrolių ir pusseserių šim panzių; nelygu,

chromosomų medžiaga.

kaip skaičiuosim e, 96 proc. m ūsų DNR sekos sutam pa (M ikkelsen ir kiti, 2005). Viena

m olekulinės

genetikos

m okslininkų

grupė

teigia,

jog

„funkciškai

svar-

biose“ DNR srityse žm onių ir šim panzių DNR panašum as yra 99,4 proc. (W ildm an ir kiti, 2003). Tačiau svarbus net ir nežym us skirtum as. Nepaisant kai ku­ rių

nuostabių

gebėjim ų,

šim panzės

neartikuliuoja

garsų.

Shakespeare

į

savo

li­

teratūrinius šedevrus įm antriai įpynė apie 24 000 žodžių. Be to, m aži skirtum ai svarbūs nei

ir

vienu

tarp

pačių

procentu,

šim panzių.

elgesys

Dviejų

akivaizdžiai

rūšių,

kurių

nevienodas.

genom ai

skiriasi

Paprastosios

m ažiau

šim panzės

yra

agresyvios, ir tarp jų dom inuoja patinai. Bonobai yra taikūs, ir jiem s vadovauja patelės. Genetikus DNR

genų

ir

biologus

srityse

-

dom ina

atsitiktinės

variacijos, kurios

variacijos,

daugeliu

savo

randam os

derinių

konkrečiose

apibrėžia

kiekvie­

no žm ogaus unikalum ą. Nedideli nukrypim ai nuo bendro šablono, lyginant vieną žm ogų

su

kitu,

leidžia

paaiškinti,

kodėl

vienas

žm ogus

serga

liga,

kuria

kitas

„Mes turime pusę bendrų genų

neserga, kodėl vienas žm ogus yra žem o ūgio, o kitas aukštas, kodėl vienas yra

su bananu."

laim ingas, o kitas prislėgtas. Evoliucijos biologas

Žm onių

bruožam s

daro

įtaką

genų

kompleksai

-

daugybė

vieningai

veikian­

Robertas May,

čių genų. Pavyzdžiui, jūsų ūgis atspindi veido ilgį, stuburo slankstelių dydį, kojų

Britanijos karališkosios draugijos

kaulų ilgį ir t.t. Kiekvienai šių savybių gali daryti įtaką genai sąveikaudam i su

prezidentas, 2001

aplinka.

Tokiom s

sudėtingom s

žm ogaus

savybėm s

kaip

intelektas,

laim ė

ir

ag­

141

P RI G I M T I S , P A T I R T I S I R Ž M O N I Ų Į V A I R O V Ė

resyvum as taip

pat daro

įtaką genų

grupės. Tad

m usų

genetiniai kodai padeda

paaiškinti ir m ūsų bendrą žm ogiškąją prigim tį, ir žm ogiškąją įvairovę.

Tapatūs dvyniai

Netapatūs dvyniai

Dvynių tyrimai 4 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi tapatūs ir netapatūs dvyniai, ir išvardykite dvynių tyrimo būdus, kuriuos elgesio genetikai naudoja aplinkos ir paveldimumo poveikiui suprasti.

Kad

išnarpliotų

paveldim um o

ir

aplinkos

gijas,

elgesio

genetikos

specialistai

turėtum e

kontroliuoti

naudoja dviejų rūšių tyrim us: dvynių ir įvaikintų vaikų.

Tapačių ir netapačių dvynių palyginimas Kad

m oksliškai

atskirtum e

nam ų

aplinką

ir

teikia

m edžiagos:

aplinkos

varijuoti

ir

paveldim um o

paveldim um ą.

genetiškai

tapačius

Laim ė,

ir

įtaką,

gam ta

netapačius

tokiem s

dvynius.

eksperim entam s

T apatūs

dvyniai,

kurie prasideda iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, skylančio į dvi dalis, yra gene­

.).

tiškai tapatūs (3.2

Jie yra gam tos sukurti klonai: vienodi ne tik genai, bet

pav

T ik

ir tas pats apvaisinim as, gim da, gim im o data, kultūrinė istorija. N etapatūs

kurie

dvyniai,

auga

iš

skirtingų

kiaušinėlių,

genetiškai

yra

tik

T os pačios

tos pačios

arba

lyties

skirtingos

tiek panašūs, kiek paprasti broliai ir seserys. Jei tapatus dvynys serga Alzheim erio

lyties

liga, jo broliui ar seseriai tikim ybė susirgti ta pačia liga yra 60 procentų. Jei serga netapatus dvynys, kito dvynio susirgim o tikim ybė sum ažėja iki 30 procentų

3.2 PAVEIKSLAS.

(Plom in

ir

Vienas apvaisintas kiaušinėlis -

kai taip

pat stengiasi suprasti brolių

kiti,

1997).Toks

skirtum as

rodo

genetinę

įtaką.

Bet

Ar

tapatūs

dvyniai, kurie

netapatūs

3810

Australijos

mo

ir

yra

genetiniai

(Bouchard, 2004)? dvynių

neurotiškum o

porų

požiūriu

geneti­

ir seserų individualios patirties ir bendros

aplinkos (viena šeim a, ta pati bendruom enė, m okykla) svarbą; žr. 3.3 negu

elgesio

Beveik

tyrim ai tapatūs

vienas

13

kito

klonai, elgiasi panašiau

tūkstančių

pateikė dvyniai

tą

patį

buvo

švedų, 7000 atsakym ą:

daug

vienodi genai, du kiaušinėliai skirtingi genai.

pav.

suom ių

ir

ekstraversišku-

panašesni

negu

Tapatūs dvyniai auga iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, netapatūs - iš dviejų.

neta­

patūs. Taigi aiškinant individualius skirtum us, genetinė įtaka yra svarbi. Jei genai daro poveikį tokiom s savybėm s kaip em ocinis nestabilum as, tai ar jie

gali daryti poveikį ir šių

aiškintų, M attas ties

vidutinio

esate

M cGue

am žiaus

išsiskyrusio

savybių

ir Davidas dvynių

dvynio

socialiniam s padariniam s?

Lykkenas

(1992) tyrė

Kad

1500

porų

skyrybų

skaičių. Ir štai ką

netapatus

dvynys,

tikim ybė,

kad

šitai išsi­

Tapatūs dvyniai (identical twins) -

tos pačios ly­

dvyniai, kurie auga iš vieno

jie

apvaisinto kiaušinėlio,

nustatė: jei

išsiskirsite,

padidėja

suskylančio į du ir sukuriančio

1,6 karto (palyginti su tuo atveju, kai jūsų dvynys brolis ar sesuo nėra išsisky­

du genetiškai tapačius

rę). Jei jūsų tapatus dvynys brolis ar sesuo yra išsiskyręs, tikim ybė, kad ir jūs

organizmus.

išsiskirsite, kenas

padidėja

spėja,

kad

5,5

karto.

skirtingą

Rem dam iesi

žm onių

skyrybų

šiais riziką

duom enim is, m aždaug

50

M cGue

ir

procentų

Lyk­ galim a

(fraternal twins) -

aiškinti genetiniais veiksniais. Kiti Nicholsas

m atm enys

taip

(1976)

pateikė

pat

Netapatūs dvyniai

rodo

anketas

genetinę

įtaką.

Johnas

850

dvynių

porų

tapačių

dvynių

požym ių

Loehlinas

Jungtinėse

ir

Robertas

Am erikos

Valsti­

dvyniai, kurie auga iš skirtingų apvaisintų kiaušinėlių.

asm enybės

Genetiškai jie nėra artimesni

bruožai, interesai - buvo daug panašesni negu netapačių dvynių. Tačiau daugum a

negu broliai ir seserys, tačiau

tapačių dvynių sakė, jog su jais buvo elgiam asi panašiau negu su netapačiais

kartu vystosi gimdoje.

jose.

Paaiškėjo,

kad

daugelis

-

gebėjim ai,

142

3 SKYRIUS

Netapatūs dvyniai

Tapatūs dvyniai

Bendra aplinka

Bendra aplinka Unikali aplinka

Unikali aplinka

50% skirtingų genų

50% skirtingų genų

Unikali aplinka

Unikali aplinka

50% bendrų genų

100% bendrų genų

3.3 PAVEIKSLAS. Dvynių tyrimai

dvyniais. Ar ne

Tirdami dvynius, elgesio genetikai domėjosi genų, bendros aplinkos ir unikalios arba skirtingos aplinkos įtaka. (Iš Lisa Legrand, William lacono ir Matt McGue, 2005.)

cholsas teigė, kad yra ne taip. Tapatūs dvyniai, su kuriais tėvai elgėsi vienodai,

tik

genai, bet ir patirtis lėmė

jų

panašumą?

Loehlinas ir Ni-

nebuvo psichologiškai panašesni negu tapatūs dvyniai, auklėti šiek tiek skirtingai.

Išskirti dvyniai Įsivaizduokite sprendžia

galimą

išskirti

mokslinį

vos

eksperimentą,

gimusius

tapačius

kuriame

dvynius

ir

pamišęs auginti

mokslininkas

juos

nu­

skirtingoje

ap­

linkoje. Kartais iš tikrųjų susiklosto tokios aplinkybės. Ohajo

valstijoje

vieną

kukliuose

vidurinės

klasės

šaltą

šeštadienio

namuose

rytą

šalia

1979

antrosios

m.

vasario

žmonos

mėnesį

Betty

savo

nubudo

Ji-

mas Lewisas. Jis neseniai buvo išsiskyręs su pirmąja žmona Linda. Jimas buvo romantiškos laiminga,

sielos,

todėl

prieraišus

įprato

visur

žmogus.

Jis

namuose

žmonai

labai

norėjo,

kad

palikinėti

ši

santuoka

meilės

būtų

raštelius.

Taigi

Jimas nubudęs gulėjo lovoje ir galvojo ne tik apie žmoną, bet ir apie visus ki­ Įdomu, kad gimstančių dvynių

tus, kuriuos mylėjo - sūnų Jamesą Alaną, ištikimą šunį Toy.

skaičius prikiauso nuo rasės.

Jimas

rūsyje

buvo

įsirengęs

dirbtuves

ir

dalį

dienos

planavo

praleisti

prie

Kaukaziečiams dvynių gimsta

savo

beveik du kartus daugiau negu

paveikslų rėmelių gamyba. Jis buvo padaręs apvalų baltą suolą aplink medį kie­

azijiečiams, bet du kartus

me. Vyriškis labai mėgo

mažiau negu afrikiečiams.

alų „M iller Lite“.

Afrikoje ir Azijoje dauguma

laisvalaikio

Jimas

buvo

pomėgio

iš

-

staliaus

darbų.

esmės

sveikas

vyras.

Po

lėjo

šalyse dažniau gimsta netapatūs

pernelyg

dvyniai. Tokių dvynių daugėja,

tėdavo

vartojant pastojimą skatinančius

augęs keletą svarų, bet vėliau antsvorio atsikratė.

vaistus (Hali, 2003; Steinhauer, 1999).

daugiau

intensyvaus galvos

Kalbant

vaikų;

apie

kraujospūdis

rūkymo. Vyriškis

skausmus Jimą

malonumo

jam

vairuoti „ševroletą“, žiūrėti automobilių

dvynių yra tapatūs. Vakarų

turėti

Daug

-

„lyg

Lewisą,

buvo

kramtė

kažkas ypatinga

vazektomijos truputį

baldų,

lenktynes, gerti

operacijos

padidėjęs,

jis

nebega­

tikriausiai

dėl

nagus iki gyvuonies, kartais ken­

trinktelėdavo tai,

teikė

kad

tuo

į

pakaušį". pačiu

metu

Jis

buvo

pri­

gyveno

kitas

vyras (taip pat Jimas), kuriam visiškai tiko visas šis aprašymas, netgi šuns var­

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

das

buvo

toks

pat.

ris-

savo

sūnų

pavadino

Vienintelis ne

skirtum as,

Jam esu

kad

Alanu,

antrasis o

Jim as

Jam esu

-

Jim as

Allanu.

Springe-

Pasirodo,

prieš

Švedija turi didžiausią pasaulyje nacionalinį dvynių registrą

38 m etus abu Jim ai dalijosi vienom is įsčiom is. Praėjus 37 dienom s po gim im o

(140000 gyvų ir mirusių dvynių

šie genetiškai tapatūs dvyniai buvo

porų), kuris yra dalis didžiulio

augo mo

nieko

vienas apie kitą

Lewiso

telefonas.

atskirti, įvaikinti darbininkų

nežinodam i, kol vieną

Skam bino

jo

genetinis

vasario

klonas.

klasės šeim ų

dieną suskam bo

Sužinojęs,

kad

turi

ir Ji-

Europos registro (600000 dvynių

dvynį

porų). Šiuo metu Europos dvynių

brolį, jis pradėjo jo ieškoti. Praėjus tos

registras yra didžiausio

m ėnesiui po

universiteto

pirm ojo

psichologas

susitikim o, šią

Thom as

dvynių

Bouchardas

su

porą

ėm ė

kolegom is.

tirti M ineso­ Taip

prasidėjo

išskirtų dvynių tyrim as, kuris tęsiasi iki šiol (Holden, 1980a, b; W right, 1998). Testais

buvo

m atuojam as

jų

intelektas,

tiriam a

asm enybė,

pulso

dažnis,

pasaulyje dvynių tyrimo im tis (W heelwright, 2004). www.genom eutwin.org

sm ege­

nų veikla. Nepaisant 38 m etų gyvenim o atskirai, abu Jim ai iš esm ės buvo lyg vienas

asm uo.

išklausęs

Jų

įrašytą

balso

intonacijos

ankstesnį

interviu

ir

m oduliacijos

Jim as

buvo

Springeris

tokios

spėjo:

panašios,

„Čia

m ano

kad

kalbė­

ta" Jis neatspėjo - tai buvo jo brolio interviu. Vienas iš jų augo su m očiute Vokietijoje kaip katalikas ir nacistas, o kitas - su tėvu Karibuose kaip žydas. Nepaisant to, jie turėjo daugybę panašių bruožų bei įpročių.

Dvyniai

televizorių,

m ėgo

aštrų

nuleisti

m aistą tualete

bei

saldžius

vandenį

likerius,

prieš

turėjo

pasinaudojant

įprotį

juo,

užm igti

nešioti

ant

riešo gum ines juostas, pam irkyti kavoje sviestuotą duonos riekę. Stohras yra val­ dingas ir dažnai bara savo žm oną. Tai prieš išsiskirdam as darė ir Yufe. Žurnalų bei laikraščių dėka Bouchardas ir jo kolegos (1990; DiLalla ir kiti, 1996; Segal, 1999) surado ir ištyrė apie šešiasdešim t tapačių dvynių porų, au­ gusių atskirai. Juos nuolat stebino ne tik jų skonio ar fizinių bruožų panašum as, bet taip pat ir asm enybės ypatybės, gebėjim ai, net baim ės. Švedijoje

Nancy

Pedersen

ir

jos

bendradarbiai

(1988)

išaiškino

99

išskirtas

tapačių dvynių poras ir daugiau kaip 200 išskirtų netapačių dvynių porų. Lygi­ nant

su

kartu

biau

skyrėsi.

augusiais Tačiau

tapačiais

išskirtų

dvyniais,

tapačių

dvynių

išskirtų

porų

poros

buvo

dvynių

asm enybės

panašesnės

negu

la­

neta­

pačių dvynių poros. Dėl to, kad dvyniai išskiriam i tik gim ę (o ne, pavyzdžiui, sulaukę 8 m etų), asm enybės skirtum ų nepadaugėja. Pasakojim ai kritikam s,

apie

kurie

stulbinam ą

prim ena,

jog

dvynių „gausybė

panašum ą tikrų

nepadarė

pasakojim ų

įtakos

nėra

Bouchardo

duom enys".

Jie

daro išvadą, kad, jei bet kurie du nepažįstam i žm onės praleistų daug laiko ly­ gindam i savo nių paties

poelgius

panašum ų. am žiaus,

Jei lyties

ir

gyvenim o

m okslininkai bei

etninės

istorijas, jie

sukurtų kilm ės

tikriausiai rastų

kontrolinę porų,

biologiškai

neužaugusių

daug

atsitikti­

nesusijusių

kartu,

tačiau

to tiek

pat panašių vienas į kitą savo ekonom ine bei kultūrine aplinka, kiek ir daugelis atskirtų dvynių (Joseph,

2001)?

porų, grupę, ar šios poros taip pat nebūtų stulbinam ai panašios (Bouchardas

į

tai

Christm as, važiuodam os įteikti viena kitai Kalėdinių dovanų,

Tapatūs dvyniai Oskaras Stohras ir Jackas Yufe taip pat buvo labai panašūs.

priešais

Dvynės Lorraine ir Levinia

atsako,

jog

atskirtų

netapačių

dvynių

pana­

šum ai nėra tokie patys, kaip atskirtų tapačių dvynių, o dvynių tyrinėtoja Nancy Segal [2000] pastebi, jog „netikri dvyniai" - to paties am žiaus, biologiškai ne­ susiję broliai ar seserys - taip pat yra kur kas labiau nepanašūs.)

susidūrė netoli Flitchamo Anglijoje (Shepherd, 1997).

143

144

3 SKYRIUS

Net

„Atrodo, kad atskirai užaugę tapatūs dvyniai yra... tokie pat

įspūdingesniem s

asm enybės

įvertinim o

duom enim s

suteikė

neaiškum o

daugelio atskirtų dvynių susitikim as kelerius m etus prieš juos tiriant. Be to, at­

panašūs, kaip ir užaugę kartu.

skirti dvyniai yra panašūs savo išvaizda bei reakcija, kurią sukelia jų išvaizda.

Tai - stulbinam as atradim as,

Įvaikinim o

ir galiu jus užtikrinti, kad niekas

paisant

negalėtų įsivaizduoti šio

linę m intį didesnio genetinės įtakos pripažinim o link.

agentūros

šios

stengiasi

kritikos,

atiduoti

įspūdingi

atskirtus

dvynius

tyrim o

rezultatai

dvynių

į

panašias

padėjo

šeim as. Ne­

pakreipti

m oks­

panašum o laipsnio." Thom as Bouchard (1981)

Įvaikinimo tyrimai 5 TIKSLAS. Išvardykite, kaip elgesio genetikai naudoja Įvaikinimo tyrimus aplinkos ir paveldimu­ mo įtakai suprasti.

Dar

vienas

įvaikio

eksperim entas

genetiniai

tikrovėje

gim inaičiai

-

įvaikinim as.

(biologiniai

tėvai

ir

Susidaro broliai

dvi

bei

gim inių

seserys)

grupės:

ir

aplin­

kos gim inaičiai (įtėviai ir įbroliai bei įseserės). Nagrinėjant bet kurį bruožą, ga­ lim a klausti, ar įvaikis yra panašus į savo įtėvius, kurie sukuria nam ų aplinką, ar į biologinius tėvus, kurių

genus paveldėjo?

Ar gyvendam i nam uose bendro­

je aplinkoje įvaikiai turi tų pačių bruožų, kaip jų įbroliai ir įseserės? Tiriant

šim tus

vaikus

įvaikinusių

šeim ų,

buvo

sugriauta

daug

ilgai

puoselė­

tų m itų apie tėvų įtaką ir padaryta stulbinam a išvada: žm onės, augantys kartu, nėra

labai

panašios

asm enybės,

nesvarbu,

ar

jie

biologiškai

susiję,

ar

nesusiję

(M cGue ir Bouchard, 1998; Plom in ir kiti, 1998; Rowe, 1990). Įvaikintųjų bruo­ žai (jų draugiškum as, sutarim as su kitais ir t.t.) yra labiau panašūs į jų biolo­ ginių tėvų nei į besirūpinančių įtėvių. Šie duom enys pakankam ai svarbūs, kad juos reikėtų pakartoti: aplinkos veiks­ niai,

kuriuos

asm enybei.

bendrai

patiria

Tikim ybė,

vienos

šie bruožai bus panašūs į gyvenam ojo kvartalo gale augančio vaiko. Paveldim u­

Kolorado valstijoje. Jai buvo

m as taip

duotas vardas Patricia Ann

zės augo tam e pačiam e zoologijos sode, neturi jokios įtakos jų asm enybei (W eiss

pat form uoja ir kitų

kiti, 2000). Panašiai ir

prim atų

kiek

ne

pačiuose

didesnė,

negu

asm enybę. Pavyzdžiui, tai, kad

ir yra

Oregono valstijoje, ir jai taip pat

2003). Pridurkite tai prie duom enų, jog tapatūs dvyniai yra beveik tiek panašūs,

buvo duotas Patricia Ann

kiek būtų galim a tikėtis iš jų bendrų genų, nepaisant to, ar jie auga kartu, ar

Cam pbell vardas. Abiejų tėvai

atskirai, ir bendros auklėjim o aplinkos poveikis pasirodys neįtikėtinai kuklus.

į

biologinių,

o

ne

į

užaugintų jas

m akakų

šim pan­

1941 m . kovo 13 d. JAV

panašus

m otinos

kad

Cam pbell. Patricia DiBiasi gim ė

labiau

netikros

nė

tuose

įtakos

1941 m . kovo 13 d. JAV

nėra

auklėjam ų

jokios

nam uose,

panašūs,

vaikų,

visiškai

jų

bus

įvaikintų

neturi

Sutapim ai būdingi ne vien tik

bruožai

dviejų

vaikai,

dvyniam s. Patricia Kern gim ė

asm enybės

kad

šeim os

užauginusių

socialinis

m otinų

elgesys

(M aestripieri,

Štai čia ir susiduriam e, kaip tvirtina Stevenas Pinkeris (2002), su „svarbiausiu

buvo Robertai, abi jos dirbo buhalterėm is ir šio palyginim o

galvosūkiu

m etu turėjo po du - 19 ir 21

tingi?

psichologijos

m etų am žiaus - vaikus. Abi

nodi genai ir bendra šeim os aplinka (šeim os socialinė klasė, tėvų asm enybės ir

(Netgi

biologiniai

istorijoje":

kodėl

broliai

seserys

ir

tos

pačios

esti

šeim os

visiškai

vaikai

nepanašūs.)

tokie

skir­

Kodėl

vie­

m okėsi kosm etologijos, m ėgo

santuokinė padėtis, buvim as vaikų darželyje ar nam uose, kaim ynai) turi tokį m ažą

tapybą, buvo ištekėjusios už

poveikį

vaikų

asm enybėm s?

aplinka

kad

brolių

seserų

skirtum us?

report, 1983 m . gegužės 2 d.).

kiekvienas turi labai skirtingus jų derinius? Ar todėl tėvų įtaka ram ų vaiką vei­

Ar

todėl,

kad

broliai

ir

su

seserys,

aplinkiniais net

dar

turėdam i

įvykiai? labiau pusę

Ar

veikia

genetiškai susijusios (iš AP

santykiai

gyvenim o

ir

skirtinga

seserų

įtaka,

iš

kad

ir

bendraam žių

kiekvieną

kariškių. Jų vestuvių datos

brolių

skirtinga

todėl,

skyrėsi tik 11 dienų. Jos nebuvo

skirtingi

-

Ar

todėl,

padidina

vienodų

jų

genų,

145

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

kia vienaip, o em ocingą - kitaip? „Vaiko auginim as nėra vien tėvų poveikis vai­

„Mama gali turėti „pilną trobą"

kam s, - pastebi Judith Rich Harris (1988). - Tai yra tėvų ir vaikų abipusė są­

(tris vienokias kortas, pvz.,

veika...

karalius, ir dvi kitokias, pvz.,

M ane

galėjo

pavadinti

atlaidžia

m otina

pirm ajam

vaikui

ir

valdinga

-

antrajam ." Tad

triakes), o tėtis - „spalvos eilę"

argi

įvaikinim as

yra

bevaisės

pastangos?

Ne.

Genetiniai

veiksniai

gali

(penkias iš eilės einančias

riboti šeim os aplinkos įtaką asm enybei, tačiau tėvai iš tiesų daro poveikį vaikų

vienos rūšies kortas), tačiau jei

pažiūrom s,

jaunėlis atsitiktinai gaus po pusę

vertybėm s,

elgesiui,

tikėjim ui

(Brodzinsky

ir

Schechter,

1990).

Poros

įvaikintų vaikų ar tapačių dvynių, auklėjam ų kartu, religiniai įsitikinim ai iš tiesų

jų kortų, jo pokerio kortos gali

bus panašūs, ypač kol paauglystės m etais jie bus nam uose (Kelley ir De Graaf,

būti labai prastos."

1997; Koenig ir kiti, 2005; Rohan ir Zanna, 1996). Tėvų auklėjim as yra svarbus! M aža

to,

įvaikinusiose

vaikus

šeim ose

vaikų

nepriežiūra

bei

David Lykken (2001)

sm urtas

ir

net

tėvų skyrybos pasitaiko retai. (Žm onės, norintys tapti įtėviais, atidžiai atrenkam i, o

biologiniai tėvai - ne.) Tad nenuostabu, jog, nepaisant truputėlį didesnės psi­

chologinio

nesuderinam um o

rizikos,

daugum a

įvaikintų

vaikų

gyvena

puikiai,

ypač jei jie buvo įvaikinti kūdikystėje (Benson ir kiti, 1994; W ierzbicki, 1993). Tokių vaikų intelekto testo rezultatai esti aukštesni nei jų biologinių tėvų. Sep­ tyni iš aštuonių teigia, jog yra labai prisirišę prie vieno ar abiejų įtėvių. Būda­ mi

pasiaukojančių

tėvų

vaikais,

jie

užauga

labiau

nei

vidutiniškai

pasiaukojan­

Vienodesnės įvaikinusios

tys ir altruistiški (Sharm a ir kiti, 1998). Ir apskritai jie tam pa laim ingesni bei

šeim os - daugiausia sveikos,

stabilesni, negu būtų galėję tapti slegiančioje ar abejingoje aplinkoje. Vieno švedų

rūpestingos - leidžia paaiškinti,

tyrim o

kodėl nėra stulbinamų skirtumų,

patyrė

duom enim is, tie

įvaikinti

vaikai, kurių

įvaikinim ui,

o

vėliau

kūdikiai

užaugo

biologinės m otinos iš

nusprendė

auginti

turėdam i pradžių

pačios

m ažiau

problem ų

užregistravo

(Bohm an

ir

nei

juos atiduoti

Sigvardsson,

1990).

Nepaisant tėvų ir įvaikių asm enybių skirtum ų, įvaikinti vaikai patiria naudą.

lyginant vaikus, išauklėtus skirtingose įvaikinusiose šeim ose (Stoolmiller, 1999).

Temperamento tyrimai 6TIKSLAS. Aptarkite, kaip santykinis mūsų temperamento stabilumas iliustruoja paveldimumo įtaką raidai. Daugelis tėvų, sulaukę antrojo vaiko, jum s pasakys, kad kūdikiai skiriasi net pa­ gal tai, kaip jie įkvepia pirm ąjį oro gurkšnį. Paim kim e vieną lengvai pastebim ą asm enybės aspektą. Kūdikio tem peram entas yra jo em ocinis jaudrum as, kuris gali svyruoti

nuo

reaktyvaus, intensyvaus

ir

neram aus

iki

ram aus, tylaus

ir

taikaus.

Temperamentas (temperament) -

Nuo pat pirm ųjų gyvenim o savaičių sunkaus būdo kūdikiai būna irzlesni, sm ar­

žmogui būdingas emocinis

kesni ir labiau nenuspėjam i. Lengvo būdo kūdikiai būna linksm i, atsipalaidavę ir

reagavim as ir jo intensyvum as.

galim a nuspėti, kada jie užsinorės valgyti ar m iegoti (Chess ir Thom as, 1987). Tėvai, kurie labai jautriai reaguoja į savo vaikų skirtum us, įžvelgia jų tem ­ peram entą esant dar skirtingesnį nei yra iš tiesų (Saudino ir kiti, 2004). Tačiau tem peram ento

skirtum ai

tikrai

egzistuoja

ir

ilgai

išlieka.

Panagrinėkim e

duom enis: •

Em ociškai reaktyviausi naujagim iai dažniausiai tokie būna ir sulaukę 9 m ė­ nesių am žiaus (W ilson ir M atheny, 1986; W orobej ir Blajda, 1989).

•

Keturių m ėnesių am žiaus kūdikiai, kurie į besikeičiančią aplinką reaguoja išriesdam i nugarą, spardydam iesi kojom is ir rėkdam i, dažniausiai būna baikš­

šiuos

146

3 SKYRIUS

tus

ir

uždari

antraisiais

gyvenim o

m etais.

Tie,

kurie

reaguoja

šypsodam iesi,

antraisiais m etais dažniausiai būna drąsūs ir draugingi (Kagan, 1990). •

Ypač uždari ir baikštūs dvejų m etų vaikai neretai esti palyginti nedrąsūs ir sulaukę

8-12

m etų;

apie

pusę

jų

tam pa

intravertiškais

paaugliais

(Kagan

ir

kiti, 1992, 1994). •

Intensyviausiom is panašiom is

tebevykstančio paaiškėjo,

em ocinėm is

reakcijom is daugiau

kad

tie,

reakcijom is

kaip

Naujosios Zelandijos gyventojų

kurie

trejų

m etų

(Larsen

am žiaus

ir

ikim okyklinukai

ir

900

suaugę

pasižym intys

pasižym i

buvo

Diener,

reaktyvūs

1987).

Vieno

tyrim o

ir

m etu

im pulsyvūs,

sulaukę dvidešim t vienerių irgi buvo im pulsyvesni, agresyvesni ir labiau linkę konfliktuoti (Caspi, 2000). Palyginti

su

netapačiais

byloja,

jog

paveldim um as

Tai

dvyniais, gali

tapačiųjų iš

tem peram entas

anksto

nulem ti

yra

panašesnis.

tem peram ento

skirtum us

(Em de ir kiti, 1992; Gabbay, 1992; Robinson ir kiti, 1992). Kiti tai įrodantys duom enys

gauti

atlikus

psichologinius

testus.

Pagal

juos,

neram ių,

uždarų

kū­

dikių širdies ritm as yra dažnas ir kintantis, o nervų sistem a reaktyvi, jie daž­ niau

fiziologiškai

jom is

(Kagan

m uojančią

susijaudina

ir

Snidm an,

išvadą,

kad

susidūrę

2004).

su

Šie

biologiškai

naujom is

duom enys

nulem tas

ar

dar

nepažįstam om is labiau

tem peram entas

situaci­

sustiprina padeda

besifor­

susiform uoti

stabiliai asm enybei (M cCrae ir kiti, 2000; Rothbart ir kiti, 2000).

Paveldimumas 7 TIKSLAS. Aptarkite paveldimumo įtaką individams ir jų grupėms bei paaiškinkite, ką turime omenyje sakydami, jog genams būdinga savireguliacija . Paveldimumas

Rem dam iesi

(heritability) -

specialistai

dvynių

žmonių skirtingumo dalis,

žm onių skirtum ai gali būti paaiškinti jų skirtingais genais. Kaip bus pabrėžta

gali

ir

įvaikintų

m atem atiškai

asm enų

įvertinti

tyrim o

bruožų

duom enim is,

elgesio

paveldim um ą

genetikos

laipsnį,

-

kuriuo

skyriuje, jei intelekto paveldim um as yra, tarkim e, 50 procentų, tai nereiškia,

kurią galima paaiškinti genais.

11

Bruožų paveldimumas gali kisti

jog

priklausomai nuo tiriamų žmonių

m as yra

ir aplinkos diapazono.

gali aiškinti savo genais, o likusius - aplinkos įtaka.) Iš tiesų tai reiškia, jog 50

jūsų

procentų

intelektas 90

yra

50

procentų

genetiškai paveldėtas. (Jei ūgio

procentų, tai nereiškia, jog

stebim ų

žm onių

skirtum ų

152

galim e

cm

ūgio

aiškinti

m oteris 137

genetine

įtaka.

paveldim u­ centim etrus Šis

dalykas

taip dažnai klaidingai suprantam as, jog pakartosiu: niekada negalim e sakyti, kiek procentiškai

yra

paveldėta

individo

teigti, kad

jūsų

asm enybę

nulėm ė

asm enybės x

bruožų

ar

intelekto.

Beprasm iška

paveldim um as ir y procentų

procentų

ap­

linka. Paveldim um as tik parodo, kiek skirtumus tarp žmonių galim a aiškinti ge­ nais. Net ir šią išvadą reikia pateikti su išlygom is, nes paveldim um o laipsnis skir­ tingų tyrim ų m etu gali būti nevienodas. Jei paklausytum e hum oristo M arko Twaino

(1893-1910)

se, m aitindam i

siūlym o pro

ir

berniukus

skylę, jų

intelekto

iki

12

m etų

rodikliai

būtų

am žiaus

augintum e

žem esni už

statinė­

vidutinį. Ta­

čiau, įvertinant tai, jog aplinkos sąlygos buvo vienodos, 12 m etų berniukų in­ telekto

koeficiento

skirtum us

būtų

galim a

beveik

100

procentų

aiškinti vien

tik

147

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Kuo

paveldim um u.

panašesnė

aplinka,

tuo

svarbesnis

tampa

paveldimumas.

Jei

visos m okyklos būtų tokios pat, visos šeim os vienodai m ylinčios, o visi gyve­ nam ieji

rajonai

padidėtų

(nes

vienodai sum ažėtų

patrauklūs, aplinkos

paveldim um as

veikiam i

-

genų

skirtum ai).

nulem ti

Im ant

kitą

skirtum ai

kraštutinį

-

at­

vejį, jei visų žm onių paveldim um as būtų panašus, tačiau jie būtų užaugę visiškai skirtingoje aplinkoje (vieni statinėse, o kiti prabangiuose nam uose), paveldim um o įtaka būtų kur kas m ažesnė.

Grupių skirtumai Jei

genetine

(pavyzdžiui, vyrų

ir

įtaka

galim a

agresyvum o)

m oterų

ar

paaiškinti

atžvilgiu,

skirtingų

individualius

ar

rasių

galim a

atstovų

tą

skirtum us

patį

įvairių

pasakyti

skirtum us?

apie

Pavyzdžiui,

bruožų grupinius

individualūs

ūgio ir svorio skirtum ai yra labai didele dalim i paveldim i; tačiau m itybos, o ne genetiniais

skirtum ais

galim a

paaiškinti,

kodėl

šiandienos

suaugusieji

kaip

grupė

yra didesnio ūgio ir svorio už gyvenusius prieš šim tą m etų. Dvi grupės skiriasi, tačiau

ne

todėl,

kad

per

šim tm etį,

kurį

galim a

palyginti

su

žm onijos

istorijos

akim irksniu, pakito genai. Asm enybės ir intelekto rodikliai kinta panašiai kaip ūgis ir svoris: paveldi­ mi

individualūs

skirtum ai

nebūtinai

reiškia, kad

dėti. Jei vieni žmonės genetiškai yra

ir

grupių

agresyvesni už

yra

pavel­

kitus, tai neleidžia

skirtum ai

paaiš­

kinti, kodėl vienos grupės yra agresyvesnės už kitas. Atsidūrus naujam e socia­ liniam e

kontekste,

žm onių

agresyvum as

gali

kisti.

Šiandieniniai

taikingi

skan­

dinavai turi daug genų, paveldėtų iš protėvių vikingų.

Prigimtis ir patirtis Svarbiausias gebėjim as

m ūsų

panašum as

prisitaikyti.

Kai

-

m ūsų

kurie

rūšies

žm ogaus

elgesio

žym ė

-

yra

bruožai, pavyzdžiui, dvi

nepaprastas

akys, vieno­

dai išsivysto bet kurioje aplinkoje. Tačiau daugum a psichologiškai įdom ių bruožų susiform uoja som ai

nuo

tik

konkrečioje

m itybos

aplinkoje. M es visi norim e

kultūros

suform uoto

skonio

galim e

valgyti, tačiau trokšti

žuvų

priklau­

akių,

juo­

dųjų pupelių salotų ar viščiukų kulšelių. Jei vasarą vaikščiosite basi, jūsų padai sukietės ir atsiras nuospaudų - tai biologinis prisitaikym as prie trinties. O nuolatos

apsiavusio

m a, lėm ė

kaim yno

aplinka. Tačiau

padai

šis

bus

skirtum as

m inkšti. taip

Skirtum ą

pat yra

tarp

jųdviejų,

ir biologinio

jūsų žino­

m echanizm o

produktas. M ūsų bendra biologija sudaro sąlygas atsirasti įvairovei (Buss, 1991). Čia gali praversti analogija: genai ir aplinka - prigim tis ir patirtis - veikia kartu kaip plojančios rankos. Genai ne tik turi konkrečių baltym ų kodą, bet ir reaguoja

į

aplinką.

Afrikos

drugelis

dėl

tem peratūros

valdom o

genetinio

jun­

giklio vasarą būna žalias, o rudenį tam pa rudas. „Genom as drugeliui duoda dvi skirtingas

galim ybes.

Jis

neįsako:

„privalai

įgyti

šį

pavidalą “ ,

-

aiškina

Gary

M arcusas (2004). - Jis sako: „Jei esi šioje situacijoje, gali įgyti šį pavidalą, o jei esi kitoje situacijoje, gali įgyti kitą pavidalą “ . Taigi genam s yra būdinga sa­

„Žm onių prigimtis yra panaši;

vireguliacija. Genai ne vadovaujasi šablonais, kurie veda į tą patį rezultatą, kad

juos skiria jų įpročiai."

ir koks būtų kontekstas, o reaguoja. Todėl žm onės, turintys tuos pačius genus, tačiau

skirtingą

patyrim ą, m ąsto

panašiai, bet ne

identiškai. Vienas dvynys gali

Konfucijus, Analektai, 500 m. pr. Kr .

148

3 SKYRIUS

„Genai yra tokie pat svarbūs

įsim ylėti visiškai kitokį žm ogų nei kitas. Ir, kaip pam atysim e 16 skyriuje, bent

smegenims, kaip žvakės

vienas

autom obilių varikliam s, tačiau

kodą

tarp to, kas būtina ir pakankama,

čią depresiją. Pats genas nesukelia depresijos, tačiau jis padeda jai atsirasti.

žinom as

genas,

sintetinti

reaguodam as

baltym ą,

į

gyvenim o

kontroliuojantį

keliam ą

didelį

neurom ediatoriaus

stresą,

funkciją,

suteiks

sukelian­

Tad klausti, ar jūsų asm enybę daugiau lem ia genai, ar aplinka, būtų tas pat

yra didelis skirtumas. Žvakės potencialas realizuojamas tik

kaip

tada, kai ji įstatom a į variklį,

lauko plotą labiau lem ia jo ilgis ar plotis. Tačiau galėtum e paklausti, ar skirtin­

variklis yra automobilyje,

gų laukų skirtingus plotus labiau lem ia jų skirtingas ilgis ar plotis ir ar skirtin­

o autom obilis turi vairuotoją." Neurologe Susan Greenfield, Alcohol on the Brain, 2002 („Alkoholio poveikis sm egenims")

gų

klausti,

ar

vandens

šlapum ą

labiau

asm enybės skirtumus labiau

žm onių

psichologinius

reiškinius,

žm onių

lem ia

vandenilis

ar

deguonis

arba

ar

lem ia prigim tis ar patirtis. Kalbant apie

skirtum ai

beveik

visada

yra

ir

genetinės,

ir

aplinkos įtakos išdava. Todėl (iš anksto pasakysim e, kokios įdom ybės jūsų lau­ kia)

m itybos

indėlį,

nes

sutrikim am s m itybos

turi

įtakos

sutrikim ai

genai:

pirm iausia

tačiau

yra

kultūra

šiuolaikinės

taip

pat

Vakarų

įneša

savo

kultūros

reiš­

kinys.

Genų ir aplinkos sąveika 8 TIKSLAS. Pateikite pavyzdį genetiškai sąlygojamų bruožų, galinčių sukelti kitų žmonių reakci­ ją, ir pavyzdį, kai aplinka gali sužadinti genų veiklą.

Teisinga teigti, jog svarbu ir genai, ir aplinka. Tačiau tiksliau būtų sakyti, jog genai

ir

jis

būtų

žai

ne

aplinka

patrauklus, tokie

m eilės

sąveikauja.

bei

paauga,

draugingas,

ryškūs.

dėm esio

natūraliai

Įsivaizduokite

Dar ir

du

kūdikius:

nerūpestingas,

įsivaizduokite,

užauga

šiltesniu

draugingesnis

bei

vaikas

o

jog

kito

vieno

kūdikio

pirm asis

šie

kūdikis

draugingesniu

dažniau

genai

ieško

lėm ė,

įgim ti

sulaukia

žm ogum i.

veiklos

ir

kad

bruo­ daugiau

Kai

vaikai

draugų,

kurie

toliau stiprintų jo socialinį pasitikėjim ą. Kas sukėlė m inėtus asm enybės skirtum us? Negalim a sakyti, jog vien tik pa­ veldim um as ar vien tik patirtis. Aplinka sužadina genų veiklą. O m ūsų genetiš­ kai

sąlygojam os

im pulsyvum as ja

į

savybės

bei

pavyzdingus

sukelia

reikšm ingą

agresyvum as

gali

vaiko

draugus,

klasės

sukelti

kitų piktą

reakciją.

žm onių

reakciją.

Todėl

vaiko

m okytojo, kuris

šiltai reaguo­

Tėvai

gali

taip

pat

skirtingai

elgtis su savo vaikais; vienas vaikas gali būti baudžiam as, o kitas - ne. Tokiais atvejais sąveikauja vaiko prigim tis ir tėvų patirtis. Nei viena, nei kita neveikia atskirai. Genai ir aplinka sąveikauja. Sąveika šeim ose,

gali

padėti

stulbinam ai

paaiškinti,

panašiai

kodėl

prisim ena

tapatūs tėvų

dvyniai,

šilum ą

-

užauginti

tarsi

juos

skirtingose būtų

auginę

tie patys tėvai (Plom in ir kiti, 1988, 1991, 1994). Netapačių dvynių prisim ini­ m ai apie ankstyvąjį gyvenim ą šeim oje būna skirtingesni - net jei jie augo toje pačioje

šeim oje!

„Vaikai

pasirenkame aplinką, kuri tinka m ūsų prigim čiai. nuo

pat

Sandra

kaip

(interaction) -

Taigi

pastebi

m us

Sąveika

vieno veiksnio (pavyzdžiui,

savybių", -

patiria

pačių

apvaisinim o

Scarr

esam e

skirtingus

(1990). M aža nuolatinės

tėvus

priklausom ai

to, suaugę

sąveikos

tarp

m es

nuo taip

genetinio

jų pat

polin­

aplinkos) poveikis priklauso nuo

kio ir supančios aplinkos produktas. Genai turi įtakos tam , kaip žm onės į m us

kito (pavyzdžiui, paveldim um o).

reaguoja

ir

m us

veikia.

Biologinė

išvaizda

sukelia

socialinius

padarinius.

To­

149

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

dėl klausti, kas svarbiau: genai ar patirtis, yra panašu kaip klausti, ar vairuojant

„Paveldim um as dalija kortas;

autom obilį svarbesnis yra variklis ar vairas. Tad pam irškite principą: ar prigim tis,

aplinka jomis lošia.“

ar patirtis; vadovaukitės požiūriu: patirtis per prigim tį.

Psichologas Charlesas Breweris (1990)

Nauji mokslo horizontai: molekulinė genetika 9 TIKSLAS. Nurodykite, kokios yra molekulinės genetikos mokslinių tyrimų perspektyvos ir kokie tyko pavojai. Elgesio genetikos specialistus dom ina daugiau nei vien klausim as, ar genai da­

Molekulinė genetika

ro

(molecular genetics) -

įtaką

elgesiui.

tikos

pastangos

stebi

psichologas

Nauja

elgesio

nustatyti

genetikos

konkrečius

Robertas

tyrim ų

genus,

Plom inas

(1997),

sritis

yra

m olekulinės

darančius

įtaką

elgesiui.

„DNR

traukinys

gene­

Kaip

pajudėjo

iš

pa­

biologijos sritis, tirianti genų

sto-

molekulinę struktūrą ir veiklą.

ties“, ir psichologai lipa į jį. Kaip

jau

Pavyzdžiui,

įsitikinom e,

dvynių

ir

genų

įvaikių

grupės tyrim ai

daro

įtaką

rodo,

jog

daugum ai

žm ogaus

paveldim um as

daro

savybių.

įtaką

kūno

svoriui, tačiau nėra atskiro „nutukim o geno “ . Labiau tikėtina, jog kai kurie ge­ nai lem ia, kaip genai

gali

greitai skrandis

diktuoti,

kiek

stygstant

vietoje

ir

riebalais

(Vogei,

1999).

riuos

daugybės

iš

kuro

kaip

pasako reikia

efektyviai

kūnas

M olekulinės

genų, kurie

sm egenim s: „gana, aš raum enim s, privalo

elgesio

daro

kiek

įtaką

jau

sudeginti

papildom as

genetikos

tokiom s

kalorijas

tikslas

įprastom s

pilnas". Kiti kalorijų

-

rasti

nenupaversti

kai

žm ogaus

ku­

savybėm s

kaip kūno svoris, seksualinė orientacija ir ekstravertiškum as. Dabar genetiniais testais galim a nustatyti bent tuzino ligų rizikos grupes. Ty­ rim ai

tęsiam i

viso

pasaulio

laboratorijose,

kuriose

m olekulinės

genetikos

spe­

„Mes spėjame, kad XXI a. pradžioje DNR sukels revoliuciją

cialistai buriasi draugėn su psichologais, kad išaiškintų genus, kurie sukelia žm o­

psichologijos moksliniuose

nėm s riziką patirti tokius genetiškai sąlygojam us sutrikim us, kaip m okym osi sun­

tyrimuose bei gydyme."

kum ai,

depresija,

skyriuje ieškant čiau nų,

schizofrenija,

atkreipsim e genų,

vadinto

dėm esį

darančių

į

žm ogų

agresyvum as visam e

genetikos

vykdom us

em ociniam s

sutrikim u)

specialistai

alkoholizm as.

pasaulyje

neatsparų

m aniakiniu-depresiniu

m olekulinės

ir

m okslinius

bipolinio

svyravim am s.

stengiasi

Pavyzdžiui,

nustatyti

sutrikim o

Ieškodam i

ryšius

tarp

16

Robert Plomin

tyrim us

ir John Crabbe (2000)

(anks­ šių

kai

ge­ kurių

genų ar chrom osom ų segm entų ir konkrečių sutrikim ų. Visų pirm a jie randa šei­ m as, kuriose šie sutrikim ai buvo stebim i per kelias kartas. Po to paim a turinčių šiuos sutrikim us ir jų neturinčių šeim os narių kraują arba seilių tepinėlius ir ti­ ria

DNR,

bertas

ieškodam i

Plom inas

ir

skirtum ų.

Johnas

„Galingiausias

Crabbe

(2000), -

DNR

potencialas,

tas, kad

galim e

-

pastebi

Ro­

prognozuoti riziką

ir im tis priem onių užkirsti kelią būsim om s problem om s.“ M edicinos

darbuotojai,

pasitelkę

nebrangius

DNR

skenavim o

m etodus,

ne­

trukus būsim iem s tėvam s galės pateikti duom enis apie tai, ar jų vaisiaus genai skiriasi nuo norm alios struktūros ir ką tai galėtų reikšti. Šis privalum as yra su­ sijęs ir su tam tikra rizika. Ar, pavyzdžiui, vaisiui prikabinus „m okym osi sutri­ kim ų rizikos “ etiketę, gim ęs vaikas nebus diskrim inuojam as? Tyrim as prieš gim ­ dym ą kelia etinių dilem ų. Kinijoje ir Indijoje, kur berniukai yra labai vertina­ m i,

palikuonio

lyties

patikrinim as

suteikė

galim ybę

selektyviai

daryti

abortus

ir

150

3 SKYRIUS

dėl to

„dingo “

m ilijonai - taip, m ilijonai - m oterų. Naujas m etodas, leidžiantis

rūšiuoti sperm ijus, turinčius vyriškų

ar m oteriškų

chrom osom ų, gali suteikti kū­

dikio norintiem s tėvam s tikim ybę pasirinkti vaiko lytį dar prieš pastojim ą. Suprantam a, kartu

su

projektavim ą “

„vaikų

sudėtinga

aplinka

galėtų

varžo daryti

tai,

jog

įtaką

reikia

elgesiui.

daug

genų,

Tačiau

jei

kad

jie

padarytum e

prielaidą, jog tai įm anom a, ar būsim iem s tėvam s derėtų nešti į genetinę labora­ toriją

patikrinti

em brioną? virtį

savo

Prieš

am žiaus

kiaušinėlius

pasišaipydam i

žm onėm s

kėlė

ir

iš

sperm ą,

šios

siaubą

prieš

juos

galim ybės,

apvaisinim o

sujungiant

prisim inkite,

ir

kad

m ėgintuvėlyje

sukuriant prieš

ket­

galim ybė.

Šian­

dien nevaisingos poros reikalauja tokio apvaisinim o. Prieš pusę šim tm ečio žm o­ nės

buvo

savo

sunerim ę

rom ane

Brave

dėl

kontrolės,

New

W orld

sybės

socialiniai

inžinieriai

davo

paskiriam i

arba

nys.

Šiandieniniam e

kurią

šiltnam iuose

išm intingųjų

naujajam e

įsivaizdavo

(„Drąsusis

naujasis

veisė

„alfa “ ,

rašytojas

Aldousas

Huxley

pasaulis “ ),

kuriam e

vyriau­

kūdikius,

arba

pasaulyje, pastebi

kuriem s

bukapročių Robertas

genetiškai

„epsilon “

W rightas

bū­

vaidm e­

(1999), m i­

lijonai tėvų noriai rinktųsi kūdikių sveikatą ir galbūt protą, grožį bei atletiškum ą. Tačiau galim ybes,

kaip ir

visada

kelia

pažanga

sudėtingas

turi dvi puses, ji atveria

problem as.

Pasirinkdam i

ir vilčių

tam

tikrus

teikiančias

bruožus,

ga­

lim e iš savęs atim ti būsim uosius hendelius ir van gogus, čerčilius ir linkolnus, tolstojus ir dikinsonus, kurie visi turėjo problem ų.

MOKYMOSI REZULTATAI Elgesio genetika: individualių skirtumų prognozavimas 1 TIKSLAS. Pateikite žmonių šeimos panašumų ir skirtumų pavyz­

3 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra chromosoma, DNR, genas bei ge­

džių.

nomas, ir apibūdinkite jų ryšius.

M es, žm onės, daugeliu požym ių skiriam ės ir esam e pa­

Kiekvienoje

ląstelėje

turim e

46

chrom osom as:

23

iš

našūs vieni į kitus. Skiriam ės asm enybe, interesais, iš­

m otinos ir 23 - iš tėvo. Chromosomos - tai į siūlus

vaizda, šeim os kilm e, kultūra ir gim tąja kalba. O pana­

panašios struktūros, sudarytos iš DNR - į spiralę su­

šūs esam e savo biologiniu palikim u bei poreikiais, ben­

sivijusių

dra

sm egenų

struktūra,

gebėjim u

vartoti

kalbą,

pojū­

sudėtingų

m olekulių,

susidedančių

iš

genų.

M aždaug 30 000 m ūsų genų yra DNR segm entai, ku­

čiais, kuriais tiriam e m us supantį pasaulį, ir socialiniu

rie

elgesiu.

kuriam os

veikdam i

form uoja

įvairios

m odelius,

baltym ų

kuriais

m olekulės

-

rem iantis

m ūsų

fizinės

ir elgesio raidos statybiniai blokai. Genomas yra or­ 2 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie klausimai domina elgesio genetikus.

ganizm o

genetinis

rinkinys

-

baigtas

šio

organizm o

Elgesio genetika ypač dom isi, kiek įtakos genetika ir

kūrim o instrukcijų profilis, kurį sudaro visa jo chro­

aplinka

m osom ose

daro

m ūsų

elgesiui

nulem dam os

individualius

skirtum us. Šiam e kontekste aplinka reiškia bet kurį išo­

esanti

genetinė

m edžiaga.

Konkrečių

ge­

nų sričių deriniai bei variacijos leidžia apibrėžti m ū­

rinį, negenetinį m ūsų gyvenim o aspektą, pradedant m ai­

sų

tinim u dar negim us ir baigiant m us supančiais žm onė­

daro

skirtum us.

Didžiajai

m is bei daiktais.

skirai veikiantis genas.

daugelis genų

daliai

žm ogaus

veikdam i kartu, o

bruožų

įtaką

ne vienas at­

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

4 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi tapatūs ir netapatūs dvyniai,

7 TIKSLAS. Aptarkite paveldimumo įtaką individui ir grupei bei

ir išvardykite dvynių tyrimo būdus, kuriais elgesio genetikai vado­

paaiškinkite, ką

vaujasi, siekdami suprasti aplinkos ir paveldimumo poveikį.

savireguliacija.

Tapatūs po

dvyniai

išsivysto

apvaisinim o

dą genų

iš

suskyla.

vieno

Tapatūs

kiaušinėlio,

dvyniai

turi

kuris vieno­

rinkinį, jie būna panašioje prenatalinėje ap­

151

turime

Paveldimumas tum us

omenyje

nusako,

galim a

sakydami, jog

kiek

priskirti

individualių

genam s.

genams

būdinga

žm onių

Paveldim um u

skir­ aiški­

nam i tik skirtum ai tarp žmonių - o ne pavienio žm o­

linkoje ir - dažniausiai - gim ę auga toje pačioje šei­

gaus

savybės.

m oje bei kultūroje. Netapatūs dvyniai išsivysto iš at­

m etu

būtų

skirų apvaisintų kiaušinėlių ir būna toje pačioje pre­

rie stebim i žm onių skirtum ai (pavyzdžiui, svorio) būtų

natalinėje

priskirti

paveldim um ui,

o

sudarytų

100

Paveldim i

čioje

aplinkoje,

šeim oje

bei

gim ę

dažniausiai

socialinėje

auga

aplinkoje,

toje

tad

pa­

genetiš­

Įsivaizduojam am e

sukurta

visiem s

procentų.

eksperim ente,

vienoda

šio

aplinka,

bruožo

kurio

bet

ku­

paveldim um as

tokių

bruožų

kaip

kai jie nėra nė kiek panašesni nei bet kurie kiti bro­

ūgis ir intelektas individualūs skirtum ai nebūtinai pri­

liai

valo paaiškinti grupių skirtum us. Genai daugiausia pa­

ar

seserys.

Kai

ekstravertiškum as)

kuris

išryškėja

nors tarp

bruožas abiejų

(pavyzdžiui, tapačių

dvy­

aiškina,

kodėl

vieni

žm onės

yra

aukštesni

už

kitus,

yra

aukš­

nių, ir kai jį turi tik vienas iš netapačių dvynių, m oks­

tačiau

lininkai spėja, jog šio bruožo pasireiškim ui gali turėti

tesni

įtakos

liacija. Tai reiškia, jog genai nėra kopijavim o popie­

paveldim um as.

Toks

palyginim as

duoda

daug

išsam ios inform acijos, kai vos gim ę (arba netrukus po

nepaaiškina, nei

prieš

kodėl

šiandien

žm onės

šim tm etį.

Genam s

būdinga

saviregu­

rius, skirtingoje aplinkoje jie gali reaguoti skirtingai.

to) dvyniai būna išskiriam i. Tai leidžia m okslininkam s aiškiau

įžvelgti

paveldim um o

poveikį

skirtingoje

ap­

8 TIKSLAS. Pateikite pavyzdį genetiškai sąlygojamų bruožų, ga­ linčių sukelti kitų žmonių reakciją, ir pavyzdį, kai aplinka gali su­

linkoje.

žadinti genų veikią. 5

TIKSLAS. Išvardykite,

kaip

elgesio

genetikai naudoja

įvaikini­

Kai

mo tyrimus aplinkos ir paveldimumo įtakai suprasti.

kuriom s

žm onių

savybėm s

aplinka

neturi

įtakos

(pavyzdžiui, visi m es turim e dvi akis), tačiau dauge­ Įvaikinti

vaikai

nį

palikim ą

ir

biologinių

veldim um o

į

atsineša juos

savo

biologinių

tėvų

šeim ų

aplinką.

įvaikinusių

gim inių

panašum ai

įtaką. Vaiko

ir

leidžia

įvaikinusios

geneti­ Vaiko

suprasti šeim os

pa­ pana­

lis svarbių psichologinių savybių yra genetinio polin­ kio

ir

supančios

aplinkos

sąveikos

pasekm ė.

Pavyz­

džiui, slegianti aplinka gali sužadinti genus, kurie ska­ tina

neurom ediatorių,

prisidedančių

prie

depresijos,

šum ai padeda suprasti aplinkos poveikį. Įvaikiai daž­

gam ybą.

niausiai būna panašūs į biologinius tėvus savo asm e­

neram ų ir hiperaktyvų, gali sukelti piktą tėvų ar m o­

nybe (m ąstym u, jausm ais bei veiksm ais), o į įtėvius -

kytojų reakciją.

vertybėm is,

pažiūrom is,

elgesiu,

religinėm is

ir

O

genetinis

polinkis,

skatinantis

vaiką

būti

poli­ 9 TIKSLAS. Išvardykite, kokios yra molekulinės genetikos moks­

tinėm is pažiūrom is.

linių tyrimų perspektyvos ir kokie tyko pavojai. 6

TIKSLAS. Aptarkite, kaip

santykinis

mūsų

temperamento

sta­

M olekulinės

bilumas iliustruoja paveldimumo įtaką raidai.

genetikos

specialistai

tiria

genų

m oleku­

linę struktūrą ir funkcijas, kad atrastų tuos genus, ku­ Tem peram entas,

žm ogui

būdingas

em ocinio

reaga­

rie daro įtaką elgesiui. Psichologai ir m olekulinės ge­

vim o bei jo intensyvum o lygis, išryškėja netrukus po

netikos specialistai bendrom is pastangom is ieško

kon­

gim im o ir dažniausiai išlieka beveik nepakitęs iki pat

krečių genų - arba dažniau genų grupių, - kurie ke­

brandos.

Tai

lia

ram ento

raidai

aplinka.

perša

m intį,

vaidina

kur

jog kas

paveldim um as didesnį

tem pe­

vaidm enį

nei

žm onių

sveikatos

sutrikim ų

riziką.

Žinodam i

to­

kius ryšius, m edikai galės inform uoti laukiančius kū­ dikio

tėvus

apie

tam

tikras

situacijas, kuriom s

susi­

152

3

SKYRIUS

darius vaisiaus vystym asis nukrypsta nuo norm os. Eti­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar norėtumėte atlikti dar negimusio pali­

nės tokio pasirinkim o pasekm ės bus ginčytinos, jei tė­

kuonio genetinius testus? Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad

vai atsisakys turėti kūdikį, kuris neatitinka jų idealaus

jūsų vaikas pasmerktas hemofilijai? Mokymosi negaliai? Ar vi­

vaiko įvaizdžio.

suomenė laimėtų, ar prarastų, jei tokie embrionai būtų pašalinti?

Evoliucinė psichologija: žmogaus prigimties supratimas 10 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologijos sritį, kuri domina evoliucinės psichologijos specialistus. Evoliucinė psichologija

M olekulinė

(evolutionary psychology) -

bei bruožus, išskiriančius vieną žm ogų iš kitų. O evoliucinės psichologijos spe­

genetika

ieško

būdų, kaip

čia

ir dabar atrinkti tam

tikrus poelgius

elgesio ir psichikos evoliucijos

cialistai sutelkia dėm esį į tai, kas m us, kaip žm ones, daro tokius panašius vie­

tyrimų šaka, naudojanti

nas į kitą. Kad

natūraliosios atrankos principus.

paprastą pavyzdį su lapėm is.

suprastum e, kaip

šie

principai veikia, pirm iausia panagrinėkim e

Natūralioji atranka 11 TIKSLAS. Suformuluokite natūraliosios atrankos principą ir nurodykite kai kuriuos galimus natūraliosios atrankos padarinius žmogaus savybių raidai.___________________________________________________

Lapė yra atsargus laukinis žvėris. Jei sugausite lapę ir m ėginsite su ja susidrau­ gauti, būkite atsargūs. Įkiškite ranką į narvą ir, jei baikštus žvėrelis negalės pa­ bėgti,

jis

greičiausiai

netikos instituto liojo,

kaip

jum s

įkąs.

Rusijos

m okslų

akadem ijos

Citologijos

ir

ge­

darbuotojas Dm itrijus Beliajevas, kuris gerai pažino lapes, spė­

m ūsų

protėviam s

laukiniai vilkai. Ar jam

pavyko

prisijaukinti

šunis,

kurių

pirm takai

buvo

pavyktų per palyginti trum pą laiką atlikti panašų žyg­

darbį ir baikščią lapę paversti drauginga? Norėdam as tai išsiaiškinti, Beliajevas ėm ėsi darbo su 30 lapių patinų ir 100 patelių. Iš jų palikuonių jis atrinko ir sukergė 5 procentus labiausiai nebijančių žm onių lapių

patinų

ir

20

procentų

patelių.

(Galim ybes

prijaukinti

jis

m atavo

pagal

reakciją į bandym us jas pam aitinti, laikyti rankose ir glostyti.) Beliajevas

ir jo sekėja Liudm ila Trat kartojo šią procedūrą daugiau nei su trisdešim čia kartų. Šiandien, prabėgus daugiau kaip 40 m etų ir užauginus daugiau nei 45 000 la­ pių, jie turi naują lapių veislę, kuri, pasak Trat (1999), yra „klusni, labai norin­ ti

įsiteikti “

„gražuole ,

ir

be

nes

jokių

abejonių

agresyvus

m ūsų

prijaukinta... laukinių

M ūsų

[protėvių]

akivaizdoje bandos

„pabaisa “

elgesys

visiškai

virto iš­

nyko “ . Dabar šios lapės yra tokios draugiškos ir linkusios bendrauti su žm onė­ m is, katės.

jog

inkščia,

Institutas,

kad kuriam

atkreiptų trūksta

lapes kaip nam inius gyvūnus.

dėm esį, pinigų,

ir rado

laižo būdą

žm onėm s užsidirbti

rankas -

tarsi

ėm ė

m eilios

reklam uoti

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Kaip

parodė

Beliajevas

žym intiem s tam

ir

reprodukuojantis

Trat,

individam s

ar

rūšiai,

pasi-

tikra savybe, laikui bėgant ši savybė im a dom inuoti. Per dau­

gelį kartų laukiniai vilkai gali tapti prijaukintais šunim is, o atsargios lapės gali susilaukti ir jo

m eilių

palikuonių.

Šunų

augintojai,

kaip

prim ena

Robertas

Plom inas

kolegos (1997), išvedė ganančius bandas aviganius, ištraukiančius iš van­

dens nušautą

paukštį m edžioklinius šunis, užuodžiančius pėdas pėdsekius ir pa­

rodančius grobį pointerius. Psichologai taip

pat yra išvedę šunų, pelių ir žiur­

kių, kurių genai iš anksto nulem ia, kad šie gyvūnai būtų ram ūs arba reaktyvūs, greitai arba lėtai m okytųsi. Už Prieš

laboratorijos daugelį

m etų

ribų

tas

pats

giliai

jūroje

atrankos

m utantas

procesas

galioja

ryklys, turintis

kitom s

jautresnę

savybėm s.

nei

norm alią

uoslę, galėdavo rasti daugiau grobio, dėl to gyvendavo ilgiau ir palikdavo dau­ giau

palikuonių.

Kadangi

gam ta

per

nesuskaičiuojam ą

daugybę

kartų

teikė

pir­

m enybę rykliam s, labiausiai tinkantiem s savo ekologinei nišai, atsirado ypač ar­ šus grobuonis. Per žm ogaus gyvenim o laikotarpį išsivysto kur kas m ažesnis gro­ buonis: žiau

bakterijos,

atsparios

kurios

žūva.

atsparesnės

Po

kurio

antibiotikam s,

laiko

daugelį

dauginasi

sparčiau,

pradeda

kam uoti

ligonių

o

m a­

atsparios

antibiotikam s bakterijos. Ar

natūralioji

Gam ta

iš

pasirenka

tiesų

taip

atranka iš

daugybės

palankius

variantus

pat

paaiškina

ir,

m ūsų

(atsitiktinių

m utacijų

kiekvieną

kartą

žm ogiškuosius

genų

polinkius?

reprodukcijos

pastojus,

yra

sukuriam i

Natūralioji atranka

klaidų)

(natural selection) -

nauji

principas, teigiantis,

genų deriniai. Ar m es iš tiesų, kaip teigėm e anksčiau, bijom e gyvačių bei aukš­

jog labiausiai tikėtina,

čio

kad iš daugybės paveldėtų

todėl, kad

jų bijojusieji protėviai turėjo didesnę tikim ybę išgyventi ir per­

bruožų kitoms kartoms bus

duoti savo genus? Galbūt. Tačiau nušautą lynus,

paukštį, žm onėse

tvirta genų

o

katės

įtaka, nulem ianti, kad

puldam os

pasireiškia

ne

staigiai

taip

šoka

griežtai.

Per

šunys ištraukia iš vandens

arba

skruzdėlės

istoriją

atrinkti

stato

skruzdė­

protėvių

genai

perduoti tie, kurie padeda reprodukuotis ir išlikti.

m um s suteikia puikią galim ybę išm okti ir kartu prisitaikyti prie gyvenim o labai įvairioje daro

aplinkoje,

įtaką

pradedant

sm egenų

tundra

funkcionavim ui.

ir

baigiant

Adaptyvusis

džiunglėm is.

Genai

lankstum as

ir

reaguojant

psichika

Mutacija (mutation) -

į

atsitiktinė genų reprodukcijos

skir­

klaida, sukelianti pokyčius.

tingą aplinką m us užgrūdina - suteikia gebėjim ą išgyventi ir reprodukuotis. Tačiau apskritai m ūsų gyvenim ai yra stulbinam ai panašūs. Apsilankykite Lon­ dono

Heathrow

sitinka kos

su

oro

m očiučių, kinų

traukia

uosto

susijaudinusiais

žm onių

Evoliucinės

artim aisiais.

vaikų

Ten

ir grįžtančių

skirtum ai,

psichologijos

laukiam ojoje salėje, kurioje atvykstantys keleiviai su­

didelius specialistas

išvysite

nam o

m ūsų

britų

tą

džiaugsm ą

veiduose. Nors

panašum us

Stevenas

patį

taip

Pinkeris

pat

(2002,

dėm esį pa­

būtina p.

Jam ai­

73)

paaiškinti. yra

įsiti­

kinęs, kad bendras žm ogiškąsias savybes „suform avo natūralioji atranka per žm o­ gaus evoliuciją “ . Tad nenuostabu, kad m ūsų jausm ai, troškim ai ir m ąstym as „vi­ sose kultūrose rem iasi bendra logika “ . M ūsų Ne

elgesio

daugiau

kaip

ir

biologiniai

5

proc. žm onių

skirtum ų. Populiacijose ti,

2002).

Tipiškas

yra

apie

genetinis

panašum ai 95

kyla

genetinių

iš

skirtum ų

proc. genetinių

skirtum as

tarp

dviejų

bendro

žm ogiškojo

kyla iš variacijų Islandijos

genom o.

populiacijų (Rosenberg kaim o

grupių ir ki­

gyventojų

153

154

3 SKYRIUS

ar

tarp

tarp

dviejų

šių

Kenijos

dviejų

gyventojų

grupių.

Taigi,

yra

kur

pastebėjo

kas

didesnis

genetikas

vidutinis

nei

Richardas

skirtum as

Lewontinas

(1982),

jei po pasaulinės katastrofos išliktų gyvi tik islandai ir kenijiečiai, žm onių rū­ šis patirtų tik „nežym ų" genetinės įvairovės sum ažėjim ą. Kodėl

esam e

tokie

panašūs?

Žm onijos

istorijos

priešaušryje

m ūsų

protėviai

buvo susidūrę su kai kuriais klausim ais: kas yra m ano sąjungininkas, o kas prie­ šas? Kokį m aistą derėtų valgyti? Su kuo turėčiau poruotis? Vieni į šiuos klau­ sim us atsakė sėkm ingiau nei kiti. Pavyzdžiui, tai, jog kai kurias m oteris pykina per kritinius tris pirm uosius nėštum o m ėnesius, skatina jas vengti tam tikro kar­ taus, turinčio daug prieskonių ir naujo m aisto. Tokio m aisto vengim as yra ver­ tingas

išgyvenim o

vystym uisi

prasm e,

(Schm itt

ir

nes

būtent

šis

Pilcher,

2004).

Tos

m aistas

dažniausiai

m oterys,

kurios

kenkia

valgė

em briono

m aistingą,

o

ne nuodingą m aistą išgyveno ir perdavė savo genus vėlesnėm s kartom s. Tie pro­ tėviai, kurie m anė, jog

leopardai gali būti „puikūs nam iniai gyvūnėliai", dažnai

neišgyvendavo. Sekėsi tiem s, kurie poruodavosi su galinčiu turėti ir išm aitinti palikuonį. Per daugelį kartų lesnėm s

prisitaikyti. gesio

m ažiau

išreikšti žm onių

m utacijom s,

vis

Evoliucinės

tendencijos

buvo

psichologijos

bei

genai išnyko

atrenkam i

m ąstym o

ir

genai,

specialistai

iš genofondo. Vykstant to­ teikiantys

teigia,

išm okim o

geresnes

jog

gebėjim ai,

dėl

to

kurie

galim ybes

atsirado

parengė

el­

Akm ens

am žiaus protėvius išgyventi, reprodukuotis ir perduoti savo genus į ateitį. Gam ta atsirinko tinkam iausių adaptacijų įvairovę, kuri ir leidžia paaiškinti, kodėl Arkties ir ekvatoriaus gyventojai gali gyventi tokiom is skirtingom is sąlygom is. Būdam i priešistorinio

genetinio

palikim o

paveldėtojai, m es esam e linkę elgtis

taip pat, kaip ir m ūsų protėviai, kuriem s pavyko išgyventi ir reprodukuotis. M ėgs­ tam e

saldum ynus

padėdavo tūrose

ir

riebalus,

protėviam s

badm etis

išgyventi

būna

retai,

nose, greito

aptarnavim o

vis

problem a.

didesne

dera

su

šios

kurių

dienos

kitados

badm ečiu.

o

per

ir

kad

riebalai

rasti,

tačiau

dabar, vilioja

kai

būtent

Vakarų

parduotuvių

jie

kul­ lenty­

ir prekybos autom atuose, nutukim as tam pa

ilgą

nevisaverčio

sunku

Ironiška,

saldum ynai

restoranuose

M ūsų

buvo

istoriją

m aisto

įsišakniję

aplinka

natūralūs

(Colarelli

ir

polinkiai

Dettm an,

ne­

2003).

Tam tikra prasm e m es esam e parengti pasauliui, kuris jau nebeegzistuoja. Evoliucija

jau

seniai

yra

sistem inantis

biologijos

principas.

Jaredas

Diam on-

das (2001) pastebi, kad „nė vienas šiuolaikinis m okslininkas netiki, jog Darwi­ nas klydo". Darwino teorija gyva kaip sistem inantis biologijos principas, o pas­ taruoju lesas

m etu

Baigdam as niem s

ji

Darwinas savo

atgim ė

per

(1859)

num atė

„Rūšių

kilm ę", jis

m oksliniam s

tyrim am s.

„antrąją šį

Darwino evoliucijos num atė

Psichologija

revoliuciją" principų

„plačius stos

ant

psichologijoje. taikym ą

dirvonus naujo

kur

pam ato"

kas (p.

Dabar evoliucinės psichologijos specialistai tyrinėja tokius klausim us: •

Kodėl kūdikiai pradeda bijoti svetim ų žm onių m aždaug tuo m etu, kai išm oks­ ta šliaužioti?

•

Kodėl biologiniai tėvai rečiau nei kraujo ryšiais nesusiję patėviai griebiasi sm urto ir žudo vaikus, su kuriais kartu gyvena tuose pačiuose nam uose?

Char­

psichologijoje. svarbes­ 346).

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

•

Tiems, kuriuos trikdo

Kodėl daugum a tėvų yra taip aistringai atsidavę savo vaikam s?

•

Kodėl kur kas daugiau žm onių bijo vorų ir gyvačių nei pavojingesnių daly­

akivaizdus konfliktas tarp mokslinio ir religinio žmogaus

kų, tokių kaip ginklai ir elektra?

kilmės aiškinimo, gali būti

•

Kuo vyrai ir m oterys panašūs? Kuo ir kodėl vyrai ir m oterys skiriasi? Pa­ vyzdžiui,

kodėl

vyrai

greičiau

nei

m oterys

draugiškum ą

suvokia

kaip

sek­

sualinę paskatą pradėti lytinius santykius ir pajunta pavydų įsiūtį dėl to, kad jų partnerės lytiškai santykiavo su kuo nors kitu? Kad

suprastum e,

tuoja,

kaip

stabtelėkim e

evoliucinės

ir

į gyvenimą gali vienas kitą papildyti. Pavyzdžiui, mokslinis

psichologijos

panagrinėkim e

pravartu prisiminti (žr. 1 skyrių), jog skirtingi požiūriai

specialistai

paskutinį

klausim ą:

m ąsto

kaip

ir

ir

argum en­

kodėl,

pasak

aiškinimas mėgina mums pasakyti kada ir kaip; religinių pasaulio sutvėrimo pasakojimų

evoliucinės psichologijos, skiriasi vyrų ir m oterų seksualum as?

tikslas dažniausiai būna pasakyti apie aukščiausiąjį kas ir kodėl.

Evoliucinis žmonių seksualumo aiškinimas

Kaip Galilėjus aiškino didžiajai kunigaikštienei Kristinai: „Biblija

Lyčių seksualumo skirtumai

moko, kaip patekti į dangų, o ne 12 TIKSLAS. Nurodykite kai kuriuos lyčių seksualumo skirtumus.

kaip juda dangus".

Per savo gyvavim o istoriją susidūrę su daugybe panašių iššūkių vyrai ir m ote­ rys panašiai prisitaikė. M es, vyrai ir m oterys, valgom e panašų bijom e me

aukščio,

vengiam e

tų

pačių

bei įsim enam e. Skiriam ės tik

prisitaikym o

iššūkiais

-

plėšrūnų

panašiai

m aistą, taip

pat

suvokiam e,

išm oksta­

tose srityse, kuriose susidūrėm e su

skirtingais

akivaizdžiausiai

ir

poelgiuose,

susijusiuose

su

reproduk­

cija, - teigia evoliucinės psichologijos specialistai. M es iš tiesų skiriam ės, tvir­ tina

psichologai Roy

Baum eisteris, Kathleen

Catanese

ir Kathleen

Vohs

(2001).

Jie siūlo pasvarstyti, kieno lytinis potraukis yra stipresnis: vyrų ar m oterų. Kas geidžia

dažnesnių

turbuojasi,

lytinių

dažniau

santykių,

inicijuoja

daugiau

lytinius

galvoja

santykius

ir

apie

seksą,

daugiau

dažniau

aukojasi

dėl

m assekso?

Psichologai teigia, jog atsakym ai į šiuos klausim us yra - vyrai, vyrai, vyrai, vyrai

Lytis (gender) -

ir vyrai. Iš

tiesų, sutinka

psichologijoje biologiškai

gallas

kolegos

ir

jo

tarpkultūrinės psichologijos specialistas M arshallas Se-

(1990,

p.

244),

„išskyrus

kelias

išim tis,

visam e

pasaulyje

ir socialiai sąlygojamos savybės,

vyrai dažniau nei m oterys rodo lytinio aktyvum o iniciatyvą 6 4 . Šis skirtum as yra

pagal kurias žmonės skirstomi

vienas didžiausių lyčių skirtum ų, tačiau yra ir kitų:

į vyrus ir moteris.

•

2004

m etais

atliktoje

289452

JAV

aukštųjų

m okyklų

pirm akursių

apklau­

soje 60 proc. vaikinų ir tik 35 proc. m erginų sutiko, jog „jei du žm onės iš tiesų vienas kitam

patinka, nėra nieko bloga lytiškai santykiauti, net jei jie

yra pažįstam i labai trum pą laiką “ (Sax ir kiti, 2004). Su teiginiu: „Įsivaiz­ duoju, su

jog

jausiuosi

skirtingais

patogiai

partneriais

“

ir

kitoje

m ėgausiuosi 4901

„atsitiktiniais

australo

lytiniais

apklausoje

santykiais

sutiko

48

proc.

vyrų ir 12 proc. m oterų (Bailey ir kiti, 2000). •

Vienos

kruopščiai

am erikiečių jausm as

yra

parengtos

apklausos

proc.

m oterų

(tačiau

pirm ųjų

lytinių

santykių

48

m etu

iš

25

proc.

tik

priežastis.

3432

O

vyrų) kaip

18-59

m etų

nurodė,

jog

dažnai

jie

am žiaus m eilės galvoja

apie seksą? 19 proc. m oterų ir 54 proc. vyrų prisipažino, jog „kasdien“ arba „kelis kartus per dieną “ (Laum ann ir kiti, 1994).

155

156

3 SKYRIUS

„Homoseksualūs vyrai nėra

•

Šie

lyčių

skirtum ai

būdingi

ir

heteroseksualiem s,

ir

hom oseksualiem s

žm o­

nėm s. Hom oseksualūs vyrai dažniau nei lesbietės teigia, jog juos dom ina ne­

perdėtai seksualūs; tiesiog jų geismas atsimuša nuo kitų vyrų,

įpareigojantis

o ne moterų geismo."

jiem s labiau rūpi partnerio fizinis patrauklum as (Bailey ir kiti, 1994). Am e­

jie

labiau

reaguoja

į

vaizdinius

lytinius

dirgiklius

ir

rikoje lesbietės beveik dvigubai dažniau gyvena porom is (47 proc.) nei ho­

Steven Pinker,

m oseksualūs vyrai (24 proc.) (Doyle, 2005).

How the Mind Works, 1997 („Kaip veikia protas")

seksas,

Lyčių vius

pažiūrų lytinius

skirtum ai santykius

persikelia dažniausiai

į

elgesio

patiria

skirtum us.

vyrai,

Atsitiktinius,

besilaikantys

im pulsy­

tradiciškai

vyriš­

kų pažiūrų (Pleck ir kiti, 1993). Russellas Clarkas ir Elaine Hatfield (1989) šį įspūdingą lyčių

skirtum ą pastebėjo

tus,

padedančius

vykdyti

dos

universiteto

teritoriją.

1978

m okslinius

m etais, kai vidutinės išvaizdos studen­

tyrim us,

Pastebėjęs

išsiuntė

patrauklų

pasivaikščioti

priešingos

lyties

po

Flori­

atstovą,

tyri­

m o dalyvis privalėjo prieiti ir pasakyti: „Jau seniai m atau tave studentų m ieste­ lyje

ir tu

m an

esi labai patrauklus(i). Ar norėtum

m anim i? “

praleisti naktį su

Visos m oterys atsisakė, kai kurias tai akivaizdžiai erzino („Kas tau yra, iškry­ pėli! Palik m ane ram ybėje “ ). Tačiau 75 proc. vyrų noriai sutiko, dažnai atsaky­ dam i

tokiais

žodžiais:

„Kodėl

turėtum e

laukti

iki

vakaro? “

Šiek

tiek

nustebę

dėl šių rezultatų Clarkas ir Hatfield pakartojo savo tyrim ą 1982 m etais ir dar du kartus XX a. devintojo dešim tm ečio pabaigoje, kai JAV prasidėjo AIDS era (Clark, 1990). Kiekvieną kartą nė viena m oteris nesutiko, tačiau pusė arba dau­ giau vyrų sutiko užm egzti intym ius santykius su nepažįstam u žm ogum i. Vyrai rim ų

dažniau

vyrai

dom ėjim u kaip

šiltą

dažniau (Abbey,

kvietim o

atsaką

supranta

kaip

nei

m oterys

m oters

1987;

Johnson

ir

seksui

kiti,

interpretavim as

seksualinį

kvietim ą.

draugiškum ą 1991).

leidžia

aiškino

Klaidingas

paaiškinti,

Daugelyje

seksualiniu m oters

tačiau

ty­ susi­

nuoširdum o

nepateisina

di­

desnio vyrų seksualinio atkaklum o (Kenrick ir Trost, 1987). Visa tai gali turėti nelaim ingų

padarinių

-

nuo

seksualinio

priekabiavim o

iki

širdies

draugės

iš­

prievartavim o.

Natūralioji atranka ir poravimuisi teikiama pirmenybė 13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra evoliuciniai lyčių seksualumo skirtumų aiškinimai.

Kaip taip

biologai, ir

aiškindam i

evoliucinės

daugelio

psichologijos

rūšių

poravim ąsi,

specialistai

rem iasi

natūraliąja

natūralia

atranka

atranka,

rem iasi

aiškin­

dam i, kodėl m oterų požiūris į seksą pagrįstas labiau prieraišum u, o vyrų - pra­ m oga. Štai ką jie teigia: kol m oteris natūraliai brandina ir augina vieną kūdikį, vyras gali skleisti savo genus per kitas m oteris. M ūsų natūralūs troškim ai - tai genų

būdas

savo

genus

ruodam i

reprodukuotis. ateinančiom s

intensyviai.

„Žm onės

(suakm enėjusios

sukurtų

fosilijos

ankstesnių

reproduktorius.

dažniausiai

gyvos

cinės psichologijos ekspertas Davidas Bussas (1995). ką

m oterys

atsargiai,

Garsus Kanados holšteinų

O

poreikių

yra

istorijoje

besiporuodam os

veislės jautis Starbakas yra daugiau kaip 200 000 palikuonių

selekcijos

Protėvių kartom s

m echanizm ų

o “

rinkiniai ,

heteroseksualūs vyrai ir m oterys patrauklaus įžvelgia

perduodavo

vyrai -

-

besipo-

iškasenos) teigia

-

evoliu­

priešingoje

lyty­

je? Kai kurie patrauklum o aspektai peržengia vietos ir laiko rėm us. 37 kultūrų,

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

nuo Australijos iki Zam bijos, vyram s m oterys yra patrauklesnės, jei jos jaunatviš­ kai

atrodo.

sveikos,

Evoliucinės

vaisingai

psichologijos

atrodančios

specialistai

m oterys

-

kurių

sako,

jog

vyrai,

glotni

oda

ir

kuriuos

traukė

jaunatviška

figūra

piršo m intį, kad jos dar daug m etų galės gim dyti vaikus - turėjo didesnes gali­ m ybes

perduoti

svorio

sam pratos skirtum ų, vyrus visur traukia

savo

genus

ateinančiom s

kartom s.

Nepaisant

kultūrinių

m oterys, kurių

liem uo

idealaus yra

apy­

tikriai trečdaliu siauresnis už klubus. Tai yra būsim o vaisingum o ženklas (Singh, 1993). M oteris taip pat traukia sveikos išvaizdos vyrai, tačiau ypač tie, kurie atro­ do subrendę, dom inuojantys, drąsūs ir turtingi (Singh, 1995). Evoliucinės psicho­ logijos

specialistai

teigia,

jog

tokie

požym iai

byloja

apie

gebėjim ą

parem ti

ir

apsaugoti (Buss, 1996, 2000; Geary, 1998). M aždaug 150 lyties ir polinkio rizi­ kuoti tyrim ų rodo, jog 14 iš 16 sričių (įskaitant intelektinę riziką, fizinius įgū­ džius, rūkym ą ir seksą) vyrai yra daugiau linkę rizikuoti (Bym es ir kiti, 1999). Jie taip pat optim istiškiau vertina vertybinių popierių rinką ir agresyviau prekiauja akcijom is

(Jacobe,

2003;

M yers,

2002).

Aiškindam as,

kodėl

16-24

m etų

am ­

žiaus vyrai dažniau būna nutrūktgalviški - ir dėl to beveik tris kartus dažniau nei jaunos m oterys žūva autoavarijose -Victoras Nellas (2002) spėja, jog „jauni vyrai, krečiantys kvailystes, panašūs į povą ar zuikį, kurie pučiasi prieš besiar­ tinantį liūtą: „Pažvelkite į m ane! Aš esu toks stiprus ir įgudęs, kad nejaučiu jo­ kios baim ės, išliksiu gyvas, kad ir kiek begerčiau ar kaip greitai bevažiuočiau." Evoliucinės

psichologijos

specialistai

taip

pat

pastebi,

jog

m oterim s

labiau

patinka vyrai, turintys ilgalaikio poravim osi ir investavim o į jų bendrą palikuo­ nį potencialą (Gangestad ir Sim pson, 2000). Jom s labiau patinka nam isėdos tė­ čiai

nei

m ą,

o

ieškoti

potencialūs tai

užtikrina

genetinės

storžieviai. didesnę

Ilgalaikiai

tikim ybę

pusiausvyros

tarp

partneriai

palikuonim s

siekio

plačiai

suteikia

apsaugą

išgyventi. paskleisti

Tad

savo

bei

vyrai genus

para­ privalo

ir

noro

kartu auginti vaikus. Evoliucinės pas:

prigim tis

ateinančiom s

psichologijos atrenka

kartom s

ekspertai

poelgius, (žr.

3.4

teigia,

didinančius p a v

.).

Būdam i

jog

čia

tikim ybę, m obilios

galioja jog genų

štai

genai

toks bus

m ašinos,

princi­ perduoti

m es

esa­

m e sukonstruoti taip, kad m um s labiau patinka tai, kas tiko protėviam s jų ap3.4 PAVEIKSLAS. Poravimuisi teikiama pirmenybė visame pasaulyje

Už tai, kad vyrams labiau nei moterims patinka patrauklūs fiziniai bruožai, bylojantys apie jaunystę bei sveikatą (ir reprodukavimosi potencialą), o moterims labiau nei vyrams patinka partneriai, turintys išteklių bei socialinę padėtį, galime dėkoti natūraliajai atrankai (arba ją kaltinti). (Taškais pažymėtos 37 tirtos kultū­ ros [Buss, 1994]).

157

158

3 SKYRIUS

linkoje. Jie buvo linkę elgtis taip, kad turėtų vaikaičių - jei jų nebūtų buvę, ne­ būtų ir m ūsų. M es turim e panašius polinkius, nes esam e jų genetinio palikim o paveldėtojai.

Evoliucinio požiūrio kritika 14 TIKSLAS. Apibendrinkite evoliucinio žmonių elgesio aiškinimo kritiką ir apibūdinkite evoliuci­ nės psichologijos specialistų atsaką į ją. Neginčydam i, kad gam ta atrenka tas savybes, kurios padeda genam s išlikti, kri­ tikai

evoliucinėje

psichologija

psichologijoje

dažnai

pradeda

įžvelgia

nuo

problem ų.

pasekm ės

Jie

(pavyzdžiui,

teigia, lyčių

kad

evoliucinė

seksualum o

skir­

tum ų) ir grįžta atgal, kad galėtų pateikti paaiškinim ą. Todėl įsivaizduokim e ki­ tą stebėjim ą ir logiškai aiškinkim e grįždam i atgal. Jei visi vyrai būtų vienodai ištikim i savo partnerėm s, ar negalėtum e įrodinėti, jog pareigingų, rem iančių tėvų vaikai dažniau išliktų, kad galėtų perduoti jų genus? Ar vyram s nebūtų pravar­ čiau

susisaistyti

apvaisinim o

su

viena

tikim ybę,

m oterim i

ir

apsaugoti

-

ir

siekiant

ją

nuo

padidinti

kitu

konkuruojančių

vyrų?

atveju

nedidelę

Ar

ritualiniai

saitai - vedybos - taip pat neapsaugotų m oterų nuo nuolatinio vyrų priekabia­ vim o? Tiesą sakant, šie siūlym ai yra evoliuciniai aiškinim ai, kodėl žm onės lin­ kę poruotis m onogam iškai. Pavyzdžiui, Lynn Carol M iller ir jos kolegos (2002) pastebi, jog daugiau vyrų nei m oterų geidžia ne vieno lytinio partnerio, tačiau vyrai ir m oterys partneryje ieško „stulbinam ai panašių" dalykų. O ką kalbėti apie tokias rūšis kaip papras­ tosios nų?

bonobų Ar

tėvas, po

tai

užtikrina,

šiuos

laiko “ ,

šim panzės, kad

palikuonis sunku

kurių

aistringos

patinai,

toleruos

pralaim ėti,

nebūdam i

arba

o

patelės tikri,

gins?

toks

poruojasi

Kai

aiškinim as,

kuris

yra

aiškinam a kaip

su

daugeliu

pati­

patelės

palikuonių

rem iantis

„gudrum u

teigia

paleontologas

Step-

henas Jay Gouldas (1997), tėra „spėliojim ai per kokteilių vakarėlį". Kai

kuriem s

žm onėm s

kelia

nerim ą

evoliucinės

psichologijos

padariniai.

Ar

ji nesiūlo genetinio determ inizm o, kuris sm ogia tiesiai į pažangių pastangų per­ tvarkyti m oralinės

visuom enę

paširdžius

atsakom ybės?

Ar

(Rose, jos

1999)?

Ar

negalim a

ji

nepakerta

panaudoti

etinės

pagrįsti

teorijos

teiginiui,

ir jog

„užim antys aukštą padėtį visuom enėje vyrai gali tuoktis su daugeliu jaunų vai­ singų m oterų" (Looy, 2001)? Didžioji dalis to, kas m es esam e, nėra nekintam a (to

neginčija

evoliucinės

psichologijos

ekspertai).

lytis, ir tai, kas laikom a patraukliu, iš tiesų

Kultūriniai

lūkesčiai

keičia

truputį keičiasi skirtingose vietose

ir laikui bėgant. Gašlų XX a. šeštojo dešim tm ečio M arilyn M onroe idealą am ­ žių

sandūroje

vyram s

bus

pakeitė įskiepyta

lieknesnės

ir

sportiškesnės

įsipareigojim o

iki

m oters

gyvenim o

įvaizdis.

pabaigos

M aža

nuostata,

to, jie

jei gali

turėti lytinius santykius tik su viena partnere; jei m oterim s bus įdiegta nuostata palankiai

žiūrėti

į

atsitiktinius

lytinius

santykius,

jos

gali

noriai

palaikyti

lyti­

nius santykius su daugeliu partnerių. Tam

tikru

m astu

lyčių

skirtum ai

pagal

poravim uisi

teikiam ą

pirm enybę

universalūs visom s kultūrom s. Tačiau lyčių skirtum ai iš tiesų yra nevienodi at-

yra

159

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

skiros

kultūros

socialinėse

ir

šeim os

struktūrose.

Alice

Eagly

ir

W endy

W ood

(1999; W ood ir Eagly, 2002) teigia, jog kultūroje, kurioje yra lyčių nelygybė kurioje

vyrai

yra

m aitintojai,

o

m oterys

rūpinasi

nam ais

-

vyrai

labai

trokšta,

kad jų potencialios partnerės būtų jaunos ir turėtų nam ų ruošos įgūdžių, o m o­ terys

iš

savo

partnerių

tikisi

atitinkam os

padėties

visuom enėje

ir

gero

uždar­

bio. Kultūroje, kurioje galioja lyčių lygybė, pasak Eagly ir W ood, yra m ažesni lyčių skirtum ai dėl poravim uisi teikiam os pirm enybės. Šią išvadą jos daro išana­ lizavusios 37 kultūras, kurias anksčiau tyrė Davidas Bussas (1994). Evoliucinės psichologijos ekspertai tvirtina, jog lytys yra kur kas labiau pa­ našios nei skirtingos, nes jos buvo susidūrusios su panašiom is prisitaikym o pro­ blem om is. Jie pabrėžia, kad žm onės turi labai didelį gebėjim ą išm okti ir socia­ liai progresuoti. (M es ateinam e į šį pasaulį gebėdam i prisitaikyti ir išlikti, kad ir

kur

gyventum e:

ledinėje

eskim ų

psichologijos specialistai pabrėžia tikrinam as

prognozes

trobelėje

ar

m ediniam e

nam e.)

Evoliucinės

evoliucijos principų, ypač tų, kurie teikia pa­

(pavyzdžiui,

kad

m es

rodom e

palankum ą

kitiem s

pagal

tai, kiek jie turi bendrų su m um is genų, arba vėliau galės už paslaugą atsilygin­ ti paslauga), dam ą ir aiškinim o galią. Jie taip pat prim ena, jog tyrim ai, kaip m es tapom e tokie, kokie esam e, nebūtinai privalo diktuoti, kaip turėtum e elgtis. Kar­ tais supratę savo polinkius galim e lengviau juos valdyti.

MOKYMOSI REZULTATAI Evoliucinė psichologija: žmogaus prigimties supratimas 10 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologijos sritį, kuri domina evo­

psichologijos

biologijoje,

num atė

šiuolaikinį

evoliucijos

prin­

cipų taikym ą psichologijoje.

liucinės psichologijos specialistus. Evoliucinės

kom a

specialistai

bando

supras­

ti, kaip natūralioji atranka suform avo elgesį, kurį ste­ bim e tarp žm onių rūšies atstovų.

12 TIKSLAS. Nurodykite kai kuriuos lyčių seksualumo skirtumus. Lytis reiškia biologiškai ir socialiai sąlygojam us bruo­ žus,

pagal

kuriuos

m es

vyrą

apibrėžiam e

moterį.

ir

Vyrai ir m oterys skiriasi savo požiūriu į seksą: vyrai 11 TIKSLAS. Suformuluokite natūraliosios atrankos principą ir nurodykite kai kuriuos galimus natūraliosios atrankos padarinius žmogaus savybių raidai. Natūraliosios įm anom ų

atrankos

paveldėtos

principas savybės

teigia,

variacijų

jog

iš

būsim om s

reprodukuotis

ir

išlikti.

Genai,

teikę

dažniau

kar­

priežastį.

gebėji­

pertekliaus viam s

ar

išlikti.

bar rečiau

bado

sąlygom is,

Šiuolaikinių

kenčiam e

padėjo

technologijų

badą, tačiau

m ūsų dėka

protė­

m es

dėl genetinio

da­ pali­

m eilę

tunkam e.

Char­

seksualiniu

nurodo

kaip

Vyrai

dažniau

kvietim u.

pirm ųjų

M oterys

lytinių

m asturbuojasi,

Taikydam i

natūraliosios

atrankos

santykių

būna

principus,

nės psichologijos specialistai žm onių tuos

m es

laikyti

lytinių

mo skirtumų aiškinimai.

žiau

m ankštinam ės,

santykiam s,

13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra evoliuciniai lyčių seksualu­

terpretuoja

intensyviai

lytiniam s

santykių iniciatoriai ir daugiau aukojasi dėl sekso.

kim o, skatinančio kaupti riebalus, ir dėl to, kad m a­ lesas Darwinas, kurio evoliucijos teorija jau seniai tai­

atsitiktiniam s

klaidingai

visų

m ą išm okti ir prisitaikyti bei paruošę žm ones išgyventi

pritaria

dažniau galvoja apie seksą ir labiau linkę draugišku­ mą

tom s greičiausiai bus perduotos tos, kurios didina ti­ kim ybę

dažniau

pagal

poelgius,

ateinančiom s

išlikim o

kurie kartom s.

vertę

didina Todėl

-

tendenciją

tikim ybę tai,

evoliuci­

lytinį elgesį in­

kad

atrinkti

perduoti

genus

vyrus

traukia

160

daug

3 SKYRIUS

sveikų, vaisingos

išvaizdos

partneriu, didina

ti­

atgal.

kim ybę plačiai paskleisti savo

genus ir reprodukuotis.

tai,

Kadangi

užaugina

Taip kad

pat

jis

evoliucinis

požiūris

kritikuodam as

nepakankam ai

įvertina

socialinius

už

lūkes­

jos

čius bei socializaciją ir kad jis atleidžia žm ones nuo

didina savo ir vaikų tikim ybę išlikti ieškodam os part­

etinės bei m oralinės atsakom ybės už savo lytinį elge­

nerių, turinčių

sį.

m oterys

išnešioja

ekonom inių

ir

išteklių

kūdikius,

bei užim ančių

tam

Evoliucinės

psichologijos

specialistai

į

tai

atsako

tikrą socialinę padėtį, nes jie turi potencialą poruotis

taip: supratę savo polinkius galim e juos lengviau val­

ilgą laiką ir investuoti į jų bendrą palikuonį.

dyti. Jie taip pat rem iasi patikrinam ų prielaidų, grin­ džiam ų

14 TIKSLAS. Apibendrinkite evoliucinio žmonių elgesio aiškinimo

evoliucijos

principais,

verte

bei

šių

principų

dam a ir aiškinim o galia.

kritiką ir apibūdinkite evoliucinės psichologijos specialistų atsaką į ją. Evoliucinės

psichologijos

specialistai

kritikuojam i

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kieno argumentai jums yra įtikinamesni:

už

evoliucinės psichologijos specialistų ar jų kritikų? Kodėl?

tai, kad jie pradeda nuo pasekm ės ir aiškindam i grįžta

Tėvai ir bendraamžiai Sužinojom e, kaip m ūsų genai, išreikšti konkrečioje aplinkoje, veikia m ūsų raidos skirtum us. O kaip dėl tos m ūsų dalies, kuri nėra nekintanti? Jei prigim tis m us form uoja

per

kingiausios?

patirtį, Kaip

kokios

m ūsų

priešgim dym inė

patirties

sudedam osios

aplinka,

ankstyvieji

dalys

yra

patyrim ai,

pačios

šeim a,

įta­ drau­

gai ir kultūra nukreipia m ūsų raidą bei prisideda prie m ūsų įvairovės?

Tėvai ir ankstyvoji patirtis Form uojančioji jus,

patirtis,

priešgim dym inėje

kuri

sudaro

aplinkoje.

sąm okslą

M um s

su

gim us,

ši

prigim tim i, patirtis

prasideda

apim a

šeim ą

pasto­ bei

ry­

šius su bendraam žiais ir visą kitą m ūsų patirtį.

Prenatalinė aplinka 15 TIKSLAS. Apibūdinkitei kai kurias sąlygas, galinčias daryti įtaką raidai iki gimimo. 3.5 PAVEIKSLAS.

Patirtis prasideda gim doje, vaisiui gaunant skirtingą m aistą ir susiduriant su nuo­

Du tapačių dvynių placentos

dingosiom is

deriniai

gali

turėti

Tapatūs dvyniai gali turėti a) atskiras placentas ir kraujo šaltinius, kaip ir netapatūs dvyniai. Arba jie b) gali naudoti tos pačios placentos kraują. Dabar mokslininkai tiria, kaip pagal šluos skirtumus galima prognozuoti būsimus tapačių dvynių skirtumus. (Iš Davis ir kiti, 1995.)

nių

vystosi

šesnė

m edžiagom is ne

(nors

visai

toje

pačioje

vienas

(apie

vienodą jų

tai

plačiau

žr.

priešgim dym inę

placentoje, todėl

gali gauti daugiau

jų

4

skyriuje).

patirtį.

Du

priešgim dym inė

kraujo

ir gim ęs

tapatūs dvyniai vystosi atskirose placentose (žr. 3.5

p a v

.).

Net

tapatūs

trečdaliai

dvyniai

tapačių

aplinka daugiau

yra

dvy­ pana­

sverti). Kiti

Šiuo atveju viena pla­

centa gali būti palankesnėje padėtyje, todėl vaisius bus geriau m aitinam as ir la­ biau apsaugotas nuo virusų. Yra požym ių, kad palyginti su tais tapačiais dvy­ niais, kurie auga toje pačioje placentoje, augantys atskirose placentose būna tru­ putį

m ažiau

panašūs

tokiom is

psichologinėm is

savybėm is

socialinė kom petencija (Phelps ir kiti, 1997; Sokol ir kiti, 1995).

kaip

savikontrolė

ir

161

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Patirtis ir smegenų vystymasis 16 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip patirtis gali modifikuoti smegenis.

Patirtis tęsiasi palikus gim dą, ir m ūsų ankstyvoji patirtis pradeda skatinti sm egenų vystym ąsi.

Patirtis

išm okim as

paruošia

kaip ir

ankstyvoji

Davidas

padeda

tobulėti

sm egenis

patirtis

Krechas

palieka

vienas

sm egenų

m ąstym ui savo

jaunas

ir

„žym es“

žiurkes

šesnės pasirodė tos, kurios turėjo aplinkoje, kuri im itavo

p a v

jungtim s.

bei

vėlesnei

sm egenyse?

augino

o kitas grupėje narvelyje su žaislais (žr. 3.6 nėje

nervinėm s kalbai

Šis

M arkas

pavieniui

ankstyvasis

patirčiai.

Tačiau

Rosenzweigas

izoliuotas

narvelyje,

Tiriant žiurkių sm egenis, prana­

.).

daugiausia žaislų. Žiurkių, gyvenusių

natūraliąją, sm egenų

žievė

įdom es­

dažniausiai būdavo

sun­

kesnė ir storesnė. Rozenzweigą

(1984; Renner

ir

Rosenzweig, 1987)

taip

nustebino

šis

atradi­

m as, kad, prieš paskelbdam as duom enis, jis kelis kartus pakartojo

eksperim entą.

Poveikis

siužetą

žiurkių kurios

buvo

toks

aktyvum ą turtingoje

akivaizdus,

bei

kad

sm alsum ą

aplinkoje

net

pam atę

galėtum e

(Renner

ir

trum pą

pasakyti,

Renner,

film uotą

kurios

1993).

augo

Bryanas

pagal

skurdžioje

Kolbas

ir

ir

Ianas

W hishaw (1998) rašo, jog 60 dienų turtingoje aplinkoje gyvenusių žiurkių sm ege­ nys padidėja nuo 7 iki 10 proc., o sinapsių skaičius pagausėja m aždaug 20 proc.-

3.6 PAVEIKSLAS.

„stulbinam as pokytis!“ Šie rezultatai paskatino gerinti aplinką laboratorijų, ferm ų,

Patirtis veikia smegenų

zoologijos sodų gyvūnam s, taip pat ir vaikų priežiūros įstaigose.

formavimąsi

Kelios tyrinėtojų ką

gim usius

grupės nustatė, kad vos gim usius žiurkiukus bei prieš lai­

žm ogaus

kūdikius

naudinga

liesti, m asažuoti (Field, 2001; Field

ir

kiti, 2004). Visi „rankiniai" m ažyliai greičiau augo bei sparčiau tobulėjo jų nervų sistem a.

W illiam as

Greenoughas

vėliau

nustatė,

kad

keičia

žiurkės

nervinį

bei

pasikartojantys audinį

-

jo

kolegos

potyriai,

būtent

kurie

tas

iš

Ilinojaus

kyla

sm egenų

universiteto

liečiant vietas,

bei

kurios

(1987)

m asažuojant, apdoroja

šį

potyrį. Subrendusios sm egenys turi gausybę žadintas to,

jungtis,

sulaukus

tuo

lytinės

pat

m etu

brandos,

leisdam a m asiškai

nervinių

jungčių, o

nenaudojam om s prarandam e

patirtis išsaugo

su­

jungtim s

sunykti.

Dėl

nenaudojam as

jungtis

(šis

procesas vadinam as genėjimu).

Markas Rosenzweigas ir Davidas Krechas vienas žiurkes augino aplinkoje, kurioje nebuvo su kuo žaisti, kitas - kartu su kitomis žiurkėmis aplinkoje, kurioje buvo kasdien keičiamų žaislų. Keturiolika iš šešiolikos eksperimentų parodė, kad turtingesnėje aplinkoje augusių žiurkių smegenų žievės buvo gerokai daugiau (lyginant su kitu smegenų audiniu) negu žiurkių, kurios augo skurdžioje aplinkoje.

S k u r d i a p lin k a

S k u r d ž io je a p lin k o je a u g u s io s ž iu r k ė s s m e g e n ų lą s te lė

T u r tin g a a p lin k a

T u r tin g o je

a p lin k o je

ž iu r k ė s s m e g e n ų lą s te lė

a u g u s io s

162

3 SKYRIUS

Būtent

„Genai ir patirtis tėra du to paties

čia,

prigim ties

ir

patirties

sandūroje,

turtinga

vaiko

augim o

aplinka

dalyko - sinapsių - jungimo

sužadina ir išsaugo jungtis, kurios, jei patirtis būtų buvusi skurdi, būtų nenau­

būdai."

dojam os ir žuvusios. M okym asis ankstyvojoje vaikystėje turi realų biologinį pa­ Joseph LeDoux, The Synaptic Self, 2002 („Sinapsinis Aš“)

grindą. gali

Ankstyvojoje

puikiausiai

rašytine

ar

vaikystėje

išm okti

ženklų

-

kol

svetim os

kalba

iki

perteklinės

kalbos

jungtys

gram atiką

paauglystės,

žm ogus

ir

dar

gyvos

akcentą.

niekada

jos

-

vaikai

Nesusidūręs

su

tobulai

neišm oks

vaikystėje

neturė­

(žr. 10 skyrių). Panašus jusiais

dalykas

regėjim o

atsitinka

patirties.

ir

su

Pašalinus

žm onėm is, kataraktą

ankstyvojoje

ir

atkūrus

regėjim ą,

jie

nebepajė­

gia suvokti vaizdų (žr. 6 skyrių). Sm egenų ląstelės, kurios norm aliai buvo skirtos regai,

arba

žuvo,

arba

buvo

pradėtos

naudoti

kitiem s

tikslam s.

Kad

sm egenys

kuo labiau subręstų, labai svarbu jas tinkam ai stim uliuoti ankstyvojoje vaikystėje. Tačiau

sm egenų

vystym asis

nesibaigia

kartu

su

vaikyste. M ūsų

nervinis au­

dinys keičiasi visą gyvenim ą. M ūsų sinapses form uoja ir gam ta, ir patirtis. Vaiz­ dai ir kvapai, prisilietim ai ir trūktelėjim ai sužadina

bei stiprina

vienas

nervines

jungtis, tuo m etu kitos nenaudojam os silpnėja. Panašiai kaip ir su m iško takais, tie, kuriais m ažiau vaikštom a, palaipsniui užželia, o dažnai naudojam i takai pra­ platėja.

Genai

vadovauja

m ūsų

bendrosios

sm egenų

struktūros

kūrim ui,

tačiau

patirtis patikslina detales. Jei beždžionė išm okom a pirštu tūkstantį kartų per dieną paspausti

svirtį,

pasikeičia

pirštą

valdantis

sm egenų

audinys,

parodydam as

šį

patyrim ą. Žm onių sm egenys funkcionuoja panašiai. Ar m okytum ės dirbti su kom ­ piuterio

klaviatūra,

ar

važinėti

riedlente,

kiekvieną

riau, nes sm egenyse pasilieka tai, ko išm okstam e (žr. 3.7

p a v

kartą

m um s

sekasi

vis

ge­

.).

Kiek pagyrimų (kaltinimų) nusipelno tėvai? 17 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl turėtume būti atsargūs, vaikų sėkmes ir nesėkmes priskirdami tėvų įtakai. Gali pasidaryti baisu, supratus, kaip pavojinga turėti vaikų ir juos auginti. Pra­ tęsdam i visą

gim inę,

vyras

ir

gyvenim ui

skirtą

kortų

daugybė

tėvų

m oteris

m aišo

rinkinį,

nebekontroliuojam ų

kortas

kuriam

veiksnių.

įteikia

savo

būsim am

vėliau

ir

daro

įtaką

nesuskaičiuojam a

Tačiau

tėvai

jaučia

tenkinim ą savo vaiko sėkm e, kaltę arba gėdą - kai jam nesiseka. Jie švyti, kai

3 .7 PAVEIKSLAS. Išmokytos smegenys

Gerai išmokta barbenimo pirštu užduotis sužadina daugiau judinamosios žievės neuronų (šviesi sritis, nuotrauka dešinėje), negu jų buvo aktyvių tose pačiose smegenyse prieš mokymą (nuotrauka kairėje). (Iš Kami ir kiti, 1998).

didžiulį

vaikui pasi­

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

vaikas

laim i

apdovanojim ą. Jie

stebisi, ką

kviečiam i pas m okyklos direktorių. Šių

padarė

ne

taip, kai

yra

pakartotinai

idėjų, kuriom is rem iantis kaltė dėl ast­

Netgi šimpanzė, kurios mažylis skriaudžiamas, dažnai puola

m os ar schizofrenij os buvo suverčiam a „blogai m otinystei “ , šaltiniai buvo Freudo

skriaudiko motiną (Goodall,

psichiatrija

1968).

bei

psichologija.

O

visuom enė

dar

labiau

sustiprina

tokius

kaltini­

m us tėvam s: tikėdam i, jog tėvai form uoja savo palikuonį taip pat, kaip puodžius m olį, žm onės greitai puola girti tėvus už jų vaikų dorybes ir kaltinti už ydas. Populiarioji kultūra be paliovos garsiai šaukia apie psichologinę žalą, kurią ydingi tėvai

daro

savo

trapiem s

vaikam s.

„Svarbiausias

tvirtino rašytojas ir lektorius Johnas Bradshaw

žm onijos

šaltinis “ ,

nelaim ių

-

(1990, p. 7), - yra kiekvienam e

m ūsų slypintis „apleistas, sužeistas vaikas “ . Tačiau sužeistas

ar

iš

tiesų

vaikas,

tėvai

būdam i

sukuria

(pasirinkite

būsim us bet

suaugusiuosius,

kurią

savybę

iš

kurių

ydingų

viduje tėvų

slypi

savybių

sąrašo) per daug valdingi ar abejingi? Įkyrūs arba intelektualūs? Per daug glo­ bėjiški arba svetim i? Ar vaikai iš tiesų yra taip lengvai sužeidžiam i? Jei taip, tai ar turėtum e už savo nesėkm es kaltinti savo tėvus, o save už vaikų nesėk­ m es?

Ar

reikėtų

tokių

įstatym ų,

pagal

kuriuos

tėvai

prasižengim us? O

gal visos šios kalbos apie tai, jog

džiam as,

padarius

tėvam s

įprastas

klaidas,

būtų

baudžiam i

už

vaikų

trapus vaikas yra sužei­

supaprastina

tikro

šiurkštaus

elgesio

poveikį? Peteris

Neubaueris

vadovaudam iesi

ir Alexanderis

pavėluotos

nuom onės

Neubaueris

(1990, p. 20-21) parodo, kaip,

šališkum u,

galim e

neteisingai

pagirti

arba

apkaltinti tėvus: Tapatūs dvyniai vyrai, kuriems dabar 30 metų, tik gimę buvo išskirti ir užauginti įtėvių skirtingose šalyse. Abu pedantiškai tvarkingi. Jų drabužiai nepriekaištingai švarūs, į susitikimus jie atvyksta tiksliai laiku, o rankas visada gramdo tol, kol parausta oda. Kai pirmojo dvynio paklausė, kodėl jis jaučia tokį švaros poreikį, jis atsakė paprastai: „Dėl motinos. Kai augau, ji visada namuose palaikė idealią tvarką. Ji primyg­ tinai reikalavo, kad kiekviena smulkmena būtų padėta į savo vietą, laikrodžiai mes jų turėjome daugybę - tiksliai nustatyti, kad vidudienį muštų visi kartu. Suprantate, ji to primygtinai reikalavo. Aš iš jos išmokau. Ką dar galėjau padaryti?" Tapatus brolis dvynys, toks pat perfekcionistas, nesiskiriantis su muilu ir vandeniu, savo elgesį paaiškino šitaip: „Priežastis labai paprasta. Prisimenu savo motiną, kuri buvo tikra suskretėlė“.

Tėvai iš tiesų yra svarbūs (Collins ir kiti, 2000; Eisenberg ir kiti, 1998a,b; Vandell, 2000). Tėvų auklėjim o galia form uojantis vaikų skirtum am s yra akivaiz­ džiausia kraštutinum uose. 4 skyriuje rasite ryškiausių pavyzdžių - tie, kurie buvo skriaudžiam i, rūpino

vėliau

ir savo

skriaudė

savo

vaikus, tie, kuriais

atžalom is, m ylim i, tačiau

buvo

nesirūpinam a, nesi­

griežtai auklėjam i vaikai tam pa savim i

pasitikintys ir pasižym i socialine kom petencija. Šeim os aplinkos galia būna daž­ nai

pastebim a

vaikų

politinėse

pažiūrose,

religiniuose

įsitikinim uose

ir

asm eni­

niam e elgesyje. Ji taip pat reiškiasi puikiuose pabėgėlių iš Vietnam o bei Kam bo­ džos

vaikų

m okym osi

bei

profesiniuose

rezultatuose,

kuriuos

galim a

glaudžiom is, rem iančiom is, net reikliom is šeim om is (Caplan ir kiti, 1992).

paaiškinti

163

164

3 SKYRIUS

Tačiau aplinkos įtaka - taip pat ir bendra nam ų įtaka, kurią jaučia broliai ir

„Jei norite kaltinti savo tėvus dėl problem ų, kurias patiriate

seserys, - galim a

suaugę, turite teisę kaltinti

asm enybės

paaiškinti m ažiau

genus, kuriuos jums davė tėvai,

no ir Denise Daniels (1987), „du tos pačios šeim os vaikai [vidutiniškai] skiria­

m atų

skirtum ų.

Pasak

kaip

10

elgesio

procentų

genetikos

vaikų

skirtum ų, bent jau

specialistų

Roberto

Plom i-

tačiau neturite teisės - rem iantis

si tiek pat, kiek atsitiktinai iš gyventojų m asės parinktos vaikų poros“. Tuo rem ­

visais faktais, kuriuos aš žinau, -

dam asi raidos psichologė Sandra Scarr (1993) teigia, jog „tėvus reikėtų m ažiau

kaltinti jų elgesio su jumis... Mes

girti, jei jų vaikai užauga labai šaunūs, ir m ažiau kaltinti, jei jie tokie neužau­

nesame savo praeities kaliniai."

ga".

Martin Seligm an, W hat You Can Change and

aplinka

svarbi,

„ekstrem alus

aplinkos

sureikšm inim as

yra

žiaurus",

m intį, jog jų vaiką deform avo kažkokie jų veiksm ai". Tėvų

W hat You Can`t, 1994 („Ką galite pakeisti, o ko ne“)

Nors

sako M ichaelis Gazzaniga (1992, p. 202). Kodėl? „Todėl, kad jis tėvam s perša auklėjim as

-

tarsi

m aistas.

Nelabai

svarbu,

ar

m es

gaunam e

baltym ų

valgydam i viščiuką, ar pupeles, tačiau privalom e gauti m aisto. Panašiai gali būti nesvarbu, ar užaugom e su tėvais, išm okiusiais m us higienos anksti ar vėlai, ta­ čiau, be abejo, svarbu turėti kažką, kam gali priklausyti, kas tavim i rūpinasi.

Bendraamžių įtaka 18 TIKSLAS. Įvertinkite bendraamžių įtakos raidai svarbą. * •

Kokia

kita

patiriam e ir

būti

patirtis

grupių

yra

svarbi

įtaką

pripažinti

(kaip

m okyklose

vaikui

bręstant?

pam atysim e bei

kitose

18

Visais skyriuje),

grupėse.

Vaikų

gyvenim o nes

tarpsniais

siekiam e

m es

įsitvirtinti

konform istiškas

elgesys,

siekiant prisitaikyti prie įvairių grupių, turi įtakos ir kasdieniam s poelgiam s. Pa­ vyzdžiui: •

Ikim okyklinukai, kurie, nepaisydam i tėvų raginim ų nevalgo kokio nors m ais­ to, dažniausiai jį valgys kartu su grupe šį valgį m ėgstančių vaikų.

•

Vaikas, kuris girdi vieną tartį nam uose, o kitą - kaim ynystėje bei m okyklo­ je, būtinai perim s bendraam žių, o ne tėvų akcentą.

•

Tiesioginė tėvų įtaka rūkym ui yra m ažiau svarbi nei daugelis žm onių m ano. Pradedantys

rūkyti

paaugliai

dažniausiai

turi

draugų,

kurie

jiem s

rodo

pa­

vyzdį, pasakoja apie rūkym o m alonum us ir siūlo cigaretes (Rose ir kiti, 1999, 2003). Panašum as į bendraam žius iš dalies gali atsirasti dėl atrankos povei­ kio,

nes

vaikai

ieško

bendraam žių

su

panašiom is

pažiūrom is

ir

interesais.

Rūkantieji (arba nerūkantieji) gali pasirinkti tuos draugus, kurie taip pat rū­ ko (arba nerūko). Žinant, kad gyvenim ą form uoja patirtis, kuriai iš dalies tėvai negali daryti jokio „ Žm onės yra panašūs į savo

poveikio, reikėtų atsargiau girti tėvus už jų vaikų laim ėjim us ir peikti už neri­

gyvenamą laiką labiau nei į savo

m ą keliančias savybes. O jei sunku padaryti įtaką vaikam s, tai galbūt m es, tėvai,

tėvus."

galėtum e labiau atsipalaiduoti ir m ylėti savo vaikus tokius, kokie jie yra. Senovės arabų patarlė

Tačiau

didžiulė

tėvų

įtaka

gali

atsirasti

netiesiogiai.

Grupė

tėvų

gali

daryti

įtaką kultūrai, kuri form uoja bendraam žių grupę. Kultūra yra perduodam a iš kar­ „Užauginti vaikui reikia viso

tos į kartą. Judith Rich Harris (2000b) tai vadina „tėvų grupės poveikiu vaikų

kaim o."

grupei". Kadangi taip yra, tėvų įtaka reiškiasi tada, kai jie padeda vaikam s pa­ Afrikiečių patarlė

sirinkti kaim ynus bei bendraam žius. Kaim ynų įtaka yra svarbi (Kalff ir kiti, 2001;

165

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Leventhal

ir

Brooks-Gunn,

2000).

Todėl

jaunim o

intervencijos

program os

tu­

rėtų būti nukreiptos į visą m okyklą ar gyvenam ąjį rajoną, o ne tik į atskirus as­ m enis. Jei į vaiko

gyvenim ą žaloja nuodinga aplinka, reikia keisti šią aplinką,

o ne vien vaiką. Howardas Gardneris (1998) daro išvadą, jog tėvai ir bendraam žiai papildo vieni kitus: „Tėvai yra svarbesni, kai kalbame apie lavinimą, drausmę, pareigingumą, tvarkin­ gumą, labdaringumą ir bendravimą su valdžios atstovais. Bendraamžiai yra svarbesni mokantis bendradarbiauti, ieškant populiarumo būdų, sukuriant bendra­ vimo su bendraamžiais stilių. Jaunimui bendraamžiai galbūt yra įdomesni, tačiau, svarstydami savo ateitį, jie kreipsis į tėvus. Maža to, tėvai [dažnai] parenka gyvenamąjį rajoną ir mokyklą, kurioje sutinkami bendraamžiai."

MOKYMOSI REZULTATAI Tėvai ir bendraamžiai 15 TIKSLAS. Apibūdinkite kai kurias sąlygas, galinčias daryti įta­

daro įtaką kai kuriom s vaikų gyvenim o sritim s, pavyz­ džiui, elgesiui ir

ką raidai iki gimimo.

m am s. Priešgim dym inė

aplinka

skiriasi

pagal

m itybą

ir

są­

lytį su nuodingosiom is m edžiagom is. Net tapatūs dvy­

Tačiau

form avim e,

politiniam s

kitose

aplinka,

bei religiniam s

įsitikini­

pavyzdžiui,

asm enybės

srityse,

kurioje

nam uose

auga

broliai

ir

seserys, lem ia m ažiau nei 10 procentų jų skirtum ų.

niai, augantys toje pačioje placentoje, dėl to, kad yra skirtingose

padėtyse,

gali

nevienodai

gauti

m aisto

ir

18 TIKSLAS. Įvertinkite bendraamžių įtakos vystymuisi svarbą.

būti apsaugoti nuo virusų. Vaikai, pių

16 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip patirtis gali modifikuoti smegenis.

kaip

ir

suaugusieji,

prisitaikydam i.

Tačiau

bando vaikai

pritapti taip

pat

prie

gru­

ieško

kitų

vaikų, kurių požiūriai bei interesai sutaptų; šis atran­ Bręstant rios

vaiko

susijusios

nervinės su

regos).

Nenaudojam os

ka

vaikų,

su

sm egenų Nors

žievės

šis

sm egenyse,

jungtys sinapsės

turinčių

įgim tą

ląstelėm is,

procesas

tobulėja

pasikartojančia

yra

sinapsių

nyksta. ir

yra

ir

ku­

(pavyzdžiui, Taip

negydytą

kurios

akivaizdžiausias

plėtra

srityse,

veikla

atsitin­ kataraktą,

kos

poveikis

nodum o.

prisideda

Tėvai

ir

prie

bendraam žių

bendraam žiai,

darydam i

grupės

vie­

įtaką

vai­

kų gyvenim ui, papildo vieni kitus. Tėvai yra svarbus lavinim osi,

drausm ės,

atsakom ybės,

tvarkingum o,

lab-

skirtos

regai.

daringum o ir bendravim o su valdžios atstovais pavyz­

m ažų

vaikų

dys.

genėjim as

vyksta

visą

gyvenim ą.

Bendraam žiai

daro

poveikį

išm okstant

bendra­

darbiauti, siekiant populiarum o ir randant deram ą ben­ dravim o su panašaus am žiaus žm onėm is stilių. Parink­ dam i gyvenam ąjį rajoną, kuriam e auga jų vaikai, tė­

17

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

turėtume

būti

atsargūs,

vaikų

sėkmes ir nesėkmes priskirdami tėvų įtakai.

Freudo

psichiatrija

nim as

ankstyvojoje

ir

ekstrem alus

psichologijoje

vai

gali

turėti

tam

tikros

įtakos

bendraam žių

grupės

kultūrai, kuri padeda form uoti vaikus. aplinkos padėjo

sureikšm i­

įdiegti

m in­

tį, kad tėvai form uoja savo vaikų ateitį. Tėvai iš tiesų

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kiek ir kaip jūsų bendraamžiai ir tėvai pa­ dėjo jums susiformuoti tokiems, kokie esate?

166

3 SKYRIUS

Kultūros įtaka 19 TIKSLAS. Aptarkite kultūros naudą išlikimui. Palyginti su siauru takeliu, kuriuo keliauja m usės, žuvys ir lapės, gam ta m um s nutiesė

ilgesnį,

platesnį

kelią,

kuriuo

m us

veda

aplinka.

M ūsų

rūšies

žym ė

-

puiki gam tos dovana - tai m ūsų gebėjim as išm okti ir prisitaikyti. Į pasaulį at­ einam e su m ilžinišku sm egenų „kietuoju disku “ ir esam e pasirengę priim ti dau­ gybę kultūros program inės įrangos gigabaitų. Kultūra

Kultūra (culture) tęstiniai elgesio būdai, idėjos,

tradicijos,

-

tai

bendri

perduodam os (2005),

grupės

iš

žm onių

kartos

poelgiai,

idėjos,

pažiūros,

(Brislin,

1988).

Atrodo,

sukurta

kultūrai.

kartą

Baum eisteris

socialiniai gyvūnai, tačiau ne tik. Vilkai irgi yra socialiniai gyvūnai; jie gyvena

perduodami iš kartos į kartą.

ir

nos.

Tačiau

Kultūra

Skruzdėlės

„kultūra

padeda

yra

išlikti

yra

geresnis

bei

prigim tis labai

būdas

yra

socialios,

būti

reprodukuotis,

esam e

jos

niekada

nebūna

“

pastebi

Baum eisteris,

socialiam ,

sukurdam a

M es

ir

Roy

nuostatos ir tradicijos, bendri

gaujom is.

žm ogiškoji

vertybės pastebi

didelei žmonių grupei ir

m edžioja

kad

į

socialines

ir

vie­

ekonom ines

sistem as, kurios m um s leidžia žiem ą valgyti vaisius, naršyti po internetą ir kaupti inform aciją. Vilkai gyvena beveik taip pat, kaip ir prieš 10 000 m etų. Jūs ir aš naudojam ės dalykais, kurių daugum a m ūsų protėvių prieš šim tą m etų nežinojo elektra, vandentiekiu bei kanalizacija, antibiotikais. Kultūra yra veiksm inga. Kaip turi

sužinosim e

vietinius

Jaunesnės vyzdys

šim panzės

yra

kuonim s.

10

įrankių bulvių

Tačiau

skyriuje,

prim atai

naudojim o, ir

m akakos

plovim as

žm onių

savęs

-

kartais

ir

kultūra

dem onstruoja

prisižiūrėjim o sukuria

perduoda daro

kur

juos kas

kultūros ir

įpročius savo

rudim entus:

m eilinim osi -

vienas

garsus

bendraam žiam s

daugiau.

Kadangi

jie

papročius. pa­

bei pali­

esam e

įvaldę

kalbą, m es, žm onės, ne tik žinom e, kaip nuvalyti savo m aistą, bet ir naudoja­ m ės

vienu

ka

kultūros

naudojuosi

grietinėle.

klijuojam ais

Privalom e

naujovių

požym ių:

išsaugojimu.

Šiandien

lapeliais

pastabom s,

„Google

kultūros

sukauptom s

žiniom s

dėkoti

“

savo

kultūros

internetu už

tai,

ir kad

dė­

kava per

su pra­

ėjusį am žių vidutinė žm ogaus am žiaus trukm ė pailgėjo nuo 47 iki 76 m etų. Be to,

kultūra

sudaro

prielaidas

veiksm ingam

darbo

pasidalijimui.

Nors

tik

vieno

laim ingojo pavardė bus parašyta ant šios knygos viršelio, rezultatas iš tiesų at­ sirado dėl grupės vyrų ir m oterų, kurių nė vienas nėra pajėgus individualiai pa­ teikti šį rezultatą, atsidavim o ir darnaus darbo. Skirtingų

kultūrų

žm onės

vartoja

skirtingą

kalbą,

pinigų

sistem ą,

kultivuoja

nevienodas sporto šakas, valgo skirtingais įrankiais - jei apskritai jais naudoja­ si, net važiuoja skirtinga kelio puse. Tačiau už šių skirtum ų slypi m ūsų didysis panašum as

-

gebėjim as

naudotis

kultūra,

bendrais

ir

perduodam ais

papročiais

bei įsitikinim ais, kurie suteikia galim ybę bendrauti, keisti pinigus į daiktus, žaisti, valgyti

ir

vairuoti

autom obilius

laikantis

visų

pripažintų

taisyklių

ir

neatsitren­

kiant vienam į kitą. Šis bendras gebėjim as naudotis kultūra sąlygoja m ūsų stul­ binam us skirtum us. Žm ogaus prigim tis skelbia žm onijos įvairovę. Jei m es visi gyventum e vienalytėse etninėse grupėse atskirose pasaulio dalyse, kaip

iki šiol gyvena kai kurie žm onės, kultūrinė įvairovė būtų

Japonijoje 99

proc. iš 126 m ilijonų

šalies gyventojų

m ažiau

aktuali.

yra japonai. Todėl vidaus

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

kultūriniai skirtum ai yra m inim alūs palyginti su Los Andželu, kuriam e pastaruoju m etu m okyklose buvo m okom a 82 kalbų, arba su Torontu ar Vankuveriu, kuriuo­ se

m ažum os

sudaro

trečdalį

gyventojų,

ir

šių

m ažum ų

daugum a

yra

im igrantai

(kaip ir 17 procentų visų kanadiečių bei 24 proc. australų, Iyer, 1993; Statistics Canada,

2002;

Trewin,

2001).

Aš

visada

prisim enu,

kad

šios

knygos

skaityto­

jai yra skirtingų kultūrų atstovai. Jūs ir jūsų protėviai esate iš viso pasaulio nuo Australijos iki Afrikos, nuo Singapūro iki Švedijos.

Kultūrų skirtumai 20 TIKSLAS. Apibūdinkite kai kuriuos kultūrų skirtumus.

Savo

gebėjim ą

jim o se,

prisitaikyti

bei m irusiųjų kurie

galim e

laidojim o

priklauso

nuo

m atyti

įsitikinim ų

ir drabužių

kultūros.

bei

vertybių,

vaikų

auklė­

(jei apskritai juos dėvim e) skirtum uo­

Būti

unifikuotoje

kultūroje

yra

panašu

kaip

važiuoti dviračiu pavėjui: kadangi vėjas m us stum ia, jo beveik nepastebim e. Kai stengiam ės važiuoti prieš vėją, pajuntam e jo jėgą. Susidūrę su kita kultūra, pa­ juntam e

kultūros

vėjus.

Šiaurės

am erikiečiai

lankydam iesi

Europoje

atkreipia

dėm esį į m ažesnius autom obilius, į tai, kad čia valgant šakutė laikom a kairėje rankoje,

kad

paplūdim iuose

apranga

yra

liberali.

Nusiųsti

į

Iraką,

Afganistaną

ir Kuveitą Europos ir Am erikos kariai suvokė, kokios liberalios yra jų sios

kultūros.

Dešim t

m etų

dirbusi

su

pabėgėliais

im igrantais,

gim to­

psichologė

M ary

Pipher (2002) geriau suvokė savo kultūrą: „Kaip ir dauguma amerikiečių aš laisvai kalbu tik angliškai. Vertinu laisvę ir asmeninę erdvę. Vertinu laiką. Manęs netrikdo tik kai kurie prisilietimai. Man atrodo, jog teisinga tik kurį laiką žiūrėti žmogui į akis ir laikytis atitinkamo atstumo. Vieni dalykai man atrodo labiau valgomi nei kiti. Su tam tikrais drabu­ žiais - džinsais ir sportiniais marškinėliais - jaučiuosi patogiausiai. Išeidama į gatvę nedengiu savo galvos, o namuose aviu batais. Man patinka kalbėti.“

Atvykę į Šiaurės Am eriką svečiai iš Japonijos ir Indijos niekaip negali su­ prasti,

kodėl

nam uose

daugelis

žm onių

gatvės

avi

batais,

o

kiti

stebisi,

kodėl

žm onėm s patinka iškyloje valgyti priešpiečius m iške tarp m usių ir skruzdėlių. Kiekviena kultūrinė grupė sukuria savas norm as - priim tino ir laukiam o el­ gesio

taisykles. Pavyzdžiui, daugelis Pietų

šinės

rankos

pirštais.

Britai

laikosi

Azijos šalių

norm os

tvarkingai

gyventojų laukti

tik

de­

eilėje. Kartais

valgo

so­

cialiniai lūkesčiai atrodo slegiantys: „Kodėl turėtų būti svarbu, kaip aš rengiuosi?“

Tačiau

norm os

tarsi

tepalas

sutepa

socialinę

m ašiną.

Visuotinai

priim ti

ir

gerai išm okti poelgiai leidžia jaustis laisvai. Žinodam i, kada ploti ar nusilenkti, kurią šakutę paim ti pirm ą per iškilm ingą vakarienę bei kokie gestai ir kom pli­ m entai

yra

priim tini,

galim e

atsipalaiduoti

ir

džiaugtis

vieni

kitais

nesibaim in­

dam i, jog teks varžytis ar ką nors įžeisim e. Lygiai taip pat gerai žinodam i sveikinim osi su

kitais

žm onėm is

ką, ar pabučiuoti į abu

norm as

kitoje

kultūroje

- ar reikia

skruostus - išvengsim e nepatogių

kų svarstant, ar dera pirm am ištiesti ranką ar atkišti skruostą.

paspausti ran-

neryžtingum o

akim ir­

Norma (norm) suprasta priimtino ir laukiamo elgesio taisyklė. Normos nusako „deramą" elgesį.

167

168

3 SKYRIUS

Kai kultūros susiduria, jų

Asmeninė erdvė

skirtingos norm os dažnai sukelia painiavą. Pavyz­

(personal space) -

džiui, jei kas nors įsibrauna į m ūsų asm eninę erdvę - m obilią apsauginę zoną.

apsauginė zona, kurią mes

kurią

norime išsaugoti aplink savo

šiaurės am erikiečiai ir britai linkę turėti didesnę asm eninę erdvę nei lotynų am e­

kūną.

rikiečiai, arabai ir prancūzai (Som m er, 1969). Gali atsitikti taip, kad m eksikie­

norim e

čiui,

per

išsaugoti

vakarėlį

aplink

besistengiančiam

liausiai teks vaikščioti po galite

patirti

kučiuositės.)

savo

kūną,

atsistoti

kam barį su

vakarėlyje, vaidindam i Am erikiečiui

-

jaučiam ės

jam

m eksikietis

patogiu

besitraukiančiu

„Įsibrovėlį gali

nejaukiai.

į

pokalbiui

atatupstu per

atstum u,

ga­

am erikiečiu. (Tai

erdvę“, kai su

pasirodyti

Skandinavai,

kuo

daug

nors

įkyrus;

šne-

m eksi­

kietis am erikietį gali palaikyti nedraugišku. Kultūros taip pat skiriasi ekspresyvum u. Tie, kurių šaknys glūdi Šiaurės Eu­ ropos kultūroje, dažnai žm ones iš Viduržem io jūros kultūrų laiko šiltais, žaviais, tačiau

neproduktyviais.

Savo

ruožtu

Viduržem io

jūros

šalių

gyventojai

Šiaurės

europiečius laiko produktyviais, tačiau šaltais ir per daug sureikšm inančiais punk­ tualum ą (Triandis, 1981). Kultūros skiriasi ir pagal gyvenim o tem pą. Britų verslininką gali apim ti ne­ viltis,

kai

kurie

labai

klientas

vaikščioja

iš

brangina

Lotynų laiką,

žvaliai, o

pašto

-

Am erikos čia

30

m inučių

bankuose

vėluoja

laikrodžiai

darbuotojai sparčiai vykdo

pietum s.

nustatyti

Japonai,

tiksliai,

pėstieji

užsakym us - gali praras­

ti kantrybę Indonezijoje, kurioje laikrodžiai rodo ne tokį tikslų laiką ir gyveni­ m o ritm as yra lėtesnis (Levine ir Norenzayan, 1999). Pirm oji JAV Taikos kor­ puso

savanorių

didžiausi

banga,

kultūriniai

prisitaikydam a

netikėtum ai,

prie

atm etus

juos

priim ančių

kalbą,

buvo

šalių,

skirtingas

teigė,

jog

gyvenim o

du

tem ­

pas ir skirtingas punktualum o supratim as (Spradley ir Phillips, 1972).

Pokyčiai laikui bėgant 21 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl žmonių genų rinkinio pokyčiais negalima pagrįsti kultūros po­ kyčių laikui bėgant.

Panagrinėkim e, kaip greitai gali keistis kultūros laikui bėgant. Anglų poetą Geof­ frey Chaucerį (1342-1400) nuo šiuolaikinio brito skiria tik 20 kartų, tačiau jie­ du labai sunkiai susikalbėtų. Per trum pesnį istorijos tarpsnį nuo XX tojo nės

dešim tm ečio klasės

siunčia štu"

daugelis

atstovai

skraido

elektroninius

ir

dirba

oro

laiškus

Vakarų į

kultūrų

vietoves,

keitėsi

apie

neįtikėtinai

kurias

anksčiau

tiem s,

kuriem s

anksčiau

kondicionavim o

sistem ų

užtikrinam am e

juos

a. septin­

sparčiai. tegalėjo

siųsdavo

Viduri­ paskaityti,

„vėžlio

kom forte,

kur

pa­ anks­

čiau leipo nuo karščio. Jie m ėgaujasi apsipirkim o per internetą patogum ais šven­ čių

m etu,

vienam jų

skam bina

žm ogui

tėvai,

gyvenę

nę

ekonom inę

lės

ir,

m obiliaisiais

realiosiom is septintojo

-

ekonom iškai

ir

valgo

dešim tm ečio

nepriklausom ybę

būdam os

telefonais

pajam om is

-

praturtėję

restoranuose

kultūros

padvigubėjusiom is dukart

sąlygom is.

šiandieninės

m oterys

savarankiškos,

rečiau

Turėdam os

dažniau kenčia

dažniau

tuokiasi pažem inim ą

iš

nei

dides­ m ei­ šeim o­

je. Daugelis m ažum ų grupių turi didesnes teises. Tačiau

kai

kurie

pokyčiai

neatrodo

tokie

puikūs.

Jei

jūs

būtum ėte

Jungtinėse Valstijose XX a. septintajam e dešim tm etyje ir prabudę trečdaliu am -

užm igę

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

žiaus

vėliau,

patrigubėjo tinių

atm erktum ėte

paauglių

nusikaltim ų,

akis

kultūroje,

savižudybių,

penkis

keturis

kartus

išaugo

kurioje kartus

padvigubėjo

padaugėjo

kalinių

skaičius

ir

skyrybų,

beveik

nepilnam ečių

sm ur­

vis

daugiau

žm onių

kam uoja depresija (M yers, 2000). (Laim ė, paauglių savižudybių skaičius po 1993 m etų

ėm ė

m ažėti.)

Pastebėtum ėte

ir

tai, kad

am erikiečiai daugiau

laiko

pralei­

džia darbe, m ažiau m iega ir trum piau bendrauja su draugais bei šeim a (Frank, 1999;

Putnam ,

2000).

Panašios

kultūrinės

perm ainos

įvyko

Kanadoje,

Britani­

joje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Ar

m um s

žiančia

jų

šios

perm ainos

sparta.

Ir

šių

patinka,

perm ainų

ar

ne,

negalim e

negalim e

paaiškinti

nesižavėti

kvapą

pokyčiais

gniau­

žm onijos

genų

rinkinio, kuris tobulėja per daug lėtai, kad juo būtų galim a aiškinti sparčias kul­ tūrines perm ainas. Kultūros skiriasi. Kultūros keičiasi. Ir kultūros form uoja m ūsų gyvenim us.

Kultūra ir „Aš“ 22

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kuo

iš

esmės

individualistinė

kultūra

skiriasi

nuo

kolektyvistinės,

ir

palyginkite jų poveikį asmeniniam tapatumui.

Kultūros

skiriasi

asm eninį

arba

savo

grupės

visi

jūsų

socialiniai

kite,

kad

pagal

tai,

kam

teikiam a

tapatum ą.

pirm enybė

Kad

ryšiai

puoselėjant

suvoktum ėte

nutrūksta

ir

jūs

šį

ir

išreiškiant

skirtum ą,

tam pate

įsivaizduo­

vienišu

Individualizmas (individualism ) -

pabėgėliu

savo tikslų iškėlimas aukščiau

svetim oje šalyje. Ar jūsų tapatum as išliktų nepakitęs? Atsakym as daugiausia pri­

už grupės tikslus ir savo

klausys

tapatumo apibrėžimas asmeni­

nuo

to,

ar

jūs

teikiate

pirm enybę

nepriklausom am

„aš“

(individualiz­

jūsų

tapatum o

nėmis savybėmis, o ne grupės

m o požym is), ar nuo kitų priklausom am „aš“ (kolektyvizm o požym is). Jei lis

-

jūs

esate

jūsų

išliks

vienišas

esm ė,

nepakitusi.

„aš

“

keliautojas,

pojūtis,

Individualistai

tapatum ą

apibrėžia

kontrolės

ir

daugiausia

individualių

individualistas,

asm eninių teikia

įsitikinim ų

pirm enybę

asm eninių

laim ėjim ų.

didžioji

savybių

Am erikos

bei

vertybių

asm eniniam s prasm e.

kultūroje,

suvokim as

tikslam s

Jie

siekia

kurioje

„aš"

ir

požymiais.

da­ -

savo

asm eninės yra

grupės (dažnai savo giminės

paly­

ginti svarbus, 85 proc. žm onių teigia, jog įm anom a „būti tuo, kuo nori“ (Sam p­ son,

2000).

Kadangi

individualistai

yra

savarankiškesni,

jie

lengviau

įsijungia

į

socialines grupes ir lengviau jas palieka. Jie gana nevaržom ai keičia m aldos na­ m us, darbus ar net palieka savo gim ines ir m igruoja į kitą vietą. Santuoka daž­ nai trunka tik tol, kol sutuoktiniai m yli vienas kitą. Bet

kurioje

kultūroje

„Skruzdėlės"

(Antz)

šinosi

kolonijos

savo

perprasti

viso

to

skirtingų

W oody

Alienas

kultūros

bandos

žm onių

individualizm as

skiriasi.

individualistę

skruzdėlę,

įgarsino

kraštutiniam

kolektyvizm ui:

„Aš,

Kino

film e

kuri

prie­

supranti,

negaliu

superorganizm o. Stengiuosi, bet nesuprantu. Sakyk, kas

tai yra? Privalau viską daryti kolonijai? O-o kaip m ano poreikiai? Kaip aš?" Būdam as rasti

kur

kolektyvistas

kas

daugiau

ir

plaukdam as

savojo

tapatum o

pasroviui nei

svetim oje

individualistas.

šalyje, Atskirti

galite nuo

pra­

šeim os,

grupių ir ištikim ų draugų, jūs prarasite ryšius, kurie apibrėžė, kas jūs esate. Kolektyvistinėje bių

rinkinį,

kultūroje dėm esingų

tapatinim asis

su

grupe

žm onių

ir

saugum o

ratą

teikia

priklausym o

garantiją.

Savo

pojūtį, ruožtu

Kolektyvizmas (collectivism ) -

verty­ kolekty-

vistai teikia pirm enybę savo grupės, dažnai tai būna šeim a, klanas ar bendrovė,

plačiąja prasme ar darbo grupės) tikslų iškėlimas aukščiau už savuosius ir atitinkamas savo tapatumo apibrėžimas.

169

170

3 SKYRIUS

tikslam s ir atitinkam ai apibrėžia

savo

tapatum ą

- ne kaip

„aš“, o

„m es “ .

kaip

Pavyzdžiui, Korėjoje žm onės m ažiau vertina unikalią savęs sam pratą, o labiau tradicijas ir bendrus papročius (Choi ir Choi, 2002). Kolektyvistai naujose grupėse gali būti drovūs ir jie greičiau nei jų kolegos individualistai vakariečiais,

sutrinka

(Singelis

Japonijos

ir

ir

kiti,

Kinijos

1995,

kultūrų

1999).

žm onės

Pavyzdžiui,

labiau

palyginti

drovisi

su

nepažįstam ųjų

ir labiau rūpinasi socialine harm onija bei lojalum u (Bond, 1988; Cheek ir M el­ chior, 1990; Triandis, 1994). Jie giliau ir stabiliau prisirišę prie savo pažįstam ų grupių

bei

šeim ų.

Pareiga

savo

šeim ai

gali

nustelbti

asm eninę

karjerą.

Pavyz­

džiui, palyginti su Jungtinių Valstijų studentais, Japonijos, Kinijos ir Indijos stu­ dentai

rečiau

savybes vo

sakinį

(„Esu

socialinį

„Aš

nuoširdus",

tapatum ą

esu...“ „Esu

(„Esu

užbaigia

žodžiais,

studentas “ ,

universiteto

apibūdinančiais

savim i“ ),

pasitikintis

ir

dažniau

„Esu

asm enines

deklaruoja

trečias

vaikas

sa­

šeim o­

je “ , Cousins, 1989; Dhawan ir kiti, 1995; Triandis 1989a, b). „M ano tėvai bus nepatenkinti “

m anim i

lijos paauglių, 14

-

tokį

susirūpinim ą

procentų

išreiškė

Australijos paauglių

7

procentai

ir beveik

Am erikos

25

ir

Ita­

procentai Taivano

ir Japonijos paauglių (Atkinson, 1988). Santykiai nėra

ko

nizaciją o

yra

ilgalaikiai.

stebėtis, vykdė

didesni

sako

ne

Darbdavių

Harry

azijiečiai,

individualistai

kurie

noriai

labai

individualistinės.

palieka

Triandis kurie ir

Norintys

darbuotojų

(1989b),

nenori

europiečiai.

draugus

ir

Ir

kad

sutraukyti

šeim os

narius, naujoje

didelis.

Todėl

šiuolaikinio

pasaulio

kolo­

šeim os

ryšių,

socialinių

nenuostabu,

įsikurti

lojalum as

jog

kai

kolonizuotos šalyje

ir

kurios šalys

žm onės

europiečių, šiandien

labiau

yra

rūpinasi

darbu bei laim ėjim ais ir m ažiau - ryšiais bei šeim a, negu tie, kurie nori likti savo šalyje (Boneva ir Frieze, 2001). Atskiros kultūros pavieniai žm onės skiriasi, o kultūrose yra skirtingų pogrupių (Oyserm an atrado

ir

kiti,

2002

a,

b).

Tačiau

tarpkultūrinės

psichologijos

specialistai

kai kuriuos kultūrų skirtum us, pradedant Jungtinių Valstijų, išskyrus pie­

čiausias stede,

valstijas, 1980;

žm onės

individualizm u

Triandis,

vertina

1994;

ir

baigiant

Vandello

bendruom enės

ir

Azijos

Cohen,

solidarum ą,

todėl

kaim o

1999).

jiem s

kolektyvizm u

(Hof-

Kolektyvistinių

svarbiausia

kultūrų

išsaugoti

har­

m oniją ir užtikrinti, kad kiti neprarastų reputacijos. Žm onės sako tai, ką jaučia Kaip ir sportininkai, kurie jaučia

(jų vidinės nuostatos), ir tai, ką, jų m anym u, jaučia kiti (Kashim a ir kiti, 1992).

didesnį pasitenkinimą komandos

Vyresnio

am žiaus

žm onės

žm onės

vadovai

gerbiam i. Kad

džiaugiasi remdami grupės

sureikšm inantį užsakym as rikos

„kavos

gyventojui

be

atrodo

Kitayam a,

rėjos

reklam oje

„Reikia puoselėti mažojo „aš“

m as,

o

aukojimo dvasią, kad patirtum

nių

didžiojo „aš“ privalumus."

m as paslaugom is čia tam pa socialiniu Kinų posakis

kultūrų

rečiau

pabrėžiam as

vaizduojam i

žm onės

prisim ena

Tad

nepato­

individualizuotas

grietinėle, labai karštos , kuris Šiaurės Am e­ toks

natūralus,

egoistiškas reikalavim as, pastebi Heejung dažniau

1991).

ir

“

kofeino, su

kavinėje

ir

atvirum o

dva­

sią,

(M arkus

tiesm ukiško

grupės

gių tem ų; jie sutinka su kitų pageidavim ais ir dem onstruoja m andagų, savęs ne­ nuolankum ą

konfrontacijos,

išsaugotų

pasirodymu, kolektyvistai

interesus net atsisakydami savo

tiesioginės

yra

pergale negu savo pačių

asmeninių poreikių.

vengia

ir

Kim

asm eninis

žm onės tuos,

klausom as, o priklausom as nuo kitų (žr. 3.1

skam bėtų

pasirinkim as,

draugijoje kurie

Seule

daugiau

kaip

ir Hazel M arkus (1999). Ir Ko­

jiem s

(M arkus, padarė

laisvė

bei

2001).

Kolektyvisti­

paslaugą,

ir

unikalu­ pasikeiti­

m enu. Kolektyvistinis „aš “ yra ne nepri­ l e n t e l ė

).

Nė vienas kolektyvistų -

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

3.1 LENTELĖ. Individualizmo ir kolektyvizmo vertybių skirtumai

Koncepcija

Individualizmas

Kolektyvizmas

„Aš“

Nepriklausomas (tapatumas kyla iš individualių savybių)

Tarpusavyje priklausomas (tapatumas kyla iš priklausymo)

Gyvenimo tikslas

Atrasti ir išreikšti savo unikalumą

Išsaugoti ryšius, pritapti, vaidinti vaidmenį

Kas svarbu

Aš - asmeniniai laimėjimai ir pasitenki­ nimas; teisės ir laisvės; savivertė

Mes - grupiniai tikslai ir solidarumas; socialinė atsakomybė ir santykiai; pareiga šeimai

Kaip įveikiami sunkumai

Keičiant tikrovę

Prisitaikant prie tikrovės

Moralumas

Apibrėžia atskiri žmonės (grindžiamas savo pavyzdžiu)

Apibrėžia socialiniai tinklai (grindžiamas pareiga)

Ryšiai

Daug, dažnai laikini arba atsitiktiniai; konfrontacija priimtina

Keletas, artimi ir ilgalaikiai; vertinama harmonija

Elgesio savybės

Elgesys parodo žmogaus asmenybę bei pažiūras

Elgesys parodo socialines normas bei vaidmenis

Šaltiniai: pritaikyta pagal Thomas Schoeneman (1994) ir Harry Triandis (1994).

ypač tų, kuriem s daro įtaką Konfucijaus idėja apie savąjį „aš", įaustą į „tarpu­

Individualisto patarlė:

savio santykių tinklą" - nėra atskira sala (Kim ir Lee, 1994). Laim ė reiškia bū­

„Girgždantį ratą sutepa".

ti prisiderinusiam prie kitų. ja.

Ir individualizm as, ir kolektyvizm as teikia naudos, tačiau taip pat ir kainuo­

Kolektyvisto patarlė:

Konkurencingų

„Kvaksinčią antį nušauna".

vės,

labiau

ti prie

individualistinių

didžiuojasi

savo

kultūrų

asm eniniais

šeim os ir labiau

žm onės

laim ėjim ais,

yra

m ėgaujasi asm eniniu

turi

daugiau

m ažiau

asm eninės

geografiškai

gyvenim u. M ažiau

lais­ pririš­

unifikuo­

tose šalyse yra didesnė gyvenim o būdų įvairovė, ir žm onės skatinam i patys kurti savo

tapatum ą.

labiau kinti, jog

Be

gerbiam os kodėl

to,

Edas

kultūrų

kultūros

sveikina

žm ogaus

M arissa

Diener

kultūrų

žm onės

teigia

gyventojai.

Kai

naujoves

teisės.

Dieneris,

individualistinių

tyvistinių

šios

individualios

Šie

ir

Carol

patirią

individualistai

bei

kūrybingum ą,

teiginiai Diener

daugiau

siekia

gali

padėti

(1995)

laim ės

savo

pastebėjo,

negu

asm eninių

jose

paaiš­ kolek-

tikslų

ir

viskas gerai sekasi, gyvenim as gali atrodyti puikus. Tačiau

įdom u

tai,

jog

socialinius

saitus,

yra

labiausiai

1997).

M aža

išaugusiu

to,

už

individualistinių

tariam ą

patenkinti

kultūrų savo

individualizm o

skyrybų, žm ogžudysčių

ir su

stresu

žm onės,

gyvenim u

naudą

gali

susijusių

turintys

(Bettencourt

tekti ligų

m okėti

stipriausius ir

Door,

vienišum u,

skaičium i (Popenoe,

1993; Triandis ir kiti, 1988). Individualistinių kultūrų atstovam s dažniau būdingas „narcisizm as", pavyzdžiui, jie sako: „m an lengva m anipuliuoti žm onėm is" (Foster ir

kiti,

2003).

Individualistai

santuokoje

reikalauja

daugiau

m eilės

ir

asm eninio

pasitenkinim o, dėl to vedybiniai santykiai yra labiau įtem pti (Dion ir Dion, 1993). Vienos apklausos m etu 78 procentai JAV m oterų ir tik 29 procentai japonių nuro­ dė, jog sėkm ingai santuokai yra svarbu, kad „m eilė išliktų gyva" (American En­ terprise,

1992).

Kinų

m eilės

dainose

dažnai

kalbam a

apie

ilgalaikį

įsipareigo­

jim ą bei draugystę (Rothbaum ir Tsang, 1998). Štai ką skelbia viena daina: „Nuo šiol m es būsim e kartu... Nuo šiol aš am žiam s nesikeisiu."

171

172

3 SKYRIUS

Kultūra ir vaikų auklėjimas 23

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

kaip

skiriasi

vaikų

auklėjimas

individualistinėse

ir

kolektyvistinėse

kultūrose.

Vaikų

auklėjim as

tingose

vietose

nėra

nepriklausom as

skirtingu

m etu.

Ar

nuo

jum s

kultūrinių

labiau

vertybių

patinka

įvairovės

savarankiški

skir­

vaikai,

ar

pritariantys kitų nuom onei? Jei

gyvenate

vakarietiškoje

kultūroje,

didesnė

tikim ybė,

kad

jum s

patinka

savarankiški vaikai. Daugum a tėvų Vakarų visuom enėje nori, kad jų vaikai m ąs­ tytų

savarankiškai. „Jūs patys už save atsakote", - m oko

savo

vaikus vakarie­

tiškos šeim os ir m okyklos. „Vadovaukis savo sąžine. Nem eluok sau. Atrask savo gebėjim us. tybės

Apsvarstyk

keičiasi

savo

laikui

asm eninius

bėgant.

Prieš

poreikius."

Tačiau

am žiaus

vakariečiai

pusę

šios

kultūrinės

tėvai

labiau

ver­ aukš­

tino klusnum ą, pagarbą ir jautrum ą kitiem s (Alwin, 1990; Rem ley, 1988). „Būk ištikim as

savo

tradicijom s, - m okė

jie

savo

vaikus. - Puoselėk

savo

praeitį ir

šalį. Gerbk savo tėvus ir kitus vyresniuosius". Kitaip nei daugum a vakariečių, kurie dabar savo vaikus m oko būti savarankiš­ kus,

daugum a

azijiečių

ir

afrikiečių

gyvena

kultūrose,

kuriose

dėm esys

sutelk­

tas į em ocinio artum o puoselėjim ą. Kūdikiai ir m aži vaikai m iega kartu su m o­ tinom is ir leidžia dienas kartu su šeim os nariais, užuot m iegoję atskirai ir lankę lopšelius

ar

darželius.

Šių

kultūrų

vaikai

užauga

su

stipresniu

šeimyninio

„Aš“

pojūčiu - jausm u, kad tai, kas daro gėdą vaikui, užtraukia nešlovę ir šeim ai, o kas pelno šlovę šeim ai, tas suteikia garbę ir savajam Aš. Skirtingose mo

sistem os.

kėdavo vo

vietose

auklėm s, o

juos

į

ir

Aukštesnės

skirtingais klasės

laikais

britai

dom inavo

tėvai

vėliau, kai vaikam s sukakdavo

internatus.

Užaugę

šie

vaikai

skirtingos

tradiciškai

m aždaug

dažniausiai

vaikų

rūpinim ąsi 10

tapdavo

auklėji­

vaikais

pati­

m etų, išsiųsda­ britų

visuom enės

ram sčiais, lygiai kaip ir jų tėvai ar bendraam žiai iš internatų. Afrikos gusių gen­ tyje kūdikiai auga laisvi, tačiau didum ą dienos praleidžia ant m otinos nugaros šitaip

jų

kūnai daug

kontaktuoja, tačiau

m ažyliai m ažai m ato

m otinos veidą ir

retai girdi jos balsą. Kai m otina vėl tam pa nėščia, pradedantis vaikščioti kūdi­ kis yra atjunkom as ir perduodam as kam nors kitam , dažniausiai vyresniam bro­ „Mes pripažįstame, jog esame

liukui ar sesutei. Vakariečiai gali m anyti, jog nelabai gerai, kai kūdikiam s trūksta žodinės sąveikos su m otina, tačiau gusių genties atstovėm s savo ruožtu gali kilti

daugelio kultūrų, tradicijų

abejonių

ir prisiminim ų produktas; kad abipusė pagarba leidžia mums studijuoti kitas kultūras

liuose

ir

dėl

to,

palieka

ar

gerai, kad

juos

žaidim ų

Vakarų

m otinos

aptvaruose

bei

stum do ant

savo

autom obilių

kūdikius sėdynių

vežim ė­ (Sm all,

1997). Ši vaikų auklėjim o įvairovė verčia būti atsargius m anant, jog m ūsų kul­ tūra siūlo vienintelį teisingą vaikų auginim o būdą.

ir iš jų m okytis; kad m es tvirtėjam e derindami tai, kas svetima, su tuo, kas pažįstam a." Jungtinių Tautų generalinis

Skirtingų grupių raidos panašumai 24 TIKSLAS. Apibūdinkite, kuo žmonės yra panašūs, nepaisant jų kultūrinių skirtumų.

sekretorius Kofis Annanas, paskaita atsiim ant Nobelio taikos premiją, 2001

Kadangi m um s labai rūpi, kuo kiti skiriasi nuo m ūsų, dažnai nepastebim e pa­ našum ų, kuriuos nulem ia m ūsų bendra biologija. Tarpkultūriniai tyrim ai gali pa­

173

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

dėti įvertinti ir m ūsų lyginti

su

kultūrinę įvairovę, ir m ūsų žm ogiškąjį gim iningum ą. Pa­

individualiais

žm onių

Nepaisant kultūros - o

skirtum ais,

skirtum ai

tarp

grupių

yra

„Kai kas nors supras,

nedideli.

kodėl Bond Stryto gatvėje vyrai

pati kultūra yra tai, kas visus form uoja ir nukreipia -

dėvi juodas skrybėles,

m es, žm onės, turim e tą patį gyvenim o ciklą. Visi panašiai kalbam ės su savo kū­

jis tuo pat metu sužinos,

dikiais ir panašiai reaguojam e į jų gugavim ą ir verksm ą (Bom stein ir kiti, 1992

kodėl vyrai Timbuktu nešioja

a, b). Visam e pasaulyje šiltų ir palaikančių tėvų vaikai yra laim ingesni ir m a­

raudonas plunksnas."

žiau

priešiškai

nusiteikę,

negu

baudžiančių

ir

atstum iančių

tėvų

vaikai

(Roh-

G. K. Chesterton,

Heretics, 1908

ner, 1986; Scott ir kiti, 1991). Toje

pačioje

kultūroje

etninės

grupės

gali

elgtis

nevienodai, tačiau

jausti

tą

pačią įtaką. Dėl to rase aiškinam us skirtum us iš tiesų gali sukelti kiti veiksniai. Davidas Rowe ir jo kolegos (1994, 1995) tai iliustruoja tokia analogija: juoda­ odžių vyrų kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei baltaodžių. Tarkim e, jog 1) abiejose odžiai

grupėse vyrai

„Rasinio “

druskos

suvartoja

suvartojim as

daugiau

kraujospūdžio

koreliuoja

druskos

skirtum o,

nei

kuris

su

kraujospūdžiu

baltaodžiai. Ko

iš

tiesų

gali

būti,

2)

juoda­

tada

galim e

ir

tikėtis?

bent

jau

iš

dalies,

mitybos įpročiu, skirtum as. Ir tai, teigia Rowe ir jo kolegos, panašu į psichologinius atradim us: elgesio, kaip ir kraujospūdžio, skirtum us gali sukelti nevienodos to paties proceso įves­ tys.

Nors

Am erikoje

pės

skiriasi m okym osi rezultatais

viršutiniai. leidžia

Tiek,

lotynų

kiek

prognozuoti

am erikiečių,

šeim os

elgesį

juodaodžių

bei pam okų

struktūra,

vienoje

ir

etninės

gru­

praleidinėjim u, skirtum ai tėra

bendraam žių

etninėje

baltaodžių

grupėje,

įtaka tiek

ir

šie

tėvų

pa­

išsilavinim as

veiksniai

daro

įta­

ką ir kitose. Paviršutiniškai vai,

m us

veikia

galim e tos

skirtis,

pačios

tačiau

kadangi

psichologinės

esam e

jėgos.

tos

Kadangi

pačios esam e

rūšies įvairių

atsto­ etninių

ir kultūrinių grupių atstovai, m ūsų kalba skiriasi, tačiau ji vis tiek vadovaujasi bendraisiais

gram atikos

principais

(žr.

10

skyrių).

M ūsų

skoniai

skiriasi,

tačiau

vis tiek jie rodo bendruosius alkio principus (žr. 12 skyrių). M ūsų socialinis el­ gesys

skiriasi,

tačiau

jis

atspindi

visur

prasiskverbiančius

žm ogiškosios

įtakos

principus (žr. 13 skyrių).

MOKYMOSI REZULTATAI Kultūros įtaka bendras

19 TIKSLAS. Aptarkite, kokią naudą duoda kultūra išlikimui.

Kultūra tybių

ir

žm onių

tai

ilgalaikių

tradicijų ir

gebėjim as

perduodam as kalbėti

poelgių,

rinkinys, iš

padeda

idėjų,

kuris kartos

yra į

išsaugoti

pažiūrų, bendras

priklausyti

kultūrai

yra

visą

žm o­

ver­

20 TIKSLAS. Apibūdinkite kai kuriuos kultūrų skirtumus.

grupei

kartą. Kultūra naujoves

gebėjim as

nių rūšį vienijanti gija.

ir

ir

per­

Kultūros cijom is.

skiriasi Šie

pažiūrom is

įtvirtinti

ir

laukiam o

ir

tradi­

kiekvienos

kultū­

ros

pių

se. Naujai apsigyvenę ar atvykę į kultūrinę terpę, kuri

Nepaisant

kultūrinių

skirtum ų,

m ūsų

priim tino

idėjom is, yra

duoti jas kitai kartai - tai procesas, skatinantis gru­ įvairovę.

norm ose,

savo

skirtum ai

elgesio

taisyklė­

174

3 SKYRIUS

skiriasi

nuo

m ūsiškės, galim e

patirti

kultūrinį šoką

-

čių,

vertina

suglum ti ir nusivilti dėl to, kad nepakankam ai supran­

harm oniją.

tam e asm eninės erdvės užtikrinim o ar asm eninių jaus­

ir

mų

socialiniam s

išreiškim o,

spartesnio

ar

lėtesnio

gyvenim o

tem ­

Ryšių

ilgalaikiai,

tapatum as

po arba vaikų lavinim o bei auklėjim o norm ų.

tarpusavio o

čia

priklausom ybę,

būna

nedaug,

m oralum as

tačiau

grindžiam as

kontaktam s. dažniausiai

tradicijas jie

apibrėžiam as

artim i

pareiga

Kolektyvistinėse

ir savo

kultūrose

grupės

tikslų

ir

įsipareigojim ų bei priklausym o savo grupei prasm e. 21

TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl negalima

žmonių

genų

rinkinio 23

pokyčiais pagrįsti kultūros pokyčių laikui bėgant.

Kultūros ros

sparčiai

pasikeitė

nologijas. rų

bei

kas

keičiasi.

atradusios

Kultūros

elgesio

didesnė

taip

Pavyzdžiui,

ir pat

prasm e. Šių

nei

lėti

Vakarų

pritaikiusios keičiasi

vertybių, sparta

genų

rinkinio

Apibūdinkite,

kuo

skiriasi

vaikų

auklėjimas

indivi­

tech­

Individualistinės kultūros tikisi, kad jų nariai bus sa­

pažiū­

varankiški ir patys pasirūpins savim i, tad vaikų auk­

naujas

perm ainų

žm onių

kultū­

TIKSLAS.

dualistinėse ir kolektyvistinėse kultūrose.

yra

kur

evoliuci­

niai pokyčiai.

lėjim as šiose

kultūrose atspindi šias vertybes. Kolek­

tyvistinėse

kultūrose,

šeim yninio

„aš“

kuriose

pojūtis,

pabrėžiam as

dažniausiai

stipresnis

didesnis

dėm e­

sys sutelkiam as į em ocinio artum o pojūčio plėtotę. 22 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo iš esmės individualistinė kultūra skiriasi nuo kolektyvistinės, ir palyginkite jų poveikį asmeniniam

24

tapatumui.

jų kultūrinių skirtumų.

Kultūros,

grindžiam os

dualizmu,

tokios,

dalies,

Kanados

savarankiškum ą tykiai

kaip ir

ir

dažniausiai

savim i

didžiosios

Vakarų būna

Jungtinių

Valstijų

vertina

asm eninį

Europos,

individualius

indivi­

pasikliaujančiu

laim ėjim us.

trum palaikiai

Jose

ir

san­

atsitiktiniai,

priim tina konfrontacija, o m oralum ą apibrėžia pats as­ m uo. siai

Individualistinėse apibrėžiam as

kultūrose

savivertės,

tapatum as

asm eninių

grindžiam os

socialinių

ryšių

sam pyna

Nors

Apibūdinkite,

žm onių

kuo

kultūros

žmonės

skiriasi,

yra

panašūs,

m ūsų

nepaisant

genetinis

profi­

lis, gyvenim o ciklas, gebėjim as kalbėti, biologiniai po­ reikiai

ir

biologija nos

poreikis ir

grupės

priklausyti

socialinės elgesį,

jėgos

jos

yra

bendri.

leidžia

dažnai

Tiek,

kiek

prognozuoti

vie­

leidžia

prognozuoti

ir

kitų grupių panašų elgesį.

dažniau­ tikslų

bei

bruožų ir asm eninių teisių bei laisvių prasm e. Kultū­ ros,

TIKSLAS.

kolek­

su

tyvizmu, tokios, kaip daugum a Azijos ir Afrikos sri­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kuris apibūdinimas - kolektyvisto ar in­ dividualisto - geriausiai tinka jums? Ar visiškai atitinkate vieną iš šių kategorijų, ar kartais esate kolektyvistas, o kartais - indivi­ dualistas?

Lyties raida Kaip

sužinosim e

sutram dom ą

10

poreikį

skyriuje

„M ąstym as

sudėlioti

savo

ir

pasaulį

kalba “ , į

m es,

paprastas

žm onės,

jaučiam e

kategorijas.

Du

ne­

žm onių

(ir savęs pačių) klasifikavim o - aukšto ar žem o ūgio, lieknas ar storas, išm in­ tingas ar bukas - būdai ryškiai išsiskiria iš kitų: pagal rasę ir ypač pagal lytį. Kai

gim ėte,

visi

norėjo

žinoti

vienintelį

dalyką:

„berniukas

ar

m ergaitė? “

Bio­

loginė lytis padeda apibrėžti socialinę lytį, m ūsų tariam as vyro ar m oters savy­ bes.

Nagrinėjant,

lytis

yra

kaip

ryškiausias

prigim tis

pavyzdys.

kartu Anksčiau

su

patirtim i

aptarėm e

sukuria

vieną

socialinę

reikšm ingą

įvairovę,

lyčių

skir­

tum ą - seksualinius interesus ir elgesį. Grįžkim e prie šio skyriaus tem os - kad prigim tis

kartu

lyčių skirtum us.

su

patirtim i

sukuria

skirtum us

ir

panašum us,

-

aptardam i

kitus

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

175

Lyčių panašumai ir skirtumai 25 TIKSLAS. Apibūdinkite kai kuriuos biologinius ir psichologinius vyrų bei moterų skirtumus.

Daugeliu požiūrių vyrai ir m oterys yra panašūs, nes buvo susidūrę su panašiais prisitaikym o iššūkiais. Vyrai ir m oterys nėra iš skirtingų planetų - M arso ir Ve­ neros, - o iš tos pačios Žem ės. Pasakę, jog esate vyras ar m oteris, nesuteikiate visiškai jokios inform acijos apie savo žodyną, intelektą, savivertę, laim ę ar m e­ chanizm us,

kuriais

m atote,

girdite,

išm okstate

ir

įsim enate.

Jūsų

„priešingoji"

lytis iš tiesų yra labai panaši lytis. Ar turėtum e dėl to nustebti? Iš “ jūsų chro­ m osom ų 45 yra vienodos abiejų lyčių. Tačiau m esio.

yra ir skirtum ų, o

Paprašykite,

savo

išskirtinius

kad

būtent juos ir pastebim e. Įvairovė reikalauja dė­

žm onės

bruožus.

save

apibūdintų,

Rusvaplaukiai

ir

pam inės

dažniausiai

savo

jie

plaukų

im s

vardyti

spalvą.

Aukšti

žm onės nurodys savo ūgį. Jei esate vienintelis savo rasės ar lyties atstovas gru­ pėje, būtinai pasakysite šias išskirtines ypatybes (M cGuire ir kiti, 1978). Kai kurie vyrų ir m oterų skirtum ai yra akivaizdūs. Palyginti su vidutiniu vyru vidutinė m oteris turi 70 proc. daugiau riebalų, 40 proc. m ažiau raum enų ir yra m aždaug 12,7 cm

žem esnė. Be to, ji pradeda bręsti dvejais m etais anksčiau ir

gyvena

m etais

penkeriais

ilgiau,

negu

jos

partneris

vyras.

Tačiau

reikia

paste­

bėti, kad m oterų pasaulio 400 m etrų bėgim o ir m aratono rekordai nuo vyrų pa­ saulio rekordų dabar tesiskiria tik 10 procentų (Leonhardt, 2004). Šioje knygo­ je

pam inėti

ir

ne

tokie

akivaizdūs

lyčių

skirtum ai.

M oterys

dažnai

sapnuoja

ir

vyrus, ir m oteris, gali seksualiai susijaudinti tuojau pat po orgazm o, užuosti sil­ pnus

kvapus,

laisviau

reikšti

em ocijas,

kai

kuriom is

situacijom is

jom s

dažniau

siūlom a pagalba. Be to, jom s dvigubai dažniau gresia depresija bei nerim as ir 10

kartų didesnė valgym o sutrikim ų rizika. Tačiau vyrai keturis kartus dažniau

nusižudo m as,

ar

tam pa

daltonizm as,

alkoholikais,

jiem s

hiperaktyvum as

kur

kas

(vaikystėje)

dažniau

ir

diagnozuojam as

asocialios

asm enybės

autizsutriki­

m ai (suaugusiem s). Pasirinkite lytį, o kartu su ja ir pažeidžiam um ą. Atidžiau panagrinėkim e lytį ir socialinį elgesį. M okslininkai pastebėjo agresy­ vum o, socialinės valdžios ir socialinių ryšių skirtum us. Kiek biologija lem ia lyčių skirtum us?

Kuri

šių

skirtum ų

dalis

yra

sukonstruota

socialiai

-

dėl

vaidm enų,

kuriuos m um s skiria kultūra, ir dėl to, kaip m es buvom e socializuoti vaikystėje?

Lytis ir agresyvumas 26 TIKSLAS. Apibendrinkite, kuo skiriasi vyrų ir moterų agresyvumas.

Apklausų rim entai jų

m etu

vyrai

patvirtina,

m anym u,

dažniau

kad

vyrai

skausm ingesnius

nei yra

m oterys linkę

elektros

prisipažįsta agresyviau

sm ūgius

esą elgtis,

(Bettencourt

agresyvūs,

o

pavyzdžiui, ir

ekspe­ suteikti,

Kem ahan,

1997).

Lyčių agresyvum o skirtum as, kuris labiau būdingas fiziniam, o ne žodiniam resyvum ui, įvairiam e

taip

pat

am žiuje

yra

(Archer,

stebim as 2004).

kasdieniam e Šį

skirtum ą

gyvenim e iliustruoja

įvairiose

kultūrose

sm urtinių

ag­ ir

nusikalti­

m ų skaičius. Pavyzdžiui, suim tų už žm ogžudystę vyrų ir m oterų santykis Jung­ tinėse Valstijose yra 9:1, o Kanadoje 7:1 (FTB, 2004; Statistics Canada, 2003).

Agresija, agresyvumas

(aggression) fizinis ar žodinis elgesys, kuriuo siekiama ką nors įskaudinti arba sunaikinti.

176

3 SKYRIUS

Visam e m im ai

pasaulyje

(W ood

ir

m edžioklė,

Eagly,

žvejyba

2002).

Vyrai

ir

karyba

labiau

daugiausia

palaiko

karą.

yra

vyrų

Apklausoje,

užsiė­ atliktoje

2005 m etais, 51 procentas Am erikos vyrų ir tik 34 procentai m oterų pritarė Geor­ ge Busho siūlym ui įsiveržti į Iraką (Gallup, 2005).

Lytis ir socialinė valdžia 27 TIKSLAS. Apibūdinkite kai kuriuos lyčių socialinės valdžios skirtumus.

Visam e kom i

pasaulyje, labiau

pradedant

Nigerija

dom inuojančiais,

desnėm is,

globėjiškom is

ir

daugelyje

bendruom enių

ir

valingais

baigiant ir

Zelandija,

savarankiškais,

priklausom om is

vyrai

Naująja

(W illiam s

socialiai

o

ir

dom inuoja.

m oterys

Best,

Kai

vyrai -

nuolai­

1990).

Iš

susiform uoja

prisiekusieji teism e, ar bendrovės, dažniausiai jom s vadovauja

(Colarelli

kiti,

m oterys dažniau

2005).

Kaip

lyderiai

vyrai

būna dem okratiškos ir labiau

būna

įsakm esni,

net

tiesų

grupės,

ar tai būtų ir

lai­

vyrai

autokratiški;

skatina pavaldinius dalyvauti pri­

im ant sprendim us (Eagly ir Johnson, 1990; Van Engen ir W illem sen, 2004). Žm o­ nėm s

sąveikaujant,

(Aries, kalba

1987;

vyrai

W ood,

kategoriškai,

dažniau

1987).

reiškia

savo

Kasdieniam e

pertraukinėja,

pirm ieji

nuom onę,

elgesyje

paliečia,

o

vyrai

m oterys dažniau

m ažiau

šypsosi,

-

param ą

rodo

galią-

įdėm iai

žiūri

(Hali, 1987; M ajor ir kiti, 1990). Šitoks

elgesys

padeda

išsaugoti

socialinės

valdžios

nelygybę.

Kai

renkam i

politiniai lyderiai, jais dažniausiai tam pa vyrai, kurie 2005 m etais pasaulio par­ lam entuose

užėm ė

84

procentus vietų

(IPU, 2005). Kai m okam os algos, vyriš­

kos profesijos tradiciškai yra dosniau atlyginam os. Tačiau atrodo, jog lyčių val­ džios skirtum ai šiek tiek sum ažėja, pasiekus brandą, nes vidutinio am žiaus m o­ terys tam pa kategoriškesnės, o vyrai em patiškesni (M accoby, 1998).

Lytis ir socialiniai ryšiai 28 TIKSLAS. Aptarkite lyčių skirtumus užmezgant ryšius arba „rūpinantis ir draugaujant".

Carol

Gilligan

savo

atskirą

ir

jos

kolegom s

tapatum ą,

labiau

(1982,

1990)

apibūdina

„norm ali"

individualistus

kova,

vyrus

siekiant

nei

ryšių

sukurti siekian­

čias m oteris. Gilligan m ano, jog m oterys skiriasi nuo vyrų ir tuo, kad jom s m a­ žiau rūpi laikyti save atskirais individualiais asm enim is, ir tuo, jog jom s labiau rūpi „užm egzti ryšius". Šie

lyčių

dažniausiai tym iai

skirtum ai

žaidžia

iškyla

didelėm is

kalbėdam iesi.

paviršiun grupėm is,

M ergaitės

anksti, sutelkę

paprastai

jau

vaikų

dėm esį

žaidžia

į

m ažom is

žaidim uose. veiksm ą

ir

Berniukai m ažai

grupėm is,

dažnai

in­ su

viena drauge. Jų žaidim ai yra m ažiau konkurencingi nei berniukų ir labiau im i­ tuoja socialinius santykius. Ir žaisdam os, ir kitom is situacijom is m oterys yra at­ viresnės ir labiau reaguoja į grįžtam ąjį ryšį nei vyrai (M accoby, 1990; Roberts, 1991). „Ar

Išgirdę

num anote,

sunkius kodėl

klausim us žem aūgiai

-

„Ar

žm onės

num anote, ilgiau

kodėl

gyvena?"

dangus -

vyrai

yra

žydras?",

dažniau

nei

m oterys rizikuoja spėlioti, užuot prisipažinę, kad nežino. Šį reiškinį Tracy Giuliano ir jos kolegos (1998a,b) vadina vyrų atsakymo sindromu.

177

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Paauglės nos

m ergaitės

(W ong

ir

daugiau

laiko

Csikszentm ihalyi,

ir suaugus. Kadangi m oterys kalbį

naudoja

santykiam s

yra

tirti;

praleidžia

1991). jį

draugėm is

ir

prieraišum o

viena

labiau

vyrai

su

Lyčių

nuo

naudoja

m ažiau

-

skirtum as

vie­

stebim as

kitos priklausomos, jos po­

sprendim am s

1990). Nauji tyrim ai, atlikti keliose šalyse, patvirtina lyčių

paskelbti

(Tannen,

kom unikavim o

skir­

2005 metais nacionaliniuose parlam entuose moterys sudarė nuo 7 procentų arabų valstybėse iki 40 procentų Skandinavijoje (IPU, 2005) .

tum us: Naujoji

•

66

Zelandija:

procentus

kartų

pateikus

studentų

teisingai

atspėjo

im čiai

elektroninio

rašiusiojo

lytį

pašto

(Thom son

žinutes, ir

jie

M urachver,

2 0 0 1 ).

(Vyrai

rečiau

prašinėdavo

atverdavo

ir

jausm us

vartodavo

ir

tokias

pateikdavo

asm eninę

apsidraudžiam ąsias

inform aciją,

frazes,

kaip

atsi­ sa­

„buvo

votiškai įdom u"). Jungtinės

•

Valstijos:

dirbdam os

kom piuteriu

žaidim us ir daugiau jo skiria elektroniniam

m ergaitės

m ažiau

laiko

žaidžia

bendravim ui su draugėm s (Crab­

tree, 2002). Prancūzija:

•

m oterų

telefoniniai

pokalbiai

sudaro

63

procentus

visų

pokal­

bių, o su m oterim is jos kalba ilgiau (7,2 m inutės) nei vyrai su vyrais (4,6 m inutės) (Sm oreda ir Licoppe, 2000). M oterys taip

pabrėžia

globą

ir

daugiausiai

pat nuperka 85 procentus visų

rūpinasi

jaunais

sveikinim o atvirukų

bei

senais.

M oterys

(Time, 1997). Nors 69

procentai žm onių teigia, kad jų santykiai su tėvu yra artim i, 90 procentų jaučia artum ą savo m otinai (Hugick, 1989). Kaip pačiu

žm onės,

kurie

savim i. Tai

apskritai

leidžia

turi

galią,

paaiškinti, kodėl

vyrai visam e

pabrėžia

laisvę

pasaulyje

visų

ir

kliovim ąsi

am žiaus

gru­

pių vyrai m ažiau dėm esio skiria religijai ir rečiau m eldžiasi nei m oterys (Ben­ son,

1992;

procentai gyvenim e

Stark,

vyrų

ir

(Saad,

2002). 69

2003

m etais

Gallupo

procentai m oterų

2003).

Vyrai

taip

instituto

teigė, jog

pat

atliktoje

religija

dom inuoja

kaip

yra

apklausoje

53

„labai svarbi"

profesionalūs

jų

skeptikai.

Beveik 4 iš 5 vienos Skeptikų draugijos apklausos respondentų buvo vyrai (Sherm er, 1999). Taip pat ir leidinio Skeptical Inquirer garsiausių XX a. racionalistų skeptikų vo

sąraše

vyrai.

m ais

visi dvidešim t keturi nugalėtojai ir antros vietos laim ėtojai bu­ Prometheus

Leidyklos

leidykla)

2004-2005

je suskaičiavau

104

yra

dvasingum ui

atviresnės

Books

katalogo

(didžiausia

„M okslo

ir

leidinių

skepticizm o

klausi­

reiškinių"

skyriu­

paranorm alių

autorius vyrus ir tik keturias m oteris. Atrodo, jog (ir

kur

kas

dažniau

rašo

knygas

apie

m oterys

dvasingum ą

nei apie skepticizm ą). M oterų ryšiai ir param os pojūtis taip pat yra stipresni nei vyrų (Rossi ir Rossi, 1993). M oterų - m otinų, dukterų, seserų, tetų ir m očiučių - ryšiai suvienija šei­

„Per daugelį m etų jie supanašės;

m as.

vyras bus moteriškesnis, o ji —

M oterys

yra

artim esnės

draugės

palyginti

su

vyrais;

jos

kalba

dažniau

ir

atviriau (Bem dt, 1992; Dindia ir Alien, 1992). Jei vyram s patinka ką nors veikti vienas

šalia

kito,

tai

m oterim s

(W right, 1989). Kovodam os

su

labiau

patinka

kalbėti

stresu

m oterys

dažniau

žiūrint

pašnekovui

kreipiasi pagalbos

tus - j o s rūpinasi ir susidraugauja (Tam res ir kiti, 2002; Taylor, 2002).

į

vyriškesnė.“

akis

Lordas Alfredas Tennysonas,

į ki­

The Princess, 1847 („Princesė")

178

3 SKYRIUS

Klausimas: Kodėl reikia

Ir vyrai, ir m oterys teigia, kad jų draugystė su m oterim is yra artim esnė, m a­

200 milijonų spermijų vienam

lonesnė ir brandesnė (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Ieškodam i supratim o ir no­

kiaušinėliui apvaisinti?

rėdam i su kuo nors pasidalyti rūpesčiais bei nuoskaudom is ir vyrai, ir m oterys

Atsakymas: Nes spermijai

dažniausiai kreipiasi į m oteris.

nė už ką nesustos pasiklausti kelio.

Lyties prigimtis 29 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nustatoma biologinė lytis, ir apibūdinkite lytinių hormonų vaid­ menį biologinei raidai bei lyčių skirtumams. Kas paaiškina lyčių įvairovę? Ar biologija yra likim as? Ar m us form uoja kul­ tūra? Biopsichosocialinis požiūris teigia, jog

ir viena, ir kita dėl sąveikos tarp

to, ką W endy W ood ir Alice Eagly (2002) vadina „brandžia lyčių charakteristika“, priklauso nuo m ūsų raidos patirties ir dabartinės situacijos. Tose srityse, kuriose ir vyrai, ir m oterys buvo susidūrę su panašiais iššūkiais reguliuoti

karštį

prakaituojant,

išsiugdyti

skonį

m aistingiem s

produktam s,

už­

siauginti nuospaudas tose vietose, kuriose oda yra trinam a - lytys yra panašios. Net

apibūdindam i

savybes, gijos

kaip

giasi kaip

„m alonus ,

(X chromosome) -

ar

korporacijų

sų

skirtinga

vyrai, ir moterys. Moterys turi dvi

centracija.

Jei gaunama po X chromosomą

daro

„doras“

išvadą,

patinai, nesvarbu

lytinė chromosoma, kurią turi ir

X chromosomas, vyrai - vieną.

partnerį, ir “

specialistai

X chromosoma

idealų

„protingas .

susijusiose

ar jie būtų lyčių

chromosoma

m oterys “

ir

jog

prezidentai. Šiuos

lytinė

vyrai, ir

ir

pirm iausia

Tačiau

su

nurodo

evoliucinės

poravim usi

srityse

psicholo­ patinai

dram bliai, ar ruoniai, kaim o

skirtum us

fiziologiškai

galėjo

tokias el­

valstiečiai

genetiškai nulem ti m ū­ lytinių

nevienoda

hormonų

kon­

Vyrai ir m oterys yra vienos form os variacijos. Praėjus septyniom s savaitėm s po apvaisinim o, anatom iškai jūs nesiskyrėte nuo kitos lyties asm ens. Vėliau jūsų

iš kiekvieno tėvo, gimsta

genai

mergaitė.

- pora. Iš m otinos jūs gavote X chrom osom ą. Iš tėvo - vienintelę iš “ chro­

Y chromosoma

(Y chromosome) lytinė chromosoma, kurią turi tik vyrai. Susiporavus tėvo Y chromosomai su motinos X chromosoma, gimsta berniukas.

paveikė

lytį.

Lytį

nulėm ė

23-toji

-

dviejų

lytinių

chrom osom ų

m osom ų, kuri nėra vienoda abiem lytim s. Tai buvo arba X chrom osom a, ir jūs gim ėte m ergaite, arba Y chrom osom a, ir jūs gim ėte berniuku. Y chrom osom o­ je

yra

vienintelis

genas,

vystym ąsi ir svarbiausio tum o rys

savaitę taip

laikotarpis

turi

yra

tingos

svarbiausias vyriškas lytinis

didesnis

hormonas. Jo turi ir vyrai, ir

Udry, 2000).

vyrų

kas

jungiklį,

tik

vyriškų

organų

m ažiau.

Kitas

kuris

sužadina

ir

penktojo

nėštum o

neuronų

jungčių

ir

m oterų

atsitinka,

kai

kiaušidžių sutrinka

vystym ąsi, svarbus

sm egenų

testosterono

m anote,

išorinių

ketvirtojo

m oterų

pagrindinį

sėklidžių

vyriško horm ono, testosterono, m aždaug septintąją nėš­

testosterono,

tarp

ir

vyrų

Kaip

įjungiantis

sužadinančio

pat

Testosteronas (testosterone) -

moterys, tačiau papildomas vyrų

biologinę

išskyrim ą.

lytinės

m ėnesių, kai schem os,

horm onų

liaukų

išsivysto

kuriom s kiekis

funkcija

M ote­

diferenciacijos

(Hines,

arba

skir­

daro

dėl

įtaką 2004;

horm onų

turimas testosterono kiekis

injekcijos

skatina vaisiaus vyriškų lytinių

m oteriški kūdikiai gim sta su vyriškai atrodančiais lytiniais organais, kuriuos ga­

organų formavimąsi ir vyriškų

lim a

m oteriškasis

chirurgiškai

lyties požymių atsiradimą

„berniukiškiau

brendimo metu.

būdingesni

“

em brionas

koreguoti.

negu

Iki

daugum a

berniukam s

nei

gauna

per

brendim o

kitų

testosterono?

tokios

m ergaičių,

m ergaitėm s

daug

ir

m ergaitės jų

(Berenbaum

elgiasi

apranga ir

Šie

Hines,

bei

genetiškai agresyviau,

žaidim ai

1992;

yra

Ehrhardt,

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

1987). Jei gali rinktis žaislus, jos (kaip berniukai) dažniau žaidžia su m ašinė­ lėm is ir ginklais nei lėlėm is ir spalvotais pieštukais. Kai kurios tam pa lesbietėm is,

tačiau

riškų

daugum a

interesų

-

-

kaip

užauga

beveik

visos

m ergaitės,

heteroseksualiom is.

M aža

turinčios

to,

tradicinių

horm onai

m ote­

nepakeičia

ties tapatum o, jos save laiko m ergaitėm is, o ne berniukais (Berenbaum

ly­

ir Bai­

ley, 2004). Ar Jei

berniukišką

taip,

ar

elgesio

šių

galim e

skirtum us?

m ergaičių

daryti Kaip

elgesį

išvadą, ir

sąlygoja

kad

nėštum o

biologiniai

žm onės,

m ažų

m etu

lyčių

Afrikos

gauti

skirtum ai

beždžionių

horm onai?

sukelia

lyčių

patinai

ilgiau

žaidžia su tokiais „vyriškais “ žaislais kaip sunkvežim iai, o patelės — su „m ote­ riškais “ liu

žaislais,

rūšių,

ninėje gą

pavyzdžiui,

pradedant

stadijoje

patinų

žm ones,

gavusios

išvaizdą

tokios

lėlėm is

žiurkėm is ir

ir

patinų

elgiasi

m ergaitės

(Hines,

baigiant horm onų

agresyviau

O

eksperim entai patvirtina,

patelės

įgauna

vėliau

(Hines

atrodo

dažnai

2004).

beždžionėm is, ir

vyriškai,

jom s

Green,

1991).

jos

laikom os

ir

su

dauge­

jog

em brio­ nebūdin­

Kalbant

apie

„kitokiom is “ ,

todėl galbūt žm onės irgi elgiasi su jom is kaip su berniukais. Tad anksti patyrę lytinių

horm onų

išvaizda,

ir

rim am s.

poveikį

netiesiogiai

Kaip

ir

dvi

esam e -

veikiam i

darom a

ir

įtaka

skulptoriaus

tiesiogiai

m us

rankos,

-

keičiasi

form uojantiem s

form uojančios

m ūsų

biologinė

socialiniam s

m olio

gabalą,

paty­

prigim tis

ir patirtis veikia kartu. Vyrų, kurie, nepaisant norm alių vyriškų horm onų ir sėklidžių, gim sta be var­ pos

arba

su

labai

m aža

varpa,

genetiniai

tyrim ai

pateikia

papildom ų

įrodym ų,

kad biologija turi įtakos lyties raidai. Vieno tyrim o m etu 14 berniukų, kuriem s anksti vaikystėje chirurgiškai buvo pakeista lytis ir jie buvo auginam i kaip m er­ gaitės, šeši vėliau pasiskelbė esą vyrai, penki gyveno kaip m oterys, o trijų ly­ tinis

tapatum as

buvo

neaiškus

(Reiner

ir

Gearhart,

2004).

Atkreiptinas

dėm esys

į vieną atvejį, kai kanadiečio berniuko, kuris prarado varpą dėl prastai atliktos cirkum cizijos, tėvai paklausė patarim o ir augino jį kaip m ergaitę, o ne kaip su­ žalotą

berniuką.

Deja,

ko

lėlės.

Žaisdam a

mo

m etu

ji

paaiškino, nusikirpo patėviu,

tik,

nenorėjo

nutiko,

plaukus, deja,

nebuvo

nutrūktgalviškus

visiškai

kas

„Brenda “

ir

pasivadino vėliau

žaidim us

bučiuotis

Brenda

panaši su

kaipm at

vyrišku

nusižudė

į

kitas

ji

suplėšydavo

berniukais. atsisakė

vardu

ir

(Colapinto,

m ergaites.

galiausiai 2000).

vedė

Brendi­

Brendos

m oteriškojo

Nors

nepati­

sukneles.

Galiausiai

savo

„Jai “

m oterį

lyčiai

tėvai

tapatum o, tapdam a

yra

darom a

užplūsta

vaisiaus

socialinė įtaka, ji nėra įrašom a į biologiškai švarią lentelę. Lytinės

chrom osom os

kontroliuoja

lytinius

horm onus,

kurie

sm egenis ir veikia jų neuronų jungčių schem ą. Naujausi m oksliniai tyrim ai pa­ tvirtina,

jog

raidos

receptorių, atsiranda

m etu vyriškų

sm egenų

srityse,

ir m oteriškų

kuriose

požym ių

yra

gausu

lytinių

horm onų

(Cahill, 2005). Teigiam a, jog

su iškalba susijusi suaugusių m oterų kaktos skilčių srities dalis yra storesnė. O vyrų

storesnė

dalis m om ens skilties, atsakingos už

erdvės suvokim ą. Kitų

tyri­

m ų duom enys rodo, jog skiriasi vyrų ir m oterų Am ono ragas, m igdolas ir sm e­ genų

pilkosios

m asės

(neuronų

kūnų)

tūris

palyginti

su

baltosios

m asės

(akso­

179

180

3 SKYRIUS

nų ir dendritų) tūriu. Nors šiem s duom enim s patvirtinti ir išsiaiškinti jų pasek­

„Patys genai yra tarsi ant šaligatvio numestos sėklos:

m ėm s dar reikia tęsti tyrim us, Nacionalinė m okslų akadem ija (2001) teigia, jog

bejėgės ką nors sukurti."

viena tikrai aišku: „Lytis yra svarbi". Kartu su aplinka ir lytim i susiję genai ir Primatologas

fiziologija „lem ia vyrų ir m oterų elgsenos bei pažinim o skirtum us".

Frans B. M. de W aal (1999)

Lyties patirtis 30 TIKSLAS. Aptarkite, kodėl svarbi aplinka lyčių vaidmenų raidai, ir apibūdinkite dvi lyčių mo­ delių teorijas. Nors lytį lem ia biologija, ji taip pat yra konstruojam a socialiai. Tai, ką pradeda biologija, kultūra išryškina.

Lyčių vaidmenys Vaidmuo (role)-

Lytis

-

svarbi.

Tačiau

biopsichosocialiniu

požiūriu

taip

pat

svarbios

kultūra

ir

lūkesčių rinkinys, nusakantis,

dabarties aplinkybės. Kaip jau pastebėjom e anksčiau, kultūra yra visa, kas bendra

kaip turi elgtis tam tikrą socialinę

grupei, ir perduodam a iš kartos į kartą. Kultūros form uojam ąją

padėtį užimantis asmuo.

kesčiai, lem iantys vyrų ir m oterų elgesį. Psichologijoje, kaip ir teatre, vaidm uo reiškia

Socialinis lyties vaidmuo

apibrėžtų

socialinę

veiksm ų

padėtį

-

žm onių,

-

poelgių, rinkinį.

kurių

Vienas

m es

tikim ės

norm ų

iš

rinkinys

galią

rodo

užim ančių apibrėžia

lū­

konkrečią

m ūsų

kul­

(gender role) -

tūros

socialinius

laukiamas vyrų ir moterų poelgių

vyrai

ir

rinkinys.

pasim atym ą, vairuoti autom obilį ir apm okėti sąskaitas, o m oterim s - puošti na­

lyčių

m oterys.

-

vaidm enis

Prieš

trisdešim t

m ūsų m etų

lūkesčius

vyram s

dėl

buvo

to,

kaip

būdinga

turėtų

elgtis

pirm iem s

skirti

m us, pirkti ir prižiūrėti vaikų drabužius, išrinkti vestuvines dovanas. Lyčių vaid­ m enys

egzistuoja

ir

už

nam ų

sienų.

Jungtinėse

Valstijose

vyrai

darbe

kasdien

praleidžia m aždaug viena valanda daugiau ir skiria m aždaug viena valanda m a­ žiau laiko nam ų ūkiui bei vaikam s negu m oterys (Bureau of Labor Statistics, 2004). Atspėkite patys, kuris iš dviejų tėvų apie 90 procentų kartų lieka nam uose susirgus vaikui, pasirūpina ateinančia aukle ar kviečia gydytoją (M accoby, 1995). Australijoje

m oterys

nam ų

ūkio

darbam s,

už

kuriuos

negauna

atlyginim o,

ski­

ria 54 proc. daugiau laiko negu vyrai, o rūpinim uisi vaikais - 71 proc. daugiau laiko (Trewin, 2001). Lyčių

vaidm enys

gali

sušvelninti

socialinius

santykius,

pašalindam i

nem a­

lonius ginčus, kas šią savaitę turi skalbti ar nupjauti veją. Tačiau už šiuos vaidm e­ nis dažnai tenka m okėti: nukrypę nuo šių susitarim ų galim e pasijusti nejaukiai. Ar lyčių vaidm enys atspindi tai, kas yra biologiškai natūralu vyram s ir m o­ terim s?

O

gal

juos

konstruoja

kultūros?

Lyčių

vaidm enų

įvairovė

skirtingose

kultūrose įvairiais laikotarpiais perša m intį, kad kultūra daro didelę įtaką. M aisto rinkėjų

klajoklių

Berniukai

ir

bendruom enėse

m ergaitės

darbo

auklėjam i

pasidalijim as

beveik

vienodai.

pagal Tačiau

lytį

yra

žem dirbių

m inim alus. bendruo­

m enėse m oterys lieka arčiau nam ų: jos dirba laukuose ir prižiūri vaikus; vyrai dažnai

klajoja

ganydam i

galvijus.

Tokios

bendruom enės

dažniausiai

socializuoja

vaikus apibrėždam os aiškesnius lyčių vaidm enis (Segall ir kiti, 1990; Van Leeuwen, 1978).

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Tačiau ir industrinėse šalyse lyčių vaidm enys bei nuostatos labai nevienodi. Ar

sutiktum ėte,

jog

gyvenim as

teigia

daugiau

pasitenkinim o,

kai

abu

sutuokti­

niai dirba ir kartu rūpinasi vaikais? A gentūros Pew Global Attitudes (2003) at­ liktoje

apklausoje

paaiškėjo,

kad

41

iš

44

šalių

daugum a

žm onių

sutiko,

jog

daugiausia pasitenkinim o teikia bendras darbas ir rūpinim asis vaikais (o ne ta­ da, kai m oteris lieka nam uose, o vyras aprūpina šeim ą). Tačiau kai kuriose kul­ tūrose skirtum ai buvo labai dideli, pradedant Egiptu, kur žm onės nesutiko san­ tykiu 2:1, ir baigiant V ietnam u, kur žm onės sutiko santykiu 11:1. Lyčių vaidm enys taip pat kinta laikui bėgant: •

Praėjusio am žiaus pradžioje tik vienoje šalyje - N aujojoje Zelandijoje - m o­ terys turėjo

teisę

balsuoti. A m žiaus pabaigoje tik

vienoje dem okratinėje ša­

lyje - K uveite - m oterys šios teisės neturėjo (Briscoe, 1997). •

X X a. septintojo dešim tm ečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje JA V studen­ čių, m anančių, jog bus tik nam ų šeim ininkės, skaičius staiga sum ažėjo (žr. 3.8

p a v .).

1960 m etais JA V viena iš 30 stojančiųjų studijuoti teisę buvo m o­

teris; X X I a. pradžioje jų buvo pusė (G later, 2001). •

Per

dešim tm ečius,

prabėgusius

nuo

1930-ųjų,

m oterų

ryžtingum as

didėjo

ir

m ažėjo kintant jų socialinei padėčiai - kilo iki A ntrojo pasaulinio karo pabai­ gos, vėliau sm uko iki X X a. septintojo dešim tm ečio vidurio, po to vėl kilo (Tw enge, 2001). Su

teiginiu, jog

„norm alu, kad

m ergina paskam bina vaiki­

nui ir pakviečia į pasim atym ą", 1950 m etų G allupo instituto apklausoje sutiko 29 procentai am erikiečių, o po pusės am žiaus su tuo sutiko 70 procentų. N evienodai lytį supranta ir skirtingos kartos. K ai šeim os iš A zijos em igruo­ ja į K anadą ir Jungtines V alstijas, im igrantų vaikai dažnai auga su bendraam ­ žiais ir lyčių vaidm enis suvokia kitaip nei jų tėvai. Y pač dukterys gali pasijusti draskom os prieštaringų norm ų (D ion ir D ion, 2001).

3.8 PAVEIKSLAS. P rita ria n č ių jų , jo g „g e ria u s ia , k a d

Kintantis požiūris į lyčių

iš te k ė ju s ių m o te rų v e ik la a p s irib o tų

vaidmenis

n a m a is ir š e im a ", p ro c e n ta is 70

J A V a u k š tų jų m o k y k lų s tu d e n tų p rita rim a s

60

tra d ic in ia m p o ž iū riu i į m o te rų v a id m e n į ry š k ia i

50

s u m a ž ė jo . V y rų ir m o te rų 40

p o ž iū ria i ta ip p a t s u a rtė jo . (P a im ta iš D e y ir k iti,

30

1 9 9 1 ; S a x ir k iti, 2 0 0 4 ).

20 10 0

M e ta i

181

182

3 SKYRIUS

Lytis ir vaikų auklėjimas Lyties tapatumas

Visuom enė

(gender identity) -

riją.

suvokiamas priklausymas

jog esam e vyrai arba m oterys. M es taip pat tam tikru m astu susikuriam e lyties

vyriškai ar moteriškai lyčiai.

Dėl

kiekvienam to

Kai

m odelį.

m es

m ūsų

priskiria

neišvengiam ai

kurie

berniukai

lytį,

socialinę

pajuntam e

labiau

nei

stiprų kiti

vyro lyties

arba

m oters

dem onstruoja

katego­

suvokiam e,

tapatum ą,

tradiciškai

vyriškus

bruožus bei interesus, o kai kurios m ergaitės labiau nei kitos tam pa pabrėžtinai Lyties modelis

m oteriškos.

(gender-typing)tradicinio vyriško arba moteriško vaidmens išmokimas.

Socialinio elgesio

išm okim o

stebėdam i

bei

teigia,

teorija

m ėgdžiodam i

esi tokia puiki m am ytė savo

kad

ir

vaikai

skatinam i

išm oksta arba

su

lytim i

baudžiam i.

susijusio

„Nikole,

tu

lėlėm s“; „Aleksai, dideli berniukai neverkia". Ta­

Socialinio išmokimo teorija

čiau ne tik tėvai rodo pavyzdį ir skatina, nes berniukų ir m ergaičių auklėjim o

(social learning theory) -

skirtum ai nepakankam ai paaiškina lyties m odelį (Lytton ir Rom ney, 1991). Tiesą

teorija, teigianti, jog mes

sakant, net kai šeim os neskatina tradicinio lyties m odelio, vaikai susiburia į „ber­

išmokstame socialinio elgesio

niukų

stebėdami bei mėgdžiodami

privalo daryti berniukai ir ką - m ergaitės.

pasaulius"

Lyties

ir skatinami arba baudžiami.

ir

schem os

„m ergaičių teorija

pasaulius",

sujungia

kuriuose

socialinio

yra

išm okim o

griežtos

taisyklės,

teoriją

su

ką

pažinim u:

ankstyvojoje vaikystėje, kai stengėtės suprasti pasaulį, jūs - kaip ir kiti vaikai Lyties schemos teorija

kūrėte

(gender schema theory) -

1993). Tada lytis tapo lęšiu, pro kurį žvelgėte į savo patyrim us (žr. 3.9 pav.).

teorija, teigianti, jog vaikai iš

Dar

savo kultūros sužino, ką reiškia

sus bei veidus (M artin ir kiti, 2002). Sulaukus dvejų m etų, kalba verčia vaikus

būti vyru ir moterimi, ir kad jie

pradėti

atitinkamai derina savo elgesį.

vartojam i įvardžiai he (jis) ir she (ji); kitose kalbose daiktavardžiai yra vyriš­

koncepcijas

nesulaukę

arba

vienerių

sistem inti

schemas, m etų

savo

tarp

vaikai

pasaulį

jų

ir

pradeda

rem iantis

savo skirti

lytim i.

lyties

schem ą

vyriškus

ir

Pavyzdžiui,

(Bem ,

1987,

m oteriškus

anglų

bal­

kalboje

yra

kos („le train“ - traukinys - pranc.) ir m oteriškos („la table“ - stalas - pranc.) gim inės. Per kalbą, aprangą, žaislus ir dainas socialinis išm okim as form uoja ly­ ties schem as. Po to vaikai lygina save su jų sukurta lyties koncepcija („esu vy­ ras - todėl esu vyriškas, stiprus ir agresyvus" arba „esu m oteris - todėl esu m o­

3.9 PAVEIKSLAS.

teriška, m iela ir paslaugi") ir atitinkam ai derina savo elgesį. M aži

Dvi lyties tipų teorijos

Socialinio išmokimo teorija teigia, kad lyties modelis atsiranda iš mėgdžiojimo ir įtvirtinimo. Lyties schemos teorija teigia, kad žmogaus susikurtai vyriškumo ar moteriškumo koncepcijai daro įtaką jo suvokimas ir elgesys.

vaikai

yra

„lyties

detektyvai", -

+ Pavyzdžių stebėjimas ir mėgdžiojimas

Carol

Lynn

M artin

ir

Diane

šių rūšių - vaikai pradeda ieškoti lyties požym ių. Jie gali nuspręsti, jog m er­ gaitės trejų

yra m etų

tie

vaikai, kurie

vaikai labiau

turi

m ėgsta

ilgus

plaukus. Padaliję

savosios

lyties

atstovus

žm onių

pasaulį pusiau,

ir renkasi juos

m am s. Jų stereotipas apie berniukus ir m ergaites griežtėja iki m aždaug 5-6 m etų.

Lyties schemos teorija

Socialinio išmokimo teorija

Paskatinimai ir nuobaudos

aiškina

Ruble (2004). Suvokę, kad yra dviejų rūšių žm onės - ir jie priklauso vienai iš

Lyties modelį atitinkantis elgesys

Kultūrinis lyties pažinimas

Lyties schema (į save ir į pasaulį žiūrima pro lyties „lęšį")

Lyties sąlygojamas mąstymas

+ Lyties tipą atitinkantis elgesys

žaidi­

183

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

Jei

naujasis

nuspręsti,

kaim ynas

kad

jie

yra

negali

šešiam etis turėti

berniukas,

šešiam etė

m ergaitė

interesų.

M ažiem s

vaikam s

bendrų

gali

tiesiog

lyties

sche­

m os įgauna grėsm ingą pavidalą.

MOKYMOSI REZULTATAI Lyties raida 25

TIKSLAS. Apibūdinkite

kai kuriuos

biologinius

ir psichologi­

29 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nustatoma biologinė lytis, ir api­ būdinkite lytinių hormonų vaidmenį biologinei raidai bei lyčių skir­

nius vyrų bei moterų skirtumus.

Vyrai ir m oterys yra labiausiai panašūs savo geneti­

tumams.

ne sandara, kurioje 45 iš 46 chrom osom ų yra bend­

Biologinę lytį nulem ia 23-ioji chrom osom ų pora. Šioje

ros abiem lytim s. Vyrai ir m oterys biologiškai skiria­

poroje m otinos indėlis visada yra X chrom osom a. Tė­

si

brendim o

vo indėlis - kuris nulem ia, ar gim s berniukas, ar m er­

pradžia ir gyvenim o trukm e. Jie taip pat skiriasi psi­

gaitė - gali būti arba X, arba Y chrom osom a. Iš XX

kūno

riebalų

chologiškai, sveikatos zuojam a

bei

raum enų

pavyzdžiui, sutrikim am s:

depresija,

o

kiekiu,

ūgiu, kai

kuriem s

derinio gim sta m ergaitė; iš XY derinio gim sta berniu­

dažniau

diagno­

kas.

Y

dėti

gam inti

neatsparum u m oterim s

vyram s

-

asocialios

asm enybės

sutrikim ai.

chrom osom oje

nėštum o

yra

pagrindinis

testosterono

savaitę

lem ia

jungiklis

horm oną,

išorinių

kuris

vyriškų

pra­

septintąją

lytinių

orga­

nų augim ą. (M oterys taip pat išskiria testosteroną, ta­ 26 TIKSLAS. Apibendrinkite lyčių agresyvumo skirtumus.

čiau

m ažiau.) Ketvirtasis ir penktasis nėštum o

Vyrai dažniau nei m oterys elgiasi agresyviai ir tokiais

siai

yra

savo apibūdina. Lyčių agresyvum o skirtum as yra ste­

nulem ia gausesni vyrų testosterono arba m oterų kiau­

bim as daugelyje kultūrų ir įvairiais am žiaus tarpsniais,

šidžių

ypač kalbant apie fizinį agresyvum ą.

kaip

antrasis

svarbus

horm onai,

lyčių

Lytis

laikotarpis.

biologiškai

ir

socialiai

m ėne­

diferenciacijos, yra

kurią

apibrėžiam a

sąlygojam ų

savybių

rin­

kinys, pagal kurį žm onės apibrėžia vyrą ir moterį. Su 27

TIKSLAS.

Apibūdinkite

kai

kuriuos

lyčių

socialinės

valdžios

lytim i susiję genai ir horm onai iš tiesų turi įtakos ly­

skirtumus.

čių

Daugum oje

tym ąsi, tačiau daugelis lyčių skirtum ų yra išm okstam i.

bendruom enių

vyrai

socialiai

dom inuoja

elgesio

skirtum ui

galbūt

veikdam i

sm egenų

vys­

ir tokiais yra laikom i. Vyrai dažniau užim a vadovau­ jančius postus ir jų vadovavim o stilius būna įsakm es­

30 TIKSLAS. Aptarkite aplinkos svarbą lyčių vaidmenų raidai ir apibūdinkite dvi lyčių modelių teorijas.

nis negu m oterų. 28 TIKSLAS. Aptarkite lyčių skirtumus užmezgant ryšius arba „rū­

Biologija daro įtaką lyčiai, tačiau kultūra form uoja ly­ čių vaidm enis - lūkesčius, kaip vyrai ir m oterys tu­

pinantis ir draugaujant".

rėtų elgtis. Lyčių vaidm enys tos pačios kultūros skir­

M oterim s dažniau nei vyram s rūpi užm egzti santykius

tingose vietovėse ir laikui bėgant gali skirtis. Asm ens

su kitais žm onėm is. Šį skirtum ą galim a pastebėti m ažų

suvokim as, kad

vaikų

ties tapatumu; vieni žm onės labiau nei kiti dem onst­

žaidim uose,

o

vėliau

paauglystėje

ir

suaugus.

M oterys yra linkusios rūpintis ir draugauti - jos pa­

ruoja

brėžia

m oterišką)

rūpinim ąsi

ir

dažnai

būna

atsakingos

už

jau­

lyties

yra vyras ar m oteris, vadinam as ly­

m odeliui elgesį.

būdingą

Socialinio

(tradiciškai išm okim o

vyrišką

teorija

ar

teigia,

nus ir senus. Atrodo, jog ryšiai tarp m oterų yra stip­

kad m es išm okstam e lyties elgesio taip pat, kaip iš­

resni ir labiau

m okstam e

parem iantys

nei tarp

linkę pabrėžti laisvę ir savikliovą.

vyrų. Vyrai yra

kitų

dalykų

-

per

įtvirtinim ą,

bausm es

stebėjim ą. Lyties schem os teorija teigia, kad sužino-

ir

184

3 SKYRIUS

m e kultūrinį „receptą" , kaip būti vyru ar m oterim i.

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar laikote save ryškiu, ar neryškiu lyties ti-

Šis receptas daro įtaką m ūsų elgesiui ir suvokim ui,

pažu? Kaip manote, kokie veiksniai prisidėjo prie jūsų vyriškumo

kas dera „panašiem s į m us" žm onėm s.

ar moteriškumo pojūčio?

Apmąstymai apie prigimtį ir patirtį 31 TIKSLAS. Apibūdinkite biopsichosocialinį požiūrį į raidą,

„Būna m as

trivialios

apie

kai

ir

tiesos “ ,

didžios

kuriuos

šiuolaikinio

pastebėjo m okslo

fizikas

Nielsas

paradoksus.

Bohras,

„Trivialios

bė yra tiesiog klaidinga. Didžios tiesos priešybė taip pat yra tiesa. yra

teisinga,

Jei yra

kad

m ūsų

protėvių

istorija

variacijos, natūralioji atranka

padėjo

ir

m um s

“

tikru

priešy­

Atrodo, jog

susiform uoti

paveldim um as, tam

m ąstyda­

tiesos kaip

m astu

rūšiai. privalo

būti ir evoliucija. Unikalus genų derinys, kuris buvo sukurtas, kai m ūsų m oti­ nos kiaušinėlis prarijo m ūsų tėvo sperm iją, taip pat padėjo suform uoti m us kaip asm enis.

Genai

lem ia

ir

bendras

žm ogiškąsias

savybes,

ir

individualius

skirtu­

m us. Tai yra didi tiesa apie žm ogaus prigim tį. Genai m us form uoja. Tačiau taip pat tiesa yra tai, jog m us form uoja patirtis. Įsčiose, šeim oje ir santykiuose dėtus

su

bendraam žiais

skirtum us

patirtis

išm okstam e

gali

padidinti.

m ąstyti

ir

veikti. Net

genai

ir

horm onai

Jei

prigim ties

lem ia,

kad

pra­ vyrai

yra fiziškai agresyvesni už m oteris, kultūra šį lyčių skirtum ą gali dar padidinti, įskiepydam a

norm as,

m alonesnėm is,

skatinančias

švelnesnėm is.

Jei

„kietais “

vyrus

būti

vyrai

skatinam i

(vyriškais),

im tis

vaidm enų,

o

m oteris

-

reikalaujan­

čių fizinės jėgos, o m oterys - labiau globėjiškų vaidm enų, ir vieni, ir kiti gali elgtis taip, kaip tikim asi iš tų, kurie gavo šiuos vaidm enis, ir atitinkam ai keistis. Vaidm enys

pakeičia

juos

atliekančius

aktorius.

Laikui

bėgant

prezidentai

tam ­

“

pa „prezidentiškesni , o tarnai nuolankesni. Panašiai m us form uoja ir lyčių vaid­ m enys. Tačiau lyčių vaidm enys suartėja. Kadangi brutali jėga tam pa nebeaktuali, no­ rint turėti valdžią ir padėtį visuom enėje (prisim inkim e Billą Gatesą), ir vyrai, ir m oterys stebi

„pajėgia

W endy

anksčiau kum o

veiksm ingai

W ood

vyriškais

skirtum ai

ir

Alice

laikytus bei

atlikti

visų

Eagly

(2002).

darbus,

supanašėjo

lygių

sum ažėjo

bruožai,

organizacinius

Kadangi

vis

tradiciniai

kurių

vyriškum o

pageidaujam a

(Twenge, 1997). Kadangi laikui bėgant keičiasi m ūsų

vaidm enis “ ,

daugiau

m oterų ir

ieškant

pa­ dirba

m oteriš­ partnerio

atliekam i vaidm enys, m es

keičiam ės kartu su jais.

Jei m us form uoja prigim tis kartu su patirtim i, ar m es esam e „tik “ prigim ties ir patirties produktas? Ar esam e griežtai apibrėžti? M es iš tiesų esam e prigim ties ir patirties produktas (žr. 3.10 pav.), tačiau taip pat esam e atvira sistem a. Genai prasism elkia visur, tačiau nėra visagaliai. Kar-

185

PRIGIMTIS, PATIRTIS IR ŽMONIŲ ĮVAIROVĖ

3.10 PAVEIKSLAS. Biologinė įtaka:

Psichologinė Įtaka:

•

B e n d ra s ž m o g iš k a s is

•

G e n ų ir a p lin k o s s ą v e ik a

genom as

•

N e u ro lo g in is a n k s ty v ų jų

•

In d iv id u a lū s g e n e tin ia i •

P re n a ta lin ė a p lin k a

•

S u ly tim i s u s iję g e n a i,

į raidą

p a ty rim ų p o v e ik is

s k irtu m a i •

Biopsichosoclalinis požiūris

R e a k c ija , s u k e lta te m p e ­ ra m e n to , ly tie s ir t. t.

•

Įs itik in im a i, ja u s m a i ir

h o rm o n a i ir fiz io lo g ija

lū k e s č ia i

Individuali raida

Socialinė-kultūrinė įtaka: •

T ė v ų įta k a

•

B e n d ra a m ž ių įta k a

•

K u ltū rin is in d iv id u a liz m a s a rb a k o le k ty v iz m a s

•

tais

žm onės

nepaiso

K u ltū rin ė s ly tie s n o rm o s

genetinio

polinkio

pratęsti

savo

gim inę

pasirinkdam i

celi­

batą. K ultūra taip pat yra visur prasism elkianti, tačiau irgi ne visagalė. K artais žm onės

nepaiso

bendraam žių

darom o

spaudim o

gindam i

savo

laisvę

ir

elgda­

m iesi priešingai negu buvo tikim asi. K ai m inia pasuka vienu keliu, jie prisim e­ na, kas esą, ir keliauja kitu. Teisinti savo nesėkm es kaltinant prigim tį ar patirtį reiškia, kaip pastebėjo rašytojas ir filosofas Jeanas-Paulis Sartre vadovautis „ne­ vykusiu tikėjim u" - atsakom ybę už savo likim ą suversti netikusiem s genam s ar

„Tikėkim ės, jog tai netiesa;

blogai įtakai.

tačiau jei tai tiesa, tikėkim ės,

Iš tiesų esam e ir savo pasaulio kūriniai, ir kūrėjai. M es esam e - ir tai yra

kad ji netaps plačiai žinoma."

didi tiesa - savo genų ir aplinkos produktas. Tačiau - dar viena didi tiesa - at­

Ledi Ashley, komentuodam a

eitį lem iančios priežastys yra susijusios su dabartiniais m ūsų sprendim ais. Šian­

Darwino teoriją

dieniniai

sprendim ai

kuria

rytdienos

aplinką.

Protas

yra

svarbus.

Žm onių

ap­

linka nėra kažkas panašaus į orą - tai nėra kažkas, kas tiesiog įvyksta. M es esam e savo

aplinkos

architektai.

V iltys, tikslai

ir

lūkesčiai

daro

įtaką

ateičiai. B ūtent

dėl to kultūros gali taip greitai kisti.

„Ar nekyla nerimas supratus, kaip iš tiesų yra surėdytas pasaulis - kad baltą šviesą sudaro spalvos, kad spalva

Iš

savo

kuriuos Jie

korespondencijos skaitytojus

nuogąstauja,

jaudina

kad

ir

iš

visuom enės

šiuolaikinio

m okslas

apie

nuom onės

m okslo

elgesį

(ir

apklausų

natūralizm as ypač

ir

evoliucijos

žinau,

jog

kai

evoliucionizm as. m okslas)

sunai­

matuoja šviesos bangas, kad skaidrus oras atspindi šviesą...? Saulėlydžio romantiškumas

kins m ūsų grožio bei paslapties pojūtį ir žm ogiškojo kūrinio dvasinį reikšm in­

nesumenkės, jei šiek tiek apie jį

gum ą. Tokiem s skaitytojam s noriu pasiūlyti keletą guodžiančių m inčių.

sužinosim e."

K ai Isaacas N ew tonas paaiškino, kad vaivorykštę sudaro skirtingo bangų il­

Carl Sagan,

gio šviesa, poetas K eatsas nuogąstavo, kad N ew tonas sunaikino paslaptingą vai­

Skies of Other Worlds, 1988

vorykštės grožį. Tačiau, kaip pastebi Richardas D aw kinsas (1998) savo knygo-

(„Kitų pasaulių dangūs")

186

3 SKYRIUS

Unweaving

„Gyvybės istorijos priežastis

je

[negali] išspręsti gyvenimo

M axwello

the

Rainbow

vaivorykštę “ ),

(„Išardant

elektrom agnetizm o

teoriją

ir

Newtono

į dar gilesnę

analizė

atvedė

paslaptį - Einšteino

į

relia­

tyvum o teoriją. M aža to, Newtono optika visiškai neprivalo m enkinti m ūsų ža­

prasmės mįslės." Stephen Jay Gould, Rocks of Ages: Science and

vėjim osi

(„Amžių uolos")

vaivorykštės,

apjuosusios

lietaus

aptem dytą

dangų,

elegantiš­

Kai Galilėjus paskelbė, kad Žem ė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai, jis ne­

Religion in the Fullness of Life, 1999

raiškiu

kum u. pateikė

nesugriaunam ų

stebėjim ų, kinim ą. kus,

tokių

kaip

Galilėjaus

kurie

požiūris

į

savo

teorijos

besikeičiantys

teorija

įrodym ų. šešėliai,

galiausiai

derėjo

vienas

su

kitu.

gam tos

istoriją. Šis

nes

Darwino

požiūris

pristatė

kuriuos

nugalėjo, Ir

Jis

m eta jis

M ėnulio

logiškai

evoliucijos

pateikia

nuoseklų

daugybės

kalnai,

aiš­

paaiškino

teorija

yra

daly­

nuoseklus

sistem inantį principą, kuris

su­

vienija įvairius stebėjim us. Nors kai kuriem s tikintiesiem s m okslinė idėja apie žm ogaus kilm ę gali kelti nerim ą, kitiem s ji puikiai sutam pa su jų dvasingum u. V

am žiuje Šv. Augusti­

nas

visiškai

jai

(cituojam a buvo

W ilford,

suteiktas

1999)

rašė:

gebėjim as

„Visata

transform uoti

atsirado save

ne

iš

baigta,

nesusiform avusios

tačiau

m edžia­

gos į tikrai nuostabų struktūrų ir gyvybės form ų rinkinį". Po m aždaug 1600 m etų popiežius Jonas Paulius II 1996 m etais palankiai sutiko m okslo ir religijos dia­ logą,

pažym ėdam as,

jog

evoliucijos

teoriją

„pripažįsta

vis

daugiau

m okslinin­

kų, kurie atsižvelgia į daugybę atradim ų įvairiose žinių srityse". Tuo

tarpu

daugelis

m okslininkų

yra

apstulbę,

m atydam i

atsirandantį

ir žm ogaus supratim ą. Jis apsuka galvas - visa Visata atsirado

visatos

kažkuriuo

m o­

m entu m aždaug prieš keturiolika m ilijardų m etų ir akim irksniu išsiplėtė iki kos­ m ologinio

dydžio.

Jei

Didžiojo

m ažesnė, visata

vėl būtų

desnė, atsiradęs

darinys

Sprogim o

energija

būtų

susitraukusi. Jei ši energija būtų

buvęs

per

tirštas, kad

buvusi

būtų

nors

truputėlį

buvusi truputėlį di­

jam e

atsirastų

gyvybė. Jei

sunkio jėga būtų buvusi truputį stipresnė ar silpnesnė, arba jei anglies protono svoris būtų truputėlį kitoks, m ūsų visata tiesiog nebūtų susiform avusi. Kas buvo priežastis?

šios beveik

Kodėl yra

universiteto

ir

per geros, kad

kažkas, o

Sm itsonian

būtų

tiesa, puikiai suderintos Visatos

ne niekas? Kaip

instituto

astrofiziko

atsitiko, kad, pasak

Oweno

Gingericho

Harvardo

(1999),

visa­

ta yra „tokia nuostabiai teisinga, jog atrodo, kad ji pabrėžtinai buvo sukurta at­ sirasti protingom s, jautriom s

būtybėm s"?

Ar

už

viso

šito

slypi geranoris

aukš­

tesnis protas? O gal buvo begalė visatų, ir m es tiesiog esam e laim ingi gyven­ tojai tos, kuri atsitiktinai buvo ši

idėja

rinktis

principui,

teigiančiam ,

paprasčiausią?

Daugeliu

šių

neįsivaizduojam ais im tinas,

tiksliai suderinta, kad

prieštarauja

teigia

klausim ais,

filosofas

klausim ų

m okslo

Ludwigas

jog

iš

galėtum e atsirasti? O

prieštaringų

m okslas

nuolankus

ir

W ittgensteinas:

tyli.

Susidūrus

pagarbus „Jei

aiškinim ų

apie

su

gal

reikia tokiais

tylėjim as

yra

ką

negalim e

nors

pri­

nieko pasakyti, privalom e tylėti". M es turėtum e ne bijoti m okslo ar jį varžyti, o palankiai sutikti tai, kad m okslas plečia

m ūsų

supratim ą

bei

žadina

pagarbos

jausm ą.

Knygoje

The

Fragile

Spe-

187

PRIG IM TIS, PATIR TIS IR ŽM O NIŲ ĮVAIRO VĖ

cies

(„Trapioji

rūšis")

Lewisas

Thom as

(1992)

aprašė

savo

begalinę

nuostabą,

kad Žem ėje kitados atsirado bakterijos ir Bacho m išios B-m inor. Per neilgus 4 m ilijardus

m etų

m is,

6

kaip

sm egenys. gam ta

Atrodo,

išm intingai

form acijos nybę,

gyvybė

Žem ėje

m ilijardų sako ir

apdorojim o

galutinis

vienetų

iš

nieko

DNR

kosm ologas

genialiai

rezultatas

ir

Paulas

sum anė

sistem ą

virto

gija

Daviesas

sukurti

- m us. Nors

yra

tokiom is

sudėtingom is

nesuvokiam o

(1992,

ypatingą,

atrodo, jog

neįkainojam as

kūrinys,

struktūro­

sudėtingum o save

1999,

2004),

kad

atkariojančią

in­

buvom e turintis

žm ogaus

kuriam i am ži­

neįsivaizduojam as

galim ybes.

MOKYMOSI REZULTATAI Apmąstymai apie prigimtį ir patirtį 31

čiau

tikslas. Apibūdinkite biopsichosocialinį požiūrį į raidą.

pasirinkim as taip

nagrinėti M ūsų

biologija

rūšies

atranką

ar

susikūrusi per

per

unikalų

natūraliąją

genų

derinį

žm onių pradėjim o

nuo

bet

pat yra svarbus. Raidą galim e

kurio

biopsichosocialinio

kontinu­

um o taško. M okslas m ūsų nem enkina, o praplečia sa­ vęs supratim ą ir m us supančio pasaulio įvertinim ą.

m etu - suteikia m um s vienų gebėjim ų ir riboja kitus. M ūsų socialinės aplinkos žm onės ir papročiai nukrei­ pia m us konkrečių vaidm enų link ir skatina m us, jei atitinkam e

(arba

lūkesčius.

M ūsų

baudžia,

jei

neatitinkam e)

individualiosios

loginės savybės taip

biologinės

kultūrinius ir

pat sukelia m us supančių

psicho­ žm o­

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Ar

tikite,

kad

paveldimumas

ir

lėmė, kas jūs šiandien esate, arba tam turėjo įtakos? Ar galite prisiminti kokį nors

svarbų

momentą, kai nulėmėte

savo

prieštaraudami savo paveldimumui ir aplinkai?

nių reakciją, kuri vėliau daro įtaką m ūsų elgesiui. Ta­

3 SKYRIAUS APŽVALGA: Prigimtis, patirtis ir žmonių įvairovė PASITIKRINKITE 4. Kuo skiriasi individualistinė ir kolektyvistinė kul­

1. Kas yra paveldimumas? 2.

Kokie

yra

trys

pagrindiniai

evoliucinio

žm onių

3.

Kad

atspėtum ėte,

ar

paauglys

rūko,

tūros? 5. Kas yra lyčių vaidm enys ir ką jų įvairovė m um s sa­

seksualum o aiškinim o kritikos aspektai? paklauskite,

ko apie žm onių gebėjim ą išm okti ir prisitaikyti?

kiek jo draugų rūko. Vienas šios koreliacijos aiški­ nim ų yra bendraam žių įtaka. Koks kitas?

aplinka

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

likimą

188

3 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Agresyvumas (aggression), 175 p.

Y chromosoma (Y chromosome), 178 p.

Netapatūs dvyniai (fraternal twins), 141 p.

Aplinka (environment), 139 p.

Kolektyvizmas (collectivism), 169 p.

Norma (norm), 167 p.

Asmeninė erdvė (personal space), 168 p.

Kultūra (culture), 166 p.

Paveldimumas (heritability ), 146 p.

Chromosomos (chromosomes), 139 p.

Lyties modelis (gender-typing), 182 p.

Sąveika (interaction), 148 p.

DNR (dezoksiribonukleino rūgštis)

Lyties schemos teorija

Socialinio išmokimo teorija

(deoxyribonucleic acid, DNA), 139 p.

(gender schema theory), 182 p.

(social learning theory), 182 p.

Elgesio genetika (behaviorgenetics), 139 p.

Lyties tapatumas (gender identity), 182 p.

Socialinis lyties vaidmuo (gender role), 180 p.

Evoliucinė psichologija

Lytis (gender), 155 p.

Tapatūs dvyniai (identical twins), 141 p.

Molekulinė genetika

Temperamentas (temperament), 145 p.

(evolutionary psychology), 152 p. Genai (genes), 139 p.

(molecular genetics), 149 p.

Testosteronas (testosterone), 178 p.

Genomas (genome),. 140 p.

Mutacija (mutation), 153 p.

Vaidmuo (role), 180 p.

Individualizmas (individualism), 169 p.

Natūralioji atranka (natural selection), 153 p.

X chromosoma (X chromosome), 178 p.

Gyvenimo tarpsniai

Prenatalinė raida ir gimimas Apvaisinimas Prenatalinė raida Naujagimio gebėjimai Mokslinių tyrimų strategijos kūdikių mąstymui suprasti

Kūdikystė ir vaikystė Fizinė raida Pažintinė raida Autizmas Socialinė raida

Paauglystė Fizinė raida Pažintinė raida Socialinė raida Pilnametystės pradžia

Suaugusieji Fizinė raida Pažintinė raida Socialinė raida

Dvi svarbiausios raidos problemos Tolydumas ir stadijos Pastovumas ir pokyčiai

1

TIKSLAS.

Suformuluokite

tris

vystymosi

sritis,

kurias

tyrinėja

raidos

psichologai,

ir

nurodykite

tris

pagrindinius raidos psichologijos klausimus.

ada, kaip ir kodėl m es keičiam ės, keliaudam i per gyvenim ą nuo gim im o

Raidos psichologija

(developmental psychology)psichologijos šaka, kuri nagrinėja gyvenant atsirandančius fizinius, pažintinius ir socialinius pokyčius.

K

iki m irties? Pastebim e, kad visi žm onės yra skirtingi. R aidos psicholo­ gam s,

tiriantiem s

žm ogaus

čioti pradedam e vienerių, o

pažintinę,

kalbėti - dvejų

socialinius

žaidim us,

rengdam iesi

som ės

verkiam e,

m ylim e

nors

fizinę,

socialinę

kaitą

per

gyveni­

m ą, labai svarbu ir tai, kuo m es visi esam e panašūs. Beveik visi vaikš­

ir

m irsim e.

čiasi per

Psichologijos

žm ogaus

rim tiem s

ir

nekenčiam e,

raidos

gyvenim ą

-

m etų. Būdam i vaikai, visi žaidėm e gyvenim o

kryptis

nuo

darbam s.

retkarčiais

nagrinėja,

kūdikystės

M es

visi

šyp­

prisim enam e,

kad

kada

dalykai

kei­

kaip

visi

šie

iki senatvės. Raidos

psichologus

daugiausia dom ina trys klausim ai: 1. Prigimtis ar patirtis. Kiek m ūsų raida priklauso nuo genetinio paveldim um o (prigim ties) ir kiek nuo aplinkos (patirties)? Prigimtis yra visa, ką žmogus

2.

gimdamas atsineša į šį pasaulį

Tolydumas ar pakopos. Ar raida yra laipsniškas, tolydus procesas? Ar ją su­ daro kelios atskiros pakopos?

patirtis yra bet kokia įtaka, kuri

3. Pastovumas ar pokyčiai. Ar m ūsų ankstyvieji asm enybės bruožai išlieka visą

veikia jį po gimimo.

gyvenim ą? Ar laikui bėgant m es tam pam e kitokiais asm enim is?

Francis Galton, English Men of Science, 1874 (, Anglų mokslininkai")

3 skyriuje nagrinėjom e prigim ties ir patirties klausim ą. Šio skyriaus pabaigoje pažvelgsim e į tolydum o ir pastovum o problem as.

Prenatalinė raida ir gimimas Kaip

laikui

bėgant

m es

tam pam e

tuo, kuo

esam e?

Viskas

prasideda

susijungus

sperm ijui ir kiaušinėliui. Užsim ezga nauja gyvybė, ir ji nuosekliai vystosi.

Apvaisinimas 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip apvaisinimo metu susijungia spermijas ir kiaušinėlis.

Nėra nieko natūralesnio ir nieko nuostabesnio už rūšies dauginim ąsi. Panagrinėki­ me

žm ogaus

dauginim ąsi.

Procesas

prasideda,

kai

subrendęs kiaušinėlis - ląstelė, kuri yra m aždaug sakinio

gale, ir 200

ar dar daugiau

m ilijonų

iš

m oters

tokio

sperm ijų

kiaušidės

dydžio, kaip po

lytinio

atsiskiria taškas šio

akto

pradeda

lenktynes to kiaušinėlio link. M oteris gim sta jau turėdam a visus kiaušinėlius, nors iš jų subręs ir atsiskirs tik vienas iš 5000. Vyro organizm as, priešingai, pradeda gam inti sperm ijus tik lytiškai subrendęs, ir šis procesas nepertraukiam ai tęsiasi

GYVENIMO TARPSNIAI

191

4.1 PAVEIKSLAS. Gyvybė perduodama lytiškai

a visą

gyvenim ą.

a) spermijų ląstelės apsupa kiaušinėlį; b) kai vienas spermijas įsiskverbia į drebučių pavidalo išorinį kiaušinėlio dangalą, prasideda keletas cheminių procesų, kurių metu spermijas ir kiaušinėlis susijungia į vieną ląstelę. Jei viskas bus gerai, ši ląstelė dalysis tol, kol po 9 mėnesių taps 100 trilijonų ląstelių turinčiu žmogumi.

b

Tiesa,

sperm ijų,

pasigam inančių

daugiau

kaip

1000

per

sekun­

dę, kurią užtrunkate skaitydam i šį sakinį - bėgant m etam s vis m ažėja. Sperm ijas pasiekia 85 000 kartus didesnį už jį patį kiaušinėlį nelyg astronau­ tas

m ilžinišką

išskiria kad

planetą.

virškinam ųjų

sperm ijas

galėtų

Santykinai

nedaug

ferm entų,

kurie

įsiskverbti

į

sperm ijų,

pragraužia

kiaušinėlį

(4.1

prasibrovusių

kiaušinėlio pav .).

iki

kiaušinėlio,

apsauginį

Pastarasis

irgi

sluoksnį, sukrunta.

Kai tik sperm ijas pradeda skverbtis į jį, kiaušinėlis užkerta kelią kitiem s sperm ijam s. Kartu apie sperm iją, kuriam panašios

ataugos, stum iančios

jį

pasisekė įsigauti į kiaušinėlį, iškyla į pirštus

vidun. Kiaušinėlio

branduolys

ir

sperm ijas

juda

vienas kito link ir, praėjus pusdieniui, susilieja. Du tam pa vienu. Tai laim ingiau­ sias m om entas. Vienas iš 200 m ilijonų sperm ijų, kuris susijungęs su vienu kiau­ šinėliu

tapo

žm ogaus

pradžia, laim ėjo

lenktynes. Gydytojas

ir

rašytojas

Lewisas

Thom as (1979) štai kaip įvertino stebuklą, kai gim ė pirm asis „kūdikis iš m ėgin­ tuvėlio": Naujausias 1978-ųjų vidurio medicinos laimėjimas, apie kurį buvo rašoma pirmuosiuose spaudos puslapiuose, buvo kūdikio gimimas Anglijoje praėjus devyniems mėnesiams po apvaisinimo mėgintuvėlyje. Vis dar turėtų stebinti ir ankstesnis atradimas, kad vienas spermijas ir vienas kiaušinėlis gali susilieti bei tapti žmogumi bet kokiomis sąlygomis ir kad persodinta tokia besidalijanti ląstelė gali įsitvirtinti gimdoje bei išaugti iki aštuonių svarų kūdikio. Tačiau tai jau tapo įprastas dalykas. Ir štai nustebimo šūksniai dėl tokios iš tiesų ne­ sudėtingos techninės procedūros - tai juk ne daugiau kaip proceso pradžios perkėlimas iš gimdos į plastmasinę dėželę.

Prenatalinė raida 3 TIKSLAS. Apibūdinkite zigotą, embrioną ir vaisių (gemalą). Paaiškinkite, kaip teratogenai gali pa­ veikti vaisiaus raidą. Zigota (zygote) -

M ažiau

kaip

pusė

apvaisintų

kiaušinėlių,

vadinam ų

zigotom is,

išgyvena

ilgiau

apvaisintas kiaušinėlis,

kaip dvi savaites (Grobstein, 1979; Hall, 2004). Tačiau jum s ir m an nusišypso­

po 2 savaičių spartaus ląstelių

jo laim ė. Iš pradžių buvo viena ląstelė, paskui pasidarė dvi, vėliau - keturios, ir

dalijimosi tampantis embrionu.

192

4SKYRIUS

kiekviena lygiai tokia pat kaip pirm oji. Paskui, pirm ąją savaitę, besidauginančios ląstelės,

sudarančios

m aždaug

100

ląstelių

zigotą,

skirtis

pradeda

-

struktūros

ir funkcijų atžvilgiu. Kaip vienodos ląstelės tai padaro (lyg nusprendžia: „Aš būsiu sm egenim is, o tu būk žarnom is") - svarbi m okslinė m įslė, kurią raidos biologai tik pradeda spręsti. M aždaug

po

10

dienų

po

apvaisinim o

besidauginančios

prie m otinos gim dos sienelės ir prasideda apie 37 Embrionas

ląstelės

prisitvirtina

savaites trunkantis artim iau­

sias žm ogiškasis ryšys. Išorinė zigotos dalis prisitvirtina prie gim dos sienelės ir

(embryo)besiformuojantis žmogaus organizmas nuo 2 savaičių po apvaisinimo iki dviejų mėnesių.

sudaro nu

placentą,

(4.2

pro

Per

pav .).

kurią

kitas

6

m aitinam as savaites

vaisius.

pradeda

Vidinės

form uotis

ląstelės ir

tam pa

em brio­

funkcionuoti

em briono

kūno organai. Pradeda plakti širdis. Praėjus

9

savaitėm s

nuo

apvaisinim o,

em brionas

įgyja

žm ogiškuosius

bruo­

Vaisius (gemalas)

žus ir tam pa vaisium i (gem alu). Šeštojo m ėnesio pabaigoje vidaus organai, pa­

(fetus) -

vyzdžiui,

žmogaus organizmas nuo 9

net per anksti gim ęs vaisius gali išgyventi. Šioje stadijoje gem alas jau girdi gar­

savaičių po apvaisinimo iki gimimo.

sus. Jis reaguoja į prislopintą savo m otinos balsą (Ecklund-Flores, 1992). Gi-

skrandis,

jau

yra

pakankam ai

susiform avę

ir

funkcionuojantys,

Prenatalinė raida: zigota:

nuo apvaisinimo iki 2 savaičių

em brionas:

nuo 2 iki 8 savaičių vaisius (gem alas):

nuo 9 savaičių iki gimimo.

4.2 PAVEIKSLAS. Prenatalinė raida

a) embrionas greitai auga ir formuojasi (40-ąją dieną jau matomas nugarkaulis, pradeda augti rankos ir kojos); b) dar po penkių dienų 2,5cm didumo embriono proporcijos pradeda keistis (galva mažesnė už likusią kūno dalį, paaugusios rankos ir kojos); c) antrojo mėnesio pabaigo­ je, kai prasideda vaisiaus periodas, jau susiformavę veido bruožai, plaštakos ir pėdos; d) ketvirtąjį mėnesį pradėjęs vaisius jau sveria apie 85g ir telpa delne.

a

b

c

d

todėl

GYVENIMO TARPSNIAI

193

m ę kūdikiai teikia pirm enybę šiam balsui, o ne kitų m oterų ar savo tėvo bal­ sam s (Busnel ir kiti, 1992; DeCasper ir kiti, 1984, 1986, 1994). Kiekvienoje

prenatalinėje

stadijoje

raidą

veikia

ir

genetiniai

aplinkos

veiks­

niai. Placenta saugo nuo daugelio kenksm ingų m edžiagų, o praleidžia tik m aistą ir deguonį. Bet kai kurios m edžiagos vis dėlto prasiskverbia pro placentą. Tarp jų

-

-

teratogenai

galintys

sukelti

kenksm ingos

tragiškų

m edžiagos,

padarinių.

tokios

M otinos,

kuri

kaip

virusai

vartoja

ar

heroiną,

narkotikai, kūdikis

irgi

turės šį polinkį. Dažnai vaikas iš m otinos perim a ir AIDS virusą. Nėščioji nie­ kada

nerūko

viena.

Rūkančios

nies,

jų

organizm ai

gali

gauti

m ažiau

m otinos

apnuodijam i

m aisto

ir

jos

nikotinu.

m edžiagų

ir

gem alo

Daug

kraujyje

rūkančios

greičiausiai

gim s

m otinos

(teratogens) veiksniai, pavyzdžiui, chemikalai

deguo­

bei virusai, kurie gali pasiekti

naujagim is

embrioną ar vaisių (gemalą)

m ažėja

m ažesnio

Teratogenai

svorio,

turės

prenatalinės raidos metu ir jam pakenkti.

kitų sveikatos problem ų (Pringle ir kiti, 2005). Nėra nustatyta, koks alkoholio kiekis nėščiajai nekenkia. Net m aža alkoholio dozė

gali paveikti gem alo

sm egenis, o

vienerios

išgertuvės

- sunaikinti m ilijo­

nus jo sm egenų ląstelių (Braun, 1996; Ikonom idou ir kiti, 2000). Alkoholis, pa­ tekęs ir į nėščiosios, ir į gem alo kraują, slopina jų abiejų centrinės nervų siste­ m os

veiklą. Daug

alkoholio

gerianti

m oteris

rizikuoja, kad

jos

vaikas

gim s

su

ydom is ir protiškai atsilikęs. Vienas iš 750 kūdikių turi akivaizdžių požym ių, va­ dinam ų va

alkoholiniu

ir

visą

vaisiaus

gyvenim ą

Jam

sindrom u.

neišnykstantys

būdinga

sm egenų

neproporcingai

sutrikim ai,

dažnai

m aža

gal­

pasireiškiantys

protiniu atsilikim u (Niccols, 1994; Streissguth ir kiti, 1991). Daugiau tokių vaikų

Alkoholinis vaisiaus sindromas

(fetal alcohol syndrome, FAS) vaiko fiziniai ir pažintiniai sutrikimai,

Dorris,

kilę dėl nėščios motinos vartojamo

1989). Keturios iš dešim ties alkoholikių, stipriai girtavusių nėštum o m etu, pagim do

alkoholio. Sunkiais atvejais kūdikio

vaikus su alkoholiniu vaisiaus sindrom u.

veidas esti ryškiai deformuotas.

pagim do

m oterys,

Daugelyje m etu

kurios

pasaulio

veikia

vaisių.

alkoholį

vietų

vartoja

tikim a,

Tirdam i

tai

nuolatos

kad

m oters

eksperim entais,

(Dorozyaski,

psichologinė kuriuose

1993;

būsena

nėštum o

apvaisintom s

graužikų

ir prim atų patelėm s būdavo sukeliam as stresas, m okslininkai pastebėjo, jog stre­ sas

sukelia

jusį

gebėjim ą

pavėluotą

psichologiniais kiti,

2004).

mo

m etu

palikuonių

išm okti

ir

sutrikim ais,

Būsim uose

m otorinę

raidą,

padidėjusį

neurom ediatorių

sistem ų,

kaip

pokyčius

depresija,

tyrim uose

dar

teks

dirglum ą,

susijusių

nustatyti,

su

(DiPietro, ar

susilpnė­

tokiais

2004;

m otinos

žm onių

Huzink

stresas

panašiai veikia vaisiaus vystym ąsi, ir jei taip, tai kokio

ir

nėštu­

intensyvum o

„Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Taigi negerk vyno ir stiprių gėrimų." Teisėjų knyga 13:7

stresas turi įtakos.

Naujagimio gebėjimai 4

TIKSLAS.

Apibūdinkite

keletą

naujagimio

gebėjimų.

Paaiškinkite,

kaip

mokslininkai

naudoja

įpratimą

kūdikio jutiminiams ir pažintiniams gebėjimams tirti.

Įveikę prenatalinės stadijos pavojus naujagim iai gim sta turėdam i išgyvenim ui bū­ tinus

refleksus.

Užm etus

ant

Kūdikis

veido

reaguoja

audeklo

į

skiautę,

skausm ą

atitraukdam as

trukdančią

laisvai

kojytę

kvėpuoti,

ar

rankytę.

m ažylis

pra­

deda sukioti galvutę į šalis ir stengiasi išsivaduoti iš nepatogum o. Jaunus m usi,

seka.

tėvus Tai

dažnai

stebina

geriausiai

suderinta

iliustruoja

kūdikio

ieškojim o

refleksų, refleksas:

Ieškojimo refleksas

(rooting reflex) -

susijusių

su

kai

nors

kas

liečia prie kūdikio skruostuko, jis išsižioja ir energingai ieško spenelio. Suradęs

m aitiniprisi­

kūdikio polinkis, palietus jo skruostą išsižioti ir ieškoti spenelio.

194

4

S K Y R IU S

autom atiškai sugriebia jį ir pradeda žįsti - tam ir kvėpavim o

reikia suderintų laižym o, rijim o

judesių. Neradęs to, kas jį patenkintų, alkanas kūdikis pravirksta;

tėvai labai krem tasi, kai jų m ažylis verkia, ir labai nudžiunga, kai jį nuram ina. Vienas

iš

pirm ųjų

Am erikos

psichologų

W illiam as

Jam esas

m anė, kad

nau­

jagim is patiria „m irgančią, ūžiančią sum aištį''. Iki 1960 m . su tuo sutiko beveik visi.

Buvo

jagim is

m anom a,

nieko

kad,

nem ato.

išskyrus

Vėliau,

beprasm ius

tobulėjant

šviesos

ir

technologijom s

tam sos ir

šešėlius,

plėtojantis

nau­

neurolo­

gijos m okslui, buvo sukurti ir tobulesni kūdikių tyrim o būdai. M okslininkai įro­ dė, kad kūdikis gali daug pasakyti - jei m oki paklausti. (Žr. skyrelį „M okslinių tyrim ų

strategijos

kūdikių

m ąstym ui

suprasti".)

Klausiant

reikia

panaudoti

tai,

ką kūdikis gali daryti - žiūrėti, žįsti, pasukti galvutę. Turėdam i akių judesių ste­ Įpratimas (habituation) -

bėjim o

atsako silpnėjimas kartojant

sų, tyrėjai pasiryžo atsakyti į am žiną tėvų klausim ą: ką jų kūdikis gali m atyti,

prietaisus, čiulptukus, sujungtus su

elektroniniais įrenginiais, ir kitų

įtai­

dirginimą. Kai kūdikiai įpranta prie

girdėti, užuosti ir ar gali m ąstyti. Tai, ką jie atrado, buvo nuostabu. Gim stam e, jau teikdam i pirm enybę vaizdam s

vaizdinio dirgiklio, jų susidomėjimas

ir garsam s, kurie palengvina socialinius ryšius. Naujagim is pasuka galvutę į žm o-

mažėja ir jie greičiau nusigręžia.

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU: Mokslinių tyrimų strategijos kūdikių mąstymui suprasti Ar ką tik gimęs kūdikis pakankamai gerai mato, kad skirtų formas?

dines skaičių bei fizikos koncepcijas (pavyzdžiui, kad du kieti daiktai

Ar trijų mėnesių mažylis atpažįsta veidus? Ar penkių mėnesių kūdikis

negali užimti tos pačios erdvės).

suvokia skaičių? Jei kūdikiai mokėtų kalbėti, galėtume jų paklausti.

Kodėl tokie paprasti tyrimai buvo atlikti tik neseniai? Mokslinin­

Tačiau jie to daryti nemoka, todėl psichologai leidžia kalbėti elgesiui.

kas Alanas Slateris (1994) paaiškina: kad atpažintų naują dirgiklį, kū­

Pavyzdžiui, mokslininkai, tiriantys raidą naudoja paprastą mokymo­

dikis privalo įsiminti pradinį dirgiklį. Iki XX a. devintojo dešimtmečio

si formą vadinamą įpratimu (habituacija)—reakcijos silpnėjimą kar­

pradžios tyrėjai manė, jog kūdikių smegenys yra perdaug nesubren­

tojant sužadinimą Pirmą kartą pateiktas naujas dirgiklis sulaukia dė­

dusios, kad galėtų tai prisiminti. Vėliau, kai mokslininkai geriau su­

mesio. Tačiau juo dažniau šis dirgiklis rodomas, juo silpnesnė tampa

prato naujagimių gebėjimus, jie sukūrė naujus būdus kūdikių pažini­

reakcija. Šis tariamas nesidomėjimas pažįstamais dirgikliais suteikia

mo galimybėms patikrinti.

progą paklausti, ką kūdikiai mato ir prisimena. Janine Spencer, Paulas Quinnas irjųkolegos (1997; Quinn, 2002) norėdami sužinoti, kaip keturių mėnesių kūdikiai atpažįsta šunis ir ka­ tes, naudojo pirmenybės, teikiamos naujiems dalykams, procedūrą. Iš pradžių mokslininkai parodė kūdikiams keletą šunų ir kačių atvaiz­ dų. Kaip manote, kuris iš 4.4

paveiksle

pavaizduotų dviejų gyvūnų

kūdikiams atrodo naujoviškesnis (matuojant žiūrėjimo įjuos laiką) po to, kai jie žiūrėjo kačių atvaizdus? Tai buvo gyvūno hibridas su šuns galva (arba su katės galva, jei prieš tai kūdikiams buvo rodomi šu­ nys). Tai perša mintį, kad kūdikiai, kaip ir suaugusieji, pirmiausia

4.4 PAVEIKSLAS.

atkreipia dėmesį į veidą o ne į kūną.

Greitai atsakykite: kuris gyvūnas yra katė?

Kiti mokslininkai, taikę įpratimo metodą teigia, jog kūdikiai taip pat gali skirti spalvas, figūras bei garsus ir suprasti kai kurias pagrin­

Tyrėjai naudojo panašius į šiuos katės ir šuns hibrido atvaizdus tikrindami, kaip kūdikiai skirsto gyvūnus į kategorijas.

GYVENIMO TARPSNIAI

195

gaus balsą. Jis ilgiau žiūri į žm ogaus veido, o ne į šaudyklos taikinio piešinį (4.3 pav

tačiau

.);

jis

ilgiau

žm ogaus

akį

daiktus,

esančius

negu

į

žiūri

į

taikinį,

vienspalvį

už

20-30

kurio

diską

kontrastingi

apskritim ai

(Fantz, 1961). Kūdikis

centim etrų;

nuostabiausia,

kad

panašesni

daugiausia m aždaug

į

žiūri

toks

į

yra

atstum as tarp žindančio vaiko ir m otinos akių (M aurer ir M aurer, 1988). Kūdikio m osiom is kūno

suvokim o dienom is

kvapas.

gebėjim ai

į

form uojasi

m ažylio

sm egenų

am žiaus

žindom as

Savaitės

pirm aisiais

nervinius kūdikis,

gyvenim o

tinklus

m ėnesiais.

„įsispaudžia“

paguldytas

tarp

Pir­

m otinos

dviejų

4.3 PAVEIKSLAS.

Naujagimio domėjimasis veidais

m arlės

Kai naujagimiams Italijoje buvo parodyti šie piešiniai, jie beveik dukart ilgiau žiūrėjo į piešinį, kuriame matė panašų į veidą atvaiz­ dą (Johnson ir Morton, 1991). Taip pat elgėsi ir naujagimiai Kanadoje. Matyt, pirmenybės teikimas veido stebėjimui yra įgimtas (Mondloch ir kiti, 1999).

skiaučių, paim tų iš jo m otinos ir kitos krūtim i m aitinančios m otinos liem enėlių, paprastai

pasisuka

į

jo

m otinos

kvapą

skleidžiančią

skiautę

(M acFarlane,

1978).

Trijų

savaičių

m ažylis, čiulpiantis žinduką, kuris pakaitom is įjungia įrašytą m o­

tinos

ir

m oters

kitos

balsą,

išgirdęs

m otinos

balsą,

pradeda

energingiau

čiulpti

(M ills ir M elhuish, 1974). Taigi naujagim is gali ne tik m atyti tai, ką jam reikia m atyti, užuosti ir girdėti, bet ir naudoti savo jutim inius gebėjim us m okym uisi.

MOKYMOSI REZULTATAI Prenatalinė raida ir gimimas 1 TIKSLAS. Suformuluokite tris vystymosi sritis, kurias tyrinėja rai­ dos

psichologai,

ir

nurodykite

tris

pagrindinius

raidos

psicholo­

dim u prasideda raidos etapas, kai pradeda funkcionuo­ ti pagrindiniai organai. Praėjus 9 savaitėm s po apvaisi­ nim o iki gim dym o organizm as, kurį dabar jau vadina­

gijos klausimus.

m e vaisiumi, vystosi ir auga. Teratogenai yra poten­ Raidos

psichologai

tiria

žm ogaus

fizinius,

pažintinius

ir socialinius pokyčius per visą jo gyvenim ą. Trys pa­

cialiai

kenksm ingos

m edžiagos,

galinčios

prasiskverbti

pro placentą ir sužaloti em brioną arba vaisių.

grindiniai klausim ai yra šie: santykinė prigim ties (pa­ veldim um o)

ir

nenutrūkstam as

patirties procesas,

(ugdym o) ar

įtaka;

atskirų

ar

etapų

raida

yra

virtinė;

ar

asm enybė yra pastovi, ar keičiasi gyvenim ui bėgant.

4

TIKSLAS. Apibūdinkite

keletą

naujagimio

gebėjimų. Paaiškinkite,

kaip mokslininkai naudoja įpratinimą kūdikio jutiminiams ir pažin­ tiniams gebėjimams tirti.

2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip apvaisinimo metu susijungia spermi­

Kūdikiai kurie

jas ir kiaušinėlis.

gim sta

padeda

padedantį

rasti

turėdam i

išgyventi, m aisto.

daug

tarp

jų

Atrodo,

autom atinių

refleksų,

-

ieškojim o

refleksą,

sparčiai

besivys-

jog

Apvaisinim o m etu tik vienas vyro sperm ijas gali pra­

tantys naujagim io

siskverbti

sluoksnį.

rinti su tokiais socialiniais įvykiais, kaip juo besirūpi­

kitiem s

nančiojo veidas ir balsas. M okslininkai aptinka kai ku­

Po

to

pro

m oters

kiaušinėlis

kiaušinėlio

užblokuoja

apsauginį

kelią

visiem s

regos ir klausos jutim ai yra sude­

sperm ijam s. M aždaug po 12 valandų sperm ijo ir kiau­

riuos

šinėlio branduoliai susilieja į vieną ląstelę.

dam i, kaip jis reaguoja į naujus dirgiklius (pavyzdžiui,

3 tikslas. Apibūdinkite, kas yra zigota, embrionas ir vaisius (gemalas). Paaiškinkite, kaip teratogenai gali paveikti vaisiaus raidą.

Zigota

yra

apvaisintas

kiaušinėlis,

kuris

nekalbančio

kūdikio

pojūčius

bei

m intis

stebė­

spalvas, kontūrus ir form as), taip pat fiksuodam i, kada m ažyliui nusibosta pažįstam i dirgikliai (prie jų įpran­ tam a). Kad naują dirgiklį atpažintų kaip kitokį, kūdikis

tolydžiai

vis

privalo įsim inti senąjį. Tai - paprasta išm okim o form a.

labiau keičiasi. M aždaug po 10 dienų išorinė ląstelės dalis prisitvirtina prie m otinos gim dos sienelės, ir ne­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jus nustebino žinios apie kūdikio gebėji­

trukus vidinės ląstelės tam pa embrionu. Su jo atsira­

mus? O gal jūs tai „jau seniai žinojote"?

196

4 SKYRIUS

Kūdikystė ir vaikystė

„Mums suteikta nuostabi privilegija stebėti, kaip gimsta, auga ir stengiasi grumtis gyvas žmogaus

Kūdikystė

protas."

kystė tęsiasi iki paauglystės. Išsiaiškinsim e visą žm ogaus fizinę, pažintinę ir so­ Annie Sullivan,

-

laikotarpis

nuo

gim im o

iki tol, kol išm okstam a

vaikščioti, o

vai­

cialinę raidą. Nuo kūdikystės sm egenys ir psichika vystosi kartu.

Heien Keller knyga The Story of My Life, 1903 („Mano gyvenimo istorija")

Fizinė raida Kūdikio

biologinė

raida

sudaro

pagrindą

jo

psichologinei

raidai.

Norėdam i

su­

prasti, kaip atsiranda atm intis ar judėjim o gebėjim ai, turim e išsiaiškinti, kaip vys­ tosi sm egenys.

Smegenų raida 5 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų pokyčius vaiko raidos metu ir paaiškinkite, kodėl brendimas nule­ mia daugelį mūsų panašumų.

Dar

kūdikiui gim stant per

prieš

minutę

susiform uoja

m aždaug

ketvirtis

m ilijono

nervinių ląstelių. Sm egenų žievė gam ina neuronų net per daug, aukščiausią taš­ ką pasiekdam a apie 28 nėštum o savaitę, o gim dam as žm ogus turi apie 23 m i­ lijardus neuronų (Rabinowicz ir kiti, 1996, 1999; de Courten-M yers, 2002). Gi­ m im o dieną turim e beveik tiek sm egenų ląstelių, kiek jų turėsim e visą gyvenim ą. Tik gimusio kūdikio

3 mėnesių

15 mėnesių

Tačiau

tik

gim usio

žm ogaus

kurių

dėka

m es

galėsim e

pav .).

Nuo

trejų

iki

nervų

sistem a

yra

šnekėti,

prisim inti,

vaikščioti,

šešerių

m etų

neuronų

nesubrendusi:

tinklas

dar

nerviniai

tik

tinklai,

form uojasi

sparčiausiai

vystosi

(4.5

kaktos

45 PAVEIKSLAS.

skiltyje, kurios suteikia galim ybę logiškai planuoti (ir kurios vystosi iki paaug­

Žmogaus smegenų žievės dalių

lystės

piešiniai

susijusios su m ąstym u, atm intim i ir kalba. Kai šios sritys išsivysto, staiga išau­

Tik gimusio žmogaus smegenys dar nebrandžios. Bręstančio žmogaus smegenų žievėje nerviniai ryšiai tolydžio sudėtingėja.

ga pažintiniai gebėjim ai (Chugani ir Phelps, 1986; Thatcher ir kiti, 1987). Pluoš­

bei

vėliau).

Vėliausiai

išsivysto

asociacinės

sm egenų

žievės

sritys, kurios

tiniai takai, atsakingi už kalbą ir judrum ą, dauginasi iki brendim o am žiaus, o po to nutraukiam i pertekliniai ir sutvirtinam i kiti ryšiai (Paus ir kiti, 1999; Thom p­ son ir kiti, 2000). Kaip gėlė skleidžiasi pagal savo genetinį planą, taip ir m es patiriam e tvarkin­

Brendimas

gą

biologinę

genetiškai

(maturation)-

išryškina

biologiniai augimo procesai,

vaikščioti,

daugelį

kurie lemia tvarkingą elgesio

džius.

pokyčių seką nepriklausančią

bendraudam i su

nuo patirties.

nes

m ūsų

pirm ieji

Netektis

jungtis.

apibrėžtą

vaiko

arba

eigą,

vadinam ą

panašum ų:

iš

žodžiai

daiktavardžiai,

sm urtas

tėvais, kurie

Genetinės

augim o

augim o

-

gali

pradžių

sulėtinti

jiem s

išm okstam e

raidą,

paskui o

yra

jis

patirtis,

skaito, kalbasi su

tendencijos

brendim u.

įgim tos.

Brendim as

stovėti,

o

išm oksta kurią

jais, padeda Brendim as

paskui būdvar­

vaikai

įgyja

kurti nervi­ nustato

pa­

grindinę raidos kryptį, o patirtis ją sutvarko.

Motorinė raida 6 TIKSLAS. Apibūdinkite keturių motorinės raidos įvykių seką nuo gimimo iki amžiaus, kai pradeda­ ma vaikščioti, ir įvertinkite brendimo bei patyrimo poveikį šiai sekai.

Sm egenų raida turi įtakos fizinei koordinacijai. Stiprėjant kūdikio raum enim s bei tobulėjant

nervų

sistem ai,

form uojasi

vis

sudėtingesni

įgūdžiai.

M otorinė

raida

GYVENIMO TARPSNIAI

197

4.6 PAVEIKSLAS.

būna

nuosekli

(pasitaiko

ir

išim čių).

Kūdikiai

išm oksta

apsiversti

anksčiau

negu

sėdėti, o prieš pradėdam i vaikščioti dažniausiai pirm a ropoja keturiom is (4.6 Toks

elgesys

nėra

pam ėgdžiojim as.

Jis

parodo

nervų

sistem os

pav

tobulėjim ą

.).

(akli

vaikai taip pat ropoja ir vaikšto). Galim i individualūs dikių

pradeda

šios sekos skirtum ai. Pavyzdžiui, JAV

vaikščioti

vienuolikos

m ėnesių,

50

procentų

-

25

procentai kū­

per

vieną

savaitę

Triumfuojantys ėjikai

Sėdėti, rėplioti, eiti, bėgti šie motorinės raidos kelrodžiai vienodi visame pasaulyje, nors kūdikiai juos pasiekia būdami skirtingo amžiaus.

po savo pirm ojo gim tadienio, 90 procentų - iki 15 m ėnesių am žiaus (Frankenburg

ir kiti, 1992). Rekom enduojam a

kūdikio

kiai guldom i m iegoti ant nugaros, kad

kuo

„guldym o m ažiau

m iegoti" padėtis (kūdi­

būtų

rizikos jiem s uždusti)

siejam a su kiek vėliau prasidedančiu šliaužiojim u, bet ne su vaikščiojim u (Davis ir kiti, 1998; Lipsitt, 2003). Genai

vaidina

svarbų

vaidm enį.

Tapatūs

dvyniai

sėdėti

ir

vaikščioti

pradeda

beveik tą pačią dieną (W ilson, 1979). Biologinis brendim as, apim antis ir sparčią sm egenėlių, esančių

sm egenų

užpakalinėje dalyje, raidą, sudaro

sąlygas, sulaukus

m aždaug vienerių m etų, m okytis vaikščioti. Patyrim o įtaka iki to laiko gana m en­ ka. Tą m osi

patį galim a

bei

šlapinim osi

pasakyti ir apie kontrolę.

Kol

kitus

fizinius

pakankam ai

įgūdžius, pavyzdžiui, tuštini-

nesubrendę

raum enys

ir

nervai,

joks įtikinėjim as, grasinim as ar baudim as negali išm okyti naudotis naktipuodžiu.

Brendimas ir kūdikio atmintis 7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl menkai prisimename pirmųjų trejų gyvenimo metų patyrimus. Retas kuris iš m ūsų Šią

kūdikystės

prisim enam e įvykius, atsitikusius iki sulaukiant trejų

am neziją

pastebim e

ikim okyklinukų,

m etu, prisim inim uose. Po

septynerių

m etų

jie

patyrusių

evakuaciją

m etų. gaisro

įstengė prisim inti pavojaus signa­

lą ir dėl ko jis kilo - tačiau tik tie, kuriem s tuo m etu buvo ketveri ar penkeri. Tie, kurie šį įvykį patyrė būdam i trejų m etų, negalėjo pasakyti priežasties ir daž­ niausiai

klaidingai

prisim indavo,

jog

tuo

m etu,

kai

suskam bėjo

pavojaus

signa­

las, jie buvo lauke (Pillem er, 1995). Kiti

tyrim ai

patvirtina,

kad

„Vaikai savaip mato, mąsto ir jaučia. Nieko nėra kvailiau, kaip

vidutinis

anksčiausios

sąm oningos

atm inties

am ­

žius yra 3,5 m etų (Bauer, 2002). Sulaukus ketverių ar penkerių m etų, kūdikys­ tės am nezija užleidžia vietą prisim enam iem s patyrim am s (Brace ir kiti, 2000).

stengtis juos keisti pagai save.“ Filosofas Jean-Jacques Rousseau, 1798

198

4 SKYRIUS

Ikimokyklinių metų prisiminimai yra labai negausūs, nes sulaukę trejų ar ket­ verių

metų

kitaip

tvarkome

prisiminimus.

Bręstant

smegenų

žievei,

pradedan­

tys vaikščioti vaikai ima suvokti save, išsiplečia jų ilgalaikė atmintis (Hayne, 2004; Loftus

ir

Kaufman,

1992).

Kūdikių

prisiminimus

iki

pradedant

kalbėti

nelengva

išversti į jų vėlesnę kalbą. Tėvus trikdo ši kūdikių „tuščia atmintis". Iš visų valandų, kurias jie praleido su savo kūdikiu, - žaidimų ant kilimo, vystyklų keitimo, maitinimo, supimo prieš miegą, - ką jie sąmoningai prisimins apie tėvus, jei šie numirs, kol vaikas dar nebus ketverių? Iš esmės nieko! Nors ir nedaug ką sąmoningai prisimename iki ketverių metų, kažkokios pri­ siminimų nuotrupos vis dėlto išlieka šio laikotarpio metu ir vėliau. Kai trijų mė­ nesių

kūdikiui

kartkartėmis

primenama,

šią sąsają jis prisimins mažiausiai mėnesį (4.7 4.7 PAVEIKSLAS. Kūdikis dirba

Vos 3 mėnesių kūdikis geba išmokti, kad, pajudinus kojytę, sujuda pakabintas žaislas, ir gali tai prisiminti apie mėnesį. (Iš RoveeCollier, 1989, 1997.)

Parodžius linių

laikų,

10-ies

metų

nuotraukas

vaikam s

(tarp

kitų

kad,

pajudinus

kojytę,

sujuda

žaislas,

.

pav.)

klasės

draugų,

ikimokyklinukų

kurių

nematė

nuotraukų),

jie

nuo

ikimokyk­

atpažįsta

tik

1

iš 5 kitados buvusių bičiulių. Tačiau fiziologinė reakcija (matuojama pagal odos prakaitavimą) į buvusios klasės draugus yra stipresnė, nepaisant, ar jie juos są­ m oningai atpažįsta, ar ne (Newcombe ir kiti, 2000). Tai, kas sąmoningai nesu­ vokiama ir ko negalima išreikšti žodžiais, kažkaip prisimena nervų sistema.

Pažintinė raida 8 TIKSLAS. Išdėstykite Piaget sampratą apie tai, kaip vystosi psichika, ir aptarkite asimiliacijos bei akomodacijos svarbą šiam procesui. „Kas

supaisys

vaiko

mintis?"

-

stebėjosi

poetė

Nora

Perry.

Raidos

psichologas

Piaget žinojo tiek, kiek ir kiekvienas jo kartos žmogus. Jis pažintine raida pradėjo domėtis

1920

kinėdamas tam

m.

Paryžiuje,

testus,

tikrus

kad

rengdamas

nustatytų,

klausimus,

Piaget

klausimus

kokio

ypač

amžiaus

vaikų

intelekto

vaikai

gali

klaidingais

susidomėjo

testams.

teisingai

vaikų

Patei-

atsakyti

atsakymais.

į

Kur

kiti matė vaikiškas klaidas, Piaget įžiūrėjo dėsningą intelekto veiklą. Jis pastebėjo, kad klaidos, kurias darė to paties amžiaus vaikai, dažnai buvo neįtikėtinai panašios. Piaget, daugiau kaip 50 metų praleidęs su vaikais, įsitikino, kad vaiko psichika nėra

sumažinta

gia, kad

suaugusiojo

psichikos

Piaget iš pagrindų

pakeitė

kopija. mūsų

W illiamas

Damonas

supratimą apie

vaiko

(1995)

tei­

psichiką, pana­

šiai kaip Kopernikas - apie Saulės sistemą. Iki Piaget dauguma žmonių, užmir­ 4.8 PAVEIKSLAS. Mastelio klaidos

Psichologai Judy DeLoache, Davidas Uttalas ir Karlas Rosengrenas (2004) teigia, kad 18-30 mėnesių am­ žiaus vaikai klaidingai įvertina objekto dydį ir bando atlikti su juo neįma­ nomus veiksmus. Viršuje 21 mėnesio vaikas mėgina čiuožti nuo miniatiūrinės čiuožynės. Apačioje dviejų metukų mažylis atidaro mažos mašinėlės dureles ir bando įlipti.

šę

savo

žino,

ikimokyklinius

negu

problemas,

metus,

suaugusieji". kurių

manė,

Piaget

sprendimo

jog

darbų

būdas

vaikai

dėka

„tiesiog

dabar

suaugusiajam

mes

yra

mažiau

(o

savaime

kitaip)

ne

suprantame,

kad

„apie

suprantamas,

vaikai

mąsto visiškai nelogiškai" (Brainerd, 1996). Piaget prastų rių

manymu,

naujagimio

metų

vaikas

vaiko

psichika

refleksų

tobulėja

iki suaugusio

supranta

dalykus,

pereidama

keletą

stadijų

-

nuo

pa­

žmogaus abstraktaus mąstymo. Aštuone­

nesuprantamus

trejų

metų

vaikui.

Aštuonmetis

gali suprasti tokį palyginimą: „kai kyla mintis, lyg šviesa blyksteli galvoje", bet išmokyti tai, ko

tai

suprasti

nesuvokia

trejų

dvejų

metų

metų

vaiką

neįmanoma.

vaikas, kaip

Be

parodyta 4.8

to,

aštuonmetis

pa v eik sle

supranta

- kad minia­

GYVENIMO TARPSNIAI

tiūrinė čiuožynė per m aža čiuožinėjim ui, o į m ažą m ašinytę nepavyks įlipti. Su­ augusiojo psichika veikia taip, kaip aštuonm ečio dar nepajėgia. Pasak Piaget, intelekto pažangos varom oji jėga yra m ūsų nuolatinės pastan­ gos suprasti pasaulį. Pagrindinė jo idėja - „vaikai aktyviai m ąsto, nuolat steng­

49 PAVEIKSLAS.

dam iesi vis sudėtingesniais būdais suprasti pasaulį" (Siegler ir Ellis, 1996). Tam

Neįmanomas objektas

bręstančios

Atidžiai pažiūrėkite į šį „velnio kamertoną". Dabar pažvelkite į šalį - ne, geriau pirma dar šiek tiek jį panagrinėkite - paskui nežiūrėdami nupieškite. Nelengva, tiesa? Kadangi toks kamertonas neįmano­ mas, jūs neturite jokios schemos, kuri padėtų asimiliuoti tai, ką matote.

m os

yra

sm egenys psichikos

kuria

sąvokas,

šablonai,

kuriuos

kurias

Piaget

užpildom e

vadino

savo

Sche­

schem om is.

patirtim i.

Suaugęs

žm o­

gus jau yra susidaręs galybę schem ų, pradedant žinojim u, kas yra šuo ar katė, baigiant supratim u, ką reiškia būti įsim ylėjusiam (4.9

p a v

.) .

Piaget pasiūlė dvi sąvokas, paaiškinančias, kaip naudojam e ir pritaikom e sche­ m as. Pirm a, m es asim iliuojam e naują patyrim ą - aiškinam ės jį pagal tas sche­ m as,

kurias

jau

turim e.

Pavyzdžiui,

vaikas,

turėdam as

gali visus keturkojus vadinti šuniukais. Taip duojam e,

savo

schem as,

kad

jos

tiktų

šuns

paprastą

schem ą,

pat m es pritaikom e, arba akom o-

naujų

potyrių

detalėm s.

V aikas

greitai

supranta, kad jo šuniuko schem a yra per plati, ir jis akom oduoja ją, patikslin­ dam as

kategoriją

(pastebėta,

kad

daugiausia

dėm esio

vaikas

skiria

veikaudam i su pasauliu, vaikai konstruoja ir keičia savo schem as (4.10

p a v

galvai).

Są­

Schema (schema)sąvoka arba struktūra, sisteminanti ir aiškinanti informaciją.

.) .

Asimiliacija (assimilation)-

Piaget teorija ir dabartinės pažintinės raidos samprata

naujos patirties aiškinimas turimų schemųterminais.

9 TIKSLAS. Apibūdinkite keturis Piaget pažintinės raidos etapus ir paaiškinkite, kaip šių keturių eta­ Akomodacija

pų metu keičiasi vaiko mąstymas.

(accommodation)-

Pažinim as m u, dos

apim a

atm intim i

ir

stadijas (4.1

visas

psichinės

perteikim u. LENTELĖ ).

veiklos

Piaget

aprašė

rūšis,

susijusias

keturias

su

m ąstym u,

pagrindines

žinoji­

pažintinės

Jo nuomone, vaikas, pereidamas iš vienos su

esamo supratimo (schemų)

rai­

pritaikymas priimant naują

am ­

informaciją.

žium i susijusios stadijos į kitą, patiria pokyčių protrūkius, kuriuos seka stabilu­

Pažinimas (cognition)- psichinė

m o periodai. K iekvienai stadijai būdingos skirtingos ypatybės, kurios lem ia spe­

veikla, susijusi su mąstymu,

cifines m ąstym o rūšis. K ad geriau suprastum e, kaip tobulėja vaiko psichika, pa-

žinojimu, atsiminimu ir perteikimu.

4.10 PAVEIKSLAS. Patirties perkėlimas į psichikos šablonus

Savo turimas schemas pritaikome naujai patirčiai asimiliuoti. Tačiau kartais turime akomoduoti (pritaikyti) savo schemas, atsižvelgdami į naujus potyrius.

Dvejų metų Gabrielė iš paveikslėlių knygos susikūrė schemą „karvė“.

Gabrielė pamato briedį ir pavadina jį „karve". Ji mėgina asimiliuoti šį naują gyvūną pagal jai žinomą schemą. Mama pasako: „Ne, tai briedis".

Gabrielė akomoduoja turimą didelio gauruoto gyvūno schemą ir toliau ją modifikuoja, įtraukdama „briedę mamą", „briedžiuką" ir t. t.

199

200

4 SKYRIUS

4.1 LENTELĖ. Piaget pažintinės raidos stadijos Am žiaus ribos

Stadijos apibūdinim as

Raidos reiškiniai

Nuo gimimo iki 2 metų

Sensomotorinė stadija Pasaulis patiriamas pojūčiais ir veiksmais (žiūrint, liečiant, kramtant, sugriebiant)

• Objektų pastovumas • Nepažįstamų žmonių baimė

Maždaug nuo 2 iki 6 metų

Priešoperacinė stadija Daiktus ženklina žodžiai ar vaizdai, bet logiškai nesamprotaujama

• Gebėjimas apsimesti • Egocentrizmas • Kalbos raida

Maždaug nuo 7 iki 11 metų

Konkrečių operacijų stadija Logiškai mąstoma apie konkrečius įvykius; suprantamos konkrečios analogijos ir atliekamos aritmetinės operacijos

• Tvermės principas • Matematinės transformacijos

Maždaug nuo 12 metų

Formaliųjų operacijų stadija Abstraktus mąstymas

• Abstrakti logika • Galimas brandus moralinis samprotavimas

žvelkim e į kiekvieną iš Piaget išskirtų stadijų dabartinės pažintinės raidos sam ­ Sensomotorinė stadija

pratos požiūriu.

(sensorimotor stage) Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo

Sensomotorinė stadija. Sensom otorinės stadijos m etu, nuo gim im o iki beveik

iki maždaug 2 metų), kurios metu

dvejų m etų, vaikai supranta pasaulį, jutim ų ir judesių dėka sąveikaudam i su daik­

vaikai pasaulį pažįsta pojūčiais

tais

ir judesiais.

kiai, atrodo, gyvena tik dabartim i: ko nebem ato, tą ir pam iršta. Vienam e iš savo

Objekto pastovumas

tyrim ų Piaget parodydavo kūdikiui patrauklų žaislą, paskui paslėpdavo jį po ke­

-

žiūrėdam i,

klausydam i,

liesdam i,

ir žiūrėdavo, ar vaikas jo

kram tydam i

ir

ieškos. Jaunesni negu

sugriebdam i.

m ėnesių

kūdi­

(object permanence) -

pure

žinojimas, kad daiktai egzistuoja net

neieškodavo. M aži kūdikiai nesuprato objekto pastovum o - nežinojo, kad daiktai

jų nestebint tiesiogiai.

neišnyksta, kai jie jų nestebi (4.11

P A V . ).

6

M aži

vaikai žaislo

Apie aštuntąjį m ėnesį išryškėja tai, ką

psichologai vadina nem atom ų daiktų atsim inim u. Jei paslėpsim e žaisliuką, kūdikis 4.11 PAVEIKSLAS.

tuoj pat im s jo ieškoti. Praėjus dar m ėnesiui ar dviem , m ažylis jau ieško net ir

Objekto pastovumas

anksčiau, prieš kelias sekundes paslėpto žaislo.

Iki 6 mėnesių kūdikiai vargiai supranta, kad dingę daiktai, kurių jie nemato, ir toliau egzistuoja. Tačiau šiam kūdikiui daikto dingimas iš akių tikrai nereiškia jo dingimo iš atminties.

Tačiau ar tikrai daiktų pastovum ą kūdikiai apie 8-ąjį m ėnesį im a suprasti taip staiga, kaip staiga pavasarį išsiskleidžia tulpių žiedai? Šiandien m okslininkai rai­ dą laiko tolydesniu procesu, negu teigė Piaget. M anom a, jog daiktų pastovum o

GYVENIMO TARPSNIAI

Po to: galimas rezultatas

4.12 PAVEIKSLAS. Kūdikių matematika

5. Skydelis nusileidžia... atidengdamas 1 objektą

Kai kūdikiams parodomas neįmanomas jie įdėmiai žiūri ilgiau. (Paimta iš Wynn, 1992.) 1. Objektai įdedami į dėžę

201

2. Pakyla skydelis

skaitmeninis

rezultatas,

4. Paimamas vienas objektas

3. Pasirodo tuščia ranka

arba: negalim as rezultatas

5. Skydelis nusileidžia... atidengdamas 2 objektus

supratim as form uojasi laipsniškai. Net ir m ažas kūdikis ieško žaisliuko ten, kur prieš sekundę m atė jį slepiant. Tyrinėtojai m ano, kad Piaget ir jo sekėjai nepakankam ai įvertino m ažų. vaikų gebėjim us. Piaget teigė, kad iki dvejų m etų vaikas negali m ąstyti. Jis gali atpa­ žinti daiktus, šypsotis jiem s, ropoti jų link bei im ti juos į rankas, bet jis dar neturi sąvokų ir idėjų. Vaikai nem ąsto apie gyvenim ą, o gyvena jį. Panagrinėkim e paprastą eksperim entą, kuris parodo vaikų logiką: •

Kaip ir suaugusieji, kurie apstulbę stebi m ago triuką, kūdikiai ilgiau žiūri įbedę akis į netikėtą vaizdą, kai atrodo, jog autom obilis pravažiuos kiaurai pro kie­ tą

objektą,

mo ir

sustojusį

principą, Gelm an,

ore

kam uolį

arba

paslaptingai

išnyksta

(Baillargeon,

1992).

Atrodo,

jog

objektą,

kūdikiai

kuris, 1995,

intuityviai

paneigdam as 1998,

suvokia

am žinu­

2004; kur

W ellm an

kas

daugiau

fizikos dėsnių nei įsivaizdavo Piaget. •

Be to, kūdikiai supranta skaičius. Karen W ynn (1992, 2000) rodydavo pen­ kių m ėnesių kūdikiam s vieną arba du daiktus. Po to ji uždengdavo daiktus skydeliu pakeldavo jiem s

ir

vieną

išim davo

arba

skydelį,

kūdikiai

kartais

būdavo

rodom as

vieną

pridėdavo

nustebdavo,

„neteisingas"

daiktų

(žr.

4.12

įdėm iai

skaičius.

pav

Kai

.) .

žiūrėdavo

Tačiau

ar

W ynn

ilgiau, jie

kai

reaguo­

davo tik į didesnį ar m ažesnį daiktų kiekį, o ne į pasikeitusį skaičių (Feigenson ir kiti, 2002)? Vėlesni eksperim entai parodė, kad kūdikių skaičiaus po­ jūtis

galioja

ir

didesniem s

skaičiam s

bei tokiem s

dalykam s

kaip

būgno

dū­

žiai ir judesiai (Lipton ir Spelke, 2003; M cCrink ir W ynn, 2004; Spelke, 2000; W ynn ir kiti, 2002). Jei kūdikiai priprasdavo, kad žaislinis ančiukas scenoje pašokdavo

tris

kartus, jie

tus. Akivaizdu, jog

žaisliukas

pašokdavo

tik

kar­

Priešoperacinė stadija

išm intingesni, negu

įsivaizdavo

Piaget. Kū­

(preoperational stage) -

nustebdavo, kai

kūdikiai yra

du

Pagal Piaget teoriją tai - stadija

dikiai daug ką įsidėm i.

(nuo 2-ejų iki 6-erių ar 7-erių metų),

Priešoperacinė stadija. Piaget m etų)

vaikai

pereina

vadinam ąją

nuom one,

ikim okyklinio

am žiaus

(iki

septynerių

priešoperacinę stadiją . Jie dar negali atlikti

m ąstym o operacijų. Penkiam ečiui „labai daug" pieno aukštoje, siauroje stiklinėje

kurios metu vaikas mokosi kalbėti, bet dar nesupranta konkrečių loginių operacijų.

2 02

4 SKYRIUS

413 PAVEIKSLAS. Piaget tvermės testas

Šis priešoperacinėje stadijoje esantis vaikas dar nesupranta medžiagos tvermės principo. Apvertus vieną iš uždarų indų, kuriuose skysčio kiekis yra toks pat, staiga pasirodo, kad skysčio apverstame inde yra daugiau.

Tvermė

sum ažėja, tą patį pieną perpylus į žem ą ir plačią stiklinę. Taip yra todėl, kad

(conservation) -

vaikas kreipia dėm esį tik į aukštį ir nesugeba atlikti m ąstym o operacijos - m in­

principas (Piaget laikytas dalimi

tyse

konkretaus operacinio mąstymo),

keičiantis form ai, m edžiagos kiekis nekinta (4.13

kad, keičiantis daiktų formai, jų masė, tūris ir kiekis nekinta.

perpilti

pieno

atgal.

Vaikas

neturi

tverm ės PAV.

sam pratos

-

nesupranta,

kad,

).

Piaget nem anė, kad iš vienos stadijos į kitą pereinam a staiga. Tačiau sim bo­ linis

m ąstym as

atsiranda

dar

anksčiau

negu

jis

teigė.

Tai

pastebėjo

Judy

Jame

ji

paslėpė

(m iniatiūrinį pliušinį šuniuką už m iniatiūrinės sofos). Dvejų

su

puse m etų

Loache

(1987),

parodžiusi

vaikam s

kam bario

m odelį.

De-

žaisliuką am ­

žiaus vaikai lengvai prisim inė, kur rasti m ažąjį žaisliuką, tačiau jie nesugebėjo, vadovaudam iesi

šiuo

m odeliu,

rasti

natūralaus

dydžio

pliušinio

šuns

už

sofos

tikram e kam baryje. Trejų m etų am žiaus vaikai - tik šešiais m ėnesiais vyresni dažniausiai

prieidavo

prie

natūralaus

dydžio

pliušinio

gyvūno

tikram e

kam bary­

je, tuo parodydam i, jog jie pajėgia galvoti apie m odelį kaip apie tikro kam bario sim bolį. Piaget tikriausiai būtų nustebęs.

Egocentrizmas

Egocentrizmas. Piaget tvirtino, kad ikim okyklinio am žiaus vaikai yra egocen­

(egocentrism)-

triški:

jiem s

sudėtinga

suvokti

daiktus

asm ens

Gabrielė

iškelia

požiūriu.

dyti m am ytei piešinuką", dvejų m etų

nesugebėjimas suprasti kito

to, vadinasi, ir jo niekas nem ato. Vaikų egocentriškum ą atskleidžią jų pokalbiai

žmogaus požiūrio.

(Phillips, 1969, p. 61):

KLAUSIM AS: jei dauguma dvejų

- Ar tu turi brolį?

su puse metų amžiaus vaikų

- Taip.

nesupranta, kaip miniatiūrinės lėlės

- Koks jo vardas?

ir žaislai gali simbolizuoti tikrus

- Džimis.

objektus, ar reikėtų naudoti

- Ar Džimis turi brolį?

anatomiškai tikslias lėles apklau­

- Ne.

Ikim okyklinukas,

žiūrėdam as

televizorių

savo

„paro­

pagal Piaget teoriją priešopera­

Grėjus „pasislepia", užsidengdam as akis. Jo

jį prieš

Paprašyta

cinėje stadijoje esančio vaiko

siant tokius vaikus apie tariamą

m etų

kito

akis. Trejų

m anym u, jei jis nieko

atsistojęs

priešais

jus,

nem a­

įsivaizduoja,

fizinį ar seksualinį smurtą? Judy

kad jūs vis tiek m atote tai, ką m ato jis. Kai tokio am žiaus vaikas kalba telefo­

DeLoache(1995)

nu, į klausim ą jis gali atsakyti, linktelėdam as galvą, lyg pašnekovas jį m atytų.

rašo, jog „labai mažiems vaikams

Bendraujant su m ažu vaiku, reikia prisim inti, kad toks elgesys rodo jo pažintinį

neatrodo natūralu ar paprasta, kai

ribotum ą:

juos vaizduoja lėlė“.

jis tiesiog dar nem oka suprasti kito žm ogaus požiūrio. Tačiau m es niekada vi­

egocentriškas

vaikas

nėra

sąm oningai

„egoistas"

ar

„neatidus

kitiem s"-

GYVENIMO TARPSNIAI

siškai neišaugam e iš ankstyvosios vaikystės egocentrizm o. Net ir subrendę dažnai žinom e, kad kitų žm onių nuom onės bei požiūriai sutam pa su m ūsų ir tikim ės, jog tai, kas aišku m um s, bus aišku ir kitiem s (Epley ir kiti, 2004). Tačiau vaikai yra dar im lesni šiai „žinojim o pragaiščiai" (Birch, 2005). Tėvai, barantys vaikus, dažniausiai nesupranta jų egocentrizm o ribų. Jie m ano, kad jų vaikai kaip m aži suaugusieji gali kontroliuoti savo elgesį (Larrance ir Twentym an, 1983). Jie

įsitikinę, kad

vaikai sąm oningai piktavališkai stovi ant kelio,

išpila m aistą, neklauso draudim ų ar verkia.

Psichikos teorija. Kai Raudonkepuraitė suvokia, kad jos „m očiutė" iš tiesų yra vilkas,

ji

greitai

perkrato

savo

m intyse

žvėries

ketinim us

ir

pabėga.

Ikim okyk-

Psichikos teorija (theory of mind) -

linukai, nors ir būdam i egocentriški, išsiugdo šį gebėjim ą daryti išvadas apie ki­

žmonių supratimas apie savo ir kitų

tų

žm onių

m ąstym o

term i-

psichinę būseną: jausmus,

ną

pasiūlė

psichologai

šim -

suvokimą norus ir jų galbūt

pobūdį,

kai

Davidas

pradeda

form uoti

Prem ackas

psichikos

teoriją

ir

Guy

W oodruffas

išvadas

apie

kitų

(šį

tariam am

panzių gebėjim ui atspėti ketinim us apibūdinti). Tobulėjant

vaikų

gebėjim ui

daryti

prognozuojamą nelgseną

žm onių

m ąstym ą,

jie

m egina suprasti, dėl ko supyko kartu žaidžiantis draugas, kada broliukas ar se­ sutė su juo kuo nors pasidalys arba kaip priversti tėvus nupirkti žaislą. Didėjantis ikim okyklinukų gebėjim as erzinti, užjausti ar įtikinti kyla iš augančio ge­ bėjim o suprasti kito žm ogaus požiūrį. Pavyzdžiui, būdam i m aždaug trejų su puseketverių

su

puse m etų

am žiaus, viso

pasaulio vaikai pradeda suprasti, kad kitų

žm onių įsitikinim ai gali būti klaidingi (Callaghan ir kiti, 2005; W ellm an ir kiti, 2001;

Zim m er,

kam s

m edicininių

2003).

Jenifer

pleistrų

Jenkins

dėžutę

ir

ir

Janet

paklausė,

Astington kas

yra

parodė

jos

Toronto

viduje.

vai­

Tikėdam iesi,

4.14 PAVEIKSLAS. Vaikų psichikos teorijos patikrinimas

Šis paprastas uždavinys iliustruoja, kaip mokslininkai tiria vaikų prielaidas apie kitų žmonių mąstymą. (Pagal Baron-Cohen ir kiti, 1985.)

jog dėžutėje bus pleistrai, vaikai nustebo joje išvydę pieštukus. Pa­ klausti, ką

niekad

nem atęs

trejų

vaikai

dažniausiai

m etų

dėžutės

vaikas

atsakydavo,

m anys kad

esant jos

viduje,

„pieštukus".

Sulau­

kus 4 ar 5 m etų, vaikų „psichikos teorija" darydavo staigų šuolį į priekį,

ir

jie

su

pasitenkinim u

tikėdavosi,

kad

draugai

įsivaizduos

Čia Selė.

Čia Anė.

dėžutėje esant m edicininius pleistrus. M ūsų

psichikos teorija

taip

pat leidžia

daryti išvadas apie kito

žm ogaus jausm us. Kaip teigia Johnas Flavellis ir jo kolegos iš Stenfordo

universiteto

(2001),

net

m aži

ikim okyklinukai

supranta,

jog

Selė įdeda savo kamuolį į kairiąją spintą.

liūdni įvykiai sukelia liūdesį. Vėliau vaikai pradeda suvokti, kad m in­ tys gali sukelti jausm us - pavyzdžiui, kad anksčiau įvykusio liūdno įvykio prisim inim ai gali sužadinti liūdesį. Galiausiai, sulaukę 5-8 m e­ tų,

vaikai

sužino,

jog

spontaniškos,

savaim e

kylančios

m intys

taip

Selė išeina.

pat gali sužadinti jausm us. Jei kieno nors nuotaika staiga pasikeičia be

jokios aiškios priežasties, aštuonm etis

pam anys, jog

taip

atsitiko

žm ogaus

požiūrį

dėl kokios nors m inties. M okslininkai paprastais

tiria

vaikų

eksperim entais.

gebėjim ą

Vieno

suprasti

eksperim ento

kito m etu

(žr.

4.14

Anė perkeIia kamuolį į dešiniają spintą.

pav .)

vaikai m ato, kaip lėlė, vardu Selė, įdeda savo kam uolį į kairiąją spin­ tą. Vėliau kita lėlė, vardu Anė, perkelia kam uolį į dešiniąją spintą. Tada m okslininkai užduoda klausim ą: kur sugrįžusi Selė ieškos ka-

Kur Selė ieškos savo kamuolio?

203

204

4 SKYRIUS

(a)

4.15 PAVEIKSLAS. Piaget stadijos a) sensomotorinė stadija: kūdikiai bando pažinti šunį jį ragaudami ir liesdami; b) priešoperacinė stadija: ikimokyklinukai šeimos naminį gyvūnėlį laiko dar vienu žaidimo draugu, kuris yra tik tam, kad jie turėtų su kuo žaisti; c) konkrečių operacijų stadija: vyresni vaikai pradeda suprasti atsakomy­ bės laipsnį ir darbą, kuris yra susijęs su naminio gyvūno laikymu.

(c)

(b) m uolio? kai

autizmu

Sergantys

sunkiai

supranta,

kad

(žr.

skyrelį:

Selė,

„Pažvelkim e

nežinodam a,

jog

iš

arčiau.

kam uolys

Autizm as“)

buvo

perkeltas,

vai­ grįš

prie kairiosios spintos. Be to, autizm u sergantiem s vaikam s būna sunku apibūdinti savo ir

psichinę

„m an".

būseną.

Kurti

Pavyzdžiui,

vaikai,

turintys

jie

rečiau

girdinčius

vartoja

tėvus

ir

asm eninius m inim alias

įvardžius

„aš“

galim ybes

ben­

drauti, taip pat sunkiau supranta kitų žm onių psichinę būseną (Peterson ir Siegal, 1999). M ūsų

gebėjim as

atlikti

m ąstym o

operacijas,

m ąstyti

sim boliškai

ir

suprasti

kito požiūrį pasireiškia jau priešoperacinės stadijos m etu, o ne stebuklingai atsi­ randa vėliau. Šie gebėjim ai susiform uoja anksti ir palaipsniui tobulėja (W ellm an ir kiti, 2001) (žr. 4.15 Sulaukę spręsdam i

7

pav .).

m etų

vaikai

problem as.

Tai

vis jie

labiau

daro,

pajėgia

kaip

m ąstyti

pastebėjo

žodžiais

rusų

ir

psichologas

juos

vartoti,

Levas

Vy-

gotskis (1896-1934), jau nebem ąstydam i garsiai. Jie paverčia savo kultūros kalbą vidine ir ja pasikliauja. Tėvai, sakantys „ne“ ir atitraukiantys nuo pyrago vaiko ranką, suteikia jam savikontrolės įrankį. Kai vėliau vaikui gali prireikti atsispirti pagundai, jis taip pat galės sau pasakyti „ne“. Antraklasiai, kurie spręsdam i m a­ tem atikos

uždavinius

m urm a

sau

po

nosim i,

geriau

supranta

šį

dalyką

būdam i

trečiojoje klasėje (Berk, 1994). Ar vaikai kalbėtų garsiai, ar m intyse, tai jiem s padeda kontroliuoti elgesį bei em ocijas ir išm okti naujų įgūdžių. O kai tėvai vai­ kam s pasiūlo žodžius, jie, pasak Vygotskio, suteikia pastolius, kuriais vaikai gali kopti į aukštesnius m ąstym o lygius.

Konkrečių operacijų stadija

Konkrečių

operacijų

(concrete operational stage)-

konkrečių

operacijų

stadija. stadiją.

Apie Jie

šeštuosius-septintuosius pradeda

suprasti

m etus

tverm ės

vaikai

sąvoką,

pasiekia

kad,

kei­

pagal Piaget teoriją tai - stadija

čiantis form ai, kiekis išlieka toks pat. Jie jau gali m intyse perpylinėti pieną į skir­

(nuo 6 ar 7 metų iki 11 metų),

tingų

kai vaikas pradeda logiškai mąstyti

su tverm ės dėsniu. Pavyzdžiui:

apie konkrečius dalykus.

form ų

indus. Jie m ėgsta ir papokštauti kalbėdam i apie dalykus, susijusius

Ponaitis Džonsas įėjo į restoraną ir pietums užsisakė visą picą. Kai padavėjas paklausė, į kiek dalių ją padalyti - šešias ar aštuonias, ponaitis atsakė: „O, geriau į šešias, aš nepajėgčiau suvalgyti aštuonių gabalų!“ (McGhee, 1976)

Piaget nuom one, konkrečių operacijų stadijos m etu plėtojam i pažintiniai gebėji­ m ai,

kurių

reikia

m atem atinėm s

transform acijom s

bei

tverm ei

suprasti.

m am a teigė, jog kol nesusipažino su Piaget teorija nesuprato, kodėl jos šešerių

Viena

GYVENIMO TARPSNIAI

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU: Autizmas

Autizmas (autism)-

vaikystėje atsirandantis sutrikimas, kuriam Autizmas - tai sutrikimas, kuriam būdingas nemokėjimas bendrauti

būdingas negebėjimas bendrauti, socialiai

bei socialiai sąveikauti. Pagal psichikos teoriją kai kurie vaikai negeba

sąveikauti ir suprasti kitų mąstymą.

suprasti savo ir kitų žmonių psichinės būsenos (Klein ir Kihlstrom, Daug diskusijų keliančioje teorijoje psichologas Simonas Baron-

1998; Yirmiya ir kiti, 1998). Sakoma, jog autistai yra „protiškai akli". Jiems sudėtinga suvokti, ką mąsto ir jaučia kiti žmonės. Jie nesu­

Cohenas (2004,2005) teigia, kad autizmą lemia „ypatingos vyriškos

pranta, kad žaidimo draugai ir tėvai gali turėti kitokį požiūrį. Autistams

smegenys". Jis daro išvadą jog mergaitės yra „empatiškos“ natūra­

sunku skaityti mintis (jūs tai darote intuityviai): ar šis veidas šypso­

liai. Joms geriau sekasi skaityti veido išraišką ir gestus, o sergantiems

si iš laimės, ar tai savimi patenkinta kvaila šypsena, o gal pašaipus

autizmu vaikams - tai sudėtingas uždavinys. Nors tai iš dalies būdinga

nusiviepimas? Dauguma vaikų išmoksta suprasti, jog kito vaiko pa­

abiems lytims, Baron-Cohenas mano, jog berniukai labiau linkę sis­

temptos lūpos byloja apie liūdesį, o žaižaruojančios akys reiškia džiu­

teminti - viską suprasti, vadovaudamiesi taisyklėmis arba dėsniais,

gesį arba šelmiškumą. Autistai (kurių smegenų sričių leidžiančių do­

kaip matematinėse ir mechaninėse sistemose. „Jei abu tėvai yra „sis­

mėtis kitais, veikla sutrikusi) nepajėgia perprasti šių ženklų (Frith ir

temintojai", rizika, jog jų vaikas sirgs autizmu, bus didesnė", teigia

Frith, 2001). Vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, kuris kartais va­

Baron-Cohenas. O dėl „atrankinio poravimosi" - žmonių polinkio ieš­

dinamas „ūmia“ autizmo forma, yra normalaus intelekto, dažnai lydi­

koti sutuoktinio su panašiais interesais - du „sistemintojai" iš tiesų

mo ypatingo talento ar gebėjimų konkrečioje srityje, tačiau jiems ne­

dažnai susiporuoja, pastebi jis ir pabrėžia: „Neneigiu aplinkos veiks­

pakanka socialinio bendravimo ir komunikavimo įgūdžių todėl jie ne­

nių tik sakau, jog nereikia pamiršti biologijos." Tačiau Elizabeth Spel­

pajėgia užmegzti normalių santykių su bendraamžiais.

ke (2005) skeptiškai vertina tariamai įgimtą vyrų polinkį sisteminti.

Autizmo simptomai, tarp kurių gali būti ir kalbos sutrikimai bei

Remdamasi kitais moksliniais tyrimais, ji teigia neįžvelgianti jokio „vy­

nerangumas, būna nuo lengvų iki sunkių o pastaraisiais metais au­

rų pranašumo suvokiant objektus ar perprantant mechanines siste­

tizmas dėl kol kas ginčytinų priežasčių diagnozuojamas dažniau. At­

mas. Daugelio tyrimų duomenimis, ir vyriškos, ir moteriškos lyties

rodo, jog pagrindinė priežastis - pakitusi smegenų„elektroschema“,

kūdikiai atranda tuos pačius dalykus tuo pačiu metu." Tad ar teisinga

kurią sudaro pluoštai, jungiantys nutolusius neuronus ir leidžiantys

idėja, kad sergantys autizmu (o tai daugiausia vyriškos lyties) vaikai

sąveikauti skirtingoms smegenų sritims, atsiradusi dėl kažkurių ge-

turi „ypatingas vyriškas smegenis"? Laukite, kol bus paskelbta dau­

nų sąveikos su aplinka (Blakeslee, 2005; Wickelgren, 2005).

giau mokslinių tyrimų duomenų.

m etų

dukra

„Kiek

bus

Laura prie

nesugeba

aštuonių

atlikti

pridėjus

atvirkštinio “

keturis ,

po

aritm etinio 5

sekundžių

veiksm o.

Paklausta:

ji

„dvylika",

atsakė

bet dar penkių sekundžių prireikė, kad pasakytų, kiek bus, kai iš dvylikos atim sim e keturis. Būdam a aštuonerių, ji jau galėjo atlikti atvirkščią veiksm ą ir iškart atsakyti į antrąjį klausim ą.

Formalių operacijų stadija. Apie dvyliktuosius gyvenim o m etus nuo grynai kon­

Formalių operacijų stadija

kretaus

(formal operational stage) -

m ąstym o

(tikroji patirtis) pereinam a

prie

abstrakčioj o

(įsivaizduota

tik­

hipotetiniais

pagal Piaget teoriją tai - stadija

teiginiais ir daryti išvadas: jei taip, tai šitaip. Tokio am žiaus vaikam s jau būdin­

(paprastai prasidedanti apie 12

gas sistem ingas m ąstym as, kurį Piaget vadino form aliom is operacijom is.

gyvenimo metus), kai žmonės

rovė

ir

Nors

sim boliai).

loginis

paauglystės,

Anot

m ąstym as

m ąstym as

Piaget,

ir

paaugliai

jau

argum entavim as

form aliom is

operacijom is

Piaget. Panagrinėkim e tokią paprastą problem ą:

išm oksta

visiškai

sam protauti

atsiskleidžia

prasideda

anksčiau,

tik

sulaukus

negu

m anė

pradeda logiškai mąstyti abstrakčiomis sąvokomis.

205

206

4 SKYRIUS

Jei Džonas

yra

mokykloje, tai ir Marija yra mokykloje. Džonas yra mokykloje.

Ką gali pasakyti apie Mariją?

Vaikai, pasiekę form alių operacijų stadiją, atsako teisingai. Bet ir daugum a sep­ tynm ečių taip pat nedvejodam i atsako teisingai (Suppes,1982).

Piaget teorijos vertė 10 TIKSLAS. Aptarkite dabartinį psichologų požiūrį į Piaget pažintinės raidos teoriją.

Piaget stadijų teorija padarė didelę įtaką. Kai kuriais atžvilgiais ji labai gerai ver­ tinam a.

Tyrim ai,

atlikti

visam e

pasaulyje

-

nuo

Australijos

čiabuvių

iki

Alžyro

ir Šiaurės Am erikos gyventojų - patvirtina, kad, kaip teigė Piaget, žm ogaus pa­ žintinė raida visur iš esm ės yra vienoda (Segall ir kiti, 1990). Tačiau šiuolaiki­ niai

m okslininkai

kiekviena kurių

stadija

raidą

laiko

prasideda

nepastebėjo

esant

tolydesnę

anksčiau,

Piaget. Jie

jie

negu

atskleidė

m anė

Piaget.

sąvokinio

form aliajai logikai pažinim o

Nustatę,

m ąstym o

procese

kad

gebėjim us,

skiria

m ažes­

nę reikšm ę negu Piaget. Kas tuom et lieka iš Piaget idėjų apie vaiko psichiką? Daug - tiek daug, kad m etais žurnalas Time jį išskirtų kaip vieną iš 20 įtakingiausių am žiaus m oks­

1999

lininkų bei m ąstytojų, o per britų psichologų apklausą jis būtų pripažintas gar­ siausiu

XX

am žiaus

gas pažinim o

psichologu

(Psychologist,

2003).

Piaget

nurodė

reikšm in­

gaires ir sukėlė viso pasaulio m okslininkų susidom ėjim ą psichikos

raida. Jis labiau pabrėžė ne am žių, kuriam e vaikai dažniausiai pasiekia konkre­ čius etapus, o jų seką, kuri, kaip parodė vėlesni m oksliniai tyrim ai, yra beveik tokia, kad

kaip

apibūdino

šiandien

m es

Piaget

(Lourenco

vadovaujam ės

jo

ir

M achado,

idėjom is,

1996).

aiškindam i

Piaget

naujus

nenustebtų,

dalykus

ir

taip

tęsdam i m ūsų pažintinę raidą. Kokias

išvadas

galėtų

padaryti

tėvai

ir

m okytojai?

Piaget

teigė,

kad

vaikai

konstruoja savo supratim ą sąveikaudami su pasauliu. Tai reiškia, jog vaikai nė­ ra

pasyvios

talpyklos,

laukiančios,

kol

m okytojai

jas

pripildys

žiniom is.

M oky­

tojai daugiau laim ėtų, jei rem tųsi tuo, ką vaikai jau žino, įtrauktų juos į konkre­ čius

veiksm us,

skatintų

m inkite:

m ažiem s jum s

šalia

jais

kad

tėvai

ir

at­

Supraskite,

jog

nulipus

sūpynių

te, jog vaiko pažintinė nebranda yra adaptyvi. Tai gam ta pasirinko tokią strate­ laikytųsi

-

m okytojai,

neįkandam a.

Šekspyro - anglų literatūrai."

vaikai

akivaizdu

yra

gale sėdintis draugas nukris - gali būti nesuvokiam a trim ečiui. Taip pat žinoki­ kad

ir

Būsim ieji

tai,

giją,

paprasta

logika

„Piaget įtaką raidos psichologijai

Harry Beilinas (1992)

atrodo

m ąstyti.

suaugusiųjų

galime vertinti panašiai kaip

Raidos psichologas

kas

savarankiškai

vaikam s

besirūpinančių

nuo

suaugusiųjų

ir

šitaip

kitam e

laim ėtų

laiko išm okti bei socializuotis (Bjorklund ir Green, 1992).

Socialinė raida 11 TIKSLAS. Apibūdinkite nepažįstamų žmonių baimę.

Aristotelis

sakė,

kad

žm ogus

yra

„socialinis

gyvūnas “ ,

kuriam

skirta

gyventi,

glaudžiai bendraujant su kitais jam svarbiais gyvūnais. Kaip form uojasi prieraišu­ m o saitai? Ką jie duoda, jeigu kuriam i saugiai? O jei šių saitų nėra arba jie nu­ trūksta?

G YVENIM O TARPSN IAI

Kūdikiai

yra

socialinės

būtybės

jau

nuo

pat

gim im o.

Visų

kultūrų

207

kūdikiai

labai prisiriša prie tų, kurie jais rūpinasi. Iš pradžių kūdikius traukia visi žm o­ nės, vėliau

jie

teikia

pirm enybę

pažįstam iem s

veidam s

bei balsam s, dar vėliau,

sulaukę tėvo ar m otinos dėm esio, čiauška ir guguoja. Kai vaikas tam pa m obilus ir

im a

8-ojo

suprasti

daiktų

m ėnesio

kuriuos

jie

pažįsta,

turi pažįstam ų nam os

nepažįstam us

tarsi veidų

schem os,

pastovum ą,

atsiranda

žm ones

sakydam i:

„Tik

nepažįstam ų

sutinka

nepalik

žm onių

verksm u

m anęs".

ir

Šio

baim ė.

prašosi

pas

am žiaus

vaikas

Nuo tuos, jau

schem as; jei naujasis veidas neatitinka nė vienos prisim e­

vaikas

susijaudina

(Kagan,

1984).

Tai

rodo,

kad

Nepažįstamų žmonių baimė

(stranger anxiety) svetimų žmonių baimė, išryškėjanti apie 8-ąjį mėnesį.

sm egenys,

psichika ir socialinis-pažintinis elgesys vystosi kartu. Dvylikos m ėnesių vaikai tvirtai įsikabina į tėvus išsigandę, nujausdam i išsis­ kyrim ą, o

vėl susitikę juos stipriai apkabina, džiaugsm ingai šypsosi. Nėra nuo­

stabesnio socialinio elgesio kaip šis stiprus kūdikio ir tėvų ryšys.

Prieraišumo kilmė 12 TIKSLAS. Aptarkite maitinimo, kūno sąlyčio ir artimumo poveikį kūdikio socialiniam prieraišumui. Prieraišumas (attachment) -

-

Prieraišum as nančių m u,

juo

tai

stiprus

išlikim o

im pulsas,

asm enų. Kūdikiai prisiriša prie tų

įprasta,

kurie

reaguoja

į

jų

poreikius.

traukiantis

kūdikį

prie

(dažniausiai tėvų), su Ilgai

raidos

psichologai

besirūpi­

emocinis ryšys su kitu žmogumi;

kuriais ra­

maži vaikai tai išreiškia artumo

m anė,

su globėju poreikiu ir liūdesiu

kad

kūdikiai prisiriša prie juos m aitinančių žm onių. Tai labai įtikinam a. Tačiau vie­

išsiskiriant su juo.

nas netikėtas atradim as parodė, jog to nepakanka prieraišum ui paaiškinti. K ūno sąlytis. Viskonsino universiteto psichologai Harry Harlow ir M argaret Harlow 1950

m.

augino

beždžiones

m okym osi

tyrim am s.

Kad

suvienodintų

jų

patyri­

m ą ir apsaugotų nuo ligų, m okslininkai vos gim usius beždžioniukus atskyrė nuo m otinų

ir

augino

atskiruose

gardeliuose,

kurių

kiekvienam e

buvo

po

vaikišką

m arlinę antklodėlę (Harlow ir kiti, 1971). Visų nuostabai m ažyliai labai prisirišo prie tų antklodėlių: kai jas paim davo skalbti, jie labai nusim indavo. Psichologai

suprato,

jog

šis

antklodėlių

pam ėgim as

prieštaravo

m inčiai,

jog

prieraišum as susijęs tik su m aitinim u. Tačiau ar galim a buvo tai padem onstruo­ ti įtikinam iau? Priešpriešindam i m aitinim osi šaltinio galią sąlyčio su antklode tei­ kiam ai ram ybei Harlow sukūrė dvi dirbtines „m otinas". Viena jų buvo iš vielos

4.16

susuktas ritinys su

Harlow motinos

m edine

galva, o

kita

- ritinys, apvyniotas pūkuotu

audiniu.

PAVEIKSLAS.

Ir prie vienos, ir prie kitos „m otinos" buvo galim a pritaisyti buteliuką, t. y. su­

H a rry H a rlo w a u g in o

sieti ją su m aitinim u.

b e žd žio n e s su d vie m

Kai

beždžioniukai

buvo

su

m aitinančiąja

vieline

„m otina"

ir

nem aitinančiąja

d irb tin ė m is m o tin o m is: vie n a - iš vie lo s

m inkštąja

„m otina", jie

visada

teikė

pirm enybę

m inkštajai „m otinai"

(4.16

p a v .).

Kaip ir žm onių kūdikiai, susijaudinę jie kabindavosi į m inkštąją "m otiną". M inkštoji „m otina"

buvo

kaip

saugi

užuovėja

tyrinėjant

aplinką,

atrodė,

kad

beždžioniu-

su s u kta s ritin ys su m e d in e g a lv a ir p rita isy tu b u te liu ku , kita - ritin ys iš p o ro lo n o a p vy n io ta s p ū ku o tu a u d e klu ,

kas tarsi pririštas prie „m otinos" nem atom u elastiniu raiščiu, kuris išsitem pia, o

b e t b e b u te liu k o . H a rlo w

paskui vėl pritraukia m ažylį atgal. Tolesni tyrim ai atskleidė, kad kiti veiksniai -

n u ste b in o d a u g e lį p sich o ­ lo g ų , p ra n e š d a m a s , k a d

supim as, šilum a bei m aitinim as - padaro m inkštąją „m otiną" dar patrauklesnę. Žm ogaus

kūdikiai

taip

pat

prisiriša

prie

tėvų,

kurie

yra

švelnūs,

kurie supa, m aitina ir glosto. Didum a tėvų ir kūdikio em ocinio bendravim o vyksta

b e žd žio n ė lė s p irm e n yb ę

nuoširdūs,

te ik ė m in k šta ja i „m o tin a i", n o rs m a itin o s i iš vie lin ė s .

208

4 SKYRIUS

Lee Kirkpatrickas (1999) teigė,

per

kad kai kuriems žmonėms

žadina

prisilietim us

(Hertenstein,

santykiai su Dievu yra tam tikra

prieglobstį,,

prieraišumo forma.

grindas ir saugus prieglobstis iš tėvų persikelia į bendraam žius ir partnerius (Cas­

(kutenim as). kai

2002),

Prieraišum ui

neram u,

patikimą

ir

kurie

atsirasti

arba

ram ina

reikalingas

pagrindą

(prisiglaudim ai),

žm ogus,

tyrinėjant.

arba saugų

teikiantis

Bręstant

patikim as

pa­

sidy ir Shaver, 1999). Bet visais gyvenim o tarpsniais m es esam e socialiniai kū­ riniai. Įgaunam e stiprybės, kai kas nors žodžiais ar veiksm ais pasiūlo saugų prie­ globstį: „Aš su tavim i. Tu m an rūpi. Kad ir kas būtų, aš tave palaikysiu" (Cro­ well ir W aters, 1994). Kritinis laikotarpis

Artim umas.

(critical period) -

Daugeliui

laikotarpis, kai tam tikri veiksniai

niu

ar potyriai labiausiai veikia

tikri įvykiai, kad raida būtų norm ali (Bom stein, 1989). Pirm asis judantis objek­

organizmo raidą.

Vienas gyvūnų

kurį

prieraišum as, -

laikotarpiu

tas,

prieraišum o palankiausiu

žąsiukas,

ančiukas

ar

veiksnys

yra

grindžiam as m etu

kūno

artim um u,

netrukus

viščiukas

sąlytis,

po

pam ato

kitas

-

form uojasi

gim im o,

kai

pirm osiom is

artim um as.

jautriu turi

kriti­

įvykti

valandom is

tam

prasi­

kalęs iš lukšto, paprastai yra m otina. Vėliau paukščiukas tik paskui ją sekioja. Įspaudas

(imprinting) -

Konradas Lorenzas (1937) tyrinėjo šį nelankstųjį prieraišum ą, vadinam ą įspau­ du. Jis tyrė, ką darys ančiukai, jeigu jų pirm iausia pam atyta judanti būtybė bus

procesas, kai tam tikriems

jis pats. Ir iš tikrųjų jie visur m okslininką sekiojo: kur tik ėjo Konradas, iš pas­

gyvūnams labai anksti kritinio

kos

laikotarpio metu susiformuoja

prisirišdavo

prieraišumas.

ratukų, riedančio kam uolio (Colom bo, 1982; Johnson, 1992). Tokį jau susiform a­

krypavo

ančiukai. prie

Tolesni

bet kokių

tyrim ai

judančių

parodė,

objektų

jog

kai

- kitos

kurių

rūšių

paukščiukai

rūšies gyvūno, dėželės ant

vusį prieraišum ą būdavo labai sunku pakeisti. Vaikai, kitaip negu ančiukai, tokio prieraišum o neturi. Vis dėlto jie prisiriša prie

to, ką

pažįsta. Tiesiog

žm onių

ar daiktų

buvim as - „paprasčiausia ekspo­

zicija" - skatina palankum ą. Vaikai kelis kartus skaito tą pačią knygą, žiūri tą patį

film ą,

venti

atkuria

pažįstam oje

šeim os

tradicijas.

aplinkoje,

lankyti

Jiem s tą

patinka

pačią

valgyti

m okyklą

su

įprastą tais

m aistą,

pačiais

gy­

draugais.

Artim um as yra saugum o ženklas. Artim um as suteikia pasitenkinim ą.

Prieraišumo skirtumai 13 TIKSLAS. Palyginkite saugų prieraišumą ir nesaugų prieraišumą. Aptarkite tėvų ir vaikų vaidmenį prieraišumo raidoje bei vaiko pamatinio pasitikėjimo pojūtį.

Kas

lem ia

prieraišum o

skirtum us?

Patekę

į

nepažįstamą

situaciją

(paprastai

į

laboratorijos žaidim ų kam barį), apie 60 procentų vaikų jaučiasi saugiai. Kai yra m otina, jie ram iai žaidžia, linksm ai tyrinėja aplinką. Jai išėjus, nusim ena, o grį­ žus nori bendrauti su ja. Kiti kūdikiai jaučiasi esą nes augūs. Jie m ažiau dom isi aplinka, gali net įsikabinti į m otiną. Jai išėjus, arba garsiai verkia, arba lieka abejingi jos

išėjim ui

ir

grįžim ui

(Ainsworth,

1973,

1989;

Kagan,

1995;

van

IJzendoorn

ir Kroonenberg, 1988). Vienas

galim as

veiksnys,

darantis

įtaką

prieraišum ui,

yra

m otinos

elgesys.

Žiurkių patelės, augusios su ram ia, rūpestinga įm ote, kuri turėjo ir savo jauni­ klių,

būdavo

rūpestingesnės,

negu

augusios

su

nervinga,

nedėm esinga

(Francis ir kiti, 1999). Ar ir žm onių kūdikiai iš m otinų „susirenka" polinkius?

įm ote.

209

G YVENIM O TARPSN IAI

M ary Ainsworth (1979) stebėjo m otinas ir kūdikius nam uose pirm uosius šešis m ėnesius, o vėliau - vienerių m etų vaikų elgesį nepažįstam oje aplinkoje be m o­ tinos. M otinų, kurios buvo tai

tinkam ai

reaguodavo,

jautrios, nuolat stebėdavo, ką daro

vaikai

jautėsi

saugiai.

Nejautrių

jų

kūdikiai ir į

m otinų,

kurios

bend­

ravo su kūdikiais tik tuom et, kai jos to norėdavo, bet nekreipdavo įjuos dėm esio kitu

m etu,

vaikai

jautėsi

nesaugiai.

Harlow

beždžioniukų,

kurių

dirbtinės

m oti­

nos buvo visiškai nejautrios, tyrim ų rezultatai buvo dar akivaizdesni. Nepažįstam o­

4.17 PAVEIKSLAS.

se situacijose be savo dirbtinių m otinų beždžioniukus apim davo siaubas (4.17

Socialinė netektis ir baimė

PAV.).

Su dirbtine motina augusį beždžioniuką, patekusį į nepažįstamą aplinką be motinos pakaitalo, apėmė siaubas. (Dabar daugiau dėmesio skiriama gyvūnų gerovei, todėl tokie tyrimai nevykdomi.)

Vėlesni tyrim ai patvirtino, kad jautrių m otinų - ir tėvų - kūdikiai dažniausiai jaučiasi saugiai (De W olff ir van IJzendoorn, 1997; van IJzendoorn, 1997). Ta­ čiau ar prieraišum o būdas priklauso nuo tėvų auklėjim o taip, kaip vaikų sam prata apie santykius priklauso nuo jų ankstyvosios patirties? O gal prieraišum o būdas yra

genetiškai

syvum o

-

temperamento

nulem to

rezultatas?

Tik

gim ę

-

kai

būdingo

kurie

em ocinio

kūdikiai

esti

reagavim o pastebim ai

ir

inten­

„sunkūs"

-

irzlūs, neram ūs ir nenuspėjam i. Kiti esti „lengvi" - linksm i, atsipalaidavę, valgo ir

m iega

įgim tus tam pa

pagal

num anom ą

skirtum us, panašūs

auginam ais lininkė

į

bute".

Dym phna

liuodam a

grafiką

priekaištauja „m edžioklinių Todėl van

Judith

ir

Thom as,

Harris

(1998),

šunų, auginam ų

norėdam a

den

tem peram entą.

(Chess

Boom

(Stabtelėkite

vaikų

Neatsižvelgiant auklėjim o

šunidėse, lyginim ą

atskirti

prigim tį

(1990)

kaitaliojo

ir

1987).

nuo

tyrim ai pudeliais,

patirties, olandų

auklėjim o

pasvarstykite:

su

jei

jūs

į

m oks­

m etodus

kontro­

būtum ėte

m oksli­

ninkai, kaip tai padarytum ėte?) Van den Boom pasirinko tokį sprendim ą: ji atsitiktinai paskirstė šim tą šešiųdevynių

m ėnesių

am žiaus sunkaus tem peram ento

kūdikių

į eksperim entinę grupę,

kurioje m otinos buvo individualiai m okom os jautriai reaguoti, ir į kontrolinę grupę, kurioje

m otinos

nebuvo

m okom os.

m entinės grupės kūdikių

buvo

įvertinim ą

procentai

gavo

tik

28

Sulaukę

12

m ėnesių

68

procentai

eksperi­

įvertinti kaip besijaučią esantys saugūs; tokį patį kontrolinės

grupės

kūdikių.

Kitų

tyrim ų

m etu

taip pat buvo pastebėta, jog intervencinės program os gali padidinti tėvų jautru­ m ą ir, šiek tiek m ažiau, kūdikių prieraišum ą (Bakerm ans-Kranenburg ir kiti, 2003). Kaip rodo šie pavyzdžiai, m okslininkai dažniau tirdavo m otinų, o ne tėvų rū­ pinim ąsi

vaikais.

Sakom a,

„m otinos

nepriteklių", o

jog

vaikai,

kuriem s trūksta

kuriem s tėvo

trūksta

m otinos

globos - tik

globos,

kenčia

„neturi tėvo". „Būti

vaiko tėvu" - reiškia apvaisinti, o „būti vaiko m otina" - reiškia jį m aitinti ir juo rūpintis. Tačiau vis daugiau duom enų byloja, jog tėvai yra ne tik m obilieji sper­ m os

bankai. Beveik

prognozuojant

vaiko

100

visam e

sveikatą

bei

pasaulyje

atliktų

savijautą, tėvo

tyrim ų m eilė

bei

rezultatai liudija, kad, palankum as

prilygsta

m otinos m eilei (Rohner ir Veneziano, 2001). Vienas didelis britų tyrim as, kuria­ m e buvo stebim i 7259 vaikai nuo gim im o iki brandos, parodė, jog tiem s vaikam s,

„Iš pasitikėjimo ir nepasitikėjimo

kurių tėvai aktyviai dalyvavo auklėjim o procese (kartu vykdavo į iškylas, skai­

konflikto kūdikis ugdo viltį, kuri yra

tydavo

ir

dom ėdavosi

jų

m okslais), dažniausiai

geriau

sekdavosi

m okykloje, net

įvertinus daugelį kitų veiksnių - tokių kaip tėvų išsilavinim as ir šeim os m ateria­ linė padėtis (Flouri ir Buchanan, 2004).

pirmoji būsimo tikėjimo suaugusiaisiais apraiška." ErikErikson, 1983

210

4 SKYRIUS

100

Ar vaikai būtų

augę

Šiaurės

Am erikoje, Gvatem aloje

ar Kalahario

dykum o­

je, nam uose ar vaikų priežiūros įstaigose, nerim as išsiskyrus su tėvais esti stip­ 80

riausias apie tryliktą m ėnesį, o vėliau tolydžiai m ažėja (4.18

Ar taip esti

p a v .).

dėl to, kad augant silpnėja poreikis m ylėti ir būti m ylim am ? Vargu. Kitais atžvil­ 60

giais m ūsų gebėjim as m ylėti stiprėja, ir m alonum as liesti ir turėti tuos, kuriuos m ylim e,

40

niekada

neišnyksta.

Šiaip

ar

taip,

ankstyvojo

prieraišum o

jėga

pam ažu

slopsta, leisdam a vaikam s išeiti į pasaulį ir lengviau bendrauti su nepažįstam ais žm onėm is, bet nepaisant atstum o palaikyti em ocinį ryšį su m ylim ais žm onėm is.

20

Raidos teoretikas Erikas Eriksonas (1902-1994), dirbęs kartu

su

žm ona

Joan

Erikson, teigia, jog saugiai besijaučią vaikai žvelgia į pasaulį su pam atiniu pa­

0 Am žius m ėnesiais

-jausm u,

sitikėjim u

kad

pasaulis

yra

patikim as

bei

nuspėjam as.

Eriksonas

pa­

m atinį pasitikėjim ą aiškino ne nuolatine teigiam a aplinka ar įgim tu tem peram en­ 4.18 PAVEIKSLAS. Kūdikių nerimas dėl išsiskyrimo su tėvais E k s p e rim e n to m e tu k ū d ik ia i b u v o p a lik ti b e m o tin ų

tu, o tėvų elgesiu su kūdikiu. Jo nuom one, kūdikiai, turintys jautrius bei m ylin­ čius

globėjus,

susikuria

būtų

nustebęs,

kad

m u,

arba

pasitikėjim o

suaugusiųjų

nesaugiu,

neram iu

nuostatą

m eilė

visam

reiškiasi

prieraišum u,

arba

gyvenim ui.

arba

saugiu,

prieraišum o

Eriksonas

patikliu

vengim u

ne­

prieraišu­ (Feeney

ir

n e p a ž įs ta m o je a p lin k o je .

Noller, 1990; M ikulincer ir Shaver, 2005; Rholes ir Sim pson, 2004). Nors dis­

A b ie jo s e g ru p ė s e v e rk u s ių

kusijos iki šiol nesiliauja, daugelis m okslininkų

v a ik ų , m o tin a i iš ė ju s , b u v o d a u g ia u s ia ta rp 1 3 -o s

pripažįsta, kad

m ūsų

ankstyvojo

prieraišum o form a padeda pam atus santykiam s suaugus (Fraley, 2002).

m ė n e s ių tiria m ų jų . (Iš K a g a n , 1 9 7 6 .) N e b u v o

Prieraišumo trūkumas

d id e lio s k irtu m o ta rp la n k iu s ių lo p š e lį ir jo

14 TIKSLAS. Įvertinkite tėvų aplaidumo, šeimos irimo bei vaikų priežiūros įstaigų įtaką prieraišumo

n e la n k iu s ių k ū d ik ių .

formoms ir raidai.

Pamatinis pasitikėjimas

Jei m anom e, kad

(basic trust) -

tinka,

pasak Eriko Eriksono, tai -

nėra liūdnesnės tyrim ų m edžiagos. Įvairiose įstaigose augantys vaikai be nuolatinio

jei

jausmas, kad pasaulis

globėjo

yra numatomas ir patikimas;

leisti,

manoma, jog šis jausmas

tyje

saugus

aplinkybės

dėm esio dažnai

ir

yra

Rum unijos

prieraišum as

neleidžia paskatinim ų,

užsisklendę,

našlaičių

beždžiones"

ugdo

vaikui arba

vaikai,

išsigandę,

prieglaudose

Harlow

tinkamos patirties, įgytos

negu

bendraujant su jautriais globėjais.

Rum m ell ir Hansen, 1993; Rutter ir kiti, 1998).

m ėnesius,

(Carlson, em ociniai

1995).

Jei

„randai“

uždaryti

nekalbūs.

Psichologijoje

ir

visiškai

devintajam e atrodė

tokioje

ilgam

saitų?

nam uose

XXa.

vaikai

vaikas

lieka

gebėjim us, tai kas atsi­

prieraišum o

augantys

formuojasi kūdikystėje dėl

8

socialinius

susikurti

„labai

įstaigoje

(Chisholm ,

panašūs

gyvena

1998;

ap­

dešim tm e­ į

ilgiau

M alinosky-

Tas pat nutiko ir Harlow beždžionėlėm s, kurios buvo auginam os visiškai at­ skirtos, net be dirbtinių m otinų. Suaugusios jos apm irdavo iš baim ės arba pra­ trūkdavo tiškai

pykčiu,

kai

subrendusios,

turėdavo

jos

būti

nesugebėjo

su

kitom is

poruotis.

jų

am žiaus

Dirbtinai

beždžionėm is.

apvaisintos

tokios

Ly­

patelės

dažnai nesirūpindavo savo pirm agim iais, su jais elgdavosi žiauriai ar net m irti­ nai grėsm ingai. Nem ylėti žm onių vaikai irgi tam pa m ylėti nem okančiais suaugusiaisiais. Žiaurūs tėvai taip pat prisim indavo buvę m ušam i bei apleisti vaikystėje (Kem pe ir Kem ­ pe,

1978).

Tą

patį

sakė

ir

daugelis

nuteistų

žudikų.

Keturiolikos

jaunų

vyrų,

laukiančių nuosprendžio už nusikaltim us, apklausa parodė, jog dvylika iš jų bu­ vo patyrę žiaurų fizinį sm urtą (Lewis ir kiti, 1988).

G YVENIM O TARPSN IAI

Ar tai reiškia, kad šiandieninė auka tikrai bus rytdienos nusikaltėlis? Ne. Nors daugum a

sm urtautojų

netinkam ai augusių

patys yra netampa

elgtasi,

patyrę

sm urtą, daugum a

nusikaltėliais

ar

vaikų, su

žiauriais

tėvais.

kuriais buvo

Daugum a

vaikų,

nepalankiom is sąlygom is (tai rodo ir holokaustą patyrusių vaikų pavyz­

dys), geba atsitiesti ir tam pa norm aliais suaugusiais žm onėm is (Helm reich, 1992; M asten, 2001). Vieno tyrim o m etu stebėti 1000 jaunuolių, su kuriais buvo blo­ gai elgtasi. Tyrim o išvadose teigiam a, kad jei toks elgesys patirtas ankstyvojoje vaikystėje,

sm urto

kaip

nukrypim o

nuo

norm os

apraiškos

išnyksta

iki

vėlyvo­

sios paauglystės (Ireland ir kiti, 2002). Tačiau kitiem s vaikam s, ypač tiem s, kurių ryšiai su sm urto kupina praeitim i staiga nenutraukiam i, sekasi prasčiau. 30 procentų iš jų skriaudžia savo vaikus: tai keturiskart daugiau už sm urto prieš vaikus vidurkį šalyje (Kaufm an ir Zigler, 1987; W idom , 1989a, b). Be to, m aži vaikai, išgyvenę seksualinį ar fizinį sm ur­ tą,

karo

žiaurum us

(buvę

m ušam i,

stebėję

kankinim us,

gyvenę

nuolatinėje

bai­

m ėje), to neužm iršta: juos kam uoja dažni naktiniai košm arai, depresija, o jų pa­ auglystę

lydi

narkotikai,

1993;

Polusny

vaikų

išnaudojim as,

ir

valgym o

Follette, ypač

sutrikim ai,

1995; -

Trickett

žiaurus

ir

agresija

ir

(Kendall-Tackett

M cBride-Chang,

ilgai

1995).

trunkantis, padidina

ir

kiti,

Seksualinis

vaikų

sveikatos

bei psichologinių sutrikim ų, polinkio į nusikalstam um ą riziką (Freyd ir kiti, 2005; Tyler, 2002). Nors vaikai geba greitai atsigauti, vaikystėje patirta sunki traum a gali palikti pėdsakus dieną

sm egenyse.

atim am a

Jei

jais

iš

tik

ką

besirūpinanti

gim usių

suaugusi

žiurkiukų

žiurkė,

keliom s

vėliau

jų

valandom s

sm egenyse

per

susidaro

m ažiau neuronų (M irescu ir kiti, 2004). Paprastai ram ūs auksiniai žiurkėnai, kurie jauni būdavo nuolatos gąsdinam i arba puolam i, užaugę būna bailūs, jei atsiduria narvelyje

su

to

paties

dydžio

žiurkėnais,

arba

peštukai,

jei

narvelyje

kartu

su

jais gyvenantys žiurkėnai yra silpnesni (Ferris, 1996). Dėl nuolatinių stresų pa­ kinta

šių

gyvūnų

sm egenų

chem inės

m edžiagos

serotonino,

kuris

slopina

agre­

syvum o im pulsus, kiekis. Panaši vangi serotonine reakcija buvo pastebėta sm urtą patyrusių

vaikų

sm egenyse. Vėliau

jie

tapo

agresyviais paaugliais ir suaugusiai­

siais. „Stresas gali sukelti virtinę horm oninių pokyčių, kurie pritaiko vaikų sm e­ genis kovai su pikta linkinčiu pasauliu “ , - daro išvadą šiurkštaus elgesio tyrinė­ tojas M artinas Teicheris (2002). O

gal

šeim oje, dvynių

sm urtą

bloga tyrim ai

patyrusių

aplinka rodo,

aukų

ar kad

problem ų

pažeidžiam as m oterim s,

priežastis

kita

tem peram entas?

vaikystėje

-

pavyzdžiui,

Am erikos

patyrusiom s

ir

bėdos

Australijos

seksualinę

prievartą,

yra didesnė rizika susirgti depresija, būti kam uojam om s nerim o ir polinkio į al­ koholizm ą, negu

jų

tapačiom s

dvynėm s

seserim s, nepatyrusiom s

sm urto

(Kendler

ir kiti, 2000; Nelson ir kiti, 2002). Patyręs sm urtą dvynys, turintis tuos pačius genus, tuos sm urto dų

pačius

tėvus

pasekm es.

Tačiau

anksčiau

patirtą

apie

(Sbraga depresijos

ir

O’Donohue, riziką,

tačiau

ir

gyvenantis

tam e

m okslininkai seksualinę 2003).

daugelio

perspėja,

prievartą

Nors

pačiam e

vaikų

tokią

kad

rajone, gyvena neskubėtum e

rem dam iesi patirta

prievartą

daryti

dabartiniais

seksualinė patyrusių

jausdam as

prievarta

žm onių

išva­

sim ptom ais didina

nekam uoja

211

„Ko išmokstame lopšyje, nepamirštame iki gyvenimo pabaigos." Prancūzų patarlė

depresija,

o

daugum a

depresija

sergančių

žm onių

nėra

patyrę

seksualinės

prievartos.

Prieraišumo sugriovimas. Kas atsitinka kūdikiui, kai sugriaunam as prieraišum as? Atskirti nuo savo šeim ų beždžionių ir žm onių kūdikiai nusim ena, netrukus užsi­ sklendžia savyje bei puola į neviltį (Bowlby, 1973; M ineka ir Suom i, 1978). Bai­ m indam iesi, kad stiprus išsiskyrim o stresas vaikui gali padaryti ilgalaikę žalą (bei gindam i tėvų teises), teism ai paprastai nėra linkę atskirti vaiko nuo šeim os. Patekę į palankią ir nuolatinę gyvenam ąją aplinką, daugum a kūdikių atsigau­ na po išsiskyrim o streso. Leonas Yarrow ir jo kolegos (1973), tirdam i įvaikius, atskleidė, kad vaikai, paim ti iš globėjų tarp šeštojo ir šešioliktojo m ėnesių, iš pra­ džių neturėjo apetito, blogai m iegojo, nenoriai bendravo su naująja m otina. Tačiau ištyrus juos, sulaukusius dešim ties, šis poveikis buvo vos pastebim as. Jiem s sekėsi ne blogiau, negu vaikam s, kurie buvo įvaikinti jaunesni kaip 6 m ėnesių (beveik nepatyrę streso). Taip pat ir Rum unijos našlaičiai, kūdikystėje ar vaikystėje įvai­ kinti atsidavusių šeim ų, dažniausiai greitai tobulėdavo, ypač sparti būdavo jų pa­ žintinė raida. Tačiau daugkartinė globėjų kaita, kliudanti vaikui prisirišti, gali būti labai žalinga, kaip ir dažnas vaiko atėm im as iš m otinos ir vėl grąžinim as jai. Suaugusieji taip pat kenčia, kai nutrūksta jų prieraišum o saitai. Ar tai įvyksta m irties, ar išsiskyrim o atveju, saitų nutrūkim as sukelia num atom ą įvykių grandinę: nuolat m ąstom a apie prarastą artim ą žm ogų, vėliau apninka gilus liūdesys, galiau­ siai

pradedam a

užsim iršti

1994).

Tik

kartais

nustem ba

ilgalaikis

ką

ir

išsiskyrusios

grįžtam a poros,

supratusios,

prieraišum as

retai

kad

į

jau nori

nutrūksta

norm alų seniai būti

šalia

staiga.

gyvenim ą

nebejutusios buvusio

Atsiskyrim as

(Hazan m eilės

ir

partnerio. yra

Shaver,

vienas

kitam ,

Stiprus

procesas,

o

ir ne

įvykis.

Ar vaikų priežiūros Įstaigos daro įtaką prieraišumui? Šiaurės Am erikoje XX a. viduryje, kai „m am a nam uose" buvo socialinė norm a, tyrėjai kėlė klausim ą: „Ar darželio lankym as nedaro vaikui neigiam os įtakos? Ar tai nesilpnina vaikų prie­ raišum o prie tėvų?" Kadangi paprastai būdavo stebim i labai geri darželiai, nei­ giam os

įtakos

(1986)

knygoje

nenustatyta M other

Care/Other

aiškino, kad

vaikai yra

įvairiausiom is

gyvenim o

nuom onę,

kad

(Belsky,

m otinos

1990).

Care

Raidos

(„M otinos

psichologė

priežiūra.

Sandra

Kitokia

Scarr

priežiūra")

„biologiškai tvirti individai..., kurie gali puikiai gyventi sąlygom is". užim tum as

Scarr vaiko

išreiškė raidai

daugelio

nedaro

raidos

didesnio

psichologų

poveikio

(Erei

ir kiti, 2000). Tuom et tyrėjai pradėjo dom ėtis įvairių tipų vaikų priežiūros įstaigų įtaka skir­ tingiem s nuo

vaikam s.

Dabar

jau

gana

neblogai

prastos. Scarr (1997) aiškina: „Visam e

palaikantys

ryšiai

su

suaugusiaisiais

žinom a,

kuo

pasaulyje

saugioje,

gera

sveikoje

ir

skiriasi

gera

priežiūra

priežiūra

- tai šilti,

skatinančioje

tobulėti

aplinkoje... Bloga priežiūra - kai vaikui nuobodu ir nereaguojam a į jo poreikius." Pageidautina aplinka, kai vaikas gali dažnai kalbėtis su suaugusiu auklėtoju. Šiuo požiūriu

kokybiškos

vaikų

priežiūros

leidę tėvai gim tuosiuose nam uose.

įstaigos

vaikui

duoda

daugiau

negu

apsi­

G YVENIM O TARPSN IAI

Vėlesnių tyrim ų duom enys ne tik patvirtina, kad vaikų priežiūros įstaigų ko­ kybė turi įtakos. Jie rodo, jog šeim os m aterialinis nepriteklius verčia siųsti vaikus į

nekokybiškas

priežiūros

įstaigas;

be

to,

juo

daugiau

šeim oje

nestabilum o

bei

sum aišties, tuo tėvų auklėjim as yra autoritariškesnis, o vaikai daugiau laiko pra­ leidžia prie televizoriaus ir m ažiau - prie knygų (Love ir kiti, 2003; Evans, 2004). Vieno

dešim tyje

vaikų

nuo

vieno

m etų

am žiaus

Am erikos

m ėnesio

vaikų,

m iestų

tebevykstančio

am žiaus. Pastebėta, kad

daugiausia

laiko

tyrim o nuo

praleidžiančių

m etu

ketverių

vaikų

stebim i

1100

puse

iki 6

su

priežiūros

įstaigose,

m ąstym o ir kalbos įgūdžiai yra truputį geresni. Tačiau šie vaikai yra agresyves­ ni ir

neklusnesni (NICHD, 2002; NICHD, 2003). Teigiam a

gesio

problem ų

psichologei

padaugėjim o

Eleanorai

ir

M accoby

vaikų

priežiūros

(2003)

perša

įstaigose

išvadą,

jog

koreliacija

praleisto „kai

tarp

laiko

kuriem s

el­

raidos

vaikam s,

ilgesnį laiką praleidžiantiem s taip, kaip dabar, organizuotose vaikų priežiūros įstai­ gose, kyla

tam

tikra

rizika“. Tačiau

vaiko

tem peram entas, m otinos jautrum as ir

šeim os ekonom inė padėtis bei išsilavinim o lygis turi didesnę įtaką nei laikas, pra­ leistas vaikų priežiūros įstaigoje. Kiti neseniai atlikti tyrim ai pateikia tokius duo­ m enis: •

Tom is dienom is, kai pradedantys vaikščioti vaikai būna darželyje, jų streso horm onų

lygis

padidėja,

o

būnant

nam uose

-

sum ažėja

(W atam ura

ir

kiti,

2003). •

Kai m otinos, gaunančios

socialinę

pašalpą, pradeda

dirbti, jų

ikim okyklinu­

kai vaikai nepatiria neigiam ų pasekm ių (Chase-Lansdale ir kiti, 2003). •

Nors dirbančios m otinos praleidžia m ažiau laiko su savo kūdikiais, jos daž­ niau

šį

trūkum ą

dravim o

su

kom pensuoja

draugais)

po

darbo

atsisakydam os bei

kitų

savaitgaliais.

dalykų Dėl

to

(pavyzdžiui, dirbančios

ben­

m otinos

po darbo daugiau laiko praleidžia žaisdam os bei kalbėdam osi su savo kūdi­ kiais, nešiodam os juos ant rankų nei nedirbančios m otinos (Huston ir Aron­ son, 2005). Tiriant

vaikų

priežiūros

įstaigas

ir

„vadovaujantis

duom enim is",

kartais

ten­

ka susidurti su prieštaravim ais, pastebi m okslininkas Jay Belsky (2003). Ir vaikų priežiūros įstaigų kritikai, ir šalininkai atkakliai laikosi savo požiūrio. „Dėl to, sako yra

Belsky,

-

m okslininkas,

kaltinam as, kad

pats

norintis

paskelbti

išgalvojo “ . Kaip

juos

nepopuliarius

rezultatus,

sinoptikai, kuriem s

dažnai

patinka

sau­

lėtos dienos, tačiau kurie kartais turi pranešti apie lietų, taip ir m okslininkai sie­ kia atskleisti ir inform uoti, kaip yra iš tiesų, net jeigu norėtų, kad būtų kitaip. Atsižvelgiant binti

vaikų

į

kultūrinių

gebėjim as

sąlygom s. Vakarietiškam nas

arba

daug gim usį

du

globėjai.

globėjų

puikiai

m odelių

jaustis

esant

įvairovę,

įvairiom s

m ūsų

neturėtų

dėm esingo

ste­

rūpinim osi

prieraišum ui būdinga, kad savo palikuoniu rūpinasi vie­ Kitose

(Field, 1996;

kūdikį

prieraišum o

m otinai, jis

kultūrose,

W haley keliauja

ir per

pavyzdžiui,

Efėje

(Zaire)

kiti, 2002). Net prieš kelių

m oterų

įprasta

turėti

paduodant ką

rankas. Per

kitas

tik

savaites

kūdikį nuolatos laiko ant rankų (ir m aitina) kitos m oterys. Dėl to atsiranda stiprus prieraišum as

prie

daugelio

žm onių.

bia: užauginti vaikui reikia viso kaim o.

Dabar

išpopuliarėjusi

afrikiečių

patarlė

skel­

213

214

4 SKYRIUS

Beveik visi sutinka, kad ikim okyklinio am žiaus vaikam s, iš tikrųjų paliktiem s likimo

valiai, kai jų

tėvai dirba, turėtų

būti skiriam a daugiau

dėm esio. Dėm e­

sio trūksta ir vaikam s, kurie 9 valandas per dieną praleidžia prastose priežiūros įstaigose, kuriose per m ažai auklėtojų. Labiausiai visiem s vaikam s reikia nuola­ tinių šiltų santykių su žm onėm is, kuriais jie galėtų pasitikėti.

Savojo Aš samprata 15 TIKSLAS. Apibūdinkite vaikų savojo Aš sampratos formavimosi pradžią ir raidą. Savojo Aš samprata

Pirm asis ir svarbiausias kūdikystės socialinis pasiekim as yra prieraišum as, o vai­

(self-concept)-

kystės - teigiam as savęs supratim as. Baigiantis vaikystei, apie dvyliktuosius m e­

savo tapatumo ir savosios vertės

tus,

jausmas.

vivertės jausm ą. Tėvai dažnai dom isi, kada ir kaip savęs supratim as form uojasi.

daugum a

vaikų

susiform uoja

-

Aš sam pratą

savojo

savo

tapatum o

ir

sa­

„Ar m ano dukrelė supranta, kad yra unikali asm enybė, kuri skiriasi nuo kitų?“ Negalim e to tiesiogiai paklausti kūdikio, nes jis nem oka kalbėti. Tačiau kūdikio elgesys

turbūt

gali

parodyti

jo

savim onės

pradžią.

Biologas

Charlesas

Darwinas

1877 m . iškėlė hipotezę, kad vaikas pradeda save įsisąm oninti, kai atpažįsta sa­ ve veidrodyje. Rem iantis šiuo rodikliu, vaiko savęs atpažinim as form uojasi laips­ niškai apie šeštąjį m ėnesį, kai jis siekia veidrodžio, norėdam as paliesti savo atvaiz­ dą, tarsi tai būtų kitas vaikas, o sulaukęs vienerių, jau atpažįsta save (Courage ir Howe, 2002; Dam on ir Hart, 1982, 1988). Kaip galim e žinoti, kada vaikas atvaizdą veidrodyje atpažįsta kaip save, o ne

Keturių skirtingų rūšių gyvūnai šimpanzės, orangutangai, gorilos

kaip m alonų draugą? Atlikdam i vieną tyrim ą m okslininkai, prieš parodydam i vaikui

ir delfinai - pažindavo save

veidrodį, nepastebim ai užtepdavo

veidrodyje, ilgai į jį pažiūrėję

18

(Marino ir kiti, 1994; Wright, 1996).

1992; Gallup ir Suarez, 1986). M atyt, 18 m ėnesių vaikai jau turi schem ą, kaip

Beždžionėlės kapucinai taip pat iš

turi atrodyti jų veidas. Jie tarsi svarsto: „O ką ši dėm ė veikia ant mano veido? “

dalies atpažįsta save (de Waal ir kiti, 2005).

m ėnesių

Nuo plėtojasi.

vaikai,

tokio

paprasto

M okyklinio

psichologinius

pam atę

bruožus

raudoną

savęs

am žiaus bei

ant jo

nosies dėm ę,

atpažinim o vaikai

savo

raudonų liesdavo

vaiko

pradeda

priklausom ybę

savo

savojo

save tam

dažų. Vyresni kaip

Aš

nosis

tikrai

(Butterworth,

sam prata

apibūdinti,

laipsniškai

nurodydam i

grupei,

15-

lygina

lytį, save

su kitais vaikais (Newm an ir Ruble, 1988; Stipek, 1992). Jie pradeda suprasti, kuriose srityse jiem s sekasi geriau, kuriose prasčiau. Jau supranta, kokių bruožų norėtų turėti. Apie aštuntuosius ar dešim tuosius m etus savojo Aš sam prata tam pa gana stabili. Nuo vaikų požiūrio į save priklauso ir jų veiksm ai. Tie, kurie susidarę teigiam ą savojo

Aš

sam pratą,

yra

labiau

pasitikintys,

savarankiški,

optim istiški,

atkaklūs

bei socialūs (M accoby, 1980). Kyla gana svarbus klausim as: kaip tėvai gali skatinti savo vaikų teigiam ą savojo Aš sam pratą? Kaip auklėjim o būdas veikia vaikus?

Vaikų auginimo praktika 16 TIKSLAS. Apibūdinkite tris auklėjimo būdus ir pateikite tris galimus ryšio tarp autoritetingo auk­ lėjimo ir socialinės kompetencijos aiškinimus.

Auklėjim o būdai yra labai įvairūs. Kai kurie tėvai nusižengusiam vaikui pliaukšteli, kai kurie paaiškina, jog negražu blogai elgtis, vieni yra griežti, kiti atlaidūs. Vie-

GYVENIMO TARPSNIAI

215

ni rodo m ažai m eilės, kiti dažnai apkabina ir bučiuoja vaikus. Ar toks skirtingas

„Jūs esat lankai, iš kurių kaip

elgesys veikia vaikus?

gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai."

Daugiausia tyrinėta, kaip ir kiek tėvai nori kontroliuoti vaikus. Keletas m oks­

Kahlil Gibran,

lininkų suform ulavo tris auklėjim o būdus. Autoritariški tėvai nustato

1.

kišk“,

„Susitvarkyk

savo

kam barį",

The Prophet, 1923

taisykles ir tikisi vaikų

„Neužsibūk

iki

vėlum os,

(„Pranašas")

paklusnum o: „Nesines

būsi

nubaustas".

„Kodėl? Todėl, kad aš taip pasakiau." Daug leidžiantys tėvai nusileidžia vaikų noram s, kelia nedaug reikalavim ų ir

2.

retai juos baudžia. Autoritetingi tėvai yra ir reiklūs, ir jautrūs. Jie kontroliuoja vaikus, nustaty­

3.

dam i taisykles bei nuolat jas prim indam i, bet taip pat ir aiškindam i priežastis bei stengdam iesi, ypač

su

vyresniaisiais, aptarti num atom as taisykles ir kar­

tais pripažinti išim čių galim ybę. Šie

auklėjim o

Stanley

būdai buvo

Coopersm ithas

(1988)

savo

atliktuose

pavadinti per stipriu, per švelniu

(1967),

Diana

tyrim uose

Baum rind

parodė,

kad

(1996),

save

ir teisingiausiu.

Johnas

vertinančių,

Buris savim i

ir

kiti

pasitiki­

nčių bei socialine kom petencija pasižym inčių vaikų tėvai paprastai yra šilti, rūpes­ tingi

autoritetingi.

ir

(Su

autoritariškais

tėvais

augę

vaikai

pasižym i

m ažesniais

socialiniais įgūdžiais ir žem esne saviverte, o daug leidžiančių tėvų vaikai paprastai esti

agresyvesni

ir

nesubrendę.)

Nors

buvo

tirtos

vidurinės

klasės

baltaodžių

šeim os, tačiau ir dviejuose šim tuose kultūrų visam e pasaulyje atliktos kitų rasių šeim ų

studijos

patvirtino

autoritetingo

auklėjim o

naudą

socialiniam

vaikų

elge­

siui bei m okym uisi (Rohner ir Veneziano, 2001; Steinberg ir M orris, 2001). Bet prieš darydam i išvadas apie įvairių auklėjim o būdų rezultatus, turim e įspėti: koreliacija

nerodo

ro) ir kai kurių

priežastingumo.

Kai

vaikystės pasiekim ų

kurių

auklėjim o

savybės turi didesnę

(tvirto,

bet

atvi­

(socialinės kom petencijos) sąsajos yra aiš­

kios. Tačiau gali būti ir kitokių šių sąsajų aiškinim ų (4.19 • Galbūt vaikų

būdų

įtaką

tėvų

pav .).

elgesiui, o

ne atvirkščiai? Net

toje pačioje šeim oje kartais skiriasi tėvų dėm esys skirtingiem s vaikam s (Holden ir M iller, 1999). Taigi galbūt socialiai brandūs, sukalbam i, gero būdo vaikai kelia didesnį tėvų pasitikėjim ą ir šiltesnį elgesį, negu m ažesne socialine kom -

4.19 PAVEIKSLAS. Koreliacija tarp autoritetingų

Vaiko savybės

Auklėjimo būdas

(t. y. pasitikėjimas savimi, socialinė kompetencija)

(t. y. autoritetingas)

Darni santuoka, bendri genai ar kitoks trečiasis veiksnys

tėvų ir vaikų socialinės kompetencijos

Galimi trys aiškinimai: 1) auklėjimo būdas gali lemti vaikų kompetenciją; 2) vaikų socialinė kompetencija gali veikti auklėjimą; 3) abi šias galimybes gali veikti koks nors trečiasis veiksnys.

4 SKYRIUS

216

petencija

pasižymintys

ar

mažiau

bendradarbiaujantys

vaikai.

Šią

galimybę

patvirtina dvynių tyrimai (Kendler, 1996). •

Galbūt esama ir trečiojo veiksnio. Galbūt socialine kompetencija pasižymintys tėvai ir vaikai turi tą patį socialinę kompetenciją lemiantį geną. Tėvai,

sais,

susiduriantys

turėtų

prisiminti,

su

prieštaringais

kad

visi

patarimais

patarimai

bei

atspindi

su

tuos

vertybes. Tiems, kurie labiausiai vertina visišką vaiko

vaikų

auginimo

patarimus

stre­

duodančiojo

paklusnumą, norimą efektą

duos autoritariškas auklėjimo būdas. Tiems, kurie vertina vaiko socialumą ir pa­ sitikėjimą savimi, patartina rinktis tvirtą autoritetingą, bet atvirą auklėjimo būdą. Vaiko auginimas daugelį metų teikia ne tik džiaugsmą ir meilę, bet ir rūpes­ čių bei jaudinimosi. Tačiau daugumai tėvų vaikas yra jų biologinis ir socialinis palikimas, jų asmeninis indėlis į žmonijos ateitį. Priminkite jaunuoliams apie mirtį, ir

jie

tuoj

pat

panorės

turėti

vaikų

(W isman

ir

Goldenberg,

2005).

Perfrazuo­

jant psichiatrą Carlą Jungą, mes žengiame atgal iki savo tėvų ir pirmyn iki savo vaikų, o per vaikų vaikus - į ateitį, kurios niekada nematysime, bet kuria turi­ me rūpintis.

MOKYMOSI REZULTATAI Kūdikystė ir vaikystė 5 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų pokyčius vaiko raidos metu ir pa­ 7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl menkai prisimename pirmųjų trejų gyvenimo metų patyrimus.

aiškinkite, kodėl brendimas nulemia daugelį mūsų panašumų. Nesubrendusi

naujagimio

nervų

sistem a

sparčiai

auga

Kūdikystės

amnezija

minti

kaktos

atsiranda dėl to, kad m aždaug šiame amžiuje ima kisti

skiltyje.

Dėl

raidos

būdai,

vaikas

asociacinių

pradeda

mąstyti,

smegenų įsiminti

žievės ir

sričių

kalbėti.

Smegenų

genų

kuriais žievei

smegenys

bręstant,

iki

3-ejų

rikiuoja

didėja

metų

prisi­

metų

pastebimas

įvyko

sąmoningai

šešerių

augimas

kurie

negebėjimas

po gimimo gausėjant neuronų tinklams. Nuo trejų iki ryškiausias

įvykių,

-

amžiaus,

prisiminimus.

ilgalaikės

atminties

-

Sme­ talpa.

takai vystosi ir stiprėja iki pat lytinės brandos, kuomet

Be to, mažų vaikų prisiminimus iki pradedant kalbėti

pradedami

sunku transformuoti į kalbą.

genėti

pertekliniai

ryšiai.

Jei

vaikai

nepa­

tiria smurto ir jais rūpinamasi, jie bręsta pagal tvar­ kingą genetiškai nulemtų biologinių procesų seką.

8 TIKSLAS. Išdėstykite Piaget sampratą apie tai, kaip vystosi psichika, ir aptarkite asimiliacijos bei akomodacijos svarbą šiam procesui.

6 TIKSLAS. Apibūdinkite keturių motorinės raidos įvykių seką nuo gimimo iki amžiaus, kai pradedama vaikščioti, ir įvertinkite brendimo Piaget iškėlė mintį, jog vaiko loginis mąstymas for­ muojasi etapais ir kad vaikai aktyviai konstruoja bei bei patyrimo poveikį šiai sekai. modifikuoja Nors nebūtinai vienodu laiku, tačiau visi kūdikiai vys­ tosi pagal tą pačią seką: iš pradžių išmoksta apsiversti,

šablonus).

vėliau - savarankiškai sėdėti, dar vėliau - ropoti ir ga­

asimiliuoja

liausiai

macija

-

vaikščioti.

Patirtis

šiai

sekai

neturi

didelės

įtakos; šiuos įvykius lemia brendimas, taip pat ir sme­ genėlių brendimas.

pasaulio

supratimą

su

juo

sąveikaudami.

Jie susikuria schemas (patirties tvarkymo sąvokas arba Tada,

naudodamiesi

(interpretuoja)

neatitinka

šiom is

informaciją

schemos,

jie

schemomis, arba,

akomoduoja

schemą, kad galėtų priimti naują informaciją.

jei

jie

infor­

(pritaiko)

217

G YVENIM O TARPSN IAI

9

TIK SLAS.

Apibūdinkite

keturis

Piaget

pažintinės

raidos

etapus

ir

įsitikinę, kad vaikai prisiriša (sukuria em ocinį ryšį) prie tų,

paaiškinkite, kaip šių keturių etapų m etu keičiasi vaiko m ąstym as.

kurie

kad Sensomotorinėje

stadijoje

(nuo

gim im o

iki

2

m etų)

juos

m ažos

m aitina.

beždžionėlės

poroloninės

Per

pirm uosius

gyvūnai

susikuria

kad

objektai

gyvūno

ar

tuoja

yra

m ėnesius

kūdikiai

pastovūs, t. y., kad

ir tada, kai jo

nesupranta,

daiktas

egzis­

nem ato. Priešoperacinėje stadi­

eksperim entai

noriau

ieško

ne

parodė,

nem alonios

vielinės m aitinančios „m otinos", o m inkštos ir švelnios

vaikai suvokia pasaulį per savo pojūčius ir veiksm us. šešis

Harlow

„m otinos “ .

nem aitinančios įspaudą

objekto

ir

kritiniu

Antys

prisiriša

ir

prie

laikotarpiu

kiti

svarbaus

(netrukus

po

gim im o, kai teisinga raida priklauso nuo tam tikrų dir­

joje (nuo dvejų iki m aždaug 6-7-erių m etų) vaikai iš­

giklių

m oksta kalbėti ir gali daiktus išreikšti žodžiais bei vaiz­

čiau prisiriša prie pažįstam ų žm onių ir įprastų daiktų,

diniais, tačiau jie nepajėgia logiškai argum entuoti. Jiem s

teikiančių saugum o pojūtį.

ar

patirties).

Žm onės

nesusikuria

įspaudo,

ta­

trūksta teorinio m ąstym o ir jie būna egocentriški, t. y. sunkiai suvokia kito žm ogaus požiūrį (autizm u sergan­

13

tiem s

m ą. Aptarkite

žm onėm s

teorija).

taip

pat

Priešoperacinėje

nėra

susiform avusi

stadijoje

vaikai

psichikos

neturi

tver­

TIKSLAS.

Palyginkite tėvų

ir

saugų

vaikų

prieraišum ą

ir

nesaugų

prieraišu­

raidoje

bei vaiko

vaidm enį prieraišum o

pam atinio pasitikėjim o pojūtį.

m ės sam pratos - t. y., kad daiktai gali keisti form ą, tačiau racijų kai

m asę, tūrį ar skaičių. Konkrečių ope­

išsaugo stadijoje

pajėgia

(m aždaug

logiškai

7-11

m ąstyti

m etų

apie

am žiaus)

konkrečius

vai­

įvykius,

suvokti analogijas ir atlikti aritm etinius veiksm us. For­ malių operacijų stadijoje (nuo 12 m etų) jie įgyja ge­ bėjim ą abstrakčiai argum entuoti. Piaget m anė, kad am ­ žius su šiom is stadijom is yra susijęs apytikriai, tačiau

Eksperim entinėm is linkoje, stebi

sąlygom is,

m okslininkai

m otiną

ir

jos

t.

y.

laboratorijos vaiką

nepažįstam oje žaidim ų

fiksuodam i

ap­

kam baryje

vaiko

reakciją,

kai m otina išeina iš kam bario ir vėl į jį sugrįžta. Sau­ giai besijaučią vaikai ram iai žaidžia ir tyrinėja aplin­ ką, kai m otina yra šalia, tačiau susijaudina, kai ji išei­ na, ir ieško kontakto su m otina jai sugrįžus. Nesau­ giai besijaučią vaikai m ažiau tyrinėja aplinką, kai m o­

stadijų seka yra universali.

tina yra šalia, gali įsikibti į m otiną bei garsiai verkti 10

TIKSLAS.

Aptarkite

dabartinį

psichologų

požiūrį

į

Piaget

pažin­

jai išeinant, bei išlikti prislėgti arba abejingi, kai ji su­ grįžta. Kitų tyrim ų duom enys byloja, jog jautrių tėvų

tinės raidos teoriją.

vaikai dažniausiai jaučiasi saugiai. Genetiškai nulem tas Šiuolaikiniai m oksliniai tyrim ai rodo, jog logika pažin­ tinėje raidoje vaidina m ažesnį vaidm enį nei m anė Pia­ get ir kad pažintinių gebėjim ų raida yra nuoseklesnė, o

jos

stadijos

prasideda

anksčiau

ir

ne

taip

staiga.

Tačiau šio m okslininko požiūris į vaiko pažintinių ge­ bėjim ų raidos seką buvo ne kartą patvirtintas.

tem peram entas gali skatinti jautriai auginti vaikus, ta­ čiau tėvų jautrum o išm okstam a ir jis tam tikru m astu iš tiesų padidina saugų kūdikių prieraišum ą. Vaikų svei­ katos bei gerovės požym is yra tėvo bei m otinos m eilė. Suaugusiųjų vaikystės

santykiai

saugų

arba

dažniausiai nesaugų

parodo

ankstyvosios

prieraišum o

būdus

ir

jie patvirtina Eriko Eriksono teiginį, jog pam atinis pa­ 11 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas tai yra nepažįstamų žmonių baimė.

Būdam as da

bijoti

m aždaug

aštuonių

nepažįstamų

m ėnesių

žmonių.

Šiam e

kūdikis am žiuje

sitikėjim as prade­

įgyjam as

dar

kūdikystėje,

turint

dėm esin­

gus globėjus.

vaikai

jau būna susiform avę pažįstam ų veidų schem as ir jiem s

14 TIKSLAS. įvertinkite tėvų aplaidum o, šeim os irim o bei vaikų prie-

neram u, kai veidai nesutam pa su šiom is schem om is.

žiūros įstaigų įtaką prieraišum o form om s ir raidai.

Kai tėvų aplaidum as ar kitokios traum os neleidžia vai­ 12 TIKSLAS. Aptarkite m aitinim o, kūno sąlyčio ir artim um o poveikį kūdikio socialiniam prieraišum ui.

kam s prisirišti, jie užsisklendžia savyje, visko bijo, gali blogiau

kalbėti. Jei žiaurus elgesys su

vaikais trunka

Iki tol, kol Harlow XX a. šeštojo dešim tm ečio vidu­

ilgai, yra rizikos, jog vaikai patirs įvairių fizinių, psi­

ryje

chologinių

pradėjo

savo

tyrim us,

daugelis

psichologų

buvo

bei

socialinių

problem ų,

pakis

serotonino

218

4 SKYRIUS

gam yba jų sm egenyse. Jei vaikas atiduodam as į glo­

16 TIKSLAS. Apibūdinkite tris auklėjim o būdus ir pateikite tris gali­

bos nam us, prieraišum o ryšių nutraukim o žala jaučiam a

m us

m ažiausia iki 16 m ėnesių am žiaus. Tačiau dvejų m e­

aiškinim us.

ryšio

tarp

autoritetingo

auklėjim o

ir

socialinės

kom petencijos

tų sulaukusiem s vaikam s, kurie nuolat keliam i iš vienos vietos į kitą ar kaip nors kitaip jiem s trukdom a prisi­

Autoritariški tėvai nustato taisykles ir reikalauja klus­ ram s,

kų priežiūros įstaigos, kuriose jautrūs suaugusieji sau­ gioje

ir

skatinančioje

aplinkoje

bendrauja

su

ritetingas tencija,

lių tyrim ų m etu buvo pastebėtas ryšys tarp ilgo lai­ praleisto

vaikų

priežiūros

įstaigose,

ir

m ažai

leidžiantys reikalauja

tėvai ir

nusileidžia

retai

baudžia.

vaikų

no­

Autoritetingi

tėvai yra reiklūs, tačiau jautrūs savo vaikam s. Auto­

vaikais,

nežaloja vaikų m ąstym o bei kalbos įgūdžių, nors ke­ ko,

Daug

num o.

rišti, gali kilti prieraišum o problem ų. Kokybiškos vai­

auklėjim as tačiau

koreliuoja

su

socialine

priežastinis-pasekm inis

ryšys

kom pe­ nėra

aiš­

kus. Galbūt dėl auklėjim o būdo užauga socialine kom ­

padidėju­

petencija

sio agresyvum o bei neklusnum o.

pasižym intys

vaikai,

o

galbūt

m alonūs,

ge­

ro būdo vaikai skatina autoritetingą auklėjim ą. O 15 TIKSLAS. Apibūdinkite vaikų savojo Aš sam pratos form avim osi

trečiasis

veiksnys

pradžią ir raidą.

ram entą,

kuriam

-

bendri

tinka

genai

-

form uoja

autoritetingas

auklėjim o

gal

tem pe­ būdas

ir kuriam būdinga m aloni, taiki socialinė sąveika. Savojo Aš samprata, savojo tapatum o ir vertės pojū­ tis, būna

atsiranda m aždaug

palaipsniui. šešių

Jis

m ėnesių.

prasideda, 15-18

kai

kūdikiai

m ėnesių

vaikai

atpažįsta save veidrodyje. Sulaukę m okyklinio am žiaus jie pajėgia apibūdinti daugelį savo bruožų, o nuo 8-

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti atvejį, kai klaidingai nugirdote dainos žodžius, asimiliuodami juos pagal savąją schemą? (Šimtus tokių pavyzdžių rasite interneto puslapyje www.kissthisguy.com.)

10 m etų jų savivaizdis tam pa stabilus.

Ar įsivaizduojate, kaip jūs vertinsite

Paauglystė

savo dabartinį gyvenimą po 10 metų? Ar būsite patenkinti tuo, ką

17 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra paauglystė.

darote ir renkatės dabar?

Psichologai

kadaise

m anė,

kad

m ūsų

bruožai

susiform uoja

vaikystėje.

Dabar

raidos psichologai teigia, jog raida vyksta visą gyvenim ą. Po penkerių m etų su­ sitikę buvę klasės draugai stebisi skirtingais gyvenim o keliais. Po dešim ties m etų jiem s sunku rasti bendrų pokalbio tem ų. Paauglystė

Atsiradus

tokiam

požiūriui į raidą, psichologai pradėjo

dom ėtis, kaip

branda

(adolescence) - pereinamasis

ir patirtis veikia m us ne tik kūdikystėje ir vaikystėje, bet taip pat paauglystėje ir

laikotarpis iš vaikystės į suaugu-

vėliau. Paauglystė - tai gyvenim o tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų am žiaus.

siojo amžių trunkantis nuo lytinio

Ji prasideda nuo fizinio lytinio brendim o pradžios ir trunka iki tol, kol pasiekia­

brendimo pradžios iki savarankiško

m a savarankiško suaugusio žm ogaus socialinė padėtis.

gyvenimo.

Koks tai am žius? Levo

Tolstojaus rom ane „Ana Karenina“ paauglystė apra­

šom a kaip „...tas palaim ingas m etas, kai vaikystė jau eina į pabaigą, ir iš tos beribės,

laim ingos

ir

linksm os

erdvės

prasideda

kelias“.

Tačiau

paauglė

Anne

Frank savo dienoraštyje, rašytam e su šeim a besislapstant nuo nacių, aprašė aud­ ringas paauglystės em ocijas:

G YVENIM O TARPSN IAI

Su manimi elgiamasi taip skirtingai. Vieną dieną Anne protinga ir jai leidžiama

219

1 9 0 S u la u k ę 1 4

žinoti viską; kitą dieną - Anne tik kvaila ožkelė, kuri iš viso nieko nežino, o tik

m e tų , b e r n iu k a i 1 7 0 a u g a to lia u ir

įsivaizduoja, kad iš knygų gali viską sužinoti... O kaip viskas kunkuliuoja

ta m p a 1 5 0

manyje, kai guliu lovoje ir turiu kęsti žmones, kurie man jau taip įkyrėjo, kurie visiškai nesupranta mano norų.

Anot G. Stanley

Halio

a u k š te s n i

u ž m e r g a ite s

1 3 0

(1904), pirm ojo

Am erikos psichologo, aprašiusio

pa­

1 1 0 M e r g a ič ių s p a r tu s

auglystę,

įtam pa

tarp

biologinio

brendim o

ir

socialinės

priklausom ybės

-

tai

a u g im a s b r ę s ta n t 9 0

„audrų gusių

ir

sunkum ų"

laikotarpis.

nepriklausom ybę

auglystę

-

gyvenim o

tą

laiką,

sam prata

Daugelis

puoselėjančiose kai

buvo

Vakarų

būtinas

nuolat keitėsi, o

žm onių,

vyresnių

kaip

30

kultūrose, nenorėtų

socialinis

atitolim as

bendraam žių

nuo

tėvų

m etų,

sugrįžti į pa­

pripažinim as,

buvo

didžiausias

p r a s id e d a a n k s č ia u

au­ kai

7 0

5 0

(Ar­ 3 0

nett, 1999; M acfarlane, 1964). Hum oristas Dave Barry (1996) pasakoja:

0 2

4 6

8 1 0 1 2 1 4 1 6 1 8

Amžius metais

Kai užsimaukšlinęs ausinę kepurę tėtis privažiavo savo „Nash Metropolitan" 4.20 PAVEIKSLAS.

juokingai mažu automobiliu, panašiu į tuos, kurie prie prekybos centrų įmetus

Ūgio skirtumai

dvidešimt penkių centų monetą kilnojasi aukštyn ir žemyn, tik „Metropolitan" atrodė

Vaikystėje berniukai ir mergaitės yra panašaus ūgio. Brendim o laikotarpiu mergaitės trumpai aplenkia berniukus, bet šie galiausiai apie 14-uosius metus jas pralenkia (iš Tanner, 1978). Dabartiniai tyrim ai rodo, kad lytinis brendimas ir ūgio šuolis prasideda anksčiau, negu prieš pusšimtį metų (Herman-Giddens ir kiti, 2001).

kvailiau ir turėjo mažesnį variklį - aš mirtinai išsigandau. Mane taip pat sėkmingai galėjo pagrobti skraidančioji lėkštė, pilotuojama kokio nors keistos išvaizdos apsiseilėjusio ateivio su daugybe čiuptuvėlių, ant stiebelių styrančiomis akimis, kuris kažkokiu būdu gavo rusišką kepurę. Mane ėmė siaubas dėl to, ką bendraamžiai pamanys apie mano tėtį. Man niekad neatėjo į galvą, kad bendraamžiai net nepastebėjo mano tėčio, nes buvo per daug išsigandę dėl SAVO tėvų. Žinoma, vėliau tėtis nebedarė man gėdos, o aš, perėmęs Keistuolių deglą, pradėjau daryti gėdą savo sūnui.

Drovum as

yra

tik

viena

iš

daugelio

paauglystės

nuotaikų. Nepaisant nuotai­

kos svyravim ų, paauglystė gali būti gyvybingas laikas dar be suaugusiųjų rūpes­ čių:

gražiausios

draugystės,

aukščiausio

idealizm o,

nuostabių

gyvenim o

galim ybių Lytinis brendimas (puberty)-

suvokim o laikas (Colem an, 1980).

lytinio brendimo laikotarpis,

Fizinė raida

kurio metu asmuo įgyja galimybę apvaisinti arba gimdyti.

18 TIKSLAS. Nurodykite svarbiausius fizinius pokyčius paauglystės metu. Pirminiai lytiniai požymiai

Paauglystė

prasideda

ir sukelia

sparčios, dvejus

prasideda

apie

lytiniu

11-uosius,

brendimu.

m etus o

Horm onų

trunkančios

berniukam s

-

antplūdis

raidos

apie

lem ia

nuotaikų

laikotarpį, kuris

13-uosius

m etus.

m ergaitėm s

Lytinio

dim o laikotarpiu berniukai paauga daugiau negu m ergaitės (4.20 PAV.) gim o

šuolio

m etu

sparčiai

form uojasi

reprodukcijos

ir

išoriniai

kaitą

.

lyties

bren­

Šio au­ organai,

(primary sex charakteristics) -

formuojasi kūno struktūros (kiaušidės, sėklidės, išoriniai lytiniai organai), nuo kurių priklauso lytinė reprodukcija.

t. y. ryškėja pirminiai lytiniai požymiai. Kartu form uojasi ir antriniai lyti­

niai požymiai - vyriškieji ir m oteriškieji bruožai, nesusiję su reprodukcijos funk­

Antriniai lytiniai požymiai

cijom is: didėja m ergaičių krūtys ir platėja klubai, berniukų - didėja veido plau­

(secondary sex charakteristics) -

kuotum as,

ir

su reprodukcija nesusiję lytiniai

Iki lytinės brandos likus 1-2 m etam s, berniukai ir

požymiai, pvz., moterų krūtys ir

žem ėja

balsas,

pažastų plaukai (4.21 m ergaitės

pajunta

taip

PAV. ) .

pirm ą

pat

jaudinantį

atstovam s (M cClintock ir Herdt, 1996).

vieniem s potraukį

ir

kitiem s

priešingos

pradeda (arba

tos

augti

gaktos

pačios)

lyties

klubai, vyrų balso ypatumai ir kūno plaukuotumas.

220

4 SKYRIUS

H ipofizė išskiria horm onus, kurie skatina

pažastų plaukuotum ą

veido ir pažastų plaukuotum ą gerklų didėjim ą

krūtų form avim ąsi antinksčius

antinksčius gim dos didėjim ą

gaktos plaukų augim ą

sėklides

kiaušides

varpos didėjim ą

m ėnesinių pradžią gaktos plaukų augim ą

ejakuliacijos pradžią

kurių gam inam i horm onai skatina

4.21 PAVEIKSLAS. Kūno pokyčiai brendimo

M ergaičių

laikotarpiu

šim tuosius

H o rm o n ų an tp lū d is

niukų

m e rg a itė m s a p ie 1 1 -u o s iu s ,

lytinis

m etus

brendim as

prasideda,

ėm us

(Brody, 1999). Lytinio

ejakuliacija,

paprastai

įvykstanti

augti

subrendim o

apie

krūtim s,

dažnai

požym iai yra

14-uosius

m etus,

ir

apie

de­

pirm oji ber­

m ergaičių

pir­

m osios

m enstruacijos

(menarchė),

1 3 -u o s iu s m e tu s s u k elia

m osios

m enstruacijos

yra

įv a irių fiz in ių p o k y čių .

m etu patirtus įvairius jausm us: pasididžiavim ą, jaudulį, sutrikim ą bei baim ę (Greif

o b ern iu k am s ap ie

ir Menarchė (menarche)-

Ulm an, 1982; W oods

paprastai

pirmosios menstruacijos.

m enstruacijų

atsirandančios

įsim intinas

įvykis.

apie

Daugum a

ir kiti, 1983). Gerai šiam

pradžią

išgyvena

12-uosius

kaip

m oterų

m etus. prisim ena

įvykiui paruoštos

teigiam ą

Pir­

gyvenim o

tuo

m ergaitės

pokytį.

Dau­

gum a vyrų panašiai prisim ena ir savo pirm ąją ejakuliaciją - dažniausiai naktį sa­ vaim e išsiliejusią sėklą (Fuller ir Downs, 1990). Kaip

ir

tvarką

čių

prasidedant m ergaitės

ankstesniais

gyvenim o

(pavyzdžiui,

krūtys

m enstruacijom s), labai

kai - tik

paauga

jau

bet

bet

jie

gali

ne

šių

konkretų

jų

tik

fizinių

plaukai laiką.

m etais,

kai

vargu

psichologinių

gaktos

atsiradim o

gyvenim o

skirtum ų

galim a

ir

o

ar priklauso

Kai

prieš kurios

kurie

berniu­

suaugusio

gaus

palankesnis

mečio smegenų žievės kaktos

tiškesni jau

sritis ir šis ginklas yra nukreiptas į

na populiaresni tarp draugų ir labiau nepriklausom i, nors labiau rizikuoja anks­

pradėję

bręsti

Ankstyvas

žm o­

nuskriausto ir kerštingo penkiolik­

Anksti

padarinių.

poky­

augti

„Jei ginklą kontroliuoja

berniukam s.

turėti

num atyti

form uotis

devintaisiais

šešioliktaisiais. Nuo

ūgis,

tarpsniais,

pradeda

berniukai,

tapę

ankstyvosios paauglystės m etu, paprastai labiau

brendim as

stipresni

ir

yra atle-

pasitiki savim i, bū­

žmogų, labai tikėtina, kad jis

čiau pradėti vartoti alkoholį ir išm ėginti lytinius santykius (Steinberg ir M orris,

iššaus."

2001).

Ankstyvas

brendim as

m ergaitėm s

gali

sukelti

nem ažai

sunkum ų.

Jauna

Danielis R. Weinbergeris,

m ergaitė, kurios kūnas nesiderina su em ocine branda ir su tuo, kaip fiziškai bręsta

Nacionalinio sveikatos instituto

ir ką patiria jos draugės, gali pradėti bendrauti su vyresniais paaugliais, šie ją

smegenųtyrinėtojas, „A Brain Too Young for Good Judgment", 2001 („Smegenys pernelyg jaunos geriems sprendimams priimti")

gali

erzinti,

prie

jos

seksualiai

priekabiauti.

Svarbu

ne

tik

tai,

kada

bręstam a,

bet ir tai, kaip į šiuos fizinius pokyčius reaguoja aplinkiniai žm onės. Prisim inki­ m e: paveldim um as ir aplinka sąveikauja. Paauglių sm egenys taip pat vystosi. Iki lytinės brandos daugėja nervinių ląstelių ryšių, panašiai

kaip

augančio

m edžio

šaknų

ir

šakelių. Vėliau, paauglystės

m e-

221

G YVENIM O TARPSN IAI

tais, prasideda nenaudojam ų neuronų ir jų jungčių atranka (Durtson ir kiti, 2001).

„Kai pilotas liepė apsikabinti kelius,

M es netenkam e to, ko nenaudojam e. Tai panašu į gatvių grindėjus, kurie m aži­

pirmiausia į galvą šovė mintis,

na

autom obilių

spūstį,

uždarydam i

kai

kurias

gatves

ir

nutiesdam i

aplinkkelius,

kuriuose eism as vyksta efektyviau. Paauglystėje

Dvylikametis

pančio riebalinio audinio, kuris spartina neurotransm isiją. Šis kaktos skilčių bren­

Jeremiah Rawlingsas po to,

atsilieka

m oninis

nuo

protrūkis

ir

sm egenų

kaktos

skiltim s

mielino,

su­

dim as

vystantis

jog mes visi turėtume atrodyti baisiai kvailai."

em ocinės

lim binės

sistem os

lim binės

sistem os

raida

gausėja raidos.

leidžia

Lytinio

aksonus

brendim o

paaiškinti,

kodėl

hor­

kai 1989 metais lėktuvas

paaugliai

„DC-10“ sudužo Sioux Cityje,

kartkartėm is esti im pulsyvūs, rizikingai elgiasi, būna em ociškai nestabilūs - tranko

Ajovos valstijoje

duris, leidžia m uziką visu garsu. Paauglystės m etais ir įžengus į trečiąją dešim tį bręstant

kaktos

skiltim s,

gerėja

sprendim ų

priėm im as,

m ažėja

im pulsyvum as

ir

išauga ilgalaikio planavim o gebėjim ai. Kai universiteto studentai renkasi m om en­ tinius

paskatinim us,

fM RV

nuotraukos

rodo,

kad

suaktyvėja

jų

lim binė

skatini­

m o sistem a; kai jie renkasi didesnį skatinim ą, kurį gaus vėliau, labiau suaktyvėja už skaičiavim ą atsakinga kaktos skilčių sritis (M cClure ir kiti, 2004). Tad kai paauglys nutrūktgalviškai vairuoja autom obilį ir padaro avariją, ar jo tėvai turėtų save guosti, sakydam i, kad jis negali kitaip, nes jo sm egenų žievės kaktos skiltys dar ne visai susiform avo? Jie bent gali turėti viltį: jų vaiko sm e­ genys paauglystės pabaigoje bus kitokios negu toliau

bręs

iki

m aždaug

Am erikos

psichologų

chiatrijos

asociacijų

buvo

pasisakom a

Šioje

inform acijoje

25-erių

asociacija

buvo

JAV

m irties

yra paauglystės pradžioje, ir jos

am žiaus

prisijungė

pateikdam a prieš

m etų

prie

(Beckm an,

kitų

septynių

Aukščiausiajam

bausm ę

dokum entais

2004

m edicinos

m etais

bei psi­

Teism ui inform aciją, kurioje

šešiolikm ečiam s

pagrįsta

2004).

paauglių

ir

septyniolikm ečiam s.

sm egenų

nebranda

„sri­

tyse, kurios lem ia paauglių sprendim us". Paaugliai yra „m ažiau kalti, nes to prie­ žastis rė

-

paauglystė",

Elizabeth

Scott

teigė (2003).

psichologas 2005

Laurence

m etais

Steinbergas

Aukščiausiasis

ir

teisės

Teism as

balsų

profeso­ santykiu

5:4 pripažino, jog m irties bausm ė nepilnam ečiam s prieštarauja Konstitucijai.

Pažintinė raida Plėtojantis

paauglių

m ąstym o

gebėjim am s,

tobulėja

jų

socialinis

sąm oningum as

ir m oraliniai sprendim ai. Gebėdam i m ąstyti apie savo pačių ir kitų žm onių m ąs­ tym ą, jie pradeda suprasti, ką kiti žm onės galvoja apie juos. (Paaugliai m ažiau nerim autų dėl to, ką kiti apie juos m ano, jei žinotų, kaip panašiai savim i susirū­ pinę

yra

ir

kiti

bendraam žiai.)

Didėjant

pažintiniam s

gebėjim am s,

daugelis

pa­

auglių pradeda m ąstyti apie tai, kas yra idealu, ir tam pa gana kritiški visuom enės, savo tėvų ir savų trūkum ų atžvilgiu.

Mąstymo galios raida 19 TIKSLAS. Apibūdinkite loginio mąstymo gebėjimų pokyčius, kuriuos Piaget pavadino formaliosio­ mis operacijomis. Ankstyvosios

paauglystės

m etais

m ąstym as

yra

dažnai

sutelktas

į

save.

Paaug­

liai galvoja, kad jų asm eninis patyrim as yra unikalus ir kad jų tėvai tiesiog ne­

222

4 SKYRIUS

gali suprasti, ką reiškia skirti pasimatymą ar nekęsti mokyklos: „Bet, mama, tu tikrai nesupranti, ką reiškia įsimylėti “ (Elkind, 1978). Galiausiai vis dėlto dauguma jaunuolių pasiekia tą intelekto ribą, kurią Piaget vadino formaliosiomis operacijomis. Iki paauglystės vaikai mąsto konkrečiai, o paaugliai jau geba mąstyti abstrakčiai, logiškai. Jie jau gali kelti hipotezes ir da­ ryti išvadas: jei tai, tuomet šitai. Tokia nauja mąstymo galia išryškėja, kai pa­ augliai svarsto ir diskutuoja tokiomis abstrakčiomis temomis, kaip žmogaus pri­ gimtis, gėris ir blogis, tiesa ir teisingumas. Ankstyvojoje vaikystėje, dar tik pradėję mąstyti simboliais ir įsivaizdavę Dievą kaip senelį debesyse, dabar jau ieško gi­ lesnės Dievo ir egzistencijos sampratos (Elkind, 1970; W orthington, 1989). Iš­ mokę hipotetiškai mąstyti, daryti išvadas paaugliai jau pastebi kai kurių žmonių mąstymo prieštaringumą, atpažįsta veidmainiavimą. Tai skatina karštai ginčytis su tėvais ir tyliai sau pasižadėti niekada neatsisakyti savųjų idealų (Peterson ir kiti, 1986).

Moralumo raida 20 TIKSLAS.

Aptarkite moralės raidą moralinio mąstymo, moralinių jausmų ir moralinio elgesio po­

žiūriais.

Svarbi vaikystės užduotis yra išmokti skirti gėrį ir blogį. Būti moraliu žmogu­ mi - tai moraliai mąstyti ir atitinkamai elgtis.

Moralinis mąstymas, Piaget (1932) manė, kad vaikų moraliniai sprendimai ati­ tinka jų pažintinę raidą. Sutikdamas su Piaget, Lawrence Kohlbergas (1981, 1984) pamėgino

paaiškinti

moralinio

mąstymo

raidą.

Toks

mąstymas

atsiranda,

pra­

dėjus mąstyti, kas yra gera, kas - bloga. Kohlbergas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems pateikė pasakojimus, kurių veikėjai susiduria su moralinėmis di­ lemomis. Kohlbergas manė, kad, tobulėdami intelektualiai, mes pereiname tris mora­ linio mąstymo lygius. •

Prekonvencinis moralumas . Daugumos vaikų iki 9 metų moralė atitinka pir­

mąjį žemiausią lygį, susijusį su savais interesais: vaikai paklūsta arba veng­ dami bausmės, arba siekdami konkrečios naudos. •

Konvencinis moralumas . Ankstyvojoje paauglystėje moralė paprastai pasiekia

antrąjį lygį, kai rūpinamasi kitais, įstatymų ir socialinių taisyklių laikomasi vien todėl, kad tai yra įstatymai bei taisyklės. •

Pokonvencinis

moralumas.

Susiformavus

abstrakčiajam

mąstymui

forma­

liosiomis operacijomis, kai kurie individai pereina į trečiąjį lygį. Pokonvencinį moralumą rodo žmonių teisių, dėl kurių visuotinai susitarta, teigimas arba individo vadovavimasis nusistatytais pagrindiniais etikos principais. Kohlbergas tvirtino, kad šie moralės lygiai sudaro kopėčias (4.22 pav.), ku­ rių apatinė pakopa - pirmasis lygis, o viršutinė - suaugusio žmogaus paties nu­ sistatyti etikos principai. Šį lygį pasiekia ne visi. Kaip ir visose stadijų teorijose,

GYVENIMO TARPSNIAI

4.22 PAVEIKSLAS. Kohlbergo moralinės kopėčios M o ra lin e i ra id a i p ro g re s u o ­ ja n t, d ė m e s io c e n tra s n u o s a v ę s p e rs ik e lia į p la te s n į

P O K O N V E N C IN IS

s o c ia lin į p a s a u lį. K o h lb e rg a s

L Y G IS

tv irtin o , k a d p o k o n v e n c in į m o ra lin į m ą s ty m ą , k u rio p a v y z d y s b ū tų M a rtin a s L u th e ris K in g a s ja u n e s n y ­ s is , g a li a tm e s ti tie , k u rie jo n e s u p ra n ta .

K O N V E N C IN IS L Y G IS

P R E K O N V E N C IN IS L Y G IS

lygių tvarka yra nekintanti. Pradėję kopti nuo apatinio laiptelio, pakylam e iki skir­ tingo aukščio. Tyrim ai patvirtina, kad bergo

išskirto

Snarey,

pirm ojo

1985,

1987).

įvairių

lygio O

iki

bręstant

kultūrų

vaikai laipsniškai tobulėja

antrojo

lygio

mąstymui,

pakopų

(Edwards,

elgesys

m ūsų

taip

pat

nuo

Kohi­

1981,

1982;

tam pa

m a­

žiau savanaudiškas ir labiau globėjiškas (Krebs ir Van Hesteren, 1994; M iller ir kiti, 1996). Tačiau pokonvencinio m oralum o lygis yra labiau ginčytinas. Jis dau­ giausia

reiškiasi

tarp

Europos

ir

Šiaurės

Am erikos

išsilavinusios

vidurinės

kla­

sės atstovų, kurie vertina individualizm ą - pirm enybę teikia ne grupės, o asm e­ niniam s daro

tikslam s

išvadą,

jog

(Eckensberger, ši

teorija

yra

1994; šališka

M iller

ir

Bersoff,

bendruom eninių

1995).

Todėl

visuom enių,

kritikai

pavyzdžiui,

Kinijos ir Indijos, m oralinio m ąstym o atžvilgiu. Be to, ji nukreipta ir prieš Vaka­ rų m oteris, kurių m oralum as gali būti kiek m ažiau grindžiam as abstrakčiais, beas­ m eniais principais, o labiau - globėjiškais santykiais.

223

224

4 SKYRIUS

Moralumas. M oraliniai sprendimai priimami visiškai taip pat, kaip ir estetiniai greitai ir automatiškai. M es jaučiame pasišlykštėjimą, kai žmonės elgiasi žemi­ namai arba nehumaniškai, ir pakylėjimą - šiltą, malonų virpulį krūtinėje, - ma­ tydami ypatingą dosnumą, užuojautą ar drąsą. Viena moteris prisiminė, kaip važiuodama pro apsnigtą rajoną su trimis jau­ nais

vyrais

savo

pamatė

kiemą.

Per

„pagyvenusią

daug

moterį

nesusimąsčiau,

su

kastuvu,

tačiau

stovinčią

vienas

jaunų

prie

įvažiavimo

vyrukų,

sėdėjusių

į

ant

galinės sėdynės, paprašė vairuotojo jį išleisti... Kai išvydau jį lipantį iš automobilio ir besiartinantį prie tos moters, išsižiojau iš nuostabos, nes supratau, kad jaunuolis pasisiūlė

nukasti

taką."

Išvydus

tokį

netikėtą

gerumą,

moterį

apėmė

pakylėji­

mas: „Norėjau iššokti iš automobilio ir apkabinti tą vyruką. Troškau dainuoti ir bėgti, šokinėti ir juoktis. Norėjau gražiai kalbėti apie žmones" (Haidt, 2000). Jonathano

Haidto

(2001,

socialiai

2002)

intuityviame

moralumo

aiškinime

moraliniai jausmai eina pirma moralinio mąstymo. „Gal žmonių moralumą iš tiesų valdo su juo susijusios emocijos, - spėlioja jis, - o moralinis mąstymas vaikšto aplink pasipūtęs ir apsimesdamas, kad kontroliuoja padėtį?" Iš tiesų, spėja Haidtas, „moraliniai vertinimai susiję su greita vidine nuojauta arba afekto sukelta intui­ cija,

kuri

tik

vėliau

sužadina

moralinį

mąstymą".

M oralinis

m ąstymas

-

mūsų

proto atstovas spaudai - siekia įtikinti kitus tuo, ką mes intuityviai jaučiame. Socialiai

intuityvų

moralumo

aiškinimą

patvirtina

moralinių

paradoksų

tyri­

mai. Įsivaizduokite, jog nevaldomas tramvajus lekia į penkis žmones. Visi tikrai žus, jei neperkelsite iešmo, kuris nukreips tramvajų į kitus bėgius, kur jis su­ važinės tik vieną žmogų. Ar perkeltumėte iešmą? Dauguma dabar,

atsako,

kad

jog

galėtumėte

perkeltų.

išgelbėti

O

dabar

penkis

įsivaizduokite

žmones,

tą

privalote

pačią

dilemą,

nustumti

stambų

tik ne­

pažįstamą vyrą ant bėgių, kur jis žus, o jo kūnas sustabdys tramvajų. Nužudyti vieną, kad išgelbėtumėte penkis? Logika kodėl,

ta

pati,

grupė

tačiau

Prinstono

(2001),

kompiuteriu

kai jie

svarstė

dauguma

atsako,

universiteto

tirdami

žmonių

jog

šitaip

mokslininkų, smegenų

nepadarytų.

Kad

vadovaujamų

veiklą,

suprastų,

Joshua

stebėjo

neuronų

šias dilemas. Už emocijas atsakingos smegenų

Greene reakciją,

sritys pašviesėda­

vo tik tada, kai reikėdavo spręsti dilemą, ar stumti žmogų ant bėgių. Nors lo­ gika buvo visiškai tokia pati, žmogiškoji dilema sukeldavo emocijas, kurios pa­ keisdavo

moralinį

sprendimą.

M oralinis

sprendimas

yra

daugiau

nei

mąstymas:

jis taip pat susijęs su instinktyviais jausmais.

Moralinis elgesys. Be abejo, nuo mūsų moralinio mąstymo ir su juo susijusių jausmų

priklauso

nevertos, o ką

darome,

(1963)

ir

kalbos

emocijos priklauso

pastebi,

kad

-

apie

moralę, tačiau

vien

trumpalaikės. M oralumas nuo

Antrojo

socialinės pasaulinio

įtakos. karo

yra

tik

Politikos metu

kalbos

gali būti nieko

ir tinkamas elgesys, o teoretikė

daugelis

Hannah

nacių

tai,

Arendt

koncentracijos

stovyklų prižiūrėtojų buvo eiliniai „moralūs" žmonės, paveikti galingų blogio jėgų. Šiandieninėse

charakterio

ugdymo

programose

dėmesys

dažniausiai

kiamas ir į moralinių klausimų aptarimą, ir į teisingų poelgių pasekmes. Jose

sutel­

G YVENIM O TARPSN IAI

vaikai ga

m okom i

savo

em patijos

im pulsam s

kitų

žm onių

sutram dyti

-

jausm am s

atidėti

ir

m ažus

savidrausm ės,

m alonum us

kuri

dabar,

reikalin­

kad

vėliau

gautų didesnį atpildą. Išm okusieji atidėti malonumus tam pa socialiai atsakingesni, sėkm ingiau kiti,

m okosi savo

m okosi

1988,

ir

1989).

būna

Šios

produktyvesni

program os

(Funder

ugdo

ir

Block,

atsakingum ą,

1989;

kuom et

M ischel

ir

besim okantieji

pasitarnauti kitiems. Kai paaugliai padeda m okytis jaunesniem s, tvarko

gyvenam ąją

troškim as

aplinką

pasitarnauti

(Andersen,

1998;

ir

padeda

išauga,

Piliavin,

jie

2003).

pagyvenusiem s,

rečiau

praleidinėja

M oraliniai

jų

kom petencijos

pam okas

veiksm ai

ir

palaiko

pojūtis

m eta

ir

m okyklą

m oralines

nuo­

statas.

Socialinė raida 21

TIK SLAS.

Apibūdinkite

aštuonias

Eriksono

psichosocialinės

raidos

stadijas

ir

su

jom is

susijusius

klausim us.

Teoretikas

Erikas

Eriksonas

(1963) tvirtina, kad

kiekviena

gyvenim o

stadija

tu­

ri savo „psichosocialinę“ užduotį - krizę, kurią reikia išspręsti. M aži vaikai su­ siduria su pasitikėjimo, vėliau autonomijos (nepriklausom ybės), dar vėliau - ini­ ciatyvos (4.2 len telė) klausim ais. M okyklinio am žiaus vaikai lavina kompe­ tenciją- jausm ą, kad jie yra protingi ir produktyvūs žm onės. Paaugliai stengia­ si praeities, dabarties ir ateities galim ybes sujungti į aiškesnį savivaizdį. Jie svars-

4.2 LENTELĖ. Eriksono psichosocialinės raidos stadijos Amžius

Užduoties apibūdinimas

Kūdikystė (pirmieji metai)

Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas Jei poreikiai patenkinami, kūdikis įgyja pamatinį pasitikėjimo jausmą.

Ankstyvoji vaikystė (antrieji metai)

Autonomija ar gėda bei abejonės Vaikas siekia būti nepriklausomas ir pasitikėti savimi.

Ikimokyklinis amžius (3-5 metai)

Iniciatyva ar kaltė Ikimokyklinukas mokosi imtis užduočių ir save kontroliuoti.

Pradinė mokykla (nuo 6 metų iki lytinio brendimo)

Kompetencija ir nevisavertiškumas Vaikas išmoksta jaustis pajėgus arba menkas.

Paauglystė (nuo lytinio brendimo iki 20 metų)

Tapatumas ar vaidmenų neaiškumas Paauglys gilina sąvivoką, išmėgindamas vaidmenis, paskui suderindamas juos ir taip siekdamas individualaus tapatumo.

Jaunas suaugęs žmogus (20-40 metų)

Artimumas ar vienatvė Jauni suaugę žmonės siekia artimų santykių ir ugdo gebėjimą mylėti.

Vidurinis amžius (40-60 metų)

Kūryba ar neveiklumas Žmogus stengiasi kuo nors prisidėti prie pasaulio tobulinimo - dirbdamas arba per savo šeimą.

Vėlyvasis amžius (vyresni kaip 60 metų)

Pilnatvė ar neviltis Apmąstydamas savo gyvenimą, pagyvenęs žmogus gali jaustis patenkintas arba nusivylęs.

225

226

4 SKYRIUS

to: „Kas aš esu? Kaip aš noriu gyventi? Kokios vertybės m an svarbiausios gy­ venim e? Kuo aš tikiu? “ Šį poreikį Eriksonas vadina paauglių tapatumo paieška. Kaip skatino

dažnai jo

psichologijoje

paties

gyvenim o

būna,

Eriksono

patirtis. Kaip

dom ėjim ąsi

šiom is

problem om is

pastebi M ortonas

Huntas

(1993), bū­

dam as žydės ir dano sūnus, Eriksonas jautėsi esąs „dvigubai atstum tas “ . Jį „nie­ kino m okykloje kaip žydą, o sinagogoje juokėsi iš jo šviesių plaukų ir m ėlynų akių “ . Tokia patirtis skatino dom ėtis, kaip paaugliai grum iasi dėl savo tapatum o.

Tapatumo formavimasis 22

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

m us

paauglystėje

veikia

tapatum o

paaugliai

Vakarų

paieška, ir

aptarkite, kaip

tapatum o

form avim as m us parengia artim iem s santykiam s.

Ugdydam i

savo

tapatum o

na savo skirtingus „aš

Tapatumas

“

jausm ą,

kultūrose

paprastai

išm ėgi­

skirtingom is aplinkybėm is - galbūt vienokie būdam i na­

m uose, kitokie su draugais, dar kitokie m okykloje ar darbe. Jei dvi tokios situ­

(identity) -

acijos iš dalies sutam pa, pavyzdžiui, kai paauglys pasikviečia į nam us draugus,

savivoka; anot Eriksono, paauglystės užduotis yra geriau

kyla nem ažų keblum ų. Jaunuolis klausia savęs: „Koks aš čia turėčiau būti? Ku­ ris esu tikrasis aš? “ Dažnai tokia vaidm enų sum aištis įveikiam a tik siejant įvairius

suvokti save išmėginant ir

„aš “ į vientisą ir asm eniui priim tiną sam pratą apie save - tapatum ą. Tačiau taip

sujungiant įvairius vaidmenis.

būna ne visada. Eriksonas pastebėjo, jog kai kurie paaugliai anksti suranda sa­ vo

tapatum ą,

paprasčiausiai

nėse, m ažiau

perim dam i

tėvų

vertybes

bei

lūkesčius.

(Tradici­

individualizuotose kultūrose paaugliam s yra pasakom a, kas jie yra,

neleidžiant apsispręsti patiem s.) Kitų tapatum as gali būti neigiam as, t. y. priešingas tėvų ir visuom enės, bet atitinkanti tam tikros bendraam žių grupės tapatum ą. Daugelis kiečių

žm onių

išsiugdo

paauglių buvo

pasitenkinim o

savo

gyvenim u

pojūtį.

Kai

am eri­

paklausta, ar šie teiginiai juos apibūdina, 80 proc. sutiko

su teiginiu „pasirinkčiau savo gyvenim ą tokį, koks jis yra dabar “ . Tačiau atro­ do, jog kai kurie paaugliai dar neatrado savęs: apie 20 proc. sutiko su teiginiu „norėčiau būti kas nors kitas “ , o 28 proc. - su teiginiu „dažnai savęs klausiu, kodėl esu “ (Lyons, 2004). M ąstydam i apie savo egzistavim ą 75 procentai Am e­ Aš darausi vis labiau nepriklauso­

rikos aukštųjų m okyklų studentų sako, jog su draugais aptarinėja „religiją ir dva­

ma nuo savo tėvų būdama jauna,

singum ą “ , „m eldžiasi “ , sutinka, jog „m es visi esam e dvasingi sutvėrim ai“ ir „ieš­

aš priimu gyvenimą drąsiau negu

ko gyvenim o prasm ės bei tikslo “ (HERI, 2005). Tai nenustebintų Stenfordo uni­

Mamytė; mano tiesos jausmas

versiteto

psichologo

W illiam o

Dam ono

ir

jo

kolegų

(2003),

nepajudinamas ir teisingesnis negu

svarbiausias

jos. Aš žinau, ko noriu, aš turiu

niškai prasm inga, kas pakeistų už savojo Aš ribų esantį pasaulį.

tikslą, nuomonę, aš turiu religiją

Vėlyvojoje

ir meilę. Leiskite man būti savimi

visą

ir aš būsiu patenkinta. Aš žinau,

niųjų

kad esu moteris, kupina vidinės

1988). Jų

jėgos ir drąsos".

darbo

Diary of a Young Girl, 1947 („Dienoraštis")

raidos

uždavinys

-

troškim as

paauglystėje, kai daugelis pradeda

dieną,

kursų

cionalinių Anne Frank,

paauglystės

atsiranda

studentų

naujų

tapatum as

jau

galim ybių yra

kurie

pasiekti

ką

tvirtino, nors

lankyti universitetus arba

išm ėginti

aiškesnis

negu

kitus

vaidm enis.

pirm akursių

jog

asm e­ dirbti Vyres­

(W aterm an,

tapatum as apim a vis labiau teigiam ą savojo Aš sam pratą. Kelių na­ tyrim ų

m etu

m okslininkai pasiūlė

jauniem s am erikiečiam s atlikti savi­

vertės testą (jį sudarė tokie teiginiai, kaip: „M an sekasi panašiai kaip ir daugu­ m ai kitų žm onių “ ). Paprastai žm onių nuo 10 iki 14 m etų savivertė sum ažėja, o m erginom s didėja tikim ybė susirgti depresija, tačiau tarp 15 ir 23 m etų savi-

GYVENIMO TARPSNIAI

227

vertė didėja (Robins ir kiti, 2002; Twenge ir Cam pbell, 2001; Twenge ir Nolen-Hoeksem a, 2002). Paauglio prašė

tapatum as

įvairaus

kartu

am žiaus

tam pa

jaunuolių

asm eniškesnis.

įsivaizduoti

Danielis

m ašiną,

kuri

Hartas galėtų

(1988)

klonuoti

pa­ vieną

iš šių trijų dalykų: a) apie ką jūs galvojate ir ką jaučiate; b) tikslią jūsų išvaizdą; c) jūsų santykius su draugais ir šeim a. Paskui jis klausė (galite ir savęs paklausti to paties), kuris iš šių klonų „labiausiai atitiktų jus“. Trys ketvirtadaliai septin­ tokų

pasirinko

„c“-

socialinių

ryšių

kloną, o

trys

ketvirtadaliai devintokų

pasi­

rinko „a“ - asm eninių m inčių ir jausm ų kloną. Eriksonas

tvirtino,

kad

po

augusiųjų

stadija,

kurios

em ociškai

artim us

santykius.

pasirengę

artim iem s

(2003)

tyrė

paauglių

m etu

tapatum o

form uojasi

Aiškiai

jausdam i,

santykiam s.

M ihaly

paauglių

kasdienybę.

Am erikos

stadijos

kas

prasideda

t.

intym um as, esate,

nustatė,

su­

Intymumas (intimacy) -

m okėjim as

kurti

pagal Eriksono teoriją-

sakė

Eriksonas,

esate

tai gebėjimas kurti artimus meilės

Csikszentm ihalyi Jie

jaunų

y. ir

kad

Jerem y

Hunteris

nelaim ingiausi

pa­

santykius; tai svarbiausia vėlyvosios paauglystės ir

augliai būna vieni, o laim ingiausi - su draugais. Jau seniai Aristotelis pastebėjo,

ankstyvojo suaugusiųjų amžiaus

kad m es, žm onės, esam e „socialiniai gyvūnai".

užduotis.

Tėvų ir bendraamžių įtaka 23 TIKSLAS. Palyginkite tėvų ir bendraamžių įtaką paauglystės metu.

Vakarų tėvų

kultūrose

(Paikoff

paaugliai,

ir

ieškodam i

Brooks-Gunn,

savojo

1991).

tapatum o,

Ikim okyklinukė,

pradeda kuriai

atsiriboti niekada

nuo

negana

m otinos draugijos, kuriai patinka ją liesti ir būti prie jos prisiglaudus, tam pa ke­ turiolikm ete,

kuri

nė

už

ką

nelaikys

m am ytės

už

rankos.

Šis

virsm as

vyksta

palaipsniui (žr. 4.23 pav.) . Sulaukus paauglystės, dažniau kyla ginčai ir visai dėl paprastų dalykų: nam ų ruošos, m iego laiko, nam ų darbų (Tesser ir kiti, 1998). Nuo

ankstyvosios

iki

vėlyvosios

paauglystės

tėvų

ir

paauglių

konfliktai

laikinai

100

80 60

(ankstyvojoje paauglystėje) suintensyvėja, tačiau vis labiau retėja. Kai kuriuos tėvus ir jų

paauglius vaikus skirtum ai veda į susvetim ėjim ą ir

40

didelį stresą (Steinberg ir M orris, 2001). Tačiau daugum os nesutarim ai nėra de­ struktyvūs.

Vieno

tyrim o

m etu,

stebint

6000

paauglių

dešim tyje

šalių,

prade­

20

dant Australija ir baigiant Bangladešu bei Turkija, buvo nustatyta, jog daugum a paauglių m yli savo tėvus (Offer ir kiti, 1988). „Dažniausiai m es sutariam e, ta­ čiau...",su

tėvais

teigia

skatina

gaitės, kurių m ai

paaugliai

draugauja

(Galam bos,

teigiam us

ryšius

1992;

su

Steinberg,

bendraam žiais.

1987).

Vidurinės

Teigiam i

ryšiai

m okyklos

m er­

santykiai su m otinom is yra labai nuoširdūs, dažniausiai labai arti­ su

savo

draugėm is

(Gold

ir

Yanof,

1985).

Paaugliai,

jaučiantys

0 2 -4

5 -8

4.23 PAVEIKSLAS.

Besikeičiantys tėvų ir vaikų

artum ą tėvam s, dažniausiai būna sveiki bei laim ingi ir jiem s gerai sekasi m o­

santykiai

kykloje (Resnick ir kiti, 1997). Žinom a, galim e ir kitaip suform uluoti šią kore­

Didelės nacionalinės Kanados šeimų apklausos metu paaiškėjo, kad įprastai artimi bei šilti tėvų ir ikimokyklinukų santykiai vaikams paaugus šiek tiek atvėsta (Statistics Canada, 1999).

liaciją: netikusiai besielgiančių paauglių santykiai su tėvais dažniausiai būna įtem pti. Paauglystė

-

tai

laikas,

kuriam

būdinga

m ažėjanti

tėvų

ir

auganti

bendraam žių

įtaka. Apklausos m etu paklausti, ar „kada nors yra rim tai kalbėję" su savo vai­ ku

apie

narkotikus, 85

procentai

am erikiečių

tėvų

atsakė

teigiam ai. Tačiau

augliai, m atyt, kartais neišgirsdavo šio nuoširdaus patarim o, nes tik 45 procen-

pa­

9 -1 1

Vaikų amžius metais

228

4 SKYRIUS

Palyginti su kitais, Jungtinių Valstijų

tai galėjo prisim inti tokį rim tą pokalbį (M orin ir Brossard, 1997). Užtat jie daž­

paaugliai daugiau laiko praleidžia

nai tam pa tokie, kokie yra jų draugai - „elgiuosi kaip visi “ . Kaip pastebėjom e 3 skyriuje, paveldim um as turi didelę įtaką form uojantis in­

žiūrėdami televizorių ir būdami su draugais (pagal abu veiksnius

dividualiam charakteriui bei asm enybės skirtum am s, o tėvų bei bendraam žių įtaka

galima prognozuoti neigiamas

atlieka

pasekmes) ir mažiau - ruošdami

rengiasi ir elgiasi kaip bendraam žiai, o ne kaip tėvai. Pagalbos paaugliam s tele­

pamokas (Larson, 2001).

didum ą

likusio

fonu

dažniausiai

Tie,

kurie

socialinė socialinės tųjų

aptarinėjam i

santykiai

su

atstum ti,

labai

atm osfera

yra

nulem ta

grupuočių

Kai

ekspertas

kenčia

tylėdam i...

atstum ti

paaugliai

kankinasi.

Eiliotas Kai

bandos

gyvūnai. Jie

bendraam žiais

esą

psichologijos

“

yra

jaučiasi

„m okinių

draugus.

darbo. Paaugliai

ir

griebiasi

užsisklendžia

savyje,

ir

Daugum a

sm urto

prieš

apim a

1999).

m okyklų -

(2001). juos

kalba,

kiti,

vidurinių

atstūm im ą “ ,

skatinanti

Aronsonas

kurie

(Boehm

„Daugelyje

dažniau

pastebi atstum ­

savo

klasės

vienatvė,

ka­

m uoja žem a savivertė ir depresija (Steinberg ir M orris, 2001). Bendraam žių pri­ tarim as yra svarbus. Paaugliai m ano, jog tėvai turi daugiau įtakos kitose srityse - pavyzdžiui, for­ m uojant jų religinius įsitikinim us bei praktiką ir svarstant, kokį universitetą bei karjerą pasirinkti (.Emerging Trends, 1997). Gallupo instituto atlikta jaunim o ap­ klausa

rodo, jog

daugum a

jaunuolių

laikosi savo

tėvų

politinių

pažiūrų

(Lyons.

2005).

Pilnametystės pradžia 24 TIKSLAS. Aptarkite pilnametystės pradžios požymius.

Paaugliam s tapus pilnam ečiais, jų em ociniai ryšiai su tėvais susilpnėja. Įžengę į trečiąjį dešim tm etį daugelis vis dar yra labai priklausom i nuo tėvų. Trečiojo de­ šim tm ečio pabaigoje daugum a jaučiasi esą nepriklausom i nuo tėvų ir labiau jaučia jiem s

em patiją

kaip

suaugę

bičiuliai (Frank, 1988; W hite, 1983). Šis

perėjim as

iš paauglystės į pilnam etystę dabar tęsiasi ilgiau. Vakarų kai

kuriose

dija

tarp

pasaulyje

paauglystė

besivystančiose vaikystės

m aždaug

šalyse

šiandien

priklausom ybės

ir Tice, 1986). Vos sulaukusiam

visur

ir

-

sutam pa,

tačiau

paauglystė

pilnam etystės

buvo

anksčiau trum pa

atsakom ybės

-

ir

interliu-

(Baum eister

lytinės brandos jaunam žm ogui visuom enė už­

kraudavo suaugusiojo atsakom ybę ir padėtį, dažnai šį įvykį paženklindam a įm an­ tria

cerem onija.

silaukdavo atsirasti

Tada

vaikų.

vėliau.

naujasis

Įvedus

pilnam etis

privalom ą

Industrinėse

kultūrose,

pradėdavo

m okslą,

dirbti,

pilnam etystės

pradedant

Europa

ir

susituokdavo

ir

savarankiškum as baigiant

Azija,

su­ ėm ė pa­

augliai ilgiau užtrunka, kol baigia aukštąją m okyklą, palieka tėvų lizdą ir užsitik­ rina karjerą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose vidutinis pirm ą kartą besituokiančiųjų am žius išaugo daugiau nei 4 m etais (vyrų iki 27 m etų ir m oterų iki 25 m etų). Šiandienos ankstyva lytinė branda susijusi ir su padidėjusiu kūno riebalų kiekiu (tai padeda nėštum o ir kūdikio m aitinim o m etu), ir su susilpnėjusiais tėvų ir vaikų ryšiais, taip pat ir su tuo, kad vaikai kartais auga be tėvo (Ellis, 2004). Vėlesnis savarankiškum as kartu su ankstesne lytine branda išplėtė anksčiau buvusią trum pą interliudiją tarp

biologinės brandos ir socialinės nepriklausom ybės (žr. 4.24

Šis tarpas - transform acijos iš vaiko į suaugusįjį m etai - vadinam as paauglyste.

p a v

.

).

GYVENIMO TARPSNIAI

229

4.24 PAVEIKSLAS. 1890, MOTERYS

Paauglystė pailgėjo į abi puses

7,2 metų laiko tarpas Menarchė

XIX a. dešimtojo dešimtme­ čio pabaigoje tarp moters pirmųjų menstruacijų ir santuokos, kuri reiškė tapsmą suaugusiąja, praeidavo vidutiniškai 7 metai. Dabar industrinėse šalyse šis laikotarpis trunka maždaug 12 metų (Guttmacher, 2000). Vėlesnės vedybos ir ilgesnis mokymosi laikas kartu su ankstyvesne menarche praplečia paauglystės ribas.

Vedybos 30

20

10

Amžius 1995, MOTERYS

12,5 metų laiko tarpas Menarchė

Vedybos 30

20

10

Amžius

Laikas

nuo

18

m etų

iki

trečiojo

dešim tm ečio

vidurio

yra

nenusistovėjusio

gyvenim o etapas, kurį dabar kai kas vadina pilnametystės pradžia (Am ett, 2000). Šie

įžengę

dar

neprisiėm ė

taip gų

į

pilnam etystės

pradžią

suaugusiųjų

nei nevakarietiškosios

asm enys

atsakom ybės

jau

ir

kultūros, kuriose

nėra

neįgijo yra

paaugliai, tačiau tokio

taip

pat

savarankiškum o.

Ki­

vieši ritualai, ženklinantys stai­

perėjim ą į pilnam etystę, vakariečiai dažniausiai pereina į ją palaipsniui. Pa­

vyzdžiui, tie, kurie išvyksta iš nam ų studijuoti, atsiskiria nuo tėvų ir savarankiškiau tvarko savo laiką bei prioritetus. Tačiau jie lieka priklausom i nuo tėvų finansi­ nės bei em ocinės param os ir gali šventėm s sugrįžti nam o. Daugeliui kitų baigu­ siųjų m okyklą tėvų nam ai gali būti vienintelė gyvenam oji vieta, kurią leidžia jų finansinės galim ybės. Suaugusiu tam pam a palaipsniui.

MOKYMOSI REZULTATAI Paauglystė m iai

17 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra paauglystė.

(reprodukcijos

organai

ir

išoriniai

lytiniai

orga­

nai) ir antriniai lytiniai požym iai (nereproduktyvūs ly­ Paauglystė yra pereinam asis gyvenim o tarpsnis iš vai­

tiniai požym iai, pavyzdžiui, m ergaičių

kystės

m ėjęs berniukų balsas), nors kiekvienam žm ogui tiks­

į

suaugusiųjų

am žių,

trunkantis

nuo

lytinio

brendim o iki savarankiškum o.

lus šių požym ių atsiradim o laikas yra skirtingas. Dau­ gum ai

18

TIKSLAS.

Nurodykite

krūtys ir paže-

svarbiausius

fizinius

pokyčius

m ergaičių

pirm osios

m enstruacijos

prasideda

paauglys­

sulaukus 12 m etų plius m inus vieneri m etai. Daugu­ tės m etu.

m ai berniukų pirm oji ejakuliacija įvyksta m aždaug 14 Paauglystė dos, piu. kantį

prasideda lytiniu

suteikiančios Horm onų staigų

reprodukcijos

antplūdis augim ą,

brendim u

sužadina

kuris

- lytinės bran­

galim ybę, dvejus

m ergaitėm s

laikotar­

m etus

trun­

prasideda

su­

m etų.

Paveldim um as

sąveikauja

turėti

įtakos

paauglio

prisitaikym ui.

bręsta

m ų neuronų bei jų ryšių pašalinim as.

išsivysto

pirm iniai

lytiniai

požy­

ir

kitų

Paauglystės

m e­

tu taip pat įvyksta svarbūs pokyčiai sm egenyse - su­

nio

m etu

aplinka,

žm onių reakcija į ankstyvąjį ar vėlyvąjį brendim ą gali

laukus m aždaug 11 m etų, o berniukam s - 13. Lyti­ brendim o

su

kaktos

skiltys

ir

vyksta

atrankinis

nenaudoja­

230

4 SKYRIUS

19 TIKSLAS. Apibūdinkite loginio mąstymo gebėjimų pokyčius, ku­

kum o

riuos Piaget pavadino formaliosiomis operacijomis.

vęs Vystantis

form aliosiom s

gebėjim ą

abstrakčiai

operacijom s,

m ąstyti.

Šis

paaugliai

įgyja

gebėjim as

leidžia

jiem s form uluoti hipotezes ir daryti išvadas. 20 TIKSLAS. Aptarkite moralinę raidą moralinio mąstymo, moralinių

Piaget požiūriu, m oraliniai vertinim ai atspindi besivys­ moralinio

tris

logika,

kuria

konkrečius tai

-

tai

jog

lygius.

įstatym us

privalom a

Prekonvencinis

m oralum as,

išvengti

paskatinim us.

gerbiantis

gika,

mąstymo

savanaudis

siekiam a

Konvencinis

laikytis

grindžiam as

bausm ių

m oralum as,

etiška,

abstrakčiu teisinga

žiūris

ir

arba

pelnyti

m oralum as grindžiam as

esam ų

siranda

anksčiau

sam protavim u

įstatym ų.

lo­

Pokon-

m oralum as, apie

tai,

Socialinės

grin­

kas

yra

intuicijos

po­

moraliniai jausmai at­

teigia, kad nei

m as. Kai kurie

apibrėžtas

sąžininga.

į m oralum ą

-

susiduria

savąjį

tapatum ą.

Jauni

suaugusieji

su

kūrybos

ir

neveiklum o

klausim u.

22 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip mus paauglystėje veikia tapatumo pa­ ieška, ir aptarkite, kaip tapatumo formavimas mus parengia artimiems santykiams.

Vakarų

m oralinis

m ąstym as

eksperim entai, kurių

ir

m etu

vertini­

buvo

kultūrose

daugum a

paauglių

išbando

skirtin­

gus savuosius Aš, kol įtvirtina nuoseklų ir tinkam ą ta­ patum ą. vų

Nedaugelis

tapatum ą

vertybes, mų

džiam as

brendim o

Vėlyvajam e am žiuje (vyresniem s kaip 60 m etų) išky­

patum ą,

asm eniškai

lytinio

(nuo 20 iki 40 m etų) sprendžia artim um o ir vienat­

nį

yra

(nuo

vės dilem ą, vidurinio am žiaus žm onės (nuo 40 iki 60

vencinis m oralum as (ne kiekvienas pasiekia šį galuti­ lygį)

Paauglystėje

la pilnatvės arba nevilties klausim as.

tančio vaiko m ąstym o galią. Lawrence Kohlbergas pa­ siūlė

supratim ą

m etų)

jausmų ir moralinio elgesio požiūriais.

m oralum as

klausim as.

iki 20 m etų) svarbiausias klausim as yra sutvirtinti sa­

nesvarstydam i

arba,

atm esdam i

susitapatina išauga

santykių

su

pasirenka

tėvų

bei

bendraam žiais.

savivertė.

Eriksonas

suform avim o

savo

Susikūrus

tikėjo,

išankstinė

tė­

visuom enės ta­

kad

arti­

yra

aiš­

sąlyga

kus ir tinkam as tapatum as. 23 TIKSLAS. Palyginkite tėvų ir bendraamžių įtaką paauglystės metu.

Vakarų

kultūrose

paaugliai

tam pa

vis

labiau

priklau­

fik­

som i nuo tėvų, tačiau m okslininkai pastebėjo, kad dau­

suojam a sm egenų veikla, patvirtina, jog sm egenų em o­

gum os paauglių santykiai su tėvais yra gana geri. Ben­

cinės sritys tam pa aktyvios, kai žm onės svarsto m o­ ralines

dilem as.

žiūriu, dėm esys priim ant žiūriu

moralinio

Vadovaujantis sutelkiam as

teisingus

į socialinės

sprendim u.

grindžiam os

m oko

po­

įtakos svarbą

M oralinio

program os

elgesio elgesio

vaikus

po­

pajusti

draam žių pritarim as ir santykiai su jais yra labai svar­ būs, ir paaugliai kalba, rengiasi bei elgiasi taip, kaip jų

bendraam žiai. Tėvai tebedaro

paaugliam s

įtaką

to­

kiose srityse, kaip religija ir aukštosios m okyklos bei karjeros pasirinkim as.

em patiją kitų žm onių jausm am s ir atidėti m alonum us, 24 TIKSLAS. Aptarkite pilnametystės pradžios požymius.

kad vėliau būtų galim a gauti didesnį atpildą. 21 TIKSLAS. Apibūdinkite aštuonias Eriksono psichosocialinės rai­

Pilnametystės daug

dos stadijas ir su jomis susijusius klausimus.

nuo

pradžia

-

m etų

iki

18

tai

gyvenim o

trečiojo

tarpsnis

dešim tm ečio

m až­ vidurio,

kai daugelis Vakarų kultūrų jaunuolių jau nebėra pa­ Erikas Eriksonas iškėlė m intį, kad m es pereinam e aš­

augliai, tačiau dar nėra pasiekę visiško suaugusiųjų sa­

tuonis gyvenim o etapus (apytiksliai susijusius su am ­

varankiškum o. Šiuo laikotarpiu daugelis jaunuolių stu­

žium i), kurių kiekvienas turi savo psichosocialinę už­

dijuoja

duotį. Kūdikystėje (iki 1 m etų) svarbiau yra pasitikė­

begyvena

jim o klausim as; pradėjus vaikščioti (nuo 1 iki 2 m e­

ir

tų)

lė į trečiojo dešim tm ečio vidurį.

sprendžiam a,

kas

svarbiau:

autonom ija

(savaran­

aukštosiose

m oterų

tėvų

m okyklose

nam uose.

pirm osios

arba

dirba,

Jungtinėse

santuokos

am žius

tačiau

Valstijose dabar

te­ vyrų

nusikė­

kiškum as) ar gėda ir abejonės. Ikim okyklinukai (nuo iki 5 m etų) susiduria su iniciatyvos ar kaltės dile­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kokius geriausius ir blogiausius dalykus pri-

m a, pradinių klasių m oksleiviam s (nuo 6 m etų iki ly­

simenate iš savo paauglystės? Ir kam daugiau už tai priskiriate nuo-

tinio

pelnų arba kaltės - tėvams ar bendraamžiams?

3

brendim o)

kyla

kom petencijos

ar

nevisavertiš-

G YVENIM O TARPSN IAI

231

Suaugusieji Vienu

m etu

natvės

nebūdingi

psichologai

m anė,

ryškesni

kad

gyvenim o

pokyčiai.

Ši

viduriui

nuom onė

jau

tarp

paauglystės

atgyveno.

Tie,

ir

kurie

se­ stebi

suaugusio žm ogaus gyvenim ą, tiki, kad raida tęsiasi. Apskritai

kalbėti

apie

suaugusiojo

gyvenim ą

sunkiau

nei

apie

ankstyvuosius

jau apie kiekvieną galite labai daug pasakyti. To negalim a pasakyti apie suaugu­ 30-ies

kurių

arba

am žius

skiriasi

60-ies, m aratono

tokiu

pat

bėgikas

m etų

skaičium i.

- 20-ies

arba

Viršininkas

gali

būti

50-ies. Devyniolikm etis

gali

būti ir tėvas, auginantis vaiką, ir studentas, gaunantis stipendiją. Tačiau kai ku­ riais

aspektais

m ūsų

gyvenim o

keliai

yra

panašūs.

Penkiasdešim tm ečiai

fiziškai,

intelektualiai ir ypač socialiai yra visiškai kitokie negu buvo 25 m etų. M ūsų kū­ nai,

psichika

ir

santykiai

patiria

tuos

pačius

pokyčius

kaip

ir

m ūsų

vaikystės

draugų, kurie kitais požiūriais dabar atrodo tokie skirtingi.

Fizinė raida M ūsų fiziniai gebėjim ai - raum enų jėga, reakcijos greitis, pojūčių aštrum as, šir­ dies

pajėgum as

-

viršūnę

pasiekia

tarp

dvidešim ties

ir

trisdešim ties

m etų. Kaip

im a trum pėti diena po vasaros saulėgrįžos, taip ir fizinė galia pradeda nepaste­ bim ai

silpti. Dažnai

pirm ieji

tai

pastebi

sportininkai. Pasaulyje

garsūs

sprinteriai

ir plaukikai geriausių rezultatų pasiekia būdam i paaugliai arba vos perkopę dvi­ dešim t m etų. M oterys vyrai.

Tačiau

subręsta

daugum a

anksčiau

žm onių,

ypač

ir

jėgų

tie,

viršūnę

kurių

pasiekia

kasdienis

anksčiau

gyvenim as

negu

nereika­

lauja didelių fizinių pastangų, beveik nepajunta ankstyvųjų silpim o požym ių.

Vidutinio amžiaus žmogaus fiziniai pokyčiai 25 TIK SLAS. Apibūdinkite svarbiausius fizinius pokyčius, vykstančius sulaukus vidutinio am žiaus.

Vidutinio am žiaus sportininkai gerai žino, kad fizinis silpnėjim as laipsniškai greitėja (4.25

p a v

.).

Būdam as

šešiasdešim t

trejų

m etų

vis

dar

reguliariai

žaidžiu

krepši­

nį, tačiau kartais pasvarstau, ar dar esu reikalingas savo kom andai. Tačiau nor­ m aliai veiklai užtenka ir sum ažėjusios energijos. Be to, jauno ir vidutinio am žiaus žm ogaus

fizinė

m ankštinim osi

galia įpročių.

m ažiau

priklauso

Daugelis

nuo

am žiaus

negu

šiandieninių

fiziškai

treniruotų

nuo

sveikatos

bei

penkiasdešim t­

m ečių lengvai nubėga 4 m ylias, o nuolat sėdintys 25 m etų jaunuoliai pukši ir dūsta, užbėgę porą aukštų laiptais. Kaip ir paauglystėje, suaugusio žm ogaus gyvenim o fiziniai pokyčiai gali su­ kelti psichologinę reakciją, kuri priklauso nuo žm ogaus požiūrio į senėjim ą. Kai kuriose senėjim o idealas

Rytų

kultūrose,

požym iai yra

yra

glotni oda

kuriose priim tini,

su

am žium i

dažnai

ir grakštus

net

Michelangelo, 1560, būdamas 85-erių metų

m etus. Jei jūs žinote, kad Džeim sui - vieneri m etai, o Džam alui - dešim t, tai siuosius,

,Aš vis dar mokausi."

ateina

pagarba

sveikintini.

liem uo, raukšlės

ir

Vakarų

valdžia,

išoriniai

kultūrose,

kurių

ir antsvoris, dažnai būdingi

vidutinio am žiaus žm ogui, gali grėsm ingai paveikti savivertę. Taigi m ilijonai žm o­ nių išleidžia m ilijardus dolerių, tikėdam iesi sulėtinti ar net pasukti atgal šiuos pro­

232

4 SKYRIUS

4.25 PAVEIKSLAS.

Beisbolininkų vidurkiai: 18 žaidėjų, kurių karjera tęsėsi 20 metų

Spartėjantis silpnėjimas

Tiriant amžiaus ir rezultatyvumo vidurkio santykį, nustatyta, kad visi vyresni XX a. JAV aukščiausiosios lygos beisbolo žaidėjai patyrė, jog laipsniškai vis greičiau prastėja rezultatai (Schall ir Smith, 2000). Tai pastebime ir garsaus žaidėjo Willie Mayso rezultatų suvestinėje.

Willie Mayso 20 beisbolo karjeros metų vidurkiai

320

360

310

340

300

320

290

300

280

280

270

260

260

240 220

250

0

5

10

15

20

0

5

10

15

20

Metai

Metai

cesus. Tačiau gam ta neįveikiam a; neišvengiam ai atsiranda raukšlių, pradeda keistis jaunatviškos form os. Bėgant m etam s laipsniškai m ažėja m oterų vaisingum as. Po vieno lytinio ak­ to

35-39

m etų

m oters

tikim ybė

pastoti

yra

dvigubai

m ažesnė,

negu

tada,

kai

jai buvo 19-26 m etai (Dunson ir kiti, 2002). Bet svarbiausias biologinis m oterų

Menopauzė (menopause) -

pokytis,

natūralus menstruacijų išnykimas;

ga,

susijęs

taip pat moters patiriami biologiniai

reiškiantys

ir psichologiniai pokyčiai prarandant

kiu. 4-5 iš dešim ties Kanados ir JAV m oterų m enopauzės m etu pasireiškia pa­

gebėjimą gimdyti.

sikartojančios karščio bangos. Bet tai patiria tik viena japonė iš septynių (Goo­

paprastai

su

senėjim u,

prasidedanti

fiziniai

yra

apie

požym iai

m enopauzė

50-uosius

yra

susiję

-

tai

gyvenim o

su

m enstruacinio m etus.

sum ažėjusiu

ciklo

M enopauzė

horm ono

pabai­ ir

pasi­

estrogeno

kie­

de, 1999; Lock, 1998). Tiek paauglių „audrų“ ir įtam pų, tiek klim akterinio em o­ cionalum o

ir

depresijos

nesukelia

nopauzė

čiai vidutinio

įvaizdžiai

psichologinių

neatitinka

problem ų.

tikrovės:

Dešim t

paprastai

m etų

buvo

m oterim s stebėta

m e­

tūkstan­

am žiaus m oterų Am erikoje ir Australijoje, ir visos apklausos pa­

rodė, kad per m enopauzę jos nebuvo nei daugiau, nei m ažiau depresyvios (Avis, 2003; Dennerstein ir kiti, 2000). Pačios veikiui.

m oters

Ar

ji

lūkesčiai

ir

m enopauzę

nuostatos

suvokia

turi

kaip

seksualinį patrauklum ą ir pradeda senti? O nuo į

m enstruacijų,

m enopauzę,

pastojim o

Bem ice

baim ės

Neugarten

ir

ir

įtakos

ženklą,

m enopauzės

praranda

poreikių?

kolegos

Tirdam i

(1963)

m ėgino

po­

m oteriškum ą

gal ji tai vertina kaip

vaikų

jos

em ociniam

kad

bei

išsivadavim ą

m oterų

požiūrį

išsiaiškinti

tai,

ko niekas iki jų nedarė. Jie apklausė m oteris, kurios nesikreipė į gydytojus dėl m enopauzės.

Paklaustos,

ar

iš

tikrųjų

„m oteris

po

m enopauzės

jaučiasi

geriau

negu iki tol“, tik ketvirtadalis m oterų, kurios buvo jaunesnės kaip 45 m etų, t. y. „Jei žinotume tiesą privalėtume

buvo

[vyresnėms moterims] diagnozuoti

jau

PML - pomenstruacinę laisvę."

m ano

m otina

sakė,

galiu

tą

pasakyti

Socialinės psichologijos ekspertė Jacqueline Goodchilds (1987)

prieš m enopauzę, spėjo, kad patyrusių

apklausta

galbūt „taip“. Du

m enopauzę, atsakė „taip". Viena iš jų

patį 3000

kad

po

apie

vidurinio

m enopauzės save".

am žiaus

ji

Vieno m oterų.

pasidarė

M acArthuro Daugum a

trečdaliai vyresnių

m oterų,

teigė: „Aš prisim enu, kaip daug fondo jau

gyvybingesnė, tyrim o patyrusių

m etu

ir

aš

buvo

m enopauzę

233

G YVENIM O TARPSN IAI

m oterų

teigė,

kad

pajuto

palengvėjim ą “ ,

„tik

kai

baigėsi

m enstruacijos;

tik

2

“

procentai pareiškė dėl to pajutusios „apgailestavim ą (Goode, 1999). Vyrai

nepatiria

nieko

panašaus

į

m enopauzę

-

jie

„Neįrodyta, kad nors vienas šiandieninis gyvenimo būdo

išlieka

vaisingi,

sm arkiai

pakeitimas, chirurginės operacijos,

nesum ažėja jų lytinių horm onų kiekis. Tačiau jiem s vis m ažėja sperm os, testos­

vitaminai, antioksidantai, hormonai

terono, silpnėja erekcija ir ejakuliacija. Jei testosterono kiekis staiga labai sum ažėja,

ar genų inžinerijos metodai daro

gali

įtaką senėjimui."

pasireikšti

„testosterono

depresija,

papildym o

irzlum as,

im potencija,

51 mokslininko,

daugum a vyrų sensta nepatirdam i šių problem ų. Daugum a vidutinio am žiaus vyrų

pareiškimas dėl žmonių senėjimo.

ir m oterų klausos

lieka

m etu

m ažėja

vyriškum as

bei

seksualiai aktyvūs. Nacionalinės

buvo

tiriam i

vyresni

kaip

60-ies

Kai

kurie

silpsta

senėjim o m etų

vyrai

reikia

tiriančio senėjimą

nes

1998).

Tada

Tačiau

sielvartą,

(Stem bach,

silpnum as.

išgyvena

psichologinį

terapijos

“

nem iga,

fizinės tarybos

žm onės.

jėgos.

surengtos

39

procentai

ap­ jų

teigė, kad yra patenkinti esam ų lytinių santykių skaičium i, o 39 procentai sakė, kad lytinių santykių norėtų dažniau (Leary, 1998).

Vyresnių žmonių fiziniai pokyčiai 26 TIK SLAS. Palyginkite tikėtiną gyvenim o trukm ę XX a. viduryje ir XXI a. pradžioje bei aptarkite vyresnio am žiaus suaugusiųjų jutim inių gebėjim ų bei sveikatos (taip pat ir silpnaprotystės dažnį) pokyčius.

Ar iš tiesų senatvės „reikia bijoti labiau negu m irties “ (Juvenalio „Satyros “ )? Ar gyvenim as,

„svirdam as

žem yn,

pats

gražiausias “

(Senekos

Liucilijui “ )?

„Laiškai

Ką reiškia senti? Norėdam i įvertinti savo supratim ą, atsakykite į klausim us „taip “ arba „ne “ : 1. Vyresni žm onės greičiau suserga trum palaikėm is ligom is (žr. 233-234 p.). 2. Daug vyresnių žm onių sm egenų neuronų žūsta (žr. 236-237 p.). 3. Daugum a sulaukusių 90 m etų ar daugiau žm onių esti visiškai nukaršę (žr. 234-236 p.). 4.

Su am žium i silpsta atm intis — gebėjim as prisim inti dalykus, m atytus ar pa­ tirtus anksčiau (žr. 237-238 p.).

5. Gyvenim u labiausiai esti patenkinti 50-60 m etų žm onės, vėliau, po 65 m e­ tų, šis pasitenkinim as pam ažu silpsta (žr. 245-247 p.).

Tikėtina

gyvenimo

trukmė. Teiginiai,

pateikti

aukščiau,

beje,

visi

klaidingi,

yra

m itai apie senėjim ą, neseniai aprašyti tiriant sparčiausiai didėjančią pasaulio gy­ ventojų grupę. Visam e pasaulyje tikėtina gyvenim o trukm ė pailgėjo nuo 49 m e­ tų

1950-aisiais

iki

67

m etų

2004-aisiais,

o

kai

kuriose

brandžios

ekonom ikos

šalyse - iki 80-ies ir daugiau m etų (PRB, 2004; Sivard, 1996). Dėl šios ilgėjančios tikėtinos gyvenim o trukm ės (kai kurie m okslininkai teigia, jog tai didžiausias žm o­ nijos

laim ėjim as)

ir

Apie

2050-uosius

m aždaug

resni

nei

60-ies

m ažėjančio

m etų

35

gim stam um o procentai

pagyvenusių

Europos

(Fem andez-Ballesteros,

gyventojų

2003).

riose rūpinim asis pagyvenusiais žm onėm is priklauso

žm onių

Akivaizdu, nuo

vis

tikriausiai jog

daugėja. bus

vy­

šalyse,

ku­

vaikų, lem ta įvykti di­

deliem s socialiniam s pokyčiam s. Rusijoje ir Vakarų Europoje taip pat m ažėja gy­ ventojų

skaičius

-

Jungtinės

Tautos

prognozuoja,

kad

2050

m etais

Rusijoje

jis

2002

234

4 SKYRIUS

Svazilende yra trumpiausia

sum ažės

pasaulyje tikėtina gyvenimo

kesniam e,

trukmė (33-eji metai). Andoroje

sukurti žm onių ateities pačia svarbiausia prasm e - sukuriant būsim ą kartą - tu­

tikėtina gyvenimo trukmė

rim e ruoštis blogiausiam ", - spėja George W eigelis (2005).

1“

iki

104

m ilijonų

turtingesniam e

ir

(Brooks,

saugesniam e

2005).

nei

„Kai

kada

visam e

nors

žem yne,

anksčiau,

svei-

nepavyksta

Vyrų ir m oterų tikėtina gyvenim o trukm ė skiriasi: vyrai m iršta anksčiau. Nors

ilgiausia - beveik 84 metai (CIA Factbook, 2005).

nuo

126

vyriškiem s

105

vyrai

nim o

em brionam s

kiekvienam

m etus

berniukų

tenka

100-ui

100

m oterų

m iršta

m oteriškų,

(Strickland,

ketvirtadaliu

daugiau

lyčių

santykis

1992).

Per

negu

gim stant

pirm uosius

m ergaičių.

yra

gyve­

Visam e

pa­

Sulaukus 30 metų, mirties rizika

saulyje m oterys gyvena 4 m etais ilgiau nei vyrai, o Kanadoje, Jungtinėse Vals­

padvigubėja po kiekvienų 8 metų.

tijose

48-erių metų amžiaus žmogaus

gyvenim o trukm ė sutaptų su jos, turėtų tekėti ne už vyresnio už save, o laukti,

mirties rizika yra dvigubai didesnė

kol

nei keturiasdešimtmečio (National

skaičius penkis kartus viršija vyrų.

Australijoje

subręs

-

5-6

m etais. (20-m etė

penkiolikm ečiai

berniukai.)

m oteris, norinti, kad

Sulaukusių

šim to

m etų

vyro

tikėtina

am žiaus

m oterų

Tačiau nedaugelis sulaukiam e 100 m etų. Net jei niekas nem irtų jaunesnis nei

Center for Health Statistics, 1992; Olshansky ir kiti, 1993).

ir

50 m etų, o vėžys, širdies ir infekcinės ligos išnyktų, vidutinė tikėtina gyvenim o trukm ė vis tiek padidėtų tik m aždaug iki 85-erių m etų ar kiek daugiau (Barinaga, 1991). Kūnas sensta. Jo

ląstelės nustoja daugintis. Jis pasidaro

trapus, ne­

atsparus

-

gripo

m enkom s

grėsm ėm s

karštam

orui,

griuvim ui,

švelniam

viru­

sui, - kurios dvidešim tm ečiui nieko nereiškia. Kodėl galiausiai susidėvim e? Kodėl m es, kitaip nei pušys, jūriniai pūgžliai ir kai

kurios

spiečiais

gyvenančių

vabzdžių

karalienės,

negalim e

pasenti

nenuvys-

dam i? Viena evoliucinių biologų siūlom a teorija spėja, jog atsakym as yra susi­ jęs su m ūsų kaip rūšies išlikim u: sėkm ingiausiai perduodam e savo genus augin­ dam i jaunąją kartą ir vėliau nustojam e naudoję išteklius. Kai įvykdom e savo ge­ nų

reprodukcijos

kurie

užduotį,

vėlesniais

m etais

nebelieka

sukelia

natūraliosios

degeneraciją

atrankos

(Olshansky

ir

spaudim o kiti,

1993;

genam s, Sapolsky

ir Finch, 1991).

Jutimo gebėjimai. Kaip m atėm e, fiziškai silpnėti pradedam a gana anksti, bet tik vyresni žm onės taikym as

prie

tai ryškiau kintančios

pajunta. M ažėja

šviesos.

regėjim o

aštrum as, susilpnėja

m enkėja

ir

Pastebim ai

raum enų

jėga,

prisi­ prastėja

reakcijos greitis ir ištverm ė. Silpsta ir klausa, atstum o suvokim as, skonio pojū­ tis

(4.26

p a v .

)

.

Senstant

laiptai

tam pa

statesni,

laikraščio

raidės

m ažesnės,

atro­

do, kad neaiškiau im a kalbėti aplinkiniai žm onės. Vyresnio amžiaus žmonės

Senstant

siaurėja

akies

vyzdys,

lęšiai

tam pa

m ažiau

skaidrūs,

todėl

m ažiau

dažniausiai pargriūva ant viršutinio

šviesos pasiekia tinklainę. 65 m etų žm ogaus tinklainė gauna vos trečdalį to šviesos

laiptų laiptelio, tiksliai toje vietoje,

kiekio, kurį gaudavo 20 m etų jaunuolio (Kline ir Schieber, 1985). Taigi skaitan­

kur iš apšviesto koridoriaus

čiam 65-m ečiui reikia tris kartus daugiau šviesos negu 20-m ečiui. Tai paaiškina,

žengiama į tamsesnę laiptų aikštelę

kodėl vyresni žm onės kartais klausia jaunesnį: „Ar tau ne per tam su skaityti?".

(Fozard ir Popkin, 1978). Mūsų žinios apie senėjimą galėtų būti

Sveikata. Senstantiem s

panaudotos kuriant aplinką, kurioje

Blogos yra šios: silpsta im uninė organizm o

būtų mažiau tokių nelaimingų

vyresni žm onės tam pa jautresni pavojingom s ligom s, pavyzdžiui, vėžiui ar plaučių

atsitikimų (National Research

uždegim ui.

Council, 1990).

žm onės rečiau serga trum palaikėm is ligom is, pavyzdžiui, gripu ar peršalim u. Vy-

Geros

žm onėm s

naujienos:

dėl

yra

per

ir

gerų,

visą

ir

blogų

naujienų

sistem a, kovojanti su gyvenim ą

susikaupusių

apie

sveikatą.

ligom is, todėl antikūnų

seni

GYVENIMO TARPSNIAI

0

10

Teisingų atsakymų suprantant pasakytus žodžius, procentais

Teisingų atsakymų skiriant kvapus, procentais

Normalaus regėjimo proporcija, skiriant raides lentelėje

30 50 70 Amžius metais

0

90

10

235

30 50 70 Amžius metais

0

90

10

30 50 70 Amžius metais

90

4.26 PAVEIKSLAS. Senstantys jutimai resni kaip 65 m etų žm onės dukart m ažiau negu 20-m ečiai ir penkis kartus m a­ žiau

negu

ikim okyklinukai

kasm et

serga

viršutinių

kvėpavim o

takų

uždegim u

(National Center for Health Statistics, 1990). Tai viena iš priežasčių, kodėl vy­

Peržengus 70 metų rega, uoslė ir klausa. (Iš Doty ir kiti, 1984.)

silpsta

resni darbuotojai rečiau nebūna darbe dėl sveikatos problem ų (Rhodes, 1983). Tačiau

senstant

lėtėja

nervų

sistem os

procesai. Ankstyvaisiais

gyvenim o

m e­

tais, iki paauglystės, inform acijos apdorojim as greitėja (Fry ir Hale, 1996, Kail, 1991). Lyginant su paaugliais bei jaunais suaugusiais, vyresniem s žm onėm s reikia šiek tiek daugiau laiko į ką nors sureaguoti, išspręsti galvosūkį, netgi prisim inti vardus (Bashore ir kiti, 1997; Verhaeghen ir Salthouse, 1997). Ypač lėtai jie spren­ džia nius m e,

sudėtingesnes žaidim us, kad

po

užduotis

daugum a 75-erių

m etų

(Cerella,

70-m ečių stipriai

1985;

Poon,

neprilygsta padidėja

1987).

20-čiam s.

m irtinų

eism o

Žaidžiant 4.27

kom piuteri­

paveiksle

įvykių

m ato­

tikim ybė.

Po

85-erių tikim ybė sukelti eism o įvykį tokia pati, kaip ir šešiolikm ečiui. Bet vy-

12

Mirtinų autoįvykių dažnis šokteli, kai sulaukiama 65-erių ir daugiau metų amžiaus, ypač, kai jis matuojamas pagal nuvažiuotą mylių skaičių

10

8

6

4

Mirtini autoįvykiai 10 000 vairuotojų

Mirtini autoįvykiai 100 milijonų mylių

2

0

Amžius metais

4.27 PAVEIKSLAS. Amžius ir vairuotojų mirtingumas Dėl sulėtėjusios reakcijos padidėja 75 metų amžiaus ir vyresnių vairuotojų nelaimingų eismo įvykių rizika, o didesnis pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas kelia didesnę mirties riziką įvykus autoavarijai (NHTSA, 2000). Ar pritartumėte, kad vairavimo egzamino rezultatai būtų vertinami pagal vairavimo kokybę, o ne amžių, ir taip būtų atsijoti tie, kurių lėta reakcija ar jutimų sutrikimai byloja apie autoavarijų riziką?

236

4 SKYRIUS

„Dėl kažkokios priežasties,

resni žm onės vairuoja rečiau, taigi dėl jų kaltės įvyksta m ažiau negu 10 procentų

tikriausiai taupydami rašalą,

eism o įvykių (Coughlin ir kiti, 2004). Senstant

restoranai savo valgiaraščius

jaunystėje

pradėjo spausdinti smulkiomis

im a

silpti

pradedam a

m etais sm egenų

bakterijos dydžio raidelėmis." Dave Barry, Dave Barry Turns Fifty, 1998

atm inčiai pam ažu

svarbios

prarasti

sm egenų

sm egenų

m asė būna sum ažėjusi 5

sritys

(Schacter,

ląsteles,

o

1996).

80-aisiais

Dar

gyvenim o

procentais. M oterys sensta lėčiau. Jos

ne tik visam e pasaulyje gyvena 4 m etais ilgiau negu vyrai, bet ir jų sm egenų m asė m ažėja lėčiau (Coffey ir kiti, 1998). Fiziniai

pratim ai

kom pensuoti

daro

nervinių

teigiam ą

ryšių

įtaką

skaičius,

sm egenų

ypač

veiklai. Ląstelių

žm onių,

ir Flood, 1986). Fiziniai pratim ai stiprina

kurie

lieka

trūkum ą

aktyvūs

gali

(Cole­

Keletą kartų per dieną geriant po

m an

keletą tablečių, būna sunku

gijos, užkerta kelią tukim ui ir širdies ligom s. Panašu, kad jie taip pat stim uliuoja

prisiminti, ar jau išgėrėte tabletes,

sm egenų

ar tik ketinote tai daryti. Patarimas:

m is

įsigykite dėžutę su skyreliais

greičiau

kiekvienos savaitės dienos

jusių

tabletėms susidėti.

com be ir Kram er, 2003; Colcom be ir kiti, 2004; W euve ir kiti, 2004). Greičiau

ląstelių

darbą,

(Kem perm ann susivokia,

lankyti

aprūpindam i

ir

kiti,

o

prie

aerobikos

1998).

sm egenis

Tai

sėdim o

pratybas,

raum enis, kaulus, suteikia deguonim i

paaiškina,

gyvenim o

pagerėja

kodėl

būdo

atm intis

ir

m aisto

aktyvūs

pripratusių ir

ener­

m edžiago­

vyresni

žm onės

asm enų,

pradė­

sustiprėja

nuovoka

(Col-

surūdija tai, kas nenaudojam a, negu susidėvi tai, kas per daug naudojam a. „Nau­ dok ir neprarasi", - geras patarim as. Alzheimerio liga

Senatvės silpnaprotystė ir Alzheimerio liga. Deja, kai kurie žm onės praranda itin

(Alzheimer’s disease) -

daug

progresuojanti nepagydoma

naprotyste

smegenų liga, pasireiškianti

jantys

laipsnišku atminties, mąstymo,

gresuoti

kalbos ir galiausiai fiziniu

naprotyste,

priežastis.

suserga 3

procentai 75 m etų sulaukusių žm onių. Alzheim erio ligos sim ptom ai -

sunykimu. Vyresniems žmonėms didėja rizika susirgti senatvės silpnaprotyste

sm egenų

ląstelių.

skaičius

nedideli

Nuo

kas

priepuoliai,

sm egenų

raktus,

Ypač

dar

iki

sm egenų

pažeidim ą, kuris

tai ne natūralaus senėjim o tom obilio

60-ies

penkerius

95-erių

m etų

sergančiųjų

m etus

padvigubėja

auglys

arba

yra

proto

grėsm inga

(4.28

alkoholizm as

senatvės

gali

erozijos, vadinam os

sm egenų

negalia

-

silp­

Pasikarto­

P A V .).

skatinti

pro­

senatvės

silp­

A lzheim erio

liga

-

ženklai. (Jei retkarčiais pam irštate, kur padėjote au­

neverta

jaudintis,

bet

jei

užm irštate,

kaip

sugrįžti

nam o,

jau vertėtų nerim auti dėl galim os Alzheim erio ligos.) Alzheim erio tis,

vėliau

-

liga

pažeidžia

m ąstym as.

net

šviesiausią

Robertas

Sayre

protą.

(1979)

Pirm iausia

prisim ena

sutrinka

atm in­

tėvą,

šaukiantį

savo

ant sergančios m otinos, kad ši „pasistengtų pagalvoti", kai ji sutrikusi, vos ne­ verkdam a

blaškydavosi

po

nam us,

negalėdam a

prisim inti,

kur

ką

nors

padėjo.

Jei liga trunka nuo 5 iki 20 m etų, pacientas tam pa em ociškai išsekęs, praranda orientaciją, 60-64 70-74 80-84 90-95 65-69 75-79 85-89

kontroliuoti

fiziologinių

funkcijų,

galiausiai

tam pa

protiškai

be jokių žm ogiškųjų savybių.

Amžiaus grupės

Alzheim erio irsta

neuronai,

4.28 PAVEIKSLAS. Senatvės silpnaprotystės

biškai

pasiskirstymas pagal amžių

m etu

Rizika susirgti Alzheimerio liga padvigubėja maždaug kas penkerius senatvės metus. (Iš Jorm ir kiti, 1987; pagrįsta 22 tyrimais industrinėse šalyse.)

nebegali

„tuščias", - žm ogus prieš tikrąją m irtį tam pa „gyvasis lavonas", lieka tik kūnas

sios

svarbios nustatyti baltym ų

audinio

ligos sim ptom ai ryškėja dėl to, kad gam inantys chem inės du

šių

m olekulių

sankaupos)

neurom ediatorių m edžiagos,

acetilcholiną grandinės

neuronų

šakų

nukenčia gam inančių

ląstelių

m ažėja sm egenų ląstelių ir

acetilcholiną. atm intis

ir

neuronų

kūnuose

galuose. Viena

Kai

ir

stinga

m ąstym as.

pakitim ai: plokštelės

m okslinių

šios

tyrim ų

gyvy­

Skrodim ų

sutrum pėju­ (degeneravusio sritis

-

sie­

kis sukurti vaistus, kurie neleistų form uotis baltym ų plokštelėm s (Ingram , 2003). M okslininkai pradeda suprasti Alzheim erio ligos chem ines, nervines ir geneti­ nes

priežastis.

Žm onių,

kuriem s

gresia

ši

liga,

sm egenų

nuotraukos

(žr.

4.29

GYVENIMO TARPSNIAI

atskleidžia

pav.)

pokyčius, pastangų kiti,

ir

tiem s

2001).

-

prieš

ilgesnę

pasireiškiant

sm egenų

patiem s

Fiziškai

sim ptom am s

veiklą

rezultatam s

aktyviem s,

įsim enant pasiekti

-

ir

svarbių

žodžius,

(Bookheim er

nenutukusiem s

sm egenų

ląstelių

reikėtų

daugiau

tartum

žm onėm s

ir

kiti,

rizika

2000;

Fox

susirgti

2 37

ir

Alzhei-

m erio liga yra m ažesnė (Abbot ir kiti, 2004; Gustafson ir kiti, 2003; M arx, 2005). M ažesnė kių-

rizika

dažnai

susirgti

tai

šia

būna

liga

ir

tiem s,

išsilavinusio,

kurių

aktyvaus

protas

aktyvus,

skaitytojo

protas

ieškantis

(W ilson

iššū­

ir

Ben­

nett, 2003). Sm egenys yra panašios į raum enis: tie, kurie sm egenis naudoja re­ čiau, jas praranda.

Pažintinė raida Vienas iš prieštaringiausių klausim ų, tyrinėjant žm ogaus gyvenim o kelią, yra tas, ar

suaugusio

žm ogaus

pažintiniai

gebėjim ai

-

atm intis,

kūrybingum as

ir

inte­

lektas, - laipsniškai silpnėja kartu su senkančia fizine jėga. 4.29 PAVEIKSLAS. Alzheimerio

Senėjimas ir atmintis

ligos prognozavimas

27 TIKSLAS. Įvertinkite senėjimo poveikį atminčiai ir informacijos atpažinimui pilnametystėje, Sendam i gerai prisim enam e kai kuriuos dalykus. Žvelgdam i į praeitį žm onės gy­ viausiai

prisim ena

m ečių

patyrim us

ne

ką

tik

(Conway

ir

vykusius kiti,

įvykius,

2005;

bet

Rubin

praėjusių

ir

kiti,

gyvenim o

1998).

dešim t­

Paprašyti

prisi­

m inti vieną ar du svarbiausius įvykius per praėjusią pusę am žiaus žm onės daž­ niausiai išvardija savo paauglystės ir trečiojo

dešim tm ečio

pradžios įvykius. Tai,

ką žm ogus patyrė šiam e gyvenim o etape - Antrąjį pasaulinį karą, pilietinių tei­ sių judėjim ą, Vietnam o karą ar Rugsėjo 11-osios įvykius - tam pa reikšm ingiau­ siu dalyku (Pillem er, 1998; Schum an ir Scott, 1989). Be to, paauglystė ir tre­ čiasis

dešim tm etis

kartą

gyvenim e:

-

tai

laikas,

pirm ąjį

kai

pasim atym ą,

daugybę

įsim intinų

pirm ąjį

darbą,

dalykų

patiriam e

pirm ąsias

studijas,

pirm ą pirm ąjį

Žmonėms, kuriems gresia rizika susirgti Alzheimerio liga, atliekant atminties testą, smegenų MRV nuotraukose (apačioje tamsesni plotai) pastebimas didesnis aktyvumas negu normaliose smegenyse (viršuje). Jei smegenų nuotraukomis ir genetiniais testais būtų galima nustatyti gresiantį Alzheimerio ligos pavojų, ar jūs norėtumėte išsitirti? Kokio amžiaus būdami?

susitikim ą su savo išrinktosios ar išrinktojo tėvais. Ankstyvoji pilnam etystė yra išties geriausias laikas išm okti bei prisim inti tam tikrus

dalykus.

m entą,

kurio

film uotų

Thom as

m etu

žm onių

Crookas

paprašė

1205

ir

Robinas

žm ones

W estas

išm okti

(1990)

keletą

surengė

eksperi­

vardų. Keturiolika

prisistatė, pasakydam i, pavyzdžiui: „Labas, aš

esu

nu­

Laris.“

Vė­

liau visi 14 pasirodydavo vėl ir sakydavo, pavyzdžiui: „Aš esu iš Filadelfijos", tuo 4.30

suteikdam i pav.,

vaizdo

žm onės

ir

balso

daugiau

vardų

supažindinim ą.

Tačiau

visais

negu

Panašūs

rezultatai

senesni.

džiosios

Britanijos

m inistrės

užuom iną

asm ens

prisim indavo

atvejais buvo

jaunesni gauti

pirm ininkės

vardui

antrą

ir

žm onės

ir

atliekant

M argaret

prisim inti. trečią

prisim inė kitus

Thatcher

Kaip

kartą

daugiau

tyrim us.

rodo

pakartojus vardų

Po

atsistatydinim o

Di­ ir

Jei dabar jums dvidešimt plius

jauni, ir seni britai prisim inė, kaip jie išgirdo šitą žinią. Paklausti to paties po 11

minus penkeri, kokių įvykių

m ėnesių, 90

iš praeitų metų jūs niekada

procentų

jaunų

žm onių, bet tik

42

procentai vyresniųjų

papasako­

jo tą pačią istoriją (Cohen ir kiti, 1994). Taigi gal neturėtų stebinti, kad beveik

nepamiršite? (Tai jūsų gyvenimo

du trečdaliai vyresnių kaip 40 m etų žm onių teigia, jog jų atm intis tapo prastes­

tarpsnis, kurį tikriausiai geriausiai

nė, negu buvo prieš 10 m etų (KRC, 2001).

prisiminsite, kai sukaks 50.)

238

100

90

4 SKYRIUS

Vyresni atsimena prasčiau

Po trečiojo supažindinimo

Kito eksperim ento m etu Davidas Schonfieldas ir Betty-Anne Robertson (1966) paprašė

įvairaus

am žiaus

suaugusiųjų

išm okti

24

žodžių

sąrašą.

Paskui

tyrėjai

80

paprašė kai kuriuos tiriam uosius prisim inti kuo daugiau tų žodžių. Kitiem s tiria­

70

m iesiem s

60

tiesiog atpažinti, kuriuos žodžius jie buvo m atę. Kaip m atyti 4.31 pav., jaunesni

50 40

pateikti

klausim ai

su

pasirenkam aisiais

atsakym ais

ir

paprašyta

prisim inė geriau. Bet žodžių atpažinim o atveju nepastebėta jokio su am žium i su­

Po antrojo supažindinimo

sijusio

atm inties

susilpnėjim o.

Dar

testai

atskleidė,

kad,

jei

nepastiprinam a

ko­

feinu, vyresnių žm onių atpažinim o atm intis geriausia būna dienos pradžioje (M ay

30

ir kiti, 1993; Ryan ir kiti, 2002). Taigi senesnių žm onių atm intis priklauso nuo

20

10

buvo

Po pirmojo supažindinimo

to, ar jiem s reikia atpažinti tai, ką jie m ėgino įsim inti (labai m ažas pablogėji­ m as), ar prisiminti be jokių užuom inų (didžiausias pablogėjim as).

0

Užm aršum as Amžiaus grupės

4.30 PAVEIKSLAS. Atsiminimo testas

priklauso

nuo

inform acijos,

ar

įvykius,

paaiškėja,

gausios

senesnių

nesvarbius Tačiau

inform aciją, daugiau

bet

laiko

pateikti

negu

kad

kuo

žm onių

žodžius

ar

inform aciją žm ogus

žinios

dalykus,

jaunesniem s (Burke

kurią

senesnis,

padeda kuriuos

stengiam ės

prisi­

- nesusijusius skiem enis jiem s žino,

tuo

daugiau

įsim inti jiem s

ir Shafto, 2004). (Greito

daro

prasm ingą

gali

prireikti

m ąstym o

rei­

kalaujančių žaidim ų nugalėtojais paprastai tam pa jauni ar vidutinio am žiaus žm o­ nės.) Todėl jų gebėjim as m okytis ir prisim inti įgūdžius bei prasmingą m edžiagą m enkėja m ažiau (Graf, 1990; Labouvie-Vief ir Schell, 1982; Perlm utter, 1983). Perspektyvinė

24

da tam

20

konkrečiu

vyresniem s

Atpažintų žodžių skaičius metams bėgant išlieka stabilus

atmintis

(„Prisim ink,

kad

reikia...")

išlieka

gera,

kai

jai

pade­

tikri įvykiai (grįžtant nam o pro parduotuvę prisim enam a „...nupirkti pie-

no“). Su

16

pat

įsim inti neprasm ingą

klaidų.

Jaunesniems lengviau prisiminti naujus pavadinimus, pasakytus vieną, du ar tris kartus. (Duomenys iš Crook ir West, 1990.)

taip

m inti, rūšies. Paprašius

laiku

žm onėm s

susietos

sukelia

užduotys

daugiau

(„Trečią

problem ų.

valandą

Įprastus

m an dalykus,

susirinkim as") pavyzdžiui,

išgerti vaistus triskart per dieną, prisim inti yra sunkiausia, teigia Gilles Einstein ir

M arkas

M cDanielis

su

kolegom is

(1990,

1995,

1998).

Stengdam iesi

sum a­

žinti dėl silpnėjančios perspektyvinės atm inties kylančias problem as vyresni žm o­ nės

12

atidžiau

tvarko

savo

laiką,

labiau

pasikliauja

užrašytais

prim inim ais

(Henry

ir kiti, 2004). 8

M okslininkai, Prisimintų skaičius mažėja

žodžių senstant

tyrinėjantys

gebėjim ą

m okytis

ir

prisim inti,

teigia,

jog

senyvi

žm onės dar labiau skiriasi tarpusavyje. Aišku, jog dvidešim tm ečių gebėjim ai m o­ kytis ir prisim inti yra nevienodi, tačiau septyniasdešim tm ečiai šiuo požiūriu ski­

4

riasi dar labiau. Kai kurių 70-m ečių gebėjim ai m enkesni negu bet kurio 20-m e0

čio, kiti 70-m ečiai prilygsta vidutiniam 20-m ečiui ar net pralenkia jį. 20

30 40

50

60 70

Amžius metais

4.31 PAVEIKSLAS. Prisiminimas ir atpažinimas pilnametystėje Šiame eksperimente pilna­ metystės pradžios ir vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių gebėjimas prisiminti naują informaciją blogėjo, tačiau gebėjimas ją atpažinti - ne. (Iš Schonfield ir Robertson, 1966.)

Senėjimas ir intelektas

28 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip intelekto tyrimai taikant skerspjūvio ir ilgalaikio tyrimo meto padeda suprasti normalaus senėjimo poveikį suaugusiųjų intelektui. Kaip senstant kinta intelekto galia? Ar jis pam ažu silpnėja, kaip gebėjim as įsi­ m inti naują m edžiagą, ar išlieka toks pat - kaip gebėjim as atpažinti prasm ingus dalykus? Kad būtų atsakyta į šį klausim ą, buvo atlikta įdom ių tyrim ų, rodančių, kaip buvo tikslinam os kai kurios psichologijos idėjos (W oodruff-Pak, 1989).

GYVENIMO TARPSNIAI

I

etapas. Skerspjūvio

būdu

m ais

m okslininkai

vienu

teikę

reprezentatyviom s

įrodomas silpnėjantis intelektas. Skerspjūvio

m etu

lygina

suaugusių

ir

vertina

žm onių

įvairaus

im tim s

am žiaus

intelekto

tyri­

žm ones.

testus,

Pa­

m okslinin­

239

Tyrimas skerspjūvio būdu

(cross-sectional study) tyrimas, kai vienu metu testuojami

kai visada nustato, kad vyresni žm onės rečiau teisingai atsako į klausim us ne­

ar stebimi įvairaus amžiaus

gu

žmonės.

jaunesni.

W echsleris

Plačiausiai

(1972)

naudojam o

padarė

išvadą,

suaugusiųjų kad

intelekto

„silpnėjantys

testo

intelekto

kūrėjas

Davidas

gebėjim ai

senstant

yra bendro organizm o [senėjim o] proceso dalis“. Ilgą

laiką

ši

liūdnoka

Daugum a

bendrovių

kad

naudingiau

jom s

nuom onė

laikėsi

apie

privalom o

pakeisti

intelekto pensinio

senstančius

silpnėjim ą am žiaus

darbuotojus

buvo

neginčijam a.

politikos,

jaunesniais,

tikėdam osi,

galbūt

sum a­

nesniais. Kiekvienas „žinojo", kad senas šuo neišm oks naujų triukų. Ilgalaikis tyrimas

II

etapas. Ilgalaikiais tyrimais Įrodomas intelekto pastovumas. Apie 1920-uosius

m etus

universitetai

keletas

psichologų

tuos

pačius

pradėjo ėm ėsi

žm ones.

intelektas

silpnėja

netikėta:

pasirodė,

Jie

tikėjosi

(Schaie kad

naudoti

intelekto

ilgalaikių ir

iki

įrodyti,

Geiwitz,

pat

gilios

testus

intelekto kad

1982).

priim am iem s

tyrim ų,

t.y.

žm onių,

vyresnių

Tačiau

senatvės

tai,

ką

intelektas

studentam s,

daug

m etų

negu

jie

išlieka

30

tyrimas, kai tie patys žmonės per ilgą laikotarpį kartotinai tiriami.

m etų,

nustatė, toks

ir

testavo

(longitudinal study)-

pat

buvo (4.32

S k e r s p jū v io m e to d a s ro d o

P A V .) ,

6 0

o pagal kai kuriuos testus - net aukštesnis.

Kaip

šie

rezultatai

tyviai

analizuodam i,

m ečių

ir 30-m ečių

suderinam i

m okslininkai

su

b lo g ė jim ą

skerspjūvio

suprato,

kad

intelektą, neatsižvelgdavo

tyrim ų

rezultatais?

skerspjūvio

ne tik

būdu

Retrospek­

lygindam i

70-

į skirtingą am žių, bet ir į

tai, jog tai skirtingų kartų žm onės. Be to, buvo lyginam i apskritai m ažiau išsila­ vinę

žm onės,

pavyzdžiui,

gim ę

XX

am žiaus

5 5

pradžioje,

su

labiau

5 0

išsilavinusiais

Ilg a la ik ių

ty r im ų

m e to d a s ro d o

žm onėm is,

gim usiais

po

1950

m etų,

taip

pat

žm onės,

augę

didelėse

šeim ose,

4 5

d id e s n į s ta b ilu m ą

su žm onėm is iš m ažesnių šeim ų, žm onės iš vargingesnių šeim ų su žm onėm is iš pasiturinčių šeim ų. Šis

4 0

optim istiškesnis

požiūris

paneigia

nuom onę,

kad

su

am žium i

intelektas

ryškiai silpnėja. Dabar visi „žino", kad, turint gerą sveikatą, niekada nevėlu m okytis. Johnas

Ročkas,

m očiutė 17-ai sas

būdam as

M oses

m etų Alonzo

pradėjo

nuo

jau

m etų,

išrado

kontraceptines

tabletes.

78

m etų

tapyti ir tapė, net perkopusi 100-ąjį gim tadienį. Praėjus

universiteto

Staggas

70

tapo

futbolo

m etų

trenerio

treneriu.

karjeros

Architektas

pabaigos, Frankas

81

m etų

Lloydas

Am o-

W rightas,

35 2 5 3 2

3 9

4 6

5 3

6 0

6 7

7 4

8 1

Amžius metais 4.32 PAVEIKSLAS. Intelekto tyrimų skirtingais amžiaus tarpsniais palyginimas

būdam as 89 m etų, suprojektavo Guggenheim o m uziejų Niujorke.

taikant skerspjūvio ir ilgalaikio

III etapas. Tai nuo daug ko priklauso. Ginčas dar nesibaigė. Pirm iausia, ilgalaikiai

tyrimo metodus

tyrim ai irgi turi trūkum ų. Žm onės, išgyvenę iki tokio tyrim o pabaigos, dažniau­

Šis testas rodo, kad tikrinant skerspjūvio metodu su amžiumi blogėjo tik vienos rūšies verbalinio intelekto (indukcinio mąsty­ mo) įverčiai. Tikrinant ilgalaikių tyrimų metodu (kai tie patys žmonės buvo testuojami tam tikrą metų skaičių), įverčiai šiek tiek gerėjo iki pat brandžios pilnametystės. (Adaptuota pagal Schaie, 1994.)

siai yra gabūs, sveiki, jų intelektas iš tikrųjų nepasiduoda m etam s. (Galbūt žm onių, kurie į

m irė

prarastus

nei 2000

jaunesni ir buvo asm enis,

kaip

išbraukti iš tyrim o, intelektas blogėjo.) Atsižvelgus

buvo

žm onių, peržengusių

darom a

Kem bridže

(Anglijoje)

stebint

daugiau

75-erių m etų ribą, tyrim as parodė staigesnį inte­

lekto silpnėjim ą. Tai ypač buvo m atyti tarp vyresnių negu 85-erių m etų žm onių (Brayne ir kiti, 1999). Tam

tikrų

keblum ų

iškilo

nustačius,

kad

intelektas

nėra

vienas

bruožas (žr. 11 skyrių). Intelekto testai, vertinantys m ąstym o greitį, gali gero-

nedalom as

240

4 SKYRIUS

4.33 PAVEIKSLAS.

60

Žodžių galia didėja kartu su amžiumi

50

Keturių tyrimų, kuriuos apibendrino Timothy Salthause (2004), metu vyres­ nio amžiaus dalyviai pranoko kitus, 15 minučių spręsdami laikraščio New York Times kryžiažodžius.

40

30

20

10

20

30

40

50 Amžius

kai nuvertinti vyresnius žm ones dėl jų

"Jaunystėje mokomės, sendami

form aciją. Susitikus gatvėje

suprantame." Marie von Ebner-Eschenbach Aphorisms, 1883 (.Aforizmai")

„kaip

oro

burbuliukas

seną

sirupe“,

neturi reikšti silpnesnio

lėtesnių

draugą, jo sako

60

70

nervinių

80

procesų

apdorojant in­

vardas iš atm inties iškyla lėčiau

Davidas

Lykkenas

(1999).

Tačiau

-

lėtesnis

intelekto. Vyresni žm onės paprastai išlaiko savo pozici­

jas, atlikdam i testus, vertinančius bendrąjį žodyną, žinias ir gebėjim ą susieti in­ form aciją (Craik, 1986). Vyresni kanadiečiai pralenkia jaunim ą, atsakydam i į klau­ sim ą: „Kuri provincija buvo vadinam a Naująja Kaledonija?" Keturių tyrim ų m e­ tu paaiškėjo, kad New York Times laikraščio kryžiažodžius, kuriem s spręsti buvo skirta

15

m inučių,

čiam s (4.33

pav .

geriausiai

sekėsi

pildyti

darė

„išm inties"

gus

sprendim us,

čiau,

60-m ečiam s

ir

70-m e-

).

Vokiečių m okslininkas Paulis Baltesas su

brėžtom s

50-m ečiam s,

testus,

vertinančius

pasiūlym us,

kaip

elgtis

bendrovių,

universitetų,

žinias

sudėtingose

aplinkybėm s". Nepaisant to, kad

paprastai

kolegom is (1993, 1994, 1999) su­

„bendrąsias

30-m ečio

valstybių

apie

gyvenim ą,

situacijose,

teisin­

esant

neapi­

žm ogaus protas dirba

vadovai

būna

vyresnio

grei­

am žiaus

žm onės. Am žius teikia išm inties. Vienas šešiasdešim tm etis pasakė: „Prieš 40 m etų turėjau puikią atm intį, bet buvau kvailys". Tvirtasis intelektas

(crystallized intelligence) -

Taigi, ar intelektas ilgainiui silpnėja, ar stiprėja, priklauso nuo to, kokią inte­ lektinę

sukauptos žinios ir žodiniai įgūdžiai; kaip jis su amžiumi tobulėja.

veiklą

rodo

žm ogaus

m atuojam e.

žodyno gebėjim as

testai,

Tvirtasis stiprėja

-

greitai

ir

-

intelektas iki

senyvo

abstrakčiai

žm ogaus

am žiaus.

m ąstyti,

sukauptos

Takusis

pavyzdžiui,

žinios,

intelektas

sprendžiant

-

logi­

nes problem as, - silpnėja pam ažu iki 75-erių m etų, vėliau silpim as greitėja, ypač Takusis intelektas

(fluid intelligence)-

gebėjimas greitai ir abstrakčiai mąstyti; jis vėlyvajame amžiuje silpnėja.

vyresniam e

kaip

85

m etų

am žiuje

(Cattell,

1963;

Horn,

1982).

Toks

intelekto

įvertinim o m odelis taikytas tiriant nacionalinę suaugusiųjų im tį. Atsižvelgus į išsi­ lavinim ą, m atyti, kad

verbalinis

intelektas

(atspindintis

tvirtąjį

intelektą)

nuo

20

m etų iki 74 m etų beveik nekinta, o neverbalinis, pasireiškiantis sprendžiant gal­ vosūkius, - silpsta. Denise Park su kolegom is (2002) tvirtina, kad m etam s bė­ gant

m es

ir

pralaim im e,

ir

laim im e

(4.34

pav .

) . Prarandam e

ir apdorojim o greitį, bet įgyjam e žinių ir praturtinam e žodyną.

atkuriam ąją

atm intį

G YVENIM O TARPSN IAI

1,2

S k a itm e n in is

Apdorojimo gebėjimai

R a id ž ių

F o rm ų

0 ,8

E ilu č ių

ly g in im a s

a p rė p tis

S k a ity m o

B e n to n o

0

R e y

Naudodami įvairius patikimus gebėjimų apdoroji­ mo (kalbos apdorojimo, darbinės atminties ir ilgalaikės atminties) bei žodinių žinių (žodyno) matus, Denise Park ir jos kolegos (2002) ne kartą parodė, kad su amžiumi mūsų gebėjimas apdoroti informaciją blogėja, tačiau žodynas ir bendrosios žinios gerėja.

k a ita

K o m p iu te r io

0,4

4.34 PAVEIKSLAS. Senėjimo nuokalnės ir pakilimai

s im b o lis

ly g in im a s

R a id ž ių

a p rė p tis

a p r ė p tis

te s ta s

te s ta s

P ris im in im a s s u

Žodinės žinios

-0,4

u ž u o m in a

P ris im in im a s b e

u ž u o m in o s

S h ip le y

-0 , 8

-1 ,2 20-29

30-39

40-49

50-59

60-69

70-79

ž o d y n a s

A n to n im ų

ž o d y n a s

S in o n im ų

ž o d y n a s

80-89

Amžiaus grupės

Šiais pažinim o skirtum ais galim a paaiškinti, kodėl m atem atikai ir kiti m oksli­ ninkai

didesnę

dalį

atradim ų

padaro

trečiajam e

savo

gyvenim o

dešim tm etyje

ar

ketvirtojo pradžioje, o literatai, istorikai ar filosofai daugiausia pasiekia vėliau penktajam e, šeštajam e gyvenim o dešim tm etyje ar net vėliau, kai sukaupia daugiau žinių

(Sim onton,

telekto)

savo

1988,

kūrybos

1990). viršūnę

Pavyzdžiui, pasiekia

poetai

anksčiau

(priklausom i negu

nuo

prozininkai

takiojo

in­

(kuriem s

rei­

kia gilesnių žinių), - tai akivaizdu kiekvienoje šalyje, kurioje yra gilesnės litera­ tūrinės tradicijos, tai m atyti ir tyrinėjant m irusias kalbas. Taigi ar intelektas senstant silpnėja, ar stiprėja, priklauso nuo to, ką ir kaip m es vertinam e.

Socialinė raida Daugelį skirtum ų

tarp jaunesnių

ir vyresnių

suaugusių

ar pažintiniai pokyčiai senstant, bet gyvenim o

žm onių lem ia ne fiziniai

įvykiai, susiję su

santykiais šei­

m oje bei darbe. Naujas darbas reiškia naujus santykius, naujus lūkesčius ir rei­ kalavim us. Santuoka suteikia intym um o džiaugsm ą, bet kartu ir tam

tikrus sun­

kum us, nes savo gyvenim ą tenka susieti su kitu žm ogum i. Gim us kūdikiui, at­ siranda

įsipareigojim ų

ir

iš

esm ės

pakinta

gyvenim o

centras.

M ylim o

žm ogaus

m irtis sukelia nesugrąžinam os netekties jausm ą ir poreikį iš naujo įsitvirtinti gy­ venim e. Ar šie įprasti suaugusio

žm ogaus gyvenim o

įvykiai form uoja iš anksto

nuspėjam ų gyvenim o pokyčių seką?

Suaugusiųjų amžiaus tarpsniai ir stadijos 29 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl suaugusiojo raidos kelias nėra tvirtai susijęs su chronologiniu amžiumi. Įžengę į penktąją dešim tį žm onės pereina į vidutinį am žių, kurio m etu daugelis suvokia, kad didžioji gyvenim o dalis jau liko jiem s už nugaros. Kai kurie psi-

241

242

4 SKYRIUS

„Gyvenimo

kelionės

pamačiau,

kad

pusiaukelėje

atsidūriau

tamsioje

chologai

tvirtina,

kad

perėjimo

šis

amžius

daugeliui

yra

krizė,

didžiulės

kovos

m etas. Kai kurie iš jų jaučiasi gyvenim o parblokšti. Vidutinio am žiaus krizės ti­ piškas atstovas - vyriškis, iškeitęs šeim ą į jaunesnę draugę ar sportinę m ašiną.

girioje, o tiesus kelias dingo.“ Dantė „Dieviškoji komedija", 1314

Bet tiriant dideles žm onių im tis nepastebėta, kad nepasitenkinim as darbu ar san­ tuoka, ties

skyrybos,

pradžiai

skyrybos me

m oterų

ir

ir

dažniausios

gyvenim o

ir

nerim as

(Hunter

savižudybės

Sundel,

yra

trečiajam e,

dešim tm ečiuose.

em ocinį

nepasitenkinim as

ir

savižudybės

tyrim o

nebuvo

padidėtų

būdingiausios

M roczek

o

Vieno

nestabilum ą,

gyvenim u

būtų

1989;

apie

-

m etu

rasta

penktosios

Kolarz,

1998).

aštuntajam e

ištyrus

„nė

gyvenim o

ir

beveik

m enkiausio vidurį

dešim ­

Pavyzdžiui, devintaja­

10

000

vyrų

įrodym o",

(4.35

PAV.

).

jog

Vienas

iš keturių respondentų teigia pajutę gyvenim o krizę, bet sieja ją ne su am žium i, o

su

svarbiais

įvykiais,

pavyzdžiui,

liga,

skyrybom is,

darbo

netekim u

(Lach-

m an, 2004). Yra

Socialinis laikrodis

dar

viena

priežastis,

kodėl

m okslininkai

stadijas,

tokias

kaip

gyvenim o

skeptiškai

„vidutinio

vertina

am žiaus

su

krizė".

am žium i

(social clock) -

siejam as

tam tikrai kultūrai priimtinas

laikrodis - nuostatos dėl „tinkam o am žiaus" palikti nam us, susirasti darbą, vesti

Socialinis

socialinių įvykių laikas,

ar ištekėti, susilaukti vaikų ir išeiti į pensiją - yra skirtingos ir priklauso nuo

pavyzdžiui, santuokos, tėvystės,

kultūros

išėjimo į pensiją.

konge - tik 3 procentai (JT 1992 m . duom enys). Vakarų Europoje m ažiau kaip 10

bei

procentų

epochos. vyresnių

Jordanijoje negu

65

40

procentų

m etų

am žiaus

nuotakų vyrų

yra

paauglės,

dar dirba. JAV

o

Hon­

tokių

vyrų

yra 16 procentų, Japonijoje - 36 procentai, o M eksikoje - net 69 procentai (Da­ vies ir kiti, 1991). Kadaise nusistovėjusi Vakarų šalyse m oterų gyvenim o seka studentė,

darbuotoja,

žm ona,

vaiką

nam uose

auginanti

m otina,

vyresnio

am žiaus

darbuotoja - tapo daug lankstesnė. Šiuolaikinės m oterys im asi šių vaidm enų bet kuria seka arba atlieka juos visus vienu m etu. 32

Įkopusieji į penktąją dešimtį nepatiria emocinės krizės

24

Gyvenimo Įvykiai ir atsitiktinumai. Vyram s ir m oterim s gyvenim o įvykiai - vedy­ bos,

tėvystė,

darbas,

skyrybos,

šeim os

lizdo

tuštėjim as,

gyvenam osios

vietos

pakeitim as ir išėjim as į pensiją - žym i perėjim ą į naują gyvenim o tarpsnį, ne­ 16 Moterys

svarbu, kada

tai atsitiktų. Kuo

toliau, tuo

sunkiau

nuspėti, kokio

am žiaus

su­

laukus tai įvyks. Socialinis laikrodis vis dar eina, bet žm ogus jaučiasi vis m a­ 8

Vyrai

žiau su juo susijęs. Netgi atsitiktinum ai ir kai kurie įvykiai gali ilgam nukreipti būtent tuo, o ne

0 33 36

39 42 4 5 4 8 5 1 5 4 Amžius metais

kitu

keliu

tišką

(Bandura,

susižavėjim ą.

1982).

Albertas

Pavyzdžiui, Bandura

atsitiktinum ai

(2004)

dažnai

prisim ena

tikrą

paskatina istoriją

rom an­

apie

vyrą,

atėjusį į vieną jo paskaitų „Atsitiktinių pažinčių psichologija ir gyvenim o kelias", 4.35 PAVEIKSLAS.

kuris vėliau susituokė su m oterim i, atsitiktinai sėdėjusia šalia jo.

Įkopusiųjų į penktąją dešimtį

Panagrinėkim e tapačių dvynių

ir jų

sutuoktinių

tyrim us. Dvyniai, ypač tapa­

gyvenimo vidurio krizės?

tūs,

10 tūkst. žmonių, dalyvavusių nacionalinėje sveikatos apklausoje, emocinio nepastovumo (,,neurotiškumo“) kreivės įverčiai įžengus į penktąjį dešimtmetį nepakinta. (Iš McCrae ir Costa, 1990.)

Tad jei jūsų tapatus dvynys brolis ar sesuo su kuo nors susižadėjo, ar jūs (bū­

pasirenka

panašius

draugus,

drabužius,

atostogų

m aršrutus,

darbus

ir

t.t.

dam i daugeliu požiūriu panašūs į savo dvynį) taip pat nesusižavėtum ėte šiuo žm o­ gum i? Keista, tačiau tik pusė tapačių dvynių prisim ena, kad jiem s patiko brolio ar

sesers

išrinktoji

arba

išrinktasis,

ir

tik

5

procentai

sakė:

„Galėjau

įsim ylėti

savo dvynio brolio ar sesers partnerį". M okslininkai Davidas Lykkenas ir Auke Tellegen (1993) spėja, kad m eilė labiau panaši į „ančiukų įspaudą": jei po vai­

G YVENIM O TARPSN IAI

kystės su kuo nors m atotės ne vieną kartą, galite užm egzti ryšį (susižavėti) be­ veik

su

bet kuriuo

žm ogum i, turinčiu

panašų

išsilavinim ą ir panašiai patraukliu

ir į jūsų susižavėjim ą atsakančiu tuo pačiu.

Suaugusiųjų įsipareigojimai 30 TIKSLAS. Aptarkite meilės, santuokos ir vaikų svarbą pilnametystėje ir pakomentuokite, kaip dar­ bas prisideda prie pasitenkinimo savimi jausmo.

Suaugusių juos

žm onių

gyvenim ui

intymumu

pavadino

būdingi

(artim ų

du

ryšių

pagrindiniai

užm ezgim u)

aspektai.

Erikas

kūryba

ir

Eriksonas

(produktyvum u

ir

param a augančiajai kartai). M okslininkai šiem s aspektam s apibūdinti vartoja įvai­ rius

term inus

pareigojimai

bendravimas

-

ir

laimėjimai,

ir

nusimanymas.

Sigm undas

prieraišumas

Freudas

produktyvumas,

ir

(1935)

tai

išdėstė

įsi­

paprasčiau­

siai: sveikas suaugęs, sakė jis, yra tas, kuris gali mylėti ir dirbti.

Meilė.

Įvairiu

laiku

ir

skirtingose

vietose

žm onių

bendruom enėse

poravim asis

beveik visada buvo palyginti m onogam iškas. M es flirtuojam e, įsim ylim e ir įsipa­ reigojam e

vienam

ženklas",

-

žm ogui

pastebėjo

perspektyvos,

toks

vienu

m etu.

„Porinis

antropologė

Helen

Fisher

susitarim as

yra

logiškas:

ryšys

yra

(1993).

tėvai,

žm onių

Žvelgiant

kurie

skiriam asis

iš

evoliucinės

bendradarbiavo

m ai­

tindam i savo vaiką iki jo brandos, turėjo didesnę tikim ybę perduoti savo genus būsim om s

kartom s

nei tie, kurie

šitaip

nedarė. Tėvų

m eilė

vaikam s

konkuruoja

arba būna net stipresnė už porų ryšį. „Savo vaikam s jaučiu didžiulę m eilę, ko­ kios

nejaučiu

m otinų tėvų

niekam

vienos

kitam ",

nacionalinės

-

su

šiuo

apklausos

teiginiu

m etu

sutiko

(Erickson

jaučia tą patį. Praėjus keliom s savaitėm s po

ir

m ano

93

procentai

Aird,

Am erikos

2005).

pirm ojo

Daugelis

vaiko

gim im o

ilgiausiai

trunka,

staiga apstulbęs supratau: „Štai kaip m ano tėvai jautėsi sulaukę m anęs!" Suaugusiųjų

m eilės

ryšiai

teikia

didžiausią

pasitenkinim ą

ir

kai juos ženklina panašūs interesai bei vertybės, kai partneriai rem ia vienas kitą em ociškai

ir

m aterialiai

bei atsiveria

vienas

kitam

(žr. 18

skyrių). Santuokiniai

ryšiai taip pat dažniau būna patvarūs, jei žm onės tuokiasi vyresni nei 20 m etų ir yra išsilavinę. Palyginti su tuo, kas buvo prieš 40 m etų, dabar žm onės Vaka­ rų šalyse yra labiau išsilavinę ir tuokiasi vėliau. Tačiau ironiška tai, jog jie skiriasi dvigubai

dažniau.

Tai

iš

dalies

rodo

sum ažėjusią

m oterų

ekonom inę

priklauso­

m ybę ir kylančius vyrų bei m oterų lūkesčius. Dabar trokštam e ne tik patvaraus ryšio, bet ir partnerio, kuris šiltas

bei

Jungtinėse kom s

-

jautrus

m eilužis.

Valstijose santuoka

dabar

tapo

uždirbtų

pinigų, rūpintųsi, būtų

Sprendžiant

pagal

vienerios

skyrybos

sąjunga,

kuri

dažnai

skyrybų tenka

tam pa

m astą

artim as draugas ir -

m aždaug nevaldom a

ir

Kanadoje,

dviem (Bureau

ir

santuo­ of

the

Census, 2004). Europoje skyrybų būna tik šiek tiek m ažiau. Ar gyvenim as „bandom ojoje santuokoje" sum ažina skyrybų tais

Gallupo

instituto

atliktoje

dvidešim t

kelerių

m etų

riziką? 2001

am žiaus

am erikiečių

m e­ ap­

klausoje 62 procentai m anė, jog turėtų sum ažinti (W hitehead ir Popenoe, 2001). Tyrim ai

Europoje,

Kanadoje

ir

Jungtinėse

Valstijose

ne

kartą

parodė,

kad

tie,

kurie prieš santuoką gyvendavo kartu, iš tiesų skirdavosi dažniau ir jų šeim ose

243

244

4 SKYRIUS

„Nuostabu gyventi šiam e

būdavo daugiau nesklandum ų (Dush ir kiti, 2003; Popenoe ir W hitehead, 2002).

pasaulyje, jei žinai, kaip dirbti

Nesėkm ingos santuokos rizika didžiausia būna tiem s, kurie prieš vedybas gyvena

ir kaip m ylėti."

kartu (Kline ir kiti, 2004). Sugyventiniai dažniausiai esti m ažiau įsipareigoję patva­ Levas Tolstojus, 1856

rios santuokos idealui ir gyvendam i kartu tam pa dar m ažiau linkę į santuoką. Tačiau santuokos institucija išlieka. Jungtinės Tautos praneša, jog visam e pa­ saulyje 9 iš dešim ties pilnam ečių heteroseksualių žm onių tuokiasi (Lowy, 2000). Vakarų šalyse 3 iš 4 išsiskyrusių vėl susituokia - ir jų antroji santuoka dažniau­ siai būna tokia pat laim inga kaip ir pirm oji (Vem er ir kiti, 1989). Jie nėra vieni­ ši. 400 000 am erikiečių apklausos nuo 1972 m etų parodė, jog 40 procentų su­ situokusių

suaugusiųjų

ir

tik

23

procentai

nesusituokusiųjų

tvirtina

esą

„labai

laim ingi". Lesbiečių poros taip pat teigia esančios laim ingesnės už vienišes (W aym ent ir Peplau, 1995). Santuoka yra ne tik laim ę, bet ir sveikatą, seksualinį pa­ sitenkinim ą bei pajam as prognozuojantis veiksnys. Be to, tuose gyvenam uosiuose rajonuose,

kuriuose

yra

didelis

santuokų

skaičius,

dažniausiai

būna

m ažiau

to­

kių socialinių patologijų, kaip vaikų nusikaltim ai, m okyklos nelankym as ir em o­ ciniai sutrikim ai (M yers ir Scanzoni, 2005). Patvariose santuokose ne visada pavyksta išvengti konfliktų. Vieni daug

Kaip jūs m anote? Ar santuoka

ba­

koreliuoja su laim e dėl to,

rasi, tačiau rodo vienas kitam daug m eilės. Kiti niekada nepakelia balso, tačiau

kad sutuoktinių parama vienas

retai vienas kitą giria ar glosto. Abiejų rūšių santuoka gali būti patvari. Stebėjęs

kitam bei intym umas kuria laim ę,

2000

nes daugiau laim ingų žm onių

diklį: teigiam os ir neigiam os sąveikos santykis turi būti ne m ažesnis kaip 5:1.

tuokiasi ir lieka susituokę,

Stabiliose

santuokose

ar dėl abiejų priežasčių?

plim entai

ir

porų Johnas Gottm anas (1994) pranešė apie vieną santuokos sėkm ės ro­ penkis

juokiam asi

kartus

nei

daugiau

sarkastiškai

šypsom asi,

šaipom asi,

liečiam a,

kritikuojam a

sakom i ir

kom ­

įžeidinėjam a.

Tad jei norite spėti, kurie jaunavedžiai išliks kartu, nekreipkite dėm esio į tai, ar jie aistringai m yli vienas kitą. Tie, kurie išsaugo santuoką, dažniau stengiasi ne­ žem inti

savo

partnerių,

o

konfliktą

nukreipia

sakydam i:

„Žinau,

jog

tu

dėl

to

nekaltas" arba „aš tiesiog truputį patylėsiu ir paklausysiu". Vaikai dažnai gim sta iš m eilės. Ilgiausiai trunkantis gyvenim o pokytis - vai­ ko

turėjim as

reikalauti dažnai ir

-

daugum ai

laiko,

pradeda

žm onių

yra

pinigų

bei

em ocinės

silpnėti.

Tai

ypač

tradiciškai didelę

nam ų

ruošos

džiaugsm ingas energijos,

būdinga darbų

įvykis. Kai

pasitenkinim as

dirbančiom s

vaikai pradeda pačia

m oterim s,

naštą. Pastangos

santuoka

kurios

kurti lygiateisius

velka san­

Jei jau palikote nam us, ar tėvai

tykius grįžta su kaupu: santuoka teikia pasitenkinim ą, pagerėja tėvų ir vaikų san­

jautė „tuščio lizdo“ sindromą?

tykiai (Erei ir Burm an, 1995). Nors vaikai gim sta iš m eilės, jie galiausiai palieka nam us. Tai - svarbus įvy­

Ar jiems sukėlė stresą tikslo

kis.

Kartais

Ar jie pasigenda prarasto

sos

atskleidė,

bendravim o su jum is džiaugsmo?

m ann ir kiti, 1989; Glenn, 1975). Lyginant su vidutinio am žiaus m oterim is, ku­

O gal jie atrado naują laisvę,

rių

atsipalaidavo ir, jei yra vedę,

buvo

pradėjo vėl džiaugtis tarpusavio

Lynnas

santykiais su savo partneriu?

siu", ypač jei palaikom i artim i santykiai su vaikais.

gyvenim e ir santykių praradim as?

vaikai labiau

atsiskyrim as kad

dar

„tuščias

nam uose,

patenkintos

W hite

ir

būna

Johnas

sunkus.

lizdas"

tos,

kurių

daugum ai „lizdas

santuoka. Taigi Edwardsas

Tačiau

žm onių jau

daugelis

(1990)

septynios yra

tuščias", tėvų

pavadino

nacionalinės laim inga jautėsi

patiria

vieta

(Adel-

laim ingesnės

tai, ką

„antruoju

apklau­

ir

sociologai

m edaus

m ėne­

Darbas. Suaugusiem s žm onėm s didelė dalis atsakym o į klausim ą „Kas tu esi?" yra atsakym as į klausim ą „Ką tu veiki?" Ar Freudas buvo teisus? Ar iš tikrųjų

GYVENIMO TARPSNIAI

darbas, taip pat ir karjera, padeda realizuoti save ir pajusti pasitenkinim ą gyve­ nim u? Taip, jei žm ogus dirbti atėjo teigiam ai nusiteikęs. Tada jam sekasi, ir il­ gainiui

sutvirtėja

priešiškai

teigiam as

požiūris

į

paaugliam s “

nusiteikusiem s

gyvenim ą darbo

apskritai.

patirtis

„Susvetim ėjusiem s

neatneša

tokio

ir

pasitenkini­

m o, jie ne taip sklandžiai įsilieja į dirbančių žm onių pasaulį (Roberts ir kiti, 2003). Tyrinėtojai taip Šiaurės

pat lygino

Am erikos

m oterų

beveik

vienodo

subjektyvius

skaičiaus

atsakym us

dirbančių

apie

laim ę.

ir nedirbančių

Grace

Baruch

ir

Rosaline Barnett (1986), rem dam osi savo tyrim ais, atliktais Velslio koledžo M o­ terų

tyrim ų

m enys

-

centre, padarė

apm okam os

išvadą, kad

darbuotojos,

svarbu

žm onos

ir

ne

patys

(arba)

m oters atliekam i vaid­

m otinos,

-

bet

tų

vaid­

m enų patirties kokybė. Ir

vyram s,

darbo

ir

aplinkos

studentų

negali

pasirinktą

m oterim s laikais.

tiksliai

specialybę

pasirinkti

Pirm aisiais num atyti

dar

profesiją dviem

savo

tolesnės

studijuodam i,

tiesiogiai nesusijęs su jų

sunku,

studijų

kiti

ypač

šiais

universitete

veiklos.

pradėję

besikeičiančios

m etais

Nem aža

dirbti

specializacija, ir keičia savo

jų

pam ato,

daugum a

dalis

keičia

kad

darbas

veiklos kryptį (Rothstein,

1980). Galiausiai laim ė - turėti darbą, kuris atitinka interesus ir kurį jautiesi at­ liekąs gerai bei sklandžiai. Tiem s, kurie pasirenka santuoką, laim ė - turėti part­ nerį, kuris yra artim as ir geras draugas, suprantantis tavo savitum ą, turėti m y­ linčius vaikus, kurie tau patinka bei kuriais gali didžiuotis.

Pasitenkinimas gyvenimu įvairiais amžiaus tarpsniais 31 TIKSLAS. Apibūdinkite žmonių pasitenkinimo gyvenimu tendencijas gyvenimo eigoje.

Visi senstam e. Šiuo savo gyvenim o m om entu esate seniausi, bet, žvelgiant į at­ eitį, - jauniausi. Gyventi - vadinasi, tapti vyresniam , o tai reiškia, kad m es visi galim e žvelgti į praeitį su pasitenkinim u arba liūdesiu, ir į ateitį - su viltim i arba baim e. Atsakydam i į klausim ą „Ką darytum ėte kitaip, jeigu galėtum ėte iš naujo nugyventi čiau

gyvenim ą?",

m okslui"

m etų?

Ar

daugelis

(Kinnier

tikėtina,

ir

kad

žm onių

sako:

„Daugiau

M etha, 1989). Kaip

būsite

patenkinti?

Kai

dėm esio

vertinsite kurie

savo

ir

jėgų

gyvenim ą

apgailestauja,

kad

skir­ po

10

nespėjo

pasakyti tėvui, kad jį m yli, arba kad nenuvyko į Europą. Daugiau dėm esio krei­ piam a ne į klaidas, o į tai, ko nepavyko padaryti (Gilovich ir M edvec, 1995). Nuo

jaunystės

iki

gyvenim o

vidurio

žm onių

tapatum o

jausm as,

pasitikėjim as

savim i ir savivertė paprastai stiprėja (M iner-Rubino ir kiti, 2004; Robins ir Trzesniewski,

2005).

ja, netenkam a

Vyresniam e darbo, kūnas

am žiuje

iškyla

silpsta, atm intis

sunkum ų:

tikriausiai

blėsta, energija

uždarbis

m ažė­

nyksta, šeim os

na­

riai ir draugai m iršta arba išvyksta, o didysis priešas - m irtis - šm ėkščioja vis arčiau. Todėl nenuostabu, kad nis

gali

hartas oje

atrodyti

blogiausias

per 65

m etus perkopusių

(Freedm an,

(1990)

patvirtino

šį

valstybių

apklausus

beveik

1978).

faktą, susum avęs 170

000

Bet

žm onių

taip

nėra.

rezultatus, gautus

žm onių. Kaip

am žiaus tarps­ Ronaldas

1980

m atyti 4.36

Ingle-

m etais p a v

.,

16-

vyresni

žm onės yra tokie pat laim ingi ir patenkinti gyvenim u, kaip ir jaunesni. Perkopus gyvenim o vidurį teigiam ų jausm ų netgi daugėja, o neigiam ų - m ažėja (Charles ir kiti, 2001; M roczek, 2001). Vyresnio am žiaus suaugusieji vis daž-

245

246

4 SKYRIUS

4.36 PAVEIKSLAS.

100

Amžius ir pasitenkinimas 80

gyvenimu

Įgyvendinę pilnametystės pradžios užduotis daugelis vyresnio amžiaus suaugu­ siųjų turi daugiau laiko siekti asmeninių interesų. Todėl nenuostabu, kad jie lieka labai patenkinti gyvenimu, ir šis pasitenkini­ mas net gali didėti, jei jie yra sveiki ir aktyvūs. Kaip rodo ši diagrama, paremta tarptautinių apklausų duomenimis, patenkintųjų gyvenimu amžiaus skirtumai yra labai nedideli. (Duome­ nys iš Inglehart, 1990.)

60 40 20 0

15-24

25-34

55-64

35-44 45-54 Amžiaus grupė

65 ir daugiau

niau vartoja teigiam as em ocijas reiškiančius žodžius (Pennebaker ir Stone, 2003). Jie vis m ažiau skiria dėm esio neigiam ai inform acijai. Pavyzdžiui, jie lėčiau negu jauni suaugusieji pastebi rūškanas žm onių nuotaikas (M ather ir Carstensen, 2003). Nervinio

em ocijų

apdorojim o

centro,

m igdolo,

veikla

m ažėja

reaguojant

į

nei­

giam us įvykius, o reakcija į teigiam us įvykius išlieka nepakitusi (M ather ir kiti, 2004). Be to, nem alonūs jausm ai, kuriuos siejam e su neigiam ais įvykiais, blėsta greičiau nei m alonūs jausm ai, kuriuos siejam e su teigiam ais įvykiais (W alker ir kiti,

2003).

Tai

sustiprina

daugum os

vyresnio

am žiaus

žm onių

pojūtį,

kad

gy­

venim as, viską pasvėrus, yra geras. Atsižvelgiant į tai, kad senėjim as yra gyve­ nim o

rezultatas

(kuris

yra

geresnis

negu

m irti

jaunam ),

gyvenim o

vyresniam e

am žiuje teigiam ybė teikia paguodos (žr. 4.37 pav.).

„Geriausias dalykas būti šimtamečiui yra tas, kad nebejauti

rių

bendraamžių spaudimo."

ne tokie ryškūs (Costa ir kiti, 1987; Diener ir kiti, 1986). Aukštum os tam pa ne

Lewisas W. Kuesteris, 2005, sulaukęs 100 metų

Stebinam as įdom ių

tokios

su

pasitenkinim o am žium i

aukštos, žem um os

gyvenim u

susijusių - ne

pastovum as

em ocinių

tokios

neleidžia

skirtum ų.

pastebėti

Pirm iausia

žem os. Taigi nors vidutinis

Biopsichosocialinė įtaka sėkmingam senėjimui

Daugybė biologinių, psichologinių ir socialiniųkultūrinių veiksnių daro įtaką mūsų senėjimui. Turėdami gerus genus, galime sėkmingai pasenti, jei išsaugosime teigiamą požiūrį ir būsime protiškai bei fiziškai aktyvūs, palaikysime ryšius su šeima ir bendruomenės nariais.

jausm ų

išlieka toks pat, sendam i rečiau būnam e labai susijaudinę, labai išdidūs, „viršū-

4.37 PAVEIKSLAS.

Biologinė Įtaka:

Psichologinė įtaka:

• genetinio polinkio į Alzheimerio ligą, silpnaprotystę ar kitas ligas nebuvimas

• optimistinis požiūris • fiziškai ir protiškai aktyvus gyvenimo būdas

• nerviniai pokyčiai, trukdantys neigiamai mąstyti • tinkamas maitinimosi poreikių tenkinimas

SĖKMINGAS SENĖJIMAS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • šeimos ir draugų parama • galimybė dirbti prasmingą darbą arba užsiimti prasminga veikla • teigiami supančios kultūros lūkesčiai • stabilios ir saugios gyvenimo sąlygos

kai

jausm ai

ku­ tam pa lygis

G YVENIM O TARPSN IAI

nėję", taip pat ir rečiau apim ti depresijos. Pagyrim ai sukelia m ažiau džiaugsm o, o kritika - m ažiau sielvarto, nes ir vieni, ir kiti yra tik papildom as grįžtam asis ryšys tarp gausybės sukauptų pagyrim ų bei priekaištų. Psichologai M ihaly Csikszentm ihalyi schem ą,

ir

Reedas

periodiškai

Larsonas

(1984)

elektroniniais

sudarinėjo

signalais

žm onių

nurodydam i,

em ocinio

kada

šie

gyvenim o

turi

pasakoti

apie savo veiklą bei jausm us. Jie pastebėjo, kad paauglių pakili arba niūri nuo­ taika pasikeičia greičiau negu per valandą. Tuo m etu suaugusiųjų nuotaikos yra ne tokios kraštutinės ir daug pastovesnės. Dažniausiai senatvei būdingas santūres­ nis

džiaugsm as,

bet

didesnis

pasitenkinim as

išlieka socialiai aktyvūs (Harlow

ir

dvasingum as,

ypač

jei

žm onės

ir Cantor, 1996; W ink ir Dillon, 2002). Taigi

senstant gyvenim o em ocinis vežim as rieda vis lygiau.

Mirtis ir mirimas 32 TIKSLAS. Apibūdinkite reakcijos į mylimo žmogaus mirtį diapazoną.

Daugum ai iš m ūsų teks išgyventi gim inaičių ar draugų m irtį. Paprastai sunkiau­ sia išsiskirti su savo sutuoktiniu - tai m oterys patiria penkis kartus dažniau ne­ gu vyrai. Kai m irtis, kaip ir turėtų būti, ateina senatvėje, gedėjim as būna trum ­ pesnis

(4.38

pa v .

m atom e

tipišką

em ocinę

reakciją

prieš

partnerio

m irtį

ir

po

jos). Ypač didelė širdgėla, kai m ylim ojo m irtis užklum pa gerokai anksčiau, ne­ gu to laukiam a pagal socialinį laikrodį. Atsitiktinė vaiko m irtis arba staigi liga, atėm usi

45

m etų

sutuoktinį,

gali

sukelti

m etus

ar

daugiau

trunkantį

prisim ini­

m uose paskendusį gedėjim ą, galiausiai pereinantį į silpną depresiją, kuri gali trukti kelerius

m etus

(Lehm an

ir

kiti, 1987). Kai kuriem s

ši netektis

esti nepakelia­

m a. Tyrim o, kurio m etu per antrąją praėjusio am žiaus pusę buvo stebim as m i­ lijonas danų, duom enys rodo, jog daugiau nei 17 000 žm onių patyrė jaunesnio nei 18 m etų vaiko m irtį. Per penkerius m etus po vaiko m irties 3 procentai tėvų 4.38 PAVEIKSLAS. Pasitenkinimas gyvenimu metus prieš sutuoktinio mirtį,

7,4

sutuoktinio mirties metais

7,2

ir metus po mirties

7,0 6,8 6,6 6,4 6,2 6,0 Sutuoktinio m irties m etai

5,8 5,6 5,4 -4

-3

-2

-1

0

1

2

Metai

3

4

5

6

7

8

Richardas Lucas ir jo bendradarbiai (2003) išanalizavo ilgalaikes kasmetines daugiau nei 30 000 vokiečių apklausas. Mokslininkai nustatė, kad 513 žmonių, netekusių sutuoktinio, pakartotinai nekūrė šeimos. Pastebėta, kad pasitenkinimas gyveni­ mu pradėdavo mažėti metai prieš našlystę, labai sumažėdavo sutuoktinio mirties metais ir galiausiai beveik sugrįždavo į anks­ tesnį lygį. (Šaltinis: Richard Lucas.)

247

248

4 SKYRIUS

„Neženki taikiai į tą ramią naktį.

pirm ą kartą pateko į psichiatrijos ligonines - šis rodiklis yra 67 procentais di­

Senatvė, dienai užsibaigiant,

desnis negu nepraradusių savo vaikų tėvų (Li ir kiti, 2005). AIDS,

turi degti, šėlti;

dažnai

pakertanti

vidutinio

am žiaus

ir

jaunesnius

žm ones,

nesuskai­

čiuojam ai daugybei tėvų sukėlė sielvartą ir m ilijonus vaikų paliko našlaičiais. 2004

Pyk ir niršk ant gęstančios

m etais pasaulyje ši liga nusinešė daugiau nei 3 m ilijonus gyvybių (UNAIDS, 2005).

šviesos."

Piečiau

Dylan Thom as

Sacharos

esančiose

Afrikos

valstybėse,

kuriose

gyvena

kas

dešim tas

„Neženki taikiai į tą ramią naktį",

pasaulio žm ogus, 6 iš 10 yra ŽIV viruso nešiotojai, dėl to m irtingum as ir gydy­

1952, eilėraštis, parašytas ramiai

m o poreikiai sekina nacionalinius išteklius. Devyniose Afrikos šalyse tikėtina gy­ venim o trukm ė sutrum pėjo iki m ažiau kaip 40 m etų (UNAIDS, 2004).

m irštančiam tėvui.

Norm alus galim a vartas

reakcijos

m anyti.

Vienose

slepiam as.

į

m ylim o kultūrose

Kiekvienoje

žm ogaus yra

m irtį

diapazonas

skatinam os

kultūroje

kai

viešos

kurie

platesnis

raudos,

žm onės

negu

kitose

sielvartauja

-

būtų siel­

giliau

ir

atviriau, negu dažnai klaidingai m anom a: •

Tie, kurie tuojau po m irties labiausiai sielvartauja, ilgiau neatsikrato savo siel­ varto (Bonanno ir Kaltm an, 1999; W ortm an ir Silver, 1989).

•

Daugum ai žm onių netekties terapija ir savitarpio pagalbos grupės m enkai pa­ didina

laiko

ir

rem iančių

draugų

gydom ąją

galią. Gedintys

sutuoktiniai, ku­

rie dažnai kalba su kitais ar būna konsultuojam i, kaip įveikti sielvartą, prisi­ taiko nė kiek ne geriau nei tie, kurie gedi vienum oje (Bonanno, 2001, 2004; Genevro, 2003; Stroebe ir kiti, 2001, 2002, 2005). Jokios kalbos negali nu­ slopinti vienatvės ir am žinojo išsiskyrim o su m ylim u žm ogum i jausm o. •

M irtinai sergantys ir gedintys žm onės neišgyvena tokių pų

kaip

prognozuojam ų

eta­

neigim as, pyktis ir t. t. (Nolen-Hoeksem a ir Larson, 1999). Patyrę

tą pačią netektį vieni žm onės gedi giliai ir ilgai, kiti lengviau ir trum piau. Laim ė,

m irtį

savo

neigiančios

gyvenim o

kelią

nuostatos

nyksta.

užbaigia

Sutikdam i

jausdam i

jo

m irtį

oriai

prasm ingum ą

ir

ir

atvirai,

„Susimąstyk, drauge, eidam as pro

žm onės

vientisum ą,

šalį. Kadaise aš buvau toks, koks

jausdam i, kad jų egzistencija buvo prasm inga, o gyvenim as ir m irtis yra nuola­

dabar esi tu. Tu būsi toks, koks

tinio ciklo dalys. Nors m irtis nepageidaujam a, bet pats gyvenim as gali būti tei­

dabar esu aš. Tad ruoškis sekti

giam as net jos akivaizdoje. Tai ypač tinka žm onėm s, kurie nėra nusivylę savo

paskui mane.“

nugyventais m etais, kuriem s būdingas jausm as, Eriko Eriksono pavadintas pilnatve Užrašas ant antkapio Škotijoje

jausm u, kad gyvenim as buvo prasm ingas ir vertingas.

MOKYMOSI REZULTATAI Suaugusieji 25 TIKSLAS. Apibūdinkite svarbiausius fizinius pokyčius, vykstan­

zė

užbaigia

gyvenim u. dešim tm ečio

pabaigoje

vaisingum o

laikotarpį,

tačiau

jos

gali ir toliau m ėgautis pasitenkinim ą teikiančiu lytiniu

čius sulaukus vidutinio amžiaus.

Trečiojo

m oterų

pradeda

silpti

Daugum a

m oterų,

atėjus

m enopauzei,

ne­

raum e­

patiria depresijos ar kitų psichologinių problem ų. Vy­

nys, ilgėti reakcijos laikas, blogėti jutim iniai gebėjim ai

rai nepatiria panašaus staigaus horm onų lygio ar vai­

ir širdies veikla. Sulaukus m aždaug 50-ties, m enopau­

singum o nuosm ukio.

GYVENIMO TARPSNIAI

26 TIKSLAS. Palyginkite tikėtiną gyvenimo trukmę XX a, viduryje ir XXI a. pradžioje bei aptarkite vyresnio amžiaus suaugusiųjų jutiminių gebėjimų bei sveikatos (taip pat ir silpnaprotystės dažnį) poky­

m intį, kad intelektas stabiliai silpnėja pasibaigus anks­ tyvajai

pilnam etystei,

tačiau

šie

tyrim ai

neatsižvelgia

į kartų išsilavinim o skirtum us bei kitus gyvenim o pa­ tyrim us.

čius.

249

Intelekto

tyrim ai,

ilgalaikio

taikant

tyrimo

metodą (kai tie patys žm onės yra testuojam i daug m e­ Visam e pasaulyje tikėtina gyvenim o trukm ė išaugo nuo

tų), teigia, kad intelektas išlieka stabilus iki labai se­

49 m etų XX a. viduryje iki 67 m etų XXI a. pradžioje,

nyvo

o

atsižvelgta į tuos, kurie iškrito iš tyrim ų, kurių inte­

kai kuriose brandžios ekonom ikos šalyse ji viršija

am žiaus.

Tačiau

ilgalaikių

tyrim ų

m etu

nebuvo

80 m etų. M oterys gyvena ilgiau už vyrus ir jų skaičius

lektas

yra didesnis nei vyrų beveik visose am žiaus grupėse,

arba kurių sveikata buvo silpna, todėl likusių senyvo

pradedant

am žiaus

ankstyvąja

kūdikyste.

Vyresniam e

am žiuje,

ypač perkopus 70, klausa, atstum o suvokim as ir uoslė sum enkėja, reakcijos

taip

laikas

pat

sum ažėja

ir nusilpsta

raum enų

jėga,

pailgėja

ištverm ė. Silpnėjant kūno

im uninei sistem ai, vyresnio am žiaus žm onės tam pa ne­

buvo

silpnesnis

dalyvių

nei

grupė

likusių

buvo

gyvų

testuojam ųjų

aukštesnio

nei

vidutinis

intelekto. Šiandieninis požiūris skelbia, jog takusis in­ telektas (gebėjim as greitai ir abstrakčiai m ąstyti) sens­ tant

silpnėja, tačiau

tvirtasis intelektas (sukauptos

ži­

nios ir įgūdžiai) išlieka nepakitęs.

atsparūs tokiom s m irtinom s ligom s kaip vėžys ir plau­ čių

uždegim as,

laikiai vykdant m etų

tačiau

negalavim ai. sudėtingas

sm egenys

juos

rečiau

Nerviniai užduotis,

sum ažėja

kam uoja

procesai ir

sulaukus

apytikriai

5

bei

ryšių

form avim ąsi.

Su

ypač

m aždaug

procentais.

ziniai pratim ai gali skatinti kai kurių ląstelių

trum pa­

sulėtėja,

naujų

80 Fi­

29 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl suaugusiojo raidos kelias nėra tvirtai susijęs su chronologiniu amžiumi.

Psichologai

dar

abejoja,

ar

suaugę

žm onės

pereina

tvarkingą su am žium i susietų etapų seką ir ar kai ku­

sm egenų

riuos gyvenim o etapus lydi krizės, tokios kaip gyve­

dažnėja

nim o vidurio krizė įžengus į penktąją dešim tį. Gyve­

am žium i

silpnaprotystės - taip pat ir Alzheim erio ligos - atve­

nim o krizes paprastai sukelia svarbūs įvykiai (pavyz­

jų, kurių

džiui,

kas

nuo

penkeri

XX m etai

a. septintojo padvigubėja.

dešim tm ečio

pradžios

Silpnaprotystė

nėra

norm ali senėjim o proceso dalis.

sim o linis

atpažinimui pilnametystėje.

gebėjim as

atsitiktinum ai o

ne

(pavyzdžiui,

bū­

prognozuojam i

eta­

laikrodis

„tinkam ą

am žių “

(kultūrinės

nuostatos,

socialiniam s

apibrėžiančios

įvykiam s),

kuris

būna

įvairus skirtingose vietose ir skirtingais laikais.

pradžioje

prisim inti

arba

sutikim as),

pai. Kai kurių gyvenim o etapų krizes veikia ir socia­

27 TIKSLAS. Įvertinkite senėjimo poveikį atminčiai ir informacijos

Pilnam etystės

skyrybos) partnerio

ir

naują

viduryje inform aciją,

pradeda

prastėti

tačiau

nem en-

30 TIKSLAS. Aptarkite meilės, santuokos ir vaikų svarbą pilnametys­

kėja gebėjim as šią inform aciją atpažinti. Vyresnio am ­

tėje ir pakomentuokite, kaip darbas prisideda prie pasitenkinimo

žiaus suaugusieji lengviau prisim ena prasm ingą nei be­

savimi jausmo.

prasm ę inform aciją, tačiau jiem s gali prireikti daugiau laiko apibūdinti žodžiais tai, ką žino. Perspektyvinė at­ m intis

(„prisim ink,

kad

reikia... “ )

išlieka

tvirta

esant

užuom inom s, tačiau jei jų nėra, su konkrečiu laiku su­ sijusios ir įprastos užduotys gali būti pam irštos. 28 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip intelekto tyrimai taikant skerspjū­ vio ir ilgalaikio tyrimo metodus padeda suprasti normalaus senėji­ mo poveikį suaugusiųjų intelektui.

Suaugusiųjų gyvenim e m eilė ir darbas yra svarbūs da­ lykai.

Evoliucinės

psichologijos

m ūsų

protėviam s

įsipareigojim as

specialistai turėjo

m ano,

išlikim o

jog ver­

tę: tėvai, kurie gyveno kartu, bendradarbiavo ir augi­ no vaikus iki tokio am žiaus, kada jie patys galėdavo susilaukti vaikų, turėjo didesnę galim ybę perduoti savo genus ateinančiom s kartom s. Per pastaruosius 40 m etų skyrybų tikim ybė padvigubėjo iš dalies dėl to, kad vyrų ir m oterų lūkesčiai dėl partnerio savybių padidėjo. Ben­

Intelekto tyrim ai, taikant skerspjūvio metodą (kai vie­

dras

nas su kitu lyginam i skirtingo am žiaus žm onės), perša

niu skyrybų skaičium i ir nedarniom is santuokom is.

gyvenim as

prieš

santuoką

koreliuoja

su

dides­

250

4 SKYRIUS

Daugum a žm onių vis dar tikisi susituokti, ir tie, kurie

kiai ne tokie gilus, tačiau vidutinis pasitenkinim o ly­

šitaip pasielgia, yra laim ingesni nei viengungiai. Vai­

gis išlieka stabilus.

ko gim im as dažniausiai yra pageidautinas įvykis, tačiau 32 TIKSLAS. Apibūdinkite reakcijos į mylimo žmogaus mirtį diapazoną.

jis porai gali sukelti finansinių ir em ocinių sunkum ų. Įsitvirtinti darbe yra sunku, tai atim a daug laiko, ta­

Nebūna

čiau teikiantis pasitenkinim ą darbas (kuris atitinka in­

kos

„norm alios “

m irus

reakcijos

m ylim am

ar

žm ogui.

širdgėlos

Sielvartas

etapų

būna

se­

giliau­

teresus ir suteikia kom petencijos bei laim ėjim o pojū­

sias, kai m irtis ištinka staiga ar anksčiau nei tikėtasi,

tį) taip pat koreliuoja su pasitenkinim u gyvenim u.

pavyzdžiui,

kai

m iršta

vaikas.

Žm onės,

kurie

senat­

vėje pajunta pilnatvę, kaip ją apibūdino Eriksonas, gali 31 TIKSLAS. Apibūdinkite žmonių pasitenkinimo gyvenimu tenden­

pasitikti m irtį tvirtindam i, jog jų gyvenim as buvo pras­

cijas gyvenimo eigoje.

m ingas ir vertingas.

Žm onių gera savijauta ir pasitenkinim as gyvenim u iš­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ko labiausiai gailitės prisimindami savo pas­

lieka pastovus visą gyvenim ą. Tyrim ai rodo, jog sens­

taruosius ketverius metus - ketverius formavimosi metus, jei esate

tant pakylėjim ai gali būti ne tokie aukšti, o nuosm u­

jaunas pilnametis? Kas jus labiausiai džiugina?

Dvi svarbiausios raidos problemos 33 TIKSLAS. Apibendrinkite šiuolaikinius požiūrius į tolydumo versus stadijų ir pastovumo versus pokyčių teorijas.

Raidos

psichologiją

pradėjom e

nagrinėti,

iškeldam i

tris

pagrindinius

klausim us:

1) kaip raidą lem ia genai ir patirtis; 2) ar raida yra laipsniškas, tolydus proce­ sas, ar susideda iš atskirų stadijų; 3) ar raidai būdingesnis pastovum as, ar po­ kyčiai.

Pirm ąjį

klausim ą

nagrinėjom e

3

skyriuje.

Dabar

panagrinėkim e

kitus

du

klausim us.

Tolydumas ir stadijos Suaugusieji labai skiriasi nuo kūdikių. Tačiau ar jie skiriasi taip, kaip m ilžiniškas raudonm edis augdam as tam pa nebepanašus į m ažą daigelį? O gal jie skiriasi taip, kaip peteliškė nuo vikšro, kurių skirtum ą lem ia skirtingos raidos stadijos? M okslininkai, kurie

pabrėžia

patirtį ir

m okym ąsi, raidą

laiko

lėtu, nuolatiniu

form avim o procesu. Tie, kurie pabrėžia biologinę brandą, raidą linkę m atyti kaip genetiškai nulem tų etapų ar žingsnių seką: nors įvairiuose etapuose pažanga ga­ li būti greita arba lėta, kiekvienas juos pereina tokia pačia tvarka. Ar yra aiškiai apibrėžti psichologinės raidos etapai, panašūs į fizinės raidos, kai žm ogus pirm a pradeda vaikščioti, o vėliau - bėgioti? Jau kalbėjom e apie keletą stadijas bergas

išskiriančių -

m oralinės

teoretikų: raidos,

Jeanas Erikas

Piaget Eriksonas

nagrinėjo -

pažintinės

psichosocialinės

raidos, raidos

Kohl­ stadijas.

Susipažinom e ir su stadijų teorijų kritika. Piaget neįžvelgė, kad daugelio gebė­ jim ų

užuom azgos

atsiranda

anksčiau,

Kohlbergas,

pasirodo,

rėm ėsi

individua­

GYVENIMO TARPSNIAI

listinių

kultūrų

ryškino

m ąstym o

išsilavinusių svarbą,

jom s prieštarauja

vyrų

pasaulėžiūros

m ažiau

dėm esio

tyrim ai, rodantys, kad

bruožais

kreipdam as

suaugusio

ir galbūt per daug į

jausm us.

Eriksono

251

iš­ idė­

žm ogaus gyvenim as nėra

pa­

stovių ir num atom ų stadijų seka. Nors tyrim o rezultatai verčia abejoti tuo, kad gyvenim as yra tiksliai apibrėž­ tų, su am žium i susijusių stadijų grandinė, tačiau stadijos sąvoka vis dėlto lieka naudinga. Sm egenų raidos šuoliai vaikystėje ir lytinio brendim o m etu beveik ati­ tinka

Piaget stadijas

tiriant viso

(Thatcher

gyvenim o

ir

kiti, 1987). Be

raidą, nes

jos leidžia

to, stadijų

parodyti, kaip

teorijos

su

naudingos

am žium i keičiasi

žm onių m ąstym as ir elgesys.

Pastovumas ir pokyčiai Taip

m es

priartėjom e

prie

paskutiniojo

klausim o:

ar,

bėgant

m etam s,

žm ogaus

asm enybė lieka pastovi, ar keičiasi? Ar po daugelio m etų sutiktą klasės draugą iš karto pažinsite - „tai tas pats senasis Deividas"? Ar vis dėlto vienu gyveni­ m o tarpsniu žm ogus atrodo visiškai kitoks negu kitu? Tyrinėtojai tolydi,

bet

surado

ir

gyvenim as

pastovum o,

yra

ir

ir

tapsm o

pokyčių procesas,

požym ių.

Asm enybės

kuo

džiaugtis

gali

raida

yra

nenuoram os

vaikai ir paaugliai. Šios dienos sunkum ai gali padėti pam atus laim ingesniam ry­ tojui. Tyrinėtojai išskiria šiuos teiginius: 1.

Iš

pirm ųjų

dvejų

gyvenim o

m etų

sunku

num atyti

galim us

asm ens

bruožus

(Kagan ir kiti, 1978, 1998). Vyresni vaikai ir paaugliai taip pat keičiasi. Nors paaugliai nusikaltėliai prisideda prie darbo problem ų didėjim o, sm urto ir nu­ sikaltim ų siais,

plitim o,

sėkm ingai

daugelis

sutrikusių

gyvenančiais

ir

suaugusių

neram ių žm onių

paauglių

virsta

gyvenim ą

subrendu­

(M offitt

ir

kiti,

2002; Roberts ir kiti, 2001; Thom as ir Chess, 1986). Sulaukus vyresnio am ­ žiaus, raida darosi tolydesnė (Johnson ir kiti, 2005; Vaidya ir kiti, 2002). 2.

Kai kurie bruožai, pavyzdžiui, tem peram entas, yra pastovesni negu kiti, pa­ vyzdžiui,

socialinės

nuostatos

(M oss

ir

Susm an,

1980).

Avshalom o

Caspi

vadovaujam i m okslininkai (2003) tyrinėjo 1000 Naujosios Zelandijos gyventojų nuo 3 iki 26 m etų. Jie nustatė, kad tem peram entas ir em ocionalum as laikui bėgant nick

nesikeičia. Tačiau ir

Alwin,

1989).

su

am žium i

Paprastai

pastovesnės

nesikeičia

ir

darosi

ir

daugum os

nuostatos žm onių

(Kros-

gyvenim o

tikslai - karjeros, m alonum ų ar artim ų ryšių siekis (Roberts ir kiti, 2004). 3.

Kai kuriais aspektais m es visi su am žium i keičiam ės. Droviausi baim ingi dvejų m etų

vaikai,

m inkštėja“.

sulaukę Po

paauglystės

tesni,

m alonesni

berts

ir

kiti,

dešim tm etyje, Tokie

ir

labiau

2003). o

pokyčiai

atžvilgiu.

ketverių,

daugum a savim i

vykti,

Pram uštgalvis

pritarti

atviresni,

žm onių

pasitikintys

Sąžiningum as

m okėjim as gali

pasidaro

labiausiai -

jaunas

tam pa

ugdom as

vairuotojas

asm ens vėliau

suaugusiųjų

ram esni

(M cCrae

trečiajam e

nepakeisdami

daugum a ir

1994;

antrajam e

padėties

bet vis tiek bus santykinai greitai važinėjantis pagyvenęs pilietis.

organizuo­

Costa,

(Srivastava gali

ir

ir kitų

tapti

„suRo­

gyvenim o

kiti,

2003).

bendraam žių

drausm ingesnis,

„70-m ečių privalum as, sakyčiau, yra tas, kad gyvenim ajie priima daug ram iau. Žino, kad „visa tai irgi praeis". Eleanor Roosevelt, 1954

252

4 SKYRIUS

Taigi

turėtum e

Pastovum as

m um s

prisim inti, padeda

sveiki, laiduoja m ūsų

kad

gyvenim as

pasitikėti

kitais,

apim a

ir

skatina

ir

pastovum ą,

rūpintis,

kad

pokyčius.

vaikai

augtų

tapatum ą. Pokyčiai verčia dom ėtis esam ais veiksniais, pa­

laiko šviesesnės ateities viltis, leidžia prisitaikyti ir, kaupiantis patirčiai, tobulėti.

MOKYMOSI REZULTATAI Dvi svarbiausios raidos problemos 33

TIKSLAS.

Apibendrinkite

šiuolaikinius

požiūrius

į

tolydumo

gas ir pastovum as, ir kaita. Žm ogui senstant jo m enybė

versus stadijų ir pastovumo versus pokyčių teorijas.

palaipsniui

tam pa

pastovesnė,

tačiau

as­

pradė­

jusio vaikščioti kūdikio savybės nebūtinai leidžia prog­ Raidą

lėtu

nuolatiniu

m okslininkai, kurie

procesu

pabrėžia

brėžiantys

biologinę

brandą

genetiškai

nulem tų

žingsnių

dažniausiai

laiko

tie

nozuoti suaugusiojo bruožus; vyresni vaikai ir paaugliai

patirtį ir m okym ąsi. Pa­

taip pat keičiasi. Kai kurios savybės, pavyzdžiui, tem ­

m okslininkai

laiko

peram entas, yra pastovesnės už kitas. Senstant savasis

tyrim ai

„aš“ gali santykinai keistis, lyginant su jaunyste, tačiau

seka.

raidą

Naujesni

m odifikavo Piaget (pažintinės raidos), Kohlbergo (m o­

lyginant

ralinės

likti nepakitę.

raidos)

ir

Eriksono

(psichosocialinės

raidos)

su

kitais

bendraam žiais

būdingi

bruožai

gali

etapais grindžiam as teorijas, tačiau jos praturtino psi­ chologiją įvairiais

atkreipdam os gyvenim o

dėm esį,

tarpsniais.

kuo

žm onės

M oksliniai

skiriasi

tyrim ai

taip

pat rodo, jog visą gyvenim ą trunkančiai raidai būdin­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar esate tas pats žmogus, koks buvote ikimo­ kyklinukas? Dešimtmetis? Penkiolikmetis? Kuo skiriatės? Kas ne­ pasikeitė?

4 SKYRIAUS APŽVALGA: Gyvenimo tarpsniai PASITIKRINKITE 1.

Jūsų draugė - arši rūkalė - tikisi netrukus pasto­

4.

tyrim ai

parodė,

jog

gyvenim as

prieš

m as?

m ybę ateityje. Ar galite pateikti du galim us šios ko­

Kokią

neigiam ą

įtaką

vaisiui

daro

rūkym as

Rem dam iesi

santuoką

prognozuoja

didesnę

skyrybų

tiki­

reliacijos paaiškinim us? pirm osiom is

trim is

Piaget

pažintinės

5.

Kokie psichologijos duom enys patvirtina raidos eta­

raidos stadijom is pasakykite, kodėl m aži vaikai pa­

pų

gal savo

idėją? Kokie duom enys m eta iššūkį šiom s idėjom s?

m ąstym ą

nėra

tik

m iniatiūriniai suaugu­

teoriją

ir asm enybės

pastovum o

visą

sieji. 3.

kartu

ti, todėl m etė rūkyti. Kodėl tai yra geras sprendi­ nėštum o m etu? 2.

M oksliniai

Kaip Vakarų kultūrose per pastaruosius 100 m etų pakito perėjim as iš vaikystės į pilnam etystę?

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

gyvenim ą

G YVENIM O TARPSN IAI

253

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Akomodacija (accommodation), 199 p. Alkoholinis vaisiaus sindromas

(fetal alcohol syndrome, FAS), 193 p.

Konkrečių operacijų stadija

(concrete operational stage), 204 p. Kritinis laikotarpis (critical period), 208 p.

Psichikos teorija (theory of mind), 203 p. Raidos psichologija

(developmental psychology), 190 p.

Alzheimerio liga (Alzheimer’s disease), 236 p.

Lytinis brendimas (puberty), 219 p.

Savojo Aš samprata (self-concept), 214 p.

Antriniai lytiniai požymiai

Menarchė (menarche), 220 p.

Schema (schema), 199 p.

Menopauzė (menopause), 232 p.

Sensomotorinė stadija

(secondary sex charakteristics), 219 p. Asimiliacija (assimilation), 199 p. Autizmas (autism), 205 p. Brendimas (maturation), 196 p. Egocentrizmas (egocentrism), 202 p.

Nepažįstamų žmonių baimė

(stranger anxiety), 207 p. Objekto pastovumas

(object permanence), 200 p.

(sensorimotor stage), 200 p. Socialinis laikrodis (social clock), 242 p. Takusis intelektas (fluid intelligence), 240 p. Tapatumas (identity), 226 p.

Embrionas (embryo), 192 p.

Paauglystė (adolescence), 218 p.

Teratogenai (teratogens), 193 p.

Formalių operacijų stadija

Pamatinis pasitikėjimas (basic trust), 210 p.

Tyrimas skerspjūvio būdu

(formal operational stage), 205 p. Ieškojimo refleksas (rooting reflex), 193 p. Ilgalaikis tyrimas (longitudinal study), 239 p.

Pažinimas (cognition), 199 p. Pirminiai lytiniai požymiai

(primary sex charakteristics), 219 p.

Intymumas (intimacy), 227 p.

Prieraišumas (attachment), 207 p.

Įpratimas (habituation), 194 p.

Priešoperacinė stadija

Įspaudas (imprinting), 208 p.

(preoperational stage), 201 p.

(cross-sectional study), 239 p. Tvermė (conservation), 202 p. Tvirtasis intelektas

(crystallized intelligence), 240 p. Vaisius (gemalas) (fetus), 192 p. Zigota (zygote), 191 p.

254

4 SKYRIUS

Jutimai

Jutimas: kai kurie pagrindiniai dėsniai Slenksčiai Jutimų adaptacija

Rega Dirgiklio įvestis: šviesos energija Akis Regimosios informacijos apdorojimas Spalvų rega

Klausa Dirgiklio įvestis: garso bangos Ausis Garsus triukšmas erzina Apkurtimas ir kurtumo kultūra Gyvenimas tylos pasaulyje

Kiti svarbūs jutimai Lytėjimas Skonio jutimas Uoslė Kūno padėtis ir judėjimas

1

TIKSLAS. Palyginkite

jutimus

ir suvokimus

bei paaiškinkite, kuo

skiriasi informacijos

apdoro­

jimas iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią.

D

videšim t keturias valandas per parą m ūsų kūną veikia gausybė išorės pa­ saulio tūno

dirgiklių. m ūsų

iškelia

O

tyliam e,

uždaram e

sm egenys.

Pačios

svarbų

klausim ą,

labai

jos

visiškos

nieko

tam sos

nem ato,

tūkstantm ečius

vidaus

negirdi,

pasaulyje

nejaučia.

egzistavusį

iki

Tai

psicholo-

gijos m okslo atsiradim o ir m aždaug prieš 100 m etų padėjusį jam susikurti: kaip išorės pasaulis patenka į vidų? Šiuolaikiškai

galim a

būtų

paklausti:

„Kaip

m es

Jutimas

pateiktį?"

(sensation) -

ronų

procesas, kai mūsų jutimo

žo form os ir tem peratūros, kvapo ir grožio suvokim as?"

receptoriai ir nervų sistema

„Kaip

jungtis?"

laužo „Kaip

švytėjim as, iš

šios

Norėdam i sukurti galvoje

spragsėjim as

gyvosios

pasaulio

ir

sukuriam e

dūm ų

neurochem ijos

vaizdą, turim e

išorės

kvapas

atsiranda

pasaulio

sužadina

neut­

sąm oningas

lau­

aptikti fizinę energiją išo­

priima bei pateikia aplinkos

rėje

dirgiklių energiją.

m u. Taip pat privalom e savo jutim us atsirinkti, tvarkyti ir paaiškinti. Tai vadi­

Suvokimas

(perception) - jutiminės

paversti

ją

nerviniais

signalais. Šis

procesas

tradiciškai

vadinam as juti­

nam a suvokim u. M ūsų kasdienėje patirtyje jutim as ir suvokim as susilieja į ne­ nutrūkstam ą procesą. Šiam e ir 6 skyriuose tyrinėsim e šio proceso dalis. Pradėsim e nuo jutim o receptorių ir pereisim e prie aukštesnių apdorojim o ly­

informacijos tvarkymas ir interpretavimas, leidžiantis

ir

gių.

Psichologai

jutim inę

analizę,

prasidedančią

įvesties

lygyje,

vadina

apdo­

atpažinti prasmingus objektus

rojim u iš apačios į viršų. 6 skyriuje dėm esys sutelktas į tai, kaip psichika in­

ar įvykius.

terpretuoja tai, ką aptiko

jutim ai. Kaip parodyta 5.1

pav.,

m es suvokiam e rem ­

dam iesi ir jutim ais (apdorojim as iš apačios į viršų), ir patyrim u Apdorojimas iš apačios į viršų

(bottom-up processing) analizė, kurios metu smegenys apdoroja jutimo receptorių teikiamą informaciją.

bei lūkesčiais

(apdorojim as iš viršaus į apačią). Suvokim o suvokim o

klaidos

gali

interpretavim o.

įvykti

bet

Pacientę

E.

kurioje H.

vietoje

kam uoja

tarp

jutim inio

negalia,

aptikim o

vadinam a

ir

prozopag-

nozija: pažeista jos sm ilkinių skilties sritis, kuri labai svarbi atpažįstant veidus. Pacientės jutim ai yra visaverčiai, tačiau suvokim as - ne. Ji gali priim ti vaizdinę

Apdorojimas iš viršaus į apačią

inform aciją - iš tiesų gali tiksliai apibūdinti veido bruožus, tačiau nepajėgia šio

(top-down processing) -

veido

informacijos apdorojimas,

rodom as

valdomas aukštesnio lygio

prakaitavim ą. Tačiau pacientė vis tiek nežino, kas yra tas žm ogus. Kai veidro­

atpažinti.

Parodžius

pažįstam as

veidas,

pacientei jos

nepažįstam ą

autonom inė

veidą,

nervų

ji

nereaguoja.

sistem a

reaguoja

Kai

pa­

sukeldam a

psichinių procesų, kai suvokiame

dyje parodom as jos pačios veidas, E. H. ir vėl suglum sta. Dėl sm egenų sužalo­

remdamiesi patirtimi ir

jim o

lūkesčiais.

susieti sukauptų žinių su jutim ine įvestim i.

m oteris

nepajėgia

apdoroti

inform acijos

iš

viršaus

į

apačią

-

ji

nesugeba

JUTIMAI

Apdorojimas (suvokimas)

Įvestis (jutimas)

Išvestis

Patirtis, motyvacija ir lūkesčiai (malonūs prisiminimai apie laužą, šilumos ir bičiulystės lūkesčiai) Apdorojimas iš viršaus į apačią Perdavimas į smegenis

Poelgiai, mintys ir emocijos (prisiartinti, pasišildyti rankas, pajusti ramybę)

Tvarkymas ir interpretavimas

Pakeitimas: fizinės energijos kodavimas nerviniais signalais

Apdorojimas iš apačios į viršų

Aptikimas per receptorių ląsteles (mirgėjimas, traškėjimas, dūmų kvapas)

5.1 PAVEIKSLAS. Jutimai ir suvokimai:

Jutimas: kai kurie pagrindiniai dėsniai Gam ta

kiekvieną

reikius.

Jutim ų

organizm ą

sistem os

apdovanojo

dėka

tokiais

organizm ai

jutim ais,

gauna

kurie

reikalingą

vienas nenutrūkstamas

atitinka

inform aciją.

jo

po­

Atkreip­

kite dėm esį: •

Varlės,

m intančios

skraidančiais

vabzdžiais,

akyse

yra

receptorių,

kurie

su­

sižadina tik reaguodam i į m ažą, tam sų, judantį objektą. Varlė tarp daugybės nejudančių

m usių

galėtų

num irti iš bado, tačiau jei nors viena m usė staiga

pakiltų, varlės „vabzdžio detektoriaus" ląstelės iš karto nubustų. •

Šilkaverpio jančiam

patinas

kvapui, kad

turi

receptorius,

vienai šilkaverpio

tokius

jautrius

patelės

patelei tereikia

seksualiai

paskleisti jo

tik

vilio­ vie­

ną m ilijardinę uncijos (28,3495 g) dalį per sekundę, kad patrauktų visus per m ylią (1,60934 km ) esančius patinus. Dėl to tikriausiai iki šiol yra šilkaverpių. •

M es, žm onės, esam e sukurti panašiai, kad aplinkoje surastum e tai, kas m um s svarbiausia. M ūsų ausys jautriausios žm ogaus balso ir kūdikio verksm o garso dažniam s. Savo

tem as:

jutim ų kokie

pasąm onę

tyrinėjim ą pradedam e klausim ais, kurie apim a visas jutim ų

dirgikliai

paveikti

peržengia

dirgikliai,

kurių

sąm oningo

suvokim o

nesuvokiam e?

keičiančius dirgiklius, pavyzdžiui, laikrodį ant riešo?

Kodėl

slenkstį?

Ar

gali

nereaguojam e

į

sis­ m ūsų nesi­

procesas

257

258

5 SKYRIUS

Slenksčiai 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi absoliutieji ir skirtumų slenksčiai, bei aptarkite, ar galime pajusti dirgiklius, esančius žemiau mūsų absoliučiųjų slenksčių, ir patirti jų poveikį.

Gyvenam e energijos jūroje. Šiuo liai bei radijo

m etu

ir jus, ir m ane veikia rentgeno spindu­

bangos, ultravioletinė bei infraraudonoji spinduliuotė, labai aukšto

bei labai žem o dažnio garso bangos. Visiem s šiem s poveikiam s m es esam e ak­ li ir kurti. Kai kurie gyvūnai pažįsta pasaulį, kuris glūdi už žm ogaus patirties

Psichofizika

ribų

(Hughes,

niai

ir

Paukščiai

aptinka

grobį

naudojasi sonaro

m agnetiniais

dėka.

Bitės

kom pasais.

debesuotą

Šikšnospar­

dieną

orientuojasi

pagal poliarizuotą m um s nem atom os saulės šviesą.

(psychophysics) tyrimas, kaip fizinės dirgiklio

1999).

delfinai

M ūsų pojūčių - langų į pasaulį - užuolaidos prasiskleidusios tik vos vos, ir m es

nedaug

ką

galim e

įsisąm oninti

iš

šios

beribės

energijos

jūros.

Psichofizi­

savybės (pavyzdžiui,

ka nagrinėja, kaip ši fizinė energija siejasi su m ūsų psichologine patirtim i. Ko­

intensyvumas) siejasi

kius

su psichologine patirtimi.

čius?

dirgiklius

pajuntam e?

Kokiu

intensyvum u?

Kaip

jaučiam e

dirgiklių

poky­

Absoliutieji slenksčiai Kai

kuriom s

soje

dirgiklių

stovėdam i

ant

rūšim s kalno

esam e

ypač

jautrūs.

viršūnės,

m es,

turėdam i

m atyti žvakės šviesą ant kito pajusti

bitės

sparnelį,

kalno

užkritus;

ant

Giedrą

naktį,

norm alius

visiškoje pojūčius,

tam ­ galim e

viršūnės, esančios už 48 km . M es galim e skruosto, ir

užuosti

vieną

vienintelį

kvepalų

lašą trijų kam barių bute (Galanter, 1962). Toks

Absoiiutusis slenkstis

silpnų

dirgiklių skoniui)

aptikti

aptikti 50 procentų atvejų.

gina įvairaus stiprum o garsais. Klausos testu nustatom a riba, kai garsą 50 pro­ kartų

pajutote

50

jūsų

procentų

absoliutųjį

teisingai,

o

50

atvejų.

klausos

procentų

(šviesai, Pavyzdžiui,

slenkstį,

-

garsui,

m a­

listas,

nustatyti

dirgikliui

-

m ui,

norėdam as

konkrečiam

slenkstį

reikalingas atskiram dirgikliui

ir

reikia

absoliutųjį

mažiausias dirginimas,

kvapui

kurio

iliustruoja

žiausią

centų

dirginim ą,

įsisąm oninim as

(absolute threshold) -

klausos

kiekvieną

neteisingai.

spaudi­

Toks

specia­

ausį

dir­

atpažinim o

procentas apibūdina kiekvieno jūsų absoliutųjį slenkstį.

Signalo aptikimas Silpnų dirgiklių ar signalų aptikim as priklauso ne tik nuo jų stiprum o (pavyz­ Signalo aptikimo teorija

džiui, garso atliekant klausos testą), bet ir nuo m ūsų psichikos būsenos - m ūsų

(signal detection theory) -

patyrim o,

teorija, numatanti, kaip ir kada

kada

aptiksime silpną dirgiklį

bandym ų “

(„signalą") tarp foninių dirgiklių

ja, kodėl žm onės skirtingai reaguoja į tą patį dirgiklį ir kodėl tas pats žm ogus

(„triukšmo"). Daroma prielaida,

skirtingai

reaguoja,

kad nėra vieno absoliučiojo

silpniausią

verkšlenim ą, sklindantį

slenksčio, ir silpno signalo

bių

neišgirsta.

aptikimas iš dalies priklauso nuo

įsibrovėlis gali reikšti m irtį. Todėl naktį sargyboje stovintis kareivis gali suklusti

m es

garsų

lūkesčių, aptiksim e ir

m otyvacijos, silpnus

„m elagingo

nuovargio.

signalus,

signalų “ .

pavojaus

keičiantis Jautrum as

aplinkybėm s. iš taip

Signalo

išm atuotus

Signalo

tarp

naujagim io

karo

m etu,

„sėkm ingų

teoretikai

garsesnių, bet tuo

padidėja

num ato,

teorija

santykį

aptikim o

Pavargę

lopšio, o pat

aptikim o

kaip

kai

tyrinė­

tėvai

išgirsta

m etu

nesvar­

nepastebėtas

asmens patirties, lūkesčių,

ir šauti, kai triukšm as vos vos girdim as. Taikos m etu, kai nėra grėsm ės gyvy­

motyvacijos ir nuovargio.

bei, tam pačiam sargybiniui reikės stipresnio signalo, kad jis pajustų pavojų.

JUTIMAI

Signalo aptikim o padariniai gali būti gyvybiškai svarbūs, pavyzdžiui, kai pri­ valu

pastebėti

m etu

arba

šviečiantį

laiku

tašką

radaro

ekrane,

pam atyti pavojaus signalą

aptikti

ginklus

patikros

oro

uoste

ligoninės intensyviosios slaugos sky­

Pamėginkite keliems draugams pateikti tokią mįslę: „Tu vairuoji autobusą, kuriuo

riaus stebėjim o pulte. Tiriant signalų aptikim ą, kai žm onės turi nurodyti, ar yra

važiuoja dvylika keleivių. Pirmoje

silpnas dirgiklis, paaiškėjo, kad

stotelėje išlipo šeši keleiviai,

m aždaug

po

30

m inučių

tokių

veiksm ų

žm onių

budrum as im a m ažėti. Tačiau tai priklauso nuo užduoties, paros laiko ir net nuo

antroje - dar trys. Trečioje

to, ar tiriam asis gali pasim ankštinti (W arm ir Dem ber, 1986). Įtakos turi ir pa­

stotelėje du keleiviai išlipo, o trys

tirtis.

Vieno

piuterinius sirodym ą

eksperim ento

žaidim us, ekrane.

m etu

kuriuose

Pastebėta,

dalyviai

reikėjo

kad

dešim t

kuo

išlavėjo

valandų

greičiau žaidim o

žaidė

sureaguoti naujokų

kovinius

į

kom ­

įsibrovėlio

pa­

aptikim o

ge­

signalų

įlipo. Kokios spalvos autobuso vairuotojo akys?“ Ar tarp gausios informacijos triukšmo jūsų draugas atkreipė dėmesį, kas

bėjim ai (Green ir Bavelier, 2003).

vairuoja autobusą?

Ikislenkstinis dirginimas 100

1956

m etais daug

diskusijų

sukėlė pranešim as, kad

Naujojo

Džersio

kino

teat­

ro žiūrovam s darom as poveikis prieš jų pačių valią nesuvokiam u trum pai blyks­ telėjusiu

nurodym u:

GERKITE

COCA-COLĄ

ir

VALGYKITE

SPRAGINTUS

75

KUKURŪZUS (Pratkanis, 1992). Daugiau kaip po 35 m etų ši polem ika vėl atgijo. Roko m uzikos įrašuose esą „satanistinių

pranešim ų",

kuriuos

galim a

išgirsti

paleidus

įrašą

atbulai,

ir

,5 0

kad

jie gali įtikinti klausantįjį, jam to neįsisąm oninant ir nežinant net tada, kai gro­ jam a

norm aliai

(Vokey,

2002).

Tikėdam iesi

paveikti

m ūsų

pasąm onę,

rekla­

25

m uotojai siūlo padėti atsikratyti antsvorio, m esti rūkyti ar pagerinti atm intį, klau­ santis

įrašų.

įrašuose

ram inam ais

pavyzdžiui,

Šiuose

„aš

liesa",

atsim enu

visą

vandenyno

garsais

slepiam i

negirdim i

0 Ž e m a s

teiginiai, testus,

aš

esu

„rūkalų

inform aciją".

blogas

Tokie

skonis",

tvirtinim ai

„aš

rem iasi

gerai dviem

A b s o liu t u s is

atlieku

V id u t in is

s le n k s tis

Dirgiklio stipris

prielai­

dom is: 1) m es nesąm oningai galim e justi ikislenkstinį dirgiklį; 2) šie neįsisą­

5.2 PAVEIKSLAS.

m oninam i dirgikliai turi nepaprastą įtaigos galią. Ar m es galim e juos justi? Ar

Absoliutusis slenkstis

jie gali m us paveikti?

Jei dirgiklį pajuntame mažiau negu 50 procentų kartų, jis vadinamas ikislenkstiniu. Absoliutusis slenkstis - tai toks dirgiklio stipris, kai dirgiklį pajunta­ me 50 procentų kartų.

Ar galim e justi dirgiklius, kurie yra silpnesni už m ūsų absoliučiuosius slen­ ksčius?

Žinom a,

tis

toks

yra

neaptinkam as slenkstį.

tam

dirgiklio (5.2

pav .

Atsakyti

tikra

prasm e,

stipris,

kai

taip.

Prisim inkim e,

dirgiklis

vienodą

kad

absoliutusis

skaičių

kartų

slenks­

aptinkam as

ir

). Vadinasi, kartais aptiksim e ir silpnesnius dirgiklius už

„taip"

galim e

ir

dėl

kitos

priežasties.

Pavyzdžiui,

paprašius

žm ones, kurie sakosi tikrai nežinantys teisingo atsakym o, pasakyti, kuris iš dviejų

Ikislenkstinis

panašių

(subliminal) -

svarsčių

yra

sunkesnis,

jie

dažnai

atsitiktinai

atsako

teisingai.

Kartais

žinom e daugiau negu m anom e žiną. Ar

m us

gali

paveikti

m ažesnis už absoliutųjį

dirgikliai,

kurie

yra

per

silpni,

kad

juos

suvoktum e?

įsisąm onintą slenkstį.

Esant tam tikrom s aplinkybėm s, atsakym as vėl gali būti „taip". Nem atom as vaiz­ gali sužadinti atsakym ą į vėlesnį klausim ą. Standartinio

das ar žodis trum pam eksperim ento jam asis"

m etu

dirgiklis,

čiau,

negu

prieš

dalyviam s

telėdavo

tik

greitai

šm ėsteli

nutraukiantis

prasideda

sm egenų

sąm oningas

parodant

pasąm onėje

vaizdas

arba

inform acijos

suvokim as.

skaidres, fiksuojam i

kuriose

žodis,

kurį

apdorojim o

Pavyzdžiui, užfiksuoti

teigiam i

pakeičia

per

žm onės,

(kačiukai,

vieną

„m askuo­

veiklą

eksperim entą

akim irksnį

įsim ylėjėlių

anks­

pora),

neigiam i (vilkolakis, lavonas) vaizdai (Krosnick ir kiti, 1992). Nors eksperim ento

šm ės­ arba

Sužadinimas

(priming) tam tikrų asociacijų poveikis (dažnai pasąm oninis), nulem iantis asm ens suvokim ą atm intį ar atsaką.

259

260

5 SKYRIUS

Kaip be psichologijos m ąstyti

dalyviai sąm oningai suvokdavo tik šviesos blykstelėjim ą, jie labiau linko teigia­

nekritiškai: Jam esas Vicary,

m ai vertinti tuos žm ones, kurių nuotraukos buvo susijusios su teigiam ais vaizdais.

bedarbis rinkodaros specialistas,

Kažkodėl žm onės atrodė m ielesni pasąm oningai išvydę kačiukus, o ne vilkolakį. Šis

padedam as nekritiškai m ąstan­

eksperim entas

čių spaudos ir radijo bei

tai,

televizijos žurnalistų, sum anė

sužadina

ko

nežinom e

apgaulingą ikislenkstinio

burg

dirginim o principu grindžiam ą

tačiau

reklam ą: „VALG YKITE

dera

SPRAGINTUS KUKURŪZUS".

kokią

silpną

ir

sužadinim o

apibūdinti.

ne

sąm oningą

su

kitais

galim e

jo

padaryti

dorojame

ningo suvokimo ribų. Tačiau

ar

Ar

jutimai

m okslininkų

galią

dirgiklis (Blanken-

ši

informacija

yra

reklam uotojų

tiesų

gali

nuom one,

negali.

Štai

informacijos

ap-

už

m us Jų

gerai

2002). mūsų

pretenzijas

veikti

pojūtį,

reiškinys

(M yers,

įsiklausyti): didumą

gerai

iš

trum pas

sm egenis

sužadinim o

intuicijos

patvirtina

reklam uotojai

psichologijos

ikislenkstinio

nepastebėdami,

nesuvokiam i

įtaigos?

Daugum os

jos

skenuojant

jaučiame

m es

reakcija gali sukelti dirgiklio

apie

(prašau

kartais

nesuvokiam ai

aptikti

Šis

bylojančiais

išvadą

automatiškai,

vokiam os

suvokim ą.

įrodym ais,

aspektą:

M atyt,

galima

kurią

ir kiti, 2003). Tokia silpna sm egenų

bendrovių už savo pažadėtas

ir dingo (Rogers, 1993,1994).

įdom ų

negalim e

reakciją,

Teigiam a, jog Vicary iš reklam os

paslaugas susižėrė krūvą pinigų

parodo

sąmo­

dėl

„paslėpta

požiūris

nesu­ įtaiga"?

panašus

į

astronom ų, kurie apie astrologus sako: „taip", jie teisūs, teigdam i, kad žvaigždės ir planetos yra toli, bet „ne", jos tiesiogiai neveikia m ūsų. Laboratoriniai tyri­ m ai

vos

atskleidžia

m onę

veikiantis

pastebimą,

žodis

ryti įtikinam esnę

trumpalaikį

„troškulys"

(Strahan

gali

poveikį.

trum pam

Ištroškusiam

gaiviojo

gėrim o

ir kiti, 2002). Bet pasąm onę

žm ogui

pasą­

reklam ą

veikiančių

įrašų

pada­ parda­

vėjai tvirtina, kad jie stipriai ir ilgai veikia elgesį. Kad

patikrintų,

ar

parduodam os

kasetės,

neva

sukeliančios

pasąm onės

re­

akciją, turi ne tik placebo - paties žm ogaus tikėjim o jų galia - poveikį, Antho­ ny

Greenwaldas

dentam s

ir

skyrė

jo

kolegos

užduotį

penkias

(1991)

atsitiktinai

savaites

kasdien

parinktiem s klausytis

universiteto

kasečių,

stu­

sukeliančių

pasąm onės reakciją, tvirtindam i, kad jos pagerins arba jų savivertę, arba atm intį. M okslininkai

apgavo

studentus,

sukeisdam i

pusės

kasečių

etiketes.

Vieni

stu­

dentai manė, kad yra įtvirtinam a jų savivertė, nors iš tiesų jie klausėsi kasetės, kuri

turėjo

pagerinti

atm intį.

Kiti

studentai

gavo

savivertę

didinančias

kasetes,

tačiau manė, kad gerina savo atm intį. Ar

kasetės

buvo

veiksm ingos?

Po

penkių

savaičių

atlikus

studentų

saviver­

tės ir atm inties testus nebuvo pastebėta jokio poveikio. Tačiau tie, kurie manė, jog

klausosi

atm intį

gerinančios

kasetės,

įsitikinę,

buvo

kad

jų

atm intis

page­

rėjo. Panašiai atsitiko ir tiem s, kurie klausėsi savivertę didinančios kasetės. Ka­ setė

nepadarė

sklindantys tai, m us:

jokio

tikėjosi.

kurios ko

iš

kasečių

neturėjo

„Iš

poveikio,

Skaitant

tiesų

šių

tačiau

tyrim ų

užsakym o

girdėti žinau,

(ir kad

iš

paštu

tiesų

jūsų

įsivaizdavo,

studentai

aprašym us,

galvoje

katalogų.

negirdėjo!),

kasetės

buvo

Kai rašo

tiesiog

kad

aidi

patyrė

naudą,

atsiliepim ai,

skliste

kurie m aždaug

klientai,

nusipirkę

tokius

atsiliepi­

neįkainojam os

perprogra­

m uojant m ano protą". Greenwaldas per dešim tm etį atliko 16 abipusiai aklų eks­ perim entų, „Širdis turi savų argum entų,

rezultatai

kurių nežino protas.",

kio

Pascalis, Pensėes, 1670 („M intys")

vertindam as buvo

(Greenwald,

pasąm onę wald, 1988).

pasąm onę

vienareikšm iai: 1992).

veikiančios

nė

žadinančias viena

M okslininko

procedūros

išvada:

beveik

pagalbai

kasetė

sau

nedarė

„rinkodaros

nedaro

įtakos"

skirtas

jokio

kasetes.

gydom ojo

specialistui (Pratkanis

Jų

povei­ praktikui

ir

Green­

JUTIMAI

261

Skirtumo slenksčiai Sėkm ingam gyvenim ui m um s būtini gana m aži absoliutieji slenksčiai, kad galėtu­ m e aptikti svarbius vaizdus, garsus, paviršius, skonius ir kvapus. M um s taip pat būtina

aptikti

m ažus

dirgiklių

skirtum us.

M uzikantas,

derinantis

instrum entą,

turi aptikti m enkiausią neatitikim ą, vyno degustatorius - vos vos juntam ą dvie­ jų

aukštos

kokybės

vynų

skonio

skirtum ą.

Tėvai

turi

išgirsti

savo

vaiko

balsą

tarp daugelio kitų vaikų balsų. Skirtum o dviejų

(dar

slenkstis

dirgiklių

skirtum as,

vos

vadinam as kurį

50

pastebimu

procentų

atvejų

skirtumu)

asm uo

yra

gali

m ažiausias

aptikti.

Skirtu­

Skirtumo slenkstis (difference threshold) -

m o slenkstis didėja stiprėjant dirgikliam s. Pridėkite 10 g prie 100 g svarsčio ir

mažiausias dirginimo skirtumas,

pastebėsite

kurį tiriamasis aptinka 50

skirtum ą, pridėkite skirtum o

10

pajusite,

nes

slenkstis

W eberis

pastebėjo, kad, norint

g

prie

1

padidėjo. suvokti

kilogramo

Daugiau

dviejų

svarsčio

kaip

dirgiklių

ir skirtum o

prieš

100

m etų

skirtum ą, jie

ne­

Em stas

turi skirtis

pastoviu dirgiklių skirtum o ir pirm inio dirgiklio stiprio santykiu. Šis dėsnis, kad

procentų atvejų. Skirtumo slenkstį suvokiame kaip vos pastebimą skirtumą.

skirtum o slenkstis yra ne pastovus kiekis, o tam tikras pastovus dirgiklių santykis, yra toks paprastas ir taip plačiai vartojam as, kad m es iki šiol vadinam e jį Vėberio Skirtingos

dėsniu.

rūšies

dirgiklių

šis

santykis

kiam i, kai dviejų šviesų stipris skiriasi 8

yra

nevienodas.

procentais, dviejų

Skirtum ai

daiktų

suvo­

svoriai - 2

dėsnis

yra

apytikrė

reikšm ė, kuri tinka

vidutinio

stiprio

(Weber’s law) teigia: kad suvoktume dviejų dirgiklių skirtumą jų stipris turi

procentais, o dviejų garsų dažnis turi skirtis 0,3 procento (Teghtsoonian, 1971). Vėberio

Vėberio dėsnis

jutim iniam s

dirgikliam s. Jis atitinka m ūsų gyvenim išką patirtį. Jei 50 centų kainuojantis šoko­

skirtis pastoviu mažiausiu santykiu (o ne pastoviu dydžiu).

ladukas pabrangsta 5 centais, pirkėjai gali pastebėti pokytį; o kad pirkėjai nors kiek

nustebtų,

bent

4000

juntam ųjų

40

000

dolerių

dolerių. Abiem dirgiklių

kainuojantis

atvejais

skirtum o

ir

kaina

pirm inio

„M ercedes-Benz"

padidėjo dirgiklio

10

turėtų

pabrangti

procentų. Vėberio

stiprio

santykis

yra

dėsnis:

apytikriai

pastovus.

Jutimų adaptacija 3 TIKSLAS. Apibūdinkite jutimų adaptaciją ir paaiškinkite, kokią naudą galime patirti iš to, kad nejaučiame nesikeičiančių dirgiklių.

Įėję į kaim ynės kam barį, užuodžiate pelėsių kvapą. Stebitės, kaip ji gali jį pa­ kęsti,

tačiau

praėjus

keliom s

m inutėm s

jūs

pats

šio

kvapo

nebejaučiate.

Įšokęs

į baseiną drebate ir skundžiatės, kad šalta, tačiau truputį vėliau atvykusiam sa­ vo ja

draugui jau jutim ų

liam s.

sušunkate: „Eikš čia. Vanduo

adaptacijos

(Kad

patys

puikus."

Šie

reiškinį - t. y. m ažėjantį jautrum ą

patiltum ėte

šį

reiškinį,

stum telėkite

pavyzdžiai iliustruo­ nekintantiem s dirgik­

aukštyn

porą

centim etrų

savo rankinį laikrodį: jūs jausite jį, bet tik kelias m inutes.) Kai dirginim as nuo­ latinis, m ūsų nervinės ląstelės pradeda rečiau reaguoti. Kodėl tuom et objekto, į kurį žiūrim e nem irksėdam i, vaizdas neišnyksta? To­ dėl, kad, m um s patiem s nepastebint, m ūsų akys visada juda. Jos virpa kaip tik tiek, kiek reikia, kad atvaizdas tinklainėje nuolat keistųsi. Kas atsitiktų, jeigu m es sustabdytum e akių judesius? Ar vaizdas išnyktų taip, kaip, atrodo, išnyksta kvapai? Kad tai išsiaiškintų, psichologai sugalvojo išra-

Jutimų adaptacija (sensory adaptation) sumažėjęs jautrumas dėl pastovaus vienodo dirginimo.

262

5 SKYRIUS

5.3 PAVEIKSLAS. Jutimų adaptacija

a) projektoriaus, pritvirtinto ant kontaktinio lęšio, dėka projektuojamas atvaizdas juda kartu su akimi; b) iš pradžių projektuoja­

mas atvaizdas yra aiškus, bet netrukus jo fragmentai išnyksta ir vėl išryškėja. (Iš R. M. Pritchardo „Stabilizuoti atvaizdai tinklainėje", © 1961 Scientific American, Inc.)

(b)

(a)

„Visų pirm a m es turim e sužinoti

dingą

apie perm ainas; nė vienas

kime, kad

įtaisą,

žm ogus nenorėtų ir nė vienam

niatiūrinį projektorių (5.3

nereikia, kad 16 valandų per

tuojamas vaizdas. Taigi nesvarbu, kur M ary žiūrėtų, vaizdas juda kartu. Ką

dieną jam prim intų,

kuriuo

tinklainėje

galima

savanorei tiriamajai, vardu

M ary

matys,

nekintantį

atvaizdą. lęšių

Įsivaizduo­

uždėjome mi­

a). Kai M ary akys juda, taip pat juda ir projek­

p a v .,

jeigu

išlaikyti

M ary, ant kontaktinių

mes,

naudodamiesi

šiuo

įtaisu,

projektuosime

veido

profilį? Iš pradžių ji regės visą profilį, bet po kelių sekundžių, kai jos junta­

jog jis avi batus." Neurologijos m okslininkas Davidas Hubelis (1979)

mieji

receptoriai

pavargs,

prasidės

keistas

reiškinys.

Vaizdas

po

truputį

nyks,

vėliau vėl pasirodys (visas arba tik atpažįstami fragmentai) ir vėl dings (5.3 Įdomu,

b).

tiriamajam pastarojo

kad

išnyksta

rodomas dalių,

ir

žodis

ir

vėl

vėl

išryškėja

išnyksta,

išnyksta.

prasmingo

vietoj

Šis

jo

atvaizdo

pasirodo

reiškinys

nauji

priartina

dalys.

Pavyzdžiui,

žodžiai,

pagrindinę

p a v .,

sudaryti

kito

iš

skyriaus

išvadą: mūsų suvokinius tvarko psichikos priskiriamos reikšmės. 9 iš 10 žm onių - tačiau tik

Nors

jutimų

1 iš 3 schizofrenija sergančių

dėka

pacientų- akys nustoja virpėti,

pastebėti

kai seka judantį daiktą (Holzm an

lių.

ir M atthyss, 1990).

kartojimais, na

galime

adaptacija

sutelkti

neinformatyvių,

M ūsų

juntamieji ir

jie

sumažina

savo

dėmesį

nuolatinių

receptoriai

atpalaiduos

mūsų į

jautrumą,

informatyvius

drabužių, labai

jūsų

kvapų

imlūs

dėmesį

pagrindinį dalyką: mes suvokiame

bet

ji

aplinkos ir

gatvės

naujovėms:

įdomesniems

pasaulį ne

labai

naudinga:

pasikeitimus

ir

triukšmo

įkyrėkite dalykams.

dirgik­

jiems Tai

jos ne­

pasi­

patvirti­

tiksliai tokį, koks jis yra, bet

tokį, kokį mums naudinga suvokti. M ūsų valdyti nį

jautrumas

dėmesį.

planą

ir

kintančiam

Iškirpimai,

netikėti

dirginimui

redagavimai,

triukšmai

reikalauja

leidžia

paaiškinti

stambūs

planai,

dėmesio.

Net

televizijos

perėjimai tiriantieji

į

galią

už­

panorami­

televizijos

laidų

poveikį žavisi šia TV galia. Žiniasklaidos tyrinėtojas Percy Tannenbaumas (2002) „Įtariu, kad visata ne tik keistesnė

prisipažįsta, jog net įdomaus pokalbio metu „nė už ką negali liautis periodiškai

negu m es įsivaizduojam e, bet

žvilgčiojęs į ekraną". Jutimo

dar keistesnė negu galim e

lykai.

įsivaizduoti," J. B. S. Haldane, Possible W orlds, 1927 („G alim i pasauliai")

slenksčiai ir adaptacija nėra vieninteliai bendri visiems pojūčiams da­

Visi

macija, girdime,

jutimo

kurią

organai

perduoda

užuodžiame,

priima

jutiminį

smegenims.

jaučiame

labiausiai žmonių vertinamo jutimo.

skonį,

Kaip

dirginimą, visa

skausmą?

tai

paverčia vyksta?

Pradėkime

jį

Kaip aiškintis

nervine mes nuo

infor­

matome, regos

-

263

JUTIMAI

MOKYMOSI REZULTATAI Jutimas: kai kurie pagrindiniai dėsniai teorija

1 TIKSLAS. Palyginkite jutimus ir suvokimus bei paaiškinkite, kuo skiriasi informacijos apdorojimas iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią.

Jutimas

-

tai

procesas,

kurio

m etu

m ūsų

rodo,

jog

individualūs

absoliutieji

slenksčiai

skiriasi ir priklauso nuo signalo stiprum o bei nuo m ū­

juntam ieji

sų

patyrim o,

lūkesčių,

sų

skirtumo

slenkstis

m otyvacijos (dar

ir

budrum o. vos

vadinam as

M ū­

pastebimu

skirtumu arba vps) yra vos pastebim as dviejų dirgik­

receptoriai ir nervų sistem a priim a bei pateikia aplin­

lių

kos

suoti. Kaip teigia Vėberio dėsnis, kad būtų suvokia­

dirgiklių

energiją.

Suvokimas

yra

procesas,

ku­

skirtum as, kurį 50

procentų

atvejų

galim e

užfik­

rio m etu tvarkom e ir aiškinam e šią inform aciją. Nors

m i skirtingai, du dirgikliai privalo skirtis pastoviu san­

analizuodam i

tykiu (pavyzdžiui, 2 procentų svorio skirtum as), o ne

rinėjam e

bei

juos

atskirai,

yra

vieno

lys.

Inform acijos

jutim inė

aptardam i iš

jutim ą tiesų

nenutrūkstam o

iš

prasidedanti

suvokim ą

jutim as

proceso

apdorojimas

analizė,

ir

ir

nag­

suvokim as

sudedam osios apačios

įvesties

į

viršų

lygyje,

pastoviu pradinio dirgiklio kiekiu.

da­

Pasąm onės

Inform acijos

apdorojimas

iš

viršaus

į

kiti

eksperi­

kurios

form aciją, sukeltą

dirgiklių, esančių

soliučiojo

apačią

sąm oningo

suvokim o

žem iau

slenksčio.

m ūsų

ab-

Tačiau

ri­

botos sąlygos, kuriom s esant tai įvyksta, neleidžia ne­ sąžiningiem s

m yn, filtruojant inform aciją

ikislenkstinius pranešim us.

m ūsų

bei

m es galime apdoroti kai kurią in­

yra analizė, kuri prasideda sm egenyse ir keliauja že­ per

poveikis

m entai rodo, jog

m etu inform acija iš jutim o receptorių keliauja į sm e­ genis.

sužadinim o

yra

patirtį bei lū­

apgavikam s

m ūsų

išnaudoti

pasitelkiant

kesčius ir sukuriant suvokinius. 3 TIKSLAS. Apibūdinkite jutimų adaptaciją ir paaiškinkite, kokią 2

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kuo

skiriasi

absoliutieji

ir

skirtumų

naudą galime patirti iš to, kad nejaučiame nesikeičiančių dirgiklių.

slenksčiai, bei aptarkite, ar galime pajusti dirgiklius, esančius že­

Jutimų, adaptacija yra m ūsų sum ažėjęs jautrum as pa­

miau mūsų absoliučiųjų slenksčių, ir patirti jų poveikį.

stoviem s ar įprastiem s kvapam s, garsam s ir prisilieti­ m am s. M es iš šio reiškinio patiriam e naudą, nes jis lei­

Kiekviena rūšis turi jutim us, padedančius jai išlikti bei Psichofizika

klestėti.

-

tai

ryšių

tarp

dirgiklių

džia

fizinių

M ūsų m ažiausias gai

absoliutusis bet kurio dirginim as,

suvoktum e

50

būtinas,

procentų

dirgiklio kad

m es

atvejų.

slenkstis yra jį

Signalų

sutelkti dėm esį į inform atyvius

dirginim o

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kokios rūšies jutimų adaptaciją jūs paty­

sąm onin­

rėte per pastarąsias 24 valandas?

aptikim o

Rega 4 TIKSLAS. Apibrėžkite transdukciją (perkėlimą) ir energijos formą, kurią mūsų regos sistema Transdukcija (transduction) -

paverčia nerviniais signalais, kuriuos smegenys gali interpretuoti. vienos rūšies energijos

Vienas didžiausių gam tos stebuklų nėra nei keistas, nei tolim as, o įprastas: kaip

pavertim as kitos rūšies energija.

m ūsų

Jutim o atveju - tai dirgiklio

m aterialus

kūnas

konstruoja

m ūsų

sąm oningus

vaizdinius

patyrim us?

Kaip

energijos (pvz., šviesos, garso

šviesos energijos daleles paverčiam e spalvingais vaizdais? Vienas iš m ūsų genialum o aspektų - m ūsų kūno gebėjim as vienos rūšies ener­ giją

paversti

viniais

kita.

pranešim ais,

Procesas, kai vadinam as

jutim o

sistem a

transdukcija

poky­

čius, o ne į nekintančius m ūsų aplinkos elem entus.

savybių ir psichologinio šių dirgiklių patyrim o analizė.

dirgiklio

(perkėlim u).

energiją

paverčia

Pavyzdžiui,

akys

ar kvapo) pavertim as į nervinius

ner­

im pulsus, kuriuos gali apdoroti

gau­

m ūsų sm egenys.

264

5 SKYRIUS

na

šviesos

energiją

ir

paverčia

ją

nervų

sistem os

pranešim ais,

kuriuos

sm ege­

nys paverčia tuo, ką m es m atom e. Kaip įvyksta šis nuostabus dalykas? Bangos ilgis (wavelength) atstumas nuo vieno šviesos ar

Dirgiklio įvestis: šviesos energija

garso bangos kraštutinio taško iki kito. Elektromagnetinės

M okslo požiūriu m ūsų akis veikia ne spalvos, o elektrom agnetinės bangos, ku­

bangos įvairuoja nuo ilgųjų radijo

rias m ūsų regos sistem a patiria kaip spalvą. M ūsų regim a šviesa yra tik m aža

perdavimo bangų iki trumpųjų

viso

kosminio spinduliavimo bangų.

elektromagnetinių

elektrom agnetinių

spindulių

bangų

spektro

spektras

dalis.

prasideda

Kaip

parodyta

nejuntam ais

5.4

pav

trum paisiais

(265

.

p.),

gam a

spin­

duliais, apim a siaurą spektro dalį, kurią juntam e kaip regim ą šviesą, ir baigiasi

Atspalvis (hue) šviesos bangos ilgio

ilgosiom is

sąlygojamas spalvos matmuo,

spektro

t.y. tai, ką mes žymime spalvų

šviesą (5.5

pavadinimais (mėlyna, žalia ir t. t.).

radijo

dalim s. pav

.

perdavim o

bangom is.

Pavyzdžiui,

bitės

Kiti

nem ato

organizm ai raudonos,

yra

jautrūs

tačiau

m ato

kitom s

šio

ultravioletinę

265 p.).

M ūsų regos jutim us padeda apibūdinti du fiziniai šviesos požym iai: 1) švie­ sos bangos ilgis, t. y. atstum as nuo vieno bangos kraštutinio taško iki kito (5.6

Stipris (intensity) -

p a v .,

šviesos ar garso bangos

a), lem ia jos atspalvį (spalvą, kurią m es m atom e, pavyzdžiui, žalia ar m ėly­

energijos kiekis, kurį suvokiame

na);

2)

kaip skaistį ar garsumą;

gos

amplitudės),

šviesos

priklauso nuo bangos

zinė

amplitudės.

regos lango - akies - sandarą.

energija

stipris, turi

arba

įtakos

paverčiam a

šviesos skaisčiui

spalvos

bangos (5.6

energijos

pav

pojūčiu,

.,

kiekis

Norėdam i

b).

pirm iausia

(nusakom as

turim e

ban­

kaip

suprasti,

išsiaiškinti

fi­ m ūsų

Akis 5 TIKSLAS. Apibūdinkite akles struktūrą ir paaiškinkite, kaip patenkantys šviesos spinduliai nu­ kreipiami į akies receptorių ląsteles.

Šviesa

Vyzdys (pupil) - keičianti dydį

į akį patenka

tas raum uo, kuris supa vyzdį. Vyzdys įeinančią šviesą reguliuoja, susiaurėdam as

dalį

kuris aplink

ir reguliuoja vyzdžio dydį.

sudaro vyzdį

arba

išsiplėsdam as. Taip

jaučiam ės dom ėjim ą.)

įsim ylėję, Kiekvieno

akies

angą

-

vaizdui

Rainelė (iris) audinys,

m ažą

šviesą

sufokusuoti.

spalvotąją

pereina

akį ir nukreipia

Jo dydį, kartu ir šviesos, patenkančios į akį, kiekį reguliuoja rainelė - spalvo­

raumeninis

šviesa

rageną, kuri apsaugo

pro kurią patenka šviesa.

akies

Paskui

pro

(prisitaikanti) anga akies centre,

vyzdį

(5.7

pav

.

265

jis reaguoja į šviesos stiprį ir netgi į em ocijas. (Kai

išdavikiškai

išsiplėtę

vyzdžiai

vyzdžio

unikalum as

leidžia

subtiliai jį

parodo

skenuojant

m ūsų

susi­

nustatyti

žm o­

gaus tapatybę. 5.6 PAVEIKSLAS. Fizinės bangų savybės Bangos skiriasi ilgiu, atstumu tarp viena po kitos einančių iškylų. Dažnis, arba kiekis bangų, kurios gali pereiti pro tam tikrą tašką nustatytu laiku, priklauso nuo bangos ilgio. Kuo bangos trumpesnės, tuo dažnis didesnis. b) Bangos taip pat skiriasi amplitude, arba aukščiu nuo iškylos iki įdubos. Nuo bangų amplitudės priklauso spalvų ir garsų stipris.

p.).

Trumpesnė banga = didesnis dažnis (melsvos spalvos, aukšti garsai)

Didesnė amplitudė (ryškios spalvos, garsūs garsai)

Ilgesnė banga = mažesnis dažnis (rausvos spalvos, žemi garsai)

Mažesnė amplitudė (blyškios spalvos, tylūs garsai)

(a)

(b)

a)

JUTIMAI

5.5 PAVEIKSLAS. 5.4 PAVEIKSLAS.

Skirtingos akys

Elektromagnetinės energijos

Žmogus ir bitė regi nevienodo ilgio bangas. Palyginkite, kaip skirtingai jie mato gėlę. Bitė mato atspindėtas ultravioletines bangas, todėl aiškiai skiria sritį, kurioje yra žiedadul­ kės- jos maistas. Skirtin­ gose ekologinėse nišose, kurias yra užėmusios skirtingos rūšys, būtinas jautrumas skirtingiems dirgikliams.

spektras

Šis spektras - nuo trumpų, atomo skersmens ilgio, gama spindulių iki daugiau kaip mylios ilgio radijo bangų. Siaura juosta žmogaus akiai regimų bangų, pradedant trum­ pesnėmis mėlynos-violetinės šviesos bangomis ir baigiant ilgesnėmis raudonos šviesos bangomis, parodyta padidinta.

Žmogaus akis Žmogaus matoma spektro dalis

Gama spinduliai

Ultra­ violetiniai spinduliai

Rentgeno spinduliai

Infraraudonieji spinduliai

Radiolokacinis spinduliavimas

Radijo ir televizijos bangos

Kintamosios srovės grandinės

10- 5 10- 3 10- 1 10 1 10 3 10 5 10 7 10 9 10 1 1 10 1 3 10 1 5 10 1 7 Bangos ilgis nanometrais (milijardais metrų)

Bitės akis

5.7 PAVEIKSLAS. Akis

Tinklainė Vyzdys

Lęšiukas Centrinė duobutė Regos nervas į smegenų žievės regos sritį

Rainelė

Ragena Akloji dėmė

Šviesos spinduliai, atsispindėję nuo žvakės, pereina pro rageną, vyzdį ir lęšiuką. Keičiantis lęšiuko storiui ir išlinkimui, tinklainėje fokusuojamas arti arba toli esančių objektų atvaizdas. Šviesos bangos sklinda tiesiomis linijomis. Todėl spinduliai nuo žvakės viršaus patenka į tinklainės apačią, o spinduliai iš kairiosios žvakės pusės į dešiniąją tinklainės pusę. Taigi žvakės atvaizdas tinklainėje yra apverstas ir atvirkščias.

265

266

5 SKYRIUS

Už vyzdžio yra lęšiukas, kuris sufokusuoja ateinančius spindulius kaip vaiz­

Lęšiukas (lens)-

permatoma akies dalis, esanti už

dą ant šviesai jautraus akies dugno, keisdam as savo išlinkim ą. Šis procesas va­

vyzdžio; keisdama savo formą,

dinam as

tinklainėje fokusuoja vaizdą.

liai, yra tinklainė - daugiasluoksnis audinys. Jau

Akomodacija (accom m odation) -

akomodacija. Šviesai labai

seniai

jautrus

m okslininkai

paviršius,

žinojo,

kad

kuriam e

degančios

fokusuojam i

žvakės

spindu­

vaizdą

nukrei­

akies lęšiuko formos kitimas

pus pro m ažą angelę, jos atvaizdas ant tam sios sienos yra apverstas (5.7 pav.).

fokusuojant artimų objektų

Jei

vaizdą tinklainėje.

apverstą? Viena idėja buvo ta, kad pagrindinis akių jutim o įrankis yra lęšiukas.

tinklainėje

gaunam as

apverstas

atvaizdas,

tai

kaip

m es

m atom e

pasaulį

ne-

Supratęs, kad taip nėra, sm alsusis Leonardas da Vinci iškėlė kitą m intį. Galbūt Tinklainė (retina) -

šviesai jautrus vidinis akies paviršius, sudarytas iš recepto­ rių- kūgelių ir stiebelių - bei neuronų sluoksnių, kur praside­ da regimosios informacijos

akies skysčiai laužia šviesos spindulius ir dar kartą apverčia vaizdą, kai šis pa­ siekia 1604 das

tinklainę. m etais

Tačiau

įrodė,

(Crom bie,

astronom as

kad

1964).

tinklainėje

Taigi,

kaip

ir

optikos

tikrai

specialistas

gaunam as

įm anom a

suvokti

Johannesas

apverstas tokį

pasaulio

pasaulį?

kad

Regumas (acuity) -

torių

paverčia

regėjimo aštrumas.

nis, ir tik ten sukuriam as neapverstas vaizdas, kurį ir suvokiam e.

palieku

tinklainė

perduoda

šviesos

atvaizdą

energiją

kaip

nerviniais

visum ą.

im pulsais,

M ilijonai kurie

tinklainės

siunčiam i

į

recep­ sm ege­

Regumą arba regėjim o aštrum ą gali paveikti nežym ūs akies form os iškrai­

Trumparegystė (nearsightedness) -

pym ai.

būsena, kai arti esantys objektai

klainėje

matomi aiškiau negu nutolę,

tolim ų objektų sklindančius šviesos spindulius sufokusuoja prieš tinklainę (žr.

Paprastai

nes nutolę objektai fokusuojami

5.8

prieš tinklainę.

tolim us,

matomi aiškiau negu artimi,

atvaiz­

„Gam tos filosofai", tarp kurių vėliau atsirado ir tyrinėjančių psichologų, nu­ statė,

būsena, kai toli esantys objektai

„Aš

tai, - pasakė suglum ęs Kepleris, - nagrinėti gam tos filosofam s".

apdorojimas.

Toliaregystė (farsightedness) -

Kepleris

(žr.

pav.

blem ą

ragena

5.8

pav.

Jei

b).

tačiau galim a

jei

a).

esate jūsų

koreguoti

ir

lęšiukas

Esant

sufokusuoja

trum paregis,

arti

trum paregystė akiniais,

bet

kurio

objekto

vaizdą

tin­

trumparegystei , deform uotas akies obuolys iš esančius

stipri,

daiktus

nieko

kontaktiniais

lęšiais

aiškiai arba

suvokiate nem atote. kai

aiškiau Šią

kuriais

nei pro­

atvejais

lazerinės chirurgijos būdu pakeičiant ragenos form ą.

Toliaregystė yra trum paregystės priešybė. Čia šviesos spinduliai iš arti esan­

nes arti esantys objektai

čių objektų pasiekia tinklainę prieš sukurdam i ryškų vaizdą, dėl to arti esantys

fokusuojami už tinklainės.

objektai

atrodo

neryškūs

(žr.

5.8

pav.

c).

Vaikų

akių

gebėjim as

prisitaikyti

lankstaus lęšiuko) dažniausiai kom pensuoja šį trūkum ą. Tad vaikam s retai pri5.8 PAVEIKSLAS

a) Normali rega

b) Trumparegystė

c) Toliaregystė

Šviesos spinduliai susikerta norma­ lios akies tinklainėje. Tai atsitinka ir artimiems objektams, ir, atitinkamai pritaikius lęšiuko išlinkim ą, toli­ miems objektams.

Trumparegio žmogaus akyje nuo toli esančių objektų sklindantys šviesos spinduliai sufokusuojami priešais tinklainę. Kai jų atvaizdai pasiekia tinklainę, spinduliai išsisklaido, ir atvaizdas tampa neryškus.

Toliaregio žmogaus akyje nuo arti esančių objektų sklindantys šviesos spinduliai sufokusuojami už tinklainės, dėl to vaizdai būna neryškūs.

(dėl

JUTIMAI

reikia akinių, tačiau jų akys gali būti įtem ptos, nes per daug intensyviai naudo­

Stiebeliai ( r o d s ) -

jam i akių raum enys, todėl vaikam s gali skaudėti galvą. Turintys nedidelę trum ­

tinklainės receptoriai, aptinkan­

paregystę

tys juodą baltą ir pilką spalvas;

lęšiukas

žm onės tam pa

dažnai

m ažiau

jos

nepastebi,

lankstus

ir

kol

praranda

nesulaukia gebėjim ą

vidutinio

greitai

am žiaus,

kai

form ą,

tada

keisti

būtini periferinei regai ir m atym ui prieblandoje, kai nereaguoja

jiem s prireikia akinių, ypač skaityti ir m atyti arti esančius objektus.

kūgeliai.

Tinklainė

Kūgeliai ( c o n e s )

-

6 TIKSLAS. Palyginkite dvi tinklainės receptorių ląstelių rūšis ir paaiškinkite, kokiu būdu tinklai­

receptoriai, išsidėstę tinklainės

nė reaguoja į šviesą.

centre, veikiantys dieną arba esant geram apšvietimui.

Jeigu

galėtum e

tytum e, giliau

kad

ruoja

pirm iausia

esančias

energijos

stebėti atskiros

paliesti

nervinius

pro

recepcines stiebeliai im pulsus.

šviesos

išorinį ląsteles

energijos

tinklainės -

ląstelių ir

stiebelius

ir

kūgeliai

Šie

im pulsai

sukelia

dalelytės

sluoksnį

kūgelius

chem inius

sužadina

kelionę

gretim as

ji

akyje, pam a­ prasiskverbia

(5.9

pav.).

pokyčius, bipolines

kurie

Kūgeliai aptinka smulkias

į

Šviesos gene­

ląsteles,

ta­

da šios - greta jų esančias ganglines ląsteles. Ganglinių ląstelių tinklo aksonai susirenka

kaip

virvės

pluoštai

ir

suform uoja

regos

nervą,

kuriuo

detales ir duoda pradžią spalvų jutimui.

Regos nervas (optic nerve) nervas, kuriuo nerviniai impulsai iš akies perduodami į smegenis.

inform acija

keliauja į sm egenis. Vienu m etu regos nervu, per beveik m ilijoną ganglinių ląs­

Akloji dėmė ( b l i n d

telių skaidulų, gali būti siunčiam a beveik m ilijonas pranešim ų. (Pavyzdžiui, klau­

vieta, kurioje regos nervas išeina

sos nervas, kurio dėka girdim e, per savo 30 000 skaidulų gali pernešti daug m a­

iš akies; „akloji" dėm ė ten

sp o t) -

žiau inform acijos.) Ten, kur regos nervas išeina iš akies, nėra receptorių, todėl

susidaro todėl, kad toje vietoje

ten susidaro akloji dėm ė (5.10 pav.).

visai nėra receptorių.

5.9 PAVEIKSLAS.

2. Ši cheminė reakcija sužadina bipolines ląsteles (2).

Šviesos kelias tinklainėje

1. Šviesos spindulys, patekęs į akį, sukelia stiebelių ir kūgelių ( 1 ), kurie yra užpakalinėje tinklainės dalyje už kitų nervinių sluoksnių, fotochemines reakcijas.

Kūgelis

Nervinis impulsas

Stiebelis

Regos nervas

3. Bipolinės ląstelės aktyvina ganglines ląsteles (3), kurių aksonai susijungia ir sudaro regos nervą. Šis nervas per gumburą perduoda informaciją smegenų žievės pakaušio skiltyje esančiai regos žievei.

Per gumburą į regos sritį

267

268

5 SKYRIUS

5.10 PAVEIKSLAS. Akloji dėmė

Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš akies (5.9 pav.), nėra receptorių. Taip susidaro akloji dėmė. Kad tuo įsitikintumėte, užmerkite savo kairiąją akį, žiūrėkite į tašką ir traukite popieriaus lapą tolyn nuo veido. Kai lapas bus maždaug už 23 cm, automobilis išnyks. Kasdieniame gyvenime akloji dėmė nesutrikdo regos todėl, kad mūsų akys juda, be to, tai, ką praleidžia viena akis, aptinka kita.

Stiebeliai ir kūgeliai yra skirtingose vietose ir jų paskirtis nevienoda. Dau­ giausia kūgelių

vidualią

(fo ve a ) -

kūgelių

kurią susispietę kūgeliai.

turi

inform aciją

inform acijai

centrinė tinklainės vieta, apie

duobutę

(žr. 5.7

pav.). Centrinė

duobutė sudaryta vien tik iš kūgelių, joje nėra stiebelių. Kitaip negu stiebeliai, daugum a

Centrinė duobutė

yra susikaupę aplink centrinę

iš

savas

į

bipolines

regos

centrinės

žievę.

duobutės.

ląsteles,

Didelis Taip

kurios

regos

padeda

žievės

išsaugom a

jų

perduoti

plotas

tiksli

jų

skirtas

indi­ priim ti

inform acija,

ir

dėl

to kūgeliai gali geriau aptikti sm ulkias detales. (Stiebeliai neturi tiesioginio ryšio su

sm egenim is;

stiebeliai

turi

bendras

pranešim ai perduodam i kartu.)

bipolines

Pavyzdžiui, jeigu

ląsteles, jūs

todėl

pasirinksite

jų

individualūs

žodį šiam e

sa­

kinyje ir žiūrėsite į jį tiesiai, taip sutelkdam i jo atvaizdą centrinės duobutės kūge­ liuose, pastebėsite, kad žodžiai, esantys per kelis centim etrus į šoną, atrodo ne­ ryškūs. Taip yra todėl, kad jų vaizdas dirgina daugiau periferines tinklainės sri­ tis, kuriose vyrauja stiebeliai (5.1 Stiebelių spalvas.

dėka

m atom e

Sum ažėjus

le n te lė

).

nespalvotą

apšvietim ui,

vaizdą,

kūgeliai

o

kūgeliai

pasidaro

leidžia

neaktyvūs.

m um s

m atyti

Stiebeliai

lieka

jautrūs labai silpnai šviesai, nes pavieniai stiebeliai nukreips savo m enką ener­ giją iš silpnos šviesos į bipolines ląsteles. Dėl to spalvų prieblandoje nem ato­ m e.

Vadinasi,

ir

stiebeliai,

ir

kūgeliai

pasižym i

skirtingu

jautrum u:

kūgeliai

-

detalėm s, o stiebeliai - silpnai šviesai. Taigi, kai ateinam e į pritem dytą teatrą arba išjungiam e šviesą nakčiai, vyz­ džiai

išsiplečia, kad

daugiau

šviesos

pasiektų

stiebelius, esančius

tinklainės

pe­

5.1 LENTELĖ.

riferijoje. Paprastai akys visiškai prisitaiko ne greičiau kaip per 20 m inučių. Pri­

Žmogaus akies receptoriai

sitaikym ą prie tam sos galite išbandyti taip: užm erkite vieną akį ir pritem dykite

Kūgeliai Stiebeliai

Skaičius

6 mln.

120 mln.

šviesą

kam baryje

tiek, kad

atm erkta

akim i

nebegalėtum ėte

skaityti šios

knygos;

po 20 m inučių atm erkite prie tam sos prisitaikiusią akį ir skaitykite (lengva). Ši prisitaikym o prie tam sos trukm ė yra dar vienas nuostabaus m ūsų jutim o sistem ų

Vieta tinklainėje Jautrumas prieblandoje Ar jautrus spalvai? Ar jautrus detalėms?

Centras

Periferija

prisitaikym o

pavyzdys,

nes

ji

sutam pa

su

natūralia

prieblandos

trukm e

tarp

saulėlydžio ir nakties tam sos. Mažas

Didelis

Ar tiek žinodam i apie akį, jau galite suprasti, kodėl katė naktį m ato geriau ne­ gu jūs? Dėl dviejų priežasčių: 1) katės akių vyzdžiai gali išsiplėsti gerokai dau­

Taip

Ne

Taip

Ne

giau negu jūsų ir taip įsileisti daugiau šviesos; 2) katė turi daugiau šviesai jautrių stiebelių (M oser, 1987). Tačiau tai ne tik privalum as, bet ir trūkum as: dėl m ažes­ nio kūgelių skaičiaus katė negali taip gerai kaip jūs m atyti detalių ar spalvų.

JUTIMAI

Regimosios informacijos apdorojimas 7 TIKSLAS. Aptarkite skirtingus regimosios informacijos, keliaujančios iš akies tinklainės į smegenų žievę, apdorojimo lygius,

Regim oji m enis.

inform acija

Prieš

apdorojam a

patekdam a

į

nuosekliai

sm egenų

žievę

pereinant per

į

vis

gum burą,

abstraktesnius

inform acija

lyg­

pirm iausia

apdorojam a tinklainėje, kuri iš esm ės yra galvos sm egenų dalis, atsiradusi akyje ankstyvuoju

vaisiaus

leidžia

elektros

m aciją.

Pavyzdžiui,

džių

raidos

im pulsus,

detektoriaus"

periodu. bet

trečiasis ląstelių,

ir

Tinklainės

padeda

nervinis kurios

nerviniai

koduoti

varlės

bei

akies

sužadinam os

tik

sluoksniai

analizuoti

sluoksnis

ne

susideda

reaguojant

tik

jutim inę

į

iš

pra­ infor­

„vabz­

judančius

dir­

giklius, panašius į m usę. Beveik ciją

130

perduoda

nervą.

Regos

m ilijonų m aždaug nervu

žm ogaus

akies

m ilijonui

inform acija

tinklainės

ganglinių patenka

į

kūgelių

ląstelių,

kurių

sm egenis.

ir

stiebelių

aksonai

Kiekviena

inform a­

sudaro

regos

tinklainės

sritis

perduoda savo inform aciją į atitinkam ą didžiųjų pusrutulių pakaušio skilties vie­ tą - regos žievę (5.11 Būdam os

labai

pav .) .

jautrios,

tinklainės

ląstelės

gali

perduoti

ir

klaidingą

infor­

m aciją. Pasukite savo akis į kairę, užsim erkite, ir švelniai pirštu patrinkite de­ šinę savo dešiniosios akies voko dalį. Kairėje pusėje pastebėsite šviesos lopinėlį, kuris juda kartu su pirštu. Kodėl m atote šviesą? Kodėl kairėje? Tinklainės ląstelės yra tokios jautrios, kad reaguoja net į spaudim ą, o sm e­ genys jų sužadinim ą interpretuoja kaip šviesą. Be to, šviesa paprastai suvokiam a kaip ateinanti iš kairės, nes iš ten paprastai sklinda šviesa, aktyvinanti dešinią­ ją tinklainės pusę.

5.11 PAVEIKSLAS. Kaip smegenų regos žievę

Gumburo regos sritis

pasiekia akies aptikti vaizdai

Tinklainė

Regos sritis žievėje

Ganglijų aksonai sudaro regos nervą, kuris tęsiasi iki gumburo, kuriame sukuria sinapses su neuronais, besitęsiančiais iki smegenų žievės regos srities.

269

270

5 SKYRIUS

5.12 PAVEIKSLAS. Elektrodai fiksuoja, kaip atskiros šios beždžionės

L ą s te lių

smegenų regos žievės ląstelės

re a k c ija

reaguoja į skirtingus vaizdinius arba regos dirgiklius H u b e liu i ir W ie s e liu i b u v o p a s k irta N o b e lio p re m ija u ž a tra d im ą , k a d d a u g u m a s m e g e n ų re g o s ž ie v ė s

D irg ik lis

lą s te lių re a g u o ja tik į ta m tik ru s p o ž y m iu s , p a v y z d ž iu i, į p a v irš ia u s k ra š tą a r į 3 0 ° k a m p u p a s v iru s ią lin iją k a iria ja m e v irš u tin ia m e re g o s la u k o k a m p e . K ito s lą s te lė s in te g ru o ja iš š ių

Požymių aptikimas

p a p ra s te s n ių lą s te lių g a u tą

Atskiros

in fo rm a c iją .

ganglines

ląstelės,

užregistravusios

savosios

regim ojo

lauko

srities

in­

form aciją, siunčia signalus į regos žievę pakaušio srityje. Nobelio prem ijos lau­ reatų

Davido

Hubelio

ir

Torsteno

W ieselio

(1979)

tyrim ai

parodė,

kad

regos

Požymių detektoriai

žievė turi neuronus, vadinam us požym ių detektoriais, kurie atsako tik į speci­

(feature detectors) -

finius vaizdo požym ius: į tam

nervinės smegenų ląstelės,

desius. Pavyzdžiui, tam tikra sm egenų ląstelė gali reaguoti tik į tam tikru kam ­

tikras briaunas, linijas, pasvirim o kam pus ir ju­

kurios reaguoja į tam tikrus

pu pakreiptos linijos žybtelėjim ą (5.12

dirgiklio požymius, pavyzdžiui,

tarkim , iš padėties, kurioje būna laikrodžio rodyklė 2 valandą, į padėtį 3 valan­

formą kampą ar judėjimą.

dą ar 1 valandą - ląstelė nustoja reaguoti. Požym ių

detektoriai

sm egenų

pav.

regos

). Jei liniją dar labiau pakreipsim e -

žievėje

perduoda

šią

inform aciją

į

kitas

sm egenų žievės sritis, kurių ląstelės reaguoja tik į sudėtingesnę inform aciją. Pa­ vyzdžiui,

viena

sm egenų

sm ilkinių

skilties

sritis,

esanti

už

dešiniosios

ausies,

leidžia atpažinti veidus. Jei ši sritis būtų pažeista, taptų sunku atpažinti pažįs­ tam us

veidus,

stebint

žm ogaus

tačiau kūno

atpažintum ėte ar

negyvų

kitus

objektus.

objektų

vaizdus,

Atliekant nuotraukose

fM RV

individui

išryškėja

kitos

sm egenų sritys (Downing ir kiti, 2001). Pažeidus šias sritis, prarandam as gebė­ jim as

suvokti šiuos

objektus, tačiau

išlieka

gebėjim as

atpažinti veidus. Individui

žiūrint į veidus, batus, kates, nam us bei kitas objektų kategorijas, susidaro labai specifiniai sm ilkinio skilties veiklos deriniai (žr. 5.13

pav.

). „Pagal žm ogaus sm e­

genų veiklos pobūdį galim e pasakyti, ar jis žiūri į batą, į kėdę, ar į veidą“, teigia m okslininkas Jam esas Haxby (2001).

5.13 PAVEIKSLAS. Informacijos registravimas smegenyse D e šin ia ja m e sm e g e n ų p u sru tu ly je s u ž a d in a m o s sk irtin g o s sritys in d iv id u i žiū rin t į ve id u s, n a m u s ir kė d e s.

V e id a i

Nam ai

Kėdės

N a m a i ir k ė d ė s

JUTIMAI

Kitos aukštesniojo

lygio

sm egenų

ląstelės reaguoja į specifinį regos dirgiklį,

pavyzdžiui, veidą ar tam tikros krypties rankos judesį. Psichologas Davidas Perrettas ir jo kolegos (1988, 1992, 1994) teigia, kad biologiškai svarbiem s objek­ tam s ir įvykiam s atpažinti beždžionių sm egenys (m ūsų, be abejo, taip pat) turi „išsam ią regos enciklopediją", t. y. atskiras ląsteles, kurios reaguoja į tam tikrus dirgiklius.

Perrettas

reaguojančias

tik

atrado

nervines

tuom et,

kai

yra

ląsteles, tam

kurios

tikras

pasižym i

žvilgsnis,

specifine

galvos

reakcija-

pasukim o

kam ­

pas, kūno padėtis ar judesys. Kitos ląstelių sankaupos integruoja šią inform aci­ ją ir sureaguoja tik tada, kai požym iai visi kartu rodo kažkieno dėm esio ir ar­ tėjim o likti,

kryptį. taip

Ši

pat

akim irksniu

padeda

vykdom a

futbolo

analizė,

vartininkui

padėjusi

m ūsų

nuspėti

sm ūgiuojam o

jutim inę

inform aciją

protėviam s kam uolio

iš­

kryptį

ir pėsčiajam num atyti kito pėsčiojo judesius. Suvokim ą

užtikrinanti

prielaidom is vaizduoto

bei

sm egenų

lūkesčiais.

Neckerio kubo

Kaip

veikla kas

kelios

suvokim as, taip

sekundės

kinta

susieja

5.14

kinta ir neuronų

su

m ūsų

paveiksle

pa­

5.14 PAVEIKSLAS. Kaip smegenys suvokia Ž iū rė d a m i į š į N e c k e rio k u b ą jū s g a n a p a s to v ia i d irg in a te s a v o tin k la in ę , o jū s ų s u v o k im a s k a rtu ir jį ly d in ti jū s ų s m e g e n ų n e u ro n ų v e ik la k e is is k a s p o rą s e k u n d ž ių .

veikla žievėje esan­

čioje regos srityje. Nors į jūsų tinklainę patenka tas pats vaizdas, sm egenys kon­ struoja ne

kintantį

suvokim ą.

priklausom ai nuo

nuo

apačios

iki

M okslininkai

to, kaip

viršaus,

ar

nustatė

neuronus,

beždžionė suvokia atvirkščiai

kurie

konkretų

(Barinaga,

sužadinam i

arba

vaizdą: ar žvelgdam a

1997;

Logothetis

ir

Schall,

1989). Šie tyrim ai prim ena, jog m ūsų regos sistem a apdoroja inform aciją ir „iš apačios į viršų", ir „iš viršaus į apačią". M okslininkai

toliau

nagrinėja

požym ius

ir

pavidalus,

kuriuos

aptinka

sm e­

genų ląstelės. Tyrim ai rodo, kad bet koks vaizdas, pavyzdžiui, veidas, gali būti suskaidytas į besikeičiančio šviesos stiprio derinius, kurie gali būti apibrėžti m a­

5.15 PAVEIKSLAS.

tem atiškai. Taigi regint sm egenys iš tiesų gali apdoroti kažką panašaus į m ate­

Jūsų smegenų virtualiosios

m atinius

tikrovės pavyzdys:

M arr,

kodus,

1982).

tarpusavyje tines

regos

Pavyzdžiui,

kurie

sim bolizuoja

Neurologai,

susijusius

kartu

vaizdą su

daugelio

lygių

neuronų

kurios

reaguotų

taip,

sistem as, jų

dirbdam i

suvoktą

sukurti

dirbtiniai

neuronų

(Kosslyn

kom piuterių tinklus. Jų

ir

Koenig,

specialistais,

1992; im ituoja

tikslas - sukurti dirb­

kaip

reaguoja

tinklai

reaguoja

m ūsų į

regos

5.15

sistem a.

p a v e ik s l e

pa­

vaizduotą įsivaizduojam ą trikam pį kaip į tikrą - taip pat kaip ir žm onės (Finkel ir Sajda, 1994).

Lygiagretusis apdorojimas

iliuziniai kontūrai D irbtin is ne u ro n ų tin kla s re a g u oja į šį įsiva izdu o jam ą trika m pį ta ip p a t, ka ip ir žm o g a us sm e g en ys - ta rsi ta i b ū tų tikras trika m p is, o n e ta i, ka s yra iš tie sų : tie sio g trys ko m piu te rin io ža id im o „P a c-M a n “ fig ū ro s.

Lygiagretusis apdorojimas

8 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra lygiagretusis apdorojim as, ir aptarkite jo svarbą regimosios

(parallel processing) -

informacijos apdorojimui.

in fo rm a cijo s a p do rojim a s vie n u m etu kelia is a tžvilg ia is. S m e g e ­

Kitaip negu kom piuteriai, kurie inform aciją aprodoja nuosekliai žingsnis po žing­ snio,

m ūsų

genys

daro

sm egenys kelis

atlieka

dalykus

iš

lygiagretųjį karto.

Sm egenys

judėjim o, form os dalinius m atm enis (5.16 iš

karto

(Livingstone

ir

Hubel,

apdorojim ą.

1988).

pa v

.)

išskaido

Tai reginį

reiškia, į

kad

spalvos,

in fo rm a ciją , ta rp jų ir re go s;

gylio,

ta i p rie šyb ė n u o se klia m (žin g sn is

ir visus juos apdoroja vienu m etu,

Integravus

inform aciją,

gaunam ą

iš

n ys taip a pd o ro ja įva irių rū šių

sm e­

šios

p o žing sn io ) a p d orojim u i, ku ris b ū d in g a s d a ug u m a i ko m p iu te rių

lygiagrečiai atliekam os regim osios inform acijos analizės, ir atsiranda tai, ką m es

ir są m on in ga m p ro b le m ų

suvokiam e.

sp re n d im u i.

271

272

5 SKYRIUS

Spalva

5.16 PAVEIKSLAS.

Gylis

Forma

Judesys

Lygiagretusis apdorojimas

Pacientų, kuriems buvo pažeistos smegenys, tyrimai perša mintį, kad smegenys informacijos apie spalvą, judesį, formą bei gylį apdorojimą paskirsto skirtingoms sritims. Kaip smegenys, sudalijusios reginį, sujungia komponen­ tus į suvokiamą vaizdą? Atsakymas į šį klausimą tai regos tyrimų mitologinė Gralio taurė.

Pavyzdžiui, klainė

inform acija jūsų

kad

projektuoja ir

atpažintų į

kelias

suteikia

m očiutės

veidą,

jum s

atvaizdas.

sm egenys

sm egenų

regos

galim ybę

Visam

sujungia

žievės

atpažinti, kad

veido

inform aciją,

sritis,

lygina

šis

atpažinim o

ją

atvaizdas

procesui

kurią su

tin­

saugom a

yra, tarkim e,

reikia

m ilžiniškos

sm egenų galios - 30 procentų žievės. Tai yra 10 kartų didesnė sritis už tą, ku­ rią sm egenys skiria klausai. Kai tik jūsų sm egenys sukaupia visą šią inform aciją, tolim osios sm egenų neu­ ronų

sankaupos

dalys

baigia

integraciją: tiškus

apdoroti

m aždaug

signalus

guez Nėra suvokimo

ir

akim irksniu

kiti,

40

sinchronizuoja

inform aciją, ketvirtį

kartų

1999).

Šią

tūkstančiai

sekundę

trum pą

veiklą.

Kai

elektroencefalogram ų

sekundės

per

savo

dažniu

akim irką

įrašai

neuronų

sukurdam i

tolim osios

atskiros rodo

jų

skleidžia gam a

sm egenų

sm egenų veiklos

ekvivalen­

bangas sritys

(Rodri­

bendradar­

biauja ir įvyksta tai, ko negalėtų pasiekti jokia pavienė neuronų sankaupa: są­ m oningas atpažinim as (5.17 pav.) . Jei užduotį,

sunaikintum ėte atsitiktų

ar

sugadintum ėte

įdom ūs

dalykai,

kaip,

„neuronų

kom piuterį",

pavyzdžiui,

„poniai

vykdantį

regos

(aprašo

Hoff­

M"

m an, 1998). Po insulto buvo pažeista užpakalinė abiejų sm egenų pusrutulių dalis, ir

m oteris

nebegalėjo

suvokti

judesio.

Jai

atrodydavo,

kad

judantys

kam baryje

žm onės „staiga atsiranda tai ten, tai čia, tačiau aš nem ačiau jų judant". Įsipilti į puodelį arbatos jai buvo tikras iššūkis, nes poniai M . atrodė, jog skystis yra sustingęs, ir ji negalėdavo suvokti, kad jis kyla puodelyje į viršų. (Jūs taip pat galite netekti judėjim o suvokim o, jei atitinkam as sm egenų sritis paveiktum e m ag­ Suvokimas

netiniu lauku.) Kiti

5.17 PAVEIKSLAS. Suvokimo šešėlis

Elektroencefalogramos rodo, jog vos tik žmogus išvysta veidą, smegenų bangos (kurias registruoja įvairūs prie galvos pritvirtinti elektrodai) akimirksniu sinchronizuojasi. Linijos, jungiančios elektrodų taškus, byloja apie padidėjusį sinchroniškumą (paimta iš Rodriguez ir kiti, 1999).

žm onės,

prarasdavo žr. 10

netekę

dalį regos

dalies

sm egenų

lauko. Šis

regos

žievės

reiškinys yra

dėl

insulto

ar

operacijos,

vadinam as aklaregyste (blindsight,

sk.; W eiskrantz, 1986). Kai tokiem s žm onėm s jų

aklojoje zonoje paro­

dom os lazdelės, jie teigia nieko nem atą. Tačiau paklausti, ar lazdelės yra ver­ tikalios, ar horizontalios, šie žm onės visada atsako teisingai. Kai jiem s pasako­ m a: „Teisingai nurodėte", - šie žm onės būna nustebę. Atrodo, jog

yra antrasis

„protas" - lygiagrečiojo apdorojim o sistem a - kuri veikia nepastebim ai. Durham o gos

m oningą slypintį kiai

universiteto

sistem as

vadina

suvokim ą, zom bį".

m ato

o

kita

M ilneris

sm ulkias

psichologas

„nem atom a

nukreipia aprašo

detales

-

Davidas

rega":

m ūsų

m oterį

plaukus

M ilneris

„viena su ant

regos

(2003) sistem a

veiksm us".

Antroji

pažeistom is rankos

-

dvi

sm egenų

m um s

teikia

pažadina

sm egenim is,

tačiau

nepajėgia

re­ są­

„viduje

kuri

pui­

atpažinti

JUTIMAI

273

5.18 PAVEIKSLAS. Abstrahavimas:

Požymių aptikimas:

Smegenų aukštes­ niojo lygio ląstelės reaguoja į suderintą informaciją, ateinančią iš požymių detektorių ląstelių

Smegenų detektorių ląstelės reaguoja į elementarius požy­ mius: tam tikras formas, kraštus ar šviesos gradientus

Atpažinimas:

Apdorojimas tinklainėje:

Smegenys lygina sukonstruotą vaizdą su saugomais atmintyje

Supaprastintas regimosios informacijos apdorojimo aiškinimas

Receptorių stiebeliai ir kūgeliai bipolinės ląstelės ganglinės ląstelės Vaizdas

rankos. Kai m oters paprašom a nykščiu ir sm ilium i parodyti objekto dydį, ji ne­ gali to padaryti. Tačiau kad paliestų objektą, jos nykštys ir sm ilius atsiduria ten, kur reikia. Ši m oteris žino daugiau nei pati suvokia. Kiti

pojūčiai

m oksliškai

apdoroja

suprasti

inform aciją

jutim inės

panašiai

inform acijos

greitai

ir

apdorojim ą,

sudėtingai.

Norėdam as

neuropsichologas

Ro-

geris Sperry (1985) apstulbo: „M okslo įžvalgos ne sum ažino, o padaugino prie­ žasčių stebėtis, gerbti ir garbinti". Susim ąstykite: kai į ką nors žiūrite, regim oji inform acija nis,

pakeičiam a

vėliau

būdu

skaidom a

ir į

m ilijonais sudėtinius

nervinių

im pulsų

požym ius

ir

siunčiam a

galiausiai

į

jūsų

kažkokiu

sudėliojam a į prasm ingai suvokiam ą vaizdą, kurį jūs lyginate su

išsaugotais

ir

atpažįstate

jį

kaip,

pavyzdžiui,

jūsų

m očiutę.

Visas

sm ege­

paslaptingu šis

anksčiau procesas

(žr. 5.18 pav .) yra kur kas sudėtingesnis nei išardyti autom obilį dalim is, nuga­

„Aš esu bauginamai ir nuostabiai

benti

sukurtas."

jas

į

kitą

vietą

ir

atiduoti

specialistam s

rekonstruoti

autom obilį.

Iš

tiesų

stulbina, kad visa tai vyksta akim irksniu, be pastangų ir nuolatos.

Karalius Dovydas, Psalmės 139:14.

Spalvų rega 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip Youngo-Helmholtzo ir priešingų procesų teorijos padeda paaiškinti spalvų regą,

Pasiklausius

žm onių

kalbos, atrodo, tarsi daiktai turėtų

spalvą. Sakom e: „pom i­

doras yra raudonas". Galbūt jūs jau esate svarstę seną klausim ą: „Ar m iške tūžda­ m as m edis sukelia

triukšm ą, jeigu

jo

niekas negirdi?" To

paties galėtum e pa­

klausti ir apie spalvą: „Ar pom idoras yra raudonas, jeigu jo niekas nem ato?" Atsakym as - „ne". Pirm iausia, pom idoras yra bet koks, tik ne raudonas, nes jis atspindi ilgąsias raudonosios šviesos bangas. Antra, pom idoro spalva yra m ūsų psichikos

kūrinys.

Kaip

pažym ėjo

Isaacas

Newtonas

(1704):

„[Šviesos]

spin­

duliai yra bespalviai". Spalva, kaip ir visi kiti regos aspektai, priklauso ne ob­

274

5 SKYRIUS

jektui, o m ūsų sm egenų „teatrui “ . Net sapnuodam i m es galim e regėti ryškių spal­ vų daiktus. Viena pagrindinių ir įdom iausių paslapčių, nagrinėjant regą, yra spalvoto pa­ saulio

m atym as.

Kaip,

šviesai

perėjus

rageną,

sm egenys

sukuria

spalvos

pojū­

tį - ir dar tokią spalvų įvairovę? M ūsų spalvų skirtum o slenkstis yra labai m a­ žas: galim e atskirti apie 7 m ilijonus skirtingų atspalvių (Geldard, 1972). Bent jau daugum a iš m ūsų gali. M aždaug vieno iš 50 žm onių spalvų rega yra sutrikusi, ir tas vienas dažniausiai yra vyras, nes šis trūkum as yra genetiškai susijęs su lytim i. Kad suprastum e, kodėl kai kurių žm onių spalvų rega yra su­ trikusi, pirm iausia turėtum e suprasti norm alią spalvų regą. Nauji XIX

tyrim ai,

am žiuje.

dovavo

kuriais

Jiem s,

Herm annas

m ėginam a

rem dam asis von

atskleisti

anglų

Helm holtzas.

spalvų

fiziko Jiedu

regos

Thom o m anė,

paslaptį,

Youngo

kad

prasidėjo

įžvalgom is,

raktas

šiai

va­

paslapčiai

įm inti gali būti žinom as faktas, jog bet kurią spalvą galim a gauti m aišant trijų pagrindinių

spalvų

- raudonos, žalios ir m ėlynos - šviesos bangas. Youngas ir

Helm holtzas padarė išvadą, kad

akis taip

pat turi turėti trijų

rūšių

receptorius,

pritaikytus kiekvienai pagrindinei spalvai. Praėjus daugeliui m etų, m okslininkai išm atavo įvairių kūgelių atsakus į skir­ Youngo ir Helmholtzo

tingų

trichromatė (trijų spalvų)

spalvų)

spalvų

dirgiklius

teorija

vos receptorių: kiekvienos rūšies receptoriai yra ypač jautrūs vienai iš trijų spalvų.

(Young-Helmholtz trichromatic

Ir staigm ena! Šios trys spalvos iš tiesų yra raudona, žalia ir m ėlyna. Dirginant

teoriją, kuri

Youngo

ir

H elm holtzo

teigia, kad

(trijų

rūšių

spal­

yra trejopi receptoriai:

donai ir žaliai spalvai jautrius kūgelius, regim e geltoną spalvą. Dažų

turėdam i

spalvų

m aišym ą,

maišymas

geriau

atimant

pa­ sub­

tractive color mixing), nes čia iš atspindėtos šviesos atimami bangų ilgiai. Juo

suvokti bet kurią spalvą.

daugiau skirtingų spalvų dažų pridedate į m išinį, juo m ažiau šviesos bangų il­ Tad

sum aišius

yra

dažų

m ąstykite

atspindėti.

m aišym as

galvoje

recep­

kiti - žaliai, treti - mėlynai

galim a

kartą.

suprasti

spalvas. Pavyzdžiui, nėra

spalvai; jų deriniai padeda

gių

dar

tai

kitas

trijų

teorija, teigianti, kad tinklainėje

visa

vis

trichrom atę

yra

įvairius

stengiatės

derinius, regim e

tinklainėje

torių, kurie būtų ypač jautrūs geltonai spalvai, tačiau vienu m etu dirginant rau­ Jei

kūgelių

patvirtino

(three-color) theory) -

vieni jautriausi raudonai,

šių

ir

paprasčiausiai

m ėlynus

ir

geltonus

dažus

žalia spalva. Sum aišyti raudoną, m ėlyną ir geltoną reiškia, jog

(angl.

atspindim a

tik

nebus atspindė­

tos jokios šviesos bangos ir jūs m atysite rudą arba juodą spalvas. Tačiau m ai­ šant šviesas, kaip tai darė Youngas ir Helm holtzas, vyksta spalvų maišymas pri­ dedant bangų

additive

(angį. ilgiai

ir

todėl

color

mixing),

nes

padaugėja

šviesos

šviesas gaunam a balta šviesa (žr. 5.19

p a v

.

šio -

m etu

pridedami

raudoną,

m ėlyną

proceso

sum aišius

šviesos ir

žalią

).

Net ir didžiausius spalvų regos trūkum us turintys žm onės nėra visiškai „ak­ li

spalvom s".

jautrių

kūgelių.

Jiem s

tiesiog

Tokių

žm onių

trūksta rega

funkcionuojančių yra

ne

raudonai

trichrom atė,

sunku raudoną spalvą atskirti nuo žalios (5.20

p a v

.

)

o

ar

žaliai

dichrom atė,

šviesai -

jiem s

(Boynton, 1979). Šunys taip

pat neturi raudonos spalvos bangų ilgiui jautrių receptorių, todėl jų spalvų rega ribota, dichrom atė (Neitz ir kiti, 1989). Youngui Ewaldas

ir

von

Heringas

Helm holtzui

pastebėjo,

kad

paskelbus dar

ne

savo visos

trijų

spalvų

spalvų

regos

teoriją, paslaptys

fiziologas yra

at-

JUTIMAI

5.19 PAVEIKSLAS. Spalvų maišymas atimant ir pridedant M a iš a n t d a ž u s a tim a m i b a n g ų ilg ia i. S u m a iš iu s v is a s tris p irm in e s s p a lv a s , g a u n a m a ju o d a s p a lv a . M a iš a n t š v ie s a s v y k s ta s p a lv ų m a iš y m a s p rid e d a n t, n e s k ie k v ie n o s iš m a iš o m ų š v ie s ų b a n g o s p a s ie k ia ž m o g a u s a k į, ir s u m a iš iu s tris p irm in e s s p a lv a s g a u n a m a b a lta s p a lv a .

skleistos.

Pavyzdžiui,

m atom e

geltoną

spalvą,

kai

sum aišom e

raudoną

ir

žalią

šviesas, bet kodėl žm onės, kurie nem ato raudonos ir žalios spalvų, dažnai geba m atyti geltoną spalvą? Ir kodėl geltona yra grynoji spalva, o ne raudonos ir ža­ lios spalvų m išinys, ne tokia, kaip, pavyzdžiui, violetinė, kuri gaunam a sum aišius raudoną ir m ėlyną spalvas? Heringas rado

į šį klausim ą, rem dam asis gerai žinom u povaizdžių

atsakym us

5.20 PAVEIKSLAS.

reiškiniu. Jei jūs tam tikrą laiką įdėm iai žiūrėsite į žalią kvadratą, o paskui per­

Spalvų regos sutrikimai

kelsite

Ž m o n ė s , k u rie n e s k iria

savo

žvilgsnį

į

baltą

popieriaus

lapą,

jam e

pam atysite

raudoną

spalvą,

priešingą žaliai spalvai. Jei žiūrėsite į geltoną kvadratą, tai vėliau ant balto po­ pieriaus m atysite jai priešingą m ėlyną spalvą (kaip vėliavos piešinyje, 5.21 Heringas

spėjo, kad

yra

du

papildom i

spalvų

regos

procesai:

vienas

pav.

).

oriją.

šim tm ečiui,

Palikusi

m okslininkai

receptorius,

patvirtino

regim oji

Heringo

inform acija

toliau

priešingų

s k ritu ly je e s a n t s k a ič ių .

atsakingas

už raudonos ir žalios spalvų, kitas - už geltonos ir m ėlynos spalvų suvokim ą. Praėjus

ra u d o n o s ir ž a lio s s p a lv ų , s u n k ia i s u v o k ia š ia m e

Priešingų procesų teorija

procesų

analizuojam a

te­

priešingų

(opponent-process theory) teorija, teigianti, kad priešingi

spalvų - raudonos ir žalios, m ėlynos ir geltonos, taip pat juodos ir baltos - po­

tinklainės procesai (raudona-

žiūriu. Psichologas Russellas DeValois (DeValois ir DeValois, 1975) atrado, kad

žalia, geltona-mėlyna, balta-

kai

kuriuos

neuronus

gum buro

„įjungia"

(per

raudona,

jį

im pulsai bet

iš

„išjungia"

tinklainės žalia

perduodam i

spalva.

Kitus

į

regos

žievę)

juoda) padeda matyti spalvas.

„įjungia"

žalia,

Pavyzdžiui, kai kurias ląsteles

bet „išjungia" raudona spalva. Priešingi

procesai

paaiškina,

aktyvina žalia, o slopina

kaip

atsiranda

povaizdžiai.

Žiūrėdam i

vėliavos spalvą, m es nuvarginam e savo žalios spalvos receptorius, todėl, kai pa-

į

žalią

raudona, kitas - aktyvina raudona, o slopina žalia spalva.

5.21 PAVEIKSLAS. Povaizdis M a ž d a u g m in u tę ž iū r ė k ite į v ė lia v o s v id u rį, o ta d a n u k re ip k ite s a v o a k is į ta š k ą , e s a n tį š a lia , b a lta m e p lo te . K ą m a to te ?

275

276

„Nuo

5 SKYRIUS

ten

iki čia, nuo

čia

iki ten

-

visur pasitaiko keistų dalykų."

žvelgėm e

(„Viena žuvis, dvi žuvys, raudona žuvis, mėlyna žuvis")

baltą

spalvą

(kuri

susideda

iš

visų

spalvų,

taip

pat

ir

raudonos),

paprastai sujaudinam a tik raudonoji žalios ir raudonos spalvų poros dalis. Dabar

Dr. Seuss, O ne Fish, Two Fish, R ed Fish, Blue Fish, 1960

į

dviem žaliai

spalvų

regos

etapais. Kaip ir

m ėlynai

paslaptis

teigė

spalvai

aiškinam a

Youngo jautrūs

ir

m aždaug

Helm holtzo

tinklainės

taip:

trijų

kūgeliai

spalva

spalvų

apdorojam a

teorija, raudonai,

skirtingai

reaguoja

į

skir­

tingų spalvų dirgiklius. Tada pakeliui į regos žievę šiuos signalus apdoroja nervų sistem os priešingų procesų neuronai.

Spalvos pastovumas 10 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo svarbus spalvos pastovumas.

M ūsų spalvos jutim as priklauso ne tik nuo inform acijos apie bangos ilgį, kurią priim a nuo Spalvos pastovumas

trijų

rūšių

kūgeliai

konteksto.

aplinkos

ir

Jeigu

perduoda m atote

per

tik

priešingų

dalį

procesų

pom idoro,

neuronus,

jum s

atrodys,

bet

ir

kad

jo

spalva keičiasi kartu su šviesos pokyčiais. Tačiau jeigu jūs m atote visą pom i­

(color constancy) -

dorą

žinomų objektų pastovios

beveik

tarp

spalvos suvokimas net tuomet,

son

kitų

šviežių

nesikeis.

(1985)

Šis

daržovių

reiškinys

pastebi,

kad

elektra

kai kintantis apšvietimas

atspindi

tokio

pat

pakeičia objekto atspindimų

Tačiau

atneštas

į

kam barį

šviesos bangų ilgį.

lapas,

ant

rudos

kabantis

ilgio

dubenyje,

tai,

vadinam as

bangas

apšviestam e kaip

m ėlynas šakos,

ir

keičiantis

spalvos

kam baryje

geltonos

paukštis

pasikeitus

apšvietim ui,

pastovum u. šukė

gali

spalvos

saulės

geltonas.

apšvietim ui,

spalva Jam e­

m ėlynos

spalvos

neatrodys

jo

Dorothea

šukė

šviesoje.

Panašiai

atspindėti

žalias

tą

pačią

šviesos energiją, kuri anksčiau sklido nuo rudos šakos, tačiau lapas vis tiek at­ rodys 5.22 PAVEIKSLAS. Spalva priklauso nuo konteksto

Tikėkite ar ne, bet šių trijų mėlynų skrituliukų spalva visiškai tokia pati.

žalsvas,

o

šaka

rusva.

Užsidėkite

apsauginius

slidinėjim o

akinius

gelto­

dalykas,

tačiau

nais stiklais, ir sniegas po sekundės atrodys toks pat baltas, kaip atrodė be jų. M um s

šis

spalvos

pastovum as

atrodo

savaim e

suprantam as

šis reiškinys nėra paprastas. Jis rodo, kad spalvos suvokim as priklauso ne vien nuo objekto - ne nuo atskiro m edžio lapo spalvos, - bet ir nuo visko, kas yra aplink

jį.

Spalvas

m atom e

todėl,

kad

sm egenys

apskaičiuoja

kiek­

vieno objekto atspindėtą šviesą jį supančių daiktų atžvilgiu. Taip bū­ na

tik

tada,

jei

augam e

norm alioje

šviesoje.

Beždžionėm s,

augin­

tom s esant ribotam apšvietim ui, vėliau sunku atpažinti tą pačią spal­ vą, kai apšvietim as pasikeičia (Sugita, 2004). Jei

nesikeičia

kontekstas,

nesikeičia

ir

spalvos

suvokim as.

Ta­

čiau kas atsitiks, jeigu pakeisim e kontekstą? Kadangi sm egenys ap­ skaičiuoja

objekto

spalvą

jo

keisis

aiškiai

m atyti

5.22

(tai

konteksto p a v

.

).

Šis

atžvilgiu, dėsnis,

suvokiam a

kad

objektai

spalva suvo­

kiam i ne atskirai, o jų aplinkos kontekste, yra labai svarbus daili­ ninkam s,

interjerų

dizaineri)am s,

drabužių

m odeliuotojam s.

Sienos

arba dažų dėm ės drobėje spalvą lem ia ne tik dažų spalva skardinėje, bet ir aplinkos spalvos. Sugretinim ai valdo m ūsų suvokim ą.

JUTIMAI

277

M O K YM O SI R EZU LTA TA I

Rega 4 TIKSLAS. Apibrėžklte transdukciją (perkėlimą) ir energijos for­ mą, kurią mūsų regos sistema paverčia nerviniais signalais, ku­ riuos smegenys gali interpretuoti.

žievę. Stiebeliai, kurių nės

pakraštyje.

lių

siunčia

Jie

yra daugiau, susitelkę tinklai­

jautresni

m išrią

šviesai.

inform aciją

į

Daugybė

bipolines

stiebe­

ląsteles,

ir

ši inform acijos sankaupa leidžia m um s m atyti apytik­ Transdukcija jutim o

(perkėlim as)

sistem a

signalais,

dirgiklio

kuriuos

-

tai

procesas,

energiją

nerviniais

vaizdus

blausioje

duobutę

šviesoje. Susitelkę

(tinklainės

centre)

apie

centri­

yra

jautrūs

kūgeliai

dam i šviesos energiją paverčiam e šiais nerviniais im ­

sietas su viena bipoline ląstele, ir šis tiesioginis ry­

pulsais. Energija, kurią suvokiam e kaip m atom ą švie­

šys su sm egenim is leidžia perduoti sm egenim s infor­

są,

m aciją apie sm ulkias detales.

plataus

interpretuoti.

rius nę

spalvom s ir detalėm s. Kūgelis gali būti tiesiogiai su­

siauras

gali

paverčia

m ūsų Regė­

tėra

sm egenys

kai

elektrom agnetinio

spindulia­

vim o spektro ruoželis. M ūsų suvokiam a šviesos spal­ va ir ryškum as priklauso nuo bangos ilgio ir intensy­

7 TIKSLAS. Aptarkite

vum o.

čios iš akies tinklainės į smegenų žievę, lygius.

5 TIKSLAS. Apibūdinkite akies struktūrą ir paaiškinkite, kaip pa­ tenkantys

šviesos

spinduliai nukreipiami į akies

receptorių

ląs­

Suvokim as

atsiranda

regimosios informacijos, keliaujan­

dėl

daugelio

neuronų

sistem ų,

kurių kiekviena vykdo paprastą užduotį, sąveikos. Ap­ dorojim as

teles.

įvairius

prasideda

sluoksnių,

o

vėliau

daugelyje 6

tinklainės

m ilijonai

tinklainės

nervinių kūgelių

ir

Šviesa į akį patenka pro rageną, apsauginį sluoksnį, ku­

120

ris laužia šviesos spindulius. Raum enų žiedas - raine­

da

lė - kontroliuoja vyzdžio, pro kurį patenka šviesa, dy­

keliauja

dį. Lęšiukas pakeičia savo form ą, kad sufokusuotų švie­

gos nervą, į gum burą ir iš jo į regos žievę. Regos žie­

sos

vės

spindulius

tinklainėje,

vidiniam e

akies

paviršiuje,

m ilijonų savo

stiebelių

per

inform aciją ganglinių

požym ių

bipolines

ganglinėm s

ląstelių

detektoriai

ląsteles

perduo­

ląstelėm s.

aksonais, reaguoja

kurie į

Im pulsai

sudaro

konkrečius

re­ regi­

kur receptorių ląstelės šviesos energiją paverčia nervi­

m ojo dirgiklio požym ius. Aukštesnio lygio ląstelės in­

niais

im pulsais.

tegruoja šiuos duom enis, kad juos būtų galim a apdo­

nervu

keliauja

aukštyn

Tinklainėje į

užkoduoti

sm egenis.

Nors

į

im pulsai tinklainę

regos patenka

kojom is apverstas vaizdas, sm egenys iš gau­

nam ų im pulsų konstruoja teisingą vaizdą. Akies form os

roti kitose sm egenų žievės srityse. Jutim iniam

im pul­

sui keliaujant pro daugelį apdorojim o lygių, jį veikia m ūsų prielaidos, interesai bei lūkesčiai.

iškraipym ai gali turėti įtakos regos aštrum ui. 8 6 TIKSLAS. Palyginkite dvi tinklainės receptorių ląstelių rūšis ir paaiškinkite tinklainės reakciją į šviesą.

Tinklainės

receptorių

ląstelės

TIKSLAS.

Apibrėžkite,

stiebeliai

ir

kūge­

yra

lygiagretusis apdorojimas, ir

kokią įtaką jis daro regimosios informacijos apdorojimui.

Lygiagretusis yra

kas

apdorojimas

-

tai

inform acijos

apdo­

rojim o sm egenyse būdas, kurio pagalba jos vienu m e­

liai, kurie skiriasi savo form a, skaičium i, funkcijom is,

tu apdoroja daugybę užduoties aspektų. Šis gebėjim as

vieta ir ryšiais su sm egenim is. Patekusi į akį šviesa

vykdyti

sužadina

ti regos dėm enis (spalvą, judesį, gylį ir form ą) atski­

liuose,

fotochem inę kurie

savo

reakciją

ruožtu

stiebeliuose

sužadina

ir

bipolines

kūge­ ląsteles.

rom s

neuronų

Bipolinės ląstelės sužadina ganglines ląsteles, o jų ak­

pat

sonai

rezultatus

ciją

(kurie (per

sudaro

gum burą)

regos į

nervą)

sm egenų

perduoda

pakaušio

inform a­

srities

regos

daug

m etu.

užduočių grupėm s,

Kitos

leidžia kurios

neuronų

lygindam os

sm egenim s veikia

grupės

juos

sudarydam os galim ybę suvokti.

su

atskirai

dalyvauja

saugom a

paskirsty­ ir

tuo

sujungiant

inform acija

ir

278

9

5 SKYRIUS

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

Youngo-Helmholtzo

ir

spalvų

priešingų

procesų teorijos padeda paaiškinti spalvų regą,

kad Youngo-Helmholtzo

trichromatė

porom is.

teorijos

(trijų

spalvų)

teori­

ir

Tai

jas

spalvos

parodo

ir

patvirtinantys

apdorojim o

povaizdžiai.

m oksliniai

procesas

Šios

tyrim ai

vyksta

dvi rodo,

dviem

eta­

pais.

ja teigia, kad tinklainėje yra trijų rūšių spalvos recep­ torių. Šiuolaikinis m okslas atrado trijų rūšių kūgelius, kurių

kiekvienas

m inių

šviesos

bangų

ilgiui.

yra

jautriausias

spalvų Heringo

(raudonos, priešingų

vienos

iš

žalios

trijų

ar

procesų

10 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo svarbus spalvos pastovumas.

pir­ Spalvos

m ėlynos)

teorija

m ini

pasikeičia.

du papildom us spalvų regos procesus (raudonos lygi­

laikiniai sm egenis kūgelių

m oksliniai

tyrim ai

tinklainės atėjusią

ir

inform aciją

Klausa ( audition) -

Ilg a i k la u s a n tis g a r s o , v ir š ija n č io 8 5 d e c ib e lu s , g a lim a a p k u r s ti

Sustiprinta roko grupės muzika

1 3 0

1 0 0

ties

kad

m ūsų

sm egenys

į PAKLAUSKITE SAVĘS: Kurio vieno jutimo atsisakytumėte, jei bū­

iš

tumėte priversti? Kodėl?

priešingų

aspektas:

pranešim ais,

rius garsus, tačiau

tis

J u d r ių g a tv ių s a n k r y ž a

M es

išgirsti

per N o r m a lu s p o k a lb is

kurio

m ūsų

m es

taip

m etu

oro

sm egenys

spaudim o

bangas

interpretuoja

geriausiai - tuos, kurių

pat

padėjęs

esam e m ūsų

m enkiausią girdėtum e

labai

tūkstančių mirksnį

7 0

procesas, kuriuos

kaip

paverčiam e prasm ingą

nerviniais

garsų

sim ­

foniją. Kaip ir kiti jutim ai, klausa yra labai adaptyvi. M es girdim e labai įvai­

to,

6 0

rodo,

Ne toks paslaptingas, bet ne m ažiau stebinantis yra kitas m ūsų kasdienės patir­

jautresnės,

9 0

8 0

pakeliui koduoja

spalvą

privalum as,

Reaktyvinis lėktuvas 150m aukštyje Požeminis traukinys 6m atstumu

110

apie

ribas.

Stiprus griaustinis

1 2 0

kad

neuronai

reiškinys

Klausa

girdėjimo pojūtis.

1 4 0

patvirtino,

Šis

tais aplink esančiais objektais.

su balta procesą. Šiuo­

gum buro

gebėjim as suvokti tą

konstruoja objekto spalvos suvokim ą lyginant jį su ki­

nim o su žalia ir m ėlynos lyginim o su geltona) bei tre­ čiąjį-juodos spalvos lyginim o

pastovum as - tai m ūsų

pačią objektų spalvą, nors apšvietim as ir bangų ilgiai

savo

vaiko

išlikti

m edžioklės

knirktelėjim ą.

(Jeigu

sukeliam ą

garsų

skirtum am s,

galim e

savo

dalelę

draugo

m ilijonai

telefonu balsą.

neuronų

ribos atitinka žm ogaus balso

silpniem s

švilpim ą,

balsų. Atsiliepę

atpažįstam e

sekundės

protėviam s

dažnio

jautrūs

nuolatinį

jautrūs

žm onių

nepaprastai

ir

garsam s sąlygom is

ausys

judančių lengvai

išgirdę

Dirgikliui suderina

aptikti

pasiekus visus

akivaizdus padedan­

būtų

oro

žodelį

ar

dar

gerokai

m olekulių.) skirtum us

„Labas!“

per

receptorius

svarbiausius

Be tarp aki­

ausyje

požym ius,

sulygina juos su praeities ir atpažįsta dirgiklį (Freem an, 1991). Kalbant apie klau­ są, kaip ir apie regą, pagrindinis klausim as yra: kaip m es girdim e?

5 0

Įp r a s tin is tr iu k š m a s k a m b a r y je

4 0

Dirgiklio įvestis: garso bangos

3 0

Š nabždesys

20

11 TIKSLAS. Apibūdinkite slėgio bangas, kurias suvokiame kaip garsą.

10

Spustelėjus

K la u s o s s le n k s tis

0

pianino

susiduriančios, nių,

5.23 PAVEIKSLAS. Kai

kurių

decibelais

įprastų

garsų

stipris

skubančių

viena iš

klavišą, į

kitą

koncertų

šio

dirgiklio

energija

atsitrenkiančios salės,

oro

stum dym ąsi

sukuria

garso

m olekulės, siauram e

bangas.

prim enančios

išėjim o

take.

Tai

-

žm o­

Suspau­

džiam o ir išsiplečiančio oro sukeltos bangos yra tarsi ratilai tvenkinyje, pasklindantys aplink tą vietą, kur num estas akm uo perskrodžia vandens paviršių. Ju-

JUTIMAI

dančių

oro

pokyčius.

m olekulių

Girdėdam i

vandenyne garsų,

m ūsų

žem ą

ausys

bosinį

aptinka

garsą

-

tuos

m enkus

pavyzdžiui,

oro

sklindantį

slėgio iš

šalia

esančios tūbos - taip pat galim e pajusti vibracijas, tad girdim e ir dėl oro, ir dėl kaulų laidum o. (Klausa yra ypatinga lytėjim o jutim o form a.) Tada ausys paverčia oro vibraciją nerviniais im pulsais, kuriuos sm egenys iš­ šifruoja p a v

kaip

lem ia

.)

garsus.

Garso

garsumą.

jo

bangų

Bangų

stiprum as,

ilgis

labai

arba

skiriasi,

am plitudė taip

pat

(prisim inkite

ir

jų

dažnis.

5.6 Nuo

dažnio priklauso garso tonas. Ilgų bangų dažnis yra žem as, todėl sukelia žem ą garsą. Trum pų bangų dažnis yra aukštas, todėl ir garsas aukštas. M ažosios flei­ tos

(pikolo)

skleidžiam os

garso

bangos

yra

daug

trum pesnės

ir

didesnio

daž­

nio, negu tūbos.

skaičius bangų, kurios pereina tašką per nustatytą laiką (pavyzdžiui, per sekundę).

Tonas (pitch) suvokiamas garso aukštumas arba žemumas, priklauso nuo

Decibelai - tai garso energijos m ato vienetai. Absoliutusis girdim um o slenks­ tis

Dažnis (frequency) -

sutartinai

apibrėžiam as

kaip

nulis

decibelų.

Kiekvieni

10

decibelų

garso bangų dažnio.

atitinka

dešim teriopą garso sustiprėjim ą. Tad norm alus pokalbis (60 decibelų) yra 10 000 kartų

garsesnis

100

decibelų

sesnis

už

už

20

decibelų

šnabždesį.

O

pravažiuojančio

m etro

traukinio

triukšm as, kurį žm ogus gali pakęsti, yra 10 m ilijardų kartų gar­

silpniausią

girdim ą

garsą. Jei m ūsų

regos sistem a

gali toleruoti dir­

giklį, trilijoną kartų intensyvesnį už vos pastebim ą spingsėjim ą, tai m ūsų klau­ sa nėra tokia atlaidi. Ilgą laiką klausantis garsų, viršijančių 85 decibelus, gali­ m a apkursti (žr. 5.23

p a v

.).

Ausis 12 TIKSLAS. Apibūdinkite tris ausies sritis ir įvykių, sužadinančių siunčiamus į smegenis impul­ sus, seką.

Kad

girdėtum e,

turim e

kažkaip

garso

bangas

paversti

nerviniais

procesais.

O

kaip? Žm ogaus ausis tai atlieka per sudėtingą m echaninę reakcijų grandinę (5.24 p a v

Pirm iausia

.).

per

išorinės

ausies

klausos

kanalą

garso

bangos

pasiekia

au­

Vidurinė ausis (middle ear) ertmė tarp ausies būgnelio ir sraigės, joje yra trys smulkūs

sies būgnelį - standžią m em braną, kuri vibruoja kartu su oro virpesiais. Toliau

kauleliai (kilpelė, plaktukėlis

šie virpesiai per vidurinėje ausyje esantį svertą, sudarytą iš trijų sm ulkių kau­

ir priekalėlis), kurie ausies

lelių

(plaktukėlio, priekalėlio

m os

vam zdelį,

m em braną sčiam s.

Šios

kuotąsias

sraige.

Atkeliavę

langelį),

kuri

skysčiai

priverčia

(ovalųjį

Judėdam i

plaukuotosiom is gėlių).

vadinam ą

kilpelės), patenka

ir

ląstelėm is

grandinės

ląsteles,

(taip kaip

virpesiai virpesius

virpanti vėjas

dėl

vibruoti

vam zdelyje

plonų,

pagrindinė palenkia

ausį, į sraigės

priverčia

pagrindinę

virpėti

vadinam os

pabaigoje

panašiai

perduoda

į vidinę

į

plaukus

m em brana

kviečius.

sraigės

esantiem s

membraną,

for­

kuri

sky­ išklota

panašių

atau­

išlenkia

plau­

Plaukuotųjų

ląstelių

judesiai sukelia greta esančių nervinių skaidulų, kurios savo ruožtu sudaro klau­ sos nervą, im pulsus. Per šią

m echaninę

įvykių

grandinę

garso

būgnelio virpesius sukaupia ovaliajame sraigės langelyje.

bangos priverčia

Sraigė (cochlea) vidinėje ausyje esantis spiralinis kaulinis skysčiu užpildytas vamzdelis, per kurį garso bangos sukelia nervinius impulsus.

plaukuotąsias vidinės ausies ląsteles siųsti nervinius pranešim us į sm ilkinių skil­

Vidinė ausis (inner ear) -

tyje

giliausia ausies dalis,

esančią

klausos

žievę. Nuo

oro

virpesių

- per judantį svertą, per skysčio

bangas, per elektrinius im pulsus - į sm egenis. Ir štai: m es girdim e. M an pažeidus

nuostabiausia dažniausiai

klausos

proceso

apkurstam a.

1997

dalis m etais

yra

susidedanti iš sraigės, pusratinių

plaukuotosios

paskelbtam e

ląstelės,

Howardo

m edicinos instituto pranešim e sakom a, jog šie „virpantys pluošteliai, leidžian-

kurias

Hugheso

kanalų ir vestibuliarinių maišelių.

279

280

5 SKYRIUS

5.24 PAVEIKSLAS. Kaip garso bangos paverčia­

(a)

Vidurinė ausis

Išorinė ausis

mos nerviniais impulsais, kuriuos apdoroja mūsų a) Išorinė ausis tarsi pro piltuvėlį praleidžia garso bangas būgnelio link. Vidurinės ausies kauleliai sustiprina ausies būgnelio virpesius ir persiunčia juos pro ovalųjį langelį į skysčiu užpildytą sraigę. b) Pakitęs sraigės skysčių spaudimas priverčia vibruoti pagrindinę membraną, kartu juda plaukuotosios ląstelės, esančios jos paviršiuje. Judėdamos plaukuotosios ląstelės sudirgina nervines ląsteles, kurių susijungusios skaidulos sudaro klausos nervą (kad būtų aiškiau, sraigė pavaizduota truputį ištiesinta).

Pusratiniai kanalai

Vidurinės ausies kaulai

smegenys

Vidinė ausis

Kaulas Klausos nervas

Sraigė

Garso bangos Ausies būgnelis

Klausos kanalas

Ovalusis langelis (kur prisitvirtinusi kilpelė)

Sraigė (truputį ištiesinta)

Klausos žievė smilkinio skiltyje

Priekalėlis

(b)

Kilpelė

Plaktukėlis

Klausos nervas Garso bangos

Nervo skaidulos, sudarančios klausos nervą Ausies būgnelis

tys

m um s

girdėti"

žavi

Pagrindinė membrana su kyšančiomis plaukuotosiomis ląstelėmis Skysčio judėjimas sraigėje

Ovalusis langelis

savo

„nepaprastu

jautrum u

ir

greičiu".

Sraigėje

jų

yra

16 000. Atrodo daug, kol šio skaičiaus nepalyginam e su m aždaug 130 m ilijonų akies

fotoreceptorių.

Tačiau

palyginkim e

jų

jautrum ą.

Atlenkus

m ažytėlaičius

žiuželių pluoštelius, kurie yra plaukuotosios ląstelės gale, per vieną atom ą - tai prilygsta

Eifelio

bokšto

viršūnės

perstūm im ui

per

pusę

colio

-

budri

plaukuo­

toji ląstelė specialaus baltym o, esančio jos viršūnėje, dėka jau sužadins nervinę reakciją (Corey ir kiti, 2004). Kai

girdim o

garso

dažnis

yra

aukščiausias,

plaukuotosios

ląstelės

gali

tūks­

tantį kartų per sekundę įjungti ir išjungti neuronų im pulsą! Tačiau dėl savo jaut­ rum o jos yra gležnos ir trapios. Nuo m edžioklinio šautuvo šūvio ar iš ausinių sklindančio

stipraus

garso

plaukuotųjų

ląstelių

žiuželiai

gali

sunykti

(žr.

skyre­

lį: „Pažvelkim e iš arčiau" apie triukšm ą). O

kaip

pajuntam e

garso

stiprum ą?

Ne

pagal

plaukuotųjų

ląstelių

reakcijos

intensyvum ą, kaip aš būčiau spėjęs. Tylus, grynas tonas sužadina tik kelias plau­ kuotąsias

ląsteles,

sureaguoja

suderintas

kaim yninės

šiam

dažniui.

plaukuotosios

Kai

ląstelės.

garsas

Tad

sustiprėja,

sm egenys

į

jį

taip

interpretuoja

pat gar­

sum ą pagal sužadintų plaukuotųjų ląstelių skaičių. Jei plaukuotoji ląstelė praranda jautrum ą tyliem s garsam s, ji gali vis tiek re­ aguoti į stiprius garsus. Tai leidžia paaiškinti kitą m įslę: tikrai stiprūs garsai gali atrodyti

garsūs

norm ali.

Kadangi

ir

žm onėm s, m ano

kurių

klausa

klausa

nusilpusi,

nusilpusi, aš,

ir

žm onėm s,

klausydam asis

tikrai

kurių garsios

zikos, spėliodavau, kaip ji turėtų skam bėti norm alią klausą turintiem s žm onėm s.

klausa m u­

JUTIMAI

281

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU: Garsus triukšmas erzina Šiandieninis

gyvenimas

triukšmingas.

Gatvėse

riaumoja

auto­

Triukšmas veikia ne tik mūsų klausą, bet ir elgesį. Budru­

mobiliai, bilda fabrikų staklės, kūjinis perforatorius ardo šaligat­

mo reikalaujančias užduotis triukšmingoje aplinkoje žmonės at­

vius. Ieškodami malonesnių garsų, žmonės klausosi garsios mu­

lieka ne taip sparčiai ir padaro daugiau klaidų (Broadbent, 1978).

zikos ritmų per ausines.

Kai buvo atidarytas naujasis Miuncheno tarptautinis oro uostas,

Garsų stipris irgi gali pridaryti bėdų. Trumpas labai stiprus

pagerėjo studentų, gyvenusių prie senojo, uždaryto oro uosto,

garsas, pavyzdžiui, ginklo šūvis netoli ausies, bei ilgai veikiantys

skaitymo ir ilgalaikė atmintis, o gyvenusių prie naujojo oro uos­

stiprūs garsai, pavyzdžiui, labai garsi muzika, gali pažeisti klau­

to - truputį pablogėjo (Hygge ir kiti, 2002). Žmones, kurie dirba

sos receptorius ir klausos nervą (Backus, 1977; West ir Evans,

triukšmingose gamyklose, gyvena netoli oro uostų, geležinke­

1990). Ironiška, tačiau net ir sveikatingumo bei sporto klubai,

lio ir autostradų, dažniau kamuoja stresinio pobūdžio sutriki­

kuriuose dažnai griaudėja garsesnė nei 100 decibelų muzika,

mai, padidėjęs

gali

(Evans ir kiti, 1995).

būti

kenksmingi

lankytojų

klausai.

Plaukuotosios

ląstelės

kraujospūdis, nerimas ir bejėgiškumo jausmas

yra panašios į gauruoto kilimo pluoštelius. Jeigu jais vaikščiosi­

Ar triukšmas yra streso priežastis? Į tai atsako keli labora­

te, plaušeliai vėl atsistatys išsiurbus kilimą dulkių siurbliu. Ta­

toriniai triukšmo psichologinių padarinių tyrimai. Vieno tokio eks­

čiau ilgam laikui pastačius ant jų sunkų baldą jie gali niekada

perimento metu Davidas Glassas ir Jerome Singeris (1972) įrašė

nebepasikelti.

į garsajuostes tarškančius įstaigų mašinų garsus, įvairiomis kal­

Galioja bendra taisyklė: jei per triukšmą negirdėti pašne­

bomis kalbančių žmonių balsus. Dirbdami savo darbus, darbinin­

kovo, tokia aplinka jau kelia pavojų, ypač jei šitai trunka ilgai ir

kai girdėjo šį triukšmą, kuris buvo leidžiamas garsiai arba tyliai.

kartojasi (Roesser, 1998). Situacijų, kai garsas viršija 100 deci­

Kartais jie galėjo numatyti triukšmo intervalus, o kartais ne. Ne­

belų, pasitaiko gana dažnai - pradedant įsisiautėjusių aistruo­

svarbu, kokios buvo sąlygos, žmonės greitai prisitaikė prie iš

lių pripildytomis sporto arenų tribūnomis ir baigiant dūdmaišių

anksto numatomo triukšmo ir gerai atliko daugumą užduočių.

koncertais. Jei po garsaus įrengimų ar muzikos triukšmo spen­

Tačiau tie, kuriems buvo pateiktas garsus triukšmas iš anksto

gia ausyse, mes blogai elgėmės su savo nelaimingomis plau­

apie tai nežinant, vėliau darė daugiau klaidų, atlikdami korek­

kuotosiomis ląstelėmis. Kaip skausmas mus perspėja apie ga­

tūros užduotis, ir jų reakcija greičiau pasireikšdavo frustracija.

limą kūno sužalojimą, taip ir spengimas ausyse perspėja apie

Išvada: triukšmas dažniausiai sukelia stresą tada, kai jo

galimą žalą klausai. Šis spengimas - tai girdimasis kraujavimo

nesitikima ir negalima kontroliuoti. Tai paaiškina, kodėl iš kieno

atitikmuo. Žmonės, visą dieną dirbantys su motorine vejapjove,

nors kito magnetofono netikėtai pasigirdęs ir mūsų nekontro­

gręžimo kūju ar triukšmingame naktiniame klube, būtinai priva­

liuojamas staugimas gali daug labiau erzinti negu tokių pat de-

lėtų turėti ausų kamšalus. „Prezervatyvai arba dar saugiau -

cibelų triukšmas, sklindantis iš mūsų pačių aparatūros. Tuomet,

susilaikymas", - skelbia lytinio gyvenimo švietėjai. „Ausų kam-

ko gero, ne vienas norėtume, kad mūsų ausys turėtų tokius pat

šalai arba eikite šalin", - moko klausos išsaugojimo švietėjai.

vokus, kokius turi akys.

Dabar suprantu, kad ji gali skam bėti labai panašiai; m es skiriam ės tik pagal ty­ lių

garsų

girdėjim ą.

Būtent

todėl

neprigirdintys

žm onės

nenori,

kad

būtų

stip­

rinam i visi (stiprūs ir tylūs) garsai. M es norim e, kad garsas būtų suspaustas tai reiškia, jog sunkiau girdim i garsai yra labiau stiprinam i nei stiprūs (tai daro šiuolaikiniai skaitm eniniai klausos aparatai).

282

5 SKYRIUS

Kaip suvokiame garso aukštį? 13 TIKSLAS. Palyginkite vietos ir dažnio teorijas bei paaiškinkite, kaip jos padeda suvokti garso aukštį.

Iš kur m es žinom e, ar garsas yra aukštų tonų paukščių čiulbesys, ar žem ų tonų sunkvežim io

riaum ojim as?

Šiuolaikinė

garso

aukščio

skyrim o

sam prata,

kaip

aukščio

garsą

ir šiuolaikinė sam prata apie spalvų skyrim ą, rem iasi dviem teorijom is. Herm anno

Vietos teorija

von

Helm holtzo

vietos

teigia, kad

teorija

skirtingo

(place theory) -

girdim e todėl, jog skirtingo garso bangos aktyvina skirtingas sraigės pagrindinės

klausos teorija, kuri mūsų

m em branos

vietas. Todėl sm egenys

girdimą garso aukštį sieja

m em branos

vietos

su dirginamos sraigės membra­

reatas Georgas von Bėkėsy (1957), jūros kiaulyčių ir žm onių lavonų ausų srai­

nos vieta.

gaunam i

garso

nerviniai

aukštį nustato

signalai.

gėse pradūręs skyles ir pasižiūrėjęs į vidų reaguodam a

į

garsą,

virpa

panašiai

kaip

atpažindam os, iš kurios

Busim asis

pro

Nobelio

prem ijos

m ikroskopą nustatė, kad

papurtyta

paklodė.

Aukšti

lau­ sraigė,

dažniai

su­

kelia didelį virpėjim ą sraigės m em branos pradžioje, o žem i dažniai - pabaigoje. Vietos teorija paaiškina, kaip girdim e aukštus garsus, tačiau nepaaiškina, kaip

Dažnio teorija

(frequency theory) -

girdim e žem us garsus, nes jų sukeliam i nerviniai signalai nėra taip tiksliai lo­

klausos teorija, teigianti, kad

kalizuoti

nervinių impulsų, keliaujančių

kaip

pagrindinėje

klausos nervu į smegenis, greitis

ateinančia garso banga. Todėl nerviniai im pulsai siunčiam i į sm egenis tokiu pat

m es

skiriam e

m em branoje. garso

aukštį.

Dažnio Visa

teorija

siūlo

pagrindinė

alternatyvų

m em brana

paaiškinim ą,

vibruoja

kartu

su

atitinka garso bangų dažnį;

dažniu kaip ir garso bangos. Jei garso bangos dažnis yra 100 bangų per sekundę,

taip juntamas tonas.

tai ir klausos nervu keliauja 100 signalų per sekundę. Taigi sm egenys gali at­ pažinti garso aukštį iš nervinių im pulsų dažnio. Dažnio niai

teorija

neuronai

galim e

gali

negali

paaiškinti,

reaguoti

girdėti garsus, kurių

(m aždaug

trečdalio

kaip

daugiau

suvokiam e kaip

dažnis yra

pianino

klavišų

1000

žem us kartų

didesnis negu

aukštieji

garsai

garsus. per

1000

ir

Tačiau

sekundę. bangų

dar

pavie­

Tad

kaip

per sekundę

aukštesni)?

Panag­

rinėkim e salvės principą: kaip kareiviai, kurie susitaria veikti taip, kad, kai vieni šaudo, kiti pakartotinai užtaiso šautuvus, taip ir nervinės ląstelės susižadina pa­ eiliui ir

taip

pasiekia

jungtinį dažnį, kuris

gali būti didesnis

negu

1000

kartų

garsus,

o

dažnio

procesų

derinys

per sekundę. Vietos teorija

-

teorija kaip

geriausiai

juntam e

paaiškina,

žem esnius

kaip

garsus.

juntam e

Tikriausiai

aukštus šių

dviejų

reguliuoja vidutinio aukščio garsų jutim ą.

Kaip nustatome garso šaltinio vietą? 14 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nustatome garso šaltinio vietą.

Kodėl

neturim e

vienos

didelės

kas Raudonkepuraitei, „kad

ausies,

geriau

pavyzdžiui,

virš

tave girdėčiau “ . Kaip

nosies? m ūsų

Kaip akių

sakė

vil­

padėtis pa­

deda m um s rega pajusti gylį, taip ir dvi ausys ir jų vieta leidžia m um s m ėgautis stereofonine nius

(„trim ate “ )

įrašus, gauna

šiek

klausa. tiek

Du

m ikrofonai,

skirtingą

im a šiek tiek skirtingus garsinius pranešim us.

naudojam i

inform aciją. Panašiai ir

kuriant m ūsų

stereofoni­ ausys

pri­

JUTIMAI

283

Dvi ausys yra geriau negu viena m ažiausiai dėl dviejų prie­ žasčių.

Pavyzdžiui,

dešiniąją

ausį

jeigu

negu kairiąją (5.25

autom obilis

stipresnis

pasiekia

p a v . ).

signalizuoja

garsas

ir

dešinėje,

šiek

tiek

tai

anksčiau

Kadangi garsas sklinda apie 1200 km

per valandą greičiu, o tarp m ūsų ausų tėra m aždaug 15 cm , tai garsum o ir laiko skirtum as yra nepaprastai m ažas. Tačiau m ū­ sų klausos sistem a yra tokia jautri, kad abi ausys gali atskirti net ir tokius m ažus skirtum us (Brown ir Deffenbacher, 1979; M iddlebrooks ir Green, 1991). Vos pastebim as krypties, iš ku­ G a rs o

rios sklinda du garsai, skirtum as sutam pa su vos 0,000027 se­

š e š ė lis

kundės laiko skirtum u! Siekiant dirbtinai im ituoti tai, ką išgirsta ausys,

garsui

įranga

gali

sklindant skleisti

iš

skirtingų

garsą

iš

vietų,

dviejų

garsinė

program inė

stereom ikrofonų

kintam u

uždelstum u bei intensyvum u. Tada m es galim e išgirsti bitę, gar­ siai

dūzgiančią

vienoje

ausyje,

apskrendančią

aplink

kam barį

ir

sugrįžtančią

5.25 PAVEIKSLAS. Kaip nustatome garso šaltinį

zvim bti prie kitos ausies (Harvey, 2002). Taigi, kaip tiksliai, jūsų nuom one, galim e lokalizuoti garsą, kuris yra vieno­

G a rso ba n g o s p a sie kia

dai nutolęs nuo abiejų ausų, pavyzdžiui, garsą, kuris ateina tiesiai iš priekio, iš už nugaros, viršaus ar apačios? Nelabai tiksliai. O kodėl? Todėl, kad jis pasie­

vie n ą a u sį g re ičia u ir in te n syvia u n e g u kitą. P ag a l šią in fo rm a ciją m ū sų

kia m ūsų ausis vienu m etu. Jūs galite tuo įsitikinti: atsisėskite užm erktom is aki­

p ro tin g o sio s sm e g e nys

m is, o

a p skaičiu o ja g arso ša ltin io

jūsų

draugas tegul spragtels pirštais įvairiose vietose aplink

jūsų

galvą.

vie tą . D ė l šio s prie ža stie s,

Jūs

lengvai

nurodysite,

iš

kur

ateina

garsas,

kai

bus

spragtelėta

kuriam e

nors

šone, bet tikriausiai suklysite, kai garsas sklis tiesiai iš viršaus, apačios, iš už nugaros

ar

iš

priekio.

Todėl,

m ėgindam i

nustatyti

garso

vietą,

pasukate

galvą

ka ip ga lb ūt ir tikė jo tė s, vie n a a u sim i ku rti žm o n ės d a žn a i su nkia i ap tin ka g a rso šaltin į.

taip, kad abi ausys gautų šiek tiek skirtingą inform aciją. Sm egenys vienu

m etu

dalines

girdim ąją

inform aciją,

patikėdam os

užduotis.

Pelėdos

kaip

ir

specializuotom s (tikriausiai

ir

regim ąją,

neuronų žm onės),

apdoroja

grupėm s prieš

lygiagrečiai

vykdyti

sujungdam os

-

skirtingas inform aci­

ją, kad nustatytų, iš kur sklinda garsas, laiko skirtum us apdoroja vienam e ner­ viniam e

take,

apdorojim o

o

intensyvum o

grandinės

yra

skirtum us

specializuotos

-

kitam e

aptikti

(Konishi,

tam

tikrų

1993).

garsų

Kitos

garso

savybes,

pana­

šiai kaip sim foninio orkestro m uzikantai skaito savo partitūras. Antai vieni neu­ ronai labiau reaguoja į labai kontrastingą garso dirgiklį, kurį, pavyzdžiui, sklei­ džia

solo

garsus,

grojantis

kuriuos

m uzikos

skleistų

tas

instrum entas; pats

kiti

instrum entas,

reaguoja grojantis

į

m ažiau orkestre

kontrastingus (Barbour

ir

W ang, 2004).

Apkurtimas ir kurtumo kultūra

Kurtumas dėl laidumo sutrikimo

15 TIKSLAS. Palyginkite dvi kurtumo rūšis ir apibūdinkite jo priežastis.

(conduction hearing loss) Sudėtinga

ir

trapi

ausies

sandara

yra

lengvai

pažeidžiam a.

M echaninės

siste­

klausos praradimas dėl

m os, praleidžiančios garso bangas į sraigę, sutrikim ai sukelia kurtumą dėl lai­

mechaninės sistemos, kuri

dumo sutrikimo. Jei praduriam as ausies būgnelis arba sm ulkūs vidinės ausies

praleidžia garso bangas į sraigę,

kauleliai nebegali vibruoti, m ažėja ausies laidum as.

pažeidimų.

284

5 SKYRIUS

1 kartas

20-29 metų 30-39 metų 40-49 metų -

10 kartų

50-59 metų 100 kartų

60 ir daugiau metų

1000 kartų 32

64

128

256

512

1024

2048

4096

8192

16384

Garso bangų dažnis per sekundę Tonas

Žemas

Aukštas

5.26 PAVEIKSLAS. Vyresni žmonės gerai girdi Sraigės

žemo dažnio garsus, tačiau neprigirdi aukšto dažnio garsų Šio sutrikimo priežastis yra nervo irimas netoli pagrindinės membranos pradžios. Kurią klausos teoriją tai patvirtina, vietos ar dažnio? (Iš Wever, 1949.)

plaukuotųjų

ląstelių

arba

Kartais

šio

lia

nervinį

kurtum ą.

jis

atsiranda

dėl

laikio

triukšm o

senstant ar

labai

su

kurtum o

išryškėjusių garsios

jom is

susijusių

priežastis

biologinių

m uzikos

nervų esti

pokyčių

poveikio.

pažeidim ai

liga,

dažniausiai

pav.) arba

(5.26

Kartą

bet

suke­

sužaloti

šie

ilga­

audiniai

nebeatsigauna, tačiau klausos aparatu galim a garsą sustiprinti ir taip dirginti li­ kusias plaukuotąsias ląsteles. Skaitm eniniai klausos aparatai pagerina klausą stip­ rindam i

vibraciją

tų

dažnių

(dažniausiai

aukštų),

kuriuos

žm ogus

girdi

blogiau­

siai, ir suspausdam i garsą (stiprindam i tylius ir nekeisdam i stiprių garsų). Kai

Nervinis kurtumas

kurių ir

gyvūnų,

pavyzdžiui,

m okslininkai

atrado

ryklių jūrų

ir

paukščių,

kiaulyčių

bei

plaukuotosios žiurkiukų

ląstelės

plaukuotųjų

at­

(sensorineural hearing loss) -

sinaujina,

klausos praradimas dėl klausos

telių atsinaujinim o skatinim o būdus (Forge ir kiti, 1993; W archol ir kiti, 1993;

ląs­

receptorių ar regos nervo

Sage ir kiti, 2005). Šie atradim ai teikia vilčių, jog kada nors bus rastas būdas

pažeidimų.

paskatinti žm ogaus sraigę atnaujinti plaukuotąsias ląsteles ir šitaip grąžinti klausą. Galim e tikėtis, jog kada nors žm ogaus apkurtusi ausis vėl atgim s.

Sraigių implantai 16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip veikia sraigių implantai ir kodėl kurtumo kultūros šalininkai nesutinka su šių įtaisų naudojimu. Sraigių implantai

Iki

(cochlear implants) -

yra bioninė ausis -

šiol

įtaisai, paverčiantys garsą

čia

elektros

elektros signalu ir dirginantys

tam

tikrą

klausos nervą per elektrodus,

žodžiu (ypač jei vaikai šiuos im plantus gauna dar ikim okyklinio am žiaus) ir taip

įterptus sraigėje.

pat

gali

vienintelis

būdas

signalais,

inform aciją padėti

grąžinti

kurie, apie

vaikam s

klausą

žm onėm s,

turintiem s

nervinį

kurtum ą,

im plantai. Šis elektroninis prietaisas garsus paver­

sraigių

prijungti

prie

sraigės

garsą. Im plantai padeda tapti

m ažiau

nervų, vaikam s

išsiblaškiusiem s

bei

perduoda

sm egenim s

sėkm ingai bendrauti im pulsyviem s

(Dor­

m an ir W ilson, 2004; Svirsky ir kiti, 2000). Naujausi sraigių im plantai taip pat gali

padėti

grąžinti

klausą

daugum ai

suaugusiųjų

(išskyrus

tuos,

kurių

sm ege­

nys vaikystėje taip ir neišm oko apdoroti garsų). 2003 m etais apie 60 000 žm o­ nių

visam e

pasaulyje

turėjo

(Gates ir M iyam oto, 2003).

sraigių

im plantus,

o

m ilijonam s

galėjo

jų

prireikti

285

JUTIMAI

Dėl sraigės im plantų naudojim o karštai ginčijam asi. Vienoje stovykloje - gir­

Taip

pat

dintys daugiau kaip 90 procentų kurčių vaikų tėvai. Daugum a jų nori, kad vai­

atkūrimo

kai

naudojant

patirtųjų

atidėti

garsų

sprendim o

im plantui.

Kitoje

im plantų džiui,

ir

kalbos

iki

to

pasaulį,

laiko,

stovykloje

naudojim ui

Nacionalinė

kai

-

vaikam s,

kurčiųjų

ir,

jei

vaikai

kurtum o kurie

im plantai

sulauks kultūros

apkurto

asociacija

pritarti

prieštarauja

kalbėti. nėra

kurtum as

nenori

galės

kurie

išm okdam i

kad

tėvai

kada

šalininkai,

prieš

įrodinėja,

veiksm ingi,

am žiaus,

Pavyz­

neįgalum as,

nes nuo gim im o kalbantys ženklais nėra neįgalūs kalbos požiūriu. Savo knygo­ je

Sign

tais,

Language

Galodeto

gim im o savo

kalbantys

gram atiką,

visiškai

Structure

universiteto ženklais sintaksę

nepanaši

am erikietiškąją

į

(„Ženklų

lingvistas nesuprato:

ir

kitas

(ar kurią

kalbos

kitą

Stokoe

ženklų

sem antiką. kalbas,

struktūra"),

W illiam as

kalba

Kadangi

pavyzdžiui,

ženklų

parašytoje

parodė

yra

tai,

išbaigta

am erikietiška

anglų,

kalbą) vėliau

1960 ko

kalba,

ženklų

vaikystėje

m e­

net

bioninę

skersmens

m ikroschem ą kurie

su

dirgina

ląsteles)

ir

kom piuterį,

-

sm egenų

fotoreceptoriais,

pažeistas kam erą

kuris

imituoja

žievę.

abu

bei

Per

įrenginiai

dalinai

(Boahen,

tinklainės

vaizdo

regos

akliesiem s

tik

regos

tinklainę

m ilim etrų

turinti

išm okusieji

sunkiai išm oksta

(2-3

bandymus

yra

vykdom i

eksperim entai

nuo

kalba

yra

padėjo

praregėti

2005;

Steenhuysen,

2002).

skaityti bei

rašyti. Todėl kai kurios m okyklos bei šeim os padeda kurtiem s vaikam s tapti dvi­ kalbiais: išm okti ir ženklų, ir jų kultūros žodinę bei rašytinę kalbą, pavyzdžiui, vartojant ženklų kalbą, ženklus susiejančią su anglų kalba (Holloway, 2000). M es, kurių klausa susilpnėjo dėl am žiaus ar ligos, kurie gyvenam e ne kur­ tum o

kultūroje

ir

anksčiau

girdėjom e,

tačiau

vėliau

apkurtom e,

-

būnam e

daž­

niau linkę laikyti save turinčiais sveikatos sutrikim ų. Nacionalinio sveikatos sta­ tistikos

centro

Netekusieji

vertinim u,

klausos

tik

m aždaug

neturėtų

savęs

1

laikyti

proc.

žm onių

yra

kurti

žmonėmis

neįgaliais

nuo

(šitaip

gim im o. priklijuo­

jam a etiketė žm ogui), o tiesiog pripažinti, kad yra žm onės su negalia (šitaip api­ būdinam as

sveikatos

sutrikim as).

nim s kurtum as gali iš tiesų jai

„kurtum as

yra

kur

kas

Niekada

nesim okiusiem s

tapti socialiniu didesnis

ženklų

neįgalum u. Helen

neįgalum as

nei

kalbos

asm e­

Keller sakė, kad

aklum as...

Aklum as

atriboja

žm ones nuo daiktų. Kurtum as atriboja žm ones nuo žm onių."

Jutiminė kompensacija Kurtum o

kultūros

šalininkai

kartais

dar

tvirtina,

kad

kurtum as

reiškia

ne

tik

„klausos sutrikim ą", bet ir „tobulesnę regą". Atrodo, jog iš tiesų žm onės, pra­ radę vieną jutim o kanalą, tai kom pensuoja truputį geriau ištobulintais kitais ju­ tim o gebėjim ais (Backm an ir Dixon, 1992; Levy ir Langer, 1992). Štai keli pa­ vyzdžiai: •

Akli m uzikantai (prisim inkim e Steve W onderį) dažniau nei regintieji išsiugdo „Uždėjusi

absoliučią klausą (Ham ilton, 2000).

lūpų

•

Viena užkim šta ausim i aklieji tiksliau nei m atantys nustato garso šaltinį (Gougoux ir kiti, 2005; Lessard ir kiti, 1998).

•

Užsim erkite plotį.

Otago

ir

rankom is

universiteto

Kurčių

žm onių

sm egenų

parodykite m okslininkai

žievės

ranką

dvylikos teigia,

kiaušinių kad

kartoninės

neregiai

tai

daro

dėžutės tiksliau

daugelį

vyro

klausos

sritis,

negaudam a

jutim inės

infor­

tim s (Em m orey ir kiti, 2003; Finney ir kiti, 2001; Penhune ir kiti, 2003).

zirzim ą,

galiu

virpesių

berniuko

nuostabos

nusivylus

žm ogaus

aš

konkrečių

skausm o,

m acijos, daugiausia išlieka neliesta, tačiau tam pa jautri lytėjim o ir regos įves­

ant

gerklės,

interpretuoti:

nei m atantys (Sm ith ir kiti, 2005). •

ir

ar

apstulbus,

kūkčiojimą,

ir

juos

kikenim ą,

šūksnį,

riksmą,

atpažinti

m ykim ą dejonę

iš

šnabždesį, dusulį

ir aiktelėjimą" Helen Keller, 1908

5 SKYRIUS

286

P A Ž V E L K IM E IS A R Č IA U :

Gyvenimas tylos pasaulyje Klausos negalia labai įvairi. Vieni žmonės yra visiškai kurti, kitų

nepastebimi. Kartais ši tendencija gali būti tiesiog luošinanti.

klausa tik iš dalies sutrikusi. Vieni esti kurti nuo mažumės, kiti

Aš turiu visą laiką su ja grumtis..."

yra pažinoję garsų pasaulį. Vieni bendrauja gestų kalba ir susi­

Aš žinau. Mano mama, su kuria bendraudavome rašydami

tapatina su tos kalbos sąlygota kurtumo kultūra; kiti, ypač tie,

raštelius ant nutrinamos „stebuklingosios užrašinės", daug metų

kurie apkurto jau mokėdami kalbėti, yra „oralūs“ ir bendrauja

gyveno tylos pasaulyje, pabėgusi nuo streso ir įtampos, kylan­

skaitydami žodžius iš lūpų arba susirašinėja laiškeliais. Treti re­

čių mėginant bendrauti su žmonėmis už mažo šeimos ir senų

miasi ir kurtumo, ir girdėjimo kultūra. Tie, kurie užaugo tarp kur­

draugų rato. Kai mano paties klausa pradėjo artėti prie mamos

čiųjų, dažniau tapatinasi su kurtumo kultūra ir vertina save tei­

lygio, aš pastebėjau, kad spektakliuose ir susirinkimuose at­

giamai. Tie, kurie augo tarp gestų kalba bendraujančių žmonių

sisėdu priekinėse eilėse ir per vidurį, ieškau ramaus kampelio

su kurčiais arba girdinčiais tėvais, taip pat yra aukštos saviver-

restorane, prašau žmonos paskambinti draugams, kurių kalbos

tės

ir

įsitikinę

esą

labiau

priimami

visuomenėje

akcentas skiriasi nuo mūsų, naudoju garsinimo prietaisus tele­

(Bat-Chava,

vizijos ir telefono garsui reguliuoti. Tačiau didžiausia neviltis ap­

1993,1994). Visi

sutrikusios

klausos

žmonės

susiduria

su

ima tada, kai su klausos aparatu ar be jo aš negaliu išgirsti

sunkumais

(Braden, 1994). Gali nukentėti jų mokymosi rezultatai, nes moks­

kieno nors papasakoto pokšto, iš kurio kiti kvatojasi; kai po kele­

lo pagrindąsudaro šnekamoji kalba. Dar didesni socialiniai sun­

to bandymų negaliu suvokti jau spėjusio suirzti žmogaus klausi­

kumai. Kurti vaikai ir jų žaidimų draugai, negalėdami bendrauti

mo ir negaliu jo kaip nors apeiti; kai negaliu išgirsti savo sūnaus,

įprastais

grojančio mokyklos orkestre, mažų dažnių boso; kai šeimos na­

būdais,

stengiasi

suderinti

savo

žaidimus.

Paaugliai

riai po trijų bandymų man ką nors pasakyti ištaria: „Ai, tiek to“.

gali pasijusti socialiai atstumti, o tai mažina pasitikėjimą savimi.

Sendama mano mama pajuto, kad neverta stengtis ieškoti

Net tie, kurie apkurto jau būdami suaugę, gali justi bendravimo keblumų, sukeliančių

net tam

socialinio

tikrą drovumo jausmą. „Beveik

bendravimo.

Tačiau

laikraščio

apžvalgininkui

Kisorui

visų kurčiųjų noras - kuo mažiau rūpesčių sukelti girdintiems

bendravimas vertas pastangų. „Taigi daug kur aš griešiu danti­

žmonėms, - teigia Henry Kisoras (1990), Čikagos laikraščio re­

mis ir veršiuosi į priekį." Ieškoti, stengtis pritapti, bendrauti su

daktorius ir apžvalgininkas, trejų metų netekęs klausos. - Mes

kitais net per tylos bedugnę, vadinasi, įrodyti mūsų, kaip socia­

galime taip nusišalinti ir būti tokie kuklūs, jog tampame beveik

linių būtybių, žmogiškąją prigimtį.

Dėl įgim to kurtum o ir aklum o Helenos Keller sm egenų sritys, kurios paprastai būna skirtos regos bei klausos įvestim s, buvo naudojam os kitiem s tikslam s, pa­ vyzdžiui,

atskirti

siai

nebūna

dėl

yra

lytėjim o

geresnis

daug

nei

vizualiai

jutim am s. girdinčiųjų,

įgudusių

Nors

kurčiųjų

regos

inžinierių,

gebėjim as

skaityti

kom pensacija

galim a

architektų

m atem atikų.

ir

dažniau­

paaiškinti,

ko­

Kosm olo­

gas Stephenas Hawkingas sakė, kad dėl funkcionalaus kūno trūkum o buvo pri­ verstas

naudoti

lesniu

(Uehling,

dėm esys kuo balso kad

žm onės,

į

blaškytų

gebėjim ą ženklus

sm egenis

1998).

nukreiptas

m ažiau

praradę

savo

ir

kitai

Užsim erkite kitus

dėm esį

jutim us. ir

veiklai ir

netrukus

kalbėti

-

pastebi

apgaulę.

Nancy

insulto

išsivystė

kuriem s

po

savo

lytėjim o

dažniausiai Etcoff

m ąstym ą

taip

Bučiuodam iesi

padidintų

žm onės

ir

pat

afazija,

pastebėsite,

įsim ylėjėliai jautrum ą.

tiksliau ir

paversti

jos 73

kad

jūsų

užsim erkia,

kad

Turintys

atspėja

origina­

veido,

kolegos

(2000)

procentus

kartų

davo m eluojant, nes jie labiau sutelkdavo dėm esį į veido išraišką (o tie, kurių

afaziją

-

kūno

ir

nustatė, pastebė­

287

JUTIMAI

kalba

nebuvo

sutrikusi,

atspėdavo

tik

atsitiktinai).

Jūs

ir

aš

galim e

nepastebėti

kito žm ogaus intonacijos bei gestų prasm ės, tačiau turintis afaziją žm ogus lengvai supranta šiuos ženklus.

MOKYMOSI REZULTATAI Klausa 11 TIKSLAS. Apibūdinkite slėgio bangas, kurias mes suvokiame

kaip girdim e žem us garsus (kurių negalim a lokalizuoti pagrindinėje

kaip garsą.

tų Garso tos. ir

bangos

M ūsų paverčia

yra

suspausto

ausys

sugauna

juos

nerviniais

ir išsiplėtusio

šiuos

oro

oro

slėgio

juos­

pokyčius

im pulsais, kuriuos

sm ege­

garsų

m es

m em branoje), tačiau

girdėjim ą.

girdim e

pakankam ai

Dažnio

aukštus

garsus

greitai

gali paaiškinti aukš­

teorija

nepaaiškina,

(atskiri

reaguoti,

kad

neuronai sukeltų

žem us

niu

kaip girdim e vidutinių dažnių diapazono garsus.

am plitude,

o

m es

tai

suvokiam e

atitinkam ai

reikiam ą

bangų skaičių), tačiau ji gali paaiškinti, kaip girdim e

nys iššifruoja kaip garsą. Garso bangos skiriasi daž­ bei

kaip negali

garsus.

Šių

dviejų

teorijų

derinys

atskleidžia,

kaip garso aukščio ir stiprum o skirtum us. 14 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip nustatome garso šaltinio vietą. 12 TIKSLAS. Apibūdinkite tris ausies sritis ir įvykių, sužadinan­

Garso

čių siunčiamus į smegenis elektrinius impulsus, seką.

bangos

syviau

nei

pasiekia

kitą.

Išorinė ausis - tai m atom a ausies dalis. Vidurinė au­

apdorojim ą, sm egenys

sis yra ertm ė tarp būgnelio ir sraigės. Vidinę ausį su­

rie

daro sraigė, pusratiniai kanalai ir vestibiuliariniai m ai­

vietoje yra garso šaltinis.

pasiekė

vieną

ausį anksčiau

Naudodam os

ausis,

lygiagretų

analizuoja

skirtum us

nežym ius

ir

ir

inten­

inform acijos garsų, ku­

apskaičiuoja,

kurioje

šeliai. Dėl m echaninės įvykių sekos sklindančios klau­ sos

kanalu

būgnelio

garso

bangos

sukelia

virpesius. Vidurinės

labai

ausies

m ažus

ausies

kaulai šiuos

vir­

15 TIKSLAS. Palyginkite dvi kurtumo rūšis ir apibūdinkite jo prie­ žastis

pesius sustiprina ir perduoda į pripildytą skysčio srai­

Kurtumas

gę.

m echaninę sistem ą, kuri garso bangas perduoda į srai­

Pagrindinės

sraigės

skysčio

m em branos slėgio

virpėjim as,

pokyčiai,

kurį

priverčia

sukelia

judėti

m a­

dėl

laidumo

sutrikimo

atsiranda

pažeidus

gę. Nervinis kurtumas atsiranda pažeidus sraigės plau­

žytes plaukuotąsias ląsteles, o tai, savo ruožtu, suža­

kuotąsias

dina nervinių signalų siuntim ą (per gum burą) į sm e­

Šiuos sutrikim us gali sukelti ligos bei nelaim ingi atsi­

genų klausos žievę.

tikim ai, tačiau dažnesnė apkurtim o, ypač nervinio kur­

ląsteles

arba

su

jom is

susijusius

nervus.

tum o, priežastis yra su am žium i susiję sutrikim ai bei 13 TIKSLAS. Palyginkite vietos ir dažnio teorijas bei paaiškinkite,

ilgas buvim as garsiam e triukšm e.

kaip jos padeda paaiškinti garso aukščio suvokimą.

Vietos teorija teigia, kad m ūsų sm egenys interpretuoja konkretų „vietos gės

garso

aukštį

teorija “ ),

pagrindinę

sm egenys

kurioje

išaiškindam os garso

m em braną.

nustato

klausos

vietą

banga

(todėl

sudirgino

Dažnio

teorija

nervu

sklindančių

ir

srai­

teigia,

kad

im pul­

sų skaičių bei dažnį (todėl ir „dažnio teorija “ ). M oks­

16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip veikia sraigių implantai ir kodėl kurtumo kultūros šalininkai nesutinka su šių įtaisų naudojimu.

Sraigių im plantai yra prijungti laidais prie įvairių klau­ sos

nervo

im pulsus vaikam s

sričių į

ir

leidžia

sm egenis.

girdėti

kai

jom s

perduoti

Šie

prietaisai

kuriuos

garsus

šnekam ąją

m ingiausi labai m ažiem s vaikam s, o tai reiškia, jog

teorija

negali

paaiškinti,

sraigių

kurtiem s

išm okti

garso

Vietos

kalbą. Tačiau

ir

liniai tyrim ai patvirtina abi teorijas, tačiau skirtingiem s diapazonam s.

elektrinius

padeda

im plantai yra

vartoti veiks­

288

5 SKYRIUS

tėvai privalo nuspręsti už savo kurčius vaikus. Kur-

sraigės implanto? Ar jus stebina tai, kad dauguma nuo gimimo

tum o kultūros šalininkai m ano, kad tokia operacija yra

kurčių suaugusiųjų nepageidauja implantų sau arba savo vai-

nebūtina, nes kurtum o jie nelaiko neįgalum u - kur-

kams? Kodėl, palyginti su kurčiųjų bendruomene ir kurtumo kul­

tieji ir taip turi išbaigtą - ženklų - kalbą. Kiti teigia,

tūra, nėra atitinkamos „aklųjų bendruomenės" ar „aklumo kultu-

kad jutim inė kom pensacija, kuri sustiprina kitus po-

ros“?

jūčius, kurtiesiem s suteikia privalum ų, kurių neturi girdintieji.

PAKLAUSKITE SAVES:Jei būtumėte gimę kurti, ar noretumėte?

Kiti svarbūs jutimai Rega

ir

klausa

yra

bendraudam i.

Šių

liui

svarbesni

gyvūnų

šiam

jutim ui

neturėdam i

pagrindiniai

jutim ų

skirtos

lytėjim o,

zonos

kiti

žm ogaus m ūsų

pojūčiai.

didelės uoslės,

jų

jutim ai.

sm egenų

Rykliai

sm egenų

skonio,

kūno

M es

ypač

žievėje

ir

šunys

yra ypač

žievės

sritys.

judesių

ir

jais

pasikliaujam e

didžiausios.

Dauge­

gerai

kvapus:

junta

Tačiau

padėties

m es,

žm onės,

jutim ų

taip

pat

turėtum e rim tų trūkum ų ir m ūsų gebėjim ai džiaugtis pasauliu būtų gerokai m a­ žesni.

Lytėjimas 17 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra lytėjimas.

Jeigu

reikėtų

atsisakyti kurio

nors

pojūčio, kurio

jūs

atsisakytum ėte?

Jeigu

ga­

lėtum ėte pasilikti tik vieną pojūtį, kurį pasiliktum ėte? Nors gal neateitų į galvą pam inėti jį pirm uoju, lytėjim as būtų vienas iš rei­ kalingiausių jutim ų. Nuo pat gyvenim o pradžios lytėjim as yra svarbus m ūsų rai­ dai.

Kaip

greičiau nuo

buvo

rašyta

3

skyriuje,

priauga

svorio

ir

greičiau

m otinų

ir

neišnešioti

kūdikiai,

išleidžiam i

neliečiam ų, organizm e

nam o.

išsiskiria

m asažuojam i

Žiurkių

m ažiau

augim o

rankom is,

jauniklių, horm onų

atskirtų ir

su­

lėtėja m edžiagų apykaita. Tai yra neblogas būdas palaikyti gyvybę tol, kol grįš augti.

Beždžio-

niukai, kurie gali m atyti, girdėti, užuosti m otinas, bet negali prie jų

m otina,

tačiau,

jeigu

tokia

būsena

užtrunka,

jauniklis

nustoja

prisiliesti,

yra be galo nelaim ingi. Daug laim ingesni tie, kurie nuo m otinų yra atskirti sie­ nele su skylėm is ir gali prie jų prisiliesti. Įsim ylėjėliai irgi trokšta prisilietim ųbučinių, glostym o, glam onių. Kom ikas Dave Barry gal ir teisus, teigdam as, kad oda „neleidžia m um s m a­ tyti bjauriai atrodančio

kūno

vidaus

ir

apsaugo

organus, kad

šie

neiškristų

ant

žem ės:". Bet oda atlieka ir kitas funkcijas. Lytėjim o pojūtis yra m ažiausiai ke­ turių Odoje

skirtingų yra

odos

kelių

jutim ų

skirtingų

-

spaudim o,

rūšių

specialių

šilum os,

šalčio

nervų

galūnėlių.

ir

skausm o Palietę

-

derinys.

įvairius

odos

taškus švelniu plauku, šilta ar šalta viela, sm eigtuko galu, pajusim e, kad kai kurie iš jų yra ypač jautrūs spaudim ui, kiti - šilum ai, treti - šalčiui, dar kiti - skaus­ m ui. Ar tai rodo, kad kiekviena nervų galūnėlių rūšis yra kurio nors vieno pa-

JUTIMAI

289

grindinio odos pojūčio receptorius, panašiai kaip skirtingos akies kūgelių rū­ šys reaguoja į skirtingas pagrindines spalvas? Kad ir kaip būtų keista, bet nėra paprasto ryšio tarp to, ką mes juntame tam tikrame taške ir specialių nervų galūnėlių rūšies. Tik spaudimo pojūčio recepto­ riai yra žinomi. Šilumos, šalčio bei skausmo pojūčių ryšys su receptoriais dar ne­ išaiškintas. Kiti odos jutimai yra įvairios pagrindinių pojūčių (spaudimo, šilumos, šalčio - labai aukštos arba labai žemos temperatūros - ir skausmo) atmainos. •

Glostant gretimus spaudimui jautrius taškus, kyla kutenimo pojūtis.

•

Pakartotinis švelnus skausmui jautraus taško dirginimas sukelia niežėjimą.

•

Liečiant gretimus šalčiui ir spaudimui jautrius taškus, kils drėgmės pojūtis, toks, kokį patiriate liesdami sausą, šaltą metalą.

•

Dirginant greta esančius šalčio ir šilumos taškus, juntame „karštį" (5.27

pav.).

Tačiau lytėjimo jutimai yra susiję ne tik su tiesiogiai juntamu dirginimu. Pa­

5.27 PAVEIKSLAS. Šiltas + šaltas = karštas K a i le d in io š a lt u m o v a n d u o

čiam save kutenant somatosensorinė smegenų žievė yra sužadinama mažiau nei

te k a v ie n u v a m z d e liu ,

tada, kai kutena kitas daiktas ar žmogus (Blakemore ir kiti, 1998). (Smegenys

o m a lo n ia i š ilta s - k itu ,

yra gana išmintingos, kad jautriausiai reaguotų į netikėtą dirginimą.) „Iš vir­

p a t ir ia m a s s u d ė tin is p o jū tis - d e g in a n tis k a rš tis .

šaus į apačią" informacijos apdorojimo įtaką lytėjimo pojūčiui iliustruoja ir gu­ minės rankos iliuzija. Įsivaizduokite, jog žiūrite į tikroviškai atrodančią dirbti­ nę guminę ranką o jūsų ranka tuo metu yra paslėpta (žr. 5.28

pav.).

Jei ekspe-

rimentuotoja tuo pat metu paliečia jūsų dirbtinę ir tikrąją rankas, jūs tikriausiai guminę ranką suvoksite kaip savo ir pajusite, kad ji yra liečiama.

Skausmas 18 TIKSLAS. Suformuluokite, kas yra skausmas, ir paaiškinkite biopsichosocialinį požiūrį į skausmą.

Būkime dėkingi už retkarčiais juntamą skausmą. Skausmu kūnas mums praneša, kad kažkas negerai. Jis sutelkia mūsų dėmesį į nudegimą lūžį ar sumušimą ir liepia nedelsiant pakeisti savo elgesį. Tie nedaugelis žmonių, gimę be gebėji­

5.28 PAVEIKSLAS. Guminės rankos iliuzija K a i D u b lin e d ir b a n ti m o k s lin in k ė D e ir d r e D e s m o n d v ie n u m e tu p a lie č ia s a v a n o r ė s tik r ą ją ir d irb tin ę r a n k a s , s a v a n o rė ja u č ia s i ta ip , ta r y tu m jo s m a to m a d ir b tin ė r a n k a b ū tų tik r o ji.

290

5 S KYR I US

„Kai pilvą raižo stiprus skausmas, nesvarbu, kad visa kita sekasi gerai." Sadi, The Gulistan, 1258 (,,Gulistanas“)

mo justi skausmą, net sunkiai susižeidę neturi apie pavojų įspėjančio skausmo signalo. Paprastai tokie žmonės miršta, nesulaukę pilnametystės. Nejuntant dis­ komforto, kuris mus verčia retkarčiais pakeisti kūno padėtį, jų sąnariai dyla dėl nuolatinės apkrovos. Be skausmo signalų, organizmą alina nepastebėtų infek­ cijų ir traumų poveikis (Neese, 1991). Gerokai daugiau yra tokių, kuriuos vargina nuolatinis ar pasikartojantis skaus­ mas - lyg nenutylanti signalizacija. Tie, kuriems skausmo jutimas sustiprėjęs, yra labai jautrūs tokiam skausmui, kokį kiti vertintų kaip vidutinišką (Brune ir Handwerker, 2004; Wiertelak ir kiti, 1994). Šių ir kamuojamų nepaliaujamo nu­ garos, sąnarių, galvos ar vėžio skausmo žmonių kančios verčia kelti du klausi­ mus: kas yra skausmas? Kaip jį galima kontroliuoti?

Biologinė, psichologinė ir socialinė-kultūrinė įtaka skausmui. Mūsų skausmo po­ jūtis labai skiriasi, ir tai priklauso nuo fiziologijos, patyrimo, dėmesio ir mus supančios kultūros (žr. 5.29 pav.). Skausmas yra ne tik jutimų - srities, kurioje jį pajuntame,- bet taip pat ir mūsų smegenų bei lūkesčių savybė. Carrie Armel ir

Vilayanuras

Ramachandranas

(2003)

tai

išradingai

pademonstravo,

švelniai

atlenkdami 16 savanorių rankos pirštą, kai ranka buvo nematoma, ir tuo pat metu „skausmingai“

(stipriai)

atlenkdami

dirbtinės

guminės

rankos

pirštą.

Savano­

riams atrodė, jog jų tikrasis pirštas yra laužiamas, ir jie į tai reagavo labiau pra­ kaituodami. Arba aptarkime fantominius pojūčius. Kaip sapnuojantis žmogus mato užmerk­ tomis akimis, o klusus radiotelegrafistas girdi skambėjimą visiškoje tyloje, taip ir 7 iš 10 žmonių po amputacijos gali jausti savo nupjautos rankos ar kojos skaus­ mą (Melzack, 1992, 1993). (Žmogus po amputacijos gali mėginti lipti iš lovos ant tokios „fantominės kojos“ ar imti puodelį „fantomine ranka“.) Netgi netu­ rintieji rankos nuo gimimo kartais ją junta. Melzackas (1998) spėja, kad sme­ genys pasirengę tikėtis „gauti informaciją iš kūno, kuris turi rankas ir kojas“. Šie fantominiai rankų ir kojų pojūčiai rodo, kad skausmo, kaip ir vaizdų ar garsų atveju, smegenys gali neteisingai interpretuoti savaiminę centrinės nervų sistemos veiklą, kuri atsiranda be įprastinio jutiminio dirgiklio. Panašus reiš­ kinys stebimas ir su kitais jutimais. Žmonės, ypač kurių sutrikusi klausa, daž-

5.29 PAVEIKSLAS. Biopsichosocialinis požiūris

Biologinė įtaka:

į skausmą

•

s tu b u ro d id ž ių jų

d ė m e sys ska u sm u i

Socialinė kultūrinė įtaka:

p a ty rim u

•

k itų ž m o n ių

•

įs ija u tim a s į k itų

Psichologinė įtaka:

m a ž ų jų •

M ū s ų s k a u s m o p o jū t is y r a k u r k a s d a u g ia u n e i

sm e g e n ų ir

s k a id u lų v e ik la • •

g e n e tin ia i e n d o r fin ų

b u v im a s

g r in d ž ia m o s ž in io s

į s m e g e n is s iu n č ia m i n e r v in ia i s ig n a la i.

iš s k y r im o s k ir tu m a i • •

lū k e s č ia i

s m e g e n ų c e n trin ė s

ž m o n ių s k a u s m ą

n e r v ų s is te m o s • v e ik lo s in te r p r e ta v im a s

ASMENINIS SKAUSM O POJŪTIS

k u ltū r in ia i lū k e s č ia i

JUTIMAI

291

nai girdi tylos garsus: fantominius garsus - skambesį ausyse, kuris vadinamas spengimu. Netekę regos dėl glaukomos, kataraktos, diabeto ar dėl tinklainės gel­ tonosios

dėmės

degeneracijos

kartais

mato

fantominius

vaizdus

-

negrėsmin-

gas haliucinacijas (Ramachandran ir Blakeslee, 1998). (Mano blaiviai mąstanti uošvė apakusi retkarčiais savo kambaryje matydavo keistai besielgiančius, pa­ vyzdžiui, vaikščiojančius

jos

sofos

atkalte, nebylius

svečius.)

Pažeidus

skonio

sistemos nervą, taip pat gali atsirasti fantominiai skonio pojūčiai, pavyzdžiui, vanduo su ledais gali atrodyti šleikščiai saldus (Goode, 1999). Kitiems žmo­ nėms yra tekę užuosti fantominius kvapus, kaip antai nesančio sugedusio mais­ to. Išvada: mes matome, girdime, jaučiame skonį, užuodžiame ir juntame sme­ genų pagalba, kurios gali justi net tada, kai mūsų jutimai nefunkcionuoja. Melzackas (1999) teigia, kad skausmą sukelianti smegenų veikla gali būti sužadin­ ta

ir

be

jutiminės

įvesties.

Sudirgintos

smegenys

gali

sukelti

įsivaizduojamą

skausmą bei kitus pojūčius. Be smegenų nėra ir skausmo. Tačiau kitaip negu regos, skausmo sistemos nervinis takas nėra toks tiesus, ei­ nantis iš jutimo organų į apibrėžtą vietą smegenyse. Be to, nėra vienos rūšies dir­ giklių, kurie sužadina skausmą (kaip šviesa žadina regą), ir nėra specialių skaus­ mo receptorių (kaip tinklainės kūgeliai ir stiebeliai). Tiesą sakant, skausmą suke­ liantys dirgikliai, būdami žemo intensyvumo, taip pat sukelia ir kitus pojūčius, pa­ vyzdžiui, šilumos ar vėsos, švelnumo ar šiurkštumo. Nė viena skausmo teorija nepaaiškina visų tyrimų duomenų, tačiau psicho­ logo Ronaldo Melzacko ir biologo Patricko Wallio (1965, 1983) klasikinė „var­ tų"

kontrolės

teorija

pateikia

naudingą

skausmo

aiškinimo

modelį.

Melzac-

kas ir Wallis įsitikinę, kad nugaros smegenyse yra tam tikri neurologiniai „var­ tai", kurie arba sulaiko, arba praleidžia skausmo signalus į smegenis. Nugaros smegenyse yra smulkiųjų nervinių skaidulų, kurios praleidžia daugumą skaus­ mo signalų, ir didesnių skaidulų, kurios praleidžia kitų jutimų signalus. Kai audi­ nys

pažeidžiamas,

tai“,

ir

aktyvinamos

pajuntamas

skausmas.

smulkiosios Kai

skaidulos,

sužadinamos

atsidaro

didžiosios

nerviniai

skaidulos,

„var-

užsidaro

skausmo „vartai", ir skausmas nurimsta. Taigi vienas iš nuolatinio skausmo gydymo būdų - elektra, masažu ar net akupunktūra

skatinti

„vartus

uždarančių"

didžiųjų

nervinių

skaidulų

aktyvumą

(Wall, 2000). Patrinkite sumuštą kojos pirštą, ir šis dirginimas sulaikys kai ku­ riuos skausmo signalus. Ledas, uždėtas ant sumuštos vietos, ne tik neleidžia pra­ sidėti tinimui, bet taip pat sukelia šalčio pojūtį, kuris uždaro „vartus" skausmo signalams. Pavyzdžiui, kai kurie artritu sergantys ligoniai nešioja mažą elek­ trinį

stimuliatorių,

pritvirtintą

prie

skaudamos

vietos.

Stimuliatoriui

dirginant

nervą skaudamoje vietoje, ligonis patiria pojūtį, panašų į vibraciją, o ne į skausmą (Murphy, 1982). Melzackas ir Wallis mano, jog skausmo „vartus" gali uždaryti ir iš smegenų atėjusi informacija. Šiais iš smegenų į stuburo smegenis siunčiamais signalais galima paaiškinti didžiulę psichologinę įtaką skausmui. Kai atitraukiamas dė­ mesys nuo skausmo pojūčio ir pradeda išsiskirti endorfinai, turintys raminamąjį poveikį,

skausmo

pojūtis

gali

gerokai

sumažėti.

Sužeidimus

sportininkas

gali

pastebėti tik maudydamasis duše po rungtynių. 1989 metais Ohajo universiteto

„Vartų" kontrolės teorija

(gate-control theory) teorija, teigianti, kad nugaros smegenyse yra neurologiniai „vartai“, kurie sulaiko arba praleidžia skausmo signalus į galvos smegenis. „Vartus" atveria skausmo signalai, sklindantys smulkiomis ner­ vinėmis skaidulomis, o uždaro didžiųjų nervinių skaidulų aktyvumas arba informacija, ateinanti iš galvos smegenų.

292

5 SKYRIUS

„Skausmas stiprėja, jeigu kreipi į jį dėmesį" Charles Darwin Expression of Emotions in Man and Animals, 1872 („Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška")

krepšinio komandos žaidėjui Jay Bursonui rungtynių metu lūžo kaklas, o jis žaidė toliau. Žmones, turinčius genų, kurie didina natūralių organizmo skausmo mal­ šintojų, endorfinų, gamybą, skausmas kamuoja mažiau, o jų smegenys silpniau į jį reaguoja (Zubieta ir kiti, 2003). Daugiau kaip prieš tris šimtmečius Renė Descarteso iškelta idėja buvo klai­ dinga. Skausmas nėra tik fizinis sužeistų nervų, kurie siunčia signalus į smege­ nis, reiškinys - panašus į už virvutės tampomą varpelį. Skausmą sukuria sme­ genys. Žmonės junta didesnį skausmą ir blogiau jį pakelia, kai jiems atrodo, jog kiti irgi patiria skausmą (Symbaluk ir kiti, 1997). Įsijaučiant į kito skaus­ mą, mūsų pačių smegenų veikla gali iš dalies atspindėti kenčiančio skausmą žmogaus smegenų veiklą (Singer ir kiti, 2004). Šis reiškinys leidžia paaiškinti akivaizdžią socialinę įtaką skausmui, pavyzdžiui, kai XX a. devintojo dešimt­ mečio viduryje Australijos mašininkės spausdindamos ar atlikdamos kitus be­ sikartojančius darbus pajusdavo aštraus skausmo priepuolius, nors jokių paste­ bimų fizinių sutrikimų nebūdavo (Gawande, 1998). Kartais skausmas būna tik įsivaizduojamas. Be to, daug daugiau priklauso nuo to, kaip mes prisimename skausmą, o ne nuo realaus skausmo patyrimo. Eksperimentų metu ir po medicininių proce­ dūrų žmonės nepastebi, kiek truko skausmas. Tačiau jų atmintyje užsifiksuoja tik aštriausi momentai ir tai, kokį skausmą pajuto pabaigoje. Danielis Kahnemanas ir jo kolegos (1993) tai nustatė, kai paprašė žmonių 60 sekundžių pa­ nardinti vieną ranką į geliantį šaltą vandenį, o vėliau kitą ranką panardinti 60 sekundžių į tą patį geliantį šaltą vandenį ir dar 30 sekundžių į truputį mažiau geliantį. Keista, tačiau dauguma, paklausti, kurį bandymą labiau norėtų pakar­ toti, atsakė, jog labiau yra linkę pakartoti ilgesnį bandymą, kurio metu patyrė tiek pat skausmo, tačiau mažiau - pabaigoje. Medicinos personalui išvada aiš­ ki: geriau palaipsniui silpninti skausmingą procedūrą nei baigti ją staiga. Vie­ no eksperimento metu gydytojas taip elgėsi su pacientais, kuriems reikėjo pa­ tikrinti gaubiamąją žarną - viena minute pailgindavo diskomfortą, tačiau su­ mažindavo jo intensyvumą (Kahneman, 1999). Nors šis ištęstas švelnesnis dis­ komfortas

padidindavo

grynąjį

skausmą,

pacientai,

kuriems

procedūra

pabai­

goje buvo palaipsniui švelninama, vėliau prisiminė šį patikrinimą kaip mažiau skausmingą nei tie, kuriems skausmas buvo nutrauktas staiga. Panašiai žmonės palankiau vertina įsivaizduojamą siaubingą gyvenimą, po kurio sekė vieneri vi­ dutiniškai blogi metai, nei siaubingą gyvenimą, kuris nutrūksta staiga, be pa­ pildomų vidutiniškai blogų vienerių metų. O įsivaizduojamą nuostabų gyveni­ mą, kuris baigiasi staiga, jie vertina palankiau, negu tą, po kurio esti vidutiniš­ kai malonūs metai (Diener ir kiti, 2001). Skausmo kontrolė. Jeigu skausmas yra ten, kur kūnas susitinka su psichika, jei jis iš tikrųjų yra ir fizinis, ir psichologinis reiškinys, tai turėtų būti ir gydomas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Atsižvelgiant į simptomus, skausmo kontrolės klinikose pasirenkama viena ar daugiau gydymo rūšių iš sąrašo, kurį sudaro vais­ tai, chirurgija, akupunktūra, dirginimas elektra, masažas, mankšta, hipnozė, at­ sipalaidavimo treniruotės, minčių nukreipimas. Net neveiklus placebas gali pa­

JUTIMAI

dėti, susilpnindamas smegenų atsaką į skausmingus potyrius, panašiai kaip anal­

Nors Lamaze treniruotės

getikas (Wager ir kiti, 2004).

sumažina gimdymo kančias,

Lamaze pasirengimo gimdymui metodas apima kelis skausmo kontrolės bū­ dus:

atsipalaidavimą

(gilus

kvėpavimas

ir

raumenų

atpalaidavimas),

papildomą

tačiau dauguma jo pacienčių vis tiek prašo nuskausminamųjų

dirginimą (švelnus masažas) ir minčių nukreipimą (pavyzdžiui, dėmesys sutel­

priemonių gimdant. Kai kurios

kiamas į gražią fotografiją). Ypač veiksmingos priemonės, padedančios iškęsti

moterys, kurios tikėjosi „natūra­

skausmą, yra minčių nukreipimas į malonius vaizdus („įsivaizduokite šiltą, gerą

laus beskausmio gimdymo",

aplinką")

be reikalo jaučia kaltę ir

arba

dėmesio

atitraukimas

nuo

skausmingo

dirginimo

(„skaičiuokite

atgal, atimdamos po 3“, Fernandez ir Turk, 1989; McCaul ir Malott, 1984). Tai naudojama

gydant ligonius. Kvalifikuota

293

išgyvena nesėkmę. Todėl

slaugytoja kalbėdama nukrei­

Melzackas - kaip ir Lamaze

pia pacientų, kurie bijo adatos, dėmesį arba paprašo jų nusisukti duriant. Ma­

programa - pasisako už moters

lonus vaizdas taip pat gali atpalaiduoti ir prablaškyti. Rogeris Ulrichas (1984),

parengimą „kad ir labai skaus­

tyrinėdamas Pensilvanijos ligoninės medicinos dokumentų įrašus, pastebėjo, kad

mingam, tačiau ypatingam

chirurginiams pacientams, gulintiems palatose, pro kurių langus matoyti medžiai,

išgyvenimui" (Melzack, 1984).

reikėjo mažiau skausmą malšinamųjų vaistų, ir iš ligoninės jie išeidavo grei­ čiau negu tie, kurie gulėdavo tokiose pačiose palatose, bet pro kurių langus buvo matyti tik plytų sienos. Nudegusiems pacientams esti labai skausmingos perri­ šimo procedūros. Į pagalbą galima pasitelkti trimačius kompiuterinius žaidimus (žr. 5.30 alybėje

pav.).

Funkcinių MRV nuotraukos rodo, jog žaidimas virtualiojoje re­

sumažina

(Hoffman,

2004).

smegenų

veiklą,

Skausmas

glūdi

susijusią smegenyse,

su

skausmo todėl

dirgiklių

nukreipiant

apdorojimu

smegenų

dė­

mesį pasiekiamas palengvėjimas.

Skonio jutimas 19 TIKSLAS. Apibūdinkite skonio jutimą ir paaiškinkite jutimų sąveikos principą.

Skonio jutimas apima keturis pagrindinius pojūčius - saldu, rūgštu, sūru ir kar­ tu (McBurney ir Gent, 1979). Dauguma kitų skonio pojūčių yra šių deriniai. Ieškodami specialių nervinių skaidulų, susijusių su kiekvienu iš šių keturių skonio pojūčių, mokslininkai atrado „penktąjį" receptorių - umami skonį, kurį geriausiai suteikia natrio glutamatas (Chaudhari ir kiti, 2000; Nelson ir kiti, 2001; Smith ir Margolskee, 2001).

5.30 PAVEIKSLAS. Skausmo kontrolė virtualios realybės dėka

Nudegusiems pacientams oda gyja labai skausmingai. Iliuzinė virtuali realybė gali atitraukti dėmesį, taip sumažindama skausmą ir smegenų atsaką į skausmingus dirgiklius. Tai matome MRV nuotraukose.

294

5 SKYRIUS

Skonis egzistuoja ne vien malonumui. M alonus skonis traukia mus prie dide­ lės

energetinės

vertės

maisto,

kuris

padėjo

mūsų

protėviams

išlikti.

Sukeliantis

pasibjaurėjimą skonis mus atgraso nuo nežinomo maisto, kuris gali būti nuodin­ gas. Vaikai nuo dvejų iki šešerių m etų dažnai būna įnoringi valgytojai, ypač kai jiems pasiūloma dar neragautos mėsos ar kartoko skonio daržovių, pavyzdžiui, špi­ natų ir briuselinių kopūstų (Cooke ir kiti, 2003). Išrankus valgymas yra biologiškai pagrįstas. M ūsų protėviai, ypač vaikai, galėjo apsinuodyti dėl mėsoje ir augaluo­ se

esančių

toksinų. Tačiau

šiandieniniai vaikai, pakartotinai po

truputį ragaudami

nemėgstamo naujo maisto, dažniausiai prie jo pripranta (W ardle ir kiti, 2003). Skonis

yra

cheminis

jutimas. Ant liežuvio

galo

ir

šonų

esančiuose

mažuose

speneliuose yra 200 ar daugiau skonio svogūnėlių. Kiekvienas iš jų turi angelę, pro kurią į juos patenka maisto cheminių medžiagų. Šias molekules junta nuo 50 iki 100 skonio receptorių, kurie nukreipia savo į anteną panašius plaukelius į angelę. Vieni iš šių receptorių reaguoja daugiausia į saldų, kiti - į rūgštų, sūrų ar kartų skonį sukeliančias molekules. Jų atsakas greitas. Jei liežuviu tekant vandens sro­ velei

pridėsime

koncentruotų

saldžių

ar

sūrių

medžiagų,

skonį

pajusime

vos

po

1/10 sekundės (Kelling ir Halpem, 1983). Taigi kai draugas paprašys „tik para­ gauti" jūsų gaiviojo gėrimo, po dalelės sekundės jūs jau galite užspausti šiaudelį. Skonio gu

jūs

receptoriai

karštu

atsinaujina

maistu

kas

nusideginote

vieną-dvi

liežuvį.

savaites,

Tačiau

su

todėl

maža

amžiumi

bėda,

skonio

jei­

svogūnė­

lių mažėja, todėl silpnėja ir jautrumas skoniui (Cowart, 1981). (Nenuostabu, kad suaugusieji

mėgsta

aštrius

patiekalus,

kurių

nemėgsta

vaikai.)

Rūkant

ir

varto­

jant alkoholį greičiau nyksta ir darosi mažiau jautrūs skonio svogūnėliai. Skonio

tyrinėtoja

Linda

emocinė

reakcija

Bartoshuk

(1993) pateikia

kitų

įdomių

faktų

apie

šį

jutimą: •

M ūsų mio

liežuvio

uždėjus

į skonį yra

ko

nors

iš anksto

saldaus

ar

tiek

jaučia

užprogramuota. Ant naujagi­

kartaus,

kūdikio

liežuvis

ir

veidas

reaguoja taip pat kaip suaugusiojo. •

Neturintys

liežuvio

žmonės

vis

skonį

receptoriais,

esančiais

go­

murio gale. •

Jei

prarasite

skonio

jutimą

vienoje

liežuvio

pusėje,

tikriausiai

šito

nepaste­

bėsite. Taip yra todėl, kad antroji liežuvio pusė taps ypač jautri. •

Smegenys

nenustato

skonio

šaltinio

vietos:

nors

liežuvio

viduryje

yra

ne­

daug skonio receptorių, mums atrodo, jog skonį jaučiame visu liežuviu. •

Daugumos maistingųjų

medžiagų

- riebalų, baltymų, krakmolo

ir vitaminų

-

negalime nei užuosti, nei pajusti jų skonio. (Cukrus yra išimtis.) Tačiau greitai išmokstame mėgti arba bjaurėtis kitais maisto

komponentais, kurie yra mais­

tingi arba keliantys pasibjaurėjimą. Skonio

jutimui

tai,

kas

patenka

kad

kas

nors

site

nuo

svarbiausi ant

liežuvio.

jums paduotų

žalios

yra

bulvės,

skonio

Užspauskite

svogūnėliai, nosį,

bet

užmerkite

įvairaus maisto. Gabaliuką

žlėgtainio

skonis

bus

panašus

skonį akis

obuolio į

sukelia ir

tik

paprašykite,

vargu

kartono,

ne

ar atskir-

neužuodžiant

kvapo šaltą kavos puodelį bus sunku atskirti nuo raudono vyno taurės. Kad galė­

JUTIMAI

295

tum e gardžiuotis skoniu, paprastai įkvepiam e pro nosį arom atą - štai kodėl slo­ guojant

valgym as

nesuteikia

daug

džiaugsm o.

Žm onės,

praradę

uoslę,

dažnai

m ano praradę ir skonio jutim ą. Kvapas ne tik prisideda prie skonio pojūčio, bet ir jį keičia: žem uogių kvapas sustiprina gėrim o saldum o pojūtį. Tai yra jutim ų

Jutimų sąveika

sąveikos pavyzdys: dėsnis, kad vienas pojūtis gali veikti kitą. Kartu sudėjus kva­

(sensory interaction) -

pą, m aisto tekstūrą ir pojūtį ragaujant gaunam e tai, ką vadinam e skoniu.

dėsnis, kad vienas jutimas gali

Jutim ų sąveika taip pat gali turėti įtakos tam , ką m es girdim e. Jei matome, kad kalbėtojas sako vieną skiem enį, o girdime kitą, galim e suvokti jį kaip tre­ čią, kuris yra abiejų pirm ųjų derinys. Reiškinys, kai iš lūpų krutėjim o m atom e „ga"

o

„da"

girdim e

M cGurko

vadinam as

efektu

jo

atradėjų

psichologų

Har-

rio M cGurko ir jo asistento Johno M acDonaldo (1976) garbei. Tą patį galim e pasakyti apie regą ir lytėjim ą. Gum inės rankos iliuziją suke­ lia jutim ų sąveika, kai rega daro įtaką lytėjim o jutim ui. Aptikdam os įvykius sm e­ genys vienu signalai

m etu

iš

gali sujungti regos ir lytėjim o

som atosensorinės

sm egenų

žievės

signalus dėl to, kad

sugrįžta

į

regos

žievę

neuronų

(M acaluso

ir kiti, 2000). Taigi jutim ai sąveikauja: rega, klausa, lytėjim as, skonis ir uoslė nėra visiš­ kai

atskiri

kanalai.

Išskirtiniais

Interpretuodam os

atvejais

kai vienas

jutim as

jutim ai

gali

pasaulį

susilieti.

(pavyzdžiui, garso

Šis

sm egenys

sujungia

reiškinys

vadinam as

girdėjim as) sukelia

kitą

jų

įvestis.

sinestezija,

(pavyzdžiui, spal­

vos regėjim ą). Todėl girdint m uziką ar m atant tam tikrą skaičių, gali būti suža­ dinta

spalvai

jautri

sm egenų

žievės

sritis,

kuri

sukelia

spalvos

pojūtį

(Hubbard

ir kiti, 2005). Pam ačius skaičių 3, gali atsirasti skonio pojūtis (W ard, 2003).

Uoslė 20 TIKSLAS. Apibūdinkite uoslės jutimą ir paaiškinkite, kodėl tam tikri kvapai taip lengvai suža­ dina prisiminimus.

Įkvepiam e,

iškvepiam e.

Įkvepiam e,

iškvepiam e.

Kvėpavim as

visada,

išskyrus

gim im ą ir m irtį, vyksta įkvepiant ir iškvepiant. Kiekvieną dieną, m aždaug 20 000 kartų

iškvėpdam i

praleidžiam e daug

ir

kvapus

asm eniškesnis

įkvėpdam i

gyvybę

skleidžiančių negu

palaikančio

m olekulių

m um s

atrodo.

srovę.

Dalelę

oro,

Kvapų

to,

ką

per

savo

(uoslės)

šnerves

potyris

užuodžiam e,

yra

įkvepiam e,

kad ir kas tai būtų. Kaip ir skonis, kvapas yra chem inis pojūtis. M es kažką užuodžiam e, kai oru sklisdam os ertm ių

esantį

receptorių ko

į

tam

tikros m ažą

ląstelės,

kepam ų

m edžiagos

penkių

m ilijonų

linguojančios

pyragėlių,

m olekulės

dūm ų,

tarsi

pasiekia

receptorių jūros

draugės

telkinį

plukės

kvepalų

ant

virš

abiejų

(5.31 rifų,

kvapiąsias

p a v

.).

m ūsų

nosies

Šios

uoslės

pasirinktinai

savybes

ir

atsa­

tučtuojau

per savo aksonų skaidulas pasiunčia signalą sm egenim s. Net žindom i kūdikiai ir jų m otinos greitai išm oksta atskirti vienas kito kvapą (M cCarthy, 1986). Jūrų

kotikų

patelė, grįždam a į pilną m ažylių

paplūdim į, pa­

gal kvapą suranda savąjį. Žm onių uoslė nėra toks aštri kaip rega ir klausa. Žiū­ rėdam i į sodą detaliai m atom e visas form as ir spalvas, girdim e paukščių čiulbė­ jim o įvairovę, bet užuodžiam e gana nedaug, kol neįkišam e nosies tiesiai į žiedus.

veikti kitą, kaip maisto kvapas turi įtakos jo skoniui.

296

5 SKYRIUS

U o s lė s s v o g ū n ė lis 4 . S ig n a la s p e rd u o d a m a s į a u k š te s n e s s m e g e n ų ž ie v ė s s ritis

3. Signalas perduodamas per susijungusius aksonus

U o s lė s n e r v a s

U o s lė s s v o g ū n ė lis

R e c e p to rų

lą s te lė s

u o s lė s e p ite ly je

K v a p o r e c e p to r ių

I

lą s te lė s 2 . K v a p o r e c e p to r ių lą s te lė s s u ž a d in a m o s ir s iu n č ia e le k tr in iu s s ig n a lu s

K v a p o m o le k u lė s

1 . K v a p a s p r is iju n g ia p r ie r e c e p to r ia u s

Oras su kvapo molekulėmis

5.31 PAVEIKSLAS. Kvapo pojūtis Kad užuostumėte rožę, jos kvapo molekulės turi pasiekti receptorius, esančius nosies viršutinėje dalyje. Uostant oro sūkurys pakyla į receptorius ir sustiprina kvapą. Receptorių ląstelės siunčia pranešimus į uoslės svogūnėlį, tada toliau į smegenų smilkinio skilties pirminę uoslės žievę ir į atsakingas už atmintį bei emocijas limbinės sistemos dalis.

Kitaip negu šviesa, kuri gali būti išskaidyta į savo spektro spalvas, kvapas ne­ gali

būti

išskaidytas

į

paprastesnius

kvapus.

Taigi

kitaip

negu

tinklainė,

kuri

receptorių, skirtų raudonai, žaliai ir m ėlynai spalvom s, pagalba skiria gausybę spal­ vų, uoslės receptoriai atpažįsta kiekvieną konkretų kvapą atskirai. Kvapų m olekulės būna įvairių form ų ir dydžių - tokių įvairių, kad jiem s ap­ tikti reikia daugelio skirtingų receptorių. Didelė genų šeim a suteikia beveik 350 receptorių

baltym ų

ypatingą

bruožą

-

atpažinti

skirtingo

kvapo

m olekules

(M il­

ler, 2004). Richardas Axelis ir Linda Buck (1991) nustatė, kad šie receptorių bal­ tym ai yra išsidėstę nosies ertm ėje esančių neuronų paviršiuje (už šį darbą 2004 m etais jiem s buvo paskirta Nobelio prem ija). Kvapų m olekulės įlenda į šiuos recep­ torius taip pat, kaip raktas įlenda į spyną. Tačiau atrodo, jog m es neturim e atskirų receptorių kiekvienam užuodžiam am kvapui. Tai perša m intį, jog kai kurie kva­ pai sužadina derinį receptorių, kurių veiklą sm egenų uoslės žievė ir interpretuoja. Kaip 26 anglų kalbos raidyno raidės susijungdam os sudaro daugybę žodžių, taip ir kvapų m olekulės įvairiai jungiasi su receptoriais, sukurdam os 10 000 kvapų, ku­ riuos užuodžiam e (M alnic ir kiti, 1999). Būtent šie uoslės receptorių deriniai lei­ džia m um s atskirti šviežiai užplikytą ir kelias valandas stovėjusią kavą. Geriausiai kvapus atpažįsta jauni suaugę žm onės, o vėliau šis gebėjim as laips­ niškai silpsta (žr. 5.32

Žmogus turi nuo 10 iki 20

p a v .).

Gerai gebėdam i skirti kvapus, toli gražu ne taip gerai

m okam e juos apibūdinti. Žodžiais lengviau nusakom e kavos plikym o garsus ne­

milijonų uoslės receptorių.

gu kavos kvapą. Lyginant su tuo, kaip juntam e bei atsim enam e vaizdus ir garsus,

Pėdsekys šuo jų turi apie 200 milijonų (Herz, 2001).

kvapai

atrodo

Zucco, 2003).

prim ityvesni

ir

sunkiau

apibūdinam i

(Richardson

ir

Zucco,

1989;

JUTIMAI

5.32 PAVEIKSLAS. Amžius, lytis ir kvapo pojūtis

4 Moterys

Iš 1,2 milijono žmonių, dalyvavusių National Geographic surengtoje apklausoje, moterys ir jauni suaugę žmonės geriausiai atpažino šešių mėginių kvapus (iš Wysocki ir Gilbert, 1989). Rūkalių, alkoholikų, Alzheimerio, Parkinsono ligomis sergančių žmonių uoslė yra susilpnėjusi (Doty, 2001).

3 Vyrai

Moterys ir jauni žmonės geriau atpažįsta kvapus

2

0 10-19

20-29

30-39

40-49

50-59

60-69

70-79

80-89

90-99

Amžiaus grupė

Bet kuris gerą uoslę turintis šuo ar katė mums pasakytų, kad kiekvienas iš mūsų turime savitą cheminę žymę. (Yra viena dėmesio verta išimtis: šuo seka vieno iš tapačių dvynių pėdomis taip, lyg jos būtų paliktos kito dvynio, Thomas, 1974.) Gyvūnams, kurie turi gerokai daugiau

uoslės receptorių

negu

mes, uoslė padeda

bendrauti ir orientuotis vietovėje. Ryklys savo grobį, o kandis - patelę užuodžia kur kas anksčiau negu juos pamato. M igruojančios lašišos savo gimtuosius van­ denis

suranda

pagal silpnus

uodžiamuosius

ženklus. Jei neršto

metu

mailius

yra

veikiamas vieno ar dviejų kvapiųjų chemikalų, po dvejų metų lašišos ieškos bet kurio vandens telkinio netoli jų neršto vietos, kuris skleistų pažįstamą kvapą (Barinaga, 1999). Žmonės kvapų patrauklumą taip pat sieja su įsimintomis asociaci­ jomis (Herz, 2001). Kūdikiai neturi įgimto pomėgio savo motinos krūties kvapui, tačiau žįsdami jie šį pomėgį išsiugdo. Kvapai taip pat turi galią sužadinti prisiminimus bei jausmus (žr. 5.33 Smegenų

sritį,

gaunančią

informaciją

iš

nosies,

ir

senuosius

limbinius

pav .).

smegenų

centrus, susijusius su atmintimi bei emocijomis, jungia ryšys. Uoslė yra primityvi. Tūkstantmečius analitinės

anksčiau

sritys,

mūsų

nei

visiškai

žinduoliai

išsivystė

sudėtingos

mūsų

protėviai uostydami ieškojo

smegenų

maisto

ir

žievės

saugojosi

plėšrūnų. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad mes sunkiai galime prisiminti kvapus pa­ gal

pavadinimus,

tačiau

nepaprastai

gerai

atpažįstame

seniai

užmirštus

kvapus

ir

su jais susijusius asmeninio gyvenimo epizodus (Engen, 1987; Schab, 1991). Kva­ pai gali sukelti nemalonias Brauno

universiteto

emocijas. Rachel Herz

studentus

apgaulingu

ir jos

kompiuteriniu

kolegos

žaidimu

(2004) erzino

kvapioje

patal­

poje. Jei studentai vėliau, vykdydami žodinę užduotį, užuosdavo tą patį kvapą, jų susierzinimas

grįždavo

ir

jie

mesdavo

užduotį anksčiau, negu

tie

studentai, ku­

riems buvo paskleistas kitas kvapas arba nebuvo jokio. M alonūs

kvapai

Jūros, kvepalų

ar

sukelia grindų

mielus

vaško

prisiminimus

virtuvėje

(Ehrlichman

kvapas

primena

ir

gerus

Halpem,

1988).

laikus. Prancūzų

romanistas M arcelis Proustas savo romane „Prarasto laiko beieškant" aprašė, kaip pyragėlio

297

kvapas

atgaivino

seniai

užmirštus

tetos

miegamojo,

esančio

senajame

šeimos name, prisiminimus. „Daiktų kvapas ir skonis, - pastebėjo jis, - mažyčia­ me ir beveik neapčiuopiamame savo esmės lašelyje tvirtai išlaiko beribę atsimi­ nimų struktūrą".

5.33 PAVEIKSLAS. Uoslės smegenys Informacija iš skonio svogūnėlių (žemiau esanti rodyklė) keliauja į smegenų žievės smilkinių skiltį. Netoli jos yra sritis, [ kurią patenka uoslės informacija, sąveikaujanti su skonio receptoriais. Kvapo apdorojimo sritis smegenyse (aukščiau esanti rodyklė) susijusi su informaciją saugančiomis sritimis; tuo galima paaiškinti, kodėl kvapas gali sužadinti prisiminimus.

298

5 SKYRIUS

Kvapai

gali

Didžiosios

prikelti

Britanijos

poilsiavim ą

ir

atkurti

susijusias

kelionių

agentūrų

tinklas

Lunn

šiltam e

pajūryje,

saulėtam e

atsim inim us

bendrovė

em ocijas.

Poly.

savo

Tai

suprato

Norėdam a

prim inti

parduotuvėse

paskleidė

kokosų kvapo įdegio aliejaus arom atą (Fracassini, 2000).

Kūno padėtis ir judėjimas 21 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi kinestezinis ir vestibuliarinis jutimai.

Turėdam i

tik

penkis

jutim us,

su

kuriais

jau

susipažinom e,

negalėtum e

įsidėti

į

bum ą m aisto, atsistoti, ką nors pasiekti ar paliesti. Būtum e bejėgiai. Kad žino­ tum ėte,

kaip

reikalingas

pajudinti

šeštasis

savo

ranką,

jutim as.

kai

norite

Pirm iausia

turite

paspausti žinoti

kieno

apie

nors

esam ą

kito

savo

ranką,

rankų

ir

plaštakų padėtį, o vėliau įsisąm oninti kintančias padėtis jom s judant. Norint ženg­ ti

vieną

žingsnį,

Skaičiavim ai,

tik

kuriuos

koordinuoti, bar

yra

reikia

abipusių

m ūsų

sum enkina

kom piuterių,

net kurie

sm egenų

sm egenys

ryšių

privalo

tuos,

kurie

gali

„žaisti “

su

atlikti

reikalingi

m aždaug

200

raum enų.

jutim am s

ir

judesiam s

loginiam

šachm atų

argum entavim ui.

čem pionatuose,

tačiau

Da­

prireiks

dar daug laiko, kol kom piuterių valdom i robotai įstengs žaisti tenisą su Serena W illiam s ar paprasčiausiai nam uose nuvalyti dulkes. Jau ką tik gim ę kūdikiai turi m ilijonus tokių padėties ir judesio jutiklių. Jų yra visam e m ūsų kūne: raum enyse, sausgyslėse bei sąnariuose, ir jie nuolat tei­ Kinestezija (kinesthesis) -

kia

žmogaus kūno dalių padėties

tikliai iš karto apie tai praneša. Šis kūno dalių padėties ir judėjim o jutim as va­

inform aciją

ir judėjimo jutimo sistema.

dinam as kinestezija. Galim a

sm egenim s.

įsivaizduoti,

Jei

kad

m es

esi

vieno

aklas

sis ir pajuskite tam sią tylą. O

ar

laipsnio

kurčias.

kam pu

pasukam e

riešą,

Užsim erkite, užsikim škite

ju-

au­

kaip reikėtų gyventi be lytėjim o ar kinestezijos

jutim ų, pavyzdžiui, pabudus naktį, nebejausti, kur yra jūsų rankos ir kojos? Tai žino Ianas W aterm anas iš Anglijos Hem pšyro grafystės. 1972-aisais, būdam as 19

m etų,

W aterm anas

čius

jausti

lengvus

užsikrėtė

prisilietim us

retu bei

virusu,

kuris

kontroliuoti

sunaikino

kūno

padėtį

rintys tokią negalią žm onės teigia, jog

jaučiasi tarsi būtų

būtų

1985).

negyvas,

netikras,

ne

jų

(Sacks,

Po

ilgų

nervus, ir

leidžian­

judėjim ą.

Tu­

bekūniai, tarsi kūnas

treniruočių

W aterm anas

išm oko vaikščioti ir valgyti - vizualiai sutelkdam as dėm esį į savo rankas ir kojas bei

duodam as

jom s

atitinkam us

nurodym us.

Tačiau

jei

užgęsta

šviesa,

jis

su­

sm unka ant grindų (Azar, 1998). M ūsų visų rega sąveikauja su kinesteze. Sto­ vėdam i

pastatykite

dešinės

kojos

kulną

priešais

kairės

kojos

pirštus.

Nesudė­

tinga. O dabar užsim erkite ir tikriausiai susvirduliuosite. Vestibuliarinis jutimas

Vestibuliarinis m ūsų

jutim as

kontroliuoja

panašūs

receptoriai,

esantys

trim atis m azgas (5.24

krypstant. šiuose

Skysčiui

vidinės

ausies

judant,

p a v

ausyje.

judėjim ą.

liarinis maišelis, kuris jungia šiuos kanalus su sraige ir yra užpildytas skysčiu, arba

vidinėje

bei

pusratiniai kanalai, kurie atrodo sukantis

yra

padėtį

kūno judėjimo ir padėties,

kaip

giroskopai

kūno)

taip pat ir pusiausvyros, jutimas.

galvai

jutim o

(ir

Biologiniai

judančiu

pusiausvyros

galvos

(vestibular sense) -

.,

yra

a), ir vestibu­

dirginam i

organuose.

Tai

į

plaukelius

Receptoriai

siun­

čia signalus į sm egenis, o šios užtikrina nuolatinį kūno padėties jutim ą ir kartu padeda išlaikyti pusiausvyrą.

JUTIMAI

299

Jeigu jūs sukotės ratu ir staiga sustojote, skystis jūsų pusratiniuose kanaluo­ se ir jūsų kinesteziniai receptoriai ne taip staiga sugrįžta į ram ybės būseną. Tai apgauna jūsų apsvaigusias sm egenis ir kyla pojūtis, kad jūs vis dar sukatės. Šis reiškinys patvirtina zijas

pagrindas.

susidarius

dėsnį, kuris yra

M echanizm ai,

tam

tikrom s

kito

kurie

skyriaus diskusijų

paprastai

aplinkybėm s,

gali

lem ia

m us

apie

tikslius

apgauti.

suvokim o

pasaulio

Supratę,

iliu­

potyrius,

kaip

jie

m us

juntam e

pa­

apgauna, galim e suprasti, kaip veikia m ūsų suvokim o sistem a. Šiam e

skyriuje

„iš

apačios

į

viršų"

požiūriu

panagrinėjom e,

kaip

saulį: pradėjom e tuo, kaip m ūsų išradingi jutim o receptoriai fizinę energiją pa­ verčia nerviniais signalais, siunčiam ais į sm egenis. Taip

pat supratom e „iš vir­

šaus į apačią" požiūrio, t. y., kaip psichika form uoja patyrim ą, svarbą. Juo re­ m iam asi

kitam e

liaujančią

skyriuje.

nugaros

Pavyzdžiui,

sm egenų

skausm as

sm ulkiosiom is

yra

nervų

atsakas

į

inform aciją,

skaidulom is

į

viršų,

ke­

bet

kartu

ir į žem yn perduodam ą inform aciją apie tai, į ką m ūsų psichika kreipia dėm esį. Visas

m ūsų

gaunam ą

patyrim as

nervinę

skausm ą

yra

sm egenyse

inform aciją;

jos

-

gali

net ir tada, kai neveikia

todėl

jos

sukurti

gali

pasirinkti,

suvokiam us

kaip

vaizdus,

aiškinti

garsus

ir

išoriniai dirgikliai. Jutim as ir suvokim as yra

skirtingi vieno bendro dalyko - aplinkinio pasaulio patyrim o - aspektai.

MOKYMOSI REZULTATAI Kiti svarbus jutimai 17 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra lytėjimas.

19 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra skonio jutimas, ir paaiškinki­ te jutimų sąveikos principą.

M ūsų lytėjim o jutim ą iš tiesų sudaro keturi pojūčiai: spaudimo, šilumos, šalčio ir skausmo, kurių derinys su­

Skonį, chem inį jutim ą, sudaro

kelia kitus jutim us, pavyzdžiui, karščio. Iš šių jutim ų

jūčiai - saldumo, rūgštumo, sūrumo, kartumo ir uma-

tik spaudim o pojūtis turi specializuotus receptorius.

penki pagrindiniai po­

mi - bei kvapai, kurie sąveikauja su iš skonio recep­ torių

gaunam a

inform acija.

Liežuvio

gale

ir

šonuose

18 TIKSLAS. Suformuluokite skausmo tikslą ir paaiškinkite biopsi-

bei gom urio gale esantys skonio svogūnėliai turi sko­

chosocialinį požiūrį į skausmą.

nio

Skausm as m ūsų

yra

dėm esį

pavojaus

skelbim o

į

nors

kurią

sistem a,

fizinę

atkreipianti

problem ą.

Viena

skausm o teorija teigia, jog stuburo sm egenys yra „var­ tai", kurie arba atsidaro, kad įleistų skausm ą, arba už­ sidaro,

kad

žm ogus

patiria

ginės mų

jo

įtakos, signalų

neįleistų. skausm ą

Biopsichosocialiniu kaip

pavyzdžiui, į

sm egenis,

trijų

veiksnių

nervinių

skaidulų

psichologinės

požiūriu -

biolo­ siunčia­

įtakos,

receptorius.

Šios

ląstelės

siunčia

inform aciją

sm egenų sm ilkinių skilčių sritį, esančią netoli tos sri­ ties, ja.

kurioje Kvapo

sąveikos

-

apdorojam a įtaka vieno

m ūsų

su

uosle

skonio

jutim o

susijusi

pojūčiui

gebėjim o

inform aci­

yra

jutim inės

daryti poveikį ki­

tam - pavyzdys. 20 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra uoslės jutimas, ir paaiškinki­ te, kodėl kai kurie kvapai taip lengvai sužadina prisiminimus.

pavyz­

džiui, aplinkybių ir m ūsų ankstesnių patyrim ų, ir so-

Uoslė

cialinės-kultūrinės

m o ar skonio jutim ai, jis nėra skaidom as į pagrindi­

kesčių

ir

įtakos,

stebėtojų

pavyzdžiui,

buvim o

-

derinį.

kultūrinių Skausm o

į

lū­ m al­

nius

yra

chem inis

kvapus.

Kitaip

jutim as, nei

tačiau

tinklainės

kitaip

nei

receptoriai,

lytėji­ kurie

šinim o m etodai dažnai apim a ir fiziologinius, ir psi­

reaguoja į spalvą suskaidydam i ją į sudedam ąsias da­

chologinius elem entus.

lis,

5

m ilijonai

uoslės

receptorių,

turinčių

m aždaug

300

5 SKYRIUS

350

skirtingų

kvapų

receptorių

m olekules.

baltym ų,

Receptorių

atpažįsta

ląstelės

atskiras

siunčia

prane­

ja atskirų kūno dalių padėtį bei judesius. M ūsų ves­ tibuliarinį

jutim ą,

kuriuo

jaučiam e

galvos

-

kartu

ir

šim us į uoslės svogūnėlį, o iš jo - į sm ilkinių skiltis

viso kūno - padėtį bei judesius ir išsaugom e pusiau­

ir į lim binės sistem os dalis. Kvapo gebėjim ą sponta­

svyrą,

niškai

šeliai, esantys vidinėje ausyje.

sužadinti

nulem ia

tai,

prisim inim us

kad

sm egenų

bei

sritys,

em ocijas

iš

apdorojančios

dalies

lem ia

pusratiniai

kanalai

ir

vestibuliniai

m ai­

kva­

pus ir saugančios prisim inim us, yra artim ai susijusios.

21 TIKSLAS. Palyginkite kinestezinį ir vestibuliarinį jutimus. M ilijonų me

padėties

m ūsų

kūne,

bei dėka

judesio

jutiklių,

kinestezinis

esančių

jutim as

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti tokį atvejį, kai, sutei­

visa­

kę dėmesį į kokią nors veiklą, nepajutote žaizdos skausmo?

kontroliuo­

5 SKYRIAUS APŽVALGA: Jutimai PASITIKRINKITE 1. Koks yra pagrindinis skirtum as tarp jutim o ir su­

4. Ko m us m oko biopsichosocialinis požiūris į skaus­ m ą?

vokim o? 2. Kokia yra greita įvykių, kurie vyksta pam ačius ir

5. Kuo kvapo užuodim o sistem a skiriasi nuo regos,

atpažinus pažįstam ą žm ogų, seka?

lytėjim o ir skonio jutim o sistem ų?

3. Trum pai apibūdinkite, kaip garso bangas paverčia­ Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

m e suvokiam u garsu.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Absoliutusis slenkstis

(absolute threshold), 258 p. Akloji dėmė (blind spot), 267 p. Akomodacija (accommodation), 266 p. Apdorojimas iš apačios į viršų

(bottom-up processing), 256 p. Apdorojimas iš viršaus į apačią

(top-down processing), 256 p. Atspalvis (hue), 264 p. Bangos ilgis (wavelenght), 264 p. Centrinė duobutė (fovea), 268 p. Dažnio teorija (frequency theory), 282 p. Dažnis (frequency), 279 p. Ikislenkstinis (subliminal), 259 p. Youngo ir Helmholtzo trichromatė

Kūgeliai (cones), 267 p.

Sraigė (cochlea), 279 p.

Kurtumas dėl laidumo sutrikimo

Sraigių implantai (cochlear implant), 284 p.

(conduction hearing loss), 283 p. Lęšiukas (lens), 266 p. Lygiagretusis apdorojimas

(parallelprocessing), 271 p. Nervinis kurtumas

(sensorineural hearing loss), 284 p. Požymių detektoriai

(feature detectors), 270 p. Priešingų procesų teorija

(opponent-process theory), 275 p. Psichofizika (psychophysics), 258 p. Rainelė (iris), 264 p. Regos nervas (optic nerve), 267 p.

Stiebeliai (rods), 267 p. Stipris (intensity), 264 p. Suvokimas (perception), 256 p. Sužadinimas (priming), 259 p. Tinklainė (retina), 266 p. Toliaregystė (farsightedness), 266 p. Tonas (pitch), 279 p. Transdukcija (transduction), 263 p. Trumparegystė (nearsightedness), 266p. „Vartų" kontrolės teorija

(gate-control theory), 291 p. Vestibuliarinis jutimas

(vestibular sense), 298 p.

(trijų spalvų) teorija (Young-Helmholtz

Regumas (acuity), 266 p.

Vėberio dėsnis (Weber’s law), 261 p.

trichromatic (three-color) theory), 274 p.

Signalo aptikimo teorija

Vidinė ausis (inner ear), 279 p.

Jutimas (sensation), 256 p. Jutimų adaptacija (sensory adaptation), 261 p. Jutimų sąveika (sensory interaction), 295 p. Kinestezija (kinesthesis), 298 p. Klausa (audition), 278 p.

(signal detection theory), 258 p. Skirtumo slenkstis

(difference threshold), 261 p. Spalvos pastovumas

(color constancy), 276 p.

Vidurinė ausis (middle ear), 279 p. Vietos teorija (place theory), 282 p. Vyzdys (pupil), 264 p.

Suvokimas

Atrankinis dėmesys Suvokimo iliuzijos Suvokimo kūrimas Formos suvokimas Gylio suvokimas Judesio suvokimas Suvokimo pastovumas Suvokimo įprasminimas Jutimų ribojimas ir sugrąžinta rega Suvokimo adaptacija Suvokimo nuostata Suvokimas ir žmogiškasis veiksnys Ar yra nejutiminis suvokimas? Apie nejutiminio suvokimo apraiškas Nuojauta ar apsimetimas? Nejutiminio suvokimo eksperimentai

amžiuje Lewiso ir Clarko ekspedicijos vadovas M eriwetheris Le­

XIX

wisas

vykdė

tyrimus

atitrūkęs

į priekį nuo

savo

grupės. Išgąs­

dintas iš krūmų išlindusio agresyvaus pilkojo lokio, Lewisas gel­ bėdamasis šoko į upę, ir lokys pasitraukė. Keliaudamas 12 my-

lių atgal į savo grupę, Lewisas pastebėjo, jog ir kiti žvėrys jam ėmė rodytis grės­ mingi, ir iš atsargumo jis kelis nušovė. „Dabar man atrodė, kad visi aplink esantys žvėrys

susimokė

ir

nori

mane

sunaikinti",

-

teigė

mokslininkas

(Larsen,

2004).

Pamokytas šio bauginančio susitikimo, Lewisas kitaip pradėjo suvokti pasaulį. Praėjus dviem

šimtmečiams prie Amadou

Diallo, beginklio

emigranto

iš Va­

karų Afrikos, stovinčio greta savo daugiabučio namo Bronkse, priėjo keturi Niu­ jorko

policininkai.

kumentą, tesnių

iš

Kai

kišenės

susidūrimų

Amadou,

traukė

-

norėdamas

piniginę,

pamanė,

kad

parodyti

policininkai

Diallo

-

traukia

tapatybę

matyt,

patvirtinantį

išgąsdinti

pistoletą.

Gatvės

savo

do­ anks­

prekeivis

žu­

vo, suvarpytas daugiau kaip 40-ies kulkų. M aždaug truoja

šie

prieš

sukonstruotume zinę

2400

atvejai: mes

energiją

išorės (iš

metų

Platonas

suvokiame pasaulį,

apačios

į

mes

viršų)

teisingai

objektus

privalome ir

pastebėjo

protu

ir

aptikti

vėliau

ją

principą,

jutimais. Kad iš

aplinkos

paversti

kurį savo

ilius­ galvose

sklindančią

fi­

signalais

(šis

nerviniais

procesas tradiciškai vadinamas jutimu). M es taip pat privalome atrinkti, sutvarkyti ir interpretuoti (iš viršaus į apačią) savo jutimus (šis procesas tradiciškai vadi­ suvokimu).

namas 6.1 PAVEIKSLAS. Atrankinis dėmesys Ką jūs matote? Ar skritulius su baltomis juostomis, ar kubą? Jei įdėmiai žiūrėsite į kubą, galėsite pastebėti, kad jis keičia savo vietą: mažasis X nuo priekinės sienos persikelia ant galinės. Kartais atrodo, jog kubas išnyra priešais lapą, o skrituliai pasilieka už jo; o kartais skrituliai atrodo tarsi skylės lape, pro kurias matyti kubas - taip, tarsi jis būtų kitoje lapo pusėje. (Iš Bradley ir kiti, 1976.)

M es

ne

tik

juntame

neapdorotus

vaizdus

bei

garsus,

skonius

bei kvapus, bet ir juos suvokiame. M es girdime ne tik garsų bei ritmų mišinį, bet įtaką

ir

vaiko ne

puolimas)

verksmą,

tik

mūsų

bei

kultūriniai

transporto

jutiminių

ūžesį,

sistemų

lūkesčiai

crescendo.

simfonijos

biologija,

(policininkai

bet yra

ir

Suvokimui

ankstesnė

mokomi

patirtis

tikėtis

ir

daro (lokio

susidoroti

su „veiksmais"). Transformuodami jutimus į suvokimus, mes sukuriame prasmę.

Atrankinis dėmesys 1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip sąveikauja dėmesys ir suvokimas.

Suvokiniai kite giau kurių

kyla

vienas

po

dėmesį į tai, kad negu

vieną

kiekvienas

6.1

suvokinį. yra

kito

-

kai

P A V E IK S L E

Skritulius

vienodai

vienas

išnyksta,

pavaizduotas galima

tikėtinas;

jūsų

suskirstyti protas

atsiranda

Neckerio į

kelis

šokinėja

kitas.

kubas

logiškus nuo

prie kito. Jūs žinote, kad yra įmanomos kelios šio paveikslo interpretacijos, ta-

Atkreip­

sukelia vieno

dau­

vaizdus, vaizdo

SUVOKIMAS

čiau konkrečiu m om entu sąm oningai galite patirti tik vieną. Tai iliustruoja svarbų principą: m ūsų sąm oningas dėm esys yra atrankinis. nu­

Atrankinis dėmesys

šviestą prožektoriaus spindulio - tik ribotą dalį to, ką gebam e patirti. Pasak vieno

(selective attention) -

Atrankinis m okslinio

reiškia,

dėm esys

vertinim o, m ūsų

kad

vienu

m om entu

penki pojūčiai priim a

įsisąm oninam e

11

000

000

-

bitų

tarsi

inform acijos

sąmoningas susitelkimas

per sekundę, o m es sąm oningai apdorojam e tik 40 bitų (W ilson, 2002). Tačiau

ties atskirais dirgikliais,

m es puikiai intuityviai panaudojam e likusius 10 999 960 bitų. Kol neperskaitėte

pavyzdžiui, kokteilių vakarėlio

šio sakinio, nejutote batų ant savo kojų arba kad jūsų nosis yra jūsų žvilgsnio

metu.

linijoje.

Perskaičius

jūsų

dėm esys

staiga

pakrypsta

kitur:

jūsų

kojos

pasijunta

įspraustos į batus, o nosis atkakliai braunasi į popieriaus lapą priešais jus. Kol buvote

susikaupę

ties

šiais

žodžiais,

nežinojote

ir

apie

inform aciją,

ateinančią

iš periferinio regos lauko. Tačiau jūs galite tai pakeisti. Žiūrėdam i į žem iau esantį X, pastebėkite, kas yra aplink šią knygą (puslapio kraštai, stalo paviršius ir kt.). X Kitas

atrankinio

dėm esio

pavyzdys

kokteilių

yra

vakarėlio

efektas

-

t.

y.

gebėjim as sutelkti dėm esį tik į vieną balsą iš daugelio (nors vos tik kitas balsas ištars jūsų vardą, jūsų pažintinis radaras akim irksniu perkels šį balsą į jūsų są­ m onę). Už

šį sutelktą

klausym ąsi tenka

m okėti. Įsivaizduokite, kad

per ausines

girdite du pokalbius - vieną - viena ausim i, kitą - kita, ir kad jūsų prašo pa­ kartoti kairėje ausyje girdim ą tekstą. Kai sutelkiate dėm esį į tai, kas sakom a į kairiąją buvo

ausį, jūs

sakom a

į

nesuvokiate dešiniąją

to, kas

ausį,

sakom a

tikriausiai

į dešiniąją. Vėliau

nieko

nepasakysite

paklausti, kas

(nors

galėsite

nu­

rodyti kalbėtojo lytį ir garso stiprum ą). Sąm oningo suvokim o lygiu m ūsų dėm esys yra padalytas. Jei vairuodam i au­ tom obilį

kalbėsite

paaiškina,

kodėl

telefonu,

jūsų

vairuotojai

dėm esys

dažniausiai

šokinės

nutyla,

nuo

kai

kelio

prie

sudėtinga

telefono.

situacija

Tai

reikalauja

viso jų dėm esio. Dėm esio kilnojim as atim a ir šiek tiek laiko, ypač kai šitai vyksta atliekant dėm esį

sudėtingas iš

užduotis

telefoninio

(Rubenstein

pokalbio

į

su

situacija.

Vairavim o

im itavim o

te,

kalbantys

m obiliuoju

telefonu

ir

kiti,

vairavim ą

galim a

eksperim entuose, studentai

2001).

Tačiau

truputį ir

perkeliant

pavėluoti

atliktuose

pastebėdavo

net

Jutos

susidoroti universite­

reaguodavo

į

švieso­

forus, kelio ženklus ir kitus autom obilius vėliau (Strayer ir Johnston, 2001; Strayer ir kiti, 2003). Panašūs dalykai atsitinka ir su kai kuriais patyrusiais lėktuvų pilotais: sutelkę dėm esį į duom enis, rodom us skrydžių im itatoriaus prietaisų sky­ delyje,

bei

į

priekinį

stiklą,

jie

nepastebėdavo

lėktuvų,

užblokavusių

jų

leidi­

m osi taką (Haines, 1991). Iš gausybės regim ųjų kam e

apdoroti

tik

ntelis

Cervone

(1983)

vieną

m inutę

trunkantį

čių

krepšinio

čių

krepšininkų

dirgiklių, kurie nuolat esti priešais m us, m es pasiren­

kelis.

žaidėjų vaizdo

Ulricas

tai

labai

vaizdo vaizdas įrašu.

Neisseris

(1979),

įtikinam ai

įrodė.

įrašą, buvo

Robertas Jie

Becklenas

padem onstravo

ir

Da­

žm onėm s

kuriam e

trijų

juodais

m arškinėliais

vilkin­

uždengtas

trijų

baltais

m arškinėliais

vilkin­

Žiūrovų

buvo

prašom a

nuspausti

m ygtuką

vieną kartą, kai tik juodais m arškinėliais vilkintys žaidėjai perduoda kam uolį.

kiek­

303

304

6 SKYRIUS

6.2 PAVEIKSLAS. Gorilos tarp mūsų Sutelkę dėmesį į vieną užduotį (skaičiuoti, kiek kartų vienas iš trijų komandos narių perdavė kamuolį) maždaug pusė žiūrovų pademonstravo nedėmesingumo aklumą, nepastebėdami praeinančios aiškiai matomos gorilos.

V aizdo įrašui įpusėjus, parodyta per aikštę einanti jauna m oteris su skėčiu. D au­ gum a

žiūrovų

žaidėjus,

jog

vaizdajuostę,

buvo

taip

visiškai

sutelkę

jos

žiūrovai

dėm esį

nepastebėjo.

labai

nustebo

į

K ai

juodais

m arškinėliais

m okslininkai

išvydę

m oterį.

jiem s

N eseniai

iš

vilkinčius

naujo

parodė

pakartotam e

eks­

Nedėmesingumo aklumas

perim ente

(inattentional blindness) -

žaidėjų būrį nusiuntė gorila apsirengusį asistentą (žr. 6.2 pav .) . Pasirodžiusi ek­

matomų objektų nepastebėjimas,

rane

kai dėmesys sutelktas į ką nors

stropiai

kita.

m esingum o aklum ą. Jie nepastebėjo gorilos.

m okslininkai

5-9

Ir

D anielis

sekundes gorila skaičiuojančių

kitų

Sim onsas

daužydavo

perdavim us

eksperim entų

m etu

ir

Christopheris

kum ščiais sau eksperim ento

žm onės

Chabrisas

(1999)

į krūtinę. Ir vis tiek

dalyvių

stulbinam ai

padem onstravo

nepastebėdavo,

į

pusė nedė­

kas

vyksta

jų regos lauke. Po trum po regim ojo įvykio gali išnykti didelis kokakolos bute­ lis, atsirasti turėklai, pasikeisti drabužių spalva, o žiūrovai dažniausiai šito ne­ pastebi

(Resnick

nedėm esingum o ness): 6.3 PAVEIKSLAS. Aklumas pokyčiams Kol vyras (su akiniais) aiškina kelią statybininkui, du eksperimento rengėjai įžūliai praeina tarp jų nešini durimis. Per šį trukdymą statybininkas susikeičia vietomis su kitu vyru, dėvinčiu kitos spalvos drabužius. Dauguma žmonių, sutelkę dėmesį į kelio aiškinimą, šio pokyčio nepastebi. (Iš Daniel Simons.)

du

ir

kiti,

aklum o

trečdaliai

1997; form a

žm onių,

Sim ons, dar

1996;

aiškinusių

Sim ons

aklum u

vadinam a kelią

ir

A m binder,

pokyčiam s

statybininkui,

2005).

(change

Ši

blind­

nepastebėdavo,

kad

jį pakeitė kitas (žr. 6.3 pav.) . K as dingo iš akių, tas dingo iš galvos. Pasitaiko ir pokyčių tų

negirdėjim as

žm onių,

sutelkę

(change dėm esį

deafness). į

žodžių

V ieno

(kartais

eksperim ento sudėtingų)

m etu

40

procen­

kartojim ą,

nepastebėjo,

aklum as

pasirinkim ui

kad pasikeitė kalbėtojas (V itevich, 2003). Taip (choice

pat

stebinanti

nedėm esingum o

blindness). Šį reiškinį atrado

aklum o švedų

form a

yra

m okslininkų

grupė. Petteris Johans-

sonas ir jo kolegos (2005) 2-5 ar daugiau sekundžių rodė 120 savanorių dviejų m oterų veidus ir po to klausė, kuri iš jų yra patrauklesnė. V ėliau m okslininkai apversdavo

nuotraukas,

paduodavo

eksperim ento

dalyviam s

nuotrauką

ters, kuri jiem s atrodė patrauklesnė, ir prašydavo paaiškinti, kodėl taip pasirin-

tos

m o­

SUVOKIMAS

ko.

3

iš

m ento retai

15

kartų

dalyviam s

sukti

m okslininkai

parodydavo

pastebėdavo

apgaulę

m ikliai

veidą,

kurio

13

procentų

(tik

pakeisdavo nebuvo

jie

sukeistų

nuotrauką

ir

eksperi­

pasirinkę. Žm onės nuotraukų),

bet

305

ne

noriai

tik aiš­

kindavo, kodėl jiem s labiau patinka veidas, kurį jie iš tikrųjų buvo atm etę. „Ją pasirinkau

todėl,

kad

ši

m oteris

šypsosi",

-

aiškino

vienas

eksperim ento

daly­

vis (nors iš tiesų buvo išsirinkęs m oterį rim tu veidu). Po eksperim ento paklausti, ar „hipotetiniam e eksperim ente" jie pastebėtų, kad nuotraukos sukeistos, 84 pro­ centai

dalyvių

pastebėti

tvirtino,

reiškinio,

jog

kurį

tikrai

m okslininkai

pastebėtų. vadina

Jie

(ar

padem onstravo

m atote

negebėjim ą

žiburėlius

jų

akyse?)

aklum u pasirinkim o aklum ui (choise-blindness blindness). Kai kurie stiprūs dirgikliai gali m us priversti praregėti staiga (pop-out), kai nepaprastai veiksle,

šiuos

ryškus

patraukia

dirgiklius:

dirgiklis, m ūsų jie

pavyzdžiui,

žvilgsnį.

Tik

reikalauja

m ūsų

vienintelis

ne

m es

besišypsantis

nusprendžiam e

dėm esio.

M eriwetheris

veidas

atkreipti

6.4

pa-

dėm esį

Lewisas

6.4 PAVEIKSLAS. Staigaus praregėjimo reiškinys

į

negalėjo

nepastebėti jį puolančio lokio.

MOKYMOSI REZULTATAI Atrankinis dėmesys botą 1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip sąveikauja dėmesys ir suvokimas. Proceso, kuris tradiciškai vadinam as jutim u, m etu m ū­ sų

regos,

klausos,

skonio,

uoslės

bei

lytėjim o

pojū­

o sys

kiekį

duom enų,

bom barduojančių

m ūsų

pojūčius,

likusius duom enis blokuojam e. Šis sutelktas dėm e­ gali sukelti nedėm esingum o

aklum o, aklum o

po­

kyčiam s ar net aklum o pasirinkim ui reiškinius.

čiai aptinka aplinkos fizinę energiją ir paverčia ją ner­ viniais m ūsų

signalais. sm egenys

atsirenkam e, į ką

Pasitelkusios suvokia

šių

žinias signalų

bei

lūkesčius,

prasm ę.

atkreipti dėm esį ir apdorojam e

M es ri­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar prisimenate atvejį, kai, sutelkę dėmesį į vieną dalyką, nepastebėjote ko nors kito (pavyzdžiui, skausmo, prisiartinančio žmogaus, muzikinio fono)?

Suvokimo iliuzijos 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip iliuzijos padeda suprasti kai kuriuos dirgiklių pavertimo prasmin­ gais suvokiniais būdus. M okslininkus

ilgus

m etus

stebino

suvokim o

iliuzijos:

kodėl

pasiduodam e

iliuzi­

jom s, net jei patys tai suvokiam e? Iliuzijos parodo jutim ų sistem inim o ir įprasm i­ nim o būdus. Iliuzijos apšviečia. Panagrinėkim e šešias tokias suvokim o iliuzijas:

Pirmoji iliuzija. Matome 1889 metais Franzo MūllerioLyerio sukurtą klasikinį iliuzijos pavyzdį. Ar kuri nors atkarpa - AB arba BC, - atrodo ilgesnė? Daugumai žmonių atkarpos atrodo vienodo ilgio. Staigmena! Jos nevienodos. Jūsų liniuotė patvirtintų, kad atkarpa AB yra visu trečdaliu ilgesnė už atkarpą BC. Kodėl akys mus apgauna? (Vieną paaiškinimą rasime 317 p.)

306

6 SKYRIUS

Antroji

iliuzija .

pačiame

Matome

kambaryje,

dvi

dviejų

merginų

neretušuotas

esančių

fotografijas.

tame Šie

du vaizdai pateikiami taip, tarsi į kambarį būtų žiūrima pro

mažą

skylutę.

Kodėl

pasikeičia

merginų

ūgis,

kai

keičiasi jų buvimo vieta? (Tai bus paaiškinta 318 p.)

Trečioji iliuzija . Ar St. Louiso

Gateway arkos aukštis didesnis už jos plotį (tai didžiausia pasaulyje žmogaus sukurta iliuzija)? O gal atvirkščiai? Iš tikrųjų jos aukštis yra lygus pločiui. Ir vėl rega mus klaidina. Kodėl? (313 p. mes dar kartą aptarsime šį reiškinį.)

Ketvirtoji iliuzija. Štai dar viena smegenų virtualios realybės konstrukcija, kurią

1935 metais aprašė Hansas Wallachas. Ar matote iliustracijos apačioje šviesų pilką vikšrą, besirangantį per juodus brūkšnius? Iliuzinis vikšras tėra trumpi pilki brūkš­ niai iš viršutiniojo paveikslėlio su papildomai nupieštais juodais brūkšniais. Visa kita, ką jūs suvokiate, yra jūsų „kūrybinio genijaus" rezultatas (Hoffman, 1998). (Žr. diskusiją apie grupavimo principus, 309 p.).

Penktoji iliuzija. Tikrieji virtualiosios tikrovės kūrėjai yra

ne programuotojai, o smegenys, kurias programuotojai apgaulingai priverčia konstruoti virtualiąją tikrovę. Donaldo Hoffmano (1998) banga yra plokščias dviejų matavimų piešinys. Tačiau ar galite suvokti, kad jis plokščias? Nelengvai. Jūsų smegenys atkakliai kuria neegzistuojančią bangą. Smegenys ją konstruos visiškai kitaip, jei knygą apversite aukštyn kojomis. Kaip pamaty­ site 314 puslapyje, bangos iliuzija yra susijusi su prielaida apie šviesos šaltinį.

307

SUVOKIMAS

Šeštoji iliuzija. Iliuzijos kyla ir kitų jutimų pagrindu. Daugiau kaip prieš šimtą

„Ar jūsų regos sistema supyko?

metų psichologą Wilhelmą Wundtą suglumino tai, kad žmonės, klausydamiesi

Ji iš ištiso audeklo gabalo

metronomo ar laikrodžio tiksėjimo, girdi pasikartojantį 2, 3 ar 4 dūžių ritmą:

konstruoja erdvinę bangą ir dar

ne vienodą tik-tik-tik-tik, koks jis iš tikrųjų yra, o, sakykime, TIK-tik-TIK-tik-

ją pagražina kintančiomis

TIK-tik. Iš vienodo tiksėjimo, kuris pasiekia ausį, kiekvienas klausytojas nesąmo­

dalimis. Tad ar turėtume

ningai susikuria girdimą derinį. Koks suvokimo dėsnis čia tinka?

nepasitikėti tuo, ką matome, dabar žinodami, jog regėjimas

(Atsakymo ieškokite 319 p.)

yra linkęs mus apgauti?"

Šiuose

galvosūkiuose

reikšm ingesnis paprastai

laim i

už

rega.

regos

vyraujančios

kitus

pojūčius.

M es

Kai

dažnai

tarp

iliuzijos regos

ir

šį

regos

patiriam e

rodo, kitų

kad

regos

jutim ų

vyravim o

kyla

pojūtis

Donald Hoffman,

prieštara,

reiškinį.

Visual Intelligence, 1998

Nors,

(„Regos intelektas")

žiūrint film ą, garsas sklinda iš projektoriaus, esančio už nugaros, m es jį suvo­ kiam e kaip sklindantį iš ekrano, nes ten regime kalbančius aktorius. Kino teat­ re,

žiūrėdam i

tvirčiau

į

ekrane

kalniukais “

„am erikietiškaisiais

atsirem iam e, nors

kiti m ūsų

važinėjančius

jutim ai „sako", kad

m es

žm ones,

nejudam e. Abiem

atvejais rega persveria kitus jutim us.

Regos vyravimas

(visual capture) regos polinkis užgožti kitus jutimus.

Klausa taip pat gali persverti kitus jutim us. Kirsten Hotting ir Brigitte Roder (2004) eksperim ento savanoriam s liepė skaičiuoti, kiek kartų bus palytėti jų pirš­ tai. Kartu jie girdėjo pasikartojančius garsus. Kai vieną palytėjim ą lydėdavo dau­ giau

negu

vienas

garsas, dalyviai dažnai sakydavo

pajutę

ne

vieną

prisilietim ą.

Taigi odą veikia ne vien lytėjim as.

MOKYMOSI REZULTATAI Suvokimo iliuzijos 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip iliuzijos padeda suprasti kai ku­ riuos dirgiklių pavertimo prasmingais suvokiniais būdus.

Suvokim o

iliuzijos

žavi

psichologus,

nes

jos

parodo,

kaip tvarkom e ir aiškinam e jutim us. Kai regim oji in­ form acija konfliktuoja su kitų jutim ų inform acija, m ū­ sų

sm egenys

im dam os

paprastai

regim ąją

šią

prieštarą

inform aciją.

Šis

m as

regos

vyravimu.

Klausos

form aciją

inform aciją

išsprendžia polinkis

sutvarkyti:

paverstum e

išskirti

objektus

pri­

gali

Kaip manote, ką reikėjo patikslinti: vaizdą, kurį matėte, ar gar­ sus, kuriuos girdėjote?

vadina­

prasm ingais iš

ginče

ištariami žodžiai ir žmonių veido išraiška buvo nesinchroniški?

3 TIKSLAS. Apibūdinkite, koks yra geštaltinės psichologijos indėlis į mūsų suvokimo supratimą.

jutim inę

lytėjim o

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar esate kada nors žiūrėję kino filmą, kai

Suvokimo kūrimas Kad

ir

nugalėti klausa.

suvokiniais,

aplinkos,

įžvelgti

privalom e jų

šią

prasm ingą

in­ ir

nekintam ą form ą, pam atyti, kokiu atstum u jie yra ir kaip juda. Kai kurias m ūsų aptartas glum inančias iliuzijas paaiškina sm egenų suvokinio kūrim o taisyklės.

308

6 SKYRIUS

Geštaltas

XX

(gestalt) -

jutim us

a.

pradžioje

sujungia

į

grupė

vokiečių

suvokim us.

psichologų

Suvokiantis

pradėjo

žm ogus

dom ėtis,

keletą

savo

kaip

psichika

jutim ų

susieja

į

(vok. Gestalt - form a, visum a). Geštaltinės psichologijos šalininkai nu­

sudaryta visybė. Geštaltinės

geštaltą

psichologijos atstovai pabrėžia

rodė

mūsų polinkį informacijos dalis

kuriuos jutim as virsta suvokim u. Pažvelkite į 6.1 pav.: iš tikrųjų m atyti aštuoni

jungti į prasmingą visumą.

juodi

daug

tokio

skrituliai,

m ūsų

psichikos

turintys

po

tris

gebėjim o baltas

pavyzdžių

ir

linijas. Tačiau

aprašė

kai

principus,

žiūrim e

į

pagal

juos

visus

kartu, regim e visą form ą - „Neckerio kubą“. Geštaltinės

psichologijos

šalininkai

m ėgo

sakyti,

kad

suvokiam a

visum a

gali

skirtis nuo savo dalių sum os. Sum aišykite natrį (korozinį m etalą) su chloru (nuo­ dingosiom is

dujom is)

ir

turėsite

kažką

visiškai

nauja

-

valgom ąją

druską.

Pa­

našiai ir suvokiam a form a yra nauja visum a, kurios savybių neturi jos sudeda­ m osios dalys (Rock ir Palm er, 1990). M ūsų

nesuvaldom as

noras

surinkti

regim uosius

bruožus

į

išbaigtas

form as

yra susijęs su inform acijos apdorojim u iš apačios į viršų, pradedant įvesties ly­ gio jutim ine analize, bei inform acijos apdorojim u iš viršaus į apačią, kurio m e­ tu juo

naudojam as daugiau

m ūsų

patyrim as

bei

apie

inform acijos

sužinom e

šią

lūkesčiai,

aiškinant

šiuos

apdorojim o

pojūčius.

sistem ą,

juo

Tačiau

neapibrėž-

tesnis tam pa skirtum as tarp jutimo ir suvokimo. Jutim as nėra vien tik inform a­ cijos apdorojim as iš apačios į viršų, o suvokim as nėra vien tik inform acijos ap­ dorojim as

iš

viršaus

į

apačią.

Jutim as

ir

suvokim as

susilieja

į

nenutrūkstam ą

procesą, kuris plėtojasi iš specializuotų detektorių ląstelių į viršų ir iš m ūsų prie­ laidų į apačią. Kai skaitysite apie šiuos dėsnius, turėkite galvoje jų išreiškiam ą esm inę tie­ są: m ūsų sm egenys ne tik registruoja inform aciją apie pasaulį - jos geba daug daugiau. Suvokti - tai ne vien atverti „langines “ ir leisti vaizdui palikti pėdsa­ ką

sm egenyse.

M es

visada

perfiltruojam e

jutim inę

inform aciją

ir

ją

paverčiam e

prasm ingais suvokiniais. Psichika yra svarbi.

Formos suvokimas 4 TIKSLAS. Paaiškinkite figūros ir fono ryšį bei formos suvokimo grupavimo principus.

Įsivaizduokite, kad norite sukurti vaizdo-kom piuterinę sistem ą, kuri, kaip ir akiųsm egenų

sistem a,

galėtų

atpažinti

žm onių

veidus.

Kokių

gebėjim ų

reikėtų

šiai

sistem ai?

Figūra ir fonas Pirm iausia pirm oji

ši

sistem a

užduotis

aplinkos,

yra

vadinam os

turėtų

m okėti

išskirti fonu.

išskirti

bet

kurį

Balsas,

į

veidus

iš

jų

kurį

jūs

fono. Suvokiant m ūsų figūra, iš

objektą, vadinam ą atkreipiate

dėm esį

jį

supančios

pobūvio

m etu

Figūra ir fonas

tarp daugelio balsų, tam pa figūra, o visi kiti - fonu. Skaitant žodžiai yra figū­

(figure-ground) -

ra, o

baltas

popieriaus

lapas

-

fonas. 6.5 “

pav.

figūros

ir

fono

santykis

nuolat

regimojo lauko sutvarkymas

kinta, tačiau m es visada „sudėstom e

į objektus (figūras), kurios

je, fonas yra už jos. Kintanti figūra ir fonas dar kartą patvirtina, kad tas pats

dirgiklius taip, kad figūra m atom a priešaky­

išsiskiria iš aplinkos (fono).

dirgiklis gali sukelti ne vieną vaizdą.

SUVOKIMAS

309

6.5 PAVEIKSLAS. Dvikryptės figūros ir fonas

Grupavimas Išskyrę figūrą iš fono, m es (ir m ūsų vaizdo-kom piuterinė sistem a) turim e ją pa­ versti

prasm inga

form a.

K ai

kuriuos

pagrindinius

požym ius,

vą, judėjim ą, tam sos ir šviesos kontrastus, m es apdorojam e tom atiškai tim us,

m ūsų pav.).

(6.6 kurios

(Treism an,

yra

protas

Šios

1987).

Siedam as

vadovaujasi

taisyklės,

pritaikom os

net

tam

ir

įform indam as

tikrom is

kurias

nustatė

šešių

m ėnesių

dirgiklių

geštaltinės kūdikiam s,

pavyzdžiui, akim irksniu

šiuos

ir au­

pagrindinius

grupavim o

psichologijos patvirtina

spal­ ju­

taisyklėm is

tyrinėtojai

idėją,

kad

ir su­

vokta visum a skiriasi nuo paprastos jos dalių sum os (Q uinn ir kiti, 2002; Rock

Grupavimas (grouping) suvokimo

polinkis

telkti

į vientisas grupes.

ir Palm er, 1990).

6.6 PAVEIKSLAS. Dirgiklių grupavimas Vientisumas

Artumas

Panašumas

Susietumas

Artumas. Telkiame greta viena kitos esančias figūras. Matome ne šešias atskiras linijas, bet tris jų poras. Panašumas. Grupuojame tarpusavyje panašias figūras. Matome vertikalius tokių pat formų - trikampių ir skritulių - stulpelius, o ne horizontalias mišrių formų eiles. Vientisumas. Suvokiame vienalyčius, ištisinius, o ne pertraukiamus vaizdus. Pavyzdyje galėtume matyti keletą besikaitaliojančių pusskritulių, tačiau suvokia­ me tiesią ir banguotą linijas, Susietumas. Taškus, linijas ar plotus, kai jie yra vienodi ir sujungti, mes suvokiame kaip atskirą vienetą. Uždarumas. Jei figūra yra neištisinė, su spragomis, mes jas „užpildome", kad susidarytų užbaigta visybė. Atrodo, kad trys ratukai yra pilni, tik juos užstoja (iliuzinis) trikampis. Reikia pridėti tik trumpas linijas, kurios uždaro ratukus, ir mūsų smegenys trikampio jau neberodo.

dirgiklius

310

6 SKYRIUS

6.7 PAVEIKSLAS.

Grupavimo taisyklės Kokia šios neįmanomos šuns būdos paslaptis? Jūs tikriausiai šią šuns būdą suvokiate kaip geštaltą ištisą (nors neįmanomą) konstrukciją. Iš tiesų jūsų smegenys šiame paveiksle primeta vientisumo pojūtį. Kaip matome 319 p. pateiktoje nuotraukoje, čia veikia geštalto grupavi­ mo taisyklės - uždarumas ir nenutrūkstamumas.

Dažniausiai

šios

grupavim o

taisyklės

padeda

m um s

konstruoti

tikrovę.

Ta­

čiau kartais jos m us nuveda klaidingu keliu, kaip atsitiko m um s suvokiant pilkąjį vikšrą, aprašytą ketvirtosios iliuzijos pavyzdyje (306 p.), arba žiūrint į šuns bū­ dą 6.7

pav.

Gylio suvokimas 5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kokia yra gylio suvokimo svarba ir kaip regimojo skardžio tyrimai padeda šį gebėjimą suprasti.

Gylio suvokimas

Dvim ačius

(depth perception) -

m us.

gebėjimas matyti trimačius

jų

atvaizdus

Trim ačių

nuotolį

nuo

objektų m ūsų.

nam o

m es

m atym as, Tik

kažkaip

vadinam as

žvilgterėję

aukštį. Iš

gylio

įvertinam e

suvoki­

leidžia

įvertinti

suvokim u,

nuotolį

gebėjim as

trim ačius

atvažiuojančio

dvimačiai atvaizdai. Tai leidžia

lydį dengė tvirtas stiklas, m odelį. Idėja atlikti šį eksperim entą Gibson kilo išky­

nustatyti objektų nuotolį.

laujant - valgant priešpiečius ant Didžiojo kanjono krašto. Ji susidom ėjo, ar pra­ kūdikis,

žiūrėdam as

nuo

įgim tas. Eleanor

au­

ir Richardas

(1960) tai nustatė, panaudoję

yra

iki

objektus, nepaisant to, kad

vaikščioti

šis

į

tinklainėje projektuojami

W alkas

dalies

pertvarkom e

tom obilio

dedantis

ar

tinklainėse

Gibson

stataus skardžio, kurio

skardžio

žem yn,

suvokia

nuo­

pavojin­

gą nuolydį ir grįžta atgal? Kom elio

Regimasis skardis

(visual cliff) -

sių

kūdikius

universiteto ant

laboratorijoje

regim ojo

skardžio

Gibson

ir

W alkas

krašto

(6.8

pav.).

užkeldavo M otinos

6-14

kviesdavo

m ėne­ savo

laboratorinis prietaisas tirti,

vaikus šliaužti stiklu. Tačiau daugum a kūdikių atsisakydavo tai daryti, taip paro­

kaip kūdikiai ir gyvūnų jaunikliai

dydam i, kad jie suvokia gylį. Galbūt kūdikiai jau nuo ropojim o laikotarpio išm oksta

suvokia gylį.

suvokti gylį. Gyvūnų jaunikliai, dar neturintys jokios regos patirties, pavyzdžiui, kačiukai, vienos dienos ožkytės, tik ką išsiritę viščiukai, reaguoja panašiai. Kiekviena rūšis iki tol, kol išm oksta vaikščioti, jau turi reikalingus suvoki­ m o gebėjim us. Apie trečiąjį m ėnesį jie jau naudojasi geštalto suvokim o taisyk­ lėm is, ilgiau žiūrėdam i į naujų daiktų grupes (Quinn ir kiti, 2002). Fizinis bren­ dim as parengia m us atsargiai elgtis su aukščiu, o patirtis sustiprina šį atsargu-

SUVOKIMAS

6.8 PAVEIKSLAS. Regimasis skardis

mą. Kūdikių atsargumas didėja kartu su patirtimi ropojant, nesvarbu, kokio am­ žiaus jie pradeda ropoti. Kaip mums tai pavyksta? Kaip dvimačius atvaizdus tinklainėje paverčiame trimačiais suvokimais? Mes remiamės gylio požymiais, kurie veikia regint abiem akims, ir kitais požymiais, kurie gali veikti ir regint viena akimi.

Eleanor Gibson ir Richar­ das Walkas, norėdami nustatyti, ar kūdikiai ir gyvūnų jaunikliai suvokia gylį, sukūrė šį skardžio, kurio nuolydį dengia stiklas, modelį. Net įkalbinėjami kūdikiai atsisako šliaužti stiklu per skardį, o tai rodo, kad gylį suvokia net labai jauni žmonės ir gyvūnai.

Binokuliniai požymiai 6 TIKSLAS. Apibūdinkite du gylio suvokimo binokulinius požymius ir paaiškinkite, kaip jie pade­

Binokuliniai požymiai

da smegenims apskaičiuoti atstumą.

(binocular cues) -

Pamėginkite paimti du pieštukus ir sudurti juos galiukais prieš save, kai abi akys atmerktos. Dabar padarykite tai, užmerkę vieną akį. Pastebėsite, kad užduotis pasunkėjo. Šis pavyzdys patvirtina binokulinių požym ių svarbą nustatant ats­ tumą iki arti esančių objektų. Dvi akys geriau negu viena. Kadangi mūsų akys yra maždaug per 6 cm viena nuo kitos, jų tinklainėse susidaro truputį skirtingi pasaulio atvaizdai. Šis atvaizdų skirtum as tinklainėse yra svarbus signalas suvokiant atstumą. Kai laikote pirštą tiesiai prieš nosį, jūsų akies tinklainėse gaunami gana skirtingi atvaizdai. (Galite tai pastebėti užmer­ kę vieną, paskui kitą akį, arba mėgindami padaryti „dešrelę iš pirštų“, 6.9 pav.)

žiūrint abiem akimis, pavyzdžiui,

gylio požymiai, kurie gaunami

atvaizdų tinklainėse skirtumas ir konvergencija.

Atvaizdų skirtumas tinklainėse (retinal disparity) binokulinis gylio suvokimo požymis. Lygindamos iš abiejų akių gaunamus atvaizdus, smegenys apskaičiuoja atstumą: kuo daugiau skiriasi objekto atvaizdai abiejų akių tinklainėse, tuo arčiau yra objektas.

6.9 PAVEIKSLAS. Kintančio ilgio pirštai Laikykite savo du smilius maždaug 13 cm prieš akis taip, kad atstumas tarp pirštų galiukų būtų 1,3 cm. O dabar pažvelkite toliau ir pastebėsite keistą dalyką. Patraukite pirštus toliau, ir atvaizdų skirtumas tinklainėje - o kartu su juo ir pirštai - susitrauks.

311

312

6 SKYRIUS

Kuo didesnis atstumas, pavyzdžiui, kai laikote pirštą per ištiestą ranką, tuo ma­ žesnis atvaizdų skirtumas tinklainėse. Trimačių nį,

filmų

fotografuodami

kūrėjai reginį

dirbtinai dviem

sukuria

tinklainės

fotoaparatais,

kurie

atvaizdų yra

per

skirtumo kelis

reiški­

centimetrus

vienas nuo kito. (Ko gero, norėtume įdiegti tai ir į mūsų „matantį" kompiuterį.) Žiūrint tokį filmą pro akinius arba kokį nors kitokį prietaisą, leidžiantį kairiajai akiai matyti tik kairiojo fotoaparato apimamą vaizdą, o dešiniajai akiai - dešinio­ jo,

trimatis

įtaisytos

dvi

efektas

imituoja

fotokameros

normalų

atvaizdų

fotografuoja

teritoriją,

tinklainėse o

vėliau

skirtumą. abu

Lėktuvuose

vaizdai

sujungia­

mi. Taip gaunami trimačiai žemėlapiai. Konvergencija

(convergence) -

binokulinis gylio suvokimo

Kitas

binokulinis

nuotolio

suvokimo

požymis

yra

akių

konvergencija:

ner­

vinių raumenų signalas, rodantis, kokiu laipsniu mūsų akys pasisuka į vidų, kai

požymis. Akių pasukimo į vidų

žiūrime į arti esantį objektą. Smegenys, gavusios informaciją apie konvergencijos

laipsnis žiūrint [ objektą. Kuo

kampą, sprendžia, ar jūs žiūrite į šį spausdintą vadovėlio puslapį, ar į ką nors

didesnis vidinis įtempimas, tuo

kitame kambario gale. Kuo didesnis vidinis įtempimas, tuo arčiau yra daiktas.

arčiau yra daiktas.

Monokuliniai požymiai 7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo monokuliniai požymiai skiriasi nuo binokulinių, ir apibūdinkite ke­ lis gylio suvokimo monokulinius požymius. Monokuliniai požymiai

Kaip mes sužinome, ar žmogus yra nutolęs nuo mūsų per 10 ar per 100 metrų?

(monocular cues) -

Juk žiūrint tiesiai priešais save į tolį, abiem

gylio požymiai, kuriais gali

mas

naudotis viena akis, pavyzdžiui,

žym iais:

yra

labai

mažas.

Tokiais

atvejais

mes

atvejais tinklainės atvaizdų skirtu­ remiamės

šiais

m onokuliniais

įsiterpimas ar tiesinė perspektyva.

Santykinis dydis. Jeigu žinome, kad du objektai yra panašaus dydžio, tai objektą, kurio vaizdas tinklainėje yra mažesnis, suvokiame kaip esantį toliau. Vairuotojui toli esantis pėsčiasis atrodo mažesnis. Tai reiškia, kad maži pėstieji (vaikai) gali kartais atrodyti esantys toliau negu iš tikrųjų (Stewart, 2000). Įsiterpimas. Jei vienas objektas iš dalies uždengia kitą, tai pirmąjį suvokiame esant arčiau mūsų. Santykinis aiškumas. Nuo toli esančių objektų šviesa turi nueiti didesnį kelią, todėl neryškius objektus mes suvokiame kaip esančius toliau už aiškius, ryškius objektus. Per rūką arba sningant priešais jus esatis automobilis gali atrodyti esąs toliau negu iš tikrųjų. Tekstūros gradientas. Laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią, blankią tekstūrą yra didėjančio atstumo ženklas. Toli esantys objektai atrodo mažesni ir tankesni. Santykinis aukštis. Aukštesnius regos lauko objektus suvokiame esančius toliau. Kadangi žem esnę figūros-fono iliustracijos dalį suvokiame kaip esančią

Įsivaizduok tai

arčiau, mes suvokiame ją kaip figūrą (Vecera ir kiti, 2002). Apverskite iliustraci­

Dėl santykinio aukščio žemesni objektai atrodo artimesni - todėl dažniausiai suvokiami kaip figūros.

ją, ir juoda spalva taps fonu - juodu-nakties dangumi. Santykinis aukštis gali būti susijęs su iliuzija, kad vertikalus matmuo yra ilgesnis už tokį pat horizontalų matmenį (tai pastebėjome, aptardami trečiąją iliuzi­ ją apie St. Louiso Gateway arką). Taigi nesistebėkime, kad į siaurą aukštą taurę pi-

po­

SUVOKIMAS

Įsiterpimas

Tekstūros gradientas

313

Santykinis aukštis

lame mažiau sulčių negu į mažą plačią (Wansink ir van Ittersum, 2003). Atrodo, kad aukštoje taurėje skysčio yra daugiau negu iš tikrųjų. Ar ši vertikali linija yra ilgesnė, trumpesnė ar tokio pat ilgio kaip horizontali linija? Pamatuokite ir pamatysite. Santykinis judėjimas (judėjimo paralaksas). Kai judame, atrodo, kad mūsų

atžvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Jeigu važiuodami traukiniu nukreipsite žvilgsnį į kokį nors vieną objektą, pavyzdžiui, namą, tai pastebėsite, kad objektai, esantys arčiau už namą (žvilgsnio fiksavimo tašką), juda į priešingą negu jūs pusę. Kuo šie objektai arčiau, tuo greičiau jie atrodo judą. Objektai, esantys už fiksavimo taško, atrodo judą ta pačia kryptimi kaip ir jūs, ir kuo jie toliau, tuo lėčiau juda. Smegenys, nustatydamos objektų santykinį nuotolį, pasinaudoja šiais greičio ir judėjimo krypties požymiais. Tiesinė perspektyva . Atrodo, kad lygiagrečios linijos, pavyzdžiui, geležinkelio

bėgiai, toldamos susieina. Kuo jos arčiau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas. Avarijas traukinių pervažose iš dalies lemia ir tai, kad, spręsdami pagal tiesinę perspektyvą, žmonės yra linkę pervertinti traukinio nuotolį (Leibowitz, 1985). Šviesa ir šešėlis . Artimi objektai atspindi daugiau

šviesos, kuri patenka į mūsų akį. Todėl blausesnis objektas atrodo esantis toliau. Ši iliuzija taip pat dažnai būna viena iš avarijų priežasčių, nes, pavyzdžiui, rūke skendintis arba tik artimąsias šviesas įjungęs automobi­ lis atrodo esantis toliau negu iš tikrųjų (prisiminkite bangas penktojoje iliuzijoje). Apverskite penktosios iliuzijos piešinį (306 p.), ir įduba taps iškilimu, nes mūsų smegenys laikosi paprastos Žemėje galiojančios taisyklės: šviesa sklinda iš viršaus.

Santykinis judėjimas

Keleivio judėjimo kryptis

314

6 SKYRIUS

Tiesinė perspektyva

Šviesa ir šešėlis

Norėdam i m onokulinius

pavaizduoti požym ius.

gylį

lygioje

drobėje,

dailininkai

(6.10

pav.)

naudoja

6.11 pav. aiškiai m atyti, kad dram blys toli, jo ietim i

sum edžioti nepavyks. Šitai jau seniai suprato ir Pietų Afrikos bantų genties žm o­ nės, m ažai ką

nutuokę

apie

nuotraukas

ir piešim ą

(Deregowski, 1972; Hudson,

1960).

Judesio suvokimas 8

TIKSLAS. Suformuluokite

pagrindinę

prielaidą, kurią

darome

suvokdami judesį, ir paaiškinkite,

kaip šis suvokimas gali būti apgaulingas.

Įsivaizduokite, jog galite suvokti pasaulį kaip turintį spalvas, form as ir gylį, ta­ čiau nem atote judesio. Jūs negalėsite ne tik vairuoti autom obilio ar važiuoti dvi­ račiu, tačiau galite patirti sunkum ų ir rašydam i, valgydam i bei eidam i.

6.10 PAVEIKSLAS. Perspektyvos technika Tuo metu, kai buvo nutapytas šis paveikslas („Bristolio krantinė", Anonimas, 1730 m.), jau buvo plačiai įsigalėję trijų matavimų perteikimo ant plokščio paviršiaus būdai. Pažvelkite, kaip naudojami gylio požymiai - tekstūros gradientas, įsiterpimas, tiesinė perspektyva, santykinis dydis bei aukštis.

SUVOKIMAS

6.11 PAVEIKSLAS. Kas šiandien pietums?

Tokie monokuliniai gylio požymiai kaip santykinis dydis bei atstumas rodo žmonėms, susipažinusiems su šių signalų naudojimu mene bei fotografijoje, kad tai ne dramblys (paimta iš Deregowski, 1972).

Laimė, jūs galite suvokti judesį (kartais net tada, kai jokio judesio nėra). Pa­ prastai

smegenys

traukiantieji judesį

jūs

apskaičiuoja

objektai

tolsta

suvokiate

niai,

juda

lėčiau

oro

uoste

judesį

(o

ne

netobulai.

nei

maži

pastebėjote,

kad

iš

mažėja),

Atrodo,

tuo

dalies

dideli

o

jog

pačiu

remdamosi didėjantys

dideli

greičiu

prielaida,

objektai

objektai,

važiuojantys

reaktyviniai

laineriai

jog

artėja.

Tačiau

pavyzdžiui,

trauki­

automobiliai.

tariamai

susi­

(Galbūt

leidžiasi

lėčiau

nei maži lėktuvai, tupiantys tokiu pat ar mažesniu greičiu.) Norėdami

atmušti

skriejantį

kamuolį,

futtbolo

ar

kriketo

žaidėjai

(priešingai

nei vairuotojai) nori, kad įvyktų susidūrimas su į juos skriejančiu kamuoliu. Kad tai pavyktų, jie

laikosi paprastos

taisyklės: bėgdami taip, kad

į kamuolį žiūrėtų

pastoviu kampu, žaidėjai atbėga į kamuolio kritimo tašką tuo metu, kai jis ten atsiduria (M cBeath ir kiti, 1995). Taip pat elgiasi ir gaudantis skanėstą šuo (Shaf­ fer ir kiti, 2004). Animacinių dų

smegenys

skopiniu

filmų

kūrėjai

palaikys

judėjimu).

puikiai

žino,

nenutrūkstamu

Kino

filme

ši

kad

seriją

judėjimu

iliuzija

(šis

po

truputį

reiškinys

sukuriama

per

keičiamų

vadinamas

sekundę

vaiz­

strobo­

šmėstelint

24

nejudantiems vaizdams. Judesys, kurį mes matome, yra ne kino filme, kuris tėra labai greitas skaidrių demonstravimas. Judesys yra konstruojamas mūsų galvose. M arkizės

ir

džiamą

φ

šaltiniai

mirksi

šventinės

(graikiška

iliuminacijos

raidė

greita

,,fi“)

seka,

sukuria

mum s

atrodo,

dar

Kai

reiškiniu.

kad

vieną du

tai

judėjimo

gretimi yra

iliuziją,

stacionarūs

vienas

judantis

grin­ šviesos

φ (fi) reiškinys

šviesos

(phi phenomenon) -

šaltinis. Kelio ženkluose taip pat matomas cp reiškinys, kai šviesų seka sukuria,

judėjimo iliuzija, kai du ar

tarkime, rodyklės įspūdį. Visa

daugiau gretimų šviesos šaltinių

vokimas timai

nėra

yra

nuosavą

vien

tik

suskirstomi veiksmingą

tai dar kartą

pasaulio į

projektavimas

informacijos

išorės

patvirtina

pasaulio

bitus, m odelį.

mūsų

kuriuos M ūsų

fundamentalią smegenyse. vėliau

Priešingai,

smegenys

smegenys

išvadą: su­ ju­

surenka

konstruoja

greita seka paeiliui blyksteli

į

mūsų

suvokimus.

Suvokimo pastovumas 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl svarbus suvokimo pastovumas.

Jau išsiaiškinome, kad mūsų vaizdo-kompiuterinė sistema, kaip ir mes, pirmiausia turi suvokti, kad objektai yra įvairių formų, įvairiose vietose, kad jie galbūt ju­ da. Kita šios sistemos užduotis dar sudėtingesnė - ji turi atpažinti objektą ir

ir užgęsta.

315

316

6 SKYRIUS

Suvokimo pastovumas

nebūti

(perceptual constancy) -

kim o pastovum o galim a suvokti objektą kaip nekintantį, nors dirgikliai ir kin­

objektai suvokiami kaip

ta. D ėl šio iš viršaus į apačią vykstančio proceso galim e nustatyti objekto tapa­

nekintantys (turintys pastovų

tum ą nepaisydam i žiūrėjim o kam po, atstum o ir apšvietim o. Jūs žvilgterite į kokį

skaistį, spalvą, formą ir dydį),

nors

suklaidinta

žm ogų

jo

kintančio

priešais

nei

jus

spėjate

dydžio, form os, skaisčio

gatvėje

įkvėpti,

ir

akis

akim irksniu pasiekusi

ar

spalvos. D ėl suvo­

atpažįstate

inform acija

savo

klasės

persiunčiam a

draugą.

kai apšvietimas ir atvaizdai

G reičiau

tinklainėje kinta.

nis, kur m ilijonai neuronų išskiria pagrindinius objekto požym ius, palygina juos

į

sm ege­

su saugom ais vaizdais ir nustato asm ens tapatybę. Šio išradingo žm ogiškojo su­ vokim o,

kuris

dešim tm ečius

dom ino

suvokim o

tyrinėtojus,

kopijavim as

yra

di­

džiulis iššūkis m ūsų pagauliam kom piuteriui.

Formos ir dydžio suvokimo pastovumas 10 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra formos ir dydžio suvokimo pastovumas, bei paaiškinkite, kaip mūsų lūkesčiai dėl suvokiamo dydžio ir atstumo prisideda prie kai kurių regos iliuzijų.

K artais atrodo, kad pastovios form os objektas, pažiūrėjus į jį kitu kam pu, kei­ čia

form ą

(6.12

pav.) .

Žinom us

objektus

suvokiam e

pastovios

esančius

formos

net tada, kai jų atvaizdas tinklainėje kinta. K ai žvelgiam e į atsivėrusias duris, jų

atvaizdo

tinklainėje

form a

pasikeičia,

tačiau

m es

gebam e

suvokti,

kad

durų

pastovaus

dy­

form a nepakito (6.13 pav .). Dydžio

suvokimo

pastovumo

dėka

suvokiam e

objektus

esant

džio, net jei atstum as iki jų skiriasi. Jis leidžia m um s suvokti autom obilį kaip gana didelį, galintį vežti žm ones, netgi tada, kai m es jį m atom e per dviejų kvar­ talų atstum ą. Tai rodo, kad suvokiam as atstumas iki objekto ir suvokiam as dy­ dis

yra

glaudžiai

susiję. O bjekto

Panašiai, žinodam i 6.12 PAVEIKSLAS.

įprastą

daikto

atstum o

suvokim as

(pavyzdžiui,

signalizuoja

autom obilio)

apie

dydį, galim e

jo

dydį. spręsti,

kaip toli jis yra.

Formos suvokimas Ar šių stalų viršūs yra skirtingi? Atrodo, kad taip. Tačiau - norite tikėkite, norite ne - jie yra vienodi. (Išmatuokite ir įsitikinkite.) Suvokdami stalus, mes įvertiname regos kampą.

Dydžio ir nuotolio santykis. N et nuostabu, kaip lengvai suvokiam e dydį. Suvok­ dam i atstum ą ningai

iki objekto

nustatom e

atvaizdai

tikrąjį

tinklainėse

yra

ir jo objekto lygūs,

atvaizdo dydį. jų

tinklainėse

N ors

tiesinė

6.14

dydį, akim irksniu pav.,

perspektyva

a

pavaizduotų

signalizuoja,

kad

nesąm o­ pabaisų perse­

kiojanti pabaisa yra toliau. Todėl m es suvokiam e, kad ji yra didesnė. Ši

suvokiam o

dydžio

ir

suvokiam o

atstum o

sąveika

padeda

paaiškinti

ke­

lias gerai žinom as iliuzijas. Pavyzdžiui, ar jūs galite suprasti, kodėl arti hori­ zonto M ėnulis atrodo kartais net 50 proc. didesnis negu tada, kai yra aukštai danguje? M aždaug 22 šim tm ečius m okslininkai dom ėjosi šiuo reiškiniu ir gin-

6.13 PAVEIKSLAS. Formos suvokimo pastovumas

Atsiveriančių durų atvaizdas tinklainėje pamažu įgauna trapecijos formą, tačiau mes vis tiek suvokiame, kad jos stačiakampės.

SUVOKIMAS

6.14 PAVEIKSLAS. Suvokiamo nuotolio ir dydžio sąveika a) Dėl monokulinių atstumo požymių persekiojanti pabaisa atrodo didesnė už persekiojamąja,.. Ji nėra didesnė.

b) Ponzo iliuzija. Dviejų visiškai vienodų stačiakampių atvaizdai tinklainėse yra vienodi. Tačiau iš patirties mes įsitikinę, kad toliau esantis didesnis objektas gali sukurti tokio pat didumo atvaizdą.. Todėl juostą, kuri atrodo esanti toliau, suvokiame kaip didesnę.

(b)

(a )

čijosi (H ershenson, 1989). Iš dalies M ėnulio iliuzijos priežastis yra ta, kad dėl prie horizonto esančių objektų atstum o signalų už jų esantis M ėnulis atrodo esąs gerokai toliau, negu tada, kai jis pakilęs aukštai danguje (K aufm an ir K aufm an, 2000). Todėl M ėnulis virš horizonto atrodo didesnis (kaip ir tolim oji pabaisa pav. a, ir tolim esnė juosta Ponzo iliuzijoje 6.14

6.14 atstum o

signalus,

žiūrėdam i

į

M ėnulį

esantį

virš

pav.

horizonto

b. Pašalinkite šiuos (arba

pabaisas)

per

popierinį vam zdelį, ir jie bem atant sum ažės. D ydžio ir atstum o sąryšis padeda suprasti dvi šio skyriaus pradžioje pateik­ tas

iliuzijas.

linijų,

Pirm asis

turinčių

strėlių

galvosūkis, pavidalo

arba

galus,

M ūller-Lyerio ilgį,

buvo

iliuzija

nagrinėta

apie daugiau

dviejų

tiesių

kaip

1250

m okslinių straipsnių, tačiau psichologai iki šiol diskutuoja, kaip ją paaiškinti. V iena

iš

teorijų

yra

pastatuose patirties 6.15

ta, PAV.

kad

dėl

m ūsų

gyvenim o

kam puotuose

kam bariuose

ir

pavaizduoto bilietų kasos langelio vertikaliąją li6.15 PAVEIKSLAS. Mūller-Lyerio iliuzija

Richardas L. Gregory (1968) iškėlė mintį, kad kampai mūsų stačiakampių formų gyvenamojoje aplinko­ je moko mus suvokti „išorę" ir „vidų“ pagal strėlių galus linijų galuose, signalus, padedančius suvokti linijų nuotolį bei ilgį. Vertikali linija prie bilietų kasos langelio atrodo trumpesnė už dešinėje esančio kampo liniją, tačiau išmatavę pamatytume, kad abi yra vienodo ilgio.

317

318

6 SKYRIUS

6.16 PAVEIKSLAS. Mažėjančių ir didėjančių mergaičių iliuzija

Šis iškreiptas kambarys, kurį sukūrė Adelbertas Amesas, žiūrint pro mažą skylutę viena akimi atrodo kaip normalus stačiakampis kambarys, kurio kampai nutolę vienodu atstumu. Visi artimesniame kampe esantys objektai atrodo neproporcingai dideli lyginant su esančiais tolesniame kampe, nes mes jų dydį nustatome, remdamiesi klaidinga prielaida, kad šie kampai yra vienodai nutolę nuo mūsų.

niją suvokiam e kaip esančią arčiau, ir todėl trum pesnę, o tokio pat ilgio verti­ kaliąją liniją kam pe prie durų atrodo

iliuzija

piešinyje

su

- kaip

esančią toliau

linijom is,

leidžia

ir todėl ilgesnę. Tai, kas

m um s

teisingai

suprasti

gylį

tri­

m ačiam e pasaulyje. Šią teoriją patvirtina faktas, kad žm onės, gyvenantys keturkam pių form ų pa­ saulyje,

kitaip

negu

daugelis

Afrikos

kaim ų

gyventojų,

yra

jautresni

M ūller-

Lyerio iliuzijai (Segall ir kiti, 1990). Šis reiškinys rodo kultūros, o ne rasės ypa­ tum us, ši

nes

tas

iliuzija

tovėse.

pats

kyla

M ūsų

tyrim as

greičiau

parodė,

negu

keturkam pių

jų

kad

afrikiečiam s,

gentainiam s,

konteksto

patirtis

gyvenantiem s

gyvenantiem s

padeda

m um s

m iestuose,

neapstatytose kurti

vie­

suvokinius

„iš

viršaus į apačią". Dydžio ir atstum o sąryšiu galim a paaiškinti ir antrąją iliuziją apie m ažėjančias ir didėjančias m ergaites. Kaip m atom e 6.16 pav., kam barys yra neįprastas. Ta­ čiau, žiūrint į jį viena akim i pro akutę, trapecijos form os kam barys sukelia tokį pat atvaizdą kaip ir norm alus stačiakam pis kam barys, į kurį žiūrim a abiem aki­ m is.

Kai

pateikiam as

nufotografuotas

viena

akim i

m atom as

vaizdas,

sm egenys

daro pagrįstą prielaidą, kad kam barys yra norm alus ir kad abi m ergaitės nuto­ lusios

vienodu

atstum u.

Gavusios

skirtingą

vaizdų

dydį

iš

tinklainės

sm egenys

nusprendžia, kad m ergaičių ūgis labai skiriasi. M ūsų sus.

atsitiktinės

Suvokiam as

tikrom is

suvokim o

atstum o

aplinkybėm is

ir

gali

klaidos

dydžio m us

atskleidžia

sąryšis

suklaidinti,

norm alaus

apskritai

yra

pavyzdžiui,

suvokim o

pagrįstas, M ėnulio,

proce­

tačiau

tam

M ūller-Lyerio

ar iškreipto kam bario iliuzijų atveju.

Apšviestumo suvokimo pastovumas 11 TIKSLAS. Aptarkite apšviestumo suvokimo pastovumą ir paaiškinkite, kuo jis panašus

į spal­

vos pastovumą.

Baltas

popierius

rius

tik

-

10

atspindi proc.

90

Saulės

proc. šviesoje

ant

jo

juodas

patenkančios popierius

šviesos;

gali

juodas

atspindėti

daugiau šviesos, negu jos atspindi baltas popierius, esantis patalpoje (M cBur-

100

popie­ kartų

SUVOKIMAS

ney ir Collings, 1984), tačiau jis vis tiek atrodo juodas. Tai rodo apšviestumo

suvokimo

suvokiam e tum as

pastovaus

priklauso

pastovumą:

nors

apšviestum o

nuo

santykinės

apšvietim as

objektą. šviesos

keičiasi,

Suvokiam as

-

kiek

m es

apšvies­

šviesos

objektas

atspindi lyginant su jo aplinka. Jeigu pažvelgsite į saulės apšviestą juodo popieriaus lapą pro siaurą vam zdelį taip, kad daugiau nie­ ko nesim atytų aplinkui, tai jis atrodys pilkas, nes skaisčioje sau­ lės šviesoje jis atspindi nem ažai šviesos. Pažvelkite į jį papras­ tai, be vam zdelio, ir jis vėl atrodys juodas, kadangi atspindi daug m ažiau našus

šviesos

negu

spalvos

į

dubenyje

išlieka

skaičiuoja

jį supantys

suvokimo raudonas

kiekvieno

objektai. Šis

pastovumą. net

objekto

reiškinys

Raudonas

pasikeitus atspindėtą

obuolys

apšvietim ui, šviesos

yra

vaisių

nes

kiekį,

pa­

m ūsų

sm egenys

atsižvelgdam os

į

ap­

6.17 PAVEIKSLAS.

jį

su­

Ryškumo kontrastas

kas

at­

pančius daiktus. Nekintant kontekstui, nekinta

ir suvokiam as

objekto

pav., regėjim o sistem a įver­

sitinka, kai kontekstas keičiasi? Kaip m atom e 6.17 tina

objektų

skaistį ir spalvą

juos

supančių

apšviestum as, o

objektų

atžvilgiu. Taigi suvokiam as

apšviestum as kinta priklausom ai nuo konteksto. Form os

suvokim as,

tvarkom e aiškina, santis

suvokim as

regim uosius

potyrius.

kodėl

grupuojam e

vienodą

nepažįstam os

prasideda

gylio

savo

kitas,

o

kalbos

m um s

klausydam iesi

ir

suvokim o

Panašiai laikrodžio

sunku

ir

tiksėjim ą

suprasti,

gim tosios

pastovum as

tvarkom i kur

kalbos,

rodo,

kiti

kaip

m es

jutim ai. Tai

pa­

(šeštoji baigiasi

m es

iliuzija). vienas

autom atiškai

Norite tikėkite, norite ne, tačiau A ir B kvadratų spalva yra ta pati (jei manimi netikite, nukopijuoki­ te šią iliustraciją, iškirpkite kvadratus ir palyginkite.) Tačiau mums atrodo, jog B kvadratas yra šviesesnis.

Klau­

žodis

ir

girdim e

atskirus žodžius. Tai irgi tam tikras grupavim as. Bet tai dar ne viskas - raidžių eilutę,

pavyzdžiui,

sudarytų džių

prasm ingą

rinkinį,

TAVOKOJĄM ATO frazę,

pavyzdžiui,

pavyzdžiui, TA

VOKO

m es

suskirstom e

TAVO

KOJĄ

JĄM ATO

į

žodžius

M ATO,

(M cBum ey

o ir

ne

taip,

kad

atskirų

Collings,

jie žo­

1984).

Suvokim o procesas apim a ne tik inform acijos grupavim ą, bet ir jos interpreta­ vimą, t. y. prasm ės priskyrim ą tam , ką m es suvokiam e.

Sprendimas

Kitas neįmanomos šuns būdos, parodytos 6.7 paveiksle (310 p.), rakursas atskleidžia šios iliuzijos paslaptis. 6.7 paveikslo rakursas, remiantis grupavi­ mo uždarumo principu, verčia mus manyti, kad lentelės yra ištisinės.

319

320

6 SKYRIUS

M O K YM O SI R EZU LTA TA I

Suvokimo kūrimas 3 TIKSLAS. Apibūdinkite, koks yra geštaltinės psichologijos in­

kuriuos

dėlis į mūsų suvokimo supratimą.

se. Juo šis skirtum as didesnis, juo arčiau yra objek­ tas.

Geštalto

psichologai

ieškojo

jutim inių

duom enų

sm egenys geštaltą

(vok.

-

visum ą)

ar

taisyklių,

pagal

fragm entus

kurias

sudėlioja

prasm ingas

form as.

į

Pa­

brėždam i, jog visum a yra daugiau nei jos dalių sum a, šie

m okslininkai

me

jutim inę

parodė,

jog

inform aciją

ir

m es

nuolatos

suvokiam e

objektas

Konvergencijos

jam as

nervinių

jektą.

Juo

ją

taip,

kad

nors

inform acijos

šiuolaikiniai ir

m oksliniai

suvokim as

apdorojim o

yra

sistem os

tyrim ai

nenutrūkstam os

dalys,

tai

sm egenų

įsitem pim as,

kai

fiksuo­

m ūsų

akys

didesnis

įsitem pim as

(arba

konvergencijos

7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo monokuliniai požymiai skiriasi nuo

lieka

jutim as

raum enų

-

tinklainė­

kam pas), juo arčiau yra objektas.

binokulinių,

jog

signalas

abiejose

filtruoja­

požymius.

teisingas,

m ūsų

pasisuka į vidinę pusę, žvelgdam os į arti esantį ob­

m um s ši inform acija būtų prasm inga. Šis teiginys iš­ parodė,

projektuoja

apim ančios

apdorojim ą ir iš apačios į viršų, ir iš viršaus į apačią.

ir

apibūdinkite

kelis

gylio

suvokimo

monokulinius

M onokuliniai požym iai leidžia m um s spręsti apie gylį naudojant tik vienos akies perduotą inform aciją; binokuliniam s

signalam s

būtina

inform acija,

gaunam a

iš

abiejų akių. M onokuliniai požym iai yra šie: 4 TIKSLAS. Paaiškinkite figūros ir fono ryšį bei formos suvoki­

santykinis dydis (m ažesnis objektas yra toliau);

•

mo grupavimo principus.

įsiterpimas (objektas, uždengiantis kitą, yra arčiau

• Kad atpažintum e objektą, pirm iausia privalom e jį su­

nei uždengtasis);

vokti (m atyti jį kaip figūrą) ir išskirti iš aplinkos (fo­ no).

M es

form ą,

dirgiklius

sudėliodam i

dam iesi

artum o,

sutvarkom e juos

į

ir

suteikiam e

prasm ingas

panašum o,

jiem s

grupes,

vientisum o,

santykinis

•

laiky­

susietum o

ir

aiškumas

(neryškus

objektas

yra

toliau

nei aiškiai m atom as); tekstūros

•

gradientas

(kai

tekstūra

štūs, ryškūs objektai yra arti, o

uždarum o taisyklių.

keičiasi,

šiurk­

sm ulkios tekstū­

ros neryškūs objektai yra toli); 5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo svarbus yra gylio suvokimas ir kaip

santykinis aukštis (aukštesnius regos lauko objek­

•

regimojo skardžio tyrimai padeda šį gebėjimą suprasti.

Gylio

suvokim as

čius

objektus,

čiai

vaizdai.

yra

nors Be

m ūsų m ūsų

gylio

gebėjim as tinklaines

suvokim o

tus suvokiam e kaip esančius toliau); m atyti

trim a­

pasiekia

dvim a­

negalėtum e

įvertinti

santykinis judėjimas arba judėjimo paralaksas (kai

•

judate, atrodo, jog arčiau žvilgsnio fiksavim o taško esantys

objektai juda

atgal - juo

arčiau

objektas,

atstum o, aukščio ar gylio. Regim ojo skardžio tyrim ai,

juo greičiau jis juda; atrodo, jog už žvilgsnio fik­

atlikti

savim o taško esantys objektai juda kartu su jum is);

su

suvokim as

6-14 yra

m ėnesių iš

dalies

kūdikiais,

parodė,

įgim tas. Daugelio

kad

gylio

rūšių

gy­

tiesinė perspektyva (juo labiau dvi lygiagrečios li­

•

vūnai vos tik gim ę arba netrukus po gim im o pasaulį suvokia kaip trim atį.

nijos suartėja, juo toliau jos yra); šviesa ir šešėlis (artim i objektai atspindi daugiau

•

šviesos nei tolim i).

6 TIKSLAS. Apibūdinkite du gylio suvokimo binokulinius požymius ir paaiškinkite, kaip jie padeda smegenims apskaičiuoti atstumą.

Binokuliniai

požymiai

yra

gylio

signalai,

parem ti

8

iš

abiejų akių gaunam a inform acija. Pagal atvaizdų skir­ tum ą

tinklainėse

jekto

atstum ą,

sm egenys lygindam os

apskaičiuoja truputį

santykinį

skirtingus

ob­

vaizdus,

TIKSLAS.

Suformuluokite

pagrindinę

prielaidą,

kurią

darome

suvokdami judesį, ir paaiškinkite, kaip šis suvokimas gali būti apgaulingas.

Objektam s judant skersai m ūsų tinklainių arba jų link, m es

darom e

svarbiausią

prielaidą,

kad

susitraukian­

321

SUVOKIMAS

tys objektai tolsta, o didėjantys artėja. Tačiau ne vi­

stovumas - tai suvokim as, kad objektų dydis nesikei­

sada

čia, nors jų atvaizdas tinklainėje kinta. Tarp suvokia­

galim e

galim e tų

pasikliauti

klaidingai

ar

periferine

vaizdų

seka

tokią

savo

judesio

suvokim u.

apskaičiuoti

didelių

judančių

rega

pastebėtų

tinklainėje

kaip

mo

objek­

greitį.

dydžio

atstum o

yra

glaudus

ryšys.

iliuziją,

atstum as; žinodam i atstum ą, galim e spėti, koks yra ob­

judėjim as

(kurį

sužadina

jekto dydis. Ši tarpusavio sąveika m us kartais klaidi­ na,

reiškinys

kulinius

sukelia

suvokiam o

judėjim o

greita truputį besiskiriančių vaizdų serija) arba (p (fi) (kurį

ir

Žinodam i objekto dydį, galim e spėti, koks iki jo yra

Greita

sukurti

gali

stroboskopinis

objektų

M es

greita

seka

paeiliui

blykstelin-

pavyzdžiui,

vadas,

tys gretim i šviesos šaltiniai).

kai

atstum o tokias

klaidingai

požym ius

kaip

ir

M ėnulio,

interpretuojam e darom e Ponzo

m ono-

klaidingas

ir

iš­

M ūller-Lyerio

iliuzijų atvejais. 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl svarbus suvokimo pastovumas. 11 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra apšviestumo suvokimo pastovu­

Suvokim o pastovum as yra būtinas regai, kad atpažin­ tum e

objektą

nepriklausom ai

nuo

besikeičiančio

mas ir kuo jis panašus į spalvos pastovumą.

jo Apšviestumo

kam po, nuotolio ar apšvietim o. Dėl šio gebėjim o m es suvokiam e bes,

objektus,

nepaisydam i

kaip

turinčius

besikeičiančių

nekintam as

vaizdų,

tai

savy­

kuriuos

m ūsų

jie

šviesa deda

TIKSLAS. Apibūdinkite,

kas

yra

pastovumas, bei paaiškinkite, kaip

suvokimo

net

lūkesčiai dėl suvokia­

nys

formos mūsų

ir

dydžio

gebėjim as

-

m um s kai

suvokti

keičiasi

suvokia

PAKLAUSKITE

vokti

langą

(pavyzdžiui,

Spalvos

keičiasi.

Formos suvokimo pastovumas yra m ūsų gebėjim as su­ objektus

suvokti,

atsivėrusias

nuo

Kantas

seno

diskutuoja,

kas

lem ia

kokio

laipsnio

išmokstame

(1724-1804)

palaikė

nuom onę,

Iki

ganizuodam i inform aciją.

jutim ų Britų

patirtį.

Iš

filosofas

tikrųjų

Johnas

kaip

atvejais

kokybę

(apšviestum ą

matomą

SAVĘS:

Pasistenkite

vaizdą.

Kiek

gebėjim ą Vokiečių

filosofas

Im m anuelis

įgyjam e

įgimtais

būdais

žinias

gim stam e

jau

(1632-1704)

suvokti:

m okėdam i ginčijosi,

prigim tis

ar or­

apdoroti

jutim ų

kad

patir­

per

tį m es taip pat mokomės suvokti pasaulį. Iš tikrųjų m okom ės susieti objekto nuo­ tolį su suvokiam u jo dydžiu. Tačiau kiek ta patirtis svarbi? Kiek nuo jos pri­ klauso suvokinio įprasm inim as?

Jutimų ribojimas ir sugrąžinta rega 12

TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip

sugrąžintos

regos

ir jutimų

netekimo

moksliniai tyrimai padeda

suprasti suvokimo prigimties ir patirties sąveiką.

W illiam as

M olyneux,

rašydam as

Johnui

pastovumas

spalvą

m ūsų

Locke

suvokimo Abiem

suvokti? kad

-

apšviestu­

objekto

Suvokimo įprasminimas Filosofai

objekto

apšvietim as.

piešinyje?

duris) kaip nekintam os form os, o dydžio suvokimo pa­

patirtis?

kad

pastovumas

ar

pa­

nekintančią sm ege­

spalvą),

atsi­

žvelgdam os į santykį su supančiais objektais.

mo dydžio ir atstumo prisideda prie kai kurių regos iliuzijų.

pažįstam us

suvokimo

m as nekinta, net kai jo apšvietim as - krintanti ant jo

projektuoja į m ūsų tinklaines. 10

skaisčio)

(arba

Locke, “

dom ėjosi,

ar

„iš

prigimties

las žm ogus, išm okytas lytint atskirti kubą nuo rutulio , praregėjęs galėtų atskirti

ak­

tikroviškai

monokuiinių

nupiešti

požymių

pro

jūsų

išvysite

savo

322

6 SKYRIUS

juos akim is. Locke atsakym as buvo „ne", nes šis žm ogus niekada nesimokė pa­ m atyti skirtum o. M olyneux

hipotetinis

atvejis

buvo

patikrintas

ištyrus

dešim tis

gim usių

aklų,

tačiau vėliau praregėjusių žm onių (Gregory, 1978; von Senden, 1932). Tai dau­ giausia buvo žm onės, turėję įgim tą kataraktą - akies lęšiuko drum stį, todėl re­ gintys tik siau

išsklaidytąją šviesą - tokią, kurią m es m atytum e, žiūrėdam i pro

padalytą

stalo

teniso

kam uoliuką.

Žm onės,

kuriem s

chirurgiškai

pu­

buvo

pa­

šalinta katarakta, galėjo iš karto išskirti figūrą iš fono ir justi spalvas, - tai pa­ tvirtina, kad šie suvokim o aspektai yra įgim ti. Tačiau, kaip ir m anė Locke, jie dažnai nesugebėdavo regėdam i atpažinti objektų, kurie buvo pažįstam i liečiant. Jūs ir aš atskirus veidus suvokiam e ir atpažįstam e kaip vientisus. M um s pa­ rodžius

tą

pačią

viršutinę

Tie

žm onės,

dalį, suporuotą

pav.), m anysim e, kad

m is dalim is (žr. 6.18 tingos.

veido

kurie

kūdikystėje

su

dviem

skirtingom is

apatinė­

vienodos viršutinės dalys yra skir­

neturėjo

regos

patirties,

geriau

atpažįsta,

kad viršutinės veido dalys yra tos pačios, nes jie neišm oko suvokti vientiso veido (Le Grand ir kiti, 2004). Pavyzdžiui, vienas 43 m etų vyras, kuriam neseniai buvo atstatyta rega po 40 aklum o m etų, galėjo žm ones sieti su atskirais bruožais („M e­ rė yra ta, kurios plaukai rusvi"), tačiau negalėjo iš karto atpažinti veido. Jis taip pat

neturėjo

suvokim o

pastovum o:

kai

žm onės

nuo

jo

nueidavo,

vyrui

atrody­

davo, kad jie sum ažėja (Bower, 2003). Šie atvejai aiškiai rodo, jog rega iš da­ lies yra išm oktas jutim as. Norėdam i nikinius

geriau

tyrim us,

kontroliuoti m okslininkai

kintam uosius, atliko

negu

M olyneux

tai

įm anom a

įsivaizduotą

atliekant

kli­

eksperim entą

su

kačiukais ir beždžionėm is. Tyrėjai uždėdavo ką tik gim usiem s kačiukam s ir beždžioniukam s (W iesel,

akinius,

1982).

pro

Gyvūnų,

kuriuos

gyvūnėliai

m atydavo

tik

kuriem s

paaugusiem s

akiniai

buvo

išsklaidytąją nuim ti,

buvo toks pat ribotas kaip ir žm onių su įgim ta katarakta. Jie galėdavo skirti spal-

6.18 PAVEIKSLAS. Veidų suvokimas

Daugumai žmonių viršutinės šių veidų, kuriuos sukūrė Richardas Le Grandas ir jo kolegos (2004), dalys atrodo skirtingos. Iš tiesų tai to paties veido pusė, suporuota su dviem skirtingomis apatinėmis dalimis. Žmonės, ankstyvoje vaikystėje neturėję regos patirties, sunkiau suvokia vientisus veidus, tačiau ironiška, jog jie geriau atpažįsta, kad viršutinės šių veidų dalys yra vienodos.

šviesą

suvokim as

323

SUVOKIMAS

vą

ir skaistį, bet neskirdavo

apskritim o

nuo

kvadrato. Jų

akys

nebuvo

pažeis­

„Įsivaizduokime, kad protas yra,

tos: tinklainė siuntė signalus į regos žievę, tačiau dėl dirginim o trūkum o žievės

kaip mes sakome, tarsi baltas

ląstelės nesuform avo tinkam ų ryšių. Gyvūnai nem atė form os.

popieriaus lapas, neturintis jokių

Ir

žm onėm s,

kių

žalojančių

akį,

tai,

ir

gyvūnam s

padarinių.

nuėm us

akių

vėliau

Jei

patirtas

keliem s

raištį,

rega

jutim ų

m ėnesiam s

nebus

ribojim as uždengsite

pakitusi.

Žm onės,

nesukelia

ilgalai­

savybių, jokių idėjų. Kaip jis

suaugusio

gyvūno

užpildomas? Į šį klausimą aš

kuriem s

pašalinam a

ne įgim ta, bet vėliau atsiradusi katarakta, taip pat gali džiaugtis norm alia rega. Ankstyvos riniai

kačių,

rodo,

kad

beždžionių

ir

kritinis

yra

žm onių

regim osios

norm alios

suvokim o

patirties

kūdikystėje

laikotarpis.

raidos

žm onių

kūdikiam s,

gim usiem s

PATIRTIES dėka.“ John Locke,

pada­ le­

An Essay Concerning Human

(kata­

(„Esė apie žmonių supratimą”)

Patirtis

Understanding, 1690

m ia ir sustiprina sm egenų nervinių ryšių susidarym ą. Šiandien

atsakau vienu žodžiu -

su

akies

lęšiuko

drum stim i

rakta), po kelių m ėnesių atliekam a korekcinė operacija. Tada im a sparčiai vys­ tytis sm egenų tinklas, atsakingas už operuotą akį, ir vos per vieną regos patir­ ties

valandą

tiem s

pagerina

kačiukam s

atitinkam a

ir

regos

aštrum ą

kūdikiam s

sm egenų

sritis

(M aurer

pritaikius

(Klinke

ir

ir

kiti, 1999). Nuo

sraigės

kiti,

im plantus,

1999;

taip

Sirenteanu,

gim im o pat

1999).

kur­

„prabunda" Patirtis

to­

bulina tai, ką davė prigim tis. Šie tyrim ai iš dalies atsako į 3 ir 4 skyriuose iškeltą klausim ą: ar ankstyvo­ sios

patirties

pektų

įtaka

atžvilgiu

juntam a

atsakym as

visą

būtų

gyvenim ą? „taip":

Kai

„naudok

kurių greitai,

regim ojo arba

suvokim o

prarasi".

as­

M es

il­

gai išlaikom e ankstyvosios regim osios patirties pėdsakus.

Suvokimo adaptacija 13

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

iškreiptų

akinių

lęšių

poveikio

tyrimai

išplečia

mūsų

suvokimo

adaptacijos supratimą.

Užsidėję naujus akinius, galim e truputį sunkiau orientuotis ir net jausti svaigu­

Suvokimo adaptacija

lį, tačiau per vieną ar porą dienų prisitaikom e. Dėl suvokim o adaptacijos prie

(perceptual adaptation) -

pakitusios

gebėjimas prisitaikyti

regim osios

įvesties

pasaulis

vėl

atrodo

norm alus.

Dabar

įsivaizduo­

kite daug sudėtingesnius naujuosius akinius, kurie pakeičia m atom ų objektų vietą

prie dirbtinai pakeisto

40 laipsnių į kairę. Jei jūs, pirm ą kartą užsidėję šiuos akinius, m esite draugui

ar net apversto regos lauko.

kam uolį,

jis

nuskries

į

kairįjį

šoną.

Eidam as

link

žm ogaus,

kuriam

norite

pa­

spausti ranką, nukrypsite į kairę. Ar jūs galite prisitaikyti prie tokio iškreipto pasaulio? Viščiukai negali: už­ dėjus jiem s akinius, jie visą laiką kerta snapu ten, kur mato esant grūdus (Hess, 1956; Po

Rossi,

kelių

1968).

m inučių

nius, pajusite

jūs

Tačiau vėl

žm onės

taikliai

poveiksm į: iš pradžių

greitai

m ėtysite,

prisitaiko žengsite,

prie kur

iškreipiančių

reikia.

lęšių.

Nusiėm ę

aki­

kam uolys skris į priešingą, dešiniąją, pusę,

tačiau ir vėl per kelias m inutes prisitaikysite. Net kojom

su -

dar vis

sudėtingesniais tiek

galėtum ėte

akiniais

-

prisitaikyti?

tokiais, kurie Psichologas

pasaulį George

apverčia

aukštyn

Strattonas

(1896)

pats tai patyrė. Jis išrado ir aštuonias dienas nešiojo optinį prietaisą, kuris kai­ riąją pusę sukeisdavo su dešiniąja ir viršų - su apačia. Taip Strattonas tapo pir­ m uoju žm ogum i, kurio tinklainės atvaizdas buvo „neapverstas". Žem ė buvo vir­ šuje, o dangus - apačioje.

324

6 SKYRIUS

Iš

pradžių

užsidėjęs

turėdavo

„susirasti"

įm anom a

valgyti.

šį

savo Jį

prietaisą

kojas,

pykino

ir

Strattonas

nesiorientavo. Norėdam as

kurios

dabar

buvo

apėm ė

depresija.

„viršuje".

Tačiau

Buvo

Strattonas

eiti, jis

beveik buvo

ne­

atkak­

lus ir aštuntąją dieną jis jau laisvai galėjo siekti ko nors teisinga kryptim i ir vaikščioti neatsitrenkdam as į daiktus. Nusiėm ęs šį prietaisą nuo galvos, jis greitai iš naujo prisitaikė. Vėlesni 1962). nės

eksperim entai

Praėjus

galėjo

pakartojo

prisitaikym o

važinėti

Strattono

laikotarpiui,

m otociklu,

slidinėti

patirtį

optinius Alpėse

(Dolezal,

prietaisus

ir

1982;

Kohler,

nešiojantys

skraidyti

lėktuvu.

žm o­

Bet

kaip?

Ar tai įvyksta dėl to, kad žm onės suvokdam i išm oksta apverstą pasaulį sugrą­ žinti į teisingą padėtį? Ne, aplinkinis pasaulis ir toliau atrodo esantys virš gal­ vos, tačiau, aktyviai judėdam i šiam e apverstam e pasaulyje žm onės prisitaiko prie konteksto ir išm oksta derinti savo judesius.

Suvokimo nuostata 14 TIKSLAS. A pibrėžkite, kas yra suvokim o nuostata, ir paaiškinkite, kaip ji veikia tai, ką m es suvokiam e arba nesuvokiam e.

Suvokimo nuostata

Visi žino, kad m atyti - vadinasi, tikėti. Daugum a žm onių žino, tačiau nevisiš­

(perceptual set) -

kai įvertina, kad ir tikėti - reiškia m atyti. M ūsų patirtis, prielaidos ir lūkesčiai

psichikos polinkis suvokti vieną

sukuria

dalyką, o ne kitą.

m ūsų

m ūsų

suvokim o

suvokim ą.

arba

nuostatą,

Žm onėm s

vaikas

ir

psichikos

suaugęs

polinkį,

atrodo

kuris

panašesni,

stipriai jei

jie

veikia sužino,

kad čia yra tėvas ir jo vaikas (Bressan ir Dal M artelio, 2002). Ar žm ogus, nu­ pieštas

viduriniam e

stačiakam pyje

(6.19

yra

pav.),

saksofonu

grojantis

vyras

ar

m oteris? Tai, ką pam atysim e šiam e piešinyje, gali priklausyti nuo to, į kurį iš greta esančių piešinių pirm iausia pasižiūrėjom e (Boring, 1930). Kasdieniam e

gyvenim e

yra

daugybė

suvokim o

nuostatos

pavyzdžių.

1972

m etais britų laikraštis išspausdino tikras, neretušuotas Škotijos Loch Nesso ežero pabaisos

nuotraukas

-

„labiausiai

laikraštis. Jei ši inform acija sukūrė traukoje

daugum ai įžvelgsite

nuotraukas

laikraščio pabaisą.

turėdam as

kitą

jum s

stulbinam as sukuria

skaitytojų, Tačiau suvokim o

kai

jūs

tą

visų pačią

taip

Steuartas

nuostatą,

jis

pat

laikų

nuotraukas",

suvokim o 6.20a

pav.

Cam pbellas išvydo

K ą jū s m a to te v id u rin ia m e p ie š in ė ly je : s a k s o fo n in in k ą a r m o te rį? T ik ė tin a , k a d jū s ų įp ra s m in im ą p a v e ik s ta i, į k u rį p ie š in u k ą (k a irė je a r d e š in ė je ) p irm ia u ž v ilg te rė s ite .

pateiktoje

(1986)

išsirietusį

tą - labai tikėtina, jog tą patį, kurį m atė vandenyje ir kiti tą dieną, kai buvo

6.19 PAVEIKSLAS. Suvokimo nuostata

tvirtino

nuostatą, kurią

ji

nuo­

pažvelgė m edžio

rąs­

į

SUVOKIMAS

325

8.20 PAVEIKSLAS. Matai tą, kuo tiki Ką jūs matote šiose nuotraukose?

a) Ar tai Nesė, Loch Nesso ežero pabaisa, ar rąstas?

(a)

padaryta jūs

nuotrauka.

dabar

(b)

M aža

galbūt

b) Ar čia skraidančios lėkštės, ar debesys? Dažnai įžvelgiame tai, ką tikimės pamatyti.

to,

vadovaudam iesi

pastebėsite,

kad

objektas

šia

skirtinga

plūduriuoja

suvokim o

nejudėdam as,

nuostata, aplink

jį

nėra vandens ratilų - o tai būtų nelabai tikėtina, jei ten plaukiotų gyva pabaisa. M atyt,

padedam i

suvokim o

nuostatos

tūkstančiai

žm onių

stebėjosi

įžvelgę

vei­

dą M ėnulyje, M otiną Teresę cinam ono bandelėje ar Jėzų blyne. Suvokim o nuostata gali paveikti ir klausą. Šio fakto liudininku tapo m alonus lėktuvo

pilotas,

kuris,

lėktuvui

įsibėgėjant,

pažvelgė

į

nuliūdusį

savo

padėjėją

ir tarė: „Nusišypsok" („Cheer up"). Padėjėjas išgirdo tai, ką paprastai buvo pratęs girdėti:

„Didinam

žem ės,

įtraukė

greitį"

ratus

(„Gear

(Reason

up"),

ir

ir

iš

M ycielska,

karto,

lėktuvui

1982).

Aišku,

dar

kad

nepakilus daugelį

nuo

„Pagunda kurti nebrandžias

suvoki­

teorijas neturint pakankam ai

m ų form uoja ne tik išorės pasaulis, bet ir tai, kas yra už akių ir tarp ausų. Kas

lem ia

m ūsų

suvokim o

nuostatą?

Patirties

dėka

m es

duom enų - tai m ūsų profesijos

kuriam e

sąvokas,

bėda,“

arba schemas, kurios sistem ina ir įprasm ina nežinom ą inform aciją. M ūsų išanks­ tinės ar

saksofonininko

NSO

neaiškų

schem os judantį

ar

m oters

padeda

objektą,

veido,

išsiaiškinti

skirtingi

pabaisos

ar

m edžio

dviprasm iškus

žm onės

pritaiko

rąsto,

jutim us. nevienodas

lėktuvo

Šerlokas Holm sas

šviesų

Arthur Conan Doyle,

Pastebėję

danguje

The Valley of Fear, 1914

schem as:

„Tai

-

(„Baim ės slėnis")

paukštis." „Tai - lėktuvas." „Tai - NSO." Vaikų m as.

piešiniai

leidžia

Ikim okyklinukai

m oka

m um s piešti

žvilgterėti

į

apskritim us

jų ir

tobulėjančias kam puotas

suvokim o

linijas,

tačiau

sche­ ne­

sugeba jų suderinti ir sukurti išbaigtos žm ogaus figūros. Taip yra ne dėl m iklu­ mo

stokos.

Suaugęs

dešiniarankis,

paprašytas

nupiešti

ką

sukurs nedailų piešinį, tačiau jis nebus panašus į vaiko piešinį 6.21

nors pav.

kairiąja

ranka,

Iš da6.21 PAVEIKSLAS. Schemos Vaikų piešiniai atspindi jų turimas tikrovės schemas, kaip ir jų gebėjimą pavaizduoti tai, ką mato. Šis trimečio piešinys rodo, kad vaiko turimoje žmogaus schemoje veidas yra daug svarbesnis už kūną.

326

6 SKYRIUS

70

66

62

Antikarikatūra

58

Karikatūra

Tikrasis atvaizdas

6.22 PAVEIKSLAS.

54

Veidų atpažinimas Trumpai šmėstelėjus Arnoldo Schwarzeneggerio karikatūrai, ji buvo tiksliau atpažinta nei tikrasis Schwarzeneggerio atvaizdas. Tas pat galioja ir kitiems žinomiems vyrų veidams.

50 A n t ik a r ik a t ū r a

T ik r a s is

K a r ik a t ū r a

a tv a iz d a s

lies šį skirtum ą lem ia tai, kad vaikui sunku pavaizduoti, ką jis m ato, tačiau svar­ biausia, kad

vaikas turi supaprastintą žm ogaus kūno

schem ą. Trim ečiam

ar ke­

turm ečiam vaikui veidas yra daug svarbesnė žm ogaus dalis už kūną. Vaikui au­ gant (nuo 3 iki 8 m etų), jo turim os kūno schem os, kaip ir piešiniai, tobulėja ir sudėtingėja. Turėdam i

veidų

schem as,

galim e

įžvelgti

veidus

atsitiktiniuose

kontūruose,

pavyzdžiui, M ėnulio paviršiuje. Kieranas Lee, Graham as Byattas ir Gillian Rho­ des

(2000) padem ontravo, kad

karikatūristas

gali

trum pai

parodydavo

sukurtą

karikatūrą,

m es

parodijuoti. tris

pažįstam e

Vakarų

pažįstam o

kurioje

buvo

žm ones

Australijos

veido

išryškinti

iš

bruožų, kuriuos

universiteto

nuotraukas: šio

veido

veido

tikrą ir

studentam s

veidą,

paprasto

jie

kom piuteriu

veido

skirtu­

m ai ir „antikarikatūrą“, kurioje charakteringi veido bruožai buvo prislopinti. 6.22 pav. m atom e, kad

studentai tiksliau pažindavo veido karikatūrą, o ne tikrą vei­

dą. Sukarikatūrintas Schwarzeneggeris labiau atpažįstam as, negu tikrasis! Peteris giausiai atrodo, portretų,

Thom psonas

atpažįstam e tai

supranta.

pam atysim e,

(1980)

iš

akių

Jei

iš

kad

ir

iš

Jorko

burnos

penkių dviejuose

universiteto išraiškos.

praėjusių

am žių

trečdaliuose

nustatė,

kad

Dailininkai, atsitiktinai

akis

yra

veidus

tapantys per

dau­

portretus,

atrinksim e

keletą

portreto

centrą

nubrėžtoje linijoje ar visai netoli jos (6.23 pav.). M es esam e taip pripratę prie akių, kad sunkiai galim e įsivaizduoti, kaip atrodys M adonnos akys ir lūpos, jei nuotrauką apversim e (6.24 pav.).

6.23 PAVEIKSLAS. Akis į akį Christopheris Tyieris (1998) pastebėjo, kad dailininkai, kurdami žmogaus portretą, sąmoningai ar nesąmonin­ gai vieną akį vaizduoja centrinėje paveikslo ašyje.

SUVOKIMAS

6.24 PAVEIKSLAS. Veidų schemos Kuri iš jų yra tikroji Madonna? Norėdami sužinoti, lėtai sukite lapą. Taip darydami pasieksite momentą, kai staiga nebegalėsite jos veido ir akių sutapatinti su savo veidų schema.

Konteksto įtaka 15 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl tas pats dirgiklis skirtinguose kontekstuose gali sukelti skirtin­ gus suvokinius. Tas

pats

dirgiklis

gali sukelti visiškai skirtingus suvokinius iš dalies dėl m ūsų

skirtingų schem ų, bet taip pat ir dėl tiesioginio konteksto. Keletas trum pų pa­ vyzdžių: •

Įsivaizduokite,

jog

per

triukšm ą

girdite

žodžius

„vagono

batai".

Tikriausiai

antrąjį žodį suvoksite kaip „ratai". O išgirdę „apelsino rievė", suprasite „žie­ vė". Šis

įdom us reiškinys, kurį atrado

sm egenys m es

gali

sugrįžti

suvoksim e

laike,

ankstesnįjį.

kad

Richardas W arrenas, perša

vėlesniam

Kontekstas

dirgikliui

sukuria

leistų

lūkestį,

m intį, jog

nuspręsti,

kuris,

kaip

veikdam as

iš

viršaus į apačią, daro įtaką m ūsų suvokim ui, kai su juo lyginam e iš apačios į viršų ateinantį signalą (Grossberg, 1995). •

Ar

persekiojanti

pabaisa

6.14

pav.

atrodo

agresyvi?

Ar

persekiojam oji

pa­

baisa atrodo išsigandusi? Jeigu taip, tai jus veikia kontekstas. •

Ar „stebukladario dėžutė" 6.25 pav. yra padėta ant žem ės ar kabo prie lubų? Suvokim as priklauso nuo kontekstą sudarančių dviejų triušiukų padėties. Rusų

lia

kino

auditorijos

režisierius em ocijas

Levas

sukurdam as

nant aktoriaus

išraišką. Jis

rius

veido

neutralia

(W allbott, sys.

1988).

Parodžius

džiantį

vaiką, žiūrovai

sukūrė

išraiška

Parodžius

lėkštę

Kulešovas

sriubos,

kontekstą, tris

buvo

m irusią

rodom as regi

aktorius

kad

kuris

trum pus

m oterį,

žiūrovai

teigė, kad

m anė,

patyręs

daro

įtaką

režisierius

suke­

žiūrovui

verti­

tas

akto­

film us, kuriuose trijuose

žiūrovus

skirtinguose sujaudina

susim ąsčiusį atrodė

pats

kontekstuose

aktoriaus

aktorių.

liūde­

Parodžius

žai­

laim ingas. Netgi liūdnos

m u­

zikos klausym asis nuteikia žm ones suvokti liūdną prasm ę panašiai skam ban-

6.25 PAVEIKSLAS. Konteksto įtaka

Ar pirmoji iš kairės dėžė guli ant žemės ar kabo prie lubų? Mūsų suvokimą reguliuoja kontekstas, kurį sudaro smalsieji triušiukai. (Iš Shepard, 1990.)

327

328

6 SKYRIUS

Kultūros ir konteksto įtaka K as yra virš m o te rs g a lvos? E ksp e rim e n te d a lyva vę tiria m ie ji iš R ytų A frikos m a n ė , ka d ji m ėg in a išla ikyti a n t g a lvos m eta lin ę a r ska rd in ę d ėžę , o jo s še im a sė d i p o m ed žiu . V aka rie čia i, ku rie yra la b ia u įp ra tę p rie ka m p ų ir d ė žių pa vid a lo a rch ite ktū ro s, d a žn iau su vo kd a vo , ka d še im a yra ka m b a ryje , o m o teris sė d i p o la n g u . (P rita ikyta iš G reg o ry ir G o m b rich , 1 9 7 3.)

žodžiuose: mourning

čiuose

(gedėjim as) vietoje

morning

(rytas), die (m irti) vie­

toje dye (dažyti), pain (skausm as) vietoje pane (stiklas) (Halberstadt ir kiti, 1995). Em ocinis

kontekstas

tuoktiniai, kurie dėtinguose

taip

pat

jaučiasi esą

vedybinio

nuspalvina

m ūsų

socialinius

m ylim i ir vertinam i, įžvelgia

gyvenim o

įvykiuose

-

„jam

suvokinius.

m ažesnę

šiandien

tiesiog

Su­

grėsm ę

su­

bloga

die­

na" (M urray ir kiti, 2003). Jei profesionaliem s futbolo teisėjam s pasakom a, kad kuri nors kom anda yra pagarsėjusi savo agresyviu elgesiu, galim a pam anyti, jog stebėdam i

vaizdajuostėje

užfiksuotas

pražangas

jie

dažniau

iškelia

baudos

kor­

telę (Jones ir kiti, 2002). Lee Rossas siūlo prisim inti m ūsų pačių suvokim ą skir­ tinguose čiųjų,

kontekstuose:

šliaužiančių

„Ar

perėja,

pastebėjote, kad

beveik

kad kyla

vairuodam i noras

juos

taip

neapkenčiate

partrenkti,

tačiau

pės­ eidam i

pėsčiom is neapkenčiate vairuotojų?" (Jaffe, 2004). Suvokim o nuostatos ir konteksto įtaka rodo, kaip patirtis padeda m um s kurti suvokinius. „M es girdim e ir suprantam e tik tai, ką iš dalies jau žinom e“, - sa­ ko

Thoreau.

Kasdieniam e

gyvenim e

suvokim o

nuostatos,

pavyzdžiui,

bendri

vaizdiniai apie lytį ar kultūrą, gali veikti kontekstą. Nem atydam i rausvų ar m elsvų ženklų, rodančių

naujagim io

„jis" ar „ji“. Tačiau

lytį, žm onės

pasakius, kad

stengsis

sužinoti, ar

naujagim į vadinti

kūdikis yra Deividas, žm onės (ypač vaikai)

gali suvokti „jį“ esant didesnį ir stipresnį, negu tą patį kūdikį pavadinus Diana (Stem

ir

Karraker,

1989).

M atyt,

kai

kurie

m atom i

lyčių

skirtum ai

egzistuoja

tik juos stebinčiųjų akyse. Grįžę prie pradinio klausim o, - ar suvokim as įgim tas ar išm oktas, - galim e atsakyti paprastai: ir įgim tas, ir išm oktas. Suvokim o upę m aitina dvi srovės: ju­ tim ai ir pažinim as. Štai kodėl m um s reikia daugelio „Paprasti" suvokim ai yra sm egenų kūrybos vaisiai.

analizės lygių

(6.26

p a v .).

SUVOKIMAS

6.26 PAVEIKSLAS. Biologinė įtaka:

Psichologinė įtaka:

• įvesties lygio jutiminė analizė • nepažįstami regimieji reiškiniai • kritinis jutimų raidos laikotarpis

• • • •

Suvokimas yra

atrankinis dėmesys išmoktos schemos geštalto principai emocinio konteksto poveikis • suvokimo nuostata

Suvokimas:

Mūsų tikrovės variantas

biopsichosocialinis reiškinys

Psichologai tiria, kaip mes suvokiame, pasitelkdami įvairius analizės lygius, pradedant biologiniu ir baigiant socialiniu-kultūriniu.

Socialinė-kultūrinė įtaka:

•

kultūrinės prielaidos ir lūkesčiai • fizinio konteksto poveikis

Suvokimas ir žmogiškasis veiksnys 16

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

koks

yra

žmogiškuosius

veiksnius

tiriančių

psichologų

vaidmuo

ku­

riant patogius vartotojui įrenginius ir darbo aplinką.

M an patinka naujasis m ano laikrodis prie lovos, tačiau labai sunkiai sekasi pri­ sim inti, kuris m ygtukas išjungia žadintuvą, kuris įjungia radiją, o kuris - snaudim o

režim ą.

kuri

rankenėlė.

M ūsų

viryklė

M ūsų

nuostabi,

universiteto

tik

kartais

slankiosios

aš

durys

suku

galvą,

yra

tvirtos,

kurio tačiau

degiklio kartais

sukelia keblum ų, kai jas norisi pastum ti ne į tą pusę. Papildom i m ano telefono aparato

m ygtukai yra patogūs, tačiau

skam bindam as aš vis dar turiu

žvilgterėti, Žmogiškųjų veiksnių

kurį m ygtuką spausti. Psichologai, tokius

studijuojantys

prietaisus,

vokim ui.

įrenginius

Psichologas

ar

Donaldas

žm ogiškojo darbo

veiksnio

aplinką,

Norm anas

kurie

(1988)

svarbą, yra

siūlo,

padeda

pritaikyti kaip

sukurti

įprastam

paprastai

su­

pakei­

psichologija (human factors psychology) psichologijos šaka, tirianti,

tus įrenginį galim a sum ažinti kai kuriuos nepatogum us. Pavyzdžiui, galim e „na­

kaip sąveikauja žmonės

tūraliai

ir įrenginiai; kaip įrenginius

išdėstyti"

aparato

valdym o

rankenėles,

ir

jom s

nebereikėtų

papildom ų

užrašų (6.27 pav.). Bankom atai yra sudėtingesni už bet kurį vaizdo grotuvą, ta­

bei fizinę aplinką padaryti

čiau bankom atais naudotis yra lengviau dėl to, kad žm ogiškuosius veiksnius ti­

saugius ir patogius vartoti.

riantys psichologai bendradarbiavo su inžinieriais. Bendrovė „TiVo“ išsprendė

6.27 PAVEIKSLAS. Natūralus išdėstymas

(a)

(b)

a) Esant tradiciniam viryklės valdymo rankenėlių išdėstymui, žmogus privalo perskaityti etiketes, kad išsiaiškintų, kuri rankenėlė uždega kurį degiklį. b) Išdėsčius valdymo rankenėles natūralia tvarka, kurią smegenys iš karto supranta, galime išvengti būtinybės studijuoti rašytinius nurodymus, kad paprasčiausiai užsivirintume vandens.

329

330

6 SKYRIUS

televizijos

įrašų

problemą,

pasiūlydama

paprastą

meniu,

kur

tereikia

nurodyti

pageidaujamą kom andą ir spragtelėti klavišą („įrašyti šią laidą"). Normanas pritaikytų naująjį

(2001),

įrengimų

didelės

kuris

sukūrė

projektavim ą,

raiškos

foną,

DVD

grotuvą,

vaizdo

kino

sistemą.

„Aš

tas,

-

turintis

sako

priblokštas". belių

O,

skaičių

kabelį!

kad

būtų

tereiktų

dradarbiautų

Aš

ir

septynis

valdymo

valdymo

komandą

ir

instituto

įvairiausius Tačiau

tai

į

vieną vice­

absolven­ kompiuterius

nesvarbu:

esu

sumažintų

maitinimo naudotis

klavišą!

žmogiškuosius

įsigytą

magneto­

pultelius

gamintojai ir

pulteliu

spragtelėti

tiriančiais

surinkti

technologijų

technologijos

aparatūros

vaizdo,

žmonėms

skaitmeninį

valdymo

tikrai...

apie

buvo

pažangiųjų

programuoti

pramoginės

garso,

psichologais,

sudėtinga

bendrovės

galiu

(jnd.org)

garsiakalbius,

televiziją,

vieninteliu

nurodyti

su

Apple

išmanau

buitinės

galima

kaip

M asačiusetso

-

Aš

sugrupuodami

Kad

kuriame

laipsnį.

kalbomis.

tinklalapį

imtuvą,

magnetofoną

buvau

Normanas,

daktaro

įvairiausiomis

dejavo,

televizorių,

namų

prezidentas,

interneto

laidus paprastu

Kad

ka­

į

vieną meniu,

inžinieriai

veiksnius,

ir

savo

ben­ spren­

dimus bei konstrukcijas išbandytų su žmonėmis! Technikos

kūrėjus

dažnai

klaidingai manyti, kad

kamuoja

kiti žmonės

„žinojimo

prakeiksmas",

irgi nusimano

tiek

kuris

pat, kiek

verčia

jie

juos

- kad

tai,

kas aišku jiems, bus taip pat aišku ir kitiems (Camerer ir kiti, 1989; Nickerson, 1999). (Prisiminkite iš pirmo skyriaus, kad žinant anagramos sprendimą - ONAVUD yra VANDUO - atrodo, jog ir kitiems jis turėtų būti akivaizdus.) Kai ką nors gerai žinote, sunku įsivaizduoti, ką reiškia to nežinoti. Žmogiškųjų padeda

veiksnių

išvengti

žmogaus

klaidos

pradėjęs

savo

supratimas

nelaimės.

(Nickerson,

komercinius

tastrofas dėl piloto

ne

Pavyzdžiui, 1998).

reisus

tik du

sumažina trečdaliai

XX

a.

„Boeing

nepatogumus,

lėktuvų

septintojo

727"

bet

avarijų

dešimtmečio

leisdamasis

kartais

įvyksta

patyrė

dėl

pabaigoje kelias

klaidų. Psichologas Conradas Kraftas (1978) pastebėjo

ka­

bendrą

šių katastrofų požymį: visos jos įvyko naktį, lėktuvas nusileisdavo netoli tūpimo tako, rė

kirtęs

išvadą,

tamsų kad

už

vandens

arba

tūpimo

tako

neapšviestos matomos

žemės

miesto

ruožą.

šviesos

M okslininkas

tinklainėje

pada­

suprojektuo­

ja didesnį vaizdą, lyg ta vietovė būtų pakilesnė. Dėl to žemė atrodo esanti to­ liau. Sumodeliavęs šias skrydžio sąlygas tyrimui Kraftas nustatė, jog pilotai ma­ nydavo,

kad

tyrimų

skrenda

rezultatais,

aukščiau

oro

linijų

iš

tikrųjų

bendrovės

negu

pradėjo

(6.28

Remdamosi

pav.).

reikalauti,

kad

piloto

Krafto

padėjėjas

stebėtų aukščiamatį bei nuolat informuotų apie aukštį, ir avarijų sumažėjo. Vėliau simus bei

bendrovės Boeing psichologai sprendė

(M urray,

jiems

procentų

1998):

vadovauti, skrydžių

kaip kad

vėlavimo

oro

bendrovėms

sumažėtų ir

15

techninės procentų

kitus žmogiškųjų

būtų

geriausia

priežiūros

avarijų

veiksnių

mokyti

klaidų,

priežastis?

kurios

Koks

klau­

mechanikus yra

turėtų

50 būti

ekrane rodomų skrydžio duomenų apšvietimas bei šriftas, kad juos būtų lengviau­ sia

perskaityti?

Kaip

veiksmingiausiai

formuluoti

perspėjamuosius

pranešimus

-

pranešti veiksmą („Kilkite į viršų"), o ne iškilusią problemą („Arti žemė")? Studijuojant kis

yra

žmogiškųjų

moksliniai

tyrimai.

veiksnių Jei

klausimus,

organizacija

galingiausias

svarsto,

koks

psichologų interneto

dizainas (pabrėžiant turinį, spartą ar grafiką?) veiksmingiausiai pritrauks lan-

įran­

tinklalapio

SUVOKIMAS

6.28 PAVEIKSLAS. 3000

Žmogiškasis veiksnys neteisingai suvokiant

Piloto suvokta tūpimo trajektorija

2400

Lėktuvo nusileidimą naktį imituojantys eksperimentai. Jei lėktuvui artėjant prie tūpimo tako tamsoje trūkdavo atstumo signalų, tai lakūnai būdavo linkę pervertinti skridimo aukštį. (Iš Kraft, 1978.)

Aukštis atrodo tiek didesnis

1800

1200

Tikroji tūpimo trajektorija

600

0

32

kytojus

ir

paskatins

alternatyvas.

Jei

adm inistracija) goti,

dirbti

juos

ir

psichologas

(Nacionalinė kokios

išlaikyti

19 12 9 6 Atstumas iki tūpimo tako (km)

sugrįžti,

NASA

svarsto,

25

gerą

norės

aeronautikos

konstrukcijos dvasinę

patikrinti ir

0

reakciją

kosm inės

erdvėlaivyje

būseną,

3

bus

psichologai,

į

erdvės

kelias tyrim o

patogiausia

tiriantieji

m ie­

žm ogiškuo­

sius veiksnius, pageidaus patikrinti alternatyvas (žr. 6.29 pav.). Ir

galiausiai

įvairiose veik

visiem s

nės

naudotų

įgarsinim o linkintys singai

paim kim e

prieinam ą ausines,

sistem os žm onės,

supranta,

nedaugelis šydam i,

dabartinę

„pagalbinę

auditorijose, m aldos nam uose Jungtinėse

prijungtas

Valstijose,

prie

kurie

neprigirdinčiųjų

nešiodam i

ir

arba

suprojektavo,

aparatūra

siunčia

nori

patirti

grąžindam i

reikia,

kišeninio

infraraudonuosius

kad

klausym osi"

aparatūrą,

ir teatruose. Naudojant vieną im tuvo,

dažninės

nupirko

ir

garsą

tiesiai

vargą

bei

ryškiai

kad

neprigirdintys

kuris

sum ontavo

į

akis

šalyse

ir

Australijoje

yra

sum ontuotos

siste­

m os", transliuojančios garsą tiesiai per žm ogaus nuosavą klausos apa­ ratą.

Turint

tinkam ą

klausos

aparatą,

nepastebim ai

palietus

jungik­

lį, šį aparatą galim a paversti į ausis įstatytais garsiakalbiais. Kontū­ rinę

sistem ą

(specialų

stiprintuvą,

prijungtą

prie

auditoriją

supančio

laido) galim a naudoti ir nam ie: tiesiai per klausos aparatus transliuoti televizoriaus garsą ar telefoninį pokalbį (žr. www.hearingloop.org). Kai

siūlom as

patogus,

nekrintantis

į

akis,

pritaikytas

asm eniniam s

poreikiam s garsas, kur kas daugiau žm onių naudojasi pagalbine klau­ sym osi įranga. Verta žm ogiškąjį žinojim o

prisiminti: veiksnį prakeiksm ą

konstruktoriai ir

kurti

ir

žm onėm s

inžinieriai tinkam us

turėtų

atsižvelgti

dalykus;

į

prisim inti

ir, prieš pradėdam i gam inti bei platinti, išban­

dyti savo išradim us su vartotojais.

Deja,

ieškodam i,

ausines,

„kontūrinės

patalpos

sistem as,

ausis.

todėl daugum a šių sistem ų dūla spintose. Tuo tarpu Britanijoje, Skan­ dinavijos

yra

žm o­

signalus.

šias

vartotojo

nepatogum us

krintančias

aptinka

m oduliacijos į

kuri

įrangą, be­

Gera tei­ tik pra­

6.29 PAVEIKSLAS. Kaip neišprotėti keliaujant į Marsą

Ateityje keliaujantys į Marsą astronautai atsidurs monoto­ nijos, streso ir nesvarumo sąlygose. NASA pasitelkia psichologus, tiriančius žmogiškuosius veiksnius, kad šie padėtų sukurti bei įvertinti žmogaus darbui tinkamą aplinką, pavyzdžiui, šį tranzitinį gyvenamąjį modulį (Weed, 2001; Wichman, 1992).

331

332

6 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATAI Suvokimo įprasminimas 12

TIKSLAS.

kimo

Apibūdinkite,

moksliniai

tyrimai

kaip

sugrąžintos

padeda

suprasti

regos

ir

jutimų

suvokimo

nete­

prigimties

ir

ir

įsitikinim us.

išm oktos

koncepcijos

(sche­

m os) skatina m us tam tikru būdu tvarkyti bei inter­ pretuoti

patirties sąveiką.

K adangi

neaiškius

dirgiklius,

suvokim as

atspindi

m ū­

siškį tikrovės variantą. Todėl kai kurie iš m ūsų „m aJei visi regim ojo suvokim o aspektai būtų įgim ti, gi­

to“ pabaisas, veidus ir N SO arba „girdi“ pranešim us,

m ę akli, tačiau po operacijos atgavę regą žm onės pri-

kurių nem ato ir negirdi kiti.

valėtų norm aliai suvokti vaizdus. Tačiau taip nėra. Pa­ vyzdžiui,

po

suaugusieji

kataraktos

geba

operacijos

išskirti

iš

nuo

fono

gim im o

figūrą

bei

akli

suvokti

15

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

tas

pats

dirgiklis

skirtinguose

kontekstuose gali sukelti nevienodus suvokimus.

spalvas, tačiau jiem s trūksta patyrim o atpažįstant kon­ tūrus,

form as

ir

ištisus

veidus.

teikia ir gyvūnų, augintų sąlygom is, šiuos

tyrim ai.

gyvūnus

duom enų

labai ribotos regos įvesties

G rąžinus

kam avo

Papildom ų

norm alias

ilgalaikiai

regos

regos

sąlygas,

sutrikim ai.

K linikiniai ir eksperim entiniai duom enys rodo, kad kai kuriem s

jutim ų

ir

suvokim o

raidos

aspektam s

egzis­

tuoja kritinis laikotarpis. N egavusi dirginim o, kurį tei­ kia ankstyvoji regos patirtis, sm egenų nervinė sandara norm aliai nesivysto.

Suvokdam i

TIKSLAS.

dam i

kaip

iškreiptų

akinių

lęšių

poveikio

kurį

galėtum e

interpre­

inform acijos,

peržvelgiam e

artim iausią

konteks­

tą. Em ocinis kontekstas gali nuspalvinti m ūsų interpre­ taciją, vertinant kitų žm onių - ir m ūsų pačių - poel­ gius. Suvokim o nuostata ir konteksto poveikis tarpu­ savyje sąveikauja ir padeda m um s konstruoti suvoki­ nius. 16

Paaiškinkite,

dirgiklį,

tuoti naudodam i kelias skirtingas schem as, m es, ieško­

TIKSLAS.

chologų 13

konkretų

Apibūdinkite

vaidmenį

žmogiškuosius

kuriant

patogias

veiksnius

vartotojui

tiriančių

įrenginius

ir

psi­ darbo

ty­ aplinką.

rimai išplečia mūsų suvokimo adaptacijos supratimą.

K ai žm onėm s duodam i akiniai, truputį pasukantys m a­ tom ą pasaulį į kairę ar į dešinę arba net apverčiantys jį aukštyn

kojom is, iš pradžių

jie nesiorientuoja, ta­

čiau pajėgia prisitaikyti prie naujo konteksto ir pasi­ praktikavę vėl lengvai juda. Šie m oksliniai tyrim ai de­ m onstruoja

m ūsų

gebėjim ą

prisitaikyti

prie

dirbtinai

pakeisto regos lauko ir koordinuoti savo judesius re­ aguojant į šį naują pasaulį.

Žm ogiškuosius gaus

14

TIKSLAS.

Apibrėžkite,

kas

yra

suvokimo

nuostata,

ir

paaiš­

tiriantys

psichologai

skati­

suvokim o

gebėjim us,

vengti

žinojimo

prakeiks­

mo (klaidingos prielaidos, kad kiti turi tokį patį pa­ tyrim ą kaip m es ir elgsis taip, kaip m es elgtum ės) bei suplanuoti

vartotojų

bandym us,

pardavim ą

būtų

problem os.

Žm ogiškuosius

logai

prisidėjo

erdvėlaiviais, įrenginių,

kink ite, kaip ji veikia tai, ką mes suvokiame arba nesuvokiame.

veiksnius

na įrenginių kūrėjus bei projektuotojus įvertinti žm o­

atskleistos prie

geriau

darbo

vietų

kad

prieš

suvokim u

veiksnius

saugesnių

kelionių

psicho­

lėktuvais

buitinių

patogesnių

ir

grindžiam os

tiriantys

suprojektuotų ir

gam ybą

ir

prietaisų,

naudoti

pagalbi­

nių klausym osi priem onių kūrim o. Suvokimo

nuostata

-

tai

psichikos

polinkis,

veikian­

tis tarsi lęšis, pro kurį m es suvokiam e pasaulį. Čia ir

PAKLAUSKITE

vėl m atom e prigim ties ir patirties sąveiką: m ūsų juti­

čiai

m inė

grupę)?

įvestis

sužadina

patyrim ą,

išm oktas

prielaidas

iš

anksto

SAVĘS: nulėmė

Ar

prisimenate

tai, kaip

jūs

tokį

atvejį,

suvokėte

kai

žmogų

jūsų (arba

lūkes­ žmonių

SUVOKIMAS

33 3

Ar yra nejutiminis suvokimas? 17 TIKSLAS. Nurodykite tris labiausiai patikrinam as nejutim inio suvokim o formas ir paaiškinkite, kodėl daugum a psichologų m okslininkų išlieka skeptiški nejutim inio suvokim o teiginiam s.

Ar suvokti galim e tik tai, ką juntam e? Ar galim e suvokti tai, kas yra už m ūsų jutim ų

įvesties

ribos,

naudodam iesi

nejutim iniu

(ekstrasensoriniu)

suvokim u?

Nejutiminis suvokimas (extrasensory perception, ESP) -

Ar yra žm onių, galinčių skaityti kitų m intis, m atyti per sieną ar išpranašauti ateitį?

ginčytinas tvirtinimas, kad

Penkiuose

suvokti galima be jutimų įvesties.

ros,

kuriose

siteto do

dirba

procentai

(M cConnell, m as

Tačiau

fizinių

siūlo visokių

Jeigu

sm egenų, m okslines

staigm enų

daktarai,

yra

psichologijos m okslų

iš

tikrųjų m es

Olandijoje,

tyrinėtojai

galim as esam e

pasaulio

prielaidas.

- apie m ūsų

pagal

ir

-

nejutim inis

suvokim as

Adelaidės tai

rem iasi

kaip

protas

Lun­

universi­ -

vertina

suvokim as,

kurių

univer­

dėstom a

m okslininkai

narių

būtybės,

M okslas,

Edinburgo

Parapsichologija

akadem ijos

kated­

parapsichologijos

m okslus

2005).

universitete

kad o

baigę

(Turpin,

Utrechto

kiti

sam pratą,

pakeičia

universitetuose

program ą

Nacionalinės

1991).

m okslinę nuo

faktai

filosofijos

Švedijoje,

Australijoje. 96

keisti

Britanijos

parapsichologijos

universitete

tete ir

Didžiosios

taip

tai

reikėtų

neatsieja­

jutim ais. Kartais

pastebėsim e

šioje

aiškiaregystę ir nuojautą.

pat

skeptiškai

yra

Sakoma, kad nejutiminis suvokimas apima telepatiją,

nauji

knygoje,

Parapsichologija (parapsychology) paranormalių reiškinių, tarp jų nejutiminio suvokimo bei psichokinezės, tyrinėjimas.

pasąm onės m astą, apie tai, kaip em ocijos

veikia sveikatą, kas m us gydo, o kas - ne. Taigi panagrinėkim e kai kuriuos tvir­ tinim us apie nejutim inį suvokim ą.

Apie nejutiminio suvokimo apraiškas Antgam tiniai m ą,

reiškiniai

bendravim ą

tikrinam os

ir

su

apim a

astrologines

m irusiaisiais,

geriausiai

„išėjim ą

tinkam os

aptarti

pranašystes, iš

kūno“.

suvokim ui

parapsichologinį

Labiausiai skirtam e

gydy­

patikim os,

skyriuje

yra

pa­ šios

nejutim inio suvokim o apraiškos: Telepatija, arba tiesioginis bendravim as m intim is: vienas asm uo siunčia m intis

6.30 PAVEIKSLAS.

kitam asm eniui arba suvokia kito m intis.

Parapsichologinės sąvokos

Aiškiaregystė, arba suvokim as toli vykstančių įvykių, pa­ vyzdžiui, jutim as, kad dega draugo nam as. Tariami paranormalūs reiškiniai

Nuojauta, arba ateities įvykių suvokim as, pavyzdžiui, po­ litinio lyderio m irties arba sporto varžybų rezultato. Glaudžiai susiję yra ir psichokinezės, arba tai, kad m onė

viršesnė

pakėlim as

į

orą

už

m ateriją",

arba

poveikis

tvirtinim ai, žaidim o

pavyzdžiui, kauliuko

„są­ stalo

riedėjim ui

Nejutiminis suvokimas

Psichokinezė

(6.30 pav.).

Nuojauta ar apsimetimas? Ar aiškiaregiai gali num atyti ateitį? Pasitvirtinančios „žy­ m iausių aiškiaregių" pranašystės nėra pakankam ai tikslios.

Telepatija

Aiškiaregystė

Nuojauta

334

6 SKYRIUS

Nė

vienas

zultatų

godus

metį

visi

dėjo

dainuoti

rankų,

aiškiaregiai

dosnus)

naujojo

Saddamo

šimtmečio

išpranašauti

biržoje. XX

nelauktus

teroristai

nesusprogdino

neatsisakė

Husseino

nesugeba

akcijų

pranašaudami

dainų,

Elžbieta

aiškiaregys

lošdamas

klydo,

religinių

karalienė

svarbius liai,

(arba

ar susikrauti milijardų

sosto

įvykius,

ir

tokius

suėmimas,

įvykius.

netapo

kaip

nepra­

Laisvės

statulos

vienuole.)

nė

re­

(M adonna

abiejų

Rugsėjo

pranašautojai

loterijos

a. paskutinį dešimt­

Apie

11-osios

didelius

teroro

neužsiminė.

Kur

ir

išpuo­

jie

buvo

tą Rugsėjo 11-ąją, kai mums jų reikėjo? Gene Emery (2004) 26 metus fiksavo kasmetines aiškiaregių

pranašystes ir paskelbė, kad beveik visada neįprastos pra­

našystės neišsipildo, o svarbiausi metų įvykiai lieka aiškiaregių „nepastebėti". Peržiūrėjus jos

taip

giai,

policijos

pat

nėra

nuovadoms

tikslesnės

bendradarbiaujantys

už

su

pasiūlytas

kitų

aiškiaregių

žmonių

policija,

spėliones

sukuria

dešimtis

vizijas,

(Reiser, ar

net

paaiškėjo, 1982).

šimtus

kad

Aiškiare­

pranašysčių.

Tai padidina galimybę atsitiktinai teisingai atspėti, o aiškiaregys gali savo laimėji­ mus paskelbti per žiniasklaidą. Be to, miglotos pranašystės vėliau gali būti pa­ teikiamos kaip visiškai atitikusios tikruosius įvykius, o tai sukuria suvokimo nuo­ statą,

kuri

veikia

neapdairiai

aiškinimą.

prisipažino,

kad

Nostradamas, jo

XVI

dviprasmiškos

amžiaus

Prancūzijos

pranašystės

„gali

mediumas,

būti

suprastos

tik po įvykio ir to įvykio paaiškintos". Policija mas

šioje

(1993)

atliko

departamentų regių

situacijoje tyrimą,

darbuotojų

paslaugomis.

tikros

pagalbos

elgiasi

65

kurio

klausė, proc.

nesulaukę.

protingai. metu

ar

50

kada

atsakė

Jane

Ayers

didžiausių

nors

savo

nesinaudoję.

Tūkstančiai

Amerikos darbe

Tie,

aiškiaregių

Sweat ir jie

kurie

užvertė

M arkas

miestų

Dur-

policijos

naudojosi

aiškia­

naudojosi,

tvirtino

policiją

neteisingo­

mis pranašystėmis, kai Vašingtone dingo jauna gydytoja Chandra Levy. Jos kūną tik po metų ant miškingos kalvos surado bėgiojantis žmogus (Radford, 2002). Ar me

spontaniškos

mūsų

pusė

sapnus.

universiteto

kad

geriau

1937)

patikrino Charleso

gyventojų

studentų

metų

žmonių

jie

prisimename

šešiasdešimt kūno

eilinių Ar

du

tikrai (M esser

ir

pranašingąją savo

ir

sapnų

1989)?

išsipildančius

galią. bet

apie

bent

ateitį,

universiteto

sūnus,

sapnus

yra

Griggs,

atkuriame

Harvardo

Lindbergho

pranešti

„vizijos" išpranašauja

įsitikinę

Ar

taip

atrodo

sapnus?

buvo

Kaip

Daugiau

(M urray

pagrobtas

nesuradus

vaiką.

tikslesnės?

yra

psichologai

Kai

dar

kiek

kaip

jo

ir

kūno,

manote,

kiek

Aptarki­ maždaug tik

todėl,

kaip

prieš

ir

W heeler,

nužudytas tyrėjai sapnų

la­

paprašė iš

gautų

1300 jų aprašymų tiksliai numatė, kad vaikas yra miręs? Tik 5 procentai. O kiek žmonių tiksliai susapnavo kūno buvimo vietą, t. y. kad jis užkastas po medžiais? Tik 4 iš 1300. Nors šis skaičius nėra didesnis už galimą atsitiktinį spėjimą, ke­ turiems

sapnų

autoriams

akivaizdaus

jų

išankstinio

žinojimo

tikslumas

turėjo

atrodyti antgamtiškas. Visi mes kiekvieną dieną įsivaizduojame daug įvykių. Kadangi kiekvieną die­ ną

pasaulyje

stulbinamų

įvyksta

milijardai

sutapimų. Vienu

įvykių,

atsargiu

per

ilgą

vertinimu

laiką

vien

tikrai

įvyksta

atsitiktinai galima

kokių

nors

spėti, kad

daugiau nei tūkstantį kartų per dieną kas nors Žemėje pagalvos apie kitą žmo­

335

SUVOKIMAS

gų ir po penkių m inučių sužinos apie šio žm ogaus m irtį (Charpak ir Broch, 2004). Esant pakankam ai laiko ir žm onių, neįtikėtina tam pa neišvengiam a. Štai

ką

patyrė

kom iksų

kūrėjas

Johnas

Bym e

(2003).

Praėjus

šešiem s

m ė­

nesiam s po to, kai pasirodė jo pasakojim as apie Žm ogų-vorą ir elektros srovės dingim ą

Niujorke,

daugelyje

Niujorko

kvartalų

nutrūko

elektros

srovės

tieki­

m as. Vėlesnėje Žm ogaus-voro istorijoje buvo pasakojam a apie stiprų žem ės dre­ bėjim ą

Japonijoje. „Ir vėl, - prisim ena

praėjus

m ėnesiui

m as kom iksų m ės

ištikto

po

to,

kai

Bym e, - tikras žem ės drebėjim as įvyko

leidinys

atsidūrė

lentynose “ .

knygų

Vėliau

knygą apie Antžm ogį, jis „pasiuntė Plieninį žm ogų NASA

erdvėlaivio.

Netrukus

po

to

įvyko

kurda­

gelbėti nelai­ „Challenger “

erdvėlaivio

tragedija (sutapo su antruoju knygelės leidim u). „O visai neseniai atsitiko šiurpus dalykas, kai aš rašiau ir piešiau Nuostabiąją m oterį, sukurdam as pasakojim ą apie tai,

kaip,

prieš

tapdam a

išspausdintas

pirm ajam e

na “ .

buvo

(Diana

herojė

žūva. “

Leidinio

viršelis

„buvo

su

antrašte:

„Žuvo

princesė

Dia­

tikrasis

vardas.)

Šis

deive, pagrindinė laikraščio

Nuostabiosios

puslapyje m oters

leidinys

prekybą ketvirtadienį. Kitą sekm adienį... Tikriausiai nereikia nė sakyti?

pateko

į

“

Nejutiminio suvokimo eksperimentai Praeityje ti

būta

charakterio

kiekvienas

visokių

beprotiškų

bruožus,

sperm ijas

kad

yra

idėjų:

visas

m ažytis

ligas

kad

kaukolės

galim a

žm ogus. Kaip

iškilim ai

išgydyti

padeda

nuleidžiant

atskleis­

kraują,

m es, girdėdam i tai, kad

kad

galim a

skaityti m intis, išeiti iš savo kūno, bendrauti su m irusiaisiais, galim e atskirti kvai­ las idėjas nuo tų, kurios tik atrodo keistos, bet yra teisingos? M okslas į tai at­ sako paprastai: išmėgink, kad įsitikintum, jog veikia. Jei veikia, tai pralaim i m ūsų skepticizm as, jei neveikia, pralaim i šios idėjos. Ši

m okslinė

nuostata,

kad

parapsichologijai

pripažinti

reikia

galim o

pakartoti

reiškinio ir j į paaiškinančios teorijos, atrodo, priim tina ir tikintiem s, ir skeptikam s. Parapsichologė

Rhea

W hite

(1998)

pripažįsta,

jog

„ateinantis

į

galvą

parapsi­

chologijos įvaizdis, grindžiam as beveik 44 veiklos šioje srityje m etais, yra tarsi m ažas lėktuvas, [kuris] nuo 1882 m etų be paliovos rieda Em pirinio m okslo oro uosto pakilim o taku... jis retkarčiais pakyla per kelias pėdas nuo žem ės tik tam , kad ir vėl atsitrenktų į asfaltą. Jis niekada nebuvo pakilęs ilgesniam skrydžiui.“ Kaip, kim o

siekdam i

teiginius

surežisuoto

pakartojam o

kontroliuojam o

dem onstravim o.

reiškinio,

galėtum e

eksperim ento

Laboratorijoje

m etu?

patikrinti

nejutim inio

Eksperim entas

eksperim entuotojas

suvo­

skiriasi

nuo

„M okslo šerdyje glūdi esm inė

kontroliuoja

tai,

įtam pa tarp dviejų prieštaringų

ką „ekstrasensas “ m ato ir girdi. O scenoje ekstrasensas kontroliuoja tai, ką m a­

nuostatų - atvirum o naujom s

to

idėjom s (nepaisant to, kokios

ir girdi publika. Skeptikai pastebi, jog

naudojo

publikos

rodė, jog

jie

patiklum ą

bendrauja

su

savo

ne kartą vadinam ieji ekstrasensai iš­

stulbinam uose

m irusiųjų

pasirodym uose,

dvasiom is, skaito

m intis

kurių ar

m etu

pakelia

at­

keistos ar prieštaraujančios

daik­

intuicijai jos atrodytų) ir visų

tus - tačiau paaiškėdavo, kad jų veiksm ai tėra scenos m agų naudojam i triukai. Nejutim iniam eksperim entų.

suvokim ui

Vieno

jų

pagrįstai

m etu

ir

patikim ai

„siuntėjam s “

buvo

patikrinti pasiūlyta

atlikta telepatiškai

idėjų labai negailestingo, kritiško

tūkstančiai perduoti

ir kruopštaus ištyrim o.” Carl Sagan (1987)

336

6 SKYRIUS

iš

keturių

atvaizdų

kitam e

kam baryje

„gavėjam s “ ,

„Aiškiaregys yra aktorius,

vieną

esantiem s

vaidinantis aiškiaregĮ.“

rėjo ekstrasensorinių gebėjim ų. Koks gi buvo rezultatas? Pranešam a, jog 32 pro­

kurie

netu­

Psichologas ir fokusininkas

centai atsakym ų buvo teisingi; tai viršijo atsitiktinį 25 procentų lygį. Tačiau vė­

Darylas Bernas (1984)

lesnių tyrim ų m etu šio reiškinio pakartoti nepavyko arba buvo gauti prieštarin­ gi rezultatai - priklausė nuo to, kas apibendrino rezultatus (Bem

ir kiti, 2001;

M ilton ir W isem an, 2002; Storm , 2000, 2003). Vienas

skeptikas,

tam ,

kuris

tingų

žinovų

m agas

padem onstruos (Randi,

Jam esas

„kokį

1999).

Randis,

nors

paskyrė

paranorm alų

Panašius

10

000

gebėjim ą

pasiūlym us

pateikė

“

dolerių

grupei

ir

prem iją

kom peten­

Prancūzijos,

Aust­

ralijos bei Indijos atstovai, siūlydam i iki 200 000 eurų kiekvienam , kuris pade­ m onstruos

savo

paranorm alius

gebėjim us

(CFI,

2003).

O

50

m ilijonų

dolerių

buvo pažadėta tam , kuris pasakys, kur slapstosi Osam a bin Ladenas. Visi, ku­ rių tvirtinim ų nio

tikslum as būtų

m okslinio

užtektų

vieno

m inio džio

pripažinim o. žm ogaus,

suvokim o siūlym as

žm onių

buvo

Nuom onei,

galinčio

reiškinį,

buvo

įrodytas, sulauktų

tiriam i,

kol

kas

skelbiam as

kartais

nėra

net

nė

vieną

vienas

daugiau

kruopščiai

pinigų, o dar vertinges­

nejutim inio

padem onstruoti

tačiau

nuolat

kad

ne tik

šito

kaip

suvokim o,

galim ą

paneigti

pakartoti

nejuti­

nepadem onstravo.

du

dešim tm ečius,

prižiūrim i

Ran-

dešim tys

nepriklausom ų

prisieku­

siųjų teisėjų. Deja, nieko. Kodėl tiek daug žm onių linkę tikėti, kad galim a suvokti be jutim ų, nors tai

„Žm onių troškim as tikėti paranorm aliais reiškiniais

turėtų

yra stipresnis už visus šių

klaidingu

būti

reiškinių neegzistavim o

kurie

žm onės

glijoje

įrodym us."

m oksliškai

suvokim u, ir

tiesiog

žm onės,

kurie,

Blackm ore’s first law, 2004

tikėjim ą

gyvenim o

1985;

Beloff,

Valstijose

praradę

savo

1985).

Rusijoje

ir

„ekstrasensai “ 1999

m etais

32

kuriam e

teigė,

kad

„daug

stebuklų

galim a

atsim inim ais,

m agiškos

pradininkai kaip

aiškinti bet

patirties.

buvo

kai An­

daugiausia

m oksliškai

pagrįsti (Alcock,

po

m irties

tikim ybę

autokratiniam

režim ui

viešpatavo

pseudom okslai“ ir

ir

ieškojo,

gyvenim o

žlugus ir

įsitikinim us

atrankiniais

tikėjim ą,

bei

gydytojai

publiką.

tokius

ar

parapsichologijos

prasm ingum u

„m istika, okultizm as

dalies

trokšta

religinį

suklestėjo kitur,

Iš

aiškinim ais

nepasotinam ai

Jungtinėse

Susan Blackm ore,

(„Pirm asis Blackm ore dėsnis")

patikrinam a?

klaidingais

suirutė,

(Kapitza, 1991). Rusijoje, kaip

aiškiaregiai

žavi

žym iausi

šios

šalies

žm onių

tiki

aiškiaregyste,

pagarbios

m okslininkai

baim ės

paskelbė

astrologija,

apim tą

pranešim ą,

kitais

prieta­

“

rais, m ėgindam i kom pensuoti psichologinį diskom fortą gyvenim e . Nuolankiam

ir

labai

pagarbiam

požiūriui

į

gyvenim ą

susidaryti

pakanka

at­

kreipti dėm esį į m ūsų pačių suvokim o sistem ą ir jos gebėjim us beform ius ner­ vinius im pulsus paversti spalvingais vaizdais, gyvais garsais ir žadinančiais kva­ pais.

M ūsų

kasdienė

suvokim o

patirtis

atskleidžia

tikrai

daug

nepaprastų

da­

lykų, bent jau kur kas daugiau, negu iki šiol buvo įsivaizduojam a psichologijo­ je. Per šim tm etį atlikti tyrinėjim ai atskleidė daug

jutim o

ir suvokim o

tačiau ateities tyrinėtojų kartom s lieka giliausios ir sudėtingiausios paslaptys.

paslapčių,

SUVOKIMAS

Šiuose mo

dviejuose

žingsnius:

nuo

skyriuose

nagrinėjom e

pirm uosius

jutim inės

inform acijos

gavim o

inform acijos

apdoroji­

prasm ingo

suvokim o

iki

337

sukūrim o. Bet inform acijos procesorius, esantis m ūsų kaukolėje, daro daug dau­ giau

-

m iegant,

veikiant

realius vaizdus (7 dam as

(8

ir 9

hipnozei

ar

narkotinėm s

m edžiagom s,

jis

sukuria

ne­

skyrius). Jis m okosi iš praeities patirties, ilgai tai prisim in­

skyriai). Jis

pasinaudoja

suvokim ais m ąstydam as

ir planuodam as

(10 ir 11 skyriai). Tarp jutim inės inform acijos gavim o ir intelektinės veiklos vei­ kia

neįsivaizduojam ai

sudėtinga

inform acinė

sistem a,

kuri

dabar

daugiau

negu

kada nors anksčiau vilioja vidinės proto erdvės tyrinėtojus.

M O K Y M O S I R E ZU LTA TA I

Ar yra nejutiminis suvokimas?

m as). Daugum a psichologų m okslininkų visa tai skep­ tiškai vertina dėl dviejų

17 TIKSLAS. Nurodykite tris labiausiai patikrinamas nejutiminio suvokimo

formas

ir

paaiškinkite,

kodėl

dauguma

psichologų

mokslininkų skeptiškai vertina nejutiminio suvokimo teiginius.

Nejutim inis tariam ai

(ekstrasensorinis)

paranorm alių

psichokinezė.)

Trys

suvokim as

reiškinių

form ų.

labiausiai

yra (Kita

iš

form a

-

nejutim iniu

dalykų. Pirm a, norėdam i ti­

suvokim u, privalote

tikėti, kad

svarbiausia

psichologai

kritiško

nepajėgė

nagrinėjim o

pakartoti

požiūriu),

nejutim inio

dravim as m intim is), aiškiaregystė (toli vykstančių įvy­

suvokim o

reiškinių kontroliuojam om is sąlygom is. PAKLAUSKITE suvokimą?

SAVĘS:

Kaip

Ar

kitaip, o

esate ne

kada

nors

nejutiminiu

patyrę

6 SKYRIAUS APŽVALGA: Suvokimas PASITIKRINKITE: Jūsų draugas prim ygtinai tvirtina, kad tikrai kvietė vakarieniauti,

Koks

principas

kai

atidžiai

paaiškina,

kad

žiūrėjote kvietim o

televizorių. negirdė­

jote? 2.

3. Ką turim e galvoje sakydam i, jog suvokim o visu­ m a yra daugiau negu jo dalių sum a? 4. Kokių yra įrodym ų, jog tikrai „suvokim as reiškia daugiau nei jutim ų interpretavim as"?

Kaip iliuzijų tyrim as veikia m ūsų įprasto suvoki­ m o supratim ą?

nejutiminį

suvokimu, paaiškintu­

mėte šį patyrimą?

kių suvokim as) ir nuojauta (ateities įvykių suvoki­

jus

para-

nejuti­

m inio suvokim o form os yra telepatija (tiesioginis ben­

1.

sm e­

genys geba suvokti be jutim inės įvesties. Antra (ir tai yra

viena

patikrinam os

kėti

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

338

6 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Atrankinis dėmesys

(selective attention), 303 p. Atvaizdų skirtumas tinklainėse

(retinal disparity), 311 p. Binokuliniai požymiai

(binocular cues), 311 p. p (fi) reiškinys (phi phenomenon), 315 p. Figūra ir fonas (figure-ground), 308 p.

Grupavimas (grouping), 309 p.

Regos vyravimas (visual capture), 307 p.

Konvergencija (convergence), 312 p.

Suvokimo adaptacija

Monokuliniai požymiai

(monocular cues), 312 p. Nedėmesingumo aklumas

(inattentional blindness), 304 p. Nejutiminis suvokimas

(extrasensory perception, ESP), 333 p.

Geštaltas (gestalt), 308 p.

Parapsichologija (parapsychology), 333 p.

Gylio suvokimas (depth perception), 310 p.

Regimasis skardis (visual cliff), 310 p.

(perceptual adaptation), 323 p. Suvokimo nuostata (perceptual set), 324 p. Suvokimo pastovumas

(perceptual constancy), 316 p. Žmogiškųjų veiksnių psichologija

(human factors psychology), 329 p.

Sąmonės būsenos

Sąmonė ir informacijos apdorojimas Miegas ir sapnai Biologiniai ritmai M iego ritmas Kodėl miegame? M iego sutrikimai Sapnai

Hipnozė Faktai ir prasimanymai Ar hipnozė yra pakitusi sąmonės būsena?

Narkotikai ir sąmonė Potraukis narkotikams ir priklausomybė nuo jų Psichoaktyviosios medžiagos Stimuliatoriai Haliucinogenai Narkomanijos veiksniai

Priešmirtiniai išgyvenimai

idiniam e“ kino teatre rodom as film as: m iegančio žm ogaus ryškaus sap­

V

no prem jera. Žavūs šio niekad anksčiau nem atyto psichikos sukurto fil­ mo

"

veikėjai įsipainioja

į tokias originalias ir neįtikėtinas, tačiau

tokias

painias ir tariam ai tikroviškas intrigas, kad šis kūrinys dar ilgai nepasi-

m iršta. Kuris iš m ūsų, pabudęs iš slogaus sapno ir iškam uotas jo sukeltų em ocijų,

„Nei [psichologas] Steve Pinkeris, nei aš negalim e

nėra

paaiškinti, kas yra subjektyvi

rybingai,

stebėjęsis

šia

paslaptinga

spalvingai

zonoje

sąm onės

išbaigtai

Kaip

alternatyvų

sm egenys pasaulį?

taip

kū­

Prieblan­

dos

hipnozę,

būsenos

m ūsų sąm onės

kuri būsena yra tikra. Kaip būtų galim a paaiškinti kitas pakitusios sąm onės bū­ pavyzdžiui,

ir budrum o

būsena? šį

nesuprantam e."

senas,

sapno

kuria

žm ogaus sąm onė... M es to

Evoliucinės bioiogijos krypties

tarp

ir

m edicininių

dažnai netgi kurį laiką

preparatų

sukeltas

spėliojam e,

haliucinacijas,

kli­

nikinės m irties m etu patirtus regėjim us?

atstovas Richardas Dawkinsas

Tačiau

(1999)

kių

pradėkim e

fundam entalių

iš

pradžių: kas yra

sąvokų,

kad

jų

sąm onė?

beveik

Kiekvienas m okslas turi to­

neįm anom a

apibrėžti.

Biologai

sutin­

ka dėl to, kas yra gyva, tačiau negali tiksliai pasakyti, kas yra gyvybė. Fizikoje neįm anom a

paprastai

apibūdinti

m aterijos

ir

energijos.

Panašiai

psichologam s

sąm onė yra fundam entali, tačiau slidi sąvoka.

Sąmonė ir informacijos apdorojimas 1 TIKSLAS. Aptarkite sąmonės tyrimus psichologijos istorijos kontekste bei palyginkite, kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmoningas informacijos apdorojimas.

Psichologai sargiai. pradžioje nim as“ tai

jau

Dabar

būdavo (Ladd,

paskatino

elgesį.

ilgai į

Šiam

heviorizm as.

tyrinėja

tyrim us kartais

1887). daugelį tyrim o

Apie

sąm onę

kibta

su

-

apibrėžiam a

Tačiau

kaip

m oksliškai

psichologų būdui

iš

pradžių

nauja

labai

energingai,

energija.

Psichologija

„sąm onės

būsenų

tirti

sąm onę

vėliau

savo

aprašym as

pasirodė

labai

at­

gyvavim o ir

aiški-

sunku,

ir

XX a. pirm oje pusėje pradėti tiesiogiai stebėti

pirm enybę

teikė

nauja

psichologijos

m okykla

-

bi­

XX a. septintąjį dešim tm etį psichologija buvo vadinam a ne­

be m okslu apie sąm onę ar psichiką, o m okslu apie elgesį. Psichologija ėm ė be­ veik

nebenagrinėti

sąm onės.

Sąm onė

buvo

traktuojam a

panašiai

kaip

autom o­

bilio spidom etras: „Jis nepriverčia autom obilio judėti, o tik rodo tai, kas vyksta“ (Seligm an, 1991). Po

1960

m etų

psichiką

apibūdinančios

sąvokos

vėl

pradėtos

grąžinti

chologiją. Neurologijos m okslo laim ėjim ų dėka tapo įm anom a sm egenų veiklą

į

psi­

SĄMONES BŪSENOS

Kai kurios kyla spontaniškai

Svajonės

Mieguistumas

Sapnai

Kai kurios yra sukeliamos fiziologiškai

Haliucinacijos

Orgazmas

Maisto ar deguonies badas

Kai kurios yra sukeliamos psichologiškai

Jutimų ribojimas

Hipnozė

Meditavimas

Sąmonės būsenos

susieti

su

įvairiom is

psichikos

būsenom is

-

budrum u,

m iegu,

sapnais.

M oksli­

ninkai pradėjo tyrinėti hipnozės ir narkotiku sukeliam as pakitusias sąm onės būse­ nas.

Įvairių

pažiūrų

psichologai

pripažino

psichikos

procesų

svarbą.

Vėl

im ta

savo

ap­

tyrinėti sąm onę. Daugelis

šiuolaikinių

psichologų

m ano,

kad

yra

sąm onė

savęs

ir

linkos suvokim as. Sąm onės dėka gaunam e inform aciją, kuri leidžia m ąstyti ir planuoti.

M okantis

sutelkia som ai

m ūsų nuo

sudėtingo

dėm esį

į

elgesio,

autom obilį

dėm esingum o.

pavyzdžiui,

ir

Ilgainiui

eism ą.

vairuoti

Šis

vairavim as

autom obilį,

įsisąm oninim as

tam pa

sąm onė

kinta

autom atiškas

priklau­

Sąmonė (consciousness) -

neberei-

savęs ir savo aplinkos

ir

kalauja viso dėm esio, todėl galim e susikoncentruoti į kitus dalykus.

suvokimas.

Sąm oningum as leidžia valingai kontroliuoti elgesį ir perduoti inform aciją apie psichikos būsenas aplinkiniam s, tačiau kalnio džia,

viršūnė. jog

Šioje

didum ą

knygoje

sąm onė tėra inform acijos apdorojim o

pateikiam i

inform acijos

m okslinių

apdorojam e

šito

tyrim ų

duom enys

nesuvokdam i.

M es

led­

atsklei­

registruoja­

m e ir reaguojam e į dirgiklius, kurių sąm oningai nesuvokiam e. Autom atiškai vyk­ dom e des, ir

gerai

išm oktas

nežiūrėdam i, atgam inam e

užduotis,

kur

jos

pavyzdžiui,

yra.

prisim inim us.

Visiškai

Susitikę

kom piuterio nesąm oningai

žm ones

klaviatūra

renkam e

keičiam e

akim irksniu

ir

savo

rai­

nuostatas

nesąm oningai

re­

aguojam e į jų lytį, am žių bei išvaizdą ir tik tada suvokiam e savo reakciją. Vidinis liu

nesąm oningas

lygiagrečių

savo

inform acijos

krypčių.

pažintinio

Žiūrėdam i

apdorojim o

apdorojim as

į

rezultatą

skrendantį („Tai

vienu paukštį

kolibris!“),

m etu

vyksta

sąm oningai

tačiau

ne

dauge­

suvokiam e

atskirus

suvo­

kim o proceso etapus: paukščio spalvą, form ą, judesį, atstum ą ir rūšį. Viena teorija teigia, jog tuo m etu, kai sm egenų veikla, besikartojanti tarpu­ savyje

susijusiose

sąm onę

(Sergent

sm egenų ir

srityse,

Dehaene,

peržengia

2004).

intensyvum o

Stephenas

slenkstį,

Kosslynas

ir

ji

Olivier

sužadina Koenigas

(1992) teigia, kad sm egenų veikla sąm onei yra tas pat, kas atskiros gitaros gai­ dos yra akordui. Lygiai kaip akordas gim sta iš skirtingų gaidų sąveikos, taip ir sąm onė atsiranda iš sm egenų veiklos. Šiandienos susijusį su 2004)

neurom okslininkai

sąm one. Kelių

pastebėjo,

kad

siekia

įdom ių

m es

nustatyti

eksperim entų

suvokiam e

akordą

nervinį

m etu

truputį

sm egenų

aktyvum ą,

Benjam inas Libetas (1985, vėliau

nei

suskam ba

visos

gaidos, vadinasi, sąm onė atsilieka nuo ją sužadinusių įvykių sm egenyse. Pavyz­ džiui,

sąm oningai

m aždaug jūsų ningai

0,2

judindam i

riešą

sekundės

anksčiau

bangos

suaktyvėja

sm egenų priėm ėte

sprendim ą

jūs nei

(žr. 7.1

sąm oningai įvyksta

m aždaug p a v

.

)!

priim ate

judesys. 0,35

sprendim ą

Nieko

sekundės

Taigi, atrodo, jog

Greta normalaus, budraus suvokimo būsenos mūsų sąmonė, kaip teigia Dieteris Vaitlas ir jo kolegos (2005), esti ir kitokių (pasikeitusių) būsenų: svajonių, miego, meditavimo ir narkotikų sukeltų haliucinacijų.

jį

judinti

nuostabaus.

Tačiau

anksčiau jum s

sm egenys jau pasirengę įvykdyti sprendim ą pajudinti riešą. Panašiai, jei jūsų

dar

nei

sąm o­

nesuvokus

341

342

7 SKYRIUS

7.1 PAVEIKSLAS. Ar smegenys aplenkia psichiką?

Benjamino Libeto atliktų mokslinių tyrimų metu nesąmoninga smegenų veikla aplenkė sąmoningą paprasto sprendimo suvokimą prieš atliekant veiksmą. Žmogus stebi kompiuterio laikrodį, kurio rodyklė apsisuka per 2,56 sek., ir pasižymi laiką, kada nusprendžia pajudinti savo riešą. Maždaug trečdaliu sekundės anksčiau nei asmuo nusprendžia pajudinti riešą, smegenų bangų veikla šokteli rodydama, jog atsirado „pasirengimo judėti potencialas". Stebėdami sulėtintą vaizdo įrašą mokslininkai gali nuspėti, kada žmogus ketina nuspręsti pajudinti riešą (po šio spren­ dimo riešas iš tiesų pajuda).

paprašo

paspausti m ygtuką, kai pajuntate

0,1

sekundės

-

jog

sureagavote

tai yra

per

patapšnojim ą, jūs

trum pesnį laiką

(W egner, 2002). Šių

nei jum s

eksperim entų

galite

sureaguoti per

reikia, kad

stulbinam a

suvoktum ėte,

išvada: sprendim ai

priim am i anksčiau negu m es tai sąm oningai suvokiam e. Kitaip nei nesąm oningas inform acijos apdorojim as, kuris iš karto vyksta dau­ geliu

lygiagrečių

kanalų,

sąm oningas

yra palyginti lėta ir ribotų Ji

panaši

į

rutininiais kojos,

o

vyriausiąjį

reikalais. m intys

vadovą,

Kai

būna

apdorojim as

galim ybių, tačiau kurio

keliaujate kažkur

daugelis

žinom u

kitur.

vyksta

nuosekliai.

Sąm onė

ji geba spręsti naujus uždavinius. padėjėjų

m aršrutu,

Naudodam a

autom atiškai

vairuoja

autopilotą,

jūsų

pasirūpina rankos

sąm onė

-

bei

psichikos

vyriausiasis vadovas - gali stebėti visą sistem ą ir susitvarkyti su naujais iššūkiais. Naujom s lyką:

jei

užduotim s

esate

reikia

m ūsų

dešiniarankiai,

galite

sąm oningo

dėm esio.

taisyklingai

sukti

Pabandykite

prieš

tokį

laikrodžio

da­

rodyklę

savo dešinę pėdą ir dešine ranka galite nenutrūkstam ai rašyti skaičių „3“ - ta­ čiau tikriausiai ne vienu m etu. (Jei turite polinkį m uzikai, pabandykite tokį pat sunkų ris.)

dalyką: Abiem

kaire

ranka

užduotim s

ritm ingai

reikia

subarbenkite

sąm oningo

dėm esio,

tris o

kartus, o

dešine

jis

m etu

vienu

-

ketu­

įm anom as

tik vienoje vietoje. Jei laikas yra gam tos būdas neleisti, kad viskas vyktų vienu metu, tai sąm onė yra gam tos būdas neleisti m um s apie viską galvoti ir veikti vienu m etu.

M O K YM O SI R EZU LTA TA I

Sąmonė ir informacijos apdorojimas 1 TIKSLAS. Aptarkite sąmonės tyrimus psichologijos istorijos kontekste bei palyginkite, kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmonin­

girdėjim u, pakitusių m inių

gas informacijos apdorojimas.

m ąstym u, būsenų,

m edžiagų

prasidėjo

kaip

prisim inim u,

pavyzdžiui, sukeltų

sąm onės

tačiau

m iego,

gali

haliucinacijų. tačiau

vėliau,

daugiau

dėm esio

ravus

reiškia

stebim o elgesio tyrim am s. Neurologijos ir kognity-

norm aliom is

būsenom is,

pavyzdžiui,

m atym u,

ji

ir

che­

Psichologija

tyrim as,

Sąmonė - savęs ir savo aplinkos suvokim as — pasi­

biheviorizm ui,

būti

hipnozės,

ėm ė

įsivy­ skirti

SĄMONĖS BŪSENOS

vinės

psichologijos

dėka

m okslinis

psichikos

būsenų

tem os bei nerviniai takai greitai ir vienu m etu regist­

tyrim as vėl tapo vienu iš psichologijos tikslų. Inform aciją m oningas

apdorojam e

apdorojim as

dviem

yra

ruoja

lygiais.

nuoseklus

ir

M ūsų

są­

palyginti

lė­

343

dirgiklius

daugelyje

kanalų

(lygiagretusis

apdo­

rojim as).

tas, tačiau ši sutelkta suvokim o būsena leidžia atlikti sąm oningus bendrauti. kai

veiksm us,

spręsti

Nesąm oningo

atliekam e

žinom as

naujus

apdorojim o užduotis, o

uždavinius

m etu m ūsų

ir

autom atiš­ jutim ų

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

arkliai,

ir

šunys

katės

Ar

jum s

suvokia

yra

kada

pasaulį?

nors

Kaip

kilęs

m anote,

klausim as, ar

jie

kaip

suvokia

sąm oningai? Jei taip, tai ar jie suvokia, kad suvokia pasaulį?

sis­

Miegas ir sapnai M iegas - nenugalim as gundytojas, kuriam visi privalom e paklusti. M iegas - pre­

„Mėgstu miegoti. O jūs?

zidentų ir valstiečių lygintojas. M iegas - saldus, atgaivinantis, paslaptingas. Am ­

Argi tai ne puiku? Tai puikiausia,

žių senum o m iego paslaptys visais laikais dom ino žm oniją.

kas yra abiejuose pasauliuose.

Dabar

kai

kurios

m iego

paslaptys

atskleistos.

Viso

pasaulio

laboratorijose

tūkstančiai žm onių m iegojo prijungti prie m odernių įtaisų ir stebim i m okslininkų. Registruodam i bėdam i

m iegančiojo

m iegančiuosius

sm egenų

ir

elektros

kartkartėm is

bangas

juos

ir

raum enų

žadindam i,

m iego

judesius,

ste­

tyrinėtojai

nu­

Esate gyvas, bet be sąmonės." Komike Rita Rudner, 1993

statė tai, ko sveika paprasta nuovoka neatskleidė tūkstantm ečius. Galbūt jūs jau galite num anyti kai kuriuos iš atradim ų. Pasvarstykite, ar šie teiginiai yra tei­ singi, ar klaidingi? 1. Kai žm onės sapnuoja ką nors veikią, jų rankos ir kojos dažniausiai juda, ir judesiai atitinka sapnuojam ą veiksm ą (348 p.). 2. Pagyvenę žm onės m iega daugiau negu jaunesni (7.10 pav., 360 p.). 3. Žm onės, kurie m iegodam i vaikšto, taip išreiškia savo sapnus (348 p.). 4. Norintiem s atsikratyti nem igos m iego tyrinėtojai rekom enduoja retkarčiais išgerti m igdom ųjų vaistų (355 p.). 5. Kai kurie žm onės sapnuoja kiekvieną naktį, kiti - retai (348 p.). Visi šie teiginiai (pritaikyta iš Palladino ir Carducci, 1983) yra klaidingi. Pa­ žiūrėkim e, kodėl. Biologiniai ritmai

Biologiniai ritmai

(biological rhythms) periodiniai psichologiniai

2 TIKSLAS. Apibūdinkite keturias biologinių ritmų rūšis ir pateikite kiekvienos jų pavyzdžių. * •

Panašiai

kaip

o

ir

kartu

vandenynas,

psichika, taip

gyvenim as pat

ritm iškai

irgi

pasižym i

ritm iškum u.

svyravimai.

M ūsų

kinta. Biologiniai ritm ai, kuriuos

kūnas, valdo

vidinis „biologinis laikrodis", yra tokie: •

M etiniai žm onės Kai

ciklai.

Kasm et

žąsys

gali patirti sezoninius

kuriem s

žm onėm s,

ypač

„Kai vyras negali paaiškinti moters poelgių, pirmiausia jis linkęs paaiškinimo ieškoti jos

m igruoja,

m eškos

apetito, m iego gyvenantiem s

užm iega

žiem os

m iegu,

o

trukm ės ir nuotaikos pokyčius. tolim oje

šiaurėje,

taika tam siais m ėnesiais gali sukelti sezoninius emocinius sutrikimus.

prislėgta

nuo­

fiziologijoje.” Clare

Boothe

Luce,

Siam the Door Softly, 1970 („Švelniai užtrenkite duris“)

344

7 SKYRIUS

Dvidešimt

3

aštuonių

dienų

ciklai.

M oterų

m enstruacijų

ciklas

vidutiniškai būna 28 dienos. Ar šis ciklas sukelia nuotaikų kaitą?

Prisiminta nuotaika yra blogesnė, negu buvo užfiksuota tuo metu

Daugelis tiki, jog iš tiesų taip yra, tačiau kai kurie m okslinin­ kai psichologai tai vertina skeptiškai (žr. 7.2 pav.).

Dvidešimt keturių valandų ciklai. Žm onės patiria dvidešim t ke­ 2

turių

valandų

budrum o,

kūno

tem peratūros

ir

augim o

horm o­

nų išskyrim o kitim o ciklus. Ir ne tik žm onės. Visi žinduoliai ir paukščiai m iega (Siegel, 2002).

Devyniasdešimties 1

m e, Prieš menstruacijas

Menstruacijų metu

Tarp menstruacijų

kaip

m iego

m es

minučių 90-ties

stadijas. Įdom u

trum pesnis (žiurkių Tikroji

Prisiminta nuotaika

nei

didelių

tai, jog

- 9

(dram blių

ciklai.

m inučių

Šiam e

ciklais m ažų

gyvūnų

m inutės, kačių -

daugiau

skyriuje

keliaujam e m iego

ir šunų

nei

100

nagrinėsi­ per

įvairias

ciklas yra

- 25

m inutės)

m inučių)

(Hobson,

1989; M orrison, 2003). 7.2 PAVEIKSLAS. Menstruacijos, tikroji nuotaika

Miego ritmas

ir suvokiama nuotaika

Cathy McFarland ir jos kolegos (1989), kasdien stebėdami Ontarijo provinci­ jos moteris, pastebėjo, kad jų nuotaika menstruacijų ciklo metu nesikeičia. Tačiau moterys manė, kad jų nuotaika dažniausiai esti blogesnė prieš pat menstruacijas bei po jų ir geresnė kitu ciklo metu.

Atidžiau

panagrinėkim e

du

iš

šių

biologinių

ritm ų

24 valandų biologinį laik-

rodį ir 90 m inučių m iego ciklą.

Cirkadinis ritmas 3 TIKSLAS. Paaiškinkite eirkadinio ritmo ciklą ir nurodykite įvykius, kurie gali sutrikdyti ŠĮ biolo­ ginį laikrodį.

Paros ritm as atitinka gyvenim o ritm ą - nuo m ūsų pabudim o su nauja auštančia diena iki grįžim o kasvakar į tai, ką Šekspyras pavadino „m irties prieangiu". Prie 24

valandų

dienos

ir

nakties

ciklo

m ūsų

organizm as

prisiderina

dėka

biologi­

Cirkadinis ritmas

nio laikrodžio, kitaip dar vadinam o cirkadiniu ritm u (pavadinim as kilęs iš lo­

(circadian rhythm) -

tyniškų žodžių circa - apie ir dies - diena). Auštant rytui, m ūsų kūno tem pe­

biologinis laikrodis; darnūs kūno

ratūra pradeda kilti, dieną būna didžiausia, truputį krinta popietę, kai daug žm o­

ritmai (pavyzdžiui, temperatūros,

nių

budrumo), išryškėjantys

ryto, kai kūnas dar suglebęs, m us gali erzinti rūpesčiai: ar kivirčas su m ylim uoju

per 24 val. ciklą.

reiškia,

eina

giau

pogulio, o kad

bėdų?

teks

prieš

einant m iegoti vėl pradeda

išsiskirti?

Vidudienį,

kai

Ar

vaiko

m ūsų

irzlum as

kūnas

įgyja

reiškia,

m ažėti. Prabudus kad

energijos,

netrukus

4

bus

nerim aujam e

val. dau­

m ažiau.

Jei nem iegam e visą naktį, labiausiai „išgverę" būnam e apie 4 val. ryto, o vė­ liau, atėjus įprastam laikui keltis, atsiranda „antrasis kvėpavim as". Naujausi duom enys rodo, kad m ąstym as būna aštriausias ir atm intis tiksliau­ sia, kai žm onės būna savo kasdienio eirkadinio sužadinim o viršūnėje. Su am žiu­ m i m es dažniausiai iš žvalių vakare „pelėdų" virstam e „vieversiais", kuriem s la­ biau patinka rytas. Daugum a universiteto studentų yra „pelėdos" (M ay ir Hasher, 1998); jų darbingum as dažniausiai pakyla į dienos pabaigą. Daugum a vyresnio am ­ žiaus suaugusiųjų yra „vieversiai", dienai baigiantis jų darbingum as krinta. Sene­ lių Delfinai gali miegoti judėdami.

nam uose

viskas

nurim sta

vakarui

įpusėjus;

universitetų

bendrabučiuose

tuo m etu toli gražu nesibaigia. Perėjim as nuo gulim o m iegoti vėliau į gulim ąsi

diena

SĄMONĖS BŪSENOS

m iegoti anksčiau prasideda sulaukus m aždaug 20 m etų, nors m oterim s šis virsm as

Ar m es pratintum e save užm igti

prasideda truputį anksčiau, be to, jos anksčiau nei vyrai subręsta ir nustoja augu­

vakare vėliau, o rytą ilgiau

sios (Roenneberg ir kiti, 2004).

pam iegoti, jeigu m ūsų cirkadinis

Nuskridę

į

kitą

esam e

nem aloniai

rim ai

laboratorijose

dė,

kad

ryškus

laiko

juostą,

budrūs, ir

kai

m ūsų

žm onių,

apšvietim as

juntam e,

kad

sutriko

biologinis

dirbančių

padeda

laikrodis

pam aininį

atitaisyti

paros

šaukia:

darbą,

biologinį

ritm as,

laikrodį

gu

lėktuvu

padeda

skrydžio

prabusti

(ir

apsaugo

praleisite nuo

pirm ąją

depresijos).

dieną

Ryški

lauke.

šviesa

Ar vyresnių žm onių, kurie

atsklei­

paprastai anksčiau negu

ir

studentai keliasi ir eina m iegoti,

naktį

kiti,

atitaisysite, jei­

Ryški

ritm as atitiktų 23 valandų ciklą?

Ty­

(Czeisler

ir kiti, 1995). Biologinį laikrodį greičiau

ilgo

„M iegok".

stebėjim as

1986, 1989; Eastm an po

pavyzdžiui,

šviesa

345

cirkadinis ritm as yra trum pesnis?

rytą

atitolina

m iegą

tinklainės

bal­

(Oren ir Term an, 1998). Šviesa

veikia

cirkadinį

laikrodį

sužadindam a

jautrius

šviesai

tym us. Šie baltym ai sužadina signalus į priešchiazminį branduolį (suprachias-

matic nucleus) - porą sm eigtuko galvutės dydžio sankaupų, sudarytų iš 20 000 ląstelių, kurios kontroliuoja cirkadinį laikrodį (Foster, 2004). Iš dalies taip vyksta dėl

to,

kad

priešchiazm inis

padidindam as

daro

įtaką

(vakare)

kankorėžinės

jos

išskiriam o

liaukos m iegą

veiklai,

(ryte)

čio

melatonino gam ybą (žr. 7.3 pav.). Kuo ilgiau esam e budrum o

horm ono

arba

branduolys

sum ažindam as

sukelian­

būsenoje, tuo daugiau sm egenys pagam ina ir sukaupia chem inės m edžiagos ade­

nozino , kuris slopina tam tikrus neuronus, sukeldam as m ieguistum ą. (Kofeinas stabdo

adenozino

veiklą.)

M iego

m etu

adenozino

koncentracija

m ažėja

(Pork-

ka-Heiskanen ir kiti, 1997). Biologinį

laikrodį

galim e

nesąm oningai

atitaisyti,

sureguliuodam i

m iego

re­

žim ą. Kai vakare vėlai einam e m iegoti, o savaitgaliais m iegam e ilgai, gali kilti

7.3 PAVEIKSLAS.

„sekm adienio

Biologinis laikrodis

nakties

nem iga"

ir

„pirm adienio

ryto

prasta

nuotaika".

Tie,

kurie

sekm adienį m iega iki pietų, o po vienuolikos valandų vėl gula m iegoti, rengda­ m iesi naujai darbo savaitei, dažnai susiduria su nem iga. Įdom u tai, jog - įvertinant, kad m ūsų protėvių laikrodis buvo suderintas 24 valandų

parai - daugelis šiandienos jaunų

suaugusiųjų

prisitaiko

prie 25

valan­

dom s artim esnės paros, nes eina m iegoti per vėlai ir nespėja išm iegoti 8 valan­ dų. Už tai galim e dėkoti Thom ui Edisonui, elektros lem putės soje,

išradėjui

netgi

jei

(arba

esam e

jį

kaltinti).

urve,

gali

Buvim as

būti

Dėl į tinklainę patenkančios šviesos priešchiazminis branduolys veikia biologiškai aktyvių medžiagų gamybos pokyčius, pavyzdžiui, melatonino gamybą kanko­ rėžinėje liaukoje.

švie­

prilyginam as

kelionei per vieną laiko zoną į vakarus - tai atsuka m ūsų

24

valandų

biologinį

laikrodį

atgal

(Czeisler

Kankorėžinė liauka

ir kiti, 1999; Dem ent, 1999). Tai leidžia paaiškinti, kodėl

pam ainom is

dirbantys

vaitę

ištisą

veikiančių

parą

darbininkai

ir

parduotuvių

visą

sa­

Priešchiazminis branduolys

darbuotojai

geriau prisitaiko prie vis vėlesnių pam ainų, negu prie ankstesnių,

ir

kodėl,

iki

sulaukiam e

vyresnio

am ­

žiaus, m um s reikia prisiversti laiku eiti m iegoti bei keltis.

Daugum a

gyvūnų,

patekę

į

nuolatinį

dirbtinį

apšvietim ą, taip pat viršija 24 valandų paros ribą. Dirbtinė šviesa nutolina m iegą.

Regos nervas

346

7 SKYRIUS

REM miegas (REM sleep) greitų akių judesių tarpsnis miegant; pasikartojanti miego

Miego fazės 4 TIKSLAS. Išvardykite miego ciklo fazes ir paaiškinkite, kuo jos skiriasi.

fazė, kurios metu dažniausiai

Kai

sapnuojama. Ši miego fazė dar

sąm onė

vadinama paradoksaliuoju

vios, nes ir m iego m etu veikia biologinis ritm as. M aždaug kas 90 ar 100 m inu­

miegu, nes jo metu raumenys

čių per naktį m es pereinam e 5 skirtingų m iego fazių ciklą. Tai nebuvo žinom a

m iegas

m us

pam ažu

nugali

ir

užgęsta

įvairios

(M assim ini

yra visiškai atsipalaidavę

iki

(išskyrus mažus trūkčiojimus),

m iegoti,

o kitos organizmo sistemos

tikrinti elektroencefalografą, kurį taisė

yra aktyvios.

len, 1987). Jis pritvirtino

Alfa bangos (alpha waves) gana lėtos smegenų elektrinio aktyvumo bangos, būdingos būdravimo būsenai.

Miegas (sleep) - periodiškas natūralus grįžtamasis sąmonės

vienos o

1952-ųjų jo

m etų

tėvas

nakties,

Eugene,

sm egenų ir

kiti,

kai

Čikagos

žievės 2005).

dalys Bet

aštuonm etis universiteto

dieną

elektrodus prie

nustoja

sm egenys

Arm ondas

kom unikuoti, išlieka

Aserinsky

m agistrantas, akių, kad

nuėjo

nusprendė

(Aserinsky, 1988; Seligm an

Arm ondo

akty­

pa­

ir Yel-

užregistruotų

akių

obuolių judesius (buvo m anom a, kad m iegant akys juda). Netrukus aparatas pa­ šėlo brėžti popieriuje ryškų zigzagą. Aserinsky pam anė, kad aparatas dar nesu­ taisytas. Tačiau nakčiai slenkant prietaiso aktyvum as kartojosi, ir, kaip Aserinsky galiausiai

suprato,

rodė

greitus,

trūkčiojančius

akių

judesius,

aktyvum o. Kai vieno greitų akių judesių tarpsnio (R EM

lydim us

sm egenų

m iego*) m etu jis pa­

žadino Arm ondą, berniukas pasisakė sapnavęs. Nathanielis

Aserinsky,

išsiaiškinti,

tus, įsivaizduokite esąs tiriam asis. Atėjus vakarui, jūs im ate kovoti su m ieguis­

žiemos miego būsenose.

tum u,

(Pritaikyta iš Dement, 1999.)

vaujant

įsitem pia

rum as

(M oorcroft,

klaidingi pojūčiai, pavyzdžiui, ko nors matymas, nesant išorinio vaizdinio dirgiklio.

PAV.

į

sum ažėjusią

raum enys, pagreitėja

2003).

Kai

rengiatės

sm egenų širdies

m iegoti,

vėliau

panašūs

bendrosios nejautros, gyvūnų

reaguodam i

tyrim us, kurie

ar

su tūkstančiais savanorių. Kad galėtum ėte įvertinti jų darbo m etodus ir rezulta­

kaklo

m iegui, pradėjo

norėdam i

ciklai

žiovaujate,

suaugusiųjų

ir

praradimo reiškinys, nepanašus

(7.4

ir

(1960)

į sąmonės praradimą komos,

Haliucinacijos (hallucinations) -

būdingi

Kleitm anas

m edžiagų

buvo

apykaitą.

Žio­

ritm as, todėl padidėja

bud­

tyrėjai

pritvirtina

elektrodus

) prie jūsų galvos (kad galėtų m atuoti elektrinį sm egenų aktyvum ą), akių

kam pučių (kad galėtų fiksuoti akių judesius) ir sm akro (kad galėtų m atuoti rau­ m enų

įtem pim ą). Kitais

prietaisais

tyrėjai fiksuoja

širdies

ritm ą, kvėpavim o

žnum ą ir net lytinių organų sužadinim o laipsnį. *REM - angl. rapid eye movements - santrumpa neverčiama į kitas kalbas. Red. past.

K airiosios akies judesiai

D ešiniosios akies judesiai

E R G (raum enų tonusas)

7.4 PAVEIKSLAS. Aktyvumo miegant matavimai Miego tyrinėtojai matuoja smegenų elektrines bangas, akių judesius, raumenų tonusą, pritvirtindami elektrodus, kurie perduoda silpnus elektros signalus iš smegenų, akių ir veido raumenų. (Iš Dement, 1978.)

atlikti

E E G (sm egenų bangos)

da­

SĄMONĖS BŪSENOS

Kai atsigulate į lovą ir užm erkiate akis, kitam e kam ­ baryje esantys tyrėjai stebi EEG stebim os

jum s

noje (7.5

atsipalaidavus,

Snūduriuojant atsipalaidavus

bangas, kurios pa­

alfa

tačiau

dar

būdravim o

būse­

Alfa bangos

Kai jūs apsiprantate su visais šiais prietai­

P A V .) .

347

Pirmoji miego fazė

sais ir pajuntate nuovargį, pereinate į m iego būseną. M ie­ gas yra tokia būsena, kurioje m es nežinom e esą iki tol, kol atsibundam e. Perėjim o do

į m iego

Antroji miego fazė

būseną m om ento, kurį ro­

sulėtėjęs kvėpavim as ir nelygios sm egenų

bangos, m es

nepastebim e (7.6 P A V . ) Prasideda pirm oji m iego fazė. .

W illiam as

Dem entas

(1999),

stebėdam as

vieną

Verpetas (suaktyvėjimas) Trečioji miego fazė

iš

15 000 m iego tyrim o dalyvių, pastebėjo m om entą, kai su­ vokim o

durys

kia. Šiam

tarp

sm egenų

gulinčiam

ir

išorinio

pasaulio

užsitren­ Ketvirtoji miego fazė

ant nugaros jaunuoliui buvo uždrausta

m iegoti, jo vokai buvo priklijuoti pleistru, kad negalėtų už­ sim erkti. kartą,

Dem entas

kai

į

jo

akis

prašė

paspausti

blykstels

šviesos

m ygtuką

spindulys

kiekvieną

(vidutiniškai

Delta bangos

REM miegas

kas 6 sekundes). Po kelių m inučių tiriam asis praleido vieną blyksnį. jokio

Paklaustas

kodėl,

blykstelėjim o".

jis

Tačiau

atsakė: blyksnis

„Todėl,

kad

buvo

tiriam asis

-

nebuvo jį Akių judesių fazė

praleido, nes (kaip parodė jo sm egenų veiklos fiksavim as) jis buvo 2 sekundėm s užm igęs. Nežinodam as, jog taip at­ sitiko, tiriam asis nepastebėjo ne tik per 15 cm nuo jo nosies blykstelėjusios švie­ sos, bet ir trum pos akim irkos, kai buvo užm igęs. Šio tinių

negilaus

pirm osios

fazės

m iego

m etu

vaizdų, kurie prim ena haliucinacijas

jum s

gali kilti įvairiausių

fantas­

(pojūčius nesant realių jutim inių dir­

giklių). Jūs galite pasijusti krentą (tuo m etu jūsų kūnas staiga krūpteli) arba skrendą, dėti

nejausdam i

savo

prisim inim uose.

svorio.

Tokie

Žm onės,

hipnogoniniai

teigiantys,

kad

potyriai

juos

vėliau

pagrobė

gali

ateiviai

atsispin­

tuoj

po

to,

kai jie atsigulė į lovą, paprastai prisim ena, kad į orą jie pakilo iš lovos. Greitai roji

jūs

m iego

dar

fazė,

labiau kuriai

greiti, ritm iški sm egenų pažadinti,

jūs

jau

atsipalaiduojate; būdingos

bangų

prasideda

periodiškai

20

m inučių

pasireiškiantys

trunkanti

proveržiai. Ir nors šios fazės m etu

neabejotinai

m iegate.

Kalbėjim as

per

ant­

miego verpetai -

m iegą,

nesunku

dažniausiai

kraipytas ir beprasm is, gali pasireikšti ir šios, ir bet kurios kitos m iego

jus iš­

kitas

pasiekiate daugiausia

kelias

ketvirtąją,

jūs

gilaus

m iego,

m iego

Snūduriuojant atsipalaidavus skleidžiamos tolygios alfa bangos gana ryškiai skiriasi nuo lėtesnių, didesnių delta bangų, kylančių ketvirtosios, gilaus miego, fazės metu. REM miego fazės bangos primena pirmosios, artimos būdravimui, miego fazės bangas. Kūnas REM fazės metu yra sužadintas labiau, negu pirmosios miego fazės metu. (Iš Dement, 1978.)

Delta bangos (d e lta w a v e s ) -

m inutes

ketvirtosios,

ir miego fazės

fazės

m etu (M ahowald ir Ettinger, 1990). Per

7.5 PAVEIKSLAS. Smegenų elektrinės bangos

pereinate

fazės

fazę.

trečiąją, Jūsų

m etu

pereinam ąją,

sm egenys

pradeda

skleisti

jau

m iego

fazę

trečiosios,

lėtas,

dideles

ir

didelės lėtos sm egenų elektrinio

tačiau

aktyvum o bangos, susijusios su

delta

giliu m iegu.

bangas. Abi šios m iego fazės kartu dar kartais vadinam os lėtų bangų miegu.

7.6 PAVEIKSLAS. Užmigimo momentas

Užmigimo momentas

1 sekundė

Atrodo, mes nepastebime užmigimo momento, tačiau jį gali parodyti tam tikras smegenų bangų kreivės pasikeitimas. (Iš Dement, 1999.)

348

7 SKYRIUS

Linkusieji fantazuoti ypač

Jos trunka m aždaug 30 m inučių ir jų m etu jus sunku pažadinti. Įdom u, kad gi­

m ėgsta prisim inti praėjusios

laus

nakties sapnus (W atson, 2003),

vaikščioti per m iegą. Apie 20 procentų 3-12 m etų vaikų bent kartą yra vaikš­

ketvirtosios

fazės

m iego

pabaigoje

vaikai

gali

prisišlapinti

į

lovą

arba

čioję per m iegą, paprastai 2-10 m inučių. 5 procentai vaikų tai daro dažniau (Giles ir kiti, 1994). Tačiau netgi tada, kai esam e kietai įm igę, m ūsų sm egenys kažkaip apdoroja kai

kurių

dirgiklių

Jei m iegate kartu nesate

inform aciją. su

apsvaigę).

M es

vartom ės

kūdikiu, jūs jo

Atsitiktinis

lovoje,

bet

iš

jos

neiškrintam e.

neprispausite ir neuždusinsite (žinom a, jei

triukšm as,

sukeltas

pro

šalį

važiuojančių

autom o­

bilių, gali nesutrikdyti gilaus m iego, tačiau kūdikio verksm as, sklindantis iš vaikų kam bario, kaipm at jį pertrauks. Taip pat reaguojate ir į savo vardą. Tai yra dir­ giklis, į kurį atrankinis

dėm esys

reaguoja

visada. EEG

įrašai įrodo, kad

klau­

sos centras sm egenų žievėje reaguoja į garso dirgiklį net ir m iego m etu (Kutas, 1990). Visa tai prim ena m um s vieną iš pagrindinių šios knygos pam okų: dau­ giausia informacijos apdorojame, sąmoningai to nesuvokdami. Jum s

užm igus,

m aždaug

po

valandos

atsitinka

keistas

dalykas.

Užuot

toliau

sau giliai m iegoję jūs grįžtate per m iego fazes atgal. Per trečiąją ir antrąją m ie­ go fazes (šios fazės sudaro apie pusę nakties m iego) jūs patenkate į įdom iausią m iego

fazę

sm egenų per

-

greitų

akių

skleidžiam os

artim ą

judesių

bangos

būdravim ui

-

REM

pagreitėja,

pirm ąją

m iego

širdies ritm as, pradedate

daug

m inutės

kas

pusę

po

tam pa

fazę.

m etu, pagreitėja

užm erktais

m iegą

pav.). Dešim čiai

(7.7

dantytos

Tačiau

greičiau vokais

form os,

kitaip

negu

m inučių

panašiai pirm osios

kaip fazės

kvėpuoti, neritm ingai ir m až­ staiga

suaktyvėjusios

jūsų

akys

pradeda greitai judėti. Bet kas, stebėdam as m iegančiojo akis, gali pastebėti šiuos greitus akių judesius, todėl atrodo neįtikėtina, kad m okslas iki 1952 m etų nie­ ko nežinojo apie REM m iegą. Jei ganų

nesapnuojate susijaudinim o

labai

baisių

požym iai,

sapnų,

nesvarbu,

REM ar

m iego

sapno

m etu

turinys

stiprėja seksualus,

lytinių ar

or­

nesek­

sualus: įvyksta erekcija, sudrėksta m akštis, į klitorį priteka kraujo (Karacan ir

7.7 PAVEIKSLAS.

b

a

25

Natūralaus nakties miego fazės

Dauguma žmonių keletą kartų per naktį pereina penkių miego fazių ciklą (diagrama a). Ketvirtoji ir trečioji miego fazės trumpėja, o REM miego ilgėja. Diagramoje b matome ilgėjančią REM miego fazę ir trumpėjančią gilaus miego fazę. Rezultatai gauti ištyrus 30 jaunuolių. (Iš Cartwright, 1978; Webb, 1992.)

20

1

15

2

10 3 5 4 0 0

1

2

3 4 5 6 Miego valandos

7

8

1

2 3 4 5 Miego valandos

6

7

8

SĄMONĖS BŪSENOS

kiti, 1966). Paprastai „rytinė erekcija" įvyksta baigiantis paskutinei tą naktį REM fazei,

dažniausiai

vyrai,

nes

prieš

pokyčius

atsibundant.

lengviau

Šio

užfiksuoti.

reiškinio Jaunų

tyrim uose

vyrų

su

daugiausia

m iegu

stebėti

susijusi

erekcija

trunka ilgiau negu REM fazė, vidutiniškai 30-45 m inutes (Karacan ir kiti, 1983; Schiavi sę

ir

Schreiner-Engel, 1988). 25

m etų

m iego

ketvirtadalį.

nakties

laiko,

65

m etų

-

vyrui erekcija

trunka

Daugum a

vyrų,

m aždaug

pu­

turinčių

bėdų

dėl sutrikusios erekcijos (im potencijos), patiria rytines erekcijas, o tai rodo, kad sutrikim o priežastys nėra fizinės. Nors m ienas duoti

REM

m iego

blokuoja -

taip

m etu

sm egenų

nervinių

im pulsų

atpalaiduoti,

kad,

trūkčiojim us, esate

m otorinė

perdavim ą išskyrus

į

žievė

yra

aktyvi,

raum enis,

atsitiktinius

todėl

pirštų

sm egenų

jie

ar

yra

veido

visiškai paralyžiuotas. (Štai kodėl arkliai, kurie

raum enų

92

laiko praleidžia stovėdam i, stovėdam i gali ir m iegoti, bet per REM

ka­

atpalai­ procentus

m iego fazę

turi atsigulti [M orrison, 2003]). Be to, jus net sunku pažadinti. Todėl REM m ie­ gas

dar

kartais

vadinam as

paradoksaliuoju

miegu,

nes

kūnas

viduje

yra

akty­

vus, o išoriškai atrodo ram us. Dar įdom iau už paradoksaliąją REM m iego prigim tį yra tai, kad greitieji akių judesiai praneša apie sapno pradžią. Daugiau nei 80 procentų tiriam ųjų, teigusių, kad

niekada

nesapnuoja,

pažadinti

negu

greitai

prabėgantys

pirm osios

nos

egzam iną"

sapnai

arba

dažniausiai

„kažką yra

iš

REM

m iego

m iego

kažko

em ocionalūs,

m etu,

fazės

m ėginau

atsim ena

vaizdai

sapnavę.

(„galvojau

pasiskolinti"), REM

prim enantys

įvairias

Kitaip

apie

rytdie­

m iego

istorijas

bei

fazės

haliuci­

naciniai. Mes su vyru buvome kažkurių draugų namuose, bet draugų nebuvo. Televizorius buvo paliktas įjungtas, o šiaip buvo labai tylu. Mes apsižvalgėme viduje, ir galiausiai mus pastebėjo jų šunys. Iššiepę dantis jie pradėjo garsiai loti ir urgzti.

Jei

jaučiatės

genis

pakankam ai

skenuoj

ančių

m ieguistas,

aparatu.

galite

M iegančių

tom ografija parodo, kad sm egenų

m iegoti žm onių

net

ir

gulėdam as

sm egenų

po

pozitroninė

sm e­ em isinė

sritys, susijusios su rega ir klausa, gana ak­

tyvios REM m iego fazės m etu ir visiškai pasyvios kitų m iego stadijų m etu (Fosse ir kiti, 2001). Ar akių judesiai susiję su sapno regim aisiais aspektais? Ar sapnuotojas „žiūri" sapną

tarsi

m okslininkų raum enų

asm eninį

film ą,

m ano, kad

trūkčiojim ai,

rodom ą

yra

gali

ne

vidiniam e

psichikos

kino

teatre?

taip: greitai judančios akys, kaip

atspindėti

tik

padidėjusį

sapnuojančio

Daugelis

ir atsitiktiniai žm ogaus

ner­

vų sistem os aktyvum ą (Chase ir M orales, 1983). Naktį m iego ciklas kartojasi m aždaug kas 90 m inučių: ketvirtoji, gilaus m ie­ go, fazė pam ažu trum pėja, kol visai išnyksta, o REM m iego - ilgėja (7.7b pav.), ir rytą REM m iegas jau sudaro nuo 20 iki 25 procentų (t. y. m aždaug 100 m i­ nučių)

vidutinės

m ūsų

nakties

m iego

trukm ės.

37

procentai

žm onių

sako,

kad

sapnus, kuriuos „prisim ena iš ryto", sapnuoja retai arba niekada (M oore, 2004). Jie net nenum ano, kad iš tikrųjų kasm et praleidžia apie 600 valandų sapnuoda­ mi

ir

susapnuoja

apie

1500

sapnų.

Per

visą

gyvenim ą

susapnuojam e

kaip 100 tūkst. sapnų, kuriuos pasiglem žia naktis ir kurių galim e neprisim inti.

daugiau

349

350

7 SKYRIUS

Žmonės mi.

retai

knarkia

Prasidėjus

REM

sapnuoda­ miego

Kodėl miegame?

fazei,

knarkimas baigiasi.

5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl skiriasi Įvairių žmonių miego struktūra ir trukmė.

Teiginys,

kad

m aždaug

du

„visiem s

reikia

m iegoti

trečdalius

paros

praleidžia

valandas “ ,

8

yra

m iegodam i,

neteisingas.

daugum a

Naujagim iai

suaugusiųjų

m ie­

ga ne daugiau kaip trečdalį paros. Visi su am žium i susiję vidutinės m iego truk­ m ės skirtum ai atitinka bet kurios am žiaus grupės žm onių norm alios m iego truk­ m ės

individualius

skirtum us.

Kai

W ilse

W ebbas

ir

Scottas

Cam pbellas

(1983)

patikrino netapačių ir tapačių dvynių m iego įpročius bei trukm ę, tik tapatūs dvy­ niai šiuo požiūriu buvo neįtikėtinai panašūs. M iego pam aininio

įpročiam s

daro

darbo

socialinių

ir

įtaką

ir

kultūra.

pram ogų

Dėl

šiuolaikinių

industrinių

šalių

apšvietim o

žm onės

lem pų,

šiandien

m ie­

ga m ažiau nei prieš šim tm etį. Tie žm onės, kurie anksčiau eidavo m iegoti 9 val. vakaro, dabar gulasi 11 valandą. Thom as Edisonas (1948, p. 52, 178) džiaugė­ si, kad nuopelnai už tai buvo priskirti jam . Edisonui m ažiau m iego reiškė dau­ giau darbingo laiko ir daugiau galim ybių: Kai keliavau automobiliu po Šveicariją, norėdamas aplankyti mažus miestelius bei kaimus, pastebėjau dirbtinės šviesos poveikį gyventojams. Ten, kur buvo išplėtota vandens jėgainių ir elektros apšvietimo sistema, visi žmonės atrodė inte­ lektualesni. Jei šių įrengimų nebuvo ir vietos gyventojai eidavo gulti kartu su višto­ mis bei drybsodavo lovoje iki išauštant, jie buvo kur kas mažiau intelektualūs.

Kai

leidžiam a

m ažiau m es

kaip

9

netrukdom ai

valandas,

netam pam e

m iegoti,

teigia

daugum a

Stanley

aptingę. Pabundam e

Corenas

žm onių

m iega

(1996).

žvalūs, būnam e

Tiek

geresnės

per

daug

naktį

ne

m iegodam i

nuotaikos ir dar­

bą atliekam e efektyviau bei tiksliau nei tie, kurie m iega m ažiau. Tačiau jei keletą naktų

paeiliui

kurio

nekom pensuoja

m iegojom e

tik

po

vienas

10

5

valandas,

valandų

susikaupia

m iegas.

Tai

toks

m iego

paaiškina,

deficitas,

kodėl

būnam e

m ieguisti net ilgai m iegoję. „Sm egenys tiksliai skaičiuoja ne m ažiau kaip dviejų savaičių m iego deficitą", - teigia W illiam as Dem entas (1999, p. 64). Kai trūksta m iego, sim e

galim e

jaustis

nem iegoti,

siaubingai,

galiausiai

nes

m ūsų

pralaim ėsim e.

kūnas

Kovoje

trokšta su

poilsio.

nuovargiu

Jei

bandy­

visada

nugali

m iegas. Akivaizdu,

kad

m um s

reikia

m iego.

Pram iegam e

m aždaug

trečdalį

gyveni­

Gallupo apklausa:

m o - apie 25 m etus. Tačiau kodėl? Atrodo, jog į šį klausim ą atsakyti nesunku.

Kiek valandų per naktį įprastai

Palaikę Jeigu

miegate?

žm ones jum s

tektų

dienas

be

m iego,

pastebėsite,

kaip

blogėja

būti tiriam uoju

tokiam e

eksperim ente, kaip

jų

savijauta.

tai galėtų

paveikti

jūsų kūną ir psichiką?

5 ar mažiau

16%

6 ar mažiau

27 %

7 ar mažiau

28 %

landom is,

28 %

gali

8 ar mažiau

kelias

Be abejonės, kartkartėm is jus apim tų stiprus m ieguistum as - ypač tom is va­ kai

žaloti

2001 metų vidurkis = 6,7 val.

procesus

1942 metų vidurkis = 7,6 val.

m ai?

jūsų

fiziškai?

arba

kūno

biologinis Ar

tai

laikrodis gali

organus?

Ar

liepia

sm arkiai

m iegoti.

pakeisti

pasireikštų

Tačiau

jūsų

em ociniai

ar

organizm o arba

m iego

stygius

biochem inius

intelekto

sutriki­

351

SĄMONĖS BŪSENOS

Miego stokos poveikis

1989 m etais M ichaelas Doucette buvo paskelbtas saugiausiai

6 TIKSLAS. Aptarkite, kokia kyla rizika dėl miego stygiaus. Puiki žinia! Psichologai atrado sikaupti, gom is

pakelia im uninę

nuotaiką, sistem ą

vaistą, kuris stiprina

slopina

ir

vairuojančiu Am erikos paaugliu.

alkį

m ažina

ir

atm intį, padeda

nutukim ą,

m irtinų

stiprina

nelaim ingų

geriau

kovojančią

atsitikim ų

su

riziką.

su­

1990-aisiais grįždam as nam o iš

li­

koledžo jis užsnūdo prie vairo ir

M aža

autom obiliu: žuvo pats ir užm ušė

to, kol šio vaisto atsargos nesibaigė, jis yra nem okam as! Ir dar geresnė žinia: vaistas yra m alonus, jį galim a pasiskirti pačiam , o jo atsargos

yra

neišsenkam os.

Jei

esate

tipiškas

susidūrė su priešais važiuojančiu

universitetinio

am žiaus

studentas,

kitą vairuotoją. Vėliau M ichaelo vairavim o instruktorius prisipaži­

einantis gulti beveik 2 valandą nakties, o po šešių valandų jus išverčia iš lovos

no, kad niekada nebuvo

nekenčiam as

užsim inęs apie m iego stygių

žadintuvas,

vaistas

yra

paprastas:

tiesiog

kiekvieną

naktį

m iego­

ir vairavim ą būnant m ieguistam

kite viena valanda ilgiau. Svarbiausias m iego stygiaus padarinys yra ne tik m ieguistum as, bet ir ben­ drojo

pobūdžio

negalavim ai

(M ikulincer

ir

kiti,

1989).

M ūsų

laikais

(Dem ent, 1999).

žm onės

labiau negu kada nors anksčiau kenčia dėl nepastovaus m iego režim o. Tai m a­ žina energiją ir trukdo gerai jaustis. Paaugliam s dažniausiai reikia 8 arba 9 va­ landų

m iego, tačiau

beveik

2

(Holden, skaitos

dabar jie vidutiniškai m iega m ažiau kaip

valandom is 1993;

laiką

vakarėliui.

m ažiau,

M aas,

1999).

paaukodam i

Kai

negu

paskaita

m iegodavo

Daugelis

ankstyvajai tam pa

šį

m iego

siestai,

nuobodi,

jų o

7

bendraam žiai

valandas, arba prieš

80

poreikį

patenkina

popietinę

paskaitą

-

pradeda

knarkti.

Net

studentai

m etų

pirm os

pa­

snaudulio ir

pra-

budę jie dažnai nepasiekia savo protinio aktyvum o viršūnės. Ir jie tai žino: ke­ turi iš penkių Am erikos paauglių ir trys iš penkių 18-29 m etų am žiaus jaunuo­ lių trokšta šiokiadieniais pam iegoti ilgiau (M ason, 2003, 2005). Kaip teigia W illiam as Dem entas (1997) iš Stenfordo universiteto, 80-čiai pro­ centų

studentų

„pavojingai

trūksta

m iego “ .

Šiem s

žm onėm s

„kyla

didelė

nelai­

m ingų atsitikim ų rizika... M iego stoka [sukelia] sunkum ų m okantis, m ažina pro­ duktyvum ą, m iego

skatina

deficito

daryti

klaidas, “

„tam pate

kvaili ,

-

būti

irzliem s,

kelia

nuovargį."

sako

Dem entas

(1999,

p.

231).

Dėl

didelio

Tačiau

pa­

žvelkim e į tai iš teigiam os pusės: jei savo gyvenim ą sutvarkysite taip, kad dau­ giau vesni, Tas,

m iegosite,

prabusite

sveikesni kuris

žadintuvo,

ir

natūraliai

laim ingesni.

ir

gerai

Paaugliam s

vargais

negalais

svirduliuodam as

žiovauja

rytinėse

paskaitose

ir

pailsėję, tai

lengviau

išlipa beveik

būsite

iš

žvalesni,

pasakyti

lovos

visą

dieną

produkty­

nei

padaryti.

pažadintas

prakeikto

jaučiasi

prislėgtas,

„Tigeris W oodsas pasakė,

energijos antplūdį gali pajusti tik apie 11 val. vakaro, o tada jam vėl neberūpi

jog vienas geriausių dalykų,

grėsm ingas rytdienos m ieguistum as (Carskadon, 2002).

atsiradusių jam nusprendus

Eksperim entų

m etu

JAV

karo

laivynas

ir

Nacionalinis

sveikatos

institutas

m esti Stenfordo universitetą

m okėjo savanoriam s už tai, kad jie ne m ažiau kaip savaitę kasdien lovoje pra­

ir tapti profesionaliu golfo

leistų

žaidėju, buvo tas, kad jis dabar

po

lyvaujantys

14

valandų.

savanoriai

Akivaizdu, kad

jie

Pirm ąsias vidutiniškai

kom pensavo

penkias

dienas

m iegodavo m iego

12

abiejuose ar

daugiau

stoką, kuri siekė

eksperim entuose valandų

per

vidutiniškai 25-30

da­ parą. va­

landų. Po eksperim ento jie vėl ėm ė m iegoti nuo 7,5 iki 9 valandų per parą ir, nejausdam i m iego trūkum o, jautėsi energingi bei laim ingesni. „M an tai rodo, -

gali sočiai išsim iegoti." Stenfordo universiteto m iego tyrinėtojas W illiam as Dem entas, 1997

35 2

7 SKYRIUS

Norėdam i pasitikrinti, ar esate

prisiminė

vienas iš daugelio studentų,

ir

kuriems trūksta m iego,

mano."

pažiūrėkite į 7.1

moterims registruoti savo nuotaikas, juos nustebino, kad m oterims buvo ne tokie

lentelę.

Dementas

būna

(1999,

nepakankamai Kai Danielis

p.

72),

darbingi,

-

kad

kankinami

Kahnemanas

ir

jo

milijonai miego

kolegos

žmonių

deficito, (2004)

gyvena apie

neoptimaliai

kurį

pasiūlė

net

909

nenu­

dirbančioms

svarbūs pinigai (jei nereikėjo kovoti su skurdu) ir darbo garantijos, kiek svarbu buvo

mažesnė

įtampa

2005)

darbe

galimybė

(M ason,

apklausoje 61 procentas vyrų

kamai

ir tik 47 procentai m oterų teigė,

(tą patį teigia tik 36 procentai tų, kuriem s trūksta miego).

išsimiega,

Kad

taip

pat

pademonstruotų

į manipuliacijos miegu

63

gerai

2001 m etais Gallupo atliktoje

jog nepakankam ai išsimiega.

duomenimis,

ir

sako

miego

procentai esą

„labai

stokos

išsimiegoti.

suaugusiųjų, patenkinti"

kaštus,

Gallupo

teigiančių, savo

Stanley

jog

asmeniniu

Corenas

eksperim entą, kuris atliekamas su

apklausos pakan­ gyvenimu

atkreipė

dėmesį

daugeliu Šiaurės Ame­

rikos gyventojų: tai šuolis pirmyn į vasaros laiką ir grįžimas atgal į „standarti­ nį"

žiemos

je,

ir

staiga

laiką.

Jungtinėse padaugėja

Peržvelgęs

milijonus

Valstijose,

perėjus

nelaimingų

duomenų

prie

atsitikimų.

jis

vasaros

Pavyzdžiui,

pastebėjo,

laiko,

dėl

Kanadoje

kad

ir

Kanado­

trumpesnio 1991

ir

miego

1992

m.

tą pirmadienį, kai buvo pereita prie vasaros laiko, eismo nelaimių buvo 7 pro­ centais daugiau

negu

ankstesnį pirmadienį. Tą pirmadienį, kai, perėjus prie žie­

mos laiko, buvo galima pamiegoti viena valanda ilgiau, eismo nelaimių buvo 7 procentais mažiau (žr. 7.8 Panašus

poveikis

pav.

).

eismo

nelaimių

dėsningumui

buvo

pastebėtas

ir

Jungtinė­

se Valstijose, tik čia poveikis pavasarį buvo didesnis nei rudenį. Corenas (1996) spėja, kad pavasarį, pereinant prie vasaros laiko, prarandama daugiau miego nei jo laimima rudenį. M iego tis,

kaip

stokos bagažo

eksperimentai tikrinimas

parodė,

oro

uostuose,

kad

atliekant

chirurginės

tokias

vaizdines

operacijos

ir

užduo­

rentgenogra­

mų analizė, sulėtėja reakcijos laikas ir padaugėja klaidų (Horowitz ir kiti, 2003). M iego trūkumas gali būti pragaištingas vairuojant automobilį ir pilotuojant lėktu­ vą. M aždaug 30 procentų mirtinų eismo nelaimių Australijos greitkeliuose įvyks­ ta tada, kai vairuotojai užmiega ilgose, monotoniškose kelionėse (M aas, 1999).

7.8 PAVEIKSLAS.

Eismo nelaimės Kanadoje 1991 ir 1992 m. Tą pirmadienį, kurio išvakarėse pereinama prie vasaros laiko ir žmonės praranda vieną miego valandą, nelaimingų atsitiki­ mų skaičius išauga palyginti su ankstesniu pirmadieniu. Rudenį eismo nelaimių paprastai padaugėja dėl dažniau pasitaikančio sniego, ledo ir ilgesnio tamsos meto, tačiau jų sumažėja, perėjus prie žiemos laiko. (Pritaikyta pagal Coren, 1996.)

2800

2700

M ažiau m iego, daugiau eism o nelaim ių D augiau m iego, m ažiau eism o nelaim ių

2600

2500

2400 Perėjimas prie vasaros laiko (prarandama viena valanda miego) Pirm adienis prieš pereinant prie kito laiko

Perėjimas prie žiemos laiko (atsiranda papildoma valanda miego) Pirm adienis įvedus kitą laiką

353

SĄMONĖS BŪSENOS

7.1 LENTELĖ. Ar jums trūksta miego? Kornelio universiteto psichologas Jamesas Maasas rašo, jog daugumą aukštųjų mokyklų studentų kamuoja trumpesnio nei derėtų miego pasekmės. Norėdami sužinoti, ar nepriklausote šiai grupei, atsakykite „taip“ arba „ne“ į čia pateiktus klausimus: Taip

Ne

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

□

1. Kad atsikelčiau reikiamu laiku, man reikia žadintuvo. 2. Rytais išlipti iš lovos man tikras vargas. 3. Šiokiadienių rytais aš kelis kartus nuspaudžiu žadintuvo mygtuką „snausti", kad galėčiau ilgiau pamiegoti. 4. Visą savaitę jaučiuosi pavargęs, sudirgęs ir prislėgtas. 5. Man sunku susikaupti ir įsiminti. 6. Jaučiu, kad nepajėgiu kritiškai mąstyti, lėtai sprendžiu uždavinius ir trūksta kūrybingumo. 7. Dažnai užmiegu žiūrėdamas televizorių. 8. Dažnai užmiegu per nuobodžius posėdžius ir paskaitas arba šiltose patalpose. 9. Dažnai užmiegu gausiai prisivalgęs arba išgėręs truputį alkoholio. 10. Dažnai užmiegu ilsėdamasis po vakarienės. 11. Dažnai užmiegu, praėjus vos penkioms minutėms, kai atsigulu į lovą. 12. Vairuodamas dažnai jaučiuosi mieguistas. 13. Savaitgaliais dažnai pamiegu ilgiau. 14. Man dažnai reikia nusnausti, kad ištverčiau visą dieną. 15. Po mano akimis susidarę tamsūs ratilai.

.

Jei atsakėte „taip“ į tris ar daugiau klausimų, tikriausiai jums trūksta miego. Kad sužinotumėte savo miego poreikius, Maasas pataria „visą kitą savaitę kas vakarą eiti miegoti 15 minučių anksčiau nei įprasta ir taip daryti, kiekvieną savaitę pridedant po 15 minučių, kol atsikelsite be žadintuvo ir visą dieną jausitės žvalūs." (Testas, gavus leidimą, perspausdintas iš James B. Maas, Power sleep: The revolutionary program that prepares your mind and body for peak performance

[New York: HarperCollins, 1999].)

Am erikoje

vairuotojų

priežastim i

(Brody,

nuovargis

2002).

būna

„Poilsio.

m aždaug

M an

20-ies

reikia

poilsio",

Eastern Airlines pilotas Jam esas Reevesas skrydžių m etų

rugsėjo

nedidelio

rytą. Po

aukščio, žuvo

trisdešim ties

m inučių

įgula bei visi 68

jo

procentų -

eism o

sakė

oro

nelaim ių bendrovės

kontrolės centrui vieną 1974

pilotuojam as

lėktuvas

nukrito

iš

keleiviai (M oorcroft, 1993). Dar ga­

lėtum e prisim inti naftos išsiliejim ą iš tanklaivio „Exxon Valdez" 1989 m ., ava­ riją

Indijos

Bhopalo

valstijos

gam ykloje

„Union

Carbide"

1984

m .,

nelaim ę

1979 m . prie Trijų m ylių salos ir 1986 m etų Černobylio tragediją - visos šios nelaim ės

įvyko

labiausiai

po

m ieguisti.

vidurnakčio, kai Budėjęs

prie

atsakingi šturvalo

už

darbą

„Exxon

operatoriai, m atyt, buvo

Valdez"

kapitono

padėjėjas,

kuriam labai trūko m iego, nepajėgė reaguoti į aiškų signalą grąžinti laivą į lai­

„Mieguistumas yra pavojaus signalas!" William Dement,

vybos trasą. M iego stoka veikia m us ir ne tokiais akivaizdžiais būdais, pavyzdžiui, sil­

The Promise of Sleep, 1999

pnindam a kovojančią su ligom is im uninę sistem ą (Beardsley, 1996; Irwin ir ki­

(„Miego pažadas*)

354

7 SKYRIUS

ti, 1994). Trūkstant m iego, slopinam os im uninės ląstelės, kurios kovoja su vi­ rusine infekcija bei vėžiu. Tai leidžia paaiškinti, kodėl m iegantys 7-8 valandas per naktį žm onės dažniausiai gyvena ilgiau nei tie, kuriem s nuolat trūksta m ie­ go, ir kodėl vyresnio am žiaus suaugusieji, kurie nesiskundžia nem iga, papras­ tai gyvena ilgiau (Dem ent, 1999; Dew ir kiti, 2003). Jei užsikrečiam e infekci­ ne liga, dažniausiai m iegam e ilgiau, stiprindam i savo im unines ląsteles. Nuola­ tinis m iego trūkum as panašiai kaip senėjim as veikia m etabolinę bei horm oni­ nės sistem os veiklą, skatina nutukim ą, didina kraujospūdį bei blogina atm intį (Spiegei ir kiti, 1999; Taheri, 2004). Kiti m iego stokos padariniai yra irzlum as, sulėtėjęs darbo tem pas, pablogėjęs kūrybingum as, susikaupim as ir bendravim as (Harrison ir Hom e, 2000). Kai m ieguistos sm egenų kaktos skiltys susiduria su netikėta situacija, dažniausiai nepajėgia į ją tinkam ai reaguoti.

Miego teorijos 7 TIKSLAS. Išvardykite keturias teorijas, aiškinančias, kodėl mes miegame. „Greičiau miegok, nes mums

Taigi gam ta už m iego stoką verčia m okėti. Tačiau kodėl m es jaučiam e poreikį

reikia pagalvių.“

m iegoti? Atsakym ų

Žydų posakis

yra

labai nedaug, tačiau

m iegas

galėjo

atsirasti dėl keturių

prie­

žasčių. Pirm a, m iegas apsaugo. Kai tam sa m ūsų protėviam s trukdydavo m edžioti ir rinkti m aistą bei keldavo pavojų keliauti, jie būdavo saugesni m iegodam i ur­ vuose, m is

toliau

nuo

klaidžioti

kuonių.

nelaim ės.

uolom is

bei

dera

prie

M iegas

Tie

m ūsų

skardžiais, m ūsų

tolim ieji turėjo

protėviai,

daugiau

ekologinės

nišos.

kurie

galim ybių Turintys

nebandė

nakti­

susilaukti

pali­

didžiausią

poreikį

ganytis ir m ažiausią gebėjim ą slėptis gyvūnai yra linkę m iegoti m ažiau. Dram ­ bliai ir arkliai m iega 3-4 valandas per parą, gorilos - 12, katės - 14 valandų. Šikšnosparniam s

ir

burundukam s,

kurie

m iega

20

valandų

per

parą,

gyventi

-

reiškia valgyti ir m iegoti (M oorcroft, 2003). Antra,

m iegas

padeda

atgauti

atstatyti

jėgas,

sm egenų

audinį.

Šikšnospar­

niai ir kiti gyvūnai, kurių m edžiagų apykaita nem iegant yra labai intensyvi, su­ degina

daugybę

radikalais, nam s

kalorijų

kurios

atsiranda

ir

pagam ina

nuodingos

laiko

atsigauti,

daugybę

m olekulių,

neuronam s.

Daug

leidžiant

susilpnėti

m iegant,

vadinam ų

laisvaisiais

besiilsintiem s

nepanaudojam om s

neuro­

jų

jungtim s

(Siegel, 2003). Vaizdžiai šį procesą būtų galim a apibūdinti taip: kai sąm onė iš­ eina iš nam ų, ateina sm egenų rem onto brigada. Tačiau M iegas tyrim ų

m iegas

yra

reikalingas duom enys

prisim inim us.

skirtas

atminties

ir rodo,

Išm okyti

ne

jog atlikti

tik

m um s

apsaugoti

funkcionavim ui

m iegas

atstato

užduotis

ir

žm onės

bei

užtikrinti. atkuria jas

sm egenim s

atstatyti.

Naujausi

m okslinių

m ūsų

geriau

blėstančius

prisim ena

dienos

pam iegoję

naktį nei po kelių budrum o valandų (Fenn ir kiti, 2003). Ir žm onių, ir žiurkių lėtųjų

bangų

m iego

fazės

m etu

vykstanti

nervinė

veikla

atkuria

ir

padeda

prisim inti ankstesnę naują patirtį (Peigneux ir kiti, 2004; Ribeiro ir kiti, 2004). M iegas

padeda

kūrybingai

m ąstyti.

Pradėję

kokią

nors

užduotį

ir

po

to

nuėję

m iegoti žm onės ją išsprendžia įžvalgiau nei tie, kurie nem iegojo (W agner ir ki­ ti, 2004).

SĄMONĖS BŪSENOS

Galiausiai

m iegas

augimui. Gilaus

svarbus

m iego

m etu

hipofizė

išskiria

355

au­

gim o horm onus. Senstant ji šio horm ono gam ina vis m ažiau, todėl vyresni žm o­ nės

giliai

m iega

trum piau

(Pekkanen,

1982).

Šie

fiziologiniai

atradim ai

yra

tik

pradžia įm enant m iego m įsles.

Miego sutrikimai 8 TIKSLAS. Išvardykite svarbiausius miego sutrikimus. * •

M aždaug

10-15

procentų

suaugusiųjų,

nesvarbu,

koks

jų

m iego

poreikis,

skun­

Nemiga (insomnia) -

džiasi nem iga - jiem s nuolat sunku užm igti arba m iegoti užm igus. Tikroji ne­

miego sutrikimas, kai nuolat

m iga

sunku užmigti arba išmiegoti

nus.

nėra

atsitiktinis

Stresinėm is

negalėjim as

situacijom is

užm igti,

nem iga

yra

kuris

esti

natūrali

ir

susinervinus adaptyvi

ir

susijaudi­

reakcija.

Asm eni­

nenubundant.

nis konfliktas dienos m etu dažnai reiškia, kad ateinančią naktį m iegas bus ne­ ram us

(Brissette

ir

Cohen, 2002). M aža

to, sulaukus

vidutinio

am žiaus, m iegas

retai būna nepertraukiam as. Retkarčiais prabusti tam pa įprastu dalyku, o ne bū­ sena, dėl kurios reikėtų nerim auti ar gerti vaistus. Kai kurie žm onės be reikalo jaudinasi dėl savo m iego (Coren, 1996). Labo­ ratorinių m ažiau

tyrim ų nei

m etu

kiti,

pastebėta,

tačiau

jie

jog

besiskundžiantieji

dažniausiai

m aždaug

nem iga

dvigubai

iš

tiesų

pervertina

m iega

laiką,

kiek

jo jiem s prireikia užm igti. Be to, jie nepakankam ai įvertina laiką, kurį iš tiesų m iegojo: ar

beveik

dviem ,

per

manyti,

galim e

laiką, kai

pusę

buvom e

jį

sutrum pina.

jog

labai

prabudę. Kai

Net

m ažai

jei

buvom e

m iegojom e,

m okslininkai

prabudę

nes

pažadina

tik

valandai

prisim enam e

žm ones

kelis

nuo

nem igos

tik

kartus

tą per

naktį, kai kurie, greitai vėl užm igę, prisim ena, jog m iegojo gerai. Dažniausiai dom osios

vartojam os

tabletės

ar

greitai

alkoholis

-

veikiančios problem ą

priem onės gali

dar

labiau

-

m ig­

sukom plikuoti.

Jos

sutrum pina REM m iego fazę, todėl kitą dieną gali būti bloga nuotaika. Žm ogui reikės

vis

didesnės

dozės

vaistų

poveikiui

pasiekti.

Vaistų

nebevartojant,

„Liūtas ir avinėlis atsiguls greta, bet avinėlis nebus labai mieguistas/'

nem i­

Woody

ga gali sustiprėti. M okslininkai

Alienas

filme

„Meilė ir mirtis", 1975

ieško

natūraliai

organizm e

pasigam inančių

chem inių

m edžia­

gų, kurių apsčiai išsiskiria m iegant, kad galėtų jas susintetinti ir pagam inti prie­ m onę

be

šalutinio

poveikio.

Šiuo

m etu

m iego

tyrinėtojai

siūlo

kitus

natūralius

nem igos įveikim o būdus: • •

Prieš m iegą atsipalaiduokite prie neryškios šviesos. Vakare, prieš m iegą, venkite kofeino (vadinasi, ir šokolado) bei gausaus m ais­ to. Gali padėti stiklinė pieno. (Piene yra m edžiagų, kurių reikia serotonino -

1757 metais Benjaminas Franklinas pateikė mums tokią aksiomą: „Jei anksti gulsi, anksti

neurom ediatoriaus, pagerinančio m iegą, - gam ybai.)

kelsies, būsi sveikas, turtingas ir

•

Nusistatykite m iego režim ą (kelkitės tuo pačiu m etu net ir po bem iegės nak­ ties) ir venkite pogulių dieną. Reguliarus m iego režim as didina budrum ą die­ ną.

Tai

parodė

eksperim entas

su

Arizonos

universiteto

studentais.

Jie

naktį

m iegojo vidutiniškai septynias su puse valandos arba pagal kintantį, arba pa­ gal pastovų režim ą (M anber ir kiti, 1996). •

Reguliariai m ankštinkitės, bet tik ne vėlai vakare (geriausiai į dienos pabaigą).

išmintingas". Tiksliau būtų sakyti: „Vienodu metu gultis, vienodu metu keltis..." James B. Maas, Power Sleep, 1999 („Miego galia")

356

7 SKYRIUS

•

Įtikinkite

save,

kad

laikinai

neišsim iegoti

nėra

žalinga.

Kaip

pastebi

W ilse

W ebbas (1992, p. 170), „m iegas panašus į m eilę arba laim ę - kuo labiau jo sieksi, tuo labiau jis nuo tavęs bėgs“. •

Uždenkite laikrodį, kad nekiltų pagunda vis į jį žvilgčioti.

•

Jeigu niekas nepadeda, m ėginkite m ažiau m iegoti, t. y. vėliau gultis ir anks­ čiau keltis. Retesni,

Narkolepsija (narcolepsy) -

tačiau

apnėja.

sunkesni

Žm onės,

už

nem igą

sutrikim ai

yra

(narco

sustingim as,

bei

lepšy

-

m iego

nekontroliuojamais miego

priepuolis),

priepuoliais. Žmogus gali iš

prastai m ažiau

karto, dažnai visai netinkamu

tu, pavyzdžiui, užsim ojus sm ogti į beisbolo kam uoliuką, garsiai juokiantis, piktai

metu užmigti REM miegu.

barantis

arba

nuo

kaip

narkolepsija

periodiškai

5

užeinančių

m iego

-

narkolepsija

miego sutrikimas, pasireiškiantis

kenčia

sergantys

m iego

priepuolių.

m inutes, bet kartais užklum pa pačiu

m ylintis

(Dem ent,

1978,

1999).

Sunkiais

Jie

tęsiasi

pa­

netinkam iausiu

m e­

atvejais

žm ogus

gali

iš

karto užm igti REM m iegu, kurio m etu atsipalaiduoja raum enys. Sergantieji narkolepsija (o tokių yra vienas iš 2000 žm onių, kaip nustatė Sten­ fordo

universiteto

pildom ų ma

Narkolepsijos

atsargum o

antrąją

vietą

centras,

priem onių.

Tarp

girtum o “ ,

po

2002)

grėsm ės

teigia

turi

gyventi,

laikydam iesi

pa­

eism ui

veiksnių

„užsnūdim as

uži­

Am erikos

m iego

sutrikim ų

asociacijos

at­

stovai, todėl tie, kurie serga narkolepsija, ypač rizikuoja (Aldrich, 1989). Tyri­ m ų,

atliktų

bėtas

Kanadoje,

įdom us

Prancūzijoje

dalykas:

rugsėjį

ir

Jungtinėse

pradėtiem s

Valstijose,

kūdikiam s

m etu

narkolepsijos

buvo

paste­

rizika

yra

37

procentais m ažesnė už vidutinę, o kovo m ėnesį pradėtiem s - 45 procentais di­ desnė (Dauvilliers ir kiti, 2003; Picchioni ir kiti, 2004). M okslininkai spėja, kad kovo

m ėnesį

pradėtų

kūdikių

rizika

galbūt

susijusi

su

rudens

šalčių

bei

gripo

sezonu, kuris ateina kritiniu antrojo vaisiaus vystym osi trim estro m etu. XX

a. pabaigoje

m okslininkai atrado

geną, sukeliantį šunų

narkolepsiją

(Lin

ir kiti, 1999; Taheri, 2004). Genai daro įtaką sm egenų veiklai, ir neurologai ti­ ria

sm egenis,

kų

grupė

ląstelių,

ieškodam i

atrado,

su

jog,

gam inančio

narkolepsija

esant

susijusių

narkolepsijai,

hipokretiną

-

anom alijų.

trūksta

budrum ą

Viena

pogum burio

sukeliantį

m okslinin­

nervinio

centro

neurom ediatorių

(Taheri

ir kiti, 2002; Thannickal ir kiti, 2000). Dabar aišku, jog narkolepsijos priežastys yra fiziologinės, o ne psichologinės. Tai teikia vilčių, jog narkolepsiją bus ga­ lim a

veiksm ingai

sušvelninti

vartojant

vaistą,

kuris

im ituoja

trūkstam ą

hipok­

retiną ir prasiskverbia pro kraujo-sm egenų barjerą (Fujiki ir kiti, 2003; Siegel, 2000).

Kol

kas

gydytojai

skiria

kitus

vaistus,

m ažinančius

narkolepsijos

kelia­

mą m ieguistum ą. Dėl kito m iego sutrikim o - m iego apnėjos - kenčia m ilijonai žm onių (daž­

Miego apnėja (sleep apnea) miego sutrikimas, kuriam

niausiai

būdinga laikinai sustojantis

nuo

nutukę

vyrai).

kvėpavimas miegant ir

m obilį (Teran-Santos ir kiti, 1999). Nacionalinis sveikatos institutas pažym i, kad

narkolepsijos,

šie

Jie

nuolat

žm onės

jaučiasi

sudaro

pavargę,

padidintos

irzlūs.

rizikos

Kaip

grupę

ir

kenčiantieji

vairuojant

auto­

pasikartojantys momentiniai

šiuo sutrikim u skundžiasi 1 iš 20 žm onių. Iki šiuolaikinių m iego tyrim ų jis bu­

pabudimai.

vo

nežinom as.

(apnea jyje

reiškia

sum ažėja

Apnėja

sergantys

„sustojęs deguonies,

žm onės “

kvėpavim as ). o

tai

m iegodam i

Praleidus

priverčia

protarpiais

m aždaug

m iegantįjį

m inutę

pabusti

ir

nustoja be

oro,

kelias

šniokštuoti. Per naktį tai gali pasikartoti daugiau kaip 400 kartų. Dėl to sutrum ­

kvėpuoti krau­

sekundes

SĄMONĖS BŪSENOS

pėja

lėtųjų

bangų

kad

serga,

jeigu

m iego

fazės. Kam uojam i apnėjos žm onės dažnai net neįtartų,

dieną

nesijaustų

m ieguisti

ir

irzlūs,

o

jų

partnerės

nesiskųstų

garsiu „knarkim u". (Kitą rytą jie gali nieko neprisim inti.) Kaip Jei

daugėja

naktį

reikėtų

nutukusių

knarkiate,

jei

pasitikrinti, ar

žm onių,

dieną

taip

jaučiatės

nesergate

šia

daugėja

ir

sergančiųjų

jei

jūsų

m iego

aukštas

(Dem ent, 1999). Esant

apnėja.

kraujospūdis,

rim tiem s

sutri­

kim am s, gydytojai skiria žm ogui naktį dėvėti į kaukę panašų įtaisą su oro pom ­ pa,

kuri

padeda

reguliariai

kvėpuoti.

Jei

Nakties siaubas

(night terrors) miego sutrikimas, kuriam

pavargę,

liga

žm ogus

neprieštarauja

naktį

atrodyti

būdinga didelis susijaudinimas ir išgąstis; kitaip negu košmarai, nakties siaubas prasideda ketvirtosios miego fazės metu, praėjus 2-3 valandoms, kai žmogus užmiega, ir retai

truputį kvailai, šis įtaisas dažnai gali padėti. Nuo nakties siaubo, ne taip kaip nuo m iego apnėjos, dažniausiai kenčia vai­

prisimenamas.

kai. Jie gali atsisėsti ar net pradėti vaikščioti, nerišliai kalbėti, atrodyti labai išsi­

Košmarai sapnuojami REM miego metu

gandę, širdies ritm as ir kvėpavim as dvigubai padažnėja (Hartm ann, 1981). Ken­ čiantys nakties siaubą labai retai visiškai išsibudina ir kitą rytą m ažai ką arba visai

nieko

neatsim ena

(dažniausiai

tik

trum pai

šm ėstelėjusį

bauginam ą

anksti

rytą,

REM

m iego

m etu.

Nakties

m osiom is ketvirtosios m iego fazės valandom is (7.9

pav

siaubas

dažniausiai

1

vaiz­

dą). Nakties siaubas - tai ne košm arai, kurie, kaip ir visi sapnai, paprastai sap­ nuojam i

kyla

pir­

.).

2 >

3

Vaikai būna labiausiai linkę ir į lunatizm ą - kitą 4 stadijos m iego sutriki­ m ą-

ir

kalbėjim ą

per

m iegus;

dvynukų

tyrim ai

parodė,

jog

trečdalis

netapačių

ir

šie

sutrikim ai

vaikystėje

m aždaug

pusė

per

yra

paveldim i.

Suom ijoje

retkarčiais

vaikšto

m iegus

tapačių

dvynių,

kurių

brolis

ar

atlikti

Lunatizm as

paprastai

būna

nepavojingas,

ir

jo

kitą

rytą

Nakties siaubas kyla ketvirtosios .miego fazės metu

4

m aždaug sesuo

yra

lunatikai. Tas pat pasakytina ir apie kalbėjim ą per m iegus (Hublin ir kiti, 1997, 1998).

357

neprisim enam a.

0

1

2

3

4

5

6

7

Miego valandos

7.9 PAVEIKSLAS.

Lunatikai dažniausiai patys sugrįžta į lovą arba juos palydi kas nors iš šeim os

Košmarai ir nakties siaubas

narių.

Nakties siaubas kyla ketvirtosios miego fazės metu, praėjus 2-3 valandoms nuo užmigimo. Košmarai sapnuojami paryčiui, REM miego metu. (Iš Hartmann, 1984.)

M aži

vaikai,

kurių

4

stadijos

m iegas

būna

giliausias

ir

ilgiausias,

daž­

niausiai patiria ir nakties siaubą, ir lunatizm ą. Su am žium i gilus 4 stadijos m ie­ gas trum pėja, o kartu su juo nyksta ir nakties siaubas bei lunatizm as. Sulaukus 40-ies, lunatizm as pasitaiko retai.

Sapnai Nustačius rim ų

ryšį

tarp

REM

era. Užuot rėm usis

m iego

fazės

m iglotu

sapno

ir

sapnavim o,

atsivėrė

prisim inim u, praėjus

nauja keliom s

sapnų

ty­

valandom s

ar dienom s, tapo įm anom a „sučiupti" sapnus tada, kai jie sapnuojam i. Tyrinėtojai gali pabudinti savo tiriam uosius REM m iego m etu ar per tris m inutes po jo, ir gauti tikslesnių duom enų apie sapną. Sapnas (dream) -

Ką sapnuojame?

vaizdų, emocijų ir apmąstymų

9 TIKSLAS. Apibūdinkite dažniausiai sapnuojamų sapnų turinį. Sapnai g yvi,

REM

m iego

em ocionalūs,

fazės

keisti.

m etu Jie

-

„m iegančios

nepanašūs

į

sąm onės

fantazijas,

seka miegančio žmogaus

haliucinacijos"

kurios

dažniausiai

-

yra

atspin­

galvoje. Sapnams būdingi haliucinaciniai vaizdai,

di gerai žinom as gyvenim o detales: galbūt m es įsivaizduojam e, kaip kitaip galėtu­

netolydumas, nenuoseklumas;

me

sapnuojantis žmogus klaidingai

tojui,

išspręsti kodėl

atliekam ą darbas

užduotį,

bus

arba

padarytas

regim e vėliau,

save arba

m ėginantį m intyse

pasiaiškinti

perkratom e

patirtį, kuri buvo m aloni ar dėl kurios jaučiam e kartėlį. REM m iego fazės sap-

dėsty­

asm eninę

suvokia vaizdų prasmę, vėliau jam sunku šią prasmę atsiminti.

8

358

7 SKYRIUS

„Netikiu, kad dabar sapnuoju,

nai būna tokie gyvi, kad juos galim a supainioti su tikrove. Pabudęs iš košm aro

bet negaliu įrodyti,

keturm etis gali rėkti, kad nam uose yra lokys. Kartais sapnuodam i visai aiškiai suvokiam e, kad

jog nesapnuoju." Filosofas Bertrandas Russeilas

(1872-1970)

sapnuojam e. rinti savo

Kai

kurie

žm onės,

sapnuodam i

sąm onės būseną. Jeigu

jie

stebim ės, ar m es iš tikrųjų ryškius

tokius

sapnus,

geba

patik­

gali atlikti kokį nors absurdišką veiksm ą,

pavyzdžiui, sklandyti ore, tada jie žino, kad sapnuoja. Ar

nuo

gim im o

akli

žm onės

sapnuoja?

Tokių

žm onių

tyrim ai

Prancūzijoje,

Vengrijoje, Egipte ir Am erikoje parodė, kad jie sapnuoja, tik naudojasi ne rega, o kitais jutim ais - klausosi, liečia, uodžia ir ragauja (Buquet, 1988; Taha, 1972; Vekassy, 1977). Bet net ir jie gali sapnuose „m atyti" vaizdus (Bėrtolo ir kiti, 2003). Šešerius

savo

gyvenim o

m etus

m es

praleidžiam e

sapnuodam i

sapnus,

kurių

daugum a nėra m alonūs. Aštuoniuose iš dešim ties sapnų ir vyrai, ir m oterys pa­ tiria

neigiam as

em ocijas

(Dom hoff,

1999).

Žm onės

dažnai

sapnuoja,

kad

nesu­

geba kažko padaryti, kad juos puola, persekioja ar atstum ia, kad jie patiria ne­ sėkm ę

(Hali ir

negu

kiti, 1982). Žm onės, pažadinti REM

galėtum ėte

pagalvoti,

pasakoja

regėję

sapnus

m iego su

m etu, daug

seksualiniais

rečiau,

vaizdiniais.

Vieno tyrim o duom enim is tik vienas iš dešim ties jaunų vyrų ir tik viena iš tris­ dešim ties niau

jaunų

m oterų

sapnuojam e

sapnų

kasdienio

turėjo

seksualinį

gyvenim o

įvykius,

atspalvį

(Dom hoff,

pavyzdžiui,

1996).

susitikim ą

Daž­

darbe,

eg­

zam iną, bendravim ą su šeim os nariu ar draugu. Įdom u tai, kad visam e pasauly­ je

įvairaus

am žiaus

vyrų

ir

m oterų

sapnai

nepaaiškinam ai

skiriasi

savo

turiniu:

m oterys vienodai dažnai sapnuoja tiek vyrus, tiek m oteris, o vyrų sapnuose 65 procentų pagrindinių veikėjų yra vyrai (Hali, 1984). M ūsų sapnų siužetas - tai, ką Sigm undas Freudas vadino m anifestiniu (aki­

Manifestinis turinys

(manifest content) -

vaizdžiu)

anot Freudo, tai atsimenamas

venim us (De Koninck, 2000):

sapno siužetas (skirtingai nuo

•

sapnų

turiniu,

-

kartais

apim a

praėjusios

dienos

patyrim us

ir

išgy­

Po traum os žm onės paprastai sapnuoja košm arus.

latentinio turinio).

•

Robertas tu

Stickgoldas

tiriam ieji

m osios

jų

su

septynias m iego

kolegom is

valandas

valandos

(2000) surengė

žaidė

m etu

kom piuterinį

buvo

nuolat

eksperim entą, kurio žaidim ą

žadinam i.

„Tetris", Trys

m e­

o

pir­

ketvirtadaliai

teigė, kad sapnavo krintančias žaidim o kaladėles. •

M edžiotojų

ir

m aisto

rinkėjų

bendruom enių

gyventojai

dažnai

sapnuoja

gy­

vūnus. M iestiečiai japonai juos sapnuoja retai (M estel, 1997). Į sapną gali prasibrauti ir jutim inių dirgiklių iš aplinkos. Koks nors kvapas ar

telefono

Klasikinio (1958)

šiek

skam btelėjim as eksperim ento tiek

gali

m etu

apipurkšdavo

būti

akim irksniu

W illiam as šaltu

išradingai

Dem entas

vandeniu

ir

m iegančiųjų

įpinam as Edwardas

veidus.

Šie

į

sapną.

W olpertas tiriam ieji

dažniau negu tie, su kuriais taip nesielgta, sapnavo vandenį - krioklius, kiaurus stogus arba netgi tai, kad kažkas juos aptaškė. Netgi REM

m iego fazės m etu,

susitelkę į vidinius dirgiklius, m es kažkaip reaguojam e į pokyčius aplinkoje. Ar galim e išm okti užsienio kalbos, klausydam iesi įrašų kol m iegam e? Jei tai būtų taip lengva! M iegodam i galim e išm okti susieti garsą su silpna elektros sro­

359

SĄMONĖS BŪSENOS

ve (ir atitinkam ai į garsą reaguoti). Tačiau m es neatsim enam e inform acijos iš gar-

„Nakties

sajuosčių, pateikiam os, kai giliai m iegam e (Eich, 1990; W yatt ir Bootzin, 1994).

gyvename dieną."

vizijose

regime

tai,

kuo

Tiesą sakant, paprastai neprisim enam e to, ką patiriam e penkias m inutes iki už­

Menanderis iš Atėnų

m iegant (Roth ir kiti, 1988). Tai padeda paaiškinti, kodėl m iego apnėjos kam uo­

(342-292 pr. Kr.),

jam i žm onės, kurie naktį dažnai pabunda ir vėl iš karto užm iega, to neprisim ena.

„Fragmentai"

Iš ryto dažniausiai neprisim enam e sapnų, kurie m us staiga pažadina naktį. Jeigu norite atsim inti sapną, atsikeikite ir šiek tiek pabūkite nem iegodam i.

Kodėl sapnuojame? 10 TIKSLAS. Palyginkite pagrindinius aiškinimus, kodėl sapnuojame.

M iego

teoretikai

pasiūlė

keletą

galim ų

aiškinim ų,

kodėl

sapnuojam e.

Štai

kele­

tas iš jų: Kad

patenkintume The

knygoje m one,

savo

„vertingiausią

sapnas,

of

Dreams

atradim ą,

išpildydam as

nekenksm ingai

kurį

troškim us,

leidžia

turinys yra tik kuris

būtų

grėsm ingi,

jei

susideda

būtų

m etais

išleistoje

aiškinim as “ ) padaryti “ .

laim ės

tarsi

kitaip

slėptojo)

1900

(„Sapnų

turėjo

yra

išreikšti

m anifestinis sapno turinio,

Freudas

troškimus.

Interpretation

psichikos

pristatė, Jis

nuo­

įrodinėjo,

apsauginis

nepriim tinus

garsioje jo

vožtuvas,

jausm us.

Anot

kad kuris

Freudo,

sim bolinė, cenzūruota atm aina latentinio (pa­ iš

nesąm oningų

išreiškiam i

tiesiogiai.

potraukių

Nors

ir

daugum ai

troškim ų, sapnų

kurie

nebūdingi

atvirai seksualiniai vaizdai, Freudas vis dėlto buvo įsitikinęs, kad daugum os su­ augusiųjų

sapnus

galim a

„paaiškinti

analizuojant

jų

erotinius

troškimus “ .

Šau­

tuvas, pavyzdžiui, galėtų būti varpos sim bolis. Freudas m anė, kad sapnai - tai raktas vidiniam s konfliktam s suprasti. Tačiau jo kritikai teigia, jog laikas atsibusti iš Freudo sapnų teorijos, kuri m oksline pras­ m e yra siaubinga. Rem iantis sukauptais m oksliniais faktais, „nėra jokios priežas­ ties tikėti Freudo tvirtinim ais apie sapnus ir jų tikslus “ , teigia sapnų tyrinėtojas W illiam as Dom hoffas (2000). Vieni m okslininkai teigia: jeigu sapnai ir turi sim ­ bolinę prasm ę, tai jie gali būti paaiškinam i, kaip kam

norisi. Kiti tvirtina, kad

nieko užslėpto sapnuose iš viso nėra. Jie sako, kad sapnas apie šautuvą ir yra sapnas apie šautuvą. Net Freudas, kuris m ėgo rūkyti cigarus, pripažino, jog „ci­ garas kartais yra tiesiog cigaras “ . Kad rija

vis

sutvarkytume dažniau

savo

užleidžia

prisiminimus. vietą

Freudo

naujesnėm s

norų

išsipildym o

teorijom s. Viena

iš jų

sapnų

teo­

sapnus sieja

su informacijos apdorojimu: sapnai gali padėti išsijoti, surūšiuoti ir įtvirtinti at­ m intyje

dienos

potyrius.

Žinom a,

kad

REM

m iegas

padeda

atm inčiai

(M cGrath

ir Cohen, 1978). Eksperim entų m etu tiriam ieji prieš m iegą klausydavosi neįprastų frazių arba m okydavosi surasti paslėptus paveiksliukus. Jei naktį jie būdavo žadi­ nam i

kaskart

vos

prasidėjus

REM

m iego

fazei,

rytą

atsim indavo

m ažiau

negu

tada, kai būdavo žadinam i kitų m iego fazių m etu (Em pson ir Clarke, 1970; Kam i ir Sagi, 1994). Pasirodė,

kad

kitą

dieną

tiriam ųjų,

kuriem s

būdavo

leista

„įtvirtinti“

atm in­

tį, vakare išm oktos užduoties atlikim as paprastai pagerėdavo. Tačiau tie tiriam ieji, kurie

buvo

žadinam i

lėtųjų

bangų

ar

REM

m iego

fazės

m etu,

ne

taip

gerai

Latentinis turinys

(latent content) anot Freudo, tai tikroji, cenzūruo­ ta sapno prasmė (skirtingai nuo manifestinio turinio). Freudas manė, kad latentinis sapno turinys turi apsauginę funkciją.

360

7 SKYRIUS

atlikdavo naujai išmoktą užduotį, net jei jiems po to dvi naktis būdavo leidžiama netrukdomiems išsimiegoti ir „atstatyti" atmintį (Stickgold ir kiti, 2000, 2001). Kiti tyrimai patvirtina, jog mes miegame REM miegu iš dalies dėl to, kad prisimintume. Smegenų sritys, kurios suaktyvėja, kai žiurkės mokosi rasti kelią labirinte, arba kai žmonės mokosi atlikti vaizdinio atpažinimo užduotį, vėl su­ aktyvėja vėliau, REM miego metu (Louie ir Wilson, 2001; Maquet, 2001). Smegenų aktyvumas REM miego metu buvo toks panašus, kad mokslininkai galėjo pasakyti, kurioje labirinto dalyje yra sapnuojanti žiurkė. Atrodo, jog gi­ lus lėtųjų bangų miegas padeda įtvirtinti mūsų prisiminimus bei patirtį, o REM miegas padeda prisiminimus paversti ilgalaikėmis žiniomis. Tad gilaus miego (ir sapnų) naktis mūsų gyvenime užima svarbią vietą: mie­ goti reiškia prisiminti. Mokslininkas Robertas Stickgoldas (2000) mano, jog tą svarbu žinoti paaugliams ir aukštųjų mokyklų studentams. Daugelį studentų ka­ muoja savotiška miego bulimija, kai be saiko miegama savaitgaliais. „Tačiau jei išmokę naują dalyką jūs gerai ir pakankamai neišsimiegosite, negalėsite jo veiksmingai įtraukti į savo atmintį", - pastebi Stickgoldas. Tai gali padėti pa­ aiškinti, kodėl gerai besimokantys vidurinių mokyklų moksleiviai vidutiniškai miega 25 minutėmis ilgiau ir eina gulti 40 minučių anksčiau nei jų klasės drau­ gai, kuriems mokslas sekasi prasčiau (Wolfson ir Carskadon, 1998). Kad tobulintum e ir išsaugotum e nervinius takus . Sapnai gali turėti ir fi­ ziologinę paskirtį. Galbūt sapnai - arba su jais susijęs smegenų aktyvumas REM miego metu - periodiškai dirgina miegančias smegenis. Kaip prisimename iš 2 skyriaus, gaunami potyriai tobulina ir išsaugo smegenų nervų takus. Raidos po­ žiūriu ši teorija yra prasminga. Kūdikių, kurių nerviniai tinklai dar tik formuo­ jasi, didelę miego dalį sudaro REM miegas (7.10 P A V . )

7.10 PAVEIKSLAS. Miegas metams bėgant Su amžiumi miego pobūdis keičiasi. Per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius trumpėja REM miego laikas. Per pirmuosius 20 metų po truputį vis mažiau miegame. (Pritaikyta iš Snyder ir Scott, 1972.)

24

REM miegas pastebimai trumpėja kūdikystėje

16 14

Budri būsena 12 REM miegas 10 8 6 Ne REM miegas

4 2 0 1-15 3-5 dienų mėn.

6-23 mėn.

Kūdikystė

2 m.

3-4 m.

Vaikystė

5-13 m.

14-18 m.

19-30 m.

Paauglystė

31-45 m.

90

Brandus amžius ir senatvė

SĄMONĖS BŪSENOS

Kad

įprasmintume

nervų

sistemos

aktyvumą.

Dar

kitos

fiziologinės

teorijos

teigia, kad sapnai kyla dėl nervų sistem os aktyvum o, plintančio aukštyn iš sm e­ genų kam ieno (Antrobus, 1991; Hobson, 2003, 2004). Viena šios teorijos versi­ ja-

aktyvavimo-sintezės

atsitiktinis, o gali

sukelti

teorija

-

teigia,

sapnai - tai sm egenų haliucinacijas,

kad

šis

nervų

sistem os

aktyvum as

pastangos jį įprasm inti. Kaip

dirgindam as

skirtingas

paciento

esąs

neurochirurgas

sm egenų

žievės

sritis,

panašiai pasireiškia ir šis sm egenyse kylantis dirginim as. Šie vidiniai dirgikliai su­ žadina sm egenų sritis, apdorojančias vaizdus, tačiau ne sm egenų regos žievę, ku­ ri gauna neapdorotą inform aciją iš akių. Kaip galbūt tikėjosi Freudas, m iegančių žm onių PET nuotraukos REM m iego m etu taip pat rodo padidėjusį su em ocijo­ m is susijusios lim binės sistem os aktyvum ą (m igdole). Ir priešingai, kaktos sm e­ genų skiltys, kurios yra atsakingos už slopinim ą bei loginį m ąstym ą, m atyt, yra neveiklios - tai leistų paaiškinti, kodėl sapnų turinys yra m ažiau slopinam as nei m ūsų elgesys tikrovėje (M aquet ir kiti, 1996). Sudėkim e kartu em ocijas, už kurias atsakinga lim binė sistem a, bei sm egenyse kylančius vaizdinius ir - štai! - m es sap­ nuojam e.

Esant

lim binės

sistem os

arba

regos

centrų,

aktyvių

sapnų

m etu,

pažeidim am s, gali sutrikti ir pats sapnavim as (Dom hoff, 2003). Kad atspindėtume pažintinę raidą. Kai kurie sapnų tyrinėtojai ginčija ir Freu­ do, ir aktyvavim o-sintezės teorijas. Jie teigia, kad sapnai - tai sm egenų brendi­ m o ir pažintinės raidos dalis. Pavyzdžiui, vaikų iki 9 m etų sapnai panašūs į skaid­ rių dem onstraciją, o ne į istoriją, kurioje dalyvauja pats vaikas (Dom hoff, 2003; Foulkes,

1999).

sutam pa

su

Kognityvinės

pažinim u

sapnų

nem iegant.

teorijos

Sapnuose

šalininkų

teigim u,

„vartojam a“

rišli

sapnai

kalba.

iš

Jie

dalies parem ti

m ūsų turim om is žiniom is ir sąvokom is. Be to, kai kada sapnuojam a ne tik REM m iego

m etu

-

kuom et

sm egenų

kam ieno

veikla

yra

m inim ali.

7.2

le n te lė je

pa­

lygintos svarbiausios sapnų teorijos.

7.2 LENTELĖ. Sapnų teorijos

Teorija

Aiškinimas

Kritinės pastabos

Freudo norų išsipildymo

Sapnai - tai „psichikos apsauginis vožtu­ vas", leidžiantis išreikšti kitais atvejais nepriimtinus jausmus; juose būna manifestinis (akivaizdus) turinys ir gilesnis latentinio turinio - paslėptosios prasmės sluoksnis.

Nepatvirtinta moksliškai; sapnai gali būti labai įvairiai interpretuojami.

Informacijos apdorojimo

Sapnai padeda mums surūšiuoti dienos įvykius ir įtvirtinti prisiminimus.

Tačiau kodėl mes kartais sapnuojame dalykus, kurių niekada nesame patyrę?

Fiziologinės funkcijos

Nuolatinis smegenų dirginimas REM miego metu gali padėti kurti ir išsaugoti nervinius takus.

Tai gali būti tiesa, tačiau tai nepaaiškina, kodėl sapnuojame prasmingus sapnus.

Sužadinimo-sintezės

REM miegas sužadina nervinę veiklą, sukeliančią atsitiktinius vaizdinius prisimini­ mus, kuriuos mūsų miegančios smegenys įaudžia į istorijas.

Žmogaus smegenys audžia istorijas, kurios mums kažką pasako ir apie sapnuojantįjį.

Kognityvinė

Sapno turinys atspindi sapnuojančiųjų pažintinę raidą - jų žinias bei supratimą.

Neurologijos mokslas nepaaiškina nervinio aktyvumo sapnų metu.

361

362

7 SKYRIUS

m iegas yra būti-

Tačiau vieną dalyką pripažįsta visi sapnų tyrinėtojai: REM

nas. Žm onės, kuriem s jo trūksta dėl pakartotinio žadinim o, vis greičiau ir grei­ REM atsistatymas

čiau grįžta į šią fazę, kai tik jiem s leidžiam a užm igti. Galiausiai galėdam i ne­

(REM rebound) -

trukdom i m iegoti, jie

pailgėjusi REM miego trukmė

Šis

po jo trūkumo (dažno žadinimo

m igdom uosius

REM miego metu).

pradeda sapnuoti košm arus.

reiškinys

m iega

vadinam as vaistus,

ši

kaip

REM

kūdikiai - REM

m iego

fazė

m iego

Nustojus

atsistatym u. taip

pat

fazė

vartoti

pailgėja,

būna

REM

tačiau

pailgėjusi. slopinančius

žm ogus

dažnai

Daugum ai kitų žinduolių taip pat būdingas REM m iegas ir REM atsistatym as. Gyvūnų REM m iego poreikis rodo, kad šis m iegas turi gilias biologines priežastis ir paskirtį. Tai, kad REM m iegas būdingas žinduoliam s (tačiau nebūdingas tokiem s gyvūnam s kaip žuvys, kurių elgseną m ažiau veikia m okym asis), taip pat derinasi su inform acijos apdorojim o teorija. Visa tai tik dar kartą m um s prim ena esm inį pam okym ą:

biologiniai ir

psichologiniai elgesio

aiškinimai turėtų

papildyti vienas

kitą, o ne konkuruoti tarpusavyje. Jeigu tik

sapnuose

fiziologines

nėra

paslėptų

reikšm ių,

funkcijas, ar dėl to

nai.

Kiekvienoje

nys.

Požiūrio,

psichologiškai

kad

sapnai

jie

kurias

yra

reikšm ingoje

atspindi

m atė

patirtyje

sm egenų

Freudas,

ir

jie

psichologiškai bereikšm iai? aktyviai

veiklą, šalininkai

atlieka Nebūti­

dalyvauja

sm ege­

teigia, jog

sapnai

gali būti panašūs į abstraktųjį m eną - galim a rasti kelis prasm ingus jų aiškinim us.

MOKYMOSI REZULTATAI Miegas ir sapnai 2

TIKSLAS.

Apibūdinkite

keturias

biologinių

ritm ų

rūšis

ir

pateikite

kiekvienos jų pavyzdį.

4 TIKSLAS. Išvardykite m iego fazes ir paaiškinkite, kuo jos skiriasi.

Penkių m iego fazių ciklas trunka m aždaug 90 m inu­

M ūsų vidinis „biologinis laikrodis" sukuria periodinius

čių. Išėję iš budrum o alfa bangų fazės, pasineriam e į

fiziologinius svyravim us. Šie ciklai gali būti kasm eti­

pereinam ąją pirm ąją m iego fazę, dažnai patirdam i kri­

niai (pavyzdžiui, su m etų laikais susiję apetito ir nuo­

tim o

taikos svyravim ai), kas 28 dienos (pavyzdžiui, m oterų

praleidžiam e

ar

m enstruacijų ciklas), kas 24 valandas (pavyzdžiui, kas­

20-ies

dienis budrum o ciklas) ir kas 90 m inučių (pavyzdžiui,

seka trečioji ir ketvirtoji fazės, kartu trunkančios apie

žm onių m iego fazės).

30

m inučių,

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kas

yra

m ūsų

cirkadinio

ritm o

ciklas,

ir

nurodykite priežastis, kurios gali sutrikdyti šį biologinį laikrodį.

pojūtį.

daugiausia

m inučių.

bangos. 3

skrydžio

Jai

būdingi

kuriom s

Grįždam i

Antroji laiko)

vėl

m iego

fazė

prasideda „m iego

būdingos

verpetai".

didelės,

keliaujam e

(kurioje

m aždaug

Vėliau

lėtosios

tom is

po

delta

pačiom is

fa­

zėm is, tik čia būna vienas skirtum as: praėjus m aždaug valandai po to, kai užm iegam e, pradedam e m aždaug

m ūsų

10

kasdienį m iego ir budrum o grafiką. Šis ciklas iš dalies

nį,

yra reakcija į šviesą, kuri patenka į tinklainę ir siun­

joje fazėje (taip pat vadinam oje paradoksaliuoju mie­

čia

gu) kūnas viduje būna labiausiai aktyvus, tačiau išo­

Cirkadinio

ritm o

pogum burio

24

valandų

ciklas

priešchiazm iniam

reguliuoja

branduoliui

signalą

m inučių trunkantį REM (greitų akių judesių) tarps­ kurio

m etu

sužadinti biochem inių m edžiagų lygio pokyčius ir m a­

riškai

ram us.

žinti

jantis

šiam

m iegą

rėžinėje ilgi

sukeliančio

liaukoje.

skrydžiai,

m elatonino

Vasaros

naktinės

ir

išskyrim ą

žiem os

pam ainos

ir

laiko buvim as

šviesoje gali sutrikdyti šį biologinį laikrodį.

kanko­ įvedim as, ryškioje

daugiausia

Norm alaus pakilim ų

ir

sapnuojam a.

nakties atoslūgių

Šioje

m iego ciklui

m etu

penkto­

karto­

ketvirtosios,

o vėliau ir trečiosios fazės trukm ė laipsniškai m ažė­ ja, o sapnų REM m iegas ilgėja.

363

SĄMONĖS BŪSENOS

5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl skiriasi [vairių žmonių miego struk­

9 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokio turinio sapnai dažniausiai aplanko.

tūra ir trukmė.

Paprastai m es sapnuojam e kasdienius įvykius ir poty­ Daugum a žm onių, jei jiem s leidžiam a m iegoti tiek, kiek

rius. 80 procentų jų yra susiję su tam tikru nerim u arba

nori, vidutiniškai m iega apie 9 valandas. Tačiau m ie­

nesėkm ėm is. M ažiau kaip 10 procentų (o m oterų dar

gui turi įtakos am žius: pavyzdžiui, naujagim iai m iega

m ažiau) sapnų yra seksualinio turinio. Daugiausia sap­

dvigubai

ilgiau

nei

suaugusieji.

Žm onių

individualūs

m iego poreikiai taip pat skiriasi, o dvynių tyrim ai ro­

nuojam a

REM

m iego

m etu;

ne

REM

m iego

m etu

užplūstantys sapnai dažniausiai būna m igloti.

do, jog šie skirtum ai iš dalies gali būti genetiniai. M ūsų supratim as,

kiek

laiko

reikia

m iegoti,

iš

dalies

gali

10

TIKSLAS. Palyginkite pagrindines sapnų aiškinimo teorijas.

priklausyti ir nuo kultūrinės aplinkos bei lūkesčių (1)

Freudas m anė, kad sapnai atlieka apsauginę funk­

ciją,

6 TIKSLAS. Aptarkite, kokia kyla rizika dėl miego stygiaus.

kadangi

jų

m anifestinis

turinys

(arba

tem a)

yra

cenzūruota latentinio turinio (kažkokios paslėptos pras­ Dėl m iego stygiaus kyla ne tik nuovargio, bet ir su­ silpnėjusios

im uninės

pim o,

kūrybingum o

tem po

(ir

rizika.

Nuolatinė

sistem os, ir

didesnės

pablogėjusio

bendravim o,

nelaim ingų

m iego

stoka

atsitikim ų gali

susikau­

sulėtėjusio

darbo

tikim ybės)

pakeisti

m etaboli-

nę ir horm oninę veiklą ir šitaip sudaryti sąlygas nu­ tukim ui,

padidėjusiam

kraujospūdžiui

ir

atm inties

nu­

silpim ui atsirasti. 7

TIKSLAS.

m ės, tenkinančios m ūsų pasąm oningus norus) versija. (2)

Inform acijos apdorojim o požiūriu sapnai m um s pa­

deda surūšiuoti dienos patyrim us ir įtvirtinti juos atm intyje. (3) REM

sukeltas

keturias

teorijas,

aiškinančias,

kodėl

mes

fiziologinės nuolatinis

sapnų

teorijos

sm egenų

teigia, kad

dirginim as

padeda

sm egenyse sukurti ir išsaugoti nervinius takus. (4) Pa­ gal sužadinim o-sintezės sapnų sm egenų

Išvardykite

Kitos

regos

žievėje

aiškinim ą, REM

sužadina

im pulsus,

m iegas

sukeldam as

atsitiktinius vaizdinius, kuriuos m ūsų sm egenys m ėgina „įausti“ į pasakojim ą. (5) Sm egenų brandos ir pažinti­

miegame.

nės raidos požiūris teigia, jog sapnai atspindi sapnuo­ M iegas per žm onijos evoliuciją tam tikru m etu galė­ jo

apsaugoti

žm ogų

nuo

galim ų

pavojų. M iegas

lei­

jančiojo

raidos

lygį,

žinias

bei

supratim ą.

Nepaisant

skirtum ų, daugum a m iego tyrinėtojų sutaria, jog REM

džia sm egenim s atsistatyti, kadangi jo m etu atkuriam i

m iegas ir su juo susiję sapnai atlieka svarbią funkciją.

pažeisti neuronai. M iegodam i m es atstatom e ir atnau­

Tą patvirtina ir REM atsistatym as, kuris pasireiškia po

jinam e

šios m iego fazės trūkum o.

to,

prisim inim us

geras

m iegas

apie naktį

tai, kitą

ką

patyrėm e

dieną

dieną,

padeda

be

įžvalgiau

spręsti užduotis. M iegas taip pat skatina augim ą; ket­ virtosios

m iego

fazės

m etu

hipofizės

liauka

išskiria

augim o horm onus. 8

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Britanijo­ je, paauglių pamokos trunka nuo maždaug 9 val. ryto iki 16 va­ landos. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, pamo­

TIKSLAS. Išvardykite, kokie yra didžiausi miego sutrikimai.

kos dažnai trunka nuo 8 val. ryto iki 15 val. ar net nuo 7,30 val.

Būna šie m iego sutrikim ai: nem iga (pasikartojantys pra­

ryto iki 14,30 val. Anksti keldamiesi vaikai netampa protingesni,

budim ai),

sako kritikai,-jie tik būna mieguisti. Kad būtų optimaliai budrūs

narkolepsija

(staigus

nevaldom as

m ieguistu­

m as arba nugrim zdim as į REM m iegą), m iego apnėja

ir gerai jaustųsi, paaugliai privalo per naktį miegoti 8-9 valan­

(kai m iegant nustojam a kvėpuoti), nakties siaubas (di­

das. Tad ar nevertėtų mokykloms, kuriose pamokos prasideda

delis susijaudinim as ir pojūtis, tarsi kas būtų išgąsdi­

anksti, pradėti jas vėliau, net jei tam reikėtų nupirkti daugiau mo­

nęs), lunatizm as ir kalbėjim as per m iegus. M iego ap­

kyklinių autobusų ar sukeisti pamokų pradžios laiką su pradinė­

nėja dažniausiai būdinga turintiem s viršsvorį žm onėm s.

mis mokyklomis? O gal tai nėra praktiška ir menkai padės spręs­

Vaikus dažniausiai kam uoja nakties siaubas, lunatizm as

ti pavargusių paauglių problemą?

ir kalbėjim as per m iegus.

364

7 SKYRIUS

Hipnozė 11

TIKSLAS.

Apibrėžkite,

kas

yra

hipnozė,

ir

atkreipkite

dėm esį

į

kai

kuriuos

užhipnotizuotų

žm o­

nių ir m otyvuotų neužhipnotizuotų žm onių elgesio panašum us.

Įsivaizduokite,

kad

jus

netrukus

užhipnotizuos.

Hipnotizuotojas

siūlo

jum s

at­

sisėsti ir atsirem ti, nukreipti žvilgsnį į tašką aukštai ant sienos ir atsipalaiduoti. Ram iu,

žem u

balsu

jis

sako:

„Jūsų

akys

pavargo...

Jūsų

akių

vokai

sunkėja...

Jie darosi vis sunkesni ir sunkesni... Jie nori užsim erkti... Jūs vis labiau atsipa­ laiduojate... Jūs kvėpuojate giliai ir ritm ingai... Jūsų raum enys vis labiau ir la­ biau atsipalaiduoja. Visas jūsų kūnas tarsi švininis.“ Po

Hipnozė (hypnosis) -

kokių

kelių

m inučių

jūs

galite

panirti

į hipnozės

būseną. Kai

hipnoti­

socialinė sąveika, kurios metu

zuotojas teigia: „Jūsų akys užsim erkia taip stipriai, kad net ir labai stengdam iesi

vienas žmogus (hipnotizuotojas)

negalėtum ėte atplėšti vokų“, akių vokai tarsi nebeklauso jūsų ir atrodo ne jūsų

įteigia kitam žmogui (subjektui),

valioje

kad pastarasis spontaniškai

skaičiavę

patirs tam tikrus suvokinius,

palų, nors iš tikrųjų tai yra am oniakas, jūs galite žavėtis šiuo aitriu kvapu. Pa­

jausmus, mintis ar net atliks

prašytas

kokius nors veiksmus.

juos

atm erkti.

ant

savo

apibūdinti

Kai

jum s

rankų

liepia

vienuolika

nesam ą

užm iršti

pirštų.

paveikslą,

kurį

skaičių

6,

Pakviestas

ęsą

jūs

pauostyti

savo

rankose

nustem bate,

su­

egzotiškų

kve­

laiko

hipnotizuo­

tojas, jūs galite detaliai jį nupasakoti. Įteigus, kad negalite m atyti tam tikro ob­ jekto, pavyzdžiui, kėdės, jūs galbūt iš tikrųjų pasakysite, kad kėdės nėra, nors, įdom u, gebėsite tą kėdę apeiti vaikščiodam as.

7.11 PAVEIKSLAS.

Nors

įvairios

„Nepaprastasis" užhipnotizuo­

nuopelnai

tas „žmogus-lenta“

zui

Tačiau ir neužhipnotizuoti žmonės gali atlikti tokį pat triuką.

m agnetizm ą“.

dėl

Antonui

hipnozės

technikos

šiuolaikinio M esm eriui

jos

buvo

populiarum o

(1734-1815),

M esm eris

dideliu

kuris

m ostu

naudojam os

jau

priskiriam i klaidingai

perbraukdavo

nuo

austrų m anė

Antikos

laikų,

gydytojui

Fran-

suradęs

m agnetu

per

„gyvūnų

sergančiųjų

kūnus, ir kai kuriem s pacientam s kildavo į transą panaši būsena („m esm erizuota“ būsena),

po

kurios

jie

pabusdavo

vadovaujam a netizm o

ir

jau

geriau

Benjam ino M esm erio

jausdam iesi.

Franklino, „gydym ą“

Prancūzų

nenustatė pavadino

kom isija,

gyvūnų

„grynu

m ag­

prasim a-

nym u“. Taip hipnozė, arba, kaip tai buvo vadinam a, m es­ m erizm as, buvo prilyginta šarlatanizm ui. Geram hipnozės vardui pakenkė ir pernelyg didelės jos spe­ cialistų pretenzijos. „M esm erizuoti“ žm onės tariam ai gebėda­ vo m atyti sau už nugaros, stebėti kitų vidaus organus, bendrau­ ti su m irusiaisiais. Dabar visi m okslininkai sutinka, kad užhip­ notizuoti žm onės tokių dalykų atlikti negali. Kaip parodė eks­ perim entai, jų jėga, ištverm ė, m okym osi ir pažintiniai gebėji­ m ai nesiskyrė nuo m otyvuotų neužhipnotizuotų žm onių gebė­ jim ų

(Druckm an

ir

Bjork,

1994).

Pavyzdžiui,

užhipnotizuoti

žm onės gali pailginti savo rankas, bet tokius triukus gali pada­ ryti ir neužhipnotizuoti žm onės (7.11 pav.). Prieš nusprendžiant, ar hipnozės būklė iš tikrųjų yra pa­ kitusi

sąm onės

būsena,

pirm iausia

apsvarstykim e

riuos dalykus, dėl kurių sutaria visi m okslininkai.

kai

ku­

SĄMONĖS BŪSENOS

Faktai ir prasimanymai 12

TIKSLAS.

Aptarkite

lengvai

užhipnotizuojam ų

žm onių

savybes

ir

Įvertinkite

tvirtinim us,

jog

hipnozė gali daryti įtaką žm onių atm inčiai, valiai, sveikatai ir skausm o suvokim ui.

Tie, kurie tyrinėja hipnozę, žino, kad jos efektas priklauso ne nuo hipnotizuo­ tojo įtaigumo, o nuo hipnotizuojamojo imlumo įtaigai (Bowers, 1984). Hipno­ tizuotojai neturi stebuklingų psichikos valdymo galių. Jie tik paskatina žmogaus gebėjimą susitelkti ties tam tikrais vaizdais ar elgesiu. Tačiau kokias galias atskleidžia imlumas įtaigai? Ar visus žmones galima užhipnotizuoti? Tam tikru laipsniu kiekvienas pasiduoda įtaigai. Dauguma užsimerkusių, tie­ siai stovinčių žmonių, išgirdę kelis kartus sakant, kad jie svyruoja pirmyn ir at­ gal, iš tiesų pradeda šiek tiek svyruoti. Kaip tik kūno svyravimas yra vienas iš Stenfordo hipnobilumo skalės (Stanford H ypnotic Susceptibility Scale ), kuri nu­ stato asmens imlumo hipnozei laipsnį, punktų. Žmonės, kurie pasiduoda tokiai įtaigai be hipnozės, pasiduoda jai ir užhipnotizuoti (Kirsch ir Braffman, 2001). Seanso metu po įvadinio etapo, vadinamo indukcija, hipnotizuotojas įteigia įvai­ rius potyrius: nuo lengvų (ištiestos rankos juda kartu) iki sunkių (atmerktomis akimis įžiūrėti nesamą asmenį). Žmonės, kurie lengvai pasiduoda hipnozei, pavyzdžiui, tie 20 procentų, ku­ rie gali įvykdyti nurodymą neužuosti ar nereaguoti į panosėje laikomą amonia­ ko buteliuką, dažnai įsitraukia į lakios vaizduotės reikalaujančią veiklą (Barnier ir McConkey, 2004; Silva ir Kirsch, 1992). Paprastai jie pasižymi lakia vaiz­ duote gyvenime, lengvai įsijaučia į romanų ar filmų vaizduojamus įvykius. To­ dėl daugelis mokslininkų linkę terminą „pasiduodantis hipnozei" pakeisti kitu, teigiamesnį atspalvį turinčiu terminu - „gabus hipnozei“ - turintis „gebėjimą“ visą savo dėmesį sutelkti į užduotį, vaizduotės dėka visiškai į ją pasinerti, mėgautis fantastiškomis galimybėmis. Iš tikrųjų kiekvienas, kuris gali giliai pasinerti į vidinį pasaulį ir įsivaizduoti, tam tikru laipsniu gali patirti hipnozę. Juk tai ir yra hipnozė. Visi gali pasiduoti hipnozei, jeigu tik patiki , kad taip gali būti. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo žiū­ rėti į vieną tašką ir klausytis, kaip „jūsų akys pavargsta..., jūsų akių vokai sun­ kėja“. Šitaip žiūrint, visų akys pavargtų (pabandykite ir jūs 30 sekundžių žiūrėti į vieną tašką). Tačiau jeigu hipnotizuotojui sekasi, klientas „apsunkusius akių vokus“ priskirs hipnotizuotojo galiai ir vėliau lengviau pasiduos jo įtaigai. Ar gali hipnozė padėti prisiminti užmirštus įvykius? Ar hipnozės pagalba galime prisiminti darželio laikų draugus? Atgaminti už­ mirštas ar išstumtas iš atminties nusikaltimo detales? Ar parodymai, gauti hip­ nozės metu, gali būti naudojami teisme? Dauguma žmonių įsitikinę (kaip sužinosime 9 skyriuje - neteisingai), kad visas mūsų patyrimas yra „saugomas“ viduje, kad viskas, kas nutinka, yra už­

365

366

7 SKYRIUS

„Hipnozė nėra psichologinis tiesos serumas, ją laikant tokia buvo padaryta daug žalos." Mokslininkas Kennethas Bowersas (1987)

9

skyriuje

žmonės

išsamiau

gali

aptarta,

konstruoti

kaip

klaidingus

prisiminimus.

fiksuojama smegenyse ir gali būti atkurta, jeigu tik gebėtume pralaužti savo pačių gynybą (Loftus, 1980). Vienos apklausos metu 3 iš 4 žmonių sutiko su netiksliu teiginiu, kad hipnozės dėka žmonės gali „atgaminti prisiminimus nuo pat gimi­ mo“ (Johnson ir Hauck, 1999). Tačiau per 60 metų sukaupti tyrimų rezultatai verčia abejoti am žiaus regresija - tariamu gebėjimu dar kartą išgyventi vaikys­ tės patirtį. Hipnozės metu sugrąžinti į ankstesnį amžių žmonės elgiasi taip, kaip jie m ano elgiantis vaikus, tačiau jie paprastai persistengia mėgindami elgtis kaip tokio amžiaus vaikai (Silverman ir Retzlaff, 1986). Žmonės, pavyzdžiui, gali jaustis vaikais ir spausdinti mašinėle taip, kaip, jų manymu, spausdintų šešia­ metis, bet kartais jie tai daro laikydamiesi visų gramatikos taisyklių, paprastai tuo metu nesikeičia nei jų smegenų elektrinės bangos, nei refleksai, nei suvo­ kimas. Mokslininkai nustatė, jog hipnoze atgaivinami prisiminimai supina tikrus da­ lykus su prasimanymais. Nieko nenutuokiančiam žmogui hipnotizuotojo užuo­ mina - „Ar girdite triukšmą?“ - gali tapti pseudoprisiminimu. Taigi vis dau­ giau Amerikos, Australijos ir Didžiosios Britanijos teismų draudžia remtis liu­ dininkų, kurie buvo užhipnotizuoti, parodymais (Druckman ir Bjork, 1994; Gib­ son, 1995; McConkey, 1995). Nuo XX a. devintojo dešimtmečio gauta neįtikėtinų prisiminimų, „sukurtų “ hipnozės metu, pavyzdžių iš dešimčių tūkstančių žmonių, kurie teigė buvę pa­ grobti NSO, patekę į šėtono garbintojų sektas ar buvę garbinamos asmenybės praeitame gyvenime. Tyrimai rodo, jog daugumą pranešimų apie NSO teikė žmo­ nės, linkę tikėti nežemiškomis civilizacijomis, labai lengvai hipnotizuojami ir kada nors gyvenime buvę užhipnotizuoti (Newman ir Baumeister, 1996; Nie­ keli, 1996). Ar hipnozė gali priversti žmogų elgtis prieš jo valią?

„Aš tikėjausi ne to. Tačiau faktų nepaneigsi, o jei įrodoma, kad klydai, reikia nuolankiai tai priimti ir pradėti viską iš naujo." Agathos Christie mis Marpl

Mokslininkai Martinas Ome ir Frederickas Evansas (1965) įrodė, kad užhip­ notizuotiems žmonėms galim a įteigti atlikti akivaizdžiai pavojingą veiksmą. Eks­ perimento dalyviai pakluso reikalavimui trumpai įmerkti ranką į stipraus kva­ po „rūgštį“ ir paskui ta „rūgštimi“ aplieti tyrėjo padėjėjo veidą. Kitą dieną klau­ siami jie neatsiminė savo elgesio ir atkakliai tvirtino, kad nepaklustų nurody­ mams atlikti tokius veiksmus. Ar hipnozė suteikia hipnotizuotojui ypatingą galią valdyti žmones net prieš jų pačių valią? Norėdami išsiaiškinti, Ome ir Evansas sumaniai panaudojo kon­ trolinę grupę: Ome paprašė kelių tiriamųjų apsim esti , kad jie irgi yra užhipno­ tizuoti. Laboratorijos eksperimentuotojas nežinojo, kad šie kontroliniai tiriamieji nebuvo užhipnotizuoti, todėl elgėsi su visais vienodai. Ir ką gi? Visi ne užhip­ notizuotieji, galbūt tikėdamiesi, kad laboratorijos aplinka yra saugi, atliko to­ kius pat veiksmus kaip ir užhipnotizuotieji. Tokie tyrimai iliustruoja 18 skyriuje aptariamą dėsnį: valdingas asmuo tei­ sėtomis priemonėmis gali įteigti žmonėms (užhipnotizuotiems ar neužhipnoti­ zuotiems) atlikti kai kuriuos netikėtus veiksmus. Hipnozės tyrinėtojas Spanosas (1982) tą patį pasakė labai paprastai: „Hipnozės paveiktų žmonių vieša elg­ sena neperžengia normos ribų“.

SĄMONĖS BŪSENOS

367

Ar hipnozė gydo? Hipnoterapeutai nedaro nieko stebuklingo. Jie tik mėgina padėti ligoniams pa­ sinaudoti jų pačių gydomosiomis galiomis (Baker, 1987). Pohipnotinė įtaiga padeda sumažinti galvos skausmą, palengvinti astmą, atsikratyti karpų, streso sukeltų odos problemų. Vienai moteriai, daugiau kaip 20 metų kentėjusiai nuo atvirų žaizdų ant viso kūno, buvo siūloma įsivaizduoti, kad plaukioja raibuliuo­ jančiame, saulės nušviestame skystyje, kuris valo jos odą, bei pajusti, kokia švel­ ni, be jokių pažeidimų jos oda. Per tris mėnesius jos žaizdos išnyko (Bowers, 1984). Statistinėje aštuoniolikos tyrimų santraukoje pastebėta, kad vidutinis pacien­ tas, kurio gydymas buvo papildytas hipnoze, gijo geriau negu 70 procentų kitų pacientų (Kirsch ir kiti, 1995, 1996). Atrodo, kad hipnozė labai padeda gydant nutukimą. O potraukis narkotikams, alkoholiui ir rūkymui hipnoze gydomas sun­ kiai (Nash, 2001). Hipnozė greitina karpų nykimą, bet tai daro ir teigiama įtaiga be hipnozės (Spanos, 1991, 1996).

Pohipnotinė įtaiga (posthypnotic suggestions) hipnozės metu įteigiama tai, ką hipnotizuojamasis turėtų daryti po hipnozės seanso; kai kurie klinicistai ją taiko nepageidaujamų simptomų ar elgesio kontrolei.

Ar hipnozė gali sumažinti skausmą? Taip, hipnozė gali sumažinti skausmą (Druckman ir Bjork, 1994; Patterson, 2004). Neužhipnotizuotiems žmonėms, įmerkusiems rankas į ledinį vandenį, per 25 sekundes jas pradeda labai skaudėti. Kai tą patį daro užhipnotizuoti žmo­ nės, kuriems prieš tai įteigta nejausti skausmo, jie iš tikrųjų sakosi beveik nieko nejaučią. Net lengva hipnozė gali sumažinti baimę, o kartu ir didelį jautrumą skausmui, pavyzdžiui, gydant dantis. Maždaug 10 procentų iš mūsų gali būti užhipnotizuoti taip giliai, kad galėtų būti operuojami be narkozės. Pusei mūsų hipnozė galėtų padėti sumažinti skausmą. Tyrimų metu paaiškėjo, kad užhip­ notizuotiems pacientams per operaciją reikia mažiau medikamentų, jie greičiau po jos atsigauna ir iš ligoninės išeina anksčiau, negu nehipnotizuoti pacientai. Taip atsitinka dėl to, kad hipnozės metu nuslopinama smegenų veikla, atsakinga už skausmo pojūtį (Lang ir kiti, 2000; Patterson ir Jensen, 2003). Kaip tai atsitinka? Viena skausmo malšinimo hipnoze teorija tai aiškina di­ sociacija: skirtingų sąmonės lygių atskyrimu. Ši teorija teigia, kad hipnozė at­ skiria fizinį skausmingo dirgiklio pojūtį (kurį individas įsisąmonina) nuo su skausmu susijusių emocijų, kurios ir apibrėžia mūsų skausmo potyrį. Todėl le­ dinis vanduo atrodo labai šaltas, tačiau nesukelia skausmo. Kita teorija tvirtina, kad hipnozės būsenoje skausmas sumažėja dėl atranki­ nio dėmesio. Pavyzdžiui, rungtynių įkarštyje susižeidusiam sportininkui skau­ da labai nestipriai arba visiškai neskauda iki žaidimo pabaigos. Šį požiūrį pa­ tvirtina keletas tyrimų, kurie rodo, kad hipnozė sumažina skausmą (pavyzdžiui, skausmą gimdymo metu) ne daugiau kaip atsipalaidavimas ar dėmesio atitrau­ kimas be hipnozės (Chaves, 1989; D’Eon, 1989). Abi skausmo teorijos tvirtina, kad užhipnotizuotas žmogus šiek tiek jaučia skausmo dirgiklius. Iš tikrųjų žmonės, teigiantys, kad nejaučia skausmo, vis dėl­ to reaguoja į elektros šoką ar chirurgo peilį padažnėjusiu širdies plakimu. Pana­ šūs neatitikimai tarp subjektyvaus patyrimo ir fiziologinės išraiškos pastebimi ir

Disociacija (dissociation) sąmonės susiskaidymas, kuomet kai kurios mintys ar poelgiai reiškiasi ir vyksta vienu metu su kitomis mintimis ar poelgiais.

368

7 SKYRIUS

tiriant klausą. Žmonės, kuriems hipnoze yra įteigta, kad jie yra kurti, neigia, kad gali girdėti savo balsą, tačiau kai per ausines pateikiamas jų pačių balsas, atsilie­ kantis pusę minutės, šis tariamai negirdimas dirgiklis sutrikdo jų gebėjimą sklan­ džiai kalbėti. Nors žmonės teigia nejuntantys skausmo ar negirdintys garsų, jų jutimo sistemos dirgiklius vis tiek registruoja. PET tyrimai rodo, kad hipnozė su­ mažina smegenų veiklos aktyvumą toje srityje, kurioje apdorojama informacija apie skausmo dirgiklius, tačiau nesumažina jutiminės žievės, į kurią patenka ju­ timinis dirgiklis, aktyvumo (Rainville ir kiti, 1997). Hipnozė neužblokuoja jutiminio dirgiklio, ji gali tik užblokuoti dėmesio į šiuos dirgiklius nukreipimą. Neatsakytas klausimas, kaip hipnozė sumažina skausmą - ar atskirdama skausmo jutimą nuo sąmoningo suvokimo, ar tik nukreipdama dėmesį į kitus da­ lykus - grąžina mus prie pagrindinio klausimo: ar hipnozė yra ypatinga psi­ chologinė būsena?

Ar hipnozė yra pakitusi sąmonės būsena? 13 TIKSLAS. Pateikite argumentų už ir prieš hipnozę kaip pakitusią sąmonės būseną.

Supratome, kad hipnozė siejasi su padidintu įtaigumu. Taip pat įsitikinome, kad hipnozė nesuteikia žmogui ypatingų galių. Tačiau kartais ji padeda įveikti psi­ chosomatinius negalavimus, sumažinti skausmą. Taigi, kas yra hipnozė? Hipnozė kaip socialinis reiškinys

„Visa sąmonė gali būti susiskaidžiusi į dalis, kurios yra kartu, tačiau nieko nežino viena apie kitą." William James, Principles of Psychology, 1890 („Psichologijos pagrindai")

Kai kurie skeptikai mano, kad hipnotiniai reiškiniai tik atspindi normalios są­ monės veiklą ir parodo socialinės įtakos galią (Lynn ir kiti, 1990; Spanos ir Coe, 1992). 6 skyriuje aptarėme, kokią stiprią įtaką mūsų interpretacijos turi kasdie­ niam suvokimui. Kai skauda (atrodo, kad hipnozės poveikis skausmui ypač stiprus), dėmesys veikia mūsų suvokimą. Niekas nesako, kad hipnozės metu žmonės sąmoningai apsimetinėja. Jie kaip aktoriai, kurie įsijaučia į savo vaidmenis, gali pradėti jausti ir elgtis taip, kaip tinka įteigiamam vaidmeniui. Suprantama, kad kuo labiau žmonėms patinka hip­ notizuotojas, kuo labiau jie juo pasitiki, kuo daugiau yra motyvuojami elgtis taip, kaip nurodoma, tuo daugiau jie leidžia hipnotizuotojui nukreipti dėmesį ir fantazijas (Gfeller ir kiti, 1987). Theodore Barberis (2000) teigia, kad „hipno­ tizuotojo idėjos tampa subjekto mintimis, o subjekto mintys sukelia hipnotinę patirtį ir elgesį“. Jeigu vėliau jiems liepsime pasikasyti ausį išgirdus žodį „psi­ chologija", jie bus linkę tai daryti tik tada, kai manys, kad eksperimentas vis dar vyksta (ir laukiama, kad pasikasytų). Jei eksperimentuotojas sumažina mo­ tyvaciją veikti kaip nurodoma, pavyzdžiui, pasakydamas, kad hipnozė atsklei­ džia „lengvatikius", tiriamieji tampa nejautrūs hipnotinei įtaigai. Remdamiesi šiais rezultatais, socialinės įtakos teorijos šalininkai tvirtina, kad hipnotiniai reiškiniai yra būdingi ne vien hipnozei. Jie aiškina, kad hipnotiniai reiškiniai, kaip ir kita elgsena, susijusi su tariamai pakitusiomis sąmonės būsenomis (pavyzdžiui, daugialypė asmenybė ar demonų apsėdimas) yra tik kas­ dienės socialinės elgsenos apraiškos (Spanos, 1994, 1996). Todėl užhipnotizuoti

SĄMONĖS BŪSENOS

asm enys gali būti tiesiog

369

lakios vaizduotės aktoriai, įsijautę į „užhipnotizuotojo"

vaidm enį.

Hipnozė kaip sąmonės suskirstymas Daugum a

hipnozės

sai turi tam daugiau

tyrinėtojų

m ano,

kad

įprasti

socialiniai

ir

pažintiniai

proce­

tikrą reikšm ę hipnozei, bet jie taip pat įsitikinę, kad hipnozė yra

negu

vien

pastangos

būti

„geram

tiriam ajam ".

Užhipnotizuoti

žm onės

ka rta is elgiasi taip, kaip jiem s įteigta, net tada, kai yra įsitikinę, kad jų niekas nestebi (Perugini ir kiti, 1998). Be to, daugelis specialistų tebėra įsitikinę, kad tikri reiškiniai yra

tam

Vieno

eksperim ento

būdingi tik

m etu

gilios

hipnozei, kurią lydi savita sm egenų

hipnozės

būsenoje

esančių

žm onių

veikla.

buvo

pa­

prašyta įsivaizduoti spalvą. Sm egenyse buvo pastebėta reakcija, lyg jie iš tikrų­ jų būtų tą spalvą m atę. Neužhipnotizuotam žm ogui tai būtų tik vaizduotės žais­ m as,

o

užhipnotizuotų

asm enų

sm egenyse

šis

įsivaizdavim as

sukėlė

haliucina­

cijas (Kosslyn ir kiti, 2000). Žym us hipnozės tyrinėtojas Ernestas Hilgardas (1986; 1992) m ano, kad hip­ nozė

siejasi ne tik

(disociacijos)

su

būsena

socialine įtaka, bet ir su pav.).

(7.12

Jis

teigia,

kad

ypatinga sąm onės suskirstym o disociacija,

pasireiškianti

hip­

nozės m etu, yra stipresnė kasdienių disociacijų, vykstančių apdorojant inform aci­ ją,

form a.

pasaką

ir

visiškai žodžius; si

Guldydam i kartu

įm anom a taip

paskaitos,

vaiką

m intyse

pat arba

skaityti

bei

sėkm ingai baigti

į

lovą,

planuoti

m es

įtem ptą

suprasti jūs

galite

spausdinti

galim e kitos

apsakym ą kažką

sakinį,

keturioliktą dienos ir

kartu

keverzoti

pradėdam i

kartą

tvarkaraštį. užrašinėti

popieriuje, pašnekesį,

o

skaityti

jam

Pasitreniravus diktuojam us klausydam ie­ įgudęs

pia­

nistas gali kalbėtis, grodam as jam žinom o kūrinio ištrauką (Hirst ir kiti, 1978). Nors hipnozės aiškinim as sąm onės suskirstym o teorija yra prieštaringas, aišku viena: m es visi apdorojam e daug inform acijos to sąm oningai nesuvokdam i. Hip­ nozės m etu kaip ir gyvenim e kai kurie veiksm ai a tlieka m i a u to m a tiška i.

7.12 PAVEIKSLAS. Dėmesys nukreipiamas nuo bjauraus kvapo. Kaip?

Hipnozės aiškinimas

Sąmonės suskirstymo teorija:

Socialinės įtakos teorija:

Hipnozė suskaido suvokimą.

Subjektas taip įsitraukia į įteigiamą vaidmenį, kad ignoruoja kvapą.

Kaip ji gali tai padaryti? Kaip ši jauna užhipnotizuota moteris Ernesto Hilgardo laboratorijoje gali visiškai nereaguoti į baisų amoniako kvapą? Sąmonės suskirstymo ir socialinės įtakos teorijos tai aiškina skirtingai.

370

7 SKYRIUS

Pavyzdžiui,

kai

užhipnotizuoti

tiriam ieji

rašo

atsakym us

į

klausim us

viena

te­

m a ir kartu kalba ar skaito kita, tai yra ryškesnė norm alios pažinim o ir elgesio disociacijos

form a.

Taigi

„kai

šiuolaikiniai

m okslininkai

kalba

apie

„hipnozės

būseną", jie turi galvoje subjektyvią hipnozės patirtį, o ne ypatingą transo bū­ seną", teigia Irvingas Kirschas ir Stevenas Jay Lynnas (1995, 1998a,b). Be abejo, m ąstym as ir elgsena apim a kur kas daugiau, negu m es aiškiai įsi­ sąm oninam e.

Inform acijos

apdorojim as,

prasidedantis

nuo

atrankinio

dėm esio,

suskaidomas į vienu m etu vykstantį sąm oningą ir nesąm oningą apdorojim ą. Ir

vėlgi,

neabejotina,

kad

hipnozei

svarbi

socialinė

įtaka.

Taigi,

ar

galim a

šiuos du - socialinės įtakos ir sąm onės suskirstym o - požiūrius sujungti? M oks­ lininkai

Johnas

Kihlstrom as

ir

Kevinas

požiūriai neprieštarauja vienas kitam gą

hipnozės

norm alių sąm oningo

aiškinim ą.

socialinės ir

Šių

dėsnių

autom atiško

elgesio.

(1990)

įsitikinę,

kad

šie

du

ir juos sujungus būtų galim a gauti vienin­

autorių

įtakos

M cConkey

nuom one,

apraišką, Todėl

hipnozę

ir

kaip

šiuolaikiniai

galim e

kasdienes tyrėjai

ir

kaip

disociacijas

tarp

suprasti

siekia

ne

priešpa­

statyti m inėtus du požiūrius į hipnozę, o nagrinėti šį reiškinį giliau (Killeen ir Nash, jie

2003;

tiria,

kaip

W oody

ir

hipnozės

M cConkey, reiškinį

2003).

veikia

Naudodam i

sm egenų

veiklos,

įvairius

analizės

dėm esio

ir

socialinės

įtakos ypatum ai (7.13 pav.)

7.13 PAVEIKSLAS. Hipnozės analizės lygiai Vadovaudamiesi biopsichosocialiniu požiūriu, mokslininkai tyrinėja hipnozę žvelgdami iš viena kitą papildančių perspektyvų.

Biologinė įtaka:

Psichologinė įtaka:

• savita smegenų veikla • nesąmoningas informacijos apdorojimas

• sutelktas dėmesys • lūkesčiai • padidėjęs imlumas įtaigai • disociacija tarp normalių jutimų ir sąmoningo suvokimo HIPNOZĖ

Socialinė-kultūrinė įtaka:

• autoritetingo žmogaus buvimas ir tinkamas kontekstas • „gero tiriamojo" vaidmens atlikimas

būdus

SĄMONĖS BŪSENOS

371

MOKYMOSI REZULTATAI Hipnozė 11 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra hipnozė, ir atkreipkite dėmesį į

kai

kuriuos

užhipnotizuotų

žmonių

ir

motyvuotų

neužhipnoti­

trimis argumentais: 1) užhipnotizuoti žmonės gali iš­ saugoti patirtą įtaigą ir po seanso, kai niekas jų neste­

zuotų žmonių elgesio panašumus.

Dabar psichologai sutinka, jog hipnozė - tai padidėju­ sio imlumo įtaigai būsena, į kurią žmonės linkę nevie­ nodai.

Moksliniai

tyrimai

rodo,

jog

užhipnotizuotų

žmonių jėga, ištvermė, mokymosi ir pažintiniai gebė­ jimai gali nesiskirti nuo motyvuotų neužhipnotizuotų žmonių. 12

TIKSLAS.

Aptarkite

lengvai

Įsitikinimas, kad hipnozė sukelia disociaciją - norma­ lių jutimų ir sąmoningo suvokimo atskyrimą - paremtas

užhipnotizuojamų

žmonių

savy­

bes ir įvertinkite tvirtinimus, jog hipnozė gali daryti [taką žmonių atminčiai, valiai, sveikatai ir skausmo suvokimui.

bi; 2) užhipnotizuotų žmonių kuriems buvo liepta „ma­ tyti“ nesamus dalykus (pavyzdžiui, spalvą), smegenų nuotraukos rodo veiklą tų smegenų sričių, kurios pa­ prastai suaktyvėja tik veikiant tikriems dirgikliams; 3) hipnozės pagalba siekiant sumažinti skausmą, žmogaus smegenų sritys, gaunančios jutiminę informaciją, gali būti aktyvios, tačiau sumažėja aktyvumas tų sričių, ku­ rios šią informaciją apdoroja. Nepritariantieji požiūriui, kad hipnozė yra pakitusi sąmonės būsena, mano, jog hipnozė yra normalių socialinių ir pažintinių procesų

Labai lengvai hipnotizuojami žmonės gali visiškai su­

šalutinis produktas ir kad užhipnotizuotas žmogus pats

telkti dėmesį į užduotį, vaizduotėje į ją pasinerti ir de­

to nežinodamas vaidina „gero tiriamojo “ vaidmenį. Vie­ name šį aiškinimą patvirtinančiame eksperimente mok­

monstruoti neįtikėtinas galimybes. Hipnozė nepadeda geriau prisiminti užmirštų įvykių ir gali sužadinti klai­ dingus prisiminimus. Užhipnotizuoti žmonės kaip ir ne­ užhipnotizuoti gali atlikti neįtikėtinus veiksmus, kai jiems tai liepia padaryti autoritetingas asmuo. Pohip­ notinė įtaiga yra padėjusi žmonėms po hipnozės sean­ so pajungti savo pačių gydomąsias galias ir sumažinti galvos skausmą bei įveikti kitus negalavimus, tačiau jos poveikis nebuvo veiksmingas gydant priklausomybes. Hipnozė gali padėti smarkiai sumažinti skausmą.

slininkai pasakė hipnotizuojamiems žmonėms, kad hip­ nozė atskleidžia jų patiklumą, ir eksperimento dalyviai nustojo reaguoti į nurodymus. Šiandienos mokslinin­ kai siekia atsakyti į klausimą, kaip iš smegenų veiklos, dėmesio ir socialinės įtakos sąveikos atsiranda hip­ notiniai reiškiniai.

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Du

disocijuotos

sąmonės

pavyzdžiai

yra

kalbėjimas spausdinant bei galvojimas apie ką nors kita skaitant

13 TIKSLAS. Pateikite argumentų už ir prieš hipnozę kaip pakitu­

pasakėlę vaikui prieš miegą. Ar galite prisiminti dar kokius nors

sią sąmonės būseną.

disocijuotos sąmonės išgyvenimus?

Narkotikai ir sąmonė 14 TIKSLAS. Apibūdinkite psichoaktyviąsias medžiagas.

Ar hipnozė pakeičia sąmonę, dar diskutuojama, tačiau nekyla abejonių, kad taip

Psichoaktyviosios medžiagos

veikia narkotinės medžiagos. Cheminės medžiagos, kurios keičia suvokimą ir nuotaiką, vadinamos psichoaktyviosiomis medžiagomis. Įsivaizduokime „nar­

cheminės medžiagos,

komano“ dieną. Ji prasideda nuo rytinio kavos puodelio. Vidudienį kelios ci­ garetės nuramina nervus prieš susitikimą su plastikos chirurgu, kuris atliks bo-

(psychoactive drugs) -

keičiančios nuotaiką ir suvokimą.

7 SKYRIUS

372

Stiprus poveikis

tokso

injekcijas

raukšlėm s

išlyginti.

Prieš

gerta tabletė padeda sum ažinti apetitą, o

Atsakas į pirmą kartą

liuojantį poveikį vėliau

iš

dalies

pietus

iš­

jos stim u­

gali pašalinti taurė

vyno ir dvi „Tylenol“ tabletės. Jeigu reikia sužadin­ ti aktyvum ą, pagyvenę vyrai gali rinktis „Viagra“, vi­ dutinio am žiaus m oterys - „libido sužadinančius hor­ m onus", Vartojant pakartotinai, tokiam pat poveikiui sukelti reikia daugiau narkotinių m edžiagų

Silpnas Poveikis

studentai

tracijai

stiprinti.

m iegu,

m ūsų

skelbtas

-

m edikam entus

Prieš

„narkom aną"

pranešim as

dėm esio

užm iegant

REM

nuliūdina

apie

per

„didėjantį

koncen­

slopinančiu žinias

pa­

piktnaudžiavim ą

narkotikais". Narkotinių medžiagų dozė

Potraukis narkotikams ir priklausomybė nuo jų

7.14 PAVEIKSLAS. Narkotinių medžiagų toleravimas

Pakartotinai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, jų poveikis mažėja. Todėl trokštamam poveikiui pasiekti vartojamos didesnės dozės. Tolerancija (tolerance) -

15 TIKSLAS. Aptarkite priklausomybės nuo narkotikų prigimtį ir nurodykite tris plačiai paplitu­ sius klaidingus požiūrius į priklausomybę.

Kodėl

žm ogus,

retai

vartojantis

alkoholį,

tojant

alkoholį

silpnėjantis narkotiko poveikis

neuroadaptacija ir

ir

psichoaktyviąsias

(sm egenys

nuolat vartojant vienodą jo dozę.

poveikį, dozių,

narkotiko dozes tam, kad patirtų

rancija".

jo poveikį.

delis alkoholio kiekis, kurį jie „toleruoja". nius

nuo

Alkoholikų

sm egenis,

kurie

abstinencijos

dividas

jaučia

buvo priprasta.

nustoja

vartoti

reiškinius.

fizinį

nuo

poveikį. širdis

vieno

ir

Taigi

skausm ą

ir

nepaprastai

psichoaktyviąsias stiprų

Gali

narkotikų

pasireikšti

į

vis

Tai

didesnių di­

nem alo­

trūkum ą,

rodo

psichologinė

„tole­

pernelyg

patiria

narkotikų

poreikį. ir

vyksta

m edžiagų

žodžio

žaloja

m edžiagas,

reaguojant

jom s:

reikia

suklaidinam i

alaus,

Ilgai var­

chem inių

narkom anui

kepenis

bokalo

pav.)?

tolerancija

atitolinti

Nesileiskite

Organizm ui

narkotikų.

didėja

siekdam os

funkcionuoja).

narkotikų

klausomybę

fiziologinis narkotikų poreikis

norm aliai

pajustų

vartoti narkotikus, prie kurių

(physical dependence) -

vėl

kad

Žm onės,

Abstinencija (withdrawal) -

Fizinė priklausomybė

apgirsti

m edžiagas,

prisitaiko,

Tai verčia narkomaną vis didinti

diskomfortas ir kančia nustojus

gali

o patyręs gėrėjas tokio poveikio nepajus ir po 6 bokalų (7.14

fizinę

in­ pri­

priklausomybė,

ypač nuo narkotikų vartojam ų stresui m ažinti. Net nesukeldam i fizinės priklauso­ m ybės,

narkotikai

neigiam om s

tam pa

em ocijom s

ir nemalonūs abstinencijos

ginė

požymiai, nustojus vartoti

ir juos vartoti.

priklausom ybė,

svarbia

individo

susilpninti.

individo

gyvenim o

Nesvarbu,

svarbiausiu

tikslu

ar

tai gali

dalim i, būtų tapti

dažniausiai

fizinė, siekis

ar gauti

būdu

psicholo­ narkotikų

narkotikus. Psichologinė priklausomybė

Mitai apie priklausomybę nuo narkotikų -

tai

troškim as

kokios

nors

narkotinės

m edžiagos

(psychological dependence) -

Priklausomybė

psichologinis poreikis vartoti

nepaisant neigiam ų pasekm ių, dažnai lydim as tokių fizinių sim ptom ų, kaip skaus­

narkotikus, pavyzdžiui, neigia­

m ai,

nuo

pykinim as

narkotikų

bei

kančios,

staiga

nutraukus

jų

vartojim ą.

Šiuolaikinėje

popu­

moms emocijoms silpninti.

liariojoje

Priklausomybė nuo narkotikų

m as yra platesnis, nes apim a ir elgseną, kuri anksčiau buvo laikom a tiesiog blogu

(addiction) - nuolatinis kokios

įpročiu ar net nuodėm e. Ar ne per daug išsiplėtė ši sąvoka? Ar priklausom ybė

psichologijoje

priklausom ybės,

nors narkotinės medžiagos

iš

troškimas ir vartojimas.

trys m itai apie priklausom ybę yra klaidingi:

tikrųjų

yra

tokia

nenugalim a?

kaip

Daugelis

neįveikiam os

narkom anijos

pagundos,

tyrinėtojų

suprati­

įsitikinę,

kad

SĄMONĖS BŪSENOS

1.

Prie

narkotikų

greitai

priprantam a;

pavyzdžiui,

greitai

priprantam a

373

prie

skausm ui m alšinti vartojam o m orfijaus, todėl vėliau dažnai pradedam a var­ toti heroiną. Kai kurie žmonės (maždaug 10 procentų), pajutę psichiką vei­

kiančių vaistų poveikį, iš tikrųjų sunkiai gali sumažinti jų dozę ar iš viso nutraukti juos vartoti. Tačiau kur kas daugiau yra atsitiktinių bei galinčių susivaldyti narkotikų vartotojų, negu pripratusiųjų prie tokių narkotikų kaip alkoholis, marichuana (Gazzaniga, 1988; Siegel, 1990). „Tik 15-16 procentų žmonių tampa priklausomi per pirmuosius 10 vartojimo metų net ir nuo to­ kio labai stiprią priklausomybę sukeliančio narkotiko, kaip kokainas", - teigia Terry Robinsonas ir Kentas Berridge (2003). Tas pat pasakytina ir apie žiur­ kes, kurių tik dalis tampa taip neįveikiamai priklausomos nuo kokaino, kad (eksperimento metu) netgi pakenčia elektros smūgį, kai mainais gautų nar­ kotiko (Deroche-Garmonet ir kiti, 2004). Be to, žmonės, kurie turi gydytis narkotinėmis medžiagomis, dažniausiai nepasidaro nuo jų priklausomi. Tiems, kurie gauna morfijaus skausmui malšinti, retai susiformuoja toks jo poreikis, koks būdingas narkomanui, var­ tojančiam morfijų kaip nuotaiką keičiantį narkotiką (Melzack, 1990). 2.

3.

Priklausom ybės pačiam neįm anom a įveikti; būtina gydytis. Kai kuriems pri­ klausomiems žmonėms įvairios gydymo programos iš tiesų padeda. Pavyz­ džiui, „Anoniminiai alkoholikai“ daugeliui žmonių padėjo įveikti priklau­ somybę nuo alkoholio. Tačiau kritikai teigia, kad pasveikusių nuo priklau­ somybės žmonių skaičius gydytų ir negydytų žmonių grupėse skiriasi ma­ žiau nei būtų galima tikėtis. Terapija ar grupės parama gali padėti, tačiau žmonės dažnai patys atsikrato priklausomybės. Be to, požiūris į priklausomybę kaip į ligą, pavyzdžiui, kaip į diabetą, gali sumenkinti pasitikėjimą savimi ir norą keisti savo įpročius, nes perša mintį, kad negydant priklausomybės „neįmanoma įveikti". Kritikai mano, kad toks požiūris yra žalingas, nes daugelis žmonių nustoja vartoti narkotikus patys, savo noru, be gydymo. Dauguma iš 41 milijono buvusių Amerikos rūkalių, atsikračiusių šio įpročio, tai padarė niekieno nepadedami (dažniau­ siai po to, kai prieš tai mesti nepavykdavo arba gydymas būdavo nesėkmin­ gas; žr. 14 skyrių). Pusė Amerikos kareivių, kariavusių Vietname, išmėgino heroiną ar opijų, o 20 procentų tapo nuolatiniais vartotojais (Robins ir kiti, 1974). Tačiau palikę slegiančias karo sąlygas ir dirgiklius, susijusius su nar­ kotikų vartojimu (vietą, draugus, aplinkybes), tik 7 procentai tų, kurių šla­ pimo tyrimai, atlikti išvykstant iš Vietnamo, bylojo apie narkotikų vartoji­ mą, grįžę namo tapo vėl priklausomi. Priklausom ybės

sąvoką

galim e

pritaikyti

ne

tik

narkotikų

vartojim ui,

bet

ir daugeliui pasikartojančių , su m alonum o ieškojim u susijusių veiksm ų.

Mes tai darome, tačiau ar šito reikia? Mintis, kad priklausomybė yra liga, kurią reikia gydyti, buvo pasiūlyta pateisinti daugybei malonumo siekio su­ keltų poelgių, pavyzdžiui, persivalgymui, pirkimui, mankštinimuisi, seksui, azartiniams lošimams ir darbui. Iš pradžių šį terminą galime pavartoti meta­ foriškai („Jaučiu priklausomybę mokslinei fantastikai"), tačiau kai metafo­

Tikimybė tapti priklausomu pabandžius įvairius narkotikus: Marichuana

9 procentai

Alkoholis

15

procentų

Kokainas

17

procentų

Heroinas

23

procentai

Tabakas

32 procentai

Š a ltin is : N a tio n a l A ca d e m y o f S cie n c e , In stitu te o f M e d icin e (B ro d y, 2 0 0 3 ).

374

7 SKYRIUS

rą pradedame laikyti tikrove, priklausomybė gali tapti universaliu pasiteisi­ nimu. Žmonės, išeikvoję daug pinigų dėl įpročio lošti, pusę nakties naršantys po internetą, kad patenkintų „priklausomybę nuo interneto “, prievartautojai ar neištikimi dėl „priklausomybės nuo sekso", gali savo poelgius teisinti liga. Tačiau kartais toks elgesys kaip lošimas ar intemetinis seksas iš tiesų tampa neįveikiamas ir trikdantis gyvenimą panašiai kaip piktnaudžiavimas narkotikais (Grifflts, 2001). Ar galima pateisinti tai, jog priklausomybės sąvoka yra išple­ čiama, kad apimtų tam tikrą socialinį elgesį? Ginčai dėl priklausomybės kaip ligos tebevyksta.

Psichoaktyviosios medžiagos 16 TIKSLAS. Išvardykite pagrindines psichoaktyviųjų medžiagų kategorijas ir nurodykite tris šių medžiagų poveikio smegenų neuromediatoriams būdus.

Yra mažiausiai trys psichoaktyviųjų medžiagų rūšys: raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai, haliucinogenai. Visos šių grupių medžiagos paveikia smegenų sinapses: skatina, slopina ar imituoja neuromediatorių (smegenų cheminių pro­ cesų perdavėjų) aktyvumą. Bet mūsų lūkesčiai taip pat turi reikšmės tam, kaip šios medžiagos mus paveiks. Raminamieji ir migdomieji 17 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip raminamieji ir migdomieji veikia nervų sistemos veiklą ir elgseną bei apibendrinkite duomenis apie alkoholio vartojimą ir piktnaudžiavimą juo. Raminamieji ir migdomieji

(depressants) -

Ram inam ieji ir m igdom ieji - tai nervų sistemos aktyvumą slopinančios ir or­

ganizmo funkcijas lėtinančios medžiagos: alkoholis, raminamieji ir opiatai.

narkotinės medžiagos (alkoholis,

Alkoholis. Pasakykite, ar šis teiginys teisingas ar klaidingas: didelis alkoholio

barbitūratai, opiatai),

kiekis slopina, o mažas - stimuliuoja. Klaidingas. Mažos alkoholio dozės iš tikrųjų gali išjudinti gėrėją, bet tik sulėtindamos smegenų centrų, kurie kontroliuoja sprendimų priėmimą bei slopi­ nimą, veiklą. Alkoholio veikiami žmonės suerzinti reaguoja agresyviau negu paprastai, paprašyti pagalbos irgi yra paslaugesni negu įprasta. Tikimybė, kad alkoholis paveiks teigiamai ar neigiamai, yra vienoda: jis skatina neigiamai elgtis, pavyzdžiui, seksualiai priekabiaujantys vyrai per pasimatymą verčia merginas gerti, kad šios atsipalaiduotų (Abbey, 1991; Mosher ir Anderson, 1986); tačiau gali paskatinti ir „teigiamą" elgesį, pavyzdžiui, išgėrę restoranų lankytojai duoda daugiau arbatpinigių (M. Lynn, 1988). Tikėtina, kad apsvaigę nuo alkoholio jūs

slopinančios nervų sistemos aktyvumą ir lėtinančios kūno funkcijas.

parodysite, kokius potraukius jaučiate, būdami blaivūs.

Mažos alkoholio dozės atpalaiduoja, sulėtindamos simpatinės nervų siste­ mos aktyvumą. Didėjančios alkoholio dozės gali sukelti sunkių problemų: lėtė­ ja reakcija, kalba tampa neaiški, nebesugebama atlikti įprastų veiksmų Jei žmo­ gui trūksta miego, alkoholis veikia kaip stiprūs migdomieji. (Ir neišsimiegoti, ir vartoti alkoholį vairuotojui yra rizikinga, bet abu kartu šie veiksniai yra tie­

SĄMONĖS BŪSENOS

siog

tragiški.)

giausius tūkstančių

žm onių,

sm urtinių įvyksta

Fiziologinis

poveikis

kartu

kokius

tik

sukelti

kasm et

žūvančių

padarinius, nusikaltim ų

nuolat,

m etu,

nors

gali

būna

daugum a

su

m ažėjančiu

alkoholis

visam e

-

pasaulyje

slopinim u dėl

m irties

autom obilių

kalti

neblaivūs

asm enys.

išgėrusių

vairuotojų

(kai

lem ia

blo­

kelių

šim tų

avarijose

Autom obilių

būna

blaivūs)

ar

avarijos

yra

įsiti­

kinę, kad vairuoti išgėrus negalim a ir jie patys taip niekada nesielgtų. Bet kraujyje didėjant

alkoholio

kiekiui,

žm onių

m oraliniai

įsitikinim ai

pasidaro

nebe

tokie

Ilinojaus universitete atlikta apklausa parodė, kad seksuali­ nių nusikaltimų metu 80 procentų vyrų užpuolikų ir 70 procentų moterų aukų buvo neblaivūs (Camper, 1990). Kitame tyrime, apklausus 89 874

svarbūs, jų nuogąstavim ai dėl vairavim o išgėrus silpsta, todėl iš esm ės visi yra

Amerikos koledžų studentus,

linkę

nustatyta, kad alkoholis arba

sėsti

prie

vairo,

net

jei

patikrinti

alkoholio

m atuokliu

įsitikina,

kad

yra

neblaivūs (Denton ir Krebs, 1990; M acDonald ir kiti, 1995). Alkoholis

perkelti naują

trukdo

patyrim ą

narkotikai turėjo įtakos 79

į ilgalaikę

atm intį. Taigi daug

iš­

gėręs žm ogus kitą dieną gali neprisim inti, ką buvo sutikę, ką pasakė ar padarė praėjusį REM kis

vakarą.

m iego,

Atm intis

kuris

ir intensyvus

aptem sta

dienos

iš

dalies

išgyvenim us

alkoholio

vartojim as

dėl

padeda

375

to,

ilgam

kad

alkoholis

įsim inti,

gali paveikti pažinim o

procentams nepageidautų lytinių santykių (Presley ir kiti, 1997).

sutrum pina

trukm ę.

Ilgalai­

procesus, nes su­

sitraukia sm egenys. M RV tyrim ai rodo, kad šis reiškinys ypač ryškus tarp m o­ terų (7.15 hrich,

pav.

2001).

greičiau

negu

) , kurių skrandyje yra m ažiau alkoholį skaidančių enzim ų (W uet-

M ergaitės

ir

jaunos

m oterys

berniukai ir jauni vyrai, o

nuo

alkoholio

žala jų

pasidaro

priklausom os

plaučiam s, sm egenim s, kepe­

Alkoholis silpnina ne tik nuovoką bei atm intį, bet ir savim onę (Hull ir kiti, nesėkm ių arba trūkum ų įsisąm oninim ą, daž­

niau vartoja alkoholį negu tie, kurių psichologinė savijauta yra gera. Žlugus ver­ slo

sandoriui,

pralošus

ar

netekus

jų bendraamžiai, nesimokantys universitete; gerdami

nim s pastebim a daug greičiau (CASA, 2003). 1986). Žm onės, linkę slopinti savo

FAKTAS: studentai geria daugiau alkoholinių gėrimų, negu

m ylim o

žm ogaus,

kartais

pradedam a

girtauti

be saiko.

alkoholinius gėrimus jie praleidžia daugiau laiko negu mokydamiesi ir gerdami nealkoholinius gėrimus. Studentai, priklausantys įvairioms studentų draugijoms,

Alkoholis padeda žm ogui sutelkti dėm esį į dabartinę situaciją ir nutolina m in­ tis apie būsim us padarinius. Tai skatina kitus potraukius, kuriem s žm ogus, esant

geria trigubai daugiau negu kiti studentai (Atwell, 1986; Malloy ir

kitom s aplinkybėm s, gal būtų atsispyręs (Steele ir Josephs, 1990). Apklausų m etu

kiti, 1994; Siutske, 2005). Nors

paaiškėjo,

tik nedaugelis universitetų

kad

daugiau

nei

pusė

prievartautojų

prisipažino

gėrę

prieš

įvykdy­

dam i nusikaltim ą (Seto ir Barbaree, 1995). Alkoholio poveikis tiriam as ir vykdant

studentų sutinka, jog turi

apklausas

problemų dėl alkoholio, daugelis

naudoja dęs

studentų

m iesteliuose.

prezervatyvus

vyriškis

(M acDonald

įkaušusiom s

Įkaušę ir

studentėm s

studentai

kiti, atrodo

1996,

lytinių

santykių

2000).

Žavus,

patrauklesnis

nei

m etu tačiau

blaiviom s,

rečiau pasilei­ ir

jos

jų atitinka priklausomybės nuo alkoholio kriterijus (Marlatt,

m ieliau eitų su juo į pasim atym ą. Kaip spėja Sheila M urphy ir jos kolegos (1998),

1991). Su amžiumi alkoholio

panašu, kad „kai išgėrus protingus ir logiškus sprendim us išstum ia troškim ai".

vartojimas mažėja.

7.15 PAVEIKSLAS.

Nuo alkoholizmo susitraukia smegenys M R V n u o tra u k o s ro d o , jo g a lk o h o lik ių m o te rų (k a irė je ) s m e g e n y s y ra s u m a ž ė ju s io s p a ly g in ti s u k o n tro lin ė s A lk o h o lik ė s m o te rs sm egenys

N e a lk o h o lik ė s m o te rs sm egenys

g ru p ė s m o te rų (d e š in ė je ) s m e g e n im is .

376

7 SKYRIUS

FAKTAS: Harvardo visuomenės sveikatos mokykios apklausoje, kurioje dalyvavo 18 000 studentų iš 140 koledžų ir universitetų, beveik 9 iš 10 studentų teigė patyrę apsvaigusių bendraamžių patyčias: trukdymą miegoti ir mokytis, įžeidinėjimus, seksualines pretenzijas, turto sugadinimą (Wechsler ir kiti, 1994). Vėlesnėje apklausoje 44 proc. studentų prisipažino vartoję alkoholį per pastarąsias dvi savaites (Wechsler ir kiti, 2002). FAKTAS: Girtavimas kasmet tampa 1400 Amerikos koledžų studentų mirties, 70 000 seksualinių nusikaltimų, 500 000 sužalojimų priežastimi (Hingson ir kiti). FAKTAS: alkoholis, taip pat kaip ir tabakas, pražudo daugiau žmonių negu visi narkotikai kartu sudėjus (Siegel, 1990).

Barbitūratai (barbiturates) narkotikai, slopinantys centrinės nervų sistemos aktyvumą mažinantys nerimą tačiau trikdantys atmintį ir sveiką nuovoką.

Opiatai (opiates) opijus ir iš jo pagamintos medžiagos, pavyzdžiui, morfijus ir heroinas, slopinantys nervų sistemos aktyvumą laikinai malšinantys skausmą ir nerimą.

Alkoholio, kaip ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, įtaką elgesiui lemia ne vien smegenų cheminiai pokyčiai, bet ir vartojančiojo lūkesčiai. Daugelis tyrimų ro­ do, kad kai žmonės tiki , jog alkoholis veikia socialinę elgseną, ir kai tiki (teisin­ gai ar klaidingai), kad jie geria alkoholį, jie ir elgiasi atitinkamai (Leigh, 1989). Pavyzdžiui, žmonės stipriau reaguoja į seksualinius dirgiklius, jei tiki , kad alko­ holis skatina susijaudinimą, ir tiki , kad jie vartojo alkoholio. Jay Hull ir Charle­ sas Bondas (1986) apibendrino savo tyrimus ir padarė išvadą, jog kai kurie žmo­ nės alkoholiu „pateisina savo seksualinį jaudulį“. Susipažinkime su eksperimentu, kurį atliko Davidas Abramsas ir Terence Wilsonas (1983). Rutgerso universiteto vyrams, savanoriškai sutikusiems daly­ vauti tyrime „Alkoholis ir seksualinis sužadinimas“, buvo duota alkoholio arba nealkoholinio gėrimo (abiejų gėrimų aštrus skonis gožė alkoholio pojūtį). Kiek­ vienos grupės pusė dalyvių manė, kad geria alkoholinį gėrimą, o pusė - kad nealkoholinį gėrimą. Nepaisant to, ką gėrė, pažiūrėję erotinio filmo ištrauką vyrai, kurie buvo įsitikinę, kad vartojo alkoholį, teigė turėję ryškių seksualinių fanta­ zijų ir dėl to nesigraužė. Taigi, galėdami priskirti savo seksualinę reakciją al­ koholio poveikiui, jie visiškai nesivaržė dėl savo minčių, nesvarbu, ar jie iš tik­ rųjų vartojo alkoholį ar ne. Jei, kaip visi mano, alkoholis padeda pasiekti sek­ sualines pergales, tai labiausiai jis paveikia galingiausią lytinį organą - protą. Šis tyrimas parodo, kaip skirtingi analizės lygmenys aiškina elgesį: narkoti­ nių medžiagų poveikis priklauso ne tik nuo jų biologinio poveikio, bet ir nuo vartotojo lūkesčių, kurie įvairiose kultūrose yra nevienodi (Ward, 1994). Jei kul­ tūroje tikima, kad kuri nors medžiaga sukelia euforiją (ar agresiją, ar seksuali­ nį susijaudinimą), o kita neturi jokio poveikio, šie lūkesčiai dažniausiai ir pasitvirtina. Barbitūratai. Barbitūratai, arba raminamieji, veikia panašiai kaip alkoholis. Jie mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, todėl barbitūratų, pavyzdžiui, „Nembutal“, „Seconal“, „Amytal“, kartais skiriama padėti užmigti ar sumažin­ ti nerimą. Didesnės dozės gali sutrikdyti atmintį ir sveiką nuovoką. Kartu su alkoholiu - kai visą vakarą vartojus alkoholį išgeriama migdomųjų - bendras slopinamas poveikis visoms kūno funkcijoms gali būti mirtinas. Didelės bar­ bitūratų dozės taip pat gali būti mirties priežastis. Opiatai. O piatai - opijus bei iš jo išskirtos medžiagos (morfijus ir heroinas)taip pat slopina nervų sistemos funkcijas. Akių vyzdžiai susiaurėja, kvėpavi­ mas sulėtėja - apima letargo būsena. Skausmą ir nerimą kelioms valandoms pa­ keičia palaimingas malonumas. Tačiau už šį malonumą reikia mokėti, o heroi­ no vartotojui šis užmokestis - kankinamai ieškoti kitos dozės ir tolydžiai vis didesnės, savaites justi didžiulį fizinį skausmą dėl abstinencijos. Kai kurie su­ moka didžiausią kainą - miršta nuo per didelės dozės. Kelias į pripratimą apgaulingas. Smegenys, nuolat gaudamos dirbtinių opiatų, galiausiai nustoja pačios gaminti opiatus - endorfinus. Tada smegenims, nebegaunančioms narkotikų, pritrūksta normalaus kiekio skausmą malšinančių neu­ romediatorių. Šito padarinys - agonija dėl abstinencijos.

SĄMONĖS BŪSENOS

377

Stimuliatoriai 18 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius stimuliatorius ir paaiškinkite, kaip jie veikia nervų

siste­

mos veiklą bei elgseną.

Stim uliatoriai laikinai suaktyvina nervų sistemos veiklą ir sužadina organiz­ mo funkcijas. Todėl žmonės vartoja stimuliatorius, kad neužmigtų, suliesėtų, pagerintų nuotaiką ar sporto laimėjimus. Plačiausiai vartojami stimuliatoriai yra kofeinas, nikotinas, stipresnis - am fetam inas, dar stipresni - kokainas, ekstazis, m etam fetam inas, kurio cheminė sudėtis panaši į amfetamino (NIDA, 2002, 2005). Visi stiprūs stimuliatoriai dažnina širdies ir kvėpavimo ritmą, nuo jų išsi­ plečia akių vyzdžiai, sumažėja apetitas (kadangi padaugėja gliukozės kraujy­ je), padaugėja energijos, padidėja pasitikėjimas savimi. Metamfetamino povei­ kis dar stipresnis. Padidėjusi energija ir euforijos būsena gali išsilaikyti 8 ir dau­ giau valandų, nes metamfetaminas sukelia didesnį dopamino išsiskyrimą. Kaip ir už kitų narkotinių medžiagų, taip ir už stimuliatorių vartojimą tenka mokėti. Prie stimuliatorių (taip pat kavos bei kofeino turinčių gaiviųjų gėrimų) galima priprasti. Jų nevartojant kamuoja nuovargis, galvos skausmas, irzlumas ir depresija (Silverman ir kiti, 1992). Prie metamfetamino priprantama labai grei­ tai. Jo vartojimo padariniai - irzlumas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, nesiorientavimo aplinkoje tarpsniai, kartkartėmis pasireiškiantis agresyvus elgesys. Per tam tikrą laiką metamfetaminas mažina dopamino lygį, ir vartotojas visą laiką jaučia depresijos požymius.

Stimuliatoriai (stimulants) narkotinės medžiagos (pavyzdžiui, kofeinas, nikotinas, stipresni - amfetaminas, kokainas bei ekstazis), skatinančios nervų sistemos aktyvumą ir greitinančios organizmo funkcijas.

Amfetaminas (amphetamines) narkotinė medžiaga, stimuliuojanti nervų sistemos veiklą ir organizmo funkcijas bei sukelianti energingumo, nuotaikos pokyčius.

Metamfetaminas (methamphetamines) stiprią priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga,

Kokainas. Nacionaliniai tyrimai parodė, kad 5 procentai Amerikos vidurinių mo­

kyklų vyresniųjų klasių moksleivių ir 5 procentai 18-24 metų Didžiosios Brita­ nijos jaunuolių pastaraisiais metais išmėgino kokainą (Home Office, 2003; John­ son ir kiti, 2005), o beveik pusė rūkė kreką , t. y. stipriai veikiantį kokaino prepa­ ratą. Prie kokaino greitai priprantama, euforija baigiasi asmenybės žlugimu. Uos­ tomas koncentruotas kokainas, ypač rūkomas arba leidžiamas, labai greitai pa­ tenka į kraują, sukeldamas 15-30 minučių trunkančią euforijos būseną. Toks energijos „antplūdis" sumažina neuromediatorių dopamino, serotonino ir norepinefrino kiekį smegenyse, todėl vos nustojus veikti narkotikams „krintama" į nerimastingą depresiją (7.16 p a v .). Krekas veikia dar greičiau ir sukelia trum­ piau trunkančią, bet stipresnę euforiją, vėliau jaučiami stipresni abstinencijos požymiai bei trokštama daugiau kreko. Kreko poreikis po kelių valandų susilpnėja, bet po kelių dienų vėl su­ stiprėja (Gawin, 1991).

Tragiškas narkotikų sukeltas nuosmukis Š io s

m o te rs

a kiva izd žiu s m a to m a s (k a irė je )

p rikla u s o m y b ė p sich ik o s

š io se ir

4 0 -ie s (d e šin ė je ).

d vie jo se po

nuo

p o ky čiu s .

ke tve rių

m e ta m fe ta m in o Jo s

n u o tra u ko se : n a rko m a n ijo s

n u o sm u kis 36

m.

m e tų ,

n u lė m ė a iš kia i a m žia u s su la u ku s

stimuliuojanti centrinę nervų sistemą greitinanti organizmo funkcijas, sukelianti energingumo bei nuotaikos pokyčius; atrodo, kad per ilgesnį laiką sumažina bazinį dopamino lygį.

378

7 SKYRIUS

Daugum a pradėjusiųjų nuolat vartoti kokainą tam pa nuo

jo

priklausom i. Pa­

vyzdžiui, nuo kokaino priklausom os beždžionės daugiau kaip 12 000 kartų spau­ dė

svertą, kad

kokaino kuliai,

„užsitarnautų"

žm onėm s sutrikti

ir

kiekvieną

gyvūnam s

kvėpavim as,

šio

narkotiko

gali

sutrikti

gali

ištikti

juos

dozę

em ocijos, širdies

(Siegel, 1990). Nuo

atsirasti

sm ūgis.

įtarum as,

trau­

Aplinkybėm is,

ku­

riom is dažnai kyla agresija, kokainas gali dar padidinti agresyvias reakcijas. Nar­ velyje

uždarytos

žiurkės,

gavusios

elektros

sm ūgį

į

kojas,

kovoja

tarpusavyje,

o gavusios ir elektros sm ūgį, ir kokaino - kovoja dar sm arkiau. Panašiai ir žm o­ nės,

eksperim entų

laboratorijoje

m etu

gavę

kokaino

dozę,

agresyviau

elgiasi

su

oponentais, negu vartoję placebą (Licata ir kiti, 1993). Kokaino, nuo y.

kaip

ir

kitų

dozės, bet taip nuo

šių

psichoaktyviųjų

pat ir nuo

veiksnių

derinio.

m edžiagų,

vartojančiojo

Gavę

placebą,

poveikis

priklauso

ne

vien

lūkesčių, asm enybės, situacijos, t. kokaino

vartotojai,

manydami,

kad

gavo kokaino, dažnai jaučiasi panašiai tarsi iš tikrųjų būtų jo vartoję (Van Dy­ ke ir Byck, 1982). Ekstazis (MDMA)sintetinis stimuliatorius ir silpnas

Ekstazis. Ekstazis

haliucinogenas. Sukelia euforiją

tam fetam inas),

kuris

ir socialinį artumą tačiau ir

M DM A

m etam fetam ino

trumpalaikę grėsmę sveikatai,

išskyrim ą.

yra

Tačiau

-

tai yra

gatvės ir

žargonu

vadinam as

stim uliatorius,

ir

darinys,

skatina

svarbiausias

jo

jis

poveikis

-

M DM A

švelnus

(m etilendioksim e-

haliucinogenas.

neurom ediatoriaus

sukaupto

serotonino

Kadangi dopam ino

išlaisvinim as

ilgalaikę žalą serotoniną

ir

gaminantiems neuronams,

jautą (Braun, 2001). (Kaip sužinosim e 17 skyriuje, kai kurie antidepresantai švel­

nuotaikai ir suvokimui.

niau

jo

reabsorbcijos padidina

dešim tm ečio 7.16 PAVEIKSLAS.

blokavim as,

serotonino pabaigoje

kiekį

ekstazis

šitaip

pratęsiant

blokuodam i tapo

jo

sparčiai

serotonino

keliam ą

reabsorbciją.) populiarėjančiu

XX

gerą a.

„klubų

dešim tojo narkoti­

ku", plačiai vartojam u naktiniuose klubuose ir visą naktį trunkančiuose vaka-

Kokaino euforija ir „kritimas".

Impulsus siunčiantis neuronas Veikimo potencialas

Pūslelės su neuromediatoriumi

Sinapsinis plyšys Neuromediatorius

Receptorių jungtys

Impulsus priimantis neuronas

(a)

Neuromediatoriai perneša informaciją per sinapsę į priimančio neurono receptorių jungtis.

Reabsorbcija (b)

Impulsą siunčiantis neuronas įprastai reabsorbuoja perteklines neuromediatorių molekules. Šis procesas vadinamas reabsorbcija.

savi­

Prisijungdamas prie jungčių, kurios įprastai reabsorbuoja neuromediatorių molekules, kokainas blokuoja dopamino, norepinefrino ir serotonino reabsorbciją (Ray ir Ksir, 1990). Papildomos neuromediatorių molekulės pasilieka sinapsėse. Dėl to sustiprėja jų normalus nuotaiką keičiantis poveikis bei pasi­ reiškia euforijos būsena. Kai kokainas pasišalina iš organizmo, neuromediatorių stoka sukelia „kritimo" būseną.

SĄMONĖS BŪSENOS

rėliuose (Landry, 2002). Išgėrę ekstazio tabletę, maždaug po pusvalandžio var­ totojai patiria dažniausiai tris-keturias valandas trunkantį emocinį pakilimą ir, atsižvelgiant į socialinį kontekstą, artumo su visais esančiais aplink jausmą („My­ liu visus"). Tačiau esama priežasčių nepatirti ekstazės dėl ekstazio. Vienas iš tiesiogi­ nių jo poveikių yra dehidracija. Kai dar ir ilgai šokama, kyla ūmaus perkaiti­ mo, padidėjusio kraujospūdžio ir mirties rizika. Vienas iš ilgalaikių smegenų serotonino išskyrimo poveikių yra šią medžiagą išskiriančių neuronų pažeidi­ mas, dėl to sumažėja serotonino lygis ir padidėja nuolatinės prislėgtos nuotai­ kos rizika (Croft ir kiti, 2001; McCann ir kiti, 2001; Roiser ir kiti, 2005). Kiti moksliniai tyrimai parodė, kad ekstazis trukdo serotoninui kontroliuoti cirkadi­ nį laikrodį (tai paaiškina, kodėl šis narkotikas sukelia miego sutrikimus), slopi­ na kovojančią su ligomis imuninę sistemą ir silpnina atmintį bei kitas pažinimo funkcijas (Biello ir Dafters, 2001; Pacifici ir kiti, 2001; Reneman ir kiti, 2001). Ekstazis suteikia malonumą per naktį, tačiau prislegia ryte.

Haliucinogenai 19 TIKSLAS. Apibūdinkite fiziologinį ir psichologinį haliucinogenų bei LSD ir marichuanos poveikį.

H aliucinogenai iškreipia suvokimą ir sukelia ryškius vaizdinius, nesant jutiminio

dirgiklio (jie dar kartais vadinami psichodelikais, nes pasireiškia psichikoje). Kai kurie iš jų yra natūralios medžiagos, pavyzdžiui, marichuana. Ji laikoma silpnu haliucinogenu. Kiti haliucinogenai yra sintetiniai. Iš jų geriausiai žino­ mi LSD ir MDMA (ekstazis).

Haliucinogenai

(hallucinogens) psichodeliniai (pasireiškiantys psichikoje) narkotikai, pavyz­ džiui, LSD, iškreipiantys

LSD. Pirmąjį „rūgšties" poveikį 1943 metais išmėgino chemikas Albertas Hofmannas, LSD (lizergo rūgšties dietilamido) kūrėjas. Jis pasakojo, kad, atsitik­ tinai nurijęs šio chemikalo „išvydo nepertraukiamą fantastinių vaizdų, neįpras­ tų formų, ryškių kintančių spalvų srautą" (Siegel, 1984). LSD ir kitų stiprių ha­ liucinogenų (haliucinogenai sulaiko serotonino veikimą) cheminė sudėtis yra pa­ naši į neuromediatoriaus serotonino porūšį (Jacobs, 1987). LSD sukeliamos emocijos įvairuoja nuo euforijos iki visiško abejingumo ir panikos. LSD, kaip ir kitų narkotinių medžiagų, sukelti išgyvenimai priklauso nuo žmogaus nuotaikos ir lūkesčių. Nors emocijos būna skirtingos, bet suvoki­ mo iškraipymai ir haliucinacijos yra panašūs. Psichologas Ronaldas Siegelis (1982) teigia, kad nesvarbu, ar haliucinacijos smegenyse kyla dėl deguonies trū­ kumo, dėl ekstremalios jutiminės deprivacijos ar narkotikų, „iš esmės haliuci­ nacijos bus panašios". Išgyvenimai dažniausiai prasideda nuo paprastų geomet­ rinių figūrų, pavyzdžiui, grotelių, voratinklio ar spiralės, vaizdo (7.17 pav.). Kita fazė susideda iš prasmingesnių vaizdų. Kai kurie iš jų gali būti tunelio ar pil­ tuvėlio pavidalo, kiti gali pakartoti praeityje buvusius emocinius išgyvenimus. Kai haliucinogeninis patyrimas pasiekia viršūnę, žmonės dažnai junta, kad at­ siskiria nuo kūno ir regi į sapną panašius vaizdus, tarsi jie būtų tikri - tokie tikri, kad narkomanus gali apimti panika, jie gali save sužaloti.

suvokimą ir sukeliantys jutiminius vaizdinius neveikiant dirgikliams. LSD lizergo rūgšties dietilamidas

(lysergic acid diethylamide) stiprus haliucinogeninis narkotikas, dar vadinamas „rūgštimi".

379

380

7 SKYRIUS

Marichuana, M arichuana yra išgaunam a iš kanapių, kurios 5000 m etų buvo au­ THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis) — stipriausiai veikianti marichuanos sudedamoji dalis, sukelianti įvairiopą poveikį, taip pat ir silpnas haliucinacijas.

ginam os

dėl

sudedam oji lekulės kiu

savo

dalis

pluošto,

yra

lapų

ir

(taip

TH C

žiedų.

paprastai

delta-9-tetrahidrokanabinolis).

THC,

nors m aistu, pavyzdžiui, šokoladiniu

nių, dėl to

sunku

Stipriausiai

veikianti

vadinam os

sudėtingos

surūkytas

arba

m arichuanos

organinės

suvalgytas

pyragaičiu, sukelia

m o­

su

labai įvairių

ko­

reiški­

narkotiką priskirti kuriai nors grupei. (Rūkant narkotiko

pa­

tenka į sm egenis per 7 sekundes ir jo poveikis būna didesnis, negu suvalgius, kai poveikio viršūnė pasiekiam a lėtesniu nenuspėjam u tem pu.) M arichuana, euforiją.

kaip

ir

ji

veikia

Tačiau

alkoholis, ir

atpalaiduoja,

kaip

silpnas

sum ažina

įtam pą

haliucinogenas,

nes

ir

gali

sukelti

sustiprina

jautru­

m ą spalvom s, garsam s, kvapam s, skoniui. M arichuanos, kaip ir kitų narkotinių m edžiagų, vartotojų potyriai yra skirtingi ir priklauso nuo situacijos, kada ji vartojam a. Jei žm ogus jaučia nerim ą ar yra prislėgtas, narkotikai gali dar sustiprinti šiuos jausm us. Kuo daugiau m arichuanos vartojam a, tuo

didesnė

rizika

nuolat būti nerim o, depresijos

būsenos

ar susirgti

schizofrenija (Arseneault ir kiti, 2002; Patton ir kiti, 2002; Zam m it ir kiti, 2002). Kasdienis vartojim as gresia sunkesniais padariniais negu nereguliarus. Kartais

m arichuana

kam uojam iem s jim o,

vartojam a

skausm o,

narkotikas

gali

ne

tik

pykinim o,

suteikti

vartojam a

m alonum ui, bet ir

dėl

AIDS

palengvėjim ą

(W atson

sergančių

ir

kiti,

m ažė­

(Anksčiau

buvo

ir

glaukom os

7.17 PAVEIKSLAS.

m onių.)

Šio

Haliucinacijas primenantys

ti jį kaip naudingą tokiem s pacientam s. M arichuanos vartojim ui m edicinoje ken­

raštai

kė jos dūm ų toksiškum as. Kaip ir cigarečių dūm ai, jie gali sukelti vėžį, plaučių

Geometriniai raštai, tokie kaip šis Huicholo genties audinys, primena narkoma­ nų patiriamus haliucinaci­ nius vaizdinius. Ši Meksikos indėnų gentis vartoja peyote kaktusus (Lophophora williamsii), iš kurių gaunamas haliucinogenas meskalinas.

pakitim us,

narkotiko

slopinti,

taikym as

terapijai

kom plikacijas.

bet

gydom ų

svorio

2000).

m arichuana

skausm am s

ligonių,

gydym ui. Žm onėm s,

stipraus

kinim ui

nėštum o

vėžiu

patiriam o

dabar

paskatino

Vartojant

yra

chem oterapija,

veiksm ingesnių

įstatym ų

m arichuaną

leidėjus

gydym o

py­ prie­

legalizuo­

tikslais

reko­

m enduojam a naudoti inhaliatorių. Nacionalinė mo

m okslų

narkotikais

akadem ija

institutas

(1982,

(2004)

savo

1999)

ir

paskelbtose

Nacionalinis m arichuanos

piktnaudžiavi­ tyrim o

apžval­

gose nurodė ir ne tokius m alonius padarinius. Kaip ir alkoholis, m arichuana su­ trikdo judesių dam ą, suvokim o įgūdžius bei reakcijos greitį, kurie būtini gebėji­ m ui

saugiai

klaidingai

vairuoti

vertinti

autom obilį

įvykius,

-

ar

teigia

valdyti

įrenginius.

„THC

Ronaldas

Siegelis

(1990).

priverčia -

gyvūnus

Balandžiai

pa­

vėluotai sureaguoja į švilpuką ar šviesą, kurie praneša, kad trum pai bus paduo­ ta m aisto; žiurkės pasuka klaidingu keliu labirintuose." M arichuana taip pat trik­ do

atm intį,

Poveikis

trukdo

pažinim o

greitai

prisim inti

procesam s

trunka

prieš ilgiau

kelias negu

m inutes pats

apdorotą

rūkym as

inform aciją.

(Pope

ir Yurge-

lun-Todd, 1996; Sm ith, 1995). M okslininkai, tyse, nos iš

lim binėje poveikį

2

skyriaus,

atradę

THC

sistem oje

pažinim ui, kad

XX

ir

jautrių

nuotaikai a.

receptorių

m otorinėje bei

aštuntajam e

sankaupas

sm egenų judėjim ui

žievėje,

sm egenų

(Iversen,

dešim tm etyje

kaktos

paaiškino

atradus

2000).

skil­

m arichua­ Prisim inkim e

m orfijaus

recepto­

rius, buvo atrasti į m orfijų panašūs neurom ediatoriai (endorfinai). Lygiai taip ir atradus „kanabinolio receptorius", buvo atrastos natūraliai atsirandančios į THC

SĄMONĖS BŪSENOS

381

panašios molekulės, kurios jungiasi su kanabinolio receptoriais ir galbūt pade­ da kontroliuoti skausmą. Kitaip negu alkoholis, kuris pasišalina iš organizmo per kelias valandas, THC ir jo šalutiniai produktai laikosi organizme mėnesį ir ilgiau. Todėl priešingai, negu esant įprastam tolerancijos reiškiniui, nuolat vartojantiems narkotikus žmo­ nėms poveikiui pajusti reikia mažiau narkotikų negu tiems, kurie vartoja juos atsitiktinai. Nepaisant skirtumų visoms 7.3 lentelėje išvardytoms psichiką veikiančioms medžiagoms būdingas vienas bendras bruožas: neigiami padariniai, kuriais užmo­ kama už buvusius malonius išgyvenimus. Padariniai patvirtina dar bendresnį dės­ nį: emocijos turi polinkį sukelti sau priešingas emocijas, kurios trunka tol, kol pir­ mosios išnyksta. Procesui kartojantis, priešingos emocijos stiprėja. Dėsnis, kad emocijos sukelia sau priešingas emocijas, tinka narkotikų sukeltiems malonumams: malonumas išblėsta, kai tik narkotikas pareikalauja savo atlyginimo. Šis dėsnis taip pat padeda paaiškinti toleranciją bei abstinenciją. Kadangi priešingi neigiami ilga­ laikiai padariniai vis stiprėja, norint pasiekti trokštamą malonumą reikia vis didinti narkotiko dozes, o tai dar labiau sunkina abstinencijos būseną. Tada abstinencijos simptomams panaikinti reikia dar didesnės narkotiko dozės.

Narkomanijos veiksniai 20 TIKSLAS. Aptarkite biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, skatinančius vartoti narkotikus.

Šiaurės Amerikoje jaunimas narkotikų daugiau vartojo XX a. aštuntajame dešimt­ metyje. Vėliau, plintant švietimui apie narkotikų žalą, žiniasklaidai narkotikų

7.3 LENTELĖ. Kai kurios psichoaktyviosios medžiagos

Malonūs išgyvenimai

Nemalonūs išgyvenimai

Narkotikas

Rūšis

Alkoholis

Iš pradžių pakilumas, paskui atsipalaidavimas,Depresija, sutrikusi atmintis, pažeisti organai, sutrikusios reakcijos mažesnis varžymasis Užslopintos fiziologinės funkcijos, Raminamasis Euforijos antplūdis, sumažėjęs skausmas kankinanti abstinencija Irzlumas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis Stimuliatorius Padidėjęs žvalumas ir budrumas Širdies raumens apkrova, įtarumas, Stimuliatorius Euforija, budrumas, energingumas depresinis nuopuolis Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, Stimuliatorius Euforijos antplūdis, pasitikėjimas savimi, įtarumas, depresija energingumas Širdies ligos, vėžys (nuo dervų) Stimuliatorius Susijaudinimas ir atsipalaidavimas, pasitenkinimo jausmas Stimuliatorius, Emocinis pakilimas, nejaučiama slopinimo Dehidracija, perkaitimas, pablogėjusi nuotaika, iškreiptas suvokimas ir silpnas nusilpusi imuninė sistema haliucinogenas Aštresni pojūčiai, sumažėjęs skausmas, Silpnas Sumažėjęs lytinių hormonų kiekis, haliucinogenas iškreiptas laiko suvokimas, pakilumas, sutrikusi atmintis, pažeisti plaučiai atsipalaidavimas

Heroinas Kofeinas Metamfetaminas Kokainas Nikotinas Ekstazis (MDMA) Marichuana

Raminamasis

382

7 SKYRIUS

„Koks keistas yra šis dalykas,

vartojim ą

ėm us

kurį žmonės vadina malonumu.

sum ažėjo.

Nuo

Ir kaip įdomiai jis susijęs su tuo,

jo, narkotikus kurį laiką „aukštino" kai kurie film ai ir m uzikos kūriniai. Atkreip­

kas laikoma visiška jo priešybe -

kite dėm esį į šias m arichuanos vartojim o tendencijas:

skausmu... Ten, kur sutinkame

•

vieną, būtinai ir kitas seka iš

vaizduoti XX

a.

tikroviškiau

dešim tojo

ir

nepagražintai,

dešim tm ečio

jų

sm erkiantys

vartojim as balsai

vėl

sm arkiai sušvelnė­

Kasm etė M ičigano universiteto atliekam a 15 000 abiturientų apklausa parodė, kad m oksleivių, m anančių, jog „reguliariai vartoti m arichuaną yra labai rizi­

paskos."

kinga", skaičius nuo 35 procentų 1978 m etais padidėjo iki 79 procentų 1991 Platonas, Phaedo, 4 a. pr. Kr.

m etais, o 2004 m etais šis skaičius vėl buvo 55 procentai (Johnston ir kiti,

(,,Faidonas“)

2005). •

Ypač daug šio am žiaus jaunuolių m arichuaną vartojo 1978 m etais, ir nuo to laiko jų vis m ažėjo iki 1992 m etų, paskui padaugėjo, bet dabar vėl palaips­ niui m ažėja (7.18 pav.).

•

Am erikos

švietim o

tarybos

atliktos

universitetų

studentų

apklausos

rezulta­

tai irgi rodo, kad nuo 1977 iki 1989 m etų studentų, pritariančių m arichua­ nos įteisinim ui, skaičius sum ažėjo nuo 53 iki 17 procentų. Tačiau 2002 m e­ tais jis vėl pasiekė 40 procentų (Astin ir kiti, 1997; Sax ir kiti, 2002). Panašūs nuostatų bei narkotikų vartojim o pokyčiai nuo XX a. aštuntojo dešim t­ Iš tikrųjų alkoholis sudaro

m ečio

šeštadalį ar net m ažiau visų

M cM illan,

pastebėti 1999;

tiriant

Kanados

Sm art

ir

kiti,

ir

Didžiosios

1991).

2003

Britanijos

m etais

35

jaunim ą Europos

(Conner šalyse

ir

atlikto

suvartotų gėrim ų. Televizijos

100 000 paauglių tyrim o duom enim is, per praėjusias 30 dienų m arichuaną var­

vaizduojam am e pasaulyje

tojo

alkoholis vartojam as dažniau

lių Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje (ESPAD, 2003).

0-1

procento

Rum unijos

Didžiojoje Britanijoje 23

negu kava, arbata, gaivieji

praėjusias

30

dienų

ir

Švedijos

paauglių,

procentai paauglių

buvę

girti.

Pastaruoju

bet

20-22

procentai

prisipažįsta tris ar daugiau

gėrim ai bei vanduo kartu

per

sudėjus (Gerbner, 1990).

džiavim ą alkoholiu ir sm urtą gatvėse tuo m etu, kai užsidaro alaus barai. Atlikti

7.18 PAVEIKSLAS. Narkotikų vartojimo tendencijos

JAV vidurinių mokyklų abiturientų, teigusių, jog per pastarąsias 30 dienų vartojo alkoholį, marichuaną arba kokainą, procentiškai mažėjo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos iki 1992 metų. Nuo tada keletą metų šis procentas didėjo. (Iš Johnston ir kiti, 2005.)

80

70

60

50

40

30

20

10

0 t

Metai

paaug­

m etu

siekiam a

apriboti

kartų

piktnau­

SĄMONĖS BŪSENOS

tyrimai, kurie atskleidžia besikeičiančią žmonių nuostatą į alkoholį Jungtinėse Valstijose. Į universitetus priimtų pirmakursių, kurie teigė pastaruosius metus visiškai negėrę alaus, skaičius beveik padvigubėjo. 1981 metais tokių buvo 25 procentai, o 2004-aisiais - “ procentai. Keturi iš 10 amerikiečių vadina save „visiškais abstinentais" (Gallup, 2002). Stipriųjų gėrimų suvartojimas vienam asmeniui nuo 1977 iki 1997 metų sumažėjo 60 procentų (Nephew ir kiti, 1999). Alkoholio pramonė pradėjo gaminti vyno pakaitalus vietoj vyno ir nealkoho­ linį alų vietoj alkoholinio, taigi aišku, kad nuostatos keičiasi. Kai kuriems paaugliams pamėginti narkotikų gali reikšti stiprių įspūdžių ieškojimą. Kiti, deja, pradeda juos vartoti nuolat. Kodėl? Ieškodami atsakymų, mokslininkai pasitelkia biologinį, psichologinį ir kultūrinį analizės lygmenis.

Kai kurie įspėjamieji alkoholizmo ženklai: • dažnos išgertuvės, • atgaila dėl pasigėrus pasakytų ar padarytų dalykų, • kaltės ar prislėgtumo jausmas po išgertuvių, • nesilaikoma apsisprendimo mažiau gerti, • geriama norint sumažinti liūdesį ar nerimą • geriant vengiama šeimos

Biologiniai veiksniai Kai kurie žmonės gali turėti biologinį polinkį alkoholiui. Pavyzdžiui, vis dau­ gėja įrodymų, kad polinkį į alkoholizmą, ypač pasireiškiantį iki pilnametystės, lemia paveldimumas (Crabbe, 2002): •

Įvaikinti asmenys yra labiau linkę į alkoholizmą, jeigu jų vienas arba abu biologiniai tėvai yra alkoholikai.

•

Tikimybė, jog individas turės problemų dėl alkoholio, yra daug didesnė, jei tapatus dvynys yra alkoholikas, ir mažesnė, jei problemų dėl alkoholio turi netapatus dvynys (Kendler ir kiti, 2002). (Tapačių dvynių marichuanos var­ tojimas taip pat labai panašus.)

•

Jei šešerių metų berniukai yra dirglūs, impulsyvūs, nieko nebijo (tai lemia genai), didesnė tikimybė, kad būdami paaugliai jie rūkys, vartos alkoholį ir kitus narkotikus (Masse ir Tremblay, 1997).

•

Mokslininkai išvedė žiurkių ir pelių veisles, kurios pirmenybę teikia alko­ holiui, o ne vandeniui. Vienos veislės smegenyse buvo sumažėjęs peptidinio hormono NPY (neuorpeptidas Y) kiekis. Pelės, kurių smegenyse gaminosi per daug NPY, buvo labai jautrios raminamajam alkoholio poveikiui ir gėrė mažai.

•

Molekulinės genetikos specialistai surado genus, kurie yra paplitę tarp žmonių bei gyvūnų, linkusių į alkoholizmą. Pavyzdžiui, šie genai gali lemti smege­ nų aprūpinimo dopaminu sutrikimus.

Šie atradimai paskatino plačiau tyrinėti genetinius ir biocheminius priklauso­ mybės nuo narkotikų veiksnius. Didžiausias iki šiol atliktas tyrimas - 25 mili­ jonus dolerių kainavusi 5 metų trukmės 600 JAV alkoholikų ir jų giminių ana­ lizė, pradėta 1991 metais. Nustačius biologinius veiksnius, lemiančius polinkį į alkoholizmą, tikimasi, kad atsiras galimybė atpažinti jaunuolius, esančius pa­ didėjusios rizikos grupėje, ir taikyti prevencines priemones. Viena iš biologinių priklausomybės priežasčių yra „smegenų malonumo šal­ tinis" - dopam ino apykaitos ypatum ai. Tokios priklausomybę sukeliančios che­ minės medžiagos, kaip kokainas, alkoholis ir heroinas, suaktyvina dopamino

383

ir draugų.

384

7 SKYRIUS

apykaitą. kyčiai.

Tačiau

narkotinės nuo

pakartotinai

Išsivysčius m edžiagos

pernelyg

vartojant

tolerancijai, vartojim as

sum ažėjusios

šias

m edžiagas,

narkotikas

jau

suaktyvina

iki

norm alios.

atsiranda

nebesukelia

dopam ino

apykaitą,

Šiandienos

tam

tikri

euforinės tačiau

m okslininkai

po­

būsenos: šį

tiria

kartąląsteli­

nius ir m olekulinius šių pokyčių ypatum us vildam iesi atrasti naujus vaistus pri­ klausom ybės

sukeliam iem s

reiškiniam s

įveikti

(Nestler

ir

M alenka,

2004;

Re-

dish, 2004).

Psichologiniai ir socialiniai-kultūriniai veiksniai Narkotikų (7.19

pav.

vartojim ui

svarbios

įtakos

tikų

psichologiniai

vartojim o

vartojim ą,

polinkius.

socialiniai

veiksniai

„m iestai

vartojim ui plisti, todėl suvaržo genetinius nar­

Tiem s,

siūlo

kuriuos

daugiau

genetiniai

galim ybių"

polinkiai

ir

m ažiau

m i jaunim ą M ichaelas Newcom bas ir L. L. Harlow iš

ir

). Lisa Legrand ir jos kolegos (2005) teigia, kad m aži m iesteliai ir kaim o

vietovės nėra palankūs narkotikų kotikų

turi

psichologinių

narkotikų

vartojim ą

skatinančių

stum ia

į

narko­

priežiūros.

Tirda­

(1986) nustatė, kad vienas

veiksnių

yra

jausm as,

jog

gy­

venim as neturi prasm ės. Šis jausm as ypač dažnai aplanko iš m okyklos pašalin­ tus

jaunuolius,

kurie

gyvena

neturėdam i

jokių

darbo

įgūdžių,

lengvatų,

vilties.

Kai šeim os dar nesukūrę jaunuoliai palieka tėvų nam us, jie pradeda vartoti dau­ giau gų nos

alkoholio m edžiagų vartojim o

m aištauti

ir

kitų

narkotikų.

vartojim as m astai

nedidėja).

sum ažėja

nepriklauso

M arichuanos

Kai

susituokia

(Bachm an nuo

ir

jaunim o

vartojim o

ir

susilaukia

kiti,

1997).

polinkio

dažnis

pav.

Atrodo,

m aištauti

priklauso

jaunim o suvokim as apie m arichuanos vartojim o riziką (7.20

vaikų, kenksm in­

nuo

m arichua­

(nes to,

polinkis

kaip

).

7.19 PAVEIKSLAS. N arkotikų vartojim o analizės

Biologinė įtaka:

Psichologinė įtaka:

lygiai

•

g e n e tin ia i p o lin kia i

•

•

d o p a m in o a tp ild o g ra n d in ė

B io p sich o so cia lin is p o žiū ris

• •

le id žia m o kslin in ka m s tirti n a rko tikų va rto jim ą žve lg ia n t iš vie n a kitą p a p ild a n čių p e rsp e ktyvų .

NARKOTIKŲ VARTOJIMAS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • •

m ie sto a p lin ka p rikla u sym a s n a rko ti­

•

ku s va rto ja n čia i ku ltū rin e i g ru p e i b e n d ra a m žių įta ka

tikslo p o jū čio n e b u vim a s re ikšm in g a s stre sa s p sich o lo g in ia i su trikim a i, p a vyzd žiu i, d e p re sija

kinta

SĄMONĖS BŪSENOS

90

7.20 PAVEIKSLAS. Suvokiama marichuanos keliama rizika ir tikrasis vartojimas

Suvokia „didelę žalos riziką" reguliariai vartojant marichuaną

80

385

70

Procentiškai daugėjant JAV abiturientų, suvokiančių, jog reguliarus marichuanos vartojimas kelia „didelę riziką", ją vartojusiųjų per pastarąsias 30 dienų procentiškai mažėja. (Duomenys paimti iš Johnston ir kiti, 2005.)

60 50

Vartoja marichuaną

40 30 20 10 0

Metai

Kiti

tyrimai

rodo,

kad

vartojantys

daug

alkoholio,

marichuanos

ir

kokaino

žmonės dažnai yra išgyvenę stiprų stresą ar nesėkmę, yra prislėgti. Taip pat yra didesnė rizika, kad gymo

ir

gyvenamąją

aplinką

kiti, 2002). Net beždžionės, nuo sios mina

streso

sąlygomis,

skausmingus

metus, litrai vienam asmeniui

narkotikus vartoti pradės mergaitės, patyrusios depresiją, val­

sutrikimus, seksualinį ar fizinį smurtą. Toks pat rezultatas pastebėtas tarp

mokyklą

Alaus ir vyno suvartojimas per

pripranta

pakeitusių gimimo

atskirtos

girtauti

išgyvenimus,

mergaičių

(Small,

nutolina

(CASA,

nuo

2002).

depresiją,

2003;

motinų

Logan

ir dėl to

Alkoholis

slopina

laikinai

pykčio

ir

Prancūzija Vokietija

augu­

Italija

apra­

Naujoji

Alus

Vynas

41

67

143

25

23

57

protrūkius,

Zelandija

110

15

nerimą ar nemigą. Toks palengvėjimas yra laikinas, bet, kaip aiškinama 8 sky­

Australija

102

19

riuje, elgesį daugiau lemia neatidėliotini, o ne vėlesni padariniai.

JK

106

12

Narkomanija, ypač paauglių, turi ir socialines šaknis, kurias akivaizdžiai rodo skirtingas

narkotikų

vartojimo

Jungtinėse

Valstijose

amišai,

būna

priklausomi

nuo

somi

valstybiniai

narkotikų

leivių

tyrimai,

atlikti

lygis

skirtingose

menonitai,

alkoholio

ir

visuose

mormonai

kitų

vartojimo

kultūrinėse

narkotikų

buityje

Jungtinių

ir

ir

Valstijų

ir

žydai

etninėse

ortodoksai

(Trimble,

tarp

1994).

vidurinių

regionuose,

grupėse. itin

Nepriklau­

mokyklų

rodo,

retai

jog

moks­ afroame-

rikiečiai paaugliai daug mažiau vartoja alkoholio, kokaino bei rūko (Bass ir Kane-W illiams, 1993; ISR, 2003; Kann ir kiti, 1993). Bendraamžių kus

labai

veikia

kultūra

daro

bendraamžių

didelę

socialinę

elgesys.

įtaką.

Narkotikai

Paauglių

vartojami

požiūrį vakarėlių

į

narkoti­ metu.

Jei

paauglio draugai vartoja narkotikus, didelė tikimybė, kad jis ar ji taip pat pra­ dės juos vartoti. Tačiau jei draugai to nedaro, pagunda gali net nekilti. Bendraamžių įtaka - tai ne tik tai, ką draugai daro bei sako, bet ir tai, ką, paauglių įsitikinimu, jų draugai daro bei palankiai vertina. Paaugliai vartoja dau­ giau

alkoholio, jei, kaip

dažnai atsitinka, klaidingai mano, kad

jų

draugai daž­

nai išgeria (Aas ir Klepp, 1992; Graham ir kiti, 1991). Vienos 22 JAV valstijo­ se atliktos šeštokų apklausos metu 14 procentų respondentų manė, kad jų drau-

JAV

87

7

Švedija

59

12

Šaltinis: Australian Social Trends,

1995.

386

7 SKYRIUS

gai rūko m arichuaną, nors tik 4 procentai prisipažino tai darantys (W ren, 1999). Universitetuose

alkoholio

gėrim as

dom inuoja

socialiniuose

sam būriuose

iš

dalies

todėl, kad studentai perdėtai vertina savo draugų norą girtauti (Prentice ir M iller, 1993;

Self,

1994).

M anydam i,

kad

tik

nedaugelis

studentų

pritaria

jų

nerim ui

dėl alkoholio keliam os rizikos, daugum a studentų pasiduoda tariam ai norm ai. Narkom anais tikus

tapusieji

(Kandel

draugai

ir

arba

klausom ais

dėl

Raveis,

kai

nuo

bendraam žių

1989).

pasikeičia

narkotikų

Paprastai

socialiniai

per

įtakos

karą

greičiau

narkotikų

ryšiai.

Vietnam e,

nustoja

atsisakom a,

Daugum a grįžę

vartoti kai

jų

kareivių,

nam o

šios

narko­ atsisako

tapusių

pri­

priklausom ybės

atsikratė. Paaugliai iš laim ingų šeim ų gerai m okosi m okykloje, retai vartoja nar­ kotikus ir

todėl,

Beauvais,

kad

retai

1987,

bendrauja

1990).

Kaip

su

ir

vartojančiaisiais

bet

kurios

šias

koreliacijos

m edžiagas atveju,

(Oetting

santykis

tarp

paauglio ir jo draugų narkotikų vartojim o būna dvipusis: draugai daro įtaką, bet draugais

renkam ės

tuos,

kuriem s

patinka

tai,

kas

patinka

m um s,

ir

nepatinka

tai, kas nepatinka m um s. Rem iantis

šiais

tyrim ų

duom enim is,

galim os

trys

narkom anijos

prevencijos

ir gydym o kryptys: 1. Šviesti apie ilgalaikius narkotikų vartojim o padarinius. 2. Stengtis didinti žm onių savivertę ir gyvenim o tikslų supratim ą. 3. M ėginti keisti paauglių socialinius ryšius arba stiprinti atsparum ą bendra­ am žių spaudim ui. M ažai

tikėtina,

kad

narkotikais

piktnaudžiaus

žm onės,

kurie

supranta

narkotikų

fizinę ir psichologinę žalą, teigiam ai vertina save ir savo gyvenim o tikslą, ben­ drauja

su

bendraam žiais,

chologiniai

ir

socialiniai

nepritariančiais veiksniai

narkotikų

padeda

vartojim ui.

paaiškinti,

kodėl

Šie

švietim o,

Am erikoje

psi­

rūko

42

procentai pašalintų iš vidurinių m okyklų j aunuolių ir tik 15 procentų baigusių­ jų aukštąsias m okyklas (Ladd, 1998).

MOKYMOSI REZULTATAI Narkotikai ir sąmonė 14 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra psichoaktyviosios medžiagos.

rancija

(reikia

didesnių

dozių

tam

pačiam

poveikiui

pasiekti) ir gali atsirasti fizinė arba psichologinė pri­ Psichoaktyvioji

medžiaga

-

tai

chem inė

m edžiaga,

keičianti suvokim ą ir nuotaiką.

nurodykite tris klaidingus požiūrius Į priklausomybę.

taikas.

Ilgai

m edžiagos

vartojant

šias

Priklausom ybė

yra

neįveikiam as

narko­

tikų troškim as ir jų vartojim as. Yra trys m itai apie pri­

15 TIKSLAS. Aptarkite priklausomybės nuo narkotikų prigimtį ir

Psichoaktyviosios

klausom ybė.

keičia

suvokim ą

m edžiagas

klausom ybes:

1)

kai

sugadina

greitai

priklausom ybę

sukeliantys

būtina

priklausom ybę

žm ogų; gydytis;

3)

2)

norint

narkoti­ įveikti

priklausom ybės

są­

ir

nuo­

voką galim a prasm ingai išplėsti ir ją taikyti ne tik che­

atsiranda

tole­

m inei priklausom ybei, bet ir daugeliui kitų poelgių.

SĄMONĖS BŪSENOS

16

TIKSLAS.

Išvardykite

pagrindines

psichoaktyviųjų

medžiagų

kategorijas ir nurodykite tris šių medžiagų poveikio smegenų neu-

rodį, sunaikinti serotoniną gaminančius neuronus ir vi­ sam laikui pakenkti nuotaikai bei atminčiai. Vartojant ekstazį fizinės veiklos metu, gali atsirasti dehidracija, todėl galima mirtinai perkaisti.

romediatoriams būdus.

Raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai, haliucino­ genai - tai trys pagrindinės psichoaktyviųjų medžiagų

19

kategorijos. Šios medžiagos trukdo perduoti nervų sig­

nų poveikį ir apibendrinkite LSD bei marichuanos poveikį.

nalus skatindamos, slopindamos arba imituodamos che­ minių pranešimų nešėjų (neuromediatorių) veiklą sme­ genų sinapsėse. Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis taip pat priklauso nuo jų vartotojo lūkesčių. 17

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

387

kaip

raminamieji

ir

migdomieji

veikia

nervų sistemos veiklą ir elgseną bei apibendrinkite duomenis apie alkoholio vartojimą ir piktnaudžiavimą juo.

Tokie raminamieji ir migdomieji, kaip alkoholis, barbi­

TIKSLAS.

Apibūdinkite

fiziologinį

ir

psichologinį

haliucinoge­

Tokie haliucinogenai, kaip LSD ir marichuana, iškrei­ pia suvokimą ir sužadina jutiminius vaizdus nesant ju­ timinio dirgiklio. LSD yra chemiškai panašus į vieną serotonino rūšį. Vartotojo nuotaika bei lūkesčiai turi įta­ kos LSD poveikiui, tačiau dažniausiai šis poveikis - tai haliucinacijos ir jausmai, kintantys nuo euforijos iki pa­ nikos. Pagrindinė marichuanos sudedamoji dalis, THC, sukelia keleriopą poveikį, pavyzdžiui, pašalina slopi­ nimą, sužadina euforiją, atsipalaidavimą, lengvina

tūratai ir opiatai, slopina nervų sistemos veiklą ir lėti­

skausmą, padidina jautrumą spalvoms, garsams, sko­

na organizmo funkcijas. Alkoholis yra disinhibitorius. Jis padidina tikimybę, kad veiksime pagauti impulso -

niams ir kvapams. Jis taip pat gali sustiprinti nerimą ar depresiją, sutrikdyti judesių koordinaciją ir pailgin­

žalingo arba naudingo, - nors be alkoholio šitaip nepa­ sielgtume. Jis taip pat lėtina nervų sistemos veiklą, truk­

ti reakcijos laiką, pažeisti atmintį ir - dėl įkvėptų dū­ mų su kuriais ji patenka į organizmą, - pakenkti plau­

do teisingai vertinti, slopina savimonę ir pažeidžia at­ minties procesus trikdydamas REM miegą. Jei žmonės

čių audiniui.

yra įsitikinę, kad vartojo alkoholinių gėrimų jie atitin­ kamai elgiasi ir savo poelgius aiškina alkoholio povei­ kiu. 18

TIKSLAS.

Nurodykite

pagrindinius

stimuliatorius

ir

paaiškin­

kite, kaip jie veikia nervų sistemos veiklą bei elgseną.

20 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra biologiniai, psichologiniai ir so­ cialiniai veiksniai, skatinantys vartoti narkotikus.

Psichologiniai veiksniai (pavyzdžiui, stresas, depresi­ ja ir neviltis) kartu su socialiniais (pavyzdžiui, bendra­ amžių spaudimu) daugelį žmonių paskatina išmėginti

Stimuliatoriai - kofeinas, nikotinas, amfetaminai, ko­

narkotikus, o kai kuriais atvejais - tapti nuo jų priklau­ somais. Skirtingose kultūrinėse ir etninėse grupėse nar­

kainas ir ekstazis - skatina nervų sistemos veiklą ir spartina kūno funkcijas. Metamfetaminas sukelia stip­

kotikai paplitę nevienodai. Dvynių ir įvaikių gyvūnų bei molekulinės genetikos tyrimai rodo, jog kai kurie

rią priklausomybę ir ilgai jį vartojant gali visam laikui sumažėti dopamino gamyba. Kokainas blokuoja dopa­

žmonės biologiškai labiau linkę tapti priklausomais nuo tokių narkotikų kaip alkoholis. Ir biologiniai, ir psicho­

mino, norepinefrino ir serotonino reabsorbciją smege­ nų sinapsėse ir sukelia vartotojams euforijos būseną,

loginiai ar socialiniai-kultūriniai veiksniai teikia savas narkotikų prevencijos bei gydymo nuo jų programų ga­

kuri po 15-30 minučių nuslūgsta. Kokainas sukelia la­

limybes.

bai stiprią priklausomybę, padidina širdies ir kraujagys­ lių apkrovą ir įtarumą. Ekstazis yra ir stimuliatorius, ir švelnus haliucinogenas. Išlaisvindamas serotoniną ir blokuodamas jo reabsorbciją sinapsėse, ekstazis suke­ lia euforiją ir artumo pojūtį. Pakartotinis jo vartojimas gali slopinti imuninę sistemą, išderinti cirkadinį laik­

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Aukštųjų

mokyklų

vakarėliuose

girtauja­

ma, kai studentai perdėtai vertina kitų studentų norą girtauti. Kaip manote, ar šios klaidingos pažiūros gajos ir jūsų studentų mies­ telyje? Kaip galėtumėte tai sužinoti?

388

7 SKYRIUS

Priešmirtiniai išgyvenimai 21 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra priešmirtiniai išgyvenimai ir ar prieštaravimai jų atžvilgiu įro­ do kūno ir psichikos dualizmą.

Žmogus... girdi, kaip gydytojas praneša apie jo mirtį. Jis išgirsta nemalonų triukšmą, kažkokius garsus ar švilpimą, ir kartu pajunta, kad lėtai juda ilgu tamsiu tuneliu. Paskui jis staiga pasijunta išėjęs iš savo kūno... ir žiūri į jį per atstumą, tarsi būtų žiūrovas... Netrukus ryškėja kiti dalykai. Žmonės ateina jo pasitikti ir jam padėti. Akyse šmėsteli jau mirusių giminių ir draugų dvasios, o priešais pasirodo mylinti, šilta dvasia - tokia, kokios jis niekada dar nebuvo sutikęs - šviesos būtis... Užlieja stiprūs džiaugsmo, meilės ir ramybės jausmai. Tačiau, nepaisant šito, jis kažkaip vėl susijungia su savo fiziniu kūnu ir gyvena Priešmirtiniai išgyvenimai

(near-death experience) pakitusi sąmonės būsena, apie kurią pasakoja žmonės, buvę arti mirties (pavyzdžiui, po širdies smūgio); ši patirtis dažnai panaši į narkotikų sukeltas haliucinacijas.

7.21 PAVEIKSLAS. Priešmirtinis regėjimas ar haliucinacija?

Psichologas Ronaldas Siegelis (1977) teigia, kad žmonės, veikiami haliucinogenų, dažnai mato „skaisčią šviesą savo regos lauko centre... Šio šviesos taško vieta sukuria į tunelį panašią perspektyvą".

toliau (Moody, 1976, 23, 24 p.).

Šioje ištraukoje aprašyti priešmirtiniai išgyvenimai. Buvo apklausti žmonės, kurie po fizinių traumų, širdies smūgio buvo arti mirties. Nuo 12 iki 40 pro­ centų žmonių atsakė patyrę kažką panašaus į priešmirtinį išgyvenimą (Gallup, 1982; Ring, 1980; Schnaper, 1980; Van Lommel ir kiti, 2001). Ar ištraukoje aprašyta artėjančios mirties patirtis atrodo jau kažkur girdė­ ta? Neįtikėtinai panašūs Moody ir Ronaldo Siegelio (1977) haliucinogeninių narkotikų sukelto patyrimo aprašymai: senų prisiminimų atgaivinimas, išėjimo iš kūno pojūtis, tunelių ir piltuvėlių vizijos, ryški šviesa ir šviesos būtybės (7.21 pav.). Pacientai, kurių pažeistos smegenų smilkinių skiltys, dažnai patiria gi­ lius mistinius išgyvenimus, panašius į tuos, apie kuriuos pasakoja mirties aki­ vaizdoje atsidūrę žmonės. Kai tyrinėtojai dirgino vienos moters smegenyse svar­ biausius smilkinių skilčių taškus, ji pasakoja pajutusi, lyg plūduriuotų palubė­ je ir iš viršaus matytų save, gulinčią lovoje (Blanke ir kiti, 2002, 2004). Pana­ šius „išėjimo iš kūno" jausmus yra patyrę vieniši jūreiviai ar poliarinių ekspe­ dicijų dalyviai ilgalaikės monotonijos, atsiskyrimo ir šalčio sąlygomis (Suedfeld ir Mocellin, 1987). Deguonies stoka taip pat gali sukelti panašius poty­ rius (Woerlee, 2004). Susan Blackmore (1991, 1993) pastebi, kad deguonies stoka „išjungia" slopinamąsias smegenų ląsteles, ir suaktyvėja nervi­ niai procesai smegenų regos žievėje. Žmogus mato šviesos taką, kuris atrodo taip, lyg žmogus keliautų tuneliu. Siegelis (1980) padarė išva­ dą, kad priešmirtinį išgyvenimą galima apibūdinti „kaip haliucinacijas sukeliančią smegenų veiklą". Kai kurie priešmirtinių išgyvenimų tyrinėtojai prieštarauja. Žmonės, patyrę ir haliucinacijas, ir artėjančią mirtį, dažnai neigia šį panašumą. Be to, priešmirtinis patyrimas, kitaip negu narkotikai, dažnai labai pa­ keičia žmones. Tie, kurie buvo „apglėbti šviesos", tampa malonesni, dvasingesni, labiau tikintys pomirtiniu gyvenimu. Jie geriau susidoro­ ja su stresu, drąsiai spręsdami problemas (Britton ir Bootzin, 2004 ). Skeptikai į tai atsako, kad šie reiškiniai kyla dėl su mirtimi susijusio

SĄMONĖS BŪSENOS

šio išgyvenimo konteksto. Visame pasaulyje žmonės, iš arti matę mirtį, pasa­ koja apie anapusinį pasaulį, bet jų pasakojimų turinys priklauso nuo kultūros (Kellehear, 1996). Ginčai, kaip aiškinti priešmirtinį išgyvenimą, grąžina mus prie pagrindinės psichikos ir kūno problemos: „Ar psichika nemateriali?" „Ar ji gali egzistuoti atskirai nuo kūno?" Dualistai atsako - taip. Jie tiki, kad psichika ir kūnas yra du sąveikaujantys, bet atskiri dalykai - nemateriali psichika ir materialus kū­ nas. Platono kūrinyje „Faidonas"* (Phaedo) Sokratas sako: „Ar tik mirtis ne­ reiškia, kad kūnas pradeda egzistuoti pats savaime, atskirai nuo sielos, ir kad siela egzistuoja pati savaime, atskirai nuo kūno? Argi ne tai yra mirtis?" Sok­ ratui - kaip ir 84 procentams amerikiečių, kurie tiki „sielos gyvenimu po mir­ ties" ir kuriems priešmirtinis išgyvenimas yra nemirtingumo įrodymas - mirtis iš tikrųjų nėra asmens mirtis (Taylor, 2003). Mirtis yra tik asmens išsilaisvini­ mas iš kūno kalėjimo - tai proga džiaugtis. M onistai neigia kūno ir psichikos atskyrimą. Jie tvirtina, kad psichika ir kū­ nas yra tik du skirtingi to paties dalyko aspektai. Psichika yra tai, ką veikia sme­ genys. Vakarų civilizacijoje monistai yra ir mokslininkai, teigiantys, kad psichika ir kūnas yra neatskiriami, ir teologai, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu, susijusiu su tam tikru kūno prisikėlimu. Monistai paprastai tiki, kad gyvenimas yra įkū­ nytas, kad mirtis yra tikra ir kad be kūno mes esame niekas. Kaip rodo diskusijos apie sapnų, fantazijų, hipnozės būsenų, narkotikų su­ keltų haliucinacijų ir priešmirtinių išgyvenimų svarbą, mokslas siekia patenkinti mūsų smalsumą apie sąmonę ir žmogaus prigimtį. Nors dar ne į visus klausi­ mus mokslas gali atsakyti, tačiau jis padeda įsivaizduoti, kas mes esame, ko­ kios mūsų žmogiškosios galios ir kokie ribotumai.

389

Dualizmas (dualism ) prielaida, kad psichika ir kūnas yra du skirtingi dalykai, kurie sąveikauja tarpusavyje.

Monizmas (m onism ) prielaida, kad psichika ir kūnas yra du skirtingi to paties dalyko aspektai.

„Atrodo, kad psichika veikia nepriklausydama nuo smegenų, panašiai kaip ir programuotojas veikia nepriklausydamas nuo savo kompiuterio.“ Neurologas Wiideris Penfieldas, 1975

* Platonas. Faidonas. Iš graikų, kalbos vertė T. Aleknienė. V.: Aidai, 1999.

MOKYMOSI REZULTATAI Priešmirtiniai išgyvenimai 21 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra priešmirtiniai išgyvenimai ir ar prieštaravimai jų atžvilgiu įrodo psichikos ir kūno dualizmą.

Maždaug trečdalis atsidūrusiųjų per plauką nuo mir­ ties, pavyzdžiui, sustojus širdžiai, vėliau prisimena priešmirtinių išgyvenimų vaizdinius. Kartais šie išgy­ venimai būna susiję su išėjimo iš kūno pojūčiu ir ryš­ kios šviesos matymu ar keliavimu jos link. Dualistai šiuos išgyvenimus interpretuoja kaip žmogaus nemir­

tingumo įrodymą. Monistai nurodo, kad pranešimai apie tokius patyrimus yra labai panašūs į pasakojimus apie haliucinacijas ir gali būti streso veikiamų sme­ genų veiklos produktas. PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jūsų samprata apie psichiką ir smege­ nis nagrinėjantį mokslą, asmeninė filosofija, tikėjimas labiau jus skatina būti dualistu ar monistu?

390

7 SKYRIUS

7 SKYRIAUS APŽVALGA: Sąmonės būsenos PASITIKRINKITE pirmą kartą paragavo alkoholio būdami 21 ar 22 metų, tapo nuo jo priklausomi (Grant ir Dawson, 1998). Kokie yra galimi šios koreliacijos tarp anks­ tyvo alkoholio vartojimo ir vėlesnio piktnaudžia­ vimo juo aiškinimai?

1. Kaip keitėsi požiūris į sąmonę per visą psicholo­ gijos istoriją? 2. Ar pakankamai išsimiegate? Ko galėtumėte savęs paklausti, kad atsakytumėte į šį klausimą? 3. Kada hipnozė gali būti žalinga ir kada gali padėti? 4. JAV vyriausybės atliktoje 27 616 esamų ir buvu­ sių alkoholikų apklausoje paaiškėjo, jog 40 proc. tų, kurie pradėjo gerti nesulaukę 15 metų tapo pri­ klausomi nuo alkoholio. Ir tik 10 proc. tų, kurie

5. Kuo priešmirtiniai išgyvenimai yra panašūs į nar­ kotikų sukeltas haliucinacijas?

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Abstinencija (withdrawal), 372 p. Alfa bangos (alpha waves), 346 p. Amfetaminas (amphetamines), 377 p. Barbitūratai (barbiturates), 376 p.

LSD - lizergo rūgšties dietilamidas

(lysergic acid diethylamide), 379 p. Manifestinis turinys

(manifest content), 358 p.

Biologiniai ritmai (biological rhythms), 343 p.

Metamfetaminas (methamphetamines),

Cirkadinis ritmas (circadian rhythm), 345 p.

Miegas (sleep), 346 p.

Delta bangos (delta waves), 347 p.

Miego apnėja (sleep apnea), 356 p.

Priklausomybė nuo narkotikų

(addiction), 372 p. Psichoaktyviosios medžiagos

(psychoactive drugs), 371 p. Psichologinė priklausomybė

(psychological dependence), 372 p. Raminamieji ir migdomieji

(depressants), 374 p.

Disociacija (dissociation), 367 p.

Monizmas (monism), 389 p.

Dualizmas (dualism), 389 p.

Nakties siaubas (night terrors), 357 p.

REM atsistatymas (REM rebound), 362 p.

Ekstazis (MDMA), 378 p.

Narkolepsija (narcolepsy), 356 p.

REM miegas (REM sleep), 346 p.

Nemiga (insomnia), 355 p.

Sąmonė (consciousness), 341 p.

Fizinė priklausomybė

(physical dependence), 372 p. Haliucinacijos (hallucinations), 3“ p. Haliucinogenai (hallucinogens), 379 p. Hipnozė (hypnosis), 364 p. Latentinis turinys (latent content), 359 p.

Opiatai (opiates), 376 p.

Sapnas (dream), 357 p.

Pohipnotinė įtaiga

Stimuliatoriai (stimulants), 377 p.

(posthypnotic suggestions), 367 p. Priešmirtiniai išgyvenimai

(near-death experience), 388 p.

THC

(delta-9-tetrahidrokanabinolis),

Tolerancija (tolerance), 372 p.

380

p.

Mokymasis

K aip m es m okom ės?

Klasikinis sąlygojim as Pavlovo eksperimentai Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas Pavlovo palikimas Trauma kaip klasikinis sąlygojimas

Operantinis sąlygojimas Skinnerio eksperimentai Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas Skinnerio palikimas Klasikinio ir operantinio sąlygojimo palyginimas

Mokymasis stebint Banduros eksperimentai M okymosi stebint taikymas

1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra mokymasis, ir apibūdinkite dvi jo formas.

me upelio dugne iš ikrų išsiritęs lašišos mailius su genais jau būna gavęs daug informacijos apie tai, kaip elgtis gyvenime. Tik išsiritusios žuvytės instinktyviai žino, kaip ir kur joms plaukti, kuo misti, kaip apsi­ saugoti nuo plėšrūnų. Laikydamasi įgimto plano, jauna lašiša netrukus pradeda savo kelionę jūron. Po ketverių metų, praleistų vandenyne, instinktas lašišą pargena atgal į jos gimtąsias vietas. Ji nuplaukia šimtus mylių iki gimto­ sios upės žiočių ir, pajutusi savo upės kvapą, leidžiasi prieš srovę į protėvių nerštavietę. Ją pasiekusi lašiša ieško gerų sąlygų - tinkamos temperatūros, smėlio ir vandens srovės - nerštui. Atlikusi savo gyvenimo misiją, miršta. Kitaip nei lašiša, mes gimdami neturime genetinio gyvenimo plano. Daug ką turime išmokti iš patirties. Kad surastume savo gyvenimo kelią, kuris lašišai yra įgimtas, mes turime mokytis ir dėl to esame gerokai lankstesni. Mes galime išmokti pasistatyti ledo būstus ar išsikasti žeminę, sukurti povandeninius ir kos­ minius laivus - taigi prisitaikyti beveik prie bet kokios aplinkos. Iš tiesų, bene svarbiausia, kuo gamta mus apdovanojo, - tai gebėjimas prisitaikyti - išmokti naujų elgesio būdų, kad galėtume įveikti nuolat kintančias aplinkybes. Galimybė mokytis teikia vilčių Tėvus, pedagogus, trenerius, dresuotojus drą­ sina tai, kad galima mokyti viso to, ko įmanoma išmokti. Tai, kas buvo išmok­ ta, galima pakeisti nauju mokymusi - šia prielaida grindžiami konsultavimas, psichoterapija ir reabilitacija. Kad ir kokie būtume nelaimingi, nemylimi, kad ir kaip nesisektų, - tai dar ne gyvenimo pabaiga.

S

„Mokymasis yra proto akys.“ Thomas Drake, Bibliotheca Scholastica Instructissima, 1633

Mokymasis

m ė lė ta

M okym asis

-

sąlyginai

pastovus

organizmo

elgesio

kitimas,

kurį

lemia

pa­

(learning) -

tirtis , - glaudžiau negu visos kitos temos siejasi su pačia psichologijos esme.

sąlyginai pastovus organizmo

Ankstesniuose skyriuose nagrinėjome, kaip keičiasi moralės supratimas, regi­ masis suvokimas, kokį poveikį turi vaistai. Tolesniuose skyriuose aptarsime, kaip mokymasis formuoja mūsų mąstymą ir kalbą, motyvus ir emocijas, asmenybę ir nuostatas. Šiame skyriuje nagrinėsime kai kuriuos mokymosi procesus.

elgsenos pokytis, kurį lemia patirtis.

Kaip mes mokomės? Daugiau negu prieš du šimtus metų filosofai Johnas Locke ir Davidas Hume pakartojo Aristotelio prieš du tūkstančius metų išsakytą mintį - mes mokomės iš asociacijų Mūsų protas susieja vienas po kito vykstančius įvykius. Jeigu vieną kartą užuodę ir pamatę šviežiai iškeptą duoną, o paskui jos užvalgę numalšino­ me alkį, tai kitąkart, pamatę ir užuodę duoną, iš patirties tikėsimės jos užvalgę vėl numalšinti alkį. Jeigu vieną kartą garsą susiejote su bauginamais padariniais,

MOKYMASIS

tai kitąkart vien garsas gali sukelti baimę. Antai ketverių metų vaikas, pamatęs per

televiziją,

kaip

buvo

užpultas

vienas

iš

veikėjų,

sušuko:

„Jei

būčiau

išgir­

dęs tą muziką, nebūčiau pasukęs už to kampo!" (W ells, 1981). Žemesnieji

gyvūnai

gali

išmokti

nesudėtingų

asociacijų.

Tekančio

vandens

trikdoma jūros sraigė Aplysia, saugodamasi jo, suglaudžia savo žiaunas. Jei van­ duo

nesiliauja

suglaudimo

tekėjęs,

reakcija

kaip

ima

paprastai

silpnėti.

esti

banguojančiame

įpranta.)

(Sraigė

Tačiau

vandenyje, jūros

žiaunų

sraigės,

kuri

pakartotinai tuoj po čiurkšlės dar gauna elektros smūgį, reakcija vien į vandens čiurkšlę

sustiprėja.

čiu

smūgiu.

kai

padariniai

Gyvis

kažkaip

Sudėtingesni esti

išmoksta

gyvūnai

malonūs.

gali

susieti

vandens

išmokti

Akvariume

čiurkšlę

sudėtingesnių

gyvenantys

ruoniai,

su

gresian­

asociacijų, norėdami

ypač

išprašyti

silkių, riaumoja ir plekšnoja pelekais. Susiedami du įvykius, kurie atsitinka beveik vienu metu, ir jūros sraigės, ir ruo­ niai demonstruoja asociatyvųjį m okym ąsi. Jūros sraigė čiurkšlę sieja su gresian­

Asociatyvusis mokymasis

čiu smūgiu; ruoniai plekšnojimą ir riaumojimą sieja su silke, kurią gaus. Abiem

(associative learning) -

atvejais gyvūnai išmoko svarbų jų išlikimui dalyką: atspėti artimiausią ateitį.

mokymasis, kad konkretūs

Gyvūnų mokymosi reikšmę iliustruoja iššūkiai, kuriuos patiria į laukinę gamtą

įvykiai būna kartu. Įvykiai gali

paleisti nelaisvėje išauginti gyvūnai. 11 M eksikos pilkųjų vilkų - išnykusių Jung­

būti du dirgikliai (kaip

tinėse

klasikiniame sąlygojime)

Valstijose

buvo

paleisti

nesių

vienintelis

nuo

1977

Arizonos

metų,

-

valstijos

išlikęs

šios

išveisti

Apačų

akcijos

ir

užauginti nelaisvėje, 1998

nacionaliniame

dalyvis

vėl

miške.

buvo

Po

sugautas.

metais

aštuonių

mė­

Aptvare

užau­

ginti vilkai išmoko medžioti ir per 100 pėdų (apie 30 m) pasitraukti nuo žmo­ nių, tačiau

neišmoko

pabėgti nuo

žmogaus

su

šautuvu

rankose. Patirtis su

arba atsakas ir jo rezultatas (kaip esant operantiniam sąlygojimui).

pil­

kaisiais vilkais nėra neįprasta. XX a. užfiksuoti 145 bandymai pakartotinai įveisti 115

rūšių,

sąlygų.

tačiau

tik

Sėkmingam

11

procentų

adaptavimuisi

jų

sugebėjo

reikia

ir

prisitaikyti

prigimties

prie

(būtino

laukinės

gamtos

genetinio

polin­

kio), ir patirties (tam tikrų išmoktų dalykų). Sąlygojimas

yra

asociacijų

8.1 PAVEIKSLAS.

Klasikiniame

mokym asis.

sąlygojime

išmoksta­

Klasikinis sąlygojimas

me susieti du dirgiklius ir taip numatyti būsimus įvykius. Išmoks­ tame,

kad

griaustinį.

žaibo Taigi

tvykstelėjimas netoliese

pranašauja

išvydę

žaibą,

tuoj

nudundėsiantį

įsitempiame

laukdami

Du susiję Įvykiai: 1 dirgiklis:

2 dirgiklis:

žaibas

griaustinis

trenksmo (8.1 pav.). Operantiniame sąlygojime išmokstame susieti atsaką (savo el­ gesį) ir jo padarinius, taigi išmokstame kartoti veiksmus, duo­ dančius gerų rezultatų ir vengti tokių veiksmų, kurie duoda blogą rezultatą (8.2 pav.). Kad

supaprastintume

nagrinėsime joje

reiškiasi

juos

atskirai.

kartu.

šiuos

du

Tačiau

Teigiama,

asociatyviojo dažnai

jog

jie

mokymosi

toje

išmintingas

pačioje Japonijos

tipus, situaci­

Kartojimo rezultatas: Dirgiklis:

Reakcija:

matome žaibą

susigūžiame laukdami griaustinio

gyvulių

fermos savininkas gano savo bandą, pritvirtinęs prie galvijų elek­ troninius pranešimų gaviklius, į kuriuos jis skambina iš savo mo­ biliojo lius:

telefono. pranešimų

Po

savaitės

gaviklio

galvijai

pyptelėjimą

išmoksta ir

šėrimą

susieti

du

(klasikinis

dirgik­ sąly­

gojimas). Tačiau jie taip pat išmoksta susieti stumdymąsi prie lo­ vio su ėdimo malonumu (operantinis sąlygojimas).

393

8 SKYRIUS

394

b) Padarinys: gaunama ėdalo

a) Atsakas: balansuojamas kamuolys

8.2 PAVEIKSLAS.

Tačiau

Operantinis sąlygojimas

cipai

asociacijų

daro

įtaką

kūrim o

c) Sutvirtėjęs elgesys

sąlygoj ant koncepcija kelia klausim ų: kokie prin­

m okym uisi ir asociacijų

praradim ui?

Kaip

šiuos

principus

tai­

kyti? Ir kas iš tiesų yra asociacijos: ar ant jautuko pritvirtinto pranešim ų gavik­ lio pyptelėjim as sukelia psichinį pašaro vaizdinį, į kurį jautukas reaguoja priei­ dam as prie lovio? O procesais?

(9

gal nėra prasm ės sąlygotas asociacijas aiškinti pažintiniais

skyriuje,

„Atm intis",

sužinosim e,

kaip

sm egenys

saugo

ir

atkuria

tai, kas išm okta.)

Dauguma mūsų negalėtume

Sąlygojim as

išvardyti dainų sekos

išm okstam e

mėgstamoje kompaktinėje

nėra

iš

kitų

vienintelė žm onių

m okym osi

patyrim o

ir

form a.

Mokydamiesi

pavyzdžių.

Sudėtingi

stebėdami gyvūnai,

m es

pavyz­

plokštelėje. Tačiau vieno

džiui, šim panzės, kartais išm oksta poelgių vien tik stebėdam os, kaip juos atlie­

muzikos kūrinio pabaiga siunčia

ka kiti. Gyvūnas, stebėdam as, kaip kitas išm oksta sudėtingą triuką ir už tai pa­

signalą (sukeldama asociaciją)

skatinim ui gauna ėdalo, gali greičiau išm okti atlikti šią užduotį. M es, žm onės, sąlygojim o

laukti kito. Panašiai giedodami

M es

išm okstam e

ir

stebėjim o

num atyti

svarbius

dėka

išm okstam e

įvykius,

prisitaikyti prie

pavyzdžiui,

m aisto

ap­

nacionalinį himną jūs kiekvienos

linkos.

pateiki­

eilutės pabaigą susiejate su kitos

m ą ar skausm ą, ir jiem s pasirengti (klasikinis sąlygojim as). M es taip pat išm oks­

pradžia. (Paimkite bet kurią

tam e pakartoti veiksm us, kurie duoda gerus rezultatus, ir vengti tokių

veiksm ų,

eilutę iš vidurio ir pastebėsite,

kurie

išm oks­

kad kur kas sunkiau yra

tam e naujų poelgių (m okym asis stebint). O kalbos dėka išm okstam e dalykų, ku­

prisiminti prieš tai esančią.)

rių niekada nesam e nei patyrę, nei stebėję.

lem ia

blogus

rezultatus

(operantinis

sąlygojim as).

Stebėdam i

kitus

MOKYMOSI REZULTATAI Kaip mes mokomės? 1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra

mokymasis,

ir apibūdinkite dvi

jo formas.

Mokymasis

yra

sąlyginai

kitim as, kurį lem ia būdu

m es

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar pamenate kokį nors atvejį, kai vaikys­ tėje kažką išmokote klasikinio sąlygojimo būdu - galbūt jums iš­

pastovus

organizm o

elgesio

patirtis. Mokydamiesi asociatyviuoju

išm okstam e

susieti du

dirgiklius

(klasikinis

sąlygojim as) arba atsaką ir jo pasekm es (operantinis są­

siskirdavo seilės išgirdus kokį nors garsą ar užuodus virtuvėje gaminamo skanaus maisto kvapą? Ar prisimenate operantinio są­ lygojimo

pavyzdį,

kai

pakartojote

(arba

nusprendėte

nekartoti)

poelgį, nes patiko (arba nepatiko) jo pasekmės? Ar prisimenate,

lygojim as). Mokymasis stebint - tai kitų žm onių patir­

kaip stebėjote kokį nors veiksmą ir vėliau jį pakartojote arba ven­

ties ir pavyzdžių stebėjim as.

gėte pakartoti?

MOKYMASIS

Klasikinis sąlygojimas 2 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra klasikinis sąlygojimas bei biheviorizmas, ir apibūdinkite pagrin­ dines klasikinio sąlygojimo sudedamąsias dalis.

Mintis, jog mokomasi asociacijų dėka sukėlė daug filosofinių diskusijų, tačiau tik XX amžiuje tai buvo patvirtinta keliais žymiausiais psichologijos tyrimais. Daugelis žmonių yra girdėję apie Ivaną Pavlovą (1849-1936). Jo eksperimen­ tai yra tapę klasikiniais, o jo ištirtą reiškinį pagrįstai vadiname klasikiniu sąly­

Klasikinis sąlygojimas

(classical conditioning) toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti dirgiklius.

gojim u.

Neutralus dirgiklis, pranešantis

Pavlovo darbai padėjo pagrindą daugeliui psichologo Johno B. Watsono idė­ jų Ieškodamas mokymąsi pagrindžiančių taisyklių, Watsonas (1913) pradėjo pri­ mygtinai įtikinėti psichologus atsisakyti nuorodų į vidines mintis, jausmus ir pa­ skatas. Psichologija kaip mokslas turėtų tyrinėti, kaip organizmai reaguoja į jų ap­ linkos dirgiklius. „Jos teorijos tikslas - numatyti ir kontroliuoti elgesį. Savistaba (introspekcija) nėra jos svarbiausias metodas". Paprasčiau sakant, psichologija tu­ rėtų būti objektyvus mokslas apie stebim ą elgseną. Šis požiūris, vadinamas bihe­ viorizm u, pirmąją praėjusio šimtmečio pusę darė didelę įtaką Amerikos psicho­ logijai. Watsonas ir Pavlovas nepritarė „mentalistinėms" sąvokoms (tokioms kaip sąmonė) ir abu tikėjo, kad pagrindiniai mokymosi dėsniai vienodi visiems gyvū­ nams - ir šunims, ir žmonėms. Nors dabartiniai mokslininkai paprastai sutinka, kad psichologija turėtų tyrinėti psichikos procesus, jie taip pat pritartų, kad klasi­ kinis sąlygojimas yra pagrindinė mokymosi forma, kuri padeda visiems organiz­ mams prisitaikyti prie aplinkos.

apie nesąlyginį dirgiklį (ND), pradeda formuoti šį dirgiklį numatantį ir jam parengiantį atsaką. Dar žinomas kaip Pavlovo sąlygojimas. Biheviorizmas

(behaviorism) požiūris, kad: a) psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris b) tyrinėja tik išorinį elgesį neatsižvelgiant į nuorodas į psichikos procesus. Dauguma dabartinių tyrimus atliekančių psichologų sutinka su pirmuoju

Pavlovo eksperimentai Visą gyvenimą Pavlovas buvo aistringas tyrinėtojas. Jis atsisakė planų tapti ru­ sų stačiatikių šventiku, kaip jo tėvas, ir, būdamas 33 metų įgijo medicinos moks­ lo laipsnį ir kitus du dešimtmečius paskyrė virškinimo sistemai tyrinėti, o 1904 metais už šį darbą pirmasis Rusijoje gavo Nobelio premiją. Paskutinius tris sa­ vo gyvenimo dešimtmečius žymusis mokslininkas paskyrė mokymosi tyrimams, už kuriuos ir pelnė vietą istorijoje. Naujoji Pavlovo tyrinėjimų kryptis išryškėjo, jam ėmus kūrybiškai aiškinti neplanuotus savo eksperimentų duomenis. Jis ištyrė, kaip šuniui išsiskiria sei­ lės, ir žinojo, kad davus šuniui ėdalo jos būtinai išsiskirs. Jis taip pat nustatė, kad, dirbant su tuo pačiu šunimi pakartotinai, jo seilių išsiskyrimą sukelia su ėdalu susiję dirgikliai - ėdalo vaizdas, dubenėlis, iš kurio jis šeriamas, žmo­ gus, kuris reguliariai paduoda ėdalą, ar net pasigirdę artėjančio žmogaus žings­ niai. Ši „psichinė sekrecija" trukdė tirti virškinimą, ir Pavlovas iš pradžių tai laikė šuns susierzinimu, bet vėliau suprato, kad tai yra nesudėtinga, bet svarbi mokymosi forma. Nuo to laiko Pavlovas ėmė tyrinėti mokymąsi, tikėdamasis, kad tai padės jam geriau suprasti smegenų veiklą. Iš pradžių mokslininkas ir jo pagalbininkai mėgino įsivaizduoti, kas darosi šuns galvoje ir ką jis išgyvena, kai jam, laukiančiam ėdalo, išsiskiria seilės. Dėl to kilo tik beprasmių ginčų Taigi norėdami objektyviau išnagrinėti šį reiškinį,

teiginiu, bet nesutinka su antruoju.

395

396

8 SKYRIUS

Sąlyginis atsakas, SA

jie

(conditioned response, CR) -

rydavo

ėm ėsi

eksperim entuoti.

šunį

Kad

nedideliam e

neveiktų

kam baryje,

galim i

užsegdavo

pašaliniai pasaitėlį

dirgikliai, ir

jie

užda­

pritvirtindavo

įtai­

klasikinio sąlygojimo metu

są, kuriuo

išmoktas atsakas į sąlyginį

ėdalą

dirgiklį.

tikru m om entu įm esdam i į šuns nasrus m ėsos gabaliukų. Tada jie ėm ėsi įvairių

Nesąlyginis atsakas, NA

neutralių dirgiklių derinim o - ko nors, ką šuo galėjo pam atyti arba išgirsti. Jei

(unconditioned response, UR)-

neutralus

rinkdavo

iš gretim o

išsiskyrusias seiles į m atavim o

kam bario: iš pradžių

dirgiklis

nuolat

praneš

apie

prietaisą. Jie galėjo

įstum dam i indą su

gausim ą

ėdalą,

ar

ėdalu, o

šuo

paduoti

paskui tam

susies

du

dirgik­

klasikinio sąlygojimo metu

lius? Jei taip, ar ėdalo laukiančiam šuniui pradės išsiskirti seilės, pateikus neut­

neišmoktas natūraliai atsirandan­

ralų dirgiklį? Paaiškėjo, kad taip ir yra. Prieš pat įm etant ėdalo į šuns nasrus, kad jam

tis atsakas į nesąlyginį dirgiklį, pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas

išsiskirtų

maistui patekus į burną.

ir ėdalą, šuniui vien išgirdus garsą, dar laukiant m ėsos, im davo išsiskirti seilės.

Nesąlyginis dirgiklis, ND (unconditioned stimulus, US) klasikinio sąlygojimo metu dirgiklis, kuris natūraliai, savaime sukelia nesąlygojamą

Tokiu

seilės, Pavlovas įjungdavo

pat

būdu

Pavlovas

garsinį signalą. Kelis kartus suderinus garsą

sukeldavo

šuniui

seilių

išsiskyrim o

reakciją,

naudo­

dam as kitus dirgiklius, pavyzdžiui, švilpuką, šviesą, kojos palietim ą, netgi pieštą apskritim ą. Tai patvirtina ir tyrim ai su žm onėm is. Jay Gottfriedas su kolegom is (2003)

keliem s

jauniem s

alkaniem s

Londono

gyventojam s

parodė

keletą

abst­

rakčių figūrų, o paskui davė uostyti žem ės riešutų sviesto arba vanilės kvapus. Greitai jaunuolių sm egenys pradėjo reaguoti vien į abstrakčių figūrų vaizdą.

atsaką.

Kadangi

seilių

išsiskyrim as

ėdalui

patekus

į

nasrus

yra

neišm oktas,

Pavlo­

vas pavadino jį nesąlyginiu atsaku (NA). Į nasrus patekęs ėdalas autom atiškai. 8.3 PAVEIKSLAS.

nesąlygiškai

Pavlovo klasikinis eksperimentas

vlovas pavadino nesąlyginiu dirgikliu (ND).

Naudojant neutralųjį dir­ giklį - garso signalą - prieš pat nesąlyginį dirgiklį (ND)nasruose esantį ėdalą, neutralusis dirgiklis tampa sąlyginiu dirgikliu (SD). Tada SD sukelia sąlyginį atsaką (SA) - seilių išsiskyrimą.

sukelia

šuns

seilių

išsiskyrim o

refleksą

(8.3

pav.).

Taigi

ėdalą

Išgirdus garsą, seilės išsiskiria todėl, kad šuo išmoko susieti garsą ir ėdalą. Vienam e fleksu"

Pavlovo (Todes,

darbų

1997).

vertim e

Dabar

šis

seilių

išsiskyrim as

išm oktas

atsakas

vadinam as vadinam as

„sąlyginiu sąlyginiu

(SA). Buvęs neutralus garso dirgiklis, kuris sukelia sąlyginį seilių išsiskyrim o

PRIEŠ SĄLYGOJIMĄ

ND (ėdalas nasruose) NA (seilių išsiskyrimas) Nesąlyginis dirgiklis (ND) sukelia nesąlyginį atsaką (NA).

Neutralusis dirgiklis (garsas)

Seilės neišsiskiria

Neutralusis dirgiklis nesukelia jokio atsako.

SĄLYGOJIMO METU

Neutralusis dirgiklis + (garsas)

Pa­

PO SĄLYGOJIMO

ND (ėdalas nasruose) NA (seilių išsiskyrimas)

Nesąlyginis dirgiklis yra pateikiamas tuojau po neutraliojo dirgiklio. Nesąlyginis dirgiklis sukelia nesąlyginį atsaką.

SD (qarsas)

SA (seilės išsiskiria)

Dabar neutralusis dirgiklis sukelia sąlyginį atsaką (SA), taigi tampa sąlyginiu dirgikliu (SD).

re­

atsaku

MOKYMASIS

atsaką,

vadinam as

dirgiklius

bei

sąlyginiu

atsakus,

dirgikliu

prisim inkite,

Kad

(SD).

kad

būtų

sąlyginis

=

lengviau

išm oktas,

atskirti

šiuos

nesąlyginis

o

=

neišm oktas. Gali

padėti

ir

šis

vėliau

atliktas

eksperim entas.

Prieš

pat

tyrinėtojui

papu­

čiant jum s į akis, suskam ba garsas. Pakartojus keletą kartų, jūs m irktelėsite, tik išgirdę garsą. Kas šiam e eksperim ente yra NA, ND, SA ir SD? Jei Pavlovo eksperim entas buvo toks nesudėtingas, tai ką gi jis veikė visus tris dešim tm ečius? Kaip jis ir jo tyrim ų laboratorijos bendradarbiai sugebėjo pa­ rašyti

532

kinio

sąlygojim o

darbus

grindinius

apie

seilių

priežastis

sąlygojim o

ir

išsiskyrim ą

(W indholz,

padarinius.

Savo

pirminį

procesus:

1997)?

tyrim ais

išmokimą,

jie

Jie

tyrinėjo

nustatė

blėsimą,

klasi­

penkis

savaiminį

pa­

atsinau­

jinimą, apibendrinimą ir atskyrimą.

„Eksperimentiniai tyrimai sukuria tvirtą pamatą teisingam ateities psichologijos mokslui"

Pirminis išmokimas 3 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra laiko reikalavimai pirminiam dirgiklio-atsako ryšio išmokimui.

Norint

suprasti

pirm inį

kolegom s teko

tarp

dirgiklio

neutralaus

giklio

pateikim o?

Jie

arba

išm okim ą,

Pavlovui ir jo

Ivanas Pavlovas

pradinį

dirgiklio-atsako

atsakyti į laiko

(garso,

nustatė,

šviesos,

kad

daugum oje

ryšio

klausim ą: kiek

prisilietim o

ar

atvejų

kt.)

laiko

ir

nedaug,

(1927).

išm okim ą, turi praeiti

nesąlyginio

dažniausiai

-

Sąlyginis dirgiklis, SD (conditioned stimulus, CS) -

dir­

klasikinio sąlygojimo metu iš

pu­

pradžių buvęs neutralus dirgiklis,

sė sekundės. Kaip m anote, kas atsitiktų, jei ėdalas (ND) pasirodytų ne po gar­

susiejus jį su nesąlyginiu

sinio signalo (SD), o prieš jį? Ar atsirastų sąlygojim as?

dirgikliu (ND), sukelia sąlyginį

Anaiptol! neutralus ka

Nors

dirgiklis

prielaidą,

padeda vlovo

pasitaiko pradeda

jog

išim čių,

veikti

klasikinis

eksperim entuose

po

dažniausiai

nesąlyginio

atsakas

dirgiklio.

svarbus

biologiniam

galim iem s

geriem s

arba

garsinis

signalas

(SD)

praneša

nepasireiškia,

Šis

sąlygojim as

pasirengti

organizm am s

bet

atradim as

apie

jis

įvykiam s.

Pa­

biologinį

da­

svarbų

lyką - ėdalą (ND). Elniui m iške trakštelėjusi šakelė (SD) praneša apie plėšrū­ ną (ND). Jei geras ar blogas įvykis jau atsitiko, ND tikriausiai nieko svarbaus M ichaelas Dom janas (1992, 1994, 2005) parodė, kaip SD praneša apie svarbų įvykį,

sąlygodam as

seksualinį

japoniškosios

putpelės

patino

susijau­

dinim ą. Tyrėjai, prieš įleisdam i pas jį patelę, įjungdavo raudoną šviesą. Kai apie artėjančią greičiau

patelę

būdavo

im davo

kam pą.

su

Seksualiai

desnis

(Dom jan

reprodukcijos

ja

padeda

padeda

rasti

pranešam a

ir

kiti, Tai

gyvūnam s

m aisto,

raudona

šviesa,

poruotis. Ilgainiui paukštis

sąlygotų

svarbą.

ją: jis

dirgiklių

1998).

veikiam o

Putpelės

iliustruoja

jog

išgyventi ir daugintis

išvengti

pavojų,

pam ėgo

patino

klasikinio

taisyklę, nugalėti

susijaudinęs savo

sperm os

sąlygojim o sąlygojim as

—

reaguojam a

priešus,

surasti

patinas narvo

kiekis

raudonąjį buvo

gebėjim ai turi

daug

savo

di­

parodo funkci­

į signalus, kurie partnerį,

susilaukti

palikuonių (Hollis, 1997). Ir

žm onėm s

m etrinės žadinim o

Pirminis išmokimas (acquisition) pradinis klasikinio sąlygojimo tarpsnis. Tai fazė, kai buvęs dirgiklis susiejamas su nesąlyginiu atsaku ir ilgainiui ima

nebepraneš. biologinį

atsaką.

atitin­

prisitaikym ui:

blogiem s

kai

daiktai,

figūros), susiję dirgikliais

kvapai su

(Bym e,

bei

vaizdai

seksualiniu 1982).

(vienam e

eksperim ente

m alonum u, tam pa

Psichologas

M ichaelas

sąlyginiais Tirrellis

sim ena: „M ano pirm oji m ergina m ėgo svogūnus, tad aš pradėjau sieti svogūnų

-

net lytinio

(1990)

geo­ su­ pri­

kelti sąlyginį atsaką. Operantinio sąlygojimo atveju - pastiprinto atsako stiprėjimas.

397

398

8 SKYRIUS

PRISIMINKITE:

kvapą

NA - nesąlyginis atsakas

davo pagaugais. O, koks tai jausmas!" (Klausimas: Kas čia yra nesąlyginis dir­

ND - nesąlyginis dirgiklis

giklis? Koks sąlyginis atsakas? Žr. 8.4 pav.)

SA - sąlyginis atsakas SD - sąlyginis dirgiklis

su

Net

bučiavimusi.

sąmoningai

tik

nepastebėtos

užuodus

svogūnų

asociacijos

gali

kvapą,

padėti

mano

atsirasti

nugara

nuei­

nuostatoms

(De

Houwer ir kiti, 2001). Tai atrado M ichaelas Olsonas ir Russellas Fazio (2001), taikydami

klasikinį

žaidimo

herojus.

stebinčius nų

kemonų

sąlygojimą

žmonių

Eksperimento

vaizdo

herojai;

spaudžiant PASITIKRINKITE:

Vėliau,

monitorių,

jiems

buvo

mygtuką.

herojai,

buvo

liepta vienas

kurie

parodyta

reaguoti

Dalyviams

kurių

nuostatoms

dalyviams, į

virtinė

vieną

nepastebint, buvo

nuolat

į

mažai

vaidino žodžių,

konkretų

ekrane siejamas

žinomus

apsaugos vaizdų

su

ir

Pokemonų

pasirodydavo

Pokemonų darbuotojus, Pokemo­

herojų

du

teigiamais

kiti

žodžiais

pa­ Po­ bei

vaizdais (pavyzdžiui, „nuostabu" ir karštas karamelinis pyragas su ledais), o kitas

Jei užuodus kepamo pyrago

su

kvapą burnoje prisirenka seilių,

liau

kas šiuo atveju yra ND, SD, SA?

kurie

(Atsakymas 401 puslapyje.)

vimo dalyviai buvo susiformavę intuityvias teigiamas arba neigiamas nuostatas.

neigiamais

žodžiais

bei

paprašyti

įvertinti

visus

buvo

susiję

su

vaizdais

(pavyzdžiui,

Pokemonų

teigiamais

herojus

dirgikliais.

„siaubingas" žm onės

Sąmoningai

ir

tarakonas).

palankiau

vertino

neprisimindami

šio

Vė­ tuos, pora-

Blėsimas ir savaiminis atsinaujinimas Blėsimas

(extinction) -

silpnėjantis sąlyginis atsakas,

4

TIKSLAS.

Apibendrinkite

blėsimo,

savaiminio

atsinaujinimo,

apibendrinimo

ir

atskyrimo

procesus.

kai klasikinio sąlygojimo metu po sąlyginio dirgiklio (SD)

Kas atsitinka, kai nesant ND po sąlygojimo pakartotinai pasirodo SD? Ar ir to­

nebebūna nesąlyginio dirgiklio

liau

(ND) arba kai operantinio

dant

ėdalo

sąlygojimo metu atsakas

mas

vadinamas

nebepastiprinamas.

(garsas) nebepraneša apie numatomą ND (ėdalą).

SD

sukels

SA?

seilių

Pavlovas

šunims

blėsim u

pastebėjo,

išsiskiria -

tai

yra

vis

kad

kartojant

mažiau.

silpnėjantis

Šis

garso

signalą

mažėjantis

atsakas,

kuris

atsiranda,

8.4 PAVEIKSLAS. Netikėtas sąlyginis dirgiklis Svogūnų kvapas paprastai seksualiai nejaudina. Bet jei jis kelis kartus siejasi su aistringu bučiniu, jis gali tapti sąlyginiu dirgikliu ir sukelti seksualinį susijaudinimą.

Nesąlyginis atsakas (seksualinis susijaudinimas)

Nesąlyginis dirgiklis (aistringas bučinys)

Nesąlyginis dirgiklis (aistringas bučinys)

Sąlyginis dirgiklis (svogūno kvapas)

Sąlyginis dirgiklis (svogūno kvapas)

Nesąlyginis atsakas (seksualinis susijaudinimas)

Sąlyginis atsakas (seksualinis susijaudinimas)

ir

seilių

neduo­

išsiskyri­ kai

SD

MOKYMASIS

8.5 PAVEIKSLAS. Pirminio išmokimo, blėsimo

Blėsimas (vien SD)

Pirminis išmokimas (SD + ND)

ir savaiminio atsinaujinimo idealizuotoji kreivė

Savaiminis SA atsinaujinimas

Kylanti kreivė rodo, kad SA greitai stiprėja, kai SD ir ND pakartotinai sugretinami (pirminis išmokimas); paskui, kai veikia tik SD, SA ima nykti (blėsimas), bet po pauzės ir vėl pasirodo (savaiminis atsinaujinimas).

Blėsimas (vien SD)

Laikas

Pavlovas taip pat pastebėjo, kad jei praėjus keliom s valandom s vėl paskleisdavo

garsą, seilės, išgirdus -

atsinaujinim as

po

šį garsą, vėl išsiskirdavo

ram ybės

tarpsnio

vėl

(8.5

atsigavęs

Toks

pav.).

susilpnėjęs

SA

savaim inis -

Pavlovui

Išsiskyręs su savo pirm ąja m eile, Tirrellis taip pat patyrė blėsim ą ir savai­ nebesisiejo

su

sakė, kad, „užuodęs

bučiavim usi

(ND),

svogūnų

nebepradėdavau

kvapą

virpėti.

(spontaneous recovery) nusilpusio sąlyginio atsako atsigavimas po ramybės

piršo m intį, jog blėsim as yra greičiau SA sulaikym as, o ne išnykim as. m inį atsinaujinim ą. Jis

Savaiminis atsinaujinimas

(SD), kuris Tačiau

tarpsnio.

daugiau

retkarčiais

po

ilgesnio laiko vėl atsklidęs svogūnų kvapas pažadina m anyje lyg ir nestiprų ka­ daise patirtą em ocinį atsaką."

Apibendrinimas Pavlovas ir jo m okiniai pastebėjo, kad šuo po sąlygojim o į vienokio tono garsą

Apibendrinimas

šiek tiek reaguoja ir į kitokį toną, kuris niekuom et nebuvo gretinam as su ėdalu.

(generalization) -

Panašiai

šuo,

išm okęs

išskirti

seiles

liečiam as,

jas

išskiria

ir

kasom as

(W ind-

holz, 1989) arba dirginant įvairias jo kūno vietas (8.6 pav.). Polinkis atsakyti į

atsakus ir į kitus dirgiklius, kurie

dirgiklius, panašius į SD, yra vadinam as apibendrinim u. Apibendrinim as tas

bijoti

bei

m otociklus.

rašytojas,

gali

būti

važiuojančių kadaise

svarbus

gatve

autom obilių,

Apibendrinim as patyręs

prisitaikant.

yra

kankinim us,

Pavyzdžiui,

panašiai

toks

reaguoja

autom atiškas,

vis

dar

pašoka

ir

kad iš

vaikas, į

išm oky­

sunkvežim ius

vienas

baim ės,

Argentinos

pam atęs

juo­

dus batus, nes tai buvo pirm as dalykas, kurį jis išvysdavo, kai kankintojai pri­ siartindavo

priėjo

kam eros.

Apibendrinim as

ginant patyrusius sm urtą

ir jo

rodom as

patyrusių

piktas

veidas,

buvo

tiriam as

ir

laboratorijoje,

nepatyrusius vaikus. Kai kom piuterio sm urtą

vaikų

sm egenų

bangų

ly­

ekrane pa­ reakcija

yra

žym iai stipresnė ir ilgiau trunka (Pollack ir kiti, 1998). Dėl

apibendrinim o

dirgikliai,

dalykus, sukelia

tam

tas,

m inkštas

pavyzdžiui,

tikrą

panašūs

pasibjaurėjim ą saldainis,

esti

į

savaim e

arba

polinkis, susidarius sąlyginiam atsakui, sukelti tokius pat

nem alonius

arba

m alonius

m alonum ą. Net m ėgstam as m ais­

nepatrauklus,

jei

jis

yra

negražios

for­

m os - panašus į šuns išm atas (Rozin ir kiti, 1986). Suaugusius žm ones, turin­ čius vaikiškų veido bruožų (apvalų veidą, aukštą kaktą, nedidelį sm akrą, dide-

yra panašūs į sąlyginį dirgiklį.

39 9

400

8 SKYRIUS

Atsakas stipriausias dirginant plotus, esančius arčiausiai šlaunies

les

akis),

mes

suvokiame

esant

vaikiškai

mielus,

patiklius

ir

nuolaidžius

(Berry

ir M cArthur, 1986). Ir vienu, ir kitu atveju žmonių emocinės reakcijos į vieną dirgiklį yra apibendrinamos - taip pat reaguojama ir į kitus panašius dirgiklius.

Atskyrimas 5 TIKSLAS. Aptarkite, kuo svarbus apibendrinimas ir atskyrimas rūšies išlikimui.

Pavlovo šunys išmoko ne tik reaguoti į tam tikrą garso toną, bet ir nereaguoti į kitokius garso tonus. Šis išmoktas gebėjimas skirti sąlyginį dirgiklį (kuris pra­ neša

apie

ND)

nuo

į

jį

panašaus,

tačiau

nereikšmingo

dirgiklio,

yra

atskyri­

m as. Atskyrimas, kaip ir apibendrinimas, padeda gyvūnui išlikti. Dirgiklius, kurie labai

mažai

skirtumus,

skiriasi,

-

kartais

vadinasi,

lydi

gebėti

labai

skirtingi

prisitaikyti.

padariniai.

Susidūrus

su

Gebėti

pitbuliu,

įžvelgti

mūsų

šiuos

širdis

ima

dažniau plakti, o pamačius auksaspalvį retriverį jos ritmas nepakinta. D irg in a m a k ū n o d a lis

8.6 PAVEIKSLAS.

Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas

Apibendrinimas

Pavlovui ir W atsonui niekinant „mentalistines“ sąvokas, tokias kaip sąmonė, ėmė

P ritvirtin ęs la b a i m a žu s

aiškėti,

vib ra to riu s prie įva irių šu n s kū n o vie tų P a vlo va s

kad

jie

pažinimo

sumenkino

procesų

(mąstymo,

suvokimo,

lūkesčių)

ir

biologinių veiksnių reikšmę organizmo gebėjimui mokytis.

p a ro d ė, ka ip vyksta a p ib e n d rin im a s. K a i p o

Pažinimo procesai

są lyg o jim o šu niu i seilė s išsiskird a vo d irg in a n t šla u n į,

6 TIKSLAS. Aptarkite klasikinio sąlygojimo pažinimo procesų svarbą.

jis ė m ė dirg inti kitas vieta s. K uo a rčia u p ra d in ė s

Ankstyvieji

d irgin im o vieto s bū d a vo

bihevioristai

d irgin a m a , tu o stip re snis

supaprastintai

b ū d avo są lyg in is a tsa ka s

tis,

(P a vlov, 1 9 2 7).

kad

manė,

paaiškinti

žiurkės

ir

kad

kaip

šunys

įvairių

psichikos

geba

organizmų

neturinčio

pažinti,

išmoktą

mechanizmo

daugeliui

psichologų

elgseną

galime

veikimą.

M in­

atrodė

nereikalinga.

Dabar taip nebėra. Robertas Rescorla ir Allanas W agneris (1972) įrodinėjo, kad, jeigu du įvykiai atsitinka vienas po kito, gyvūnai išmoksta numatyti sekantį įvykį.

Atskyrimas

Jei prieš elektros smūgį žiurkė visada išgirsta garsą, o kartais ir pamato šviesą,

(discrimination) -

ji ims bijoti garso, o ne šviesos. Nors ir po šviesos visada seka elektros šokas,

klasikinio sąlygojimo atveju

vis dėlto geriau apie jį praneša garsas. Kuo labiau tą ryšį galima numatyti, tuo

gebėjimas sąlyginius dirgiklius

sąlyginis

atskirti nuo panašių dirgiklių,

tikėtina,

kurie nėra nesąlyginiu dirgiklių

kinis

signalai.

rom sieja du bet kokius atsitiktinius dirgiklius".

atsakas kad

bus

sąlygojimas

Šis gojimą

principas ir

holikams

yra

nesąlyginis „nėra

kartais

dirgiklis

suprasti,

pažinimo,

duodama

visada

jie

Gyvūnas

kodėl

alkoholio

kai

(1988)

visai

taikanti

sėkminga.

su

šleikštulį

su

pykinim u. To

kiek

kad

klasi­

norom

neno­

klasikinį

sąly­

Pavyzdžiui,

alko­

sukeliančiais būtų

žinoti,

mano,

organizmas

psichoterapija,

nėra

laukti,

išmoksta

Rescorla

procesas,

dažnai

alkoholį sies

tartum

(ND).

bukaprotiškas

padeda

nepaisanti

klausimas, ar

stipresnis.

vaistais.

galima

Kyla

tikėtis, jei

„Iš esmės visos smegenys

klasikinis sąlygojimas būtų tik dirgiklio ir atsako ryšys. Iš dalies taip yra iš tik­

yra nuojautos mechanizmai."

rųjų

Daniel C. Dennett, Consciousness Explained, 1991 („Sąmonės aiškinimas")

(tuo

įsitikinsime

toliau).

Tačiau

alkoholikai

žino,

kad

jiems

bloga

ne

nuo

alkoholio, bet nuo vaistų. Tas žinojimas dažnai susilpnina ryšį tarp alkoholio ir šleikštulio.

Taigi

net

ir

klasikinio

SD ir ND ryšiu - svarbu ir mąstymas.

sąlygojimo

negalima

paaiškinti

vien

paprastu

M O KYM ASIS

Biologiniai polinkiai

401

Atsakymas į 398 p. pateiktą klausimą:

7 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip biologiniai polinkiai gali paveikti mokymąsi, taikant klasikinį sąly­ gojimą.

Jau

Pyragas (ir jo skonis) yra nesąlyginis dirgiklis (ND).

nuo

Darwino

laikų

daugelis

m okslininkų

m anė, kad

visų

gyvūnų

evoliuci­

Su juo siejamas kvapas -

jos istorija yra bendra, taip pat ir jų sandara bei funkcijos turi bendrų bruožų.

sąlyginis dirgiklis (SD).

Pavlovas

Seilių išsiskyrimas, pajutus

ir

W atsonas,

pavyzdžiui,

m anė,

kad

pagrindiniai

m okym osi

dėsniai

iš

esm ės visų gyvūnų yra panašūs. Tad nesą didelio skirtum o, ar tiriam i balandžiai, ar

žm onės.

susietas

Be

su

to,

bet

atrodė,

kokiu

kad

bet

neutraliu

koks

natūralus

dirgikliu.

atsakas

M okym osi

gali

būti

tyrinėtojas

sąlygiškai

Gregory

Kim ­

ble (1956) teigė, kad „galim a sąlygoti beveik bet kokią elgseną, kurią organiz­ m as pajėgus atlikti, o... tie atsakai gali būti sąlygoti (išm okti) į visus dirgiklius, kuriuos tas organizm as pajėgia suvokti". Praėjus no, kad mo

dvidešim t

„pusė

galim ybės

bihevioristai.

penkeriem s

tūkstančio" nuo

gyvūno

Biologiniai

m etam s,

m okslinių biologijos

kiekvienos

Kim ble

pranešim ų priklauso

rūšies

(1981)

nuolankiai

įrodė, jog labiau,

polinkiai

iš

jis

pripaži­

klydęs. Sąlygoji­

negu

m anė

anksto

ankstyvieji

lem ia,

ką

gyvū­

nas turi išm okti, kad išliktų. Aplinka - dar ne viskas. Vienas

iš

tų,

kurie

m etė

iššūkį

vyraujančiam

požiūriui,

jog

kiekviena

aso­

ciacija gali būti išm okta vienodai gerai, buvo Johnas Garcia. Garcia ir Rober­ tas Koellingas (1966), tirdam i, kaip radiacija veikia bandom uosius gyvūnus, pa­ stebėjo,

kad

žiurkės

ėm ė

vengti

gerti

vandenį

iš

plastikinių

butelių

radiacijos

kam erose. Jiem s parūpo sužinoti, ar šio reiškinio priežastis nebus klasikinis są­ lygojim as.

Ar

negalėjo

žiurkės

plastiku

atsiduodančio

vandens

(SD)

susieti

su

radiacijos (ND) sukeltu šleikštuliu (NA)? Savo skonio arba

spėjim am s ėdalo,

vaistais

patikrinti

pateikdavo sukeldavo

Garcia

tam

tikrą

šleikštulį

laiko, kai gaudavo tam nio

ėdalo.

Tai

griovė

Koellingas

vaizdą

ir

kai: pirm a, netgi kai šleikštulys

ir

arba

vėm im ą

prasidėdavo

duodavo

garsą

žiurkėm s

(SD),

(NA).

Paaiškėjo

praėjus

keliom s

o

tam

paskui

du

tikro

radiacija

įdom ūs

valandom s

daly­ nuo

to

tikro skonio ėdalo, žiurkės vėliau neėsdavo tokio sko­ teiginį,

kad

sąlygojim as

pasiekiam as,

kai

ND

eina

tuoj

pat po SD. Antra,

negaluojančios

žiurkės

pradėjo

bjaurėtis

tam

tikro

skonio

ėdalu,

bet

ne vaizdu ar garsu. Tai prieštaravo bihevioristų teiginiui, kad SD gali būti bet koks suvokiam as dirgiklis. Tačiau tai reikšm inga prisitaikym o atžvilgiu, nes žiur­ kėm s

skonis

pasijusdavo,

yra

lengviausias

paragavusios

būdas

naujo

nustatyti,

ėdalo,

kad

žiurkės

po

ėdalas to

jo

užterštas.

(Jei

blogai

vengdavo.

Štai

kodėl

taip sunku užnuodytu m asalu išnaikinti žiurkes.) Paukščiai, kurie, ieškodam i gro­ bio,

vadovaujasi

(Nicolaus buvo

ir

sąlygoti

kiti,

rega,

biologiškai

1983).

susijaudinti

Ar

yra

pam enate

nuo

linkę tas

raudonos

bjaurėtis japoniškųjų

šviesos,

netinkam o

m aisto

putpelių

patinėlius,

signalizuojančios,

jusli patelė? M ichaelas Dom janas ir jo kolegos (2004) rašo, jog m as yra net spartesnis, stipresnis ir patvaresnis, kai SD tualus"

-

panašus

į

dirgiklius,

susijusius

su

lytine

veikla

kad

vaizdu kurie

pasirodys

toks sąlygoji­

būna „ekologiškai ak­ natūralioje

pavyzdžiui, kai šis dirgiklis yra putpelės patelės galvos iškam ša. Realiam e pa-

aplinkoje,

kvapą yra sąlyginis atsakas (SA).

402

8 SKYRIUS

šaulyje,

kaip

pastebi

Dom janas

(2005),

sąlyginiai

dirgikliai

natūraliai

asocijuo­

jasi su

juos pranašaujančiais nesąlyginiais dirgikliais. Todėl nenuostabu, kad

or­

ganizm ai yra iš anksto nusiteikę išm okti šias asociacijas. Žm onės dalykus

taip

negu

sm arkiai

pat,

atrodo,

kitokius.

susirgote,

toranu,

kuriam e

m uzika,

kurią

yra

Jeigu

tikriausiai

valgėte, ten

jo

girdėjote.

biologiškai

suvalgę

pasirengę

sugedusių

pradėsite lėkštėm is

bjaurėtis ar

Panašiai

geriau

m oliuskų m oliuskų

žm onėm is,

lengviau

su

išm okti

po

skoniu,

kuriais

išm okti

vienokius

keturių tada

bjaurėtis

valandų

bet

ne

res­

buvote,

alkoholiu,

ar

sie­

jant jo skonį su pykinim u, o ne su kažkuo visiškai nevalgom u, pavyzdžiui, elek­ tros šoku. Esam e labiau pasirengę išm okti bijoti gyvačių ir vorų o ne gėlių (Cook

Johnas Garcia

ir kiti, 1986). Tai suprantam a: šie gyviai dažniau m um s padaro žalos negu gėlės.

Garcia buvo Kalifornijos žemės ūkio darbininkų sūnus, todėl vaikystėje mokyklą lankė tik pasibaigus lauko darbų sezonui. Nors į jaunimo kolegiją. įstojo būdamas gerokai per 20, o daktaro disertaciją apsigynė sulaukęs beveik 50-ies, jam buvo įteiktas Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimas „Už nuopelnus mokslui" už originalius novatoriškus sąlygojimo ir mokymosi tyrimus. Be to, Garcia tapo Nacionalinės mokslų akademijos nariu.

Visi šie pavyzdžiai patvirtina Darwino dėsnį, kad per natūraliąją atranką iš­ saugom os tos savybės, kurios padeda išlikti. Gam ta parengia kiekvieną rūšį iš­ m okti tų dalykų, kurie turi lem iam ą reikšm ę išlikim ui. Tas, kuris išm oksta bjau­ rėtis skoniu, dar kartą nevalgys to paties užteršto m aisto, taigi turės didesnę ti­ kim ybę

išlikti

ir

susilaukti

palikuonių.

Iš

tikrųjų

visi

blogi

pojūčiai

-

pykini­

m as, nerim as, skausm as - tarnauja geriem s tikslam s. Kaip ant autom obilio prie­ taisų skydelio užsidegusi lem putė praneša, kad baigiasi kuras, taip ir šie pojūčiai įspėja kūną apie pavojų (Neese, 1991). Vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris (1788-1860) kadaise yra sakęs, jog reikšm ingos

idėjos

pirm iausia

yra

išjuokiam os,

paskui

užsipuolam os

ir

galiausiai

im am os laikyti savaim e suprantam om is. Taip atsitiko ir su Garcia tyrim o rezulta­ tais apie bjaurėj im ąsi tam tikro skonio m aistu. Iš pradžių solidžiausi m okslo žurna­ lai atsisakė skelbti jo darbus. Pasak kai kurių kritikų, tokių duom enų nebuvę įm a­ nom a gauti. Tačiau, kaip dažnai esti m oksle, netikėti Garcia ir Koellingo rezulta­ tai paskatino im tis naujų tyrinėjim ų, kurie ne tik patvirtino jų gautus stulbinam us duom enis, bet ir papildė juos naujais, gautais tyrinėjant kitas rūšis. Vieno tyrim o m etu buvo įrodyta, kad kojotam s ir vilkam s, užėdusiem s avies skerdienos, į kurią pridėta pykinim ą sukeliančių nuodų, dingsta noras ėsti avies m ėsą (Gustavson ir kiti, 1974, 1976). Du vilkai, kurie vėliau buvo uždaryti kartu su avim is, atrodė tarsi jų tiesiog bijotų. Tokie ūkio kai

tyrim ai

kenkėjus. kuriem s

siūlo

Tai

tik

hum aniškus vienas

bandom iesiem s

būdus,

pavyzdys,

gyvūnam s

kaip kai

kontroliuoti psichologinis

buvęs

nem alonus,

plėšrūnus

ir

tyrim as,

pagerino

iš

žem ės pradžių

daugelio

ki­

tų gyvūnų gyvenim ą. Šiuo atveju tyrim as padėjo išgelbėti ir avis nuo kojotų, ir kojotus jaus

nuo

jų

lygotas bim o

perpykusių

nam iniam s

ūkininkų,

gyvuliam s,

bjaurėjim asis

m aistu

kurių

nuslūgo.

gali

Afrikoje, m eškėnus - nuo

noras Vėlesni

sėkm ingai viščiukų, o

juos

išnaikinti,

eksperim entai

atgrasyti

babuinus

nebelikus parodė,

pavo­

kad

są­

nuo

sodų

siau­

kranklius ir varnas —

nuo

gervių

kiaušinių. Kartu išsaugom i ir plėšrūnai, kurie užim a svarbią ekologinę nišą (Gar­ da ir Gustavson, 1997).

„Vieną kartą įkąstasis tam pa

Biologinių

dvigubai baikštesnis." G. F. Northall, Folk-Phrases, 1894

m enų

(tarp

m okym osi jų

-

apribojim ų

biologinio

ir

atradim as

pažintinio)

patvirtina

reikšm ę,

įvairių

siekiant

analizės

suprasti

reiškinį. Patvirtinam as ir svarbus dėsnis: mokymasis leidžia gyvūnams prisitai-

lyg­

m okym osi

MOKYMASIS

kyti

prie

vūnai

juos

supančios

reaguoja

į

tuos

aplinkos.

Prisitaikydam i

dirgiklius,

kurie

403

gy­

praneša

Nesąlyg inis

apie

svarbius įvykius, pavyzdžiui, m aistą arba skausm ą. Gy­

Nesąlyginis

dirgiklis

atsakas

(vaistai)

(pykinimas)

vūnai yra linkę SD sieti su tuojau po jo einančiu ir nu­ m atom u

ND, nes

dažnai

priežastys

iškart

sukelia

pa­ Nesąlyg inis

Sąlyginis dirgiklis

darinius. Prisitaikym u galim a paaiškinti ir kai kurias išim ­

Nesąlyginis

dirgiklis

atsakas

(vaistai)

(pykinimas)

(laukiamasis)

tis, pavyzdžiui, bjaurėjim ąsi tam tikro skonio m aistu. Šiuo atveju priežasties sukelti padariniai nebūtinai tuoj Sąlyginis dirgiklis

Sąlyginis atsakas

(laukiamasis)

(pykinimas)

pat išryškėja - blogas m aistas paprastai sukelia šleikš­ tulį ne iš karto, o po tam tikro laiko. Panašiai ir ser­ gantieji deda

vėžiu,

praėjus

klasikinio

kuriem s

pykinim as

valandai

sąlygojim o

po

bei

vėm im as

chem oterapijos,

pykinim u

reaguoja

prasi­

dažnai

į

dėl

dirgiklius,

susijusius

su

vaistų

gėri­

8.7 PAVEIKSLAS.

m u (8.7 pav.). Po ketvirto ar penkto apsilankym o klinikoje jie su nerim u ir iš­

Vėžiu sergančių žmonių

ankstiniu

pykinimo sąlygojimas

šleikštuliu

reaguoja

į vaizdą, garsą, kvapą

(Hali, 1997). Taigi pakan­

ka grįžti į klinikos laukiam ąjį ir pam atyti slaugytojas, kad pradėtų pykinti (Burish

ir

Carey,

šleikštulį

1986;

Davey,

sukeliančiais

1992).

dirgikliais

(Norm aliom is

sąlygom is

adaptyvus.)

Sąlyginis

yra

toks

bjaurėjim asis

dirgiklis

sukelia

šleikštulį.

Pavlovo palikimas 8 TIKSLAS. Apibendrinkite Pavlovo indėlį į mokymosi supratimą. Tad kas išliko iš Pavlovo idėjų apie sąlygojim ą? Daug kas. Visi šiam e skyriuje m inėti

tyrinėtojai

sutinka,

kad

klasikinis

sąlygojim as

yra

svarbiausia

m okym o­

si rūšis. Turint galvoje tai, ką dabar žinom e apie pažinim o procesus ir biologi­ nius polinkius, Pavlovo idėjos nebuvo tobulos. Tačiau jei m es suprantam e dau­ giau už Pavlovą, tai didele dalim i dėl to, kad juo rem iam ės. Kodėl gi Pavlovo darbai išlieka tokie svarbūs? Jei jis būtų tik išaiškinęs, kad seni šunys gali išm okti naujų įgūdžių, jo eksperim entai seniai jau būtų pam iršti. Argi kam rūpėtų, kad šuo gali išskirti seiles, išgirdęs tam tikrą garsą? Šie dar­ bai pirm iausia reikšm ingi dėl to, kad daugeliui kitų organizm ų - kiekvienai rū­ šiai,

kuri

buvo

(Schwartz,

tikrinta,

1984),

-

t.

y.

klasikiniu

nuo

sliekų

sąlygojim u

iki

žuvų,

galim a

šunų,

suform uoti

beždžionių, daugelį

kitų

žm onių atsa­

„Praktiniai ir teoriniai šio amžiaus psichologijos laimėjimai, kurie

kų į daugybę kitų dirgiklių. Taigi klasikinis sąlygojim as yra vienas iš būdų, ku­

pakeitė psichikos ir elgesio

riuo iš esm ės visi organizm ai m okosi prisitaikyti prie juos supančios aplinkos.

tyrinėjimą taip pat radikaliai kaip

Antra, Pavlovas parodė, kaip galim a objektyviai tirti tokį svarbų vidinį pro­

genetika pakeitė paveldimumo

cesą kaip m okym asis. Jis didžiavosi, kad jo m etodai nesirėm ė jokiais subjekty­

tyrimus, yra objektyvios

viais

analizės - kitaip sakant,

vertinim ais

ar

spėliojim ais,

kas

vyksta

šuns

galvoje.

Seilių

išsiskyrim as

-

tai aiškiai m atom a elgesio apraiška, kurią galim a išm atuoti lašais arba kubiniais

bihevioristinės analizės -

centim etrais.

rezultatas."

Taigi

Pavlovo

sėkm ė

siūlė

m okslinį

m odelį,

kuriuo

galėjo

rem tis

jauna psichologijos disciplina, t. y. atskirti paprastus sudėtingos elgsenos dėm enis ir tyrinėti juos taikant objektyvius laboratorinius būdus.

Psichologas Donaldas Hebbas (1980)

404

8 SKYRIUS

Klasikinio sąlygojimo taikymas 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip klasikinis sąlygojimas gali būti panaudotas žmonių sveikatai bei savijautai gerinti.

dirgiklis? Nesąlyginis atsakas?

Tolesniuose skyriuose, kuriuose rašoma apie motyvaciją, emocijas, psichikos sutrikimus, terapiją ir sveikatą, pamatysime, kaip Pavlovo atrasti klasikinio sąly­ gojimo dėsniai taikomi žmogaus sveikatai ir savijautai gerinti. Keletas pavyzdžių:

Sąlyginis dirgiklis?

•

anksčiau vartojusieji kokainą, vėl susidūrę su dalykais (žmonėmis, vietomis), kurie siejasi su anksčiau patirtais maloniais pojūčiais, dažnai pajunta potraukį. Dėl to narkomanams patariama vengti tų aplinkybių, kurios susijusios su ankstesnio narkotikų vartojimo euforija;

•

alkoholikams taip pat sukeliami išgyvenimai, pakeičiantys jų teigiamus ry­ šius su alkoholiu;

•

klasikiniu sąlygojimu galima paveikti netgi organizmo imuninę sistemą. Pa­ vyzdžiui, vaistas, veikiantis imunines organizmo reakcijas, turi tam tikrą sko­ nį, ir jau vien toks skonis gali sukelti imunines reakcijas.

Kas Watsono ir Rayner eksperimente buvo nesąlyginis

Sąlyginis atsakas? (Atsakymas 406 p.)

Johnas B. Watsonas Watsonas pagarsėjo „faktų nepaisymu", pateikęs savo garsųjį pasiūlymą: „Duokit man tuziną sveikų vaikų, leiskit sukurti jiems atskirą pasaulį, ir aš iš bet kurio atsitiktinai iš jų parinkto vaiko užauginsiu bet kokį specialistą - gydytoją, teisininką, dailininką, prekybininką ir net, žinoma, elgetą ir vagį, nepaisant jų talentų, polinkių, siekių, gabumų, pašaukimo ar protėvių rasės.“

Pavlovo darbai pagrindė Johno Watsono (1913) mintį, kad žmonių emoci­ jos ir elgsena, nepaisant biologinių veiksnių įtakos, esanti sąlygotų atsakų vi­ suma. Vieno tyrimo metu Watsonas ir Rosalie Rayner (1920; Harris, 1979), pa­ rodė, kaip galima sąlygoti konkrečią baimę. Jų tiriamasis buvo vienuolikos mė­ nesių kūdikis, vardu Albertas. Mažasis Albertas, kaip ir dauguma vaikų, bijojo stiprių garsų, bet visai nebijojo baltųjų žiurkių. Watsonas ir Rayner rodydavo vaikui baltąją žiurkę, ir kai jis siekdavo ją paliesti, suduodavo plaktuku per me­ talinį strypą prie pat jo galvos. Septynis kartus tai pakartojus, Albertas, vos iš­ vydęs žiurkę, apsipildavo ašaromis. (Šiais laikais dėl etinių priežasčių toks ty­ rimas sunkiai įsivaizduojamas.) Maža to, po penkių dienų šis sąlyginis vaiko atsakas buvo apibendrintas - Albertui baimę ėmė kelti triušis, šuo ir kailinis paltas, tačiau kitokių, į šiuos nepanašių daiktų, pavyzdžiui, žaislų, jis nebijojo. Mažojo Alberto likimas nežinomas, o Watsonui dėl romano su Rayner teko atsisveikinti su profesoriaus vieta Johno Hopkinso universitete. Jis vedė Ray­ ner ir dirbo psichologu J. W alter Thom pson reklamos agentūroje. Čia jis pa­ naudojo savo žinias apie asociatyvųjį mokymąsi, įgyvendindamas daugelį sėk­ mingų reklamos kampanijų. Pavyzdžiui, jo M axwell H ouse bendrovės kavos re­ klamos dėka „kavos pertraukėlė" tapo amerikiečių įpročiu (Hunt, 1993). Kitiems psichologams nepavyko gauti visiškai tokių pat rezultatų su kitais vaikais, bet Watsono ir Rayner tyrimas su mažuoju Albertu daugeliui psichologų turėjo legendinę svarbą. Kai kam iškilo klausimas, ar visi mes nesame vaikščio­ jančios sąlyginių emocijų saugyklos. Galbūt įmanoma mūsų blogiausias emo­ cijas kontroliuoti taikant blėsimą sukeliančius veiksmus arba sukeliant naujus atsakus į emocijas žadinančius dirgiklius? Vienas gydytojas liepė pacientui, kuris 30 metų vienas bijojo įeiti į liftą, prisiversti ir įeiti į 20 liftų per dieną. Po 10 dienų jo baimė beveik išnyko (Ellis ir Becker, 1982). 17 skyriuje sužinosite, kaip psichologai naudoja elgesio metodikas emociniams sutrikimams šalinti.

MOKYMASIS

405

PAŽVELKIME IS ARČIAU: Trauma kaip klasikinis sąlygojimas ugnies".

Daugiau tuose namuose nebemiegojome. Perdaug bu­

Eksperimentai su šunimis rodo, kad kartais pakanka ir vienintelio

vome išgąsdintos. Iki šiol vakare atsigulusi į lovą šviesos nie­

labai skausmingo dirgiklio, kad gyvūną, vėl susidūrusį su juo,

kuomet neišjungiu - vis prisimenu ir prisimenu juos įeinant.

ištiktų trauma. Tokių eksperimentų su žmonėmis padariniai gali

Buvau nepriklausomas žmogus, ketverius metus gyvenau

Viduramžių

patarlėje

sakoma:

„Nudegęs

vaikas

bijo

būti tragiški. Tai rodo užpultos bei išprievartautos ir dėl to pri­ verstos gyventi baimėje jaunos moters patirtis. Jos baimė (SA) daugiausia yra susijusi su tam tikromis vietomis ir žmonėmis (SD), tačiau ji apibendrinama ir kitų vietų bei žmonių atžvilgiu. Pastebėkite taip pat, kaip jos patirta trauma suardė paprastai malonius ryšius su tokiais dirgikliais kaip namai ir lova. Prieš keturis mėnesius buvau išprievartauta. Vidurnaktį nu­ budau, išgirdusi kažkokius garsus prie miegamojo. Pama­ niau, kad grįžta namo mano draugė, ir pašaukiau ją vardu. Kažkas pamažėl ėmė eiti manęs link, ir tada aš supratau. Aš rėkiau ir gyniausi, bet jie buvo dviese. Vienas laikė mane už

viena arba su kita jauna moterimi, o dabar negaliu net pa­ galvoti, kad galėčiau praleisti naktį viena. Kai pravažiuoju pro mūsų senąjį butą arba kai turiu įeiti į tuščią namą, daužosi širdis, išpila prakaitas. Bijau nepažįstamų žmonių, ypač vyrų, ir kuo jie panašesni į užpuolikus, tuo labiau jų bijau. Mano draugę kamuoja beveikta pati baimė, jai baugu įeiti ir į mūsų naująjį butą. Aš bijau būti tame pačiame mieste, aš bijau, kad to ir vėl neatsitiktų, aš bijau eiti miegoti. Aš labai bijau užmigti. Po 11 metųši moteris, kaip ir daugelis žmonių, patyrusių traumą (Gluhoski ir Wortman, 1996), teigė, kad sąlygota baimė labai sumažėjo:

kojų, o kitas ranka užspaudė burną, prikišo prie gerklės peilį

Baimės dažnis ir stiprumas sumažėjo. Nors vis dar būgštau­

ir pasakė: „Užsičiaupk, kale, arba užmušiu". Niekada nesu

ju dėl savo saugumo, retkarčiais sapnuoju praeities įvykius,

patyrusi tokio siaubo ir bejėgiškumo. Jie abu mane prievar­

bet man svarbiau, kad vėl galiu juoktis, mylėti, pasitikėti ir

tavo, vienas - žiauriai. Paskui jiems beieškant mano kam­

senais, ir naujais draugais. Gyvenimas vėl džiaugsmingas.

baryje pinigų ir brangenybių, parėjo mano draugė. Jie atsi­

Aš išgyvenau.

tempė ją į mano kambarį, išprievartavo ir paliko mus abi pri­ rištas prie mano lovos.

MOKYMOSI REZULTATAI Klasikinis sąlygojimas 2 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra klasikinis sąlygojimas bei bihe­ viorizmas, ir apibūdinkite pagrindines klasikinio sąlygojimo su­ dedamąsias dalis. Klasikinis sąlygojim as - tai toks mokymosi būdas, kai

organizmas išmoksta susieti dirgiklius. Pavlovo dar­ bai klasikinio sąlygojimo srityje padėjo pagrindus bi­ heviorizm ui - požiūriui, kad psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, tiriantis elgesį neatsižvelgiant į psichinius procesus. Pagal klasikinį sąlygojimą, N A yra įvykis, kuris vyksta natūraliai (pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas) reaguojant į tam tikrą dirgiklį. ND yra tai, kas natūraliai ir automatiškai (nesimokant) suke­

lia neišmoktą atsaką (kaip, pavyzdžiui, maistas bur­ noje sukelia seilių išsiskyrimą). SD yra iš pradžių neutralus dirgiklis (pavyzdžiui, skambutis), kuris mo­ kymosi dėka tampa susietas su tam tikru neišmoktu atsaku (seilių išsiskyrimu). SA yra išmoktas atsakas (seilių išsiskyrimas) į iš pradžių neutralų, tačiau da­ bar sąlyginį dirgiklį. 3 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra laiko reikalavimai pirminiam dirgiklio-atsako ryšio išmokimui.

Klasikinis sąlygojimas lengviausiai vyksta tada, kai SD atsiranda prieš pat (idealiu atveju maždaug prieš pusę sekundės) ND, paruošdamas organizmą būsi-

406

8 SKYRIUS

mam įvykiui. Šie duomenys patvirtina požiūrį, kad klasikinis sąlygojimas yra biologiškai adaptyvus.

7

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

kaip

biologiniai

polinkiai

gali

paveikti

m okym ąsi, taikant klasikinį sąlygojim ą. 4

TIKSLAS.

Apibendrinkite

blėsim o,

savaim inio

atsinaujinim o,

api­

bendrinim o ir atskyrim o procesus.

Esant klasikiniam sąlygojimui, blėsim as - tai silpnė­ jantis atsakas, kai SD nebepranešinėja apie busimąjį ND. Savaim inis atsinaujinim as - tai po ramybės tarps­ nio atsiradęs anksčiau išblėsęs atsakas. Apibendrini­ m as - tai polinkis reaguoti į dirgiklius, panašius į SD. Atskyrim as - tai išmoktas gebėjimas atskirti SD nuo kitų neaktualių dirgiklių.

Ankstyvieji bihevioristai manė, jog bet kurį natūralų atsaką galima sąlygoti bet kuriam bet kurio gyvo or­ ganizmo neutraliam dirgikliui. Mokymosi teoretikai atsisakė šios minties. Kiekviena rūšis yra biologiškai pasiruošusi išmokti asociacijų. Pavyzdžiui, žmonės iš­ moksta bijoti vorų ir gyvačių, žiurkės - šleikštaus sko­ nio, susijusio su pykinimu. Visa tai didina išlikimo galimybes. Ne laboratorinėmis sąlygomis SD dažniau­ siai būna natūraliai susijęs su jo pranašaujamu ND. 8

5

TIKSLAS.

Aptarkite

apibendrinim o

ir

atskyrim o

svarbą

TIKSLAS.

Apibendrinkite,

koks

yra

Pavlovo

indėlis

į

m okym osi

rūšies sam pratą.

išlikim ui.

Apibendrinim as (mūsų polinkis reaguoti į dirgiklius,

panašius į SD) yra vertingas rūšies išlikimo požiūriu, nes leidžia išplėsti išmoktą atsaką, taikant jį tam tik­ ros kategorijos dirgikliams, pavyzdžiui, bėgti nuo visų pavojingų žvėrių. Atskyrim as (mūsų išmoktas gebė­ jimas atskirti SD nuo kitų neaktualių dirgiklių) taip pat yra vertingas rūšies išlikimo požiūriu, nes leidžia apriboti išmoktus atsakus, taikant juos tik atitinka­ miems dirgikliams, pavyzdžiui, bėgti nuo liūto, tačiau ne nuo žaismingo kačiuko.

Pavlovas mokė, kad svarbius psichologinius reiškinius galima tyrinėti objektyviai ir kad yra reikšmingų są­ lygojimo principų taikymo sričių, pavyzdžiui, paaiš­ kindamas, kaip tam tikrų baimių yra išmokstama ir kaip jas būtų galima įveikti. Jis taip pat pademonst­ ravo, kad mokymosi principus galima taikyti dauge­ liui rūšių, nors vėlesnieji moksliniai tyrimai truputį patikslino šį teiginį, parodydami, kad daugeliui rūšių gebėjimas pažinti bei biologiniai polinkiai tam tikru mastu riboja asociatyvųjį mokymąsi. 9

6

TIKSLAS.

Aptarkite,

kuo

svarbūs

klasikinio

sąlygojim o

pažini­

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

klasikinis

sąlygojim as

gali

būti

pa­

naudotas žm onių sveikatai bei savijautai gerinti.

m o procesai.

Ankstyvasis bihevioristų optimizmas dėl to, kad mo­ kymosi principus galima apibendrinti, einant nuo vie­ no atsako prie kito ir nuo vienos rūšies prie kitos, lei­ do mums suprasti, jog sąlygojimo principams daro įta­ ką mintys, suvokimai ir lūkesčiai. Esant klasikiniam sąlygojimui, žmonės bei kiti gyvūnai išmoksta, kada reikėtų „tikėtis" ND, o šis ryšio tarp dirgiklio ir atsa­ ko suvokimas gali susilpninti asociacijas.

Atsakymas į klausimą iš 404 p.: Nesąlyginis dirgiklis buvo garsus triukšmas; nesąlyginis atsakas - išgąsčio sukelta baimė; sąlyginis dirgiklis - žiurkė; sąlyginis atsakas - baimė.

Klasikinio sąlygojimo metodai yra taikomi besigydančiųjų nuo alkoholizmo ir piktnaudžiavimo kitais nar­ kotikais programose ir siekiant sąlygoti geresnę reak­ ciją gydant emocinius sutrikimus. Pasirodo, jog kūno imuninė sistema taip pat reaguoja į klasikinį sąlygo­ jimą. PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip jūsų emocijas bei poelgius paveikė klasikinis sąlygojimas?

MOKYMASIS

407

Operantinis sąlygojimas 10 TIKSLAS. Nurodykite dvi pagrindines savybes, skiriančias klasikinį sąlygojim ą nuo operantinio.

Viena yra klasikinio sąlygojimo būdu išmokyti gyvūną išskirti seiles, išgirdus tam tikrą garsą arba vaiką bijoti mašinų gatvėje. Kiekvienu atveju susiejami dir­ gikliai, kurių neįmanoma kontroliuoti. Visai kas kita - išmokyti dramblį vaikščioti ant užpakalinių kojų arba vaiką pasakyti „prašau". Tokią elgseną paaiškina - ir jos moko - kitos rūšies asociatyvusis mokymasis. Veikiami operantinio sąly­ gojim o, tiriamieji susieja elgesį ir jo padarinius. Jie labiau linkę kartoti tą el­ gesį, už kurį yra apdovanojami (pastiprinami ar skatinami) ir mažiau linkę kar­ toti elgesį, už kurį yra baudžiami. Ir klasikinis, ir operantinis sąlygojimas apima pirminį išmokimą, blėsimą, savaiminį atsinaujinimą, apibendrinimą ir atskyrimą. Tačiau jie akivaizdžiai ski­ riasi. Klasikinis sąlygojimas kuria asociacijas tarp dirgiklių (SD ir ND, apie kurį jis praneša). Jis taip pat apima atsakom ąją elgseną - tai yra elgesį, pasireiškiantį automatiškais atsakais į kai kuriuos dirgiklius (pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas, reaguojant į mėsos gabaliukus ir vėliau į garsą). Operantinis sąlygojimas ap­ ima operantinę elgseną, taip vadinamą todėl, kad elgesys operuoja aplinka, kad sukeltų skatinamuosius arba baudžiamuosius dirgiklius. Taigi atskirti kla­ sikinį sąlygojimą nuo operantinio gali padėti toks klausimas: ar organizmas mo­ kosi asociacijų tarp įvykių kurių jis nekontroliuoja (klasikinis sąlygojimas), ar jis mokosi asociacijų tarp savo elgesio ir po jo sekančio įvykio (operantinis są­ lygojimas)?

Operantinis sąlygojimas

(operant conditioning) mokymosi rūšis, kai pastiprina­ mas elgesys tvirtėja, o elgesys, už kurį baudžiama, silpnėja.

Atsakomoji elgsena

(responded behavior) elgesys, pasireiškiantis kaip automatiškas atsakas į kai kuriuos dirgiklius; pasak Skinnerio, tai klasikinio sąlygojimo dėka išmoktas elgesys.

Operantinė elgsena

(operant behavior) elgesys, kuris veikia aplinką, sukeldamas padarinius.

Skinnerio eksperimentai 11

TIKSLAS.

Suform uluokite

Thorndike

rezultato

dėsnį

ir

paaiškinkite

jo

ryšį

su

Skinnerio

ope-

rąntinio sąlygojim o tyrim ais.

B. F. Skinneris (1904-1990) studijavo universitete anglų kalbą ir buvo garsė­ jantis rašytojas, tačiau, ieškodamas naujos veiklos, pradėjo studijuoti psicholo­ giją ir ilgainiui pasidarė vienas įtakingiausių ir prieštaringiausių biheviorizmo atstovų. Skinneris savo darbais išplėtojo paprastą faktą, kurį psichologas Edwardas L. Thorndike (1874-1949) pavadino rezultato dėsniu: atlyginamą elge­ sį linkstama kartoti (8.8 pav.). Išeities tašku laikydamas Thorndike dėsnį, Skin­ neris sukūrė „elgsenos technologiją", kuri atskleidė elgesio kontrolės principus. Šie principai padėjo jam išmokyti balandžius jiems nebūdingų elgesio būdų, pa­ vyzdžiui, vaikščioti darant aštuoneto figūrą, žaisti stalo tenisą, kirsti snapu per judantį ekrane objektą, kad išlaikytų „valdomo sviedinio" kryptį. Žiurkių, o vėliau balandžių tyrinėjimams Skinneris sukūrė operantinę kam e­ rą, gerai žinomą kaip Skinnerio dėžė (8.9 pav.). Dėžėje yra svirtis arba mygtu­ kas, kurį nuspaudęs arba snapu palietęs gyvūnas gauna maisto arba vandens, taip pat prietaisas šioms reakcijoms užrašyti. Operantinio sąlygojimo eksperimen­ tais išsiaiškintos tikslios sąlygos, skatinančios efektyvų ir ilgalaikį išmokimą.

Operantinė kamera

(operant chamber) kamera, dar vadinama Skinnerio dėže, kurioje yra svirtis arba mygtukas, kuriuos spausdamas gyvūnas gali gauti ėdalo arba vandens, ir prietaisas šioms gyvūno reakcijoms registruoti. Naudojama tiriant operantinį sąlygojimą.

408

8 SKYRIUS

240 180 120 60 0 0

5

10

15

20

25

Nuoseklūs bandymai paslaptingoje dėžėje

8.8 PAVEIKSLAS. Katė paslaptingoje dėžėje Thorndike (1898) skatindavo žuvimi kates, kad šios rastų išėjimą iš paslaptingos dėžės (dešinėje), atlikdamos daugybę bandymų. Su kiekvienu bandymu katei sekdavosi vis geriau (kairėje). Tai iliustruoja Thorndike rezultato dėsnį. (Pritaikyta iš Thorndike, 1898.)

Elgesio formavimas 12 TIKSLAS. Apibūdinkite formavimo procedūrą ir paaiškinkite, kaip ji gali padėti geriau supras­ ti, k ą gali skirti gyvūnai ir kūdikiai.

Eksperimentuodamas gis,

pavyzdžiui,

link.

maistas,

Įsivaizduokite,

pradžių

Skinneris

stebite

kreipia

kad

gyvūno

naudojo

jūs

gyvūno

norite

natūralų

form avim ą, natūralų

išmokyti

elgesį

ir

alkaną

juo

t.

y.

elgesį

metodiką,

pageidaujamo

žiurkę

remiatės.

nuspausti

Galite

atly­

kai

elgesio svirtį.

atlyginti

Iš

žiurkei,

numesdami kokį nors kąsnį kiekvienąkart, kai ji priartėja prie svirties. Kai žiurkė ima artintis prie svirties nuolat, jūs galite reikalauti dar labiau prie jos priartėti,

Formavimas

ir už tai atlyginti; paskui dar arčiau, ir galiausiai, kad gautų maisto, ji turi pa­

(shaping) -

liesti

operantinio salygojimo metodika,

akcijas,

kai atlygis kreipia elgseną

piate

trokštamo tikslo link.

sudėtingą elgesį, atlygindami už pageidaujamą elgesį.

svirtį.

Taikydami

kurios

dėmesio

Šiuo

būdu

vis į

šį

labiau

jokias

nuoseklaus

artėjimo

artėja

galutinio

kitas

mokydamas

prie

reakcijas.

Tyrėjai

nekalbančius

būdą,

gyvūnui

pageidaujamo ir

gyvūnus

dresuotojai atskirti

atlyginate elgesio, pamažu

dirgiklius,

ir

už

re­

nekrei­ formuoja psicholo­

gas taip pat gali nustatyti, ką jie suvokia. Ar šuo skiria spalvas? Ar kūdikis skiria garsus? Jei galime suformuoti atsaką taip, kad į vieną dirgiklį reaguojama, o į kitą kurie

nereaguojama, aišku, kad gyvūnai

neabejotinai

jie

geba

suvokia susidaryti

skirtumą. Eksperimentai rodo, jog sąvokas,

skirdami

įvykių

jektų klases. Jei tyrėjas išmoko balandį kirsti snapu pamačius žmogaus veidą.

8.9 PAVEIKSLAS.

Skinnerio dėžė Dėžėje esanti žiurkė spaudžia svirtį, kad gautų maisto. Matavimo prietaisai fiksuoja jos atsakus.

arba

kai ob­

MOKYMASIS

409

bet ne ką nors kitą, vadinasi, balandis gali atpažinti veidus (Hermstein ir Love­ land, 1964). Šiame eksperimente veidas yra skiriam asis dirgiklis. Kaip ir žalias šviesoforo signalas, jis praneša, kad atsakas bus pastiprintas. Išmokyti atskirti gėles, žmones, mašinas, kėdes, balandžiai supranta, kuriai kategorijai priskirti naują objektą (Bhatt ir kiti, 1988; Wasserman, 1993). Dresuojant balandžius netgi pavyksta išmokyti skirti Bacho muziką nuo Stravinskio (Porter ir Neuringer, 1984). Pasak Skinnerio, kasdieniame gyvenime mes taip pat nuolatos atlyginame ir formuojame kitų elgesį, bet dažnai tai darome netyčia. Kartais netgi atlygi­ name už bjaurų elgesį. Pavyzdžiui, tėvus erzina ir glumina Bilio verkšlenimas. Tačiau pažiūrėkime, kaip jie paprastai elgiasi su vaiku: Bilis: Tėvas: Bilis: Tėvas: Bilis: Tėvas:

„Ar gali užrišti m an batus?“ (skaito laikraštį).

„Tėte, negaliu užsirišti batų.“ „Aha, tuojau, m inutėlę.“ „TĖĖTEE, U ŽRIŠK M AN BATU S!“ „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirm iau rišim e?“

Bilis gauna teigiamą pastiprinimą verkšlenti, nes taip jis pasiekia to, ko no­ rėjo - tėvo dėmesio. Tėvo atsakas pastiprinamas neigiamai, nes jis atsikrato bjau­ raus dalyko - Bilio verkimo. Arba palyginkime, kaip pastiprina elgesį kai kurie mokytojai. Ant sienos kabo lentelė su mokinių pavardėmis, ir mokytoja priklijuoja auksines žvaigždutes prie - ardų tų vaikų, kurie už atliktą rašybos užduotį surinko 100 balų Visi vaikai gavo tas pačias užduotis. Kiekvienam aišku, jog kai kurie vaikai, mokslo pir­ mūnai, nesunkiai surinko tuos taškus. Kiti apdovanoti nebuvo. Būtų geriau, jei mokytojai pritaikytų operantinio sąlygojimo principus - apdovanotų visus mo­ kinius už tai, kad jie pamažu tobulėja (nuoseklus artėjimas jų galimybių link). Pastiprinimo rūšys 13

TIKSLAS. Palyginkite

teigiamą

ir

neigiamą

pastiprinimą

bei pateikite

pirminio, sąlyginio, tie-

sioginio ir uždelsto pastiprinimo pavyzdžių.

Žmonės dažnai apie „atlygio" galią kalba gana netiksliai. Skinnerio pastipri­ nimo sąvoka yra tikslesnė - ji reiškia bet kokį įvykį, padažninantį reakcijas, po kurių jis eina. Teigiam u pastiprinimu gali būti materialus atlygis. Juo taip pat gali būti pagyrimas arba dėmesys. Taip pat ir veikla. Pavyzdžiui, galimybė pa­ siskolinti automobilį, suplovus indus, ar pailsėti, mokiusis valandą. Dauguma žmonių mano, kad pastiprinti elgesį galima tik apdovanojimu, ta­ čiau iš tikrųjų bet kas, kas padeda sustiprinti elgesį, yra pastiprinimas. Netgi jei ant studentų rėkiama, rėkimas sustiprina įžeidžiamą elgesį. Pastiprinimas priklauso nuo aplinkybių. Pastiprinimas vienam žmogui (bilietai į roko koncertą), kitam gali nieko nereikšti. Kas yra pastiprinimas vienoje situacijoje (maistas al­ kanam), kitoje situacijoje gali tokiu nebūti.

Pastiprinimo priemonė

(reinforcer)operantinio po

tam

sąlygojimo tikro

elgesio

jį sustiprinantis įvykis.

atveju einantis

410

8 SKYRIUS

8.1 LENTELĖ. Elgesio sustiprinimo būdai

Operantinio sąlygojimo terminas

Teigiamas pastiprinimas

(positive reinforcement) stiprėjantis elgesys, pateikiant teigiamą dirgiklį, pavyzdžiui, maistą. Teigiamo pastiprinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, pateiktas po atsako, jį sustiprina. Neigiamas pastiprinimas

(negative reinforcement) stiprėjantis elgesys, sumažinant ar pašalinant neigiamą dirgiklį, pavyzdžiui, smūgį. Neigiamo pastiprinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, pašalintas po atsako, jį sustiprina. (Pastaba: neigiamas

Aprašymas

Pavyzdžiai

Teigiamas pastiprinimas

Pridėkite pageidaujamą dirgiklį

Apkabinimas; TV žiūrėjimas

Neigiamas pastiprinimas

Atimkite bjaurų dirgiklį

Saugos diržo užsegimas, kad išsijungtų nemalonus garsas

Yra dvi pagrindinės pastiprinimo rūšys (8.1 lentelė ). Vienas pastiprinimas (teigiam as) sustiprina atsaką pateikiant po jo malonius dirgiklius. Alkaniems gyvūnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, daugumai žmonių - dėmesys, pritarimas ir pinigai. Kitas pastiprinimas (neigiam as) sustiprina reakciją, susilp­ nindamas arba visiškai pašalindamas nemalonius (nepageidaujamus) dirgiklius. Išgėrus aspirino, sumažėja galvos skausmas. Cigaretė sumažina rūkaliaus kan­ čias. Paspaudus mygtuką „Snausti", nutyla įkyrus žadintuvas. Visi šie padari­ niai yra neigiamas pastiprinimas. Jie padidina tikimybę, kad elgesys kartosis. Narkomanams neigiamas pastiprinimas, kad bus išvengta abstinencijos kančių, tampa įtikinamu (Baker ir kiti, 2004). Kai kas nors liaujasi ieškoti priekabių arba inkšti, taip pat yra pastiprinimas. (Atkreipkite dėmesį: priešingai populia­ riai nuomonei, neigiamas pastiprinimas nėra bausmė. Jis pašalina bausmę sukeliantį įvykį.) Įsivaizduokime susirūpinusį studentą, kuris, patinginiavęs ir prastai išlaikęs egzaminą, kitam egzaminui rengiasi daug rimčiau. Mokymasis gali būti pastip­ rinamas susilpnėjusiu nerimu (neigiamas pastiprinimas) arba geresniu pažymiu (teigiamas pastiprinimas). Ar teikdamas ką nors teigiama, ar pašalindamas ką nors neigiama, pastiprinimas visuomet elgesį sustiprina.

pastiprinimas nėra bausmė.) Pirminis pastiprinimas

(primary reinforcement) įgimtas pastiprinantis dirgiklis, pavyzdžiui, tas, kuris tenkina biologinius poreikius. Sąlyginis pastiprinimas

(conditioned reinforcement) antrinis pastiprinimas; dirgiklis,

Pirminis ir sąlyginis pastiprinimas. Pirm inis pastiprinim as - alkanam gauti mais­ to arba negauti smūgio - pats savaime sukelia pasitenkinimą. Sąlyginio (arba antrinio) pastiprinim o išmokstama. Jis įgyja savąją galią tik būdamas susijęs su pirminiu pastiprinimu. Jei žiurkė Skinnerio dėžėje išmoksta, jog šviesa pa­ tikimai praneša apie gausimą maistą, žiurkė stengsis įjungti šviesą. Šviesa tam­ pa antriniu pastiprinimu, susijusiu su maistu. Mūsų gyvenime apstu antrinio pa­ stiprinimo — tai pinigai, geri pažymiai, malonus balsas, pagyrimo žodžiai, - kurių kiekvienas buvo susijęs su svarbesniais atlygiais. Antrinis pastiprinimas gero­ kai išplečia mūsų galimybes veikti vieniems kitus.

kuris įgauna pastiprinimo galią, kai susiejamas su pirminiu

Tiesioginis ir uždelstas pastiprinimas. Grįžkime prie formavimo eksperimento, ku­

pastiprinančiu dirgikliu.

rio metu žiurkė turėjo paspausti svirtį. Prieš „pageidaujamai" pasielgdama alkana žiurkė atlieka tam tikrus „nepageidaujamus" veiksmus - drasko, uostinėja, laks­ to. Jei bet kuris iš tų veiksmų atliekamas prieš pat pastiprinimą maistu, to veiks­ mo tikimybė padidėja. Jei žiurkė paspaudžia svirtį, o jūs uždelsiate tą paspaudi­ mą pastiprinti ilgiau negu 30 sekundžių žiurkė neišmoks paspausti svirties. Susi­ daro sąlygos tuo laikotarpiu įvykti ir būti pastiprintiems kitiems veiksmams.

MOKYMASIS

Žmonės išmoksta reaguoti į labai uždelstą pastiprinimą: tai ir apmokėjimas už darbą savaitės pabaigoje, ir pažymys pasibaigus semestrui, laimikis sezono pabaigoje. Iš tikrųjų, kad galėtume sėkmingai veikti, siekdami didesnių ir ilga­ laikių atlygių, privalome išmokti atidėti vėlesniam laikui tiesioginius atlygius. Ketverių metų vaikai, dalyvaudami tyrimuose, rodo gebėjimą atidėti apdova­ nojimą. Pasirinkdami saldainį, jie teikia pirmenybę didesniam apdovanojimui rytoj, negu mažesniam šiandien. Bręsdami tokie vaikai tampa sumanesni ir ge­ riau mokosi (Mischel ir kiti, 1989). Didelis žingsnis brandos ir geresnio gyve­ nimo link - išmokti atidėti atlygį, valdyti postūmius, kad būtų galima pasiekti vertingesnio atlygio (Logue, 1998a,b). Darant žalą sau kartais mažas, bet iš karto gaunamas atlygis (malonumas žiūrėti vėlyvą televizijos laidą) labiau vilioja, negu didelis, bet atidedamas at­ lygis (tinginiavimas kitą dieną). Rūkaliams, alkoholikams ir kitų narkotikų var­ totojams greitas malonumas - dažnai po kelių sekundžių užplūstantis pasiten­ kinimas - reiškia daugiau, negu poveikis sveikatai ateityje (vėžys po 30 metų ar galvos skausmas ryte). Be to, tiesioginis pastiprinimas vyrauja. Prie tokių nar­ kotikų kaip nikotinas ir kokainas, kurie suteikia pastiprinimą iš karto, greičiausiai priprantama (Marlatt, 1991). Panašiai ir daugumai paauglių rizikingo, nesau­ gaus sekso aistringos akimirkos nugali atidėtą saugaus sekso atlygį (Loewenstein ir Furstenberg, 1991). Tiesioginis degalus ryjančių mašinų atlygis šiandien nugali didesnius rytdienos globalinio klimato atšilimo, pakilusio jūrų lygio ir gamtos katastrofų padarinius. Pastiprinimo programos 14 TIKSLAS. Aptarkite nuolatinio ir dalinio (protarpinio) pastiprinimo privalumus bei trūkumus ir nurodykite keturias dalinio pastiprinimo programas.

Iki šiol daugumoje mūsų pavyzdžių aptartas nuolatinis pastiprinim as. Kaskart pastiprinamas tik pasirodęs pageidaujamas atsakas. Tokiomis sąlygomis labai greitai išmokstama. Tačiau kai pastiprinimo nelieka, pavyzdžiui, išjungiamas maisto dozatorius, taip pat labai greitai pasireiškia blėsimas - žiurkė greitai liau­ jasi spausti svirtį. Jei saldainių automatas du kartus iš eilės neišmeta saldainių, mes į jį nebemetame pinigų (tiesa, po kokios savaitės gal ir vėl pamėginsime įvyks savaiminis atsinaujinimas). Iš tikrųjų gyvenime nuolatinis pastiprinimas pasitaiko retai. Nors prekybi­ ninkas iš karto neparduoda visų prekių, o meškeriotojui ne kiekvieną kartą užkimba žuvis, bet jie ir toliau daro tą patį, nes kartais jų pastangos atlygina­ mos. Mokslininkai išnagrinėjo keletą dalinio (arba protarpinio) pastiprinim o programų, kai atsakai kartais pastiprinami, o kartais nepastiprinami (Nevin, 1988). Pradinis mokymasis paprastai esti lėtesnis, kai pastiprinimas dalinis, to­ dėl, kol labai gerai neišmokstama veikti, būtų geriau nuolat pastiprinti. Tačiau dalinis pastiprinimas, labiau negu nuolatinis, didina atsparumą - priešinimąsi blėsimui. Įsivaizduokime balandį, kuris išmoko kirsti snapu per svirtį, kad gau­ tų lesalo. Kai buvo pradėta vis mažiau duoti lesalo, o galiausiai jo būdavo duo­ dama tik retai ir nenustatytu laiku, balandžiai maždaug 150 000 kartų kartojo

Nuolatinis pastiprinimas

(continuous reinforcement) pageidautino atsako pastiprinimas kiekvieną kartą, kai tik jis pasirodo.

Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas (partial [intermittent reinforcement) tik retkarčiais pastiprinamas atsakas; jo rezultatas - lėtesnis pirminis atsako išmokimas, bet jis būna daug atsparesnis blėsimui, negu kai pastiprinama nuolat.

411

412

8 SKYRIUS

Esant operantiniam

tą patį veiksm ą, negaudam i atlygio (Skinner, 1953). Dalinis pastiprinim as žadina

sąlygojimui, pirminis išmokimas

nenykstančią viltį. Nesunku prisim inti ir atitinkam ų pavyzdžių iš žm onių gyvenim o.

yra pastiprinto atsako sustiprini­ mas. Blėsimas įvyksta tada, kai

•

Niujorke

įdiegus

kom piuteriu

valdom us

šviesoforus,

3250

m iesto

šviesofo­

atsakas nustoja buvęs stiprina­

rų

mas. Apibendrinimas vyksta

atsitiktinai,

tada, kai organizmo atsakas

po to, kai jie paspaudžia m ygtuką. Tad ir toliau tebespaudom i m ygtukai, nors

į panašius dirgiklius taip pat

tai daugiausia yra bergždžias dalykas.

yra pastiprinamas.

•

Atskyrimas atsiranda tada, kai

pėstiesiem s

m ygtukų

pėstieji

tapo

gauna

nebereikalingi.

pastiprinim ą

Tačiau

užsidegus

retkarčiais,

„Eikite"

dažniausiai

ženklui

netrukus

Lošim ų autom atai apdovanoja lošėjus atsitiktinai ir nenuspėjam ai, ir šis dali­ nis pastiprinim as juos veikia beveik kaip balandžius: jie nesiliauja m ėginę.

organizmas išmoksta, kad už vienus atsakus bus paskatintas, o už kitus - ne.

•

Čia taip pat gera pam oka tėvam s. Kartais dėl ram ybės ir taikos, pasiduoda­ m i savo vaikų pykčiui, tėvai teikia jiem s dalinius pastiprinim us. Tai pats pa­ veikiausias būdas, kad toks vaiko elgesys pasidarytų pastovus.

Pastoviojo santykio programa (fixed-ratio schedule) operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro jų skaičiaus.

Skinneris

(1961)

ir

jo

bendradarbiai

palygino

keturias

dalinio

pastiprinim o

program as. Vienas sudarė visiškai nekintantį pastiprinim ų eilė, kitas - nenuspėja­ m i pastiprinim ai. Pagal

pastoviojo

atsakų

skaičiaus.

už 30

padarytų

santykio

Kaip

vienetų, taip

elgesys

program as

žm ones,

kurie

gauna

pastiprinam as

vienetinį

po

apm okėjim ą

tam

-

tikro

pavyzdžiui,

ir tiriam uosius gyvūnus galim a pastiprinti už tam

Kintamojo santykio programa

tikrą nustatytą skaičių, tarkim e, už kiekvienus 30, atsakų. Būdinga tai, kad gy­

(variable-ratio schedule) -

vūnas trum pam sustoja tik po pastiprinim o, o paskui ir vėl im a dažnai reaguoti

operantinio sąlygojimo pastiprini­

(8.10 pav.).

mo programa, kai atsakas

Kai

naudojam a

kintam ojo

santykio

program a,

pastiprinam a

po

nenum a­

pastiprinamas po nenumatomo

tom o atsakų skaičiaus. Būtent tai patiria lošėjai ir žvejai - jie gauna nenum aty­

atsakų skaičiaus.

tą pastiprinim ą, todėl jiem s sunku nustoti žaisti ar žvejoti. Kaip ir pastoviojo

8.10 PAVEIKSLAS. Pastoviojo

Dalinio pastiprinimo programos Skinnerio laboratorijoje balandžiams, naudojant keturias pastiprinimo programas, buvo suformuoti tam tikri elgesio tipai. Žmonėms, kaip ir balan­ džiams, pastiprinimai (grafike pažymėti trumpais brūkšne­ liais) susieti su atsakais, sukeldavo daugiau atsakų. Pastiprinimai, susieti su laiko intervalais, sukeldavo mažiau atsakų, negu pastiprinimai, susieti su pastoviuoju arba kintamuoju atsakų santykiais. Naudojant pastoviąsias programas, atsakų būna daugiau, negu naudojant kintamąsias.

Kinta­

santykio

1000

mojo santykio

Pastiprinimas

Pastoviojo

750

intervalo

Dažnos reakcijos artėjant pastiprinimo laikui

Kinta­ mojo

500

intervalo

250

Pastovus reagavimas 0

0

10

20

30

40

50

Laikas (minutėmis)

60

70

80

MOKYMASIS

413

santykio program a, ši taip pat sukelia daug atsakų, nes, daugėjant atsakų, daž­

Pastoviųjų intervalų programa

niau gaunam as pastiprinim as.

(fixed-interval schedule) -

Pastoviųjų laiko

tarpo.

intervalų Žm onės,

būdingas

program ai

artėjant

laikui,

kai

pirm as

pastiprinim as

atnešam as

paštas,

po

vis

tam

dažniau

tikro

operantinio sąlygojimo

tikrina

pastiprinimo programa,

pašto dėžutę, o balandžiai, artėjant num atom am atlygio laikui, im a dažniau snapu kapoti svirtį, sukurdam i banguotą pradžios-pabaigos elgesio vaizdą K intam ųjų įvairių

laiko

intervalų intervalų.

-

program a Kaip

kai

pranešim as

(8.10

pastiprinam as

„Jūs

gavote

pav .).

pirm asis

žinutę"

kai atsakas pastiprinamas tik praėjus nustatytam laikui.

atsakas

galiausiai

po

atlygina

Kintamųjų intervalų programa

už atkaklum ą nuolat tikrinant elektroninį paštą, taip ir kintam ųjų intervalų pro­

(variable-interval schedule) -

gram os

operantinio sąlygojimo

paprastai

skatina

lėtą,

pastovų

reagavim ą.

Tai

suprantam a,

nes

niekas

nežino, kada laukim as baigsis. Gyvūnai

elgiasi

kitaip,

pastiprinimo programa,

tačiau

Skinneris

(1956)

tvirtino,

kad

operantinio

są­

lygojim o pastiprinim o dėsniai yra visuotiniai. Pasak jo, ne taip jau svarbu, koks

kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais.

atsakas, koks pastiprinim as ar kokia rūšis turim a galvoje. Bet kurios pastiprini­ mo

program os

poveikis

esti

visiškai

toks

pat:

„Nesvarbu

-

balandis,

žiurkė

ar

„Žvejyba žavi tuo, kad

beždžionė, - jie elgiasi stulbinam ai panašiai".

tikslas nors ir sunkiai, bet

Bausmė

esam a vilties."

pasiekiam as, kad nuolatos

Škotų rašytojas

15 TIKSLAS. Aptarkite, kuo

skiriasi neigiamos ir teigiamos bausmės bei neigiamas pastiprini­

Johnas Buchanas (1875-1940)

mas, ir išvardykite bausmės kaip elgesio kontroliavimo metodo trūkumus.

Bausm ės

poveikis

yra

priešingas

pastiprinim ui.

Pastiprinim as

elgesį

sustiprina,

Bausmė (punishm ent) -

bausm ė m ažina elgesio tikim ybę. Ji yra padarinys, sumažinantis elgesio, po kurio

elgesio tikimybę mažinantis

ji eina, dažnum ą. Paprastai to pasiekiam a arba pateikiant nepageidaujam us pada­

bet koks po jos einantis įvykis.

rinius, giam os

arba

atim ant

bausm ės

pageidaujam us

gali

sutram dyti

(8.2

lentelė ).

nepageidaujam ą

Neatidėliojam os elgesį.

Gavusi

ir

neišven­

elektros

sm ūgį

po to, kai palietė draudžiam ą objektą, žiurkė, kaip ir vaikas, negavęs skanėsto, nes nepaklausęs išbėgo į gatvę, išm oksta nekartoti šių veiksm ų. Tačiau kai ku­ rios

bausm ės,

išgirdęs

nors

elektrinio

ir

netyčinės,

konservų

būna

dėžučių

gana

veiksm ingos:

atidarytuvo

garsą,

šuo,

liausis

išm okęs

bėgęs,

jei

atbėgti šeim i­

ninkas pradės junginėti prietaisą tam , kad prisiviliotų šunį ir uždarytų jį rūsyje.

iš 409 p.? Koks elgesys šiam e

Robertas Larzelere (1996, 2000, 2004) atkreipia dėm esį į tai, ką rodo žm o­ nių

bausm es

nagrinėjantys

tyrim ai:

didesnė

rizika,

kad

m ušam i

vaikai

resyvesni, juos kam uos depresija ir žem os savivertės jausm as. Ką gi, taip, - su-

8.2 LENTELĖ. Elgesio pakeitimo būdai Bausmės rūšis

Apibūdinimas

Galimi pavyzdžiai

Teigiama bausmė

Suteikti atgrasantį dirgiklį

Mušimas; bauda už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį

Neigiama bausmė

Atimti trokštamą dirgiklį

Kurį laiką neteikti privilegijų (pavyzdžiui, neleisti būti su draugais); atimti vairuotojo pažymėjimą

Ar prisim enate verkšlenantį Bilį

bus

ag­

pavyzdyje buvo teigiam ai pastiprintas, o koks - neigiam ai? (Atsakym as kitam e puslapyje.)

414

8 SKYRIUS

Atsakymas į 414 puslapyje pateiktą klausimą: Bilio verkšlenimas buvo pastiprintas teigiamai, kadangi Bilis gauna tai, ko siekė - tėvo dėmesį. Tėvo atsakas į verkšlenimą (darymas to, ko norėjo Bilis) buvo pastiprintas neigiamai, nes tėvas atsikratė įkyraus Bilio verkšlenimo.

tinka Larzelere: lygiai taip radiologiškai gydyti žmonės dažniau miršta nuo vė­ žio, o gydytus psichoterapija dažniau kamuoja depresija - todėl, kad jie anks­ čiau turėjo bėdų, dėl kurių buvo reikalingas gydymas. Fizines bausmes lydi blo­ gas elgesys, o blogą elgesį lydi fizinės bausmės. Tad kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis? Koreliacija mums nepateikia atsakymo. Larzelere ir Diana Baumrind su bendraautoriais (2002) pastebi: jei susitai­ kai su mintimi, kad sergi vėžiu ar depresija, tada radiologinis gydymas ar psi­ choterapija būna veiksmingesni. Jei dvejų-šešerių metų vaikas mintyse sutin­ ka, kad pasielgė nederamai, vienintelis pliaukštelėjimas per užpakalį taip pat bus veiksmingesnis - ypač jei bus derinamas su įtikinėjimu bei pastiprinimu ir jei bus tik papildoma priemonė, siekiant padidinti švelnesnės drausminamosios taktikos (pavyzdžiui, įtikinėjimo ar laikino draudimo) veiksmingumą. Kaip teigia vaikų auginimo be fizinių bausmių šalininkai, bausmė turi trū­ kumų (Gershoff, 2002; Marshall, 2002). Elgesys, už kurį nubaudžiama, nepa­ mirštamas, jis tik nuslopinamas. Tas laikinas nuslopinimas gali neigiamai pa­ stiprinti tėvus - bausmės vykdytojus. Vaikas keikiasi, tėvas baudžia ir daugiau keiksmų negirdi. Taigi tėvas nusprendžia, kad bausmė padėjo panaikinti blogą įprotį. Taigi nereikia stebėtis, kad tiek daug tėvų Jungtinėse Valstijose taiko fi­ zines bausmes. Daugiau negu 9 iš 10 tėvų prisipažįsta mušę savo vaikus (Kazdin ir Benjet, 2003). Tačiau ar bausmė buvo veiksminga? Jei bausmės galima išvengti, elgesį, už kurį baudžiama, galima vėl pakartoti, kai aplinka saugi, kai bausmė negresia. Vaikas gali paprasčiausiai išmokti atskirti, taigi jis nesikeiks namuose, o keiksis kitur. Vairuotojas, turintis dvi nuobaudas už viršytą greitį, gali įsigyti radiolokatorių detektorių, ir kai radiolokatoriaus, nustatančio greitį, netoliese nėra, toliau sau važinėti dideliu greičiu. Fizinės bausmės gali didinti agresyvumą, kuriuo mėginama įveikti sunku­ mus. Tai padeda suprasti, kodėl tiek daug agresyvių nusikaltėlių ir šiurkščių tė­ vų yra kilę iš tokių pat šeimų (Straus ir Gelles, 1980; Straus ir kiti, 1997). Be to, bausmė gali kelti baimę, o baudžiamas žmogus ją gali susieti ne tik su ne­ pageidaujamu elgesiu, bet ir su bausmę vykdančiu asmeniu arba su veiksmo aplinkybėmis. Taigi vaikas gali pradėti bijoti baudžiančio mokytojo ir nebenorėti eiti į mokyklą. Dar blogiau, kai bausmės nenuspėjamos ir neišvengiamos - ta­ da ir gyvūnams, ir žmonėms gali kilti jausmas, kad jie nekontroliuoja įvykių. Dėl to jie gali pasijusti bejėgiai ir prislėgti. Dėl šių priežasčių daugelyje Euro­ pos šalių mušti vaikus mokyklose ir vaikų priežiūros įstaigose yra draudžiama (Leach, 1993, 1994). Vienuolikoje šalių, tarp jų ir Skandinavijos šalyse, įstaty­ mu uždrausta tėvams mušti vaikus, taip vaikams suteikiant tokią pačią teisinę apsaugą, kaip ir sutuoktiniams (EPOCH, 2000). Neretai bausmė, net nuslopinusi nepageidaujamą elgesį, nenukreipia pagei­ daujamo elgesio link. Bausmė nurodo, kaip nesielgti , pastiprinimas - kaip elg­ tis. Taigi bausmė, derinama su pastiprinimu, paprastai būna veiksmingesnė ne­ gu vien tik bausmė. Šis būdas buvo naudojamas gydyti vaikus, kurie žaloja sa­ ve arba tranko savo galvą į sieną. Juos galima nestipriai bausti (pavyzdžiui.

MOKYMASIS

šliūkštelti vandens į veidą), kai jie save žaloja, tačiau kartu atlyginti jiem s tei­ giam u dėm esingum u ir m aistu, kai jie elgiasi tinkam ai. Šis būdas tinkam as naudo­ ti

ir

klasėje.

M okytojas,

kuris,

įvertinęs

darbą,

užrašo:

„Negerai,

bet

pam ėgink

štai taip", „Taip, teisingai!" - m ažina nepageidaujam ą ir stiprina kitokį elgesį. Nusikalstančių

jaunuolių

tėvai

dažnai

nežino,

kaip

sutvirtinti

pageidautiną

elgesį nerėkiant ir nem ušant (Patterson ir kiti, 1982). Tokių tėvų m okym o pro­ gram os mų

padeda

pereinant

tvarkyk barį,

jiem s prie

kam barį,

ateik

išm okti

teigiam ų arba

dar

„Jei

neparuoši

veiksm ingesni, nam ų

form uluoti

skatinim ų

negausi

vakarieniauti"

tapti

kitaip

jei

užuot

vakarienės!"

Jei

nuožm ių

šaukus:

„Arba „Kai

daugelis

grasinim ų

suform uluojam e

negausi

nuo

pasakyti:

-

susim ąstytum e, juos

darbų,

-

sąlygas,

tuojau

teigiam ai.

autom obilio",

-

grasini­ pat

susi­

susitvarkysi

kam ­

nubausti

Pavyzdžiui,

geriau

sakyti...

gali

vietoj:

(užbaikite

patys). Dažnai psichologų

bausm ė, pasak

Skinnerio, išm oko

labiau

pastiprinim ą,

vertina

o

tik

ne

to, kaip

bausm es.

jos

išvengti. Daugelis

Pastebėkite

žm ones,

ką

nors gerai darančius, ir padrąsinkite juos taip elgtis.

Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas Skinneris

pripažino

egzistuojant

psichikos

procesus

ir

biologinius

elgesio

pa­

m atus. Vis dėlto daugelis psichologų Skinnerį kritikavo už tai, kad savo teori­ joje jų svarbą jis sum enkino.

Pažinimas ir operantinis sąlygojimas 16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip slaptasis (latentinis) išmokimas ir išorinio atpildo poveikis

paro­

do, jog vidinis informacijos apdorojimas yra svarbi mokymosi dalis.

Likus kos

8

dienom s

iki

psichologų

m irties

asociacijos

nuo

leukem ijos,

suvažiavim e,

Skinneris

kad

(1990)

galutinai

kalbėjo

sugriautų

Am eri­

„kognityvinį

m okslą", kurį jis laikė XX a. pradžios introspekcionizm o liekana. Skinneris m irė, priešindam asis sąlygojim o m ą,

vis

stiprėjančiam

supratim ui

lūkesčius.

būtina

įsitikinim ui,

atsižvelgti

į

(Jis

laikė

m intis

ir

taisyklėm s, kaip

ir

kitos

veiklos

rūšys.)

m inų,

jog

rodančių,

Pavyzdžiui,

kai

operantinis

naudojam a

jog

psichologijos

pažinim o

procesus

em ocijas M es

m okym asis

pastoviųjų

veikla, jau gali

intervalų

m okslui -

apim ti

ir

suvoki­

tom s

pačiom s

kai kurių

pažinim o

pastiprinim o

net

m intis,

paklūstančia

pastebėjom e

ir

užuo­

procesus.

program a,

gyvū­

nai, artėjant laikui, kai atsakas bus pastiprintas, im a reaguoti vis dažniau. Gy­ vūnai elgiasi taip, tarsi laukdam i, jog už atsako kartojim ą netrukus bus atlygin­ ta.

(Griežtam

pasakyti,

kad

biheviorizm o tam

šalininkui

tikrom is

sąlygom is

nebūtina

kalbėti

pastiprinus

apie

atsaką

jis

„lūkesčius". pasikartos,

Užtenka kai

pa­

sikartos tos pačios sąlygos.)

Slaptasis stebint

(latentinis) žiurkes

išmokimas.

labirinte.

Duom enų

Tyrinėjančios

apie

labirintą

pažinim o ir

jokio

procesus atlygio

žiurkės yra tarsi žm onės, klaidžiojantys po nepažįstam ą jiem s m iestą. Atrodo,

buvo

gauta

negaunančios

415

416

8 SKYRIUS

Kognityvinis žemėlapis

žiurkės

(cognitive map) -

ir

psichinis aplinkos išplanavimo

labirinto

gale

eksperimentuotojas

vaizdas. Pavyzdžiui,

kaip

tos

žiurkės,

ištyrinėjusios labirintą žiurkės

duodant joms maisto (8.11 pav .).

kognityvinį

tuomet, kai jos ir

Tyrinėdamos

elgiasi taip, tarsi turėtų jo vidinį žemėlapį.

susidaro

yra

pernešamos kurios

žiurkės,

psichinį

žem ėlapį,

per labirintą

padeda

buvo

matyt,

labirinto

vieliniame

maisto,

žiurkės

mokomos

slapta

vaizdą.

išmoksta.

įvyksta

net

krepšyje. Kai vėliau

tuoj

perbėgti

Tai pat

labirintą

Slaptasis

juo

perbėga,

pastiprinant

(latentinis)

-

išm oki­

m as yra toks, kuris išryškėja tik tada, kai yra kokia nors paskata jį parodyti. Vaikai mokosi stebėdami tėvus, o tai, ko išmoko, gali parodyti vėliau, kai pri­

Slaptasis (latentinis) išmokimas

(latent learning) išmokimas, kuris nėra

reikia. su

Išvada:

mokymasis

padariniais. Tai kartu

gais

įrodymais

apie

yra yra

gyvūnų

sudėtingesnis

reiškinys,

ir pažinimas. 10 pažintinius

skyriuje

gebėjimus

negu

atsako

susidursime

sprendžiant

susiejimas su

įspūdin­

problemas

ir

tam

tikrų kalbos aspektų vartojimą.

pastebimas tol, kol nėra paskatos jį parodyti.

Vidinė

motyvacija.

Pripažinus

pažinimo

vaidmenį,

buvo

galima

tiksliau

apibrėž­

ti atlygių

reikšmę: nebūtini apdovanojimai kartais kenkia. Dauguma žmonių

no,

materialūs

ir taip

kad

kiti, 1987). Iš mielas, buvo

apdovanojimai

galime

žadėta

didina

susidomėjimą

tikrųjų, žadėdami žmonėms gauti

Vaikai,

sumaniai išspręstą

kuriems

jiems

eksperimento

tu

žaislu,

troškimas atlikti kokį nors poelgį

atlyginama (Deci ir kiti, 1999; Tang ir Hali, 1995). Atrodo, lyg vaikai galvotu:

be jokio atlygio.

„Jei mane už tai mėgina papirkti, tai šiaip sau to ir neverta daryti."

domėjosi

žaidimu

negu

galvosūkį arba tie,

kuriems

įdomų

ir

me­

(intrinsic motivation) -

mažiau

už

rezultatų.

(Boggiano

darbą, kuris

Vidinė motyvacija

vėliau

dovanų

nelauktų

užduotimi

atlyginti už

ma­

už

žaidimą

žaidimą

su

nebuvo

Perdėti skatinimai gali sumenkinti vidinę m otyvaciją - troškimą veiksmin­ gai pasielgti be jokio atpildo. Vidujai skatinami žmonės dirba ir žaidžia ieško-

32

30

28

26

8.11 PAVEIKSLAS. 24

Niekada nepastiprinant

Slaptasis (latentinis) išmokimas 22

Gyvūnai, kaip ir žmonės, gali mokytis iš patirties, gaudami pastiprinimą arba be jo. Žiurkės, 10 dienų patyrinėjusios labirintą, jo gaie gaudavo atlygį maisto. Jos greitai parody­ davo, kad jau iš anksčiau žino apie labirintą - tuojau pat perbėgdavo jį taip pat gerai (ir netgi geriau), kaip ir tos, kurių bėgimas labirintu būdavo pastiprina­ mas joms padedant maisto. (Iš Tolman ir Honzik,

1930.)

20

18

16

Slaptasis išmokimas, išryškėjęs pradėjus pastiprinimą, 11-ąją dieną

Visuomet pastiprinant

14

12 10 8

6 4

2 0 0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1 0

1 1

1 2

13

1 4

15

Labirinto tyrinėjimo dienos

1 6

1 7

1 8

1 9

2 0

21

22

MOKYMASIS

dami pasitenkinimo, susidomėjimo, saviraiškos ar iššūkių. Išorinė motyvaci­ ja - tai troškimas ką nors padaryti, siekiant gauti išorinį atpildą ar išvengti gre­ siančios bausmės. Motyvacijos tyrinėtojai Edwardas Deci ir Richardas Ryanas (1985, 1992, 2000) teigia: jei jaunimo sporto treneriai ne vien siektų žūtbūti­ nių pergalių, bet stengtųsi skatinti ilgalaikį domėjimąsi, jie turėtų pabrėžti žai­ dimo ir savo galimybių įgyvendinimo teikiamą džiaugsmą. Norėdami pajusti išorinės ir vidinės motyvacijos skirtumą, galite apmąstyti savo dabartinę patirtį. Ar jaučiate spaudimą baigti skaityti šią knygą iki tam tikro laiko? Ar nerimaujate dėl pažymio? Ar laukiate atpildo, kuris priklauso nuo jūsų mokymosi rezultatų? Jei taip, vadinasi esate išoriškai motyvuoti. (Šitaip iš dalies turėtų jaustis visi studentai.) O gal jums ši medžiaga yra dar ir įdomi? Gal mo­ kydamiesi pasijuntate protingesni? Jei pažymys nesvarbu, tai gal tiesiog esate gana smalsūs, kad norėtumėte išmokti medžiagą be jokio atlygio? Jei taip, jūsų pastangas kursto ir vidinė motyvacija. Žmogaus interesai dažnai išlieka tada, kai atpildas nenaudojamas nei papirkti, nei valdyti, o tik duoti signalą, kad darbas padarytas gerai. Tokio paskatinimo pavyzdys - „Didžiausią pažangą padariusio žaidėjo" prizas (Boggiano ir kiti, 1985). Jei, padarius gerą darbą, atpildas sustiprins jūsų kompetencijos pojūtį, užduoties teikiamas džiaugsmas gali padidėti. Teisingai dalijami paskatinimai gali didinti darbingumą bei kūrybingumą (Eisenberger ir Rhoades, 2001; Henderlong ir Lepper, 2002). Tada išorinis atpildas (pavyzdžiui, didelė stipendija, priėmimas į universitetą ir darbas, kurį galima gauti baigus gerais pažymiais) būna dažnas ir ilgalaikis.

417

Išorinė motyvacija

(extrinsic motivation) troškimas atlikti kokį nors poelgį, siekiant gauti pažadėtą atlygį ar išvengti bausmės.

Biologiniai polinkiai 17 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip biologiniai polinkiai riboja operantinio sąlygojimo galimybes.

Gyvūno ir klasikinio sąlygojimo, ir operantinio sąlygojimo galimybes riboja jo prigimtiniai polinkiai. Pastiprindami maistu, jūs galite nesunkiai išmokyti žiur­ kėną rausti žemę arba atsistoti ant užpakalinių kojų, nes jis šiuos veiksmus at­ lieka natūraliai, ieškodamas maisto. Tačiau gerokai sunkiau, pastiprinant mais­ tu, formuoti tokį žiurkėno elgesį, kuris natūraliai nėra susijęs su maistu arba alkiu, pavyzdžiui, prausti snukutį (Shettleworth, 1973). Panašiai ir balandžiai lengvai išmoksta suplasnoti sparnais, kad išvengtų smūgio, ir kirsti snapu, kad gautų maisto, nes jie paprastai skraido plasnodami sparnais ir lesa snapu. Ta­ čiau jiems sunku išmokti kirsti snapu, kad išvengtų smūgio arba plasnoti, kad gautų maisto (Foree ir LoLordo, 1973). Biologiniai ribojimai padeda gyvūnams išmokti tokių veiksmų, kurie natūraliai padeda prisitaikyti. Buvę Skinnerio bendradarbiai Kelleris Brelandas ir Mariana Breland (1961) turėjo atsižvelgti į biologinius polinkius, dresuodami operantinio sąlygojimo pro­ cedūromis gyvūnus cirkui, TV laidoms, filmams. Brelandai iš pradžių manė, kad operantiniai principai tiks beveik visoms reakcijoms, kurias tik gyvūnai gali atlikti. Tačiau išdresavę 38 skirtingų rūšių 6000 gyvūnų, pradedant viščiukais, baigiant banginiais, jie priėjo prie išvados, kad biologiniai polinkiai yra daug

„Niekada nem okykite kiaulės dainuoti: tik eikvosite savo laiką ir nervinsite kiaulę,“ M ark Twain (1835-1910)

418

8

S K Y R IU S

svarbesni

negu

„dolerius"

į

buvo

m anyta.

kiaulių

banką.

Kartą

jie

Tačiau,

išm okė

išm okusios

kiaules šių

nešti

didelius

veiksm ų,

jos

vėl

m edinius pradėdavo

elgtis natūraliai. Jos paleisdavo pinigą, savo šnipu jį pastum davo, kaip daro vi­ sos kiaulės, vėl jį pakeldavo ir vėl viską kartodavo iš pradžių, - tuo sulaikyda­ m os

pastiprinim ą

m aistu.

Kaip

rodo

šis

„pasidavim as

instinktam s",

klysti

pra­

dedam a, kai gyvūnai grįžta prie savo biologiškai sąlygotos elgsenos.

Skinnerio palikimas 18 TIKSLAS. Apibūdinkite prieštaravimus dėl Skinnerio požiūrio į žmonių elgesį.

B.

F.

Skinneris

buvo

vienas

Prim ygtinai

tvirtindam as,

m intys

jausm ai, ir

bei

kontroliuoti, šų.

Pasak

turėtum e

rem iantis

kad

prieštaringiausių

elgesį

ragindam as operantinio

Skinnerio, m ažiau

iš

norėdam i

rūpintis jų

form uoja žm onių

a.

išoriniai

elgseną

sąlygojim o

padėti

XX

veiksniai,

žm onėm s

intelektualų.

o

ne

m okykloje, darbe

principais,

laisvės ir orum o

pabaigos

arba

jis

įsigijo

juos

vidinės

bei nam ie daug

veiksm ingai

prie­ valdyti,

iliuzijom is. Pripažindam i, kad

el­

gesį lem ia jo padariniai, turėtum e skirstyti atlygius taip, kad jie skatintų labiausiai pageidaujam ą elgesį. Skinnerio ir nių

kurio

veiksm ai

elgesį

žm onėm s nam ie,

kritikai

ir

taip

gera,

prieštaravo:

kontroliuojam i, kontroliuoja

negalim a

m okykloje,

žm ogus,

asm ens

nužm oginam as.

išorinės

valdyti

kalėjim e

jei priim tina m anyti, kad

kurio

Skinneris

pastiprinim o

šios

kontrolės?

paplitusias

į

nepripažįstam a

tai

priem onės,

Argi

bausm es

m us suform avo

laisvė

atsako:

tad

nebūtų

pakeistum e

žm o­

argi,

norint

žm oniškiau,

jei

pastiprinim u?

O

m ūsų gyvenim o istorija, tai ši m intis

teikia ir viltį, kad galim e form uoti savąją ateitį.

Operantinio sąlygojimo taikymas 19

TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip

operantinio

sąlygojimo

principai taikomi mokykloje, sporte, dar­

be ir namuose.

Kituose

skyriuose

principus, bėjim ų. B. F. Skinneris „K a rta is m a n ę s k la u s ia : „A r a p ie sa ve g a lv o ja te ta ip p a t, k a ip ir a p ie o rg a n iz m u s , k u riu o s tir ia te ? " M a n o a tsa k ym a s - ta ip . K ie k ž in a u , m a n o e lg e s ys y ra n e d a u g ia u , n e g u m a n o g e n e tin io in d ė li o , m a n o a s m e n in ė s is to ri jo s ir e sa m o s s itu a c ijo s re z u lta ta s" (1 9 8 3 ).

padėdam i Pastiprinim u

sužinosim e,

kaip

žm onėm s

valdyti

parem ti

poveikio

psichologai aukštą

taiko

kraujospūdį

būdai

taip

pat

operantinio ar

įgyti

taikom i

sąlygojim o

socialinių

m okyklose,

ge­ ver­

sle ir kasdieniam e gyvenim e (Flora, 2004).

Mokykla. Prieš kelis dešim tm ečius Skinneris ir kiti skatino naudoti „m okym e m ašinas" delsiant turėję

bei

vadovėlius,

pastiprintų padaryti

už

kurie

teisingus

perversm ą

form uotų atsakym us.

švietim e

ir

m okym ąsi Ši

išlaisvinti

įranga

m ažais bei

m okytojus,

žingsneliais vadovėliai, kad

šie

ir

pasak galėtų

ne­ jų. su­

telkti visą dėm esį į specialiuosius m okinių poreikius. Kad

geriau

suprastum ėte

Skinnerio

idėją, įsivaizduokite

du

m atem atikos m o­

kytojus. M okytojas A, atėjęs į klasę, kurioje yra skirtingai besim okančių m oks-

MOKYMASIS

leivių,

visą

klasę

m oko

vienodai.

M okytojas

žino,

kad

kai

kurie

m okiniai

jau

supranta jo aiškinam as sąvokas, o kiti yra sutrikę, nes nesugeba nieko suprasti. Ar gali m okytojas padėti kiekvienam , kai tiek

daug

skirtingų vaikų? Gabesnie­

ji vaikai neužkliūva, o silpnesnieji dar kartą patiria nesėkm ę. M okytojas B, dirb­ dam as su panašia klase, dėsto m edžiagą pagal kiekvieno m okinio m okym osi grei­ tį ir teikia skubų grįžtam ąjį ryšį su teigiam u pastiprinim u ir lėtesniem s, ir nuo­ vokesniem s

m okiniam s.

Ar

neatrodo

m okytojo

B

individualizuotas

m okym as

netikroviškas? Num atytas perversm as taip ir neįvyko, tačiau į savo gyvenim o pabaigą Skin­ neris

(1986,

m okym ui

1988,

reikia

1989)

dviejų

buvo

dalykų,

įsitikinęs, -

sakė

kad

jis.

tas

-

idealas

pasiekiam as.

M okiniam s

iškart

„Geram

reikia

pasakyti,

ar tai, ką jie padaro, yra teisinga ar klaidinga, o tuos, kurie daro teisingai, rei­ kia nukreipti žengti tolesnį žingsnį." Viltis buvo kom piuteriai. Jie turėjo tai pa­ daryti

ir

išlaisvinti

m okytojus

ypatingiem s

tik

žm ogaus

atliekam iem s

Skaitant ir sprendžiant m atem atikos uždavinius, m okytoju B piuteris:

aktyviai

įtraukti

m okinius

į

darbą, paskirstyti

darbam s.

galėtų pabūti kom ­

jiem s

m edžiagą

pagal

jų

m okym osi greitį, patikrinti juos, kad būtų galim a aptikti supratim o spragas, pa­ teikti

skubų

grįžtam ąjį

ryšį

ir

nepriekaištingai

visa

tai

registruoti

prižiūrinčiam

m okytojui.

Sportas. Pastiprinim o

principai

taip

pat

gali

pagerinti

sporto

rezultatus.

Ir

vėl

svarbiausia yra suform uoti elgesį, iš pradžių pastiprinant nedidelę sėkm ę, o vė­ liau

palaipsniui

didinant

iššūkį. Thom as

Sim ekas

ir

Richardas

O’Brienas

(1981,

1988) šiuos principus taikė m okydam i žaisti golfą ir beisbolą, pradėdam i leng­ vai

pastiprinam ais

atsakais.

Besim okantieji

žaisti

golfą

iš

pradžių

išm oksta

va­

ryti kam uoliuką trum pu atstum u. Įgiję m eistriškum o, jie traukiasi vis toliau. Pa­ našiai ir beisbolo naujokai atm ušėjai pradeda tik pusiau užsim odam i ir m uša iš 10

pėdų

tojų

(m aždaug

pasitikėjim as

3,3

m)

sėkm e

m etam ą

išauga

didesnį beisbolo

ir

kiekvienam e

kam uoliuką. Kai sm ūgiuo-

lygyje

jie

įgyja

m eistriškum o,

m etikas palaipsniui traukiasi atgal - iki 15, vėliau 22, 30 ir 40,5 pėdų - kol galiausiai pradeda žaisti standartinį beisbolą. Palyginti su vaikais, m okom ais žais­ ti

beisbolą

tradiciniais

m etodais,

m okytieji

šiuo

bihevioristiniu

m etodu

ir

per

testus, ir per varžybas dem onstruoja didesnę įgūdžių pažangą.

Darbas. M anydam i, kad pastiprinim as daro įtaką darbo našum ui, verslo vadybi­ ninkai savo už

dažnai

naudoja

darbuotojais padidėjusį

darbo

bendradarbiavim o

psichologinius

pelnu

ir

padaro

našum ą

dvasia

tyrim us.

juos

atlyginam a,

(Deutsch,

Daugelis

bendrovės dažnai

1991).

bendrovių

akcininkais.

stiprėja

Paskatinim as

jų už

Jei

dalijasi

m otyvacija, gerai

su

darbuotojam s m oralė,

padarytą

dar­

bą didina našum ą, ypač tuom et, kai aišku, kas turi būti padaryta ir kad tai įma­ noma

padaryti.

m iglotai

Patarim as

nusakom us

vadovam s:

nuopelnus.

reikia

Taktiška

apm audi ir skatina dirbti (Baron, 1988).

ir

atlyginti

už

konkreti

kritika

konkretų taip

elgesį, pat

o

ne

m ažiausiai

419

420

8 SKYRIUS

Protinga rašydavo 1982). kad

pastiprinti

darbuotojam s Tačiau

virstų

čiausiai gerai

nedelsiant

Legendinė

IBM

čekius

laim ėjim us

darbo

apdovanojim ai

nepasitenkinim o

pagirti

atliktą

už

žm ones

už

projektą.

nebūtinai

šaltiniu gerą

Skinneris

turi

jų

Thom as

vietoje

būti

arba „Ar

kaip

nors

gyvenim as

W atsonas

(Peters

m aterialūs

negaunantiesiem s.

darbą sakė:

figūra

ir

arba

iš­

W aterm an,

tokie

dideli,

Vadovui

tiktų

papras­

išradingai

raštu

įvertinti

nepasidarytų

gerokai

tur­

tingesnis, jei kasdien veiksm ingiau būtų skatinam as našus darbas?"

Namai. Daugelis ną,

leidžiant

žm ones, ka

ekonom istų

pinigus,

valdo

nuom ojančius

butus

savininkas, ir

susilaukiantys

gijos

suvartoja

atpildo

m aždaug

dietos",

už

pat

veiklos

laikosi

požiūrio,

jog

padariniai

(išlaidos

ir

kur

panašiuose

20

taip

psichologų

nam uose,

gyvenančius

(taigi

„energijos

ir tos

energijos

proc. padeda

už

sueikvotą

nam uose, kur taupym ą),

m ažiau.

grįžtam asis

elektros patys

m atyti,

Energijos

žm onių nauda).

energiją

m oka

jog

už

m o­

energiją

pastarieji

vartotojam s,

ryšys,

elgse­

Lyginant

rodantis,

ener­

kurie

kiek

laikosi

dabar

jie

suvartoja energijos ir kiek jos suvartodavo anksčiau (Darley ir kiti, 1979). Na­ m ie, kaip ir visur kitur, elgesį ypač veikia tiesioginiai padariniai. Yra apytikrė ekonomikos taisyklė: už tai, ką apmokestiname, dažniausiai gauname mažiau; už tai, ką subsidijuojame, dažniausiai gauname daugiau. Šiuo metu apmokestiname darbą ir subsidijuojame gamtinių išteklių eikvojimą - ir tokia politika prisidėjo prie didelio nedarbo bei gamtinių išteklių išeikvojimo. O jei sumažintume mokesčius už darbą ir tuo pat metu juos padidintume už iškastinio kuro deginimą?

Tėvai taip pat gali pasinaudoti operantinio sąlygojim o teikiam ais pranašum ais. M ichelle

W ierson

na,

tėvai,

jog

ožiavim uisi,

ir

Rexas

sakydam i,

pastiprina

Forehandas

„Eik

tokį

gulti",

elgesį.

(1994), -

o

tiriantys

vėliau

Galiausiai

tėvų

nusileisdam i

netekę

kantrybės

m okym ą,

prim e­

protestam s jie

gali

arba

pradėti

ant vaiko šaukti ar grūm oti, ir tada išsigandusio vaiko klusnum as pastiprins tė­ vų piktą elgesį. Laikui bėgant, atsiras destruktyvūs santykiai tarp tėvų ir vaikų. W ierson ir Forehandas siūlo šiuos patarim us tokiam ciklui suardyti: •

Skirkite vaikam s dėm esio

ir kitaip pastiprinkite, kai jie elgiasi gerai. Nu­

m atykite konkretų poelgį, skatinkite jį ir stebėkite, kaip šis poelgis dažnėja. •

Nekreipkite

dėm esio

į

verkšlenim ą.

Jei

anksčiau

verkšlenim as

atkreipdavo

dėm esį, vaikas gali kurį laiką verkšlenti labiau, jei į jį nekreipsite dėm esio. Laikui bėgant, jei jis nebus pastiprinam as, verkšlenim as liausis. •

Kai vaikai blogai elgiasi arba neklauso, nešaukite ant jų. Tiesiog paaiškin­ kite, kad jie blogai elgiasi, ir paskelbkite pertraukėlę - kuriam laikui atim kite iš jų bet kokį pastiprinim ą. Galiausiai

geidaujam ą

operantinį elgesį

bei

sąlygojim ą šalinant

galim a

nenorim ą.

prisitaikyti Savo

ir

elgesiui

sau,

pastiprinant

kontroliuoti

pa­

psicholo­

gai siūlo šiuos būdus, atliekam us žingsnis po žingsnio: 1.

Išsikelkite

tikslą

(pavyzdžiui,

m esti

rūkyti,

m ažiau

valgyti,

daugiau

arba m ankštintis), įvardykite jį dydžiu, kurį galim a išm atuoti, ir visiem s apie

m okytis

M O KYM ASIS

tai praneškite. Sakykim e, nusprendėte kasdien m okytis valanda ilgiau. Pa­ sakykite apie tai draugam s. 2.

Kontroliuokite, kiek laiko skiriate tam , ką norėtum ėte tobulinti. Galite užsi­ rašyti savo

dabartinį m okym osi laiką, pasižym ėdam i, kokiom s sąlygom s esant

m okotės, o kada nesim okote. (Kai aš pradėjau rašyti vadovėlius ir skaičiuoti savo laiką, nustebau pam atęs, kiek daug laiko praleidžiu veltui.) Pastiprinkite

3.

leiskite tada,

sau

kai

pageidautiną užkąsti

tam

tikrą

elgesį.

Norėdam i

(arba

užsiim ti

laiką

pasim okėte.

kokia

pailginti

nors

kita

Susitarkite

savo

m okym osi

m alonia

veikla),

su

draugais,

kad

laiką, bet

tik

savaitgalį

praleisite su jais - bet tik tada, jei pasieksite savaitės m okym osi tikslą.

4. Pam ažu mažinkite paskatinimus, kai naujoji elgsena pasidarys labiau įprasta.

Klasikinio ir operantinio sąlygojimo palyginimas 20

TIKSLAS.

Nurodykite,

kokie

yra

pagrindiniai

klasikinio

ir

operantinio

sąlygojimo

panašumai

bei skirtumai.

Ir

klasikinis,

apim ančios

ir

operantinis

pirm inį

sąlygojim as

išm okim ą,

blėsim ą,

yra

asociatyviojo

savaim inį

m okym osi

atsinaujinim ą,

form os,

apibendrinim ą

ir atskyrim ą. Panašum ai yra pakankam i, kad kai kurie m okslininkai keltų klau­ sim ą,

ar

vienas

dirgiklio

-

atsako

m okym osi

procesas

negalėtųjų

abiejų

paaiš­

kinti (Donahoe ir Vegas, 2004). Procedūrinis skirtum as yra toks: klasikinio (Pa­ vlovo)

sąlygojim o

kontroliuoja, sąlygojim o aplinką, šių

dėka

organizm as

ir

autom atiškai

dėka

organizm as

sukeldam i

poelgių

teikiančius

pasekm ėm is.

į

susieja

juos

savo

skirtingus

reaguoja

operantinius

atpildą

Pažintiniai

arba

poelgius

baudžiančius

procesai

ir klasikiniam , ir operantiniam sąlygojim ui (žr. 8.3

dirgiklius,

(atsakom oji

ir

-

kurių

elgsena). tuos,

kurie

dirgiklius

biologiniai

jis

ne­

Operantinio -

polinkiai

veikia

jo

susieja

su

daro

įtaką

le n te lę ).

8.3 LENTELĖ. Klasikinio ir operantinio sąlygojimo palyginimas

Klasikinis sąlygojimas

Operantinis sąlygojimas

Atsakas

Nesąmoningas, refleksinis

Laisvas, operuoja aplinką

Pirminis išmokimas

Susiejami įvykiai; sąlyginis dirgiklis praneša apie nesąlyginį dirgiklį

Atsakas siejamas su po jo einančiu padariniu (pastiprinamuoju arba baudžiamuoju)

Blėsimas

SA silpnėja, kai SD pakartotinai pateikiamas vienas

Reakcija silpnėja kai nutrūksta pastiprinimas

Pažinimo procesai

Pradedama laukti, kad SD praneš apie artėjantį ND

Pradedama laukti, kad atsakas bus pastiprintas arba už jį bus baudžiama; taip pat išryškėja slaptasis išmokimas

Biologiniai polinkiai

Nuo įgimtų polinkių priklauso, kurie dirgikliai ir atsakai gali būti lengvai siejami

Gyvūnai geriausiai išmoksta to elgesio, kuris panašus į jų natūralų elgesį; nenatūralus elgesys instinktyviai grįžta prie natūralaus

421

422

8 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATA Operantinis sąlygojimas 10 TIKSLAS. Nurodykite dvi pagrindines savybes, skiriančias kla­ sikinį sąlygojimą nuo operantinio.

Esant klasikiniam sąlygojim ui , organizmas kuria aso­ ciacijas tarp poelgių, kurių jis nekontroliuoja; ši są­ lygojimo forma apima atsakom ąją elgseną (automa­ tinį atsaką į tam tikrus dirgiklius). Esant operantiniam sąlygojim ui , organizmas išmoksta savo elgseną susieti su jos padariniais; ši sąlygojimo forma apima operan­ tinę elgseną (elgseną, kuri operuoja aplinka, sukel­ dama pasekmes). 11 TIKSLAS. Suformuluokite Thorndike rezultato dėsnį ir paaiškinkite jo ryšį su Skinnerio operantinio sąlygojimo tyrimais.

Thorndike rezultato dėsnis teigia, jog atlyginamas el­

gesys yra linkęs kartotis. Laikydamas šį dėsnį išeities tašku, Skinneris savo gyvenimą paskyrė mokymosi pasitelkiant operantinį sąlygojimą principų bei sąly­ gų tyrimui. 12 TIKSLAS. Apibūdinkite formavimo procedūrą ir paaiškinkite, kaip ji gali padėti geriau suprasti, ką gali skirti gyvūnai ir kūdi­ kiai.

Formuodami mes naudojame pastiprinimą, kad nu­ kreiptume žmogaus ar gyvūno elgseną pageidaujamo tikslo link. Remdamiesi esamais poelgiais, atlygina­ me už nuoseklų artėjimą prie pageidaujamos elgse­ nos. Kadangi nekalbantys gyvūnai ir kūdikiai gali rea­ guoti tik į tai, ką suvokia, jų atsakai rodo, kokius įvy­ kius jie gali skirti. 13 TIKSLAS. Palyginkite teigiamą ir neigiamą pastiprinimą bei pa­

kanam gaunama maisto arba sergant baigiasi pykini­ mas) pats savaime teikia pasitenkinimą - čia nerei­ kia nieko išmokti. Sąlyginis (arba antrinis) pastipri­ nim as (pavyzdžiui, pinigai) teikia pasitenkinimą, nes mes išmokstame jį susieti su elementaresniu pasiten­ kinimu (pavyzdžiui, maistu ar vaistais, kuriuos gali­ me nusipirkti už pinigus). Tiesioginis pastiprinim as (pavyzdžiui, rūkaliui - cigaretė) teikia greitą malo­ numą; uždelstas pastiprinim as (pavyzdžiui, savaitinis atlyginimo čekis) reikalauja gebėjimo atidėti pasiten­ kinimą vėlesniam laikui. 14 TIKSLAS. Aptarkite nuolatinio ir dalinio (protarpinio) pastipri­ nimo privalumus bei trūkumus ir nurodykite keturias dalinio pa­ stiprinimo programas.

Esant nuolatiniam pastiprinim ui (kai pageidaujami at­ sakai yra pastiprinami kiekvieną kartą jiems pasireiš­ kiant) mokymasis yra spartus, tačiau toks pat būna ir blėsimas, kai atpildas liaujasi. Nuolatiniam pastiprini­ mui teiktina pirmenybė tol, kol elgsenos išmokstama. Esant daliniam pastiprinim ui (kai pastiprinimas teikia­ mas tik tam tikrą laiko dalį), mokymasis iš pradžių vyksta lėčiau, tačiau išmokta elgsena yra atsparesnė blė­ simui. Pastiprinimo programos gali skirtis pagal atly­ ginamų atsakų skaičių ar pagal laiką, prabėgusį tarp at­ sakų. Pastoviojo santykio program ose atpildas yra su­ teikiamas po tam tikro atsakų skaičiaus; kintam ojo san­ tykio program ose atpildas suteikiamas po nenumatomo atsakų skaičiaus. Pastoviųjų intervalų program ose pa­ skatinama po tam tikro laiko tarpo; kintam ųįų intervalų program ose skatinama po neprognozuojamų laiko in­ tervalų.

teikite pirminio, sąlyginio, tiesioginio ir uždelsto pastiprinimo pa­ vyzdžių.

15 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi neigiamos ir teigiamos baus­ mės bei neigiamas pastiprinimas, ir išvardykite bausmės kaip el­

Teigiamas pastiprinimas prideda ką nors pageidau­ tina , siekiant, kad tam tikri poelgiai būtų dažnesni. Neigiamas pastiprinimas pašalina ką nors nepagei­ dautina , siekiant, kad tam tikri poelgiai būtų dažnes­ ni. Pirm inis pastiprinim as (pavyzdžiui, kai esant al­

gesio kontroliavimo metodo trūkumus.

Ir teigiamomis (suteikiant nepageidaujamą pasekmę, pavyzdžiui, mušant), ir neigiamomis (atim ant ką nors pageidaujamą, pavyzdžiui, mėgstamą žaislą) bausmė­

MOKYMASIS

mis siekiama sum ažinti poelgių (vaiko neklusnumo) dažnį. Neigiamas pastiprinimas (pavyzdžiui, aspirino tabletė) pašalina ką nors nepageidaujamą (pavyzdžiui, galvos skausmą), siekiant padidinti poelgio dažnį. Ne­ pageidautini bausmių rezultatai gali būti netinkamo elgesio prislopinimas, o ne pakeitimas, mokymas ag­ resyvumo, baimės sukėlimas, diskriminavimo skati­ nimas (nepageidautinai elgiamasi tada, kai nėra bau­ dėjo) ir depresijos bei bejėgiškumo pojūčio sukėlimas. 16

TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip

slaptasis

(latentinis) išmokimas

ir išorinio atpildo poveikis parodo, jog vidinis informacijos ap­ dorojimas yra svarbi mokymosi dalis.

Slaptasis (latentinis) išmokimas, apie kurį byloja žiur­ kių išmokti kognityviniai žemėlapiai ir vaikai, pavė­ luotai mėgdžiojantys kitų žmonių elgesį, rodo, jog ir be akivaizdaus pastiprinimo mes galime išmokti iš patirties. Išorinis atpildas gali menkinti susidomėji­ mą tam tikra veikla bei jos teikiamą pasitenkinimą, ir tai prieštarauja idėjai, jog poelgiai, už kuriuos at­ lyginama, taps dažnesni. 17 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip biologiniai polinkiai riboja ope­ rantinio sąlygojimo galimybes.

Biologiniai suvaržymai iš anksto nuteikia organizmą išmokti asociacijas, kurios yra natūraliai adaptyvios. Mokymas, kuriuo bandoma įveikti šiuos polinkius, dažniausiai ilgai neišlieka, nes gyvūnai grįžta prie bio­ logiškai sąlygotos elgsenos. 18 TIKSLAS. Apibūdinkite prieštaravimus dėl Skinnerio požiūrio į žmonių elgesį.

Daugelis psichologų kritikavo Skinnerį už tai, kad jis perdėtai vertino pažinimo ir biologinių suvaržymų svarbą mokymuisi. Jie taip pat dalyvavo karštuose in­ telektiniuose debatuose dėl laisvos žmogaus prigimties ir žmonių valdymo strategijos bei etikos.

423

19 TIKSLAS. Apibūdinkite operantinio sąlygojimo principų taiky­ mą mokykloje, sporte, darbe ir namuose.

Mokykloje mokytojai gali taikyti formavimo metodus, siekdami nukreipti mokinių elgesį. Dialoginė (interak­ tyvi) programinė įranga ir interneto tinklalapiai gali mokiniams duoti tiesioginį grįžtamąjį ryšį. Sporto tre­ neriai gali ugdyti žaidėjų įgūdžius bei pasitikėjimą sa­ vimi, skatindami už nedidelę pažangą. Darbe vado­ vai gali padidinti produktyvumą bei pakelti darbuotojų dvasią, skatindami už aiškiai apibrėžtus ir įgyvendi­ namus poelgius. Namuose galime kontroliuoti elektros energijos suvartojimą lygindami dabartinį su ankstes­ niu. Tėvai gali skatinti už poelgius, kurie, jų nuomo­ ne, yra pageidautini, tačiau neatlyginti už nepageidau­ tinus poelgius. Individualiai mes galime pastiprinti sa­ vo pačių trokštamus poelgius ir atsikratyti nepagei­ daujamų, iškeldami tikslus, stebėdami, kaip dažnai kartojame pageidaujamus poelgius, ir nustoję save skatinti už tuos poelgius, kurie virto įpročiu. 20 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra pagrindiniai klasikinio ir ope­ rantinio sąlygojimo panašumai bei skirtumai.

Klasikinis ir operantinis sąlygojimas yra panašūs, nes jie abu - asociatyviojo mokymosi formos. Jie abu ap­ ima pirminį išmokimą, blėsimą, savaiminį atsinauji­ nimą, apibendrinimą ir atskyrimą. Ir abiem daro įta­ ką - o kartais varžo - pažinimo procesai bei biologi­ niai polinkiai. Tačiau yra ir svarbus šių dviejų mo­ kymosi formų skirtumas. Esant klasikiniam sąlygoji­ mui, organizmas susieja skirtingus dirgiklius, kurių jis nekontroliuoja, ir reaguoja automatiškai (atsako­ moji elgsena). Esant operantiniam sąlygojimui, orga­ nizmas savo paties poelgius susieja su jų pasekmė­ mis (išsamiau apie tai žr. 8.3 lentelėje).

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar prisimenate tokį atvejį, kai mokytojas, tre­ neris, šeimos narys ar bendradarbis padėjo jums ko nors išmokti, formuodami jūsų elgesį mažais žingsneliais, kol pasiekėte tikslą?

424

8 SKYRIUS

Mokymasis stebint 21 TIKSLAS. Apibūdinkite mokymosi stebint procesą ir paaiškinkite veidrodinių neuronų atradi­ mo svarbą. D aug

ką

apie

balandžių.

pagrindinius

Tačiau

vien

tik

m okym osi

procesus

sąlygojim o

dėsniai

sužinojom e ne

viską

iš

šunų,

paaiškina.

žiurkių

ir

A ukštesniųjų

Mokymasis stebint

gyvūnų, o ypač žm onių, m okym asis nebūtinai siejasi su tiesiogine patirtim i. Toks

(observational learning) -

pat svarbus yra ir m okym asis stebint, kai m es stebim e ir m ėgdžiojam e kitus.

m okym asis stebint kitų elgesį.

Pam atęs, kaip

vyresnė

sesė

nudegė

elgesio

stebėjim as

pirštus prie

viryklės, vaikas išm oks viryk­

lės neliesti. K onkretaus

Modeliavimas

Stebėdam i

ir

ir

m ėgdžiojim as

m ėgdžiodam i

išm okstam e

dažnai visų

yra

vadinam as

rūšių

socialinės

m o­ elgse­

(modeling) - procesas,

deliavim u.

kai elgesys stebim as

nos. Chesterfieldas (1694-1773) sakė: „D idesnę pusę m ūsų esybės sudaro m ėg­

ir m ėgdžiojam as.

džiojim as". G alim e žvilgterėti į kitų rūšių m okym osi stebint ištakas. Žiurkės, balandžiai, varnos ir gorilos stebi kitus ir m okosi (Byrne ir Russon, 1998; D ugatkin, 2002). K itos beždžionės elgiasi taip pat. V os tik baigusios peštis, trum pauodegės m a­ kakos

dažnai

susitaiko,

draugiškai

prieidam os

prie

varžovės.

Rhezus

m akakos,

„Vaikam s reikia elgesio m odelių,

priešingai, retai kada greitai susitaiko - nebent jei auga kartu su atlaidžiosiom is

o ne kritikos."

trum pauodegėm is. Joseph Joubert,

Pensėes, 1842 („Mintys”)

Tada

ir

rhesus

peštynės

dažnai

baigiasi

greitu

susitaikym u

(de W aal ir Johanow icz, 1993). Beždžionės žiūri ir m ėgdžioja (žr. 8.12 pav.). Žm onių daug

m ūsų

m ėgdžiojim as idėjų,

kultūriniai M es,

dar

m adų

ir

elem entai

žm onės,

Blackm ore

labiau įpročių

turi

esam e

(1999,

stebina. K aip plinta

m aistas, tradicijos, ydos

savo

pavadinim ą:

puikiausios

2000).

pastebėjom e

m ėgdžiojant,

M ūsų

m em ų

lakios

kad

3

m em ai m ašinos,

frazės,

šie

perduoti

(angl.

m em es).

pastebi

m ados,

8.12 PAVEIKSLAS. Pažintinis mėgdžiojimas Kai kairėje tupinti beždžio­ nė A mato beždžionę B, kuri, kad gautų bananą, tam tikra tvarka liečia paveikslus ekrane, beždžionė A išmoksta mėgdžioti šią seką net tada, kai jai rodomi kitaip išdėstyti paveikslai (Subiaul ir kiti, 2004). Beždžionės B ekranas

Susan

cerem onijos,

bei žavėjim osi objektai (prisim inkim e

Poterį) sklinda vienam žm ogui m ėgdžiojant kitą.

Beždžionės A ekranas

skyriuje, tiek

dabar

H arį

MOKYMASIS

8.13 PAVEIKSLAS. Patiriamas ir įsivaizduojamas skausmas smegenyse

Su tikru skausmu susijusią smegenų veiklą (kairėje) atspindi skausmą stebinčio mylinčio žmogaus smegenų veikla. Empatija smegenyse apima emocines smegenų sritis, tačiau ne somatosensorinę žievę, kuri gauna fizinio skausmo įvestį.

Neurologai netoli

atrado

judinam osios

beždžionė

atlieka

neuronuose

veidrodinius

žievės), kurie

užduotį,

kyla

im pulsas

neuronus yra

pavyzdžiui, (Rizzolatti

(sm egenų

m okym osi ką ir

nors

stebint

kaktos

skilties

nervinis

sugriebia,

laiko

kiti, 2002). Tačiau

srityje

pagrindas. Kai ar

juose

plėšo, im pulsas

šiuose kyla

Veidrodiniai neuronai

(mirror neurons)neuronai, esantys smegenų kaktos skiltyje. Juose kyla

ir tada, kai beždžionės stebi kitas beždžiones, atliekančias tą pačią užduotį. Kai

impulsas, atliekant tam tikrus

viena beždžionė stebi, šie neuronai tarsi veidrodis atspindi tai, ką kita beždžio­

veiksmus arba stebint kitą

nė daro.

asmenį, atliekantį šiuos

Tai būdinga ne tik beždžionėm s. PET nuotraukos rodo, jog ir žm onės šioje sm egenų

srityje,

kuri

taip

pat

tarnauja

kalbai,

turi

veidrodinių

neuronų.

Žm o­

veiksmus. Smegenų gebėjimas tarsi veidrodyje atspindėti kitų

nių veidrodiniai neuronai padeda vaikam s stebint išm okti m ėgdžioti lūpų ir lie­

veiksmus gali sukurti prielaidas

žuvio judesius ištariant naujus žodžius. Be to, veidrodiniai neuronai padeda su­

mėgdžiojimui, kalbos mokymuisi

kelti vaikų em patiją bei gebėjim ą atspėti kito žm ogaus psichinę būseną (šis ge­

ir empatijai.

bėjim as vadinam as psichikos teorija). Suaugę dažnai jaučia­ m e tai, ką jaučia kitas žm ogus, ir m um s būna sunkiau susi­ raukti, kai m atom e besišypsantį žm ogų, nei tada, kai šis žm o­ gus būna susiraukęs (Dim berg ir kiti, 2000, 2002). Kai m a­ tom e m ylim o žm ogaus skausm ą, jo em ocijas atspindi ne til m ūsų veidas, bet ir sm egenys. Kaip parodyta 8.13 paveiks­ le,

em patiško

įsim ylėjusio

partnerio

įsivaizduojam as

skaus­

m as sužadina tą pačią sm egenų veiklą, kurią patiria iš tiesi] kenčiantis skausm ą asm uo (Singer ir kiti, 2004). Pavyzdžių kų

m ėgdžiojim as

elgesį. Vos

tik

gim ęs

form uoja kūdikis

net

labai

m ažų

vai­

gali m ėgdžioti suaugusįjį

iškišantį liežuvį. M aždaug 9 m ėnesių kūdikis m ėgdžioja nau­ ją TV

žaidim ą, o ekrane

14

(8.14

m ėnesių pav.)

-

m ėgdžioja

veiksm us, m atom us

(M eltzoff, 1988; M eltzoff ir M oore

1989, 1997). Jei norite, kad vaikai rūkytų, leiskite jiem s daž-

8.14 PAVEIKSLAS. Mokymasis stebint Šis 14 mėnesių berniukas Andrew Meltzoffo laboratorijoje mėgdžioja televizoriuje matomą elgesį. Viršutinėje nuotraukoje kūdikis palinksta į priekį ir atidžiai stebi, kaip suaugęs vyras ardo žaislą. Vidurinėje nuotraukoje vaikui paduodamas žaislas. Apatinėje nuotraukoje berniukas ardo žaislą, mėgdžiodamas suaugusiojo elgesį.

425

426

8 SKYRIUS

niau

m atyti

rūkančius

tėvus,

vyresnius

jaunuolius,

patrauklias

šou

žvaigždes.

Jei norite paskatinti vaikus skaityti, skaitykite jiem s ir sukurkite knygų bei jas skaitančių

žm onių

aplinką.

Norėdam i,

jog

jūsų

vaikai

būtų

religingi,

kartu

su

jais m elskitės ir dalyvaukite kitokioje religinėje veikloje. Vaikai daro tai, ką m ato.

Banduros eksperimentai 22 TIKSLAS. Apibūdinkite Banduros duomenis apie tai, kas nulemia, ar mes mėgdžiosime pavyzdį.

Įsivaizduokite

šį

eksperim entą,

kurį

sum anė

Albertas

Bandura,

pirm asis

pradė­

jęs tyrinėti m okym ąsi stebint (Bandura ir kiti, 1961). Ikim okyklinio am žiaus vai­ Albertas Bandura

„Lėlė Bobo visur mane persekioja. Fotografijos spausdinamos beveik visuose psichologijos įvaduose, ir beveik kiekvienas vyresniųjų klasių moksleivis iš jų mokosi. Neseniai registravausi viename Vašingtono viešbutyje. Viešbučio tarnau­ tojas paklausė: „Ar jūs ne tas psichologas, kuris atliko eksperimentą su lėle Bobo?“ „Bijau, kad tai mano kaltė,"atsakiau. „Esate vertas atlygio. Duosiu jums kambarį ramioje viešbučio dalyje," nutarė jis“ (2005).

kas

piešia. Suaugęs

žm ogus

kitam e

kam bario

kam pe

kažką

veikia

su

alaviniais

žaisliukais. Paskui žm ogus pakyla ir apie 10 m inučių daužo, spardo ir m ėto po kam barį didžiulę pripūstą lėlę Bobo, šaukdam as: „Pilk jam iš visų jėgų į nosį! Vožk jam ! Spirk!“ Šį jausm ų protrūkį stebėjęs vaikas nuvedam as į kitą kam barį, kuriam e daug patrauklių

žaislų.

dam a, kad

Staiga

eksperim entuotoja

nutraukia

vaiko

žaidim ą,

paaiškin­

šiuos gražius žaisliukus patausos „kitiem s vaikam s". Suglum usį vaiką

ji nuveda į kitą kam barį, kuriam e yra keletas žaislų, taip pat ir pripūsta lėlė Bobo. Ką gi darys vienas paliktas vaikas? Tie niau

vaikai,

buvo

kurie

linkę

buvo

m ušti

stebėję

ir

spardyti

suaugusio

žm ogaus

lėlę,

tokio

negu

agresijos

protrūkį,

suaugusiųjų

elgesio

daž­ nem atę

vaikai. M atyt, stebėdam i, kaip suaugęs žm ogus žiauriai elgiasi su lėle, jie m a­ žiau varžosi. Tačiau čia išryškėja ne vien sum ažėjęs varžym asis, nes vaikai dar ir m ėgdžioja m atytus veiksm us bei vartoja girdėtus žodžius. Kas nulem ia, ar m ėgdžiosim e pavyzdį? Bandura m ano, jog atsakym ą iš da­ lies ir

nulem ia

pastiprinim as

m okom ės.

Žiūrėdam i

stebim as

situacijom is.

bei bausm ė išm okstam e

M um s

ypač

- ir pavyzdžio, ir m ėgdžiojim o. Žiūrim e num atyti

patinka

poelgio

m ėgdžioti

pasekm es žm ones,

panašiom is

kuriuos

į

laikom e

panašiais į save, kuriem s sekasi ar kuriais žavim ės.

Mokymosi stebint taikymas Banduros

tyrim ai

atskleidė

ir

nem alonių

dalykų:

visuom enei

nepriim tini

pavyz­

džiai - šeim oje, kaim ynijoje arba televizoriaus ekrane - gali turėti neigiam ų pa­ darinių. 1999

m etais Kolam bino

m okykloje

įvyko

žudynės. Per aštuonias dienas

po jų visose JAV valstijose, išskyrus Verm ontą, užfiksuoti pam ėgdžiojantys gra­ sinim ai

ir

sm urtą

m okyklose

incidentai.

Vien

Pensilvanijos

(Cooper,

1999).

valstijoje

Žiūrėdam i

buvo

televizijos

60

grasinim ų

program as,

panaudoti

vaikai

gali

„išm okti", kad gąsdinim as - veiksm inga priem onė kontroliuoti kitus; kad laisvas, lengvai prieinam as

seksas

teikia

tik

m alonum ą, neatnešdam as vėliau

nei kančių,

nei ligų; kad vyrai turi būti „kieti", o m oterys - švelnios. M okym asis stebint padeda suprasti, kodėl šiurkščių tėvų vaikai gali būti ag­ resyvūs, kodėl žm onas

m ušančių

vyrų

tėvai dažnai būna

panašūs

2000). Tai, kas išm okstam a vaikystėje, nelengvai užm irštam a suaugus, o kar-

(Stith

ir

kiti

MOKYMASIS

427

tais perduodam a ir busim osiom s kartom s. Kritikai pastebi, kad iš kartos į kartą perduodam as gesys

grubum as,

siejasi

tik

su

žiaurum as aplinka.

gali

būti

Jaunos

paveldim i.

beždžionės,

Bet

toks

agresyvioje

beždžionių

aplinkoje

el­

augintos

be m otinų, būdavo agresyvios ir užaugusios (Cham ove, 1980).

Teigiamas mokymasis stebint 23 TIKSLAS. Aptarkite prosocialaus pavyzdžio poveikį.

Gerai, kad prosocialūs (teigiam i, naudingi) pavyzdžiai (m odeliai) gali turėti prosocialią

įtaką.

M andagiai,

paslaugiai

besielgiantys

žm onės

gali

skatinti

ir

kitus

Prosocialus elgesys ( prosocial behavior) -

panašiai elgtis. Ir M ahatm a Gandhi, ir M artinas Lutheris Kingas rėm ėsi pavyz­

teigiamas, konstruktyvus,

džio ga.

galia, Tėvai

paversdam i yra

neprievartinius

įtakingi

pavyzdžiai.

veiksm us

Europos

galinga

socialinių

krikščionys,

kurie,

pokyčių

jė­

naudingas elgesys, asocialaus

rizikuodam i

sa­

elgesio priešybė.

vo gyvybe, gelbėjo nuo nacių žydus, paprastai turėjo artim ą ryšį bent su vienu iš

tėvų, kuris

m etų

buvo

tvirtos

kovotojai už piliečių

m oralės

ir

žm ogiškum o

teises JAV

M oralės m okym asis stebint prasideda

pavyzdys; panašiai ir

1960

(London, 1970; Oliner ir Oliner, 1988).

anksti. Socialiai jautrūs pradedantys vaikš­

čioti kūdikiai, kurie m ėgdžioja savo tėvus, linkę tapti ikim okyklinukais su stip­ riu sąžinės jausm u (Form an ir kiti, 2004). Ypač

veiksm ingi

tie

pavyzdžiai,

ja, kartais pavyzdžiai sako

viena, o

kuriuose

veiksm ai

ir

žodžiai

sutam pa.

De­

darom a kitaip. Daugelis tėvų, regis, vado­

vaujasi taisykle: „Daryk taip, kaip aš sakau, bet ne taip, kaip aš darau". Ekspe­ rim entai rodo, kad vaikai išm oksta daryti ir viena, ir kita (Rice ir Grusec, 1975; Rushton, 1975). Jie linkę m ėgdžioti veidm ainiškum ą. Vaikai daro ir sako tą, ką daro ir sako tas žm ogus, kurį jie laiko pavyzdžiu.

Televizija ir mokymasis stebint 24 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl koreliacija negali įrodyti, jog smurtinių televizijos programų žiū­ rėjimas sukelia smurtinį elgesį, ir pateikite eksperimentinių įrodymų, patvirtinančių priežasties ir pasekmės ryšį.

Kur tik yra televizija, visur ji tam pa intensyvaus m okym osi stebint šaltiniu. Per pirm uosius 18 m etų daugum a vaikų išsivysčiusiose šalyse prie televizoriaus pra­ leidžia

daugiau

laiko

negu

m okykloje.

Australijoje

99,2

procento

nam ų

ūkių

turi televizorių, o 56 procentai - daugiau kaip vieną (Trewin, 2001). Jungtinė­

„Televizijos problem a yra ta,

se

kad žm onės privalo sėdėti

Valstijose, kur

9

iš

am žiaus žm ogus bus 9 ir

Csikszentm ihalyi,

10

paauglių

televiziją

žiūri kasdien, sulaukęs

75

m etų

m etus praleidęs prie televizoriaus (Gallup, 2002; Kubey

2002).

Dviejuose

trečdaliuose

JAV

nam ų

yra

trys

ar

dau­

giau televizorių. Tai leidžia paaiškinti, kodėl tėvų pranešim ai apie tai, ką žiūri

įsm eigę akis į ekraną: vidutinė am erikiečių šeim a tam neturi laiko. Todėi pram ogų verslo

jų vaikai, m enkai koreliuoja su pačių vaikų tvirtinim ais apie tai, ką jie žiūri (Don-

atstovai yra įsitikinę, kad...

nerstein, 1998).

televizija niekada netaps rim ta

Visam e

pasaulyje

m iestiečiai

turi

televizorių.

Dabar

pasaulyje

yra

nei m ilijardas televizorių, CNN kanalas m atom as 150 šalių, M TV transliuoja savo

daugiau

konkurente [radijo] laidom s". New York Tim es, 1939

428

8 SKYRIUS

Didžiausias televizijos poveikis

laidas 17 kalbų, tad televizija sukūrė globalią popkultūrą (Gunderson, 2001; Lip-

gali kilti iš to, ką ji pakeičia.

pm an, 1992). Am erikietiškas

Vaikai ir suaugusieji, keturias

jausius

roko

valandas per dieną žiūrintys

m alajų

kalnų

televizorių, keturiom is valando­

trukus ėm ė daryti įtaką kalbai bei vaikų elgesiui (Keys, 2001). Ar

m is m ažiau užsiim a aktyvia

m uzikos

karalystės

kino

XX

pasaulis

a.

program as galim a

vaizdo

įrašus

išvysti

Butano, kur

žiūrėti Perte

nuo

televizija

buvo

atspindi tikrąjį gyvenim ą?

dešim tojo

M ūsų

1999

m etais

duom enys

yra

Hi­

ir

ne­

riboti, nes

nuo vam s

Ką darytum ėte atsiradusiu laisvu

tinėse Valstijose XX a. devintajam e dešim tm etyje ir dešim tojo dešim tm ečio pra­ per

televizijas

nuolatiniam

atsto­

Tačiau

Jung­

televizoriaus. Kaip dėl to pasikeistum ėte?

buvo Lotynų Am erikos atstovai. Tik 1 iš 10 buvo vedęs arba ištekėjusi (Gerbner,

1993).

JAV

procentai

veikėjų

televizijos

tinklų

tik

m okslų

džioje

3

film ų

socialinių stebėjim ui.

rys.

nei

rodom ų

žiniasklaidos

laiku, jei niekada nežiūrėtum ėte

M ažiau

vakarais

sum ažėjo

nau­

m ažytės

skaito ar bendrauja su draugais.

finansavim as

pradžios

įvesta

iki

veikla - kalba, m okosi, žaidžia,

skiriam as

dešim tm ečio

ir Prahoje, o

Niufaundlendo

buvo

trečdalis

vyresnio

program os

veikėjų

am žiaus.

geriausiu

buvo

Vienas

transliavim o

m ote­

procentas laiku

rodė

3 sm urto aktus per valandą ir 18 sm urto aktų per valandą per šeštadienio ryto program as vaikam s (Gerbner ir kiti, 1994). Kitaip nei tikram e gyvenim e, kuriam e 87

procentai

nusikaltim ų

nėra

sm urtiniai,

televizijos

pasaulio

„tikroviškose"

lai­

dose apie policiją tik 13 procentų nusikaltim ų yra nesm urtiniai (Oliver, 1994). Televizijos

žiūrovai

apie

gyvenim ą

sužino

iš

gana

savotiško

pasakotojo, at­

spindinčio kultūros m itologiją, o ne jos tikrovę. XX a. pabaigoje vidutinis vai­ kas

iki pradinės

m okyklos

baigim o

jau

buvo

m atęs 8000

TV

žm ogžudysčių

ir

100 000 kitų sm urto aktų (Huston ir kiti, 1992). Jei pridėsim e kabelinės televi­ zijos

program as

labiau

išaugs.

ir

nuom ojam as

(Populiariuose

šutėlis 1", kuriam e grindinėse giau

rodom os 264

televizijos

nei 3000

vaizdajuostes,

nuom ojam uose

tinklų

televizijos

sm urto

aktų

pavyzdžiui,

m irtys, yra kur kas daugiau

program ose.)

tinklų

m atytų film uose,

1996-1997

ir kabelinės

skaičius „Kietas

sm urto

m etais

nei pa­

transliuotų

televizijos program ų

dar rie­

analizė

dau­ paro­

dė, kad beveik 6-iose iš 10-ies buvo rodom as sm urtas, 74 procentai sm urto ak­ tų liko nenubausti, 58 procentai nerodė aukos kančių, beveik pusė atvejų buvo „pateisinam as" lūs.

Šios

sm urtas

sąlygos

ir

taip

apibūdina

pat čia

beveik

pusė

pateikiam o

sm urtaujančiųjų

sm urto

žiūrėjim o

buvo

patrauk­

poveikio

receptą

kuriuos

žm ones

(Donnerstein, 1998). Ar

m anote,

kad

per

televiziją

rodom a

agresija

skatina

kai

agresyviai elgtis? Ar teisėjas, kuris 1993 m etais teisė du britų dešim tm ečius vai­ kus už dvejų m etų m ergaitės nužudym ą, buvo teisus, įtardam as, jog čia galėjo „Trisdešim t sekundžių šlovinant

turėti įtakos jaunųjų nusikaltėlių m atyti „sm urtiniai film ai"? Ar teisi buvo Am e­

m uilo gabalėlį, galim a parduoti

rikos

m uilą,. Dvidešim t penkias

gų

žiniasklaida, Kolam bino

m anydam a,

vidurinėje

paaugliam s,

dikai

iš

m as?

Norėdam i

JAV senatorius Paulas Sim onas,

ir eksperim entinius tyrim us (Anderson ir kiti, 2003).

atsakyti

į

ir

dažnas

panašius

nužudžiusiem s

padarė

parduoti sm urtą."

televizijos tinklus, 1993

žiūrėjim as

įtaką

m inutes šlovinant sm urtą, galim a

Pastabos apie bendruom eninius

prigim ties"

jog

m okykloje,

tokių

klausim us,

13

daugkartinis

žaidim ų

kaip

m okslininkai

klasės

program ų „Pražūtis"

atliko

drau­ „Žu­ žaidi­

koreliacinius

Koreliaciniai tyrim ai rodo, jog iš tiesų egzistuoja ryšys tarp sm urto žiūrėji­ m o ir sm urtinio elgesio.

429

MOKYMASIS

•

Juo daugiau valandų pradinių klasių m oksleiviai stebi žiniasklaidoje

(per

televiziją,

vaizdo

film us

nius žaidim us) rodom ą sm urtą, juo peštynes,

kai

po

tiriam i (žr. 8.15

dviejų-šešių

ir

dažniau

m ėnesių

90

kom piuteri­

80

jie įsivelia į

būna

70

pakartotinai

60

p a v .).

sm urtines

50

program as, juo didesnė kyla rizika, kad būdam i paaugliai

40

ar

30

•

Juo

daugiau

suaugę

laiko

jie

vaikai

bus

praleidžia

agresyvūs

arba

žiūrėdam i įvykdys

nusikaltim us

(Eron, 1987; Turner ir kiti, 1986). Vieno tyrim o m etu bu­ vo

lyginam i

jaunuo­

žiūrėdavo

televi­

10

zorių m ažiau negu vieną valandą, ir tie, kurie žiūrėjo dau­

0

tie,

giau

kurie,

negu

grupės

būdam i

tris

ir

14-os,

valandas.

atstovai

22

įvykdė

m etų

20

am žiaus

liai:

šešiolikm ečiai

kasdien

Intensyviai

penkis

žiūrėjusių

kartus

R etai

televiziją

daugiau

V idutiniškai

D ažnai

Ar dažnai stebi smurtą žiniaskiaidoje (pirmasis tyrimas)

agresyvių

veiksm ų. •

Jungtinėse

Valstijose

ir

Kanadoje

nuo

1957-ųjų

iki

1974-ųjų

žm ogžudysčių

8.15 PAVEIKSLAS.

skaičius padvigubėjo; tai sutapo su televizijos atsiradim u bei paplitim u. M aža

Smurto žiniaskiaidoje

to,

žiūrėjimas pranašauja būsimą

gyventojų

surašym o

duom enim is,

tuose

regionuose,

kuriuose

vėliau

atsi­

rado televizija, žm ogžudysčių skaičius šoktelėjo atitinkam ai vėliau. •

Baltieji Pietų m etais.

Po

Afrikos

1975-ųjų

Respublikos

gyventojai televiziją

žm ogžudysčių

skaičius

išaugo

agresyvų elgesį

pradėjo

beveik

žiūrėti 1975

dvigubai

(Cen-

terwall, 1989). „Nekyla jokių abejonių, - 1993 m etais padarė išvadą Am erikos psichologų asocia­ cijos kom isija jaunim o sm urtui tirti, - kad dažnesnis sm urto per televiziją žiūrė­ jim as koreliuoja su dažnesnėm is agresyviom is pažiūrom is bei agresyviu elgesiu". Tačiau, šie

kaip

sužinojom e

koreliaciniai

žastis

tyrim ai

(Freedm an,

patinka

skyriuje,

neįrodo,

1988;

agresyvios

1

jog

M cGuire,

program os.

koreliacija sm urto

1986).

Galbūt

nereiškia

žiūrėjim as

Galbūt

priežastingum o.

yra

agresyvum o

agresyviem s

nesirūpinančių

bei

vaikam s

skriaudžiančių

Tad prie­

labiau tėvų

vaikai yra ir agresyvesni, ir jie dažniau paliekam i prie televizoriaus. Galbūt sm ur­ tinės program os tik atspindi, o ne skatina sm urtines savybes. Norėdam i nus

atrasti

žiūrovus

stebėti

priežastingum ą, sm urtines,

o

eksperim entuotojai kitus

-

pram ogines

atsitiktinai

Ar stebėję žiaurum us žm onės susierzinę elgiasi žiauriau? Tam „Didžiojoje

m okslinės

bendruom enės

dalyje

sutariam a,

paskyrė

nesm urtines -

vie­

program as.

tikru m astu, taip.

skelbia

Nacionalinis

psichikos sveikatos institutas (1982), - kad sm urtas per televiziją iš tiesų suke­ lia šias program as žiūrinčių vaikų bei paauglių agresyvų elgesį". Tai ypač ga­ lioja

tada,

kai

patrauklus

asm uo

įvykdo

tariam ai

pateisinam ą,

tikrovišką

sm ur­

to aktą, kuris lieka nenubaustas ir nesukelia pastebim o skausm o ar žalos (Donnerstein, 1998).

Tirdami daugiau kaip[ 400 trečių-penktų klasių mokinių, Douglas Gentile ir jo kolegos (2004) pastebėjo išaugusį vaikų, dažnai žiūrinčių smurtines televizijos laidas, vaizdo filmus ir kompiuterinius smurtinius žaidimus, agresyvumą. Čia parodyti duomenys buvo pakoreguo­ ti, įvertinant iš anksto buvusius vaikų priešiškumo bei agresyvumo skirtumus.

430

8 SKYRIUS

Atrodo, jog

Gallupo apklausos m etu

sm urto

poveikį sukelia

veiksnių, tarp

jų

- mėgdžiojimo, derinys

(Geen ir Thom as, 1986). Kaip esam e pastebėję, jau 14 m ėnesių am žiaus vaikai

Am erikos paauglių buvo paklausta (M azzuca, 2002):

m ėgdžioja

veiksm us, kuriuos m ato

„Ar m anote, kad film uose

bėjo,

vaikai,

rodom a per daug sm urto?"

tynis kartus dažniau žaisdavo sm urtinius žaidim us (Boyatzis ir kiti, 1995). Ber­

1977: „Taip“ atsakė 42 proc.

niukai tiksliai m ėgdžiojo film o herojų karatė spyrius bei kitus sm urtinius veiks­

1999: „Taip“ atsakė 23 proc.

m us.

jog

Ilgai

žiūrint

abejingesni

pažiūrėję

sm urtą,

stebėdam i

vyktų

tikram e

tinius

sekso

taip

film us,

nesvarbu,

(Rule

vieno

serialą

sumažėja

pat

kivirčą,

gyvenim e

televizoriuje. Viena m okslininkų

televizijos

ir

žiūrovų

ar

jis

Ferguson,

eksperim ento

„Nenugalim ieji

būtų

1986).

m etu

jautrumas, rodom as

grupė paste­

reindžeriai",

vėliau per

jie

sep­

tam pa

televiziją,

ar

Tris

vakarus

žiūrint

sm ur­

žiūrovam s

vyram s

prievartavim as

ir m uštynės tapo vis nuobodesni. Palyginti su kitais tyrim o dalyviais, kurie ne­ žiūrėjo šių film ų, žiūrėjusieji vėliau reiškė m ažiau užuojautos šeim yninio sm urto aukom s ir šių aukų sužalojim us vertino kaip lengvesnius (M ullin ir Linz, 1995). Iš būdas, lum ui

tiesų,

teigė

kuriuo -

piktas

rodyti

žudynėm is

Edwinas

psichologas

jiem s

bei

Donnersteinas

vis

siaubo

ir

galėtų

žiauresnius

film uose

jo

bendradarbiai

priversti

vaizdus,

kapojam ais

žm ones

pradedant kūnais.

(1987),

būti

abejingus

m uštynėm is

Stebint

geriausias bruta­

ir

baigiant

žiaurum ą,

išsiug-

dom as abejingum as. M ūsų

žinios

apie

m okym osi

principus

atsiranda

iš

tūkstančių

tyrinėtojų

veik­

los. Šiam e skyriuje dėm esys buvo sutelktas į kelių pradininkų - Pavlovo, W at­ sono, Skinnerio

ir Banduros

aukojim as

gerai

kelių

idėjas. Jos

suform uluotų

rodo, kokį poveikį gali padaryti pasi­

problem ų

tyrim ui

bei

idėjom s.

Šie

m oksli­

ninkai apibrėžė m okym osi klausim us ir parodė jo svarbą. Kaip rodo šių m oks­ lininkų

palikim as, intelektualiąją

istoriją

dažnai kuria

žm onės, rizikuojantys

leis­

tis į kraštutinum us siūlydam i neįtikėčiausias idėjas (Sim onton, 2000).

MOKYMOSI REZULTATAI Mokymasis stebint 21 TIKSLAS. Apibūdinkite mokymosi stebint procesą ir paaiškin­ kite veidrodinių neuronų atradimo svarbą. M okymasis stebint - tai procesas, kurio m etu m es ste­ bim e

ir

m ėgdžiojam e

kitus.

Veidrodiniai

neuronai,

džius)

arba

kai

stebim e,

kaip

šiuos

veiksm us

atlieka

kas nors kitas.

22 TIKSLAS. Apibūdinkite Banduros duomenis apie tai, kas nu­ lemia, ar mes mėgdžiosime pavyzdį.

esantys sm egenų kaktos skiltyse - tai m okym osi ste­

Bandura

bint nervinis pagrindas. Juose kyla im pulsai, kai m es

linkę

atliekam e

ti. Be to, esam e linkę m ėgdžioti pavyzdžius, kuriuos

tam

tikrus

veiksm us

(pavyzdžiui,

guojam e į skausm ą ar krutinam e lūpas tardam i žo­

kai

rea­

bei

kiti

m ėgdžioti

m okslininkai

veiksm us,

už

parodė, kuriuos

kad

žm onės

nebus

nubaus­

laikom e panašiais į save, sėkm ės kūdikiais ar žaviais.

431

MOKYMASIS

23 TIKSLAS. Aptarkite prosocialaus pavyzdžio poveikį.

jog

žiūrėdam i

im a

sm urtauti. Taip

M oksliniai tyrim ai rodo, jog vaikai yra linkę m ėgdžio­

tikti žiūrėti sm urtą per televiziją arba koks nors tre­

ti tai, ką daro ir ką sako pavyzdys, nepaisant, ar tai

čiasis veiksnys gali skatinti vaikus ir sm urtauti, ir la­

yra

biau

prosocialūs

(teigiam as,

konstruktyvus

ir

naudin­

m ėgti

sm urtines

televizijos

program as

vaikai

besielgiantiem s vaikam s gali pa­

sm urtines

program as.

Kad

įrodytų

egzis­

gas), ar asocialus elgesys. Jei pavyzdžio veiksm ai ne­

tuojant priežastį ir pasekm ę, m okslininkai sukūrė eks­

sutam pa

perim entus, kurių m etu vieni dalyviai stebi sm urtą, o

su

žodžiais, vaikai

gali

m ėgdžioti

jų

stebi­

m ą veidm ainystę.

kiti -

ne. Vėliau, atsiradus

galim ybei išreikšti sm ur­

tą (šiurkščiam e žaidim e ar žodžiu reaguojant į vaizdo 24

TIKSLAS.

smurtinių sį

ir

Paaiškinkite,

televizijos

pateikite

kodėl

programų

koreliacija

žiūrėjimas

eksperimentinių

įrodymų,

negali

sukelia

įrodyti,

smurtinį

patvirtinančių

jog elge­

priežas­

film us), m ažiau

stebėję

sm urtą

užjaučiantys.

žm onės

Atrodo,

būna

jog

agresyvesni

sm urtą

skatina

ir du

veiksniai: m ėgdžiojim as ir jautrum o sum ažėjim as.

ties ir pasekmės ryšį.

Koreliacija parodo ryšius, tačiau ne įtakos kryptį. Ko­ reliaciniai tyrim ai rodo, jog yra ryšys tarp sm urto žiū­

PAKLAUSKITE

rėjim o

Kam jūs esate pavyzdys?

ir

sm urtinio

elgesio,

tačiau

jie

negali

įrodyti,

SAVĘS:

Kas

jums

buvo

reikšmingas

pavyzdys?

8 SKYRIAUS APŽVALGA; Mokymasis PASITIKRINKITE 1.

Raidos

procese

išm okstam e

signalus,

padedančius

num atyti gerus ir blogus įvykius. Išm okstam e kar­ toti poelgius, už kuriuos atlyginam a. M es taip pat stebim e kitus ir m okom ės. Kaip psichologai vadina šias tris m okym osi rūšis? 2.

Sm urto

film uose

seksualiai

žadinantys

m oterų

vaizdai kartais yra gretinam i su sm urtu prieš m o­ teris.

Rem dam iesi

paaiškinkite,

koks

klasikinio

sąlygojim o

gali

šio

būti

gretinim o

Teigiamas pastiprinimas

žm onių

pastiprinimo

ir

langelius?

teigiamo

pastiprinimo,

neigia­

bausmės

sąvokos

painios.

jum s įrašysiu.

Pirm ąjį

(teigiam o

Atimamas

Nepageidaujamas, sukeliantis bjaurėjimąsi (pavyzdžiui, įžeidimas):

povei­

yra

Ar galite įrašyti teisingą term iną į keturis šios len­ telės

Pageidaujamas (pavyzdžiui, komplimentas):

4.

Daugeliui mo

Suteikiamas

principais,

kis? 3.

Dirgiklio tipas

pastiprinim o)

aš

Deivido tėvai ir visi vyresni draugai rūko, tačiau jam pataria šito nedaryti. Tom o tėvai ir draugai ne­ rūko, tačiau nieko nesako, kad jį nuo to atgrasy­ tų. Kas labiau tikėtina: ar kad Deividas, ar kad To­ m as pradės rūkyti?

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

432

8 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Apibendrinimas (generalization), 399 p.

Mokymasis (learning), 392 p.

Pirminis išmokimas (acquisition), 397 p.

Asociatyvusis mokymasis

Mokymasis stebint

Pirminis pastiprinimas

(associative learning), 393 p. Atsakomoji elgsena (responded behavior), 407 p. Atskyrimas (discrim ination), 400 p. Biheviorizmas (behaviorism ), 395 p. Blėsimas (extinction), 398 p. Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas (partial [interm ittent reinforcem ent), 411 p. Išorinė motyvacija (extrinsic m otivation), 417 p. Kintamojo santykio programa (variable-ratio schedule), 412 p. Kintamųjų intervalų programa (variable-interval schedule), 413 p. Klasikinis sąlygojimas (classical conditioning), 395 p. Kognityvinis žemėlapis (cognitive m ap), 416 p. Modeliavimas (m odeling), 424 p.

(observational learning), 424 p. Neigiamas pastiprinimas (negative reinforcem ent), 410 p. Nesąlyginis atsakas, NA (unconditioned response, UR), 396 p. Nesąlyginis dirgiklis, ND (unconditioned stim ulus, US), 396 p. Nuolatinis pastiprinimas (continuous reinforcem ent), 411 p. Operantinė elgsena (operant behavior), 407 p. Operantinė kamera (operant cham ber), 407 p. Operantinis sąlygojimas (operant conditioning), 407 p. Pastiprinimo priemonė (reinforcer), 409 p. Pastoviojo santykio programa (fixed-ratio schedule), 412 p. Pastoviųjų intervalų programa (fixed-interval schedule), 413 p.

(prim ary reinforcem ent), 410 p. Prosocialus elgesys (prosocial behavior), 427 p. Sąlyginis atsakas, SA (conditioned response, CR), 396 p. Sąlyginis dirgiklis, SD (conditioned stim ulus, CS), 397 p. Sąlyginis pastiprinimas (conditioned reinforcem ent), 410 p. Savaiminis atsinaujinimas (spontaneous recovery), 399 p. Slaptasis (latentinis) išmokimas (latent learning), 416 p. Teigiamas pastiprinimas (positive reinforcem ent), 410 p. Veidrodiniai neuronai (m irror neurons), 425 p. Vidinė motyvacija (intrinsic m otivation), 416 p.

Atmintis

Atminties reiškinys Informacijos apdorojimas

Informacijos kodavimas Kaip mes koduojame? Ką mes koduojame?

Saugojimas: informacijos išlaikymas Jutiminė atmintis Darbinė arba trumpalaikė atmintis Ilgalaikė atmintis Prisiminimų saugojimas smegenyse

Informacijos atkūrimas Užuominos, padedančios prisiminti PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Slaptažodžių prisiminimas

Užmiršimas Negalėjimas užkoduoti Atsiminimo blėsimas Atkūrimo nesėkmė

Atsiminimų kūrimas Klaidingos informacijos ir vaizduotės poveikis Šaltinio iškraipymas Teisingų ir klaidingų prisiminimų atskyrimas Vaikų liudininkų prisiminimai Išstumti ar sukurti prisiminimai apie smurtą?

Kaip gerinti atmintį

B

ūkim e

dėkingi

išskyrus

tuos

atm inčiai.

M es

ją

laikom e

m om entus, kai atm intis

savaim e

suprantam u

šlubuoja. Tačiau

dalyku,

būtent m ūsų

at­

m intis, kaip pastebi Rebecca Rupp (1998, p. xvii), „leidžia atpažinti drau­ gus, kaim ynus bei pažįstam us ir vadinti juos vardais; m egzti, spausdin­

„Įvykis yra tik m ažytis laiko

ti, vairuoti ir groti pianinu; kalbėti anglų, ispanų ar kinų m andarinų kalbom is".

ir erdvės fragm entas, po savęs

Būtent

atm intis leidžia

leidžia

ir

apibūdina

tinkam esnio žodžio, m es šį

prieš tuos, kurių įžeidim ų negalim e atleisti.

An Alchem y of M ind, 2004 („Psichikos alchem ija")

jūs

esate

džiaugsm ingom is

tum ėte

skausm ingų

nas

dėl

m irksnis

būtų

tas,

ką

prisim enate.

akim irkom is,

atsim inim ų.

naujas

gaivus

Tačiau

nam o

atm inties

nesijaustum ėte

Gyventum ėte

potyris.

Be

kelią

apsirūpini

nesim ėgautum ėte

kalti

am žinoje

ir

at­

airius ar australus, serbus ar albanus. Ir būtent atm intis retkarčiais kiršina m us dalim i

rasti

Būtent

m aistu bei vandeniu, kad išgyventum e. Būtent bendra atm intis vienija m us kaip

buvusiom is

him ną,

gyvenim ą.

žvaigždės pėdsaką. Nerasdam i

Didžia

nacionalinį

m ūsų

paliekantis tik švystelėjim ą

Diane Ackerm an,

giedoti

laiką

m intyse tarsi krintančios

blyksnį vadinam e atm intim i."

m um s

suvokti

m intis

ir

nesikam uo-

dabartyje.

nepažintum ėte

nė

Kiekvie­

vieno

žm o­

gaus, bet koks darbas - rengtis, virti, važiuoti dviračiu - būtų naujas, kiekvie­ na kalba svetim a. Net sau būtum ėte nepažįstam asis be savojo Aš jausm o, kuris tęsiasi

nuo

M cGaughas

tolim os (2003)

praeities teigia:

iki

„Jei

šios

akim irkos.

netektum ėte

Atm inties

galim ybės

tyrinėtojas

prisim inti

-

Jam esas

netektum ė­

te gyvenim o. Būtų tas pat, kas būti griežčiu ar kopūstu."

Atminties reiškinys 1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra atmintis, ir paaiškinkite, kuo blykstės atmintis skiriasi nuo kitų prisiminimų.

Atmintis (memory) -

Atm intis

išm okim o pastovum as, kaupiant

„visų

yra

psichikos

dalykų

saugykla

bei atkuriant inform aciją.

kad tai, kas buvo išm okta, išliko. Tai yra gebėjim as kaupti ir atkurti inform aciją. Atm inties atm intis.

Kai

sukauptų ir

kraštutinum ų kurių

tyrim ų

žinių

sergėtoja". tyrim as m etu

saugykla.

Psichologui

padėjo buvo

Pasak atm intis

m okslininkam s

analizuojam os

Cicerono, -

bet

suprasti,

atm inties

atm intis koks

yra

ženklas,

kaip

praradim o

veikia prie­

žastys bei padariniai. Būdam as 92 m etų, m ano tėvas patyrė nedidelį insultą, kuris turėjo savitų padarinių. Jis liko nuoširdus, judrus kaip ir anksčiau. Jis m us pa­ žino m inti

ir

žiūrinėdam as

savo

praeitį.

šeim yninių

Tačiau

jis

nuotraukų

prarado

album us

gebėjim ą

galėdavo

įtvirtinti

sm ulkiai

naujus

kasdienio gyvenim o epizodų prisim inim us. Tėvas negalėdavo pasakyti, kokia

prisi­

pašnekesių

ir

ATMINTIS

šiandien

savaitės

diena. Kiekvieną

kartą

išgirdęs, kad

jo

svainis

jau

m iręs, jis

iš naujo nustebdavo. Kita

435

Kas svarbiau - jūsų išgyvenim ai ar jūsų atsim inim ai

kraštutinybė

yra

kai

m edalius. Pavyzdžiui, rusų

kurie

žm onės,

žurnalistas

kurie

atm inties

Šereševskis, arba

olim piadose

Š., kaip

laim ėtų

jį vadino

apie juos?

psi­

chologas Aleksandras Lurija (1968). Š. tik klausydavosi, kai tuo tarpu kiti žur­ nalistai

puldavo

knygose

apie

užsirašinėti atm intį.

pastabas.

Jūs

ir

aš

Š.

m inim as

galim e

beveik

pakartoti

visose

m aždaug

šiuolaikinėse

septynių,

tačiau

paprastai ne daugiau kaip devynių, skaičių seką. Š. galėjo pakartoti daugiau kaip 70 skaičių arba žodžių, jei juos perskaitydavo po vieną kas 3 sekundes tyliam e kam baryje. Jis vienodai lengvai galėjo prisim inti juos ir atbuline, ir įprasta tvarka. Jis

niekados

nesuklysdavo,

netgi

paprašytas

prisim inti

išvardytus

skaičius

po

penkiolikos m etų - kai jau buvo įsim inęs šim tus kitų sąrašų. „Tai toji eilė, ku­ rią jūs m an pateikėte, kai buvom e jūsų bute... Sėdėjote prie stalo, o aš - supa­ m ojoje kėdėje... Jūs vilkėjote pilką eilutę ir žiūrėjote į m ane lyg...“ Ar

dėl

nepaprastos

Šereševskio

atm inties

jūsų

pačių

atm intis

neatrodo

m en­

ka? Jei taip atrodo, pagalvokite apie savo gebėjim ą prisim inti begalę balsų, garsų, dainų,

skonių,

kvapų,

paviršių,

veidų,

vietų,

įvykių.

Įsivaizduokite,

kad

jum s

buvo parodyta daugiau kaip 2500 skaidrių su veidų ir vietovių vaizdais - kiek­ viena ne daugiau kaip 10 sekundžių, o vėliau 280 iš šių skaidrių rodom os po­ rom is su iki tol nem atytom is skaidrėm is. Jei jūs panašūs į Ralpho Haberio (1970) eksperim ento tiriam uosius, atpažintum ėte 90 proc. prieš tai m atytų skaidrių. Labiausiai atm inties galia pasireiškia, prisim enant ypatingus ir em ociškai svar­ bius

praeities

įvykius.

M ano

vienas

ryškus

prisim inim as

-

vienintelis

sėkm in­

gas sm ūgis per visą M ažosios lygos beisbolo sezoną. Jum s galbūt tai buvo au­ tom obilio

avarija,

pirm asis

rom antiškas

pasibučiavim as,

jūsų,

atvykėlio,

savi­

jauta pirm ąją dieną kitoje šalyje, arba kur buvote, kai išgirdote kokią baisią ži­ nią. Daugelis 55-uosius m etus perkopusių am erikiečių tiksliai prisim ena, ką darė, kai

išgirdo

žinią

apie

prezidento

Kennedy

nužudym ą

(Brown

ir

Kulik,

1982).

Praėjus septyniem s m ėnesiam s ar net 4 m etam s po princesės Dianos žūties dau­ gum a britų prisim inė, kur jie buvo, kai išgirdo šią žinią. Jų prisim inim ai nesi­ skyrė nuo užfiksuotų kitą dieną po žūties (Kvavilashvili ir kiti, 2003; W ynn ir Gilhooly, 1999). Praėjus šešiem s dešim tm ečiam s po nacių invazijos į Daniją tik­ rai

nedaug

danų

jaunuolių

galėjo

papasakoti

invazijos

detales.

Tačiau

vyresni

negu 72-ejų m etų danai viską gerai prisim inė. Septyni iš dešim ties net prisim i­ nė, koks tą dieną buvo oras (Bem tsen ir Thom sen, 2005). Tikriausiai prisim e­ nate,

kur

lius. Kitą

buvote,

kai

New

rytą

sužinojote York

Times

apie

2001

m.

rašė: „Tokiais

Rugsėjo

11-osios

m om entais

istorija

teroro

išpuo­

pasidalija, ir

m es pasaulį vėliau prisim enam e kaip „iki to“ ir „po to“. Kai kurie psichologai šį labai aiškių, svarbių ir netikėtų įvykių prisim inim ą pavadino blykstės atm in­ tim i,

nes

sm egenys

lyg

įsako:

„Užfiksuok

tai!"

Bet,

kaip

ir

kiti

prisim inim ai,

Kodėl netgi blykstės atm intis kartais pasirodo esanti nevisiškai teisinga? Kaip kuriuos

kitos

m etų

atm inties

m etus

savybės?

nesam e

galvoję,

Kodėl o

(flashbulb memory) aiškus emociškai reikšmingų akimirkų ar įvykių prisiminimas.

blykstės atm intis gali klysti (Talarico ir kiti, 2003). pasireiškia

Blykstės atmintis

m es

galim e

pam irštam e

prisim inti

prieš

m inutę

gaus vardą? Kodėl dviejų žm onių prisim inim ai apie tą patį įvykį gali skirtis?

dalykus, m atyto

apie žm o­

436

9 SKYRIUS

Kaip m ūsų sm egenyse saugom i atsim inim ai? Kodėl toliau skaitydam i skyrių tik­ riausiai

užm iršite

pagerinti

šį

atm intį?

„Įtūžęs

sakinį:

Šiuos

ir

kitus

riaušininkas

klausim us

meta

akmenį

nagrinėsim e,

į

langą"!

apžvelgdam i

Kaip

šim tm etį

trukusių kruopščių atm inties tyrinėjim ų rezultatus.

Informacijos apdorojimas 2

TIKSLAS.

Aprašykite

Atkinsono-Shiffrino

klasikinį

trijų

apdorojimo

etapų

atminties

modelį

ir

paaiškinkite, kuo nuo jo skiriasi šiuolaikinis darbinės atminties modelis.

Norėdam i

nagrinėti

atm intį,

pirm iausia

privalom e

turėti

jos

veiklos

m odelį. At­

m inties form avim asis yra panašus į inform acijos apdorojim ą, kurį pritaikau kur­ dam as

šią

knygą.

Užkodavimas (encoding) -

šaltinių, tarp

jų

Kiekvienam

-

apie

100

leidim ui 000

iš

pradžių

žurnalų

peržvelgiu

straipsnių

aibę

inform acijos

pavadinim ų. Į daugum ą

jų

inform acijos apdorojim as

nekreipiu dėm esio, tačiau kai kurie nusipelno, kad laikinai įsidėčiau juos į sa­

atm inties sistem oje, pavyzdžiui,

vo

suteikiant prasm ę.

straipsnių

Saugojimas atmintyje (storage) užkoduotos inform acijos išlaikym as tam tikrą laiką.

Atkūrimas (retrieval) inform acijos „išėm im as"

„portfelį “

atm inties

ir

vėliau

išsam iau

apdoročiau.

Galiausiai

atm etu. Likusius - paprastai tai būna apie 3000

daugum ą

straipsnių

šių

ir trum pų

pranešim ų - sutvarkau ir suklasifikuoju ilgam

saugojim ui. Vėliau paim u šią in­

form aciją

apie

ir

ją

naudoju

kurdam as

pasakojim ą

šiuolaikinę

psichologiją. La­

bai svarbūs naujausi įvykiai patenka į m ano ilgalaikį m inčių archyvą, iš kurio kasdien taip

sem iuosi

pat

naujų

atrenkate,

psichologijos

apdorojate,

pavyzdžių.

saugote

ir

Form uodam i

atkuriate

prisim inim us

inform aciją.

Jūs

jūs

apdorojate

inform aciją ne tik „kim šdam i ją į galvą “ , kai studijuojate įvairius kursus, bet ir išm okdam i įgūdžių ir susidurdam i su galybe kasdienių įvykių. M ūsų

iš atm inties saugyklos.

atm intis

kažkuo

panaši

į

kom piuterio

inform acijos

apdorojim o

siste­

m ą. Norint atsim inti bet kokį įvykį, reikia, kad mūsų smegenis pasiektų infor­ Jutiminė atmintis

macija nama

(atkūrim as).

greitas, labai trum pas jutim inės

kuria

inform aciją.

inform acijos užfiksavim as

nuspaudim u)

atm inties sistem oje.

nervinių

Trumpalaikė atmintis

kuri

(užkodavim as),

(sensory memory) -

išlaikoma

Panagrinėkim e, Pirm iausia

elektronine

im pulsų

būtų

panašiai

Kom piuterio

įvestį kaip

diske

vėliau

užkoduoja,

kom piuteris

kom piuteris

kalba,

kalba.

kaip

o

(saugojim as), paverčia

saugo

jutim inę

laikom a

labai

at­

ir

(pavyzdžiui,

sm egenys

nuolatos

vėl atgami­ klavišo

inform acijądaug

infor­

m acijos, iš jo vėliau inform aciją galim a atkurti. Kaip ir visos analogijos, kom piuterinis m odelis turi savo ribas. M ūsų atm intis

(short-term memory) -

yra ne tokia tiksli ir trapesnė negu kom piuterio. M aža to, daugum a kom piute­ aktyvuota atm intis, kurioje trum pą laiką saugom as ribotas

rių apdoroja inform aciją sparčiai, tačiau nuosekliai, net tada, kai pakaitom is vyk­ do skirtingas užduotis. Sm egenys yra lėtesnės, tačiau daugelį dalykų atlieka tuo

kiekis inform acijos, kuri vėliau

pačiu m etu - lygiagrečiai. išsaugom a arba pam irštam a

Psichologai

(pavyzdžiui, septyni telefono

Richardo

yra

pasiūlę

Atkinsono

ir

kelis

Richardo

atm inties Shiffrino

inform acijos

apdorojim o

trijų

klasikinis

m odelius.

apdorojimo

etapų

at­

num erio skaičiai).

Ilgalaikė atmintis

m inties

m odelis

nas

Shiffrinas

ir

(1968)

teigia,

aiškino,

kurioje

išlieka

kad

kad labai

atm intis

form uojasi

trim is

inform acija

pirm iausia

užfiksuojam a

trum pą

laiką.

Vėliau

ji

etapais.

pervedam a

Atkinsojutim inėje

į

(long-term memory) -

atm intyje,

santykinai nuolatinė ir neribotos

laikę atm intį, iš kurios kartojim o būdu perkeliam a į ilgalaikę atm intį, iš kurios

apim ties atm inties sistem os

gali būti atkuriam a. Šis trijų etapų

saugykla. Apim a žinias, įgūdžius

tas,

ir patirtį.

peršoka

yra

ribotas

bei

pirm uosius

du

procesas, nors istoriškai svarbus ir papras­

klaidingas.

Kaip

etapus

yra

ir

trum pa­

vėliau

įsitikinsim e,

autom atiškai

-

tam

m um s

tikra

inform acija

sąm oningai

nesuvo­

ATMINTIS

kiant - įrašom a į ilgalaikę atm intį. Be to, dabar žinom e, jog negalim e sutelkti

Darbinė atmintis

dėm esio

(working memory) -

į viską

iš

karto, nes

kasdien

m us

supa

daugybė

jutim inės

inform aci­

437

jos. Užuot sutelkę dėm esį į viską iš karto, atkreipiam e jį tik į tam tikrus dirgik­

naujesnis trumpalaikės atminties

lius - dažnai naujus arba svarbius. Šie nauji dirgikliai kartu su inform acija, ku­

supratimas, apimantis

rią

prisim i­

sąmoningą, aktyvų įeinančios

nim us, kuriais naudojam ės „darbinėje zonoje". Ši zona - tai darbo vieta, kurio­

garsinės ir vaizdinės-erdvinės

je

informacijos bei informacijos,

paim am e kartojam e

tikrose

iš

ilgalaikės

inform aciją

darbo

vietose

ir

atm inties, ja

darbinės

sudaro

sąm oningus

m anipuliuojam e atm inties

(Engle,

turinys

trum palaikius

2002).

greitai

Tačiau

blėsta,

jei

kitaip jo

nei

nuolatos

nekartojam e. Būtent čia aktyviai susiejam e naują inform aciją su sena bei spren­ džiam e

užduotis.

Šiam e

skyriuje

į

m odifikuotą

trijų

apdorojim o

ties m odelio variantą yra įtraukta svarbi darbinės atm inties sąvoka (žr. 9.1 Darbinėje skiros

posistem ės

kodėl

leidžia

vairuodam i

dorojim as). O m inti

yra

vienos

ribota dainos

vienu

p a v .,

m etu

p a v .).

Baddeley, 1992, 2001, 2002). Šios at­

apdoroti

(vaizdo-erdvinis

vaizdus

apdorojim as)

ir

žodžius.

galim e

Tai

kalbėti

kai

klausom ės

kitos.

Šie

darbinės

paaiški­

(garso

darbinės atm inties talpa paaiškina, kodėl taip m elodiją,

sunku atm inties

ap­ prisi­ dė­

m enys yra grindžiam i sm egenų veikla (Jonides ir kiti, 2005). Sm egenų nuotrau­ kos rodo, kad kaktos skiltys būna aktyvios, kai centrinė tvarkyklė sutelkia dė­ m esį

į

sudėtingą

m ąstym ą,

o

m om ens

bei

sm ilkinių

skilčių

apdorojimą.

atm in­

ir garso, ir vaizdo-erdvinis elem entai, kuriuos koor­

centrinė tvarkyklė (žr. 9.2

dinuoja na,

atm intyje

etapų

paimtos iš ilgalaikės atminties,

sritys,

padedančios

apdoroti girdim ąją bei regim ąją inform aciją, būna aktyvios ir tada, kai ši infor­ m acija yra darbinėje atm intyje.

9.1 PAVEIKSLAS. Modifikuotas trijų apdorojimo etapų atminties modelis

Šiandienos mokslininkai kitaip aiškina ilgalaikės atminties formavimąsi. Pavyzdžiui, kaip įsitikinsime, kai kuri informacija įsmunka į ilgalaikę atmintį pro „užpakalines duris" mums sąmoningai to nepastebint. Taip pat sužinojome, jog trumpalaikė atmintis yra daugiau nei pasyvus kartojimas; ją geriau vadinti darbine atmintimi įvertinant čia vykstantį aktyvų informacijos apdorojimą.

Nesąmoningas apdorojimas

Dėmesys svarbiai ar naujai informacijai

Jutiminė informacija Išoriniai įvykiai

Jutiminė atmintis U žkodavimas

Ju tim in ė atm in tis reg istru o ja įein an čią in fo rm aciją leisd am a sm eg en im s ak im irk sn iu u žfik su o ti aib ę v eid ų .

M es a tk reip iam e d ėm esį į sv arb iu s ar n au ju s d irg ik liu s šiu o a tv eju p ik tą v eid ą m in io je ir ju o s u žk o d u o jam e.

Darbinė (trumpalaikė) atmintis

Užkodavimas Ilgalaikė atmintis Atkūrimas

Jei g an a ilg ai a tid žiai ž iū rim e į šį v eid ą ( k arto jim as) arb a jei j is m u s trik d o (laik o m as „sv arb iu "), u žk o d u o sim e jį ilg am s au g o jim u i ir g alėsim e p risim in ti.

438

9 SKYRIUS Ilgalaikė atmintis

9.2 PAVEIKSLAS. Darbinė atmintis Alano Baddeley (1998, 2001, 2002) darbinės atminties modelyje, kuris čia parodytas supaprastintas, yra garso ir vaizdo-erdvinis proceso­ riai, kuriuos valdo centrinė tvarkyklė. Į darbinę atmintį informacija patenka iš ilgalaikės atminties arba iš tiesioginių potyrių. Epizodinė atmintinė padeda centrinei tvarkyklei integruoti įvestį taip, kad ją suprastume.

Garsinis kartojimas Pavyzdys: pačiam sau kartojamos istorinės datos

Vaizdinės-erdvinės informacijos apdorojimas Pavyzdys: vaizduotėje atkuriamas tas vadovėlio puslapis, kuriame yra atsakymas į egzamino klausimą

Centrinė tvarkyklė Nukreipia dėmesį Pavyzdys: nusprendžiama padaryti pertrauką ir pavalgyti vakarienę

Epizodinė atmintinė Nukreipia įvestį į centrinę tvarkyklę

DARBINĖ ATMINTIS

Tiesioginiai potyriai; jutiminė įvestis

M O K YM O SI R EZU LTA TA I Atminties reiškinys 1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra atmintis, ir paaiškinkite, kuo

tarųjų dalis yra 3) koduojam a ilgalaikėje atmintyje ir galbūt vėliau

blykstės atmintis skiriasi nuo kitų prisiminimų.

botum us Atmintis

-

kaupiant

ir

tai

tis, kuri yra m entais

ar

išm okim o

atgam inant susijusi su įvykiais,

pastovum as

inform aciją.

laikui Blykstės

daugum os

kitų

m okslininkai

m odelio

pastebi,

ri­

kad

kai

bėgant,

kurią

atmin­

dam i pirm uosius du etapus. Jiem s labiau patinka ter­

em ociškai reikšm ingais

nuo

atkuriam a. Nurodydam i šio

šiuolaikiniai

m o­

prisim inim ų

skiriasi savo nepaprastu aiškum u.

inform aciją

m inas nes

darbinė

jis

ja

atmintis

pabrėžia

apdorojim o

registruojam e (o

aktyvesnį

etape,

m anipuliuojam e,

kuriam e

ne

autom atiškai, trumpalaikė

vaidm enį

šiam e

kartojam e

susiedam i

naujus

aplenk­ atmintis). antrajam e

inform aciją

ir

dirgiklius

su

2 TIKSLAS. Aprašykite Atkinsono-Shiffrino klasikinį trijų apdo­

anksčiau

rojimo etapų atminties modelį ir paaiškinkite, kuo nuo jo skiriasi

ties m odelyje yra regim oji-erdvinė ir girdim oji posis­

šiuolaikinis darbinės atminties modelis.

tem ės,

Atkinsono-Shiffrino

trijų

etapų

atm inties

m odelis

tei­

sukauptais kurias

prisim inim ais.

koordinuoja

centrinė

Darbinės tvarkyklė

atm in­ -

pro­

cesorius, nukreipiantis dėm esį ten, kur reikia.

gia, kad m es 1) registruojam e greitai išnykstančią jutiminę

informaciją,

kurios

dalis

2)

yra

paverčiam a

aktyviais trumpalaikiais prisiminimais ir tik m aža pas­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kokių turite blykstės prisiminimų apie patirtus emocinius išgyvenimus?

ATMINTIS

Informacijos kodavimas Kaip

užfiksuota

m ą?

Kokio

jutim inė

tipo

inform acija

inform aciją

koduojam a

įsim enam e

ir

atsitiktinai?

įvedam a Kokios

į

atm inties

rūšys

siste­

reikalauja

są­

m oningų pastangų?

Kaip mes koduojame? Kai

kuri

inform acija,

pavyzdžiui,

kelias,

kuriuo

buvo

eita

į

paskaitas,

apdoro­

jam a visiškai lengvai, taigi atm inties sistem a gali susitelkti į pastangų reikalau­ jantį

inform acijos

pavyzdžiui,

apdorojim ą.

naują

draugo

Norėdam i

m obiliojo

išlaikyti

telefono

atm intyje

num erį,

turite

naują

inform aciją,

sukaupti

dėm esį

ir

labai pasistengti.

Automatiškas informacijos apdorojimas 3 TIKSLAS. Apibūdinkite informacijos, kurią užkoduojame automatiškai, tipus, * •

M ilžinišką lingai.

kiekį

inform acijos

Pavyzdžiui,

be

įsim enam e

sąm oningų

be

didesnių

pastangų

pastangų

autom atiškai

arba

išvis

apdorojate

neva­

inform a­

ciją apie

(automatic processing) nesąm oningas atsitiktinės

erdvę. Skaitydam i vadovėlį, dažnai atm intyje užkoduojate puslapio vietą, ku­

•

Automatiškas apdorojimas

rioje yra tam tikra inform acija. Vėliau, stengdam iesi prisim inti reikalingą m e­

inform acijos, pavyzdžiui, erdvės, laiko ir dažnio, arba gerai žinom os inform acijos,

džiagą, galite prisim inti vietą, kurioje ji buvo parašyta.

pavyzdžiui, žodžių prasm ės,

laiką. Nesąm oningai įsidėm ite

•

dienos

įvykių

seką, todėl norėdam i prisim in­

ti, kur palikote paltą, galite atkurti iš eilės visus dienos įvykius. •

dažnį. Nevalingai prisim enate, kiek kartų per dieną kažkas įvyko, taigi ga­ lite pasakyti „jau trečią kartą šiandien ją susitinku “ . Sm egenų

form acijos

gebėjim o

lygiagrečiai

apdorojim as

apdoroti

nereikalauja

inform aciją

dėm esio.

dėka

visas

Autom atiškas

m inėtos

inform acijos

in­ ap­

dorojim as atsiranda ne tik be pastangų, bet tiesiog sunku to nedaryti. Kai skai­ tom e

gim tosios

kalbos

žodį,

pavyzdžiui,

ant

sunkvežim io

šono,

tiesiog

negali­

m e autom atiškai nesuprasti jo reikšm ės. Kai

kurios

inform acijos

apdorojim o

form os

reikalauja

dėm esio

ir

pastangų,

kai atliekam os pirm ą kartą, bet pasitreniravus ir įgijus patirties apdorojim as tam pa autom atiškas. siaiškinam e, 20-50

M okydam iesi kokius

žodžių. Po

skaityti

žodžius kelerių

jos

m etų

pirm iausia sudaro.

tariam e

Labai

praktikos

skaitom e

raides

po

stengdam iesi greitai

ir

vieną,

lėtai be

kol

iš­

perskaitom e

pastangų. Da­

bar įsivaizduokite, kad reikia išm okti skaityti sakinius, parašytus iš kito galo: .sakšitam otua ityradisap ilag sam ijorodpa sagnilaV Iš

pradžių

reikia

tam

apdorojim as

tam pa

labiau

tikrų

pastangų.

Pakankam ai

autom atiškas. Taip

tom obilį, važiuoti riedučiais, nepasiklysti m ieste.

pasitreniravus

išm okstam e

daug

ko:

inform acijos vairuoti

au­

kodavim as.

439

440

9 SKYRIUS

Valingas informacijos apdorojimas 4 TIKSLAS. Palyginkite valingą ir automatišką (nevalingą) informacijos apdorojimą bei aptarkite atėjusios eilės efektą, skaidymo efektą ir vietos eilėje efektą. Valingas informacijos

Daug

apdorojimas

m acijai, pavyzdžiui, šio skyriaus teiginiam s, prisim inti reikia pastangų ir dėm esio

inform acijos

(effortful processing) -

(9.3

dėmesio ir sąmoningų pastangų

prisim inim us.

reikalaujantis kodavimas. Kartojimas (rehearsal)-

sąmoningas informacijos kartojimas norint arba ją išlaikyti sąmonėje, arba užkoduoti ilgesniam laikymui.

pav .

).

koduojam e

V alingas

M okydam iesi arba

skleidė

vokiečių

išlaikom e

inform acijos

naują

tojim ą,

ir

pavyzdžiui,

m okym ąsi

filosofas

m intinai.

Herm annas

bet

sukuria

apdorojim as

inform aciją,

sąm oningą

autom atiškai,

vardus,

Jo

svarbą

Ebbinghausas

kai

kuriai

patvarius

galim e prieš

infor­

prieinam us

pasitelkti

daugelį

(1850-1909),

kar­

m etų

vienas

at­ pir­

m ųjų ėm ęs tyrinėti verbalinę atm intį. Ebbinghauso indėlis į atm inties tyrim ą yra toks pat svarbus, kaip Ivano Pavlovo indėlis į sąlygojim o tyrim us. Būdam as ne­ patenkintas

filosofiniais

sam protavim ais

apie

atm intį,

Ebbinghausas

panoro

išty­

rinėti ją m oksliškai. Jis nutarė sužinoti, kaip jis pats išm oksta naują žodinę m e­ džiagą ir kaip ją užm iršta. Ebbinghausui daryti šą.

reikėjo

beprasm ių

kiekvienam

surasti

skiem enų, naujam

nežinom ą

sudarytų

iš

eksperim entui

žodinę dviejų

m edžiagą.

priebalsių,

m okslininkas

Jis

nusprendė

sujungtų

atsitiktinai

balse,

su­ sąra­

atsirinkdavo

tam

tikrą skaičių tokių skiem enų. Kad įsivaizduotum ėte, kaip Ebbinghausas tyrė save. greitai balsu

perskaitykite aštuonis kartus šį sąrašą (iš Baddeley, 1982). Paskui

pam ėginkite prisim inti skiem enis: JIH, BAZ, FUB, YOX, SUJ, XIR, DAX, LEQ, VUM , PID, KEL, WAV, TUY. ZOF, GEK, HIW . Kitą dieną Ebbinghausas galėjo prisim inti tik kelis skiem enis iš išm okto sąrašo. Bet ar kitus jis visiškai užm iršo? Kaip rodo 9.4

pav .,

kuo dažniau jis garsia:

kartodavo sąrašą pirm ąją dieną, tuo m ažiau reikėdavo kartoti antrąją dieną, kad iš

naujo

juos

kis priklauso K O D A V IM A S

išm oktų. nuo

Išaiškėjo

paprastas

mokymuisi skirto

priežasties

dėsnis:

prisiminimo

kie­

laiko. Papildom ai kartojant (papildomai mo­

kantis) net jau išm oktą m edžiagą, atm intyje išlieka daugiau. Reikia

atm inti, kad

naujai žodinei inform acijai ypač

jim as - valingas jos apdorojim as. O

veiksm ingas yra

karto­

tai leidžia suprasti kai kuriuos kitus įdo­

m ius reiškinius: V alingas

A utom atiškas

• 9.3 PAVEIKSLAS.

jusio žm ogaus žodžius (Bond ir kiti, 1991; Brenner, 1973). Kai ateina m ūsų

Automatiškas apdorojimas

eilė, sutelkiam e dėm esį į savo veiksm us ir dažnai nepajėgiam e apdoroti pas­

palyginti su valingu Kai kurią informaciją, pavyzdžiui, kur vakar vakarieniavote, apdorojate automatiškai. Kitai informacijai, pavyzdžiui, šio skyriaus sąvokoms, užkoduoti ir įsiminti reikia pastangų.

Atėjusios eilės efektas: kai žm onės paeiliui sako žodžius ar vardus ir m ėgi­ na prisim inti, ką sakė kiti, jie blogiausiai prisim ena tik ką prieš juos kalbė­

kutinio žm ogaus žodžių. •

Inform acija, pateikta prieš pat užm iegant, retai prisim enam a (W yatt ir Bootzin, 1994). Kai

m ūsų

sąm onė

blėsta

prieš

apdorojant inform aciją, ši infor­

m acija dingsta. Valandą prieš m iegą pateikta inform acija yra gerai įsim enam a, •

Ausys registruoja įrašytą į juostą inform aciją, kuri pateikiam a m iegant, tačiau ji nėra įsim enam a (W ood ir kiti, 1992). Neturint galim ybės kartoti, „m oky-

ATMINTIS

441

9.4 PAVEIKSLAS. Ebbinghauso atsiminimo kreivė 20

E b b in g h a u sa s n u s ta tė , ka d ku o d a u g ia u ka rtų ka rto ja m a s n e p ra sm in g ų sk ie m e n ų s ą ra ša s p irm ą ją d ie n ą , tu o m a žia u re ikia

15

ka rto ti kitą d ie n ą n o rin t

D a u g ia u k a rto ja n t

iš m o k ti tą p a tį są ra š ą .

tru m p ė ja p a k a rto tin io

T a ig i, ku o d a u g ia u la iko

m o k y m o s i la ik a s

sk iria m a n a u ja i in fo rm a c ija i

10

įs im in ti, tu o d a u g ia u jo s iš lie ka a tm in tyje . (Iš B a d d e le y, 1 9 8 2 .)

5 0 8

16

24

32

42

53

64

S k ie m e n ų s ą ra š o k a rto jim ų s k a ič iu s p irm ą ją d ie n ą

m asis m iegant" nevyksta. M es taip pat geriau išsaugom e inform aciją, kai jos

Skaidymo efektas

kartojim ą

(spacing effect) -

paskirstom e

laike

(pavyzdžiui,

įsim enam e

kurso

draugų

vardus).

Šis reiškinys vadinam as skaidym o efektu (Bjork, 1999; Dem pster, 1988).

polinkis geriau išsaugoti informaciją ar įgūdį tada,

Devynerius m etus trukusio eksperim ento m etu Harry Bahrickas ir trys jo šei­ m os nariai (1993) tam tikrą skaičių kartų kartodavo užsienio kalbos žodžius nuo

kai mokomasi išskaidant dalimis, o ne ištisai.

14 iki 56 dienų intervalu. Ir štai ką jie pastebėjo: juo ilgesnis būdavo tarpas tarp žodžių kartojim o, juo geriau jie šiuos žodžius prisim indavo po 5 m etų. Ap­ m ąstydam as jant

išdėstym o

m edžiagą

bendrinam ąjį

prieš kursą

laike

viso ir

poveikį,

kurso

laikant

Bahrickas

baigiam ąjį egzam inus

padarė

egzam iną, vyresniam e

praktinę

išvadą:

išklausant am žiuje

karto­

apžvalginį geriau

api­

įsim enam a „Jam reikėtų pasitikrinti savo

m edžiaga

visam

gyvenim ui. Gali būti naudinga

išdėstyti ir studijas laike - per atm intį cituojant poeziją."

visą sem estrą ar m etus - o ne sugrūsti žinias į galvą per trum pą laiko tarpsnį. Abdur-Rahm an Abdul Khaliq,

Perfrazuodam i

Ebbinghausą

(1885),

galim e

pasakyti,

jog

tie,

kurie

greitai

iš­ M em orizing the Quran

m oksta, greitai ir pam iršta. Reikia atm inti dar vieną dalyką: ištęstos laike stu­ („Įsim enant Koraną")

dijos yra pranašesnės už greitą žinių kim šim ą į galvą. Norint įsim inti tokius dalykus, kaip telefono num eriai, veiksm inga juos kartoti ilgesnį

laiką.

Thom as

Landaueris

(2001)

pataria:

„Pakartokite

vardą

ar

num erį,

kurį stengiatės įsim inti, palaukite kelias sekundes, vėl pakartokite, palaukite tru­ putėlį ilgiau, vėl pakartokite, palaukite dar ilgiau ir vėl pakartokite". Laukti reikia kiek įm anom a ilgiau, tačiau tiek, kad neprarastum ėte inform acijos. Kad patyrę.

kartoti

Eksperim entuotojai

(žodžiai, bet rašą,

naudinga,

pavadinim ai,

kokia dažnai

tvarka

dar

rodydavo

datos,

prisim inti

išryškėdavo

geriau net

žm onėm s

kvapai)

(Reed,

vietos

atskleidžia

2000).

eilėje

reiškinys,

sąrašą,

užrašyta,

kurį

kuriam e

tikriausiai būdavo

esate

kas

nors

Vietos eilėje efektas

(serial position effect) -

ir

prašydavo

tuoj

pat

juos

Žm onėm s

stengiantis

prisim inti

są­

efektas:

sąrašo dėm enys prisim enam i geriau negu viduriniai (9.5

paprastai p a v .).

pirm ieji

ir

M atyt, paskutiniai

paskutiniai

polinkis geriausiai prisiminti pirmuosius ir paskutinius sąrašo dėmenis.

442

9 SKYRIUS

9.5 PAVEIKSLAS.

100

Vietos eilėje efektas

Tiesioginis prisiminimas: geriausiai prisimenami paskutiniai dėmenys

90

Gavus žodžių ar vardų sąrašą (kaip Ispanijos karalius Juanas Carlosas I, besisveikinantis su eilėje stovinčiais žmonėmis) tuojau pat gerai prisime­ nami paskutiniai dėmenys (galbūt todėl, kad jie vis dar tebėra dėmesio lauke) ir dažniausiai beveik taip pat gerai - pirmieji dėmenys. (Iš Craik ir Watkins, 1973.)

80 70 60

Vėlesnis prisiminimas: tik pirmieji dėmenys gerai prisimenami

50 40 30 20 10 0

0

1 2

3

4 5

6

7

8

9

10 11 12

Žodžio vieta sąraše

„Protas lėtai pam iršta tai,

dėm enys prisim enam i ypač gerai dėl to, kad dar tebėra trum palaikėje atm intyje.

ką įsim inė per ilgą laiką."

Tačiau vėliau, kai dėm esys nuo paskutinių dėm enų perkeliam as, geriausiai prisi­

Rom ėnų filosofas Seneka (4 pr. Kr-65 m . a.)

m enam a tai, kas yra sąrašo pradžioje. Paim kim e pavyzdį iš kasdienio gyvenim o: įsivaizduokite,

jog

susipažįstate

su

keliais

žm onėm is,

ir,

norėdam i

įsim inti

tų

žm onių vardus, kartojate juos iš eilės, pradėję nuo pirm ųjų prisistačiusiųjų. Kol susipažinsite

su

kartų

paskutinius,

negu

paskutiniu

žm ogum i,

taigi

kitą

pirm uosius

dieną

vardus

pirm ųjų

būsite

vardus

kartojęs

tikriausiai

daugiau

prisim insite

geriau. Pirm ųjų vardų m okym asis gali trukdyti išm okti paskutinius vardus. Ne kartoti

visa

inform acija

inform aciją,

pakanka, kad

vienodai

pavyzdžiui,

ji būtų

gerai

užkoduojam a

ketinam o

surinkti

išlaikyta vėlesniam

kartojant.

telefono

Kartais

num erio

prisim inim ui (Craik

vien

skaičius,

tik ne­

ir W atkins, 1973:

Greene, 1987). Tad kaip koduojam e inform aciją, kad ji būtų pervesta į ilgalaikę atm intį? Kai

Jutim inę

kuriuos

plėšiam e,

inform aciją

laiškus

skaitom e,

iš

apdorojam e

karto

atm etam e.

pasiliekam e.

panašiai kaip Kitiem s

Atm inties

rūšiuodam i dienos

skiriam e

sistem a

daugiau

inform aciją

paštą.

dėm esio:

apdoroja

ne

attik

ją kartodam a, bet ir koduodam a svarbias jos savybes.

Ką mes koduojame? Inform aciją

apdorojam e

vaizdinį

m intyse

ir

trim is

pagrindiniais

sutvarkydam i.

Iki

tam

būdais tikro

-

lygio

užkoduodam i tai

darom e

jos

prasm ę,

autom atiškai

Bet kiekvienu atveju atm intį galim a valingai sustiprinti.

Prasmės kodavimas 5

TIKSLAS.

Palyginkite

vaizdinio,

garsinio

ir

semantinio

užkodavimo

naudą

prisimenant

žodinę

informaciją ir paaiškinkite atminties gerinimo būdą, susijusį su nuorodos į save efektu.

Apdorodam i

žodinę

inform aciją,

kad

ją

išlaikytum e,

paprastai

koduojam e

jos

prasm ę, siejam e ją su tuo, kas m um s jau žinom a, arba su tuo, ką įsivaizduoja­ m e. Ar girdim e „prokuroras eina" ar „pro kur oras eina", priklauso nuo kon­

ATMINTIS

teksto

ir

m ūsų

patirties. (Prisim inkite, kad

darbinė

atm intis

sąveikauja

su

ilga­

laike atm intim i.) Ar

galite

sviedė...“? to mę

pakartoti

Taigi

tiriam ieji,

Štai

dar

vienas

sakinys,

jūsų paklausiu vėliau:

jūs,

sakinį

tikriausiai,

prisim inėte

skaitydam i

apie

sakinį

(pavyzdžiui,

riaušininką

kaip

ir

apie

(iš

W illiam o

riaušininką

„Įtūžęs

436

„Įtūžęs

Brewerio

taip,

riaušininkas

p.)?

kaip

sviedė

riaušininkas

(1977)

eksperim en­

užkodavote

akm enį

Žuvis užpuolė plaukiką.

jo

pro

pras­

langą"),

o

ne taip, kaip parašyta („Įtūžęs riaušininkas sviedė akm enį į langą"). Toks prisi­ m inim as

rodo,

užkodavome.

kad

esam e

linkę

M okydam iesi

įsim inti

egzam inui,

ne

jūs

visai

galite

tiksliai,

prisim inti

-

įsimename

savo

tai,

paskaitų

šus, bet ne pačią paskaitą. Gordonas Boweris ir Danielis M orrow

ką

užra­

(1990) lygi­

na m ūsų psichiką su teatro režisierium i, kuris, turėdam as pirm inį scenarijų, įsi­ vaizduoja

pastatytą

spektaklį.

Vėliau

paprašyti

prisim inti

tai,

ką

išgirdom e

arba

perskaitėm e, m es prisim enam e ne patį tekstą pažodžiui, bet savo susikurtą m intinį m odelį. Koks

užkodavim as

leidžia

vaizdas,

t.

y.

regim osios

skam besys,

t.

y.

garsinės

duojam as žodžių

geriausiai

prisim inti

žodinę

inform acijos

inform acijos

inform aciją? Ar

kodavim as? O

kodavim as?

Ar

ko­

koduojam as

gal

koduojam a

sakinio prasm ė, t. y. sem antinis kodavim as? Už tem os

kiekvieno

tipo

(Poldrack

ir

garsinis

inform acijos 2004).

Ir

padeda

geriau

įsim inti

atsakingos

kiekviena ir

jų

skirtingos

gali

suvokti

sm egenų

nuplėšia

skraistę

nuo

to,

praversti.

rim uotų

Pavyzdžiui,

aforizm ų

pras­

ką

slepia

blaivum as"

(M cGlone

ir

Tofigh-

Kad

palygintų

Endelas

Garsinės informacijos kodavimas (acoustic encoding) garsų, ypač žodžių skam besio, užkodavim as.

bakhsh, 2000).

ir

(visual encoding) -

sis­

m ę. Frazė: „Kas girtam ant liežuvio, tas blaivam galvoje" atrodo tikslesnė, negu „Alkoholis

kodavimas

regim ųjų vaizdų užkodavim as .

kodavim ą

W agner,

užkodavim as

Vaizdinės informacijos

vaizdinį,

Tulvingas

garsinį

(1975)

ir

sem antinį

tiriam iesiem s

užkodavim ą,

akim irksnį

Fergusas

parodydavo

Craikas

žodžius.

Po

Semantinis kodavimas (semantic encoding) -

to jie užduodavo klausim ą, į kurį norint atsakyti reikėjo apdoroti žodį 1) vizua­

reikšm ės, taip pat žodžių

liai (pagal raidžių vaizdą), 2) akustiškai (pagal žodžių garsą) arba 3) sem antiš-

reikšm ės, užkodavim as.

kai (pagal žodžių prasm ę). Kad

geriau

įsivaizduotum ėte, kaip

tai atrodė, greitai

atsakykite į tokius klausim us: Klausimų pavyzdžiai

Švystelėjęs Taip

Ne

žodis 1. Ar žodis parašytas didžiosiomis raidėmis?

kėdė

2.

Ar tas žodis rimuojasi su žodžiu traukinys

MOKINYS

3.

Ar tas žodis tiktų tokiam sakiniui: Mergaitė padėjo ____________ ant stalo.

ginklas

Kurio

tipo

inform acijos

apdorojim as

jus

geriausiai parengtų

__

__

__

__

__

__

vėliau

atpažinti žo­

džius? Craiko ir Tulvingo eksperim ente daug geresni prisim inim o rezultatai buvo pastebėti,

kai

buvo

naudojam as

gilesnis

sem antinis

kodavim as,

kurio

reikalavo

3 klausim as, o ne paviršutiniškas kodavim as, kurio reikalavo 2 ir ypač 1 klau­ sim as (9.6 Bet

p a v

.

).

susidūrę

su

beprasm iu

tekstu

sunkiai

susikuriam e

m intinį

m odelį.

Įsi­

vaizduokite esą tie studentai, kurių Johnas Bransfordas ir M arcia Johnson (1972) prašė įsim inti tokį garso įrašą:

443

apie

kurį

9 SKYRIUS

444

9.6 PAVEIKSLAS. Apdorojimo G ilia i

-

a p d o ro ja n t g e ria u

lygiai pagal

p ra s m ę

ž o d į,

jis

a tp a ž įs ta m a s

a p d o ro ju s

jį

nei

p a v irš u tin iš k a i-

a tk re ip ia n t

dėm esį

v a iz d ą

g a rs ą .

ar

Semantinis (priklauso grupei)

-

v ė lia u

tik (Iš

į

jo

Garsinis (rimuojasi su ...)

C ra ik

ir T u lv in g , 1 9 7 5 .)

V a iz d in is

(ar parašyta didžiosiomis raidėmis?) 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

V ė lia u a tp a ž in u s ių jų ž o d į, p ro c e n ta is

Iš tikrųjų tai atlikti visiškai nesudėtinga. Pirmiausia viską suskirstote į atskiras

Kiek yra „g“ raidžių šiame sakinyje?

grupes. Žinoma, gali pakakti vienos krūvos, tai priklauso nuo to, kiek yra darbo...

SPRAGTELĖJĘ MYGTUKĄ

Paskui medžiagos surūšiuojamos į skirtingas grupes. Tada jos gali būti sudeda­

IŠGIRSITE TRAKŠTELĖJIMĄ.

mos į joms skirtas atitinkamas vietas. Galų gale jos bus dar kartą panaudotos, ir

(Atsakymas 446 puslapyje.)

visą ciklą vėl reikės kartoti. Kad ir ką sakytume, tai yra gyvenimo dalis. Išklausę ištrauką, kurią jūs ką tik perskaitėte, ir neturėdam i prasm ingo konteksto, studentai m ažai ką teįsim inė. Kai jiem s buvo pasakyta, kad šis tekstas yra apie skalbim ą

(taip

tekstui suteikta

papildom a

prasm ė), jie

atsim inė

gerokai daugiau.

M atyt, ir jūs, dabar dar kartą perskaitę tekstą, daugiau atsim intum ėte. Šis tyrim as rodo, kad naudinga tai, ką perskaitėm e arba išgirdom e, perteikti kitu

prasm ingu

kad

prasm ingai

pastangų.

(1977),

„bene

dalyką,

tai

įsim inti,

laiko

atm intyje".

lyginant

pastebėjo ką

skaitom ai Taigi

su su

atm inties galite

savim i,

neprasm inga, tyrinėtojas

padaryti,

m edžiagai

įsim enam os

Ebbinghausas reikia

W ayne

m okydam iesi

apm ąstyti

inform acijos

ir

tik

dešim ­

W ickelgrenas

bet

stengtis

kiekis

nustatė,

kokį ją

naują

susieti

priklauso

ir

su nuo

m okym uisi skiriam o laiko, ir nuo to, ką veikiam e m okydam iesi.

ausim girdėti, menkiau vaizduotę veikia negu tie, kur akys ištikimai

Kaip

naudingiausia,

skirti

laikom a

Eksperim entuodam as

m edžiagai

tadalio

jau „Bet, šiaip ar taip, dalykai, vien

būdu.

M es

puikiai

atsim enam e

tuos

dalykus,

kuriuos

siejam e

su

savim i.

Paprašius

žm onių įvertinti, kaip kai kurie būdvardžiai tinka apibūdinti save, jie tuos būdvar­

pagavo ir kuriuos žiūrovas

džius gerai prisim ena. Kai jie turėjo įvertinti, kaip būdvardžiai tinka kitam asm e­

betarpiškai išvydo."

niui

Horacijus, „Ars poetica“, 8 a. pr. Kr. (vertė A. Churginas)

į

apibūdinti,

save

efektu

vėliau (Sym ons

daugiau ir

pam iršdavo.

Johnson,

1997).

Šis Dėl

vadinam as

nuorodos

besim okantiesiem s

patariam a

reiškinys to

ieškoti, ką jiem s asm eniškai reiškia tai, ko jie m okosi. Tikėtina, kad inform aci­ ja, kuri yra laikom a „reikšm inga m an", yra apdorojam a giliai ir geriau išlaikom a.

ATMINTIS

Vaizdinis kodavimas 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip vaizdinių užkodavimas padeda valingai apdoroti informaciją, ir api­ būdinkite kelis atminties gerinimo būdus, kuriuose naudojamas vaizdinis kodavimas.

Kodėl

reikia

vargo

galim e

kokius

pastangų

drabužius

form aciją

norint

įsivaizduoti, vilkėjom e?

prisim enam e

įsim inti

kur

form ules,

buvom e

Viena

iš

lengviau.

apibrėžim us

vakar,

su

priežasčių

kuo

yra

Ankstyviausieji

ir

ta, kad

jūsų

datas,

buvom e,

tačiau

kur

m es

vaizdinę

prisim inim ai

be

sėdėjom e,

-

tai,

in­ kas

atsitiko, kai buvote m aždaug trejų ar ketverių m etų, - tikriausiai yra susiję su regim aisiais žodžius,

kuriuos

(Vėliau

aš

tuštuma,

M okslininkai

vaizdiniais. lengviau

jūsų

įsivaizduoti,

paklausiu,

cigaretė,

užfiksavo,

įgimtas,

kuriuos ugnis,

o

ne

tris

kad

abstrakčius,

žodžius

procesas.)

geriau

Jūs

iš

šių

turbūt

atsim enam e

nevaizdingus dar

žodžius.

mašininkė,

prisim enate: vis

tuos

prisim enate

bet

krečius

ir

dėl

to,

kad

daiktavardžius

pats

sakinys

padeda

ne

tik

nesunkiai

įsivaizduojam as.

sem antinis,

bet

ir

Atsim inti

vaizdinis

jų

m intiniai vaizdai. Labai padeda valingai apdoroti inform aciją, ypač kai derinam a su sem antiniu

sa­

kodavim u.

kinį apie akm enį sviedžiantį riaušininką ne tik dėl to, kad užkodavote jo pras­ m ę,

Vaizdiniai (imagery) -

kon­

kodavim as

(M arschark ir kiti, 1987; Paivio, 1986). Dvejopai koduoti yra geriau negu vie­ nu būdu. Kadangi savo

daugum a

potyrius,

m irkų

ryškių

vaizdų

pasitelkdam i

nuotrupas.

Todėl

gerai

m intyse

m ūsų

įsim enam i,

įstrigusias

prisim inim us

jų

kartais

geriausių

dažnai

galim e ar

prisim inti

blogiausių

nuspalvina

geriausia

aki­ m alo­

num o ar džiaugsm o akim irka arba blogiausia skausm o ar nevilties akim irka (Fre­ drickson

ir

pam iršim u Erika nės

Kahnem an, galim a

Peterson tokius

lankiau

1993).

paaiškinti

ir

Randy

įvykius, kaip

Ryškiausių

akim irkų

prisim inim u,

kurį

Terrence

M itchell,

(1997)

pavadino

rožine

reiškinį,

Cronkas

stovyklavim as per atostogas, būna

nei juos vertino

tuo

o

Leigh

kasdienių

retrospektyva: linkę

-

Thom pson, žm o­

prisim inti pa­

m etu. Apsilankym ą „Disney W orld" pram ogų

par­

Mnemonines priemonės

(mnemonics) priem onės, padedančios atsim inti; ypač tos technikos,

ke jie labiau prisim ena ne dėl tvankaus oro bei eilių, o dėl aplinkos, m aisto ir

kai naudojam i ryškūs vaizdiniai

atrakcionų.

ir inform acijos pertvarkym o

Būtent

tie

potyriai,

kuriuos

prisim enam e

patyrę,

o

ne

tie,

kuriuos

patyrėm e, nulem ia m ūsų būsim ą pasirinkim ą (W irtz ir kiti, 2003). Vaizdiniais (pavadinim as dančias

dodam iesi du",

kilęs

atsim inti

ninkai ir

vaikštą

rem iasi

jie

iš

daugelis graikiško

ilgiausius

oratoriai. Nau­ „vietos

m eto­

įsivaizduodavo

jiem s

pažįstam o­

m is vietom is ir kiekvieną vietą

susiedavo

su

turi­

m o įsim inti dalyko vaiz­ diniu.

Paskui,

sakydam as

tekstus

pagalbinių žodžio, ir

atm inties

reiškiančio

kalbas,

sukūrė

priem onės.

priem onių.

M nem onines

atm intį)

priem ones,

senovės

Graikijos

pade­ m oksli­

Vaizdinių principas

Plastinės chirurgijos tyrinėtojas Darrickas Antellis pastebi: „Galite iki pamėlynavimo aiškinti apie deginimosi saulėje ar rūkymo žalą sveikatai". Verčiau parodykite žmonėms nuotrauką tapačių dvynių, kurių viena atrodo vyresnė dėl deginimosi ir rūkymo poveikio. Šešiasdešimtmetė Gay Black (kairėje) labai mėgo kaitintis saulėje ir rūkyti, o jauniau atrodanti jos dvynė sesuo Gwen Sirota (dešinėje) - ne.

445

446

9 SKYRIUS

Atsakym as į 444 puslapyje

kalbą, oratorius m intyse sugrįždavo į kiekvieną iš tų vietų ir prisim indavo su ja

pateiktą klausim ą:

susietą vaizdinį. Naujausi Pasaulio

atm inties čem pionato

Iš dalies todėl, kad iš pradžių

kad

tiesiog

raides apdorojote pagal garsą

m nem onines strategijas (M aguire ir kiti, 2003).

intelektas

nėra

išskirtinis,

jie

nugalėtojų

geriausiai

m oka

tyrim ai rodo,

naudoti

erdvines

Kitos m nem onines priem onės apim a ir garsinį, ir vaizdinį kodus. Pavyzdžiui,

o ne vizualiai, galėjote praleisti raides, kurios tariam os kaip „k“.

jų

pagalbinių žodžių sistem a reikalauja pirm iausia prisim inti skam besį: Vienas - pienas, du - medus,

Teisingas atsakym as: 3.

trys

- arklys, keturi - vyturys,

penki - menki... Pernelyg biniais

nesistengdam i žodžiais:

jūs

pienas,

netrukus m edus,

galėsite

arklys...

skaičiuoti O

tada

ne

skaičiais,

galėsite

bet

susieti

pagal­

pagalbinius

žodžius su tuo, ką reikia atsim inti. Dabar tegul jum s duoda prisim inti net ir vi­ są

bakalėjos

Sudėkite

juos

sim inkite,

į

M orkos?

m edų.

pienas,

agurkus, galėsite

sąrašą.

Popieriniai

m edus,

popierinius prisim inti

Įsivaizduokite

arklys,

rankšluosčiai? ir

rankšluosčius.

šiuos

dalykus

jas

išvysite

Nedaug bet

sum erktas Padėkite

su

jais

tvarka

juos

susietus

suklysdam i

kuria

į

ir

pieną. ant

Agurkai?

arklio.

vaizdus:

Pri­

m orkas,

(Bugelski

ir

kiti,

1968).

kiekvieną

pavadinti.

Šios

m nem onines priem onės dažnai esti žm onių, pakartoj ančių ilgiausius sąrašus var­ dų ir kitų dalykų, nepaprastos atm inties paslaptis. Jos gali padėti ir jum s.

Koduojamos informacijos tvarkymas 7 TIKSLAS. Aptarkite, kaip prasminiai vienetai ir hierarchinės struktūros padeda valingai apdo­ roti informaciją.

Prasm ė

ir

vaizdiniai

Bransfordo

ir

Johnson

susidėliojo

į

seką.

sustiprina

atm intį,

tekstukas

apie

M nem onines

padėdam i

skalbim ą

priem onės

sutvarkyti

(444

padeda

p.)

inform aciją.

įgavo

sutvarkyti

prasm ę,

Kai

sakiniai

inform aciją,

kad

vėliau galėtum e ją atkurti.

Skirstymas Į prasminius vienetus. Kad suprastum ėte inform acijos sutvarkym e reikšm ę, žvilgtelėkite kelias sekundes į 9.7

pav.

pirm ąją eilutę, paskui nusisukite

ir pam ėginkite atkurti tai, ką m atėte. Neįm anom a, ar ne? Tačiau jūs lengvai ga­ lite atkurti antrąją eilutę, kuri ne m ažiau sudėtinga. Ketvirtąją eilutę daug leng­ viau prisim inti negu trečiąją, nors ir vienoje, ir kitoje - tos pačios raidės. Ir penk­ Skirstymas į prasminius

tąją grupę lengviau prisim inti už ketvirtąją, nors abiejose yra tie patys žodžiai

vienetus (chunking) -

Taigi

žinom ų lengvai valdom ų vienetų

vienetus

sudarym as. Dažnai atliekam as

liai, kad laikom e tai savaim e suprantam u dalyku. Pagalvokite apie savo gebėji­

autom atiškai.

m ą tiksliai atkurti apie 150 tiesių atkarpų, kurios sudaro keletą frazių. Žinom a.

lengviau arba

neraštingą

ar

Panašiai p av.

ženklus,

atsim enam e dalis.

inform aciją,

Inform acija

lotyniškos

žaviuosi

kinų

atkurti

visus

kurią

skirstom a

abėcėlės

raidžių

kalbą

m okančio

brūkšnelius,

į

galim e

pertvarkyti

prasm inius

nepažįstantį žm ogaus

arba

vienetus

žm ogų

prasm inius

taip

šitai

gebėjim u,

šachm atininku,

pažiūrėjęs į lentą, gali prisim inti daugum os figūrų

į

natūra­

apstulbintu

pažvelgus

kuris,

5

į

9.8

sekundes

tikslią padėtį (Chase ir Si­

m on, 1973), arba krepšininku, kuris, 4 sekundes pažiūrėjęs į žaidim ą, gali pri-

ATMINTIS

9.7 PAVEIKSLAS. Skirstymo į prasminius vienetus poveikis atminčiai

Informacija, susieta į prasmingus vienetus, pavyzdžiui, raides, žodžius ir frazes, lengviau atsimenama. 9.8 PAVEIKSLAS.

sim inti žaidėjų vietas (A llard ir Bum ett, 1985). G eriausiai atsim enam e tada, kai

Skaidymo į prasminius

galim e inform aciją tvarkyti m um s patiem s prasm ingu būdu.

vienetus pavyzdys tiems,

Jungdam i ciją.

į

V iena

prasm inius

iš

vienetus

m nem oninių

geriau

priem onių-

prisim enam e

suteikti

ir

nežinom ą

nežinom ai

inform a­

m edžiagai

pažįsta-

m esnį vaizdą, pavyzdžiui, sudarant iš pirm ųjų atsim intinų žodžių raidžių žodžius (vadinam uosius akronimus) arba sakinius. Jungdam i

į

prasm inius

vienetus,

galite

įsim inti

daugiau

skaičių.

N eįm ano­

kurie moka kinų kalbą

Ar, pažiūrėję į šiuos rašmenis, galėtumėte juos tiksliai atkurti? Jeigu taip, tuomet tikriausiai mokate kinų kalbą.

m a prisim inti 16 skaičių virtinė - 1-4-9-2-1-7-7-6-1-8-1-2-1-9-4-1 - taps paprasta sugrupavus valandų ratorijoje, vo

tuos dviem

atm inties

bandym o kundę

skaitm enis

pasitreniravusiem s

m etu

1492,

būdingų

studentas

skaitm enį

D ario

1776,

Ericssono

Cam egie-M ellono

apim tį nuo

po

taip: A nderso

1812, ir

universiteto septynių

D onatellis

m onotonišku

studentam s

skaičių

o

paskui

pašoko

pagyvėjęs.

Jis

D augiau Chase

200 labo­

išplėsti

kaip

tyrėjas

kaip

(1982)

pavyko

iki daugiau

klausėsi, kaip

balsu:

sa­

80. V ieno

skaitė

per se­

„1518593765502157841665850612094

885686772731418186105462974801294974965928“. judėdam as,

1941.

W illiam o

Jis

šnabždėjo

klausėsi skaičius,

skaičių kasėsi

ne­ sm akrą,

Atm inties tyrėjai sutaria, kad ypač sunku įsim inti Kanados pašto indeksus - skaičių ir raidžių seką (H ebert, 2001). Seką A1C 5S7 būtų daug lengviau atsim inti, ją suskirsčius

trepsėjo, skaičiavo ant pirštų, glostėsi plaukus. M aždaug po dviejų m inučių ta­

į raidžių ir skaičių grupes:

rė: „G erai. Pirm a grupė yra 1518. Toliau 5937...“ jis pakartojo visus 73 skait­

ACS 157.

m enis grupėm is po tris ir keturis. K aip jam tai pavyko? Gal jis išplėtė savo trum palaikės atm inties galim ybes? N e. Paprašytas prisim inti raides, D onatellis vėl grįžo prie septynių vienetų ap­ im ties. vo

Jis

trijų

susikūrė

m ylių

sudėtingą

bėgim o

skaitm enų

laikas,-

siejim o

papasakojo

strategiją.

D onattelis,

ilgų

„Pirm oji

grupė

distancijų

bu­

bėgikas.

A ntroji grupė - dešim ties m ylių laikas. Paskui vienos. Pusės. D viejų. A m žius... D vi m ylios. A m žius. A m žius. A m žius. D vi m ylios..." (W ells, 1983).

Hierarchinė struktūra. K ad pasiektų tokį rezultatą - prisim intų 106 skaitm enis D onatellis

skaičių

grupes

sutvarkė

hierarchiškai

(W aldrop,

1987).

ėjo „trys grupės po keturis" ir taip toliau. Žm onės, ištobulinę kurios nors sri-

Pirm iausia

447

448

9 SKYRIUS

9.9 PAVEIKSLAS. Tvarka padeda įsiminti

Informacijos užkodavimas (automatiškas arba valingas)

Kai žodžius ar sąvokas sudėliojame į hierarchines grupes, kaip šiame pavyzdyje sudėliotos skyriaus sąvokos, juos prisimename geriau nei pateiktus atsitiktinai.

Prasmė

Informacijos tvarkymas

Vaizdinys

Prasminiai vienetai

Hierarchijos

445 psl., aptardam as vaizdinių

ties įgūdžius, panašiai apdoroja informaciją: jie ne tik grupuoja ją, bet ir suda-

kodavim ą, išvardijau 6 žodžius

ro hierarchines struktūras, susidedančias iš kelių bendresnių sąvokų, apimančių

ir žadėjau vėliau apie juos

paprastesnes sąvokas bei faktus, kurie skaidomi į dar konkretesnes kategorijas.

paklausti. Kelis iš šių žodžių

Taip sutvarkę žinias, galime veiksmingai atkurti informaciją. Dėl to šiam e sky

galite dabar prisim inti? Iš tų,

riuje siekiama ne tik išdėstyti paprasčiausius faktus apie atmintį, bet ir padėti

kuriuos atsim enate, keli yra

tuos faktus sutvarkyti, remiantis bendriausiais dėsniais, pavyzdžiui, kodav-

lengvai įsivaizduojąm i žodžiai,

ir mažiau bendrais, pavyzdžiui, automatišku ir valingu informacijos apdoroji-

o keli - nevaizdingi?

mu; bei dar konkretesnėmis sąvokomis, pavyzdžiui, semantiniu ir vaizdiniu kodavimu bei informacijos sutvarkymu (9.9 pav.). Gordonas Boweris ir jo kolegos (1969), pateikdami žodžius arba atsitiktinai, arba sugrupuotus kategorijomis, įrodė, kad hierarchinė struktūra padedi at­ siminti. Hierarchiškai sutvarkyti žodžiai buvo atsimenami du-tris kartus geriau. Šie rezultatai rodo, kad įsimenamą medžiagą pravartu hierarchiškai sutvarkyti, ypatingą dėmesį sutelkiant į skyriaus planą, antraštes, pavadinimus, klausimus ir santraukų skirsnius. Jei skyriuje pateikiamą medžiagą įsisavinsite hierarchiniu principu, turėsite daugiau galimybių viską geriau prisiminti per egzaminą. P a­ skaitos ar teksto konspektavimas - hierarchinio informacijos sutvarkymo prie­ monė - taip pat gali būti veiksminga.

MOKYMOSI REZULTATA Informacijos kodavimas 3

TIKSLAS.

Apibūdinkite

informacijos,

kurią

užkoduojame

auto­

matiškai, tipus.

4 TIKSLAS. Palyginkite valingą ir automatišką (nevalingą) infor­ macijos apdorojimą bei aptarkite atėjusios eilės efektą, skaidymo efektą ir vietos eilėje efektą.

M es ciją

nevalingai

automatiškai

apie erdvę, laiką

macijos rai

ir

apdorojimo

išmoktą

žodžius.

užkoduojame

informa­

ir dažnį. Taikydami šią infor­

formą

informaciją,

taip

pat

pavyzdžiui,

registruojame gimtosios

ge­

kalbos

Automatiškas lingai, vę,

informacijos

mums

laiką,

apdorojimui

apdorojimas

absorbuojant

dažnį,

gerai

(prasmės,

aplinkos

išmoktą vaizdinių,

vyksta

informaciją

medžiagą). tvarkos)

neva­ (erd­

Valingam reikia

są­

449

ATMINTIS

m oningo eilės

dėm esio

efektas

-

ir

tai

pastangų

m ūsų

Atėjusios

(kartojim o).

polinkis

(nesugebėjus

Vaizdinių

užko­

užkodavim as

padeda

vykdyti

valingą

infor­

m acijos apdorojim ą, nes gyvi vaizdiniai yra gerai įsi­

duoti) pam iršti, ką prieš m us eilėje esantis žm ogus pa­

m enam i.

sakė, nes buvom e sutelkę dėm esį į tai, ką pasakysi­

daiktavardžius nei abstrakčius, nes, pavyzdžiui, su go­

m e, kai ateis m ūsų eilė. Skaidymo efektas - tai m ūsų

rila galim e susieti ir vaizdinį, ir prasm ę, o su proce­

polinkis jam e

lengviau

per

tam

išsaugoti

tikrą

inform aciją,

laiką

jei

(paskirstytas

Dažniausiai

geriau

prisim enam e

konkrečius

ją

karto­

su - tik prasm ę. Daugelis mnemoninių priemonių (pa­

laike

m oky­

dedančių

atsim inti) grindžiam os vaizdiniais. Yra

žm o­

m asis), negu tada, kai ją kartojam e ištisai („kem šam e"

nių, kurie įsim ena inform aciją derindam i vaizdinį už­

į galvą). Vietos eilėje efektas - tai m ūsų polinkis leng­

kodavim ą

viau

garsiniu (įsim enam u rim uotu tekstu).

prisim inti

pirm ąjį

ir

paskutinį

vyzdžiui, pirkinių) dėm enis, negu

ilgo

sąrašo

(pa­

(įsivaizduodam i

gyvų

vaizdinių

seriją)

su

esančius sąrašo vi­ 7 TIKSLAS. Aptarkite, kaip prasminiai vienetai ir hierarchinės

duryje.

struktūros padeda valingai apdoroti informaciją. 5 TIKSLAS. Palyginkite vaizdinio, garsinio ir semantinio kodavimo naudą prisimenant žodinę informaciją ir paaiškinkite atminties gerinimo būdą, susijusį su nuorodos į save efektu. Vaizdinis

(vaizdų)

kodavim as

-

tai

garsinis

ir

labiau

(garsų,

žodžių)

kai

Geriausiai ją

apdorojam e

užkoduojam e

žodinę

sem antiškai,

inform aciją ypač

duom enis,

o

prisim enam e

suskirstym as

į

geriau

nei

prasm inius

padri­ vienetus

jei

būdai. Suskirstydam i į prasminius vienetus, in­

kym o

form aciją

semanti­

nei

netus,

nis (prasm ės) kodavim as inform acijos apdorojim o for­ m os.

kus

inform aciją

ir hierarchinės struktūros - tai du inform acijos sutvar­

ypač

paviršutiniškos

Sutvarkytą

tada,

taikom e

grupuojam e

pavyzdžiui,

nes

struktūras,

į

į

pažįstam us,

sakinius.

inform aciją

aprėpiam us

Sudarydam i apdorojam e

vie­

hierarchi­ suskirstyda­

m i ją į loginius lygius, pradėdam i nuo bendriausio ir pereidam i prie konkrečiausio.

nuorodos į save efektą, paversdam i inform aciją „reikš­ m inga sau".

6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip vaizdinių užkodavimas padeda va­ PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite sugalvoti tris būdus šio skyrelio lgai apdoroti informaciją, ir apibūdinkite kelis atminties gerini­

principams pritaikyti, kad geriau išmoktumėte ir įsimintumėte

mo būdus, kuriuose naudojamas vaizdinis kodavimas.

svarbius dalykus?

Saugojimas: informacijos išlaikymas Atm inties patyrėte,

pagrindas vadinasi,

-

inform acijos

privalėjote

saugojim as.

kažkaip

tai

Jei

išlaikyti

prisim enate ir

atkurti.

tai,

ką

anksčiau

Ilgalaikėje

atm in­

tyje saugom i dalykai tarsi snaudžia ir laukia, kol kokia nors užuom ina juos vėl prižadins. tys?

Kiek

Pradėkim e

inform acijos nuo

gali

pirm osios

išlaikyti

atm inties

m ūsų rūšies,

trum palaikė nurodytos

ir

9.1

ilgalaikė pav.

-

atm in­ jutim inės

atm inties, kurioje inform acija laikosi itin trum pai.

Jutiminė atmintis 8 TIKSLAS. Palyginkite dvi jutiminės informacijos rūšis. Panagrinėkim e, registravim ą tas.

ką

m ūsų

Vykdydam as

apie

m ūsų

atm inties m okslinius

jutim inę sistem oje tyrim us

atm intį -

-

pradinį

atskleidė

daktaro

jutim inės

inform acijos

įdom us

eksperim en-

vienas

disertacijai,

George

Sperlingas

450

9 SKYRIUS

(1960) rodė žm onėm s tris trijų raidžių eilutes, kiekvieną eilutę tik 1/20 sekun­

K

Z

R

dės (žr. 9.10

.

p a v

) Ši užduotis buvo

sunkesnė nei perskaityti akim irksnį pasiro­

dančius žodžius. Kai visos devynios raidės išnykdavo iš ekrano, žm onės pajėg­ davo prisim inti tik m aždaug pusę jų.

Q

B

T

Ar taip buvo todėl, kad jiem s nepakakdavo laiko jas pam atyti? Ne. Sperlin­ gas išradingai parodė, kad žm onės iš tiesų gali pam atyti ir prisim inti visas rai­ des, net jei jos švysteli trum piau nei žaibas, tačiau tik tą akim irką. Sperlingas

S

G

N

ne prašė jų prisim inti visas devynias raides iš karto, o sukeldavo aukšto, vidu­ tinio

ar

garsas

žem o

tono

eksperim ento

netrukus po

garsą

dalyviam s

to, kai nušvisdavo

duodavo

ženklą

pasakyti

devynios

tik

tas

raidės. Šis

raides,

kurios

buvo viršutinėje, vidurinėje ar apatinėje eilutėje. Dabar jie retai praleisdavo kurią

9.10 PAVEIKSLAS. Labai trumpa fotografinė

nors raidę, ir tai bylojo, jog visas raides buvo galim a iš karto įsim inti.

atmintis

finę

atm intį,

Kai George Sperlingas apšviesdavo panašias į čia parodytas raidžių grupes 1/20 sekundės, žmonės galėdavo prisiminti tik apie pusę raidžių. Tačiau, kai, raidėms vos išnykus, jiems duodavo signalą prisiminti tam tikrą seką, jie padarydavo tai beveik visiškai tiksliai.

ruoja

tikslų

Sperlingo

tačiau

tik

vadinam ą vaizdą,

kelias

vėlindavo rim ento

eksperim entai

parodė,

ir nei

puse

m es

turim e

tiksliai

galim e

sekundės

dalis.

sekundės,

atvaizdžio

dalyviai vėl prisim indavo

tik

Jei

m aždaug

labai

M ūsų

atm intim i.

nepaprastai

dešim tąsias

daugiau

kad

atvaizdžio

trum palaikę

akys

prisim inti Sperlingas atm intis

fotogra­

akim irksniu bet

regist­

kurią

jo

dalį-

garsinį

signalą

išnykdavo,

ir

pa­

ekspe­

pusę raidžių. Ši vaizdinė infor­

m acija greitai išnyksta. Taip turi būti, kad vietoj senųjų galėtum e fiksuoti nau­ jus vaizdinius. M es giklių

taip

pat

turim e

nepriekaištingą,

tačiau

jutim inę atm intį, vadinam ą atgarsio

labai

trum palaikę

garsinių

atm intim i (Cowan, 1988; Lu

dir­

ir ki­

ti, 1992). Dalinai interpretuotas garsinis aidas išlieka 3 ar 4 sekundes. Įsivaiz­

Atvaizdžio atmintis

duokite, jog su kuo nors kalbate ir tuo m etu jūsų dėm esys nukrypsta į televizo­

(iconic memory) -

rių.

labai trumpa vaizdinių dirgiklių

aš

jutiminė atmintis; fotografinė

paskutinius kelis žodžius.

Jei tik

truputį ką

susierzinęs

pasakiau?",

iš

pašnekovas savo

patikrina

atm inties

„aido

jūsų

dėm esį

skyriaus"

paklausdam as:

jūs

galite

„Ką

susigrąžinti

arba vaizdų atmintis, trunkanti ne ilgiau kaip kelias dešimtąsias

Darbinė arba trumpalaikė atmintis

sekundės.

9 TIKSLAS. Apibūdinkite trumpalaikės atminties trukmę bei darbinę talpą.

Atgarsio atmintis (echoic memory) -

Tik

labai trumpa garsinių dirgiklių

piam e

į

atmintis; jei dėmesys nukreiptas

m inties.

dalį

gausios

dėm esį. Tačiau

Tuo jei

inform acijos,

inform acijos, pat

m etu

m ūsų

darbinė

atm intis

iš

neužkoduoja

at­

nekartoji

atm inties. kaip

greitai

ir

M argaret

priebalsių raidžių,

grupes,

pavyzdžiui,

m okslininkai

jų

inform acija Peterson

CHJ.

paprašė,

Kad

išnyksta (1959)

saugojim o

ar

3 ar 4 sekundes.

sužinotų,

trum palaikio

atkrei­

ilgalaikės

vis tiek galima prisiminti dar

Petersonas

iš

prasm ingai

atm intyje,

šios

ti

išnyksta

inform aciją

pirštas keliauja nuo telefonų knygos iki telefono aparato, num eris gali dingti ii Kad

greitai

jutim inėje

aktualią

kur nors kitur, garsus ir žodžius

Lloydas

ji

užregistruojam os

atgam inam e

iš

trum palaikės

paprašė

eksperim ento

pavyzdžiui,

garsiai

kaupiklio.

žm onių

dalyviai

atm inties

įsim inti

negalėtų

skaičiuoti

Kol

atgal,

trijų karto­

prade­

dant nuo 100. Po 3 sekundžių tik m aždaug pusė tiriam ųjų prisim indavo raides po 12 sekundžių jie jas apskritai retai beprisim indavo (žr. 9.11 palaikiai prisim inim ai nėra aktyviai apdorojam i, jų gyvavim as būna ribotas.

p a v

.

).

Jei trum ­

ATMINTIS

Trum palaikės atm inties ribota ne tik trukm ė, bet ir talpa. Kaip

100

jau pastebėjom e anksčiau, m ūsų trum palaikė atm intis paprastai sau­

90

go tik m aždaug septynis inform acijos vienetus (plius-m inus du). George

M illeris

(1956) šį gebėjim ą

prisim inti pavadino

80

m agiškuoju

70

septynetu plius-m inus du. Todėl nenuostabu, jog tuo m etu, kai ke­ lios

telefonų

bendrovės

septynženklio

num erio

pradėjo

dar

reikalauti,

rinktų

ir

kad

triženklį

skam binantieji

m iesto

kodą,

60

be

dauge­

40 30

rį, kurį tik ką buvo suradę. trum palaikė

sitiktinius raides,

skaičius

kurios

atm intis

yra

(pavyzdžiui,

kartais

Spartus nykimas nekartojant

50

lis žm onių ėm ė skųstis, jog jiem s sunku prisim inti telefono num e­ M ūsų

skam ba

truputį

telefono panašiai.

geresnė

prisim enant

num erius) M es

nei

truputį

20

at­

10

atsitiktines

geriau

0

įsim e­

0

nam e tai, ką girdim e, nei tai, ką m atom e. Ir vaikų, ir suaugusiųjų trum palaikė

atm intis

pajėgia

talpinti

m aždaug

tiek

žodžių,

kiek

1989).

Kai raidės

kartojam a, daug

inform acija prasm ingai

vidutinis

keturis

suskaidom a

prasm inius

vienetus

trum palaikėje

vienetus

atm intyje

(Cowan,

2001).

pajėgia Kai

išsaugoti

kartojim as

ir

tik

yra

ne­ m až­

slopina­

m as tariant „ne, ne, ne“ ir tuo pat m etu girdint atsitiktinius skaičius, trum palai­ kė atm intis taip pat sum ažėja iki m aždaug keturių dėm enų. Todėl galim e sufor­ m uluoti

pagrindinį

principą:

bet

kuriuo

m om entu

galim e

6

9

12

15

(pavyz­

sugrupuojam os, ABC, BBC, FTB, KGB, CŽV)

žm ogus

prasm inius

į

3

Laikas sekundėmis tarp priebalsių pateikimo ir prašymo jas prisiminti (kartoti neleista)

jų

galim a ištarti per 2 sekundes (Cowan, 1994; Hulm e ir Tordoff, džiui,

451

sąm oningai

apdoroti

9.11 PAVEIKSLAS. Trumpalaikės atminties nykimas

Žodinė informacija gali būti greitai užmiršta, jei nebus kartojama. (Iš Peterson ir Peterson, 1959.)

tik labai ribotą inform acijos kiekį.

Ilgalaikė atmintis 10 TIKSLAS. Apibūdinkite ilgalaikės atminties talpą ir trukmę.

Šerlokas Holm sas Arthuro Conano Doyle apsakym e „Kraujo spalvos etiudas" (A Study in Scarlet) labai paprastai aiškina atm inties galią: Mano manymu, žmogaus smegenys yra tarsi mažytė tuščia palėpė, kur jūs sudedate tai, ką norite... Nemanykite, kad tas kambarėlis turi gumines sienas ir jas galima kiek nori išpūsti. Būkite tikras, jog ateis laikas, kai naujos žinios privers M agiškasis septynetas tapo

jus užmiršti tai, ką žinojote anksčiau.*

psichologijos indėliu į įdom iųjų

Kitaip negu m anė Šerlokas Holm sas, m ūsų ilgalaikės atm inties talpa yra be­ ribė.

Rem iantis

m intyje

laiko

vienu apie

kruopščiu

bilijoną

skaičiavim u,

inform acijos

suaugęs

vienetų.

žm ogus

Sm egenų,

vidutiniškai

kurios

turi

šią

m agiškųjų septynetų - septynių

at­

pasaulio stebuklų, septynių jūrų,

in­

septynių m irtinų nuodėm ių,

form aciją koduoti, laikyti, atkurti ir ją naudoti, galim a saugojim o talpa tikriau­

septynių pirm inių spalvų,

siai yra nuo tūkstančio iki m ilijono kartų didesnė (Landauer, 1986). Viena kom ­

septynių m uzikinės gam os gaidų,

piuterių

septynių savaitės dienų -

kūrėjų

grupė, atsižvelgusi

į

sm egenų

sinapsių

kiekį, padarė

išvadą, jog

„bendra viso pasaulio kom piuterių atm intis yra kur kas m ažesnė nei vieno žm o­

sąrašą, kuris taip pat tapo

gaus sm egenų atm intis" (W ang ir kiti, 2003). Nors net vienas nešiojam asis kom -

m agiškuoju septynetu.

* Vertė E. Kuosaitė-Jašinskienė, 1993

18

452

9 SKYRIUS

9.1 LENTELĖ. Pasaulio atminties čempionato rekordai

Čia pateikti kai kurie 2005 metais galioję pasaulio atminties varžybų rekordai: Konkursas

Aprašymas

Rekordas

Kortų įsiminimo greitis

Kas per trumpesnį laiką įsimins sumaišytą 52 kortų komplektą

32 sekundės

Įsimintų per valandą kortų skaičius

Kas per vieną valandą įsimins daugiau kortų (52 taškai už kiekvieną teisingą kortų komplektą; 26 taškai, jei padaryta viena klaida)

1170 kortų

Skaičių įsiminimo greitis

Kas per 5 minutes įsimins daugiau atsitiktinių skaitmenų

324 skaitmenys

Pavardės ir vardai

Kas per 15 minučių įsimins daugiau pavardžių pagal parodytas nuotraukas (1 taškas už kiekvieną teisingai parašytą pavardę; 1/2 taško už fonetiškai teisingą, tačiau neteisingai parašytą pavardę)

167,5 pavardės

Dvejetainiai skaičiai

Kas per 30 minučių įsimins daugiau dvejetainių skaičių (101101 ir t. t.), pateiktų eilutėse po 30 skaičių

3705

Šaltiniai: usamemoriad.com ir worldmemorychampionship.com

piuteris pranoksta m ūsų sm egenų galią įsim inti rašytą tekstą (koks ten buvo nei­ giam o

pastiprinim o

apibrėžim as?),

viena

yra

aišku:

m ūsų

sm egenys

nėra

pana­

šios į palėpę, kurią pripildžius, galim a būtų padėti naujus daiktus tik tada, jei išm estum e senus. Šį teiginį vaizdžiai iliustruoja padem onstravusieji fenom enalią atm intį (žr. 9.1

l e n t e l ę

logo grupę

).

Rajano

Prisim inkim e

XX

M ahadevano

atm inties

iš m aždaug

30

000

a.

pirm ųjų

dešim tajam e

dešim tm etyje

testus.

jam

Kai

skaičiaus

tt

atliktus

pateikdavo

10

psicho­ skaitm enų

reikšm ės skaitm enų, M ahadeva-

nas kelias akim irkas m intyse ieškodavo sekos, ją rasdavo ir im davo berti skai­ čius tarsi žirnius (Delaney ir kiti, 1999; Thom pson ir kiti, 1993). Jis taip pat galėdavo

atvirkštine

tvarka

pakartoti

50

atsitiktinių

skaitm enų.

M ahadevanas

sa­

kydavo, jog tai ne genetinė dovana; bet kas galėtų šito išm okti. Tačiau prisim e­ nant genetinę įtaką daugybei žm ogaus bruožų

ir žinant, kad

M ahadevano

tėvas

įsim indavo ištisus Shakespeare veikalus, šiuo teiginiu galim a suabejoti. Tad kaip jis tai padaro? Psichologai tiria atm intį taip pat, kaip ir kitus psichologinius reiš­ kinius, taikydam i įvairius analizės lygius, įskaitant ir biologinį.

Prisiminimų saugojimas smegenyse Žavėdavausi Skaičius

tt :

savo

senstančia

uošve,

išėjusia

į

pensiją

pianiste

ir

vargonininke.

Sulaukusi 88 m etų ji apako ir negalėjo skaityti natų. Tačiau vos tik atsisėsdavo

2005 m . pasaulio rekordas

prie klaviatūros, ji be klaidų pagrodavo bet kurią iš šim tų giesm ių, net ir tų

įsim enant skaičių

apie kurias 20 m etų nebuvo pagalvojusi. Kur jos sm egenys saugojo šiuos tūks­

tt

priklausė

japonui Akirai Haraguchi, kuris 2005 m etais teisingai išvardijo

tančius m elodijų? Tam

tikrą laiką kai kurie atm inties tyrinėtojai m anė, jog sm egenų stim ulia­

pirm uosius 83 431 šio skaičiaus

vim as

skaitm enis (BBC, 2005).

ne tik gerai išm oktos natos, bet ir visa m ūsų praeitis, laukianti, kada bus dar

operacijos

m etu

įrodo,

kad

„ten“

su

m enkiausiom is

sm ulkm enom is

yra

ATMINTIS

kartą

išgyventa.

Norėdam as

num atyti

galim us

sm egenų

operacijų

šalutinius

po­

Depresijai gydyti taikom a

veikius, W ilderis Penfieldas (1969) dirgino elektra įvairias budrių pacientų sm e­

elektrokonvulsinė terapija (EKT)

genų žievės sritis. Kai Penfieldo pacientai retkarčiais teigdavo girdį „m am ą šau­

sunaikina prisim inim us apie

kiant savo rėžusius frey

vaikutį", Penfieldas m anė, kad

seniai

užm irštus

Loftusas

praeities

(1980),

prisim inim ų

potyrius.

kruopščiai pasitaikė

jis sužadindavo ilgam

Atm inties

tyrėjai

išanalizavę

itin

retai

-

Elizabeth

šiuos

tik

tyrim us,

vienam

sm egenyse įsi-

Loftus

ir

nustatė,

kitam

iš

Geof­

kad

1100

tokių

Penfieldo

dirgintų pacientų. Be to, šių negausių prisim inim ų turinys vertė m anyti, kad tie potyriai

yra

ne

atgaivinti, bet

prasim anyti. Žm onės

tarsi

per

sapną

prisim inda­

vo buvę tokiose vietose, kuriose niekuom et iš tikrųjų nebuvo lankęsi. Psichologas

Karlas

m ai nesikaupia

Lashley

konkrečiose

(1950)

pateikė

vietose. Jis

daugiau

išm okė

įrodym ų,

žiurkes

kad

prisim ini­

bėgti labirintu, tada

iš­

pjovė jų sm egenų žievės dalis ir ištyrė, kaip jos prisim ena labirintą. Jis tikėjosi galiausiai

nustatysiąs

neįvyko. M at kad

vietą,

ir kurią

kurioje

saugom as

nedidelę

sm egenų

labirinto žievės

atsim inim as.

dalį jis

Deja,

šito

pašalindavo, žiur­

kės bent iš dalies prisim indavo, kaip išeiti iš labirinto. Tad kaip

atrodo,

jog

m agnetofonas,

nėtojai

teigia,

kad

dalies

uždengia

m es nors

nesaugom e sm egenų

užm irštam a

senesnę

didžiosios

atm inties

tuom et,

inform aciją

kai

ir

dalies

talpa

inform acijos

yra

didžiulė.

inform acija

trukdo

pastarąją

apie

taip

tiksliai

Atm inties

naujus

atgam inti,

tyri­

potyrius bei

iš

tuom et,

kai išnyksta fizinis atminties pėdsakas? Gal fizinį atm inties pėdsaką sudaro sm egenų elektrinis aktyvum as? Jeigu taip būtų, tuom et, trum pam kaip

išsikrovus

nutraukus šį aktyvum ą, visi atsim inim ai išnyktų, panašiai

elektroninio

laikrodžio

m aitinim o

elem entui

išnyksta

jo

rodm e-

nys. Norėdam as tai patikrinti, Ralphas Gerardas (1953) iš pradžių išm okė žiur­ kėnus pasukti kairėn arba dešinėn pasiim ti m aisto. Paskui jis pažem ino jų kū­ no tem peratūrą tiek, kad jų sm egenyse nutrūko elektriniai procesai. Kai žiurkė­ nai buvo atgaivinti ir jų sm egenys vėl pradėjo veikti, tikrinta, ar jie prisim ins, kurion

pusėn

sam s,

ilgalaikė

sukti?

pagaunam um ą

Jie

atm intis

vienas

prisim inė. išlieka.

atm inties

Taigi,

laikinai

Kom entuodam as

tyrinėtojas

puse

nutrūkus m ūsų

lūpų

elektriniam s

atm inties

prasitarė:

proce­

pėdsakų

„Turiu

ne-

pripažinti,

kad prisim inim ai yra labiau dvasinė nei fizinė tikrovė. Kai m ėgini juos paliesti, prisim inim ai virsta m igla ir išnyksta “ (Loftus ir Ketcham , 1994, p. 4). „Neįm a­ nom a suprasti “ , kaip m ūsų sm egenys saugo km enų

gausą,

prisipažino

vienas

pagarbios

ir be pastangų atkuria tokią sm ul­ baim ės

apim tas

neurologas

(Doty,

1998). Dabarties

m okslas

fizinio

atm inties

pagrindo

-

m aterijoje

įkūnytos

inform a­

cijos - paiešką nukreipia į sinapses.

Sinapsių pokyčiai 11

TIKSLAS.

Aptarkite

sinapsių

pokyčius,

vykstančius

kartu

su

atminties

formavimusi

bei

saugojimu.

Neurologai toliau ieško prisim inim ų buvim o vietos, tyrinėdam i neuronų ir jų ry­ šių pokyčius. Prisim inim ų užuom azga - sm egenyse sklindantys nerviniai im pulsai,

naujausius potyrius, tačiau didžiosios dalies atm inties nepažeidžia (žr. 17 skyrių).

453

454

9 SKYRIUS

paliekantys

pastovų

nervinį

pėdsaką.

Kur

vyksta

neuronų

pokyčiai?

Greičiausiai

tai vyksta sinapsėse - ten, kur nervų ląstelės susisiekia vienos su kitom is neurom ediatorių

pagalba.

3

skyriuje

aptarėm e,

kaip

patirtis

keičia

sm egenų

nervinius

tinklus. Susidarę arba sustiprėję neuronų ryšiai yra atsakas į padidėjusį tam tikrų nervinių takų aktyvum ą. Ericas neuronų

Kandelis pokyčius.

gyvenančias

ir

Jam esas

Jie

tyrė

Aplysia.

sraiges

Schwartzas

vienus Jos

iš

(1982)

stebėjo

paprasčiausių

turi

tik

20

000

im pulsus

gyvių

-

siunčiančių

Kalifornijos

nervinių

ląstelių,

jūroje

kurios

yra

neįprastai didelės ir lengvai pasiekiam os, ir dėl to tyrėjam s buvo nesunku ste­ bėti

sinapsių

sraigėm s

9.12 PAVEIKSLAS. Padvigubėjusios receptorių

žiaunas,

kai

nervines

jungtis

sraigių

jos

tam

m okym osi

(elektros

purškiam os prieš

tikrose

m etu.

šoku)

8

sukurti

vandeniu.

sąlygojim ą sinapsėse

ir

skyriuje

sąlyginius Kandelis

po

jo,

išsiskiria

buvo

pastebėta,

refleksus ir

tiksliai

daugiau

-

jūros įtraukti

stebėję

sraigės

Schwartzas, nurodė

kaip

išm okyti

pokyčius.

neurom ediatoriaus

Išm okusių serotonino.

ir šios sinapsės veiksm ingiau perduoda signalus. Padidėjęs

sritys

Elektroniniu mikroskopu gautuose atvaizduose prieš ilgalaikį sustiprinimą matyti tik viena receptorių sritis (pilka), besidriekianti link siunčiančiojo neurono (viršuje), ir dvi sritys po to, kai įvyko sužadinimas (apačioje). Receptorių sričių padvigubėjimas reiškia, kad padidėjo priimančiojo neurono jautrumas aptikti neuromediatoriaus moleku­ les, kurias galėjo išlaisvinti siunčiantysis neuronas. (Iš Toni ir kiti, 1999.)

pokyčius

galim a

sinapsių

Eksperim entų jų

m etu

veiksm ingum as sparčiai

jautrum as padidėdavo

čiantįjį

neuroną

priim ančiojo neuronų

veikim o

sužadinus

tam

nervinių

tikras

schem ų

atm inties

veiksm ingum ą.

grandinių

jungtis,

keliom s valandom s ar net savaitėm s. Šiuo atveju siun-

pakanka

neurono

užtikrina

m ažiau

receptorių

potencialo

sužadinti, sritys

gali

kad

jis

padidėti

sustiprinim as,

išskirtų (žr.

vadinam as

neurom ediatorių, pav.) . Šis

9.12

ilgalaikiu

o

ištęstas

sustiprinim u

(IS), Gary Lyncho (2002) ir kitų pasiūlytu term inu, yra asociacijų išm okim o ir įsim inim o

nervinis

pagrindas.

Dabar

žinom e,

jog

blokuojantys

IS

vaistai

truk­

do išm okti (Lynch ir Staubli, 1991). Pelės m utantės, kuriom s dirbtinai buvo su­ m ažintas IS reikalingas ferm entas, negali išm okti išeiti iš labirinto (Silva ir ki­ ti, 1992). O

žiurkės, kuriom s buvo duota vaistų, stiprinančių IS, išm oksta rasti

išėjim ą iš labirinto ir daro perpus m ažiau klaidų nei įprasta (Service, 1994). Kandelis, steigti

Lynchas

bei

kai

farm acijos

bendroves,

atm intį

gerinančius

bandytų

kurie

kurios

kiti

atm inties

konkuruoja

vaistus

(Economist,

biologijos

tarpusavyje, 2004;

tyrinėtojai

kad

padėjo

sukurtų

M arshall,

ir

2004).

iš­ Šiuo

m etu ne m ažiau kaip 40 „protinius gebėjim us gerinančių vaistų“ yra kūrim o arba Ilgalaikis sustiprinimas, IS

klinikinių

(long-term potentiation, LTP) -

nių, kam uojam ų

sinapsių jungiamosios galios

kuri dažnai virsta Alzheim erio liga", bei daugybė m ilijonų tų, kurie norėtų laik­

padidėjimas po trumpo

rodį

smarkaus dirginimo. Tikėtina,

siai silpstanti atm intis duos didžiulį pelną.

kad tai yra mokymosi ir atminties neuroninis pagrindas.

bandym ų

pasukti

stadijoje.

Alzheim erio

atgal

ir

Šių

bendrovių

tikslinė

rinka

ligos, ir dar m ilijonai su

išvengti

su

am žium i

susijusio

-

tai

m ilijonai

žm o­

„švelnia protine negalia,

atm inties

silpim o.

Viena šių tyrim ų krypčių - sukurti vaistus, skatinančius CREB

Tikriau­

(angl. cAM P

response element-binding) baltym o, galinčio įjungti ir išjungti genus, gam ybą. At­ m inkite: genai koduoja baltym ų m olekulių gam ybą. Kai neuronai kartotinai susi­ žadina, nervų ląstelių genai sukuria sinapses stiprinančius baltym us, kurie leidžia susiform uoti ilgalaikei atm inčiai (Fields, 2005). Padidėjusi CREB gam yba gali su­ kelti

spartesnę

baltym ų,

padedančių

padaryti ilgalaikę, gam ybą. Jūrų

perform uoti

sinapses

ir

trum palaikę

šliužų, pelių ir drozofilų, kurių CREB

atm intį gam yba

padidėjusi, atm intis būna geresnė. Kita kryptis yra sukurti vaistus, didinančius glutam ato, sm egenų neurom ediatoriaus, stiprinančio sinapsių ryšius (IS), gam ybą. Dar

ATMINTIS

reikės

patikrinti, ar

mų

šalutinių

būtų

geriau

šie

poveikių pam iršti.

vaistai gali pagerinti atm intį, nesukeldam i nepageidauja­ ir

neužgriozdindam i

Kol

kas

m ūsų

universitetų

atm inties

m iesteliuose

sm ulkm enom is, kurias

yra

vienas

veiksm ingas,

saugus ir nem okam as atm inties gerinim o būdas: studijos pakankam ai išsim iegant! Kai

įvyksta

sunaikina

ilgalaikis

sustiprinim as, pro

prisim inim ų.

sm egenis

tekanti

„ištrina “

srovė

elektros

XX am žiuje [buvo] genų

srovė

taikom a

naujausius

ne­

biologija.” Ericas Kandelis,

kuriem s

visus

tokia pat m oksliškai svarbi, kokia

padėkos kalba atsiim ant

žm onių,

ši

šiam e [naujajam e] am žiuje bus

nim us. Tai patvirtina ir laboratorijose atliktų eksperim entų su gyvūnais, ir dep­ kam uojam ų

Tačiau

„Psichinės veiklos biologija

prisim i­

resijos

senų

455

elektrokonvulsinė

terapija,

patir­

tis. Tokį pat poveikį gali sukelti sm ūgis į galvą. Kaip ir užm igusieji, kurie ne­ gali prisim inti, ką girdėjo prieš prarasdam i sąm onę, taip ir futbolo žaidėjai bei boksininkai

nuo

įvyko

pat nokautą

prieš

sm ūgio

laikinai

netekę

sąm onės

dažniausiai

neprisim ena,

(Yam ell ir Lynch, 1970). Nepakako

laiko

kas

prieš sm ūgį

trum palaikėje atm intyje buvusiai inform acijai perkelti į ilgalaikę atm intį.

Streso hormonai ir atmintis 12 TIKSLAS. Aptarkite, kaip streso hormonai gali veikti atmintį.

Streso

horm onai,

kuriuos

išskiria

susijaudinę

ar

prislėgti

žm onės

bei

gyvūnai,

sukuria daugiau gliukozės energijos, skatinančios sm egenų veiklą, ir siunčia sig­ nalą

sm egenim s,

kad

sistem os

struktūra,

sm egenų

sričių,

įvyko

kažkas

atsakinga

atsakingų

už

už

svarbaus.

em ocinės

atm inties

M aža

to,

m igdolas

inform acijos

form avim ą,

-

lim binės

apdorojim ą

aktyvum ą

-

skatina

(Dolcos

ir

kiti,

2004; Ham ann ir kiti, 2002). Koks šio aktyvum o rezultatas? Susijaudinim as gali įrėžti sm egenyse tam tikrus įvykius ir m aždaug tuo pat m etu sunaikinti neutra­ lių įvykių prisim inim us (Bim baum ir kiti, 2004; Strange ir Dolan, 2004). Anot Jam eso M cGaugho (1994, 2003), svarbu prisim inti, jog „stipresni em o­ ciniai

potyriai

potyrių

-

sukelia

pasalos

per

stipresnius, karą,

prisim inim us “ .

patikim esnius

gaisro

nam uose,

išprievartavim o

Po -

traum uojančių

siaubingo

įvykio

prisim inim us.

Žm o­

prisim inim ai gali persekioti be paliovos, tarsi jie būtų išdeginti atm intyje. Ir nės,

atvirkščiai, gavę

vaistų,

silpnesnės

em ocijos

slopinančių

streso

sukelia

horm onų

silpnesnius poveikį,

vėliau

sunkiau

prisim ena

nem alonaus pasakojim o detales (Cahill ir kiti, 1994). Šį ryšį įvertina kuriantie­ ji

optim alų

vaistą,

kuris,

vartojam as

po

traum uojančių

potyrių,

galėtų

slopinti

įkyrius prisim inim us. Em ocijų

sužadinti

sim enam e

tokius

drebėjim as

ar

horm onų

džiugius

Rugsėjo

ar

11-oji.

pokyčiai

leidžia

slegiančius Patyrę

paaiškinti,

įvykius

1989

m etų

kaip žem ės

kodėl

pirm asis

m es

ilgai

bučinys,

drebėjim ą

San

pri­ žem ės

Francis-

ke žm onės po pusantrų m etų puikiausiai prisim indavo, kur jie tuo m etu buvo ir ką veikė (tarsi po žem ės drebėjim o būtų praėjusi tik diena kita). Žm onės, pri­ sim indam i dažniau

aplinkybes,

kuriom is

jie

tik

išgirdo

apie

žem ės

drebėjim ą,

klysdavo

(Neisser ir kiti, 1991; Palm er ir kiti, 1991). (Antra svarbi prisim inim ų

apie dram atiškus potyrius patvarum o priežastis yra ta, kad m es juos m intyse iš naujo

išgyvenam e

ir

kartojam e

-

taip

drebėjim ą ir pasakojusių apie jį kitiem s.)

elgėsi

daugum a

žm onių, patyrusių

žem ės

Nobelio prem iją, 2000

456

9 SKYRIUS

Tačiau streso stiprinam a atm intis taip pat turi ribas. Kaip bus paaiškinta 14 skyriuje, jei stresas trunka ilgai - pavyzdžiui, kai šiurkštus elgesys ar kova tęsia­ si ilgai - stresas gali veikti tarsi rūgštis, graužianti nervines jungtis ir m ažinanti sm egenų sritį (Am ono ragą arba hipokam pą), kuri yra gyvybiškai svarbi form uo­ jant prisim inim us. Be to, kai staiga im a plūsti streso horm onai, senesnieji prisi­ m inim ai gali būti užblokuoti. Taip

būna žiurkėm s, bandančiom s rasti kelią prie

paslėpto objekto (de Quervain ir kiti, 1998). Tai taip pat galioja tiem s iš m ūsų. kuriem s viešai sakant kalbą staiga dingsta visos m intys.

Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų prisiminimų saugojimas 13 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi neišreikštoji ir išreikštoji atmintis, bei nurodykite pagrin­ dinę smegenų struktūrą, susijusią su kiekviena iš jų. Inform acija,

kuri

turės

virsti

atm intim i,

jutim ų

dėka

pasiekia

sm egenų

žievę,

toliau skverbiasi į sm egenų gilum ą. Tikslus tolesnis kelias priklauso nuo infor­ Amnezija

(amnesia) -

atminties praradimas.

m acijos

pobūdžio

-

tai

akivaizdžiai

rodo

ypatingi

atvejai

su

am nezija

sergan­

čiais pacientais, kurie, panašiai kaip anksčiau aprašytu m ano tėvo atveju, negali įsim inti naujos inform acijos. Neurologas

Oliveris

gus

su

pažeistom is

tais

paklaustas, kas

Sackas

(1985)

sm egenim is, yra

šalies

nieko

aprašo

kitą

tokį

pacientą.

neprisim ena

nuo

1945

prezidentas, jis

Jim m ie,

m etų.

atsakė: „Franklinas

žm o­

1975

m e­

D. Roosevel-

tas m irė. Vadovauja Trum anas " Kai Jim m ie pasisakė, jog jam

devyniolika m etų, Sackas pakišo jam

veidro­

dį: „Pažvelk į veidrodį ir pasakyk, ką m atai. Argi į tave žvelgia devyniolikm etis?“ Jim m ie m irtinai išsigando, stvėrėsi kėdės atkalčių, nusikeikė ir pašėlo: „Kas čia

dabar darosi?

Kas

m an

atsitiko?

Ar tai košm aras?

Gal aš išprotėjau?

Čia

pokštas?" Nukreipus jo dėm esį į beisbolą žaidžiančius vaikus, jis aprim o, o siau­ bingąjį veidrodį greitai užm iršo. Sackas parodė Jim m ie fotografiją iš National Geographic. „Kas tai?“ - pa­ klausė. „Čia M ėnulis,“ - atsakė Jim m ie. „Ne, ne M ėnulis, - pasakė Sackas. - Tai iš M ėnulio padaryta Žem ės nuo­ trauka." „Juokiatės iš m anęs, daktare? Kažkas turėjo tenai nugabenti fotoaparatą.'' „Žinom a." „Velniai griebtų. Jūs pokštaujate - kaip, po šim ts, tai padarysi?" Jim m ie nu­ stebo it guvus jaunuolis, kuris, tarsi tai būtų prieš šešiasdešim t m etų, stebisi su­ grįžęs iš kelionės ateitin. Atidžiau

patyrinėjus

tuos

nepaprastus

žm ones,

paaiškėja

dar

keistesnių

da­

lykų: nors Jim m ie ir kiti panašiai nieko neprisim enantys žm onės ir neįstengia prisim inti naujų faktų arba to, ką visai neseniai veikė, gali kai ko išm okti. Jie gali išm okti skaityti veidrodinį rašto atvaizdą arba sudėstyti dėlionę, netgi dirbti sudėtingus

darbus

(Schacter,

1992,

1996;

Xu

ir

Corkin,

2001).

M okant

šiuos

žm ones, galim a pasinaudoti klasikiniu sąlygojim u. Visa tai jie daro, visiškai ne­ prisimindami šito mokęsi.

ATMINTIS

Ilgalaikės atminties rūšys

Išreikštoji (deklaratyvioji)

Neišreikštoji (procedūrinė)

Būdingas prisiminimo įsisąmoninimas

Nebūdingas prisiminimo įsisąmoninimas

9.13 PAVEIKSLAS. Atminties posistemės

Apdorojama Amono rage

Faktai bendrosios žinios

Išreikštieji (įsisąmoninti) ir neišreikštieji (neįsisąmoninti) prisiminimai apdorojami ir saugomi atskirai. Todėl galime prarasti išreikštąją atmintį (amnezija), tačiau išsaugoti neišreikštąją atmintį žinias, kurių sąmoningai neprisimename.

Iš dalies apdorojama smegenėlėse

Įgūdžiai motoriniai ir pažintiniai

Asmeniškai patirti įvykiai

Klasikinio ir operantinio sąlygojimo poveikiai

Šios am nezijos aukos kažkuo panašios į žm ones, kuriem s buvo pažeistos sm e­ genys į

ir

kurie

pažįstam us

faktai

negalėjo

veidus

ginčija

sąm oningai

rodo

teiginį,

kad

prisim inti

veidų,

bet

neišreikštojo

(nesąm oningo)

atm intis

vieninga,

yra

jų

fiziologinis

atpažinim o

tikrai

atsakas

apraiškas.

sąm oningam e

Šie

lygm enyje

Neišreikštoji atmintis

(implicit memory) informacijos išlaikymas atmintyje (įgūdžių, pomėgių, polinkių)

veikianti sistem a. Atrodo, turim e dvi atm inties sistem as, veikiančias išvien (9.13

sąmoningai to neprisimenant

pav.).

(dar vadinama procedūrine

Nors

am nezija

sunaikino

sąmoningas gebėjim as tai

m okytis

aprašytų

sąm oningus

atm intis.

ką

nors padaryti -

(deklaratyvioji)

Išreikštoji

ne­

prisim inim us,

gali išm okti, kaip

išliko. Jie

(procedūrinė)

neišreikštoji

žm onių

atm intis

Išreikštoji atmintis

tai atsim inim as tų dalykų, kuriuos žm ogus sąm oningai žino ir tai parodo. Kartą čiau

perskaitę

(pasireiškia

pasakojim ą

neišreikštoji

sergantieji atm intis).

am nezija

Bet

antrąkart

išreikštoji

perskaito

atm intis

jį

grei­

nepasireikš,

nes

jie negali prisim inti jau m atę šį pasakojim ą. Pakartotinai parodžius žodį kvepalai, jie

neprisim intų

ateina

į

jį

galvą,

regėję.

pam ačius

Tačiau raides

Alzheim erio

liga

žm ones

įvykius

sutrikusi,

minim us

(Lustig

yra

ir

sergantys

Buckner,

pasakyti,

KVE, pasako

išm okim ą. ir

paprašyti

2004).

Jie

pirm asis

„kvepalai", tuo

žm onės,

geba

koks

kurių

naujus

išlaiko

atm intyje

žodis

jiem s

padem onstruodam i

išreikštoji

suform uoti

atmintimi).

-

atm intis

neišreikštuosius naujus

apie

(explicit memory) faktų ir potyrių prisiminimas, kurį individas sąmoningai suvokia ir tai „deklaruoja" (dar vadinama deklaratyviąja atmintimi).

prisi­

dalykus,

bet

sąm oningai jų neprisim ena.

Am ono

ragas. Sužinoti, kaip

Pateikti

pavyzdžiai

m os

priklauso

nuo

am nezija

sirgusių

vadinim ų

ir

darinio

(9.14

kelia

skirtingų

pacientų

įvykių pav.)

veikia

klausim ą:

pagalba.

išreikštoji

sm egenų

skrodim ai

atsim inim ai -

atm intis, galim a ar

sričių

Nuskenavus

nagrinėjant jos neišreikštoji

veiklos?

atskleidė,

form uojam i

ir kad

Am ono sm egenis

Sm egenų

nauji rago

vaizdų,

lim binės

įsim inim o

siste­

skenavim as

išreikšti -

sutrikim us.

atm inties

sistem os

proceso

m atyti suaktyvėjusi Am ono rago bei tam tikrų kaktos skilčių sričių veikla (W ag-

ir pa­

m etu,

Amono ragas

(hippocampus) limbinės sistemos nervinis centras, kuris padeda apdoroti išreikštuosius prisiminimus, kad jie galėtų būti saugomi.

457

458

9 SKYRIUS

ner ir kiti, 1998). Am ono ragas taip pat nušvinta tiriant sm egenis PET, kai

žm onės

(naudodam i

išreikštąją

atm intį)

prisim ena

žodžius

(Squi­

re, 1992). Pažeidus

Am ono

ragą,

sutrinka

kai

kurios

atm inties

rūšys.

Zylės

bei kiti paukščiai gali laikyti m aistą šim tuose drevių ir po kelių m ėne­ sių grįžti į šias nepažym ėtas slėptuves, tačiau jie negali šito padaryti, jei pašalinam as Am ono ragas (Sherry ir Vaccarino, 1989). Am ono ra­ gas,

kaip

ragus, 3,8

ir

kurių

cm

žievė,

kiekvienas

yra

prie

pat

ausies

ir

jog

pažeidus

kairįjį

arba

ilgio.)

padariniai ragas,

sm egenų Atrodo,

būna

sunkiai

skirtingi.

prisim ena

9.14 PAVEIKSLAS.

no

vaizdines

Išreikštieji faktų ar epizodų atsiminimai apdorojami Amono rage ir siunčiami į kitas smegenų sritis saugojimui.

ragas, būna atvirkščiai (Schacter, 1996). Nauji

m oksliniai

bei

žodinę

taip

kuriem s

inform aciją,

vietoves.

tyrim ai

lateralizuotas.

Pacientai,

Amono ragas

kom pozicijas

yra

Tiem s,

pat

turite

ištiestas

Am ono m aždaug

Am ono

kairysis

be

vargo

pažeistas

skirtingų

du

būtų

dešinįjį

pažeistas

tačiau

kurių

atskleidžia

(Jūs

prisim ena

dešinysis

Am ono

ragą

Am o­ Am ono

rago

posričių

funkcijas. Viena Am ono rago dalis būna aktyvi, kai žm onės m okosi susieti vardus su veidais (Zeineh ir kiti, 2003). Kita - kai energingai stengiasi įsim inti objektus erdvėje (M aguire ir kiti, 2003b). Kuo ilgiau Londono taksistas klaidžioja m ies­ to gatvių labirintu, tuo didesnė tam pa jo galinė Am ono rago sritis, kuri apdo­ roja erdvinę atm intį (M aguire ir kiti, 2003a). Dėl

Dviejų šakų atm inties sistem a

operacijos

ar

prisim inti

ligos

netekę

prieš

žm onės

praranda

gebėjim ą

supažindinom e 5 skyriuje:

Kuo ilgiau Am ono ragas ir jo kanalas į sm egenų žievę kažką išm okus išlieka

ligą,

nepažeisti,

m an, 2004). Atrodo, jog Am ono ragas yra tarsi krovinių dokas, kuriam e sm e­

ir atm intis yra atskiri gebėjim ai,

genys

tačiau taip nėra. Priešingai,

garsą ir vietą. Tačiau vėliau, panašiai kaip senesnės bylos yra perkeliam os sau­

m es suskirstom e inform aciją

goti

į

laikinai

sandėlį, prisim inim ai bangų

m iego

saugo

įsim into

keliauja

į

kitą

epizodo

(Rem ondes

ar

gali atrodyti, jog tokie protiniai

ir

inform acijos

operaciją

veiksm ai kaip rega, m ąstym as

registruoja

įsim intos

m ėnesį

ir

tačiau jų senesnieji prisim inim ai išlieka (Bayley ir kiti, 2005; M cGaugh, 2000). prarandam a

išm oktų

beždžionės

apdorojim o principą, su kuriuo

m ažiau

dalykų,

rago

patvirtina svarbų lygiagretaus

tuo

daugum ą

Am ono

elem entus:

saugyklą. Am ono

ir

kvapą,

ragas

Schupojūtį,

būna

akty­

į skirtingas sudedam ąsias dalis,

vus lėtųjų

kad galėtum e ją vienu m etu

jam i, kad vėliau juos būtų galim a atkurti. Juo aktyvesnis Am ono ragas m iegant

m etu, kai prisim inim ai yra apdorojam i ir suklasifikuo­

atskirai apdoroti.

po to, kai kažko buvo išm okta, juo geriau ši inform acija prisim enam a kitą die­ ną (Peigneux ir kiti, 2004). M ūsų

sm egenų

bibliotekininkas

-

Am ono

ragas

-

skirtingą

inform aciją

pa­

skirsto skirtingom s sritim s. Sm egenų nuotraukos rodo, kad išsaugoti m ūsų poty­ rių prisim inim ai sužadina įvairias sm egenų kaktos ir sm ilkinių skilčių sritis (Fink ir kiti, 1996; Gabrieli ir kiti, 1996; M arkovitsch, 1995). Prisim enant telefono nu­ m erį ir saugant jį darbinėje atm intyje, sužadinam a sm egenų žievės kaktos skilties kairioji dalis; prisim enant pobūvio

akim irką, labiausiai tikėtina, kad

bus sužadi­

nam a sritis dešiniajam e sm egenų pusrutulyje.

„(Sm egenų skenavim o] technologija sukėlė tokią pat

Nebelieka

abejonių: ir

atkuriant

prisim inim ai

saugom i yra

aktyvios

vietoje.

tiriant dangų.“

m entai iš įvairių sm egenų žievės sričių būtų surenkam i bei apjungiam i su em o­

sėkm ingai, reikia, jog

daugelis

Ko­

genų

atm intis veiktų

inform aciją,

vienoje

bei psichiką, kaip teleskopas

sričių. Tam , kad

skirtingą

nėra

duojant,

Endel Tulving (1996)

saugant

m ūsų

revoliuciją tiriant sm egenis

sm e­

inform acijos frag­

cinėm is asociacijom is, už kurias atsakingas m igdolas. Sergantys am nezija pa-

ATMINTIS

cientai

gali

jektus,

žm ones,

gebėjim ą

išsaugoti

paskirus

veiksm us

apjungti

bei

atm inties

fragm entus:

vaizdą,

garsą,

em ocijas.

Tačiau

pacientai

gali

inform acijos

fragm entus

šie ir

taip

kvapą, būti

suform uoti

459

ob­

praradę

sąm oningus

prisim inim us.

Smegenėlės. Nors Am ono ragas yra laikina išreikštosios atm inties apdorojim o sritis, jį praradę vis tiek galėsite įsim inti įgūdžius bei sąlygines asociacijas. Neišreikštajai

atm inčiai

reikia

m ažiau

jungčių

tarp

sm egenų

žievės

inform acijos

saugojim o sričių, todėl žm onės, kurių Am ono ragas yra pažeistas, gali išsaugo­ ti šiuos prisim inim us (Paller, 2004). Josephas LeDoux (1996) pasakoja apie pa­ cientę

su

sužalotom is

sm egenim is,

kuri

dėl

am nezijos

negalėdavo

atpažinti

sa­

vo gydytojo, nors šis kasdien jai spausdavo ranką ir prisistatydavo. Kartą, ištie­ susi

gydytojui

ranką, pacientė

patraukė

ją

atgal, nes

gydytojas

jai

įdūrė

delne

paslėptu sm eigtuku. Kai kitą kartą gydytojas vėl norėjo prisistatyti, pacientė at­ sisakė paduoti ranką, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl. Ji nenorėjo to daryti, nes buvo veikiam a klasikinio sąlygojim o. Sm egenėlės linės

pusės

atm intį,

-

vaidina

1996;

sritis,

įgyti ir

ir

vaidm enį

sąlygojim o

tam

pūstelėjim u Green

besidriekianti

pagrindinį

klasikinio

nepajėgia

artėjančiu

gens,

sm egenų

sukuriam ą

pažeistos, su

-

tikrų

form uojant

m irksėti

W oodruff-Pak,

sm egenų

pagalba.

sąlyginių

pradėti

nuo

neišreikštąją

kurių

sm egenėlės

pavyzdžiui,

pūstelėjim ą

M etodiškai

užpaka­

saugant

Žm onės,

refleksų, prieš

2000).

ir

kam ieno

susieti

(Daum

ardydam i

garsą

ir

Schu-

įvairias

triu­

šių sm egenų žievės ir sm egenėlių kanalų funkcijas, Richardas Thom psonas, Da­ vidas Krupa m okti

ir Judith

sąlyginio

deaktyvuotos

Thom pson

reflekso

(Krupa

ir

parodė, jog

m irksėti, kiti,

kai

1993;

triušiam s taip

m okym o

m etu

Steinm etz,

1999).

pat nepavyksta iš­

sm egenėlės Kad

būna

laikinai

susiform uotų

neiš­

reikštoji atm intis, reikalingos sm egenėlės. M ūsų aiškinti

dviguba

gana

ilgai,

sius

trejus

todėl,

išreikštosios

kūdikystės

am neziją:

tačiau savo

kad

suaugę

m es

gyvenim o

gausybę

ir

neišreikštosios

kūdikystėje nieko

m etus.

inform acijos

(sąm oningai)

M es

savo

išm okti

atm inties

sistem a

veiksm ai

bei

neprisim enam e

neturim e

sąm oningų

išreikštojoje

atm intyje

leidžia

įgūdžiai apie

prisim inim ų įvardijam e

pa­

išlieka pirm uo­ ne

tik

žodžiais,

kurių kalbėti dar nem okantys vaikai nėra išm okę, bet ir todėl, kad Am ono ra­ gas - viena iš vėliausiai subręstančių sm egenų struktūrų.

MOKYMOSI REZULTATAI Saugojimas: informacijos išlaikymas je garsinių dirgiklių pėdsakas gali užsibūti iki 3 ar 4

8 TIKSLAS. Palyginkite dvi jutiminės informacijos rūšis.

sekundžių. Kai inform acija per pojūčius patenka į atm inties siste­ m ą,

vaizdus

atvaizdžio

registruojam e

atmintį,

kaip

kelias

jam e

ir

kurioje

dešim tąsias

saugom e

ir

saugom e

vaizdiniai sekundės.

naudodam i

išbūna Garsus

atgarsio

naudodam i ne

ilgiau

registruo­

atmintį,

kurio­

9 TIKSLAS. Apibūdinkite trumpalaikės atminties trukmę bei darbinę talpą.

Bet kuriuo m etu galim e sutelkti dėm esį tik į m aždaug septynis

inform acijos

vienetus

(arba

naujus,

arba

iš­

460

9 SKYRIUS

trauktus iš atm inties) ir juos apdoroti. Nekartojant in­

tūra,

form acija

sm egenų sritis. Šie em ocijų sužadinti horm oniniai po­

per

kelias

sekundes

išnyksta

iš

trum palai­

sužadina

atmintis,

nuolat

apdorojančias

13 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi neišreikštoji ir išreikštoji

10 TIKSLAS. Apibūdinkite ilgalaikės atminties talpą ir trukmę.

gebėjim as

inform aciją

kyčiai gali sukelti neišdildom us prisim inim us.

kės atm inties ir būna pam iršta.

M ūsų

em ocinę

saugoti

inform aciją

ilgalaikėje

bei

nurodykite

pagrindinę

smegenų

struktūrą,

susiju-

sią su kiekviena iš jų.

atm intyje iš esm ės yra neribotas. M es

dažnai

11 TIKSLAS. Aptarkite sinapsių pokyčius, vykstančius kartu su

tųjų

(procedūrinių)

atminties formavimusi bei saugojimu.

reakcijų, mo

sąm oningai

sukeltų

m etu.

šalia

tim i susijusius neuronų ir ryšių tarp jų pokyčius. Pa­

sąm oningai

prisiminimų operantinio

Šie

Šiuolaikiniai m okslininkai sutelkė dėm esį į su atm in­

nesuvokiam e

kam ieno

įsim intų

bei

prisim inim ai

sm egenų

-

yra

įgūdžių

klasikinio iš

apdorojam i

sm egenėlėse.

išreikštuosius

ir

sąlygoji­

dalies

esančiose

prisim enam e

neišreikš­

savo

M es

(deklaraty­

tyrim ui stiprinant nervinius takus tarp neuronų, sinap­

viuosius) prisiminimus - m ūsų bendrąsias žinias, kon­

sės

krečius

veiksm ingiau

perduoda

ilgalaikiu

sustiprinimu

nam o

viniuose čiau nai

takuose

išskiria gali

savo

esantys

signalus. (IS),

susikurti

papildom us

aptikti

m etu

siunčiantieji

neurom ediatorius,

gebėjim ą

Proceso,

o

vadi­

šiuose

neuronai

priim antieji

receptorius

atkeliaujančius

ir

faktus

ir

asm eniškai

patirtus

įvykius. Išreikš­

ner­

tieji prisim inim ai yra apdorojam i įvairiose Am ono ra­

grei­

go

neuro­

(lim binės

čiam i

pagerinti

neurom ediato­

ir

į

nervų

kitas

išreikštosios

Sužalojus

rius. IS yra nervinis išm okim o ir atm inties pagrindas.

sistem os

saugoti

atm inties

Am ono

centro)

sm egenų

ragą,

sistem os galim a

srityse

sritis. yra

prarasti

ir

siun­

Neišreikštosios savarankiškos. gebėjim ą

są­

m oningai atkurti prisim inim us, tačiau įgūdžiai ar kla­ sikiniu būdu sąlygota reakcija gali išlikti.

12 TIKSLAS. Aptarkite, kaip streso hormonai gali veikti atmintį.

Streso

horm onai,

pildom ai

sudarydam i

gliukozės

(kuri

sąlygas

skatina

pagam inti

sm egenų

pa­ PAKLAUSKITE

veiklą),

įspėja sm egenis apie svarbius įvykius. M igdolas, sm e­

dėjo

genų

sim inti?

lim binės

sistem os

em ocijas

apdorojanti

struk­

kažką

SAVĘS: prisim inti,

Ar ir

prisim enate kitą

atvejį,

atvejį, kai

kai

stresas

stresas

jum s

pa­

sukliudė

kažką

pri­

Informacijos atkūrimas Prisiminimas (recall) -

14 TIKSLAS. Palyginkite prisiminimą, atpažinimą ir mokymąsi iš naujo.

atminties matas, kai asmuo turi atkurti seniau įsimintą

Kad ką nors prisim intum e, reikia ne tik inform aciją įvesti (užkoduoti), išlaikyti

informaciją, tarsi atlikdamas

(saugoti), bet ir ją atkurti. Daugum a žm onių atm intim i laiko prisim inim ą, gebėji­

testo užduotį, kuomet reikia

mą

įrašyti praleistus žodžius.

m i laiko visa, kas rodo, jog tai, kas buvo įsim inta, išliko. Taigi atm intis - tai ir

Atpažinimas (recognition) atminties matas, kai reikia tik nustatyti anksčiau įsimintų dalykų tapatybę, tarsi atlikdamas

atkurti

tuo

m etu

sąm oningai

nesuvokiam ą

inform aciją.

Psichologai

atm inti­

atpažinimas, ir greitesnis senos inform acijos išmokimas iš naujo. Praėjus riais

ilgesniam

baigėte

vidurinę

laikui,

jūs

m okyklą,

negalite tačiau

prisim inti

galite

daugum os

atpažinti

jų

žm onių,

atvaizdus

su

tarp

ku­

išdės­

tytų nuotraukų ir iš pavardžių bei vardų sąrašo išrinkti jų vardus. Harry Bah­

testo užduotį, kuomet reikia

rickas

pasirinkti vieną atsakymą iš kelių

kyklą prieš 25 m etus, negalėjo prisiminti savo bendraklasių, bet jie galėjo at­

su

bendradarbiais

(1975)

pateikia

tokius

duom enis:

žm onės,

baigę

m o­

galimų.

pažinti 90 proc. savo bendraklasių nuotraukų ir pavardžių.

ATM IN TIS

M okym osi iš

ką nors išm okote, o site

daug

greitis

naujo

greičiau,

taip

pat atskleidžia

atm inties

galim ybes. Jei jūs

paskui pam iršote, tikriausiai m okydam iesi iš naujo

negu

m okydam iesi

pirm ą

kartą.

Rengiantis

išm ok­

baigiam ajam

eg­

461

Mokymasis iš naujo

(relearning)-

atminties matas, pagal kurį

zam inui arba atgaivinant vaikystėje vartotą kalbą, pakartotinai m okytis yra leng­

nustatoma, kiek laiko sutaupyta

viau. Atpažinim o

pakartotinai mokantis anksčiau

testai ir laiko, kurio

reikia m edžiagai išm okti iš naujo, tyri­

išmoktus dalykus.

m ai parodė, kad atm intyje išlaikom a daugiau negu galim a prisim inti. M ūsų

gebėjim as

atpažinti

inform aciją

pasižym i

nepaprastu

greičiu

ir

apim ­

tim i. „Ar jūsų draugė dėvi naujus, ar senus drabužius?" - „Senus." „Ar šis penkių

Klausim ai, kai reikia pasirinkti

sekundžių siužetas yra iš film o, kurį jau m atei?" - „Taip." „Ar esi kada m atęs

vieną atsakym ą iš kelių galim ų,

šį žm ogų - šią nežym ią tų pačių senųjų žm ogaus bruožų (dvi akys, viena nosis

tikrina:

ir t. t.) variaciją?" - „Ne." Nespėjus išsižioti atsakyti į bet kurį iš m ilijonų pa­

a) prisim inim ą;

našių klausim ų, m es jau žinom e ir žinom e, kad žinom e.

b) atpažinim ą; c) m okym ąsi iš naujo.

Užuominos, padedančios prisiminti 15

TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip

Testo,

užuominos padeda atkurti saugomus prisiminimus, ir apibūdin­

kai

reikia

užpildyti

vietas, užduotys tikrina m ūsų:

kite sužadinimo procesą. (Atsakymai 464 puslapyje.)

Įsivaizduokite

voratinklio

sidriekiančių

nuo

jo

viduryje

visom is

pakibusį

kryptim is

vorą,

link

kurį

laiko

skirtingų

daugybė

taškų

gijų,

(sakykim e,

be­

palan­

gės, m edžio šakos, krūm o lapo). Norėdam i atsekti kelią iki voro, pirm iausia pri­ valote sukurti taką nuo vieno iš šių prisitvirtinim o taškų ir keliauti gija nuo šio taško gilyn į voratinklį. Inform acijos

atkūrim o

saugom i

naudojant

pusavyje

susiję.

džiui,

Kai

auditorijoje

vienetais

inform acijos

vienetai

žinim o

ženklai.

liau

Jie

kuriais

jūsų

panašiu visi

principu,

inform acijos

tikslinį

žm ogaus

tikslinės

vardą, jūs

inform acijos

užuom inom is,

tam pa

pasinaudoti,

jį

prisim inim ai yra

dėm enį,

susiejate

pozą

prisim inti,

tikslinės

tar­

pavyz­

su

kitais

ir t. t. Šie

etiketės, nuorodos

padedančiom is

ieškodam i

nes

dėm enys

inform acijos

aplinką, nuotaiką, sėdėjim o

tarsi

galėsite

ir

užkoduojate

sėdinčio

- apie yra

vyksta

voratinklį,

atm intyje

šalia

inform acijos

ženklais,

procesas

asociacijų

ar

kiti

atpa­

kelrodžiais

inform acijos,

kai

vė­

ją norėsite atkurti. Juo daugiau turite užuom inų, padedančių prisim inti, juo

sėkm ingiau rasite kelią į tikslinę inform aciją (žr. skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau. Slaptažodžių prisim inim as"). Ar

prisim enate

ne,

gal

žodis

tai

rodo,

jog

atkurti

antrojo

„ryklys" žodis

atm intyje

sakinio,

bus

jum s

„ryklys"

saugom ą

(ką

vaizdinį

kurį

prašiau

užuom ina, jūs

prisim inti

padėsianti

(443

tikriausiai

ir

įsivaizdavote)

sakinyje

iš

tiesų

nei

p.),

prisim inti?

esm ę?

Jei

Eksperim en­ labiau

pavartotas

padeda

žodis

„žu­

vis" (Anderson ir kiti, 1976). M nem oninės inform aciją: uom inos

priem onės

pienas,

kyla

iš

m edus,

asociacijų,

m um s

teikia

arklys.

Tačiau

patogių

susiform avusių

užuom inų,

geriausios tuo

m etu,

padedančių

padedančios kai

atkurti

prisim inti

užkodavom e

už­

prisim i­

nim ą, o šios užuom inos gali būti ir žodžiai, ir potyriai. Skoniai, kvapai bei vaizdai dažnai m um s sužadina prisim inim us apie su jais susijusius epizodus. M ėgindam i ką

nors

prisim inti,

galim e

„prisišaukti"

vaizdines

užuom inas,

m intyse

dam i į originalų kontekstą. Britų teologui Johnui Hullui (1990, p. 174) tapo sun-

persikel­

Praeities prisiminimas Net jei Oprah Winfrey ir Bradas Pittas nebūtų tapę įžymybėmis, tikėtina, kad jų vyresniųjų klasių draugai vis dar atpažintų juos iš mokyklos baigimo albumo nuotraukų.

tuščias

462

9 SKYRIUS

9.15 PAVEIKSLAS.

Sužadinimas - asociacijų Pamatėme arba išgirdome žodį „triušis"

sukėlimas Tikėtina, kad pamatę ar išgirdę žodį „triušis", vėliau netyčia ištarsime žodį „kiškis". Asociacijos sklinda- vienos asociacijos sužadina kitas susijusias asociacijas. Šis reiškinys vadinamas sužadinimu. (Pritaikyta iš Bower, 1986.)

Sužadinama sąvoka

Asociacijų būdu sužadinamas žodis „kiškis", kurį ir ištariame

ku taip elgtis, kai jis neteko regėjimo. Kartą, kai žmona paklausė, ką jis veikė tą

dieną,

žmonėmis

Hullas

vargiai

veikiau

kažką

įtraukti

„Žinau,

kontekstą.

kad

tačiau

negalėjau

(priming) -

būčiau

dažnai nesąmoningas tam tikrų

per dieną kalbėjai, yra saugomi rėmuose, kurie turi foną.“

atpažinti

Nebuvo

vietą.

Norėdami prisiminti konkretų

asociacijų sukėlimas atmintyje.

jokio

Paprastai

kažkur

kur?

Sužadinimas

galėjęs

į

prisiminė. konkretaus,

buvau,

Pokalbių,

fono,

jokių

prisiminimai

dalyką, pirmiausia

ypatybių,

apie

turite

su

konkrečiais

kuriuose

dalyvavau,

pagal

kurias

su

kuriais

žm ones,

atpažinti vieną

iš

į jį

vedančių gijų. Šis procesas vadinamas sužadinim u. Filosofas ir psichologas W il„Atm intis - tai ne indas, kuris

liamas

palaipsniui prisipildo; ji labiau

me,

Jamesas

kad

tai

mūsų

laikė

„asociacijų

asociacijos

sužadinimu".

suaktyvinamos.

Kaip

panaši į m edį su augančiais

ar išgirdus žodį „triušis", jis asocijuojasi su

ant jo kabliukais, ant kurių

name, kad matėm e ar girdėjome „triušį". Sužadinimas

kabinam i prisim inim ai."

prisimenant,

Peter Russell,

dingusį

The Brain Book, 1979

dažnai

nematoma

vaiką,

būna

„atmintis

atmintis.

nesąmoningai

tai

Jei

be

Dažnai

mes

neįsisąmonina­

vaizduojama

9.15

pav., pamačius

žodžiu

atminties"

eidami

užfiksuojate

„kiškis", net jei neprisime­ -

atmintis

koridoriumi atmintyje

ir

sąmoningai

ne­

pastebite

skelbimą

apie

paskui,

pastebėję

dvi­

prasmišką suaugusiojo elgesį su vaiku kokioje nors situacijoje, būsite linkę ją

(„Sm egenų knyga*)

P A Ž V E L K IM E IŠ A R Č IA U :

Slaptažodžių prisiminimas Vieno dalyko jums prireikia dažnai, o seneliams, kai jie buvo

PIN kodus, padėtų kiti būdai. Pirma, dubliuokite: vidutinis stu­

jūsų

dentas

amžiaus,

visiškai

nereikėjo:

slaptažodžių.

Norėdami

prisi­

paprastai

naudoja

keturis

skirtingus

slaptažodžius

tam,

jungti prie savo elektroninio pašto dėžutės, išklausyti praneši­

kad patenkintų aštuonis poreikius (t. y. dviem dalykams naudoja

mą autoatsakiklyje, paimti grynuosius pinigus iš bankomato, pa­

tą

sinaudoti telefono kortele, kopijavimo aparatu

Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos rodo, kad maždaug pu­

stato

duris, privalote

prisiminti

savo

ar atidaryti pa­

slaptažodį.

Alanas

patį

slaptažodį).

Antra,

pasitelkite

užuominas:

Britanijoje

ir

Brow-

sėje slaptažodžių naudojamas arba žinomas vardas, arba data.

nas ir jo kolegos (2004) teigia, jog psichologijos įvadinio kurso

Kituose dažnai pasitaiko žinomi telefono arba identifikaciniai nu­

studentui reikia aštuonių slaptažodžių.

meriai.

Ką turi daryti žmogus, kai jam reikia tokios daugybės slap­ tažodžių?

Atminties

tyrinėtojas

bankininkyste

ar

kitose

situacijo-

mse, kai saugumas yra labai svarbus, vartokite raidžių ir skaičiųderinį, pataria Brownas ir jo kolegos. Sukūrę tokį slaptažodį,

saugojimo

man

jį pakartokite, po to pasikartokite kitą dieną ir dar vėliau, didin­

reikalingų skaičių sąrašą", - sako Roedigeris (2001), pridurda­

dami laiko tarpą tarp kartojimų. Šitaip susiformuos ilgalaikė at­

mas, jog negali jų visų išsaugoti atmintyje, tad kam vargintis?

mintis, iš kurios galėsite ištraukti informaciją priėję prie banko­

Tiems, kurie bijo, kad išskalbus marškinius gali prarasti savo

mato ar kopijavimo aparato.

kišenėje

savo

internetine

me laikosi paprastos telefonų numerių, PIN kodų ir slaptažodžių marškinių

Roedigeris

Naudodamiesi

gyveni­

taisyklės: „Savo

Henry

turiu

visų

ATMINTIS

interpretuoti

kaip

m oningai

situaciją

dinim as)

(Jam es,

galim ą

pagrobim ą,

susiesite 1986).

su

Nors

kadangi

skelbim u

nesą­

(įvyks

sąm oningai

50

suža­

neprisim e­

Geriau prisimenama, kai mokymosi ir patikrinimo kontekstas būna tas pats

40

nate skelbim o, jis iš anksto nulem ia jūsų interpretaci­ 30

ją. (Kaip įsitikinom e 5 skyriuje, net pasąm onę veikian­ tys dirgikliai trum pai gali sužadinti reakciją į vėlesnius

20

dirgiklius.)

10

Konteksto įtaka 16

T IK S L A S .

P ateik ite

p avyzd žių ,

k aip

k on tek stas

gali

0

p aveik ti

in form acijos atk ū rim ą.

Labai

naudinga

grįžti

į

aplinkybių,

kuriom is

ką

Vanduo, krantas

Krantas, vanduo

Skirtingas klausymosi ir prisiminimo kontekstas

nors

patyrėte, kontekstą. Tai padeda prisim inti. Šitai atsklei­

Vanduo, vanduo

Krantas, krantas

Tas pats klausymosi ir prisiminimo kontekstas

dė Duncanas Goddenas ir Alanas Baddeley (1975), tir­ dam i

narus,

kurie

klausėsi

žodžių

sąrašo

dviem

skirtingom is

aplinkybėm is

-

būdam i 10 pėdų gylyje po vandeniu ir sėdėdam i ant kranto. Kaip m atyti iš 9.16 pav.,

narai

prisim inė

daugiau

žodžių

tuom et,

kai

jie

buvo

tiriam i

toje

pačioje

vietoje. Panagrinėkim e štai tokį scenarijų: pasižym ėdam i pastabas iš šios knygos, jūs nutariate, kad reikia pasidrožti pieštuką. Pakylate nuo stalo ir einate į kitą kam ­ barį. Tačiau ten patekę neprisim enate, ko atėjote. Pabandę prisim inti tikslą, ga­

9.16 PAVEIKSLAS. Konteksto poveikis atminčiai

Po vandeniu girdėtus žodžius narai geriausiai prisimena, būdami po vandeniu, o ant kranto girdėtus žodžius - būdami ant kranto. (Iš Godden ir Baddeley, 1975.)

liausiai num ojate ranka ir grįžtate prie rašom ojo stalo. Vos tik atsisėdate ir pra­ dedate

dirbti, staiga

prisim enate: „Juk

norėjau

padrožti šitą

pieštuką!"

9.17 PAVEIKSLAS. Pažįstamas

Kas nu­

kontekstas suaktyvina atmintį

lem ia šį nem alonų potyrį? Vienam e kontekste (prie rašom ojo stalo skaitote psi­ chologijos

vadovėlį)

jum s

ateina

m intis,

kad

reikia

padrožti

pieštuką.

Atėję

į

kitą kam barį, patenkate į kitą kontekstą, kuriam e yra m ažai užuom inų, susijusių su tuo, kas jus čia atvedė. Kai num ojate ranka ir sugrįžtate prie rašom ojo stalo, vėl atsiduriate tam e kontekste, kuriam e kilo m intis („šis pieštukas atbukęs"). Tikriausiai esate patyrę panašų konteksto poveikį. Sugrįžus ten, kur kadaise gyventa, arba į m okyklą, kurioje kadaise m okytasi, m us supa užuom i­ nos bei užplūsta prisim inim ai. Laikyti egzam iną toje pačioje patalpo­ je, kur m okėtės, taip pat gali būti šiek tiek lengviau. Keletas Carolyn Rovee-Collier (1993) eksperim entų parodė, kad pažįstam as kontekstas suaktyvina net 3 m ėnesių kūdikių atsim inim us. Išm okę spirdam i paju­ dinti prie lovelės pakabintą judantį žaislą (perjungiam ąjį raištį nuo kul­ kšnies), vaikai šį m okėjim ą daug geriau atnaujindavo, būdam i toje pa­ čioje lovelėje su tais pačiais žaislais (9.17 pav.). Kartais, patekę į aplinkybes, prim enančias tas, kuriose anksčiau esa­ m e buvę, galim e patirti deja vu (jau regėta) - keistą jausm ą, jog „lygiai tokia situacija jau buvo". Tokį akim irksnio potyrį dažniausiai išgyvena išsilavinę turtingos vaizduotės jaunuoliai, ypač jei būna pavargę arba vei­ kiam i streso (Brown, 2003, 2004). Du trečdaliai deja vu jausm ą patyru­ sių žm onių (M cAneny, 1996) dažnai svarsto: „Kaip aš galiu atpažinti si­ tuaciją, kurią patiriu pirm ąkart?" Tikintys paranorm aliais reiškiniais

Išmokę spirdami pajudinti prie lovelės pakabintą žaislą, kūdikiai šį mokėjimą daug geriau atnaujindavo, būdami tame pačiame kontekste. (Iš Butler ir Rovee-Collier, 1989.)

463

464

9 SKYRIUS

Deja vu

žm onės gali m anyti, kad tai reinkarnacija („Aš tikriausiai tai patyriau ankstesnia­

( prancūzų kalbos žodžiai,

m e gyvenim e“), o gal nuojauta („Regėjau tą vaizdą savo m intyse dar prieš jį pa­

reiškiantys „jau regėta") -

tirdam as iš tikrųjų?").

tai keistas jausm as,

Klausim ą

pateikę

kitaip

(„Kodėl aš

jaučiuosi taip, tarsi atpažinčiau

situaci­

jog „esu tai jau patyręs".

ją?"), galim e suprasti, kaip m ūsų atm inties sistem a galėjo sukelti deja vu jaus­

Dabartinių situacijų signalai gali

m ą (Alcock, 1981). Jei anksčiau

pasąm oningai sukelti ankstesnės

bartinės

patirties atkūrim ą.

patirtį.

stebėdam i

„Ar esate kada nors pajutę tą

deja

aiškus

pojūtis,

kažkas

įvyko,

anksčiau atrodo pojūtis

vu; vuja

gali,

ir

m um s

išlaikom e

užm iršdam i,

iš

kur

ją

to

neįsisąm oninant,

sugrąžinti

atm intyje

daug

inform acijos,

gavom e.)

Nepažįstam asis,

ankstesnę

dažnai

kurio

nepa­

išvaizda

ir

ko

O

niekada

nebuvo

įvykę. Ir

Viskas vėliau

išnyksta.

Vuja

George Tim es,

2001

jausm ą.

Prikėlę

ankstesnės

patirties

šešėlį,

galite

pagalvoti:

„Tą

žm o­

gų esu anksčiau m atęs".

kažkaip

nepažįstam a.

Funny

ir

pažinim o

dė. Tai

kad

staiga

signalai

priim am e

eisena pažįstam am e kontekste panaši į vieno iš jūsų bičiulių, gali sužadinti at­

keistą vuja dė jausm ą? Ne, ne

situacijos (M es

buvom e patekę į panašias aplinkybes, tai da­

tėčiu,

dė“

m anim i.

gruodis

sako

Jam esas

Lam pinenas

(2002),

situacija

atrodo

pažįstam a,

kai

ji

yra šiek tiek panaši į kelis įvykius. Įsivaizduokite, jog trum pai susitikote su m ano

šis

Carlin,

(„Linksm i laikai")

gal,

broliais,

seserim i

Galbūt

vienas m ano

jūs

bei

m ano

pagalvosite:

šeim os narių

vaikais

„Jau

ir

po

anksčiau

kelių

esu

savaičių

m atęs

nėra panašus į m ane (kaip

šį

susipažįstate

vyruką".

Nors

jiem s pasisekė!), jų

su nė iš­

vaizda, gestai kažkiek yra panašūs į m ano, todėl aš galiu „apskritai derėti" prie to, ką jūs jau patyrėte.

Nuotaikos ir atmintis 17 TIKSLAS. Apibūdinkite vidinių būsenų poveikĮ informacijos atkūrimui. Atsakym as į 461 puslapyje

Prisim inti padeda

ne

vien

pateiktus klausim us: Klausim ai,

jo

kuom et reikia pasirinkti vieną

įvykiais.

teisingą atsakym ą iš kelių

na:

galim ų, tikrina inform acijos

tuos įrašus lengviausia atnaujinti, sugrįžus į tą patį kam barį arba em ocinę būse­

atpažinim ą. Testo, kuriam e reikia

ną". Tai, kas įsim enam a esant kokios nors būsenos - nesvarbu, ar džiaugiantis,

emocijų:, kurios

sukelti ypatingų

Kognityvinės

„Em ocijos

žodžiai, įvykiai ir aplinkybės. Praeities įvykiai galė­

yra

vėliau

psichologijos

lyg

gali sukelti asociacijas

atstovas

bibliotekos

patalpa,

Gordonas kurioje

Boweris

laikom i

su

susijusiais

(1983)

atm inties

aiški­

įrašai,

o

užpildyti tuščias vietas, klausim ai

ar liūdint, ar išgėrus, ar esant blaiviam - daug lengviau prisim enam a esant vėl

tikrina prisim inim ą.

tos

pačios

timi.

Tai,

būsenos; kas

tas

įvyko

reiškinys

žm ogui

vadinam as

esant

nėra gerai prisim enam a (depresija trukdo leidžia išsaugoti); tačiau pat

būsena. Jei

kas

šiek

nors

tiek

išgėręs

nuo

neblaiviam

būsenos

ar

priklausančia

depresinės

būsenos,

užkoduoti inform aciją, o

geriau paslėpė

atmin­ apskritai

alkoholis ne­

prisim enam a, kai vėl pasikartoja tokia pinigus, gali

ir

neprisim inti, kur

jie,

kol vėl neišgeria. Panašiai ir m ūsų blogus

įvykius

nom is,

padedančiom is

nuotaikos turi įtakos prisim inim am s. Esam e linkę gerus ar

susieti

su

juos

vėliau

lydinčiom is

atkurti

em ocijom is,

prisim inim us

(Fiedler

kurios ir

tam pa

kiti,

užuom i­

2001).

Taigi

Nuotaikas atitinkanti atmintis

m ūsų

(mood-congruent memory) -

taikos, neigiam ų asociacijų dėka ir m ūsų prisim inim ai apkarsta. Po to šiais pri­

polinkis prisim inti potyrius,

sim inim ais

atitinkančius dabartinę gerą

ar

ar blogą nuotaiką.

lėm ė Vokietijos kom anda, laim ėjusi Pasaulio futbolo čem pionatą) - žm onės pri-

dėl

prisim inim ai

šiek

pateisinam e

hipnozės,

ar

tiek savo

dėl

atitinka

nuotaikas.

dabartinę

sm agių

dienos

nuotaiką. įvykių

Kai Jei

būnam e nuotaika

(vienam e

depresyvios tam pa

tyrim e

tokią

nuo­

džiugi

-

nuotaiką

ATMINTIS

sim inim uose pasaulį m ato tarsi pro rožinius akinius (DeSteno ir kiti, 2000; Forgas

465

„Kai jausm as buvo, jiem s atrodė,

ir kiti, 1984; Schwarz ir kiti, 1987): save laiko protingais ir naudingais, kitus -

kad jis niekuom et neišnyks; kai

geranoriškais, tiki, kad viskas bus gerai.

jis išnyko, atrodė, kad niekuom et

Žinant bins

šią

nuotaikos

kai kurių

ir

prisim inim ų

tarpusavio

priklausom ybę,

m ūsų

neste­

rezultatai: dabar būdam i prislėgti žm onės prisim ena

tyrim ų

kaip

tėvai juos atstūm ė, baudė ar vertė jaustis kaltais. Tuo tarpu anksčiau patyrusie-

jo ir nebuvo, o kai jis vėl grįžo, jiem s atrodė, kad jis niekad ir nebuvo išnykęs."

ji depresiją apibūdina savo tėvus panašiai kaip tie, kurie niekada nesirgo dep­ resija

(Lewinsohn

Roberto

ir

Bom steino

Rosenbaum ,

ir

jo

1987;

bendradarbių

Lewis,

1992).

(1991),

Nenuostabu,

stebėdam i,

kaip

kad,

pasak

paaugliai

verti­

George M acDonald, W hat’s M ine’s M ine, 1886 („Kas m ano, tai m ano“)

na savo santykius su tėvais, negalim e nuspėti, kaip jie vertins tuos pačius san­ tykius tėvus

praėjus

šešiom s

nežm oniškais;

jei

savaitėm s.

Jei

paauglių

nuotaika

puiki,

tėvai

iš

nuotaika

prasta,

jie

pabaisų

virsta

angelais.

laiko

savo Galite

pritardam i palinksėti galva. Juk būdam i geros ar blogos nuotaikos ir m es patys užsispyrę spalvinam e tikrovę savo kintančiais vertinim ais bei prisim inim ais. Be to, nuotaika turi įtakos interpretuojant kitų žm onių elgesį. Jei atsižvelg­ tum e

į

savo

jausm us,

galėtum e

ištaisyti

nuotaikos

nulem tą

šališkum ą

(M cFar­

land ir kiti, 2003). Tačiau šiam reiškiniui sunku atsispirti. Būdam i blogos nuo­ taikos, kito žm ogaus žvilgsnį laikom e priešišku; kai nuotaika gera, tą patį žvilgsnį laikom e

susidom ėjim o

ženklu. Nuo

nuotaikos

priklauso, kaip

suvokiam e

pasaulį.

Aistros iškraipo tikrovę. Nuotaikų

įtaka

inform acijos

atkūrim ui

padeda

paaiškinti,

kodėl

nuotaikos

iš­

lieka ilgesnį laiko tarpą. Kai esi laim ingas, prisim eni laim ingus įvykius, ir pasau­ lis atrodo gražus. Tai padeda pratęsti gerą nuotaiką. Kai esi prislėgtas, prisim e­ ni slogius įvykius, o šie dar duoda peno niūriem s dabar vykstančių įvykių aiški­ nim am s. 16 skyriuje sužinosim e, kad taip palaikom as ydingasis depresijos ratas.

MOKYMOSI REZULTATAI Informacijos atkūrimas 14 TIKSLAS. Palyginkite prisiminimą, atpažinimą ir mokymąsi iš

15

naujo.

gomus prisiminimus, ir apibūdinkite sužadinimo procesą.

Prisiminimas ningai

yra

gebėjim as

nesuvokiam ą

atkurti

inform aciją;

tuo

testai,

m etu

sąm o­

kuriuose

rei­

TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip

užuominos

padeda

atkurti sau­

Užuominos, padedančios prisiminti - tai susijusios in­ form acijos

vienetai,

kuriuos

užkoduojam e

apdoroda­

kia įrašyti atsakym ą į paliktą tarpą, tikrina prisim ini­

mi

mą. Atpažinimas yra

vienetai yra tam tikru būdu susiję su tikslinės infor­

gebėjim as atpažinti anksčiau

iš­

tikslinės

inform acijos

dėm enis.

Šie

inform acijos

m oktus dalykus; atliekant testus, kuriuose iš kelių pa­

m acijos

teiktų

ratinklio dalim i. Kai kuris nors iš šių susijusių infor­

rinam as jim as

atsakym ų

reikia

atpažinim as. įsisavinti

pasirinkti

M okymasis

anksčiau

vieną iš

išsaugotą

čiau nei ją išm okote iš pradžių.

teisingą,

naujo

tik­

yra

gebė­

inform aciją

grei­

kontekstu

ir

tam pa

saugom ų

asociacijų

vo­

m acijos vienetų atkreipia jūsų dėm esį, jūs tarsi tim p­ telite

asociacijų

voratinklio

giją,

ištraukdam i

inform aciją į savo sąm onę. Šis asociacijų sužadini-

tikslinę

466

mo

9 SKYRIUS

procesas

(dažnai

vykstantis

pasąm onėje)

vadina­

17

m as sužadinimu. 16

TIKSLAS.

TIKSLAS.

Pateikite

pavyzdžių,

kaip

kontekstas

gali

vidinių

būsenų

poveikį

informacijos

Konkrečios būsenos ar em ocijos gali paskatinti prisi­

paveikti

m inti įvykius, susijusius su šiom is būsenom is ar em o­

informacijos atkūrimą.

cijom is. Kontekstas,

Apibūdinkite

atkūrimui.

kuriam e

pirm ą

kartą

patyrėm e

įvykį

ar­

Būdam i

geros

nuotaikos

atkuriam e

prisim i­

nim us, sutam pančius su šia laim inga būsena. Kai bū­

ba kilo m intis, gali turėti užuom inų, padedančių pri­

nam e

sim inti tikslinę inform aciją. Jei esam e kitam e konteks­

lykus. Nuotaikos taip pat skatina atitinkam ai interpre­

te, kuris labai panašus į pradinį, galim e patirti deja

tuoti kitų žm onių elgesį.

vu,

nes

daugelis

šių

užuom inų

sugrįžta

ir

prislėgti,

lengviau

prisim enam e

neigiam us

da­

klaidingai

priverčia nesąm oningai atgam inti pirm inį prisim inim ą.

PAKLAUSKITE tu?

Kaip

SAVĘS:

nuotaika

Kokios

nuotaikos

nuspalvino

jūsų

buvote

pastaruoju

prisim inim us,

suvokim ą

m e­ ir

lū­

kesčius?

Užmiršimas 18

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

turėtum e

vertinti

savo

gebėjim ą

pam iršti,

ir

išskirkite

tris

užm irši­

m o atvejų grupes.

Aidint ovacijom s atm inčiai ir turint galvoje pastangas ją suprasti bei visas kny­ gas, parašytas, kaip ją gerinti, ar buvo išgirstas kieno nors balsas, giriantis už­ m iršim ą? Toks balsas buvo W illiam o Jam eso (1890, p. 680): „Jei viską prisi­ m intum e, daugeliu atvejų būtum e tokie pat nesveiki kaip ir tada, jei nieko ne­ prisim intum e. “ griozdinančia telefono

Tikra m ūsų

num erį,

palaim a atm intį:

restorane

atsikratyti kur

nereikalinga,

vakar

užsakytą

ir

pasenusia

inform acija,

buvom e

pastatę

autom obilį,

patiektą

m aistą.

Rusų

seną

atm inties

už­

draugo vunder­

kindą Š., su kuriuo susipažinom e šio skyriaus pradžioje, persekiojo gausybė ne­ reikalingų

prisim inim ų,

abstrakčiai

-

kurie

apibendrinti,

užgoždavo

rūšiuoti,

jo

sąm onę.

Š.

įvertinti.

Pravartu

turėti

būdavo gerą

sunku

m ąstyti

atm intį,

tačiau

taip pat naudinga ir gebėti pam iršti. Jei atsiras atm intį stiprinančių vaistų, būtų geriau, jei jie nebūtų per daug veiksm ingi. Tačiau dažniau atm intis kelia nerim ą ir nusivylim ą. Prisim inim ai - tikri šel­ m iai. Aš pats galiu lengvai prisim inti tokius epizodus kaip nuostabų pirm ąjį bu­ činį su m oterim i, kurią m yliu, ar nereikšm ingus faktus, pavyzdžiui, atstum ą oru nuo

Londono

m inti naujo kėja,

kad

m inties

iki

Detroito.

Tačiau

atm intis

m ane

kolegos pavardę arba kur palikau

m an

nepavyko

tyrinėtojas

Danielis

užkoduoti, Schacteris

išsaugoti (1999)

apleidžia,

savo ar

akinius nuo

atkurti

įvardija

kai

šios

septynis

m ėginu

saulės. Paaiš­

inform acijos.

At­

atvejus,

at­

m intis m us nuvilia. Jis vadina juos septyniom is atm inties nuodėm ėm is: „Laim ė - tai gera sveikata Užm

ir prasta atm intis." Gydytojas Albertas Schweitzeris (1875-1965)

•

prisi­

ir š im o n u o d ė m ė s :

Išsiblaškymas - neskirdam i dėm esio sm ulkm enom s nesėkm ingai užkoduoki­ m e inform aciją (kai dedam e autom obilio raktelius, m ūsų m intys klajoja kitur).

kai

467

ATMINTIS

Trumpalaikiškumas - laikui bėgant, atm intis nyksta (kai m usų ir buvusių

•

Violončelininkas Yo-Yo Ma užmiršo savo 266 metų senumo

bendraklasių keliai išsiskiria, nenaudojam a inform acija blėsta).

Blokavimas - saugom os inform acijos nepasiekiam um as (m atydam i seną kla­

2,5 milijono dolerių kainuojančią

sės draugą, galim e jausti, kad jo vardas yra ant liežuvio galo, tačiau nepa­

violončelę Niujorko taksi (vėliau

jėgti atgam inti inform acijos - ištraukti iš atm inties jo vardo).

jis ją atgavo).

•

Iškraipymo nuodėmės: Klaidingas priskyrimas - inform acijos šaltinio supainiojim as (kai kam nors

•

kitam

priskiriam e

žodžius

arba

prisim enam e

sceną

iš

kino

film o

tarsi

tikrą

įvykį).

Įtaigumas - išliekam asis klaidingos inform acijos efektas (orientuojantis klau­

•

sim as: „Ar ponas Džonsas lietė intym ias tavo kūno vietas?" - vėliau tam pa klaidingu vaiko prisim inim u).

Šališkumas - įsitikinim ais nuspalvinti atsim inim ai (draugės dabartiniai jaus­

•

m ai savo

m ylim ajam

gali nuspalvinti jos prisim inim us apie jausm us, kuriuos

jautė tuo m etu, kai susipažino).

„Amnezija

Words Fail, Memory Blurs,

vaizdiniai).

Life Wins, 2001

aptarkim e

užm iršim o

nuodėm es,

o

vėliau

pakalbėsim e

apie

iškrai­

(„Žodžiai nuvilia, atmintis

pym ą ir persekiojim ą.

susilieja, gyvenimas nugali")

Negalėjimas užkoduoti 19 TIKSLAS. Aptarkite negalėjimo užkoduoti vaidmenį pamirštant.

Negalim e patenka

prisim inti to, ko į

ilgalaikę

atm intį

nepavyko (žr.

9.18

užkoduoti, nes ši inform acija niekada ne­ pav.). O

kaip

rodo

„aklum as

pokyčiam s 6 4

(žr. 6 sk., 304 p.), m es net nepastebim e didžiosios dalies to, ką pajuntam e. Am ­ žius gali turėti įtakos kodavim o veiksm ingum ui. Tos pačios sm egenų sritys, ku­ rios

kaipm at im a

senesnių

žm onių

kinti

am žium i

su

pastebėta

4

veikti, kai jauni suaugę yra

ne

susijusį

skyriuje,

tokios

jautrios.

atm inties

senesni

žm onės

žm onės

Šiuo

silpim ą

užkoduoja

lėtesniu

(Grady

dažniausiai

ir

naują

kodavim u kiti,

prisim ena

inform aciją,

galim e

1995).

(Kaip

paaiš­ buvo

mažiau nei jaunes­

9.18 PAVEIKSLAS. Užmiršimas kaip užkodavimo

ni, tačiau paprastai jie prisim ena taip pat gerai kaip ir jauni, kai duodam os užuo­

klaida

m inos ar atpažinim o testas.)

Negalime prisiminti to, ko neužkodavome.

Išoriniai įvykiai

mūsų

Joyce Carol Oates,

Gajumas - nepageidaujam i prisim inim ai (kai persekioja seksualinio sm urto

Pirm iausia

į

smegenų plyšelius ir gydo.“

Persekiojimo nuodėmė: •

prasiskverbia

Jutiminė atmintis

Dėmesys

Darbinė (trumpalaikė) atmintis

Užkodavimas Ilgalaikė atmintis

Užkodavimo klaida lemia užmiršimą

468

9 SKYRIUS

Tačiau kad ir kokie jauni būtum e, selektyviai atkreipiam e dėm esį tik į ke­

„Visi pastebim e, kad gyvenim e kiekviena akim irka yra visiškai

letą

iš

daugelio

m us

nuolatos

bom barduojančių

vaizdų

bei

garsų.

Prisim inkim e

užpildyta. Kiekvieną sekundę

kad ir tokį dalyką, į kurį žiūrėjote begalę kartų: kokios raidės yra jūsų m obilio­

[m us] bom barduoja pojūčiai,

jo telefono klaviše prie skaičiaus „5“? Daugum ai m ūsų šis klausim as būna ne­

em ocijos, m intys..., į devynias

tikėtai sunkus.

dešim tąsias kurių paprasčiausiai

Štai

dar

vienas

Britanijoje

negalėjim o

ar

užkoduoti

Australijoje,

Šiaurės

sim enate, kaip

m enate, palengvinsim e jum s šį atm inties testą: jei pažįstate JAV m onetas, ar at­

suvoktum e, ir neįm anom a

pažįstate

įsivaizduoti, kad pajėgtum e

žinti

suvokti jų visum ą... Su kiekvienu

data, užrašas In God we trust ir t. t.) vidutinis žm ogus spontaniškai prisim ena

iš

parodytų

ir

Adam s,

9.19 1979).

paveiksle?

Iš

Daugum a

aštuonių

galva?

žiūrėjo­

per daug sudėtinga, kad visiškai

tikrąją

pavaizduota

kartų

akim irkų krioklys: bet kuri jų yra

(Nickerson

pusė, kurioje

tūkstančius

Am e­

te į vieno cento m onetą. Tikrai galite prisim inti jos spalvą ir dydį, tačiau ar pri­ m onetos

gyvenim ą

gyvenate

tai šniokščiantis m ilijardų tokių

ta

savo

Jei

rikoje,

atrodo

per

pavyzdys.

nekreipiam e dėm esio. Praeitis ~

Jei neprisi­

žm onių

nepajėgia

atpa­

detalių

(Lincolno

galvą

svarbių

laikrodžio tiksėjim u kiekvienam e

tik tris. Panašiai tik nedaugelis britų gali iš atm inties nupiešti vieno penso m o­

apgyvendinto pasaulio kam pely­

netą

je neįsivaizduojam a „istorijos"

jos taip pat nėra esm inės, atskiriant vieną centą nuo kitų m onetų - todėl tik ne­

(Richardson, 1993). Vieno

gausa ir įvairovė nugrim zta į

daugelis

visišką užm arštį."

inform aciją

m ūsų -

pasistengia

jas

pavyzdžiui,

kur

Anglų rom anistas ir kritikas

tiškai,

kitas

C. S. Lewisas (1967)

doroti

sąm oningai

inform acijos

rūšis

stengiantis.

cento

m onetos detalės nėra

užkoduoti. vakar

Kaip

jau

vakarieniavom e

-

pavyzdžiui,

Be

pastangų

šio

esam e

pastebėję,

-

užkoduojam e

skyriaus

daugelis

labai reikšm ingos -

sąvokas

prisim inim ų

-

tam

tikra

autom a­ tenka

ap­

apskritai

ne­

susiform uoja.

Atsiminimo blėsimas 20 TIKSLAS. Aptarkite atsiminimo blėsimo sąvoką ir apibūdinkite Ebbinghauso užmiršimo kreivę

Net jei ką nors ir gerai užkodavom e, tačiau kartais šitai laikui bėgant užm irš­ tam e. Kad ištirtų m ūsų saugom ų prisim inim ų patvarum ą, Ebbinghausas (1885)

9.19 PAVEIKSLAS. Pasitikrinkite atmintį Kuri iš čia pavaizduotų monetų yra tikroji? (Atsakymas 470 puslapyje.) Kadangi gyvenate ne JAV, pabandykite nupiešti vieną savo šalies monetą. (Iš Nickerson ir Adams, 1979.)

ATMINTIS

469

9.20 PAVEIKSLAS. Ebblnghauso užmiršimo kreivė

60

Prisimintų skiemenų skaičius staiga mažėja,

50 40 30

Išmokęs sąrašą beprasmių skiemenų, Ebbinghausas tirdavo, kiek jų prisimindavo po 30 dienų. Jis pastebėjo, kad naujos informacijos atsiminimas nyksta sparčiai, o vėliau stabilizuojasi. (Pritaikyta iš Ebbinghaus, 1885.)

po to stabilizuojasi

20 10 0

0 1 2 3 4 5

10

15

20

25

30

Dienos, prabėgusios nuo tada, kai buvo išmoktas sąrašas

išm oko

sąrašus

beprasm ių

skiem enų

ir

m atavo,

kiek

laiko

jis

išlaikydavo

at­

m intyje kiekvieną sąrašą, pradedant 20 m inučių ir baigiant 30 dienų. Jo garsio­ ji užmiršimo kreivė (žr. 9.20 galim e iš

greitai

užm iršti.

psichologijos

dėsnių:

pav.

) rodo, jog didum ą to, ką išm okstam e, iš tiesų

Vėlesni

eksperim entai

užm iršim as

iš

pradžių

užm iršim o vyksta

kreivę

sparčiai,

o

pavertė

vienu

vėliau,

laikui

bėgant, stabilizuojasi (W ixted ir Ebbesen, 1991). Harry šim o

Bahrickas

kreivę,

(1984)

kartodam as

papildė

m okykloje

Ebbinghauso išm oktus

duom enis.

ispanų

Jis

kalbos

tikrino

žodžius.

užm ir­ Palyginti

su tais, kurie tik ką baigė vidurinės ar aukštosios m okyklos ispanų kalbos kur­ są, žm onės, baigę išm okę (žr. 9.21

m okyklą pav.

prieš

3

m etus, buvo

užm iršę

didum ą

to, ką

buvo

). Tačiau m aždaug po 3 m etų jų užm iršim as išsilygindavo;

tai, ką žm onės prisim indavo tuo m etu, jie prisim indavo ir prabėgus dar 25 m e­ tam s, net ir tada, kai visiškai nevartodavo ispanų kalbos.

100 Prisimintų žodžių skaičius staiga mažėja

90 80 70 60

9.21 PAVEIKSLAS. Mokykloje išmoktos ispanų kalbos žodžių užmiršimo kreivė

po to stabilizuojasi

50 40 30 20 10 0

01

3

5

9,5

14,5 25 35,5 Metai, praėję nuo ispanų kalbos kurso baigimo

49,5

Baigusieji prieš trejus metus prisiminė gerokai mažiau žodžių, negu ką tik baigusieji ispanų kalbos kursą. Tačiau tie, kurie mokėsi ispanų kalbos prieš dar daugiau laiko, buvo pamiršę ne ką daugiau kaip baigusieji prieš trejus metus. (Iš Bahrick, 1984.)

470

9 SKYRIUS

Šias užm iršim o kreives galim a paaiškinti blėstančiais fiziniais atm inties pėd­

Atsakymas į 468 puslapyje pateiktą klausimą: pirmoji

sakais.

moneta (a) yra tikroji.

prantam e, kaip atm intis gali silpti. Tačiau prisim inim ai blėsta taip pat ir dėl to,

V is

daugiau

sužinodam i

apie

fizinį

prisim inim ų

saugojim ą,

geriau

su­

kad sukaupiam e naujų žinių, kurios trukdo atkurti senuosius prisim inim us.

Atkūrimo nesėkmė Išsiaiškinom e,

kad

užm iršti

dalykai

yra

nelyginant

knygos,

kurių

neįm anom a

surasti savo bibliotekoje - vienų dėl to, kad jų čia niekuom et ir nebuvo (neuž­ koduoti),

kitų

-

dėl

to,

kad

jos

išm estos

iš

saugyklos

(išsaugoti

prisim inim ai

blėsta). G alim as G albūt

ir

nėra

trečiasis

būtinos

variantas:

nors

knyga

inform acijos,

kaip

jos

yra,

bet

ieškoti

jos

ir

neįm anom a

pasiim ti.

surasti.

Panašiai

būna,

kai inform acija patenka į sm egenis, bet m es, nors žinom e, jog ji ten yra, nie­ kaip negalim e jos prisim inti (9.22 pav.). K oks nors vardas gali suktis „ant lie­ žuvio galo“, laukdam as, kol jis bus prisim intas. K ai gaunam e užuom inų atkūri­ m ui

(pavyzdžiui,

nim as nių

iškyla.

atm inties

„prasideda

A tkūrim o

raide

,,m “),

problem os

padeda

nesėkm es.

U žm iršim as

dažniausiai paaiškinti

dažnai

reiškia

nepagaunam asis kai

kurias

ne

inform acijos

prisim i­

vyresnių

žm o­

išnykim ą,

o negalėjim ą jos atkurti.

Interferencija (trukdymas) 21 TIKSLAS. Palyginkite proaktyviąją ir retroaktyviąją interferenciją bei paaiškinkite, kaip dėl jų prarandame gebėjimą atkurti informaciją. K elių

dalykų, ypač

panašių, m okym asis

gali trukdyti atkurti kitus

dalykus. Jei

Proaktyvioji interferencija

jum s kas nors pasakė savo telefono num erį, galbūt jį vėliau prisim insite. Tačiau

(proactive interference) -

jei bus duoti dar dviejų žm onių telefonų num eriai, kiekvieną paskesnįjį bus sun­

trukdantis ankstesnio mokymosi

kiau prisim inti. Taip pat jei pakeičiate užrakto kodą arba m obiliojo telefono nu­

poveikis naujai informacijai

m erį, sena inform acija gali trukdyti įsim inti naują. Tokia proaktyvioji (veikianti

prisiminti.

į priekį) prisim inti

9.22 PAVEIKSLAS.

Išoriniai įvykiai

tai,

ką

pasireiškia,

patiriate

kai

vėliau.

tai,

kas

K aupiantis

buvo vis

išm okta

daugiau

anksčiau, inform acijos,

kliudo jūsų

psichinė inform acijos saugykla niekad neprisipildo, bet ji tam pa netvarkinga.

Negalėjimas atkurti Ilgalaikėje atmintyje saugo­ me tai, kas svarbu arba tai, kas pakartota. Bet kartais net išsaugota informacija būna neprieina­ ma. Ji užmirštama.

interferencija

Bentonas

U nderw oodas

(1957)

nustatė,

kad

žm onėm s,

kurie

kiekvieną

die­

ną m okėsi vis kitą žodžių sąrašą, kasdien vis sunkiau sekėsi prisim inti kiekvie­ ną

naują

sąrašą.

Ši

proaktyvioji

interferencija

paaiškina,

kodėl

Ebbinghausas,

per savo tyrim us išm okęs begalę neprasm ingų skiem enų, vėliau galėdavo prisi-

Jutiminė atmintis

D ėm esys

Darbinė (trumpalaikė) atmintis

U ž k o d a v im a s

A tk ū rim a s

Atkūrimo nesėkmė lemia užmiršimą

Ilgalaikė atmintis

ATMINTIS

m inti tik ketvirtadalį prieš dieną išm okto naujojo skiem enų sąrašo - daug m a­

Retroaktyvioji interferencija

žiau, negu gali atsim inti naujokas, išm okęs vienintelį sąrašą.

(retroactive interference) -

(veikianti

R etroaktyvioji form acijos

poveikis

dėstytojui,

įsim inusiam

sčiau

įsim intus

atgal)

ankstesniajai naujų

studentų

inform acijai

studentų

vardus.

-

interferencija vardus,

Panašiai

kaip

tai

trukdantis

naujos

in­

prisim inti

(9.23

paprastai

sunkiau

prisim inti

ank­

vandenį

įm estas

akm uo

trukdančių

įvykių

antras

į

Pavyzdžiui,

pav .).

trukdantis naujų dalykų mokymosi poveikis seniau išmoktiems dalykams prisiminti.

sugriauna gražias pirm o akm ens sukeltas bangeles. Retroaktyviąją

interferenciją

galim a

susilpninti

m ažinant

skaičių, pavyzdžiui, įsim inus naują inform aciją, eiti m iegoti. M okslininkai Johnas Jenkinsas

ir

Karlas

eksperim entą.

Keletą

kuriuos

m ėgindavo

Dallenbachas dienų prisim inti

iš

(1924)

eilės praėjus

m iego

du 8

žm onės

naudą m okėsi

valandom s,

davo, arba būdavo budrūs. Kaip m atyti iš 9.24

nustatė,

per

pav .,

atlikę

neprasm ingų kurias

jie

klasikinį skiem enų,

arba

m iego­

greičiau būdavo pam iršta­

m a, jei būdavo nem iegam a ir kas nors kita veikiam a. Tyrėjai spėjo, kad „už­

9.23 PAVEIKSLAS.

m irštam a ne tiek dėl to, kad senieji įspūdžiai ir ryšiai suyra, kiek dėl to, kad

Proaktyvioji ir retroaktyvioji interferencija

Anksčiau išmokta prancūzų kalba trukdo proaktyviai

Mokosi ispanų kalbos

Mokosi prancūzų kalbos

proaktyvioji interferencija

Vėliau išmokta ispanų kalba trukdo retroaktyviai

Mokosi ispanų kalbos

Mokosi prancūzų kalbos

retroaktyvioji interferencija

471

472

9 SKYRIUS

9.24 PAVEIKSLAS.

100

Retroaktyvioji interferencija

Kai nėra interferencijos prisimenama geriau

90

Kai žmogus nemiegojo ir mokėsi kitą naują medžiagą, jis daugiau užmiršo. (Iš Jenkins ir Dallenbach, 1924.)

80 70

Pamiegojus

60 50 40

Nemiegojus

30 20 10 0 0 1 2 3 4 5 6 Valandos, praėjusios nuo tada, kai buvo išmokti skiemenys

7

8

nauja trukdo, slopina arba išdildo sena“. Vėlesni eksperimentai patvirtino mie­ go naudą ir nustatė, kad valanda prieš užmiegant (bet ne minutė) yra puikus metas informacijai įsiminti (Benson ir Feinberg, 1977; Fowler ir kiti, 1973; Nesca ir Koulack, 1994). Interferencija yra svarbi užmiršimo priežastis. Ja galima paaiškinti, kodėl re­ klamos, rodytos per televizijos programas apie smurtą ar seksą, taip greitai už­ mirštamos (Bushman ir Bonacci, 2002). Bet neturėtume interferencijos perver­ tinti. Kartais ankstesnė informacija padeda įsiminti naują. Lotynų kalbos mokėji­ mas

gali

padėti

mokytis

prancūzų

kalbos:

šis

reiškinys

vadinamas

teigiamu

perkėlimu. Tai toks reiškinys, kai senoji ir naujoji informacija rungtyniauja vieni su kita - kuri kuriai daugiau trukdys.

Motyvuotas užmiršimas 22 TIKSLAS. Apibendrinkite Freudo sukurtą išstūmimo sąvoką ir paaiškinkite, ar šis požiūris atsispindi šiuolaikiniuose atminties tyrimuose. „Būtina prisim inti, kad įvykiai

Didžiulis stiklinis indas mūsų virtuvėje buvo pilnutėlis ką tik iškeptų šokoladi­

susiklostė taip, kaip buvo

nių sausainių. Dar daugiau jų buvo bufeto lentynose. Po dvidešimt keturių va­

geidžiam a. O jei reikia

landų neliko nė trupinėlio. Kas gi juos suvalgė? Namie tuo metu buvo tik ma­

pertvarkyti žm ogaus prisim ini­

no žmona, trys vaikai ir aš. Taigi, kol prisiminimai dar buvo neišblėsę, iškart

m us... būtina, jog žm ogus

ėmiausi nedidelio atminties testo. Andy prisipažino godžiai sukimšęs kokius dvi­

pam irštų tai padaręs.

dešimt. Peteris sutiko, jog suvalgė penkiolika. Laura spėjo, kad į jos, šešerių

Tai padaryti galim a išm okti, kaip

metų vaiko, pilvuką taip pat tilpo penkiolika. M ano žmona Carol prisiminė val­

išm okstam a bet kurios kitos

giusi šešis, o aš prisiminiau, kad sukirtau penkiolika ir dar aštuoniolika išsi­

technikos... Tai vadinam a

nešiau į darbą. Visi drauge buvome atsakingi už 89 sausainius. Tačiau nepavy­

dvigubu m ąstym u."

ko visko išsiaiškinti: juk buvo iškepta 160 sausainių. (Po daugelio metų vienas George Orwell, „1984-ieji“

(Nineteen Eighty-Four, 1948)

iš sūnų, tėvo

parašytame vadovėlyje perskaitęs apie šį nutikimą, prisipažino

„truputėlį" pamelavęs.)

ATMINTIS

Kodėl

neprisim enam e

atm intyje

ir

m atom e,

kad

jutim inę

ar tai buvo sainius,

visko?

neatkūrėm e,

kiek

Kodėl

inform aciją

kaip

iš

visi

m ūsų

koduojam e

inform acijos saugojim o

panašiai

m es

kiekvienas

neužkodavom e, suvalgė

autom atiškai

ir

problem a? Gal m ūsų

Ebbinghauso

neprasm ingų

neišlaikėm e

sausainių? labai

Išstūmimas (repression) -

9.25

pav.

pagal psichoanalitinę teoriją —

detaliai.

Tad

tai pagrindinis gynybos mecha­

atsim inim ai apie sau­

skiem enų

473

atsim inim as,

išny­

ko taip pat greitai kaip ir patys sausainiai? O gal inform acija nepaliesta, tik ne­

nizmas, kuris išstumia iš sąmonės nerimą keliančius jausmus, mintis ir prisiminimus.

sugrąžinam a, nes ją atsim inti būtų nesm agu? Informacijos vienetai

Sigm undas Freudas, sukūręs išstūm im o sąvoką, teigė, kad m ūsų atm inties

sistem os

apsaugotum e sim inim us

iš

tiesų

savivaizdį galim e

cenzūruoja

ir

skausm ingą

sum ažintum e

išstum ti.

Tačiau

inform aciją. Kad

nerim ą,

skausm ingus

at­

nugram zdinti

atsim inim ai,

pa­

Jutiminė atmintis Jutimai kiekvienu akimirksniu registruoja kiekvieną smulkmeną

sak Freudo, vis dėlto nedingsta, ir kantrum u bei pastangom is psi­ choterapijos

m etu

arba

rem iantis

vėlesnėm is

užuom inom is

gali

būti

atkurti. Pavyzdžiui, viena m oteris labai ir nepaaiškinam ai bijojo te­ kančio si:

vandens.

„Aš

niekad

atm inčiai.

Ši

Netikėtai

paslaptį

neprasitariau".

užuom ina

atskleidė

Šie

prim inė

jos

žodžiai

teta,

buvo

atsitikim ą,

kai

sušnabždėju­

užuom ina

būdam a

m oters

m aža

Kodavimas trumpalaikėje atmintyje Pastebima ir užkoduojama _______ keletas dalyku__________

ne­

klusni m ergaitė ji nuklydo nuo iškylaujančios šeim os ir pateko po kriokliu - laim ė, ją išgelbėjo teta, pažadėjusi nieko nepasakoti tė­ vam s (Kihlstrom , 1990). Tokie pasakojim ai teikia peno dabar pla­

Ilgalaikis saugojimas Kai kuri informacija toliau apdorojama, kai kuri prarandami

čiai paplitusiam įsitikinim ui, kurio laikosi 9 iš 10 universitetų stu­ dentų, į

kad

„skausm ingų

pasąm onę"

(Brown

ir

potyrių kiti,

prisim inim ai

1996).

kartais

Išstūm im as

buvo

nustum iam i svarbiausia

sąvoka Freudo psichologijoje ir tapo labai populiari psichologijoje. Juo tiki beveik kiekvienas. Psichoterapeutai dažnai jį pripažįsta. Tačiau vis daugiau atm inties tyrinėtojų m ano, kad išstūm im as vyks­ ta retai, o gal ir apskritai nevyksta. Anksčiau pastebėjom e, kad em o­ cijos

ir

kaip

dėl

ku

su

jom is

susiję

skausm ingų

streso

įvykių?

stiprina

horm onai

Ar

žm onėm s

prisim inim us.

dažniausiai

būna

Atkūrimas iš ilgalaikės atminties Kai kas atkuriama, o kai kas neatkuriama tai priklauso nuo interferencijos, užuominų, nuotaikos ir motyvų.

O 9.25 PAVEIKSLAS.

sun­

Kada mes pamirštame?

prisim inti traum uojančius potyrius, ar juos pam iršti? Dom ėkitės,

Užmiršti galima bet kurioje atminties pakopoje. Apdoro­ dami informaciją, ją sijojame, keičiame arba didelę jos dalį prarandame.

kas bus atrasta šioje srityje.

M O K YM O SI R EZU LTA TA I Užmiršimas 18

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

turėtum e

vertinti

savo

gebėjim ą

Jei negebėtum e užm iršti, m us užlietų pasenusi ir ne­ aktuali

inform acija.

Prisim inim us

(dėl

kavim o),

iškraipydami

išsiblaškym o, (dėl

ir

šališkum o)

ir

dėl nepageidaujam ų

prisim ini­

m ų persekiojimo.

pam iršti, ir išskirkite tris užm iršim o atvejų grupes.

miršdami

gum o

galim e

prarasti

už­

ir

blo­

M es

priskyrim o,

įtai­

dam i inform aciją) tik labai ribotą dalį m us supančių

trum palaikiškum o klaidingo

19 TIKSLAS. Aptarkite negalėjim o užkoduoti vaidm enį pam irštant.

užkoduojam e

(autom atiškai

ar

valingai

apdoro­

474

9 SKYRIUS

jutim inių dirgiklių. O sendam i koduojam e lėčiau ir ne

m eris), trukdo gebėjim ui prisim inti tai, ką sužinojom e

taip

neseniai (naująjį draugo telefono num erį). Esant retro-

veiksm ingai.

Neužkoduota

inform acija

nepaten­

aktyviajai interferencijai, tai, ką išm okom e neseniai (šio

ka į ilgalaikę atm intį ir todėl negali būti atkurta.

sem estro ispanų kalbos kurso žodžiai), trukdo tam , ką 20 TIKSLAS. Aptarkite atsiminimo blėsimo sąvoką ir apibūdinkite

išm okom e

Ebbinghauso užmiršimo kreivę.

kurso žodžiai).

Saugom i

užkoduoti

m asis savo

prisim inim ai

išm okim o

gali

blėsti.

Rem da­

šis

principas

tapo

žinom as

paaiškinkite,

ar

šis

požiūris

atsispindi

šiuolaikiniuose

atminties

jis šią sąvoką pavadino išstūmimu. Freudo m anym u, šis m otyvuotas

paaiškinkite,

kalbos

liančias trikdančias m intis, jausm us bei prisim inim us -

21 TIKSLAS. Palyginkite proaktyviąją ir retroaktyviąją interferen­ bei

prancūzų

Freudas m anė, kad iš sąm onės išstum iam e nerim ą ke­

kaip

užm iršim o kreivė.

ciją

m etų

tyrimuose.

užm irštam a sparčiai, o vėliau, laikui bėgant, šis pro­ stabilizuojasi;

(praėjusių

22 TIKSLAS. Apibendrinkite Freudo sukurtą išstūmimo sąvoką ir

ir išm oktos inform acijos išsau­

gojim o tyrim ais, Ebbinghausas nustatė, kad iš pradžių cesas

anksčiau

kaip

dėl

jų

prarandame

gebėjimą

užm iršim as

tarsi

nugram zdina

prisim ini­

m us, tačiau jie lieka prieinam i ir vėliau juos galim a at­

atkurti

kurti,

informaciją.

esant

tinkam om s

sąlygom s.

Atm inties

tyrinėto­

jai linkę m anyti, kad išstūm im as vyksta retai. Vienas

iš

atvejų, kai

nepavyksta

atkurti

inform acijos,

būna tada, kai sena ir nauja inform acija varžosi dėl to, kad

būtų

atkurtos.

Esant

proaktyviajai

interferencijai,

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

turėti

atm intį.

geresnę

Daugum a Ar

jūs

žm onių,

taip

pat?

ypač O

sendam i,

gal

dažniau

norėtų

norėtum ėte

atsikratyti senų prisim inim ų?

tai, ką išm okom e anksčiau (draugo senasis telefono nu­

Atsiminimų kūrimas Įsivaizduokite tokį dalyką: Nusprendėte nueiti į ištaigingą restoraną papietauti. Jus pasodina prie balta staltiese dengto stalo. Perskaitote valgiaraštį. Pasakote padavėjui, kad pirm iausia norite vidutiniškai apskrudintų šonkaulių, keptų bulvių su rūgščiu padažu ir salotų su m ėlynojo sūrio uždaru. Taip pat užsisakote raudonojo vyno. Po kelių m inučių padavėjas atneša jum s salotų. Vėliau atneša kitus užsakytus patiekalus, kurie jum s labai patinka, tik šonkauliukai per daug apkepę. Iškart

klausinėjam i

(iš

teksto

sm ulkm enų.

Pavyzdžiui,

Hyde,

1983),

jūs

nežiūrėdam i

tikriausiai į

tekstą,

atkurtum ėte atsakykite

didelę į

tokius

dalį

šio

klausi­

m us: 1. Su kokiu uždaru salotas užsisakėte? 2. Ar stalas buvo dengtas raudona staltiese? 3. Kokių gėrim ų užsisakėte? 4. Ar padavėjas davė jum s valgiaraštį? Tikriausiai tiksliai prisim inėte, ką užsisakėte, galbūt netgi kokios spalvos buvo staltiesė. Iš tikrųjų esam e nepaprastai pajėgūs išlaikyti atm intyje ir atkurti įvai­ rias kasdienės patirties sm ulkm enas. Ar padavėjas padavė valgiaraštį? Šiam e

ATMINTIS

tekste

neparašyta.

Tačiau

daugum a

žm onių

atsako,

kad

padavė.

M es

475

dažnai

pradedam e kurti savo prisim inim us dar juos koduodam i, o taip pat galim e juos šiek

tiek

pakeisti

išvaizdą

spėja

saugom os dydam i

atgam indam i

iš

jo

inform acijos trūkstam as

liekanų, ir

dalis

iš taip

to,

ką

ir

atm inties. m es

dabar

Kaip

išvadas

apie

m anom e.

vadovaudam iesi

m okslininkas savo

praeitį

Atsijodam i

turim u

apie

dinozauro darom e

iš

inform aciją,

užpil­

prototipu,

kuria­

restorano

m e savo prisim inim us.

Klaidingos informacijos ir vaizduotės poveikis 23 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip klaidinga informacija ir vaizduotė gali iškreipti prisiminimus apie įvykį.

Elizabeth Loftus atliko daugiau kaip 200 eksperim entų su daugiau kaip 20 000 žm onių

ir

įrodė,

kaip

prisim inti įvykį. Vieno

liudininkai kartu

su

panašiai Johnu

kuria

Palm eriu

prisim inim us, atlikto

kai

jų

eksperim ento

prašom a

m etu

bu­

vo rodom as film as apie eism o įvykį, o paskui jį žiūrėjusių žm onių buvo klau­ siam a, ką jie m atė (Loftus ir Palm er, 1974). Tie, kurių buvo klausiam a: „Kokiu greičiu važiavo m ašinos, kai jos trenkėsi viena į kitą?", nurodė didesnius grei­ čius negu tie, kurių buvo klausta: „Kokiu greičiu važiavo m ašinos, kai jos kliu­ dė viena kitą?" Po savaitės tyrėjai paklausė tiriam ųjų, ar jie prisim ena m atę su­ dužusių tie,

stiklų.

kuriem s

buvo

Daugiau

buvo

užduotas

negu

užduotas

klausim as

dukart

klausim as

su

žodžiu

dažniau su

prisim inė

žodžiu

„kliudė"

(9.26

m atę

„trenkėsi" pav.).

sudužusių

negu Iš

tie,

tikrųjų

stiklų

kuriem s sudužusių

stiklų film e nebuvo rodyta. Vėliau nės būdavo

visam e kokio

pasaulyje

buvo

nors įvykio

atlikta

daug

eksperim entų,

kurių

m etu

žm o­

liudininkai ir gaudavo klaidingą inform aciją apie

Klaidingos informacijos efektas

(misinformation effect) -

įvykį, arba jos negaudavo, o paskui būdavo tikrinam a jų atm intis. Daugelį kartų

klaidinga informacija

buvo

įtraukiama į prisiminimus

pastebėtas

klaidingos

inform acijos

efektas:

po

nepastebim ai

inform acijos daugum a žm onių prisim ena klaidingai. Pavyzdžiui, tiriam ieji ženklą

klaidingos

apie įvykį.

9.26 PAVEIKSLAS. Tikrasis eismo įvykio vaizdas

Atsiminimų kūrimas

Atsiminimų kūrimas Žmonės, pasižiūrėję filmą apie eismo įvykį ir pa­ prašyti atsakyti į pagrindinį klausimą, prisimindavo įvykį rimtesnį, negu iš tikrųjų matė. (Iš Loftus, 1979.)

Pagrindinis klausimas:

„Kokiu maždaug greičiu važiavo automobiliai, kai jie trenkėsi vienas į kitą?“

476

9 SKYRIUS

„Atm intis yra nepatvari. Joje

„Priešpriešinio

vieni dalykai be paliovos keičia

sustojus draudžiam a", plaktuką - kaip

eism o

kitus. Akim irkų pluoštas jūsų

m ės

atm intį ir taiso, ir ardo... Iš savo

ną - kaip daktarą Davidsoną, pusryčių javainius - kaip kiaušinius, o švariai nu-

kelionės negalite prisim inti nieko,

siskutusį vyriškį - kaip ūsuotą (Loftus ir kiti, 1992). Kai po įvykio ilgainiui pri­

išskyrus apgailėtiną akim irkų

sim inim ai

riešutų

pirm enybė"

skardinę,

blėsta,

Vogue

žurnalą

klaidingos

klaidingai

„Važiuoti

ne­

atsuktuvą, kokakolos skardinę - kaip

že­

-

prisim inė kaip

inform acijos

kaip

ženklą

M ademoiselle,

efektas

daktarą

pasireiškia

Henderso-

lengviau

(Loftus,

1992).

rinkinį."

Tas efektas esti toks netikėtas, kad vėliau žm onėm s atrodo nebeįm anom a at­

Annie Dillard, To Fashion a Text,1988 („M odeliuoti tekstą")

skirti tikrojo ir įteigtojo įvykių prisim inim ų (Schooler ir kiti, 1986). Pasakoda­ mi

apie

m is.

potyrį,

Kelis

prisim inim ų

kartus

spragas

pakartoję

užpildom e

pasakojim ą,

tikėtinais

dažnai

spėjim ais

prisim enam e

ir

prielaido­

spėtas

sm ulkm e­

nas, kurios dabar įsirėžusios atm intyje taip, tarsi iš tiesų jas būtum e stebėję (Roediger ir kiti, 1993). Kiti žm onės, gyvai pasakodam i apie įvykius, taip pat gali įterpti klaidingus prisim inim us. Net kurti tai,

įsivaizduojant

pakartotinai klaidingus

kurie

džiui,

prisim inim us.

pakartotinai

sulaužo

dantų

nesam us

Vieno

įsivaizduodavo, krapštuką

ar

veiksm us

bei

įvykius

laboratorinio

eksperim ento

jog

paprastus

atlieka

paim a

dokum entų

galim a m etu

veiksm us,

segiklį,

vėliau

susi­ studen­ pavyz­

patirdavo

„vaizduotės hipertrofiją": jie dažniau m anydavo, kad iš tiesų atliko šiuos veiks­ m us

pirm ojoje

perim entų

eksperim ento

m etu

dalyje

am erikiečių

ir

(Goff

britų

ir

Roediger, 1998). Dviejų

studentam s

buvo

pasiūlyta

kitų

eks­

įsivaizduoti

tam

tikrus vaikystės įvykius, pavyzdžiui, kaip jie ranka išdaužia langą arba kaip m e­ dicinos

sesuo

m entų

nuo

m etu

kis iš tiesų

jų

m ažojo

ketvirtadalis buvo

rankos

dalyvių

(Garry

piršto

vėliau

im a

odos

prisim inė,

m ėginį.

kad

neva

Abiejų

eksperi­

įsivaizduotas

įvy­

ir kiti, 1996; M azzoni ir M em on, 2003). Vaizduotės

hipertrofija iš dalies atsiranda todėl, kad kažką įsivaizduojant ir iš tiesų tai su­ vokiant sužadinam os panašios sm egenų sritys (Gonsalves ir kiti, 2004). Įsivaizduoti

įvykiai

vėliau

atrodo

labiau

pažįstam i,

o

pažįstam i

dalykai

at­

rodo tikroviškesni. Tad juo gyviau žm onės gali ką nors įsivaizduoti, juo dides­ nė

tikim ybė,

kad

jie

šiuos

įsivaizduotus

dalykus

im s

laikyti

tikrais

prisim ini­

m ais (Loftus, 2001; Porter ir kiti, 2000). Žm onės, tikintys, jog ateiviai iš kitų planetų turi

juos

labai

lakią

prisim inim us vaikystėje,

buvo

pagrobę

vaizduotę

(Clancy

taip

pat

ir

į ir

kiti,

dažnai

savo per

erdvėlaivius atm inties

2002).

turi

lakią

m edicinos

testus

Tikintieji, vaizduotę,

kad ir

tyrim am s,

dažniausiai

susikuria

klaidingus

dažniau

prisim inė atlikdam i

seksualinį klaidingų

sm urtą prisim i­

nim ų testus gauna aukštus įverčius (Clancy ir kiti, 2000; M cNally, 2003). Kad

patikrintų, kaip

kurti

Richardas

rengė

aštuonis

toli nukeliaus

W isem anas seansus,

ir

kurių

jo

psichika, ir ieškodam i faktų

Hertfordšyro

kiekvienam e

universiteto

dalyvavo

25

kolegos

sm alsūs

fikcijai su­ (1999)

su­

tiriam ieji.

Ti­

riam o seanso m etu m edium as - iš tiesų tai buvo profesionalus aktorius ir iliu­ zionistas - prašydavo kiekvieno dalyvio sutelkti dėm esį į judantį stalą. Nors stalas visiškai

nejudėdavo,

„m edium as"

įteigdavo,

kad

jis

juda:

„Gerai.

Pakelkite

sta­

lą. Gerai. Būkite susitelkę. Laikykite stalą pakibusį ore." Po dviejų savaičių pa­ klausti 34 procentai dalyvių prisim inė, jog iš tiesų m atė, kaip stalas pakilo.

ATMINTIS

M es,

psichologai,

gas

Jeanas

m ai

apie

get

Piaget

taip

pagrobim ą,

susikūrė

pat

suaugęs

šiuos

nesam e

nustebo

kurį

sutrukdė

prisim inim us,

atsparūs

sužinojęs, auklė,

atsim inim ų

kad

buvo

girdėdam as

jo

gyvi,

visiškai

daugelį

kūrim ui.

Psicholo­

išsam ūs

prisim ini­

neteisingi.

kartų

M atyt

perpasakojant

Pia­

šią

"Tai visiškai nestebina: aš prisim enu tiek pat tikrų dalykų, kiek ir nebūtų."

is­

M ark Twain (1835-1910)

toriją (kuri, kaip vėliau prisipažino jo auklė, buvo išgalvota).

Šaltinio iškraipymas 24 TIKSLAS. Apibūdinkite šaltinio iškraipymo įtaką klaidingiems prisiminimams.

Piaget prisim inė, tačiau patyrim ui, jų

o

aspektus

ne

savo

auklės

prisim inim us priskyrė

pasakojim am s).

paskirstom e

skirtingom s

klaidingiem s šaltiniam s (savo

Užkoduodam i

sm egenų

sritim s.

prisim inim us, Viena

skirtingus

trapiausių

prisi­

m inim o dalių yra jo šaltinis. Todėl galim e atpažinti žm ogų, tačiau niekaip ne­ prisim inti, kur jį m atėm e. Arba

galim e

įsivaizduoti ar susapnuoti įvykį, o

vė­

liau nebūti įsitikinę - gal jis tikrai įvyko. Arba galim e apie ką nors išgirsti, o vėliau

prisim inti,

neva

tai

m atėm e

(Henkel

ir

kiti,

2000).

Visais

šiais

atvejais

išsaugom e vaizdinį, tačiau ne kontekstą, kuriam e jį įsim inėm e. Debra

Poole

ir

pakartojo

Piaget

šaltinio iškraipymo (dar

rimu)

atvejį.

Jie

Stephenas

Lindsay

ikim okyklinukam s

(1995,

2001,

pristatė

Šaltinio iškraipymas

2002)

savo

klaidingu

vadinam ą

M okslininką “ ,

„poną

eksperim ente

šaltinio kuris

(source amnesia) -

prisky­

įvykį, kurį patyrėme, apie kurį

parodė,

girdėjome, skaitėme arba kurį

pavyzdžiui, kaip pripūsti balioną, sum aišius geriam ąją sodą su actu. Po trijų m ė­

įsivaizdavome, priskiriame

nesių tėvai tris dienas paeiliui skaitė šiem s vaikam s istorijas apie juos pačius ir

neteisingam šaltiniui. (Dar

poną M okslininką. Šiose istorijose buvo aprašom a ir kai kas, ką vaikai iš tiesų

vadinama klaidingu šaltinio

patyrė, ir tai, ko jie nepatyrė. Kai vaikų iš naujo paklausė, ką su jais veikė po­

priskyrimu.) Šaltinio iškraipymas

nas M okslininkas („Ar ponas M okslininkas turėjo m ašiną su virvutėm is, už kurių

kartu su klaidingos informacijos

“

ją buvo galim a tem pti? ) 4 iš 10 vaikų spontaniškai prisim inė poną M okslinin­

efektu yra svarbi daugelio

ką darant tai, apie ką buvo kalbam a tik pasakojim e.

klaidingų prisiminimų priežastis.

Teisingų ir klaidingų prisiminimų atskyrimas 25 TIKSLAS. Išvardykite, kuo skiriasi ir kuo panašūs teisingi ir klaidingi prisiminimai.

Kadangi

prisim inim ai

yra

ir

kuriam i,

ir

atkuriam i,

negalim e

būti

įsitikinę,

kad

kiekvienas m um s atrodąs tikroviškas prisim inim as yra teisingas. Tikros gali atro­ dyti ir suvokim o iliuzijos, ir klaidingi prisim inim ai. Iš

tiesų,

pastebi

šiandieniniai

m okslininkai,

prisim inim ai

yra

vokim am s - praeities suvokim am s (Koriat ir kiti, 2000). Kaip Halberstadtas ro

įtaką

siteto

ir

Paulas

suvokiam iem s

studentam s

Niedenthalis prisim inim am s.

m ontažus

veidų,

(2001), Jie

žm onių

pateikė

kuriuose

pradinė

Naujosios

atsispindėjo

gim iningi

su­

parodė Jam inas

interpretacija Zelandijos

sum išusios

da­

univer­ em ocijos,

pavyzdžiui, laim ė ir pyktis (žr. 9.27 pav. a), ir paprašė įsivaizduoti bei paaiš­ “

kinti, „kodėl šis žm ogus yra piktas [arba laim ingas] . Po pusvalandžio

m oksli­

477

Rašytojai ir dainų kūrėjai kartais patiria šaltinio iškraipym ą. Jie m ano, kad idėja kilo iš jų pačių kūrybinės vaizduotės, o iš tiesų

ninkai pateikė studentam s kom piuterinį vaizdo įrašą, kuriam e veido išraiška kis­

jie netyčia nuplagijavo tai, ką

davo nuo piktos iki laim ingos, ir paprašė leisti peržiūros juostą tol, kol veido

anksčiau buvo skaitę ar girdėję.

478

9SKYRIUS

9.27 PAVEIKSLAS. Prielaidos keičia mūsų suvokiamus prisiminimus Mokslininkai parodė žmo­ nėms veidus, kuriuose kompiuteriu buvo galima keisti išraišką, pavyzdžiui, iš laimingos į piktą (a), ir paprašė paaiškinti, kodėl žmogus yra supykęs arba laimingas. Tie, kurių buvo paprašyta paaiškinti „piktą" išraišką, vėliau (leisdami peržiūros juostą vaizdo įraše iki atpažins anksčiau matytą veidą) prisimindavo piktesnį veidą, tokį, kaip parodyta (b).

(a )

(b )

išraiška kom piuterio ekrane sutaps su ta, kurią jie m atė anksčiau (žr. 9 .2 7

pav.

Studentai, aiškinę pyktį („Ši m oteris pikta, nes geriausia draugė ją apgavo

b ).

nuviliojusi jos

vaikiną"), veidą

prisim indavo

piktesnį nei tie, kurie

aiškino

lai­

tvarum ą.

At­

m ę („Ši m oteris yra labai laim inga, nes visi prisim inė jos gim tadienį"). Taip

pat

negalim e

spręsti

apie

prisim inim ų

tikrum ą

pagal

jų

m inties tyrinėtojai Charlesas Brainerdas ir Valerie Reyna (Brainerd ir kiti, 1995, 1998, 2002) pastebi, kad prisim inim ai, kilę iš patirties, būna išsam esni nei tie. kuriuos

sukuriam e

vaizduotės

dėka.

Įsivaizduotų

potyrių

prisim inim ai

esti

ri-

botesni ir susiję su tariam o įvykio esme - prasm e ir jausm ais, kuriuos m es sie­ jam e su šiuo įvykiu. Kadangi prisim inim ai apie esm ę yra patvarūs, m ažų vaikų klaidingi prisim inim ai kartais gyvuoja ilgiau negu tikrieji, ypač kai vaikai bręsta ir

im a

geriau

peutai

ar

apdoroti

tardytojai

esm ę

prašo

(Brainerd

papasakoti

ir

Poole,

esm ę,

o

1997).

ne

Todėl

sm ulkm enas,

kai jie

psichotera­ labiau

rizi­

kuoja sukelti klaidingus prisim inim us. Klaidingi

prisim inim ai,

sukurti

dėl

įteigtos

klaidingos

inform acijos

ir

klai­

dingai priskirtų šaltinių, gali atrodyti tokie pat tikroviški kaip ir tikri prisim ini­ m ai

bei

žinti

būti

labai

tvarūs.

Įsivaizduokite,

kad

aš

jum s

garsiai

sąrašą: saldainis, cukrus, medus ir skonis. Vėliau

žodžių

šiuos

testavo

žodžius

Henry

didesniam e

Roedigeris

ir

sąraše.

Jei

Kathleen

jūs

panašūs

M cDerm ott

perskaitau

paprašysiu

į

tuos

(1995),

jūsų

žm ones,

tikriausiai

tokie atpa­

kuriuos

tris

kartui

iš keturių suklysite - klaidingai prisim insite panašų, tačiau nepateiktą žodį „sal­ dus". Lengviau įsim enam e esm ę, o ne pačius žodžius. Eksperim entuose,

kuriuose

buvo

tiriam i

liudininkų

parodym ai,

m okslinin-

kai ne kartą pastebėjo, kad įtaigiausi būna labiausiai pasitikintys savim i ir nuosekliausi liudininkai; tačiau dažnai jie būna ne patys tiksliausi. Ar būtų teisūs Dėl vyresnių suaugusiųjų im lum o

ar klystų, liudininkai daugiau ar m ažiau pasikliauja savim i (Bothwell ir kiti, 1987:

įteigtiem s klaidingiem s prisim ini­

Cutler ir Penrod, 1989; W ells ir M urray, 1984).

m am s juos lengviau apgauti.

Prisim inim ų

kūrim as

prisim inim uose

leidžia

kodėl

tai kainuos X, ir jūs sutikote

(„Tai buvo m eilė iš pirm o žvilgsnio"), o išsiskiriantieji menkina savo ankstesnį

sum okėti" (Jacoby ir kiti, 2005).

potraukį

(„Iš

tiesų

m es

vertina

niekada

dalį

kurių

(„Ar

girdėjote

triukšm ą?").

savo

pirm uosius

įspūdžius

vienas

kito

nem ylėjom e")

sukelia

nu­

tvirtina: „Sakiau jum s, kad

perdėtai

klaidų,

atkurtuose"

notizuotojo

klausim ai

atsiranda

„hipnotiškai

surem ontavęs, m elagingai

įsim ylėjėliai

lengvai

kodėl

sikaltim ų

nukreipiantys

taip

paaiškinti,

Pavyzdžiui, m eistras, ką nors

Tai apie

hip­

paaiškina, vienas

(M cFarland

ir

kitą Ross

ATMINTIS

1987). Taip pat šitai paaiškina, kodėl žm onės, paklausti, ką jie prieš 10 m etų

„Atm intis - tai ne knygos

m anė

skaitym as; ji veikiau panaši

apie

m arichuaną

arba

lyčių

santykius, prisim ena

pažiūras, kurios

yra

ar­

tim esnės dabartinėm s nei iš tiesų pareikštom s prieš dešim tm etį (M arkus, 1986). Viena

m okslininkų

apklausą lą

bei

po

35

grupė

apklausė

73

devintokus

m etų. Paprašyti prisim inti, kaip

potyrius,

daugum a

vyrų

tik

atsitiktinai

berniukus

apibūdino prisim inė

į knygos rašym ą iš fragm entiškų

ir

savo savo

479

pakartojo

jų

pastabų."

pažiūras, veik­ atsakym us,

kurie

Psichologas johnas F. Kihlstrom as (1994)

sutapo su ankstesniais. Tik kas trečias prisim inė, jog buvo patyręs fizinių baus­ m ių, nors, kai buvo devintokai, 82 procentai teigė buvę fiziškai bausti (Offer ir kiti,

2000).

Kaip

pastebėjo

George

Vaillantas

(1977,

p.

197),

tyręs

suaugusius

žm ones per visą jų gyvenim ą, „vikšrai virsta peteliškėm is ir vėliau dažnai būna įsitikinę,

kad

m elagiais.

jaunystėje

jie

buvo

m ažos

peteliškės.

Branda

m us

visus

paverčia

“

Australų

psichologui

Donaldui

Thom psonui

jo

paties

darbai

apie

prisim ini­

m ų iškraipym us ironiškai prim inė apie save, kai pareigūnai iškvietė jį į apklausą dėl

išprievartavim o.

Nors

beveik

idealiai

atitiko

aukos

prisim intą

prievartauto­

ją, Thom psonas turėjo nenuginčijam ą alibi. Prieš pat išprievartavim ą jis dalyvavo tiesioginiam e nusikaltim o viu,

pokalbyje vietos.

kuriam e,

Taigi

per

Vėliau

kad

ir

nukentėjusioji

televiziją. paaiškėjo,

kaip

būtų

patyrė

Thom psonas kad

auka

ironiška, buvo

šaltinio

niekaip

per

kalbam a

iškraipym ą

ir

negalėjo

televiziją

nuvykti

stebėjo

apie

šį

veidų

supainiojo

savo

iki

inter­

atpažinim ą. prisim inim us

apie Thom psoną ir prievartautoją (Schacter, 1996). Ronaldas pažįsta,

Fisheris,

kad

Edwardas

klaidingos

Geiselm anas

inform acijos

bei

poveikis

jų

kolegos

gali

(1987,

pasireikšti

1992)

policijos

pri­

apklau­

sose, kai pareigūnai form uluoja klausim us rem dam iesi savo pačių supratim u apie įvykį. bet

Todėl

m okslininkai

veiksm ingesnius

m oko

policijos

klausim us.

Kad

tardytojus

sužadintų

užduoti

ne

prisim inim us,

tokius

įtaigius,

tardytojas

užuo­

m inom is pirm iausia prašo liudininkų įsivaizduoti įvykio vietą - orą, dienos m etą, apšvietim ą, garsus, kvapus, objektų liudininkas visas

išsam iai

ir

sm ulkm enas, kad

ir

m enantys,

patikslinantys

kuo

neįprasti? “

nors

padėtį bei pačių

nepertraukiam as kokios

paprastos

klausim ai:

Fisheris

ir

papasakoja

„Ar

jos

tada

išvaizda

arba

rašo,

jog,

nuotaiką. Po

įvykį,

būtų. Tik

žm ogaus

Geiselm anas

liudininkų apie

taikant

to

prisim indam as užduodam i pri­ drabužiai

šį

buvo

„kognityvinės

apklausos “ m etodą, tikslių prisim inim ų padaugėja m aždaug 50 procentų.

Vaikų liudininkų prisiminimai 26 TIKSLAS. Patelkite argumentų, patvirtinančių ir paneigiančių nuomonę, kad mažų vaikų prisi­ Liudininkų prisiminimai

minimai apie patirtą smurtą yra patikimi.

Jei

prisim inim ai

prisim inim ai pa

gali

būti

nuoširdūs,

apie

patirtą

seksualinį

auka: sm urtą

patyrę

vaikai, kurių

tačiau

sm urtą

nuoširdžiai

nebūna

klaidingi,

klaidingi?

Kas

tai

ar

dažniau

vaikų tam ­

prisim inim ais netikim a, ar neteisingai ap­

kaltinti suaugusieji, kurių reputacija sužlugdom a? Kyla

klausim as

nukreipiančius

dėl

klausim us

vaikų galim a

liudijim ų sukurti

patikim um o. klaidingus

Kaip

įsitikinom e,

prisim inim us.

Taip

m e, kad vaikai linkę pasiduoti įtaigai, nors kartais jie būna tikslūs liudininkai kri­

užduodant pat

žino­

Mūsų matytų įvykių prisiminimai gali būti klaidingi, ypač paskatinti klaidinamų klausimų. Net palyginti gera veidų atmintis nėra fotografiškai tiksli: palyginkite „unabomberiu“ praminto žudiko Theodore Kaczynskio policijos kurtą eskizą ir nuotrauką.

480

9 SKYRIUS

minalinėse bylose. Daugelis mažų

vaikų yra klaidingai pareiškę, kad auklė laižė

jų kelį, vyras įgrūdo į bumą „kažką bjauraus", gydytojas įkišo pagaliuką į genita­ lijas ar kad kažkas lietė jų intymias kūno vietas. Kai dar taikomi ir įtaigūs klau­ sinėjimo

metodai, dauguma

ikimokyklinukų

ir vyresnių

vaikų

gali būti paskatinti

pasakoti apie įvykius, kurių nebuvo, pavyzdžiui, kaip matė maisto produktų vagystę savo darželyje (Bruck ir Ceci, 1999, 2004). Tačiau

klausinėjant

apie

tai,

ką

patyrė,

neutraliais

jiems

suprantamais

žo­

džiais, vaikai dažniausiai teisingai prisimena, kas nutiko ir kas tai padarė (Good­ man ir kiti, 1990; Howe, 1997; Pipe, 1996). Kai taikoma anksčiau aprašyta kognityvinė

apklausa,

net

ketverių-penkerių

metų

vaikai

prisimena

teisingai

(Hol­

liday ir Albon, 2004; Pipe ir kiti, 2004). Vaikai būna ypač tikslūs, kai suaugu­ sieji iki apklausos su jais nebūna kalbėję ir kai vaikai išsipasakoja per pirmąją apklausą neutraliam asmeniui, užduodančiam nenukreipiančius klausimus. Vaikų

prisiminimų

kankamą gos

tikslumą,

(1993)

tikrino

(„Pasakyk,

ką

švietė

į

mo,

tau trejų

apie medicininį patikrinimą tyrimai byloja ir apie jų

ir

apie vaikų

gydytojas akis?").

metų

atsitiktines

prisiminimus, tau

darė

Praėjus

vaikai

klaidas.

Lynne

užduodami

tikrindamas?"),

trims-šešioms

prisimindavo

Baker-W ard bendro

ir

maždaug

60

po

jos

pobūdžio

konkrečius

savaitėms

ir

pa­ kole­

klausimus

(„Ar

gydytojas

medicininio

patikrini­

procentų,

o

septynerių

metų

amžiaus - maždaug 90 procentų to, ką jiems darė gydytojas. Paklausti apie da­ lykus, tavęs

kurių

nebuvo

atsisėdusi?"),

(„Ar 30

gydytojas

procentų

kirpo

trejų

tavo

metų

plaukus?", „Ar

vaikų

atsakymų

seselė

buvo

buvo

ant

klaidingi;

iš

septynmečių atsakymų tik maždaug 15 procentų būdavo klaidingi. Stephenas Cecis (1993) mano, jog „būtų išties siaubinga nepakankamai įver­ tinti, kaip dažnai vaikai patiria smurtą". Tačiau Cecio ir M aggie Bruck (1993a, 1995) atlikti vaikų prisiminimų tyrimai atkreipė mokslininkų dėmesį į vaikų pa­ sidavimą įtaigai. Vieno tyrimo metu jie paprašė trejų metų vaikų paimti anato­ miškai į žmogų panašią lėlę ir parodyti, kur juos lietė gydytojas. Penki procen­ tai vaikų, kurių

lyties organų

gydytojas neapžiūrėjo, parodė į lyties organų ar­

ba išeinamosios angos sritis. Kito

tyrimo

kortelių

su

metu

aprašytu

Cecis

ir Bruck

galimu

įvykiu,

vyzdžiui: „Susikaupk, pagalvok Ar kas

prisimeni, kaip savaitę

prašydavo gusysis

ikimokyklinukų

pakartotinių

pagalvoti

užduodavo

kurią

tą

apie

patį

pateikdavo

vaikams

išsirinkti vieną

suaugęs

žmogus

iš

daugelio

perskaitydavo.

Pa­

ir pasakyk, ar kada nors tau šitaip yra atsitikę.

važiavai į ligoninę

vykusių vaikų

liepė

su

apklausų, keletą

klausimą. klaidingus

pelėkautais kurių

tikrų

ir

metu

tas

prasimanytų

Rezultatas (dažnai

ant piršto?"

buvo

pats

dešimties

suaugusysis

įvykių,

stulbinamas:

vaizdingus)

Po

kitas 58

pasakojimus

vis

suau­

procentai apie

vie­

ną ar daugiau įvykių, kurių jie niekada nebuvo patyrę. Pavyzdžiui, vienas ber­ niukas pasakojo (Ceci ir kiti, 1994): Mano brolis Kolinas norėjo iš manęs atimti žaislą, bet aš jam nedaviau, tai jis mane pastūmė į malkų rietuvę, o ten buvo pelėkautai. Jie sužnybo mano pirštą. Tada

mes

nuvykome

į

ligoninę.

Važiavo

mamytė,

tėvelis

mūsų furgonu, nes ligoninė yra toli. Ir gydytojas aptvarstė va šitą pirštą.

ir

Kolinas.

Važiavome

ATMINTIS

Profesionalūs tokius

psichologai,

išsam ius

tikim ai

atskirti

vo

padaryti.

to

kurie

pasakojim us, klaidingų Kai

specializuojasi

dažnai

prisim inim ų

berniukui,

vaikų

būdavo

apie

apklausų

apkvailinam i.

nuo

teisingų.

kurį

čia

Patys

srityje,

Jie vaikai

papasakojom e,

išgirdę

negalėdavo irgi

tėvai

„M oksliniai tyrim ai verčia m ane

pa­

nerim auti dėl klaidingų kaltinim ų

negalėda­

galim ybės. Ėjim as kelio viduriu,

kelis

kartus

pasakė, jog nuotykio su pelėkautais niekada nebuvo, kad jis jį įsivaizdavo, ber­ niukas paprieštaravo: „Bet taip iš tiesų buvo. Aš prisim enu!”

481

kai duom enys yra labiau susitelkę vienoje jo pusėje, nesiderina su m oksliniu sąžiningum u." Stephen Ceci (1993)

Išstumti ar sukurti prisiminimai apie smurtą? 27 TIKSLAS. Aptarkite prieštaringus pranešimus apie nuslopintus ir vėliau sugrįžusius vaikystė­ je patirto smurto prisiminimus.

XX

a.

dešim tajam e

dešim tm etyje

aršiausias

psichologijos

ginčas

-

„atm inties

karai" - buvo susijęs su išstum tais ir vėliau sugrįžusiais prisim inim ais apie vai­ kystėje patirtą seksualinį sm urtą. 2002 m etais šie pareiškim ai vėl iškilo į pavir­ šių

pasigirdus

tariam ai

įtikim esniem s

kaltinim am s

seksualine

prievarta,

m eta­

m iem s kai kuriem s kunigam s. Ar psichiatrai, padedantys žm onėm s „atkurti sim inim us

apie

vaikystėje

patirtą

sm urtą,

sužadina

klaidingus

“

pri­

prisim inim us,

darančius žalą nekaltiem s suaugusiesiem s, ar jie tikrai atskleidžia tiesą? Kai kurie psichoterapeutai, dirbdam i su pacientais, rėm ėsi prielaida, jog „pa­ tyrusiem s sm urtą žm onėm s dažnai pasireiškia tie patys sim ptom ai kaip ir jum s, tad jūs tikriausiai patyrėte sm urtą. Pažiūrėkim e, gal padedam i hipnozės arba vais­ tų arba grįžę į praeitį ir įsivaizdavę savo traum ą, ją prisim insite." Vienos ap­ klausos

m etu

Am erikos m us

paaiškėjo,

gyventojų

apie

-

vaikystėje

kad,

vidutinio

m aždaug patirtą

34

psichoterapeuto

m ilijonų

seksualinę

žm onių

prievartą

-

vertinim u, yra

(Kam ena,

11

užslopinę 1998).

procentų prisim ini­

Kitos

apklau­

sos m etu 7 iš 10 britų ir am erikiečių psichoterapeutų, turinčių daktaro laipsnį, teigė,

jog

tariam ai

taikė

išstum tus

hipnozę

arba

m edikam entus,

prisim inim us

apie

siekdam i

vaikystėje

padėti

patirtą

pacientam s

seksualinį

atkurti

sm urtą

(Poole

ir kiti, 1995). Kaip

galim a

jos

efekto

kie

m etodai,

detaliau,

tikėtis

m okslinių

šis

iš

rem iantis

tyrim ų

tiesų

įvaizdis

šaltinio

rezultatais,

m intyse tam pa

iškraipym o daugelis

susikuria

gyvesnis,

o

bei

klaidingos

pacientų,

kuriem s

grėsm ingo

žm ogaus

pacientas

suglum sta,

inform aci­ taikom i

įvaizdį.

to­

Įsigilinant

supyksta

ir

būna

pasiruošęs stoti akistaton arba bylinėtis su lygiai taip pat suglum usiu ir priblokštu savo

tėvu, gim inaičiu

m as

sm urtautojas

trą

psichoterapijos

m ėnesių.

Aktorė

ar kunigu. Kaip

įnirtingai

atm eta

seansą

prisim inė,

Roseanne

Barr

psichoterapeutas

kaltinim ą. kad

(1991)

m oteris

ją

nuskriaudė,

tėvas po

ir būna

Viena tokios

num atęs, taria­

per

„pagalbos

trisdešim t

kai

jai

buvo

prisim inti“

an­ 15

tvirti­

no, kad jai grįžo prisim inim ai apie seksualinį sm urtą, kuris prasidėjo dar kūdi­ kystėje. Neginčydam i rių

daugum os

psichoterapeutų

jų

m etam us

nepatvirtintus

m etyje

atkurtais

Salem o

grąžinti

naudojantys

kaltinim us

raganų

tokius

teism ais.

„atm inties

profesionalum o,

lygina

su

XX

Klinikiniai grąžinim o “

skeptikai

kai

a. dešim tajam e

psichologai, m etodus

ku­

dešim t­

prisim inim am s

kaip

„kryptingas

482

9 SKYRIUS

įsivaizdavim as", tiesą

sakant,

m okslo tie,

hipnozė kenkia

kritikai

kurie

ir

(Loftus

ginčija

sapnų

visai

analizė,

„tėra

ir

kiti,

grąžintus

1995).

psichikos

sričiai“ ,

psichoterapijos

-

Pasipiktinę

prisim inim us

apie

sum aišties

m eta

psichoterapeutai

sm urtą,

pirkliai

kaltinim ą

didina

kai

ir,

kurie

atšauna,

sm urtą

kad

patyrusių

žm onių traum ą ir daro paslaugą vaikų tvirkintojam s. Siekdam os ginę

kovą,

rasti

logišką

Am erikos

bendrą

pagrindą,

m edicinos,

kuris

Am erikos

padėtų

psichologų

išspręsti

ir

šią

Am erikos

ideolo­ psichiatrų

asociacijos, Australijos ir Britų psichologų draugijos bei Kanados psichiatrų aso­ ciacija kurie

buvo

sušaukusios

įsipareigojo

specialistų

apginti

grupes

skriaudžiam us

ir

pateikė

vaikus,

ir

viešus

tie,

kurie

pareiškim us. įsipareigojo

Tie,

apginti

neteisingai kaltinam us suaugusius žm ones, sutaria dėl šių dalykų: •

neteisybės. Yra

Būna

klaidingai

nuteistų

nekaltų

žm onių.

Yra

kaltų

žm o­

nių, išvengusių atsakom ybės, nes kilo abejonių, ar tiesą sakė kaltintojai. •

Pasitaiko kraujomaišos ir kitokio tvirkinimo. Ir tai vyksta dažniau nei ka­ da

nors

m anėm e.

(Kendall-Tackett sukelti

Nėra

jokio

būdingo

„patyrusio

sm urtą

kiti,

1993).

Tačiau

seksualinis

sm urtas

ir

polinkį

į

įvairius

sutrikim us,

pradedant

lytinės

sindrom o “

asm ens jo

aukom s

funkcijos

gali

sutrikim ais

ir baigiant depresija. •

Būna, kad pamirštama. Daugelis patyrusiųjų sm urtą tuo m etu buvo arba labai jauni,

arba

esant

„labai

galėjo

nesuprasti

dažnai “

savo

užm irštam a.

potyrio

prasm ės

Kasdieniam e

-

tokiom s

gyvenim e

yra

aplinkybėm s

įprasta

užm iršti

atskirus įvykius - ir teigiam us, ir neigiam us. •

Atkurti prisim inti

prisiminim us seniai

yra

įprastas

dalykas.

užm irštus

įvykius:

ir

Replika

m alonius,

ar

ir

potyris

gali

nem alonius.

padėti

Ginčijam asi

tik dėl to, ar pasąm onė kartais per prievartą neslopina skaudžios patirties, ir jei taip, ar negalim a šios patirties prisim inti, taikant tam tikrus psichoterapi­ jos m etodus. •

Prisiminimai,

„atkurti"

pasitelkus

hipnozę

ar

vaistus,

yra

ypač

nepatiki­

mi. Sugrįžim ą į praeitį patyrę hipnozės subjektai į savo prisim inim us įtrau­ kia įteigtus dalykus, net prisim inim us iš „ankstesnių gyvenim ų “ . •

Prisiminimai apie dalykus, įvykusius iki 3 metų amžiaus, taip pat yra ne­ patikimi.

Žm onės

negali

patikim ai

prisim inti

bet

kokių

įvykių,

atsitikusių

per pirm uosius 3 gyvenim o m etus - Šis reiškinys vadinam as kūdikystės am­

„Kai prisim inim ai „atkuriam i"

nezija. Todėl daugum a psichologų - tarp jų ir daugum a klinikinių bei kon­

po ilgos am nezijos, ypač jei buvo

sultuojančių

taikom os ypatingos priem onės

dikystėje

jiem s atkurti, labai didelė

2000).

tikim ybė, kad šie prisim inim ai

psichologų-

patirtą

Kuo

sm urtą

vyresnio

skeptiškai

vertina

(Gore-Felton

am žiaus

vaikas

ir

„atkurtus “

kiti,

patyrė

2000;

prisim inim us Knapp

seksualinį

ir

sm urtą

apie

Vande ir

kuo

kū­

Creek, žiau­

resnis jis buvo, tuo didesnė tikim ybė, kad šis sm urtas išliks atm intyje (Good­

bus klaidingi."

m an ir kiti, 2003).

Karališkosios psichiatrų kolegijos darbo grupė apie skelbiam us atkurtus vaikų seksualinio

•

Tikri ar klaidingi prisiminimai gali emociškai slėgti. Jei klaidingi prisim i­ nim ai

apie

patirtą

sm urtą

tam pa

tikroviška

praeities

dalim i,

gali

kentėti

ir

sm urto prisim inim us

kaltintojas, ir kaltinam asis. Tai, kas atsirado tik kaip gryna įtaiga, gali, kaip

(Brandon ir kiti, 1998 )

ir tikra traum a, tapti skausm ingais prisim inim ais, sukeliančiais stresą (M cNal-

ATMINTIS

ly, 2003). Jei

žm ogus

neteko

sąm onės

per

nelaim ingą

įvykį, kurio

neprisi­

m ena, vėliau jam gali išsivystyti stresiniai sutrikim ai, kai im a persekioti pri­ sim inim ai,

sukurti

iš

nuotraukų,

pranešim ų

žiniaskiaidoje

ir

draugų

pasako­

483

Nors kai kurie psichikos traum as gydantys psichoterapeutai šaipėsi iš Loftus, ji buvo išrinkta Am erikos psichologų draugijos,

jim ų (Bryant, 2001).

kuri orientuojasi į m okslinį

Kad

labiau

tui, Elizabeth

priartėtų

prie

prisim inim ų,

sukeliam ų

padedant

Loftus ir jos kolegos (1996) eksperim entų

m etu

psichoterapeu­

įterpė klaidingus

požiūrį, prezidente, gavo didžiausią psichologam s

prisim inim us apie vaikystės traum as. Vieno tyrim o m etu ji paprašė, kad šeim os

skiriam ą prem iją (200 000 JAV

narys, kuriuo paauglys pasitikėjo, prim intų tris tikrus vaikystės nuotykius ir vieną

dolerių) ir buvo išrinkta Am erikos

klaidingą

nacionalinės m okslų akadem ijos

-

vaizdingą

pasakojim ą

apie

tai, kaip

vaiką, kai jam

buvo

5

m etai,

tėvai pam etė prekybos centre ir ilgai nerado, kol galiausiai jį išgelbėjo senyvas

bei Edinburgo karališkosios

žm ogus. Po dviejų dienų vienas eksperim ento dalyvis, Krisas, pasakė: „Tą die­

draugijos nare.

ną buvau labai išsigandęs, kad daugiau niekada neišvysiu saviškių.“ Praėjus dar dviem

dienom s,

jis

m arškinius, pliką

pradėjo

galvą

įsivaizduoti

tariam ai

jį

radusio

ir akinius. Kai Krisui pasakė, kad

senuko šis

flanelinius

pasakojim as

yra

iš piršto laužtas, jis negalėjo patikėti: „M aniau, jog prisim enu, kaip buvau pa­ sim etęs... ir kaip dairiausi saviškių. Tikrai tą prisim enu, ir kaip verkiau, ir kaip m am a priėjo ir paklausė: „Kur tu buvai? Daugiau... niekada taip nedaryk." Ki­ tų

eksperim entų

kystėje

vos

sim inti

baisų

m etu

pavyko

nenuskendo, potyrį,

o

klaidingai

beveik

pavyzdžiui,

pusė

kaip

įtikinti dalyvių

juos

trečdalį buvo

buvo

dalyvių,

paskatinti

užpuolęs

jie

vai­

klaidingai

kad

pri­

piktas

žvėris

(Heaps

ir Nash, 2001; Porter ir kiti, 1999). Būtent toks sim inti, nariai,

kaip tvirkino

protingų,

yra juos

prisim inim ų buvo

lopšyje

norm alių

kūrim o

pagrobę ar

žm onių,

kaip

procesas, kurio

ufonautai, jie

pastebi

terorizavo

gyveno Loftus,

m etu šėtono

praėjusiam e

„kalba

žm onės

siaubo

gali pri­

garbintojų

gyvenim e. apim tais

kulto

Tūkstančiai balsais

apie

tai, ką patyrė patekę į skraidančiais lėkštes. Jie aiškiai ir gyvai prisimena, kaip ateiviai buvo juos pagrobę" (Loftus ir Ketcham , 1994, 66 p.). M okslininkė

tiesiogiai

yra

susidūrusi

su

reiškiniu,

kurį

Elizabeth Loftus

„Moksliniai duomenys, už kuriuos dabar esu apdovanojama, sukėlė tokį priešiškumą ir priešinimąsi, kokių negalėjau numatyti. Žmonės rašė grasinamus laiškus, perspėdami, kad mano reputacijai ir net saugumui iškils pavojus, jei toliau tęsiu šiuos tyrimus. Kai kuriuose universitetuose skaityti paskaitų mane lydėdavo ginkluota apsauga." Elizabeth Loftus per Amerikos psichologų draugijos Williamo Jameso Fellow premijos

tyri­

nėja. Per šeim os susirinkim ą dėdė jai papasakojo, kad būdam a 14

m etų ji rado savo nuskendusios m otinos kūną. Sukrėsta Loftus

tai neigė. Tačiau dėdė buvo nepalenkiam as, ir per kitas tris die­ nas ji ėm ė spėlioti, ar nėra prisim inim ų užslopinusi. „Galbūt to­ dėl aš taip pernelyg dom iuosi šia tem a “ . Kai dabar prislėgta Lof­ tus

svarstė

dėdės

žodžius, ji

„atkūrė “

m otinos, gulinčios

basei­

ne veidu žem yn, ir jos pačios, radusios skenduolę, įspūdžius. „Ėm iau viską dėlioti į savo vietas. Galbūt todėl taip jaudinuosi, kai apie ją galvoju, nors m otina m irė 1959 m etais. “ Vėliau

brolis paskam bino

Loftus ir pasakė, kad

įvyko

klai­

da. Jos dėdė pagaliau prisim inė tai, ką patvirtino ir kiti gim i­ nės. Ne Loftus, o teta Pearl rado skenduolę (Loftus ir Ketcham , 1994; M onaghan, 1992). Loftus taip pat yra tiesiogiai susidūrusi su seksualinio sm urto tikrove. Ją prievartavo aukle dirbęs vaikinas, kai jai buvo 6 m e­ tai. Loftus šito nepam iršo. Dėl to ji atsargiai vertina tuos, kurie, įteikimą, 2001

484

9 SKYRIUS

„Siaubas degina atmintį

jos nuomone, subanalina tikrą seksualinį smurtą ieškodami nepatvirtintos traumuo-

palikdamas... visa užgožiančius

jančios patirties bei teigdami, kad tokia buvo, o vėliau nekritiškai ją priimdami

prisiminimus apie žiaurumus."

kaip tikrovę. Smurto aukų priešai yra ne tik tie, kurie kankina, ir tie, kurie nenori

Robert Kraft,

tuo patikėti, sako Loftus, bet ir tie, kurių rašiniai bei pareiškimai „didina tikimy-

Memory Perceived:

bę, jog visuomenė apskritai nustos tikėjusi tikromis vaikų seksualinio smurto by­ lomis, kurios iš tiesų nusipelno mūsų nuolatinio dėmesio" (Loftus, 1993).

Recalling the Holocaust, 2002

Tad

(„Suvokta atmintis:

Freudo

prisimenant holokaustą")

ar

apskritai

teorijos

ir

būna

išstum tų

didžiulės

grėsmingų

populiariosios

prisiminimų?

psichologijos

O

gal

dalies

ši

sąvoka

-

kertinis

akmuo

-

klaidinama? 15 skyriuje grįšime prie šio karštų ginčų sulaukusio klausimo. Kaip pamatysime, tirtį

(kai

vykių

to

Pasaulio šios

siai

yra

tikra

tėvų

bent

tiek:

žmogžudystės

dažniausiai liudininku,

reakcija

į

traumuojančią

patiriamas

nacių

mirties

siaubas, kai terorizuoja pagrobėjas ar prievartautojas, kai bėgama

vančių nėra

dabar

tampama

įsirėžia

patirties

Eugene

pertrauka")

centro

nugrūdimas

atmintyje

dramaturgas

„Keista

prekybos

kaip

bokštų, į

gyvi,

pasąmonę. įkyrūs,

O’Neillas.

herojus

išgyvenamas

Vienas

sušunka:

„Po

Aziją

Priešingai,

persekiojantys jo

tokie

Kodėl

iš griūcunamis)

potyriai

prisiminimai. Strange

romano

velnių!..

nusiaubęs

dažniau_

Tai

Interlude,

mes

pasto-

įkyriai

supra(1928

puoselė­

jame bjaurių įvykių prisiminimus!"

MOKYMOSI REZULTATAI Psichologinė įtaka: Biologinė įtaka:

• • • • • •

kartojimas konteksto įtaka sužadinimas nuotaika stresas informacijos kodavi­ mo ir tvarkymo strategija • trukdymas atkurti • prisiminimų kūrimas

• stresas • ilgalaikis sustiprinimas • smegenų ryšiai • automatiškas apdorojimas • elektros srovė arba galvos traumos • atsiminimų blėsimas

Atsiminimų kūrimas 23 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip klaidinga informacija ir vaizduotė gali iškreipti prisiminimus apie įvykį.

Prisiminimai nėra saugomi ar atkuriami kaip tikslios mūsų

patyrimų

riame

naudodamiesi

ja.

Jei

vaikai

kopijos. ar

ir

Priešingai, saugoma,

suaugusieji

po

prisiminimus

ir

nauja

įvykio

ku-

informaci-

susiduria

su

nepastebimai klaidinga informacija arba jei jie ne kartą

įsivaizduoja

ar

mintyse

kartoja

įvykį,

kurio

nebu-

vo, jie gali klaidinamas detales įtraukti į prisiminimus ATMINTIS

apie tai, kas įvyko iš tiesų. Tad prisiminimus geriaušiai galima suprasti laikant juos ne tik pažintiniu bei biologiniu,

bet

ir

socialiniu-kultūriniu

9.28 pav.) Socialinė-kultūrinė įtaka: • • • •

klaidingos informacijos efektas svarbių įvykių blykstės atmintis numanomos svarbos lygis šaltinio iškraipymas

9.28 PAVEIKSLAS. Analizės lygiai tiriant prisiminimus

Prisiminimus, kaip ir kitus psichologinius reiškinius, sėkmingiausiai galima tirti biologiniu, psichologiniu ir socialiniu-kultūriniu lygiais.

reiškiniu

žr.

ATMINTIS

24

TIKSLAS. Apibūdinkite

šaltinio

iškraipymo

įtaką

klaidingiems

485

įtaigius klausim us, gali būti paskatinti kalbėti apie įvy­ kius, kurių nebuvo.

prisiminimams.

Apdorodam i

prisim inim us,

įvairius

jų

aspektus

koduo-

jam e ir saugom e skirtingose sm egenų srityse. Kai at­

27

TIKSLAS.

Aptarkite

prieštaringus

pranešimus

apie

nuslopin­

tus ir vėliau sugrįžusius vaikystėje patirto smurto prisiminimus.

kuriam e prisim inim ą, vėl jį surenkam e, ir galim e sėk­ m ingai atkurti tai, ką girdėjom e, skaitėm e ar įsivaiz­ davom e,

tačiau

priskirti

šią

inform aciją

klaidingam

Psichologai,

suinteresuoti

apginti

nuskriaustus

vaikus

ir neteisingai apkaltintus suaugusiuosius, yra linkę su­

šaltiniui. Šaltinio iškraipym as yra viena iš dviejų pa­

tarti dėl septynių dalykų: 1) pasitaiko atvejų, kai ne­

grindinių

kalti

klaidingų

prisim inim ų

sudedam ųjų

dalių.

žm onės

m ą, kurio

(Kita dalis yra klaidingos inform acijos efektas.)

neteisingai

niekada

pasinaudoję kad

klaidingi prisiminimai.

prievartavim o;

tai

dus;

visi

Klaidingi

prisim inim ai

kelia

tokį

patį

pojūtį

kaip

ir

teisingi bei yra tokie pat tvarūs, todėl nei prisim ini­ mų jie

nuoširdum as, yra

tikri.

sm ulkm enų

nei

ilgaam žiškum as

Tikruose

nei

nereiškia,

prisim inim uose

įsivaizduotuose,

kurie

būna

kad

daugiau

dažniausiai

at­

spindi tik įvykio esm ę, tai yra su juo susijusią pras­ m ę bei jausm us. 26

TIKSLAS.

argumentų,

patvirtinančių

ir

paneigiančių

nuomonę, kad mažų vaikų prisiminimai apie patirtą smurtą yra

bausm ės;

m es

dėl 2)

gali

prievartavi­

tikri prievartautojai yra sugrįžusių

būna

palikti

kasdien

už

ir

ilgai

prisim inim ų,

kraujom aišos, negyjančius

pam irštam e

ir

ran­

praeities

įvy­

kius - ir gerus, ir blogus; 4) įprasta, kad prisim inti pa­ dedanti

užuom ina

prisim inim us,

paskatina

tačiau

atkurti

atm inties

blogus

tyrinėtojai

ar

gerus

abejoja,

ar,

kaip teigė Freudas, kad išvengtum e nerim o ar skaus­ mo, m es priverstinai slopinam e prisim inim us; 5) hip­ nozės 6)

Pateikite

išvengtų

3)

nebuvo, o

prieštarom is

25 TIKSLAS. Išvardykite, kuo skiriasi ir kuo panašūs teisingi ir

nubaudžiam i

ar

dėl

vaistų

sukelti

kūdikystės

prisim inim ai

am nezijos

-

yra

nepatikim i;

negalėjim o

prisim inti

to, kas vyko per pirm uosius trejus gyvenim o m etus nelabai

tikėtina,

kad

galim a

atkurti

labai

ankstyvos

vaikystės prisim inim us; 7) ir tikri, ir klaidingi prisi­

patikimi.

m inim ai Patvirtinantis

argumentas:

tiksliai prisim inti įvykius

net (ir

labai su

jais

m aži

vaikai

susijusius

gali

slegia

ir

gali

būti

streso

sukeltų

sutrikim ų

priežastis.

žm o­

nes), jei neutralus žm ogus kalba su vaikais jiem s su­ prantam ais

žodžiais,

užduoda

nenukreipiančius

klau­

sim us ir taiko kognityvinės apklausos m etodą. Panei­ giantis

argumentas:

ikim okyklinukai

labiau

pasiduoda

įtaigai nei vyresni vaikai ar suaugusieji ir, užduodant

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Ar

galėtumėte

tais

prisiminimais,

arba

psichoterapeutas

sukūrė klaidingus prisiminimus apie tvirkinimą?

Kaip gerinti atmintį 28 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip, suprantant atmintį, galima sukurti veiksmingus mokymosi būdus.

Pasikartokim e

skyriaus

m edžiagą,

apsvarstydam i

atm inties

būti

objektyvus

prisieku­

sysis byloje, kurioje tėvas kaltinamas tvirkinimu remiantis atkur­

principų

taikym o

ga­

lim ybes. Ką galim e padaryti kasdienėse situacijose, kad geriau prisim intum e žm o­ gaus vardą ar šio skyriaus tezes? Kartais - kai negalim e prisim inti kieno nors vardo, kai užm irštam e kalbėda­ m iesi ko nors paklausti, kai pam irštam e ką nors svarbaus pasiim ti, kai stovim e

teisiamas

už

tai,

kad

486

9 SKYRIUS

„Atradau, kad gulėjim as naktį

kam baryje,

nesugebėdam i

lovoje ir žiūrėjim as į tam są,

išsigąstam e

(Herrm ann, 1982). Ką

prisim inti,

ko

čionai

galim e

atėjom e,

-

padaryti, kad

dėl

savo

atm inties

užm aršum o

sistem a

dary­

m intyse kartojant tai, ką

tų kuo m ažiau tokių klaidų? Taip kaip biologija naudinga m edicinai, o botani­

tyrinėjau, teikia tam tikros

ka

naudos, Tai padeda ne tik

apibendrinti konkretūs siūlym ai, kaip gerinti atm intį.

-

suprasti, bet ir atsim inti."

žem ės

ūkiui,

M okykitės Leonardo da Vinci (1452-1519)

papildom ai.

taip

ir

atm inties

pakartotinai, Kad

psichologija

kad

įsim intum ėte

galėtumėte

prisistačiusio

gali

padėti

daugiau asm ens

m okym ui.

prisiminti.

vardą,

Prologe

M okykitės

ištarkite

jį

sau.

po kelių sekundžių vėl ištarkite, šiek tiek palūkėję pakartokite dar kartą. Kad išm oktum ėte gyvenim o

sąvoką,

m okykitės

aplinkybėm is

-

ją

per

kartokite

kelis

kartus:

važiuodam i

darykite

autobusu,

tai

kasdienio

vaikščiodam i

po

universitetą, laukdam i paskaitos. „Kiekvieną

naują

dalyką

Daugiau laiko skirkite medžiagai kartoti arba aktyviai apie ją mąstykite,

įpinkite

Nauji prisim inim ai nėra tvirti. Lavinkite juos, ir jie sustiprės. Greitai skaity­

į tai, ką jau žinote.“ W illiam Jam es „Psichologijos pagrindai", 1890

dam i

sudėtingus

dalykus

-

ir

m ažai

kartodam i, -

įsim insite

nedaug. Karto­

jim as ir kritiškas apm ąstym as labiau padės. Aktyviai m okytis tikrai verta. Padarykite form acijos

medžiagą

atkūrim o

jums

asmeniškai

užuom inų

tinklas,

prasmingą.

visą

tekstą

ir

Kad

susidarytų

paskaitų

užrašus

in­ atpa­

sakokite savais žodžiais. Atsakykite sau į skyrių pabaigoje pateikiam us klau­ sim us, kad sąvokas pritaikytum ėte savo gyvenim e. Neprasm ingai kartoti kieno nors kito

žodžius yra gana neveiksm inga. Geriau

susikurti vaizdinius, infor­

m aciją suprasti ir sutvarkyti, susieti ją su tuo, kas jau žinom a arba jūsų patirta, ir viską pasakyti savais žodžiais. Jei neturėsite šių

užuom inų, jus gali su­

trikdyti klausim as, kuriam e bus pavartoti kiti negu jūsų įsim inti žodžiai. Kad atkūrim o užuom inų būtų kuo daugiau, susidarykite kuo daugiau asociacijų Norėdami monėmis.

įsiminti

Susiekite

nežinomus

įsim enam us

dalykus, dalykus

naudokitės su

mnemoninėmis

pagalbiniais

žodžiais.

prie­

Sugalvo-

kite pasakojim ą, kuriam e būtų ryškūs šių dalykų vaizdiniai. Sutvarkykite in­ form aciją taip, kad ją būtų galim a išreikšti akronim ais. Atnaujinkite

savo

atmintį,

suaktyvindami

informacijos

atkūrimo

užuo-

minas. M intyse atkurkite aplinkybes ir nuotaiką, kurios jus lydėjo įsim enant Sugrįžkite

į tą

pačią

vietą. Perkratykite

savo

atm intį, leisdam i vienai m in­

čiai prim inti kitą. Prisiminkite ma

įvykius,

klaidinga

kol

informacija.

jie Jei

dar

neišblėsę

esate

ir

svarbaus

kol

nesusidūrėte

įvykio

liudininkai,

su

gali­

užrašykite

savo atsim inim us, prieš pasiduodam i kitų įtaigai, kas galėjo įvykti. M ažinkite

interferenciją.

M okykitės

prieš

m iegą.

Nesim okykite

vienu

po kito labai panašių dalykų, pavyzdžiui, ispanų ir prancūzų kalbų, nes jie gali vienas kitam trukdyti. Pasitikrinkite lengviau sim inti

savo

galėtumėte vėliau,

žinias:

nustatyti,

pernelyg

ir

tam,

ko

dar

nepasitikėkite

kad

jas

pakartotumėte,

nežinote. Jei tuo,

kad

ir

inform aciją

galite

ją

tam,

kad

turėsite

pri­

atpažinti.

rinkite, kaip prisim enate, pasinaudodam i m okym osi tikslais. Tuščiam e lape

Pasitik-

ATMINTIS

487

pasižym ėkite skyrius. Apibudinkite sąvokas, prieš perskaitydam i jų apibrė­ žim us knygos pabaigoje. Nepasitikrinus nas

lengvai

Shaughnessy

ir

grupėm is

m etu.

dentų gybę

teiginių,

gali

Eugene

atsirasti

„Pakartotinio

kuriuose

perdėta

Zechm eisteris

buvo

savikliova.

(1992)

skaitym o"grupė

pateikti

faktai,

Tai

pastebėjo

eksperim ento kelis

vėliau

su

kartus

vertino

Joh-

dviem

stu­

perskaitė

tikim ybę,

dau­

ar

prisi­

m ins kiekvieną faktą, ir galiausiai buvo patikrinta, kaip šios grupės nariai pri­ sim ena tais

m edžiagą.

klausim ais,

Šios į

grupės

kuriuos

studentai

vėliau

tvirtai

atsakė

pasitikėjo

klaidingai.

savo

žiniom is

„Bandom ųjų

testų

net

ir

grupės"

studentai taip pat perskaitė teiginius, tačiau likusį laiką jie atliko testus, kuriuose reikėjo

atsim inti

„bandom ųjų

testų

išm oktus

faktus.

grupės"studentai

Per

galutinį

pasirodė

taip

išm oktos pat

m edžiagos

sėkm ingai

kaip

patikrinim ą ir

„pakar­

totinio skaitym o grupės" Tačiau jie geriau skyrė tai, ką žino ir ko nežino. Aki­ vaizdu,

kad

pasitikrinim as

padeda

geriau

prisim inti

ir

gali

padėti

išsiaiškinti,

ką žinote, ir šitaip suteikti galim ybę daugiau laiko skirti tam , ko dar nežinote. Buvęs

britų

m inistras

pirm ininkas

Benjam inas

Disraelis

kartą

yra

pasakęs: „Su­

vokti tai, jog kažko nežinote, yra didelis žingsnis žinių link."

MOKYMOSI REZULTATAI Kaip gerinti atmintį 28 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip, suprantant atmintį, galima sukurti

to

veiksmingus mokymosi būdus.

registravim as anksčiau nei klaidinga inform acija ga­ lėtų

Atm inties čiai

psichologija

gerinti.

Šie

siūlo

būdai

-

konkrečius tai

m okym osi

būdus

atm in­

paskirstym as

ir

nuotaikų, juos

rinim as,

kuriose

iškreipti; siekiant

gausu

asociacijų;

interferencijos

pakartoti

prisim inim ų

m ažinim as;

inform aciją

ir

rasti

pasitik­ atm in­

ties spragas.

laike; aktyvus studijuojam os inform acijos kartojim as; kodavim o džias

ir

gerinim as

pasitelkiant

susistem intas,

asm eniškai

prasm ingas

asociacijas;

vaiz­ m nem o-

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Kurie

šiame

skyrelyje

siūlomi

mokymosi

ir įsiminimo būdai jums yra tinkamiausi?

ninių priem onių naudojim as; grįžim as prie konteks­

9 SKYRIAUS APŽVALGA: Atmintis PASITIKRINKITE 1. Atm intį sudaro (abėcėlės tvarka): darbinė arba trum palaikė atm intis, ilgalaikė atm intis ir jutim inė atm intis. Kokia yra teisinga šių trijų atm inties rūšių seka?

2. Koks būtų veiksm ingiausias būdas išm okti ir savaitę išsaugoti svarbiausių istorinių asm enybių sąrašą? O šiam sąrašui išsaugoti m etus?

488

3.

9 SKYRIUS

Draugė jums papasakoja, kad

per nelaimingą at­

6.

kad

informacijos

įprastas

reiškinys,

misi,

mintume

viską,

vis

ar dar

psichologija labai

gerai

gali žaidžia

paaiškinti,

kodėl

šaškėmis,

tačiau

tėvas jam

sunku rišliai reikšti mintis. Ką galite jai atsakyti?

7.

ką

šaltinio

būtų

veikėme

iškraipymas

gyvenimas,

jei

nemiegodami,

ir

skaitėte?

(Vienas

būdas

yra

kartoti

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Išstūmimas (repression), 473 p.

Amono ragas (hippocampus), 457 p.

Jutiminė atmintis (sensory memory), 436 p.

Atgarsio atmintis (echoic memory), 450 p.

Kartojimas (rehearsal), 440 p.

Atkūrimas (retrieval), 436 p. Atmintis (memory), 434 p. Atpažinimas (recognition), 460 p. Atvaizdžio atmintis (iconic memory), 450 p. Automatiškas apdorojimas

(automatic processing), 439 p.

Klaidingos informacijos efektas

(misinformation effect), 475 p. Mnemoninės priemonės

(mnemonics), 445 p. Mokymasis iš naujo (relearning), 461 p. Neišreikštoji atmintis

Semantinis kodavimas

(semantic encoding), 443 p. Skaidymo efektas (spacing effect), 441p. Skirstymas į prasminius vienetus

(chunking), 446 p. Sužadinimas (priming), 462 p. Šaltinio iškraipymas

(source amnesia), 477 p. Trumpalaikė atmintis

Blykstės atmintis (flashbulb memory), 435 p.

(implicit memory), 457 p.

(short-term memory), 436 p.

Darbinė atmintis (working memory), 437 p.

Nuotaikas atitinkanti atmintis

Užkodavimas (encoding), 436 p.

Deja vu, 464 p. Garsinės informacijos kodavimas

(acoustic encoding), 443 p. ilgalaikė atmintis (long-term memory), 436 p. Ilgalaikis sustiprinimas, IS

(long-term potentiation, LTP), 454 p. Išreikštoji atmintis (explicit memory), 457 p.

vi-

medžiagą

kurią reikia įsiminti. Kokie kiti?)

Ar galite pateikti proaktyviosios interferencijos pa­

Amnezija (amnesia), 456 p.

-

prisi-

Kokie yra būdai atminčiai gerinti, apie kuriuos tik ką

vyzdžių?

koks

sus sapnus?

4. Kas yra sužadinimas? 5.

Žinant,

sitikimą buvo sužalotos jos tėvo smegenys. Ji do­

(mood-congruent memory), 464 p. Prisiminimas (recall), 460 p. Proaktyvioji interferencija

(proactive interference), 470 p. Retroaktyvioji interferencija

(retroactive interference), 471 p. Saugojimas atmintyje ( storage ), 436 p.

Vaizdinės informacijos kodavimas

(visual encoding), 443 p. Vaizdiniai (imagery), 445 p. Valingas informacijos apdorojimas

(effortful processing), 440 p. Vietos eilėje efektas

(serial position effect), 441 p.

Mąstymas ir kalba

M ąstym as Sąvokos Problemų sprendimas Kas kliudo spręsti problemas Sprendimų priėmimas ir nuomonių susidarymas Euristikų taikymas ir jų netinkamas vartojimas PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Baimės veiksnys - ar bijome teisingų dalykų? Įsitikinimų šališkumas Kalba Kalbos sandara Kalbos raida M ąstym as ir kalba Kalba veikia mąstymą M ąstymas vaizdiniais Gyvūnų m ąstym as ir kalba Ar gyvūnai mąsto? Ar gyvūnai kalba? Žmogbeždžionės

er visą gyvenim ą žm onės sielojasi dėl savo kvailybės ir didžiuojasi sa­

P

vo išm intim i. Poetą T. S. Eliotą stulbino tai, kad „žm ogus toks tuščias... Niekų

prikim šta

„prakilnus

Dievą “ .

galva."Tačiau

protas...

Ankstesniuose

Shakespeare

neaprėpiam i

skyriuose

gabum ai...

m es

irgi

tai

Ham letas savo

aukštino

išm one

žavėjom ės

taip

savo

žm ogų:

panašus

gebėjim ais,

į tai

stebėjom ės polinkiu klysti. Nagrinėjom e žm ogaus sm egenis - vos šiek tiek daugiau kaip kilogram ą sve­ riančią šlapią m asę, dydžio sulig nedideliu kopūstu, kurios neuronų ryšiai sudėtin­ gesni,

negu

Žavėjom ės jonus juos

visų

planetos

žm ogaus

jutim ų

nervinių sujungia

im pulsų, į

aiškius

telefono

tinklų.

sistem a,

paskirsto

kuri

juos

spalvotus

Stebėjom ės

suskaido

lygiagrečiam

suvoktus

naujagim ių

vaizdinius

apdorojim ui,

vaizdus.

gebėjim ais.

dirgiklius o

Įsitikinom e,

į

m ili­

paskui

kad

vėl

žm ogaus

atm inties galia, atrodo, yra neribota, be to, inform acija lengvai apdorojam a - ir sąm oningai, gebėjom e

ir

nesąm oningai.

išrasti

autom obilį,

Tad

nenuostabu,

fotoaparatą,

jog

žm onių

kom piuterį;

rūšis

tiesiog

prasiskverbti

geniali:

atom o

vidun

jam

galioja

ir iššifruoti genetinį kodą; pakilti į kosm osą ir nusileisti į vandenyno gelm es. Taip tie

pat

patys

frazuodam as jom e,

supratom e,

m okym osi

kad

siduodam e

kad

dėsniai,

Pavlovą,

pasakė

asim iliuodam i suvokim o

žm ogus kurie

gim iningas

galioja

vienas

realybę

iliuzijom s.

kitiem s

žiurkėm s

ekspertas,

susikuriam e Įsitikinom e,

ir

„taip

gyvūnam s, balandžiam s.

panašus

išankstines kaip

į

nuostatas,

lengvai

Kaip,

per­

šunį!"Pastebė­ lengvai

apsigaunam e

dėl

pa­ ne­

tikrų aiškiaregių įrodinėjim ų, hipnotinio grįžim o į praeitį, klaidingų atsim inim ų. Šiam e puses džiam e ir

-

skyriuje

toliau

racionaliąją

ir

problem as,

pasidom ėsim e,

ar

nagrinėsim e iracionaliąją.

priim am e vien

tik

pavyzdžius, Aptarsim e,

sprendim us. žm onės

tą

iliustruojančius kaip

Apžvelgsim e sugeba.

dvi

žm ogaus

kuriam e

sąvokas,

spren­

m ūsų

gebėjim ą

kalbėti

Skyriaus

pabaigoje

pasvarsty­

sim e, ar nusipelnom e savojo homo sapiens - protingo žm ogaus - vardo.

Mąstymas 1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra pažinim as.

M ąstydam i kuriam e blem as,

priim am e

sąvokas, kurios veiksm ingus

organizuoja

sprendim us.

m ūsų

Kokia

pasaulį, sprendžiam e strategija

dojam ės, tai darydam i? Kokios nuostatos didina riziką suklysti?

dažniausiai

pro­ nau­

MĄSTYMAS IR KALBA

Ankstesniuose gome ma

ir ta

skyriuose

atkuriame informacija

veiklą,

susijusią

naudojasi.

su

mu.

Kognityvinė

kaip

logiškai,

buvo

Dabar

kartais

arba

apdorojimu,

tiria

ir

kaip

šias

nelogiškai,

gauname,

nagrinėsime,

M ąstymas,

informacijos

psichologija

o

aiškinama,

informaciją.

kaip

pažinimo

apima

pažinim as, supratimu,

suvokiame,

mūsų

visą

įsiminimu

veiklos

rūšis,

taip

kuriame

sąvokas,

sprendžiame

hierarchijų,

apibrėžimų

ir

Pažinimas (cognition)

siste­

psichinė veikla, susijusi

psichinę

bei

psichinės

išsau-

perdavi­

pat

ir

491

-

su mąstymu, žinojimu, atsimini­ mu ir perteikimu.

tai,

problemas,

priimame sprendimus, susidarome nuomonę.

Sąvokos 2

TIKSLAS.

Nusakykite,

koks

yra

kategorijų,

prototipų

vaidmuo

for­

muojant sąvoką.

M es

paprastiname

žmonių.

Formuojame

suskirstome supamoji dė

-

dalykus,

į

visos

ir

mąstyti

mintyse

panašius

kėdė

Sąvoka

aplink

skirtos

galėtume

sąvokas:

grupes.

kėdė,

kad

apima

valgomojo

sėdėti. Kėdės

apie

objektus,

įvairias

stalą

kėdes.

sustatytos

skiriasi, tačiau

galybę

įvykius

Ir

kėdės,

yra

įvykių,

objektų ar

vaikiška ir

ir

žmones

kėdutė,

stomatologo

ir kė­

Sąvoka (concept)

-

psichinis panašių objektų, įvykių, idėjų arba žmonių grupavimas.

bendri bruožai, apibrėžian­

tys kėdės sąvoką. Įsivaizduokite, reikėtų

atskirai

turėtume me

kamuolys

būtų,

pavadinti.

kamuolio

apibūdinti

džiui,

kas

(ar

veido ir

jei

Vaikui

metimo)

išraiškas, piktas,

neturėtume

sąvokų.

negalėtume sąvokos.

balso

suteikia

pasakyti:

Užuot

stiprumą, daug

Kiekvieną

sakę: gestus,

informacijos,

„M esk „Jie

daiktą

arba

kamuolį" buvo

žodžius.

nes

pikti"

ne­

turėtu­

Sąvokos,

nereikalaudamos

idėją

pavyz­ ypatingų

proto pastangų. Dar labiau

paprastindami dalykus, sąvokas tvarkome hierarchiškai (10.1

pav).

Taksistai suskirsto miestą geografiniais rajonais, o juos - į apylinkes ir dar smul­ kiau - į kvartalus. Kai kategorijos jau egzistuoja, efektyviai jas naudojame. Kai

10.1 PAVEIKSLAS.

Gyvūnai Naminiai

Šunys

Mišrūnai

Juodo labradoro ir kolio mišrūnas, vardu Kiska

Kategorijų hierarchija

Laukiniai

Katės

Grynaveisliai

Karvės ir kiti

Mintyse surikiuodami kategorijas į hierarchijas galime paprasčiau mąstyti apie jas.

492

10 SKYRIUS

(prototype) -

žmogui parodomas paukštis, mašina ar maistas, priskirti juos kuriai nors kategorijai

būdingiausio kategorijos atstovo

reikia ne daugiau laiko, negu juos suvokti. „Kai tik sužinai, jog kažkas yra, tu jau

psichinis vaizdinys. Lyginant

žinai, kas tai“, - teigia Kalanit Grill-Spector ir Nancy Kanwisher (2005).

Prototipas

Kai kurias sąvokas sudarome, jas apibrėždami. Žinodami taisyklę, kad trikam­

naujus dalykus su prototipu, galim a greitai ir lengvai priskirti

pis turi tris kraštines, paskui visas trikraštes geometrines figūras priskiriame tri­

juos tam tikrai kategorijai

kampiams.

(lyginant plunksnuotus padarus

vaizdinį

su paukščio prototipu,

požymius

pavyzdžiui, liepsnele).

lengviau mes juos atpažįstame kaip tos sąvokos pavyzdžius. Ir liepsnelei, ir žą­ siai

Daug

arba

dažniau

(Rosch,

paukštis",

iš

Kuo

Tačiau

teiginį

„žąsis

sąvokas, kuris

labiau

apibrėžimas:

kiaušinio.

negu

pavyzdį,

1978).

paukščio

tinka

išsiritantis

susidarome

būdingiausią

kas

yra

nors

dvikojis

žmonės

išskirdami

įkūnija

visus atitinka

gyvūnas,

greičiau

paukštis".

turintis

Daugumai

tikros

sąvokos

patvirtina

-

prototipus tam

prototipą,

sparnus, teiginį

mūsų

psichinį

kategorijos tuo

plunksnas,

„liepsnelė

liepsnelė,

yra

įvertinant

jos snapą, dydį ir lengvą skrydį, yra „paukštiškesnis" paukštis; ji labiau atitinka mūsų paukščio prototipą. Jeigu jau priskyrėme kokį nors objektą tam tikrai kategorijai, vėliau mūsų at­ mintyje jis praplečia kategorijos prototipą. Olivieris Corneille ir jo kolegos (2004) aptiko

atminties pokyčius po

to, kai parodė belgų

studentams etniškai sumaišy­

tus veidus. Pavyzdžiui, parodžius veidą, kuriame buvo 70 proc. kaukaziečio vei­ do bruožų ir 30 proc. - azijiečio, žmonės jį priskirdavo kaukaziečio kategorijai, o

vėliau

prisimindavo

matę

tipiškesnį

kaukazietį.

(Jie

buvo

linkę

prisiminti

80

proc. kaukazietišką veidą, o ne 70 proc. kaukazietišką, kokį iš tiesų matė.) Jei būdavo parodytas veidas, turintis 70 proc. aziječio bruožų, jie vėliau prisiminda­

.).

vo tipiškesnį azijietį (10.2 būdingas

lytims.

pav

Pavyzdžiui,

Tolesni tyrimai parodė, kad šis reiškinys taip pat

žmonės,

kuriems

buvo

parodyti

veidai,

turintys

70

proc. vyriškų bruožų, priskyrė juos vyrų kategorijai (nėra ko stebėtis), tačiau vė­ liau jie klysdavo teigdami matę tipiškesnius vyriškus veidus (Huart ir kt., 2005). 10.2 PAVEIKSLAS.

Tolstant

Veidų skirstymas į kategorijas veikia mūsų atmintį

prototipų,

kategorijos

gali

įgauti

miglotas

ribas.

Ar

banginis

teris? Ar pingvinai ir kiviai - paukščiai? Kadangi šie neskraidantys padarai ne­

Pavyzdžiui, pamatę veidą, kuriame buvo 70 proc. kaukaziečio (K) veido bruožų ir 30 proc. azijiečio (A), žmonės jį priskirdavo kaukaziečio kategorijai, o vėliau prisi­ mindavo matę tipiškesnį kaukazietį, negu matė iš tikrųjų. (Iš Corneille ir kiti, 2004.)

90%K

nuo

yra žinduolis? Ar pomidoras - vaisius? Ar septyniolikmetė yra mergaitė, ar mo­

80%K

atitinka

mūsų

nustatome hop,

prototipo,

ligą,

1991).

jei

mes

ligos

Žmonės,

lėčiau

požymiai

kurių

pripažįstame neatitinka

širdies

nė

priepuolio

juos vieno

paukščiais. iš

simptomai

ligos

Daug

sunkiau

prototipų

(Bis­

(negilus

kvėpavimas,

išsekimas, bukas skausmas krūtinėje) tiksliai neatitinka jų širdies priepuolio pro­ totipo

(aštrus

skausmas

krūtinės

srityje),

gali

nesikviesti

pagalbos.

Jeigu

dis­

kriminacija neatitinka mūsų išankstinio nusistatym o prototipo - baltieji prieš

70%K

60%K

50%/50%

60%A

70% A

80%A

90%A

MĄSTYMAS IR KALBA

juodaodžius, vyrai prieš m oteris, jauni prieš senus - m es dažnai jos nepastebi­ m e. Žm onės daug

lengviau

pastebi vyrų

nusistatym ą prieš m oters, negu

m oterų

prieš vyrus ar m oterų prieš m oteris (Inm an ir Baron, 1996; M arti ir kiti, 2000).

Algoritmas (algorithm) metodiška loginė taisyklė arba procedūra tam tikrai problemai spręsti. Gali būti priešinama su

Problemų sprendimas

paprastai greitesne, nors neretai klaidinga, euristika.

3 TIKSLAS. Palyginkite algoritmus ir euristikas, kaip problemų sprendimo strategijas, bei paaiš­ Euristika (heuristics) -

kinkite, kuo nuo jų skiriasi įžvalga.

paprasta mąstymo strategija,

M es esam e protingi, nes gebam e sudaryti sąvokas ir jom is naudotis. Be to, m o­ kam e lis

spręsti

problem as

labiausiai

tiktų

-

susidoroti

ištrūkti

iš

su

naujom is

susidariusios

situacijom is.

autom obilių

Kuris

grūsties?

aplinkke­

Kaip

reaguoti

Thom as

Ediso­

į draugo kritiką? Kaip patekti į nam us, jei pam etei raktą? Kai

kurias

nas

išbandė

m ą.

Spręsdam i

problem as

tūkstančius

sprendžiam e elektros

kitokias

problem as,

ir

kaitinim o

galim e

nuspręsti ir išspręsti problemas; tai greitesnis būdas, bet padaroma daugiau klaidų, negu

bandydam i

lem pučių

dažnai leidžianti veiksmingai

klysdam i. siūlelių,

naudotis

kol

atrado -

algoritm u

taikant algoritmą.

tinka­

taikyti

nuo­

Įžvalga (insight)-

seklią žingsnis po žingsnio procedūrą, kuri garantuoja sprendim ą. Jei reikia su­

staigus ir dažnai naujai

rasti kitą žodį, kuriam e būtų visos žodžio SPIRTIS raidės, galim e išm ėginti kiek­

suprastas problemos sprendimo

vienos raidės visas galim as padėtis - tačiau sudaryti ir patikrinti visus derinius

būdas; jis gali būti priešinamas

būtų varginantis užsiėm im as. Kadangi nuoseklūs algoritm ai gali pareikalauti daug

strategija grindžiamiems

darbo

sprendimams.

(labai

prastas

tinkam o

strategijas,

patirtim i

ir

kom piuteriam s),

kurios

praktiniais

vadinam os

veiksm ais).

dažnai,

spręsdam i

(atsakym ų

euristikom is

Taigi,

problem as,

perstatinėdam i

taikom e

ieškom a,

rem iantis

SPIRTIS

žodžio

pa­

raides,

galėtum e atm esti tokius raidžių derinius, kaip dvi I, arba žodžius prasidedančius trim is

priebalsėm is,

nam e

galim ų

SRT

pavyzdžiui,

sprendim ų

skaičių,

TRP.

arba

tuom et

Rem dam iesi

bandydam i

ir

euristika

klysdam i

sum aži­

dažnai

randa­

m e atsakym ą (STIPRIS). Kartais

kokią

nors

problem os

sprendim o

strategiją

taikom e,

to

nežinodam i:

atsakym as tiesiog ateina į galvą. Visi galim e prisim inti, kaip sukom e galvą, no­ rėdam i išspręsti kokią nors problem ą. Staiga viskas atsistoja į savo vietas ir ran­ dam e

sprendim ą.

šim ties

m etų

Šis

staigus

Johnny

m ą, kuri suglum ino

įkvėpim o

Appletonas

blykstelėjim as

padem onstravo

konstruktorius: kaip

vadinam as

įžvalgą,

išgelbėti liepsnelės

įžvalga.

išspręsdam as

De­

proble­

jauniklį, kuris įkrito

į siaurą m etro gylio plyšį betoninėje sienoje. Johnny sprendim as buvo toks: reikia m aža srovele berti sm ėlį, kad paukštis galėtų pasilypėti ant vis augančios sm ė­ lio krūvelės, kol pasieks viršų (Ruchlis, 1990). Tyrinėtojų

kom anda, ir

vadovaujam a

Edwardo

Bowdeno

psichologų (2004)

M arko

nustatė

Jung-Beem ano,

sm egenų

aktyvum ą,

Joh-

no

Kounioso

susijusį

su

įžvalgos blykstelėjim ais. Jie davė žm onėm s tris parinktus žodžius (angl. pi­

ne, crab, sauce) ir paprašė sugalvoti žodį, galintį sudaryti sudurtinį žodį ar fra­ zę su visais duotaisiais. Priėm ę sprendim ą (šiuo atveju angl. apple) dalyviai tu­ rėjo

paspausti

m ygtuką.

M aždaug

pusė

sprendim ų

buvo

priim ta

dėka

staigios

įžvalgos - „Aha!“. Tyrinėtojai pažym ėjo sm egenų vietas, kuriose pastebėtas ner­ vinis

aktyvum as

troencefalogram as).

(naudodam i Kai

fM RV)

sprendim ai

arba

atėjo

elektriniai į

galvą

im pulsai

staigios

(naudodam i

įžvalgos

dėka,

m etodais užfiksuotas aktyvum o proveržis dešiniojoje sm ilkinių skiltyje virš ausies

elek­ abiem

Euristinė paieška

Norėdami didelėje maisto prekių parduotuvėje surasti guavos sulčių, galite apžiūrėti kiekvieną skyrių (algoritmas) arba ieškoti gėrimų ir ekologiškų produktų skyriuose (euristi­ ka). Euristinis metodas dažniausiai būna greitesnis, tačiau algoritminė paieška garantuoja, kad reikiamą produktą jūs tikrai rasite.

493

494

10 SKYRIUS

pav.).

(10.3

M ygtuko

paspaudim ą

nuo

sm egenų

suaktyvėjim o,

aiškiai

atitinkan­

čio pasąm oninio apdorojim o virsm ą sąm oninga įžvalga, skyrė 0,3 sekundės. Įžvalgą lydi pasitenkinim o jausm as. Išsprendę keblią problem ą arba konfliktą, jaučiam ės laim ingi. Sąm ojum i džiaugiam ės taip

pat dėl to, kad gebam e įžvelg­

ti.

suvokim ą

Greitą

netikėtos

pabaigos

ar

dviprasm ybių

atskleidžia

du

juokin­

giausi sąm ojai (2 m ln. balsavusiųjų juos išrinko iš 40 000 pateiktųjų) interneto hum oro

tyrim e,

parem tam e

Richardo

W isem ano

(2002)

ir

Britų

m okslo

pažan­

gos asocijacijos (British Association for the Advancement of Science). Štai ant­ rosios vietos laim ėtojas: 10.3 PAVEIKSLAS.

Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas vyksta stovyklauti. Jie pasistato palapinę

Įžvalgos momentas („Aha!“)

po žvaigždėtu dangumi ir atsigula miegoti. Vidury nakties Holmsas pažadina

Aktyvumo proveržis dešiniojoje smilkinių skiltyje lydi įžvalgos nulemtą sprendimą žodžių užduotyje.

Vatsoną.

Holmsas: „Vatsonai, pažiūrėk į žvaigždes ir pasakyk man savo išvadas." Vatsonas: „Matau milijonus žvaigždžių, ir net jei tik keletas iš jų turi planetas, tikėtina, kad egzistuoja planetos, panašios į Žemę, o jei egzistuoja tokios planetos, taip pat tikėtinas gyvybės egzistavimas. Ką tai jums sako, Holmsai?"

Holmsas: „Vatsonai, kvaily tu, kažkas pavogė mūsų palapinę!" O dabar pasveikinkim e nugalėtoją: Du medžiotojai keliauja mišku, ir staiga vienas iš jų krenta ant žemės. Jis nebekvėpuoja, akys stovi stulpu. Jo draugas griebia mobilųjį telefoną, skambina pagalbos numeriu ir rėkia operatoriui: „Mano draugas negyvas! Ką man daryti?" Operatorius jam atsako ramiu balsu: „Nurimkite. Aš jums padėsiu. Visų pirma įsitikinkite, kad jis tikrai nebegyvas." Tyla. Šūvis. Ragelyje vėl pasigirsta medžio­ tojo balsas: „Gerai, kas toliau?"

Kas kliudo spręsti problemas 4

TIKSLAS. Palyginkite

patvirtinimo

šališkumą

ir fiksaciją

bei paaiškinkite, kokią

jie

gali turėti

įtaką efektyviam problemų sprendimui.

Du

pažintinės

veiklos

ypatum ai

patvirtinimo

-

šališkumas

ir

fiksacija

-

dažnai

m us klaidingai nukreipia.

Patvirtinimo šališkumas

Patvirtinimo šališkumas. Spręsti problem as labai trukdo noras ieškoti tokios in­

(confirmation bias) -

form acijos,

kuri

polinkis ieškoti tokios

šališkum u.

Peteris

informacijos, kuri patvirtintų

britų

išankstinę nuomonę.

pagal kokią taisyklę sudaryta ši skaičių seka. (Taisyklės būta paprastos: bet ko­ kie

universitetų trys

patvirtintų

m ūsų

W asonas studentam s

didėjantys

skaičiai.)

m intis;

(1960) trijų

skaičių

Prieš

šis

reiškinys

padem onstravo seką

pateikdam i

šią

(2-4-6) savo

vadinam as tendenciją, ir

patvirtinim o pateikdam as

prašydam as

atsakym us,

atspėti,

studentai

patys

sudarinėjo trijų skaičių sekas, o W asonas kaskart pasakydavo jiem s, ar tos se­ kos atitinka jo taisyklę. Kai studentam s atrodydavo, kad jie tikrai perprato tai­ syklę,

jie

ją

pasakydavo.

Koks

buvo

rezultatas?

Retai

teisingas,

nekeliąs sprendėjui abejonių: daugelis W asono studentų buvo įtikėję klaidinga

bet

visuom et

MĄSTYMAS IR KALBA

495

taisykle. Dažniausiai jie iškeldavo klaidingą idėją („m atyt, skaičiuojam a kas du“)

„Žmogaus mąstymą labiausiai

ir paskui ieškodavo

jaudina tai, kas ateina Į galvą

tik

ją patvirtinančių

įrodym ų

(tikrindam i tokias skaičių

se­

kas kaip 6-8-10, 100-102-104 ir kt.). Tokie

eksperim entai

patvirtintų 1987;

m ūsų

Skov

ir

staiga, ir kas tuoj pat užpildo

atskleidžia,

m intis, negu Sherm an,

kad

m es

tokių, kurie

1986).

Antai

labiau

galėtų

labiau

trokštam e

jas

įrodym ų,

kurie

paneigti (Klaym an

tikėtina,

kad

verslo

ir Ha,

vadybininkai

ir įkaitina vaizduotę. Tada nepastebimai imama įsivaizduoti ir tikėtis, kad viskas yra panašu

daugiau dom ėsis sėkm ingu darbu tų žm onių, kuriuos jie priėm ė, o ne tų, kurių

į tuos keletą dalykų, kurie

nepriėm ė

užvaldė sąmonę."

dirbti,

nes

tai

padeda

jiem s

patvirtinti

savo

įsivaizduojam ą

gebėjim ą

pasirinkti gerus darbuotojus. „Paprasti žm onės... - sakė W asonas (1981), - vengia faktų, tam pa

nenuoseklūs

arba

visais būdais ginasi nuo

naujos problem ai svar­

Francis Bacon, Novum Organum, 1620

bios inform acijos grėsm ės." Kartais

tokio

elgesio

teigdam os,

kad

Saddam as

Paaiškėjus,

kad

ši

sija

(Senate

priėm im o

būna

Husseinas

prielaida

Select

proceso

rezultatai

neteisinga,

Com m itee trūkum as

on

reikšm ingi.

turi

JAV

Inteligence,

buvo

JAV

grėsm ingų

paskelbė

m asinio

Senato

išrinktoji

2004)

nustatė,

patvirtinim o

Irakui, ginklų.

žvalgybos jog

šališkum as.

karą

naikinim o šio

kom i­

sprendim o

Vyriausybės

analiti­

kai „buvo linkę priim ti inform aciją, kuri patvirtino [jų prielaidas]... o ne infor­ m aciją, kuri [jas] neigė". Šaltiniai, kurie neigė tokių ginklų buvim ą, laikyti „m e­ lagingais šantys

arba

apie

visai

nesuprantančiais

tebevykdom us

Irako

m asinio

problem ų,

naikinim o

tuo

ginklų

tarpu

šaltiniai,

bandym us,

buvo

prane­ laikom i

teikiančiais vertingą inform aciją".

Fiksacija,

Pam ėginkite

išspręsti

keletą

iš

klasikinių

eksperim entų

paim tų

gal­

vosūkių: •

Sudėliokite šešis degtukus, parodytus 10.4

taip, kad išeitų keturi lygia­

p a v .,

kraščiai trikam piai. •

Kaip,

naudojant

įtaisyti žvakę

degtukų

skelbim ų

dėžutę,

lentoje?

sm eigtukus

(Toliau

ir

žvakę,

skaitykite

tik

parodytus

pam ėginę

10.5

p a v .,

išspręsti vi­

sus šiuos uždavinius.) Fiksacija - negebėjim as pažvelgti į problem ą kitu žvilgsniu - yra rim ta kliūtis sprendžiant

problem as.

Kai

neteisingai

įsivaizduojam e

problem ą,

sunku

pakeisti

sprendim ą. Jei, m ėgindam i išspręsti užduotį su degtukais, visą laiką atlikote ban­ dym us

dviejų

puslapyje, 1 0 .6

m atavim ų

p a v .,

erdvėje,

tai

trim atis

sprendim as,

parodytas

Fiksacija (fixation) negebėjimas pamatyti problemos iš naujo; tai trukdo ją išspręsti.

kitam e

neateis į galvą.

10.4 PAVEIKSLAS. Užduotis su degtukais

Kaip sudėlioti šešis degtukus, kad išeitų keturi lygiakraščiai trikampiai? (Iš M. Scheerer, „Problem solving". Copyright © 1963 by Scientific American, Inc All Rights Reserved.)

10.5 PAVEIKSLAS. Žvakės pritvirtinimo užduotis Kaip, naudodami šiuos daiktus, pritvirtintumėte žvakę prie skelbimų lentos? (Iš Duncker, 1945.)

496

10 SKYRIUS

Du

Psichikos nuostata

fiksacijos

pavyzdžiai

nuostata

psichikos

yra

suvokimo

polinkis nagrinėti problemą tam

mūsų

mąstyseną.

tikru būdu, ypač jei tas būdas

turint

galvoje

anksčiau yra buvęs sėkmingas.

tinka ir naujoms problemoms spręsti. Panagrinėkime: Kokios

apibrėžia

nuostata

(mental set) -

Psichikos

ankstesnę

turi

būti

mūsų

suvokimą,

nuostata

remiasi

patirtį.

Iš

paskutinės

tiesų

mūsų

šioje

fiksavim as.

psichikos

nuostata

polinkiu

sėkmingi

raidės

funkcijų

ir

taip

žvelgti

sprendimai

sekoje:

Kaip

apibrėžia

į

problemą

praeityje

dažnai

V-D-T-K-?-?-?

Daugu­

Funkcijų fiksavimas

mai žmonių sunku atspėti, kad likusios trys raidės yra P (penki), Š (šeši), S (sep­

(functional fixedness) -

tyni). Tačiau, įveikus šį uždavinį, kitą bus lengviau spręsti:

polinkis manyti, kad daiktai turi tik jiems įprastas funkcijas;

Kokios

turi

būti

paskutinės

raidės

šioje

sekoje:

S-V-K-B-?-?-?

(Jei

ir

su

šiuo uždaviniu sunku susidoroti, pagalvokite, koks dabar mėnuo.)

tai kliudo rasti sprendimą.

Visgi kartais psichikos nuostata, paremta patirtimi, užkerta kelią naujų spren­ dimų ta

priėmimui

ankstesne

nagrinėjant

patirtimi

naują

atliekant

problemą.

triukus

su

M ūsų

psichikos

degtukais,

apriboja

nuostata,

parem­

sprendimo

priėmi­

mo galimybes dviejų matavimų erdvėje. Kitas fiksacijos tipas - polinkis galvoti tik apie mums žinomas objektų funk­ cijas, mai

neįsivaizduojant vadinamas

damas jūs

funkcijų

atsuktuvo,

tapote

alternatyvių

nors

funkcijų

panaudojimo Žmogus

fiksavim u. galėtų

įsukti

varžtą

fiksavimo

auka,

kai

užduotį. Jei manote, kad

degtukų

būdų gali

nepatogiai,

išversti

dešimties

mėginote

dėžutės

-

visus

centų

išspręsti

paskirtis tėra

bet

tinka­

namus,

ieško­

moneta. žvakės

viena

Galbūt

ir

pritvirtinimo

- degtukams lai­

kyti - galėjote nepastebėti, jog ją galima panaudoti ir kaip padėklą žvakei, kaip 10.6 PAVEIKSLAS.

parodyta

Uždavinio su degtukais

svarbus

kūrybingumo

sprendimas

žmones

(galime

Kad išspręstume užduotį su degtukais, reikia įveikti fiksaciją, tai yra jūsų tik dvimačių sprendimų bandymus. (Iš M. Scheerer, „Problem solving". Copyright © 1963 by Scientific American, Inc. All Rights Reserved.)

pav. Naujas mums žinomų

10.7

aspektas.

pam iršti,

Kaip

kad

daiktų

stereotipai

ugniagesiai

yra

suvokimas formuoja

ir

ir

jų

mūsų

pirmosios

siejimas

suvokimą

pagalbos

yra apie

specialis­

tai, be to, gali būti geri virėjai), taip fiksacija formuoja mūsų objektų suvoki­ mą. Ir stereotipai, ir fiksacija riboja mūsų mąstymą.

Sprendimų priėmimas ir nuomonių susidarymas Ar verta šiandien imti skėtį? Ar galiu šiuo žmogumi pasikliauti? Ar mesti ka­ muolį

pačiam,

ar

šimtus

panašių

kasdienių

perduoti

miesi

juos

sistemingai

žaidėjui,

klausimų, apmąstyti.

esančiam gaištame

Paprasčiausiai

klausęs

žmones,

priimančius

lemiamus

srityse,

socialinis

psichologas

Irvingas

jie

„dažnai

netaiko

reflektyvaus

arčiau

laiką

ir

(apmąstomo)

Retai,

valdymo,

(1986)

problemų

priėjo

spręsdami

jėgas,

vadovaujamės

sprendimus Janisas

krepšio? eikvojame

intuicija. verslo,

prie

sprendimo

stengda­ Ap­

švietime

išvados,

kad

metodo. Kaip­

gi jie prieina prie išvados? Jei paklaustumėte jų pačių, tikriausiai jums paaiškintų, kad... dažniausiai nusprendžia vadovaudam iesi savo patirtim i.“

10.7 PAVEIKSLAS.

Euristikų taikymas ir jų netinkamas vartojimas

Žvakės pritvirtinimo užduoties 5 TIKSLAS. Palyginkite tipiškumo ir pasiekiamumo euristikas bei paaiškinkite, kaip dėl jų galime sprendimas

Galvojant, kaip įtaisyti žvakę, reikia suprasti, kad dėžutė tinka ne tik degtu­ kams laikyti. (Iš Duncker, 1945.)

pervertinti svarbią informaciją ar nepakankamai ją įvertinti.

Sutrumpinti dažnai

ir

padeda

supaprastinti padaryti

psichikos

protingus

veiksmai,

patirtimi

grįstus

kurie

vadinami

sprendimus.

Kai

euristikomis, reikia

rea­

MĄSTYMAS IR KALBA

guoti

greitai,

analizavim as

gali

reikšti

delsim ą.

Kadangi

inform acija

yra

apdo­

497

Tipiškumo euristika

rojam a autom atiškai, intuityvūs sprendim ai yra žaibiški. Tačiau kartais jų veiks­

(representativeness heuristic) -

m ingum as

kokių nors dalykų tikimybės

-

greitai,

bet

klaidingai

-

brangiai

kainuoja.

Kad

suprastum e,

kaip

euristikos lem ia m ūsų intuityvius sprendim us, ir tai, kaip kartais jos gali net iš­

nustatymas atsižvelgiant į tai,

m intingiausius

kaip jie atitinka tam tikrą

chologijos

žm ones

atstovų

nuvesti

Am oso

klystkeliais,

Tversky

ir

panagrinėkim e

Danielio

dvi

kognityvinės

Kahnem ano

(1974)

psi­

išaiškintas

euristikas: tipiškumą ir pasiekiamumą.

prototipą arba sutampa su juo; kita svarbi informacija gali būti ignoruojama.

Tipiškumo euristika, Kai apie

reiškinio

arba

daikto

tikim ybę

sprendžiam a

pagal

tai, kaip jis atitinka tam tikrą prototipą, taikom a tipiškum o euristika. Kad bū­ tų aiškiau, panagrinėkim e: Kas nors jums papasakoja apie žmogų, kuris yra neaukštas, lieknas ir mėgsta poeziją, o paskui prašo spėti, ar daugiau tikėtina, kad šis žmogus yra klasikinės literatūros profesorius JAV tarpuniversitetinės sporto lygos universitete, ar sunkvežimio vairuotojas (Iš Nisbett ir Ross, 1980). Kuris atsakymas tinkamesnis?

Jei

jūs

atrodo,

esate kad

toks, tai

kaip

daugum a

tipiškesnis

žm onių,

universiteto

atsakytum ėte,

m okslininkų

kad

negu

„profesorius",

sunkvežim io

nes

vairuo­

tojų aprašym as. Tipiškum o euristika padėjo skubiai nuspręsti. Bet šis būdas taip pat

paskatino

nepaisyti

kitos

svarbios

inform acijos.

Kai

aš

padedu

žm onėm s

svarstyti šį klausim ą, pokalbis paprastai vyksta m aždaug taip:

Amosas Tversky, 1937-1996 „Kurdami šias problemas, mes nesiekėme apmulkinti žmonių. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino." Amosas Tversky (1985)

K lausim as: Pirmiausia pagalvokime, kiek yra profesorių kuriems tiktų šis

apibūdinimas. Kiek, manytumėte, yra tarpuniversitetinės sporto lygos universitetų? A tsakym as: Manyčiau, apie 10. K lausim as: Kiek, jūsų manymu, kiekviename iš jų yra klasikinės literatūros

profesorių? A tsakym as: Galbūt po keturis. K lausim as: Gerai, yra keturiasdešimt klasikinės literatūros profesorių. Kokia

dalis jų yra neaukšti ir liekni? A tsakym as: Sakykime, pusė. K lausim as: O kiek iš tų dvidešimties mėgsta poeziją? A tsakym as: Sakyčiau, pusė - dešimt profesorių. K lausim as: Gerai, o dabar pagalvokime, kiek yra sunkvežimio vairuotojų,

kuriems

tiktų

šis

apibūdinimas.

Taigi,

kiek

yra

sunkvežimio

vairuo­

tojų? A tsakym as: Galbūt 400 000. K lausim as: Kiek iš jų yra neaukštų ir lieknų? A tsakym as: Nedaug - gal vienas iš aštuonių.

Danielis Kahnemanas

K lausim as: Iš šių 50 000, koks procentas mėgsta poeziją?

„Intuityvus mąstymas dažniausiai [yra] puikus... Tačiau retkarčiais šis mąstymo būdas pridaro rūpesčių." Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas (2005)

A tsakym as: Sunkvežimio vairuotojų, mėgstančių poeziją? Galbūt vienas iš šimto

- o, aš jau suprantu, kur visa tai krypsta - vadinasi, 500 neaukštų, lieknų, mėgstančių poeziją sunkvežimio vairuotojų. K om entaras: Taigi, nors mano apibūdinto žmogaus bruožai tipiškesni klasikinės

literatūros profesoriui, negu sunkvežimio vairuotojui, vis dėlto (net

498

10

S K Y R IU S

pripažįstant

jūsų

stereotipą)

tikimybė,

kad

šis

žmogus

yra

sunkveži­

mio vairuotojas, yra 50 kartų didesnė.

Tipiškum o euristika daro įtaką daugeliui m ūsų kasdienių sprendim ų. Spręsda­ m i apie kurio nors dalyko tikim ybę, intuityviai gretinam e jį su turim a tos kate­ gorijos psichine pateiktim i, pavyzdžiui, su tuo, kokie esti sunkvežim ių vairuo­ tojai. Jei tik tai sutam pa, paprastai į kitokius - statistikos arba logikos - argu­ m entus nekreipiam a dėm esio. Pasiekiamumo euristika

Pasiekiamumo euristika.

(availability heuristic) -

dim us

įvykių tikimybės įvertinimas,

kokiu nors dalyku susiję pavieniai pavyzdžiai lengvai prisim enam i - jei jie greitai

grindžiam e į

galvą,

Pasiekiamumo

atm intyje

-

yra

kai

savo

spren­

inform acija.

kartos

kad tai ryšku), darome prielaidą

labiau tikėtinas - bet ne visada. Kad tuo įsitikintum ėte, pam ėginkite atspėti, ar

kad tokie dalykai tikėtini.

dažniau raidė k būna anglų kalbos žodžių pirm oji, ar trečioji raidė?

požiūriu

lengviau

su

prisimename (galbūt dėl to,

Pažintiniu

įprasta. Kuo

Jei

atmintyje; jei ką nors lengvai

1992).

tai

tuom et,

pasiekiam a

ateina

Cam pbell,

kad

lengvai

įsim ena kokį nors atvejį („neištesėtas pažadas"), tuo labiau tikisi, kad tai pasi­ ir

prielaidą,

ir

remiantis jų pasiekiamumu

(M acLeod

darom e

veikia

euristika

saugom a

įm anom as

žm onės

įvykis

yra

Kadangi žodžiai, kurių pirm oji raidė k greičiau ateina į galvą negu tie, ku­ rių k yra trečioji raidė, daugum a žm onių m ano, kad daugiau žodžių, kurių k pirm oji raidė, o ne trečioji. Iš tikrųjų tikim ybė, kad dažniau k pasitaiko kaip trečioji raidė, yra daug didesnė. Kodėl pasiekiam um o euristika nuveda klystkeliais? Bet kas, kas padeda at­ kurti inform aciją, gali pagerinti jos suvokiam ą pasiekiam um ą. Daugybė veiks­ nių leidžia inform acijai „įšokti į atm intį". Pavyzdžiui, - ar seniai apie tai išgir­ dom e, ar inform acija ryški, konkreti. Taigi įvykio pasiekiam um as m ūsų atm in­ tyje nerodo jo pasiekiam um o tikrovėje. Sprendim ų klaidos, padarytos naudojant pasiekiam um o euristiką, kai kada padaro žalos. Daugybė svarbių sprendim ų yra susiję su rizikos įvertinim u (žr. „Pam ąstykim e

kritiškai.

Baim ės

veiksnys").

Sprendim as,

ar

priim tiniau

energi­

ją gam inti naudojant branduolinį kurą, ar deginant anglis, iš dalies priklauso ir „Sutrumpintas informacijos

nuo to, kaip vertinam e jų keliam ą riziką sveikatai, orui ir klim atui. M ūsų pa­

apdorojimas - vadinamosios

stangas

užkirsti

kelią

įvairiom s

m irštam om s

ligom s

lem ia

tai,

kaip

vertinam e

euristikos, kurios paprastai esti ir

jų atsiradim o tikim ybę. Pasirinkim as pirkti arba nepirkti loterijos bilieto priklauso

veiksmingos, ir padeda sutaupyti

nuo to, ar nujaučiam e turį galim ybę laim ėti. Lošim o nam ai vilioja rizikuoti, pra­

nepaprastai daug laiko kas­

nešdam i

dienėse situacijose - ima veikti

tuo tarpu dideli praradim ai lieka begarsiai ir nepastebim i. Tokiu būdu m anipu­

net ir

apie

m ažus

laim ėjim us

įsim intinu

garsu

ir

ryškiom is

šviesom is,

prieš mus prekyboje... Polinkis

liuojam a intuityviom is viltim is ir baim ėm is tų, kurie nieko nenutuokia apie sta­

priimant sprendimus nuvertinti

tistiką.

ankstesnes tikimybes arba išvis

Pasiekiam um o euristika veikia ir m ūsų socialinius vertinim us, kaip įrodė Ruth

jų nepaisyti neabejotinai yra

Ham ill ir jos bendradarbiai (1980). Jie pateikė vienintelį ryškų pavyzdį apie ne­

viena iš svarbiausių intuityvių

tinkam ai

sprendimų problemų."

nepaklusnius

David Dreman, Contrarian Investment Strategy: The Psychology of Stock Market Success, 1979

vejis

yra

teikiam ą išim tis:

arba trum piau vienį

atvejį

socialinę

vaikus,

gavo

daugum a

(Duncan ir

param ą: ilgalaikę

m oteris,

turėjusi

nuo

socialinę

param ą.

Pagal

am erikiečių

socialinę

param ą

ir kiti, 1988). Pastebėta, kad

tikruosius

statistikos

duom enis,

skirtingų

gauna

kartu

įsim inęs

statistiką

kelis

toks

ketverius atvejis

at­

m etus

pateikus ryškų

pavienis

didesnę įtaką žm onių nuom onei apie gaunančiuosius socialinę param ą.

vyrų

pa­

turėjo

MĄSTYMAS IR KALBA

499

P A M Ą S T Y K IM E K R IT IŠ K A I:

Baimės veiksnys - ar bijome teisingų dalykų? „Dauguma žmonių mąsto emociškai, o ne kiekybiškai", - sakė

Kodėl bijome klaidingų dalykų? Kodėl terorizmo bijome la­

Oliveris Wendeliis Holmesas. Dauguma žmonių po Rugsėjo 11-

biau negu eismo įvykių, kuriuose per savaitę JAV žūva tiek žmo­

osios teroro išpuolių skraidyti bijo labiau, negu važiuoti mašina.

nių,

kiek

nuo

terorizmo

1990-aisiais

metais

visame

pasaulyje

Vis dėlto Nacionalinės saugumo tarybos (National Safety Coun­

(2527 žmonės, Johnson, 2001)? 2001-aisiais dėl terorizmo (tai

cil,

pagal

gąsdina daugelį), skaičiuojant ir Rugsėjo 11-osios aukas, žuvo

nukeliautą atstumą amerikiečiams buvo 39,5 karto didesnė ti­

mažiau žmonių, negu apsinuodiję maistu (o tai gąsdina nedau­

2005)

duomenimis,

2000-2002

metais,

skaičiuojant

kimybė žūti autoavarijoje, negu skrydžio metu. 2001-aisiais sa­

gelį). Kodėl rūkaliai (kurių įprotis vidutiniškai sutrumpina jų gy­

vo

venimą penkeriais metais) bijo skraidyti (nors tai vidutiniškai su­

straipsnyje

apskaičiavau, kad, jeigu

(dėl Rugsėjo

11-osios

įvykių) skraidytume 20 proc. mažiau ir automobiliu nuvažiuotu­

trumpina gyvenimą viena diena)?

me pusę nenuskristo kelio, per metus nuo Rugsėjo 11-osios eis­

Psichologijos

mokslas

išskiria

keturis

veiksnius,

darančius

mo įvykiuose žūtų 800 daugiau žmonių (Myers, 2001). Vėliau

įtaką mūsų rizikos pojūčiui. Pirmiausia bijome to, ko protėvių

vokiečių psichologas Gerdas Gigerenzeris (2004) patvirtino šiuos

istorija parengė mus bijoti. Žmogaus emocijos buvo patikrintos

skaičiavimus, naudodamasis eismo įvykių statistika (ir kodėl aš

dar akmens amžiuje. Praėjusių dienų rizika parengė mus bijoti

to nesugalvojau?). Jis atrado, kad per paskutinius tris 2001-ųjų

gyvačių, driežų ir vorų (nors dabar brandžiose šalyse jie visi kartu

mėnesius buvo žymiai daugiau eismo įvykių, negu vidutiniškai

nenužudo beveik nė vieno žmogaus), o taip pat - įkalinimo ir

per šiuos mėnesius per pastaruosius penkerius metus (10.8

aukščio, taigi ir skraidymo.

pav.).

Dar ilgai po Rugsėjo 11-osios nebegyvi teroristai žudė ameri­ kiečius.

Oro

susisiekimui

palaipsniui

atsigaunant,

2001,2002

Antra, bijome to, ko negalime kontroliuoti. Vairavimą kont­

ir

roliuojame, o skrydžių - ne. Trečia, bijome to, kas skubu. Skry­

2003 m. JAV skrido beveik 2 mlrd. keleivių, ir tik 34 žuvo, bet nė

džių baimė dažniausiai nukreipta į kilimo ir tūpimo momentus,

vieno žuvusio nebuvo skrendant pagrindinių oro linijų didžiaisiais

tuo metu vairavimo rizika yra tolydžiai išsisklaidžiusi į pavojin­

lėktuvais (Miller, 2005). Tuo metu eismo nelaimėse žuvo 128 000

gas akimirkas. Paaugliai dažnai būna abejingi rūkymo žalai, nes

amerikiečių.

jie labiau gyvena dabartimi, o ne tolima ateitimi.

2001 m. spalis-rugsėjis: 353 mirties atvejais daugiau

3600 3500 10.8 PAVEIKSLAS.

3400

Vis dar žudomi amerikiečiai

3300

Rugsėjo 11-osios vaizdai mintyse įsirėžė ryškiau, negu milijonai sėkmingų skrydžių JAV per 2002uosius ir vėlesnius metus. Tokie dramatiški įvykiai, būdami lengvai pasiekiami atmintyje, iškreipia rizikos suvokimą. Per tris mėnesius po Rugsėjo 11-osios įvykių šis iškreiptas suvokimas paskatino daugiau žmonių keliauti (ir žūti) automobiliais. (Iš Gigerenzer, 2004.)

3200

Mirčių autoįvykiuose skaičius 2001 m.

3100 3000 2900 2800 2700 2600 2500 2400 2300 2200

Vidutinis mirčių autoįvykiuose skaičius 1996-2000 m.

500

10 SKYRIUS

atmintyje.

kaip pastebėjo Billas Gatesas, kasmet pusė milijono vaikų - o

Siaubingi lėktuvo United Flight 175 įsirėžimo į Pasaulio preky­

Ketvirta,

tai lygu keturiems sudužusiems vaikų pilniems Boeing 747 kas­

bos

dien - miršta tyliai vienas po kito nuo rotavirusinės infekcijos, ir

centrą

bijome

to,

vaizdai

kas

formuoja

labiausiai

pasiekiama

neišdildomus

prisiminimus.

Stip­

rūs, įsirėžę prisiminimai yra tarsi matas, kuriuo intuityviai ma­

mes nieko apie tai negirdime (Glass, 2004).

tuojame riziką. Tūkstančiai saugių kelionių automobiliais (išgy­

Privalome „išmokti apginti save ir savo šeimą nuo būsimų

venusiems, kurie dabar šitai skaito) užgesino vairavimo baimę.

teroro

išpuolių", perspėja

JAV

tėvynės saugumo

departamen­

Ryškūs įvykiai taip pat iškraipo rizikos suvokimą ir galimus

tas (U.S. Department of Homeland Security) ir tokie pranešimai

rezultatus. Suprantame Andrew „Jacką“ VVhitakerį, kuris laimė­

periodiškai pasirodo daugybėje vietos laikraščių. Reklama siūlo

jo 315 mln. dolerių 2002-ųjų „PowerbaH“ loterijoje. Nesupranta­

maisto atsargas, radijo aparatus su baterijomis, kurių prireiks,

me 560 mln. pralaimėjusių žaidėjų, pripildžiusių jo aukso puo­

jei „jūsų mieste bus teroro išpuolis". 4 iš 10 amerikiečių bent

dą.

266

šiek tiek nerimauja, „kad jis pats ar šeimos narys gali tapti tero­

keleivių ir įgulų narių žūtimi. Nesuprantame milžiniško skaičiaus

Suprantame

rizmo auka“, todėl pranešimas „Bijokite!" - bijokite ne vien iš­

laimingų skrydžių -16 milijonų sėkmingų pakilimų ir nutūpimų

puolių kažkur prieš kažką, bet prieš vieną iš jūsų ir prieš jūsų

1990-aisiais

aplinką - buvo išgirstas (Carroll, 2005).

dėmesį,

Rugsėjo

(Tolchin,

galimybes

11-osios

įvykius,

1994). Dramatiškos sunkiai

suvokiame.

pasibaigusius

atomazgos Rezultatas:

prikausto pervertina­

Verta prisiminti: visiškai normalu bijoti galimo smurto tų, ku­

me loterijos laimėjimų tikimybę, skrydžių riziką ir nepakanka­

rie mūsų nekenčia. Kai teroristai vėl smogs, mes visi pasibaisė­

mai įvertiname vairavimo pavojų.

sime. Bet protingieji norės dar ir pasitikrinti savo baimes, rem­

Per daug bijome to, kas žudo žmones dramatiškai, būriais

damiesi faktais ir atmesti tas, kurios, siekdamos savų tikslų, ska­

ir dabar, ir per mažai bijome to, kas reikalauja gyvybių nedra-

tina baimės kultūrą. Taip elgdamiesi galime pašalinti labiausiai

matiškai, pavieniui ir tolimoje ateityje. Jei vienas Boeing 747

paplitusį teroristų ginklą: perdėtą baimę.

būtų numuštas raketos, siaubas persmelktų mūsų mintis. Bet,

Perdėta savikliova Prognozuokite savo elgesį:

6 TIKSLAS. Apibūdinkite perdėtos savikliovos trūkumus bei pranašumus priimant sprendimus

kada baigsite skaityti šį skyrių?

Intuityvių euristikų taikym as sprendžiant, noras patvirtinti turim us įsitikinim us Perdėta savikliova

ir m ūsų gebėjim as pateisinti klaidas susijungia ir sukuria perdėtą

(overconfidence) -

polinkį pervertinti savo žinojim o ir vertinim ų tikslum ą. Atlikdam i įvairias užduo-

polinkis būti labiau įsitikinusiam

tis žm onės pervertina savo buvusį, esam ą ar būsim ą vaidm enį (M etcalfe, 1998).

negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Klasikinėje

perdėtos

prašė

žm onių

atsakyti

turėjo

apim ti

gana

savikliovos į

plačią

studijoje

klausim us skalę,

apie

kurioje

Kahnem anas

m ažai

ir

žinom us

tikrai

būtų

Tversky

faktus.

tikrasis

savikliovą -

Šie

(1979)

atsakym ai

atsakym as.

džiui, „esu 98 proc. įsitikinęs, kad Naujojoje Zelandijoje gyvena daugiau kaip, bet m ažiau kaip kuriais

atveju

teisingas atsakym as - 4,1 savim i,

buvo jie

98

dažnai

proc.

įsitikinę,

teisingas

m ln. gyventojų

klydo.

Perspėjus

2006

žm ones

atsakym as

(šiuo

m .). Nors žm onės labai apie

perdėtą

Atsakydam i į tokius klausim us, kaip: „Ar absentas yra likeris ar brangak m enis?“ (absentas yra saldym edžio arom ato likeris), žm onės taip pat yra daž-

Lipdukas ant mašinos

,

nepateko

ji beveik nesum ažėja.

„Netikėk viskuo, ką galvoji."

Pavyz-

gyventojų". M aždaug į trečdalį žm onių atsa-

kym ų,

pasitikėjo

jie

pa-

niau įsitikinę negu teisūs. Kai būna teisingi tik 60 proc. žm onių atsakym ai, paprastai 75 proc. respondentų jaučiasi dėl jų tikri. Netgi tada, kai žm onės jau­

savikliovą,

MĄSTYMAS IR KALBA

čiasi esą teisus 100 proc., m aždaug 15 proc. atsakym ų būna klaidingi (Fischhoff

Tikim ybė laim ėti loterijoje

ir kiti, 1977).

didžiausią laim ėjim ą yra

Perdėta

savikliova

gom is.

Hitleris

sonas-

pradėdam as

į

Iraką

ga

ir

su

tariam ų

sritim s:

priim ant sprendim ą

pasitikėjo

karą

sunaikinti kitom s

turi įtakos

pernelyg

savim i,

Šiaurės m asinio

biržos

Vietnam u, naikinim o

m akleriai

ir

ir kitom is

užpuldam as

Rusiją,

George ginklų.

W.

sąly­

m aždaug vienas iš dešim ties

John-

m ilijonų. Ši tikim ybė ne ką

Bushas

Perdėta

konsultantai

gyvenim o Lyndonas -

įžygiavęs

savikliova

pardavinėja

būdin­

savo

paslau­

didesnė kaip būti nutrenktam žaibo. Vidutiniam Britanijos piliečiui, dalyvaujančiam

gas, būdam i tikri, kad jie gali nupirkti akcijų m ažesne kaina negu rinkos vidur­

nacionalinės loterijos lošim e,

kis, nepaisydam i daugybės prieštaraujančių faktų (M alkiel, 2004). Akcijų X

tikim ybė num irti žiūrint per

kim o

kainą,

reguliuoja

rekom enduojam ą

kažkas,

nutaręs,

m aklerio,

kad

laikas

nutarusio,

jas

jog

parduoti.

laikas

pirkti,

Nepaisant

jų

pir­

paprastai

įsitikinim o,

ir

pirkėjas, ir pardavėjas negali būti abu teisūs. Rogeris dėtai

pasitiki

Dažniausiai du,

kad

dentai me

Buehleris savo

jie

ir

(1994)

paskelbė, kad

greitai

atlikti

užduotis

baigti

projektus

Tačiau

toliau

anksčiau

pareikalaudavo net

perdėtai

televiziją 20 m inučių trukm ės lošim o transliaciją yra keletą kartų didesnė už galim ybę

kolegos

dažniausiai

num atę.

term inus,

jo

gebėjim u

tikisi

projektai

buvo

ir

501

ir

žinodam i,

išlaikyti

nustatyto

dvigubai kaip

pasikliaujam e

studentai dažnai per­

daugiau

dažnai

savo

egzam iną

laiko.

Tačiau laiko,

klaidingai

spėjim ais.

Be

laim ėti (C hance New s, 1999).

raštu.

akivaiz­

negu

stu­

apskaičiuoja­ to,

klaidingai

apskaičiuodam i darbų trukm ę, klystam e ir dėl laisvo laiko, kurį turėsim e, truk­ m ės (Zauberm an, 2005). Nuo m ėnesį,

negu

turim e

šiandienos tikim ės turėti daugiau

šiandien.

Taigi

sutinkam e

ką

nors

laisvo

padaryti

laiko

ateityje

per vien

tam , kad įsitikintum e, jog ateinantis m ėnuo toks pat užim tas, kaip ir praėjęs. nių,

Neteisingai

įvertinta

žm ogaus

priim ant

karinius,

ekonom inius

galim ybė arba

klysti

gali

politinius

turėti

siaubingų

sprendim us,

padari­

tačiau

tokius

pat padarinius gali sukelti ir savikliovos stoka. Perdėta savikliova yra vertinga. Žm onės, kurie klysta dėl to, kad per daug savim i pasitiki, gyvena džiaugsm in­

„Jei ką nors žinodam i m anote,

giau, jiem s lengviau tvirtai apsispręsti, jie atrodo patikim esni (Baum eister, 1989;

jog tai žinote, o nežinodam i

Taylor, 1989). Be to, greitas ir aiškus grįžtam asis ryšys apie jų sprendim ų tikslu­

pripažįstate, kad nežinote -

m ą (kaip tas, kurį gauna sinoptikai po kiekvienos dienos prognozių) šiem s žm o­

esate išm intingi." Konfucijus (551-479 pr. Kr.),

nėm s leidžia greitai išm okti tikroviškiau vertinti savo tikslum ą (Fischhoff, 1982).

Analects (,,Analektai“)

Išm intingas supratim as, kada žinom e ir kada nežinom e, ateina su patirtim i.

Sprendimų formulavimas 7 TIKSLAS. Parodykite, kaip, formuluojant klausimą, galima išgauti norimą atsakymą.

Kitas būdas žm ogaus protingum ui įvertinti - nustatyti, ar tas pats dalykas, pa­ teiktas dviem skirtingais, bet logikos požiūriu lygiaverčiais būdais, sukels tą patį atsaką.

Pavyzdžiui,

vienas

chirurgas

pasako

pacientui,

kad

per

kai

kurias

ope­

racijas 10 proc. pacientų m iršta. Kitas chirurgas praneša, kad 90 proc. operuo­ jam ųjų išgyvena. Jie pateikia tą pačią inform aciją. Tačiau poveikis ne toks pat.

Formuluotė

Ir

(framing) -

pacientam s,

ir

chirurgam s,

išgirdusiem s,

kad

10

proc.

m iršta,

rizika

atrodė

esanti didesnė (M arteau, 1989; M cNeil ir kiti, 1988; Rothm an ir Salovey, 1997).

problem os pateikim o būdas.

Klausim o pateikim o būdas vadinam as form uluote, o jos poveikis kartais būna neįtikėtinas.

Pirkėjai

palankiau

reaguoja,

kai

nurodom a,

kad

jautiena

proc. liesum o", o ne „25 proc. riebum o" (Levin ir Gaeth, 1988, Sanford ir kiti,

yra

„75

Problem os form ulavim as gali labai paveikti sprendim us ir vertinim us.

502

10

S K Y R IU S

2002). Devyni iš dešim ties koledžų studentų m ano, kad prezervatyvai veiksm ingai apsaugo nuo AIDS, jeigu jų „patikim um as yra 95 proc."; tačiau tik keturi iš dešim ties m ano taip pat, jei „pasitaiko 5 proc. nesėkm ių “ (Linville ir kiti, 1992). Be to, žm onės labiau nustem ba, jei nutinka „1 iš 20 galim ų" įvykių, ne­ gu analogiškai „10 iš 200 galim ų" (Denes-Raj ir kiti, 1995). Norėdam i perspė­ ti žm ones, pateikite riziką skaičiais, o ne procentais. Žm onės, išgirdę, kad che­ m inis poveikis gali nužudyti 10 žm onių iš kiekvienų 10 m ilijonų, daug labiau išsigąsta

(įsivaizduokite

10

m irusių

žm onių!),

negu

sužinoję,

kad

m irties

rizika

yra neįsivaizduojam ai m aža - 0,000001 proc. (Kraus ir kiti, 1992). Pasvarstykim e, Prekybininkai džiančios dolerių

kaip

pažym i

daug

form ulavim as „įprastas

sutaupyti.

parduotuvėje

X

100

atrodo

veikia

kainas", dolerių

ekonom ikos

kad

ir

„išpardavim o

kainuojantis

verslo

kainos"

paltas,

sprendim us atrodytų

nukainotas

geresnis pasirinkim as, negu

nuo

lei­ 150

toks pat paltas, visa

laiką kainuojantis 100 dolerių parduotuvėje Y (Urbany ir kiti, 1988). M ano stom atologė

neprašo

m okėti

daugiau,

jei

m okam e

vėliau,

nuolaidą atsiskaitant grynaisiais iš karto. Ji, kaip kėjų,

žino,

kad

kainų

skirtum ą

geriau

tačiau

ji

taiko

tūkstančiai kitų

apibūdinti

kaip

„nuolaidą

5

proc.

paslaugų

tei­

m okant

gry-

naisiais", negu kaip „priem oką atsiskaitant kreditine kortele". Stebėtina, jog

gerai

m ulavim o

kad

m ūsų

neapgalvojam e galią,

pavyzdžiui,

gali

sprendim us savo

tuo

taip

pasinaudoti,

form uluodam i

nesunku

vertinim ų

apklausos

ir

paveikti.

Tai

verčia

sprendim ų. Tie, kurie

norėdam i

klausim us

paveikti taip,

svarbius

kad

tam

m anyti,

supranta

for­

sprendim us

tikram

-

požiūriui

būtų pritarta arba jis būtų atm estas.

Įsitikinimų šališkumas „Dievas yra m eilė.

8 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip išankstinis šališkumas gali iškreipti mūsų logiką.

M eilė yra akla.

Pastebėjom e,

Ray Charlesas yra aklas.

kad

dabartinė

psichologija,

analizuodam a

m ąstym o

klausim us,

daž­

nai pabrėžia tai, kad esam e linkę į šališkum us, nes ieškom e duom enų, patvirti-

Ray Charlesas yra Dievas." Anonim inis grafiti

nančių lyg

m ūsų

nuom onę,

pasikliaujam e

taikom e

savim i,

veiksm ingas,

pasiduodam e

bet

klaidingas

form ulavim o

įtakai.

euristikas, Galbūt,

perne­ pasitelkę

form aliąją logiką, galim e išvengti šališkum o, kuris kyla dėl įsitikinim ų? Logika čia gali padėti, bet m um s vis dėlto lengviau sutikti su tom is išvado­ m is, kurios sutam pa su m ūsų nuom one. Panagrinėkim e tokį loginį argum entą: „Nuo jūsų įsitikinim o priklauso

Pirmoji prielaida: Kai kurie kom unistai m ėgsta žaisti golfą.

tai, kaip suvokiate visą kitą

Antroji prielaida: Visi m ėgstantys žaisti golfą yra m arksistai.

svarbią inform aciją Jei m anote,

Išvada: Kai kurie kom unistai yra m arksistai.

kad šalis yra priešiška, tikriausiai

Eksperim ento

dviprasm iškus jos veiksm us

m etu

beveik

visi

tiriam ieji

teisingai

suprato,

kad

išvada

išplaukia iš prielaidų (Oakhill ir kiti, 1989). Tačiau pasvarstykim e šį argum entą:

aiškinsite kaip įrodančius jos

Pirmoji prielaida: Kai kurie kom unistai m ėgsta žaisti golfą.

priešiškum ą." Politologas Robertas Jervisas (1 9 8 5 )

Antroji prielaida: Visi m ėgstantys žaisti golfą yra kapitalistai. Išvada: Kai kurie kom unistai yra kapitalistai.

logiškai

MĄSTYMAS IR KALBA

Daugeliui žm onių prireikė daugiau laiko, kad suprastų, jog išvada, padaryta re­ m iantis šiom is prielaidom is, yra lygiai taip pat pagrįsta. O šią išvadą įvertinki­ te patys (iš Hunt, 1982): Pirmoji prielaida: Demokratai skatina žodžio laisvę. Antroji prielaida: Diktatoriai nėra demokratai. Išvada: Diktatoriai neskatina žodžio laisvės.

Jei

ši

išvada

jum s

atrodo

logiška,

tuom et

esate

veikiam i

įsitikinim ų

šališku­

Įsitikinimų šališkumas

m o - polinkio dėl įsitikinim ų iškreipti logišką m ąstym ą (Oakhill ir kiti, 1990).

(belief bias) -

Pirm oji prielaida neatm eta galim ybės, kad netgi kai kurie diktatoriai gali pripa­

turim ų įsitikinim ų arba nuom onių

žinti žodžio laisvę. Panagrinėkite kitą teiginių grupę - tokios pat formos ir lo­

polinkis iškreipti logišką

gikos - ir pastebėsite, kad su šia išvada daug lengviau nesutikti:

m ąstym ą, kartais verčiantis

Pirmoji prielaida: Liepsnelė turi plunksnas.

nepagrįstas išvadas laikyti

Antroji prielaida: Vištos nėra liepsnelės.

pagrįstom is, o pagrįstas -

Išvada: Vištos neturi plunksnų.

nepagrįstom is.

Tai

įsitikinim ų

neatitinka

šališkum as:

m ūsų

lengviau

įsitikinim ų

(„vištos

suvokiam e

nelogiškum ą

plunksnų “ ), negu

neturi

tų

išvadų,

tų, kurios

kurios

su

m ūsų

įsitikinim ais sutam pa („diktatoriai nepripažįsta žodžio laisvės").

Įsitikinimų tvarumo reiškinys 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip galima įveikti įsitikinimų tvarumo reiškinį.

Dar

vienas

neracionalum o

šaltinis

yra

vadinam asis

įsitikinim ų

tvarum as,

t.

y.

Įsitikinimų tvarumas

m ūsų polinkis tvirtai laikytis savo įsitikinim ų susidūrus su priešingais įrodym ais.

(belief perseverance) -

Įsitikinim ų

tvarum as

laikym asis savo pradinio

Lordas

kolegom is

su

dažnai

įžiebia

(1979),

socialinį

tirdam i

konfliktą.

priešingų

Tai

įsitikinim ų

atskleidė

žm ones:

Charlesas

viena

grupė

palaikė m irties bausm ę, kita buvo prieš ją. Abi grupės susipažino su dviem taria­ m ai naujų tyrim ų rezultatais, kurių vieni patvirtino, o kiti prieštaravo nuom onei, esą

m irties

bausm ė

sulaikanti

nuo

nusikaltim o. Kiekvienai

grupei

didesnį

įspūdį

darė tas tyrim as, kuris rėm ė jos įsitikinim ą, o priešingus rezultatus pateikęs tyri­ m as kėlė abejonių. Taigi supažindinus dvi skirtingai m irties bausm ę vertinančias grupes

su

to

paties

dalyko

skirtingais

įrodym ais,

nesutarim as

tarp

grupių

su­

stiprėjo. Įsitikinim ų

tvarum ui pažaboti yra paprasta priem onė: pamąstyti apie priešingą

nuomonę. Lordas ir jo bendradarbiai (1984), kartodam i tyrim ą apie m irties baus­ m ę,

kai

kurių

Šis

prašym as

dalyvių

prašė

nesum ažino

pasistengti

šališko

„būti

duom enų

objektyvesniems

vertinim o.

Kitos

ir

grupės

nešališkiems “ . buvo

pra­

šom a apsvarstyti priešingą galim ybę - paklausti savęs: „Ar m ano vertinim as būtų toks

pat,

jei

to

paties

tyrim o

rezultatai

parem tų

kitą

pusę “ .

Pam ėginę

įsivaiz­

duoti priešingus dalykus ir apie juos pam ąstę žm onės nebe taip šališkai vertino jiem s pateiktus duom enis. Kuo labiau pradedam e vertinti, kodėl įsitikinim as gali būti teisingas, tuo tvir­ čiau jo laikom ės. Kai žm onės patys sau išsiaiškina, kodėl tiki, kad vaikas yra

supratim o net ir tada, kai paneigiam as jo pagrindas.

503

504

10 SKYRIUS

„negabus “ , arba

„Iš pradžių tik pam ėginau

„talentingas" arba

išdėstyti savąjį požiūrį... bet

biau stengsis išsaugoti taiką, arba kodėl verta įsigyti bendrovės Z akcijų, jie sten­ nepastebėti

jų

įsitikinim ą

kodėl kandidatas į prezidentus X arba Y la­

ilgainiui jis m ane taip užvaldė,

giasi

kad kitaip daugiau ir nebegaliu

tina. Tai reiškia, kad daug svaresnių įrodym ų reikia susiform avusiem s ir pagrįs­

griaunančių

įrodym ų.

Išankstinė

nuostata

įsitvir­

m ąstyti."

tiem s įsitikinim am s pakeisti, negu jiem s sukurti. Sigm und Freud Civilization and its Discontents,

Intuicijos pavojai ir galia

1930 („Civilizacija ir jos keliam as

10 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokia yra išmintingo žmogaus reakcija Į intuicija paremtą problemos nepasitenkinim as")

sprendimą.

Sužinojom e, problem as,

kaip

iracionalus

priim ti

m ąstym as

išm intingus

gali

sprendim us,

trukdyti

m ūsų

susidaryti

pastangom s

pagrįstą

nuom onę

spręsti ir

lo­

giškai m ąstyti. M aža to, ši intuicijos rizika atsiranda netgi tada, kai žm ogui ypač svarbus

aštrus

m ąstym as,

netgi

tada,

kai

prašom a

patikslinti

savo

atsakym us

netgi tada, kai žm ogus yra patyręs gydytojas (Shafir ir LeBoeuf, 2002). Dėl to norėtųsi padaryti išvadą, kad m ūsų galvos iš tiesų prikim štos niekų. Galiausiai, šie ir daugelis kitų atradim ų (žr. 10.1

lentelę

) verčia m anyti, kad „apie žm o­

“

gaus protingum ą galim a daryti liūdnas išvadas (Nisbett ir Borgida, 1975). Tiesa

dažnai

paaiškėja

papildančiom is

porom is.

Tai,

kad

nepatikrinta

intui­

cija yra pavojinga - tiesa. Bet kognityvinės krypties m okslininkai atskleidžia ir intuicijos galią. M ūsų pažinim as dažniausiai yra nepaprastai produktyvus ir efek­ tyvus. Jo staigios, intuityvios reakcijos leidžia m um s reaguoti greitai ir dažniau­ siai tinkam ai (žr. pavyzdžių tyrusios

m edicinos

iš visos knygos apibendrinim ą 10.1

seselės,

ugniagesiai,

m eno

kritikai,

lentelėje). Pa­

autom obilių

m echanikai,

ledo ritulininkai ir jūs pats bet kurioje srityje, kurioje esate patyręs, išm okstate akim irksniu susidaryti nuom onę apie situaciją. Gerdas

Gigerenzeris

(2004),

norėdam as

parodyti,

kaip

dažnai

kasdienė

eu­

ristika padaro m us gudrius (ir tik kartais kvailus), paklausė Am erikos ir Vokie­ tijos

studentų: „Kuris

San

Antonijas? “ . Šešiasdešim t du

spėjo apie

teisingai: San

San

Antoniją

m iestas Diegas.

(atsiprašau

turi daugiau

vietinių

gyventojų

- San

procentai am erikiečių, kurį laiką

Vokietijoje, m ūsų

kurioje

draugų

greita ir taupia intuicijos euristika: pasirink

daugum a

teksasiečių),

žm onių

Diegas

ar

pam ąstę, at­ nėra

studentai

girdėję

pasinaudojo

tą, kurį atpažįsti. Turėdam i m ažiau

žinių, bet taikydam i tinkam ą euristiką, 100 proc. Giegerenzerio respondentų vo­ kiečių atsakė teisingai. Intuicija yra m ilžiniška. Dažniau nei m es suvokiam e m ąstym as vyksta už ek­ rano,

o

taikanti. m ą.

ekrane Ji

Intuicija

atsitiktinai

m aitina -

m ūsų

protinga

pasirodo patirtį, intuicija

šio

m ūsų -

yra

m ąstym o

rezultatai.

kūrybingum ą, įgaunam a

su

m ūsų

Intuicija m eilę

patirtim i.

ir

yra

prisi­

dvasingu­

Šachm atų

did­

m eistriai gali pažvelgti į lentą ir intuityviai žinoti teisingą ėjim ą. Žaisdam i „žai­ biškus turnyrus “ , kai kiekvienas ėjim as atliekam as vos užm etus žvilgsnį, jie pa­ rodo tik m ažą dalį savo įgūdžių (Bum s, 2004). Patyrę sm uikininkai visada ne­ m ąstydam i žino, kur pridėti sm ičių, kokiu kam pu, kiek jį paspausti. Patyrę spe­ cialistai gali pasakyti viščiuko lytį tik žvilgtelėję, tačiau negali paaiškinti, kaip

MĄSTYMAS IR KALBA

505

10.1 LENTELĖ. Intuicijos pavojai ir galia (skliausteliuose nurodytas skyriaus numeris)

Intuicijos didžiosios nuodėmės •

•

Pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight žvelgdami į praėjusius įvykius, tariamės galėję nuspėti. (1) Iliuzinė koreliacija (illusory correlation): intuityvus ryšio suvokimas ten, kur jo nėra. (1)

•

Prisiminimų kūrimas (memory construction): veikiami savo dabartinių nuotaikų ir dezinformacijos, galime formuoti klaidingus prisiminimus. (9)

•

Tipiškumas ir pasiekiamumas (representativeness and availabilaty ): greitos ir taupios euristikos tampa nepatikimos ir veda prie nelogiškų ir neteisingų sprendimų. (10)

•

•

Intuicijos bias):

•

Aklaregystė (b lin d s ig h t) : žmonės, kurių smegenys pažeistos, „mato tai, kas nematoma", nes jų kūnas reaguoja į sąmoningai neatpažintus daiktus ir veidus (2, 5)

•

Mąstymas dešiniuoju smegenų pusrutuliu (rig h t-b ra in th in k in g ): žmonės su perskirtomis smegenimis parodo turį žinių, kurių kalba (2)

juos

•

negali

Intuityvusis kūdikių mokymasis (in fa n ts ’ in tu itiv e kalbos ir fizikos dėsnių. (4)

•

Moralinė intuicija (m o r a l in tu itio n ): vertinantys jausmai, kurie apima prieš moralinį mąstymą. (4)

Perdėta savikliova (overconfidence ): intuityvus savo žinių įvertinimas dažniau būna perdėtas, o ne teisingas (1, 10)

•

Paskirstytas dėmesys ir sužadinimas nesąmoningas informacijos apdorojimas. (5, 9)

Įsitikinimų tvarumas ir patvirtinimo šališkumas

•

polinkio teikti pirmenybę informacijai, patvirtinančiai mūsų įsitikinimus, dažniausiai jie išlieka net ir tada, kai nebelieka tam pagrindo (1, 10) Formuluotė (framing): sprendimai gali pasikeisti į priešingus priklausomai nuo to, kaip bus pateikiami tie patys faktai arba informacija (10)

•

Interviu vedėjo iliuzija (interviewer illusion): perdėtas pasitikėjimas savo įžvalgumu, paremtu tik interviu. (12)

•

Klaidingas savo jausmų numatymas (mispredicting our own feelings): dažnai klaidingai įvertiname savo emocijų stiprumą ir trukmę. (13)

•

Šališkas palankumas sau (self-serving bias): dau geliu atvejų demonstruojame perdėtą savęs vertinimą. (15)

•

Pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error): perdėtas kitų elgesio aiškinimas jų odinėmis savybėmis, neatsižvelgiant į nepastebėtus situacinius veiksnius. (18)

•

Klaidingas savo elgesio numatymas (mispredicting our own behavior): intuityvus ir dažniausiai naudingas savojo elgesio numatymas. (18)

išreikšti

le a rn in g ) :

(d iv id e d a tte n tio n a n d p rim in g ):

(belief perservance and confirmation bias): dėl

•

galios įrodymai

•

Kasdienis suvokimas (e v e ry d a y p e rc e p tio n ): greitas paralelinis sudėtingų informacijos srautų apdorojimas ir integracija. (5) Automatiškas informacijos apdorojimas (a u to m a tic nesąmoninga pažintinė veikla, lydinti mus didžiąją gyvenimo dalį. (įvairūs)

p ro c e s s in g ):

•

Neišreikštoji atmintis (im p lic it m e m o ry ) : mokyma­ sis, k a ip atlikti ką nors nežinant, k a d žinai. (9)

•

Euristika (h e u ris tic s ): greitos ir taupios mintinės santrumpos, dažniausiai pakankamai gerai mums tarnaujančios. (10)

•

Intuityvi patirtis (in tu itiv e e x p e r tis e ) : nesąmoningo, ekspertinio mokymosi ir fizinio talento reiškiniai. (10, 11, 15)

•

Kūrybingumas (c re a tiv ity ): dažniausiai spontaniškas naujų ir vertingų idėjų kilimas. (11)

•

Socialinis ir emocinis intelektas (s o c ia l a n d e m o tio n a l in te llig e n c e ): intuityvus išmanymas, kaip elgtis socialinėse situacijose, suvokti ir aiškinti emocijas. (11)

•

Kūno išmintis (th e w is d o m o f th e b o d y ): kuomet reikalingas greitas atsakas, už emocijų suvokimą atsakingi smegenų takai apeina smegenų žievę; nujautimas dažnai aplenkia racionalų supratimą. (13)

•

Greitos išvados (th in s lic e s ) : išvada apie asmens bruožus, stebint jo elgesį labai trumpą laiką. (15)

•

Dvilypė nuostatų sistema (d u a l a ttitu d e s y s te m ) : kaip turime du žinojimo būdus (sąmoningą ir nesąmoningą), du prisiminimo būdus (išreikštą ir neišreikštą), taip turime intuityviomis ir racionaliomis nuostatomis paremtas reakcijas. (18)

506

10

S K Y R IU S

jiem s tai pavyksta. Kiekvienu atveju staigi įžvalga apibūdina įgytus greitus įgū­ džius, kurie lio

atrodo

prem ijos

tarsi staigi intuicija. Intuicija

laureatas

psichologas-ekonom istas

yra

atpažinim as, teigė

Herbertas

Sim onas

Nobe­

(2001).

Tai-

džiaugsis

sa­

analizė, „tapusi įpročiu". Nepam irštantys

intuicijos

galios

ir

pavojų

sum anūs

m ąstytojai

vo intuicijos proveržiais, bet patikrins juos prieinam ais faktais. M ūsų vidinė in­ tuicija

kai

žm ogaus

kuriais

veido),

atvejais tačiau

yra

kitais

įstabi

(tarkim e,

atvejais

yra

akim irksniu

ne

tokia

skaitant

naudinga

em ocijas

(tarkim e,

iš

įverti­

nant riziką). Išm intis ateina žinant šį skirtum ą.

MOKYMOSI REZULTATAI Mąstymas m ų kvapą), kuri gali padėti greitai išspręsti problem ą

1 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra pažinim as.

tačiau Pažinim as - tai term inas, apim antis visą psichinę veik­

kartais

veda

klaidingo

sprendim o

link. Įžvalga

skiriasi nuo abiejų ankstesnių sąvokų, kadangi tai ne

lą, susijusią su m ąstym u, žinojim u, atsim inim u ir per­

strategija parem tas sprendim as, o labiau staigus įkvėpi­

teikim u.

m o blykstelėjim as, išsprendžiantis problem ą - „Aha!".

2 TIKSLAS. Nusakykite, koks yra kategorijų, hierarchijų, apibrė­ žimų ir prototipų vaidmuo formuojant sąvoką.

aiškinkite, kokią jie gali turėti įtaką efektyviam problemų spen­

M es vartojam e sąvokas tam , kad supaprastintum e ir su­ sistem intum e

m us

supantį

pasaulį.

Panašius

panašum ą.

hierarchijas,

Kurdam i

šias

kategorijas

suskaidom e į m ažesnius ir detalesnius pogrupius. Kai kurias sąvokas (pavyzdžiui, „trikam pis") sudarom e, jas apibrėždami

(objektas,

turintis

tris

dimui.

objektus,

įvykius, idėjas ar žm ones suskirstom e į kategorijas pa­ gal

4 TIKSLAS. Palyginkite patvirtinimo šališkumą ir fiksaciją bei pa­

kraštines).

Tačiau

dažniau susidarom e sąvokas, išskirdam i prototipą,, t. y.

Patvirtinimo

šališkumas

paneigti iškeltą

skatina

m us

patvirtinti,

o

ne

hipotezę. Fiksacija, kurios pavyzdžiai

yra psichikos nuostata ir funkcijų fiksavim as, gali versti laikytis vienos argum entavim o krypties ir neleisti pa­ žvelgti į problem ą kitokiu žvilgsniu, kuris padėtų ją iš­ spręsti.

būdingiausią kategorijos pavyzdį. Lygindam i objektą ar­ ba idėją su prototipu, efektyviai priim am e sprendim us,

5 TIKSLAS. Palyginkite tipiškumo ir pasiekiamumo euristikas bei paaiškinkite, kaip dėl jų galime pervertinti ar nepakankamai įver-

ar jie priklauso tam tikrai kategorijai.

tinti svarbią informaciją. 3

TIKSLAS.

Palyginkite

algoritmus

ir

euristikas,

kaip

problemų

sprendimo strategijas, bei paaiškinkite, kuo nuo jų skiriasi įžvalga.

Taikant tipiškumo euristiką,, apie reiškinio arba daikto tikim ybę sprendžiam a pagal tai, kaip jis atitinka tam grupės

Pasiekiamumo

prototipą.

euristika

Algoritmas - tai daug laiko užim antis, tačiau išsam us

tikrą

taisyklių arba procedūrų rinkinys (pvz., pyrago recep­

tuom et, kai reiškinio arba daikto tikim ybę grindžiam e

tas arba žingsnis po žingsnio aprašym as, kaip evakuo­

atm intyje

laikom a

tis iš pastato kilus gaisrui), kuris garantuoja problem os

Abi

euristikos

sprendim ą.

Euristika

-

tai

paprastesnė

m ąstym o

tegija (pavyzdžiui, bėgte link išėjim o, jei užuodėte dū­

stra­

šios

svarbi inform acija kio tikim ybė.

ir

lengvai gali

arba

lem ti,

pasiekiam a kad

veikia

inform acija.

bus

pervertinam a kokio

ignoruojam a nors įvy-

MĄSTYMAS IR KALBA

6 TIKSLAS. Apibūdinkite perdėtos savikliovos trūkumus bei pra­

9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip

našumus priimant sprendimus.

reiškinį.

Svarbiausias kad

m ūsų

greitą

bei

žvelgti

į

perdėtos siekis

savikliovos

patvirtinti

paprastą galim ybę

trūkum as

savas

euristiką suklysti.

hipotezes

gali Tai

yra ir

taikyti

paskatinti

gali

turėti

tas,

neatsi­ siaubingų

507

galima įveikti įsitikinimų tvarumo

Įsitikinimų tvarumas - tai polinkis tvirtai laikytis sa­ vo

įsitikinim ų,

pripažinom e

kadangi

pagrįstais,

teiginiai, lieka

kuriuos

įsitvirtinę

m es

kitados

m ūsų

sąm o­

nėje net ir juos paneigus. Geriausia priem onė įsitiki­

pasekm ių, jei žm ogus užim a atsakingas pareigas. Ta­

nim ų tvarum ui pažaboti - pasistengti atsižvelgti į prie­

čiau

šingą nuom onę.

asm eniniuose

kintys

žm onės

reikaluose

gyvena

per daug

džiaugsm ingiau,

savim i pasiti­ jiem s

lengviau

tvirtai apsispręsti ir jie atrodo patikim esni.

10 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokia yra išmintingo žmogaus reakci­ ja į intuicija paremtą problemos sprendimą.

7 TIKSLAS. Parodykite, kaip, formuluojant klausimą, galima iš­

Žm ogaus intuicija, nors kartais ir suklaidina, gali būti

gauti norimą atsakymą.

efektyvi ir pritaikom a, kai jos staiga prireikia. Kai įgy­ Klausim as

gali

skirtingais,

tačiau

dais.

Subtilus

klausiančiojo

būti

pateiktas

logikos

žodžių norim a

(arba

požiūriu

parinkim as linkm e.

suform uluotas)

lygiaverčiais gali

nukreipti

(Palyginkite,

jam e patirties kurioje nors srityje, m um s tam pa leng­

bū­

viau

m us

žm onės,

pavyz­

priim ti greitus

ir įžvalgius

nepam irštantys

sprendim us. Sum anūs

intuicijos

galios

ir

pavojų,

džiaugsis savo intuicijos proveržiais, bet patikrins juos

džiui: „Ar m anote, kad žm ogus turi teisę rūkyti vie­

pasiekiam ais

šosiose vietose? “ ir „Ar m anote, kad rūkalius turi teisę

vos, šališkum o ir nelogiško m ąstym o pavojų.

faktais,

kad

išvengtų

perdėtos

saviklio­

pasm erkti nerūkančiuosius pasyviam rūkym ui? “ )

8 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip turimi įsitikinimai gali iškreipti mūsų logiką.

SAVĘS:

iškreiptas

ryškių

dėl

stulbinam ai

M es esam e labiau linkę pripažinti logiškom is tas iš­ vadas, kurios atitinka m ūsų įsitikinim us, o ne tas, ku­ rios

PAKLAUSKITE

jiem s

prieštarauja. Šis

įsitikinimų

šališkumas gali

paskatinti m us sutikti su klaidingom is išvadom is ir at­

tupėti

nesusijęs

rūsyje,

Kokių

dalykų

tistinės

Žm onių film uose su

tačiau jūs

rizikos?

tikrąja

tingi

bijote? Ar

jūs

rizikos bei

Ar

laidose

rizika.

užsisegti kuri

suvokim as

žinių

nors

neapsirinkate,

(Žm onės saugos iš

baim ių

per

sta­

srityse

ne­

Kalba Kalba (language) -

dyti žodžiai ir būdai, kaip m es juos derinam e m ąstydam i ir bendraudam i. Žm o­

m ūsų sakom i, rašom i ar gestais

nės nuo seno didžiuodam iesi skelbia, kad kalba juos iškelia virš visų kitų gy­

reiškiam i žodžiai ir jų derinim as

vūnų. „Tyrinėdam i žm onių kalbą, - teigia lingvistas Noam as Chom sky (1972), -

perteikiant prasm ę.

to

savybių, kurios, kiek

vinio

m okslo “

nim o karūnoje .

atstovo

m um s žinom a, yra

Steveno

Pinkerio

žm ogaus savitum as.“ Anot kognity-

(1990),

„kalba

yra

brangakm enis

paži­

audrą

neviršija

gyvenim o

m esti teisingąsias.

m es priartėjam e prie to, ką būtų galim a pavadinti „žm ogaus esm e “ , prie tų pro­

ir

autom obilyje.)

siim dam i reikiam ų atsargum o priem onių?

Aiškiausiai m ūsų m ąstym o galią rodo kalba - ištarti, parašyti ar gestais paro­

būna

vaizdų

gali

diržą

šių

kitose

dažnai

m atytų

508

10

S K Y R IU S

Įsivaizduokite ateivių

„Kultūra yra universali: visose

rūšį, kuri gali perduoti m intis iš vienos galvos į kitą

kalbose bendriausi žodžiai yra

tiesiog virpindam a oro m olekules, esančias erdvėje tarp jų. Galbūt šie keisti pa­

trum piausi. Kai žodis ar frazė

darai

vartojam i vis dažniau, jie

tie

dažniausiai trum pėja. Televizija

bangas, kurias nusiunčiam e link kito ausies būgnelio, kad jį suvirpintum e - taip

tam pa TV, kom paktinė plokštelė

įgyjam e galim ybę perkelti m intis iš savo sm egenų į kitas. Pinkeris (1998) pa­

galėtų

apsigyventi

kitam e

Spielbergo

padarai! Kai kalbam e, m ūsų

tam pa CD, elektroninis paštas -

stebi, kad

e. paštu" (Triandis, 1994).

piant

kartais

keliam o

prasėdim e

triukšm o,

sm egenys

ištisas

kadangi

film e? ir balso

valandas

šiuose

Tiesą

sakant,

aparatas

sukuria

„klausydam iesi kitų

švilpesiuose

ir

m es

ir

esam e

oro

slėgio

žm onių

cypsėjim uose

iškve­ in­

glūdi

formacija". Ir visų šių juokingų garsų, sukurtų galvose ir pasiunčiam ų oro slė­ gio bangom is, dėka, prideda Bernardas Guerinas (2003), m es patraukiam e žm o­ nių dėm esį, priverčiam e juos kažką atlikti, palaikom e santykius. Kai

Jūs tikriausiai žinote apie 80000 žodžių, bet beveik pusei to, ką

žm ogaus

kalbos

aparatas

ištobulino

gebėjim ą

išreikšti

balsius,

padidėjo

galim ybė susikalbėti, ir žm onių gim inė padarė didžiulį šuolį pirm yn (Diam ond,

pasakote, pakanka tik apie 150

1989). Sakytinė, rašytinė

žodžių.

bet

ir

perduoti

arba

civilizacijos

gestų

kalba

sukauptas

leidžia

žinias

žm onėm s

kitom s

ne

kartom s.

vien

bendrauti,

Beždžionės

dau­

giausia gali žinoti tai, ką m ato. Kalbos dėka m es žinom e daug ką, ko niekados nesam e regėję.

Kalbos sandara 11 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra pagrindiniai kalbos struktūriniai vienetai. Fonemos [phoneme] -

Pam ąstykim e,

mažiausi skiriamieji žodinės

nų.

kalbos garsiniai vienetai.

kydam i voras, m es ištariam e garsus v, o, r, a, s. Choras susideda iš penkių fo­

Pirm a,

kaip

būtini

galėtum e

išrasti

pagrindiniai

kalbą.

garsai,

Sakytinei

kuriuos

kalbai

lingvistai

reikėtų

vadina

trijų

dėm e­ Sa­

fonem om is.

nem ų - ch, o, r, a, s. Skirtingos kalbos turi nevienodai fonem ų. Anglų kalboje jų esam a apie 40, kitos kalbos turi nuo dvigubai m ažesnio iki dukart didesnio jų

skaičiaus

(lietuvių

-

56; spec. red. past.). Lingvistiniuose

beveik

500

kalbų

tyrim uose nustatytos 869 skirtingos fonem os (Holt, 2002; M addieson, 1984) . Keičiantis

fonem om s,

kinta

žodžio

prasm ė.

Pavyzdžiui,

kaitaliojant

įvairiai

balses tarp b ir t, galim a sudaryti 12 skirtingos reikšm ės angliškų žodžių: bait bat

(m asalas),

(šikšnosparnis),

beat

(sm ūgis),

beet

(burokas),

bet

(lažybos),

bit

(gabalėlis), bite (kąsnis), boat (valtis), boot (batas), bought (pirko), bout (eilė) ir

but

(bet)

(From kin

ir

Rodm an,

1983).

Tačiau

paprastai

priebalsės

perteikia

daugiau inform acijos negu balsės. Šus sakenes geli puikui elustroti šę teigenį. Žm onės,

kurie

augdam i

m okosi

vienos

fonem ų

grupės,

paprastai

sunkiai

ts-

ria kitos kalbos fonem as. Žm ogui, kurio gim toji kalba anglų, gali sukelti šyp­ seną girdint, kaip vokietis taria garsą th, ir dažnai jo tariam as this skam ba kaip dis. Tačiau vokietis gali pasišaipyti iš anglui kylančių keblum ų, „voliojant" vo­ kiškąją r arba dusliai tariant ch vokiškam e žodyje Ich, reiškiančiam e „aš" Gestų kalba taip pat turi į fonem as panašias sudedam ąsias dalis, vaizduoja­ m as

rankų

padėtim i ir

judesiais. Kaip

ir

kalbant fonetine

kalba, žm ogui, m o­

kančiam vieną iš daugiau negu 200 egzistuojančių gestų kalbų, gali būti sunku parodyti kitos Am eriką

ir

kalbos

išm okę

fonem as. Kinijos vietinę

gestų

m okslininkė Ursula Bellugi (1994).

kalbą,

gestų

kalba

paprastai

kalbantys „kalba

su

žm onės, atvykę akcentu",

pastebi

į

MĄSTYMAS IR KALBA

Tačiau vien iš garsų kalbos nesukursim e. Kita m ūsų kalbos sudedam oji da­ lis

yra

sm ulkiausias

m orfem a,

prasm ingas

keletas m orfem ų, kurios yra taip

kalbos

vienetas.

Anglų

kalboje

yra

pat ir fonem os - pavyzdžiui, asm eninis įvar­

dis I (aš) ir artikelis a. (Lietuvių kalboje jungtukas o.) Tačiau daugum a m orfem ų yra

dviejų

arba daugiau

deriniai. Kai kurios m orfem os, pavyzdžiui, bat

fonem ų

509

Morfemos (morpheme) sm ulkiausi reikšm ę turintys kalbos vienetai; tai gali būti žodžiai arba žodžių dalys (pavyzdžiui, priešdėlis).

(lietuvių dar) yra žodžiai, bet kitos - tik žodžių dalys. M orfem om s priklauso ir priešdėliai, ir priesagos, pavyzdžiui pa- žodyje palangė arba -dav- žodyje dirb­ davo. Galiausiai kalbos tus.

m ūsų

taisyklių

Sem antika

naujoji

kalba

(semantikos -

tai

sintaksės),

ir

rinkinys

privalo

taisyklių,

turėti

sistem ą

gram atiką,

leidžiančių kuriom is

bendrauti

rem dam iesi

ir

būtent

tos

Gramatika (grammar)-

suprasti

ki­

kalbos taisyklių sistema,

suprantam e

m or­

fem ų, žodžių ir net sakinių prasm ę. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos sem antikos tai­

leidžianti mums bendrauti ir vieniems kitus suprasti.

syklė m us m oko, kad, prie žodžio eiti pridėję priešdėlį „į", reiškiam e veiksm o kryptį

į

vidų.

Sintaksė

apim a

tas

taisykles,

kurias

taikydam i,

dėstom e

žodžius

sakinyje. Viena iš anglų (ir lietuvių) kalbos sintaksės taisyklių sako, kad būdvar­ džiai paprastai eina prieš daiktavardžius, taigi sakom e „white house“ (baltas na­ m as). tieji

Ispanų

kalboje

ispaniškai

sako

būdvardžiai casa

blanca

paprastai (nam as

eina

po

baltas).

daiktavardžių, Pagal

anglų

taigi

kalbos

kalban­ sintaksės

taisykles galim as sakinys „they are hunting dogs“. Tik žinant sakinio konteks­

Semantika (semantics) sistema taisyklių, kurių dėka nustatome morfemų, žodžių ir sakinių reikšmę; taip pat reikšmės tyrimai. Sintaksė (syntax)-

tą, sem antika pasako, ar šis sakinys apie m edžiojančius šunis, ar apie m edžio­

žodžių jungimo į gramatiškai

jam us šunis.

taisyklingus sakinius taisyklės.

Visos 6000 žm onių kalbų yra painios ir sudėtingos. „Egzistuoja „akm ens am žiaus“ visuom enės, - teigia Stevenas Pinkeris (1995), - tačiau jos neturi „akm ens am žiaus" kalbos."

Įsivaizduojam a, kad

m ažiau

lingai gram atiškai, tačiau, priešingai šiam

išsilavinę

klaidingam

žm onės kalba netaisyk­

įsitikinim ui, jie paprasčiau­

Kiek morfemų ir fonemų yra

siai kalba kitokiu dialektu. Lingvistui posakis ain't got none (nieko neturiu) gra­

žodyje katės?

m atiškai yra lygiavertis posakiui doesn't have any. (Sintaksiškai jie tokie pat.)

(Atsakymas kitame puslapyje.)

Atkreipkite

dėm esį,

kad

kalba

darosi

vis

sudėtingesnė,

pereinant

nuo

fone­

m ų prie m orfem ų, žodžių ir sakinių. Anglų kalboje iš gana nedaug - apie 40 fonem ų galim a sudaryti daugiau kaip 100 000 m orfem ų, iš kurių vienų arba jų derinių gaunam a 616 500 žodžių form ų „Oksfordo anglų kalbos žodyne “ (iš jų290 500 pagrindinių, pvz., „m ėsa", ir 326 000 vedinių, pvz., „m ėsėdis"). Pas­ kui iš tų žodžių galim a sudaryti begalinį skaičių sakinių, kurie beveik visi (kaip ir šis) yra originalūs. Kalba, kaip ir gyvybė, kurianti save iš paprastos geneti­ nio kodo abėcėlės, yra sudėtingas paprastų elem entų darinys. Aš žinau, kad jūs žinote, kodėl aš rūpinuosi, kad jum s atrodo, jog šis sakinys darosi pernelyg sulėtingas, tačiau šis sudėtingum as - kaip ir m ūsų gebėjim as bendrauti ir jį su­ riesti - ir parodo žm ogaus kalbos galim ybes (Hauser ir kiti, 2002).

Kalbos raida Greitai atspėkite: kiek vidutiniškai žodžių per dieną išm okdavote nuo pirm ojo savo gim tadienio iki vidurinės m okyklos baigim o? Vidutiniškai

Šiaurės

Am erikos

vidurinės

m okyklos

abiturientas

m oka

apie

60 000 žodžių (Bloom , 2000). Tai vidutiniškai apie 3500 žodžių per m etus (pra­ dedant

nuo

vienerių

m etų),

arba

10

per

dieną

išm oktų

žodžių!

Kaip

atsitiko,

510

10

S K Y R IU S

Atsakym as į ankstesniam e

kad kasm et, m okytojų m okom i apytikriai 200 naujų žodžių, išm okote jų net per

puslapyje pateiktą klausim ą:

3 500? Tai vienas iš didžiųjų žm onijos stebuklų. Dar prieš išm okdam i prie 2 pridėti 2, vaikai patys kuria originaliui ir gra-

dvi m orfem os - „kat" ir „ės", ir penkios fonem os - „k“, „a“, t, „ė“ ir „s“.

m atiškai taisyklingus sakinius. Daugum ai tėvų būtų sunku suform uluoti sintaksės taisykles. Tačiau ikim okyklinukai supranta ir kalba taip lengvai, kad daro gėdą net

universiteto

m okslininkui,

studentam s,

bandančiam

besistengiantiem s

m odeliuoti

išm okti

natūralią

kalbą

užsienio

kalbos,

kom piuteriu.

arba

Tačiau

jus

taip pat turite stulbinam ą gebėjim ą m okytis kalbų. Nepaprastai produktyviai galite klasifikuoti dešim tis tūkstančių žodžių savo atm intyje, be pastangų beveik idealiai sintaksiškai

juos

suderinti

ir

ištarti

trijų

žodžių

per

sekundę

greičiu

(Vigliocco

ir Hartsuiker, 2002). Nepakartojam a, žinant, kiek yra būdų suklysti. Be to, jūs pritaikote mo

ir

savo

kalbą

socialiniam

kontekstui. Jūs

klausym osi taisykles, pavyzdžiui, kokiu

pokalbį.

Kalba

yra

socialinis

šokis.

Taigi

žinote

atstum u

kaip

savo

kultūros

kalbėji

stovėti ir kaip

skleidžiasi

šis

-

pakreipti

nuostabus

m ūsų

kalbos gebėjim as ir kaip galim a tai paaiškinti?

Kaip išmokstama kalbos 12 TIKSLAS. Nubrėžkite kalbos išmokimo kelią nuo gugavimo iki dviejų žodžių stadijos.

Vaiko kalbos raida atspindi kalbos sandarą - einam a nuo paprasto prie sudėtin­ go. Kūdikiai pradeda

gyvenim ą

kalbos (in

be

„nekalbantis “ ). Ke­

fantis reiškia

turių m ėnesių kūdikis jau gali stebėti lūpų judesius ir skirti kalbos garsus. Jis m ėgsta žiūrėti į veidą, iš kurio sklinda garsas. Taigi m es žinom e, kad jis gal: atpažinti, kad a sklinda iš plačiai atvertos burnos, o y - kai atitraukti lūpų kam ­ pai (Kuhl ir M eltzoff, 1982). Tai žym i kūdikio recepcinės kalbos vystym osi pra­ džią,

jų

gebėjim ą

suvokti

kalbą.

Kūdikių

recepcinė

kalba

susiform uoja

anks­

čiau nei jų produktyvioji kalba, gebėjim as išreikšti žodžius. G ugavim o stadija

M aždaug

keturių

m ėnesių

kūdikis

pradeda

guguoti

-

t.

y.

jis

spontaniškai

( babbling stage) -

taria

kalbos raidos stadija,

m ėgdžiojim as, nes guguojant tariam i įvairių kalbų garsai, netgi ir tie, kurių gim ­

prasidedanti apie 4-ąjį gyvenim o

tojoje

m ėnesį, kai kūdikis savaim e,

kūdikis prancūzas, korėjietis ar etiopas. Negirdintys kūdikiai, stebintys savo kur­

lengvai taria įvairius garsus,

čių tėvų ženklus, pradeda daugiau guguoti rankom is (Petitto ir M arentette, 1991).

neturinčius nieko bendra su

Taigi

jo gim tąją kalba.

o

įvairiausius kalboje

atrodo,

patirtis

nėra.

Klausantis

šio

prigim tis

pirm iau

form uoja

šneką.

pora,

na-na,

sukuriam a

ta-ta)

arba

Gugavim as

ankstyvojo

kad

(da-da,

a-gu.

pavyzdžiui,

tuom et

priebalsės-balsės kyje

garsus,

m us

gugavim o,

aprūpina

Daugelis

šių

paprasčiausiai lūpom is

nėra

negalim a

galim ais natūralių

liežuviui

(m a-m a).

Abu

suaugusiųjų

kalbos

nustatyti,

fonem iniais gugavim o

judant šiuos

garsais,

garsų

burnos

judesius

ar

yra prie­

kūdikiai

natūraliai atlieka valgydam i (M acNeilage ir Davis, 2000). Galiausiai M aždaug

gugavim as

dešim ties

im a

m ėnesių

panašėti kūdikio

į

gim tosios

gugavim as

kalbos pasikeičia

garsus taip,

ir kad

intonaciją. išlavinta

klausa galim e atpažinti jo gim tąją kalbą (de Boysson-Bardies ir kiti, 1989). Kūdi­ kio gim tajai kalbai nebūdingi fonem iniai garsai im a nykti, kaip nyksta ir gebėji­ m as atskirti tuos garsus.

MĄSTYMAS IR KALBA

511

10.2 LENTELĖ. Kalbos raida. Apytikris amžius mėn.

Stadijos

4

Guguojant ištariama daugelis kalbos garsų

10

Gugavimas atitinka gimtąją kalbą

12

Vieno žodžio stadija

24

Dviejų žodžių, telegrafinė kalba

daugiau kaip 24

Pradeda kalbėti sakiniais

Nesusidurdam i su kitom is kalbom is, tam pam e funkciškai kurti kitų kalbų gar­ sam s, kurių nėra m ūsų gim tojoje kalboje (Pallier ir kiti, 2001). Taigi vien angliš­ kai kalbantys suaugusieji negali skirti pagrindinių japonų kalbos fonem ų, o suaugę japonai, nesim okę anglų kalbos, neskiria r ir l skam besio. Tikėsite ar ne, suaugusiam japonui la-la-ra-ra skam ba taip, tarsi būtų kartojam as tas pats skie­ m uo.

Japonų

turistui,

kuriam

angliškai

paaiškinam a,

kad

geležinkelio

stotis

yra

tuoj after the next light (už kito šviesoforo), labai sunku suprasti, kur toliau eiti: ar už kito šviesoforo (,,light“) tiesiai, ar kitoje sankryžoje sukti dešinėn (,,right“). Sulaukę daugelis

m aždaug

vaikų

vienerių

pradeda

vieno

m etų

(tikslus

žodžio

kiekvieno

stadiją.

vaiko

Suvokę,

kad

am žius

garsai

Vieno žodžio stadija

skiriasi),

kažką

reiš­

(one-word stage) kalbos raidos stadija nuo

kia, ir m okyti susieti, tarkim e, žuvį su žuvies paveikslėliu, m etukų sulaukę vai­

vienerių iki dvejų metų, kurios

kai pažiūrės į žuvį, kai tyrinėtojas sakys „Žuvis, žuvis! Pažiūrėk į žuvį! “ (Schafer,

metu vaikas daugiausia kalba

2005). Vienerių m etų vaikai taip pat pradeda vartoti garsus tam , kad perteiktų

pavieniais žodžiais.

prasm ę. Pirm ieji jų

žodžiai paprastai būna tik

vieno

skiem ens, pavyzdžiui, ma,

da, ir yra vos atpažįstam i. Tačiau šeim os nariai greitai išm oksta suprasti kūdi­ kio kalbą, o ji ilgainiui prisiderina prie šeim os kalbos. Šios vieno žodžio stadi­ jos

m etu

ištartas

žodis

gali

prilygti

sakiniui.

„Au-au! “

gali

reikšti:

„Pažiūrėk,

koks ten šuo “ .

Dviejų žodžių stadija (two-word stage) kalbos raidos stadija, prasidedanti apie antruosius vaiko gyvenimo metus, kai jis

Antraisiais gyvenim o m etais vaikas paprastai vartoja vis daugiau pavienių žo­ džių. Sulaukus m aždaug 18 m ėnesių, vaiko gebėjim as išm okti naujų žodžių stai­

kalba daugiausia iš dviejų žodžių sudarytais sakiniais.

ga padidėja nuo vieno žodžio per savaitę iki žodžio per dieną. Paprastai prieš ant­ rąjį gim tadienį vaikas pradeda kalbėti sakiniais iš dviejų žodžių (10.2

l e n t e l ė ).

Telegrafinė kalba

Šios ankstyvosios stadijos kalba yra panaši į telegrafinę kalbą: joje daugiausia

(telegraphic speech) -

daiktavardžių

ankstyvoji kalbos raidos stadija,

ir

TARTA. SIŲSK

veiksm ažodžių,

pavyzdžiui,

telegram oje

rašom a:

„VISKAS

SU­

PINIGUS “ , o vaikas sako „Noriu sulčių “ . Kaip ir telegram oje,

kai vaiko kalba panaši

čia jau laikom asi sintaksės taisyklių, žodžių tvarka prasm inga. Angliškai kalban­

į telegramą - daugiausia

tis vaikas paprastai būdvardį sako prieš daiktavardį - didelis šuo, o ne šuo didelis.

vartojami daiktavardžiai

Atrodo, kad „trijų žodžių stadijos “ nėra. Perėjęs dviejų žodžių tarpsnį, vaikas netrukus

pradeda

kalbėti

ilgesnėm is

frazėm is

(From kin

ir

Rodm an,

1983).

Nors

sakiniai vis dar panašūs į telegrafo pranešim us, juose laikom asi sintaksės taisyk­ lių

("M amyte, imk

kamuolį"). Pradėjęs

lankyti pradinę

m okyklą, vaikas jau

pranta sudėtingus sakinius, jam pradeda patikti iš dviprasm ybių kylantis hum oras.

su­

ir veiksmažodžiai, praleidžiant „pagalbinius" žodžius.

512

10 SKYRIUS

M ažiau negu 10 000 žm onių kalba viena iš daugiau negu pusės iš 6000 pasaulyje egzistuojančių kalbų. Kiek

Kalbos raidos aiškinimas 13 TIKSLAS. Aptarkite Skinnerio ir Chomsky įnašą į prigimties ir patirties ginčą, tiriant, kaip vakai išmoksta kalbos, bei paaiškinkite, kodėl statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai yra svar­ bios sąvokos, tiriant vaikų kalbos raidą.

daugiau negu pusė pasaulio gyventojų kalba viena iš 20-ies

Tyrinėjant, kaip išm okstam a kalba, neišvengiam ai kyla klausim as, kaip tai įvyks­

labiausiai paplitusių kalbų

ta.

(G ibbs, 2002).

lygiagrečiai su 8 skyriuje m ūsų m inėta diskusija tarp bihevioristų požiūrio apie

M ėginim ai

lengvai

atsakyti

form uojam ą

į

šį

klausim ą

individą

ir

sukėlė

požiūrio,

gyvą

kad

intelektinį

kiekvienas

ginčą.

individas

Jis

vyksta

gim sta

bio­

logiškai pasirengęs išm okti tam tikrų ryšių. Prigim ties ir patirties ginčas vėl iš­ plaukė į paviršių, ir čia, kaip ir kitose srityse, vis labiau pripažįstam a įgim tų pradų svarba bei prigim ties ir patirties sąveika. Skinneris: operantinis m okym asis. Bihevioristas B. F. Skinneris (1957) m anė, kad kalbos

raidą

galim a

asociacijom is

(daiktų

sum odeliuotų

žodžių

glaudim u,

kai

paaiškinti vaizdą

siejant

žinom ais su

m okym osi

žodžių

gerai

ką

nors

kalbėti beveik

pasako).

dėsniais,

skam besiu),

ir sintaksės) ir pastiprinim u

vaikas

(1985), išm oksta

m um s

pavyzdžiui,

m ėgdžiojim u

(pagyrim u, šypsenom is

Taigi

kūdikiai,

tais pačiais būdais, kaip

tvirtino

(kitų

ir pri­ Skinneris

gyvūnai išm oksta

su­

duoti per svirtį arba nuspausti m ygtuką: „Akivaizdu, kad verbalinė elgsena pra­ sidėjo tada, kai po lem iam o žingsnio žm onijos evoliucijoje balso raum enys pa­ sidarė jautrūs operantiniam sąlygojim ui." O kurie

kas

nutinka,

m ažiau

kai

susiduria

kalbėjim as su

kalba

skatinam as

m inim aliai?

(dažniausiai

tik

Kurčių

stebėdam i

tėvų

vaikai,

televiziją),

kalbėti

m okosi lėčiau. Tačiau ženklų kalbos jie išm oksta laiku (M esser, 2000).

Chomsky: 1987)

įgimta universalioji gramatika. Lingvistas Noam as Chom sky (1959,

Skinnerio

m okslininkas,

idėjas

stebėdam as

laiko

naiviom is.

vaikus

Iš

vienintele

tikrųjų,

pasak

kalba

Chom sky,

kalbančioje

m arsietis

bendruom enėje

padarytų išvadą, kad kalba yra beveik visiškai įgim tas dalykas. Tačiau taip nė­ ra. Vaikai turi išm okti savo aplinkos kalbos. Tem pas, kuriuo vaikai nem okom i išm oksta žodžių ir gram atikos, yra pernelyg sudėtingas dalykas, kad būtų gali­ ma

paaiškinti

vien

tik

m okym osi

dėsniais.

Vaikai

prigalvoja

visokiausių

saki­

nių, kurių niekada nėra girdėję, vadinasi, jie nem ėgdžioja. (Nė vienas tėvas ne­ m oko

sakinio:

„Nekenčiu

tavęs,

tėtuk".)

Vaikai

pradeda

vartoti

m orfem as

nu­

m atom a tvarka, pridėti prie žodžių galūnes. Paskui jie im a vartoti prielinksnius... Vėliau jų kalboje atsiranda artikeliai (Brown, 1973). Sakinį iš dešim ties žodžių galim a sudėlioti 3 628 800 būdų. Tačiau tik m aža dalelė šių derinių bus pras­ m inga. Vos ketverių m etų sulaukęs vaikas jau gali atskirti šiuos prasm ingus sa­ kinius nuo likusių daugiau kaip 3 628 700 beprasm ių derinių. Be to, dažniausiai m aži vaikai persistengia, taikydam i logiškas gram atikos tai­ sykles. „Gavęs m edaus, vaikas ir toliau jo pageidauja, sakydam as: „Noriu m edaus"... Tuojau jis pasakys „lašiniaus", „duok duonaus, pienaus, sviestaus" (R., 1 m . 10 m ėn., iš: A.Gučas. Vaiko psichologija. Kaunas, 1981, 59 p.).* * Spec. red. pasiūlytas lietuviškas pavyzdys.

MĄSTYMAS IR KALBA

Anot

Chom sky

(1987),

bihevioristų

požiūrį

į

kalbos

raidą

galim a

palyginti

su vandens pylim u į butelį. Bihevioristai, pasak jo, per daug viską supaprasti­ na. Kalbos

raida

nėra

vien

tinkam os

patirties

„kaupim as". Pats

Chom sky

žvel­

“

gia į šią raidą kaip į „pagalbą gėlei, kuri pati auga . Kalbos raida yra natūrali tinkam ai auklėjam am vaikui „tai tiesiog im a ir atsitinka “ . Visos žm onijos kalbos turi

tokias

pat

gram atines

sudedam ąsias

dalis:

daiktavardžius

ir

veiksm ažodžius, tikra uni­

veiksnius ir papildinius, neiginius ir klausim us. Taigi egzistuoja tam

versalioji

gramatika,

kuri

yra

visų

žm onijos

kalbų

pagrindas.

Pasak

Steveno

Pinkerio (2002), nėra jokių kitų įm anom ų būdų paveikti bendravim o sistem ą. Visos riai

6000

žm onijos

pritaikytos

m ūsų

kalbų

yra

sm egenys,

tos

pačios

dialektai

gram atikos “ , ku­

„universaliosios

(Baker,

2001).

Įgim tos

universalio­

sios gram atikos dėka m es lengvai išm okstam e bet kurios girdim os ar ženklų kal­ bos gram atiką (Bavelier ir kiti, 2003). Ir visai nesvarbu, kokia tai kalba, daž­ niausiai pradedam e kalbėti nuo daiktavardžių (katė, tėtė), o ne nuo veiksm ažo­ džių ar būdvardžių (Bom stein ir kiti, 2004). Tai įvyksta taip pat natūraliai, kaip paukštis

išm oksta

skraidyti.

Bet

koks

m okym as

m enkai

tam

padeda.

Leiskim e

“

vaikam s klausytis kalbos, ir jie ją „sugers . Jei vaikai augs izoliuoti, jie vystysis be kalbos. Jei grupė vaikų negirdės kalbos, jie susikurs savą kalbą. Net ir kurti vaikai,

nesusidūrę

su

jokia

kalba,

bėgant

laikui

susikurs

visavertę

sudėtingos

gram atikos savo ženklų kalbą (Sandler ir kiti, 2005). Chom sky teigim u, m ūsų gebėjim as išm okti kalbą yra natūralus ir greitas, nes gim stam e giklis

aprūpinti

tarsi

turi

tam

būti

tikru

jungikliu

„įjungtas “

kalbos išmokimo mechanizmu. Jun­

-

„išjungtas “

ar

tam , kad

galėtum e

suprasti

kalbą

žodžių,

saki­

ar kalbėti. Kai kalbą girdim e, jungikliai parengia m okytis kalbos. Laikui

„prisirankiojam e “

bėgant

specifinių

fonem ų,

m orfem ų,

nių ir taisyklių, pagal kurias galim e juos derinti. Tai sudaro Chom sky vadina­ m ąją kalbos paviršinę struktūrą, kuri skirtingose žm onių kalbose yra nevienoda. Taigi angliškai kalbantys vaikai išm oksta nukelti papildinį į sakinio pabaigą („Ji obuolį “ ).

suvalgė „Ji

obuolį

m okstam e

Japoniškai “

suvalgė ). atskirti

jos

kalbantys

Šifruodam i reikšm es.

vaikai

savo

papildinį

kalbos

Chom sky

sako

paviršinę

tai

vadina

prieš

struktūrą

veiksm ažodį taip

pat

iš­

giliąja struktūra. Pateik­

tuose anglų ir japonų kalbų pavyzdžiuose ta pati gilioji struktūra buvo išreikšta skirtingom is „M arijus skirtingas

paviršinėm is

trokšta

būti

giliąsias

struktūrom is.

pam aloninam as “

(pirm asis

gali

„M arijus

turi

būti

tokias

suprastas

lengvai pat

pam aloninam as “

paviršines

„yra

lengva

struktūras,

pam aloninti

ir bet M a­

rijų “ , bet tik ne antrasis). Pasak Chom sky, m es gim stam e su „įranga “ ir „ope­ racine sistem a “ ; patirtis įrašo program as (10.9

paveikslas ).

Kognityvinės krypties mokslininkai: statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai Pastebėta, kad kūdikiai geba išm okti statistinius kalbos aspektus. Kai jūs ar aš klausom e

nepažįstam os

kalbos,

visi

skiem enys

susilieja.

Visiškai

angliškai

ne­

m okantis žm ogus United Nations gali išgirsti kaip „Junay Tidnei Šins “ . Iki pir­ m ojo

gim tadienio

m ūsų

sm egenys

atskyrė

žodžius

statistiškai

analizuodam os,

kurie skiem enys, pavyzdžiui, „m ie-las-vai-kas “ , dažniausiai būna kartu. Jenny

51 3

514

10 SKYRIUS

10.9 PAVEIKSLAS. Kalbos suvokimo raidos lygiai

Socialinė-kultūrinė įtaka Girdima kalba

Biologinė įtaka

G e n a i s u fo rm u o ja k a lb o s m e c h a n iz m ą , o p a tirtis m o d ifik u o ja s m e g e n is .

įv e s tis

J e i a u g o te P a ry ž iu je , jū s k a lb a te p ra n c ū z iš k a i (a p lin k o s įta k a ), b e t tik ta d a , je i e s a te ž m o g u s , o n e k a tė (g e n ų įta k a ).

Saffran

su

kolegom is

kūdikiam s

buvo

nutrūkdam as

(1996)

paleistas

kartojo

Psichologinis poveikis Tobulas gimtosios kalbos mokėjimas

Kalbos suvokimo ir kalbėjimo mechanizmai smegenyse aktyvuojami kritiniu vaiko kalbos laikotarpiu

Genų įtaka

įrodė

tai

eksperim entuodam i.

kom piuterinio

bereikšm ius

balso

įrašas,

skiem enis

Aštuonių

kuris

m ėnesių,

m onotoniškai,

neJau

(bidakupadotigolabubidaku...).

po dviejų įrašo m inučių kūdikiai gebėjo atpažinti (tai parodė jų dėm esys) pasi­ kartojančias trijų skiem enų sekas. Kiti m okslininkai pastebėjo, kad jau šešių m ė­ nesių kūdikiai geba panašiai skaidyti kalbą į segm entus (Bortfield ir kiti, 2005). Vėlesni dikių

tyrim ai

gebėjim ą

m okti

pateikė

„sugerti“

paprastas

sakinių

dar

daugiau

kalbą.

įrodym ų,

Pavyzdžiui,

struktūras.

Daug

atskleidžiančių

septynių

kartų

m ėnesių

išgirdę

nepaprastą

kūdikiai

skiem enų

kū­

gali

sekas,

iš­

atitin­

kančias vieną taisyklę, kaip pavyzdžiui ga-ti-ga ir li-na-li (ABA m odelis), skie­ m enų

kita

tvarka,

negu

vu-fe-vu.

perša

m intį, kad

pavyzdžiui

Tai,

kad

į

vu-fe-fe

kūdikiai

pasaulį

jie

(ABB

suvokia

atėjo

su

m odelis),

skirtum ą įgim tu

jie

tarp

klausydavosi

šių

pasirengim u

skirtingų išm okti

ilgiau

m odelių

gram atikos

taisykles (M arcus ir kiti, 1999). Ar gebam e dem onstruoti šį statistinės analizės gebėjim ą visą gyvenim ą? Daugum a tyrinėtojų tuo netiki. Atrodo, kad vaikystė yra kritinis laikotarpis, per kurį išm okstam e tam tikrus kalbos aspektus. Tie, kurie jau suaugę m okosi kitos kal­

Skenuojant smegenis nustatyti

bos,

skirtumai, kaip jose įrašoma

dažnai girdėjo antrą kalbą, vėliau gali ją išm okti ir kalbėti beveik be akcento

paprastai

kalba

su

gim tosios

kalbos

akcentu

(tačiau

tie,

kurie

vaikystėje

antroji kalba, išmokta ankstyvo­

[Au

joje vaikystėje, ir kaip - išmokta vyresniame amžiuje. Suaugusių­

Norėdam os

jų, anksti išmokusių antrają kalbą, paprašius smulkiai

reikalaujantį

nupasakoti kokį nors atsitikimą, suaktyvėja ta pati kaktos

kystėje, kiti - jau

smegenų sritis, nesvarbu, ar jie kalba gimtąja, ar antrąja kalba.

tie,

pasakytų,

Tų, kurie išmoko antrają kalbą

gram atiką bus sunkiau. Tai nėra neįm anom a, bet kuo

vyresni, kalbant šia kalba suaktyvėja gretima smegenų sritis (Kim ir kiti, 1997).

į kitą šalį, tuo sunkiau išm oksta naująją kalbą (Hakuta ir kiti, 2003). Vaikystėje

kė gas

ir

kiti,

2002]).

tai

korėjiečiam s arba

Gal

jiem s

išsiaiškinti, ir

kinam s,

nustatyti,

ar

netaisyklingas.

lengviau

Jacqueline

atvykusiem s

kiekvienas Kai

kurie

išm okti

Johnson iš

į

svetim os

Elissa

Jungtines

276

buvo

kalbos

Newport

Valstijas,

sakinių

tiriam ieji

suaugę. Nepaisant jų

ir

yra

gram atiką?

(1991)

gram atikos

gram atiškai

im igravę

patei­

ankstyvojoje

am žiaus atvykstant, visi jie

antrosios kad

jei

kalbos viena

išm oko

gram atika

anksti, jau

m okėjo

buvo

ją

„įjungta"

geriausiai. vaikystėje, vėliau

vai­

Jungtinėse

Valstijose buvo gyvenę apie dešim t m etų. Vis dėlto, kaip m atyti iš 10.10 kurie

testą,

taisyklin­

P A V ..

Chom sky

čia

išm okti

kitą

žm ogus em igruoja

ir ankstyvojoje paauglystėje jūsų kalbos išm okim o sistem a puikiai įsisavino gra­ m atiką bei akcentą ir nuo tada yra linkusi ilsėtis ant laurų.

MĄSTYMAS IR KALBA

Kaip gėlė nelaistom a nustoja augti, taip ir vaikai nustoja lingvistiškai tobulėti,

515

100

jei negirdi kalbos kritiniu jos išm okim o tarpsniu. Langas kalbos m okym uisi pla­ čiai atvertas ankstyvaisiais m etais, o Ankstyvosios

patirties

poveikis

nuo

aiškiai

7

m etų

m atom as

am žiaus palaipsniui užsiveria.

tiriant

kurčiuosius

vaikus,

ku­

90

riem s pritaikyti sraigės im plantai. Vaikai, gavę juos iki dvejų m etų am žiaus, kal­ ba geriau negu tie, kuriem s jie buvo im plantuoti vyresniem s negu ketverių m etų (Greers, 2004). Girdintys

70 girdinčių

tėvų

vaikai

ir

kurti

kurčiųjų

gestais

bendraujančių

-

kartodam i

garsus,

negirdintys

-

kartodam i

elem entarius

gestus.

negu

grupių

vaikų

įprasta už

susidūrus su

kalbą

kalba

atsakingos

(dvejų

sm egenų

ar trejų

sritys,

ir

ir

gestais

nebendraujantiem s

tėvam s. Šie

50

m etų) suaktyvėja abiejų

pasireiškia

kalbos

prover-

žis. Tačiau pagalvokim e apie daugiau kaip 90 proc. kurčiųjų vaikų, gim usių girdintiem s

60

Abiejų

grupių vaikai beveik tokiu pat greičiu susikuria žodynus (Bavelier ir kiti, 2003). Vėliau

Kuo vyresnis žmogus migruoja, tuo prasčiau išmoksta antrąją kalbą

tėvų

vaikai turi daug bendra. Kaip jau m inėjom e, abiejų grupių kūdikiai guguoja: gir­ dintys

80

vaikai paprastai savo

Amžius atvykstant, metais

pirm ai­

siais gyvenim o m etais nesužino, kas yra kalba. Palyginti su tais kurčiaisiais vai­

10.10 PAVEIKSLAS.

kais, kuriem s nuo pat gim im o buvo dem onstruojam a gestų kalba, tie, kurie išm o­

Einant metams, naują kalbą išmokti vis sunkiau

ko kalbėtis gestais būdam i paaugliai arba suaugę, yra panašūs į im igrantus, iš­ m okusius anglų kalbos vaikystei praėjus. Jie gali išm okti pagrindinius žodžius ir juos tvarkyti, bet jie niekados nekalba taip sklandžiai ir laisvai kaip nuo gim im o gestus

vartojantys

skirtum us

žm onės,

(Newport,

kurie

1990).

Be

geba to,

perteikti

vėlai

ir

suprasti

išm okusių

gestų

subtilius kalbos

gram atikos

žm onių

deši­

niojo sm egenų pusrutulio aktyvum as suvokiant ženklų kalbą yra m ažesnis, lygi­ nant su tais, kurie nuo m ažum ės kalba gestų kalba (Newm an ir kiti, 2002). Tie, kurie nesusidūrė su šnekam ąja ar gestų kalba pirm aisiais gyvenim o m e­ tais, praranda galim ybę išm okti bet kokią kalbą. Kurti gim ę vaikai, išm okę gestų kalbą būdam i devynerių ar vėliau, niekada neišm oksta jos taip gerai, kaip vai­ kai, apkurtę devynerių (m okėdam i kalbėti). Be to, jie niekada neišm oksta anglų kalbos taip gerai, kaip kiti kurtieji vaikai, ženklų kalbą išm okę kūdikystėje (M ay­ berry ir kiti, 2002). Pribloškianti išvada: jei jaunos sm egenys neišm oksta jokios

Maži vaikai pasirengę išmokti kalbą. Praėjus dešimčiai metų nuo atvykimo į Jungti­ nes Amerikos Valstijas, imigrantai iš Azijos atliko gramatikos testą. Tie, kurie atvyko būdami aštuonerių metų arba jaunesni, suprato anglų kalbos gramatiką taip pat gerai kaip ir kalbantieji gimtąja angių kalba. Nors antrosios kalbos mokymosi kritinis laikotarpis nėra aiškiai apibrėžtas, tiems, kurie atvyko vyresni, sekėsi ne taip gerai. (Iš Johnson ir Newport, 1991).

kalbos, jų gebėjim as m okytis kalbos niekada tobulai neišsivysto. Taigi draujant

genai su

m okym ąsi

pabrėžiantis

bendraudam i lim ybes). taisykles

form uoja

sudėtingas

prižiūrinčiais

su

padeda

(tą

padeda

lem ia

pabrėžiam a

paaiškinti,

vaikų

auklėjančiais

požiūris

kitais

Chom sky

ir

vaiko

pasirengusias,

žm onėm is,

paaiškinti, gebėjim as

m um yse

kodėl

sm egenis,

glūdinti

ikim okyklinukai

išm okti

kaip

vaikui

kalbą.

vaikai

išm oksta

išm okti statistines parengtis taip

išm okti

lengvai

ben­

Skinnerio

kalbos

kalbą, ga­

gram atikos

išm oksta

kalbą

„Be abejonės, vaikystė yra

ir taip gerai taiko gram atiką. Taigi dar kartą įsitikinom e, kad prigim tis ir patir­

kalbos metas, Kuo mažesnis

tis veikia išvien.

vaikas, tuo geriau jam sekasi

Grįždam i prie vardą,

stabtelkim e

m ūsų ir

diskusijos apie

pam ėginkim e

tai, ar pateisinam e savo, homo sapiens,

įvertinti

savo

gebėjim us.

Už

sprendim ų

pri­

ėm im ą ir vertinim ą m us, linkusius klysti, galim a būtų vertinti 7 balais iš 10. Už problem ų

sprendim ą,

kur

žm onėm s

nestinga

sum anum o,

tačiau

lengvai

duodam a fiksacijai, tikriausiai būtum e įvertinti geriau, galbūt 8. Už pažintinės

pasi­

mokytis kalbos: tai jo žaidimas. Tai laikina rūšies dovana" Lewis Thomas, The Fragile Species, 1992 („Trapi rūšis")

516

10 SKYRIUS

veiklos

veiksm ingum ą,

klaidų

neišvengiančias,

bet

greitas

euristikas

nusipel­

nytum e 9. O kai būtų prieita prie kalbos išm okim o ir jos vartojim o, ekspertai, apim ti pagarbios baim ės, tikriausiai įvertintų žm ogų 10 balų.

MOKYMOSI REZULTATAI Kalba 11 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra pagrindiniai kalbos struktū­

13 TIKSLAS. Aptarkite Skinnerio ir Chomsky įnašą į prigimties ir patirties ginčą, tiriant, kaip vaikai išmoksta kalbos, bei paaiškin-

riniai vienetai.

kite, kodėl statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai yra svarVisos nius

kalbos

turi

vienetus.

tuos

pačius

Fonemos

yra

pagrindinius

pagrindiniai

struktūri­

kalbos

bios sąvokos, tiriant vaikų kalbos raidą.

gar­

sai. M orfemos - sm ulkiausias prasm ingas kalbos vie­

Bihevioristas B. F. Skinneris (patirties šalininkas ginče

kalboje),

dėl kalbos raidos) teigia, kad kalbos m okom ės pagal

yra žodžiai, tačiau daugum a yra elem entai, tokie kaip

žinom us m okym osi dėsnius: asociacijas (daiktų vaizdą

netas.

Kai

kurios

m orfem os

I

(pvz.,

anglų

priešdėliai (pa-) arba priesagos (-dav-). Gramatika yra

siejant

su

žodžių

skam besiu),

taisyklių

m odeliuotų

žodžių

ir

(m intinių, o

dovėliuose)

sistem a,

ne tokių, kurios išdėstytos va­ kurios

dėka

galim e

bendrauti

ir

sako).

kinys

ninkas)

kuriom is

rem dam iesi

suprantam e

kal­

ir

(kitų

pastiprinim ą

su­ (šyp­

senom is ir priglaudim u, kai vaikas gerai ką nors pa­

suprasti kitus. Sem antika, gram atikos dalis, - tai rin­ taisyklių,

m ėgdžiojim ą

sintaksės)

Lingvistas teigia

bą. Kita gram atikos dalis - sintaksė - apim a taisyk­

m okim o

les, pagal kurias išdėstom e žodžius sakinyje.

pasirengę

Noam as

kitaip:

m echanizm ą, m okytis

Chom sky

gim stam e, kurio

kalbos.

dėka

Kaip

(prigim ties

turėdam i esam e

įrodym ą

šali­

kalbos

iš­

biologiškai jis

pateikia

tokius faktus: kalba būdinga visai žm onijai; visos kal­ 12 TIKSLAS. Nubrėžkite kalbos išmokimo kelią nuo gugavimo iki

bos

dviejų žodžių stadijos.

vaikai

M aždaug tardam as garsus.

keturių

m ėnesių

įvairiausius Būdam as

kūdikis

pradeda

skirtingom s

apytikriai

guguoti,

kalbom s

dešim ties

būdingus

m ėnesių,

kūdi­

kis guguodam as taria jau tik gim tosios kalbos garsus. M aždaug nuo 12 m ėnesių kūdikis kalba pavieniais žo­ džiais. Ši vieno žodžio stadija prieš antrąjį gim tadie­

pagrįstos

universaliąja

išm oksta

jų

seka

tai

gebėjim as

yra

žodžių,

bendra atskirti

gram atika;

stebina;

visiem s. kalbos

tem pas,

kalbos

Statistinis m odelius

kuriuo

raidos

stadi­

mokymasis

-

(pvz., skiem e­

nų sekas). Vaikystė yra kritinis laikotarpis šnekam ąjai arba gestų kalbai išm okti: vaikai, kurie šiuo anksty­ vuoju

laikotarpiu

neišm oksta

kalbos,

praranda

gebė­

jim ą gerai ją išm okti.

nį pereina į dviejų žodžių (telegrafinę) kalbą. Netru­ kus po to vaikas im a kalbėti sakiniais. M inėtos sta­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kai kuriuose universitetuose buvo siūly­

dijos

ta mokantiems gestų kalbą įskaityti ją kaip antrąją kalbą, būtiną

prasideda

šiek

tiek

skirtingai

kiekvienam

vai­

bakalauro laipsniui įgyti. Kokia jūsų nuomonė?

kui, tačiau visiem s vaikam s būdinga ta pati jų seka.

Mąstymas ir kalba M ąstym as nas

iš

paskui

ir

kalba

sudėtingai

psichologijos išreiškiam e

džių negalim os?

„višta

žodžiais?

susipina. Klausim as, kas

ar Ar

kiaušinis" m ūsų

klausim ų.

m intys

Ar

yra

pirm esnis, yra

pirm a

išreiškiam os

kyla

žodžiais,

idėja, ir

be

vie­ kurią žo­

M Ą S T Y M A S IR K A L B A

517

Kalba veikia mąstymą 14 TIKSLAS. Apibendrinkite W horfo lingvistinio determinizmo hipotezę ir aptarkite, kaip ji rėmėsi tuometine psichologija.

Lingvistas W horfo bos

Benjam inas (1956)

turi

Lee

W horfas

lingvistinio

įtakos

skirtingom s

biausias žm ogaus m intis. “

tvirtino,

tikrovės

kad

kalba

hipotezė

determ inizm o

lem ia

teigia,

sam pratom s.

m ūsų

kad

„Pati

kalba

Indėnai hopiai neturi veiksm ažodžių

m ąstyseną.

Lingvistinis determinizmas

skirtingos

kal­

(linguistic determinism) -

form uoja

svar­

Whorfo hipotezė, kad kalba

būtojo

laiko. Dėl

lemia mūsų mąstymo būdą.

to, kaip teigė W horfas, jiem s sunkiau mąstyti apie praeitį. W horfo ir

hipotezė gal neateitų

laikantiem s

dviem

ją

tik

nepanašiom is

prantam a, Anglų

kad

priem one

kalbom is,

žm ogus

kalboje

esam a

į galvą žm onėm s, kalbantiem s tik

viena kalba

m intim s

kurie

pavyzdžiui,

skirtingai daug

reikšti. anglų

m ąsto

žodžių

Tačiau ir

japonų,

skirtingom is

asm eninėm s

žm onėm s, atrodo

kalbom is

em ocijom s

kalba

savaim e

(Brown,

(tokiom s

su­

1986).

kaip

pyk­

tis) išreikšti, o japonų kalba turi daugiau žodžių išreikšti tarpasm eninėm s em o­ cijom s bių

(pavyzdžiui,

žm onių

užuojautai,

teigia

skirtingai

m etu

kalba

(M atsum oto,

biai

žm onės,

atlikdam i

M arkus

suprantą

1994). tą

ir

save,

Em igravę

patį

Kitayam a,

1991).

priklausom ai

iš

asm enybės

Azijos testą

į

nuo

Daugybė kalbos,

Šiaurės

dviem

dvikal­

kuria

Am eriką

skirtingom is

tuo

dvikal­

kalbom is,

netgi gali atsiskleisti kaip dvi skirtingos asm enybės (Dingės ir Hull, 1992). Tai parodė M ichaelio Rosso, Elaine Xun ir Anne W ilson (2002) atliktas eks­ perim entas.

Kinijoje

gim usių,

Vaterlo

universitete

studijuojančių

dvikalbių

stu­

dentų buvo paprašyta apibūdinti save angliškai arba kiniškai. Kai studentai kal­ bėjo

angliškai,

giausia kai,

savęs

išreiškė

jie

buvo

apibūdinim ai

teigiam us tipiški

savęs

kinai:

buvo

būdingi

vertinim us

apibūdinim ai

ir

kanadiečiam s: nuotaikas.

labiau

atitiko

studentai

Atsakinėdam i

kinų

dau­ kiniš­

vertybes,

išreiškė

apytikriai tiek pat teigiam ų ir neigiam ų savęs vertinim ų ir nuotaikų. Atrodo, kad kalbos pasirinkim as lėm ė nuom onę apie save. Išm okite kalbą ir susipažinsite su kultūra. Kai kalba išnyksta - o tai galim as daugum os iš 6000 dabar esančių pasaulio kalbų likim as - pasaulis praranda kultūrą

ir

m ąstym ą,

kuris

priklausė

tai

kalbai.

„Kad

sunaikintum

tautą,

sunaikink

jos kalbą “ , - teigė poetas Joy Harjo. Tačiau Naujosios

būtų per drąsu Gvinėjos

sakyti, kad kalba lemia m ūsų m ąstym o būdą. Papua

gyventojas,

nežinodam as

m ūsų

žodžių

form om s

ir

spalvom s

nusakyti, tuos dalykus suvokia beveik taip pat, kaip ir m es (Rosch, 1974). Tačiau m ūsų žodžiai tikrai gali paveikti tai, kaip m es m ąstom e (Hardin ir Banaji, 1993;

Ozgen, „l “

čius

ir

2004).

„2 “ ,

o

Brazilijoje didesni

izoliuota

skaičiai

yra

pirahų

gentis

paprasčiausiai

turi

žodžius,

„daug “ .

Taigi

reiškianpam ačius

septynis eilute išdėliotus riešutus, jiem s labai sunku surinkti tokį pat riešutų skaičių iš savos krūvelės (Gordon, 2004). Ar gyventų Britanijoje, ar Naujojoje Gvi­ nėjoje,

žm onės

naudojasi

savo

kalba

skirdam i

bei

atsim indam i

spalvas

(Davi-

roff, 2004; Roberson ir kiti, 2004). Pavyzdžiui, jei jūsų gim toji kalba būtų anglų žvelgdam i į tris spalvas, jūs dvi iš jų pavadintum ėte geltona, o vieną - m ėlyna.

Vėliau

prisim intum ėte,

kad

abi

geltonos

buvo

panašios.

Naujosios

nėjos berinm o genties žm onės, kurie turi dviejų geltonos spalvos atspalvių pa­

Gvi­

Prieš skaitydami toliau, nupieškite iliustraciją šiam sakiniui: „Mergaitė stumia berniuką". Po to perskaitykite pastabą kito puslapio paraštėje.

518

10 SKYRIUS

„Visi žodžiai yra kabliai, ant kurių

vadinim us,

kabinamos mintys."

lyna susilieja su žalia. K ai spektre skirtum as tarp spalvų yra toks pat, dvi skir­ Henry Ward Beecher,

Proverbs from Plymouth Pulpit, 1887

atsim ins

„m ėlynas “

tingas di,

geriau

atskiriam e

(ar

dvi

sunkiau

abiejų

geltonų

skirtingas

(O zgen,

spalvų

„žalias")

2004).

skirtum ą.

spalvas,

M atom as

Spalvų

kurių

pavadinim ai

skirtum as

“

spektre

padidėja,

m ė-

vieno­

kai

spal­

“

vom s priskiriam e skirtingus pavadinim us: „m ėlyna ir „žalia . K adangi atidžiai

žodžiai

rinkdam iesi

daro

subtilią

žodžius.

įtaką

Pavadinę

m ąstym ui,

gerai

darom e,

mergaitėmis

m oteris

-

rūpestinga:

pavyzdžiui,

ir

„m er­

gaitės linksm inasi “ , - argi neparodom e, kad m oterų statusas yra žem esnis? A r­ ba

įvardžio

jis bendra

vartosena: ar yra koks skirtum as, jei pasakau: „V aikas

išm oksta kalbos, bendraudam as su jį globojančiais asm enim is “ , arba „V aikai iš­ m oksta

kalbos,

bendraudam i

juos

su

asm enim is “ ?

globojančiais

K ai

kas

teigia,

jog čia nesą jokio skirtum o, nes kiekvienas žino, kad „šiuo atveju vyriškoji gi­ m inė apim a ir m oteris “ (kaip 1850 m etais paskelbė Britanijos Parlam entas). D augybė

tyrim ų

įrodė,

kad

žm onės,

įvardį jis

girdėdam i

(pavyzdžiui,

"m e­

“

nininkas ir jo darbai ), labiau linkę įsivaizduoti vyriškos gim inės atstovą (H erley, 1989; N g, 1990). Prisim inkim e ir tai, kad žm onės vartoja gim inę pasirinktinai,

pavyzdžiui, „daktaras...

jis

ji

ir

tikrai

nereikštų

jis “ ,

gim inės,

ji “

tačiau

„sekretorė

-

(M acK ay,

m es

neturėtum e

nustebti,

1983).

girdėdam i

Jei

sakant:

„Žm ogus, kaip ir kiti žinduoliai, žindo savo jauniklius “ . Daugelis anglakaibių, tarp jų

K albos

plėtra

reiškia

m ąstym o

gebėjim ų

plėtrą.

M ažų

vaikų

m ąstym as

to-

ir dauguma amerikiečių, moka

bulėja kartu su kalba (G opnik ir M eltzoff, 1986). V is dėlto labai sudėtinga suvok­

tik vieną kalbą. Dauguma

ti ir m ąstyti apie tam tikras abstrakčias idėjas (įsipareigojim ą, laisvę ar rim avi­

žmonių yra dvikalbiai arba

m ą) be kalbos! Tai, kas tinka ikim okyklinukam s, tinka kiekvienam : verta didinti

daugiakalbiai. Ar tik vienos

savo žodžių galią. Štai dėl ko daugum a vadovėlių, taip pat ir šis, supažindina

kalbos mokėjimas riboja

su naujais žodžiais - kad atskleistų naujas idėjas bei naujus m ąstym o būdus.

žmogaus gebėjimą suprasti kitos kultūros mąstymą?

K urtiesiem s, kyti

kurie

negalinčiais

girdinčiosios

paveldėti

bendruom enės

nuosavybės,

tuoktis,

tūkstančius

įgyti

m etų

išsilavinim ą

ar

buvo

lai­

dirbti

su­

dėtingą darbą, atsirado daug daugiau galim ybių, ištobulėjus gestų kalbai (Sacks, 1990). K určiųjų

kom petencija yra aiški, kai jie supažindinam i su

ženklų

kalba

dar būdam i ikim okyklinio am žiaus ir vėliau m okom i savąja kalba. Jei tėvai kal­ basi

gestų

kalba,

vaikai

„gim tųjų

ženklų “

išm oksta

lengvai

ir

sklandžiai.

Su­

m anum u ir akadem iniais pasiekim ais šie vaikai lenkia kitus kurčiuosius vaikus kurie neturėjo sąlygų sklandžiai kalbos raidai (Isham ir K am in, 1993). D idesne žodžių

galia galim a paaiškinti tai, ką M cG illio universiteto tyrinė­

Kaip jūs iliustravote sakinį

tojas W allace Lam bertas (1992; Lam bert ir kiti, 1993) vadina dvikalbių prana-

„Mergaitė stumia berniuką1?

šumu.

Anne Maass ir Aurore Russo

taip pat geriau sugeba atm esti nereikalingą inform aciją. Jei jų paklausite, ar sa­

(2003) nustatė, kad žmonės,

kinys

kurių gimtąja kalba skaitoma

sutelks dėm esį vien į gram atiką (Bialystok, 2001).

D vikalbiai

vaikai,

gram atiškai

kurie

taisyklingas

kalbėdam i („K odėl

viena

katė

loja

kalba taip

sugeba garsiai? “ ),

nuslopinti jie

kitą,

efektyviau

Lam bertas padėjo K anadoje įdiegti program ą, kuri anglakalbius vaikus įtrau­

iš kairės į dešinę, dažniausiai piešia stumiančią mergaitę

kia į prancūzų kalbinę aplinką (nuo 1981 iki 1999 m . už K vebeko apygardos

kairėje. Kalbantys arabų

ribų prancūziškai kalbančių vaikų padaugėjo nuo 65 000 iki 280 000 (Com m is­

kalbomis, kai skaitoma iš

sioner, 1999). D augum a į šį projektą įtrauktų anglakalbių vaikų pirm uosius trejus

dešinės į kairę, dažniausiai

m okslo m etus m okom i beveik vien prancūziškai, o vėliau iki m okyklos baigi­

piešia ją dešinėje.

mo

palaipsniui

pereinam a

prie

pam okų

anglų

kalba.

N ieko

stebėtina,

kad

šie

MĄSTYMAS IR KALBA

vaikai

išm oksta

prancūzų

kalbos

m okym o

būdus.

nėm is

sąlygom is,

kalbą Be

beveik

to,

kaip

palyginus

dalyvaujančiųjų

su

projekte

gim tąją;

tai

panašių

gabum ų

anglų

kalbos

pralenkia

visus

vaikais

raida

visai

kitus

kontroli­ nenukentė­

jo, pagerėjo jų gebėjim ų ir m atem atikos testų rezultatai, jie ėm ė labiau vertinti Kanados prancūzų kultūrą (Genesee ir Gandara, 1999). Taigi

anglakalbiam s

kalbystė,

apsim oka.

kanadiečiam s

Ar

kalbinės

dalyvauti

m ažum os

projekte,

vaikam s

kurio

dvikalbis

rezultatas

-

dvi-

išsilavinim as

taip

pat duoda naudos? Šūkio „Vien tik anglų!“ šalininkai abejoja. Jie argum entuo­ ja,

kad

trukdo

dvikalbio

m okym osi

angliškai

program os

nekalbančių

vaikų

brangiai

kainuoja,

asim iliacijai

yra

neefektyvios

anglakalbėse

kultūrose

ir

(Por­

ter, 1998). Tačiau kai kurie tyrinėtojai su tuo nesutinka (August ir Hakuta, 1998; Padilla

ir

kyklose,

Benavides, kuriose

kitą pusę - savo kalbantys

1992;

pusę

Thom as

pam okų

ir

kartu

Collier,

su

1998).

anglakalbiais

Vaikai vaikais

dvikalbėse m okosi

m o­

anglų,

o

gim tąja kalba, pasižym i didesne saviverte, negu angliškai ne­

vaikai, patekę

į angliškas m okyklas. Jie

rečiau

pašalinam i iš m okyk­

los. Ir pagaliau jų akadem iniai ir anglų kalbos pasiekim ai yra didesni. Nesvarbu, ar būtum e kurtieji, ar girdintys, kalba keičia patirtį. Kalba jungia m us su praeitim i ir ateitim i. Kalba papildo vaizduotę. Kalba sieja m us su kitais žm onėm is.

Mąstymas vaizdiniais 15 TIKSLAS. Aptarkite mąstymo vaizdiniais naudą,

Ar kalbatės su savim i, likę vieni? Ar m ąstym as - tai kalbėjim asis su pačiu sa­ vim i? lenkia

Be

abejo, žodžiai

žodžius?

Į

perteikia

kurią

pusę

m intis. Tačiau

suksite

čiaupą,

argi

nebūna, kad

norėdam i

paleisti

m intys

šaltą

ap­

vandenį?

Norėdam i atsakyti į šį klausim ą, jūs tikriausiai galvojote ne žodžiais, bet rėm ėtės procedūrine atm intim i - m intyse iškilusiu vaizdu, kaip jūs tai darote. Iš tie­ sų, m es dažnai m ąstom e vaizdiniais. Vaizdiniais m ąsto dailininkai, taip pat kom ­ pozitoriai,

poetai,

m atem atikai,

sportininkai,

m okslininkai.

Albertas

Einsteinas

sakėsi didžiųjų savo įžvalgų pasiekęs regim ųjų vaizdinių dėka ir tik vėliau iš­ reiškęs tai žodžiais. Pianistas

Liu

Chi

Kungas

įrodė

m ąstym o

vaizdiniais

svarbą.

1958-aisiais

jis

užėm ė antrąją vietą Piotro Čaikovskio pianistų konkurse. Po m etų, per kinų kul­ tūrinę revoliuciją, jis pateko į kalėjim ą. Netrukus po išlaisvinim o, septynerius m etus nelietęs pianino, jis vėl koncertavo, o kritikai jo m uziką vertino geriau nei bet ka­ da. Kaip jis tobulėjo nesipraktikuodam as? „Aš kasdien praktikavausi, - sako Liu. Nata po natos m intyse kartodavau kiekvieną kūrinį, kurį kada nors buvau grojęs “ (Garfield,

1986).

Žm ogui,

turinčiam

įgūdžių

(pavyzdžiui

baleto),

net

stebėjim as

sukelia sm egenyse vidinį to įgūdžio stim uliavim ą. Tą teigia viena britų tyrinėtojų kom anda,

ištyrusi

fM R

vaizdus,

gautus,

žm onėm s

stebint

vaizdo

įrašus

(Calvo-

M erino ir kiti, 2004). Sportininkam s dalim i “ ,

teigia

olim piečiam s

Richardas

Suinnas

„m intinės (1997).

treniruotės Laboratorijos

tapo

įprasta

sąlygom is

pasirengim o

Georgia

parodė tokio treniravim osi vertę (Neisser, 1984). Jos tiriam ieji turėjo 24 kartus

Nigro

519

520

10 SKYRIUS

10.11 PAVEIKSLAS. Vaizduotės galia

Įsivaizduojant fizinius pratimus, suaktyvinamos tos pačios smegenų sritys, kurios būna aktyvios ir iš tikrųjų atliekant tokius pratimus. Šiuose MRV matome smegenis žmogaus, įsivaizduojančio, kad jam skauda. Taip suaktyvinamos kai kurios smegenų sritys (nuotraukoje šviesesnės), kurios būna aktyvios tikrai jaučiant skausmą.

iš tikrųjų mesti strėlytes į taikinį. Paskui pusė tiriamųjų turėjo mesti 24 kartus mintyse. Dar mėtė

tie,

vėliau

kurie

10.11 pav.,

visi tiriamieji vėl turėjo

treniravosi

mintyse.

24

Smegenų

kartus

mesti į taikinį. Geriau

vaizdinių

tyrimai,

kaip

parodyta

atskleidžia, kad mintinis veiksmo stimuliavimas aktyvuoja tuos pa­

čius nervinius tinklus, kurie būna aktyvūs atliekant šį veiksmą iš tikrųjų (Grezes ir Decety, 2001). Dailiojo resnius

čiuožimo

įvertinimus

varžybose už

šuolius

dalyvaujantys

jauni čiuožėjai taip

ir

kai

suktukus,

treniravosi

pat gavo

mintyse,

ge­

klausyda­

miesi savo šokio muzikos (Garza ir Feltz, 1998). Vieno eksperimento metu, pri­ taikius

mintines

treniruotes,

buvo

stebėtos

35-erios

Tenesio

moterų

krepšinio

komandos rungtynės ir lyginami tolimų metimų rezultatai (Savoy ir Beitel, 1996). Per tą laiką komandos pataikytų metimų skaičius padidėjo nuo maždaug 52 pro­ centų, kai treniruotės buvo tradiciškai fizinės, iki 65 procentų po mintinių tre­ niruočių. limus

Žaidėjos

metimus,

nuolat

net

ir

įsivaizduodavo, priešininkėms

kad

įvairiomis

neleistinai

ginantis.

sąlygomis Dramatiška

atlieka

to­

atomazga:

Tenesio komanda laimėjo šalies pirmenybes per pratęsimą, iš dalies tolimų me­ timų dėka. M intinės

repeticijos

metu

Shelley

Taylor

dinio

psichologijos

gali

padėti

pasiekti

ir

su

kolegomis

(1998)

kurso

studentus,

kuriems

akademinių

pakvietė buvo

tikslų.

dalyvauti likusi

Vieno

tyrimo

eksperimente

savaitė

iki

įva­

egzamino.

Dalies jų buvo paprašyta įsivaizduoti save skaitantį reitingų sarašą, randantį ties savo

pavarde

jantį

savimi.

įrašytą

10

Kartojant

šią

balų

įvertinimą,

rezultatų

spindintį

stimuliaciją

iš

po

džiaugsmo

penkias

ir

minutes

besididžiuo­ kasdien

iki

egzamino poveikis nebuvo didelis: tai pridėjo tik po du papildomus taškus prie egzamino

įvertinimų,

lyginant

mintinės

stimuliacijos.

Tačiau

ve

aktyviai

šus, gauti. vaizdų čiau,

besimokančius

pašalinančius Šios skyrė

tam

-

spragas,

stimuliacijos

Palyginus daugiau

su

rezultatais

laiko

ir

studentų, kitų

knygos atmetančius

kartojimas

kontroline

tų

paprašė

skaitančius

mokymosi

proceso

poveikį.

su

tyrinėtojai

penkias

grupe,

aplenkė

ši

kitus

kurie

studentų

skyrius,

jokios

peržvelgiančius

pasiūlymus minutes grupė

neatliko

įsivaizduoti išeiti

kasdien

pradėjo

vidutiniškai

papramo­ turėjo

mokytis

aštuoniais

Šiais eksperimentais mokslininkai priėjo prie išvados, kad savo fantazijų laiką.

sa­ užra­ aki­ anks­

taškais,

521

MĄSTYMAS IR KALBA

geriau skirti įsivaizdavim ui, kaip įveikti kokią nors užduotį, o ne apsistoti ties įsivaizduojam u tikslu. Daugiau tų

faktų

m ąstym o

apie

be

sm egenyse

daugybė

tiškai, yra

atsim enam os

ningi

žodžiai.

m as)

-

tai

kalbos įrodym ų

inform acijos

apdorojim ą

aktyvum o

kyla

už

srovių

teka

neišreikštai ir tik

„Lengvas

ketvirtadalis

m ąstym as

(taip

pastangų,

iš

ankstesniuose

sąm onės

lygiagrečiai,

kartais

į paviršių

šis

m ąstym ui.“

m ūsų

autom a­

kaip

pasąm oninis

nuolatiniam

aptar­

aktyviose

funkcionuoja

išnyra

vadinam as

reikalingų

skyriuose

ribų. Visada

sąm o­

apdoroji­ Taigi

eg­

zistuoja m ąstym as - daug m ąstym o - be kalbos. Tad koks gi yra kalbos ir m ąstym o santykis? Kaip jau supratom e, kalba da­ ro įtaką m ąstym ui. Tačiau jeigu m ąstym as taip pat neveiktų kalbos, tuom et nie­ kad neatsirastų nė vieno naujo žodžio. Nauji žodžiai ir nauji jų deriniai išreiš­ kia naujas m intis. Tik po to, kai buvo atliktas toks veiksm as, atsirado krepšinio term inas „dėjim as į krepšį “ . Taigi pasakysim e paprastai - mąstymas veikia mū­

sų kalbą, kuri savo ruožtu veikia mąstymą. Psichologiniai ligijoje

m ąstym o

sutinkam us

ir

kalbos

požiūrius

į

tyrim ai

žm onių

atspindi

gim inę.

įvairius

Žm ogaus

literatūroje

protas

tuo

ir

pat

re­ m etu

geba stulbinam ai klysti ir parodyti nepaprastą savo galią. Kai kurių m ūsų klai­ dingų

sprendim ų

padariniai

gali

būti

pragaištingi,

todėl

turim e

suprasti

savo

gebėjim ą klysti. Tačiau dažnai m us gelbsti tikrai veiksm ingos euristikos. Be to, sum anum as, sprendžiant problem as, ir nepaprasta kalbos galia tikrai išskiria m us iš

gyvūnų

ir

leidžia

įvertinti

žm ones

kaip

turinčius

„beveik

neribotus

gebėji­

m us “ .

MOKYMOSI REZULTATAI Mąstymas ir kalba 14 TIKSLAS. Apibendrinkite W horfo lingvistinio determinizmo hi-

15 TIKSLAS. Aptarkite mąstymo vaizdiniais naudą.

potezę ir aptarkite, kaip ji rėmėsi tuometine psichologija,

M es dažnai m ąstom e vaizdiniais, kai naudojam ės pro­ Nors

lingvistinio

determ inizm o

hipotezė

teigia,

kad

kalba lemia m ąstym ą, tiksliau būtų pasakyti, kad kalba

cedūrine

atm intim i

-

pasąm onine

m otorinių

ir

kog-

nityvinių igūdžių bei sąlyginių asociacijų atm inties

daro įtaką m ąstym ui. Žodžiai išreiškia m intis, o m oks­

sistem a.

lininkai ir dvikalbiai žm onės įrodo, kad skirtingos kal­

niais

bos lem ia skirtingus m ąstym o būdus. Įvardžio jis ty­

įvykiam s ir gali iš tiesų pagerinti įgūdžius.

M okslininkai

ypač

naudingas

nustatė, m intyse

kad

m ąstym as

rengiantis

vaizdi-

būsim iem s

rim ai atskleidė, kad žodžiai, kuriuos pasirenkam e, no­ rėdam i tilias m intį,

išreikšti išankstines kad

kasdienes nuostatas.

žodyno

m intis, Kai

praturtinim as,

perduoti

sub­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jūs turite tokių žodžių arba gestų, ku­

kurie

įrodym ai

siūlo

riuos supranta tik jūsų šeima arba artimiausi draugai? Ar galite

o

-

dvikalbė

vaizduotėje iš šių žodžių ar gestų sukurti kalbą, kaip Nikaragvos

gali

m okym o aplinka, gali pagerinti m ąstym ą.

ypač

vaikai, sukūrę savo ženklų kalbą?

522

10 SKYRIUS

Gyvūnų mąstymas ir kalba Jei

m es,

kalbantys

žm onės,

esam e,

kaip

sako

psalm ių

kūrėjas,

„nedaug

m en­

kesni už Dievą“, tai kokią vietą tarp visos kūrinijos užim a gyvūnai? Ar jie yra „nedaug

m enkesni už

žm ogų“?

Ar

gyvūnai, su

kuriais

galim e

tapatintis

dalim i

jutim ų, m ąsto? Be to, ar jie geba kalbėti?

Ar gyvūnai mąsto? 16 TIKSLAS. Išskirkite penkis pažintinius įgūdžius, būdingus tiek didžiosioms beždžionėms, tiek žmonėms. Gyvūnai,

ypač

žm ogbeždžionės,

tikrai

geba

m ąstyti.

Pavyzdžiui,

jie

gali

kurti

sąvokas. Beždžionėm s išm okus atskirti kates ir šunis, vieni sm egenų žievės kak­ tos skilties neuronai tam pa aktyvūs, beždžionei pam ačius naują „panašų į katę” atvaizdą, o kiti - pam ačius „panašų į šunį“ atvaizdą (Freedm an ir kiti, 2001.) Balandžiai,

paprastai

vertinam i

kaip

kvailoki

paukščiai,

geba

rūšiuoti

objektus

pagal panašum ą. Jie lengvai išm oksta autom obilių, kačių, kėdžių ir gėlių paveiks­ lėlius

suskirstyti

į

kategorijas.

Balandžiui

parodžius

niekada

anksčiau

nem aty­

tos kėdės piešinį, jis užtikrintai snapu palies klavišą „kėdės" (W asserm an, 1995). M aža

to,

Psichologas panzes,

m es

nesam e

W olfgangas

pastebėjo

vieninteliai

Kohleris

aiškią

padarai,

(1925),

įžvalgą.

gebantys

tirdam as

Eksperim ente,

dem onstruoti

Afrikos kurį

pakrantės

atliko

su

įžvalgą

salos

narve

šim ­

uždaryta

šim panze Sultonu, Kohleris padėjo gabalėlį vaisiaus ir ilgą pagalį nepasiekiam oje vietoje, o trum pą pagalį - narvo viduje. Aptikęs trum pąjį pagalį, Sultonas pagrie­ bė jį ir pabandė pasiekti vaisių. Tačiau pagalys tyčia buvo parinktas per trum pas. Po

keleto

nesėkm ingų

m ėginim ų

Sultonas

num etė

lazdą

ir

stabtelėjo,

stengda­

m asis rasti išeitį iš situacijos. Tuom et staiga, tarsi dingtelėjus „Aha!“, jis pašo­ ko, vėl pagriebė trum pąjį pagalį ir panaudojo jį prisitraukti ilgesniajam , su kuriuo sėkm ingai

pasiekė

vaisių.

Sultono

veiksm ai

parodė

gyvūnų

pažintinius

m us ir parodė, kad jie yra labiau išm okstam i, o ne s ą l y g o t i ,

teigė

gebėji­

Kohleris.

Laisvėje gyvenančių šim panzių skatinim as spręsti problem as įpratina jas naudotis įrankiais (Boesh-Acherm ann ir Boesch, 1993). Jos pasirenka tinkam as šakas

arba

akm enis

ir

naudoja

juos

kaip

plaktukus

riešutam s

lukštenti. Be

to.

jos nusilaužia nendrę ar šaką, nulaužo sm ulkias šakeles ir nubrauko lapus, nusi­ neša to

prie

term ityno

ir

„žvejoja“

term itus

atsargiai, nenubarstydam os prikibusio

skirtingus lengvą,

įrankius lanksčią

skirtingiem s lazdelę

tikslam s:

„žvejybai"

paprasčiausiai

sukdam os

lazdelę,

po

grobio, ją ištraukia. Jos netgi pasirenka

(Sanz

sunkią ir

lazdą

kiti,

-

2004).

skylėm s Vienas

pram ušti

ir

antropologas

apsikvailino, bandydam as pam ėgdžioti vikriai term itus „žvejojančią" šim panzę. Tyrinėtojai

atrado

m ažiausiai

39

šim panzių

papročius,

susijusius

su

įrankių

naudojim u, švarinim usi ir m eilinim usi (Sanz ir kiti, 2001). Viena grupė gali nuvalgyti skruzdės tiesiai nuo pagaliuko, o kita jas nurenka po vieną. Viena gru­ pė

gali

daužyti

riešutus

akm eniniu

plaktuku,

kita

-

m ediniu.

Tokie

tarp grupių, kartu su besiskiriančiais dialektais ir m edžioklės būdu, neatrodo

skirtum ai

MĄSTYMAS IR KALBA

genetiškai Kaip

paveldim i.

Greičiau

ir žm onės, šim panzės

jie

yra

šim panzių

- dažnai jaunesnės

kultūrinės

- išranda

įvairovės

atitikm uo.

papročius ir perduoda

juos savo bendraam žiam s ir palikuonim s. Taip pat daro orangutangai (van Schaik ir kiti, 2003). Šitaip elgiasi ir bent viena grupė Australijos delfinų, kurie išm o­ ko

atsiplėšti

jūrinės

kem pinės

gabalą,

užsidėti

ant

nosies

ir

naudotis

juo

kaip

įrankiu knisant jūros dugną ir ieškant žuvų (Krutzen ir kiti, 2005). Jei

prim atai

gali

form uoti

sąvokas,

dem onstruoti

įžvalgą,

naudoti

įrankius

ir

perduoti kultūrines naujoves, ar jie turi tai, ką 4 skyriuje vadinom e „psichikos teorija"? Ar jie geba patys daryti išvadas ir pasidalyti jom is? Danielis Povinellis ir Jesse Beringas (2002) prim ena, kad

šim panzės - ne žm onės. Pasirinkda­

m i, kas turėtų grąžinti m aistą, žm onės teikia pirm enybę tam , kas m atė, kur m ais­ tas

paslėptas.

Šim panzės

veidrodžiuose

ir

tyrinėjo,

taip

nedaro.

Šim panzės

lietė

spalvotą

dėm ę,

ir

orangutangai

stebėjo

kurią

m okslininkas

jiem s

save užtėš-

kė ant veido (Gallup, 1998). Delfinai taip pat sustoja prie veidrodžio pasižiūrėti į rašalo dėm es ant savo kūnų (Reiss ir M arino, 2001). Kaip pastebėjom e 1 skyriuje, šim panzės ir babuinai taip pat m oka apgaudi­ nėti: pavyzdžiui, jaunas babuiniukas apsim eta esąs užpultas, kad jo m otina nuvytų konkurentą

babuiną

atpažinti save

nuo

m aisto.

ir suprasti kitų

didžiųjų

beždžionių

džiojim ą

ir

kito

tokie

pastebėjim ai

suvokim ą?

gebėjim ą

m inčių

Ar

Taip, m ano

sam protauti,

supratim ą,

rodo,

savęs

Thom as

jog

daug

geba

tyrinėtojų. Apžvelgę

atpažinim ą,

Suddendorfas

prim atai

ir

em patiją,

pam ėg­

Andrew

W hitenas

(2001) vertina jų protinius gebėjim us kaip „labai panašius į dvejų m etų vaiko “ .

Ar gyvūnai kalba? 17 TIKSLAS. Trumpai aptarkite argumentus „už“ ir „prieš“ idėją, kad žmonės ir gyvūnai pasižymi gebėjimu kalbėti.

Nekyla

abejonių,

skirtingus pardui,

kad

šūksnius

gyvūnai

įspėti

„kosėjančius “

-

bendrauja.

apie

ereliui

skirtingus

Gyvybingosios grobuonis:

„šnypščiančius “

ir

-

beždžionėlės

„lojančius gyvatei.

“

vartoja

šūksnius

Išgirdusios

leo­ įspėji­

m ą apie leopardą beždžionėlės lipa į artim iausią m edį. Išgirdusios įspėjim ą apie erelį jos skuba į krūm us. Išgirdusios šnypštim ą, pranešantį apie gyvatę, jos at­ sistoja ir im a tyrinėti žem ę (Bym e, 1991). Banginiai taip pat bendrauja - kliksėjim ais

ir

dejonėm is. Bitės

atlieka

šokį, inform uojantį kitas

bites

apie

atstum ą

ir kryptį iki m aisto šaltinio. Rikas, kolių veislės šuo, atpažįsta 200 pavadinim ų ir gali atnešti bet kurį iš šių

daiktų

(jis

atskiria

dešim t

daiktų

net

nem atydam as

savo

šeim ininko,

tik

jį

girdėdam as). Be to, kaip teigia Leipcigo M akso Planko instituto psichologų ko­ m anda, išrenka

paprašius naują

atnešti

daiktą

iš

naują

jam

žaislą

pažįstam ų

niekada daiktų

negirdėtu

grupės

pavadinim u,

(Kam inski

ir

kiti,

Rikas 2004).

Po keturių savaičių, jei šis daiktas yra padėtas kartu su kitais, naujais ir jau ži­ nom ais, pat

Rikas,

išgirdęs

dažnai, kaip

ir

tą

patį

žodį

nepataiko. Be

suvokti ir bendrauti. Bet ar tai kalba?

antrą

kartą, pataiko

abejo, tokie

atnešti

požym iai rodo

tą

daiktą

gyvūnų

taip

gebėjim ą

523

524

10 SKYRIUS

Žmogbeždžionės Rim tesnis iššūkis tvirtinim ui, esą tik žm onės kalba, yra duom enys apie „su žm onėm is

kalbančias"

m inaičiai

yra

žm ogbeždžiones.

šim panzės,

kurios

Kalbant

apie

genetiškai

genetiką,

artim iausios

artim iausi

ne

kitom s

m ūsų

gi­

beždžionėm s,

o žm onėm s (Sagan ir Druyan, 1992). Žinodam i, kad šim panzės gali artikuliuoti tik kelis žodžius, Nevados universiteto tyrinėtojai Allenas ir Beatrix Gardneriai (1969) pam ėgino išm okyti gestų kalbos šim panzę, vardu Vašu, tarsi ji būtų kurčias

vaikas.

Praėjus

ketveriem s

m etam s,

Vašu

galėjo

naudotis

132

ženklais.

Būdam a 32 m etų am žiaus, ji savo žodyne turėjo 181 ženklą (Sanz ir kiti, 1998). Ir

m okslininkai,

nerių

ir

pastangų

visuom enė

rezultatais.

labai

Vienas

susidom ėjo

paskelbtais

New

laikraščio

York

sėkm ingais

Times

Gard-

reporteris,

kuris

buvo išm okęs gestų kalbos iš savo kurčiųjų tėvų, aplankė Vašu ir sušuko: „Staiga supratau, kad su kitos rūšies atstovu kalbuosi savo gim tąja kalba". Žm onių Jei

taip,

kalba tuom et

galėjo

atsirasti iš

nieko

stebėtina,

bendravim o kad

m um s

gestais

(Corballis, 2002, 2003).

gim iningos

žm ogbeždžionės

geba

išreikšti daug žodžių gestais, bet tik kelis - žodžiais. Nieko stebėtina, kad ges­ tai išliko kaip žm onių kalbos dalis (net tada, kai kalbam e telefonu!) ir kad žen­ klai lengvai plinta tarp kurčių žm onių kaip kalbos alternatyva. Vėlgi nieko stebėtina, kad

iš

prigim ties

akli žm onės

vartoja

gestus, panašius

į reginčių

žm o-

nių, net m anydam i, kad klausytojas taip pat yra aklas (Iverson ir Goldin-M eadow,

1998).

Nenuostabu,

vinę

prasm ę

(pavyzdžiui

palengvina

pažintinę

kad

gestų

apibūdinant

naštą,

kurią

nenaudojim as buto

neša

trukdo

išplanavim ą).

kalba.

Žm onės,

kalbai,

turinčiai

Taigi

aišku,

kurių

prašom a

erd-

kad

gestai

nenaudo-

ti gestų, įdeda daugiau pastangų bendraudam i vien žodžiais ir ne taip gerai pri­ sim ena neseniai išm oktą inform aciją, pavyzdžiui, žodžių ar skaičių sąrašus (Goldin-M eadow ir kiti, 2001). Ir žm onėm s, ir beždžionėm s bendraujant reikia gestų Dar me

daugiau

įrodym ų

dešim tm etyje.

apie

Dažniausiai

„beždžionių

kalbą"

beždžionės

buvo

rodydavo

gauta

tik

XX

a. aštuntaja-

pavienius

žodžius,

to­

kius kaip „tai" arba „duok", bet kartais jos jungė ženklus į grupes ir sudary­ davo

suprantam us

aiškėjo, dens

kad

beždžionės

paukštis".

Pinokį

sakinius.

Vašu

derina

gestais

žodžius

sakė:

kūrybiškai.

Koko,

Francinės

Patterson

kaip

„dram blio

vaikas".

apibūdino

„Tu

(1978) O

m ane

Vašu

gulbę

m okyta

šim panzė

išeiti,

prašau".

pavadino

gorila,

Lana

Pa­ „van­

ilganosę

„kalba"

lėlę

spaudyda­

m a m ygtukus, prijungtus prie kom piuterio, kuris išverčia jos paspaudim us į anglų kalbą.

Vieną

žodžio,

dieną

reiškiančio

ji

įsigeidė

apelsiną,

apelsino,

bet

žinojo

kurį

turėjo

spalvas

ir

jos

m okytojas.

žodį,

reiškiantį

Ji

neturėjo

obuolį,

taigi

im provizavo: „Tim ai, duok obuolį, jis yra oranžinis" (Rum baugh, 1977). Kadangi nyti,

kad

žodynas

susikaupė beždžionės

ir

sakiniai,

nem ažai iš

tiesų

palyginti

duom enų „nedaug su

m ūsų,

apie

žm ogbeždžionių

m enkesnės visai

už

paprasti

kalbą,

žm ogų". -

im ta

m a­

Suprantam a,

atitinkantys

jų

m aždaug

dvejų m etų vaiko gebėjim us, tačiau beždžionės, regis, tikrai turi tą patį gebėji­ m ą, kuris buvo laikom as tik m ūsų, žm onių, ypatybe.

MĄSTYMAS IR KALBA

Tačiau ar iš tikrųjų beždžionės gali kalbėti? XX

a.

nėm is“

aštuntojo virto

Beždžionių

dešim tm ečio

cinizm u:

kalbos

ar

pabaigoje

beždžionės

tyrinėtojai

žavėjim asis

tikrai

priskiria

„kalbančiom is

gudrios, ar

jom s

savo

tyrėjai yra

kalbos

beždžio-

neišm anėliai?

gebėjim us,

teigė

skep­

tikai, pasitelkę tokius argum entus: •

Beždžionės labai sunkiai išm oksta savo ribotą žodyną. Vargu ar jos panašios į kalbančius ar gestus naudojančius vaikus, kurie lengvai kas savaitę išm oksta dešim tis

naujų

žodžių

(W ynn,

2004).

Sakyti,

kad

beždžionės

gali

išm okti

kalbėti tik dėl to, kad jos gali ženklais parodyti žodžius, yra beveik tas pat, kaip teigti, jog žm onės gali skraidyti dėl to, kad m oka šokinėti. •

Šim panzės gali nuosekliai rodyti ženklus arba spaudyti m ygtukus, kad gautų atlygį

taip,

kaip

M askvos

cirko

m eškos

gali

išm okti

važiuoti

vienaračiais.

Balandžiai taip pat gali iš eilės kirsti snapu per m ygtukus, kad gautų grūdų (Straub ir kiti, 1979), ir niekas nesako, kad balandžiai „kalba“. •

Beždžionės apelsiną

tikrai gali vartoti sim bolius

m an

neprim ena

duok

valgyti

rafinuotos

apelsiną

trim ečio

prasm ingai. Bet ženklų

seka

apelsiną...“

toli

m an

vaiko

valgyti

sintaksės

(Anderson,

2004;

„duok gražu Pinker,

1995). Vaikui frazės you tickle ir tickle you („tu kuteni “ ir „kutena tave“) perteikia

skirtingus

dalykus,

o

beždžionė,

kuri

nem oka

m ūsų

sintaksės,

gali

jas rodyti gestais ir vienaip, ir kitaip. •

Herbertas išvadą,

Terrace

kad

rodom ų

(1979),

daugum a

ženklų

m okęs

šim panzės

m ėgdžiojim as

ir

beždžionę,

vardu

naudojam ų

ženklų

žinojim as,

kad

Nim as -

tai

Čim skis, tik

padarius

jos

tam

padarė

m okytojo

tikrus

rankų

judesius galim a sulaukti atlygio. •

Veikiam i

savo

suvokim o

nuostatos

žm onės,

turėdam i

dviprasm ę

inform aci­

ją linkę m atyti tai, ką nori arba tikisi pam atyti. Terrace teigė: „Aiškinti, jog šim panzės m okytojų

naudojam i noras

taip

ženklai “

yra

m anyti .

kalba

(Kai

Vašu

-

tai

tik

parodė

truputis

daugiau

negu

“

„vandens

paukštis ,

ji,

jų ga­

lim as dalykas, atskirai pavadino „vanduo “ ir „paukštis “ .) „Šim panzės netobulina kalbos, - daro išvadą Stevenas Pinkeris (1995). - Ta­ čiau tai nedaro jom s gėdos: vargu ar geriau sektųsi žm onėm s, bandantiem s iš­ m okti beždžionių rėkavim ų ir klyksm ų, žaism ingo bičių šokio ar bet kokio kito puikaus gam tos talentų šou pasirodym o. “ M oksle, kaip ir politikoje, ginčai gali paskatinti pažangą. Provokuojantis tei­ ginys, esą „beždžionės turi tokį pat kaip m es gebėjim ą vartoti kalbą “ , ir skep­ tiškas atkirtis, kad „beždžionės nevartoti kalba “ (kaip galėtų pasakyti Vašu), pa­ skatino

psichologus

pripažinti

didesnius

beždžionių

gebėjim us

ir

m ūsų

pačių

genialum ą (Friend, 2004; Rum baugh ir W ashburn, 2003). Kiekvienas sutiks, kad tik

žm onėm s būdinga

ma

sudėtinga

kalba, jei tuo

gram atika.

Jei

kalba

suprantam a žodžiais arba gestais išreiškia­ suprantam a

paprasčiau

-

tik

kaip

gebėjim as

525

526

10 SKYRIUS

bendrauti

prasm ingos

sim bolių

sekos

dėka,

tuom et

galbūt

beždžionės

iš

tikrųjų

geba vartoti kalbą. Nors

beždžionės

nekalba

taip

kaip

m es, jų

m ąstym o

ir

bendravim o

gebėji­

m ai ir toliau stebina dresuotojus. Po to, kai m irė antrasis jos vaikas, nusim inu­ si

Vašu

m irė,

išnyko,

Rogeris vaikutį “ .

„vaikutis? “

klausė

vaikutis

tojas tau

vis

Foutsas Vašu

į

ir

(1992, šią

atsitraukdavo, kai

baigtas “ .

vaikutis

1997)

naujieną

Po

pranešė

reagavo

jai

dviejų

buvo

beždžionei

staigiu

sakom a

savaičių

„vaikutis

prižiūrėtojas-tyrinė-

geresnę

žinią:

susidom ėjim u,

„Turiu

pasišiaušė,

di­

“

džiuodam asi ir uždususi vis rodė ir rodė ženklus „vaikutis, m ano vaikutis . Kai Foutsas pristatė globojam ą naujagim į - Lulį, jiem s prireikė keleto prasti

vienam

vaikuti “

ir

prie

kito,

apkabindam a

kol

pagaliau

Lulį.

Laikui

Vašu

pralaužė

bėgant,

ledus,

beždžioniukas

valandų

pri­

parodydam a

„ateik,

išm oko

gestus,

68

paprasčiausiai stebėdam as Vašu ir kitas tris kalbos m okytas beždžiones. Be to, Vašu, Lulis ir kitos beždžionės dabar spontaniškai kalba gestais. Jos viena kitos prašo pakutenti, ateiti, apkabinti ir kt. M okantys gestų kalbą žm o­ nės gali slapta klausytis šių beždžionių pasikalbėjim ų, ir jie beveik visiškai su­ taria, aiškindam i, ką beždžionės sako: 90 proc. beždžionių kalbos siejasi su tar­ pusavio

bendravim u,

šim panzės

yra

ram inim u

truputį

arba

dvikalbės,

žaidim u

jos

(Fouts

pasakytus

ir

Bodam er,

angliškus

1987).

žodžius

gali

ir

kolegų

Be

to.

išversti

į

gestus (Shaw, 1989-1990). Iki

šiol

atradim as, kalbos

labiausiai kad

niuansus.

stulbinam as

pigm ėjinės Kenzė

yra

Savage-Rum baugh

šim panzės

-

viena

iš

gali tų

išm okti

šim panzių,

jos

suprasti kurios

(19931

šnekam osios

gram atiniai

anglų

gebėjim ai

prilygsta dvejų m etų vaiko ir kuri išm oko kalbėti stebėdam a savo įm otės m o­ kym ą. Ji elgiasi protingai, paklausta: „Ar gali parodyti m an “

šviesą? “

arba

"Ar

“

gali duoti m an šviesos? , arba „Ar gali įjungti šviesą? . Kenzė taip pat supran­ ta pasakytus žodžius gyvatė, kąsti ir šuo. Kai jai buvo duotos gyvatės bei šuns iškam šos

ir

pirm ąkart

pasakyta

-

„tegul

šuo

įkanda

gyvatei“ ,

ji

įgrūdo

gyvatę

šuniui į bum ą. Jei Kenzė „turėtų artikuliuotą balsą, ji kalbėtų “ , - teigė Duane Rum baugh

(1994).

Šim panzėm s,

kaip

ir

žm onėm s,

ankstyvoji

vaikystė

yra

kri­

tinis kalbos m okym osi laikas. Jeigu anksti nesusiduria su kalba ir žodiniais sim ­ boliais,

šim panzės,

kaip

ir

suaugę

žm onės,

nebesugeba

gerai

išm okti

kalbėti

(Rum baugh ir Savage-Rum baugh, 1994). Descartes

ir

kiti

filosofai,

m anydam i,

kad

gyvūnai

negali

m ąstyti,

tvirtino,

kad jie yra gyvi robotai be jokių m oralinių teisių. Vienu ar kitu m etu buvo tei­ giam a,

kad

gyvūnai

negali

planuoti,

suprasti,

skaičiuoti,

naudotis

įrankiais,

ne­

m oka rodyti gailesčio ar kalbėti (Thorpe, 1974). Šiandien m es žinom e daugiau. Kiek dabar valandų?

Gyvūnų

tyrinėtojai

atskleidė,

kad

prim atai

dem onstruoja

įžvalgą,

lojalum ą

šei­

Ar jūs teisingai įvertinote, per

m ai, bendrauja vieni su kitais, išreiškia altruizm ą, iš kartos į kartą perduoda kul­

kiek laiko baigsite skaityti šį

tūros m odelius ir suvokia žm onių kalbos sintaksę. Šių žinių priėm im as ir m o­

skyrių (500 p.)?

ralinių reikšm ių išaiškinim as yra nebaigta m ūsų m ąstančios rūšies užduotis.

MĄSTYMAS IR KALBA

527

MOKYMOSI REZULTATAI Gyvūnų mąstymas ir kalba 16 TIKSLAS. Išskirkite penkis pažintinius įgūdžius, būdingus tiek

kom andas. piuteriu

ir

gyvūnai

įžvalgą,

naudoja

ir

form uoja kuria

beždžionių

rūšių

išm oko

susikal­

bėti su žm onėm is gestais arba spaudinėjant su kom ­

didžiosioms beždžionėms, tiek žmonėms.

Žm onės

Keletas

sąvokas,

įrankius,

dem onstruoja

perduoda

kultūros

sujungtus

išm oko

šim tus

perdavė

savo

m ygtukus.

žodžių, žinias

Šios

žm ogbeždžionės

bendravo

jungdam os

žodžius,

jaunesniem s

gyvūnam s,

kurie

-

naujoves ir taiko psichikos teoriją (kuri apim a gebė­

kaip ir žm onės - yra linkę įgyti žinias lengvai, jei yra

jim ą

m okom i

m ąstyti,

savęs

suvokim ą,

em patiją,

m ėgdžiojim ą

ir kito m inčių supratim ą).

svarbų

labai

jauni.

beždžionių

ir

Vis

dėlto

žm onių

tyrinėtojai

kalbos

atskleidžia

gabum ų

skirtu­

m ą: tik žm onės gali išm okti išreikšti žodinę ar gestų 17 TIKSLAS. Trumpai aptarkite argumentus „už“ ir „prieš“ idėją,

kalbą pagal visas sintaksės taisykles.

kad žmonės ir gyvūnai pasižymi gebėjimu kalbėti.

Bitės šoka, norėdam os perduoti inform aciją apie m ais­ to šaltinio vietą, papūgos atskiria dalykus pagal skai­ čių, o

šunys

supranta

ir atsako

į sudėtingas žm onių

PAKLAUSKITE SAVĘS: Gal kada nors pajutote, kad gyvūnas ben­ drauja su jumis? Kaip būtų galima patikrinti tokią intuiciją?

10 SKYRIAUS APŽVALGA: Mąstymas ir kalba PASITIKRINKITE 1.

Pasiekiam um o euristika yra greitas ir lengvas, bet kartais

klaidinantis

tikrovės

įvertinim o

būdas.

Kas

Jei jūsų šuo prieškam baryje loja ant nepažįstam o žm ogaus, ar galim e tai vadinti kalba? O inkščia,

yra pasiekiam um o euristika? 2.

4.

Jei vaikas dar nekalba, ar yra priežasčių m anyti,

norėdam as

pasakyti,

kad

lauką?

kad tėvų ir globėjų skaitym as vaikui yra naudin­ gas? 3.

Kokios

m inties

„žodžiai kuria idėjas “ ?

teisingum ą

apibendrina

posakis

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

jam

jei šuo reikia

į

528

10 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Algoritmas (algorithm ), 493 p. Dviejų žodžių stadija

Įsitikinimų tvarumas

(belief perseverance), 503 p.

Perdėta savikliova (overconfidence), 500 Prototipas (prototype), 492 p.

Įžvalga (insight), 493 p.

Psichikos nuostata (mental set), 496 p.

Euristika (heuristic), 493 p.

Kalba (language), 507 p.

Sąvoka (concept), 491 p.

Fiksacija (fixation), 495 p.

Lingvistinis determinizmas

Semantika (semantics), 509 p.

(two-word stage), 511 p.

Fonemos (phoneme), 508 p.

(linguistic determinism), 517 p.

Formuluotė (framing), 501 p.

Morfemos (morpheme), 509 p.

Funkcijų fiksavimas

Pasiekiamumo euristika

(functional fixedness), 496 p. Gramatika (grammar ), 509 p. Gugavimo stadija (babbling stage), 510 p. Įsitikinimų šališkumas (belief bias), 503 p.

(availability heuristic), 498 p. Patvirtinimo šališkumas

(confirmation bias), 494 p. Pažinimas (cognition), 491 p.

Sintaksė (syntax), 509 p. Telegrafinė kalba

(telegraphic speech), 511 p. Tipiškumo euristika (representativeness

heuristic), 497 p. Vieno žodžio stadija

(one-word stage), 511 p.

Intelektas

Kas yra intelektas? Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirtingų gebėjimų? Emocinis intelektas Intelektas ir kūrybingumas Ar intelektą galima neurologiškai išmatuoti? Intelekto vertinimas Intelekto testų ištakos Šiuolaikiniai protinių gebėjimų testai Testų sudarymo principai Intelekto kitimas Pastovus ar kintantis? Intelekto kraštutinumai Genų ir aplinkos įtaka intelektui Genetinė įtaka Aplinkos įtaka Grupiniai intelekto testų įverčių skirtumai Apie šališkumą

T

rys didžiuliai ginčai neseniai įžiebė diskusiją psichologijoje ir už jos ri­ bų. Pirm asis - „karas dėl atm inties “ - apie tai, ar išstum ta traum uojanti patirtis vėliau gali būti atkurta ir turėti gydom osios naudos (9 ir 15 sky­ riai).

Antrasis

didelis

nesutarim as

-

„lyčių

karas":

kas

labiau

form uoja

m ūsų kaip vyrų ar m oterų elgesį - prigim tis ar auklėjim as (3 ir 18 skyriai). Šiam e skyriuje daugiausia skirsim e dėm esio „karui dėl intelekto “ : ar kiekvienas iš m ūsų turi įgim tą bendrąjį protinį gebėjim ą (intelektą) ir ar galim e šį gebėjim ą išreikšti kaip prasm ingą skaičių? M okyklų tarybos, teism ai ir m okslininkai svarsto, ar taikytini ir ar nešališki yra

testai,

kuriais

m ėginam a

įvertinti

asm ens

protinius

gebėjim us,

išreikšti

juos

skaičiais ir palyginti su kitų žm onių testų rezultatais. Ar galim a, rem iantis šiais testais, vertinti žm ones, nukreipti juos į konkrečią m okyklą, skirti konkretų darbą, diagnozuoti esm inių

konkretų kas

klausim ų:

jis priklauso

nuo

psichologinį yra

sutrikim ą?

intelektas?

Kaip

Geriau geriausiai

pirm a

užduokim e

galim a

jį

prigim ties (paveldėjim o) ir kokią įtaką jam

keletą

įvertinti?

daro

Kiek

aplinka? Ką

iš tikrųjų reiškia pavienių žm onių ir grupių testo įverčių skirtum ai? Ar intelek­ to

testavim as

tai

galingas

leidžia

konstruktyviai

diskrim inavim o

ginklas,

žm onėm s

atskleisti

dangstom as

savo

m okslu?

galim ybes?

O

skyriaus

tikslas

Šio

gal -

pasiūlyti keletą atsakym ų į šiuos klausim us bei prim inti, kad žm onės būna ap­ dovanoti

įvairiom is

protinėm is

galiom is

ir

kad

norint

pasiekti

aukštum as,

rei­

kia ir talento, ir pastangų.

Kas yra intelektas? 1 TIKSLAS. Aptarkite, kodėl sudėtinga apibrėžti intelekto sąvoką, ir paaiškinkite, ką reiškia „su­ daiktinti intelektą“.

Psichologai „New York Tim es“ korespondentė

ar

Deborah Solom on, 2004:

sparta?

„Koks jūsų intelekto

kaip

svarsto:

keletą Ar

jį

ar

m es

skirtingų galim a

suvokiam e

gebėjim ų?

neurologiškai

Ar

intelektą intelektas

išm atuoti?

kaip

vienos

susijęs

Tačiau

su

rūšies

gebėjim ą,

pažintinių

intelekto

gebėjim ų

ekspertai

sutaria

“

dėl vieno: intelektas yra sąvoka, o ne „daiktas . Kai apie kieno nors IQ (inte­

koeficientas?“

lekto

koeficiento

Fizikas Stephenas Hawkingas:

tikras

bruožas,

„N et nenutuokiu. Žm onės, kurie

nam a

sudaiktinimu, —

didžiuojasi savo IQ ,

vokti taip, tarsi ji būtų tikras, konkretus daiktas. Sudaiktinti - vadinasi, sugal­

yra nevykėliai

voti sąvoką, ją pavadinti, o paskui save įtikinti, kad toks dalykas iš tikrųjų yra

santrum pa) kalbam e kaip,

pavyzdžiui, tai

taip, tarsi tai būtų

aukštis,

reiškia, kad

darom e

pastovus ir objektyviai

protavim o

klaidą,

abstrakti, nem ateriali sąvoka

kuri im am a

vadi­ su­

INTELEKTAS

pasaulyje. Kai kas nors pasako: „Jos IQ

lygus 120“, - jie sudaiktina IQ, įsi­

vaizduoja IQ kaip daiktą, kurį žm ogus turi, - o juk tai tik kartą atlikto tam tik­ intelekto

ro

testo

rezultatas. Tas

žm ogus

turėtų

sakyti: „Jos

intelekto

sąvoka.

Skirtingose

kultūrose

testo

re­

zultatas buvo 120“. Intelektas požym iu tūroje

yra

socialiai

laikom os

bet

(Sternberg

gebėjim as karų

ir

atskirti,

šalyse

tai

apibrėžiam a

kokios

savybės,

Kaufm an,

kurie yra

čia

kurių

1998).

Am azonės

augantys

puikiai

dėka

augalai

atliekam os

pasiekiam a

džiunglėse

gali

intelektas

išgydyti

pažintinės

sėkm ė

konkrečią

užduotys.

Bet

intelekto toje

kul­

gali

būti

ligą. Va­

kuriam e

kon­

tekste intelektas - tai gebėjim as m okytis iš patirties, spręsti problem as ir nau­ doti

žinias,

prisitaikant

prie

naujų

situacijų.

M oksliniuose

darbuose

intelektas

Intelektas (intelligence) proto savybė, kurią sudaro gebėjimas mokytis iš patirties, spręsti problemas ir naudoti žinias, prisitaikant prie naujų situacijų.

yra tai, ką m atuoja intelekto testai, o istoriškai - tai m okym osi gabum ai. Nepaisant bendro sutarim o dėl sąvokos, lieka du ginčytini klausim ai: 1. Ar intelektas yra vienas bendras gebėjim as, ar keletas skirtingų? 2. Ar tom is neurom okslų priem onėm is, kurias turim e šiandien, galim e sm e­ genyse surasti ir išm atuoti intelektą?

Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirtingų gebėjimų? Galbūt

pažįstate

m okslam s,

gerų

bent

keletą

sportininkų

žm onių, bei

pažįstate

talentingą

m enininką,

tem atine

užduotim i,

ar

teratūrai.

Galbūt

kilo

puikų

gabių

žm onių, kuris

sutrinka,

m atem atikos

klausim as,

tiksliesiem s

gabių

ar

dailei, susidūręs

studentą,

pagrįstai

arba su

šokiui.

Galbūt

paprasčiausia

neturintį

žm onių

hum anitariniam s

m uzikai,

jokio

protinius

m a­

polinkio

gebėjim us,

li­ kurių

esam a tokių skirtingų, galim e vadinti vienu žodžiu intelektas, ir ar galim a juos kiekybiškai

išreikšti

skaičium i,

parinktu

iš

kažkokios

vienos

skalės.

Kaip

galė­

tum e atsakyti į šiuos klausim us?

Bendrasis intelektas 2

TIKSLAS.

Pateikite

Faktorinė analizė

argumentų

„už“

ir

„prieš“

intelekto

laikymą

vienu

bendruoju

protiniu

gebėjimu.

(factor analysis) statistinis metodas, išskiriantis testo susijusių užduočių grupes

Kad

išsiaiškintum e,

ar

egzistuoja

bendrasis

gebėjim ų

veiksnys,

pasireiškiantis

visais savitais protiniais gebėjim ais, psichologai tiria, kaip siejasi įvairūs gebėji­ m ai. Faktorine analize vadinam u statistiniu m etodu galim a išskirti testo užduo­ čių

grupes,

atlieka

kurios

žodyno

užduočių

m atuoja

tą

užduotis, dažnai

grupė

padeda

išskirti

patį

gebėjim ą.

gerai

atlieka

verbalinio

Pavyzdžiui, ir

teksto

intelekto

žm onės,

suvokim o

veiksnį

kurie

gerai

užduotį, ir

(faktorių). Kitos

Spearm anas

(1863-1945),

padėjęs

plėtoti

faktorinę

analizę,

naudojama nustatyti įvairiems atlikties matmenims, kurie yra bendrojo įverčio pagrindas.

ši už­

duočių grupės nustato erdvinių gebėjim ų ir sam protavim o gebėjim ų veiksnius. Charlesas

(vadinamuosius faktorius);

Bendrasis intelektas (general intelligence, g ) -

m a­

bendrasis pagrindinis intelekto

nė, kad yra ir bendrasis intelektas, jo pavadintas g veiksniu (anglų k. „gene­

veiksnys, kurį, Spearmano

ral"

santrum pa),

m anas

sutiko,

kuris

kad

yra

žm onės

kitų

konkrečių

dažnai

turi

intelekto

ypatingų

veiksnių

išsiskiriančių

pagrindas.

Spear­

ir kitų nuomone, galima matuoti

gebėjim ų.

Tačiau

kiekviena intelekto testo

jis taip pat pastebėjo, kad tų, kurių vieno veiksnio, pavyzdžiui, verbalinio inte­

užduotimi.

531

532

11 SKYRIUS

„ g yra vienas patikim iausių

lekto, įvertis yra aukštas, paprastai yra aukštesni negu vidutiniai ir kitiem s veiks­

ir validžiausių m atų elgsenos

niam s

srityje... ir jis daug geriau nei

Taigi yra, nors ir nestiprus, ryšys tarp skirtingų gebėjim ų. Spearm anas buvo įsiti­

priskiriam ų,

bet kuris kitas bruožas nuspėja

kinęs, kad nuo to bendrojo veiksnio priklauso visa m ūsų protinga elgsena - pra­

svarbias socialines pasekm es,

dedant plaukiojim u jūroje, baigiant puikiu m okym usi m okykloje. M intis,

tokias kaip m okslo ar profesiniai

kad

pavyzdžiui,

galim a

erdvinių

bendrąjį

arba

protinį

sam protavim o

gebėjim ą

išreikšti

gebėjim ų,

vienu

įverčiai.

intelekto

įver-

čiu, buvo ginčytina ir Spearm ano laikais, ir dabar. Vienas ankstyvųjų Spearm a-

pasiekim ai." Elgesio genetikas

no

oponentų

buvo

Robertas Plom inas (1999)

56

skirtingus

testus

jimų

grupes

ir

(kalbos

kim o

sparta,

tone

nerikiavo

tyrėjai,

L.

L.

sklandum as,

skaitm eniniai savo

išstudijavę

Thurstone

išskyrė

kalbos

gebėjim ai,

tiriam ųjų

jo

(1887-1955).

m atem atiškai

suvokim as,

indukcinis

pagal vieną

tiriam ųjų

Thurstone

duom enis,

erdviniai

m ąstym as

bendrojo aptiko

pateikė

pirminiu,

septynias

ir

gebėjim o

neryškią

žm onėm s

protinių

gebė­

gebėjim ai,

suvo­

atm intis).

Thurs­

skalę. Tačiau

tendenciją:

tų,

kiti kurie

pranoksta kitus pagal vieną iš septynių pirm inių gebėjim ų, yra geri ir kitų ge­ bėjim ų įverčiai. Todėl jie padarė išvadą, kad vis dėlto yra kai kurių faktų, įro­ dančių bendrojo veiksnio g buvim ą. Protinius

gebėjim us

galėtum e

palyginti

su

fiziniais

gebėjim ais.

Pavyzdžiui

sportiškum as yra ne viena, o daug savybių. Galėjim as greitai bėgti skiriasi nuo jėgos, kurios reikia keliant štangą, visai ko kita reikia ir akių bei rankų jude­ siam s

suderinti,

norint

kam uolį

pataikyti

į

krepšį.

Sunkum ų

kilnojim o

čem pio­

nas kažin ar galėtų būti geras čiuožėjas. Tačiau išlieka šioks toks polinkis ge­ rom s savybėm s telktis į visum ą - bėgim o

greitis koreliuoja su

m etim ų

tikslu­

m u, - nes yra bendras gabum as sportui. Taip pat ir intelektas apim a keletą skir­ tingų

gebėjim ų,

kurie

tam e

pačiam e

žm oguje

gana

dažnai

susigrupuoja,

o

tai

liudija esant šiokį tokį bendrąjį intelekto veiksnį. Satoshi intelekto

Kanazawa

form a,

(2004)

kuri

padeda

tikina,

kad

žm onėm s

bendrasis spręsti

intelektas

naujas

evoliucionavo

problem as:

kaip

kaip

sustab­

dyti ugnies plitim ą, kaip sausros m etu rasti m aisto, kaip susijungti su saviškiais, atsidūrusiais

kitoje

patvinusios

upės

pusėje.

Bendresnės

problem os

-

kaip

su­

sirasti partnerį, kaip suprasti nepažįstam ų žm onių veido išraiškas, kaip rasti kelią atgal į stovyklavietę - reikalauja kitokio pobūdžio intelekto. Akivaizdu, kad ben­ drojo m as

intelekto

koreliuoja se

įverčiai

(aptinkam as kaip

su

individų

vedybos

koreliuoja

akadem inėse ir

žiniom is

tėvystė,

su

ir

gebėjim u

daugelyje „evoliuciškai

artim os

spręsti

profesinių

įvairias

pažįstam ose

draugystės

naujas

situacijų), “

situacijose

užm ezgim as,

proble­ mažai

tačiau

socialinės

-

tokiokom pe­

tencijos dem onstravim as ir orientavim asis be žem ėlapio.

Dabartinės intelekto teorijos 3 TIKSLAS. Palyginkite Gardnerio ir Sternbergo intelekto teorijas.

Nuo

XX

a.

devintojo

dešim tm ečio

vidurio

kai

kurie

psichologai

stengiasi

pra­

plėsti intelekto apibrėžim ą už Spearm ano ir Thurstone akadem inių įžvalgų ribų.

Daugialypis intelektas. Howardas Gardneris (1983, 1999) palaiko Thurstone po­ žiūrį, kad intelektą sudaro įvairūs dėm enys. Jis pažym i, kad sm egenų pažeidi-

INTELEKTAS

Talento salos: „genijaus" sindromas Kairėje: Mattas Savage, trylikametis, sergantis autizmu, taip pat yra pianistas, džiazo konkursų prizininkas. Mattas turi savo grupę - „Matt Savage Trio".

m ai gali susilpninti vienokius, bet ne kitokius gebėjim us. Jis pastebi, jog skir­ tingi gebėjim ai padėjo m ūsų protėviam s įveikti įvairius aplinkos sunkum us (rasti kelią

nam o,

suprasti

kitų

em ocijas,

spręsti

problem as).

Jis

taip

pat

išstudijavo

duom enis apie žm ones, turinčius išskirtinių gebėjim ų, taip pat ir apie tuos, ku­ rie

pranoksta

kitus

tik

vienu

gebėjim u.

Žm onių,

turinčių

„genijaus"

sindrom ą,

intelekto testavim o rezultatai paprastai būna prasti, tačiau jie turi talento salą neįtikėtinų

gebėjim ų,

pavyzdžiui,

skaičiavim o,

piešim o

arba

m uzikinės

atm in­

ties (Treffert ir W allace, 2002). Tokie žm onės gali nesugebėti sklandžiai kalbė­

Viduryje: Kimas Peekas, Raymondo Babbito vaidmens įkvėpėjas filme „Lietaus žmogus", daugu­ mos kasdieninių poreikių negali patenkinti be savo tėvo pagalbos. Iki šiol Peekas atmintinai moka daugiau kaip 7600 knygų, taip pat JAV valstijų kodus, pašto kodus ir TV stočių pavadinimus. Dešinėje: Alonzo Clemonsas, nepaisant augimo sutrikimų, gali sukurti puikią bet kokio gyvūno, kurį nors trumpai pamato, kopiją. Jo sukurtos bronzinės skulptūros pelnė visuotinį pripažinimą.

ti. bet geba skaičiuoti taip greitai ir tiksliai, kaip elektroninė skaičiavim o m aši­ na,

arba

gali

beveik

akim irksniu

pasakyti

savaitės

dieną,

atitinkančią

bet

kokią

„Genijaus" sindromas

istorijos datą (M iller, 1999). M aždaug 4 iš 5 tokių „genijaus" sindrom ą turinčių

(savant syndrome) -

žm onių yra vyrai, daugeliui iš jų diagnozuojam as dar ir autizm as - raidos su­

sutrikimas, kai daugeliu atžvilgių

trikim as, kuris dažniau pasireiškia vyram s nei m oterim s.

ribotų protinių gebėjimų žmogus

Rem dam asis

šiais

duom enim is, Gardneris

įrodinėja, kad

m es

turim e

šiaip

ne

turi nepaprastų gebėjimų,

kažkokį intelektą, o daugialypį intelektą, sudarytą iš įvairių vienas nuo kito nepri­

pavyzdžiui, skaičiavimo

klausančių

arba piešimo.

lim a

intelekto

išm atuoti

m uzikai

atlikti,

rūšių.

Be

standartiniais regim ojo

verbalinių testais,

pasaulio

ir

jis

m atem atinių

išskyrė

erdvei

atskirus

analizuoti,

siam s ir savęs, kitų bei gam tos įžvalgiam supratim ui (11.1 Pasak

Gardnerio

(1998),

kom piuterių

gebėjim ų,

kuriuos

gebėjim us,

m eistriškiem s

ga­

reikalingus šokio

jude­

lentelė ).

program uotojas,

poetas,

sum aniu

ad­

m inistratorium i tapęs guvus jaunuolis ir krepšinio kom andos gynėjas - visi įro­ do esant skirtingas intelekto rūšis. Jis pastebi: Jei žmogus geba (arba ne) pasakoti istorijas, spręsti matematikos užduotis, orientuotis nepažįstamoje vietovėje, išmokti negirdėtą dainą greitai įgusti žaisti naują vikrumo reikalaujantį žaidimą suprasti kitus žmones arba susivokti savyje, jis paprastai nežino, ar galės būti toks pat gabus (ar negabus) ir kitose srityse.

Bendrasis kia

intelekto

jokios

rezultatas

konkrečios

prim ena

inform acijos

bendrą

apie

šio

m iesto m iesto

įvertinim ą,

m okyklas,

kuris

gatves

nesutei­ ar

naktinį

gyvenim ą. Intelektą

tyrinėjanti

Sandra

Scarr

(1989)

klausia,

argi

nebūtų

pasaulis būtų toks teisingas, kad esant silpnam vienoje srityje būtų galim a tai

nuostabu,

jei

533

534

11 SKYRIUS

11.1 LENTELĖ. Aštuonios Gardnerio intelekto rūšys

Pavyzdys

Gebėjimai 1. Lingvistiniai

poetas T. S. Eliotas

2. Loginiai-matematiniai

mokslininkas Albertas Einsteinas

3. Muzikiniai

kompozitorius Igoris Stravinskis

4. Erdviniai

dailininkas Pablo Picasso

5. Kūno valdymo-kinestezinis

šokėja Martha Graham

6. Asmenybės (savęs) pažinimo

psichiatras Sigmundas Freudas

7. Žmonių pažinimo

lyderis Mahatma Gandhi

8. Gamtos pažinimo

gamtininkas Charlesas Darwinas

atsverti dideliais gabum ais kitoje srityje? Deja, pasaulis nėra teisingas, nes skir­ tingi

gebėjim ai

linkę

gebėjim ai

dažnai

esti

galim ybę

varžytis

su

koreliuoti.

Pavyzdžiui,

taip

m enkesni;

pat

kitais.

Be

to,

žm onių

su

protine

parolim pinės

vienoje

negalia

žaidynės

apžvalgoje,

fiziniai

suteikia

jiem s

apibendrinančioje

127

tyrim ų rezultatus, patvirtinta, kad akadem inis intelekto įvertis, kuris leidžia prognozuoti

sėkm ingą

aukštosios

m okyklos

baigim ą,

taip

pat

prognozuoja

ir

vėles­

nę sėkm ę darbe (Kuncel ir kiti, 2004). Panašiai ir bendrasis intelekto rezultatas leidžia

prognozuoti

įvairių

sudėtingų

užduočių

atlikim o

kokybę

įvairiose

dar-

bo srityse: g yra svarbus (Gottfredson, 2002a, b; Reeve ir Hakel, 2002). Tai netgi turi įtakos ilgaam žiškum ui. Tyrim uose, kontroliuojant pajam ų ir išsilavinim o skirtum us,

vienuolikm ečiai,

gyveno

vidutiniškai

kurie

trum piau

1932-aisiais ir

turėjo

surinko

didesnę

žio, širdies bei kraujotakos ligų, negu

jų

m ažai

tikim ybę

intelekto m irti

testo

nuo

taškų

plaučių

vė-

bendraam žiai, gavę geresnius įverčius

(Hart ir kiti, 2003; W halley ir Deary, 2001). Gardnerio kritikai pažym i, kad jo teoriją sunku patvirtinti, neturint testų vi­ som s šiom s intelekto rūšim s išm atuoti. Be to, klausia jie, ar iš tikrųjų yra pras­ mė

visiem s

gebėjim am s

be

jokių

išlygų

taikyti

bendrą

intelekto

sąvoką.

Inte-

lektas yra protiniai gebėjim ai, - teigia jie. Tie gebėjim ai, be kurių galim e išsi­ versti,

dažniau

laikom i

talentais

nei

gerokai

svarbesni

verbaliniai

ir

sam prota­

„ Jei ką nors sugebi atlikti gerai,

vim o gebėjim ai. Ar galim a sakyti, kad žm onėm s, stokojantiem s sportinio talento,

turi būti atsargus, kad

stinga

intelekto?

Gardneris

tam

prieštarauja, teigdam as, kad

visos

intelekto

for­

neįtikėtum , jog taip pat gerai

m os turi vidinę vertę - tai žm ogaus kultūra ir kontekstas, dėl kurių vieni gebė­

sugebi atlikti ir kitus dalykus,

jim ai vertinam i labiau negu kiti. Iš tiesų intelekto apibrėžim ais - ar tai būtų tra­

kuriuos nebūtinai sugebi...

dicinis

Dėl to, kad m an labai sekėsi

m a apibūdinti, ką žm onija labiausiai vertina.

m okym osi

gabum ų

prognozavim as,

ar

platesnis

apibrėžim as

-

m ėgina­

[kuriant program inę įrangą], žm onės ateina ir tikisi,

Sėkmingo intelekto aspektai. Robertas Sternergas (1985, 1999, 2003) pritaria

kad gerai išm anau tuos dalykus,

Gardnerio

kurių išties neišm anau."

žodžio triarchija - „šalis, valdom a trijų valdovų") išskiria tris, o ne aštuonias, Bill Gates (1998)

iškeltai

intelekto rūšis:

daugialypio

intelekto

idėjai,

tačiau

jo

triarchijos

teorija

(nuo

INTELEKTAS

•

Analitinis

(akadem inių

problem ų

sprendim o)

įvertinam as

intelektas,

inte­

lekto testais, kuriuose pateikiam os tiksliai apibrėžtos užduotys, turinčios vie­ nintelį teisingą atsakym ą. •

Kūrybinis

atsiskleidžiantis

intelektas,

sėkm ingai

reaguojant

į

naujas

situa­

cijas ir kuriant naujas idėjas. •

Praktinis intelektas, kurio dažnai reikia kasdieniam e gyvenim e ir kurį daž­ niausiai sunku vienareikšm iai apibrėžti.

Tradiciniai

intelekto

testai

įvertina

akadem inį

intelektą.

Jie

gana

neblogai

nu­

m ato m okym osi sėkm ę, bet ne taip gerai - profesinę sėkm ę. Žm onės, kuriem s būdingas

aukštas

praktinis

intelektas,

gali

niekuo

neišsiskirti

m okykloje.

A ntai

vadybinio darbo sėkm ė ne tiek priklauso nuo gebėjim ų, įvertintų intelekto įverčiu (jei tas įvertis yra vidutinis arba aukštesnis), kiek nuo m okėjim o valdyti save, planuoti darbus, vadovauti kitiem s žm onėm s. Stem bergo ir W agnerio (1993, 1995) sukurtas vadovo praktinio intelekto tes­ tas įvertina, ar testuojam asis žino, kaip veiksm ingai planuoti veiklą, kaip

ska­

tinti žm ones, kaip paskirstyti užduotis ir įpareigoti, kaip suprasti žm ones ir kaip patiem s

daryti

karjerą.

V erslininkai,

gavę

didelį

įvertį

atlikdam i

šį

testą,

daž­

niausiai gauna didesnį užm okestį, ir jų darbas vertinam as geriau, negu tų, ku­ rių testo įverčiai m aži. Stephenas Cecis ir Jeffrey Likeris (1986) taip pat teigia, kad hipodrom o aistruolių nusim anym as apie žirgų galim ybes - praktinė, bet su­ dėtinga pažintinė užduotis - nėra susijusi su jų intelekto įverčiais. N ors Stem bergo (1998, 1999) ir G ardnerio (1998) požiūriai iš dalies skiria­ si, jie abu sutaria, kad daugialypiai gebėjim ai turi įtakos sėkm ei gyvenim e. (Nė vienas

iš

dviejų

kandidatų

2000-ųjų

m etų

JA V

prezidento

rinkim uose,

stodam i

į koledžą nebuvo gavę ypač aukštų gebėjim ų testo įverčių, - pažym i Stem bergas [2000], tačiau baigę koledžą abu daug pasiekė.) A bu šie m okslininkai taip pat sutaria, kad gebėjim ų įvairovę s uteikia gyvenim ui spalvingum o ir kelia su-

dėtingus uždavinius švietim o sistem ai. G ardnerio ir Stem bergo įtakos dėka dau­ gelis m okytojų buvo m okom i pripažinti gebėjim ų įvairovę ir taikyti savo klasė­ se daugialypio intelekto teoriją. K ai

kurie

kritikai

tvirtina,

kad

Stem bergo

siūlom os

trys

intelekto

rūšys

nėra

tokios nepriklausom os viena nuo kitos, kaip jis m ano, o išties sudaro bendrąjį intelektą

(Brody,

2003).

Linda

G ottfredson

(2003a,b)

teigia:

nors

praktinio

in­

telekto idėja panaši į populiarią m intį, kad „kiekvienas gali būti išm anus kurio­ je nors srityje", „dar niekas neįrodė, kad praktinis intelektas... yra bent jau nau­ dinga sąvoka". Ji teigia, kad sėkm ę darbe labiau lem ia ne praktinis intelektas, o

bendrasis

intelektas,

asm enybės

bruožai

ir

m otyvacija.

Tiesą

sakant,

atsako

Stem bergas (2003), tyrim ai K enijos ir A liaskos kaim uose rodo, kad g veiksnys nesugeba deda

apim ti

„grįsti

trum pintai

svarbių

kelią

gebėjim ų

ateinančiom s

apžvelgtos

keturios

sričių,

o

geresnių pagrindinės

triarchinis teorijų

intelekto

kartom s".

teorijos,

aptartos

suvokim as

(11.2

lentelėje

šiam e

pa­ su­

skyriuje.)

Stem bergo suvokim u, nė viena iš šių idėjų nėra galutinis žodis: geriausios šian­ dienos teorijos dažnai patobulinam os ar pakeičiam os geresnėm is rytdienos idė­ jom is. Tad būkite atidūs.

535

536

11 SKYRIUS

11.2 LENTELĖ. Intelekto teorijų palyginimas Teorija

Santrauka

Atradimai

Kritika

Spearmano bendrasis intelektas (g)

Bazinis intelektas progno­ zuoja žmogaus gebėjimus įvairiose akademinėse srityse.

Skirtingi gebėjimai, pavyzdžiui verbalinis ir erdvinis, yra linkę koreliuoti.

Žmogaus gebėjimai yra pernelyg skirtingi, kad juos būtų galima apibūdinti vieninteliu bendrojo intelekto veiksniu.

Thurstone pirminiai protiniai gebėjimai

Intelektą galima suskirstyti į septynis veiksnius: kalbos sklandumas, kalbos suvokimas, erdviniai gebėjimai, suvokimo sparta, matematiniai gebėjimai, indukcinis mąstymas ir atmintis.

Pavienis g įvertis nėra toks informatyvus, kaip septynių pirminių protinių gebėjimų įverčiai.

Netgi septyni Thurstone išskirti protiniai gebėjimai turi tendenciją jungtis į bendrą grupę, sudarydami bendrąjį g veiksnį.

Gardnerio daugialypis intelektas

Gebėjimus geriausia skirstyti į aštuonias nepriklausomas intelekto rūšis, kurios apima platų įgūdžių spektrą neapsiri­ bojant tradiciniu gebėjimų įvertinimu.

Intelektas - tai ne vien verba­ liniai ar matematiniai įgūdžiai. Kiti gebėjimai žmogaus gyve­ nime ne mažiau svarbūs.

Ar visus žmogaus gebėjimus galima laikyti intelektu? Gal geriau kai kuriuos, ne tokius gyvybiškai svarbius, vadinti talentu?

Sternbergo triarchija

Intelektą geriausia skirstyti į tris sritis, kurios leidžia prog­ nozuoti sėkmę tikrame pasau­ lyje. Tai - analitinis, kūrybinis ir praktinis intelektai.

Šiuos tris aspektus galima išmatuoti.

1. Šie trys aspektai gali būti labiau susiję, negu manė Sternbergas, ir iš tiesų gali reikšti bendrąjį g veiksnį. 2. Kad būtų galima nustatyti, ar šie aspektai patikimai prognozuoja sėkmę, reikalingi papildomi testai.

Emocinis intelektas 4 TIKSLAS. Apibūdinkite keturis emocinio intelekto aspektus, aptarkite šio požiūrio kritiką.

Nuo

akademinio

stromas

intelekto

(1987)

pirmi

atskiriama

socialines

situacijas

ir

socialinio

intelekto

patvirtina

žymiai

labai

menkai

ir

tai,

socialiniu

pavadino sėkmingai

ką

Nancy

intelektu.

Cantor

Tai

-

valdyti

save.

Šį

pakartotinai

gauti

duomenys,

prognozuoja

tolesnius

darbo

ir

Johnas

mokėjimas

skirtumą

tarp jog

laimėjimus

Kihl-

suprasti-

akademinio

universiteto

(Bretz,

1989;

ir pa­

Dye

ir Reck, 1989). Seymouras nės

Epsteinas

„nesukuria

ir

daugiau

Petra

M eier

sėkmingų

(1989)

santuokų,

stebisi:

negu

kodėl

kiti,

ne

labai

geriau

gabūs

žmo-

auklėja

vai­

kus, nėra geresnė jų psichinė bei fizinė savijauta?" Iš dalies dėl to, ką Peteris Salovey ir Johnas M ayeris (1990; Salovey ir kiti, 2002) vadina emociniu inte­ Emocinis intelektas

lektu

-

gebėjimu

(emotional intelligence) -

inę,

gebėjimas pastebėti, suprasti,

penkiamečių

vadovaujant

valdyti ir naudoti emocijas.

linių

em ocijų

gebėjimas

gabumų

čiai, kurie

pastebėti, suprasti, valdyti ir

ir

tyrinėtojui

atpažinti

temperamento

tiksliausiai skyrė

ir

Carrolliui grupuoti

kontrolę,

naudoti emocijas. Viename Izardui

veido

mokslininkai

emocijas, sulaukę

(2001),

emocijas.

buvo

Net

pastebėjo,

devynerių

metų

gaudavo, gerai sutarė su mokytojais ir efektyviai valdė savo emocijas.

vertinamas

atlikus jog

tyri­ verba­

penkiame­

lengvai susidrau­

INTELEKTAS

Em ociškai vidas

protingi

Caruso

vertinti

ir

žm onės

(2002;

tesingai

Grewal

bendrajam

ir

em ociniam

m ui pastebėti em ocijas

suvokia

Salovey,

intelektui,

(atpažinti jas

save.

2005)

M ayeris,

sukūrė

ir

Salovey

em ocinio

keturiem s

jo

ir

Da­

intelekto

dėm enim s:

testą

gebėji­

ir pasakojim uose), su­

veiduose, m uzikoje

prasti em ocijas (nuspėti jas ir tai, kaip jos keičiasi ir m aišosi), valdyti em ocijas (žinoti,

kaip

jas

išreikšti

įvairiom is

situacijom is)

naudoti

ir

em ocijas

taikom a­

jam ar kūrybiniam m ąstym ui gerinti. Ir JAV, ir Vokietijoje žm onės, kurių em o­ cijų

valdym o

su

abiejų

testo

lyčių

įverčiai

draugais

buvo

(Lopes

didesni, ir

kiti,

m ėgaujasi

2004).

Jie

kokybiškesniais išvengia

santykiais

stiprių

depresijos,

nerim o ar pykčio priepuolių. Em patija leidžia jiem s skaityti kitų em ocijas ir su­ m aniai

jas

įveikti. Jie

žino, ką

pasakyti

sielvartaujančiam

draugui, kaip

padrą­

sinti kolegas ir kaip teisingai spręsti konfliktus. 69 tyrim ų daugelyje šalių duo­ m enim is, žm onėm s, kurių em ocinio intelekto įverčiai buvo aukšti, šiek tiek ge­ riau

sekėsi

m alonum ų, im pulsų. giau

darbe

(Van

kad

Paprastai

valdo

Rooy

pelnytų tariant,

tokias

ir

Viswesvaran,

apdovanojim ų jie

karjeros,

yra

2004).

ateityje,

em ociškai

santuokos

ir

ir

protingi,

tėvystės

Jie

gali

nesileisti todėl

atsisakyti

greitų

užvaldom i dažnai

situacijas,

jie

kuriose

staigių sėkm in­

akadem iš­

kai protingesni (bet ne tokie protingi em ociškai) žm onės klysta. Ekstrem aliais tą, o

atvejais

versiteto

neurologas,

genim is

registro

atm intim i. da

per

(1994). čias

dėl to

žinom as

kūrėjas,

pasakoja

sm egenų

auglio

ilgus

pokalbius

su

-

Nei

liūdesio,

sužeistų

žm onių,

negali

jausti.

kaip

apie

gali

nem ačiau

nekantravim o,

sunaikintų

2000

Eiliotą,

pašalinim o

juo

nei

jokių

pažeidim as

sum ažinti

gali nepakisti. Antonio

daugiau

Po

kas, Eiliotas nerodo bet

sm egenų

bendrasis intelektas

pacientų

žm ogų

Eiliotas nė

bendruom enių

atsakyti

į

su

ir

kitų

intelek­

pažeistom is

norm aliu be

gam tos

-

sakė

Rodant

ir

„Nieka­ Dam asio jaudinan­

katastrofų

nieko

sm e­

intelektu

em ocijų.

em ocijų,

susierzinim o."

em ocijų, nors suvokia, kad

Negebėdam as

su

gyveno

šešėlio

nei

em ocinį

Dam asio, Ajovos uni­

nuotrau­

nejaučia. Jis žino,

jausm us, Eiliotas

prarado

darbą.

Subankrutavo. Sugriuvo jo santuoka. Jis vėl susituokė ir dar kartą išsiskyrė. Pas­ kutinėm is

žiniom is,

jis

buvo

priklausom as

nuo

nuolatinės

slaugytojos

globos

ir

gyveno iš neįgalum o pašalpos. Kai kurie wardas

m okslininkai, pavyzdžiui, daugialypio

Gardneris

intelektas",

per

(1999),

daug

atkreipė

išplečia

dėm esį,

intelektą.

kad

intelekto

tokios

„Išm intinga

teoriją

sąvokos,

išplėsti

pasiūlęs Ho-

kaip

sąvoką,

„em ocinis

kad

ji

ap­

im tų ne vien žodžių, skaičių ir logikos apdorojim ą, bet ir erdvės, m uzikos bei inform acijos apie m us ir kitus žm ones suvokim ą, - teigia Gardneris. - Bet taip pat leiskite m um s gerbti em ocinį jautrum ą, kūrybingum ą ir m otyvaciją kaip svar­ bius, bet kitokius aspektus. Išplėskim e žodį taip, kad jis apim tų viską, ką ver­ giam e, ir jis praras savo prasm ę." Gindam i akadem inį protą - g veiksnį - m okslininkai atkreipia dėm esį į ty­ rim us, kuriuose mę

darbe

pagrindinis

tradicinio

(Brody, dalykas

kalauja daugiau

1997;

intelekto

įverčiai numato

Schm idt

ir

m ąstym o

intelekto

Hunter,

reikalaujančiuose

nei m atavim o

ir profesinį statusą, ir sėk­

1998).

Pavyzdžiui,

darbuose.

intelektas

M eteorologija

yra rei-

prietaisų supratim as. Vis dėlto tie, ku­

rie jau žino, kas yra pašaukim as - t. y. tie, kuriem s puikiai sekasi, - turi ir kitų

537

538

11 SKYRIUS

„ Nerim auju dėl (intelekto]

bruožų: jie

apibrėžim ų, kurie teiginiais apie

telektas labiau padeda įgyti profesiją (m okyklose ir per m okym o program as), o

yra

sąžiningi, kom unikabilūs, atkaklūs

ir veiklūs. Taigi aukštas

in­

m ūsų m ėgstam ą žm ogaus būtį

ne lem ia sėkm ę toje srityje. Sėkm ės receptas - tai talento ir ištverm ės derinys

griauna pasitikėjim ą pažintinėm is

Andersas

galiom is."

bruožą, Howard G ardner, R ethinking the Concept

būdingą

gram uotojui,

(2002;

puikiam

m uzikantui

Ericsson

ir

Lehm ann,

šachm atininkui, ir

m edikui:

šokėjui,

„m aždaug

1996)

pateikia

sportininkui,

dešim t

m etų

vieną

bendrą

kom piuterių intensyvios

pro­

kasdie­

nės praktikos". Taigi

of Intelligence, 2000 („M ąstant apie intelekto sąvoką")

Ericssonas

Vis

akadem iniai

dėlto

gabum ai,

kom petencija

apskaičiuoti

kasdieniam e

intelekto

gyvenim e

testais,

reikalauja

tikrai daug

yra

svarbūs

daugiau,

negu

gali išm atuoti tradiciniai intelekto testai.

Intelektas ir kūrybingumas 5 TIKSLAS. Apibūdinkite veiksnius, susijusius su kūrybingumu, bei kūrybingumo ir intelekto ryšį.

Pierre de Ferm at, padykęs XVII a. genijus, m etė iššūkį savo laikų m atem atikam s išsprendęs daugybę teorijos problem ų, jis pasiūlė, kad šie patys atrastų jo sprendi­ m us. Po to, kai m atem atikai išsprendė visas šias užduotis, jis pasiūlė garsiausią iššūkį - vadinam ąją paskutinę teorem ą. Šis uždavinys dar ilgai drum stė gabiausių m atem atikų

m intis

net

po

to,

kai

1908-aisiais

buvo

pasiūlytas

dviejų

m ilijonų

(pagal šiandienos kursą) dolerių prizas tam , kuris pirm asis įrodys šią teorem ą Kaip

ir

daugybė

kitų,

Prinstono

m atem atikas

Andrew

W ilesas

daugiau

nei

trisdešim t m etų suko galvą ties šiuo uždaviniu ir buvo atsidūręs aklavietėje. Ir staiga vieną rytą lyg iš niekur nieko jį pribloškė „neįtikėtinas atradim as “ - vie­ no likusio klausim o sprendim as. „Tai buvo neapsakom ai nuostabu; tai buvo taip paprasta

ir

elegantiška.

Negalėjau

suprasti,

kaip

tą

pražiopsojau,

ir

paprasčiau­

siai netikėdam as spoksojau 20 m inučių. Tada visą dieną vaikščiojau po kam ba­ rį ir vis grįždavau prie savo stalo patikrinti, ar sprendim as vis dar ten. Jis buvo ten.

Netilpau

savyje,

buvau

toks

susijaudinęs.

Tai

buvo

svarbiausias

m om entas

per visą m ano darbo laiką" (Singh, 1997, 25 p.). Neįtikim as

Kūrybingumas (creativity) -

W ileso

pavyzdys

iliustruoja

-

kūrybingum ą

gebėjim ą

kurti idėjas,

gebėjim as kurti naujas

kurios yra ir naujos, ir vertingos. Intelekto ir kūrybingum o tyrim ai leidžia m anyti,

ir vertingas idėjas.

kad kūrybingum ui yra būtinas tam tikras gebėjim ų lygis, bet vien to nepakanka. Paprastai žm onės, gerai atliekantys intelekto testus, gerai atlieka ir kūrybingum o testus

(„Kaip,

jūsų

m anym u,

galim a

panaudoti

plytą?").

Tačiau

už

tam

tikros

ribos - kai intelekto įvertis yra apie 120 - koreliacija tarp intelekto įverčių ir kūrybingum o

im a

ir

inžinierių

intelekto

jų

kolegų

bingum as skirtingos intelekto

m ažėti.

(M acKinnon yra

kažkas

sm egenų testais,

Labai

įverčiai

kūrybingų

paprastai

architektų,

nėra

didesni

m atem atikų, negu

ne

m okslininkų

tokių

kūrybingų

ir Hali, 1972; Sim onton, 2000). Taigi aišku, jog daugiau

sritys

kuriuose

tiniu

mąstymu

(pavyzdžiui,

„s").

Sm egenų

žievės

negu

yra reikia

ką

susijusios rasti

išvardyti

m om ens

tai,

atskleidžia

su

konvergentiniu

vienintelį kuo

kairiosios

intelekto

teisingą

daugiau skilties

testai.

mąstymu

atsakym ą)

žodžių,

kūry­

Iš

(vertinam u ir

divergen-

prasidedančių

sužalojim as

sutrikdo

gentinį m ąstym ą, kuris reikalingas intelekto testam s atlikti ir sėkm ingam m oky­

tiesų

raide

konver-

INTELEKTAS

m uisi m okykloje. Sužalojus tam tikrą sm egenų žievės kaktos skilties dalį, žm ogus gali prarasti vaizduotę, tačiau skaitym o, rašym o ir skaičiavim o įgūdžiai išlieka. Tiriant kūrybingus žm ones, be m inim alaus reikiam o gebėjim ų lygio, paaiškėjo dar

penki

kūrybingum o

dėm enys

(Sternberg,

1988;

Sternberg

ir

Lubart,

1991,

1992): 1.

Nusimanymas - tai tvirtos žinios. Louisas Pasteuras pastebėjo: „Progos būna palankios esam e

tik

pasirengusiam

įsim inę

„statybinius

protui".

m okydam iesi,

blokelius"

tuo

Kuo

daugiau

daugiau

sudėlioti nauju

m inčių,

turim e

vaizdų

galim ybių

būdu. W ileso

turim a

ir

šiuos

frazių

protinius

išsam i žinių

ba­

zė padėjo jam naujai pritaikyti žinom as teorem as ir m etodus. 2.

Su vaizduote susijusio mąstymo įgūdžiai - gebėjim as pam atyti daiktus nau­ jai, atpažinti vaizdus, juos susieti. Išnagrinėjus pagrindinius problem os elem en­ tus, problem ą

galim a

iš naujo

apibrėžti arba

išspręsti. Kopernikas pirm iausia

išstudijavo Saulės sistem os planetas, tada kūrybingai nustatė, kad sistem a su­ kasi aplink Saulę, o ne aplink Žem ę. W ileso vaizduotės paskatintas sprendi­ m as sujungė du svarbius, tačiau neužbaigtus sprendim us. 3.

Drąsios, azartiškos

asmenybės netrikdo

neapibrėžtum as

ir

rizika, toks

žm o­

gus atkakliai siekia įveikti kliūtis ir, užuot vaikščiojęs pram intais takais, ieško naujos patirties. Išradėjai paprastai ir po nesėkm ių atkakliai siekia savo tikslo. Thom as

Edisonas

išbandė

daugybę

m edžiagų

savo

lem putės

kaitinim o

siūle­

liui. W ilesas teigė, kad dirbo atsiskyręs nuo m atem atikų bendruom enės iš da­ lies norėdam as išlaikyti sukauptą dėm esį ir nesiblaškyti. 4.

Vidinė

motyvacija

yra

ketvirtasis

kūrybingum o

dėm uo.

Kaip

teigia

psicho­

logė Teresa Am abile, „žm onės būna kūrybingiausi tada, kai juos skatina pir­ m iausia dom ėjim asis, džiaugsm as, pasitenkinim as ir pats darbas - bet ne spau­ dim as

iš

išorės"

(Am abile

ir

Hennessey,

1992).

Kūrybingiem s

žm onėm s

ne

tiek svarbu išorinės paskatos - atlikti reikiam u laiku, padaryti kitiem s žm o­ nėm s

įspūdį

išbandym as m okslo

arba

užsidirbti

dirbant.

problem as,

pinigų,

Paklaustas, Isaacas

kaip

Newtonas

kiek

vidinis

jam

pavyko

atsakė:

m alonum as išspręsti

„Galvojant

ir

tokias

apie

savo

jėgų

sudėtingas

jas

visą

lai­

ką". W ilesas pritaria: „Aš buvau taip apsėstas šios problem os, kad aštuone­ rius m etus galvojau apie ją visą laiką - nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro" (Singh ir Riber, 1997). 5.

Kūrybinė aplinka uždega, palaiko ir padeda tobulinti kūrybines idėjas. Deanas

Keithas

Sim ontonas

(1992),

išanalizavęs

2026

garsių

m okslininkų

ir

iš­

radėjų karjeras, pastebėjo, jog patys iškiliausi tarp jų buvo ne vieniši geni­ jai. Dažniau jie buvo kolegų globojam i, skatinam i ir palaikom i. Tokie žm o­ nės

dažniausiai

intelektą. Net ir

turi

efektyviam

darbui

su

bendražygiais

W ilesas, santykinai vienišius, įveikė

savo

reikalingą problem ą

m asis ankstesnių m okslininkų darbais. Teresos Am abile (1983, 1987) eksperim entai parodė, kad kūrybinė aplinka iš­ laisvina žm ogų nuo rūpesčio dėl kitų pritarim o. Vieno eksperim ento m etu ji pa-

em ocinį rem da­

539

540

11 SKYRIUS

prašė studentų padaryti koliažą, pusei iš jų pasakiusi, kad jų darbą vertins spe­ cialistai. listai

Nežinojusiųjų,

įvertino

kaip

kad

jų

darbas

kūrybingesnius.

bus

vertinam as,

Nesirūpindam i

koliažus

vėliau

tuo,

kad

bus

kurie

nori

darbe

specia­

vertinam i,

jie

jautėsi laisvesni, galėjo leisti žaisti vaizduotei. Am abile jovių,

pastebėjo

turėtų

(1988),

nepam iršti

jog

vidinės

vadybininkai,

m otyvacijos

principo.

Jie

turėtų

įdiegti

nau­

nukreipti

dar­

buotojus į tokią veiklą, kuri juos iš tikrųjų dom intų. Tada jie galėtų lenktyniau­ ti

su

tais

vadybininkais,

pavaldiniam s

laiko,

„vienuoliktasis tina

savo

laisvės,

greitos

15

pavyko

parem iant

įsakym as “

Dievo

darbuotojus

neduodantiem s

kuriem s

procentų

naudos.

jų

skelbia: Ši

išugdyti

kūrybingum ą,

tikslų

siekim ą.

„Nežudyk

naujo

darbo

laiko

kūrybingum ą

skirti

skatinanti

suteikiant

Bendrovė

3M

kūrybiniam s aplinka

(kurios

idėjos “ )

produkto

savo ska­

projektam s,

padėjo

sukurti

galėsim e

susieti

tokius gam inius, kaip lipnūs lapeliai pastabom s (Kreitner, 1992).

Ar intelektą galima neurologiškai išmatuoti? 6 TIKSLAS. Apibūdinkite intelekto ir smegenų anatomijos ryšį.

Galbūt,

naudodam iesi

šiuolaikinėm is

neurologijos

priem onėm is,

įvairius intelekto testų rezultatus su proto širdies - sm egenų - skirtum ais? Galbūt galim e pranašauti, kad ateityje bus sukurti intelekto testai, parem ti sm egenų ty­ rim ais?

Smegenų dydis ir sudėtingumas Po

genialaus

kad

jo

anglų

poeto

lordo

Byrono

m irties

1824-aisiais

gydytojai

sm egenys svėrė gerus penkis svarus. M irus Beethovenui, po

sužinota,

kad

jo

pastebėjim ai

sm egenys

buvo

galiausiai

labai

paskatino

susiraukšlėjusios, sm egenis

o

tiriančius

raukšlės

atrado,

trejų itin

m okslininkus

m etų

gilios.

Kašaloto sm egenys yra

Tokie

m aždaug 6 kartus sunkesnės

dom ėti kitų genijų sm egenim is (Burrell, 2005). Ar žm onės, kurių sm egenys di­

pasi­

už jūsų.

desnės, yra protingesni? Deja, kai kurie genijai turėjo m ažas sm egenis, o kai kurie neprotingi nusikal­ tėliai - m okslininkų sm egenis. Naujesni tyrim ai, kuriais, taikant M RI skenavim ą, tiksliai išm atuojam a sm egenų m asė, atskleidžia m aždaug +0,4 koreliaciją tarp sm e­ genų dydžio (atitinkančio kūno dydį) ir intelekto įverčių (Gignac ir kiti, 2003; Rushton ir Ankney, 1996). Be to, suaugusių žm onių sm egenų dydis ir neverbalinio ben­

Prisim inkite iš 1 skyriaus, kad žem iausia koreliacija -1,0

dravim o testo rezultatai, pasirodo, yra susiję (Bigler ir kiti, 1995). Jei intelektas m enkai susijęs su sm egenų dydžiu, jį galėtų nulem ti skirtingi ge­

reiškia, jog dviejų grupių įverčiai

nai, m ityba, aplinka, šių priežasčių derinys ar kas nors kita. Iš ankstesnių skyrių

visiškai priešingi, t. y., kai

prisim inkim e,

pirm asis įvertis didėja, antrasis

je, o ne skurdžioje aplinkoje, vystėsi tankesnė, sunkesnė sm egenų žievė. M oky­

kad

patirtis

keičia

sm egenis.

Žiurkėm s,

kurios

gyveno

praturtinto­

m ažėja. Jei koreliacija lygi 0,

m asis palieka pėdsakus sm egenų nervinėse jungtyse. „Intelektas priklauso nuo ap­

vadinasi, nėra jokios sąsajos.

linkos nulem to nervinių jungčių vystym osi“ , - pastebi Sidnėjaus universiteto psi­

Aukščiausia koreliacija +1,0

chologas Dennisas Garlickas (2003).

reiškia visišką priklausom ybę -

Sm egenų tyrim ai po m irties atskleidžia, kad itin išsilavinę žm onės m iršta turė­

kai didėja pirm asis įvertis, didėja

dam i daugiau sinapsių - pasak vieno tyrim o, 17 proc. daugiau - negu jų m ažiau

ir antrasis.

išsilavinę bendraam žiai (Orlovskaya ir kiti, 1999). Tai nepaaiškina, ar sinapsių

INTELEKTAS

daugėja

dėl

išsilavinim o,

ar

daugiau

sinapsių

turintys

žm onės

siekia

aukštesnio

išsilavinim o (ar ir viena, ir kita). Tačiau kiti tyrim ai teigia, jog aukšto intelekto žm onės pasižym i neuronų plastiškumu - gebėjim u vaikystėje ir paauglystėje pri­ sitaikyti ir auginti nervines jungtis kaip atsaką į aplinką (Garlick, 2002, 2003). Vis do

stengiam asi

Haierio

perim ento kad

m asės

sm egenų

vadovaujam a

dalyvių

baltosios

susieti

(2004)

intelekto

(aksonų

aukštesni intelekto

struktūrą

m okslininkų

įverčius

su

jų

ir dendritų) kiekiu įverčiai siejasi su

ir

pažinim ą.

grupė

Psichologo

palygino

47

pilkosios

m asės

įvairiose

sm egenų

didesniu

Richar­

suaugusių

(neuronų

eks­

kūnų)

ir

srityse. Pastebėta,

pilkosios m asės kiekiu

kon­ 11.1 PAVEIKSLAS.

krečiose sm egenų srityse, atsakingose už atm intį, dėm esį ir kalbą (11.1 pav.) . Sandra gino

W itelson

jas

su

91

genys

būtų

tačiau

m om ens

sm egenų

su

bendradarbiais

kanadiečio

pastebim ai skiltis

sritis

sm egenim is.

sunkesnės Einšteino

atsakinga

(1999) tyrinėjo

už

ar

Nebuvo

pastebėta,

didesnės

sm egenyse

m atem atinės

už

tipiško

buvo ir

Einšteino

15

kad

Einšteino

kanadiečio

proc.

erdvinės

sm egenis ir ly­ sm egenis,

didesnė.

inform acijos

sm e­

Būtent

ši

apdorojim ą.

Kitos skiltys buvo net truputį m ažesnės už vidutines. Sm egenyse vyksta nuolatinė skirtingų psichinių funkcijų konkurencija. Galbūt todėl Einsteinas, kaip ir keletas kitų

didžiųjų

fizikų, pavyzdžiui, Richardas Feynm anas ir Edwardas Telleris, taip

vėlai išm oko kalbėti (Pinker, 1999).

Smegenų funkcija 7 TIKSLAS. Aptarkite atrastą koreliaciją tarp suvokimo greičio, neuroninio apdorojimo spartos ir intelekto.

Net ir tvirtai įrodžius nedidelę koreliaciją tarp tuo

galim a

tik

pradėti

aiškinti

intelekto

sm egenų

skirtum us.

anatom ijos ir intelekto,

Ieškodam i

kitokių

paaiškini­

m ų, neurologai tiria sm egenų veiklą. Kai žm onės m ąsto

apie įvairius klausim us, pavyzdžiui, atlieka intelekto

tes­

tus, sm arkiai suaktyvėja sm egenų žievės kaktos skilties sritys, esančios ties an­ takių

lankų

duotis,

išorine

abiejuose

dalim i:

kairiajam e

pusrutuliuose

-

pusrutulyje

atliekant

-

sprendžiant

erdvines

užduotis

verbalines

(Duncan

ir

už­ kiti,

2000). Atrodo, kad šiose srityse susilieja inform acija, ateinanti iš skirtingų sm e­ genų žievės dalių. Pasak m okslininko Johno Duncano (2000), tai gali būti „glo­ bali inform acijos tvarkym o ir koordinavim o erdvė", o kai kurių žm onių ši erd­ vė gali „ypač puikiai veikti". Ar

aukštesnį

bartinės

spartos

piuterius, Earlas

negu

Huntas

intelektą

turintys

kom piuterių anksčiau? (1983)

žm onės

m ikrolustai

Atliekant

nustatė,

kad

kai

tikrai

leidžia kurias

verbalinio

sum anesni, kurti

daug

užduotis, intelekto

panašiai

kaip

galingesnius

atrodo,

įverčius

kad galim a

da­ kom ­

taip

yra.

num aty­

ti iš to, kaip greitai žm ogus atkuria inform aciją iš atm inties. Pavyzdžiui, tų, ku­ rie

greitai

atpažįsta,

kad

sink

(„kriauklė")

ir

wink

(„m irksėjim as")

yra

skirtingi

žodžiai, arba A ir a yra ta pati raidė, dažniausiai verbalinių gebėjim ų įverčiai bus dideli. Talentingi 12-14 m etų m oksleiviai ypač spėriai atlieka tokias užduotis (Jensen,

1989).

M ėgindam i

apibrėžti

„sum anum ą",

m okslininkai

nėja suvokim o greitį ir neuroninio inform acijos apdorojim o spartą.

atidžiai

tyri­

Pilkosios masės svarba

Smegenų vaizde matome tamsesnius plotus, kuriuose susitelkusi pilkoji masė (tai būdinga žmonėms, kurių intelekto testų įverčiai aukšti). Galbūt šiose srityse susitelkęs g veiksnys. (Iš Haier ir kiti, 2004.)

541

542

11 SKYRIUS

Suvokimo greitis. Atlikus daug tyrim ų, nustatyta, kad intelekto įverčiai ir infor­ m acijos +0,5

suvokim o

(Deary

ir

greitis

Der,

koreliuoja;

2005;

Grudnik

ši

koreliacija

yra

nuo

ir

Kranzler,

2001).

m aždaug

Tipiškas

+0,4

iki

eksperim entas

11.2 paveiksle: trum pai blyksteli ne visas vaizdas - dirgiklis, ta­

pavaizduotas

da jį uždengia visas vaizdas. Tyrėjas pateikia klausim ą, ar ilgesnioji dalis buvo kairėje, ar dešinėje. Kiek laiko žm ogui reikia m atyti dirgiklį, kad 80 proc. ga­ lėtų atsakyti teisingai? Gal 0,1 sekundės? O gal tam prireiks 0,2 sekundės? Tų Dirgiklis

Trikdis

kurie

suvokia

greičiau,

dažniausiai

yra

geresni

intelekto

testų,

ypač

tokių,

ku­

rie labiau parem ti suvokim o, o ne verbalinių užduočių sprendim u, įverčiai.

Klausimas: ilgesnioji dalis kairėje ar dešinėje pusėje?

Neuronų kad

sparta.

Ar

intelektualių

aukštu

suvokim as

neuronų

inform acijos

yra

reiškia

sm egenų

Dirgiklis blyksteli, prieš jį uždengiant trikdžio vaizdui. Kiek laiko jums reikia matyti dirgiklį, pavaizduotą kairėje, kad galėtumėte atsakyti į klausimą? Žmonės, kurie labai greitai suvokia dirgiklį, pasiekia geresnių intelekto testo rezultatų. (Iš Deary ir Stough, 1996.)

dėtingiau (Caryl, 1994; Deary ir Caryl, 1993; Reed ir Jensen, 1992). Be to, at­ „paspausti

klavišą,

bangos

tyrim ais

dirgiklius (pavyzdžiui, šviesos blyksnį ar garso signalą) reaguoja greičiau ir su­ pavyzdžiui,

žm onių

apdorojim as

Pakartotiniais

įrodyta,

užduotis,

pasižym inčių

didesnė?

11.2 PAVEIKSLAS.

nesudėtingas

intelektu

ir

sparta

S tebėjim o trukm ės užduotis

liekant

kad

spartesnis

žm onių

kai

į

paprastus

ekrane

įsižiebs

X“, aukštesnius intelekto įverčius gavusių žm onių sm egenų atsako bangos šokteli truputį greičiau, negu tų, kurių įverčiai žem esni (M cGarry-Roberts ir kiti, 1992). Neuronų kia

sparta, atliekant paprastas užduotis, labai skiriasi nuo tos, kai rei­

atsakyti į sudėtingus

pavyzdžiui:

„Kuo

panaši

intelekto

testo

vilna

medvilnė“

ir

klausim us

ir kai laikas nefiksuojam as.

Iki

šiol,

pastebi

intelekto

tyrinė­

tojas Nathanas Brody (1992, 2001), neturim e tvirto supratim o, kodėl greita reak­ cija į paprastas užduotis turėtų prognozuoti intelekto testų rezultatus, nors m oksli­ ninkas įtaria, kad ji parodo žm ogaus „esm inį inform acijos apdorojim o gebėjim ą". Philipas

Vem onas

(1983)

sam protauja,

kad

„gal

greičiau

apdorojant

inform aci­

ją galim a daugiau jos įsisavinti“. Galbūt greičiau inform aciją apdorojantys žm o­ nės sukaupia daugiau žinių - apie vilną, m edvilnę ir galybę kitų dalykų. Šiuo

m etu

neurologinė

intelekto

(ir daugelio

kitų

psichologijos sričių) sam ­

prata labai išpopuliarėjo. Ar šie nauji tyrim ai supaprastins tai, ką dabar vadina­ m e bendruoju veiksniu g, iki paprastų sm egenų aktyvum o m atų? O gal šios pa­ stangos

rem iasi

absoliučiai

klaidingom is

prielaidom is,

nes

tai,

ką

vadinam e

in­

telektu, galbūt yra ne vienas bendras bruožas, o keletas kultūros lem tų adapty­ vių įgūdžių? Intelekto esm ės ir prigim ties svarstym ų pabaigos dar nem atyti.

M O KYM O SI REZULTATAI

Kas yra intelektas? 1 TIKSLAS. Aptarkite, kodėl sudėtinga apibrėžti intelekto sąvo­ ką, ir paaiškinkite, ką reiškia „sudaiktinti intelektą".

m ų;

2)

ar

m okslininkai

rasti

ir

išm atuoti

neurologai

intelektą.

gali

Intelekto

sm egenyse

„sudaiktinimas“

reiškia, kad jis laikom as konkrečiu dalyku, o ne abst­ Intelektas yra socialiai apibrėžiam a sąvoka, ir įvairiose

rakčia

kultūrose ji skirtingai suvokiam a. Tiriant intelektą iš­

apibrėžia

lieka du ginčytini klausim ai: 1) ar intelektas yra vie­

problem as ir prisitaikyti prie naujų situacijų.

nas

bendrasis

gebėjim as,

ar

keletas

skirtingų

gebėji­

sąvoka. kaip

Daugum a

psichologų

gebėjim ą

m okytis

šiandien

iš

patirties,

intelektą spręsti

INTELEKTAS

543

2 TIKSLAS. Patelkite argumentų „už“ ir „prieš“ intelekto laikymą

intelekto įvertis yra apie 120, koreliacija tarp intelekto

vienu bendruoju protiniu gebėjimu.

įverčių ir kūrybingum o im a m ažėti. Kūrybingum as ko­ reliuoja ir su nusim anym u, vaizduote, asm enybės drą­

Argum entai už intelekto laikym ą vienu bendruoju pro­

sa

tiniu

Skirtingos

gebėjim u

statistinė

iš dalies parem ti faktorine analize. Ši

procedūra

buvo

taikom a,

siekiant

įrodyti,

kad protinius gebėjim us galim a grupuoti ir kad žm o­ nės

dažniausiai parodo

panašų

gebėjim ų

lygį atlikda­

m i visas vienos grupės užduotis. XX a. viduryje Char­ lesas

Spearm anas

(faktorinės

analizės

m etodo

dabartiniai

čiai,

kad

psichologai

bendrasis

pritaria

intelekto

Spearm ano

lygis

gali

azartu,

vergentiniam džiam os

vidine

sm egenų

m ąstym ui

intelekto

m ąstym ui

m otyvacija,

sritys

būna

(m ąstym o

testų

(m ąstym o

kūrybine

aktyvios, tipas,

užduotys)

tipas,

kai

ir

aplinka.

esant kai

konspren­

divergentiniam

ieškom a

daugialypių

sprendim ų, pasitelkiant vaizduotę).

kūrė­

jas) pavadino šį bendrąjį intelekto lygį g veiksniu. Kai kurie

bei

6 TIKSLAS. Apibūdinkite intelekto ir smegenų anatomijos ryšį.

m in­

prognozuoti

Keletas (apie

m ūsų gebėjim us visose kitose akadem inėse srityse.

atliktų +0,4)

tyrim ų

tarp

nustatė

sm egenų

tam

dydžio

tikrą

koreliaciją

(proporcingo

kūno

dydžiui) ir intelekto testų rezultato. Šią m intį iš da­ 3 TIKSLAS. Palyginkite Gardnerio ir Stembergo intelekto teorijas.

lies

patvirtina

sm egenų Howardas Jis

Gardneris

neigė

išskirti

aštuonias

pasiūlė

to

lingvistinį,

rūšis:

vinį, nių

kūno

bendrojo

nepriklausom as

loginį-matematinį,

valdymo-kinestezinį,

pažinimo

gamtos

ir

intelekto

intelek­

muzikinį,

savęs

pažinimo.

idėją. erd­

pažinimo, Roberto

žmo­

Stem ber­

go triarchijos teorijoje išskiriam i tik trys intelekto as­ analitinis

pektai: kūrybinis

ir

(akadem inių

praktinis

problem ų

intelektai.

(Plačiau

sprendim o), apie

disku­

tai,

kad

dydis, ir

senatvėje

m ažėja

neverbaliniai intelekto

ir

žm ogaus

testų

rezul­

tatai. Kai kurių labai išsim okslinusių žm onių autopsija parodė

aukštesnį

negu

vidutinį

sinapsių

ir

pilkosios

m asės kiekį. Tačiau tiesioginis ryšys vis dar nėra aiš­ kus. Didesnės

sm egenys

gali lem ti aukštesnį intelek­

tą; aukštesnis intelektas gali lem ti patirtį, kuri treni­ ruoja

sm egenis

ir

sukuria

daugiau

jungčių, dėl kurių

didėja sm egenys; o gal viską lem ia koks nors trečiasis veiksnys.

sijas dėl bendrojo ir daugialypio intelekto žr. 11.2 len­ telėje.)

7

4 TIKSLAS. Apibūdinkite keturis emocinio intelekto aspektus, ap­ tarkite šio požiūrio kritiką.

Keturi vokti

em ocinio em ocijas

koje, kaip

intelekto (atpažinti

keisis

ir

dėm enys jas

veido

suprasti susilies),

-

gebėjim as

išraiškoje,

em ocijas valdyti

su­

m uzi­

(prognozuoti,

em ocijas

(žinoti,

kaip jas išreikšti tam tikrom is situacijom is) ir naudotis em ocijom is. sia,

ar

Em ocinio

nenutolstam e

intelekto nuo

idėjos

intelekto

kritikai

klau­

apibrėžim o,

taiky­

atrastą

koreliaciją

tarp

suvokimo

greičio,

neuroninio apdorojimo spartos ir intelekto.

Sm egenų

pasakojim e), jos

TIKSLAS. Aptarkite

rie

veiklos

pasiekia

tyrim ai

aukštų

atskleidė,

intelekto

testų

kad

žm onės,

ku­

rezultatų, dažniau­

siai sparčiau atkuria inform aciją iš atm inties ir grei­ čiau už kitus suvokia dirgiklį. Šiuos skirtum us nustatė neurologiniai

tyrim ai,

kurie

parodo

tokiais

atvejais

esant trum pesnį sm egenų atsako laiką.

dam i jį em ocijom s. PAKLAUSKITE 5

TIKSLAS.

Apibūdinkite

veiksnius,

susijusius

su

kūrybingumu,

bei kūrybingumo ir intelekto ryšį.

Kūrybingum as

-

tai

gebėjim as

SAVĘS:

Moderni

daugialypio

intelekto

sąvoka

(kaip siūlė Gardneris ir Sternbergas) teigia, kad tradicinių inte­ lekto testų matuojami analitiniai verbaliniai bei matematiniai ge­

kurti

naujas

vertingas

idėjas. Jis šiek tiek koreliuoja su intelektu, tačiau, kai

bėjimai yra svarbūs, tačiau ne mažiau svarbūs ir kitokie gabu­ mai. Žmonės apdovanoti nevienodai. Kuo apdovanoti esate jūs?

544

11 SKYRIUS

Intelekto vertinimas 8 TIKSLAS. Apibūdinkite intelekto testą ir aptarkite intelekto vertinimo istoriją. Intelekto testas

Kaip įvertinti intelektą? Filmo herojus Forestas Gampas atsako: „Kvailas tas, ku­

(intelligence test) -

ris

būdas individo protiniams

alus yra tas, kuris protingai atlieka intelekto testo užduotis. Kitaip tariant, inte­

gebėjimams įvertinti ir jiems

lektą parodo intelekto testai. Taigi kas yra intelekto testai ir kodėl turėtume jais

palyginti su kitų žmonių

pasitikėti? Kad atsakytume į šį klausimą, turime prisiminti, kodėl psichologai su­

gebėjimais, remiantis

kūrė intelekto testus ir kaip juos naudojo.

kvailai

elgiasi".

Tai

pakiša

psichologams

paprasčiausią

apibrėžimą:

intelektu­

skaitmeniniais įverčiais.

Intelekto testų ištakos Kai

kurioms

suomenės prieš

visuomenėms

gerovė.

2000

Kitos

metų

„Valstybė"

rašė:

svarbiausia visuomenės

Platonas, „Nėra

kolektyvinė iškelia

individualistinės

dviejų

žmonių,

šeimos,

bendruomenės

individo

galimybes.

tradicijos

pradininkas,

kurie

būtų

gimę

ir

vi­

Daugiau

visiškai

kaip

savo

veikale

vienodi;

kiek­

vienam iš prigimties duota skirtingų gabumų - vienam labiau tinka vienoks už­ „IQ testas sum anytas ne kam

siėmimas,

kitam

-

kitoks".

Platono

individualizmą

perėmę

vakarietiškų

visuo­

nors kitam , o m okym osi sėkm ei

menių žmonės svarsto, kodėl ir kuo skiriasi individų protiniai gebėjimai. num atyti. Prognozavim ui, kaip

M aždaug

prieš

šimtmetį

Vakaruose

pradėti

rimti

mėginimai

nustatyti

indivi­

seksis gyventi, reikėjo sukurti

dualius

proto

gebėjimų

skirtumus.

Intelekto

testų

istorijos

raida

pateikia

svar­

visiškai kitą testą."

bią

pamoką:

nors

mokslas

siekia

objektyvumo,

pavieniai

mokslininkai

pasiduoda

Socialinis psichologas

savo pačių nuostatoms. Robertas Zajoncas (1984b)

Alfredas Binet: mokymosi rezultatų numatymas Šiuolaikinis

intelekto

testavimas

prasidėjo

valdžiai

priėmus

įstatymą,

reikalaujantį,

kytojai

netrukus

susidūrė

su

labai

XIX-XX

kad

visi

dideliais

a.

sandūroje,

vaikai

lankytų

individualiais

Prancūzijos

mokyklas.

mokinių

M o­

skirtumais.

Atrodė, jog kai kurie vaikai (tarp jų daugelis atvykusių į Paryžių) nepajėgia mo­ kytis

pagal įprastinę

mokyklos mokymo

programą

ir juos reikia

mokyti specia­

liai. Tačiau kaip mokyklos galėjo objektyviai nustatyti, kuriems vaikams to rei­ kia? Prancūzijos mone

apie

rodyti

buvus

susidaryti Alfredas Binet

„Skalė, tiksliai kalbant, netinka intelektui matuoti, kadangi intelektiniai gebėjimai... negali būti matuojami taip, kaip matuojami linijiniai objektai" (Binet ir Simon, 1905).

Norėta mo

vyriausybė

vaikų

mokymosi

netinkamą

nuomonę

kuo

labiau

ministras

nebuvo

galimybes.

ankstesnį

apie

vaikus,

sumažinti

pavedė

linkusi

Lėtas

mokymą. šališkumą,

Binet

subjektyvia

mokymasis

Be

remdamiesi

tokį

Alfredui

patikėti to,

jų todėl

1904 ir

nuo­

paprasčiausiai

m okytojai

socialine

(1857-1911)

mokytojų galėjo

kilme m.

kitiems

bei

galėjo

iš

anksto

padėtimi.

Prancūzijos

švieti­

mokslininkams

iš­

tirti šią problemą. Binet

ir

jo

bendradarbis

Theodore

Simonas

pradėjo

prielaida, kad

visų

vai­

kų intelekto raida yra tokia pat, tik vienų ji yra spartesnė negu kitų. Jų many­ mu,

„negabus"

vaikas

turėtų

atlikti

užduotis

taip,

kaip

nesnis vaikas, o „gabus" - kaip tipiškas vyresnio amžiaus vaikas.

jas

atliktų

tipiškas

jau­

INTELEKTAS

Binet ir Sim onas užsibrėžė nustatyti tai, ką vėliau im ta vadinti vaiko proti­ niu

t.

am žium i,

y.

chronologinį

am žių,

kuriam

paprastai

būdingas

tam

tikras

Protinis amžius (mental age) Binet sukurtas intelekto testo

veiksm ų lygis. Taigi vidutinio devynerių m etų vaiko protinis am žius yra 9. Vai­

atlikties matas; tai chronologinis

kam s,

kurių

protinis

am žius

amžius, kuris dažniausiai atitinka

čiam s,

kurie

atlieka

užduotis

žem esnis kaip

už

vidutinį,

tipiškas

pavyzdžiui,

septynerių

m etų

tiem s

vaikas,

devynm e­ būtų

sunku

m okytis to, ko norm aliai m okykloje m okom i devynm ečiai. sportiniai,

sukūrė

gabum ai,

įvairiausių

yra

įvairiai

protavim o

ir

problem ų

num atyti m okym osi rezultatus, ir m is.

Vėliau

testais

ištyrę

pasireiškiantys

bendrieji

sprendim o

daugum ą

„gabiuosius"

jų

ir

gebėjim ai.

užduočių,

išm ėgino

su

kurios

dviem

„atsitikusiuosius"

Taigi

kaip jas atlieka vidutinis

padėtų

aštuonerių metų vaikas,

Binet dukro­

Paryžiaus

m okslei­

tyti, kaip sėkm ingai vaikas susidoros su jo am žių atitinkančiu m okym u.

tai aiškinti aplinkos

jis

siūlė

„proto

įtaka. Vaikų, kurių

ortopediją",

kuri

lavintų

rezultatai m enki, gabum am s

jų

savikontrolę

ir

protinis amžius yra 8. Stenfordo-Binet testas (Stanford-Binet) plačiai naudojamas amerikie­

Binet ir Sim onas visiškai nesvarstė, kodėl kuris nors vai­

kas yra atsilikęs, vidutinis arba ne pagal m etus subrendęs. Pats Binet buvo lin­ kęs

kuris atlieka testo užduotis taip,

jie

vius, Binet ir Sim onas pasiekė savo tikslą: sukūrė užduotis, kurios leido num a­ Pažym ėsim e, kad

tam tikrą atlikimo lygį. Taigi sakoma, kad vaiko,

Kad nustatytų protinį am žių, Binet ir Sim onas rėm ėsi tuo, jog protiniai, kaip ir

gebėjim ą

ugdyti

tiškasis pataisytas (Termano iš Stenfordo universiteto) Binet intelekto testo variantas.

sukaupti

dėm esį. Jis atsisakė spėlioti, ką iš tikrųjų testas m atuoja, tačiau prim ygtinai tei­

Intelekto koeficientas (IQ)

gė, jog jis nem atuoja įgim to intelekto taip, kaip m etrinė liniuotė m atuoja aukš­

(intelligence quotient) -

tį.

iš pradžių apibūdintas kaip

Testas

turėjęs

vienintelį

praktinį

tikslą:

nustatyti,

kuriem s

m okiniam s

reikėjo

ypatingo XX a. pradžios Paryžiaus m okyklų sistem os dėm esio. Binet vylėsi, kad

protinio ir chronologinio amžiaus

jo

santykis, padaugintas iš 100

testas

pasitarnaus

vaikų

m okym ui

gerinti

ir

kartu

baim inosi,

kad

jis

nebūtų

(IQ =palcha x 100).

naudojam as „etiketėm s klijuoti" ir neapribotų vaikų galim ybių (Gould, 1981).

Dabartiniuose intelekto testuose tam tikro amžiaus žmonių

Lewisas Termanas: įgimtas IQ Binet tikriausiai išsigąstų sužinojęs, kad testas, kurį jis laikė tik praktine prie­ m one, bos, m.

leidžiančia netrukus

m irus

1956) am žiaus

bus

Binet,

nutarė

išaiškinti im tas

Stenfordo

pasinaudoti

norm os

silpnus

laikyti

m okinius,

skaičiais

universiteto

Binet

Kalifornijos

testu,

kuriem s

išreikštu profesorius

tačiau

m oksleiviam s

kad

Todėl

specialios

intelekto

Lewisas

pastebėjo,

netiko.

reikia

įgim to

Term anas Paryžiuje

Term anas

vidutinės atlikties įvertis yra 100.

pagal­

m atu.

1911

(1877— taikom os

testą

per­

tvarkė. Kai kuriuos Binet klausim us jis pakeitė, pridėjo naujų klausim ų, nustatė naujas

am žiaus

norm as

ir

praplėtė

jo

taikym o

viršutinę

ribą

nuo

paauglių

iki

„vyresniojo am žiaus suaugusiųjų". Savo pataisytą ir pakeistą testą Term anas pa­ vadino Stenfordo-Binet testu - taip jis vadinam as ir dabar. Vokiečių

psichologas

W illiam as

Stem as

sųjį intelekto koeficientą, arba IQ . IQ

pagal

šiuos

testus

apskaičiavo

gar­

- tai asm ens protinis am žius, padalytas

iš jo chronologinio am žiaus ir, kad nebūtų trupm enos, padaugintas iš 100:

Taigi tipiško vaiko, kurio protinis ir chronologinis am žius sutam pa, IQ yra 100. O aštuonerių m etų vaiko, kuris atsako į klausim us, kaip atsakinėtų tipiškas dešim ­ ties m etų vaikas, IQ yra 125.

545

Lewisas Termanas

„Pasiturinčių ir kultūringų tėvų vaikai testus atlieka geriau negu vaikai iš vargingų ir neišsilavinusių šeimų dėl paprastos priežas ties: jie paveldėjo geresnius genus" (1916, p.115).

546

11 SKYRIUS

Daugum a tas,

IQ

dabar

naudojam ų

nebeskaičiuoja.

netinka

suaugusiesiem s.

vidutinis

(Argi

dvidešim tm etis,

gebėjim ų

įvertis

intelekto

Pradinė IQ

IQ

pat amžiaus

kitų

te,

dabartiniuose

testuose

taip

tik

50?)

žmonių

Dabar

testuojam ojo yra

kuris

intelekto

laikom as

ir

ir

Stenfordo-Binet

neblogai

tinka

atlieka testais

pradiniam e

vidurkiu.

tes­

vaikam s,

testą

taip,

nustatytas

lyginant

rezultatą

rezultatu. Kaip

100

pat

gana

keturiasdešim tm ečio,

skaičiuojam as

kio

testų,

form ulė

su

bet kaip

protinių

vidutiniu

to­

Stenfordo-Binet

tes­

M aždaug

dviejų

trečdalių

žm onių protinių gebėjim ų įverčiai yra tarp 85 ir 115. Nors intelekto koeficien­ tas

nebeskaičiuojam as,

bet

kasdienėje

kalboje

IQ

term inas

dar

vartojam as,

kaip

„intelekto testo įverčio“ santrum pa. Term anas „atsižvelgti

ragino į

tinkam um ą".

kuo

plačiau

nevienodus Pritardam as

taikyti

vaikų

intelekto

prigim tinius

eugenikos

testus.

Jis

gabum us"

(sm arkiai

aiškino,

nustatant

kritikuoto

XIX

jog

jų

a.

reikia

„profesinį

judėjim o,

ku­

ris siūlė m atuoti žm onių savybes ir, rem iantis gautais rezultatais, skatinti gim dyti tik protingus ir sveikus žm ones) principam s, Term anas (1916, 91-92 p.) įsivaiz­ davo, kad intelekto testų taikym as galėtų „turėti lem iam os įtakos m ažinant silp­ naprotystės plitim ą, nusikaltim ų skaičių, m asinį skurdą ir nenašų darbą" (7 p.). Term ano padedam a JAV vyriausybė sukūrė naujus testus. Jie buvo skirti at­ vykstantiem s buvo

im igrantam s

ir

1,7

pirm asis m asinis intelekto

zultatuose

įžvelgė

prastesnį

ne

m ln. testų

Pirm ojo

pasaulinio

karo

šauktiniam s.

taikym as. Kai kurie psichologai testų

anglosaksų

kilm ės

žm onių

intelektą.

Šios

Tai re­

įžval­

gos iš dalies lėm ė ir kultūrinį klim atą - 1924 m . buvo priim tas Im igracijos įsta­ tym as,

kuriuo

kvotos

iki

Pietų

m ažiau

ir

Rytų

Europos

negu

penktadalio,

būtų

pasibaisėjęs

gyventojam s

buvo

palyginti

Šiaurės

su

sum ažintos ir

im igracijos

Vakarų

Europai

skirtom is kvotom is. Binet kiom s

tikriausiai

išvadom s

daryti.

Iš

tiesų,

tuo,

tokie

kad

jo

testas

kraštutiniai

buvo

naudojam as

sprendim ai

sutrikdė

to­

daugu­

m ą tų, kurie išlaikė testavim ą. Net ir Term anas, pavyzdžiui, pripažino, kad tes­ to įverčiai rodo ne tik įgim tus žm ogaus protinius gebėjim us, bet ir jo išsilavimą

bei

tyvaisiais

testo

aprėpiam os

intelekto

kultūros

testais

prim ena,

išm anym ą. jog

M aža

m okslas

to,

gali

piktnaudžiavim as

atspindėti

vertybių

anks­ siste­

m ą. Už m okslinio objektyvum o kartais slepiasi ideologija.

Šiuolaikiniai protinių gebėjimų testai Gebėjimų testas

(aptitude test) -

9 TIKSLAS. Apibūdinkite skirtumus tarp gebėjimų ir mokėjimo testų bei aptarkite šiuolaikinius protinių gebėjimų testus, pavyzdžiui, WAIS.

testas, skirtas numatyti būsimiems žmogaus

Jūsų

rezultatams; gebėjimai yra

iš

galėjimas išmokti.

protiniai

gebėjim ai

jų: pagrindinių

jau

skaitym o

buvo

vertinam i

šim tus

ir m atem atikos įgūdžių

kartų, pam inėsim e

tik

tikrinim as pradinėje

kelis

m okyk­

loje, įvairių dalykų egzam inai, intelekto testai, egzam inas vairavim o teisėm s gau­ ti, stojam ieji

egzam inai

gebėjim am s

į

aukštąją

įvertinti:

tai

m okyklą. Psichologai

skiria

skirti

grupes numatyti

protiniam s

žm ogaus gebėjim ą m okytis ko nors nauja, ir žinių, arba m okėjim o, testai, ku­

testas, skirtas įvertinti,

rių paskirtis yra parodyti tai, ką asm uo

ką žmogus yra išmokęs.

nas į aukštąją m okyklą, kuriuo siekiam a num atyti jūsų gebėjim ą studijuoti, yra

testai,

yra

testų

(achievement test) -

gebėjim ų

kurie

dvi

Mokėjimo testas

yra išm okęs. Taigi stojam asis egzam i­

INTELEKTAS

54 7

11.3 PAVEIKSLAS.

140

Artimi giminaičiai:

130

gebėjimų ir intelekto įverčiai

Diagrama rodo didelę koreliaciją tarp intelekto įverčių ir SAT testo verbalinių bei skaičiavimo užduočių įverčių. (Iš Frey ir Detterman, 2004.)

120 110 100 90 80 70 60 200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

SAT testo (verbalinių bei skaičiavimo užduočių) įverčiai

gebėjimų

testas.

Jį

Howardas

Gardneris

intelekto

testu". Iš tiesų, teigia M eredith

vertinant

14-21

tic

metų

Assessment

Test,

amerikiečių anksčiau

(1999) Frey

duomenis,

bendrų

Scholastic

vadinto

vadina

„subtiliai

užmaskuotu

ir Douglasas Dettermanas (2004), JAV

SAT

testo

(Scholas­

Aptitude

Test)

rezultatų

kore­

liacija su nacionalinio bendrojo intelekto testo rezultatais lygi +0,82 (11.3 pav.). Baigiamasis egzaminas, apimantis išmoktą kurso medžiagą, yra mokėjimo testas. Iš tikrųjų skirtumai tarp gebėjimų ir m okėjimo testų nėra labai ryškūs. Dau­ gelio

gebėjimų

mokytis

bei

testų

atlikti

nant atitinkamo nami, riu,

padeda

įverčiai testą

kurso testai

(gebėjimai)

nuo

turi

ir

gebėjimą,

naudojami

ir

išmoktų

įtakos

žinias. Dauguma šių

įvertinti

gebėjimų

priklauso

jo

būsimiems

žodžių

pažymiams,

atsargų.

Gabumai

gaunamiems

tikri­

testų, nesvarbu, kaip jie būtų vadi­ tobulėjimą.

Vertinant

rezultatams

praktiniu

numatyti,

o

požiū­

mokėjimo

-

dabartinei veiksenai įvertinti. Šešiametis rumunų berniukas Davidas W echsleris pakliuvo tarp tų XX a. pra­ džios

imigrantų

nustatyta rė

iš

Rytų

silpnaprotystė.

plačiausiai

taikomą

Po

Europos,

kuriems,

daugelio

intelekto

testą

metų -

atlikus

Stenfordo-Binet

W echsleris,

W echslerio

tapęs

testą,

psichologu,

suaugusiųjų

buvo sukū­

intelekto

skalę

Wechslerio suaugusiųjų

mo­

intelekto skalė (Wechsler Adult

skale

Intelligence Scale, WAIS) -

(Wechsler Intelligence Scale for Children - WISC), o dar vėliau - testą ikimo­

WAIS testas yra plačiausiai

Wechsler Adult Intelligence Scale, W AIS). Vėliau kyklinio

kyklinio

amžiaus

amžiaus

Juo

ne tik

įaip

pat

vaikams,

vaikams.

kuris

W AIS

vadinamas

sudaro

nustatomas bendrasis intelekto

atskirai

įvertinami

verbalinis

11

jis

sukūrė

Wechslerio

subtestų,

įvertis, kaip

supratimas,

panašų

vaikų

kaip

testą

intelekto

parodyta

11.4

pav.

Stenfordo-Binet testu, bet

suvokimo

sąranga,

darbinė

at­

mintis ir informacijos apdorojimo sparta. Kai šie įverčiai ryškiai skiriasi, testuo­ tojui tai yra ženklas, kad tiriamasis gali turėti mokymosi sunkumų arba smege­ nų sutrikimų. Pavyzdžiui, daug mažesnis verbalinių užduočių atlikimo įvertis

naudojamas intelekto testas; jį sudaro verbaliniai ir neverbaliniai subtestai.

548

11 SKYRIUS

PAVEIKSLĖLIŲ IŠDĖSTYMAS Šie paveikslėliai sudaro pasakojimą. Sudėkite juos tokia tvarka, kad pasakojimas būtų nuoseklus.

VERBALINĖ DALIS

BENDROJI INFORMACIJA Kada yra Nepriklausomybės diena? PANAŠUMAI Kuo panaši vilna ir medvilnė? ARITMETIKOS UŽDAVINIAI Jei tuzinas kiaušinių kainuoja 60 centų, kiek kainuoja vienas kiaušinis? ŽODYNAS Pasakykite, ką, reiškia sugadintas. SUPRATINGUMAS Kodėl žmonės draudžiasi nuo gaisro? SKAIČIŲ EILĖS Atidžiai klausykitės, ir kai aš baigsiu, pakartokite skaitmenis taip, kaip sakiau. 7 3 4 1 8 Dabar aš pasakysiu dar keletą skaičių, bet juos reikės pakartoti atvirkštine tvarka. 3 8 4 1 6

TRINKELIŲ DĖSTYMAS Keturias trinkeles sudėkite taip, kaip parodyta piešinyje. OBJEKTO SURINKIMAS Taisyklingai sudėjus šiuos Padarykite tai kuo greičiau.

gabalus,

kažkas

išeis.

6

NEVERBALINĖ DALIS

PAVEIKSLĖLIO UŽBAIGIMAS Aš jums parodysiu paveikslėlį, kuriame svarbios detalės. Pasakykite, ko trūksta? ‘85

trūksta

SKAITMENŲ IR SIMBOLIŲ SUKEITIMAS Kodas

S P A T K Pn Š 1 2 34 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

▲ 1

Testas 5

1

4

○ 2

□ 3

2

1

X

◊

4

5

3

4

5

5

1

11.4 PAVEIKSLAS. Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalės (WAIS) subtestų užduočių pavyzdžiai

(Iš Thorndike ir Hagen, 1977).

gali rodyti skaitym o ar kalbos sutrikim us. Be to, įverčių lyginim as psichologui arba stresą

psichiatrui ar

tiriam ojo

padeda

sudaryti

sm egenų

sužalojim ą.

stipriąsias

pažintinės

reabilitacijos

Nusim anantis veiklos

ir

program ą įgudęs

ypatybes,

pacientui,

tyrėjas

kuriom is

galėtų

iš

patyrusiam

testų

pastebi

rem tis

m oky­

tojas arba darbdavys.

Testų sudarymo principai Kad būtų plačiai pripažįstam i, psichologiniai testai turi atitikti tris kriterijus: jei turi

būti

standartizuoti,

patikimi

ir

validūs.

Stenfordo-Binet

ir

W echslerio

tes­

apibūdinkite

testų

tai atitinka šiuos reikalavim us.

Standartizavimas 10

TIKSLAS. Aptarkite,

kodėl

svarbu

psichologinius

testus

standartizuoti, ir

rezultatų pasiskirstymą normaliąja kreive.

Žinojim as, į kiek intelekto testo klausim ų atsakėte teisingai, m ažai ką sako. Kad įvertintum ėte savo rezultatą, jį reikia palyginti su kitų rezultatais. Kad būtų ga-

INTELEKTAS

549

11.5 PAVEIKSLAS. Normalioji kreivė 68% įverčių patenka į intervalą, kuris yra 15 taškų didesnis arba mažesnis už 100.

Gebėjimų testų įverčiai paprastai išsidėsto varpo formos pavidalu, sudaryda­ mi normalųjį skirstinį. Pavyzdžiui, Wechslerio skalėje įverčių vidurkiu laikoma 100.

Apie 95% įverčių yra 30 taškų didesni arba mažesni už 100.

55

70

85

100

115

130

145

Wechslerio intelekto įverčiai

lim a

prasm ingai

palyginti,

testo

sudarytojai

pirm iausia

pateikia

testą

reprezen­

tatyviai žm onių im čiai. Tada kitų žm onių tokia pat tvarka atlikto testo įverčius galim a čius.

palyginti

Prisim inkim e,

kurtas jie

testas

pataisė

baltųjų šį

su

-

norm om is, kad

testą

standartą

grupes

ir

jie

(Van

Term anas

nelabai iš

vėliau

variantą

taikė

jo

kolegos

reprezentatyvios suprato,

am erikiečių

tikrino,

testuodam i

Toks

nebaltaodžių

įverčių

reikšm ės

im ties

įver­

jog

Prancūzijoje

vaikam s

vertinti.

2300

socialinių-ekonom inių

vertindam i

1982).

pagal

standartas

skirtingų

Leeuwen,

ir

tinkam as

naująjį

am erikiečių

nustatytom is

Am erikoje

sluoksnių.

gim usių

Ironiška,

am erikiečių nustatym as

su­ Todėl kad

bei

im igrantų

pagal

anksčiau

Standartizavimas

(standartization)nustatymas prasmingų įverčių, remiantis anksčiau testuotos „standartizavimo grupės" atliktimi.

testuotos grupės rezultatus vadinam as standartizavim u. Standartizuoto

testo

rezultatai

paprastai

sudaro

normalųjį

skirstinį

-

varpo

Norm alioji kreivė (arba

form os rezultatų m odelį, sudarantį normaliąją kreivę (11.5 pav .). Nesvarbu, ką

normalusis skirstinys)

m atuojam e

(normal curve) -

-

suform uoja apie

ūgį,

daugm až

vidurkį.

vidurkio ir

žm ogaus

W echslerio

sim etrišką

Intelekto

(abiejų

testuose

kraštų

testus,

kūno

link),

m asę, varpo

form os

vidurkiu

yra

tuo

kiekvienam

protinius

m ažiau

žm ogui

gebėjim us skirstinį,

laikom as

rezultatai „nukrypsta" į vieną ar į kitą pusę nuo

rezultatai

tankiausiai

„100“.

reikšm ių.

priskiriam as

-

Kuo

Atliekant įvertis

dažnai

susitelkusį toliau

nuo

Stenfordo-Binet

pagal

vidurkio. Kaip

tai,

kiek

jo

m atom e 11.5

pav., m aždaug 2 procentų testuojam ųjų, atliekančių testą geriau už daugum ą žm o­ nių, intelekto

įvertis yra

130. Testuojam ojo, kurio

rezultatas yra blogesnis, ne­

gu 98 proc. visų rezultatų, intelekto įvertis yra 70. Stenfordo-Binet iš naujo, kad stuojam as m as

su

rezultatais, im ties

ir

pagal

trečiosios

am erikiečių o

W echslerio

testų

skalės

periodiškai

yra

standartizuojam os

būtų išlaikytas vidurkis apie 100. Jei jūs šiandien

ne

su

rezultatu. Kaip

redakcijos

standartizacijos Davido

W AIS

testą,

im ties,

W echslerio

kuri

XX

m anote, ar palyginę

a.

jūsų buvo

būtų

lygina­

testuojam a

1996

m etais,

ketvirtajam e

paskutinės

būtum ėte te­

rezultatas

dešim tm etyje

standartizacijos

zultatus su ketvirtojo dešim tm ečio im ties rezultatais, pastebėtum e jų gerėjim ą

im ties

tirtos re­

simetriška varpo formos kreivė, apibūdinanti daugelio fizinių ir psichologinių požymių pasiskirs­ tymą. Dauguma įverčių išsidėsto apie vidurkį, o artėjant prie kraštutinių reikšmių, jų skaičius mažėja.

550

11 SKYRIUS

11.6 PAVEIKSLAS. Tampame gudresni? 100

Kiekvienoje tirtoje šalyje per visą XX amžių intelekto testų rezultatai gerėjo. Diagrama rodo Wechslerio ir Stenfordo-Binet testų rezultatus Amerikoje 1918— 1989 metais. Britanijoje testų rezultatai nuo 1942 m. pakito 27 taškais. (Iš Hogan, 1995.)

95 90 85 80 75

1910

ar

prastėjim ą?

prastėjant to

1920

1930

Nuostabu,

stojančiųjų

į

1940

kad

XX

aukštąsias

1950 Metai

a.

1960

1970

1980

septintajam e-aštuntajam e

m okyklas

gebėjim ų

testo

1990

dešim tm ečiuose

įverčiam s,

intelek­

testų rezultatai gerėjo. Šis visam e pasaulyje pasireiškęs fenom enas buvo pa­ Flynno

vadintas

efektu.

Naujosios

Zelandijos

m okslininkas

Jam esas

Flynnas

(1987, 1999) pirm as nustatė šį pokytį. Kaip parodyta 11.6 pav., vidutinis asm ens intelekto testo rezultatas prieš 80 m etų, m atuojant šiandieniniais standartais, būtų tik 76! Toks įverčių didėjim as užfiksuotas 20-yje šalių - nuo Kanados iki kai­ m iškosios Australijos (Daley ir kiti, 2003). Nors šis augim as nuo XX a. dešim ­ tojo

dešim tm ečio

sulėtėjo

ir

dabar

jau

galbūt

stabilizavosi,

padidėjim as

atrodo

tikras ir šiandien plačiai vertinam as kaip svarbus reiškinys (Sundet ir kiti, 2004; Teasdale ir Owen, 2000). Flynno efekto priežastys m įslingos (Neisser, 1997a, 1998). Ar tai m odernes­ nių

testų

čiai

paplito.)

nuopelnas? Gal

(Tačiau

tai

lėm ė

augim as

prasidėjo

pagerėjusi

anksčiau,

m ityba?

Tačiau

negu

tada

testavim as

žm onės

pla­

turėtų

būti

ne tik protingesni, bet ir aukštesni. Be to, šitai turėtų būti pastebim a žem iau­ siuose

ekonom iniuose

akivaizdžiausią geresnis

sluoksniuose,

naudą

lavinim as?

(Colom Labiau

ir

kuriem s

kiti,

2005).

skatinanti

pagerėjusi O

aplinka?

gal

m ityba

Flynno

M ažesnis

turėtų

efekto vaikų

duoti

priežastis

-

sergam um as?

M ažesnės šeim os ir didesnis tėvų indėlis? Nepaisant

to,

kurių

kai

kuriem s

XX

a. gim stam um o

veiksnių

paveldim um o

deriniu

teorijos

lygis buvo

aiškinsim e

šalininkam s

didesnis tose

šis

intelekto

reiškinys

įverčių

kelia

gerėjim ą,

vieną

rūpestį:

šeim ose, kuriom s būdingi žem es­

ni intelekto įverčiai, o tai gali nulem ti žm onijos intelekto prastėjim ą. Kad pa­ aiškintų nas

gerėjančius

m okslininkas

„hibrido

galia“,

įverčius

netgi įtaką.

ir

m ąstė „Hibrido

atsim indam as apie

genetinio

galia"

globalaus

m aišym osi

reiškinio,

kurį

pasireiškia

žem ės

naudą,

galim a

ūkyje,

kai

vie­

lyginti

su

kryžm ini­

m o būdu išvesti javai ar gyvuliai pranoksta savo pirm takus - augalus ar gyvū­ nus (M ingroni, 2004).

INTELEKTAS

Patikimumas 11 TIKSLAS. Paaiškinkite, ką reiškia teiginys, kad testas yra patikimas.

Lygindam i

jūsų

testo

rezultatus

su

standartizavim o

grupės

rezultatais,

nesužino­

sim e apie jus nieko konkretaus, jei testas nebus p a tik im a s. Geras testas turi pa­ tikim ai

teikti

pastovius

rezultatus.

Testo

patikim um ą

tyrėjai

tikrina,

pakartotinai

Patikimumas (reliability) -

testo rezultatų pastovumo mastas, nustatomas iš dviejų

testuodam i žm ones arba pagal tą patį testą, arba pagal kitą jo form ą. Jei tie du

testo pusių, skirtingų testo formų

įverčiai iš esm ės sutam pa, arba koreliuoja, testas yra patikim as. Kitas būdas - pa­

arba pakartotinio testavimo

dalyti testą perpus ir žiūrėti, ar sutam pa lyginių bei nelyginių klausim ų įverčiai.

įverčių pastovumo.

Įvertinant tai, kad

pagrindiniai žm ogaus gebėjim ai tarp

dviejų

gretim ų

testavim ų

nepakito, bet koks įverčių skirtum as rodo „klaidingą" kitim ą, atsiradusį dėl nesėk­ mės, nuovargio ar jaudinim osi. Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejų testavimų įverčių arba tarp padalyto tes­ to pusių įverčių, tuo testas patikim esnis. Visų testų, apie kuriuos iki šiol čia kal­ bėjom e - Stenfordo-Binet, W AIS ir W ISC - patikim um as yra m aždaug +0,9. Iš naujo testuojam ų žm onių įverčiai iš esm ės atitinka jų pirm ojo testavim o įverčius.

Validumas (validity) -

mastas, kuriuo testas matuoja

Validumas

arba numato tai, ką jis ir turi

12 TIKSLAS. Paaiškinkite, ką reiškia teiginys, kad testas yra validus, bei apibrėžkite du validumo

matuoti arba numatyti (žr. taip pat turinio bei prognostinį

tipus.

validumą).

Didelis patikim um as dar negarantuoja, kad testas yra v a lid u s, t. y. kad jis iš tik­ rųjų m atuoja tai, ką turėtų m atuoti, arba num ato tai, ką turi num atyti. Jei jūs žm onių

Turinio validumas

ūgį m atuosite netikslia m atavim o juosta, duom enys bus labai patikim i (pastovūs),

(content validity) -

bet jų vaiidum as bus m ažas. Kai kuriem s testam s užtenka tu rin io v a lid u m o , ku­

mastas, kuriuo testas apima

ris reiškia, kad testas įvertina tinkam ą elgesį. Vairavim o egzam ino testo turinys

pavyzdžius tos elgsenos, kurią

yra validus, nes jo užduotys yra tokios, su kuriom is visada susiduria vairuotojai.

norima ištirti (pavyzdžiui,

Studijuojam o dalyko egzam ino turinys yra validus, jei kurso m edžiagą atitinkan­

vairavimo testai, kuriuose pateikiamos vairavimo

čios užduotys leidžia tiksliai įvertinti m okėjim ą. Kiti testai yra vertinam i pagal tai, kiek jie atitinka tam tikrą k riterijų - nepri­ klausom ą m atą to, ką testas siekia įvertinti. Kai kuriem s testam s tas kriterijus yra būsim oji

veikla.

Pavyzdžiui,

gebėjim ų

testam s

yra

būtinas

p ro g n o stin is

v a lid u ­

m a s, t. y. jie turi num atyti m okym osi sėkm ę.

Ar bendrųjų gebėjim ų testų prognostinis vaiidum as yra toks pat didelis kaip ir

jų

patikim um as?

neigiam as.

Kritikai

Gebėjim ų

testai

labai gana

m ėgsta

pabrėžti,

kad

atsakym as

neblogai

num ato

jaunesniųjų,

yra

bet

visiškai

daug

silp­

niau - vyresniųjų klasių m oksleivių m okym ąsi. Gebėjim ų testo įverčiai gana ne­ blogai

num ato

m okym osi

rezultatus

pradinėje

m okykloje,

kur

intelekto

įverčių

užduotys). Kriterijus (criterion) - elgesys

(pavyzdžiui, pažymiai), kurį testas (pavyzdžiui, SAT) turi numatyti; matas, kuris naudoja­ mas nustatant testo prognostinį validumą. Prognostinis vaiidumas

ir pažym ių koreliacija yra apie +0,60 (Jensen, 1980). SAT (Scholastic Achieve­

(predictive validity) -

ment

elgesio numatymo sėkmė:

taip

Test),

JAV

gerai num ato

taikom as

kaip

pirm akursių

stojam asis

egzam inas

pažym ius, čia

į

koreliacija

aukštąją tėra

m okyklą,

m ažesnė

už

ne

+0,50

kiek testu pavyksta numatyti

(W illingham ir kiti, 1990). Nuo tada, kai Am erikoje pradėtas taikyti GRE (Gra­

elgesį, kurį jis ir turi numatyti;

duate

tai nustatoma apskaičiavus

Record

vidurinėse

Examination

m okyklose),

vos +0,30 (GRE, 1990).

jo

-

gebėjim ų rezultatų

testas,

koreliacija

panašus su

į

SAT,

m okyklos

tačiau

taikom as

pažym iais

siekia

koreliaciją tarp testo įverčių ir kriterijumi laikomo elgesio.

551

552

11 SKYRIUS

10

Kodėl

Didesnė koreliacija, kai didesnis kūno svorio diapazonas

9

didėjant

gebėjim ų

įverčių

išsilavinim ui?

prognostinė

Panagrinėkim e

galia

kitą

m ažėja

panašią

si­

tuaciją: visų am erikietiškojo futbolo linijos žaidėjų kū­

8

no svoris koreliuoja su žaidim o sėkm e. 120 kilogram ų

7

sveriantis

6 Nedidelė koreliacija ribotoje srityje

5 4

žaidėjas

priešininką. sionalam s zoną,

paprastai

Tačiau,

jei

būdingą

m atysim e,

nugali

100-120

kad

90-ies

analizuosim e

profe­

svorio

diapa­

kilogram ų

koreliacija

kilogram ų

nedidelį

tarp

kūno

svorio

ir

pav.).

Kuo

mažesnis

3

sėkm ės

yra

2

tiriam ų

žaidėjų

1

m iantis svoriu, num atyti žaidėjo sėkm ę. Jei į presti­

0

žinį 70

100 Kūno svoris kilogramais

120

nereikšm inga

universitetą

gebėjim ų

testų

(11.7

diapazonas,

svorio

priim am i įverčiai

tik

labai

tuo

tie

sunkiau,

studentai,

aukšti,

šie

re­ kurių

įverčiai

ne­

padės daug ko num atyti. Taip esti net tuom et, kai testo 11.7 PAVEIKSLAS. Mažėjanti prognostinė galia

prognostinis

Įsivaizduokime koreliaciją tarp futbolo žaidėjų svorio ir jų sėkmės aikštėje. Atkreipkite dėmesį, kad ryšys pasidaro nereikšmingas, kai svorio intervalas sumažėja iki 100-120 kilogramų. Nagrinėjamų duomenų diapazonui mažėjant, jų prognostinė galia silpsta.

im čiai. Taigi, kai

validum as

yra

testo

didelis

validum as

įvairesnei

studentų

nustatom as

plates­

nei sričiai (tiriant įvairesnius žm ones), o kom as

ribotai

žm onių

grupei, jo

paskui tai­

prognostinis

validu­

m as gerokai sum ažėja.

M O K YM O SI R EZU LTA TA I Intelekto vertinimas 8 TIKSLAS. Apibūdinkite intelekto testą ir aptarkite intelekto ver­

dym as. Iš lekto

tinimo istoriją.

intelekto

koeficientas

testų

(IQ),

įverčių

lygus

išvestas inte­

buvo

asm ens

protiniam

am ­

žiui, padalytam iš jo chronologinio am žiaus ir padau­ Psichologai

intelekto

apibūdina

skirtą

asm ens

lyginti

juos

protiniam s su

skaitm eninius Prancūzijoje

kitų

įverčius. Alfredas

testą

gebėjim am s

kaip įvertinti

asm enų

gebėjim ais,

Daugiau

negu

Binet

ir

jo

m etodą, ir

naudojant

prieš

šim tm etį

bendradarbis

gintam iš 100.

pa­

Theo­

9

TIKSLAS.

Apibūdinkite

skirtumus

tarp

gebėjimų

ir

mokėjimo

testų bei aptarkite šiuolaikinius protinių gebėjimų testus, pavyz­ džiui, WAIS.

dore Sim onas tapo intelekto testų naudojim o pradinin­ kais. Jie sukūrė klausim ų sistem ą, kuri leido num atyti, ar

vaikas

žiaus

galės

m okym o

fesorius

Lewisas

Jungtinėse kinęs,

jo

Gaila, tačiau

jis

pagal m anė,

XX

tuom etėje Binet

jų

galim ybes, intelektas

a. pradžioje

darbus

ti. M okėjimo testų paskirtis - parodyti tai, ką esate iš­ mokę.

Gebėjim ų

gusiųjų

intelekto

W echslerio

skale

(W echsler

Adult

testas

padės

tas

suaugusiem s.

Panašios

tačiau,

kitaip

tos

ikim okyklinio

ir

paveldim as. testai kartais

W AIS)

yra

Vieno

tyrim o

SAT

grupių

testo įverčių: +0,82.

įro­

taikom as

W echslerio

m okyklinio

įvertis

duom enim is,

naudojam i kaip „dokum entinis" etninių ir im ig­ m enkavertiškum o

plačiausiai

suau­

Intelligence

intelekto skalės

am žiaus

tes­

sukur­

vaikų

inte­

lektui testuoti. Kitas paplitęs gebėjim ų testas - SAT.

rantų

įgim to

vadinam as

Scale,

buvo

tariam ojo

testas,

įsiti­

yra

intelekto

pro­

buvo

Term anas

Stenfordo-Binet jog

Pary­

universiteto

pritaikė

Valstijose.

sudarytas

žm ones

Binet,

m okytis Stenfordo

Term anas

Am erikos

kad

nukreipti negu

sėkm ingai sistem oje.

Gebėjimu, testai skirti num atyti tam , ką galite išmok­

stipriai

koreliuoja

bendrasis su

testuojam ųjų

bendrojo

intelekto

INTELEKTAS

10 TIKSLAS. Aptarkite, kodėl svarbu psichologinius testus stan­

testuojam ojo

dartizuoti, ir apibūdinkite testų rezultatų pasiskirstymą normaliąja

likti dvi to paties testo puses, alternatyvias testo for­

kreive.

m as

arba

įverčių

pastovum ą,

pateikdam i

553

pakartotinai testuodam i pagal tą

jam

at­

patį testą.

Testas gali būti patikim as, bet ne validus. Testo standartizavim as - tai procesas, kurio m etu tes­ tas

pateikiam as

žm onių

būsim ų

im čiai,

kad

testuojam ųjų

būtų

galim a

atstovaujam ai

sukurti

prasm ingų

įverčių palyginam ąją bazę. Daugelio fizinių ir psicho­ loginių

m atavim ų

normaliąja

duom enys (dar

kreivę

normaliuoju

arba form os

išsidėsto

diagram ą,

kurioje

-

formos

daugm až

daugum a

kreive

sim etriškos

reikšm ių

susitel­

kusios ties vidurkiu, o tolstant nuo jo link abiejų kraš­ tų,

reikšm ių

rezultatai

skaičius

taip

pastaruosius jų

įvertis

pat

šešis

tolygiai

form uoja

m ažėja. tokią

dešim tm ečius

padidėjo

27

Intelekto

kreivę,

vidutinis

taškais.

Šis

testų

tačiau

lidus, bei apibrėžkite du validumo tipus. Testas yra validus, jei jis iš tikrųjų m atuoja tai, ką tu­

suform uodam i

varpo

vadinam ą

skirstiniu)

12 TIKSLAS. Paaiškinkite, ką reiškia teiginys, kad testas yra va­

per

rėtų m atuoti, arba num ato tai, ką turi num atyti. Turi­ nio

validumas

rodo,

(pvz.,

vairavim o

džius).

Prognostinis

ar

testas

egzam inas validumas

vertina vertina rodo,

tinkam ą vairavim o

ar

testas

elgesį įgū­ teisin­

gai num ato elgesį, kurį turėtų num atyti (gebėjim ų tes­ tai turi prognostinį validum ą, jei teisingai num ato to­ lesnę m okym osi sėkm ę).

testuojam ų­

reiškinys

vadina­

m as Flynno efektu. 11 TIKSLAS. Paaiškinkite, ką reiškia teiginys, kad testas yra pati­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jūs išnaudojate savo potencialą, kurį

kimas.

parodė

jūsų

vidurinės

mokyklos

baigiamųjų

egzaminų

rezulta­

tai? Ką dar, be jūsų gebėjimų, keičia mokymasis aukštojoje mo­

Testas

patikimas,

yra

Norėdam i

nustatyti

jei

testo

duoda

pastovius

patikim um ą,

rezultatus.

tyrėjai

kykloje?

lygina

Intelekto kitimas Dabar

galim e

atsakyti

į

keletą

senų

klausim ų

apie

žm ogaus

intelekto

kitim ą

-

ar jis pastovus per visą žm ogaus gyvenim ą, kokios kraštutinės jo apraiškos.

Pastovus ar kintantis? 13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip kinta intelekto įverčiai per visą žmogaus gyvenimą. Ar

žm onių,

visą

gyvenim ą

periodiškai

testuojam ų,

intelekto

įverčiai

būtų

pa­

stovūs? 4 skyriuje aptariam as vyresnių žm onių intelektas. O kaip jis kinta anks­ tyvajam e am žiuje? Vienas dą

-

didžiausių

nustatyti

sunkum ų,

vėliau

kylančių

išryškėsiančio

m okslininkam s,

intelekto

rodiklius.

tiriantiem s Negalėdam i

kūdikių

rai­

kalbėtis

su

kūdikiais, jie vertino tai, ką galėjo stebėti - nuo kūno svorio gim stant iki to, ar jo trečiasis kojos pirštas ilgesnis už antrąjį, kokio am žiaus vaikas pradeda sėdėti. Nė vienas iš šių m atų neleidžia num atyti intelekto įverčių (Bell ir W aldrop, 1989; Brom an,

1989).

Bayley, „m es m u,

M atyt,

sužinosim e,

tinėm s

kaip

dar nesam e

funkcijom s “

kurios

1949

suradę

„kūdikių

m etais tinkam ų elgesio

sam protavo

raidos

testų “ . Galbūt kada apraiškos

būdingos

psichologė

Nancy

nors, jos m any­ esm inėm s

intelek­

ir leidžia num atyti vėlesnį intelektą. Kai kurie tyrim ai parodė,

554

11 SKYRIUS

„M ano brangi Adele, m an 4

kad 2-7 m ėnesių kūdikių, kuriem s greitai nusibosta rodom as paveikslėlis, ir jie,

m etai ir aš m oku perskaityti bet

galėdam i rinktis, geriau žiūri į naują - po kelerių (net ir po 11 ) m etų intelekto

kurią anglišką knygą. Aš galiu

testo įverčiai būna didesni (Kavšek, 2004; Tasbihsazan ir kiti, 2003). Taigi

išvardyti visus lotynų kalbos

jauni

tėvai,

lygindam i

kurie

jį

kitais

savo

vaiko

savo

gebėjim us,

ne

pagal

Atsitiktiniai

dėl

ir intelekto testai iki trejų m etų m ažai ką leidžia pasakyti apie vaiko busim uosius arba

nusiram inti.

jaudinasi

eilutes lotynų poezijos".

atsilikusius

gali

ir

daiktavardžius, būdvardžius ir

labai

vaikais,

intelektu

veiksm ažodžius, o dar m oku 52

išskyrus

su

rūpinasi

m ažylio,

am žių

stebėjim ai

subrendusius

vaikus

Francis G alton,

(Hum phreys ir Davey, 1988). Pavyzdžiui, anksti pradėję kalbėti vaikai - būda­

laiškas seseriai, 1827 m .

m i 20-ies m ėnesių kalbantys 3-ejų m etų vaikam s būdingais sakiniais - ne daž­ niau

už

1992).

kitus

pradeda

(Ankstyvas

daugybę

skaityti ketverių

skaitym as

pasakų.)

Kaip

m inėta

su

puse

m etų

būdingesnis

tiem s

anksčiau,

Albertas

(Crain-Thoreson

vaikam s,

kuriem s

Einsteinas

ir Dale.

tėvai

kalbėti

skaito

m okėsi

lė­

tai (Quasha, 1980). Tačiau

m aždaug

nuo

ketverių

m etų

vaikų

intelekto

testų

atliktis jau

padeda

num atyti jaunuolių ir suaugusiųjų įverčius. M aža to, nepaprastų gabum ų jaunuo­ liai dažniausiai būna

anksti pradėję

skaityti. Vieno

tyrim o

m etu

buvo

apklausti

187-ių septintos ir aštuntos klasės m oksleivių, kurių koledžo gebėjim ų testo re­ zultatai buvo

gerokai didesni negu

daugum os abiturientų, tėvai. Jei galim a

pa­

sitikėti tėvų atm intim i, daugiau kaip pusė šių labai gabių jaunuolių pradėjo skai­ tyti, būdam i ketverių, o daugiau kaip 80 proc. skaitė nuo penkerių m etų (Van Tassel-Baska,

1983).

Todėl

nenuostabu,

kad

darželyje

duodam i

atlikti

intelekto

testai gali num atyti m okym osi rezultatus (Tram ontana ir kiti, 1988). M aždaug pasidaro čių

nuo

septynerių

m etų,

nors

ši

riba

nėra

griežta,

intelekto

įverčiai

dar pastovesni (Bloom , 1964). Vadinasi, vaikui augant, didėja ir įver­

pastovum as.

M okym osi

Pastovūs

testavim o

jaunuolių

tarnybos

gebėjim ų

įverčiai

pastebėti

(U. S. Educational Testing

neseniai

Service)

JAV

atliktam e

ty­

Paradoksas, bet SAT ir G RE

rim e, kai 23 000 m oksleivių buvo tirti pagal Studentų gebėjim ų testą (SAT), o

vienas su kitu koreliuoja geriau

vėliau

negu kiekvienas iš jų su jų

verbaliniai

būsim uoju kriterijum i -

šie du gebėjim ai yra skirtingi. Tačiau po 4-5 m etų SAT verbalinio testo įver­

m okym osi rezultatais. Vadinasi,

čiai

jų patikim um as gerokai

kia pat koreliacija (+0,86) nustatyta atlikus abu m atem atikos testus. Šių 23 000

pagal

jo

aukštesnio

įverčiai

koreliavo per

silpnai

+0,86 ilgą

su

lygio

koreliavo GRE

laiką

atitikm enį

pranoksta jų prognostinį

studentų,

validum ą.

įverčiai išliko stebėtinai pastovūs.

su

(Angoff,

m atem atikos

verbaliniais

įgijusių

GRE

visiškai

1988).

įverčiais,

įverčiais. Net skirtingą

Abiejų

testų

atskleisdam i,

stebina, kad

išsilavinim ą,

kad

lygiai to-

gebėjim ų

testo

Ianas Deary su kolegom is (2004) neseniai pasiekė ilgalaikio stebėjim o rekor­ dą.

1932

sandūroje

m.

buvo

542

šio

testuojam as testo

vienuolikm ečių

dalyviam s,

jau

škotų

sulaukusiem s

intelektas.

Tūkstantm ečių

aštuoniasdešim ties

m etų

ir

per 7 dešim tm ečius įgijusiem s įvairiausios gyvenim o patirties, buvo pasiūlyta pa­ kartotinai

atlikti

testą.

Koreliacija

tarp

dviejų

įverčių

rinkinių

buvo

stulbinam a

(11.8 p a v .). Be to, tie, kurie būdam i vienuolikos pelnė aukštesnius įverčius, su­ laukę

77-erių

dažniau

gyveno

savarankiškai,

jiem s

buvo

m ažesnė

tikim ybė

su­

sirgti Alzheim erio liga (Starr ir kiti, 2000; W halley ir kiti, 2000). Kitas tyrim as, kuriam e stebėtos 93 vienuolės, patvirtino, kad tų, kurių rašto darbuose paauglys­ tėje stojant į vienuolyną atsiskleidė m enkesni verbaliniai gebėjim ai, sulaukus 75erių tikim ybė susirgti Alzheim erio liga buvo didesnė (Snowdon ir kiti, 1996).

INTELEKTAS

11.8 PAVEIKSLAS.

140

Intelektas išlieka Kai Ianas Deary su kolego­ mis (2004) pakartotinai pateikė intelekto testą tiems 80-mečiams škotams, kurie jį atliko būdami 11-mečiai, jų įverčių koreliacija po 7 dešimtmečių buvo +0,66.

120

100

80

60

40 40

60

80

100

120

140

Vienuolikmečių IQ

Intelekto kraštutinumai 14 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra normaliojo intelekto skirstinio kraštutinumai.

Vienas

iš

būdų

suprasti

bet

kokio

testo

validum ą

ir

reikšm ingum ą

-

palyginti

žm ones, kurių įverčiai yra priešinguose norm aliosios kreivės kraštuose. Šių dvie­ jų grupių rezultatai turėtų labai ryškiai skirtis. Paprastai taip ir būna.

Žemutinis kraštutinumas Vienas čiai

norm aliosios

yra

m ažesni

kreivės

kaip

kraštutinum as

70.

Priklijuoti

-

tai

vaikui

žm onės,

protinio

kurių

intelekto

įver­

Protinis atsilikimas

etiketę

galim a

(mental retardation) -

atsilikėlio

tik tada, kai jo testo įvertis labai m ažas ir jam sunku prisitaikyti prie norm alių

riboti protiniai gebėjimai, kuriuos

savarankiško gyvenim o reikalavim ų. Abu šie požym iai būdingi tik 1 proc. žm o­

rodo mažesni kaip 70 intelekto

nių, o tokių vyrų yra 50 proc. daugiau negu m oterų (APA, 1994). Kaip m atyti

įverčiai, dėl kurių žmogui sunku

iš

prisitaikyti prie gyvenimo

11.3

lentelės,

daugum a

protiškai

neįgalių

individų,

padedam i

kitų,

gali

gy­

venti norm alioje visuom enėje. Protinį

atsilikim ą

reikalavimų; protinis atsilikimas

kartais

lem ia

aiškios

fizinės

priežastys.

Pavyzdžiui,

Dau-

įvairuoja nuo mažo iki didelio.

no sindrom as - genetinis sutrikim as, susijęs su papildom a žm ogaus 21-ąja chro­ m osom a. Per

pastaruosius

ir

auklėti

jie

buvo

vo,

o

prižiūrim i vidutiniškai

Jungtinėse žiuje

protiškai

Valstijose

daugelis

šių

du

šim tm ečius

atsilikusius nam uose.

Daugelis

atsilikusiem s silpnai įstaigų

nuom onė

žm ones, dažnai

tų,

kurių

būdavo

besim okantiesiem s

virto

apie

visiškai

prieglaudom is,

tai,

prižiūrėti

Dauno sindromas

a.

vidurio

(Down syndrome)-

būdavo

sunki,

m irda­

protinis atsilikimas ir su juo

vietos

ūkyje.

Paskui

susiję fiziniai sutrikimai, kurių

kaip

geriausia

pasikeitė.

Iki

negalia randam a

buvo kurių

įsteigti

XIX

internatai.

gyventojai

XX

neturėjo

kam ai laisvės, jiem s buvo skiriam a m ažai dėm esio ir neteikiam a jokių vilčių.

am ­

pakan­

priežastis - papildoma chromosoma genetinėje sekoje.

555

556

11 SKYRIUS

11.3 LENTELĖ. Protinio atsilikimo laipsniai

Atsilikusiųjų, procentais

Atsilikimo lygis

Būdingas intelekto įvertis

Nedidelis

50-70

85

Gali išmokti iki šeštosios klasės lygio. Suaugusieji, mi kitų, gali išmokti būtinų socialinių ir profesinių įgūdžių.

Vidutinis

35-50

10

Gali išmokti iki antrosios klasės lygio. Suaugusieji specialiosiose dirbtuvėse ir taip bent iš dalies save išlaikyti.

Didelis

20-35

3-4

Gali išmokti kalbėti ir labai prižiūrimi atlikti užduotis, bet apskritai jie nepajėgia mokytis profesijos.

Labai didelis

Mažesnis kaip 20

1-2

Būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra.

Prisitaikymas prie gyvenimo reikalavimų padeda­ gali

dirbti

paprastas

darbo

Tėvam s dažnai būdavo patariam a palikti savo ligotą vaiką, kol dar nespėjo prie jo prisirišti. Nuo XX a. antrosios pusės padėtis ėm ė gerėti - sutrikusios psichikos žm o­ nėm s

padedam a

atsilikę

vaikai

norm aliai, m okom i

kiek

m ažiau

jie

pajėgia,

gyventi

ribojančioje

bendruom enėje.

aplinkoje,

dažnai

jie

Vidutiniškai

integruojam i

į

įprastas klases. Daugum a jų auga savo šeim oje, vėliau persikelia į saugius spe­ cialiuosius,

pavyzdžiui,

grupės,

nam us.

Taigi

atsirado

laim ingesnio

ir

prasm in-

gesnio gyvenim o viltis. Dažnai ji virsta tikrove. Pagalvokim e delis

protinis

apie

dar vieną

atsilikim as

-

priežastį, dėl kurios

apie

tuos,

kurie,

žm onėm s nustatom as nedi­

atlikdam i

intelekto

testus,

surinko

kiek m ažiau negu 70 taškų. Galbūt šiandien jie geriau pasirengę gyventi sava­ rankiškai, no

negu

efekto

kurių

įverčiai

padaugėja

prieš

testai

daugelį

kas

buvo

žm onių,

tam

dešim tm ečių.

tikrą

netoli

laiką

70-ies,

kuriem s

iš

staiga

Tačiau naujo

praranda

diagnozuojam as

prisim inkim e,

standartizuojam i.

nedidelis

m aždaug

kad

dėl

Taigi

Flyn­

asm enys,

6 IQ taškus, todėl

atsilikim as

(Kanaya

ir

kiti,

2003). Du žm onės, kurių gebėjim ai panašūs, gali būti skirtingai įvertinti - nelygu, kada

jie

buvo

testuojam i. Įvedus

naujas

norm as, staiga

padaugėja

žm onių, ku­

riem s reikia specialaus m okym o, kuriem s m okam os socialinės pašalpos dėl pro­ tinės negalios, o lioja

m irties

Jungtinėse Valstijose (vienoje iš nedaugelio

bausm ė)

-

m ažiau

žm onių

pasm erkiam a

šalių, kuriose ga­

m yriop.

(JAV

Aukščiau­

siasis teism as 2002 m . nutarė, kad m irties bausm ė žm onėm s su protine negalia yra

„žiauri

ir

netinkam a".)

Taigi

žm onėm s,

kurių

įverčiai

1921

m .,

artim i

70,

intelekto

testas gali kelti ypač didelę riziką.

Viršutinis kraštutinumas Pagarsėjusiam e rė

per

1500

projekte, Kalifornijos

kuris

buvo

m oksleivių,

pradėtas kurių

IQ

įvertis

Lewisas buvo

Term anas

didesnis

kaip

išty­ 135.

Priešingai paplitusiai nuom onei, esą labai gabūs vaikai dažnai esti blogai prisi­ taikę, nes gyvena „kitokiam e pasaulyje “ , negu m ažiau gabūs jų bendraam žiai,

INTELEKTAS

Term ano tai

tirti aukšto

buvo

sveiki,

Benbow,

2000;

dešim tm ečius

intelekto

gerai

jiem s

1997).

Tiriant

Stanley,

paaiškėjo,

vaikai, kaip

prisitaikę, kad

daugum a

patvirtina

ir tolesni tyrim ai, papras­

ypač

gerai

juos

pakartotinai

jų

pasiekė

sekėsi

m okytis per

aukštą

(Lubinski

tolesnius

išsilavinim ą

„Jei dalyvauji Mensa (organizaci­

ir

septynis

(Austin

557

ir

ja, kurios tikslas - ypač gabių žmonių visuomenė) programoje, tai tu - genijus... Aš krimtausi

kiti, 2002; Holahan ir Sears, 1995). Tirtoje grupėje buvo daug gydytojų, teisi­

dėl savo 132 taškų įverčio, kol

ninkų,

sutikau žmogų, kurio IQ buvo

dėstytojų,

Nobelio čiau

m okslininkų

prem iją.

išbraukė

(Term anas

jį

iš

bei

rašytojų,

tyrė

„gabiųjų"

vieną

im ties,

tačiau

Nobelio kadangi

nebuvo fizikos

jo

nė

vieno,

prem ijos

intelekto

laim ėjusio

laureatą,

koeficientas

ta­

131 ir, atvirai kalbant, jo

nebuvo

orientacija buvo lėtoka"

pakankam ai aukštas [Cassandro ir Sim onton, 2003].) Vienas

iš

„laim ės

kūdikų“

buvo

Jeanas

Steve Martin, 1997

Piaget:

šis

vaikas,

būdam as

septy­

nerių, visą savo laisvalaikį praleisdavo tyrinėdam as paukščius, iškasenas ir įren­ gim us. Būdam as penkiolikos jis pradėjo

skelbti m okslinius straipsnius apie m o­

liuskus, o

XX

vėliau

tapo

Vaikai,

apdovanoti

vertiški,

pasinėrę

vienu

žym iausių

išskirtiniais į

savo

gabum ais,

pačių

pasaulį

a. raidos psichologų

kartais

būna

(W inner,

labiau

2000).

(Hunt, 1993).

atsiskyrę,

Tačiau

intra-

dažniausiai

jie

jaučiasi laim ingi. Kai kų"

kurie

ugdym o

vaikų juos

yra

psichologai program ų

talentingi

specialiosiose

kusiem s

95

gebėjim us

abejoja

teiginių

ir

kad

klasėse

m okyti

nedaugelį ypatingą

Kritikai

išsipildančią

populiarių

įsitikinim u,

šiuos pagal

bendraam žių.

sukuria

šiandien

pavyzdžiui,

apsim oka

ir

procentam s

kartais

daugeliu

-

kad

ypatingųjų program ą,

pažym i,

pranašystę:

„talentingų tik

3-5

vai­

procentai

rasti,

sutelkti

neįveikiam ą

li­

kad

rūšiavim as

pagal

nesąlygiškai

priklijavus

vaikui

„negabaus" etiketę, galim a prisidėti prie to, kad jis toks ir taps (Lipsey ir W il­ son, 1993; Slavin ir Braddock, 1993). Neigiant, gesnę

kad

program ą, padidėja

socialinė

atskirtis;

pradinėse

gebėjim ų " m oksleiviai

„m enkesnių tai

m okyklose

atotrūkis

yra vaikai

viena

tarp iš

skirtingų

priežasčių,

neskirstom i

į

gali

m okytis

gebėjim ų dėl

kurių

grupes

pagal

grupių

Japonijoje

(Carnegie,

sudėtin­

ir stiprėja ir

1989;

jų

Kinijoje Stevenson

ir Lee, 1990). Kadangi m ažum ų ir žem esniųjų socialinių sluoksnių jaunim as daž­ niau

patenka į žem esniojo

lygio

m okym o

grupes, toks skirstym as taip

pat gali

skatinti rasinę nelygybę ir išankstines nuostatas - o šitaip vargu ar bus įm ano­ ma

tinkam ai

pasirengti

dirbti

ir

gyventi

daugiakultūrėje

visuom enėje,

pastebi

kritikai.

„A klasės vaikai nemoka puoštis.

Ypatingo gabių vaikų m okym o kritikai ir šalininkai sutaria dėl vieno: vaikai būna

apdovanoti

žodiniam

skirtingais

talentais.

Vieni

-

ypač

gabūs

m atem atikai,

kiti

-

argum entavim ui, treti - dailei, ketvirti gali būti puikūs socialiniai ly­

Jie gerokai daugiau už mus dirba, nes jie labai labai protingi. Aš tikrai džiaugiuosi, kad esu

deriai. M okyti vaikus taip, tarsi jie visi būtų panašūs, yra taip pat naivu, kaip ir

B klasėje, nes nedirbu tiek daug.

m anyti, kad

Be to, mes esame daug geresni

m ėlyna,

talentą galim a nustatyti kaip, tarkim e, m ėlyną akių

arba

ne.

sapusiškai juos atitinkančią

Nepaprastiesiem s

puoselėti nebūtina

program ą",

padedančią

vaiko

gabum am s

lipdyti vaikam s atskleisti

atskleisti

spalvą: arba ji

ir

paskatinti

vi­

etikečių. Įgyvendindam i „raidą

kiekvieno

vaiko

gabum us,

kiek­

vienam vaikui galim e sukurti lygiavertes, puikias sąlygas (Colangelo ir kiti, 2004; Lubinski ir Benbow, 2000; Sternberg ir Grigorenko, 2000).

už C ir D klases. C klasėje mokosi kvailiai." Aldous Huxley, Brave New World, 1932 („Drąsusis naujasis pasaulis")

558

11 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATAI Intelekto kitimas arba (esant ypač žem iem s testo įverčiam s) jiem s rei­

13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip kinta intelekto įverčiai per visą

kia nuolatinės pagalbos ir priežiūros.

žmogaus gyvenimą.

Dauno Vaikui

augant,

intelekto

testų

įverčių

stabilum as

di­

fizinės

sindrom as

priežastys

yra

-

protinė

negalia, kurią

21 -oji

papildom a

lem ia

chrom osom a.

dėja. Nuo ketverių m etų vaikų intelekto testų įverčiai

Žm onės,

svyruoja, bet pagal juos jau gali num atyti paauglių ir

paplitusiai nuom onei, paprastai būna sveiki, gerai pri­

suaugusiųjų

sitaikę, jiem s ypač gerai sekasi m okytis. Kartais m o­

rezultatus.

M aždaug

nuo

septynerių

m e­

tų intelekto įverčiai tam pa pastovūs. 14 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra normaliojo intelekto skirstinio

m is

kraštutinumai.

ba

išsidėstę

abiejuose

įverčiai

labai

aukšti,

priešingai

norm aliosios

Tokios

program os

pranašystėm is", leidim asis

nes

žem yn)

gali

vaikų

tapti

„išsipildančio-

kopim as

gyvenim e

aukštyn

priklausys

(ar­

nuo

to.

kaip kažkas įvertino jų gebėjim us.

Jei intelekto testas yra validus, dvi grupės žm onių, ku­ įverčiai

testo

kyklose gabūs vaikai atskiriam i nuo tų, kurie m okosi prasčiau.

rių

kurių

kreivės

kraštuose, turi labai skirtis. Taip ir yra. Žm onių, ku­ rių

intelekto

įverčiai yra

diagnozuojam as

protinis

m ažesni už atsilikim as,

70, ir kuriem s

gebėjim ai

skiria­

si. Šie žm onės gali gyventi beveik norm alų gyvenim ą

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ką jus manote apie įvairių gebėjimų vai­ kų integravimą į vieną klasę? Kokiais įrodymais paremsite savo požiūrį?

Genų ir aplinkos įtaka intelektui „Bendrojo intelekto (g) genetiką

Intelektas

nagrinėja daugiau tyrimų,

gebėjim ai yra paveldim i? O gal juos form uoja aplinka?

šeim ose

svarstykim e: Robert Plomin (1999)

iš

kartos

į

kartą.

Tačiau

kodėl?

Ar

protiniai

Nedaug dalykų kelia tokias aistras arba turi tokią rim tą politinę reikšm ę. Pa­

negu bet kurias kitas žmogaus ypatybes."

perduodam as

pasiseka ka

jo

jei

juos

savo

skirtingus

atskleisti,

tuom et

protinius

gebėjim us

žm ogaus

socialinė

įgim tas ypatybes. Taigi tie, kurie

užim a

daugiausia ir

paveldim e

ekonom inė

aukštą

padėtis

visuom eninę

ir

jei

atitin­

padėtį, gali

patikėti, kad šią padėtį pateisina jų prigim tinis protas. Antra

vertus,

jei

protiniai

gebėjim ai

pirm iausia

priklauso

nuo

aplinkos,

ku­

rioje augam a ir m okom asi, tuom et vaikai iš nepalankios aplinkos tikriausiai gy­ vens blogai. Taigi tuom et žm onių padėtį lem s nevienodos galim ybės. Dabar

geriausia

visas

šias

politines

išvadas

bei

potekstes

palikti

nuošalėje

ir panagrinėti konkrečius duom enis.

Genetinė įtaka 15

TIKSLAS.

Aptarkite

genetikos

įtakos

asmens

intelektui

įrodymus;

paaiškinkite,

ką

psicholo­

gai vadina intelekto paveldimumu.

Ar žm onių, turinčių tuos pačius genus, protiniai gebėjim ai yra tokie pat? Kaip galite suprasti iš 11.9

p a v .,

kuriam e apibendrinti daugelio tyrim ų sukaupti duo­

INTELEKTAS

559

11.9 PAVEIKSLAS.

Mažesnė negu kartu augusių apačių dvynių koreliacija rodo am tikrą aplinkos įtaką

1,00 0,90 0,80

Intelektas: prigimtis ar aplinka?

Kuo žmonės panašesni genetiškai, tuo panašesni jų intelekto įverčiai. Atsiminkite: 1,0 reiškia idealią koreliaciją; 0,0 rodo, kad nėra jokios koreliacijos. (Duomenys iš McGue ir kiti, 1993.)

Mažesnė negu tapačių dvynių koreliacija rodo genetinę įtaką

0,70 0,60 0,50 0,40 0,30 0,20 0,10 0

Kartu auginti tapatūs dvyniai

m enys,

atsakym as

Atskirai auginti tapatūs dvyniai

yra

teigiam as.

Kartu auginti netapatūs dvyniai

Teigdam i,

kad

Kartu auginti broliai ir seserys

intelektas

Kartu auginti negiminės

priklauso

nuo

gene­

tikos, m okslininkai rem iasi trim is grupėm is įrodym ų: •

A tlikus 10 000 dvynių tyrim ų nustatyta, kad kartu augusių tapačių dvynių intelekto testų įverčiai yra tokie artim i, tarytum tas pats žm ogus būtų atli­ kęs tą patį testą du kartus (Lykken, 1999; Plom in, 2001). N etapačių dvynių, kurių bendri yra tik pusė genų, įverčiai daug labiau skiriasi. A tskirai augu­ sių tapačių dvynių testų įverčiai yra tokie panašūs, kad, pasak dvynių tyri­ nėtojo

Thom o

telekto

testų

Bouchardo skirtum ų

(1996), galim a teigti, jog

„gali

būti

nulem ti

genetinių

„apie 70 procentų" in­ skirtum ų".

K iti

m oksli­

ninkai siūlo genetinę įtaką vertinti 50-75 procentų (D evlin ir kiti, 1997; N eisser ir kiti, 1996; Plom in, 2003). •

Sm egenų

skenavim as rodo, kad

tapatūs dvyniai turi labai panašų

pilkosios

m asės kiekį. Be to (netapatiem s dvyniam s tai nėra būdinga), jų sm egenų sri­ tys,

susijusios

su

verbaliniu

ir

erdviniu

intelektu,

yra

faktiškai

tokios

pat

(Thom pson ir kiti, 2001). •

A r yra genijaus genai? Lyginant aukšto ir vidutinio intelekto žm onių genus, pam ažu nustatom a vis daugiau genų, susijusių su pažintiniais gebėjim ais (Plo­ m in, 2003). Įterpę ypatingą geną į apvaisintus pelės kiaušinėlius m okslinin­ kai jau sukūrė protingesnę pelę - ji puikiai išm oksta ir atsim ena paslėptos po

vandeniu

siantį

sm ūgį

plokštelės (Tsien,

vietą

2000).

arba Toks

atpažįsta genas

užuom inas,

padeda

pranašaujančias

form uotis

neuronų

gre­

recepto­

riam s, dalyvaujantiem s atm inties procesuose. Tačiau yra ir daug aplinkos įtakos įrodym ų. N etapačių dvynių, kurie genetiškai artim i ne daugiau, negu kiti broliai ir seserys (tačiau panašesni, nes yra to pa­ ties am žiaus), intelekto įverčiai panašesni, negu kitų brolių ir seserų.

560

11 SKYRIUS

Kad

Pasitikrinkite, kaip suprantate

atskirtų

įbroliai

bei

genų

ir aplinkos įtaką, mokslininkai tyrė, ar įvaikinti vaikai ir

paveldimumą:

jų

Jei aplinka tampa vienodesnė,

je įbrolių intelekto testų įverčiai šiek tiek tarpusavyje susiję. Be to, tyrėjai ly­

įseserės

intelekto paveldimumas

gino įvaikių testų rezultatus su a) jų biologinių tėvų - genų šaltinio - įverčiais;

a) padidės,

b)

b) sumažės,

įtėvių šeimos - patirtį. Kaip manote, ar šeimos aplinkos įtaka vaikui augant di­

c) nepasikeis.

dėja, o genų poveikis silpsta?

įtėvių, sukuriančių

dėl

panašios

aplinkos

turi

panašius

gebėjimus. Vaikystė­

aplinką, įverčiais. Bėgant laikui, įvaikiai kaupia

kitokios

-

Jei manote, kad taip, - elgesio genetikai pateiks jums staigmeną. Vaikui au­

(Atsakymas 562 puslapyje.)

gant

protinis

silpsta:

paauglystėje

įgyjame kos ni

daugiau

į

panašumas

įtaka

tarp

koreliacija

gyvenimo

(Bouchard,

biologinių

įvaikio tampa

1995,

įtėvių

artima

patirties,

(11.10

tėvų

ir

nuliui

labiau

1996a). pav.),

o

šeimos

išnyksta,

(M cGue

pastebima

Įvaikių tapačių

-

įverčiai

išlieka

įtėvių

kiti,

genetinė

intelekto dvynių

ir

nes

įtaka

1993).

o

ne

tampa

Kai

aplin­

panašes­

tarpusavyje

panašūs

arba šis panašumas didėja ir toliau iki pat senatvės (M cGleam ir kiti, 1997; Plo­ min ir kiti, 1997). Prisiminkime intelekto

iš

3

skyriaus,

paveldimumas

-

t.

kokią

y.

reikšmę

intelekto

paveldimumas.

turi

įverčių

skirtumo

Pasakyti,

aiškinimas

kad

genetiniais

veiksniais - yra 50 proc. (ar truputėlį daugiau), nereiškia, kad 50 proc. jūsų in­ telekto lemia genai, o likusią dalį - aplinka. Priešingai, tai reiškia, kad žmonių grupėje įtaka. galima

maždaug Šis

50

požiūris

pasakyti,

Paveldimumas

proc. dažnai

skirtumų

klaidingai

konkretaus

kiek

rodo,

intelekto

kokiu

būti

suprantamas,

žmogaus

mastu

gali

žmonių

(kiek)

tad

intelekto

aiškinami

paveldimumo

pakartosiu:

procentiškai

tarpusavio

niekada yra

ne­

paveldėta.

skirtumai

priklau­

so nuo genų. Paveldimumas niekada nesisieja su individu; jis nusako, kodėl žmo­ nės apskritai yra skirtingi. Net ir šią išvadą reikia patikslinti, nes įvairiais tyrimais gali būti nustatytas nevienodas

paveldimumo

vaidmuo.

Pavyzdžiui,

aplinkos

įtaką

lengviau

atskir­

ti, tiriant vaikų iš mažiau išsilavinusių šeimų intelekto įverčius - jų šeimų ap­ linka

gali

labai

smarkiai

skirtis

(Rowe

ir

kiti,

1999).

Prisiminkime

3

skyriuje

cituotą M arko Twaino pasiūlymą berniukus auginti statinėse, maitinant juos pro

11.10 PAVEIKSLAS. Į ką panašūs įvaikiai?

Ilgiau pagyvenus įtėvių šeimoje, įvaikių verbalinių gebėjimų įverčiai tampa labiau panašūs į biologinių tėvų įverčius. (Pritaikyta iš Plomin ir DeFries, 1998.)

0,35

Vaikai ir jų biologiniai tėvai

0,30 0,25

įvaikiai ir jų biologiniai tėvai

0,20

įvaikiai ir įtėviai

0,15 0,10 0,05 0,00 Trejų metu

Šešiolikos metų

INTELEKTAS

skylę. Užauginus lim a ka

būtų būtų

vienodoje

paaiškinti beveik

veldim um as

iš

aplinkoje, jų

vien

lygi

paveldim um u.

100

esm ės

intelekto

procentų.

Taigi

Tačiau

panašus, bet aplinka

testų

jų

rezultatų

skirtum am s

jei

lygintum e

labai skirtinga

skirtum us

ga­

paveldim um o

žm ones,

įta­

kurių

(pvz., statinė

pa­

ir tur­

tuolių nam ai), paveldim um as - skirtum ai, susiję su genais, - bus neryškus. Klonų pasaulyje paveldim um o poveikis būtų lygus nuliui. Prisim inkite, kad genai ir aplinka tarpusavyje susiję. Jei esate bent kiek aukš­ tesnis ir greitesnis už kitus, kaip pastebi Jam esas Flynnas (2003), labiau tikėtina, kad

būsite

pakviesti

į

krepšinio

kom andą,

daugiau

žaisite,

daugiau

treniruosi-

tės. Tas pat pasakytina ir apie atskirtą nuo brolio tapatų dvynį, kuris - ne vien dėl genetinių priežasčių - taip pat gali tapti puikiu krepšininku. Taip pat labiau tikėtina, rinksis

kad

iš

prigim ties

m atem atikos

gabūs

kursą,

o

m atem atikai

vėliau

gerai

m oksleiviai

atliks

aukštesnėse

m atem atikos

klasėse

gebėjim ų

testą

-

ir dėl to, kad iš prigim ties gabūs m atem atikai, ir dėl savo m atem atinės patir­ ties.

Jei

m esite dins

turite

genetiškai

m okyklos, jūsų

kuklus

nulem tą

skaitysite

sm egenų

genetinis

aštresnį

knygas,

pažintinę

pranašum as

galią. gali

intelektą,

uždavinėsite Dėl

šio

socialiai

didesnė

klausim us.

tikim ybė, Visa

genų-aplinkos

išaugti

į

ši

kad

ne-

veikla

di­

tarpusavio

didelį

veiklos

sąveikos

pranašum ą.

M ūsų genai form uoja tą patirtį, kuri m us form uoja.

Aplinkos įtaka 16 TIKSLAS. Aptarkite įrodymus, kad aplinka daro įtaką asmens in telektu i.

Genai lem ia skirtum us. Net jei visi būtum e užaugę tokioje pačioje intelektą ska­ tinančioje

aplinkoje,

įsitikinom e,

kad

net

m ūsų

gabum ai

kalbant

apie

vis

tiek

tapačių

būtų

dvynių

skirtingi. panašum ą,

Tačiau

taip

pat

paveldim um as

ne

viską paaiškina. Gyvenim o patirtis, kartais nulem ta genų, m um s yra svarbi. Žm onių aplinka retai esti tokia skurdi, kaip tam sūs ir neįdom ūs narvai, skir­ ti

apgyvendinti

atskirtom s

nuo

kitų

žiurkėm s,

kuriom s

tokioje

aplinkoje

išsi­

vysto plonesnė negu įprasta sm egenų žievė (žr. 3 skyrių). Tačiau ir m um yse žiauri gyvenim o patirtis palieka savo žym es.

Ankstyvosios intervencijos poveikis Irano

našlaičių

stulbinam ą vencijos

prieglaudoje

ankstyvosios

įtaką.

Tipiškas

prilaikom as iki 2

m etų

psichologas

patirties Hunto

J.

poveikį stebėtas

arba iki 4

ir

M cVickeris

prieglaudos

m etų

Huntas

padem onstravo vaikas

(1982)

stebėjo

ankstyvosios nepajėgė

inter­

sėdėti

nevaikščiodavo. Priežiūra buvo

ne­

prasta:

niekas neatsiliepdavo į verksm ą, gugavim ą ar kitokią elgseną. Todėl šiem s vai­ kam s

negalėjo

susiform uoti

jausm as,

kad

galim a

pačiam

kontroliuoti

savo

ap­

linką. Jie darėsi pasyvūs „paniurę žiopliukai". Ypač ribotos sąlygos tiesiog nai­ kino prigim tinį intelektą. Suprasdam as,

ką

gali

duoti

jautri

globa,

Huntas

ėm ėsi

diegti

„žm ogiškojo

bendravim o su vaikais" program ą. Jis, pavyzdžiui, išm okė globėjus žaisti su kūdi­

561

562

11 SKYRIUS

Atsakym as į 560 puslapyje

kiais

pateiktą klausim ą:

tindavo vaikus balsu kartoti m okytojo garsus ir šokinėti nuo vieno jiem s pažįsta­

Paveldim um as - genų įtakos

m o garso prie kito. Vėliau jie pradėjo m okyti persų kalbos garsų.

žaidim us.

Rezultatai

nulem ta įvairovė - padidės, kai aplinkos įvairovė sum ažės.

balso

Pirm iausia

apstulbino.

Visi

jie

11

m ėgdžiodavo

vaikų,

kurie

vaikų

turėjo

gugavim ą,

šią

kalbą

paskui

ska­

lavinančią

pa­

tirtį, sulaukę 22 m ėnesių galėjo pavadinti daugiau kaip 50 daiktų ir kūno dalių. Kūdikiai pasidarė tokie žavūs, kad daugelis jų buvo įvaikinti —

tokios sėkm ės

prieglauda nebuvo patyrusi. Hunto

duom enys

liudija

apie

aplinkos

svarbą.

Be

abejonės,

dideli

nepritek­

liai trukdo vaiko raidai (Ram ey ir Ram ey, 1992). Priešingai negu vaikų iš tur­ tingos

aplinkos,

(Turkheim er daugiau, je į

ir

kiti,

negu

paaiškėjo,

dažniau

2003).

kad

m okym osi

Tai

m ažiau

m itybą

praturtinus

m ažėja

(Brown

kvalifikuoti

ir

dėl

vargšų

1996).

m okyklas

daugiau Netgi

Nevisavertė skurdo

skurdo

m ityba

iš

gali

buvo pat

prastesnius turi

visaverčio ir

m ityba

galim a

šeim ų,

atsižvelgta

num atyti

fizinei

lem ti

valstijo­

skurdžių

taip

negauna

vienodesni

sąlygos

to, kai

leido

poveikis

Gerėjančia

yra

Virdžinijos

vaikų

po

kvalifikacija

didelio

įverčiai

gyvenim o

1450

m okytojai.

papildais,

Pollitt,

intelekto

m okosi

2005).

vaikas

m aisto

kad

Ištyrus

m okytojų

(Tuerk,

Jei

rodo,

kuriose

m ažesnė

rezultatus raidai.

palikuonių

skirtum ai.

m okyklose,

veiksnį,

pažintinei

šeim ų

genetiniai

dirba

skurdo

skurdžių

įtakos

m aisto,

pažintinei

paaiškinti

jo

raidai

karta

iš

kartos augančius intelekto testų įverčius. Tačiau

ar

šie

atradim ai

yra

receptas, kaip

„išugdyti

aukščiausią

savo

vaiko

intelektą"? Kai kuriose populiariose knygose teigiam a, jog intensyvaus ikim okyk­ linio m okym o dėka tai įm anom a, tačiau daugelis specialistų tuo abejoja (Bruer. 1999).

Nors

vėlinti

norm alią

nevisavertė

linkos

neturi

cepto,

išskyrus

m ityba, pojūčių

sm egenų

tokios

raidą,

didelės

įprastą

reikšm ės.

vaizdų,

stoka

skirtum as garsų

Taigi

ir

bei

tarp

socialinė

norm alios

nėra

kalbos

izoliacija

ir

gali

pa­

„praturtintos"

ap­

„superkūdikių"

aplinką.

Plačiai

aplinkos

žinom a

re­

Sandros

Scarr (1984) nuom onė: „Tėvai, kurie labai stengiasi suteikti savo kūdikiam s ypa­ tingą m okym ą, tik veltui gaišta laiką". Huntas nančioje

tikriausiai

aplinkoje,

sutiktų

m okym as

su

Scarr,

m ažai

kad

veikia

papildom as jo

intelekto

vaiko, raidą.

augančio Tačiau

skati­

pastebėjęs

tokio

m okym o

poveikį vaikam s iš nepalankios aplinkos, jis buvo

tiesų

jo

m . išleista knyga Intelligence and Experience („Intelektas ir pa­

tirtis")

1961 1965

vyriausybės

m.

paakino

finansuojam a

pradėti

„Head

Start"

program a, taikyta

projektą.

900

000

Šis

optim istas. Iš

projektas

yra

JAV

ikim okyklinukų, kurių

dau­

gum a kilę iš žem iau skurdo ribos gyvenančių šeim ų (Head Start, 2005). Jos tiks­ „Daugybė duom enų rodo,

las

kad ankstyvas vidurinei klasei

galim ybes m okykloje ir už jos ribų.

priklausančių vaikų m okym as

-

lines

nenaudingas."

biškos Raidos psichologas

vaikų

pažintinius

ir

socialinius

gebėjim us

padidinti

jų

sėkm ės

Ar šis projektas pavyko? M okslininkai tiria „Head Start" ir kitas ikim okyk­

m ažai naudingas, o gal ir visai

Edwardas F. Zigleris (1987)

plėtojant

program as, program os,

lygindam i

jose

suteikdam os

dalyvavusius individualų

ir

dėm esį,

nedalyvavusius padeda

vaikus.

vaikam s

Koky­

geriau

pa­

sirengti m okyklai ir taip sum ažina tikim ybę likti kartoti kurso toje pačioje kla­ sėje arba būti m okom iem s pagal specialiąją program ą. Šie įgyti pranašum ai vis

INTELEKTAS

dėlto ilgainiui išsisklaido (tai primena mums, kad gyvenimo patirtis taip pat daro savo).

Nepaisant

to,

pirmasis

programos

direktorius

psichologas

Edwardas

Zig-

leris tiki ilgalaike projekto nauda (Ripple ir Zigler, 2003; Zigler ir Styfco, 2001). Gerai nio

parengtos intelekto

ikimokyklinės

pokytį

-

programos

sukurti

gali

palankesnę

suteikti

nuomonę

bent apie

šiokį

tokį

mokymąsi,

emoci­ sumažinti

metusių mokyklą moksleivių skaičių bei nusikalstamumą (Reynolds ir kiti, 2001).

Mokyklos įtaka M okymas

pats

savaime

įverčiai. Stephenas

yra

Gecis

intervencija,

ir W endy

kurios

W illiams

teikiamą

naudą

(1997) surinko

rodo

intelekto

įrodymų, kad

mo­

kymas ir intelektas priklauso vienas nuo kito (ir kad abu padidina ateities pa­ jamas).

Aukštesnis

intelektas

skatina

ilgesnes

studijas.

Tačiau

intelekto

įverčiai

turi tendenciją didėti per mokslo metus ir sumažėti per vasaros atostogas ar nu­ traukus

mokslus.

ginant su

Aukštosios

tais, kurie

metė

mokyklos

baigimas

mokslus nebaigę

padidina

intelekto

studijų. Flynno

įverčius,

ly­

efektas - didėjantys

IQ įverčiai - galbūt iš dalies susijęs su pastarąją amžiaus pusę ilgėjančiais stu­ dijų

metais

ir

labiau

skatinančia

namų

aplinka,

kuria

rūpinasi

labiau

išsilavinę

šiuolaikiniai tėvai.

Grupiniai intelekto testų įverčių skirtumai Jei

tarp

gebėjimų

dramblio kos

kaulo

įtaką.

įverčių

nebūtų

bokštuose,

galėtų

Tačiau

grupiniai

grupinių

skirtumų,

mandagiai

skirtumai

yra.

psichologai,

aptarinėti

Kokie

jie?

užsidarę

paveldimumo Ir

kokias

iš

ir jų

savo aplin­

galėtume

padaryti išvadas?

Etniniai skirtumai ir panašumai 17 TIKSLAS. Apibūdinkite etninius panašumus ir skirtumus intelekto testų įverčiuose ir aptarkite kai kuriuos genetinius ir aplinkos veiksnius, galbūt galinčius tai paaiškinti. * •

Šią diskusiją kursto du trikdantys, tačiau pripažinti faktai: • •

Rasinių grupių intelekto testų įverčių vidurkiai skiriasi. Žmonės (ir grupės), kurių intelekto įverčiai aukšti, dažniau pasiekia aukš­ tesnį išsilavinimą ir uždirba didesnes pajamas.

52 mos

intelektą

tiriančių

kreivės

apytikriai taodžių

aukščiausia

ties ir

mokslininkų

85,

o

juodaodžių"

dalis

įvairių

yra

pareiškime maždaug

ispaniškai

(Avery

ir

kiti,

teigiama:

„Baltaodžių

ties

IQ=100;

kalbančių

pogrupių

1994).

Amerikos -

Palyginamieji

varpo

for­

juodaodžių-

svyruoja rezultatai

tarp

bal­

gaunami

iš kitokių akademinių gebėjimų testų, pavyzdžiui, SAT. Pastaraisiais metais skir­ tumas tarp baltaodžių ir juodaodžių šiek tiek sumažėjo, o tarp vaikų, pasak kai kurių tyrimų, sumažėjo net 10-čia taškų (Neisser ir kiti, 1996). Tačiau testų įver­ čių atotrūkis atkakliai išlieka.

56 3

564

11 SKYRIUS

11.11 PAVEIKSLAS.

Grupės įvairovė

Grupių skirtumai ir aplinkos įtaka

Netgi jei grupės įvairovė rodo genetinius skirtumus, vidutinį skirtumą tarp grupių gali visiškai lemti aplinka. Įsivaizduokite, kad sėklas iš to paties pakelio pasodinsite į derlingą ir į prastą dirvą. Nors išaugusių augalų skirtingą aukštį grupėje lems jų genetiniai skirtumai, vidutinis šių dviejų augalų grupių aukščio skirtumas priklausys nuo aplinkos skirtumo. (Iš Lewontin, 1976.)

Grupės įvairovė Sėklos

Derlinga dirva

Nederlinga dirva

Skirtumas tarp grupių

Panašūs

įverčių

ventojų

-

Izraelio

žydų

jų

-

išeivių -

geresni

skirtum ai iš

Europos

geresni

negu

yra

ir

-

negu

tarp

testų

grupių. Naujosios

rezultatai

Izraelio

niekinam os

kitų

arabų.

burakum inų

O

geresni

negu

daugum os

m ažum os.

Zelandijos čiabuvių

Japonijos

Girdinčiųjų

gy-

m aorių gyvento-

įverčiai

ge­

resni už kurčių nuo gim im o žm onių įverčius (Braden, 1994; Steele, 1990; Zeidner, 1990). Visi

sutinka,

grupių

kad

skirtum ai

nieko

nesako

apie

konkrečius

žm ones.

M oterys gyvena m aždaug 6 m etais ilgiau už vyrus, tačiau, žinodam i lytį, nega­ lim e pasakyti, kiek tas žm ogus gyvens. Net Charlesas M urray ir Richardas Herm steinas

(1994),

kurių

darbai

atkreipė

dėm esį

į

baltaodžių

ir

juodaodžių

skir­

tum us, prim inė m um s, kad „m ilijonų juodaodžių IQ yra aukštesnis už vidutinio baltaodžio". Švedų ir bantu tautelės kalbos skiriasi pagal savo sudėtingum ą. Taip yra, pir­ m a,

dėl

genetikos

veiksnio,

antra,

dėl

aplinkos.

O

nuo

ko

priklauso

intelekto

įverčiai? Kaip įsitikinom e, paveldim um as turi įtakos asm eniniam s intelekto skirtum am s. Ar tai reiškia, kad jis turi įtakos ir grupių skirtum am s? Kai kurie psichologai teigia kad taip - galbūt dėl skirtingo klim ato ar sunkių gyvenim o sąlygų (Herm stein ir M urray, 1994; Lynn, 1991, 2001; Rushton, 1998, 2003). Tačiau visiškai

taip

nulem ti

pavyzdyje.

pat

m atom e,

aplinka,

Aptarkim e

kad

kaip

vieną

grupių

m inėtam e

gam tos

skirtum us statinėse

eksperim entą:

ir

paveldim um o nam uose

tegu

vieni

atžvilgiu

augintų vaikai

gali

berniukų auga

gir­

dėdam i vyraujančią savo kultūroje kalbą, o kiti, gim ę kurti - ne. Tada pateiki­ m e jiem s intelekto testą ta kalba, ir (nieko keista) - tų, kurie puikiai m oka kal­ Nuo XIX a. šeštojo

bą,

dešim tm ečio iki dabar vidutinis

m ės gali nulem ti genetika, grupių skirtum ai nuo to nepriklauso ( 11.11 pav.).

danas paaugo nuo 5 pėdų

intelekto

įverčiai

bus

geresni.

Nors

individualius

įverčių

skirtum us

iš

es­

Pasvarstykite: jei vienas iš tapačių dvynių būtų visiškai tokio pat ūgio kaip ir

4 colių (m aždaug 163 cm )

kitas,

paveldim um as

būtų

absoliutus.

Įsivaizduokim e,

kad

atskyrėm e

kai

kuriuos

iki 5 pėdų 10 colių (m aždaug

jaunus dvynius ir tik pusę iš jų tinkam ai m aitinom e. Visi tinkam ai m aitinti užau­

178 cm ). Bogin, 1998

go m aždaug 7 centim etrais aukštesni, negu jų broliai ir seserys - tai jau aplinkos

INTELEKTAS

poveikis,

kurį

paaugliai

užauga

galim a

palyginti

keletu

su

Britanijoje

ir

centim etrų

aukštesni,

negu

Am erikoje jų

pastebėtu

faktu, jog

bendraam žiai

prieš

pus­

„Neieškokite sau vergų iš Britanijos, nes jie būna labai

šim tį m etų (Angoff, 1987; Lynn, 1987). Kiek m ūsų gerai m aitintų dvynių ūgis

kvaili ir visiškai nesugeba ko

priklausė

nors išm okti"

nuo

paveldim um o?

Visiškai,

nes

aukščio

įvairovę

grupėje

galim a

nu­

m atyti iš blogai m aitintų tapačių dvynių ūgio. Taigi net ir visiškas vienai grupei priklausančių

narių

paveldim um as

nepašalina

galim o

ryškaus

aplinkos

Ciceronas, 106-43 pr. Kr.

poveikio

grupių skirtum am s. Galbūt testo įverčių rasinius skirtum us lem ia aplinkos veiksniai? Pažvelki­ m e į šiuos duom enis: •

Genetiniai

tyrimai

patvirtina,

kad,

išskyrus

odos

spalvą,

rasės

yra

visiškai

vienodos (Cavalli-Sforza ir kiti, 1994; Lewontin, 1982). Tos pačios rasės in­ dividų

skirtum ai yra

netinis

skirtum as

tojų

sm arkiai

daug

tarp

didesni, negu

dviejų

pranoksta

Islandijos

skirtum us

tarp

skirtum ai tarp

rasių. Vidutinis

kaim iečių

ir

islandų

Kenijos

ir

dviejų

ge­

Kenijos

gyven­

gyventojų

grupių.

M aža to, išvaizda gali klaidinti. Šviesiaodžiai europiečiai ir tam siaodžiai af­ rikiečiai

genetiškai

yra

artim esni,

negu

tam siaodžiai

afrikiečiai

ir

tam siao­

džiai Australijos čiabuviai. •

Rasė nėra tiksliai apibrėžta biologinė sąvoka. Kai kurie

m okslininkai įrodi­

nėja, kad rasės iš tiesų egzistuoja, pabrėždam i, jog rasėm s būdingos tam tikros žym ės

ir

ir nuo

skirtinga

buvim o

sveikatos

rizika.

Tikim ybė

saulėje laiko, ir nuo

susirgti

to, kas buvo

odos

jūsų

vėžiu

priklauso

protėviai. Skirtingų

rasių elgsenos bruožai taip pat gali būti nevienodi. „Nė vienas bėgikas, ki­ lęs iš Azijos ar Europos, nėra įveikęs 10 sekundžių ribos bėgdam as 100 m distanciją, o daugelis iš Vakarų Afrikos kilusių bėgikų yra šią ribą peržen­ gę,“

-

pastebi

psichologas

Davidas

Rowe

(2005). Tačiau

daug

daugiau

so­

ciologų rasę vertina pirm iausia kaip socialinį darinį be tiksliai apibrėžtų fi­ zinių ribų (Helm s ir kiti, 2005; Sm edley ir Sm edley, 2005; Sternberg ir kiti, 2005).

Žm onės,

kurių

protėviai

priklausė

skirtingom s

rasėm s,

gali

save

pri­

skirti tai pačiai rasei. Be to, vis gausėjant m išrios kilm ės žm onių, vis dau­ giau

žm onių

ignoruoja tikslų rasės klasifikavim ą. (Kokiai rasei priklauso

Ti-

geris W oodsas?) •

Azijos

moksleiviai

lenkia

Šiaurės

Amerikos

moksleivius

matematikos

žinio­

mis ir gebėjimų testų įverčiais. Tačiau šis skirtum as, atrodo, yra tik dabar­ ties reiškinys ir gali labiau rodyti ne tiek gebėjim us, kiek sąžiningum ą. Azi­ jos m oksleiviai m okykloje praleidžia 30 kas

daugiau

laiko

skiria

m atem atikos

proc. daugiau

m okym uisi

-

ir

dienų

per m etus, kur

m okykloje, ir

už

jos

ribų (Geary ir kiti, 1996; Larson ir Verm a, 1999; Stevenson, 1992). •

Šiandieniniai sių

geriau

testavimui

dešimtmečio

gyventojų

testuotų

skirtumu, kokiu

besimaitinančių intelekto

žmonių

vidutinio

labiau

testų

rezultatus

šiuolaikinio

išsilavinusių

rezultatai

pranoksta

(prisiminkite

baltaodžio

ir

testo

Flynno

Klestinčioje šalyje X kiekvienas valgo viską ko užsinori.

geriau XX

pasirengu­ a.

efektą)

ketvirtojo tokiu

įverčiai pranoksta

rinio juodaodžio. Niekas neteigia, jog kartų grupių skirtum us lem ia genetika.

pat

vidu­

565

Šalyje Y turtingieji valgo gerai, o skurstantieji dažnai būna liesi. Kurioje šalyje paveldim um o įtaka kūno svoriui didesnė? (Atsakym as 5“ puslapyje.)

566

11 SKYRIUS

„Afrikiečių kilm ės am erikiečiai,

Atlikus

•

kūdikių

intelekto

matavimus,

baltaodžių

ir

juodaodžių

kūdikių

įver­

prieš 50 m etų buvę daugiausia

čiai buvo visiškai vienodi (pirm enybės teikim as naujiem s dirgikliam s - anks­

beraščiai, dabar tapo viena

tyvas intelekto įverčių ateityje pranašas [Fagan, 1992]).

labiausiai išsilavinusių žm onių

Skirtingais istorijos laikotarpiais įvairios etninės grupės išgyveno savo „ auk­

•

grupių pasaulyje: vidutinė jų

so

m okym osi trukm ė ir koledžo

tai buvo

baigim o rezultatai aukštesni,

arabų pasaulis; prieš 500 m etų - indėnai actekai ir Šiaurės Europos tautos.

amžių

—

ryškių

graikai ir

laimėjimų

tarpsnius.

Prieš

dvidešim t

penkis

egiptiečiai, paskui rom ėnai; VIII ir IX

šim tm ečius

am žiais

klestėjo

negu daugum os Europos tautų

Šiandien

jaunim o."

iškyla ir žlunga, o genai neišnyksta. Dėl to vargu ar galim a kurią nors rasę Sociologas Orlando Pattersonas,

žavim ės

Azijos

technologijų

stebuklais.

Am žiam s

bėgant,

kultūros

laikyti iš prigim ties esant pranašesnę.

The Ordeal of Integration, 1997

Be („Integracijos išm ėginim as")

to,

prisim inkim e

stulbinam us

rezultatus

baltaodžiai ir juodaodžiai jaunuoliai baigė protinių

testų

rezultatai.

Nuo

aštuntos

nacionalinio

koledžą, buvo klasės

tyrim o,

kuriam e,

apžvelgti jų

baltaodžių

kai

ankstesnių

m oksleivių

vidutinis

gebėjim ų testo įvertis didėja, tuo tarpu juodaodžių - m ažėja. Šis atotrūkis būna didžiausias m aždaug tuo m etu, kai m oksleiviai atlieka stojim o į koledžą testus.

Atsakym as į 565 puslapyje

Tačiau

koledže

besim okančių

juodaodžių

keturis

kartus",

palyginti

baltaodžiais

atotrūkis

pateiktą klausim ą: Paveldim u­

M yersonas

m as - genų nulem ti skirtum ai -

viam s

mažėjo.

sparčiai ir

jo

baigiant

su

kolegos vis

„Nieko (1998),

daugiau

studentų

stebėtina, -

kad

klasių

įverčiai

bendraam žiais, -

apibendrina

baltaodžiam s

skirtingos

didėjo todėl

ir

„greičiau

gebėjim ų

m okslininkas

juodaodžiam s

kokybės

negu įverčių

m okyklose,

Joelis

m okslei­ didėja

jų

bus didesnis šalyje X, kurioje

pažintinių testų įverčių atotrūkis. Perėjus į koledžą, kuriam e juodaodžiai ir bal­

aplinkos m itybos skirtum ai yra

taodžiai studentai patenka į panašios kokybės m okom ąją aplinką,... daugelis juo­

m inim alūs.

daodžių sugeba padaryti didelę pažangą ir įveikti testų įverčių atotrūkį."

Lyčių panašumai ir skirtumai 18 TIKSLAS. Apibūdinkite, kuo skiriasi lyčių gebėjimai.

M oksle, kaip ir kasdieniam e gyvenim e, dėm esį patraukia skirtum ai, o ne pana­ šum ai. Vyro ir m oters anatom ija bei fiziologija yra tokia panaši, kad lyčių skir­ tum ai atrodo

santykinai m aži. Tačiau

piam e

dėm esį.

įjuos

Panašiai

ir

m es

šiuos

psichologijoje:

skirtum us lyčių

pastebim e

panašum ų

ir atkrei­

yra

nepalygi­

nam ai daugiau negu skirtum ų, bet daugeliui žm onių skirtum ai atrodo įdom esni. Nepaisant lyčių lygiavertiškum o

Kalba. M ergaitės yra iškalbingesnės: JAV, baigiant m okyklą, tik

30

procen­

intelekto testų rezultatuose, vyrai

tų vaikinų kalba geriau, negu vidutinė m oteris (Lubinski ir Benbow, 1992). 2004

labiau negu m oterys linkę

m . iš 80-ies JAV nacionalinių rašybos konkursų nugalėtojų 42 buvo m ergaitės.

pervertinti savo testo įverčius.

Verbaliniai

gebėjimai.

m aždaug

000

kalba

laikiusių

įsim ena

m etus

negu m otinų, brolių - aukštesnį

cinos pavyzdžių (Stum pf ir Jackson, 1994). (M ano žm ona, kuri vis prim ena m an

faktus

iš

kalbos

žo­

m etų

vyrus, atsim indam os

vokiečių

daugiau

tėvų intelektą laikyti aukštesnį

lenkė

studentų,

jos

Iš

m oterys

m edicinos

sklandesnė,

džių.

jaunos

200

M ergaičių

Ir vyrai, ir m oterys linkę savo

trum pų

testą, m edi­

negu seserų, o sūnų - aukštesnį

daugelį dalykų iš m ano praeities, sako, kad jei ji m irtų, aš likčiau žm ogum i be

negu dukterų (Furnham , 2001;

praeities.)

Furnham ir kiti, 2002a,b, 2004a,b,c):

Neverbalinė

atmintis.

M ergaitės,

palyginti

su

berniukais,

geriau

įsim ena

ob­

jektų išsidėstym ą (Halpem , 2000). Be to, ištyrus daugiau kaip 100 000 Am eri-

INTELEKTAS

11.12 PAVEIKSLAS. Lytis ir įvairovė

100

Mergaitės 90

Kai beveik 80 000 Škotijos vienuolikmečių 1932 m. atliko intelekto testą, vidutiniai IQ įverčiai buvo beveik vienodi: mergaičių 100,6, berniukų - 100,5. Tačiau berniukų buvo daugiau ties įverčių kreivės žemutiniu ir viršutiniu kraštutinumais. (Pritaikyta iš Deary ir kiti, 2003.)

Berniukai

80 70 60 50 40 30 20 10 0 60

kos

70

paauglių,

80

paaiškėjo,

jog

90 100 IQ įverčių grupė

m ergaitės

geriau

110

negu

120

berniukai

130

įsim ena

140

vaizdines

asociacijas (Hedges ir Nowell, 1995). Jutimai. M ergaitės jautresnės prisilietim ui, skoniui ir kvapui. Nesėkmės na

ties

moksle.

žem utine

Kleinfeld,

1998;

Berniukų

riba,

todėl

intelekto daugiau

įverčiai jų

dažniau

m okosi

negu

specialiojo

m ergaičių lavinim o

bū­

klasėse

11.12 pav.). Dažniausiai berniukai kalba lėčiau, dažniau m ik­

čioja. Klasėse, kuriose siekiam a panaikinti skaitym o sutrikim us, berniukų ir m er­ gaičių santykis yra 3:1 (Finucci ir Childs, 1981). Vyresnėse klasėse blogai be­ sim okančių berniukų ir m ergaičių santykis yra 2:1 (M cCall ir kiti, 1992). Matematika

ir

erdvinis

suvokimas.

JAV

m okyklose

vidutiniai

m ergaičių

m a­

tem atikos įverčiai dažniausiai būna lygūs vidutiniam s berniukų įverčiam s ar kiek didesni už juos (ETS, 1992; Kim ball, 1989). Daugiau negu 3 m ln. žm onių bu­ vo

atrinkti į reprezentatyvias im tis ir dalyvavo atliekant daugiau kaip 100 ne­

priklausom ų tyrim ų, kurių m etu sprendė m atem atikos testus. Vyrų ir m oterų vi­ dutiniai įverčiai buvo beveik visiškai vienodi (Hyde ir kiti, 1990). Bet ir vėl nors čių m us iš

tos

pačios

lyties

- skirtum ai tarp m oterys

21-os

atliko

šalies

vyrų

testuojam ųjų grupių

parodė

geriau,

tačiau

įverčiai

1995). Pavyzdžiui, JAV

buvo

vyresnėse

įvairovė

buvo

daug

didesnė

negu

tarp

ly­

kai ką nauja. Nors m atem atinius skaičiavi­ sprendžiant geresni klasėse

m atem atinius

(Bronner,

1998;

besim okantys

uždavinius Hedges

ir

20-yje Nowell,

vaikinai, atlikdam i SAT

m atem atikos testą, apim antį nuo 200 iki 800 taškų, surinko vidutiniškai 45 taš­ kais daugiau

(kitaip

tariant, į 60-ies klausim ų

niškai 4 klausim ais daugiau).

testą

jie

teisingai atsakė

viduti­

567

568

11 SKYRIUS

11.13 PAVEIKSLAS.

Kuriuose dviejuose atsakymų apskritimuose pavaizduota ta pati figūra, kaip ir pavyzdyje kairėje?

Protinis sukimosi erdvėje testas

Pavyzdys

Atsakymai

Tai - erdvinių gebėjimų testas. Kurie du atsakymai vaizduoja pavyzdį kitu žiūrėjimo kampu? (Iš Vanderberg ir Kuse, 1978.) (Atsakymas 570 puslapyje.)

Įverčių paauglių,

skirtum ai gavusių

didžiausi

ypač

pasiskirstym o

aukštus

SAT

kreivės

m atem atikos

kraštuose. testo

Tarp

įverčius,

12-14

m etų

berniukų

bu­

vo daugiau negu m ergaičių santykiu 13:1; šioje ypač gabių vaikų grupėje ber­ niukai

dažniau

bow

ir

kiti,

didesnio

siekė

neorganinių

2000).

Jungtinėse

sudėtingum o

fizikos

m okslų

ir

Valstijose

ir

inžinerijos vaikinai

kom piuterijos

m okslinio

geriau

m okslų

laipsnio

išlaiko

(Ben-

kasm etinius

baigiam uosius

egzam i­

nus (Stum pf ir Stanley, 1998). Kalbant apie kitas Vakarų šalis, beveik visi - ypač gabūs

m atem atikai

nai.

Daugiau

-

Tarptautinių

m oterų

pasiekia

m atem atikos

m atem atikos

olim piadų

aukštum as

dalyviai

būna

vaiki­

nevakarietiškose

šalyse,

pavyzdžiui, Kinijoje (Halpem , 1991). Vidutiniai testus,

sisukantį viniai

vyrų

kuriuose,

intelekto

kaip

trim atį

objektą

gebėjim ai

įverčiai

(Collins

praverčia

dažniausiai

pav. parodytam e

11.13

ir

kraunant

būna

aukštesni

pavyzdyje,

Kim ura,

1997;

lagam inus

į

atliekant

reikia

Halpem ,

2000).

autom obilio

tokius

įsivaizduoti

be­

Tokie

bagažinę,

erd­

žaidžiant

šachm atais, sprendžiant kai kurių tipų geom etrijos uždavinius. Žvelgdam i winas tėje

iš

evoliucinės

Silverm anas erdvėje

su

perspektyvos,

kolegom is

įgūdžiai

padėjo

(1992,

m ūsų

Davidas 1998)

Geary

teigė,

tolim iem s

(1995,

kad

1996)

bei

orientavim osi

protėviam s

vyram s

Ir-

trim a­

susekti

grobį

ir rasti kelią atgal į nam us. Ir priešingai, m ūsų pram otėm s išgyventi padėdavo aštri atm intis, įsim inim as, kur tiksliai auga valgom ieji augalai - palikim as, ku­ rio dėka šiandieninės m oterys puikiai įsim ena objektus ir jų vietą. Tačiau m atikų, nierių, cija m. siai

9

ar

lyčių

iš

10

žem ėlapių

nusprendė, Harvardo

prigim ties

reitingą sudarytojų

kad

būtina

universiteto

suabejodam as:

gal

skirtum ai

turinčių yra

vyrai?

rengti

rektorius

m oterų

gali

šachm atų

paaiškinti, žaidėjų,

Arba

atskirus

kodėl

vyrų

Lawrence

nebuvim ą

ir

kodėl

Am erikos Pasaulinė m oterų

Sum m ersas

m atem atikos

ir

daugum a

m ate­

architektų,

inži­

šachm atų

federa­

čem pionatus?

sukėlė kitų

nuostabą, m okslų

2005 gar­

viršūnėse

lem ia ne tik socializacija, bet ir skirtingi įgim ti lyčių gebėjim ai. Brendim o

laikotarpiu

aukštas

vyriškų

lyties

horm onų

lygis

organizm e

page­

rina erdvinius gebėjim us (Berenbaum ir kiti, 1995). Be to, kaip teigia evoliuci­ nės

psichologijos

socialinė

įtaka

atstovas

nulem ia

ne

Stevenas tik

Pinkeris

lyčių

(2005), atrodo, jog

skirtum us

pasirenkant

ir

biologinė, ir

gyvenim o

prioritetus

(m oterys labiau dom isi žm onėm is, vyrai - pinigais ir daiktais), rizikuojant (vy­

INTELEKTAS

rai beatodairiškesni), bet ir matematinį mąstymą bei erdvinį suvokimą. Šie skir­ tumai, gant

kaip

teigia

metams;

jie

mokslininkas, išlieka,

jei

pastebimi

vaikai,

skirtingose

genetiškai

gimę

kultūrose,

nesikeičia

be­

berniukais,

auklėjami

kaip

mergaitės; jie priklauso nuo prenatalinių hormonų. Elizabeth

Spelke

(2005)

atsikerta,

kad

faktiškai

viskas

pernelyg

supaprastina­

ma sakant, kad moterų yra geresni verbaliniai gebėjimai, o vyrų - matematiniai. M oterims puikiai sekasi sklandžiai kalbėti, o vyrams - kurti kalbos analogijas. M oterims - greiti matematiniai skaičiavimai, vyrams - greitas matematinis argumentavimas.

M oterys

puikiai

įsimena

objektų

pozicijas

erdvėje,

vyrai

-

geometrines

figūras. Ir, kaip pabrėžia kiti Summerso kritikai, berniukų ir mergaičių pom ėgius ir

gebėjimus

formuoja

socialiniai

lūkesčiai

ir

skirtingos

galimybės

(Crawford

ir

kiti, 1995; Eccles ir kiti, 1990). Geresnis vyrų gebėjimas spręsti matematikos už­ davinius pradeda ryškėti tik po pradinės mokyklos ir su amžiumi tampa vis ryškesnis. Tradiciškai matematika ir aukštasis mokslas laikomi vyriškais dalykais. Dau­ gelis

tėvų

siunčia

sūnus

į

kompiuterijos

mokyklas,

o

mergaitėms

suteikia

dau­

giau galimybių tobulinti anglų kalbą. Kadangi dabar vis daugiau mergaičių ska­ tinamos lavinti matematikos bei kitų mokslų gebėjimus, atotrūkis tarp lyčių mažėja (Nowell ir Hedges, 1998). Kai kuriose srityse, tarp jų ir psichologijoje, moterys

dabar

pern

(2005) ironiškai pastebi, jog „niekas neklausia, ar vyras turi įgimtų gebė-

sudaro

daugumą

įgyjant

mokslo

daktaro

laipsnį.

Tačiau

Diane

Hal-

jimų, reikalingų sėkmei tose akademinėse srityse, kuriose jie sudaro mažumą". Gebėjimas

atpažinti

empatiškai

tikslus

kitų

negu

pastebi

emocines

kiti

Prisiminkite,

emocijas. žmonių

emocijų

kad

dalis

atpažinimas.

užuominas.

Robertas

emocinio

Kai

kurie

Rosenthalis,

intelekto

žmonės

Judith

yra

jautriau

Hall

ir

jų

kolegos (1979; M cClure, 2000) tai įrodė, šimtams žmonių demonstruodam i trum­ pus do

filmuotus ar

kūno,

epizodus, kartais

kuriuose

buvo

kadro

skambant

už

matyti

dalis

emociškai

klaidinamam

balsui.

išraiškingo Pavyzdžiui,

veiparo-

džius dviejų sekundžių trukmės vaizdą, kuriame matyti vien tik supykusios moters veidas, tyrėjai klausė, ar moteris kažką bara už vėlavimą, ar kalba apie savo skyrybas. Rosenthalis ir Hali nustatė, kad vieni žmonės daug geriau atpažįsta emocijas negu kiti, o moterys tai daro geriau negu vyrai. Kai jo

kurie

mokslininkai

mano,

mūsų

pramotėms

atpažinti

paskatino

kultūrines

tendencijas,

kad

savo

moters

kūdikių

skatinančias

gebėjimas

ir

galimų

moters

atskirti

emocijas

padė­

partnerių

emocijas,

o

empatinius

gebėjimus.

tai Gal-

būt šie įgūdžiai, kaip aptarėme 4 skyriuje, paaiškina, kodėl moterys jautriau rea­ guoja ir į teigiamas, ir į neigiamas emocines situacijas.

Apie šališkumą 19 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar intelekto testai yra šališki; apibrėžkite stereotipų keliamą grėsmę. Nevienodi

grupių

intelekto

testų

įverčiai

skatina

susimąstyti,

ar

intelekto

testai

nėra šališki. Atsakymas priklauso nuo to, kuris iš dviejų labai skirtingų šališkumo apibrėžimų yra vartojamas, ir nuo stereotipų suvokimo.

569

570

11 SKYRIUS

Atsakymas: pirmas ir ketvirtas.

Dvi šališkumo reikšmės Jei

testas

skirtum us

nustato (kaip

ne

tik

nutiko

įgim tus,

m ažajam

bet

ir

kultūrinės

Davidui

patirties

W echsleriui),

nulem tus

jis

gali

intelekto

būti

laikom as

šališku. Taip m ąstant, visi sutiktų, kad intelekto testai yra šališki. Intelekto tes­ tas

m atuoja

išlavintus

gebėjim us,

kurie

iš

dalies

rodo

žm ogaus

išsilavinim ą

ir

iš dalies - patirtį. Tikriausiai skaitėte pavyzdžių iš intelekto testo užduočių, kurios atspindi vi­ durinės

klasės

žm onių

prielaidas

(pavyzdžiui,

kad

puodukas

tinka

prie

lėkšte­

lės, arba viena iš W AIS (žr. 11.4 pav.) užduočių yra tokia: žm onės draudžiasi nuo

gaisro, norėdam i apsaugoti savo

nam us ir turtą). Ar tokios testo

užduotys

nežeidžia tų, kurie nevartoja lėkštelių, arba tų, kurių m enkas turtas vargu ar pa­ teisintų testo

draudim o

rezultatų

priem onė,

nuo

gaisro

rasinius

stum ianti

kainą?

skirtum us?

potencialių

O

Jeigu

gal

šiais

taip,

gebėjim ų

tai

klausim ais ar

turinčius

testai

vaikus

galim a

nėra į

paaiškinti

diskrim inavim o

visiškon

aklavietėn

vedančias klases arba darbus? Gebėjim ų kėja

ne

testavim o

tik

reikšm es,

atliekant

bet

ir

šalininkai

atsako

verbalines

neverbalines,

taip:

užduotis,

tokias,

grupiniai

pavyzdžiui,

kaip

atbulinis

rasių kai

skirtum ai

reikia

skaičiavim as

išryš­

žinoti

žodžių

(Jensen,

1983,

1998). Be to, jie teigia, esą vadinti testą šališku dėl prastesnių grupės įverčių yra tas pat, kas kaltinti pasiuntinį už tai, kad perdavė blogas žinias. Kodėl gi tada testai laikom i šališkais dėl to, kad rodo nevienodą patirtį ir nelygias gali­ m ybes? ūgį

Jeigu

žm ogus

m atuojančią

neužaugo

priem onę?

dėl

Jei

prastos

nevienoda

m itybos, ar ankstesnė

reikėtų

patirtis

dėl

to

num ato

kaltinti

nevieno­

dus būsim us laim ėjim us, validus gebėjim ų testas šią nelygybę ir atskleidžia. M okslinė

šališkum o

reikšm ė

yra

kitokia.

Ji

susijusi

su

klausim u,

ar

testas

kokiai nors grupei yra m ažiau validus negu kitom s grupėm s, t. y., ar jis teisin­ gai

num ato

taikom as

tik

SAT

vienos tiksliai

iš

keleto

num ato

grupių

m oterų,

elgesį

bet

ne

ateityje. vyrų,

Pavyzdžiui,

sėkm ę

jeigu

universitete,

JAV tuom et

jis yra šališkas. Beveik visi psichologai pritaria Nacionalinės tyrim ų tarybos ge­ bėjim ų nim o

testavim o darbo

daugum a 1982). tikriai

kom iteto

grupės

gebėjim ų Prognostinis

toks

pat

ir

Am erikos

apibendrinim ui, testų

nėra

SAT

vyram s

taip

asociacijos

statistiškai

intelekto

suprantant

verti­

šališkum ą,

šališki (Neisser ir kiti, 1996; W igdor ir Gam er,

arba ir

psichologų

kad

standartinio

m oterim s,

intelekto

baltaodžiam s

testo ir

vaiidum as

juodaodžiam s,

yra

apy­

turtingiem s

ir vargšam s. Jei intelekto testo įvertis, lygus 95, num ato kiek žem esnius už vi­ dutinius

m okslo

rezultatus,

tai

ši

apytikrė

prognozė

vienodai

tinka

abiem

ly­

tim s ir visom s etninėm s bei ekonom inėm s gupėm s.

Stereotipų grėsmė Norint bet

tiksliai

kokį

Spenceris

num atyti,

šališkum ą su

kaip

lyties

kolegom is

ar

(1997)

seksis rasės

m okykloje, atžvilgiu

pateikė

gebėjim ų

m okykloje

studentam s

testas ir

sudėtingą

turi

testavim e.

atspindėti Stevenas

m atem atikos

tes­

INTELEKTAS

571

tą. Vaikinų rezultatai buvo geresni, negu tokių pat gabių m erginų - išskyrus tuos atvejus, kai m erginom s buvo duota suprasti, kad šį testą m oterys paprastai at­ lieka geriau

už vyrus. Priešingu

tai

paveikė

jų

nas

( 2002 )

Jie

šį

rezultatus.

pastebėjo

grėsm ės

įverčiuose:

įverčiai

daodžius galim a

studentus

pat

išsipildantį

reiškinį buvo

bauginančios

paaiškinti,

kodėl

m erginos, m atyt, buvo įsibaim inusios, ir

Steele,

tokį

stereotipų

bėjim ų

atveju

Claude

m oterų

Stevenas

Spenceris

neigiam ų

pastebėjo

juodaodžių

žem esni,

jei

testavim o

sąlygos.

m atem atikos

ir

rasinių

Joshua

Aronso-

stereotipų

poveikį.

studentų

testuojant

buvo

Stereotipų

testo

įverčiai

verbalinių

sukuriam os

Stereotipų grėsmė (stereotype threat) -

taip

pat

pasitvirtinanti baimė,

aukštesni,

jei

kad vertinimas bus paremtas

grėsm e

būna

ge­ juo­

grupėje nebūna testuojam ų vyrų, ir kodėl juodaodžių įverčiai aukštesni tada, kai

neigiamu stereotipu.

juos testuoja juodaodžiai, o ne baltaodžiai (Danso ir Esses, 2001; Inzlicht ir BenZeev, 2000). Steele (1995, 1997) priėjo prie išvados, kad perspėjus m oksleivius, jog jiem s gali

nepasisekti

stereotipas

(kaip

galiausiai

dažnai

blogina

būna ir

„m ažum ų

gebėjim ų

palaikym o “

testų,

ir

program ose),

m okym osi

tai

m okykloje

šis

rezul­

tatus. Per ilgesnį laiką m okiniai gali nebetikėti pasieksią ką nors gero m okyk­ loje

ir

ieškoti

savivertės

šaltinių

kur

nors

kitur.

Tuo

galbūt

galim a

paaiškinti,

kodėl m ažum ų m oksleiviai dažniausiai m okosi ne pagal savo galim ybes. Iš tie­ sų, stebint afrikiečių kilm ės am erikiečius berniukus nuo 8 iki 12 klasės, vis ryš­ kiau m atom a, kad jų savivertė nepriklauso nuo m okslo rezultatų (Osborne, 1997). Universitetuose bėjim ais,

jų

studijuojantys m okym osi

m ažum ų

rezultatai

atstovai

tam pa

pradeda

pastebim ai

labiau

tikėti

aukštesni,

savo

m ažėja

ge­

nepažan-

gių studentų skaičius. Kokias išvadas galim e padaryti apie šališkum ą ir gebėjim ų testus? Testai at­ rodo šališki (kai kas teigia, jog tokie jie ir yra) viena prasm e - jie priklauso nuo

kultūrinės

patirties

nulem tų

rezultatų

skirtum ų.

Tačiau

testai

nėra

šališki

m oksline prasm e: siekiant sukurti validžias statistines skirtingų grupių prognozes. Galutinai apibendrinkim e: ar tai reiškia, kad testai diskrim inuoja? Į šį klausi­ m ą galim a atsakyti ir taip, ir ne. Vienu atžvilgiu taip, nes jų paskirtis yra diskri­ m inuoti - įžvelgti žm onių skirtum us. Kitu atžvilgiu jais siekiam a m ažinti žm onių nelygybę sum ažinant didelę įtaką darbui ir m okym uisi anksčiau dariusią subjek­ tyvių kriterijų reikšm ę - pavyzdžiui, ką jūs pažįstate, kaip atrodote, ar jūsų tes­ tuotojui

patinka

„jūsų

tipo

žm onės".

vo

sukurti

tam ,

kad

kad

juose

kuo

m ažiau

atsispindėtų

Uždraudus

gebėjim ų

diskrim inacija.

nustatytų

Civilinės

žm onių

tarnybos

skirtum us

seniau testus,

kuo

gyvavusi žm onės,

testai,

pavyzdžiui,

teisingiau politinė,

ir

rasinė

sprendžiantys,

bu­

objektyviau, ar

ir

etninė

priim ti

į

darbą, būtų priversti daugiau atsižvelgti į kitus veiksnius, kad ir į savo nuom onę. M um s,

m atyt,

reikėtų

siekti

trejopų

tikslų.

Pirm a,

turėtum e

įgyvendinti

tuos

„Beveik visi malonūs gyvenimo

protinių gebėjim ų testų privalum us, kuriuos buvo num atęs Alfredas Binet - padė­

dalykai IQ testais

ti m okyklom s atpažinti tuos, kuriem s ypač padėtų ankstyvoji intervencija. Antra,

nepamatuojami."

turim e nepam iršti Binet būgštavim ų, kad intelekto testų įverčiai gali būti aiškina­ m i klaidingai - kaip

tiesioginis asm ens vertės bei nekintančių

galim ybių

Madeleine L’Engle,

m atas.

A Circle of Quiet, 1972

Galiausiai turim e prisim inti, kad intelekto testų įverčiai parodo tik vieną žmogaus

(„Tylos ratas")

572

11 SKYRIUS

gebėjimų aspektą. M ūsų praktinis bei em ocinis intelektai taip pat yra reikšm in­ gi, kaip ir kitos talento bei charakterio form os. Gebėjim ai, kuriuos parodo bend­ rojo

intelekto

sėkm ę. tym as

Bet

testai, jie

skiriasi

toli nuo

yra

svarbūs:

gražu loginio

nėra

kai

kuriose

vieninteliai

program uotojo

gyvenim o

reikšm ingi.

m ąstym o,

srityse

jie

Erdvinis

kuris

garantuoja

dailidės

savo

ruožtu

m ąs­ skiriasi

nuo verbalinių poeto gebėjim ų. Yra daug būdų sėkm ei pasiekti, todėl m ūsų as­ m eniniai ir kultūriniai skirtum ai yra žm ogaus gebėjim o prisitaikyti variacijos.

MOKYMOSI REZULTATAI Genų ir aplinkos įtaka intelektui 15 TIKSLAS. Aptarkite genetikos Įtakos asmens inteiektui įrody­

Kaip

grupės,

baltaodžių

am erikiečių

intelekto

testų

įverčiai m aždaug 8-15 taškų didesni už ispanų ar afri­

mus; paaiškinkite, ką psichologai vadina intelekto paveldimumu.

kiečių

kilm ės

bendraam žių

įverčius.

Šis

atotrūkis

di­

Dvynių, šeim os narių ir įvaikių tyrim ai rodo, kad pa­

dėja nuo vaikystės. Įrodym ai patvirtina, kad šiuos gru­

veldim um as

įver-

pių skirtum us labiausiai lem ia aplinkos skirtum ai. Šia­

čiam s. Genetiškai panašiausių žm onių įverčiai yra pa­

m e poskyryje aptarėm e šešis svarbius dalykus: 1 ) ra­

našiausi,

daro

gana

koreliuoja

nuo

didelę

įtaką

+0,85

intelekto

(kartu

augusių

tapa­

sės genetiškai yra labai panašios; 2 ) rasės sąvoka yra

čių dvynių) iki +0,33 (kartu augusių svetim ų žm onių).

apibrėžta ne biologiškai, o socialiai; 3) Azijos m oks­

Iki šiol nerasta „genijaus geno“, tačiau jo vis dar te­

leiviai

beieškom a.

tikos žiniom is ir gebėjim ų

žmonių

Paveldim um as

tarpusavio

veiksnių.

rodo,

skirtumai

Paveldim um as

kokiu

priklauso

niekada

m astu nuo

nesisieja

(kiek)

genetinių

su

indivi­

du, jis nusako, kodėl žm onės apskritai yra skirtingi.

lenkia

dieninių

Šiaurės

geriau

Am erikos

m oksleivius

testų

m atem a­

rezultatais; 4) šian­

besim aitinančių,

labiau

išsilavinusių,

geriau pasirengusių testavim ui gyventojų intelekto tes­ tų rezultatai skiriasi nuo XX a. ketvirtojo dešim tm e­ čio gyventojų rezultatų tiek pat, kiek vidutiniai šian­

16 TIKSLAS. Aptarkite Įrodymus, kad aplinka daro Įtaką asmens

dienos

intelektui.

daodžių

Dvynių, šeim os narių bei įvaikių tyrim ai rodo, kad ap­ linka taip pat daro įtaką intelektui. Kartu augusių tapa­ čių dvynių intelekto testų rezultatai yra panašesni, ne­ gu netapačių brolių bei seserų ar atskirai augusių tapa­ čių dvynių (nors šių įverčiai koreliuoja gana stipriai). Vaikų

iš

skirtingų taip

pat

ypač kultūrų daro

skurdžios, tyrim ai

reikšm ingą

nepalankios

rodo,

kad

įtaką

aplinkos

gyvenim o

intelekto

testų

dikių

baltaodžių įverčių;

ateities

daodžių

skiriasi

testuose,

vidutinių

juo­

prognozuojančiuose

nuo

kū­

intelektą, dažniausiai

įverčiai

skirtingos

įverčiai 5)

etninės

būna

grupės

baltaodžių

ir

6 ) skirtingais

vienodi;

išgyveno

didelių

juo­ laikais

laim ėjim ų

laikotarpius. 18 TIKSLAS. Apibūdinkite, kuo skiriasi lyčių gebėjimai.

bei

patirtis

Šiam e

rezul­

gebėjim ų

tatam s.

poskyryje

apibrėžėm e

skirtum us:

septynis

vyrų

ir

m oterų

1 ) m ergaitės yra iškalbingesnės;

2 ) m ergaičių kalba sklandesnė, jos gali įsim inti dau­ giau žodžių; 3) m ergaitės geriau įsim ena objektų vietą

17 TIKSLAS. Apibūdinkite etninius panašumus ir skirtumus inte­

erdvėje;

lekto testų Įverčiuose ir aptarkite kai kuriuos genetinius ir aplin­

spalvai; 5) berniukam s dažniau

4)

m ergaitės

kos veiksnius, galbūt galinčius tai paaiškinti.

siseka

m okytis;

6)

jautresnės berniukai

prisilietim ui, negu

geriau

skoniui,

m ergaitėm s ne­ negu

m ergaitės

INTELEKTAS

sprendžia geriau

m atem atikos

sekasi

uždavinius,

m atem atiniai

tačiau

skaičiavim ai;

m ergaitėm s 7)

m oterys

lengviau negu vyrai atpažįsta em ocijas.

kad

šališkas

tiksliau

testas

vienos

grupės

kitos

grupės.

Šitaip

negu

573

rezultatus

num ato

suprantant

term iną,

daugum a ekspertų nelaiko aptartų testų šališkais. Ste­ reotipų grėsmė - tai išsipildančioji pranašystė, kad as­

19 TIKSLAS. Apsvarstykite, ar intelekto testai yra šališki; apibrėž­ ia stereotipų keliamą grėsmę,

Gebėjim ų tam

testai

tikrom is

neišvengiam ai kultūrinės

pu.

num ato,

situacijom is. yra

kaip

testuojam ajam

Taigi

„šališki",

patirties

testai

nes

jie

priklausančius

šiuo

seksis atžvilgiu

atskleidžia

atlikties

tą

term iną

paprastai supranta

bus Šis

įvertintas reiškinys

vadovaujantis pastebim as

kilm ės am erikiečių

ir visų

kai

neigiam u

stereoti­

kuriuose

afrikiečių

rasės grupių

m oterų

inte­

lekto testavim uose.

nuo

skirtum us.

Tačiau šališkumas taip pat gali būti suprantam as taip, kaip

m uo

psichologai, t. y.,

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip genetiniai ir aplinkos veiksniai for­ mavo jūsų intelektą?

11 SKYRIAUS APŽVALGA: Intelektas PASITIKRINKITE 1 . Jozefas yra Harvardo Teisės m okyklos studentas.

2.

3.

Jo m okslo vidurkis artim as A, jis rašo nedidelius

Sm itų šeim a įrašė savo dvejų m etų sūnų į specia­

straipsnelius į leidinį Harvard Law Review ir ren­

lią

giasi m etus po m okyklos baigim o dirbti Aukščiau­ siojo

teism o

sistem oje.

Jozefo

senelė

Judita

Koks buvo Binet ankstyvųjų intelekto testų tikslas?

program ą,

pagal

kurią

žadam a

įvertinti

vaiko

IQ. Jei jis patektų tarp 5 proc. geriausių, būtų su-

labai

darytas planas, pagal kurį, sulaukęs 18 m etų, jau­

didžiuojasi vaikaičiu ir teigia, kad jis daug protin­

nuolis

gesnis, negu ji pati kada nors buvo. Bet pats Joze­

būtų

priim tas

į

geriausią

universitetą.

Ko­

dėl šių pastangų vertė yra ginčytina?

fas irgi labai didžiuojasi savo senele: jaunystėje Ju­ dita buvo įkalinta nacių. Kam i pasibaigus, ji išvy­ ko iš Vokietijos, susisiekė su pagalbos pabėgėliam s agentūra, iškeliavo į JAV ir čia pradėjo naują gy­ venim ą siam e

kaip

virėjo

restorane.

intelekto

Ar

apibrėžim ą

padėjėja

gim inaitei

priklausiu­

pagal

šiam e

skyriuje

pateiktą

Josefas

yra

vienintelis

aukš­

to intelekto asm uo šioje istorijoje? Kodėl?

4.

Kai

visuom enėje

galim ybės,

labiau

kis

gebėjim am s.

bus

didesnis

lygių

sėkm ingai

sudarom os

pasireiškia

paveldim um o

Intelekto

įverčių

galim ybių

vienodos povei­

paveldim um as

visuom enėje,

valstiečių ir aristokratų visuom enėje. Kodėl?

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

o

ne

574

11 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Bendrasis intelektas

(general intelligence, g), 531 p.

Intelekto testas (intelligence test), 544 p.

Standartizavimas (standartization), 549 p.

Kriterijus (criterion), 551 p.

Stenfordo-Binet testas

Dauno sindromas [Down syndrome), 555 p.

Kūrybingumas (creativity), 538 p.

Emocinis intelektas

Mokėjimo testas (achievement test), 546 p.

(emotional intelligence), 536 p. Faktorinė analizė (factor analysis), 531 p.

Normalioji kreivė (arba normalusis skirstinys) (normal curve), 549 p.

Gebėjimų testas (aptitude test), 546 p.

Patikimumas (reliability), 551 p.

Genijaus sindromas

Prognostinis vaiidumas

(savant syndrome), 533 p.

(predictive validity), 551 p.

Intelektas (intelligence), 531 p.

Protinis amžius (mental age), 545 p.

Intelekto koeficientas (IQ)

Protinis atsilikimas

(intelligence quotient), 545 p.

(mental retardation), 555 p.

(Stanford-Binet), 545 p. Stereotipų grėsmė (stereotype threaf), 5 7 1 p . Turinio vaiidumas (content validity), 551 p. Vaiidumas (validity), 551 p. Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė

(Wechsler Adult Intelligence Scale, WAIS), 547 p.

Motyvacija ir darbas

Požiūriai į motyvaciją Instinktai ir evoliucinė psichologija Vidiniai skatuliai ir išorinės paskatos Optimalus sužadinimas M otyvų hierarchija

Alkis Alkio fiziologija Alkio psichologija

Seksualinė motyvacija Lytinių santykių fiziologija Lytinių santykių psichologija Paauglių seksualumas Seksualinė orientacija Seksualinis elgesys ir žmogiškosios vertybės

Poreikis priklausyti Motyvacija darbe Personalo psichologija Kaip pasitelkti privalumus PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. I/O psichologijos sritys PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Kaip atrasti savo privalumus Organizacinė psichologija: laimėjimų motyvacija PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Gerai jautiesi - gerai elgiesi: „didysis eksperimentas“

K

okia m ano m otyvacija ?" - režisieriaus klausia aktorius. Paprasta: klausim as: „Kas vertė tave tai daryti?", - tai būdas paklausti: " Kodėl tu taip pasielgei ?" Psichologijoje motyvacija - tai poreikis ar troškim as, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Patyręs alpinistas Aronas Ralstonas supranta, kiek m otyvacija gali

suteikti energijos ir kaip geba pakeisti elgesį. Įveikęs beveik visas aukščiausias Kolorado valstijos viršukalnes, į daugelį jų įkopęs vienas ir žiem ą, Ralstonas vie­ ną 2003 m etų pavasario šeštadienio rytą išsiruošė į žygį po kanjoną, kuris atrodė toks nepavojingas, jog jis net nesivargino kam nors pranešti, kur keliauja. Siaura­ m e Jutos valstijos Bludžono kanjone, vos 130 m etrų virš paskutinės nusileidim o virve vietos, Ralstonas kopė per pusę tonos sveriančią uolą, kai ji staiga pakrypo ir prispaudėjo dešinį riešą bei ranką. Ralstonas įstrigo „tarp uolos ir kietos uolie­ nos"- taip ir buvo pavadinta jo naujausia knyga. Suprasdam as, kad niekas jo neišgelbės, Ralstonas iš visų jėgų m ėgino paju­ dinti uolą. Jis buku ko,

tada

Ralstonas

kišeniniu suraišiojo

peiliuku virves,

bandė atskelti uolos gabalą. Tai nepai­

norėdam as

pakelti

uolą.

Deja,

nepasisekė.

Slinko valandos, dienos, šaltos naktys, o Ralstonas vis dar buvo įstrigęs. Ant­ radienį

baigėsi

m aistas

ir

vanduo.

Trečiadienį,

kam uojam as

alkio

ir

troškulio,

Ralstonas ėm ė kaupti savo šlapim ą ir jį gerti. Pasiėm ęs savo vaizdo kam erą, jis atsisveikino su gim inaičiais ir draugais, kuriem s juto didelę m eilę: „Tad dar kartą visiem s

siunčiu

savo

m eilę.

M ano

garbei

neškite

pasauliui

m eilę,

taiką,

laim ę

ir gražų gyvenim ą. Ačiū. Aš jus m yliu ." Ketvirtadienį vydo

tariam ai

kurį

apkabinęs

prabudęs dievišką laikė

ir

nustebęs, kad

savo

ateities

vienarankis

vis

viziją

vyras.

-

dar

tebėra

gyvas, Ralstonas

ikim okyklinio

Pagautas

am žiaus

įkvėpim o,

iš­

berniuką,

Ralstonas

sukaupė

visas likusias jėgas bei begalinį norą gyventi ir per valandą sąm oningai sulau­ žė

sau

kaulus, po

nupjovė

paskutinį

to odos

buku

peiliuku

gabalą

ir

ėm ė

pjauti ranką. Baigęs

išsilaisvino, nusileido

užsidėjo

virvėm is

su

įtvarą,

kraujuojan­

čia ranka žem yn nuo 20 m etrų aukščio uolos bei nukeliavo 5 m ylias, kol rado žm onių. Ralstonas prisim ena: „tiesiog m iręs

ir

stovėjau

prie

savo

kapo,

svaigau palikau

nuo

euforijos... po

testam entą,

sienoje

to, kai buvau

išraižiau

„Ilsėkis

ram ybėje" ir taip toliau. Visa tai dingo, ir vėl buvau gyvas. Tai, be abejonės, buvo m ieliausia akim irka, kurios daugiau tikriausiai nepatirsiu" (Ralston, 2004). Arono

Ralstono

troškulys

ir

alkis,

priklausym o

kitiem s

jausm as,

m as gyventi ir tapti tėvu parodo m otyvacijos galią (įkvepiančią bei nukreipian-

jo

troški­

MOTYVACIJA IR DARBAS

čią). Šiam e skyriuje nagrinėsim e, kaip tokie m otyvai iškyla iš sąveikos tarp pri­ gim ties (fiziologinio „postūm io “ ) ir patirties (pažintinės bei kultūrinės „traukos").

Požiūriai į motyvaciją 1

TIKSLAS.

Apibrėžkite

m otyvacijos

terminą,

kurį

vartoja

dabartiniai

psichologai,

ir

išvardykite

poreikį

arba

keturis požiūrius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, tyrinėjant motyvuotą elgesį.

Kaip

jau

m inėta,

šių

dienų

psichologai

vadina

m otyvacija

troški­

Motyvacija (motivation) -

m ą, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Atsigręžkim e į praeitį

poreikiai ar norai, suteikiantys

ir

elgesiui energijos ir jį nukrei­

apžvelkim e

keturis

elgesio

m otyvaciją.

skatulio

m ažinim o

veiką)

ir

požiūrius,

Tai

-

instinktų

teorija

sužadinim o

K etvirtoji, Abraham o

kuriais

rem dam iesi

teorija

(pabrėžianti

(dabar

vidinių

teorija

(pabrėžianti

M aslowo

poreikių

ir

psichologai pakeista

išorinės

optim alaus

m ėgino

evoliuciniu m otyvacijos

stim uliacijos

suprasti požiūriu),

jėgų

lygio

piantys.

są­

poreikį).

hierarchijos teorija, paaiškina, kaip

vieni

m otyvai, kol nebūna patenkinti, yra svarbesni ir užgožia kitus.

Instinktai ir evoliucinė psichologija 2 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra instinktų teorijos ir evoliucinio požiūrio panašumai bei skirtumai.

XX

a.

pradžioje,

m adinga

visas

sustiprėjus

elgesio

rūšis

Charleso priskirti

Darwino

evoliucijos

instinktam s.

teorijos

Pavyzdžiui,

įtakai,

tapo

save

kri­

žm ogus

tikuoja, nes turi „savęs nuvertinim o instinktą"; jei giriasi, tai tik dėl to, kad turi „savęs 5759

įtvirtinim o žm ogaus

dinim us

instinktą".

instinktų

seniai

žlugo.

Peržvelgęs

sąrašą! Pirm ieji

Toks

500

knygų

nepagrįstas

instinktų

teorijos

vienas

pom ėgis kūrėjai

sociologas

kurti

sudarė

instinktų

neaiškino

pava­

žm ogaus

el­

gesio apraiškų, o tik paprasčiausiai jas įvardydavo. Tai buvo tarsi „aiškinim as", kad

sum anus

vaikas

gauna

blogus

pažym ius

todėl,

kad

jis

„blogas

m okinys".

Pavadindam i elgesį, jo nepaaiškinam e. Instinktu dingas

visai

daugeliui

galim a rūšiai

gyvūnų

vadinti ir

nėra

rūšių

sudėtingą

elgesį, kuris

išm oktas

(Tinbergen,

(prisim inkite

4

skyriuje

yra

pastovus, vienodas, bū­

1951). aptartą

Toks

elgesys

paukščiam s

būdingas

būdingą

at­

m inties įspaudą bei 8 skyriuje m inėtas lašišas, grįžtančias į gim tąsias vietas nerš­ ti).

Žm ogaus

nekintantys Tačiau

elgesyje m odeliai,

daugum a

taip

pat

pasireiškia

pavyzdžiui,

psichologų

kūdikių

m ano,

kad

esm inės

įgim tos

prieraišum as

žm ogaus

savybės

ar

elgesį

-

žindim o

valdo

paprasti instinktai.

fiziologiniai

po­

reikiai ir psichologiniai norai. Nors

instinktų

teorija

negali

da, kad

genai nulem ia

tikinom e

ir skaitydam i 3

8 skyriaus diskusijoje sio.

Toliau

apžvelgsim e,

paaiškinti

rūšiai būdingą

skyrių, kuriam e

apie

gyvūnų

kokią

įtaką

žm ogaus

m otyvų,

elgesį, ir toliau buvo

biologinį evoliucija

ruistiniam s poelgiam s, rom antiniam potraukiui.

išlieka

pagrindinė

aiškinam i žm onių polinkį gali

išm okti

daryti

prielai­

svarbi. Tuo konkretaus

m ūsų

įsi­

panašum ai, ir elge­

baim ėm s, alt­

Instinktas (instinct) neišmoktas sudėtingas elgesys, būdingas visai rūšiai.

577

578

12 SKYRIUS

Vidiniai skatuliai ir išorinės paskatos 3 TIKSLAS. Pakomentuokite, kaip skatulio mažinimo teorija aiškina žmogaus motyvaciją. Skatulio m ažinim o teorija

Nepasiteisinus

(drive-reduction theory) -

rija, kuri teigia, kad fiziologinis poreikis sukelia sužadinim o būseną, kuri skatina

idėja, kad psichologinius

organizm ą

poreikius sukuria sužadinta

čių, bet paprastai fiziologiniam

būsena (skatulys), kuri

chologinis skatulys - sužadinta, m otyvuota būsena.

tą

poreikį

Fiziologinis

motyvuoja organizmą patenkinti poreikį.

m otyvacijos

instinktų

teorijai,

ją

pakeitė

patenkinti, pavyzdžiui, valgyti

tikslas

m ažinti

ar

skatulio

gerti. Yra

poreikiui stiprėjant, taip skatulį

yra

hom eostazė

m ažinim o keletas

pat stiprėja -

pastovi

teo­

ir

išim ­

jo

vidinės

psi­ būse­

nos pusiausvyra. Hom eostazės (lot. hom oios - panašus, stasis - stovėjim as, bū­ sena) pavyzdys gali būti kūno tem peratūros reguliavim o sistem a, kuri veikia kaip

Hom eostazė ( homeostasis ) -

term ostatas.

Abi

sistem os

polinkis išlaikyti pusiausvyrą

inform aciją

apie

kam bario

arba pastovią vidinę būseną;

tem peratūra

sum ažėja,

bet kurio cheminės būklės

ta, kraujagyslės susitraukia, kad

komponento reguliavimas

čiau apsirengti ar rasti šiltesnę vietą. Taip pat ir kūno ląstelėse sum ažėjus van­

(pavyzdžiui, cukraus kiekio

dens, davikliai aptinka vandens poreikį, ir m es jaučiam e troškulį (12.1 pa v .).

šis

veikia

grįžtam ojo

tem peratūrą prietaisas

į

įjungia

išsaugotų

ryšio

principu:

reguliavim o šildym o šilum ą, o

davikliai

prietaisą.

įrenginį.

Kai

perduoda

Kai

kam bario

kūnas

atvės­

m es pajuntam e skatulį šil­

M us ne tik stum ia „poreikis" m ažinti skatulį, bet taip pat traukia paskatos -

kraujyje), siekiant išlaikyti tam tikrą jo lygį organizme.

teigiam as arba neigiam as dirgiklis, kuris vilioja arba atstum ia. Tai yra vienas iš

Paskata ( incentive) -

patirties

teigiamas arba neigiamas

pavyzdžiui,

aplinkos dirgiklis, kuris skatina

būti ir patrauklus žm ogus, ir artim ų žm onių nepritarim o grėsm ė.

galim ų

būdų,

kuriuo

skrudintų

Veikiant vidinėm s

elgesį.

individualus

priklauso, kas

m okym asis

veikia

m ūsų

m otyvus.

Nuo

gali m otyvuoti elgesį. Tai gali būti m ėgstam o žem ės

riešutų

ir išorinėm s

arba

keptų

paskatom s

skruzdėlių

jaučiam ės

-

kvapas.

m ūsų

m aisto Tai

-

gali

sm arkiai skatinam i. Ne­

valgęs žm ogus, užuodęs kepam os duonos kvapą, jaučia stiprų alkio skatulį. Esam šiam

skatuliui,

kepam a

duona

tam pa

priverstine

paskata.

Nagrinėdam i

kiekvie­

ną m otyvą, galim e klausti, kaip veikia įgim ti fiziologiniai poreikiai ir kokį potrau­ kį jaučiam e aplinkos paskatom s.

Optimalus sužadinimas 4 TIKSLAS. Aptarkite sužadinimo teorijos įtaką motyvacijos tyrimams.

M es esam e toli gražu ne tik hom eostatinė sistem a. Tam tikros m otyvuoto elge­ sio rūšys stiprina sužadinim ą. Sotūs gyvūnai palieka savo guolį ir išeina klajo­ ti,

nors,

atrodytų,

nėra

jokio

poreikiais

pagrįsto

skatulio.

Tačiau

taip

rizikuo­

dam i gyvūnai gali įgyti inform acijos ir kitokių išteklių (Renner, 1992).

12.1 PAVEIKSLAS. Skatulio mažinimo teorija

Poreikis (pvz., maisto, vandens)

Skatulys (alkis, troškulys)

Skatulio mažinimo elgesys (valgymas, gėrimas)

MOTYVACIJA IR DARBAS

Sm alsum as skatina beždžiones žaisti, stengiantis atrakinti užraktą, kuriuo nie­ kas neužrakinta, ar atverti langą, kad žvilgterėtų, kas dedasi lauke (Butler, 1954). Sm alsum as

skatina

devynių

m ėnesių

kūdikį

iščiupinėti

visus

jam

pasiekiam us

nam ų kam pus. Jis skatina m okslininkus, kurie dirba darbą, aprašom ą šioje kny­ goje. Jis skatina ir keliautojus bei nuotykių ieškotojus, tokius kaip Aronas Rals­ tonas.

Paklaustas,

kodėl

norėjo

kopti

į

Everestą,

George

M allory

atsakė:

„To­

dėl, kad jis yra“. Tie, kurie kaip M allory ar Ralstonas m ėgaujasi dideliu suža­ dinim o

lygiu,

dažniausiai

labiau

m ėgsta

garsią

m uziką,

neragautą

m aistą

ir

ri­

stengiasi

iš­

zikingą elgesį (Zuckerm an, 1979). Taigi,

m otyvacija

nesiekia

visiškai

pašalinti

sužadinim o,

tačiau

laikyti optim alų jo lygį. Net ir tada, kai visi m ūsų biologiniai poreikiai paten­ kinti, m es norim e justi dirgiklius. Be jų m um s nuobodu ir ieškom e būdų, kaip padidinti

sužadinim ą

iki

tam

tikro

optim aliausio

lygio.

Tačiau

esant

pernelyg

sm arkiam sužadinim ui, kyla stresas ir ieškom e būdų sužadinim ui m ažinti.

Motyvų hierarchija 5 TIKSLAS. Apibūdinkite Maslowo poreikių hierarchiją. Vieni poreikiai yra svarbesni už kitus. Jei jūsų poreikis kvėpuoti ir gerti yra pa­ tenkinam as, kiti m otyvai - pavyzdžiui, laim ėjim ų

poreikis - aktyvina ir nukrei­

pia jūsų elgesį. Ilgai nepatenkinus vandens poreikio, užvaldo troškulys. (Paklaus­ kite apie tai Arono Ralstono.) Bet jei pradės trūkti oro, troškulys išnyks. Abraham as rarchiją

M aslowas

(12.2

(1970)

šiuos

Piram idės

p a v .).

prioritetus

apačioje

yra

apibūdina

kaip

fiziologiniai

poreikių

poreikiai,

hie­

pavyzdžiui,

Poreikių hierarchija

(hierarchy of needs) -

m aisto, vandens. Tik tuom et, kai šie poreikiai patenkinam i, kyla saugum o porei­

Maslowo žmogaus poreikių

kis;

piramidė: pamatą sudaro

vėliau

savivertės kių

-

pasireiškia poreikis.

visų

tik

Anot

savo

žm ogui

būdingi

poreikiai

M aslowo

(1971),

aukščiausias

galim ybių

įgyvendinim as

-

m ylėti iš

(saviraiška).

ir

būti

m ylim am ,

visų

žm ogaus

(Plačiau

apie

porei­ savivertę

M aslowo pastovi.

hierarchija Kartais

nėra

griežtai

žm onės

apibrėžta:

badauja,

šių

keldam i

poreikių

politinius

eilė

nėra

visuoti­

reikalavim us.

Tačiau

paprasta m intis, jog kai kurie m otyvai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni už ki­ tus,

yra

apie

pasitenkinim ą

riom s

svarbi

trūksta

gerovės biau

m otyvacijos gyvenim u

galim ybių

sam pratai

dinius biausia

poreikius,

sam pratai.

Šią

(Oishi

kiti, 1999). Vargingesnėm s

užsidirbti

didesnę

pasiturinčiom s

ir

pinigų

reikšm ę

tautom s, svarbesnis

individualistinėm s

turi

kurių

m aistui

gyventojų kurios

patvirtina ar

gyvenim u

tautų

gali

subjektyviai

padėtim i.

patenkinti

šeim oje.

dėm esio

apklausos

tautom s, ku­

būstui,

finansine

daugum a

daugiau

39

įsigyti

pasitenkinim as

pasitenkinim as

tautom s,

idėją

Savivertė

skiria

La­

pagrin­ svar­

asm eniniam s

laim ėjim am s, o ne šeim os ar bendruom enės tapatum ui. Dabar

aptarsim e

keturis

tipiškus

m otyvus.

Pradėsim e

nuo

žem iausio,

fizio­

loginio lygm ens m otyvo - alkio. Paskui pereisim e prie lytinio potraukio ir ga­ liausiai

prie

Nagrinėdam i

aukščiausiojo visų

ziologiniai veiksniai.

reikia patenkinti pirmausia, paskui tampa svarbūs aukštes­

ir saviraišką - 15 skyriuje.) nai

fiziologiniai poreikiai, kuriuos

lygm enų

lygm ens m otyvus,

-

poreikio stebėsim e,

priklausyti kaip

ir

laim ėjim ų

sąveikauja

poreikio.

aplinkos

ir

fi­

nio lygio - saugumo, o vėliau ir psichologiniai - poreikiai.

579

580

12 SKYRIUS

12.2 PAVEIKSLAS.

Saviraiškos poreikiai Poreikis įgyvendinti savo unikalias galimybes

Maslowo poreikių hierarchija Tik tada, kai žemesnio lygio poreikiai yra patenki­ nami, siekiame patenkinti aukštesnius poreikius. Siekdami patenkinti pagrin­ dinius vandens, maisto, saugios pastogės bei medicinos pagalbos porei­ kius, šie išlikusieji gyvi po 2005 metais Naująjį Orleaną nusiaubusio uragano tikriausiai ne iš karto ėmė rūpintis tokiais, pagal Maslowo hierarchiją, aukštesnio lygio poreikiais, kaip pagarba ir saviraiška. (Iš Maslow, 1970.)

Pagarbos poreikiai Savivertės, laimėjimų, kompetencijos ir savarankiškumo poreikis; pripažinimo ir kitų pagarbos poreikis Priklausymo ir meilės poreikiai Poreikis mylėti ir būti mylimam, priklausyti ir būti priimtam, poreikis išvengti vienatvės ir atstūmimo Saugumo poreikiai Poreikis jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti saugumą ir pastovumą Fiziologiniai poreikiai Poreikis numalšinti alkį ir troškulį

MOKYMOSI REZULTATAI Požiūriai į motyvaciją 1 TIKSLAS. Apibrėžkite motyvacijos terminą, kurį vartoja dabar­

3 TIKSLAS. Pakomentuokite, kaip skatulio mažinimo teorija aiš­

tiniai psichologai, ir išvardykite keturis požiūrius, į kuriuos rei­ kėtų atsižvelgti, tyrinėjant motyvuotą elgesį,

kina žmogaus motyvaciją.

Psichologai motyvacija vadina poreikį arba norą, kuris teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Šia­

Skatulio mažinimo teorija teigia, kad fiziologiniai po­ reikiai (alkis, troškulys) sukelia psichologinio suža­ dinimo būseną, kuri skatina mus tą poreikį mažinti

instinkto/evo­

(valgant ar geriant). Fiziologinis skatulio mažinimo

liucini, skatulio mažinimo, sužadinimo ir poreikiu, hie­

tikslas yra vidinės organizmo būsenos pusiausvyra, vadinama homeostaze. Kai esame veikiami dvejopaiir jaučiame vidinį poreikį mažinti skatulį (pavyzdžiui

me

skyriuje

aptarėm e

keturis

požiūrius:

rarchijos.

2 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra instinktų teorijos ir evoliucinio požiūrio panašumai bei skirtumai.

numalšinti alkį), ir esame traukiami išorinės paska­ tos (pavyzdžiui, kepamo maisto kvapo), - poveikis

Instinktu galima vadinti sudėtingą elgesį, kuris yra pa­ stovus, vienodas, būdingas visai rūšiai - pavyzdžiui,

būna stipriausias. Nuo mūsų asmeninės ir kultūrinės patirties priklauso, kurios paskatos traukia labiau (pa­

kiekvienai paukščių rūšiai būdingas lizdo sukimo bū­ das. Ankstyvieji instinktų teoretikai, veikiami Dar­

vyzdžiui, austrių patiekalai vienus vilioja, kitus atstu­ mia).

wino natūraliosios atrankos teorijos, mėgino aiškinti žmogaus elgesį tam tikrais įgimtais instinktais. Kai

4 TIKSLAS. Aptarkite sužadinimo teorijos įtaką motyvacijos ty-

paaiškėjo, kad tokiu būdu galima tik įvardyti, o ne

rimams.

paaiškinti elgesį, šio požiūrio buvo atsisakyta. Tačiau pagrindinė prielaida - kad genai lemia rūšiai būdin­

Ne

gą elgesį - iki šiol yra svarbi evoliucinei psichologi­

poreikius.

jai, kuri tiria elgesį, ieškodama jame prisitaikymo

m otyvaciją.

funkcijų.

sys įrodo, kad tiek per silpnas, tiek per stiprus suža­

visi

poelgiai

m alšina

Sužadinimo

neatidėliotinus

teorija

Pavyzdžiui,

paaiškina

sm alsum o

fiziologinius tokių

skatinam as

poelgių elge­

MOTYVACIJA IR DARBAS

dinim as gali m otyvuoti žm ones siekti optim alaus dir­

rarchija

ginim o lygm ens.

m a taikyti elgesio m otyvacijai.

nėra

universali,

ji

siūlo

schem ą,

581

kurią

gali­

5 TIKSLAS. Apibūdinkite Maslowo poreikių hierarchiją. PAKLAUSKITE SAVĘS: Pamąstykite apie savo patirtį, remdamie­

M aslowo seka,

poreikių

kurioje

hierarchija

žem esnio

-

tai

lygm ens

piram idės

poreikiai

form os

(tokie

si Maslowo poreikių hierarchija. Ar kada nors jautėte tikrą alkį ar

kaip

troškulį, kuris užgožtų kitus, aukštesnio lygio, poreikius? Ar pa­

alkis ar troškulys), kol nėra patenkinti, būna stipres­

prastai jaučiatės saugūs? Mylimi? Pasitikite savimi? Ar dažnai

ni už aukštesnio lygm ens poreikius (tokius kaip m ei­ lės, pagarbos

poreikis

ar poreikis

kam

nors

jaučiate poreikį tenkinti savo, kaip sako Maslowas, „saviraiškos"

priklau­

poreikį?

syti). Nors kritikai pastebi, kad M aslowo poreikių hie­

Alkis Akivaizdus pavyzdys, kokie sakojim ai

apie

centracijos

tai,

kaip

stovyklose.

stiprūs esti žm ogaus fiziologiniai poreikiai, yra pa­

Antrojo Davidas

pasaulinio M andelis

karo

m etu

(1983),

belaisviai

buvęs

badavo

nacių

kon­

koncentracijos

stovyklos kalinys, dalijosi prisim inim ais, kaip „tėvas ir sūnus dėl gabalėlio duo­ nos

galėjo

susipjauti.

šunys .“

Kaip

Tėvas,

kurio

dvidešim tm etis

sūnus

pavogė

duoną iš po m iegančio tėvo pagalvės, pasijuto labai prislėgtas. Jis nesiliovė klau­ sinėjęs, kaip jo sūnus galėjo taip pasielgti. Kitą dieną tėvas m irė. „Net sunku apsakyti, ką alkis gali padaryti,“ - pasakoja M andelis. Norėdam i celis

daugiau

Keysas

su

sužinoti

kolegom is

apie

badm iriavim o

(1950)

pakvietė

36

padarinius, vyrus

m okslininkas

savanorius

-

An-

sąm oningus

pacifistus - dalyvauti eksperim ente. Iš pradžių jie buvo m aitinam i taip, kad iš­ laikytų esam ą svorį. Per kitus 6 m ėnesius m aisto norm a buvo sum ažinta perpus. Padariniai atsiskleidė netrukus. Vyrai nesąm oningai pradėjo taupyti energiją, tapo abejingi 25

ir

chologiniai chiją, ir

apatiški.

proc. pradinio

padariniai.

visiškai

svajodavo

gam inim ą,

Jų

Vyrus,

užvaldė apie

kūno

svoris

svorio, beveik

valgį:

neatitraukdavo

kaip

m intys rinko akių

greitai

nustojo num ato

apie

krito,

galiausiai,

praradus

apie

ypač ryškūs buvo

psi-

M aslowo

idėja

apie

Kiauras

dienas

šie

m aistą.

kulinarinius nuo

kol

keistis. Tačiau

receptus,

uždraustų

skaitė

skanėstų.

Jie

poreikių vyrai

knygas visiškai

hierar-

kalbėdavo apie

valgių

nustojo

do-

m ėtis seksu ir visuom enine veikla. Pradėjo vyrauti nepatenkinti pagrindiniai po­ reikiai.

Vienas

iš

tiriam ųjų

pareiškė:

„Žiūrint

spektaklį,

įdom iausios

atrodė

val-

gym o scenos. Net juokingiausias pasaulyje film as m an visai nebuvo juokingas, o m eilės scenos atrodė visiškai nuobodžios “ .

Alkio fiziologija 6 TIKSLAS. Apibūdinkite alkio fiziologinius veiksnius. Keyso pusbadžiu laikom i tiriam ieji jautė alkį dėl hom eostatinės sistem os veiklos.

Ši sistem a atsakinga už norm alaus kūno svorio palaikym ą ir pakankam ą orga-

"Niekas nenori bučiuotis alkanas." Dorothea Dix, 1801-1887

582

12 SKYRIUS

nizm o aprūpinim ą m aistu. Tačiau kaip tiksliai nustatyti, kas sukelia alkio pojū­ tį? Ar tai tuščio skrandžio spazm ai? Atrodytų, kad taip. Taip atrodė ir A. L. W ashbum ui,

kai

(Cannon

W ashburn,

džio

ir

jis,

susitraukim us

kartu

su

1912).

W alteriu

Cannonu

Skrandyje

registruojančiam

tirdam as

išpūstas

prietaisui

alkį,

balionas

prarijo

balioną

perduodavo

skran­

pav.). Tyrim o

(12.3

m etu

W ash-

bum as kiekvieną kartą, pajutęs alkį, paspausdavo m ygtuką. Paaiškėjo, kad skran­ džio susitraukim ai ir alkio pojūčiai sutapo. Ar atsakė

juntam as XX

alkis,

a.

kai

pradžioje,

nėra

skrandžio

keliom s

žiurkėm s

spazm ų?

Į

pašalinę

šį

klausim ą

skrandžius,

m okslininkai

o

jų

stem ples

sujungę su plonosiom is žarnom is (Tsang, 1938). Ar žiurkės ir toliau ėdė, kaip buvo įpratusios? Taip, iš tiesų jos ėdė. Žm onėm s, kuriem s dėl opaligės ar vėžio pašalinam as

skrandis,

išlieka

šioks

toks

alkio

pojūtis.

Iš

tikrųjų

nedidelį

alkį

galim a justi ir tada, kai skrandis pilnas. Gyvūnai, kurie savo skrandžius užpildo m ažai

kaloringu

m aistu,

suėda

daugiau

už

tuos,

kurie

m inta

kaloringu,

tačiau

m ažiau skrandį užpildančiu m aistu (M cHugh ir M oran, 1978). Taigi jei alkį sukelia ne vien tuščio skrandžio spazm ai, tai kas gi dar prie to prisideda?

Chem iniai organizm o

procesai ir sm egenys

taip

pat turi įtakos

alkio

pojūčiui.

Cheminiai organizmo procesai ir smegenys Kad

nepritrūktų

gyvūnų Gliukozė (glucose) -

šasi

energijos bei būtų

organizm ai

m intis,

jog

autom atiškai

organizm as

Vienas

kraujyje, pagrindinis organizmo

insulino

energijos šaltinis. Kai jos

jos

sumažėja, jaučiamas alkis.

kraujyje. Jei šis lygis sum ažėja, alkis sustiprėja.

riebalais.

gam ina

yra

kasa),

Organizm as

nesuvokiam e

šio

kraujo

gaunam ų

kažkur

sąskaitas.

(kurį

išteklių

ir

horm ono

Sąm oningai

tokių

kažkaip

angliavandenių rūšis, esanti

paverčiam a

iš

palaikom as pastovus kūno

reguliuoja

cukrus

suvedinėja kraujyje

gliukozės stengiasi chem inės

kalorijų

svoris, žm onių kiekį.

savo

turim ų

-

gliukozė.

kraujyje

sum ažėja,

išlaikyti sudėties

pastovų

12.3 PAVEIKSLAS.

stebėjimas

Taikydamas šią metodiką, Washburnas parodė, kad skrandžio susitraukimai (perduodami skrandyje esančio baliono) lydi mūsų alkio jausmą (tai rodo mygtuko paspaudimas). (Iš Cannon, 1929.)

Washburnas paspaudžia mygtuką kiekvieną kartą, pajutęs alkį.

Padaugėjus nes

pokyčio. Tiksliau

Washburnas prarijo balioną, kuriuo matavo skrandžio susitraukimus

Skrandžio susitraukimai

Alkio sukelti spazmai

Laikas minutėmis

ir

per­

išteklių

gliukozės

kant, sm egenys autom atiškai kontroliuoja inform aciją apie organizm o vidaus

Skrandžio susitraukimų

Todėl

dalis lygį sa­

MOTYVACIJA IR DARBĄS

būseną. Signalai iš skrandžio, žarnyno

ir kepenų

583

(rodantys, ar gliukozės kiekis

yra pakankam as, ar jos trūksta) praneša sm egenim s, ar norėti valgyti, ar dar ne. Tačiau

kurioje

sm egenų

šeštąjį

dešim tm ečius

vietoje

šie

m okslininkai

signalai aptiko,

susiejam i?

jog

alkį

Per

XX

a.

kontroliuoja

penktąjį

ir

pogum buris

-

m aža, bet sudėtinga sm egenų dalis - nervinių takų sankirta, esanti giliai sm e­ genyse (12.4 pav.). Pogum buryje dešim tm etyje

yra

du

atlikti

centrai,

kontroliuojantys

eksperim entai

parodė,

kad

valgym ą. šoninės

XX

a.

septintajam e

pogum burio

sritys,

va­

dinam os šoniniu pogum buriu, sukelia alkį. Šią vietą dirginant elektra, net ir la­

12.4 PAVEIKSLAS.

bai gerai pašerti gyvūnai im a ėsti; jei ši sm egenų dalis pažeidžiam a, net ir ba­

Pogumburis

daujantis

2 skyriuje rašyta, kad pogumburis (pažymėtas rodykle) atlieka įvairias organizmo gyvybines funkcijas, taip pat kontro­ liuoja alkį. Kadangi pogum­ buryje yra kraujagyslių, jis reaguoja į kraujo cheminę sudėtį ir į gaunamą nervinę informaciją apie kūno būseną.

gyvūnas

nebesidom i

m aistu.

XX

a.

pabaigoje

atlikti

tyrim ai

paaiški­

na tokį elgesį. K ai žiurkėm s trūksta m aisto ir cukraus kiekis jų kraujyje m ažė­ ja,

šoninis

pogum buris

išskiria

alkį

sukeliantį

horm oną

oreksiną.

-

G avusios

oreksino, žiurkės pradeda jausti didžiulį alkį (Sakurai ir kiti, 1998). V idurinės

apatinės

pogum burio

dalies,

ventrom edialiniu

vadinam os

pogum ­

buriu, veikla m ažina alkį. D irginant šią sritį, gyvūnas nustoja ėsti. Pažeidus šią dalį,

gyvūno

skrandis

vūnas dažniau

ėda

ir

žarnynas

ir ypač

baum , 1966). Pažeidus

pradeda

storėja

žiurkių

greičiau

(D uggan

perdirbti

m aistą,

todėl

gy­

ir Booth, 1986; H oebel ir Teitel-

ventrom edialinį pogum burį, jos dažniau

im a

ės­

ti. jų organizm as gam ina daugiau riebalų ir m ažiau jų sunaudoja energijai ga­

„Sotus alkano nesupranta"

m inti - tarsi šykštuolis, kiekvieną pinigėlį dedantis į taupyklę ir nė vieno iš ten neišim antis

(Pinel,

1993).

Šis

atradim as

paaiškina,

kodėl

kai

kurie

Airių patarlė

pacientai,

kuriem s susidaro auglys arti sm egenų pam ato (čia, kaip dabar žinom e, yra po­ gum buris) valgo pernelyg daug ir yra labai apkūnūs (M iller, 1995). Pogum buris liniai

tyrim ai

tuščias

kontroliuoja atliekam i

skrandis.

sum ažinim o

apetito

gretiną,

tyrinėjant

K ai

labai

operacija,

likusi

horm onų

nutukusiem s jo

dalis

lygį

alkį

(žr. 12.5

sukeliantį

žm onėm s

išskiria

horm oną,

atliekam a

m ažiau

Įdom ūs

pav.).

m oks­

kurį

išskiria

skrandžio

grelino,

ir

tokių

suteikė

vilčių,

tūrio žm onių

apetitas sum ažėja (Lem onick, 2002). Eksperim entinis surasti apetitą nizm o

m anipuliavim as

apetito

horm onais

slopinantys vaistai. Tokios tabletės galėtų

chem ines

kad

bus

alkį sukeliančias orga-

m edžiagas, pavyzdžiui, greliną, neutralizuoti alkį slopinančiom is

chem inėm is m edžiagom is, pavyzdžiui, leptinu, kurį išskiria riebalų ląstelės. A rba galbūt tą,

šie

kiekį.

paieškas m one,

galėtų

Pastaruoju intensyvios

tai

kad PY Y m as,

vaistai

bent

padidinti

m etu

kylantis

m edžiagos,

vaistais

virškinim o ir

kuri

nuo

slūgstantis

kada

nutukim o.

PYY,

horm ono

nors

slopinančio

susižavėjim as taptų

Pasirodžius

jei

ne

PY Y

apeti­

iliustruoja

stebuklinga

pirm iesiem s

prie­

pranešim am s,

sukėlęs

didelį

nusivylim ą:

PY Y

nedaro

įtakos

kitom s

rūšim s.

Tačiau

geriausiai įrodo,

smegenys

kontroliuoja

alkio pojūtį

Pažeidus smegenų sritį, esančią prie pat ventromedialinio pogumburio, šios žiurkės svoris patrigubėjo.

po

m etodai,

kuriais

iš

tiesų

nustatyta,

kad

PY Y

bent

laikinai

slopina

apetitą

(G ura, 2004). Senesnė

kad

slopina pelių apetitą, vėliau buvo paskelbtas 12 laboratorijų praneši­

kelių m ėnesių vėl buvo atlikti m oksliniai tyrim ai, kuriuose buvo taikom i kito­ kie

Ši storulė

„Paprastai tariant, PYY yra sotum o horm onas, o grelinas alkio horm onas."

alkio

teorija

teigia,

kad

veikiant

šoninį

ir

ventrom edialinį

burį, keičiasi organizm o „svorio term ostatas", kuris verčia palaikyti tam tikrą

pogum ­

Alkio tyrėjas Stephenas R. Bloom as (2002)

584

12.5

12 SKYRIUS

PAVEIKSLAS.

Apetito hormonai

Insulinas.

Kasos išskiriamas hormonas, kontroliuo­ jantis gliukozės kiekį kraujyje. Riebalų ląstelių išskiriami baltymai; dėl padidėjusio jo kiekio smegenys pagreitina medžiagų apykaitą ir sumažina alkį. Alkio jausmą sužadi­ nantis hormonas, kurį išskiria pogumburis. Hormonas, išsiskiriantis tuščiame skrandyje; siunčia į smegenis signalą: „Aš esu alkanas". Virškinamojo trakto hormonas; siunčia į smegenis signalą: „Aš esu sotus".

Leptinas.

Oreksinas.

Grelinas.

PYY.

Oreksinas

Grelinas Insulinas

Leptinas

PYY

Nustatytoji svorio riba

svorio

lygį,

vadinam ą

laikom os

nustatytąja

žiurkės

svorio

pradeda

(Keesey

riba

sverti

m ažiau

ir

norm ą,

1983).

kyla

Kai

(set point) -

pusbadžiu

taškas, ties kuriuo nustatytas

spaudim as atgauti prarastą

individo svorio „termostatas".

verčiam os ėsti žiurkės priauga svorio, jų alkis silpnėja ir jos daugiau suvartoja

svorį: alkis didėja, o

už

Corbett,

biologinis

energijos sąnaudos m ažėja. Jei

Jei svoris pasidaro mažesnis

energijos. Šis svoris, kurį susigrąžina ir pusiau badaujančios, ir persiėdusios žiur­

už nustatytąjį tašką, didėjantis

kės, yra nustatytoji svorio riba. Ir žiurkėm s, ir žm onėm s paveldim um as turi reikš­

alkis, sulėtėjusi medžiagų

m ės kūno tipui bei nustatytajai svorio ribai. Žm ogaus

apykaita mėgina sugrąžinti prarastąjį svorį.

organizm as

reguliuoja

svorį,

kontroliuodam as

m aisto

kiekį,

ener­

gijos suvartojim ą ir bazinį m edžiagų apykaitos greitį - t. y. energijos suvar­ tojim o

greitį,

Medžiagų apykaitos greitis

m ybės

būsenos.

(basal metabolic rate) -

24

pagrindinis organizmo energijos

kūno svorio, nusistovėjo ir toliau nebem ažėjo, nors jie valgė perpus m ažiau negu

eikvojimo greitis.

savaites

palaikant

pagrindines

Prisim inkite,

trukusiam

kad

organizm o Keyso

badm iriavim ui,

ir

jo

tiriam ųjų

funkcijas

organizm ui

kolegų

eksperim ente,

svoris,

pasiekęs

3/4

esant

ra­

baigiantis norm alaus

iki tyrim o. Taip atsitiko todėl, kad buvo m ažiau suvartojam a energijos - dėl fi­ zinio čio.

neveiklum o Priešingam e

ir dėl 29 eksperim ente

proc. sulėtėjusios bazinio -

kai

aštuonias

savaites

m edžiagų

apykaitos grei­

savanoriai

gaudavo

1000

kalorijų per dieną daugiau, negu įprastai - tie, kurie priaugo m ažiausiai svorio, gautą

kalorijų

perteklių

dažniausiai

išeikvodavo

daugiau

judėdam i

(Levine

ir

kiti, 1999). Norm aliom is aplinkybėm is tie, kurie daugiau juda (ir sudegina dau­ giau

kalorijų)

sveria

m ažiau

už

nejudrius

žm ones, teigia

Jam esas

Levine

ir

jo

kolegos (2005): tyrėjai aprūpino žm ones įranga, kuri 10 dienų fiksavo jų jude­ sius kas 0,5 sekundės.

MOTYVACIJA IR DARBAS

Kai

kurie

m okslininkai

abejoja

tuo,

kad

organizm as

turi

tikslią

nustatytąją

Per ateinančius 40 m etų jūs

svorio ribą, kuri reguliuotų alkio jausm ą. Jie m ano, kad lėtas ir pastovus kūno

suvalgysite apie 20 tonų m aisto.

svorio

Jei per šiuos m etus kasdien

kitim as gali pakeisti nustatytąją svorio

teiginiu,

kad

m ūsų

organizm as

stengiasi

ribą. Toks požiūris verčia abejoti

išlaikyti

optim alų

svorį

(Assanand

ir

suvartosite m aisto vos 0,1 g

kiti, 1998). Psichologiniai veiksniai taip pat gali sukelti alkio pojūtį. Gavę ne­

daugiau nei reikia energetiniam s

ribotą

poreikiam s patenkinti, priaugsite

kiekį

priaugti giškai

viliojančio

svorio.

Dėl

m aisto

visų

svorio

nustatytos

čios

ribos

(settling

gaus

kūno

svoris

žm onės

šių ribos

point) pagal

ir

priežasčių (set

point)

sąvokos,

gaunam ų

kiti kai

gyvūnai kurie

sąvokos.

nusakančios

ir

yra

Jie

linkę

lygį,

sunaudojam ų

linkę

m okslininkai

biolo­

nusistovin-

laikytis

kuriam e

kalorijų

persivalgyti ir atsisako nusistovi

kiekį

(kurį

žm o­

lem ia

ir

aplinka, ir biologiniai veiksniai).

Alkio psichologija 7 TIKSLAS. Aptarkite psichologinių ir kultūrinių veiksnių poveikį alkiui.

Iš tiesų, norą valgyti skatina m ūsų fizinė būklė - chem iniai organizm o procesai ir

pogum burio

veikla.

Tačiau

alkis

-

kur

kas

daugiau

nei

skrandžio

poreikių

tenkinim as. Tai aiškiai parodo ir eksperim entas, kai Paulas Rozinas ir jo kole­ gos

(1998)

vyko

tyrė

anksčiau

du

am neziją

patyrusius

pacientus,

kurie

pam iršdavo

viską,

kas

negu prieš m inutę. Jei šiem s pacientam s, praėjus vos 20 m inu­

čių po sočių pietų, pasiūlydavo antrus pietus, abu noriai juos sukirsdavo... Pa­ prastai

ir

trečias

patiekalas,

pasiūlytas

20 m inučių

po

antrojo,

būdavo

m ielai

suvalgytas. Tai rodo, kad iš dalies žinojim ą, kada valgyti, nulem ia atsim inim as, kada

pastarąjį

kartą

valgėm e.

Kai

nuo

pastarojo

valgym o

prabėga

kiek

laiko,

pradedam e laukti kito valgym o ir im am e jausti alkį.

Skonis: biologija ar kultūra? Kūno chem iniai procesai ir aplinkos veiksniai kartu daro įtaką ne tik tam , kada jaučiam e alkį, bet ir tam , ko trokštam e, t. y. m ūsų skoniui. Kai būnate įsitem pę arba

prislėgti,

Angliavandeniai

ar

trokštate padidina

krakm olingo,

daug

neurom ediatoriaus

angliavandenių serotonino,

turinčio

darančio

m aisto?

ram inam ąjį

poveikį, kiekį. M ūsų

saldum ynų

ir

sūrum o

pom ėgis

yra

genetinis

ir universalus. Kiti sko­

nio pom ėgiai yra sąlygoti, pavyzdžiui, labai sūrų m aistą valgantys žm onės pra­ deda

m ėgti persūdytus valgius (Beaucham p, 1987), o

sunkiai sirgę žm onės im a

bjaurėtis m aistu, valgytu prieš ligą. (Jei vaikai dažnai serga, jiem s gali atsirasti pasibjaurėjim as m aistu.) Kultūra taip pat daro įtaką skoniui. Beduinai su pasigardžiavim u valgo kup­ ranugario šiai

akis,

daugum a

kurios Šiaurės

Šiaurės Am erikos

Am erikos bei

gyventojam s

Europos

sukeltų

gyventojų

šleikštulį.

atsisako

valgyti

Pana­ šunie­

ną, žiurkieną ir arklieną, kurios kitose šalyse yra labai vertinam os. M ūsų natūralus atsargum as su nepažįstam ais dalykais galioja ir naujam m ais­ tui (labiau - neragautai gyvūnų m ėsai, o ne vegetariškam m aistui). Eksperim entų m etu žm onėm s buvo duota paragauti iki tol neregėtų vaisių gėrim ų arba nacio­

11 kg svorio (M artin ir kiti, 1991).

585

586

12 SKYRIUS

10

nalinių valgių. Ragaujant kelis kartus, dažniausiai im am a palankiau vertinti anks­

8

linkę išbandyti kitą (Pliner, 1982; Pliner ir kiti, 1993). Žiurkės taip pat dažnai

6

protėviam s leido prisitaikyti, apsaugodam a nuo galim ai nuodingų m edžiagų.

čiau nepatirtą skonį, be to, paragavę vieną grupę naujų patiekalų, būnam e labiau vengia

nepažįstam o

(Sclafani, 1995). Ši naujovių baimė (neofobija) m ūsų

m aisto

Kiti skonio pom ėgiai taip pat yra adaptyvūs. Pavyzdžiui, karšto klim ato kraš­ tuose,

4

kur

m aistas

-

ypač

m ėsa

-

genda

sparčiau,

vartojam a

daugiausiai

prie­

skonių, stabdančių bakterijų dauginim ąsi (žr. 12.6 pav.). Pykinim as nėštum o m e­ 2

tu - tai dar vienas adaptyvaus skonio pavyzdys. Šio pykinim o sąlygojam as bjau­

0

vystantį gem alą labiausiai gali pažeisti toksinai.

rėjim asis 0 5 10 15 20 25 30 Vidutinė metinė temperatūra pagal Celsijų

m aistu

būna

didžiausias

m aždaug

dešim tą

nėštum o

savaitę,

kai

besi­

Valgymo sutrikimai

12.6 PAVEIKSLAS.

8 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip valgymo sutrikimai -nervinė anoreksija ir nervinė bulimija - paro­

Šiltųjų kraštų kultūrų atstovams patinka aštrūs

do psichologinių veiksnių įtaką fiziologiškai skatinamam elgesiui.

prieskoniai

Psichologinių

Karšto klimato šalims, kuriose maistas gesdavo greičiau, istoriškai būdingi valgių receptai, naudojąnt daugiau prieskonių, stabdančių bakterijų daugini­ mąsi (Sherman ir Flaxman, 2001). Indijoje vienam mėsos valgiui paruošti vidutiniškai naudojama 10 prieskonių, Suomijoje - du. Nervinė anoreksija

(anorexia nervosa) valgymo sutrikimas, kai normaliai sveriantis asmuo

liai

liesam

veiksnių nugali

įtaka

valgym ui

norm alią

ypač

akivaizdi,

hom eostatinės

sistem os

kai

noras

veiklą.

tapti

nenorm a­

Panagrinėkim e

du

valgym o sutrikim us - nervinę anoreksija ir bulim iją. Nervinė anoreksija paprastai prasideda nuo dietos laikym osi, norint sulieknė­ ti. Esant šiam

sutrikim ui, svoris

krinta

gerokai žem iau

norm alaus

(paprastai 15

proc. ar daugiau), bet žm ogus vis dar jaučiasi apkūnus ir toliau stengiasi m esti svorį. Net ir išsekęs žm ogus vis dar riboja m aisto kiekį. Šis sutrikim as būdin­ giausias paauglėm s: iš dešim ties - 9 m ergaitės. Nervinė asm uo

bulim ija

pažeidžia

sikartojantį vidurius

laisvinančius

prasideda ir

stengiam asi

vaistus,

paauglėm s

alkoholikais:

visada

reikalavim us

persivalgym ą

būdingiausias su

beveik

dietos

ir

ar

virš

sukeliant

sm arkiai

m etų.

sutrikim as

galim a

(15 proc. ar daugiau) suliesėtų,

(trokšdam os

tačiau, vis dar jausdamasi

nervingos (Hinz ir W illiam son, 1987; Johnson ir kiti, 2002). Labiausiai prislėgtą

apkūni, ir toliau badauja.

nuotaiką

ir

anoreksijos Nervinė bulimija

(bulimia nervosa) valgymo sutrikimas, pasireiškiantis slaptais „persivalgymo-išsivalymo“ epizodais; paprastai persivalgoma kaloringo maisto,

tom ai.

gėdą

jos

kenčiančių

Skirtingai

negu

jaučia

valgydam os

asm enų

taip

anoreksija,

pat

ir

bijo

po

būdingi

bulim ija

pastorėti,

dažnai

paly­

draugų, taip pat kem šančių m aistą (Crandall, 1988). Jos nuolat galvoja apie valgį m aisto),

gana

pa­

vartojant

ima laikytis dietos, kad smarkiai

kaloringo

nesaikingai,

Šis

Jas

dietos

nuolat

vėm im ą,

sportuojant.

dvidešim ties ir

besilaikantis bulim ija,

(dažniausiai paauglė mergaitė)

ar

skubėdam os

kad

ginti

saldum ynų

valgo

to,

Sergant

kom pensuoti,

nevalgant

m oterim s

nuo

persivalgo.

būna

prislėgtos

persivalgym o. Beveik ir

pasižym i

veikiam os

pusei

bulim ijos

depresiniai

svorio

svyravim ais.

ir nuo

sim p­ Buli-

m ikių svoris yra beveik norm alus ar šiek tiek padidėjęs, todėl jos lengvai gali nuslėpti šį sutrikim ą. Valgym o sutrikim ai nėra susiję su seksualiniu išnaudojim u vaikystėje, kaip m ė­ gino teigti kai kurie m okslininkai (Sm olak ir M um en, 2002; Stice, 2002). Tačiau šeim os gali kitaip skatinti valgym o sutrikim us. Dažnai m ergaičių, turinčių valgy­

paskui sukeliamas vėmimas,

m o sutrikim ų, m otinos labai rūpinasi savo pačių svoriu ir dukterų išvaizda (Pike

vartojami vidurius laisvinantys

ir Rodin, 1991). Sergančių bulim ija šeim ose pastebim as didesnis nei įprasta po­

vaistai, pasninkaujama, per

linkis į vaikų nutukim ą ir neigiam ą savivertę (Jacobi ir kiti, 2004). Sergantieji ano­

intensyviai sportuojama.

reksija taip pat linkę neigiam ai save vertinti; jie dažniausiai būna augę šeim ose,

MOTYVACIJA IR DARBAS

Mirti, kad būtum plona

Anoreksija buvo įvardinta XIX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai ėmė badauti turtingų šeimų paauglės dukros (Brumberg, 2000). Ši 1932-ųjų metų nuotrauka (kairėje) iliustruoja fizinę būklę. Daugelis šių dienų įžymybių viešai kovoja su valgymo sutrikimais. Tarp jų - ir milijonierė paauglė aktorė Mary-Kate Olsen (dešinėje).

kuriose skatinamas konkuravimas, dideli laimėjimai ir vyrauja didelė globa (Pate ir kiti, 1992; Yates, 1989, 1990). Kamuojami anoreksijos žmonės siekia aukščiausių rezultatų, graužiasi dėl kiekvieno neįvykdyto uždavinio ir labai jaudinasi dėl kitų požiūrio į juos (Polivy ir Herman, 2002; Striegel-M oore ir kiti, 1993). Kai kurie iš šių veiksnių skatina paauglių berniukų pastangas užsiauginti ypač didelius rau­ menis (Ricciardelli ir M cCabe, 2004). Valgymo sutrikimams taip pat gali turėti įtakos genetiniai veiksniai. Kai vie­ nam dvynių pasireiškia bulimija, tikimybė, kad ir kitam prasidės šis sutrikimas, yra didesnė, kai dvyniai yra tapatūs (Fairbum ir kiti, 1999; Kaplan, 2004). Ge­ nų raidą tokia linkme galėjo nukreipti evoliucija. Kaip teigia mokslininkė Shan Guisinger (2004), tie mūsų protėviai, kurie gresiant badui tapdavo hiperaktyvūs, turėjo didesnę tikimybę susirasti maisto, negu tie, kurie tapdavo apatiški. Anoreksija ir bulimija dažniausiai būdingos moterims ir ypač dažnos tose šalyse, kuriose kreipiamas dėmesys į svorį. Tai galima aiškinti ir kultūros įta­ ka. Grožio idealas įvairiais laikotarpiais ir įvairiose kultūrose suprantamas skir­ tingai. Indijoje studenčių apibūdintas idealus kūno svoris yra artimas tikrajam svoriui. Daugumoje Afrikos šalių, kur liesumas reiškia skurdą, AIDS, alkį, gražu yra apkūnumas, nes tai reiškia turtingą gyvenimą (Knickmeyer, 2001). Tuo metu 222 tyrimai, apimantys 141 000 žmonių (Feingold ir M azzella, 1998), patvirti­ na, jog Vakarų kultūrose per pastaruosius 50 metų išaugęs valgymo sutrikimų skaičius sutapo su didėjančiu žavėjimusi lieknu moters kūnu. Kiti moksliniai tyrimai rodo, jog polinkį į valgymo sutrikimus turi tie žmo­ nės, kurie labiausiai idealizuoja lieknumą ir yra labiausiai nepatenkinti savo kūnu (Stice, 2002; Thompson ir Stice, 2001; Vohs ir kiti, 2001). Nenuostabu, jog daž­ niausiai tai būna moterys. Vienos nacionalinės apklausos metu beveik pusė JAV moterų teigė, jog nėra patenkintos savo išvaizda ir kremtasi dėl viršsvorio ar baiminasi priaugti svorio (Cash ir Henry, 1995). O per amžių sandūroje atliktą 3500 britų bankų ir universitetų darbuotojų apklausą paaiškėjo, jog vyrai daž­ niau turi viršsvorį, o moterys dažniau m ano, jog jį turi (Emslie ir kiti, 2001). Panašūs lyčių skirtumai išryškėjo ir vykdant eksperimentą, kuriam vadova­ vo Barbara Fredrickson (1998), kai M ičigano universitete vyrams ir moterims buvo liepta apsivilkti megztinį arba maudymosi kostiumą ir atlikti matemati-

587

12 SKYRIUS

588

„Diana širdies gilum oje išliko

kos kontrolinį darbą persirengim o kam baryje, kuriam e kitų žm onių nebuvo. Dė­

labai nesaugi ir beveik vaikiškai

vint

troško daryti kitiem s gera,

gėda,

m audym osi tai

kostium ą,

trukdė

m oterim s

sėkm ingai

atlikti

(vyram s

-

kontrolinį

ne),

darbą.

prabusdavo Vienos

drovum as

neform alios

bei

apklau­

kad atsikratytų stipraus nepasi­

sos, kurioje dalyvavo 60 000 respondentų, m etu 9 iš 10 m oterų teigė, kad jom s

tenkinim o savim i jausm o,

labiau

o valgym o sutrikim ai buvo tik šio

vyrų labiau patiktų atvirkštinė situacija (Lever, 2003).

patiktų

Dalį

jausm o apraiška."

pačiom s

kultūrinio

turėti

idealų

spaudim o,

be

kūną

nei

abejonės,

idealaus

perduoda

kūno

partnerį;

„lieknum o

6

idealo"

iš

10

pavyz­

Charlesas, devintasis Spencerio

džiai, pateikiam i m adų žurnaluose, reklam oje ir net kai kuriuose žaisluose. Kaip

grafas, šlovindam as savo seserį

m anote,

princesę Dianą, 1997 m .

kas

m odelių,

atsitinka,

kurios

atrodo

kai

jaunos

m oterys

nenatūraliai

Ericas Stice ir Heather Shaw

lieknos,

žurnaluose nuotraukas

dažnai

m ato

(Tovee

ir

pagražintas kiti,

1997)?

(1994) bei Heidi Posavac ir jos kolegos (1998)

teigia, kad m oterys dažnai gėdijasi, jaučiasi prislėgtos ir nepatenkintos savo kū­ nu, o juk būtent šios nuostatos lem ia valgym o sutrikim us. Kai Stice ir jo ko­ legos

(2001)

vienom s

paauglėm s

m ergaitėm s

įteikė

15

m ėnesių

paauglių

m a­

dos žurnalo Seventeen prenum eratą, o kitom s - ne, pažeidžiam os m ergaitės (ku­ rios jau ir taip buvo nepatenkintos savim i, idealizavo lieknum ą ir kuriom s trū­

„Kodėl m oterų savivertė tokia žem a? Dėl daugelio

ko

sudėtingų psichologinių

reiškė

socialinės param os) tapo

ir socialinių priežasčių.

neįm anom o

polinkis

į

valgym o

klasikinės

lėlės

perdėtai nelaim ingos dėl savo sutrikim us. Barbės

Tačiau

net

standarto.

kūno

superliekni

Perskaičiavus

į

ir jom s pasi­

m odeliai

neparodo

170

ūgį,

cm

jos

82 cm krūtinės, 41 cm liem ens ir 73 cm klubų apim tys apibrėžia kūno form ą,

Turiu om enyje Barbę.“ Dave Barry, 1999

kurią atitinka m ažiau nei 1 iš 100 000 m oterų (Norton ir kiti, 1996). Aišku,

kad

šiandieninių

valgym o

sutrikim ų

priežastis

yra

ne

tik

jų

aukos,

bet ir m ūsų pernelyg besirūpinanti svoriu kultūra, kuri įvairiausiais būdais tvir­ tina, jog „riebalai yra blogai", ir m ilijonus m oterų ragina „nuolatos laikytis die­ tos", o versdam a m oteris gyventi pusbadžiu skatina jas persivalgyti. Kad ir ko­ kie įtikinam i būtų m ūsų biologiniai m otyvai, aišku, jog valgym o įpročiam s da­ ro įtaką psichologiniai bei socialiniai-kultūriniai veiksniai (žr. 12.7

p a v .).

12.7 PAVEIKSLAS. Mūsų alkio motyvacijos

Biologinė įtaka:

analizės lygiai

• a p e titą k o n tro liu o ja n ty s p o g u m b u rio v id u rio c e n tra i s m e g e n y s e • a p e tito h o rm o n a i • s k ra n d ž io s p a z m a i

• m a is to iš v a iz d a ir k v a p a s • m a is to įv a iro v ė

• n u s ta ty to ji ir n u s is to v in č io ji s v o rio rib a • u n iv e rs a li s a ld u m y n ų ir s ū ru m o tra u k a • a d a p ty v u s n e ž in o m o m a is to

• p ris im in im a s la ik o , p ra b ė g u s io p o p a s k u tin io v a lg y m o

A kiva izd u, jo g e g zistu o ja b io lo gin ė s p a ska to s va lg yti, ta čia u p sicho lo gin ia i ir s o cia lin ia i-ku ltūrin iai ve iksnia i d a ro d id e lę įtaką ta m , ką , ka da ir kie k

s a u g o jim a s is

Psichologinė įtaka:

• n u o ta ik a

va lg om e .

VALGYMO ĮPROČIAI

Socialinė-kultūrinė įtaka: • k u ltū riš k a i iš m o k ti s k o n io p rio rite ta i • iš m o k ta s s u s ila ik y m a s lie k n u m ą id e a liz u o ja n č io s e k u ltū ro s e

MOTYVACIJA IR DARBAS

589

M O K YM O SI R EZU LTA TA I Alkis 6 TIKSLAS. Apibūdinkite alkio fiziologinius veiksnius.

pirm enybę teikia šeim a arba kultūra. Kai kada pirm e­

W ashburnas ir Cannonas įrodė, kad alkio jausm as yra

pažįstam o

atsakas į skrandžio spazm us, tačiau alkis kyla dėl ki­

sirgom e, siejasi su išlikim o instinktais.

nybės

teikim as

konkrečiam

arba

tokio

m aistui

m aisto,

nuo

ar

vengim as

kurio

kažkada

ne­ su-

tų priežasčių. Alkio jausm ui turi įtakos šios organiz­ mo

chem inės

horm onas, leptinas

m edžiagos:

insulinas

kontroliuojantis

(riebalų

lizuojantis

ląstelių

sm egenim s

(kasos

išskiriam s

kiekį

kraujyje),

gliukozės išskiriam as

pagreitinti

baltym as, m edžiagų

signa­

m onas,

horm onas,

sužadinantis

išsiskiriantis

tuščiam e

gretinas

alkį),

skrandyje

ir

(hor­

siunčiantis

sm egenim s alkio signalą) bei PYY (virškinam ojo trak­ to

išskiriam as

tum o

horm onas,

signalą).

šoninės m os

Šią

sritys,

alkio

inform aciją

kurios

ir

siunčiantis

sotum o

reguliuoja jutim ą.

sm egenim s

apdoroja kūno

so­

pogum burio

svorį,

M okslininkai

veikda­ nesutaria,

ar kūnas turi nustatytąją svorio ribą (biologiškai nu­ statytą

tendenciją

susigrąžinti

optim alų

svorį),

ar

nu-

sistovinčią ribą (aplinkos ir biologinių veiksnių lem ia­ mą

lygį, kai pagal gaunam ų

ir

reksija ir nervinė bulimija - parodo psichologinių veiksnių įtaką fiziologiškai skatinamam elgesiui.

apykaitą

ir sum ažinti alkio jausm ą), oreksinas (pogum burio iš­ skiriam as

8 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip valgymo sutrikimai - nervinė ano­

sunaudojam ų

kalorijų

Vakarų

per

sutrikim ų

vėjim usi

lieknu

m ijai

būdinga,

džiui,

į

pastaruosius

skaičius

m oters kad

laim ėjim us

sutapo

kūnu.

Ir

suom enės

spaudim as,

apkūnum ą,

sutrikdo

susijęs

su

išaugęs ir

veiksniai,

šeim os

organizm o

m etų

didėjančiu

anoreksijai,

psichologiniai orientuota

50 su

aplinka

neigiam u

žabuli­

pavyz­ ar

vi­

požiūriu

hom eostatinę

į

veiklą,

t. y. polinkį palaikyti pastovią kūno būseną. Sergan­ čiosios

nervine

anoreksija

(paprastai

paauglės

ir

jau­

nos m erginos) m arina save badu, nes atrodo sau vis dar per storos. Nervinei bulim ijai (kuria irgi dažniau­ siai serga paauglės ir jaunos m oterys) būdingi persi­ valgym ai ir po jų sekantys slapti vėm im o priepuoliai.

kiekį nusistovi žm ogaus kūno svoris).

Šiuos 7

kultūrose

valgym o

TIKSLAS. Aptarkite psichologinių ir kultūrinių veiksnių

sutrikim us

kultūrinis

em ocijos. Dvynių

poveikį alkiui.

sukelia

spaudim as,

stresiniai

žem a

gyvenim o

savivertė

tyrim ai rodo, kad

bei

įvykiai,

neigiam os

valgym o

sutriki­

m ai gali būti siejam i ir su genetika. Alkio jausm ą veikia ne tik m ūsų fizinė būklė, bet ir prisim inim as,

kada

paskutinį

kartą

valgėm e,

ir

žino­

jim as, kada planuojam e vėl valgyti. Nors žm onės, kaip biologinė

rūšis,

teikia

pirm enybę

tam

tikram

skoniui

(pvz., saldum ui arba sūrum ui), tačiau išm oksta paten­ kinti šio skonio poreikius valgydam i tą m aistą, kuriam

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar gerai jaučiate savo organizmo alkio signalus? Ar valgote tada, kai organizmui reikia maisto? Ar jau­ čiate, kad gundantis patiekalas jus išoriškai veikia net jei esate sotus?

Seksualinė motyvacija

„Galbūt... tai prasideda nuo

Lytiniai santykiai yra m ūsų gyvenim o dalis. Jei šitai nebūtų buvę būdinga m ū­ sų

protėviam s,

jūs

neskaitytum ėte

šios

knygos.

Seksualinė

m otyvacija

yra

gud­

bučinio." Nėščiųjų fotografas

rus gam tos būdas priversti žm ones gim dyti ir taip išsaugoti savo rūšį. Kai du

Lennartas Niissonas,

žm ones traukia vieną prie kito, vargu ar jie pam ąsto, jog jų elgesį valdo genai.

atsakydamas į klausimą:

Panašiai

kaip

valgym o

m alonum as

yra

gam tos

lem tas

būdas

aprūpinti

organiz­

„Kada prasideda gyvybė?"

590

12 SKYRIUS

Per vieną britų apklausą, kurioje

m ą m aisto m edžiagom is, taip ir lytinis pasitenkinim as yra būdas, padedantis ge­

buvo apklausti 18 876 žmonės,

nam s išlikti ir save pratęsti. Pirm ieji seksualinį elgesį aprašė Indianos universiteto

1 procentas jų teigė esą aseksualūs, tai yra „jų niekada

biologas Alfredas Kin­

sey ir jo kolegos (1948, 1953). Negalėdam as atsakyti į studentų pateiktus klau­

niekas apskritai seksualiai

sim us apie seksualinį elgesį, Kinsey pasiryžo surasti atsakym us į kai kuriuos iš

netraukė" (Bogaert, 2004).

jų.

Kontroversiškas

ją.

Socialinių

jo

tyrim as

m okslų

atstovai

šokiravo labai

XX

greitai

a.

penktojo

pastebėjo,

dešim tm ečio

ir

Kinsey

pats

auditori­ pripažino,

kad jo tyrim o im tis buvo neatsitiktinė (nereprezentatyvi), t. y. sudaryta daugiau­ siai iš išsilavinusių

baltųjų

m iestiečių. Nepaisant to, jo

išleistos knygos, kurio­

se daug statistikos, tapo labiausiai perkam os. Iš jų žm onės sužinojo netikėtų da­ lykų apie tai, jog daugum a Kinsey apklaustų vyrų ir beveik pusė m oterų lytiškai santykiavo si, o

iki

tom s

vedybų,

daugum a

m oterim s, kurios

m oterų

ir

faktiškai

m asturbuodam osi prieš

visi

vyrai

vedybas

m asturbuodavo-

patirdavo

orgazm ą,

retai kada jo nepatirdavo po vedybų. Alfredo Kinsey knygose buvo atskleista ir tai, kad seksualinis elgesys yra labai įvairus. Tarp apklaustųjų buvo vyrų ir m o­ terų,

niekada

patiria

nepatyrusių

keturis

orgazm o,

ar daugiau

kartų

taip

pat

ir

tokių,

kurie

per dieną. Tuos, kurie

sakė,

m ėgsta

kad

orgazm ą

lyginti save

su

kitais ir klausti savęs, „ar tai norm alu “ , Kinsey tyrim o išvados (ir kiti patikim esni tyrim ai,

atskleidžiantys

pasaulyje) rum as

turėtų

gali

didelę

nuram inti.

labai

skirtis,

„norm alaus"

Atsižvelgiant

o

seksualinis

seksualinio

į

tai,

elgesys

kad

elgesio

įvairovę

seksualinio

būna

labai

visam e

potraukio

įvairus,

stip­

m ūsų

pačių

seksualiniai interesai tikriausiai patenka į „norm alaus “ elgesio kategoriją.

Lytinių santykių fiziologija Kaip ir alkis, lytinis sužadinim as priklauso nuo vidinių ir išorinių dirgiklių są­ veikos.

Norėdam i

suprasti

seksualinę

m otyvaciją,

turim e

atsižvelgti

ir

į

vienus,

ir į kitus dirgiklius.

Lytinės reakcijos ciklas 9 TIKSLAS. Apibūdinkite žmogaus lytinės reakcijos ciklą, aptarkite kai kurias seksualinių sutriki­ mų priežastis.

Kinsey raštės

XX vėl

a.

penktajam e

pasirodė

užrašinėti

savanorių,

reakcijas.

Savanoriškai

tiek

netipiška

lytiškai

im tis,

susijaudinti

dešim tm etyje

septintajam e sutikusių

m asturbuotis

eksperim ente nes

ir

ją patirti

atliktų

dešim tm etyje,

sudarė

ar

apklausų kai

lytiškai

dalyvavo

382

žm onės,

kurie,

orgazm ą.

Akušeris

įkvėptos

m okslininkai

spaudos ėm ėsi

santykiauti,

m oterys stebim i

ir

312

W illiam as

Lytinės reakcijos ciklas

tersas ir jo bendradarbė Virginia Johnson (1966) stebėjo juos ir nufilm avo apie

(sexual response cycle) -

10 000 lytinių „ciklų".

Mastersas ir Johnson išskyrė

Aprašydam i

lytinės

reakcijos

ciklą,

tyrėjai

išskyrė

keturias

ir

fiziologines vyrų

laboratorijoje,

ginekologas

ant­

tirti

fazes,

-

šiek

galėjo M as­

kurios

ir

keturias lytinės reakcijos fazes -

vyrų, ir m oterų yra panašios. Per pradinę susijaudinimo fazę į išorinius lytinius

susijaudinimą, aukštumą (plato),

organus

orgazmą ir atsipalaidavimą.

o krūtys ir speneliai gali padidėti.

priplūsta

kraujo,

m oters

m akštis

(vagina)

išsiplečia

ir

išskiria

gleivių,

MOTYVACIJA IR DARBAS

Per aukštumos fazę susijaudinim as stiprėja, dažnėja kvėpavim as ir pulsas bei

Tikimybė, kad nerūkantis

didėja kraujospūdis. Vyro varpa visiškai sustandėja ir ant jos galvutės gali at­

penkiasdešimtmetis vyras bet

sirasti

kuriuo metu patirs infarktą, yra

skysčio

(dažnai

jam e

būna

gyvų

sperm ijų,

galinčių

apvaisinti).

M oters

m akštyje vis daugėja gleivių, varputė susitraukia, ir artėjam a prie orgazm o.

1 iš milijono. Per valandą po

Orgazmo fazės m etu M astersas ir Johnson stebėjo viso kūno raum enų susi­

lytinių santykių ši tikimybė yra

traukim us; juos lydėjo toliau dažnėjantis kvėpavim as, pulsas bei didėjantis krau­

2 iš milijono (reguliariai besi­

jospūdis. lieja

M oters

sėkla,

susijaudinim as

sperm a

stum iam a

ir

orgazm as

tolyn

link

palengvina

gim dos,

kuri

sueitį:

lengviau

išsi­

priim ti

sper­

pasiruošusi

mankštinantiems ji nepadidėja). Jei palygintume šią riziką su

m ą. M oters orgazm as ne tik sustiprina santykius, kurie yra natūralios reproduk­

didelės įtampos ar pykčio

cijos

keliama grėsme (žr. 14 skyrių),

esm ė, bet

ir

Tačiau, patirdam i labiau

jaučia,

padeda

sulaikyti

orgazm ą, to

kaip

išlietą

beveik

ritm iškai

sperm ą

(Furlow

neįsisąm onina

susitraukinėja

ir

Thornhill, 1996).

nei vyrai, nei m oterys. Jie

lytiniai

organai,

591

sukurdam i

m alonų

lytinio pasitenkinim o jausm ą.

atrodytų, kad dėl to neverta nerimauti ar atsisakyti lytinių santykių (Muller ir kiti, 1996).

Šį jausm ą labai panašiai patiria ir vyrai, ir m oterys. Vieno tyrim o ekspertų grupė sunkiai galėjo atskirti vyrų ner,

1976).

Groningeno

ir m oterų

universiteto

aprašytą orgazm ą (Vance ir W ag­

neurologas

Gergas

Holstege

ir

jo

kolegos

(2003a,b) suprato, kodėl. Jie pastebėjo, kad orgazm o m etu vyrų ir m oterų PET nuotraukose

švyti

tos

pačios

sm egenų

požievio

sritys.

O

stebint

aistringai

įsi­

m ylėjusių žm onų fM RV tuo m etu, kai jie žvelgia į savo m ylim ojo (m ylim osios) arba svetim o žm ogaus nuotrauką, ir vyrų, ir m oterų reakcija į savo partnerį yra labai panaši (Fisher ir kiti, 2002). Po

orgazm o

susijaudinim ą.

organizm as

Lytinių

pam ažu

organų

grįžta

kraujagyslės

į

tą

būseną,

grąžina

kuri

buvo

priplūdusį

prieš

kraują

į

lytinį

kraujo­

takos ratą. Patyrus orgazm ą, tai vyksta gana greitai, jo nepatyrus - gana lėtai. (Tai ir

galim a

palyginti

užtrunkančiu,

sideda

jei

su

nosies

kutuliu,

nenusičiaudim a.)

vadinam asis

refrakterinis

praeinančiu

Per

šią

periodas,

gana

greitai

atsipalaidavim o

kuris

gali

trukti

nusičiaudėjus,

fazę nuo

vyram s kelių

pra­

m inučių

Refrakterinis periodas

(refractory period) -

iki visos dienos ar daugiau ir kurio m etu jie negali patirti kito orgazm o. M ote­

laiko tarpsnis po orgazmo, kai

rim s šis laikotarpis trum pesnis, todėl jos vėl gali patirti orgazm ą, jei yra vėl dir­

vyras negali patirti kito orgazmo.

ginam os atsipalaidavim o fazės m etu arba jai pasibaigus. M astersas taip

pat

ir

Johnson

suprasti

ir

gyvenim ą. Vieni jų energijos

siekė

gydyti

jo

susiję su

trūkum u

ne

tik

aprašyti

sutrikim us. lytinio

(sum ažėjusiu

Seksualiniai

potraukio

libido)

ir

žm ogaus

lytinio

akto

sutrikim ai

ciklą,

trikdo

bet lytinį

problem om is, ypač - seksualinės

(ne)gebėjim u

patirti

seksualinį

susi­

jaudinim ą. Kiti - vyrų patiriam a išankstinė ejakuliacija ar impotencija (sutrikęs

varpos sustandėjimas) arba moterų orgazmo sutrikimai (niekada jo nepatiria arba patiria labai retai). Kodėl Daugum a

kyla

šios

m oterų,

problem os?

kurios

Vargu

patiria

ar

tai

seksualinius

susiję

su

sutrikim us,

asm enybės

sutrikim ais.

sieja

su

juos

em oci­

niais partnerių santykiais lytinės sueities m etu, o ne su šio veiksm o fiziniais as­ pektais

(Bancroft

ir

kiti,

2003).

Seksualinių

sutrikim ų

kam uojam iem s

vyram s

ir m oterim s dažnai galim a padėti taikant į elgesį orientuotą terapiją, kurios m etu, pavyzdžiui, vyrai m okom i, kaip kontroliuoti ejakuliaciją, o m oterys - kaip padėti sau

patirti

orgazm ą.

paprasta piliule.

1998

m etais

sukūrus

„Viagrą“

erekcijos

sutrikim ai

gydom i

Seksualinis sutrikimas

(sexual disorder) problema, kuri sumažina seksualinį susijaudinimą ar trikdo seksualinį elgesį.

592

12 SKYRIUS

Hormonai ir lytinis elgesys 10 TIKSLAS. Aptarkite hormonų poveikį seksualinei motyvacijai ir elgesiui. Estrogenas (estrogen) -

Lytiniai

lytinis hormonas, kurio daugiau

lytiniam s bruožam s ir aktyvina lytinį elgesį (ypač gyvūnų). Pati gam ta kruopš­

horm onai

veikia

dvejopai: jie

turi įtakos

form uojantis

vyro

bei m oters

yra moterų negu vyrų organizme.

čiai suderino daugum os žinduolių lytinius santykius ir vaisingum ą. Patelės tam pa

Žinduolių patelių organizme

lytiškai jautrios tada, kai jų organizm e per ovuliaciją pasigam ina didžiausias m o­

didžiausias estrogeno kiekis

teriškojo

būna ovuliacijos metu.

ciją

horm ono

dirbtinai

m onų

sukeldavo

kiekis

yra

kiekis.

estrogeno

įšvirkšdam i

pastovesnis,

seksualinį elgesį skiriant horm onų

svarbiausias vyriškas lytinis

ruotų

žiurkių

hormonas. Jo turi ir vyrai, ir

lytinį

horm oną

moterys, tačiau papildomas vyrų

po truputį atsinaujindavo.

patinų,

patelėm s

todėl

Testosteronas (testosterone)-

kuriem s

Eksperim entuodam i

Patinų

daug

ovulia-

organizm e

sunkiau

hor­

reguliuoti

jų.

(Feder, 1984). Tačiau lytinis potraukis iškast-

buvo

pašalintos

pam ažu

testosteroną,

estrogeno.

m okslininkam s

m okslininkai

sėklidės,

silpnėdavo,

o

gam inančios

įšvirkštus

vyriškąjį

testosterono,

vėl

Žm onių lytinį elgesį horm onai kontroliuoja ne taip ryškiai, nors m oterų, tu­

turimas testosterono kiekis skatina vaisiaus vyriškų lytinių

rinčių partnerius, lytinis potraukis ovuliacijos m etu šiek tiek sustiprėja (Pillsworth

organų formavimąsi ir vyriškų

ir

lyties požymių atsiradimą

stoti

brendimo metu.

kiti,

2004).

m oterų

m oterys

negalėjo

kontraceptines nom is

Vieno

buvo

eksperim ento

paprašyta pastoti

gim dos

artim om is

po

rašyti

turinčių

savo

seksualinio

chirurginės

spirales.)

ovuliacijai

m etu

intervencijos

Lytiniai

(W ilcox

partnerius,

santykiai

ir

kiti,

arba

24

2004).

bet

aktyvum o dėl

proc.

nebijančių dienoraštį.

to,

kad

dažnesni

M oterų

pa(Šios

naudojo

buvo

seksualum as

die­

skiria­

si nuo kitų žinduolių patelių dar ir tuo, kad jos labiau reaguoja į testosterono negu į estrogeno kiekį (M eston ir Frohlich, 2000; Reichm an, 1998). Jei natūra­ lus testosterono kiekis m oters organizm e yra sum ažėjęs (taip gali atsitikti paša­ linus kiaušides arba antinksčius), jos lytinis potraukis gali išnykti. Tačiau jį ga­ lim a

padidinti

m enopauzės

vaistais,

periodą

didinančiais

pasiekusios

testosterono

m oterys

kiekį.

Eksperim ento

patvirtino,

kad

m etu

testosterono

549

terapija

labiau negu placebas padidino lytinį aktyvum ą, susijaudinim ą ir m alonum ą (Da­ vis ir kiti, 2003; Kroli ir kiti, 2004). Vyrų

lytiniam

potraukiui organizm e

esančio

testosterono

kiekio

skirtum ai bei

svyravim ai per parą turi nedidelę įtaką (Bym e, 1982). Iš tikrųjų šie svyravim ai iš

dalies

yra

atsakas

į

lytinį

susijaudinim ą. Jam esas

Dabbsas

ir

jo

bendradar­

biai (1987, 2000) atliko tyrim ą, kurio m etu heteroseksualūs studentai turėjo at­ skirai

pasikalbėti

testosterono m oterim is.

kiekis Lytinis

su

kitais

didėja

studentais socialinio

susijaudinim as

ir

studentėm is.

kontakto

gali

būti

m etu, ir

Buvo o

ypač

testosterono

nustatyta, -

po

kad

vyrų

pokalbio

daugėjim o

su

priežastis,

ir padarinys. Norm alūs m ui, tačiau

trum palaikiai tam

tikru

horm onų

gyvenim o

didesnė.

Dom ėjim asis

kita

lytiškai

bręstant,

padidėja

kai

pokyčiai

turi

tarpsniu, kai jų

lytim i

ir

lytiniais

lytinių

m ažai

dirgikliais

horm onų

įtakos

lytiniam

kiekis labai keičiasi, jų kiekis,

paprastai

labai

pavyzdžiui,

geis­ įtaka

padidėja

testosterono

lygis berniukų lytinio brendim o m etu. Jei horm onų antplūdis sustabdom as - o taip dažnai būdavo XVII ir XVIII a., kai berniukai buvo kastruojam i prieš lytinę brandą, kad būtų išsaugotas sopra­

MOTYVACIJA IR DARBAS

no tem bras italų operai, - norm ali lytinių požym ių raida sutrinka ir lytinio geism o nejaučiam a potraukis šiai

ir

(Peschel silpnėja

Peschel,

m ažėjant

seksualiniai

todam i

ir

1987).

testosterono

nusikaltėliai

„Depo-Proverą“

-

Iškastruotų kiekiui

sum ažina

vaistą,

suaugusių

(Hucker

savo

m ažinantį

jau

lytinį

ir

Bain,

poreikį,

testosterono

vyrų

lytinis

1990).

Pana­

savanoriškai

kiekį

iki

tokio

var­ lygio,

kuris būdingas lytiškai nesubrendusiem s berniukam s (M oney ir kiti, 1983). Sen­ stant lytinių horm onų kiekis m ažėja, todėl lytiškai santykiaujam a ir apie tai sva­ jojam a

rečiau

nenorm aliai

(Leitenberg

žem as,

ir

atlikta

Henning,

1995).

testosterono

Vyram s,

didinim o

kurių

terapija

testosterono

dažnai

kiekis

padidina

lytinį

potraukį, suteikia daugiau energijos bei gyvybingum o (Yates, 2000). Apibendrinkim e: palyginti

su

Tačiau

jei

nevažiuos

žm ogaus

autom obilio jam e

yra

geriau.

Šis

lytinius

kuru.

nors

Jei

truputis

palyginim as

horm onus,

kuro kuro,

nėra

ypač

bakas įpylus

visiškai

testosteroną,

tuščias, jo

nevažiuos.

daugiau,

autom obilis

dar

tikslus,

galėtum e

autom obilis nes

horm onų

kiekio

ir

seksualinio potraukio sąveika yra abipusė. Tačiau šis palyginim as rodo, jog bio­ logija yra labai svarbi, bet vien ja negalim a paaiškinti žm ogaus lytinio elgesio. Horm oninis

kuras

yra

svarbus,

bet

taip

pat

svarbūs

ir

psichologiniai

dirgikliai,

kurių reikia užvesti varikliui, jam veikti ir aukštesnei pavarai perjungti.

Lytinių santykių psichologija 11 TIKSLAS. Apibūdinkite išorinių dirgiklių ir fantazijų vaidmenį seksualiniam potraukiui bei elgesiui.

Alkis ir seksualinis potraukis yra skirtingos m otyvacijos rūšys. Alkis - tai bū­ tinybė.

Jei

būtini.

Neturėdam i

m otyvacija veiksnių,

nevalgysim e, turi

tačiau

tam

m irsim e.

lytinių

santykių,

tikrų

abiem

Lytiniai

santykiai,

m es

nem irštam e.

panašum ų. Abu

svarbūs

išoriniai

ir

jie

šitaip

vertinant,

Tačiau

priklauso

įsivaizduojam i

nuo

alkis

ir

vidinių

dirgikliai

nėra

tokie

seksualinė fiziologinių

bei

kultūri­

niai lūkesčiai (12.8 pav.).

12.8 PAVEIKSLAS. Biologinė įtaka:

• lytinė branda • lytiniai hormonai, ypač testosteronas • seksualinė orientacija

Seksualinės motyvacijos Psichologinė įtaka:

analizės lygiai

• jaudinančios sąlygos • seksualinės fantazijos

Palyginti su valgymo motyvacija, seksualinę motyvaciją mažiau lemia biologiniai veiksniai. Psichologiniai ir socialiniaikultūriniai dalykai vaidina svarbesnį vaidmenį.

SEKSUALINĖ MOTYVACIJA

Socialinė-kultūrinė įtaka:

• šeimos ir visuomenės vertybės • religinės ir asmeninės vertybės • kultūriniai lūkesčiai

593

594

12 SKYRIUS

Išoriniai dirgikliai „ M es esam e visuom enė, kuri

Daugelis

nuolat skatinam a dom ėtis seksu.

arba

tyrim ų

patvirtina,

Kinas, televizija ir gausybė

atvirai seksą

prekybos technologijų sukuria

jau

nesivaržančios, seksualiai

skaitydam i

erotinio

jog

vyrai

pobūdžio

vaizduojančią

lytiškai

m edžiagą.

susijaudina, Daugelį

m atydam i,

žm onių

m edžiagą dažniausiai perka vyrai), jog

savanoriškai

dalyvavusios

tokiuose

tyrim uose,

kiekvienam e kam pe, kiekvienoje

erotinius vaizdus vyrų m igdolas yra aktyvesnis [Ham ann ir kiti, 2004]).

elgiasi kaip seksualus gyvulys." Germ aine Greer, 1984

vieniem s

gali

(Heim an,

būti

1975;

taip

ir M um en, 1992). (Beje, jų sm egenys reguoja skirtingai: fM RV rodo, kad stebint sujaudinim as

dirgikliam s

beveik

labai veiksm ingus būdus, kurių

seksualinis

šiem s

(juk

dėka form uojam a nuom onė, jog

Toks

veikiant

tai

m oterys, bent

pat

pasaulio pašiūrėje žm ogus

susijaudina

girdėdam i

nustebins

m alonus,

Stockton

kitiem s

-

trik­

dantis. (Tie, kuriuos jis trikdo, vengia tokios m edžiagos, kaip ir tie, kurie, steng­ dam iesi

valdyti

alkio

jausm ą,

vengia

viliojančių

užuom inų

apie

m aistą.)

Daž­

nai susiduriant su erotiniais dirgikliais, prie jų priprantama (jų poveikis susilp­ nėja).

XXa.

trečiajam e

dešim tm etyje,

kai

m oterų

sijono

apatinis

kraštas

pirm ą

kartą pasiekė kelius, atidengta koja tapo tokiu pat švelniu dirgikliu kaip ir (pa­ gal

šiandienos

standartus)

dviejų

dalių

m audym osi

kostium ėlis

ar

film o

scenos,

kuriose tik bučiuojam asi. Ar

akivaizdžiai

erotinė

m edžiaga

gali

turėti

neigiam ą

poveikį?

M oksliniai

tyrim ai rodo, jog gali. Prievartaujam os m oters vaizdai - rodant, kad jai tai tei­ kia m alonum ą - dažniau skatina žiūrovus sutikti su klaidinga m intim i, jog m o­ terim s teris bei

patinka

prievartavim as,

(M alam uth vyrų

ir

vaizdai

Check,

taip

pat

ir

sukelia

1981; gali

žiūrovam s

Zillm ann,

paskatinti

vyram s

1989).

m enkinti

norą

Lytiškai savo

skaudinti

patrauklių

partnerius

ir

m o­

m oterų santykius

Atvirai erotinės TV program os

su jais. Keliais tyrim ais (Kenrick ir Gutierres, 1980; Kenrick ir kiti, 1989; W eaver

atitraukia dėm esį nuo televizijos

ir kiti, 1984) nustatyta, jog

reklam ų, todėl pastarosios

ar

greičiau pam irštam os.

tinę m oterį arba savo draugę ar žm oną laikyti m ažiau patrauklia. Taip pat ir sekso

žurnaluose

pavaizduotas

žiūrėjim as

m ažina

universiteto seksualiai

vidu­

film ų

įsim enam a geriau (Bushm an

rėdam i

ir Bonacci, 2002).

ir vyrų gali patenkinti.

susikurti

lūkesčius,

partneriu

pradeda

Kai kurie tyrinėtojai baim inasi, jog žm onės, skaitydam i erotines knygas ar žiū­ gali

savo

į televizijos ekrane

staiga

program as įterpta reklam a

film us

pasitenkinim ą

m oteris,

Į neseksualias ir nesm urtines

erotinius

žm onių

studentai, pažiūrėję

patrauklias

kuriuos

tik

(Zillm ann,

1989).

nedaugelis

m oterų

Įsivaizduoti dirgikliai Galim a

sakyti,

sm egenys.

jog

svarbiausias

Dirgikliai

susijaudinim ą

ir

m ūsų

geism ą.

organas,

galvose

Žm onės,

-

dalyvaujantis

m ūsų

kurie

dėl

lytiniam e

vaizduotė pažeistų

-

gali

nugaros

gyvenim e, veikti

yra

seksualinį

sm egenų

nejunta

savo lytinių organų, gali jausti lytinį geism ą (W illm uth, 1987). Taip pat prisim in­ kim e erotinių

sapnų

galią. M iego

tyrinėtojai atrado, kad

lytinių

organų

sužadi­

nim as lydi visus sapnus, nors daugelio sapnų turinys nėra seksualus. Tačiau be­ veik visi vyrai ir beveik 40 proc. m oterų (W ells, 1986) kartais sapnuoja seksu­ alinius

vaizdinius,

kurie

sukelia

orgazm ą.

Vyram s

tokie

naktiniai

sperm os

išsi­

liejim ai („šlapi sapnai") pasitaiko tuom et, kai jie senokai buvo patyrę orgazm ą. Visiškai prisim inim as,

pabudusius bet

ir

žm ones

lytiškai

fantazijos.

Vienos

sužadina apklausos

ne

tik

apie

ankstesnio fantazijas,

lytinio susijusias

akto su

MOTYVACIJA IR DARBAS

m asturbacija (Hunt, 1974), duom enim is, 19 proc. m oterų ir 10 proc. vyrų sakė­

595

„ Nėra jokio skirtum o, ar tave

si įsivaizdavę, jog juos užvaldė kas nors, apim tas didelės aistros jiem s. Tačiau

išprievartavo, ar pervažiavo

fantazijos

sunkvežim is, išskyrus tai,

nėra

tikrovė.

Perfrazuojant

Susan

Brownm iller

(1975),

čia didelį skirtum ą, įsivaizduodam os, kad Bradas Pittas nepaiso ant

jų

griūva

grėsm ingas

nepažįstam asis

(žr.

916-918

p.,

m oterys

jų

jau­

„ne“ ir kad

kuriuose

diskutuoja­

m a apie „prievartavim o m itą“). M aždaug Tačiau

95

vyrai

proc.

(ir

vyrų

ir

m oterų

hom oseksualūs,

ir

taip

rom antiškai, labiau

juostėm s

apie

beasm enį,

greitą

prisipažįsta

turėję

heteroseksualūs)

fiziškai, teikia seksą

seksualinių

fantazuoja

pirm enybę

(Leitenberg

ir

apie

knygom s

Henning,

fantazijų.

seksą

daž­

ir vaizda­

1995).

Fantaza­

vim as apie seksą nereiškia, kad žm ogus turi seksualinių problem ų ar yra nepa­ sitenkinęs. Būtent seksualiai aktyvūs žm onės apie seksą dažniau svajoja.

Paauglių seksualumas 12 TIKSLAS. Aptarkite veiksnius, darančius įtaką paauglių nėštumui ir jų požiūriui į kontracepciją. fizinė

čiau

lytinis

das.

Iš

centai

branda

aspektas

gim usių buvo

Jungtinėse

iki

skatina skirtingu

1900

patyrusios

Valstijose

lytinį jų m etu

m etų

besiform uojančio skirtingose

Am erikos

ikivedybinius

m aždaug

ir

pusė

tapatum o

kultūrose

aštuoniolikm ečių

lytinius

santykius

devintų-dvyliktų

yra

aspektą. Ta­ labai

m oterų

(Sm ith, klasių

vos

1998).

nevieno­ 3

pro­

Šiandien

m oksleivių

ir

42

procentai Kanados šešiolikm ečių teigia turėję lytinių santykių (Boroditsky ir kiti, 1995;

CDC,

2004).

Paauglių

lytiniai

santykiai

dažnesni

Vakarų

Europoje,

ta­

čiau kur kas retesni arabų ir Azijos šalyse bei iš Azijos kilusių Šiaurės Am eri­ kos paauglių nesusituokusių

tarpe (M cLaughlin ir kiti, 1997). Vienos apklausos m etu kinų

studentų,

stojusių

į

šešis

Honkongo

universitetus,

iš 4688 tik

2,5

procento teigė turėję lytinių santykių (M eston ir kiti, 1996). Dėl padažnėjusių paauglių lytinių santykių Vakarų šalyse XX am žiuje pagau­ sėjo čių

paauglių be

tėvo,

nėštum o ateitis

atvejų.

Dažnai

skurdi

paauglių

paskatino

naujus

paauglių

m otinų

seksualum o,

ir

vaikų,

augan­

kontraceptinių

prie­

m onių naudojim o bei rizikos susirgti lytiniu būdu plintančiomis ligomis tyrim us.

Paauglių nėštumas Palyginti

su

čiau

taip

jie

europiečiais, pat

rečiau

am erikiečiai naudoja

paaugliai

kontraceptines

rečiau

lytiškai

priem ones,

todėl

santykiauja, paauglės

ta­ daž­

niau pastoja ir darosi abortus (Call ir kiti, 2002). (Tik trečdalis paauglių ber­ niukų nuolat naudoja prezervatyvus [Sonenstein, 1992]). Kodėl?

Neišprusimas. Pusė lytiškai aktyvių Kanados paauglių nežino, kurie apsisaugo­ jim o tančių

nuo ligų

nėštum o

būdai

yra

veiksm ingi

ir

padeda

(Im m en, 1995). Daugum a paauglių

taip

išvengti

lytiniu

būdu

plin­

pat pervertina savo bendra­

am žių lytinį aktyvum ą, ir ši klaidinga nuom onė gali daryti įtaką jų pačių elge­ siui (Child Trends, 2001).

ar tau buvo m alonu.” M arge Piercy,

niau, ne

Paauglių

jog paskui vyrai klausia,

Rape Poem , 1976 („Poem a apie išprievartavim ą" )

596

12 SKYRIUS

Su lytiniais santykiais susijęs kaltės jausmas. Vienos apklausos metu 72 procen­ tai 12-17 metų amžiaus amerikiečių merginų, turėjusių lytinius santykius, teigia vėliau dėl to apgailestavusios (Reuters, 2000). Draudimai gali sumažinti lytinį aktyvumą, tačiau taip pat jie gali sumažinti mėginimus apsisaugoti nuo nėštu­ mo, kai užvaldo aistra (Gerrard ir Luus, 1995). Nenorėdami atrodyti sąmonin­ gai seksualūs ar pasileidę, paaugliai gali dvejoti, ar verta nešiotis prezervaty­ vus arba juos naudoti. Dėl to paauglės gali pastoti. Minimalus bendravimas apsisaugojimo nuo nėštumo klausimais. Daugelis paaug­ lių varžosi aptarinėti kontracepcijos klausimus su tėvais, partneriais ir bendra­ amžiais (Kotva ir Schneider, 1990; Milan ir Kilmann, 1987). Laisvai aptarinė„Ar

jūsų

anksčiau

dukra nei

išm oks išm oks

daugintis aritm etinės

atim ties veiksm ą?"

jantys šiuos dalykus su draugais ar tėvais bei turintys tik vieną partnerį, su ku­ riuo atvirai bendrauja, paaugliai dažniau naudoja kontraceptines priemones. Alkoholio vartojimas. Seksualiai aktyvūs

Plakatas prieš paauglių nėštum ą, Vaikų gynybos fondas

dažniausiai

vartoja

alkoholį

(Albert ir kiti, 2003; National Research Council, 1987), o tie, kurie prieš lyti­ nius

santykius

vartoja

alkoholį,

rečiau

naudoja

2001). Alkoholis, slopindam as sprendim ų troliuojančius „Prezervatyvus reikėtų naudoti

paaugliai

sm egenų

centrus,

prezervatyvus

priėm im ą, drovum ą

atpalaiduoja

suvaržym us.

Šį

(Kotchik

ir

kiti,

bei savim onę

kon­

reiškinį

žino

gerai

seksualiai agresyvūs vyrai.

visais įmanomais atvejais." Nežinomas autorius

Nesaugaus paleistuvavimo normos žiniaskiaidoje. Per vieną geriausio televizijos laiko

valandą

lytinių

trys

pagrindiniai

aktų, seksualių

žodžių

JAV

televizijos

tinklai

bei užuom inų. Beveik

vidutiniškai

parodo

15

visais atvejais šiose situa­

„Visi mes, filmų kūrėjai, esame

cijose dalyvauja nesusituokę partneriai, beveik pusė jų prieš tai nėra turėję jo­

mokytojai, labai garsiai kalbantys

kių

m eilės

ryšių

arba

tik

ką

susipažino

ir

tik

nedaugelis

reiškia

susirūpinim ą

dėl apsisaugojim o nuo nėštum o ir lytiškai plintančių ligų (Brown ir kiti, 2002

mokytojai." Kino prodiuseris George Lucas per Kino akademijos premijos Įteikimo ceremoniją, 1992

Kunkel, 2001; Sapolsky

ir Tabarlet, 1991). „Nesaugaus

sekso

be

jokių

padari­

nių vaizdavim as per televiziją ir kine, - daro išvadą Šeim os planavim o draugi­ ja, - virto lytinių santykių dezinform avim o kam panija".

Lytiškai plintančios ligos 13 TIKSLAS. Apibūdinkite sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis tendencijas.

Dėl to, kad lytinių santykių m etu nesisaugom a, padažnėjo lytiniu būdu plintan­ čių

ligų

atvejų.

Du

m etų

am žiaus

škai

plintančiom is

trečdaliai

(ASHA,

2003).

ligom is,

naujų

susirgim ų

Paauglės

kadangi

-

m erginos

jos

nėra

tai

užsikrėtę

ypač

visiškai

asm enys

lengvai

iki

užsikrečia

biologiškai

25

lyti­

subrendusios

ir jų organizm e m ažiau apsauginių antikūnių, (Guttm acher, 1994; M orell, 1995). Kad kį

suprastum e scenarijų:

lytiniu

per

kiekvienas per tą

m etus

būdu

perduodam ų

Patricija

turėjo

patį laikotarpį turėjo

ligų

lytinius lytinių

m atem atiką, santykius santykių

su

įsivaizduokim e

su

9

9

to­

vaikinais, kurių

kitom is m ergino­

m is, o šios savo ruožtu santykiavo su dar 9 skirtingais vaikinais. Kiek m enam ų partnerių

(jos

partnerių

ankstesnių

partnerių)

turėjo

Patricija?

Laura

Brannon

ir Tim othy Brockas (1994) teigia, jog tikrasis skaičius yra 511 - per penkis kartus daugiau, negu m ano vidutinis respondentas.

MOTYVACIJA IR DARBAS

Atsižvelgiant

į

tokią

tikim ybę,

spartus

sergam um o

lytiškai

plintančiom is

li­

gom is didėjim as nestebina. Prezervatyvai neapsaugo nuo tam tikrų per odą per­ duodam ų

lytiškai

plintančių

ligų,

ypač

žm onių

papilom os

viruso,

kuris

sukelia

daugiausia lytinių organų vėžio ligų (M edical Institute, 1994; NIH, 2001). Tačiau prezervatyvai

dešim t

kartų

sum ažina

riziką

užsikrėsti

ŽIV

(žm onių

im unodefi­

cito virusu, kuris sukelia AIDS) nuo juo užsikrėtusio partnerio (Pinkerton ir Ab­ ram son, 1997). Reaguojant im ta

labiau

į

šiuos

pabrėžti

gyvenim o

paauglių

faktus,

išsam iose

susilaikym ą.

lytinio

Vykdant

švietim o

nacionalinį

program ose

ilgalaikį

12

000

paauglių sveikatos tyrim ą, buvo pastebėti keli lytinio susilaikym o požym iai: •

Aukštas intelektas. Paaugliai, kurių vidutinius, kad

dažniau

įvertina

atideda

galim us

lytinius

neigiam us

intelekto

testo

santykius

padarinius

įverčiai yra

vėlesniam

ir

daugiau

aukštesni už

laikui,

m atyt,

dėm esio

skiria

todėl, sėkm ei

ateityje nei neatidėliotinam trum palaikiam m alonum ui (Halpem ir kiti, 2000). •

Religingi

Religingumas.

paaugliai

ir

suaugusieji

dažniau

lytinius

santykius

atideda iki santuokinio įsipareigojim o (Rostosky ir kiti, 2004; Sm ith, 1998). •

Tėvo

Tyrim uose,

buvimas.

kuriuose

buvo

stebim i

šim tai

Naujosios

Zelan­

dijos ir JAV m ergaičių nuo 5 iki 18 m etų am žiaus, betėvystė buvo susieta su

lytiniu

aktyvum u

2003). Šios

sąsajos

nesulaukus 16 galiojo

m etų

ir paauglių

net atsižvelgus

į kitus

nėštum u

(Ellis ir kiti,

neigiam us

veiksnius, pa­

vyzdžiui, skurdą. •

Dalyvavimas m etu

paauglės,

jom is

ar

mokymosi

teikti

savanoriškai

dalyvauti

paslaugas

sutikusios

bendruom enės

Kelių

programose.

būti

repetitorėm is,

projektuose,

pastodavo

eksperim entų

m okytojų rečiau

padėjė­

nei

kitos,

paskirtos į kontrolinę grupę atsitiktinės atrankos būdu (Kirby, 2002; O’Don­ nell ir kiti, 2002). M okslininkai nėra įsitikinę, kodėl taip teikti

paslaugas

skatinam as

asm eninės

m ybės jausm as? Ar jis labiau

kom petencijos,

yra. Ar m okantis

kontrolės

skatina galvoti apie ateitį? O

bei

atsako­

gal jis tiesiog

sum ažina nesaugių lytinių santykių galim ybes? Istoriškai

seksualinių

vertybių

švytuoklė

svyravo

nuo

europietiškojo

erotiz­

m o XIX a. pradžioje iki konservatyviųjų karalienės Viktorijos laikų XIX a. pa­ baigoje,

nuo

tyje

iki

XXI

am žiuje

palaidūniškų

šeim os

gim dančių išsaugojusių

vertybių

pradėjo

paauglių nekaltybę

žvitruolių

m erginų

aukštinim o

naują skaičius, (2002

kelią o

eros

šeštajam e

įsipareigojim ų JAV

m etais

daugėja

buvo

54

XX

a.

trečiajam e

dešim tm etyje. link:

nuo

15-19 proc.),

m etų ir

dešim tm e­

Galbūt 1991

švytuoklė

m etų

am žiaus

m ažėja

ją

m ažėja m erginų,

praradusiųjų

(46 proc.) (CDC, 2004; M ohn ir kiti, 2003).

Seksualinė orientacija 14 TIKSLAS. Apibendrinkite dabartinius požiūrius į homoseksualių žmonių skaičių ir aptarkite aplinkos bei biologinės įtakos seksualinei orientacijai mokslinius tyrimus.

M otyvacija teikia energijos ir valdo elgesį. Iki šiol nagrinėjom e seksualinės m o­ tyvacijos energiją, tačiau nelietėm e jos krypties. M ūsų seksualinių interesų kryptį

597

598

12 SKYRIUS

Seksualinė orientacija

išreiškia seksualinė orientacija - nuolatinis seksualinis potraukis tos pačios (ho­

(sexual orientation) -

m oseksuali

orientacija)

arba

priešingos

(heteroseksuali

orientacija)

lyties

žm o­

nuolatinis seksualinis potraukis

nėm s. Požiūris į hom oseksualum ą įvairiose kultūrose yra skirtingas. Tačiau, kiek

tos pačios (homoseksuali

m um s žinom a, beveik

orientacija) ar priešingos

sualios

(Bullough, ar

visos iki šiol buvusios pasaulio

1990).

(heteroseksuali orientacija)

seksualum ą,

lyties atstovams.

lum as ryškiai im a viršų.

laiko

jį

ar

kokia

kultūros buvo

Nepaisant

to,

nors

kultūra

priim tinu,

hom oseksualum as

išlieka,

vaikystėje

m ėgę

heterosek-

sm erkia bet

hom o­

heteroseksua-

Seksualinės orientacijos statistika Gėjai

ir

lesbietės

dažnai

kitai lyčiai (Bailey

prisim ena

ir Zucker, 1995). Tačiau

labiau daugum a

žaidim us,

hom oseksualų

būdingus teigia, jog

seksualinį potraukį tos pačios lyties atstovam s jie ėm ė jausti tik pradėję lytiškai bręsti ar šiek tiek vėliau, ir m aždaug iki 20 m etų negalvojo esą gėjai ar les­ bietės (Garnets ir Kim m el, 1990). Kiek kad

yra

tikrų

hom oseksualų

hom oseksualų? yra 10

Iki

am erikiečio, 21 proc. vyrų

vidutinio

šiol

proc. 2002

populiariojoje

m . Gallupo yra

literatūroje

teigiam a,

apklausos duom enim is, pasak

22 proc. m oterų - lesbietės

gėjai, o

(Robinson, 2002). Tačiau ir Europoje, ir JAV XX a. dešim tojo dešim tm ečio pra­ džioje cija,

atlikta taikant

keliolika

nacionalinių

m etodus,

užtikrinančius

apklausų,

kuriom is

respondento

tirta

seksualinė

anonim iškum ą.

Jų

orienta­ rezultatai

patvirtina, jog tikslesni skaičiai būtų - apie 3-4 proc. vyrų ir 1-2 proc. m oterų (Laum ann ir kiti, 1994; National Center for Health Statistics, 1991; Sm ith, 1998). Rem iantis

2000

m . JAV

gyventojų

surašym o

biuro

duom enim is

apie

nesusituo­

kusių porų seksualinį gyvenim ą, 2,5 proc. gyventojų yra gėjai arba lesbietės (Tarm ann, 2002). M ažiau

negu

1

proc. tyrim o

respondentų

- pavyzdžiui, 12

žm o­

nių iš 7076 suaugusių olandų (Sandfort ir kiti, 2001) - teigė palaikantys biseksualius santykius. (Tyrim ai rodo, kad

žm onės, vadinantys save biseksualiais, yra

„Daugelį m etų buvo m anom a,

panašesni į hom oseksualius. Jie lytiškai susijaudina reaguodam i į tos pačios ly­

kad kiekvienas m ūsų naudojam e

ties erotinius dirgiklius [Rieger ir kiti, 2005]). Tyrim o Nyderlanduose m etu di­

tik 10 procentų savo sm egenų

desnis

galim ybių; kad tikim ybė, jog

kių.

prezervatyvas neapsaugos, yra

Sveikatos apsaugos sistem os ekspertai m ano, jog naudinga žinoti statistikos duo­

10 procentų; ir iki pernai buvo

m enis

m anom a, jog 10 procentų

seksualių žm onių skaičius vargu ar padės išspręsti žm ogaus teisių klausim ą.

am erikiečių yra hom oseksualūs.

suaugusiųjų Daugum a apie

Kaip

skaičius

žm onių

seksualinį

jaučiasi kad

prisipažino

prisipažįsta žm ogaus

elgesį,

hom oseksualas

tai

suprastum ėte,

turėję

pavienių

kartkartėm is tačiau

turėję tikrasis

heteroseksualioje turėtum ėte

hom oseksualių hom oseksualių

hom oseksualių

kultūroje?

pam ėginti

Jei

įsivaizduoti,

santy­ fantazijų

ir

hetero-

esate

hetero-

kaip

jaustu­

Įtariu, jog ši statistika iš dalies

seksualus,

yra m ūsų dešim tainės sistem os

m ėtės, jei būtum ėt ištrem tas ar atleistas iš darbo už tai, jog atvirai prisipažinote

kūrinys; dvyiiktainėje sistem oje

ir rodėte savo jausm us kitos lyties asm eniui; arba jei nugirstum ėte šiurkštų są­

m es, be abejonės, rastum e

m ojį

apie

panašum ų statistiniam s

doje

ar

rodikliam s, kartotiniam s 8,333

jeigu

jūsų

procento."

hom oseksualiom is vedybom is. John Alien Paulos, Counting on Dyscalcuila, 1993

heteroseksualus;

reklam oje šeim os

M atydam i

tokias

būtų

jei

beveik

vaizduojam as

nariai

m aldautų

reakcijas,

kiekvienam e (ar

jus

film e,

num anom as) pakeisti

hom oseksualūs

tik

TV

heteroseksualų

žm onės

pram oginėje

lai­

hom oseksualum as:

dažnai

gyvenim o kovoja

su

ir

būdą save

seksualine orientacija. Iš pradžių jie gali m ėginti nekreipti dėm esio ar neigti savo

MOTYVACIJA IR DARBAS

potraukius, tikėdam iesi, jog tai praeis. Tačiau tai nepraeina. Tada jie gali m ėginti pakeisti savo potraukį psichoterapija, valios jėga ar m alda. Bet jausm ai papras­ tai yra pastovūs - kaip ir heteroseksualių žm onių, kurie taip pat negalėtų tapti hom oseksualūs psichologų

(Haldem an,

šiandien

1994,

pritaria

2002;

M yers

nuom onei,

jog

ir

Scanzoni,

seksualinės

2005).

Daugum a

orientacijos

neįm ano­

m a nei pačiam valingai pasirinkti, nei pakeisti. Tam tikra prasm e ją galim a pa­ lyginti

su

rankiai,

dešiniarankiškum u

gerokai

m ažiau

ir

-

kairiarankiškum u:

kairiarankių,

o

daugum a

nedaugelio

-

žm onių

yra

vienodai

dešinia­

išlavintos

abi

rankos. Bet koks iš šių ypatum ų yra pastovus. M oterų seksualinė orientacija dažniausiai būna m ažiau išreikšta ir potencialiai nestabilesnė bei labiau kintanti nei vyrų (Diam ond, 2000, 2003; Peplau ir Gar­ nets,

2000).

stebi

Roy

vyrų

Baum eisteris

situacijose kos

Didesnis

ir

lygiui,

pastovum as

(2000).

esant

skirtingam

suaugusių

m oterų

Įvairiais

yra

akivaizdus

laikotarpiais,

išsilavinim o, lytinis

daugeliu skirtingose

religingum o

potraukis

bei

požiūriu,

bei

interesai

pa­

kultūrose

bei

bendraam žių yra

įta­

lankstesni

bei

labiau kintantys nei suaugusių vyrų. Pavyzdžiui, m oterys dažniau nei vyrai kai­ talioja didelio lytinio aktyvum o laikotarpius su tokiais tarpsniais, kai beveik ne­ turi lytinių santykių. Jos taip pat truputį dažniau nei vyrai jaučia biseksualų po­ traukį. Baum eisteris šį reiškinį vadina lyčių erotinio plastiškumo skirtum u. Gėjus dyti.

bei

lesbietes

M okslininkai

dažniau

įtaria,

jog

kam uoja tai

vyksta

depresija, dėl

jie

dažniau

patiriam o

m ėgina

bauginim o,

nusižu­

priekabiavi­

m o bei diskrim inavim o (Sandfort ir kiti, 2001; W arner ir kiti, 2004). Daugum a žm onių,

nesvarbu,

ar

seksualinę

orientaciją

lūs

renkasi

vyrai

būtų -

heteroseksualūs,

pasirinkdam i

dažniau

nei

ar

celibatą,

lesbietės)

ar

hom oseksualūs, ištvirkaudam i

užm egzdam i

pripažįsta

(tai

įsipareigojančius

laikius santykius (tai hom oseksualios m oterys renkasi dažniau

ir kiti, 2000; Peplau, 1982; Rem afedi, 1999; W einberg

liam s,

Dabar

1974).

braukė

seksualinę

psichikos orientaciją.

hom oseksualum ą

iš

sveikatos 1973

„psichikos

specialistai

m etais ligų“

ir W il­

tolerantiškiau

vertina

savo

psichiatrų

asociacija

iš­

Am erikos sąrašo;

ilga­

nei hom oseksualūs

vyrai) (Kulkin pacientų

savo

hom oseksua­

1993

m.

taip

pat

pasielgė

Pasaulinė sveikatos organizacija; 1995 m . - Japonijos, o 2001 m . - Kinijos psi­ chiatrų asociacijos.

Seksualinės orientacijos ištakos Jeigu ji

seksualinės

susiform uoja?

jūs galite

orientacijos Kas

lem ia,

num atyti, kokia

iš jog

Asm eninės vertybės seksualinei

tiesų

negalim e

esam e

pasirinkti ar

heteroseksualūs

bendroji nuom onė

buvo

arba

pakeisti, tada hom oseksualūs?

suform uota iš šim tų

kaip Ar

m oksli­

nių tyrim ų? Atsakykite taip arba ne į šiuos klausim us:

orientacijai daro m ažesnį poveikį nei kitom s seksualinės elgsenos form om s. Pavyzdžiui, tik trečdalis reguliariai lankančių pam aldas žm onių palyginti su

1.

Ar hom oseksualum as yra susijęs su vaikų ir tėvų santykių problem om is, pa­ vyzdžiui, kai yra valdinga m otina ir neįtakingas tėvas; arba kai savininkiška m otina ir priešiškas tėvas?

2.

Gal hom oseksualum as apim a baim ę ir neapykantą priešingos lyties atstovam s

retai jas lankančiais būna kartu gyvenę prieš santuoką, be to, jie teigia turėję kur kas m ažiau lytinių partnerių. Tačiau (kalbant

ir tai verčia žm ones nukreipti savo seksualinius potraukius į savo lyties at­

apie vyrus) hom oseksualų tarp

stovus?

jų gali būti tiek pat (Sm ith, 1998).

599

600

12 SKYRIUS

Atkreipkite dėmesį į tai, jog

3. Ar seksualinė orientacija yra susijusi su esam u lytinių horm onų kiekiu krau-

mokslinis klausimas yra ne „Kas sukelia homoseksualumą?"

jyje? 4.

(arba „Kas sukelia heterosek-

Ar m anytum ėte, kad daugelis hom oseksualų, dar būdam i vaikai, buvo kan­ kinam i

sualumą?“), o „Kas sukelia

arba

suvedžioti

suaugusių

hom oseksualų

arba

kitaip

lytiškai

prievar­

taujam i?

skirtingą seksualinę orientaciją?"

Atsakym as

Ieškodami atsakymų, psichologai

į

visus

šiuos

lygina žmonių, kurių seksualinė

nagrinėkim e

rezultatus,

orientacija skiriasi, aplinką bei

beveik

1000

hom oseksualų

fiziologiją.

sm ith,

1982).

m oseksualum o kius

su

sualus

klausim us, pasirodo, yra

kuriuos

gavo

ir 500 įvertino

priežastis

tėvų

bendraam žiais, m otinos

m eilė

nė

įm anom as

vaikystės

patirtį. kiek

Ir

ne

(Storm s, 1983). Pa-

bendradarbiai,

apklausę

(Bell ir kiti, 1981; Ham m er­

visas

santykius,

pasim atym ų slopino

beveik

„ne“

instituto

heteroseksualų

M okslininkai -

Kinsey

štai

ką

daugiau

psichologines

seksualinę jie

nei

patirtį,

pastebėjo:

ho-

santy-

hom osek­

heteroseksualus,

tėvas

į

juos kreipė tiek pat dėm esio ir jiem s teko patirti panašų seksualinį išnaudojim ą. Be

to, pagalvokite

tėvo

em ociniu

apie

tokį

šaltum u

dalyką: jei vyrų

sūnui, tai ar be

hom oseksualum as

tėvo

augantys

yra

susijęs

berniukai neturėtų

su

daž­

niau būti hom oseksualūs? (Taip nėra.) Ir ar didėjant betėvių šeim ų skaičiui ne­ turėtų pastebim ai pagausėti hom oseksualių žm onių? (Jų nepadaugėjo.) Tačiau

tarp tam

tikrų gyventojų grupių iš tiesų dažniau pasitaiko hom osek-

sualių žm onių. Vieno 1004 garsių žm onių biografijų tyrim o m etu (Ludwig, 1995) buvo pastebėtas didelis hom oseksualių ir biseksualių žm onių procentas (11 pro­ centų

im ties), ypač tarp

poetų

(24

procentai), rašytojų (21 procentas) ir daili­

ninkų bei m uzikų (15 procentų). Vyrai, turintys vyresnių brolių, taip pat truputį dažniau

būna

Bogaertas

hom oseksualūs,

(2003).

Jei

teigia

darysim e

Ray

Blanchardas

prielaidą,

jog

(1997,

pirm agim ių

2001)

sūnų

ir

Anthony

hom oseksualu-

m o tikim ybė yra 3 procentai, ši tikim ybė išauga iki 4 procentų tarp antrųjų šei­ m oje gim usių berniukų, iki 5 ar truputį daugiau procentų tarp trečiųjų berniukų šeim oje ir taip toliau - ji didėja su kiekvienu vyresniuoju broliu. Šio keisto reiš­ kinio

- brolių gimimo eiliškumo efekto - priežastis nėra aiški. Blanchardas įta­

ria, jog tai yra gynybinė m otinos im uninė reakcija į svetim as m edžiagas, kurias išskiria

vyriškas

vaisius.

Kiekvieną

kartą

užsim ezgus

vyriškam

vaisiui,

moti­

nos antikūniai gali sustiprėti ir gali trukdyti vystytis „vyriškom s" vaisiaus sm e­ genim s.

M oterim s

šis

poveikis

nepasireiškia

-

nei

turinčiom s

vyresniąsias

se­

seris, nei dvynius brolius (Rose ir kiti, 2002). Kas dar galėtų lem ti seksualinę orientaciją? Viena teorija teigia, jog seksua­ linis

prieraišum as

brendim o

m etu

prie

tos

individas

pačios

būna

lyties

atskirtas

asm enų nuo

atsiranda

priešingos

tuom et,

lyties

kai

asm enų,

lytinio t.

y.

jį

supa tik tos pačios lyties asm enys (Storm s, 1981). Iš tiesų, gėjai dažnai prisi­ m ena pradėję bręsti šiek tiek anksčiau už bendraam žius ir jų draugai daugiausiai būdavo

berniukai

kuriose

įprasta,

dom inuoja

(Bogaert kad

ir

visų

heteroseksualum as

kiti,

2002).

berniukų (M oney,

Tačiau

net

ir

elgesys

iki

vedybų

1987).

(Tai

rodo,

tose

genčių

būna kad

kultūrose

hom oseksualus

dėl

hom oseksua­

laus elgesio žm onės netam pa hom oseksualios orientacijos.) Pastarųjų seksualinę

penkių

orientaciją

dešim tm ečių veikia

tyrim ai

aplinkos

ir

teorijos

veiksniai,

m es

leidžia dar

apibendrinti:

nežinom e,

kokie

jeigu jie

MOTYVACIJA IR DARBAS

yra.

Ši

tikrovė

veiksnių

įtaką

paskatino

m okslininkus

seksualinei

orientacijai,

atidžiau

taip

pat

panagrinėti

ir

galim ą

hom oseksualum o

biologinių

atvejus

gy­

vūnų pasaulyje bei skirtingų sm egenų centrų, genetikos ir horm onų pusiausvyros nėštum o m etu reikšm ę.

Gyvūnų homoseksualumas. Niujorko

Koni

Ailendo

akvarium e

pingvinai

Ven-

delas ir Kasas kelerius m etus dem onstravo hom oseksualų elgesį. Taip pat elgėsi ir Centrinio parko zoologijos sodo pingvinai Silas ir Rojus. Biologas Bruce Bagerm ihlas

(1999)

tiniai

pačios

tos

lokiai,

gorilos,

nurodo

kelis

lyties

atstovų

beždžionės,

šim tus

rūšių,

santykiai.

flam ingai

ir

kuriose

Šiam e

buvo

ilgam e

pelėdos.

stebim i sąraše

Pavyzdžiui,

bent

atsitik­

atsidūrė

pilkieji

m aždaug

nuo

6

iki 10 procentų avinų - „netikšų “ , kaip juos vadina avių augintojai - dem onst­ ruoja potraukį tos pačios lyties atstovam s, nekreipdam i dėm esio į avis ir lipda­ mi

ant

avinų

(Perkins

ir

Fitzgerald,

1997).

Taigi

hom oseksualum o

apraiškos

būdingos ir gyvūnų pasauliui.

Smegenys ir seksualinė orientacija. M okslininkas Sim onas LeVay (1991) tyrė iš m irusių

heteroseksualių

ir

hom oseksualių

žm onių

paim tus

pogum burio

segm en­

tus. Pats būdam as gėjus, LeVay norėjo nuveikti „ką nors reikšm inga m ano gėjaus

tapatum ui “ .

tyrė

aklai,

Jis

žinojo,

nežinodam as,

kad

privalo

kurie

vynis m ėnesius jis žiūrėjo

pro

vengti

pogum buriai

šališkai

buvo

vertinti

rezultatus,

hom oseksualių

m ikroskopą į ląstelių

todėl

žm onių.

sankaupą, kuri jam

De­ atrodė

galinti būti svarbi. Ir staiga vieną rytą m okslininkas, sėdėdam as prie m ikrosko­ po, įm inė m įslę. Štai ką jis atrado: heteroseksualių vyrų ląstelių sankaupa buvo didesnė

negu

m oterų

ir

hom oseksualių

vyrų. Kai tikrai įsitikino

sm egenų

skir­

tum ais, LeVay pasakojo (1994): „Buvau beveik ištiktas šoko... Išėjau vienas pa­ sivaikščioti po uolas palei vandenyną. Pusvalandį sėdėjau ir m ąsčiau, ką tai galėtų reikšti .“ Neturėtų

stebinti,

kad

skirtingos

seksualinės

orientacijos

žm onių

sm egenys

skiriasi. Prisim inkite principą: visa, kas psichologiška, tuo pat metu yra ir bio­ logiška. mo

Svarbiausias

m etu?

Gim doje?

klausim as

-

Vaikystėje

ar

kada

atsiranda

paauglystėje?

sm egenų Ar

skirtum ai?

skirtum us

Pastoji­

sukelia

patirtis?

centru;

priešin­

O gal genai arba horm onų pusiausvyra nėštum o m etu? LeVay gai,

jis

gesyje, kos

šio

nervinio

pogum burį dalim i.

sm egenų

laiko

centro svarbia

M okslininkas anatom ijai.

nelaiko

pripažįsta,

Žuvų,

seksualinės

nervinių

takų,

jog

paukščių,

orientacijos

dalyvaujančių

seksualinis žiurkių

ir

elgesys žm onių

seksualiniam e gali

turėti

sm egenų

el­ įta­

struktū­

ros keičiasi kartu su patirtim i, taip pat ir lytine, teigia lytinių santykių tyrinėto­ jas M arcas Breedlove (1997). Tačiau LeVay m ano, jog labiau tikėtina, kad sm e­ genų

anatom ija turi įtakos seksualinei orientacijai. Atrodo, kad jo nuojautą pa­

tvirtina

atrastas

panašus

pogum burio

skirtum as

tarp

6-10 procentų

avinų,

ku­

riuos traukia tos pačios lyties atstovai, ir daugiau nei 90 procentų likusių avi­ nų, kuriuos traukia patelės (Larkin ir kiti, 2002; Roselli ir kiti, 2002). M aža to, kaip sonas

teigia

Londono

(2003),

universiteto

„neuroanatom iniai

psichologai vyrų “

bai anksti: vos gim us, jei ne prieš gim stant .

Quazis

Rahm anas

hom oseksualum o

ir

požym iai

Glennas

W il-

išryškėja

la­

601

602

12 SKYRIUS

Funkciniai

„Hom oseksualūs vyrai tiesiog

pogum burio

skirtum ai

aptariam i

pastarojo

m eto

pranešim uose

apie

sm egenų reakciją į horm onų sukeliam ą specifinį kūno kvapą. Švedų m okslininkai

neturi sm egenų ląstelių, kurios skatintų juos žavėtis m oterim is."

(Savic

ir

kiti,

2005)

rašė,

jog

heteroseksualiom s

m oterim s

užuodus

vyrų

pra­

Sim on LeVay,

kaito kvapą, jų pogum buris pašviesėja srityje, atsakingoje už seksualinį sujaudi­

The Sexual Brain, 1993

nim ą. Hom oseksualių vyrų sm egenys panašiai reagavo į vyrų kvapą, tačiau he­

(„Seksualum as ir sm egenys")

teroseksualių

vyrų

sm egenys

rodė

sužadinim ą

tik

į

m oteriškų

horm onų

sukeltą

kvapą. Todėl neturėtų stebinti, kad kita m okslininkų grupė po to paskelbė, jog gėjai ir lesbietės skiriasi nuo susiję

kvapai

seksualių

jiem s

vyrų

labiau

kvapai

savo

patinka

patinka

heteroseksualių (M artins

kitiem s

ir

kolegų

kiti,

gėjam s,

tuo, kokie su

2005).

tačiau

lytim i

Pavyzdžiui,

nepatinka

hom o­

heteroseksua-

liem s vyram s. Laura Alien ir Rogeris Gorskis (1992) taip pat padarė išvadą, jog sm egenų anatom ija turi įtakos seksualinei orientacijai. Jie atrado, kad hom oseksualų prieki­ nė

sm egenų

jungtis

lius panašiai kaip seksualių

vyrų.

kad

tikrose

tam

-

pluoštai,

jungiantys

didžioji sm egenų

„Neuroanatom iškai sm egenų

ir

seksualinė

seksualinei tos

orientacijai.

į kartą", -

dvynių lius

orientacija.

Yra

„Pirm a,

įrodė,

seksualinės

jog

duom enų,

vaidina

skirtum us .“

orientacijos

vyrų

sm egenų

pusrutu­

didesnė nei hetero­

Brianas

Gladue

neuroanatom ija

(1994),-

yra

pana­

vyram s .“

M ustanskis

genai

dešinįjį

pastebėjo

bylojančių

hom oseksualum as

pastebi Brianas

tyrim ai

-

hom oseksualių

šesnė į būdingą m oterim s nei heteroseksualiem s

Genai

ir

jungtis - yra trečdaliu aiškėja,

srityse

kairįjį

ir

iš

Nors

tiesų

M ichaelas

svarbų

apie

genetinę

persiduoda

Bailey

vaidm enį

įtaką

iš

kar­

(2003). „Antra,

aiškinant

individua­

rezultatai truputį skiriasi, šiek

tiek

labiau tikėtina, kad tapatus dvynys, taip pat kaip ir jo brolis, palyginti su netapačiu

dvyniu,

bus

(ypač

m oterų)

brolių

hom oseksualios ar

seserų

orientacijos.

seksualinė

Tačiau

orientacija

daugelio

tapačių

nevienoda.

Tai

dvynių

rodo,

jog

čia veikia ir kiti, ne tik genetiniai veiksniai. Ir trečia, genetiškai m anipuliuojant eksperim entų

m etu

pavyko

sukurti

drozofilų

pateles,

kurios

poravim osi

m etu

elgiasi kaip patinai (vaikosi kitas pateles), ir patinėlius, kurie elgiasi kaip pate­ lės (Dem ir ir Dickson, 2005). „M es parodėm e, jog pakanka vieno geno nulem ­ ti

visus

drozofilų

lytinės

orientacijos

bei

elgesio

aspektus “ ,

-

paaiškino

Barry

Dicksonas (2005). Tačiau tos

kodėl,

pačios

genai

spėlioja

lyties

galėjo

išlikti

poros

galim as

priežastis.

Gal

hom oseksualum as dažniausiai

skyriuje

kalbėdam i

apie

perduodam as per m otinos

sų

genai

gim inės liniją."

turi ir m ūsų

išlieka

negali

žm onijos

„Tyrim ai rodo, jog vyrų

genų

daugelis,

padėdam i

čia

egzistuoja

reprodukuotis,

genų veikia

evoliucinę

rinkinyje?

kaip

gim inystės

selekcija?

sūnėnam s

įvairiai

ir

tai,

jog

spėlioja

gim inaičiam s

apie

kaip

daugelį

galbūt hom oseksualių kitiem s

jog

lem iantys

Prisim inkim e,

pastebėjom e,

biologiniai gim inaičiai. Tad

Įvertinant

hom oseksualum ą

M okslininkai

psichologiją

dukterėčiom s,

genai“ ?

„gėjų

3

m ū­ žm onių (kurie

Robert Plom in, John DeFries,

turi daugelį tų pačių genų) išlikti bei sėkm ingai gim dyti. O gal čia veikia m o­

Gerald M cClearn

tinos genai. Neseniai Italijoje atliktas tyrim as (Cam perio-Ciani ir kiti, 2004) pa­

ir M ichael Rutter,

tvirtina tai, ką pastebėjo ir kiti - hom oseksualūs vyrai turi daugiau hom oseksu­

Behavioral G enetics, 1997

alių gim inių iš m otinos, o ne iš tėvo pusės. Taip pat buvo pastebėta, jog paly­

(„Elgesio genetika")

ginti

su

heteroseksualių

vyrų

m otinos

gim inaičiais,

hom oseksualių

vyrų

m oti­

MOTYVACIJA IR DARBAS

nos

gim inaičiai

nai,

m otinom s

susilaukia ir

daugiau

tetom s

palikuonių.

suteikiantys

Galbūt,

gim dym o

spėja

privalum ų,

m okslininkai, kažkaip

ge­

daro

įtaką

jų sūnų ir sūnėnų seksualinei orientacijai.

Seksualinė orientacija ir hormonų pusiausvyra nėštumo metu. Tikim ybė, kad abu dvyniai (ir tapatūs, ir netapatūs) bus hom oseksualios orientacijos, rodo, jog veikia ne tik genetika, bet ir ta pati prenatalinė aplinka. Gyvulių, o retais atvejais ir žm onių,

seksualinė

nataliniu

laikotarpiu.

pirm asis

atliko

kiekiu, taip

orientacija

pasikeičia,

Vokiečių

tyrim ą,

m anipuliuodam as

pakeisdam as

jų

sutrikus

m okslininkas

seksualinę

horm onų

Giunteris

žiurkių

pusiausvyrai

Dom eris

em brionų

(1976,

vyriškųjų

orientaciją. M oteriškosios

pre­ 1988)

horm onų

lyties

avys

el­

giasi hom oseksualiai, jei jų m otinom s kritiniu nėštum o laikotarpiu buvo įšvirkšta testosterono (M oney, 1987). Žm ogaus

em briono

kritinis

m oninė sistem a, - nuo

antrojo

laikotarpis, nėštum o

kai

form uojasi

sm egenų

nervinė-hor-

m ėnesio vidurio ir iki penktojo m ėne­

sio (Ellis ir Am es, 1987; Gladue, 1990; M eyer-Bahlburg, 1995). Jei šiuo laiko­ tarpiu

atsiranda

horm onų

pusiausvyra,

būdinga

m oteriškos

lyties

vaisiui,

individą

(nesvarbu, kokios jis bus lyties) trauks vyriškos lyties atstovai. M oksliniai gybę

bruožų,

l e n t e l ę ).

tyrim ai kurie

rodo,

yra

jog

tarpiniai

abiejų tarp

lyčių

hom oseksualūs

heteroseksualių

asm enys

m oterų

ir

vyrų

Pavyzdžiui, kai kurių (tačiau ne visų) tyrim ų m etu hom oseksualių vyrų

12.1 LENTELĖ. Biologinių veiksnių ir seksualinės orientacijos ryšys

Vidutiniškai (ryškiausiai tai pastebima tarp vyrų) įvairūs gėjų ir lesbiečių biologiniai bei elgesio bruožai yra per vidurį tarp heteroseksualių vyrų ir moterų bruožų. Apytikriai duomenys - kai kuriuos reikia pakartotinai tirti - yra šie: Smegenų skirtumai

• Viena heteroseksualių vyrų pogumburio ląstelių sankaupa yra didesnė nei moterų ir homoseksualių vyrų; toks pat skirtumas yra stebimas tarp avinų, kuriuos traukia ne patelės, o patinai. • Homoseksualių vyrų priekinė smegenų jungtis yra didesnė nei moterų ar hetero­ seksualių vyrų. • Homoseksualių vyrų pogumburis į kvapus, susijusius su vyriškais hormonais, reaguoja taip pat kaip ir moterų pogumburis. Genetinė įtaka

• Tapatūs dvyniai dažniau būna tos pačios seksualinės orientacijos nei netapatūs. • Galima genetiškai manipuliuoti drozofilų seksualiniu potraukiu. Hormonų Įtaka nėštumo metu

• Pakitusi hormonų pusiausvyra nėštumo metu gali sukelti žmonių ir gyvūnų homoseksua­ lumą. • Turintys kelis vyresniuosius brolius vyrai dažniau būna homoseksualūs. *

•

Smegenų (struktūros) skirtumai, genetiniai ir prenataliniai veiksniai gali lemti šiuos skirtumus tarp homoseksualių ir heteroseksualių žmonių:

• • • • • •

erdvės suvokimo gebėjimo, linijų skaičiaus pirštų atspauduose, klausos sistemos raidos, dešiniarankiškumo ar kairiarankiškumo, profesinių interesų, santykinio pirštų ilgio,

• • • •

• nebūdingos lyčiai elgsenos, vyrų brendimo pradžios amžiaus, vyrų kūno dydžio, miego trukmės, klausos sistemos.

turi

dau­

(žr. 12.1

603

604

12 SKYRIUS

„Jeigu dar prieš m um s gim stant

pirštų atspaudų raštas buvo panašus į heteroseksualių m oterų (M ustanski ir kiti,

tarp genetinių, neurologinių,

2002; Sanders ir kiti, 2002). Daugum os žm onių

horm oninių ir aplinkos veiksnių

rievių

neįsivyrautų pusiausvyra, visi

pastebėjo, kad heteroseksualių vyrų kairės ir dešinės rankų pirštų atspaudai skiria­ si

m es būtum e hom oseksualai." Lee Ellis ir M . Ashley Am es (1987)

pirštų

dešinės rankos pirštuose. Jeffas Hallas ir Doreen

labiau

linijos

nei

m oterų

visiškai

ir

hom oseksualių

susiform uoja

šešioliktą

vyrų. Įvertinant vaisiaus

savaitę,

atspauduose yra daugiau Kim ura (1994) pirm ieji tai, jog

pirštų

m okslininkai

atspaudų

įtaria,

jog

šį skirtum ą nulem ia horm onų pusiausvyra nėštum o m etu. Ja taip pat būtų gali­ m a aiškinti, kodėl 20 tyrim ų buvo pastebėta, jog „tikim ybė, kad hom oseksualūs dalyviai nebus dešiniarankiai yra 39 procentais didesnė" (Lalum iѐre ir kiti, 2000). Hom oseksualūs traukia

daugelį

vyrai

m oterų,

dažniau

nei

pavyzdžiui,

heteroseksualūs dekoratoriaus,

dom isi

floristo

profesijom is, ir

lėktuvo

kurios

palydovo

(Lippa, 2002). (Įvertinant tai, kad m aždaug 96 procentai vyrų nėra hom oseksu­ alūs, daugum a šios profesijos atstovų vyrų vis tiek gali būti heteroseksualūs.) Panašiai ir lesbietės turi būdingų vyram s bruožų. Pavyzdžiui, jų ausies srai­ gės

ir

klausos

m oterų

ir

vystym osi

heteroseksualių

ypatum ai vyrų,

yra

ir

tarpinis

atrodo,

tai

variantas

būtų

tarp

galim a

heteroseksualių

paaiškinti

horm onų

pusiausvyros savybėm is nėštum o laikotarpiu (M cFadden, 2002). Kitą

ryškų

heteroseksualių

m ick

seksualinės orientacijos

kim o m intyse užduotį (žr. 12.9

form avim esi.“

čius nei m oterys. Quazio Rahm ano ir jo kolegų (2003) atlikto tyrim o m etu pa­ (2001 )

ir

pav .),

W right,

Kurią iš keturių figūrų galima pasukti taip, kad ji sutaptų su parodyta viršuje? Heteroseksualiems vyrams ši užduotis atrodo lengvesnė nei heteroseksualioms moterims, o gėjai ir lesbietės patenka į vidurį. (Iš Rahman, Wilson, ir Abrahams, 2004; kiekvienoje grupėje buvo testuota po 60 žmonių.)

1997).

gebėjim ai

Pavyzdžiui,

yra

atliekant

pana­ pasu­

heteroseksualūs vyrai gauna geresnius įver­

aiškėjo, jog pagal daugelį kitų param etrų ir hom oseksualių vyrų, ir m oterų įver­ čiai patenka į vidurį tarp heteroseksualių m oterų ir vyrų įverčių.

12.9 PAVEIKSLAS. Erdvės suvokimo gebėjimai ir seksualinė orientacija

suvokim o

ty­

svarbų vaidm enį vyrų ir m oterų

Sanders

erdvės

atskleidžia

šūs į būdingus heteroseksualiom s m oterim s (Cohen, 2002; Gladue, 1994; M cCor­ 1991;

vyrų

skirtum ą

rim ai,

W itelson,

hom oseksualių

žm onių

„Sparčiai gausėja duom enų,

ir

jog

ir

teigiančių, jog biologija vaidina

Scott L. Hershberger

rodantys,

hom oseksualių

0,6

Heteroseksualūs vyrai

0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 Gėjai

-0,1 -0 , 2 -0,3 -0,4 Heteroseksualios moterys

Lesbietės

MOTYVACIJA IR DARBAS

Kadangi

fiziologiniai

m okslininkai

lieka

seksualinę Bernas nų

žinių

(1996,

temperamentą,

o

bei

1998,

pusiausvyrą

būdingai

skeptiški.

orientaciją,

„individualių

duom enys

veiklai

ir

teorinę sm egenų

vaikus

teikti

Šie

prieštaringi,

biologiniai (Byne

veiksniai

kuris

ir

prielaidą,

ir

draugam s.

ir

tem peram entą,

kontekste"

iškėlė

m etu

skatina

kad

nulem ti

patyrim o

2000)

prelim inarūs

teigia,

gali

nėštum o kuris

Jie

yra

pom ėgiai

apibrėžia

genai

nulem ia

ypatum us,

lyčiai gali

kurie

seksualum ą

1993).

kad

vėliau

ne

veikia

Parsons,

anatom inius pirm enybę

kai

o

būdingai

paskatinti

Darylas horm o­

tai

lem ia

arba

ne­

potraukį

tai

lyčiai, kuri vaikam s atrodo skirtinga nei jų pačių. Lytis, suvokiam a kaip skirtinga (nesvarbu, ar ji atitinka anatom inę lytį, ar ne), pradeda asocijuotis su troškim u ir

kitom is

sujaudinim o

form om is,

kurios

galiausiai

transform uojasi

į

rom antinį

susijaudinim ą. Tai, kas egzotiška, tam pa erotiška. Nepaisant duom enų, veiksnių nim o tis

seksualinės

rodančių svarbą,

(Rahm an

labiau

orientacijos

genetinių,

pasuko

form avim osi

prenatalinio

švytuoklę

link

biologinio

patirtis

form uoja

seksualinę

ir

daugybė

sm egenų

seksualinės

ir W ilson, 2003). Dabar daugum a

nei

proceso,

laikotarpio

psichiatrų

orientaciją

tyrim ų

anatom ijos

orientacijos m ano, jog

(Vreeland

ir

aiški­ prigim ­

kiti,

1995).

Tai leidžia paaiškinti, kodėl taip sunku ją pakeisti. Tačiau vis dar tebespėliojam a, ar seksualinės orientacijos priežastis yra svarbi. Galbūt priežastis ir nėra svarbi, tačiau į žm onių nuom onę tikrai reikia atsižvelgti. Tie, kurie

pritaria

40

procentų

am erikiečių

(šis

skaičius

padidėjo

nuo

13

pro­

centų 1977 m etais [Gallup, 2002]) bei daugum ai gėjų ir lesbiečių, ir tiki, kad seksualinė

orientacija

yra

biologiškai

nulem ta,

palankiau

žiūri

į

hom oseksua­

lius žm ones (Alien ir kiti, 1996; Furnham ir Taylor, 1990; Kaiser, 2001; W hit­ ley, 1990). Atkreipkim e dėm esį į šiuos duom enis: •

Am erikos

Gallupo

instituto

apklausose,

atliktose

nuo

1977

iki

2002

m etų,

paaiškėjo, jog pritariančių lygiom s teisėm s į darbą gėjam s ir lesbietėm s skai­ čius išaugo nuo 56 iki 85 procentų, o teiginiui „hom oseksualum as turėtų būti priim tinu

alternatyviu

gyvenim o

būdu"

pritariančiųjų

skaičius

išaugo

nuo

34

iki 52 procentų. •

Kanados Gallupo instituto apklausose, atliktose nuo 1992 iki 2001 m etų, pri­ tariančiųjų

tos

pačios

lyties

asm enų

santuokai

skaičius

beveik

padvigubė­

jo - padidėjo nuo 24 iki 46 procentų (M azzuca, 2002) ir m atyt dar augs, nes Kanadoje pradėta leisti tuoktis tos pačios lyties asm enim s. •

Hom oseksualum ą gim inių

gėjų

daugiausia

arba

lesbiečių

pripažįsta ir

jaunos

jaunesni

m oterys,

suaugusieji

turintys

(Altm eyer,

draugų

2001;

ar

Herek

ir Capitanio, 1996; Kaiser, 2001; Kite ir W hitley, 1996; W hitley, 2002). 2001 m etais

atliktose

60-65

procentai

tuokai

arba

Gallupo 18-29

teisėtiem s

organizacijos

m etų

am žiaus

ryšiam s

-

ir

Kaiserių

žm onių

dvigubai

šeim os

pritarė

daugiau

gėjų nei

fondo ar

tam

apklausose

lesbiečių

san­

pritariančių

65

m etų ir vyresnių žm onių (Carlson, 2002; Kaiser, 2001). O aukštųjų m okyk­ lų

pirm akursių

pritarim as

įstatym am s,

sm arkiai m ažėja nuo 1987 m etų (žr. 12.10

pav

draudžiantiem s

.).

hom oseksualius

ryšius,

605

606

12 SKYRIUS

12.10 PAVEIKSLAS.

A u kštų jų m o kyklų p irm a ku rsia i, p rita ria n tys

Besikeičiančios pažiūros

te ig in iu i, jo g „sva rb u tu rė ti įsta tym u s, d ra u d žia n čiu s h o m o se ksu a liu s ryšiu s."

(Šaltinis: kasmetės Kalifor­ nijos universiteto Los Andželo filialo ir Amerikos švietimo tarybos maždaug 7 milijonų aukštųjų mokyklų pirmakursių apklausos.)

60 50 40 30 20 10 0

Metai

Šie

ryškūs

pažiūrų

pokyčiai

lizacijos.

Pavyzdžiui,

tariančių,

kad

neatspindi

periodiškai

nesantuokiniai

visų

atliekam ose

lytiniai

santykiai

pažiūrų JAV

į

lytinius

santykius

nacionalinėse

yra

„visada

libera-

apklausose

blogai“,

skaičius

pri­ nuo

69,9 procento 1973 m etais išaugo iki 79,4 procento 2000-siais (NORC, 2002). Gėjų

ir

dviašm enis

lesbiečių kardas

aktyvistam s

(Diam ond,

naujausi

1993).

Jei

biologinių seksualinei

tyrim ų

duom enys

orientacijai,

taip

yra

tarsi

pat

kaip

odos spalvai ar lyčiai, turi įtakos genai, tada logiška ginti piliečių teises. Be to, tai gali sum ažinti tėvų susirūpinim ą dėl to, kad jų vaikam s hom oseksualūs m o­ kytojai bei pavyzdžiai, kuriais jie nori sekti, daro blogą įtaką. Tačiau šie rezul­ tatai atveria nerim ą keliančią galim ybę, jog kada nors bus atrasti lytinės orien­ tacijos genetiniai požym iai, kuriuos bus galim a pastebėti tikrinant vaisių, ir vai­ sius

tada

galės

būti

pašalintas

tik

todėl,

kad

turi

polinkį

į

nepageidaujam ą

seksualinę orientaciją.

Seksualinis elgesys ir žmogiškosios vertybės 15 TIKSLAS. Aptarkite vertybių reikšmę moksliniuose seksualinio elgesio tyrimuose.

Pripažindam i, jog

vertybės yra ir asm eninis, ir kultūrinis dalykas, daugum a ly­

tinį gyvenim ą tyrinėjančių m okslininkų ir pedagogų stengiasi apie tai rašyti ob­ jektyviai. Tačiau

ar gali seksualinio

elgesio

ir jo

m otyvacijos tyrinėjim as būti objek­

tyvus? Žodžiai, kuriais apibūdinam e elgesį, dažnai parodo tybes. ar

M okslininkai,

jaučiančiais

kurie

„didelę

seksualiai

seksualinę

santūrius

kaltę“,

asm enis

išreiškia

savo

m ūsų

asm enines ver­

pavadina vertybes.

„erotofobais“ Ar

elgesį, kurio nepraktikuojam e, pavadinsim e „iškrypim u", „nukrypim u nuo nor-

seksualinį

607

MOTYVACIJA IR DARBAS

m os“ ar „kitokiu lytinio gyvenim o būdu“, priklausys nuo m ūsų pažiūrų į įvairų elgesį. Taigi pavadinim ai ir apibūdina, ir įvertina reiškinį. Jei

lytinis

gali

pradėti

rind

(1982),

stebėjo, elgesys

atsiejam as jog

Kalifornijos

jog

seksualinį

neutralus

elgesį

yra

lytiniai

socialinių,

žm ogiškųjų

vertybių, kai

santykiai

tėra

universiteto

ekspertė

vaikų

(atsietas nerūpi.

nuo

sveikata

auklėjim o

suaugusiųjų im a

teigia,

kad

m orale

susijusių

kelia

į

jų

yra

tam

problem ų,

Baum -

klausim ais,

jog

aiškinim as

pasilinksm inti,

m okiniai

Diana

požiūris

m anyti,

toks

kurie

pram oga.

paaugliai

norint ir

tik

vertybių)

nes

Ji

santykiai,

su

nuo

lytiniai

netinkam as,

suaugusiesiem s

„atsitiktiniai ginių,

švietim as įsivaizduoti,

paauglių

seksualinis netikęs,

tikrų

kurias

pa­

nes

psicholo­

reikia

realiai

“

vertinti . M atyt,

galim a

sutikti,

kad

žinios,

kurias

teikia

lytinių

klausim ų

tyrinėtojai,

yra geriau negu nežinojim as, tačiau taip pat turim e sutikti ir su tuo, jog m oks­ lininkų vertybės turi būti atvirai suform uluotos, kad galėtum e jas svarstyti ir ly­ ginti su m ūsų pačių vertybėm is. Taip pat turėtum e prisim inti, jog, nepaisant to, kad m oksliniai seksualinės m otyvacijos tyrim ai atsakė į kai kuriuos svarbius klau­ sim us,

tačiau

gyvenim e. pradžioje

jie

Ir

nesiekia

žinodam i

vyro

ir

nustatyti

įvairiausių

m oters

asm eninės

faktų

apie

lytinių lytinius

santykių santykius

reikšm ės -

jog

m ūsų

orgazm o

0,8 sekundės, jog stipriai lyti­

spazm ai kartojasi kas

škai sužadintos m oters krūtų speneliai padidėja apie 10 m m , jog sistolinis krau­ jospūdis padidėja per 60 padalų, o kvėpavim o greitis pasiekia apie 40 kartų per m inutę, - nesuprasim e lytinio artim um o prasm ės žm ogui. Tikriausiai viena iš lytinio artim um o prasm ių yra ta, kad taip išreiškiam a giliai socialinė

žm ogaus

prigim tis.

Seksas

yra

socialiai

reikšm ingas

veiksm as.

Vyrai

ir m oterys gali patirti orgazm ą ir pavieniui, tačiau daugum ai žm onių daug m a­ loniau

apsikabinti

m ylim ą

asm enį.

Seksualinė

m otyvacija

apim a

ir

artum o

il­

gesį. Seksualinė patirtis suvienija gyvenim ą ir atgaivina m eilę.

MOKYMOSI REZULTATAI Seksualinė motyvacija 9 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas sudaro žmogaus seksualinės reak­

terų

cijos ciklą, ir aptarkite kai kurias seksualinių sutrikimų priežastis.

galim a sėkm ingai gydyti taikant į elgesį orientuotą te­

orgazm o

sutrikim ai

ir

vyrų

erekcijos

sutrikim ai)

rapiją, kuri grindžiam a prielaida, jog žm onės išm oksta M astersas sualinės

ir

Johnsonas

reakcijos

ciklo

aprašė fazes:

keturias

žm onių

susijaudinimą,

sek­

tumą, orgazmą (kuris, atrodo, yra susijęs su panašiais vyrų ir m oterų jausm ais bei sm egenų veikla) ir atsi­ palaidavimą.

Atsipalaidavim o

fazėje

vyrai

ir gali keisti savo seksualines reakcijas, arba vaistais.

aukš­

patiria

10

TIKSLAS.

Aptarkite

hormonų

poveikį

seksualinei

motyvacijai

ir elgesiui.

re-

frakterinį laikotarpį, kai iš naujo susijaudinti ir patir­

Lytinių horm onų testosterono bei estrogeno turi ir vy­

ti

rai,

orgazm ą

blem os,

neįm anom a.

nuolatos

funkcionuoti,

Seksualinius

trukdančios

pavyzdžiui,

sutrikim us

lytiškai

išankstinė

(pro­

susijaudinti

ejakuliacija,

ar

m o­

ir

m oterys,

tačiau

vyrai

turi

daugiau

testostero­

no, o m oterys - estrogeno. Šie horm onai padeda iš­ sivystyti

ir

atitinkam ai

funkcionuoti

vyriškam

arba

12 SKYRIUS

608

m oteriškam organizm ui. Kitiem s gyvūnam s jie taip pat

nėra iki galo subrendęs, todėl turi m ažiau apsauginių

padeda žadinti lytinį aktyvum ą. Jei horm onų lygis nor­

antikūnių.

m alus, jų įtaka žm onių lytiniam elgesiui nėra labai ryš­

lytinio

ki,

silaikym o

nors

m oterų,

padidėja

turinčių

ovuliacijos

partnerius,

m etu.

M oterų

geism as

truputį

seksualum as

nuo

Paaugliam s

švietim o

santykių

siejasi

vo

aguoja į testosterono

program ose.

kiekį nei į estrogeno. Trum pa­

program os,

svarba.

kitų žinduolių patelių skiriasi tuo, kad jos labiau re­

buvim u

rengiam os

kuriose

Paauglių

su

ir

apsaugoti

pabrėžiam a

susilaikym as

aukštu

intelektu,

dalyvavim u

išsam ios

nuo

su­ lytinių

religingum u,

m okym osi

teikti

tė­

paslaugas

laikiai testosterono lygio pokyčiai vyram s yra norm a­ 14 TIKSLAS. Apibendrinkite dabartinius požiūrius į homoseksua­

lus dalykas.

lių 11 TIKSLAS. Apibūdinkite, koks yra išorinių dirgiklių ir fantazijų vaidmuo seksualinei motyvacijai bei elgesiui.

sujaudinti

ir

vyrus,

ir

skaičių

ir

aptarkite

aplinkos

bei

biologinės

įtakos

Tyrim ai rodo, jog m aždaug 3-4 procentai vyrų ir 1-

Erotinė m edžiaga bei kiti išoriniai dirgikliai gali sek­ sualiai

žmonių

seksualinei orientacijai mokslinius tyrimus.

m oteris,

nors

sužadin­

2 procentai m oterų yra hom oseksualūs ir kad seksua­ linė

orientacija

yra

patvari.

M oksliniai

tiška m edžiaga gali paskatinti žm ones savo partnerius

alum o ir bet kurio iš šių dalykų: vaiko santykių su

laikyti esant m ažiau patrauklius ir nuvertinti santykius

tėvais,

su jais. Lytinę prievartą propaguojanti m edžiaga ska­

neapykantos

jiem s,

tina žiūrovų pritarim ą m oterų prievartavim ui ir sm ur­

santykių

su

bendraam žiais

tui jų atžvilgiu. Fantazijos kartu su vidiniais horm onų

patirties.

Daugybė

nulem tais

ginių rūšių seksualinį elgesį, heteroseksualių ir hom o­

ir

išoriniais

seksualiniais

dirgik­

betėvių

seksualių

liais sukelia seksualinį susijaudinim ą.

šeim ų,

kitos

tarp

lyties ar

baim ės

ar

patirties

vaikystėje,

rom antinių

pasim atym ų

nagrinėjančių

fiziologinius

hom oseksu­

žm onių

seksualinės tyrim ų,

individų

ryšio

nepa­

tvirtina

veiksniais

priežasties-pasekm ės

tyrim ai

tos sm egenų sritys šiek tiek skiriasi. Akivaizdžiai ero­

ir

šim tų

sm egenų

biolo­

skirtum us,

taip pat genetiniai šeim os narių ir dvynių tyrim ai bei 12 TIKSLAS. Aptarkite veiksnius, darančius įtaką paauglių nėš­

horm onų

pusiausvyros

tyrim ai

tumui ir jų požiūriui į kontracepciją.

kotarpiais

patvirtina

tikim ybę,

Paauglių

susijęs su biologiniais veiksniais. Vis didėjantį visuo­

fizinė

skirtingose nis

branda

kultūrose

skiriasi.

XX

skatina paauglių

am žiuje

lytinį

tapatum ą,

tačiau

santykių

daž­

lytinių

išaugusį

Šiaurės

Am erikos

paauglių lytinį aktyvum ą atspindėjo pagausėję jų nėš­ tum o

atvejai. Prie

cialių

lytinės

paauglių

veiklos

nėštum o

pasekm ių

prisideda

neišm anym as,

neriais

ir

nuo

nėštum o

bendraam žiais,

klausim ais alkoholio

su

su

tėvais,

vartojim as

ly­ part­

ir

ži-

Apibūdinkite

sergamumo

lytiškai

plintančiomis

li­

gomis tendencijas.

Lytiškai

kad

seksualinė

rodo

didėjantis

hom oseksualum as orientacija gėjų

ir

yra

lesbiečių

bei jų ryšių pripažinim as. 15

TIKSLAS.

Pasvarstykite

apie

vertybių

reikšmę

moksliniuose

seksualinio elgesio tyrimuose.

Seksualinės kiam a tim as

TIKSLAS.

nulem ta,

lai­

m otyvacijos

apibrėžti

m oksliniais

asm eninės

lytinių

tyrim ais santykių

nesie­ prasm ės

m ūsų gyvenim e, tačiau lytinių santykių tyrim ai ir švie­

niasklaidos suform uotos nesaugaus sekso norm os. 13

suvokim ą,

jog

nėštum o

poten­

tine veikla susijusi kaltė, m inim alus bendravim as ap­ sisaugojim o

m enės

biologiškai

kritiniais

rem iasi

į

vertybes.

Todėl

kai

kas

teigia,

jog

m okslininkai ir pedagogai turėtų atvirai pripažinti sa­ vo su lytiniais santykiais susijusias vertybes, atsižvelg­

plintančiomis

ligomis

-

žm ogaus

papilom os

dam i į lytinės raiškos em ocinę svarbą.

virusu, AIDS bei kitom is - sergančių žm onių skaičius sparčiai

auga.

Du

trečdaliai

užsikrėtusiųjų

šiom is

li­

gom is yra žm onės, jaunesni nei 25 m etų, o paauglės yra ypač lengvai pažeidžiam os, nes jų organizm as dar

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kokia, jūsų nuomone, paauglių nėštumo mažinimo strategija būtų veiksminga?

MOTYVACIJA IR DARBAS

Poreikis priklausyti 16 TIKSLAS. Aptarkite socialinio prieraišumo adaptyviąją vertę bei nurodykite sveikus ir nesvei­ kus mūsų poreikio priklausyti padarinius. Atskirti nuo draugų ar šeim os - izoliuoti kalėjim e, atsidūrę vieni naujoje m okyk­ loje, gyvendam i svetim oje šalyje - daugum a m ūsų aštriai pajuntam e praradę ry­ šius

su

m um s

cialiniai

svarbiais

gyvūnai.

niekas nenorėtų

„Be

žm onėm is. M es

draugų,

-

rašė

esam e, kaip

savo

Aristotelis, so­

apibūdino

etikoje “

„Nichom acho

Aristotelis,

-

“

gyventi, nors ir turėtų

visas kitas gėrybes . M es jaučiam e po­

reikį užm egzti ryšius su kitais, net stipriai prisirišti prie tam tikrų žm onių ilga­ laikiais, jog

artim ais

žm onės

ryšiais.

jaučia

Asm enybės

teoretikas poreikį “

„bendruom enės

Alfredas

(Ferguson,

Adleris 1989).

padarė

Roy

išvadą,

Baum eiste­

ris ir M arkas Leary (1995) surinko duom enis apie šį stiprų poreikį priklausyti.

Padeda išlikti. Socialiniai ryšiai m ūsų protėviam s padėjo išlikti. Prieraišum as tapo galingu išlikim o akstinu, nes jo dėka vaikai būdavo šalia juos globojančių su­ augusiųjų.

Užm ezgę

artim us

ryšius

suaugusieji

turėjo

daugiau

galim ybių

būti

kartu, kad gim dytų ir augintų savo vaikus, kol šie subręs. Būti „nelaim ingam “ , kaip sako Vidurio Anglijos gyventojai, - reiškia neturėti šalia savęs artim o žm o­ gaus. Bendradarbiavim as grupėse taip pat didino galim ybę išlikti. Kovodam i pavie­ niui protėviai nebuvo

patys

galingiausi grobuonys. M edžiodam i jie

įsitikino, jog

šešios rankos yra geriau nei dvi. Rinkdam i m aistą jie apsigindavo nuo plėšrūnų ir

priešų

keliaudam i

grupėm is.

Tie,

kurie

jautė

poreikį

priklausyti,

sėkm ingiau­

siai išliko ir gim dė vaikus, ir dabar jų genai dom inuoja. Iš prigim ties esam e so­ cialiniai

padarai.

Kiekvienoje

Žem ės

bendruom enėje

žm onės

priklauso

grupėm s

(ir, kaip bus aiškinam a 18 skyriuje, teikia pirm enybę sąvokai „m es “ , o ne „jie “ ). Noras priklausyti. Poreikis priklausyti nuspalvina m ūsų m intis bei jausm us. M es daug laiko praleidžiam e galvodam i apie turim us santykius ir tuos, kuriuos tiki­ m ės užm egzti. Kai užm ezgam e tuos santykius, dažnai pajuntam e džiaugsm ą. Lai­ m ingai ti:

įsim ylėjusių

„Ko

gum a

reikia žm onių

žm onių

jūsų

skruostai

laim ei ? “

pirm iausia

arba

įvardija

nuo

„Kas

nuolatinės jūsų

teikiančius

šypsenos

gyvenim ą

daro

pasitenkinim ą

įskausta. Paklaus­ prasm ingą? “ , dau­ santykius

šeim oje,

su draugais ar partneriais (Berscheid, 1985). Laim ė laukia nam uose. Valandėlę suteikė davė

stabtelėkite

didžiausią šį

klausim ą

ir

pam ąstykite:

pasitenkinim ą? Am erikos

ir

kokia

Kennonas Pietų

akim irka

Sheldonas

Korėjos

ir

aukštųjų

praėjusią jo

savaitę

kolegos

m okyklų

(2001)

jum s už­

studentam s,

o

vėliau paprašė jų įvertinti, kiek šie geriausi patyrim ai patenkino įvairius jų po­ reikius.

Abiejose

šalyse

du

dažniausi

veiksniai,

sukėlę

didžiausią

pasitenkini­

m ą, buvo savivertės jausm o bei priklausym o poreikiai. Kito tyrim o m etu paaiš­ kėjo, jog labai laim ingi studentai būna ne turėdam i pinigų, o „gerus ir teikian­ čius

pasitenkinim ą

artim us

santykius “

(Diener

ir

Seligm an,

poreikis priklausyti yra stipresnis už poreikį būti turtingam .

2002).

Atrodo,

jog

609

610

12 SKYRIUS

Pietų

Afrikos

U buntu, kaip

gyventojai

aiškina

vartoja

Desm ondas

ubuntu

žodį

Tutu

žm onių

ryšiam s

(1999), reiškia, jog

„m ano

apibūdinti.

žm ogiškum as

yra sugautas ir neatskiriam ai surištas su tavuoju". Zulu genties posakyje yra iš­ reikšta

um untu

m intis:

ngum untu

ngabantu

-

žm ogus

yra

žm ogum i

per

kitus

žm ones.

Elgesys, siekiant sulaukti didesnio socialinio priėmimo. Kai jaučiam e, kad m um s svarbūs žm onės priim a m us į savo būrį, pripažįsta ir m yli, m ūsų savivertė labai pakyla. Iš tiesų, pasak M arko Leary ir jo kolegų (1998), savivertė yra to, kaip m es jaučiam ės esam i vertinam i ir pripažįstam i, m atas. Todėl daugum a savo so­ cialinių

poelgių

siekiam e

sustiprinti

priklausym ą

-

pasiekti,

kad

m us

pripažin­

tų ir priim tų į savo būrį. Kad nebūtum e atstum ti, paprastai prisitaikom e prie gru­ pės standartų ir stengiam ės sudaryti palankų įspūdį (daugiau apie tai žr. 18 sky­ riuje). kad

Siekdam i

kitiem s

draugystės

sukeliam e

išleidžiam e

daugybę

ir

pagarbos,

norim ą

pinigų

įspūdį.

m es

stebim e

Siekdam i

drabužiam s,

savo

m eilės

kosm etikai,

ir

elgesį,

tikėdam iesi,

norėdam i

dietom s

ir

priklausyti,

m aisto

papil­

dam s - visa tai skatina siekis būti priim tiem s. Kaip ir seksualinė m otyvacija, kuri yra ir m eilės, ir išnaudojim o šaltinis, po­ reikis kio

priklausyti

apibrėžti

sukelia

„m es"

ir

didelį

kuriasi

prieraišum ą,

m ylinčios

šeim os,

ir

nesaugum o

ištikim a

jausm ą.

draugystė

bei

Iš

porei­

kom andos

dvasia, tačiau taip pat ir paauglių gaujos, etniniai konfliktai bei fanatiškas na­ cionalizm as.

Ryšių išsaugojimas. Daugeliu atvejų artim esnė pažintis skatina pam ėgti kitą as­ m enį, o

ne

m okykloje, pės

jį niekinti. Priešinam ės socialinių vasaros

išsiskirstym ui.

atvykti tinti

į

stovykloje, Tikėdam iesi

susitikim ą.

žm ones

poilsinėje išsaugoti

Išsiskirdam i

išsaugoti

prievartos

nutraukim ui. Suburti į būrį

laivu

ryšius,

žadam e

jaučiam ės kupinus

ryšių

kelionėje

prislėgti. santykius,

žm onės

priešinasi

paskam binti,

Prisirišim as jei

baim ė

net būti

gru­

parašyti, gali

ska­

vienišiem s

gąsdina labiau nei em ocinio ar fizinio sm urto keliam as skausm as. Žm onės kenčia net tada, kai nutrūksta blogi santykiai. Vienos apklausos, atliktos 16 šalių, m e­ tu išsiskyrę žm onės dvigubai rečiau nei susituokę teigė esą „labai laim ingi" (Inglehart, 1990). Po tokių išsiskyrim ų dažnai jaučiam a vienatvė ir pyktis, o kar­ tais net keistas troškim as būti arti buvusio partnerio. Baim ė

būti

vienišam

turi

tam

tikrą

realų

pagrindą.

Vaikam s,

kurie

keliauja

iš vienų juos priglobusių nam ų į kitus ir ne kartą nutraukia santykius su drau­ gais, gali būti sunku stipriai prisirišti. O vaikai, užaugę įstaigose, kuriose nesi­ jautė kam nors priklausantys, arba užrakinti nam uose ir nepaprastai apleisti, tam ­ pa apgailėtinos būtybės - užsidariusios savyje, išgąsdintos, nekalbios. Kai kas nors kelia grėsm ę socialiniam s ryšiam s arba juos suardo, m us už­ valdo neigiam os em ocijos: nerim as, vienišum as, pavydas ir kaltė. Gėdintieji daž­ nai

jaučia,

kad

gyvenim as

tapo

tuščias, beprasm is. Net

pirm osios

savaitės

stu­

dentų m iestelyje toli nuo nam ų gali slėgti. Im igrantus ir pabėgėlius, kurie vieni persikelia gyventi į naująją vietą, gali kam uoti įtam pa bei vienatvė. Tačiau

jei

atsiranda priėm im o ir ryšio su kitais jausm as, kartu su juo atsiranda ir saviver­ tė, teigiam i jausm ai bei troškim as padėti, o ne skaudinti kitus (Buckley ir Le-

MOTYVACIJA IR DARBAS

ary,

2001).

m as

izoliuotose

Daugelį

m etų

grandininę

skatinančios

įkurdindavusios

bendruom enėse,

atskiras

šiandien

migraciją

im igrantų

Jungtinės

(Pipher,

ir

Valstijos

2002).

Antrajai

pabėgėlių

laikosi

šei­

politikos,

sudaniečių

pabėgė­

lių šeim ai, įsikuriančiai m ieste, paprastai būna lengviau prisitaikyti nei pirm ajai.

Atstūmimo skausmas. Tačiau

kartais

poreikis

priklausyti

nebūna

patenkinam as.

Galbūt galite prisim inti tokį atvejį, kai jautėtės atskirti arba ignoruojam i ar at­ stum ti. Gal kiti jūsų vengė, jum s esant nukreipdavo žvilgsnį, o gal net tyčiojosi už nugaros. Socialinės gos

tyrė

psichologijos socialinės

šią

gom is.

Visam e

liuoti,

sukeldam i

būti

bausm ė.

tis,

įkalinim as

ekspertas

atskirties

pasaulyje

-

(2002)

natūraliom is, ir

būti tai

trum pas net

dar

bausm ės

ir

jo

kole­

laboratorinėm is

socialiniam

net

gali

vienutėje

W illiam sas

naudoja

Vaikam s

atskirtis

izoliavim as

ir

atskirtį

poveikį.

Suaugusiesiem s ir

patirtį

žm onės

bausm ės

Kiplingas

elgesiui

vienatvės

sąly­

kontro­

laikas

skausm ingesnė.

form os,

gali

Trem ­

išvardytos

didė­

jančio griežtum o tvarka. Kaip pastebi Kiplingas W illiam sas ir Lisa Zadro (2001), būti atstum tam - kai abejingai atsukam a nugara, nekalbam a ar vengiam a žvilgs­ nio

- reiškia, jog

jūsų poreikiui priklausyti kyla grėsm ė. „Tai pats niekingiau­

sias dalykas, kurį galite kam nors padaryti, ypač jei kitas negali tam pasipriešinti. Geriau

visai

nebūčiau

m očiutės

ignoravim ą.

prislėgta

nuotaika,

užsidarym u kg

gim usi“, Kaip

-

ir

m ėginim u

savyje.

iš

„Kiekvieną

svorio, praradau

sakė

Lėja,

savivertę

Lėja,

žm onės

pradžių

vakarą

visą

gyvenim ą

dažnai

į

susigrąžinti

grįžusi

nam o

ir jaučiausi niekam

kentusi

socialinę

pripažinim ą aš

m otinos

atskirtį ir

verkdavau.

ir

reaguoja galiausiai

Netekau

nereikalingas", - teigė

11

Ričar­

das po dvejų savo darbdavio ignoravim o m etų. W illiam są

ir

jo

kolegas

nustebino

žala,

kurią

sukelia

nepažįstam ųjų

„kiber-

netinė atskirtis". (Galbūt jūs prisim enate, ką jautėte, kai buvote ignoruojam i po­ kalbių

svetainėje

ar kai niekas

neatsakė

į jūsų

elektroninį laišką.) M okslininkai

pastebėjo, kad tokia atskirtis sužadina sm egenų priekinę juostinę žievę, kuri taip pat

suaktyvėja

logiškai

reaguojant

m es

išgyvenim ais,

į

patiriam e kurie

lydi

fizinį

skausm ą

socialinį ir

fizinį

(Eisenberger

skausm ą skausm ą

su

ir

tokiais

(M acDonald

ir

kiti,

2003).

pačiais Leary,

Psicho­

nem aloniais 2005).

Patirti

atstūm im ą reiškia patirti tikrą skausm ą. O skausm as, kad ir koks būtų jo šalti­ nis, sutelkia dėm esį ir skatina im tis koreguojančių veiksm ų. Atstum ti

ir

nepajėgūs

pakeisti

padėties

žm onės

kartais

tam pa

bjaurūs.

Jean

Twenge ir jos bendradarbiai (2001, 2002; Baum eister ir kiti, 2002) savo tyrim ų m etu tiriam iesiem s sakė (pagal asm enybės testo rezultatus), jog jie arba yra „tokio tipo asm enybės, kad galiausiai gyvenim e liks vieniši", arba kiti nenorės jų pri­ im ti. rės

Kitiem s teikiančius

dirbti".

tyrim o

dalyviam s

pasitenkinim ą

Atstum tieji

dažniau

m okslininkai

santykius" griebdavosi

arba

sakė, kad

nesėkm ei

kad

jie

„visi

„visą

norėtų

pasm erktų

gyvenim ą su

poelgių

tu­

jum is

kartu

arba

gau­

davo blogesnius nei galėtų gebėjim ų testų įverčius. Jie taip pat dažniau elgda­ vosi vum ą

asocialiai,

pavyzdžiui,

(sukeldavo

m okantys

studentai

garsų gali

juos

triukšm ą). tapti

įžeidusiem s „Jei

agresyvūs

rodydavo

inteligentiški, reaguodam i

nepagarbą santūrūs,

į

nežym ų

arba

sėkm ingai

agresy­ besi­

laboratorinį

so-

611

612

12 SKYRIUS

cialinės atskirties patyrim ą, - pastebėjo

m okslininkų

grupė, - kyla nerim as, įsi­

vaizdavus agresyvius polinkius, kurie gali atsirasti, kai tikram e socialiniam e gy­ venim e kelis kartus žm onės yra atstum iam i, kai jiem s svarbu būti pripažintiem s, arba nuolatos neįleidžiam i į grupę, kurios nariais jie geidžia tapti. “

Sveikatos stiprinimas. Ar turite artim ų draugų - žm onių, kuriem s atvirai atsklei­ džiate

savo

sėkm es

ir

nesėkm es?

Kaip

sužinosim e

13

skyriuje,

turintys

artim ų

draugų žm onės dažniausiai būna laim ingesni. 14 skyriuje pastebėsim e, kad žm o­ nės, jaučiantys artim ų

santykių

teikiam ą param ą, būna sveikesni ir jiem s gresia

m ažesnė psichologinių sutrikim ų bei per ankstyvos m irties rizika nei tiem s, ku­ riem s

trūksta

socialinės

param os.

Pavyzdžiui,

susituokusiem s

žm onėm s

gresia

m ažesnė depresijos, savižudybės ir ankstyvos m irties rizika nei tiem s, kurie nėra prie

nieko

prisirišę. Visi šie

duom enys

patvirtina

Baum eisterio

ir Leary

(1995)

išvadą, jog „žm ones iš esm ės stipriai m otyvuoja poreikis priklausyti. “

MOKYMOSI REZULTATAI Poreikis priklausyti nes kankina stresas ir depresija - tikras skausm as, ku­

16 TIKSLAS. Aptarkite socialinio prieraišumo adaptyviąją vertę

ris suaktyvina sm egenų sričių, kurios taip pat reaguoja

bei nurodykite sveikus ir nesveikus mūsų poreikio priklausyti pa­

ir į fizinį skausm ą, veiklą. Jausdam i socialinį saugu­

darinius.

m ą, kurį teikia draugystė, šeim a ar santuoka, žm onės Poreikis užmegzti ryšius - jausti, kad esam e su kitais

būna

susiję ir su jais tapatinam i - padidino m ūsų protėvių

tys apie savižudybę ir jie rečiau m iršta per anksti. So­

galim ybę

cialiai atstum tieji gali griebtis nesėkm ei pasm erktų po­

išlikti.

bendruom enėse priklausyti

Tai

leidžia

žm onės

atsiranda

paaiškinti,

gyvena

tada,

kai

kodėl

grupėm is.

žm onės

visose Poreikis

ieško

sveikesni, juos

m ažiau

kam uoja

depresija, m in­

elgių arba elgtis asocialiai.

sociali­

nio priėm im o, stengiasi išsaugoti santykius (arba liūdi

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar buvo tokių akimirkų, kai jautėtės „iš­

juos praradę) ir jaučia m eilės teikiam ą džiaugsm ą (ar­

kritę" iš šeimos ar draugų rato arba gal net jautėtės atstumti?

ba

vienatvės

niūrum ą).

Atskirtus

ar

atstumtus

Kaip į tai reagavote?

žm o­

Motyvacija darbe 17 TIKSLAS. Aptarkite polėkio būsenos svarbą ir apibūdinkite tris industrinės-organizacinės psi­ chologijos sritis.

Sveikas gyvenim as, kaip teigė Sigm undas Freudas, yra užpildytas m eilės ir darbo. Daugum ai

m ūsų

darbas

yra

svarbiausias

dalykas

gyvenim e.

Gyventi

-

reiškia

dirbti. Darbas padeda patenkinti kelis M aslowo poreikių piram idės lygius. Darbas m us

palaiko.

Darbas

m us

susieja.

Darbas

m us

apibūdina.

Su

kuo

nors

pirm ą

kartą susitikę ir norėdam i sužinoti, „Kas jūs? “ , galim e pasiteirauti: „Tad ką jūs veikiate ? “ Jei esate nepatenkinti už darbą gaunam u atlygiu, darbo santykiais ar su darbu susijusiu tapatum u, galite pakeisti darbą ar darbdavį. Tai per 2000 m etus padarė

MOTYVACIJA IR DARBAS

613

16 procentų australų (Trew in, 2001). Todėl daugum a žm onių neturi nei vieninte­

Kartais, kaip pastebi Gene

lės

Weingartenas (2002), rašytojas

profesijos,

nei

nuspėjam os

karjeros. Praėjus

dviem

dešim tm ečiam s, daugum a

jūsų, kurie skaitote šią knygą, dirbsite darbą, kurio dabar net negalite įsivaiz­

humoristas žino, „kada reikia

duoti. K ad parengtų jus bei kitus šiai nežinom ai ateičiai, daugelis aukštųjų m o­

tiesiog pasitraukti". Štai keli

kyklų

stengiasi

darbų pavyzdžiai iš JAV darbo

A m y W rzensniew ski ir jos kolegos (1997, 2001) nustatė individualius žm onių

gyvūnų mėgdžiotojas, žmogus-

m ažiau

dėm esio

skiria

jūsų

darbo

įgūdžių

m okym ui,

ir

labiau

departamento „Profesijų žinyno":

išplėsti jūsų galim ybes suprasti, m ąstyti ir bendrauti bet kokioje darbo aplinkoje. požiūrio

į savo

darbą

skirtum us. Įvairiausių profesijų

žm onės vieni savo

veiklą

prižiūrėtojas, apvaisintojas,

laiko darbu, būtinybe užsidirbti pinigų, tačiau ne teigiam a ir teikiančia pasiten­ kinim ą veikla. K iti savo veiklą laiko karjera, galim ybe iš vienų pareigų pereiti į

kitas,

aukštesnes.

tenkinim ą

ir

Likusieji,

socialiai

savo

naudinga,

veiklą

teigia

pašaukimu,

laikantys

esą

labiausiai

teikiančia

patenkinti

savo

ir

jas, sėdmenų masažuotojas,

Šie duom enys nenustebintų M ihaly Csikszentm ihalyi (1990, 1991), kuris pa­

sausainių trupintojas, smegenų

stebėjo, kad žm onių gyvenim o kokybė pagerėja, kai jie būna tikslingai užsiėm ę. Tarp nerim o dėl to, jog esam e užversti darbu bei persitem pę, ir apatijos dėl to, esam e

žm onės

grūmotojas pirštu, kilimų krapštytojas, kiaušinių uostyto-

gyvenim u.

jog

apvaisintojo padėjėjas, slaptos informacijos skleidėjas,

pasi­

darbu

kulka, bananų nokinimo patalpos

nepakankam ai

patiria

polėkio

nos

sąvoką,

stebėdam as

kę

praleidžia

tapydam i

apkrauti

darbu

būseną.

Csikszentm ihalyi

m enininkus, paveikslą

ir

kurie

ar

nuobodžiaujam e, ištisas

lipdydam i

yra

suform ulavo valandas

skulptūrą.

sritis,

Pasinėrę

į

krūtinės lygintojas.

kurioje

polėkio

nepaprastai

surinkėjas, rankų griebėjas,

būse­ susitel­

Polėkio būsena (flow)-

projektą,

visiško įsitraukimo ir

jie dirba taip, tarsi visa kita būtų nesvarbu, ir vėliau staiga pam iršta šį projektą,

susikaupimo sąmonės būsena,

kai jį baigia. A trodo, jog dailininkus m ažiau skatina išorinis atpildas už m eno

silpniau suvokiant save ir laiką,

kūrim ą - pinigai, pagyrim ai, šlovė - nei vidinis atpildas, kurį teikia kūryba. Su­

atsirandanti optimaliai naudojant

prasdam a, jog elektroninis paštas ir kiti su internetu susiję trikdžiai gali suar­

savo įgūdžius.

dyti

šią

sąveiką

polėkio

būseną,

(interfeisą),

bendrovė

kurios

tikslas

M icrosoft yra

vartotojų

kuria

„aptikti,

kada

dėmesio

vartotojas

gali

dvikryptę bendrauti 12.11 PAVEIKSLAS.

arba kada vartotojas yra polėkio būsenos" (U llm an, 2005). V ėlesni šytojų,

tėvų,

rėjiečių, aukso

Csikszentm ihalyi alpinistų,

japonų

ir

jūreivių

italų;

reikia

kom petencija

ir

žm onių,

am žiaus - patvirtino

gebėjim ų,

stebėjim ai

įkvėpim o.

-

šokėjų,

šachm atininkų,

žem dirbių;

Šiaurės

pradedant

paaugliais

A m erikos ir

chirurgų,

ra­

gyventojų,

ko­

baigiant

sulaukusiais

pagrindinį principą: veiklai, kuriai reikia visų m ūsų Patyrus

polėkio

būseną,

padidėja

ir gerovė. K ai m okslininkai atsitiktiniais laiko

m ūsų

tar­

savivertė,

Nedarbo našta

Norėti darbo, tačiau jo neturėti reiškia jausti mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Duomenys apie 169 776 suaugusiuosius iš 16 šalių (Inglehart, 1990).

90

pais pasiųsdavo žm onėm s signalą prašydam i pranešti, ką jie vei­ kia ir kaip jaučiasi, tie, kurie tuo m etu nuobodžiaudavo, paprastai

80

teigdavo, kad viskas stovi vietoje ir jie nejaučia jokio pasitenki­

70

nim o. Žm onės, pertraukti ką nors aktyviai darant, pritaikant savo

60

gebėjim us,

50

davo

nesvarbu,

ar

besijaučią gerai. O

tai

būdavo

pram ogos, ar

darbas, saky­

kiti m okslinių tyrim ų rezultatai (Ingle-

40

hart, 1990) byloja, jog beveik kiekvienoje pram onės šalyje žm o­ nės sakydavo, kad jaučiasi blogiau, jei būdavo netekę darbo (žr.

12.11

pav . ) .

D ykinėjim as gali atrodyti kaip palaim a, tačiau tiks­

lingas darbas praturtina gyvenim ą. Pram onės šalyse darbo pobūdis kito nuo žem dirbystės iki ga­ m ybos ir vėliau iki „protinio darbo". V is daugiau darbų atiduo-

30 20 10 0 Tarnautojai

Darbininkai

Bedarbiai

614

12 SKYRIUS

Ar esate pastebėję, kaip bėga

dama

laikas, kai būnate pasinėrę

elektroniniu

laikinai

į kokią nors veiklą? O jei žiūrite į

išleido

laikrodį, atrodo, jog laikas slenka

pė.)

lėčiau? Prancūzų mokslininkai

darbu

samdomiems

būdu

iš

daugelyje

toli

m iestų

-

didės,

ar

tarp

m ažės?

reigojim ų tikėjim o

juo ilgesnis jis atrodo

tiria su darbu susijusį elgesį.

ir

psychology) psichologijos sąvokų ir metodų taikymas, siekiant optimizuoti žmonių elgesį darbe.

Aliaskos

ir darbdavių Tai

vietų.

iki Floridos

ir m ūsų

jausm ą.

konsultantam s,

darbo

požiūris

(Šią

-

įsikūrusių

į jį?

sutartis

-

kurie knygą

bendrauja sukūrė

bei

žm onių

Ar m ūsų

gru­

pasitenkinim as

subjektyvus

abipusių

įsipa­

pojūtis - kels didesnį, ar m ažesnį pasi­

yra

klausim ai,

dom inantys

psichologus,

kurie

Industrinė-organizacinė (I/O ) psichologija - tai sparčiai besivystanti m oks­

(Couli ir kiti, 2004).

(industrial-organizational (I/O)

darbuotojų

saugum o

bei

virtualių

psichologinė

Ar

patvirtino, kad juo daugiau

Industrinė-organizacinė (I/O)

nuo

Ar, kintant darbui, keisis

dėmesio skiriame įvykio trukmei,

psichologija

darbuotojam s

esančių

lo

sritis, kuri psichologijos principus taiko darbo vietai (žr. skyrelį „Pažvelki­

m e iš arčiau. I/O psichologijos sritys"). 6 skyriuje susidūrėm e su viena iš industrinės-organizacinės tiria,

kaip

gebėjim ų. logijos

optim aliai Čia

sukurti

aptarsim e

m etodus

ganizacinę lius

psichologijos

ir

principus

darbuotojų

dvi taiko

kuri

psichologiją,

veikia

m ašinas

kitas

-žmogiškųjų,

sričių

bei

sritis:

aplinką,

nagrinėja,

kad

personalo

parenkant

m otyvaciją,

veiksnių

bei

kaip

jos

derėtų

darbo

aplinka ir

ir

suderina,

(personnel psychology) -

kandidatus.

Organizacinės

I/O psichologijos sritis, kurioje

dovavim ą taip, kad pagerėtų darbuotojų dvasinė būklė bei produktyvum as.

darbuotojas psichologijos

atitiktų

darbą,

specialistai

žm onių ir

or­

vadovavim o

sti­

produktyvum ą.

psichologai

atrinkdam i

m odifikuoja

kuri

psicho­

darbuotojus,

Personalo psichologija

kad

prie kuri

psichologiją,

įvertinant

pasitenkinim ą

psichologija,

Personalo

tinkam iausius

darbus

bei

va­

dėmesys yra sutelktas į darbuotojų verbavimą, atranką,

Personalo psichologija

įdarbinimą mokymą, darbo įvertinimą ir ugdymą.

18

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

kaip

personalo

psichologijos

specialistai

padeda

organizacijoms

at­

rinkti bei paskirstyti darbuotojus ir įvertinti jų darbą. Organizacinė psichologija

(organizational psychology) -

Psichologai

gali

dalyvauti

įvairiuose

organizacijų

darbuotojų

atrankos

bei

įver­

I/O psichologijos sritis, nagrinė­

tinim o etapuose. Jie gali padėti išsiaiškinti, kokie darbo įgūdžiai reikalingi, nu­

janti organizacijos įtaką

spręsti,

darbuotojų pasitenkinimui bei

dinti naujus darbuotojus su darbu ir juos m okyti bei įvertinti jų darbą.

kokį

atrankos

m etodą

taikyti,

verbuoti

ir

įvertinti

kandidatus,

supažin­

produktyvumui ir padedanti vykdyti organizacinius pokyčius.

Kaip pasitelkti privalumus Psichologei giškųjų

M ary

išteklių

daryti,

nes

doroti

su

labai savo

Tenopyr padalinio daug darbu.

(1997),

ją

vadove,

buvo

klientų Padariusi

paskyrus

aptarnavim o išvadą,

naująja

pateiktas jog

skyriaus daugelis

AT&T

bendrovės

spręsti

toks

darbuotojų neseniai

nepajėgė priim tų

tojų neatitiko darbo reikalavim ų, Tenopyr sukūrė naują atrankos m echanizm ą: 1. Ji paprašė kandidatų į darbą atsakyti į įvairius klausim us (kol kas niekaip nenaudodam a jų atsakym ų). 2. Vėliau ji stebėjo naujuosius darbuotojus, vertino, kuriem s iš jų puikiai se­ kasi dirbti. 3. Tenopyr išsiaiškino tuos ankstesnio testo klausim us, kurie geriausiai leido prognozuoti, kurie iš kandidatų sėkm ingai susidoros su darbu.

žm o­

uždavinys:

ką

susi­

darbuo­

MOTYVACIJA IR DARBAS

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

I/O psichologijos sritys Industrinės-organizacinės psichologijos specialistai dirba moks­

• Organizacijos veiklos rezultatų įvertinimas

lininkais, konsultantais ir vadybos specialistais šiose srityse:

ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS Organizacijų vystymas

PERSONALO PSICHOLOGIJOS

• Organizacinės struktūros analizė

Darbuotojų atranka ir paskirstymas

• Darbuotojų pasitenkinimo ir produktyvumo maksimizavimas

• Įvertinimo įrankių, taikomų atrenkant, paskirstant

• Sąlygų organizaciniams pokyčiams sudarymas

ir suteikiant darbuotojams aukštesnes pareigas, sukūrimas ir pagrindimas

Darbo gyvenimo kokybės gerinimas

• Darbo turinio analizė

• Individualaus produktyvumo didinimas

• Darbuotojų paskirstymo optimizavimas

• Pasitenkinimo elementų nustatymas

Darbuotojų mokymas ir ugdymas

• Naujas darbų dizainas

• Poreikių nustatymas

ŽMOGIŠKŲJŲ VEIKSNIŲ (INŽINERINĖS) PSICHOLOGIJOS

• Optimalios darbo aplinkos kūrimas

• Mokymo programų kūrimas • Mokymo programų įvertinimas

• Žmogaus-mašinos sąveikos optimizavimas

Darbo įvertinimas

• Sistemų technikos kūrimas

• Kriterijų sukūrimas P r ita ik y ta iš In d u s tr in ė s ir o r g a n iz a c in ė s p s ic h o lo g ijo s

• Individualių darbo rezultatų įvertinimas

Rem iantis

jos

duom enim is,

d r a u g ijo s ( w w w .s io p .o r g )

buvo

sukurtas

naujas

testas,

kuris

padėjo

bendro­

vei AT&T išsiaiškinti, kurie klientų aptarnavim o skyriaus darbuotojai galėtų sėk­ m ingai dirbti. Kaip

rodo

šis

pavyzdys,

personalo

atrankos

m etu

siekiam a

suderinti

žm o­

nių privalum us su darbu, kuris jiem s ir jų organizacijai sudaro sąlygas klestėti. Kai

žm onių

privalum ai

suderinam i

su

organizacijos

uždaviniais,

dažnai

kurias

produktyviai

pritai­

sulaukiam a klestėjim o ir pelno. Jūsų kyti.

privalum ai

Ar

rencingi?

esate

-

tai

ilgalaikės

sm alsūs?

Analitiški?

Įtaigūs?

Atkaklūs?

savybės,

Žavūs?

galim a

M ėgstate

Organizuoti?

Ar

dirbti

aiškiai

su

technika?

kalbate?

Konku­

Tvarkingi?

Bet

kuri iš šių savybių, suderinta su tinkam u darbu, gali tapti privalum u. (Žr. sky­ relį „Pažvelkim e iš arčiau. Kaip atrasti jūsų privalum us.“) M arcusas sis kos

žingsnis

kuriant

sistem ą.

srities

Tad

dirbančių

ir

ir

organizaciją

jų

savybėm is.

objektyviau

Donaldas

vadovu

dirbančių

palyginti

žm onių

įm anom a

stiprią būdam i

efektyviausiai

pasam dyti, kiek

Buckingham as

Cliftonas -

įdiegti

pirm iausia

(2001)

privalum ais

turėtum ėte

žm onių

grupę,

tokių,

privalum us

su

m ažiausiai

Atsirinkdam i

įvertinti

jų

Vienam e

jog

grindžiam ą

išsiaiškinti

kokių

geriausias

darbą.

tvirtino,

daugiau

efektyviai grupes Gallupo

bet

pirm a­ atran­ kurios

norėtum ėte šioje

srityje

turėtum e

stengtis

tyrim e

dalyva­

vo daugiau kaip 5000 telekom unikacijų bendrovių darbuotoju, dirbusiu klientu

615

616

12 SKYRIUS

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Kaip atrasti savo privalumus Kad sužinotume savo privalumus ir darbus, kurie galėtų teikti pasi­

Žmonės, patenkinti gerais savo veiklos rezultatais, savo trū­

tenkinimą ir su kuriais jūs sėkmingai susidorotumėte, galite taikyti

kumams taisyti skiria kur kas mažiau laiko, negu savo privalu­

šiuos personalo psichologijos specialistų sukurtus metodus. Buc-

mams

kinghamas ir Cliftonas (2001) siūlo savęs paklausti tokių dalykų:

kad geriausi darbuotojai „retai būna labai nušlifuoti". Priešingai,

•

Kokia veikla man teikia malonumą? (Padaryti tvarką? Būti

jie itin.nugludina turimus įgūdžius. Įvertindami tai, jog mūsų sa­

šeimininku? Padėti kitiems? Atlikti veiklą, reikalaujančią de­

vybės bei temperamentas yra pastovūs, turėtume sutelkti dė­

talaus mąstymo?)

mesį ne į savo trūkumus, o į gebėjimus, kuriuos privalome išsi­

•

Buckinghamas

ir

Cliftonas

(p.

26)

pastebėjo,

aiškinti ir naudoti. Tad ieškokime tokių veiklos sričių, kurias ga­

Kuri veikla skatina mane susimąstyti: „Kada ir vėl tai dary­

lime greitai perprasti ir į jas pasinerti - ir toliau tobulinkime šiuos

siu?" (O ne „Kada pagaliau visa tai baigsis?") •

pabrėžti.

privalumus. Juk bergždžia užsirašyti į ryžtingumo kursus, jei esa­

Apie kokius iššūkius svajoju? (Ir kokių baiminuosi?)

me drovūs, ar į viešosios kalbos mokymo kursus, jei esame ner­ • Kokias užduotis lengvai išmokstu? (Ir su kokiomis vargstu?)

vingi ir kalbame tyliai, ar į piešimo studiją, jei temokame piešti

Kai kurie žmonės pajunta polėkio būseną - kai jų gebėjimai

brūkšnelius.

naudojami, o laikas nepastebimai bėga - dėstydami arba par­

Kaip

yra

pasakęs

Robertas

Louise

Stevensonas

knygoje

duodami, valydami arba guosdami, kurdami arba remontuoda­

Of Men and Books (1882, „Apie žmones ir knygas"), „vieninte­

mi. Jei veikla teikia džiaugsmą, lengvai sekasi ir jei laukiate,

lis gyvenimo tikslas yra būti tuo, kuo esame, ir tapti tuo, kuo

kada vėl galėsite jos imtis, ieškokite nuodugniau ir atrasite sa­

pajėgiame tapti".

vo privalumus.

aptarnavim o

skyriuose.

atsakingum ą,

o

vyzdžiui,

jei

Vadovai

klientai

jum s

-

palankiausiai

energingum ą,

reikia

pasam dyti

vertino

ryžtingum ą

darbuotojų

ir

program uotojus,

norą

sutarim ą

išm okti.

skelbim uose

apie

Tad,

bei pa­

darbuo­

tojų paiešką turėtum ėte m ažiau dėm esio kreipti į patirtį, o daugiau į nustatytus privalum us:

„Ar

logiškai

ir

sistem ingai

sprendžiate

uždavinius

[gebėjim as

ana­

litiškai m ąstyti]? Ar visur siekiate tobulum o ir stengiatės laiku baigti savo pro­ jektus

[drausm ingum as]?

kalbas

[noras

išm okti]?

Ar

norite

išm okti

Java,

C++

Jei į šiuos klausim us galite

ir

PHP

program avim o

atsakyti teigiam ai, prašom e

paskam binti .." Išsiaiškinti žm onių privalum us ir suderinti juos su darbu - tai pirm asis žings­ nis siekiant darbo efektyvum o. Personalo vadovai naudoja įvairius įrankius kan­ didatų privalum am s įvertinti ir nuspręsti, kuris labiausiai tinka tam ar kitam dar­ bui. mų

11 skyriuje sužinojom e, kaip psichologai įvertina kandidatus pagal gebėji­ testus. O

15

skyriuje

nagrinėsim e

asm enybės

testus

ir „įvertinim o

kurie leidžia stebėti elgesį vykdant im itacines darbo užduotis. O

centrus “ ,

dabar aptarki­

m e interviu dėl darbo.

Ar iš interviu galima prognozuoti darbo rezultatus? Interviu vedėjai dažniausiai pasitiki

savo

struktūrizuotu

gebėjim ais interviu,

toli kurio

į

ateitį

tikslas

nuspėti yra

darbo

susipažinti.

rezultatus, Tad

kodėl

rem dam iesi

ne-

stebim asi,

kad

MOTYVACIJA IR DARBAS

šios

prognozės

kyklos liai?

labai

baigim o

dažnai

sėkm ę,

Apžvelgę

85

būna

interviu

m etų

klaidingos?

vedėjų

personalo

Ar

prognozuojant

įvertinim ai atrankos

yra

m enki

tyrim us,

darbą,

ar

prognozės

617

m o­ rodik­

industrinės-organizacinės

psichologijos specialistai Frankas Schm idtas ir Johnas Hunteris (1998; Schm idt,

2002 )

nustatė, jog sėkm ę visuose darbuose, išskyrus reikalaujančius m ažiau ge­

bėjim ų,

geriausiai

drieji neform alių yra

bevertė).

testai,

Tačiau

darbo

darbų

bendrieji

protiniai

interviu

yra

m ažiau

darbo

žinių

testai

užduotys,

intuityviai nuom onei apie žm ogų

pavyzdžių

gebėjim ai.

Subjektyvūs

ben­

įvertinim ai yra naudingesni nei rašysenos analizė (kuri

neform alūs

pavyzdžių

tai. Jei m ūsų tos

prognozuoja interviu

užduotys

bei

ankstesni

inform atyvūs ir

ankstesni

prieštarauja testų

darbo

rezultatai,

nei

gebėjim ų

darbo

rezulta­

įverčiai, atlik­

turėtum e

nepasi­

kliauti savo intuicija.

Interviu vedėjo iliuzija. Interviu vedėjai dažnai pervertina savo įžvalgum ą. Psi­ chologas

Richardas

ja. „Turiu m ano

Nisbettas

(1987)

puikius interviu

gebėjim ų

perprasti

šį

vedim o

žm ones,

reiškinį

interviu

pavadino

įgūdžius, todėl m an, kitaip nereikia

pasitikrinti",

-

tokį

vedėjo

iliuzi­

nei neturintiem s kom entarą

„Tarp idėjos ir tikrovės... krinta šešėlis." T. S. Eliot,

kar­

The Hollow Men, 1925

tais galim a išgirsti iš I/O konsultantų lūpų. Geriausiai atotrūkį tarp interviu ve­

(„Netikras žmogus")

dėjo intuicijos ir tikrovės paaiškina šie keturi veiksniai: •

Interviu atskleidžia jo dalyvio gerus ketinimus, kurie pasako mažiau nei įpras­ ti

poelgiai

(Ouellette

ir

W ood,

1998).

Ketinim ai

yra

svarbūs.

Žm onės

gali

pasikeisti. Tačiau geriausiai galim a spėti, kokie būsim e, pagal tai, kokie bu­ vom e iki šiol. Kad ir kur keliautum e, kartu pasiim am e ir patys save. •

Interviu vedėjai dažniau stebi sėkmingą karjerą tų, kuriuos jie priėmė į darbą, nei sėkmingą karjerą tų, kuriuos atmetė ir prarado su jais ryšį. Šio grįžta­ m ojo

ryšio

nebuvim as

trukdo

interviu

vedėjam s

realiai

įvertinti

savo

gebė­

jim us priim ti žm ones į darbą. •

Interviu vedėjai daro prielaidą, jog žmonės yra tokie, kokie būna per inter­ viu. Kaip

bus paaiškinta 18

skyriuje, m es neatsižvelgiam e į m ilžinišką kin­

tančios situacijos įtaką ir, susitikę su kitais žm onėm is, darom e klaidingą prie­ laidą,

jog

gausim e

tai,

ką

m atom e.

Tačiau

gausybė

m okslinių

tyrim ų

duo­

m enų apie viską, pradedant plepum u ir baigiant sąžiningum u, rodo, jog m ū­ sų elgesys atspindi ne tik pastovius bruožus, bet ir konkrečios situacijos de­ tales (norą sudaryti gerą įspūdį per interviu dėl darbo). •

Interviu suvokia

vedėjų

išankstinės

dalyvaujančio

nuostatos

interviu

bei

žmogaus

nuotaika

atsakymus

daro

įtaką

tam,

(Cable

ir

Gilovich,

kaip

jie

1998;

M acan ir Dipboye, 1994). Jei interviu vedėjui žm ogus, kuris galbūt yra įjuos panašus, kaip kom a,

iš

karto

patinka, “

„pasitikėjim o , kad

o

kandidatai

ne jau

jie

šio

žm ogaus

„arogancijos “ perėjo

kategoriškum ą

požym į.

pradinę

Jei

atranką,

interviu jie

būna

gali

interpretuoti

vedėjam s

pasa­

nusiteikę

šiuos

kandidatus vertinti palankiau. Nestruktūrizuotas interviu leidžia pajusti žm ogaus asm enybę, pavyzdžiui, jo ekspresyvum ą, šilum ą ir iškalbą. Tačiau ši inform acija apie žm ogaus elgesį su

618

12 SKYRIUS

kitais

įvairiose

rinti

prognozes

bei

nėm s

im itacines

darbo

zultatus

situacijose

šaltinius,

pasako

atranką,

m ažiau

personalo

situacijas,

kaupia

nei

psichologijos

naršo

daugybės

daugum a

Vildam iesi

specialistai

inform acijos

interviu

m ano.

apie

įvertinim us,

page­

sukuria

ankstesnius testuoja

žm o­

darbo

ir

re­

kuria

kon­

krečiam darbui pritaikytus interviu. Struktūrizuotieji interviu

Struktūrizuotieji interviu. Kitaip nei laisvas pokalbis, kurio tikslas yra pajusti žm o­

(structured interviews) -

gų,

struktūrizuotieji

inform acijos

sonalo

kandidatams užduodami tie

interviu

patys su darbu susiję klausimai,

siem s kandidatam s ir pagal nustatytą skalę kiekvieną įvertina.

Tada

Nestruktūrizuotojo

ir kiekvienas kandidatas

skalę.

vedėjus.

specialistas

griežtas

interviu, kurių metu visiems

vertinamas pagal nustatytą

psichologijos

yra

interviu šie

išanalizuoja

tuos

interviu

pačius

m etu

darbą,

parengia

klausim us

pretendentą

surinkim o

ta

į

klausim us

pačia

darbą

būdas.

tvarka

vedėjas

Per­

ir

m oko

užduoda gali

vi­

paklausti:

„Ar esate tvarkingi?", „Kaip sutariate su kitais žm onėm is ?" arba „Kaip jūs įvei­ stresą ?"

kiate kartais

Apsukrūs

persistengiu,

kandidatai

stresą

žino,

įveikiu

kaip

pelnyti

išdėstydam as

aukštus

reikalus

įverčius:

pagal

svarbą,

„Nors paskirs­

tydam as užduotis ir pasirūpindam as, kad m an liktų laiko pam iegoti ir pasim ankš­ tinti ." Struktūrizuotuose

interviu,

riai,

poelgiai,

žinios

čius

konkretų

darbą.

ir

įgūdžiai),

Šio

atvejį,

situacijas kai

tarp

m etu

prašom a

sprendė

atsidūrėte

tiksliai

išskiriantys

proceso

bui situacijos, ir kandidatų panašias

priešingai,

nustatom i

darbuotojus,

nurodom os

ankstesniam e

darbe. vienas

labai

būdingos

paaiškinti, kaip

prieštaraujančių

privalum ai

jie

gerai

atliekan­

konkrečiam

jas spręstų

„Papasakokite kitam

(požiū­

jie

apie

tokį

m an

reikalavim ų

dar­

ir kaip ir

neturėjo­

te pakankam ai laiko juos abu įvykdyti. Kaip su tuo susidorojote ?" Kad

sum ažintų

rašinėja

pastabas

neaktualius rodo

ne

bei

toks

prisim inim ų bei

vertina

iškraipym ą

tuo

patikslinančius šiltas,

tačiau

tai

m etu,

ir

kol

šališkum ą, vyksta

klausim us.

Todėl

kandidatui

galim a

interviu

interviu,

ir

vedėjas vengia

struktūrizuotasis paaiškinti:

„Šis

užsi-

užduoti

interviu

at­

pokalbis

nėra

interviu

pa­

m um s būdingas tarpusavio bendravim as šioje organizacijoje ." Apžvelgus deda

150

dvigubai

tyrim ų

tiksliau

duom enis,

paaiškėjo,

prognozuoti

nei

jog

struktūrizuotieji

nestruktūrizuotieji

(Schm idt

ir

Hunter,

1998; W iesner ir Cronshaw, 1988). Iš dalies dėl didesnio patikim um o ir iš da­ lies dėl dėm esio, sutelkto

į darbo

nozavim o

prilygsta

turiais

galia

m aždaug

nestruktūrizuotais

interviu

analizę, vieno vidutiniam

(Huffcutt

ir

struktūrizuotojo

sprendim ui, kiti,

2001;

interviu

pagrįstam Schm idt

prog­

trim is-ke-

ir

Zim m er­

m an, 2004). Tačiau jei leisim e, kad intuicija tendencingai paveiktų sam dym o procesą, kaip pastebi tą

M alcolm as

„patikim ą"

ranką.

Jei

Gladwellas

asm enį,

nebūsim e

kuris atidūs,

(2000), m um s

tai

paliko

socialinė

„vietoj

„patikim o"

didžiausią

pažanga

gali

sūnėno

įspūdį, tapti

kai

tik

įdarbinsim e

jam

priem one

spaudėm e akivaiz­

džiai šališką sprendim ą pakeisti ne taip akivaizdžiai šališku ." Pakartodam i lizuoti

darbus,

prim insim e, verbuoti

jog

personalo

tinkam us

jus ir įvertinti jų darbą (žr. 12.12

p a v

.)

psichologijos

kandidatus,

atrinkti

specialistai bei

— šią tem ą dabar ir aptarsim e.

padeda

paskirstyti

ana­

darbuoto­

MOTYVACIJA IR DARBAS

Biografiniai duomenys

Darbo analizė

įvertinimo centrai

Rekomendacijos

Verbavimas

Atranka

Įdarbinimas

Testavimas

Įvertinimas

Interviu

12.2 PAVEIKSLAS. Personalo psichologijos specialisto uždaviniai

Darbo įvertinimas D arbo

įvertinim as

reikalingas

keliem s

tikslam s:

jis

padeda

nuspręsti,

kuriuos

darbuotojus palikti, kaip deram ai skatinti žm ones ir jiem s m okėti bei kaip ge­ riau naudoti darbuotojų privalum us, kartais keičiant darbą arba paaukštinant pa­ reigas.

D arbo

įvertinim as

taip

pat

prisideda

prie

individualių

tikslų:

grįžtam a­

sis ryšys įtvirtina darbuotojų privalum us ir skatina tobulėti. G ali būti tokie darbo įvertinim o m etodai: •

patikros

lapai,

kuriuose

vadovai

pažym i

darbuotoją

apibūdinančius

poelgius

(„visada rūpinasi klientų poreikiais", „daro ilgas pertraukas"); •

grafinės įvertinimo skalės, kuriose vadovas pažym i, kiek darbuotojas yra pa­ tikim as, produktyvus ir taip toliau;

•

poelgių

įvertinimo

skalės,

kuriose

vadovas

pažym i

poelgius,

geriausiai

api­

būdinančius darbuotojo darbą. Pavyzdžiui, vertindam as, kiek darbuotojas „lai­ kosi

procedūrų",

sutrum pinti

vadovas

procedūrą"

gali

arba

pažym ėti, „visada

jog

darbuotojas

laikosi

nustatytų

„dažnai

stengiasi

procedūrų"

(Levy,

2003). K ai

kuriose

organizacijose

darbo

rezultatų

grįžtam asis

ryšys

yra

gaunam as

ne tik iš vadovų, bet ir iš visų organizacijos lygių. Jei ateisite į organizaciją, kurioje

taikom as

360 laipsnių grįžtamasis ryšys (12.13

pav.), jūs

įvertinsite

sa­

ve, savo vadovą bei kitus kolegas, o jus įvertins jūsų vadovas, kolegos ir klien­ tai (G reen, 2002). Šitaip vertinant dažnai vyksta atviresnis bendravim as, o įver­ tinim as būna išsam esnis. D arbo šališkum o drasis

vertinim as, (M urphy

darbuotojo

ir

ar,

kaip

ir

Cleveland, pavyzdžiui,

kiti

socialiniai

1995). jo

sprendim ai,

Pasireiškia

draugiškum o

aureolės

įvertinim as

neapsaugotas efektas, daro

konkrečiu darbu susijusių savybių, pavyzdžiui, patikim um o, įvertinim ui. Atlai-

kai

įtaką

nuo ben­ su

jo

Personalo psichologijos specialistai konsultuoja darbuotojų veiklos klausi­ mais, pradedant darbo apibrėžimu ir baigiant darbuotojų įvertinimu.

619

620

12 SKYRIUS

12.13 PAVEIKSLAS. 360 laipsnių grįžtamasis ryšys

Vadovo įvertinimas

Taikant daugelio šaltinių 360 laipsnių grįžtamąjį ryšį, darbuotojas pats įvertina savo žinias, įgūdžius bei poelgius, ir tą patį padaro jo kolegos. Pavyzdžiui, profesorių gali įvertinti katedros vedėjai, studentai ir kolegos. Gavę visus šiuos įvertinimus, profesoriai 360 laipsnių grįžtamąjį ryšį aptaria su katedros vedėju.

Kolegų įvertinimas

Savęs įvertinimas

Kliento įvertinimas

Pavaldinių įvertinimas

dumo

ir griežtumo

atlaidžiam,

arba

per

į

lengvai

kia

dėmesį

jos

specialistai,

aktualius

efektas parodo

Naujumo

griežtam.

prisimenamą

skatindami

atliekamam

vertintojo

efektas

pastarojo

pasitelkti

darbui

polinkį arba visiems būti per daug

daugiau

veiklos

atsiranda,

meto

vertintojų

vertinimo

kai

elgesį. ir

matus,

vertintojai

sutel­

Personalo

psichologi­

kurdami

objektyvius,

stengiasi

pagelbėti

savo

organizacijoms ir taip pat padėti darbuotojams suvokti, kad darbo vertinimo pro­ cesas yra sąžiningas.

Organizacinė psichologija: laimėjimų motyvacija 19 TIKSLAS. Apibrėžkite laimėjimų motyvaciją ir paaiškinkite, kodėl organizacijos turėtų įdarbin­ ti I/O psichologą, kuris padėtų motyvuoti darbuotojus bei skatinti darbuotojų pasitenkinimą. Svarbu yra įvertinti darbą ir suderinti jį su gebėjimais, tačiau taip pat yra svar­ bi

ir

bendroji motyvacija. Prieš

cialistai džiau

padeda

motyvuoti

pažvelkim e,

kodėl

aptardami, kaip

darbuotojus bet

kuriam

ir

organizacinės

išlaikyti

darbuotojui

jų

psichologijos

susidomėjimą

gali

kilti

noras

spe­

darbu, siekti

ati­ aukštų

standartų ar sudėtingų tikslų. Prisiminkite

Laimėjimų motyvacija

kitus,

kokį atlikti

nors

kokią

pažįstamą,

M urray

daiktais, žmonėmis ar idėjomis, siekti aukšto darbo atlikimo lygio.

pasiekti aukštą darbo atlikimo lygį.

labai

Kaip būdami mo buvo

ir

apibūdino

gerai, galima

atkaklūs

metu tarp

buvo 1

pirmojo

tobulinti

ir

įgūdžius

laim ėjim ų ir

priimdami

stebimi

procento

1528

realistišką

geriau,

pranok­

aukščiausių.

Kai

po

vaikai,

pagalvokite kaip

kontroliuoti

būdinga

iššūkį,

Kalifornijos

dabar

m otyvaciją

mąstymą,

tikėtis, žmonės, kuriems

O

kuo

nors, kuris yra ne toks drausmingas ir ne taip noriai jas vykdo. Psichologas Henry viską

užduotį.

stengiasi

troškimas labai gerai dirbti: siekti meistriškumo dirbant su

vertinamą

kuris

damas

(1938)

bet

savo

(achievement motivation) -

troškimą

situaciją

stipri laimėjimų

pasiekia kurių

daugiau. intelekto

keturiasdešimties

apie

metų

palygino tuos, kuriems darbe labiausiai sekasi ar nesiseka, jie pastebėjo moty-

ir

ką

atlikti greitai

motyvacija, Vieno

testo

tyri­ įverčiai

mokslininkai

MOTYVACIJA IR DARBAS

vacijos

skirtum us. Geriausiai sekėsi tiem s, kurie

ir atkaklesni. Vaikystėje vaudavo

grupinėje

jų

pom ėgiai buvo

veikloje

ir

jiem s

buvo

am bicingesni, energingesni

aktyvesni. Suaugę

labiau

patiko

621

jie

būti sporto

dažniau

varžybų

daly­

dalyviais

nei stebėtojais (Golem an, 1980). Kitų vidurinių m okyklų m oksleivių ir univer­ sitetų studentų tyrim ų m etu buvo pastebėta, jog savidrausm ė yra geresnis pažan­ gum o,

lankom um o

testo

ir

m okslų

rezultatų

prognozės

rodiklis

nei

pradiniai

intelekto

įverčiai. „Drausm ė pranoksta talentą", - padarė išvadą m okslininkai Angela

D uckworth

ir

vos

įžengę

į

apie

10 000 valandų - dvigubai daugiau nei sm uikininkai, siekiantys tapti tik

m uzikos

m okytojais

(1998), savo

M artinas trečiąjį

laim ėjusio

srities

Seligm anas

savo

(Ericsson Nobelio

pasaulinio

(2005).

am žiaus ir

jau

geriausi

būna

prem iją,

ekspertai

vertinim u,

paprastai

būna

sm uikininkai,

praleidę

kiti, 1993, 2001). Psichologo

ekonom ikos

lygio

Pavyzdžiui,

dešim tm etį,

repetuodam i

Herberto

pagrįstu

paskyrę

Sim ono

jo

tyrim ais,

10 atkak­

„bent

laus darbo m etų - tarkim e, po 40 valandų per savaitę ir 50 savaičių per m etus ." Kitas labai

tyrim as

rodo,

m otyvuoti,

pasiekti

(Bloom ,

talentu,

kiek

kad

daug

garsūs

laiko

1985).

kasdieniu

sportininkai,

skiriantys

Daugiausiai atkakliu

m okslininkai

saviugdai

ir

pasiekusieji

darbu.

Dideli

savo

ir

Disciplinuota motyvacija

m enininkai

kasdieniam s

išsiskiria

ne

laim ėjim ai,

tiek

atrodo,

yra

tikslam s

nepaprastu susideda

iš

šaukšto įkvėpim o ir kibiro prakaito. Didelių skiria, gam ,

laim ėjim ų

kaip

pastebi

ilgalaikiam

pasiekusius Duckworth

tikslui.

žm ones

ir

Nors

nuo

ne

ištvermė

Seligm anas,

intelektas

yra

m ažiau -

pasiskirstęs

talentingųjų atsidavim as

pagal

kolegų am bicin­

norm aliąją

krei­

vę, laim ėjim ai šitaip nepasiskirsto. Tai rodo, jog laim ėjim am s reikia kur kas dau­ giau,

negu

cialistai

tik

paprastų

ieško

būdų,

gebėjim ų.

kaip

Būtent

sudom inti

ir

todėl

organizacinės

m otyvuoti

paprastus

psichologijos žm ones,

spe­

atliekan­

čius paprastą darbą.

yra laimėjimų šaltinis

Pradėjęs studijuoti psichologiją ir supratęs, kad labai atsilieka nuo kitų studentų, B. F. Skinneris susikūrė kasdienę dienotvarkę: keltis 6 val. ryto, mokytis iki pusryčių, tada darbas klasėse, laboratorijose, bibliotekoje. Po pietų jis dar šiek tiek pasimokydavo, palikdamas neįtrauktas į dienotvarkę ne daugiau kaip 15 minučių per dieną. Jo disciplinuota dienotvarkė išliko ir vėliau, jam tapus vienu įtakingiau­ sių XX a. psichologų.

Pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas Kadangi darbas sudaro tokią didelę gyvenim o chologijos

specialistų

vienas

svarbiausių

dalį, industrinės-organizacinės psi­

rūpesčių

yra

darbuotojų

pasitenkinim as

(žr. skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau. Gerai jautiesi - gerai elgiesi: didysis ekspe­ rim entas"). M aža to, sum ažėjęs stresas darbe gerina sveikatą (žr. 14 skyrių). Ar

darbuotojų

Teigiam a

pasitenkinim as

nuotaika

darbe

iš

taip

tiesų

pat prisideda

didina

ir prie

kūrybingum ą,

organizacijų

atkaklum ą

ir

sėkm ės? paslaugu­

m ą (Brief ir W eiss, 2002). Tačiau ar įsitraukę į darbą, laim ingi darbininkai taip pat ir rečiau daro pravaikštas? Ar m ažiau tikėtina, kad jie išeis iš darbo? M a­ žiau vogs? Bus punktualesni? Produktyvesni? Kai kurie sako, jog įtikinam i duo­ m enys šventoji byloja,

apie

pasitenkinim o

Gralio jog

yra

taurė. nedidelė

naudą

yra

industrinės-organizacinės

Ankstesnių

m okslinių

teigiam a

koreliacija

tyrim ų tarp

statistiniai

atskiro

psichologijos apibendrinim ai

žm ogaus

pasitenkini­

m o darbu ir jo veiklos rezultatų (Judge ir kiti, 2001; Parker ir kiti, 2003). Ne­ seniai

atliktam e

drovių

tyrim e

4500

darbuotojų

paaiškėjo,

jog

iš

keturiasdešim t

produktyviausi

tenkinim ą teikiantį darbą (Patterson ir kiti, 2004).

dviejų

darbuotojai

britų

gam ybinių

dažniausiai

dirba

ben­ pasi­

Motyvuoti darbuotojai priside­ da prie organizacijos sėkmės

Keturiuose šimtuose bendrovės Best Buy elektronikos prekių parduo­ tuvių prekės išdėstytos beveik identiškai ir darbo instrukcijos yra beveik tokios pačios. Tačiau kai kuriose parduotuvėse darbuotojai yra kur kas labiau motyvuoti - ir jų pelnas didesnis. Parduotu­ vė, kurioje darbuotojų motyvacija buvo didžiausia, yra dešimtuke parduotuvių, labiausiai viršijusių planuotą pelną. O parduotuvė, kurioje darbuotojų motyvacija mažiausia, yra mažiausią pelną uždirbusių parduotuvių dešimtuke (Buckingham, 2001).

622

12 SKYRIUS

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Gerai jautiesi - gerai elgiesi:

„didysis eksperimentas"

XVIII a. pabaigoje daugiau kaip tūkstantis Škotijos Naujojo La-

tės, atidarė bendrovės parduotuvę, kurioje prekių kainos buvo

narko mieste įsikūrusio medvilnės fabriko darbininkų - daugu­

mažesnės.

ma jų iš Glazgo varguolių šeimų paimti vaikai - dirbo po 13 va­

Owenas taip pat įdiegė naujovišką tikslų ir darbininkų įver­

landų per dieną ir gyveno žiauriomis sąlygomis, čia nebuvo švie­

tinimo programą pagal kurią kasdien buvo išsamiai registruoja­

timo ir sanitarinių sąlygų, klestėjo vagystės ir girtavimas, o dau­

mas produktyvumas ir sąnaudos. Prie kiekvieno darbuotojo dar­

guma šeimų gyveno viename kambarėlyje.

bo vietos viena iš keturių spalvotų lentelių rodė to žmogaus pra­ ėjusios dienos darbo rezultatus. Vaikščiodamas po fabriką Owe­

Lankydamasis Glazge, Velse gimęs Robertas Owenas - jau­ nas medvilnės fabriko vadovas idealistas - atsitiktinai susipaži­

nas akimirksniu galėdavo sužinoti, kaip žmonėms sekasi dirbti.

no su fabriko savininko dukra ir ją įsimylėjo. Susituokęs Owe­

Jo teigimu, „nebuvo mušama ar piktai užgauliojama... Man pa­

nas ir keli partneriai nupirko fabriką ir pirmąją XIX amžiaus die­

kakdavo pažvelgti į žmogų ir į lentelės spalvą... Pagal veido iš­

ną ėmė jam vadovauti. Netrukus Owenas pradėjo, pasak jo,

raišką iš karto suprasdavau [kokios spalvos] jo lentelė."

„svarbiausią žmonijos laimės eksperimentą kokio dar niekas

Komercinė sėkmė buvo labai svarbi išsaugant tai, kas vė­

niekada ir jokiame pasaulio krašte nebuvo vykdęs" (Owen, 1814).

liau tapo humanistinių reformų judėjimu. 1816 metais, kai iki pel­

Jis pastebėjo, kad dėl vaikų ir suaugusiųjų išnaudojimo darbi­

ningumo dar buvo likę dešimtmečiai, Owenas buvo įsitikinęs,

ninkai buvo nelaimingi ir dirbo neefektyviai. Tikėdamas, jog ge­

jog pademonstravo, „kad galima sukurti tokią visuomenę, ku­

resnės darbo ir gyvenimo sąlygos gali duoti ekonominės nau­

rioje nebus nusikalstamumo ir skurdo, kurioje labai pagerės žmo­

dos, jis ėmė diegti daugybę naujovių (kurioms priešinosi part­

nių sveikata ir beveik nebus kančių, o išsilavinimas ir laimė iš­

neriai, ir Owenas galiausiai supirko jų akcijas): atidarė vaikų dar­

augs šimtą kartų.“ Nors Oweno utopinė vizija liko neįgyvendin­

želį, mokyklą (kurioje mokiniai buvo skatinami, o ne baudžiami

ta, jo didysis eksperimentas paklojo pamatus tokiai įdarbinimo

kūno bausmėmis), sekmadienį paskelbė nedarbo diena, mokė­

praktikai, kuri šiandien yra priimta beveik visame pasaulyje.

jo darbininkams už ligos dienas bei prastovas dėl fabriko kai-

Jungtinėse

Fortune

V alstijose

žurnalo

paskelbtos

„100

bendrovių,

kuriose

geriausia dirbti" dirbo ir pelningiau (Fulm er ir kiti, 2003). K itus teigiam us duo­ m enis

pateikia

iki

šiol

didžiausias

tyrim as

-

neseniai

atlikta

G allupo

instituto

duom enų analizė. Šie duom enys buvo surinkti apklausus daugiau kaip 198 000 darbuotojų

(žr.

šiose

didelėse

4200

kom andų

H ayesas

12.2

(2002)

darbuotojų

le n te l ę

bendrovėse bei

),

dirbančių

(tarp

skyrių).

tyrė

jų

Jam esas

koreliacijas

įsitraukimo

-

-

jų

tarp

8000

1100

H arteris, įvairių

dalyvavim o

verslo

bankų

padalinių

filialų,

Frankas

parduotuvių

Schm idtas

organizacijos

bendrovės

trisdešim t

1200

ir

sėkm ės

veikloje,

še­ ir

Theodore rodiklių

ir

pasitenkinim o

ir

entuziazm o. Jie pastebėjo, jog įsitraukę į darbą darbuotojai žino, ko iš jų tiki­ m asi, nuolat

turi gali

visa,

kas

daryti

reikalinga

tai,

ką

darbui

geriausiai

atlikti, sugeba,

jaučia

pasitenkinim ą

suvokia,

jog

yra

savo

darbu,

reikšm ingi

ir

reikalingi, gali m okytis bei tobulėti. Jie taip pat pastebėjo, kad verslo padali­ nių, kurių darbuotojai yra įsitraukę į darbą, klientai yra ištikim esni, darbuotojų kaita

m ažesnė,

produktyvum as

ir

pelnas

didesnis:

„esančių

aukščiau

pagal darbuotojų m otyvaciją verslo padalinių rodikliai buvo 70 procentų didesni

m edianos

MOTYVACIJA IR DARBAS

12.2 LENTELĖ. Gallupo darbo vietos auditas

Bendrasis pasitenkinimas pagal 5 balų skalę, kurioje 5 reiškia „labai patenkintas", o 1 - „labai nepatenkintas". Įvertinkite, kiek esate patenkinti bendrove (pavadini­ mas) kaip darbo vieta: __________ Skalėje nuo 1 iki 5, kurioje 5 reiškia „labai pritariu" ir 1 - „labai nepritariu", nurodykite, ar sutinkate su kiekvienu iš čia pateiktų teiginių. 1. Žinau, ko darbe iš manęs tikimasi. 2. Turiu priemonių ir įrengimų, kurių reikia gerai atlikti mano darbą. 3. Darbe kasdien galiu daryti tai, ką sugebu geriausiai. 4. Per pastarąsias septynias dienas už gerai atliktą darbą buvau paskatintas arba pagirtas. 5. Atrodo, jog mano vadovui ar kam nors kitam aš rūpiu kaip žmogus. 6. Darbe yra žmonių, skatinančių mane tobulėti. 7.

Atrodo, jog darbe mano nuomonė yra vertinama.

8.

Mano bendrovės misija, tikslas skatina jausti, kad mano darbas yra svarbus.

9.

Mano bendradarbiai yra įsipareigoję dirbti kokybiškai.

10. Darbe turiu geriausią draugą. 11. Per pastaruosius šešis mėnesius darbe su manimi buvo kalbėtasi apie mano pažangą. 12.

Per pastaruosius metus darbe turėjau galimybių mokytis ir tobulėti.

Pastaba: Šie teiginiai yra Gallupo organizacijos nuosavybė ir jų autorių teisės saugomos. Jų negalima spausdinti ar kaip nors kitaip skelbti be raštiško Gallupo organizacijos sutikimo. Perspausdinta gavus leidimą.

už

esančiųjų

kių

geriausių

100

000

ninės

žem iau pagal

dolerių

prekybos

m edianos“. darbuotojų

Verslo

padalinių,

įsitraukim ą,

didesnės. Analizės, atliktos parduotuves,

m etu

esančių

m ėnesio

tarp

pajam os

dvidešim t buvo

bendrovėje, turinčioje

paaiškėjo,

jog

parduotuvėse,

pen­

vidutiniškai

275

m ažm e­

esančiose

tarp

25 geriausių pagal darbuotojų įsitraukim ą, m etinė darbuotojų kaita buvo 55 pro­ centai,

o

esančių

tarp

25

blogiausių

pagal

darbuotojų

įsitraukim ą

parduotuvių

darbuotojų m etinė kaita buvo 75 procentai (Harter, 2000).

Kaip sėkmingai vadovauti 20 TIKSLAS. Apibūdinkite keletą veiksmingo vadovavimo būdų. Kiekvienas vadovas svajoja vadovauti taip, kad didėtų žm onių pasitenkinim as, įsitraukim as bei produktyvum as ir jų organizacijos sėkm ė. Lyderiai pasitelkia darbuotojų privalum us, iškelia tikslus ir pasirenka tinkam ą vadovavim o stilių.

Kaip išnaudoti darbuotojų privalumus. „Svarbiausias uždavinys aukščiausiem s va­ per ateinančius 20 m etų bus veiksm ingai naudoti žm ogiškuosius ište­

dovam s klius “ ,

-

chologija,

pastebi su

M arcus

Buckingham as

pastangom is

padaryti

(2001).

[žm ones]

Šis

uždavinys

produktyvesnius,

„susijęs

su

psi­

dėm esingesnius,

labiau patenkintus nei [jie buvo] vakar . “ Buckingham as ir kiti teigia, jog, norė-

623

624

12 SKYRIUS

12.14 PAVEIKSLAS.

Ištikimi klientai, plėtra, pelnas

Teisingame kelyje

Gallupo organizacijos sėkmės schema (pritaikyta iš Fleming,2001).

Atskleisti privalumus

Suderinti su darbu

Teigiamas vadovavimas

Įsitraukę darbuotojai

dam i tai pasiekti, sum anūs vadovai pirm iausia stengiasi teisingai pasirinkti žm o­ nes, tada įžvelgti savo darbuotojų įgim tus gebėjim us, pritaikyti jiem s darbo vaid­ m enis ir tobulinti šiuos gebėjim us, kad jie taptų dideliais privalum ais (žr. 12.14 pav.). Pavyzdžiui, ar

kiekvienas

valėtų

pačius

turėti

tokius

bet

kurios

akadem inio

ar

aukštosios

m okyklos

m okslinio

darbo

profesorius

krūvius,

pri­

konsultuoti

tą patį studentų skaičių, būti vienodo kom itetų skaičiaus nariu? O gal kiekvie­ nas darbo aprašym as turėtų būti parengtas taip, kad panaudotų konkretaus žm o­ gaus unikalias galim ybes? Vadovai,

kuriem s

puikiai

sekasi,

m ažiau

laiko

praleidžia

stengdam iesi

ugdyti

talentus, kurių nėra, ir daugiau laiko skiria puoselėti bei naudotis tais, kurie yra. Kennethas Tuckeris (2002) pastebi, jog geri vadovai •

iš pradžių padeda žm onėm s išsiaiškinti ir įvertinti savo gebėjim us;

•

užduotis derina su gebėjim ais ir tada suteikia žm onėm s laisvę daryti tai, ką jie m oka geriausiai;

•

rūpinasi dėl to, ką žm onės m ano apie savo darbą;

•

pripažindam i ir skatindam i sustiprina teigiam us poelgius. Tad, užuot sutelkdam i dėm esį į trūkum us ir grūsdam i žm ones į m okym o se­

m inarus,

skirtus

šiem s

trūkum am s

pašalinti,

geri

vadovai

m okym o

laiką

skiria

žm onėm s lavinti, pažinti savo stipriąsias puses ir jas tobulinti (o tai reiškia, kad nereikia žm onių perkelti į aukštesnes pareigas, kurios neatitinka jų gabum ų). M otyvuotų zacijoje, skyrių)

ir

produktyvių

skatinim as principu:

yra

jei

darbuotojų,

grindžiam as

norite

išm okyti

atliekančių

bet

kurį

pagrindiniu

operantinio

kokio

poelgio,

nors

vaidm enį sąlygojim o

stebėkite,

organi­ (žr.

kaip

8

žm o­

gus kažką gerai daro, ir tada šį veiksm ą pastiprinkite. Šis teiginys skam ba pa­ prastai, tačiau daugelis vadovų elgiasi kaip tėvai, kurie, kai jų vaikas grįžta iš m okyklos m esį čių

į per

su

puikiais

biologiją praėjusius

ir

pažym iais pam iršta

m etus

iš

visa

savo

visų kita.

darbe

dalykų, išskyrus biologiją, sutelkia „Šešiasdešim t

nesulaukė

penki

JOKIO

procentai

pagyrim o

ar

dė­

am erikie­ pripažini­

m o", - pranešė Gallupo organizacija (2004). Konkrečių, sudėtingų tikslų iškėlimas. Daugelyje tyrim ų buvo pastebėta, jog ta­ da, kai žm onių prašom a stengtis iš visų jėgų, jie šitaip nedaro. Tačiau konkre­ tūs sudėtingi tikslai, ypač kai jie derinam i su ataskaita apie darbo eigą, skatina

MOTYVACIJA IR DARBAS

didesnius

laim ėjim us

penktadienio stangas

ir

(Locke

surinkti ugdo

ir

Latham ,

m edžiagą

atkaklum ą,

2002).

istorijos

skatina

Aiškūs

rašiniui",

taikyti

tikslai,

padeda

kūrybiškas

pavyzdžiui,

sutelkti

„iki

dėm esį,

strategijas.

Kai

pa­

žm onės

625

Trys darbuotojų rūšys (Crabtree, 2005): Įsitraukę Į darbą: dirba aistringai

kartu iškelia sudėtingą tikslą ir pastebi, jog jis vis dėlto yra pasiekiam as, jį įgy­

ir jaučia tvirtą ryšį su savo

vendinę im a save labiau vertinti (W hite ir kiti, 1995). M aža to, kai žm onės ne

bendrove ar organizacija.

tik iškelia tikslus, bet ir suform uluoja priemones jiems pasiekti - veiksm ų pla­

Neįsitraukę Į darbą: savo darbui

nus, num atančius, kada, kur ir kaip viską darys - jie atkakliau kim ba į darbą.

aukoja laiką, tačiau beveik

Kartu padidėja tikim ybė, kad jis bus baigtas laiku (Burgess ir kiti, 2004; Ko-

neskiria jam aistros ar energijos.

estner

Aktyviai neįsitraukę į darbą:

ir

kiti, 2002; Koole

ir Spijker, 2000). (Prieš

pradėdam i kiekvieną

naują

šios knygos leidim ą, m ano redaktorius, m ano kolegos ir aš im am ės tikslinio val­

nepatenkinti darbininkai,

dymo

kenkiantys savo kolegų darbui.

- susitariam e, kada

riantas.)

Taigi,

siekdam i

turėtų

būti užbaigtas

didesnio

našum o,

kiekvieno

geri

skyriaus

vadovai

kartu

pirm asis

su

va­

darbuotojais

nustato aiškius tikslus, įsipareigojim us jiem s pasiekti, darbo m etu palaiko grįžta­ m ąjį ryšį.

Tinkamo lyderystės stiliaus pasirinkimas. Vadovavim as gali būti įvairus: nuo į va­ dovą

orientuoto

direktyvinio

darbuotojus į tikslų m esnis,

priklauso

iki

iškėlim o

nuo

dem okratinio

lyderystės

ir strategijos kūrim o

aplinkybių

ir

vadovo.

stiliaus,

kuris

įtraukia

procesus. Kuris iš jų

Būdas,

kuris

geriausiai

tinka­

tinka

dis­

kutuojant, nėra tinkam iausias vedant karius į ataką (Fiedler, 1981). Be to, vie­

Užduoties lyderystė

nam

(task leadership) -

vadovui

labiau

geriau

sekasi

darbas,

dėm esys

pę

tinka

užduoties

užduočiai

vienoks,

kai

lyderystė,

sutelkiam as

atlikti.

kitam

Jiem s

į

tikslą.

-

kitoks

lyderystės

nustatom i

Tokiem s

dažniausiai

reikalavim ai,

vadovam s

būdingas

stilius.

organizuojam as

pavyksta

direktyvinis

Vieniem s

suburti

gru­

vadovavim o

sti­

lius. Jis yra veiksm ingas, jei vadovas sum anus ir geba duoti tinkam us nurody­

į tikslą orientuotas vadovavimas, kai nustatomi reikalavimai, organizuojamas darbas ir sutelkiamas dėmesys į tikslą.

m us (Fiedler, 1987). Kiti ninkauti kiem s tina

vadovai

daug

konfliktuose, vadovam s

jog

narius

socialinė

diniai yra labiau

pasirinkę

organizuoti

dažniausiai

kom andos

rodo,

pasiekia

kom andos

būdingas

dalyvauti

lyderystė

socialinę darbą

dem okratinis

sprendžiant

teigiam ai

(Evans

ir

reikia

Dion,

vadovavim o

valdym o

veikia

kai

lyderystę,

bendrąją

1991).

stilius:

klausim us. atm osferą

tarpi­

jie

To­

(social leadership) -

ska­

į grupę orientuotas

Eksperim entai darbe.

Paval­

patenkinti, kai jie gali dalyvauti priim ant sprendim us (Burger,

nuo

lyderystės

žm ogaus,

kitados

stiliaus

veiksm ingum as

populiari

charizmatinės

priklauso lyderystės

ir

nuo

aplinkybių,

teorija,

teigusi,

kad

tikri bendri bruožai, šiandien atrodo per­

dėta.

daug

čių

vadovo

laboratorijų,

darbo

bendru komandos darbu, tarpininkaujama konfliktuose

ir

visiem s žym iem s vadam s būdingi tam Tačiau

vadovavimas, kai rūpinamasi

ir siūloma parama.

1987; Spector, 1986). Kadangi

Socialinė lyderystė

am enybė grupių

tikrai ir

didelių

reiškia.

Daugelis

bendrovių

vadovų

sėkm ingai išsiskiria

dirban­ charizm a

„Geri lyderiai niekada nereikalau­ ja iš savo rinkėjų daugiau, negu

(House ir Singh, 1987; Sham ir ir kiti, 1993): jie aiškiai mato tikslą, geba apie

jie gali duoti, bet jie dažnai prašo

jį suprantam ai ir paprastai kalbėti, turi užtektinai optim izm o, pasitiki savo

ir gauna daugiau, negu jų

gru­

pe ir įkvepia kitus sekti jais. Tiriant 50 olandų bendrovių, paaiškėjo, kad aukš­

rinkėjai ketino duoti arba manė,

čiausia

kad buvo įmanoma duoti."

m orale

pasižym ėjo

tie

kolektyvai, kurių

vadovai skatino

kolegas

„paau­

koti asm eninius interesus kolektyvo labui“ (de Hoogh ir kiti, 2004). Šis vado­

John W. Gardner,

vavim o stilius - transformacinė lyderystė - skatina darbuotojus tapatintis su ko­

Excellence,

m andos m isija ir įsipareigoti jai. Transform aciniai lyderiai, kurių daugum a yra

(„Meistriškumas")

1984

626

12 SKYRIUS

ekstravertai, siekia aukštų standartų, įkvepia žm ones priim ti jų viziją, skiria jiem s asm eninį dėm esį (Bono tojai,

daugiau

jėgų

ir Judge, 2004). Tokios lyderystės rezultatas - darbuo­

skiriantys

darbui,

labiau

pasitikintys

savim i

(Turner

ir

kiti,

2 002) .

Peteris Sm ithas ir M oniras Tayebas (1989) paskelbė savo tyrim ų, atliktų In­ dijoje,

Taivane

bankų

bei

stilių

ir

rezultatus:

vyriausybinių

(tikslinio

ir

rūpinasi, kaip nos

Irane,

įstaigų

socialinio)

sėkm ingai

vadovam s

bruožai.

organizacijom s,

JAV

darbininkų

kurios

laikosi

būdingi

Siekdam i

atliktas darbas, bet kartu

nacionalinės

vadovaujantiem s

šeim ai

abiejų

ryškūs

laim ėjim ų,

atsižvelgia

apklausos

tokie

kasyklų,

vadovavim o

vadovai

į pavaldinių

duom enim is,

draugiškos

anglių

poreikius. Vie­

darbuotojai

politikos

ir

tikrai

leidžia

lojalesni

dirbti

pa­

darbuotojų

da­

gal lankstų grafiką (Roehling ir kiti, 2001). Daugelis lyvavim ą Japonijoje 1990). vo,

ir

priim ant

Ozley,

1987

savo ir

m etais

valdym ą.

strategijos

jog

viena ir

Šia

šalyse

vertina

savo

žm onės

komandomis

grindžiam ą

navim ą

reikšti

stengiasi

(Naylor,

palankiausia

1990;

sunkum ų

spaudžiam a

grindžiam ą

kuriuos

vykdė

susidaro

bendrovė

valdžios

kiti,

tada,

kai

nuom o­

(Teerlink

pradėjo

vizi­

priėm im ą, viršūnėje

ir

trans­

į bendrąja

„sprendim ų

bei

vadova­

savo

sprendim ą

vadovavim ą

saujelė

ir

tiesiogiai

pareikšti

į

siekiam a

Švedijoje

Sundstrom

jie

aplinka

galėdam i

reaguoja

buvo

paplitęs

kuriam

teigiam iau

reform a

didinti

stilius

darbą,

nuomonę:

kontrole

kūrim ą,

pat

vadovavim o

kitose

gerai

atskleidė,

atvirai

taip

Toks

plinta

dažnai

sprendim us,

2000).

form uoti

labiau

tyrim ai

gali

bendrovių

sprendim us.

vadovai

m oksliniai

nę

dirbančių

vis

Nors

darbuotojai

ja

gerai

priim ant

pla­

esančių

žm onių, paskleisti po visą organizaciją. M es norėjom e, kad visi darbuotojai kas­ dien teinas son

galvotų,

kaip

tobulinti

(2002).

XX

a.

pasirašė

su

bendrovę",

dešim tojo

profesine

-

pasakojo

dešim tm ečio

sąjunga

jos

viduryje

bendradarbiavim o

vadovas

Jeffrey Harley

bendrovė sutartį,

pagal

BleusDavid­

kurią

prof­

esine sąjunga buvo įtraukta į „sprendim ų priėm im ą visais verslo aspektais". Pri­ im ti

sprendim us, kuriem s

visi

pritartų, nelengva

ir

tai

gali užtrukti ilgiau, ta­

čiau „kai sprendim as priim tas, jis įvykdom as greitai, ir visa grupė būna įsipa­ reigojusi", -

sako

Bleusteinas. Šių

perm ainų

rezultatas

-

labiau

m otyvuoti dar­

bininkai ir labiau patenkinti akcininkai. Kiekvienas Harley Davidson akcijų, pirk­ tų 1988 m etų pradžioje, doleris 2005 m etų viduryje buvo vertas 125 dolerių. Šiam e

skyriuje

buvo

parodyta,

kad

konkretūs

fiziologiniai

m echanizm ai

lem ia

kai kuriuos m otyvus, pavyzdžiui, alkį (nors tam taip pat turi įtakos ir susifor­ m avęs

skonis

darbe

poreikį,

m eistriškum o

bei

kultūriniai

daug

siekis

stipriau ir

lūkesčiai). lem ia

išorinis

atlygis

tokie

Kitus

m otyvus,

psichologiniai

(pripažinim as).

pavyzdžiui, veiksniai

Visus

šiuos

laim ėjim ų

kaip

vidinis

m otyvus

vie­

nija tai, kad jie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį reikiam a linkm e. Jei ne m otyvai (alkis, troškulys, lytinis gyvenim as būtų nuobodus ir betikslis.

geism as, sm alsum as, laim ėjim ų

poreikis

ir kt.),

627

MOTYVACIJA IR DARBAS

MOKYMOSI REZULTATAI Motyvacija darbe 17 TIKSLAS. Aptarkite polėkio būsenos svarbą ir apibūdinkite tris

19 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra laimėjimų motyvacija, ir pa­

industrinės-organizacinės psichologijos sritis.

aiškinkite, kodėl organizacijos turėtų įdarbinti industrinės-organizacinės psichologijos specialistą kuris padėtų skatinti darbuo­ tojus bei jų pasitenkinimą darbu.

Žm onės

savo

pašaukim u. dirbdam i

veiklą

Žm onės, jaučią

būdingą

polėkio

būsenai,

kai

trijose

įkvėpti

būsenai,

užm iršta

personalo

karjera

arba

pašaukim o,

teigia

pasitenkinim ą

-

jausm ą,

Laimėjimų

sutelktai

sąm onės

troškim as,

laiką tiria

ir

veiksnių

šitaip

Industri­

save.

elgesį

darbo

psichologiją,

žmogiškųjų

ir

darbu,

aktyviai,

psichologija

srityse:

psichologiją

laikyti

didžiausią

asm uo

nė-organizacinė

gali

vietoje

organizacinę

psichologiją

(ap­

motyvacija noras

-

gerai

tai

reikšm ingų

perprasti

dalykus,

pasiekim ų žm ones

bei

idėjas ir pasiekti aukštų darbo atlikim o standartų. Or­ ganizacijos chologijos jog

kreipiasi

į

specialistus,

produktyviausi

industrinės-organizacinės nes

ir

m oksliniai

labiausiai

jai yra

18 TIKSLAS. Pasvarstykite, kaip personalo psichologijos specia­

virsta

listai padeda organizacijoms atrinkti bei įdarbinti darbuotojus ir

darbuotojų kaita ir ištikim esniais klientais.

linkoje.

tie, kurie

dirba

Darbuotojų didesniu

pasitenkinim ą

pasitenkinim as

pelnu,

tyrim ai

m otyvuoti

tartą 6 skyriuje).

rodo,

darbuoto­

keliančioje

taip

aukštesniu

psi­

pat

našum u,

ap­

dažnai m ažesne

įvertinti jų darbą. 20 TIKSLAS. įvardykite veiksmingus vadovavimo būdus.

Personalo

psichologijos

specialistai

kartu

zacijom is

kuria

darbuotojų

atrankos

naujų

su

organi­ m etodus,

verbuoja ir įvertina kandidatus, rengia ir praktiškai pa­ tikrina

m okym o

program as,

nustato

žm onių

privalu­

Geri

vadovai,

m okydam i

darbuotojus,

sutelkia

dėm esį

į jų privalum us, o ne į silpnąsias puses, kurių galbūt niekada

nepavyks

tokį elgesį. Geri vadovai kartu su darbuotojais sufor­ m uluoja

terviu skatina interviu vedėjo iliuziją - per didelį pa­

tikslus ir parodo būdus jiem s pasiekti. Lyderystės sti­

intuityviu

gebėjim u

nuspėti

darbuo­

tikslus.

Užduoties

liai

leidžia

nizuoja

darbą

vedėjo

lyderiai

kuria

ir

param ą.

išsiaiškinam i

prisim inim ų pai,

yra

įvertinim ui

nes

iškraipym us

grafinės

skalės

aktualūs

prognozuoti,

įvertinim o

naudingi gali

darbui

jie bei

daryti

interviu

šališkum ą.

skalės

darbo

privalum ai)

sum ažina ir

poelgių

įvertinim o

įtaką

šios

Patikros

la­

įvertinim o

m etodai.

šališkum o

Darbo

sudėtingus,

gerai", ir paskatinti bet

įgyvendinam us

lius turėtų būti tinkam as žm onėm s ir atitikti keliam us

tojo sėkm ę. Struktūrizuotieji interviu (kurių m etu tiks­ geriau

atlieka

„pastebėti,

viu greitai susidaro įspūdis apie žm ogų, tačiau šie in­

konkrečius,

nors

stengiasi

bei visos organizacijos veiklą. Per subjektyvius inter­

savo

ką

Jie

kada

sitikėjim ą

darbuotojas

pagerinti.

m us, analizuoja darbo turinį ir įvertina paskirų žm onių

siūlo

dirba

vienokiu

lyderiai

nustato

orga­

dėm esį į tikslus. Socialiniai

ir sutelkia kom andas, Vadovų

stilium i,

standartus,

tarpininkauja asm enybė

kiti

-

yra

kitokiu

konfliktuose svarbi:

ar

derina

vieni abu

stilius.

form os:

aureolės klaidos (asm ens savybėm is, o ne elgesiu dar­ be

grindžiam i

sprendim ai),

atlaidumo

ar

griežtumo kiekvienas

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jūsų motyvacija pasiekti gerų moky­

žm ogus yra vertinam as per atlaidžiai arba per griež­

mosi rezultatų didelė, ar ne? Kokią tai turi įtaką jūsų mokslo lai­

efektas tai)

ir

(apibendrinantys naujumo

efektas

sprendim ai, (sprendim ai,

kai

grindžiam i

vai prisim enam ais pastarojo m eto poelgiais).

leng­

mėjimams? Kaip galėtumėte jais vadovaudamiesi tobulėti?

628

12

S K Y R IU S

12 SKYRIAUS APŽVALGA: Motyvacija ir darbas PASITIKRINKITE 1.

Ilgos labai

kelionės vienišas

autom obiliu

m etu

panorote

sustoti

ir

staiga bei

pasijutote

3.

nim o

paskam binti

2.

todėl

važiuojate

toliau.

Kuris

m otyvaci­

teorija

ir

evoliuciniu

požiūriu,

4.

galim a

Kaip, rem iantis skatulio m ažinim o teorija, sužadi­

nis požiūris lengviausiai paaiškintų šį elgesį ir ko­

nim o

dėl?

paaiškinti m ūsų poreikį užm egzti ryšius?

Jūs keliaujate ir aštuonias valandas nieko nevalgė-

būtų

paaiškinti m ūsų seksualinę m otyvaciją?

savo m ylim ajai. Tačiau tam sus, apleistas kelias jus baugina,

Kaip, rem iantis skatulio m ažinim o teorija, sužadi­

5.

teorija

ir

evoliuciniu

požiūriu,

būtų

galim a

Žm ogiškųjų išteklių direktorius sako: „M an nerūpi

te. Kai prieš jus padedam as ilgai lauktas m ėgsta­

nei testai, nei rekom endacijos. Galiu pasirinkti dar­

m as patiekalas, jūsų burna prisikaupia seilių. Sei­

buotojus

lės gali pradėti išsiskirti vien įsivaizdavus šią si­

verčia nerim auti jo žodžiai, atsižvelgiant į indust­

tuaciją.

rinės-organizacinės

Kas

sukelia

šį

seilių

išsiskyrim ą

tikintis

m aisto?

vadovaudam asis

savo

psichologijos

nuojauta." m okslinių

rezultatus? Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Estrogenas (estrogen), 592 p. Gliukozė (glucose), 582 p.

Nervinė anoreksija

(anorexia nervosa), 586 p.

Homeostazė (homeostasis), 578 p.

Nervinė bulimija (bulimia nervosa), 586 p.

Industrinė-organizacinė (I/O) psichologija

Nustatytoji svorio riba (set point), 584 p.

(industrial-organizational (I/O) psychology), 614 p.

Organizacinė psichologija

(organizational psychology), 614 p.

Instinktas ( instinct), 577 p.

Paskata (incentive), 578 p.

Laimėjimų motyvacija

Personalo psichologija

(achievement motivation), 620 p. Lytinės reakcijos ciklas

(sexual response cycle), 590 p. Medžiagų apykaitos greitis

(basal metabolic rate), 584 p. Motyvacija (motivation), 577 p.

(personnel psychology), 614 p. Polėkio būsena (flow), 613 p. Poreikių hierarchija

(hierarchy of needs), 579 p. Refrakterinis periodas

(refractory period), 591 p.

Seksualinė orientacija

(sexual orientation), 598 p. Seksualinis sutrikimas

(sexual disorder), 591 p. Skatulio mažinimo teorija

(drive-reduction theory), 578 p. Socialinė lyderystė

(social leadership), 625 p. Struktūrizuotieji interviu

(structured interviews), 618 p. Testosteronas (testosterone), 592 p. Užduoties lyderystė

(task leadership), 625 p.

Kodėl tyrim ų

Emocijos

Em ocijų teorijos Em ocijų fiziologija Emocijos ir autonominė nervų sistema Kai kurių emocijų fiziologiniai panašumai Kai kurių emocijų fiziologiniai skirtumai Pažinimas ir emocijos Em ocijų raiška Neverbalinis bendravimas Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys Emocijų atskleidimas ir įvertinimas Kultūra ir emocijų raiška Veido išraiškos poveikis Em ocijų išgyvenim as Baimė Pyktis Laimė PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Kaip būti laimingesniems

iekam nereikia įrodinėti, kad em ocijos įvairina m ūsų gyvenim ą, o stresų

N

m etu

jos

gali

būti

pražūtingos

arba

padėti

išsigelbėti.

Žm ogus

turbūt

yra em ocingiausias iš visų būtybių (Hebb, 1980). Palyginti su gyvūnais, m es daug dažniau jaučiam e baim ę, pyktį, liūdesį, džiaugsm ą ir m eilę.

Kiekvienas galim e prisim inti akim irkų, ksiuai m us buvo užvaldžiusios em oci­ jos. Iki šiol prisim enu tą dieną, kai nuvykau į didelę parduotuvę atiduoti išryš­ kinti fotojuostą ir kartu pasiėm iau Peterį, savo tik pradėjusį vaikščioti pirm agi­ m į sūnų. Vos tik pastačiau Peterį ant grindų ir pasiruošiau pildyti užsakym o for­ m ą,

einantis

berniuką!"

pro

šalį

Praėjus

vyriškis

vos

m ane

keliom s

perspėjo:

akim irkom s,

„Būkite

atidavęs

atidesnis, fotojuostą

nes

pam esite

ryškinti,

atsi­

sukau ir Peterio šalia savęs neberadau. Truputį sunerim ęs pažvelgiau sm arkiau

plakančia

niekur

nebuvo.

tačiau

sūnaus

dėjas

per

širdim i

Nerim as nebuvo

virto

nė

garsiakalbį

už prekystalio

pradėjau

panika,

kvapo.

paprašė

sukti ir

aš

Sužinojęs

pirkėjų

kam po. Peterio

ratus

apie

ėm iau

apie

padėti

kitus bėgioti

m ano

ieškoti

ten

nebuvo. Vis

prekystalius. lentynų

Peterio

tarpueiliais,

rūpestį,

parduotuvės

pasim etusio

vaiko.

ve­

Netru­

kus po to prasilenkiau su m ane perspėjusiu pirkėju. „Sakiau, kad jį pam esite!". niekinam ai nės

tarė

jis.

dažniausiai

M an

ėm ė

žavėdavosi

vaidentis, kad

m ano

sūnum i),

Peterį

ir

pagrobė

rengiausi

(nepažįstam i

susitaikyti

su

žm o­

m intim i,

jog per aplaidum ą praradau tą, kurį labiausiai m yliu, ir - o, siaube! - kad gali tekti grįžti nam o ir pažvelgti į akis žm onai, praradus m ūsų vienintelį vaiką. Tačiau surado

netrukus,

ir

atvedė

vėl

praeidam as

paslaugus

pro

pirkėjas!

inform acijos

Akim irksniu

stalą,

siaubas

išvydau virto

Peterį,

džiaugsm o

kurį eks­

taze. Spausdam as sūnų prie krūtinės, staiga akis užplūdus ašarom s, pajutau, jog negaliu

nei žodžio

ištarti, nei padėkoti, ir apim tas begalinės laim ės išsvirdulia­

vau iš parduotuvės. Iš kur kyla tokios em ocijos? Kodėl jas jaučiam e? Kas jas sudaro? Em ocijos yra m ūsų kūno prisitaikym o reakcija. Jos egzistuoja ne tam , kad suteiktų m um s įdom ių

potyrių,

o

em ocijos sutelkia Žingsniai ną,

kad

galim ybę

išlikti.

Kai

susiduriam e

su

iššūkiais,

dėm esį ir suteikia energijos veikti. Širdis im a dažniau

paspartėja.

galim e

padidintų

Visi

apsiašaroti.

pojūčiai

labai

Trium fuodam i

paaštrėja.

keliam e

Išgirdę

rankas

į

netikėtą

viršų.

gerą

plakti. naujie­

Pajuntam e

ener­

jausm us,

m intis

gijos antplūdį ir atgautą pasitikėjim ą savim i. Šiam e

skyriuje

aptarsim e,

kaip

psichologija

supranta

m ūsų

ir veiksm us, susijusius su em ocijom is. Be to, atidžiau pažvelgsim e į baim ę, pyktį ir laim ę.

EMOCIJOS

631

Emocijų teorijos 1

TIKSLAS.

Nurodykite

tris

emocijų

sudedamąsias

dalis

ir

palyginkite

Jameso-Lange, Cannono-

Bardo bei dviejų veiksnių emocijų teorijas.

Kaip

iliustruoja

pasakojim as

apie

desperatišką

Peterio

paiešką,

suda­

em ocijas

Emocija (emotion) -

ro: 1 ) fiziologinis sužadinim as (stipriau plakanti širdis); 2 ) elgesio išraiška (pa-

viso organizmo reakcija,

greitėję

žingsniai);

pasireiškianti:

bim as?)

ir

3)

jausm us

sąm oningas

(baim ė

ir

po

patyrim as, jos

apim antis

sekantis

m intis

džiaugsm as).

(ar

tai

pagro­

Psichologam s

kyla

klausim as, kaip šie trys dalykai dera tarpusavyje. Yra dvi priešingos nuom onės apie em ocijų fiziologijos, raiškos ir išgyvenim o sąveiką. ginis

Pirm oji,

„vištos

sužadinim as

yra

ir

kiaušinio"

em ocinių

1) fiziologiniu sužadinimu; 2) ekspresyvia išraiška;

diskusija,

išgyvenim ų

vyksta

jau

priežastis,

ar

seniai:

ar

pasekm ė?

3) sąmoningu išgyvenimu.

fiziolo­

(Ar

pirm a

pajutau besidaužančią širdį ir paspartinau žingsnius, o vėliau apėm ė baim ė, kad Peteris dingo? Ar pirm a atsirado baim ės jausm as ir dėl jo pagreitėjo širdies ir kojų darbas?) Antroji diskusija vyksta dėl m ąstym o ir jausm ų ryšio: ar pažinim as ateina anksčiau negu em ocijos? (Ar pirm a m an reikėjo sąm oningai įvertinti pa­ grobim o grėsm ę, kad im čiau reaguoti em ociškai?) Sveikas keiksm ais, gas

protas nes

sako,

jog

pykstam e,

supratim as,

tada

-

verkiam e

drebam e

dėl

fiziologinis

dėl

to,

kad

to,

kad

bijom e.

patyrim as.

m um s

Tačiau

liūdna,

Pirm a

vienas

pratrūkstam e

ateina

sąm onin­

psichologijos

pra­

dininkų W illiam as Jam esas tarp šių dalykų įžvelgė visai priešingas sąsajas. Pa­ sak Jam eso, „m um s gaila, kadangi verkiam e, m um s pikta, kadangi m ušam e, m es bijom e,

kadangi

autom obilį

drebam e"

slidžiam e

(1890,

kelyje.

10“

p.).

Autom obiliui

Galbūt

prisim enate,

tam pant

beveik

kaip

stabdėte

nekontroliuojam am ,

iki galo spaudžiate stabdžių pedalą ir suvaldote jį. Tik po to suvokiate, jog jūsų širdis sm arkiai plaka ir drebate iš baim ės, jus užplūsta em ocijos. Baim ės jaus­ m as seka paskuikūno reakciją. Tokią pat idėją nepriklausom ai nuo Jam eso iškėlė Jameso-Lange teorija

ir danų psichologas Carlas Lange, ir ji buvo pavadinta Jam eso-Lange teorija. Jam eso-Lange dė

neįtikėtina.

sukeltų

teorija

JAV

Cannonas

skirtingas

psichologui

m anė,

jog

W alteriui

kūno

Cannonui

reakcijos

nėra

(1871-1943)

tokios

em ocijas. Ar greitesnis širdies plakim as rodo

atro­

skirtingos,

kad

baim ę, pyktį ar

(James-Lange theory) -

teorija, teigianti, kad emocijų išgyvenimas yra organizmo

m eilę? Be to, širdies plakim o greičio, prakaitavim o ir kūno tem peratūros poky­

fiziologinių reakcijų į jas

čiai yra per lėti, kad sukeltų staigias em ocijas. Cannonas, o vėliau ir kitas am e­

sukeliančius dirgiklius

rikiečių psichologas Philipas Bardas padarė išvadą, kad tuo pačiu m etu patiria­

įsisąmoninimas.

me

fiziologinį

sužadinim ą

ir

išgyvenam e

em ocijas:

em ociją

žadinančio

dirgik­

lio im pulsai tuo pat m etu plinta į sm egenų žievę, priversdam i subjektyviai įsi­ sąm oninti,

ir

į

C annono-Bardo

sim patinę

nervų

sistem ą,

sukeldam i

organizm o

teorijos esm ė yra tokia: širdis im a dažniau

sužadinim ą.

Šios

plakti, kai pajun­

jas.

Įsivaizduokite,

ar

teisingai kad

jūsų

supratote sm egenys

Jam eso-Lange negali

justi

(Cannon-Bard theory) -

teorija, teigianti, kad emocijas žadinantis dirgiklis vienu metu

tate baim ę; nė vienas šių veiksnių nėra kito veiksnio priežastis. Patikrinkim e,

Cannono-Bardo teorija

ir

širdies

Cannono-Bardo daužym osi

ar

teori­ vidurių

sukim o. Kaip, kiekvienos teorijos požiūriu, tai veiktų jūsų patirtas em ocijas? Cannonas ir Bardas būtų m anę, kad em ocijas patirsite norm aliai, nes, jų įsi­ tikinim u, em ocijas išgyvenam e nepriklausom ai nuo organizm o sužadinim o (nors

sukelia: 1) fiziologines reakcijas; 2) subjektyvų emocijos išgyvenimą.

632

13 SKYRIUS

tai ir vyksta vienu metu). Jameso ir Lange nuomone, jūs pajustumėte labai su­ silpnėjusias

emocijas,

nes,

kad

išgyventumėte

jas,

pirmiausia

reikia

suvokti

sa­

vo organizmo sužadinimą. Dviejų veiksnių teorija

Stanley

Schachteris

ir

Jerome

Singeris

(1962)

pasiūlė

trečiąją

teoriją:

fizio­

(two factor theory) -

logija ir pažinimas - suvokimas, prisiminimai, interpretacijos - kartu kuria emo­

Schachterio-Singerio teorija,

cijas, Jų dviejų veiksnių

teorijoje emocijas sudaro du dėmenys: fizinis suža­

teigianti, kad emocijos

dinimas ir jo pažintinis įvardijimas (13.1

išgyvenimui būtina:

teris su Singeriu darė prielaidą, kad emocijų išgyvenimai kyla įsisąmoninant orga­

1) fizinis sužadinimas;

nizmo sužadinimą. Kartu jie pritarė Cannonui ir Bardui, kad visos emocijos fizio­

2) pažintinis sužadinimo

logiškai

įvardijimas.

ningai įprasminti sužadinimą.

yra

Kad kitame

panašios,

įvertintume skyrelyje

todėl

tvirtino,

Jameso-Lange,

panagrinėsime

pav.).

kad

Kaip ir Jamesas su Lange, Schach-

emociniam

Cannono-Bardo

mokslininkų

ir

surinktus

išgyvenimui dviejų

būtina

veiksnių

atsakymus

į

13.1 PAVEIKSLAS.

Ar fiziologinis sužadinimas visada atsiranda prieš emocinį išgyvenimą?

•

Ar skirtingoms emocijoms būdinga skirtinga fiziologinė reakcija?

•

Koks ryšys tarp to, ką galvojame, ir to, kaip jaučiamės?

Emocijų teorijos

Artėjančio automobilio vaizdas (dirgiklio suvokimas)

Jameso-Lange teorija

Smarkiai plakanti širdis (sužadinimas)

Schachterio-Singerio dviejų veiksnių teorija

Cannono-Bardo teorija

Smarkiai plakanti širdis (sužadinimas)

Baimė (emocija)

Pažintinis [vardijimas

Smarkiai plakanti širdis (sužadinimas)

„Bijau"

Baimė

Baimė

(emocija)

(emocija)

teorijas,

šiuos

klausimus: •

sąmo­

tris

633

EMOCIJOS

MOKYMOSI REZULTATAI Emocijų teorijos pat metu, kai sureaguoja kūnas. Stanley Schachterio

1 TIKSLAS. Nurodykite tris emocijų sudedamąsias dalis ir paly­ ginkite

Jameso-Lange,

Cannono-Bardo

bei

dviejų

veiksnių

ir

emo­

Jerom e

Singerio

em ocijų

dviejų

veiksnių

teorijoje

dėm esys yra sutelktas į m ąstym o ir em ocijų sąveiką,

cijų teorijas.

o ne į tai, kada pasireiškia em ocijos. Jie iškėlė m intį, Trys

em ocijų

sudedam osios

dalys

yra:

1)

fiziologinis

kad

sužadinim as, 2) elgesio išraiška ir 3) sąm oningas pa­ tyrim as.

W illiam as

Jam esas

ir

Carlas

Lange

em ocijos

turi

dvi

sudedam ąsias

dalis:

fizinį

su­

žadinim ą ir pažintinį įvardijim ą.

pasiūlė

teoriją, kad m es em ocijas pajuntam e po to, kai paste­ bim e

savo

Philipas

fiziologinę

Bardas

reakciją.

m anė,

kad

W alteris

em ocijas

Cannonas

PAKLAUSKITE

ir

tuo

pajaučiam e

SAVĘS: Ar

prisimenate

tokį atvejį, kai pradėjote

jaustis nusiminę ar sutrikę ir tik vėliau įvardijote šiuos pojūčius?

Emocijų fiziologija Kai nekantriai lauktiate išsvajotų atostogų, įsim ylite ar gedite dėl m ylim o žm o­

„Baimė suteikia kojoms sparnus".

gaus m irties, jūsų nereikia daug įtikinėti, kad em ocijos susijusios su kūnu. Vie­

Vergilijus, Eneida,

nas fizines reakcijas nesunku

19 m. pr. Kr.

pastebėti, kitos - kurios galbūt vyksta jūsų sm e­

genų neuronuose - vyksta jų neįsisąm oninant. Išgirdus už nugaros tam sioje gat­ vėje

besiartinantį

m otociklą,

jūsų

raum enys

įsitem pia,

skrandis

im a

spazm uoti

emocinio

sužadinimo

ir džiūsta burna.

Emocijos ir autonominė nervų sistema 2

TIKSLAS. Apibūdinkite, kokį atlieka

vaidmenį autonominė

nervų

sistema

metu.

autonom inė

Kai

nervų

sistem a

m obilizuojasi

veiksm ui,

kūnas

taip

pat

reaguoja

į veiksm ą, tačiau ne taip pastebim ai. Kad suteiktų energijos, kepenys į kraujo­ takos

sistem ą

išskiria

papildom ai cukraus. Kad

padėtų

sudeginti šį cukrų, kvė­

pavim o sistem a im a tiekti daugiau deguonies. Kai kraujyje esantis cukrus patenka į didžiuosius raum enis, bėgti tam pa lengviau. Vyzdžiai išsiplečia, įleisdam i dau­ giau

šviesos. Kad

atvėsintum ėte savo

sužadintą kūną, jūs prakaituojate. Kai su-

sižeidžiate, kraujas kreša greičiau. Kai vėl ištiks koks nem alonum as, pagalvokite apie tokį dalyką: be jokių sąm oningų pastangų jūsų kūno reakcija į pavojų bu­

Vienas iš galimų paaiškinimų,

vo nuostabiai suderinta ir prisitaikiusi - parengė jus kovoti arba pabėgti.

kodėl vudu „prakeiksmai" gali

Šios nervų

knygos

sistem a

antinksčius, pinefriną

2

skyriuje

(13.2

kurie

pa v .

ir

cukraus

aptarėm e, Jos

išskiria

(noradrenaliną).

kraujospūdis

).

streso

sužadinim ą

dalis

horm onus

Padaugėjus kiekis

kad

sim patinė šių

kraujyje.

kontroliuoja

reguliuoja epinefriną

horm onų, Pavojui

virš

(adrenaliną)

padažnėja

praėjus,

autonom inė

inkstų pulsas,

suaktyvėja

esančius ir

norepadidėja

parasim pa-

sukelti staigią mirtį yra tas, kad išgąsdinto žmogaus parasimpati­ nė nervų sistema, kuri ramina organizmą, per daug stipriai sureagavo į labai stiprų

tinės nervų sistem os centrai, ir organizm as nurim sta. Net ir tuom et, kai para­

sužadinimą ir pristabdė širdį taip,

sim patinė

kad ji visai sustojo (Seligman,

nervų

sistem a

slopina

tolesnį

streso

horm onų

išsiskyrim ą,

kusių į kraujotaką horm onų dar tam tikrą laiką išlieka, todėl rim stam e pam ažu.

jau

pate­

1974).

634

13 SKYRIUS

Autonominė nervų sistema kontroliuoja fiziologinį sužadinimą

Simpatinis sužadinimas

Parasimpatinis sužadinimas

Vyzdžiai išsiplečia

Vyzdžiai susitraukia

AKYS SEILIŲ IŠSISKYRIMAS

Padidėja

Sumažėja

ODA

Prakaituoja

Sausėja Lėtėja

KVĖPAVIMAS

Dažnėja

ŠIRDIES PLAKIMAS

Dažnėja

Lėtėja

Sulėtėja

VIRŠKINIMAS

Suaktyvėja

Išskiria daugiau streso hormonų

ANTINKSČIAI

Išskiria mažiau streso hormonų

13.2 PAVEIKSLAS. Emocinis sužadinimas Emocinis sužadinimas aktyvina autonominę nervų sistemą.

Sužadinimas ir veiklos rezultatai 3 TIKSLAS. Aptarkite, koks yra ryšys tarp sužadinimo ir veiklos rezultatų. Ilgai

trunkanti

fizinio

sužadinim o

būsena,

kurią

sukelia

ilgalaikis

stresas,

ken­

kia organizm ui (plačiau apie tai žr. 17 skyriuje). Tačiau dažnai sužadinim as ati­ tinka

aplinkybes.

Per

silpnas

sužadinim as

(pavyzdžiui,

m ieguistum as)

gali

būti

toks pat žalingas, kaip ir ypač stiprus sužadinim as. Laikant egzam iną, naudingas vidutiniškas sužadinim as, kad būtum e budresni, o ne drebėtum e iš baim ės. Paprastai

veiksm us

atliekam e

geriausiai,

kai

jaučiam e

vidutinio

stiprum o

su­

žadinim ą, tačiau jo palankiausias lygis įvairuoja atliekant skirtingas užduotis. Leng­ vos arba gerai žinom os užduotys geriausiai atliekam os tada, kai sužadinim as yra gana stiprus. Kai užduotys sunkesnės arba jom s nepasirengta iš anksto, palankiau­ 13.3 PAVEIKSLAS.

sias yra kiek silpnesnis sužadinim as (13.3 pav.). Bėgikai, kurie atlieka gerai žino­

Sužadinimas Ir veiklos

mą

rezultatai

patiria

Atliekant sudėtingas užduotis geriausiai sekasi esant mažam sužadinimo lygiui, o esant didesniam geriau sekasi atlikti lengvas, gerai žinomas užduotis.

įgūdis - dėl ypač didelio sužadinim o, žaidžiant perpildytoje salėje, sekasi šiek tiek

užduotį, dažniausiai geriausių labai stiprų

rezultatų

pasiekia per varžybas, nes tuo

sužadinim ą. Krepšininkui m etant baudas

- ne

toks

m etu

paprastas

prasčiau (Sokoll ir M ynatt, 1984). Taip pat ir studentai, kurie labai jaudinasi per egzam inus, daug blogiau atlieka užduotis, negu tie, kurie, būdam i tokių pat gabu­ m ų,

labiau

pasitiki

savim i.

Todėl

jautrūs

studentai,

išm okyti

atsipalaiduoti

prieš

egzam iną, geriau atlieka užduotis (Hem bree, 1988).

Sudėtingos užduotys

Lengvos užduotys

Kai kurių emocijų fiziologiniai panašumai 4 TIKSLAS. Įvardykite tris emocijas, susijusias su panašiu fi­ ziologiniu sužadinimu. Įsivaizduokim e, fiziologinę kam barių

Mažas

Sužadinimas

Didelis

jog

em ocijų kažkas

atliekam e raišką.

žiūri

eksperim entą,

Kiekvienam e

film ą:

pirm ajam e

tirdam i

iš

keturių

-

siaubo,

antrajam e - keliantį pyktį, trečiajam e - seksualiai su­ žadinantį, ketvirtajam e - labai nuobodų. Eksperi-

EMOCIJOS

m ento

valdym o

kontrolės

centre

centro

galim a

fiksuodam i

stebėti

visų

prakaitavim o,

šių

žm onių

kvėpavim o

fiziologines

ir

pulso

reakcijas.

rodm enis,

Iš

m atote

kiekvieno žiūrovo fiziologines reakcijas. Ar galėtum ėte pasakyti, kuris iš žiūrovų yra išsigandęs? Kuris supykęs? Kuris lytiškai sužadintas? Kuris nuobodžiauja?

635

„Niekas man niekada nesakė, kad sielvartas jaučiamas beveik taip pat, kaip baimė. Aš nieko nebijau, tačiau jausmas toks,

Pasitreniravę tikriausiai atskiltum ėte nuo kitų trijų tą, kuris nuobodžiavo. Ta­

tarsi aš kažko bijočiau. Tas pats

čiau daug sunkiau įžiūrėti fiziologinius baim ės, pykčio ir lytinio sužadinim o re­

virpulys skrandyje, neramumas,

akcijų skirtum us (Cacioppo ir kiti, 1997; Zillm ann, 1986).

oro gaudymas. Aš visą laiką ryju

Nepaisant to, m es skirtingai jaučiame lytinį sužadinim ą, baim ę, pyktį ir liū­ desį. Lytiškai dirginam as žm ogus junta lytinių organų reakciją. Jei jus kas nors išgąsdino,

galite

pajusti

silpnum ą,

gniaužim ą

krūtinėje,

sunkum ą

skrandyje.

Su­

pykę galite jausti, kaip „išpila karštis" ir didėja vidinė įtam pa. Be to, išgąsdinti ir supykdyti žm onės ne tik „sukaustyti baim ės" tum e

arba

skirtingai jaučiasi, jie dažnai skirtingai ir atrodo -

„vos

tveriantys

savo

kailyje". Ar, žinodam i tai, galė­

tiksliai nurodyti kiekvienai em ocijai būdingus

fiziologinius rodm enis?

Kar­

tais. Skaitykite toliau.

Kai kurių emocijų fiziologiniai skirtumai 5 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra konkrečių emocijų fiziologiniai ir smegenų struktūros požymiai.

Baim ę m as

ir

įniršį

kartais

(Ax, 1953;

dažninti me

pulsą,

baim ę,

lydi

pirštų

tem peratūros

Levenson, 1992). Nors šios

em ocijos

sudirgina

antakių

raum enys.

įsitem pia

pokyčiai

baim ė

ir

skirtingus Kai

ir

horm onų

džiaugsm as veido

raum enis.

džiaugiam ės,

išsiskyri­

gali panašiai paKai

įsitem pia

jaučia­

skruostų

ir

paakių raum enys, suform uodam i šypseną (W itvliet ir Vrana, 1995). Dar

labiau

skiriasi

(Kalin,

1993;

Panksepp,

nerviniai

veidus,

sm egenų

m igdolo

takai,

1982).

kuriais

Stebint

sritis

(ir

suaktyvėja

perduodam os subtiliai

labiau

skirtingos

m ėgdžiojant)

negu

stebint

em ocijos išgąstingus

piktus

veidus

(W halen ir kiti, 2001). Prisim inkite 2 skyriuje aptartą m igdolo galią: katė, ku­ riai

dirginam a

viena

m igdolo

dalis,

pam ačiusi

pelę

atšoks

iš

siaubo.

Dirginant

kitą m igdolo dalį, katė atrodys įpykusi - jos akių vyzdžiai išsiplės, kailis pasi­ šiauš, uodega pasikels, ji atkiš nagus ir im s grėsm ingai purkšti. Skirtingos nės

patiria

em ocijos neigiam as

suaktyvina em ocijas,

skirtingas

pavyzdžiui,

sm egenų kuo

nors

žievės bjaurisi,

sritis.

Kai

kaktos

žm o­

sm egenų

žievės dešiniosios skilties elektrinis aktyvum as yra didesnis negu kairiosios. Lin­ kusių

į

depresiją

dešiniosios

skilties

žm onių

(ir

tų,

aktyvum as

kurių

taip

asm enybės

pat

didesnis

yra

labai

neigiam os)

(Harm on-Jones,

kaktos

Abram son

ir

kiti, 2002 ). Žm ogus, kuriam sm egenų operacijos m etu buvo pašalinta dalis kaktos dešiniosios

skilties, tapo, kaip

teigė

jo

anaiptol ne

nelaim inga

žm ona, ne

toks

irzlus ir m eilesnis (Golem an, 1995). M ano tėvas po insulto dešiniajam e sm ege­ nų pusrutulyje, kuris jį ištiko sulaukus 92 m etų, paskutinius dvejus savo gyve­ nim o

m etus

gyveno

jausdam as

laim ingą

dėkingum ą:

niekuo

nesiskundė,

jo

nekam avo neigiam os em ocijos. Kai žm onės būna teigiam os nuotaikos - kupini entuziazm o, energingi ir lai­ m ingi

-

sm egenų

nuotraukos

ir

elektrokardiogram os

rodo

aktyvesnę

kaktos

kai­

seiles." C. S. Lewisas, A Grief Observed, 1961 („Stebint liūdesį")

636

13 SKYRIUS

1966 metais jaunas vyras

riosios

skilties

asm enybės

bei

siekiančių

lių,

riosios skilties veikla

įlipo į Teksaso universiteto

2003; Urry

bokštą ir nušovė 38 žmones.

veikla

Po skrodimo paaiškėjo, kad jo

būnate laim ingi ir tai žinote, jūsų sm egenys neabejotinai tai parodys.)

taip

pat būna

Dopam ino

į

kairę,

receptorių

kairįjį

juo

labiau

optim istiškesnis

gausa

pusrutulį

suaugusiųjų

kaktos

galim a

-

kūdikių

sm egenų

ir žva­

kaktos

kai­

aktyvesnė nei dešiniosios (Davidson, 2000,

ir kiti, 2004). Iš tiesų, juo

pasislenka

energingą

tikslo

- linksm ų

Charlesas Whitmanas užmušė

migdolą spaudė auglys,

nuolat

žm onių

savo žmoną ir motiną, paskui

ir tai galėjo paveikti jo elgesį.

energingų

veiklą. Teigiam os

žm ogaus pradinė

paprastai

kairiojoje

spręsti

apie

būna

skiltyje

žvalią

kaktos skilčių

šis

žm ogus.

paaiškina,

(Kai

kodėl

nuotaiką. Didinantis

pagal dopa­

m ino kiekį nervinis takas eina nuo sm egenų kaktos skilčių į šalia esančią neuronų sam plaiką

-

požievinį

sm egenų

(nucleus

branduolį

accumbens).

Ši

m aža

sritis

nušvinta, kai žm onės patiria natūralų ar vaistais sukeltą m alonum ą. Tiriant prak­ tinius

atvejus,

depresijos

kam uojam ų

pacientų

požievinio

branduolio

dirginim as

elektra sukeldavo šypseną, juoką ir lengvabūdišką euforiją (Okun ir kiti, 2004). Grįžkim e tinim o.

prie

Jam eso-Lange, Cannono-Bardo

Sužinojom e,

pyktis

yra

jog

susijusios

tokios

su

skirtingos

panašiu

ir dviejų

em ocijos

bendruoju

veiksnių

kaip

autonom iniu

baim ė,

teorijos ver­ džiaugsm as

sužadinim u

(ir

ir

panašiu

pulso dažniu). Tačiau taip pat sužinojom e, jog tikri, subtilūs fiziologiniai ir sm e­ genų

skirtum ai

duom enys

paaiškina,

piršo

m intį,

kodėl

kad

šias

m ūsų

em ocijas

fiziologinė

patiriam e reakcija

į

taip

skirtingai.

skirtingas

Tyrim ų

em ocijas

yra

panaši, todėl Jam eso-Lange prielaida, jog em ocijas patiriam e per skirtingas kūno būsenas,

atrodė

neįm anom a.

Tačiau

šie

nauji

tyrim ų

duom enys,

atskleidžiantys

subtilius em ocijų fiziologinius skirtum us, Jam eso-Lange teoriją paverčia įtikim a. Jam eso-Lange teoriją taip pat patvirtina žm onių su pažeistom is stuburo sm e­ genim is

stebėjim ai.

Psichologas

George

Hohm annas

(1966)

apklausė

25

karei­

vius, kurie per Antrąjį pasaulinį karą patyrė tokius sužalojim us. Jis paprašė ka­ reivių

prisim inti

em ocijas

sužadinančius

sužalojim o. Tie, kurie buvo

įvykius,

atsitikusius

prieš

ir

po

stuburo

sužaloti žem utinėje stuburo dalyje, nejautė tik kojų

ir teigė, jog jų em ocijos beveik nepakito. Tie, kurie nieko nejautė žem iau kaklo, teigė, ir

jog

labai

Lange).

Tai

veikiau

kūno

sum ažėjo

Vienas protinis

dalyse,

em ocijų

vyras

pyktis ."

intensyviau

intensyvum as

prisipažino, Tačiau

jautė

tie,

jog

em ocijas, kurių

(kaip

pyktis buvo

ir

būtų

„nebeturi

reiškiam as sužalota

tikėjęsi

Jam esas

ankstesnio virš

įkarščio.

kaklo

viršutinė

esančiose

stuburo

dalis.

Visi vyrai, su kuriais kalbėjosi Hom annas, sakė, jog dažniau verkia, jaučia gu­ m ulą

gerklėje

ir

springsta

atsisveikindam i,

m elsdam iesi

ar

žiūrėdam i

jausm in­

gą film ą. Šie riuos

tyrim ų

duom enys

m okslininkus

(Dam asio,

2003).

atgaivino

jausm us Tačiau

laikyti

daugum a

Jam eso-Lange m ūsų

kūno

m okslininkų

teoriją

ir

reakcijos sutinka

paskatino

ir su

poelgių Cannonu

kai

ku­

„šešėliais" ir

Bardu,

kad m ūsų patirtos em ocijos taip pat yra susijusios ir su pažinim u (Averill, 1993). „Kiekviena akimirka tampa vis

Ar

išsigąsim e

intensyvesnė."

to,

ar

Christopheris Reeve (1952-2004) po to, kai jį ištiko paralyžius

Jam esu em ocijų

jo

tam sioje

veiksm us

gatvėje

laikysim e

m um s

O

sutikdam i

su

nugaros

grėsm ingais,

ir Lange, galim e teigti, jog dalis.

už m ūsų

Cannonu

ar kūno

ir

esančio

vyro,

draugiškais. reakcija

Bardu,

Taigi, yra

galim e

patyrim as yra daugiau nei m ūsų kūno reakcijos interpretavim as.

priklauso sutikdam i

nuo su

svarbi sudedam oji

sakyti,

jog

em ocijų

EMOCIJOS

Pažinimas ir emocijos Koks ryšys tarp to, ką mąstome, ir to, kaip jaučiamės? Kas čia yra višta ir kas kiaušinis? Žinom e, kad em ocijos daro įtaką m ąstym ui. Kai jaučiame norą dainuoti m e­ lodiją iš kino film o „Oklahom a" („Ak, koks nuostabus rytas!"), pasaulis ir m us supantys

atrodo

žm onės

nuostabūs.

Jei

kitą

dieną

dainuojam e

liūdnesnį

bliuzą,

tas pats pasaulis ir tie patys žm onės atrodo m ažiau įspūdingi. ką

Ar galim e patirti em ocijas atsietai nuo m ąstym o? O

gal tam pam e tuo, apie

galvojam e?

tobulinim ui.

Šis

klausim as

turi

praktinę

svarbą

savęs

Ar

galim e

pakeisti em ocijas keisdam i m ąstym ą?

Pažinimas gali apibrėžti emocijas 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip sklidimo efektas veikia išgyvenamas emocijas.

Kartais susijaudinim as dėl vieno vaizduokite, priėm ė

į

jog

grįžote

darbą,

apie

pakylėjim ą, būsite

nam o kurį

įvykio

seniai

laim ingesnis

gali paveikti reakciją į kitą įvykį. Įsi­

žvaliai

pabėgioję

svajojote.

ir

Ar,

nei būtum ėte

randate

pranešim ą,

tebejausdam i

tada, kai šią

kad

bėgiojim o

žinią

jus

sukeltą

gautum ėte

pra-

budę po snūstelėjim o? Norėdam i Jerom e

išsiaiškinti,

Singeris

epinefrino.

(1962)

ar

Įsivaizduokite,

cijos

einate

tiesų

yra

į

jog

laukiam ąjį,

esate

kuriam e

eksperim entuotojų

sklidimo

egzistuoja

sujaudindavo

efektas,

universitetų vienas

jų

atsiduriate

su

dalyvių:

kitu

vaidinančiu

Schachteris

suleisdam i

eksperim ento kartu

pagalbininkas),

Stanley

studentus,

po

žm ogum i

arba

ir

horm ono

apim tą

injek­

(kuris

iš

euforijos,

arba susierzinusį. Žiūrėdam i į šį žm ogų pajuntate, kaip sm arkiau im a plakti šir­ dis, parausta

veidas ir padažnėja

kvėpavim as. Kaip

reaguotum ėte, jei jum s bū­

tų pasakyta, kad po injekcijos reikia tikėtis tokio poveikio? Schachterio ir Singerio

savanoriai

beveik

nepatyrė

vaistų

poveikiu.

Tačiau

ką

kelia

jokio

poveikio?

Galbūt

jokių

em ocijų

pajustum ėte,

jei

reaguotum ėte

-

būtų taip

nes

jie

susijaudinim ą

pasakyta,

pat, kaip

kad

aiškino

injekcija

reagavo

kita

nesu­

eksperi­

m ento dalyvių grupė, ir „užsikrėstum ėte" kito žm ogaus, su kuriuo atsidūrėte lau­ kiam ajam e, sim estų

tariam om is

esąs

em ocijom is

-

nuotaikos,

ir

pakilios

taptum ėte

laim ingas,

jei

susierzintum ėte,

jei

jis

būseną

patirti

pagalbininkas vaidintų

ap­

bjauriai

nusiteikusį. Šis

atradim as

-

kad

susijaudinim o

galim a

kaip

vienokią

arba

visiškai kitokią em ociją, žiūrint, kaip ją aiškinsim e ir įvardysim e - buvo pakar­ totas

daugelyje

račio vai

eksperim entų.

treniruoklio suklys

nei tų

šį

Įžeiskite

žm ones,

pedalus ar stebėdam i roko

susijaudinim ą

žm onių, kurie

buvo

priskirdam i

kurie

koncerto

provokacijai.

susijaudino

m indam i

dvi­

vaizdajuostę, ir jie leng­ Jų

panašiai išprovokuoti, tačiau

pyktis

bus

stipresnis

prieš tai nebuvo

susi­

jaudinę. Panašiai ir lytiškai susijaudinę žm onės priešiškiau

reaguoja į pyktį su­

keliančias

gąsdinančio

situacijas.

Ir

priešingai

-

po

aštraus

barnio

ar

išgyveni­

m o likęs susijaudinim as gali sustiprinti lytinę aistrą (Palace, 1995). Kaip ir teigia Schachterio-Singerio dviejų veiksnių teorija, sužadinim as+įvardijim as = em oci-

637

638

13 SKYRIUS

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI Melo nustatymas Melo

detektoriaus,

Poligrafas (polygraph) -

arba

poligrafo, kūrėjai ir

prietaisas, naudojamas melui atskleisti.

vartotojai tikėjo,

Jis matuoja keletą fiziologinių su emocijo­

kad fiziniai emocijų rodmenys melą atskleidžia taip pat, kaip tįs-

mis susijusių reakcijų (prakaitavimą,

tanti Pinokio nosis. Poligrafas melo neišaiškina, ir jo parody­

pulsą, kvėpavimo pokyčius).

mais imama vis labiau abejoti, ypač gilėjant supratimui apie fi­ ziologinius emocijų rodmenis. Poligrafas tik matuoja keletą fi­ ziologinių

reakcijų,

pokyčius,

širdies

stengiantis pradeda

kurios veiklos

atsipalaiduoti, matuoti

jūsų

lydi

emocijas,

parametrus atsakinėjant

fiziologines

pavyzdžiui,

bei į

kvėpavimo

prakaitavimą. klausimus,

reakcijas.

Kai

Jums

stebėtojas

kuriais

mai labai sujaudina ir visai nekaltą žmogų (13.4 pav.). Pavyz­ džiui,

nors, kas jums nepriklauso?" dauguma žmonių atsakytų „ne“ ir

fiziologinius

pokyčius.

Jei

atsakinėjant

„neįveikia"

melo

detekto­

2002 metų JAV nacionalinės mokslų akademijos ataskaito­ je teigiama, jog „kol kas naudojant poligrafą nepavyko pagauti nė vieno šnipo". Ne dėl to, kad mažai mėginta tai daryti. Fede­

galbūt šiek tiek pameluotų, dėl to truputį susijaudintų, o poligra­ nedidelius

aukų

rinamam poligrafu.

mąjį. Į klausimą: „Ar per pastaruosius 20 metų esate paėmę ką

aptiktų

išprievartavimo

puoliką (Lykken, 1991). Patartina nekaltam žmogui nesileisti tik­

klau­

simais, vadinamais kontroliniais, siekiama šiek tiek suerzinti tiria­

fas

daugelis

riaus testų, nes emocingai reaguoja, sakydami tiesą apie už­

į

kritinius (svarbius) klausimus („Ar esate ką nors pavogęs iš sa­ vo buvusio darbdavio?"), jūsų fiziologinės reakcijos yra silpnes­ nės negu tada, kai jūs atsakinėjate į kontrolinius klausimus, tik­ rintojas nusprendžia, kad jūs sakote tiesą. Jis remiasi prielaida,

racinis tyrimų biuras (FTB), Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir Jungtinių Valstijų gynybos bei energetikos departamentai yra išleidę

milijonus

dolerių

dešimtims

tūkstančių

savo

darbuotojų

tikrinti. Tuo metu Aldrichas Amesas, kuris gyveno nepaaiškina­ mai prabangiai, būdamas į CŽV įsiskverbusiu Rusijos šnipu, ne­ buvo sučiuptas. Amesas „daugybę kartų buvo tikrinamas poli­

kad tik vagis labai sutrinka, neigdamas savo kaltę. Tačiau kyla dvi problemos. Pirma, jau pastebėjome, kad dau­

grafu ir sėkmingai išlaikydavo visus patikrinimus, - pastebi Ro­

gelio emocijų - nerimo, susierzinimo ar kaltės jausmo - fiziolo­

bertas Parkas (1999). - Niekam nešovė į galvą patikrinti jo stai­

ginės reakcijos yra panašios. Antra, trečdalis melo detektoriaus

ga atsiradusių turtų šaltinio - juk jis, kad ir kaip būtų, išlaikyda­

parodymų būna neteisingi, ypač kai svarbūs kaltinamieji klausi-

vo visus melo detektoriaus testus." Tiesa yra ta, kad poligrafai gali meluoti. Neseniai atliktoje apklausoje daugiau nei 9 iš 10 psichofi-

80

Poligrafo pripažinti nekalti Poligrafo pripažinti kalti

ziologų ir psichologų sutiko, jog gudrūs nusikaltėliai ir šnipai ga­ li suklaidinti poligrafą didindami susijaudinimą, kad galėtų kon­ troliuoti klausimus, pavyzdžiui, įkąsdami sau į liežuvį (lacono ir

70

Lykken, 1997). Prievartautojas maniakas ir žudikas Gary Rid60

gway, prisipažinęs, jog įvykdė 48 žmogžudystes Sietlo apylin­ kėse („nužudžiau tiek daug moterų, jog būdavo sunku jas visas

50 40

13.8 PAVEIKSLAS.

30

Ar dažnai melo detektoriai meluoja? 20 10 0

Nekalti žmonės

Kalti žmonės

Benjaminas Kleinmuntzas ir Julianas Szucko (1984) paprašė ekspertų išnagrinėti poligrafo duomenis 50 įtariamųjų vagyste, kurie vėliau patys prisipažino esą kalti, ir 50 įtariamųjų, kurie vėliau pasirodė esą nekalti, prisipažinus tikrajam kaltininkui. Jei ekspertai būtų buvę teisėjai, jie būtų nuteisę daugiau kaip vieną trečdalį nekaltų žmonių ir išteisinę beveik vieną ketvirta­ dalį kaltųjų.

639

EMOCIJOS

prisiminti"), iš pradžių buvo įtariamas, tačiau vėliau išteisintas,

seminarus,

nes sėkmingai išlaikė melo detektoriaus testą (Johnson, 2003).

raiškoje aptikti trumpalaikius apgaulės ženklus.

Melas yra veiksmingiau atskleidžiamas taikant kaltės žino­

kuriuose

teisėsaugos

pareigūnai

mokomi

veido

iš­

Kiti mokslininkai tiria pačią apgaulės buveinę - smegenis.

jimo testą, kurio metu įvertinama įtariamojo fiziologinė reakcija

EEG

į detales iš nusikaltimo vietos, apie kurias žino tik policija ir nu­

tiriamajam

įrašai

atskleidė

smegenų

nusikaltimo

vieta

veiklos

yra

bangą,

pažįstama,

bylojančią,

fMRV

jog

nuotraukos

sikaltėlis (Ben-Shakhar ir Elaad, 2003). Pavyzdžiui, jei buvo pa­

parodė, jog melagio smegenys nušvinta

vogtas

nusikaltimu

sąžiningų žmonių smegenys nereaguoja (Faro ir kiti, 2004; Far-

asmuo turėtų stipriai reaguoti į konkretų šių daiktų gamintojo

well ir Smith, 2001; Langleben ir kiti, 2002, 2005). Kadangi šie

pavadinimą. Jei tokių konkrečių tyrimų bus pakankamai, nekal­

vertinimai yra sudėtingi ir brangūs, mokslininkai taip pat išbando

tas žmogus bus retai neteisingai apkaltintas.

portatyvų

fotoaparatas

ir

kompiuteris,

įtariamas

šiuo

XXI amžiuje kelios mokslininkų grupės tiria naujus būdus melui atskleisti. Vienos lyginančias

sakančių

grupės

teisybę

kuria

ir

dulius,

kompiuterines programas,

melagių

(kurie

vartoja

aparatą, kuris

skleidžiantį

panašiai

aptinka

tose vietose, kuriose

infraraudoniesiems smegenų

artimus

kraujotakos

spin­

modelius,

susijusius su melu (Izzetoglu ir kiti, 2003). Išduodantis Pinokio

mažiau

melą ženklas gali būti ne ištįsusi nosis, o išdavikiška veikla jo

pirmojo asmens įvardžių ir daugiau neigiamas emocijas apibū­

smegenų kairiojoje kaktos skiltyje ir priekinėje juostinėje žievėje.

dinančių

Tačiau skeptikai pastebi, jog mes dar esame toli nuo komerci­

melu

žodžių)

kalbą.

Kitos

programos

skirtos

analizuoti

su

susijusioms veido mikroišraiškoms (Adelson, 2004; New­

nės tikrovės (Ules, 2004).

man ir kiti, 2003). Psichologas Paulas Ekmanas (2003) rengia

ja.

Taigi

kaip

įsitikinom e,

m anė

Schachteris

kad ir

em ocinis

susijaudinim as

Singeris. Tačiau

tokių

nėra

toks

skirtingų

nediferencijuotas,

em ocijų, kaip

pyktis,

baim ė ir lytinis susijaudinim as, sukeltas sužadinim as iš tiesų gali pereiti iš vie­ nos em ocijos į kitą (Reisenzein, 1983; Sinclair ir kiti, 1994; Zillm ann, 1986). Svarbu prisiminti: sužadinim as kursto em ocijas; pažinim as jas nukreipia.

Pažinimas ne visada atsiranda anksčiau už emocijas 7 TIKSLAS. Išskirkite du alternatyvius kelius, kuriais gali keliauti jutiminiai dirgikliai sužadindami emocinį atsaką. Ar

norėdam i

išgyvenam e

išgyventi

em ociją

neįvardytas

kim o

term iną

tantis

pokalbis

arba

em ocijas.

paaiškėjo,

blaško

pirm iau

Pavyzdžiui,

kad

dėm esį,

privalom e

įžeidėte

jūs

įvardyti

pam iršote

kieno

nesuvokiate

nors šios

sužadinim ą?

kokio

nors

jausm us.

blogos

Kartais

darbo

Kadangi

žinios.

įtei­ vyks­

Tačiau

jos

poveikis kūnui trunka ilgiau, ir dabar neįvardytas jausm as kirba viduje. Jaučia­ tės šiek tiek nesm agiai. Žinote, jog tam yra kažkokia priežastis, tačiau šiuo m e­ tu m es

negalite

jos

pajuntam e

anksčiau

nei

ši

apčiuopti. daugybę

Robertas em ocinių

situacija

iškyla.

Zajoncas atsakų

(1980,

1984a)

neinterpretuodam i

Ankstesniuose

skyriuose

padarė

išvadą,

situacijos

pastebėjom e,

jog

arba

net

jog,

kai

dirgikliai blyksteli taip trum pai, kad žm onės jų negali suvokti ir prisim inti, vis tiek

šiem s

dirgikliam s

teikiam a

pirm enybė.

Nors

žm onės

sąm oningai

vokia, kad juos m atė, šie dirgikliai jiem s patinka. Neįsisąm onintas besišypsan-

ir

nesu­ Ar galite prisiminti, kaip koks

tis ar piktas veidas gali paskatinti palankiau ar nepalankiau reaguoti į kitą dir-

nors žmogus ar dalykas nežinia

giklį (M urphy ir kiti, 1995). Vienos eksperim entų serijos m etu, kai ištroškusiem s

kodėl, tačiau iš karto jums

žm onėm s labai trum pai (taip, kad jie nespėtų sąm oningai suvokti) buvo rodom as

patiko?

640

13 SKYRIUS

13.5 PAVEIKSLAS. Juntamoji smegenų žievė

Trumpiausi smegenų keliai emocijoms Jutiminė įvestis gali būti nukreipta (a) tiesiai į migdolą (pro gumburą), kad akimirksniu sukeltų emocinę reakciją, arba (b) į smegenų žievę, kurioje ji bus analizuojama.

Gumburas Baimės dirgiklis

Migdolas

Baimės reakcija

Priekinė kaktos skilties dalis

Baimė dirgikli

Gumburas Migdolas

Baimės reakcija

(a) greitasis „šalutinis“ kelias (b) „pagrindinis“ mąstymo kelias

Biologas Robertas Sapolsky (2003) pastebi, jog migdolas „yra labai svarbus ir agresyvu­ mui. Tai parodo, jog agresy­ vumas gali būti įsišaknijęs baimėje - šis pastebėjimas gali paaiškinti daugelį socialiniųpolitinių poelgių.“

13.6 PAVEIKSLAS. Smegenų jautrumas grėsmei Net tada, kai išsigandusių akių vaizdas šmėstelėdavo per greitai, kad žmonės sąmoningai jį suvoktų, fMRV stebėjimas rodydavo, kad jų itin budrus migdolas būdavo sužadinamas (Whalen ir kiti, 2004).

Išsigandusios

laimingas veidas, buvo išgerta maždaug 50 procentų daugiau vaisinio gėrimo negu tada, kai rodyto veido išraiška buvo neutrali (Berridge ir Winkielman, 2003). Jei šmėstelėdavo piktas veidas, žmonės išgerdavo pastebimai mažiau. Neurologinių procesų moksliniai tyrimai rodo, kad emocijas galime išgyventi nesąmoningai, prieš pažinimą. Kaip ir greiti refleksai, veikiantys atskirai nuo mąstančios smegenų žievės, kai kurios emocijos keliauja „šalutiniais“ keliais, per neuronų takus, kurie ap­ lenkia smegenų žievę (per kurią eina alternatyvus „pagrindinis“ kelias). Vienas „šalutinis“ kelias eina nuo akies arba ausies per gumburą į migdolą - emocijų valdymo centrą (žr. 13.5 pav.). Šis sutrumpintas kelias per migdolą nepasiekiant smegenų žievės sudaro galimybę atsirasti žaibiškai emocinei reakcijai anksčiau, negu įsikiša protas. Migdolo reakcija gali būti tokia greita, kad galime nė ne­ suprasti, ką pamatėme (Dimberg ir kiti, 2000). Vieno įdomaus eksperimento metu Paulas Whalenas ir jo kolegos (2004) naudodami fMRV stebėjo migdolo reak­ ciją į išgąstingų akių vaizdą, pateikiamą kaip ikislenkstinį dirgiklį (žr. 13.6 pav.). Palyginti su kontrolinės grupės nariais, kuriems buvo rodomas laimingų akių piešinys, eksperimentinės grupės nariams išsigandusios akys sužadino migdolo veiklą (nors nė vienas šios grupės narys sąmoningai nesuvokė, kad jas matė). Migdolas į smegenų žievę siunčia daugiau nervinių projek­ cijų nei gauna jų atgal. Todėl, kaip pastebi Josephas LeDoux ir Jorge Armony (1999), jausmams lengviau užvaldyti mąsty­ mą nei mąstymui valdyti jausmus. Miške krūptelime išgirdę šla­ mančius krūmus ir paliekame smegenų žievei vėliau nuspręs­ ti, ar šį garsą sukėlė žvėris, ar vėjas. Šitoks išgyvenimas pa­ tvirtina Zajonco įsitikinimą, kad kai kurie emociniai atsakai nė­ ra susiję su sąmoningu mąstymu ir kad pažinimas ne visada yra būtinas emocijoms atsirasti. Širdis ne visada paklūsta Laimingos protui.

641

EMOCIJOS

Em ocijų

tyrinėtojas

Richardas

Lazarusas

(1991,

1998)

pripažino,

genys apdoroja ir reaguoja į gausybę inform acijos, sąm oningai šito Jis

taip

pat

sutiko,

m ąstym o.

Tačiau

em ocijos

reikalauja

jog

kai

Lazarusas tam

kuriem s

atkreipė

tikro

em ociniam s

dėm esį

pažintinio

į

atsakam s

tai,

jog

situacijos

kad

kitaip

šalutiniu keliu, ir aš atvyksiu į

sąmoningo

akim irksniu

įvertinim o;

„Ak! Tu keliausi vieškeliu, o aš

nesuvokiant.

nereikia

net

sm e­

Škotiją anksčiau nei tu.“

pajustos

kaip

Bonnie Banks,

m es

O’Loch Lomond

žinotume, į ką reaguojam e? Em ocijos kyla tada, kai įvertiname įvykį kaip nau­ dingą

ar

kenksm ingą

naudingas

šis

m ūsų

įvykis

ar

gerovei,

neatsižvelgdam i

žalingas. Šlam ančių

į

krūm ų

tai,

garsą

ar

iš

tiesų

įvertinam e

žinom e,

kaip

grės­ 13.7 PAVEIKSLAS.

m ę. Vėliau sužinom e, jog tai buvo „tik vėjas “ . Tokios la

iš

šiai

sudėtingos

m ūsų iš

em ocijos, kaip

interpretacijų

dalies

dėl

savo

bei

kaltė, laim ė

lūkesčių.

Labai

interpretacijų. Šie

ir

m eilė, akivaizdžiausiai

em ocingi

žm onės

gali

žm onės

būna

Du keliai iki emocijos

ky­

karštako­

suasmeninti įvykius, lyg

tie įvykiai būtų kažkaip susiję su jais pačiais, ir apibendrinti išgyvenim us per­ nelyg

išpūsdam i

pavienį

įvykį

(Larsen

ir

kiti,

galim e aiškinti arba neteisingu

egzam inavim u

čių

prislėgti), arba

gebėjim ų

stoka

(ir jaustis

1987).

Blogą

egzam ino

pažym į

(ir jaustis įpykę), arba m ūsų nepakankam u

pasirengim u

pa­

(ir su­

tikti, kad pažym ys teisingas) (W einer, 1985). Apibendrindam i pasakysim e, kad kai kurie em ociniai at­

Zajoncas ir LeDoux pabrėžia, jog kai kurie emociniai atsakai yra betarpiški, jie įvyksta anksčiau, negu sąmoningai juos įvertiname. Lazarusas, Schachteris ir Singeris pabrėžia, kad įvykių įvertini­ mas bei įvardijimas taip pat lemia emocinę reakciją.

sakai, kaip padem onstravo Zajoncas ir LeDouxas, - ypač kai Lazarusas, SchachterisSingeris

kas nors tiesiog patinka, nepatinka ar gąsdina - nesusiję su sąm oningu m ąstym u (žr. 13.7

p a v

.).

Įvertinimas

Galim e bijoti voro, nors

ir „žinom e “ , kad jis nepavojingas. Tokią reakciją sunku pa­ keisti keičiant m ąstym ą. Kaip

num atė

em ocijom s tokiem s lė,

-

-

Lazarusas,

tarp

jų

sudėtingiem s

didelį

poveikį

Schachteris

tokiom s

jausm am s, daro

bei

nuotaikom s, kaip

Singeris, kaip

neapykanta

interpretacijos,

kitom s

depresija, bei

prisim inim ai

ir

m ei­ ir

lū­ Zajoncas, LeDoux

kesčiai. Kaip pam atysite 16 skyriuje, kai apim a tokios em oci­ jos,

išm okę

teigiam iau

galvoti

apie

save

ir

supantį

Emocinis atsakas

Įvykis

pasaulį,

pasijusime geriau.

MOKYMOSI REZULTATAI Emocijų fiziologija 2 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokį vaidmenį atlieka autonominė ner­

3 TIKSLAS. Aptarkite ryšį tarp sužadinimo ir veikios rezultatų.

vų sistema emocinio sužadinimo metu.

Labai stiprus arba labai silpnas sužadinim as gali bū­ Autonom inė

nervų

sistem a

kontroliuoja

sužadinim ą.

ti žalingi. Geriausių rezultatų pasiekiam a tada, kai su­

Jos sim patinė dalis m obilizuoja veikti, duodam a nuro­

žadinim as būna vidutinis, nors tai priklauso nuo už­

dym ą antinksčiam s išskirti streso horm onus, kurie sa­

duoties sudėtingum o. Vykdant lengvas ar gerai išm ok­

vo ruožtu priverčia dažniau plaktį širdį, pakelia krau­

tas

jospūdį bei padidina

žadinim as

dindam a lis

kitas

nuram ina

pam ažu.

cukraus kiekį kraujyje, ir suža­

gynybines praėjus

reakcijas.

krizei, nors

Parasim patinė sužadinim as

da­

silpnėja

užduotis

riausių m ažesnis.

geriausių

didelis.

rezultatų

rezultatų

Vykdant pasiekiam a,

pasiekiam a,

sudėtingas kai

kai

užduotis

sužadinim as

su­ ge­ būna

642

13 SKYRIUS

4 TIKSLAS. Įvardykite tris emocijas, susijusias su panašiu fizio-

6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip sklidimo efektas veikia išgyvena­

loginiu sužadinimu.

mas emocijas.

Išsigandus, supykus ziologinis

ir

sužadinim as

lytiškai susijaudinus, m ūsų būna

panašus. Stebėtojam s

Sklidimo

fi­

efektas

bū­

tų sunku atskirti šias būsenas, jei jie vertintų tik fi­

kius.

ziologinę

diferencijuotas,

kartais

reakciją,

ir

veido

tačiau

em ociniai

išraiška)

šiose

išgyvenim ai

trijose

būsenose

(o esti

Naudodam i

sudėtingą

aparatūrą,

m okslininkai

atrado

ryšius tarp kai kurių em ocijų ir nežym ių antakio rau­ (kai

jaučiam e

baim ę),

skruostų

raum enų

(kai

džiaugiam ės) ir po akim is esančių raum enų (kai džiau­ judesių.

suaktyvėjusią

Sm egenų

m igdolo

nuotraukos

veiklą,

kai

taip

pat

Neigiam os

skiltyje,

Em ocinis

sužadinim as kad

dažnai

galėtum e

būna

apibrėžti

per

m ažai

em ociją,

kurią

išgyvenam e, todėl ją reikia apibūdinti konkrečiau. Su­

jaučiam e

veiklą o

em ocijos

(pavyzdžiui,

sm egenų

teigiam a

žievės

nuotaika

sm egenų dažnai

patenka

žievę

ir

tiesiai

į

sužadindam a

sąm oningai

nesuvokiam e.

m igdolą, greitą

aplenkdam a

reakciją,

Reakcijai

į

kurios

sudėtin­

m os analizuoti į sm egenų žievę.

pasibjaurėjim as)

(pavyzdžiui,

gum burą

linga interpretacija, todėl jos lėtesniu keliu nukreipia­

baim ę.

dešiniojoje

Em ociniai atsakai būna betarpiški, kai jutim inė įvestis pro

gas em ocijas (tokias kaip kaltė, laim ė ir m eilė) reika­

rodo

Skirtum ai taip pat atsiranda ir sm egenų žievės srity­ sužadina

susijaudinim as,

jutiminiai dirgikliai sužadindami emocinį atsaką.

niai ir smegenų struktūros požymiai.

se.

kai

7 TIKSLAS. Išskirkite du alternatyvius kelius, kuriais gali keliauti

5 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra konkrečių emocijų fiziologi­

giam ės)

tada,

žadinim as kursto em ocijas; pažinim as jas nukreipia.

skirtingi.

m enų

atsiranda

sukeltas vieno įvykio, daro įtaką reakcijai į kitus įvy­

kaktos

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti atvejį, kai pastebėjote savo

kūno

reakciją

į emociškai sudėtingą

situaciją, pavyzdžiui,

entuziaz­

sudėtingą socialinę aplinką ar net į testą ar žaidimą, dėl kurio iš

m as) yra fiksuojam a kairiojoje kaktos skiltyje, kurioje

anksto nerimavote? Kaip suvokėte šią situaciją: kaip iššūkį ar

yra daug dopam ino receptorių.

kaip grėsmę? Kaip jums sekėsi?

Emocijų raiška M es

galim e

atpažinti

žm onių

em ocijas

paprasčiau:

„skaitom e “

iš

kūno,

klauso­

m e balso tono, stebim e veidus. Žm onių elgesys parodo jų em ocijas. Ar ši ne­ verbalinė

kalba

yra

universali, ar įvairiose

kultūrose

ji skirtinga?

Ar m ūsų

iš­

raiškos veikia m ūsų patiriam as em ocijas?

Neverbalinis bendravimas 8

TIKSLAS.

Apibūdinkite

veiksnius,

darančius

įtaką

mūsų

gebėjimui

iššifruoti

neverbalinius

ženklus.

„Tavasis veidas, tane, kaip knyga, Kur įstabių dalykų parašyta."

Bendraujam e ir žodžiais, ir be jų. Vakariečiam s tvirtas rankos paspaudim as su­ kelia draugiškos, ryškios asm enybės įspūdį (Chaplin ir kiti, 2000). Įdėm iu žvilgs­

Ledi Makbet savo vyrui

niu,

Shakespeare tragedijoje

mą

„Makbetas" (Vert. A. Churginas)

nuleistom is ar

akim is

valdingum ą

arba

(Kleinke,

spoksojim u 1986).

galim a

Aistringi

išreikšti

artim um ą,

įsim ylėjėliai

dažniausiai

paklusnu­ gali

ilgai

ir įdėm iai žiūrėti vienas kitam į akis (Rubin, 1970). Kad atsakytų į klausim ą, ar tokie žvilgsniai galėtų sukelti panašius jausm us tarp nepažįstam ųjų, Joan Kel-

EM O CIJOS

lerm an. Jam esas Lewisas ir Jam esas Lairdas (1989) atliko tokį tyrim ą: jie pa­

Preparatas „Botox“, suleistas

prašė vienas kito nepažįstančių vyrų ir m oterų poras dvi m inutes įdėm iai žiūrė-

kariaujant su raukšlėm is,

ti arba į vienas kito rankas, arba į akis. Žiūrėję vienas kitam į akis vėliau sakėsi

paralyžiuoja raum enis,

pajutę didesnį potraukį ir susijaudinim ą. Ką daryti, jei nenorite, kad žm onės žino-

dėl kurių sjjsidaro raukšlės,

tų, kaip jaučiatės, arba net jei patys šitaip nenorite jaustis? Ar galim e nuslopin-

todėl viršutinis odos sluoksnis

ti savo em ocines išraiškas? Kartais. Tačiau, kaip pastebėjo Jane Richards ir Jam e-

atsipalaiduoja ir išsilygina.

sas Grossas (2000), už nuslopintą išraišką tenka m okėti. Palyginti su tais, kurie

Dėl šios kosm etinės procedūros

tiesiog

dingsta subtilios raukšlelės,

žiūrėjo

slogų

film ą,

m ėginusieji

nukreipti

psichinę

energiją

ir

dėm esį

į

tai, kad nuslopintų savo em ocinę išraišką, blogiau prisim inė film o detales. Daugum a

m ūsų

gana

gerai

gebam e

skaityti

neverbalinius

ilgainiui atsiradusios dėl pykčio

signalus

ir

iššif-

ruoti em ocijas senam e nebyliajam e kine. M um s ypač gerai pavyksta aptikti žo­ džiais nės

neišreikštas

lengviausiai

žodžius,

kurių

pavyzdžiui

grėsm es.

pastebi

pyktį

sąm oningai

„gyvatė"

Klausydam i

arba

(Scherer

nesuvokiam e, „bom ba"

kita ir

kalba

reiškiam as

643

em ocijas,

išraiškų ar primerktų akių. Ar tai gali paslėpti subtilias emocijas?

žm o­

kiti, 2001). Žiūrėdam i į švystelinčius

dažniau

(Dijksterhuis

pajuntam e ir

Aarts,

esant 2003).

neigiam ą Veidų

žodį,

m inio­

je vienintelis piktas veidas (žr. 13.8 pav.) greičiau atkreipia dėm esį nei vienin­ telis laim ingas (Fox ir kiti, 2000; Hansen ir Hansen, 1988). Tyrinėdam as

skirtingas

em ocijų

kupinų

veidų

dalis,

Robertas

Kestenbaum as

(1992) pastebėjo, kad baim ę ir pyktį daugiausia perskaitom e iš akių, o laim ę iš burnos. Trum palaikiai išraiškos pokyčiai taip pat padeda perskaityti veidą (Am badar ir kiti, 2005). Vieni m ūsų geriau nei kiti pastebim e šiuos ženklus. Tai pa­ stebėjo

Robertas

Rosenthalis,

Judith

Hall

ir

jų

kolegos

(1979),

šim tam s

žm o­

nių rodydam i trum pas film ų ištraukas su išraiškingais žm onių veidais ar kūnais, kartais kurio

lydim ais m etu

buvo

iškraipyto parodytas

balso. tik

Pavyzdžiui,

nusim inusios

po m oters

dviejų

sekundžių

fragm ento,

veidas, m okslininkai

klaus­

davo, ar ši m oteris kažką kritikuoja už tai, kad pavėlavo, ar kalba apie savo skyrybas. Rosenthalis ir Hali rašė, jog per tokias trum pas akim irkas vieni žm o­ nės kur kas geriau nei kiti pastebi em ocijas. Intravertai dažniausiai geriau per­ skaito

kitų

žm onių

em ocijas,

o

ekstravertus

lengviau

„perskaityti"

(Am bady

ir

kiti, 1995).

13.8 PAVEIKSLAS.

Grėsmės radaras: piktas veidas atkreipia dėmesį Mūsų emocijas aptinkantis radaras puikiai pastebi grėsmę, todėl - ir piktą veidą. Arne Ohmanas ir jo kolegos iš Stokholmo (2001) pastebėjo, jog žmonės greičiau aptinka piktą veidą negu laimingą. Kitų eksperimentų metu tiriamieji greičiau pastebė­ davo su grėsme susijusias gyvates, o ne gėles (Ohman ir kiti, 2001).

644

13 SKYRIUS

13.9 PAVEIKSLAS. Patirtis daro įtaką suvokiamoms emocijoms

Vaikams parodžius vieną iš sekos veidų, kuriuose yra sumišusi baimės (ar liūdesio) ir pykčio išraiška, fizinį smurtą patyrę vaikai dažniau negu nepatyrę smurto suvokdavo veidą esant piktą (Pollak ir Kistler, 2002; Pollak ir Tolley-Schell, 2003).

Patirtis rodom a

gali

serija

padidinti

veidų,

jautrum ą

kurių

konkrečiom s

išraiška

kom piuteriu

em ocijom s.

Vaikam s

transform uota

nuo

buvo

liūdesio

ar

baim ės iki pykčio. Sm urtą patyrę vaikai greičiau negu kiti įžvelgdavo pyktį (žr. 13.9

p a v

Parodžius veidą, kurio išraiškoje yra 60 procentų baim ės ir 40 pro­

.).

centų

pykčio,

šie

tapo

jutim iškai

vaikai

dažnai

nustatytas

baim ę

priim ti

jau

nežym ius

palaikydavo pavojaus

pykčiu.

Jų

signalus,

suvokim as

kurių

nepastebi

sm urto nepatyrę vaikai.

Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys 9 TIKSLAS. Apibūdinkite lyčių skirtumus suvokiant ir perteikiant emocijas. Ar m oterų

intuicija, kaip m ano daugelis žm onių, yra pranašesnė už vyrų? Pa­

im kim e tokį pavyzdį: kai vieną 2001 m etų balandžio rytą Dželi Larsen išėjo iš M inesotos

valstijos

Grand

M arė

tvarkingą,

m andagų

jaunuolį.

m iesto

Bono

bažnyčios,

autom obilis

ji

susitiko

sugedo,

ir

Kristoferį

jaunuolis

Bono,

sakėsi

ieš­

kąs, kas jį pavėžėtų į kitą m iestelį, kur jis turįs susitikti su draugais. Kai Bono vėliau

pasirodė

Larsen

parduotuvėje,

kur

m oteris

žadėjo

padėti

jaunuoliui

pa­

skam binti draugam s, skrandyje ji pajuto skausm ą. Intuityviai jausdam a, kad kaž­ kas su šiuo jaunuoliu negerai, ji prim ygtinai reikalavo, kad jie pasikalbėtų lau­ ke, ant šaligatvio. „Sakiau, jog esu m otina, ir su tavim i noriu kalbėti kaip m o­ tina...

Iš

tavo

elgesio

m atau,

jog

turi

puikią

m otiną ."

Išgirdęs

m inint

m otiną,

Bono įsistebeilijo į Larsen. „Aš nežinau, kur yra m ano m otina", - atšovė jis. Pasibaigus pokalbiui, Larsen nusiuntė Bono atgal į bažnyčią susitikti su pas­ torium i. Ji taip pat paskam bino į policiją ir patarė patikrinti jaunuolio autom o­ bilio num erį. Autom obilis buvo registruotas jo m otinos vardu pietiniam e Ilinoju­ je. Nuvykusi į Lucijos Bono butą, policija rado ją pasruvusią kraujais vonioje. Šešiolikm etis Bono buvo apkaltintas pirm o laipsnio žm ogžudyste (Biggs, 2001). Ar tai buvo atsitiktinum as, kad Larsen, perpratusi ram ią Bono išvaizdą, bu­ vo m oteris? Kai kurie psichologai pasakytų, jog ne. Atlikusi 125 jautrum o ne­ verbaliniam s rys rų bint

signalam s

dažniausiai jautrum as m elą

tyrim us,

pranoksta

vyrus

neverbaliniam s

(DePaulo,

Judith

1994).

Hall

perprantant

signalam s M oterys

jom s taip

(1984,

1987)

žm onių taip pat

jog

m ote­

em ocinius

signalus.

M ote­

suteikia

pranašum ą

paste­

pat

pranoksta

pastebėjo,

vyrus,

atskirdam os,

ar

vyro ir m oters pora yra tikri įsim ylėjėliai, ar tik apsim eta, ir nuspręsdam os, ku­ ris iš dviejų žm onių nuotraukoje yra kito viršininkas (Bam es ir Sternberg, 1989). M oterų

neverbalinis

jautrum as

leidžia

paaiškinti

jų

didesnį

em ocinį

gum ą. Lisa Feldm an Barrett ir jos kolegos (2000) pasiūlė vyram s ir m oterim s

raštin­

EMOCIJOS

apibūdinti, nes

kaip

em ocines

jaustųsi

jie

jaustųsi

tam

reakcijas. Jūs

atsisveikindam i

tikrom is

irgi galite

su

draugais

situacijom is.

V yrai

aprašė

pam ėginti: paklauskite

baigus

universitetą.

paprastes­

žm onių, kaip

Barrett

645

darbai

jie

įrodo,

jog vyrai dažniau atsako paprastai („Jausiuosi blogai"), o m oterys reiškia sudė­ tingesnes em ocijas („Tai bus karčiai saldu; jausiuosi ir laim inga, ir liūdna."). M oterų gebėjim as iššifruoti kitų žm onių em ocijas taip pat gali turėti įtakos jų

stipresniam

situacijom s

em ociniam

(G rossm an

reagavim ui

ir

W ood,

esant

1993;

tiek

teigiam om s,

Sprecher

ir

tiek

Sedikides,

neigiam om s

1993;

Stoppard

ir G ruchy, 1993). D augiau kaip 23 000 žm onių iš 26 pasaulio kultūrų tyrim ai rodo,

jog

m oterys

dažniau

nei

vyrai

tvirtina

esančios

atviros

jausm am s

(Costa

ir kiti, 2001). Tai paaiškina itin tvirtai įsišaknijusį įsitikinim ą, kurį išreiškė be­ veik

100

procentų

am erikiečių

nuo

18

iki 29

m etų

am žiaus, jog

em ocionalu­

m as yra „labiau būdingas m oterim s" (N ew port, 2001). A pklausų m etu m oterys taip pat dažniau nei vyrai apibūdina save kaip em patiškas. Jei jaučiate empatiją, tapatinate save su kitais žm onėm is ir įsivaizduo­ jate, kaip jaustum ėtės būdam i jų vietoje. Tokie fiziologiniai em patijos m atai kaip pulso

dažnis

stebint kito

žm ogaus

sielvartą

rodo, jog

skirtum as

tarp

lyčių

yra

kur kas m ažesnis nei teigiam a apklausose (Eisenberg ir Lennon, 1983). Tačiau m oterys dažniau reiškia em patiją - verkia ir teigia esančios prislėgtos, kai ste­ bi kito lyčių

žm ogaus sielvartą. A nna

skirtum ą

vaizdajuostėse,

K ring

kuriose

ir A lbertas G ordonas (1998) stebėjo buvo

užfiksuoti

studentai

ir

šį

studentės,

žiūrintys liūdnų (vaikai, kurių vienas tėvų m iršta), laim ingų (kom edija) ar gąs­ dinančių (vyras, vos nenukrentantis nuo aukšto pastato atbrailos) film ų ištraukas. K aip Be

parodyta to, jos

13.10

p a v e ik s l e ,

dažniausiai giliau

m oterys išgyvena

pastebim iau

reagavo

į

visokius

film us.

em ocinius įvykius (pavyzdžiui, suluošin­

tų žm onių nuotraukų peržiūrėjim as): jų sm egenų sritys, jautrios em ocijom s, būna aktyvesnės. Praėjus

trim s savaitėm s, m oterys geriau

negu

vyrai prisim ena

šiuos

K ito lyčių ir veido išraiškų tyrim o m etu H aroldas H illas ir A lanas Johnsto(2001)

sena,

sukūrė

galvos

anim acinę

purtym as,

galvą, perteikiančią

pakelti

antakiai). Tam

įvairias

išraiškas

skaitm eniniu

būdu

(kvaila buvo

šyp­

apdoroti

anekdotą skaitančių Londono universiteto studentų veidai. N ors neliko jokių ana­ tom inių

lyties

požym ių,

Lytis ir ekspresyvumas N o rs s tu d e n ta i ir stu d e n tė s ry škia i n e sisk iria p a g a l ta i,

vaizdus (Canli ir kiti, 2002). nas

13.10 PAVEIKSLAS.

stebėtojai

dažniausiai

atspėdavo

lytį

pagal

iškalbingas

ko k ia s jie te ig ia p a ty rę e m o c ija s a r p sich o lo g in ę re a kc iją žiū rė d a m i e m o c in ­ g u s film u s , stu d e n č ių v e id a i ro d ė ku r k a s d a u g ia u e m o c ijų . (Iš K rin g ir G o rd o n , 1 9 9 8 .)

išraiškas. Lyčių skirtum ai taip pat atsiskleidžia em ocijose, kurias vy­

14 V y ra i

rai ir m oterys išreiškia geriausiai. Paprašę studentų prisim inti

12

ir papasakoti tuos atvejus, kai jie buvo laim ingi, liūdni ir pikti,

10

M o te ry s

Erikas Coatsas ir Robertas Feldm anas (1996) kitiem s ekspe­ 8

rim ento dalyviam s, kurie buvo teisėjai, parodė nebylius 5 se­ kundžių du

vaizdo

trečdalius

prisim ena

siužetus

kartų

laim ingas

apie

teisėjai

studentų

teisingai

akim irkas,

tačiau

prisim inim us.

atspėdavo, m ažiau

nei

kad

B eveik m oterys

pusę

kartų

jiem s pavyko atspėti vyrų laim ingų akim irkų prisim inim us. Tačiau pyktį.

vyrai

truputį

išraiškingiau

negu

m oterys

perteikdavo

6 4 2 0 L iū d n a s

L a im in g a s F ilm o p o b ū d is

G ą s d in a n tis

646

13 SKYRIUS

Emocijų atskleidimas ir įvertinimas 10 TIKSLAS. Aptarkite veido išraiška bei elgesiu perteikiamų emocijų teisingo ir klaidingo požy­ mių aiškinimo mokslinius tyrimus.

Sunkiai nam e lis

kontroliuojam i nuslėpti,

parodo

klas.

sielvartą

Įtem pti

ną.

raum enys

Dažniausiai esantys

kaip

Pakelti

raum enys

pavyzdžiui,

išblanksta.

perteikia

em ocijų,

nesąm oningai

susirūpinim ą.

šypsena,

ilgiau

dažniausiai

ar

paakiuose

Dirbtinė

išlaikom a

veido

ženklus.

m ėgi­

antakio

antakiai

yra

baim ės

pakelti

skruostai

lydi

tikrą

kurią

„nutaisom e"

keturias

penkias

sekundes.

Be

dirbtinė

šypsena

to,

kartais

vidinė

suraukti

ir

tokia,

kurias

kilstelėta

fotografui,

Natūrali

kyla

ir

išraiška

šypse­

gali

būti

šį

laiką

per

pranyksta

da­ žen­

daug

staigiau

186

tyrim ų,

negu nuoširdi (Bugental, 1986). Daugum ai

žm onių

būna

sunku

pastebėti

apgaulingas

išraiškas.

kurių m etu buvo tikrinam a, kaip žm onės atskiria tiesą nuo m elo, apžvalgoje nu­ rodom a, jog tyrim ų dalyviai tik 54 procentus kartų atspėjo teisingai - tik tru­ putį

geriau

Ar

nei

galim e

livan

(1991)

ženklus,

spėjant

išm okti

pastebėjo,

pavyzdžiui,

universiteto

paprasčiausiai

geriau

atspėti

jog

išm okius

paaukštėjusį

studentam s

m etant

apgaulę?

rodė

stebėtojus

balso

arba

toną,

film ą

jie

būtų

žiūrėję

film ą

apie

ir

DePaulo,

ir

M aureen

ir

2005). O’Sul­

dem askuojančius

atspėja

gam tą,

buvo

gam tą

(Bond

Ekm anas įžvelgti

jie

apie

Nepaisant to, kurį film ą žiūrėjo, studentų tarsi

m onetą

Paulas

tiksliau.

arba

slogų

m elo

M okslininkai siaubo

film ą.

paprašyta kalbėti ir elgtis taip, juo

m ėgavęsi.

M okym as

padėjo

86 procentų tikslum u atskirti tiesą nuo m elo. Ar ir m um s, vado­

stebėtojam s

vaujantis savo intuicija, gali taip pat gerai sektis? Nelabai tikėtina. Ekm anas ir O’Sullivan

m etė

iššūkį

teisėjų,

126

tojam s,

siūlydam i

39

policininkam s pagauti

aukštųjų ir

90

m okyklų

studentam s,

federacinės

m elagius.

Kaip

m elo

67

detektorių

pastebėjom e

psichiatram s, tarnybos

cituodam i

110

darbuo­

kito

tyrim o

rezultatus, visų penkių grupių atstovų spėjim ai buvo beveik atsitiktiniai (50 pro­ centų). Tik šeštosios grupės atstovų, kurioje buvo patyrę m inios stebėtojai - JAV slaptosios

tarnybos

agentų

-

rezultatai

buvo

geresni

už

atsitiktinius.

Tačiau

ir

jie teisingai atspėjo tik 64 procentus kartų. Vėlesniam e Kuri Paulo Ekmano šypsena dirbtinė, kuri - natūrali?

Dešiniojoje nuotraukoje šypsantis dirba tie veido raumenys, kurie būdingi natūraliai šypsenai.

dar

tris

kuriose jų

tyrim e

grupes žm onės

nuom onei

-

Ekm ano

žm onių,

vadovaujam a

gebančių

reiškė

savo

tokiais

klausim ais,

pagauti

nuom onę

-

kaip

m okslininkų m elagius.

arba

sakė

m irties

grupė

(1999)

Žiūrėdam i teiginius,

bausm ė,

išskyrė

vaizdajuostes, prieštaraujančius

federaciniai

teisėsau­

gos pareigūnai (daugiausia CŽV

agentai) pagaudavo m elagius 73 procentus kar­

tų.

besidom intiem s

Klinikiniam s

psichologam s,

m elo

padaryti pavyko 68 procentus kartų, o

m oksliniais gyvenim o

tyrim ais,

tai

išm intim i besiva­

dovaujantys Los Andželo tardytojai pasiekė beveik tokį patį 67 pro­ centų

rezultatą. Patyrę

britų

policijos

tardytojai atskiria

m elą

m až­

daug panašiu tikslum u (M ann ir kiti, 2004). Įgiję patyrim o - išla­ vinę

intuiciją

-

žm onės

dažnai

gali

pastebėti

m ikroskopinę

m ela­

gio kaltės, nevilties ir baim ės išraišką. Kai žm onės nesistengia apgauti, atspėti em ocijas sekasi geriau. Kaip esam e pastebėję, sm egenys geba pagauti subtilias išraiškas.

EMOCIJOS

Tai

pastebėjo

film uodam i sekundžių

Elisha

Babadas,

m okytojus, film uotos

Frankas

kalbančius

su

m edžiagos

Bem ieri

ir

nem atom ais

ištraukos,

Robertas

Rosenthalis

m okiniais.

kurioje

arba

(1991),

Pakakdavo

vos

girdėdavosi

10

m okytojo

balsas, arba buvo m atyti jo veidas, kad ir jauni, ir seni žiūrovai nuspręstų, ar m okytojui

patinka

vaikai,

kuriem s

jis

kalba.

M okytojai

gali

įsivaizduoti,

kad

m oka paslėpti savo jausm us ir išlikti objektyvūs, tačiau m okiniai sugeba pajus­ ti. ką atskleidžia ekspresyvus balso tonas bei gestai. V is

labiau

m okslinių

aiškėjant,

tyrim ų,

kad

galim a

nagrinėjančių,

bendrauti

kaip

be

nebylia

žodžių

kūno

kalba,

bendrauja

(arba

ėm ė

rastis

nebendrauja)

pretendentas į darbą ir jį priim antis asm uo. Parašyta vadovėlių ir straipsnių, kurie m oko

interpretuoti

produktą kų.

gestų,

nerim ą

kūno

arba

zikinga,

neverbalinius

ar flirtuojant. Verta laikysenos.

nuobodulį.

nes

tą

pačią

signalus

sudarant

verslo

sandorį,

m okėti skaityti em ocijas

iš

Pavyzdžiui,

vietoje

K onkrečiau em ociją

nenustygim as

aiškinti

gali

kūno

atspindėti

subtilių

laikyseną

skirtingos

parduodant

veido

išraiš­

dažniausiai

ar

gestus

išraiškos:

rodo

yra

ri­

pavyzdžiui,

priešiškum ą gali rodyti ne tik šaltas spoksojim as, bet ir vengim as žiūrėti į akis. Tas

pats gestas gali atspindėti labai skirtingas em ocijas, pavyzdžiui, sukryžiuo-

tos rankos gali reikšti ir susierzinim ą, ir atsipalaidavim ą. Bendraudam i

per

kom piuterį,

nem atom e

gestų,

veido

išraiškos

ir

negirdim e

balso tono. Elektroniniuose laiškuose kartais įterpiam i jaustukai, pavyzdžiui, :-) reiškia suokalbišką m irktelėjim ą, o :-( - nepasitenkinim ą. Tačiau elektroni­ niuose

laiškuose

ir

interneto

diskusijose

nebūna

neverbalinių

signalų,

bylojan-

čių apie rašančiojo padėtį, asm enybę bei am žių. N iekas nežino, kaip jūs atrodote, koks žodžius.

yra

Pirm ą

jūsų

balsas

kartą

arba

išsilavinim as; apie

jus

sprendžiam a

susitikę

su

savo

elektroninio

susirašinėjim o

suklysti

skaitant

elektronines

žinutes,

tik

pagal

draugu

žm o­

nės dažnai nustem ba. Taip

pat

„elektroninių suklysti ir

lengva em ocijų"

nebuvim as

todėl, kad

m e. ar teiginys

yra

žinutėse

gali

nebūna

sukelti balso

kuriose

dviprasm iškas

išraiškingų

em ocijas.

niuansų, pagal kuriuos

rim tas, apgaulingas ar sarkastiškas. Justino

G alim a

sprendžia­

K rugerio

ir jo

kolegų (1999) atlikti tyrim ai rodo, jog bendraujantieji dažnai m ano, kad ketini­ m as „tik pajuokauti" yra vienodai aiškus, ar jis būtų pasiųstas elektroniniu pa­ štu,

ar

pasakytas

žodžiu.

Tačiau

dažnai

žm onės

būna

egocentriški,

nenum aty-

dam i, kad, nesant neverbalinių signalų, jie gali būti neteisingai suprasti.

Kultūra ir emocijų raiška 11 TIKSLAS. Aptarkite konkrečiai kultūrai būdingus ir visoms kultūroms universalius emocinės raiškos aspektus ir paaiškinkite, kaip emocinė raiška gali padidinti išlikimo tikimybę. G estų

reikšm ė

(1938), ploja

rankom is,

Šiaurės

įvairiose

skaitydam as

supykę

am erikiečiam s

kultūrose

kinų

literatūrą, -

garsiai

yra

nevienoda.

pastebėjo, kvatoja

kad

„ho-ho",

įprastas iškeltas į viršų

Psichologas kinai o

O tto

susirūpinę

nustebę

-

K linebergas ar

iškiša

nusivylę liežuvį.

nykštys ir nykštys, sujungtas su

sm ilium i (angl. ,,O K "), reiškiantis pritarim ą, kitos kultūros žm onėm s gali reikšti įžeidim ą. (K ai buvęs JA V prezidentas Richardas N ixonas parodė šį ženklą B ra-

647

648

13 SKYRIUS

zilijoje, jis nesuprato, jog sako „užsiim kim e seksu“.) 1968 m etais buvo vėl pa­ dem onstruota, išspausdino

kokie nuotrauką,

nelaisvę JAV Savo

svarbūs

yra

kurioje

gestų

trys

kultūriniai

linksm ai

apibrėžim ai:

nusiteikę

Šiaurės

karininkai

iš

Korėja

paim to

į

karinio jūrų šnipinėjim o laivo rodė iškėlę vidurinįjį rankos pirštą.

pagrobėjam s

jie

paaiškino,

jog

„tai

havajietiškas

sėkm ės

linkėjim o

žen-

klas“ (Flem ing ir Scott, 1991). Ar skirtingų kultūrų žm onių veido išraiškos taip pat reiškia ką nors skirtinga? Norėdam os atsakyti į šį klausim ą, tyrim us atliko dvi tyrėjų grupės: vienai va­ dovavo

Paulas

Carrollis m os

įvairias

kokias

Ekm anas,

Izardas

(1977,

veido

em ocijas

W allace 1994).

išraiškas

jos

reiškia.

Friesenas

Žm onėm s

ir iš

atspindinčios Pam ėginkite

kiti

(1975,

įvairių

fotografijos ir

jūs

1987,

pasaulio ir

pasakyti,

1994),

šalių

buvo

kitai

buvo

-

rodo­

prašom a

atspėti,

veido

išraiškos

kurios

atitinka išvardytas em ocijas (13.11 pav.). Tikriausiai

sėkm ingai

atlikote

užduotį,

nesvarbu,

kokiai

kultūrai

priklauso­

te. Šypsena yra šypsena visam e pasaulyje. Tai pasakytina ir apie pyktį bei - kiek m ažiau - apie kitas išraiškas (Elfenbein ir Am bady, 1999). (Nėra nė vienos kul­ tūros, m ų,

kurioje kultūros

žm onės ir

laim ę

kalbos

turi

rodytų

susiraukdam i.)

daugybę

panašum ų,

Nepaisant

kai

skirstydam os

kurių

em ocijas

skirtu­ į

kate­

gorijas - pyktį, baim ę ir kt. Galbūt pranta

skirtingų

veido

kultūrų

išraiškas

todėl,

žm onės kad

vienodai

visi

patiria

reiškia panašią

em ocijas įtaką,

ir

vienodai

pavyzdžiui,

su­

am eri­

kiečių film ų, BBC ir CNN poveikį? M atyt, ne. Ekm anas su bendradarbiais, nu­ vykę

pas

gana

atskirtus

Naujosios

Gvinėjos

žm ones,

prašė

juos

išreikšti

įvai­

rias em ocijas, pavyzdžiui, „įsivaizduokite, kad m irė jūsų vaikas". Nufilm avę Nau­ josios

Gvinėjos

gyventojų

veido

išraiškas,

tyrėjai

šias

vaizdajuostes

rodė

Am e­

rikos studentam s, kurie lengvai em ocijas atpažino. Veido išraiškoje iš tiesų yra tam tikrų neverbalinių ženklų, leidžiančių atspėti, kokios tai kultūros atstovas (M arsh ir kiti, 2003). Todėl nenuostabu, kad 182

13.11 PAVEIKSLAS. Tik šiai kultūrai būdingos ar visoms kultūroms vienodos išraiškos?

Jei žmonių rasė ir kultūra skiriasi, ar ir veidai kalba skirtingomis kalbomis? Kuris veidas reiškia pasibjaurėjimą? Pyktį? Baimę? Laimę? Liūdesį? Nuostabą? Atsakymai 650 puslapyje. (Iš Matsumoto ir Ekman, 1989.)

EMOCIJOS

tyrim ų savo

duom enys kultūros

rodo,

atstovų

jog

žm onės

em ocijas

būna

truputį

(Elfenbein

ir

tikslesni,

Am bady,

kai

2002,

sprendžia

2003a,

b).

apie

Tačiau

iškalbūs em ocijų ženklai dažniausiai būdingi visom s kultūrom s. Vaikų veido išraiškos - netgi aklų, niekada neregėjusių žm ogaus veido - yra vienodos

(Eibl-Eibesfeldt,

1971).

Žm onės,

akli

nuo

gim im o,

spontaniškai

at­

kartoja įprastas veido išraiškas, lydinčias džiaugsm ą, liūdesį, baim ę ir pyktį (Galati ir kiti, 1997). Visam e pasaulyje nelaim ingi vaikai verkia, nepaklusdam i purto galvas ir šypsosi, kai yra laim ingi. Tai, kad veido raum enys kalba visiem s bendra kalba, nebūtų nustebinę Charleso Darwino (1809-1882). Jis spėjo, kad priešistoriniais laikais, kai m ūsų pro­ tėviai dar nebendravo žodžiais, jų gebėjim as veido išraiška perteikti grėsm ę, pri­ tarim ą,

paklusnum ą

padėjo

jiem s

išgyventi.

Jis

tikėjo,

jog

šis

bendras

paveldas

lem ia tai, kad visi žm onės pagrindines em ocijas išreiškia labai panašiom is vei­ do

išraiškom is.

Pavyzdžiui,

pašaipoje

yra

išlikę

žvėries

urzgim o

iššieptais

dan­

tim is elem entų. Šypsena taip pat yra ne tik em ocinis refleksas, bet ir socialinis fenom enas. Kriketo žaidėjas šypsosi ne tada, kai uždirba tašką už sm ūgį, o tada, kai pažvelgia į

savo

kom andos

apim ti

euforijos

prastai

nesišypso,

draugus

(Jones

ir

olim pinių

aukso

m edalių

tačiau

šypsosi

kiti,

1991;

Kraut

laim ėtojai,

bendraudam i

su

ir

Johnston,

laukdam i

oficialiais

1979).

cerem onijos

pareigūnais

Net pa­

bei

at­

sisukę į m inią ir fotografus (Fem andez-Dols ir Ruiz-Belda, 1995). M es taip pat prisitaikom e interpretuodam i veidus konkrečiam e kontekste. (Pri­ sim inkite agresyvią arba išsigandusią pabaisą iš 6.14 pav.) Piktą veidą grėsm in­ goje

situacijoje

tuacijoje ja

laiko

žm onės

laiko

kenčiančiu

išsigandusiu.

(Carroll

šį reiškinį kurdam i kontekstą

ir

Išsigandusį

Russell,

1996).

veidą Kino

ir garsinį foną, kurie

skausm ingoje

režisieriai

sustiprina

si­

panaudo­

m ūsų

konkre­

čių em ocijų suvokim ą. Em ocinė išraiška gali kitokiais būdais padidinti išlikim o tikim ybę. Iš nuosta­ bos kilstelim e antakius ir išplečiam e akis, todėl galim e priim ti daugiau inform a­ cijos. Bjaurėdam iesi raukiam e nosį, sukliudydarni į ją patekti blogiem s kvapam s. Visos

kultūros

pagrindinėm s

em ocijom s

bą, bet jos

skiriasi ekspresyvum u. Vakarų

landijoje

Šiaurės

nė

ir

raiška

dažniausiai

Am erikoje, būna

kur

stipri

ir

labiau ilgai

išreikšti

turi

universalią

veidų

Europoje, Australijoje, Naujojoje skatinam as trunkanti.

individualizm as,

Šių

kultūrų

žm onės

kal­ Ze­

em oci­ labiau

kreipia dėm esį į savo tikslus bei nuostatas; atitinkam a ir jų saviraiška. Žiūrėda­ m i film ą, kuriam e herojui nukertam a ranka, am erikiečiai daro

grim asas (nesvar­

Nesvarum o būsenoje astronautų

bu, ar būdam i vieni, ar kartu su kitais). Japonai žiūrovai susilaiko nuo grim asų,

veidai dėl skysčių, kurie pakyla

jei šalia yra kitų žm onių (Triandis, 1994). Kultūrinių skirtum ų yra ir tautoje, ir

į viršutinę kūno dalį, išpursta.

tarp tautų. Airių ir Airijos kilm ės am erikiečių em ocijos yra raiškesnės negu skan­

Labai pasunkėja neverbalinis

dinavų ir iš Skandinavijos šalių kilusių am erikiečių (Tsai ir Chentsova-Dutton, 2003).

Prisim inkim e:

kaip

ir

daugum a

psichologinių

dalykų,

em ocijos

bendravim as ir padidėja

geriau­

nesusipratim ų rizika, ypač tada,

siai suprantam os nagrinėjant jas ne tik kaip biologinį bei pažintinį, bet ir kaip

kai įgulą sudaro skirtingų

socialinį-kultūrinį reiškinį (13.12

tautybių žm onės (G eim an, 1989).

p a v

.).

649

650

13 SKYRIUS

13.12 PAVEIKSLAS. Biologinė įtaka:

Emocijų tyrimo analizės lygiai

• • • •

Mokslininkai tiria emocijas, kaip ir kitus psichologinius reiškinius, biologiniu, psichologiniu ir socialiniukultūriniu lygiais.

fiziologinis sužadinimas evoliucinis adaptyvumas atsako takai smegenyse pertekliaus poveikis

Psichologinė įtaka: • pažintinis įvardijimas • lyčių skirtumai

EMOCIJOS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • ekspresyvumas • kitų žmonių buvimas • kultūriniai lūkesčiai

Veido išraiškos poveikis 12 TIKSLAS. Aptarkite veido išraiškos grįžtamojo ryšio ir elgesio grįžtamojo ryšio reiškinius bei kiekvienam pateikite pavyzdžių. Kovodam as em ocijas

su

prislėgta

galim e

nuotaika

kontroliuoti

ir

širdgėla,

„išoriškais

W illiam as

judesiais

Jam esas

reikšdam i"

suprato,

em ociją,

jog

kurią

no­

rim e patirti. „Jei norite jaustis linksm i, - patarė jis, - linksm ai sėdėkite, links­ m ai dairykitės ir elkitės taip, tarsi linksm ybė jau būtų atėjusi." Naujausi

duom enys

apie

veido

išraiškos

poveikį

em ocijom s

tiksliai

patvir­

tina tai, ką num atė Jam esas. Veido išraiška ne tik perteikia em ocijas, bet taip pat jas sustiprina ir valdo. Darwinas savo knygoje The Expression of the Emo­ tions

in

M an

and

Animals,

1872

(„Žm onių

ir

gyvūnų

em ocijų

raiška")

rašė:

„Laisva em ocijų raiška išoriniais ženklais jas sustiprina.... Tas, kuris duoda va­ lią piktiem s gestam s, dar labiau sustiprina savo įniršį." Ar diją

Darwinas

dainuojant

tikrinau

buvo

teisus?

„Apsim esk

Darwino

Kartą, važiuodam as

laim ingu".

hipotezę,

ir

jūs

„Niekai",

tai

galite

-

autom obiliu, išgirdau pam aniau.

padaryti.

Bet

Plačiai

vis

per

ra­

dėlto

pa­

nusišypsokite.

O

dabar rūsčiai pažvelkite. Ar jaučiate „šypsenos terapijos" skirtum ą? Daugybės das

ir

kiti

eksperim entų (1974,

1984,

dalyviai 1989),

jautė

skirtum ą.

prašydam i

tiriam ųjų

Pavyzdžiui,

Jam esas

Lair-

„suraukti

antakius",

„su­

traukti šiuos raum enis", kol uždės ant veido elektrodus, netiesiogiai privertė juos išreikšti tiek

nepritarim ą.

Koks

buvo

supykę. Studentai, kurie

gesni,

labiau

juokėsi

iš

karikatūrų ir

Tiriam ieji

žm onės,

ir

pasakojo

iš

tiesų

jautęsi

šiek

dines

jie teigė jautę labiau baim ę negu pyktį, pasibjaurėjim ą ar liūdesį, kai jiem s bu­

nuostaba, baim ė, liūdesys,

vo nurodyta sukurti baim ės išraišką: „Pakelkite antakius ir plačiai atverkite akis.

pyktis, pasibjaurėjim as.

Truputį atloškite galvą, kad jūsų sm akras būtų atkaręs, atpalaiduokite ir truputį

jautė

tas

parodyti

kitas

negu

iš viršaus į apačią - laim ė,

išraiškas,

paprašyta

prisim inim us,

klausim us: iš kairės į dešinę,

veido

buvo

m alonesnius

„susiraukėliai".

vaizduojančias

kurių

sakė

priverčiam i šypsotis, jautėsi laim in­

Atsakym ai į 13.11 PAVEIKSLO

em ocijas

Panašiai

rezultatas?

panašiai buvo

em ocijas.

pagrin­

Pavyzdžiui,

651

EMOCIJOS

praverkite burną“ (Duclos ir kiti, 1989). Veidas - ne skel­ bim ų lenta, kurioje atsispindi jausm ai. Jis m aitina jausm us. Jeigu

lydinčios

em ocijos

nėra

išgyvenam os,

veido

šis

išraiškos grįžtamojo ryšio poveikis yra neryškus, bet jį ga­ lim a pastebėti. •

Priversti suraukti antakius (žr. 13.13

p a v

žm onės jau­

.),

čiasi liūdnesni, žiūrėdam i į liūdnas nuotraukas. •

Tardam i balses „i“ ir „a“ (sužadinam i šypseną suke­ liantys nės

raum enys)

būna

,,iu“),

-

geresnės

kai

norite

tikėkite,

nuotaikos

sužadinam i

su

nei

norite

ne

tardam i

neigiam om is

-

žm o­

vokišką

„ü“

em ocijom is

(kuris

susiję

tariam as

raum enys

kaip

(Zajonc

Pakanka tik sužadinti šypseną sukeliančius raum enis įsikandus pieštuką dan­ tim is (o ne laikant lūpom is, nes tada sužadinam i antakius suraukiantys rau­ m enys),

ir

Kaip priversti žmones suraukti antakius neliepiant to daryti

ir kiti, 1989). •

13.13 PAVEIKSLAS.

karikatūra

atrodo

juokingesnė

(Strack

ir

kiti,

1988).

Nuoširdesnė

šypsena - kai šypsom asi ne tik lūpom is, bet ir pakeltais skruostais, dėl to paakiuose

atsiranda

reaguojate

į ką

raukšlelės

nors

-

m alonaus

dar

labiau

sustiprina

ar juokingo

teigiam us

jausm us, kai

(Soussignan, 2001). Jei žiūrėsite

į savo atvaizdą veidrodyje, šis poveikis dar labiau sustiprės (Kleinke ir kiti, 1998). Išoriškai

šiltai šypsokitės, ir

viduje

pajusite

šilum ą. Piktai susirauki­

te, ir atrodys, jog visas pasaulis piktai žvelgia į jus.

Randy Larseno, Margaret Kasimatis ir Kurto Frey (1992) siūlymas: virš antakių pritvirtinkite du golfo kamuoliuko stovelius ir paprašykite, kad žmogus priverstų jų galiukus susiglausti. Žmonės nuliūdo žiūrėdami karo, ligos ir bado scenas, tačiau jie tapo dar liūdnesni, kai dirbo liūdesio išraišką kuriantys raumenys.

Snodgrass ir jos kolegos (1986) tyrė elgesio grįžtamąjį ryšį stebėdam a

Sara

vaikščiojim ą. Jūs galite atkartoti jos tiriam ųjų patirtį. Keletą m inučių eikite m a­ žais

žingsneliais,

dideliais

vilkdam i

žingsniais,

kojas

ir

m osikuodam i

nudelbę

rankom is

į

žem ę

ir

akis.

žiūrėdam i

Paskui

sau

pradėkite

tiesiai

prieš

eiti akis.

Ar nepraskaidrėjo jūsų nuotaika? Veiksm ai pažadina em ocijas. O dar geriau, kaip teigia W illiam as Flackas ir jo kom anda (1999), yra m ani­ puliuoti abiem veiksniais: ir veidu, ir kūno laikysena. Pavyzdžiui, norėdam i sukelti pykčio pojūtį, laikykitės nurodym ų, kuriuos jie davė savo tyrim ų dalyviam s: Suglauskite

ir nuleiskite

žemyn

antakius. Tvirtai

sukąskite

dantis

ir sučiaupkite

lū­

pas. Pėdomis įsiremkite į grindis tiesiai po keliais ir rankomis bei alkūnėmis įsiremkite į kėdės atramas. Tvirtai sugniaužkite kumščius ir truputį pasilenkite pirmyn.

Tačiau leiskim e jum s pasijusti laim ingesniais: Lūpų kampučius patraukite atgal ir aukštyn, kad truputį prasižiotumėte. Kėdėje atsisėskite kiek įmanydami tiesiau. Uždėkite rankas ant kėdės atramų galų ir įsitikinkite, kad kojos yra tiesiai prieš jus, keliai sulenkti, o pėdos tiesiai po keliais. „Jei pajuntu baim ę, aukštai

Jei

priim am e

galbūt kitų kiti?

Tą

Johnas

prielaidą,

žm onių

kad

išraiškos

sužinoti vėl padeda

padėtų

kūno

pozos

m um s

pajausti tai, ką

laboratoriniai įrodym ai. Kathleen

Tie

kuriuos

tyrim e

stebėtojai,

kurie

dalyvavusius

Bum s

jausm us, jaučia

Vaughn

darė

studentus

ir

iškeliu galvą ir švilpauju linksm ą m elodiją." Richard Rodgers

The King and I,1958

sm ūgį.

kai

sukelia

ryti skausm ingą išraišką kiekvieną kartą, kai žm onės, kuriuos jie stebėjo, taria­ elektros

prašė

m ėgdžiojim as

ir

ir Oscar Ham m erstein,

gaudavo

(1981)

raiška

pada­

m ai

Lanzetta

em ocijų

skausm o

grim asas,

po

(„Karalius ir aš“)

652

13 SKYRIUS

kiekvieno tariam o sm ūgio prakaitavo labiau ir jų širdis plakė dažniau negu kitų stebėtojų. Vien tik pam ačius, kaip m ylim as žm ogus krūpteli nuo lengvo elektros sm ūgio, suaktyvėja su skausm u susijusi sm egenų sritis. Tai perša m intį apie neu­ rologinį

em patijos

skausm ą

(Singer

pagrindą ir

kiti,

-

m intį,

2004).

kad

Tad

iš

vienas

tiesų iš

galim a

nesudėtingų

pajusti

kito

žm ogaus

būdų

tapti

em patiš-

kesniam - jausti tai, ką jaučia kiti - leisti savo veidui m ėgdžioti kito žm ogaus veido išraišką. Elgdam iesi taip, kaip elgiasi kiti, galim e pajusti tai, ką jie jaučia. Iš

tiesų,

natūralus

kitų

žm onių

em ocijų

m ėgdžiojim as

leidžia

paaiškinti,

kodėl

em ocijos yra užkrečiam os (Dim berg ir kiti, 2000; Newm ann ir Strack, 2000).

MOKYMOSI REZULTATAI Emocijų raiška 8 TIKSLAS. Apibūdinkite veiksnius, darančius įtaką mūsų gebė­

Skirtingose

jimui iššifruoti neverbalinius ženklus.

daugum a veido išraiškų, tokių kaip džiaugsm o ir bai­

kultūrose

gestų

prasm ė

skiriasi,

tačiau

m ės, egzistuoja visam e pasaulyje (ir net tarp aklų nuo Daugum a jautrūs rusių

žm onių

esam e

pastebi

neverbalinius

neverbalinei

sm urtą

vaikų

grėsm ei.

tyrim ai,

ženklus,

Kaip

patirtis

rodo

didina

ypač paty­

jautrum ą

šiem s ženklam s.

gim im o vaikų). Tai byloja, jog šios išraiškos yra kul­ tūriškai ros

skiriasi

riniais mo

universalūs

galim ybę,

pasveikinim ui,

emocijas.

raiškos

M oterys dažniausiai geriau

negu

vyrai supranta em o­

aspektai.

ekspresyvum u.

laikais

9 TIKSLAS. Apibūdinkite lyčių skirtumus suvokiant ir perteikiant

em ocijų

leidžia

em ocinė

Ikilingvistiniais

raiška

sudarydam a pasidavim ui. priim ti

Tačiau

galėjo

sąlygas Kai

daugiau

priešisto­

padidinti išreikšti

kurios

kultū­ išliki­ grėsm ei,

em ocinės

jutim inės

iš­

inform acijos

arba apsisaugoti nuo kenksm ingų m edžiagų.

cinius ženklus, taip pat ir tuos, kurie rodom i apgau­

12 TIKSLAS. Aptarkite veido išraiškos grįžtamojo ryšio ir elgesio

dinėjant. Be to, m oterys išsam iau apibūdina savo em o­

grįžtamojo ryšio reiškinius bei kiekvienam pateikite pavyzdžių.

cinę

reakciją,

noriau

kalba

apie

save

kaip

em ocingą

asm enybę ir dažniau reiškia em patiją žodžiais bei vei­

Veido

išraiškos

grįžtamojo

sustiprina

ryšio

teigia,

do išraiška. M oterys pranoksta vyrus perteikdam os lai­

susijusius

10 TIKSLAS. Aptarkite veido išraiška bei elgesiu perteikiamų emo­

ventum e šias būsenas. Todėl kai im ituojam e veido iš­

cijų teisingo ir klaidingo požymių aiškinimo mokslinius tyrimus.

raišką, kuri paprastai siejam a su laim e, galim e pasijus­

konkrečiom is

sužadindam os

kad

m ės jausm ą, o vyrai geriau parodo pyktį.

su

em ocijas

hipotezė

grim asos

būsenom is,

o

raum enis, raum enys

siunčia kūnui signalus reaguoti taip, tarsi iš tiesų išgy­

ti laim ingesni. Panašiai elgesio grįžtamojo ryšio hipo­ Veido

raum enys

atskleidžia

em ocijų

požym ius. Tačiau

kol kas nėra m elo atskleidim o būdų, grindžiam ų vei­ do išraiška, o daugum ai m ūsų sunku pastebėti apgau­ lės

išraišką.

Žodinių

ar

em ocinių

ženklų

nebuvim as

tezė daro prielaidą, kad, jei kūną judinam e taip, kaip elgtum ės

išgyvendam i

tam

tikrą

em ociją

(pavyzdžiui,

vilktum e kojas ir nudelbtum e akis, kaip elgiam ės nu­ sim inę), galim e tam tikru m astu šią em ociją pajausti.

elektroniniuose laiškuose atim a iš m ūsų svarbų infor­ m acijos šaltinį.

11 TIKSLAS. Aptarkite konkrečiai kultūrai būdingus ir visoms kul­ tūroms universalius emocinės raiškos aspektus ir paaiškinkite, kaip emocinė raiška gali padidinti išlikimo tikimybę.

PAKLAUSKITE SAVĘS: Sugalvokite situaciją, kurioje norėtumėte pasijusti kitaip, ir sukurkite paprastą planą šiam tikslui įgyvendin­ ti? Pavyzdžiui, jei norėtumėte ryt rytą pakeliui į paskaitas būti linksmesni, o ne keliauti į jas per prievartą, galėtumėte pamėgin­ ti žvaliau žingsniuoti pakelta gaiva ir patenkinta veido išraiška.

653

EMOCIJOS

Emocijų išgyvenimas

„Atsisakykite rodyti savo aistrą,

13 TIKSLAS. Išvardykite kelias pagrindines emocijas ir apibūdinkite dvi dimensijas, kurias psi­

nepageidaujam ų savo em ocijų,

chologai naudoja emocijoms išskirti.

turim e... stengtis išoriškai reikšti

ir ji m irs... Norėdam i atsikratyti

kitas em ocijas - tas, kurias

K iek em ocijos skiriasi? Carrollis Izardas (1977) išskyrė dešim t pagrindinių em o­ cijų

(džiaugsm as,

susidom ėjim as-susijaudinim as,

pasibjaurėjim as, panieka, baim ė, gėda

ir

dikiam s

ir

(13.14

išdidum as

-

pav .).

taip

Jessica

pat

Tracey

svarbi

kaltė). D augum a Richardas

em ocija,

nuostaba,

kurią

jų

Robinsas

išreiškia

liūdesys, būdingos (2004)

šypsenėlė,

norim e savyje ugdyti."

pyktis, jau

kū­

m ano,

kad

truputį

W illiam Jam es, Principles of Psychology, 1890 („Psichologijos pagrindai")

atlošta

galva, atvira laikysena. Phillipas Shaveris ir jo kolegos (1996) m anė, kad m eilė taip

pat gali būti laikom a

em ocijos

yra

dešim ties

pagrindine

išvardytųjų

em ocija. Tačiau

deriniai.

M eilę

Izardas teigė, kad

Izardas

laikė

kitos

džiaugsm o

ir

susidom ėjim o-susijaudinim o deriniu. Em ocijų sudedam osios dalys - tai ne tik fiziologija bei elgesio išraiška, bet ir sąm oningas patyrim as. K aip 1816 m etais rašė Benjam inas C onstantas de Rebecque,

kartais

neaiškum us, dyta 13.15 nadiečiai,

patiriam e

psichologai pav .,

jausm us paprašė

kaip

„m iglotus

žm onių

apibūdinti

ir

painius“.

savo

K ad

em ocijas.

Autoriaus

patarim as:

skaitydam i

šią knygą, dažniau šypsokitės.

išsiaiškintų K aip

paro­

įvairių tautų atstovai, tarp jų estai, lenkai, graikai, kinai ir ka­

em ocijas

rikiuoja

pagal

dvi

dim ensijas

-

m alonaus

(arba

teigiam o)

bei nem alonaus (arba neigiam o) pobūdžio ir m ažo bei didelio sužadinim o (Rus­ sell ir kiti, 1989, 1999a,b; W atson ir kiti, 1999).

13.14 PAVEIKSLAS. Natūralios kūdikių emocijos Norėdamas nustatyti nuo pat gimimo būdingas emocijas, Carrollis Izardas analizavo kūdikių veido išraiškas. a) džiaugsmas (lūpose šypsena, skruostai pakelti, akys spindi);

d ) pasibjaurėjimas (nosis

suraukta, viršutinė lūpa pakelta, liežuvis iškištas);

b ) pyktis (antakiai suraukti

ir nuleisti, žvilgsnis įdėmus, žandikauliai suspausti);

e) nuostaba (antakiai pakelti, akys plačios, burna ovalo formos);

c) susidomėjimas (anta­ kiai pakelti arba suraukti, burna suapvalėjusi, lūpos gali būti sučiauptos);

f) liūdesys (vidinė

antakių pusė pakelta, lūpų kampučiai nuleisti žemyn);

g) baimė (antakiai tiesūs ir pakelti į viršų, akių vokai pakelti, lūpų kampučiai atitraukti).

654

13 SKYRIUS

Garsūs

sportininkai

dentai sužadinim ą Malonu

labai

gerai

teikiančiu

besim okantys

energiją

stu­

bei pranašu­

m ą prieš kitus (Raglin, 1992). Jiem s sužadinim o pobūdis yra

atsipalaidavimas

ir

laiko

teigiam as,

pakilumas entuziazmas

pat

palankiai

reiškia, Mažas sužadinimas

o

tiem s,

kurie

bijo

viešum o,

sužadinim o

pobūdis yra neigiam as. Patyrę profesoriai ir lektoriai taip

Didelis sužadinimas

jog

pobūdžio siaubo

vertina jie

ir

sužadinim ą

yra

pasirengę,

sužadinim o

žm ogus

yra

labiau

prieš

o

ne

paskaitą,

kuris

abejingi.

Em ocijų

koordinačių

sistem oje

apim tas

išsigandęs

(em ocija

nem alo­

nesnė ir sužadinim as didesnis) nei jaučiantis baim ę, įsi­ vangumas liūdesys

baimė pyktis

utęs

yra

piktesnis

nei

piktas,

sužavėtas

yra

laim inges­

nis nei laim ingas. Panagrinėkim e Nemalonu

tris

svarbias

em ocijas:

baim ę,

pyktį

ir laim ę. Kokios yra šių em ocijų funkcijos? Nuo ko pri­ klauso kiekvienos šios em ocijos išgyvenim as?

13.15 PAVEIKSLAS. Dvi emocijų dimensijos

Jamesas Russellas, Davidas Watsonas, Auke Tellegenas ir kiti emocijas apibūdina kaip variacijas pagal dvi dimensijas sužadinimo (mažo palyginti su dideliu) ir emocijų pobūdžio (malonių ir nemalonių jausmų).

Baimė Baim ė gali būti nuodinga. Ji gali kankinti, sutrikdyti m iegą ir užvaldyti m intis. Žm onės gali būti iš tiesų m irtinai išgąsdinti. Baim ė gali būti ir užkrečiam a. 1903 m etais,

kai

kom ikas, jaudinkite. dešim ties

užsidegė

tuo

m etu

Nėra

teatras

buvęs

jokio

m inučių

Čikagoje,

scenoje,

pavojaus.

atvyko

kažkas

stengėsi

Ram iau!"

ugniagesiai

ir

riktelėjo

nuram inti Deja,

užgesino

„Gaisras!“

m inią,

m inioje

kilo

liepsną,

Eddie

šaukdam as: panika.

tačiau

per

Foy, „Nesi­

Jau tą

po laiką

žuvo daugiau kaip 500 žm onių, ir daugum a jų buvo sutrypti ar užduso paniškoje spūstyje. Kūnų krūvos laiptų aikštelėse siekė net 1,5 ir daugiau m etrų aukščio, ant daugum os žm onių veidų buvo m atyti batų kulnų žym ės (Brown, 1965). Dažniau baim ė yra prisitaikym o prie aplinkos išraiška. Ji yra aliarm o sistem a, parengianti

kūną

gelbėtis

nuo

pavojaus.

Baim indam iesi

tikrų

ar

įsivaizduojam ų

priešų, žm onės buriasi į šeim as, gentis, tautas. Baim ė susižeisti gali apsaugoti nuo susižalojim ų. Bausm ės ar keršto baim ė gali saugoti, kad nekenktum e vienas ki­ tam . Baim ė padeda sutelkti dėm esį į problem ą ir surasti būdus jai įveikti.

Išmoktoji baimė 14 TIKSLAS. Nurodykite du būdus, kaip galime išmokti bijoti.

Ralphas W aldo Em ersonas teigia, jog žm onės gali bijoti beveik visko - „bijoti tiesos, bijoti likim o, bijoti m irties, bijoti vienas kito". Kodėl m es taip visko bijom ės?

Prisim inkim e

iš

8

skyriaus:

kūdikiai

pradeda

bijoti

švelnių

daiktų,

ku­

rie asocijuojasi su gąsdinančiu triukšm u. Vaikų raidos specialistai žino, kad pra­ dėję ropoti kūdikiai m okosi iš savo griuvim ų ir užkliuvim ų, todėl im a vis la­ biau bijoti aukščio (Cam pos ir kiti, 1992). Dėl tokio sąlygojim o trum pas natū­ raliai skausm ą

ir

baim ę

keliančių

važiuoti ar skristi, bijom e

pelių

reiškinių

sąrašas

gali labai

ar tarakonų, bijom e

pailgėti - bijom e

atviros ar uždaros erdvės,

bijom e nesėkm ės, bijom e sėkm ės, bijom e kitos rasės ar tautos. M okym asis stebint dar pailgina šį sąrašą. Susan M ineka (1985) siekė išsiaiš­

EMOCIJOS

kinti, kodėl beveik visos laisvėje gyvenančios beždžionės bijo gyvačių, o beždžio­ nės, užaugintos laboratorijoje, jų nebijo. Be abejo, daugum ai laukinių beždžionių gyvatės nebuvo įkandusios. Ar jos išm oko bijoti stebėdam os? Kad tai išsiaiškin­ tų, Susan M ineka atliko eksperim entą su šešiom is laisvėje užaugusiom is beždžio­ nėm is (visos jos labai bijojo gyvačių) ir jų laboratorijoje užaugintais palikuonim is (nė

vienas

jų

gyvačių

nebijojo).

Jaunesnės

beždžionės,

pakartotinai

stebėdam os

savo tėvus ar bendraam žius, atsisakančius im ti m aistą gyvatės akivaizdoje, pačios pradėjo jų sm arkiai bijoti. Patikrinus po trijų m ėnesių, buvo nustatyta, kad jų iš­ m okta baim ė nebuvo išnykusi. Taigi, m atyt, m ūsų baim ės atspindi ne tik m ūsų pačių praeities traum as, bet ir baim es, kurių išm okstam e iš tėvų bei draugų. Net ir tie žm onės, kurie tiesiogiai nedalyvavo Rugsėjo 11-osios įvykiuose, o tik

stebėjo

juos, įsibaim ino

labiau. Niujorke

sistem inis

m okyklų

tyrim as

parodė,

kad dešim tys tūkstančių vaikų patiria nakties košm arus ir bijo viešų vietų (Goodnough, 2002). Visoje šalyje m oterys teigė patiriančios didesnę baim ę, o vyrai didesnį pyktį (Lem er ir kiti, 2002). Praėjus 4 savaitėm s po Rugsėjo 11-osios, 27 proc. m oterų ir 10 proc. vyrų teigė bijantys skristi lėktuvais (ICR, 2001).

Baimės biologija 13.16 PAVEIKSLAS. 15 TIKSLAS. Aptarkite, kokios yra baimės biologinės sudedamosios dalys. Gali kių

būti,

kad

dalykų

vaizdajuostę, moksta

m es

negu

kurioje

bijoti

gąsdinantis

beždžionės

bijoti

yra

esam e

pasirengę

Beždžionės

gėlių, stebėdam os

dirgiklis

m okstam e

biologiškai

kitokių.

gėlė

gyvačių,

išm oksta

išgąstingai

reaguoja

į

ir

išm okti

bijoti

vieno­

gyvačių

netgi

žiūrėdam os

gyvatę;

tačiau

jos

vaizdajuostę, sum ontuotą

(Cook

vorų,

greičiau bijoti

Migdolas - nervinis baimės

taip, kad

neiš­

atrodytų, jog

M ineka, 1991). M es, žm onės, greit iš­

stačių

skardžių

-

šios

baim ės

galbūt

ir

padėjo

m ūsų protėviam s išlikti (Ohm an ir M ineka, 2003). Perėm ę akm ens am žiaus bai­ m es,

esam e

elektros,

nepasirengę

bom bų

ir

tobulos

globalaus

technikos

klim ato

keliam iem s

atšilim o,

laikinei visuom enei (Lum sden ir W ilson, 1983; M cNally, 1987). Vienas tinių

iš

slypi

svarbiausių

m igdole,

baim ės m okym osi šal­

giliai

sm egenyse

esančiam e

lim binės sistem os nervų centre (žr. 13.16 p a v .). M igdolas

vaidina

svarbiausią

vaidm enį

asocijuo­

jant įvairias em ocijas, tarp jų ir baim ę, su tam tikrom is

situacijom is

(Barinaga,

1992b).

Triušiai

išm oksta baim ingai reaguoti į toną, pranašaujan­ tį, kad netrukus bus silpnas sm ūgis - jei jų m ig­ dolas nėra pažeistas. Jei žiurkių m igdolas dezaktyvuojam as

vaistais,

blokuojančiais

nervų

jung­

čių stiprinim ą, žiurkės taip pat neišm oksta bijoti. M igdolas gauna inform aciją iš tokių sričių, kaip sm egenų

priekinė

juostinė

žievė

-

aukštesniojo

lygio em ocijų apdorojim o centras, - ir siunčia

kurie

pavojam s gerokai

-

autom obilių,

pavojingesni

šiuo­

mokymosi pagrindas Iš šių nervinio audinio mazgų tęsiasi nervai (po vieną abiejuose smegenų pusrutuliuose), perduodantys pranešimus, kurie kontroliuoja širdies plakimą, prakaitavimą, streso hormonus, dėmesio sutelkimą ir kitus veiksnius, kurie suaktyvėja gąsdinančiose situacijose.

655

656

13 SKYRIUS

ją

į

visas

sm egenų

sritis,

kurios

sukelia

ekstrem alios

baim ės

kūno

sim ptom us,

pavyzdžiui, viduriavim ą ar dusulį. M igdolas panašiai susijęs ir su tuotojas

garsiai

užtrim ituoja,

prieš

em ociškai reaguoti į skaidrę

žm onių tai

(šią

baim e. Jei keletą kartų

parodęs

reakciją

m ėlyną

parodo

skaidrę,

eksperim en­

žm onės

pradeda

suprakaitavusi oda, kuri tam ­

pa laidesnė elektrai). Jei šių žm onių Am ono ragas, esantis netoli m igdolo, bū­ na pažeistas, jie vis tiek reaguoja em ocingai, tačiau negali prisim inti, kodėl. Jei būna

pažeistas

m igdolas,

žm onės

prisim ena

sąlygojim o

poveikį,

tačiau

em ociš­

takai

sužadi­

kai į jį nereaguoja (Schacter, 1996). M okslininkai nam i,

kai

tiria

žm onės

baim ės

ir

nervines

gyvūnai

schem as

išm oksta

bijoti.

stebėdam i, Jei

kurie

žm onės,

žiūrėdam i

į

veidus,

girdi atgrasius garsus, m igdolo baim ės takai vėliau suaktyvės, kai vėl bus žiū­ rim a į tą patį veidą (Buchel ir kiti, 1998; M orris ir kiti, 1998). Pacientai, kurių m igdolas

nefunkcionuoja,

neįprastai

pasitiki

grėsm ingos

išvaizdos

žm onėm is

(Adolphs ir kiti, 1998). Žinom a, esam a tikrų

dalykų

žm onių, kurių

(pavyzdžiui,

baim ė

vabalų)

arba

atrodo

didesnė

situacijų

už

vidutinę. Stipri tam

(pavyzdžiui,

kalbėjim o

viešai)

baim ė (fobija) šiuos žm ones visiškai išm uša iš vėžių. Šie žm onės labai bijo grės­ m ingų ar juos trikdančių situacijų. Būdam i visada pasiruošę atrem ti galim ą pa­ vojų, jie patiria nuolatinį nerim ą (M ineka ir Sutton, 1992). Tačiau kiti žm onės narsūs

herojai

Astronautai tikslingai

arba

ar

net

žiaurūs

nuotykių ir

nusikaltėliai

ieškotojai,

didžiausio

kurie

streso

-

bijo

m ažiau,

nepraranda

sąlygom is,

negu

galvos

atrodo,

daugum a

ir

tiesiog

veikia

m ūsų.

šaltai

m ėgaujasi

bei

rizikuo­

16 ir 17 skyriuose aptariama,

dam i. Tokie yra ir apgavikai ar žm ogžudžiai, kurie suvilioja būsim as aukas nė

kaip tokios fobijos atsiranda

truputėlio

ir kaip jos gydomos.

būsim ą skausm ingą elektros sm ūgį, jiem s beveik nesukelia baim ės.

nesijaudindam i:

laboratorinių

bandym ų

m etu

garsas,

įspėjantis

apie

Tokį bailum ą arba drąsum ą form uoja ir patirtis, ir genai. Prisim inkim e iš 3 skyriaus, Net

kad

ir

genai

atskirai

1982).

M okslininkai

nančias

situacijas

nis,

turi

ciją.

Atsiradus

daro

įtaką

auginam ų

tem peram entui

tapačių

išskyrė

geną,

dvynių kuris

-

m ūsų

daro

įtaką

baltym o,

daugiau

spartinančio

serotonino,

panašus

m igdolo

reakcijai

šis

neurom ediatoriaus

žadinančio

jų

reagavim ui.

yra

(Hariri ir kiti, 2002). Žm onės, kurių

m ažiau

em ociniam

baim ingum as

m igdolo

genas

(Lykken, į

yra

serotonino neuronus,

gąsdi­

trum pes­ reabsorb­ turinčių

šį

trum pą geną žm onių m igdolo reakcija į gąsdinančius vaizdus yra padidėjusi.

Pyktis 16 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra gerai žinomi pykčio dirgikliai bei kokios yra jo pasekmės, ir įvertinkite katarsio hipotezę.

Išm inčiai Kr.),

dėl

teigė, kurios

kad

pyktis

„žm ogus

-

tai

netenka

„trum pa proto “

beprotybė"

(Horacijus,

(Vergilijus, 70-19

65-8

m . pr. Kr.);

m.

pr.

pyktis

gali būti „pražūtingas daug labiau, negu jį sukėlusi žala “ (Thom as Fuller, 16541734).

Tačiau

išm inčiai

sako

ir

kitaip:

„kilnus

pyktis “

(W illiam

Shakespeare,

EMOCIJOS

1564-1616) „bet kurį bailį padaro drąsuolį" (Cato, 234-149 m . pr. Kr.) ir „su­ grąžina jam Kodėl prašė

galią “

(Vergilijus).

m es

supykstam e?

žm onių

„Pyktis neišnyks tol, kol mintyse bus puoselėjama pagieža"

Kad

tai

išsiaiškintų,

Jam esas

prisim inti ar kruopščiai užrašinėti savo

Averillis

pykčio

(1983)

pa­

Buda, 500 m. pr. Kr.

išgyvenim us. Dau­

gum a apklaustųjų sakė, jog bent nestipriai supyksta keletą kartų per savaitę; kai kurie - ir keletą kartų per dieną. Dažniausiai pyktis buvo reakcija į suvoktą drau­ go

ar

m ylim o

veiksm as

žm ogaus

laikom as

m alonum ai

-

nusižengim ą.

sąm oningu,

šlykštūs

Ypač

neteisingu

kvapai,

aukšta

dažnai

ir

pykstam a, kai

išvengiam u.

tem peratūra,

Tačiau

kito ir

autom obilių

žm ogaus

nekalti

grūstis,

ne­

skaus­

m as ir kančia - taip pat gali sukelti pyktį (Berkowitz, 1990). Ką

m es

darom e

supykę?

turėtume

Ką

daryti?

Gallupo

institutas

atliko

pa­

auglių apklausą ir sužinojo, kad berniukai su pykčiu dažniau kovoja, tiesiog pa­ bėgdam i

nuo

problem os

ar

užsiim dam i

fizine

veikla,

o

m ergaitės

pasipasakoja

draugei, klausosi m uzikos, rašo (Ray, 2005). Kai pyktis rodo

sukelia

netinkam ą

fizinę

ar

prisitaikym ą.

žodinę

Pyktis

agresiją, dėl kurios duoda

pradžią

vėliau

gailim ės, jis

išankstiniam

nusistatym ui.

Po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių tie am erikiečiai, kurie labiau jautė pyktį, o ne

baim ę,

buvo

netolerantiškesni

im igrantam s

ir

m usulm onam s

(DeSteno

ir

ki­

ti, 2004; Skitka ir kiti, 2004). Pyktis gali žaloti: nuolatinis priešiškum as susijęs su

širdies

negu

ligom is.

priešiški

Tačiau

pykčio

kontroliuojam a

protrūkiai

ar

pykčio

tiesiog

išraiška

viduje

yra

daug

užgniaužtas

tinkam esnė

pyktis.

Averillio

tiriam ieji teigė, jog supykę jie labiau linkę aiškinti, o ne įžeidinėti. Pyktis daž­ nai

leisdavo

jiem s

aptarti

problem ą

su

prasikaltusiu

asm eniu

ir

taip

sum ažinti

susierzinim ą. Populiariosiose net

priešiški

knygose

pykčio

ir

straipsniuose

protrūkiai

yra

geriau

apie negu

agresiją jo

kartais

teigiam a,

užgniaužim as.

Ar

jog

susierzinę

turėtum e užsipulti įžeidėją? Ar Ann Landers (1969) buvo teisi, tvirtindam a, kad „vaikus

reikia

m okyti

išlieti

pyktį “ ?

savo

Ar

teisinga

„išgijim o “

terapija,

kai

žm onės raginam i burnoti ant savo m irusių tėvų, m intyse keikti savo viršininką? Toks

raginim as

„išlieti

pyktį “

būdingas

individualistinėm s

kultūrom s,

tačiau

jis retai pasitaiko kultūrose, kuriose žm onių tapatum as yra labiau susijęs su grupe. Žm onės, grupės būti

kurie dam ai

taktiški

stipriau (M arkus

ir

jaučia ir

švelnūs.

tarpusavio

Kitayam a, Japonai

ryšius, m ano, kad

1991).

nuo

pat

Pavyzdžiui, kūdikystės

pyktis

Taityje

gerokai

kelia

grėsm ę

žm onės

m okosi

rečiau

rodo

pyktį

negu Vakarų kultūrų atstovai. Vakarų

kultūrose

patarim as

„išlieti

pyktį “

agresy­

Katarsis (catharsis) -

vius veiksm us ir fantazijas atsipalaiduojam a em ociškai, t. y. kyla katarsis. Ty­

emocinis palengvėjimas

rinėtojų nuom one, kartais taip būna. Žm onės, atkeršiję tiem s, kurie juos supykdė,

(emocinė iškrova). Psichologijo­

rem iasi

prielaida, kad

iš tikrųjų nurim sta. Bet tai pasitvirtina tik tada, jei jie tiesiogiai

per

„atsilygina “

tam ,

je, remiantis katarsio hipoteze,

kuris juos suerzino, jei jų kerštas atrodo pateisinam as ir jei jų taikinys nėra grės­

teigiama, kad „atpalaiduojant"

m ingas

agresyvią energiją (kokiu nors

(Geen

išreikšdam i

ir

savo

nerim o jausm ų.

Quanty, pyktį,

657

1977;

galim e

Hokanson laikinai

ir

Edelm an,

nusiram inti,

jei

1966). tai

Trum pai

nepalieka

tariant,

kaltės

ar

veiksmu ar vaizduote), agresyvūs skatuliai silpnėja.

658

13

S KY

RIUS

N epaisant to, kad čiasi

geriau,

didesnį

kartais žm onės ištisas valandas po pykčio protrūkio jau­

katarsis

pyktį.

Pirm a,

nepadeda jis

gali

pašalinti

įniršio.

paskatinti

tolesnį

D ažniau

kerštą,

pyktis

tuo

sukelia

nedidelę

dar

priešpriešą

išplėtodam as į didelį priešiškum ą. A ntra, pradėtas reikšti pyktis gali dar sustip­ rėti. (Prisim inkim e

elgesio

grįžtam ojo

ryšio

tyrim us: pikti veiksm ai verčia

pik­

tai jaustis.) Ebbe Ebbesenas ir jo kolegos (1975) tuo įsitikino, apklausę 100 in­ žinierių K ai

ir

technikų, kuriuos

kuriem s

džiui:

jų

„K okius

buvo

iš

darbo

užduoti

prisim enate

atleido

klausim ai,

atvejus,

kai

viena

oro

susisiekim o

„atpalaiduojantys" bendrovė

elgėsi

bendrovių.

priešiškum ą,

su

jum is

pavyz­

neteisingai?"

K aip m anote, ar ši galim ybė „išlieti" priešiškum ą sum ažino jį, kai žm onės vė­ liau pildė klausim yną, vertinantį jų požiūrį į bendrovę? V isiškai priešingai. Jie daugiau

rodė

priešiškum o,

negu

tie,

kurie

neturėjo

progos

„išlieti"

savo

pyk­

čio. N et tada, kai išprovokuoti žm onės daužo bokso kriaušę, tikėdam i, jog tai sukels

katarsį,

rezultatas

būna

priešingas

-

dar

sukelia

didesnį

agresyvum ą

(Bushm an ir kiti, 1999). Jei talžydam i bokso kriaušę šie žm onės galvos apie tą, kuris lieti

juos

supykdė, atsiradus

jausm us,

siekiant

galim ybei atkeršyti jie

sum ažinti

pyktį

-

tai

bus

benzinu

dar

gesinti

agresyvesni. „Iš­ gaisrą",

-

padarė

išvadą tyrinėtojas Bradas B ushm anas (2002). Ironiška: kai pykčio protrūkiai nuram ina, jie gali būti stiprinantys veiksniai, todėl form uoti įprotį. Jei streso apim ti vadovai pajunta, kad gali šiek tiek su­ m ažinti įtam pą, šaukdam i ant darbuotojų, tikėtina, jog kitą kartą, pajutę įtam pą ir susierzinę, jie vėl pratrūks pykčiu. Pam ąstykite: kitą kartą supykę jūs turbūt darysite tai, ką darėte „išliedam i" pyktį anksčiau. K aip

geriausiai

Taip

jūs

bėjo:

„Žm ogaus

valdyti

sum ažinsite

pyktį?

pykčio

organizm ą

Tyrinėtojai

siūlo

du

būdus.

Pirm a,

palaukti.

fiziologinį sužadinim ą. Carol Tavris (1982) paste­ galim a

lyginti

su

strėle:

pakilusi

ji

turi

nusileisti.

Jei pakankam ai palauksite, bet koks em ocinis sužadinim as nurim s." A ntra, pasi­ stenkite

nepykti

negalvokite m as

tik

dėl

vien

didins

tik

kiekvienos apie

pyktį

sm ulkm enos,

pykčio

(Rusting

priežastį.

ir

bet

nebūkite

V idinis

N olen-H oeksem a,

pykčio 1998).

ir

pasyviai preteksto

N ebūkite

paniuręs, apm ąsty­ panašūs

į

tuos, kurie, m alšinę savo jausm us dėl daugelio erzinančių dalykų, staiga perdė­ tai sureaguoja į vienintelį įvykį (Baum eister ir kiti, 1990). N usiram inkite kitais būdais: sportuodam i, grodam i kokiu nors instrum entu arba patikėdam i savo jaus­ m us draugui. Pyktis

suteikia

jėgų

ir

žinių

(Tiedens,

2001).

Jis

gali

pagerinti

tarpusavio

santykius, kai padeda išreikšti skriaudą tokiu būdu, kuris skatina žm ones susi­ taikyti, o ne kerštauti. Būti m andagiam - tai ne tik gebėti nuslėpti nedidelį su­ sierzinim ą,

bet

ir

perteikti

aiškiai

bei

įtikinam ai

tai,

kas

svarbu.

N ekaltinantis

savo jausm ų apibūdinim as - galbūt pastaba, kad „aš labai susierzinu, kai randu paliktus neišplautus indus " - gali padėti išspręsti konfliktus, keliančius pyktį. K ą daryti, jei kieno nors elgesys jus iš tiesų skaudina? M okslas siūlo nuo senų

senovės

žinom ą

atsaką

-

atleisti.

N esuteikdam as

skriaudėjui

nevaržom os

laisvės ir neskatindam as jo toliau skaudinti, atlaidum as atpalaiduoja pyktį ir gali nuram inti

kūną.

Siekdam a

ištirti

atlaidum o

poveikį

kūnui,

Charlotte

W itvliet

ir

EMOCIJOS

jos

( 2001 )

bendradarbiai

pasiūlė

aukštųjų

m okyklų

studentam s

prisim inti

atve­

jį, kai juos kas nors įskaudino. Jei studentai m intyse atleido pykčio objektui, jų savijauta (taip

pat ir prakaitavim as, kraujospūdis, pulso dažnis ir veido įtam pa)

buvo geresnė negu tada, kai jie m intyse jautė pagiežą.

Laimė 17 TIKSLAS. Papasakokite, kaip veikia reiškinys „gerai jautiesi - gerai elgiesi" ir aptarkite subjektyvios geros savijautos mokslinių tyrimų svarbą. "Siekti

laim ės,

būti

laim ingam ,

norėti

susigrąžinti

prarastąją

laim ę

visais

lai-

kais yra slaptas daugum os žm onių visos veiklos m otyvas", - rašė W illiam as Ja­ m esas (1902, p. 76). Vieno tyrim o m etu buvo apklausiam i žm onės iš 48 šalių šešiuose žem ynuose. Visi jie troško laim ės savo vaikam s (Diener ir Lucas, 2004). Taigi

visiškai

suprantam a,

priklausys nuo saulį

esant

kad

ir

spalvos,

kuriom is

piešiam e

pasaulį,

taip

pat

to, laim ingi ar nelaim ingi esam e. Laim ingi žm onės suvokia pa­

saugesnį,

lengviau

priim a

sprendim us,

palankiau

vertina

priim am us

į darbą žm ones, labiau linkę bendradarbiauti, gyvena sveikiau, turi daugiau ener­ gijos ir yra labiau patenkinti gyvenim u (Lyubom irsky ir kiti, 2005; M yers, 1993). Kai

niūri

tik

nuotaika

nuotaika

persm elkia

praskaidrėja,

m ąstym ą,

m intys

visas

prašviesėja,

gyvenim as tam pa

atrodo

slegiantis.

žaism ingesnės

ir

Kai

kūrybin­

gesnės (Fredrickson, 2002, 2003). Kitaip im am i vertinti ir santykiai su žm onėm is, savivaizdis, viltingesnė atrodo ateitis. Teigiam os em ocijos kyla aukštyn spirale. Be to, - ir tai yra vienas svarbiausių psichologijos atradim ų - būdam i lai­ m ingi,

noriau

nuotaiką užduotį, nors

padedam e

keliančius prisim inę

num estus

chologai

tai

kitiem s.

įvykius, laim ingą

Daugelis

pavyzdžiui, įvykį,

tyrim ų

radę

yra

labiau

popierius, skirti kitiem s laiko

vadina

„gerai

jautiesi

-

gerai

rodo,

pinigų, linkę

jog

žm onės,

sėkm ingai

duoti

patirdam i

atlikę

pinigų,

svarbią

pakelti

kieno

ir daryti kitus gerus darbus. Psi­

„Gerai jautiesi - gerai elgiesi"

elgiesi “

reiškinys (feel-good, do-good

reiškiniu

(Salovey,

1990).

Laim ė - ne tik gerai jaustis, bet ir daryti gera. (Darant gerus darbus, ir nuotai­ ka pagerėja. Šį reiškinį naudoja „laim ės m okytojai " - žm onės, kurie m oko kitus pasijusti

laim ingais,

-

liepdam i

kasdien

atlikti

kokį

nors

darbą "

„gerą

ir

pasi­

phenomenon) žmonių polinkis padėti kitiems, būnant geros nuotaikos.

žym ėti rezultatus.) Nors buvo

laim ė

yra

skiriam as

rodym o

leidinyje

svarbi,

neigiam om s

psichologijoje em ocijom s.

Psychological

Abstracts

per Nuo

visą 1887

jos m etų

(psichologinės

istoriją iki

didesnis šios

dėm esys

knygos

literatūros

pasi­

vadove)

bu­

Subjektyvioji gerovė

vo paskelbti 12 876 straipsniai, kuriuose m inim as pyktis, 82 297 straipsniai, ku­

(subjective well-being) -

riuose pam inėtas nerim as, ir 103 840 straipsnių, kuriuose m inim a depresija. Kiek­

suvokiama laimė arba

vieniem s

pasitenkinimas gyvenimu.

apie

17

straipsnių

teigiam as

(4727)

em ocijas.

džiaugsm o

Tačiau

tem om is

(1450),

Suprantam a,

em ocijas: jos m ūsų bos.

šiom is

yra

teko

tik

pasitenkinim o svari

priežastis

vienas,

kuriam e

gyvenim u sutelkti

buvo

(5263) dėm esį

kalbam a

ar į

laim ės

neigiam as

gyvenim ą gali paversti apgailėtinu ir skatinti ieškoti pagal­

m okslininkus

vis

labiau

dom ina

subjektyvioji

gerovė,

nam a arba kaip laim ės jausm as (kartais apibrėžiam as kaip didesnis teigiam ų nei

kuri

įverti­

Taikoma kartu su objektyviais gerovės matavimais (pvz., fizinių ir ekonominių rodiklių), siekiant įvertinti žmogaus gyvenimo kokybę.

659

660

13 SKYRIUS

neigiam ų

jausm ų

santykis),

arba

kaip

pasitenkinim as

gyvenim u.

A tsiranda

nauja

pozityvioji psichologija (žr. 15 sk.). K ad ir ką šia tem a atrastų psichologijos m oksliniai tyrim ai, kaip ir daugeliu kitų, kas nors tai jau bus num atęs. M es paveldėjom e daug prieštaringų senten­ cijų apie laim ę: kad ji ateina sužinojus tiesą arba išsaugant iliuzijas; kad ji at­ siranda gyvenant šia diena arba m ąstant apie ateitį; kad ji ateina gyvenant su kitais

arba

ram ioje

vienatvėje

(Tatarkiew icz,

1976).

Šį

sąrašą

galim a

tęsti,

tad

m okslinis uždavinys yra aiškus: išsiaiškinti, kuri iš šių konkuruojančių idėjų la­ biausiai

atitinka

tikrovę.

K ad

tikrus

laim ę

pranašaujančius

ženklus

atskirtum e

nuo tikėtinos nuojautos, reikia atlikti m okslinius tyrim us.

Emocinių pakilimų ir nuosmukių trumpumas

18 TIKSLAS. Aptarkite kasdienius ir ilgesnius emocijų svyravimus. Psichologai, tirdam i laim ės kinai sos

nuotaikai, dienos

ir

jausm ą, analizavo

ilgalaikiam

nuotaikas,

pasitenkinim ui

D avidas

W atsonas

veiksnius, turinčius gyvenim u.

(2000)

bei

įtakos

Tirdam as

D anielis

ir lai­

žm onių

vi­

K ahnem anas

su

kolegom is (2004) nustatė, kad teigiam os em ocijos dažniausiai nuo ryto iki die­ nos vidurio stiprėja (13.17 pav.). Žm onių ataskaitų apie kasdienes nuotaikas ty­ rim ai

patvirtina,

kad

stresą

keliantys

įvykiai

-

pavyzdžiui,

ginčas,

vaiko

liga,

sugedęs autom obilis - blogina nuotaiką. Čia nieko nuostabaus. K itą dieną niū­ ri nuotaika beveik visada išsisklaido (A ffleck ir kiti, 1994; Bolger ir kiti, 1989; Stone ir N eale, 1984). Ir dar: žm onės linkę po blogų dienų atsigauti taip, kad kitą dieną nuotaika būna geresnė negu paprastai. A r jūs, būdam i blogos nuotai­ kos, tikitės, kad atsigausite po dienos ar dviejų? A r pakilią nuotaiką jum s taip pat

sunku

ilgiau

išlaikyti?

M ūsų

em ocijų

pakilim ai

ir

žm ogaus,

nei

nuosm ukiai

per

ilgesnį

laiką yra linkę išlaikyti pusiausvyrą. N ei m as

po

užsitęsęs

sielvartas,

asm eninės

traum os

netekus

artim o

(pavyzdžiui,

vaikui

padarytos

ilgai

trunkantis

skriaudos

ar

neri­ išprie­

vartavim o), netgi patirtas karo siaubas ar tragedija neslegia m ūsų am žinai. Bai­ su sužinoti, kad esi ŽIV nešiotojas. Bet po penkių savaičių, per kurias žm onės

13.17 PAVEIKSLAS. Nuotaikų svyravimas dienos metu Išnagrinėjęs beveik 4500 pranešimų apie nuotaiką, kuriuos pateikė šimtas penkiasdešimt žmonių, Davidas Watsonas (2000) pastebėjo šį teigiamų ir neigiamų emocijų nukrypimo nuo vidurkio pobūdį.

0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 -0,1 -0,2 -0,3 -0,4 -0,5

Teigiamos emocijos

Neigiamos emocijos

0

1

2

3

4 5 6 7 8 9 10 11 12 Laikas, praėjęs nuo atsikėlimo (valandomis)

13

14

15 16

EMOCIJOS

susitaiko su šia niūria žinia, jie jaučiasi m ažiau em ociškai prislėgti, negu galė­ tum e tikėtis (Sieff ir kiti, 1999). Pacientai, kuriem s atliekam a inkstų dializė, pri­ pažįsta, kad jų sveikata santykinai prasta, tačiau kasdieniam e gyvenim e jie tei­ gia patiriantys tiek pat laim ės, kaip ir sveiki žm onės (Riis ir kiti, 2005). A pakę ar

suparalyžiuoti

žm onės

dažniausiai

atgauna

beveik

norm alų

kasdienio

pasitenkinim o jausm ą (G erhart ir kiti, 1994; M yers, 1993). Tarp zės

-

85

vokiečių,

tapusių

progresuojančios

procentai - savo

neįgaliais

neurologinės

dėl

A LS

ligos,

(am iotropinės

sukeliančios

lateralinės

paralyžių),

labai

sklero­ daug

-

gyvenim o kokybę įvertino kaip „patenkinam ą", „gerą" ar­

ba „labai gerą". M aža to, vertinim ai nepriklausė nuo to, ar pacientai buvo pri­ jungti prie dirbtinio kvėpavim o aparato arba m aitinam i per vam zdelį (K ūbler ir kiti,

2005).

(2005),

-

„Jei

jūs

abi

jūsų

palaipsniui

kojos

paralyžiuotos,

pradedate

galvoti

-

apie

aiškina kitus

D anielis

dalykus,

K ahnem anas

ir

juo

daugiau

apie juos galvojate, juo m ažiau jaučiatės nelaim ingi." Patyrę sunkią negalią li­ goniai dažnai būna truputį m ažiau laim ingi nei vidutinis žm ogus (Lucas, 2005). Tačiau teigiam a, kad jie išreiškia kur kas daugiau laim ės nei depresijos kam uo­ jam i sveikieji (Schw artz ir Estrin, 2004; K ūbler ir kiti, spaudoje). N et nejudan­ čiam e kūne įkalinti pacientai „retai kada nori m irti", - rašo Eim aras Sm ithas ir M arkas

D elargy

(2005).

Tai

„prieštarauja

paplitusiam

klaidingam

įsitikinim ui,

jog tokiem s pacientam s būtų geriau m irti". Šis

dėsningum as

D ėstytojai,

laukiantys

pastebim as

ir

sprendim o

ne

dėl

tokiose

tolesnio

gyvybei darbo,

pavojingose

m ano,

kad

situacijose.

jų

gyvenim as

pablogės, jei sprendim as bus neigiam as. O iš tiesų, praėjus 5-10 m etų, tie, ku­ rie

neteko

darbo

nėra

pastebim ai

nelaim ingesni

už

dirbančius

toliau

kolegas,

teigia D anielis G ilbertas ir jo bendradarbiai (1998). Tas pat pasakytina ir apie nutrūkusius m eilės ryšius, nors tuo m etu įsim ylėjėliai jaučiasi sugniuždyti. Tik­ rovė

tokia:

mes

pervertiname

emocijų

trukmę

ir

nepakankamai

vertiname

savo

gebėjimą prisitaikyti.

Turtas ir gerovės suvokimas 19 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis apie prabangos ir laimės ryšį. * •

Labai teigiam ų įvykių įtaka taip pat yra laikina. K ai žm onėm s, laim ėjusiem s loterijoje, euforija nuslūgsta, jie dažniausiai m ano, kad jų bendras laim ės pojūtis nepakito (Brickm an ir kiti, 1978). K iti tyrim ai patvirtina, jog laim ei toli gražu nepakanka vien pasiturim ai gyventi. D augelis žm onių (tarp jų ir daugum a Vokietijos

mano,

m iestų

gyventojų, ir daugum a

JA V

studentų, kaip

parodyta 13.18 pav.)

kad būtų laim ingesni, jei turėtų daugiau pinigų (Csikszentm ihalyi, 1999).

G albūt laikinai jie būtų laim ingesni. A ptarkim e štai tokius pavyzdžius: •

Turtingiausiose

šalyse

daug

pinigų

turintys

žm onės

yra

tik

truputį

laim in­

gesni už tuos, kurie vargsta stengdam iesi sudurti galą su galu (D i Telia ir kiti, 2001 ). •

Žm onės,

gyvenantys

turtingose

šalyse,

turtingose šalyse (Steel ir O nes, 2002).

yra

laim ingesni

nei

gyvenantys

ne­

661

662

13SKYRIUS

13.18 PAVEIKSLAS. Kintantis stojančių į aukštąsias mokyklas jaunuolių požiūris į turtą

90

T u rė ti d a u g p in ig ų

80 70

X X a . 8 -9 d e šim tm e čia is

60

ka s m e t a p kla u s u s d a u g ia u

50

ka ip 2 0 0 0 0 0 sto ja n č ių jų

40

į J A V u n iv e rsite tu s, p a a iš­

30

kė jo , jo g d id ė ja jų tro š ki­

Iš u g d y ti p ra s m in g o g y v e n im o filo s o fiją

m a s p ra tu rtė ti. (Iš T h e

20

A m e ric a n F re s h m a n s u rv e ­

10

y s , U C L A , 1 9 6 6 -2 0 0 4 .)

0

M e ta i

•

N eseniai laim ėję loterijoje, gavę palikim ą ar praturtėję dėl ekonom ikos pa­ kilim o žm onės paprastai jaučia tam tikrą pakylėjim ą (D iener ir O ishi, 2000; G ardner

ir

O sw ald,

2001).

Pinigų

praradim as

daro

didesnį

em ocinį

poveikį

(H obfoll ir kiti, 2003; K ahnem an ir Tversky, 1979). Tai iliustruoja pagrin­ dinį principą, pastebi Roy Baum eisteris ir jo kolegos (2001): „Blogis stip­ resnis

už

gėrį". Praradim ai atrodo

grėsm ingesni nei laim ėjim ai, žiaurūs

žo­

džiai išlieka atm intyje ilgiau nei m alonūs, blogą reputaciją lengviau įgyti nei gerą, o skausm as sukelia daugiau kančių nei sveikata - džiaugsm o. Tačiau

galiausiai

Pakistano tų

didėjantys

lūšnose

galim a

turtai beveik

gyvenantys

tikėtis"

žm onės

(Bisw as-D iener

ir

neturi įtakos

„yra

labiau

D iener,

laim ei. N et K alkutos

patenkinti gyvenim u

2001;

Suhail

ir

ir

nei bū­

Chaudry,

2004).

Turtai - kaip ir sveikata: kai jų visiškai nėra, gali kilti kančios, tačiau jų turė­ jim as neužtikrina laim ės. Skurde augančiam žm ogui kyla rizika susidurti su tam tikrais

sunkum ais,

tačiau

šis

pavojus

gresia

ir

augant

turtuose.

Turtingų

šeim ų

vaikam s gresia didesnis pavojus im ti piktnaudžiauti narkotikais bei būti kam uo­ jam iem s

nerim o

ir

depresijos

gus (turint galvoje, kad

Latendresse, 2005). Svarbiau

pini­

sausainio", kuria labai didžiuo­

ugdo savo dėkingum ą kasdien užsirašydam i, už ką yra dėkingi — patiria dides­

juosi: niekas gyvenim e nėra taip

nę laim ę (M cCullough ir kiti, 2004; W atkins, 2004). žm onių

savo

už

poreikius) yra tai,

ką

D augum a

apie

ir

„ Turiu vieną sentenciją iš „laim ės

svarbu, kaip tu galvoji, kol apie

jūs m anote

(Luthar

galim a saugiai patenkinti gyvenim o

turtą. Tie, kurie gyvena jausdam i dėkingum ą - arba

sutinka, kad

už pinigus laim ės nusipirkti negalim a, tačiau

tai galvoji. Tad niekas nepadarys

jie iš tiesų tiki, kad šiek tiek daugiau pinigų paverstų juos truputį laim inges­

tavęs tokio laim ingo, kokiu

niais, saugesniais, ir jie truputį patogiau jaustųsi. Tad ar laikui bėgant laim ė po

m intyse save įsivaizduoji."

truputį didėja

Nobelio prem ijos laureatas

ekonom ikos

kartu

augim o

su

augančiu

tikslą,

kaip

atlyginim u? pastebi

Jei vyriausybė

A ustralijos

pasieks

m okslininkas

4

procentų

Richardas

Ec-

Danielis Kahnem anas interviu

kersley (2001), jos gyventojai po 20 m etų bus dvigubai turtingesni ir „10 kartų

Gallupo organizacijai

turtingesni nei m es buvom e prieš 100 m etų. A r galim e būti tikri, kad šis turtų

„Apie ką jie galvojo?", 2005

didėjim as naudingas m ūsų asm eninei ir socialinei gerovei?"

EMOCIJOS

N e,

negalim e.

perkam oji nam

galia

Per

pastaruosius

daugiau

nei

keturis

padvigubėjo.

dešim tm ečius 1957

m etų

vidutinio

pajam os,

JA V

piliečio

tenkančios

vie­

asm eniui sum okėjus m okesčius, 1995 m etų dolerio verte buvo 8500 dole­

„Australai yra tris kartus turtingesni, negu buvo jų tėvai bei seneliai XX a. šeštajam e

rių; 2005-siais iš dalies dėl to, kad turtuoliai tam pa turtingesni, ir todėl, kad vis

dešimtm etyje, tačiau jie nėra

daugiau m oterų dirba, jos gerokai viršijo 20 000. A r šie daugiau nei padvigu-

laimingesnį"

bėję turtai - leidžiantys nupirkti dvigubai daugiau autom obilių, skaičiuojant vie­ nam iš

Gerovės m anifestas, 2005

žm ogui, o ką jau kalbėti apie nešiojam uosius kom piuterius ir fotoaparatus

bei m obiliuosius

telefonus

m ūsų, kurie

- taip

m ėgaujam ės

pat leidžia

turtingo

V akarų

nusipirkti daugiau pasaulio

laim ės?

gausa, esam e

A r tie

laim ingesni,

galėdam i kiek norim e reguliuoti nam ų šildym ą bei vėsinim ą, paleisti švarų van­ denį šiltam dušui ar šaltam gėrim ui paruošti, ir kaitindam i m ikrobangų krosne­ lėse

gausybę

turtingesnis,

m aisto? tačiau

K aip

nėra

nė

m atom e kiek

13.19

vidutinis

p av.,

laim ingesnis.

1957

am erikietis

m etais

dabar yra

m aždaug

35

proc.

teigė esą „labai laim ingi", o 2004 m etais tą patį teigė kiek m ažiau - 34 proc. apklaustųjų. Iš tiesų, jei galim e spręsti pagal statistiką (atsižvelgdam i į padvigubėjusį sky­ rybų

ir

paauglių

savižudybių

skaičių

bei

sparčiai

plintančią

depresiją),

šiuolai­

kiniai am erikiečiai dažniau būna labai nelaim ingi. Tas pat pasakytina ir apie Eu­ ropos šalis, A ustraliją bei Japoniją: šiose šalyse žm onės geriau m aitinasi, turi

28 000

100

13.19 PAVEIKSLAS. Ar pinigai atneša laimę?

26 000

90

24 000 Asmeninės pajamos

22 000

80

20 000

70

18 000 60

16 000 14 000

50

12 000

40

10 000 30

8000 Labai laimingų žmonių, procentais

6000

20

4000 10

2000 0 1957

1965

1973

1981

Metai

1989

1997

2005

663

Žinoma, pinigai kartais padeda išvengti nemalonu­ mų. Nuo 1950 metų amerikiečių perkamoji galia padvigubėjo, tačiau jų laimės jausmas beveik nepakito. (Duomenys apie laimę iš National Opinion Research Center surveys', duomenys apie pajamas iš Historical Statistics of the United States [„JAV Statisti­ kos istorija"] ir Economic Indicators.)

664

13 SKYRIUS

13.1 LENTELĖ. Subjektyvioji gerovė (laimės ir pasitenkinimo derinys) 82 šalyse

10 nelaimingiausių

10 laimingiausių

73. Bulgarija

1. Puerto Rikas 2. Meksika

74. Baltarusija

3. Danija

75. Gruzija

4. Airija

76. Rumunija

5. Islandija

77. Moldova

6. Šveicarija

78. Rusija

7. Šiaurės Airija

79. Armėnija

8. Kolumbija

80. Ukraina

9. Olandija

81. Zimbabvė 82. Indonezija

10. Kanada (Jungtinės

Valstijos

ir

Australija

tiksliai

pasidalijo

penkioliktąja

vieta.)

Šaltinis: Ronald Inglehart ir kiti (2004)

geresnes sveikatos apsaugos, švietim o bei m okslo sąlygas ir yra truputį laim in­ gesni už

labai neturtingų

šalių

gyventojus

(Diener

ir

Biswas-Diener, 2002; Ec-

kersley, 2000). Tačiau augančios realiosios pajam os nepadidino laim ės. Šie duo­ m enys

atskleidė

ekonom ikos

stulbinam ą

šiuolaikinio

nesukėlė

akivaizdaus

plėtra

m aterializm o dvasinės

naujieną:

būklės

ar

turtingų

socialinės

šalių

gerovės

augim o. Net Kinijoje, kurioje po 1994 m etų per dešim tm etį įvyko ryški ekonom ikos pažanga,

pastebim a,

šeim os

pajam os

vaizdo

televizorių,

nus

skaičius

jog

tas,

daugiau

nei

skaičius

išaugo

kas

nuo

turtingesnis,

padvigubėjo,

šoktelėjo

10

iki

nuo

63

nėra

dėl 40

to iki

procentų,

laim ingesnis.

o

šeim ų, 82

Vidutinės

kurios

procentų,

turinčių

turi

kinų

spalvoto

turinčių

m obiliuosius

telefo­ telefonus

skaičius nuo beveik nulio pašoko iki 48 procentų. Nepaisant ryškaus pajam ų ir vartojim o augim o, visoje šalyje atlikta Gallupo apklausa parodė, jog kinų, reiš­ kiančių M aža nei

pasitenkinim ą to,

turtingesni

vargingesni

kurių

m etu

savo

kaim o

buvo

gyvenim u,

m iestuose

gyventojai.

tiriam a

gera

dalis

gyvenantys O

savijauta

sumažėjo kinai

naujausios 82

(Burkholder,

dažniau

jautė

Pasaulio

2005a,

vertybių

šalyse, parodė, jog

b).

nepasitenkinim ą apklausos,

dvi laim ingiau­

sios šalys - Puerto Rikas ir M eksika - yra sm arkiai nutolusios nuo turtingiau­ sių

(nors

nelaim ingiausios,

kum ų - žr. 13.1 „Am erikiečiai sako, jog pinigai laim ės neatneša. Tačiau pinigai

jauta

dažniausiai

būna

kurią

tyrinėjau",

-

ištrem ta turtingo Irano šacho našlė, 2004

Rytų

Europoje,

turėjo

ekonom inių

sun­

Tokie pat įdom ūs tyrim ai rodo, kad labiausiai turtų siekiančių žm onių savi­

padeda patogiai gyventi varge". Farah Pahiavi,

daugiausia

le n te lę ).

tuos, kurie

trokšta

puikuoti prieš

blogesnė:

teigia

šis

Richardas

faktas Ryanas

„labai

pinigų, norėdam i įrodyti savo

kitus, o

ne

ryškus

(1999).

Tai

kiekvienoje ypač

vertę, įgyti valdžios

m aterialiai aprūpinti savo

šeim as

kultūroje,

pasakytina

(Srivastava

2001). Ryano bendradarbis Tim as Kasseris (2000, 2002), rem dam asis savo ty-

ar

apie pasi­

ir kiti,

EMOCIJOS

13.20 PAVEIKSLAS.

0,6

Vertybės ir pasitenkinimas 0,4

gyvenimu

Visame pasaulyje tie aukštųjų mokyklų studentai, kurie teigia esą labai patenkinti gyvenimu, meilę vertina labiau nei pinigus. (Iš Diener ir Oishi, 2000.)

0,2 0 -0 , 2 -0,4

rim ais,

daro

padėti

1,0

2,0

išvadą,

kad

bendruom enei"

ankstesnius kyklų

H.

W.

absolventų

3,0 4,0 5,0 Pasitenkinimas gyvenimu

siekiančiųjų

gyvenim o Perkinso

tie,

„artum o,

kokybė

(1991)

kurie

teikė

yra

asm eninio

aukštesnė.

duom enis:

pirm enybę

6,0

iš

tobulėjim o

Tai

800

7,0

tarsi

ir

norinčių

aidas

atkartoja

apklaustų

didelėm s

aukštųjų

pajam om s

bei

m o­

profesinei

sėkm ei ir prestižui, o ne artim iem s draugam s ir darniai santuokai, dvigubai re­ čiau

nei

m ingi.

jų

buvę

Panašus

mokyklų

m okslo

santykis

studentų.

M eilę

draugai

teigdavo

pastebim as

esą

„vidutiniškai"

tarp

41

šalyje

labiau

už

pinigus

ir

vertinantieji

arba

apklaustų teigė

„labai"

7167

esą

kur

lai­

aukštųjų kas

la­

biau patenkinti gyvenim u nei jų bendraam žiai, trokštantys pinigų (žr. 13.20 pav.). Jei esam e ir turtingesni, ir sveikesni, tačiau ne laim ingesni už savo senelius, kai

jie

buvo

m ūsų

am žiaus,

ar

nevertėtų

nacionalinius

prioritetus

kreipti

psi­

chologinės gerovės kėlim o link? Butane, kaip sako karalius Jigm e Singye W angchukas,

„bendroji

duktą".

Butano

m asis

keturiais

singos

ir

nacionalinė

m inistras

pagrindiniais

nuoseklios

laim ė

yra

pirm ininkas

nacionalinės

ekonom ikos

svarbesnė

savo

plėtros

m etinę

laim ės

už

bendrąjį

ataskaitą

siekio

skatinim as,

nacionalinį

form uluoja

pažangos kultūrinių

pro­

rem da­

teiginiais: „tei­ vertybių,

natū­

ralios aplinkos išsaugojim as ir geros valdžios diegim as" (Esty, 2004). Edas Dieneris ir M artinas Seligm anas (2004) pasiūlė būdus, kaip JAV gyventojų surašy­ m o biuras ir kitos nacionalinės organizacijos galėtų išm atuoti nacionalinę gerovę. „Jei

gerovė

tam pa

yra

lem iam i

svarbiausias

įvertinant

visų

tautų

nacionalinės

ir

tikslas,

nacionalinės

korporacinės

politikos

gerovės poveikį",

rodikliai -

tei­

gia m okslininkai.

Du psichologiniai reiškiniai: prisitaikymas ir palyginimas 20 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip prisitaikymas ir santykinė deprivacija veikia laimėjimų vertinimą. Yra du psichologijos dėsniai, kuriais rem iantis galim a paaiškinti, kodėl, turėdam i daugiau

pinigų,

„nenusiperkam e"

daugiau

laim ės

(išskyrus

visiškus

vargšus),

tik laikiną pakilim ą; kodėl atrodo, kad m ūsų em ocijos tarsi pritvirtintos prie elas-

o

66 5

666

13 SKYRIUS

tingų diržų, kurie traukia m us ir iš aukštum ų, ir iš duobių. Abu šie dėsniai, tik savaip, teigia, jog laim ės jausm as yra santykinis.

Prisitaikymo lygio reiškinys

Laimė ir ankstesnė patirtis. Prisitaikym o lygio reiškinys nusako tokią tenden­

(adaptation-level phenomenon) -

ciją:

polinkis vertinti (garsus, šviesą,

Harry

pajamas) santykinai atsižvelgiant

tim i,

į „neutralų" lygį, kurį nustato

nei garsūs, nei tylūs, tem peratūra - nei aukšta, nei žem a, įvykiai - nei m alo­

mūsų patirtis.

nūs, nei atgrasūs. Tada pastebim e nukrypim us į vieną ar kitą pusę nuo šių ly­

įvairius

dirgiklius

Helsono

vertinam e

(1898-1977)

susikuria

tai,

nuom one,

neutralius

savo

pagal

ką

anksčiau

kiekvienas

vertinim o

lygius

patyrėm e.

žm ogus, -

tokius,

Psichologo

rem dam asis kai

garsai

patir­ neatrodo

gių, ir į juos reaguojam e. Taigi jei dabartinė padėtis - pajam os, pažym ių vidurkis ar autoritetas - pa­ gerėja, iš pradžių būna labai m alonu. Tačiau gana greitai priprantam e prie nau­ jo laim ėjim ų lygio, pradedam e laikyti jį norm aliu ir reikalauti kažko dar geres­ nio, kas m estelėtų m ą,

kai

dingsta

šeim a spalvos

Pripratęs

Seneka, „Agam em nonas", 60 m . a.

prie

iš

nespalvotą

m ano

geresnio,

Įsidėmėkite:

patirtis.

„Laim ė niekada ilgai netrunka."

ant kitos laim ės bangos. Iš vaikystės prisim enu

žiūrėdavo

65

cm

neigiam ai

pasitenkinim as

30

cm

įstrižainės im u

televizorių.

televizoriaus,

jaučiuosi

vertinti

ir

tą džiaugs­

įstrižainės tai,

kas

kitados

nepasitenkinim as,

sėkm ė

Dabar,

jei

nuskriaustas.

buvo ir

teigiam a

nesėkm ė

-

visa tai yra reliatyvu ir susiję su netolim a m ūsų praeitim i. Kaip sako Richardas Ryanas (1999), „pasitenkinim as gyvuoja trum pai". Taigi

ar

chologas

m es

niekada

Donaldas

rytą,

kai

nesukursim e

Cam pbellas

atsikeliate,

(1975)

o

Žem ėje

socialinio

atsako,

kad

pasaulyje

ne:

Socialinis

įsivaizduokite

visos

sąskaitos,

tokį

ligos,

psi­ uto­

„Ilgainiui m alonum ai nebeteikia

pišką

džiaugsm o... M um s m alonu,

m yli jus visa širdim i, - tačiau jūs greitai pertvarkytum ėte savo prisitaikym o ly­ gį. Netrukus

ir nebesidžiaugiam e, kai nuolat

kartais jaustum ėtės nepatenkinti (jei nepasiekėte to, ko tikėjotės), o kartais vis­

esam e patenkinti."

ką

vertintum ėte

ma

m aterialių

Nico Frijda, 1988

nugalėtojas

neutraliai. dalykų,

užim a

Tai

kodėl

patenkinti (jei laim ėjim ai pranoktų

kažkas

kai kas nors keičiasi į gera,

Danijos psichologas

vėl kartais būtum ėte

išnykusios

rojaus?

padeda

paaiškinti,

vaikam s

valstybinį

postą,

o

„būtinai" savininką

kodėl

reikia

lūkesčius),

nepasotinam ai

dar

užvaldo

vieno

aistra

trokšta­

žaidim o.

Kai

daugiau

tu­

vis

rėti, prisitaikym o lygis išeina už proto ribų. Kai daiktų

laim ės (o

tai

siekiam a eikvoja

per

Žem ės

m aterialinę

gerovę,

reikia

išteklius).

Rašytojas

C.

vis

S.

daugiau

Lewisas

ir

daugiau

knygos

„Nar-

nijos kronikos" pabaigoje dangų aprašo kaip vietą, kur gėrio nuolatos daugėja, o

„gyvenim as

yra

geresnis

yra

už

niekada

ankstesnį".

nesibaigiantis Gyvendam i

pasakojim as,

Žem ėje,

kurio

neišvengiam e

kiekvienas

skyrius

sėkm ių

nesėk­

ir

m ių, todėl negalim e visą laiką jaustis pakiliai.

Laimė ir kitų žmonių pasiekimai. Laim ės jausm as yra santykinis ne tik lyginant jį su ankstesne patirtim i, bet ir lyginant save su kitais (Lyubom irsky, 2001). M es nuolatos

lyginam e

save

su

kitais.

Ar

jausim ės

gerai,

ar

prastai,

priklauso

nuo

to, kas yra tie „kiti". M es esam e bukapročiai arba nevėkšlos tik tada, kai kiti yra gudruoliai arba vikruoliai.

EMOCIJOS

Pateiksim e jėgose

per

du

pavyzdžius. Kad

Antrąjį

pasaulinį

karą,

paaiškintų

kareivių, tarnavusių

frustraciją,

tyrėjai

JAV

oro

pa­

santykinės depri-

sukūrė

Santykinė deprivacija

vacijos sąvoką. Tai - suvokim as, kad m ūsų padėtis blogesnė negu tų, su ku­

(relative deprivation) -

riais save lyginam e. Nors kareiviam s gana greitai būdavo suteikiam os aukštesnės

suvokimas, kad sava padėtis

pareigos, daugum a jų buvo nusivylę savo kilim u tarnyboje (M erton ir Kitt, 1950).

blogesnė negu tų, su kuriais

Tikriausiai

save lyginame.

žinojim as,

kad

daugeliui

skiriam os

aukštesnės

pareigos,

padidino

ka­

reivių lūkesčius. Tačiau kai lūkesčiai yra didesni nei laim ėjim ai, kyla nusivyli­ m as.

Kai

beisbolo

žaidėjas

sutartį dešim čiai m etų, jis kinim ą

kitų

tačiau

beisbolo

m ažesnės.

Alexas

žvaigždžių,

Panašiai

Rodriguezas

pasirašė

252

tikrai jautėsi laim ingas, bet kartu ir

kurių

sutartys

ekonom ikos

taip

augim as

pat

m ilijonų

dolerių

sum ažino

buvo

Kinijoje

pasiten­

m ultim ilijoninės,

padarė

kai

kuriuos

jos piliečius turtingus, o kiti pajuto santykinį skurdą. Tokie

lyginim ai padeda

suprasti, kodėl bet kurioje

šalyje

vidutines ir dide­

les pajam as gaunantys žm onės, kurie gali save palyginti su gyvenančiais santy­ kinai

skurdžiau,

yra

kiek

labiau

patenkinti

gyvenim u,

negu

jų

vargingesni

tė­

vynainiai. Tačiau jei žm onės pasiekia vidutinį pajam ų lygį, tolesnis pajam ų di­ dėjim as

nebeturi

laiptais lygį

žm ogus

(Gruder,

žinom a,

jis

didesnės lygina

1977; pavydi

o

save

Suls

su

ir

laim ei. tais,

Tesch,

kitiem s

Russellas (1930, 90 sandrui,

įtakos

Kodėl?

kurie

yra

1978).

elgetom s,

Todėl, pasiekę

„Elgeta

kuriem s

drįsčiau

m anyti,

labiau

pavydėjo

lipdam as

tokį

pat

nepavydi

p.). Taigi „Napoleonas pavydėjo

Aleksandras,

kad

arba

sėkm ės aukštesnį

m ilijonieriui,

sekasi “ ,

-

rašė

nors,

Bertrandas

Cezariui, Cezaris - Alek­

Herakliui,

kurio

niekada

ne­

Lyginim o su kitais poveikiu

buvo. M ūsų laim ėjim ai nepadeda atsikratyti pavydo jausm o, nes visada gyvenim e

galim a aiškinti tai, kad m okiniai

ar legendose atsiras žm ogus, pasiekęs didesnės sėkm ės už m us" (68-69 p.).

geriau vertina savo akadem inius

Kaip savęs lyginim as su tais, kuriem s geriau sekasi, sukelia pavydą, taip sa­ vo

sėkm ių

m um s, įrodė su

tyrim u.

kitų

buvo

skaičiavim as

didina

m enines

Jie

paprašė

žm onių

gyventi

savęs

tragedijas,

pasitenkinim ą

Viskonsino

apim ti

žm onės

šiek

1986).

Persų

Panašiai

patarlė

ir

ir

ir

ir

apie

vidutinio

„Verkiau,

jos

kad

tai

susipažinti kaip

sunku

įvairias

as­

išreiškė

di­

stiprum o dar

negu

(1979)

tai,

aprašiusios

apie

blogiau

kiti

m erginų

luošinim ą,

skaitydam i

sako:

sekasi

M ilvokyje

Perskaičiusios

deginim ą

geriau,

kam

Derm eris

įsivaizdavusios

žm onių tiek

tais,

universiteto

kančiom is.

gyvenim u.

su

M arshallas

m etais,

pavyzdžiui,

pasijunta

(Gibbons,

ir

1900

savo

lyginim as

gyvenim u.

nepritekliais

M ilvokyje

desnį

asm enis

ir

pasitenkinim ą

labiau

reiškinys

teigia,

kad

m ūsų

em ocijos

m okykloje buvote tarp geriausių klasėje, bet įstoję į universitetą

susirenka visi buvę geriausieji.

neturiu

batų,

kol

svyruoja

apie

tam

tikrą vidurkį, tai kodėl vieni žm onės beveik visada būna linksm i, o kiti - niū­ rūs? Kas lem ia, kad vienas yra nuolat laim ingas, o kitą slegia depresija?

m okydam iesi vidurinėje

prislėgtus

21 TIKSLAS. Papasakokite, kaip galime daryti įtaką savo pačių laimei.

lygio

Parker, 1984). Tikriausiai

galite pasijusti prasčiau, jeigu čia

Ar galima numatyti laimę

prisitaikym o

kuriose daugum a m okinių neturi ypatingų gabum ų (M arsh ir

depresijos

nesutikau žm ogaus, neturinčio kojų".

Jei

gebėjim us, kai lanko m okyklas,

667

668

13 SKYRIUS

13.2 LENTELĖ. Laimė - tai...

Mokslininkai pastebėjo, kad laimingi žmonės dažniausiai

Tačiau atrodo, jog laimė nėra labai susijusi su šiais veiksniais

Labai gerai save vertina (individualistinėse šalyse).

Amžiumi.

Yra optimistiški, draugiški, malonūs.

Lytimi (moterys dažniau būna prislėgtos, bet taip pat ir dažniau džiaugiasi).

Turi artimų draugų arba jiems pasitenkinimą teikia santuoka.

Išsilavinimu.

Darbe ir laisvalaikiu pritaiko savo gebėjimus.

Tėvyste (vaikų turėjimu ar neturėjimu).

Yra prasmingai religingi.

Fiziniu patrauklumu.

Gerai miega ir mankštinasi. Šaltinis: Apibendrinta iš DeNeve ir Cooper (1998), Diener ir kiti (2003), Lucas ir kiti (2004), Myers (1993, 2000), Myers ir Diener (1995, 1996).

Kodėl

„Taip pat aš m ačiau, kad visoks

vienas

kultūrose

žm onių vargas ir darbštum as

atsakym ai

vakariečiam s,

yra varžytynės vieno su kitu;

žm ogus

o

paprastai

šiek

tiek

socialinis

būna

laim ingas,

skiriasi.

Savivertė

pripažinim as

yra

o

kitas

yra

nelabai?

svarbesnė

reikšm ingesnis

Skirtingose

individualistam s

bendruom eninių

kul­

tūrų atstovam s (Diener ir kiti, 2003). Tačiau m oksliniai tyrim ai atskleidžia tuos

tai yra taip pat tuštybė ir vėjo

pačius kelis laim ės požym ius, būdingus daugeliui šalių (žr. 13.2

gaudym as."

Nors darbas ir asm eniniai santykiai daro

Ekleziastas (Koh 4,4, iš lotynų k. vertė arkivyskupas J. J. Skvireckas)

svarbūs. Davidas laim ės būna

Rem dam iesi

savo

Lykkenas

Auke

vertinim o panašiai

venim ų,

ir

skirtum ų

laim ingi.

m ūsų

laim ė

atliktais

254

Tellegenas yra

Priklausom ai

svyruoja

tapačių

(1996)

paveldim i. apie

ir

daro

Net

nuo

l e n t e l ę ).

poveikį laim ei, genai taip netapačių išvadą,

atskirai

perspektyvų

„fiksuotąjį

laim ės

jog

50

užaugę ir

tyrim ais,

procentų

tapatūs

neseniai

tašką“.

pat yra

dvynių

Tai

jų

dvyniai

patirtų

išgy­

vienus

žm o­

nes nuteikia būti dar optim istiškesnius, o kitus - dar niūresnius. Tačiau du de­ šim tm ečius sitenkinim as

stebėdam i

tūkstančių

gyvenim u

nėra

žm onių

pastovus

gyvenim ą

(Fujita

ir

m okslininkai

Diener, 2005;

m ato,

jog

pa­

M roczek

ir

Spi­

ro, 2005). Pasitenkinim as gali kilti arba slūgti, o laim ei gali daryti įtaką veiks­ niai,

kurių

nepajėgiam e

kontroliuoti.

(Žr.

skyrelį

„Pažvelkim e

iš

arčiau.

Kaip

būti laim ingesniem s“.) Llaim ės tyrim ai, nepaisant šaltinio jungia vus

fiziologinis

elgesys

ruošęs

tam

(plati testui)

ir trukm ės, prim ena, kad

sužadinim as

(ypač

šypsena)

sąm oningas

bei

ir

jausm ai

kairiojo

sm egenų

išgyvenim as

(didžiavim asis,

em ocijose susi­

pusrutulio), -

m intys

pasitenkinim as).

ekspresy­

(buvau Baim ė,

pasi­ pyktis,

laim ė ir daug kitų em ocijų turi vieną bendrą savybę - jos yra biopsichosocialiniai reiškiniai. M us form uoja genetinis polinkis, sm egenų žiūriai, patyrim ai, santykiai ir kultūra.

veikla, taip

pat po­

EMOCIJOS

669

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Kaip būti laimingesniems Laimė,

kaip

ir

cholesterolio

kiekis,

yra

genetiškai

sąlygojama

kia energijos, bet ir yra silpnos depresijos bei nerimo prieš­

savybė. Jei cholesterolio kiekiui turi įtakos dieta bei mankštini­

nuodis. Sveikas protas gyvena sveikame kūne. Nusimeski­

masis, tai laimę tam tikru mastu galime kontroliuoti patys. Čia

te antklodę, eikite sodinti bulvių!

pateikiame

kelis

moksliniais

tyrimais

pagrįstus

siūlymus,

kaip

6.

Leiskite savo kūnui tiek miegoti, kiek jis nori. Laimingi

pagerinti nuotaiką ir jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

žmonės gyvena aktyviai, energingai, tačiau jie palieka laiko

1.

miegui bei vienatvei. Daugelį žmonių kamuoja miego stygius,

Supraskite, kad ilgalaikės laimės finansinė sėkmė neat­ neša. Žmonės prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių - net

dėl to

turtų ar negalios. Todėl turtai yra kaip sveikata: visiškas jų

niūri nuotaika.

nebuvimas - vargas, tačiau jų (ar kurių nors kitų aplinkybių,

7.

kurių ilgimės) turėjimas negarantuoja laimės.

2.

ir apninka

laikus.

Išsipasakojimas

ir

nemanykite, kad artimiausi jums žmonės yra savaime su­ prantamas

name, kiek pasieksime per konkrečią dieną (dėl to puola­

būnate kitiems, kelkite jų pasitikėjimą žaiskite su jais ir vis­

me į neviltį), apskritai nepakankamai vertiname, kiek gali­

kuo dalykitės.

jiems

artimiausius

sielai,

suskaidyti į kasdienes užduotis. Nors dažnai perdėtai verti­

būkite

savo

ir

sumanus laiko naudojimas. Pravartu iškelti sau tikslus ir juos

dalykas,

puoselėti

naudingas

troliuoją savo gyvenimą ir jiems tai padaryti dažnai padeda

8.

Nuspręskite

yra

kūnui.

tokie

pat

santykius:

malonūs,

kokie

Sutelkite dėmesį ne tik į save. Ištieskite ranką tiems, ku­ riems reikia paramos. Laimė didina paslaugumą (tie, kurie gerai jaučiasi, daro

Elkitės taip, tarsi būtumėte laimingi. Kartais savo elgesiu galime

gerus darbus). Tačiau darydami gerus

darbus taip pat jausitės geriau.

pakeisti mąstymą. Priversti šypsotis žmonės jaučia­

si geriau; kai jie būna paniurę, visas pasaulis atrodo tam­

9.

Būkite dėkingi. Dėkingumo dienoraštį rašantys žmonės -

sus. Tad nutaisykite laimingą veidą. Kalbėkite taip, tarsi jaus-

kurie kasdien stabteli, kad apmąstytų kokį nors teigiamą sa­

tumėte

vo gyvenimo aspektą (sveikatą, draugus, šeimą laisvę, iš­

teigiamą

savivertę, būtumėte

optimistiški ir draugiš­

ki. Veiksmai gali sužadinti emocijas.

silavinimą

10.

užtikrina

iššūkį,

(pavyzdžiui,

nesugniuždo.

sėdėti

jachtoje)

Brangiausios dažnai

teikia

aplinką

ir t.t.) - esti laimin­

Puoselėkite savo dvasingumą. Daugeliui žmonių tikėjimas

na „polėkio" būsenoje - pasinėrę į darbą, kuris jiems meta tačiau

jausmus, natūralią

gesni.

Ieškokite darbo ir tokių laisvalaikio formų, kuriose pa­ naudotumėte savo gebėjimus. Laimingi žmonės dažnai bū­

5.

žvalumas

Teikite pirmenybę artimiems santykiams. Artima draugystė

sunkius

Kontroliuokite savo laiką. Laimingi žmonės jaučiasi kon-

didelę pažangą.

4.

nuovargis, sumažėja

su tais, kurie jumis nuoširdžiai rūpinasi, gali padėti ištverti

me pasiekti per metus, jei per dieną padarysime kad ir ne­

3.

atsiranda

paremiančią

bendruomenę,

priežastį

susitelkti

ne

laisvalaikio

formos

vien į save, tikslo bei vilties pojūtį. Tai leidžia paaiškinti, ko­

mažesnį

polėkio

dėl

aktyviai

dalyvaujantys

religinių

pojūtį nei daržininkystė, bendravimas su žmonėmis ar rank­

žmonės

darbiai.

niausiai sėkmingai įveikia krizes.

Prisijunkite prie „judėjimo" judėjimo. Gausybė mokslinių tyrimų rodo, jog aerobika ne tik stiprina sveikatą bei sutei-

teigia

esą

labiau

bendruomenių

veikloje

nei vidutiniškai laimingi ir daž­

Susisteminta iš: David G. Myers, The Pursuit of Happiness (Avon Books).

670

13 SKYRIUS

MOKYMOSI REZULTATAI Emocijų išgyvenimas tyrim ai

katarsio

-

M oksliniai

kite dvi ašis, kurias psichologai naudoja emocijoms išskirti.

m inties,

Carrollio Izardo tyrim ai atskleidė 10 pagrindinių em o­

tačiau ilgainiui tai nesum ažina pykčio ir iš tiesų gali

cijų:

jį net sustiprinti. Geriausia pyktį tram dyti laukiant, kol

kad,

nepatvirtina

hipotezės

13 TIKSLAS. Išvardykite kelias pagrindines emocijas ir apibūdin­

atpalaidavus

neigiam ą

energiją,

atslūgsta

agresyvum as. Išlieję pyktį, galim e laikinai nusiram inti, džiaugsm ą,

susidom ėjim ą-susijaudinim ą,

nuosta­

bą, liūdesį, pyktį, pasibjaurėjim ą, panieką, baim ę, gė­

sum ažės fizinis susijaudinim as, ram inant save ir reiš­

dą ir kaltę. Kai kurie psichologai m ano, jog išdidu­

kiant

m as bei m eilė taip pat gali būti pagrindinės em oci­

m as, o ne kerštas. Jei nepavyksta susitaikyti, atleidus

jos.

gali sum ažėti pyktis ir sušvelnėti jo fiziniai sim ptom ai.

Em ocijas

galim e

išdėstyti

pagal

dvi

pagrindines

nuoskaudą

taip,

kad

būtų

skatinam as

susitaiky­

ašis: sužadinimo (didelio palyginti su m ažu) ir pobū­ džio

(m alonaus

arba

teigiam o

palyginti

su

nem aloniu

arba neigiam u).

17 TIKSLAS. Papasakokite, kaip veikia reiškinys „gerai jautiesi gerai elgiesi" ir aptarkite subjektyvios geros savijautos moksli­ nių tyrimų svarbą.

14 TIKSLAS. Nurodykite du būdus, kaip galime išmokti bijoti.

Žm onių baim ių įvairovė geriausiai paaiškina tai, ką m es išm okstam e

per

patyrim ą.

Konkrečių

baim ių

išm oks­

tam e per sąlygojimą (kai em ocijas siejam e su konkre­ čiom is situacijom is) ir stebėdami (kai stebim e kitus su

„Gerai

jautiesi

teikę.

Šiuo

niais

tyrim ais

nuotaikos

baim e reaguojančius į tam tikrus įvykius ar aplinką).

-

gerai

elgiesi"

reiškinys

-

tai

m ūsų

padidėjęs noras padėti kitiem s, kai esam e gerai nusi­ m etu

pozityviosios

yra

(suvoktos

psichologijos

nagrinėjam os laim ės

ir

m oksli­

subjektyvios

pasitenkinim o

geros gyveni­

m u) priežastys ir pasekm ės. Šie tyrim ai atsveria tra­ 15 TIKSLAS. Aptarkite, kokios yra baimės biologinės sudedamo­

dicinį psichologijos dėm esį neigiam om s em ocijom s.

sios dalys. 18 TIKSLAS. Aptarkite kasdienius ir ilgesnius emocijų svyravimus.

Esam e lykų

biologiškai (gyvačių,

pasirengę

vorų,

išm okti

aukščio),

bijoti

tačiau

vienų

da­

nebijoti

kitų

(greitai vairuoti autom obilį, bom bų, elektros). Išm oks­ tant

bijoti

siedam as

pagrindinį baim ę

su

vaidm enį

vaidina

konkrečiom is

m igdolas, su­

situacijom is.

M ig­

Neigiam os

em ocijos

būna

stipriausios

tik

pabudus

ir

prieš pat einant m iegoti. Teigiam os em ocijos kyla pa­ laipsniui

ir

pasiekia

viršūnę,

praėjus

m aždaug

septy­

niom s valandom s po to, kai pabudom e. Gerų ar blogų

dolas gauna inform aciją iš sm egenų žievės sričių, ap­

dienos

dorojančių em ocijas, ir ją siunčia į kitas sritis, kurios

nei

sukelia

džiui, sunki liga, retai ilgam suardo laim ę, nors bū­

kūniškus

baim ės

sim ptom us.

Žm onės

skiria­

toji

įvykių diena.

sukeltos Net

nuotaikos

reikšm ingi

retai

blogi

si pagal tai, kiek jie yra bailūs ar drąsūs, ir šis skir­

nam e linkę nepakankam ai vertinti savo

tum as iš dalies yra genetiškai nulem tas.

sitaikyti.

trunka

įvykiai,

ilgiau pavyz­

gebėjim ą pri­

16 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra gerai žinomi pykčio dirgikliai

19 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis apie prabangos ir laimės

bei kokios yra jo pasekmės, ir įvertinkite katarsio hipotezę.

ryšį.

Varantys į neviltį ar įžeidžiam i veiksm ai, kuriuos lai-

Pinigai padeda išvengti kančių, suteikdam i sąlygas svei-

kom e tyčiniais ir nepateisinam ais, gali sukelti pyktį.

kai m aitintis, užtikrindam i geresnę sveikatos apsaugą,

EMOCIJOS

671

išsilavinim ą bei m okslą, o tai savo ruožtu didina lai­

Laim ė iš dalies yra paveldėta genetiškai ir iš dalies m ū­

m ę. Pagausėję turtai trum pam gali padidinti laim ę. Ta­

sų kontroliuojam a. Štai kokie yra m oksliniais tyrim ais

čiau m oksliniai tyrim ai nerodo, kad prabangos didėji­

pagrįsti būdai padidinti laim ę: 1 ) suprasti, kad finan­

m as

(individualus

ar nacionaliniu

m astu) ilgam

padi­

sinė sėkm ė neatneša ilgalaikės laim ės; 2 ) kontroliuoti

dintų laim ės jausm ą.

savo laiką; 3) elgtis taip, tarsi būtum e laim ingi; 4) ieš­

TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip prisitaikymas ir santykinė deprivacija veikia laimėjimų vertinimą.

riose galėtum e panaudoti savo gebėjim us; 5) regulia­

Prisitaikymo lygio reiškinys - tai polinkis vertinti dir­

pirm enybę artim iem s santykiam s; 8 ) sutelkti dėm esį ne

giklius (tarp

vien į save; 9) būti dėkingiem s už tai, ką turim e; 10)

koti darbo ir tokių laisvalaikio praleidim o form ų, ku­ 20

neutraliu

jų

lygiu,

ir m aterialųjį turtą) lyginant juos su kuris

kinta

kartu

su

m ūsų

patyrim u.

riai

m ankštintis;

6 ) pakankam ai išsim iegoti; 7) teikti

puoselėti savo dvasingum ą.

Santykinės deprivacijos principas - tai suvokim as, jog esam e ne tokie turtingi kaip tie, su kuriais save lygi­ nam e. Tad laim ė yra santykinė, atsižvelgiant į anks­ tesnius patyrim us ir palyginim us su kitais žm onėm is.

21 TIKSLAS. Papasakokite, kaip galime daryti įtaką savo pačių laimei.

PAKLAUSKITE SAVĘS: Jei išmokstame emocingai reaguoti, ga­ lime išmokti reaguoti kitaip ir pakeisti savo senąją reakciją. Ar norėtumėte pakeisti kurią nors savo emocinę reakciją? Ar mano­ te, kad esate per lengvai išprovokuojami supykti arba išsigąsti? Kaip galėtumėte pakeisti savo elgesį arba mąstymą, kad pakeistumėte emocines reakcijas?

13 SKYRIAUS APŽVALGA: Emocijos PASITIKRINKITE 1.

Kristina ant rankų laiko aštuonių m ėnesių kūdikį.

2.

Kaip dvi autonom inės nervų sistem os dalys padeda

Staiga nežinia iš kur išdygsta piktas šuo ir iššie­

reaguoti į krizę ir po jos atsigauti, ir kodėl tai yra

pęs

aktualu tiriant em ocijas?

dantis

m irksniu

šoka

prie

susigūžia,

kūdikio

kad

veido. M oteris aki­

apsaugotų

kūdikį,

šaukia

3. Kas būna linkę labiau reikšti em ocijas: vyrai ar

ant šuns bei pajunta, kad krūtinėje stipriai daužo­

m oterys? Iš kur žinom e atsakym ą į šį klausim ą?

si širdis, kad ją išpylė šaltas prakaitas. Kaip Jam e­

4. Kas leidžia (ir neleidžia) prognozuoti savo pačių

so-Lange,

Cannono-Bardo

ir

dviejų

veiksnių

rijos paaiškintų Kristinos em ocinę reakciją?

teo­

laim ės jausm ą? Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

672

13 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Cannono-Bardo teorija ( Cannon-Bard theory), 631 p.

Dviejų veiksnių teorija (two factor theory), 632 p.

Emocija (emotion), 631 p.

„Gerai jautiesi - gerai elgiesi"

reiškinys

(feel-good, do-good phenomenon), 659 p.

Jameso-Lange teorija (James-Lange theory), 631 p.

Katarsis (catharsis), 657 p. Poligrafas (polygraph), 638 p.

Prisitaikymo lygio reiškinys (adaptation-level phenomenon), 666 p. Santykinė deprivacija (relative deprivation), 66 7 p.

Subjektyvioji gerovė (subjective well-being), 659 p.

Stresas ir sveikata

Stresas ir ligos Stresas ir stresoriai Stresas ir širdis Stresas ir atsparumas ligoms Sveikatos stiprinim as Kaip įveikti stresą PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Gyvūnai taip pat yra draugai Streso valdymas PAMĄSTYKIME

KRITIŠKAI.

Alternatyvusis

gydymas

ar senieji žiniuonių, eliksyrai? Keiskime galintį sukelti ligas elgesį PAŽVELKIME IŠARČIAU. Tiems, kurie nori mesti rūkyti PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Tiems, kurie nori sulieknėti

-

nauji

būdai

pasveikti

1 TIKSLAS.

ir

Išvardykite kai kurias su elgesiu susijusias ligų

apibūdinkite

mirties priežastis,

sveikatos psichologijos indėlį į elgesio medicinos sritį. isi esam e patyrę, kad psichikos būsenos sukelia tam tikras fiziologines re­

V

akcijas. Nervindam iesi dėl svarbaus susitikim o pajuntam e kirbėjim ą skran­ dyje. Nerim audam i dėl to, kad reikės viešai kalbėti, im am e lakstyti į tua­ letą. Susikivirčijus su šeim os nariu im a nepakenčiam ai skaudėti galvą. Jei psichologinis stresas užsitęsia, gali išberti odą, ištikti astm os prie­

puolis arba padidėti kraujospūdis (tiem s, kurie fiziologiškai į tai linkę). Šis psichikos-kūno ryšys buvo ypač akivaizdus per 1999 m etų balandžio 23 dieną ne­ tyčia iš

įvykusį

Londono

buvo

eksperim entą, į

San

oro

Franciską.

British

bendrovės

Praėjus

trim s

Airways

valandom s

po

lėktuvui

skrendant

pakilim o,

keleiviam s

klaidingai paskelbta, kad lėktuvas tuoj nukris į jūrą. Nors įgula tuoj pat

suprato,

jog

čia

klaida,

ir

m ėgino

nuram inti

siaubo

apim tus

keleivius,

keliem s

jų prireikė m edicininės pagalbos (Associated Press, 1999). Dėl užsitęsusio streso ir nesveiko gyvenim o būdo gali padidėti rizika susirgti širdies ligom is, vėžiu, insultu, lėtinėm is plaučių ligom is. Šiandien šios ligos yra dažniausia

m irties

priežastis

pav.). Ligų

(14.1

kontrolės

centro

m okslininkai

iš­

tyrė, kad Jungtinėse Am erikos Valstijose pusė m irčių yra susijusios su žm ogaus Elgesio medicina

elgesiu:

(behavioral medicine) -

priem onių,

rūkym u,

gydytojo

nurodym ų

tarpdisciplininė mokslo sritis,

vartojim u,

m enkaverte

m ityba

sujungianti medicinos žinias ir

kad jų elgesys yra ligų šaltinis, ir pradėtų kitaip elgtis, sum ažėtų kančių, pailgėtų

žinias apie žmogaus elgesį bei

gyvenim o

taikanti jas sveikatos ir susirgimų

su m edikais sukūrė tarpinę m okslo sritį - elgesio mediciną, kuri sujungia m e­

problemoms spręsti.

dicinos žinias ir žinias apie žm ogaus elgesį.

Sveikatos psichologija

niai buvo suskaičiuota, jog Kanados ir JAV m edicinos universitetuose dirba 3900

(health psychology) -

psichologų,

trukm ė

piktnaudžiavim u

ir

alkoholiu,

nepaisym u, (M okdad

pagerėtų

jo

ir

kokybė.

lytiniais m ažu

kiti,

santykiais

fiziniu

2004).

Siekdam i

be

apsaugos

aktyvum u,

narkotikų

Jeigu

šių

žm onės

suprastų,

tikslų, psichologai

kartu

Sveikatos psichologija prisideda prie elgesio m edicinos laim ėjim ų. Nese­ daugum a

jų

dom isi

psichologijos mokslo šaka,

1999).

XX

a.

šeštojo

prisidedanti prie elgesio

niškai

buvo

po

du

medicinos plėtros.

niškai po 30 (Sheridan, 1999).

šia

dešim tm ečio

dėstytojus

psichologijos pradžioje

psichologus.

sritim i

m edicinos

Am žiaus

(W illiam s

universitetuose

pabaigoje

Sveikatos psichologai klausia: „Kaip pavojus susirgti tam nuo

em ocijų

žm onių gerovę ? “

ir

nuostatos „Kaip

asm enybės ? “ ir

elgesys

situacijos

m ažinti ar kontroliuoti stresą ? “

(Daugiau padeda

suvokim as

apie

užkirsti lem ia

asm enybę kelią juntam ą

ir

žr.

ligom s, stresą ? “

jų

buvo

Kohut, viduti­ viduti­

tikra liga priklauso 15

skyriuje.)

pagerinti „Kaip

„Kaip

sveikatą galim a

ir su­

STRESAS IR SVEIKATA

675

14.1 PAVEIKSLAS.

40

40

30

30

20

1900 ir 1988 metų duomenys

Kitaip negu prieš šimtmetį, šiandien svarbiausios mirtį sukeliančios ligos susijusios su gyvenimo būdu.

apie keturias pagrindines mirčių priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose

20

10

10

0

0

1900

Nugalėjus daugumą infekci­ nių ligų, svarbiausiu mirtį lemiančiu veiksniu tapo elgesys. Panašūs duomenys gauti Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugumoje Europos šalių (National Center for Health Statistics, World Health Statistics Annual ir Statistics Canada, 2002).

2000

Stresas ir ligos Grįždam as

takeliu

į

stovyklavietę

kalnuose,

Karlas

prie kojų. Išvydus šm ėkštelėjusią barškuolę, jo raum enys

įsitem pia,

padaugėja

adrenalino,

išgirsta,

kad

kažkas

šlam a

organizm as sukaupia visas jėgas:

širdis

im a

sm arkiau

plakti.

Kiek

ko­

jos neša jis dum ia į stovyklą, kurioje saugu. Kai Karlas ją pasiekia, raum enys pam ažu atsipalaiduoja, širdies ritm as ir kvėpavim as sulėtėja. Rytą kelio

iš

savo

rem onto

nam ų

pasiekia

užm iestyje

važiuodam a

geležinkelio

stoties

autom obiliu

m ašinų

į

darbą,

stovėjim o

Karina

aikštelę

8

dėl

val.

5

m in. ir pam ato jau išvykstantį traukinį. Kitu traukiniu atvykusi į m iestą ji pa­ kliūva į pačią pėsčiųjų spūstį ir turi alkūnėm is stum tis pro m inią. Galų gale pa­ siekusi

savo

banko

įstaigą

atsiprašo

laukiančio

kliento,

kuris

stebisi,

kur

Kar­

ina iki šiol buvo ir kodėl neparengė ataskaitos apie ketvirčio investicijas. Kar­ ina

visaip

stengiasi

nuram inti

klientą. Vėliau

ji

pastebi savo

užgniaužtas

em o­

cijas - įtem ptus raum enis, sukąstus dantis ir dilgsėjim ą skrandyje. Karlo reakcija į stresą padėjo jam išsigelbėti; jei Karinos patirtas stresas kar­ totųsi, padidėtų sunkių ligų arba kitų su stresu susijusių sveikatos sutrikim ų grės­ m ė. Be to, jausdam a įtam pą, ji galbūt m ažiau m iegotų ir m ankštintųsi, daugiau rūkytų ir vartotų alkoholio, tuo keldam a dar didesnį pavojų savo sveikatai.

Stresas ir stresoriai 2 TIKSLAS. Aptarkite situacijos įvertinimo vaidmenį reaguojant į stresą. Keturi ką

jie

iš

dešim ties

kalba?

žm onių

Streso

teigia

sąvoka

kartais

vartojam a

patiriantys

stresą

nevienareikšm iškai.

(Saad,

2001).

Kartais

ji

Apie

taikom a

grėsm ei arba iššūkiui (Karina susidūrė su pakankam ai stipriu stresu), o kartais atsakui

į

apibūdinti.

grėsm ę

ar

Traukinys,

iššūkį į

kurį

(pam atęs Karina

barškuolę

pavėlavo,

yra

Karlas

patiria

stresorius.

stiprų

Karlo

stresą)

fizinis

ir

em ocinis atsakas yra reakcija į stresą. Visas procesas, kuriuo Karina ir Karlas susiję su aplinka, yra stresas.

676

14 SKYRIUS

Stresas (stress) -

Taigi stresas nėra tik dirgiklis ar atsakas. Stresą galim e apibrėžti kaip pro­

tam tikrų įvykių, kuriuos mes

cesą, kurio m etu įvertinam e aplinką ir reaguojam e į tam tikrus grėsm ę ar iššūkį

laikome grėsmingais bei sunkiais

keliančius įvykius (14.2 pav.). Stresas kyla ne tiek dėl pačių įvykių, kiek dėl to,

ir vadiname stresoriais,

kaip

suvokimas ir reagavimas į juos.

išgirdęs

m es juos vertinam e (Lazarus, 1998). Vienas žm ogus, būdam as nam uose ir kažkokius

girgždesius,

nepatiria

jokio

streso.

O

kitas

tuojau

įtars,

kad

kažkas įsibrovė į nam us, ir susijaudins. Vienam žm ogui naujas darbas - pagei­ dautinas iššūkis, o kitas jį įvertins kaip nesėkm ės riziką. Stresoriai gali turėti teigiam ą poveikį, jei jie trunka trum pai arba suvokiam i kaip

iššūkiai.

Trum palaikis

stresas

gali

sutelkti

im uninę

sistem ą

atrem ti

infek­

cijas ir padėti gydyti žaizdas (Segerstrom ir M iller, 2004). Be to, stresas sužadina ir

skatina

grum tis

su

problem om is.

Žym ūs

sportininkai,

geri

estrados

artistai,

puikūs m okytojai ir lyderiai, susidūrę su iššūkiu, atsiskleidžia ir pasiekia aukštų rezultatų (Blascovich ir kiti, 2004). Įveikusių vėžį ar atsigavusių po streso netekus darbo žm onių savivertė kar­ tais

sutvirtėja,

dvasingum as

ir

tikslo

suvokim as

tam pa

gilesni.

Iš

tiesų,

kartais

anksti patirtas stresas vėliau suteikia em ocinio tvirtum o ir skatina fizinį stiprėjim ą (Landauer nia

ir

O’Leary

W hiting, ir

1979).

Jeanette

Nelaim ė

Ickovics

taip

(1995)

pat

gali

pastebi,

skatinti

jog

kinų

tobulėjim ą. hieroglife,

Virgi­ reiškian-

čiam e krizę, yra sujungti pavojaus ir galimybės sim boliai. Tačiau stresoriai gali kelti ir grėsm ę. Stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų riziką

padarinių. vėliau

dalyviai, dažniau

susirgti

stipriai sirgo

Vaiko

fiziologinė

lėtinėm is

jautę

ligom is

potraum inio

kraujotakos,

reakcija

skaudžią

(Repetti

streso

virškinim o,

į

ir

kiti,

padarinius

kvėpavim o

ir

po

prievartą 2002). didelių

infekcinėm is

lem ia

didesnę

Vietnam o

karo

m ūšių,

vėliau

ligom is

(Bos-

carino, 1997).

Reakcijos į stresą sistema 3 TIKSLAS. Apibūdinkite dvilypę organizmo reakcijos į stresą sistemą ir nurodykite tris bendrojo prisitaikymo sindromo fazes. M edikai dom ėjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377 m . pr. Kr.) laikų. Bet tik XX

a.

trečiajam e

dešim tm etyje

fiziologas

W alteris

Cannonas

(1929)

įrodė,

reakcija į stresą yra vieningos sistem os, apim ančios psichiką ir kūną, dalis. Can-

14.2 PAVEIKSLAS.

ĮVERTINIMAS

ATSAKAS

Streso įvertinimas Gyvenimo įvykiai pereina psichologinį „filtrą". Tai, kaip vertiname įvykį, turi įtakos patiriamo streso stiprumui ir reakcijos į jį veiksmingumui.

Stresą sukeliantis įvykis (sunkus matematikos egzaminas)

Grėsmė („Viešpatie! Kas manęs laukia!")

Išsiblaškymas

Iššūkis („Privalau pritaikyti visas savo žinias.")

Susijaudi­ nimas, susi­ kaupimas

kad

STRESAS IR SVEIKATA

nonas

pastebėjo,

em ocijas nefriną

jog

įvairūs

sukeliantys ir

įvykiai

norepinefriną.

stresoriai -

13

-

skatina

labai

didelis

antinksčius

skyriuje,

aptariant

šaltis,

išskirti

em ocinį

deguonies

streso

stoka,

horm onus

sužadinim ą,

epi-

rašyta,

kad

tai yra tik viena sim patinės nervų sistem os atsako dalis. G avusi signalus iš gal­ vos

sm egenų

kaitavim ą, nizm o

takų,

sim patinė

suaktyvina

nervų

raum enų

sukauptus cukrų

sistem a

dažnina

kraujotaką,

ram ina

ir riebalus. V isa

širdies

ritm ą,

skausm ą,

tai parengia

didina

atpalaiduoja

pra­ orga­

organizm ą, pasak

C anno-

no, „kovoti arba sprukti". N uo Cannono laikų fiziologai nustatė dar ir antrąją reakcijos į stresą siste­ m ą.

G avusi

išorinė

tam

tikrą

antinksčių

pavyzdžiui, horm onų

kortizolį.

sistem os

sprukti",

„ginklus

“

signalą

dalis

Biologas

veikia

iš

sm egenų

(žievė)

Robertas

skirtingu

dalija

žievės

Sapolsky

greičiu:

epinefrinas,

o

m irties

alternatyvos

sukeltą

stresą

-

kovoti

ar

užsisklęsdam i

pogum burį

(2003)

teigia,

gliukokortikoidas

sprukti.

p a v

kad

reikia

braižo

hipofizę), horm onus, abi

streso

„kovoti naujų

arba

lėktuv­

.) .

V ieni

savyje.

ir

streso

„Situacijose, kai

nešių, reikalingų karo veiksm am s, eskizus" (žr. 14.3 Esam a

(per

gliukokortikoidinius

išskiria

reaguoja

į

Pasitraukdam i.

m ylim o

žm ogaus

Taupydam i

energi­

ją. K iti, ypač m oterys, kaip rašo Shelley Taylor ir jos kolegos (2000), ieško pa­ ram os ir ją teikia: „R ūpinkis kitais ir draugauk". K anadiečių m okslininkas H ansas Selye (1936, 1976) 40 savo gyvenim o m etų paskyrė

Cannono

atradim am s

plėtoti;

jo

dėka

streso

sąvoka

tapo

labai

svarbi

tiek psichologijai, tiek m edicinai. Šiais laikais taip pat verta prisim inti, kaip Selye

S m e ge n ų žie vė (suvokia stresorių)

14.3 PAVEIKSLAS. Dvilypė reakcijos į stresą sistema

( 2 ) S m e g e n ų ž ie v ė r e g u liu o ja g liu k o k o rtik o id ų iš s k y r im ą .

K ū n a s re a g u o ja į s tre s ą d v ie m b ū d a is . ( 1 ) S im p a tin ė n e rv ų s is te m a s u ž a d in a s tr e s o h o rm o n ų e p in e fr in o ir

Pogumburis M igd o la s

n o re p in e frin o iš s k y r im ą iš n e rv ų g a lū n ė lių , e s a n č ių

H ip ofizė

(1)

S im p a tin ė n e r v ų s is te m a s u ž a d in a

Arterijos

e p in e fr in o ir

iš s ip le č ia

n o re p in e frin o

Plaučiai dirba greičiau

iš s k y r im ą .

R a um en ys įsitempia

Š irdis plaka dažniau

v id in ė je a n tin k s č ių d a ly je . (2)

S m e g e n ų ž ie v ė p e r

p o g u m b u rį ir h ip o fiz ę r e g u liu o ja g liu k o k o rtik o id in ių s tr e s o h o rm o n ų iš s k y rim ą iš iš o rin ė s a n tin k s č ių d a lie s . A b i s is te m o s s u k e lia fiz io lo g in ę k ū n o r e a k c ija , „ k o v o ti a r s p r u k ti" p a d a ž n ė ju s į k v ė p a v im ą ir ra u m e n ų įte m p im ą .

A n tin k s č ia i iš s k ir ia h o rm o n u s

Skrandis virškinimas sustoja

677

678

14 SKYRIUS

kūrė

reakcijos

horm oną,

į

stresą

įšvirkštė

sam pratą.

žiurkėm s

M okslininkas,

kiaušidžių

tikėdam asis

horm ono

ir

atrasti

nustatė

naują

tokius

lytinį

padarinius:

1 ) sustorėja antinksčių žievė; 2 ) sum ažėja užkrūčio liauka (kurioje yra baltųjų kraujo tol

kūnelių, kovojančių

žinom as

horm onas

su

ligom is); 3) susidaro

nebuvo

sukėlęs

tokių

kraujuojančių

sim ptom ų,

todėl

opų. Joks

Selye

iki

nudžiugo:

„Būdam as 28-erių, aš jau, atrodo, aptikau naują horm oną “ . Netrukus

Selye

pastebėjo

tuos

užkrūčio

liauką

teko

pačius ir

nusivilti.

Suleidęs

sim ptom us:

atsiveriančias

žiurkėm s

sustorėjusią

kraujuojančias

kitokių

preparatų,

antinksčių opas.

žievę,

Taigi

jis

vėl

sum ažėjusią

m okslininkas

padarė

išvadą, kad šiuos sim ptom us sukėlė ne naujas horm onas: Visos mano viltys atrasti naują hormoną žlugo. Tyrimai pareikalavo tiek daug laiko ir lėšų - ir viskas veltui... Aš buvau toks prislėgtas, kad keletą dienų negalėjau nieko veikti. Tik sėdėjau laboratorijoje ir mąsčiau... Vėliau paaiškėjo, kad tas laikas, kurį praleidau susikaupęs ir mąstydamas, buvo lemtingas mano karjerai: aš supratau, ką man reikia toliau daryti... Aš vis grįždavau mintimis prie savo nepavykusių eksperimentų bei galimų jų aiškinimų, ir man staiga šovė į galvą mintis, kad juos galima vertinti visai kitaip. Jei šie simptomai - tai nespeci­ finė kūno reakcija į bet kokią organizmui padarytą žalą,... bendra medicininė sindromo reikšmė būtų didžiulė! (1976, 24-26 p.).

Bendrasis prisitaikymo

Kad

patikrintų

savo

adaptation syndrome, GAS) -

nustatė,

Selye sąvoka, reiškianti

ganizm o

organizmo prisitaikymo prie

zacija,

streso reakciją susidedančią iš

bendruoju prisitaikym o sindrom u (BPS).

kad

visų

elektros

Selye

stresorius,

reakcijų

prisitaikom oji kuri

kaukia

šoką,

fiziologiniai

reakcija

vienodai,

į

tyrinėjo

chirurginę

stresą

nesvarbu,

padariniai pasirodė kas

gyvūnų

operaciją,

reakcijas judesių

buvo

panašūs.

esanti

bendra

įsibrovė

-

todėl

Iš -

ją

į

įvairius

ribojim ą.

Jis

tikrųjų, kaip

or­

signali­

Selye

Pasak Selye, bendrasis prisitaikym o sindrom as turi tris fazes (14.4

trijų fazių - aliarmo, priešinimosi, išsekimo.

pavyzdžiui,

spėliojim us,

sindromas (BPS) (general

pavadino

pav .) .

Tar­

kim e, jūs patyrėte fizinę ar em ocinę traum ą. Pirm osios fazės m etu, staiga suak­ tyvėjus

sim patinei

nervų

sistem ai,

aliarmo

patiriam a

reakcija.

Jūsų

širdis

im a

sm arkiau plakti, daugiau kraujo priplūsta į raum enis ir pajuntate tarsi žem ė slystu iš po kojų. Taip sutelkę jėgas jūs pasirengiate antrajai fazei, priešinimuisi. Jūsų kūno

tem peratūra

ir

kraujospūdis

padidėję,

kvėpavim as

-

sustiprėjęs,

išsiskiria

daugiau horm onų. Ilgai trunkanti tokia streso būklė gali išsekinti organizm ą (išse­ kimas - trečioji BPS fazė). Išsekęs jūs greičiau galite susirgti kokia nors liga, o kraštutiniu atveju tai gali baigtis m irtim i. Beveik visi m edicinos specialistai sutinka su pagrindiniu Selye teiginiu: nors žm ogaus

kūnas

sukurtas

taip,

kad

sas gali fiziškai sužlugdyti. Vieno kad

m oterim s,

patiriančiom s m ui

-

šios

DNR

jėgia

dalytis

dirbančiom s ilgalaikį

sutrum pėja dalelės, ir

vaikų,

stresą,

DNR

dalelės žūva.

laikinąjį

neseniai atlikto turinčių

atsiranda

vadinam os

galiausiai

įveiktų

sunkias

stresą, ilgai

trunkantis

tyrim o

buvo

negalias,

sim ptom as,

chrom osom ų

m etu

auklėm is

paprastai

galuose

(Epel

telomeromis,

tam pa

per

Stipriausio

streso

veikiam ų

ir

trum pos,

ir

būdingas kiti,

dėl

to

senėji­

2004).

ląstelė

m oterų

stre­

pastebėta,

Kai

nebepa­

ląstelės

at­

rodė dešim tm ečiu senesnės nei turėtų būti pagal jų chronologinį am žių. Tai lei­ džia paaiškinti, kodėl atrodo, kad stiprus stresas sendina žm ones. Buvo paste-

STRESAS IR SVEIKATA

14.4 PAVEIKSLAS. Selye bendrasis prisitaikymo

Didelis Kūnas gali priešintis stresui tik tol, kol ima reikštis išsekim as

sindromas Po traumos kūnas atsiduria aliarmo fazėje ir patiria laikiną šoką. Po to jis atsigauna, didėja priešinimasis stresui. Jei stresas užsitęsia, kūno jėgos išsenka.

Atsiranda stresorius

1 fazė

2 fazė

3 fazė

Aliarmas (jėgų sutelkim as)

Priešinim asis (kova su stresoriais)

Išsekimas (jėgos išsenka)

bėta, jog net baikščios žiurkės, kurios dažniau patiria stresą, m iršta greičiau (m až­ daug po 600 dienų) nei jų labiau pasitikinčios savim i gentainės, kurių vidutinė gyvenim o trukm ė yra 700 dienų (Cavigelli ir M cClintock, 2004). K itų

tyrim ų

m etu

buvo

padarytos

žm onių, patyrusių

ilgalaikį streso

horm o­

nų poveikį dėl nuolatinio sm urto vaikystėje, dalyvavim o karo veiksm uose ar dėl endokrininių

ligų,

M RV

sm egenų

nuotraukos

(Sapolsky,

1999).

D augum os

ti­

riam ųjų Amono ragas, vidinė sm egenų struktūra, kuri yra gyvybiškai svarbi įsisą­ m onintiem s

(deklaratyviem s)

prisim inim am s,

buvo

susitraukęs.

Panašūs

daly­

kai vyksta ir su gyvūnais. Įvairus stresas - kai grupėje jie privalo paklusti ki­ tiem s, kai būna fiziškai suvaržyti ar atskirti - gali priversti susitraukti gyvūnų A m ono

rago

audinius

(M cEw en, 1998, 2002). Tai šių

dienų

sveikatos psicho­

logam s kelia praktinius klausim us: kas sukelia stresą? K aip stresas m us veikia?

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai 4 TIKSLAS. Aptarkite, kokių padarinių sveikatai gali turėti katastrofos, svarbūs gyvenimo poky­ čiai ir kasdienis susierzinimas. M okslininkus labiausiai dom ina, kokią

įtaką

žm ogaus sveikatai turi trys streso­

rių rūšys: katastrofos, svarbūs gyvenim o pokyčiai ir kasdienis susierzinim as.

Katastrofos. K atastrofos - tai didelio m asto įvykiai, kurių neįm anom a num atyti ir

kuriuos

visi

žm onės

vertina

kaip

keliančius

grėsm ę,

pavyzdžiui,

karas

ar

gaivalinės nelaim ės. Jų m etu žm onės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuram inti vienas kitą, tačiau šie įvykiai gali labai sutrikdyti jų sveikatą. M ičigano universiteto

679

m okslininkam s

apklausus

am erikiečius

praėjus

trim s

Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, du trečdaliai teigė, kad jiem s tebėra sunku

savaitėm s

po

680

14 SKYRIUS

„Žmogų į beprotnamį nuvaro ne

susikaupti,

dideli dalykai... ne, tai nuolatinės

tokie

mažų tragedijų virtinės...

apylinkėse

ne mylimo žmogaus mirtis,

m igdom iesiem s vaistam s pirkti (H M H L, 2002). Ar

o skubant nutrūkęs batų

sutriko

sim ptom ai

m iegas

m inėtu

kitokios

(W ahlberg,

dažniausiai

pastebim i

laikotarpiu

visuotinės

2001). tarp

buvo

nelaim ės

K ito

tyrim o

niujorkiečių

išrašom a

visada

28

sukelia

m etu

(N SF, proc.

tokius

paaiškėjo,

2001).

jog

N iujorko

daugiau

receptų

padarinius?

A pdoroję

52 tyrim ų duom enis apie katastrofiškų potvynių, uraganų, gaisrų padarinius, A nt­

raištelis." Charles Bukowski, cituoja Lazarus (Wallis, 1983)

hony Rubonis ir Leonardas Bickm anas (1991) nustatė esant iš esm ės tokią pat, nors

truputį

silpnesnę,

sutrikim ų, kaip bėgėlių,

nelaim ių

depresija

palikusių

įtaką

žm onėm s.

ir nerim as, padaugėjo

tėvynę,

taip

pat

būna

Po

gaivalinių

vidutiniškai 17

nem ažai

žm onių,

nelaim ių

tokių

proc. Tarp

kam uojam ų

pa­

psichi­

kos sutrikim ų. Jie patiria stresą, nutraukdam i ryšius su tėvyne, atsiskirdam i nuo šeim os ir turėdam i prisitaikyti prie

svetim os

kultūros, kuri skiriasi savo

kalba,

tautiškum u, gyvenim o sąlygom is bei socialinėm is norm om is (Pipher, 2002; W il­ liam s ir Berry, 1991). Svarbūs gyvenimo pokyčiai. K ita stresorių rūšis - tai svarbūs žm ogaus asm eni­ nio

gyvenim o

pokyčiai,

pavyzdžiui,

išėjim as

iš

nam ų,

m ylim o

žm ogaus

m irtis,

prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. D ažnai jauną žm ogų stipriai sukrečia gy­ venim o perm ainos ir nesaugum as. Tai leidžia paaiškinti, kodėl 15 000 suaugu­ sių kanadiečių atsakym uose į klausim ą - „A r m ėginate iš karto im tis vieno arba daugiau

dalykų?"

suaugusiųjų

(žr.

14.5

aukščiausias

streso

lygis

buvo

pastebėtas

tarp

jauniausių

pav.). Tas pat pasakytina ir apie am erikiečius: „dažnai"

patiriantys stresą teigia pusė jaunesnių nei 50 m etų suaugusiųjų ir m ažiau kaip 30 procentų vyresnių nei 50 m etų žm onių (Saad, 2001). K ai kurie psichologai tiria, kaip gyvenim o pokyčiai veikia žm ogaus sveika­ tą, stebėdam i žm ones ilgesnį laiką bei stengdam iesi išaiškinti, ar tam tikri įvy­ kiai

gali

sukelti

ligą.

K iti

lygina

gyvenim o

pokyčius,

kuriuos

prisim ena

žm o­

nės, patyrę arba nepatyrę tam tikrų sveikatos problem ų (pavyzdžiui, širdies sm ū­ gį). JA V

nacionalinė m okslų akadem ija, atlikusi tokių tyrim ų apžvalgą, atsklei­

dė, kad našliai (našlės), žm onės, atleisti iš darbo ir išsiskyrę, yra m ažiau atspa­ rūs ligom s (D ohrenw end ir kiti, 1982). Suom ijoje atliktas 96 000 našlių gyve-

14.5 PAVEIKSLAS. Lėtinis stresas, pagal amžių

Kanadiečiams senstant, lėtinis stresas dažniausiai slūgsta. (Duomenys iš Statistics Canada, 1999.)

40 30 20 10 0

Amžius metais

STRESAS IR SVEIKATA

nim o tyrim as patvirtino šį reiškinį: savaitę po sutuoktinio netekties m irties rizi­ ka yra dvigubai didesnė (Kaprio ir kiti, 1987). Patiriant iš karto keletą krizių, rizika dar labiau padidėja.

Kasdienis padaro

susierzinimas.

ne

tiek

Kaip

aprūpintas

rašom a

13

skyriuje,

gyvenim as, kiek

reakcija

šiuolaikinį į tokius

žm ogų

laim ingą

kasdienius

gyveni­

m o įvykius, kaip sėkm ė per egzam iną, džiuginanti elektroninė žinutė, savos ko­ m andos pergalė svarbiose varžybose. Tas pat pasakytina ir apie neigiam us įvykius. Kasdieniai erzinantys dalykai transporto

kam ščiai

parduotuvėje,

per

spūsties

daug

valandom is,

užgriuvusių

įkyrūs

darbų,

kam bario

elektroninės

draugai,

šiukšlės,

ilgos

bjaurūs

eilės pašne­

kesiai telefonu - gali būti svarbiausia streso priežastis (Kohn ir M acdonald, 1992; Lazarus, 1990; Ruffin, 1993). Vieni žm onės į tai paprasčiausiai nekreipia dėm e­ sio, kitus gi tokie nepatogum ai labai suerzina. Tokie nestiprūs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai bei gerai savijautai.

Padidėjęs

lūšnynuose, m os,

kraujospūdis

kuriuose

gyvenim as

stresą

būdingas

sukelia

perpildytose

daugum ai

kasdienis

patalpose.

am erikiečių,

skurdas,

Šiuos

nedarbas,

kasdienius

gyvenančių

iširusios

vargus

gali

šei­

apsunkinti

rasizm as, kuris - kaip ir kiti stresoriai - gali sukelti ir psichologinius, ir fizi­ nius

padarinius. Jei m anote, kad

kai kurie

žm onės, su

kuriais

kasdien

susidu­

riate, jum is nepasitikės, abejos jūsų gebėjim ais arba nem egs jūsų, kasdienis gy­ venim as

gali tapti slogus. Rodney

Clarkas

ir

jo

kolegos

(1999) pastebėjo, kad

toks stresas žaloja afroam erikiečių sveikatą, keldam as jų kraujospūdį.

Stresas ir širdis 5 TIKSLAS. Aptarkite streso reikšmę rizikai susirgti vainikinių širdies kraujagyslių ligomis ir pa­ lyginkite A tipo bei B tipo asmenybes.

Padidėjęs

nikinių

kraujospūdis

širdies

-

tik

vienas

kraujagyslių

iš

liga:

veiksnių,

didinančių

kraujagyslių,

riziką

m aitinančių

vai­

susirgti

širdies

raum enį,

susiaurėjim u. Iki 1900 m . tai buvo reta liga, tačiau XX a. šeštajam e dešim tm etyje ji tapo

svarbiausia

Šiaurės Am erikos gyventojų

m irties priežastim i. Tokia ji yra

ir dabar. Be padidėjusio kraujospūdžio ir paveldėjim o, riziką susirgti širdies ligo­ m is

didina

daug

elgesio

ir

fiziologinių

veiksnių

-

rūkym as,

nutukim as,

riebus

maistas, m ažas fizinis aktyvum as, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Psicho­ loginiai streso veiksniai bei asm eninės savybės taip pat vaidina svarbų vaidm enį. 1956

m etais

kardiologam s

legom s

kilo

1984).

Friedm anas

lygos m oterų

klausim as, ar ir

ir jų

cholesterolio rikietės,

tas

Rosenm anas,

vyrų

serga širdies ligom is negu m anym u,

M eyeriui

tikrai valgym o jų

Friedm anui, Ray

vaidm uo tyrinėdam i

toks

Rosenm anui

didelis

baltaodžių

įpročius, nustatė, kad

(Friedm an San

ir

jų

ko­

ir

Ulm er,

Francisko

jaunių

m oterys gerokai rečiau

vyrai, nors ir vieni, ir kiti suvartodavo vienodai

ir riebalų. Ar tai lem ia m oteriškieji lytiniai horm onai? M okslininkų

m oteriškieji turinčios

tuos

lytiniai pačius

horm onai lytinius

tam

įtakos

horm onus,

są, serga širdies ligom is taip pat dažnai kaip ir jų vyrai.

nedaro, bet

nes

juodaodės

patiriančios

didesnį

am e­ stre­

Vainikinių širdies kraujagyslių liga (coronary heart disease) širdies raum enį m aitinančių kraujagyslių užsikim šim as; daugelyje šalių dėl šios priežasties m iršta daugiausia žm onių.

681

682

14 SKYRIUS

Jaunių lygos prezidentė m anė, jog ji žino atsakym ą į šį klausim ą. „Jeigu jum s iš tiesų įdom u, kas m ūsų vyram s gali sukelti širdies sm ūgį, aš galiu pasakyti. Tai stresas, - liūdnai tarė ji, - tai stresas, kurį jie nuolat patiria darbe. M ano vyras, grįžęs vakare iš darbo, turi išgerti bent vieną taurelę m artinio, kad atsi­ palaiduotų. “ Norėdam i m anas

ir

patikrinti

šią

Rosenm anas

m intį,

nustatė

kad

stresas

40-ies

kiekį kraujyje ir kraujo

krešėjim o

sio

šie

apie

rodm enys,

įspėjantys

siškai

norm alūs.

Tačiau

baigti

m okesčių

deklaracijas

krešėjim o

rodm enys

kai

m okesčių

padidėjo

įtaką

am erikiečių

lesterolio abu

daro

širdies

m okesčių

laiką. Nuo

vainikinių

apskaitininkai

balandžio

15

iki

pavojingos

ribos.

pradėjo

dienos,

cho­

iki kovo m ėne­ būklę,

buvo

skubėti, ir

vi­

kad

spėtų

ir

kraujo

cholesterolio

Gegužės

Fried­

apskaitininkų

sausio

kraujagyslių

iki

ligom s,

birželio

m ėnesi­

ais, kai term inai „nebespaudė", šie rodm enys vėl sunorm alėjo. M okslininkų nuo­ jauta pasitvirtino: stresas didina pavojų susirgti širdies ligom is. Tai

A tipas (Type A)-

buvo

pradžia

didžiulio

darbo, kurį

Friedm anas

ir

Rosenm anas

tęsė

de­

šiuo term inu Friedm anas

vynerius m etus, tirdam i 3000 sveikų vyrų nuo 35 iki 59 m etų. Savo tyrim ą jie

ir Rosenm anas apibūdino linkusį

pradėjo

konkuruoti, nekantrų, agresyviai

ir valgym o

kalbantį ir linkusį pykti žm ogų.

si.

15-os

m inučių

pokalbiu

su

kiekvienu

įpročius. Šnekučiuodam iesi jie

Reaktyviausius,

čiuojančius

savo

linkusius laiką,

lenktyniauti,

labai

m otyvuotus,

vyru, klausinėdam i

stebėjo, kaip sunkiai

jų

darbo

žm ogus kalba ir elgia­

suvaldom us,

agresyviai

apie

nekantrius,

kalbančius

ir

skai­

labai

greitai

B tipas (Type B)-

supykstančius žm ones jie priskyrė A tipui. Beveik tiek pat ram esnių ir santūres­

šiuo term inu Friedm anas

nių

ir Rosenm anas apibūdino ram ų,

biau linkę į vainikinių širdies kraujagyslių ligas?

žm onių

buvo

priskirta

B

Kurios

tipui.

grupės

žm onės,

jūsų

m anym u,

la­

Baigus tyrim us paaiškėjo, kad per tiriam ąjį laikotarpį 257 vyrai patyrė širdies

atsipalaidavusį žm ogų.

priepuolius, ir 69 proc. iš jų priklausė A tipui. Bet nė vienas iš ypač geraširdiškų ir santūrių, vadinam ųjų „grynojo“ B tipo vyrų, nepatyrė širdies priepuolių. Šis

jaudinantis

m okslo

atradim as

labai

sudom ino

visuom enę.

Praėjus

pradi­

niam susižavėjim ui, kai šis atradim as atrodė aiškus ir labai naujas, kiti m oksli­ ninkai pradėjo kelti klausim us. Ar duom enys patikim i? Jei taip, tai kuris bruožas labiausiai kenkia A tipo žm onėm s: laiko suvokim as, polinkis konkuruoti, pyktis? A ir B tipų žm onių sužadinim as nesiskiria, kai jie yra atsipalaidavę. Tačiau suerzinti, gavę sudėtingą užduotį ar išsigandę, jog gali netekti kontrolės, A po

žm onės

m onų,

padažnėja

(Lyness, siteto

1993).

pulsas

studentas

horm onų

reaguoja ir

turėjo

lesterolio

nuosėdas),

kurios

organizm e

W illiam sas

paprasčiausias

B

dvigubai

sienelių sukelia

išsiskiria

tipo

m atem atikos

didesnis

negu

daugiau

žm onės

(1989),

gauti prizą), nustatė, jog

buvo

m onai skatina ant arterijų

Jų

kraujospūdis.

Redfordas

išspręsti

kiekis

stipriau.

padidėja

Pavyzdžiui,

studentam s

išsprendęs streso

fiziologiškai

davęs

išlieka Djuko

užduotis

ti­ hor­

ram ūs univer­

(greičiausiai

A

tipo

studentų

B

tipo

studentų. Šie

organizm e hor­

susidaryti plokšteles (į randus panašias cho­ aterosklerozę

(arterijų

„sukietėjim ą"),

didina

kraujospūdį ir širdies priepuolio riziką (Schneiderm an ir kiti, 1989).

„Ugnis, kurią kurstai savo

Šie faktai leidžia teigti, jog reaktyvūs A tipo žm onės dažniau yra „pasiruošę

priešui, dažnai tave nudegina

kovai".

sm arkiau nei jį,“ Kinų patarlė

Susierzinus

ar

susijaudinus

jų

aktyvi

sim patinė

nervų

sistem a

to kraują taip, kad daugiau jo patenka į raum enis, o m ažiau - į vidaus organus,

perskirs­

683

STRESAS IR SVEIKATA

tarp jų ir į kepenis, kurios šalina cholesterolį bei riebalus iš kraujo. Todėl tokių

„Linksm a širdis padaro žydintį

žm onių kraujyje yra daugiau cholesterolio ir riebalų, kurie vėliau kaupiasi krau­

am žių, nuliūdusi dvasia džiovina

jagyslėse,

kaulus."

m aitinančiose

širdį.

Pasikartojantis

stresas

(kartais

konfliktus

gali

sukelti ir jų pačių kandum as) sutrikdo širdies ritm ą, kuris silpnos širdies žm o­

Pat 17, 22

nėm s gali būti staigios m irties priežastis (K am arck ir Jennings, 1991). Širdis ir

(Iš lotynų kalbos vertė

protas reikšm ingai sąveikauja. N aujesni

m oksliniai

arkivyskupas J. J. Skvireckas)

tyrim ai

parodė,

jog

A

tipo

žm onėm s

labiausiai

nuodija

gyvenim ą neigiam os em ocijos - ypač pyktis, susijęs su polinkiu reaguoti agre­ syviai (Sm ith ir Ruiz, 2002; W illiam s, 1993). Piktai reaguoti linkusios asm eny­ bės

efektas

atsakym ų

geriausiai

m atom as

kategoriškum as

ir

tyrim uose,

em ocijų

kuriuose

raiška.

(Jei

interviu

m etu

stabtelėsite

įvertinam as

sakinio

viduryje,

nekantrus, linkęs pykti žm ogus gali įsiterpti ir už jus užbaigti sakinį.) Jauni ir vidutinio

am žiaus

spariausi

vainikinių

suaugusieji, širdies

m ažus

dalykus

reaguojantys

kraujagyslių

į

ligom s.

V ieno

piktai,

tyrim o

yra

m etu

neat­

penkerius

m etus buvo stebim i 13 000 vidutinio am žiaus žm onių. Tuos, kurių kraujospūdis buvo

norm alus,

tačiau

pykčio

įverčiai

-

aukšti,

tris

kartus

dažniau

ištikdavo

širdies sm ūgis, net įvertinant tai, jog m okslininkai atsižvelgė į rūkym ą bei svo­ rį (W illiam s ir kiti, 2000). K ito tyrim o m etu vidutiniškai 36 m etus buvo stebi­ m i 1055 studentai m edikai. Tuos, kurie buvo įvertinti kaip karšto tem peram en­ to, sulaukus 55 m etų penkis kartus dažniau ištikdavo širdies sm ūgis (Chang ir kiti,

2002).

K aip

išsireiškė

Charlesas

Spielbergeris

ir

Perry

Londonas

(1982),

„atrodo, jog pyktis grįžta bum erangu ir sm ogia m um s į širdies raum enį." Regis,

ir

pesim izm as

panašiai

nuodingas.

Laura

K ubzansky

ir

jos

kolegos

(2001) tyrė 1306 sveikus vyrus, kurie prieš dešim tm etį buvo įvertinti kaip op­ tim istai, pesim istai arba nei vieni, nei kiti. Per tyrim o dešim tm etį pesim istai dvi­ gubai dažniau nei optim istai susirgdavo širdies ligom is, net atm etant tokius ri­

14.6 PAVEIKSLAS.

zikos veiksnius, kaip rūkym as (žr. 14.6 pav.).

Pesimizmas ir širdies ligos

D epresija taip

pat gali būti m irtina. 57 tyrim uose sukaupti duom enys rodo,

jog „depresija sm arkiai padidina m irties pavojų, ypač nenatūralios m irties ir m ir­ ties nuo vainikinių kraujagyslių ligų" (W ulsin ir kiti, 1999). Tiriant 7406 m o­ teris, sulaukusias 67 m etų ir vyresnes, buvo pastebėta, jog per 6 stebėjim o m e­ tus m irė 7 procentai m oterų, neturinčių depresijos požym ių, ir net 24 procentai m oterų,

turinčių

šešis

ar

daugiau

depresijos

požym ių

(W hooley

ir

Brow ner,

1998). Po širdies sm ūgio žm onėm s, kurių depresijos įverčiai aukšti, kitos šir-

Harvardo universitete visuome­ nės sveikatos fakulteto mokslininkų grupė pastebėjo, kad pesimistams suaugusiems vyrams per dešimtmetį grėsė dvigubai didesnis pavojus susirgti vainikinių širdies kraujagyslių ligomis. (Iš Kubzansky ir kiti, 2001.)

dies ligos išsivysto keturis kartus dažniau negu tiem s, kurių šie rodikliai 20

žem i (Frasure-Sm ith ir kiti, 2005). D epresija kenkia širdžiai.

Stresas ir atsparumas ligoms

15

6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi psichofiziologinės ligos ir hipochondrija.

10

D ar

ne

priežasčių tie

taip

seniai

sukeltus

sim ptom ai

term inu

fizinius

nerealūs

-

psichosom atinis

sim ptom us. „tik"

apibūdindavom e

N especialistam s

psichosom atiniai.

K ad

psichinių

atrodydavo, nebūtų

ir būtų galim a geriau nusakyti, kokią įtaką fiziologiniam s procesam s tu-

5

kad

painiavos

0 Pesimistai

Neutralūs Optimistai

684

14 SKYRIUS

Psichofiziologinės ligos

ri

(psychophysiological illness) -

ginės (,,sielos-kūno“) ligos, tokios kaip per didelis kraujospūdis ir kai kurie gal­

psichikos

būsenos,

daugum a

specialistų

dabar

vartoja

term iną

pažodžiui - „sielos-kūno“ ligos;

vos skausm ai. Panagrinėkim e, kaip stresas veikia m ūsų atsparum ą ligom s.

psichofiziolo­

bet kuris su stresu susijęs fizinis negalavimas, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ar galvos skausmai. Pastaba: tai reikia

Stresas ir imuninė sistema 7 TIKSLAS. Apibūdinkite streso poveikį imuninės sistemos funkcionavimui.

skirti nuo hipochondrijos, kai

D augybė

naujų

normalūs fiziniai pojūčiai

im uninei

sistem ai

klaidingai laikomi ligos

sistem a,

svetim kūnių.

Limfocitai (lym phocytes) -

focitais. B

dviejų rūšių baltieji kraujo

kina

kūneliai, kurie yra organizmo

lim finiuose

imuninės sistemos dalis.

net

Ji

žm ogaus apim a

2001).

nervų

ir

Im uninė

organizm ą,

endokrininės

sistem a

ginanti

jį

nuo

yra

sistem ų

sudėtinga

bakterijų,

virusų

kitų

vadinam us

lim -

rūšių

baltuosius

kaulų

čiulpuose ir išskiria antikūnius, kurie nai­

T

infekcijas.

„gerais",

ir

limfocitai

kovoja

pavyzdžiui,

makrofagai

su

gam inasi

vėžio

užkrūčio

ląstelėm is,

persodintais

organais.

Im uninės

atpažįsta,

bei

kituose

svetim kūniais,

sistem os

persekioja

veikloje

dalyvauja

kenksm ingus įsibrovėlius (14.7 pav.). Im uninės sistem os veiklai turi įtakos am ­

kurie kovoja su bakterinėmis

žius, m ityba, paveldėjim as, kūno tem peratūra, stresas. G ali pasitaikyti dvejopų

kurie

ir

B limfocitai gaminami kaulų

gaminami užkrūčio liaukoje ir,

rijikai"),

liaukoje

virusais

čiulpuose ir išskiria antikūnius, infekcijomis. T limfocitai

(„didieji

kūnelius,

ir

dviejų

audiniuose

kraujo

poveikį gynybinė

limfocitai susidaro

bakterines

ir

atskleidžia

(Sternberg,

sauganti

simptomais.

ir

eksperim entų

ir

praryja

im uninės sistem os sutrikim ų. Reaguodam a per stip­

riai, ji gali pradėti pulti paties organizm o audinius ir taip sukelti artritą ar aler­

be kitų funkcijų, kovoja su vėžio

giją. Tačiau

ląstelėmis, virusais ir sve­

pavyzdžiui,

timkūniais.

vėžio

14.7 PAVEIKSLAS.

todėl jos atsparesnės infekcijom s. B et, kita vertus, jų stiprybė daro jas im lesnes

Imuninė sistema veikia

organizm ą naikinančiom s ligom s, pavyzdžiui, odos tuberkuliozei ar išsėtinei skle­

Didžiulis makrofagas (viršuje) pasirengęs sugauti ir suryti mažytę bakteriją (apačioje dešinėje). Makrofagai nuolat budi ir ieško įsibrovėlių, tokių kaip ši Escherichia coli bakterija, arba šiukšlių, tokių kaip išsekę raudonieji kraujo kūneliai.

rozei.

kartais im uninės sistem os reakcija gali būti susilpnėjusi, leidžianti, išsiveržti

ląstelėm s.

glūdinčiam

M oterų

paprastosios

im uninė

sistem a

pūslelinės

stipresnė

virusui

negu

vyrų

ar

daugintis

(M orell,

1995),

Im uninė sistem a - tai ne raitelis be galvos. Sm egenys reguliuoja streso hor­ m onų veiklą.

išsiskyrim ą,

o

Pavyzdžiui,

šie

kai

savo

ruožtu

gyvūnai,

kurie

slopina negali

su

ligom is

laisvai

kovojančių

judėti,

gauna

lim focitų

neišvengia­

m us elektros sm ūgius, kai esti priversti būti susigrūdę, veikiam i triukšm o, šalto vandens, uždaryti ar atskirti nuo m otinų, im uninė sistem a būna ne tokia aktyvi (M aier ir kiti, 1994). K ito

tyrim o

m etu

šešis m ėnesius buvo

stebim a 43 beždžionių

im uninė reakcija (Cohen ir kiti, 1992). D videšim t vienai beždžio­ nei buvo sukeltas stresas, kas m ėnesį apgyvendinant jas su trim isketuriom is

naujom is

beždžionėm s, vykote

prisim inkite

studijuoti ar

privalote

daryti

venusiom is susilpnėjo.

beždžionėm is.

kas

stresą,

į vasaros m ėnesį.)

beždžionėm is, Stresas

panašiai

(N orėdam i

patirtą

trikdom ų

nam us,

kai

su

įsivaizduokite, jog stabiliose

beždžionių

susilpnina

em patiją

paliekant

stovyklą, ir Palyginti

pajusti

ir

grupėse

im uninė

žm ogaus

iš­ tai gy­

sistem a

im uninę

siste­

m ą. Pasvarstykim e: •

Streso

veikiam ų

gyvūnų

ir

žm onių

žaizdos

po

operacijų

gyja

lėčiau. V ieno eksperim ento m etu studentam s stom atologam s bu­ vo padarytos durtinės žaizdos (odoje pradurtos m ažos skylu-

STRESAS IR SVEIKATA

685

tės). Palyginti su žaizdom is, padarytom is per vasaros atos­ togas, gautos trys dienos prieš svarbų egzam iną žaizdos gy-

50

davo 40 procentų lėčiau. Janice K iecolt-G laser ir jos ben­

45

dradarbiai rašo, jog „nė vieno studento žaizdos per šį streso 40

laikotarpį negijo taip sparčiai, kaip per atostogas". K ito eksperim ento m etu 47 procentai dalyvių, gyvenan­

35

čių kupiną stresų gyvenim ą, ir tik 27 procentai dalyvių,

30

•

gyvenančių palyginti be stresų, susirgo po to, kai jiem s 25

į nosį buvo įlašinta viruso (žr. 14.8 pav .). V ėlesniam e ty­ rim e

laim ingiausi

pat

buvo

ir

labiausiai

atsipalaidavę

pastebim ai

atsparesni

peršalim o

žm onės

virusui

taip

0 3-4

(Cohen

ir kiti, 2003). •

5-6

A pibendrinti 23 tyrim ų duom enys rodo, jog proto negalią turinčius ligonius prižiūrinčių už

slaugytojų

norm alią, o

im uninė

streso

antikūnių

horm onų

reakcija

jie turi 23

yra

15

procentų

procentais daugiau

žem esnė

(V italiano

ir

kiti, 2003). K iti 293 tyrim ų duom enys patvirtina, jog nuolatinis stresas ali­ na im uninę sistem ą (Segerstrom ir M iller, 2004). •

7-8

9-10

11-12

Psichologinis streso indeksas

K ontroliuojant

stresą

galim a

pailginti

gyvenim ą.

V iena

bendra

169

šim ta­

m ečių (vyresnių nei 100 m etų žm onių) savybė buvo jų gebėjim as gerai kon­

14.8 PAVEIKSLAS. Stresas ir peršalimai Sheldono Coheno ir jo kolegų (1991) eksperimente gavusieji aukščiausius streso įverčius žmonės buvo neatspariausi peršali­ mo virusui.

troliuoti stresą (Peris ir kiti, 1999). Streso K ovoti

poveikis

su

im unitetui

infekcija,

yra

sukelti

fiziologiškai

uždegim us

ir

logiškas

palaikyti

(M aier

ir

karščiavim ą

kiti,

reikia

1994). energi­

jos. Todėl susirgus kūnas m ažina raum enų energiją neveiklum u ir ilgesniu m ie­ gu. Tačiau

Imunologas Normalas Talalas

dintą „kovoti arba sprukti" atsaką, nukreipdam as energiją iš kovojančios su li­

(1995)

sistem os

į

sukelia

raum enis

konkurencinį energijos poreikį. Stresas sukelia

svarbu turėti moterų."

suža­

ga

stresas

„Dievo ar biologijos, ar to, ką jūs turite, požiūriu tiesiog labai

ir

sm egenis, taip

sum ažindam as

m ūsų

atsparum ą

ligai.

Esm ė tokia: nuo streso m es nesusergam e, tačiau stresas varžo im uninę funkci­

„Kai širdis atsipalaidavusi, kūnas

ją, sum ažindam as m ūsų atsparum ą įsibrovėliam s iš išorės.

sveikas" Kinų patarlė

Stresas ir AIDS 8 TIKSLAS. Rem dam iesi tyrim ų duomenim is, aptarkite, koks yra ryšys tarp streso ir AIDS.

A ID S

tapo

ketvirtąja

pagal

svarbą

pasaulyje

m irties

priežastim i

ir

pagrindine

žudike A frikoje. A ID S, kaip sako ligos pavadinim as, yra im uninis sutrikim as įgytas rusas

imuninio

Ironiška, m irtina dažnai po

deficito

sindromas,

(ŽIV), perduodam as kad

lėtai

didesniam net

pirm inės

(kaip

infekcijos,

kitom is

ligom is,

visam e

pasaulyje

kurį

kūno

ŽIV )

žm onių

nežinodam i,

per

žudanti

skaičiui:

kad

yra

pasireiškia

liga,

kaip

plaučių

nuo

jau

m irė

žmogaus

imuninio

pirm iausia plintanti

nešiojantys

užsikrėtę.

pavyzdžiui, A ID S

sukelia

skysčius,

K ai

A ID S,

uždegim u. daugiau

šią

per

kontakto

ligą

turi

ŽIV , praėjus žm ogui

tam pa

Jungtinės kaip

25

deficito

sperm ą

ir

m etu,

laiko

gali

ją

Tautos

m etam s

kovoti

praneša,

m ilijonai žm onių

2005 m etais - 3,1 m ilijono; U N A ID S, 2005). Jungtinėse V alstijose, kuriose m irė

būti

išplatinti,

keleriem s sunku

vi­

kraują.

su kad

(vien

686

14 SKYRIUS

„tik “ pusė m ilijono, AIDS

Šiaurės Amerikoje ir Vakarų

nusinešė daugiau žm onių gyvybių nei visi XX

am ­

Europoje 75 procentai sergan­

žiaus

čiųjų AIDS yra vyrai. Į pietus nuo

užsikrėtę

pusiaujo esančiose Afrikos

UNAIDS (2005) perspėja, kad iki 2025 m etų Afrikoje, kuri yra pagrindinis AIDS

valstybėse 60 procentų sergan­

židinys, nuo šios ligos gali m irti 80 m ilijonų žm onių.

karai. 2005 ŽIV

m etais

ir

apie

dažniausiai

40

m ilijonų

apie

tai

žm onių

nežinojo

- pusė

jų

(UNAIDS,

m oterys

2005).

- buvo

Organizacija

Tad jei stresas slopina im uninę funkciją, ar jis taip pat gali paspartinti AIDS

čiųjų AIDS yra moterys (o tarp 15-24 metų amžiaus ligonių

eigą? M okslininkai nustatė, jog stresas ir neigiam os em ocijos iš tiesų koreliuo­

moterys sudaro 75 procentus).

ja su ŽIV infekcijos perėjim u į AIDS ir su spartesniu infekuotųjų ligos progre­

Mergaitės ypač neatsparios šiai

savim u

(Bower ir kiti, 1998; Kiecolt-Glaser ir Glaser, 1995; Leserm an

ligai, nes jų gimdos kaklelio

1999).

ŽIV

ląstelių sluoksnis yra plonas

m is,

(Altman, 2004; UNAIDS, 2005).

progresuoja šiek tiek greičiau.

užkrėstų

pavyzdžiui,

Ar

vyrų,

partnerės

pastangos

susidūrusių

praradim u,

sum ažinti

stresą

su

slegiančiom is

im unitetas

padėtų

būna

gyvenim o

truputį

kontroliuoti

ligą?

ir kiti,

aplinkybė­

silpnesnis, Nors,

o

liga

palyginti

su

šiuo m etu įm anom u gydym u vaistais, nauda yra m aža, atsakym as į šį klausim ą ir

vėl

teigiam as.

kognityvinė

Švietim o

terapija

ir

iniciatyvos,

stresą

praradusių

m ažinančios

artim uosius

m ankštos

palaikym o

program os

grupės,

daro

teigiam ą

poveikį ŽIV užsikrėtusiem s asm enim s (Baum ir Posluszny, 1999; Schneiderm an, 1999). Žinom a, geriau ŽIV

infekcijos išvengti. Tai - daugelio švietim o progra­

m ų, tokių kaip SIP (susilaikym as, ištikim ybė, prezervatyvo naudojim as - angliš­ kai ABC - abstinence, being faithul, condom use), kuri taikom a daugelyje šalių ir ypač sėkm ingai - Ugandoje, pagrindinis tikslas (Altm an, 2004; USAID, 2004).

Stresas ir vėžys 9 TIKSLAS. Remdamiesi tyrimų duomenimis, aptarkite, koks yra ryšys tarp streso ir vėžinių su­ sirgimų,

Stresas

ir

neigiam os

em ocijos

susiję

ir

su

vėžinių

ligų

gausėjim u.

Kad

ištirtų

galim ą ryšį tarp streso ir vėžio, m okslininkai im plantavo graužikam s auglių ląs­ teles

arba

davė

jiem s

kancerogenų

(vėžį

sukeliančių

m edžiagų).

Graužikai,

ku­

rie taip pat buvo veikiam i ir nekontroliuojam o streso, pavyzdžiui, elektros sm ū­ gių,

kurių

nebuvo

įm anom a

m an, 1981). Graužikam s

išvengti,

su

buvo

susilpnėjusią

neatsparesni

dėl streso

vėžiui

im unine

(Sklar

sistem a

ir

Anis-

augliai iš-

sivystydavo greičiau ir užaugdavo didesni. Kai kurie m okslininkai pažym i, jog

apie m etus laiko

po

patirtos depresijos,

bejėgiškum o ar netekties yra didesnė tikim ybė susirgti vėžiu. Vieno didelio Šve­ dijoje

atlikto

tyrim o

m etu

paaiškėjo, jog

žm onėm s, patirdavusiem s

darbe

stresą,

pavojus susirgti gaubtinės žarnos vėžiu buvo 5,5 karto didesnis nei tiem s, kurie teigė

streso

nepatyrę.

Šio

skirtum o

nebuvo

galim a

paaiškinti

skirtingu

am žiu­

m i, rūkym u, alkoholio vartojim u ar fizinėm is savybėm is (Courtney ir kiti, 1993). Kiti m okslininkai nerado ryšio tarp streso ir vėžio (Edelm an ir Kidm an, 1997; Fox,

1998;

Petticrew

ir

kiti,

1999,

2002).

Pavyzdžiui,

išlikę

gyvi

koncentraci­

jos stovyklų kaliniai ir buvę karo belaisviai serga vėžiu ne dažniau negu kiti.

„Aš nesukėliau sau vėžio." Merė Barbara Boggs Sigmund,

Vienas ataskaitų apie nuostatų ir vėžio ryšį keliam ų pavojų yra tas, jog kai

1939-1990,

kurie pacientai gali pradėti dėl ligos kaltinti save - „jei tik būčiau buvęs eks­

Prinstonas, Naujasis Džersis

presyvesnis, labiau atsipalaidavęs, turėjęs daugiau vilčių “ . Sveikų žm onių „bra-

STRESAS IR SVEIKATA

vūriško sveikum o", kurie nuopelnus priskiria savo „sveikam charakteriui" ir kal­

Jei organinės ligos priežastys

tina

ir

yra nežinomos, kyla pagunda

labai m alonūs." Ši­

rasti psichologinį paaiškinimą.

vėžio

sukeliančios tuberkuliozę, šios

sergančiuosius,

atsitinka

pozicija

tiem s, kurie

taip

tram do

pat

savo

yra

pavojinga:

„Jis

serga

jausm us ir visiem s yra

vėžiu?

Taip

taip m irtis tam pa galutine nesėkm e. V is

populiaresnis

giausiu m ąsi

atveju

jis

tam pa

gali

Kol nebuvo atrastos bakterijos,

požiūris, kad

skatinti

besidauginančiom s

jų

stresas

augim ą

piktybinėm s

nesukuria

silpnindam as

ląstelėm s.

N ors

natūralų

ląstelių. Blo­ kūno

atsipalaidavus

priešini­

ir

puose­

lėjant viltis ši apsauga gali sustiprėti, neprivalom e pam iršti tos neryškios ribos,

ligos priežastys buvo siejamos su asmenybės veiksniais (Sontag, 1978).

kuri skiria m okslą nuo svajonių. N elabai tikėtina, jog vengiant streso ar sten­ giantis

būti

biologinius

atsipalaidavusiem s, procesus,

tačiau

veikiančius

ryžtingiem s,

įsisenėjus

vėžiui

galim a ar

sustabdyti

A ID S

galingus

(A nderson,

2002;

K essler ir kiti, 1991).

Imuninės sistemos sąlygojimas 10 TIKSLAS. Apibūdinkite išmokimo poveikį imuninės sistemos funkcionavimui. A lergiškas žiedadulkėm s žm ogus, pam atęs restorane ant stalo gėlę, im a čiaudėti net ir tada, kai ji plastm asinė. Tai rodo, jog stresas nėra vienintelis psichologinis veiksnys, turintis įtakos kūno negalavim am s. Įtakos gali turėti ir paprastas klasi­ kinis sąlygojim as. Todėl kyla

įdom us klausim as: jei sąlygojim as veikia

išorines

fiziologines organizm o reakcijas, galbūt jis gali turėti įtakos ir im uninei sistem ai? Psichologas

Robertas

A deris

ir

im unologas

N icholasas

C ohenas

(1985)

nu­

statė, kad taip gali būti. A deris prie tokios išvados priėjo, tyrinėdam as žiurkių pasibjaurėjim ą tuo

pat

m etu

jus

šiuos

du

m aistu.

Jis

suleisdavo poveikius

duodavo im uninės

keletą

žiurkėm s sistem os

kartų,

vien

sacharinu veiklą

tik

pasaldinto

slopinančių

pasaldintas

vandens

vaistų.

vanduo

ir

Pakarto­

pradeda

slo­

pinti žiurkių im uninę sistem ą taip, lyg jos būtų gavusios vaistų (1 4 .9 pav.). Toks sąlygotas

im uninis

slopinim as

gali

patrigubinti

tikim ybę,

kad

gyvūnas,

šeriam as

kancerogeninėm is m edžiagom is, susirgs vėžiu (Blom ir kiti, 1995).

14.9 PAVEIKSLAS. Nesąlyginis dirgiklis (vaistai)

Sąlyginis dirgiklis (saldintas vanduo)

Sąlyginis dirgiklis (saldintas vanduo)

Nesąlyginis atsakas (imuninės siste­ mos slopinimas)

Nesąlyginis dirgiklis (vaistai)

Sąlyginis atsakas (imuninės siste­ mos slopinimas)

Imuninės sistemos slopinimo sąlygojimas

Nesalyginis atsakas (imuninės siste­ mos slopinimas)

Kai Aderis ir Cohenas (1985) susiejo pasaldintą vandenį su vaistais, slopi­ nančiais imuninės sistemos veiklą, vien tik neveiklioji medžiaga pradėjo sukelti imuninės sistemos atsaką.

687

688

14 SKYRIUS

14.10 PAVEIKSLAS. Stresas gali turėti daug

Širdies ligos

padarinių sveikatai

Tai ypač būdinga „sirgti linkusiems" piktiems, prislėgtiems ir neramiems žmonėms.

Nuolatiniai stresoriai ir neigiamos emocijos

Imuninės sistemos slopinimas

Streso hormonų išsiskyrimas

Nesveika gyvensena (rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, miego stoka)

Autonominės nervų sistemos padariniai (galvos skausmas, padidėjęs kraujospūdis)

Į daugelį klausim ų apie im uninės sistem os vaidm enį ir apie tai, kaip geriau išnaudoti jos galim ybes gydant, dar nėra atsakyta. Jei įm anom a sąlygoti im uninės sistem os vienas

slopinim ą, iš

būdų,

ar

neįm anom a

sąlygoti

placebas

kuriuo

-

jos

didesnio

biochem inio

aktyvum o?

Galbūt

neturinti

m edžiaga

poveikio

kartais sukelia pagerėjim ą? Ar neigiam i lūkesčiai - tikėjim asis blogiausio

tai -

- gali

turėti neigiam ą poveikį (nes žm onės gauna tai, ko tikisi)? Tyrim ų rezultatai gana įvairūs,

bet

m okslininkai

tikisi

rasti

atsakym us

į

šiuos

klausim us

(Hrobjartsson

ir G0tzsche, 2001). Taigi dabar jau aišku, jog pasipriešinim as ligai yra m okestis, kurį im a stresas; tai yra

kaina, kurią

pagyvina ar

m ūsų

gebėtum e

m okam e

gyvenim ą,

įgyvendinti

už

streso

aktyvina

savo

tikslus

naudą

pav.). Stresas

prisitaikant (14.10

m us

ir

ir

našiai

skatina.

Nepatirdam i

dirbti. Išorės

streso,

vargu

iššūkiai, priversda­

m i sukaupti jėgas kovoti ar trauktis nuo pavojų, padeda m um s tuo m etu išgy­ venti. tai

Tačiau

dėl

gresiantiem s

to

susilpnėja

veiksniam s.

organizm o

Kai

stresas

galim ybė

trunka

priešintis

trum pai,

jo

vidiniam s

kaina

sveika­

nedidelė,

ta­

čiau užsitęsę nekontroliuojam i sunkum ai gali sm arkiai paveikti organizm ą. Elgesio m edicinos m oksliniai tyrim ai taip pat prim ena vieną svarbiausių šiuo­ laikinės kas

psichologijos

psichologiška,

fiziologiniai Vien

tuo

įvykiai,

pagalvojus, kad

psichika

tem ų: pat

metu

darantys kandam e

ir

yra

įtaką

kūnas ir

fiziologiška.

kitom s

apelsino

sąveikauja

m ūsų

skiltelę

-

vienas

Psichologinės

fiziologinės kad

su

kitu; būsenos

visa, yra

sistem os

dalim s.

saldžios, gaivios

m inkš­

to vaisiaus sultys teka m ūsų liežuviu, - gali pradėti išsiskirti seilės. Indų išm in­ čius Santi Parva daugiau kaip prieš 4000 m etų pripažino, jog „psichikos sutri­ kim us sukelia fizinės priežastys, o fiziniai sutrikim ai panašiai atsiranda dėl psi­ chinių priežasčių". Tarp psichikos ir sveikatos yra ryšys. M es esam e biopsichosocialinės sistem os.

689

STRESAS IR SVEIKATA

MOKYMOSI REZULTATAI Stresas ir ligos 1 TIKSLAS. Išvardykite kai kurias su elgesiu susijusias ligų ir mir­

m o - Hanso Selye kūno reakcijos į stresą sam pratos -

ties

fazės yra aliarm as (laikinoji šoko būsena, kurios m etu

priežastis,

apibūdinkite

sveikatos

psichologijos

indėlį

į

el­

organizm as

gesio medicinos sritį.

m obilizuoja

išteklius),

priešinim asis

(susi­

dorojim o su stresorium i laikotarpis) ir išsekim as (atsar­ M ūsų

elgesys,

pavyzdžiui,

rūkym as,

reguliari

m ankš­

gų išeikvojim as po ilgai trukusio streso).

ta, sveika m ityba ir užsitęsęs stresas, gali turėti įtakos atsparum ui

širdies

ligom s,

vėžiui,

insultui

ir

lėtinėm s

plaučių ligom s (šiuo m etu tai keturios pagrindinės m ir­ ties

priežastys)

bei

padaryti

m us

jautresnius

4 TIKSLAS. Aptarkite, kokių padarinių sveikatai gali turėti katast­ rofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdienis susierzinimas.

aukštam El­

Didelės katastrofos gali sustiprinti depresiją

kad

m ą, trukdyti susikaupti bei užm igti. Tokie svarbūs gy­

kūnas ir psichika sąveikauja tarpusavyje. Sveikatos psi­

venim o įvykiai kaip netektys (m ylim o žm ogaus m irtis,

kraujospūdžiui, gesio

odos

m edicinos

bėrim am s

sritis

yra

ir

kitom s

grindžiam a

ligom s.

supratim u,

bei neri­

chologija tiria, kaip m ūsų nuostatos, em ocijos, elgesys

skyrybos, darbo praradim as) ar net pokyčiai (vedybos,

ir asm enybė veikia m ūsų sveikatą, gerą savijautą ir li­

išvažiavim as iš nam ų) gali žm ones padaryti neatsparius ligom s. Tačiau daugum ai žm onių didžiausi streso šal­

gų riziką.

tiniai, galintys pakenkti sveikatai (pavyzdžiui, padidinti 2

TIKSLAS.

Aptarkite

situacijos

įvertinimo

vaidmenį

reaguojant

kraujospūdį) ir pabloginti savijautą, yra kasdienis su­

stresą.

sierzinim as - besitęsiantys kivirčai, kasdienė įtam pa.

Stresas nėra veiksm as ar būsena; tai m ūsų atsako į stre­

5 TIKSLAS. Aptarkite streso reikšmę rizikai susirgti vainikinių šir­

są sukeliančius įvykius (stresorius) procesas. Svarbi šio

dies kraujagyslių ligomis ir palyginkite A tipo bei B tipo asmenybes.

proceso dalis yra ta, kaip m es įvykį vertinam e: ar jį lai­ kom e grėsm ingu, m etančiu iššūkį ar svarbiu. Šie ver­

Stresas gali padidinti pavojų susirgti vainikinių širdies

tinim ai padeda nuspręsti, ar m ūsų reakcija bus sveiki

kraujagyslių

teikiančio energiją ir kryptingo sužadinim o jausm ai, ar

biausia grandis yra neigiam os em ocijos: depresija, pe­

ligom is.

Šiose

streso-ligos

sąsajose

svar­

užgožiantys sielvarto jausm ai.

sim izm as, o ypač pyktis. Friedm ano ir Rosenm ano ty­ rim e, pirm ą kartą parodžiusiam e ryšį tarp pykčio ir šir­

3 TIKSLAS. Apibūdinkite dvilypę reakcijos į stresą sistemą ir nu­

dies ligų, buvo palygintos A tipo (linkę konkuruoti, ne­

rodykite tris bendrojo prisitaikymo sindromo fazes.

paprastai daug dirbantys, nekantrūs ir linkę pykti žm o­ nės) asm enybės su B tipo (ram ūs ir atsipalaidavę žm o­

M ūsų reakcija į stresą - puikus psichikos ir kūno są­ veikos pavyzdys. Pirm oji (ir greitesnė) reakcijos į stresą dalis

yra

W alterio

Cannono

nustatyta

„kovoti

arba

sprukti" reakcija, kurios m etu sim patinė nervų sistem a reaguoja

į

stresorių

keliais

būdais:

vidinės

antinksčių

nės) asm enybėm is. Veikiam i streso, A tipo žm onės bū­ na fiziologiškai aktyvesni, jų organizm ai išskiria hor­ m onų, spartinančių apnašų susidarym ą ant arterijų sie­ nelių, dėl to pakyla kraujospūdis ir padidėja insulto bei infarkto pavojus.

dalys išskiria epinefriną ir norepinefriną, padažnėja šir­ dies ritm as ir kvėpavim as, kraujas iš virškinim o orga­ nų plūsta į raum enis, skausm as rim sta, o kūnas atpa­

6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo skiriasi psichofiziologinės ligos ir hipochondrija.

laiduoja sukauptą cukrų ir riebalus. Lėtesnėje sistem os dalyje sm egenų žievė, suvokusi stresorių, skatina po­

Psichologai

gum burį ir hipofizės liauką iš išorinės antinksčių da­

stresu susijusiom s fizinėm s ligom s, tokiom s kaip hiper­

lies

tenzija

išskirti

tokius

gliukokortikoidinius

streso

horm o­

nus, kaip kortizolis. Trys bendrojo prisitaikym o sindro­

psichofiziologiniu,

(padidėjęs

ligų

kraujospūdis)

ir

term iną kai

vartoja

kurie

su

galvos

skausm ai, apibrėžti. Šios tikros ligos skiriasi nuo hipo-

690

14 SKYRIUS

chondrijos - klaidingo norm alių fizinių pojūčių laiky­

žm onėm s labiau padeda gydym as vaistais, tačiau m a­

m o ligos sim ptom ais.

žinančios

stresą

program os

taip

pat

šiek

tiek

veiks­

m ingos.

7 TIKSLAS. Apibūdinkite streso poveikį imuninės sistemos funk­ cionavimui.

9 TIKSLAS. Remdamiesi tyrimų duomenimis, aptarkite, koks yra ryšys tarp streso ir vėžinių susirgimų.

Im uninės sistem os B lim focitai (gam inam i kaulų čiul­ puose) nėm is

išskiria

antikūnius,

infekcijom is.

liaukoje

ir

T

kurie

kovoja

lim focitai

lim finiuose

su

bakteri­

Stresas

(gam inam i

užkrūčio

taria dėl to, ar stresas turi įtakos ligos progresavim ui,

audiniuose)

kovoja

su

vėžio

tačiau

nesukuria jie

vėžio

sutinka,

kad

ląstelių. streso

ląstelėm is, virusais ir svetim kūniais. Kiti im uninės sis­

ir

tem os

atgal" destruktyvaus vėžio proceso.

„sargai",

m akrofagai,

praryja

kenksm ingus

įsi­

ryžtingos

nuostatos

M okslininkai

vengim as

išsaugojim as

nesu­

bei

viltingos

negali

„pasukti

brovėlius, išsekusias ląsteles bei kitas „šiukšles". Stre­ sas

tiesiogiai

atitraukta ta

ligų

nuo

nesukelia,

im uninės

tačiau

sistem os

reaguoti į stresą, žm ogus

kai

veiklos

tam pa

energija ir

yra

nukreip­

neatsparesnis

in­

fekcijai ir ligom s.

10 TIKSLAS. Apibūdinkite išmokimo poveikį imuninės sistemos funkcionavimui. Laboratoriniuose

eksperim entuose

m okslininkam s

pa­

vyko sąlygoti im uninės sistem os slopinim ą. Šių rezul­ tatų įkvėpti kiti m okslininkai ieško im uninės sistem os

8 TIKSLAS. Remdamiesi tyrimų duomenimis, aptarkite, koks yra ryšys tarp streso ir AIDS.

sustiprinim o sąlygojim o būdų.

AIDS sukelia ŽIV virusas, o ne stresas. Tačiau stre­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kokių stresų būna jūsų gyvenime? Kaip

sas ir neigiam os em ocijos gali paspartinti perėjim ą iš

intensyviai į juos reaguojate? Ar galite ką nors pakeisti, kad gy­ venime išvengtumėte nuolatinių stresorių?

virusinės

infekcijos

į

tikrąjį

AIDS.

ŽIV

infekuotiem s

Sveikatos stiprinimas Sveikatos akių

ir

rūpinti

stiprinim as skatinančių

sveikata

tik

prasideda

nuo

strategijų,

padedančių

užbėgti

gerai jaustis, įgyvendinim o. Tradiciškai būdavo tada,

kai

prispausdavo

bėda.

Tada

žm ogus

ligom s įprasta

skubėdavo

už

susi­ pas

gydytoją, kad šis nustatytų ligą ir ją išgydytų. Sveikatos psichologų akim is, tai panašu

į

važinėjim ą

autom obiliu,

nesirūpinant

jo

priežiūra

tol,

kol

nesugenda,

o tada jau bėgim ą pas m echaniką. Dabar, kai suprantam e, kad sveikata priklau­ so

nuo

m ūsų

nuostatų ir elgesio, vis daugiau skiriam e dėm esio jai išsaugoti -

būdam s stresui įveikti, ligų profilaktikai bei savijautos gerinim ui.

Kaip įveikti stresą 11 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi į problemą nukreipta strategija stresui įveikti ir į emocijas nukreipta strategija. Įveika (coping)-

Šiais laikais streso išvengti neįm anom a. Šis faktas bei m ūsų įsisąm oninim as,

streso palengvinimas naudo-

jog ilgalaikis stresas sukelia širdies ligas, įvairius negalavim us, silpnina im uni-

jantis emociniais, kognityviniais

tetą, siunčia m um s aiškią žinią. Reikia išm okti gyvenim e stresą įveikti - rasti

ar elgesio metodais.

em ocinių, kognityvinių ir elgesio m etodų jam sum ažinti.

STRESAS IR SVEIKATA

Su

vienais

kreiptą

stresoriais

susidorojam e

Pavyzdžiui,

strategiją.

jei

tiesiogiai,

m ūsų

pasitelkdam i

nekantrum as

į

sukelia

problem ą kivirčus

nu­

šeim o­

Į problemą nukreipta strategija

(problem-focused coping) -

je, galim e tiesiogiai kreiptis į tą šeim os narį ir išspręsti klausim ą. Jei, nepaisant

mėginimas palengvinti stresą

m ūsų geriausių norų, negalim e sutarti su šiuo šeim os nariu, galim e taikyti į em o­

tiesiogiai - keičiant stresorių ar

cijas

nukreiptą

strategiją,

pavyzdžiui,

kreiptis

į

draugus,

kad

jie

padėtų

pa­

tenkinti m ūsų em ocinius poreikius. Į jog

problem ą

nukreiptą

kontroliuojam e

padėtį,

būdą.

strategiją arba

dažniausiai

m anom e,

naudojam e

jog

galim e

tada,

pakeisti

kai

jaučiam e,

aplinkybes

arba

bent jau save, kad galėtum e geriau susidoroti su tom is aplinkybėm is. Į em oci­ jas

nukreiptą

me

-

strategiją

laikui

pagerinti

vengiant stresoriaus ar nekrei­

nutrūku­

piant į jį dėmesio ir atsižvelgiant

sių santykių ar aktyviai im am ės kokio nors pom ėgio, kad nuvytum e šalin m intis

į emocinius poreikius, susijusius

apie seną priklausom ybę. Tačiau į em ocijas nukreipta strategija gali būti netin­

su reakcija į stresą.

kam a, pavyzdžiui, kai užduota, blem ą

išeina

nukreipta

kai

Kartais

šia

bandom e

negalim e

strategija

em ociškai

strategija

kad (kai

bent

laikinai

perskaitom a

ar

siekiam a

atsiriboti

studentai, krim sdam iesi, jog

linksm intis,

-

tai,

ilgam

nuo

nespės

užm irštų kas

jog

(emotion-focused coping) -

pavojingų

situacijos.

Pavyzdžiui,

kai

m anom e,

mėginimas palengvinti stresą

pakeisti

tada,

Į emocijas nukreipta strategija

negali­

sveikatą.

taikom e

sąveikavimo su šiuo stresoriumi

perskaityti visko, kas

nerim ą.

užduota)

Kartais

į

veiksm ingiau

pro­ su­

m ažina stresą ir ilgesniam laikui užtikrina gerą sveikatą bei pasitenkinim ą. M ūsų gebėjim ui sėkm ingai įveikti stresą turi įtakos keli veiksniai, tarp jų asm eninės kontrolės pojūtis, požiūris į gyvenim ą ir teikiantys palaikym ą ryšiai.

Suvokta kontrolė 12 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip suvoktas kontrolės stygius gali paveikti sveikatą.

Jei dvi žiurkės (14.11 pav.) vienu m etu gauna elektros sm ūgį, bet viena iš jų, sukdam a ratą, gali nutraukti srovės tekėjim ą, tai bejėgė žiurkė, kuri negali kon­ troliuoti padėties, pasidaro neatspari opom s ir labai susilpnėja jos im uninė sis-

„Vadovaujančioji" žiurkė

„Pavaldžioji" žiurkė

Kontrolinė žiurkė

14.11 PAVEIKSLAS. Negalėjimo kontroliuoti padariniai sveikatai

Elektros smūgio kontrolė

Elektros smūgio šaltinis

Nesujungta su elektros smūgio šaltiniu

„Vadovaujančioji" žiurkė (kairėje) gali sustabdyti elektros smūgius į uodegą, pasukdama ratą. Kadangi ji gali kontroliuoti smūgius, tikimybė opoms atsirasti yra tokia pat, kaip kontrolinės žiurkės (dešinėje), kuri smūgių negauna. „Paval­ džioji" žiurkė (viduryje) gauna tokius pat smūgius kaip ir „vadovaujančioji", bet negali jų kontroliuoti. Todėl yra didesnė tikimybė, kad šiai žiurkei atsiras opos. (Iš Weiss, 1977.)

691

692

14 SKYRIUS

tem a (Laudenslager ir Reite, 1984). Tas pat pasakytina ir apie žm ogų. Suvoki­ m as,

kad

K em eny,

negali

kontroliuoti

2004).

padėties,

Pavyzdžiui,

bakterinė

sukelia

stipriausią

infekcija,

lydim a

stresą

(D ickerson

nekontroliuojam o

ir

stre­

so, sukelia didžiausias skrandžio opas (O verm ier ir M urison, 1997). N orint iš­ gydyti opą, reikia antibiotikais sunaikinti virusą ir kontroliuoti rūgšties išsisky­ rim ą m ažinant stresą. Suvokę, Pagyvenę

kad

los, susensta veiklą

nepajėgiam e

slaugos nam ų ir m iršta

(Rodin,

1986).

kontroliuoti

padėties,

gyventojai, kurie greičiau, negu D arbuotojai,

beveik

tie, kurie

kuriem s

tam pam e

neatsparūs

ligom s.

negali kontroliuoti savo gali daugiau

suteikta

veik­

kontroliuoti savo

galim ybė

kontroliuoti

sa­

vo aplinką - leidžiant prisitaikyti sau biuro įrangą ir kontroliuoti trikdžius - taip pat patiria m ažesnį stresą (O ’N eill, 1993). Šitai paaiškina, kodėl tarnautojai D i­ džiojoje ir

Britanijoje

kodėl

suom ių

gyvena

ilgiau

darbuotojai,

nei

darbe

kanceliarijos

patiriantys

darbuotojai

nedidelį

stresą,

ar

darbininkai

m iršta

nuo

šir­

dies ir kraujagyslių sistem os ligų dvigubai rečiau nei tie, kurių darbas yra įtem p­ tas

ir

kurie

nelabai gali jį kontroliuoti. K uo

daugiau

darbuotojai gali kontro­

liuoti, tuo ilgiau jie gyvena (Bosm a ir kiti, 1997, 1998; K ivim aki ir kiti, 2002: M arm ot ir kiti, 1997). G alim ybė kontroliuoti aplinką taip pat leidžia paaiškinti tvirtą ryšį tarp eko­ nom inės G lazgo

padėties senosiose

ir

ilgaam žiškum o.

kapinėse

Tiriant

paaiškėjo,

jog

843

tie,

pam inklus

kurių

pam inklai

Škotijos buvo

m iesto

brangiausi

ir didžiausi (tai bylojo apie didžiausius turtus), gyveno ilgiausiai (Carroll ir ki­ ti,

1994).

yra

Tuose

m ažiausi,

Škotijos

žm onės

regionuose,

gyvena

kuriuose

ilgiausiai.

gyventojų

G era

perteklius

ekonom inė

padėtis

ir

nedarbas

lem ia

m ažes­

nį pavojų susirgti širdies ir kvėpavim o takų ligom is (Sapolsky, 2005). Turtingų tėvų

vaikai taip

pat būna sveikesni (Chen, 2004). A ukštesnė ekonom inė padė­

tis lem ia m ažesnę kūdikių m irtingum o, per m ažo naujagim ių svorio, rūkym o ir sm urto riziką. N et ir kiti prim atai, esantys socialinės hierarchijos apačioje, daž­ niau nei jų aukštesnės padėties gentainiai suserga užsikrėtę peršalim o virusu (Co­ hen ir kiti, 1997). Tačiau tiem s babuinam s ir beždžionėm s, kurie turi dažnai fi­ ziškai

ginti

savo

dom inuojančią

poziciją,

aukštas

socialinis

statusas

kelia

didelį

stresą (Sapolsky, 2005). K odėl suvokta kontrolės stoka kenkia sveikatai? G yvūnų tyrim ai rodo, o žm o­ nių

tyrim ai

patvirtina,

kad

negalėjim as

kontroliuoti

situacijos

skatina

išsiskirti

streso horm onus. K ai žiurkės negali kontroliuoti elektros sm ūgių arba kai žm onės jaučiasi

negalį

kraujospūdis

ir

kontroliuoti susilpnėja

aplinkos, im uninės

išsiskiria sistem os

daugiau

reakcijos

streso (R odin,

horm onų, 1986;

kyla

Sapolsky,

2005). Todėl nelaisvėje gyvenantys gyvūnai dažniau patiria stresą ir dažniau serga negu

gyvenantys

rajonuose,

laisvėje

kalėjim uose,

(Roberts,

1988).

bendrabučiuose,

yra

K am šatis, dar

vienas

dažna

gyvenam uosiuose

sum ažėjusio

kontrolės

jausm o šaltinis. Ji taip pat skatina išsiskirti streso horm onus ir didina kraujospūdį (Flem ing ir kiti, 1987; O stfeld ir kiti, 1987).

STRESAS IR SVEIKATA

Aiškinimo stilius 13 TIKSLAS. Aptarkite ryšius tarp požiūrio Į gyvenimą, streso ir sveikatos.

Kitas

veiksnys,

požiūris

į

gyvenim ą.

(1992)

teigia,

visada

tikisi

stresą

turintis kad

įtakos

Psichologai

optim istai

geriausio,

sukeliančiais

streso

-

-

ir

yra

M ichaelas

tai

labiau

įvykiais

reakcijai,

Scheieras

žm onės,

kurie

kontroliuoja

yra

optim istinis

jog

Carveris

aplinkybėm is

sėkm ingiau

Nustatyta,

pesim istinis

Charlesas

neapibrėžtom is

padėtį,

sveikesni.

ir

ar

susidoroja

paskutinį

su

sem estro

m ėnesį optim istiški studentai buvo m ažiau nuvargę, rečiau skundėsi kosuliu, įvai­ riais diegliais ir skausm ais. Per kupinas streso pirm ąsias savaites teisės m okykloje studentai optim istai („M an tikrai pasiseks") būna geresnės nuotaikos, jų im uninė sistem a į

būna

stresorius

stipresnė ram iau,

(Segerstrom

m ažiau

ir

kiti,

padidėja

1998).

Optim istam s,

kraujospūdis

ir

jie

kurie

greičiau

reaguoja

atsigauna

po

širdies kraujagyslių operacijų. Vieno

tyrim o

m etu

10

m etų

buvo

stebim i

2428

vidutinio

am žiaus

suom iai

vyrai. Paaiškėjo, kad tų, kurie į viską žvelgė niūriai ir beviltiškai, m irtingum as buvo Per

daugiau kitą

nei

tyrim ą

dvigubai

795-ių

didesnis

64-79

negu

m etų

jų

am žiaus

optim istiškai am erikiečių

nusiteikusių

buvo

kolegų.

paklausta, ar jie

„viltingai žvelgia į ateitį". Kai m okslininkai po penkerių m etų vėl susisiekė su šiais

žm onėm is,

29

procentai

„ne " -

atsakiusiųjų

centų atsakiusiųjų „taip" - buvo m irę (Stem

dvigubai

daugiau

už

11

pro­

ir kiti, 2001). M ayo klinikoje at­

likti tyrim ai taip pat rodo, jog optim istai dažniausiai gyvena, ilgiau už pesim is­ tus (M aruta ir kiti, 2002). Žvelgiantys į gyvenim ą su viltim i gyvena ilgiau. Tai pasitvirtino tiriant 180 katalikių

vienuolių,

kurios,

būdam os

22 m etų am žiaus, parašė trum ­

m aždaug

pas autobiografijas. Nors po to jų gyvenim o būdas ir socialinė padėtis buvo pa­ naši, tos, kurios gyveno

rašė

vidutiniškai

apie

patiriam ą

septyneriais

laim ę, m eilę

m etais

ilgiau

už

bei kitus teigiam us jausm us, savo

niūriau

nusiteikusias

ko­

leges (Danner ir kiti, 2001). Sulaukusios 80 m etų, m irė 54 procentai vienuolių, reiškusių

nedaug

teigiam ų

em ocijų,

tačiau

tik

24

procentai

-

labiausiai

teigia­

įžvelgti

hum o­

m ai nusiteikusių. Laim i rą.

ir

Juokas

tie,

kurie

sužadina,

kasdieniuose

m asažuoja

gyvenim o

raum enis

ir

įvykiuose

sukelia

pajėgia

atsipalaidavim o

pojūtį

(Ro­

binson, 1983). Kol kas nėra pakankam ai duom enų, patvirtinančių, kad „juokas geriausias vaistas" (M artin, 2001, 2002). Tačiau naujausi m oksliniai tyrim ai perša m intį, jog džiaugsm ingas hum oras (o ne piktas sarkazm as) gali sušvelninti stresą ir

sustiprinti

žm onės

im uninę

veiklą

(Berk

serga

širdies

ligom is

rečiau

ir

kiti, (Clark

2001; ir

Kim ata,

kiti,

2001).

2001).

Vieno

Besijuokiantys eksperim ento

m etu buvo pastebėta, kad nuo juoko žiūrint linksm ą film o ištrauką pagerėjo krau­ jagyslių

vidinių

sienelių

tonusas

ir

pagerėjo

kraujo

apytaka,

o

žiūrint

slegian­

čio film o ištrauką reakcija buvo priešinga (M iller, 2005). Galbūt būsim i ekspe­ rim entai parodys, jog iš tiesų tie, kurie juokiasi, gyvena ilgiau.

693

694

14 SKYRIUS

Socialinė parama 14 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip socialinė parama gali slopinti stresą.

Labai

svarbu

socialinė

param a.

Panagrinėkim e

Lindos

ir

Em ilės

atvejus.

Los

Andželo vėžio centre dirbanti socialinė psichologė Shelley Taylor (1989) iš po­ kalbio su šiom is m oterim is sužinojo, kad jos abi iš Los Andželo, abi buvo iš­ tekėjusios, užaugino po tris vaikus, abiem m ėnesius

taikyta

chem oterapija.

Tačiau

buvo operuotas krūtų auglys ir šešis

kartu

jos

ir

skirtingos.

Linda

-

našlė,

pradėjusi šeštąjį dešim tm etį, gyveno viena, jos vaikai - išsibarstę: vienas - At­ lantoje, kitas - Bostone, trečias - Europoje. „Ji tapo keistoka, tokia, kokie pa­ sidaro žm onės, gyvendam i atsiskyrę", - rašo Taylor. „Neturėdam a su kuo pasi­ šnekėti

apie

kasdienį

gyvenim ą,

ji

šiek

tiek

netinkam ai

nepažįstam iesiem s,

taip

pat ir psichologei, išliedavo, kas širdyje susikaupę ." Kalbėtis su Em ile buvo nelengva dėl kitų priežasčių. Pokalbį pertraukinėdavo telefono skam bučiai. Jos vaikai, visi gyvenantys netoliese, tai pareidavo, tai išei­ davo,

persim esdam i

žodeliu

ir

ją

pabučiuodam i.

Jos

vyras,

norėdam as

trum pai

šnektelėti, skam bino iš kontoros. Po nam us lakstė du šunys, pasitikdam i svečius. Apskritai Em ilė „atrodė ram i ir patenkinta, besim ėgaujanti savo šeim os šilum a". Prabėgus trejiem s m etam s, tyrinėtojai vėl m ėgino pasikalbėti su abiem m ote­ rim is. Linda, kaip jie sužinojo, jau buvo m irusi prieš dvejus m etus. Em ilė tebe­ gyveno savo artim ųjų ir draugų apsupta, buvo kaip niekad sveika ir laim inga. Vėžio

ligų

vienodų

nebūna,

todėl

negalim a

tvirtinti,

kad

Lindos

ir

Em ilės

skirtingus likim us lėm ė skirtingos gyvenim o sąlygos. Tačiau jos iliustruoja išva­ dą, padarytą atlikus kelis didelės apim ties tyrim us: socialinė param a - jausm as, kad esi m ėgstam as, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artim i draugai ir šei­ m a - stiprina ne tik laim ės jausm ą, bet ir sveikatą. Žm onės - ne vienintelis streso švelninim o šaltinis. Tie žm onės, kurie turi šunį, katę ar kitokį draugišką gyvūnėlį, po

stresą

sukeliančių

įvykių

rečiau

lankosi

pas

gydytojus

(Siegel,

1990).

(Žr.

skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau. Gyvūnai taip pat yra draugai".) Bendravim as patalpose,

su

kitais

ribojančiose

dažnai

asm eninį

būna

kupinas

gyvenim ą

stresų,

(Evans

ypač

ir

kiti,

gyvenant 1989).

ankštose

„Pragaras

-

tai kiti", - rašė Jeanas-Paulis Sartre. Peteris W arras ir Roy Payne (1982) atliko reprezentatyvios

Anglijos

suaugusiųjų

im ties

apklausą;

į

klausim ą,

ar

kas

nors

jiem s vakar sukėlė em ocinę įtam pą, dažniausiai buvo atsakom a: „Šeim a". Bet paklausti, kas jiem s vakar suteikė m alonum o, tos pačios im ties tiriam ieji atsakė taip

pat: „Šeim a". Daugum ai m ūsų

santykiai šeim oje sukelia ne tik di­

džiausią galvos skausm ą (net ir gero norinčių šeim os narių kišim asis į jūsų gy­ venim ą gali sukelti stresą), bet ir atneša daugiausia paguodos ir džiaugsm o. Be to,

septyni

„Vargas vienam, kai jis parpuola,

čiai

kai nėra kam jo pakelti"

Žm onės,

m asiniai

žm onių, kurie

tyrim ai,

parodė, palaiko

jog

kurių

pagal

artim us

m etu

santykius ryšius

su

kelerius galim a draugais,

m etus

buvo

prognozuoti šeim a,

stebim i

tūkstan­

sveikatos

būklę.

bendradarbiais,

ben­

Ekleziastas

druom ene ar kitais jiem s svarbiais asm enim is, rečiau m iršta anksčiau laiko, pa­

(Koh, 4,10,

lyginti su tais, kurie turi nedaug socialinių ryšių, (Cohen, 1988; House ir kiti,

iš lotynų kalbos vertė arkivyskupas J, J. Skvireckas)

1988;

Nelson,

1988).

Ligoniai,

sergantys

leukem ija

ir

širdies

ligom is,

m ai dažniau išgyvendavo, jei būdavo susituokę arba sulaukdavo socialinės pa-

pastebi­

695

STRESAS IR SVEIKATA

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Gyvūnai taip pat yra draugai Ar esate kada geidę draugo, kuris mylėtų jus tokį, koks esate,

Tad ar naminiai gyvūnai galėtų būti geras vaistas? Siekda­

nebūtų linkęs kritikuoti ir visada būtų šalia, kad ir kokia būtų

ma tai išsiaiškinti, Alien tyrė grupę viengungių biržos maklerių,

jūsų nuotaika? Dešimtys milijonų žmonių turi tokį draugą, ir jis

turėjusių padidėjusį kraujospūdį ir savo darbą apibūdinusių kaip

yra ištikimas šuo arba draugiška katė.

įtemptą. Ji atsitiktinei pusei tiriamųjų pasiūlė iš prieglaudos pa­

Daugelis žmonių savo naminį gyvūną, apibūdina kaip bran-

imti katę arba šunį. Vėliau patyrus stresą šiems naujiesiems na­

gų šeimos narį, padedantį jiems jaustis ramiems, laimingiems ir

minių gyvūnų šeimininkams kraujospūdis padidėdavo perpus

vertinamiems. Ar naminiai gyvūnai taip pat gali padėti žmonėms

mažiau negu neturintiems naminių gyvūnų kolegoms. Didžiau­

įveikti stresą? Jei taip, ar mūsų jaunesnieji broliai turi gydomųjų

sią poveikį patyrė tie, kurie turėjo nedaug socialinių kontaktų ar

galių? Apibendrinusi savo mokslinius tyrimus Karen Allen (2003)

draugų. Alien išvada: norint sumažinti kraujospūdį, naminiai gy­

tvirtina, jog taip. Buvo pastebėta, kad naminiai gyvūnai padidi­

vūnai negali pakeisti veiksmingų vaistų ar mankštos, tačiau jie

na tikimybę išgyventi po infarkto, mažina sergančiųjų AIDS de­

teikia sveiką malonumą tiems, kurie myli gyvūnus ir yra vieniši.

presiją ir mažina kraujo lipidų, didinančių pavojų susirgti vaini­ Naminių gyvūnų savininkų statistika (milijonais)

kinių širdies kraujagyslių ligomis, kiekį. Florence Nightingale (1860), kuri buvo medicinos seserų pradininkė, numatė: „Ma­ žas naminis gyvūnėlis dažnai yra puikus sergančiųjų draugas."

Australija Kanada Jungtinės Valstijos Jungtinė Karalystė

Remdamasi savo tyrimais, Alien rašo, jog moterų kraujospūdis pakyla, kai jos sprendžia sudėtingus matematikos uždavinius šalia esant geriausiam draugui, draugei ar net sutuoktiniui, ta­

ram os iš šeim os narių ar draugų (Case ir kiti, 1992; Colon ir kiti, 1991; W il­ liam s ir kiti, 1992). Tyrim ai, atlikti atidžiai kontroliuojant kintam uosius, rodo, jog susituokę žm o­ ir

gyvena Oswald,

ilgiau

ir

2002).

būna

laim ingesni

Nacionalinis

sveikatos

nei

nesusituokę

statistikos

(M urray,

centras

(2004)

2000;

W ilson

skelbia,

kad,

nepaisant žm onių am žiaus, lyties, rasės ir pajam ų, tie, kurie yra susituokę, būna sveikesni. Susituokusiuosius m ažiau kankina galvos ir nugaros skausm ai, jie re­ čiau patiria stresą, m ažiau vartoja alkoholio bei rūko ir, nors turi nedidelį antsvorį, paprastai to

būna

tyrim o

sveikesni.

m etu

buvo

Septynis

pastebėta,

dešim tm ečius

jog

trukusio

sėkm ingas

50-m ečių

Harvardo

universite­

santuokinis

gyvenim as

leidžia prognozuoti sveiką senatvę geriau nei žem as 50-m ečių cholesterolio lygis (Vaillant, kuriose

2002). dažnai

Tačiau kyla

santuokos

konfliktai,

būklė

neskatina

taip geros

pat

svarbus

sveikatos;

dalykas.

nuoširdžios,

Santuokos, laim ingos

šeim os, kuriose sutuoktiniai rem ia vienas kitą, yra geros sveikatos šaltinis (Kiecolt-Glaser ir Newton, 2001). Vienas penkerius m etus trukęs tyrim as, kurio m etu buvo nei

stebim i gauti.

1532

vyresnio

Įvertinę

buvusius

am žiaus prieš

sutuoktiniai, tyrim ą

parodė,

sveikatos

bei

jog

duoti

asm enybės

net

geriau

skirtum us,

m okslininkai nustatė, jog per penkerius tyrim o m etus tiem s, kurie padėdavo drau­ gam s

bei

kaim ynam s

ir

leisdavo

sutuoktiniui

pajusti,

Katės

4,0 3,5 65 6,1

3,5 4,5 75 7,5

Šaltiniai: petnet.com.au, Statistics Canada, U.S. Humane Society, U.K. Cats Protection League.

čiau jis būna kur kas žemesnis, kai šalia būna jų šuo.

nės

Šunys

jog

jis

brangus, grėsė gerokai m ažesnis m irties pavojus (Brown ir kiti, 2003).

yra

m ylim as

bei

14 SKYRIUS

696

„ M an

pakanka

nedidelės

Kaip galim e paaiškinti šį ryšį tarp socialinės param os ir sveikatos? Ar taip

draugų

yra tik todėl, kad sveiki žm onės dažniau padeda kitiem s ir tuokiasi bei išsaugo

pagalbos" John Lennon

santuoką?

Tiesą

ir Paul M cCartney,

laikančius

draugus

„Seržanto Reperio vienišų širdžių klubo orkestras" (Sgt Peppers

geriau

m iega

sakant, m oksliniai tyrim ai rodo, jog

ir

ir

santuokos

m ažiau

rūko,

partnerius, todėl

žm onės, turintys

geriau

valgo,

veiksm ingiau

daugiau

susidoroja

su

juos

pa­

m ankštinasi,

stresu

(Helge-

son ir kiti, 1998).

Lonely Hearts Club Band, 1967)

Aplinka,

kuri

im uninę

sistem ą.

nę

patenkina

m ūsų

Sulaukus

poreikį

didelės

priklausyti,

socialinės

taip

pat

param os,

užtikrina

vėžiu

stipres­

sergančių

ligo­

nių sutuoktinių im uninė sistem a funkcionuoja stipriau (Baron ir kiti, 1990). Tei­ giam i

socialiniai

ryšiai

m onstravo

Sheldonas

paskirdam i

karantiną

net

suteikia

Cohenas 276

ir

atsparum o

jo

sveikiem s

peršalim o

kolegos

(1997,

savanoriam s,

virusam s.

2004),

kuriem s

Tai

penkiom s

prieš

tai

pade­ dienom s

buvo

sula­

šinta į nosį lašų su peršalim o virusu, ir vėliau pakartodam i eksperim entą su ki­ tais

334

savanoriais.

(Abiejų

eksperim entų

m etu

kiekvienam

dalyviui

buvo

su­

m okėta po 800 dolerių už tai, kad kentė šiuos nepatogum us.) Paaiškėjo, jog so­ cialinių

ryšių

m ui

kitiem s

ir

socialinių

nepaisyti su

ryšių,

negalim a.

sveikata

m ažiausiai

desnį atsparum ą. Daugiau ram ina

širdies

ir

Esant

vienodam

am žiui,

susijusiem s

įpročiam s,

tie,

peršalo nei 50

kraujagyslių

ir

slogavo.

tyrim ų

taip

rasei,

kurie

Didesnis

m ažina

kraujospūdį

suteikia

galim ybę

bei

rūky­

daugiausia

socialum as

pat parodė, jog

sistem ą,

lyčiai,

turėjo

reiškė

socialinė streso

di­

param a

horm onus

(Uchino ir kiti, 1996, 1999). Artim i jausm us. tyrim ą

santykiai Šis

sveikatos

O’Heeronas autoavarijose giau

taip

socialinės

pat

param os

psichologijos

(1984)

susisiekė

aspektas specialistai

su

išlikusiais

sutuoktiniais. Tuos, kurie

sveikatos

sutrikim ų

nei

dabar

savo

galėjusius

išsipasakoti išsam iai

Jam esas gyvais

kankinančius

Pennebakeris nusižudžiusiųjų

sielvartą

atvirai

apie

tyrinėjam as.

kentė

išreikšti

Per ir

ar

Robinas žuvusiųjų

vieni, kam avo

savo

širdgėlą.

vieną

dau­

Kalbėji­

m as apie nelaim es gali tapti „atsivėrim o terapija". Vyresnio draugų, 14.12 PAVEIKSLAS.

esti

am žiaus truputį

žm onės, labiau

kurių

daugelis

užsisklendę

(žr.

yra

netekę

1 4 .1 2

pav.),

sutuoktinio

ar

o

tram dym as

em ocijų

artim ų

kartais būna pražūtingas m ūsų fizinei sveikatai. Pennebakeris, apklausęs daugiau

Socialinė parama gyvenime Ar turite kam išsipasakoti? Žmogų, kuriuo galėtumėte pasikliauti, užklupus krizei? Į kurį galėtumėte kreiptis patarimo? Žmogų, kuris jums sukelia jausmą, jog esate mylimi ir brangūs? Nacionalinės sveikatos apklausos metu 9 iš 10 jaunų suaugusių kanadiečių ir tik 7 iš 10 vyresnių nei 75 metų patvirtino sulaukią didelės socialinės paramos, atsakydami „taip“ į visus keturis klausimus. (Duome­ nys iš Statistics Canada, 1999, p. 133.)

100

90

80

70

60

50

12-14

15-17

18-19

20-24

25-34 Amžius

35-44

45-54

55-64

65-74 daugiau

75 ir

STRESAS IR SVEIKATA

kaip 700 universiteto studenčių, nustatė, jog m aždaug 1 iš 12 vaikystėje turėjo traum uojančios seksualines nį

seksualinės

traum as

išnaudojim ą

m oterys

savyje - dažniau Australijos

patirties.

(pavyzdžiui, -

Palyginti

su

m oterim is,

tėvų

m irtis

ar

skyrybos),

tos,

kurios

šią

paslaptį

ypač

iškentusiom is patyrusios

saugojo

ne-

seksuali­

užsklendusios

skųsdavosi galvos skausm ais ir skrandžio ligom is. Ištyrus 437

greitosios

pagalbos

vairuotojus,

paaiškėjo,

jog

tie,

kurie

užgniaužė

savyje em ocijas po matytų traum ų, kentėjo žalingas to pasekm es (W astell, 2002). Nuolatos slopinant m intis, jos gali pradėti įkyriai persekioti ir užvaldyti žm o­ gų jo

(W egner, lokio.)

1990).

Eksperim ento sidalyti čiais

su

jų

įvykį

(Per

Atskleidus

kitas

m etu

apibūdinti

sekundes

m intis,

Pennebakeris

pasislėpusiu

galvoje.

penkias

slopinam as

toks

paprašė

savanorių

eksperim entuotoju

Kai

kurių

savanorių

kokį

nors

kasdienį

persekiojim as im ituotoje

slegiančiais

jis

paprašė

nutikim ą.

neįsivaizduoti

prašyčiau

įkyrus

įkyriai

atskleidžiant

Fiziologiniai

liautis.

klausykloje

įvykiais,

prieš

balto­

gali

pa­

kirban­ nem alonų

m atavim ai

parodė,

kad savanorių kūnas buvo įsitem pęs visą tą laiką, kol jie kalbėjo apie kasdienį įvykį. Jie atsipalaidavo tik tuom et, kai išsipasakojo apie nem alonum us. Naudinga savo asm enines traum as aprašyti ir dienoraštyje (Hem enover, 2003; Lyubom irsky ir kiti, 2006). Kai savanoriai tai padarė vieno eksperim ento m etu, per

kitus

keturis-šešis

m ėnesius

juos

m ažiau

kam avo

sveikatos

problem os

(Pen-

nebaker, 1990). Štai ką aiškino viena eksperim ento dalyvė: „Nors su niekuo ne­ kalbėjau apie tai, ką parašiau, galiausiai pajėgiau su tuo susidoroti, įveikti skaus­ m ą, o ne jį slopinti. Dabar apie tai galiu m ąstyti be skausm o ." Pennebakeris nusius

ir

jo

žm ones, kad

atskleidė

net

koję. Vėliau

intym ias jie

bendradarbiai

šie

patys

pasidalytų sm ulkm enas, stebėjo

(1989)

pasikvietė

33

prisim inim ais. Daugum a apie

ir rodė

kurias savo

niekam

holokaustą jų

išgyve­

per dvi valandas

anksčiau

nebuvo

pasa­

šeim ai bei draugam s vaizdajuostes,

į kurias buvo įrašyti tie prisim inim ai. Tų, kurie buvo atviriausi, sveikata per 14 m ėnesių

ryškiai

pagerėjo.

Kalbėjim as

apie

stresą

sukėlusį

įvykį

gali

laikinai

sujaudinti, tačiau ilgainiui tai žm ogų nuram ina (M endolia ir Kleck, 1993). Išpa­ žintis apvalo sielą.

Streso valdymas Jei

jaučiam e,

nantį

ir

kad

kontroliuojam e

optim istinį

požiūrį

bei

padėtį,

jei

susikuriam e

išsiugdom e

socialinio

labiau

palaikym o

viską

paaiški­

pagrindus, ga­

lim e patirti m ažesnį stresą ir šitaip pagerinti savo sveikatą. Tačiau kartais stre­ so

palengvinti

robika,

negalim e,

biologinis

todėl

grįžtam asis

privalom e ryšys,

paprasčiausiai

relaksacija,

jį

m editacija

valdyti.

Ae­

dvasingum as

ga­

sveikai ir

li padėti sukaupti vidinę stiprybę ir sum ažinti stresą.

Aerobiniai pratimai

Aerobiniai pratimai (aerobic exercise) -

15 TIKSLAS. Aptarkite, kaip aerobiniai pratimai padeda valdyti stresą ir gerinti savijautą.

nuolatinė mankšta, gerinanti

Aerobiniai pratimai - tai nuolatinė m ankšta (pavyzdžiui, bėgiojim as, plaukio­

širdies ir plaučių veiklą; aerobika

jim as,

gali sumažinti depresiją bei

važinėjim as

dviračiu),

gerinanti

pratim ai stiprina kūną. Ar jie gerina nuotaiką?

širdies

ir

plaučių

veiklą.

Tokie

fiziniai

nerimą.

697

14 SKYRIUS

698

Mankštinimasis ir nuotaika. D augelis tyrim ų rodo, jog aerobika gali sum ažinti stresą, depresiją ir nerim ą. Pavyzdžiui, 3 iš 10 am erikiečių bei kanadiečių ir 2 iš 10 britų, užsiim inėjančių aerobika tris kartus per savaitę ar dažniau, geriau susidoroja

su

stresą

keliančiais

įvykiais,

labiau

pasitiki

savim i,

yra

energinges-

ni bei rečiau jaučiasi prislėgti ir pavargę nei tie, kurie m ankštinasi rečiau (M cM urray,

2004).

m ankštos

dvigubai

2002

m etais

dažniau

(Brooks, 2002). Tačiau

atliktos

nei

G allupo

apklausos

besim ankštinantieji

teigė

m etu

esą

„ne

nedariusieji

itin

laim ingi"

jei šį teiginį suform uluosim e atvirkščiai - kad

kam uo­

jam i streso ir depresijos žm onės m ankštinasi m ažiau - priežastis ir pasekm ė tam ­ pa neaiškios. Eksperim entuojant tiem s

streso,

nerim o

ši

dviprasm ybė

pašalinam a

vieniem s

atsitiktinai

ar

depresijos

varginam iem s

žm onėm s

paskiriant

parink­ aerobiką,

o kitiem s - kitokį gydym ą. A tlikdam i tokį eksperim entą, Lisa M cCann ir D a­ vidas H olm esas (1984) vienam trečdaliui universiteto studenčių, apim tų nestiprios depresijos,

paskyrė

aerobikos

pratim us,

kitam

trečdaliui

-

atsipalaidavim o

pra­

tim us, o likusiam trečdaliui studenčių (kontrolinei grupei) nebuvo taikom as joks

14.13 PAVEIKSLAS.

gydom asis

Aerobika ir depresija

sum ažėjo

N e s tip ri d e p re sija la b ia u sia i s u m a žė jo tų u n ive rs it e to m o te rų , k u rio s la n kė a e ro b ik o s u žs iė m im u s . T a i a k iv a izd u ly g in a n t s u to m is , k u rio s la n kė a tsip a ­ la id a vim o p ra tyb a s a rb a n ie k u o n e b u v o v e ikia m o s (ko n tro lin ė g ru p ė ). (Iš M c C a n n ir H o lm e s , 1 9 8 4 .)

me

poveikis. depresija

pabėgo

teigia jim ais.

nuo

D avidas N et

10

K aip tų

parodyta

savo

bėdų.

W atsonas m inučių

praėjus

10

savaičių,

sportavo. D augelis

iš

jų

14.13

m oterų, kurios

Energinga

(2000),

pa v .,

m ankšta

rem dam asis

pasivaikščiojim as

„iš

savo

pagerina

esm ės"

pagerina

universiteto savijautą

labiausia:

tiesiogine

nuotaika,

studentų

dviem

pras­ stebė­

valandom s,

pakeldam as energijos lygį ir sum ažindam as įtam pą (Thayer, 1987, 1993). D augiau kaip 150 kitų tyrim ų patvirtina, jog m ankšta sum ažina depresiją bei nerim ą ir todėl yra naudingas depresiją m ažinančių vaistų bei psichoterapijos priedas (A rent ir kiti, 2000; Berger ir M oti, 2000; D unn ir kiti, 2005). M ankš­ tinim asis yra ne tik beveik toks pat veiksm ingas kaip vaistai, bet, kaip byloja kai kurių tyrim ų rezultatai, jis geriau apsaugo nuo sim ptom ų pasikarto­ jim o (Babyak ir kiti, 2000; Salm on, 2001). M okslininkai dabar dom isi.

14

kodėl aerobika gali susilpninti neigiam as em ocijas. Jie žino, kad m ankšta: 13 Kontrolinė grupė

•

12

sužadina nefrino,

nuotaiką

serotonino,

gerinančių

neurom ediatorių,

endorfinų,

aktyvesnę

pažintinius

gebėjim us,

gam ybą

pavyzdžiui,

norepi-

organizm e

(Jacobs.

1994; Salm on, 2001);

11

•

10

nežym iai

pagerina

pavyzdžiui,

atm intį (Etnier

ir kiti, 1997); 9 8

Atsipalaidavimo grupė

7 6 5 4

•

skatina pelių, kasdien besim ankštinančių ant besisukančio rato, sm e­ genų ląstelių form avim ąsi (K em perm ann ir G age, 1999). G al po m ankštos nuotaika pagerėja dėl to, kad sušyla kūnas, jis su­

žadinam as Aerobikos grupė

giui), o

(priešingai gal

depresijos

atsipalaiduoja

apim tų

raum enys,

žm onių

geriau

žem am

m iegam a?

sužadinim o

ly­

G al pagerėjusios

fizinės būklės jausm as pagerina em ocinę būseną? Fiziniai pratim ai m ažina d epresiją

3 Eksperim ento pradžioje

Eksperim ento pabaigoje

Mankšta ir sveikata. K iti m oksliniai tyrim ai rodo, jog m ankšta ne tik pa­ kelia nuotaiką, bet ir stiprina širdį, gerina kraujo apytaką bei kraujagyslių pralaidum ą, m ažina kraujospūdį ir kraujospūdžio reakciją į stresą (Ford,

STRESAS IR SVEIKATA

2002; M anson, 2002). Būdam i fiziškai sveiki, tam pam e stipresni ir geriau

susi-

dorojam e

dvi­

su

stresu.

Palyginti

su

neaktyviais

žm onėm is,

besim ankštinantieji

gubai rečiau patiria širdies sm ūgį (Powell ir kiti, 1987). M ankšta raum enim s su­ kelia „blogųjų riebalų" alkį; jei raum enys jų nesuvartotų, šie riebalai užkim štų krau­ jagysles (Barinaga, (1997). Vieno tyrim o, kurio m etu beveik 20 m etų buvo stebi­ m i suaugę suom iai dvyniai, rezultatai rodo, jog, kitiem s veiksniam s esant vieno­ diem s, atsitiktinis ti su

m ankštinim asis

29

procentais

sum ažino

m irties riziką

palygin­

tais žm onėm is, kurie visai nesim ankštino. Kasdienė m ankšta m irties riziką

sum ažino 43 procentais (Kujala ir kiti, 1998). M ūsų tolim ieji protėviai perdavė tuos genus, kurie užtikrino fizinę veiklą, bū­ tiną m edžiojant, ieškant m aisto ir užsiim ant žem dirbyste. Kai šiuos raum enų ląs­ telėse esančius genus sužadina m ankšta, jie reaguoja sukurdam i baltym us. Biolo­ gai Frankas Boothas ir Darrellas Neuferis (2005) pažym i, kad šiandieniniam ne­ aktyviam žm ogui šie genai pagam ina m ažiau baltym ų, todėl esam e neatsparūs dau­ giau kaip 20 -čiai lėtinių ligų, tarp jų 2 -ojo tipo diabetui, širdies ir kraujagyslių ligom s bei vėžiui. Neaktyvum as yra potencialiai nuodingas. Vienų venim o laiko

m okslininkų

trukm ę

vertinim u,

dvejais

neatim a

to,

m etais.

kurį

nuosaikus „Galbūt

praleidžiate

m ankštinim asis

Dievas

iš

pailgina

jum s

m ankštindam iesi",

-

skirto

tikėtiną

gyventi

juokauja

gy­

Žem ėje

M artinas

Se­

ligm anas (1994, p. 193).

Biologinis grįžtamasis ryšys, atsipalaidavimas ir meditacija 16 TIKSLAS. Palyginkite biologinio grįžtamojo ryšio ir relaksacijos mokymo kaip streso

valdymo

metodų naudą ir aptarkite meditaciją kaip relaksacijos būdą.

Žinodam i žalingą streso poveikį, gal galėtum e išm okyti žm ogų sąm oningai kon­ troliuoti

širdies

ritm ą

bei

kraujospūdį?

Kai

kuriem s

m okslininkam s

pradėjus

eksperim entus, daugelis jų kolegų tai vertino gana skeptiškai. Juk šias organiz­ mo

funkcijas

tintojo

reguliuoja

dešim tm ečio

jančiuosius

autonom inė

pabaigoje

susidom ėti

šia

(„nevalinga")

garsių

problem a.

nervų

psichologų Nealas

sistem a.

eksperim entai

M illeris

nustatė,

XX

a.

privertė kad

sep­ abejo-

žiurkės

gali

lėtinti arba greitinti širdies plakim ą, jei su tuo siejam as m alonus sm egenų dir­ ginim as.

Vėliau

atlikti

tyrim ai

parodė,

jog

kai

kurie

paralyžiuoti

žm onės

taip

pat gali išm okti savo kraujospūdį reguliuoti (M iller ir Brucker, 1979). M illeris įrašydavo

eksperim entuose vos

pastebim as

naudojo

b iologinio

fiziologines

grįžtamojo

reakcijas,

sustiprindavo

ryšio jas

ir

sistem ą

-

pateikdavo

Biologinis grįžtamasis ryšys

(biofeedback) -

grįžtam ąjį ryšį. Biologinio grįžtam ojo ryšio įranga veikia kaip žm ogaus pastangų

fiziologinių reakcijų, pavyzdžiui,

veidrodis, padedantis išm okti kontroliuoti tam

kraujospūdžio ar raum enų

tikras organizm o fiziologines reak­

cijas (14.14 PAV.). Kai

po

paaiškėjo,

10 kad

įtam pos, elektroninis

m etų

tyrinėtojai

biologinio

įvertino

grįžtam ojo

savo

ryšio

ilgo

galim ybės

eksperim entavim o buvo

išpūstos

rezultatus, ir

perver­

tintos (M iller, 1985). 1995 biologinis

m etais

Nacionalinio

grįžtam asis

ryšys

sveikatos yra

instituto

veiksm ingiausias

specialistų

grupė

pareiškė,

nugalint

įtam pos

sukeltą

vos skausm ą. Nuo to laiko daugelis žm onių naudojasi alternatyviuoju gydym u

jog gal­

registravim as, sustiprinim as ir grįžtam ojo ryšio pateikim as.

699

700

14 SKYRIUS

(žr. skyrelį „Pam ąstykim e kritiškai. A lternatyvusis gydym as - nauji Sistema priima signalą

Stiprina signalą

būdai

Apdoroja signalą

pasveikti

ar

senieji

žiniuonių

eliksyrai?"),

ieškodam i

streso

ir ligų greito palengvinim o. Paprasti relaksacijos m etodai, kuriem s nereikia jokių

brangių

įrengim ų, taip

pat duoda daugelį tų

pačių

rezultatų, kuriuos kitados yra žadėjęs biologinis grįžtam asis ryšys. Šešiasdešim tyje Parodo signalą

cedūros

Grįžtamoji informacija

gali

tyrim ų

sušvelninti

buvo

pastebėta,

galvos

skausm ą,

jog

relaksacijos

hipertenziją,

pro­

nerim ą

ir

nem igą (Stetter ir K upper, 2002). Šie duom enys nenustebintų M eyerio Friedm ano ir jo kolegų. K ad sužinotų, ar A tipo žm onėm s, patyrusiem s širdies priepuolį, išm okus atsipalaiduoti, sum ažėtų kito priepuolio

Pacientas stebi signalą

pavojus,

jie

šim tus

vidutinio

am žiaus

vyrų

atsitiktinai

suskirstė į dvi grupes. Pirm oji grupė gavo įprastus kardiologų pa­ tarim us dėl vaistų, dietos ir m ankštos. A ntroji grupė, be šių pata­

14.14 PAVEIKSLAS. Biologinio grįžtamojo ryšio sistema Biogrįžtamojo ryšio sistema, registruojanti galvos skausmą kenčiančio žmogaus kaktos raumenų įtampą, leidžia žmogui kontroliuoti vos pastebimas fiziologines reakcijas. Kai šis žmogus atpalaiduoja kaktos raumenis, prietaiso rodyklė nusileidžia (arba susilpnėja garsinis signalas).

rim ų,

dar

buvo

nuolat

konsultuojam a,

kaip

pakeisti

gyvenim o

būdą - sulėtinti tem pą ir atsipalaiduoti lėčiau vaikštant, kalbant ir valgant; šyp­ santis

kitiem s

pasidžiaugti pav.,

ir

pasijuokiant

gyvenim u;

antrojoje

grupėje

iš

savęs;

atgaivinant buvo

savo

perpus

pripažįstant religinį

m ažiau

savo

tikėjim ą.

žm onių,

klaidas; K aip

kuriem s

randant

parodyta per

trejus

laiko 14.15 m etus

pasikartojo širdies priepuolis. „Tai, - džiaugdam asis rašė Friedm anas, - akivaiz­ dus

pakartotinių

širdies

priepuolių

sum ažėjim as."

Panašius,

bet

m ažesnės

ap­

im ties tyrim us atliko A nglijos specialistai; jie linkusius į širdies priepuolį žm o­ nes suskirstė į kontrolinę ir į gyvenim o būdą keičiančią grupes (Eysenck ir G rossarth-M aticek, 1991). Per trylika m etų grupės, kuri buvo m okom a keisti m ąsty­ seną ir gyvenim o būdą, m irtingum as buvo 50 proc. m ažesnis negu kitos grupės. K ardiologą

H erbertą

Bensoną

(1996)

sudom ino

m editacinė

relaksacija,

kai

jis pastebėjo, jog patyrę m edituotojai gali sum ažinti savo kraujospūdį, pulso daž­ nį, deguonies suvartojim ą ir pakelti tem peratūrą pirštų galuose. Jūs dabar gali­ te patirti tai, ką Bensonas vadina relaksacinės reakcijos esm e: patogiai įsitaisy­ kite, giliai kvėpuokite ir atpalaiduokite raum enis nuo pėdų iki veido. O

dabar

užsim erkite ir sutelkite dėm esį į vieną žodį ar frazę. (A pie 80 procentų Benso-

14.15 PAVEIKSLAS. Pakartotinis širdies smūgis

Kontrolinės grupės pacientai

6

ir gyvenimo būdo kaitimas San Francisko širdies ligų pasikartojimo profilaktikos projektas pasiūlė kardiologų patarimus žmonėms, patyrusiems širdies smūgį. Tie žmonės, kurie dar ir išmoko pakeisti savo A tipo elgesį, patyrė mažiau pakartotinių priepuolių, palyginti su kontroline grupe, kuri buvo gavusi tik kardiologo patarimų. (Iš Friedman ir Ulmer, 1984.)

Gyvenimo būdo pakeitimas sumažina širdies smūgio tikimybę

5 4 3

Pakeitę gyvenimo būdą pacientai

2 1 0

1978

1979

1980 Metai

1981

1982

STRESAS IR SVEIKATA

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Alternatyvusis gydymas - nauji būdai pasveikti ar senieji žiniuonių eliksyrai? Viena besiplečiančių sveikatos apsaugos rinkų yra papildomoji

Papildomoji ir alternatyvioji medicina

ir alternatyvioji medicina, kurioje taikomi tokie metodai, kaip

(complementary and alternative

akupunktūra, masažo terapija, homeopatija, dvasinis gydymas,

medicine) -

žolelės, chiropraktika ir kvapų terapija. Vokietijoje gydomosios

nepatikrinti gydymo metodai, kurių plačiai

žolelės ir homeopatija yra nepaprastai populiarios. Kinijoje nuo

nemokoma medicinos mokyklose, jie

seno klesti gydymas žolelėmis, akupunktūra bei akupresūra, ku­

netaikomi ligoninėse ir paprastai jų

rios, kaip teigiama, koreguoja „energijos tėkmės disbalansą" (va­

nekompensuoja draudimo bendrovės.

dinamąjį,,č") tam tikruose po oda esančiuose taškuose. Parduo­ ta milijonai egzemplioriųdaugelio pavadinimų Andrew Weilo kny­ gų apie alternatyviąją mediciną o autoriaus nuotrauka pasiro­ dė Time žurnalo viršelyje. Susidūręs su politiniu spaudimu tirti šiuos dalykus, JAV nacionalinis sveikatos institutas įsteigė Na­ cionalinį papildomosios ir alternatyviosios medicinos centrą. Šis

Alternatyviosios medicinos šalininkai pateikia įkvepiančių pa­ vyzdžių, pavyzdžiui, kaip šie, paimti iš Andrew Weilo knygų (Rei­ man, 1998): •

centras apibrėžia, kad alternatyvioji medicina - tai sveikatos ap­

900 km dviračiu ir nubėgdavo beveik 100 km), tapo vegeta­

saugos procedūros, kurių plačiai nėra mokoma medicinos mo­

re (valgė šviežius vaisius, nemaltus grūdus ir gėrė sultis) ir

kyklose, jų paprastai nekompensuoja draudimo bendrovės ir šios procedūros nėra taikomos ligoninėse (žr. 14.1

įveikė vėžį.

LE NT ELĘ ).

Tad kaip turėtume suprasti alternatyviąją mediciną? Tokie

•

Taikančiai „kvėpavimo biologinį grįžtamąjį ryšį“ moteriai lio­ vėsi Parkinsono ligos priepuoliai.

jos aspektai, kaip gyvenimo būdo pakeitimas ir streso valdy­ mas, yra pripažinti. Ar, kaip kai kurie žmonės tiki, kiti aspektai

Jauna moteris, kuriai buvo diagnozuotas kaulų vėžys, pra­ dėjo energingai mankštintis (per savaitę nuvažiuodavo apie

•

Sergantis skleroderma (progresuojančia ir mirtina odos bei

siūlo naują medicinos paradigmą? O gal jie reiškia, kaip tvirtina

vidaus organų liga) vyras išsigydė actu, citrinomis, alijošiaus

kiti, logikos ir mokslo nepaisymą?

sultimis ir vitaminu E.

14.1 LENTELĖ. Alternatyviosios medicinos sritys

Alternatyvios medicinos praktikos

Sveikatos apsauga, pradedant grindžiamu populiariais įsitikinimais savarankišku gydymusi ir

sistemos

baigiant alternatyviomis tradicijomis ar praktika grindžiamu gydymu.

Bioelektromagnetiniai metodai

Gyvųjų organizmų sąveikos su elektromagnetiniais laukais tyrimai.

Dieta, maitinimasis,

Žinios, kaip apsisaugoti nuo ligos, išsaugoti sveikatą ir pašalinti lėtinės ligos poveikį taikant

gyvenimo būdo pakeitimas

dietą ar specialų maistą.

Gydymas vaistažolėmis

Vaistažolių ir jų produktų naudojimas farmakologijoje remiantis liaudies medicinos tradicijomis.

Manualinis gydymas

Rankų prisilietimo kaip diagnostinės ir gydomosios priemonės taikymas.

Psichikos ir kūno kontrolė

Gebėjimo paveikti kūno būseną psichinėmis pastangomis tyrinėjimas, paremtas tradicinės me­ dicinos sistemomis, kuriose išnaudojamos psichikos-kūno sąveikos galimybės.

Farmakologinis ir biologinis gydymas Šaltinis: nccam.nih.gov

Vaistai ir vakcinos, dar nepripažintos vyraujančioje medicinoje.

701

702

14 SKYRIUS

(2003) daro išvadą: „Sugaišus daugiau kaip dešimt metų ir iš­ „Liga - tai kūne esančio blogio apraiška."

leidus per 200 milijonus dolerių", vyriausybės finansuojami al­

Andrew W eil,

ternatyviosios medicinos moksliniai tyrimai „neįrodė" jokių al­

Health and Healing, 1998

ternatyviosios medicinos gydymo metodų „veiksmingumo".

(„Sveikata ir gydym as")

1998 metų lapkritį Journal of the American Medical Asso­ ciation paskelbė septynių alternatyviosios medicinos mokslinių

„M es pasitikim e Dievu. Visi kiti privalo

tyrimų rezultatus. Trijų tyrimų metu buvo analizuojami gydymo

turėti duom enis."

metodai, kurie, kaip paaiškėjo, buvo beverčiai (chiropraktinės George Lundberg,

manipuliacijos gydant įtampos sukeltus galvos skausmus, po­

Journal of the Am erican

puliarios vaistažolės svoriui mesti ir akupunktūra, siekiant kon­

M edical Association redaktorius, 1998

troliuoti ŽIV sukeltą nervinį skausmą). Tačiau kiti keturi gydymo metodai - vaistažolių mišinys uždegiminiam žarnyno sindromui, vaistažolės šlapimo pūslės sutrikimams gydyti, jogos pratimai riešo kanalo sindromo skausmui malšinti ir kinų metodas ska­

Kritikai nurodo, jog žmonės kreipiasi į gydytojus dėl diagno­

tinti apsisukti kūdikius, esančius gimdoje kojomis į priekį - da­

zuojamų bei pagydomų ligų, o alternatyviosios medicinos grie­

vė tam tikrą naudą. Kaip visada, norint atskirti tai, kas veiks­

biasi tada, kai arba nepagydomai serga, arba yra sveiki, tačiau

minga ir kas ne, reikia eksperimentuoti: vieniems atsitiktinai pa­

jaučiasi ne visai gerai. Todėl peršalęs, tačiau kitais požiūriais

rinktiems pacientams taikyti gydymą, o kitiems, esantiems kon­

sveikas žmogus gali pabandyti gydytis vaistažolėmis ir savo pa­

trolinėje grupėje, duoti placebą. Tada užduoti kritiškai svarbų

sveikimą priskirti alternatyviajai medicinai, o ne natūraliam or­

klausimą - ar gydymas buvo veiksmingas, kai nei gydantysis,

ganizmo grįžimui į normalią būseną. (Žinoma, tas pat gali atsi­

nei pacientas nežinojo, kam buvo taikytas tikrasis gydymas?

tikti ir žmonėms vartojant tradicinius vaistus nuo peršalimo.) Al­

Diduma šiandieninių pagrindinių gydymo metodų iš pradžių

ternatyvioji medicina gali atrodyti ypač veiksminga sergant cikliš­

buvo alternatyvusis gydymas. Natūralioji gamta mums davė di-

kai besikartojančiomis ligomis, pavyzdžiui, artritu bei įvairiomis

gitalį (iš rusmenės), morfijų (iš opijaus aguonų) ir peniciliną (iš

alergijomis, nes žmonės stengiasi gydytis, kai liga paūmėja, ir

pelėjūno). Kiekvienu atveju aktyvi sudedamoji dalis buvo patik­

mano, kad gydymas buvo veiksmingas, kai sveikata pagerėja.

rinta kontroliniais bandymais. Privalome dėkoti medicinos ir vi­

Prie to dar pridurkite tikėjimo gydomąją galią - placebo povei­

suomenės sveikatos mokslui už antibiotikus, vakcinas, chirur­

kį - bei natūralų daugelio ligų išnykimą (spontanišką remisiją) ir

gines procedūras, sanitariją ir greitosios pagalbos mediciną kuri

atrodys, jog alternatyvioji medicina yra veiksminga, nesvarbu,

per praėjusį šimtmetį mūsų tikėtiną gyvenimo trukmę pailgino

ar taip yra iš tiesų - ar ne. Vokietijoje tiriant 302 migreninių gal­

trimis dešimtmečiais. Jei jaučiate aštrius krūtinės skausmus, krū­

vos skausmų kamuojamus pacientus paaiškėjo, jog 51 procen­

tinėje pastebėjote gumbą atsikosite krauju ar smarkiai karščiuo­

tui gaunančiųjų akupunktūros procedūras skausmas sumažėjo,

jate, protingai pasielgsite kreipdamiesi į žmogų, turintį medicini­

tuo tarpu tik 15 procentų kontrolinės grupės tiriamųjų, laukusių

nį išsilavinimą apsiginklavusį mokslinėmis žiniomis apie tai, ko­

savo eilės, skausmas sumažėjo savaime. O trečiojoje grupėje,

kie vaistai veiksmingiausiai gydo konkrečias ligas, kokias šių

kurios nariams buvo taikoma „netikra akupunktūra" (adatėlės

vaistų dozes ir kiek laiko reikia vartoti.

buvo įsmeigiamos ne akupunktūros taškuose), net 53 procentai

Iš tiesų, kaip teigia žurnalo New England Journal of Medici­

tiriamųjų pajuto palengvėjimą. Tyrėjai įtaria, jog tokie rezultatai

ne redaktoriai Marcia Angell ir Jerome Kassireris (1998), „nega­

gali byloti apie „galingą placebo poveikį" (Lindę ir kiti, 2005).

li

būti dviejų medicinos rūšių - įprastosios ir alternatyviosios.

Nacionalinė kovos su apgavystėmis sveikatos apsaugoje

Yra tik deramai patikrinta ir nepatikrinta medicina: medicina, kuri

taryba ir svarbiausių medicinos žurnalų redaktoriai bei žurnalas

yra veiksminga, ir medicina, kuri gali būti veiksminga arba ne­

Scientific Review of Alternative Medicine abejoja alternatyvio­

veiksminga. Jei gydymo būdas kruopščiai patikrintas, nesvar­

sios

bu, ar jis pradžioje buvo laikomas alternatyviu."

medicinos

gydymo

veiksmingumu. Kimballas

Atwoodas

STRESAS IR SVEIKATA

no pacientų nusprendė sutelkti dėm esį į m ėgstam ą m aldą.) Jei trukdys kitos m in­

M editacija yra šiuolaikinis

tys, leiskite jom s pasišalinti ir tyliai kartokite savo frazę 10-20 m inučių be pa­

reiškinys, turintis ilgą istoriją:

liovos.

Ir

džiant

(ar

Tibeto

budistai,

pasinėrus

Sm egenų

į

nuotraukos

ir

gilią rodo

pranciškonų m editaciją)

neuroninius

vienuolės nyksta

teigia, jog

savęs,

dvasinių

erdvės

pojūčių

karštai

besim el­

„Atsisėskite vieni tyloje.

laiko

pojūčiai.

Nuleiskite galvą užsim erkite,

šių

m istinių

ir

pėdsakus

patyrim ų m etu: sm egenų m om ens skilties sritis, fiksuojanti, kur m es esam e erd­

lėtai kvėpuokite ir įsivaizduokite, jog žvelgiate į savo širdį...

vėje, būna m ažiau aktyvi nei įprastai, o kaktos skilčių sritis, susijusi su dėm e­

Iškvėpdam i ištarkite: Jėzau

sio sukaupim u, tam pa aktyvesnė (Newberg ir D’Aquili, 2001).

Kristau, pasigailėk m anęs."...

Psichologas tų

vienuolių

Richardas kairiosios

Davidsonas kaktos

teigia,

skilties

kad

patyrusių

sm egenų

veikla,

m edituotojų

susijusi

su

budis­

teigiam om is

Pasistenkite nuvyti visas kitas m intis. Būkite ram ūs, kantrūs

em ocijom is, būna suaktyvėjusi. Kad ištirtų, ar ši veikla yra m editacijos rezulta­

ir kartokite šį procesą labai

tas,

dažnai,“ (G rigorijus iš Sinajaus,

Davidsonas

ir

jo

kolegos

(2003)

atliko

pradines

visų

savanorių

sm egenų

nuotraukas, o po to atsitiktinai paskyrė juos arba į kontrolinę grupę, arba į aš­ tuonių

savaičių

pės

narių,

vių

kairiojo

sistem a

ir

po

„prasm ingo m editavim o" kursus. Palyginti ir su kontrolinės gru­ m editavusiųjų

sm egenų m okym o

pradinėm is

pusrutulio veikė

veikla

geriau.

nuotraukom is, buvo

Tokie

m editacijos

pastebim ai

poveikiai

kursų

aktyvesnė,

leidžia

jų

paaiškinti

daly­ im uninė

stulbina­

m us 73 senų žm onių slaugos nam ų gyventojų, atsitiktinai paskirtų į grupę, ku­ rioje kasdien rezultatus.

buvo

Po

m edituojam a, arba į grupę, kurioje nevyko

trejų

m etų

ketvirtadalis

nem editavusiųjų

m irė,

jokių o

m editacijų,

m edituojantieji

visi buvo gyvi (Alexander ir kiti, 1989). Naujesniuose tyrim uose buvo pastebė­ ta,

kad

nukreipti

į

m editacijos

m okym us

pacientai

(palyginti

su

kito

gydym o

grupių nariais) per 19 m etų 30 procentų rečiau m irdavo nuo širdies ir krauja­ gyslių sistem os ligų (Schneider ir kiti, 2005).

Dvasingumas ir religinės bendruomenės 17 TIKSLAS. Aptarkite koreliaciją tarp religingumo ir ilgaamžiškumo bei pateikite šio ryšio gali­ mus aiškinimus. Per visą istoriją žm ones kam avo ligos. Jie ieškojo būdų pasveikti. Jais rūpinosi dvi

draugiškai

na.

Dažnai

abi

vui, kuris taip ir

garsus

susikibusios šios

rankos

pat buvo

gydytojas.

rankos:

dvi

priklausė

gydym o tam

tradicijos

pačiam

-

asm eniui

religija -

ir

m edici­

dvasiniam

vado­

ir gydytojas. XII am žiuje M oim onidesas buvo

Ligoninės,

kurios

pirm iausia

buvo

įsteigtos

rabinas

vienuolynuose

ir kurias vėliau po pasaulį paskleidė m isionieriai, dažnai buvo vadinam os šven­ tųjų ar religinių bendruom enių vardais. M edicinos m okslui bręstant, gydym as ir religija atsiskyrė. Žm onės jau nebe­ prašė

Dievo

sinio

gydytojo

apsaugoti

vaikus

kam uojam i

nuo

bakterinės

raupų,

o

skiepydavo

karštinės,

o

ėm ė

juos;

nebeieškojo

dva­

vartoti

antibiotikus.

Ta­

čiau pastaruoju m etu religija ir gydym as vėl pradėjo tarpusavyje suartėti: •

2005

m etais iš 135

m i dvasingum o

Am erikos m edicinos universitetų

ir sveikatos kursai. 1992

2002; Puchalski, 2005).

m etais tokių

101-am e buvo buvo

tik

5

skaito­ (Koenig,

m iręs 1346 m etais.)

703

704

14 SKYRIUS

•

Nuo 1995 m etų Harvardo m edicinos fakultetas kasm et pritraukia į savo kon­ ferencijas

dvasingum o

ir gydym o

klausim ais nuo

1000

iki 2000

profesiona­

lių gydytojų. •

Djuko universitetas įsteigė Dvasingum o, teologijos ir sveikatos centrą.

•

Yankelovichiaus (1997) atliktoje apklausoje paaiškėjo, jog 94 procentai JAV sveikatos

apsaugos

organizacijos

specialistų

bei

99

procentai

šeim os

gydy­

tojų sutinka, kad „asm eninės m aldos, m editacija ar kita dvasinė bei religinė praktika" gali padėti m edicininiam gydym ui. Knygynuose galim a nusipirkti knygų tokiais pavadinim ais: The Healing Po­

•

wer and Faith (Sim on & Schuster, 1999, „Gydym o galia ir tikėjim as"), Reli­ gion

and

Health

(Oxford

University

Press,

2000,

„Religija

ir

sveikata")

ir

Faith, Medicine, and Science (Haworth, 2005, „Tikėjim as, m edicina ir m oks­ las"). Ar po šiais dūm ais rusena ugnis? Daugiau kaip tūkstantyje tyrim ų buvo m ė­ ginam a užčiuopti koreliaciją tarp tikėjimo veiksnio ir sveikatos bei išgijim o. Pa­ vyzdžiui, Jerem y

Karkas ir jo

kolegos (1996) palygino

3900

Izraelio

gyventoja

m irtingum ą vienoje iš 11 religinių ortodoksų bendruom enių ir vienoje iš 11 pa­ našių

nereligingų

kolektyvinių

bendruom enių

(kibucų).

M okslininkai

teigė,

jog

per 16 m etų „priklausym as religiniam kolektyvui buvo susijęs su stipriu apsau­ giniu

poveikiu",

kurio

tum ais. Kiekvienoje

nebuvo

am žiaus

galim a

grupėje

paaiškinti religinės

am žiaus

ar

ekonom iniais

bendruom enės

skir­

nariai m irdavo

be­

veik dvigubai rečiau nei jų nereligingi kolegos. Tai būtų galim a apytikriai pa­ lyginti su lyčių m irtingum o skirtum u. Atsakydam as

į

šiuos

duom enis,

Richardas

Sloanas

ir

jo

skeptiški

kolegos

(1999, 2000, 2002, 2005) prim ena, kad pastebėjus vien tik koreliaciją, gali bū­ ti

palikta

daug

nekontroliuojam ų

veiksnių.

Pavyzdžiui,

m oterys

yra

religiškai

aktyvesnės nei vyrai ir jos gyvena ilgiau už vyrus. Tad galbūt religingum as tėra lyties poveikio ilgaam žiškum ui išraiška. Tačiau

kelių

naujų

tyrim ų

m etu

buvo

pastebėta

religingum o-ilgaam žišku-

m o koreliacija vien tarp vyrų, o dar stipresnė - tarp m oterų (M cCullough ir ki­ ti, 2000, 2005). Per vieną tyrim ą, kai 28 m etus buvo stebim i 5286 Kalifornijos gyventojai, paaiškėjo, kad, įvertinus am žių, lytį, etniškum ą bei išsilavinim ą, daž­ nai lankiusių bažnyčią bet kuriais m etais m irdavo 36 procentais m ažiau (žr. 14.16 PAV.).

JAV

nacionalinės

sveikatos

apklausos

m etu

(Hum m er

ir

kiti,

1999)

aštuo-

nerius m etus buvo stebim i 21 204 žm onės. Įvertinę am žių, lytį, rasę ir gyvena­ m ąjį

regioną

bažnyčios

m okslininkai

žm onės

pasirodė, kad

nei

ją

pastebėjo, lankę

jog

dažniau

dažnai bažnyčią lankančių

1,87

karto

daugiau

kaip

kartą

per

dvidešim tm ečių

m irdavo

savaitę.

nelankę

Perskaičiavo

tikėtina gyvenim o

truk­

m ė yra 83 m etai, o nedažnai lankančių - 75 m etai (žr. 14.17 pav.). Šie

koreliaciniai

duom enys

nereiškia,

jog

nelankantieji

bažnyčios

lankyti ir nieko daugiau nekeisdam i gyvens 8 m etais ilgiau. Tačiau jie rodo,

pradėję

ją

S T R E S A S IR S V E I K A T A

1

Vyrai Moterys

90

0 ,8

85 0 ,6

80 0 ,4

75 0 ,2

70 Niekada

0 Nerūkantieji

Reguliariai Kas savaitę lankantys besimankštinantieji bažnyčią

Rečiau nei kas savaitę

Kas savaitę

Dažniau nei kas savaitę

Bažnyčios lankymas

14.18 PAVEIKSLAS.

14.17 PAVEIKSLAS.

Mirtingumo prognozės rodikliai: nerūkymas, dažnas

Bažnyčios lankymas ir tikėtina gyvenimo trukmė

mankštinimasis ir reguliarus bažnyčios lankymas

Nacionalinės sveikatos apklausos, kurią finansavo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, metu paaiškėjo, jog religiškai aktyvių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgesnė. (Duomenys paimti iš Hummer ir kiti, 1999.)

Epidemiologas Williamas Strawbridge ir jo bendradarbiai (1997, 1999; Oman ir kiti, 2002) 28 metus stebėjo 5286 Kalifornijos valstijos Alamedos miesto gyventojus, įvertinę amžių bei išsilavinimą, mokslininkai nustatė, jog nerūkymas, reguliarūs mankštinimasis ir bažnyčios lankymas leido prognozuoti mažesnę mirties riziką bet kuriais metais. Pavyzdžiui, vienais tyrimo metais kas savaitę lankančių pamaldas moterų mirties ti­ kimybė palyginti su nelankančiomis buvo tik 54 procentai.

kad su

religingum as nerūkym o

kaip

bei

sveikatos

m ankštinim osi

ir

ilgaam žiškum o

poveikiu.

Tokius

prognozės duom enis

rodiklis būtina

varžosi

paaiškinti.

A r num anote, kokie papildom i kintam ieji galėtų būti susiję su šia koreliacija? V isų pirm a aktyvių tikinčiųjų gyvensena yra sveikesnė: pavyzdžiui, jie m a­ žiau rūko ir vartoja alkoholio (Lyons, 2002; Straw bridge ir kiti, 2001). Sveikai gyvenančių

septintosios

dienos

adventistų

vegetarų

tikėtina

gyvenim o

trukm ė

yra ilgesnė nei įprasta (Berkel ir de W aard, 1983). Religiniai ortodoksai izrae­ liečiai valgo m ažiau riebalų nei jų nereligingi tėvynainiai. Tačiau šie skirtum ai nėra pakankam ai dideli, kad jais būtų galim a paaiškinti ryškiai sum ažėjusį m ir­ tingum ą

religinguose

kibucuose,

teigia

Izraelio

m okslininkai.

A m erikoje

nese­

niai atlikti tyrim ai rodo, jog netgi kontroliuojant tokius veiksnius kaip nesveikas gyvenim o

būdas

(pavyzdžiui, m ažas

aktyvum as

ir rūkym as) vis

tiek

nepaaiški­

nam a m aždaug 75 procentų gyvenim o trukm ės skirtum ų (M usick ir kiti, 1999). Socialinė

param a

yra

dar

vienas

kintam asis,

leidžiantis

paaiškinti

tikėjim o

veiksnį (G eorge ir kiti, 2002). Judaizm ui, krikščionybei ir islam ui tikėjim as yra ne

individualus

dvasingum as,

o

bendruom eninis

patyrim as,

padedantis

patenkinti

poreikį priklausyti. D augiau kaip 350 000 religinių bendruom enių Šiaurės A m eri­ koje ir dar m ilijonas kituose pasaulio kraštuose savo aktyviem s dalyviam s - žm o­ nėm s, kurie padeda vieni kitiem s, kai ištinka nelaim ė - tapo socialinės param os

705

706

14 SKYRIUS

14.18 PAVEIKSLAS.

Sveikas elgesys (mažiau rūkoma bei vartojama alkoholio)

Galimi koreliacijos tarp religinio aktyvumo ir sveikatos bei ilgaamžiškumo aiškinimai

14.19 PAVEIKSLAS.

Religinis aktyvumas

Streso valdymas

Geresnė sveikata (mažiau slopinama imuninė sistema ir išskiriama mažiau streso hormonų; ilgesnė gyvenimo trukmė)

Socialinė parama (religinės bendruomenės, santuoka)

Tam tikri gyvenimo įvykiai mūsų sveikatą gali susilpninti arba jos nepaveikti; tai priklauso nuo to, kaip mes tuos įvykius vertiname, ar gebame pasipriešinti stresui ir sumažinti jo poveikį, taip pat nuo mūsų įpročių ir nuolatinės socialinės bei dvasinės paramos.

Teigiamos emocijos viltis, optimizmas, nuoseklumas (mažiau streso ir nerimo)

tinklais. M aža to, religija skatina dar vieną sveikatos bei ilga­ am žiškum o Gyvenimo įvykiai

prielaidą-

santuoką.

Pavyzdžiui,

religinguose

ki­

bucuose beveik nebūna skyrybų. Tačiau net atsižvelgus į lytį, nesveiką elgesį, socialinius ry­

Asmeninis požiūris I iššūkis I grėsmė I . ________________________

šius

ir

do,

jog

išankstines dar

paaiškintos yra

nuoseklia Asmenybės tipas priešiškas depresyvus pesimistas

I I

atsipalaidavęs nedepresyvus I optimistas

nerūkymas I nuolatinė mankšta I sveika mityba I I I

rūkymas mažas fizinis aktyvumas netinkama mityba

nuolatinė I nepakankama parama I parama

trečiasis

apsauga

nuo

streso

žm onių

patenka

ir

vilties

arba

šabo

kiti, 2003). Todėl

įtaką

geresnė

ilgalaikės m aldų

ne­

kintam ųjų

rin­

savijauta,

susijusi

pojūčiu,

aukščiausiu

laikym osi teikiam a

su at­

į

im uninė

ligoninę, o

sistem a

geriau

sergantiem s

funkcionuoja,

AIDS

išsiskiria

jie

rečiau

m ažiau

stre­

so horm onų ir jie ilgiau gyvena (Ironson ir kiti, 2002; Koenig ir Larson, 1998; Lutgendorf ir kiti, 2004). Nors religijos ir sveikatos koreliaciją dar reikia išsam iai pa­ aiškinti,

Haroldas

Pincusas

direktoriaus

(1997),

pavaduotojas

duom enys

„aiškiai

apsaugos

paslaugų

parodė,

kad

teikim u,...

Am erikos

m edicinai, bet

yra

kuris,

negali

psichiatrų

asocia­

įsitikinęs,

jog

susijęs

ignoruoti

...

su

šie

sveikatos

svarbių

dva­

singum o, religijos ir sveikatos ryšių". Apibendrinkim e:

Polinkis į I ligas I sveikatą I

ir

Powell darančių

ir

ro­

lieka

gali leisti paaiškinti neseniai gautus duom enis, kad religiškai ak­

cijos Dvasinės ir socialinės paramos lygis

kiti, 2000;

tyrim ai

priežasčių

palaiduojančia m editacija (žr. 14.18 pav.). Šie kintam ieji taip pat tyvių

Asmeniniai įpročiai

ir jog

jausm u

m irtingum o

sum ažėjim o

spėja,

pasaulėžiūra,

pripažinim o

problem as,

m irtingum o

(George

m okslininkai kinys

sveikatos

daug

ilgalaikė

em ocinė

reakcija

į

stresą

keliančius

įvykius gali sekinti. Tačiau su stresoriais galim e susidoroti tai­ kydam i į problem ą arba į em ocijas nukreiptą strategiją, o stre­ są

valdyti

14.19

pa v .).

galim e

tapdam i

em ociškai

ir

fiziškai

stipresni

(žr.

STRESAS IR SVEIKATA

14.2 LENTELĖ. Sveikatos apsaugos išlaidos ir ilgaamžiškumas

Kai kalbama apie ilgaamžiškumo - vieno iš tautos bendrojo sveikatingumo matų prognozę, reikia atsižvelgti ne tik į išlaidas sveikatos apsaugai. Išlaidų sveikatos apsaugai procentais nuo BVP

Gimusiųjų 2003 metais tikėtina gyvenimo trukmė (metais)

Jungtinės Valstijos

14

77,1

Jungtinė Karalystė

8

78,2

Kanada

9

79,8

Australija

9

80,1

Šaltinis: U.S. Bureau of the Census, 2004.

Keiskime galintį sukelti ligas elgesį M okslininkai negu

įsitikino,

kad

šalių

išleidžia

daugum a

įvairios

sveikatingum o

ligom s

gydyti

program os

(14.2

lentelė;

kainuoja

U.S.

m ažiau

Bureau

of

the

Census, 2004). Be sios

to,

tik

praktikos

m ažiau

nei

gydytojus

20-ies su

procentų

tokiais

pacientų,

būdingais

besilankančių

nusiskundim ais,

pas

kaip

bendro­ nuovargis,

galvos, krūtinės ir pilvo skausm ai, galvos svaigim as, vidurių užkietėjim as ir ne­ m iga,

negalavim ų

1989). su

priežastis

M okslininkai

būna

m edikai

psichosocialiniais

aiškiai

spėja,

veiksniais.

jog

Aišku,

organinė

daugum a kad

nors

(Kroenke

kitų šiek

ir

M angelsdorff,

priežasčių tiek

yra

susijusios

sėkm ingos

sveikatos

stiprinim o program os galėtų sutaupyti daugiau pinigų nei jos kainuoja. Kas

lem ia

sveikatos

stiprinim o

program ų

sėkm ę?

Atidžiau

panagrinėkim e

rūkym ą, m itybą ir svorio kontrolę.

Rūkymo pavojai 18 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl žmonės rūko.

Įsivaizduokite, jog cigaretės visai nekenksm ingos, tačiau vienam e iš 25 000 pa­ kelių

yra

Nelabai

viena

didelė

visam e

neįtartinai rizika,

pasaulyje

atrodanti

kad

kasdien

cigaretė,

sprogs

būtent

surūkom a

250

prikim šta

jūsų

galva.

m ilijonų

ne

tabako,

Tačiau

pakelių:

o

dinam ito.

prisim inkim e,

taigi

galim e

jog

kasdien

tikėtis daugiau kaip 10 000 šiurpių m irčių (kasdien - daugiau kaip trigubai di­ desnio už Rugsėjo 11-osios aukų skaičiaus). Tokio skaičiaus tikrai pakanka, kad cigaretės būtų visur uždraustos . 1 Nuo šių dinam itu užtaisytų cigarečių prarastų gyvybių skaičius apytikriai pri­ lygsta

tikriesiem s

pasaulyje

tabakas

Pasaulinė

sveikatos

piktinim as,

jei

šiandien nužudo

m irštančių beveik

organizacija

teroristai

5

rūkym o

m ilijonus

(W HO,

šiandien

nuo

2005).

susprogdintų

iš

skaičiam s.

1,3

m ilijardo

Įsivaizduokite, 25

pilnus

Kasm et

visam e

rūkalių,

praneša

koks

keleivių

kiltų

pasi­

reaktyvinius

lėktuvus, o ką jau kalbėti apie rytdieną ir visas kitas dienas. Tačiau blogiausia 1 Čia pateiktus skaičiavimus viso pasaulio mastu pasiūlė matematikas Šamas Saundersas. (K. C. Cole, 1998).

707

14 SKYRIUS

708

„Dauguma gydytojų ir mokslinin­

dar

kų sutinka, kad cigaretės

netrukus išaugs iki 10 m ilijonų per m etus, o tai reiškia, jog pusė milijardo (iš­

ateityje.

Pasak

PSO ,

rūkaliams sukelia plaučių vėžį,

tarkite šį skaičių iš lėto) šiandien gyvų žm onių žus nuo tabako (Lopez, 1999). rūkantiem s

jei

nuo

išsilaikys

paauglystės

dabartinės

iki

tendencijos,

m irties,

gresia

50

m irčių

skaičius

širdies ligas, emfizemą bei kitas

Rūkaliam s,

sunkias ligas. Rūkaliai kur kas

bė m irti nuo šio įpročio, ir m irtis dažnai būna skausm inga bei priešlaikė, kaip

procentų

tikim y­

bendrovė Phillip M orris. A tsakydam a į Čekijos Respub­

dažniau nei nerūkantys suserga

2001

tokiomis sunkiomis ligomis, kaip

likos skundus dėl su tabaku susijusių sveikatos apsaugos išlaidų, bendrovė Phillip

plaučių vėžys."

M orris

Phillip Morris Companies, Inc., 1999

m etais pripažino užtikrino

čekus,

jog

iš

tiesų

„dėl

ankstyvos

m irties

sutaupom a

išlaidų

sveikatos apsaugai", šios išlaidos sum ažėja ir dėl to, kad sutaupom a iš pensijų bei senelių nam ų išlaikym o (H erbert, 2001). Jei surūkote cigaretę, gam ta iš jū­ sų atim a 12 m inučių - ironiška, jog m aždaug tiek laiko sugaištate rūkydam i (Dis­ cover,

1996).

Žm onėm s

nustojus

rūkyti

tikėtina

gyvenim o

biau nei taikant bet kurią kitą prevencinę priem onę (žr. 14.20

trukm ė

pailgėtų

la­

pav .).

Rūkym o pavojus vargu ar yra didelė paslaptis. Iš tiesų, kaip praneša Pasau­ linė

sveikatos

vieną to

kūno

D ave

skirtu

organizacija

organą".

Barry,

tai

kaušeliu."

(2005),

Rūkalius, „toks

A nt

„įrodyta,

nežinantis

rūkalius,

kiekvieno

kad

apie

rūkym as

rūkym o

žaloja

pavojų,

beveik

pasak

kurio

sm egenys

buvo

Jungtinėse

V alstijose

parduodam ų

pašalintos

kiek­

hum oris­ m elionam s

cigarečių

pa­

kelio yra perspėjim as: „Rūkym as gali būti žalingas jūsų sveikatai", - ir 97 pro­ centai am erikiečių tiki, kad rūkym as žalingas (Blizzard, 2004). K anadoje 97 pro­ centai suaugusiųjų ir paauglių sutinka, kad rūkym as susijęs su plaučių vėžiu, ir beveik tiek pat pripažįsta, jog rūkym as susijęs su kvėpavim o takų ir širdies li­ gom is (Statistics Canada, 1999). Tačiau rūkym o pavojaus statistika nepajėgia įtikinti daugelio paauglių (ir tai m an

prim ena

m ilijonas

garsųjį

m irčių

-

Josifo

Stalino

statistika").

pasakym ą:

Paprašyti

„Pavienė

pagalvoti

apie

m irtis

-

tai

šešiolikm etį

tragedija, rūkalių,

4

iš 10-ies rūkančių paauglių sutinka, jog „nors rūkym as galiausiai gali pakenkti žm ogaus sveikatai, vienintelė kita cigaretė, kurią jis arba ji surūkys, tikriausiai nepadarys jokios žalos" (Slovic, 2000). K ita, trečia ir dar kita pavieniui nieko nereiškia; tačiau 300 000 cigarečių, kurias po pakelį per dieną bus surūkę šian­ dienos paaugliai iki jiem s sukaks šešiasdešim t, reiškia labai daug.

14.20 PAVEIKSLAS. Ankstyvų mirčių skaičius, tenkantis 100 000 kanadiečių, kurie pradėjo rūkyti sulaukę 15 metų

40000

33348 30000

20000

S u rū k ym u su siju s i a n ks ty va m irtis g a lia u sia i

10000

p a sig le m š d e v yn is ka rtu s

1686

d a u g ia u rū ka n čių k a n a d ie čių p a a u g lių n e i s a v iž u d y b ė s, a u to a v a rijo s, A ID S ir žm o g žu d ys tė s še im o s e . (S ta tistics C a n a d a , 1 9 9 9 .)

1135

556

0

Rūkymas

S a v iž u d y b ė s

A u to a va rijo s

Ž IV /A ID S

M irtie s p rie ž a s tis

202 Ž m o g ž u d y stė s

STRESAS IR SVEIKATA

709

N erūkantieji yra ne tik sveikesni, bet ir laim ingesni. R ūkym as koreliuoja su dažna depresija, lėtiniais negalavim ais ir skyrybom is (D oherty ir D oherty, 1998; V ita ir kiti, 1998). Pavyzdžiui, rūkantiem s paaugliam s, kurių nekam uoja depre­ sija, gresia keturgubai didesnė rizika, kad

ji atsiras (G oodm an

ir kiti, 2000).

Sveika gyvensena prailgina gyvenim o m etus ir teikia jiem s gyvybingum o.

Kada ir kodėl žmonės pradeda rūkyti? R ūkym as - vaikų liga. D ažniausiai rūkyti pradeda paaugliai. Tai itin būdinga tiem s jauniem s žm onėm s, kurie prastai m o­ kosi, yra išm esti iš m okyklos, kurie nesijaučia kom petentingi ar pajėgūs kont­ roliuoti savo ateitį, kurių draugai, tėvai ir artim ieji rūko (C hassin ir kiti, 1987; Schulenberg ir kiti, 1994). Jei jau m okotės koledže ar universitete, o cigarečių pram onė jūsų dar neprisiviliojo, yra didelė tikim ybė, jog rūkyti nepradėsite. Elgtis išm okstam a m ėgdžiojant kitus ar gaunant socialinį atpildą. Tai paaiš­ kina,

kodėl

paauglius

suvilioja

rūkym as.

D rovūs

paaugliai,

kurie

įsivaizduoja,

jog visas pasaulis stebi jų kiekvieną žingsnį, gali pradėti rūkyti, sekdam i savo populiarių draugų pavyzdžiu, norėdam i, kad juos pripažintų rūkantys bendraam ­ žiai bei stengdam iesi sukurti subrendusio jaunuolio įvaizdį (C ovington ir O m elich, 1988). C igaretes gam inančios bendrovės žino, kad rūkyti dažniausiai pra­ dedam a ir įprantam a paauglystėje, taigi rūkym ą jos sieja su jaunim ui patrauk­ liom is

tem om is:

nepriklausom ybe,

nuotykių

ieškojim u,

socialiniu

pripažinim u,

patyrim u. D ažniausiai rūkyti pradedantys paaugliai turi draugų, kurie rūko, kurie papasakoja

apie

rūkym o

m alonum us,

pasiūlo

cigarečių

(Eiser,

1985;

Evans

ir

kiti, 1988; R ose ir kiti, 1999). Paaugliai, kurių tėvai ir geriausi draugai nerūko, rūkyti dažniausiai nepradeda (M oss ir kiti, 1992, 14.21

pa v .) .

K ai buvo sužinota apie rūkym o nuodingum ą, X X a. aštuntajam e ir devinta­ jam e dešim tm ečiuose im ta rečiau rodyti rūkančius kino film ų herojus - viduti­

„Cigaretė Holivudo žvaigždės rankose ekrane - tai pistoletas,

niškai kartą per 12 m inučių, tačiau dešim tajam e dešim tm etyje rūkaliai vėl bu­

nukreiptas į dvylikm ečius

vo rodom i m aždaug kas keturios m inutės (B rody, 2001). R ūkym o pavyzdį fil­

ar keturiolikm ečius."

m uose paaugliam s dem onstravo tokios populiarios žvaigždės, kaip Julia R oberts,

Scenarijų autorius

G w yneth Paltrow , Jim as C arrey ir B radas Pittas. B e to, juo dažniau kino fil­

Joe Eszterhasas, 2002

m uose paaugliai m atydavo rūkant, juo labiau jie būdavo linkę išm ėginti rūkym ą (D alton m ų,

ir kiti, 2002). Joe

kuriuose

dažnai

buvo

Eszterhasas (2002) keturiolikos naujausių reklam uojam as

rūkym as,

scenarijų

kino

autorius,

fil­

sergąs

gerklės vėžiu, nes rūkė visą gyvenim ą, sako: „N egaliu sau atleisti. B uvau ne­ apsakom os daugybės žm ogžudysčių bendrininkas... N elinkiu, kad ką nors ištiktų m ano likim as H olivu­ de, tačiau m aldauju, kad H olivudas nustotų jį brukęs

14.21 PAVEIKSLAS. Bendraamžių įtaka Vaikai nerūko, jei nerūko draugai (Phillip Morris, 2003).

45

m ilijonam s kitų žm onių. “ 30

Kodėl žmonės nemeta rūkyti? Pripratus prie nikotino, sunku jo atsisakyti. Prie tabako produktų priprantam a

15

taip pat, kaip prie heroino ar kokaino. B eje, kai kurie žm onės, roino,

sugebėję nesugebėjo

atsikratyti m esti

priklausom ybės

rūkyti.

Tyrim ai

nuo

he­

D idžiojoje

B ritanijoje ir Jungtinėse A m erikos V alstijose parodė,

0 V isi ar daugum a draugų rūko

K ai kurie draugai rūko

D raugai nerūko

jų

710

14 SKYRIUS

kad

3. Didelis kiekis atpalaiduoja raumenis ir skatina išsiskirti endorfinus, natūralius opiatus, kurie gali sumažinti stresą

1. Sužadina smegenų veiklą, didina budrumą 2. Dažnina pulsą ir didina kraujospūdį

rūkyti įpranta bent vienas iš trijų

pabandžiu-

siųjų. Procentiškai tai didesnė priklausom ybė, negu nuo

heroino

ar

kokaino

(Anthony

ir

kiti,

1994;

Heishm an ir kiti, 1997). Rūkaliai tam pa priklausomi nuo nikotino. M esti rūkyti pavyksta m ažiau kaip vienam iš septynių no­ rinčiųjų.

Be

to,

rūkaliam s

tolerancija

pasireiškia

nikotinui - tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnės nikotino dozės. Ironiška, bet žm onės, ku­ rie iš pradžių į nikotiną reaguoja jautriausiai (juos labiausiai

pykina,

jie

jaučiasi

apsvaigę

po

pirm o­

jo rūkym o), įpranta greičiausiai ir jų priklausom ybė būna

stipriausia

rūkyti m ai: Ir

(Pom erleau

troškim as

visas

rūkyti,

šias

ir

atpratimo

pasireiškia

kiti,

nuo

nem iga,

nem alonias

1993).

nikotino nerim as,

reakcijas

gali

M etant sim pto­

irzlum as. panaikinti

patogus nešiotis nikotininis vaistas - cigaretė. Kaip

ir

visos

narkotinės

m edžiagos,

nikotinas

ne tik traukia ir kelia nuotaiką, bet ir veikia pastip­ rinam ai. Rūkalius nikotino poveikį pajunta po 7 se­ 4. Lėtina galūnių kraujotaką

5. Mažina angliavandenių turinčio maisto norą

kundžių.

Nikotinas

norepinefriną,

skatina

išsiskirti

m ažina

apetitą,

kurie

epinefriną didina

14.22 PA V E IK SL A S.

m ą bei skatina protinę veiklą (14.22 pav.). Tuo pačiu m etu nikotinas skatina cen-

Ten, kur yra dūmų....

trinę nervų sistem ą išskirti neurom ediatorius, kurie ram ina ir m ažina jautrum ą

Fiziologinis nikotino poveikis

skausm ui. Pavyzdžiui, nikotinas skatina dopam ino ir, kaip heroinas bei m orfijus,

Nikotinas pasiekia smegenis

opiatų išsiskyrim ą (Nowak, 1994; Scott ir kiti, 2004). Taigi šie pastiprinim ai

per septynias sekundes,

neleidžia žm onėm s m esti rūkyti net ir tada, kai jie to nori (o nori keturi iš penkių

t. y. dvigubai greičiau, negu heroinas, švirkščiamas į v e n ą . P e r k e le tą m in u č ių

rūkalių) ir žino, jog rūkydam i save lėtai žudo (Saad, 2002). Jei cigaretėse yra . m ažai nikotino, rūkalius jų rūkys daugiau, kad kraujyje butų palaikom as vie-

jo kiekis kraujyje padidėja.

nodas nikotino kiekis.

ir

budru-

Kartu su biologiniu ir psichosocialiniu poveikiu polinkiui įprasti prie rūkym o įtakos turi ir genai (14.23

pa v .). Dvynių

tyrim ų m etaanalizė rodo čia esant 60

proc. paveldim um ą (Heath ir M adden, 1995). Tyrim ų m etu netgi buvo nustatyta, kad skiriasi rūkančiųjų ir nerūkančiųjų genas, nuo kurio priklauso reakcija į neurom ediatorių dopam iną (Lerm an ir kiti, 1999; Sabol ir kiti, 1999).

Pagalba metant rūkyti 19 TIKSLAS. Aptarkite, kaip padėti rūkaliams mesti rūkyti - arba apsaugoti jaunimą, kad šis apskritai nepradėtų rūkyti. M esti tuojant,

rūkyti

stengiam asi

gydant

vaistais,

padėti

viešais

veikiant

įspėjim ais

hipnoze,

žm onės verčiam i greitai surūkyti cigaretę po

apie

aversiniu

žalą

sveikatai,

sąlygojim u

konsul­

(pavyzdžiui,

cigaretės, kol jiem s pasidaro

blo­

ga), operantiniu sąlygojim u, kognityvine terapija ir param os grupių pagalba. Gera naujiena: dažnai šie poveikio būdai greitai duoda rezultatų. Bloga naujiena: tik

711

STRESAS IR SVEIKATA

14.23 PAVEIKSLAS.

Biologinė įtaka:

Biopsichosocialinis požiūris

Psichologinė įtaka:

• genetinė įtaka pripratimui prie nikotino • fiziologinis pripratimas

į rūkymą

• paauglio atsakas į rūkymo pavyzdį

RŪKYMAS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • įtaigios tabako bendrovių pastangos įtikinti paauglius pradėti rūkyti • rūkantys draugai ir šeimos nariai

penktadalis

dalyvaujančiųjų

(Schelling, cigarečių num o

1992). pakelis

šiose

M ėginantiem s kelias

pasireiškim o,

m inutes

dažniausiai

program ose

m esti

rūkyti

būna

nebegrįžta pavieniui

nepasiekiam as,

pakliuvus

į

stresinę

prie

sekasi

įpročio

dar

pakanka situaciją

rūkyti

prasčiau.

m enkiausio ar

užklupus

Kai

„Lengviausia, ką esu kada nors padaręs, - tai mesti rūkyti;

silp­

puikiai tą žinau, nes esu metęs

blo­

tūkstantį kartų" Mark Twain, 1835-1910

gai nuotaikai, - ir to pasiryžim o kaip nebūta (Kassel ir kiti, 2003). Daugiau vilčių teikia Ligų kontrolės centrų pranešim as apie tai, jog pusė am e­ rikiečių, kurie kada nors rūkė, neberūko. Daugiau kaip 90 proc. m etė rūkyti patys ir dažniausiai ne iš pirm o

karto. Tiem s, kurie ištveria, stiprus potraukis ir at-

pratim o sim ptom ai per šešis m ėnesius palaipsniui išnyksta (W ard ir kiti, 1997). Kadangi labai daug žm onių m etė ar nepradėjo rūkyti, per pastaruosius 30 m e­ tų am erikiečių, kanadiečių ir britų rūkalių ryškiai sum ažėjo (žr. 14.24

PAV.

). 2004

m etais 6 iš 10 apklausos dalyvių Am erikoje, 7 iš 10 Britanijoje ir beveik 8 iš 10 Kanadoje

pritarė

draudim ui

rūkyti

darbo

vietoje

ir

restoranuose

(M ason,

2004).

O 2005 m etais Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad 57 šalys (tarp jųAustralija, Britanija, Kanada, tačiau

ne Jungtinės Valstijos) įsipareigojo

pasirašy­

ti pasaulinę tabako sutartį, kuri užtikrintų griežtus perspėjim us dėl tabako bei už­ draustų tabako reklam ą, pardavim ų rėm im ą ir neleistų tabako gam intojam s rem ti

14.24 PAVEIKSLAS. Rūkymo tendencijos Gallupo apklausos rodo ryškų rūkalių skaičiaus mažėjimą nuo 1974 metų Kanadoje, Jungtinėse Valstijose ir Britanijoje. (McMurray, 2004.)

įvairių renginių. Tačiau m esnio kalių

vis tiek

m etusių vidurinę m okyklą ar že­

socialinio-ekonom inio procentiškai

tebelieka

sluoksnio

atstovų

rū­

daug. Tarp

aukštųjų

m o­

60 50

Kanada

40

JK JAV

kyklų studentų ir absolventų rūkym as tapo ne šaunu­ m o, doje

o

netakto

ir

Britanijoje

priklausančių sluoksniui vinusių

požym is.

Jungtinėse

turinčių

aukštąjį

aukštesniam

rūkalių

rūkalių

yra

yra

Kana­

išsilavinim ą

bei

30

socialiniam -ekonom iniam

nedaug,

du-tris

Valstijose,

tačiau

kartus

m ažiau

daugiau

išsila­

(Halsey

ir

20 10

W ebb, 2000; Statistics Canada, 1999). Ryškiausiai šis sum ažėjim as

buvo

pastebim as

tarp

vyrų,

kurių

yra tik truputį daugiau nei rūkančių m oterų. Iš dalies

dabar

0

1974

2004

712

14 SKYRIUS

14.25 PAVEIKSLAS. JAV rūkančių paauglių skaičiaus didėjimas

35

ir mažėjimas

30

Per pastarąjį ketvirtį amžiaus ryškiai sumažėjo rūkančių suaugusiųjų, ypač išsilavinusių, skaičius. Tačiau XX a. dešimtajame dešimtmetyje rūkančių paauglių skaičius vėl laikinai išaugo, Holivudui rodant rūkymo pavyzdį. (Duomenys iš Johnston ir kiti, 2005.)

25 20 15 10 0

1975

1980

1985

1990

1995

2000

2005

Metai

dėl tokių tendencijų nuo XX a. septintojo dešim tm ečio vidurio m irčių nuo vai­ nikinių

širdies

kraujagyslių

ligų

skaičius

sum ažėjo

m aždaug

30

procentų.

Su

rūkym u susijusių m irčių nuo vėžio, ypač vyrų, skaičius taip pat m ažėja (W ingo ir kiti, 1999). Jei jūs ar jūsų m ylim as žm ogus norėtų m esti rūkyti, perskaitykite skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau. Tiem s, kurie nori m esti rūkyti". XX

a.

dešim tojo

dešim tm ečio

viduryje

vėl

skaičius, kuris vėliau ėm ė m ažėti (žr. 14.25 m etyje vėl padaugėjo paisant to, kad

paauglių

rūkalių

išaugo

PAV.

rūkančių

JAV

paauglių

). Panašiai dešim tajam e dešim t­

ir Kanadoje (Brooke, 2000). Tačiau

ne­

išsilavinusiem s suaugusiem s vakariečiam s parduodam a vis m ažiau

cigarečių ir atsiranda vis naujų cigarečių reklam os ribojim ų, vieno žm ogaus surū­ kom ų cigarečių skaičius visam e pasaulyje yra beveik didžiausias per visą laiką. Rūkalių

skaičius

staiga

išaugo

Azijoje.

Kinijoje,

kur

rūko

daugum a

vyrų,

tačiau ne daugiau kaip 1 iš 10 m oterų, ir kur trečdaliui vyrų lem ta m irti nuo tabako, cigarečių suvartojim as nuo 100 m ilijardų per m etus XX

a. šeštojo de­

šim tm ečio

(Cheng,

pradžioje

pašoko

iki

1,8

trilijono

am žiaus

pabaigoje

1999;

Schwartz ir Pom fret, 1997). 35 procentai japonų (50 procentų vyrų) rūko (Co­ lem an,

1998).

Tokios

šalys

kaip

Kenija

ir

Zim babvė,

kuriose

vienam

žm ogui

tenkančių cigarečių skaičius yra palyginti nedidelis, tapo svarbiausiu britų ir JAV tabako

bendrovių, kurios šim tus m ilijonų

nieko

neįtariančių

žm onių

stato

į pa­

vojų sužaloti sveikatą ir num irti prieš laiką, taikiniu. PSO prognozuoja, kad po trijų

dešim tm ečių

šalyse,

kuriose

70

procentų

daugelis

su

žm onių

tabaku nežino

susijusių apie

m irčių

rūkym o

įvyks

keliam ą

besivystančiose pavojų

(Lopez,

1999; Schwartz ir Pom fret, 1999).

Kaip užkirsti kelią rūkymui? Daug lengviau niekada nepradėti rūkyti, negu atsi­ kratyti liai

šio

įpročio.

pradeda

m okytojai.

Socialinės

rūkyti, sukūrė Nacionalionio

dėm enys yra:

psichologijos

program as, kurias

vėžio

instituto

tyrėjai,

išnagrinėję,

lengvai ir

duom enim is,

kodėl

jaunuo­

nebrangiai gali naudoti

pagrindiniai

šių

program ų

STRESAS IR SVEIKATA

713

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Tiems, kurie nori mesti rūkyti Daugelis rūkalių nori mesti rūkyti, ir beveik pusė kasmet tai mė-

5. Naudokite nikotininį pleistrą arba kramtomąją gumą.

gina padaryti, tačiau tik vienam iš septynių pavyksta mesti vi­

6.

Visiškai susilaikykite nuo rūkymo - neleiskite sau net karte­

sam laikui. Tai skelbia JAV sveikatos apsaugos politikos ir moks­

lį užsitraukti.

linių tyrimų agentūros paskirta ekspertų grupė. Tačiau šios gru­

7.

pės parengtose metimo rūkyti rekomendacijose yra naudingų

Susilaikykite nuo alkoholio (nes jis skatina vėl pradėti rūky­ ti) arba labai jį apribokite.

patarimų (Wetter ir kiti, 1998). 8.

Jei kartu su jumis gyvena arba dirba kiti rūkaliai, meskite

1. Numatykite metimo rūkyti datą.

kartu.

2. Praneškite apie tai šeimos nariams ir draugams. 3.

9.

Išmeskite visas cigaretes.

Venkite vietų, kuriose kiti žmonės gali rūkyti.

10. Mankštinkitės. Eksperimentų, kuriuose buvo kontrolinės gru­

4. Apžvelkite, ką sužinojote mėgindami anksčiau mesti rūkyti,

pės, metu daugiau reguliariai besimankštinančių dalyvių sėk­

ir numatykite iššūkius, su kuriais teks susidurti.

mingai metė rūkyti (Bock ir kiti, 1999).

• inform acija apie rūkym o poveikį; •

inform acija apie bendraam žių, tėvų, žiniasklaidos įtaką;

•

atsisakym o įgūdžių ugdym as m odeliavim o ir vaidm enų žaidim ų pagalba.

Šią inform aciją taip pat galim a pateikti per žiniasklaidą, kurią veiksm ingai išnaudojo

Australija,

atkalbėdam a

rūkyti

įvairių

išsilavinim o

lygių

žm ones

(M acas-

hill ir kiti, 1992). 1998 m etais Floridos valstijoje buvo surengta m asinė į jauni­ mą

orientuota

kam panija

mo

patrauklum ą,

ir

žiniaskiaidoje,

1999

m etų

kuria

pradžioje

buvo

siekiam a

prisipažinusių,

kad

sum ažinti rūko,

rūky-

dvylikm e-

čių-keturiolikm ečių skaičius sum ažėjo 19 procentų palyginti su ankstesniais m etais M M W R, 1999). Yra ir kitas būdas atpratinti rūkyti: padaryti rūkym ą tiesiog brangesnį. Prisim inkite iš 8 skyriaus, kad veiksm ingiausias yra tiesioginis paskatinim as ir nuobaudos. mu

Kai

vėlesnis

diskom fortu,

atpildas

tiesioginės

už

m ankštinim ąsi

pasekm ės

gali

konkuruoja

nulem ti

su

sprendim ą.

dabar Todėl

jo

kelia­ daugelis

ir toliau rūko, net žinodami, kad ilgainiui rūkym as dažnai sukelia m irtį. Jei tik galėtum e ligų už

padidinti

kontrolės cigaretes

tiesiogines

centras

(kartu

ir

(Brown jų

išlaidas, ir

kainą),

tabako

kiti, jų

vartojim as

1993)

praneša,

vartojim as

tikrai kad

sum ažėja

4

sum ažėtų.

didinant procentais

JAV

m okesčius kiekvie­

niem s 10 procentų antkainio. Šis poveikis dvigubai didesnis besivystančiose ša­ lyse ir tarp paauglių - būtent šiam e am žiuje 90 procentų rūkalių įpranta rūkyti (de Beyer, 2005). Daugelyje JAV valstijų buvo sm arkiai padidinti m okesčiai už ciraretes - dėl to nuo 1997 iki 2001 m etų cigarečių kaina išaugo 70 procentųir rūkančių riose

taip

paauglių pat

skaičius ėm ė

vykdom os

2002; Robison ir M ason, 2002).

pastebim ai m ažėti, ypač tose valstijose, ku­

ryžtingos

rūkym o

prevencijos

program os

(M anning,

71 4

14 SKYRIUS

Nutukimas ir svorio kontrolė 20

TIKSLAS.

Aptarkite

kūno,

sukaupusio

riebalus,

adaptyviuosius

privalum us

ir

trūkum us

dabarties požiūriu.

Kodėl, suvalgydam i lygiai tiek Kodėl pasiseka liesėti

tie

65

suplonėti tik proc.

pat, vieni žm onės

nutunka, o

nedaugeliui nutukusių

am erikiečių, kurie, rem iantis

žm onių? Ligų

kiti lieka

liekni?

Ar gali tikėtis su­

kontrolės

centro

duom e­

nim is, sveria per daug? Organizm e riebalai kaupiasi dėl naudingų priežasčių. Riebalai - ideali energijos

kaupim o

form a,

ikiistoriniam s

14.26 PAVEIKSLAS.

(Juosm enį

N u tu k im a s , m a tu o ja m a s k a ip

jos

k ū n o m a s ės in d e k s a s (K M I)

kurią

protėviam s

supančią

saugykla.)

organizm as buvo

„atsarginę

Nenuostabu,

d a c ijo s e s iū lo m a s ie k ti, k a d

nėm s

k ū n o m a s ė s in d e k s a s (K M I)

ham ir Bagum a, 1994).

b ū tų m a ž e s n is n e i 2 5 .

gresia

Tose

P a s a u lio s v e ik a to s o rg a n iz a ­

badas

pasaulio

pasitarnavusi

c ija ir d a u g e lis š a lių n u tu k im ą a p ib rė ž ia k a ip

riebalais

K M I, v irš ija n tį 3 0 .

gauna

m ažai

būdingi

švenčių

arba

padangą“

laikykite

biologiškai

kad

daugum oje

m aisto:

badavim o

šiandieninių

m ūsų

laikotarpiai.

nulem ta

besivystančių

energi­ bendruo­

ar

-

nutukim as

šalyse,

m ūsų

kuriose

protėviam s

cukrum i,

sim bolizuoja daug

(radęs

suvalgyk!),

gausą

m aisto m aisto

tapo

ir

ir

socialinę

saldum ynų,

su

daug

nebeveiksm inga.

padėtį

taisyklė,

energijos Net

ir

(Furnpuikiai

suteikiančiais

m ažas

antsvoris

kelia nedidelį pavojų sveikatai (Gibbs, 2005).

P a ta m s in to s z o n o s š ia m e g ra fik e v a iz d u o ja K M I

Gera fizinė būklė yra svarbesnė už nedidelį antsvorį. Tačiau didelis nutuki­

n u ro d y tie m s k ū n o s v o ria m s b e i ū g ia m s . K M I s k a ič iu o ja ­

m as

m a s p a g a l š ią fo rm u lę :

ligų, tulžies akm enligės, artrito

S v o ris k g

kai

m enių, kaip buvo ankstesniais am žiais Europoje - tiesą sakant, visur, kur žm o­

J A V v y ria u s y b ė s re k o m e n ­

(žr.

14.26

pav .),

ypač

vaikų,

didina

diabeto,

ir kai kurių

aukšto

vėžio

rūšių

kraujospūdžio, riziką, tuo

širdies

trum pinda­

m as tikėtiną gyvenim o trukm ę (Olshansky ir kiti, 2005). Didesnė rizika kyla

= KMI

(Ū g is m e tra is ) 2

naudoja,

obuolio

form os

žm onėm s,

kuriem s

riebalai

kaupiasi pilvo srityje, o ne tiem s, kurių figūra

150

yra 140

P a v o jin g a i

kriaušės

bus

n u tu k ę s

ir

form os

šlaunis

-

turintiem s

(Greenwood,

plačius

1989).

klu­

Naujausi

m oksliniai tyrim ai taip pat rodo ryšį tarp m o­

130

terų 120

nutukim o

ir

rizikos

gyvenim o

pabaigoje

susirgti Alzheim erio liga bei turėti kitų sm ege­ nų audinio pažeidim ų (Gustafson ir kiti, 2003,

110

2004). Nutukęs

100

Todėl

nenuostabu,

kad

vieno

tyrim o

(Calle

ir kiti, 1999) m etu, kai 14 m etų buvo stebim a

90

daugiau 80

kaip

m ilijonas

am erikiečių,

paaiškėjo,

Antsvoris

jog

Sveikas

kad tie, kurie būdam i 40 m etų turi antsvorio,

didelis

(žr. 14.27

70 60

m iršta

antsvoris pav .).

gali

sutrum pinti

gyvenim ą

Kitu ilgalaikiu tyrim u nustatyta,

vidutiniškai

trejais

m etais

anksčiau

nei

liekni žm onės (Peeters ir kiti, 2003). Ypač di­

50

Per mažas svoris

delis vyrų, turinčių labai didelį antsvorį, m irtin­

40

gum as. Todėl suprantam a, kad 2004 m etais JAV 1 ,5

1 ,6

1 ,7 Ū g is ( m e tr a is )

1 ,8

1 ,9

sveikatos

apsaugos

pripažino esant liga.

Medicare

sistem a

nutukim ą

715

STRESAS IR SVEIKATA

14.27 PAVEIKSLAS.

2,8 2,6

Vyrai

2.4

Moterys

Nutukimas ir mirtingumas Santykinė sveikų nerūkan­ čiųjų mirties rizika išauga, esant nepaprastai dideliam arba mažam kūno masės indeksui. (Duomenys iš 14 metų trukusio 1,05 milijono amerikiečių tyrimo, Calle ir kiti, 1999.)

2,2 2,0 1,8 1,6 1.4 1,2 1,0 0,8 0,6

Kūno masės indeksas (KMI)

Socialiniai nutukimo padariniai Kasm etinės sveikatos apsaugos

21 TIKSLAS. Apibūdinkite socialinis nutukimo padarinius.

išlaidos, tenkančios vienai 35-44

N utukim as gali būti socialiai kenksm ingas, darydam as poveikį ir elgesiui su ju­ m is, ir jūsų

savijautai. N utukę

žm onės žino

stereotipą: lėti, tingūs, netvarkingi

metų am žiaus JAV m oteriai (W ee ir kiti, 2005). Kaip sako

(Crandall, 1994, 1995; Ryckm an ir kiti, 1989). D augelis žm onių nutukim ą lai­

ekonom istas Paulas Krugm anas

ko

(2005): „Riebalai yra finansinis

pasirinkim u

m a-

neteisingu

gaidų"

arba

savidrausm ės

nerim o,

tenkinim u.

K ai

kai

stygiaus

kam uoja

žm onių

įrodym u,

kaltės

atvaizdai

jausm as,

arba

asm enybės

įveikim u

m onitoriuje

arba

paplatinam i

proble­

„pilvo

(todėl

už­

atrodo

dalykas." Norm alaus svorio

2127 $

storesnį), stebėtojai staiga im a juos vertinti kaip ne tokius nuoširdžius, nedrau­

KM I nuo 25 iki 29,9

giškus,

Socialiniai

KM I nuo 30 iki 34,9

2873 $

nutukusių

KM I nuo 35 iki 39,9

3058 $

16-24 m etų am žiaus m oterų (G ortm aker ir kiti, 1993). K ai po septynerių m etų

KM I daugiau nei 40

3506 $

nedoresnius

nutukim o

padariniai

tyrim as buvo

bei

bjauresnius

buvo

(G ardner

ir

tyrim e,

kurio

akivaizdūs

pakartotas, du

trečdaliai šių

Tockerm an,

m oterų

m etu

1994).

stebėta

tebebuvo

370

2358 $

nutukusios. Jos per

m etus uždirbdavo 7000 dolerių m ažiau nei 5000 tokių pat išsilavinusių nenutu­ kusių

m oterų

iš palyginam osios grupės. Be to, nutukusių

m eniniuose skelbim uose

vyrai dažnai rašo, kad

m ažiau

jiem s labiau

ištekėjo. A s­

patinka lieknos, o

moterys dažnai reklam uoja šią savybę (M iller ir kiti, 2000; Sm ith ir kiti, 1990). V ieno

sum anaus

eksperim ento

m etu

Regina

Pingitore

ir

jos

kolegos

(1994)

„[Ieškinių dėl nutukim o]

atskleidė diskrim inavim ą dėl svorio. Jie įrašė į vaizdajuostę tariam us darbo in­

įstatym as skelbia: Nepabėkite

terviu,

kuriuose

rinčius

antsvorio

rengti taip, kad

profesionalūs

aktoriai

vaidino

kandidatus.

A ntruoju

atveju

atrodytų

vidutiniškai 13,6

kg

arba

norm alaus

aktoriai

buvo

svorio, nugrim uoti

arba

tu­

ir iškelkite ieškinį, jei esate

ir

ap­

nutukę. Jis taip pat sako:

storesnį. „Būdam as nutukęs", tas

pats žm ogus, sakydam as tą patį tekstą ta pačia intonacija ir taip pat gestiku­ liuodam as, buvo

laikom as

m ažiau

vertu

priim ti į darbą. Šališkum as

dėl svorio

ypač išryškėjo, kai kandidatės buvo m oterys (žr. 14.28 pav.). K itų tyrim ų duo­ m enys rodo, jog diskrim inacija dėl svorio, nors apie ją beveik nekalbam a, yra

Pažvelkite Į veidrodį, nes kaltinti reikia būtent jus“ JAV senatorius F. Jam esas Sensenbrenneris, 2004

716

14 SKYRIUS

didesnė nei lyčių ir rasinė diskrim inacija. Ji vyksta kiekvienam e įdar­ Jei moterys turi antsvorį, tikimybė, kad jos bus priimtos, yra mažesnė.

binim o

ciklo

etape:

priim ant,

paskiriant

pareigas,

suteikiant

aukštesnes

pareigas, atlyginant už darbą, baudžiant ir atleidžiant (Roehling, 1999). Eksperim entai

6

objektu

5

tam pa

rodo, ir

kad

tie

neigiam os

kandidatai,

nuostatos

storų

m atė

kuriuos

su

žm onių

atžvilgiu

nutukusiu

žm ogum i

Tiriant

pacientus,

(H ebl ir M annix, 2003). 4

D iskrim inavim as

dėl

svorio

vyksta

ir

nam uose.

kurie buvo ypač nelaim ingi dėl savo antsvorio (tyrim e dalyvavo žm onės,

3

netekę 2

vidutiniškai

45

kg

atlikus

chirurginę

virškinam ojo

trakto

ope­

raciją), 4 iš 5 sakė, jog jų vaikai anksčiau prašė nesilankyti m okyklos renginiuose. 9 iš 10 teigė, jog verčiau sutiktų leisti am putuoti koją nei

1

vėl tapti nutukę (Rand ir M acgregor, 1990, 1991).

0

Moterys

Vyrai

K odėl

Normalaus svorio Turintys viršsvorio

nutukę

žm onės

nenusim eta

savo

papildom o

bagažo

ir

neiš­

sivaduoja iš šio skausm o? A tsakym ą pateikia nutukim o fiziologija.

Nutukimo fiziologija 14.28 PAVEIKSLAS. Lytis ir diskriminacija dėl svorio

Kai moterų kandidačių į darbą, išvaizda buvo dirbtinai pakeista, kad jos atrodytų turinčios antsvorio, universiteto studentai buvo mažiau linkę „priimti jas į darbą“. Kandidatų vyrų svoris buvo mažiau svar­ bus. (Duomenys iš Pingitore ir kiti, 1994.)

22 TIKSLAS. Aptarkite mokslinius duomenis apie tai, kokią įtaką kūno svoriui daro paveldimu­ mas ir aplinka.

N utukim o fiziologijos tyrim ai m eta iššūkį stereotipui, kad stori žm onės yra tie­ siog silpnavaliai apsirijėliai. Pirm iausia reikia atsižvelgti į svorio didėjim o arit­ m etiką. Riebalai kaupiasi, kai organizm as gauna daugiau kalorijų negu suvartoja, o vieno riebalų svaro (apie 400 g) energinė vertė yra 3500 kalorijų. Todėl be­ silaikantiem s dietos seniau buvo teigiam a, kad, sum ažinus m aisto energinę vertę 3500

kalorijų, svoris sum ažės 1

svaru. D eja, paaiškėjo, jog

taip

nėra. K odėl?

Skaitykite toliau. Riebalinės

ląstelės.

Tiesiogiai

kūno

riebalų

kiekį

lem ia

riebalinių

ląstelių

dydis

ir skaičius. Paprastai suaugęs žm ogus turi apie 30 ar 40 m ilijardų tokių m iniatūri14.29 PAVEIKSLAS.

nių kuro rezervuarų, iš kurių beveik pusė yra netoli odos paviršiaus. Riebalinė

Riebalinės ląstelės

ląstelė gali keistis - nuo beveik tuščios, lyg subliuškusio baliono, iki pernelyg

Energiją kaupiame riebalinėse ląstelėse, kurios didėja ir kurių daugėja, jei esame nutukę. Metant svorį jos mažėja (bet jų skaičius nekinta). (Pritaikyta iš Julės Hirsch, 2003).

pilnos. N utukusio žm ogaus riebalinės ląstelės gali išsipūsti ir 2 ar 3 kartus viršyti norm alų dydį, o tada dalytis arba sukelti greta esančių nesubrendusių riebalinių ląstelių

dalijim ąsi. Rezultatas

2003).

Riebalinių

ląstelių

-

net iki 75

skaičius,

m ilijardų

padidėjęs

dėl

riebalinių

genetinių

ląstelių

(H irsch,

priežasčių,

valgy­

m o įpročių vaikystėje ar dažno persivalgym o suaugus, jau niekada nesum ažės (14.29 telės

pav.).

gali

Laikantis dietos, riebalinės ląs­ susitraukti,

tačiau

jos

neišnyksta

(Sjostrum , 1980). Nustatytoji svorio

riba

ir medžiagų

apykaita.

Pastorėjus reikia m ažiau m aisto kūno svo­ riui palaikyti negu jo reikėjo tokiam

svo­

riui įgyti. K odėl? Lyginant su kitais audi­ Niekada nebuvęs nutukęs

Nutukęs

Sumažintas nutukimas

niais,

riebaliniam

audiniui

išsaugoti

m ažiau m aisto energijos. N utukusių žm o-

reikia

717

STRESAS IR SVEIKATA

Hormonas, reguliuojantis riebalų

„Nutukę m okiniai m okykloje

kiekį

patiria tik nesiliaujantį

Nutukusios pelės (kairėje) sutrikęs genas, išskiriantis hormoną, pranešantį apie riebalus - leptiną. Kai tą patį genetinį sutrikimą turinti pelė (dešinėje) papildomai gavo leptino, jos kūno svoris sumažėjo 40 procentų.

įžeidinėjim ą" Nacionalinės švietim o asociacijos ataskaita apie diskrim inavim ą dėl kūno sudėjim o, 1994

nių svorio „term ostatai" sutvarkyti taip, kad palaikytų didesnį negu vidutinį kūno svorį. Jeigu jis tam pa m ažesnis negu nustatytoji svorio riba (dažniausiai tai nėra tikslus svoris, o tam tikras svorio intervalas), žm ogus im a jausti didesnį alkį, o m edžiagų

apykaita

sulėtėja.

Taigi

organizm as

prisitaiko

prie

badavim o,

sude­

gindam as m ažiau kalorijų, o gaudam as jų daugiau, daugiau ir sudegina. Eksperim ento, tai,

kurių

kuris

dienos

truko

m aisto

vieną

energinė

m ėnesį, vertė

m etu

buvo

(Bray,

sum ažinta

1969) nuo

nutukę

3500

pacien­

kalorijų

iki

14.30 PAVEIKSLAS.

450 kalorijų, num etė tik 6 proc. svorio iš dalies todėl, jog jų organizm as sure­ agavo lyg į badavim ą - m edžiagų apykaita sulėtėjo 15 proc. (14.30 kodėl,

sum ažinus

suvartojam ą

m aistą

3500

kalorijų,

žm ogaus

svoris

PAV.

). Štai

gali

gram ų. Laikantis griežtos dietos, greitai num etam as svoris per pir­

m ąsias

savaites,

bet

paskui

šis

procesas

sulėtėja.

Dėl

to

pasibaigus

žmonių kūno svoriui

nesu­

m ažėti 400 tris

Griežtos dietos įtaka nutukusių

ir medžiagų apykaitai

Šeši nutukę žmonės septynias dienas kasdien gaudavo po 3500 kalorijų. Kitas 24 dienas jie gavo tik 450 kalorijų atitinkantį maisto davinį. Šių pacientų kūno svoris sumažėjo tik 6 proc., o vėliau padidėjo, nes jų medžiagų apykaita sulėtėjo 15 proc. (Iš Bray, 1969.)

dietos

laikui, kai organizm as dar saugo sukauptą energiją, m aisto kiekis, kuris tik pa­ laikė svorį prieš dietą, dabar gali tukinti. Individualūs

m edžiagų

apykaitos

skirtum ai

paaiškina,

kodėl

-

priešingai

ste­

reotipinei nuom onei, kad antsvoris atsiranda dėl apsirijim o, - du žm onės, būdam i vienodo

ūgio, am žiaus

ir užsiim dam i vienoda

veikla, gali tiek

pat sverti, nors

vienas jų valgo daug m ažiau negu kitas. Liekni žm onės paprastai nenustygsta

4000

170

27

165

26

160

25

155

24

150

23

145

22

3000

2000

1000

0

0

8

16 Dienos

24

32

140 0

8

16 Dienos

24

32

21

0

8

16 Dienos

24

32

718

14 SKYRIUS

Kultūrose, kuriose neidealizuoja­

vienoje

vietoje,

m os lieknos m oterys, nėra ir

(Levine

ir kiti, 2005). Daugum a nutukusių

m itybos sutrikim ų. Pavyzdžiui,

kūnai

Ganos gyventojai idealizuoja

jog

tiesiog

apkūnesnius žm ones nei am erikie­

kam ai

čiai - ir čia m ažiau žm onių kam uo­

ir kiti, 1992).

žm onės,

daugiau

linkę ypač

įvertinti

juda,

daugiau nutukę,

suvartotų

o

energiją

sverti. linksta

kalorijų

taupantys

Atrodo,

kad

pervertinti skaičių

nutukėliai

žm onių

m ėgsta

pasėdėti

yra norm alūs žm onės, kurių tai

savo

tiesa,

fizinį

(Brownell

ir

nepaisant

aktyvum ą

W adden,

duom enų,

ir

nepakan­

1992;

Lichtm an

ja m itybos sutrikim ai (Cogan ir kiti, 1996). Tas pat pasakytina ir apie

Genetinis veiksnys. M oksliniai

afroam erikietes palyginti su euro-

Štai faktai:

am erikietėm is (Parker ir kiti, 1995) .

•

Nepaisant

bendro

tarpusavyje, nei su

tyrim ai

valgym o jų

atskleidžia

šeim oje,

įtėvių

genetinę

įvaikintų

vaikų

įtaką

svoris

svoriu. Priešingai, žm onių

kūno

svoriui.

nekoreliuoja

nei

svoris būna panašus

į jų biologinių tėvų svorį (Grilo ir Pogue-Geile, 1991).

•

Tapačių dvynių svoris būna labai panašus, net tada, kai jie auga atskirai (Plom in ir kiti, 1997; Stunkard ir kiti, 1990). Įvairių tyrim ų duom enim is tapačių dvynių

svorio

koreliacijos

koeficientas

yra

+0,74.

Kur

kas

žem esnis,

+0,32.

netapačių dvynių svorio koreliacijos koeficientas perša m intį, jog genais gali­ m a paaiškinti du trečdalius m ūsų kūno m asės pokyčių (M aes ir kiti, 1997). Taigi

antsvoris

neatsiranda

vien

todėl,

kad

sušveičiam a

per

daug

ledų

su

karam ele. O norint num esti svorio nepakanka, kad protas nugalėtų pilvą.

•

Jei vienas iš tėvų nutukęs, tikim ybė, kad berniukas bus nutukęs, yra trigu­ bai didesnė, o kad m ergaitė - šešis kartus didesnė palyginti su vaikais, ku­ rių tėvai yra norm alaus svorio (Carriėre, 2003). Tad m ūsų džinsų dydį nulem ia m ūsų genų specifika. Tačiau, žinom a, gene­

tinė

įtaka

yra

sudėtinga,

panašiai

kaip

skirtingi

orkestro

nariai,

grodam i

kartu,

sukuria m uziką. Vieni genai gali pasufleruoti žarnom s, kada siųsti signalą „m es jau pilnos", kiti - diktuoti, kaip veiksm ingai deginsim e kalorijas ar kaip papil­ dom as

kalorijas

paversim e

riebalais,

treti

-

skatinti

dėti ram iai. Naujausi eksperim entai sm ulkiai aprašo

nenustygti vieną

vietoje

arba

genetinį svorio

sė­

kont­

rolės m echanizm ą. Kai norm alios pelės riebalų ląstelės išpam psta, jos genai išs­ kiria

leptino

baltym ą.

Kaip

pastebėjote

12

skyriuje, sm egenys

kontroliuoja

tino kiekį. Kai m okslininkai nutukusiom s pelėm s kasdien įšvirkšdavo leptino

Išgyvena storiausi

lep­

STRESAS IR SVEIKATA

dozę,

jos

ėsdavo

m ažiau,

tapdavo

aktyvesnės

ir

netekdavo

svorio.

Tad

719

galbūt

leptino injekcijos žm ones veiktų kaip tariam i riebalai, apgautų sm egenis ir sto­ rą

kūną

paverstų

lieknesnių?

Nors

pradinės

viltys

sukurti

šį

stebuklingą

vaistą

nuo nutukim o žlugo, 2004 m etų pabaigoje buvo bandom a daugiau kaip 100 rū­ šių

vaistų

pačias

nuo

nutukim o.

žadinančias

Vieni

apetitą

labiausiai

sm egenų

teikiančių

receptorines

vilčių

ląsteles,

vaistų

kurias

blokuoja dirgina

tas

m ari­

chuana (Science, 2004). Tuo m etu, kai tai skaitysite, kai kurie vaistai jau gali būti patekę į rinką. Maisto

ir

veiksnys.

Genais

negalim a

sių

m oterys

būna

yra

daugiau

nei

nei

jų

buvo

m ažiau

veiksniai.

aktyvumo

šešis

Tačiau

genai

nėra

paaiškinti,

kodėl

žem esnių

kartus

dažniau

europiečių,

kodėl

am žiaus

pradžioje

XX

ir

aptvarus,

kuriuose

šerdam i

ūkininkai

kaloringu

tyrim ą,

pašaru.

m okslininkai

tukina

m itybos įpročius - kad

-

kodėl

lem iantis

yra

naujųjų jų

50

daugiau

em igrantų

judėjim ą 000

m ankštinim ąsi,

kiekvienos dvi valandos, kasdien

kla­

am erikiečių

panašios į gyvulių

ilgalaikį

įvertinę

šiandien

nutukusių varžydam i

m asinį

net

nutukusių

am erikiečių

gyvulius

Vykdydam i

pastebėjo

kodėl

kultūros tapo

nutukim ą

socialinių-ekonom inių

nutukusios,

nutukusių

(Goel ir kiti, 2004). Vakarų

vienintelis

ir

gausiai

m edicinos

rūkym ą,

yra

penėjim o seserų

am žių

bei

praleistos žiūrint tele­

viziją, 23 procentais padidina nutukim o ir 7 procentais - cukrinio diabeto tiki­ m ybę (Hu ir kiti, 2003). Tarp Ontarijo provincijos Senosios tvarkos am išų, ku­ rie

labai

intensyviai

užsiim a

žem dirbyste

bei

daržininkyste

ir

kurių

žingsnia-

mačiai rodo, jog vyrai per dieną nueina apie 14,5 km , o m oterys - apie 11 km , nutukusių

žm onių

Žm onės, džiui,

yra

gyvenantys

M anhetene,

septynis

kartus

bendruom enėse,

dažniausiai

m ažiau

nei

JAV

kuriose

tenka

m ažiau

nei

sveria

(Bassett

daugiau

sėslesni

ir

kiti,

2004).

vaikščioti,

priem iesčių

pavyz­ gyvento­

jai, daugiausia važinėjantys autom obiliais (Ewing ir kiti, 2003). M ankštinim osi stygių

ir

labai kaloringą

m aistą

papildo

didesnės

porcijos

bei

nuo 1997 m etų trigubai išaugęs greito aptarnavim o restoranuose suvalgyto m aisto kiekis (Farley ir Cohen, 2001). Palyginti su 1971 m etais, šiandien m oterys su­ vartoja 300, o vyrai beveik 200 kalorijų daugiau (O’Connor, 2004). Pavyzdžiui, daugum oje su

ribotu

Šiaurės patiekalų

aptarnavim o išsikepti Todėl XX

taškų,

vaflių

suprantam a, a.

pradžioje,

m ažiau

kalorijų

1998).

„Big

neaktyvum u ta

ir

ir

M ac“ ir

vidutiniškai

Am erikos kuriuose užgerti jog

juos

kartu

sukuria

su

persivalgo.

nei

naikinim o jų

kiekiu

saldesnį

su 2003;

svorio

nuo 1990 iki 2001 metų vidutinis

2003).

amerikiečių svoris padidėjo 10

gyvenusiais

svarų (Saad, 2002). Iš viso tai

sudegina Thom pson,

gėrim ais,

Nutukę

fiziniu

rūkaliai

nerūkantys

m irš­ kaim y­

nai (Peeters ir kiti, 2003). ar sversite. Nuo

sudaro didesnį nei milijardo svarų svorio prieaugį. Šie papildomi 10 svarų, tenkantys vienam žmogui, 2000 metais oro bendrovėms kainavo 275 milijonus dolerių, nes jos už

Jūsų tėvai ir seneliai, būdam i 30 m etų, tikriausiai svėrė m ažiau nei jūs sveriate

Gallupo atliktose apklausose

pačiam

(Brody,

gaiviaisiais

norm alaus

daugybe

m aistą,

(Brody,

ginklą.

valgyklas

su

suvalgyti,

Palyginti

ir

diabetu

stalai

pajėgi

gėrim ų

persaldintais

savitarnos

švediški

kiek

riebesnį

suserga

m asinio

anksčiau

tiek,

gaiviųjų

valgo

jaunesni

m ėsainiai m etų

valgyti

studentų

žm onės

vakarykštes

šiandieniniai

neribotu

daugelis

dažniau

m iestelių

pakeitė

siūlom a

šiandien

tabaku 13,5

studentų

asortim entu

1960

m etų

o svoris - apytikriai 10,5 kg (žr. 14.3

vidutinio

lentelę ) .

am erikiečio

ūgis padidėjo

Britanijoje vidutinės m oters

2,54

cm ,

tokią sumą papildomai sudegino kuro, kad šį svorį pakeltų į orą (Dannenberg ir kiti, 2004).

720

14 SKYRIUS

14.3 LENTELĖ. Vidutinis JAV gyventojų kūno svoris (svarais) nuo 1960 iki 2002 metų

1960-1962

1971-1974

1988-1994

1999-2002

Devyniolikmečiai Vyrai

-

160

161

172

Moterys

-

131

139

149

Nuo 20 iki 74 metų amžiaus Vyrai

166

173

182

189

Moterys

140

144

153

163

Šaltinis: C. L. Ogden ir kiti (2004).

suknelės dydis išaugo nuo 12-to (1951 m .), iki 16-to (šiandien); nuo 1980 m e­ tų

nutukusių

suaugusiųjų

skaičius

beveik

patrigubėjo

-

iki

21

procento

(Haw-

kes, 2002; M errim an, 1999). O per pastaruosius 40 m etų, kol sveikatos eksper­ tai

įtikinėjo

am erikiečius

m esti

svorį,

nutukusių

suaugusiųjų

skaičius

daugiau

nei padvigubėjo ir pasiekė 30 procentų (CDC, 2004; taip pat žr. 14.31 Vien

tik

nuo

1986

m etų

nutukusių

am erikiečių,

turinčių

daugiau

p a v .).

kaip

45

kg

antsvorį, skaičius padidėjo keturis kartus (Sturm , 2003). Ir tokie dalykai dedasi beveik visur, kur skaitom a ši knyga. Pasaulinės svei­ katos

organizacijos

svorio

(Booth

ir

vertinim u Neufer,

visam e

2005).

pasaulyje

Australija,

60

procentų

panašiai

kaip

žm onių

Britanija

turi

ir

ant­

Am erika.

60 procentų savo gyventojų priskiria nutukusiem s ar turintiem s antsvorio (Aust­ ralian Bureau of Statistics; Halsey ir W ebb. 2000; Healey, 2004). Kanadoje žm o­ nių, 14.31 PAVEIKSLAS.

priskiriam ų

augo

Rizikos kaita

60

pastaruosius

Mažėjant rūkymui, kuris kasmet nužudo apie 400 000 amerikiečių, pradėjo plisti nutukimas, kuris taip pat prisideda prie daugelio mirčių. (Šaltinis: Centers for Disease Control and Prevention.)

linio

nutukusiem s

procentų 15

m aisto

tendencijos

m etų

instituto kaip

ar

(Statistics

ir

turintiem s

Canada,

patrigubėjusį prezidentė

1985

m etų

iš­

Kom entuodam a

ataskaitą

apie

per

vaikų

Kanados

naciona­

nutukusių

Anne

Jungtinėse

antsvorio,

1999).

Kennedy

dalis

nuo

skaičių,

pastebėjo:

Valstijose.

Atsiliekam e

stadionuose,

teatruose

„Pastebim os

penkeriais

panašios

m etais,

tačiau

vejam ės“ (Krauss, 2002). „Praktinė"

išvada:

giam os

platesnės

2000).

Vašingtono

naujuose

sėdynės,

prisitaikant

valstijos

laivininkystės

atsisakė 50

prie

50

m etų

ir

gyventojų

bendrovė senum o

m etro

vagonuose

stam bėjim o

W ashington

standarto,

pagal

įren­

(Ham pson,

State

Ferries

kurį

sėdynės

plotis buvo 46 cm . „Tokio pločio užpakaliai yra praeities Cigarečių rūkymas

40

atgyvena",

-

(Shepherd,

1999).

paaiškino

šios

Niujorkas,

bendrovės susidūręs

atstovas su

spaudai

didėjančių

Di­

džiojo Obuolio (taip vadinam as Niujorkas) užpakalių pro­ 30

blem a, pakeitė beveik visas įgaubtas m etro vagonų sėdy­ nes sėdynėm is be įdubų (Ham pson, 2000). Kad ir ką sa­

20

kytum e, šiandien žm onėm s reikia daugiau erdvės.

Nutukimas

10 1960

1970

1980 Metai

1990

Atkreipkite 2000

dėm esį į tai, kaip

šie

duom enys

patvirti­

na m um s jau žinom us dalykus iš intelekto tyrim ų: pavel­ dim um as

(genetinė

įtaka

individualiem s

skirtum am s)

gali

STRESAS IR SVEIKATA

būti labai ryškus, tačiau juo nepavyksta paaiškinti grupių skirtumų. Ir genai, ir aplinka lemia, kodėl tiek vienas, tiek visi žmonės šiandien sveria daugiau nei prieš 50 metų.

Svorio mažinimas 23 TIKSLAS. Aptarkite, kaip gali sulieknėti turintis antsvorio ir norintis jį numesti žmogus.

Jūs turbūt purtote galvą: „Vargu ar suplonėsime ir daugiau nebesustorėsime. Jei laikomės dietos, mūsų organizmo medžiagų apykaita sulėtėja ir išalkusios rie­ balinės ląstelės ima reikalauti: pamaitinkite mus! Kai antsvorio turinčio žmo­ gaus svoris sumažėja iki normalaus, organizmo būklė pasidaro gana panaši į tą, kuri esti maitinantis pusbadžiu. Palaikant normalų svorį organizmui „atrodo“, kad jis badauja. Sublogę nutukėliai gali atrodyti normaliai, tačiau jų rie­ balinės ląstelės gali pasidaryti nenormaliai mažos, sulėtėja jų medžiagų apykaita ir jų protus užvaldo mintys apie maistą. Visa tai paaiškina, kodėl, išskyrus drastiškas chirurgines operacijas, kurių metu atskiriama dalis skrandžio ir plonosios žarnos, dauguma žmonių, sėkmin­ gai pritaikę svorio metimo programą, galiausiai vėl priauga beveik tiek pat (Gar­ ner ir Wooley, 1991; Jeffery ir kiti, 2000). (Milijonai žmonių gali užtikrinti, kad svorį lengva numesti; jie yra tai padarę daugybę kartų.) Kai kuriems žmonėms iš tiesų pavyksta atsikratyti nereikalingų kilogramų, ypač taikant programas, kei­ čiančias jų gyvenimo būdą ir nuolatinius valgymo įpročius. Tačiau daugumai vienintelis šios kovos, kurią jie pralaimi, ilgalaikis rezultatas yra suplonėjusi piniginė. Tačiau mūšis su apkūnumu vyksta su tokiu pat įniršiu kaip ir anksčiau, ir įnirtingiausiai jį kovoja asmenybės su dviem X chromosomomis. Kova su nu­ tukimu yra milžiniškas verslas. Amerikiečiai dietiniam maistui ir gaiviesiems gėrimams per metus išleidžia 40 milijardų dolerių (Kolata, 2004). Du trečda­ liai moterų ir pusė vyrų sako, jog nori numesti svorį, ir pusė šių moterų bei vyrų tvirtina, kad „rimtai mėgina tai daryti" (Moore, 2003). Paklausti, ar labiau norėtų būti 5 metais jaunesni, ar sverti 15 svarų mažiau, 29 procentai vyrų ir 48 procentai moterų atsakė, jog labiau norėtų numesti svorio (R esponsive C om ­ m unity , 1996). Kokį patarimą gali pasiūlyti psichologija, jei riebalų ląstelės, nustatytoji svorio riba ir genetiniai veiksniai nepailsdami tarsi sąmokslininkai neleidžia atsikra­ tyti nereikalingų kilogramų? Naudingų patarimų rasite skyrelyje „Pažvelkime iš arčiau. Tiems, kurie nori sulieknėti". Psichologė Kelly Brownell (2002) siūlo keisti aplinką, kuri žmonėms kelia pavojų nutukti: •

Papildomai apmokestinti labai kaloringą bevertį maistą ir gaiviuosius gėri­ mus. Juk rūkymas mažinamas didinant mokesčius cigaretėms. Kodėl dėl tos pačios priežasties nebūtų galima įvesti mokesčio greitam maistui?

•

Iš pajamų subsidijuoti sveiką maistą ir finansuoti sveikos mitybos reklamą.

•

Įsteigti aplink mokyklas zonas be greitojo aptarnavimo restoranų.

721

722

14 SKYRIUS

•

Uždrausti beverčio maisto reklamą vaikams.

•

Skatinti fizinį aktyvumą, projektuojant gyvenvietes su pėsčiųjų ir dviračio takais bei steigiant gyvenamuosius rajonus netoli darbo vietų.

Nors išlaikyti sumažėjusį svorį yra sunku, Stanley Schachteris (1982) ne­ mąsto taip pesimistiškai, kaip dauguma nutukimo tyrinėtojų. Jis pripažįsta, jog žmonės, dalyvaujantys kūno svorio mažinimo programose, daugiausia patiria nesėkmes. Bet jis taip pat pažymi, jog tai yra specifinė grupė - žmonės, nesu­ gebantys patys sau padėti. Be to, toks nesėkmingų atvejų skaičius užregistruotas remiantis vienu mėginimu numesti svorį. Galbūt, kai žmonės mėgina pakar­ totinai mesti svorį, juos lydi didesnė sėkmė. Apklausęs žmones Schachteris su­ žinojo, jog ketvirtadalis jų turėjo gana didelį antsvorį ir mėgino sulieknėti. Šešiems iš dešimties tai pasisekė padaryti, jų svoris sumažėjo mažiausiai 10 proc. lyginant su didžiausiu svoriu, buvusiu prieš dietą (vidutiniškai jie numetė po 14 kilogramų), ir jie daugiau nebuvo nutukę. Per 1993 metais atliktą 90 000 žurnalo Consum er Reports skaitytojų apklausą 25 procentai besilaikančių die­ tos respondentų teigė, jog jiems pavyko ilgam laikui numesti svorį. Padedamas reklamos žiniasklaidoje, Nacionalinis svorio kontrolės registras nustatė daugiau kaip 4000 ilgą laiką tiriamų žmonių, kurie ne mažiau kaip metus išlaikė paste­ bimai sumažėjusį svorį. Vidutiniškai šie žmonės neteko 60 svarų ir išsaugojo normalų svorį penkerius metus, nuolatos laikydamiesi dietos ir mankštindamiesi. Šie rezultatai rodo, jog galimybė atsikratyti antsvorio yra realesnė negu ta liūdna išvada, kurią padarėme, remdamiesi pacientų, tik vieną kartą dalyvavu­ sių programoje kūno svoriui mažinti, apklausos rezultatais. Ir, jei jums atrodo, jog apie kažką panašaus jau esate girdėję, prisiminkite metimo rūkyti programas, kurios: 1) veiksmingos tik trumpai, 2) neveiksmingos ilgą laiką, tačiau 3) daug žmonių yra kitados rūkę. Nutukę žmonės turi teisę pasirinkti dar vieną galimybę, kurią, beje, pasirinko 13 proc. Schachterio apklaustų žmonių, - tiesiog susitaikyti su savo svoriu. Reikėtų paminėti, kad mokslininkai nenustatė, jog nutukimas būtų kaltės jausmo, priešiškumo, oralinės fiksacijos ar kitokių asmenybės problemų pasekmė. Ne­ galima nutukimo aiškinti vien tik valios stoka. Tai, kad nutukę žmonės, patyrę stresą arba nustoję laikytis dietos, ima be saiko valgyti, gali būti nuolatinio dietos laikymosi padarinys. Nuolat lieknumo besivaikantys žmonės rizikuoja ne tik nuolat galvoti apie maistą ar persivalgyti, bet ir patirti dažną svorio kaitą. Taip pat jiems gresia nevisavertės mitybos, depresijos, rūkymo rizika bei žalingas šalutinis medikamentų svoriui mažinti poveikis (Cogan ir Emsberger, 1999). „Nutukimas - ne mirtina liga, - skelbia Nacionalinė pažangaus požiūrio į nutukimą asociacija, - nuolat galvoti apie liemens apimtį nesveika." Nors toks šūkis reiškia, kad nepaisoma antsvorio keliamo pavojaus sveikatai, tačiau jis liudija vieną svarbų dalyką: galbūt geriau susitaikyti su tuo, kad esi šiek tiek apkūnus, negu pakaitomis laikytis dietos ir persivalgyti, nuolatos graužiantis dėl savo bejėgiškumo. Amerikiečiai žavėjosi Oprah Winfrey ir tada, kai ji nebuvo numetusi 27 kg, ir tada, kai, juos numetusi, vėl šiek tiek pasitaisė. Ir jie vis tiek ją mylės, ar ji bus putli, ar ne.

STRESAS IR SVEIKATA

723

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Tiems, kurie nori sulieknėti Kamuojamiems nutukimo žmonėms rekomenduojame kreiptis į gy­

paspartina medžiagų apykaitą bei gali pažeminti nustatytąją svo­

dytoją, kad šis įvertintųjų būklę ir patartų, ką daryti. O tiems, kurie

rio ribą (Bennett, 1995; Kolata, 1987; Thompson ir kiti, 1982). Net

nori numesti vos porą kilogramų, mokslininkai štai ką pataria:

trumpa mankšta - keturi 10 minučių pasivaikščiojimai per dieną duoda naudos (Jakicic ir kiti, 1999). Mankštos stygiumi galima

Pradėkite tik tada, jei jaučiatės suinteresuoti ir drausmingi.

Norint numesti svorį visam laikui, reikia tapsmą lieknais paversti karjera - visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius ir palaipsniui

paaiškinti, kodėl daugeliui nepavyksta atsikratyti nereikalingo svo­ rio visam laikui. Ligų kontrolės centro atlikto 107 000 suaugusių žmonių tyrimo metu paaiškėjo, jog tik vienas iš penkių, mėginan­

vis daugiau mankštintis.

čių numesti svorį, laikėsi vyriausybinės institucijos patarimų ir skai­ Iki minimumo sumažinkite

gundančio

poveikį. Nelai­

maisto

kykite gundančio maisto namuose arba matomoje vietoje. Eikite į

čiuoti kalorijas, ir kas savaitę mankštintis 150 minučių (Serdula ir kiti, 1999).

prekybos centrą tik prikimštu skrandžiu ir venkite lentynų su sal­ dumynais bei traškučiais. Valgykite paprastą maistą ir tik kelis skir­ tingus patiekalus; kai patiekalų įvairovė didesnė, žmonės suval­

Būkite protingi ir nuosaikūs. Būti šiek tiek apkūniam yra ma­

žiau rizikinga nei perdėtai lieknam (Ernsberger ir Koletsky, 1999). Numesti svorį visam laikui nėra lengva. Išsikeikite įgyvendinamą

go daugiau (Raynor ir Epstein, 2001).

tikslą ir siekite jo palaipsniui. „Protingas laikas sumažinti svorį 10Imkitės

priemonių

savo

medžiagų

apykaitai

vūs žmonės dažnai turi viršsvorio (žr. 14.32

gerinti.

pav.).

Neakty­

Vienas iš ne­

čia procentų yra šeši mėnesiai", - pataria Nacionalinis sveikatos institutas (1998).

daugelio rodiklių prognozuojančių sėkmingą svorio numetimą il­ gam laikui yra mankšta ir valgymo įpročių keitimas (Jeffery ir kiti,

Valgykite sveiką maistą. Nemalti grūdai, vaisiai, daržovės ir sveiki

2000; McGuire ir kiti, 1999; Wadden ir kiti, 1998). Tokia mankšta,

riebalai, esantys alyvuogių aliejuje ir žuvyje, padeda reguliuoti ape­

kaip žvalus ėjimas, bėgiojimas ir plaukimas, ne tik ištuština rieba­

titą bei užkemšantį kraujagysles cholesterolį (Taubes, 2001,2002).

lų ląsteles, augina raumenis bei gerina savijautą, bet ir laikinai

Šviežios žalios daržovės yra geriau už šviežias spurgas su kremu.

Berniukai Mergaitės

32 30 28 26 24 22 20

<2

2-3

>3

Valandos, kasdien praleistos žiūrint televizorių, 1990-2000 m. tyrimo duomenys 14.32 PAVEIKSLAS. Amerikiečiai tinginiai, kramsnojantieji ant sofos bulvių traš­ kučius, saugokitės: TV žiūrėjimas koreliuoja su nutukimu

XX a. devintajame dešimtmetyje atlikto 6671 paauglio nuo 12 iki 17 metų ir dešimtajame dešimtmetyje atlikto 4063 vaikų nuo 8 iki 16 metų tyrimo metu paaiškėjo, kad nutukę dažniau būna tie, kurie daugiausia laiko praleidžia prie televizo­ riaus (Andersen ir kiti, 1998; Dietz ir Gortmaker, 1985). Žinoma, turintys viršsvorio žmonės gali vengti fizinio aktyvumo ir linkę verčiau sėdėti prie televizoriaus. Tačiau ryšys tarp televizoriaus žiūrėji­ mo ir nutukimo išliko net ir tada, kai buvo atsi­ žvelgta į kitus veiksnius, todėl peršasi išvada, jog neveiklumas bei užkandžiavimas žiūrint televizorių iš tiesų prisideda prie nutukimo. Be to, gyvenimo būdui tapus sėslesniam ir daugiau laiko praleidžiant prie televizoriaus, turinčių viršsvorio žmonių procen­ tiškai padaugėjo Britanijoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur. Kai Kalifornijos vaikai buvo nukreipti į švietimo programą, skatinančią mažiau žiūrėti televiziją, jie neteko svorio (Robinson, 1999).

724

14 SKYRIUS

Nebadaukite visą dieną ir gausiai neprisivalgykite vakare. Šis

man ir Polivy, 1980) bei laikinai nustoti stebėti savo mitybą (Ward

valgymo įprotis, būdingas turintiems viršsvorį žmonėms, sulėti­

ir Mann, 2000). (Ar esate pastebėję, kad pramogaudami su drau­

na medžiagų apykaitą. Be to, tie, kurie valgo subalansuotus pus­

gais suvalgote daugiau?) Pažeidęs dietą žmogus dažnai pagal­

ryčius, įdienojus būna žvalesni ir mažiau pavargę (Spring ir kiti,

voja: „Na ir kas“, - ir persivalgo (Polivy ir Herman, 1985,1987). Toks

1992). Saugokitės

persivalgymo.

tiems

valgymo,

nuo

Žmonėms,

vengiantiems

sąmoningai

alkoholio

jog

susilaikan­

vartojimo,

sio

ir

kuo

sveikatos

privalo

retkarčiais

virsti

katastrofa:

atminkite,

paslysta. Priminkite sau, kad

pareikalauti kontroliuoti save visą likusį gyvenimą.

tiksliau (14.33

nebūtinai

žmonių

prieš tai jums pavyko, ir toliau vykdykite savo planą, kuris gali

nerimo

arba depresijos pojūčio, gali staiga kilti poreikis pavalgyti (Her­

Norėdam i

paslydimas daugelis

išsiaiškinti ryšį tarp

dietos

laikym osi, žm ogaus

elge­

pav.), sveikatos psichologai nesiliauja įtikinėti žm ones,

kad šie pasirinktų sveikesnį gyvenim o būdą. Deja, tai sudėtinga užduotis. Jaus­ dam iesi laim ingi, žm onės linkę m anyti, kad jiem s negali iškilti sveikatos prob­ lem ų, ypač tokių, kurios kyla iš jų pačių veiksm ų (Salovey ir Bim baum ,1989: W einstein, 1987). Be negu

kiti:

m ažiau

to, dažniausiai jie

vartoja

alkoholio,

m ano, kad

riebalų

ir

gyvena

cholesterolio,

sveikesnį gyvenim ą daugiau

m ankšti­

nasi. Tačiau jie tik apgaudinėja save. Daugum a rūkalių - netgi daugum a tų, kurie

14.33 PAVEIKSLAS. Biopsichosociaiinis požiūris

Psichologinė įtaka:

į sveikatą

• stresorių vertinimas kaip iššūkių arba kaip grėsmių • streso įveika • asmenybė (gebanti atsigauti arba ne) • optimistinis arba pesimistinis požiūris • sveikas arba žalingas elgesys (mankšta, mityba, rūkymas) • asmeninė kontrolė ir kita ankstesnė patirtis • dvasingumas

Biologinė įtaka:

• genetinis polinkis į fiziologinį reaktyvumą, ligos, priklausomybė, depresija ir į kitus sveikatos sutrikimus

SVEIKATA

Socialinė-kultūrinė įtaka:

• aplinkos stresoriai • kultūrinė įtaka valgymui, rūkymui bei kitiems poelgiams • socialinė parama • prieinama medicininė parama

STRESAS IR SVEIKATA

725

rūko jau 20 m etų ar m ėgino m esti rūkyti 10 arba daugiau kartų - įsitikinę, kad galėtų

sėkm ingai

jaunuolių

tikisi

m esti

priaugti

rūkyti

ateinančiais

svorio,

bet

m etais

daugum a

jų

(Slovic,

priauga.

2001).

Pirkdam i

Nedaug drabužius

m ieliau m atuojam ės aptem ptus, o ne laisvus, vis įtikinėdam i save, kad netrukus num esim e „Pirksiu

keletą kiek

kilogram ų.

didoką

(Pardavėjai

nertinį,

nes

niekada

m ano

negirdi

am žiaus

tokių

žm onės

pirkėjo

žodžių:

dažniausiai

priauga

svorio".) Be

to, daugelis

sveikatai,

neigia,

pakenkti

sveikatai.

žm onių, kurie

jog

jiem s

Priešingai

sutinka, kad

tam

tikras

elgiantis

didėja

patiem s

taip

negu

žm onės,

kurių

elgesys

kelia

pavojus

kraujospūdis

pavojų

susirgti

norm alus,

ar tie,

kurie sužino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, linkę nelaikyti to rim tu dalyku (Croyle ir Ditto, 1990). Rūkaliai apgaudinėja save, teigdam i, kad sportuodam i jie pa­ naikina neigiam ą rūkym o poveikį. Optim istiškai pirm oji

kliūtis,

nusiteikę kurią

tenka

žm onės įveikti

nem ato

jokių

kuriantiem s

pavojų

savo

sveikatos

sveikatai,

gerinim o

todėl

program as,

-

priversti žm ones suprasti, kad jų sveikata priklauso nuo streso ir jų pačių elge­ sio.

Tik

vartoti

tai

supratę

alkoholį,

žm onės

protingai

stengsis

m aitintis,

kontroliuoti

nuolat

stresą,

m ankštintis

ir

neberūkyti, netgi

saikingai

prisisegti

sau­

gos diržus autom obilyje.

MOKYMOSI REZULTATAI Sveikatos stiprinimas 11 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi į problemą nukreipta strategija stresui įveikti ir į emocijas nukreipta strategija.

niu

Taikydam i

13 TIKSLAS. Aptarkite ryšius tarp požiūrio į gyvenimą, streso ir sveikatos.

į

problem ą

nukreiptą

strategiją,

stengiam ės

sum ažinti stresą tiesiogiai, keisdam i įvykius, sukelian­ čius

stresinę

reakciją,

arba

keisdam i

savo

reakciją

gyvenim u

dėl

padidėjusio

streso

horm onų

kiekio

bei susilpnėjusios im uninės sistem os reakcijos.

į

šiuos įvykius. Į em ocijas nukreiptą strategiją (atsiribo­ ti nuo stresoriaus arba tenkinti savo em ocinius porei­ kius) būnam e linkę taikyti tada, kai m anom e - teisin­ gai arba klaidingai - jog negalim e pakeisti stresinės si­

Palyginti

su

pesim istais,

optim istai

būna

linkę

jausti,

jog labiau kontroliuoja stresorius. Jie geriau įveikia stre­ są keliančius įvykius, yra geresnės nuotaikos, turi stip­ resnę im uninę sistem ą ir gyvena ilgiau. Juokas (tačiau ne sarkazm as) gali sum ažinti stresą ir sustiprinti im u­

tuacijos.

ninę sistem ą.

12 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip suvoktas kontrolės stygius gali paveikti sveikatą.

14 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip socialinė parama gali slopinti stresą.

Suvoktas kontrolės stygius yra siejam as su didesniu nei norm alus

neatsparum u

bakterinėm s

infekcijom s,

vaini­

kinių širdies kraujagyslių ligom s ir galbūt su trum pes­

Palaikantys

šeim os

nariai,

sutuoktiniai,

artim i

draugai

ir draugiški nam iniai gyvūnai padeda žm onėm s išgy­

14 SKYRIUS

726

venti stresą keliančius įvykius. Socialinė param a stip­

palaiduota m editacinė būsena - gali sustiprinti teigia­

rina im uninę sistem ą, ram ina širdies ir kraujagyslių sis­

mų

tem ą bei m ažina kraujospūdį.

bei sum ažinti streso ir nerim o pojūtį.

em ocijų

(pavyzdžiui,

vilties

ir

optim izm o)

15 TIKSLAS. Aptarkite, kaip aerobiniai pratimai padeda valdyti

18 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl žmonės rūko.

pojūtį

stresą ir gerinti savijautą. Rūkym o žavesys paaugliam s kyla iš dalies dėl sociali­ Į streso valdym o program as dažnai įtraukiam a aerobi­ ka

(ilgalaikiai

pratim ai,

gerinantys

širdies

ir

plaučių

nio atpildo - jie save tapatina su „kietais" žm onėm is arba tokiais yra laikom i. Priklausom ai nuo genetinio pa­

veiklą), kuri teikia energijos, didina pasitikėjim ą savi­

veldim um o, vienas iš trijų anksti pradėjusių rūkyti taps

m i, m ažina įtam pą ir gali palengvinti depresiją bei ne­

fiziologiškai priklausom u nuo nikotino, ir šios priklau­

rim ą. Tyrim ais nustatytas ryšys tarp aerobikos ir sum a­

som ybės yra taip pat sunku atsikratyti kaip ir heroino

žėjusio

ar

kraujospūdžio,

nuotaiką

keliančių

padidėjusio

jautrum o,

neurom ediatorių

pinefrino,

serotonino

pažintinių

gebėjim ų

ir

(pavyzdžiui,

endorfm ų)

ir naujų

didesnio

kiekio,

sm egenų

nore­

pagerėjusių

ląstelių

kokaino.

Sužadindam as

epinefrino,

norepinefrino.

dopam ino ir opiatų išskyrim ą, nikotinas pašalina nem a­ lonius pojūčius ir teikia m alonum ą.

augim o

19 TIKSLAS. Aptarkite, kaip padėti rūkaliams mesti rūkyti - arba apsaugoti jaunimą, kad šis apskritai nepradėtų rūkyti.

(pelėm s).

16 TIKSLAS. Palyginkite biologinio grįžtamojo ryšio ir relaksaci­ Daugelis būdų padeda rūkaliam s trum pam m esti rūky­ jos mokymo kaip streso valdymo technikų naudą ir aptarkite me­ ti, tačiau ilgam laikui m etusių rūkyti skaičius yra m a­

ditaciją kaip relaksacijos būdą.

žesnis. Štai naudingi patarim ai, kaip m esti rūkyti: nu­

Biologinio grįžtam ojo ryšio m etodai yra padėję žm o­

m atyti m etim o rūkyti datą, pranešti apie šį sprendim ą

nėm s kontroliuoti įtam pos sukeltą galvos skausm ą, ta­

šeim os nariam s ir draugam s, išm esti visas cigaretes, ap­

čiau paprasti relaksacijos pratim ai buvo tokie pat veiks­

žvelgti sėkm ingą strategiją, išm oktą per ankstesnius m ė­

m ingi

kovojant

spūdžiu), nerim u

su

hipertenzija

bei

(padidėjusiu

kraujo­

nem iga, m ažinant pasikartojančių

ginim us

m esti

rūkyti,

naudoti

nikotino

pleistrą

arba

kram tom ąją gum ą, visiškai susilaikyti nuo rūkym o, su­

infarktu skaičių. Kai kurie žm onės m ėgino ieškoti pa­

silaikyti nuo alkoholio, vengti vietų, kuriose kiti žm o­

galbos įveikiant stresą ir ligas papildom ojoje bei alter­

nės gali rūkyti, ir m ankštintis. Sėkm ingos jaunim o rū­

natyviojoje

kym o

m edicinoje.

M edituojančių

žm onių

tyrim ai

prevencijos

program os

1)

parodė, kad, palyginti su kontroline grupe, suaktyvėja

apie

rūkym o

poveikį; 2) aiškina

jų sm egenų kairiosios kaktos skilties veikla ir pagerė­

žių,

tėvų

žiniasklaidos

įgūdžius

ja im uninės sistem os veikla.

ir

m odeliavim o

ir

įtaką;

pateikia

inform aciją

jaunim ui bendraam ­ 3)

vaidm enų

ugdo

atsisakym o

žaidim ų

pagalba.

Pakėlus m okesčius cigaretėm s, taip veiksm ingai m aži­

17 TIKSLAS. Aptarkite koreliaciją tarp religingumo ir ilgaamžiš­

nam as jų vartojim as.

kumo bei patelkite šio ryšio galimus aiškinimus. Reguliarus

bažnyčios

lankym as

gyvenim o

prognozės

rodikliu.

tapo

patikim u

M okslininkai,

ilgesnio

20 TIKSLAS. Aptarkite kūno, sukaupusio riebalus, adaptyviuo­ sius privalumus ir trūkumus dabarties požiūriu.

m ėginan­

tys nustatyti priežasties ir pasekm ės ryšį, išskyrė tris

Riebalai - tai koncentruotos kuro atsargos, kurias su­

papildom us

kaupęs organizm as saugo ir gali panaudoti badm ečiu.

kintam uosius:

1)

religingi

žm onės

gyvena

sveikai (pavyzdžiui, m ažiau rūko ir vartoja alkoholio);

Tačiau šis polinkis, kuris buvo adaptyvus m ūsų protė­

2) religinės bendruom enės dažnai veikia kaip sociali­

viam s,

nės param os tinklai ir skatina santuoką (kuri, jei būna

siem s, nėra adaptyvus šiuolaikiniam žm ogui, gyvenan­

laim inga, yra susijusi su geresne sveikata ir ilgesniu gy­

čiam pasaulyje, kuriam e m aisto gauti lengva. Dėl la­

venim u); 3) bažnyčios lankym as - tai ir nuosekli pa­

bai kaloringo m aisto gausos ir m ankštos stokos atsira­

saulėžiūra, ateities vilties, pripažinim o pojūčiai bei at­

do daug nutukusių žm onių (kurių kūno m asės indek­

rinkusiem s

valgom uosius

augalus

ir

m edžioju­

STRESAS IR SVEIKATA

727

sas yra didesnis nei 30), dėl to išaugo diabeto, aukšto

dėl vienas žm ogus sveria daugiau už kitą, o aplinka -

kraujospūdžio,

kodėl tas pats žm ogus yra stam besnis už senelį, kai šis

širdies

ligų,

tulžies

akm enligės,

artrito,

miego sutrikim ų ir kai kurių vėžio rūšių rizika.

buvo jo am žiaus.

21 TIKSLAS. Apibūdinkite socialinius nutukimo padarinius.

23 TIKSLAS. Aptarkite, kaip gali sulieknėti turintis antsvorio ir norintis jį numesti žmogus.

Nutukim as kelia grėsm ę psichologinei savijautai ir fi­ zinei sveikatai. Nutukę žm onės, ypač m oterys, susidu­

Struktūrizuotų svorio m etim o program ų dalyviai iš tiesų

ria su diskrim inacija dėl svorio ieškodam i darbo (jie pa­

labai dažnai patiria nesėkm ę, tačiau jie gali priklausy­

tiria

šališkum ą

priim ant

į

darbą,

paskiriant

pareigas,

suteikiant aukštesnes pareigas, atlyginant už darbą, bau­ džiant

ir

atleidžiant),

norėdam i

užm egzti

ti ypač didelės rizikos grupei (jie gali nepajėgti padėti patys sau prieš užsirašydam i į program ą). Be to, apklau­

rom antiškus

sos rodo, jog nuo 25 iki 60 procentų žm onių, kadaise

santykius ir bendraudam i su šeim os nariais (šališkum ą

turėjusių didelį antsvorį, sėkm ingai jį num etė ir išsau­

kartais pajunta net ir tie, kurie bendrauja su nutukusiu

gojo m ažesnį svorį bent jau m etus, o kiti ir penkerius.

žm ogum i).

Kai kurie turintys viršsvorio žm onės, supratę, jog nu­ tukim as nepriklauso nuo valios, nusprendžia susitaikyti

22 TIKSLAS. Aptarkite mokslinius duomenis apie tai, kokią įtaką su savo svoriu. Kiti, kurie nori num esti svorį, gali pa­ kūno svoriui daro paveldimumas ir aplinka. didinti savo galim ybes: pradėti svorio m etim o progra­ Dvynių ir įvaikintų vaikų tyrim ai rodo, jog viršsvoris yra iš dalies paveldėta savybė. Tačiau genai tik daro įta­ ką kūno svoriui - jie jo nenulem ia. Pavyzdžiui, vieni žm onės yra genetiškai linkę turėti daugiau ir didesnių riebalų ląstelių nei kiti, tačiau nutukusio žm ogaus pir­ m inės riebalų ląstelės tam pa dvigubai arba trigubai di­ desnės ir vėliau dalijasi (arba sužadina gretim ų nesu­ brendusių ląstelių dalijim ąsi), o tai jau yra negrįžtam as

m ą tik tada, kai jaučiasi suinteresuoti ir galį save su­ drausm inti; vengti gundančio m aisto poveikio; daugiau eikvoti

energijos

m ankštindam iesi;

iškelti

protingus

ir

nuosaikius tikslus; valgyti sveiką m aistą; valgyti po ne­ daug visą dieną; atleisti sau (o ne num oti ranka), jei pa­ slydo, prisim indam i, jog kartais atsitiktinai paslystam a, kai m ėginam a visam gyvenim ui pakeisti valgym o įpro­ čius.

aplinkos poveikis. Žm onės skiriasi savo m edžiagų apy­ kaita ram ybės būsenoje, tačiau kai žm ogaus svoris pa­ didėja

dėl

riebalinių

audinių,

šiem s

audiniam s

išsau­

goti reikia m ažiau energijos nei išsaugoti raum enų au­ diniam s. Tokie aplinkos veiksniai, kaip dažnas labai ka­ loringo m aisto valgym as ir sėslus gyvenim as, taip pat yra svarbūs: tą rodo panašių žm onių iš skirtingų kartų ar vietovių palyginim ai. Genai daugiausia nulem ia, ko­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Skatindamos stiprinti sveikatą ir nerūky­ ti, daugelis vyriausybių uždeda didelius mokesčius cigaretėms. Ar sutiktumėte su Jeilio universiteto valgymo ir svorio sutrikimų centro direktore Kelly Brownell (1997), kad reikia apmokestinti nesveiką maistą, kad jo būtų mažiau vartojama? Paaiškinkite, ką jūs manote šiuo klausimu.

14 SKYRIAUS APŽVALGA: Stresas ir sveikata PASITIKRINKITE 1. Kokie yra pagrindiniai m ūsų atsako į stresą siste­ m ų veikim o principai?

ką. Kokios rūšies tai yra m oksliniai duom enys ir kaip juos galim a paaiškinti?

2. Šioje knygoje rašom a, kad nerūkančiuosius rečiau kam uoja depresija ir jie rečiau nutraukia santuo­

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

728

14 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS A tipas (Type A), 682 p. Aerobiniai pratimai

(aerobic exercise), 697 p. B tipas (Type B), 682 p. Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS)

(general adaptation syndrome, GAS), 678 p. Biologinis grįžtamasis ryšys

(biofeedback), 699 p. Elgesio medicina

(behavioral medicine), 674 p.

Psichofiziologinės ligos

Į emocijas nukreipta strategija

(emotion-focused coping), 691

p.

Į problemą nukreipta strategija

(problem-focused coping), 691

p.

Įveika (coping), 690 p. Limfocitai (lymphocytes), 684 p. Papildomoji ir alternatyvioji medicina

(complementary and alternative medicine), 701 p.

(psychophysiological illness), 684 p. Stresas (stress), 676 p. Sveikatos psichologija

(health psychology), 674 p. Vainikinių širdies kraujagyslių liga

(coronary heart disease), 681 p.

Asmenybė

Psichoanalitinė kryptis Pasąmonės tyrinėjimas Neofroidininkai ir psichodinaminės teorijos atstovai Pasąmonės procesų vertinimas Psichoanalitinės krypties vertinimas

Humanistinė kryptis Abrahamas M aslowas apie saviraišką Carlo Rogerso į asmenį orientuotas požiūris Savojo Aš įvertinimo būdai Humanistinės krypties vertinimas

Asmenybės bruožų teorija Bruožų tyrinėj imas PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. Kaip būti sėkmės lydimam astrologui ar būrėjui iš rankos Bruožų įvertinimo būdai Didysis Penketas Bruožų teorijos vertinimas

Socialinė-kognityvinė kryptis Abipusė įtaka Asmeninė kontrolė PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Pozityvesnės psichologijos link Elgesio įvairiomis situacijomis įvertinimo būdai Socialinės-kognityvinės krypties vertinimas

Savojo Aš tyrinėjimas Savivertės nauda Kultūra ir savivertė Šališkas palankumas sau

1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra asmenybė.

Ž

iedų valdovo “ personažas Frodas Beginsas žinojo, kad visos jo kan­ kinančios kelionės m etu bus vienas žm ogus, kuris jo niekada neap­ vils - ištikim as ir visada linksm as bendražygis Sem as Gem džis. Dar prieš išvykstant iš jų m ylim o gim tojo m iesto, Frodas perspėjo Šė­ m ą, kad kelionė nebus lengva: - Tai bus labai pavojinga, Semai. Tikrai labai pavojinga. Greičiausiai niekas

iš mūsų negrįš. - Jei jūs negrįšite, pone, tai ir aš negrįšiu, tai - tikras reikalas, - atsakė Semas. - [Elvesas man įsakė]: „Nedrįsk jo palikti!" „Palikti jį!" - atsakiau. Niekada neketinau. Jei jis keliaus į Mėnulį, vyksiu kartu su juo; o jei kuris nors iš Juodųjų raitelių mėgins jį sustabdyti, turės reikalų su Semu Gemdžiu. (Tolkien. „Žiedo brolija" (The Fellowship of the Ring).

Jie taip ir padarė! Vėliau, kai paaiškėjo, jog Frodas privalo rizikuoti ir keliauti niekieno nelydim as į baisią M ordoro šalį, būtent Sem as prim ygtinai siūlėsi vykti kartu, kad ir kas nutiktų. Būtent Sem as savo dainom is ir pasakojim ais apie vai­ kystę pakėlė gęstantį Frodo entuziazm ą ir būtent į jį rėm ėsi Frodas, kai vos pa­ jėgė žengti dar vieną žingsnį. Kai Frodą užvaldė žiedo, kurį jis m ūvėjo, blogis. Sem as

išgelbėjo

Frodui

sėkm ingai

nuo

galutinio

užbaigti

pralaim ėjim o.

kelionę.

Sem as

Ir

galiausiai

Gem džis

-

būtent

linksm as,

Sem as doras,

padėjo em ociš­

kai stabilus optim istas - visą laiką liko ištikim as ir šventai tikėjo, jog jie gal: įveikti grėsm ingą tam są. J. R. R. Tolkieno veikėjas Sem as Gem džis, ne kartą pasirodantis jo trilogi­ joje, vaizduojam as turįs tik jam būdingus pastovius ypatum us, o tai ir apibūdi­ Asmenybė (personality) -

na asm enybę - kiekvienam būdingą savitą m ąstyseną, jauseną ir veikseną. Anks­

žmogui būdinga savita mąstyse­

tesniuose

na, jausena ir veiksena.

vokiam e,

skyriuose

išryškinom e, kuo

m okom ės,

atsim enam e,

esam e

panašūs

m ąstom e

ir

- kaip

bręstam e, kaip

jaučiam e,

o

šiam e

su­

skyriuje

pabrėžiam i m ūsų individualūs skirtum ai. Iš tikrųjų, beveik visa, apie ką šioje knygoje kalbam a, yra susiję su asmeny­ be.

Aptarėm e

biologinių

veiksnių

su

asm enybe

susijusius

m okym osi,

Tolesniuose

skyriuose

nagrinėsim e

įtaką

asm enybei,

m otyvacijos, asm enybės

jos

raidą

em ocijų

ir

sutrikim us,

per

gyvenim ą

ir

sveikatos

aspektus.

socialinių

veiksnių

poveikį asm enybei. Šiam e

skyriuje

aptarsim e

dvi

svarbiausias

teorijas.

Tai

-

istoriškai

svarbios

teorijos, kurios padėjo susiform uoti asm enybės psichologijos sričiai ir iškėlė pa­

ASMENYBĖ

731

grindines problem as, kurias ir šiandien tyrinėja m okslininkai, m edikai ir kurios tapo m ūsų kultūros palikim u. •

Sigm undo Freudo psichoanalitinė teorija akcentuoja vaikystės seksualum ą ir pasąm oningus potraukius, kurie daro įtaką asm enybei.

•

H um anistinė teorija sutelkia dėm esį į m ūsų vidines galias tobulėti ir save išreikšti. Šias

ką

istorines

rengiam ės

teorijas,

tyrinėti

plačiai

šiam e

apžvelgiančias

skyriuje:

žm ogaus

šiandieninius

prigim tį,

papildo

konkretesnius

ir

tai,

praktiš­

kesnius asm enybės aspektų m okslinius tyrim us. Šiandieninių nybės

dim ensijų

dim ensijų bei

asm enybės jų

poveikio

darbai

yra

elgesiui

nukreipti

analizę;

į

pagrindinių

biologines

šių

asm e­

pagrindinių

ištakas; žm onių ir aplinkos sąveiką; savivertės, šališko palankum o sau

kultūros

jausius

bei

tyrinėtojų

įtakos

duom enis

individo

apie

savasčiai

pasąm onę

-

tyrinėjim ą.

duom enis,

Pakeliui

kurie

išnagrinėsim e

galbūt

būtų

nau­

nustebinę

patį

Freudą.

MOKYMOSI REZULTATAI Asmenybė į tam tikrus asm enybės aspektus: budo bruožus, uni­

1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra asmenybė.

kalum ą, asm eninės kontrolės jausm ą ir savąjį Aš. Psichologai

asm enybę

apibūdina

kaip

individui

bū­

paaiškinti

žm ogaus

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip apibūdintumėte savo paties asme­ nybę? Kokios charakterio savybės lemia jums būdingą mąstyse­

dažniausiai

susitelkia

ną, jauseną ir veikseną?

dingą m ąstysenos, jausenos ir veiksenos būdą. Anks­ tyvosios

asm enybės

prigim tį,

o

teorijos

šiandieninės

bandė

teorijos

Psichoanalitinė kryptis 2 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip privačios praktikos patirtis padėjo Freudui sukurti psichoanalitinę teoriją. „Sigm undas

Freudas

paliko

svarbią

savęs supratim e", - pastebi Drew tinka,

sako,

jog

pastaruoju

-

ir,

m anau,

neišdildom ą

-

žym ę

žm ogaus

W estenas (1998). Kiti su šiuo teiginiu nesu­

m etu

Freudo

įtaka

psichologijai

sum ažėjo

(Robins

ir kiti, 1999). Tačiau ar garbintum e Freudą, ar jo nekęstum e, jo darbai sm arkiai paveikė

Vakarų

m irusio

psichologo

has

Stanovichius

kultūrą. Jei gatvėje pavardę, (1996,

p.

„Freudas 1).

šim to bus

Daugeliui

žm onių

paprašytum e

akivaizdus žm onių

pasakyti garsaus

nugalėtojas",

Freudas

teigia

psichologijos

Keitistori­

joje yra tas pat, kas Elvis Presley roko m uzikos istorijoje. Freudo įtaka išlieka

Sigmundas Freudas, 1856-1939

literatūrinėse

„Buvau vienintelis, dirbęs naujoje mokslo srityje."

ir

kino

film ų

interpretacijose,

psichiatrijoje

ir

klinikinėje

logijoje. Tad kas buvo šis ankstyvasis asm enybės teoretikas ir ką jis skelbė?

psicho­

732

15 SKYRIUS

Dar prieš 1873 m . įstodam as į Vienos universitetą, jaunasis Sigm undas Freu­ das

pasižym ėjo

m ėgo

maturgija, jis

savarankiškum u

skaityti, jog poezija

dažnai

ir

talentu.

Jis

turėjo

kartą, negalėdam as pasotinti savo ir

filosofija,

vakarieniaudavo

labai

savo

įsiskolino

m ažyčiam e

nuostabią begalinio

knygynui.

atm intį

Būdam as

m iegam ajam e,

ir

taip

dom ėjim osi dra­ kad

paauglys,

kuo

daugiau

sutaupytų m okym uisi skirto laiko. Baigęs

m edicinos

m okyklą

Freudas

ėm ėsi

privačios

praktikos,

specializavosi

nervinių sutrikim ų srityje. Tačiau greitai jis susidūrė su pacientais, kurių sutri­ kim ų

nebuvo

galim a

paaiškinti

neurologiškai.

Pavyzdžiui,

pacientė,

kurios

vi­

sa ranka pasidarė nejautri - betgi nėra tokio nervo, kurį pažeidus nutirptų visi ranka

ir

niekas

daugiau. Ieškodam as

atsakym ų, Freudas

daug

m ąstė. Savo

pa­

žiūras, kurios išsirutuliojo jam gydant ligonius ir analizuojant save, Freudas iš­ dėstė 24 tom uose, kurie buvo išleisti nuo 1888 iki 1939 m etų. Išleidus pirm ąją knygą

„Sapnų

(The

aiškinim as"

Interpretation

of

Dreams,

1900),

pam ažėl

ėm ė

daugėti jo idėjų šalininkų, o kartu ir aršių kritikų. Tačiau kol kas, neskubėdam i vertinti

Freudo

teorijos,

pam ėginkim e

pažvelgti

į

viską

jo

akim is.

Sunku

ke­

liuose puslapiuose apibendrinti tai, kas surašyta 24 tom uose, bet m ėginsim e trum ­ pai

apibūdinti

riją,

kurią

psichoanalitinę

Freudo

sudarė

sam protavim ai

teoriją

apie

-

pirm ąją

pasąm onę,

išsam ią

asm enybės

psichoseksualines

teo­

stadijas,

gy­

nybos nuo nerim o m echanizm us. Laisvosios asociacijos

Pasąmonės tyrinėjimas

(free association) psichoanalizės būdas pasąmonei tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir

3 TIKSLAS. Aptarkite Freudo požiūrį, kad žmogaus psichika yra tarsi ledkalnis, ir paaiškinkite kaip jis naudojo šį palyginimą sąmoningai psichikos sričiai ir pasąmonei apibūdinti.

sako viską, kas ateina į galvą,

Ar kai kurių

net ir banalius arba trikdančius

loginės

dalykus.

nutarė,

Psichoanalizė (psychoanalysis) Freudo asmenybės teorija, kuri mintis ir veiksmus susiejo su pasąmonės motyvais ir konflik­ tais; psichologinių sutrikimų gydymo būdai, kuriais siekiama atskleisti ir paaiškinti pasąmo­ nėje glūdinčią įtampą.

neurologinių

priežastys? kad

sutrikim ų

Pacientų

vienos

rankos

negalėtų

stebėjim as nejautrą

sukelti psichologinės, o

padėjo

galėjo

Freudui

sukelti,

„atrasti"

tarkim e,

ne fizio­

pasąm onę.

baim ė

paliesti

Jis save

lytinius organus; kad aklum o arba kurtum o priežastis galėjo būti nenoras m aty­ ti arba girdėti ko gali

atrakinti

zei.

Taigi

nors, kas verčia labai jaudintis. Freudas m anė, kad hipnoze

pasąm onės

jis

pradėjo

duris,

bet

taikyti

jo

pacientai

laisvųjų

buvo

asociacijų

nevienodai

im lūs

pacientų

m etodą:

hipno­

prašydavę

atsipalaiduoti ir kalbėti visa, kas šauna į galvą, net ir nem alonius ar banalius dalykus. Freudas m anė, kad laisvosios asociacijos - tarsi dom ino kaladėlių eilė. griūvanti tikėjo,

nuo kad

tolim os laisvųjų

skausm ingus,

dažnai

paciento

praeities

asociacijų vaikystę

dėka

iki

rūpesčių

galim a

siekiančius

keliančios

atgaivinti

prisim inim us

dabarties.

pasąm onėje ir

nuo

jų

Jis

glūdinčius išsilaisvinti.

Savo asm enybės teoriją ir su ja susijusius gydym o būdus Freudas pavadino psi­ Pasąmonė (unconscious) pasak Freudo, labiausiai

choanalize. Freudo

teorija

grindžiam a

įsitikinim u,

nepriimtinų minčių, jausmų,

kalnis, kurio didžioji dalis neregim a (15.1

troškimų ir prisiminimų talpykla.

paviršių

m atom a

Šiuolaikinės mokslinės psicholo­

apim anti

m intis,

ledkalnio norus,

dalis.

jausm us

Giliau ir

kad

žm ogaus

P A V .) .

slypi

psichika

yra

tarsi

led­

Sąm oninga sritis yra iškilusi į daug

prisim inim us,

didesnė kurių

pasąm onės

neįsisąm oninam e.

sritis, Kai

gijos požiūriu, neįsisąmonintas

kurios m intys yra laikinai „saugom os“ priešsąmonėje, iš kurios jos gali būti są­

informacijos apdorojimo lygmuo.

m oningai atkuriam os. Freudą labiausiai dom ino nepriim tinos m intys ir troškim ai.

ASMENYBĖ

15.1 PAVEIKSLAS.

Ego (vaidantysis tarpininkas)

Freudo psichikos sandaros

Sąmoninga psichikos dalis

samprata Sąmonė yra tarsi matoma ledkalnio viršūnė. Atkreipki­ te dėmesį, kad id yra visiškai nesąmoningas, tačiau ego ir superego veikia ir sąmoningai, ir nesąmoningai. (Iš Freud, 1933, 111 p.)

Priešsąmonė (už sąmoningo žinojimo ribų, bet prieinama sąmonei)

Superego (internalizuoti idealai)

Id (p a są m o n in g a p sich in ė e n e rg ija )

Pasąmonė

kuriuos m es išstumiame ir jėga neįsileidžiam e į savo sąm onę, nes patekę į są­ m onę jie sukeltų pernelyg daug nerim o. Nors sąm oningai nežinom e, kad turim e tokių kia

nerim ą m us

ir

keliančių

m inčių

pasireiškia

ir

kitokiu,

jausm ų,

Freudo

užslėptu

įsitikinim u,

pavidalu

-

m ūsų

jie

sm arkiai

pasirenkam u

vei­ darbu,

įsitikinim ais, kasdieniais įpročiais ir nerim ą keliančiais sim ptom ais. Freudas, kuris buvo determ inistas, niekada nieko nelaikė atsitiktinum u. Jis m a­ nė, jog pasąm onės apraiškas galim a įžvelgti ne tik laisvosiose asociacijose, įsiti­ kinim uose, įpročiuose ir sim ptom uose, bet taip pat žm onių apsirikim uose kalbant bei rašant. Antai jo pavyzdys su finansinių problem ų turinčiu pacientu, kuris, ne­ norėdam as gerti didelių tablečių (angl. „pills"), prašė: „Prašau neduoti m an jokių sąskaitų (angl. „bills “ ), nes negaliu jų praryti." Pokštus, anekdotus jis taip pat lai­ kė

būdu

išstum tiem s

seksualiniam s bei agresyviem s polinkiam s išreikšti, o

sap­

nus - „karališku keliu į pasąm onę". Prisim enam as sapnų turinys (jų manifestinis turinys), jo

m anym u, esanti cenzūruota šių

troškim ų (latentinio

turinio) išraiška.

Freudas tikėjo, kad, analizuojant žm onių sapnus, galim a atskleisti jų vidinių kon­ fliktų prigim tį ir išsilaisvinti nuo vidinės įtam pos.

Asmenybės struktūra

4 TIKSLAS. Apibūdinkite Freudo požiūrį į asmenybės struktūrą ir aptarkite sąveiką tarp id, ego ir superego. Pasak

Freudo, asm enybė - em ocijos, siekiai ir m intys - kyla iš konflikto

agresyvių,

m alonum o

suvaržym ų. fliktą

Asm enybė,

padarinys

-

siekiančių jo

biologinių

požiūriu,

išreiškiant

šiuos

yra

im pulsų

pastangų

im pulsus

ir įveikti

tokiais

internalizuotų šį

būdais,

svarbiausiąjį kurie

tarp

socialinių

leistų

kon­ patirti

m alonum ą, tačiau kartu nesukeltų ir kaltės jausm o arba bausm ės. Psichikos di­ nam ikai

šio

733

konflikto

m as - id, ego ir superego.

m etu

suprasti

Freudas

pasiūlė

tris

sąveikaujančias

siste­

734

15 SKYRIUS

Id yra

Id - pasąmoningos psichinės energijos saugykla, kuri, pasak

dinius

Freudo, siekia patenkinti

džiam as

pasąm onės psichinės energijos, kuri nuolatos siekia patenkinti pagrin­

išlikim o,

dauginim osi

malonumo

ir

principu:

agresijos jei

skatulius,

nevaržytų

saugykla.

realybė,

Prisim inkim e

kūdikius,

patenkinti

tik

poreikius, visiškai

malonumo principu, reikalauda­

gas bei reikalavim us. Arba pagalvokite apie žm ones, kurių laiko supratim as nu­

„valdančioji" asmenybės dalis,

m alonum ais

realybės reikalavimų. Ego veikia realybės principu, patenkindama id troškimus tokiais būdais, kurie duos malonumo, o ne sukels

į

reikalaudam i

aplinkos

sąly­

m edžiagas; dabar,

jie

negu

yra

linkę

paaukoti

verčiau

esam us

m ėgautis

m alonum us

gyvenim o

sėkm ės

ir

teikiam ais

laim ės

ateityje

labui (Keough ir kiti, 1999).

kuri, pasak Freudo, yra tarpi­ ninkė tarp id, superego ir

neatsižvelgdam i

kreiptas į dabartį, o ne į ateitį. Jie rūko, nesaikingai vartoja alkoholį ir kitas kenksm ingas

Ego - daugiausia sąmoninga,

verkia,

grin­

siekiam a

pasitenkinim o.

ma neatidėliojamo atpildo.

valdom i,

būtų

pagrindinius seksualinius ir

iškilusius

id

veikim as

agresyvius skatulius. Id veikia

vos

kurie,

Id

nedelsiant

Vaikas,

ego susiform uoja, išm oksta derintis prie realybės. Ego veikia

kurio

pagal realybės principą: id im pulsus siekiam a patenkinti priim tinais būdais, kurie veikiau kas

sukelia

ilgalaikį

m alonum ą,

būtų, jei, neturėdam i

agresyvius

o

ne

ego, im tum e

im pulsus, kai tik

juos

skausm ą

ar

reikšti savo

pajuntam e.) Ego

sum aištį.

nežabotus apim a

(Įsivaizduokite,

seksualinius

arba

iš dalies įsisąm onintą

suvokim ą, m intis, vertinim us ir prisim inim us.

skausmą.

M aždaug

ketverių

arba

superego

penkerių

vaiko

siekia

standartus (sąžinę), kuriais

tobulum o

arba

ir

vertina

neigiam ą

m ūsų

poelgius,

kaltės jausm ą. Jei kieno

balsas,

neseniai

kuri, pasak Freudo, atspindi

Jis

sąžinės

pripažinti

ego atsižvelgti ne tik į realybę, bet ir į idealus. Jis kreipia į tai, kaip privalu elgtis.

yra

im a

išryškėjusio

pasididžiavim o

Superego

ego

Superego - asmenybės dalis,

internalizuotus idealus,

reikalavim us.

m etų

leisdam as

kuris

patirti

nors superego

verčia teigiam ą

itin

stip­

remdamiesi atliekame įvairius

rus, šis žm ogus visados gali būti doras, tačiau kažkodėl jaučiantis kaltę; kitas,

vertinimus bei keliame ateities

kurio

siekius.

noram s, ir nejausti sąžinės priekaištų.

superego

Kadangi juos

silpnas,

superego

sutaikyti.

reikalavim ų,

Jis

gali

būti

lengvabūdiškai

reikalavim ai

yra

superego

dažnai

asm enybės ribojim ų

prieštarauja

„valdytojas",

ir

nuolaidus

realistinių

id

savo noram s,

tarpininkas

išorinio

silpnybėm s

tarp

pasaulio

ego id

bei

stengiasi im pulsyvių

reikalavim ų.

Jei

dorą ir skaisčią Džeinę seksualiai traukia Džonas, ji gali patenkinti ir id, ir su­ perego, įstodam a į savanoriškąją organizaciją, kuriai priklauso Džonas.

Psichoseksualinės stadijos

Asmenybės raida

(psychosexual stages) -

5

vaikystės raidos stadijos

cijos poveikį elgesiui.

TIKSLAS. Išvardykite

keturias

Freudo

psichoseksualines

raidos

stadijas

ir

apibūdinkite

fiksa­

įsitikino, kad

asm enybė

for­

(oralinė, analinė, falinė, latentinė, genitalinė), kurių metu, pasak Freudo, id malonumo siekianti energija nukreipiamą į skirtingas erogenines zonas.

Edipo kompleksas (Oedipus complex) -

Analizuodam as m uojasi jo

savo

pirm aisiais

pacientų

pacientų

pasakojim us, Freudas

keleriais

gyvenim o

sim ptom ų

ištakos

siekia

m etais.

Labai

neišspręstus

dažnai

konfliktus

paaiškėdavo, ankstyvojoje

kad vai­

Jis padarė išvadą, kad vaikai bręsdam i pereina keletą psichoseksualinių stadijų, per kurias id m alonum o siekianti energija nukreipiam a į skirtingas

kystėje.

m alonum ui jautrias kūno sritis, vadinam as erogeninėmis zonomis (15.1

L E N T E L Ė ).

Freudas m anė, kad falinės stadijos m etu berniukai trokšta lytinių organų dir­

pasak Freudo, tai berniuko lytinis

ginim o, jiem s atsiranda pasąm oninis lytinis potraukis m otinai ir pavydas bei ne­

potraukis motinai ir pavydo bei

apykanta tėvui, kurį jie laiko

neapykantos jausmas

kaltę

konkurentui tėvui.

šiuos jausm us Freudas pavadino Edipo kompleksu, pagal graikų m itą apie ka-

ir

slapta

bijo,

kad

varžovu. Taip

tėvas

jų

pat m anom a, kad

nenubaustų,

pavyzdžiui,

berniukai jaučia

neiškastruotų.

Visus

ASMENYBĖ

15.1 LENTELĖ. Psichoseksualinės stadijos (pagal Freudą)

Stadija

Požymiai

Oralinė (0-18 mėn.)

Burnos sritis — čiulpimas, kramtymas, kandžiojimas teikia didžiausią malonumą

Analinė (18-36 mėn.)

Malonumas daugiausia susijęs su tuštinimusi ir šlapinimusi; išmokstama įvykdyti reikalavimą tai kontroliuoti

Falinė (3-6 metai)

Malonumo sritis - lytiniai organai; įveikiami kraujomaišiški lytiniai potraukiai

Latentinė (nuo 6 metų iki lytinio brendimo)

Snaudžiantys lytiniai potraukiai

Genitalinė (nuo lytinio brendimo)

Lytinių interesų brendimas

ralių Edipą, kuris, pats to nežinodam as, nužudė savo tėvą ir vedė m otiną. Kai kurie psichoanalitikai m anė, kad m ergaitės tuo pat m etu išgyvena Elektros kom­ pleksą,, tačiau Freudas nepritarė tokiai nuom onei. Galiausiai ir

vaikai

tapatindam iesi

su

susidoroja

su

konkurentu

šiais

tėvu

bauginam ais

(stengdam iesi

jausm ais,

tapti

juos

panašūs

į

išstum dam i jį).

Atrodo,

lyg kas vaiko viduje nuspręstų: „Jei negali jo (tos pačios lyties tėvo) sutriuškinti,

Tapatinimasis (identifikacija)

prisijunk prie jo'. Šitaip tapatinimosi proceso m etu vaikų superego tvirtėja, per­

(identification) -

im dam as daugelį tėvų vertybių. Freudo nuom one, tapatinantis su tos pačios ly­

pasak Freudo, procesas,

ties

gim dytoju

m oteris.

Tai

požiūrį, kad

lytinis

susiform uoja iliustruoja

ir

ankstyvojoje

tapatumas

Freudo, vaikystėje

ir

-

suvokim as, objektų

šiuolaikinių

vaiko

santykiai su

kad ryšių

esi

vyras

teorijos

arba

atstovų

tėvais, globėjais ir pan.

kai vaikai į savo pradėjusį formuotis superego įtraukia savo tėvų vertybes.

turi įtakos tapatum o, asm enybės ir jo silpnybių raidai. Freudo požiūriu, blogai prisitaikančių suaugusiųjų elgesys yra ankstyvųjų psichoseksualinių

stadijų

m etu

neišspręstų

konfliktų

padarinys.

Bet

kuriuo

oralinės,

analinės arba falinės stadijų m om entu stiprus konfliktas gali užlaikyti, arba fik­

Fiksacija (fixation) -

suoti m alonum ų siekim o energiją šioje stadijoje. Taigi tie individai, kurių ora­

pasak Freudo, išliekantis

liniai

poreikiai

buvo

pernelyg

tenkinam i,

arba

tie,

kurie

negalėjo

jų

patenkinti

m alonum o siekiančios energijos

(galbūt dėl to, kad staiga ir per anksti buvo atjunkyti), gali užsifiksuoti orali­

susitelkim as ties ankstesne

nėje

stadijoje.

psichoseksualine stadija, kur liko

arba

pasyvi

Sakom a,

kad

priklausom ybė

orališkai (lyg

fiksuotiem s

žindom am

suaugusiem s

kūdikiui),

arba

žm onėm s

perdėtas

tos

būdinga priklau­

som ybės neigim as (pavyzdžiui, jie labai užsispyrę ir kandūs). Jie ir toliau gali siekti

orališkai

pasitenkinti

pernelyg

daug

rūkydam i

ir

valgydam i.

Freudo

m a­

nym u, taip asm enybė form uojasi jau ankstyvuoju gyvenim o laikotarpiu.

Gynybos mechanizmai 6 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip veikia gynybos mechanizmai, ir išvardykite šešis tokius mechanizmus.

Freudo

nuom one,

gyvenam e

tarp

nerim as

žm onių,

im pulsus ir nerodyti jų tarp

id

ir

superego

-

tai

privalom e

kaina,

kurią

kontroliuoti

viešai. Kartais ego

reikalavim ų,

m okam e

todėl

Jaučiam ės sutrikę, bet tikrai nežinom e, dėl ko.

kyla

savo

bijo

už

civilizaciją.

seksualinius

bei

Kadangi agresyvius

nesuvaldyti vidinės priešpriešos

juodas

neapibrėžto

nerim o

debesis.

neišspręstų konfliktų.

735

736

15 SKYRIUS

Gynybos mechanizmai

Freudas teigė, kad ego turi gynybos m echanizm us, kuriais pats apsigina nuo

(defence mechanisms) - pagal

nerim o.

psichoanalitinę teoriją - tai ego

čiau visi jie iškreipia tikrovę. Štai šeši pavyzdžiai.

gynybos būdai nerimui mažinti nesajnoningai iškreipiant tikrovę.

•

Šie

m echanizm ai

sum ažina

arba

nukreipia

nerim ą

įvairiais

būdais,

ta­

Išstūm im as išstum ia iš sąm onės nerim ą keliančius jausm us ir m intis. Pasak Freudo, išstūmimas yra visų kitų gynybos mechanizmų, kurie paslepia grėsm in­ gus

Išstūmimas (repression) -

im pulsus

ir neleidžia

jiem s

pasiekti sąm onės, pagrindas. Jis m anė, kad

išstūm im as paaiškina, kodėl m es neprisim enam e vaikystės geism o kitos lyties

pagal psichoanalitinę teoriją— tai pagrindinis gynybos

gim dytojui. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad išstūm im as dažnai esti ne visiškas,

mechanizmas, kuris išstumia

o išstum tieji skatuliai prasism elkia į sapnų sim bolius ir šnekos riktus.

iš sąmonės nerimą keliančius

•

jausmus, mintis ir prisiminimus.

leidžia

Regresija

grįžti

prie

ankstesnės,

vaikiškesnės

raidos

stadijos.

Neri­

m audam as dėl pirm ųjų dienų m okykloje sunkum ų, vaikas gali grįžti prie ora­ linio

Regresija (regression) -

m alonum o

-

nykščio

čiulpim o.

Nerim audam os

jaunos

beždžionės

pra­

deda tarsi m ažos kabintis į savo m otiną arba viena į kitą (Suom i, 1987). Netgi

pagal psichoanalitinę teoriją—

neseniai į universitetą įstoję artim ųjų išsiilgę studentai gali trokšti nam ų sau­

tai gynybos mechanizmas,

gum o ir ram ybės.

kai atsiradus nerimui grįžtama į ankstesnę psichoseksualinę

•

Atvirkštinis reagavim as - tai procesas, kai ego nesąm oningai paverčia ne­

stadiją, kur tebėra fiksuota

priim tinus

(sutelkta) tam tikra psichinė

pakeliui į sąm onę virsta „m yliu jį“. Drovum as virsta drąsa. Jausm as, kad esi

energija.

netikęs - dem onstratyvia drąsa. •

Atvirkštinis reagavimas

Projekcija „jis

(reaction formation) -

m anim i

pasitikiu

pagal psichoanalitinę teoriją - tai

im pulsus

jiem s

paslepia

grėsm ingus

nepasitiki"

savim i"

priešingais.

jausm ų

iš

tikrųjų

Nepriim tinas

im pulsus, gali

būti

teiginys

priskirdam a „aš

juo

projekcija. Anot Salvadoro

juos

„nekenčiu

kitiem s.

nepasitikiu" gyventojų

gis m ano, kad aplink jį vieni vagys". •

Racionalizacija atsiranda, kai nesąm oningai kuriam e save pateisinančius

nepriimtinus impulsus paverčia

aiškinim us, kad nuslėptum e nuo savęs tikrąsias savo poelgių priežastis. Taigi

jų priešybe. Taigi žmonės gali

nepataisom i girtuokliai gali sakyti, kad jie išgėrinėdam i bendrauja su drau­

reikšti jausmus, kurie yra

gais. Studentas, kuriam nesiseka studijos, ieško racionalaus paaiškinim o:

priešingi nerimą keliantiems

„Vien tik dirbdam as ir visai nesilinksm indam as Džekas [arba Džilė] darosi

neįsisąmonintiems jausmams.

pilkas žm ogelis".

Regresija Susidūrę su nedideliu stresoriumi, vaikai ir beždžioniukai regresuoja, vėl patirdami ankstesnei stadijai būdingo elgesio teikiamą komfortą.

Taig: „ne­

patarlės, „va­

gynybos mechanizmas, kuriam veikiant ego nesąmoningai

arba

jo“

ASMENYBĖ

•

seksualinius

P erkėlim as

arba

agresyvius

impulsus

nukreipia

į

psichologiškai

737

Projekcija (projection) -

priim tinesnius objektus, negu tie, kurie juos sužadino. Vaikai, kurie bijo pa­

pagal psichoanalitinę teoriją —

rodyti pyktį savo tėvam s, gali perkelti jį į nam inį gyvūnėlį. Prislėgtas po eg­

tai gynybos mechanizmas, kai individai, slėpdami savo

zam ino studentas gali piktai kalbėtis su kam bario draugu.

grėsmingus impulsus, priskiria

Įsidėm ėkite, gai.

Jie

ningai

kad

m ažina

ginasi

šie

gynybos

nerim ą,

nuo

m echanizm ai

paslėpdam i

ligų,

taip

ir,

veikia

grėsm ingus

Freudo

netiesiogiai

im pulsus.

m anym u,

ego

ir

Kaip

nesąm onin­

kūnas

nesąm oningai

juos kitiems.

nesąm o­

ginasi

nuo

Racionalizacija (rationalization) -

nerim o.

pagal psichoanalitinę teoriją— tai gynybos mechanizmas, kai

Neofroidininkai ir psichodinaminės teorijos atstovai 7

TIKSLAS.

Palyginkite

neofroidininkų

ir

psichodinaminės

teorijos

poelgiai ar veiksmai aiškinami

atstovų

pažiūras

su

origina­

ne tikromis, grėsmingesnėmis neįsisąmonintomis priežastimis,

liąja Freudo teorija.

o save pateisinant.

Freudo darbai sukėlė daug diskusijų, tačiau greitai sulaukė šalininkų - daugiausia jaunų,

am bicingų

m ieji

psichoanalitikai

pažino

m edikų,

pagrindines

kurie

ir

kiti,

Freudo

susibūrė kuriuos

m intis:

aplink

dabar

kad

savo

ryžtingą

vadinam e

asm enybę

Šie

pir­

„neofroidininkais“,

pri­

sudaro

id,

lyderį. ego

ir

superego;

kad pasąm onė yra svarbi; kad asm enybė form uojasi vaikystėje; kad nerim as yra varom oji skyrėsi

jėga

ir

dviem

interpretuojant

kad

egzistuoja

gynybos

svarbiais

aspektais.

individo

patyrim ą

m echanizm ai.

Pirm a, ir

jie

labiau

prisitaikant

Tačiau

pabrėžė

prie

nuo

Freudo

sąm onės

aplinkos

jie

vaidm enį,

reikalavim ų.

Be

Perkėlimas (displacement)pagal psichoanalitinę teoriją— tai gynybos mechanizmas, kuris seksualinius arba agresyvius impulsus perkelia į priimtinesnį arba ne tokį grėsmingą objektą arba asmenį, tarsi nukreipia pyktį saugesne linkme.

to, jie abejojo, ar vien seksualiniai ir agresyvūs im pulsai yra pagrindinis elgesio m otyvacijos

šaltinis. Jie

labiau

akcentavo

aukštesnius

m otyvus

bei socialinę

są­

veiką. Tai iliustruoja tolesni pavyzdžiai. Alfredas yra

labai

m iam ą ris

Adleris

ir

svarbūs.

reikšm ę

(pasiūlęs

Karen

Tačiau

turi ne

vis

dar

Hom ey

sutiko

buvo

įsitikinę,

jie

seksualinė, o

su

Freudu,

kad,

vaikystės

socialinė įtam pa, patirta

menkavertiškumo

populiarią

kad

form uojantis

komplekso

potyriai

asm enybei,

le­

vaikystėje. Adle­

idėją)

pats

stengė­

si įveikti vaikystės ligas bei traum as ir teigė, kad svarbiausia m ūsų elgesio va­ rom oji jėga yra pastangos įveikti vaikystės m enkavertiškum ą, jausm ai, kurie ska­ tina

siekti

tis

dėl

troškim ą.

pranašum o vaiko

ir

galios.

Hom ey

priklausom ybės

Prieštaraudam a

ir jas kam uoja „penio

ir

Freudo

tvirtino,

bejėgiškum o,

teiginiui,

pavydas", Hom ey

jog

kad

vaikystės

žadina

m oterų

nerim as,

m eilės

superego

kylan­

bei

saugum o

esąs

silpnesnis

siekė atsvaros šališkum ui, kurį įžvelgė

šiam e vyriškam e požiūryje į psichologiją. Kitaip

negu

jo

atsiskyręs

nuo su

Freudu,

kiti

kad

neofroidininkai,

Carlas

Jungas

pasąm onės

buvęs

m ažiau

įtaka

yra

Freudo pabrėžė

didžiulė.

m okinys

ir

socialinius

Tačiau

šalininkas,

vėliau

veiksnius

ir

sutiko

m anė,

jog

pasą­

Jungas

m onė apim a ne tik asm ens išstum tas m intis ir jausm us. Jis buvo įsitikinęs, jog

Kolektyvinė pasąmonė

esam a ir kolektyvinės pasąmonės, kurioje saugom i iš m ūsų tolim ų protėvių ben­

(collective unconscious) -

dros

Carlo Jungo sąvoka, apibrėžianti

patirties

atkeliavę

aiškina, kodėl daugelis

vaizdiniai. žm onių

Jungo

nuom one,

turi giliai įsišaknijusių

kolektyvinė dvasinių

pasąm onė poreikių

pa­

ir ko­

bendrą, paveldėtą, žmonijos

dėl skirtingų kultūrų žm onių kai kurie m itai bei vaizdiniai yra tie patys, pavyz­

istorijos eigoje susiformavusią

džiui, m otinos, kaip m aitintojos, sim bolis. (Šiuolaikiniai m okslininkai nevertina

atminties pėdsakų sankaupą.

738

15 SKYRIUS

„Moteris... pripažįsta savo

paveldėtos patirties idėjos. Bet daugelis tiki, kad m ūsų bendra evoliucijos isto­

kastracijos faktą, o kartu ir vyro

rija suform avo kai kuriuos bendrus polinkius.)

pranašumą bei savo pačios

Freudas m irė 1939 m etais. Nuo to laiko kai kurios jo idėjos buvo įtrauktos

žemesnę padėti; bet ji maištauja

į

prieš tokią nepriimtiną padėtį." Sigmundas

psichodinam inę

teoriją.

„Daugum a

psichodinam inės

teorijos

atstovų

ir

psicho­

terapeutų nesutinka su m intim i, jog seksualiniai im pulsai yra asm enybės pagrin­ Freudas,

Female Sexuality, 1931 („Moters seksualumas")

das",-

sako

Drew

W esterns

savo

pacientų

asm enybių

daro

prielaidą, jog

(1996).

į

daug

Jie

oralines,

kas

m ūsų

„nekalba

analines

ar

psichikos

id

bei

ego

falines".

apie

Jie

kartu

gyvenim e

vyksta

ir

neskirsto

su

Freudu

pasąm onėje, kad

m es dažnai išgyvenam e vidinį konfliktą tarp norų, baim ės ir vertybių ir kad vai­ kystė form uoja m ūsų asm enybes bei m ūsų prieraišum ą kitiem s. Pavyzdžiui, Freu­ do idėja, kad ankstyvieji vaikystės potyriai su globėjais yra svarbiausi asm eny­ bės

raidai,

tapo

pagrindu

vėlesnei

kūdikių

prieraišum o

teorijai

ir

prieraišum o

bei jo ilgalaikių pasekm ių tyrim am s (žr. 4 skyrių).

Pasąmonės procesų vertinimas 8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra du projekciniai testai, taikomi asmenybei įvertinti, ir aptarkite jų kritiką. Norint tyrinėti asm enybę arba taikyti psichoterapiją, reikia m okėti įvertinti asm e­ nybės ypatybes. Iš skirtingų asm enybės teorijų išsirutulioja skirtingi vertinim o m e­ todai. Taigi kokį m etodą pasirinktų gydytojai, sekdam i Freudo teorija? Asm enybę

vertinant

„Pasaulį matome ne tokį, koks

esam a

ankstyvosios

jis yra, o tokį, kokie esame mes

nym u,

laisvosios

patys."

cesus.) Talmudas

iš

asociacijos

Objektyvios

šios

vaikystės ir

įvertinim o

perspektyvos

reikia

patirties

liekanų.

sapnų

aiškinim as

priem onės,

pasiekti

(Prisim inkite, gali

pavyzdžiui,

pasąm onę, kad,

atskleisti

kurioje

Freudo

m a­

pasąm onės

pro­

klausim ynai,

kur

užtenka

atsakyti „sutinku-nesutinku" arba „teisinga-klaidinga", gali būti netinkam os, nes

Alfredas Adleris

Karen Horney

Carlas Jungas

„Žmogui gera gyventi ir jis jaučia savo

„Požiūris, kad moterys esančios infantilios

„Galime vaikui neleisti nieko sužinoti apie

būties vertę, kai jis yra kitiems

bei emocingos būtybės ir dėl to negali būti

mitus, bet negalime atimti iš jo mitologijos

naudingas ir įveikia savo menkaver­

atsakingos bei savarankiškos, yra vyriškojo

poreikio."

tiškumo jausmus."

polinkio žeminti moters savigarbą darbas." Problems of Neurosis, 1964

Femine Psychology, 1932

(„Neurozių problemos")

(„Moterų psichologija")

Symbols of Transformation, 1912 („Transformacijos simboliai")

ASMENYBĖ

iš tokių atsakym ų sužinom a tik paviršinė sąm oningojo lygm ens inform acija. Rei­

Projekciniai testai

kia savotiško psichologinio rentgeno - testo, kuris leistų pažvelgti giliau ir at­

(projective test) -

skleistų užslėptus konfliktus bei im pulsus.

asmenybės testai, pavyzdžiui,

Tam

padeda

projekciniai

žm onėm s

testai:

pateikiam i

neaiškūs,

dviprasm iški

stim ulai, kuriuos paskui reikia apibūdinti arba sukurti apie juos pasakojim ą. Sti­ m ulai patys nieko ypatinga nereiškia, taigi toji reikšm ė, kurią juose įžvelgia žm o­ nės, m anom a, atspindi jų interesus ir konfliktus. H enry M urray (1933) per vieną savo

vienuolikm etės

dukters

vakarėlį

pam ėgino

atskleisti

tokio

testo

užm ačių, negu

tuom et, kai

fotografijos buvo parodytos prieš žaidim ą. M okslininkui atrodė, kad vaikai savo vidinius

projektavo

išgyvenim us

M urray

pristatė

tem inį

į

tas

apercepcijos

nuotraukas. (TA T)

testą

Praėjus -

keleriem s

neaiškaus

lėlius, apie kuriuos žm onės turėjo sukurti pasakojim us ( 15.2

m etam s,

turinio

PAV.

Rorschacho ir TAT, kai tiriamieji apibūdina dviprasmiškus stimulus, kurie turėtų projekcijos pagalba atskleisti psichikos dinamiką.

principus.

M urray paskatino vaikus žaisti šiurpų žaidim ą „N užudym as". Po to vaikam s pa­ rodžius keletą fotografijų, jie įžvelgė daugiau piktų

739

paveiks­

). V ienas iš TA T

Teminis apercepcijos testas

(Thematic Apperception Test, TAT) - projekcinis testas, kurio dėka žmonės išreiškia savo vidinius lūkesčius, baimes ir interesus, kurdami istorijas apie dviprasmiškas situacijas.

taikym o tikslų buvo įvertinti laim ėjim ų m otyvaciją. M anom a, kad tie, kurie, pa­ m atę

užsisvajojusio

m ėjim us, atlieka

berniuko

projektuoja

testą

ir

savo

net

fotografiją,

pačių

nesuvokia,

įsivaizduoja

tikslus. kad

jis

M urray

jį

fantazuojantį

teigė,

psichologui

kad

leido

apie

„paprastai

padaryti

lai­

žm ogus

savo

vidinio

projekciniuose

testuose

rašalo dėmių rinkinys, kurį

tiriam ųjų

prašom a

nupiešti

žm ogų,

užbaig­

ti sakinius („M ano m otina...") arba, tyrėjui ištarus kontrolinį žodį, pasakyti pir­ mą

galvon

dėm ių

PAV.

1921

Labai m.

plačiai

naudojam as

sukūrė

šveicarų

garsusis

psichiatras

Rorschacho H erm annas

rašalo

Rorscha-

išvadą,

m ūsų kad

neišreikštus žm ogus,

jausm us

įžvelgiantis

ir

vidinius

dėm ėse

konfliktus.

plėšrius

žvėris

Tyrėjas arba

gali

ginklus,

turi agresyvių polinkių. Ar

tokia

prielaida

cho

testą

m ą?

Prisim inkite,

suprasti

teisinga?

konkretaus kaip

11

Jeigu

taip, ar

žm ogaus

skyriuje

gali

asm enybę

aptardam i

psichologas ir

nustatyti

intelekto

testus

pagal

Rorscha­

em ocinį

sutriki­

sakėm e,

kad

du

svarbiausi gero testo kriterijai yra patikimumas (rezultatų pastovum as) ir v ati­ dumas

sukūrė Hermannas Rorschachas; juo siekiama įvertinti individo jausmus pagal tai, kaip jis interpretuoja rašalo dėmes.

). Testas rem iasi prielaida, jog tai, ką m atom e 10-yje rašalo dė­

atskleidžia

padaryti

žodį.

kurį

testas,

chas ( 15.3 m ių,

atėjusį

plačiausiai naudojamas projekcinis testas - dešimties

„aš" rentgeno nuotrauką" (cit. Talbot, 1999). K ituose

Rorschacho rašalo dėmių testas

(Rorschach inkblot test) -

(prognozavim as

yra Rorschacho testas?

15.2 PAVEIKSLAS. Teminis apercepcijos testas G ydytoja s m ano, kad berniu ko viltis, baim es ir pom ėgiu s jo vidiniu s jausm us atskleidžia tai, kaip jis apib ūdina virtinę dvip rasm iš kų paveik slė lių.

to,

ką

turėtų

prognozuoti).

K oks

šių

kriterijų

požiūriu

15.3 PAVEIKSLAS. Rorschacho testas Šia m e projekcinia m e teste žm onės sako, ką jie įžvelgia virtin ėje sim etriš kų rašalo dėm ių. Vieni, kurie taik o šį testą, yra įsitikinę, jo g dvip rasm iš kų dirgik lių aiškin im as leid žia atskle is ti testuoja m ojo asm enybės pasąm onės aspektus. Kiti jį taiko kaip priem onę „le dam s pralaužti" arba kitai in form aci­ ja i papild yti.

15 SKYRIUS

740

Iki XX

„Jei profesionalus psichologas

a. antrosios testo

pusės

atsakym am s

kritikai teigė, kad

(Sechrest

du tyrėjai, kurie m okėsi vertinti atsakym us ne pagal tą pačią sistem ą, dėl testo

prašo reaguoti į rašalo dėmes,...

rezultatų gali ir nesutarti. Testas taip pat ne itin sėkm ingai num ato elgesį arba

išeikite iš šio psichologo

išryškina

kabineto."

o kas - ne). Rorschacho testas nėra em ocijų M RV nuotrauka. Nors

Robyn Dawes, House of Cards: Psychology and

kritikuojam as,

Rorschacho

testas

kas

tebėra

yra

kiti,

linkęs

„labiausiai

1998).

į

Taigi

savižudybę,

giriam as

ir

kartu

labiausiai peikiam as įvertinim o įrankis psichologijoje" (Hunsley ir Bailey, 1999). Klinikiniam s psichologam s, kurių

Psychotherapy Based on Myth, 1994

ir

nustatant,

ir

sistem os

Rorschacho

(pavyzdžiui,

aiškinti

priim tos

kurioje jūs patiriate riziką, ir

skirtum us

ir

jokios

vertina jus pagal situacija,

grupių

vertinti

nėra

82

procentai teigia

taiką

šį testą bent jau

retkarčiais, jis dažnai labai patinka (W atkins ir kiti, 1995; Lilienfeld ir kiti, 2000).

(„Kortų namai: mitais paremta

Kai kurie jų net siūlo teisėjam s nusikaltėlių sm urto potencialą vertinti pagal Rors­

psichologija ir psichoterapija")

chacho

„Rorschacho rašalo dėmių testas

testą. Kiti klinikiniai psichologai šį testą laiko diagnostiniu įrankiu, in­

form acijos

šaltiniu

jo

(1995)

kolegos

ar

„ledlaužiu"

aprašo

asm enybei

pavyzdį, kaip

atskleisti.

Edwardas

Aronowas

m oteris

Rorschacho

kortelėje

viena

ir ra­

do „keturias rausvas žąsis “ , o vėliau užhipnotizuota prisim inė, kad jos dėdė ūki­

buvo triukšmingai diskredituo­

ninkas

tas... Aš jį vadinu psichologinių

papjautos

testų Drakula, nes nė vienas

rizuota

nėra pajėgus įsmeigti mieto į šio

riau sutartų tarpusavyje, ir padidinti testo validum ą (Erdberg, 1990; Exner, 2003).

prakeikto dalyko širdį."

Pavyzdžiui, jei žm ogus dėm ėse m ato daug atspindžių ir jas laiko kažkuo pana­ Carol Tavris,

Mind Games: Psychological Warfare Between Therapists ir Scientists, 2003 („Proto žaidimai: psichologinė gydytojų ir mokslininkų kova")

šiu

ją

išprievartavo, kad pasidarė

kodavim o

į

veidrodį,

jis

rausvos.

ir aiškinim o

tai

turėjo

Dabar

reikštų

keturias dukteris ir kad

yra

m oksliniais

tyrim ais

jo

program a, padedanti pasiekti, kad

egoistiškum ą.

Asm enybės

baltos žąsys

parem ta

kom piute­

vertintojai ge­

įvertinim o

draugija

pripa­

žįsta, kad, „darant teisines išvadas “ arba sprendžiant, ar vaikas, pavyzdžiui, pa­ tyrė

seksualinę

“

m is .

prievartą,

Tačiau

draugija

yra

užfiksuoti

dum as

„nereikėtų

daro

vadovautis

išvadą,

jog

dokum entuose “

tik

Rorschacho

„Rorschacho

ir

kad

jo

testo

testo

patikim um as

taikym as

įvertinant

duom eni­ ir

vali­

asm enybę

yra „tinkam as ir pateisinam as “ . Tačiau yra

peikiantiem s

labai ribotas

pavadinti

testą

pagal rašalo

įrodinėjantiem s,

jo

validum as

norm alių

įsitikinimai ginami su vienodu

čių,

įkarščiu, tiesos jų viduryje nėra."

kritikai

neįžvelgia

taikym ą

psichologiniuose

sustabdyti jo 2005). lapelius

„Jei

„jokio

testą:

pavyzdžiui,

m okslinio

pagrindo,

įvertinim uose “

psichologai

puodelyje,

vertintų

tikriausiai

ne

būtų

pagal geriau,

nepakanka

priešiškum as

ir

pateisinančio

(Hunsley

taikym ą klinikinėje bei teism o

įrodym ų

suaugu­

siųjų

Rorschacho

patikim um o

jog

daug

ir kiti, 2003, 2006). Jie įrodinėja, kad validūs buvo tik keletas iš daugelio įver­ atlikus

testo

įvertinim ą

„Dawkinso priešiškų debatų

gautų

patologiškais,

ir

dėm ių

dėsnis: kai du nesuderinami

Richard Dawkins, 2004

buvo

Rorschacho

ir kad

ir

(W ood

nerim as.

Rorschacho

Bailey,

1999)

ir

skalių

net

m edicinos praktikoje (Garb

Rorschacho -

sako

testą,

o

psichologas

W oodas (2003), - nes tada bent jau niekas rim tai rezultatų nevertintų.

pagal

Kiti siūle

ir kiti.

arbatžolių

kritikas

Jam esas

“

Scottas Lilienfeldas, Jam esas W oodas ir Howardas Garbas (2001) teigia, kai tokie alternatyvūs projekciniai įvertinim o m etodai, kaip TAT ir prašym as nupiešti žm ogų, duoda truputį geresnius rezultatus. „Net patyrusius profesionalus, - per­ spėja jie, - gali apgauti jų pačių intuicija bei tikėjim as priem onėm is, kurių veiks­ m ingum as

nėra

pakankam ai

pagrįstas.

Kai

daugybė

m okslinių

jog senoji intuicija yra klaidinga, m etas pradėti m ąstyti kitaip. das

jaustųsi

nejaukiai,

stengdam asis

kiekvienam

pacientui

“

duom enų

rodo,

Galbūt pats Freu­

priskirti

ir labiau dom ėtųsi testavim o m etu vykstančia gydytojo ir paciento sąveika.

testo

įverti,

ASMENYBĖ

74 1

Psichoanalitinės krypties vertinimas 9

TIKSLAS.

Apibendrinkite,

kaip

dabartinė

psichologija

vertina

Freudo

psichoanalitinę

teoriją.

Prieštaringi šiuolaikinių tyrimų duomenys Kritikuojam e Freudą XXI a. pradžios požiūriu, ir šis požiūris taip pat yra peržiūrėtinas. Freudas neturėjo galim ybių tyrinėti neurom ediatorių ir DNR, jis nežinojo viso to, ką m es dabar žinom e apie žm ogaus raidą, m ąstym ą bei em ocijas. Kriti­ kuoti Freudo teoriją, lyginant ją su dabartinėm is sam pratom is yra tas pat, kaip ly­ ginti Henry Fordo „T m odelį" su dabartiniu „M ustangu". Bet

Freudo

prieštarauja

gerbėjai

daugeliui

ir

kritikai

konkrečių

sutinka,

jo

„Daugelis Freudo teorijos

kad

idėjų.

šiuolaikinės

Šiuolaikiniai

teorijos

raidos

ir

tyrim ai

psichologai

m a­

aspektų iš tiesų yra pasenę. Taip ir turėtų būti: Freudas mirė

no, jog žm ogaus raida trunka visą gyvenim ą ir nėra susijusi tik su vaikyste. Jie

1939 metais ir jis neskubėjo

abejoja, ar kūdikių nerviniai tinklai gali būti tokie subrendę, kad jie patirtų to­

peržiūrėti savo teorijos."

kias stiprias em ocines traum as, kaip m anė Freudas. Kai kurie m okslininkai įro­ dinėja,

kad

ką

užgauliojim ą).

(ir

Freudas

m aždaug

5-6

tapatum ą

įgyja

pervertino

m etų

tėvų

Jie

abejoja,

vaikui,

kai

anksčiau:

jie

ir

nepakankam ai

kad

šis

sąžinė

ir

išsprendžia

tam pa

vyriški

įvertino

lyties

Edipo

arba

bendraam žių

tapatum as

įta­

Vaikai

netgi

lytinį

tuom et,

kai

šeim oje nėra tos pačios lyties tėvo. Kritikai pastebi, jog Freudo idėjos apie vai­ kystės

seksualum ą

išsirutuliojo

iš

jo

pacienčių

pasakojim ų

apie

vaikystėje

tirtą seksualinę prievartą. Kai kurie m okslininkai netgi m ano, kad istorijas

pasiūlydavo, priversdavo

skirdavo

jas

pacienčių

patikėti, vėliau

vaikystės

seksualiniam s

terson, 2001; Powell ir Boer, 1994). Šiandien

ir

Oksfordo profesorius

jis pats šias

W. A. Spooneris (1844-1930),

ir

pri­

pagarsėjęs tuo, kad dažnai

konfliktam s

(Es-

supainiodavo skiemenis ar

suprantam e, kaip

Freudo

klausi­

nėjim as galėjo sukelti klaidingus prisim inim us. Tačiau taip pat žinom e, kad vaikai iš tikrųjų kartais būna seksualiai išnaudojam i. Kaip

nagrinėjom e

subaręs vieną studentą už tai, kad „sulaužė kurą (o ne sukūrė

paneigia Freudo įsitikinim ą, jog sapnai slepia ir išpildo troškim us. Net ir šnekos

laužą) universiteto kiemelyje", o

galim a

kam a

duom enų,

seksualinius

skyriuje,

žodžius (tai buvo pavadinta ,,spūnerizmais“), Spooneris yra

sapnuojam e,

riktus

7

„Puikiai prisimenu jūsų pavardę, tačiau nepamenu jūsų veido."

pa­

neteisingai prisim indavo troškim am s

(1998)

susiform uoja

kom pleksą.

m oteriški

Psichologas Drew Westenas

paaiškinti ir

naujas

panašių

patvirtinančių agresyvius

aiškinim as

žodžių

Freudo

im pulsus

apie

konkuravim u m intį,

(nors

kad

kai

tai,

kodėl

atm intyje.

gynybos

kurie

Nedaug

aptin­

m echanizm ai

kognityviniai

jo paskaitą apie mįslingumą",

m echanizm ai

pridurdamas: „Jūs tuščiai

tikrai saugo m ūsų savivertę). Istorija nepatvirtino ir kitos Freudo idėjos, esą nu­ slopintas

seksualum as

sukelia

psichologinius

sutrikim us.

Nuo

Freudo

laikų

iki

m ūsų dienų seksualinis slopinim as sum ažėjo, bet psichologinių sutrikim ų - ne.

Ar išstūmimas yra mitas? Visa

Freudo

chika

dažnai

padedam i seniai

pam estas

juos

kažkaip

apdulkėjusias išstūm im as bei

yra

tapo

knygas.

prisim inim us plačiai aiškinti

ir

žm ogaus

į

pasąm onę,

kol,

nepaliestus

tarsi

juos

Susigrąžinkite pradėsite

1998).

psi­

bei

išsklaidykite

em ociškai

sveikti. Dėl

sąvoka,

akivaizdžiam (Cheit,

kad

juos

surandam e

pripažinta ir

prielaida,

išstum dam a

atskleidžiam e,

sutrikim am s

prisim inim ui

grindžiam a

patyrim us,

palėpėje

vaikystės

psichologiniam s

užm iršim ui

teorija

skausm ingus

išstum tus

įtakos

reiškiniam s, mų

slopina

orientyro,

skausm ingus Freudo

psichoanalitinė

naudojam a

vaikystėje Vienos

kitą, kad „pabaidė (o ne praleido)

slepia

hipnozės

patirtų

apklausos

trau­ m etu

suleidote (o ne praleidote) du pramestrus (o ne semestrus)".

742

15 SKYRIUS

88 procentai universiteto studentų, tikėjo, kad skausm ingi patyrim ai iš sąm oningos atm inties yra dažniausiai išstum iam i į pasąm onę (Garry ir kiti, 1994). Iš jis

tiesų, kaip

apskritai

daro

vyksta,

išvadą

daugelis

reta

psichikos

yra

šiandieninių reakcija

m okslininkų, išstūm im as, jei

į

baisią

traum ą.

„Kalbos

apie

išstūm im ą yra... iš dalies paneigtos, iš dalies nepatikrintos ir iš dalies nepatik­ rinam os “ ,

-

sako

Elisabeth

Loftus

(1995).

Pasvarstykim e:

jei

žm ogaus

psichika

iš tiesų dažniausiai išm eta iš galvos skaudžius patyrim us, tai kaip paaiškinsim e šiuos keistus faktus: •

Ar

nereikėtų

stengtųsi

tikėtis,

nuslopinti

kų, patyrusių

šį

kad

vaikai,

patyrim ą?

tapę Ištyrus

savo

tėvų

šešiolika

žm ogžudystės 5-10

m etų

liudytojais,

am žiaus

vai­

šį siaubą, paaiškėjo, kad nė vienas neužslopino šių prisim ini­

m ų (M alm quist, 1986). •

Ar išgyvenę nacių koncentracijos stovyklų baisum us išstūm ė iš savo sąm o­ ningos atm inties žiaurum o prisim inim us? Su retom is išim tim is jie tai perne­ lyg

gerai prisim ena

-

nors

daugeliui naudinga

išsipasakoti apie

šiuos

paty­

rim us (Helm reich, 1992, 1994; Pennebaker, 1990). •

„Perspėjimas. Nepaisant 70

Ar randuotų

karo

Vienos

sius

patvirtinančių išstūmimo

karo m ūšių (Arrigo ir Pezdek, 1997; Karon ir W idener, 1997, 1998). Tačiau

atvyko

kam uojam i

šie

atvejai dažnai būdavo

jos

taktika,

sąvoką."

stengiantis

1994). Kalbos

Davidas .S. Holmesas (1994)

apie

ligoninės

kam uoti am nezija apie pačius blogiau­

cientų

kariškių

britų

neturėtų

objektyvių įrodymų,

Psichologas

potyrius?

veteranų

mokslinių tyrimų metų, nėra

susiję

pabėgti

sugrįžusius

neurologijos

am nezijos su

kontūzija

nuo

35

žiaurių

Antrojo

arba

nepakeliam ų

prisim inim us

skyriuje

po

iš

su

pasaulinio

apsimestinės amnezi­

situacijų

kovų

procentai pa­

lauko

(Holm es,

1990,

yra

nepa­

arba

tvirtintos, arba susijusios su psichoterapeuto naudojam ais įtaigos m etodais. „Per holokaustą daugelis vaikų

Būna ir išim čių - rašom a, jog viena likusi gyva m irties stovyklos gyventoja dau­

... buvo verčiami kęsti

giau nei 30 m etų buvo pam iršusi, kaip atėm ė ir sušaudė jos kūdikį (Kraft, 1996).

neįmanomus iškęsti dalykus. Tie,

Kai kurie m okslininkai m ano, jog ekstrem alus, ilgai trunkantis stresas, pavyzdžiui,

kurie kentė, skausmą tebejaučia

toks, kurį patiria žiauriai prievartaujam i vaikai, gali suardyti atm intį, nes pažei­

ir dabar, prabėgus daugeliui

džiam as Am ono ragas (Schacter, 1996). Tačiau kur kas dažniau didelis stresas (ir

metų, ir šis skausmas yra toks

su juo susiję streso horm onai) pagerina atm intį (žr. 9 skyrių „Atm intis “ ). Todėl

pat tikras, kaip ir tada, kai jį teko

stiprius neigiam us em ocinius įvykius gerai prisim enam e (Alexander ir kiti, 2005;

patirti."

Shobe ir Kihlstrom , 1997). Tiesą

Eric Zillmer, Molly Narrower, Barry Ritzier ir Robert Arc her, The Quest for the Nazi Personality, 1995 („Nacio asmenybės ieškojimas")

m as mų

ir

sakant, per daug kankinim as

blyksnius.

Jie

gerai: tokie traum uojantys įvykiai kaip

persekioja išdeginti

aukas,

sieloje.

kurios „M atai

patiria kūdikius,

išprievartavi­

nepageidaujam us -

pasakojo

prisim ini­

išlikusi

gyva

po holokausto Sally H. (1979). - M atai klykiančias m otinas. M atai pakartus žm o­ nes. Sėdi ir m atai tą veidą. Tokių dalykų neįm anom a pam iršti.“

Šiuolaikinė pasąmonės samprata Freudas buvo teisus dėl vieno dalyko: m es iš tiesų ribotai žinom e, kas vyksta m ūsų psichikoje (Erdelyi, 1985, 1988; Kihlstrom , 1990). Tiesą sakant, m ūsų gebėjim as išm okti nesąm oningai yra gana sudėtingas. Pawelas Lewickis ir jo kolegos (1992,

ASMENYBĖ

1997)

iš

Tulsos

universiteto

Nesąm oningo

inform acijos

apdorojim o

743

laboratorijos

nustatė, kad nesąm oningas išm okim as įgauna „per daug sudėtingas ir painias" for­ m as, kad jį „būtų galim a sąm oningai pastebėti". Vieno tyrim o m etu vieni studen­ tai stebėjo (o kiti ne), kaip skaičius 6 šokinėja kom piuterio ekrane iš vieno kvad­ ranto į kitą. Nors atrodė, kad skaičiaus judėjim as yra atsitiktinis - niekas negalė­ jo sąm oningai pastebėti jokio dėsningum o - jis iš tiesų turėjo sudėtingą paslėptą dėsningum ą. Tie studentai, kurie prieš tai buvo stebėję skaičiaus judėjim ą, greičiau jį surasdavo paslėptą ekrane, pilnam e kitų skaičių. Nors studentai nežinojo, kaip tai padarė, jie geriau gebėjo stebėti skaičiaus judėjim ą iš vieno kvadranto į kitą. Kai skaičius pradėjo judėti iš tiesų atsitiktinai, šie studentai blogiau jį pastebėdavo. Lewickis riais,

pakartojo

kurie

žinojo,

eksperim entą

su

Lewickis

tyrinėja

kad

savo

kolegom is

nesąm oningą

psichologijos išm okim ą.

profeso­

Jie

taip

pat

pradėjo greičiau rasti kitą skaičiaus padėtį ir taip pat nežinojo, kodėl. Kai eksperim entuotojai

pradėjo

atsitiktinai

gesni, profesoriai ėm ė grėsm ingi

pasąm onės

studentam s

Lewickis

keisti

spėlioti, kokios signalai?).

net

pasiūlė

skaičiaus

vietą

gali būti šio

Padem onstravusiem s 100

dolerių,

jei

ir

rezultatai

pablogėjim o

tapo

nesąm oningą

jie

atspės

blo­

priežastys (gal

slaptą

išm okim ą dėsningum ą.

Studentai sugaišo kelias valandas m ėgindam i iššifruoti seką. Niekam nepavyko. Kiti

m okslininkai

taip

pat

patvirtino,

kad

iš

tiesų

egzistuoja

nesąm oningas

neišreikštasis išmokimas (implicit learning, Fletcher ir kiti, 2005; Frensch ir Rūnger,

2003).

klodus.

Šie

eksperim entai

Tačiau,

kaip

teigia

byloja

apie

Anthony

didžiulius

Greenwaldas

nepastebim os

(1992),

inform acijos

„ledkalnio"

sąvoka,

kuria vadovaujasi šiandieniniai psichologijos m okslininkai, taip skiriasi nuo Freu­ do,

jog

laikas

atsisakyti

Freudo

požiūrio

į

pasąm onę.

Kaip

nagrinėjom e

anks­

tesniuose skyriuose, dabar daugelis apie pasąm onę galvoja ne kaip apie kunku­ liuojančias

aistras

dorojim ą,

vykstantį

ir

nuslopintą m um s

cenzūrą,

sąm oningai

o

jo

kaip

apie

nesuvokiant.

ram esnį Šiem s

inform acijos

ap­

m okslininkam s

pa­

sąm onė taip pat apim a: •

schem as,

kurios

autom atiškai

kontroliuoja

m ūsų

suvokinius

bei

interpreta­

cijas (žr. 6 sk.); •

sužadinančius

dirgiklius,

į

kuriuos

sąm oningai

neatkreipėm e

dėm esio

(žr.

5

ir pažvelgė į jūrą. „Vandenyne

ir 9 sk.); •

dešiniojo sm egenų pusrutulio veiklą, leidžiančią paciento su perskirtom is sm e­ genim is

„Du keleiviai atsirėmė į turėklus

kairiajai

rankai

vykdyti

nurodym us,

kurių

pacientas

negali

išreikšti

tikrai yra daug vandens", pastebėjo vienas. „Taip, - atsakė jo draugas. - Mes pamatėme tik

žodžiais (žr. 2 skyrių);

jo paviršių."

• •

lygiagretų skirtingų regos ir m ąstym o aspektų apdorojim ą (žr. 5 ir 10 sk.); neišreikštuosius

prisim inim us,

kurie

atsiranda

sąm oningai

neprisim enant

Psichologas George A. Milleris (1962)

net

ir tiem s, kuriuos kam uoja am nezija (žr. 9 sk.); „Nenoriu tapti nemirtingu

• •

akim irksniu (prieš sąm oningą jų analizę) kylančias em ocijas (žr. 13 sk.); savojo

Aš

sam pratą

ir

stereotipus, kurie

autom atiškai ir

nesąm oningai daro

įtaką m ūsų inform acijos apie save bei apie kitus apdorojim ui (žr. 18 sk.).

per savo darbą; noriu tapti nemirtingu nemirdamas." Woody Allen

744

15 SKYRIUS

M es

skrendam e

kreipia m as.

įjungę

vykstantis Pasąm onė

autopilotą

už yra

kadro,

dažniau

nei

nem atom as,

m ilžiniška.

suvokiam e.

nesąm oningas

Nesąm oningo

M ūsų

gyvenim ą

inform acijos

inform acijos

nu­

apdoroji­

apdorojim o

suprati­

m as labiau panašus į priešfroidinę m inties srauto, iš kurio iškyla paviršiun spon­ taniškos kūrybingos idėjos, sam pratą. Naujausioji istorija parėm ė Freudo idėją, kad m es ginam ės nuo nerim o. Ta­ čiau ir vėl šiuolaikinė bei Freudo idėjos skiriasi. Jeffas Greenbergas, Sheldonas Baimės valdymo teorija

Solom onas ir Tom as Pyszczynskis (1997) m ano, jog vienas nerim o šaltinių yra

(terror-management theory)

„baim ė, kylanti iš m ūsų pažeidžiam um o bei m irties suvokim o". Daugiau nei 130

teigia, kad tikėjimas savo

tyrim ų, kuriais

pasaulėžiūra ir savivertės siekis

galvojant apie savo m irtingum ą - pavyzdžiui, rašant trum pą rašinį apie m irtį ir

apsaugo nuo giliai įsišaknijusios

su ja susijusias em ocijas - kyla gana daug nerim o, kad suintensyvėtų neigiam os

mirties baimės.

nuostatos. Nerim as dėl m irties skatina panieką kitiem s ir savęs vertinim ą. Susidūrę

buvo

su

siekiam a

grėsm ingu

patikrinti jų

pasauliu

baim ės

žm onės

ne

valdym o

tik

stengiasi

teoriją, rodo, kad

sustiprinti

saviver­

tę, bet ir tvirčiau laikytis pasaulėžiūros, atsakančios į klausim us apie gyvenim e prasm ę. Be

to, jie

Rugsėjo

11-osios

žm ones,

įkliuvusius

mo

lieka

įvykiai

akim irkom is

į

ištikim i artim iem s -

sukrečiantis

spąstus

paskam binti

Pasaulio

savo

ryšiam s

siaubo

ir

prekybos

m ylim iesiem s,

(M ikulincer

m irties centre, o

ir

kiti, 2003).

patyrim as

-

paskatino

paskutinėm is

daugum ą

gyveni­

am erikiečių

-

su­

sisiekti su savo šeim os nariais bei draugais. Naujausi m oksliniai tyrim ai taip pat parėm ė Freudo idėją apie gynybos m e­ chanizm us (net jei jie veikia ne visai taip, kaip m anė Freudas). Pavyzdžiui, Roy Baum eisteris ir jo kolegos (1998) pastebėjo, jog žm onės būna linkę kituose pa­ stebėti savo silpnybes bei pažiūras. Šį reiškinį Freudas vadino projekcija, o šian­ dienos kitų

m okslininkai

žm onių

ir

jį

m ūsų

vadina

tariamo

įsitikinim ų

bei

vienodumo

poelgių

efektu,

bendrum ą.

polinkiu

pervertinti

Nesąžiningai

m okantys

m okesčius ar viršijantys greitį žm onės linkę m anyti, jog ir daugelis kitų elgiasi taip

pat. Žm onės, kuriem s neteisingai pasakom a, jog

nesąžiningum ą, būna labiau 2003).

Be

to,

jie

labai slopina

pyktį ar

linkę kituose įžvelgti šias savybes (Schim el ir kiti,

stengdam iesi

nuslopinti

m intis

apie

savo

trūkum us,

dažniau

bū­

nam e linkę juos pastebėti kituose (Newm an ir kiti, 1997). Tačiau kitą gynybą, pavyzdžiui, išstūm im ą, kuris susijęs su instinktyvia energija, patvirtina labai ne­ gausūs savivertę

m oksliniai

duom enys.

ginantis

atvirkštinis

Daugiau

duom enų

reagavim as.

patvirtina

Baum eisteris

daro

tokią

gynybą,

išvadą,

jog

kaip gyny­

bos m echanizm us labiau skatina m ūsų poreikis apsaugoti savąjį įvaizdį nei kun­ kuliuojantys im pulsai, kaip m anė Freudas.

Freudo idėjos kaip mokslinė teorija Psichologai

kritikuoja

Freudo

teoriją

ir

dėl

jos

m okslinių

trūkum ų.

1

skyriuje

rašėm e, jog gera m okslinė teorija paaiškina stebėjim ų duom enis ir leidžia iškelti hipotezes, kurias galim a

patikrinti. Freudo

teorija, pasak

kritikų, rem iasi nedau­

geliu objektyvių stebėjim ų ir leidžia kelti nedaug hipotezių, kurias būtų galim a

ASMENYBĖ

arba patvirtinti, arba atm esti. (Freudas savo paties prisim inim us ir ligonių lais­

„Mes įrodinėjame kaip žmogus,

vųjų asociacijų, sapnų ir apsirikim ų aiškinim us laikė pakankam ais įrodym ais.)

sakantis; „Jei ant kėdės tupėtų

Koks yra Freudo teorijos didžiausias trūkum as? Ji bet kokius reiškinius (vieno rūkym ą, kito arklių baim ę, dar kito - seksualinę orientaciją) aiškina jau įvykus faktui,

tačiau

m irus

numatyti

nepajėgia

m otinai, tai

patvirtinate

tokio

elgesio

teoriją, nes

arba

„kyla

savybių.

grėsm ė

Jei

jūsų

jaučiate

kėdės iš tiesų nieko nėra,

vai­

vadinasi, ant jos tupi nematoma

kystės priklausom ybės poreikiam s “ . Jei nejaučiate pykčio, vis tiek parem iate teo­ riją, nes „jūs išstum iate savo pyktį “ . Pasak Calvino Halio ir Gardnerio Lindzey (1978,

68

p.),

„tai

tarsi

lažintis

pasibaigus “ .

lenktynėm s

Gera

m okslinė

teorija

form uluoja patikrinam as prognozes. Dėl šių priežasčių kai kurie Freudo kritikai negaili griežtų žodžių. Jiem s at­ rodo,

kad

stūm im o,

griūvantis sapnų

Freudo

analizės

rūm as

ir

yra

spėliojim ų

pastatytas

įvykus

vaikystės

faktui

seksualum o,

pelkėse.

„Kai

iš­

atsistojam e

ant [Freudo] pečių, tik pam atom e, jog žiūrim e klaidinga kryptim i “ , - sako Joh­ nas

Kihlstrom as

(1997).

Aršiausias

Freudo

kritikas

Frederickas

Crewsas

(1998)

m ano, kad jis turėjo unikalų talentą visus m ulkinti ištisą šim tm etį. Tai, kas Freudo idėjose originalu, nėra vertinga, o tai, kas vertinga, neoriginalu (pasąm onės idėja buvo iškelta dar Platono laikais). Tad

ar

psichologija

turėtų

šios

senos

„negaivinti “ ?

teorijos

Freudo

šalinin­

kai tam prieštarauja. Kritikuoti Freudo teoriją už tai, kad ji neleidžia daryti patikrinam ų progno­ zių, yra tas pat, kas kritikuoti beisbolą už tai, kad šis ne aerobika. Argi teisinga kaltinti ką nors už tai, kad jis nėra toks, kuo niekuom et ir neketino būti? Freu­ das

niekada

tik

teigė,

nėra

kad,

pareiškęs,

žvelgdam as

kad

psichoanalizė

atgal,

yra

psichoanalitikas

prognozuojantis gali

suprasti

m okslas.

psichikos

Jis

būse­

ną (Rieff, 1979). Freudo šalininkai taip pat pažym i, kad jo idėjos tebegyvuoja. Būtent jis at­ kreipė m ūsų dėm esį į pasąm onę ir neracionalum ą, į apsaugančią gynybą, į žm o­ gaus

seksualum o

gerovės. m ūsų

svarbą,

Būtent

Freudas

apsim etinėjim ą,

į

įtam pą

m etė

tarp

iššūkį

pretenzijas

ir

m ūsų

m ūsų

biologinių

įsitikinim ui

prim inė

m um s

apie

im pulsų savo tai,

ir

socialinės

teisum u, kad

atskleidė

m um yse

gali

2001).

Po­

tūnoti blogis. M oksle puliariojoje kurias

Darwino

daugelis

asm enybę, kad yra

šio

am žiaus

kalbą. ar

Freudo tinas

išlieka,

Freudo

palikim as

žm onių

dalis. Jo

Nežinodam i,

projekciją, seserų

prielaidos

Seligm anas

laiko

o

teisingom is

XX iš

Freudo tebėra

sapnai turi prasm ę, kad

palikim o

išstūmimą, brolių

palikim as

kultūroje

-

kompleksą

kilo

m oksliniuose

sluoksniuose

laidom s ir plačiajai visuom enei. “

jos

šnekos vis

Kai

kurios

patyrim ai

nulem ia m es

nuolatos

sąvoką

ir

devalvuoja,

dar labai patinka

form uoja

į m ūsų

kalbam e

m enkavertiškum o riktu

idėjos,

slapti m otyvai,

prasiskverbia

sąvokos,

(pavyzdžiui,

Freudo

(Bom stein,

vaikystės

sąvokos

šios

konkurenciją,,

(1994), - tačiau

kad

daugelį poelgių

a. pradžios kur

nyksta

gyvybingas.

apie

XXI ego,

kom pleksą),

fiksaciją. -

rašo

nematoma katė, atrodytų, kad ant kėdės nieko nėra; betgi ant

pyktį

neįveiktiem s

„Nors M ar­

Holivudui, pokalbių

745

katė.“ C. S, Lewis, Four Loves, 1958 („Keturios meilės”)

15 SKYRIUS

746

MOKYMOSI REZULTATAI Psichoanalitinė kryptis 2 TIKSLAS. Papasakokite, kaip privačios praktikos patirtis padėjo 5 TIKSLAS. Išvardykite keturias Freudo psichoseksualines rai­ Freudu! sukurti psichoanalitinę teoriją. dos stadijas ir apibūdinkitei fiksacijos poveikį elgesiui. Būdam as

nervų

ligų

gydytoju,

Freudas

susidurdavo

Freudas

m anė, stadijas

kad -

vaiko

raida

oralinę,

pereina

su pacientais, kurių nusiskundim ų nebuvo galim a pa­

alines

aiškinti grynai fizinėm is priežastim is. M ėgindam as su­

linę, - kuriose id yra sutelkta konkrečioje erogeninėje

prasti šias būsenas Freudas sukūrė psichoanalitinę te­

zonoje.

Pavyzdžiui,

analinę,

psichoseksu­

falinėje

latentinę

stadijoje

ir

genita-

berniukai

gali

geisti savo m otinos ir bijoti, kad tėvas nubaus už šiuos

oriją, pirm ąją išsam ią asm enybės teoriją.

jausm us

-

šį

jausm ų

rinkinį

Individas,

Freudas

kom pleksu.

tarsi ledkalnis, ir paaiškinkite, kaip jis naudojo šį įvaizdį sąmoningai psichikos sričiai ir pasąmonei apibūdinti.

tų, susijusių su psichoseksualine stadija, gali likti, arba būti

Freudas žm ogaus psichiką lygino su ledkalniu, nes ti­

stadijoje dom inuojančią erogeninę zoną.

sim ptom us kėjo,

kad

didžioji

psichikos

nem atom a

(kaip

ir

vandeniu)

todėl,

kad

jausm us

ir

žiūriu,

šis

dalis

didžioji

slopinim as

pasąmonė

ledkalnio

m es

prisim inim us,

-

dalis

slopinam e

sukeliančius

niekada

-

yra

slypi

po

m intis, nerim ą.

nebūna

norus, Jo

po­

sėkm ingas,

o

kankinančios m intys bei jausm ai išreiškia save užm as­ kuota form a, jei jų neperkeliam e į sąm oningą žinoji­ mą

ir

neišsilaisvinam e

das

m ėgino

iš

analizuoti

šią

jų

sukeltos

įtam pos.

Freu­

pasąm onės

dinam iką

pasi­

telkdam as laisvąsias asociacijas ir sapnų aiškinimą.

Freudas

asm enybę

laikė

konflikto

tarp

m ūsų

biologi­

nių

suvaržym ų

trys

tarpusavyje

superego. veikia

Id

rezultatu.

Šio

sąveikaujančios

dalis,

pasąm onėje

norinti ir

būti

siekia

konflikto

dalyviai

sistem os:

id,

patenkinta patenkinti

ego

yra ir

nedelsiant, pagrindinius

seksualinius bei agresyvius potraukius. Superego, m ū­ sų kultūros sąlygojam as idealų rinkinys, - tai sąžinės balsas,

m ūsų

veiksm ų

teisėjas,

sukeliantis

pasididžia­

Freudas

m anė

m ais, kad

tarp

šalutinis

produktas.

bos

bandan­

naudojantis nuo

fiksacijos

sutelktu

į

šioje

gynybos

m echaniz­

nerim o, atsirandančio id

Pasak

ir

superego

Freudo,

išstūmimas

yra

(grįžim as

priim tinas nų

poelgių

į

ankstesnę

(nepriim tinų jų

im pulsų

kaip

reikalavim ų

pagrindinis

gyny­

(kankinančių

m in­

priešybes), priskyrim as

aiškinim as

save

stadiją),

im pulsų

atvirkštinis

transform avim as

projekcija

(savo

nepriim ti­

racionalizacija

kitiem s),

pateisinančiais,

o

į

ne

(savo nepri­

im tinais m otyvais) ir perkėlimas (seksualinių arba ag­ resyvių im pulsų sutelkim as į žm ogų, kuris yra priim ­ tinesnis už sukėlusį šias em ocijas).

7 TIKSLAS. Palyginkite neofroidininkų ir psichodinaminės teo­ rijos atstovų pažiūras su originaliąja Freudo teorija. Neofroidininkai

pripažino

pagrindines

Freudo

idėjas

(id, ego ir superego struktūrą, pasąm onės svarbą, as­ bos

vykdytojas,

šiuos

čių ir jausm ų išstūm im as į pasąm onę); kiti įrankiai -

m oningas,

orientuotas

elgesiu,

prieštaringų

m echanizm as

m enybės

tikrovę

ego

apsisaugotų

konflikto

vim o ar kaltės jausm ą. Tarp jų yra ego, daugiausia są­ į

rodys

konflik­

6 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip veikia gynybos mechanizmai, ir išvardykite šešis tokius mechanizmus.

reagavimas

nių im pulsų ir šių im pulsų kultūros lem iam ų sociali­

Individas

neprisitaikančiu

regresija

4 TIKSLAS. Apibūdinkite Freudo požiūrį į asmenybės struktūrą ir aptarkite sąveiką tarp fd, ego ir superego.

joje.

išspręsti

Edipo

3 TIKSLAS. Aptarkite Freudo požiūrį, kad žmogaus psichika yra

fiksuotas

nepajėgiantis

pavadino

form avim ąsi

m echanizm ų

vaikystėje

dinam iką).

ir

Tačiau

nerim o jie

bei gyny­

taip

pat

įro­

tis sutaikinti id im pulsus su superego ir išorės pasaulio

dinėjo, kad, be seksualinių ir agresyvių, m es dar tu­

reikalavim ais.

rim e

ir

kitų

m otyvų

ir

kad

sąm oninga

ego

kontrolė

ASMENYBĖ

yra didesnė nei m anė Freudas. Alfredas Adleris (su­ menkavertiškumo

kūręs Hom ey

(sugriovusi

nevisavertės) si

Carlas

Freudo

įrodinėjo,

svarbiausia

nė

komplekso

yra

Jungas

požiūrį,

kad

o

ne

m intį, kad

kurioje

kad

ir

m ūsų

yra

tinio

įtam pa.

tus

kaip

idėją, jog

asm enybės pažiūrai, lis

atm eta

tokius

seksualinė

form avim uisi. kad

vyksta

asm enybę

didžioji

pasąm onėje, bei

Jie

m ūsų kad

prieraišum o

teorijos

Freudo įtam pa pritaria

yra šio

psichinio vaikystė

stilių

ir

atstovai

teorijos

ir

jų

tėvų

įtakos

form avim osi sapnuose

prisim inim ų

-

laikui,

laipsniui,

seksualum o

slypinčiam

dažniui.

daugeliui

dom inuojančiai

turiniui

Kritikai

ly­ svar­

bei

atkreipia

iš­

dėm e­

m etodais

ir

kad

jo

teorija

siūlo

aiškinim us

tik

po to, kai faktas įvyko. Freudo šalininkai atsako, kad jis

aspek­

psichoanalizę

laikė

būdu

suprasti

m ūsų

egzistavi­

svarbiausia

m o prasm ę, o ne būdu daryti prognozes. Freudas at­

m okslininko

kreipė psichologijos dėm esį į pasąm onę ir į pastangas

gyvenim o form uoja

kad

svarbai,

prieštarauja

tarp

sį į tai, jog Freudo idėjų negalim a patikrinti m oksli­ niais

psichodinaminės

Šiuolaikiniai

patyrim ų

vaikystėje,

stum tų

istorijos

prisim inim ų pėdsakai.

psichoterapeutai

idėjų,

tapatum o

bai

tyrim ai

pagrindinių

vaikystės

kolektyvi­

rūšies

m oksliniai

Freudo

form avim ui­

seksualinė

egzistuoja

saugom i

Naujausi

Karen

m oterys

asm enybės

socialinė,

iškėlė

pasąm onė,

term iną)

747

m es

da­

suvaldyti nerim ą. Nors šiuolaikinis m okslas negali pa­

m ūsų

patiria­

m e vidinį konfliktą tarp norų, baim ių ir vertybių.

rem ti

Freudo

vilčių

bei

požiūrio

kiam i

duom enys

em ocijų

į

pasąm onę

talpyklą,

byloja,

jog

šiam e labai

kaip

į

nuslopintų

vadovėlyje didelė

patei­

nesąm onin­

go inform acijos apdorojim o dalis vyksta m um s to ne­

8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra du projekciniai testai, taiko­ mi asmenybei įvertinti, ir aptarkite jų kritiką.

suvokiant.

Šiuolaikinis

m okslas

glaudžiai

susijusių

m echanizm ų,

ba, idėjos. Tačiau Teminis apercepcijos testas (TAT) - tai virtinė neaiš­ kių

vaizdų, padedanti iš

jim ą, kuriam e interesus. rašalo lo

jie

išreikštų

Naudojant

dėmių

testą,

dėm es, taip

testuojam ųjų savo

plačiausiai žm onių

išgauti pasako­

cijos

Rorschacho

paplitusį

paaiškinti

(rezultatų

nuoseklum u)

raša­

validum u

kaip

egzistuoja

atvirkštinis

gyny­ tokie

reagavim as,

vijim as

šalin

ir

baim ės

valdym as

stiprinant savivertę

(m irties

arba

bai­

tikint sa­

vąja pasaulėžiūra). Galiausiai Freudui priskiriam i nuo­

testuojam ieji atskleis ar

m echanizm ą)

m ės

pelnai už tai, kad jis sutelkė dėm esį į konfliktą tarp

užslėptus jausm us. Nė vienas šių testų nepasižym i pa­ tikim um u

jis patvirtina, kad

m echanizm ai,

gynybos

pasąm onės

tariam o vienodum o efektas (panašus į Freudo projek­

vidinius jausm us bei

prašom a

pat tikintis, kad

gynybos

nepatvirtina su

biologinių im pulsų ir socialinių suvaržym ų. Ir, be abe­

(prog­

jonės, jo kultūrinis poveikis buvo m ilžiniškas.

nozavim u to, ką turėtų prognozuoti).

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ko iš Freudo teorijos pasisėmėte ir kokie 9 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip dabartinė psichologija vertina

buvo jūsų įspūdžiai, prieš pradedant skaityti šį skyrių? Ar jie kaip

Freudo psichoanalitinę teoriją.

nors pasikeitė, jį perskaičius?

Humanistinė kryptis Apie

1960

teorijos m as.

kurių

negatyvum as

Kitaip

m otyvus, siekius

m . kai negu

ir

asm enybės

m echanistinis

Freudas,

humanistinės būti

garsių

kuris

krypties

savarankiškiem s

ir

B.

psichologų

F.

Skinnerio

nagrinėjo

psichologai išreikšti

ėm ė

psichologijos

„nesveikų" sutelkė

save.

Kitaip

nebetenkinti Freudo

žm onių

dėm esį negu

į

bihevioriz­

žem esniuosius

„sveikų"

biheviorizm o

žm onių m oks­

linis objektyvum as, jie studijavo žm ones iš jų pačių pasakojim ų apie savo pa­ tirtį ir jausm us.

15 SKYRIUS

748

Du

hum anistinės

1970)

ir

Carlas

psichologijos

Rogersas

pradininkai

(1902-1987)

Abraham as trečiosios

pasiūlė

M asiowas

jėgos

kryptį,

(1908kuri

pa­

brėžia žm ogaus galias ir pasaulio suvokim ą asm ens (o ne tyrėjo) akim is.

Abrahamas Masiowas apie saviraišką 10 TIKSLAS. Apibendrinkite Abrahamo Maslowo saviraiškos sąvoką ir paaiškinkite, kaip jo idė­ jos iliustruoja humanistinę kryptį. Saviraiška

M asiowas

kėlė

(self-actualization) -

tenkinam e

savo

pasak Maslowo, galutinis

jutę saugūs, siekiam e m eilės, norim e būti m ylim i ir m ylėti save. Patenkinę m eilės

psichologinis poreikis, kuris

poreikį,

iškyla, kai pagrindiniai fiziologi­

saviraiškos, išreikšti savo galias.

niai ir psichologiniai žmogaus

m intį,

m ūsų

fiziologinius

siekiam e

M asiowas

kad

pajusti

(1970)

m otyvus

poreikius,

savivertę.

savo

idėjas

sudaro

im a

rūpėti

Pajutę

plėtojo,

poreikių

hierarchija.

asm eninis

savąją

tirdam as

vertę, sveikus

Kai

saugum as;

pa­ pasi­

galiausiai

siekiam e

kūrybingus

žm ones,

poreikia yra patenkinti ir savo

o ne sunkius ligonius. Rašydam as apie saviraišką, jis rėm ėsi turiningai ir pro­

vertė jau jaučiama; motyvacija

duktyviai

gyvenusių

Lincolnas,

Thom as

įgyvendinti savo galias.

turėjo

bendrų

buvo

atviri

ir

garsių

Vakarų

Jeffersonas

bruožų.

Pasak

nuoširdūs,

ir

kultūros

Eleanor

M aslowo,

m ylintys

ir

asm enybių,

Roosevelt,

jie

gerai

tokių

tyrim ais.

pažino

rūpestingi,

Visi

save

nekaustom i

kaip ir

kitų

Abraham as šie

tai

žm onės

pripažino,

nuom onės. Jie

savo dėm esį kreipė į problem as, o ne į save pačius, nes gerai suvokė, kas jie yra, ir dėl to jautėsi saugūs. Savo energiją jie dažnai sutelkdavo į konkretų užda­ vinį,

kurį

vertino

laikydavo

artim us

savo

ryšius

gyvenim o

su

paskirtim i.

nedaugeliu

žm onių

nei

Abrahamas Maslowas

daugeliu.

„Visos dėmesio vertos motyvaci­

sinių arba ekstazinių aukščiausiojo pakilumo akim irkų.

jos teorijos turi būti susijusios ne

Pasak

Daugelis

jų

M aslowo,

buvo tai

patyrę

brandaus

kasdienės

Daugum a

asm enybių

paviršutiniškus

sąm onės

suaugusio

šių

žm ogaus

ribas

labiau

santykius

peržengiančių

savybės,

su

dva­

būdingos

tiem s

tik su gynybiškais suluošintos

asm enim s, kurie gana gerai supranta gyvenim ą ir todėl gali užjausti, pam iršti sa­

sielos veiksmais, bet ir su

vo painius jausm us tėvam s, surasti savo pašaukim ą, „įgyti pakankam ai drąsos būti

aukščiausiais sveikų ir stiprių

nepopuliarūs, nesigėdyti būti atvirai dori" ir pan. Dirbdam as su studentais, M as­

žmonių gebėjimais."

iowas ėm ė spėlioti, jog tikėtina, kad suaugę geriausiai save išreikš tie, kurie yra

Motivation and Personality, 1970 („Motyvacija ir asmenybė")

m alonūs, rūpestingi, „asm eniškai prisirišę „slapta

nerim auja

prie

dėl žiaurum o, m enkystės

vyresniųjų, kurie

ir

m inios

to

nusipelno"

jausm o, kurie

taip

ir

dažnai

būdingi jaunim ui".

Carlo Rogerso į asmenį orientuotas požiūris 11 TIKSLAS. Aptarkite, kas būdinga Carlo Rogerso Į asmenį orientuotam požiūriui ir paaiškinkite, kuo svarbus besąlygiškas priėmimas.

Daugeliui ties

M aslowo

psichologas

žm onės

m inčių

Carlas

pritarė

Rogersas.

iš

esm ės

yra

Kiekvienas

esam e

nelyg

kitas Jis

hum anistinės buvo

įsitikinęs,

kryp­ kad

geri ir visi turi saviraiškos polinkių. gilė,

galintys

augti,

tobulėti,

įgy­

vendinti savo galias, jei tik aplinka netrukdo ir nestabdo šio proceso. Rogerso (1980) m anym u, kad aplinka skatintų augti

ASMENYBĖ

ir

tobulėti, būtinos

trys

sąlygos

- nuoširdum as, palankum as

ir em patija

749

(įsijau­

tim as). Pasak Rogerso, žm onės padeda kitiem s augti, būdam i nuoširdūs - atviri sa­ vo pačių jausm am s, nesistengdam i rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdam i. Augti sas

padeda

pavadino

žm onės,

kurie

besąlygišku

palankūs

yra

Tai

priėm im u.

kitiem s,

-

rodantys

pripažinim o,

tai,

ką

palankum o

Roger­ nuostata,

vertinanti žm ogų net tuom et, kai jis klysta. Tai - palengvėjim as, liovusis apsi­ metinėti,

išpažinus

vertinam i

savo

palankiai.

blogiausius

Kartais

tokią

jausm us m alonią

ir

supratim as,

patirtį

-

kai

kad

vistiek

daugiau

Besąlygiškas priėmimas

(unconditional positive regard) -

esam e

pasak Rogerso, kito asmens

nebejaučiam e

visiško pripažinimo nuostata.

poreikio aiškintis, esam e laisvi ir galim e būti atviri, nesibaim indam i prarasti kitų pagarbos, - gali teikti sėkm ingos vedybos, darni šeim a arba artim a draugystė. Galiausiai augti padeda ir empatiški žm onės, tokie, kurie supranta ir atspin­ di m ūsų m i,

jausm us ir m intis. „M es retai klausom ės kitų, visiškai juos suprasda­

tikrai

įsijausdam i, -

teigia

Rogersas. -

Tačiau

būtent

toks

ypatingas

klau­

sym asis yra viena stipriausių jėgų, galinčių ką nors pakeisti." Nuoširdum as, gos,

palankum as

sudarančios

liau

sako

paprastai

sąlygas

ir

Rogersas (1980, 116 išsiugdo

ir

em patija

žm onėm s

save

yra

augti,

vanduo,

tarsi

p.), „palankum ą

ir

m aisto

m edžia­

ąžuolam s.

Nes,

to­

patiriantys ir vertinam i žm onės

nuostatą “ .

vertinančią

saulė

galingiem s

Em patiškai

išklausom i

žm o­

padeda

tobulėti

nės „išm oksta geriau įsiklausyti į savo vidinių potyrių tėkm ę “ . Rogersas

m anė,

kad

nuoširdum as,

palankum as

ir

em patija

ne tik bendraujant gydytojui ir pacientui, bet taip pat tėvui ir vaikui, lyderiui ir grupės nariui, m okytojui ir m okiniui, vadovui ir pavaldiniui - apskritai bet ku­ riem s dviem žm onėm s. Ir

M asiowas,

ir

ypač

Rogersas

m anė,

kad

svarbiausias

asm enybės

požym is

yra savojo Aš (savasties) sam prata - visos m intys ir jausm ai, kuriais atsako­ me

į klausim ą: „Kas

aš

esu? “

Jei savojo

Aš

sam prata

yra

teigiam a, paprastai

Savojo Aš (savasties) samprata

(self-concept) visos mintys ir jausmai apie

esam e linkę gerai elgtis ir taip pat suvokti pasaulį. Jei toji sam prata neigiam a -

save atsakant į klausimą

jei savo pačių akyse esam e toli nuo savo idealaus Aš, tai, pasak Rogerso, jau­

„Kas aš esu?“

čiam ės

nepatenkinti

ir

nelaim ingi.

Taigi

terapeutai,

tėvai,

m okytojai

ir

draugai

turėtų stengtis padėti kitiem s pažinti ir pripažinti save, būti sau ištikim iem s.

Savojo Aš įvertinimo būdai 12 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip psichologai humanistai vertino asmenybę. Hum anistinės nus,

krypties

atskleidžiančius

psichologai žm onių

kartais

sam pratą

asm enybei

apie

save.

įvertinti

Vienam e

naudoja iš

klausim y­

klausim ynų,

ins­

piruotų Carlo Rogerso, žm onių prašom a nurodyti, kokie jie norėtų būti ir kokie yra iš tikrųjų. Pasak Rogerso, kai idealusis aš ir tikrasis aš yra panašūs, tuom et savim onės

sam prata

yra

teigiam a.

Vertindam as

paciento

asm enybės

tobulėjim ą

terapijos seansų m etu jis ieškojo panašėjančių tikrojo ir idealiojo aš vertinim ų. Kiti

hum anistinės

psichologijos

atstovai

m ano,

kad

bet

koks

standartizuotas

asm enybės vertinim as, net ir klausim ynas, yra nuasm eninantis. Neversdam i žm o­ gaus

atsakinėti

į

siaurai

apibrėžtų

kategorijų

klausim us,

jie

tikisi

nuoširdžiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asm ens nepakartojam ą patirtį.

paprastais

750

15 SKYRIUS

Humanistinės krypties vertinimas 13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra pagrindinė humanistinio požiūrio į asmenybę kritika. Apie

hum anistinę

Freudą:

jos

psichologiją

įtaka

buvo

galim a

didžiulė.

pasakyti

tą

Hum anistinės

patį,

kas

buvo

psichologijos

kalbėta

atstovų

apie

idėjos

tu­

rėjo įtakos konsultavim ui, m okym ui, vaikų auklėjim ui ir vadybai. Jie paveikė - kartais visai ne taip, kaip ketino - dabartinę populiariąją psi­ chologiją.

Daugelis

žm onių

perėm ė

M aslowo

ir

Rogerso

idėjas

—

kad

teigia­

m as savivaizdis yra laim ės ir sėkm ės raktas, kad palankum as ir em patija pade­ da ugdyti teigiam us jausm us sau pačiam , kad žm onės iš esm ės yra geri ir tobulėti. Vieno tyrim o m etu paaiškėjo, kad keturi iš penkių am erikiečių m ano, jog „žm ogus iš prigim ties yra geras“, o ne „iš esm ės sugedęs ir ydingos prigim ties“ (NORC, 1985). Hum anistinės psichologijos atstovai taip pat gali džiaug­ tis tuo, kad šiandien labai stipriai pakito atsakym ai į vieną iš M M PI (vieno daž­ niausiai naudojam ų asm enybės testų) teiginių: 1930 m etais tik 9 proc. tiriam ųjų sutiko su teiginiu „aš esu svarbus asm uo“, o XX a. devintojo dešim tm ečio vi­ duryje su šiuo teiginiu sutiko daugiau kaip pusė tiriam ųjų (Holden, 1986b). Per 1989

m etų

Gallupo

apklausą,

vertindam i

„gero

savivaizdžio

arba

savigarbos"

svarbą, labai svarbu atsakė 85 proc. am erikiečių, o nesvarbu - 0 procentų. O 1992

Newsweek

m etų

surengtos

Gallupo

apklausos

m etu

89

procentai

tiriam ų­

jų pažym ėjo savivertės svarbą „m otyvuojant žm ogų sunkiai dirbti ir ko nors pasiekti“. Hum anistinės psichologijos idėjos buvo išgirstos. Galbūt viena priežastis, dėl kurios ši žinia buvo ta,

kad

jos

pabrėžiam as

individualum as

atspindi

ir

taip

palankiai sutikta, yra

sutvirtina

Vakarų

kultūrines

vertybes. Kino film ų siužetai pasakoja apie šiurkščius individualistus, kurie būdami

ištikim i

sau

priešinasi

socialinėm s

norm om s

arba

patys

vykdo

teisingum ą

Populiarios dainos skelbia, jog „tai padariau savaip" (Frenkas Sinatra) arba pri­ m ena,

kad

m ylėti

patį

save

-

tai

patirti

„pačią

didžiausią

m eilę"

(Shoenem an,

1994). Hum anistinė vokos

kryptis

m iglotos

siekę

žm onės

tikrai

m okslinis

idealų

ir -

susilaukė

ir

subjektyvios.

atviri, M.

Pirm iausia,

Pažiūrėkim e,

nuoširdūs,

apibūdinim as?

apibūdinim as?

kritikos.

Ar

m ylintys, tai

Brewsteris

nėra

Sm ithas

kaip

kritikų,

apibūdinam i

save tik

pasak

jos

są­

saviraiškos

pa­

pripažįstantys,

asm eninių

(1978)

našūs.

M aslowo

pastebi,

jog

Ar

tai

vertybių

M asiowas

ir yra

pateikęs tik įspūdžius apie savo herojus. Įsivaizduokim e kitą teoretiką, kuris išei­ ties

tašku

dįjį

ir

žm ones

pasirenka

Johną

D.

apibūdintų

kitokias

asm enybes, pavyzdžiui, Napoleoną, Aleksandrą

Rockefellerį. kaip

Šis

„nepaisančius

teoretikas kitų

tikriausiai

žm onių

saviraiškos

poreikių",

Di­

pasiekusia

„m otyvuotus

lai­

m ėti" ir „apsėstus valdžios troškim o". Antra,

kai

kurie

kritikai

prieštarauja

m inčiai,

kurią

Carlas

Rogersas

sufor­

m ulavo taip: „Vienintelis svarbus klausim as yra: „Ar m ano gyvenim o būdas vi­ siškai patenkina m ane ir leidžia m an iš tikrųjų save išreikšti?" (cit. iš W allach ir

W allach,

1985).

Kritikų

dividualizm as

-

kim am ,

išreikšti

save

pasikliauti ir -

nuom one,

hum anistinės

veikti vadovaujantis

puoselėja

nuolaidžiavim ą

psichologijos savo

sau,

skatinam as

jausm ais, būti sau egoizm ą

ir

m oralinių

in­ išti­ ri-

ASMENYBĖ

75 1

bojim ų nykim ą (Cam pbell ir Specht, 1985; W allach ir W allach, 1983). Iš tikrų­ jų čia kalbam a apie tuos, kurie telkia dėm esį ne į save, bet už savęs, kurie turi daugiausia

galim ybių

patirti

socialinę

param ą,

džiaugtis

gyvenim u

ir

sėkm in­

gai įveikia stresą (Crandall, 1984). Hum anistinė save

-

psichologija

pirm as

žingsnis

į

tai

norint

atsako,

m ylėti

kad

kitus

saugus,

žm ones.

nesiteisinantis

Žm onės,

požiūris

kurie

jaučiasi

į iš

tikrųjų m ėgstam i ir priim am i - tokie, kokie yra, o ne tik už savo pasiekim us pasižym i m ažiau gynybiškom is nuostatom is (Schim el ir kiti, 2001). Hum anistinės krypties psichologai dar buvo aliai

įvertinti

terorizm o

blogio

ir

prado.

branduolinio

racionalizacijos.

Pirm oji

Globalinio

karo -

grėsm ės

naivus

kaltinam i tuo, kad

klim ato

atšilim o,

akivaizdoje

optim izm as,

nesugeba re­

gyventojų

abejingum ą

neigiantis

pertekliaus,

gali

grėsm ę

skatinti („žm onės

dvi iš

esm ės yra geri; viskas bus gerai “ ). Kita - juoda neviltis („tai beviltiška; ar verta m ėginti

ką

daryti? “ ).

nors

Veiksm ui

reikia

ir

realizm o,

kuris

verstų

susirūpinti,

ir optim izm o, kuris žadintų viltį. Hum anistinė psichologija, kaip sako jos kriti­ kai, žadina trokštam ą viltį, bet ne realistinį supratim ą apie blogį. Net

pačioje

hum anistinėje

psichologijoje

vyksta

diskusijos

dėl to, ar

žm onės

iš esm ės yra geri. Aišku, jog Carlas Rogersas taip m anė. Nors ir žinojo apie „neįtikėtiną “

žiaurių

pastebėjo, kad

bei

„šis

destruktyvių

blogis

būdingas

poelgių

„m astą “ ,

pasaulyje “

žm ogaus

prigim čiai . Jis

Rogersas

teigė, kad

ne­

niekada

nebuvo sutikęs žm ogaus, kuris - esant tobulėjim ą skatinančiom s sąlygom s - būtų pasirinkęs blogis

„žiaurų

kyla

pavyzdžiui, bės

ne

ar

iš

destruktyvų

žm ogiškosios

„varžančios,

paskirstant

turtus

kelią “

destruktyvios [ir]

(Rogers,

prigim ties,

neigiam ų

o

iš

1981).

M okslininko

kenksm ingos

m ūsų

švietim o

nuostatų

prieš

sistem os žm ones,

m anym u,

kultūrinės įtakos,

kurie

įtakos, neteisy­

skiriasi

nuo

m ūsų, skatinim o “ . Su

juo

nesutiko

kitas

psichologas

hum anistas

Rollo

M ay. Žinom a, kultūrinis

kontekstas yra svarbus, sakė jis. Tačiau „kas sudaro kultūrą, jei ne tokie žm onės, kaip jūs ir aš? Kultūra yra toks pat blogis kaip ir gėris, nes m es, žm onės, kurie ją

sudarom e,

prisidedančius jų,

kurie

kajam

taip

esam e prie pat

ir

blogi,

hum anistinio apsim eta

ir

geri. “

M ay

judėjim o,

nepastebį

m us

blogiui pripažinti reikia „šim tm ečių

sutiko

laikė

su

kritikais,

ieškančiais

supančio senum o

kurie

„panašiai

blogio, bendrijos.“

religinių

tiesų

žm ones,

m ąstančių­ Žm ogiš­

apie gailestin­

gum ą bei atlaidum ą, - sakė jis, - ir tada nelieka vietos teisuoliškum ui “ (M ay, 1982).

MOKYMOSI REZULTATAI Humanistinė kryptis 10 TIKSLAS. Apibendrinkite Abrahamo Maslowo saviraiškos są­ tus

poreikius

(fiziologinius;

saugum o;

priklausym o

ir

voką ir paaiškinkite, kaip jo idėjos iliustruoja humanistinę kryptį. m eilės; savivertės), žm onės bus suinteresuoti siekti aukščiausio potencialo. M asiowas sukūrė save išreiš­ M asiowas

pasiūlė

poreikių

hierarchiją,

pradedant

pa­

kusio

žm ogaus

apibūdinim ą

studijuodam as

ir

apiben­

grindiniais fiziologiniais poreikiais ir baigiant aukščiau­

drindam as sveikų bei kūrybingų, pavyzdingai gyvenan­

siu saviraiškos poreikiu. Jis m anė, kad, patenkinę ki­

čių žm onių

savybes. M asiowas sim bolizuoja hum anis­

15 SKYRIUS

752

tinės

psichologijos

pastangas

nukreipti

psichologijos

dėm esį nuo žem esniųjų m otyvų ir aplinkos sąlygojim o

12

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kaip

psichologai

humanistai

vertino

asmenybę.

į sveikų žm onių, kurie iš esm ės laikom i gerais, augim o Vieni psichologai hum anistai vertino asm enybę naudo­

potencialą.

dam i klausim ynus, kuriuose žm onės atskleidžia sam p­ 11 TIKSLAS. Aptarkite, kas būdinga Carlo Rogerso į asmenį orien­ tuotam

požiūriui,

ir

paaiškinkite,

kuo

svarbus

besąlygiškas

pri­

jiem s

aliuoju. Kiti m anė, jog žm ogaus subjektyvią asm eninę patirtį galim a suprasti tik per nuoširdžius pokalbius.

ėmimas.

Kaip

ratą apie save, pavyzdžiui, lygindam i tikrąjį save su ide­

ir

M asiowas,

netrukdo

Rogersas

aplinka,

tikėjo,

auga

ir

kad

žm onės,

įgyvendina

jei

polinkį

13 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokia yra pagrindinė humanistinio po­ žiūrio Į asmenybę kritika.

saviraiškai. M es galim e skatinti kitų

vystym ąsi giles­

Hum anistinė

nės

teigiam esnio

jos

savim onės

ir

tikroviškesnio

bei

sa­

psichologija

dom ėjim ąsi

padėjo

žm ogaus

atnaujinti

savastim i.

psichologi­

Tačiau

kritikai

vo įvaizdžio link, būdam i nuoširdūs, palankūs ir em -

skundėsi,

patiški. Jis tikėjo, jog būti palankiam

neapibrėžtos ir subjektyvios, jos vertybės individualis­

kia gaus riu,

jausti besąlygišką visiško

priėm im ą

pripažinim o

svarbiausias

asm enybės

-

iš dalies reiš­

laikytis

nuostatos. bruožas

kito

Rogerso yra

žm o­

kad

hum anistinės

psichologijos

sąvokos

yra

tinės ir egoistinės, o prielaidos naiviai optim istiškos.

požiū­

savasis

Aš

PAKLAUSKITE jus

SAVĘS:

besąlygiškai

Ar

esate

pripažinęs?

savo

gyvenim e

Kaip

m anote,

(savastis) - m ūsų m intys bei jausm ai, atsakant į klau­

būtų

sim ą: „Kas aš esu?“

padėjo geriau pažinti save ir susikurti geresnį savo įvaizdį?

sutikę ar

šis

žm ogų,

kuris

žm ogus

jum s

Asmenybės bruožų teorija 14 TIKSLAS. Išvardykite, kokie yra pagrindiniai psichoanalitinės ir asmenybės bruožų teorijų skirtum ai.

Bruožų

teorijos

šalininkai

asm enybę

aiškina

pastoviom is

ir

patvariom is

elgesio

savybėm is, tokiom is kaip Sem o Gem džio lojalum as ir optim izm as. Bruožų teori­ jos užuom azgų galim a būtų ieškoti 1919 m . sm alsaus 22 m etų psichologijos stu­ dento

Gordono

Allporto

ir

Freudo

susitikim e

Vienoje.

Allportas

suprato,

psichoanalizės kūrėjas buvo tiesiog apsėstas siekio rasti paslėptų elgesio m otyvų. Vos tik įėjau į garsųjį storu audeklu išmuštą kambarį, su sapnus vaizduojančiais paveikslais ant sienų, jis pakvietė mane į savo kabinetą. Nieko nekalbėjo, tik sėdėjo tyliai laukdamas, kol pasisakysiu, ko atvykęs. Aš nebuvau pasirengęs tylėti, tad turėjau greitai sugalvoti, kaip tinkamai pradėti pokalbį. Papasakojau jam epizodą iš savo kelionės tramvajumi iki jo kabineto, apie man į akis kritusią kokių ketverių metų berniuko nešvaros baimę. Vaikas be paliovos kartojo savo motinai: „Nenoriu čia sėdėti.. Neleisk tam nešvariam žmogui sėdėti šalia manęs." Viskas jam atrodė schmutzig (purvina, bjauru). Jo mama, iškrakmolyta namų šeimininkė, atrodė tokia valdinga ir ryžtinga, jog pamaniau, kad priežastis ir padarinys yra akivaizdūs. Kai baigiau pasakoti, Freudas įsmeigė į mane savo malonias daktaro akis ir pasakė: „Tai tas ketverių metų berniukas buvote jūs?“ Pasijutau priblokštas ir šiek tiek kaltas, tad sugalvojau pakeisti temą. Tai, kad Freudas klaidingai suprato mano motyvus, buvo juokinga ir įdomu, tačiau sukėlė virtinę minčių (1967, 7-8 p.).

kad

ASMENYBĖ

Tos

m intys

apibūdinti

galiausiai

paskatino

asm enybę

nusakant

Allportą jos

padaryti

svarbiausius

tai,

ko

Freudas -

bruožus

nepadarė

žm onėm s

-

būdingą

elgesį ir sąm oningus m otyvus (tokius, kaip profesinį sm alsum ą, paskatinusį All­

Bruožas (trait) būdingas elgesio modelis arba

portą susitikti su Freudu). Susitikim as su Freudu, pasak Allporto, „atskleidė jam ,

dispozicija jausti ir veikti tam

kad

tikru būdu; įvertinama klausimy­

psichoanalizė, pripažįstant visus jos nuopelnus, gali įsiskverbti pernelyg

gi­

liai, todėl psichologam s, prieš žvalgant pasąm onę, būtų naudinga išsam iau pažinti “

akivaizdžius m odelių nybės

m otyvus .

požiūriu. bruožus.

klasifikuoti savybes. kuoti

Kaip

Todėl

Allportas

labiau

rūpėjo

psichologai,

asm enybes?

„tipus “ ,

nybės

Jam

kurie

Pasitelkim e

obuolius.

Vienas

apim a nors

-

bruožais,

apibūdinti kad

teisingai

ir

jūs

su

norite

pasakytų,

pagal

jais

kad

elgesio

atskirus

galėtų

žm ones

bruožus

Tarkim e,

atpažįstam ų

nusakyti

bet

pasinaudodam i

būdų

galbūt

apibrėžė

paaiškinti,

svarbiausius

analogiją.

Kas

asm enybę

ne

asm e­

apibūdini plačius

susijusias

ir

asm e­

būdingas

apibūdinti

ir

suklasifi­

kiekvienas

obuolys

yra

unikalus. Vis dėlto iš pradžių būtų tikslinga suskirstyti obuolius į skirtingas rū­ šis - saldiniai, alyviniai ir 1.1. Būtent taip - klasifikuodam i žm ones pagal ketu­ ris

tipus

jų

-

senovės

nuom one,

slėgtajam ),

graikai

kūno

apibūdindavo

skysčių

sangviniškajam

vyrauja,

asm enybę.

žm ones

(linksm ajam ),

Atsižvelgdam i

į

tai,

kuris,

priskirdavo

m elancholiškajam

(pri­

flegm atiškajam

(nejausm ingajam )

arba

choleriškajam (dirgliajam ) tipui. Naujesnę klasifikaciją sukūrė Isabel Briggs M yers (1987) ir jos m otina Kath­ leen

Briggs.

tipus,

Joje

rem iantis

m ėginam a

jų

suskirstyti

atsakym ais

į

žm ones

126

pagal

Carlo

Jungo

M yers-Briggs

klausim us.

asm enybės

asmenybės

tipų

klasifikavimo sistema yra visiškai paprasta. Kasm et į ją atsako apie 2,5 m ilijo­ no

am erikiečių.

Atsakydam as

Ja

naudojasi

žm ogus

turi

89

iš

100

pasirinkti,

didžiausių

pavyzdžiui,

bendrovių

„Ar

(Gladwell,

paprastai

jausm us

2004).

vertinate

labiau už logiką, ar logiką vertinate labiau už jausm us? “ Paskui suskaičiuojam a, kam kad

atiduota jie

žiai

pirm enybė,

priklauso

apibūdinam as.

vertybėm s,

ir

žm onės

„jausm ingam “ Pavyzdžiui,

„atjautūs,

arba

priskiriam i

teigiam a,

kad

taktiški “ ;

supratingi,

kategorijai

„m ąstančiam “

tipui.

„jausm ingo

apie

įvardijant,

Kiekvienas “

tipo

„m ąstančio “

tipo

tarkim e,

tipas

žm onės

gra­ jautrūs

žm ones

sako­

m a, kad jie „pirm enybę teikia objektyviem s tiesos reikalavim am s “ ir „gerai ana­ lizuoja “ . (Kiekvienas tipas turi savo pranašum ų, taigi visi lieka patenkinti.) Daugum a teikia nės

žm onių

pirm enybę, gali

ieškoti

ir sau

noriai

pritaria

tipo

leidžia

gerai

jaustis.

tinkam ų

darbo

apibūdinim ui, Rem dam iesi

partnerių

ir

jų

nes savo

jis

parodo,

kam

apibūdinim u

tem peram entą

jie

žm o­

atitinkančios

veiklos. Tačiau Nacionalinės tyrim ų tarybos ataskaitoje buvo pažym ėta, kad, ne­ paisant

testo

populiarum o

konsultuojant

verslo

bei

karjeros

klausim ais,

jo

tai­

kym as iš pradžių peržengė šio testo kaip darbo rezultatų prognozės rodiklio vertės m okslinių tyrim ų ribas ir kad „šio įrankio populiarum as nesant m okslinės jo ver­ tės įrodym ų kelia nerim ą “ (Druckm an ir Bjork, 1991, p. 101; taip pat žr. Pittenger,

1993).

Po

šių

įspėjam ųjų

teiginių

tokių

periodinių

leidinių,

kaip

Jour­

nal of Psychological Type, dėka pradėti kaupti m okslinių tyrim ų duom enys apie M yers-Briggs asm enybės tipų klasifikavim o sistem ą.

nais ir iš kitų žmonių atsiliepimų.

75 3

754

15 SKYRIUS

Bruožų tyrinėjimas 15

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

kaip

psichologai

mėgino

sudaryti

svarbiausių

asmenybės

bruožą

sąrašą.

Klasifikuojant pavyksta gelio me

žm ones

visiškai

bruožų prie

į

atskirus

atskleisti

jų

rinkinys. Tad

ankstesnės

m atm enim is: kaip

vienokius

arba

individualum o.

kaip

analogijos

dar būtų

su

asm enybės

Kiekvienas

galim a

obuoliu.

santykinai didelį arba

kitokius

Jį

esam e

tipus,

unikalus

apibūdinti asm enybę?

galim e

m ažą, raudoną

apibūdinti arba

ne­ dau­

Grįžki­

keliais

bruožu

geltoną, saldų

ar­

ba rūgštų. Panašiai psichologai, atsižvelgdam i iš karto į keletą bruožų m atm enų, nusako

daugybę

daugeliui

įvairių

spalvų

asm enybės

suvokti

pakanka

skirtum ų. trijų

(Prisim inkim e

spalvos

m atm enų

iš -

5

skyriaus,

atspalvio,

kad

sodrum o

ir ryškum o.) Kokie

bruožų

m atm enys

apibūdina

asm enybę?

Jei

rengiatės

aklam

pasim a­

tym ui, kokie asm enybės bruožai padės pažinti tą žm ogų? Allportas kartu su ben­ dradarbiu

H.

S.

Odbertu

(1936)

suskaičiavo

visus

žodyno

žodžius,

kuriais

ga­

lim a apibūdinti žm ogų. Kiek jų rado? Beveik 18 000. Kaipgi psichologai galė­ tų sutrum pinti šį sąrašą iki tokio, kuriuo galim a būtų naudotis nusakant pagrin­ dinius bruožus?

Faktorinė analizė Vienas iš būdų buvo išrinkti bruožus, tokius kaip nerim as, kuriuos tam tikros te­ orijos laiko pagrindiniais. Naujesnis būdas - faktorinė analize - 11 skyriuje ap­ rašyta statistinė procedūra, nustatanti testo užduočių grupes, inform uojančias apie pagrindinius

intelekto

dėm enis

(pavyzdžiui,

erdvinius

gebėjim us,

verbalinius

įgū­

džius). Įsivaizduokite, kad žm onės, kurie save apibūdina kaip linkusius bendrau­ ti, draugiškus, taip pat dažnai sakosi m ėgstą jaudinančius potyrius bei išdaigas ir nem ėgstą ram iai skaityti. Tokių

statistiškai tarpusavyje koreliuojančių

elgesio

po-

reiškių grupė parodo pagrindinį bruožą, arba veiksnį (faktorių). Šie pavyzdžiai yra iš grupės, kuri sudaro bruožą, vadinam ą ekstraversija. Britų dualių tarp

psichologai skirtum ų

jų

-

versijos

asm enybės

- nuo ir

ir

Sybil

supaprastintai

ekstraversija-intraversija

pav.). Eysenckų lio šalių

Hansas

galim a

Eysenckai

m ano,

kad

išreikšti

dviem

ar

ir

klausim ynas

em ocinis buvo

daug

m ūsų

trim is

indivi­

dim ensijom is,

stabilum as-nestabilum as

pateiktas

žm onėm s

(15.4

35 pasau­

iš

Kinijos iki Ugandos ir Rusijos. Išnagrinėjus atsakym us, ekstra-

em ocionalum o

veiksniai

neišvengiam ai

išryškėja

kaip

pagrindiniai

asm enybės m atm enys (Eysenck, 1990, 1992). Autoriai m ano, kad jiem s turi įta­ kos genetika. Tai patvirtina ir šiuolaikiniai tyrim ai.

Biologija ir asmenybė Ekstravertų psichikos

sm egenų būsenų,

veiklos

kurie

buvo

nuotraukos tiriam i

papildo naudojant

gausėjantį sm egenų

sąrašą

bruožų

skenavim o

(Rašant šią knygą sąraše buvo įvardyti intelektas, im pulsyvum as, polinkis į ža-

bei

m etodus.

ASMENYBĖ

755

NESTABILUS

Pasiduodąs nuotaikai Neramus Nelankstus Rimtas, sveikos mąstysenos Pesimistas Santūrus Nelinkęs bendrauti Ramus

Įžeidus, labai jautrus Nenuorama Agresyvus Jaudrus Nepastovus Impulsyvus Optimistas Aktyvus

INTRAVERTAS

EKSTRAVERTAS

Pasyvus Atsargus Mąslus Taikus Susitvardąs Patikimas Pastovaus, santūraus budo Ramus

Linkęs bendrauti Draugiškas Kalbus Atjautus Linksmas/nerūpestingas Energingas Neatsargus Linkęs vadovauti

15.4 PAVEIKSLAS. Du asmenybės veiksniai Žemėlapių sudarytojai galėtų daug pasakyti apie dviejų ašių (šiaurė-pietūs), rytai-vakarai) svarbą. Hansas ir Sybil Eysenckai naudoja du svarbiausius asmenybės veiksnius - ekstraversijosintraversijos ir stabilumo-nestabilumo kaip ašis asmenybių skirtumams paaiškinti. Skirtingi deriniai naudojami įvardyti kitus, konkretesnius bruožus. (Iš Eysenck and Eysenck, 1963.)

STABILUS

lingus

įpročius,

seksualinis

potraukis,

agresyvum as,

em patija,

dvasinė

patirtis

ir net rasinės bei politinės nuostatos [O lson, 2005].) Šie tyrim ai rodo, jog eks­ travertai

ieško

sužadinim o,

nes

jų

smegenų

norm alus

sužadinimas

yra

palyginti

žem as. PET nuotraukos rodo, kad ekstravertų sm egenų kaktos skilčių sritis, su­ sijusi

su

elgesio

slopinim u,

yra

m ažiau

aktyvi nei intravertų

(Johnson

ir

kiti,

1999). Biologinės

priežastys

veikia

m ūsų

asm enybę

ir

kitaip.

Genai

lem ia

tempe­

ramentą - em ocinį atsaką (žr. 3 sk.) - ir būdingą elgesį, kuris padeda apibūdinti asm enybę.

Jerom e

K aganas,

pavyzdžiui,

aiškina,

kad

nevienodą

vaikų

drovu­

m ą ir slopinim ą lem ia jų autonominės nervų sistemos reaktyvum as. Jei autono­ m inė bei

nervų

sistem a

slopinim ą.

yra

reaktyvi, į stresą

Bebaim is,

sm alsus

reaguojam e

vaikas

suaugęs

patirdam i didesnį nerim ą gali

tapti

alpinistu

arba

m ėgstančiu greitį vairuotoju. B e to, kaip pam enate iš 3 skyriuje aprašytų įvai­ kintų dvynių tyrim ų, asm enybė form uojasi veikiant genam s. Šį lingas

gyvenim išką ir

jo

prieraišum o, nuolat

faktą

kolegos

reaktyvum o

pastebim i

kaip

galim a

(2003) ir ir

pastebėti

teigia,

kad

sm alsum o) žm onių.

N et

yra

ir

gyvūnų

šunų

pasaulyje.

savybių

tokie

paukščių

pat

skirtum ai akivaizdūs

savybės

yra

Sam uelis

G os-

(energingum o, bei

tokie

stabilios.

pat

D rąsios

europinės zylės greičiau im a apžiūrinėti naujus objektus ir tyrinėti m edžius (G roothuis ir Carere, 2005; V erbeek ir kiti, 1994). Selekcijos būdu m okslininkai gali išvesti drąsius arba baikščius paukščius. Ir vieni, ir kiti turi savo vietą gam tos istorijoje.

N ederlingais

m etais

drąsūs

paukščiai

m etais baikštūs paukščiai m aitinasi m ažiau rizikuodam i.

greičiau

randa

m aisto;

gausos

15 SKYRIUS

756

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Kaip būti sėkmės lydimam astrologui ar būrėjui iš rankos Ar galime įžvelgti žmonių bruožus pagal žvaigždžių bei planetų

draugiškas, linkęs bendrauti; kartais - intravertiškas, sune­

išsidėstymą jų gimimo dieną? Iš jų rašysenos? Iš delnų linijų?

rimęs ir santūrus. Turite nerealių siekių (Davies, 1997; Forer, 1949).

Astronomai šaiposi iš astrologijos naivumo - astrologai sa­ vo prognozes formuluoja pagal žvaigždžių padėtį, kuri buvo prieš

Eksperimento metu studentai gavo panašius į šį šabloniškus

tūkstantmečius, o per tą laiką žvaigždynai persislinko į kitą pa­

įvertinimus iš astrologijos knygos. Kai tiriamieji manė, kad šis

dėtį

-

tariamas grįžtamasis ryšys buvo parengtas būtent jiems ir jis iš

rašo Dave Barry, - tačiau jei jūs rimtai vertinate horoskopą,, jū­

(Kelly,

1997,

1998).

Humoristai

tyčiojasi:

„Neįsižeiskite,

esmės buvo palankus, jie beveik visuomet sakė, kad apibūdini­

sų kaktos smegenų skiltys yra razinos dydžio." Tačiau psicholo­

mas yra arba „geras", arba „puikus" (Davies, 1997). Net skep­

gai užduoda klausimus: ar tai veikia? Ar gali astrologai patiki­

tiškai astrologiją vertinantys žmonės, išgirdę iš astrologo pagi­

miau nei atsitiktinai apibūdinti žmogų naudodamiesi trumpu as­

riamuosius apibūdinimus, pradeda manyti, jog „galbūt kažko to­

menybės savybių sąrašu ir žinodami jo gimimo datą? Ar gali

je

žmonės horoskopų sąraše rasti savąjį?

astrologas - tai žmogus, „pasirengęs apie jus pasakyti tai, ką

Iki šiol atsakymai į šiuos klausimus buvo nuoseklūs: ne, ne ir ne (British Psychological Society, 1993; Carlson, 1985; Kelly,

astrologijoje ir esama" (Glick ir kiti, 1989). Sakoma, kad

patys apie save manote" (Jones, 2000). Prancūzų psichologas Michaelis Gauguelinas gavo panašius

1997). Taip pat buvo nustatyta, jog grafologai, kurie sudarinėja

rezultatus,

prognozes pagal rašysenos pavyzdžius, taip pat tik atsitiktinai

sudaryti asmeninį horoskopą. 94 procentai žmonių gautą horo­

atspėja žmonių profesiją išnagrinėję kelis jų ranka rašytus pus­

skopą įvertino kaip teisingą ir tikslų. Kokį horoskopą jie iš tikrųjų

lapius (Beyerstein ir Beyerstein, 1992; Dean ir kiti, 1992). Ta­

gavo? Garsaus žudiko France Dr. Petiot (Kurtz, 1983)!

Paryžiaus

laikraštyje

pasiskelbęs

galįs

nemokamai

čiau grafologai - ir įvadinio psichologijos kurso studentai - daž­

Šis reiškinys vadinamas Barnumo efektu. Jis pavadintas pui­

nai įsivaizduoja koreliacijątarp asmenybės ir rašysenos, net kai

kaus pramoginių renginių organizatoriaus P. T. Barnumo, pasa­

nėra jokio ryšio (King ir Koehler, 2000).

kiusio, jog „mulkiai gimsta kiekvieną minutę", garbei.

Jei

visos

šios

kruopščiai

Kitas būdas - „skaityti" iš žmogaus aprangos, fizinių ypaty­

moksliškai išanalizavus, išgaruoja, kaip astrologams bei kitiems

bių, nežodinių gestų ir reakcijos į tai, kas sakoma. Įsivaizduoki­

būrėjams pavyksta įtikinti tūkstančius laikraščių ir milijonus žmo­

te, kad jūs esate aiškiaregis ir pas jus ateina jauna, maždaug

nių visame pasaulyje pirkti jų patarimus? Chiromantas Ray Hy-

trisdešimties metų moteris. Hymanas apibūdina šią moterį, kaip

manas

„pasipuošusią

(1981),

įsivaizduojamos

vėliau

tapęs

koreliacijos,

psichologu,

jas

atskleidžia

astrologų,

chiromantų bei aiškiaregių naudojamus būdus.

mūsų vienais atžvilgiais esame nepanašus į kitus, o kitais at­ žvilgiais - kaip ir visi kiti. „Aiškiaregis" išdėsto tuos kelis daly­ kus, kurie tinka visiems, ir atrodo pasakęs įspūdingą tiesą: „Jūs labiau,

negu

prisipažįstate

papuošalais,

mūvinčią

vestuvinį

žiedą

ir vilkinčią juodais pigaus audinio drabužiais. Pastabus tyrėjas

Pirmas jų būdas remiasi stebėjimo tiesa, jog kiekvienas iš

nerimaujate

brangiais

netgi

savo

atkreiptų dėmesį įjos batus, kurie buvo reklamuojami žmonėms, turintiems nesveikas kojas". Ar šios užuominos ką nors sako? Remdamasis

šiais

pastebėjimais,

aiškiaregis

stebina

klien­

tę savo įžvalgomis. Jis spėja, kad šią moterį, kaip ir daugumą

geriausiems

kitų klienčių, pas jį atvedė meilės arba finansinės problemos.

draugams11. Tokie bendri teiginiai gali būti įtraukti į asmenybės

Juodi drabužiai ir sutuoktuvių žiedas leidžia manyti, kad jos vyras

apibūdinimą. Įsivaizduokite, kad atlikote asmenybės testą ir bu­

neseniai mirė. Brangūs papuošalai perša mintį, kad anksčiau ji

vote taip apibūdinti:

gyveno pasiturimai, tačiau pigūs drabužiai perša prielaidą, kad

Jūs labai trokštate, kad kiti žmonės jus mėgtų ir žavėtųsi ju­

po vyro mirties ji skursta. Gydomoji avalynė rodo, kad dabar jai

mis. Esate linkęs save vertinti kritiškai... Didžiuojatės, kad sa­

tenka daugiau vaikščioti, negu buvo pratusi, o tai gali reikšti,

varankiškai mąstote ir nepriimate kitų pakankamai neįrody­

jog po vyro mirties ji dirba, kad pragyventų. Vadovaudamasis

tos nuomonės. Jums atrodo neprotinga pernelyg atvirai ki­

šiomis įžvalgomis, aiškiaregis teisingai spėja, kad moteriai rūpi,

tiems pasakoti apie save. Kartais būnate ekstravertiškas,

ar ji turėtų dar kartą ištekėti, vildamasi įveikti ekonominius sun-

ASMENYBĖ

757

kumus. Taigi nereikia stebėtis, kaip teigia skeptikai, kad aiškia­

išgirsti. Įsiminkite kelias Barnumo formuluotes iš astrologijos bei

regis, nematydamas savo kliento, sudaro jam tokią prognozę,

būrimo vadovėlių ir laisvai jas naudokite. Pasakykite žmonėms,

kurios klientas neatpažįsta tarp daugelio kitų prognozių (O’Kee­

kad jie patys turi susieti jūsų pasakytus dalykus su savo kon­

ffe ir Wiseman, 2005).

krečia patirtimi, o paskui jie prisimins, kad jūs viską teisingai numatėte. Formuluokite tuos teiginius kaip klausimus ir, kai pa­

Hymanas teigia, kad visa tai nesvarbu, jei nesate toks įžval­ gus, kaip šis aprašytasis aiškiaregis. Jeigu žmogus labai nori

stebėsite

išgirsti

Gerai klausykitės ir paskui kitais žodžiais atskleiskite žmonėms

savo

astrologinę

prognozę,

pradėkite

atsargiu

atjautos

teigiamą

atsaką,

patvirtinkite

teiginį

neabejodamas.

tai, ką jie jums anksčiau atskleidė.

pareiškimu: „Jaučiu, kad pastaruoju metu jus kamuoja proble­

Bet geriau saugokitės laimės lėmėjų, kurie, šiais būdais

mos. Panašu, jog neapsisprendžiate, kaip elgtis. Atrodo, įpai­

išnaudodami žmones, tampa laimės ėmėjais.

niotas kitas asmuo.“ Tada pasakykite žmonėms tai, ką jie nori

Asmenybės klausimynas

Bruožų įvertinimo būdai

(personality inventory) -

16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip psichologai naudoja asmenybės klausimynus bruožams Įvertinti,

klausimynas (dažnai į pateiktus teiginius reikia atsakyti „taip“

ir aptarkite plačiausiai taikomą asmenybės klausimyną.

arba „ne“, „sutinku" arba

Jei pastovūs ir ilgalaikiai bruožai daro

įtaką veiksm am s, ar galim a sukurti va-

„nesutinku"), kurio klausimai

lidžius ir patikim us testus jiem s nustatyti? Yra keletas būdų bruožam s įvertinti.

arba teiginiai skirti labai

Kai kurie jų trum pai apibūdina asm ens elgesio m odelius, dažnai greitai nustatyda­

įvairiems jausmams ir elgesiui

mi

įvertinti; naudojamas pavieniams

vieną

bruožą, -

sim ynai

pavyzdžiui,

daug

klausim ų,

ekstraversiją,

kurie

skirti

nerim ą,

įvairiem s

savivertę. jausm am s

Asm enybės

klau­

įvairiam

elgesiui

ir

apibūdinti - gali įvertinti kelis bruožus iš karto. Psichologai m enybės Jis iš

jos

skirtas

įvertinti, kūrėjų

bet

Tikriausiai

testą,

parinkdam as

ir

bruožams įvertinti.

plačiausiai

naudoja

M ultiphasic

sutrikim am s,

yra

pavyzdys

kuriant

(1960)

palygino

geras

Hathaway

pam enate

iš

užduotis,

11

o

skyriaus,

kurios

ne

„norm alios" savo

vaikus,

asm enybės su

sukūrė

bruo­ Vienas

Alfredo pirm ąjį

m okytinus

as­

M M PI).

klausim ynus.

darbą

Binnet

daugiafazį

Inventory,

asm enybės

kad

atskyrė

M inesotos

Personality

psichikos

Starke

testu.

ištyrė

(M innesota

klausim yną

daugiau

žam s

labiausiai

Binnet intelekto

Paryžiaus

m o­

kyklose nuo tų, kurie to nepajėgtų. M DAK teiginiai taip pat buvo atrinkti em ­ piriškai, t. y. Hathaway ir jo kolegos iš didelio klausim ų skaičiaus atrinko tuos, kurie leidžia atskirti tam tikras grupes. Tada klausim ai buvo sugrupuoti į 10 kli­ nikinių skalių. Iš

pradžių

psichikos

nėm s

m okslininkai

singa

arba

sutrikim ų

pateikdavo

klaidinga"

(„Atrodo,

užuojautos,

kiek

nusipelniau."

davo

tuos,

nors

ir

davo

kitaip

kom iksai", labiau

gali

linkę

vyzdžiui,

negu

kvailai

atrodyti

„Verksm as

į

kad

„M an

niekas patinka

žm onės.

beprasm is, jį

„taip".

pripildo

m ano

pacientam s

teiginių,

skam bančius,

„norm alūs"

atsakyti

turintiem s

šim tus

į

m anęs

tačiau

reikėjo

Jie

į

depresijos

„tei­

„Sulaukiu ir

pacientai m an

varginam i nervina

m ai", „Aš sėdžiu vonioje, kol nepasidarau panašus į raziną" [Frankel ir kiti,

tiek

palik­ atsaky­

įdom u

žm onės

parodijuodavo

„M ane

žm o­

atsakyti

atrinkdavo

kuriuos

„laikraščiuose

hum oristai ašarų",

„norm aliem s"

nesupranta."

poezija.").

Teiginys

ir

kuriuos

klausim us,

(Kartais akis

pasirinktiems asmenybės

M M PI,

siaubingi

tik buvo pa­

riks­

Minesotos daugiafazis asmenybės klausimynas (Minessota Multiphasic Personality Inventory, MMPI)geriausiai ištirtas ir plačiausiai klinikinėje praktikoje naudojamas asmenybės testas. Iš pradžių jis buvo skirtas emociškai sutrikusių žmonių bruožams nustatyti (ir dabar manoma, kad tam labiausiai tinka), dabar pasitel­ kiamas ir kitiems atrankos tikslams. Empiriškai sukurtas testas (empirically derived test) testas (pavyzdžiui, MDAK), sudaromas išbandžius daug klausimų ir paskui atrinkus iš jų tuos, kurie atskiria tyrėją dominančias grupes.

758

15 SKYRIUS

1983].)

Dabartiniam e

M M PI-2

yra

ir

naujesnių

įvertinim o

skalių,

apibūdinan­

čių, pavyzdžiui, nuostatas į darbą, šeim os problem as, pyktį. Palyginti jektyvūs,

su

psichoanalitikų

asm enybės

m ėgstam ais

klausim ynų

įverčiai

teikti klausim us ir įvertinti tiriam ojo teikti

anksčiau

garantuoja jam ieji

panašiai

validum o.

gali

apgauti,

M DAK

yra

apibūdinim us.)

tiriam i

stengdam iesi

objektyvūs

testais, -

kurie

yra

kom piuteris

sub­

gali

pa­

atsakym us. (Kom piuteris taip pat gali pa­

atsakiusiųjų

Jei

projekciniais

norintieji

sudaryti

gerą

Tačiau

objektyvum as

įsidarbinti,

įspūdį

apsukrūs

(atsakydam i

ne­

testuo­

taip,

kaip

socialiai pageidaujam a). Bet taip elgdam iesi jie surinks didelius įverčius ir „m elo skalėje“ (pavyzdžiui, nesutikdam i su tokiu teisingu teiginiu: „Kartais aš supyks­ tu").

Gerai

tai

ar

blogai,

tačiau

dėl

savo

objektyvum o

M inesotos

daugiafazis

asm enybės klausim ynas vis populiarėja ir yra išverstas į daugiau kaip 100 kalbų.

Didysis Penketas 17 TIKSLAS. Apibūdinkite Didžiojo Penketo modelį ir aptarkite jo privalumus tyrinėjant asmenybę

Šiandienos skirti

m okslininkai,

bruožai,

tyrinėjantys

pavyzdžiui,

asm enybės

Eysenckų

bruožus,

tiki,

kad

intraversijos-ekstraversijos

anksčiau ir

iš­

stabilum o-

nestabilum o dim ensijos, yra svarbūs. Tačiau jie neatskleidžia viso vaizdo. Geres­ nis yra truputį praplėstas asm enybės bruožų rinkinys, kuris vadinam as Didžiuoju Penketu žia,

(John

kokią

ir Srivastava, 1999; M cCrae

jūs

užim ate

vietą

pagal

ir Costa, 1999). Jei testas

penkias

dim ensijas

(sąžiningum ą,

apibrė­ sutarim ą

su kitais, em ocinį stabilum ą, atvirum ą ir ekstraversiją, žr. 15.2 lentelę), jis pa­ sako

beveik

viską,

ką

galim a

pasakyti

apie

jūsų

asm enybę.

Visam e

pasaulyje

žm onės apibūdina vieni kitus m aždaug taip, kaip nurodyta šiam e sąraše. Tačiau

Didžiojo

m okslininkai

bei

Penketo

teoretikai

m odelis svarsto,

dar ar

ne

viską

nereikėtų

pasako papildom ai

apie

asm enybę:

įtraukti

tokių

15.2 LENTELĖ. Didžiojo Penketo asmenybės bruožų modelis

Bruožų dimensija

Dimensijos

kraštutinumai

1. Sąžiningumas

Organizuotas Rūpestingas Drausmingas

Neorganizuotas Nerūpestingas Impulsyvus

2. Sutarimas su kitais

Geraširdis Pasitikintis Paslaugus

Negailestingas Įtarus Nelinkęs bendradarbiauti

3. Neurotiškumas (emocinis stabilumas-nestabilumas)

Ramus Saugus Patenkintas savimi

Nerimastingas Nesaugus Gailintis savęs

4. Atvirumas

Lakios vaizduotės Mėgstąs įvairovę Savarankiškas

Praktiškas Mėgstąs rutiną Konformistiškas

5. Ekstraversija

Linkęs bendrauti Mėgstąs juokauti Jausmingas

Atsiskyrėlis Rimtuolis Santūrus

Šaltinis: Pritaikyta iš R. McCrae, P. T. Costa (1986, p. 1002).

kiti di-

ASMENYBĖ

m ensijų,

kaip

drovum as,

vyriškum as

ar

m oteriškum as,

intelektas

ir

75 9

vaizduotė,

religingum as ir teigiam os-neigiam os em ocijos (Ashton ir kiti, 2004). Tačiau šiuo m etu

asm enybės

loterijos

laim ingasis

„bendroji

šiandienos

psichologijos

tyrinėjam a

asm enybės

tem a

m etu

tai

yra

geriausias

nuo

skaičius

valiuta"

XX

pagrindinių

yra

penki.

(Funder,

a. dešim tojo bruožų

Didysis

2001)

-

dešim tm ečio

dim ensijų

Penketas

yra

-

aktyviausiai

pradžios

apibendrinim as

ir

šiuo

(Endler

ir

Speer, 1998). Dabartinė Didžiojo Penketo tyrim ų banga nagrinėja įvairius klausim us: •

Ar

šie

žai yra

bruožai gana

virum as) o

kiti

truputį

blėsta

(sutarim as

Vaidya

ir

kiti,

Sulaukus

pastovūs?

pastovūs, tik su

per

kitais

2002).

pilnam etystės,

penki

svarbiausi

bruo­

vieni (em ocinis nestabilum as, ekstraversija ir at­ dešim tm ečius ir

po

sąžiningum as)

Sąžiningum as

aukštosios ryškėja

labiausiai

m okyklos

(M cCrae

sustiprėja

ir

baigim o,

kiti,

trečiajam e

1999;

žm ogaus

gyvenim o dešim tm etyje, kai asm enybė subręsta ir išm oksta valdyti savo veiklą bei

santykius.

Sutarim as

su

kitais

labiausiai

didėja

ketvirtajam e

dešim tm e­

tyje ir tęsiasi iki septintojo dešim tm ečio (Srivastava ir kiti, 2003). Ar

jie

Skirtingų

paveldim i?

svyruoja,

tačiau

apskritai

tiriam ųjų

kiekvienas

individualių

bruožas

yra

skirtum ų

paveldim as

paveldim um as

50

procentų

ar

truputį daugiau. •

K aip

sėkm ingai

Penketo

bruožai

jie

gana

gali gerai

būti

taikom i

apibūdina

skirtingom s

asm enybę

Didžiojo

kultūrom s?

įvairiose

kultūrose

(M cCrae,

2001; Paunonen ir kiti, 2000). „Asm enybės bruožų savybės yra bendros vi­ som s

žm onių

grupėm s",

-

daro

išvadą

Robertas

M cCrae

ir

79

m oksliniai

bendradarbiai (2005), rem dam iesi neseniai atliktais 50 kultūrų tyrim ais. •

Ar penki svarbiausi bruožai leidžia prognozuoti kitas asm enines savybes? Taip. Du pavyzdžiai: labai sąžiningi žm onės dažniau keliasi anksti (vadinam ieji „vyturiai");

vėlai

einantieji

gulti

(„pelėdos")

būna

nežym iai

ekstravertiškesni

(Jackson ir Gerard, 1996). Jei partnerio sutarim o su kitais, stabilum o ir atviru­ m o įverčiai yra žem i, vedybinis ir seksualinis pasitenkinim as gali būti m en­ kesnis (Botwin ir kiti, 1997; Donnellan ir kiti, 2004). Tyrinėjant

šiuos

klausim us,

Didžiajam

Penketui

skirtų

m okslinių

tyrim ų

dėka

pavyko išsaugoti bruožų psichologiją ir iš naujo įvertinti asm enybės svarbą.

Bruožų teorijos vertinimas Ar m ūsų asm enybės bruožai yra pastovūs ir ilgalaikiai? O gal m ūsų elgesys pri­ klauso nuo to, kur ir su kuo m es esam e? J. R. R. Tolkienas kūrė veikėjus, to­ kius kaip lojalusis Sem as Gem džis, kurių asm enybės bruožai lieka nepakitę skir­ tingu Jo arba

laiku

požiūriu,

skirtingose

vietose. Italų

asm enybė

aplinkybių.

Vienoje

nuolatos iš

dram aturgas

kinta,

Pirandello

Luigis

prisitaikydam a pjesių

Pirandello

prie

personažas

m anė

konkretaus Lam berto

kitaip.

vaidm ens

Laudisi

sa­

ve apibūdino sinjorai Sirelli taip: „Iš tiesų esu toks, kokį jūs m anote m ane esant;

„Skirtumas tarp to, kokie esame patys ir kokius mus mato kiti, yra toks pat, kaip skirtumas tarp mūsų ir kitų."

nors, m ano m ieloji ponia, tai nekliudo m an būti tokiu, kokiu m ane laiko tam s­

Michel de Montaigne,

tos vyras, m ano sesuo, m ano dukterėčia ir sinjora Cini - nes juk ir jie yra ab­

Essays, 1588 (“Esė”)

760

15 SKYRIUS

soliučiai teisus". O ji jam atsako: „Taigi kiekvienam iš musų jus esate vis kitas asmuo".

Prieštara „individas-situacija" 18

TIKSLAS.

Apibendrinkite

individo-situacijos

prieštarą

ir

aptarkite

jos

svarbą

bruožų

teorijos

kontekste. Galima sakyti, jog laikinų,

Kas

išorinių veiksnių įtaka elgesiui

randello

geriau

atstovauja

asmenybei

nenuoseklusis Laudisi?

vidinė

dispozicija

-

Tolkieno

Abu. M ūsų

riuos įsivaizdavo Pirandello? laikui

bėgant,

prieštarą nei

ieškome

aplinkybėms

tokių

toliau:

svar­

psichologijai svarbiausia yra

individo-situacijos

klausiame

Pi­ mū­

sų

nei

Taigi

ar

to, kaip

biau? Ar esame panašesni į tuos, kokius įsivaizdavo Tolkienas, ar į tuos, ku­

nekinta

aplinka.

Gemdžis

nuo

psichologija, o asmenybės

Nagrinėdami

su

Semas

labiausiai domisi socialinė

ilgalaikių, vidinių veiksnių įtaka.

sąveikauja

pastovusis

elgesys priklauso

kas

asmenybės

keičiantis.

Ar

vieni

bruožų,

Iš tikrųjų elgesį visuomet lemia

kurie

žmonės

asmens ir aplinkybių sąveika.

tikrai yra patikimi ir sąžiningi, o kiti - nepatikimi, vieni - linksmi, o kiti - niū­ rūs, vieni - atviri, o kiti - nedrąsūs? Jei draugiškumas yra bruožas, tai draugiški žmonės turi būti draugiški įvairiu metu ir įvairiomis aplinkybėmis. Ar taip yra? 4

skyriuje

mokslininkus

nagrinėjome stebina

ilgalaikį

asmenybės

tyrimą. kaita

Atkreipėme

(ypač

tuos,

dėmesį, kurie

kad

tiria

kai

kuriuos

kūdikius);

kitus

stulbina tai, kad asmenybė per visą suaugusiojo gyvenimą lieka nepakitusi. Pokyčiai ir nuoseklumas gali

Kaip matome 15.5

paveiksle,

152 ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, jog asme­

gyvuoti kartu. Jei su amžiumi

nybės bruožų įverčiai teigiamai koreliavo su įverčiais, gautais po septynerių me­

visi žmonės taptų truputį mažiau

tų, ir kad žmonėms senstant jų asmenybė stabilizuojasi. Gali keistis pomėgiai -

drovūs, tai būtųjų asmenybės

aistringas tropinių žuvų kolekcininkas gali tapti aistringu daržininku. Karjera gali

pokytis, tačiau taip pat santykinis

keistis - atsidavęs prekybininkas gali tapti atsidavusiu socialiniu darbuotoju. San­

stabilumas ir nuspėjamumas.

tykiai gali keistis - nedraugiškas sutuoktinis gali pradėti naują gyvenimą su kitu partneriu. Tačiau, kaip pastebi Robertas M cCrae ir Paulas Costa (1994), daugu­ m a žmonių savo savybes pripažįsta kaip jiems priklausančias, „ir gerai, kad jie taip daro. Kai žmogus pripažįsta savo vienos ir vienintelės asmenybės neišven­ giamumą, tai yra... viso gyvenimo išminties kulminacija." Tad dauguma žmonių -

15.5 PAVEIKSLAS. Asmenybės stabilumas

Su amžiumi asmenybės bruožai tampa pastovesni. Tai rodo bruožų įverčių koreliacija su jų įverčiais po septynerių metų. (Duomenys iš Roberts ir DelVecchio, 2000.)

0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 Vaikai

Aukštųjų mokyklų studentai

30-mečiai

50-70mečiai

ASMENYBĖ

taip pat ir dauguma psichologų - tikriausiai pritartų Tolkieno prielaidai apie as­ menybės bruožų pastovumą. Kitas dalykas yra konkretaus elgesio pastovumas kintant aplinkybėms. W alteris M ischelis (1968, 1984, 2004) pažymi, kad negalima numatyti žmonių el­ gesio

nuoseklumo.

Tirdamas

studentų

pareigingumą,

M ischelis

atskleidė,

jog

tarp studento pareigingumo vienomis aplinkybėmis (tarkime, laiku ateiti į pa­ skaitas) ir tokio pat pareigingo elgesio kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, laiku atlikti užduotis) esminio ryšio nenustatyta. Pirandello tatai nebūtų nustebinę. Tikriausiai ir jūs su tuo sutikote, jei pastebėjote, kad vienomis aplinkybėmis esate linkę bendrauti, o kitomis - santūrūs (M ischelis teigia, jog kai kurie bruožai linkę būti pastovūs.) Šis elgesio nepastovumas turi įtakos tam, kad asmenybės testų įverčiai menkai padeda numatyti žmonių elgesį. Pavyzdžiui, ekstraversijos testo įverčiai tiks­ liai nenumato, kaip iš tikrųjų žmonės gebės bendrauti tam tikromis situacijo­ mis. Jei šitai prisiminsime, kaip sako M ischelis, atsargiau klijuosime etiketes ir rūšiuosime žmones, būsime santūresni numatydami, ar kas nors yra linkęs su­ laužyti duotą žodį, nusižudyti, gerai dirbti. M okslas gali pasakyti, kokia po ke­ lerių metų tam tikru laiku bus M ėnulio fazė, o meteorologai - koks bus oras rytoj, tačiau toli gražu negalima numatyti, kaip jausitės ir kaip elgsitės rytoj. Gindamas bruožų teoriją, Seymouras Epsteinas (1983 a, b) tvirtina, jog mėgi­ nimas pagal asmenybės testą numatyti konkrečius veiksmus yra tarsi mėgini­ mas atspėti jūsų atsakymą į vieną žinių testo klausimą, remiantis intelekto tes­ tu. Jūsų atsakymo į bet kurį klausimą neįmanoma įspėti, nes jis priklauso nuo daugelio kintamųjų (žinoma, nuo jūsų intelekto, bet taip pat nuo to, kaip per­ skaitysite klausimą, kiek susitelkęs būsite tuo momentu, taip pat nuo sėkmės). Labiau įspėjamas yra jūsų vidutinis tikslumas atsakant į daugelį kelių testų klau­ simų. Panašiai, kaip teigia Epsteinas, galima numatyti vidutinį žmonių atviru­ mą, laimingumą arba nerūpestingumą įvairiomis situacijomis. Toks pastovumas vertinant žmogaus drovumą ar mielumą gerai jį pažįstantiems žmonėms padeda sutarti tarpusavyje (Kenrick ir Funder, 1988). Taip mūsų geriausi draugai pa­ liudija, kad turime tam tikrų asmenybės bruožų - kaip dabar žinome, bruožų, kuriems įtakos turi genetika. Be to, mūsų bruožai yra socialiai svarbūs. Jie daro įtaką sveikatai, mąstymui ir darbo rezultatams (Deary ir M atthews, 1993; Hogan, 1998). M ūsų bruožai, kaip pastebi daugelyje savo tyrimų Samuelis Goslingas ir jo kolegos, slypi net •

mėgstamoje

muzikoje.

Klasikinės,

džiazo,

bliuzo

ir

folklorinės

muzikos

gerbėjai dažniausiai būna atviri patyrimams ir iškalbūs; kantri, pop ir religi­ nės

muzikos

klausytojai

dažniausiai

būna

linksmi,

draugiški

ir

sąžiningi

(Rentfrow ir Gosling, 2003); •

bendrabučių kambariuose ir kabinetuose. Asmeninė erdvė atskleidžia mū­ sų asmenybę bei palieka elgesio pėdsakus (išmėtytų drabužių arba tvarkin­ go rašomojo stalo pavidalu). Ir tai paaiškina, kodėl kas nors, vos kelias mi­ nutes apžiūrėjęs gyvenamąją ir darbo erdvę, gali gana tiksliai įvertinti mūsų sąžiningumą, atvirumą naujiems patyrimams ir net emocinį stabilumą (Gos­ ling ir kiti, 2002);

761

762

15 SKYRIUS

asmeniniuose

•

interneto

tinklalapiuose.

Ar

asm eninis

pat yra drobė, kurioje išreiškiam e save? O teikti save lingas

m elagingai arba

(2004),

m eninių

jis

labiau

interneto

klaidinam ai?

išreiškia

tinklalapių

Kaip

asm enybę

lankytojai

interneto

tinklalapis

taip

gal tai galim ybė žm onėm s pa­ teigia

nei

greitai

Sim ine Vazire ir Gos-

leidžia pastebi

klaidinti

kitus. As­

svarbius

jų

savinin­

kų ekstraversijos, sąžiningum o ir atvirum o patyrim am s ženklus. Išvada: bruožai egzistuoja. M es esam e skirtingi. Ir m ūsų skirtum ai yra svarbūs.

Raiškos būdo pastovumas 19 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologus domina ekspresyvumo bruožo pastovumas.

Nepažįstam oje,

form alioje

situacijoje

-

pavyzdžiui,

svečiuojantis

pas

žm ogų

iš

kitos kultūros - kai kurie bruožai gali likti užslėpti, nes paisom e socialinių nor­ m ų.

Įprastom is,

neform aliom is

aplinkybėm is

-

paprasčiausiai

susitikus

su

drau­

gais - jaučiam ės ne tokie suvaržyti ir leidžiam e savo bruožam s išryškėti (Buss 1989). Tokiom is neform aliom is situacijom is m ūsų raiškos būdas - gyvum as, kal­ bos m aniera, gestai - yra stebėtinai pastovus. Dažnai tvirtą įspūdį apie žm ogų susidarom e, pabendravę su juo vos kelias akim irkas. Nalini Am bady ir Rober­ tas

Rosenthalis

m agistrantų dideles

(1992,1993)

įrašė

m okė žem esniųjų

atkarpėles

apie

į

kursų

kiekvieno

vaizdajuostę,

kaip

13

Harvardo

universitete

studentus. Paskui stebėtojai žiūrėjo

dėstytojo

elgesį

-

po

10

tris ne­

sekundžių

paskaitos

pradžioje, viduryje bei pabaigoje. Tada jie įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėji­ mą

savim i, energingum ą, em ocinį šiltum ą

rėm ėsi

sekundžių

30

stebėjim u,

ir pan. Šie

stulbinam ai

atitiko

elgesio

įvertinim ai, kurie

studentų

vertinim ų

vidurkį

sem estrui pasibaigus. Stebint cijos

tris

net

trum pesnes,

su

studentų

vertinim ais

įspūdžiai,

kuriuos

sukėlė

dviejų

sekundžių,

koeficientas

ekspresyvus

buvo

elgesys,

atkarpėles, +0,72.

leido

vertinim ų

korelia­

žm onių

pirm ieji

Vienų

prognozuoti

kitų

žm onių

ilgalaikius įspūdžius! Dėl ekspresyvum o galios net m aži žm ogaus elgesio fragm entai gali daug ką atskleisti.

Am bady

ir

jos

kolegos

(2002),

tirdam i

gydytojų

aplaidum o

bylas,

apdorojo dešim ties sekundžių chirurgo ir paciento pokalbių įrašų atkarpėles taip, kad ir

nebūtų ritm as.

įm anom a Iš

šių

suprasti

likusių

žodžių,

ženklų

tačiau

klausytojai

išliktų pajėgė

intonacija, pajusti

balso

chirurgo

stiprum as

nuoširdum ą,

priešiškum ą, dom inavim ą bei tiksliai įvertinti, kuriam chirurgui buvo iškelta byla. Nors klausytojai nieko nežinojo nei apie chirurgo įgūdžius, nei apie tai, kas buvo kalbėta, jie vis tiek iš balso tono pajuto, ar gydytojas buvo em patiškas, ar val­ dingas, ir to pakako, kad būtų galim a nuspėti pacientų reakciją. Vieni žm onės yra natūraliai ekspresyvūs (ir todėl turi talentą pantom im ai ar šaradom s); kiti yra m ažiau ekspresyvūs (todėl geriau žaidžia pokerį). Kad įver­ tintų žm onių valingą ekspresyvum o kontrolę, Bella DePaulo ir jos kolegos (1992 paprašė

tyrim o

resniais

reiškiant

dalyvių savo

apsimesti nuom onę.

kiek Jie

įm anom a pastebėjo

ekspresyvesniais stulbinam ą

dalyką:

vūs žm onės, net vaidindam i ekspresyvum ą, buvo m ažiau ekspresyvūs nei natū-

arba

santū­

neekspresy-

ASMENYBĖ

raliai

besielgiantys

stengdam iesi

ekspresyvūs

atrodyti

santūrūs,

žm onės. buvo

Atitinkam ai

m ažiau

ekspresyvūs

santūrūs

nei

žm onės,

natūraliai

763

net

besielgian­

tys neekspresyvūs žm onės. Sunku būti tuo, kuo nesi, arba nebūti tuo, kuo esi. Tai,

kad

sekundes rice

ekspresyvum o

galim a

Levesque

keturių

ir

studenčių

neįm anom a

įvertinti,

ar

Davido

žm ogus

Kenny

grupes

ir

nuslopinti, m ėgsta

(1993)

kiekvienos

paaiškina,

bendrauti.

eksperim entą. paprašė

tik

kodėl

per

kelias

šį

M au­

Įsivaizduokite

Jie

susodino

pasakyti

savo

aplink

stalą

pavardę, kur­

są, gim tąjį m iestą ir kur gyvena studijuodam a. Vėliau studentės, spręsdam os vien iš šių kelių sekundžių žodinio ir nežodinio elgesio, turėjo atspėti, ar kiekviena jų kaim ynė yra šneki, ar ne. (Kaip m anote, ar jum s pavyktų atspėti kito žm o­ gaus šnekum ą, rem iantis tokiu trum pu įspūdžiu apie jo elgesį?) Kai vėliau į vaiz­ dajuostę buvo įrašyti pokalbiai su šiom is m erginom is, kuriuose jos su pašneko­ vu

šnekėjosi

po

vieną, ir

kalbėti, paaiškėjo, jog

nustatyta, ar

kiekviena

skuboti sprendim ai buvo

studentė

yra

iš

tiesų

m ėgsta

gana tikslūs. Gana tikslūs buvo

ir Peterio Borkenau bei jo bendradarbių (2004) sprendim ai, kai jie į vaizdajuostę įrašinėjo torijos

įvairiai

besielgiančius

pasakojim u

ir

baigiant

suaugusius trum pų

vokiečius,

sakinių

pradedant

skaitym u

bei

išgalvotos

is­

supažindinim u

su

kitu žm ogum i. Nors situacijos skyrėsi, visais atvejais asm enybė buvo ryški. Tas, kuris

vienoje

situacijoje

atrodė

sum anus

bei

linkęs

bendrauti,

kitoje

situacijoje

(kitam žm ogui) atrodė toks pat. Kai vertinam e tokį ekspresyvų bruožą kaip po­ linkis bendrauti, m aži elgesio fragm entai gali daug pasakyti. Apibendrindam i

galim e

pasakyti,

kad

kiekvienu

m om entu

susiklosčiusi

si­

tuacija labai sm arkiai veikia žm ogaus elgesį, ypač jei situacija kelia aiškius rei­ kalavim us. Vairuotojo elgesį prie šviesoforo daug geriau galim e num atyti, rem da­ m iesi šviesų spalvom is, o ne jo asm enybės pažinim u. Taigi dėstytojam s studentas gali

atrodyti

pašėlęs sio

rom us

(sprendžiant

(sprendžiant

įvairiom is

iš

elgesio

situacijom is

iš

jo

elgesio

vakarėlių

vidurkį,

m etu).

atsiskleidžia

paskaitose), Tačiau

o

draugam s

išvedus

asm enybės

-

žm ogaus

bruožai.

Be

gana elge­

to,

net

per labai trum pą laiko tarpą galim e pastebėti žm onių kai kurių bruožų, pavyz­ džiui, ekspresyvum o, skirtum us.

MOKYMOSI REZULTATAI Asmenybės bruožų teorija 14 TIKSLAS. Išvardykite, kokie yra pagrindiniai psichoanalitinės ir asmenybės bruožų teorijų skirtumai.

15 TIKSLAS. Apibūdinkite, kaip psichologai mėgino sudaryti svarbiausių asmenybės bruožų sąrašą.

Bruožus tiriantys m okslininkai, kitaip nei Freudas, ku­

Bruožus

tiriantys

ris

m enybę,

įvertindam i

asm enybę

m oningais

aiškino

m otyvais,

vaikystės seksualum u bando

apibūdinti

bei pasą­

asm enybę

pa­

m okslininkai individą

as­

pagal

kelias

išskyrė

svarbias

asm e­

analizės

pagalba.

Han­

bruožų

dim ensijas.

nybės

dim ensijas

pozicija

sas Eysenckas ir Sybil Eysenck pasiūlė idėją, kad dvi

bei

veikti.

Kai

kurie

psichologai

taip

kurie

apibūdinti

karto

stoviais ir ilgalaikiais elgsenos m odeliais arba predisjausti

Kai

m ėgina iš

faktorinės

pat pam ėgino pagal vyraujančius bruožus aprašyti as­

pagrindinės

m enybės „tipus “ .

traversija-intraversija ir em ocinis stabilum as-nestabi-

genetiškai

sąlygojam os

dim ensijos

(eks-

15 SKYRIUS

764

lum as) gali paaiškinti norm alius asm enybės skirtum us.

penkias

Sm egenų

bės vaizdas.

veiklos

nuotraukos

iš

tiesų

rodo,

jog

eks­

dim ensijas

gaunam as

išsam iausias

asm eny­

travertai ir intravertai skiriasi sm egenų sužadinim o ly­ giu.

Jerom e

rydam as m ui,

Kaganas

įtaką

taip

pat

m ano,

autonom inės veikia

kad

paveldim um as,

nervų

sistem os

tem peram entą

bei

18 TIKSLAS. Apibendrinkite individo-situacijos prieštarą ir paaiš­

da­

kinkite jos svarbą bruožų teorijos kontekste.

reaktyvu­

elgesio

būdą,

Bruožų teorijos kritikai nurodo, kad, nors žm onių ben­

o tai padeda apibrėžti asm enybę.

drieji bruožai laikui bėgant gali nekisti, jų konkretus

16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip psichologai naudoja asmenybės klausimynus bruožams

įvertinti, ir aptarkite plačiausiai taikomą

bei

įvairiam

elgesiui

klausim ų

asm enybės

klausim ynas-2

naudojam as

asm enybės

klausim ynas.

Tačiau

objektyvum as

yra Jo

na pastovus.

teiginiai

pilnam etystės,

elgesys

dažniausiai

esant

būna

ga­

būdas

-

gyvum as,

kalbėjim o

m aniera

ir

klausom ai nuo aplinkybių diktuojam ų elgesio svyravi­ m ų.

Stebėtojai

trum pų, dviejų

sugebėjo

įvertinti

sekundžių

ekspresyvum ą

trukm ės, vaizdo

iš

įrašų. M es

nelabai galim e valingai kontroliuoti savo ekspresyvu­

kitais , emocinis Šie iš

vidutinis

žm ogaus aplinkybių

gestai - rodo, kokie pastovūs gali būti bruožai nepri­

Penki svarbiausi asm enybės veiksniai yra šie: sąžinin­

sulaukus

konkrečia

teorijos šalininkai atsako, jog, nepai­

skirtingų

Ekspresyvus

privalumus tyrinėjant asmenybę.

ekstraversija.

su

19 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologus domina ekspresy­

17 TIKSLAS. Apibūdinkite Didžiojo Penketo modelį ir aptarkite jo

ir

sąveikauja

nevienodas

vumo bruožo pastovumas.

pageidautina, tačiau tai bus netiesa.

virumas

predispozicija

būna

bu­

validumo

neužtikrina

aplinkybėm is

svyravim ų,

plačiausiai

(kad bus m atuojam a tai, ką norim a pam atuoti), ir žm o­

su

šių

M inesotos

nės į klausim us gali atsakyti taip, kaip yra socialiai

sutarimas

jų

daugeliui

vo atrinkti em piriškai, o testo rezultatai įvertinam i ob­

gumas,

vidinė

sant

įvairiem s

įvertinti.

daugiafazis

jektyviai.

nes

dikliai. Bruožų

klausimynai - tai daug

jausm am s

skirtingom is

aplinka. Todėl bruožai nėra geri elgesio prognozės ro­

asmenybės klausimyną.

Asmenybės

elgesys

bruožai

esm ės

m ą.

stabilumas , at­ tam pa

paveldim i,

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip jūs įvertintumėte save pagal penkias

pastovūs gali

asmenybės

būti

dimensijas:

stabilumą,

ekstraversiją

atvirumą,

suta-

taikom i visom s kultūrom s ir leidžia gerai prognozuoti

rimą su kitais ir sąžiningumą? Kaip jus įvertintų jūsų šeimos na-

kitas

riai ir draugai?

asm enines

savybes.

Įvertinus

žm ogų

pagal

šias

Socialinė-kognityvinė kryptis 20 TIKSLAS. Apibūdinkite socialinę-kognityvinę kryptį ir paaiškinkite, kaip ją iliustruoja abipusis determinizmas.

Psichologijoje,

kaip

dažnai

Socialinė-kognityvinė kryptis

chosocialiniu

organizm u.

(social-cognitive perspective) -

niai

bruožai

ir

teorija, teigianti, kad elgesį

ties

kūrėjas

Tarpusavyje

konkrečios

Albertas

pažym im e situacijos.

Bandura

šioje

knygoje,

sąveikauja

individas

biologiškai

Asm enybės

(1986, 2001, 2005)

laikom as

nulem ti

psichologi­

socialinės-kognityvinės pabrėžė

asm ens

biopsi-

ir

kryp­

situacijos

veikia individo (ir jo mąstymo)

sąveiką. Kaip prigim tis ir patirtis visada veikia drauge, taip ir individai sąvei­

sąveika su socialine aplinka.

kauja su situacijom is.

ASMENYBĖ

K aip

m okym o

teoretikai,

socialinės-kognityvinės

krypties

šalininkai

m ano,

kad elgtis daugiausia išm okstam a arba sąlygojim o dėka, arba stebint kitus ir se­ kant

jų

pavyzdžiu.

procesų

svarbą:

"kognityvinė"

(Tai

tai, ką dalis.)

yra

„socialinė"

galvojam e

Taigi

apie

dalis.)

Jie

taip

situaciją, veikia

socialinės-kognityvinės

pat

pabrėžia

m ūsų

pakraipos

psichikos

elgesį. (Tai yra teoretikam s

rūpi

ne vien tai, kaip aplinka kontroliuoja m us (biheviorizm as), bet ir kaip m es sąvei­ kaujame su aplinka: kaip suvokiam e išorinius įvykius ir kaip į juos reaguoja­ m e? K okią įtaką elgesio būdui daro m ūsų schem os, prisim inim ai ir lūkesčiai?

Abipusė įtaka Bandura (1986) sąveikavim ą su aplinka vadina abipusiu determ inizm u. Jis tei­ gia,

kad

„elgesys,

vienas

kitą

rėjim o

įpročiai

vidiniai

lem iantys

asm eniniai

veiksniai

ir

aplinka

veikia

kaip

sujungti

Abipusis determinizmas

(reciprocal determinism) -

veiksniai"

(15.6

pav.). Pavyzdžiui, vaikų televizijos žiū­

sąveikaujančios asmenybės

elgesys)

lem ia

jų

ir aplinkos veiksnių įtakos.

(buvęs

m ėgstam as

laidas

(vidinis

asm eninis

veiksnys), o tai lem ia, kaip televizija (aplinkos veiksnys) veikia jų dabartinį el­ gesį. Poveikiai yra abipusiai. A ptarkim e tris konkrečius būdus, kuriais sąveikauja žm onės ir aplinka. 1.

Skirtingi kotės,

žm onės

leidiniai,

pasirenka

kuriuos

skirtingą

skaitote,

aplinką.

televizijos

U niversitetas,

laidos,

kurias

kuriam e

žiūrite,

m o­

m uzika,

kurios klausotės, jūsų draugai, su kuriais bendraujate - visa tai yra aplinka, kurią pasirinkote, rem dam iesi iš dalies savo polinkiais (Ickes ir kiti, 1997). Jūs pasirenkate aplinką, ir ji jus formuoja. 2.

Asm enybė žm onės,

form uoja

pavyzdžiui,

įvykių yra

interpretaciją

labiau

pripratę

ir

prie

reakcijas potencialiai

įjuos.

N erim astingi

grėsm ingų

įvykių

(Eysenck ir kiti, 1987), m at jie suvokia pasaulį esantį grėsm ingesnį ir atitin­ kam ai į tai reaguoja. 3.

Asm enybė

padeda

sukurti

situacijas, į

kurias

reaguojam e. D augelis

ekspe­

rim entų parodė, kad m ūsų požiūris ir elgesys su žm onėm is daro įtaką jų elge­ siui su m um is. Jei tikim ės, kad žm ogus ant m ūsų pyks, galim e nem aloniai su

15.6 PAVEIKSLAS. Abipusis determinizmas

Vidiniai kognityviniai veiksniai (mintys ir jausmai, susiję su rizikinga veikla)

Elgesys (išmokstame šokinėti su tįstine guma)

Socialinė-kognityvinė teorija teigia, kad mūsų asmeny­ bes formuoja asmeninių ir kognityvinių veiksnių sąveika (mūsų jausmai ir mintys), aplinka ir elgesys.

Aplinkos veiksniai (draugai, šokinėjantys su tįstine)

765

766

15 SKYRIUS

15.7 PAVEIKSLAS. Biopsichosocialinis požiūris į asmenybės tyrimą

Asmenybė, kaip ir kiti psichologiniai reiškiniai, produktyviai tiriama įvairiais lygiais.

Biologinė įtaka:

Psichologinė įtaka:

•

g e n e tiška i n u le m ta s te m p e ra m e n ta s

•

a u to n o m in ė s n e rvų siste m o s re a ktyvu m a s sm e g e n ų ve ikla

• • •

•

išm o kta re a kcija p a są m o n ė s p ro ce sa i o p tim istin is a rb a p e sim istin is a trib u cijo s stiliu s

ASMENYBĖ

Socialinė-kultūrinė įtaka: •

va ikystė s p a tirtis

• • •

situ a cijo s įta ka ku ltū rin ia i lū ke sčia i so cia lin ė p a ra m a

juo elgtis, sukeldam i būtent tokį elgesį, kurio laukiam e. Jei esam e nusiteikę ram iai,

pozityviai,

tikriausiai

galėsim e

m ėgautis

artim ais,

palaikančiais

drau­

gystės ryšiais (Donnellan ir kiti, 2005; Kendler, 1997). M es esam e ir aplinkos kūriniai, ir jos architektai. Jei visa tai atrodo jau girdėta, m atyt, dėl to, kad tai susiję su svarbiausia psi­ chologijos ir šios knygos tem a: elgesys kyla iš išorinių ir vidinių veiksnių sąvei­ kos. Verdančiam e vandenyje kiaušinis sukietėja, o

bulvė sum inkštėja. Grėsm inga

aplinka vieną padaro didvyrį, o kitą - niekšą. Kiekvieną akimirką m ūsų elgesį lem ia biologija, m ūsų socialinė patirtis, pažinim as ir asm enybė. Štai kodėl psi­ chologijoje naudinga analizuoti reiškinius įvairiais lygm enim s (15.7 pav.).

Asmeninė kontrolė 21 TIKSLAS. Aptarkite vidinės ir išorinės kontrolės suvokimo poveikį bei apibūdinkite išmokto bejėgiškum o sąvoką.

Asmeninė kontrolė (personal control) -

Studijuodam i, gijos

atstovai

kaip

sąveikaujam e

pabrėžia

su

asm eninės

aplinka, kontrolės

socialinės-kognityvinės jausm o

svarbą

-

ar

psicholoišm okstam e

galėjim o kontroliuoti savo

jaustis galį kontroliuoti aplinką, ar m anom e, kad aplinka kontroliuoja m us. Psi­

aplinką jausm as, priešingas

chologai asm eninės kontrolės (arba bet kurio asm enybės veiksnio) įtaką nagrinėja

bejėgiškum o jausm ui.

dviem pagrindiniais būdais. Vienas būdas - ieškoti ryšio (koreliacijos) tarp kont­ rolės jausm o, elgesio rolės

jausm as

bei pasiekim ų. O

sustiprinam as

arba

antras - atlikti eksperimentą, kai kont-

susilpninam as

ir

stebim i

padariniai.

Panagri­

nėkim e juos paeiliui.

Vidinis ir išorinis kontrolės pobūdis Panagrinėkite savo pačių kontrolės jausm ą. Ar jaučiate, kad savo gyvenim o ne­ galite kontroliuoti? Kad pasaulį valdo keletas galingųjų? Kad norint gauti gerą darbą, reikia tinkam u

laiku

atsidurti tinkam oje vietoje? O

gal jūs labiau

linkę

ASMENYBĖ

tikėti, kad tai, kas jum s atsitinka, priklauso nuo jūsų pačių? Kad paprastas žm o­

Išorinis kontrolės pobūdis

gus gali paveikti valdžios sprendim us? Kad sėkm ę lem ia atkaklus darbas, o ne

(external locus of control) -

laim ingas atsitiktinum as?

suvokimas, kad likimą lemia

Šim tai tyrim ų lygino žm ones, kurie skiriasi kontrolės suvokim u. Vienoje pusė­ je

tie,

kurie,

pasak

psichologo

Juliano

Rotterio,

kontrolės

šaltinį

išo­

priskiria

riniams veiksniams, t. y. m ano, kad jų likim ą lem ia atsitiktinum ai ir išoriniai veiksniai.

Kitoje

pusėje

kurie tiki, kad kuriem s

kurių

suvokiam as

savo

likim ą. Daugelis tyrim ų parodė, kad žm onės,

būdinga

vidinė

kontrolė,

geriau

kontrolės

m okosi

pobūdis

vidinis ir

tie,

patys tvarko

m okykloje,

yra

yra

savarankiškesni,

stipresnės sveikatos ir m ažiau prislėgti negu tie, kurie m ano, kad jų likim ą lem ia išoriniai

veiksm ai

(Lachm an

ir

W eaver,

1998;

Lefcourt,

1982;

Presson

ir

atsitiktinumai arba asmens nekontroliuojami išoriniai veiksniai.

Vidinis kontrolės pobūdis (internal locus of control) suvokimas, kad patys tvarkome savo likimą.

Be-

nassi, 1996). Be to, jie geriau geba laukti atidėtų apdovanojim ų ir lengviau įveikia įvairius stresus, tarp jų ir vedybinio gyvenim o problem as (M iller ir kiti, 1986). Kaip

teigia

kontroliuoti

June

im pulsus

Tangney

ir

ir

apdovanojim ų

laukti

gerą

prisitaikym ą, geresnius

savo

dieną

ir

jos

kolegos

pažym ius

besilaikantiem s

šio

ir

(2004), -

savo

socialinę

plano

savikontrolė ruožtu

leidžia

sėkm ę. Be

studentam s

-

gresia

gebėjim as prognozuoti

to, planuojantiem s m ažesnė

depresijos

rizika (Nezlek, 2001). Nė

vienas

iš

m ūsų

savikontrolė

nėra

nekintanti.

Savikontrolei

reikia

dėm e­

sio ir energijos. Pasak Roy Baum eisterio ir Julios Exline (2000), kaip ir rau­ m enys,

savikontrolė

laikinai

nusilpsta

po

įtam pos,

atsistato

pailsėjus

ir

tam pa

stipresnė ją m ankštinant. Grūdinant valią, senka psichinė energija. Vieno ekspe­ rim ento

m etu

išalkę

žm onės,

m ėginantys

įveikti

pagundą

valgyti

sausainius

ir

šokoladą, greičiau m etė vykdyti nuobodžią užduotį.

Išmoktas bejėgiškumas prieš asmeninę kontrolę Bejėgiai,

prislėgti

niai

veiksniai,

jos)

jausm ą.

gos,

žm onės

ir

šis

Būtent

tai

nustatė

eksperim entuodam i

tinius Vėliau,

elektros

pasidavim ą

priešingai,

kurių

ir

M artinas

kai

pat

išvengę

ir

sm ūgių

(1975,

išvengti,

galėtų

kontroliuoja

pasidavim o

Pririšti

1991) šunys,

išm oksta

išvengti

traum uojančius

jaustis

vadina

gyvenim ą visiško

Seligm anas

negali

Patyrę

im a

jų jų

žm onėm is.

bausm ės

gūžiasi.

taip

jog

stiprinti

niekaip

psichologai

gyvūnai,

suvokia, gali

gyvūnais

situacijai,

traukiasi

kontroliuoti, žm onės pasyvų

su

sm ūgius,

pasikeitus

beviltiškai

dažnai

suvokim as

pirm ojoje

bejėgiškumu situacijoje,

jo

jaustis

kole­ karto­

bejėgiai.

užtvarą,

kurių

bejėgiai, prislėgti, netekę

išmoktu

ir

patyrę

peršokę

įvykius,

išori­

(rezignaci­

jie

negalėjo

vilties. Tokį

(15.8

išm oksta

pav.).

Ir

asm eninės

Patekę į svetim ą kultūrą šoką iš dalies patiriam e dėl to, kad sum ažėja kon­ jausm as.

Nesam e

tikri,

kaip

naujoje

aplinkoje

žm onės

reaguos

(Triandis,

1994). Panašiai ir kalėjim uose, fabrikuose, universitetuose, globos nam uose žm o­ nės nedaug ką gali kontroliuoti, dėl to prastėja jų nuotaika ir didėja stresas. Su­ teikiant

daugiau

įjungti

arba

sprendim us,

galim ybių

išjungti o

globos

kontroliuoti

šviesas nam ų

bei

-

leidžiant

televizorių,

gyventojam s

kaliniam s

perstatyti

darbininkam s

dalyvauti

pasirinkti,

(learned helplessness) bejėgiškumas ir pasyvi rezignaci­ ja, kurios išmokstama tada, kai gyvūnas arba žmogus nepajėgia išvengti kartotinių nemalonių įvykių.

kontrolės ir lengvai išvengia sm ūgių, patekę į naują situaciją. trolės

Išmoktas bejėgiškumas

kaip

tvarkyti

ką- labai pagerėja sveikata ir nuotaika (M iller ir M onge, 1986; Ruback ir kiti,

kėdes

savo

ir

priim ant aplin­

767

768

15 SKYRIUS

15.8 PAVEIKSLAS. Išmoktas bejėgiškumas

Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai

Kai gyvūnai ir žmonės negali kontroliuoti pasikarto­ jančių nemalonių įvykių, jie dažnai išmoksta bejėgiškumo.

Suvoktas kontrolės nebuvimas

Generalizuotas bejėgis elgesys

1986; W ener ir kiti, 1987). Vieno garsaus tyrim o m etu globos nam ų gyvento­ jai, iš

kurių

vesni,

93

veiklesni

proc. buvo ir

skatinam i labiau

laim ingesni

(Rodin,

kontroliuoti aplinką, pasidarė

1986).

M okslininkė

Ellen

Langer

gu­

(1983,

p. 291) pądarė išvadą, kad „suvokta galim ybė kontroliuoti yra žm ogaus veiklu­ m o pagrindas". Taigi „ir jauniem s, ir seniem s" ji rekom endavo sukurti tokią ap­ linką,

kuri

didintų

kontrolės

jausm ą

ir

asm eninį

veiksm ingum ą.

Būtent

dėl

to

daugelis žm onių m ėgsta asm eninius garso ir vaizdo grotuvus, nes jie gali kon­ troliuoti pagal savo norą m uzikos ir vaizdo turinį bei laiką. Šios būdam i

tyrim ų laisvi

išvados ir

kai

turėtų

jiem s

nuram inti:

leidžiam a

žm onės

veikti.

klesti

dem okratijos

Nenuostabu,

kad

sąlygom is,

senų

dem okrati­

nių tradicijų šalyse gyvenantys žm onės jaučiasi esą laim ingesni (Inglehart, 1990). Visai prieš dem okratinę revoliuciją Rytų

Vokietijoje psichologai Gabrielė Oettin-

gen ir M artinas Seligm anas (1990) palygino Rytų ir Vakarų Berlyno darbininkų kūno

kalbą.

Vakarų

Berlyno

gyventojai,

palyginti

su

gyvenančiais

kitapus

sie­

nos, daug dažniau juokėsi, sėdėjo tiesiai, o ne susm ukę, jiem s buvo būdingesnė aukštyn kylanti lūpų linija. Nuo išaugo

to

laiko,

kai

asm eninė

buvo

kontrolė,

surinkti kuria

šie

duom enys,

naudojasi

dem okratinių

daugelis

Rytų

judėjim ų

Europos

dėka

gyventojų.

Tačiau tuo negali pasigirti Am erikos studentai, kurie teigia jaučią daugiau išo­ rinės

kontrolės.

didesnę

„Vidutinis

išorinę

kontrolę

aukštosios

nei

80

m okyklos

procentų

studentas

studentų

XX

2002

m etais

a.

septintojo

tiek

laisvės

jautė

dešim tm e­

čio pradžioje", - rašo Jean Twenge ir jos bendradarbiai (2004). Kaip

pastebi

Barry

Schwartzas

(2000,

2004),

šiek

ir

kontrolės

yra geriau nei jokios. Tačiau ar tolydžiai didėjantis pasirinkim as sukuria vis ge­ rėjantį gyvenim ą? M atyt, ne. Schwartzas atkreipia dėm esį į tai, kad „laisvės per­ teklius"

šiandienos

gyvenim u,

Vakarų

didėjančios

kultūrose

depresijos

ir

prisideda

kartais

prie

prie

m ažėjančio

dvasinio

pasitenkinim o

paralyžiaus.

(Viena

iš

priežasčių, dėl kurios nepakeičiau savo surūdijusio 12 m etų senum o autom obilio, yra m ano didžiulė baim ė nagrinėti visus pasirinkim o variantus.) Išaugusios varto­ tojų galim ybės rinktis nėra tik palaim a. Išsirinkę vieną džem ą ar šokoladą iš 30 rūšių,

žm onės

jaučia

m ažesnį

pasitenkinim ą

nei

tuo

atveju,

jei

rinktųsi

tik

iš

ASMENYBĖ

keleto

(Iyengar

ir

Lepper,

2000).

pasirinkimo

Ši

tironija

sukelia

769

inform acijos

perteklių ir didina tikim ybę, kad graušim ės dėl tų variantų, kurių nepasirinkom e.

Optimizmas prieš pesimizmą 22

TIKSLAS.

Aptarkite,

koks

yra

ryšys

tarp

veiklos

rezultatų

ir

optimistinio

arba

pesimistinio

atribucijos stiliaus, bei palyginkite pozityviąją ir humanistinę psichologiją.

Kiek

bejėgiai

arba

m ensija.

Kaip

pažįstate

studentų,

jie

kaltina

jūs

savo

liuojam as

veiklūs

jaučiatės,

dažniausiai

aiškinate

kurių

atribucijos

gebėjim ų

stoką

aplinkybes

parodo

(„nieko

ir

jūsų

neigiam us

stilius

yra

(„neįstengiu

negaliu

optim izm o-pesim izm o

ir

teigiam us

neigiam as šito

-

padaryti")

pakeisti").

dalykus?

dėl

Tikėtina,

Turbūt

blogų

arba kad

jų

di­

pažym ių nekontro­

tokie

studentai

ir toliau tenkinsis prastais pažym iais, kitaip negu tie, kurie susidaro viltingą nuo­ statą,

kad

pakeisti

pastangos,

(Noel

neskatina

ir

tinkam i

kiti,

m otyvacijos

m okym osi

1987; ir

Peterson

sėkm ės

įpročiai ir

siekio,

ir

Barrett, bet

savidrausm ė 1987).

realistiški

gali

daug

Nepagrįstos

teigiam i

ką

fantazijos

lūkesčiai

tikrai

skatina (Oettingen ir M ayer, 2002). Tyrinėdam i palygino m istiški, mi

profesinius

naujus

gyvybės

pardavim ų

jas

laim ingais

pasiekim us, draudim o

rodiklius.

Tie,

atsitiktinum ais

Seligm anas

agentų, kurie arba

ir

kurių

Peteris

požiūriai

optim istiškai

naujo

Schulm anas

buvo

žvelgė

požiūrio

į

(1986)

daugm až kliūtis,

galim ybe,

per

opti­

laikyda­

pirm uosius

m etus sudarė daugiau draudim o sutarčių ir dvigubai m ažiau jų ketino m esti darbą, negu tyrė

pesim istiškiau pats

nusiteikę

Seligm anas,

kai

bendradarbiai.

vienas

iš

Savo

optim istų

tyrim o

naujokų,

išvadas atlikęs

tiesiogiai

pa­

m okslininko

pa­

rengtą optim izm o testą ir po to pradėjęs dirbti M etropolitan Life draudim o ben­ drovėje, vėliau jam paskam bino ir pasiūlė sudaryti draudim o sutartį. Tam tikras optim izm o lygis naudingas ir sveikatai. Kaip nagrinėjom e 14 sky­ riuje,

beviltiškum as

slopina

su

ligom is

kovojančią

organizm o

im uninę

sistem ą.

Kelis kartus pakartotų tyrim ų duom enim is, optim istai gyveno ilgiau už pesim istus arba

gyveno

m ažiau

sirgdam i.

Šie

tyrim ai

padėjo

Seligm anui

pasiūlyti

pozity­

vesnę psichologiją (žr. skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau"). Jei teigiam as m ąstym as nelaim ės akivaizdoje duoda dividendų, tai tą patį daro ir

truputis

realizm o

(Schneider,

2001).

Savikritiški

praeities

nesėkm ių

aiškini­

m ai gali nuslopinti am bicijas, tačiau realistiškas nerim as dėl galim ų ateities ne­ sėkm ių gali suteikti energijos ir padėti išvengti šios lem ties (Norem , 2001; Goodhart,

1986;

Showers,

stropiau jam labiau

savim i

gali

„Viešpatie, suteik mums malonę

rengtis ir gauti geresnius pažym ius nei jų tokie pat gabūs, tačiau

1992).

ramiai priimti tai, ko neįmanoma

pasitikintys

Nerim audam i

bendram oksliai.

dėl

būsim o

Edwardas

egzam ino

Changas

studentai

(2001)

rašo,

kad

pakeisti, duok drąsos pakeisti

palyginti su kitais am erikiečiais, iš Azijos kilę Am erikos studentai yra šiek tiek

tai, ką reikėtų pakeisti, ir

pesim istiškesni.

akadem inius

išminties atskirti šiuos dalykus

daug

vieną nuo kito.“

pasiekim us.

O

Sėkm ei

tai,

jo

reikia

m anym u, daug

galėtų

optim izm o,

paaiškinti kad

jų

atsirastų

puikius viltis,

ir

pesi­

m izm o, kad būtų išvengta nusiram inim o. Tačiau

perdėtas

optim izm as

gali

Reinhold Niebuhr,

apakinti,

nes

tada

nepastebim a

jų. Neilas W einsteinas (1980, 1982, 1996) parodė, kaip m ūsų natūralus teigia-

tikrų

pavo­

The Serenity Prayer, 1943 („Malda tyloje")

770

15 SKYRIUS

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Pozityvesnės psichologijos link Per pirmąjį savo šimtmetį psichologija, savaime suprantama, bu­ vo sutelkusi didžiausią dėmesį į neigiamų būsenų supratimą ir jų palengvinimą. Mokslininkai tyrė šiurkštų elgesį ir nerimą, depresi­ ją ir ligas, prietarus ir skurdą. Kaip buvo pastebėta 13 skyriuje, nuo 1887 m. paskelbtų straipsnių apie neigiamas emocijas skaičius santykiu 17:1 viršijo straipsnių apie teigiamas emocijas skaičių. Per praėjusius šimtmečius, kaip rašė 1998 metais Amerikos psichologų asociacijos prezidentas Martinas Seligmanas (2002), santykinės taikos ir klestėjimo laikai suteikė kultūroms galimy­

Martinas E. P. Seligmanas „Svarbiausias pozityviosios psichologijos tikslas - matuoti, suprasti ir po to sutelkti žmogaus jėgas ir pilietines dorybes."

bę savo dėmesį nuo silpnybių ir žalos atitaisymo perkelti į „aukš­ čiausios gyvenimo kokybės" skatinimą. Klestinčiuose V amžiaus

lyderystė, išmintis bei dvasingumas, tyrinėjimą ir stiprinimą. Da­

Atėnuose buvo puoselėjama filosofija ir demokratija. Klestinčioje

bartiniuose

XV amžiaus Florencijoje buvo puoselėjamas didis menas. Ka­

šaknys bei vaisiai, kartais tiriant žmones, laikomus išskirtiniais

moksliniuose

darbuose

nagrinėjamos

šių

dorybių

ralienės Viktorijos Anglijoje, paskendusioje britų imperijos gau­

šių dorybių pavyzdžiais.

soje, buvo puoselėjama garbė, drausmė ir pareiga. Seligmanas

Trečiasis kertinis ramstis - teigiamos grupės, bendruome­

tiki, jog šiame tūkstantmetyje klestinčios Vakarų kultūros turi pa­

nės ir kultūros - siekia puoselėti teigiamą socialinę ekologija;

našią

sveikas

galimybę sukurti kaip

„humanišką, mokslinį monumentą"

pozityvesnę psichologiją - psichologiją, kuriai rūpi ne tik silpny­

šeimas,

gyvenvietes,

veiksmingas

mokyklas,

socialiai

atsakingą žiniasklaidą ir pilietinį dialogą.

bės bei žala, bet ir stiprybė bei dorybė. Savo lyderių ir maždaug

Ar psichologijos misija šiame amžiuje bus pozityvesnė? Ne­

30 milijonų dolerių naujo finansavimo dėka naujas pozityviosios

menkindami poreikio atitaisyti žalą ir gydyti ligas, pozityviosios

psichologijos judėjimas įgyja pagreitį (Seligman, 2004).

psichologijos šalininkai mano, jog taip. Žurnalams American Psy­

Pozityvioji psichologija kartu su humanistine psichologija do­

chologist ir British Psychologist išleidus specialius numerius, skir­

misi žmogaus pasitenkinimo plėtote, tačiau jos metodologija yra

tus pozityviajai psichologijai, išėjus naujoms knygoms -Authen­

mokslinė. Iš šių šaknų išaugo ne tik nauji laimės (žr. 13 skyrių)

tic Happiness, 2002 („Autentiška laimė"); A Psychology of Hu­

bei sveikatos (žr. 14 skyrių) tyrimai, bet ir dėmesys persikėlė

man Strengths, 2003 („Žmogaus pranašumų psichologija"); Cha­

nuo išmokto bejėgiškumo bei depresijos į optimizmą bei klestė­

racter Strength an Virtues, 2004 („Charakterio stiprybė ir dory­

jimą. „Pozityvioji psichologija, - sako Seligmanas ir jo kolegos

bės"), - 150 mokslininkų susibūrus į 50 mokslinių grupių tinklą

(2005) - tai terminas, po kuriuo tarsi po skėčiu susispietė tei­

visame pasaulyje, įsteigus premijas už mokslinius darbus, or­

giamų emocijų, teigiamų charakterio bruožų ir suteikiančių ga­

ganizuojant vasaros

lias institucijų tyrimai."

čias

Pasitenkinimas praeitimi, laimė dėl dabarties ir optimizmas dėl ateities kartu apibrėžia pirmąjį šio judėjimo kertinį ramstį:

magistrantus

institutus ir įsteigus stipendijas, skatinan­ bei

doktorantus,

nagrinėjančius

pozityviosios

psichologijos klausimus, šie psichologai turi pagrindą būti tei­ giamai nusiteikę.

teigiamas emocijas. Laimė, kaip įrodinėja Seligmanas, yra ma­ lonaus, turiningo ir prasmingo gyvenimo šalutinis produktas. Seligmanas pabrėžia, kad pozityvioji psichologija ne tik ti­

Pozityvioji psichologija

ria, kaip susikurti malonų gyvenimo būdą, bet ir gerą gyvenimą,

(positive psychology) -

kuriame panaudojami žmogaus gebėjimai, bei prasmingą gyve­

mokslinis optimalaus žmonių funkcionavimo

nimą, kuriame žmogus mato ne tik save. Tad antrasis kertinis

tyrimas; siekia atrasti bei skatinti privalumus

ramstis - teigiamas charakteris - dėmesį sutelkia į tokių dory­

ir dorybes, teikiančias galimybes klestėti

bių, kaip kūrybingumas, drąsa, užuojauta, dora, savikontrolė,

pavieniams žmonėms ir bendruomenėms.

ASMENYBĖ

mo

m ąstym o

venim o

šališkum as

įvykių".

gali

Daugum a

skatinti

aukštųjų

„nerealistišką

m okyklų

optim izm ą

studentų

dėl

m ano,

būsim ų

jog

m ažiau

gy­ tikė­

77 1

„Nemaniau, kad man tai gali atsitikti." Earvin (Magic) Johnson,

tina, kad jie, palyginti su vidutiniu kurso draugu, pradės piktnaudžiauti alkoho­

My Life, 1993

liu, iškris iš aukštosios m okyklos ar sulaukę 40 m etų patirs infarktą. Daugum a vyresnių

paauglių

m ano,

kad

jiem s

m ažiau

nei

bendraam žiam s

gresia

(„Mano gyvenimas")

AIDS

(Po to, kai užsikrėtė ŽIV)

(Abram s, 1991). Tačiau atrodo, jog m ūsų natūralus teigiam o m ąstym o šališkum as išblėsta, kai įsitem pę

laukiam e

Shepperd,

1998).

jam a, kad

jos

ne

atsilieka?)

nių

patyrim ų

grįžtam ojo (Ar

esate

ryšio,

pavyzdžiui,

pastebėję,

kad

egzam ino

baigiantis

rungtynėm s

pasibaigs

teigiam u

rezultatu

tada, kai jūsų

Teigiam os

iliuzijos

taip

išsisklaido

-

taip

atsitiko

žem ės

pat

drebėjim o

rezultatų

po

(Taylor

labiau

kom anda

abejo­

pirm auja, o

traum uojančių

Kalifornijoje

ir

asm eni­

aukom s, kurios

pri­

valėjo atsikratyti iliuzijos, kad jom s ši gaivalinė nelaim ė gresia m ažiau nei ki­ tiem s (Helweg-Larsen, 1999). M aždaug

200

m okslinių

žm onės

gali

nepajėgti

mo

am erikiečių

žino,

jog

ataskaitų im tis

m aždaug

užfiksuota,

protingų pusė

jog

apim ti

atsargum o

santuokų

iliuzinio

priem onių.

JAV

baigiasi

optim iz­

Daugum a

jaunų

skyrybom is,

tačiau

yra įsitikinę, kad jų santuoka neiširs (Lehm an ir Nisbett, 1985). Didum a rūka­ lių rūko daug dervų turinčias cigaretes, tačiau tik 17 procentų tiki, kad jų rūko­ m ose

cigaretėse

yra

daugiau

pavojingų

dervų,

negu

daugum oje

kitų

cigarečių

rūšių (Segerstrom ir kiti, 1993). Palyginti su kitom is savo universiteto kolegėm is, lytiškai

aktyvios

priem ones

-

studentės

m ano,

kad

-

tos,

kurios

ne

m ažiau

gresia

nepageidaujam as

ypač

jom s

visada

naudoja

kontraceptines

nėštum as

(Bur­

ger ir Bum s, 1988). Tie, kurie apim ti optim izm o įsivelia į nesėkm ei pasm erk­ tus

santykius,

nepripažįsta

rūkym o

žalos

ar

nesaugiai

lytiškai

santykiauja,

pri­

m ena m um s, kad aklas optim izm as, kaip ir išdidum as, gali pakišti koją. Ironiška tai, kad žm onės daugiausia perdėtai pasitiki savim i tada, kai labiau­ siai ko nors neišm ano. Kaip sako Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999), dažnai m ą.

reikia

patiem s

M okslininkai

būti

kom petentingiem s,

pastebėjo,

kad

daugum a

kad

atpažintum e

studentų,

„Neišmanymas dažniau nei žinojimas virsta pasitikėjimu."

kom petentingu­

blogiausiai

grupėje

Charles Darwin,

išlaikę

The Descent of Man, 1871

gram atikos ir logikos testus, m anė, kad jie bus tarp pusės geriausiai išlaikiusių­ jų. Jei nežinai, kas yra taisyklinga tikos

žinios

užtikrinti, yra

prastos.

Šis

analogiškas

„savo

gram atika, gali nesuvokti, kad

nekom petentingum o

atvejui, kai žm onėm s su

neišm anym o"

tavo

(„Žmogaus kilmė")

gram a­

reiškinys,

galiu

sutrikusia klausa būna sun­

ku suprasti, kad jų klausa nusilpusi. M es ne tiek „neigiam e", kiek tiesiog nesu­ vokiam e, kad kažko negirdim e. Jei aš neišgirstu, kai draugas m ane šaukia var­

„Saloninis [„žodžių loto“] žaidėjas

du, jis pastebi m ano neatidum ą. Tačiau m an atrodo, jog nieko neįvyko. Aš gir­

laimingas... Jis net nenutuokia,

džiu tai, ką girdžiu - tai m an atrodo visiškai norm alu.

kaip apgailėtinai pralaimi

Tik

negebėjim u

suvokti

savo

nekom petentingum ą

galim a

paaiškinti,

kodėl

kiekvieną lošimą ir kokia

tiek daug blogus įvertinim us gavusių studentų būna nustebę, kad jiem s taip blogai

daugybė galimų žodžių ar

pasisekė

optimalių žaidimo variantų liko

rias

per egzam iną. Jei nežinote

pražiopsote,

neparodo.

Deanna

galite

jaustis

Caputo

ir

gana

visų

„žodžių

išm intingi

Dunningas

tol,

(2005)

loto" žaidim o kol savo

kas

nors

galim ybių, ku­ kitas

eksperim entais,

jum s

jų

kuriuose

nepastebėti.” Stephen

Fatsis,

buvo atkurtas šis reiškinys, parodė, kad m ūsų neišm anym as, jog ko nors neži­

Word Freak, 2001

nom e, padeda išsaugoti pasitikėjim ą savo gebėjim ais.

(„Žodžio užgaida")

772

15 SKYRIUS

Elgesio įvairiomis situacijomis įvertinimo būdai 23

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kodėl

socialinės-kognityvinės

krypties

mokslininkai

vertina

elgesį

realiose situacijose.

Socialinės-kognityvinės

krypties

m okslininkai

tyrinėja,

kaip

kintančios

aplin­

kybės veikia žm ones. Kad num atytų elgesį, jie dažnai stebi žm ones tikrose si­ tuacijose. Ši

idėja

Valstijų sius

veiksm inga,

arm ijoje

agentus

bet

Antrojo

įvertinim o

nėra

nauja.

pasaulinio

karo

būdas. Arm ijos

Geras

pavyzdys

-

m etu

naudotas

kandidatų

Jungtinių

psichologai neduodavo

Am erikos į

slaptuo­

kandidatam s testų

kuriuos reikėtų atlikti raštu, bet reikalavo veikti im ituotom is aplinkybėm is. Buvo tikrinam a, kaip kandidatai geba elgtis streso lyderiais

ir

neišsiduoti

sm arkiai

tardom i.

sąlygom is, spręsti problem as, išlikti Elgesiui

tikroviškom is

aplinkybėm is

įvertinti reikėjo daug laiko ir lėšų, tačiau tai padėjo num atyti, kaip vėliau sek­ sis atlikti slaptojo agento užduotis (OSS Assessm ent Staff, 1948). Šį būdą ir dabar taiko karinės, švietim o organizacijos, taip pat ir daugum a sėkm ingiausiai

dirbančių

verslo

bendrovių,

kasm et

vertindam os

šim tus

tūkstančių

žm onių įvertinim o centruose (Bray ir kiti, 1991, 1997; Spychalski ir kiti, 1997). AT&T bendrovė stebėjo, kaip būsim ieji vadybininkai dirba sudarius sąlygas, im i­ tuojančias

jų

nustatom as

darbą.

stebint

Daugelyje jų

universitetų

vedam us

būsim ųjų

užsiėm im us,

o

dėstytojų

diplom antai

gebėjim as vertinam i

dėstyti

stažuočių

ir m okym ų m etu. Kariuom enėje kareiviai vertinam i stebint juos per karines pra­ tybas. Daugum oje Am erikos m iestų, kuriuose gyvena 50 000 ir daugiau gyven­ tojų,

yra

įvertinim o

centrai

policijos

pareigūnų

ir

ugniagesių

geriausiai

galim a

profesinei

kvalifi­

kacijai nustatyti (Lowry, 1997). Šie

Laikraščio New York Times

būdai

rem iasi

principu,

kad

num atyti

būsim ą

žm onių

atlikta 100 žmogžudysčių,

elgesį ne asm enybės testais ar pokalbiais, o ištyrus, kaip jie elgėsi anksčiau pa­

įvykdytų per pastarąja, pusę

našiom is situacijom is (M ischel, 1981; Ouellette ir W ood, 1998; Schm idt ir Hun­

šimtmečio, analizė parodė, kad

ter, 1998). Jeigu situacija ir asm uo lieka beveik tokie patys, geriausiai parodo,

55 žudikai reguliariai pratrūkdavo

kaip seksis busim asis darbas, ankstesnė veikla; būsim us pažym ius geriausiai ga­

įniršiu, o 63 grasindavo smurtu

lim a num atyti pagal buvusius pažym ius; agresyvum as praeityje leidžia spėti apie

(Goodstein ir Glaberson, 2000).

agresyvum ą

Dauguma žudikų neįvykdė

vartos ir suaugęs. Jeigu negalim a patikrinti, kaip žm ogus elgėsi seniau, pravar­

nusikaltimo netikėtai, tiesiog

tu

„pratrūkę".

galim a pam atyti, kaip žm ogus su jais susidoroja.

sukurti

ateityje;

jei

įvertinim o

žm ogus

situaciją,

vartojo kurioje

narkotikus im ituojam i

m okykloje, panašūs

tikriausiai

reikalavim ai

-

juos tada

Socialinės-kognityvinės krypties vertinimas 24 TIKSLAS. Kokia yra pagrindinė socialinės-kognityvinės krypties kritika?

Socialinė-kognityvinė

asm enybės

veikia žm ones ir kaip

teorija

atkreipia

dėm esį

į

tai,

kaip

aplinkybės

patys žm onės jas veikia. Ji rem iasi psichologiniais m o­

kym osi ir pažinim o tyrim ais labiau negu kitos teorijos.

ASMENYBĖ

773

Kritikai kaltina socialinę-kognityvinę teoriją už tai, kad ji labai daug dėm e­ sio

skiria

aplinkybėm s

ir

nepakankam ai

vertina

individo

vidines

savybes.

Kri­

tikai klausia, kur yra asm uo, kai taip suprantam a asm enybė (Carlson, 1984). O kur

žm ogiškosios

čiau, kaip

sako

em ocijos?

Be

abejo,

aplinkybės

kritikai, dažnai į jį prasiskverbia

nukreipia ir

m ūsų

m ūsų

elgesį,

pasąm onės

ta­

m otyvai,

em ocijos ir m um s būdingi bruožai. Buvo nustatyta, jog asm enybės bruožai lei­ džia

prognozuoti

elgesį

dirbant,

m ylint

ir

žaidžiant.

M ūsų

biologiškai

sąlygoti

bruožai iš tiesų yra svarbūs. Pavyzdžiui, aptarkim e Percy Ray Prigdeno ir Charleso Gillo atvejį. Abu jie buvo patekę į tą pačią situaciją: laim ėjo 90 m ilijonų dolerių

loterijos

aukso

puodą

(Harriston, 1993). Kai Prigdenas

sužinojo

laim in­

guosius skaičius, jis pradėjo nevaldom ai drebėti, užsidarė su draugu vonios kam ­ baryje, pasitikrino, kad tikrai laim ėjo, o vėliau ėm ė raudoti. Kai Gilias išgirdo šią naujieną, pasakė apie tai žm onai ir nuėjo m iegoti.

MOKYMOSI REZULTATAI Socialinė-kognityvinė kryptis 20 TIKSLAS. Apibūdinkite socialinę-kognityvinę kryptį ir paaiš­

žm onės ir gyvūnai rodo, kelis kartus susidūrę su trau­

kinkite, kaip ją iliustruoja abipusis determinizmas.

m uojančiais

įvykiais,

kurių

linka, stiprinanti žm onių

negali

kontrolės

kontroliuoti.

Ap­

pojūtį, gali pakelti

Abipusis determinizmas - šis term inas vartojam as tar­

dvasią ir suteikti galios pojūtį. Tačiau be paliovos di­

pusavyje

dėjanti

nių

asm enybės

įtakai aprašyti. Ši sąveika

vinės tis

sąveikaujančių

krypties

taiko

pagrindas.

išm okim o

pažinim o

(per

(per

situacijų

ir

yra

aplinkos

socialinės-kognity­

Socialinė-kognityvinė sąlygojim ą

vertinim ą)

veiks­

ir

kryp­

stebėjim ą)

principus

bei

asm eninė

laisvė,

pasireiškianti

vartojim o

sirinkim ų

gausa, gali tapti pasirinkimo

kinančia

pasitenkinim ą

gyvenim u,

pa­

tironija, m en­

didinančia

depre­

siją ir sukeliančia dvasinio paralyžiaus pojūtį.

asm eny­

bės tyrim ui. Sąveika tarp individo ir aplinkos vyksta,

22 TIKSLAS. Aptarkite, koks yra ryšys tarp veikios rezultatų ir

pavyzdžiui,

optimistinio arba pesimistinio atribucijos stiliaus, bei palyginkite

aplinką,

tada,

kai

m ūsų

kai

pasirenkam e

asm enybė

m us

nulem ia,

form uojančią kaip

interpre­

pozityviąją ir humanistinę psichologiją.

tuojam e įvykius ir į kaip juos reaguojam e, ir kai asm e­ Optim istinis arba pesim istinis atribucijos stilius - įvy­

nybė padeda sukurti situacijas, į kurias reaguojam e.

kių aiškinim o būdas - gali atskleisti, kiek veiksm ingi 21 TIKSLAS. Aptarkite vidinės ir išorinės kontrolės suvokimo po­

arba bejėgiai jaučiatės. Studentai, kurie laikosi viltin­ go

veikį bei apibūdinkite išmokto bejėgiškumo sąvoką.

optim izm o

nuostatos,

dažniausiai

gauna

geresnius

pažym ius nei tie, kurių atribucijos stilius yra neigia­ Žm onių,

pasižym inčių

kontroliuoja niausiai rečiau

savo

būna jaučia

vidine

likim ą),

geresni, depresiją

jie ir

kontrole m okym osi būna

pasižym i

(kurie

tiki,

rezultatai

geresnės didesne

jog daž­

sveikatos, savikon­

m as.

Tačiau

perdėtas

optim izm as

gali

skatinti

nenu­

galim um o pojūtį, stum iantį į nereikalingą riziką. Pozityvioji m ėgina

psichologija,

puoselėti

ir

Trys pozityviosios psichologijos tikslai yra tirti ir puo­

ta bejėgiškum o ir pasyvaus susitaikym o reakcija, kurią

selėti

teigiam ą

subjektyviąją

m oksliniais

nuo

hum anistinės

likim ą). Išmoktas bejėgiškumas - tai įgy­

savo

hum anistinė, Tačiau

niams (kurie tiki, kad už juos aukštesnės jėgos kont­ jų

skiriasi

kaip

pasitenkinim ą.

trole nei tie, kurie priskiria kontrolę išoriniams veiks­ roliuoja

ji

žm onių

gerovę;

teigiam ą

terį; teigiam as grupes, bendruom enes ir kultūras.

m etodais. charak­

774

15 SKYRIUS

23 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl socialinės-kognityvinės krypties

Kritikai

mokslininkai vertina elgesį realiose situacijose.

ninkus už tai, jog jie tiek daug dėm esio skiria situa­

kaltina

socialinės-kognityvinės

krypties

šali­

cijai, kad nebepastebi paties žm ogaus. Jie teigia, kad Socialinės-kognityvinės

krypties

m okslininkus

dom i­

ši

na, kaip žm onių elgesys bei įsitikinim ai veikia aplin­ ką ir kaip

kryptis

ignoruoja

pasąm onės

dinam ikos,

em ocijų

ir biologiškai sąlygojam ų bruožų svarbą.

aplinka veikia elgesį bei įsitikinim us. Jie PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar esate pesimistas? Ar iš karto viską dra­

stebi žm ones tikrose situacijose, nes yra pastebėję, kad geriausias būdas prognozuoti kieno nors elgesį yra ste­

matizuojate, nieko nesitikite ir nemalonius įvykius aiškinate sa­

bėti šio žm ogaus elgesį panašiose situacijose.

vo negebėjimu arba aplinkybėmis, kurių nepajėgiate kontroliuo­ ti? O gal esate optimistas, gal net toks, kuris dažnai demonst­

24 TIKSLAS. Kokia yra pagrindinė socialinės-kognityvinės kryp­

ruoja „iliuzinį optimizmą“? Kokią įtaką bet kuris iš šių polinkių

ties kritika?

turėjo pasirenkant aukštąją mokyklą ir studijuojamą dalyką?

Savojo Aš tyrinėjimas 25 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologija taip intensyviai tiria savastį, ir pateikite tris šiuolai­ kinių savasties mokslinių tyrimų pavyzdžius.

Vienas

pirm ųjų

žm ogaus

savasties

jausm u

pradėjo

dom ėtis

W illiam as

Jam esas.

kuris tam paskyrė per 100 savo 1890 m . išleisto veikalo „Psichologijos pagrin­ dai" iš

puslapių. akiračio".

m oksliniais

1943 Ją

m.

Gordonas

pabrėžianti

tyrim ais,

tačiau

Allportas

hum anistinė ji

padėjo

apgailestavo,

psichologija

atgaivinti

kad

negali

savasties

savastis

„išnyko

pasigirti

gausiais

sam pratą

ir

išlaikyti

jai dėm esį. Dabar, praėjus daugiau kaip šim tm ečiui nuo Jam eso veikalo pasiro­ dym o,

savastis

yra

viena

tem ų.

Kasm et

pasirodo

iš

psichologijos

gausybė

studijų

energingiausiai apie

gvildenam ų

„savivertę",

ir

tiriam ų

„savisklaidą",

„savi­

voką", „savikontrolę" ir pan. Nuo 1967 m . apie tai pasirodė daugiau kaip 220 000 straipsnių.

Iš

gausybės

tyrim ų

galim e

daryti

išvadą,

kad

visų

m inčių,

jausm u,

veiksm ų tvarkytoja savastis yra m ūsų asm enybės ašis. Vienas iš naujojo požiūrio į savastį pavyzdžių yra Hazel M arkus ir jos kolegų plėtota galimų Aš sam prata (Cross ir M arkus, 1991; M arkus ir Nurius, 1986). Jūsų galim i Aš apim a tai, kuo trokštate tapti - turtingas, lydim as sėkm ės darbe, m ylim as ir žavus. Savim onės vizija taip pat apim a ir tai, kuo bijote tapti - ne­ turinčia darbo, vieniša, nepasiekusia m okslo asm enybe. Šie galim i Aš m us ska­ tina, kelia konkrečius tikslus, kurių turim e siekti ir kuriem s turim e skirti ener­ gijos. ve Dėmesio centro efektas

M ičigano

sėkm ingai

universiteto dirbančiais

m edicinos

gydytojais,

studentai, baigė

kurie

studijas

aiškiai

įsivaizdavo

sa­

geresniais

pažym iais.

Tie.

kurie daug svajoja, daug ir pasiekia. Dėm esys sau gali skatinti, tačiau jis taip pat gali paakinti per greitai daryti

(spotlight effect) klaidingas įsitikinimas,

prielaidą, jog kiti m us pastebi ir vertina. Thom as Gilovichius (1996) padem onst-

kad kiti itin pastebi ir vertina

ravo

mūsų išvaizdą, elgseną ir

dentų,

klaidas.

su

šį

dėm esio prieš

keistu

centro

įeinant

piešiniu.

į

efektą,

patalpą,

Jausdam iesi

paprašydam as kurioje

buvo

nepatogiai,

kelių jų

šiuos

Kom elio

kolegos,

universiteto

apsivilkti

m arškinėlius

stu­

m arškinėlius

vilkintys

studen­

ASMENYBĖ

77 5

tai spėjo, jog beveik pusė jų draugų atkreips dėm esį į m arškinėlius, kai tik jie įžengs į patalpą. Iš tiesų į juos atkreipė dėm esį tik 23 procentai kolegų. M ažai dėm esio kreipiam a ne tik į keistus drabužus bei nesutvarkytus plaukus, bet ir į nervingum ą,

susierzinim ą

m anom e (Gilovich pastebi m ūsų

ar

susižavėjim ą:

tai

pastebi

ir Savitsky, 1999). Kiti taip

išvaizdos bei veiklos rezultatų

m ažiau

žm onių

pat rečiau, negu

nei

m es

m es m anom e,

pokyčius - pakilim us bei nuosm u­

kius (Gilovich ir kiti, 2002). Net kai padarom e apm audžią klaidą (netyčia įjun­ giam e

bibliotekos

išsiskiriam e m esio

iš

kitų

centro

padėsim e

signalizaciją, m ažiau,

efekto

suprasti,

ateinam e

negu

žinojim as

kad

jų

į

vakarienę

įsivaizduojam e

gali

suteikti

natūralus

(Savitsky

jėgų.

nervingum as

netinkam ai

Jei

ir

apsirengę), kiti,

sakantiem s

auditorijai

2001). viešas

nėra

m es

toks

Dė­ kalbas

akivaiz­

dus, jie pasakys geresnę kalbą (Savitsky ir Gilovich, 2003). Dėm esys

sau

taip

pat

daro

poveikį,

tačiau

konstruktyvesnį,

prisim inim am s:

geriau įsim enam e inform aciją, jei ją koduojam e susiedam i su savim i. Tory Higginsas ir Johnas Barghas (1987) padem onstravo šį nuorodos į save reiškinį, pa­ tikri konkretūs žodžiai, pavyzdžiui, drau­

prašę, kad žm onės pagalvotų, ar tam giškas,

apibūdina

juos

ir

kitus

žm ones.

Eksperim ento

dalyviai

geriau

prisim inė

žodžius, kuriuos jie siejo su savim i.

Savivertės nauda 26 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra du alternatyvūs teigiamos koreliacijos tarp žemos saviver­ tės ir asmeninių problemų aiškinimai. Svarbu

ir

tai, ką

jausm as

-

yra

klausim ynų

kitų

apie

save

m ano. Aukšta

naudinga. Žm onės, kurie

įtvirtinantiem s siduoda

žm ogus

teiginiam s),

spaudim ui, atkakliau

gerai

save

m ažiau

atlieka

savivertė vertina

skundžiasi

sunkias

-

savosios

(tvirtai

nem iga,

užduotis, yra

pritaria ne

ne

vertės

taip

tokie

(self-esteem) -

pa­

didelės

drovūs

bei vieniši ir tiesiog laim ingesni (Crocker ir W olfe, 1999; Leary, 1999; M urray ir

kiti,

2002;

W atson

ir

kiti,

2002).

Išgirdęs

gerą

naujieną

aukštos

savivertės

žm ogus ja džiaugsis labiau, negu žem os savivertės žm ogus (W ood ir kiti, 2003). Žm onės,

kurių

savivertė

žem a,

nebūtinai

save

vertina

kaip

niekam

tikusius

ir blogus, bet jie retai apie save gerai atsiliepia. Žem a savivertė paprastai suke­ lia

nelaim ingum o

ir

nevilties

jausm us.

Psichoterapeutas

Hansas

Struppas

(1982)

pastebėjo: „Vos tik im i klausytis paciento pasakojim o, susiduri su dideliu jo ne­ pasitenkinim u

savim i,

das

savivertė. “

- m enka

em ocine

įtam pa,

Kai žem a

neviltim i...

savivertė

gresia

Visų

šių

socialine

sunkum ų

pagrin­

atskirtim i, tai gali

paskatinti pastangas išlikti - žm ogus gali pajusti m otyvaciją elgtis taip, kad būtų priim tas atgal į parem iančią socialinę grupę (Leary ir kiti, 1995). Šiuos koreliacinius ryšius tarp m enko savęs vertinim o ir asm eninių problem ų galim a

aiškinti

2005),

W illiam as

(1999)

ir

„tas

ir

M artinas

ginklas,

kuris

kitaip.

Psichologai

Roy

Dam onas

(1995),

Robynas

Seligm anas apsaugo

(1994,

vaikus

“

2002) nuo

Baum eisteris Dawesas abejoja,

gyvenim o

su

kolegom is

(1994), kad

sunkum ų.

(2003,

M arkas

aukšta

Leary

savivertė

Galbūt

Savivertė

save

yra

savivertė

tiesiog atspindi tikrovę. Galbūt gerai jaučiam ės po to, kai ką nors gerai padarom e. Galbūt tai yra iššūkių priėm im o ir sunkum ų įveikim o šalutinis produktas. O gal

jausm as.

arba

m ažos

savo

vertės

776

15 SKYRIUS

„Dabar daug kalbam a apie

savivertė yra m atas, rodantis m ūsų santykių su kitais žm onėm is būklę. Jei taip

savivertę. M an tai atrodo gana

tai

ar

dirbtinis

jo

ribos

kilstelėjim as

nėra

panašus

į

dirbtinį

autom obilio

kuro

“

paprasta. Jei nori savim i

bako m atuoklio vertim ą rodyti „pilnas , kai iš tiesų bakas yra pustuštis? Jei sa-

didžiuotis, privalai padaryti tai,

vivertė yra žem a dėl problem ų ir nesėkm ių, tai galbūt ją būtų galim a veiksm in-

kuo galėtum ei didžiuotis." Oseola M cCarty, skalbėja

giau padidinti ne nuolat kartojant vaikam s, kokie jie yra nuostabūs, o skatinant juos pačius susidoroti su sunkum ais ir atkakliu triūsu siekti užsibrėžto tikslo? Tačiau

iš M isisipės valstijos, Pietų M isisipės universitetui padovanojusi 150000 dolerių

eksperim entai

sum enkinsim e

žm onių

atskleidžia

savivaizdį

žem os

padarinius.

savivertės

(tarkim e,

pasakydam i,

kad

jie

Jei

laikinai

blogai

išlaikė

gebėjim ų testą, arba peikdam i jų asm enybę), jie bus dažniau linkę peikti kitus arba

reikšti

m ai

save

didesnius

vertina,

yra

rasinius

prietarus

(Ybarra,

labiau

pažeidžiam i

ir

1999).

linkę

Žm onės,

teisti

kitus

kurie

neigia­

(Baum gardner

ir

kiti, 1989; Pelham , 1993). Vieni „m yli savo artim ą kaip save patį", o kiti neapkenčia

savo

priversti

artim o

jaustis

kaip

nesaugūs,

savęs

paties.

dažnai

Tyrim ais

tam pa

nustatyta,

perdėtai

kad

kritiški,

tie,

tarsi

kurie

buvo

norėdam i

kitus

apstulbinti savo talentu (Am abile, 1983). Šie duom enys atitinka M aslowo ir Rogerso

teiginius,

jum s

bus

kad

lengviau

„sveikas" pripažinti

savivaizdis kitus.

yra

Kitaip

naudingas.

sakant,

tie,

Pripažinkite kurie

save

nevertina

ir

savęs,

nevertina ir kitų.

Kultūra ir savivertė 27 TIKSLAS. Aptarkite, kaip žmonės išsaugo savivertę diskriminuojami arba užimdami žemą so­ cialinę padėtį.

Ar tiesa, kaip m oterų ne.

m ano

gyvenim ą

Nacionalinio

atliktas

tyrim as

daugelis, kad

etninių

luošina

nuskurdinta

psichikos

sveikatos

„Psichiatriniai

m ažum ų

savivertė? instituto

sutrikim ai

atstovų, neįgalių

Sukaupti

XX

a.

Am erikoje"

duom enys

devintajam e atskleidė,

žm onių įrodo,

ir jog

dešim tm etyje

jog

afroam eri-

kiečių ir iš Lotynų Am erikos kilusių am erikiečių depresijos bei alkoholizm o lygis yra panašus į kitų am erikiečių (beje, Am erikos etninių m ažum ų atstovus trupu­ tį m ažiau giau

kam avo

negu

pusė

depresija). Neseniai 261

m ilijono

žm onių,

darbe, kuriam e

paaiškėjo,

jog

buvo

juodaodžių

lyginam a

vaikų,

dau-

paauglių

ir

jaunų suaugusiųjų savivertės įverčiai buvo truputį aukštesni nei baltaodžių (GrayLittle ir Hafdahl, 2000; Twenge ir Crocker, 2002). Kai kurie žm onės stebisi: kaip tai gali būti? Kai kurie „paženklintųjų" gru­ pių ne

(spalvotųjų, socialine

neįgaliųjų,

padėtim i,

m oterų)

tačiau,

pasak

nariai

susidūrė

Jennifer

su

Croker

diskrim inacija ir

Brendos

ir

M ajor

žem es­ (1989),

jie išsaugo savivertę trim is būdais: •

Jie vertina tuos dalykus, kuriuose pranoksta kitus.

•

Problem as aiškina neigiam om is nuostatom is jų atžvilgiu.

•

Jie daro tą patį, ką ir kiekvienas - lygina save su kitais savo grupės nariais Šie duom enys padeda suprasti, kodėl, nepaisant neigiam ų nuostatų jų atžvilgiu, šios grupės teigia esančios beveik tokios pat laim ingos, kaip ir kitos.

ASMENYBĖ

777

Šališkas palankumas sau 28 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra šališkas palankumas sau, ir palyginkite gynybišką bei saugią sa­ vivertę,

Carlas

Rogersas

(1958)

sykį

paprieštaravo

religinei

tiesai,

esą

visos

problem os

kyla dėl pernelyg didelės žm onių m eilės sau ir išdidum o. Jis pabrėžė, kad dau­ gum a m i“.

jo

pažįstam ų

M arkas

žm onių

Twainas

„niekina

save,

m ano

esą

nieko

įsivaizdavo

panašiai:

„Joks

žm ogus

apie

m anom e

neverti

širdies

ir

nem yli-

gilum oje

per

daug savęs negerbia". Iš

tikrųjų

žm onės,

daugum a

kurių

įverčiai

save

m aži,

rinkdam iesi

gerai. Savivertės atsakym us

iš

tyrim uose

kelių

netgi

galim ų,

tie

pasirenka

vidurinius atvejus. („Žem os" savivertės žm ogus į tokius teiginius, ar dažnai „m an kyla gerų sum anym ų", atsako - „kartais", „vienas kitas".) Be to, viena iš pas­ taruoju

m etu

labiausiai

erzinančių,

tačiau

tvirtai

įrodytų

psichologijos

išvadų

Šališkas palankumas sau

yra stiprus šališkas palankum as sau - nusiteikim as suvokti save palankiai (M e-

(self-serving bias) -

zulis ir kiti, 2004; M yers, 2005). Pasvarstykim e.

polinkis suvokti save palankiai.

Žmonės

už

gerus

poelgius

ir

už

sėkmę

prisiima

didesnę

atsakomybę, negu

už blogus poelgius ir nesėkmes. Sportininkai paprastai pergales aiškina savo pa­ čių

šaunum u,

o

pralaim ėjim us

-

nelem tom is

klaidom is,

blogu

teisėjavim u

arba

kitos kom andos nepaprastai geru žaidim u. Keletas tyrim ų parodė, kad gavę blo­ gus egzam ino pažym ius m okiniai kritikavo patį egzam iną, o ne save. Vairuotojai, pildydam i draudim o anketas, avarijas apibūdina taip: „Nežinia iš kur išniro auto­ m obilis, kurio nebuvo m atyti, atsitrenkė į m anąjį ir dingo", „Privažiavus sankry­ žą, staiga susidarė užtvara, ir aš nepam ačiau kito autom obilio", „Pėstysis trenkėsi į m ašiną ir papuolė po ratais". Klausim ą: „Už ką aš šito nusipelniau?" užduodam e ištikus bėdai, bet ne tada, kai sekasi. Sėkm ės m anom e esą nusipelnę. Dauguma

žmonių

įsivaizduoja

esą

geresni

negu

vidutiniai.

Tai

pasitvirtina

beveik visais subjektyviais ir socialiai trokštam ais aspektais. Nacionalinės apklau­ sos rodo, jog daugum a verslo vadovų sakosi esą doresni, negu vidutinis tos srities vadovas.

Kelių

tyrim ų

duom enim is,

90

procentų

verslo

vadybininkų

ir

daugiau

kaip 90 procentų universiteto dėstytojų savo veiklą vertino kaip geresnę, negu vi­ dutinio

jų

bendradarbio

veikla.

Australijoje

86

procentai

žm onių

savo

darbo

atlikim ą laiko geresniu už vidutinį, ir tik 1 procentas - prastesniu už vidutinį. Šis reiškinys, kuris parodo savęs pervertinim ą ir kitų nepakankam ą įvertinim ą (Epley ir Dunning, 2000), ne toks ryškus Azijoje, kur žm onės vertina kuklum ą. Apskri­ tai šališkas palankum as sau buvo stebėtas visam e pasaulyje. Buvo tiriam i Olan­ dijos, Australijos ir Kinijos studentai, Japonijos vairuotojai, Indijos indusai, visų am žiaus grupių prancūzai. Ironiška, bet tirtieji žm onės save vertina kaip m ažiau negu kiti pasiduodančius šališko palankum o sau poveikiui (Pronin ir kiti, 2002). Pasaulis, regis, panašus į vietą, kurioje „visos m oterys yra stiprios, vyrai išvaiz­ dūs, o visi vaikai geresni negu vidutiniai". O

kam

„tikėtina"

patekti

į

dangų?

19

procentų

žurnalo

U.S.

News

(1997)

apklaustų am erikiečių m anė, kad į jį patektų O. J. Sim psonas. Dar optim istiš­ kiau jie galvojo apie Billą Clintoną (52 procentai), princesę Dianą (60 procen­

„Pam ilti

save,

vadinasi,

pradėti

viso gyvenim o rom aną." Oscar W ilde, An Ideal Husband, 1895 („Idealus vyras")

778

15 SKYRIUS

Trys iš keturių nam inių gyvūnų

tų)

savininkų yra įsitikinę, kad jų

jotinai pateks į dangų, pirm avo M otina Teresė (79 procentai). Tačiau net ir ją

ir

M ichaelą

Jordaną

(62

procentai). Tarp

visuom enės

veikėjų, kurie

neabe­

gyvūnėlis yra protingesnis

nurungė patys apklausos respondentai, kurių 87 procentai tikėjo, kad būtent jiems

už vidutinį (Nier, 2004).

lem ta patirti am žinąją palaim ą. Šališkas palankum as sau m eta iššūkį nūdienei populiariajai psichologijai. Joh­ nas

Powellas

(1989,

15

p.)

tvirtina:

„Visi

turim e

m enkavertiškum o

kom pleksą.

Tie, kurie atrodo jo neturį, tik dedasi tokie." Tačiau papildom i duom enys išsklai­ do bet kokias abejones (M yers, 2005): •

Ankstesnius poelgius m es prisim enam e ir pateisinam e, išaukštindam i save.

•

Perdėtai pasitikim e savo įsitikinim ų ir vertinim ų tikslum u.

•

Pervertinam e save, įsivaizduodam i, kaip tinkam ai mes pasielgtum e tom is si­ tuacijom is, kuriom is daugum os žm onių elgesys nekelia susižavėjim o.

•

Dažnai siekiam e išgirsti palankią, savivertę stiprinančią inform aciją.

•

Greičiau patikim e, kai m us giria, ir didesnį įspūdį m um s daro tie psicholo­ giniai testai, kuriuose pasirodom e gerai.

•

Stiprinam e savivaizdį, įsivaizduodam i, kad m ūsų blogosios savybės būdin­ gos daugeliui žm onių, o gerosios - tik m um s.

•

Didžiuojam ės savo grupe - esam e linkę suvokti savo grupę (savo m okykla, šalį, rasę) kaip pranašesnę. Be

tam pa

to,

didžiavim ąsi

konfliktų

dažnai

pagrindu,

seka

nuopuolis.

pradedant

sutuoktinio

Perdėtai

geras

kaltinim u

dėl

savęs

vertinim as

nesutarim ų

šeim o-

je ir baigiant arogantišku viršenybės kitų etninių grupių atžvilgiu dem onstravim u Būtent

„arijo

garbė"

kurstė

nacių

žvėriškum ą.

Nenuostabu,

kad

religija

ir

lite­

ratūra taip dažnai įspėja dėl pavojaus, kurį kelia perdėtas išdidum as. Pastebėję, kad jų savivertei gresia pavojus, žm onės, turintys didelį ego, gali ne tik slopinti kitus; jie gali reaguoti agresyviai. Tarp vaikų pastebėta, jog daž­ nos

peštynės

siejasi

su

aukšta

vaiko

savivertė

bei

socialiniu

atstūm im u.

Agre­

syviausių vaikų savigarba dažnai būna didelė, o kitų vaikų antipatija ją žeidžia (van itin

Boxtel,

2004).

Įžeistas

paauglys

arba

suaugęs

žm ogus,

esantis

apie

geros nuom onės, gali tapti pavojingu. Bradas Bushm anas ir Roy

teris

(1998)

atliko

eksperim entus

su

šia

„savivertės

tam siąja

save

Baum eis­

puse". Jie

paprašė

540 studentų savanorių parašyti trum pą vienos pastraipos rašinėlį, kurį kitas stu­ dentas

arba

kuodavo nio

tariam ai

autoriai

tesnė.

pagirdavo

(„Vienas blogiausių žaisdavo

Laim ėję

tašką

(„Koks

puikus

rašinys!"),

rašinių, kokius tik

su

kitu

jie

galėdavo

studentu

žaidim ą,

sukelti

arba

kandžiai

sukriti­

yra tekę skaityti!"). Tada raši­ tikrinantį,

oponentui

bet

kurio kokio

reakcija

grei­

intensyvum o

ir

bet kokios trukm ės triukšm ą. Ar realiai sines

num anote aukšta, kančias

rezultatą?

elgėsi

„itin

palyginti

su

Tie

sukritikuoti

agresyviai". tais

Jie

studentais,

studentai, sukeldavo kurių

kurių tris

savivertė

savivertė

kartus buvo

buvo

ne­

stipresnes

gar­

norm ali.

Atro-

ASMENYBĖ

77 9

do, jog egoizm as, kuriam iškyla grėsm ė, labiau nei žem a savivertė nulem ia ag­

„ Entuziastingi savivertės

resyvum ą.

tyrinėtojų pareiškim ai daugiausia

kai

jie

Pasak

to

Baum eisterio

nenusipelnė",

(2001),

sukeliam e

„skatindam i

problem ų.

žm ones

„Pasipūtę,

didžiuotis

išpuikę

savim i,

žm onės

tam pa

bjaurūs tiem s, kurie susprogdina jų savim eilės burbulą." Nepaisant liško

padem onstruotų

palankum o

sau

didžiavim osi

idėją,

prim ygtinai

svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų Savivertės padariniai

pavojų,

daugelis

tvirtindam i,

kad

žm onių

jos

atm eta

šalininkai

ša­

nepaste­

yra nedideli, riboti ir visai negeri."

bi tų, kurie jaučiasi beverčiai bei nem ylim i ir, m atyt, save niekina. Jei dom i­

Roy Baum eister (199 6)

nuoja šališkas palankum as sau, tai kodėl tiek daug žm onių save m enkina? Dėl trijų

priežasčių:

guodžiančio

kartais

savęs

atsakym o.

m enkinim as

Skundžiantis:

subtiliai

būna

„Niekas

m anęs

strategiškas:

nem yli",

galim a

tikintis

bent

jau

sulaukti atsakym o: „Tačiau dar ne visi tave pažįsta!" Kitais kartais, pavyzdžiui, prieš

varžybas

mai

nesėkmei.

ar

egzam iną,

Liaupsinantis

save

m enkinantys

būsim ojo

parengia

kom entarai

varžovo

jėgą

treneris

mus

gali­

pralaim ėjim ą

pa­

verčia suprantam u, o pergalę verta dėm esio. Ir galiausiai savęs m enkinim as daž­ nai siejasi su senuoju Aš. Žm onės kur kas kritiškiau vertina save praeityje negu dabartinį Aš - net tada, kai jie nė kiek nepasikeitė (W ilson ir Ross, 2001). „Aš­ tuoniolikos

m etų

buvau

bukagalvis;

šiandien

esu

išm intingesnis."

Vakarykščiai

m ulkiai šiandien sau atrodo čem pionai. Tiesa ir tai, kad m es visi kartais, o kai kurie dažnai, iš tikrųjų jaučiamės m enkesni arba kuo

-

ypač

gebėjim ų stipriau

kai

lyginam e

atžvilgiais

tokius

stovi

jausm us

save

su

laipteliu

išgyvenam e,

tais,

kurie

padėties,

arba

dviem

tuo

nelaim ingesni,

išvaizdos,

aukščiau.

Kuo

netgi

pajam ų

dažniau

prislėgti

ir

jau­

čiam ės. Bet daugum a žm onių m ąsto pozityviai. Pripažindam i m okslininkai

tam siąją

skiria

šališko

gynybišką

palankum o

ir

saugią

sau

ir

savivertę

savivertės

(Jordan

ir

pusę

kiti,

kai

2003;

kurie Kernis,

2003; Ryan ir Deci, 2004). Gynybiška savivertė yra trapi. Jos dėm esys yra su­ telktas

į

savęs

palaikym ą,

dėl

to

nesėkm ės

ir

kritika

atrodo

grėsm ingos.

Kaip

pastebi Jennifer Crocker ir Lora Park (2004), toks egoizm as stato žm ogų į įsi­ vaizduojam us panašiai

pavojus,

kaip

ir

kurstydam as

žem a,

koreliuoja

pyktį su

bei

m aištą.

agresyviu

ir

Tad

gynybišką

asocialiu

elgesiu

savivertė, (Donnellan

ir kiti, 2005). Saugi savivertė yra m ažiau trapi, nes ji m ažiau priklauso nuo išo­ rinių vertinim ų. Kai jaučiam ės pripažinti už tai, kas esam e, o ne už išvaizdą, turtus ar šlovę, sum ažėja spaudim as siekti sėkm ės ir atsiranda galim ybė sutelk­ ti nei

dėm esį

į

savasis

aukštesnius Aš,

tikslus.

priduria

Pasinerdam i

Crocker

ir

Park,

į

santykius

galim e

pajusti

ir

tikslus,

saugesnę

svarbesnius savivertę

ir

geresnę gyvenim o kokybę. Pripažindam i ir buvim o teisiu pavojų, ir teigiam o savęs vertinim o naudą, psi­ chologai

Roy

Baum eisteris

(1989),

Jonathanas

lor (1989; Taylor ir kiti, 2003) teigia, kad

Brownas

(1991)

ir

Shelley

Tay­

žm onėm s geriausiai sekasi, kai jie

„Lyginti save su kitais gali būti skausm inga ir nenaudinga, nes

gyvena be pernelyg save išaukštinančių iliuzijų. Pasak Browno, m es esam e tarsi

visuom et bus didesnių ir

naujieji

m ažesnių už jus.“

Japonijos

arba

Europos

m agnetiniai

traukiniai:

geriausiai

važiuojam e

tada, kai esam e vos pakilę virš bėgių - ne taip aukštai, kad nulėktum e ir su­ dužtum e, tačiau ir nenusileisdam i ant bėgių.

M ax Ehrm ann, Desiderata, 1927

15 SKYRIUS

780

MOKYMOSI REZULTATAI Savojo Aš tyrimas 25 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl psichologija taip intensyviai ti­ ria

savimonę,

ir

pateikite

tris

šiuolaikinių

savimonės

mokslinių

ba

nesėkm ingo

kim o

šalutinis

iššūkių

priėm im o

bei

poveikis. Rem iantis

sunkum ų

šiuo

įvei­

požiūriu, ge­

riausias būdas didinti savivertę yra padėti vaikam s pri­

tyrimų pavyzdžius.

im ti iššūkius, o ne pernelyg skatinti juos nepaisant ne­ Psichologinių

savojo

kaupiam i

daugiau

savastį

m ūsų

toją-

laiko

Aš

m okslinių

nei

šim tm etį.

m inčių,

jausm ų

viena

svarbiausių

tyrim ų

duom enys

Daugelis

psichologų

bei

veiksm ų

asm enybės

tvarky­

dalių.

Vie­

sėkm ių. 27 TIKSLAS. Aptarkite, kaip žmonės išsaugo savivertę diskrimi­ nuojami arba užimdami žemą socialinę padėtį.

nas pastarojo m eto savasties m okslinio tyrim o pavyz­

M oksliniai tyrim ai rodo, jog, diskrim inuojam i ar uži­

džių yra galim ų Aš - vizijos, kokiais m es svajojam e

m antys

arba

kokiais

baim inam ės

tapti

-

įtakos

tyrim as.

Ki­

žem ą

spalvotieji,

socialinę

neįgalūs

ar

padėtį

žm onės

m oterys

-

-

dažniausiai

išsaugo

savivertę

tas pavyzdys yra dėm esio centro efekto sąvoka - klai­

vertindam i dalykus, kuriuose jie pranoksta kitus, pro­

dingas įsitikinim as, kad kiti itin pastebi ir vertina m ū­

blem as

sų išvaizdą, elgseną ir apm audžias klaidas. Trečias pa­

žvilgiu ir lygindam i save su panašioje padėtyje esan­

vyzdys yra nuorodos į save efektas - gebėjim as geriau

čiais žm onėm is.

aiškindam i

neigiam om is

nuostatom is

jų

at­

prisim inti inform aciją, jei ją susiejam e su savo asm e­ niu ar gyvenim u.

28 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra šališkas palankumas sau, ir paly­ ginkite gynybišką bei saugią savivertę.

26 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra du alternatyvūs teigiamos koreliacijos

tarp

žemos

savivertės

ir asmeninių

problemų

aiški­

Šališką

palankumą

sau

(m ūsų

norą

palankiai

suvok­

ti save) sudaro šie polinkiai: 1) noriau prisiim ti atsa­

nimai.

kom ybę už gerus darbus bei už sėkm ę nei už blogus Abraham as

M asiowas

ir

Carlas

Rogersas

įrodinėjo,

darbus ir nesėkm ę ir 2) laikyti save esant geresnius vidutinius. Gynybišką

savivertė

jog sveikas savasis įvaizdis (aukšta savivertė) sėkm in­

už

gam e,

gyveni­

na egoizm o, kurio tikslas bet kuria kaina išsaugoti sa­

eksperim entuo­

ve, form ą. Saugi savivertė yra m ažiau trapi ir m ažiau

me se

teikiančiam e

duoda buvo

tyvi

asm eninį

dividendų, parodyta

(griaunam oji)

o

kai

neigiam o galia.

pasitenkinim ą kuriuose

savojo

Tačiau

įvaizdžio

kiti

destruk­

psichologai

yra

trapi ir įgau­

priklauso nuo išorinių vertinim ų.

pa­

siūlė alternatyvų ryšio tarp žem os savivertės ir asm e­ ninių

problem ų

aiškinim ą

-

kad

savivertė,

aukšta

ar

žem a, rodo tikrovę, kad tai yra žm ogaus sėkm ingo ar­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip įsivaizduojate save ateityje? Kaip šis įsivaizdavimas motyvuoja jus dabar?

ASMENYBĖ

781

15 SKYRIAUS APŽVALGA. Asmenybė PASITIKRINKITE 1.

K okie, pasak Freudo, yra svarbiausi gynybos m e­

1997

5.

m etais

atliktoje

G allupo

apklausoje

baltieji

chanizm ai ir nuo ko jie gina? K iek šių m echaniz­

am erikiečiai m anė, kad 44 proc. jų baltųjų tautie­

m ų patvirtina šiuolaikiniai m oksliniai tyrim ai?

čių yra labai prietaringi (įvertindam i juos 5 ar dau­ giau balų pagal 10 balų skalę). K iek jų laikė prie­

2. K ą reiškia „būti em patiškam “? „Išreikšti save“?

taringais save? Tik 14 procentų. K okį reiškinį tai 3.

K iek šiuo m etu naudojam a bruožų dim ensijų as­

iliustruoja?

m enybei apibūdinti ir kokios yra šios dim ensijos? 4.

K okią

įtaką

elgesiui

daro

išm oktas

bejėgiškum as

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ir optim izm as?

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Abipusis determinizmas

(reciprocal determinism), 765 p.

Gynybos mechanizmai

(defence mechanisms), 736 p.

Asmenybė (personality), 730 p.

Id, 734 p.

Asmenybės klausimynas

Išmoktas bejėgiškumas

(personality inventory), 757 p. Asmeninė kontrolė

(personal control), 766 p. Atvirkštinis reagavimas

(reaction formation), 736 p. Baimės valdymo teorija

(terror-management theory), 744 p. Besąlygiškas priėmimas

(unconditional positive regard), 749 p. Bruožas (trait), 753 p. Dėmesio centro efektas

(spotlight effect), 774 p. Edipo kompleksas

(Oedipus complex), 734 p. Ego, 734 p. Empiriškai sukurtas testas

(empirically derived test), 757 p. Fiksacija (fixation), 735 p.

(learned helplessness), 767 p. Išorinis kontrolės pobūdis

(external locus of control), 767 p. Išstūmimas (repression), 736 p. Kolektyvinė pasąmonė

(collective unconscious), 737 p. Laisvosios asociacijos

(free association), 732 p. Minesotos daugiafazis asmenybės

Psichoanalizė (psychoanalysis), 732 p. Psichoseksualinės stadijos

(psychosexual stages), 734 p. Racionalizacija (rationalization), 737 p. Regresija (regression), 736 p. Rorschacho rašalo dėmių testas

(Rorschach inkblot test), 739 p. Savasties (savojo Aš) samprata

(self-concept), 749 p. Saviraiška (self-actualization), 748 p. Savivertė (self-esteem), 775 p. Socialinė-kognityvinė kryptis

(social-cognitive perspective), 764 p.

klausimynas (Minessota Multiphasic

Superego, 734 p.

Personality Inventory, MMPI), 757 p.

Šališkas palankumas sau

Pasąmonė (unconscious ), 732 p. Perkėlimas (displacement), 737 p. Pozityvioji psichologija

(positive psychology), 770 p. Projekcija (projection), 737 p. Projekciniai testai

(projective test), 739 p.

(self-serving bias), 777 p. Tapatinamasis (identifikacija)

(identification), 735 p. Teminis apercepcijos testas

(Thematic Apperception Test,

TAT), 739 p.

Vidinis kontrolės pobūdis

(internal locus of control), 767 p.

78 2

15 SKYRIUS

Psichikos sutrikimai

Požiūriai į psichikos sutrikimus Psichikos sutrikim ų apibrėžim as Psichikos sutrikim ų sam prata PAM ĄSTYKIM E KRITIŠKAI. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas -padūkimo patologizavimas ar tikras sutrikimas? Psichikos sutrikim ų įvardijim as PAŽVELKIM E IŠ ARČIAU. „Anti-DSM “: diagnostinis žmogaus privalumų vadovas PAM ĄSTYKIM E KRITIŠKAI. Beprotybė ir atsakomybė

Nerimo sutrikimai Generalizuotas nerim as ir panika Fobijos Obsesinis-kom pulsinis sutrikim as Potraum inio streso sutrikim as Nerim o sutrikim ų aiškinim as PAM ĄSTYKIM E KRITIŠKAI. Disociacija ir daugialypė asmenybė

Nuotaikos sutrikimai Didžioji depresija Bipolinis sutrikim as Nuotaikos sutrikim ų aiškinim as PAŽVELKIM E IŠ ARČIAU. Savižudybė

Schizofrenija Schizofrenijos sim ptom ai Schizofrenijos tipai Schizofrenijos aiškinim as

Asmenybės sutrikimai Asocialaus tipo asm enybės sutrikim as Kas yra asocialaus tipo asm enybė

Psichikos sutrikimų paplitimas

Jaučiau

poreikį

keturias-penkias

kiekvieną

sekmadienį

išsivalyti

valandas.

Iš

spintos

knygų

savo

kambarį

išimdavau

ir

tam

kiekvieną

sugaišdavau

knygą,

nušluos-

tydavau dulkes ir padėdavau atgal. Vienu metu man labai patiko tai daryti. Vėliau nebenorėjau

valyti,

tačiau

sukabinti

tiksliai

iš

paliesti savo

namų

per

negalėjau

du

pirštus

liautis.

vienas

miegamojo

nuo

Drabužiai kito...

mano

Sukūriau

sieną, nes jei to

spintoje ritualą

buvo

prieš

nepadaryčiau, atsitiktų

išeidamas kažkas

negera. Jau būdamas vaikas dėl to jausdavau nuolatinį nerimą, ir pirmą kartą tai mane privertė pagalvoti, jog galbūt išsikrausčiau iš proto. Markas, kuriam buvo diagnozuota obsesinis kompulsinis sutrikimas (iš Summers, 1996 Kai tik prarandu savęs pojūtį, ima kamuoti depresija. Nerandu priežasčių, dėl kurių galėčiau sau patikti. Manau, jog esu bjauri. Manau, jog niekam nepatinku. Tapau irzli ir greitai supykstu. Niekas nenori būti šalia manęs. Esu vieniša. Tai, kad esu vieniša, patvirtina, jog esu bjauri ir neverta, kad su manimi kas nors būtų kartu. Manau, jog esu atsakinga už tai, kad man nesiseka. Greta, kuriai buvo diagnozuota depresija (iš Thome, 1993, p. 21) Atsklido minios riaumojimo garsai. Pasijutau tarsi būčiau Jėzus; mane kalė prie kryžiaus. Buvo tamsu. Tik gulėjau susigūžęs po antklode, jausdamasis silpnas, nuogas ir nepajėgus apsiginti žiauriame pasaulyje, kurio jau nebegalėjau suprasti. Stiuartas, kuriam buvo diagnozuota schizofrenija (iš Emmons ir kiti, 1977)

Žm ones traukia visa, kas nepaprasta, neįprasta ar nenorm alu. „Saulė spindi, švie­ čia bei šildo, ir m um s nelabai rūpi, kodėl taip yra, - sakė Ralphas W aldo Em ersonas, - bet m es ieškom e, iš kur kyla visas blogis, skausm as, alkis ir iš kur at­ siranda Ar

juose

neįprasti m atom e

žm onės." kažką

Kodėl

panašaus

į

dom im asi

sutrikusios

save?

visi

M es

tam

psichikos

žm onėm is?

tikrom is

akim irkom is

jaučiam e, m ąstom e ar elgiam ės taip, kaip visą laiką jaučia, m ąsto ar elgiasi su­ trikusios psichikos žm onės. M es taip pat galim e būti susijaudinę, prislėgti, uždari įtarūs, klaidingai kuo nors įsitikinę, nors tai pasireiškia silpniau ir trum piau. Taigi „Mes visi retkarčiais būname pamišę.“

nesistebėkim e, kad tyrinėdam i psichikos sutrikim us galim e atpažinti save. Tai išryškina m ūsų pačių asm enybės varom ąsias jėgas. „Geriausias būdas suprasti

Battista Mantuanus, Eciogues, 1500

tai, kas norm alu, - tyrinėti nenorm alum us," - teigė W illiam as Jam esas (18421910).

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Sm alsaujam e ir dėl to, kad daugelis asm eniškai arba per draugus ar šeim os narius

esam e

reiškia

pajutę

sutrikusios

nepaaiškinam i

fiziniai

psichikos

žm onių

sim ptom ai,

skausm ą

nepagrįstos

baim ės

ir

neviltį, arba

kai

jausm as,

pasi­ kad

nebėra prasm ės gyventi. Nė viena kultūra nėra apsaugota nuo dviejų siaubingų ligų, kurios yra nuo­ dugniai

nagrinėjam os

Draguns, daug

1990a,b,

450

šiam e

1997).

m ilijonų

skyriuje:

depresijos

ir

Pasaulinės

sveikatos

organizacijos

žm onių

visam e

schizofrenijos

pasaulyje

kam uoja

(Castillo, 1997;

duom enim is, psichikos

m až­

sutrikim ai

(W HO, 2004). PSO taip pat praneša, kad visam e pasaulyje dėl psichikos sutri­ kim ų

prarandam a

15,4

procento

gyvenim o

m etų

dėl

ankstyvos

m irties

ar

ne­

įgalum o - truputį m ažiau nei dėl širdies bei kraujagyslių ligų ir truputį daugiau nei dėl vėžio (M urray ir Lopez, 1996). Tik nedaugelis m ūsų, būdam i žm onijos šeim os nariai, nugyvenam e gyvenim ą nesusipažinę su psichikos sutrikim ais.

Požiūriai į psichikos sutrikimus Daugum a žm onių sutiks, kad to, kuris savaitėm is nelipa iš lovos dėl prislėgtos nuotaikos, psichika

yra

sutrikusi. Tačiau

kaip

apibūdinti tuos, kurie

po

patirtos

netekties nesugeba grįžti prie savo įprastos socialinės veiklos? Kur riba tarp liū­ desio

ir

depresijos?

Tarp

kūrybingum o

keistenybių

ir

iracionalum o?

Tarp

nor-

m alum o ir nenorm alum o? Pradėkim e šiais klausim ais: •

Kaip turėtum e apibrėžti psichikos sutrikim ą?

•

Kaip turėtum e suprasti sutrikim us: kaip ligą, kuri turi būti diagnozuojam a ir gydom a, ar kaip natūralų atsaką į trikdančią aplinką?

•

Kaip turėtum e klasifikuoti psichikos sutrikim us? Ar galim e tai daryti, padė­ dam i žm onėm s, bet nepriklijuodam i jiem s etiketės?

Psichikos sutrikimų apibrėžimas 1 tikslas. Apibrėžkite kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar elgesys yra sutrikęs. Psichikos sveikatos specialistai psichikos sutrikim u čių,

jausm ų

disfunkciškas

ir ir

veiksm ų varginantis,

laiko

pasireiškim ą.

Kai

psichiatrai

psichologai

ir

elgesys

nuolatinį žalingų nukrypęs

vadina

jį

nuo

m in­

normos,

sutrikusiu

(Co­

m er, 2004).

(psychological disorder) būklė, kuriai esant elgesys vertinamas kaip nukrypęs nuo

Viena iš sąlygų apibrėžti psichikos sutrikim ą yra ta, kad žm ogus skiriasi (yra nukrypęs)

Psichikos sutrikimas

nuo

daugum os

kitų

savo

kultūros

atsiskyrėlė poetė Em ily Elizabeth Dickinson: Pritark - ir būsi sveiko proto Prieštarauk - iš karto tapsi pavojingas Ir grandine rakinam as.

atstovų.

Kaip

1862

m.

pastebėjo

normos, varginantis, disfunkciškas.

785

786

16 SKYRIUS

Nukrypusio tuose

nuo

skiriasi.

norm os

Vienose

elgesio

kultūrose

standartai

žm onėm s

įvairiose

įprastas

kultūrose

elgesys

bei

konteks­

(pavyzdžiui,

vaikš­

čiojim as nuogam ) kitose kultūrose būtų pagrindas suėm im ui. Bent vienam e kul­ tūriniam e kontekste - pavyzdžiui, per karą - net m asinės žudynės gali būti lai­ kom os norm aliu ar net herojišku dalyku. Stiuartas tvirtino girdįs balsus, ir to­ dėl žm onės nutarė, kad jis yra išprotėjęs. Tačiau kiti gali tvirtinti, jog žm ogus kalbėjo su m irusiaisiais ir todėl nem anyti, kad jo psichika sutrikusi. Gana daug žm onių tuos, kurie girdi balsus, laiko protingais. Nukrypim o

standartai

dienos

bėgant

laikui

m etų

iki

1973

gruo­

10-osios

vakare

išbraukė

hom oseksualum ą

taip

jau

hyperactivity disorder, A D H D ) -

iš sutrikim ų sąrašo, nes vis daugiau jos narių nebem anė, kad būti hom oseksu­

psichikos sutrikimas, dažniausiai

aliu

psichologinė

psichiatrų

problem a.

(Tačiau

liga.

Gruodžio

sutrikimas (attention-deficit

Am erikos

laikom as

1952

9

nebebuvo.

buvo

Nuo

džio

yra

hom oseksualum as

kinta.

Aktyvumo ir dėmesio

asociacija vėliau

m oksliniai

tyrim ai

parodė,

kad

pasireiškiantis apie septintuosius

su

gyvenimo metus vienu ar keliais

m ų riziką [M eyer, 2003].) Šiam e am žiuje ginčijam asi dėl dažnai vaikam s diag­

hom oseksualum u

iš trijų pagrindinių simptomų:

nozuojam o

kraštutiniu nedėmesingumu,

Aktyvum o

hiperaktyvumu ir impulsyvumu.

m as?“).

susijusi

aktyvumo ir

Suprantam a, čem pionų

ir

dėm esio

ir

dėmesio

-

apim a

gebėjim ai

stresas

sutrikimo

sutrikim as

sutrikim as

fiziniai

gėda

(žr.

padūkim o daugiau

irgi

vis

yra

dėlto

didina

skyrelį

negu

tai,

bet

susirgi­

„Pam ąstykim e

patologizavim as

netipiški,

psichikos

kas

ar

netipiška.

visuom enė

kritiškai

tikras

juos

sutriki-

Olim pinių

gerbia.

Su­

trikim u vadinam as toks netipiškas elgesys, kuris žm ogui sukelia sunkum ų. M ar­ kui, Gretai ir Stiuartui jų elgesys tikrai kėlė sunkum ų. Nukrypęs sutrikim u,

nuo

jei

jis

norm os

ir

keliantis

pripažįstam as

sunkum ų

disfunkcišku.

elgesys

Pavyzdžiui,

bus

greičiau

M arko

laikom as

blaškantys

dė­

m esį įkyrūs poelgiai kliudė jo darbui bei poilsiui. Pagal šį m atą net būdingi po­ elgiai,

pavyzdžiui,

m okyklų riboti

studentų,

veiksnum ą.

retkarčiais gali

užeinantis

signalizuoti

Apibrėžiant

apie

sutrikim ą

liūdesys,

kurį

psichologinį svarbiausia

jaučia sutrikim ą,

yra

daugelis jei

jie

disfunkcija:

aukštųjų pradeda

didelė

vo­

rų baim ė gali būti nukrypim as, tačiau ji negadina gyvenim o, todėl tai nėra su­ trikim as. Sutrikęs

elgesys gali būti pavojingas. Jei Gretos

depresija

stiprės ir ją

ap-

niks m intys apie savižudybę, m oteris gali tapti pavojinga pačiai sau. Vakarykštė „terapija" A n k ste sn ia is la ik a is

Psichikos sutrikimų samprata

p sich iko s s u trikim ų tu rė ję žm o n ė s ka rta is su la u kd a vo žia u ra u s g yd ym o , p a vy zd žiu i, ka u ko lė s tre p a n a c ijo s, ka ip m a to m e

2 TIKSLAS. Palyginkite psichikos sutrikimų medicininį modelį su biopsichosocialiniu požiūri sutrikusį elgesį,

šio je A km e n s a m ž ia u s

Aiškindam i

žm o g a u s ka u ko lė je . T o kio s

m ia nepaprastos jėgos - žvaigždžių judėjim as, dieviškosios galios ar blogio dva­

sk ylė s g a lė jo b ū ti išg rę ž to s ,

nesuprantam ą

elgesį,

m ūsų

protėviai

dažnai

m anydavo,

kad

tai

le­

sia. „Šėtonas privertė jį tai padaryti," - būtum ėte sakę, jei gyventum ėte vidu­

ka d tu rė tų p ro k u r iš e iti b lo g io d v a s io s ir š ita ip

ram žiais. Norint išgydyti, būtų reikėję apvalyti nuo blogio - nuram inti galingą­

p sich iko s s u trikim ų tu rin tis

sias jėgas ir išvaryti šėtoną. Tik porą pastarųjų šim tm ečių „pam išę" žm onės ne­

žm o g u s p a g y tų . Įd o m u , a r p a cie n ta s lik o g y va s p o to kio „g yd ym o ".

beuždarom i

į

narvus

kaip

žvėrys

ir

negydom i

šėtonui

tinkam ais

dais". Sutrikusios psichikos žm onės buvo m ušam i, deginam i ar kastruojam i.

„gydym o

bū­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

787

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas padūkimo patologizavimas ar tikras sutrikimas? Aštuonerių metų Todas visą laiką netilpo savame kailyje. Na­ muose

jis

puldavo

nuo

vieno

užsiėmimo

prie

kito,

retai

(Christakis ir kiti, 2004). Vieni mokytojai daug vaikų siunčia pa­ sitikrinti dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, kiti - nė vieno. Skir­

prisėsdavo paskaityti knygos ar susikaupdavo žaisdamas. Val­

tingose

gydamas be paliovos tauškė ir dažnai atsakydavo į klausimus,

zuotas šis sutrikimas, skaičius skiriasi dešimt kartų (Carlson,

nespėjus jų užduoti. Žaisdavo nutrūktgalviškai ir pernelyg jaut­

2000). Dabar ir suaugusieji noriai sutinka su jiems nustatyta diag­

riai reaguodavo, kai draugai jį užkliudydavo ar paimdavo kokį

noze ir, kaip daro išvadą skeptikai, randa patogų savo ankstes­

Niujorko

nors jo žaislą. Susierzinusi mokytoja guodėsi, kad mokykloje

nių

nenuorama Todas jos neklauso, nevykdo nurodymų ir tiesiog

stokos pateisinimą.

negali nusėdėti vietoje bei ruošti pamokų.

nesėkmių

valstijos

mokykloje,

apygardose

profesinių

vaikų,

kuriems

sunkumų

ir

diagno­

savidrausmės

Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (2003), nors ir pri­

Jei Todas būtų nuvestas pas psichologą ar psichiatrą, šian­

pažindama

diagnozės

subjektyvumą

bei

nenuoseklumą

-

dien labiau nei prieš du dešimtmečius tikėtina, kad jam būtų

aktyvumo ir dėmesio sutrikimo negalima taip objektyviai diag­

diagnozuotas

sutrikimas

sutrikimas.

nozuoti kaip rankos lūžio - pareiškė, kad „tarptautinėje mokslo

Nacionalinio

psichikos

duomenimis,

visuomenėje vieningai sutariama, jog tai yra tikras neurobiolo-

šis

sutrikimas

kamuoja

-

aktyvumo

sveikatos

ir

dėmesio

instituto

maždaug

4

(2003)

procentus

vaikų.

Jiems

ginis sutrikimas, dėl kurio egzistavimo nederėtų daugiau disku­

būdingi vienas ar daugiau iš trijų pagrindinių simptomų:

tuoti".

•

nedėmesingi - išsiblaškę, užmaršūs, netvarkingi;

sutinka, jog šis sutrikimas yra paveldimas. Vieningame 75 moks­

•

hiperaktyvūs - nenustygsta vietoje, neramūs, nepajėgia sė­

Nacionalinis

psichikos

sveikatos

institutas

(1999,

2003)

lininkų pareiškime pažymima, kad jį galima pastebėti tiriant sme­ genų nervinę veiklą (Barkley ir kiti, 2002). Jo nesukelia per di­

dėti mokyklos suole, per daug kalba;

delis cukraus vartojimas ar blogos mokyklos. Šis sutrikimas daž­ •

impulsyvūs - nepajėgia sulaukti savo eilės, pertraukinėja,

nai gyvuoja kartu su išmokimo sutrikimais arba įžūliu ir irzliu

išpyškina atsakymus dar nebaigus klausimo.

elgesiu.

Jis

gydomas

tokiais

priklausomybės

nesukeliančiais

Išsiblaškymas, nenustygimas vietoje ir impulsyvumas skep­

vaistais kaip ritalinas ir aderalis, kurie yra stimuliatoriai, tačiau

tikams primena tik vieną „sutrikimą", sukeliamą vienintelės ge­

padeda nuslopinti hiperaktyvumą bei padidina gebėjimą sėdėti

netinės variacijos - Y chromosomos. Ir tokia nuomonė yra pa­

ir sutelkti dėmesį į užduotį. Psichologinės priemonės, kuriomis

grįsta: berniukams aktyvumo ir dėmesio sutrikimas diagnozuo­

siekiama formuoti elgesį klasėje ir namuose, taip pat padėjo pa­

jamas du-tris kartus dažniau nei mergaitėms. Ar energingas vai­

lengvinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo keliamas problemas. O

kas + nuobodi mokykla = per dažnai diagnozuojamas sutrikimas?

tai, kad šiandien sutrikimas diagnozuojama dažniau, gali byloti

Gal ši etiketė klijuojama sveikiems moksleiviams, kurie laisves­

apie didesnį jo supratimą, ypač tuose regionuose, kuriuose jis

nėje aplinkoje atrodytų visiškai normalūs?

dažniau diagnozuojamas.

Skeptikai mano, jog taip. Jie atkreipia dėmesį į tai, jog per dešimtmetį

nuo

1987

metų

vaikų,

gydytų

nuo

aktyvumo

ir

Naujais

moksliniais

tyrimais

siekiama

objektyviau

įvertinti

aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Fiziškai matuojamas judrumas,

kartus

naudojamas akies sekimo įrenginys, matuojantis gebėjimą su­

(Olfson ir kiti, 2003). 2005 metais atliktoje Gallupo 13-17 metų

telkti dėmesį į šviesos tašką ir jį stebėti, bei gaunami detalesni

dėmesio

sutrikimo, Amerikoje

padaugėjo

beveik

keturis

amžiaus paauglių apklausoje paaiškėjo, kad 10 proc. jų vartojo

smegenų veiklos vaizdai (Ashtari ir kiti, 2004; Pavlidis, 2005;

gydytojų išrašytus vaistus nuo šio sutrikimo (Mason, 2005). Vie­

Teicher, 2002). Suvokdami, jog maždaug 80 proc. vaikų, kurie

nose vietovėse ši diagnozė yra labai dažna, kitose - reta. Jei

buvo vaistais gydyti nuo šio sutrikimo, reikia gydyti ir sulaukusius

pradėjęs vaikščioti vaikas ilgai žiūri televizorių, sulaukus 7 me­

paauglystės, o 50-čiai ar daugiau proc. vaistų reikia ir suaugus,

tų dažniau nei vidutiniškai jam pasireiškia sutrikimo simptomai

kiti mokslininkai tyrinėja ilgalaikį stimuliuojamųjų vaistų vartoji­

788

16 SKYRIUS

mo poveikį. Atrodo, jog žmonės gali ilgai vartoti stimuliatorius

Praktinė

išvada:

ypatingas

nedėmesingumas,

hiperaktyvu-

nedidėjant piktnaudžiavimo jais rizikai (Biederman ir kiti, 1999),

mas ir impulsyvumas gali pakenkti socialiniams, akademiniams

tačiau tiriamas ir kitoks galimas poveikis. Vieno tyrimo metu žiur­

ir profesiniams pasiekimams, o šiuos simptomus galima gydyti

kėms jų gyvenimo pradžioje ilgą laiką buvo duodamos ritalino

stimuliuojamaisiais vaistais. Tačiau tebevyksta ginčai, ar ne per

dozės, kurias būtų galima lyginti su paprastai skiriamomis vai­

dažnai

kams. Kai vėliau vaistai buvo nebeduodami, žiurkėms (palyginti

ar ilgai vartojant vaistus nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo ne­

su kitomis, buvusiomis kontrolinėje grupėje) dažniau pasireiškė

būna neigiamų padarinių.

normalus

padūkimas

vadinamas

psichikos

sutrikimu

ir

depresijos simptomai ir jos greičiau atsisakydavo atlikti sudė­ tingesnes užduotis (Carlezon ir kiti, 2003).

Jiem s

buvo

raunam i

dantys,

šalinam os

žarnos

ar

prideginam a

varputė

(klitoris),

perpilam a gyvūnų kraujo (Farina, 1982).

Medicininis modelis Reaguodam i

į

(1745-1826)

Prancūzijoje,

nio

tokį

apsėdim u,

gyvenim o reiškė

o

elgesį,

reform atoriai,

reikalavo,

psichikos

sąlygos.

ligonių

brutalų

liga,

Pinelio

ir

psichologinės

kad

kurią

kitų

sukelia

gerinim ą

kaip

būtų

stiprus

reform atorių

būklės

tokie

pam išim as

stresas

nuom one,

kalbantis

Philippe

pripažintas arba

jais,

vel­

nežm oniškos

„m oralinis

su

Pinelis ne

gydym as"

pakeičiant

žiau­

rum ą švelnum u, izoliaciją - aktyvum u, purvą - švariu oru ir saulės šviesa. Medicininis modelis

(medical model) -

Vėliau, psichiką,

kai

gydytojai

sveikatos

išsiaiškino,

priežiūros

kad

sifilis

reform atoriai

paveikia

ir

sm egenis

m edicinos

bei

iškreipia

darbuotojai

atkreipė

samprata, kad ligos turi fizines

dėm esį į psichikos sutrikim ų fizines priežastis ir ėm ė ieškoti būdų jiem s gydy­

priežastis, kurios gali būti

ti.

diagnozuojamos, gydomos ir

yra

dažnai išgydomos. Psichikos

dien

m edicininis

sutrikimams šalinti taikant

liga

(dar

medicininį modelį, teigiama, kad

tomais ir gydoma, taip pat ir psichiatrijos ligoninėse.

psichikos ligos gali būti diagno­ zuojamos, remiantis jų simpto­

Iki

XIX

liga,

am žiaus,

buvo

rem iantis

pradėtos požiūris

vadinam a

genetiškai

žinom as

sutrikim ų.

„Psichikos

įtakos

psichiatrijos ligoninėje.

trikim ai“,

-

kos

(1999).

nija

daugeliui

-

rašom a

dažnai

pastarojo

sm egenų

Jungtinių

Du

labiausiai

gydom i

vaistais.

būti m eto

struktūros ligos

Valstijų

nam us

-

Baltųjų

varginantys Tačiau,

atradim ai. Kaip ir tai

simp­

anom alijos

inform acijoje depresija

įsitikinsim e,

psichikos

pam atysim e vė­

diagnozuojam i -

Šian­

rem iantis

biochem ijos

rūm ų

sutrikim as

ligoninės.

term inijos:

diagnozuojama

sutrikim ai

kaip

psichikos

pakeitė

sveikatos

psichikos turi

kad

m odeliu,

pam išėlių

iš

sąlygojam os

mais, ir gydomos, kartais ir

ligas

ir

psichopatologija)

M edicininį požiūrį patvirtino liau,

m edicininiu

reform os,

tokie

sm egenų apie ir

turi su-

psichi­

schizofre­

psichologiniai

veiksniai, kaip traum uojam as stresas, irgi vaidina svarbų vaidm enį.

Biopsichosocialinis požiūris Šiuolaikiniai psichologai tvirtina, kad visas elgesys, norm alus ar sutrikęs, kyla są­ veikaujant vusiam

prigim čiai

ir esam am

(genetiniam s

ir

fiziologiniam s

veiksniam s)

ir

patirčiai

(bu­

patyrim ui). Teigdam i, kad žm ogus yra „psichiškai nesveikas",

jo būseną aiškinam e vien tik vidinėm is problem om is - kažkokia „liga“, kurią rei­ kia nustatyti ir išgydyti. Tačiau gali būti, kad visai nėra gilios vidinės problem os.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

789

16.1 PAVEIKSLAS. Psichologinė įtaka: Biologinė įtaka: • • •

• • • •

e vo liu cija in d ivid u a lū s g e n a i sm e g e n ų stru ktū ra ir ch e m in ia i p ro ce sa i

Biopsichosocialinis požiūris

stre sa s tra u m a išm o kta s b e jė g išku m a s su n u o ta ika su siję su vo kin ia i

į psichikos sutrikimus Šiandieninė psichologija tiria, kaip biologiniai, psichologiniai ir socialiniaikultūriniai veiksniai sąvei­ kauja tarpusavyje sukeldami konkrečius psichikos sutrikimus.

ir p risim in im a i

PSICHIKOS SUTRIKIMAS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • •

va id m e n ys lū ke sčia i

•

n o rm alu m o ir su trikim o a p ib rė žim a i

Gal žm ogui augti ir tobulėti trukdo jo aplinka, tai, kaip jis aiškina įvykius, gal jis turi netikusių įpročių ar m enki jo socialiniai įgūdžiai. Argum entų

už

džiausi

sutrikim ai,

saulyje.

Nuo

pasireiškia

Azijos

poveikį

kaip

iki

depresija

Afrikos,

elgesiu

randam a

ir

nuo

ar

liniją, žyminčią kur baigiasi siejant

Šiaurės

nerišlia,

būdai

jam

kultūrose įveikti.

vyrauja

iki

ir

pasireiškia

Pietų

nenuoseklia

skirtingi

Pavyzdžiui,

sutrikim us

schizofrenija,

b). Kiti sutrikim ai yra susiję su

Skirtingose

vienodi

tokie

nelogišku

guns, 1990 1997).

aplinkos

Am erikos

kalba

kultūrą.

Di­

visam e

pa­

rim as, m as

Am erikoje

nekantrum as taijin-kyofusho,

fiksuojam as ir

juodosios

kai

m agijos

socialinis

1993;

tiksliai viena įsilieja į kitą?

(Brislin,

Dra-

Tokia pat neįžvelgiama riba

streso

tarp normalios psichikos būklės

šaltiniai

sutrikim ai

ir

-

naudojam i

nervinė

ne­

anoreksija

dėl

linkiu greitai parausti ir vengim u žiūrėti kitam

būdingas

Japonijoje

savo

didelis

sutinkam as

išvaizdos

jungiasi

ne­

sutriki­ su

po­

žm ogui į akis. Tokie sutrikim ai

gali turėti tą pačią priežastį (pavyzdžiui, nerim ą), tačiau skirtis sim ptom ais (val­ gym o problem a ar baim ės rūšim i), pasireiškiančiais konkrečioje kultūroje. Daugum a

psichikos

sveikatos

specialistų

šiandien

daro

prielaidą,

kad

sutri­

kim us iš tikrųjų lem ia genetiniai veiksniai ir fiziologinės būsenos, taip pat vi­ dinė

psichikos

suprastum e,

dinam ika,

reikia

socialinės

pasitelkti

ir

kultūrinės

tarpdisciplininį

aplinkybės.

biopsichosocialinį

Kad požiūrį

juos

geriau

(16.1

pav.),

kuris pripažįsta, kad kūnas ir psichika yra neatskiriam i. Neigiam os em ocijos pri­ sideda

prie

fizinių

ligų

atsiradim o,

fiziniai

nenorm alum ai

lem ia

em ocinius

su­

trikim us.

Psichikos sutrikimų klasifikacija

3 TIKSLAS. Apibūdinkite DSM-IV tikslus bei turinį. Biologijoje

ir

kituose

m oksluose

klasifikuojant

ir beprotybės." Herman

susto, kuriam

baim ė.

nerim as

oranžinė? Mes aiškiai matome spalvų skirtumą, tačiau kur

kultūra (Beardsley, 1994; Castillo,

valgym o

sutrikim as

violetinė spalva ir prasideda

schizofrenija

ir bulim ija - būdingiausi daugiausia Vakarų kultūrom s. Lotynų

„Kas vaivorykštėje gali nubrėžti

pasiekiam a

tam

tikros

Pavyzdžiui, priskirti gyvūną žinduoliam s - vadinasi, žinoti, kad jis šiltakraujis,

tvarkos.

Melville,

Billy Budd, Sailor, 1924 („Billy Buddas, jūreivis")

790

16 SKYRIUS

turi

plaukus

kacija

irgi

arba

kailį,

apibūdina

žindo

bei

jauniklius.

sutvarko

Psichiatrijoje

sim ptom us.

ir

psichologijoje

klasifi­

pavadinim as

„schizo-

Sutrikim o

frenija" reiškia, kad žm ogus kalba nerišliai, jį ištinka haliucinacijos arba jis tu­ ri keistų

įsitikinim ų, jo

nusišalinęs

nuo

em ocijos

žm onių.

Taigi

neryškios

diagnostinis

arba

reiškiam os

term inas

ne

trum pai

vietoje, jis

apibūdina

yra

sudėtingą

sutrikim ą. Psichiatrijoje būdinti

sutrikim ą,

priežasčių jį

ir

bet

tyrim us.

pavadinti

ir

pateikta

Am erikos

Statistical Manual of Mental

nostikos

ir

Disorders, Fourth Edition) -

IV. Šis

leidinys

Amerikos psichiatrų asociacijos

pataisytas

„Psichikos sutrikimų diagnos­

leidim as.

aprašym ais.)

(ketvirtasis leidimas)", kuriame

zacijos

pateikta plati psichikos sutrikimų

of Diseases)

klasifikacija. Dabar naudojamas

nės ligos.

tas leidimas (DSM-IV-TR).

m ato

DSM -IV

pati

idėja

psichikos

naudosim ės rašom as, ligų

„diagnozuoti" Kai

sutrikim ų

kuris

derinant

su

jo

Pasaulinės

schem a

ir

problem as

yra

diag­ DSM -

m etais labiau

išleistas pataisytas

priedu

su

sveikatos

(International

klasifikacijos"

sutrikim o privalom e

sutrikim ų

dar

ir

api­

vadinam as

2000

pasirodyti leidim u

gydytojai

skatinti

„Psichikos

DSM -IV

tik

pirm iausia

naudojam as

kurį įtrauktos

ne

klasifikacijos

leidim e)",

turėtų

žm onių

kurie

gydym ą,

parengtam e

m etus

siekiam a

sutrikim ą,

m etais, dabar

leidim u, į

„ligą".

tinkam ą

psichikos

2011

„Tarptautinės

dešim tuoju

eigą,

(ketvirtajam e

1994

buvo

klasifikacija

nagrinėti

asociacijos

apie

skyriuje

parengtu

Jau

Dabartinė

pasirodė

(Šiam e

jo

pradėdam i

vadove

o

diagnostine

num atyti

psichiatrų

statistikos

leidim as,

tikos ir statistikos vadovas

ir

Prieš

aprašyti.

DSM-IV (Diagnostic and

2000 metais pasirodęs pataisy­

psichologijoje

atveju organi­

Classification

m edicininės, ir psichologi­ pagal

praktikai

jų

„sim ptom us"

nesižavi

m edicinos

nu­

term i­

nija, bet daugum a šią klasifikaciją laiko naudingu ir praktišku įrankiu. Beje, ir finansiškai

būtinu:

daugum a

Šiaurės

Am erikos

sveikatos

draudim o

bendrovių,

prieš apm okėdam os gydym ą, reikalauja diagnozės pagal DSM -IV. DSM -IV Jam e

t e l ė ).

jų

apibūdina

diagnozės

aprašom i įvairūs

priežasčių.

Kad

būtų

procesą

ir

16

klinikinių

sutrikim ai ir nurodom as

naudingos,

DSM -IV

sindrom ų

jų

(16.1

len­

paplitim as, neaiškinant

kategorijų

ir

diagnozių

nuorodos

turi būti patikim os. Tokios jos ir yra. Jei vienas psichiatras ar psichologas nustatė pacientui, pavyzdžiui, „katatoninę schizofreniją", yra didelė tikim ybė, kad ir kitas nepriklausom as psichikos sveikatos darbuotojas nustatys tą pačią diagnozę. Rem ­ dam iesi

šiom is

nuorodom is

gydytojai atsako

į daugelį objektyvių

klausim ų

apie

stebim ą elgesį, pavyzdžiui: „Ar pacientas bijo išeiti iš nam ų?" Vieno tyrim o m etu 16

psichologų,

75

psichiatriniam s

naudodam iesi

šiuo

pacientam s:

1)

standartizuotu depresiją,

2)

pokalbiu,

turėjo

generalizuotą

diagnozuoti

nerim ą,

3)

kokį

nors kitą sutrikim ą (Riskind ir kiti, 1987). Nežinodam as pirm ojo psichologo diag­ nozės,

kitas

psichologas

stebėjo

kiekvieno

pokalbio

vaizdo

įrašą

ir

pateikdavo

savo diagnozę. 83 procentus atvejų dvi nuom onės sutapo. „Viena iš neatleistinų nuodėmių

Kai kurie kritikai kaltina DSM -IV tuo, kad čia „tinklas užm etam as per pla­

žmonių akyse yra „neturėti

čiai"

etiketės". Pasaulis į tokį žmogų

(Eysenck ir kiti, 1983) - nuo neracionalios pažem inim o ir sum išim o baim ės (so­

žiūri kaip policija į nekontroliuo­

cialinės

jamą šunį be antsnukio."

sio sutrikim o). T. H. Huxley,

Evolution and ethic, 1893 („Evoliucija ir etika")

ir

siekiam a fobijos)

iki

įtraukti

„į

nuolatinio

psichiatrijos taisyklių

akiratį

laužym o

bet

kokią

nam uose

ar

elgesio

m okykloje

Padidėjus sutrikim ų kategorijų skaičiui (nuo 60, įrašytų DSM šeštajam e

dešim tm etyje,

iki

400

šiandien),

padaugėjo

ir

apraišką" (elge­

vadove XX a.

suaugusiųjų,

bent vieno jų kriterijus - JAV apklausos duom enim is, beveik 30 procentų per

atitinkančių

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

pastaruosius m etus (Regier ir kiti, 1998). K aip D SM priedą kai kurie psicholo­ gai siūlo žm ogaus privalum ų ir dorybių vadovą (žr. skyrelį „Pažvelkim e iš ar­ čiau. „A nti-D SM ": diagnostinis žm ogaus privalum ų vadovas").

Psichikos sutrikimų įvardijimas 4 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra galimi diagnostinių etikečių naudojimo pavojai ir privalumai. D SM

sulaukia

ir

kitos

kritikos,

išreiškiančios

esm inį

nepasitenkinim ą,

kad

šios

etiketės geriausiu atveju yra atsitiktinės, o blogiausiu - vertina tariam ai m oks­ linius sprendim us. Priklijavę žm ogui etiketę pradedam e kitaip į jį žiūrėti (Fari­ na,

1982).

Etiketės

sukuria

išankstinę

nuom onę,

darančią

įtaką

m ūsų

suvoki­

m ui bei aiškinim ui. K ai kurie gydytojai sako, jog geriau studijuoti konkrečių

16.1 LENTELĖ. Kaip diagnozuojami psichikos sutrikimai? Remdamiesi įvertinimais, pokalbiais ir stebėjimais, daugelis gydytojų nustato diagnozes, atsakydami į klausimus iš šių penkių DSM-IV-TR lygių arba ašių. I ašis. Ar yra klinikinis sindromas?

Naudodami konkrečiai apibrėžtus kriterijus, klinikiniai psichologai gali išsirinkti vieną, kelis ar nė vieno sindromo iš šio sąrašo: • • • • • • • • • • • • • • • •

Sutrikimai, kurie paprastai pirmiausia diagnozuojami kūdikystėje, vaikystėje ar paauglystėje Kliedesys, silpnaprotystė, amnezija ir kiti kognityviniai sutrikimai (4 ir 9 skyriai) Psichikos sutrikimai dėl bendrosios sveikatos būklės Su narkotinėmis medžiagomis susiję sutrikimai (7 skyrius) Schizofrenija ir kiti psichikos sutrikimai Nuotaikos sutrikimai Nerimo sutrikimai Somatoforminiai sutrikimai Netikri sutrikimai (sąmoningai išgalvoti) Disociaciniai sutrikimai Valgymo sutrikimai (12 skyrius) Lytiniai sutrikimai ir lyties tapatumo sutrikimas (12 skyrius) Miego sutrikimai (7 skyrius) Impulsų kontrolės kitur neklasifikuoti sutrikimai Prisitaikymo sutrikimai Kitos būklės, kurioms gali prireikti klinikinio dėmesio

II ašis. Ar pasireiškia asmenybės sutrikimas arba protinis atsilikimas?

Gydytojai taip pat gali pasirinkti arba nepasirinkti vieną iš šių dviejų būklių. III ašis. Ar taip pat yra ir bendroji medicininė liga, pavyzdžiui, diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas arba artritas? IV ašis. Ar taip pat yra psichosocialinių arba aplinkos problemų, pavyzdžiui, susijusių su mokykla ar namais? V ašis. Koks yra bendrasis šio žmogaus veiklos įvertinimas?

Gydytojai įvertina kodu nuo 0 iki 100. Pavyzdžiui: 91-100 Puikiai sekasi įvairiose srityse; atrodo, jog gyvenimo problemos niekada netampa nevaldomos; dėl daugelio savo teigiamų savybių su juo kiti nori bendrauti. Jokių simptomų. 51-60 Vidutiniai simptomai (pavyzdžiui, staigus susijaudinimas arba atsitiktiniai panikos priepuoliai) arba vidutiniai socialinio, profesinio ar mokyklinio bendravimo sunkumai (pavyzdžiui, nedaug draugų arba konfliktai su bendraam­ žiais ar bendradarbiais). 1-10 Nuolatinis pavojus stipriai sužaloti save arba kitus (pavyzdžiui, pasikartojantis smurtas) arba nuolatinis negebėjimas laikytis minimalios asmeninės higienos, arba rimtas mėginimas nusižudyti aiškiai norint numirti.

791

792

16 SKYRIUS

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

„Anti-DSM": diagnostinis žmogaus privalumų vadovas Vienas

greitai

besiplečiančio

pozityviosios

psichologijos

Drąsa (priešinimosi įveikimas)

judėji­

mo aspektų yra psichologų Christopherio Petersono ir Martino

•

narsumas, šaunumas

Seligmano (2004) pastangos sukurti žmonių privalumų bei do­

•

darbštumas ir atkaklumas

rybių klasifikavimo sistemą. Vadovas, kuriame sistemingai su­

•

sąžiningumas ir dorumas

•

dėliotos ir apibrėžtos žalingos disfunkcijos, buvo naudingas, -

kuris panašiai susistemintų ir apibrėžtų mūsųžmogiškuosius pri­ mąstymo-jausmų-veiklos

tendencijas,

lemiančias

(energingumas

ir

entuziazmas)

Meilė

pastebi šie mokslininkai. Tad kodėl negalėtume turėti vadovo,

valumus:

gyvybingumas

ge­

rą gyvenimą sau ir kitiems?

•

gerumas

•

artimi ryšiai

•

socialinis supratingumas

Teisingumas

Kaip ir DSM-IV, „Privalumų ir vertybių klasifikacija" [The Va­ lues in Action Classification of Strengths) remiasi daugelio moks­ lininkų įžvalga, pateikiant bendrąjį žmogiškųjų vertybių sąrašą, kuris yra suprantamas įvairių kultūrų žmonėms ir prisideda prie

•

pilietiškumas ir darbas komandoje

•

garbingumas ir teisingumas

•

lyderystė

Nuosaikumas

besiformuojančio mokslo apie privalumus. Panašiai kaip ir DSM, privalumų vadove pateikiamos įvertinimo strategijos bei klausi­ mynai, padedantys mokslininkams įvertinti šešias 24 privalumų grupes.

•

kuklumas

•

savikontrolė

•

apdairumas ir atsargumas

•

atlaidumas ir gailestingumas

Išmintis ir žinios

Transcendencija

•

smalsumas

•

grožio vertinimas, pagarba, žavėjimasis

•

noras išmokti

•

dėkingumas

•

kritiškas vertinimas ir nešališkumas

•

viltis ir optimizmas

•

kūrybingumas

•

žaismingumas ir humoras

•

perspektyva (išmintis)

•

dvasingumas ir tikslas

sim ptom ų (pavyzdžiui, iškreiptų m inčių ar suvokim ų) priežastis nei tokias plačias kategorijas, kaip „schizofrenija" (Persons, 1986). Kad

parodytų

diagnostikos

etikečių

šališkum ą,

Davidas

Rosenhanas

(1973)

ir dar septyni žm onės nuvyko į psichiatrijos ligoninės priėm im o skyrių skųsda­ m iesi,

jog

Išskyrus

girdi

šiuos

balsus,

sakančius

nusiskundim us

ir

„tuščias",

tai, kad

„tuščiaviduris"

pasakė

išgalvotas

ir

„dunkstelėjim as".

pavardes

bei profe­

sijas, į kitus klausim us jie atsakė teisingai. Visi aštuoni buvo pripažinti psichiškai nesveikais. Visai diagnozė.

nestebina, Kaip

kad

vėliau

šiem s

aiškino

norm aliem s vienas

žm onėm s

psichiatras,

jei

buvo kas

nustatyta nors

paim tų

neteisinga į

bum ą

kraujo, nuvyktų į ligoninės priėm im o skyrių ir kraują išspjautų, ar m es kaltin­ tum e

gydytoją

už

tai,

kad

jis

nustatė

kraujuojančios

skrandžio

opos

diagnozę?

Stebino tai, kas vyko nustačius diagnozę. Iki tol, kol jų neišleido (vidutiniškai po

19

dienų),

„pacientai"

daugiau

neberodė

jokių

sim ptom ų.

Tačiau

rai, išnagrinėję (visiškai norm alias) gyvenim o istorijas, sugebėjo „atrasti" šių

psichiat­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

žm onių

negalavim ų

priežastis,

pavyzdžiui,

reakciją

į

m išrias

em ocijas,

kylančias

vieno iš tėvų atžvilgiu. Net įprastas elgesys, pavyzdžiui, pastabų užsirašinėjim as, buvo klaidingai aiškinam as kaip sutrikim o sim ptom as. Kiti tyrim ai patvirtina, kad klijuojam os etiketės daro poveikį tam , kaip m es suvokiam e siem s

žm ones. Ellen

pasižiūrėti

į

Langer

ir

vaizdajuostę

jos

įrašytą

kolegos

(1974, 1980) pateikė

pokalbį.

Vieniem s

buvo

tiriam ie­

pasakyta,

kad

kalbinam as žm ogus yra sveikas (kandidatas į darbą). Kitiem s - kad jis nesvei­ kas

(psichikos

priklijuota kė

juos

ligonis

arba

etiketė,

palaikė

„kitokiais,

negu

serga juos

vėžiu).

norm aliais;

daugum a

vertina

psichikos

ligonį,

jį

pulsų “ ,

„pasyvų,

priklausom ą

Stebėjusieji

suvokė tipą “

stebėjusieji

žm onių". kaip ir

t.

Kaip

kuriem s

tariam us

Psichoterapeutai,

„išsigandusį

t.

žm ones,

savo

ligonius kurie

paties

pastebėjo

nebuvo palai­

m anė,

agresyvių

Rosenhanas,

jog im ­

etikečių

klijavim as gali „gyventi savo gyvenim ą ir savaim e daryti įtaką “ . (Žr. skyrelį „Pa­ m ąstykim e kritiškai. Beprotybė ir atsakom ybė “ 794 p.) Etikečių asistentė

galia

Toronte

buvo

padem onstruota,

paskam bino

kai

psichologo

Stewarto

180-čiai žm onių, pasiskelbusių, jog

Page

(1977)

nuom oja

kam ­

barius su baldais. Kai ji tik paklausdavo, ar kam barys dar laisvas, beveik visa­ da

išgirsdavo

šys

iš

teigiam ą

psichiatrijos

atsakym ą. Tačiau

ligoninės,

trys

iš

kai

pasakydavo, jog

keturių

atsakym ai

ją

netrukus

išra­

būdavo

neigiam i

(taip

pat ir kai ji pasakydavo, kad skam bina savo brolio, kurį netrukus paleis iš kalėjim o,

vardu).

Kai

kuriem s

žm onėm s,

sakiusiem s,

jog

kam barys

jau

išnuom o­

tas, vėliau paskam bindavo kitas žm ogus ir tiesiog paklausdavo, ar kam barys te­ bėra

laisvas. Jis beveik

visada

būdavo

laisvas. Apklausos Vakarų

Europoje

at­

skleidė panašų požiūrį į tuos, kuriem s priklijuota psichikos ligonio etiketė. M um s pradedant suprasti, kad

psichikos

sutrikim ai yra

sm egenų

ligos, o

ne

charakte­

rio ydos, šis požiūris pradeda nykti (Solom on, 1996). Visuom enės veikėjai jau­ čiasi laisvesni ir gali atvirai kalbėti apie savo kovą su tokiais sutrikim ais kaip depresija.

Juo

dažniau

žm onės

bendrauja

su

psichikos

ligoniais,

juo

palankesni

jie tam pa (Kolodziej ir Johnson, 1996). Tačiau pateikiam us tais

stereotipai

pateikiam i

m atiko

Johno

pateikiam as

išlieka.

psichikos

Tai

sutrikim ų

gana

tiksliai

Nasho

ir

palankiai,

schizofrenija

stereotipas,

kad

neturėtų

įvaizdžius. film e

psichikos

stebinti, Kino kaip,

šie

pavyzdžiui,

„Nuostabus ligoniai

prisim enant

film uose

yra

žiniasklaidoje

sutrikim ai

kar­

pavaizduota

m ate­

protas “ .

Tačiau

per

dažnai

žudikai

(Hannibalas

Lecte-

ris film e „Avinėlių tylėjim as “ ) arba nenorm alūs (Hyler ir kiti, 1991; W ahl, 1992). Sergantys tim ą, ypač

schizofrenija

žm onės

jei piktnaudžiauja

gali

dažniau

alkoholiu

nei

(Citrom e

kiti

įvykdyti

sm urtinį

nusikal­

ir Volavka, 1999; Tiihonen

ir

kiti, 1997). Tačiau 9 iš 10 žm onių su psichikos sutrikim ais nėra pavojingi; prie­ šingai, jie psichiatrijos

būna

neram ūs, prislėgti

ligoninių

vengia

arba

alkoholio

užsisklendę

bei

savyje. Ir

narkotikų, jie

nebūna

jei išrašytieji iš labiau

linkę

sm urtą nei jų kaim ynai (Steadm an ir kiti, 1998). Iš tiesų, kaip praneša JAV vy­ riausiojo chirurgo tarnyba, „sm urto ar žalos rizika nepažįstam am

žm ogui iš at­

sitiktinio kontakto su žm ogum i, turėjusiu psichikos sutrikim ą, yra nedidelė “ . (Tie­ są sakant, turintys psichikos sutrikim ų žm onės dažniau patys tam pa sm urto au­ kom is, o ne nusikaltėliais [M arley ir Bulia, 2001].)

į

793

16 SKYRIUS

794

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Beprotybė ir atsakomybė M ano sm egenys... m ano genai... m ano blogas auklėjim as pri­

no, kaip jie patys teigė, iliuziniai balsai. Larry Robisonas (1999)

vertė m ane tai padaryti. Tokios gynybos idėją pasiūlė Shakes­

buvo du kartus paguldytas į ligoninę dėl paranoidinės schizofre­

peare „Ham letas": jei su kuo nors blogai pasielgiau nebūdam as

nijos, taip pat ir jo brolis, sesuo, dėdė ir senelis. Kai baigėsi

savim i, - teigia kaltinam asis, - „tai ir Ham letas nekaltas. Ham ­

m edicinos draudim as ir Robisonas nebebuvo gydom as, išrašy­

letas paneigia kaltę. Tai kas tada kaltas? Beprotybė." Tokia yra

tas iš ligoninės jis nužudė penkis žm ones ir Teksaso valstijoje

beprotybės teisinės gynybos esm ė, suform uluota 1834 m etais,

buvo nubaustas m irties bausm e. Po ketverių m etų kitam schizof-

kai

renija

sukiaidintas

škotas

Danielis

M ’Naughtenas

bandė

nušauti

sergančiam

žudikui,

Charlesui

Singletonui,

Arkanzaso

valstijoje buvo įvykdyta m irties bausm ė, prieš tai jį prievarta gy­

m inistrą pirm ininką (m anydam as, kad šis jį persekioja), tačiau per klaidą nušovė jo padėjėją. Panašiai kaip ir Johnas Hinckley,

džius vaistais nuo psichozės: kad taptų veiksnus ir galim a būtų

vos nenužudęs JAV prezidento Reagano, škotas buvo uždary­

jį nubausti m irties bausm e.

tas į psichiatrijos ligoninę, o ne į kalėjim ą.

Ką už tai reikėtų kaltinti? Žm ones, įvykdžiusius tokius re­

Abiem šiais atvejais visuom enė buvo pasipiktinusi. „Hinckley

tus,

tačiau

siaubingus

nusikaltim us, ar

„beprotybę", aptem dan-

pam išęs, visuom enė įsiutusi" - skelbė vieno laikraščio antraš­

čią jų protus? Ar turėtum e gydyti, ar bausti viršininkus, kurie

tė. Visuom enė buvo įniršusi ir ant išprotėjusio Jeffrey Dahm erio,

seksualiai priekabiauja prie savo darbuotojų, o vėliau aiškinasi

kuris 1991 m etais prisipažino nužudęs 15 jaunų vyrų ir valgęs

tuo, jog

turi seksualinių

sutrikim ų?

Jei papiktinantis

nusikalti­

jų kūnų dalis. 1998 m etais visuom enė buvo pasipiktinusi pen­

m as byloja apie nusikaltėlio ligą, ar tai sukuria socialinį pagrin­

kiolikm ečiu Kipu Kinkeliu, kuris, raginam as „tų balsų m ano gal­

dą išvengti atsakom ybės (pavyzdžiui, jei žm ogus, nužudęs sa­

voje", nužudė savo tėvus ir du bendraklasius iš Oregono valsti­

vo tėvus, reikalautų pasigailėti, nes tapo našlaičiu)? Kai kurie

jos Springfildo m iesto bei sužeidė dar 25. 2002 m etais visuo­

žm onės Britanijoje m anė, kad būtent šitaip ir atsitiko su žiauriai

m enė sm erkė Andrea Yates, kuri, nustojusi vartoti vaistus nuo

savo tėvus nužudžiusiu Brianu Blackwellu, kai jam buvo leista

psichozės nuskandino penkis savo vaikus ir buvo teisiam a Tek-

prisipažinti kaltu, siekiant sušvelninti bausm ę. Ar jam , kaip nutarė

saso valstijoje. Visi šie žm onės po suėm im o buvo ne paguldyti

teisinė sistem a, reikėjo skirti m ažesnę atsakom ybę dėl „narcizi­

į ligoninę, o uždaryti į kalėjim ą.

nio asm enybės sutrikim o", ar ši liga buvo veikiau jo nusikalsta­

Tokie atvejai nėra reti. 1999 m etais JAV teisingum o depar­

m o poelgio aprašym as nei paaiškinim as ( Psychologist, 2005)?

tam ento atlikto tyrim o m etu paaiškėjo, jog 283 000 kalinių sirgo

Atrodo, jog tikėtinas toks dalykas: jei koks nors nepaprastas

sunkiom is psichikos ligom is. Tai m aždaug 16 procentų visų JAV

psichologas pajėgtų suprasti visa ko - pradedant didžiadvasiš­

kalinių ir kur kas daugiau kaip 183 000 psichiatrinių pacientų

kum u ir baigiant vandalizm u - biologinį ir aplinkos sąlygojam ą

visų rūšių JAV ligoninėse (Bureau of the Census, 2004; Butter­

pagrindą visuom enė vis tiek norėtų, kad žm onės būtų atsakin­

field, 1999). Daugelis nuteistų m irties bausm e aršios bausm ės

gi už savo veiksm us.

laukiančių žm onių buvo protiškai atsilikę, nusikalsti juos skati­

Etiketės

gali

ne

tik

suvokim ą

paversti

šališku,

bet

ir

pakeisti

tikrovę.

Kai

m okytojui pasakom a, jog m okinys yra „talentingas", kai m okiniai tikisi „nedrau­ giško"

bendravim o, kai

vertiškas",

šios

pokalbio

asm enim s

vedėjas

priklijuotos

tikrina, ar

etiketės

gali

žm ogus paskatinti

tikrai yra tokį

buvo tikėtasi (Snyder, 1984). Jei žm ogus būtų priverstas m anyti, kad jūs esate

„ekstra­

elgesį,

kurio

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

795

bjaurus, jis gali elgtis su jum is nedraugiškai, priversdam as jus reaguoti taip, kaip reaguotų nem alonus žm ogus. Etiketės gali virsti išsipildančiom is pranašystėm is. Tačiau nalai

prisim inkim e

naudoja

diagnostinių

etiketes,

kad

galėtų

etikečių

pranašum us.

apibūdinti

sutrikim ą,

Psichiatrai

suprasti

jo

profesio­

priežastis

ir

skirti veiksm ingas gydym o program as.

M O KYM O SI REZULTATAI

Požiūriai į psichikos sutrikimus 1 TIKSLAS. Apibrėžkite kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręs­ ti, ar elgesys yra sutrikęs.

lygius arba ašis, apie stebim us žm ogaus poelgius. Kla­

Psichologai

kacija.

sifikacija yra gana patikim a. DSM diagnozės yra su­ kurtos,

ir

psichiatrai

elgesį

laiko

sutrikusiu,

kai

koordinuojant

jas

su

Tarptautine

ligų

klasifi­

jis yra nukrypęs nuo norm os, kelia stresą ir yra dis­ funkciškas.

Priklausom ai

deviacinio kinta du

elgesio

laikui

nuo

konteksto

ir

apibrėžim as

įvairuoja.

Jis

bėgant.

dešim tm ečius

Pavyzdžiui,

buvo

vaikam s,

vadinam i

gali būti diagnozuojam as

kultūros, taip

kurie

padūkėliais,

aktyvum o

pat prieš

dabar

ir dėm esio

4 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra galimi diagnostinių etikečių nau­ dojimo pavojai ir privalumai.

sutri­

DSM -IV gali

kritikai

žm ogui

įrodinėja,

uždėti

jog

gėdos

diagnostinės

žym ę,

etiketės

paversdam os

kitų

žm onių buvusio ir esam o elgesio aiškinim ą bei suvo­

kim as.

kim ą šališkais ir veikdam os žm onių reakciją į asm e­

2 TIKSLAS. Palyginkite psichikos sutrikimų medicininį modelį su biopsichosocialiniu požiūriu į sutrikusį elgesį.

nį,

kuriam

priklijuota

etiketė.

Diagnostinių

etikečių

privalum as yra tas, kad jos padeda psichiatram s pro­ fesionalam s

bendrauti

vieniem s

su

kitais

aptariant

Vadovaujantis m edicininiu m odeliu, m anom a, kad psi­

slaugą

chikos sutrikim ai yra ligos, kurias galim a diagnozuoti

m okslininkai, tiriantys šių sutrikim ų priežastis bei gy­

pagal

dym ą,

sim ptom us

ligoninėse.

ir

išgydyti

Rem iantis

taikant

terapiją,

biopsichosocialiniu

kartais požiūriu,

bei

gydym ą

galėtų

ir

keistis

sukurti idėjom is.

Am erikos

sveikatos

draudim o

m anom a, jog sutrikęs elgesys, kaip ir bet kuris kitas

kad,

pradedant

gydym ą,

elgesys,

kyla

psichologinių

zė

būsenų,

vidinės

bei

„beprotybė',

kuri

boje,

m oralinius

iš

genetinio

polinkio

psichologinės

bei

dinam ikos

sociali­

nių ir kultūrinių aplinkybių.

kaip

3 TIKSLAS. Apibūdinkite DSM-IV tikslus bei turinį. Am erikos

psichiatrų

diagnostikos

ir

asociacijos

statistikos

pinim as DSM -IV) šiuo kim ų

ir

apibūdintas

struktūrizuoto

interviu

jų

„Psichikos

vadove"

m etu

(angliškas

paplitim as. kurį

Vadove

klausim us,

sugrupuotus

į

sutrum ­ aprašytas

klinikiniai penkis

kelia

Tarptautinę

visuom enė

ligų

kartais turi

bei

elgtis

Daugum oje sutarčių

būtų

klasifikaciją. etinius su

Šiaurės

reikalaujam a,

nustatyta

naudojam a

kurią

diagno­

Viena teisinėje

klausim us

įvykdžiusiais

etiketė, gyny­ dėl

to,

nusikalti­

sutrikim ų

psi­

chologai taiko diagnozei nustatyti. Jie atsakinėja į ob­ jektyvius

pagal

pagal

m us sutrikusios psichikos žm onėm is.

yra aprašyta 400 sutri­

m etodas,

prieš

term iniją,

skirtingus

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip jūs nubrėžtumėte liniją, skiriančią, kada reikia sutrikusios psichikos nusikaltėlius uždaryti į kalėji­ mą ir kada guldyti į psichiatrijos ligoninę? Ar to žmogaus biog­ rafija (pavyzdžiui, tai, kad jis vaikystėje patyrė smurtą) turėtų Įta­ kos jūsų sprendimui?

796

16 SKYRIUS

Nerimo sutrikimai 5 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nerimo sutrikimai, ir paaiškinkite, kodėl šios būsenos skiriasi nuo normalaus streso, įtampos ar drovumo pojūčio. Nerim as - gyvenim o dalis. Kalbėdam i prieš auditoriją, žiūrėdam i iš didelio aukš­ čio

žem yn,

laukdam i

Daugum a m ūsų

svarbių

varžybų

kartkartėm is tam

pradžios,

kiekvienas

galim e

nerim auti.

tikrom is socialinėm is situacijom is būnam e tokie

susijaudinę, jog vengiam e žiūrėti kitam žm ogui į akis arba su kuo nors kalbė­ tis.

Tai

vadinam e

nuolatinis.

Jei

Laim ė, taip

daugum ai

atsitinka,

m ūsų

šis

prasideda

nerim avim as

nebūna

Nerimo sutrikimai

(anxiety disorders) -

lydi kančia, nuolatinis jaudulys, neprisitaikantis elgesys, m ažinantys nerim ą. Ski­

psichikos sutrikimai, kuriems

riam i keturi šių sutrikim ų tipai:

būdingas sekinamas, nuolatinis

•

generalizuotas nerimas, kai asm uo jaučia nepaaiškinam ą įtam pą ir neram um ą;

•

panika, kai žm ogus patiria staigius stiprios baim ės priepuolius;

•

fobija, kai žm ogų kam uoja neprotinga stipri konkretaus objekto ar situaci­

nerimas ar neadaptyvus elgesys,

ir

„drovum u'.

intensyvus

nerim o

sutrikim as,

kurį

mažinantis nerimą.

jos baim ė; •

obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai pacientą kam uoja pasikartojančios m in­ tys ar veiksm ai.

Generalizuotas nerimas ir panika 6 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi generalizuotas nerimas ir panika. Tom ą,

27

m etų

elektriką,

kam avo

svaigulys,

dies plakim as ir zvim bim as ausyse, jis buvo lys. Šiuos

sim ptom us

jis

slėpė

nuo

delnų

prakaitavim as,

stiprus

irzlus, kartais jį krėsdavo

šeim os

ir bendradarbių. Tačiau

šir­

drebu­

per pasta­

ruosius dvejus m etus, kai išryškėjo sim ptom ai, jis ėm ė m ažiau bendrauti su ki­ Generalizuotas nerimas

tais. Retkarčiais dėl šių sim ptom ų jis turėjdavo išeiti iš darbo. Šeim os gydyto­

(generalized anxiety disorder) -

jas ir neurologas negalėjo nustatyti jokių fizinių negalavim ų.

nerimo sutrikimas, kai žmogus

Nesuteikti,

nevaldom i,

bauginam i

Tom o

nerim ą. Šio sutrikim o

jausm ai

leidžia

spėti

vyrą

sim ptom ai yra dažni, skiriasi tik

apėm us jų

truk­

nuolat yra įsitempęs, kamuoja­

generalizuotą

mas blogos nuojautos, jam

m ė. Tokie pacientai (iš kurių du trečdaliai yra m oterys) yra nuolat įsitem pę ir

būdinga sužadinta autonominės

nervingi,

nervų sistemos būklė.

susijaudinim as,

vis

m ąsto,

kas

nem iga.

gali

atsitikti

Įtam pą

ir

blogo,

blogą

juos

nuojautą

vargina galim a

raum enų pastebėti

įtem pim as, iš

surauktų

antakių, virpančių akių vokų, drebulio, prakaitavim o, nenustygim o vietoje. Sunku Panika

susikaupti, kai dėm esys

(panic disorder) -

giausių generalizuoto nerim o ypatum ų yra tas, kad žm ogus negali nustatyti ne­

nerimo sutrikimas, kuriam

rim o

priežasties

ir

jos

šokinėja

nuo

išvengti.

vieno

Freudas

rūpesčio tokį

prie

nerim ą

kito. Vienas

vadino

iš

„laisvos

blo­ eigos“

būdingas kelių minučių trukmės

nerim u. Generalizuotą nerim ą dažnai lydi depresija, bet ir be depresijos jis pa­

stiprios baimės epizodas, kai

daro žm ogų bejėgį (Hunt ir kiti, 2004) ir gali būti fizinių problem ų, tokių kaip

išgyvenamas siaubas, kurį lydi

opos ar aukštas kraujospūdis, priežastis.

skausmas krūtinėje, dusulys ir kiti bauginantys jutimai.

Panika

būna

daug

stipresnė

už

nerim ą

-

tarsi

viesulas, palyginti

su

eiline

vėjuota diena: jis užgriūva staiga, sukelia sum aištį ir dingsta. Vienam iš 75 tu­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

rinčių

šį

panikos

sutrikim ą

priepuoliu

žm onių

nerim as

staiga

kelias

m inutes

trunkančia

-

sustiprėja

ir

virsta

intensyvia

keliančiu

baim e,

jog

siaubą

tuoj

nu­

Lytis ir nerimas: praėjus 8 mėnesiams po Rugsėjo

tiks kažkas siaubinga. Paprastai paniką lydi sm arkus širdies plakim as, im a trūkti

11-osios teroro išpuolių

oro, atsiranda

34 procentai amerikiečių moterų

dusim o

pojūtis, kyla

drebulys, svaigsta

galva. Tai klaidingai gali

būti palaikyta širdies sm ūgiu ar kita rim ta fizine negalia. Rūkaliam s gresia du-

ir 19 procentų vyrų Gailupo

keturis

apklausos (2002) metu

kartus

didesnis

pavojus

Klein, 1999; Goodwin

pirm ą

kartą

patirti panikos priepuolį (Breslau

ir

ir Ham ilton, 2002; Insensee ir kiti, 2003). Kadangi ni­

kotinas yra stim uliatorius, užsidegus cigaretę priepuolis nepalengvėja. Viena

m oteris

kvėpuoti.

M ano

prisim inė, širdis

ėm ė

kaip

staiga

pašėlusiai

„pasidarė

plakti,

karšta

pradėjau

ir

prisipažino vis dar vengiantys lankytis dangoraižiuose ar skristi

atrodė,

prakaituoti

jog

bei

negaliu

drebėti

ir

lėktuvu. 2003 metų pradžioje 57 procentai moterų ir 36 procentai

buvau tikra, kad tuoj apalpsiu. Netrukus pirštai nutirpo ir ėm ė dilgčioti, viskas

vyrų jaudinosi, kad gali tapti

atrodė nerealu. Jaučiausi taip blogai, jog ėm iau spėlioti, ar nem irštu, ir papra­

teroristų aukomis (Jones, 2003).

šiau vyro, kad nuvežtų į ligoninę. Kai m es ten nuvykom e (m aždaug po 10 m i­ nučių), blogiausia jau buvo praėję, ir aš jaučiausi išsekusi' (Greist ir kiti, 1986). Netikro

aliarm o

priepuolių

potyris

žm ogus

gali

yra

toks

pradėti

nenuspėjam as

bijoti

pačios

ir

bauginam as,

baim ės

ir

kad

vengti

po

keleto

situacijų,

kurio­

m is ištiko panikos priepuolis. Agorafobija

-

tai

baim ė

situacijų,

kai,

užėjus

panikai,

išsigelbėti

gali

būti

sunku arba pagalbos neįm anom a sulaukti. Jaučiantys šią baim ę žm onės gali veng­ ti

būti

aplink Dėl

ne

nam uose,

pasaulį

priepuolių

m inioje,

Charlesą jis

autobuse

Danviną,

išsikėlė

gyventi

ar

net

sulaukusį

28

į

kaim ą,

lifte.

Penkerius

m etus

pradėjo

kam uoti

m etų,

vengdavo

draugijos

ir

keliavusį panika.

keliaudavo

tik lydim as žm onos. Tačiau šis santykinis atsiskyrim as išlaisvino Danviną ir leido jam nė

susikaupti jis, -

kuriant

išgelbėjo

savo

m ane

evoliucijos

nuo

teoriją.

visuom enės

„Net

blaškym o

bloga

sveikata,

-

ir pasilinksm inim ų"

prisim i­ (cituo­

jam a M a, 1997).

Fobijos 7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo fobija skiriasi nuo mūsų visų patiriamos normalios baimės.

Fobija telkiasi ties konkrečiu objektu, veikla ar situacija (žr. 16.2

pav.

apie kai

Fobija

kurias dažnesnes ir ne tokias dažnas baim es ir fobijas). Fobija - liguista, įkyri,

(phobia) -

nepagrįsta baim ė, kuri griauna elgesį. Daug žm onių susitaiko ir gyvena su šiuo

nerimo sutrikimas, kuriam

dažnu psichikos sutrikim u, bet dėl kai kurių specifinių fobijų žm onės im a vengti

būdinga nuolatinė, nepagrįsta

tam tikrų situacijų. 28 m etų nam ų šeim ininkė M arilyn yra visiškai sveika ir lai­

konkretaus objekto

m inga, tik labai bijo perkūnijos. M oteris pradeda drebėti tik išgirdusi m eteoro­

ar situacijos baimė.

logų prognozę apie galim ą audrą. Jei tuo m etu jos vyro nebūna nam uose, ji sten­ giasi pasikviesti artim ą gim inaitį. Per audrą ji slepiasi kuo toliau nuo langų ir užsidengia galvą, kad nem atytų žaibo. Kitus žm ones kankina neprotinga kai kurių gyvūnų, vabzdžių, aukščio, kraujo, tunelių

baim ė.

perkūnijos

arba

tinkam ai elgtis

Kartais

galim a

išvengti

baim ę

keliančių

dalykų:

pasislėpti

nuo

vengti aukščio. Socialinės fobijos kankinam iem s žm onėm s sunku trikdančiom is

socialinėm is

situacijom is. Jie

bijo

būti kitų

rinėjam i. Nerim aujantis žm ogus gali vengti kalbėti, viešai valgyti, eiti į vakarė-

apžiū­

797

798

16 SKYRIUS

16.2 PAVEIKSLAS.

25

Kai kurios dažnai pasitaikančios ir retesnės

Fobija

Baimė 20

baimės

Ši nacionalinė apklausa parodė, kaip dažnai pasireiškia įvairios baimės. Stipri baimė tampa fobija, jeigu pradeda vyrauti didelis ir nepagrįstas troškimas išvengti bauginamo objekto ar situacijos. (Iš Curtis ir kiti, 1998.)

15 10 5 0 B u v im a s v ie n a m

A u d ra

V a n d u o e rd v ė s

U ž d a ro s

S k r id im a s

K r a u ja s

A u k š tis

G yvū n a i

lė k tu v u

lius. Arba taip elgdamasis jis pradeda prakaituoti, drebėti, jį gali ištikti viduriavimo priepuolis. Socialinė fobija - tai aukščiausio laipsnio drovumas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas 8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra obsesinio-kompulsinlo sutrikimo simptomai. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (obsessivecompulsive disorder, OCD) nerimo sutrikimas, kuriam būdinga nevalingai pasikarto­ jantys mintys (obsesijos) ir (arba) veiksmai (kompulsijos).

Nagrinėdami obsesinį-kom pulsinį sutrikim ą, kaip ir generalizuotą nerimą bei fobijas, galime rasti ir mums būdingų ypatumų. Kartais gali užvaldyti neprotingos ar baisios mintys, nepaliekančios ramybėje. Arba kartais tarsi kieno nors verčiami pradedame kompulsyviai elgtis: dar ir dar kartą tikrinti užrakintas duris, būtinai peržengti tarpus tarp šaligatvio plytelių arba prieš pradėdami mokytis sudedame knygas bei pieštukus „būtent taip". Kai įkyrios mintys ir kompulsinis elgesys pasidaro nuolatiniai ir sutrikdo nor­ malų gyvenimo ritmą arba pradeda varginti, peržengiama riba tarp normalios būsenos ir sutrikimo. Patikrinti, ar durys užrakintos, - normalu; tai daryti 10 kartų iš eilės - nenormalu. Normalu plauti rankas; plauti jas taip dažnai, kad prade­ da skeldėti oda - nenormalu. (Daugiau pavyzdžių rasite 16.2 Tam tikru gyvenimo tarpsniu, dažnai vėlyvojoje paauglystėje ir jaunystėje, 2-3 procentai žmo­ nių peržengia ribą tarp normalaus rūpestingumo bei jaudulio ir sekinamo sutriki­ mo (Kamo ir kiti, 1988). Įkyrios mintys persekioja nuolat, kompulsiniai ritualai užima tiek daug laiko, kad pasidaro nebeįmanoma normaliai gyventi. Vienas tokių žmonių buvo milijardierius aviatorius Howardas Hughesas. Jis kompulsyviai kelis kartus diktuodavo tas pačias frazes. Įtampos padarinys buvo liguista bacilų baimė, kuri tapo kompulsyvaus elgesio priežastimi. Jis pasi­ darė atsiskyrėlis, o savo padėjėjus vertė itin kruopščiai plautis rankas, mūvėti baltas pirštines vartant dokumentus, kuriuos vėliau jis turėjo peržiūrėti. Hughesas įsakė užsandarinti duris ir langus bei uždraudė savo darbuotojams paliesti jį ar net pažiūrėti į jį. „Visi aplinkui skleidžia bacilas, - aiškino jis. - Aš noriu gyventi ilgiau negu mano tėvai, todėl saugausi" (Fowler, 1986). le n te lė je .)

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

16.2 LENTELĖ. Dažniausios vaikų ir paauglių, turinčių obsesinių-kompulsinių sutrikimų, obsesijos ir kompulsijos M in ty s a r b a e lg e s y s

S im p to m ų d a ž n u m a s , p r o c e n ta is

O b s e s ijo s (p a sika rto ja n č io s m in ty s, m a n ija ) S u s irū p in im a s d ė l n e š v a ro s , b a c ilų a r to k s in ų

40

K a ž k o b a is a u s n u tik im a s (g a is ra s , m irtis , lig a )

24

S im e trija , tv a rk a , tik s lu m a s

17

K o m p u ls ijo s (p a sika rto ja n tis e lg e sy s) P e r d a ž n a s ra n k ų p lo v im a s , m a u d y m a s is , d a n tų v a ly m a s a r s k u tim a s is

85

R itu a lin ių v e ik s m ų k a rto jim a s (p irm y n a tg a l p ro d u ris , a ts is ė s ti ir a ts ik e lti n u o k ė d ė s )

51

D u rų , s p y n ų , p rie ta is ų , a u to m o b ilio s ta b d ž ių , n a m ų d a rb ų tik rin im a s .

46

Š a ltin is: P rita ik y ta iš R a p o p o rt, 1 9 8 9 .

Nors Hugheso sim ptom ai m etam s bėgant stiprėjo, iš tikrųjų vyresnius žm ones rečiau

negu

(Sam uels

paauglius

obsesinis-kom pulsinis m etu

ir

jaunuolius

ir Nestadt, 1997). 40

buvo

sutrikim as

nustatyta,

kad

kam uoja

m etų

trukusio

buvo

daugum ai

obsesinis-kom pulsinis 144

Švedijos

diagnozuotas obsesijos

ir

apie

1950

kom pulsijos

sutrikim as

gyventojų, kuriem s m etus,

tyrim o

laipsniškai

silpnė­

jo, bet tik vienam iš penkių pavyko jų visiškai atsikratyti (Skoog ir Skoog, 1999).

Potrauminio streso sutrikimas 9 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra potrauminio streso simptomai, ir aptarkite išgyvenusių nelai­ mes žmonių gebėjimą atgauti fizines bei dvasines jėgas. Per karą Irake Džeko

būrys buvo

nuolat apšaudom as. Vienoje pasaloje, Džekui

stovint vos per žingsnį, žuvo jo artim iausias draugas. Puolim o m etu Džekas pats kažką

nukovė.

Prabėgus

keleriem s

m etam s

šių

įvykių

vaizdai

įkyriai

persekio­

jo vyrą kaip prisim inim ų blyksm ai ir košm arai. Jis ir dabar pašoka išgirdęs pe­ tardos

sprogim ą

ar

pokštelėjim ą

autom obilio

išm etam ųjų

dujų

vam zdyje.

Kai

Džeką suerzina šeim os nariai ar draugai, jis pratrūksta taip, kaip prieš Iraką re­ tai elgdavosi. Kad nuslopintų nuolatinį nerim ą, jis geria daugiau negu derėtų. Traum uojam as

stresas

-

kai

patiriam i

labai

grėsm ingi,

nekontroliuojam i

įvy­

kiai arba tam pam a jų liudininkais, jaučiant baim ę, bejėgiškum ą ar siaubą - gali

Potrauminio streso sutrikimas

sukelti

(PTS) (post-traumatic stress

potraum inio

trunkantys rai,

streso

sim ptom ai,

nebylus

socialinis

tarp

sutrikim ą jų

-

(PTS)

įkyriai

užsisklendim as,

ir kiti, 1993; Kessler, 2000; W ilson

-

sutrikim ą,

persekiojantys

nerim o

ir

kuriam

prisim inim ai

nem igos

būdingi bei

priepuoliai

ilgai

košm a­

(Goodm an

ir kiti, 1988). Kuo dažnesni ir skaudesni

disorder, PTSD) nerimo sutrikimas, kuriam būdingi įkyriai persekiojantys

būna išgyvenim ai, tuo sunkesni ilgalaikiai padariniai (Golding, 1999). Jautri lim ­

prisiminimai, košmarai, socialinis

binė

atsiskyrimas, nerimo ir/arba

sistem a,

užliejanti

organizm ą

streso

horm onais,

taip

pat

didina

pažeidžia­

m um ą (Ozer ir W eiss, 2004). Daugelis bei

kovų

seksualinio

veteranų,

sm urto

aukos

nemigos priepuoliai, kurie,

išlikusių (tarp

gyvų jų

-

po

nelaim ingų

m aždaug

du

įvykių

trečdaliai

ar

katastrofų,

prostitučių)

yra

patyrus traumą, trunka keturias ar daugiau savaičių.

799

800

16 SKYRIUS

patyrę PTS sim ptom us (Brewin ir kiti, 1999; Farley ir kiti, 1998; Taylor ir kiti. 1998).

Panašūs

sim ptom ai

gyvenam uosiuose dininkais

ar

pasireiškia

kvartaluose,

ir

kuriuose

gyvenantiem s

vaikam s,

siaučia

gyvybei

grėsm ę

gyvenantiem s

sm urtas,

karo

tapusiem s

keliančiom is

zonose

žiaurum ų

aplinkybėm is

ar liu­

(Garba-

rino, 1991, 1992). Jų bazinio pasitikėjim o pasauliu pojūtis nyksta; daugelis pa­ tiria

baim ingą

ateities.

atsargum ą, blogai m iega, sapnuoja

Atrodo,

mas

padaro

tiria

prievartą

jog

juos

šis

vaikų,

labiau

ne

kartą

pažeidžiam us

(M ineka

ir

košm arus ir jaučia neviltį dėl

patyrusių

potraum iniam

Zinbarg,

1996).

išmoktas

sm urtą,

stresui, kai jie

Ištem pta

spyruoklė

bejėgišku­ suaugę

vėl

pa­

susitraukia,

jei jos neištem piam e per daug. Kad nustatytų aiškų PTS dažnį, JAV ligų kontrolės centras (1988) palygino 7000

Vietnam o

m etu,

tačiau

gubai

didino

kovų

veteranų

nedalyvavusių

su

7000

veteranų,

m ūšiuose. M ūšių

piktnaudžiavim o

alkoholiu,

tarnavusių

sukeltas

depresijos

stresas

ir

arm ijoje daugiau

nerim o

tuo

kaip

riziką.

pat dvi­

Vidutiniš­

kai 15 procentų visų Vietnam o karo veteranų teigė patirią PTS sim ptom us. Tarp niekada

nem ačiusių

m ūšių

tokių

buvo

perpus

m ažiau,

o

dalyvavusių

aršiuose

m ūšiuose - tris kartus daugiau. Paim tiem s į nelaisvę Vietnam e kareiviam s psi­ chologiniai

padariniai

buvo

tuo

didesni, kuo

nuožm esnius

kankinim us

jie

paty­

rė (M ollica ir kiti, 1998). Ne taip seniai vykstančiam e Irako kare vienas iš še­ šių JAV pėstininkų, grįžęs nam o, teigia kelis m ėnesius jaučiąs PTS sim ptom us, depresiją ar didelį nerim ą (Hoge ir kiti, 2004). Per

M anheteno

gyventojų

apklausą, atliktą

praėjus

m ėnesiui po

Rugsėjo

11-

osios teroro išpuolio, paaiškėjo, jog 8,5 procento apklaustųjų kam avo PTS, dau­ giausia dėl sukelto

streso

(Galea ir kiti, 2002). 20 procentų gyvenančių netoli

Pasaulio

centro

am erikiečių

prekybos

teigė

patiriantys

tokius

baisius

sim pto-

m us kaip košm arai, didelis nerim as ir viešųjų erdvių baim ė (Susser ir kiti, 2002). Tačiau kai kurie psichologai m ano, jog PTS yra diagnozuojam as per dažnai iš dalies dėl to, kad traumos apibrėžim as tam pa vis platesnis (anksčiau traum a reiškė

tiesioginį susidūrim ą

su

tokia

rim ta

grėsm e

kaip

m ūšis

ar išprievartavi­

m as [M cNally, 2003]). Kritikai teigia, jog iš tiesų potraum inio, streso sutrikim as pasireiškia

nedažnai,

o

norm alių

reakcijų

į

stresą

patologizavim as

niekam

ne­

duoda naudos (W akefield ir Spitzer, 2002). Įrodyta, jog dažniausiai neveiksm in­ ga, o kartais net žalinga apklausti žm ones netrukus traum os, nes jie priverčia­ m i dar kartąją patirti per em ocijas (M cNally ir kiti, 2003; Rose ir kiti, 2003). Kartais pakartotinai išgyvenant traum ą em ocijos sustiprėja. M okslininkai kiai sė

geba

taip

atsigauti

suaugusiųjų

pat

nurodo,

fiziškai

gyvenim e

kad

daugum a

ir

dvasiškai

patiria

bent

patyrusių

(Bonanno,

vieną

2004,

traum uojantį

traum ą 2005). įvykį,

žm onių,

pui­

M aždaug

pu­

tačiau

m aždaug

tik 1 iš 10 m oterų ir 1 iš 20 vyrų prasideda PTS (Ozer ir W eiss, 2004). Dau­ giau nei 9 iš 10 niujorkiečių po Rugsėjo 11-osios, suprantam a, buvo priblokš­ ti ir apim ti sielvarto, tačiau nereagavo į šį įvykį patologiškai ir iki kitų m etų sausio daugum ai streso sim ptom ai išnyko (Galea ir kiti, 2002). Panašiai ir dau­ gum ai teko

patyrusių

stresą

kovų

patirti kankinim us, vėliau

1996).

veteranų PTS

ir

politinių

disidentų,

požym iai nepasireiškia

kuriem s

(M ineka

ne

kartą

ir Zinbarg,

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Psichologas

Peteris

kaustą,

gyveno

likusių

gyvų

Daugum a

jų

Suedfeldas

skurde, jo

po

holokausto

gyveno

(1998,

m otina

m irė

žm onių

produktyviai.

2000),

gebėjim ą

Tą

būdam as

Aušvice patį

vaikas

patyrė

(Osvencim e). Jis

atgauti

rodo

ir

fizines

ir

Pietryčių

holo­

užfiksavo dvasines

Azijos

iš­

jėgas.

gyventojų,

m ažais laiveliais pabėgusių nuo karo ir im igravusių į Am eriką, sėkm ė. Kaip pa­ stebi

Suedfeldas,

„ne

visada

teisinga

sakyti,

jog

„tai,

kas

nenužudo,

paverčia

jus stipresniais “ , tačiau dažnai tai yra tiesa; be to, tai, kas jūsų nenužudo, daž­ nai parodo, kokie jūs esate tvirti". Kančios gali lem ti tai, ką Richardas Tedeschis ir Lawrence Calhounas (2004) vadina potrauminiu augimu. Tedeschis ir Calhounas pastebėjo, kad kova su su­ dėtingom is

krizėm is

dažnai

skatina

žm ones

vėliau

teigti,

jog

jie

labiau

vertina

gyvenim ą, jų santykiai su kitais tapo prasm ingesni, jie sustiprėjo, pasikeitė prio­ ritetai, o dvasinis gyvenim as pasidarė turtingesnis. Kaip teigia Tedeschis ir Cal­ hounas,

sena

islam ui

byloja,

m intis,

bendra

kad

kančios

judaizm ui, turi

krikščionybei,

transform uojam ąją

induizm ui,

galią.

Tai

budizm ui

patvirtina

ir

išgiję

nuo vėžio žm onės, kurie iš naujo džiaugiasi savo vaikais bei kiekvienos dienos teikiam ais džiaugsm ais, taip pat ir gedintys žm onės, teigiantys įgiję daugiau jaut­ rum o.

M ąstydam as

apie

savo

sūnaus

m irtį,

rabinas

Haroldas

Kushneris

(1986)

pastebėjo, jog „po Arono gyvenim o ir m irties esu jautresnis žm ogus, veiksm in­ gesnis būti

ganytojas

[jei

ir

nebūčiau

labiau turėjęs

užjaučiantis sūnaus]",

patarėjas

nors

nei

priduria,

kada

kad

nors

būčiau

„akim irksniu

galėjęs

atsisakyčiau

visų šių privalum ų, jei galėčiau susigrąžinti sūnų".

Nerimo sutrikimų aiškinimas 10 TIKSLAS. Aptarkite išmokimo ir biologinės teorijų indėlį aiškinant nerimo sutrikimų atsiradimą.

Nerim as yra ir jausm as, ir žinojim as - kupinas abejonių savo saugum o ar bend­ ravim o

gebėjim ų

Sigm undo

vertinim as.

Freudo

Kaip

psichoanalizės

atsiranda

teorija

šis

teigė,

nerim o

kad

jau

jausm as vaikystėje

ir

žinojim as?

žm onės

slo­

pina nepriim tinus im pulsus, idėjas bei jausm us ir jog ši nuslopinta psichinė ener­ gija kartais sukelia tokius glum inančius sim ptom us kaip nerim as. Daugelis šian­ dienos

psichologų,

kad

geriau

šitai

suprastų,

atsakym ų

ieško

išm okim o

ir

bio­

loginėje teorijose.

Išmokimo požiūris Baimės sąlygojimas. Nerim as dažnai sustiprėja, jei blogų įvykių negalim e nuspėti ir kontroliuoti (Chorpita ir Barlow, 1998). Tyrinėtojai generalizuotą nerim ą sieja su

baim ės

elektros opos

klasikiniu

sm ūgių,

(Schwartz,

sąlygojim u. Kai laboratorijoje

jom s 1984).

gali

susiform uoti

Kaip

venam ąją vietą pradeda nerim auti, taip im a

baim ė.

jaudintis,

jei

Daugum a tik

kas

aukų, nors

nuolatinis

išprievartavim o

nerim as

netikėtai sukrečiam os ir

praeidam a

atsirasti pro

skrandžio

buvusią

gy­

ir patekusius į laboratoriją gyvūnus ap­

varginam ų

prim ena

auka,

žiurkės

potraum inio

traum ą.

Tokie

streso

sutrikim o,

patyrim ai

padeda

pradeda paaiškinti,

kodėl susijaudinę žm onės rodo perdėtą dėm esį galim om s grėsm ėm s ir kaip lin­ kę panikuoti žm onės nerim ą asocijuoja su tam

tikrais signalais (Bouton ir kiti,

801

802

16 SKYRIUS

2001; M ineka ir Zinbarg, 1996). V ienos apklausos m etu 58 procentai kam uojam ų socialinės fobijos šį sutrikim ą patyrė po traum uojančio įvykio (O st ir H ugdahl, 1981). Prisim inkite iš 8 skyriaus, kad šunys išm oksta bijoti neutralių dirgiklių, susi­ jusių

su

elektros

sm ūgiu,

kūdikiai

išm oksta

bijoti

gauruotų

daiktų,

prim enančių

gąsdinančius garsus, ir kad suaugusius apim a siaubas nuo atsitiktinių dirgiklių, su­ sijusių su traum uojančiais potyriais. Jei išm okę apsiversti kūdikiai nukrenta nuo lovos, jie im a bijoti aukščio (Cam pos ir kiti, 1992). Sąlygotos baim ės gali išlikti gerokai ilgiau, negu prisim enam as jas sukėlęs potyris (Jacobs ir N adel, 1985). D ėl tokio

sąlygojim o

trum pas

skausm ingų

ir

bauginam ų

įvykių

sąrašas

gali

pailgėti iki ilgo žm ogiškųjų baim ių sąrašo. V ieną kartą į m ano autom obilį įsi­ rėžė kitas, kurio vairuotojas nepam atė „Stop“ ženklo. Praėjus keliem s m ėnesiam s po įvykio vis dar jaučiau nerim o bangą, m atydam as šalutiniu keliu artėjantį au­ tom obilį. G albūt panašiai ir M arilyn fobija buvo sąlygota baisaus ar skausm in­ go potyrio, susijusio su perkūnija. D irgiklių,

apibendrinim ui

(generalizavim ui)

būdinga

tai,

jog

jei

bi­

žm ogus

jo aukščio, nes buvo nukritęs, vėliau jis pradeda bijoti skristi lėktuvu, net jei nė

karto

jas

išlaikyti.

žėja,

taip

panikos rins

nėra

skridęs.

V engiant

tokį

ar

pastiprinam as

priepuolio

nerim ą.

A tsiradus

elgesį Jei

išvengus fobinis

žm ogus

(A ntony

nusiplovus

fobijom s

ir

m anijom s,

keliančios

elgesys.

baim ę

pastiprinim as

situacijos,

Jausdam as

nerim ą

nerim as

ar

ir

kiti,

1992).

sum ažėja

K om pulsyvus nerim as,

elgesys

sugrįžus

sum a­

baim indam asis

gali užsisklęsti savyje, ir sum ažėjęs

rankas

padeda

nerim as taip

šiam

pastip-

pat m ažina

pojūčiui

jūs

ir

vėl tikriausiai plausite rankas. M okymasis stebint. G alim e išm okti bijoti, stebėdam i kitų žm onių baim es. 13 sky­ riuje apie em ocijas rašėm e, kad beždžionės perduoda gyvačių baim ę savo jau­ nikliam s. Žm onės panašiai perduoda savo baim es vaikam s. Be to, vien stebint kaip

kas

nors

sukrečiam as

švelniu

elektros

sm ūgiu

iškart po

sąlyginio

dirgik­

lio, išm okstam a bijoti šio dirgiklio taip pat, kaip ir pačiam patyrus sm ūgį (O lsson ir Phelps, 2004).

Biologinis požiūris Tačiau ar

nerim ą

sukelia

kur

kas

m okym asis

stebint.

Tik

labai

daugiau

veiksnių

nedaugelį

nei

žm onių,

tik

paprastas

patyrusių

sąlygojim as

traum ą,

kam uoja

ilgai trunkančios fobijos. Biologinis požiūris gali praplėsti nerim o sutrikim ų su­ pratim ą.

Jis

pastarąją

negali

pusę

sum ažėjusi

paaiškinti

am žiaus,

socialinė

staigaus

kuris,

param a,

vaikų

atrodo,

kylanti

yra

dėl

ir

studentų

susijęs

šeim ų

su

nerim o tokiais

nepatvarum o

protrūkio dalykais

(Tw enge,

per kaip

2000)

Tačiau biologinis požiūris iš tiesų padeda paaiškinti, kodėl kai kurių baim ių iš­ m okstam e greičiau ir kodėl kai kurie žm onės yra labiau pažeidžiam i. Natūralioji atranka. Žm ogus yra biologiškai pasirengęs bijoti pavojų, su kuriais susidurdavo vūnų,

ir

uždarųjų

m ūsų

protėviai.

erdvių,

aukščio,

D ažniausiai audrų,

pastebim os

tam sos

fobijos.

vorų, (Tie,

gyvačių, kurie

kitų

šių

gy-

dalykų

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

nebijojo,

turėjo

dirgiklių

baim ę

m ažesnes lengva

galim ybes

sąlygoti,

išgyventi

tačiau

sunku

ir

susilaukti

panaikinti

1986). Daugelį m ūsų šiuolaikinių baim ių taip

palikuonių.)

(Davey,

pat galim a būtų

1995;

Tokių Ohm an,

evoliuciškai pa­

aiškinti. Pavyzdžiui, baim ė skristi lėktuvu gali būti kilusi iš m ūsų praeities, kai m ūsų protėviai bijojo aukščio ir uždarųjų patalpų. Panagrinėkim e,

ko

žm onės

būna

linkę

neišmokti

bijoti.

Antrojo

pasaulinio

karo m etu oro antskrydžiai sukėlė neįtikėtinai m ažai ilgalaikių fobijų. Oro ant­ skrydžiam s darytis talo

nesiliaujant,

britai,

japonai

ir

vokiečiai

abejingesni lėktuvam s, skrendantiem s

(M ineka

ir

Zinbarg,

1996).

ėm ė

ne

tiesiogiai virš

Evoliucija

neparengė

labiau

jų

panikuoti,

gyvenam ojo

m ūsų

bijoti

iš

o

kvar­

dangaus

krintančių bom bų. Lygiai kaip fobijos yra sutelktos į pavojus, su kuriais susidurdavo m ūsų pro­ tėviai, kom pulsyvūs veiksm ai dažniausiai pernelyg sustiprina poelgius, kurie m ū­ sų

rūšiai padėjo

jos

ribų

išlikti. Prausim asis

tikrinim as

-

nuolatiniu

tam pa

grįžim u

ritualiniu

prie

durų

rankų

plovim u, o

patikrinti,

ar

jos

teritori­ užrakintos

(Rapoport, 1989). Genai. Atrodo, kad kai kurie žm onės labiau nei kiti genetiškai linkę į tam tikras baim es

ir

didelį

silpną

nervų

plinta

šeim ose.

nerim ą.

sistem ą,

Kai

gali

Beždžionė,

traum uojantis

susiform uoti kurios

įvykis

nauja

gim inaičiai

atsitinka

fobija. buvo

žm ogui,

Beždžionių

neram ūs,

turinčiam

baim ingum as

stipriau

reaguoja

į stresą (Suom i, 1986). Genų galią parodo ir žm onių tyrim ai. Tikim ybė kentėti

16.3 PAVEIKSLAS.

nuo nerim o sutrikim o padidėja, jei tapatų dvynį irgi kam uoja šis sutrikim as (Bar-

Obsesinės-kompulsmės

low, 1988; Hettem a ir kiti, 2001; Kendler ir kiti, 1992, 1999, 2002 a,b). Ta­

smegenys

patūs dvyniai dažnai abu kenčia nuo panašių fobijų, kartais net ir augę atskirai

N o rė d a m i p a lyg in ti tu rin čių

(Carey, 1990; Eckert ir kiti, 1981). Viena tapačių pora, gyvendam os

atskirai, susirgo

35-erių

klaustrofobija. Be

m etų

to, jos

m oterų dvynių

pradėjo

taip

bijoti

vandens, kad į jūrą įbrisdavo vos iki kelių.

ir n e tu rin čių O K S tiria m ų jų sm e g e n is, n e u ro lo g a s S te fa n a s U rs u ir jo k o le g o s (2 0 0 3 ) n a u d o jo fu n k cin io m a g n e tin io re zo n a n s o

Smegenys.

Biologiniu

kom pulsinį

sutrikim ą

kontrolę gaus,

požiūriu lem ia

generalizuotą

per

didelis

nerim ą,

sm egenų

paniką

sričių,

ir įprastinį elgesį, sužadinim as. Pavyzdžiui, PET

turinčio

obsesinį-kom pulsinį

sutrikim ą,

m atyti,

kad

ir

netgi

atsakingų

už

obsesinį-

va izd u s (fM R V ) tiria m ie ­

im pulsų

sie m s vy kd a n t s u d ė tin g ą

tiriant sm egenis žm o­ ypač

didelis

aktyvum as

būna sm egenų srityse, kurios susijusios su tokiais veiksm ais, kaip nuolatinis ran­ kų plovim as, tikrinim as, tvarkym asis, kaupim as (M ataix-Cols ir kiti, 2004, 2005). Kaip

parodyta

16.3

p a v .,

obsesinio-kom pulsinio

sutrikim o

kam uojam ų

žm onių priekinė juostinė žievė - sm egenų sritis, atsakinga už veiks­ m ų stebėseną ir klaidų tikrinim ą - būna ypač linkusi į perdėtą akty­ vum ą (Ursu ir kiti, 2003). Kai sutrikusios sm egenys aptinka, jog kaž­ kas ne taip, atrodo, kad jos sukelia psichinį priepuolį, pasireiškiantį pasikartojančiom is m intim is ar veiksm ais (Gehring ir kiti, 2000). Baim ingi

patyrim ai

gali

traum uoti

sm egenis

ir

m igdole

sužadin­

ti baim ės nervines schem as (Arm ony ir kiti, 1998). Šias baim ės ap­ raiškas pinti

ir kai

su

jom is

kuriais

susijusį

obsesinį-kom pulsinį

antidepresantais.

turi biologinį pagrindą.

Tačiau

aišku

elgesį viena,

galim a kad

slo­

nerim as

p a žin tin ę u ž d u o tį. fM R V sk e n a i p a ro d ė , jo g O K S ka m u o ja m ų ž m o n ių p rie k in ė s ju o stin ė s s m e g e n ų žie vė s v e ik la b u vo su a k ty vė ju si.

803

804

16 SKYRIUS

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

Disociacija ir daugialypė asmenybė 11

TIKSLAS.

Apibūdinkite,

kokie

yra

disociacinių

Disociaciniai sutrikimai

sutrikimų

(dissociative disorders) -

simptomai, ir paaiškinkite, kodėl kai kurie kritikai skeptiškai

sutrikimai, kai sąmoningas supratimas tampa

vertina disociacinį tapatumo sutrikimą.

disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesnių prisimi­ Disociaciniai

sutrikimai,

kai

žmogus

staiga

praranda

nimų, minčių ir jausmų.

atmintį

arba pakeičia savo tapatybę, priklauso labai sudėtingiems su­ Disociacinis tapatum o sutrikim as

trikimams, tačiau jie yra gana reti. Ištikus stipriam stresui, žmo­ gus nuo jo tarsi atsiriboja. Sąmonė tarsi atsiskiria nuo skaus­

(dissociative identity disorder, DID) —

mingų prisiminimų, minčių ir jausmų. (Atkreipkite dėmesį, kad

retas disociacinis sutrikimas, kai žmoguje

šis aiškinimas daro prielaidą, jog egzistuoja išstumti prisimini­

reiškiasi dvi ar daugiau atskirų ir

mai. Kaip pastebėjome 9 ir 15 skyriuose, dabar tuo abejojama.)

besikaitaliojančių asmenybių. Dar vadinamas daugialypės asmenybės sutrikimu.

Tam tikri disociacijos simptomai nėra labai reti. Daugelis žmonių gali kartais stipriau ar silpniau patirti nerealumo pojūtį, tarsi atskirti nuo savo kūno ar matantys save iš šalies kaip fil­ me. Kartais galime pasakyti: „Tuo momentu nebuvau savimi". Galbūt prisimenate nors kartą, įlipę į automobilį ir nuvažiavę į

kalbėjausi... Ar kalbėtum su manimi, Dalie, atsakydama „Aš čia"?"

kokią nors vietą, kur važiuoti visai neketinote, o jūsų mintys bu­

Bianchi atsakė „taip" ir teigė, kad jis yra Stivas.

vo užimtos kažkuo kitu. Traumos metu toks atsiskyrimas gali

Kalbėdamas kaip Stivas, Bianchi tvirtino, jog nekenčia Ke­

apsaugoti nuo pernelyg stiprių emocinių išgyvenimų. Kai toks

no, nes Kenas yra geras, ir kad jis (Stivas), padedamas pusbro­

potyris yra gilus ir ilgalaikis, jis gali būti laikomas disociaciniu

lio, žudė moteris. Jis teigia, kad Kenas nežino apie jo buvimą ir

sutrikimu.

nekaltas dėl nužudymų. Ar antroji Bianchi asmenybė buvo gud­

Tarp

disociacinių

sutrikimų

vyrauja

disociacinis

tapatum o

rybė, būdas išsisukti nuo atsakomybės už savo veiksmus? Iš

sutrikim as - sąmonės skilimas. Tokie žmonės turi dvi ar dau­

tikrųjų

giau

apie daugialypę asmenybę, vėliau buvo nuteistas.

skirtingų

asmenybių, kurios

pakaitomis

kontroliuoja

žmo­

gaus elgesį ir viena kitos neprisimena. Žmogus vienu metu esti

Bianchi,

gudrus

melagis,

psichologijos

knygose

skaitęs

Tyrinėdamas individo gebėjimus kaitalioti asmenybę Nicho-

perdėtai mandagus ir manieringas, o kitu - triukšmingas ir ko­

lasas Spanosas (1986, 1994, 1996) paprašė studentų suvai­

ketiškas. Kiekviena asmenybė turi savo balsą ir manieras, ir tik­

dinti

roji asmenybė dažniausiai neigia žinanti apie kitas.

Per tokį pat hipnozės seansą, koks buvo atliktas su Bianchi

Paprastai žmonės, kuriems diagnozuota daugialypė asme­

kaltinamuosius

žmogžudystėmis,

kuriuos

tiria

psichiatras.

spontaniškai išryškėjo daugumos antroji asmenybė. Todėl Spa­

nybė, yra neagresyvūs. Yra aprašyti atvejai, kai asmenybė skyla į

nosas abejoja, ar disociatyvus tapatumas nėra kraštutinis pasi­

„gerąją" ir „blogąją" ar net agresyvią asmenybes, panašiai kaip

reiškimas

Roberto L. Stevensono aprašyti daktaras Džekilas ir misteris Hai-

kai su draugais kvailiojame, elgiamės triukšmingai, o su sene­

das. Neįprastas buvo „Hilsaido žudiko" Kennetho Bianchi, nuteis­

liais esame švelnesni, pagarbūs? Ar gydytojai, nustatę daugia­

normalaus

žmogiškojo

gebėjimo

kaitalioti

savąjį

Aš.

to už 10 Kalifornijos moterų išprievartavimą ir nužudymą, atvejis.

lypę

Psichologas Johnas Watkinsas (1984) per hipnozės seansą„išsik-

vaidmenį? Jei taip, ar gali vėliau tokie žmonės patikėti tokio sa­

vietė" paslėptąją Bianchi asmenybę: „Aš jau šiek tiek kalbėjausi

vo vaidmens tikrumu? Gal jie panašūs į aktorius, kurie prisipa­

asmenybę,

neskatina

žmogaus

vaidinti

tokį

įsivaizduotą

su Kenu, bet manau, kad turbūt yra kita Keno dalis, su kuria dar

žįsta „atsiduodą" savo vaidmenims? (Prisiminkite, kad 7 skyriu­

nesikalbėjau, kita daiis, kuri jaučiasi kitaip, negu ta, su kuria

je Spanosas iškėlė šiuos klausimus, diskutuodamas apie hip­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

nozės būseną. Jei dauguma disociacinio tapatumo sutrikimo ka­

„Nors tai ir beprotystė, bet nuoseklumo

muojamų žmonių lengvai pasiduoda hipnozei, tada tai, kas pa­

jai netrūksta."

aiškintų viena, būseną - asmenybės skilimą ar vaidmens atliki­

William Shakespeare, „Hamletas", 1600

mą - padėtų paaiškinti ir antrąją.) Mokslininkai,

daugialypę

805

(Vertė A. Churginas) asmenybę

laikantys

tikru

sutriki­

mu, remiasi tuo, kad skirtingos asmenybės yra susijusios su skirtingomis smegenų ir kūno būsenomis (Putnam, 1991). Net­ gi kairiosios ar dešiniosios rankos pirmenybė kartais keičiasi, kai asmenybės „persijungia" iš vienos į kitą (Henninger, 1992).

pažeidžiami pacientai gali patirti kaip save kitą. Tačiau, kaip sa­

Vienos asmenybės kai kurie prisiminimai kartais nėra perduo­

ko skeptikai, „tai ne sutapimas", kad daugialypę asmenybę pra­

dami kitai asmenybei (Eich ir kiti, 1997). Vieno tyrimo metu of­

dėjo tirti hipnozės praktikai ir kad simptomai būna ryškiausi pra­

talmologai atskleidė, kad keičiantis paciento asmenybei keičia­

dėjus gydymą (Goff, 1993; Piper, 1998). Psichoanalizės

si regos aštrumas ir akies raumens pusiausvyra. Kontrolinės grupės

tiriamiesiems,

kurie

tik

vaidino

daugialypę

asmenybę,

ir

mokymosi

teorijos

disociacinio

sutrikimo,

panašiai kaip nerimo sutrikimų, simptomus laiko nerimo įveiki­ mo būdais. Psichoanalitikai aiškina, kad šiais simptomais gina­

tokių pokyčių nenustatyta (Miller ir kiti, 1991). Tačiau skeptikams atrodo įtartina, kad XX a. pabaigoje šis

masi nuo nerimo, kurį kelia prasiveržę nepriimtini impulsai. Ne­

sutrikimas tapo toks populiarus. Šiaurės Amerikoje nuo 1930

suvaldoma

antroji

asmenybė

leidžia

prasiveržti

draudžiamiems

iki 1960 metų buvo užregistruojami tik du atvejai per dešimtme­

impulsams. Išmokimo teorijos atstovai mano, kad tai yra elgesys,

tį, o XX a. devintajame dešimtmetyje - daugiau kaip 20 000

kurį pastiprina sumažėjęs nerimas. Dar kiti disociacinius sutrikimus laiko potrauminias sutriki­

atvejų. Tuo metu šis sutrikimas įtrauktas į DSM klasifikaciją (McHugh, 1995 a). Asmenybių skaičius taip pat išaugo nuo 3 iki

mais - natūraliu gynybiniu atsaku į „traumuojančią vaikystės pa­

12

tirtį" (Putnam, 1995). Mokslininkai diskutuoja, ar dauguma diag­

vienam pacientui (Goff ir Simms, 1993). Kaip toks sunkus

sutrikimas taip ilgai buvo nepastebimas? Daug gydytojų nėra

nozuotų

daugialypių

asmenybių

yra patyrusios fizinę, seksua­

susidūrę su disociacinio tapatumo sutrikimu, o už Šiaurės Ame­

linę ar emocinę prievartą vaikystėje (Gleaves, 1996; Kilhstrom,

rikos ribų šis sutrikimas mažai žinomas. Tiesa, kitose kultūrose

2005; Lilienfeld ir kiti, 1999). Vieno tyrimo metu tirti 12 žmogžu­

(Aldridge-Morris,

džių, kuriems buvo diagnozuotas daugialypės asmenybės su­

daugialypės asmeny­

trikimas. Paaiškėjo, kad 11 iš jų vaikystėje buvo patyrę žiaurią

bės diagnozė pasitaiko retai, ir šis sutrikimas vadinamas „kuok­

kankinamą prievartą (Lewis ir kiti, 1997). Vieną iš jų tėvai buvo

sakoma,

kad

žmogų

„apsėdo"

piktoji

1989; Kluft, 1991). Didžiojoje Britanijoje

dvasia

telėjusių amerikiečių užgaida" (Cohen, 1995). Indijoje ir Japoni­

padegę. Kitas buvo išnaudojamas vaikų pornografijai ir įbau­

joje jo iš esmės nėra.

gintas, kad bus pasodintas ant viryklės. Galbūt tuomet daugia­

Skeptikams šie duomenys byloja apie kultūrinį reiškinį- kon­ krečiame

socialiniame

kontekste

psichoterapeutų

sukurtą

sutri­

lypė

asmenybė

yra

desperatiškos

traumuoto

asmens

pastan­

gos pabėgti į savo vidų

kimą (Merskey, 1992). Pacientai, atėję pas psichoterapeutą ne­

Tačiau skeptikai spėlioja, kodėl tada holokausto vaikai, iškentę

sako: „Leiskite mums prisistatyti". Priešingai, kaip pastebi kai

kelionę prekiniuose vagonuose, koncentracijos stovyklas ir matę,

kurie skeptikai, psichoterapeutai „knaisiojasi" ieškodami daugia­

kaip buvo nužudyti jų tėvai, nepatiria disociacinio tapatumo sutri­

lypės asmenybės požymių: „Ar esate kada nors pajutę, kad kita

kimo? Ar šios būsenos kartais negali susikurti linkę fantazuoti,

jūsų dalis daro dalykus, kurių jūs negalite kontroliuoti? Arši kita

emociškai pažeidžiami žmonės ir ar ji negali būti suformuota psi­

jūsų dalis turi vardą? Ar galiu pasikalbėti su jūsų piktąja dali­

choterapeutui sąveikaujant su pacientu? Jei taip, kaip spėja psi­

mi?" Kai tik pacientai leidžia psichoterapeutams kreiptis vardu

chiatras Paulas McHughas (1995b), „ši epidemija baigsis taip pat

„į tą jų dalį, kuri sako tokius piktus dalykus", jie pradeda įgyven­

kaip Saleme baigėsi beprotybė dėl raganų. [Daugialypės asme­

dinti savo vaizduotę. Rezultatas gali būti tikras reiškinys, kurį

nybės reiškinys] bus laikomas tyčia išgalvotu."

16 SKYRIUS

806

MOKYMOSI REZULTATAI Nerimo sutrikimai 5 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nerimo sutrikimai, ir paaiškinkite,

9 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra potrauminio streso sutriki-

kodėl šios būsenos skiriasi nuo normalaus streso, įtampos ar

mo simptomai, ir aptarkite išgyvenusių po nelaimės žmonių ge­

drovumo pojūčio.

bėjimą atgauti fizines bei dvasines jėgas.

Nerim as yra m ūsų kasdienės patirties dalis. Jis vadi­

Keturios

ar

nam as psichikos sutrikim u tik tada, kai pradeda slėgti

m inčių,

košm arų,

daugiau

savaičių

socialinio

įkyriai

persekiojančių

užsisklendim o,

nėrim o

ir nesiliauja arba kai siekiant jį sum ažinti im am e el­

priepuolių ir sutrikusio m iego - tai potrauminio streso

gtis neadaptyviai.

sutrikimo

(PTS)

sim ptom ai.

Šie

sim ptom ai

atsiranda

po traum uojančio įvykio ar atsitikim ų, kurių liudinin­ 6 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi generalizuotas nerimo su­ trikimas ir panika.

ku žm ogus buvo ar juos patyrė, tačiau negalėjo kon­ troliuoti. Vieni žm onės geba geriau atsigauti po trau­

Generalizuoto

nerimo

trečdaliai

m oterys)

yra

kam uojam i

du

m ų nei kiti. Vidutiniškai tik m aždaug 10 procentų m o­

nekontroliuojam ai

terų ir 20 procentų vyrų reaguoja į traum ą, kuriuo nors

žm onės

nuolatos

ir

(kurių

esti įsitem pę bei susirūpinę, jų autonom inė nervų sis­

gyvenim o

tem a sudirginta. Jie nepajėgia nustatyti ar išvengti to­

venusieji traum ą vėliau gali patirti potraum inį augim ą

kių

jausm ų

priežasties.

ria

periodiškus

kelias

panikos

Apim ti m inutes

žm onės

trunkančius

skausm us,

dusinim ą.

Nerim as

kim ų

sudedam oji dalis, tačiau

yra

intensyvius

panikos

abiejų

kurį

laiką

patirdam i

PTS.

Išgy­

pati­

baim ės epizodus, kurių m etu jie gali jausti siaubą, krū­ tinės

m om entu

sutri­

priepuoliai yra

žalingesni, gali versti žm ones vengti situacijų, kurio­ m is jie buvo tuos priepuolius patyrę. 7 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo fobija skiriasi nuo mūsų visų pati­

10 TIKSLAS. Aptarkite išmokimo ir biologinės teorijų indėlį aiš­ kinant nerimo sutrikimų atsiradimą.

sąlygojim o,

nam ų

poelgių

baim ę

rezultatas.

teorija,

nerim o

dirgiklių

pastiprinim o

ir

Biologinė

sutrikim ai

generalizavim o, m okym osi

teorija

stebint

nagrinėja

yra

baugi­ kitų

vaidm e­

nį, kurį natūraliosios atrankos ir evoliucijos sąlygom is vaidino

riamos normalios baimės.

išmokimo

Rem iantis baim ės

grėsm ingų

gyvūnų,

objektų

ar

situacijų

bai­

m ė; didelio em ocinio reaktyvum o genetinį paveldim u­ Fobijos

nuo

num u jos

ir

potencialiu

žm onės

kad

norm alios

gali

patiria

tapti

baim ės

poveikiu tokią

nepajėgūs

skiriasi

savo

elgesiui.

įkyrią

ir

kraštuti­

Apim ti

neprotingą

išvengti

fobi­

m ą; ir anom alius atsakus sm egenyse, reaguojant į bai­ m ę sukeliančius dirgiklius.

baim ę,

konkretaus

objekto,

11 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra disociacinių sutrikimų simp­ tomai, ir paaiškinkite, kodėl kai kurie kritikai skeptiškai vertina

gyvūno ar situacijos.

disociacinį tapatumo sutrikimą. 8 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra obsesinio-kompulsinio sutri­ Disociaciniai

kimo simptomai. Įkyrios gos

ir

pasikartojančios

gyvenim ui

(pasikartojanti

būti nerim as pulsija rankų

m intys,

obsesiniam-kompulsiniam

dieniam sija

sąm oningas

ir

žm ogui

m intis,

kurios

sutrikim ui, sukelia

m anija)

dėl nešvaros, m ikrobų

(pasikartojantis

veiksm as)

plovim as, m audym asis

nim osi savim i form a.

ar

būdin­

prisim inim ų, ciacinis

m inčių

sutrikim as

-

tai

tarsi bei

yra

būsenos, atsiskiria

jausm ų.

kai nuo

žm ogaus ankstesnių

Žinom iausias

disociacinis

tapatumo

aso­

sutriki­

trukdo

kas­

kančias.

Obse-

mas, plačiai žinom as kaip daugialypės asm enybės su­

pavyzdžiui,

trikim as. Kritikai pastebi, kad XX a . pabaigoje pra­

gali,

ar toksinų; kom-

gali kuri

yra

sutrikimai suvokim as

būti nors

perdėtas

kita

rūpi­

dėta

nepaprastai

dažnai

diagnozuoti

čiau

jis nefiksuojam as daugelyje

šį

sutrikim ą,

šalių, yra

ta­

labai re­

tas kitose bei gali atspindėti žm onių, labai lengvai pa­ siduodančių psichoterapeuto įtaigai, vaidinam us vaid-

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

m enis. Kai kurie šį sutrikim ą laiko nerim o jausm ų ap-

P AK LA USKITE SAVĘS: Ar galite prisiminti baimę, kurios išmoko-

raiška arba išm okta reakcija, kai elgesys yra pastip-

te? K okį vaidm enį suvaidino baimės sąlygojimas ir mokymasis

rinam as sum ažėjusiu nerim o pojūčiu.

stebint, jeigu jie apskritai turėjo įtakos?

807

Nuotaikos sutrikimai 12 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nuotaikos sutrikimai, ir palyginkite didžiąją depresiją bei bipo­ linį sutrikimą. Nuotaikos

em ociniai

sutrikim ų

kraštutinum ai

pasireiškia

dviem

pagrindinėm is

form om is: 1) didžiąja depresija, kai žm ogų ilgai vargina neviltis ir apatija, kol galiausiai

grįžtam a

maniakine

tas

į

norm alią

depresija),

kai

būseną;

bipoliniu

2)

žm ogaus

nuotaikos

sutrikimu

(anksčiau

kaitaliojasi

tarp

vadin­

depresijos

ir

Nuotaikos sutrikimai (mood disorders) psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Žr.: bipolinis sutrikimas, didžioji

manijos, t. y. per didelio susijaudinim o, hiperaktyvum o būsenos.

depresija ir manija.

Didžioji depresija Turbūt žinote, kaip jaučiasi depresijos apim tas žm ogus. Jei esate toks, kaip dau­

Vieniems žmonėms tamsiais

gelis studentų, tai tam tikrais m etų tarpsniais, veikiausiai tam siais žiem os m ėne­

žiemos mėnesiais pasikartojanti

siais,

depresija yra sezoninis emocinis

o

nusivylę

ne

vasarą,

pajuntate

keletą

depresijos

ateitim i, nepatenkinti gyvenim u

ar jaustis

energijos dirbti ar net išlipti iš lovos; sunku ar

m iegoti;

buvo į

kartais

atrodo,

jog

geriau

sim ptom ų.

būtų

pastūm ėjo

socialiniai

sunkum ai

-

atskirti nuo

būti

sm arkiai

kitų. Gali trūkti

sutelkti dėm esį, norm aliai valgyti

num irti.

lengva, dabar gi blogesni pažym iai kelia

neviltį

Galite

Galbūt

grėsm ę

vienatvė

jūsų

ar

m okykloje

m okytis

tikslam s. O

nutrūkę

m eilės

sutrikimas. Kitiems žiemos tamsa reiškia dažniau užplūstan­ čią melancholiją. Paklausti:

galbūt

„Ar šiandien verkėte?"', žiemą

ryšiai.

amerikiečiai dažniau atsakydavo

Svarstym ai apie visa tai kartais gali tik dar labiau kankinti.

„taip“:

Jei taip, jūs nesate vienas. Depresija - tarsi „sloga" tarp kitų psichikos su­ Atsakiusiųjų „taip", proc.

trikim ų. Toks negalavim o pavadinim as tiksliai nusako jo paplitim ą, bet ne sun­ kum ą. nės

Nors

labiau

dažniausiai

paplitusi

paplitusios

ieško

įvairios

psichikos

nedarbingum o

fobijos,

sveikatos

priežastis

(W HO,

bet

būtent

darbuotojų 2002).

dėl

depresijos

pagalbos.

Pasaulinė

Tai

labiausiai

sveikatos

Vyrų

žm o­

organiza­

cija praneša, kad per m etus dėl depresijos kenčia 5,8 procento vyrų ir 9,5 pro­

Moterų

Rugpjūtis

4

7

Gruodis

8

21

Šaltinis: T/me/CNN apklausa, 1994

cento m oterų. Nerim as yra atsakas į būsim ų praradim ų grėsm ę, o depresija - dažnas atsa­ kas į praradim us praeityje ir dabartyje. Kai blogai jaučiam ės reaguodam i į skau­ džius įvykius, pavyzdžiui, m ylim o žm ogaus netektį, tai rodo ryšį su tikrove. Tokiu

„Depresija... gerai moka priversti

m etu depresija yra tarsi autom obilio lem putė, rodanti žem ą tepalo lygį - tai sig­

sutvėrimą saugotis bet kurio

nalas,

didelio ar staigaus pavojaus."

įspėjantis,

kad

privalom e

sustoti

ir

im tis

apsaugos

priem onių.

Prisim in­

kim e, jog, kalbant biologiškai, gyvenim o tikslas - ne būti laim ingiem s, o išlikti ir

pratęsti

form os tikras

savo

apsaugo psichikos

gim inę.

Šiuo

organizm ą žiem os

nuo

m iegas:

požiūriu

kosėjim as,

vėm im as

pavojingų

toksinų.

Panašiai

ji

sulėtinti

tem pą,

skatina

ir

įvairios depresija

iškrauna

ir sulaiko nuo rizikos (Alien ir Badcock, 2003). Trum pai sustoti ir pam ąstyti

Charles Darwin,

skausm o

The Life and Letters of

yra

Charles Darwin, 1987

tam

agresyvum ą

(„Čarlzo Darvino gyvenimas ir laiškai")

808

16 SKYRIUS

(taip elgiasi depresijos apim ti žm onės) - reiškia iš naujo įvertinti savo gyveni­ mą

pajutus

pavojų

ir

nukreipti

energiją

daugiau

vilčių

teikiančia

linkm e.

Šiuo

požiūriu kančia turi prasm ę. Tačiau kada ši reakcija tam pa žalinga? Sunku nubrėžti liniją, skiriančią nor­ m alius

gyvenim o

nim as,

liūdesys

„nuosm ukius" ir

neviltis

nuo

yra

gilios

skirtingi

depresijos.

kontinuum o

Džiaugsm as,

taškai,

kuriuose

pasitenki­ kiekvienas

galim e bet kuriuo m etu atsidurti. Didžioji depresija

(major depressive disorder) -

Didžiąją

depresiją

galim a

įvardyti

tuom et,

kai

depresijos

požym iai

(apati-

ja, beprasm ybės jausm as, nesidom ėjim as šeim a, draugais ir veikla) trunka 2 sa­

nuotaikos sutrikimas, kai žmogų

vaites ar ilgiau be jokios aiškios priežasties. Liūdesys, gavus blogą žinią, ir nuo­

be aiškios priežasties

taikos sutrikim as skiriasi taip, kaip laikinas pridusim as po fizinių pratim ų ir nuo­

ir nevartojant medikamentų dvi

lat kam uojantis dusulys. Norint pajusti, kas yra didžioji depresija, kai kurie kli­

ar daugiau savaičių kankina

nikiniai

prislėgta nuotaika, savo

lias laiko zonas jaučiam o vangum o derinį.

nevertingumo jausmas,

psichologai

siūlo

įsivaizduoti

kančios

gedint

ir

lėktuvu

perskridus

ke­

Tarp laikinų m elancholijos nuotaikų, kurias visi patiriam e, ir triuškinam o di­

nuotaika.

Nors

didžiosios

yra

būsena,

kam uojam i

depresijos,

jie

vadinam a

-

jus ar daugiau m etų beveik kasdien užeinanti ir kone visą dieną trunkanti pri­ slegiam i

poveikio

sutrikimu

pasitenkinimas bet kokia veikla.

slėgta

depresijos

distiminiu

sumažėja domėjimasis ir

džiosios

distim ijos nuolatos

žm onės jaučia

kenčia

energijos

kiek

dve­

m ažiau

stygių

ir

negu

žem ą

sa-

vivertę, jiem s sunku susikaupti ar ką nors nuspręsti, jie m iega bei valgo arba per daug, arba per m ažai.

Bipolinis sutrikimas Manija (mania) -

Gydant

labai aktyvi nevaldomo

laikui grįžta prie savo įprastos elgsenos. Tačiau kai kurie žm onės pam ažu per­

ar

negydant

depresijos

epizodai

baigiasi,

ir

žm ogus

laikinai

ar

visam

optimizmo būsena.

eina į kitą - priešingą em ocinį kraštutinum ą - euforišką, hiperaktyvią, aklai op­ tim istišką m anijos būseną. Depresija yra sulėtėjęs gyvenim as, o m anija - grei­

Bipolinis sutrikimas

tas veržim asis pirm yn. Jei depresija kaitaliojasi su m anija, vadinasi, žm ogui pri­

(bipolar disorder) -

sidėjo bipolinis sutrikim as. M anijos fazės m etu žm ogus paprastai yra ypač šne­

nuotaikos sutrikimas, kai

kus,

žmogaus būsena kaitaliojasi tarp

raujam a), jam

depresijai būdingos nevilties bei

kio žm ogaus kalba garsi, lengvabūdiška, sunkiai pertraukiam a.

apatijos ir pernelyg stiprios

labai

aktyvus,

pakilios

nuotaikos

(nors

greitai

susierzina,

jei

jam

priešta­

reikia nedaug m iego, jis rodo m ažiau seksualinio varžym osi. To ­

Vienas iš m anijos sim ptom ų yra didžiulis optim izm as ir puikus savęs verti­

manijos būsenos.

nim as, kuris gali pasireikšti neapgalvotu

išlaidavim u, investavim u, nesaugiu

Kūrybingumas ir bipolinis

netikusių sprendim ų. Tačiau jei m anijos form a švelnesnė, užplūdusi energija ir

sek­

su. M anijos apim tą žm ogų erzina patarim ai, tačiau jį reikia ginti nuo jo paties

sutrikimas

Per istoriją būta daug kūrybingų menininkų, kompozitorių ir rašytojų, kuriems buvo nustatytas bipolinis sutrikimas: iš kairės - Waltas Whitmanas, Virginia Woolf, Samuelis Clemensas (Markas Twainas) ir Ernestas Hemingway.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

laisva m ąstym o kuriem s

buvo

Hem ingway

tėkm ė gali skatinti kūrybingum ą. Per istoriją būta daug nustatytas

iki

bipolinis

aktorės

sutrikim as

- nuo

W hitm ano

negalėjau to nedaryti; bet aš nebejaučiau tikrojo gyvenimo."

kuris,

m anom a,

ir

dram aturgai

Aš vis dar galėjau kvėpuoti,

linkę į bipolinį sutrikim ą (Jam ison, 1993, 1995; Kaufm an ir Baer, 2002). Kom ­ (1685-1759),

dailininkai

ir Ernesto

pozitorius

Hendelis

Poetai,

W alto

valgyti, gerti, miegoti. Tiesiog

F.

Kidder.

„Mano gyvenimas staiga sustojo.

ypač

G.

M argot

kūrėjų,

809

kentėjo

nuo

švelnios

bipolinio sutrikim o form os, savo beveik 4 valandų trukm ės „M esiją“ sukūrė per 3

pakilios

kūrybinės

energijos

savaites

(Keynes,

1980).

Robertas

Schum annas

Levas Tolstojus, „Mano išpažintis", 1887

sukūrė 51 kūrinį per dvejus m etus (1840 ir 1849-uosius), kai buvo apim tas m a­ nijos, o 1844 m etais - nė vieno, nes tada jį kam avo sunki depresija (Slater ir M eyer,

1959).

tikslum o linis

ir

Arnoldo

logikos

sutrikim as

Ludwigo

(1995)

(architektai,

negu

tuos,

teigim u,

dizaineriai,

kurie

kūrėjus,

žurnalistai),

vadovaujasi

em ocijų

kuriem s rečiau

raiška

darbe

reikia

kam uoja

ir

lakia

bipo­

vaizduote

(poetai, rašytojai, pram ogų organizatoriai). Kas tinka em ocijom s, tinka ir visam kitam : kas kyla, tas ir leidžiasi. Netru­ kus

nuotaika

sutrikim as

arba

daug

grįžta

į norm alią

retesnis,

negu

būseną, arba

didžioji

depresija.

pereina Kitaip,

į depresiją. Bipolinis negu

didžioji

depresi­

ja, jis vienodai būdingas ir vyram s, ir m oterim s.

Nuotaikos sutrikimų aiškinimas 13 TIKSLAS. Aptarkite faktus, kuriuos privalo paaiškinti priimtina depresijos teorija. * • Kadangi depresija sm arkiai paveikia daugelį žm onių, ji labai plačiai tiriam a. Psi­ chologai

kuria

sutrikim us

nuotaikos

gydyti

bendradarbiai

ir

(1985,

sutrikim ų

užbėgti 1998)

teorijas,

jiem s

už

apžvelgia

kurios

turėtų

pasiūlyti,

kaip

akių.

Tyrėjas

Peteris

Lewinsohnas

faktus,

kuriuos

privalo

paaiškinti

šiuos ir

bet

jo ku­

ri depresijos teorija. Tarp jų yra ir šie: •

Depresiją lydi daug elgesio ir kognityvinių pokyčių. Depresijos apim ti žm o­ nės yra neaktyvūs, neturi m otyvacijos, jautrūs neigiam iem s įvykiam s. Jie pa­ prastai

tikisi

Būdam i

neigiam ų

prislėgtos

rezultatų,

nuotaikos

labiau

m anom e,

linkę

kad

prisim inti

m ūsų

blogą

rem iam a

inform aciją.

kom anda

pralai­

m ės, pažym iai bus prasti, o m eilė nelaim inga. Kai depresija išnyksta, nelie­ ka

ir

šių

skundžiasi

elgesio ir

bei

kitais

kognityvinių

sutrikim ais,

pokyčių.

pavyzdžiui,

Kam uojam i

nerim u;

dažnai

depresijos jie

žm onės

piktnaudžiauja „Istoriniai veikėjai, rašytojai,

narkotikais.

meno žmonės, kuriais labiausiai

•

Depresija

yra

labai

paplitusi. Kadangi

depresija

yra

įprastas

reiškinys,

tai

ir jos priežasčių reikėtų ieškoti kasdieniuose dalykuose. •

Lyginant (16.4 vidinių

p a v .).

su

vyrais,

psichologinių

seksualinis

moteris

dvigubai

Apskritai m oteris labiau potraukis.

priežasčių, Vyrus

dažniau

kam uoja

pavyzdžiui,

labiau

veikia

Shakespeare, Homeras,

kankina

didžioji

sutrikim ai, kurie depresija,

išorinės

žaviuosi - Mozartas,

nerim as,

priežastys

depresija

priklauso -

nuo

slopinam as piktnaudžia­

EI Greco, Čechovas, Dostojevskis, Emily Bronte nė vienas negautų pažymėjimo, kad yra psichiškai sveikas".

vim as alkoholiu, asocialus elgesys, im pulsų kontrolės stoka. Kai m oteris liūdi,

Madeleine L’Engle,

paprastai ji būna liūdnesnė už liūdintį vyrą. Kai vyras įniršta, paprastai jis

A Circle of Quiet, 1972

būna piktesnis negu įniršusi m oteris.

(„Tylos ratas")

810

16 SKYRIUS

16.4 PAVEIKSLAS. Lytis ir depresija

Visame pasaulyje moteris dažniau kamuoja depresija

Moterys

Vyrai

10-yje šalių apklausus 38000 respondentų, pasi­ tvirtino tai, ką nustatė daugelis mažesnių studijų: moterų rizika susirgti depresija yra beveik dvigubai didesnė negu vyrų. Be to, ši rizika priklauso ir nuo kultūros: nuo 1,5 proc. Taivane iki 19 proc. Beirute. (Iš Weissman ir kiti, 1996.)

20

15

10

5

JAV

•

Edmontonas

Dauguma praeina,

Puerto Paryžius Vokietija Florencija Beirutas Taivanas Korėja Naujoji Zelandija Rikas

depresijos

tačiau

daugum a

epizodų

patys

žm onių,

nuslopsta.

apim tų

Gydom a

didžiosios

depresija

depresijos,

greičiau

grįžta

į

nor­

m alią būseną savaim e. Depresija užeina, o po kelių savaičių ar m ėnesių pa­ prastai nuslopsta, bet kartais vėliau pasikartoja.

•

Prieš depresiją

dažnai būna

stresinių

ar artimais santykiais. Šeim os

nario

zė

depresijos

ar

fizinė

prievarta

didina

įvykių, susijusių

m irtis, prarastas riziką.

darbu , santuoka

su

darbas, santuokos

Biologas

Robertas

kri­

Sapolsky

(2003) pastebi: „Jei streso sukeltą nerim ą galim a palyginti su grėsm ingai traš­ kančiu laužu, tai depresija yra ant to laužo užm esta dusinanti sunki antklo­ dė." Vieno tyrim o m etu ilgą laiką buvo stebim i 2000 žm onių. Buvo nusta­ tyta, kad depresijos rizika per vieną m ėnesį skyrėsi nuo 1 procento (tiem s, kurie nepatyrė jokio streso per m ėnesį) iki 24 procentų - tiem s, kurie paty­ rė tris stresinius įvykius (Kendler, 1998). Anksti netekus tėvų taip pat padi­ dėja depresijos rizika gyvenim e (Agid ir kiti, 1999).

•

Su kiekviena nauja karta depresijos atvejų gausėja, ir ši liga pradeda ka­ muoti

anksčiau

(dabar

dažnai

jau

vėlyvojoje

paauglystėje).

Tai

pasakytina

Beveik 50 procentų

ne tik apie Kanadą bei Jungtines Valstijas, bet ir apie Vokietiją, Italiją, Pran­

atsigavusiųjų po depresijos

cūziją,

per dvejus metus patiria kitą jos

Collaborative Group, 1992). Australijoje 12 procentų apklaustų paauglių teigė

epizodą. Ilgalaikio atsigavimo

patirią depresijos sim ptom us, daugum a juos slėpė nuo tėvų: 90 procentų tė­

tikimybė didesnė, jei pirmasis

vų

epizodas pasireiškė vėliau,

ir kiti, 2000). Šiandien Šiaurės Am erikoje jauni suaugusieji tris kartus daž­

jei pacientas ilgiau išbūna

niau nei jų seneliai teigia neseniai - arba kada nors apskritai - jautę depre­

Libaną,

m anė,

kad

Naująją

jų

Zelandiją,

prislėgtų

vaikų

Taivaną

ir

paauglystėje

Puerto

Riką

nekam uoja

(Cross-Nationa'

depresija

(Sawyer

sveikas, mažiau patiria tokių

siją (nors jų seneliai patyrė daug daugiau rizikos). Paklausti: „Ar esate ka­

epizodų, stresų ir daugiau

da nors pajutę, kad netrukus ištiks nervinis išsekim as?", 1957 m etais atsakė

sulaukia socialinės paramos

„taip"

(Belsher ir Costello, 1988;

tai (Swindle ir kiti, 2000). Šis padidėjim as iš dalies yra tikras, tačiau jis taip

Fergusson ir Woodward, 2002;

pat rodo, kad šiandieniniai jaunuoliai labiau nori prisipažinti esą ištikti dep­

Kendler ir kiti, 2001).

resijos, bet laikui bėgant pam iršta daugelį neigiam ų potyrių.

17

procentų

am erikiečių, o

1996

m etais teigiam ai atsakė

24

procen­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Kaip

ir

galim a

tikėtis,

m okslininkai

šiuos

faktus

supranta

bei

aiškina

skir­

tingai, o tai rodo nevienodus požiūrius. Psichoanalitinė teorija, taikydam a Freudo

„Aš

depresiją

laikau

811

šiuolaikinės

eros maru.“

im pul­

Lewisas Juddas, buvęs

sų svarbą, teigė, jog depresija atsiranda, kai didelė netektis sukelia jausm us, su­

Nacionalinio psichikos sveikatos

idėjas

apie

sijusius radus

ankstyvosios

su

vaikystėje

darbą,

praradim ą. vęs.

gali

Arba

vaikystės

patirta

kilti

ir

pripažindam a

netektim i. Išsiskyrus

jausm ai,

susitvenkęs

Šiandieninis

potyrius

panašūs,

pyktis

ant

biopsichosocialinis

su

m ylim u

pavyzdžiui,

tėvų

gali

požiūris

pasąm onės

į

žm ogum i ar

artim ų

virsti

ryšių

vidiniu

praplečia

su

pykčiu

supratim ą,

pra­

m otina ant

sa­

papildyda­

m as jį biologiniais ir kognityviniais aiškinim ais.

Biologinis požiūris 14 TIKSLAS. Apibendrinkite, koks yra biologinio požiūrio indėlis į depresijos tyrimą, bei aptar­ kite ryšį tarp savižudybės ir depresijos. Daugum a

valstybinių

dėjo

finansuoti

viso

kūno

psichikos

biologinių

sutrikim as,

sveikatos

nuotaikos

apim antis

tyrim o

sutrikim ų

ir

genetinį

centrų

pastaraisiais

m etais

veiksnių

tyrim us.

Depresija

polinkį,

ir

biochem inės

pra­ yra

pusiausvy­

ros sutrikim us, ir m elancholišką nuotaiką, ir negatyvų m ąstym ą. G enetinė įtaka. Seniai žinom a, kad nuotaikos sutrikim ai liečia visus šeim os na­ rius.

Didžiosios

depresijos

ir

bipolinio

sutrikim o

rizika

padidėja,

jei

bent

vie­

nas iš tėvų, brolis ar sesuo yra patyrę depresiją (Sullivan ir kiti, 2000). Jei vie­ ną iš tapačių dvynių kam uoja didžioji depresija, tikim ybė, kad ji ištiks kitą - 1 iš 2. Jei vienas iš tapačių dvynių kenčia nuo bipolinio sutrikim o, tikim ybė, kad ir kitam kada nors jis bus diagnozuotas yra 7 iš 10-ies. Tarp netapačių dvynių ši tikim ybė yra tik 2 iš 10 (Tsuang ir Faraone, 1990). Didesnė tapačių dvynių tikim ybė susirgti depresija išlieka netgi jei jie auginam i atskirai (DiLalla ir ki­ ti, 1996). Be to, žm onės, augę įtėvių šeim oje ir varginam i nuotaikos sutrikim ų, dažnai turi artim ų

biologinių

gim inaičių, kuriuos

irgi kam uoja

ši negalia, kurie

yra priklausom i nuo alkoholio arba tarp jų yra savižudžių (W ender ir kiti, 1986). (Skyrelyje

„Pažvelkim e

iš

arčiau.

Savižudybė"

pateikiam a

daugiau

savižudy­

bės tyrim ų duom enų.) Dabar tų,

kurie

ieškom a genai

čia

genų,

keliančių

žm onėm s

yra

įpainioti,

m okslininkai

depresijos atlieka

pavojų. ryšių

Kad

jie suranda šeim as, kurių kelias kartas kam avo šis sutrikim as. Po ir depresijos veikiam ų, ir neveikiam ų ieškant ir

skirtum ų.

Peteris

kvartalą", ną". ir

M cGuffinas „tada

reikia

Asociaciniais populiacijai

m aždaug

Kaip

40

elgesio

(2003),

ryšių

apieškoti

tyrimais

būdingo procentų

šeim os narių

aiškina

analizė

kiekvieną

ieškom a

kurie

vėlyvajam e

Robertas

chrom osom ų

norint tarp

Pavyzdžiui,

Pirm iausia

to

kraujas ir tiriam a tyrinėtojai

nurodo

nam ą

koreliacijos

dėsningum o. žm onių,

genetikos

išsiaiškin­

analizę.

surasti tokį

am žiuje

jų

„gyvenam ąjį

DNR

DNR suserga

DNR,

Plom inas

„kaltininką"

konkretesnio

vieną

paim am as

ge­

varianto

variantą

turi

Alzheim erio

liga, ir 15 procentų nesergančių šia liga (Plom in ir M cGuffin, 2003). Tikėtina, kad ryšių ir asociacinių depresijos tyrim ų rezultatas bus sudėtingas: daugelis

instituto vadovas, 2000

16 SKYRIUS

812

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Savižudybė

V y r e s n ia m e a m ž iu je v y r ų s a v iž u d y b ių

„Bet gyvenimas, pailsęs nuo šio pasaulio kliūčių,

s k a ič iu s p a s te b im a i d id ė ja

Niekada nepritrūks jėgų save nutraukti."

Vyrai

William Shakespeare, „Julius Cezaris", 1599 Moterys

Kiekvienais metais apie milijoną, žmonių visame pasaulyje, ne­ tekę vilties, ištaria „ne“ gyvenimui ir pasirenka amžina, ir nepa­ taisomą

galbūt

laikinos

problemos

sprendimą

(Mann,

2003;

WHO, 2004). Tyrinėtojai palygino įvairių gyventojų grupių sa­ A m ž iu s m e ta is

vižudybes ir nustatė: •

Nacionalinius

skirtumus.

Anglijoje,

Italijoje

ir

Ispanijoje

žudomasi beveik perpus rečiau negu Kanadoje, Australijo­ je ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Austrijoje ir Suomi­ joje - du kartus dažniau (WHO, 2002a). Europoje labiau­

16.5 PAVEIKSLAS. Savižudybių rodikliai pagal lytį ir amžių Visame pasaulyje daugiau žudosi vyrai negu moterys. Daugiausia savižudybių - tarp pagyvenusių vyrų (WHO, 2002a).

siai į savižudybę linkusi tauta (lietuviai) žudosi 15 kartų daž­ niau negu mažiausiai žudytis linkusi tauta (portugalai). •

Rasinius skirtumus. Jungtinėse Valstijose baltieji žudosi du kartus dažniau negu juodaodžiai (NIMH, 2002).

•

nuo psichologinio išsekimo ir mėgina žudytis, palyginti su

Lyčių skirtumus. Moterys daug dažniau mėgina žudytis ne­ gu vyrai. Tačiau vyrams (tai priklauso nuo šalies) 2-4 kar­ tus dažniau pavyksta tai padaryti (16.5

pav.).

Išimtis - Kini­

ja, kur dažniau nusižudo moterys (WHO, 2002 c). Vyrai daž­ niau

pasirenka

patikimus

savižudybės

būdus,

pavyzdžiui,

nusišauna. Šį būdą pasirenka 6 iš 10 savižudžių Jungtinė­ se

Valstijose.

Patikimesnio

savižudybės

būdo

pasirinkimas

priklauso nuo smegenų kaktos skilties aktyvumą skatinančio serotonino (Mann, 2003): kuo rimtesnis ketinimas nusižudyti, tuo mažesnis aktyvumas. •

•

Carr, 1989). Jauni gėjai ir lesbietės daug dažniau kenčia

jų heteroseksualiais bendraamžiais (Goldfried, 2001). Patyrus depresiją savižudybės rizika padidėja 5 kartus (Bostwick ir Pankratz, 2000), nors apimti didžiosios depresijos, kai trūksta energijos ir iniciatyvos, žmonės žudosi retai. Kai būsena pradeda gerėti, savo planus galima įvykdyti. Paaugliai dažnai žudosi po traumuojamų įvykių, pavyzdžiui, dėl nelaimingos meilės ar kaltę sukeliančių asocialių veiksmų; ne­ retai įtakos turi piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu (Fowler ir kiti, 1986; Kolata, 1986). Lyginant su sutrikimų nevarginamais žmonėmis, alkoholikai nusižudo beveik 100 kartų dažniau, ir tai

Amžiaus skirtumus. Daugiau nusižudo pagyvenusių vyrų

sudaro 3 procentus visų savižudybių (Murphy ir Wetzel, 1990).

(16.5 pav.). Vakarų pasaulyje nuo 1960 metų labai pa­

Netgi tarp mėginusiųjų žudytis alkoholikai penkis kartus dažniau

daugėjo vyresnių paauglių, ypač vaikinų, savižudybių (Ec-

negu kiti vėl mėgina žudytis ir galiausiai nusižudo (Beck ir Steer,

kersley ir Dear, 2002). Amerikoje, Australijoje, Didžiojoje Bri­

1989).

tanijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje 15-25 metų jau­

Savižudybėms gali turėti įtakos ir socialiniai veiksniai. Jų

nuolių savižudybių skaičius per 30 metų po 1960-ųjų padvi­

padaugėja ir po plačiai aptarinėjamų ar TV programose nušvie­

gubėjo, kaip padaugėjo ir paauglių bei jaunuolių nerimo su­

čiamų savižudybių. Be to, dažnėja mirtinų „autokatastrofų" ir pri­

trikimų ir depresijos atvejų.

vačių lėktuvų avarijų.

Kitų grupių skirtumus. Dažniau žudosi turtingi, nereligingi

Žmonės žudosi nebūtinai dėl priešiškumo ar keršto. Pagy­

ir vieniši, ypač išsiskyrę ir našliai (Hoyer ir Lund, 1993; Stack,

venę žmonės kartais renkasi savižudybę kaip alternatyvą esa­

1992; Stengei, 1981). Jungtinėse Valstijose ir Australijoje

moms ar ateityje laukiančioms kančioms. Įvairaus amžiaus žmo­

išaugo tik paauglių vaikinų savižudybių skaičius (Hassan ir

nės mėgina nusižudydami išvengti nepakeliamo skausmo ir

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

nuimti nuo artimųjų pečių rūpinimosi jais naštą (Joiner ir kiti,

jose kasmet užfiksuojama apie 30 000 savižudybių, o į ligoni­

2002 Shneidman, 1987).

nes dėl mėginimo nusižudyti patenka apie pusę milijono (Sur­

Vėliau jų šeimos nariai ir draugai dažnai prisimena ženklus,

geon

General,

1999).

Trečdalis

mėgino

daryti

tai ir anksčiau. Dauguma jų buvo apie tai kalbėję. Kiekvienas,

daiktų išdalijimą atsiribojimą, susidomėjimą mirtimi. Tačiau ne­

kuris kalba apie savižudybę, mažų mažiausiai praneša apie sa­

daug kalbėjusiųjų ar mąsčiusiųjų apie savižudybę (iš jų trečda­

vo neviltį ir liūdesį. Taigi jei draugas kalba apie savižudybę, la­

lis - paaugliai ir studentai) iš tikrųjų mėgina žudytis, ir nedauge­

bai svarbu jį išklausyti ir suteikti tinkamą pagalbą.

iš jų tai pavyksta (Yip, 1998). Pavyzdžiui, Jungtinėse Valsti­

genų daro nedidelį poveikį, tačiau atskirų genų įtaka gali sum uotis, o ją dar ga­ sustiprinti negenetinių

veiksnių

poveikis

ir

šitaip

kai kuriem s

žm onėm s

kilti

didesnis depresijos pavojus. Smegenys ir depresija. Genai veikia biochem inę pusiausvyrą, kuri turi įtakos el­ gesiui.

Biochem inis

perduoda

signalą

raktas

tarp

liančio

sužadinim ą

beveik

nebūna

ir

-

neurom ediatoriai,

nervų

ląstelių.

pakilią

depresijos

Neurom ediatoriaus

nuotaiką,

m etu.

pernšantys

perteklius

(Vaistai,

būdingas

slopinantys

m olekules,

kurios

norepinefrino,

suke­

m anijos

ir

m aniją,

m etu

sum ažina

jo

norepi­

nefrino kiekį.) Daugum a žm onių, ilgai sergančių depresija, yra seni rūkaliai. Rū­ kym as - lyg savotiškas savęs gydym as nikotinu, kuris laikinai padidina norepi­ nefrino kiekį ir sužadina pakilią nuotaiką (HM HL, 2002). Kito m ažai. kį,

neurom ediatoriaus Vaistai,

stabdydam i

chem inį

-

serotonino

- taip

pat kartais

lengvinantys

depresiją,

didina

norepinefrino

arba

skilim ą.

jo

reabsorbciją

Nuolatinis

fizinis

(vaistai

krūvis,

„Prozac",

pavyzdžiui,

depresijos ar

m etu

serotonino

būna kie­

„Zoloft“,

,,Paxil“),

bėgiojim as,

m ažina

arba dep­

resiją, nes didina serotonino kiekį (Jacobs, 1994). Kai kurie

tiriam i genai padeda

ninas

(Plom in

buvo

tiriam i

ir

M cGuffln,

Naujosios

2003),

Zelandijos

nustatyti tokių

neurom ediatorių, kaip

kodus.

didelės

jauni

Vieno

suaugusieji,

apim ties

patyrę

kelis

seroto­

tyrim o

m etu

didelius

stre­

sus - m eilės ryšių nutrūkim ą ar šeim os nario m irtį. Šiuos prislėgtus žm ones kur kas

nusižudžiusiųjų

kurie galėjo įspėti juos apie grėsmę: kalbas apie savižudybę,

liui

li

813

dažniau

tym ą,

kuris

apim davo

depresija,

kontroliuoja

jei

serotonino

jie

turėjo

veiklą

variantą

(Caspi

ir

geno,

kiti,

koduojančio

2003).

Kaip

bal­ dažnai

m inim a šioje knygoje, genai ir aplinka - prigim tis ir patirtis - dažnai sąveikau­ ja m us form uodam i. Neseniai

buvo

pastebėta,

jog

depresija

sergančių

žm onių

m aisto

racione

ir

kraujyje yra m ažiau „gerųjų" riebalų, omega-3 sočiosios rūgšties, kuri, kaip m a­ nom a, gerina sm egenų veiklą (Edwards ir kiti, 1998; M aes ir kiti, 1999). Antai Japonijoje, atvejų

yra

kur

žm onės

m ažiau

valgo

(Hibbeln,

daug

om ega-3

1998).

Galbūt

turinčių būsim ieji

žuvų

produktų,

m oksliniai

depresijos

tyrim ai

nusta­

tys, ar valgant daugiau žuvies, graikinių riešutų bei kito m aisto, kuriam e gausu om ega-3, gerėja psichikos sveikata. Šiuolaikiniai

skenavim o

įrenginiai

padeda

m okslininkam s

pastebėti

loginius depresijos ženklus. Daugelyje neseniai atliktų tyrim ų užfiksuota, jog

neuro­

814

16 SKYRIUS

16.6 PAVEIKSLAS. Bipolinio sutrikimo pakilimai ir nuosmukiai PET nuotraukos rodo, jog smegenų energijos suvarto­ jimas didėja ir mažėja kartu su paciento emocinės būsenos kaita. Ryškios sritys vidurinėje nuotraukoje rodo, kad smegenys sparčiai vartoja gliukozę.

depresijos

Depresijos būsena (Gegužės 27)

Manijos būsena (Gegužės 18)

Depresijos būsena (Gegužės 17)

laikotarpiais

sm egenų

veikla

būna

m ažiau

aktyvi,

ir

nuotraukos

ro­

do sulėtėjusią veiklą, o m anijos laikotarpiais sm egenų veikla suaktyvėja (žr. 16.6 pav.).

Sm egenų

aktyvi, lios jų

depresijos sm egenų

kiti,

1993).

genų

kairioji

depresijos

yra

ragas,

7

esant

pasyvi

tyrim o

yra

skatindam i

teigiam om s

(Davidson

m etu

procentais

prisim inim ų

grandinėm is,

Antidepresantai,

kuri

būna

žm onių

skiltys

Amono

skiltis,

dažniausiai

kam uojam ų

kaktos

em ocinėm is

m am s.

kaktos

m etu

M RV

neatsparus serotonino,

už

su

stresu

Gi­

parodė,

kad

(Coffey

sujungtas

su

susijusiem s

žadina

būna

2002).

norm alias

centras,

kuris

em ocijom s kiti,

nuotraukos

m ažesnės

apdorojim o

ir

Am ono

ir

sm e­

pakenki­ rago

neu­

ronų augim ą, išskyrim ą, gali padėti įveikti depresiją (Jacobs ir kiti, 2000).

Socialinis-kognityvinis požiūris 15

TIKSLAS.

Apibendrinkite

socialinio-kognityvinio

požiūrio

indėlį

į

depresijos

tyrimą

ir

apibū-

dinkite depresijos ciklą.

Kai

kuriem s

žm onėm s

depresija

viskas sekasi gerai. Bet, kaip gali

sukelti

sukuriam os

psichologines negatyvios

prasideda

jau

esam e

reakcijas

m intys

į

be

akivaizdžios

net

kai

pastebėję, biologiniai rizikos veiksniai

stresinius

kažkaip

priežasties,

veikia

įvykius

(16.7

biologinius

pav.).

procesus,

Psichikos

kurie

stip­

rina slegiančias m intis, ir taip susidaro užburtas ratas. Prislėgti žm onės m ato

pasaulį pro tam sius akinius. Jų gilūs neigiam i savęs,

situacijos, ateities vertinim ai verčia sureikšm inti blogą patyrim ą ir nuvertinti gerą. Štai ką pasakoja Kanados universiteto profesorius Norm anas apie savo depresiją: Vėl

[apėmė

žmogaus

neviltis],

lygio,

kad

menkesnis

apskritai už

esu

žmogus.

Nuoširdžiai

menkiausią

kirmėlę.

Maža

to,

jaučiausi smerkiau

nepasiekęs save

ir

negalėjau suprasti, kodėl kas nors gali norėti su manimi bendrauti, juolab mylė­ ti... Buvau įsitikinęs, jog esu sukčius ir apgavikas ir kad nesu vertas filosofijos daktaro

laipsnio.

Nenusipelnau kaip

parašiau

savo

Nenusipelnau moksliniam

knygas

ir

būti darbui

mokslinius

dėstytoju;

nenusipelnau

skirtų

apdovanojimų;

straipsnius...

Tikriausiai

būti

profesoriumi...

negalėjau apgavau

suprasti, daugybę

žmonių. (Endler, 1982, p. 45-49)

Tyrim ai atskleidžia, kaip

save žlugdantys žmogaus įsitikinimai ir neigiamas aiš­

kinimo stilius suka ydingą depresijos ratą.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

16.7 PAVEIKSLAS. Biologinė įtaka:

• genetiniai polinkiai • smegenų cheminiai pokyčiai • smegenų pažeidimai dėl streso ar kitų veiksnių

Biopsichosocialinis požiūris

Psichologinė įtaka:

• neigiamas aiškinimo stilius • išmoktas bejėgiškumas • lyčių skirtumai

DEPRESINĖ NUOTAIKA

į depresiją

Gilios depresijos nuotaikas sukelia tarpusavyje susiję ir darantys vieni kitiems įtaką veiksnių. Pakeitus vieną sudedamąją dalį gali pasikeisti kitos.

Socialinė-kultūrinė įtaka:

• traumuojami, neigiami įvykiai • kultūriniai lūkesčiai • depresijos sukelta reakcija

Neigiamos mintys ir neigiama nuotaika veikia viena kitą. Save žlugdantys įsitiki­

nimai gali kilti iš išmokto bejėgiškumo. 15 skyriuje minėjome, kad patyrę ne­ kontroliuojamus skausmingus potyrius ir šunys, ir žmonės jaučiasi prislėgti, pa­ syvūs ir atsiriboję. Lyčių skirtumai reaguojant į nekontroliuojamą stresą gali pa­ aiškinti, kodėl, pradedant ankstyvąja paauglyste, moteris dvigubai dažniau kan­ kina depresija (Kessler, 2001). M oterys dažniau negu vyrai patiria prievartą ar kitaip pasijunta bejėgės ir jos daug stipriau reaguoja į stresą (Hankin ir Abram­ son, 2001; M azure ir kiti, 2002; Nolen-Hoeksema, 2001, 2003). 36 procentai į aukštąją mokyklą įstojusių amerikiečių merginų ir 16 procentų vaikinų „dažnai jaučiasi esą priblokšti viso to, ką reikia padaryti" (Sax ir kiti, 2004). (Vaikinai teigia daugiau laiko praleidžiantys „lengvo nerimo" veikloje - sportuodami, žiū­ rėdami televizorių, dalyvaudami vakarėliuose, galbūt tiesiog

vengdami užsiė­

mimų, kurie keltų stipresnį nerimą.) Kodėl neišvengiamos gyvenimo nesėkmės vieniems žmonėms sukelia dep­ resiją, o kitiems - ne? Iš dalies tam turi įtakos ir aiškinimo stilius. M es renka­ mės, ką kaltinti dėl savo nesėkmių. Jeigu dėl nesėkmės per egzaminą kaltinate save, galite pasijusti kvailas ir prislėgtas. Jeigu kaltę suverčiate aplinkiniams dalykams — nesėkmę priskyrę, pavyzdžiui, nesąžiningam testui, greičiausiai pa­ jusite pyktį. Prislėgti žmonės linkę aiškinti, kad blogi įvykiai yra pastovūs („taip bus vi­ sada"), visuotiniai („tai turės įtakos viskam, ką darysiu") ir priklausomi nuo paties žmogaus („tai tik mano kaltė") [16.8 pav.]. Lyn Abramson, Geraldas M etalsky ir Lauren Alloy (1989) mano, kad būtent tokių pesimistinių, pernelyg neapibrėžtų ir save kaltinančių atribucijų rezultatas yra slegiantis beviltiškumo jausmas. Jei esate linkę blogus pažymius, socialinį atstūmimą ir problemas laikyti neišven­ giamais ir už tai kaltinti save, jei apie tokius dalykus mąstote, tai ištikus kokiai nors bėdai jus tikriausiai apims melancholija. Ko galima tikėtis iš aukštosios mokyklos pirmakursių, kurie dar neserga dep­ resija, tačiau iš tiesų vadovaujasi pesimistiniu aiškinimo stiliumi (ir kai kurie jų netrukus visiškai įgyvendins Seligmano depresijos receptą: pesimizmas susi-

„Aš išmokau priimti savo klaidas, priskirdamas jas asmeninei istorijai, kuri nėra mano sukurta." B. F. Skinner, 1983

815

816

16 SKYRIUS

16.8 PAVEIKSLAS. Romantiškų santykių nutraukimas

Aiškinimo stilius ir depresija

Pastovumas

Laikinumas

„Niekada nuo to neatsigausiu."

„Sunku su tuo susitaikyti, tačiau aš tai įveiksiu."

Globalumas

Konkretumas

„Be savo partnerio nieko negaliu gerai padaryti."

„Ilgiuosi partnerio, tačiau turiu šeimą ir kitus draugus."

Išorinės priežastys

Vidinės priežastys

„S ėkm ingiem s santykiam s reikia dviejų žm onių pastangų, o šį kartą to nebuvo."

„Mūsų santykiai nutrūko tik dėl mano kaltės."

Depresija

duria

su

nesėkm e)?

m etų

kas

laiką

pirm ą

vos 1

6

savaites kartą

procentu

rodė, kad

Sėkmingas įveikimas

Lauren

Alloy

tyrė

Tem plio

ir

depresiją

patyrė

didžiąją

ir

jos

bendradarbiai

Viskonsino

optim istiškai m ąstančių

17

(1999)

dvejus

universitetų

procentų

su

studentus.

pesim istų,

puse Per

palyginti

tą su

studentų. Vėlesni m oksliniai tyrim ai pa­

tie, kurie įstoję į universitetą m ąsto optim istiškai, įgyja daugiau so­

cialinės param os, padedančios m ažinti depresijos pavojų (Brissette ir kiti, 2002). M artinas

Seligm anas

(1991,

1995)

teigia,

kad

depresija

dabar

sparčiai

plin­

ta tarp jaunų vakariečių dėl m asinės nevilties, kuri kyla dėl stiprėjančio indivi­ dualizm o

ir

silpnėjančio

atstūm im u,

pasak

sakom ybę

už

ryšio

Seligm ano,

problem as

su tik

ir

religija savim i

neturi

ir

šeim a.

tesirūpinąs

vilties

Susidūręs individas

atram os.

su

pats

nesėkm e prisiim a

Nevakarietiškose

ar at­

kultūrose,

kur labiau vertinam i glaudūs tarpusavio ryšiai ir bendradarbiavim as, didžioji dep­ resija

yra

m ažiau

nesėkm ių.

paplitusi

Pavyzdžiui,

ir

m ažiau

Japonijoje

sugijusi

depresijos

su

kaltės

apim ti

jausm u

asm enys

dėl

asm eninių

daugiau

pabrėžia

gėdos jausm ą, kad nuvylė kitus žm ones (Draguns, 1990a). Socialinis-kognityvinis depresijos aiškinim as prim ena „Žmogus niekada tiek nemąsto ir nesigilina į save, kaip

laiko

kentėdamas, nes jis nori kuo

kognityviniai procesai sutam pa

greičiau surasti savo kančių

Bet

priežastis."

depresiją.

pasveikus

ar

jis

yra

kad,

kaip

Six Characters in Search

taika

skatina

of an Author, 1922

nuotaika, tiškesni.

Peteris

m inėjom e jų

Bam ettas

depresijos

žm ogaus

Luigi Pirandello,

(„Šeši veikėjai ieško autoriaus")

kiaušinio

ir vištos prob­

lem ą. Save žlugdantys įsitikinim ai, savęs kaltinim as ir neigiam os atribucijos pa­

m intys

su

ir

Ianas

depresine

priežastis? būna

kalbėdam i

Prieš

m ažiau apie

Gotlibas nuotaika

(1988) ir

prasidedant

pesim istiškos.

būsenai

yra

pavaldžią

teigia,

kad

tokie

depresijos rodikliai.

depresijai

Galbūt

taip

atm intį,

ar yra

nuo

jos

dėl

prislėgta

to,

nuo­

neigiam as m intis. Jei žm onėm s laikinai sukeliam a bloga ar liūdna prisim inim ai,

sprendim ai

ir

lūkesčiai

staiga

tam pa

gerokai

pesim is-

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Josephas Forgasas ir jo bendradarbiai (1984) padem onstravo stulbinam ą nuo­ taikos

poveikį.

Iš

pradžių

jie

įrašydavo

į

vaizdajuostę

dviejų

žm onių

pokalbį.

Kitą dieną jiem s hipnozės m etu įteigdavo gerą ar blogą nuotaiką. Tada šie žm onės stebėjo m ieji

savo savo

prieš

dieną

elgesyje

vykusio

pastebėjo

pokalbio

daugiau

vaizdo

teigiam ų

įrašą.

Gerai

bruožų

negu

nusiteikę

tiria­

neigiam ų;

blogai

nusiteikusieji - dažniau m atė save elgiantis blogai. Taigi net m atydam i save vaiz­ dajuostėje, lengvą depresiją išgyvenantys žm onės vertina save blogiau.

Užburtas depresijos ratas. M artinas Seligm anas (1991) teigia: „Sunkios depre­ sijos nai

receptas sukelia

-

išankstinis

stresai:

darbo

pesim izm as praradim as,

susidūrus skyrybos

su ar

nesėkm e".

atstūm im as,

Depresiją fizinė

daž­

traum a

-

bet kas, kas griauna žm ogaus savivoką ir savivertės jausm ą. Taip pat m atom e, kad

depresija

kaupiam os

gali

būti

įžvalgos,

adaptyvi:

kurios

prasideda

vėliau

gali

prislėgtos

būti

nuotaikos

panaudotos

laikotarpis,

veiksm ingesnės

kai

sąvei­

kos su pasauliu strategijai kurti. Tačiau depresijos apim ti žm onės į blogus įvy­ kius

reaguoja

ypač

asm eniškai,

kaltindam i

save

(M or

zczynski ir kiti, 1991; W ood ir kiti, 1990a, b). Jų

ir

W inquist,

2002;

Pys-

savivertė greičiau svyruoja

aukštyn žem yn (Butler ir kiti, 1994). Kai ji esti žem a, žm onių m intys pasidaro dar niūresnės, o tai sukelia kitus depresijos kognityvinius ir elgesio sim ptom us. Šis ciklas paaiškina, kodėl m oterim s kyla dvigubas pavojus patirti depresiją. Kai ištinka nelaim ė, vyrai esti linkę veikti, o m oterys - m ąstyti, ir dažnai per daug mąstyti, kaip

pabrėžia

Susan

Nolen-Hoeksem a

(2003). M oterys dažnai gy­

vai prisim ena ir nuostabius, ir baisius potyrius; vyrai juos prisim ena kur kas blan­ kiau (Seidletz ir Diener, 1998). Šie lyčių em ocinės atm inties skirtum ai gali ska­ tinti

m oteris

daugiau

m ąstyti

apie

neigiam us

dalykus

ir

paaiškinti,

kodėl

vyrų

m ažiau nei m oterų teigia, jog „įstoję į aukštąją m okyklą patyrė em ocinį šoką". Nė

vienas

m ūsų

nesam e

apsaugotas

nuo

slogios

nuotaikos, sum enkusios

sa­

vivertės bei niūrių m inčių, kurias sukelia atstūm im as ar pralaim ėjim as. Kaip pa­ dem onstravo aptem do kom andos

Jie

sirgalius.

m okslininkai Po

Edwardas Hirtas ir jo

m intis.

tyrė Po

jų

prašydavo

pralaim ėjim o

kai

aistringus

garbinam os

sirgalių

nusim inę

kolegos (1992), net m ažos netektys laikinai

kuriuos nuspėti

sirgaliai

Indianos

universiteto

kom andos

laim ėjim o

kom andos

ir

niūriau

arba

savo

vertindavo

ne

pralaim ėjim o

būsim us tik

krepšinio rezultatus.

kom andos

ateitį,

bet ir savo rezultatus m ėtant strėlytes, sprendžiant anagram as ir susirandant šir­ dies draugę ar draugą. Kai reikalai nesiklosto taip, kaip norėtum e, gali atrody­ ti, jog jie niekada gerai nesiklostys. Uždarum as, susitelkim as į save ir niurzgėjim as dėl bėdų gali sukelti atstūm i­ m ą (Furr ir Funder, 1998; Gotlib ir Ham m en, 1992). Savo tyrim e m okslininkai Stephenas sukelia

Strackas

kitų

ir

Jam esas

priešiškum ą,

prastą

Coyne

(1983)

nuotaiką

ir

pažym ėjo,

nerim ą,

kad

todėl

jų

„prislėgti

žm onės

vengiam a. Įsitiki­

nim as, kad jie yra nereikalingi, nėra tik iškreiptas suvokim as." Varginam as nu­ sim inusio gali

kito

pradėti

žm ogaus

grasinti

nuovargio,

skyrybom is,

beviltiško

vadovas

-

požiūrio

suabejoti

šio

ir

apatijos, žm ogaus

sutuoktinis kom petenci­

ja. Išties depresijos gniaužtuose atsidūręs žm ogus labiau rizikuoja santuoka, dar­ bu, jį gali sukrėsti ir kiti stresai. (Tai iliustruoja genetikos ir aplinkos sąveiką:

Susan Nolen-Hoeksema

„Ši liguisto meditavimo epidemija yra sutrikimas, kurį moterys patiria daug dažniau negu vyrai. Moterys gali mintyse gilintis į bet ką - savo išvaizdą, šeimą, karjerą, sveikatą." (Women Who Think Too Much: How to Break Free of Over­ thinking and Reclaim Your Life, 2003.)

817

16 SKYRIUS

818

žm onės,

1.

Stresinė patirtis 4. Kognityviniai ir elgesio pokyčiai

genetiškai

linkę

radim ai

ir

tik

papildo

viena

stresas

į

depresiją,

sunkina

dažniau

pradinę

patiria

depresiją.

slegiančius

Atstūm im as

kitą. Kenčiantis žm ogus gal ir norėtų

su

įvykius.)

Pra­

depresija

tarsi

ir

kuo

nors drauge būti,

2.

bet vargu ar kas nori būti su kenčiančiuoju.

Neigiamas aiškinimo stilius

Dabar

galim e

susieti

visas

depresijos

reiškinio

dalis

(16.9

neigia­

1)

pav.):

m i, stresą keliantys įvykiai, 2) pesim istiškai aiškinam i, sukelia 3) beviltišką, pri­

3. Prislėgta nuotaika

slėgtą

būseną,

kuri

4)

trikdo

žm ogaus

m ąstym ą

ir

veiksm us.

Tai

savo

ruožtu

sukelia 1) vis daugiau neigiam ų potyrių, pavyzdžiui, atstūm im ą. Tai - ciklas, kurį visi galim e atpažinti. Bloga nuotaika pati save kursto: kai

16.9 PAVEIKSLAS. Ydingas depresijos ciklas

jaučiamės

prislėgti,

Žvelgdam i

Kognityvinės terapijos specialistai mėgina sulaužyti šį ciklą, keisdami būdus, kuriais depresijos apimtas žmogus suvokia įvykius (žr. 17 skyrių). Psichiatrai mėgina vaistais pakirsti nuolatinės prislėgtos nuotaikos šaknis.

resijos m ai

mintys

m ūsų

optim istiškiau,

ciklą

-

vertinti,

esti

sakom e,

persikeldam i

nukreipdam i

į

niūrios,

jog

kitą

dėm esį

bet

aplinką, į

išorę

prisim enam e

kuriam e

liaudam iesi ar

nem alonius

taške

galim e

save

užsiim dam i

dalykus

suardyti

kaltinti

ir

m alonesne

dep­

neigia­

veikla

bei

elgdam iesi protingiau. W instonas jį

Churchillis

m edžiodavo.

kad

didesnę

m as

Poetė

savo

Lincolnas

depresiją

Em ily

gyvenim o

jaunystėje

vadino

Dickinson dalį

buvo

taip

praleido tikras

„juoduoju bijojo

viešai

vienatvėje

atsiskyrėlis,

šunim i",

kuris

prapliupti

(Patterson, visad

periodiškai ašarom is,

1951).

apniktas

Abraha­

rūpesčių.

Jo

draugai baim inosi, jog jis gali nusižudyti (Kline, 1974). Šių asm enybių gyveni­ m ai

rodo, kad

žm onės

gali

kovoti su

depresija. Daugum ai jų

pavyksta

atgauti

gebėjim ą m ylėti, dirbti ir net pasiekti aukščiausių rezultatų.

MOKYMOSI REZULTATAI Nuotaikos sutrikimai 12 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nuotaikos sutrikimai, ir palyginkžte didžiąją depresiją bei bipolinį sutrikimą.

Priim tina

sutrikimams

būdingi

em ociniai

kraštutinu­

teorija

privalo

atsižvelgti

į

dau­

gybę elgesio ir kognityvinių pokyčių, kurie lydi dep­ resiją;

Nuotaikos

depresijos

jos

dažnį;

m oterų

didesnį

neatsparum ą

šiai

ligai; depresijos epizodų polinkį patiem s nuslopti; ryšį

m ai. Didžiosios depresijos ištiktas žm ogus dvi ar dau­

tarp

giau savaičių jaučiasi labai prislėgtas ir bevertis, m a­

vis gausėjančius depresijos atvejus ir ankstyvesnę jos

žai dom isi bet kuria veikla, ji jam teikia m ažai m alo­

pradžią.

stresą

sukeliančių

įvykių

ir

depresijos

pradžios;

num o. Šių jausm ų nesukelia Vaistai ar liga. Nors distimija yra kiek lengvesnė liga, jai būdinga dvejus m e­ tus pasireiškianti nuolatinė energijos stoka ir žem a savivertė.

Turinčių

keičiasi

tarp

nepaprastai Didžioji

bipolinį

depresijos

ir

optim istiškos

depresija

yra

kur

sutrikimą m anijos bei kas

žm onių -

būsenos

hiperaktyvios

im pulsyvios dažnesnė

už

14 TIKSLAS. Apibendrinkite, koks yra biologinio požiūrio indėlis į depresijos tyrimą, bei aptarkite ryšį tarp savižudybės ir depre­ sijos.

ir

būsenos. bipolinį

sutrikim ą.

Biologinis

požiūris

į

depresiją

pabrėžia

genetinę

įta­

ką, iš dalies pasitelkdam as ryšių analizę ir asociaci­ nius

tyrimus.

M okslininkai,

vadovaudam iesi

šiuo

po­

žiūriu, taip pat tiria sm egenų struktūros ir veiklos ano­

13 TIKSLAS. Aptarkite faktus, kuriuos privalo paaiškinti priimti­

m alijas, tarp jų ir tas, kurios stebim os neurom ediato-

na depresijos teorija.

rių sistem ose. Jų darbai parodė, kad polinkis į dep­ resiją iš tiesų būdingas kai kuriom s šeim om s, kad dep­

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

resijos

m etu

sum ažėja

neurom ediatorių

norepinefri­

pagal

kurį

blogi

įvykiai

laikom i

sukeltais

vidinių

priežasčių.

819

nuolatiniais,

globa­

no ir serotonino ir kad su stresu susiję Am ono rago

liais

pažeidim ai

ku­

jog šios savybės gali sutapti su depresija, bet jos ne­

riuos žm ones stum ia į savižudybę, ir jos rizika yra di­

sukelti. Depresijos ciklą sudaro: 1) neigiam i stresą su­

desnė tada, kai lengvėjant depresijai šių žm onių ener­

keliantys

gija pradeda grįžti.

telkiant pesim istinį aiškinim o

didina

depresijos

riziką.

Neviltis

kai

ir

įvykiai, kurie

2)

būna

Kritikai

pastebi,

interpretuojam i pasi­

stilių, sukuriantį 3) be­

viltišką prislėgtą būseną, kuri 4) trukdo žm ogaus m in­

15 TIKSLAS. Apibendrinkite socialinio-kognityvinio požiūrio in­ dėlį į depresijos tyrimą ir apibūdinkite depresijos ciklą.

tim s

bei

veiksm am s,

sukeldam a

neigiam us

ir

stresą

keliančius įvykius, pavyzdžiui, atstūm im ą.

Socialinis-kognityvinis požiūris atkreipė dėm esį į save žlugdančius m okto

įsitikinim us

bejėgiškum o)

(kylančius

ir

iš

neigiam o

dalies

dėl

aiškinim o

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar įstoję į aukštąją mokyklą susidūrėte

iš­

su iššūkiais? Ką patartumėte būsimiesiems studentams?

stiliaus,

Schizofrenija Jei depresiją

galėtum e

pavadinti psichikos sutrikim ų

sloga, tai schizofreniją

de­

rėtų vadinti vėžiu. M aždaug vienam iš šim to žm onių diagnozuojam a schizofreni­ ja, ir tai sudaro 24 m ilijonus žm onių, kenčiančių nuo vienos iš baisiausių žm oni­ jos

ligų

(W HO, 2002d). Schizofrenija

paprastai

pasireiškia

jaunystėje, kai žm o­

gus tam pa suaugusiuoju. Ji būdinga visų tautų žm onėm s, vienodai žeidžia ir vy­ rus, ir m oteris. Tiesa, vyrus ji linkusi paveikti ankstyvesniam e am žiuje, jiem s ji pasireiškia stipriau ir truputį dažniau negu m oterim s (Alem an ir kiti, 2003)

Schizofrenijos simptomai 16 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra schizofrenijos simptomai, ir nurodykite, kuo skiriasi kliede­ siai nuo haliucinacijų. Schizofrenija lypės

pažodžiui

asm enybės

reiškia

skilim as,

„psichikos

bet

veikiau

skilim ą". atitrūkim as

Galvoje nuo

turim a

tikrovės,

ne

daugia­

pasireiškiantis

padriku m ąstym u ir sutrikusiu suvokim u, em ocijų ir veiksm ų neadekvatum u.

Schizofrenija (schizophrenia) grupė sunkių sutrikimų, kuriems būdinga padrikas mąstymas, kliedesiai, sutrikęs suvokimas,

Padrikas mąstymas Įsivaizduokite

save,

m intys

be

liejasi

nederamos emocijos ir veiksmai.

m ėginantį

jokios

susišnekėti

logiškos

su

tvarkos. Jos

jauna

m oterim i

biografijos

autorė

M aksina, Susan

kurios Sheehan

(1982, 25 p.) stebėjo ją garsiai kalbantis tarsi su savim i: „Šį rytą, kai buvau Hilsaide

[ligoninėje],

stačiau

film ą.

M ane

supo

kino

žvaigždės.

Aš

esu

M erė

Popins. Ar šis kam barys nudažytas žydrai, kad m ane liūdintų? M ano senelė m irė

Kliedesiai (delusions) -

praėjus keturiom s savaitėm s po m ano aštuonioliktojo gim tadienio." Šis

keistas

m ąstym as

yra

m onologas nerišlus,

desiais („Aš esu

iliustruoja,

keistas,

kad

iškreiptas

schizofrenijos klaidingų

kam uojam os

įsitikinim ų,

pacientės

vadinam ų

klie­

M erė Popins"). Ligoniam s, apniktiem s paranojiškų m inčių, pa­

prastai pasireiškia persekiojim o m anija. Nuo vienos m inties prie kitos kartais

klaidingi įsitikinimai, dažnai susiję su persekiojimu arba didybe, kurie gali lydėti psichozinius sutrikimus.

820

16 SKYRIUS

„šuoliuojam a" m išrainė".

netgi

Vienas

teigė, kad

tam e

pačiam e

jaunas

vyras

„išlaisvinantis

sakinyje,

m aldavo

judėjim as

todėl

„šiek

žvelgiant

pasidaro

tiek

į

savotiška

daugiau

platėjantį

allegro

„žodžių

gydant"

ir

horizontą, vadinasi, iš­

plėštų šiek tiek prasm ės paskaitose". Daugelis

psichologų

įsitikinę,

jog

padrikai

m ąstyti

pradedam a

sutrikus

at­

rankiniam dėm esiui. 6 skyriuje m inėjom e, kad paprastai m ūsų atrankinio dėm esio gebėjim ai yra dideli. Pavyzdžiui, vakarėlio m etu galim e visą dėm esį sutelkti tik į vieną balsą, atsiribodam i nuo kitų tuo m etu veikiančių jutim inių dirgiklių. Schizofrenija sergantys žm onės to kia

nereikšm ingi

niai

dirgikliai,

dirgikliai

padaryti negali. Todėl jų

arba

pavyzdžiui,

pašalinės

grioveliai

ant

ankstesnių

plytos

ar

dėm esį lengvai patrau­

m inčių

balso

dalys.

M om enti­

m oduliacija,

gali

nu­

kreipti jų dėm esį nuo viso vaizdo ar nuo kalbos prasm ės. Kaip sakė vienas įveikęs schizofreniją žm ogus: „Tai, kas atsitiko su m anim i... buvo tarsi pažeistas filtras ir

nesusijusių

dirgiklių

kratinys,

nuolat

atitraukdavo

m ane

nuo

to,

į

ką

turėjo

būti sutelkiam as visas m ano dėm esys" (M acDonald, 1960, 218 p.). Šie atranki­ nio

dėm esio

sunkum ai

schizofreniją. gas

Sergant

gebėjim as

-

vienas

šia

akim is

iš

liga,

sekti

daugelio

pasireiškia

švytuoklės

kognityvinių

darbinės

judesius,

skirtum ų,

atm inties

sunku

siejam ų

skirtum ai,

koordinuoti

su

skirtin­

keleto

sm e­

pasitaiko

klau­

genų sričių veiklą užduotim s atlikti (Heinrichs, 2005).

Sutrikęs suvokimas Schizofrenijos

auka

gali

suvokti

nesančius

daiktus.

Dažniausiai

sos haliucinacijos (jutim o potyriai nesant jutim inio dirginim o). Žm ogus gali gir­ dėti

balsus,

kurie

sako

įžeidžiam us

dalykus

arba

įsakinėja.

Balsai

gali

sakyti

pacientui, kad jis yra blogas ar kad turi deginti save žiebtuvėliu. Rečiau žm ogus gali m atyti, jausti, justi daiktų, kurių nėra, skonį ar kvapą. Tokios haliucinaci­ jos

prim ena

sapnus,

įsibrovusius

į

budrią

sąm onę.

Kai

tai,

kas

netikra,

atrodo

kaip tikra, suvokim as geriausiu atveju atrodo keistas, o blogiausiu - grėsm ingas.

Neadekvačios emocijos ir veiksmai Dažnai rodė

schizofrenikų

visai

supykdavo

em ocijos

nesusijusios be

jokios

su

esti

tikrove.

aiškios

visiškai Ji

nedarnios.

juokėsi,

priežasties

arba

M aksinos

prisim inusi verkdavo,

senelės

kai

kiti

em ocijos

at­

m irtį,

kartais

juokėsi.

Kitas

schizofrenijos aukas kartais apim a vadinam asis lėkštasis afektas - zom biška apa­ tijos būsena. Judesiai

irgi

kom pulsyvius

gali

būti

veiksm us,

nekoordinuoti.

pavyzdžiui,

katatonijai, pacientai valandų

Žm ogus

nuolat

suptis

gali ar

atlikinėti trinti

valandas gali nejudėti, o

neprasm ingus,

rankas.

Reiškiantis

paskui juos apim a

susi­

jaudinim o būsena. Suprantam a,

kad

toks

padrikas

m ąstym as,

sutrikęs

suvokim as,

neadekvačios

em ocijos ir veiksm ai suardo socialinius ryšius. Žm ogui esti sunku neprarasti dar­ bo. savo

Sunkiausiais vidiniam e

ligoniai

jaučia

schizofrenijos

tarpsniais

jos

pasaulyje, užvaldyti nelogiškų aplinkinių

param ą, kai

kurie

kam uojam i idėjų

ilgainiui

žm onės

ir netikrų pasveiksta

užsisklendžia

vaizdų. Jei tokie ir

tis norm aliu gyvenim u. Daugum ą žm onių schizofreniją kam uoja tik tam tikrais

gali

m ėgau­

821

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

tarpsniais,

kiti

gi

didžiąją

gyvenim o

dalį

praleidžia

socialiai

nusišalinę

ir

atsi­

„Kai kas nors manęs paprašo

skyrę. Jiem s būtina dažnai gydytis ligoninėje. Tai paaiškina, kodėl daugelis ša­

paaiškinti, kas yra schizofrenija,

lių

atsakau: žinote, kokie esate

2

procentus

sveikatos

apsaugai

skiriam ų

pinigų

atiduoda

schizofrenija

ser­

gančiųjų gydym ui ir rūpinim uisi jais (Knapp ir kiti, 2004).

sapnuose, o kai kurie sapnai juk

Schizofrenijos tipai

schizofrenija buvo tarsi vaikščio­

būna tikri košmarai? Mano jimas per sapną. Tačiau viskas

17 TIKSLAS. Išvardykite penkis schizofrenijos tipus ir palyginkite lėtinę bei ūmiąją schizofreniją.

aplink mane buvo tikra. Kartais

Iki šiol apie schizofreniją kalbėjom e kaip apie vieną sutrikim ą. Iš tikrųjų tai visa

šiandieninis pasaulis atrodo toks

grupė sutrikim ų, turinčių ir bendrų bruožų, ir skirtingų sim ptom ų (16.3 lentelė).

nuobodus, kad susimąstau, ar

Pacientus, kuriem s būdingi pozityvieji simptomai, persekioja haliucinacijos, jų kalba

nenorėčiau grįžti į schizofrenišką

padrika, jie dažniau nusišneka, linkę į neadekvatų juoką, verksm ą ar pyktį. Ligo­ niam s,

kuriem s

negatyvieji

nustatom i

veidas, nelankstus

simptomai,

būdingi

neišraiškingas

kūnas. Taigi pozityvieji sim ptom ai rodo, kad

balsas

neadekvatus

ir el-

gesys pasireiškia, o negatyvieji - kad jis nepasireiškia. Šiuos skirtingus sim pto­

sapną, tačiau tada prisimenu visus baisius ir siaubą keliančius potyrius." Stuart Emmons, Craig Geisler, Kalman J. Kaplan

m us gali sukelti ne viena priežastis, nes schizofrenija yra sutrikim ų rinkinys. prasidėjusi

ir Martin Harrow,

iš ilgos socialinio neadekvatum o istorijos (tai iš dalies paaiškina, kodėl daugiau

Living with Schizophrenia, 1997

Kartais, į

kaip

schizofreniją

M aksinos linkusių

atveju,

žm onių

schizofrenija

yra

iš

rutuliojasi

žem esnio

pam ažu,

socialinio-ekonom inio

sluoks­

nio ar netgi benam ių). Kartais sutrikim as išryškėja staiga ir pasireiškia kaip at­ sakas į stresą. Visam e pasaulyje galioja viena taisyklė (W HO, 1979): kai schizof­ renija

lėtai

kim as

labai

progresuoja abejotinas;

žm ogui, reaguojant

į

(vadinam a kai

lėtine,

schizofrenija

ypatingus

gyvenim o

procesine,

arba

pasireiškia stresus

schizofrenija),

staiga

(vadinam a

gerai

pasvei­

prisitaikiusiam

ūmiąją, arba

reak­

tyvine, schizofrenija), tikim ybė atgauti sveikatą yra gerokai didesnė. Sergantiesiem s

lėtine

schizofrenija

dažnai

būdingi

negatyvieji

užsisklendi­

m o savyje sim ptom ai. Vyram s, kuriuos schizofrenija užklum pa vidutiniškai ketve­ riais m etais anksčiau

nei m oteris, dažniau

būdingi negatyvieji sim ptom ai ir lė­

tinė schizofrenija (Rasanen ir kiti, 2000). Tų, dažniau

kuriem s būna

nustatom i

reaktyviosios

pozityvieji būsenos,

sim ptom ai,

kuriai

esant

perspektyvos reaguojam a

(Fenton ir M cGlashan, 1991, 1994; Fowles, 1992).

18.3 LENTELĖ. Schizofrenijos tipai P a ra n o id in ė :

U žv a ld o klie d e sia i a rb a h a liu cin a cijo s, d a žn a i a p im a p e rse k io jim o a rb a d id yb ė s m a n ija

D e zo rg a n iz u o to ji:

N e riš li ka lb a a r n e n u o s e klu s e lg e sy s a rb a sku rd ž io s a r n e d e ra m o s e m o cijo s

K a ta to n in ė :

N e ju d ru m a s (a rb a p e rd ė ta s, b e tik slis ju d ru m a s ), kra š tu tin is n e g a ty vizm a s ir/a rb a k ito žm o g a u s žo d žių a r ju d e s ių k a rto jim a s ta rsi p a p ū g a a r b e žd žio n ė

N e d ife re n ciju o to ji:

D a u g ir sk irtin g ų s im p to m ų

L ie k a m o ji:

U žs is kle n d im a s s a vy je p o to , ka i iš n y ks ta h a liu cin a cijo s ir klie d e sia i

į

geresnės gydym ą

-

jie

vaistais

(„Gyvenant su schizofrenija")

822

16 SKYRIUS

Schizofrenijos aiškinimas Schizofrenija - ne tik baisiausias psichikos sutrikim as. Jį labai sunku tirti. Daugum a naujų tyrim ų sieja schizofreniją su sm egenų pakitim ais bei genetiniais polinkiais. Schizofrenija - sm egenų liga, pasireiškianti psichikos sutrikim o sim ptom ais.

Smegenų pakitimai 18 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų cheminių procesų anomalijas, funkcijas bei struktūras, susi­ jusias su schizofrenija, bei aptarkite galimą ryšį tarp virusinės infekcijos nėštumo metu ir schizofre­ nijos. Ar

schizofrenijos

M okslininkai žastys.

priežastis

seniai

Posakis

gali

žinojo,

„pam išęs

būti

sutrikusi

keistą

elgesį

gali

skrybėlininkas"

yra

kad kaip

sm egenų

biochem inė

lem ti

keistos

susijęs

su

pusiausvyra?

chem inės

prie­

pablogėjusia

britų

skrybėlių gam intojų psichikos sveikata dėl to, kad, kaip paaiškėjo vėliau, jų sm e­ genys

buvo

lėtai

nuodijam os

lūpom is

drėkinant

gyvsidabrio

prisodrintų

fetro

srybėlių kraštus (Sm ith, 1983). Rašėm e, kad m okslininkai pradeda suprasti, kaip chem ikalai,

pavyzdžiui,

LSD,

sukelia

haliucinacijas.

Šie

atradim ai

įžiebė

viltį,

jog gali būti atrastas biochem inis schizofrenijos raktas. Per didelis dopamino aktyvumas. Vienas iš tokių raktų yra susijęs su neurom ediatorium i

dopam inu.

Kai

m okslininkai

ištyrė

m irusio

paciento

sm egenis,

nu­

statė dopamino receptorių perteklių - vadinam ųjų D4 receptorių buvo šešis kartus daugiau, kiti,

negu

1986).

norm alaus

syvinti

schizofrenijos

viuosius

sim ptom us

m ino

receptorių

dinančios

žm ogaus

M okslininkai

spėja,

apim tų kaip

toks

sm egenų

kiekį,

(Seem an

aukštas

ir

schizofrenijos

pavyzdžiui,

am fetam inas

kiti,

1993;

lygis

form uodam as

paranoja.

lengvina

ir

dopam ino

im pulsus,

haliucinacijos

aktyvum ą,

dopam ino

sm egenyse

kad

Vaistai,

tokius

pozity­ dopa­

m edžiagos,

kokainas,

ir

suinten­

stabdantys

sim ptom us; ir

W ong

gali

kartais

di­

sustip­

rina jos sim ptom us (Swerdlow ir Koob, 1987). Dėl per didelio dopam ino akty­ vum o

schizofrenijos

kam uojam i

žm onės

galbūt

per

daug

reaguoja

į

nesvarbius

išorinius ir vidinius dirgiklius. Dopam iną viesiem s

blokuojantys

užsisklendim o

neurom ediatorių,

vaistai

savyje

glutamatą,

daro

nedidelį

sim ptom am s.

kuris

dalyvauja

poveikį

Dabar

nuolatiniam s

m okslininkai

neuronam s

sukeliant

negaty­

tyrinėja im pulsą.

kitą At­

rodo, jog sutrikusi glutam ato veikla yra dar vienas schizofrenijos sim ptom ų šal­ tinis

(Javitt

ir

Coyle,

2004).

Trikdantys

glutam ato

receptorių

veiklą

narkotikai

gali sukelti panašius į schizofreniją negatyviuosius sim ptom us. M aža to - vais­ tai, Maždaug 60 procentų

neutralizuojantys

tokių

gatvėse

parduodam ų

narkotikų

poveikį,

gali

sušvel­

ninti ir negatyviuosius sim ptom us (HM HL, 2001).

sergančiųjų schizofrenija rūko, dažnai stipriai. Matyt, nikotinas

Anomalus smegenų aktyvumas ir anatomija. Šiuolaikiniai sm egenų skenavim o prie­

dirgina tam tikrus smegenų

taisai

receptorius, padedančius

schizofrenija,

padėjo skilčių

atskleisti, kelios

kad

sm egenų

aktyvum as

yra

daugelio sritys

yra

pernelyg

pacientų,

kuriem s

pakitusios. Kai m ažas.

Tai

kurių

sunkina

diagnozuota

lėtinė

pacientų

sm egenų

m ąstym ą,

planavi­

sukaupti dėmesį (Javitt ir Coyle,

kaktos

2004).

m ą, problem ų sprendim ą (M orey ir kiti, 2005; Pettegrew ir kiti, 1993; Resnick.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

1992).

Žm onių,

atspindintis bim ai

kuriem s

diagnozuota

sinchronizuotą

sum ažėjęs

neuronų

(Spencer

ir

schizofreniją,

sužadinim ą

kiti, 2004;

sm egenų

kaktos

Sym ond

bangų

skiltyse,

ir

823

aktyvum as,

taip

pat

paste­

kiti, 2005). N esinchroniški

neuronai gali sutrikdyti bendrą nervinių tinklų veiklą ir prisidėti prie schizofre­ nijos sim ptom ų. V ieno

tyrim o

m etu

buvo

darom os

haliucinacijas

patiriančių

žm onių

sm ege­

nų veiklos PET nuotraukos (Silbersw eig ir kiti, 1995). K ai tyrim o dalyviai iš­ girsdavo balsą ar ką nors pam atydavo, jų sm egenys labai suaktyvėdavo keliose svarbiose kuri

srityse,

filtruoja

K ito

tarp

jų

įeinančius

paranoja

ir

gum bure

jutim inius

sergančių

žm onių

-

giliai

signalus PET

ir

sm egenyse perduoda

nuotraukose

esančioje

juos

buvo

į

struktūroje,

sm egenų

pastebėta

žievę.

suaktyvėjusi

baim ę apdorojančio centro m igdolo veikla (Epstein ir kiti, 1998). D augelis

tyrim ų

parodė,

kad

pacientų

sm egenyse

yra

padidėjusių,

skysčiu

užpildytų sričių ir atitinkam ai susitraukusio sm egenų audinio (W right ir kiti, 2000),

o vieno tyrim o m etu tokie pakitim ai pastebėti netgi tų žm onių, kuriem s

tik ateityje pasireikš šis sutrikim as, sm egenyse (Pantelis ir kiti, 2002). K uo dau­ giau

susitraukusios

sm egenys,

tuo

didesnis

būna

m ąstym o

sutrikim as

(Collin-

son ir kiti, 2003; N elson ir kiti, 1998; Shenton, 1992). V iena m ažesnė nei nor­ m ali sritis yra sm egenų žievė (žr. 16.10 pav.). K ita - gum buras, o tai paaiškina, kodėl

schizofreniją

sergantiem s

žm onėm s

būna

sunku

filtruoti

jutim inę

infor­

m aciją ir sukaupti dėm esį (A ndreasen ir kiti, 1994). N ancy A ndreasen (1997, 2001)

rašo, jog rem iantis įvairiais tyrim ais galim a daryti išvadą, kad schizofre-

nija susijusi ne su viena atskira sm egenų anom alija, o su problem om is keliose sm egenų srityse ir jų tarpusavio sąsajose. Suprantam a, jog m okslininkai dom isi, kas sukelia šias anom alijas. V iena ga­ lim a tu.

priežastis M ažas

yra

gim usio

kažkokia kūdikio

kom plikacija svoris

ir

prenatalinės

tokios

gim dym o

raidos

ir

gim dym o

kom plikacijos,

kaip

m e­ de­

guonies trūkum as, yra žinom i schizofrenijos rizikos veiksniai (Buka ir kiti, 1999; Zom berg ir kiti, 2000). Įtariam a, kad ir badas gali sukelti schizofreniją. Pradėti per

O landų

renija, tas

karo

badm etį

pat atsitiko

žm onės

vėliau

ir tiem s, kurie

dvigubai

buvo

dažniau

susirgdavo

pradėti per 1959-1961

schizof-

m etų

badą

Rytų K inijoje (St. Clair ir kiti, 2005; Susser ir kiti, 1996).

Sveikų paauglių žievės audinio praradimas

Kamuojamų schizofrenijos paauglių žievės audinio praradimas

Vidutinis metinis smegenų žievės audinio praradimas

16.10 PAVEIKSLAS. Schizofreniją ir susitraukusios smegenys Paulo Thompsono ir jo kolegų (2001) atliktuose paauglių, sergančių palyginti reta vaikystėje prasidedan­ čia schizofreniją, MRV nuotraukose matyti, kad šie paaugliai, būdami 13-18 metų, netenka kur kas daugiau nei normaliai smegenų žievės audinio.

824

16 SKYRIUS

Motinos virusas nėštumo viduryje. Dar vienas galim as kaltininkas yra virusinė infekcija jate,

nėštum o

kaip

būtų

viduryje, galim a

pakenkianti

patikrinti

vaisiaus

vaisiaus

sm egenų

viruso

raidai.

idėją?

Ar

Tiriantys

įsivaizduo­

šią

galim ybę

m okslininkai uždavė tokius klausim us:

•

Ar žmonėms padidėja

schizofrenijos rizika, jei vaisiaus raidos viduryje to­

je šalyje kilo gripo epidemija? Ne kartą į tai buvo atsakyta teigiam ai (M ednick ir kiti, 1994; M urray ir kiti, 1992; W right ir kiti, 1995).

•

Ar

žmonėms,

sinės

ligos

lijono

gimusiems

plinta

danų

tankiai

lengviau,

tyrim o

gyvenamuose

gresia

rezultatai

didesnė

patvirtino,

regionuose,

schizofrenijos

jog

taip

kuriuose 1,75

rizika?

(Jablensky,

viru­

1999;

m i­

M orten-

sen ir kiti, 1999).

•

Ar gimusiems žiemos ir pavasario mėnesiais - po rudens-žiemos gripo se­ zono - taip pat yra didesnė schizofrenijos rizika? Atsakym as ir vėl teigia­ m as, rizika padidėja 5-8 procentais (Torrey ir kiti, 1997, 2002).

•

Ar Pietų

pusrutulyje, kur metų

pusrutulyje,

mėnesiai,

kai

sių

į schizofreniją, taip

tik

ne

taip

ryškiai.

spalio

m ėnesiais,

kę

Šiaurės

iš

laikai yra

daugiau pat yra

didesnė

pusrutulio,

tada

priešingi metų

vidutiniškai

Australijoje

žm onėm s,

schizofrenijos

rizika,

didesnė

laikams Šiaurės

gimsta

kūdikių,

Ir vėl atsakym as

priešingi?

Pavyzdžiui,

gresia

nei

rizika

yra

teigiam as,

gim usiem s

nebent

grėstų

jie

linku­

rugpjūčiobūtų

gim usiem s

atvy­

sausio-kovo

m ėnesiais (M cGrath ir kiti, 1995, 1999).

•

Ar

motinos,

vaikus,

teigiančios,

kuriems

duom enim is,

kad

išsivysto

atsakym as

nėštumo

metu

yra

sirgo

Vieno

schizofreniją? teigiam as.

gripu,

beveik

dažniau

8000

Schizofrenijos

pagimdo

m oterų

rizika

nuo

tyrim o

įprasto

1

procento išaugo iki 2 procentų - tačiau tik tais atvejais, kai infekcija buvo antrajam e nėštum o trim estre (Brown ir kiti, 2000).

•

Ar

nėščių

moterų,

kurių

palikuonys

vėliau

suserga

schizofreniją,

kraujy­

je yra daugiau nei normaliai antikūnių, kurie leistų daryti išvadą apie vi­ rusinę ja,

infekciją?

tyrim o

Vieno

rezultatai

27

m oterų,

duoda

kurių

teigiam ą

vaikai

atsakym ą

vėliau

(Buka

ir

susirgo kiti,

schizofreni-

2001).

Vieno

didžiulio Kalifornijoje atlikto tyrim o m etu per XX a. šeštąjį ir septintąjį de­ šim tm ečius buvo paim ti 20000 m oterų, kurių palikuonim s vėliau buvo diag­ nozuota

schizofreniją,

kraujo

m ėginiai.

Kai

kraujyje

esantys

antikūniai

ro­

dė, jog m otina per pirm ąją nėštum o pusę sirgo gripu, rizika, kad vaikui iš­ sivystys schizofreniją, buvo trigubai didesnė. Jei m otinos sirgo gripu per ant­ rąją

nėštum o

pusę,

rizika,

kad

vaikai

susirgs

schizofreniją,

taip

nepadidėda-

vo (Brown ir kiti, 2004). Schizofreniją m oksliniai antrąjį

sukelia

tyrim ai).

nėštum o

Be

ir to,

trim estrą,

kitos

priežastys

m aždaug vaikam s

98 ši

(tai

procentų

liga

akivaizdžiai m oterų,

neišsivysto.

įrodo

susirgusių

Tačiau

šie

genetiniai gripu

per

sutam pantys

duom enys perša išvadą, jog prenatalinės virusinės infekcijos vaidina svarbų vaid­ m enį.

Jos

taip

pat

sustiprina

JAV

ligų

kontrolės

centro

(2003)

rekom endaciją

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

„m oterim s, kurios gripo sezono m etu bus tris ir daugiau m ėnesių nėščios" pa­ siskiepyti nuo gripo. Kodėl vaisiui galėtų kilti schizofrenijos rizika, jei m otina suserga gripu per ant­ rąjį nėštum o trim estrą? Ar tai sąlygoja pats virusas? O gal m otinos im uninės sis­ tem os reakcija į jį? Gal vartoti vaistai (W yatt ir kiti, 2001)? O gal infekcija silp­ nina sm egenų palaikančias glijos ląsteles, dėl to sum ažėja sinapsių ryšių (M oises ir kiti, 2002)? Galbūt kada nors pavyks rasti atsakym us į šiuos klausim us.

Genetiniai veiksniai 19 TIKSLAS. Aptarkite genetinių veiksnių įtaką schizofrenijąi.

Ar

įm anom a

paveldėti

polinkį

tokiom s

sm egenų

anom alijom s?

Faktai

aiškiai

patvirtina, jog kai kurie žm onės šią ligą iš tikrųjų paveldi. Schizofreniją diag­ nozuojam a vienam

iš šim to žm onių, tačiau tarp tų, kurie turi šia liga sergantį

tėvą, m otiną, brolį ar seserį, - vienam iš dešim ties. Jei ši liga vargina vieną iš tapačių dvynių, tai beveik 50 proc. tikim ybė, kad ir kitas dvynys nuo jos ken­ tės (16.11 našu,

Nors tokių dvynių atvejų žinom a tik vos daugiau kaip 10, pa­

pav .).

kad,

jei

schizofreniją

pasireiškia

vienam

iš

tapačių

dvynių,

yra

50

pro­

centų tikim ybė, kad ir kitas taps šio sutrikim o auka nesvarbu, ar jie auga kartu, ar atskirai (Plom in ir kiti, 1997). Net ir tapačius dvynius gali paveikti prenatalinė aplinka. M aždaug du treč­ daliai tapačių dvynių turi bendrą placentą ir kraujotaką. (Paprastai vienas iš tokių

16.11 PAVEIKSLAS.

dvynių

Rizika susirgti schizofrenija

būna

kairiarankis, o

kitas

dešiniarankis.) Jei vienas tapačių

dvynių

ser­

ga schizofreniją, tikim ybė, kad ir kitas susirgs, yra 6 iš 10, jei dvyniai vystėsi vienoje placentoje, tačiau tik 1 iš 10, jei vystėsi atskirose placentose (Davis ir kiti,

1995a,b;

būna

Phelps

veikiam i

tų

ir

kiti,

pačių

1997).

Vystęsi

prenatalinių

vienoje

virusų. Tad

placentoje

įm anom a, jog

dvyniai

dažniau

bendri

m ikrobai

kaip ir bendri genai sąlygoja tapačių dvynių panašum us. Genetinį

ryšį

patvirtina

įvaikinim o

tyrim ai

(Gottesm an,

1991).

Vaikai,

ku­

rių vienas iš įtėvių serga schizofreniją, „neužsikrečia" šia liga. Tačiau įvaikiam s, kurių

biologiniam s

Vieno

įdom aus

tėvam s

tyrim o

diagnozuotas

m etu

buvo

šis

ištirti

sutrikim as,

87907

Izraelio

yra

didesnis

gyventojai.

pavojus. Paaiškėjo,

Rizika, kad išsivystys schizofreniją, kinta priklau­ somai nuo genetinio ryšio su žmogumi, sergančiu šia liga. Įvairiose šalyse truputį daugiau nei 1 iš 10 netapačių dvynių, tačiau maždaug 5 iš 10 tapačių dvynių diagnozuojama schizofreniją, jei ja serga kitas dvynys. (Pritaikyta iš Gottesman, 2001).

kad kuo vyresnis biologinis tėvas - taigi daugiau ga­ lim ybių

DNR

pavojus,

kad

m utuoti jo sperm ijuose - tuo didesnis vaikas

susirgs

schizofreniją

(M alaspi-

na ir kiti, 2001). Išsiaiškinę

60 genetinį

veiksnį,

m okslininkai

dabar

ieško konkrečių genų, kurie tam tikram e derinyje ga­ lėtų

nulem ti

70

schizofreniją

sukeliančias

sm egenų

ano­

m alijas (Callicott ir kiti, 2005; Egan ir kiti, 2004).

40 30 20

elgesį.) Kai kurie šių genų suteikia kodą baltym am s,

10

genai,

o

dalyvaujantiem s transm isijoje),

sm egenys

tiesiogiai

sm egenų taip

pat

ir

neuronų baltym ui,

kontroliuoja ryšiuose

(neuro-

skaidančiam

pam iną. Kiti svarbūs genai koduoja baltym us, reika-

do-

Tapatūs dvyniai

50

m ūsų

(Ne

Netapatūs dvyniai

0 Japonija (1996)

Danija (1996)

Suomija (1998)

Vokietija JK (1998) (1999)

825

826

16 SKYRIUS

lingus

gam inti

im pulsų

m ielinui,

perdavim ą.

genų-„kaltininkų“.

dengiančiam

N epaisant

D ėl

sm egenų

viliojančių

genetinės

įtakos

ląsteles

atradim ų,

vis

schizofrenijai

ir

veikiančiam

ląstelių

dėlto

nepavyksta

abejonių

nekyla.

rasti Tačiau

genetinis vaidm uo nėra toks paprastas, kaip paveldim a akių spalva. Tokiai su­ dėtingai ligai kaip schizofreniją įtaką daro daugybė genų, kurių kiekvieno po­ veikis yra nedidelis. Prisim inkim e, kad pusei dvynių, turinčių tapačius genus su schizofrenijos au­ kom is, šis sutrikim as nepasireiškia. Taigi elgesio genetikai Susan N icol ir Irvingas G ottesm anas (1983) daro išvadą, jog kai kurie žm onės „turi genetinį polinkį į šį sutrikim ą, bet vien jo nepakanka schizofrenijai prasidėti“. M ūsų žinios apie žm ogaus genetiką ir genetinę įtaką tokiem s susirgim am s kaip schizofreniją nepa­ prastai sparčiai plečiasi. Iš dalies ir dėl to, kad N acionalinis psichikos sveikatos institutas šios ligos m įslei įm inti skiria m ilijonus dolerių. Tad ar gali m okslinin­ kai sukurti genetinius testus, kurie atskleistų, kam gresia schizofrenijos pavojus? Jei taip, tai ar ateityje žm onės atliks em brionų genetinius testus (ir taisys genus arba darys abortus), jei jiem s grės šios ar kitos psichikos arba fizinės ligos rizika? A r jie pateiks genetinei laboratorijai patikrinti savo kiaušinėlį bei sperm ą, prieš jiem s susijungiant ir prieš atsirandant em brionui? O gal vaikai bus tikrinam i, ar jiem s negresia genetinė rizika, ir jiem s bus taikom as prevencinis gydym as? M ūsų drąsiajam e X X I am žiuje šie klausim ai laukia atsakym ų.

Psichologiniai veiksniai 20 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologinius veiksnius, kurie gali būti ankstyvieji schizofrenijos ženk­ lai vaikystėje. Pačios savaim e genetiškai paveldim os fiziologinės anom alijos nesukelia schizofre­ nijos, tačiau jos nesukelia ir vien tik prenataliniai ar psichologiniai veiksniai. K aip teigia

N icol ir

G ottesm anas

(1983), „neatskleista

jokių

aplinkos

veiksnių, kurie

visada ar bent kai kada sukeltų schizofreniją žm onėm s, nesusijusiem s su šios ligos kam uojam ais individais". Psichologai jau seniai liovėsi dėl šio sutrikim o kaltinti tėvus, schizofrenijos jie nebesieja ir su šaltom is bei kaprizingom is m otinom is. Tikėdam iesi

sužinoti,

kokie

aplinkos

veiksniai

lem ia

ligos

atsiradim ą,

kele­

tas tyrinėtojų stebi rizikos grupėje esančių vaikų, kurių tėvai kenčia nuo schizo­ frenijos,

ar

jiem s

gresia

rizika

prenatalinėje

stadijoje,

raidą

(Freedm an

ir

kiti.

1998; O lin ir M ednick, 1996; Susser, 1999). V ieno tyrim o m etu buvo stebim i 163 paaugliai ir jaunuoliai, kurių du gim inaičiai sirgo schizofreniją. Per dvejus su puse m etų, kol truko tyrim as, 20 procentų tų, kuriem s prasidėjo schizofrenija, buvo linkę socialiai atsiskirti, keistai elgtis dar prieš ligos pradžią (Johnstone ir kiti, 2005). Lygindam i didelės ir m ažos rizikos grupei priklausančius vaikus, kuriem s pasireiškia arba nepasireiškia ši liga, m okslininkai išaiškino tokius anks­ tyvuosius šio sutrikim o požym ius: •

sunki ir ilgai trunkanti m otinos schizofreniją;

• gim dym o kom plikacijos, deguonies trūkum as ir m ažas kūno svoris gim stant:

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

•

atskyrim as nuo tėvų;

•

negalėjim as ilgiau sutelkti dėm esio, prasta raum enų koordinacija;

•

netinkam as elgesys arba socialinis atsiribojim as;

•

em ocinis nenuspėjam um as;

•

skurdūs socialiniai ryšiai su bendraam žiais ir atsiskyrim as. Daugum a

trikim ais, būdingu dam e

m ūsų

negu

lengviau

rasti

schizofrenijai.

nerišliai

gali

susieti

panašum ų Kartais

kalbėti.

su

m ūsų

Kartais

savo

nuotaikos

svyravim us

su

keistom is

m intim is,

suvokim ais

ar

m intys

neteisingai

šokinėja, bet ką

nors

dėl

to

įtarinėjam e,

m es bet

jos

827

su­

elgesiu, neprade­

nepradeda­

m e baim intis, kad visas pasaulis rengia sąm okslą prieš m us. Kartais m ūsų su­ vokim as Esam e girdę

būna

klaidingas, bet retai kada

pasigailėję, blogą

kad

naujieną.

pasijuokėm e Kartkartėm is

iš

girdim e

ar

kažkieno

norim e

būti

m atom e

nesėkm ės, vieni,

nesančius

bet

bet

dalykus.

nekikenam e,

negyvenam e

iš­

atsiskyrę

nuo viso pasaulio. Tačiau m ilijonai žm onių visam e pasaulyje keistai kalba, kliedi, girdi

nesam us

balsus,

m ato

daiktus,

kurių

nėra,

verkia

ar

juokiasi

netinkam u

m etu arba užsidaro savo vaizdinių pasaulyje. Kadangi taip yra, ieškojim as, kaip išnarplioti žiaurų schizofrenijos galvosūkį, tęsiasi.

MOKYMOSI REZULTATAI Schizofrenija 16 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra schizofrenijos simptomai, ir

kraštutinis

nurodykite, kuo skiriasi kliedesiai nuo haliucinacijų.

ar judesių kartojim as tarsi papūga ar beždžionė), ne­

negatyvizm as

diferencijuotoji Schizofrenija

-

tai

grupė

sutrikim ų,

kurie

paprastai

prasideda vėlyvosios paauglystės m etais, ir vyrus pa­

sisklendim as jos

veikia truputį dažniau nei m oteris. Atrodo, jog ja ser­

nija

gam a

visose

m ąstym as

kultūrose. Ligos

(kuris

gali

atsirasti

ir

(įvairūs savyje

kliedesiai).

atsiranda

ir/arba

kito

sim ptom ai)

po

to,

Lėtinė

palaipsniui,

kai

(arba ji

žm ogaus ir

žodžių

liekamoji

(už­

išnyksta

haliucinaci­

procesinė)

schizofre­

dažnai

būna

susijusi

su

sim ptom ai yra

padrikas

negatyviaisiais

dėl

selekty­

nebuvim u) ir ją išgydyti yra nedaug galim ybių. Ūmioji

sutrikusio

sim ptom ais

(neadekvačios

elgsenos

vaus dėm esio) ir kliedesiai, sutrikęs suvokim as ir ne­

(arba reaktyvinė) schizofrenija prieš tai gerai socialiai

adekvačios em ocijos bei veiksm ai. Kliedesiai yra klai­

prisitaikiusiam

dingi

įsitikinim ai;

haliucinacijos

-

tai

jutim iniai

potyriai nesant jutim inio dirginim o.

žm ogui

išsivysto

sparčiai

(dažnai

re­

aguojant į stresą), gali būti susijusi su pozityviaisiais sim ptom ais

(neadekvačios

elgsenos

pasireiškim u)

ir

ją išgydyti yra didesnė tikim ybė. 17 TIKSLAS. Išvardykite penkis schizofrenijos tipus ir palygin­ kite lėtinę,bei ūmiąją schizofreniją. Išskiriam i

šie

schizofrenijos

užvaldo

kliedesiai

kiojim o

arba

rišli

kalba

neadekvačios

arba

didybės ar

18 TIKSLAS. Apibūdinkite smegenų cheminių procesų anomali­ tipai:

paranoidinė

haliucinacijos, m anija),

nenuoseklus em ocijos),

dažna

dezorganizuotoji

elgesys katatoninė

arba

(kai perse­ (ne­

skurdžios,

(nejudrum as,

jas, funkcijas bei struktūras, susijusias su schizofrenija, bei ap­ tarkite galimą ryšį tarp virusinės infekcijos nėštumo metu ir schizofrenijos. Sergantys

schizofrenija

m ediatoriaus

dopam ino,

žm onės kuris

turi gali

daugiau

sustiprinti

neuropozity­

16 SKYRIUS

828

viuosius

schizofrenijos

m etu

atliekam i

tom ų

ir

rim ai.

galim o

sutrikusios

Su

sim ptom us, ryšio

glutam atų

schizofrenija

receptorių.

tarp

negatyviųjų

veiklos

susijusios

Šiuo

m oksliniai

sm egenų

20 TIKSLAS. Apibūdinkite psichologinius veiksnius, kurie gali būti

sim p­

ankstyvieji schizofrenijos ženklai vaikystėje.

ty­ Joks

anom ali­

jos - tai skysčiu užpildytos cerebrinės (sm egenų) ert­

kim ą

m ės ir atitinkam as sm egenų žievės sum ažėjim as. Sm e­

kanti

čių ir jų ryšių sutrikim as sukelia schizofrenijos sim p­ tvirtinančių

gausėja

m okslinių

priežastinį

virusų,

tyrim ų kuriais

duom enų, buvo

savaim e

negali

sukelti

schizof­

turintiem s

tyrim ais

jam

nustatyti

genetinį

tam

tikri

polinkį. ankstyvieji

schizofrenijos ženklai, pavyzdžiui, sunki ir ilgai trun­

dolo veiklos anom alijas. M atyt, daugelio sm egenų sri­ Vis

įvykis

žm onėm s,

M oksliniais

genų nuotraukos rodo kaktos skilčių, gum buro ir m ig­

tom us.

aplinkos

renijos, nors kai kurie dalykai gali sužadinti šį sutri­

m otinos

atskyrim as

pa­

m esio,

užsikrės­

tėvų;

prasta

elgesys

ta nėštum o viduryje, poveikį.

schizofrenija;

nuo

arba

raum enų socialinis

spėjam um as;

gim dym o

negalėjim as

skurdūs

kom plikacijos;

ilgiau

sutelkti

koordinacija;

atsiribojim as;

socialiniai

netinkam as

em ocinis

ryšiai

dė­

su

nenu­

bendraam ­

žiais ir atsiskyrim as.

19 TIKSLAS. Aptarkite genetinių veiksnių įtaką schizofrenijai. Apskritai tikim ybė, kad išsivystys schizofrenija, yra 1

PAKLAUSKITE

iš 100; tačiau 1 iš 10, jei ja serga kuris nors šeim os na­

gančiųjų

SAVĘS:

rys, ir 1 iš 2, jei tapatus dvynys turi šį sutrikim ą. Įvai­

jų valią. Psichiatras E. Fulleris Torrey (1998), schizofreniją laikan­

kinim o tyrim ai rodo, jog įvaikiui rizika susirgti schizo­

tis

frenija yra didesnė, jei biologiniai tėvai serga šia liga,

liga žmogus žiemą norėtų basas išeiti į lauką, nesakytume - pui-

schizofrenija

smegenų

Kovotojai teisę

sutrikimu,

už

nebūti

pilietines

laisves

guldomiems

prieštarauja:

„Jei

į

gina

ser­

ligoninę

sergantis

prieš

Alzheimerio

tačiau ši rizika nedidelė, jei sutrikim as kam uoja įtėvius.

ku, jis privalo turėti pasirinkimo laisvę". Ar manote, kad sergan­

50 procentų tapačių dvynių, turinčių brolį ar seserį, ser­

čius schizofrenija reikia gydyti ligoninėje prieš jų valią? O gal jie turi teisę gyventi laisvai, net ir po tiltais ar benamių prieglaudo­

gantį schizofrenija, šia liga nesuserga. Tai byloja, jog

se?

genetika nėra vienintelė šio sutrikim o priežastis.

Asmenybės sutrikimai 21 TIKSLAS. Palyginkite tris asmenybės sutrikimų grupes ir apibūdinkite poelgius bei smegenų veiklą, būdingus asocialaus tipo asmenybės sutrikimui. Asmenybės sutrikimai

Kai

(personality disorders) -

nėra

kada

neadaptyvus

psichikos sutrikimai, kuriems

lankstūs ir tvarūs elgesio m odeliai, kenkiantys individo socialinei veiksenai. Vie­

kam uojam i

būdingi nelankstūs ir tvarūs

nai

elgesio modeliai, kenkiantys

m im ui,

sutrikim ų

socialinei veiksenai.

asmenybės

kuris

Trečiosios Žm ogus, dėm esio

grupei lem ia

tipo

būdingas

sau

Antrai

asmenybės

grupės

reikalaujančiu

individų ar

-

būdingas

sutrikimas. tipo

Tai Jai

būdingas asmenybės

em ocingum u.

gyvenim ui,

Asm enybės

pavyzdžiui,

savyje.

grupei

socialiniam

iliuzijų.

nerim as,

sutrikim am s

isterinio

turintis

kenkia

depresijos

užsisklendim ą

sutrikimas.

schizoidinio

elgesys

nerim o,

baim ingas

nerimastingo ekscentriškas

būdingas

jautrum as elgesys.

bejausm is ir

sutrikimą,,

pasižym i

asm enys

ne­ atstūtipo

Tai

-

abejingum as.

im pulsyvus daug

jie

-

(vengiančio)

teatrališkas

Tokie

nors

sutrikim ai

elgesys,

paviršutinišku, energijos

skiria

tam , kad būtų kitų įvertinti ir pagirti. Žm onės, turintys narcizinį asmenybės su­ trikimą,, pervertina savo svarbą, tam dažnai padeda ir jų fantazijos apie sėkm ę. Jie

sunkiai

ribinį

priim a

asmenybės

kritiką,

sutrikimą

dažnai

į

tapatum as

ją yra

reaguodam i nestabilus,

pykčiu

ar

santykiai

gėda.

Turinčiųjų

nepastovūs,

cijos nepastovios ir im pulsyvios. Jei asm enybė yra žm ogaus ilgalaikis m ąsty­

em o-

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

829

m o, jausm ų bei veikim o būdas, tai ryškiai nepastovus savęs suvokim as apibrė­ žia ribinio tipo asmenybę.

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas K eliantis daugiausia rūpesčių visuom enei ir sunkiai tiriam as sutrikim as yra aso­

Asocialaus tipo asmenybės

sociopa-

sutrikimas (antisocial

tu ar psichopatu) paprastai yra vyras, kurio sąžinės jausm o nebuvim as išryškė­

personality disorder) -

ja iki 15 m etų, jam pradėjus m eluoti, vogti, m uštis ar gyventi palaidą lytinį gy­

asmenybės sutrikimas, kuomet

cialaus

tipo

venim ą

(Cale

augusiais, tiniai tipo

asm enybės

ir

kurie

ir

tėvai,

sutrikim as.

Lilienfend, nesugeba

agresyvūs

asm enybėje

2002).

Toks

Pusė

žm ogus

tokių

išlaikyti

savo

ar

nusikalsti

susiderina

linkę aukštas

(anksčiau

paauglių

darbo

vietą,

intelektas

ir

tam pa

būna

(Farrington,

vadintas

asocialiais

neatsakingi

1991).

am oralum as,

K ai

su­

žmogus (paprastai vyras) kenkia

asocialaus

net draugams ir šeimos nariams.

m atom e

žavingą

ir protingą sukčių. D augum a asm enybės

neturintis sąžinės jausmo

sutuok­

Jis gali būti agresyvus ir negailestingas arba gudrus

nusikaltėlių,

aprašym o.

nors

ir

K odėl?

Jie

elgiasi

asocialiai,

atsakingai

neatitinka

rūpinasi

savo

asocialaus

draugais

ir

tipo

apgavikas.

šeim os

nariais. A socialaus tipo asm enybė m ažai jaučia ir m ažai bijo. K raštutiniais at­ vejais padariniai gali būti tragiški. H enry Lee Lucasas pasakojo, kad, būdam as 13-os, jis pasm augė m oterį, kuri atsisakė su juo lytiškai santykiauti. V ienu m e­ tu jis prisipažino, kad per 32 m etus yra sum ušęs lazda, uždusinęs, nudūręs, nu­ šovęs ir suluošinęs apie 360 m oterų, vyrų ir vaikų. Pastaruosius 6 savo teroro m etus Lucasas susivienijo su Elw oodu Toole, nužudžiusiu apie 50 žm onių, ku­ rie, jo

m anym u, „nebuvo

verti gyventi“. D raugystė

baigėsi, kai Lucasas prisi­

pažino nudūręs ir supjaustęs į dalis savo penkiolikm etę sugyventinę, kuri buvo tipo

asm enybė

nesigaili

pažeidusi

kitų

žm onių

teises.

„Padaręs

nusikaltim ą aš jį tiesiog pam irštu," - sakė Lucasas. Toole iš esm ės buvo lygiai toks pats: „Žudym as m an kaip cigaretės rūkym as, kaip dar vienas įprotis" (D arrach ir N orris, 1984).

Kas yra asocialaus tipo asmenybė K aip ir nuotaikos sutrikim ai bei schizofreniją, asocialaus tipo asm enybė yra su­ trikim as,

supintas

Šaltakraujiškas sužadinimas ir nusikaltimo rizika

Toole dukterėčia. A socialaus

16.12 PAVEIKSLAS.

iš

biologinių

ir

psichologinių

gijų.

Nė

vienas

genas

num atyti tokio elgesio kaip nusikaltim as, bet dvynių ir įvaikių tyrim ai ro­

negali

Streso hormono adrenalino lygis buvo matuojamas dviejose trylikamečių švedų berniukų grupėse. Ir stresinėje, ir nestresinėje situacijose tų, kurie vėliau buvo nubausti už nusikalti­ mus (sulaukę 18-26 metų), sužadinimas buvo nedidelis. (Iš Magnusson, 1990.) 20

Baustų už nusikaltimus sužadinimas mažesnis

do, kad biologiniam s asocialių ir bejausm ių individų gim inaičiam s būdinga didesnė asocialaus elgesio rizika (Rhee ir W aldm an, 2002; V iding ir kiti, 2005). venim ą.

Jų

genetinis

Laukiant

pažeidžiam um as

nem alonaus

bai stipraus garso, jų

įvykio,

autonom inė

pasireiškia pavyzdžiui,

nervų

sistem a

bebaim iu

požiūriu

į

gy­

elektros

sm ūgio

ar

la­

15

10

sužadinam a labai silpnai

(H are, 1975). N et ir paauglystėje prieš nusikaltim ą jų reakcija į stresą pa­

5

sireikšdavo žem esniu, negu kitų paauglių streso horm ono lygiu (16.12 pav.) . K ai kuriuose tyrim uose buvo pastebėti 3-6 m etų am žiaus vaikų anks­ tyvieji asocialaus elgesio ženklai (Caspi ir kiti, 1996; Trem blay ir kiti, 1994). Berniukai, kurie vėliau tapo agresyvūs ar asocialūs paaugliai, anks­ tyvoje vaikystėje dažniausiai būdavo im pulsyvūs, nesivaržantys, nesirū-

0

Nestresinė situacija Nebausti už kriminalinius nusikaltimus

Stresinė situacija Bausti už kriminalinius nusikaltimus

830

16 SKYRIUS

pinantys lygiu.

dėl

socialinio

Nukreiptas

atpildo

ir

produktyvesne

pasižym intys

kryptim i,

žem u

toks

nerim o

bebaim iškum as

gali atvesti į drąsų heroizm ą, avantiūrizm ą ar didįjį sportą (Poulton ir M ilne, 2002). Jei nėra socialinės atsakom ybės jausm o, tas pats polinkis išugdo

šaltakraujį m eistrišką apgaviką arba žm og­

žudį (Lykken, 1995). Genetiniai Raine Normalaus žmogaus 16.13 PAVEIKSLAS.

Žmogžudžio

16.13

41

įtaką

sm egenų

žudiko

sm egenų

veiklai. PET

Adrianas

nuotraukas žm onių

nų

sm egenų

nuotraukom is.

Raine

pastebėjo,

žudė

kad

žudikų

kontroliuoti im pulsus, veikla

Šis veiklos sum ažėjim as buvo

p a v .) .

kurie

daro

palygino

panašaus am žiaus ir tos pačios lyties norm alių

kaktos skilčių, padedančių

Žudiko psichika

veiksniai

(1999)

ypač

m ažiau

akivaizdus tų

pastebėjo,

sm e g e n ų ž ie vė s ka kto s

centų m ažiau nei norm aliai sm egenų kaktos skilčių audinio. Tai paaiškina, ko­

įvykdžiusieji

sm urtinius

ir

jo

sm ege­

P E T n u o tra u ko s ro d o

kartus

Raine

žm onių

su m a žė ju s į ž m o g žu d ž io

kelis

tyrim e

žievės

aktyvi (žr

nyse,

kad

im pulsyviai. Vėlesniam e

buvo

su

sm ege­

kom anda

nusikaltim us

turi

(2000) 11

pro­

sk ilčių , p a d e d a n č ių n u tra u kti im p u ls yv ų , a g re sy vų e lg e s į,

dėl asocialaus tipo asm enybei yra būdingas ryškus kai kurių kognityvinių funk­

a kty vu m ą (m a žia u švie sių

cijų,

srič ių ). (Iš R a in e , 1 9 9 9 .)

pavyzdžiui,

planavim o,

organizavim o

ir

slopinim o,

trūkum as

(M organ

ir

Lilienfeld, 2000). Turbūt

biologiškai

sąlygotu

bebaim iškum u

ir

aplinkos

įtaka

vaikystėje

gali­

m a paaiškinti dviejų ilgai nesim ačiusių seserų - 27 m etų Joyce Lott ir 29 m etų M ary Jones - susitikim ą Pietų Karolinos kalėjim e, kuriam e abi kalėjo už narkotikų

platinim ą.

netikras

Kai

brolis

laikraščiai

Frankas

aprašė

Stricklandas.

jų Jis

susitikim ą, paaiškino,

atsiliepė kad

seniai

negalėjo

dingęs

jų

jų

aplankyti

anksčiau, nes taip pat buvo kalėjim e už narkotikus, įsilaužim ą ir vagystę (Sherherd ir kiti, 1990). Tačiau ginti

vargu

su

1960

dešim tojo žudytas,

ar galim a vien m etais,

1995

dešim tm ečio buvo

genetika aiškinti asocialius nusikaltim us. Paly­

m etais

pabaigoje)

dvigubai

didesnė,

(prieš

nusikalstam um o

tikim ybė,

kad

vidutinis

išprievartavim o

ir

sum ažėjim ą am erikietis

apiplėšim o

XX bus

tikim ybė

a. nu­

keturis

kartus didesnė, o užpuolim o tikim ybė penkis kartus didesnė (FBI, Uniform Crime Reports). gu

ar

Sm urtinių

pasikeitė

nusikaltim ų

žm ogiškasis

pagausėjo

ir

kitose

genofondas. Arba

Vakarų

paim kim e

šalyse.

britų

Tačiau

var­

socialinį eksperi-

m entą, kai 1787 m etais į Australiją buvo ištrem ta 160000 nusikaltėlių. Šių trem ­ tinių

palikuonys,

sukurti panašus desnį ma

tariam ai

civilizuotą į

Britanijos.

asocialaus

paaiškinti,

turėdam i

dem okratinę Genetiniai

elgesio kodėl

pavojų

5-6

savo

protėvių

„nusikaltėlių

visuom enę,

kurioje

polinkiai

tiesų

nei

procentai

iš

kitiem s;

vieniem s

biologine

nusikaltėlių

genus“,

nusikalstam um o bei

įvykdo

žm onėm s aplinkos

50-60

padėjo

lygis

yra

kelia įtaka

procentų

di­ gali­

nusikal­

tim ų (Lym an, 1996). Tačiau norėdam i paaiškinti šiuolaikinę nusikalstam um o epi­ dem iją, privalom e atsižvelgti į socialinius-kultūrinius veiksnius. Jaunų pažvelgti vaujam a

danų iš

vyrų

platesnės

m okslininkų

nusikalstam um o

tyrim as

biopsichosocialinės grupė

(1996)

rodo,

jog

perspektyvos.

patikrino

beveik

400

į

šį

reiškinį

Adriano 20-22

naudinga

Raine m etų

vyrų krim inalines bylas, žinodam a, kad visi buvo patyrę arba biologinius rizi-

vado­ am žiaus

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

16.14 PAVEIKSLAS.

831

35

Biopsichosocialinės nusikalstamumo šaknys

30

Danų kūdikiai berniukai, kurių biografijai buvo būdingi ir gimdymo komplikacijos, ir socialinis stresas dėl skurdo, sulaukę 2022 metų dvigubai dažniau tapdavo kriminali­ niais nusikaltėliais palyginti su tais, kurie buvo arba biologinės, arba socialinės rizikos grupėse. (Iš Raine ir kiti, 1996.)

25 20 15 10 5 0 Iš viso nusikaltimų

Vagystės

Skurdas

kos

veiksnius

nius - kilę palygino

gim dym o

su

arba

pavyzdžiui, netvirtų

biosocialine

grupe,

socialines

rizikos

ir

biologinės,

m etu,

iš skurdžių

priešlaikinį

gim dym ą,

Gimdymo komplikacijos

arba

sociali­

šeim ų. M okslininkai kiekvieną šių

kurios

narių

veiksnių.

gyvenim as

Biosocialinės

buvo grupės

Smurtas Ir skurdas, ir gimdymo komplikacijos

grupių ir

paženklintas nariam s

grėsė

dvigubai didesnis pavojus įvykdyti nusikaltim ą (žr. 16.14 pav.). V ieno 25 m e­ tus vykdyto tyrim o m etu buvo stebim i 1037 vaikai ir paaiškėjo, jog du bendri veiksniai

leido

keičiantis

neurom ediatorių

prognozuoti

asocialų

elgesį:

pusiausvyrą

blogas

(Caspi ir

ir

genas,

kiti, 2002). N ei „blogi"

elgesys

vaikystėje

genai,

nei „bloga" aplinka pavieniui nenulėm ė vėlesnio asocialaus elgesio; veikiau genai lėm ė, kad kai kurie vaikai buvo jautresni blogam pažeidžiam uose

gyventojų

segm entuose"

svarbi

elgesiui su jais. „G enetiškai

yra

aplinkos

įtaka

(M offitt,

2005). K ai elgiam asi asocialiai, kaip ir daugeliu kitų atvejų, prigim tis ir patirtis veikia viena kitą.

MOKYMOSI REZULTATAI Asmenybės sutrikimai 21 TIKSLAS.

Palyginkite tris asmenybės sutrikimų grupes Ir api­

menybei būdinga sąžinės stoka ir kartais agresyvus ir

būdinkite poelgius bei smegenų veiklą, būdingus asocialaus tipo

negailestingas

asmenybei.

asocialaus tipo asm enybę, tačiau genetinis polinkis ga­

elgesys.

N ėra

jokio

geno,

kuris

lem tų

li sąveikauti su aplinkos įtaka ir sukelti šį asm eny­ Asmenybės sutrikimai - tai nelankstūs ir tvarūs elge­ sio

m odeliai,

dinė

trukdantys

pirm osios

grupės

socialiai

veiksenai.

sudedam oji dalis

yra

bės sutrikim ą.

Pagrin­ nerimas;

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Kaip

jūs

vertintumėte

santykinį

prigim­

antrosios - ekscentriškas elgesys; trečiosios - drama­

ties ir patirties poveikį asocialaus tipo asmenybės susiformavi­

tiškas

mui?

arba

impulsyvus

elgesys.

Asocialaus

tipo

as­

832

16 SKYRIUS

Psichikos sutrikimų paplitimas

Ar pilnatis skatina kai kurių žm onių „beprotybę"? Jam esas Rottonas ir I. W . Kelly (1985)

22

išanalizavo 37 tyrim ų duom enis

sunkių psichikos sutrikimų ryšius.

TIKSLAS.

Aptarkite

psichikos

sutrikimų

paplitimą

ir

apibendrinkite

duomenis

apie

skurdo

ir

ir m ėgino rasti ryšį tarp M ėnulio fazių ir nusikaltim ų, žm ogžu­

Kiek

dysčių, skam bučių į krizių centrą

m i?

paplitę

ir patekim o į psichiatrijos

atliko

Kuriuo

įvairūs

aprašyti

gyvenim o

sutrikim ai?

tarpsniu?

ilgalaikes

struktūrizuotas

klausim ų

apie

Kad

Kokie

atsakytų

tūkstančių

savo

ligonines. Jų išvada: nėra jokių

šim tus

„beprotybės dėl M ėnulio*

ilgiau

įrodym ų. M ėnulio fazės nesusiju­

niais gyvenim o laikotarpiais vyravusius sutrikim us.

jautėtės

lyg

į

žm onės šiuos

piliečių

sim ptom us, pavyzdžiui: „Ar yra

norėtum ėte

m irti?",

tyrėjai

įvertino

dažniausiai

klausim us,

apklausas.

buvę, kad ir

pažeidžia­

įvairios 2

tuom etinį,

šalys

Užduodam i savaites ir

ar

ankstes­

Kiek žm onių kenčia arba kentė psichikos sutrikim us? Daugiau negu m anom e.

sios su savižudybėm is, užpuoli­

•

m ais, eism o avarijom is (M artin ir

Apibendrindam as po

kiti, 1992; Raison ir kiti, 1999).

jo

surengtą

JAV

nacionalinio

apklausą,

W illiam as

psichikos Narrow

sveikatos ir

jo

instituto

kolegos

tyrim ą

(2002)

ir

įvertino,

jog 1 iš 7 am erikiečių per praėjusius m etus patyrė kliniškai reikšm ingą psi­ chikos sutrikim ą (žr. 16.4 •

Britanijos

l e n t e l ę ).

nacionalinė

statistikos

tarnyba

(2002)

neseniai

paskelbė

panašų.

1 iš 6, sutrikim ų lygį. 16.4 LENTELĖ.

•

Amerikiečių, kurie per praėjusius metus patyrė psichikos sutrikimą, skaičius procentais

Australijos

vyriausybės

atliktoje

10

600

suaugusiųjų

apklausoje

paaiškėjo,

jog per bet kuriuos 12 m ėnesių truputį m ažiau nei 1 iš 6 „patyrė psichikos sutrikim ų"

(Andrews

ir

kiti,

1999).

Kito

Australijos

vyriausybės

organizuo­

to 4500 vaikų ir paauglių tyrim o išvadose skelbiam a, jog 1 iš 7 „turėjo psi­ chikos sveikatos problem ų" (Sawyer ir kiti, 2000).

Sutrikimas

Procentai

•

XXI am žiuje Pasaulinės sveikatos organizacijos (2004) atliktas tyrim as, ku­

Piktnaudžiavimas alkoholiu

5,2

Generalizuotas nerimas

4,0

m ažiausiai

Fobijos

7,8

Jungtinėse Valstijose. Be to, kai žm onės iš M eksikos ir kitų šalių im igruoja

Obsesiniskompulsinis sutrikimas Nuotaikos sutrikimas

rio m etu buvo rengiam i 90 m inučių pokalbiai su 60 463 žm onėm is, įvertin: prieš m etus buvusius psichikos sutrikim us 20 šalių. Kaip parodyta 16.15

Bet kuris psichikos sutrikimas

asim iliuojantis

2,1

vusiais

Š a ltin is : D u o m en y s i š N a rro w ir k iti, 2 0 0 2 .

užregistruota

Šanchajuje,

o

daugiausiai

-

JAV.

žm onėm is,

Pavyzdžiui, gim usiem s

palyginti

JAV

su

neseniai

m eksikiečių

iš

kilm ės

M eksikos

im igra­

am erikiečiam s

gre­

sia didesnė psichikos sutrikim ų rizika (Grant ir kiti, 2004; Vega ir kiti, 1998 ).

5,1

Vienas

1,0

psichikos

sutrikim ų

prognozės

rodiklių

yra

skurdas.

Sunkių

psichi­

kos sutrikim ų atvejų yra dvigubai daugiau tarp tų, kurie gyvena žem iau skurdo 1,5

ribos (Centers for Disease Control, 1992). Kaip ir daugelis kitų koreliacijų, skur­ do

14,9 (K a i k u r ie ž m o n ė s v ie n u m e tu p a ty r ė d u a r d au g iau iš m in ė tų su tr ik im ų : p av y z d ž iu i, d e p re siją ir p rik la u so m y b ę n u o alk o h o lio .)

sutrikim ų

į Jungtines Valstijas, jų pačių ir jų vaikų psichikos sveikata pablogėja jiem s

Schizofreniją Asocialaus tipo asmenybė

psichikos

pa v ..

ir

sutrikim ų

ryšys

kelia

„vištos

ir

kiaušinio

klausim ą":

ar

skurdas

sukelia

sutrikim us? O gal sutrikim ai lem ia skurdą? Yra ir taip, ir taip, nors atsakym as skiriasi

nelygu

koks

sutrikim as.

Schizofreniją

keliam as stresas ir m oralės nuosm ukis taip m oterų

depresiją

ir

vyrų

piktnaudžiavim ą

stum ia

į

skurdą.

Tačiau

skurdo

pat gali paspartinti sutrikim us, ypač narkotinėm is

m edžiagom is

(Dohren-

wend ir kiti, 1992). Vieno eksperim ento, tyrusio ryšį tarp skurdo ir patologijų, m etu m okslininkai stebėjo elgesio problem ų paplitim ą tarp Šiaurės Karolinos

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

833

16.5 LENTELĖ. Psichikos sutrikimų rizikos ir apsauginiai veiksniai Rizikos veiksniai

Apsauginiai veiksniai

Mokymosi nesėkmės Gimdymo komplikacijos Sergančiųjų lėtinėmis ligomis arba silpnaprotyste slaugymas Vaikų smurtas ir nepriežiūra Chroniška nemiga Chroniškas skausmas Nedarna arba konfliktai šeimoje Mažas svoris gimus Žema socialinė-ekonominė padėtis Medicininės ligos Neurocheminis disbalansas Tėvų psichikos ligos Tėvų piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu Asmeninė netektis Menki darbo įgūdžiai bei [pročiai Skaitymo negalia Jutiminė negalia Socialinis nekompetentingumas Stresiniai gyvenimo įvykiai Piktnaudžiavimas narkotikais Traumuojamieji įvykiai

Aerobika Bendruomenė, teikianti galių, galimybių ir saugumą Ekonominis savarankiškumas Saugumo pojūtis Kompetencijos ir kontrolės jausmas Geras vaikų auklėjimas Raštingumas Teigiamas prieraišumas ir ankstyvieji ryšiai Teigiami tėvų ir vaikų santykiai Gebėjimas spręsti problemas Lanksti streso ir nelaimių įveika Savivertė Socialiniai ir darbo įgūdžiai Šeimos ir draugų socialinė parama

Bet kuris psichikos sutrikimas Sunkus psichikos sutrikimas JAV Ukraina Prancūzija Kolumbija Libanas

Šaltinis: World Health Organization (2004a,b)

Olandija Meksika Belgija

indėnų vaikų, kai ekonom ikos plėtra sudarė prielaidas ryškiai sum ažinti jų ben­ druom enės

skurdą.

Tyrim o

pradžioje

skurdą

kenčiančių

vaikų

elgesys

dažniau

būdavo asocialus ir agresyvus. Po ketverių m etų vaikų, kurių šeim os pakilo aukš­ čiau

skurdo

ribos,

elgesio

problem ų

sum ažėjo

40

procentų,

o

tų

vaikų,

kurių

šeim ų gyvenim as nepakito - buvo žem iau arba aukščiau skurdo ribos - elgesys

ginių

rodo

lentelė, yra daugybė psichikos sutrikim ų rizikos ir apsau­

16.5

veiksnių.

Paprastai

psichikos

sutrikim ai

vargina

nuo

jaunystės.

Kaip

tei­

gia Robinsas ir Regieras (1991, 331 p.), „daugiau kaip 75 procentai m ūsų tiria­ m ųjų lios

bet

kurio

m aždaug polinis Didžioji

8

pirm uosius

fobijų

požym iai

ir

10

m etų.

Piktnaudžiavim as

sutrikim ai depresija

m etus. Šie norint

sutrikim o ir

asm enybės

ir

duom enys

padėti

kuo

schizofreniją

dažnai

didesniam

sim ptom us pasirodo

šiek

reikia

skaičiui

pajuto

tiek

apie

m etų".

Japonija

ir

apie

poveikio

paaugliam s

ir

Šanchajus 0

10

20

30

Procentai

Asocia­

gyvenim o

vidutiniškai

Nigerija

atitinkam ai

obsesinis-kom pulsinis,

tyrim ų

ypač

kam uojam iem s psichikos sutrikim ų, nevilties ir skausm o.

24

sulaukus

20-uosius

vėliau,

m okslinių žm onių,

iki

anksčiausiai,

alkoholiu,

pasireiškia

prasideda

rodo, kad

Pekinas

Italija

irgi nepakito (Costello ir kiti, 2003). Kaip

Ispanija Vokietija

bi­

m etus.

25-uosius priem onių,

jaunuoliam s,

16.15 PAVEIKSLAS. Psichikos sutrikimų paplitimas per 2003 metus Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (2004) pokalbius, surengtus 20-yje šalių.

16 SKYRIUS

834

MOKYMOSI REZULTATAI Psichikos sutrikimų paplitimas 22 TIKSLAS. Aptarkite psichikos sutrikimų paplitimą ir apibendrin­

čiau ir priešingas teiginys taip pat yra teisingas. Kai

kite duomenis apie skurdo ir sunkių psichikos sutrikimų ryšius.

kurie

psichikos

sutrikim ai,

pavyzdžiui,

schizofrenija,

gali žm ones nugram zdinti į skurdą. M oksliniai tyrim ai rodo, jog 1 iš 6 žm onių patiria arba patyrė

psichikos

brandos

am žiuje.

sutrikim ą,

paprastai

ankstyvajam e

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar turite šeimos narių arba draugų, paty­

progno­

rusių psichikos sutrikimą? Jei taip, tai ar kas nors, ką perskaitė­

zės rodiklis. Su skurdu susijusios sąlygos bei patyri­

te šiame skyriuje, padėjo jums geriau suprasti, su kokiais iššū­

m ai prisideda prie psichikos sutrikim ų atsiradim o, ta­

kiais susiduria šis žmogus?

Skurdas

yra

psichikos

ligų

16 SKYRIAUS APŽVALGA: Psichikos sutrikimai PASITIKRINKITE 1.

Kas yra biopsichosocialinis požiūris ir kodėl jis yra svarbus m ūsų psichikos sutrikim ų supratim ui?

2.

5. Ar asocialaus tipo asm enybės bruožai yra pavel­ dim i?

Kuo skiriasi generalizuotas nerim as, fobijos ir ob­ sesinis-kom pulsinis sutrikim as?

3.

4. Kokie yra penki schizofrenijos tipai?

Ką

reiškia

pasakym as, kad

6. Ar skurdas sukelia psichikos sutrikim us? Paaiškin­ „depresija

kite.

- tai toks

psichikos sutrikim as, kurį galim a lyginti su papras­

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ta sloga“?

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Disociaciniai sutrikimai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (attention-deficit

hyperactivity

disorder,

ADHD), 786 p. Asmenybės sutrikimai (personality disorders), 828 p. Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (antisocial personality disorder), 829 p. Bipolinis sutrikimas (bipolar disorder), 808 p. Didžioji depresija (major depressive disorder), 808 p.

(dissociative disorders), 804 p. Disociacinis tapatumo sutrikimas (dissociative identity disorder, DID), 804 p. DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition), 790 p.

Nerimo sutrikimai (anxiety disorders), 796 p. Nuotaikos sutrikimai (mood disorders), 807 p. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (obsessive-compulsive

disorder,

798 p.

Fobija (phobia), 797 p.

Panika (panic disorder), 796 p.

Generalizuotas nerimas

Potrauminio streso sutrikimas (PTS)

(generalized anxiety disorder), 796 p. Kliedesiai (delusions), 819 p. Manija (mania), 808 p. Medicininis modelis (medical model), 788 p.

OCD),

(post-traumatic stress disorder, PTSD), 799 p. Psichikos sutrikimas (psychological disorder), 785 p. Schizofrenija (schizophrenia), 819 p.

Terapija

Psichoterapijos rūšys Psichoanalizė Humanistinė terapija Elgesio terapija Kognityvinė terapija Grupinė ir šeimos terapija Psichoterapijos vertinim as Ar psichoterapija veiksminga? PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI. „Regresija“ nuo neįprasto link įprasto Santykinis skirtingų psichoterapijos rūšių veiksmingumas Alternatyviųjų terapijų įvertinimas Bendrieji psichoterapijos rūšių bruožai Kultūra ir vertybės psichoterapijoje PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Psichoterapeutų kliento vadovas Biom edicininė terapija Gydymas vaistais Smegenų sužadinimas Psichochirurgija Psichikos sutrikim ų profilaktika

1 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi psichoterapijos, biomedicininės terapijos ir eklektinis požiū­ riai į terapiją.

Š

iandien daug išm anom e apie kosm osą, gana gerai žinom e, kokia yra Ju­ piterio atm osferos chem inė sudėtis. D eja, apie tai, kas vyksta m ūsų vidi­ nėje erdvėje - apie psichikos sutrikim us, aprašytus 16 skyriuje, bei jų įvei­ kim ą - tik dabar pradedam e daugiau suprasti. N uo tada, kai prieš 2200 m etų Eratostenas tiksliai apskaičiavo Žem ės spindulį, žm onės sukūrė kosm oso

žem ėlapius,

ištyrinėjo

Saulės

sistem ą,

gyvybės

atsiradim ą

Žem ėje,

atrado

ge­

netinį kodą, išgydė daugybę ligų ir kai kuriom s jų užkirto kelią. Per visą tą lai­ ką psichikos sutrikim us m ėginta šalinti daugybe šiurkščių ir švelnių būdų: pa­ Dorothea Dix (1802-1887) „Būtina atkreipti dėmesį į būklę pamišėlių, kurie mūsų Britanijos Tautų Sandraugoje laikomi uždaryti narvuose."

darant skyles galvoje, guldant į šiltą vonią ir m asažuojant, atskiriant nuo žm o­ nių,

nuleidžiant

aplinkoje,

kraują

gydant

ar

vaistais,

„išvarant elektros

šėtoną", šoku

apgyvendinant

ir

pokalbiais

saulėtoje

apie

ir

vaikystės

ram ioje išgyveni­

m us, dabartinius jausm us, netinkam as m intis ir poelgius. N uo

šiurkščių

prie

kaip

Philippe

doje

ir Škotijoje, pastangų

taikom i

Pinelis

švelnesnių

hum aniškesni

gydym o

Prancūzijoje,

D orothea

dėka. Jie

gydym o

m etodų

būdai,

rėm ė

D ix

pereita

Jungtinėse

psichiatrijos

steigim ą.

tokių

reform atorių

V alstijose,

K ana­

ligoninių, kuriose

Sužinosim e,

kad

pradėjus

būtų tai­

kyti gydym ą vaistais ir grupinio gydym o program as nuo X X a. šeštojo dešim t­ Psichoterapija

(psychotherapy) į emocijas orientuota, pasitikėji­ mu pagrįsta sąveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir

m ečio vidurio labai sum ažėjo psichiatrijos ligoninių pacientų skaičius. V isas

terapijos

rūšis

galim a

suskirstyti

į

dvi

pagrindines

grupes:

psicholo­

ginę terapiją ir biom edicininę terapiją. Šiandien poveikio priem onių pasirinkim as priklauso ir nuo sutrikim o, ir nuo specialistų požiūrio. Psichikos sutrikim ai, kurie, tyrinėtojų m anym u, yra išm okti

žmogaus, turinčio psichologinių

(pavyzdžiui,

sunkumų.

arba psichoterapiją. Psichoterapija - tai „planingas, į em ocijas orientuotas, pa­

Biomedicininė terapija

(biomedical therapy) -

vaistai ar medicininės procedū­ ros, kurie tiesiogiai veikia

sitikėjim u

fobijos), grįstas

tikriausiai

bendravim as

bus tarp

gydom i kvalifikuoto,

psichologinę

visuom enės

pripažinto

Sutrikim ai, riausiai

bus

kurių gydom i

šaknys

glūdi

biom edicinine

biologijoje

gydan­

-

terapija

(pavyzdžiui, vaistais

ar

schizofrenija), m edicininėm is

tikpro­

cedūrom is, kurie veikia tiesiogiai paciento nervų sistem ą. Žinom a, todėl

daugelis galim a

psichikos gilintis

ir

sutrikim ų

kybes,

Eklektinis požiūris

džiui, vaikai, augę

(eclectic approach) -

prabangoje, - didesne valgym o sutrikim ų rizika.

į

kyla

galim ybes

skurde, pasižym i didesne

kaip

gerinti elgesio

atsakas

į

„nesveiką"

socialines aplinką.

sutrikim ų, o

atsižvelgdamas į klientų problemas, gali taikyti įvairius

tiniu požiūriu - taiko skirtingų m etodų derinį (Beitm an ir kiti, 1989; Caston-

aplinPavyz­

vaikai, augę

A tsižvelgdam i į klientą ir jo problem ą, kai kurie gydytojai taiko įvairius poveikio būdus. Iš tiesų, pusė visų psichoterapeutų teigia, kad jie rem iasi eklek-

psichoterapijos metodus.

terapiją

čiojo ir kenčiančiojo" (Frank, 1982).

paciento nervų sistemą.

požiūris, kad psichoterapeutas,

pasitelkus

TERAPIJA

837

guay ir Goldfried, 1994). Artim ai su eklektika siejasi psichoterapinė integraci­ ja. Integracija siekiam a jungti įvairius m etodus į vieną nuoseklią sistem ą, o ne rinktis juos po vieną.

MOKYMOSI REZULTATAI dicininėje

1 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi psichoterapijos, biomedicininės terapijos ir eklektinis požiūriai į terapiją. Psichoterapija mu ir

grįsta

-

tai

į

sąveika

žm ogaus,

em ocijas

tarp

turinčio

tem ą.

orientuota,

kvalifikuoto

psichologinių

pasitikėji­

gydym o

m ėginam a

skiriam i

tiesiogiai

Vadovaujantis

rūs

psichoterapeuto

sunkum ų.

terapijoje

procedūros,

eklektiniu

m etodai;

jungti

vaistai

veikiantys

įvairius

ar

paciento požiūriu

taikom i

psichoterapinėje m etodus

į

m edicininės nervų

vieną

nuoseklią

Psichoterapijos rūšys Iš

daugelio

sukurta

psichoterapijos

rem iantis

viena

ar

nalitine, hum anistine, elgesio

rūšių

aptarsim e

daugiau ir

tik

pagrindinių

svarbiausias.

Kiekviena

psichologijos

kognityvinė. Nagrinėsim e

ir

jų

teorijų:

kai kurių

yra

psichoašių

m e­

todų taikym ą grupėse.

Psichoanalizė 2 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichoanalizė, ir aptarkite šios terapijos tikslus. Daugum a im inėjo

šiuolaikinių Sigm undas

psichoterapeutų

Freudas,

tačiau

nebeužsiim a pastarojo

tokia

sukurti

praktika,

kokia

psichoanalizės

kom i ir šiandien, ypač psichodinaminėje terapijoje. Išliko

ir Freudo

užsi­

būdai

tai­

vartoti ter­

m inai. Freudo psichoanalizė - pirm oji psichologinė terapija.

Psichoanalizė (psychoanalysis) Sigmundo Freudo psichoterapijos būdas, kai paciento laisvosios asociacijos,

Tikslai

priešinimasis, sapnai ir

Kaip jau m inėjom e 15 skyriuje, Freudas m anė, kad daugelis psichologinių pro­

perkėlimas, psichoterapeuto

blem ų kyla dėl to, kad vaikystėje buvo slopinam i kai kurie im pulsai ir konflik­

atlikta jų interpretacija išlaisvina

tai. Psichoanalitikai siekia, kad pacientas įsisąm onintų išstum tus jausm us ir galėtų

paciento anksčiau buvusius

juos žastis,

nagrinėti.

Pam ažu

vykdydam as

„perdirba “

užm irštus

choanalizės

teorija

seną

m ėgindam as priesaką

jausm us daro

ir

-

sąm oningai „pažink

prisiim a

prielaidą,

kad

pats

suvokti save “ ,

atsakom ybę pacientas

už

galės

savo

sutrikim ų

žm ogus savo

analizės

pasveikim ą.

gyventi

sveikiau

ir

prie­

išstumtus jausmus ir padeda jam

m etu

suprasti save.

Psi­ ra­

m iau, jei atpalaiduos tą energiją, kuri anksčiau buvo skirta konfliktam s tarp id, ego ir superego.

Metodai 3 TIKSLAS. Apibūdinkite psichoanalizėje taikomus metodus ir aptarkite, ką apie šią psichotera­ pijos rūšį sako kritikai. Psichoanalizė

-

tai

dabartį. Tačiau kaip?

istorijos

atkūrim as.

Ji

„kapsto “

praeitį,

vildam asi

atskleisti

įvai­

integracijoje

sistem ą.

Biome-

sis­

838

17 SKYRIUS

nepatikim ą m etodą, Freudas ėm ė taikyti laisvųjų aso­

Atm etęs hipnozę kaip

ciacijų būdą. Tarkim , jūs esate pacientas ir jum s taikom as šis būdas. Psichoa­ nalitikas paprašo jūsų atsipalaiduoti, galbūt atsigulti ant kušetės. Jis atsisėda taip, kad jūs jo nem atytum ėte ir galėtum ėte sutelkti dėm esį į savo m intis bei jaus­ m us. Jūs garsiai kalbate apie tai, kas šauna į galvą - pasakojate vaikystės pri­ sim inim us, sapną ar neseniai patirtą išgyvenim ą. Atrodo, kad tai lengva, bet ne­ trukus

pastebite,

kad

ne

viską

pasakote,

kad

dažnai

redaguojate

savo

m intis,

praleisdam i tai, kas jum s atrodo banalu, nesvarbu ar gėdinga. Net ir saugiai jaus­ dam iesi

šalia

psichoanalitiko,

jūs

trum pam

nutylate,

prieš

pasakydam i

trikdan­

čią m intį. Jūs galite pajuokauti arba pereiti prie kitos tem os, kuri jum s atrodo ne tokia grėsm inga. Kartais jūsų protas gali aptem ti ir nesugebėti prisim inti svar­ bių detalių. Psichoanalitikui

Priešinimasis (resistance) -

tokios

kliūtys

laisvųjų

asociacijų

tėkm ėje

reiškia

priešini­

psichoanalizėje: trukdymas

m ąsi. Jos rodo užgniaužtą nerim ą ir tai, kad slepiate jus jaudinančią inform a­

nerimą keliančiai informacijai

ciją. Psichoanalitikas nori tirti šią slaptą sritį, parodydam as jūsų priešinim ąsi ir

pasiekti sąmonę.

padėdam as jum s suprasti jo

užslėptąją prasm ę. Analitiko interpretacijos - prie­

laidos apie užslėptus norus, jausm us bei konfliktus padeda m ąstančiam sveikos

nuovokos

žm ogui

pasiekti

įžvalgą.

Laiku

bei ne­

Interpretacija (interpretation) -

praradusiam

analitiko

pasiū­

psichoanalizėje: analitiko

lyta interpretacija, pavyzdžiui, kodėl jūs nenorite kalbėti apie savo m otiną - gal:

pagalba pacientui pastebėti ir

išryškinti tai, ko vengiate. Taip jum s gali paaiškėti, ką reiškia jūsų priešinim a­

suprasti sapnų reikšmę, savo

sis, ir kaip tai sąveikauja su kitom is jūsų psichologinės problem os dalim is. Freudas tikėjo, kad dar vienas raktas į užslopintus im pulsus yra sapnų la­

priešinimąsi ar kitokį reikšmingą elgesį, kad pastarasis pasiektų

tentinis turinys - jų

įžvalgą.

pasakojim ą

apie

pagrindinė, bet cenzūruojam a

sapną,

psichoanalitikas

pasako,

reikšm ė. Taigi išklausęs jūsų

kokia, jo

m anym u, yra

paslėp­

toji sapno reikšm ė. Per keletą psichoanalizės seansų jūs tikriausiai savo analitikui atskleisite dau­ giau, negu lizės ką

kada

teorija jūs

nors esate

pabrėžia

atskleidžiate

apie

vaikystės apie

save

patirties

save,

kam

nors pasakoję. Kadangi psichoana­

form uojančią

susijusi

būtent

su

galią,

tai

didelė

ankstyviausiais

dalis

to,

prisim inim ais

Be to, jūs turbūt pajusite stiprų teigiam ą arba neigiam ą jausm ą savo analitikui Freudas pasakytų, kad

jūs „perkelsite"

savo

stipriausius jausm us iš santykių

su

Perkėlimas (transference) -

šeim os nariais ar kitais svarbiais žm onėm is į analitiką. Psichoanalitikų bei kitų

psichoanalizėje: jausmų, kuriuos

psichoterapeutų

pacientas jaučia kitiems

(pavyzdžiui,

žmonėms (pavyzdžiui, meilę

pavėluotai,

ar neapykantą tėvui ar motinai),

tik

nukreipimas į analitiką.

litikui, jūs galite geriau suprasti savo dabartinius santykius su kitais žm onėm is,

įsitikinim u,

priklausom ybę padedant

knaisiojim asis Kritikai

teigia,

ar

sum išusius

psichoanalitikui,

po

vaikystės

kad

atskleidžia

perkėlim as

m eilę

juos

ilgai

pyktį)

išanalizuoti.

prisim inim us.

psichoanalitikų

tuos ir

Bet

Analizuodam as

interpretacijas

slopintus ir

sunku

leidžia,

jausm us nors

psichoanalizė savo

jausm us

atm esti.

ir

nėra ana­

Psichoana­

litikai pripažįsta, jog sunku įrodyti arba paneigti jų interpretacijas, bet jie tvirtina, kad jos dažnai labai padeda jų pacientam s. Psichoanalizė - terapija, o ne m okslas. Tradicinė

psichoanalizė

trunka

ilgai

ir

daug

kainuoja.

Tam

reikėtų

kelerius

m etus po kelis kartus per savaitę lankytis pas labai kvalifikuotą ir gerai apm o­ kam ą

psichoanalitiką.

(Kadangi

vienos

valandos

seansas

kainuoja

100

dolerių,

tai, lankydam iesi 3 kartus per savaitę dvejus m etus, sum okėtum ėte apie 30 000 dolerių.)

Tai

paaiškina,

kodėl,

išskyrus

Prancūziją,

Vokietiją,

Kanados

Kvebe­

TERAPIJA

ko

provinciją

2003). žino

Iš

ir

tiesų

draudim o

Niujorką,

palyginti

nedaug

psichoterapeutų

Jungtinėse

Valstijose

vykdom a

apm okam as

psichikos

sveikatos

sveikatos

ją

apsauga

paslaugas

bei

taiko

(Goode,

gerokai

trukm ę.

sum a­

Tai

pa­

839

„Jau 200 metų nesilankiau pas psichoanalitiką. O jis griežtai seka Freudu. Jei visą tą laiką būčiau pas jį lankęsis, galbūt

skatino trum pinti gydym o laikotarpius ir rečiau skirti stacionarų gydym ą.

būčiau išgijęs." Woody Alienas viename filmo

Psichodimaminė terapija

4 TIKSLAS. Palyginkite psichodinaminė Ir tarpasmeninę terapiją su tradicine psichoanalize. Freudo

teorijos

psichodinamikos

veikiam i

nusiskundim us,

analizuoja

jam

svarbius

terapeutai,

santykius,

norėdam i

tarp

jų

-

suprasti

paciento

vaikystės

išgyveni­

m us ir santykius su terapeutu. Ji taip pat padeda pacientui nagrinėti ir suprasti užslopintas sėdėdam i

m intis vienas

ir

jausm us.

priešais

kitą

Šie (o

psichoterapeutai

ne

taip,

kad

gali

pacientas

bendrauti jo

su

pacientu

nem atytų),

susitikti

su juo vieną kartą (o ne keletą) per savaitę, ir tik keletą savaičių ar m ėnesių (o ne kelerius m etus). Be

abejo,

negali

parodyti

Norim e siekia m as,

trum pa būdų,

parodyti, padėti

ypač

M alanas

psichodinam ikos kaip

kaip

pacientui,

santykiuose

interpretuoja

psichodinam inė

siūlom om is su

jis

terapija

paprastas,

žm onėm is. ką

pokalbio

iš

ištrauka

žm ogaus

problem as. terapeutas

pasikartojančias

pokalbyje

depresijos

pacientu

psichodinam ikos

periodiškai

Pateiktam e

išgirdo

su

aiškina

interpretacijom is

nagrinėdam as

tai,

terapeuto

terapeutas

apim tos

te­

Davidas

m oters, stengda­

m asis padėti jai suprasti savo problem as. Atkreipkite dėm esį į tai, kaip jis aiš­ kina m oters žodžius ir daro prielaidą, kad santykis su terapeutu atskleidžia ti­ pišką jos elgesio m odelį (1978, 133-134 p.): M anau, kad jūs - žm ogus, kuriam būtina aktyviai gyventi. Kitaip pa­

M alanas:

juntate, kad kažkas negerai. Ar tai tiesą? Pacientė:

Taip.

M alanas:

Be to, aš m anau, kad po visu tuo slypi daugybė labai stiprių slegiančių jausm ų. Juos kažkaip jaučiate, bet nepakankam ai aiškiai. Tiesa? At­ rodo, kad tokia būsena jus jau seniai apėm usi. Jau kelerius m etus, kai tik atsisėdu ir im u apie tai galvoti, m ane ap­

Pacientė:

im a depresija, todėl stengiuosi apie tai negalvoti. Na, m atote, jūs pati nustatėte tam tikrą savo elgesio m odelį, tiesa?

M alanas:

Jūs

panašiai

elgiatės

ir

bendraudam a

su

m anim i, nes, nepaisant

to,

kad jus slegia rūpesčiai ir atrodo, kad žem ė slysta iš po kojų, jūs m an apie tai pasakojate, lyg nebūtų nieko blogo. Tarpasmeninė

psichoterapija,

terapijos

variantas,

asm enine

terapija

iš

palengvinti

visų

karto

pirm a

sutelkia

yra

sutrum pintas

veiksm inga

siekiam a

padėti

sim ptom us, dėm esį

į

o

gydant

depresiją

žm onėm s ne

iš

dabartinius

(12-16 suprasti

esm ės pacientų

seansų) (W eissm an, savo

pakeisti

psichodinam inės 1999).

Tarp­

sunkum ų

priežastis,

asm enybę.

Terapeutas

santykius

ir

stengiasi

padėti

jiem s tobulinti bendravim o įgūdžius, o ne gydyti praeities žaizdas ir siūlyti savo aiškinim us.

„Užmigęs” epizodų (pabudęs iš būsenos, kurios metu jis buvo nei gyvas, nei miręs)

840

17 SKYRIUS

Šiuos tikslus iliustruoja Anos (tai nėra jos tikrasis vardas), 34 m etų ištekė­ jusios

specialistės,

bė

tekdavo

ir

atvejis.

daugiau

Gavus

laiko

aukštesnes

praleisti

pareigas,

darbe.

Praėjus

padidėjo

jos

penkiem s

atsakom y­

m ėnesiam s,

Ana

pradėjo jausti vis didesnę įtam pą tarp savęs ir vyro, nes jis norėjo antro vaiko. Ji pradėjo jaustis prislėgta, sunkiai užm igdavo, tapo irzli, ėm ė augti svoris. Tra­ dicinis

psichodinam ikos

puolius

ir

rasti

terapeutas

gynybos

būtų

priem onių

padėjęs

nuo

šio

Anai

suvokti

pykčio.

jos

pykčio

Tarpasm eninės

prie­

psichotera­

pijos specialistas irgi norėjo, kad Ana tai suvoktų, tačiau dar ir paskatino ją m ąs­ tyti apie artim esnes problem as - kaip rasti pusiausvyrą tarp nam ų ir darbo, iš­ spręsti ginčą su vyru ir veiksm ingiau išreikšti savo em ocijas (M arkowitz ir ki­ ti, 1998).

Humanistinė terapija 5 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius humanistinės terapijos bruožus ir apibūdinkite konkrečius Carlo Rogerso į klientą orientuotos terapijos tikslus bei metodus. Kaip

jau

rašyta

15

skyriuje, hum anistinėm is

vadinam os

teorijos

pabrėžia

pačia­

m e žm oguje glūdinčias saviraiškos galias. Todėl nenuostabu, jog hum anistiniai te­ rapeutai skatina žm ogaus saviraišką, padėdam i jam geriau save suprasti ir vertinti. Ir bės

hum anistinės,

ir

psichoanalitinės

konfliktus, trukdančius

jos

terapijų

šalininkai

stengiasi

raidai. Bet hum anistinės

m ažinti

terapijos

asm eny­

šalininkai ski­

riasi nuo psichoanalitikų tuo, jog pabrėžia: •

dabartį ir ateitį labiau negu praeitį: jie tyrinėja šiuo m etu kylančius jaus­ m us, o ne ieško tų jausm ų priežasčių vaikystės išgyvenim uose;

• •

sąmoningas, o ne nesąm oningas m intis; tiesioginę atsakomybę už savo jausm us ir veiksm us, o ne paslėptų priežasčių atskleidim ą;

•

asm enybės ugdym ą ir jos saviraišką, o ne ligos gydym ą. Šioje terapijoje ne­ būna

„pacientų",

o

tik

„klientai “

(tokiam

etiketės

pakeitim ui

pritaria

daugu­

m a psichoterapeutų). Vienas

Į klientą orientuota terapija

iš

hum anistinės

terapijos

m etodų

Ro­

humanistinė terapija, kurios

vo,

metu terapeutas taiko tokias

kritikuodam as

technikas, kaip aktyvus

ši terapija dar vadinam a nedirektyviąja (nenurodančiąja) terapija.

psichoterapeutų, ir

M anydam as,

nuoširdžią, palankią, empatišką

Rogersas

klientą

orientuota

interpretacijas.

neinterpretuodam as, jog

skatino

aplinką, padedančią klientui

tiškus.

tobulėti (dar vadinama į asmenį

lygiško

orientuota terapija).

jausm us, terapeutas

Nusim etęs palankum o

daugum a

terapeutus kaukę

žm onių būti

ir

nuoširdžiai atm osferą, jam

geriau

am a, 2000). Rogersas (1980, p. 10) rašo:

Hum anistinis nenukreipia

turi

palankiai

reikšdam as

savo

įsigyvendam as save

terapeutas kliento

pakankam ai

nuoširdžius,

klientui padeda

ir

terapija.

taikantys

Carlo

tai sutelkia dėm esį į tai, kaip pats klientas sąm oningai save suvokia, o ne į sa­

į

Ją

yra

tai Carlo Rogerso sukurta

kaip

1980)

taikom ų

gerso

klausymasis, sudarydamas

(1961,

plačiausiai

(client-centered therapy) -

klauso,

sprendim ų.

vidinių

galių

nusiteikusius jausm us,

ir

psichoterapeu­ ne­ Todėl tobulėti. ir

sukūręs

atspindėdam as

empabesą­ kliento

suprasti ir vertinti (Hill ir Nakay-

TERAPIJA

841

Klausymasis lemia rezultatus. Kai aš atidžiai klausausi žmogaus, skatindamas išsipasakoti, kas jam yra svarbu tuo metu, girdėdamas ne tik jo žodžius, bet jį patį, ir kai aš leidžiu jam suprasti, jog išgirdau tai, kas jam asmeniškai svarbu, atsitinka daug dalykų. Pirmiausia aš pamatau dėkingą žvilgsnį. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs. Jis nori dar daugiau papasakoti man apie savo pasaulį. Naujas laisvės pojūtis stumteli jį į priekį. Jis tampa atviresnis kaitai. Aš gana dažnai pastebėdavau, kad kuo labiau įsigilinu į tai, kas svarbu asmeniui, tuo daugiau visko įvyksta. Žmogaus, kuris supranta, jog jo atidžiai klausomasi, akyse beveik visada sublizga ašaros. Aš manau, jog tam tikra prasme jis ima verkti iš džiaugsmo. Būna taip, lyg jis sakytų: „Dėkui Dievui, kažkas mane išgirdo. Kažkas supranta, kas aš esu.“

Pagal

Rogerso

m etodiką,

„girdėti “ ,

vadinasi,

aktyviai

klausytis

-

atkartoti,

Aktyvus klausymasis

persakyti, m ėginti išsiaiškinti, ką žm ogus nori išreikšti žodžiais ir kitais būdais,

(active listening) -

ir

empatiškas klausymasis, kai

pripažinti

žinta

reiškiam us

terapinio

jausm us.

konsultavim o

Aktyvus

dalis

klausym asis

m okyklose,

yra

dabar

universitetuose

ir

plačiai

pripa­

klinikose.

Kon­

terapeutas atkartoja, persako ir

sultantas įdėm iai klausosi ir įsiterpia tik tam , kad persakytų kliento žodžius, pri­

tikslina, ką klientas norėjo

tartų jo jausm am s ar pasiaiškintų. Toliau pateiktam e Rogerso ir jo kliento po­

pasakyti. Tai būdinga Rogerso į

kalbyje

klientą orientuotai terapijai.

atskleidžiam a,

kaip

m okslininkas

m ėgina

sukurti

kliento

psichologinį

veidrodį, kuriam e šis galėtų aiškiau save m atyti. Klientas:

Aš esu niekam tikęs, visada toks buvau ir būsiu. Ir tai jūs dabar jaučiate, hm ? Jaučiate, jog esate nieko vertas nei sau,

Rogersas:

nei kitiem s. Niekada niekam nebūsite ko nors vertas. Jūs tiesiog vi­ siškai nieko vertas, ar taip? Tai iš tiesų labai šlykštūs jausm ai. Jaus­ ti, jog esi visiškai nieko vertas, hm ... M m m . (Nedrąsiai, tyliai m urm a.) Tai m an aną dieną pasakė tas vai­

Klientas:

kinas, su kuriuo buvau nuvykęs į m iestą. Ar tas vaikinas, su kuriuo buvote nuvykęs į m iestą, iš tiesų pasakė, jog

Rogersas:

esate nieko vertas? Ar tai jūs sakote? Ar aš teisingai supratau? Klientas:

Mmm. Jei aš gerai supratau, tai jūs norėjote pasakyti, jog yra žm ogus, ku­

Rogersas:

ris jum s šį tą reiškia ir jum s jo nuom onė svarbi? Ir jis pasakė, jog m ano, kad jūs esate nieko vertas. Ir tai iš tikrųjų sm arkokai sujudi­ no žem ę po jūsų kojom is. (Klientas tyliai verkia). Tai net ašaras spau­ džia. (Tyla trunka 20 sekundžių.) Klientas: (Gana atžariai.) Tačiau m an tai visai nesvarbu. Rogersas: Jūs sau sakote, jog jum s tai visai nesvarbu, tačiau aš m anau, jog kaž­ kuriai jūsų daliai tai rūpi, nes ta jūsų dalis net verkia dėl to. „Mes turime dvi ausis ir vieną

Ar

gali

psichoterapeutas

būti

tobulas

veidrodis,

neatrinkdam as

ir

neinterpre­

tuodam as to, kas jam e atsispindi? Rogersas pripažino, jog negalim a būti visiškai nedirektyviu. lankus

ir

Tačiau,

suprastų

jo

nuom one,

klientą.

Kai

svarbiausia,

aplinka

m aloni,

kad

psichoterapeutas

nesm erkianti,

būtų

užtikrinanti

burną, kad galėtume daugiau klausytis ir mažiau kalbėti."

pa­

Zeno, 335-263 m. pr. Kr.

besą­

Diogenes Laertius

842

17 SKYRIUS

lygišką

pagarbą,

žm ogus

gali

pripažinti

net

ir

blogiausius

savo

būdo

bruožus,

jaustis vertinam as ir nenukentėjęs. Jei norite aktyviau klausytis bendraudam i su žm onėm is, naudokitės šiais tri­ m is patarim ais: 1. Perfrazuokite. Pasitikrinkite, ar teisingai supratote, apibendrindam i pašne­ kovo žodžius savais žodžiais. 2. Skatinkite paaiškinti. Klausim as: „Kas galėtų būti čia pavyzdžiu?", gali pa­ skatinti pašnekovą pasakyti daugiau. 3. Atspindėkite jausm us. „Tai skam ba erzinam ai “ gali atspindėti tai, ką jūs jaučiate stebėdam i pašnekovo kūno kalbą ir įtam pą.

Elgesio terapija 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo pagrindinės elgesio terapijos prielaidos skiriasi nuo tradicinės psichoanalitinės ir humanistinės terapijos. Visų iki šiol nagrinėtų psichoterapijos m etodų prielaida yra ta, kad geriau pažįs­ tant

save

žm onių

įsitikinim u,

neįsisąm onintas no,

kad

psichologinės

problem os

įtam pas.

žm onėm s

problem os

paprastėja,

kai

Hum anistinės

padeda

„sąlytis

lengvėja.

žm onės

im a

krypties

su

savo

Tradicinių

suprasti

psichoanalitikų

savo

psichoterapeutai

jausm ais “ . Elgesio

neišspręstas taip

pat

terapijos

ir

m a­

šalinin­

kai abejoja, ar save pažinti yra svarbiausia. Jie m ano, kad problem iškas elge­ sys yra rūpestį keliantis dalykas. Pavyzdžiui, jūs suprantate, kodėl per egzam i­ Elgesio terapija

nus labai nerim aujate, bet dėl to jūsų nerim as neišnyksta. Elgesio terapija tai­

(behavior therapy) -

ko

terapija, kuri taiko mokymosi

dam i

gerai

žinom us

dėsnius nepageidaujamam

na į sutrikim ų vidines priežastis. Jie supranta netinkam o elgesio sim ptom us, pa­

elgesiui pašalinti.

vyzdžiui, nerim ą, kaip išm oktą elgesį, kuris gali būti pakeistas veiksm ingesniais

fobijas

ar

m okym osi seksualinius

dėsnius

nerim ą

sutrikim us,

keliančiam

šie

elgesiui

psichoterapeutai

per

šalinti. daug

Šalin­ nesigili­

elgesio būdais.

Klasikinio sąlygojimo metodikos 7 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra priešpriešinis sąlygojimas, ir apibūdinkite sąlyčio bei aversinio sąlygojimo terapijų metodus. Viena

elgesio

rim entais

terapijos

nustatė

būdų

Pavlovas.

grupė

Pasak

rem iasi

jo

ir

dėsniais, kuriuos

kitų

m okslininkų,

sąlygojim o

klasikinio

ekspe­

sąlygojim o

būdu m es išm okstam e įvairaus elgesio ir em ocinių reakcijų. Tad ar m ūsų nepa­ geidaujam i sim ptom ai nėra sąlygotos reakcijos? Jei taip, tai gal čia padėtų naujas sąlygojim as? rapiją

M okym osi

besišlapinantiem s

teoretikas į

lovą.

O. H. M owreris Vaikas

m iega

ant

sukūrė skysčiui

tokią

sąlygojim o

jautraus

te­

patiesalėlio,

Ką pasakytų psichoanalitikas

sujungto su žadintuvu. Patekusi ant patiesalėlio drėgm ė įjungia žadintuvą ir pa­

apie šią terapijos metodiką,

žadina vaiką. Kartojant gana daug kartų, šis nevalingo šlapinim osi ryšys su pa­

taikomą besišlapinantiems į

budim u sustabdo šlapinim ąsi į lovą. Trim is atvejais iš keturių šis gydym as yra

lovą? Ką atsakytų elgesio

veiksm ingas,

terapijos specialistas?

1992; Houts ir kiti, 1994).

o

sėkm ė

pagerina

vaiko

savivaizdį

(Ghristophersen

ir

Edwards,

TERAPIJA

Jei, pavyzdžiui, klaustrofobinė baim ė keltis liftu yra išm oktas atsakas į bu­

Priešpriešinis sąlygojimas

vim ą uždaroje erdvėje, tai gal tos baim ės galim a atsikratyti priešpriešinio sąly­

(counterconditioning) -

gojim o

keliantį

elgesio terapijos metodika,

atsaku, kuris yra nesuderinam as su baim ės jausm u. Iš

sąlygojanti naujus atsakus

būdu

veikiant

baim ės

dirgiklį susieja su nauju tiesų

elgesio

baim ę,

psichoterapeutai

pakartotinai

baim ės

atsaką?

reakcija

siedam i

gali

sėkm ingai

uždarą

būti

Priešpriešinis

priešpriešinio

lifto

pakeista.

erdvę

Yra

dvi

baim ę

sąlygojim as

su

sąlygojim o

atsipalaidavim o

priešpriešinio

būdu

veikė

į dirgiklius, sukeliančius

atsaku.

Taip

nepageidaujamą elgesį:

sąlygojim o

rūšys:

sąlyčio terapija ir aversinis sąlygojimas.

843

pagrįsta klasikiniu sąlygojimu. Apima sąlyčio terapiją ir aversinį sąlygojimą.

Sąlyčio terapijos . M ary Cover Jones, bihevioristo Johno B. W atsono bendradarbė, 1924 m etais aprašė tokį pavyzdį. Trejų m etų Piteris labai bijo triušių ir kitų švelniaplaukių ratoriškai m uose

objektų. sąlygota

ir

yra

(Priešingai baltųjų

gerokai

negu

žiurkių

8

skyriuje

baim ė,

stipresnė.)

aprašyta

Piterio

Jones

tikslas

m ažojo

baim ė -

kilo

pakeisti

Alberto

jam

labo­

gyvenant

Piterio

triušių

na­ baim ę

sąlyginiu atsaku, kuris yra nesuderinam as su baim e. Ji num ato susieti baim ę ke­ liantį triušį su m aloniu, atpalaiduojančiu atsaku, susijusiu su valgym u. Kai alkanas vaikas pradeda valgyti priešpiečius, Jones įneša narvelį su triu­ šiu ir pastato jį kitam e didžiulio kam bario gale. Piteris vargu ar pastebi tai, nes tuo

m etu

noriai krem ta

sausainius

su

pienu. Vėliau

kasdien

narvą

ji stato

vis

arčiau ir arčiau. Po dviejų m ėnesių Piteris jau nebebijo triušio: valgydam as lai­ ko jį ant kelių ir glosto. Jis m ažiau bijo ir kitų plaukuotų objektų, nes baim ė „nugalėta"

arba

pakeista

atsipalaidavim o

būsena, kuri nesiderina

su

baim e

(Fis­

her, 1984; Jones, 1924). Deja, Jones aprašyta istorija apie Piterį ir jo triušių baim ę ne iš karto tapo psichologijos šinio

m okslo

sąlygojim o

dalim i.

m etodika,

Tiem s, teko

kuriem s

laukti

būtų

daugiau

galėjusi

kaip

30

m etų,

Josephas W olpe (1958; W olpe ir Plaud, 1997) patobulino tapo

vienu

plačiausiai taikom ų

padėti

ši kol

(exposure therapies) -

psichiatras

elgesio terapijos technikos

Jones m etodiką ir ji

elgesio terapijos būdų - sąlyčio

Sąlyčio terapijos

priešprie­

terapija, kurios

(pavyzdžiui, sisteminis jautrumo mažinimas), kurių metu žmogus

m etu žm onės būna veikiam i to, ko jie paprastai vengia. Galim a sum ažinti neri­

vaizduotėje arba iš tikrųjų

m ą, pratinant žm ones prie anksčiau juos bauginusių dalykų - panašiai kaip pri­

veikiamas tuo, ko jis bijo ir

prantam a prie pravažiuojančio traukinio triukšm o (Deacon ir Abram owitz, 2004).

vengia.

Vienas

plačiausiai

taikom ų

sąlyčio

terapijos

būdų

yra

sistem inis

jautrum o

m ažinim as. Kaip ir Jones, W olpe teigė, kad neįm anom a vienu m etu jausti ne­

Sisteminis jautrumo mažinimas

rim ą

(systematic desensitization) -

ir

būti

atsipalaidavusiam .

Jeigu

jūs

gebate

daug

kartų

atsipalaiduoti,

su­

sidūręs su nerim ą keliančiu dirgikliu, tai ilgainiui jūsų nerim as gali išnykti. Tik

priešpriešinio sąlygojimo rūšis,

labai svarbu, kad to būtų siekiam a laipsniškai.

kai maloni atsipalaidavimo

Panagrinėkim e, kaip tai vyksta su viena iš fobijų, būdingų daugeliui žm onių.

būsena siejama su laipsniškai

Įsivaizduokite, kad jūs bijote viešai kalbėti. Elgesio terapijos specialistas iš pra­

stiprėjančiais nerimą keliančiais

džių gali jūsų paprašyti padėti sudaryti nerim ą keliančių kalbėjim o situacijų hie­

dirgikliais. Paprastai taikoma

rarchiją. Jūsų

fobijoms gydyti.

nerim o

hierarchija

gali išsidėstyti nuo

silpno

nerim o

kalbant ne­

didelėje draugų grupėje iki panikos, kai reikia kalbėti didžiulei auditorijai. Tada jus kiate

psichoterapeutas,

atpalaiduoti m ieguistą

paprašo

jūsų

iš

pradžių

visiško

pasitelkęs vienus

raum enis,

atsipalaidavim o

užsim erkti ir

laipsniško

atsipalaidavimo

paskui

ir ram ybės

kitus,

kol

būseną. Tada

įsivaizduoti situaciją, keliančią

silpną

m etodiką, galiausiai

m oko pasie­

psichoterapeutas nerim ą, pavyz­

844

17 SKYRIUS

džiui, jūs su draugais geriate kavą ir svarstote, kalbėti ar nekalbėti. Jei įsivaiz­ duojam a liepia

situacija

jum s

situacija

privertė

jus

nebegalvoti apie

pakartotinai

siejam a

susijaudinti,

pakeliate

pirštą,

o

psichoterapeutas

tai ir vėl visiškai atsipalaiduoti. Ši įsivaizduojam a su

atsipalaidavim u

tol,

kol

jūs,

ją

įsivaizduoda­

m i, nebejaučiate jokio nerim o. Psichoterapeutas kopų

ir

laipsniškai

atsipalaidavim u

pereina

m ažina

jūsų

prie

kitų

jautrum ą

jūsų

nerim o

kiekvienai

hierarchijos

įsivaizduojam ai

pa­ situa­

cijai. Po kelių tokių seansų jūs įsivaizduojam ą elgesį išm ėginate tikrom is situa­ cijom is - pradėdam i nuo didesnį

nerim ą

gana paprastų

keliančių

dalykų.

užduočių

Galėdam i

ir laipsniškai eidam i prie vis

įveikti

nerim ą

ne

vaizduotėje,

o

iš

tikrųjų, pradedate labiau pasitikėti savim i (Foa ir Kozak, 1986; W illiam s, 1987). Ilgainiui jūs net galite tapti savim i pasitikinčiu oratorium i. Virtualiosios realybės

Kai pakartoti nerim ą sukeliančią situaciją yra per brangu, sunku arba jei ji

sąlyčio terapija

yra

(virtual reality exposure

terapija.

Dėvėdam i

therapy) -

pasaulis,

jūs

nerimo mažinimas, palaipsniui

judesio

pratinant žmogų prie imituotos

se

situacijos, keliančios jam

kurių gyvūnų ir viešai kalbėti (Gershon ir kiti, 2002; Rothbaum ir kiti, 2002).

nepatogi,

veiksm ingas ant

išvysite

tarpinis

galvos

daugelį

sprendim as

šalm ą,

panašių

į į

yra

kurį

virtualiosios

projektuojam as

tikroviškus

vaizdų.

realybės trim atis

Kai

sąlyčio

virtualusis

pasukate

galvą,

davikliai atitinkam ai priderina vaizdą. Kelių m okslininkų grupių atliktuo­

eksperim entuose

buvo

gydom i

žm onės,

bijantys

skristi,

bijantys

aukščio,

kai

didžiausią baimę (pavyzdžiui,

Pavyzdžiui, bijantys skristi žm onės gali pažvelgti pro im ituojam o lėktuvo langą,

skrydis lėktuvu, vorai ar viešas

pajusti vibraciją ir išgirsti variklių riaum ojim ą, kai lėktuvas įsibėgėja kilim o taku

kalbėjimas).

ir pakyla į orą. Pradinių eksperim entų m etu tie, kurie patyrė virtualiosios realybės sąlyčio terapiją, pajuto didesnį palengvėjim ą dėl savo baim ių - tikrovėje - pa­ lyginti su kontrolinės grupės nariais (Hoffm an, 2004; Krijn ir kiti, 2004).

Aversinis sąlygojimas

Aversinis sąlygojimas. Taikydam as sistem inį jautrum o m ažinim ą, psichoterapeutas

(aversive conditioning) -

siekia

pakeisti atsaku

neigiam ą

atsaką

priešpriešinio sąlygojimo rūšis,

mu

kai nemaloni būsena (pavyz­

peutas

(atsipalaidavim u).

džiui, pykinimas) siejama su

neigiam u

nepageidaujamu elgesiu

šingas

(pavyzdžiui, alkoholio vartojimu).

rėjim ą dalykais, kurių reikėtų vengti.

m ėgina

pakeisti

atsaką

atsaku.

jautrum o

jausm ą)

Pasitelkdam as

teigiam ą

(pasibjaurėjim o)

sistem iniam

(baim ės

Taigi

m ažinim o

aversinį

žalingą

į

nepavojingą

į

-

sąlygojim ą,

dirgiklį

aversinio būdui

būdas

siekiam a

teigia­

psichotera­

(pavyzdžiui,

sąlygojim o

juo

dirgiklį

sąlygoti

alkoholį yra

prie­

pasibjau­

Ši m etodika paprasta: nepageidaujam as elgesys siejam as su nem aloniais jaus­ m ais.

Norint

skonio

laku

atpratinti (Baskind,

kram tym o,

galim a

1997). Psichoterapeutai

nuo

nagų

aversinį

nulakuoti

nagus

sąlygojim ą

bjauraus

naudoja

alko­

holikam s gydyti, įm aišydam i į alkoholinį gėrim ą vaistų, sukeliančių stiprų pyki­ nim ą.

Siedam i

alkoholio

pakeisti

teigiam ą

tyrim us

su

vartojim ą

alkoholiko

žiurkėm is

ir

su

reakciją

kojotais,

stipriu į

pykinim u,

alkoholį

aprašytus

psichoterapeutai

neigiam a

8 skyriuje).

Tai

(prisim inkite parodyta

siekia skonio

17.1

pa­

veiksle.

Ar

aversinis

sąlygojim as

veiksm ingas?

Jis

veikia

trum pai.

Arthuras

W ien-

sas ir Carolis M enustikas (1983) ištyrė 685 alkoholikus, kuriem s Portlendo (Ore­ gono

valstija)

ligoninėje

buvo

taikom a

aversinio

sąlygojim o

terapija.

vieneriem s m etam s, iš tų pacientų, kurie sugrįžo toliau tęsti šią terapijos pro-

Prabėgus

TERAPIJA

845

17.1 PAVEIKSLAS. Nesąlyginis dirgiklis

Nesąlyginis atsakas

(vaistai)

(pykinimas)

Aversinė terapija alkoholikams

Sąlyginis dirgiklis

Nesąlyginis dirgiklis

Nesąlyginis atsakas

(alkoholis)

(vaistai)

(pykinimas)

gram ą,

63

Sąlyginis dirgiklis

Sąlyginis atsakas

(alkoholis)

(pykinimas)

procentai

nebevartojo

alkoholio.

Praėjus

trejiem s

Pakartotinai gerdami alkoholį, į kurį įmaišyta vaistų, sukeliančių stiprų pykinimą, kai kurie pacien­ tai pajunta bent laikiną sąlygotą pasibjaurėjimą alkoholiu.

m etam s,

abstinentų

buvo likę 33 procentai. K aip rašom a 8 skyriuje, sąlygojim ui turi įtakos žinojim as. Žm onės žino, kad išėję iš psichoterapeuto jie gali gerti alkoholį nesibaim indam i, kad juos im s py­ kinti.

Žm ogaus

gebėjim as

skirti

aversinio

sąlygojim o

situacijas

nuo

visų

kitų

situacijų gali sum ažinti poveikio veiksm ingum ą. Todėl aversinis sąlygojim as daž­ nai naudojam as kartu su kitais m etodais.

Operantinis sąlygojimas 8 TIKSLAS. Suformuluokite pagrindinę operantinio sąlygojimo principais grindžiamos terapijos prielaidą ir apibūdinkite elgesio modifikacijos šalininkų bei kritikų požiūrius. 8 skyriuje rašom a, kad savanorišką elgesį stipriai veikia jo padariniai. Tuo rem da­ m iesi psichoterapeutai gali pasitelkti elgesio

m odifikaciją

- pastiprinti pageidau­

jam ą elgesį ir neteikti pastiprinim o už nepageidaujam ą elgesį arba už jį bausti. O perantinio

sąlygojim o

teikė

kai kuriem s beviltiškais laikytiem s atvejam s. Jo

vilčių

taikym as

konkrečiom s

elgesio

problem om s

spręsti

su­

dėka protiškai at­

silikę vaikai išm okom i pasirūpinti savim i, socialiai atsiskyrę autistai - bendrauti, schizofrenijos

aukos

-

protingiau

elgtis

ligoninės

palatoje.

Tokiais

atvejais

gy­

dytojai naudoja teigiam ą pastiprinim ą, žingsnis po žingsnio keisdam i elgesį. Y pač sudėtingom s problem om s įveikti reikia intensyvaus gydym o. V ieno ty­ rim o

duom enim is,

kuriem s

buvo

devyniolika

nustatytas

uždarų,

autizm as, dvejus

nebendraujančių m etus

dalyvavo

trejų elgesio

m etų

vaikų,

keitim o

pro­

gram oje: tėvai po 40 val. per savaitę stengėsi keisti jų elgseną (Lovaas, 1987). Teigiam o

pastiprinim o

pageidaujam am

elgesiui

ir

ignoravim o

arba

bausm ės

ag­

resyviam bei save žalojančiam elgesiui derinim as padėjo pasiekti neįtikėtinų re­ zultatų. D evyniem s iš devyniolikos vaikų gerai sekėsi pirm oje klasėje, jų inte­ lektas

buvo

norm alus.

Tik

vienas

iš

keturiasdešim ties

panašų

čių vaikų, kuriem s nebuvo taikyta ši program a, pasiekė panašių rezultatų.

sutrikim ą

turin­

17 SKYRIUS

846

Atlygiai, naudojam i keičiant elgesį, gali būti įvairūs. Yra žm onių, kurių el­ gesiui pastiprinti pakanka parodyti dėm esį ar pagirti. Kitiem s gi reikia konkre­ tesnių atlygių, pavyzdžiui, m aisto. Kai kuriose įstaigose tam tikram elgesiui for­ Žetonų kaupimas

m uoti psichoterapeutai naudoja žetonų kaupim o būdą. Už tai, kad tinkam ai el­

(token economy) operantinio kai elgesį. gautą

atlyginama Pacientas už

giasi,

sąlygojimo už

metodika, pageidaujamą

iškeičia

pageidaujamą

žetoną

elgesį,

įvairias lengvatas ir malonumus.

į

pavyzdžiui,

laiku

atsikelia

iš

lovos,

nusiprausia,

apsirengia,

pavalgo,

riš­

liai kalba, sutvarko kam barius arba žaidžia su kitais, žm onės gauna žetoną ar­ ba

plastm asinę

rinktus

m onetą

žetonus

į

kaip

įvairius

teigiam ą

atlygius,

pastiprinim ą.

pavyzdžiui,

Vėliau

ledinukus,

jie

gali

teisę

iškeisti

žiūrėti

su­

televizo­

rių, kelionę į m iestą, geresnį kam barį. Šis būdas sėkm ingai taikom as visur (kla­ sėse,

ligoninėse,

nių

grupėm s

nepilnam ečių

(sutrikusios

nusikaltėlių

psichikos

pataisos

vaikam s,

nam uose),

protiškai

įvairiom s

atsilikusiem s

žm o­

asm eninis

bei schizofrenijos kam uojam iem s pacientam s). Elgesio

m odifikavim o

kritikam s

rūpi

du

klausim ai.

Vienas

jų

yra

praktinis:

kas atsitiks, kai žm ogus nebegaus pastiprinim o, tarkim , kai išeis iš globos na­ mų

ar ligoninės? Ar jis netaps toks priklausom as nuo

negaudam as cientai

ir

nustotų toliau

tinkam ai

tinkam ai

elgtis?

elgtųsi?

Kaip Visų

išorinių

psichoterapeutas pirm a,

galim a

atlygių, kad

pasieks,

atpratinti

kad

jų

jo

pa­

pacientus

nuo

žetonų, keičiant juos tokiais atlygiais, kaip viešas pripažinim as, kuris būdingesnis gyvenim ui už įstaigos ribų. Be to, psichoterapeutas gali m okyti pacientus tokių elgesio būdų, kurie teikia vidinį atlygį. Pavyzdžiui, kai labai užsisklendęs žm ogus įgyja

kiek

daugiau

socialinės

kom petencijos,

vidinis

pasitenkinim as

bendrau­

jant su kitais žm onėm is gali skatinti ir toliau taip elgtis. Kitas klausim as yra etinis: ar turi teisę vienas žm ogus kontroliuoti kito žm o­ gaus elgesį? Tie, kurie naudoja žetonų kaupim o būdą, atim a iš žm onių tai, ko jie

nori,

ir

nusprendžia,

m odifikacijos

procesas

kokį

turi

elgesį

jie

autoritarinių

pastiprins. bruožų.

Anot

Tad

kritikų,

kodėl

visas

elgesio

nepastiprinti

tinka­

m o elgesio? Šio būdo šalininkai teigia, kad keisti elgesį, taikant teigiam ą atly­ gį,

yra

dose;

hum aniškiau,

teisė

ribojim us. kontrolės

į

negu

veiksm ingą

Šalininkų visada

bausti

laikyti

psichoterapiją

nuom one,

esam a:

arba

kai

atlyginim ai

ir

geresnį

kuriem s ir

žm ones

gyvenim ą

klientam s

bausm ės

ligoninėse

prieglau­

pateisina

reikalinga

palaiko

bei

žalingus

laikinus

terapija. Be elgesio

to.

m ode­

lius.

Kognityvinė terapija 9 TIKSLAS. Palyginkite kognityvinė terapiją ir kognityvinę - elgesio terapiją bei pateikite kognityvinės terapijos pavyzdžių depresijai gydyti. M es jau žinom e, kaip elgesio terapijos specialistai padeda žm onėm s įveikti kon­ krečias baim es

ir problem išką

elgesį. Tačiau

kaip

jie padeda, kai diagnozuoja­

m a didžioji depresija? Arba nerim as yra generalizuotas, t. y. nėra pagrindo ne­ rim auti tam s, lem as,

ir

sunku

sudaryti

padedantiem s labai

svarbi

įveikti buvo

nerim ą šias

ne

keliančių taip

kognityvinė

situacijų

aiškiai

revoliucija,

dešim tm ečius ryškiai pakeitė psichologijos m okslą.

hierarchiją?

apibrėžtas kuri

per

Psichoterapeu­

psichologines

prob­

pastaruosius

penkis

TERAPIJA

K ognityvinė

terapija

kelia

prielaidą,

kad

m ąstym as

paveikia

jausm us

(17.2

kad tarp įvykio ir atsako į jį įsiterpia protas. K aip jau buvo rašyta 16 skyriu­

p a v . ),

Kognityvinė terapija

(cognitive therapy) -

je, savęs kaltinim as ir pernelyg apibendrinti blogų įvykių aiškinim ai yra ydingo

psichoterapijos rūšis, kuri moko

depresijos rato dalis. A pim tas depresijos žm ogus m ano, jog siūlym as reiškia kri­

žmones naujų tinkamesnių

tiką,

mąstymo ir veiklos būdų; remiasi

nepritarim as

jo

nuom onei

-

priešišką

nusistatym ą,

pagyrim as

-

m eilikavi­

m ą, draugiškum as - užuojautą. N uolatinis tokių m inčių sukim asis galvoje sustip­

prielaida, jog mąstymas įsiterpia

rina blogą nuotaiką. Jei depresyvių m ąstym o m odelių išm okstam a, tai jie tikriau­

tarp įvykių ir mūsų emocinių

siai

reakcijų;

gali

būti

pakeisti.

Todėl

kognityvinės

terapijos

specialistai

m ėgina

įvairiais

būdais išm okyti žm ones naujai ir veiksm ingiau m ąstyti. Jei žm ogus jaučiasi ne­ laim ingas, jam galim a padėti pakeisti m ąstym ą.

Kognityvinė terapija depresijos apimtiems žmonėms K ognityvinę

terapiją

pradžių

m okėsi

resijos

kam uojam ų

stebėjo,

kad

taikantis

Freudo

pacientų

neigiam os

A aronas

būdų.

d a rb a s

Beckas

A nalizuodam as sapnus,

praradim o,

V id in is įs itik in im a s („A š n ie k a m v e rta s .

P ra ra s ta s

D e p re s ija

T a i - b e v iltiš k a .")

iš

dep­

B eckas

atstūm im o,

pa­

P ra ra s ta s

at­

d a rb a s

V id in is įs itik in im a s („M a n o v a d o v a s b u k a g a lv is . A š v e rta s š io to g e re s n io .“)

D e p re s ijo s n ė ra

sisakym o tem os kartojasi ir užvaldo ir jų m ąstym ą nem iegant.

Toks

neigiam as

nusiteikim as

skverbiasi

net ir į terapiją, žm ogui prisim enant ir atpasakojant savo nesėkm es ir blogiau­

17.2 PAVEIKSLAS.

sius im pulsus (K elly, 2000). Pasitelkę kognityvinę terapiją, Beckas ir jo

gos (1979) stengėsi pakeisti savo klientų pražūtingus įsitikinim us apie save, savo

Kognityvinis požiūris į psichikos sutrikimus

padėtį ir ateitį. K ad padėtų žm onėm s suprasti savo neracionalum ą, Beckas tai­

Ž m o g a u s e m o cin e s

kole­

re a kc ija s su k e lia n e

ko m alonesnį, švelnesnį klausinėjim ą (Beck ir kiti, 1979, p. 145-146):

tie s io g ia i p a ts re iš kin y s,

Pacientas: A š pritariu tam , kaip jūs apibūdinote m ano būseną, bet nem anau,

b e t m in ty s re a g u o ja n t į tą re iškin į.

jog m ano m intys sukelia depresiją. Beckas:

K aip jūs tai suprantate?

Pacientas:

M ane apim a depresija, kai m an nesiseka. Pavyzdžiui, kai m an ne­ pasiseka atlikti testo.

Beckas:

K aip neatliktas testas gali sukelti depresiją?

Pacientas:

Jei aš jo neatliksiu, niekada neįstosiu į teisės m okyklą.

Beckas:

V adinasi, neatliktas testas jum s labai daug reiškia. Tačiau jei ne­ teisingi

atsakym ai

į

testo

klausim us

gali

sukelti

žm ogui

depresiją,

tai ar jūs m anote, kad kiekvieną, patyrusį tokią nesėkm ę, turi ap­ im ti

depresija?...

Ar

kiekvieną,

neatlikus;

testo,

apim a

tokia

dep­

resija, jog jį reikia gydyti? Pacientas:

N e, tačiau tai priklauso nuo to, ar svarbus buvo žm ogui tas testas.

Beckas:

Teisingai, ir kas sprendžia apie svarbą?

Pacientas:

Aš.

Beckas:

Taigi, m es ir turim e išnagrinėti jūsų požiūrį į testą (arba kaip jūs m ąstote apie jį) ir kaip tai susiję su jūsų galim ybėm is įstoti į teisės m okyklą. A r sutinkate?

847

848

17 SKYRIUS

Pacientas:

Žinom a.

Beckas:

Ar sutinkate, jog tai, kaip aiškinsite testo rezultatus, jus veikia? Jūs galite

jaustis

prislėgtas,

gali

sutrikti

m iegas,

dingti

apetitas,

galite

net suabejoti, ar gebėsite baigti studijas. Aš pagalvojau, jog nereikėjo to daryti. Taip, aš pritariu jum s.

Pacientas:

Taigi, ką reiškė jum s tokia nesėkm ė?

Beckas:

(verksm ingai) Tai, kad aš negalėsiu įstoti į teisės m okyklą.

Pacientas:

O ką jum s tai reiškia?

Beckas:

Kad aš nesu pakankam ai protingas.

Pacientas:

Ką dar?

Beckas:

Kad aš niekada negalėsiu būti laim ingas.

Pacientas:

Ir koks jausm as jus apim a, kai šitaip galvojate?

Beckas:

Aš jaučiuosi labai nelaim ingas.

Pacientas:

Taigi jūs jaučiatės labai nelaim ingas, nes taip suprantate savo ne­

Beckas:

sėkm ės reikšm ę. Įsitikinim as, jog niekada nebūsite laim ingas, iš tik­ rųjų

17.3 PAVEIKSLAS.

spąstus

Kognityvinė terapija depresijai įveikti Depresija ypač susilpnėjo, kai pacientams buvo taikyta programa, mokanti juos mąstyti taip, kaip mąsto depresija nesiskundžiantys žmonės, t. y. pastebėti teigiamus dalykus ir aiškinti juos savo asmeniniu indėliu, neprisiimti kaltės už blogus įvykius, pernelyg neapibendrinti blogų dalykų. (Iš Rabin ir kiti, 1986.)

-

pasijusti nelaim ingam . Taigi jūs apibrėždam as,

Laukiantys savo eilės pacientai

kad

neįstojim as

į

pats

patenkate

teisės

į savo

m okyklą

prilygsta

„aš niekada negalėsiu būti laim ingas". Kitos

kognityvinės

depresija sižym i

sergantiem s depresija

terapijos

atm ainos

žm onėm s

nesergantys

rem iasi

nebūdingas žm onės.

tyrim ų

šališkas

Jie

nustatytais

palankum as

dažnai

nesėkm ių

sau,

faktais,

kad

kuriuo

pa­

priežastis

priskiria

sau, o sėkm ės - išorinėm s aplinkybėm s. Todėl Adele Rabin ir jos kolegės (1986) 235

suaugusiem s

įvykius m okė

depresijos

interpretuoja juos

būdus.

pertvarkyti

Pavyzdžiui,

kam uojam iem s

neprislėgti ji

žm onės

įpročiu paprašė

ir

tapusius savo

žm onėm s

pirm iausia

kokie

privalum ai.

to

negatyvius

pacientų

m ąstym o

užrašyti

išaiškino,

ir

kiekvienos

kaip

Paskui

Rabin

interpretavim o dienos

teigia­

m us įvykius, ir savo indėlį į juos. Lyginant su kitais panašiais pacientais, ku­ riem s šis būdas dar nebuvo

30

25

verčia

taikytas, nustatyta, kad tiem s, kurie atliko pozity­

vaus m ąstym o pratim us, depresija labai sum ažėjo (17.3 nės

pakeičia

savo

negatyvaus

m ąstym o

būdą,

tuo

pav .).

labiau

daugiau žm o­

K uo

pagerėja

jų

nuotaika

(Seligm an, 1991). M es dažnai m ąstom e žodžiais. Pakeitus tai, ką žm onės sako sau, galim e pa­ 20

15

10

5

0

keisti

jų

prieš

egzam iną

galvoseną.

Įsivaizduokite,

labai

pablogina

jog

savo

esate padėtį

tas

nerim astingas

tokiom is

save

studentas,

kuris

žlugdančiom is

m in­

tim is: „M atyt, šio egzam ino aš neišlaikysiu. Visi kiti studentai atrodo tokie at-

Kognityviai treniruoti pacientai

sipalaidavę ir savim i pasitikintys. Aš turbūt turėjau geriau pasirengti. Be to, aš taip

Kognityviai treniruoti pacientai patiria daug lengvesnę depresiją

jaudinuosi,

būdus, kymą

jog

Donaldas -

pasakyti

streso sau

viską

pam irši."

M eichenbaum as m etu

kokį

vykstančio

teigiam ą

Kad

(1977, m ąstym o

dalyką:

pakeistų 1985)

tokius

pasiūlė

pertvarkym ą.

„Atsipalaiduok.

negatyvius

atsparumo Kartais

m ąstym o

stresui

tiesiog

Egzam inas

gali

mo-

pakanka

būti

sun­

kus, bet jis bus sunkus visiem s. Aš m okiausi daugiau negu daugelis. Be to, m an Prieš terapiją

Po terapijos

nebūtina

gauti

aukščiausią

balą."

Eksperim entų

m etu

linkusius

į

depresiją

vai­

TERAPIJA

kus ir studentus ši negalia kam uodavo perpus rečiau po to, kai jie išm okdavo užginčyti

savo

neigiam as

m intis

(Seligm an,

2002).

būtent

Dažniausiai

m intis

yra svarbi. Žinodam i,

kad

tarp

dvikryptė, Penno gresia

depresijos

ansų,

pavojus.

trunkančių

susidūrę m om s

su

dvi

Program a

ir

ir

rengia

kuriuose

situacijom is,

Pavyzdžiui,

vaiką,

nuotaikos

neigiam o

program os nariai ieškojo

valandas,

sudėtingom is

m intim s.

džiuojam ą

prislėgtos

optim izm o

ir

vadovas

pasiūlyti

nedidelėm s

vaikai

pateikti

taikant

m etų

vaikų

m okom i

įsivaizduoti

gali

vaikam s

m ąstym o

9-13

grupėm s

įsijausti

į

alternatyvas

piešinį,

„sm egenų

sąveika

yra

vaikų, kuriem s 12

savo

se­

m intis,

savo

neigia­

vaizduojantį

pravar­

atakos“

m etodą

rasti

teigiam ų būdų susidoroti su šia situacija. Ankstyvųjų eksperim entų m etu šis m o­ kym as net dvejiem s m etam s vaikų, kam uojam ų depresijos, skaičių sum ažino per­ pus (Gillham ir kiti, 1995). Kognityvinės tim ą

derina

terapijos

su

kognityvine-elgesio terapija)

ir

specialistai

pastangom is

pakeisti

jų

save

elgesį.

Šia

siekiam a

terapija,

pakeisti

dažnai

m ąstym o

pakeisti

būdą

sm erkiančio

m ąstym o

integruotąja žm onių

(kognityvinė

terapija,

veiklos

terapija).

Šia

pakei­

vadinam a

būdą

(elgesio

terapija

žm o­

Kognityvinė-elgesio terapija (cognitive-behavior therapy) populiari integruotoji terapija, sujungianti kognityvinę terapiją

nės verčiam i suvokti savo nelogišką neigiam ą m ąstym ą, pakeisti jį naujais m ąs­

(save žlugdančio mąstymo

tym o būdais ir kasdienėje aplinkoje laikytis teigiam esnio požiūrio.

keitimas) ir elgesio terapiją

Pavyzdžiui, vieno tyrim o m etu žm onės, kurių elgesys buvo obsesinis-kom pul­ sinis, išm oko iš naujo įvardyti savo kom pulsyvias m intis (Schwartz ir kiti, 1996). Jausdam i poreikį ir vėl plautis rankas, jie sau sakydavo: „Jaučiu kom pulsyvų porei­ kį" ir aiškindavo jį nenorm alia sm egenų veikla, kaip buvo parodyta PET nuotrau­ kose. Užuot nusileidę veikla,

pavyzdžiui,

poreikiui, jie

grodavo

m uzikos

15

m inučių

instrum entu,

užsiim davo eidavo

m alonia

alternatyvia

pasivaikščioti

ar

dirb­

davo darže. Tai padėdavo nukreipti dėm esį ir priversti dirbti kitas sm egenų sritis. Šie savaitiniai seansai tęsėsi du arba tris m ėnesius, nam uose kartojant naują įvar­ dijim ą ir dėm esio sutelkim ą į kitą veiklą. Tyrim o pabaigoje daugelio jo dalyvių sim ptom ai susilpnėjo, ir jų PET nuotraukos rodė sunorm alėjusią sm egenų veiklą.

Grupinė ir šeimos terapija 10 TIKSLAS. Aptarkite grupinės, taip pat ir šeimos, terapijos loginį pagrindą bei privalumus. Terapijos, kurias čia aptarėm e, išskyrus tradicinę psichoanalizę, taip pat gali vykti ir

m ažose

psichoterapeuto

psichoterapeutas

neskiria

vadovaujam ose

tiek

pat

grupėse.

dėm esio

Pasirinkęs

kiekvienam

klientui;

grupinę tačiau

terapiją tai

tau­

po psichoterapeuto laiką ir klientų pinigus - ir dažnai grupinė terapija būna to­ kia pat veiksm inga kaip ir individuali (Fuhrim an ir Burlingam e, 1994). Psicho­ terapeutai arba peutas

dažnai

tiem s,

kurių

vadovauja

siūlo

grupinę

elgesys 6-10

terapiją

slegia

žm onių

kitus.

žm onėm s,

Iki

tarpusavio

90

konfliktuojantiem s

m inučių

sąveikom s,

per kai

savaitę jie

šeim oje,

psichotera­

svarsto

įvairius

klausim us ir reaguoja vienas į kitą. Grupiniai

seansai

taip

pat

turi

vieną

unikalų

pranašum ą:

socialinis

konteks­

tas leidžia žm onėm s ir sužinoti, kad kiti turi panašių problem ų, ir gauti grįžta­ m ąjį ryšį, kai jie m ėgina naujus elgesio būdus. Sužinoję, kad esate ne vieni -

(elgesio keitimas).

849

850

17 SKYRIUS

kad kiti, nepaisant tariam o ram um o, turi tokių pačių kaip ir jūs problem ų ir juos kam uoja

tokie

patys

nusiram inim as

jausm ai -

išgirdus,

jog

galite

jūs

pajusti palengvėjim ą. Taip

atrodote

šaltakraujiški,

net

jei

pat gali ateiti jaučiate

nerim ą

ar drovitės. Savita grupinės sąveikos rūšis - šeim os terapija - rem iasi tuo, kad joks žm o­

Šeimos terapija

(family therapy) -

gus nėra visiškai nepriklausom as nuo kitų. M es gyvenam e ir augam e, bendrau­

psichoterapijos metodas,

dam i su kitais, ypač su savo šeim a. Nors stengiam ės atsiskirti nuo šeim os, ta­

paremtas šeimos, kaip sistemos,

čiau

samprata. Manoma, kad

kyla dėl įtam pos tarp šių dviejų polinkių. Dėl to šeim oje gali kilti stresas. Daž­

m um s

nepageidaujamam žmogaus

nai

elgesiui daro įtaką šeimos nariai;

nariais.

žm onės Ne

arba toks elgesys gali būti

būtinas

em ocinis

ateina

taip, kaip

pas

ryšys

specialistą,

daugum oje

išgyvenim us,

su

šeim os

ja.

Kai

ieškodam i

psichoterapijos

kurios

m ūsų

pagalbos

bendraujant

rūšių, kurios

psichoterapeutai

dirba

su

elgesio

nagrinėja

šeim os

problem os su

šeim os

vidinius

grupėm is,

kad

as­

nukreiptas į kitus šeimos narius;

m ens

skatina šeimos narius teigia­

reguliuotų santykius tarp šeim os narių ir sutelktų šeim ą. Jie stengiasi padėti šei­

su­

miems tarpusavio santykiams ir

m os nariam s suprasti savo vaidm enį socialinėje šeim os sistem oje. Pavyzdžiui, vaiko

geresniam bendravimui.

m aištavim ą sukuria įtam pa tarp šeim os narių, tačiau taip pat ir jo elgesiui turi įta­ kos kitos įtam pos šeim oje. Šeim os psichoterapeutai taip pat siekia padėti artim iau bendrauti

šeim os

nariam s,

stengiasi

surasti

naujų

būdų

konfliktam s

išvengti

bei

jiem s spręsti (Hazelrigg ir kiti, 1987; Shadish ir kiti, 1993). Daugybė žm onių lanko pagalbos ir param os sau grupes (Yalom , 1985). Vie­ noje

intem etinių

analizėje bos

param os

(Davison

grupių

ir

grupių

kiti,

dėm esys

yra

ir

2000)

daugiau

kaip

pranešam a,

sutelktas

14

kad

000

pagalbos

daugum oje

į stigm atizuojam as

arba

sau

grupių

savitarpio

sunkias

pagal­

aptarti ligas.

AIDS pacientai 250 kartų dažniau nei turintieji padidėjusį kraujospūdį būna pa­ ram os

grupių

nariais.

Tie,

kuriuos

kam uoja

anoreksija

arba

alkoholizm as,

daž­

nai stoja į tokias grupes; tie, kuriuos kam uoja m igrena ar opa, - ne. Netekę klau­ sos žm onės turi nacionalines organizacijas ir jų

regioninius skyrius; netekę re­

gos žm onės dažniau susidoroja su savo negalia be tokių organizacijų. Teigiam a,

jog

param os

grupių

pram otėje

-

Anonim inių

alkoholikų

asocia­

cijoje - visam e pasaulyje yra 87 000 grupių (M cKillop ir kiti, 2003). Per vieną aštuonerius m etus trukusį ir 27 m ilijonus dolerių kainavusį tyrim ą žm onės, be­ sistengiantys taip

pagyti

pat padarė

nuo

terapijos “

„m otyvacinės

alkoholizm o,

ir tie, kurie grupes

nių

alkoholikų

asociacijos

nuo

alkoholio.

Tiriant

aiškėjo,

kad

tiem s,

buvo

(Project

susirinkim ų

2300

kurie

labai

veteranų,

buvo

sum ažino

alkoholio

vartojim ą,

paskirti į kognityvinės-elgesio M atch, lanko

pacientai,

norinčių

aktyvūs

1997).

Kuo tuo

išsigydyti

Anonim inių

daugiau ilgiau

nuo

alkoholikų

nors

terapijos ar į Anonim i­

jie

susilaiko

alkoholizm o,

pa­

asociacijos

na­

riai, sum ažėjo alkoholio keliam ų problem ų (M cKellar ir kiti, 2003). Individualistiniais čiasi

atskirti,

laikais,

param os

kai

grupių

vis -

daugiau

turintiem s

žm onių

gyvena

priklausom ybę,

vieniši

arba

gėdintiem s,

jau­

išsisky­

rusiem s ar tiesiog ieškantiem s bičiulystės ir tobulėjim o - populiarum as rodo ben­ druom enės ir saitų ilgesį. Daugiau kaip 100 m ilijonų am erikiečių priklauso m a­ žom s religinėm s, interesų

ar param os sau

grupėm s, reguliariai rengiančiom s su­

sirinkim us - ir 9 iš 10 teigia, kad grupių nariai „em ociškai rem ia vienas kitą “ (Gallup, 1994).

TERAPIJA

851

MOKYMOSI REZULTATAI Psichoterapijos rūšys 2 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichoanalizė, ir aptarkite šios

vyzdžiui,

terapijos tikslus.

pasąm onės konfliktų ištakų aiškinim ą.

Psichoanalizė jos

būdas,

nim asis, jų

-

tai

kai

paciento

sapnai

ir

interpretacija

tus

jausm us

kiniai

ir

perkėlim as,

prieši­

psichoterapeuto

atlikta

išlaisvinti

suprasti

dabartinius

kurie padėti

jų

psichoterapi­

asociacijos,

padeda

stengiasi

glūdinčias

Freudo

laisvosios

specialistai,

požiūriu, nėje

Sigm undo

anksčiau

vadovaujasi

sutrikim ų

Klini­

psichoanalizės

įžvelgti

ištakas,

palengvinim ą,

TIKSLAS. Nurodykite

pagrindinius

o

ne

į

humanistinės

intensyvų

psichoterapi­

į

jos bruožus ir apibūdinkite konkrečius Carlo Rogerso

klientą

orientuotos terapijos tikslus bei metodus.

nuslopin­

konfliktus.

žm onėm s

5

depresijos)

pasąm o­

išsiaiškinti

šiuos

Humanistiniai kliento

psichoterapeutai

sutelkia

dėm esį

į

dabartinius ir būsim us potyrius, į sąm oningas,

o ne į nesąm oningas m intis ir į atsakom ybę už savo jausm us

bei

veiksm us.

psichoterapijos

Vienas

asm eninį tobulėjim ą.

kurta į klientą orientuota terapija. Rogersas teigė, kad

3 TIKSLAS. Apibūdinkite psichoanalizėje taikomus metodus ir ap­

psichologiniu

tarkite, ką apie šią psichoterapijos rūšį sako kritikai.

rant

Psichoanalitikas

gali

paprašyti

laisvai

paciento

aso­

cijuoti (garsiai sakyti viską, kas šauna į galvą) ir ste­ bėti, kada įvyksta pauzės arba nukrypim ai, kurie gali byloti čios

priešinimąsi

apie kupinos

analitikai

nerim o

gali

(gynybinį

pasąm onėje

inform acijos

pasiūlyti

glūdin­

blokavim ą). Psicho­

pacientam s

savąją

šių

prieši­

psichoterapeutų veidrodžiu

besąlygiškos

nuoširdum as, įsitikinęs,

buvo indėlis

aktyviai

pagarbos

palankum as

kad

šioje

Carlo

hum anisti­

sutrikim us lydinčius jausm us ir im tis atsakom ybės už

svarbiausias

m etodų

garsiausių

nės

yra

su­

kliento

ir

kuriai

em patija.

tobulėjim ą

būti

klausantis

aplinką,

ir

Rogerso

suda­

būdingas

Rogersas

skatinančioje

buvo

aplinkoje

klientai geriau save supras ir bus sau palankesni. 6 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo pagrindinės elgesio terapijos prielai­ dos skiriasi nuo tradicinės psichoanalitinės ir humanistinės te­ rapijos.

nim osi atvejų, sapnų ir kitų poelgių interpretaciją, pa­ vyzdžiui, kitam

perkėlimą

svarbiam

(stiprių

asm eniui

jausm ų

šeim os

nukreipim ą

į

nariui

ar

psichoanaliti­

Kad palengvintų žm onių dabarties konfliktus bei pro­ blem as,

tradicinės

ką). Kritikai atkreipia dėm esį į tai, kad tradicinė psi­

paaiškinti

choanalizė

terapijos

tui

ir

buvo

grindžiam a

nuslopintais

aiškinim ais

prisim inim ais,

kad

ji

įvykus

fak­

trunka

ilgai

ir labai brangiai kainuoja.

jų

psichoanalizės

poelgių

specialistai

savim onę.

Elgesio

problem iškas

ištakas, bando

o

yra

m ėgina psicho­

skatinti

terapijos

elgesys

terapeutai hum anistinės palankum ą

specialistai

rūpestį

sau

ir

m ano,

keliantis

kad

dalykas,

ir

m ėgina šį elgesį pakeisti m okydam i elgtis kitaip. 4 TIKSLAS. Palyginkite psichodinaminę ir tarpasmeninę terapiją su tradicine psichoanalize.

Psichodinam inei

7 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra priešpriešinis sąlygojimas, ir api­

terapijai

darė

įtaką

tradicinė

psicho­

būdinkite sąlyčio bei aversinio sąlygojimo terapijų metodus.

analizė, tačiau ji yra trum pesnė ir pigesnė. Psichodi­

Taikant

nam inės

mi

į

terapijos

paciento

suvokti

specialistas

dabartinius

ieškodam as

stengiasi

konfliktus

tem ų,

bei

kurios

sutelkti gynybą

būtų

dėm esį ir

bendros

juos svar­

priešpriešinio

klasikiniai

suporuojam a

sąlygojimo

sąlygojim o

nauja

reakcija

tem inio

jautrum o

m ažinim o

čiau

sąlyčio

terapijos)

m oko

su

psichoterapeutu.

12-16 m esį

seansų pirm iausia

-

vaikystės

potyriais

Tarpasmeninė

psichodinam inės sutelkia

į

terapija

terapijos

dabartinių

ir

sąveika (trum pa

su

Jos

senais

naudoja­

esm ė

ta,

kad

dirgikliais,

ku­

rie sukėlė nederam us poelgius. Sąlyčio terapijos (sis­

biem s praeities ir dabartiniam s santykiam s, tarp jų (ta­ neapsiribojant)

terapiją,

m etodai.

ir

žm ones

virtualiosios atsipalaiduoti

realybės (reak­

cijos, kuri negali egzistuoti kartu su baim e) ir vėliau

form a)

dė­

palaipsniui, tačiau daug kartų leidžia jiem s pajusti da­

sim ptom ų

(pa­

lykus, kurių šie žm onės bijo ar vengia. Sąlyčio tera-

17 SKYRIUS

852

pijom is stengiam asi neigiam ą reakciją (baim ę) pakeis­

ne-elgesio

ti

tinkam iau m ąstyti, bet ir kasdieniam e gyvenim e taikyti

teigiam a

aversinio nio

sąlygojimo

sąlygojim o

jam a mu

(atsipalaidavim u

su

terapiją

relaksacija).

naudojam i

Taikant

priešprieši­

naujus

terapija

m ėginam a

m ąstym o

būdus.

išm okyti

žm ones

Naudojantys

ne

Aarono

tik

Becko

būsena

suporuo­

kognityvinę depresijos terapiją psichoterapeutai stengia­

elgesiu.

Aversiniu

sąlygoji­

si pakeisti kliento save sm erkiantį m ąstym ą, m okydam i

reakciją

(m alonum ą)

m etodai:

nepageidaujam u

stengiam asi

arba

nem aloni

teigiam ą

į

ža­

jį pažvelgti į save naujai, teigiam iau. Atsparumo stresui

lingą dirgiklį (alkoholį) pakeisti neigiam a reakcija (pa­

mokymas, kita

vyzdžiui, pykinim u).

kam uojam us

kognityvinės terapijos form a, depresijos

žm ones

m oko

paneigti

savo

neigiam as

m intis ir pertvarkyti m ąstym ą stresinėm is situacijom is. 8

TIKSLAS.

principais

Suformuluokite

grindžiamos

pagrindinę

terapijos

operantinio

prielaidą

ir

sąlygojimo

apibūdinkite

elge­

Prislėgti

žm onės

žm onių

aiškinim o

taip

pat

stilių

m okom i

perim ti

(nuopelnus

už

neprislėgtu

gerus

įvykius

sio modifikacijos šalininkų bei kritikų požiūrius.

priskirti sau ir nekaltinti savęs už blogus dalykus bei

Operantinio sąlygojim o terapijos yra grindžiam os prin­

nesureikšm inti jų).

cipu, kad jų

savanoriškiem s poelgiam s didelę

padariniai.

pastiprinam as

Tad

elgesio

pageidaujam as

modifikacijos elgesys

įtaką

daro

procedūrom is

ir

nepastiprinam a

arba baudžiam a už nepageidaujam ą elgesį. Psichotera­ peutai

kartais

taiko

žetonų

kaupimą:

už

pageidaujam ą

10 TIKSLAS. Aptarkite grupinės, taip pat ir šeimos, terapijos lo­ ginį pagrindą bei privalumus. Grupėse, kurias paprastai sudaro 6-9 žm onės, psicho­ terapeutai

galbūt

skiria

m ažiau

dėm esio

kiekvienam

elgesį žm ogus gauna žetoną, kurį vėliau gali iškeisti į

grupės nariui, tačiau per (vidutiniškai) 90 m inučių trun­

lengvatas

kantį seansą galim a padėti didesniam

ir

m alonum us.

Kritikai

prieštarauja,

kad

1)

žm onių skaičių:

vertinant praktiškai, šis elgesys gali išnykti, kai nebe­

ir vienam žm ogui tai kainuoja m ažiau, negu individual:

duodam a žetonų; 2) etikos požiūriu neteisinga kontro­

psichoterapija.

liuoti kitų žm onių elgesį. Šalininkai atsikerta, rem da­

turi panašių problem ų, sulaukti grįžtam ojo ryšio ir tair

Klientui

naudinga

sužinoti,

kad

ir

kin

m iesi šiais argum entais: 1) socialinis ar vidinis atpil­

susigrąžinti

das gali pakeisti žetonus ir toliau veikti pastiprinam ai;

taikyti

2) stiprinti adaptyvų elgesį yra pateisinam a, nes atpil­

mos terapijos m etodą, šeim a yra laikom a interaktyvia

das ir bausm ės visada kontroliuoja žm onių elgesį, ne­

sistem a

paisant, ar bus taikom a elgesio m odifikacija, ar ne.

vaidm enis,

9 TIKSLAS. Palyginkite kognityvinę terapiją ir kognityvinę-elgesio terapiją bei pateikite kognityvinės terapijos pavyzdžių depre­

ir

savim i.

psichoterapijos

m ėginam a kuriuos

padėti

jie

Grupėm s rūšių.

šeim os

vaidina,

ir

galim a

pri­

Naudojant

šei­

nariam s išm okyti

suprasi: bendraut:

atviriau bei tiesiau. M ilijonai žm onių dalyvauja pagal­ bos sau ir param os grupių, pavyzdžiui, Anonim inių al­ koholikų asociacijos, veikloje.

sijai gydyti. Kognityvinę

pasitikėjim ą

daugum ą

terapija

m ėginam a

m okyti

žm ones

tinka­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Kaip, nevaidindami psichoterapeuto, ga­

m iau m ąstyti, darant prielaidą, kad m ąstym as įsiterpia

lėtume panaudoti šiame skyriuje aptartus pagalbos principus, kad

tarp įvykio ir m ūsų em ocinės reakcijos į jį. Kognityvi-

padėtume draugui, kurį kamuoja nerimas?

Psichoterapijos vertinimas Laiškų

skyrelio apžvalgininkė Anna Landers dažnai pataria susirūpinusiem s laiš­

kų autoriam s ieškoti profesionalios pagalbos. Vieną laiškų autorių ji ragino: „Ne­ pasiduokite.

Būtinai

susiraskite

tą

(psichoterapeutą),

kuris

padarys

visa,

kia. Dėl to verta pasistengti." Kito laiško, gauto tą pačią dieną, autoriui ji pata-

ką

rei­

TERAPIJA

ria:

„M ūsų

m ieste

yra

daug

psichikos

sveikata

besirūpinančių

įstaigų.

Patariu

kreiptis nedelsiant" (Farina ir Fisher, 1982). Daugybė žm onių, kaip ir Anna Lan­ ders, tiki psichoterapijos veiksm ingum u. Iki laiko

1950

m etų

atsirado

choterapija

psichikos

naujų

užsiim a

socialiniai

sutrikim ais

poreikių,

kuriuos

klinikiniai

darbuotojai;

daugiausia tenkina

psichologai

pastoracijos,

rūpinosi

ne

ir

psichologai

santuokos,

psichiatrai.

psichiatrai.

prievartos

Taigi

Nuo

dabar

konsultantai, aukų,

to

psi­

klinikos

m okyklų

kon­

sultantai, psichiatrijos slaugytojai. Tad be 55 000 klinikinių psichiatrų ir 95 000 klinikinių psichologų, turinčių daktaro laipsnį, Jungtinėse Valstijose yra dar ket­ virtis

m ilijono

cialinio

kitų

darbo

druom enių

licencijuotų

psichoterapeutų,

(Glenn, 2003). Daug

psichikos

rapiją,

aptarnauja

tiem s,

kurie

sveikatos

krizių

iš

program as,

(pagalbos)

hospitalizavim o

kurių

daugelis

psichoterapijos seansų kurios

telefonų

pereina

į

teikia

linijas

ir

yra

am bulatorinę teikia

savarankišką

m okęsi

so­

atliekam a pagal ben­ psichote­

laikiną

gyvenim ą.

prieglobstį

Esant

tokiam

m ilžiniškam laiko, pinigų, pastangų ir vilčių eikvojim ui, svarbu paklausti: ar pa­ teisinam as

Annos

Landers

psichoterapeutais? teigdam as, paliovos

jog,

Tad

gal

įtraukus

m okėti

už

ir

m ilijonų

laikraštis

kitų

W all

psichoterapiją

abejotiną

naudą,

į kai

žm onių

Street

visam e

Journal

sveikatos

pasaulyje

(1999)

draudim o

susiduriam a

su

tikėjim as

buvo

planus,

neteisus, tektų

akivaizdžiai

„be

nesvarbio­

m is problem om is"?

Ar psichoterapija veiksminga? Tokį klausim ą lengva užduoti, bet nelengva į jį atsakyti. Viena vertus, psicho­ terapijos

veiksm ingum as

tem peratūra.

Jeigu

veiksm inga?

Iš

m atuojam as

m um s

būtų

savijautos?

kitaip

taikyta

negu,

pavyzdžiui,

psichoterapija,

Rem dam iesi

kaip

psichoterapeuto

žm ogaus

kūno

nustatytum e,

nuom one?

ar

ji

Draugų

ir

šeim os narių nuom one? O gal iš elgesio pokyčių?

Klientų nuomonės 11 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl klientai būna linkę pervertinti psichoterapijos veiksmingumą. Jeigu

vertinim o

pagrindas

būtų

tik

klientų

atsiliepim ai,

patvirtinti

psichoterapijos

veiksm ingum ą.

Kai

skaitytojų

(1995,

ir

Seligm an,

Kotkin

kiti,

1996;

2900

galėtum e

leidinio 1995)

neabejodam i

Consumer

buvo

Reports

paklausta,

kaip

jie vertina psichikos sveikatos specialistų darbą, 89 procentai jų teigė esą „ga­ na

patenkinti".

Tarp

tų,

kurie

prisim inė

jautęsi

patenkinamai

ar

visai

prastai

prieš terapiją, po jos 9 iš 10 jautėsi labai gerai, gerai ar nors pakenčiamai. Jie taip teigia, o kas gi geriau už juos galėtų žinoti? Į

klientų

kai jiem s

atsiliepim us

reikia

blogai, ir daugum a

atsižvelgti. po

jos

Žm onės

pasijunta

psichoterapiją

geriau. Tačiau

klientų

m ai neįtikina psichoterapijos kritikų dėl kelių priežasčių. • Žmonės dažnai pradeda psichoterapijos kursą ištikus krizinei situacijai Kai dėl norm alios reiškinių eigos krizė savaim e praeina, žm onės pagerėju­ sios savijautos priežastim i gali laikyti psichoterapiją.

renkasi

tada,

atsiliepi­

853

854

17 SKYRIUS

•

Klientai gali turėti poreikį tikėti psichoterapijos veiksmingumu. Eikvoti laiką ir

pinigus

tam ,

kas

taisyti vis tam

neveiksm inga,

pačiam

būtų

tas

pat,

kas

duoti

savo

autom obilį

m echanikui, kuris niekada jo nepataiso. Savęs patei­

sinim as yra stiprus m otyvas.

•

Paprastai klientai gerai atsiliepia apie savo psichoterapeutą. Pasak psicho­ terapijos kritikų, netgi tada, kai kliento problem os išlieka, „jie randa, ką gera apie

juos

pratęs ti,

(savo

klientą,

palengvėja,

psichoterapeutus)

pasakyti.

atskleidžia

jam

naują

todėl

tai

neleidžia

visa

Psichoterapeutas,

požiūrį;

klientui,

sakyti,

kad

labai

gerai

išm okusiam

gydym as

su­

bendrau­

buvęs

neveiks­

m ingas" (Zilbergeld, 1983, p. 117). Tokie atsiliepim ai gali suklaidinti. Kaip m atėm e ankstesniuose skyriuose, m es esam e na

linkę

m ūsų

į

šališkus

prisim inim us,

įsitikinim us.

M asačiusetse.

Jam e

dažnai

Panagrinėkim e

dalyvavo

darom e

vieną

daugiau

kaip

sprendim us,

eksperim entą, 500

berniukų

kurie

kuris nuo

patvirti­

buvo

5

iki

atliktas

13

m etų.

kurie, kaip atrodė, buvo linkę nusikalsti. Pusei atsitiktinai atrinktų berniukų buvo paskirta per

penkerių

m ėnesį.

Prireikus

Jie

m etų

trukm ės

buvo

jiem s

įtraukti

padėdavo

program a.

į

įvairių

m okytis,

Konsultantai

organizacijų,

juos

prižiūrėjo

juos

lankydavo

pavyzdžiui,

gydytojai,

dukart

skautų,

rėm ė

veiklą.

šeim a.

Pra­

ėjus 30 m etų po šios program os įgyvendinim o, Joana M cCord (1978, 1979) su­ rado 97 procentus tos program os dalyvių. Norėdam a įvertinti program os poveikį, ji

išsiuntė

jiem s

anketas

ir

surinko

apie

juos

duom enis

iš

teism ų, psichiatrijos

ligoninių ir kitų šaltinių. Rem iantis

program os

rezultatyvi. Daugelis tvirtino:

jei

ne

dalyvių

vyrų

atsakym ais

atsiuntė

konsultantai,

labai

į

anketą,

teigiam us

„tikriausiai

dabar

gydym o

program a

buvo

atsiliepim us. Kai kurie

sėdėčiau

kalėjim e",

iš

jų

„gyvenim as

būtų nuėjęs kitu keliu", „būčiau patekęs į nusikaltėlių pasaulį". Jų teiginius pa­ tvirtino

duom enys,

surinkti

iš

teism ų:

jie

rodė,

kad

66

procentai

šių

„sunkių"

berniukų nebuvo nusikaltę. Tačiau prisim inkim e, kad geriausias būdas atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas pageidautina ką

atitiko

-

kontrolinė

tai

panašus

grupė.

kontrolinės

Kiekvieną

grupės

program oje

berniukas.

trolinės grupės žm ones, sužinojo, kad 70

dalyvavusį

M cCord,

procentų

jų

suradusi

nebuvo

berniu­

šiuos

kon­

padarę nusikalti­

m ų. Be to, išanalizavus duom enis apie pakartotinius nusikaltim us, polinkį į al­ koholizm ą,

m irties

atvejus,

pasitenkinim ą

darbu,

paaiškėjo,

jog

kontrolinės

gru­

pės vyrai turėjo šiek tiek m ažiau problem ų. Vadinasi, labai teigiam i program o­ je dalyvavusių vyrų atsiliepim ai buvo apgaulingi. Neįtikėtini

duom enys

-

kad

žm onių

liudijim ai

gali

stipriai

klaidinti

-

buvo

patvirtinti XX a. dešim tajam e dešim tm etyje. Nukreipti į „Atbaidym o nuo blogio" program as

(jų

m etu

buvo

lankom i

kalėjim ai,

iš

program os

dalyvių

tyčiodavosi

kaliniai) nusikaltėliai berniukai tvirtino, jog po to jie labiau linko paklusti įsta­ tym am s. lyginti

Tačiau su

nusikaltim us

tais,

taip kurie

(Dishion

nebuvo.

„Atbaidym o

nedalyvavo ir

kiti,

gali klaidinti ir iš tiesų klaidina.

šioje

1999;

nuo

blogio"

program oje,

Petrosino

ir

program os

dažniau

kiti,

2000).

dalyviai

įvykdydavo Žm onių

pa­

naujus

liudijim ai

TERAPIJA

Klinikinių psichologų nuomonės 12 TIKSLAS. Pateikite priežasčių, dėl kurių klinikiniai psichologai būna linkę pervertinti psicho­ terapijos

veiksmingumą,

ir

apibūdinkite

du

reiškinius,

prisidedančius

prie

klientų

ir

klinikinių

psichologų klaidingų interpretacijų šioje srityje.

Jei klinikinių

psichologų

veiksm ingum ą,

turėtum e

nuom onės dar

tiksliai parodytų

svaresnį

argum entą

jų

taikom os

džiaugtis.

psichoterapijos

Sėkm ingos

psichote­

rapijos atvejų aprašyta labai daug. Be to, kiekvienas psichoterapeutas labai verti­ na

klientų

pagyrim us, kuriuos

šie

pasako

atsisveikindam i arba

vėliau

reikšdam i

padėkas. Tačiau klientai, pradėdam i psichoterapijos kursą, šio gydym o būdo svarbą įrodinėja pabrėždam i savo nelaim es, o baigdam i rem iasi savo savijauta ir palaiko ryšius su psichoterapeutu tik tada, kai yra juo patenkinti. Psichoterapeutai žino apie

nesėkm es, tačiau

kitų

daugiausia

psichoterapeutų, kurių

klientai po

laikino

palengvėjim o ieško kito specialisto dėl vėl atsinaujinusių problem ų. Taigi tas pats asm uo su ta pačia atsinaujinusia problem a - galbūt tai nerim as, depresija ar pa­ šliję santykiai šeim oje - gali atstovauti kelių psichoterapeutų „sėkm ei“. K adangi seansų

žm onės

pabaigoje

pradeda

jaučiasi

klientų, tvirtina, jog

psichoterapijos

geriau,

kursą,

daugum a

psichoterapija

yra

kai

būna

itin

psichoterapeutų,

sėkm inga

- kad

nelaim ingi,

kaip

ir koks

o

ir

daugum a

būtų

gydym as

(žr. skyrelį „Pam ąstykim e kritiškai. „Regresija" nuo neįprasto link įprasto"). N ors „gydym o"

būdai

labai

keitėsi,

pradedant

grandinėm is

ir

baigiant

konsultacijo­

m is, kiekviena karta savo m etodą laiko pažangiu.

Rezultatų analizė 13

TIKSLAS.

Apibūdinkite

rezultatų

analizės

svarbą

sprendžiant

apie

psichoterapijos

veiksmin­

gumą ir aptarkite šiuos duomenis.

Tad ar įm anom a objektyviai išm atuoti psichoterapijos veiksm ingum ą? K okio tipo žm onėm s ji labiausiai padeda? K okias problem as geriausiai padeda įveikti? K uri psichoterapijos

rūšis

yra

veiksm ingiausia?

Šie

klausim ai

svarbūs

ir

m okslui,

ir

žm onėm s. K iek tikėtina, kad psichoterapija padės jum s ar žm ogui, kuriuo rūpi­ natės, varginam am nerim o, depresijos ar kitų psichikos sutrikim ų? K ad

tiksliau

troliuojam ųjų tinį galų kai

m edicinoje

bei

kad,

įvairių

gydym ą

vidurius

laisvinančiais

kai

gerėdavo.

D augeliui

vidurių

gydytojų

tai

ėm ėsi

kon­

būdų

kra­

gydym o

vaistais,

au­ tada,

pavertė

m okslu.

Tikras

lūžis

įvyko

kuriuos

gydym o

būdus,

ėm ė

suvokti,

kad

atskirti

daugum a prasm ingus

būtina atidžiai stebėti ligos eigą taikant tam vyzdžiui, nuleidus kraujo

psichologai

am žiuje

savaim e, norint

veiksm ingum ą,

X IX

tirpalais)

vertinę

pasveiksta

neveiksm ingi,

tyrim ai

nuleidim ą,

m etalų

skeptiškai

ligonių

psichoterapijos

Panašūs

(kraujo

ekstraktais gydytojai,

daugelis visai

įvertintų

tyrim ų.

šiltine buvo

m adingų

gydym o

dalykus

nuo

būdų

kad yra

neprasm ingų,

tikrą gydym ą arba negydant. Pa­

susirgusiem s žm onėm s jų pakankam as

įrodym as,

sveikata pa­

kad

šis

gydym o

būdas yra veiksm ingas. Tačiau kontrolinei ligonių grupei skyrus tik lovos reži­ m ą,

po

5

karščiavim o

savaičių

70

procentų

jų

sveikata

pagerėjo.

apstulbo, kai suprato, kad kraujo nuleidim as naudos neduoda (Thom as, 1992).

G ydytojai

855

17 SKYRIUS

856

PAMĄSTYKIME KRITIŠKAI:

„Regresija" nuo neįprasto link įprasto Klientų ir psichoterapeutų požiūris į terapijos veiksmingumą gali būti perdėtas dėl dviejų reiškinių. Vienas - placebo poveikis - tikėjimo gydymu galia. Kaip nagrinėjome 1 skyriuje, neveiklus placebas dažnai naudojamas kaip kontrolinė gydymo priemonė išbandant vaistus. Jei manote, kad gydymas bus veiksmingas, taip gali ir būti (gydomoji teigiamų lūkesčių galia). Regresija vidurkio link

Antrasis reiškinys yra regresija vidurkio link - neįprastų įvykių (ar emocijų) tendencija „re-

(regression toward the

gresuoti“ (grįžti) į vidutinę būseną. Tad neįprastus įvykius (blogą nuotaiką) dažniausiai keičia [pras­

mean) -

tesni (grįžimas į kasdienę būseną). Dėl to, kad grįžome į įprastesnę būseną, visa, ką mėginome

neįprastų kraštutinių

daryti pereinamuoju laikotarpiu, gali atrodyti veiksminga. Iš tiesų, kai nusiritame į pačią bedugnę,

rezultatų tendencija grįžti

kad ir ką bandytume - kreiptumės į psichoterapeutą, pradėtume užsiiminėti joga ar aerobika -

(regresuoti) link vidurkio.

labiau tikėtina, kad reikalai pagerės, o ne kad dar labiau blogės. Esmė gali atrodyti akivaizdi, tačiau dažniausiai jos nepastebime: kartais tai, kas gali būti normali regresija (lauktas sugrįžimas į normalią būseną), aiškiname kokiais nors savo veiksmais. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: •

Studentai, gavę kur kas žemesnį arba aukštesnį nei paprastai pažymį per egzaminą, daž­ niausiai tą patį egzaminą laikydami iš naujo grįžta prie savo vidurkio.

„Tikrasis mokslinio metodo

•

tikslas yra įsitikinti, kad

Neįprasti „ekstrasensai", kurių rezultatai tikrinant pirmą kartą būna geresni nei atsitiktinis vi­ durkis, visada netenka savo „ekstrasensinių galių" tikrinami pakartotinai (šį reiškinį parapsi-

Gamta jūsų nesuklaidino

chologai vadina „nuosmukio efektu").

paskatindama manyti,

•

jog kažką žinote, kai iš tiesų

Treneriai dažnai rėkia ant savo komandos žaidėjų po neįprastai blogo pirmojo kėlinio. Vėliau jie gali pasijusti paskatinti už tai, kad taip pasielgė, kai komandos žaidimas per antrą kėlinį

nežinote.“

pagerėja (grįžta į normalias vėžes).

Robert Pirsig, Zen and the Art

•

Pasiekusių nepaprastą laimėjimą- pelniusių

Nobelio premiją- mokslininkų pasiekimai po to

beveik visada būna mažesni, todėl kai kurie žmonės tiki, kad Nobelio premija trukdo kūrybin­

of Mortocycle Maintenance,

gumui.

1974

Kiekvienu atveju priežasties ir pasekmės ryšys gali būti tikras. Tačiau labiau tikėtina, kad „Regresiją įžvelgiate visur,

kiekvienas šių atvejų yra natūrali poelgio tendencija regresuoti (grįžti) iš neįprasto link įprasto. Ir

kai tik pradedate jos ieškoti."

tai apibrėžia psichoterapijos veiksmingumo tyrimo užduotį: nustatyti, ar turinčių sutrikimų žmonių

Psichologas Dantelis Kahnemanas (1985)

sveikatos pagerėjimas po konkrečios terapijos pranoksta tai, ko galėtume tikėtis iš placebo bei regresijos poveikio, pastebimo kontrolinėse grupėse, kurioms nebuvo taikomas joks gydymas.

Psichologijoje Hansas kad jam ų

karštus

ginčus

apie

Eysenckas

(1952).

Jis,

psichoterapija

ryškiai

pagerina

nepsichozinių

sutrikim ų,

tokius

rem dam asis m aždaug

tyrim us tyrim ų dviejų dienų

pradėjo

britų

duom enim is, trečdalių

būklę.

Iki

šių

niekas

svarstom e,

ar

psichoterapija

psichologas

padarė žm onių,

nediskutavo

išvadą, kam uo­ dėl

to­

kio optim istinio įvertinim o. Tad

kodėl

m es

dar

Eysenckas nustatė, jog

panašiai pagerėjo

sveikata ir tų

veiksm inga?

Todėl,

kad

asm enų, kuriem s nebu­

vo taikyta psichoterapija, kurie dar laukė savo eilės. Pasak Eysencko, m aždaug

TERAPIJA

dviejų trečdalių žm onių būklė ryškiai pagerėja ir taikant psichoterapiją, ir jos netaikant. Laikas - galingas gydytojas. Kritikos

griūtis,

kurią

sukėlė

Eysencko

išvados,

atskleidė

jo

analizės

trūku­

m us. Be to, 1952 m etais Eysenckas rado tik 24 tyrim us, analizuojančius psicho­ terapijos rezultatus. Šiandien

jų

gydym o

atsitiktinai

laukiantys

žm onės

yra

šim tai. Kaip

rodo

paskiriam i

į

geriausiai atlikti tyrim ai, grupes:

vieniem s

taikom i

tam tikri gydym o būdai, kiti visai negydom i. Vėliau tyrinėtojai įvertina kiekvieną jų,

rem dam iesi

nežinojo,

ar

testais,

terapija

draugų

buvo

ir

šeim os

taikyta,

narių

įvertinim ais.

atsiliepim ais, Tokių

psichologų,

tyrim ų

rezultatai

kurie

apdoro­

jam i m etaanalizės būdu - procedūra, kai daugybės įvairių tyrim ų rezultatai sta­ tistiškai

sujungiam i

taip,

tarsi

tai

būtų

vienas

m ilžiniškas

tyrim as

su

Metaanalizė (m eta-analysis) daugelio skirtingų tyrim ų rezultatų statistinė suvestinė.

tūkstan­

čiais dalyvių. M etaanalizė pateikia daugybės tyrim ų galutinius rezultatus. Pirm ą

kartą

psichoterapijos

rezultatų

tyrim ą

m etaanalizės

būdu

aprašė

M a­

ry Lee Sm ith su kolegom is (1980). Jie apibendrino 475 tyrim ų duom enis. Psi­ choterapeutam s jos

palanki

veiksm ingum ą"

tinis

klientas

po

išvada

(183

buvo

p.).

Šio

psichoterapijos

ta,

kad

tyrim o jaučiasi

„faktai

rezultatai geriau,

visiškai

įrodo

pavaizduoti

negu

80

psichoterapi­

17.4

procentų

Vidu­

pav.

asm enų,

dar

laukiančių savo eilės. Paaiškėjo, kad rezultatai kuklesni, negu atrodė iš pradžių, nes buvo

nustatyta, kad 50 procentų žm onių, kuriem s nebuvo taikyta psichote­

rapija, būklė taip pat buvo geresnė negu vidutinio psichoterapinės pagalbos ne­ gavusio asm ens būklė. Tačiau Sm ith ir jos bendradarbiai padarė išvadą, jog „psi­ choterapija

padeda

įvairaus

am žiaus

žm onėm s

taip

pat

patikim ai,

kaip

m okyk­

la lavina, m edicina gydo, o verslas duoda pelno" (183 p.). Naujesnės

tyrim ų

1999;

Shadish

atliko

Nacionalinis

mo

būdus:

ir

apžvalgos

kiti,

2000).

psichikos

kognityvinę

patvirtino

šį

optim istinį

požiūrį

(Kopta

Vieną

naujausių

psichoterapijos

vertinim o

sveikatos

institutas,

palyginęs

depresijos

terapiją,

tarpasm eninę

terapiją

tris

bei

standartinį

ir

kiti,

tyrim ų gydy­ gydym ą

vaistais. Tyrim ai buvo atliekam i Norm ane (Oklahom oje), Vašingtone ir Pitsburge

V idutinis psichoterapija neveiktas žm ogus

Blogi rezultatai 80% žm onių, kuriem s netaikyta psichoterapija

Vidutinis psichoterapijos klientas

Geri rezultatai

17.4 PAVEIKSLAS. Gydyti ar negydyti? Šios dvi normaliojo skirstinio kreivės, nubrėžtos remiantis 475 tyrimų rezultatais, rodo, kaip pagerėjo būklė klientų, kuriems nebuvo taikyta ir kuriems buvo taikyta psichoterapija. Vidutinė klientų, kuriems taikyta psichoterapija, būklė buvo geresnė, negu 80 proc. žmonių, kuriems ji netaiky­ ta. (Iš Smith ir kiti, 1980.)

857

17 SKYRIUS

858

(Pensilvanijoje).

„Laimė, psichoanalizė nėra

Dvidešim t

aštuoni

patyrę

psichoterapeutai

buvo

išm okyti

vienos

vienintelis būdas vidiniams

iš trijų m inėtų terapijos rūšių ir jiem s atsitiktine tvarka paskirstyti 239 depresi­

konfliktams spręsti. Pats

jos varginam i pacientai, kurie dalyvavo tyrim e. Visų trijų grupių pacientų būklė

gyvenimas yra labai geras

pagerėjo labiau negu kontrolinės grupės pacientų, kurie gavo tik silpnai veikian­ čių

gydytojas." Karen

Horney,

Our inner Conflicts, 1945 („Mūsų vidiniai konfliktai")

vaistų

ir

buvo

palaikom i

dėm esiu,

patarim ais

ar

padrąsinim ais.

Depresija

praėjo daugiau kaip pusei pacientų, kuriem s buvo taikyta 16 savaičių psichote­ rapijos program a, ir 29 procentam s kontrolinės grupės pacientų (Elkin ir kiti, 1989). Išvada tokia pat, kaip ir ankstesniųjų tyrim ų: pagerėjo visų pacientų būklė, bet tų, kuriems buvo taikyta psichoterapija, būklė pagerėjo labiau. Psichoterapija taip nos

pagalbos

pat yra rentabili, kai ją lyginam e su didesnėm is m edici­

išlaidom is

esant

nusiskundim am s,

susijusiem s

su

psichologiniais

reiškiniais. Vienoje 91 tyrim o apžvalgoje skelbiam a, jog tada, kai žm onės krei­ piasi

į

psichoterapeutus,

jų

išlaidos

m edicininiam

gydym ui

sum ažėja

16

pro­

narkotikais tiesiog

stul­

centų (Chiles ir kiti, 1999). Išlaidos bina:

brangiai

našum o kių

priežiūrą

m ingą ir

kainuoja

m ažėjim as,

labai

jų

įvykę

nusikaltim ai, Kaip

išlaidas, taip

šalinim ą

m ažina

bei piktnaudžiavim o

gydym as.

ilgalaikes

pravaikštas.

gydym as

dėl

sutrikim ų

savijautą,

m ažina

sutrikim ų

sutrikim ų

m ažina

psichikos

psichikos mų

dėl psichikos

yra

m edicininio

Sveikatos

apsim oka,

ir

gydym o

m ažėja

į

tyrim ai

Visa, rodo,

darbo

ir

kūdi­

į bet kokį veiks­

kas

išlaidas,

m edicininės

atsitikim ai,

prenatalinę

investavim as

naudingas.

draudim o

nes

nelaim ingi

investicijos

gerina

kelia kad

išlaidos

darbuotojų

darbo

psichikos

našum ą sutriki­

(Am erican

Psy­

chological Association, 1991). Tačiau atkreipkite dėm esį, kad, sakant „apskritai", nenurodom i konkretūs psi­ choterapijos m etodai. Tai būtų tas pat kaip teigti, kad „chirurgija yra šiek tiek veiksm inga" sveikatos ne

tai,

arba

sutrikim ų ar

įtikinėti

plaučių

gydym as

psichoterapija

yra

apskritai

vėžiu

sergančius

ligonius,

„apskritai"

veiksm ingas.

veiksm inga,

bet

kiek

kad

m edicininis

Žm onės

veiksm ingi

nori

žinoti

konkrečiom s

problem om s taikom i konkretūs psichoterapijos m etodai.

Santykinis skirtingų psichoterapijos rūšių veiksmingumas 14 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis, rodančius, kurios psichoterapijos rūšys yra veiksmingiausios gydant konkrečius sutrikimus. Taigi ką patarti žm onėm s, ketinantiem s pradėti psichoterapijos kursą, kuris m e­ todas labiausiai tiktų jų problem om s įveikti? Skirtingų psichoterapijos m etodą šalininkai įrodinėja savo m etodo pranašum us. Bet m etaanalizė, kurią atliko M ary Lee Sm ith su bendradarbiais (1977, 1980), nė vieno psichoterapijos m etodo ne­ išskyrė kaip veiksm ingiausio. Leidinio Consumer Reports skaitytojai teigia, kad buvo vienodai patenkinti ir psichiatro, ir psichologo, ir socialinio darbuotojo pagalba (Seligm an, 1995). Ypač stebina tai, kad nerasta ryškesnio skirtum o tarp „Skirtingoms žaizdoms

grupinės ir individualiosios, ilgos ir trum pos terapijos, daugiau ar m ažiau paty-

reikalingas vis kitoks balzamas."

rusių psichoterapeutų darbo. Dabar, praėjus daugiau kaip 20 m etų po Sm ith ana-

Anglų patarlė

lizės, nauji m okslinių tyrim ų duom enys neįrodo jokio ryšio tarp specialisto pa­

TERAPIJA

tirties, pasirengim o, priežiūros lygio, licencijos ir klientų gydym o rezultatų (Bick-

„Jei ir yra kokių nors gydymo

m an, 1999;

veiksmingumo skirtumų,

Luborsky

ir

kiti, 2002). Gal

teisus

buvo

paukštis

drontas

knygoje

„Alisa stebuklų šalyje": „Laim ėjo visi, ir visi turi gauti prizus “ . Klinikinės

psichologijos

siaiškindam a

tuos

draugijos

gydym o

būdus, 1997;

m ingi

(Cham bless

ir

riuos

veiksm ingos

terapijos

kiti,

tikslinė

kurie

per

Norcross,

elem entus,

kom isija

geriausiu atveju jie yra

į

šį

klausim ą

kontroliuojam ą

tyrim ą

atsako buvo

2002).

Kom isija

išsiaiškino

pavyzdžiui,

em patiją,

bei

iš­

veiks­

kai

ku­

empi­

pateikė

riškai patvirtintų gydymo būdų sąrašą, į kurį, pavyzdžiui, yra įtraukta: •

kognityvinę terapija, tarpasm eninė terapija ir elgesio terapija depresijai gy­ dyti;

•

kognityvinę terapija, sąlyčio terapija ir atsparum o stresui m okym as nerim ui įveikti;

•

kognityvinė-elgesio terapija bulim ijai gydyti;

•

elgesio m odifikacija šlapinim uisi į lovą pašalinti.

Šalinant

elgesio

sutrikim us,

pavyzdžiui,

fobijas,

kom pulsijas,

santuokines

pro­

blem as ar lytinių santykių disfunkcijas, ypač gerų rezultatų duoda elgesio sąly­ gojim o

terapija (Bowers ir Clum , 1988; Hunsley

Baldwin,

2005).

sėkm ingiausiai

Naujausi

tyrim ai

įveikiam i

įrodo,

kognityvinę

ir DiGiulio, 2002; Shadish ir

kad

polinkis

į

savižudybę

terapija

(Brown

ir

kiti,

ir

2005;

depresija DeRubeis

ir kiti, 2005; Hollon ir kiti, 2005). Be

to,

W esten

ir

yra

M orrison,

neryžtingi Tie,

terapija ar

veiksm ingiausia,

2001).

susierzinę

kuriuos

dėl

kam uoja

Žm onės, lytinio

m ažiau

kai

problem a

patiriantys

pajėgum o

konkretūs

akivaizdi

fobijas

ar

problem ų,

negalavim ai,

nerim as, paprastai trum pai pajunta pagerėjim ą, tačiau

gali

(Singer,

panikos

priepuolius,

tikėtis

pagerėjim o.

pavyzdžiui,

vėliau

1981;

depresija

ar

vėl suserga. Tiem s,

kurie serga lėtine schizofrenija arba kurie nori pakeisti savo asm enybę, vien psi­ choterapija

vargu

ar

padės

(Zilbergeld,

1983).

Kuo

konkretesnė

problem a,

tuo

daugiau vilčių. Kol kas išlieka prieštaravim ai - kai kas juos vadina šiandieniniu psichologijos pilietiniu

karu

-

dėl

to, kiek

klinikinė

praktika

ir sveikatos

apsaugos

paslaugų

teikėjai bei draudikai, m okantys už psichoterapiją, turėtų priklausyti nuo m okslo. Vienoje pusėje yra į m okslą linkę psichologai, kurie stengiasi išplėsti įrodym ais pagrįstos kim ų nei

praktikos

terapijom is. m okslu,

sąrašą Kitoje

sritim i,

perim entais. Žm onės tuicija, kad tys

m okslinio

tvirtina,

jog

cialistus m ą.

čia

Be

peutai

to,

bus

kurios per

būtų

požiūrio

tie,

visuom enė

bus

nuo

veiksm ingom is

psichoterapiją

aprašyti

vadovėliuose

psichoterapija

įvairių

laiko

per

ar

Tačiau

įrodym ais

ir

veiksm ingum ą, apsaugota

kaltinim ų,

nuo jog

jie

m okslu

versdam a

patikrinti

daug

besirem iantys psichikos

psichoterapija kalba

kaip

psichologai spe­

patikim u­ psichotera­

„stebuklingų"

pardavinėtojai: „Patikėkite, žinau, kad jis veiksm ingas. M ačiau jo poveikį."

eks­

nesilaikan­

sveikatos o

m enu

rem iasi in­

išsikovoja

pseudopsichoterapeutų,

sutri­

labiau

taikyti supaprastintus m etodus, - teigia

psichoterapeutai. už

ir

kurie

sudėtingi, o

praktiką

atsakingais

apsaugoti

apibrėžtom is -

neįm anom a

daug

galim a

grįsdam a

būti

aiškiai pusėje

859

balzam ų

nepaprastai maži." Bruce

Wampoid

ir kolegos (1997)

860

17 SKYRIUS

Alternatyviųjų

terapijų

įvertinimas

15 TIKSLAS. Įvertinkite jautrumo mažinimo ir pakartotinio apdorojimo akių judesiais bei šviesos poveikio terapijas.

Nenorm alių

psichikos

būsenų

tendencija

„regresuoti"

į

norm alias

kartu

su

pla­

cebo poveikiu sukuria palankią dirvą pseudoterapijom s. Rem iam os gandų, triukš­ m ingai turi

skelbiam os

sąlygas

plisti

alternatyviais „pykčio nos

žiniasklaidoje, žaibo

gydym o

drėkintojų

ir

greitum u.

būdais

atpalaidavim o"

giriam os Princesė

sim bolis.

terapeuto,

„proto-kūno"

internete Diana

Ji

alternatyviosios

buvo

naudojosi

refleksologų, psichoterapeuto

šiuolaikinio

spiritistų,

kvapų

terapijos

terapeutų,

paslaugom is

žavėjim osi

hipnotizuotojo, gaubtinės

(Sm ith,

žar­

1999).

Ji

toli gražu ne vienintelė. Vienos nacionalinės apklausos duom enim is, 57 procentai patyrusių tokius

nerim o

priepuolius

alternatyvius

ir

gydym o

54

būdus,

procentai kaip

sirgusių

vaistažolės,

depresija m asažas

žm onių

ir

naudojo

dvasinis

gydy­

m as (Kessler ir kiti, 2001). Ką galim e pasakyti apie tokias alternatyviąsias terapijas? Ką sako faktai, at­ m etus

paliudijim us?

(Kiekvienas

gydym as, ar

jis

būtų

veiksm ingas, ar ne, kam

nors atrodys veiksm ingas.) Kurie faktai yra em piriškai pagrįsti? Nėra jokių faktų apie daugum ą alternatyvių gydym o būdų, nes jų šalininkai ir

entuziastai

nejaučia

jokio

kontroliuojam ų

m okslinių

tyrim ų

poreikio.

Jiem s

asm eninis patyrim as yra gana svarus įrodym as. Tad kurie gydym o būdai yra sis­ tem ingai

įvertinam i?

Jei

norim e

įvertinti

m okslinį

dom ėjim ąsi

įvairiais

gydym e

būdais bei įvertinim o m etodais ir palyginti šį dom ėjim ąsi su populiariuoju, kli­ nikinis nas

tyrėjas

šių

Scottas

būdų

nefiltruotų

yra

Lilienfeldas

m inim as

internetu

šaltinių

(1998)

psichologinės paieškoje.

siūlo

palyginti,

m okslinės

Kaip

kiek

literatūros

parodyta

17.1

kartų

kiekvie­

elektroninėje kai

lentelėje ,

ir ku­

rios tem os gyvuoja beveik vien tik internete. Ankstesniuose

skyriuose

kritiškai

įvertinom e

tokias

alternatyviąsias

terapi­

jas, kaip pasąm onę veikiantys pagalbos sau garso įrašai, tariam ai nuslopintų pri­ sim inim ų atkūrim as ir hipnozė. Dabar panagrinėkim e dar dvi. Tai darydam i pri­ sim inkim e: m oksline

kad

atsijotum e

nuostata

-

būti

logiškus skeptiški,

dalykus tačiau

nuo ne

nesąm onių,

cinikai,

atviri

turim e

vadovautis

netikėtum am s,

ta­

čiau ne lengvatikiai.

17.1 LENTELĖ. Mokslinės psichologijos citatų nefiltruotuose interneto puslapiuose palyginimas

Tema

Sisteminis jautrumo mažinimas Gydomasis lietimas Jonažolė (vaistažolė) Eneagrama (asmenybės tipizavimas) * Pagal PsycINFO, 2006 sausis ** Pagal Google, 2006 sausis

Citatos psichologijos žurnaluose*

Interneto puslapiai**

Santykis

2301

56 800

1

25

94

383 000

1

4074

200

2 590 000

1

12 950

32

775 000

1

24 218

TERAPIJA

Jautrumo mažinimas ir pakartotinis apdorojimas akių judesiais K artą gos

vaikščiodam a m intys

parke

išnyko,

kai

Francine

jos

Shapiro

akys

(1989)

spontaniškai

pastebėjo,

dairėsi

į

kad

šalis.

nerim astin­

Rem dam asi

šiuo

patyrim u, ji sukūrė naujovišką nerim o gydym o būdą: jautrum o m ažinim ą ir pa­ kartotinį

apdorojim ą

nas,

Shapiro

m ai

šitaip

akių

judesiais.

sužadindavo padėdam a

akių

K ai

žm onės

judesius

atpalaiduoti

ir

įsivaizduodavo

vedžiodam a

pakartotinai

pirštą

skaudžias

prieš

apdoroti

jų

sce­

akis, taria­

anksčiau

„įšaldytus"

skaudinančius prisim inim us. Ji išbandė šį m etodą su 22 žm onėm is, kuriuos per­ sekiojo seni traum uojantys prisim inim ai, ir visi jie teigė, kad jau po pirm o psi­ choterapijos

seanso

pastebim ai

sum ažėjo

jų

kančios.

Šis

stulbinam as

rezultatas

susilaukė m ilžiniško psichikos sveikatos specialistų atsako: 40 000 jų 52 šaly­ se m okėsi specialiuose kursuose (EM D R , 2002). N uo to laiko, kai toks pat cha­ rizm atiškas pažindino

Franzas

A ntonas

gyvūnų

su

M esm eris

m agnetizm u

daugiau

(hipnoze)

kaip

-

taip

prieš pat

du

šim tm ečius

įkvėptas

su­

pasivaikščioji­

m o m etu, - nė vienas kitas naujas psichoterapijos būdas taip greitai nepatraukė tokios gausybės entuziastų. A r jis veiksm ingas? Shapiro rašo, jog keturių naujausių tyrim ų (1999, 2002) dalyviam s, 84

patyrusiem s

iki 100

judesiais

tik

vieną

traum ą,

procentų). (K ai jautrum o

m etodas

nedavė

gerų

šis

m etodas

m ažinim o

rezultatų

veiksm ingai

ir pakartotinio

kituose

bandym uose,

padėjo

(nuo

apdorojim o

akių

Shapiro

įrodinė­

jo, kad psichoterapeutai nebuvo gerai išm okyti.) Be to, šiam gydym o būdui te­ reikia ne daugiau gijos

specialioji

kaip

trijų

kom isija,

90 m inučių

sudaryta

seansų. K linikinės psichologijos drau­

em piriškai

vertinti

gydym o

būdus,

pripažįs­

ta, jog šis būdas yra „galbūt veiksm ingas" gydant ne su karo veiksm ais susijusį potraum inį

stresą

(Cham bless

ir

kiti,

1997).

Paskatinti

tariam os

sėkm ės,

jaut­

rum o m ažinim o ir pakartotinio apdorojim o akių judesiais m etodą taikantys psi­ choterapeutai

dabar

jį

naudoja

kitiem s

nerim o

sutrikim am s

(pavyzdžiui,

pani­

kai) gydyti ir, skatinam i Shapiro (1995, 2002), įvairiem s nusiskundim am s - taip pat

ir

skausm ui,

sielvartui,

paranoidinei

schizofrenijai,

įsiūčiui

ir

kaltės

jaus­

m ui - m ažinti. Jautrum o

m ažinim as

ir

pakartotinis

apdorojim as

akių

judesiais

-

tai

terapi­

ja, kuria žavisi tūkstančiai, o dar daugiau tūkstančių ją atm eta kaip apgaulę „puikų

įrankį,

choterapijos

iliustruojantį

m etodų",

-

skirtum us

sako

tarp

Jam esas

m okslinių

H erbertas

ir

ir

pseudom okslinių

dar

septyni

kiti

psi­

autoriai

(2000). K odėl, klausia skeptikai, greiti akių judesiai prisim enant skaudžią patirtį privalėtų

turėti

gydom ąjį

dedam oji gydym o

poveikį?

Iš

tiesų

atrodo,

jog

akių

judesiai

nėra

su­

dalis. K ai m okslininkai patikrino šį terapijos būdą nejudinant

akių - pavyzdžiui, barbenant pirštu į stalą ar įbedus žvilgsnį tiesiai į priekį, kai psichoterapeutas

m ojuoja

pirštu,

-

gydym o

rezultatai

buvo

tokie

pat

(D evilly,

2003). Skeptikai įtaria, jog gydom ąjį poveikį sukelia sąlyčio terapijos - kai sau­ giam e

ir

ram inančiam e

prisim inim ai piją

ir

lygintum e

stipraus su

kontekste placebo

sąlygom is,

kai

kelis

kartus

iš

naujo

poveikio

derinys.

apskritai

negydom a,

Jei

išgyvenam i

žeidžiantys

M esm erio

pseudotera-

pasak

Richardo

M cN ally

(1999), taip pat būtų pastebėta, kad šis būdas (dėl teigiam ų įsitikinim ų gydo­ m osios galios) yra „galbūt veiksm ingas".

861

862

17 SKYRIUS

„Metaanalizės įrodo, jog

Šviesos terapija

jautrumo mažinimas ir pakartoti­

Ar esate kada nors pastebėję, kad tam siais žiem os rytais ir apniukusiom is die­

nis apdorojimas akių judesiais]

nom is pram iegate, priaugate svorio ir tam pate m ieguisti? Kai kuriem s žm onėm s,

toks pat veiksmingas ir kai akys

ypač

m oterim s

ir

gyvenantiem s

toli

nuo

pusiaujo, niūri

žiem os

nuotaika

tam pa

nejuda. Jei ši išvada teisinga,

depresija,

tai, kuo šis terapijos būdas

tai - SNS). Nacionalinio psichikos sveikatos instituto m okslininkam s XX a. de­

kuri

sezoniniu

vadinam a

nuotaikos

(afektiniu)

sutrikimu

(sutrum pin­

naudingas (iš esmės, elgesio

vintojo dešim tm ečio pradžioje atėjo puiki m intis: dozuotai kasdien apšviesti SNS

jautrumo mažinimas) - nėra

kam uojam us

naujas dalykas, o kas jame

šviesos poveikis gali palengvinti sim ptom us, susijusius su

nauja - nėra tikslinga."

m intojai

Harvard Mental Health Letter,

žm ones

pradėjo

intensyvia

gam inti

šviesa.

šviesos

Kai

dėžutes,

klinikiniai

kurias

bandym ai

parodė,

kad

žiem os depresija, ga­

dabar

galim a

nusipirkti

arba

išsinuom oti m edicinos reikm enų ir šviestuvų parduotuvėse.

2002

Ar tai dar vienas placebo poveikis, kurį galim a paaiškinti žm onių lūkesčiais? Naujausių

tyrim ų

m etu

vieni

žm onės, kam uojam i

SNS, iki

90

m inučių

būdavo

ryškioje šviesoje, o kitiem s buvo taikom as apgaulingas placebo gydym as - šnypš­ čiančiu gyrė

„neigiam ų

(tačiau,

jonų

nežinant

generatorium i", tyrim o

kurį

dalyviam s,

personalas

jis

taip

nebūdavo

pat

entuziastinga:

įjungiam as).

Po

keturių

savaičių 61 procentas tų, kurie buvo veikiam i šviesa rytą, pajuto didelį pagerė­ jim ą, kaip ir 50 procentų, veikiam ų šviesa vakare bei 32 procentai tų, kuriem s buvo taikom as placebo gydym as (Eastm an ir kiti, 1998). Kitų dviejų tyrim ų m en: paaiškėjo,

kad

30

m inučių

šviesos

poveikis

suteikdavo

nei pusei žm onių, kuriem s šviesos terapija buvo

palengvėjim ą

daugiau

taikom a rytą, ir trečdaliui tų.

kuriem s ši terapija buvo taikom a vakare (Term an ir Term an, 1998, 2001). Dvi­ dešim ties

rūpestingai

kontroliuojam ų

bandym ų

išvada

(Golden

ir

kiti, 2005)

yri

tokia: daugeliui žm onių ryški šviesa rytą sušvelnina SNS sim ptom us.

Bendrieji psichoterapijos rūšių bruožai 16 TIKSLAS. Išvardykite tris privalumus, priskiriamus visoms psichoterapijos rūšims.

Gydytojų požiūriai į gydym ą gali skirtis, bet visi pripažįsta, kad labai svarbūs dalykai

yra

užuojauta,

jautrum as

ir

em patija.

Jerom e

Frankas

(1982),

M arvinas

Goldfriedas (Goldfried ir Padawer, 1982), Hansas Struppas (1986) ir Bruce W am poldas

(2001)

išanalizavo

įvairių

psichoterapijos

rūšių

bendras

sudedam ąsias

dalis ir nustatė, jog visos jos siūlo m ažiausiai tris naudingus dalykus: 1) viltį nusivylusiem s žm onėm s; 2) naują požiūrį į save ir pasaulį; 3) em patiškus, pa­ sitikėjim u ir globa grindžiam us santykius. Šie „nespecifiniai" veiksniai nėra vie­ ninteliai, kuriuos gali pasiūlyti psichoterapija (Barker ir kiti, 1988; Jones ir ki­ ti, 1988; Roberts ir kiti, 1993), bet jie yra labai svarbūs. Tai siūlo savo nariam s ir

sparčiai

siūlo

ir

plintančios

netradiciniai

atskleidžia

savo

savitarpio gydytojai

kančias,

pagalbos (Jackson,

ištisus

bei

param os

1992).

šim tm ečius

grupės.

Ypatingi

klausydavosi,

Šiuos

žm onės, kad

veiksnius

kuriem s

suprastų,

kiti

paro­

dytų em patiją, nuram intų, patartų, paguostų arba paaiškintų.

Viltis nusivylusiems žmonėms Žm onės, kuriem s

reikia

pakankam ai

vertinantys,

save

psichoterapijos, paprastai yra jaučiantys

negalį

nieko

nerim astingi, prislėgti, ne­ pakeisti.

Kiekvienas

psi­

TERAPIJA

choterapijos ir

m etodas

teikia

viltį, kad

pagerės. N esvarbu, kokia

pacientui stengiantis

konkreti psichoterapijos

reikalai gali pagerėti

technika

būtų

taikom a, jau

vien šis žm ogaus įsitikinim as gali pagerinti jo nuotaiką, padėti iš naujo pajaus­ ti savo galim ybes ar susilpninti negalavim o sim ptom us (Prioleau ir kiti, 1983). Pagerėjim as veikis.

dėl

to,

kad

Psichoterapijos

žm ogus

tiki

tyrim uose

gydym o

placebu

veiksm ingum u,

gali

būti

tam

yra

placebo

po­

tikrų

įrašų

klausym as,

labiau

negu

jo

neveiksm ingų piliulių vartojim as. Tai, kad

placebą

naudojusių

žm onių

būklė

pagerėjo

nenau­

dojusių (nors ir ne taip ryškiai kaip po tikros psichoterapijos), leidžia teigti, kad vienas iš psichoterapinės pagalbos poveikio įrodym ų yra jos teikiam a viltis. G y­ dym o rezultatai priklauso ir nuo pagalbos ieškančio žm ogaus požiūrio - jo m o­ tyvacijos, vaip

pasitikėjim o,

sutelkti

atsidavim o.

pačiam e

žm oguje

K iekvienas

glūdinčias

psichoterapijos

gydom ąsias

m etodas

galias.

gali

Pasak

sa­

psichiatro

Jerom e Franko, tai padeda suprasti, kodėl visų rūšių gydym as - net ir liaudiški gydym o

ritualai,

kurie

neturi

jokios

gydom osios

galios,

jeigu

ligonis

ta

galia

netiki, - tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje gali būti veiksm ingi.

Naujas požiūris K iekviena ir

siūlo

psichoterapijos kitokius

rūšis

požiūrio

į

vienaip

save

ir

ar

kitaip

reagavim o

į

aiškina

sutrikim ų

aplinką

būdus.

sim ptom us

Psichoterapija

taip pat siūlo ir naują patyrim ą, kuris padeda žm onėm s pakeisti požiūrį į save ir savo elgesį. Žinodam i tai žm onės gali pradėti vertinti gyvenim ą kitom is akim is.

Empatiški rūpestingi, pasitikėjimu grindžiami santykiai Tvirtinti, kad reiškia,

jog

nesvarbu, prasti

visos

kito

ram indam i

psichoterapeutai

visi

kokią

psichoterapijos

psichoterapijos

žm ogaus ir

jie

atidūs

pelno

yra

vienodai

techniką

potyrius;

patardam i

rūšys

beveik

veiksm ingi.

naudotų, kliento

klientų

vienodai veiksm ingos, ne­

yra

G eri

em patiški,

jausm am s;

pasitikėjim ą

psichoterapeutai, siekiantys

pagarbiai

bei

su­

klausydam i,

pagarbą.

N acionali­

nis psichikos sveikatos institutas atliko depresijos gydym o tyrim ą ir nustatė, kad veiksm ingiausiai dirba psichoterapeutai, kurie labiausiai įsijaučia į kliento būklę, yra rūpestingi, užm ezga su juo glaudžiausius ryšius (Blatt ir kiti, 1996). A tliekant kitą tyrim ą, M arvinas G oldfriedas ir jo bendradarbiai (1998) analizavo į vaizda­ juostę

įrašytus

36

pripažintų,

kognityvinės-elgesio,

kiti

-

patyrusių

psichoterapeutų

seansus.

psichodinam inės-tarpasm eninės

V ieni

terapijos

jų

buvo

specialis­

tai. N epaisant skirtingų profilių, nustebino tai, jog per tą seanso dalį, kurią psi­ choterapeutai rūšių

laikė

em patiški

pagrindine,

jie

psichoterapeutai

veikė

labai

svarbiausiais

panašiai.

A biejų

m om entais

psichoterapijos

padėdavo

klientam s

įvertinti save, sujungti vieną savo gyvenim o aspektą su kitu ir suvokti savo sąvei­ ką su kitais žm onėm is. Iš tiesų kai kas m ano, kad šilum a ir em patija - tai skiria­ m asis bendras visų gydytojų - psichiatrų, burtininkų, šam anų - bruožas (Torrey, 1986). Em ocinis ryšys tarp psichoterapeuto ir kliento - gydomoji sąjunga - svar­ biausias veiksm ingos terapijos bruožas (K lein ir kiti, 2003; W am pold, 2001). K ad

visom s psichoterapijos rūšim s būdinga

muodamas

naują

požiūrį,

teikia

viltį,

patvirtino

tai, jog globojantis asmuo, for­ 39

tyrim ų

m etaanalizė.

V isais

863

864

17 SKYRIUS

tyrim ais būdas.

buvo Tarp

lygintas

profesionalių

nespecialistų

buvo

psichoterapeutų

draugiškų

ir

profesorių,

nespecialistų

žm onių,

veikim o

lavinusių

em patiš-

ko klausym o įgūdžius per kelių valandų pratybas, bei aukštesniųjų m okyklų stu­ dentų,

prižiūrim ų

profesionalių

gydytojų.

Kokie

gi

buvo

Paraprofe-

rezultatai?

sionalų, kaip m es vadinam e tuos, kurie buvo treniruoti trum pą laiką, darbas buvo toks pat veiksm ingas kaip ir profesionalų (Christensen ir Jacobson, 1994). Dau­ gum a

jiem s

tekusių

problem ų

buvo

nesudėtingos.

Tačiau,

norite

tikėkite,

norite

netikėkite, šie tyrim ai parodė, kad treniruoti paraprofesionalai lygiai taip pat kaip ir

profesionalai

susidorojo

ir

su

sudėtingesniais

atvejais,

pavyzdžiui,

dirbdam i

su žm onėm is, kuriem s buvo diagnozuota sunki depresija. Apibendrinant būklė

pagerėja.

galim a

pasakyti,

Pagerėja

būklė

kad

paprastai

žm onių,

tų,

kuriem s

netaikom a

ir

kurie

ieško

pagalbos,

psichoterapija,

ir

tai

daro garbę žm onių išradingum ui ir m ūsų gebėjim ui rūpintis vienas kitu. Tačiau nors ne itin svarbu, kokia psichoterapijos rūšis taikom a, kokia jos trukm ė ir ar patyręs

psichoterapeutas,

būklė

žm onių,

kuriem s

buvo

taikyta

psichoterapija,

pagerėja labiau negu tų, kuriem s ji nebuvo taikyta. Labiausiai ji padeda subren­ dusiem s,

aiškiai

savo

m intis

reiškiantiem s

žm onėm s,

turintiem s

kai

kurių

spe­

cifinių problem ų. Visos psichoterapijos rūšys gali teikti viltį, naują požiūrį į gyvenim ą, em patišką, užjaučiantį tarpusavio ryšį. Tai gali paaiškinti, kodėl em patiško bei drau­ giško

paraprofesionalo

patarim as gali būti toks pat naudingas kaip

ir profesio­

nali psichoterapija. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl žm onėm s, artim ai bendrau­ jantiem s

su

kitais

žm onėm is,

jaučiantiem s

draugų

ir

juos

globojančių

žm onių

param ą, rečiau reikia psichoterapijos (Frank, 1982; O’Connor ir Brown, 1984

Kultūra ir vertybės psichoterapijoje 17 TIKSLAS. Aptarkite, kokį poveikį vertybiniai ir kultūriniai skirtumai daro gydomajam procesui. Visi psichoterapijos būdai teikia viltį, ir beveik visi psichoterapeutai m ėgina pa­ didinti

savo

(Jensen

ir

klientų Bergin,

jautrum ą, 1988).

atvirum ą,

Tačiau

tam

asm eninę tikrais

atsakom ybę

m oralinės

ir

ir

tikslo

kultūrinės

pojūtį

įvairovės

klausim ais psichoterapeutai gali skirtis vienas nuo kito ir nuo savo klientų (Kelly, 1990). Pavyzdžiui, Kanadoje ir

nuo

vieno

psichologų 1992).

penktadalio

skelbiasi

Britanijoje

esą

du

ir Jungtinėse

iki

pusės

ateistai

trečdaliai

Valstijose

(nelygu

arba

agnostikai

psichiatrų

m aždaug

apklausa)

teigia

(Gallup, esą

1

psichiatrų 1993;

ateistai

žm ogus iš 25 bei

klinikinių

Lukoff

ir

kiti

(Neelem an

ir

Per-

saud, 1995). Tai kelia intriguojantį klausim ą: kokios vertybės vyrauja psichote­ rapijoje? Kokios turėtų vyrauti? Ar turėtų būti svarbu, kad labai religingi žm o­ nės renkasi panašiai religingus psichoterapeutus (W orthington ir kiti, 1996)? Garsus

psichoterapeutas

Psychotherapy dovas")

and

redaktorių

Albertas

Behavior Allenas

Ellisas

Change

Berginas

ir

vienas

(„Psichoterapijos -

tai

pavyzdžiai,

vadovėlio ir

elgesio

kaip

Handbook pokyčių

ryškiai

gali

of va­

skirtis

pripažįstam os vertybės. Ellisas (1980) m ano, jog „nė vienas žm ogus ir joks da­ lykas nėra toks tobulas", kad reikėtų skatinti „savęs patenkinim ą" ir kad „tvirta m eilė, įsipareigojim as, tarnavim as ir... ištikim ybė bet kuriuose tarpasm eniniuo-

TERAPIJA

865

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Psichoterapeutų kliento vadovas Kiekvieno mūsų gyvenimas yra pažymėtas ramybės ir stresų,

• mintys apie savižudybę;

palaimos ir netekties, pakilių ir prislėgtų nuotaikų. Tad kada žmo­

• kompulsyvūs ritualai, pavyzdžiui, rankų plovimas;

gui reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą?

• lytinio gyvenimo problemos.

Kai nerimastingos mintys bei emocijos trukdo normaliai gyven­ Kai ieškote psichoterapeuto, patartina preliminariai pasikon­

ti, gali būti pravartu pasikalbėti su specialistu. Amerikos psicho­

sultuoti su dviem ar trimis. Galite apibūdinti savo problemą ir

logų asociacija išskiria šiuos dažnus nelaimės signalus:

sužinoti kiekvieno

psichoterapeuto siūlomą

pa­

beviltiškumo pojūtis;

•

gili ir ilgai trunkanti depresija;

•

pražūtingas sau elgesys, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas al­

cinis ryšys tarp psichoterapeuto ir kliento yra labai svarbus, ga­

koholiu ar narkotikais;

lite įvertinti, kąjaučiate kiekvienam iš psichoterapeutų.

•

klausti, kokios yra psichoterapeuto vertybės, bei pasidomėti jo kvalifikacija (žr. 17.2

lentelę)

bei honoraru. Ir, žinodami, jog emo­

staigūs nuotaikų pokyčiai;

17.2 LENTELĖ. Psichoterapeutai ir jų išsilavinimas JAV

Rūšis

se

gydymą. Galite

•

Aprašymas

Konsultantai

Santuokos ir šeimos konsultantai specializuojasi problemų, kylančių šeimoje, klausimais. Religiniai konsultantai teikia patarimus aibei žmonių. Konsultantai priklausomybės klausimais dirba su piktnaudžiaujančiais narkotinėmis medžiagomis ir skriaudžiančiais sutuoktinius ar vaikus bei jų aukomis.

Klinikiniai psichologai

Dvejų metų magistro podiplominių studijų programa bei podiplominis mokslinis darbas parengia kai kuriuos socialinius darbuotojus teikti psichoterapijos paslaugas: daugiausia žmonėms, turintiems kasdienių asmeninių ir šeimyninių problemų. Apie pusę šių darbuotojų turi Nacionalinės socialinių darbuotojų asociacijos klinikinio socialinio darbuotojo pažymėjimus.

Klinikiniai ar socialiniai darbuotojai psichiatrai

Dauguma jų yra psichologai, turintys filosofijos arba psichologijos daktaro laipsnį, mokslinio darbo, įvertinimo bei terapijos patirtį ir atlikę internatūrą, kuriai vadovavo mokslinis vadovas; dažnai po doktorantūros būna baigę įvairius mokymus. Maždaug pusė jų dirba agentūrose bei institucijose, o pusė verčiasi privačia praktika.

Psichiatrai

Psichiatrai yra gydytojai, besispecializuojantys gydyti psichikos sutrikimus. Ne visi jie turi plačią psichoterapijos praktiką, tačiau, turėdami medicinos daktaro laipsnį, psichiatrai turi teisę išrašyti vaistų receptus. Tad jie dažniausiai rūpinasi turinčiais didžiausių problemų. Daugelis jų verčiasi privačia praktika.

įsipareigojim uose,

ypač

santuokos,

m ano

priešingai: „kadangi Dievas yra

džios

pripažinim as

yra

dorybės",

turi

žalingų

pasekm ių".

kurios

ypač

vertybės

santuokos, teikia

psichoterapeutų. Tačiau terapeutų

asm eniniai

m i,

klientai

kad

turi

daugiausia taip

būna

žalingų

skatinti

pasekm ių."

sveikatos,

elgdam iesi jie

įsitikinim ai linkę

(1980)

tobulas, nuolankum as ir dieviškosios val­

„reikėtų

savikontrolę,

čią m eilę ir savęs aukojim ą" ir „neištikim ybė bet kuriam reigojim ui,

Berginas

vertybės

perim ti

savo

daro

ir

radikaliau

parodo, dėl ko

bei

tarpasm eniniam

Berginas

nesutaria

įtaką

psichoterapeutų

įsipareigojanEllisas negu

sutaria: kad jų

praktikai. vertybes

ton ir kiti, 1996), Berginas ir Ellisas taip pat sutaria, kad psichoterapeutai turė-

įsipa­ dėl

to,

daugum a psicho­ Žinoda­

(W orthing­

17 SKYRIUS

866

tų

atviriau

peutą,

atskleisti savo

skyrelyje

teikiam a

vertybes. (Tiem s, kurie ketinate kreiptis į psichotera­

„Pažvelkim e

patarim ų,

kada

iš

arčiau.

reikėtų

kreiptis

Psichoterapeutų ir

kaip

kliento

pradėti

vadovas"

psichoterapeuto,

pa­ kurio

vertybės ir tikslai yra panašūs į jūsų, paieškas.) Vertybių skirtum ai taip rapeutas

susitinka

ropoje

ir

su

kitos kultūros klientu. Pavyzdžiui, Šiaurės Am erikoje, Eu­

Australijoje

dualizm ui,

kuris

pat gali tapti svarbūs, kai vienos kultūros psichote­

daugum a

dažnai

teikia

psichoterapeutų pirm enybę

atstovauja

asm eniniam s

savo

kultūrų

troškim am s

indivi­

bei

tapatu­

m ui. Iš Azijos šalių im igravusiem s klientam s, kurie tikisi, kad žm onės bus dė­ m esingesni

kitų

lūkesčiam s,

gali

kilti

sunkum ų,

susijusių

su

tais

psichoterapi­

jos būdais, kurie reikalauja vertinti tik savo gerovę. Šie skirtum ai paaiškina kai kurių

gyventojų

gom is

(Sue,

m ažum ų

1990).

nenorą

Vieno

naudotis

eksperim ento

psichikos m etu,

kai

sveikatos iš

Azijos

apsaugos kilę

paslau­

am erikiečiai

klientai buvo suporuoti su konsultantais, kurių kultūrinės vertybės buvo tos pa­ čios (o ne skirtingos), jie jautė didesnę konsultanto em patiją ir didesnį bendru­ m ą su juo (Kim ir kiti, 2005). Pripažįstant, kad psichoterapeuto ir kliento ver­ tybės,

bendravim o

m okym o

program ų

būdas

ir

m okom a

kalba

gali

kultūrinio

skirtis,

dabar

jautrum o,

darbui

daugelyje į

jas

psichoterapijos

įtraukiam i

nepa­

kankam ai atstovaujam ų etninių grupių nariai.

MOKYMOSI REZULTATAI Psichoterapijos vertinimas 11 TIKSLAS. Paaiškinkite, kodėl klientai būna linkę pervertinti psi­

ar

choterapijos veiksmingumą.

prisideda prie klientų ir klinikinių psichologų klaidin­

neįprastų

rezultatų

tendencija

grįžti

link

vidurkio)

go psichoterapijos veiksm ingum o suvokim o. Klientai psichoterapiją laiko veiksm inga dėl trijų prie­ žasčių: 1) jie dažniausiai pradeda psichoterapijos kur­

13 TIKSLAS. Apibūdinkite rezultatų analizės svarbą sprendžian:

są tada, kai juos ištinka krizė; 2) jie tiki, kad sugaiš­

apie psichoterapijų veiksmingumą ir aptarkite šiuos duomenis,

tas laikas ir išlaidos pasiteisina, ir 3) jie stengiasi tei­ giam ai

vertinti

savo

psichoterapeutą.

Tačiau

m oksli­

niai tyrim ai ne visiškai patvirtina klientų lūkesčius.

Rezultatų

analizė

-

tai

atsitiktiniai

bandym ai,

kurių

m etu laukiantys eilėje žm onės arba gydom i, arba ne, Šim tų

tokių

tyrim ų

(m etaanalizės)

statistiniai

rodik­

liai byloja, kad 1) negydom ų žm onių būklė dažnai pa­ 12 TIKSLAS. Pateikite priežasčių, dėl kurių klinikiniai psicholo­ gai būna linkę pervertinti psichoterapijos veiksmingumą, ir api­ būdinkite du reiškinius, prisidedančius prie klientų ir klinikinių psichologų klaidingų interpretacijų šioje srityje.

Klientai

pradeda

psichoterapijos

gerėja,

kai

būna

ne­

2)

tikim ybė,

jog

pagerės,

didesnė

tų

žm onių, kuriem s taikom a psichoterapija, ir 3) psicho­ logiškai gydom i žm onės sugaišta m ažiau laiko ir iš­ leidžia

kursą,

tačiau

m ažiau

pinigų

vėliau

kreipdam iesi

m edicinos

pagalbos palyginti su tais, kurie laukia eilėje.

laim ingi, o ją baigia, kai jaučiasi m ažiau nelaim ingi, ir

palaiko

patenkinti giausia Ir

ryšį

su

psichoterapeutu

gydym u.

žino

placebo

veiksm ingas),

kitų

Tad

ir

klinikiniai

psichoterapeutų

poveikis

tik

psichologai

klaidas, o

(įsitikinim as,

regresija

tada, jei

vidurkio

kad link

ne

gydym as

būna dau­ savo. bus

(ekstrem alių

14 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis, rodančius, kurios psichote­ rapijos rūšys yra veiksmingiausios gydant konkrečius sutrikimus.

M etaanalizės rodo, kad

nė vienas psichoterapijos bū­

das nėra išskirtinai veiksm ingas ir kad nėra jokio ry­ šio tarp veiksm ingum o ir psichoterapeutų išsilavinim o.

TERAPIJA

patirties, priežiūros ar licencijos. Kai kurios psichote­

depresijos

rapijos rūšys ypač tinka konkrečiom s ligom s gydyti. Pa­

giaus laikotarpiais.

vyzdžiui,

kognityvinę,

jos

depresijai; kognityvinę, sąlyčio

tinka

stresui

didinim o

tarpasm eninė

terapijos

-

ir

nerim ui;

elgesio

į

lovą,

o

elgesio

kognityvinė-elge-

sąlygojim o

susijusios

su

saulės

šviesos

sty­

terapi­

ir atsparum o

sio terapija - bulim ijai; elgesio m odifikacija tinka, kai šlapinam asi

form os,

867

terapijom is

16 TIKSLAS. Išvardykite tris privalumus, priskiriamus visoms psi­ choterapijos rūšims.

Atrodo, siem s

jog

visos

žm onėm s

psichoterapijos

teikia

naujų

gydom os fobijos, kom pulsijos ir seksualiniai sutrikim ai.

em patiškus,

Kuo konkretesnė problem a, tuo didesnė veiksm ingo gy­

tykius. Gydomoji sąjunga

pasitikėjim u

bei

form os

vilčių,

naują

globa

nusivylu­ požiūrį

grindžiam us

- em ocinis

ryšys

tarp

ir

san­ psi­

dym o tikim ybė. Tebevyksta ginčai dėl to, kiek kliniki­

choterapeuto ir paciento - yra svarbi veiksm ingos psi­

nė

choterapijos dalis ir ji leidžia paaiškinti, kodėl kai ku­

praktika

turėtų

būti grindžiam a

m oksliniais

faktais

ir kiek - intuityvia reakcija.

rie paraprofesionalai gali padėti tiek pat, kiek ir spe­ cialistai psichoterapeutai.

15 TIKSLAS. Įvertinkite jautrumo mažinimo ir pakartotinio apdo­ rojimo akių judesiais bei šviesos poveikio terapijas.

Taikydam as rojim o

jautrum o

akių

m ažinim o

judesiais

ir

terapiją,

17 TIKSLAS. Aptarkite, kokį poveikį vertybiniai ir kultūriniai skir­

pakartotinio

apdo­

psichoterapeutas

ban­

Psichoterapeutai

do atpalaiduoti ir iš naujo apdoroti anksčiau „įšaldy­ tus

“

žeidžiančius

prieš

žm ogaus,

prisim inim us

kuris

įsivaizduoja

vedžiodam as

pirštą

skausm ingus

vaiz­

dus, akis. Jautrum o

m ažinim o ir pakartotinio apdoro­

jim o

m etodas

akių

judesiais

savo

gali

skirtis

asm eniniais

vienas

nuo

įsitikinim ais,

kito

ir

nuo

vertybėm is

ir

kultūrine aplinka. Šie skirtum ai gali daryti poveikį ry­ šio

tarp

kantys

psichoterapeuto psichoterapeuto

ir kliento pagalbos

form avim uisi. Ieš­

žm onės

turėtų

pasi­

ban­

konsultuoti su dviem ar trim is specialistais, kad supras­ tų, kokias vertybes jie pripažįsta, kokia jų kvalifikaci­

M oksliniai

tyrim ai

m okslinių

klientų

dym ų ir jo kuklią sėkm ę būtų galim a aiškinti placebo poveikiu.

neišlaikė

tumai daro gydomajam procesui.

patvirtino,

kad

šviesos

ja, honoraras, ir rastų tokį, su kuriuo jausis patogiai.

terapija (kasdienis dozuotas šviesos, im ituojančios na­ tūralią, jam iem s

poveikis)

yra

sezoninio

veiksm inga

nuotaikos

žm onėm s,

(afektinio)

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar prisimenate atvejį, kai galėjo išsipil­

kam uo­

sutrikimo

-

dyti jūsų teigiami lūkesčiai patobulėti?

Biomedicininė terapija Psichoterapija yra vienas psichikos sutrikim ų šalinim o būdų. Kitas būdas, dažnai naudojam as

sunkiem s

sutrikim am s

gydyti, yra biomedicininė terapija, kai keičia­

m a sm egenų veikla, vaistais paveikiant jų elektrochem inius procesus, taikant elektrokonvulsinį

šoką,

naudojant

m agnetinius

im pulsus

sm egenų

aktyvum ui

skatinti

arba slopinti bei taikant psichochirurgines operacijas.

Gydymas vaistais 18 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichofarmakologija, ir paaiškinkite, kaip abipusiai akli tyrimai padeda mokslininkams įvertinti vaistų veiksmingumą. Psichofarmakologija Gydym as vaistais iki šiol yra vienas plačiausiai taikom ų biom edicininės terapi-

(psychopharm acology) -

jos būdų. Nuo XX a. šeštojo dešim tm ečio psichofarm akologijos (m okslo apie

vaistų poveikio psichikai

vaistų poveikį psichikai ir elgsenai) laim ėjim ai labai pakeitė stipriai sutrikusios

ir elgesiui tyrimai.

868

17 SKYRIUS

17.5 PAVEIKSLAS. Psichiatrijos ligoninių

700

tuštėjimas Amerikoje

600

Apie 1955 metus, kai imta vartoti vaistus nuo psicho­ zės, psichiatrijos ligoninėse labai sumažėjo pacientų skaičius. Tačiau daugelis psichiškai nesveikų žmonių, išstumtų iš ligoninių, nesugebančių savimi pasirūpinti, atsidūrė gatvėje (Nacionalinio psichikos sveikatos instituto ir Gyventojų surašymo biuro duomenys).

500

Vaistų nuo psichozės vartojimo pradžia Staigus pacientų skaičiaus mažėjimas ... psichiatrijos ligoninėse

400 300 200 100 0 1900

1910

1920

1930

1940

1950

1960

1970

1980

1990

2000

Metai

psichikos žm onių gydym ą, šim tus tūkstančių jų išlaisvino iš įkalinim o psichiat­ rijos ligoninėse. G ydym o vaistais dėka, taip pat dėl valstybės palaikom os poli­ tikos

ir

pastangų

ligonius

į jų

įstatym iškai

apriboti

bendruom enes, dabar

prievartinį

Jungtinių

gydym ą

A m erikos

ligoninėje

V alstijų

ir

grąžinti

psichiatrijos

li­

goninėse gydom i žm onės sudaro tik dalelę to skaičiaus, kuris buvo prieš 50 m etų (17.5 „Psichiškai nesveiki žmonės,

Tačiau tiem s, kurie nesugeba patys savim i rūpintis, išleidim as iš li­

p a v .).

goninės reiškia ne laisvę, o benam ystę.

paleisti iš ligoninių, dažnai

K aip ir bet kurį kitą naują gydym o būdą, taip ir gydym ą vaistais iš pradžių

atsidurdavo tiesiog gatvėje;

lydi entuziazm as, nes

nors ir būdami jau ramesni,

tuziazm as

jie jautėsi palikti, bejėgiai,

žm onių ir 2) kiek pasveiko dėl placebo įtakos - teigiam ų personalo bei jų pa­

niekieno neglobojami."

cientų Lewis Thomas

„Mintys, kylančios vėlyva, vakarą, klausantis Mahlerio devintosios simfonijos", 1983

sum ažėja,

lūkesčių.

ninkai naudoja

daugum os pacientų kai

Taigi

m okslininkai norėdam i

būklė

įvertinti

naujų

abipusiai aklą

vadinam ąją

akivaizdžiai gerėja. Tačiau

suskaičiuoja,

1)

kiek

vaistų

pasveiko

veiksm ingum ą,

m etodiką. Pusė

pacientų

en­

negydom ų m oksli­

gauna

vais­

tus, o kita pusė - panašiai atrodantį placebą. N ei gydantis personalas, nei pa­ cientai

nežino,

kas

kam

paskirta.

Šitokiais

abipusiai

aklais

tyrim ais

buvo

nu­

statyta, jog kelios vaistų rūšys tinka psichikos sutrikim am s gydyti.

Vaistai nuo psichozės 19 TIKSLAS. Apibūdinkite vaistų nuo psichozės savybes ir aptarkite jų vartojimą gydant schizofreniją. Psichikos

sutrikim us

gydant vaistais, esm inių

pokyčių

įvyko

tada, kai atsitikti­

nai buvo nustatyta, jog kai kurie vaistai, vartojam i kitom s ligom s gydyti, ram i­ na

psichoze

m azinas

sergančius

(parduodam o

svarbiem s

pacientus. „Thorazine“

dirgikliam s.

Jie

labai

vaistai

Tokie

pavadinim u) tinka

nuo

psichozės

silpnina

pacientam s,

pacientų

kaip

chlorpro-

jautrum ą

kam uojam iem s

ne­

schizofreni-

jos ir turintiem s pozityviųjų sim ptom ų, tokių kaip klausos haliucinacijos ir pa­ ranoja viųjų N aujas

(Lehm an apatijos vaistas

ir

bei

kiti,

1998;

uždarum o

klozapinas

Lenzenw eger

sim ptom ų

(nuo

1989

šie m etų

ir

kiti,

vaistai

1989).

nuo

Turintiem s

psichozės

parduodam as

nėra

„Clozaril"

negaty­ tinkam i. pavadini­

TERAPIJA

m u) tokius pacientus kartais padeda „pažadinti “ . Jis taip pat kartais padeda po­ zityviųjų

sim ptom ų

turintiem s

pacientam s,

kuriem s

nepadėjo

kiti

vaistai.

Var­

tojant šį vaistą reguliariai reikia atlikti kraujo tyrim us, nes 1 procentui pacientų jis apnuodija baltuosius kraujo kūnelius. Vaistų pam ino

nuo

psichozės

m olekulės

yra

gana

m olekules, todėl gali užim ti jo

panašios

į

neurom ediatoriaus

do­

jungties vietą receptoriuje ir taip stab­

dyti jo aktyvum ą (Pickar ir kiti, 1984; Taubes, 1994). (Klozapinas stabdo sero­ tonino

aktyvum ą.)

Daugum a

rius, tai patvirtina

vaistų

m intį, jog

nuo

per daug

psichozės

slopina

aktyvi dopam ino

dopam ino

sistem a

recepto­

prisideda

prie

schizofrenijos apraiškų. Vaistai skyrim ą

nuo

psichozės

stabdantys

receptorius,

gali

sukelti

sutrikdyti raum enų vaistus,

gali

nevalingus kojų

judesius. “

„Clopazin , kelia

į

stipriai.

vėlyvoji

ligą

Ir

priešingai,

tokių

“

naujosios

ir

dopam ino

veikia

požym ių:

neurotoksinis

kartos

„Zyprexa ),

šalutinių

panašių

(pavyzdžiui, “

kartos

kurie

D2

išsi­

dopam ino

vangum ą,

drebulį,

ir Saddock, 1989). Ilgai vartojant šiuos

diskinezija,

judesius

Pirm osios

„Thorazine “ ,

kaip

Parkinsono

raum enų

„Risperdal

m ažiau

labai

tokie

koordinaciją (Kaplan

atsirasti

veido

veikia

vaistai,

vaistai

veikiantys

poveikių.

poveikis,

vaipym ąsi),

Tačiau

nuo

D1 šie

liežuvio, psichozės

dopam ino

naujesni

sukeliantis

Vėlyvoji diskinezija

rankų

(tardive dyskinesia) -

bei

(pavyzdžiui,

receptorius,

vaistai

nėra

su­

veiks­

m ingesni ir dažnai sukelia nutukim o bei diabeto riziką (Leberm an ir kiti, 2005).

nevalingi veido raumenų, liežuvio ir rankų bei kojų judesiai; ilgai vartojant vaistus nuo psichozės, veikiančius

Abiem s šių vaistų kartom s būdinga dar viena problem a: dozė, kuri vienam žm o­

D2 dopamino receptorius,

gui yra veiksm inga, kitam gali būti per didelė arba per m aža. Tik atidžiai ste­

galimas neurotoksinis šalutinis

bėdam i dozavim ą bei jo poveikį psichiatras ir pacientas gali žengti plona linija,

poveikis.

skiriančia kam ai m is

sim ptom ų

dozuojant

ir

program om is

m uojam ų

palengvinim ą derinant

bei

nem alonių

gydym ą

šeim os

žm onių, kurie

nuo

buvo

vaistais

param a,

šalutinių

su

poveikių. Tačiau

gyvenim o

tūkstančių

įgūdžių

tūkstančiai

uždaryti psichiatrijos

ligoninių

tin­

m okančio­

schizofrenijos

ka­

izoliatoriuose, grįžo

į darbą ir beveik norm alų gyvenim ą, o ligos pasikartojim ų skaičių pavyko su­ m ažinti (Leucht ir kiti, 2003).

Raminamieji vaistai 20 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra raminamųjų vaistų savybės. Kaip

ir

alkoholis,

centrinės

nervų

raminamieji

sistem os

vaistai,

veiklą

tokie

(taigi

jų

kaip

„Xanax"

negalim a

„Ativan “ ,

ir

vartoti

kartu

su

slopina

alkoholiu).

Kartu su psichologine terapija vartojam i ram inam ieji vaistai kartais padeda žm o­ gui

išm okti

sėkm ingai

susidoroti

su

gąsdinančiom is

situacijom is

ir

baim ę

ke­

liančiais dirgikliais. Kartais jie m as

ir

m ieji ris

psichoterapeutus,

susilpnina

gydym as

gali

nori

sim ptom us,

būti

taikančius

ram inam aisiais vartojam i

sum ažinti

net

ir

elgesio

neišspręsdam i nuolat.

vaistais. Dažnai

m ažiausią

terapiją,

esm inės Kitaip „Xanax “

įtam pą,

gali

kritikuoja

problem os; negu

elgesio

piliules tapti

už

už tai

terapija,

ryjantis

tai,

ram ina­

žm ogus,

psichologiškai

jog

kritikuoja­ ku­

priklauso­

Tikriausiai galite atspėti, koks yra atsitiktinis šalutinis L-dopa, vaistų, didinančių Parkinsono

m as nuo vaisto. Kai toks žm ogus nustoja vartoti šiuos vaistus, jam gali sustiprėti

liga sergančių ligonių dopamino

nerim as, prasidėti nem iga.

kiekį, poveikis: haliucinacijos.

869

870

17 SKYRIUS

Per keletą m etų XX a. pabaigoje beveik padvigubėjo žm onių su nerim o su­ trikim ais skaičius. Tokių vaistais gydom ų pacientų padaugėjo nuo 52 iki 70 pro­ centų

(Olfson

ir kiti, 2004). Kaip dabar gydom i nerim o sutrikim ai? Antidepre­

santais.

Antidepresantai 21 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra antidepresantų savybės, ir aptarkite jų vartojimą gydant konkrečius sutrikimus,

Ram inam ieji

vaistai

ram ina

nerim o

slegiam us

žm ones,

antidepresantų

o

paskir­

tis - pakelti prislėgtų žm onių nuotaiką. (Šis pavadinim as vartojam as truputį ne­ tiksliai, nes dabar šie vaistai vis plačiau vartojam i sėkm ingai gydyti nerim o su­ trikim us,

pavyzdžiui,

obsesinį-kom pulsinį

rom ediatorių

norepinefrino

pakankam as.

Pavyzdžiui,

setinas jo

(parduodam as

pasišalinim ą

iš

„Prozac“ ir jam serotonino

reabsorbcijos

dym ą.

Nors

dvigubo

šalutinių svaigulio

pleistrą,

kiekį,

kuris

populiarus

pavadinim u)

(17.6

pav .).

slopintojais

blokuodam i

per

labai

Antidepresantai depresijos

naujas

stabdo

Dėl lėto

didina

m etu

būna

antidepresantas

serotonino

sinapsinio

neune­ fluok-

reabsorbciją

serotonino

ir

įsiurbim o

artim i vaistai „Zoloft“ bei „Paxil“ yra vadinam i selektyviaisiais

veikia

didėjim ą,

serotonino

„Prozac“

sinapsių

santai daugiau

ir

dabar

sutrikim ą.)

ir

veikim o

poveikių,

vaistai

nėra

pavyzdžiui,

priepuolius

aplenkiant

(SSRS).

norepinefrino,

žarnyną

Kiti

dvigubo

serotonino m ažiau

burnos

(Anderson, bei

ir

veikim o

reabsorbciją

veiksm ingi,

džiūvim ą,

jie

svorio,

antidepre­ arba gali

skai­ sukelti

kraujospūdžio

2000;

M ulrow,

1999).

kepenis, šie

šalutiniai

poveikiai

Įvedant gali

juos sum a-

žėti (Bodkin ir Am sterdam , 2002).

17.6 PAVEIKSLAS.

Didesnis SSRS vaistų populiarum as paaiškina, kodėl 2001 m etais gydytojai

Antidepresantų biologija

Čia parodytas „Prozac", kuris iš dalies blokuoja serotonino reabsorbciją, veikimas.

išrašė vaistų 89 procentam s pacientų, kuriem s diagnozuota depresija, palyginti

Per sinapsinį plyšį siunčiamas signalas.

Signalas priimtas; siunčiantysis neuronas reabsorbuoja perteklines neuromediatorių molekules.

Impulsus siunčiantis neuronas

Pūslelės su neuromediatoriais

„Prozac“ iš dalies blokuoja neuromedia­ toriaus serotonino reabsorbciją; seroto­ nino perteklius sinapsėje sustiprina jo gerinantį nuotaiką, poveikį.

Veikimo potencialas

Sinapsinis plyšys

„Prozac“ Receptoriai Impulsus priimantis neuronas

(a)

Reabsorbcija

Neuromediatoriaus molekulė

(b)

(c)

TERAPIJA

su 70 procentų pacientų 1987-siais - m etus iki pasirodant SSRS (Olfson ir kiti, 2003; Stafford

ir kiti, 2001). Šie duom enys ir vis didėjantis skaičius besikrei­

Vienas SSRS vaistų vartojimo šalutinių poveikių gali būti

piančių pagalbos dėl depresijos ar nerim o leidžia paaiškinti, kodėl pagal recep­

sumažėjęs lytinis potraukis, dė!

tą

to jie kartais yra skiriami

išrašom ų

antidepresantų

kiekis

nuo

1992

m etų

patrigubėjo

(Goode,

2002).

Šiem s vaistam s išleista didžiausia dalis 19,5 m ilijardo dolerių, už kuriuos visa­

seksualiniam elgesiui kontroliuoti

m e pasaulyje 2000 m etais buvo parduota antidepresantų (Sherm an, 2004).

(Slater, 2000).

Depresijos budę

dar

kam uojam i pacientai, pradėję

nedainuoja

„O,

koks

vartoti antidepresantus, kitą

nuostabus

rytas!“.

Antidepresantų

rytą

pa­

poveikis

neu-

rom ediatoriam s pasireiškia per kelias valandas, bet pacientas jų psichologinį po­ veikį

pajunta

m aždaug

po

4

savaičių.

Viena

galim ų

pavėluoto

poveikio

prie­

žasčių yra ta, kad serotoninas, m atyt, skatina neurogenezę - naujų sm egenų ląs­ telių

atsiradim ą,

galbūt

kom pensuodam as

prarastus

dėl

streso

neuronus

(Jacobs,

2004; Santarelli ir kiti, 2003). Antidepresantai

nėra

vienintelis

būdas

suteikti

organizm ui

žvalum o.

Aero­

JAV studentų miesteliuose

bika, kuri padeda nusiram inti jautriem s žm onėm s ir suteikia energijos tiem s, kurie

konsultacinių centrų lankytojų,

jaučiasi

vartojančių antidepresantus, nuo

prislėgti,

taip

pat

kai

kuriem s

žm onėm s,

kam uojam iem s

vidutinės

dep­

resijos, duoda tiek

pat naudos ir dar sukelia papildom ų teigiam ų šalutinių po­

veikių.

terapija,

Kognityvinė

padėdam a

žm onėm s

pakeisti

įprastą

neigiam ą

m ąs­

tym o stilių, gali sustiprinti vaistų sukeliam ą palengvėjim ą nuo depresijos ir su­ m ažinti ligos pasikartojim o riziką pasibaigus gydym ui (Hollon ir kiti, 2002; Kel­ ler ir kiti, 2000). Kai kurie tyrim ai teigia, jog dar geriau yra pulti depresiją ir iš viršaus, ir iš apačios (Goldapple ir kiti, 2004; TADS, 2004). Vartoti antidepre­ santus (kurie em ocijas valdančią lim binę sistem ą veikia iš apačios į viršų) kar­ tu

su

kognityvine-elgesio

terapija

(kuri

veikia

iš

viršaus

į

apačią,

pradėdam a

nuo pakitusios sm egenų kaktos skilčių veiklos). Visi

sutinka,

kad

depresijos

kam uojam i

žm onės,

m ėnesį

pavartoję

antidep­

resantus, pajunta pagerėjim ą. Tačiau ar veiksm ingi yra vaistai, jei atm esim e na­ tūralų ir

pagerėjim ą

placebo

abipusiai

aklais

gerėjim ą,

kurį

m okslininkų centas

(regresiją

poveikį?

klinikiniais galim a

grupė

tyrim ų

į

Irvingas

norm alią Kirschas

jo

analizavo

m aždaug

45

tyrim ų

vartojusių

75

savaiminiu

vadinam ą

kolegos

bandym ais, teigia, jog

prilyginti

dalyvių,

būseną, ir

(1998,

2002),

nelabai: placebas

procentam s

duom enis.

antidepresantus,

vaistų

Pagerėjim ą ir

31

išgijimu)

rem dam iesi sukelia

pa­

poveikio. pajuto

procentas

Kita

41

tų,

pro­

kuriem s

buvo duodam as placebas (Khan ir kiti, 2000). Be to, kaip teigia Kirschas, m a­ tyt, m aždaug 25 procentų skirtum ą tarp aktyvių vaistų ir placebo abipusiai ak­ luose

bandym uose

lutinis tus.

poveikis,

Im ituojantys

nulėm ė

sustiprinęs

papildom as žm onių

antidepresantų

placebo

lūkesčius,

šalutinį

poveikis, nes

poveikį

jie

kurį

sukėlė

žinojo,

kad

placebai

yra

vaistų

ša­

gauna

beveik

vais­

tokie

pat

veiksm ingi, kaip ir vaistai (Fisher ir Greenberg, 1997). Daugelis rusiųjų

buvusių

antidepresantų

abejoja dėl šių

gydom osios

duom enų. „Būtų

galios

liudininkais

tikrai nuostabu, jei visų

ar

ją

paty­

žm onių, kurių

vis gerėjančią savijautą m ačiau, išgijim ą būtų nulėm ęs tik placebas“, - sako Na­ cionalinio

psichikos

sveikatos

instituto

direktorius

Stevenas

Hym anas

(1999).

Tačiau viena, m atyt, yra tikra: m ūsų lūkesčiai daro galingą poveikį ne tik suvo­ kim ui ir reakcijai į alkoholį, hipnozę bei seksualias situacijas (kaip m atėm e anks­

9 procentų 1994 metais beveik patrigubėjo - iki 24,5 procento 2004-aisiais (Duenwald, 2004).

871

872

17 SKYRIUS

„Nebūna iškreiptų minčių

tesniuose skyriuose), bet ir biologijai bei savijautai (Kirsch ir Lynn, 1999). Protas

be iškreiptų molekulių."

čia yra svarbus.

Priskiriama psichologui Ralphui Gerardui

Biom edicininės terapijos skeptikai visa tai vertina natūraliai. Vakar, kaip sako neurologas

Eiliotas

išgydyti jų

vaiką

kaltinam e

sm egenų

m olekules “ . yra

Valensteinas psichikos chem iją

Tačiau

elem entarios,

m ūsų daro

tingosios

strėlės “ ,

kiekvieną

psichikos

(1998),

bei

nervines

žinios

išvadą

galinčios ligą “

m es

kaltinom e

m otinas

žaizdas. Šiandien, būdam i ne

be

apie

schem as

sutrikim o

Valensteinas.

ir

ir

ką

šaukiam e

išgijim o

Psichoterapiniai

pataisyti

konkrečią

šalutinio

poveikio

ir

stengėm ės

išm intingesni, m es apie

„psichikos

biochem ines vaistai

biochem inę

nėra

klaidą,

šaknis „išm in­

sukeliančią

(1998, p. 5). Sm egenų

chem ija,

nervinės schem os ir gyvenim o patyrim ai, kurie nulem ia elgesį, yra per daug su­ dėtingi, kad taip būtų. Nors gydym o vaistais poveikis nėra toks stebuklingas, kaip skelbia televizijos reklam a, jis nėra ir toks bauginantis, kaip perspėja kiti šaltiniai. Pavyzdžiui, yra žm onių, kurie nusižudė, vartodam i „Prozac “ , tačiau jų skaičius m ažesnis nei būtų galim a tikėtis žinant, kad šį vaistą vartoja daugybė depresijos kam uojam ų žm o­ „Prozac “

nių. Nusižudžiusių

vartotojų

skaičius

prim ena

m obiliųjų

telefonų

varto­

tojų, susirgusių sm egenų vėžiu, skaičių. Žinant, kad „Prozac “ vartoja ir m obiliai­ siais

telefonais

naudojasi

m ilijonai

žm onių,

grėsm ingi

gandai

neturėtų

gąsdinti.

Kritiškai m ąstantieji nori atsakym o į tokį klausim ą: ar šiose žm onių grupėse pa­ didėjęs savižudybių ir sm egenų vėžio susirgim ų lygis? Pasirodo, jog abiem atve­ jais atsakym as yra neigiam as (Paulos, 1995; Tollefson ir kiti, 1993, 1994). Nerim as dėl savižudybės rizikos vėl iškilo pasirodė siranda

tyrim ų

rezultatai,

savižudybės

rizika

rodantys, pačioje

jog

į paviršių

vaikam s

gydym o

ir

XXI a. pradžioje, kai

suaugusiesiem s

vaistais

pradžioje

laikinai

(W essely

ir

at­ Ker-

win, 2004; W hittington ir kiti, 2004). Vienas galim ų aiškinim ų yra tas, kad vais­ tai,

prieš

inertiškiem s ją.

pakeldam i

dvasią,

žm onėm s

Britanijoje,

sum ažina

atsiranda

kurioje

pagal

apatiškum ą,

pakankam ai receptus

šitaip

energijos

vaikam s

anksčiau

reaguoti

išrašom ų

į

buvusiem s

savo

depresi­

antidepresantų

kiekis

nuo 1992 m etų iki 2001 išaugo 70 procentų, Sveikatos departam entas perspėjo, kad nedera vartoti antidepresantų, esant švelniai vaikų depresijai (Alvarez, 2004). Jungtinėse jančių

Valstijose

etikečių,

M aisto

kad

vaistai

ir gali

vaistų

adm inistracija

vaikam s

ir

pradėjo

paaugliam s

reikalauti

sukelti

norą

perspė­

nusižudyti.

Tačiau kiti neseniai atlikti tyrim ai rodo, jog yra koreliacija tarp ilgesnio depre­ santų

vartojim o

sumažėjusio

ir

kiti,

2004;

Olfson

XX

a. dešim tajam e

ir

kiti,

paauglių

2003).

dešim tm etyje

Tuose pradėta

savižudybių Jungtinių

skaičiaus

Valstijų

vartoti daugiau

(Grunebaum

regionuose,

ir

kuriuose

antidepresantų, paauglių

savižudybių skaičius sum ažėjo. Šie tyrim ai perša išvadą, kad antidepresantai gal­ būt trum pai padidina savižudybės riziką, tačiau ilgainiui ją m ažina.

Vaistai nuotaikai stabilizuoti 22 TIKSLAS. Apibūdinkite vaistų nuotaikai stabilizuoti vartojimą bei poveikį. Be antipsichozinių ir ram inam ųjų vaistų, psichiatrai savo arsenale dar turi vaistų nuotaikai stabilizuoti. Paprasta ličio druska gali būti veiksm ingas nuotaikos sta-

TERAPIJA

bilizatorius puoliai.

tiem s,

Australų

kuriuos

kam uoja

gydytojas

Johnas

pacientui,

sergančiam

klaidinga

(Cade

sunkia

m anė,

kad

bipolinio Cade

m anijos litis

sutrikim o

tai

form a.

nuram ino

atrado Nors

m anijos-depresijos

1940 tokio

sudirgintas

m etais, poelgio

jūrų

prie­

suleidęs

ličio

priežastis

buvo

kiaulytes, o

iš

tiesų

jis jas susargdino), m ažiau nei po savaitės gydytojas pastebėjo, jog jo pacientas pasijuto

labai

gerai

(Snyder,

1986).

Nuolat

ir nuosm ukiai paprastai stabilizuojasi. 7 dėl

bipolinio

sutrikim o

skatinam ų

vartojant

iš

10

nuotaikos

litį,

em ociniai

pakylėjim ai

žm onių, daugelį m etų

svyravim ų,

pajunta

kenčiančių

ilgalaikių

kas­

dienių šios pigios druskos dozių naudą (Solom on ir kiti, 1995). Jiem s gresianti savižudybės rizika lygi tik šeštadaliui nevartojančių ličio pacientų rizikos (Tondo ir kiti, 1997). Nors m es ne iki galo suprantam e, kodėl, tačiau litis yra veiks­ m ingas.

Taip

lepsija.

Tik

pat

ir

neseniai

„Depakote“

-

pastebėta,

kad

vaistas, jis

kuriuo

anksčiau

veiksm ingai

buvo

padeda

gydom a

kontroliuoti

epi­ m ani­

jos epizodus, susijusius su bipoliniu sutrikim u.

Smegenų sužadinimas Elektrokonvulsinė terapija 23 TIKSLAS. Apibūdinkite elektrokonvulsinės terapijos taikymą gydant stiprią depresiją ir ap­ tarkite galimas EKT alternatyvas. Daug

prieštaringiau

vulsinės

terapijos

vertinam as

(EKT),

šoko

poveikis

terapijos,

sm egenim s.

arba Pirm ą

vadinam osios kartą

EKT

elektrokon­ buvo

panau­

dota 1938 m etais, kai nem iegantis pacientas buvo pririštas prie stalo ir jo sm e­

Elektrokonvulsinė terapija, EKT (electroconvulsive therapy, ECT)biomedicininės terapijos

genys paveiktos elektros srove, kurios įtam pa siekė beveik 100 voltų. Tai sukė­

metodas, taikomas sunkios

lė skausm ingus traukulius, ir pacientas iš karto neteko sąm onės. Todėl dar ligi

depresijos kamuojamiems

šiol išliko barbariškos EKT vaizdinys. Tačiau dabar pacientui pirm iausia duodam i

pacientams; žmogui sukeliama

skausm ą

jis

bendroji nejautra ir per jo

akim irką

smegenis labai trumpam

neprisim ena

leidžiama elektros srovė.

m alšinam ieji

nesusižalotų. paveikia

Tada

elektros

ir

raum enis

psichiatras srove.

Po

atpalaiduojantys

nieko 30

vaistai,

nejaučiančio

m inučių

pabudęs

apie gydym o eigą ir apie tai, kas vyko anksčiau (17.7

kad

dėl

traukulių

paciento

sm egenis

pacientas

nieko

p a v .).

Psichiatrai EKT taiko tik labai sunkiai depresijai gydyti. (Tai nėra veiksm inga priem onė kitiem s psichikos sutrikim am s šalinti.) Taikant šį gydym ą tris kartus per savaitę, po 2-4 savaičių beveik 80 procentų ar net daugiau depresiją kenčiančių žm onių

būklė

pastebim ų

labai pagerėja, nors gydym o

sm egenų

pažeidim ų

nebūna

m etu

(Bergsholm

kartais susilpnėja atm intis, bet ir

kiti,

1989;

Coffey,

1993).

„Po dviejų savaičių įvyko stebuklas", - rašė žinom as psichologas tyrinėtojas Nor­ m anas Endleris (1982) po to, kai EKT palengvino jo sunkią depresiją. Tyrim ai įro­ do,

jog

EKT

yra

veiksm inga

priem onė

sunkiai

depresijai

gydyti,

kai

vaistai

nepadeda (Consensus Conference, 1985, UK ECT Review Group, 2003). Iki 2001

Jau senovėje elektra buvo

m etų

naudojama gydymui. Romos

pasitikėjim as EKT

didėjo, ir Am erikos m edicinos asociacijos leidinyje bu­

vo prieita prie išvados, kad „sunkios depresijos gydym ui EKT yra viena veiks­

imperatoriaus Klaudijaus galvos

m ingiausių priem onių visoje m edicinoje" (Glass, 2001).

skausmas (10 m. pr. Kr-54 m.)

Kas vyksta EKT m etu? Praėjus daugiau kaip 50 m etų, niekas tiksliai nežino. Vienas EKT patyręs žm ogus palygino šį m etodą su skiepais nuo raupų - skie­

buvo gydomas dedant elektrinius ungurius prie smilkinių.

873

874

17 SKYRIUS

pai jau gelbėjo gyvybes, kol dar nežinojome, kaip

dirginantys elektrodai

jie

EEG registravim as

EKT prietaisas

veikia.

Galbūt

šoko

sukelti

priepuoliai

verčia

smegenis raminamai veikti tuos nervinius centrus, kurių pernelyg didelis aktyvumas sukelia depresiją. EKT slopina mintis apie savižudybę ir tikrai dau­ gelį nuo jos išgelbėjo (Kellner ir kiti, 2005). Dabar

EKG (pulso dažnis)

įž e m in im a s

registravim as

ji taikoma trumpesnį laiką, todėl mažiau paveikia atmintį (Fink, 1998; Kho ir kiti, 2003). Tačiau siau­

kraujospūdžio m atuoklis

intraveninė linija (m igdom ieji, raum enis atpalaiduojantys vaistai)

bingas

Frankenšteiną

primenantis

šios

procedūros

vaizdas išlieka. Nesvarbu, kad jos naudojimo rezul­ tatai įspūdingi, - daugeliui pati idėja elektros šoku sukelti žmogui traukulius atrodo barbariška, tuo la­

į oksim etrą (deguonies kiekis kraujyje)

biau, kad nežinoma, kas vyksta EKT metu. Be to, EKT

būdu

gydytiems

nuo

depresijos

pacientams,

kaip ir kitiems anksčiau ją kentusiems, liga gali atsinaujinti. Tačiau dauguma psichiatrų ir jų pacientų mano, jog elektros šoko terapija yra gerokai ma­

EMG kraujospūdžio m atuoklis

žesnė blogybė, negu depresijos sukelta neviltis, kan­ čia bei savižudybės pavojus.

EKT alternatyvos

EMG (elektromiogram a)

Dabar atsiranda vilčių, jog bus rastos švelnesnės al­ ternatyvos

17.7 PAVEIKSLAS. Elektrokonvulsinė terapija Nors nuomonės dėl EKT skiriasi, tačiau ji - reko­ menduojamas depresijos gydymo būdas, kai ne­ padeda vaistai.

depresijos

gydymui

elektros

smūgiais.

Kai kuriems lėtinės depresijos kamuojamiems pacientams padėjo impulsinis krū­ tinės implantas, kuris dirgina nervą klajoklį, siunčiantį signalus smegenų limbinei sistemai, reguliuojančiai nuotaiką (M arangell ir kiti, 2002; Rush ir kiti, 2005). Kito tyrimo metu šešių pacientų, kurių būklė nepagerėjo net taikant EKT, sme­ genys buvo dirginamos giliai įvestais elektrodais. Keturi iš šių pacientų patyrė „stulbinamą ilgalaikę remisiją" (M ayberg ir kiti, 2005). Dirginimas susilpnino veiklą tos smegenų srities, kuri depresijos kamuojamų žmonių būna hiperaktyi, ir pacientai kaipmat patyrė tokius įspūdžius, kaip „tuštumos išnykimą" ir „ryšio su kitais" atsiradimą. Šie duomenys tikrai paskatins naujus eksperimentus, ban­ dant galimybę sukurti smegenų stimuliatorių, kuris pažadintų žmones iš depre­ sijos.

Kartotinis transkaukolinis

Depresinė nuotaika taip pat pagerėja, kai pasikartojantys impulsai sklinda

magnetinis dirginimas (KTMD)

magnetine rite šalia žmogaus kaukolės (žr. 17.8 pav.). Kitaip negu giliai dirgi­

(repetitive transcranial magnetic

nant smegenis, magnetinė energija prasiskverbia tik pro smegenų paviršių (nors

stimulation, rTMS) -

šiuo metu atliekami bandymai su didesnės energijos lauku, kuris prasiskverbia

smegenų veikimas pasikartojan­

giliau).

Neskausminga

čiais magnetinės energijos

netiniu

dirginim u

impulsais; taikomas smegenų

20-30 minučių du-keturis kartus per savaitę. Kitaip nei EKT, KTM D procedū­

aktyvumui stimuliuoti arba

ra nesukelia priepuolių, atminties praradimo ar kitų šalutinių poveikių.

slopinti.

procedūra,

(KTM D),

vadinama

atliekama

kartotiniu

visiškai

transkaukoliniu

sąmoningiems

m ag­

pacientams

po

Vieno abipusiai aklo eksperimento metu 67 izraeliečiai, kamuojami didžio­ sios depresijos, atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes (Klein ir kiti, 1999). Vienos grupės nariams kasdien dvi savaites buvo atliekamas magnetinis dirgi-

TERAPIJA

17.8 PAVEIKSLAS. Magnetai protui

Ritė Maksimalus lauko gylis

Pulsuojantis magnetinis laukas

Taikant kartotinį transkaukolinį magnetinį dirginimą (KTMD), beskausmis magnetinis laukas per kaukolę sklinda į smegenų žievės paviršių, kur impul­ sai gali būti panaudoti sužadinti ar slopinti įvairių smegenų sričių veiklą (iš George, 2003).

Padėtį nustatantis rėmas

Magnetinis laukas

Sužadinti neuronai

Ramūs neuronai

nim as, nio jim ą m oje

o

kitos

grupės

dirginim o).

Praėjus

bent

50-čia

grupėje

nariam s dviem

procentų

tokį

teikiam os savaitėm s,

pagal

pagerėjim ą

apgaulingos pusė

depresijos

pajuto

tik

procedūros

(be

pacientų

pajuto

pagerė­

placebu

veikia­

dirgintų

skalės

įverčius,

ketvirtadalis

jos

o

narių.

m agneti­

Naujesni

tyri­

m ai patvirtino gydom ąjį poveikį, o tai paskatino 2005 m etais pradėti du dide­ lius

KTM D

eksperim entus,

vykdom us

įvairiose

vietose

esančiose

klinikose

(Co­

hen ir kiti, 2004; Janicak, 2005; M artin ir kiti, 2003). Vienas galim ų šio povei­ kio

aiškinim ų

palyginti tus

yra

neaktyvią

sudirgintos

tas,

kad

sm egenų

nervų

dirginim as kairiąją

ląstelės

gali

sužadina

kaktos sukurti

depresijos

skiltį

kam uojam o

(Helm uth,

veiksm ingas

2001).

nervines

paciento

Kelis

schem as,

kar­ vyks­

tant procesui, kuris 9 skyriuje buvo pavadintas ilgalaikiu sustiprinim u (IS). Ne­ trukus turėtų pasirodyti klinikinių eksperim entų išvados, kurios parodys, ar m ag­ netinis dirginim as iš tiesų yra naujas vertingas depresijos gydym o būdas.

Psichochirurgija 24

TIKSLAS.

Apibendrinkite

psichoehirurginės

procedūros,

vadinamos

lobotomija,

istoriją

ir

ap­

Psichochirurgija (psychosurgery) -

tarkite psichochirurgijos taikymą šiandien.

chirurginė operacija, kuria

Psichochirurgija

-

siekiant

elgesį.

pakeisti

tai

chirurginis Tai

-

sm egenų

šiurkščiausias

audinių ir

pašalinim as

rečiausiai

taikom a

nė intervencija, kurios poveikis yra negrįžtam as. Vieną geriausiai žinom ų psi-

ar

suardym as biom edicini-

pašalinami ar suardomi smegenų audiniai siekiant pakeisti žmogaus elgesį.

875

876

17 SKYRIUS

operacijų

lobotomiją - X X a. ketvirtajam e dešim tm etyje pir­

Lobotom ija ( lobotomy) -

chochirurginių

dabar gana retai taikoma

m asis pradėjo atlikinėti portugalų kilm ės gydytojas Egasas M onizas. Jis nustatė,

psichochirurginė procedūra,

jog, perpjovus nervus, kurie kaktos skiltis jungia su em ocijas kontroliuojančiais agresyvūs

anksčiau naudota sunkiai

centrais,

suvaldomiems ar agresyviems

jos

pacientams nuraminti. Žmogui

per kiekvieną akiduobę į sm egenis įkaldavo panašų į ledo grūstuvėlį instrum entą

esm ė

ta,

ir

-

kad

em ocijų

elektros

nevaldantys

sm ūgiu

pacientai

sukeldam as

nusiram indavo.

pacientui

kom ą,

O peraci­

neurochirurgas

perpjaunami nervai, kurie jungia

ir jį kraipydavo, kad nutrauktų ryšius, einančius į kaktos skiltis. Procedūra bu-

kaktos skiltis su emocijas

vo šiurkšti, tačiau nesudėtinga bei nebrangi ir trukdavo tik m aždaug 10 m inu­

kontroliuojančiais smegenų

čių.

centrais.

kam uojam ų sunkių psichikos sutrikim ų, buvo atlikta lobotom ija, o M onizui su-

Per

XX

a.

penktąjį

ir

šeštąjį

dešim tm ečius

dešim tim s

tūkstančių

žm onių,

teikta N obelio prem ija (V alenstein, 1986). Lobotom ija norėta paprasčiausiai atsieti em ocijas nuo m ąstym o, tačiau jos padariniai

dažnai

būdavo

daug

šiurkštesni

-

asm uo

visam

laikui

tapdavo

apa­

tiškas, nenuovokus ir im pulsyvus. X X a. šeštajam e dešim tm etyje, kai vien Jungtinėse V alstijose jau buvo atlikta apie 35 000 lobotom ijos operacijų, pradėti var­ toti

ram inam ieji

botom ija tingais

Psichika

liai,

-

jau

atvejais.

chirurgas

grupes.

vaistai,

ir

psichochirurgijos

istorija. K itokios Pavyzdžiui, gali

padaryti

O peracijos

jeigu

pacientą

neveiklias

tikslum ui

buvo

beveik

psichochirurginės tam

naudojant

kam uoja tikras

M RV ,

atsisakyta.

operacijos

nekontroliuojam i

traukulius

kartais

lo­

D abar

darom os

tik

ypa­

priepuo-

sukeliančias

psichochirurgija

nervų pasitel­

kiam a pašalinti jungčiai, kuri susijusi su obsesiniu-kom pulsiniu sutrikim u (Sachdev ir Sachdev, 1997). K adangi šių gydom ųjų operacijų padariniai negrįžtam i jos darom os tik tada, kai nebėra kitos išeities. Biom edicininės terapijos veiksm ingum as prim ena vieną esm inį dalyką: m um s patogu

Kūnas

kalbėti

apie

psichologinių

ir

biologinių

veiksnių

įtakas

atskirai,

tačiau

bet kuris psichikos reiškinys kartu yra ir biologinis. K iekviena m ūsų m intis ar Psichikos ir kūno sąveika

kiekvienas

Taikant biomedicininę terapiją, galima Įsitikinti, jog psichika ir kūnas yra neatsiejami: veikiant vieną, paveikiamas ir kitas.

tis,

jausm as

kiekviena

kyla rapija

iš

sm egenų pakeičia

priklauso

džiaugsm o

ir

nuo

sm egenų

pykčio

elektrochem inio

aktyvum o.

obsesinį-kom pulsinį

veiklos.

akim irka, elgesį,

K iekviena

kiekvienas

Įtaka

yra

PET

vaizduose

kūrybinga

depresijos

dvikryptė:

kai

m atom e

m in­

laikotarpis psichoteram esnes

sm egenis (Schw artz ir kiti, 1996).

MOKYMOSI REZULTATAI Biomedicininė terapija 18 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra psichofarmakoiogija, ir paaiš­

chikos

kinkite, kaip abipusiai akli tyrimai padeda mokslininkams įver­ tinti vaistų veiksmingumą.

m edicinos personalas, nei pacientas nežino, ar jis var-

dešim tm ečio. toja

Psichofarm akoiogija

-

tai

vaistų

poveikio

psichikai

ir elgesiui tyrim as. M edikam entinė terapija gydant psi­

sutrikim us

tikrus

plačiai

Abipusiai

taikom a

akli

nuo

tyrim ai,

XX kurių

vaistus, ar placebą, padeda

a.

šeštojo

m etu

nei

pašalinti šališ-

kūm ą, kurį gali sukelti klinikinių psichologų ir pacien­ tų būklės pagerėjim o lūkesčiai.

TERAPIJA

877

19 TIKSLAS. Apibūdinkite vaistų nuo psichozės savybes ir ap­ tarkite jų vartojimą gydant schizofreniją.

23 TIKSLAS. Apibūdinkite elektrokonvulsinės terapijos taikymo gydant stiprią depresiją esmę ir aptarkite galimas EKT alternatyvas.

Vaistai

EKT

nuo

dirgikliam s niją, ir

psichozės ir yra

kurią

lydi

kliedesiai).

skirtingas. vėlyvąją

pozityvieji

Dozavim as

Pirm osios

blokuojantys

silpnina

D2

jautrum ą

nesvarbiem s

sim ptom ai skirtingiem s

kartos

vaistai

(dopam ino)

diskineziją

terapija, kurios

nis

siunčiam i

EKT vertinam a prieštaringai, ji yra veiksm ingas kraš­

psichozės, gali

raum enų,

tutinis

trum pi

daugelio

vaistų

elektros

žm onių,

per

pacien­

(haliucinacijos yra

nuskausm inam ųjų

m etu

žm onėm s nuo

veido

biom edicininė

suleidus

receptorius,

(nevalingus

yra

tui

plačiai vartojam i gydant schizofre­

srovės

jo

sm ege­

im pulsai.

kam uojam ų

gilios

Nors

depresi­

sukelti

jos, kurie nereaguoja į m edikam entinę terapiją, gydy­

liežu­

mo

būdas

(ji

neveiksm inga

gydant

kitus

sutrikim us).

vio ir rankų bei kojų judesius). Antrosios kartos vais­

Kaip EKT veikia, nėra žinom a. Depresiją taip pat ga­

tai,

lim a

veikiantys

D1

receptorius,

gali

paveikti

m edžia­

palengvinti

im plantuojant

prietaisus,

kurie

dir­

gina sm egenų sritis arba nervą klajoklį, siunčiantį sig­

gų apykaitą, sukeldam i nutukim o ir diabeto riziką.

nalus į lim binę sistem ą. Po ankstyvųjų pranešim ų apie

20 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra raminamųjų vaistų savybės. Ram inam ieji

vaistai

slopina

centrinės

nervų

sistem os

sėkm ę

prasidėjo

tiriam as

dideli

kartotinis

bandym ai,

kuriais

transkaukolinis

m agnetinis

dirgi­

veiklą. Jie dažnai vartojam i kartu su psichoterapija gy­

nim as

dant

per kaukolę į sm egenų žievės paviršių siunčiam i m ag­

nerim o

sutrikim us.

Ram inam ieji

vaistai

gali

su­

(KTM D).

klinikiniai

netinės

kelti psichologinę ir fizinę priklausom ybę.

Šios

energijos

beskausm ės

im pulsai

žadina

procedūros arba

slopina

m etu įvai­

rių sm egenų sričių veiklą.

21 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra antidepresantų savybės, ir aptarkite jų vartojimą gydant konkrečius sutrikimus. Antidepresantai

padidina

norepinefrino

arba

seroto­

nino, kurie didina sužadinim ą ir pakelia nuotaiką, kie­

24 TIKSLAS. Apibendrinkite psichochirurginės procedūros, va­ dinamos lobotomija, istoriją ir aptarkite psichochirurgijos taiky­ mą šiandien.

kį. Tokie antidepresantai, kaip „Prozac“, kuris blokuo­

Lobotomija

ja serotonino įsisavinim ą, vadinam i selektyviaisiais se­

paciento

rotonino

tais

reabsorbcijos

slopintojais

bo

veikim o

antidepresantai

ir

serotonino

reabsorbciją

kelia tai

didesnę vartojam i

terapija) tai

ir

beveik

blokuoja arba

šalutinių

poveikių

depresijai

(dažnai

nerim o

sutrikim am s

akim irksniu

(SSRS).

pradeda

ir

Dvigu­

norepinefrino,

absorbciją,

tačiau

jie

šiurkšti

akiduobes

buvo

kaktos

buvo

procedūra,

įvestais

nutraukiam os

skiltis. Šios

procedūros

em ocingus

pacientus,

tačiau

ši

kognityvinę

apatiją

ir

asm enybę

gydyti.

Antidepresan­

rurginė

operacija

veikti

riziką. kartu

Antidepresan­ su

tikslas

padarydavo XX

jungtys,

ar

procedūra

išnyko

m etu

chirurginiais

nervinės

nekontroliuojam ai

kurios

a.

per

instrum en­ einančios

buvo

į

nuram inti

sm urtauti

linkusius

dažniausiai

sukeldavo

im pulsyvią. šeštajam e

Ši

chi­

dešim tm e­

neurom ediato-

tyje, kai tapo žinom as jos žalingas poveikis ir atsira­

rių sistem as, tačiau jų visas psichologinis poveikis gali

do nauji bei veiksm ingi gydym o vaistais būdai. Šian­

išryškėti tik po kelių savaičių. Šiuos vaistus vartojan­

dien

čių žm onių savižudybės rizika, m atyt, yra perdėta.

mi

neurochirurgai psichikos

retai

sutrikim us.

operuoja Net

tada,

sm egenis kai

gydyda­

svarstom a,

ar

rem iantis M RV atlikti tikslią chirurginę operaciją ypa­

22 TIKSLAS. Apibūdinkite vaistų nuotaikai stabilizuoti vartojimą bei poveikį. Keli bipoliniam sutrikim ui gydyti skirti vaistai, pavyz­ džiui, litis, labai veiksm ingai stabilizuoja nuotaiką. Ta­ čiau

m okslininkai kol kas nesupranta, kaip

tai veikia.

šie

vais­

tingais, keliančiais dym as

laikom as

grėsm ę

gyvybei

kraštutiniu, nes

jo

atvejais, toks poveikis

yra

gy­ ne­

grįžtam as.

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar jūsų nuomonė apie psichoterapiją pa­ sikeitė nuo tada, kai pradėjote skaityti šį skyrių? Kaip pasikeitė?

878

17 SKYRIUS

Psichikos sutrikimų profilaktika 25 TIKSLAS. Paaiškinkite, kas sudaro profilaktinių psichikos sveikatos programų loginį pagrindą. Taikant

psichoterapiją

priežasčių

ir

biom edicininę

terapiją,

stengiam asi

psichikos

sutrikim ų

ieškoti pačiam e žm oguje. M es sam protaujam e, kad žm onės, kurie el­

giasi žiauriai, yra

žiaurūs, kurie

elgiasi kaip

„bepročiai"

- yra

„ligoniai". M es

klijuojam e etiketes tokiem s žm onėm s, tuo atskirdam i juos nuo „norm alių" žm o­ nių.

Vadinasi,

riau

suprasti

m ėginam e savo

paveikti

problem as,

„nenorm alius"

pakeisdam i

jų

žm ones,

m ąstym o

padėdam i

būdą

ir

jiem s

(arba)

ge­

padėdam i

jiem s atgauti kontrolę vaistais. Yra į

ir

kitas

sutrikdytos

požiūris:

ir

psichikos

neram ios

sutrikim us

visuom enės

galim a

reiškinius.

laikyti

suprantam u

Vadovaujantis

šiuo

atsaku

požiūriu,

gydyti reikia ne asm enį, o jo socialinę aplinką. Todėl geriau būtų užkirsti kelią problem ai keičiant žalingas situacijas ir ugdant žm ogaus gebėjim ą su jom is su­ sidoroti, o ne laukti, kol problem a iškils ir tada ją spręsti. Profilaktikos žm ogaus

svarbą

gelbėjim ą.

iliustruoja

Sėkm ingai

pasakojim as

suteikęs

apie

pirm ąją

sraunioje

pagalbą

upėje

skęstančio

skęstančiajam ,

gelbė­

tojas pam ato kitą besiblaškantį vandenyje, kurį taip pat ištraukia. Kai tai pasi­ kartojo dar kelis kartus, gelbėtojas pasisuko ir ėm ė bėgti prieš upės tėkm ę, nors vandenyje bėti

to

karštligiškai

žm ogaus?",

ieškojo

-

pagalbos

paklausė

dar

praeivis.

vienas

-

„Ne,"

žm ogus. -

atsakė

„Ar

nesirengi

gelbėtojas.

-

gel­ „Bėgu

prieš srovę ir m ėginsiu išsiaiškinti, kas stum ia visus tuos žm ones į vandenį." Psichikos sveikatos profilaktika - tai ėjim as prieš srovę, jos tikslas - užkirsti kelią

psichikos

sutrikim am s,

nustatant

juos

sukeliančias

sąlygas

ir

jas

švelni­

nant. George Albee (1986) yra įsitikinęs, jog daugybė faktų rodo, kad skurdas, beprasm iškas m enkina

darbas,

žm ogaus

nuolatinė

kritika,

kom petencijos

nedarbas,

jausm ą,

rasizm as,

asm eninę

m oterų

kontrolę,

niekinim as

savivertę.

Tokie

stresai didina depresijos, alkoholizm o ir savižudybės tikim ybę. Albee

m anym u,

program as, reiškinius.

Kelią

raupsuotuosius. kirsti

tie,

kuriom is

kurie

raupam s Geltonąją

užkirtom e

psichologinėm s

tiem s,

kurie

išm oko

linką,

vienydam i

būti

ir daro

gyvenim ą

psichikos

arba

skiepydam i

įveikėm e

problem om s bejėgiai,

nelaim ių

skurdą,

profilaktika,

nelygybę

sveikuosius,

kontroliuodam i

galim e

keisdam i

ir

padėdam i

o

ne

uodų

gydydam i

plitim ą.

atgauti

Už­

pasitikėjim ą ap­ vaikų

viskas, kas padeda gerinti žm ogaus gyvenim o

sąly­

visavertiškesnį bei prasm ingesnį, gali būti laikom a

svar­

em ocinių

tėvų

sutrikim ų

ir

vienišum ą

rem ti

nuosm ukio

būtinus

lavindam i

žm ogaus

turėtų

kitus

didinančią

šeim as,

savivertei ugdyti. „Iš tiesų gas

tokių

sum ažinti

karštinę

kelią

biausia

rūpinasi

siekiam a

m okytojų

profilaktikos

įgūdžius,

dalim i"

(Kessler

ir

Al­

bee, 1975, 557 p.). Galim e įtraukti ir kognityvinį m okym ą, skatinantį vaikų, ku­ „Proto negalia kyla iš kūno negalių ir panašiai kūno negalia kyla iš proto negalių.“ Mahabharata, apie 200 m.

riem s gresia depresija, teigiam ą m ąstym ą. Psichikos

sutrikim us

sukelia

ne

tik

nesveika

aplinka

ir

pesim izm as.

Nerim o

sutrikim ai, didžioji depresija, bipolinis sutrikim as, schizofrenija iš dalies yra bio­ loginiai reiškiniai. Albee m um s dar kartą prim ena svarbiausią šios knygos tem ą:

TERAPIJA

879

17.9 PAVEIKSLAS.

Biologiniai svarstymai:

Psichologiniai svarstymai:

Biomedicininiai metodai, tarp jų vaistų terapija, EKT ir KTMD (ir labai retais atvejais psichochirurgija)- gali būti taikomi koreguojant blogai funkcionuojančias smegenų nervines schemas. Pavyzdžiui, pacientei, kuriai diagnozuotas bipolinis sutrikimas (kai nuotaika svyruoja nuo depresijos iki manijos) gali būti išrašyti vaistai, kurie sumažintų ryškius jos nuotaikos svyravimus.

Psichoterapija gali padėti pacientams suvokti savo mąstymo ir elgesio būdus, kurie slegia ir sukelia disfunkciją. Klientei su bipoliniu sutrikimu galima padėti atpažinti sugadintų santykių, kuriuos sąlygojo jos nuotaikos svyravimai, dėsningu­ mus ir surasti būdus, kaip pagerinti jos santykius su šeimos nariais ir draugais.

Biopsichosoclalinls požiūris į psichoterapiją

Veiksmingam psichikos sutrikimų gydymui reikia atsižvelgti į visas galimas įtakos rūšis - biologinę, psichologinę ir socialinękultūrinę, - kurios gali prisidėti prie ligos.

SĖKMINGA INTERVENCIJA

Socialinai-kultūriniai svarstymai: Psichoterapija gali padėti žmonėms vėl išmokti adaptyvesnės reakcijos į jų aplinkos socialinę ir kultūrinę įtaką. Kad būtų veiksmingi, visi psichote­ rapijos būdai privalo atsižvelgti į gydomų klientų kultūrinius skirtumus. Turinti bipolinį sutrikimą klientė gali būti išmokyta atpažinti savo nuotaikų kaitos aplinką bei simptomus ir reaguoti taip, kad pavyktų išsaugoti sveikesnę pusiausvyrą.

žmogus

yra

vieninga

biopsichosocialinė

sistema

(17.9

pav.). Daugelį m etų savo

kūną m es patikėdavom gydytojui, o sielą - psichiatrui ar psichologui. Tačiau toks griežtas skyrim as toliau atrodo nepagrįstas. Stresas veikia chem ines reakcijas or­ ganizm e

ir

sveikatą.

Dėl

chem inių

junginių

pusiausvyros

sutrikim o

gali

kilti

schizofrenija ir depresija. M ens sana in corpore sano, - sako sena lotynų patarlė: „Sveikam e kūne sveika siela“.

MOKYMOSI REZULTATAI Psichikos sutrikimų profilaktika linką

pakeisti

palankesne,

labiau

puoselėjančia

25 TIKSLAS. Paaiškinkite, kas sudaro profilaktinių psichikos svei­ katos programų loginį pagrindą.

ka, kuri skatina asm enį tobulėti ir pasitikėti savim i.

Psichikos

PAKLAUSKITE

ja, kad

sveikatos daugelio

profilaktikos

psichikos

šalininkai

sutrikim ų

būtų

įrodinė­

galim a

vengti. Jie siekia slegiančią, griaunančią savivertę ap­

iš­

menės

SAVĘS:

aplinkos

psichikos sutrikimų?

Ar

galite

sugalvoti

pakeitimo

būdą,

kuris

konkretųjūsų

aplin­

bendruo­

padėtų išvengti gyventojų

880

17 SKYRIUS

17 SKYRIAUS APŽVALGA: Terapija PASITIKRINKITE 1. Koks yra pagrindinis skirtumas tarp prielaidos, ku­ ria grindžiamos psichoanalitinė bei humanistinė te­ rapijos, ir prielaidos, kuria grindžiamos elgesio te­ rapijos? 2.

Kaip placebo poveikis paverčia klientų, gydytų psichoterapija, veiksmingumo vertinimus šališ­ kais?

3. Kaip mokslininkai vertina konkretų gydymo vais­ tais veiksmingumą? 4. Į kokią įtaką reikia atsižvelgti, kad terapinė inter­ vencija būtų sėkminga?

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Aktyvus klausymasis

(active listening), 841 p. Aversinis sąlygojimas

(aversive conditioning), 844 p. Biomedicininė terapija

(biomedical therapy), 836 p. Eklektinis požiūris

(eclectic approach), 836 p. Elektrokonvulsinė terapija, EKT

Kartotinis transkaukolinis magnetinis dirginimas (KTMD) (repetitive transcra-

nial magnetic stimulation, rTMS), 874 p. Kognityvinė-elgesio terapija

(cognitive-behavior therapy), 849 p. Kognityvinė terapija

(cognitive therapy), 847 p. Lobotomija (lobotomy), 876 p. Metaanalizė (meta-analysis), 857 p.

Psichofarmakoiogija

(psychopharmacology), 867 p. Psichoterapija (psychotherapy), 836 p. Regresija vidurkio link

(regression toward the mean), 856 p. Sąlyčio terapijos

(exposure therapies), 843 p. Sisteminis jautrumo mažinimas

(systematic desensitization), 843 p.

Perkėlimas (transference), 838 p.

Šeimos terapija (family therapy), 850 p.

Elgesio terapija (behavior therapy), 842 p.

Priešinimasis (resistance), 838 p.

Vėlyvoji diskinezija

Interpretacija (interpretation), 838 p.

Priešpriešinis sąlygojimas

(electroconvulsive therapy, ECT), 873 p.

Į klientą orientuota terapija

client-centered therapy), 840 p.

(counterconditioning), 843 p. Psichoanalizė (psychoanalysis), 837 p. Psichochirurgija (psychosurgery), 875 p.

(tardive dyskinesia), 869 p. Virtualiosios realybės sąlyčio terapija

(virtual reality exposure therapy), 844 p. Žetonų kaupimas (token economy), 846 p.

Socialinė psichologija

Socialinis mąstymas Elgesio aiškinimas asmens arba situacijos veiksniais Nuostatos ir elgesys PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Abu Graibo kalėjimas: „žiaurumą sukelianti situacija“?

Socialinė įtaka Konformizmas ir paklusnumas Grupės įtaka

Socialiniai santykiai Prietarai PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Automatiški prietarai Agresija PAŽVELKIME IŠ ARČIAU. Rūkymo ir smurto žiniasklaidoje poveikio paralelės Konfliktas Patrauklumas Altruizmas Taikdarystė

1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra trys pagrindinės socialinės psichologijos sritys.

m etų rugsėjo 11-ąją, netrukus po to, kai teroristai užgrob­ tais

lėktuvais

įsirėžė

į

Pasaulio

prekybos

centrą,

telefonu

kalbėjausi su savo dukra Laura. Ji buvo M anheteno rajone ir pasakojo apie sum aištį. Staiga sušuko: „O, Dieve! O, Die­ ve!

“

-

tuo

m etu griuvo antrasis bokštas. Beveik visų žm onių supratim u sm ur­

tas, kurį įvykdė vos 19 vyrų su kartonui pjaustyti skirtais peiliais, buvo blogio aktas, į kurį visuom enė reagavo su baim e, sum išusią su pasipiktinim u. Kai chu­ liganas vienu kojos spyriu sugriauna baigtą statyti sm ėlio pilį, kyla ir baim ė, ir pyktis. Panašiai ir m ilijonam s apstulbusių am erikiečių Rugsėjo 11-oji sukėlė ne­ rim ą dėl to, kas bus toliau, ir keršto troškim ą. Tačiau ši nelaim ė taip pat sukėlė m eilės ir užuojautos protrūkį. Iš visos ša­ lies, viso pasaulio ėm ė plaukti pinigai ir aibė siuntų su m aistu, drabužiais, žais­ lais - kur kas daugiau nei reikėjo Niujorko gyventojam s. Žm onės Tolede, Farge, Stokholm e

verkė

kartu

su

niujorkiečiais. Niujorko

Šeštojoje

aveniu

ir Dvi­

dešim t ketvirtojoje gatvėje nepažįstam i žm onės apsikabindavo vienas kitą ir kal­ bėdavosi m ėgindam i suprasti šį beprasm į suniokojim ą. Nors reikėjo nedaug krau­ jo, prie kraujo perpylim o stočių išsirikiavo ilgos savanorių donorų eilės. Tą va­ karą Laura rašė: „Kad ir kur nueičiau, visur matau užuojautą. Matau skirtingus žmones susivieni­ jusius. Nematau smurto. Nematau žiaurumo. Jį regiu tik tada, kai pažvelgiu į dūmų debesį ir visą dieną krintančius pelenus. Žmonės padeda vieni kitiems. Jie karštligiškai stengiasi padaryti visa, kas įmanoma. Patekusi į šį košmarą jaučiu begalinę meilę šio miesto žmonėms. Jų reakcija neįtikėtina. Mano oda pašiurpusi. Mano tikėjimas žmogiškumu yra pakilęs aukščiau už tą dūmų debesį. Aš matau gėrį bei pagarbą.“ Stebėdam i Socialinė psichologija

neapykantą

tokius

ir

dalykus

sunaikinti

tiek

klausiam e daug

savęs:

nekaltų

kas

gyvybių?

skatina O

kas

žm ones skatina

jausti

tokią

didvyrišką

(social psychology) -

altruizm ą tų, kurie žuvo m ėgindam i išgelbėti kitus, ir dar daugiau tų, kurie iš­

mokslas apie tai, ką mes

tiesė pagalbos ranką nukentėjusiesiem s?

mąstome vienas apie kitą, kaip veikiame vienas kitą ir kaip esame susiję tarpusavyje. Tai mokslinis nuomonių apie kitus, įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas.

Rugsėjo 11-osios siaubas įtikinam ai rodo, jog m es esam e socialinės būtybės Nesvarbu, kokie žm onės ar veiksniai daro poveikį m ūsų m ąstym ui, kituose ga­ lim e. įžvelgti geriausius arba blogiausius dalykus. Ir priklausom ai nuo m ūsų nuostatų juos galim e sutikti sugniaužtais kum ščiais arba išskėstom is rankom is. „M es negalim e gyventi tik dėl savęs, - rašė rašytojas Herm anas M elville. nes m ūsų gyvenim us sieja tūkstančiai neregim ų gijų." Socialiniai psichologai

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

m oksliškai

tiria

šias

sąsajas,

nagrinėja,

kaip

mąstome,

m es

veikiame

883

vieni kitus

ir esam e tarpusavyje susiję.

Socialinis mąstymas Kai žm ogus pasielgia nenum atytai, m es dažnai analizuojam e, kodėl jis taip pa­ darė. Ar jos nuoširdum as rodo rom antišką susižavėjim ą m anim i, ar ji visada taip elgiasi?

Ar

rodiklis?

jo

Ar

pravaikštos

Rugsėjo

yra

liguistum o,

11-osios

teroro

tingum o

išpuoliai

ar

yra

stresinės

darbo

aplinkos

išprotėjusių

blogų

žm onių,

ar paprastų piliečių, sugadintų tam tikrų gyvenim o aplinkybių, sum anym as

Elgesio aiškinimas asmens arba situacijos veiksniais 2 TIKSLAS. Palyginkite dispozicinę bei situacinę atribuciją bei paaiškinkite, kaip pagrindinė atri­ bucijos klaida gali paveikti mūsų elgesio analizę. Išstudijavęs, kaip žm onės aiškina kieno nors elgesį, Fritzas Heideris (1958) pa­

Atribucijos teorija

siūlė atribucijos teoriją. Heideris pastebėjo, kad žm onės dažnai kitų elgesį aiški­

(attribution theory) -

na

teorija, nagrinėjanti, kaip mes

arba

toja

jų

gali

vidiniais

svarstyti,

polinkiais,

ar

vaiko

arba

išorinėm is

priešiškum as

situacijom is.

rodo

agresyvią

Pavyzdžiui,

asm enybę

m oky­

(dispozicinė

elgesio priežastis, jas priskirdami

atribucija), ar jis taip reaguoja į stresą arba skriaudą (situacinė atribucija). Pastebim e, kad Julija klasėje labai m ažai kalba. Džekas, gerdam as kavą, kalba nesustodam as. kad

Julija

bruožai nai

Aiškindam i

-

yra

drovi, pastovūs,

darom e kaip

jų

Džekas tokios

pagrindinę

nepakankam ai ram us

o

Julija.

asm eninėm is bendrauti.

atribucijos

atribucijos

įvertindam i ir

elgesį m ėgsta

situacijos

Sutikę

kartais

yra

kai

pagrįstos.

pervertindam i

klaidą, poveikį.

Juliją

savybėm is,

Kadangi

Klasėje

pobūvyje,

galite

nusprendžiam e, kurie

Tačiau

asm enybės

Džekas

gali

nebeatpažinti

būti

ruoja

šį

daž­

įtaką toks

tyliosios

ir pat

savo

reiškinį.

ir

George

M okslininkai

Goethalso

paprašė

(1979)

Viljam so

atliktas

eksperim entas

universiteto

studentų

iliust­

po

vieną

ir draugišką. Prieš eksperim entą pusei studentų tyrėjai pasakė, kad m oteris elg­ sis nuoširdžiai. Kitiem s studentam s jie atskleidė tiesą, t. y. pasakė, kad buvo

nurodyta

elgtis

draugiškai

(arba

nedraugiškai).

Kaip

jūs

m ote­

m anote,

ko­

kią įtaką turėjo ši inform acija? Jokios.

Studentai

nekreipė

dėm esio

į

inform aciją.

Jei

m oteris

elgėsi

drau­

giškai, jie nuspręsdavo, kad ji yra draugiškas žm ogus. Jei m oteris elgdavosi ne­ draugiškai, jie

darydavo

išvadą, kad

ji yra

šalta. Kitaip

tariant, studentai, nors

ir iš anksto įspėti, jog moters elgesys priklauso nuo situacijos, kad ji tik vaidi­ na, vis tiek jos elgesio priežastis aiškino jos asm eninėm is savybėm is. Nors pa­ grindinė elgesį

atribucijos aiškinti

Pagrindinė atribucijos klaida (fundamental attribution error) stebėtojų polinkis, analizuojant kito elgesį, nepakankamai vertinti situacijos įtaką ir

Napolitano

pasikalbėti su jauna m oterim i, kuri vaidino arba nem alonią ir kritišką, arba m ielą

riai

arba situacijai, arba asmens savybėms.

asm enybės m es

klasės draugės. Davido

esame linkę aiškinti kieno nors

klaida

žm onių

pasireiškia

asm eninėm is

visose savybėm is

tyrinėtose yra

ypač

kultūrose, ryškus

šis

polinkis

individualisti­

nėse Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, Rytų Azijos kultūrose žm onės yra jautresni si­ tuacijos įtakai (M asuda ir Kitayam a, 2004).

pervertinti asmens savybių įtaką.

884

18 SKYRIUS

Prisiminkite 15 skyrių, kuriame

Kaip ir kitais šališkum o atvejais (pavyzdžiui, esant 15 skyriuje aptartam ša­

rašoma, kad asmenybės

liškam

psichologai tiria pastoviuosius

nei

palankum ui

kiti

(Pronin

sau)

ir

žm onės

m ano,

kad

2004).

Beveik

neįm anom a

kiti,

jie

šiam

reiškiniui

nedaryti

yra

atsparesni

pagrindinės

atribu-

talentinga

šešio­

vidinius elgesį lemiančius

cijos

veiksnius, padedančius

likos m etų m ergina taip įtikinam ai suvaidino piktą seną m oterį, kad aš, net ir

paaiškinti, kodėl tomis pačiomis

prim indam as sau apie pagrindinę atribucijos klaidą, vis tiek pam aniau, jog jau­

situacijomis skirtingi žmonės

noji aktorė, m atyt, pagal asm enines savybes tinka šiam

elgiasi skirtingai. Socialiniai

tikęs

klaidos.

Vienoje

m erginą

m okykloje

aktoriam s

stebėjau

skirtam e

vaidinim ą,

kuriam e

vaidm eniui. Vėliau, su­

pobūvyje, įsitikinau, kad

ji yra

labai m aloni.

psichologai tiria socialinius

Tuom et aš prisim iniau, jog prieš kelis m ėnesius m ačiau ją atliekant žavios dešim t­

veiksnius, kurie padeda

m etės m ergaitės vaidm enį „M uzikos garsuose".

paaiškinti, kodėl skirtingomis

Jūs,

situacijomis tas pats asmuo

pavyzdžiui,

elgsis skirtingai.

ti

be

abejo, ar

žm ogus,

taip

jūsų

pat

esate

darę

psichologijos

veikiausiai,

pagrindinę

dėstytojas

rem dam iesi

yra

savo

atribucijos

drovus,

patirtim i

ar

klaidą.

Spręsdam i,

m ėgstantis

auditorijoje,

bendrau­

nuspręsite,

kad

jis m ėgsta bendrauti. Tačiau jūs savo dėstytoją m atėte tik auditorijoje, t. y. si­ tuacijoje,

kurioje

būtina

bendrauti.

Turbūt

nustebtum ėte

savo

dėstytoją

sutikę

kitoje aplinkoje (kaip ir kai kurie m ano studentai nustem ba, susidūrę su m ani­ mi

krepšinio

atrodo

varžybose).

m ažiau

Neatlikdam i

profesoriški,

jiem s

prezidentai

-

priskiriam o

m ažiau

vaidm ens,

prezidentiški,

profesoriai

tarnai

-

m ažiau

nuolankūs. Kita vertus, dėstytojas savo elgesį stebi įvairiom is situacijom is - klasėje, su­ sirinkim e, priklauso

nam uose nuo

susirinkim uose m um s

gerai

-

todėl

gali

pasakyti:

„Aš

-

aplinkybių. Taip, klasėje ir tarp -

gana

drovus."

Taigi,

pažįstam ų

žm onių,

kuriuos

bendraujantis

gerų

regim e

draugų

savo

aiškindam i

žm ogus?

aš esu

pačių

įvairiom is

Viskas

kalbus, bet

elgesį

ar

situacijom is,

elgesį

pastebi­

m e, kaip elgesys kinta, atsižvelgiant į situaciją (Idson ir M ischel, 2001). Aiškindam i kitų elgesį, ypač kai stebim e juos tik vienos rūšies situacijom is, m es

dažnai

tuaciją, gelis

darom e

skubam e

žm onių

iš

pagrindinę

daryti

nepagrįstas

pradžių

„[Rugsėjo 11-ąją] vadinti

tos elgėsi niekšiškai. O

atribucijos

m anė,

kad

iš tiesų

klaidą:

nepakankam ai atsižvelgę

išvadas

apie

nacių

m irties

daugelis jų

jų

asm enybės

stovyklų

buvo

niekuo

į si­

bruožus.

Dau­

kom endantai

nuola­

neišsiskiriantys žm o­

beprasme, kvaila, beprotiška

nės, kurie po dienos žiaurum ų grįždavo nam o ir ilsėdavosi pasiėm ę gerą knygą

diena ar bepročių darbu yra

ar

neteisinga... [taip] neįvertinamas

Rugsėjo

nusikaltėlių požiūris, kad šis

gyvenam uosiuose

veiksmas turint aiškiai apibrėžtą

ranus.

tikslą, kurį privalome suprasti,

klausydam iesi 11-osios

M okslininkai,

kad galėtume jam mesti

situacijos

vaizdo

veiksmingesnį iššūkį."

požiūriu,

pakeitė

Psichologas Philipas G. Zimbardo,

dam as

klasikinės

į

m uzikos.

teroristai

buvo

rajonuose,

sukeitė

įrašą

veikėjas

ir

pasaulį

atribucijas

veikėjo

tikri

lankė

kurie

Daugelis

m ūsų

bepročiai

jau

sveikatingum o

veikėjo antrąkart (Lassiter

akim is,

ir

stebėtojo m atė

ir

geriau

pradžių

tada,

klubus

kai ir

o

1986;

m anėm e, vaikščiojo

m ėgstam us

požiūrius,

stebėtojo,

Irvine,

stebėtojas

iš

t.

y.

Storm s,

savo resto­

tos

pačios

-

veikėjo

1973).

Žvelg­

stebėtojas

įvertina

kad

situaciją.

Suvokda­

m as stebėtojo požiūriu, veikėjas geriau įvertina savo paties elgesio būdą.

Fighting Terrorism by Understan­ ding Man’s Capacity for Evil,

Atribucijos padariniai

2001 m. rugsėjo 16 („Kova su

Kasdieniam e

terorizmu, supratus žmogaus

Prisiekusieji

gebėjimą daryti blogį")

vys,

gyvenim e privalo

priim dam as

į

m es

dažnai

nuspręsti, darbą,

turi

ar

m ėginam e

šauta

buvo

nuspręsti,

ar

paaiškinti

kitų

piktavališkai, pretendentas

ar tikrai

žm onių ginantis. yra

veiksm us. Darbda­

gabus.

Pri­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

im ant tokius sprendim us, m ūsų atribucijos - ar tai būtų aiškinam a asm ens sa­ vybėm is, ar situacija - turi svarbių padarinių (Fincham ir Bradbury, 1993; Flet­ cher ir kiti, 1990). Laim ingi sutuoktiniai kito m estą kandžią pastabą aiškina lai­ kina situacija („Jai tikriausiai nepasisekė darbe"). N elaim ingi sutuoktiniai tą pačią pastabą aiškina niekšybe („K odėl aš ištekėjau už tokio beširdžio žm ogaus?"). A rba skurdo tijų

apsvarstykim e ir

nedarbo

m okslininkai

politinius

priežastis?

(Furnham ,

atribucijos

Britanijos,

1982;

padarinius.

Indijos,

Pandey

ir

K aip

jūs

A ustralijos

kiti,

1982;

ir

paaiškintum ėte Jungtinių

W agstaff,

V als­

1982;

Zuc-

ker ir W einer, 1993) teigia, kad konservatyvūs politikai šių socialinių problem ų priežastis

linkę

priskirti

asm eninėm s

skurdžiai

gyvenančių

žm onių

ir

bedarbių

savybėm s: „Paprastai žm onės gauna tai, ko yra verti. Bedarbiai dažniausiai yra tingūs

veltėdžiai.

Iniciatyvūs

datas į Jungtinių

V alstijų

tinti

Reikia

visuom enės.

kai

(ir

patys

sociologai)

gyventum e

rinkim o

žm onės

gali

V ienas

konservatorių

kandi­

prezidentus teigė: „N egalim a už nusikalstam um ą kal­

linkę

kaltinti

nusikaltėlius."

daugiau

kaltinti

geriau,

jeigu

turėtum e

arba

būtum e

atvirai

galim ybes

iškilti."

(D ole,

buvusią tokį

ir

m enką

1996). esam ą

Liberalūs

situaciją:

išsilavinim ą,

diskrim inuojam i?"

Jie

politi­

„A r

ribotas

teigia,

m es pasi­

kad

norint

suprasti terorizm ą ir užkirsti jam kelią, reikia atkreipti dėm esį į tas aplinkybes, kurios ugdo teroristus. G eriau nusausinti pelkę, o ne traiškyti m oskitus. V adovai bo

taip

atlikim ą

ar

aiškina

m otyvacijos

nės

linkę

pat stoka.

kaltinti

naudoja

atribuciją. V ertindam i darbuotojus, jie

asm eninėm is Bet

darbuotojų

prisim inkim e

situaciją:

savybėm is,

veikėjo

nepakankam us

požiūrį:

išteklius,

tokiom is blogai

prastas

blogą

dar­

kaip

gabum ų

dirbantys

žm o­

darbo

sąlygas,

ne­

sugyvenam us bendradarbius, neįvykdom us reikalavim us (Rice, 1985). Svarbu

prisim inti:

elgesio

priežasčių

aiškinim as

asm ens

polinkiais

ar

situa­

cija turi padarinių gyvenim e (18.1 pav.).

18.1 PAVEIKSLAS. Tolerantiška reakcija Situacinė atribucija „G albūt vairuotojui negera"

(atsargiai važiuoti toliau, palikti vairuotojui daug vietos)

N eigiam as elgesys

Dispozicinė atribucija

Nepalanki reakcija

„Išprotėjęs vairuotojas!"

(padidinti greitį, pralėkti pro kitą vairuotoją, a tsisukti ir piktai į jį pažiūrėti)

Atribucijos ir reakcijos T a i, k a ip m e s a iš k in a m e k ie n o n o rs e lg e s į, d a ro p o ve ik į m ū s ų re a kc ij a i į jį .

885

886

18 SKYRIUS

Nuostatos ir elgesys 3 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nuostata. Nuostata (attitude) -

Nuostata - tai jausm ai, pagrįsti įsitikinim ais, kurie skatina tam

jausmai, dažnai pagrįsti mūsų

aguoti į daiktus, žm ones ir įvykius. Jeigu tikime, kad koks nors žm ogus yra prie­

įsitikinimais, kurie skatina tam

šiškai nusiteikęs, tai galim e jausti jam

tikru būdu reaguoti į daiktus,

„Pakeiskite žm onių m ąstym o būdą, ir viskas pasikeis", - sakė kovotojas už pi­

žmones ir įvykius.

liečių teises Pietų Afrikoje Steve Biko. Įtikinėjim as - galinga jėga.

tikru būdu re­

antipatiją ir elgtis su juo nedraugiškai.

Nuostatos gali paveikti elgesį 4 TIKSLAS. Apibūdinkite sąlygas, kuriomis nuostatos gali daryti poveikį veiksmams.

M ūsų jų

nuostatos

- išorinė

neleidžia

tobulai

situacija, taip

prognozuoti

pat daro

įtaką

elgesio,

nes

kiti

veiksniai,

tarp

elgesiui. Stiprus socialinis spaudim as

gali susilpninti ryšį tarp nuostatų ir elgesio (W allace ir kiti, 2005). Pavyzdžiui, didžiulė

Veiksmai

Am erikos

tis

užpulti

ną

nepaisant

visuom enės

Iraką

paskatino

savo

param a

prezidentui

Dem okratų

asm eninių

partijos

abejonių

George

lyderius

(Nagoum ey,

W.

Bushui

balsuoti

2002).

už

Tačiau

rengian­

Busho

pla­

nuostatos

iš

tiesų gali daryti poveikį elgesiui, kai kitų veiksnių įtaka yra m inim ali, kai nuo­ stata yra susijusi su konkrečiu poelgiu ir kai aiškiai suvokiam e savo nuostatas.

Elgesys gali paveikti nuostatas 5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip „kojos tarpduryje" reiškinys, vaidmenų atlikimas ir pažintinis diso-

Nuostatos 18.2 PAVEIKSLAS. Elgesys formuoja nuostatas

Bendradarbiavimas (pavyzdžiui, sportininkų komandoje) padeda vienam kitą pamėgti. Tokios nuostatos savo ruožtu skatina teigiamą elgesį.

nansas iliustruoja veiksmų įtaką nuostatoms.

Dabar kuo

aptarkim e

labiau

stebinantį

dėsningum ą:

žm onės

ne

tiki, bet ir pradeda tikėti tuo, ką daro. Yra daug

kad elgesys formuoja nuostatas (18.2 „Kojos

tarpduryje"

reiškinys.

tik

kartais

gina

tai.

įrodym ų, patvirtinančių

pav .).

Žm onių

įtikinim as

elgtis

priešingai

savo

įsitikini­

m am s gali paveikti jų nuostatas. Per Korėjos karą daug nelaisvėn patekusių am e­ rikiečių bikai nių

kareivių

buvo

nenaudojo su

jais

kalinam i

sm urto, tačiau

bendradarbiautų.

Kinijos įvairiais

Kai

kurie

kom unistų kitais

prižiūrim ose

būdais

sutikdavo

stovyklose.

pasiekė, kad

atlikti

įvairius

Gro-

šim tai kali­

nurodym us,

už

tai gaudam i lengvatų. Kiti kalbėdavo per radiją arba atlikdavo m elagingas išpa­ žintis.

Dar

sibaigus nam o

kiti

karui,

šnipinėdavo 21

„išplautom is

kalinys

bičiulius

arba

nusprendė

sm egenim is",

atskleisdavo

pasilikti

įsitikinę,

kad

su

karinę

kom unistais.

kom unizm as

inform aciją.

Pa­

Daugelis

grįžo

reikalingas

Azijai.

Kinų vykdom os „m ąstym o kontrolės" program os esm ė buvo ta, kad jie ge­ „Kojos tarpduryje" reiškinys

rai pasinaudojo

(foot-in-the-door phenomenon) -

m ažą reikalavim ą, vėliau paklusti ir didesniem s. Kinai pradėjo nuo nekaltų pra­

žmonių polinkis, iš pradžių

šym ų

sutikus įvykdyti nedidelį

nius

kalbėti

ir

prašymą, vėliau įvykdyti didesnį.

juoti

arba

„kojos

pam ažu

tarpduryje"

didino

reikalavim us

arba

rašyti

banalius

sukurti

kažką

svarbesnio,

reiškiniu, kaliniam s

teiginius, galbūt

t. y. žm onių (Schein,

kom unistai užsim indam i

polinkiu, atlikus

1956).

vėliau apie

„Išm okę"

prašė

jų

kali­

nukopi­

kapitalizm o

trūku-

m us. Dar vėliau kaliniai, galbūt dėl privilegijų, jau dalyvaudavo grupinėse dis­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

kusijose, Kartą

raštu

tai

pateikdavo

padarę,

savikritiškus

daugelis

kalinių

pareiškim us

paskui

ir

keisdavo

viešą

išpažintį.

„Jeigu Karalius sunaikina žmogų,

įsitikinim us,

pritaiky­

tai yra įrodymas Karaliui,

atlikdavo

savo

887

kad žmogus buvo blogas."

dam i juos prie savo viešojo elgesio.

Thomas Cromwellis

Robertas Cialdinis (1993) sako, jog išvada paprasta: norint, kad žm onės su­ didinti".

iš Roberto Bolto

B ūkite atsargūs su žm onėm is, kurie taip norės jus išnaudoti. Ši vištos ir kiau­

Man for All Seasons, 1960

tiktų

dėl

šinio

didelių

taisyklė,

tolesnį

dalykų,

kai

elgesį.

reikia

veiksm ai

Nereikšm ingas

„pradėti

nuo

m ažų

skatina

nuostatas,

veiksm as

padeda

ir

laipsniškai

kurios

skatina

atlikti

kitą

karo

belaisvių

juos

veiksm us,

veiksm ą.

lem ia

Vieną

tą susigundžius, kitą kartą sunkiau atsisakyti. Daugelyje būdavo

eksperim entų

įtikinam i

įsitikinim us.

elgtis

buvo

priešingai

Rezultatas

būdavo

žm onės

priverčiam i

žeisti

ką,

dažniausiai

pradeda

jie

im ituojam a savo

nuostatom s

neišvengiam as:

(kritikuoti savo

arba auką

ar

išduoti

veiksm as

kankinti niekinti.

patirtis. savo

tapdavo

Žm onės m oralinius

tikėjim u.

Kai

elektros

sm ūgiu)

nekaltą

au­

Žm onės,

priversti

žodžiu

arba

raštu ginti požiūrį, kuriuo jie abejoja, pradeda tikėti savo žodžiais. Laim ė, taisyklė, kad geriem s kraujo m etę tojų

poelgiam s. donorystę

„Kojos

ir

savanoriais pastatyti

jų

tik

taktika

Vieno

vairavim o

nam ų

17

nuostatas, tinka

tarpduryje"

pardavim us.

saugaus

prie

atidžiai". Sutiko

elgesys keičia

padeda

eksperim ento

propaguotojais,

didžiulius

skydus

procentų. Tada

ne

su

į kitus

tik

blogiem s, bet ir

didinti m etu

labdaros

paprašė

Kalifornijos

netvarkingu

nam ų

aukas,

m okslininkai, užrašu

savininkus

jie

apsi­ gyven­

„Vairuok iš

pradžių

kreipėsi su nedideliu prašym u: gal jie sutiktų dem onstruoti m aždaug 7 cm aukščio ženklelį „Vairuok

saugiai"?

Beveik

visi noriai sutiko. Kai po

dviejų

savaičių

į

tuos pačius savininkus buvo kreiptasi prašant leisti prie jų nam ų pastatyti dide­ lius, bjaurius skydus, sutiko 76 procentai (Freedm an ir Fraser, 19“). Rasinės

nuostatos

m okyklose pradėjo

ir patvirtinus

m ažiau

venantys

taip

reikšti

am erikiečiai

pat 1964

savo dėka

kyla

iš

elgesio.

Panaikinus

Piliečių

teisių

nuostatas.

Kai

m . JAV rasistines

vieningų

nacionalinių

rasinę

diskrim inaciją

aktą, baltieji am erikiečiai skirtingose

reikalavim ų,

vietovėse

gy­

draudžiančių

dis­

krim inaciją, pradėjo panašiai elgtis, jie pradėjo ir panašiai m ąstyti. Eksperim entai patvirtina

stebėjim ų

duom enis:

m oralus

veiksm as

sutvirtina

dorovinius

įsitiki­

nim us. Atliekam as vaidm uo veikia nuostatas. Kai prisiim ate naują vaidm enį, pavyzdžiui, tam pate

universiteto

studentu,

susituokiate

arba

įsidarbinate,

jūs

stengiatės

vyk­

dyti tam tikrus socialinius nurodym us. Galbūt iš pradžių šis elgesys jum s atro­ dys

svetim as,

nes

vaitėmis

jaunuolis

savaitės

po

jūs

vaidinate

jaučiasi

vestuvių

yra

vaidm enį.

nenatūraliai, panašios

į

tarsi

Pirm osiom is apsim estų

žaidim ą

tarnybos esąs

arm ijoje

kareivis.

„nam ai". Tačiau

netrukus

sa­

Pirm osios tai, kas

prasidėjo kaip vaidinim as, gyvenim o teatre tam pa jumis pačiais. M okslininkai patvirtino šį reiškinį, tirdam i žm onių nuostatas prieš jiem s pri­ siim ant naują vaidm enį ir vėliau

jį atliekant. Kartais buvo

tiriam a laboratorijo­

je, kartais natūraliom is situacijom is, pavyzdžiui, prieš įsidarbinant ir jau Vieno

gerai

žinom o

leisti

laiką

netikram e

laboratorinio kalėjim e,

tyrim o kurį

m etu sukūrė

savanoriai psichologas

studentai

dirbant.

sutiko

Phillipas

pra­

Zim bardo

(„Žmogus visiems metų laikams")

kar­

18 SKYRIUS

888

(1972). Atsitiktinai parinktus studentus jis paskyrė prižiūrėtojais, davė jiem s uni­ form as, lazdas, švilpukus ir liepė laikytis tam po

kaliniais. Juos

dvi

dienas

pernelyg lim ai Po

užrakino

trukusio

tikroviškas.

arba

šešių

buvo dienų

vienutėse, liepė

sąm oningo Daugum a

išsekę,

arba

Zim bardo

m aištavo,

buvo

dėvėti prastą

vaidm enų prižiūrėtojų

tikrų taisyklių. Kiti studentai ta-

„vaidinim o", elgėsi

arba

priverstas

aprangą. Po visas

žiauriai

pasyviai

nutraukti

ir

žem inam ai,

vykdė

tyrim ą.

vieną

vaidinim as prižiūrėtojų

Neseniai

ar

tapo o

ka­ valią.

tokios

si­

tuacijos pasireiškė ir tikram e gyvenim e - Irake ir Abu Graibo kalėjim e (žr. skyrelį „Pažvelkim e iš arčiau"). Vaidm enų

atlikim o

praktika

pasinaudojo

XX

a.

aštuntajam e

dešim tm etyje

Graikiją valdžiusi karinė chunta, rengdam a vyrus tapti kankintojais (Staub, 1989). M okym as vyko laipsniškai, m ažais žingsniais. Iš pradžių m okinys saugojo tardymo

kam eras

iš

išorės

(„kojos

tarpduryje"

reiškinys),

vėliau

kam erų viduje. Tik po to jis būdavo pasirengęs aktyviam

tapdavo

sargybiniu

tardym ui ir kankini-

m ui. „Nėra žm ogaus, kuris ilgai galėtų gyventi su dviem veidais - vienu sau, o kitu

m iniai

-

ir

galiausiai

nesusipainiotų,

kuris

veidas

tikrasis",

-

rašė

XIXa.

rašytojas Nathanielis Hawthorne. M es laipsniškai tam pam e tuo, ką darom e.

Pažintinis disonansas: atokvėpis nuo įtampos. T aigi elgesys gali veikti nuostatas, kartais paversdam as kalinius kolaborantais, abejojančius - tikinčiais, m ažai pažįstam us - draugais, nuolaidžius sargybinius - žiauriais. Tačiau kodėl? Vienas iš aiški-

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Abu Graibo kalėjimas: „žiaurumą sukelianti situacija“? Kai 2004 metais pasirodė pirmosios nuotraukos iš Irako Abu

gą vietą, kokia yra dauguma kalėjimų, laimi Situacija ir pralaimi

Graibo

Nuotraukose

Žmonės", - aiškina Zimbardo (2004). Jis priduria: „Tai galioja

nurenginėjantys

daugumai žmonių, sprendžiant iš visų aktualių socialinės psi­

buvo

kalėjimo, matyti

civilizuotą

JAV

kariškiai

pasaulį

ištiko

prižiūrėtojai

šokas.

nuogai

kalinius, maunantys ant jų galvų gobtuvus, kraunantys juos į krūvas, džiantys

kankinantys miegoti,

elektros

ekstremalų

nelei­

chologijos mokslinių tyrimų, atliktų per pastaruosius 40 metų." Zimbardo siūlo panagrinėti šiąsituaciją. Prižiūrėtojai, kai ku­ rie jų- pavyzdingi armijos rezervininkai, niekada neįvykdę nusi­ kaltimų ir nerodę sadizmo požymių - išseko dirbdami ilgiau nei

„supuvę

sa­

mėnesį 12-os valandų pamainomis septynias dienas per savai­

distai? Toks buvo JAV armijos nuosprendis, kai ji karo lauko

tę. Jie bendravo su priešu, o jų prietarus buvo sustiprinusi už­

nejaučiantys

sukeliantys

šunimis,

Ar šią problemą sukėlė, kaip iš pradžių dauguma manė, keli -

ir

pjudantys

stresą.

obuoliai"

žeminantys

srove,

atsakomybės

prižiūrėtojai

teisme teisė ir įkalino kelis prižiūrėtojus, o vėliau atleido keturis

puolimų baimė bei smurtinė daugelio jų draugų karių mirtis. Jiems

iš penkių vyriausiųjų vadų, atsakingų už Abu Graibo politiką bei

teko dirbti kalėjimo prižiūrėtojais, kurių nuolat trūko, jie buvo mi­

veiklą. Žemesniojo rango prižiūrėtojai buvo „ligoti šunsnukiai", -

nimaliai parengti bei kontroliuojami, skatinami „suminkštinti" prieš

paaiškino vieno vadovaujančių karininkų advokatas.

apklausą sulaikytuosius, kuriems nebuvo leista susisiekti su Rau­

Tačiau

daugelis

socialinės

psichologijos

specialistų

prime­

donuoju Kryžiumi. „Sudėjus kartu šias siaubingas darbo sąly­

na, kad kenksmingomis sąlygomis net geri obuoliai gali supūti

gas ir išorinius veiksnius, išeina blogio statinė. Į ją patekęs be­

(Fiske ir kiti, 2004). „Kai paprasti žmonės patenka į naują blo­

veik kiekvienas žmogus ims elgtis taip nedorai" (Zimbardo, 2005).

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

nim ų - todėl, kad kyla poreikis pateisinti savo veiksm us. M es jaučiam e įtam pą,

889

Pažintinio disonanso teorija

suprasdam i, kad m ūsų m intys nesiderina su m ūsų veiksm ais. Ši įtam pa vadinam a

(cognitive dissonance theory) -

pažintiniu

teorija, teigianti, kad mes

disonansu.

Leono

Festingerio

pasiūlyta

pažintinio

disonanso

teorija

teigia, kad žm onės, norėdam i sum ažinti įtam pą, savo nuostatas derina su veiks­ m ais. Žm onės tarytum

protingai aiškina: „Jei aš nusprendžiau šitaip elgtis (arba

veikiame, siekdami sumažinti nemalonumą (disonansą), kurį

kalbėti), vadinasi, aš privalau tuo tikėti". Kuo m ažiau verčiam i ir kuo labiau atsa­

jaučiame, kai dvi mūsų mintys

kingi jaučiam ės už savo nerim auti verčiantį veiksm ą, tuo didesnį disonansą jau­

(pažinimas) esti nesuderinamos.

čiam e. Kuo

didesnį disonansą jaučiam e, tuo labiau esam e skatinam i siekti dar­

nos, pavyzdžiui, pakeisti savo nuostatas, kad pateisintum e tą veiksm ą. Pagrindinė m asinio

JAV

invazijos

naikinim o

ginklų

į

Iraką

grėsm ė.

prielaida

buvo

Prasidėjus

karui

Pavyzdžiui, kai suprantame, jog skiriasi mūsų nuostatos ir

tariam a

Saddam o

Husseino

elgesys, disonansą sumažiname,

tik

procentai

apklaustų

keisdami nuostatas.

38

am erikiečių sakė, jog karas yra pateisinam as, net jei Irakas neturi m asinio nai­ kinim o

ginklų

(Gallup,

2003),

o

beveik

80

procentų

tikėjo,

kad

tokie

ginklai

bus rasti (Duffy, 2003; Newport ir kiti, 2003). Kai tokių ginklų nebuvo rasta, daugelis am erikiečių pajuto disonansą, kurį dar labiau sustiprino tai, kad jie su­ prato karo finansines išlaidas ir žm ogiškuosius nuostolius, taip pat regėti chao­ so

Irake

vaizdai

bei

kai

kuriose

pasaulio

dalyse

įsiliepsnojusios

antiam erikie-

tiškos ir terorizm ą rem iančios nuotaikos. Kad sum ažintų šį disonansą, kai kurie žm onės pakeitė savo požiūrį į pagrin­ dinę

karo

paskelbim o

dem okratijos m os

plėtra

nuom onė

priežastį:

dabar

Viduriniuosiuose

tapo

daugum os

ja

tapo

Rytuose.

požiūriu:

58

prislėgtų Netrukus

procentai

jie rem ia karą, net jei Irake ir nėra m asinio „Nebesvarbu, Luntzas,

ar

bus

rasti

Respublikonų

m asinio

partijos

naikinim o

atstovas,

žm onių prieš

atlikęs

buvusi

am erikiečių

naikinim o ginklai,

išlaisvinim as

tai

ar

ir

m ažu­

pareiškė,

kad

ginklų

(Gallup, 2003).

ne,

aiškino

viešosios

-

nuom onės

Frankas apklausą

(2003), - nes pasikeitė loginis karo paskelbim o pagrindas." Tik 2004 m etų pa­ baigoje, kai viltys pasiekti taiką žlugo, rem iančių karą am erikiečių skaičius nu­ krito žem iau 50 procentų ribos. Daugybėje nes

būti

kurių

eksperim entų

atsakingus

pasekm es

jektas,

turėtum ėte

rašinį,

rem iantį

už

galim a

tiriam as poelgius,

num atyti.

sutikti tai,

buvo

tokius už

kuo

Jei

būtum ėte

niekingus

netikite

pažintinis kurie

2

vieno

dolerius

(pavyzdžiui,

disonansas

nesutam pa

su

tokių

padėti

būtinum ą

priverčiant jų

žm o­

nuostatom is

eksperim entų

m okslininkui padidinti

ir

sub­

parašyti

m okestį

už

„Sėdėkite visą dieną abejingas,

m okslą). Jausdam i atsakom ybę už pareiškim us (kurie nesutam pa su jūsų nuosta­

dūsaukite bei į viską atsakinėkite

tom is), jūs tikriausiai pajustum ėte disonansą, ypač jei m anytum ėte, kad jūsų rašinį

liūdnu baisu, ir jūsų melancholija

skaitys

adm inistratorius.

Kaip

galėtum ėte

sum ažinti

disonansą?

Vienas

būdų

-

pradėti tikėti savo m elagingais žodžiais. Apsim etim as galėtų tapti jūsų tikrove. Principas, kad elgesys keičia nuostatas, turi vilčių teikiančią prasm ę. M es ne­

užsitęs... Norėdami nugalėti savo nepageidautinus emocinius polinkius, turime... išoriškai elgtis

galim e tiesiogiai kontroliuoti visų savo jausm ų, tačiau, keisdam i savo elgesį, ga­

taip, tarsi jaustume priešingus

lim e juos paveikti. (Prisim inkite iš 13 skyriaus, kaip em ocijos veikia veido išraiš­

polinkius, kuriuos norėtume

ką ir kūno pozas.) Būdam i nusim inę, galėtum e elgtis taip, kaip pataria kognity-

puoselėti".

vinės terapijos specialistai - kalbėti apie teigiam us dalykus sau palankiau, nenu­ vertinti savęs. Nem ylėdam i, bet elgdam iesi tarsi m ylėtum e, rodydam i kitam žm ogui savo dėm esį, rūpestį ir m eilę, galim e pam ilti.

William James, Principles of Psychology, 1890 („Psichologijos pagrindai")

18 SKYRIUS

890

„Jei gėdos nebeturite nė kiek, tai bent ją suvaidinkit, - pataria Ham letas sa­ vo

m otinai.

-

Įpratim as...

dažnai

išdildo

įgim tą

silpnybę"

(vertė

A. Churginas).

Atminkite: blogi poelgiai form uoja savąjį Aš. Tačiau tą patį daro ir geros va­ lios veiksm ai. Elkitės taip, tarsi kas nors jum s patiktų, ir netrukus tas žm ogus pradės patikti. Keisdam i savo elgesį galim e pakeisti požiūrį į kitus žm ones ir į save.

MOKYMOSI REZULTATAI Socialinis mąstymas 1 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokios yra trys pagrindinės socialinės psichologijos sritys.

4 TIKSLAS. Apibūdinkite sąlygas, kuriomis nuostatos gali daryti poveikį veiksmams.

Socialinė psichologija yra sutelkusi dėm esį į tris pla­

M ūsų

nuostatos

labiausiai

gali

paveikti

elgesį

tada,

čias tem as: ką žm onės m ano vieni apie kitus, kokią

kai socialinė įtaka yra m inim ali, nuostata galioja kon­

vieni kitiem s daro įtaką ir kaip tarpusavyje bendrauja.

krečiam poelgiui ir ją labai gerai suvokiam e.

2 TIKSLAS. Palyginkite dispozicinę bei situacinę atribuciją bei

5 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip „kojos tarpduryje" reiškinys, vaid­ menų atlikimas ir pažintinis disonansas iliustruoja veiksmų įta­ ką nuostatoms.

paaiškinkite, kaip pagrindinė atribucijos klaida gali paveikti mū­ sų elgesio analizę. Paprastai

pasikliaujam e

situacine

dam i išorinių

įvykių

vo

dažnai elgesį tų

elgesį (ir

pažįstam e Tačiau

bei

pažįstam e,

žm onių, kuriuos

daugelyje

poelgius

dažnai

pabrėž­

įtaką, kai norim e paaiškinti sa­

m atom e

aiškindam i

atribucija,

skirtingų

žm onių,

griebiam ės

kurių

gerai

situacijų). gerai

dispozicinės

ne­

atribuci­

jos, spėdam i, kad jie šitaip elgiasi dėl savo asm eni­

„Kojos

tarpduryje“

reiškinys

apibūdina

žm onių

po­

linkį sutikti su dideliu pageidavim u po to, kai jie pa­ tenkino

su

juo

susijusį

vaidm enų

atlikim ą,

kalėjim o

eksperim ento

pagal čias

parašytą išlikti

m etu,

scenarijų,

tuose

m ažą

elgėsi

padedan­

Festingerio

žintinio

tinam a asm eninių veiksnių įtaka ir nepakankam ai įver­ tinam as

jausm ų bei įsitikinim ų. Šį diskom fortą m ažinam e per­

poveikis)

gali

sukelti

kitų

žm onių

žiūrėdam i

savo

nuostatas,

jog

m es

pa­

nejaukiai, kai elgiam ės taip, kad

situacijos

teigia,

kurie

nuostatas,

Leono

Tiriant

Zim bardo

nių savybių. Pagrindinė atribucijos klaida (kai perver­

vertinim o netikslum ų.

teorija

Philipo

žm onės,

išsiugdė

vaidm enyse.

disonanso

pageidavim ą.

pavyzdžiui,

jaučiam ės

kyla konfliktas tarp

stengdam iesi

jas

suderinti

su savo elgesiu. Visais trim is atvejais nuostatos pri­ sitaiko prie elgesio, o ne jį skatina.

3 TIKSLAS. Apibrėžkite, kas yra nuostata. jaus­

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar turite nuostatų arba polinkių, kuriuos

m ai, grindžiam i m ūsų įsitikinim ais ir parengiantys rea­

norėtumėte pakeisti? Kaip galėtumėte pakeisti šią nuostatą nau­ dodamiesi principu, kad nuostatos kyla iš elgesio?

Nuostatos

-

tai

teigiam i,

neigiam i

guoti į daiktus, žm ones bei įvykius.

arba

m išrūs

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Socialinė įtaka Socialinė

psichologija

liudija

m ūsų

atkreipia

dėm esį

konform izm as,

sprogdinim ai,

lėktuvų

į

m ilžinišką

nuolankum as

grobim ai,

NSO

ir

socialinės

grupinis

regėjim ai

įtakos

elgesys.

reiškiasi

galią.

Tai

Savižudybės,

bangom is.

Stovyklo­

je norm alu dėvėti džinsus, o Niujorko ar Londono verslo rajonuose priim ta dė­ vėti kostium ą. Kai žinom e, kaip elgtis, kaip rengtis, kaip kalbėti, gyvenim as te­ ka

sklandžiai.

nius,

Reklam uotojai

stengiasi

paveikti

ir

m ūsų

prekybininkai,

sprendim us

žinodam i

perkant,

socialinės

aukojant

ar

įtakos

dės­

balsuojant.

Nuo

kitų atsiskyrę ir bendros skriaudos vienijam i atskalūnai pam ažu gali virsti m aišti­ ninkais,

o

m aištininkai

-

teroristais.

Panagrinėkim e

šias

galingas

socialines

jė­

gas. Ar stipriai m us veikia socialinės jėgos? Kaip jos veikia?

Konformizmas ir paklusnumas 6 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra chameleono efektas, ir patelkite jo pavyzdžių. * • Elgesys yra užkrečiam as. •

Jei vienas žm ogus nusijuokia, sukosti ar nusižiovauja, netrukus tą patį pa­ daro kiti grupės nariai. Šim panzės taip pat dažniau žiovauja, m atydam os žio­ vaujančią kitą šim panzę (Anderson ir kiti, 2004).

• •

Jei grupelė žm onių stovi spoksodam a į viršų, praeiviai sustoja ir daro tą patį. Baro padavėjai ir gatvių m uzikantai žino, kad į indus, į kuriuos m etam i ar­ batpinigiai, reikia įberti pinigų, įperšant m intį, kad kiti jau jų davė.

•

„Ligos" taip pat gali būti psichologiškai užkrečiam os. Po Rugsėjo 11-osios, kai

visi

buvo

sukrėsti,

daugiau

nei

dvidešim tyje

pradinių

ir

vidurinių

m o­

kyklų vaikai m asiškai skundėsi raudonais išbėrim ais. Tėvai net ėm ė baim intis, kad įvykdytas biologinio teroro išpuolis (Talbot, 2002). Kai kurie atvejai ga­ lėjo

būti

susiję

su

ekspertai, žm onės

stresu,

tiesiog

tačiau

daugiausia,

atkreipdavo

kaip

teigė

sveikatos

dėm esį į ankstyvuosius

apsaugos

spuogus, vabz­

džių įkandim us, egzem ą ir nuo perkaitintų klasių išdžiūvusią odą. M es natūraliai m ėgdžiojam e reiškinį

chameleono

vadina

- Tanya

Chartrand

efektu. Nesąm oningai

ir Johnas Barghas (1999) šį

m ėgdžiodam i

kitų

žm onių

vei­

do išraišką, laikyseną ir balso toną geriau suprantam e, ką jie jaučia. Tai paaiš­ kina, kodėl jaučiam ės laim ingesni būdam i tarp laim ingų, o ne tarp prislėgtų žm o­ nių

ir

sąsajas

kodėl -

britų

bendrus

m edicinos nuotaikų

seserų

bei

buhalterių

ir

nuosm ukius

pakilim us

tyrim ai

nuotaikų

atskleidžia

(Totterdell

ir

kiti,

1998).

Vien klausydam iesi, kaip kas nors linksm u ar liūdnu balsu skaito neutralų teks­ tą, klausytojai „užsikrečia nuotaika" (Neum ann ir Strack, 2000). Chartrand dentam s judindavo

su

ir

Barghas

padem onstravo

eksperim entuotojo

pėdą.

Eksperim ento

cham eleono

padėjėja. dalyviai

Kartais

taip

pat

ji

efektą, duodam i pasitrindavo

pradėdavo

trinti

darbo

veidą, savo

judinti pėdą. Toks autom atiškas m ėgdžiojim as yra em patijos dalis. Em patiškiausi

stu­

kartais veidą

ar

891

892

18 SKYRIUS

žmonės daugiausia mėgdžioja ir yra labiausiai mėgstami. O labiausiai norintys pritapti prie grupės, matyt, tai žino intuityviai, nes jie būna ypač linkę nesąmo­ ningai mėgdžioti (Lakin ir Chartrand, 2003). Kartais pasidavimo įtaigai poveikis būna rimtesnis. Per aštuonias dienas po ginkluoto siautėjimo Kolorado valstijos Kolambino vidurinėje mokykloje 1999 metais visose JAV valstijose, išskyrus Vermontą, buvo grasinama įvykdyti tokį pat smurtinį veiksmą. Vien Pensilvanijoje buvo užfiksuota 60 tokių grasinimų (Cooper, 1999). Sociologas Davidas Phillipsas ir jo kolegos (1985, 1989) pa­ stebi, kad kartais po plačiai išreklamuotos savižudybės padidėja savižudybių skai­ čius. Po M arilyn M onroe savižudybės 1962 rugpjūčio 6-ąją savižudybių skai­ čius Jungtinėse Valstijose 200-ais viršijo įprastą rugpjūčiui skaičių. Nors ne vi­ si

tyrimai

patvirtino

savižudybių

pamėgdžiojimo

reiškinį,

savižudybės

kartais

vyksta vietinėse grupėse. Vienoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi 1500 moksleivių, per aštuoniolika dienų buvo užfiksuotos 2 savižudybės, 7 bandy­ mai nusižudyti, o 23 moksleiviai mąstė apie savižudybę. Vienoje Londono psi­ chiatrijos ligoninėje per metus nusižudė 14 pacientų (Joiner, 1999). Kas sukelia grupines savižudybes? Ar žmonės elgiasi panašiai dėl to, kad vienas kitam daro įtaką? Ar dėl to, kad jie vienu metu susiduria su tais pačiais įvykiais bei situacijomis? Ieškodami atsakymų socialiniai psichologai vykdė gru­ pės spaudimo ir konformizmo eksperimentus.

Grupės spaudimas ir konformizmas Konformizmas

7 TIKSLAS. Aptarkite Ascho konformizmo eksperimentus ir nurodykite skirtumą tarp normatyvi­

(conformity) elgesio

ar

nės ir informacinės socialinės įtakos. mąstymo

priderinimas

Įtaigumas yra subtili konform izm o - mūsų elgesio ar mąstymo priderinimo prie

prie grupės normos.

tam tikros grupės normos - forma. Studijuodamas konformizmą, Solomonas Aschas (1955) sugalvojo paprastą testą. Jūs, vienas jo tiriamųjų, laiku atvykstate į tyrimo vietą ir atsisėdate šalia kitų penkių žmonių. Psichologas klausia jūsų, kuri iš trijų atkarpų, pavaizduotų 18.3 pav., yra lygi pavyzdinei atkarpai. Jūs aiš­ kiai matote, kad tai „antroji atkarpa", ir laukiate savo eilės tai pasakyti. Kai ir kita užduotis su atkarpomis pasirodo tokia pat lengva, jūs pradedate nuobo­ džiauti. Trečiajame bandyme teisingas atsakymas irgi akivaizdus, todėl jūs manote, 1

Pavyzdinė atkarpa

2

Lyginamos atkarpos

3

kad pirmasis tiriamasis, sakydamas „trečioji atkarpa", klysta. Tačiau kai antra­ sis, trečiasis ir ketvirtasis tiriamieji sako tą patį, įsitempiate ir pradedate šnai­ ruoti. Kai ir penktasis asmuo pritaria pirmiesiems, jūsų širdis pradeda smarkiau

18.3 PAVEIKSLAS.

plakti.

Ascho konformizmo

prieštaros tarp keturių tiriamųjų vieningos nuomonės ir akivaizdžiai jūsų aki­

Eksperimentuotojas

pažvelgia

į

jus,

laukdamas

atsakymo.

Draskomas

eksperimentai

mis matomos tiesos, įsitempiate ir jau gerokai mažiau pasitikite savimi negu

Kuri iš trijų atkarpų lygi pavyzdinei atkarpai? Kaip manote, ką atsakytų dauguma žmonių, išgirdę, kad kiti penki žmonės atsako - „trečioji atkarpa"?

prieš kelias minutes. Jūs delsiate atsakyti, nes svarstote, ar jums verta išsišokti ir patirti nepatogumą. Ką jūs atsakytumėte? Ascho, o vėliau ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų metu šį konfliktą patyrė tūkstančiai studentų. Individualiai spręsdami tokias užduotis, jie klysdavo ma­ žiau kaip 1% kartų, tačiau viskas pasikeisdavo, jeigu keli kiti, kurie iš tikrųjų

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

buvo

psichologo

pagalbininkai,

atsakydavo

klaidingai.

Aschas

teigia,

kad,

dirb­

dam i grupėje, „protingi ir kupini gerų norų“ studentai daugiau negu trečdalį visų atvejų būdavo linkę „balta vadinti juoda".

Aplinkybės, kurios didina konformizmą. Ascho bandym as tapo pavyzdžiu kitiem s tyrim am s.

Nors

vėlesni

eksperim entai

ne

visada

nustatydavo

tokį

didelį

kon­

form izm ą, tačiau jie parodė, kad konform izm as didėja, kai: • pasijuntam e neišm aną arba nesaugūs; •

grupėje yra bent trys žm onės;

•

grupė yra vieninga (jei grupėje atsiranda dar nors vienas atskalūnas, socia­ linė drąsa gerokai padidėja);

•

patinka grupė, ji atrodo patraukli;

•

nesam e iš anksto apsisprendę dėl atsakym o;

•

kiti grupės nariai stebi m ūsų elgesį;

•

kultūra skatina pagarbą socialinėm s norm om s. Taigi galim e iš anksto

nuspėti Austino, energingo

vaikino, bet grupės nau­

joko, elgesį. Pastebėjęs, kad kiti 40 draugijos narių yra vieningos nuom onės dėl žm ogaus,

prašančio

finansinės

param os,

Austinas

vargu

ar

išdrįs

pareikšti

savo

nepritarim ą.

Konformizmo priežastys. Žuvys plaukioja būriais, paukščiai skraido pulkais. Žm o­ nės taip pat linksta būti su grupe, m ąstyti taip, kaip m ąsto visa grupė, elgtis taip, kaip

ji elgiasi. Kodėl? Kodėl plojam e

tada, kai ploja

kiti, valgom e taip,

kaip kiti, tikim e tuo, kuo tiki kiti, o kartais net regim e tai, ką m ato kiti? Daž­ niausiai

taip

socialinio vadina

elgiam ės

pritarim o.

n o r m a ty v in e

suprastom s

todėl,

kad

Tuom et so c ia lin e

priim tino

ir

nenorim e

pasiduodam e įta k a .

laukiam o

M es

elgesio

būti

atstum ti

jėgai,

kurią

esam e

jautrūs

taisyklėm s

-

arba

norim e

socialiniai socialinėm s

nes

kaina,

sulaukti

psichologai norm om s kurią

-

sum o­

kam e už kitokį elgesį, kartais yra labai didelė.

Normatyvinė socialinė įtaka

(normative social influence) įtaka, kylanti iš žmogaus troškimo gauti pritarimą ir išvengti nepritarimo.

M arco Lokaras tai žino. 1991 m etais, Persijos įlankos karo m etu, italas Lokaras ant

buvo savo

aistruolių

vienintelis aprangos

Seton

Holo

prisisiūti

įžeidinėjim ai

dėl

universiteto

Am erikos jo

kom andos

krepšininkas,

Kom anda

daug

vėliavą.

nekonform istiško

elgesio

tapo

atsisakęs

keliavo,

ir

nepakenčiam i,

kai Lo­

karas paliko kom andą ir grįžo į Italiją. Tonis Sm itas irgi tai žino. 2003 m etais, kai M anhetenvilio universiteto krep­ šinio kom andos žaidėjas panašiai atsiribojo nuo artėjančio karo su Iraku - nu­ sisukdam as cionalinis

ir nežiūrėdam as į vėliavą, kai prieš rungtynes buvo him nas

-

kilo

panašus

pasipiktinim as.

Per

varžybas

atliekam as na­ kitam e

universi­

tete atsistoję studentai skandavo: „Lauk iš šalies!" Pagarba

norm om s

nėra

vienintelė

priežastis,

Informacinė socialinė įtaka

kodėl

elgiam ės

konform istiš-

(informational social influence) -

kai. Grupės gali suteikti vertingos inform acijos. Tik nepaprastai užsispyręs žm o­

įtaka, kylanti iš žmogaus noro

gus

perimti kitų nuomones apie

niekada

nepaklausys

kitų

nuom onės.

Pritardam i

kitų

žm onių

tikrovę, pasiduodam e in fo r m a c in e i so c ia lin e i įta k a i. „Žm onės, kurie niekada

nuom onei

apie

tikrovę.

893

894

18 SKYRIUS

„Ar esate pastebėję, kaip vienas pavyzdys - geras ar blogas gali kitus paskatinti juo sekti? Kaip vienas draudžiam oje vietoje pastatytas autom obilis suteikia teisę ir kitiem s ten sustoti? Kaip vienas rasistinis anekdotas išprovokuoja kitus?" M arian W right Edelm an, The M easure of Our Success, 1992 („M ūsų sėkm ės m atas")

18.4 PAVEIKSLAS.

nekeičia savo nuomonės, myli save labiau negu tiesą", - rašė XVIII amžiaus prancūzų eseistas Josephas Joubertas. Kaip 2004 metais pademonstravo Rebecca Denton, kartais apsimoka manyti, kad kiti yra teisūs, ir sekti paskui juos. Den­ ton pasiekė važiavimo greitkeliu prieš eismą rekordą Britanijoje - 30 mylių, tik vieną kartą šonu užkliudydama kitą automobilį, kol baigėsi Velso greitkelis ir policijai pavyko pradurti jos automobilio padangas. Vėliau Denton aiškino maniusi, kad šimtai kitų vairuotojų važiavo tiesiai į ją klaidinga kelio puse (Woolcock, 2004). Robertas Baronas ir jo kolegos (1996) sumaniai pademonstravo mūsų atvi­ rumą informacinei įtakai priimant sudėtingus, svarbius sprendimus. Jie moder­ nizavo Ascho eksperimentą parodydami Ajovos universiteto studentams žmo­ gaus, kuris buvo dirgiklis, skaidrę, o vėliau keturių išsirikiavusių žmonių eilę (žr. 18.4 pav.). Eksperimento metu buvo pateikiama arba lengva (į išsirikiavu­ sių žmonių eilę buvo galima žiūrėti penkias sekundes), arba sunki (žiūrėti bu­ vo galima pusę sekundės) sąlyga. Be to, studentai buvo skatinami manyti, kad jų nuomonė arba yra nesvarbi (tiesiog išankstinis tam tikrų liudininkų atpažini­ mo procedūrų testas), arba svarbi (ja remiantis bus sudaromos tikros policijos procedūros normos ir tiksliausiai atsakiusiems eksperimento dalyviams bus iš­ mokama 20 dolerių premija). Kai sprendimo tikslumas būdavo svarbus, jie re­ tai sutikdavo su kitų nuomone vykdydami lengvą užduotį, tačiau 50 procentų kartų taip elgdavosi vykdydami sunkią. Kai nesame tikri, kas teisinga, o teisy­ bė yra svarbi, labiau paklūstame kitų žmonių nuomonei. Ar socialinę įtaką laikysime gera, ar bloga, priklauso nuo mūsų vertybių Jeigu socialinė įtaka skatina kažką, kam mes pritariame, tai mes plojame „pla­ čių pažiūrų" žmonėms, kurie yra gana „jautrūs" ir „atsiliepiantys". Jeigu socia­ linė įtaka skatina kažką, kam nepritariame, mes tyčiojamės iš žmonių, paklusu­ sių kitų valiai, „nuolankaus konformistiškumo". Kaip nagrinėjome 3 skyriuje, įvairiose kultūrose skirtingai vertinamas individualizmas ir kolektyvizmas. Va­ karų europiečiai bei kitų angliškai kalbančių šalių piliečiai labiau vertina indi­ vidualizmą negu konformizmą ir paklusnumą. Šios vertybės atsispindi sociali-

60

Sunkus sprendimai

Informacinė įtaka

Užduoties pavyzdys: pažiūrėję į skaidres 1 ir 2 eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti, kuris žmogus iš 2 skaidrės yra tas pats, kaip ir 1 skaidrėje. (Iš Baron, Vandello ir Brunsman, 1996.)

50 40

Prisitaikymas esti didžiausias priimant svarbius sprendimus

30

1 skaidrė 2 skaidrė

20 Lengvi sprendimai

10 0

Maža

Didelė Svarba

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

nės

įtakos

eksperim entuose,

kurie

buvo

atlikti

17

šalių.

Individualizm ą

verti­

nančiose kultūrose konform izm as pasireiškia m ažiau (Bond ir Sm ith, 1996).

Paklusnumas 8 TIKSLAS. Apibūdinkite Milgramo paklusnumo eksperimentus ir nurodykite sąlygas, kuriomis klusnumas esti didžiausias. Socialinis psichologas Stanley M ilgram as (1963, 1974) žinojo, kad žm onės daž­ nai pasiduoda socialiniam spaudim ui. Tačiau kaip jie reaguoja į tiesioginius nu­ rodym us?

Norėdam as

vertinam us

tai

socialinės

išsiaiškinti,

psichologijos

jis

atliko

garsiausius

eksperim entus.

ir

prieštaringiausiai

Įsivaizduokite

esąs

vienas

iš m aždaug 1000 tiriam ųjų, dalyvavusių vienam e iš 20 M ilgram o eksperim entų. Perskaitę skelbim ą jūs atvykstate į Jeilio universiteto Psichologijos katedrą da­ lyvauti

eksperim ente.

Profesoriaus

M ilgram o

padėjėjas

jum s

paaiškina,

kad

bus

tiriam a bausm ės įtaka m okym uisi. Jūs bei dar vienas tiriam asis traukiate burtus ir sužinote, kuris bus „m okytojas" (būtent tai užrašyta jūsų ištrauktam e lapelyje), o kuris - „m okinys". Paskui m okinys nuvedam as į gretim ą kam barį ir pasodinam as į kėdę, kuri laidais sujungta su

elektros generatorium i, esančiu

jūsų

kam baryje.

Jūs sėdate prie aparato, ant kurio jungiklių nurodyta įtam pa. Jūsų užduotis: per­ skaityti „m okiniui" žodžių porų sąrašą ir patikrinti, kaip jis įsim inė. Už klaidin­ gus atsakym us privalote nubausti „m okinį" trum pu elektros sm ūgiu. Iš pradžių im a­ tės jungiklio, ant kurio užrašyta „15 voltų - lengvas sm ūgis". Po kiekvienos kitos m okinio klaidos spaudžiate vis aukštesnės įtam pos jungiklį. Kiekvieną kartą spus­ telėjus jungiklį, užsidega lem putė, spragteli relė ir pasigirsta ūžesys. Jeigu tąjį

ir

vykdote penktąjį

eksperim entuotojo

jungiklius

išgirstate

dus aštuntąjį jungiklį („120

voltų

nurodym us,

tai

nepatenkinto

paspaudę

„m okinio"

trečiąjį,

ketvir­

niurnėjim ą.

Paspau­

- vidutinis sm ūgis"), „m okinys" sušunka, kad

sm ūgiai yra skausm ingi. Paspaudus dešim tąjį jungiklį („150 voltų - stiprus sm ū­ gis"), jis pradeda rėkti: „Eksperim entuotojau, išleiskite m ane iš čia! Aš nedaly­ vausiu čiau

eksperim ente! Aš atsisakau!" Išgirdęs šiuos m aldavim us jūs atšlyjate, ta­ eksperim entuotojas

ragina:

„Prašau,

tęskite.

Eksperim entas

reikalauja

tęs­

ti." Jeigu jūs vis dar priešinatės, jis įtikinėja toliau: „Labai svarbu, kad jūs tęstum ėte." Arba: „Jūs negalite rinktis, jūs privalote tęsti". Jeigu tros

jūs

sm ūgio

pradeda

paklūstate, stiprum ą

tai

girdite

klykti. Pasiekus

330

po

kiekvienos

vis

stipresnį

voltų

„m okinio" „m okinio"

lygį, „m okinys"

klaidos

didindam i

priešinim ąsi. atsisako

elek­

Galiausiai

kartoti žodžių

jis po­

ras, o netrukus ir visiškai nutyla. Tačiau eksperim entuotojas neatstoja, liepia jum s pateikti

užduotį,

o

nesulaukus

tinkam o

atsakym o

paspausti

paskutinį

450

voltų

jungiklį. Kaip perim entą

m anote, ar ilgai vykdytum ėte eksperim entuotojo M ilgram as

atliko

apklausą. Daugum a

žm onių

nurodym us? Prieš eks­ teigė, kad

jie

atsisakytų

šio sadistiško vaidm ens, kai tik m okinys pasakytų, kad jam skauda, ir, žinom a, nelauktų, kol jis, siaubingai kankindam asis, pradės šaukti. Taip m anė ir 40 psi­ chiatrų, kuriuos M ilgram as paprašė spėti apie rezultatus. Kai m okslininkas iš tik­ rųjų atliko eksperim entą, kuriam e dalyvavo 20-50 m etų vyrai, rezultatai jį nuste­

895

896

18 SKYRIUS

bino: 63 proc. tiriamųjų vykdė nurodymus iki pat paskutinio jungiklio. Vėliau buvo atlikta dar 10 eksperimentų, kuriuose dalyvavo ir moterys. Paaiškėjo, kad moterys paklūsta panašiai kaip vyrai (Blass, 1999). Galbūt negauna? junta

„mokytojai“ Gal

jie

elektros

patikrinti

smūgius?

paklusnumą

nuoširdžiai

naudoti

Teisindamas Stanley Milgramas (1933-1984)

Šio socialinio psichologo paklusnumo eksperimentai dabar priskiriami dalykams, „kuriuos privalo žinoti šiuolaikinis išsilavinęs žmogus" (Sabini, 1986).

šią

apie

Ar

jie

prakaitavo, apgaulė

apgaulę, apgavystę

apgaulę,

„mokinį“

nurodymui

kankinosi:

M ilgramo sužinojęs

atskleidė

atspėjo

ir

skirti

y.

suprato,

kad

tikrasis

bausmę?

drebėjo, stresas

nurodė,

Ne.

tik

apie

faktiškai

eksperimento

ir

kad

tikslas

buvo

patys

dažnai

kramtė

lūpas.

jo

nė

tikslus,

smūgių

apsimeta,

„M okytojai" juokėsi

diskusiją

kad

„mokinys“

kuris

eksperimento

nervingai

sukėlė

tikruosius

kad

pagalbininką,

suprato,

M ilgramas ir

t.

esant

tyrimų

vienas

etiką.

tiriamasis,

nepasigailėjo

daly-

vavęs (nors iki to laiko gal disonansas jau buvo sumažėjęs). 40 labiausiai kentėjusių tiriamųjų vėliau konsultavo psichiatras, tačiau nė vienam nebuvo nustatyta kokių nors emocinių liekamųjų reiškinių. M ilgramas teigia, kad šie eksperimentai studentams

sukėlė

trumpiau

išliekantį

stresą

negu

svarbus

egzaminas

(Blass,

1996). Svarstydamas, gal tiriamieji paklusdavo nurodymams todėl, kad „mokinių” protestai skambėjo neįtikinamai, M ilgramas pakartojo eksperimentą su 40 naujų "mokytojų". Šį kartą jo pagalbininkai, prieš atsisėsdami į kėdę, užsimindavo apie silpną širdį", o stiprėjant smūgiams, imdavo stipriau skųstis ir rėkti. Vis dėlto 65 proc.

naujų

Vėlesniais

„mokytojų"

klusniai

eksperimentais

vykdė

nurodymus

M ilgramas

nustatė,

iki

pabaigos

(18.5

kad

subtilios

aplinkos

pav .)

deta-

lės labai veikia žmones. Kai jis keitė socialines sąlygas, klusnių tiriamųjų san­ tykis kito nuo 0 iki 93 proc. Žmonės paklusniausi būna tada, kai: •

Nurodymų

davėjas

asmuo. (2005

būna

metais

greta

Templio

ir

yra

suvokiamas

universiteto

kaip

krepšinio

teisėtas

komandos

autoritetingas treneris

išleido

į aikštelę 250 svarų sveriantį Nehemiahą Ingramą ir nurodė jam daryti "grubias

pražangas". Laikydamasis

nurodymų

Ingramas

per keturias

minutes buvo

pašalintas iš aikštės, nes sulaužė priešininkų komandos žaidėjui ranką.)

18.5 PAVEIKSLAS. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo atliktame paklus­ numo eksperimente 65 proc. suaugusių vyrų „mokytojų" visiškai pakluso eksperimentuotojo nurody­ mams tęsti tyrimą. Tai buvo daroma nepaisant ankstesnių „mokinio" perspėjimų apie širdies būklę, jo protesto šūksnių po 150-ies voltų ir agoniško klyksmo po 330 voltų smūgių. (Duomenys iš Milgram, 1974.)

100 90 80 70 60

D a u g u m a tir ia m ų jų , p a k lu s o ik i g a lo

50 0 Silpnas (15-60)

Vidutinis (75-120)

Stiprus (135-180)

Labai stiprus (195-240)

SkausLabai Pavojingas XXX mingas skausmingas gyvybei (435-450) (255-300) (315-360) (375-420)

Elektros smūgio stiprumas voltais

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

•

Autoritetingą

asm enį

rem ia

garbinga

įstaiga.

Kai

M ilgram o

eksperim entai

nebuvo siejam i su Jeilio universitetu, paklūstančiųjų buvo m ažiau. •

Auka esti nepažįstam as žm ogus arba jis būna toli, pavyzdžiui, kitam e kam ba­ ryje. (Panašiai būna kare: daugelis kareivių nešaudo arba šaudo netaikliai, kai aiškiai m ato savo priešą. Rečiau žudyti atsisako kareiviai, kurie naudojasi to­ lim ojo veikim o artilerijos arba aviacijos ginklais [Padgett, 1989].)

•

Kai nėra nepaklusim o pavyzdžių, t. y. nėra tokių tiriam ųjų, kurie nevykdytų eksperim entuotojo nurodym ų. Teisėtos, čia pat esančios valdžios galia ryškiai m atom a paklususių ir nepa­

klususių

įsakym am s

se. Vien uolius

vykdyti

paklusnum u

žudikus

veiksnys.

1942

žiaurum us

holokausto

holokausto

2002).

Tačiau

m etų

beveik

500

rezervo

pareigūnų

torijoje

esantį

buvo

m iestelį.

išsiųsti Liepos

žm onių

pasakojim uo­

paaiškinti negalim a: antisem itinė ideologija kūrė

(M astroianni, vasarą

m etu

į

klusnum as

vidutinio

Jozefovą,

13-ąją

taip

pat

am žiaus

vokiečių

akivaizdžiai

buvo

Vokietijos

okupuotoje

prislėgtas

svarbus policijos

Lenkijos

grupės

teri­

vadas

pra­

nešė savo pavaldiniam s (daugum a jų buvo šeim ą turintys vyrai), kad jiem s įsa­ kyta apsupti kaim o žydus, kurie esą padeda priešui. Sveikus vyrus reikia išsiųsti į darbo stovyklas, o visus kitus sušaudyti vietoje. Buvo suteikta galim ybė atsi­ sakyti

dalyvauti

Per 17 nių,

egzekucijoje.

valandų

likę 485

šaudydam i

aukų

Ja

suguldytom s

m aldavim ų

ir

pasinaudojo

tik

m aždaug

pareigūnai nužudė 1500 veidu

m atydam i

ant

šiurpius

žem ės

bejėgių

aukom s

rezultatus,

tuzinas

policininkų.

m oterų vaikų ir se­

į

pakaušį.

m aždaug

20

Klausydam i

procentų

polici­

ninkų galiausiai pasipriešino įsakym ui arba šaudam i pro šalį, arba pasprukę ša­ lin

ir pasislėpę, kol baigsis

skerdynės

(Browning, 1992). Tačiau

tikrovėje, kaip

ir M ilgram o eksperim entuose, nepaklusniųjų būna m ažum a. Visai

kitaip

cūzijos virai

reikalai

žydus, kuriem s

nepaklusę

susiklostė grėsė

įsakym am s

Prancūzijos

deportavim as bendradarbiauti

Le

Cham bon

kaim e.

Jam e

Pran­

į Vokietiją, priglaudė

kaim iečiai, at­

su

Pačių

„naująja

tvarka".

kaim ie­

čių protėviai anksčiau buvo persekiojam i, ir jų dvasininkai m okė „priešintis, kai tik

priešai

reikalaus

klusnum o,

prieštaraujančio

Šventojo

chat, 1993). Kai policija įsakė pateikti paslėptų sininkas

parodė

žm ones". skurdo

atviro

Nesuvokdam i,

jiem s

teks

neklusnum o

pavyzdį:

koks

bei

patirti,

ilgas

žm onės

iš

žydų

„Nepažįstu

siaubingas pat

pradžių

bus

Rašto

m okym ui"

(Ro-

sąrašus, vyriausiasis dva­ jokių karas,

nusprendė

žydų, kiek

pažįstu

tik

bausm ių

bei

priešintis.

Palaiko­

m i savo įsitikinim ų, vaidm enų m odelių, tarpusavio sąveikos bei savo pačių pra­ dinių veiksm ų, jie išliko neklusnūs iki pat karo pabaigos.

Ką atskleidė konformizmo ir paklusnumo tyrimai 9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip konformizmo ir klusnumo tyrimai padeda suprasti mūsų polinkį pasiduoti socialinei įtakai. Ką ilgio

iš

Ascho vertinim as

ir

M ilgram o arba

eksperim entų

jungiklio,

sužinojom e

sukeliančio

elektros

apie

save?

sm ūgį,

Kaip

atkarpos

spaudinėjim as

šie-

897

18 SKYRIUS

898

jasi

su

kasdieniu

socialiniu

elgesiu?

Prisim inkite

iš

1

skyriaus:

psichologinių

eksperim entu tikslas yra ne tiesiogiai atkurti kasdienio gyvenim o elgesį, bet pa­ siekti ir ištirti tuos giliau glūdinčius procesus, kurie form uoja elgesį. Aschas ir M ilgram as

atliko

eksperim entus,

kurių

m etu

tiriam ieji

buvo

priversti

rinktis

-

arba laikytis savų norm ų, arba jautriai reaguoti į kitus žm ones. Tai - dilem a, su kuria visi dažnai susiduriam e. M ilgram o

eksperim entuose

tiriam ieji

taip

pat

privalėjo

rinktis,

į

ką

reaguo-

ti - į aukos m aldas ar į eksperim entuotojo nurodym us. Jų m oralinis jausm as drau­ dė

žaloti

kitą

eksperim ento

žm ogų,

dalyviu.

bet Kai

ir

skatino

susiduria

klausyti

gerum as

eksperim entuotojo ir

paklusnum as,

būti

geru

dažniausiai

bei

laim i

paklusnum as. Šie eksperim entai rodo, jog

stipri socialinė įtaka gali priversti žm ones pri­

tarti m elui ar nusileisti žiaurum ui. „Svarbiausias dalykas, išryškėjęs iš m ūsų ty­ rim o, yra tas, kad paprasti žm onės, dirbantys savo darbą ir nesantys labai prie­ šiški kitiem s, gali tapti baisaus naikinam ojo m as

(1974,

6

p.).

M okslininkas

neprašė

proceso

veikėjais", - sakė M ilgra­

„m okytojų"

iš

karto

skirti

„m okiniui"

tokį elektros sm ūgį, nuo kurio plaukai piestu stotųsi. Jis pasinaudojo „kojos tarp­ duryje" reiškiniu: prašė pradėti nuo sm ūgio, kuris tik švelniai kutena, o paskui žingsnis m ąjį

po

žingsnio

veiksm ą,

Cham bon padarė

todėl

kaim e

tai

ir

didino tolesni

reikalavim us. veiksm ai

M ilgram o

ankstyvojoje

tapo

Tiriam ųjų

eksperim entuose

stadijoje.

Pirm ą

m ąstysena

pakenčiam i.

kartą

tie,

pateisino

Jozefovo

kurie

m iestelyje,

atsispyrė

paklusus

ar

pir­ Lė

nurodym am s,

atsispyrus,

nuostatos

pradeda kartotis ir pateisina elgesį. Taip atsitinka, kai žm onės pam ažu pasiduoda blogiui. Bet kurioje visuom enėje didysis

blogis

kartais

kyla

todėl,

kad

žm onės

pritaria

m ažesniam

blogiui.

Na­

cių vadai num atė, kad Vokietijoje daugum a civilių tarnautojų nesutiks patys šau­ dyti ir nuodyti žydus, bet buvo nustebinti jų noro tvarkyti holokausto dokum en­

„Aš tik vykdžiau įsakymus." Adolfas Eichmanas, vadovavęs nacių vykdomai žydų tremčiai į koncentracijos stovyklas.

„Normali reakcija į nenormalią situaciją yra nenormalus

taciją (Silver ir Geller, 1978). Panašiai atsitiko ir kitam e M ilgram o eksperim ente jis paprašė 40-ies vyrų pateikti „m okiniui" užduotį, kai kas nors kitas baus elek­ tros sm ūgiais, ir 93 proc. sutiko. Nors kanka,

eilinių

reivių,

vykdančių

kym us

krėsti

James Waller, Becoming Evil: How Ordinary People Commit Genocide and Mass Killing, 2002 („Prideramas blogis:

šėtoniški

žm onių,

sugadintų

įsakym us

pokštus

piktadarių

per

įvaizdžiai,

blogį

kankinti

blogiui

skleidžiančios

kalinius,

„pirm akursių

situacijos

paprastų

krikštynas",

nereikia

studentų,

eilinių

-

pabaisų.

Pa­

paprastų

ka­

vykdančių

įsa­

darbuotojų,

vykdan­

čių nurodym us gam inti ir reklam uoti žalingus gam inius. Sakom a, jog prieš Rug­ sėjo

elgesys."

kuriam i

11-osios

išpuolį

M oham edas

Atta

buvo

sveiko

proto,

racionalus

žm ogus,

„geras berniukas" ir puikus studentas, kilęs iš darnios šeim os, o ne toks, kuris atitiktų m ūsų blogio įsikūnijim o įvaizdį.

Grupės įtaka Kaip

grupės

veikia

m ūsų

elgesį?

Kad

šitai

išsiaiškintų,

socialiniai

psichologą:

kaip paprasti žmonės tampa

tiria įvairius veiksnius: ir tuos, kurie veikia paprasčiausioje dviejų žm onių gru­

genocido ir masinių žudynių

pėje,

vykdytojai")

ir

tuos,

kurie

dose, kom itetuose.

veikia

sudėtingesnėse

grupėse, pavyzdžiui, šeim ose, kom an­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

899

Individualus elgesys stebint kitiems 10 TIKSLAS. Apibūdinkite sąlygas, kuriomis kitų žmonių buvimas gali sukelti socialinį palengvi­ nimą, socialinį dykinėjimą arba nuasmeninimą. Nenuostabu,

kad

pirm uosiuose

socialinių

psichologų

eksperim entuose

didžiau­

sias dėm esys buvo skiriam as paprasčiausiam klausim ui apie socialinį elgesį: kaip m us veikia šalia esantys kiti žm onės - kai jie m us stebi arba kartu ką nors daro?

Socialinis palengvinimas. Norm anas Triplettas (1898), pastebėjęs, kad dviratinin­ kai,

lenktyniaudam i

rodžiu,

iškėlė

patikrinti

šią

tarpusavyje,

hipotezę,

kad

hipotezę,

važiuoja

kitų

Triplettas

greičiau

žm onių paprašė

negu

lenktyniaudam i

dalyvavim as paauglių,

gerina

kad

šie

atliktį. kuo

su

laik­

Norėdam as

greičiau

suvy­

niotų m eškeres. Jis nustatė, kad paaugliai greičiau atlieka tą pačią užduotį, esant

Socialinis palengvinimas

kitam

(social facilitation) -

dalyviui,

atliktis

stebint

užsidegus

kuris

tuo

kitiem s

žaliai

pat

m etu

žm onėm s

šviesai,

atlieka

tą

vadinam a

pirm uosius

10

pačią

užduotį.

socialiniu

m etrų

Geresnė

Pavyzdžiui,

palengvinimu.

vairuotojai

užduočių

nuvažiuoja

15

proc.

greičiau, kai šalia važiuoja kitas autom obilis, negu kai jie važiuoja vieni (Tow-

stebint kitiems geriau atliekamos lengvos ar gerai išmoktos užduotys.

ler, 1986). Bet

toliau

beprasm ius

pasirodo

skiem enis

kebliau.

arba

Pateikus

atlikti

sunkesnę

sudėtingus

užduotį,

daugybos

pavyzdžiui,

įsim inti

veiksm us, žm onės

ją

at­

lieka blogiau, kai juos stebi arba kartu dalyvauja kiti žm onės. Vėliau atlikti ty­ rim ai atskleidė paslaptį, kodėl šalia esantys žm onės kartais padeda, o

kartais -

trukdo (Guerin, 1986; Zajonc, 1965). Kai kiti m us stebi, kyla sužadinim as. Su­ žadinim as užduotį

palengvina

ir

klaidingą

išm oktas užduotis atliekam e ir

dažniau

klysdam i.

tikėtiną

labiausiai atliekant

sunkią

greičiau

Jam esas

atsakym ą

užduotį.

ir tiksliau, o

M ichaelsas

ir

-

Kai jo

teisingą

kiti

stebi,

atliekant

lengvą

susijaudinę

gerai

netobulai atliekam as - lėčiau bendradarbiai

(1982)

pastebėjo,

kad patyrę biliardo žaidėjai, žaisdam i vieni, taikliai sm ūgiavo 71 proc. kartų, o stebint

keturiem s

žiūrovam s

-

80

proc.

Neįgudę

žaidėjai,

žaisdam i

vieni,

pa­

taikė 36 proc. kartų, o stebint žiūrovam s - tik 25 proc. Entuziastingos audito­ rijos energiją teikiantis poveikis tikriausiai prisideda prie įvairių sporto šakų ko­ m andų

pranašum o

studentų

ir

rungtyniaujant

profesionalų

nam uose.

rungtynių

Išanalizavus

Kanadoje,

daugiau

Jungtinėse

kaip

Valstijose

ir

80

000

Anglijoje

paaiškėjo, kad rungtyniaujančios nam uose kom andos laim i m aždaug 6 iš 10 var­ žybų (truputį m ažiau beisbolo bei am erikietiškojo futbolo ir truputį daugiau krep­

18.1 LENTELĖ.

Pagrindinių sporto šakų komandų pranašumas žaidžiant namuose Sporto šaka

šinio bei futbolo - žr. 18.1 lentelę). Pamokymas: tai, ką jūs gerai m okate, tikriausiai prieš auditoriją atliksite dar

Analizuotų Namuose rungtynių žaidusios skaičius komandos laimėjimai, procentais

geriau, ypač jei auditorija draugiškai nusiteikusi, o tai, kas jum s paprastai sun­

Beisbolas

23034

53,5

kiai sekasi, gali pasirodyti visiškai neįm anom a stebint kitiem s žm onėm s.

Amerikie­ tiškasis futbolas

2592

57,3

Ledo ritulys

4322

61,1

Krepšinis

13596

64,4

Futbolas

37202

69,0

Socialinio kom edija, kom edija,

palengvinim o

rodom a rodom a

reiškinys

neperpildytoje sausakim šoje

padeda

salėje, salėje

suprasti

žm ones (Aiello

ir

keistą

juokina

ir

kiti,

spūsties

m ažiau

1983;

negu

Freedm an

poveikį: ta ir

pati Per-

lick, 1979). Kom ikai ir aktoriai žino, kad „geri nam ai“ - žm onių pilni nam ai. Spūsties

sukeltas

jaudulys

sustiprina

ir

kitas

reakcijas.

Glaudžiai

eksperim ento dalyviam s draugiškas žm ogus patinka labiau, o nedraugiškas -

susodintiem s

Iš Courneya ir Carron, 1992

900

18 SKYRIUS

m ažiau

(Schiffenbauer

pam okym as:

ir

Schiavo,

rinkdam iesi

patalpą

1976;

Storm s

užsiėm im ui

ar

ir

Thom as,

rikiuodam i

1977). kėdes

Praktiškas susirinkim ui

pasistenkite, kad liktu nedaug tuščių vietų.

Socialinis dykinėjimas, Socialinio palengvinim o eksperim entuose tiriam as kitų asm enu buvim o poveikis individualių užduočių atlikim ui, pavyzdžiui, bilijardo žai­ dim ui. O kaip paveikiam as užduoties atlikim as, kai žm onės siekia tikslo kaip kom anda?

Pavyzdžiui,

ar

kom andos,

traukiančios

virvę,

dalyviai

stengiasi

m ažiau,

daugiau, ar tiek pat, kaip traukdam i ją „vienas prieš vieną"? Kad tai išsiaiškintų. Alanas

Ingham as

studentų

ir

jo

užsirišti akis

bendradarbiai

(1974)

ir traukti virvę

„kuo

paprašė

M asačiusetso

universiteo

stipriau". Kai Ingham as

apgaudavo

studentus, sakydam as, kad už jų yra dar trys padedantys traukti, šie naudodavo tik 82 proc. tų pastangų, kurias dėdavo m anydam i, kad virvę traukia vieni. Kartu

Socialinis dykinėjimas (social loafing) -

veikiančių

žm onių

sum ažėjusiom s

pastangom s

apibūdinti

Bibbas

La-

tane ir jo bendradarbiai (1981; Jackson ir W illiam s, 1988) sukūrė socialinio dy­

žmogaus polinkis mažiau

kinėjim o term iną. 78-ių Jungtinėse Valstijose, Indijoje, Tailande, Japonijoje, Ki­

stengtis grupėje, kai telkiamos

nijoje

ir

pastangos bendram tikslui

bėtas

vykdant

Taivane

atliktų

eksperim entų

įvairiausias

pasiekti, negu atliekant

individualistinėse

individualią užduotį.

tanė

eksperim ente

užrišus

nes

klausydam iesi

garsaus

užduotis,

kultūrose

(Karau

m etu

bet ir

akis

arba

dykinėjim o

stipriai

W illiam s,

tiriam iesiem s rėkim o

socialinio

ypač

jis

1993).

buvo

plojim o,

reiškinys

pasireiškia

Pavyzdžiui,

prašom a, patys

kad

kuo

tarp

vienam e jie,

garsiau

stevyrų

per

Laausi­

rėktų

arba

plotų. M anydam i, kad tai daro kartu su kitais, tiriam ieji beveik trigubai m ažiau triukšm audavo, negu m anydam i, kad vertinam os jų individualios pastangos. Kodėl

taip

dykinėjam a?

Pirm a, būdam i

grupės

dalim i, žm onės

jaučiasi

m a­

žiau atsakingi ir m ažiau jaudinasi dėl kitų nuom onės. Antra, jie gali įsivaizduoti, kad jų įnašas yra nebūtinas (Harkins ir Szym anski, 1989; Kerr ir Bruun, 1983). Daugelio

organizacijų

vadovai

žino,

kad

grupės

narių,

kurie

po

lygiai

dalijasi

grupės naudą, neatsižvelgdam i į asm eninį indėlį, uolum as gali sum ažėti. Jei žm ogus

neturi

stiprios

m otyvacijos

ir

nesitapatina

su

grupe,

jis

gali

naudotis

kitų

grupės narių pastangom is.

Nuasmeninimas. M es aptarėm e, kad kitų žm onių buvim as gali sužadinti žm ones

(socialinio

palengvinim o

eksperim entai)

arba

m ažinti

jų

atsakom ybės

jaus­

m ą (socialinio dykinėjim o eksperim entai). Kartais kitų žm onių buvim as ir sužadi­ ir

na, Nuasmeninimas

m ažina

atsakom ybės

jausm ą.

Tai

gali

(deindividuation) -

dalizm u

sumažėjusi savimonė

vadinam as nuasm eninim u. Tai reiškia, kad

ir savikontrolė, kylanti grupinėse

varžant savęs.

situacijose, kurios skatina jaudulį ir anonimiškumą.

sukelti

nevaldom ą

elgesį:

prade­

dant kova dėl m aisto valgykloje ar spiegim u krepšinio varžybose, baigiant van­ ar

m aištavim u.

Nuasm eninim as ir čios

anonim iški.

Atsisakym as

dažniausiai

Vienam e

nuasm eninančiais

norm inių

pasireiškia,

eksperim ente

kukluksklano

ribojim ų,

grupėje

kai

grupės

Niujorko

stiliaus

veikiant

veikiam a dalyviai

universiteto

gobtuvais,

savo

grupės

jėgai,

nesidrovint ir ne­ jaučiasi

sužadinti

m erginos,

aukai

vilkin­

skirdavo

dvi­

gubai stipresnius elektros sm ūgius, negu tos, kurias buvo galim a atpažinti (Zim bardo, 1970). (Kaip

ir

nepatirdavo

sm ūgio.)

elektros

visuose

tokio

Panašiai

pobūdžio ir

eksperim entuose, auka

gentys,

kurių

kariai

iš

tikrųjų

nuasm enina

sa­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

ve, dažydam i veidus

ar slėpdam i juos po

kaukėm is, dažniau

901

žudo, kankina ar

žaloja belaisvius, negu gentys, kurių kariai savo veidų neslepia (W atson, 1973). N etekti

savim onės

(prarasti

savo

tapatum ą)

sam būryje,

roko

koncerte,

šokiuo­

se ar pam aldose - vadinasi, tapti jautresniu grupiniam patyrim ui.

Grupės sąveikos padariniai 11 TIKSLAS. Aptarkite, kaip grupės sąveika gali paskatinti grupės poliarizaciją ir grupinį mąstymą.

A ptarėm e sąlygas, kuriom is kitų žm onių buvimas gali: •

skatinti asm enis atiduoti visas jėgas ar naudotis kitų žm onių pastangom is;

•

palengvinti lengvas ir pasunkinti sudėtingesnes užduotis;

•

sukelti juoką ar skatinti m inios sm urtą.

Tyrim ai rodo, kad grupės sąveika taip pat gali turėti ir gerų, ir blogų padarinių.

Grupės poliarizacija. M okym o tyrinėtojai pastebėjo, kad pradinis skirtum as tarp

Grupės poliarizacija

studentų

(group polarization) -

grupių

ilgainiui

linkęs

didėti.

Jeigu

universiteto

X

pirm akursiai

labiau

linkę m okytis negu universiteto Y pirm ojo kurso studentai, tikėtina, kad šis skir­

vyraujančių grupės nuostatų

tum as aukštesniuose kursuose dar labiau išryškės. Jeigu studentų, kurie stoja į

stiprėjimas diskutuojant.

vyrų

organizacijas

desnis

negu

ir

m oterų

neštojančiųjų,

klubus,

tikėtina,

politinis

jog

konservatyvum as

ilgainiui

atotrūkis

tarp

yra šių

di­ gru­

Didelis

pių politinių pažiūrų dar padidės (W ilson ir kiti, 1975). Eleanor M acco+4

by (2002) iš ilgam ečių lyčių raidos tyrinėjim ų daro išvadą, kad m ergai­ m a­

+3

žiau agresijos. Šie lyčių skirtum ai laikui bėgant tik didėja, kai jie dau­

+2

tės

bendrauja

artim iau

negu

berniukai,

jų

žaidim uose

ir

svajonėse

Labai prietaringų moksleivių grupė

giausia bendrauja tik su savo lyties atstovais. G rupėje

vyraujančių

polinkių

stiprėjim as

vadinam as

grupės

+1

poliari­

B e n d r a m in č ių g ru p ė je d is k u s ija s u s tip r in a

zacija. Ji vyksta riom s ja

daugum a

gali

būti

tada, kai grupės nariai diskutuoja

grupės

naudinga,

narių

pritaria

pavyzdžiui,

arba

kai

ji

apie

nuostatas, ku­

nepritaria.

G rupių

poliarizaci­

sustiprina

dvasinį

sąm oningu­

0 -1

N e la b a i

m ą, kurio siekiam a, kai sutvirtina savitarpio pagalbos grupių narių pasi­

-2

ryžim ą

-3

arba

tolerantiškum o

pojūtį grupėse, kuriose

prietarai nėra

v y r a u ja n č ią n u o m o n ę .

sukles-

p rie ta r in g ų

m o k s le iv ių g r u p ė

tėję. Tačiau ji taip pat gali sukelti ir skaudžių pasekm ių. M udu su G eor­ -4

ge Bishopu pastebėjom e, kad po diskusijos apie rasines problem as m oks­

Mažas

leivių, turėjusių rasinių prietarų, nepalankios nuostatos dar sustiprėjo , o

Prie diskusiją

Po diskusijos

m oksleiviai, turėję kitokią išankstinę nuom onę, aptarę tas pačias rasiz­ mo

problem as,

tapo

pakantesni

(18.6

p a v .).

Eksperim ento

ideologinis

atsiskyri­

m as bei poliarizacija panašūs į vis didėjančią A m erikos politinio gyvenim o po­

18.6 PAVEIKSLAS. Grupės poliarizacija

liarizaciją. A pygardų, kuriose triuškinam ai nugali vienas kandidatas į prezidentus,

B e n d ra m in č ių g ru p ė je

surinkdam as 60 ir daugiau procentų balsų, skaičius nuo 26 procentų 1976 m e­

d is k u s ija s u s tip rin o v y ra u ­ ja n č ia , n u o m o n ę . P o k a lb is

tais

išaugo

iki

48

procentų

2004-aisiais

(Bishop,

2004).

V is

daugiau

žm onių

gyvena arčiau savo bendram inčių ir iš jų m okosi.

a p ie ra s in e s p ro b le m a s p a d id in o ia b a i p rie ta rin g ų

Sąveikos tarp bendram inčių poliarizacijos poveikis galioja ne tik JA V „rau­

ir s u m a ž in o n e la b a i p rie ta ­ rin g ų m o k s le iv ių

donosiom s"

bei

„m ėlynosiom s"

valstijom s,

bet

ir

savižudžiam s

teroristam s.

chologai Clarkas M cCauley ir M ary Segal (1987; M cCauley, 2002), išanalizavę

Psi­

p rie ta rin g u m ą . (M y e rs ir B is h o p , 1 9 7 0 .)

18 SKYRIUS

902

„Kažkieno šią buvo

impulsas

nesąmonę

nušvilpti

paprasčiausiai

numalšintas

diskusijos

pasaulyje

veikiančias

nesusiform uoja

Arthur M. Schlesinger, A Thousand Days, 1965 („Tūkstantis dienų")

organizacijas,

Atvirkščiai,

ji

bręsta

pastebėjo, tarp

kad

žm onių,

teroristo

kurie,

galvosena

pajutę

skriau­

dą, susiėjo draugėn. Bendraujant tik tarpusavyje, atsiskyrus nuo bet kokios nuo­ saikesnės

aplinkybių."

teroristines

staiga.

rie

įtakos, jų

gali

saulį

būti

pažiūros

izoliuoti

skirsto

į

m okslininkas

„m us"

Arielis

tam pa

kraštutinės. Vis

stovyklose

kartu

ir

(M oghaddam ,

„juos"

M eraris

(2002),

su

kitais

dažniau

2005;

savižudžiai

grupių

„broliais"

ar

Qirko,

teroristai

nariai (ku­

„seserim is")

2004).

niekada

pa­

Kaip

teigia

neįvykdo

iš­

puolio asm eninio įgeidžio skatinam i. Grupių liųjų

poliarizacijai

grupių

sudaro

jam s rasti gim iningų kia

galim ybę

vyriausybių taodžių

terpę

sąlygas sielų

rasti

suteikia

paguodą

vieniem s

piktadarystes,

pranašum u

ar

internetas.

gėdintiem s

tėvam s,

bei param ą. Tačiau

kitus

ir

kitokiem s

besidom intiem s

norintiem s

Dešim tys

kovotojam s

kurti

iš

ginkluotus

virtua­

taiką,

m okyto­

internetas taip

pat tei­

žm onėm s:

ateiviais

tūkstančių už

siekiantiem s

kosm oso,

būrius

nuslėpti

tikintiem s

(M cKenna

ir

bal­ Bargh,

1998).

Grupinis mąstymas. Ar grupės sąveika negali iškreipti svarbių grupės sprendim ų? Socialinis psichologas Irvingas Janisas m anė, kad gali. Ši m intis jam kilo, pir­ m ą kartą perskaičius istoriko Arthuro M . Schlesingerio ataskaitą apie prezidento Johno F. Kennedy ir jo patarėjų sukurtą nevykusį planą užkariauti Kubą pasi­ telkiant

1400

Centrinės

žvalgybos

valdybos

išm okytų

kubiečių

trem tinių.

Kai

užpuolikai greitai pateko nelaisvėn ir buvo atskleisti jų ryšiai su Am erikos vy­ riausybe, Kennedy viešai stebėjosi: „Kaip m es galėjom e būti tokie kvaili?" Kad

tai

išsiaiškintų,

Janisas

(1982)

ištyrė

nepasisekusių

sprendim ų

priėm i­

m o procesą. Jis nustatė, kad naujojo prezidento ir jo patarėjų aukšta m oralė stip­ Grupinis mąstymas

rino

nuojautą,

jog

planas

(groupthink) -

pės

nuotaiką,

ypač

po

mąstymo būdas, kai, grupei

tys požiūriai buvo kitų nuslopinti arba pačių sulaikyti. Kadangi prieš šią idėją

siekiant darnos priimant

niekas griežtai nepasisakė, buvo padaryta išvada, kad visi ją rem ia. Harm onin­

sprendimus, tikroviškai neįverti­

gą, tačiau

nami kitokie požiūriai.

piniu m ąstym u.

tikrovės

bus

sėkm ingai

prezidento

įgyvendintas.

parodyto

neatitinkantį grupės

pritarim o

žm onių

Kad

išlaikytų

šiam

planui,

m ąstym ą

Janisas

gerą

gru­

nepritarian­

pavadino

gru­

Vėliau Janisas bei kiti m okslininkai tyrė ir kitas istorines nesėkm es - nesu­ gebėjim ą lavim o,

num atyti

erdvėlaivio visais

Perl

Votergeito

„Challenger"

šiais

Harboro

bylos,

atvejais

užpuolim o

Černobylio

sprogim o

grupinį

1941

m etais,

reaktoriaus

(Esser

m ąstym ą

ir

Lindoerfer,

brandino

Vietnam o

avarijos

1989).

perdėta

karo

(Reason, Jie

eska­

1987 1

nustatė,

savikliova,

ir kad

konform iz­

m as, savęs pateisinim as, grupės poliarizacija. JAV paviršiun, m ais, analizę,

Senato kai

Žvalgybos kom itetas pranešė, kad „personalas,

padem onstravo selektyvų

kelis

susijęs

su

grupinio

inform acijos

Irako m ąstym o

rinkim ą,

grupinis m ąstym as vėl iškilo

m asinio

naikinim o

aspektus:

spaudim ą

paklusti

ginklų

nedaugelio grupei

klausi­

alternatyvų

arba

susilai­

kyti nuo kritikos bei kolektyvinį įrodinėjim ą." Šis grupinis m ąstym as leido ana­ litikam s

„dviprasm iškus

įrodym us

interpretuoti

kaip

įtikinam ai

bylojančius

apie

m asinio naikinim o ginklų program ą bei nepaisyti įrodym ų kad Irakas neturi tokių program ų arba pateikti jų labai m ažai."

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Janisas

žinojo,

kad,

nepaisant

šių

nesėkm ių

ir

tragedijų,

tam

tikras

proble­

m as geriau sprendžia dvi galvos, o ne viena, todėl jis nagrinėjo ir tuos atvejus, kai

Am erikos

Tokiais nas,

prezidentai

pavyzdžiais

kaip

galėtų

„pastatyti

Kennedy

ir

ant

adm inistracijos

jų

patarėjai

būti

priėm ė

Trum ano

kojų“

Antrojo

veiksm ai,

gerus

kolektyvinius

adm inistracijos

pasaulinio

neleidę

karo

Sovietų

sprendim us.

sukurtas

M aršalo

pla­

nuniokotą

Europą,

arba

atom inių

ra­

sąjungai

įkurti

ketų bazės Kuboje. Šiais atvejais - Janiso nuom one, taip pat verslo pasaulyje grupinio m ones,

m ąstym o kurdam as

num atančius

įtakos

išvengiam a

todėl,

planus

pasikviečia

ekspertus

galim as

problem as.

kad

arba

Sprendim ai,

vim us, dažniausiai būna blogi, o

vadovas

paskiria

priim ti

priim ti po

atvirų

išklauso

įvairias

specialius

neatsižvelgus ginčų

nuo­

žm ones,

į

prieštara­

- geri. Nė vienas iš

m ūsų nesam e toks sum anus, kaip visi drauge.

Individų galia 12 TIKSLAS. Nurodykite, kokia savybė turi būti būdinga mažumos pozicijai, kad ji galėtų palenk­ ti daugumą. Kalbėdam i dų

apie

socialinės

Socialinė

galios.

įtakos

kontrolė

galią

privalom e

(situacijos

galia)

nepam iršti ir

savo

asmeninė

kaip

kontrolė

indivi­ (individo

galia) veikia viena kitą. Žm onės nėra biliardo rutuliai. Jausdam i spaudim ą, ga­ lim e

reaguoti pasielgdam i priešingai nei buvo

tikėtasi, tuo

dar kartą

įtvirtinda­

m i savo laisvės pojūtį (Brehm ir Brehm , 1981). Būtent tai patyrė trys kareiviai Abu Graibo kalėjim e (O’Connor, 2004). Lei­ tenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą, apie kurį pranešė savo dam s.

Laivyno

šunų

prižiūrėtojas

W illiam as

Kim bro

atsispyrė

spaudim ui

va­ daly­

vauti neteisėtuose tardym uose, kuriuose norėta panaudoti jo kovinius šunis. Pus­ karininkis m as

Josephas

Darby

nenuginčijam us

iškėlė

žiaurum ų

į

dienos

įrodym us.

šviesą

siaubingus

Kiekvienas

jų

faktus,

rizikavo

pateikda­

būti

išjuoktas

ar net teisiam as karo lauko teism o už tai, kad nepakluso įsakym am s. Kaip pastebėjo šie trys kariškiai, pavieniai žm onės gali palenkti daugum ą ir tapti socialinės istorijos didvyriais. Jei taip nebūtų, kom unizm as būtų likęs m a­ žai žinom a

teorija, krikščionybė

būtų

negausi Vidurio

Rosa Parks nebūtų atsisakiusi sėdėti autobuso čių teisių žum a,

Rytų

gale, nebūtų

sekta. Jei juodaodė kilęs galingas pilie­

judėjim as. Technikos istoriją taip pat dažniausiai kuria išradinga m a­

kuri

įveikia

daugum os

pasipriešinim ą

pokyčiam s.

Geležinkelio

idėja

dau­

geliui atrodė absurdiška; kai kurie ūkininkai baim inosi, kad dėl traukinių kelia­ mo

triukšm o

vištos

nustos

dėti

kiaušinius.

Žm onės

šaipėsi

iš

Roberto

Fultono

garlaivio, vadino jį „Fultono kvailystei Vėliau Fultonas sakė: „M ano kelyje ne­ buvo

nei

šviesios

m o."

Panašiai

vilties,

buvo

sutikti

nei

padrąsinam os

spauda,

pastabos,

telegrafas,

kaitrinė

nei

nuoširdaus

lem putė

bei

palinkėji­ spausdina­

m oji m ašinėlė (Cantril ir Bum stead, 1960). Europos socialiniai psichologai stengėsi geriau suprasti mažumos įtaką - vie­ no pes,

ar

dviejų

kuriose

pateikdavo

žm onių vienas

neįprastus

galią

ar

du

palenkti žm onės

vertinim us. Jie

daugum ą nuolatos ne

kartą

(M oscovici, 1985). Jie reikšdavo

prieštaringas

pastebėjo, kad

tyrė

gru­

nuostatas

ar

tai m ažum ai, kuri

903

„Tiesa gimsta ginčuose tarp draugų." Filosofas Davidas Hume, 1711-1776

904

18 SKYRIUS

nesvyruodam a laikosi savo pozicijos, kur kas sėkm ingiau pavyksta palenkti dau­ gum ą

nei

tai,

kuri

dvejoja.

Nuosekliai

laikydam iesi

m ažum os

nuom onės

nebū­

site populiarūs, tačiau galite tapti įtakingi. Tai ypač galioja tada, kai jūsų pasi­ tikėjim as priverčia kitus pagalvoti, kodėl jūs būtent šitaip reaguojate. Nors žm o­ nės dažnai viešai laikosi daugum os požiūrio, privačiai jiem s gali patikti m ažu­ m os

požiūris. Net

daugum os

kai

atstovus

m ažum os

priversti

įtaka

peržiūrėti

dar

nėra

savo

pastebim a, ji gali kai kuriuos

požiūrį

(W ood

ir

kiti,

1994).

So­

cialinės įtakos galia yra m ilžiniška, tačiau atsidavęs asm uo taip pat turi didžiu­ lę įtaką.

MOKYMOSI REZULTATAI Socialinė įtaka 6 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra cham eleono efektas, ir pateiki­

8

te jo pavyzdžių.

ir nurodykite sąlygas, kuriomis klusnumas esti didžiausias.

Chameleono m us

efektas

supančius

-

tai

žm ones,

m ūsų

polinkis

pavyzdžiui,

m ėgdžioti

žiovauti,

kai

jie

TIKSLAS.

Stanley mi

M ilgram o

guoti

gaus

sm ūgius,

Autom atiškas

m ėgdžiojim as

yra

gebė­

į

kito

Milgramo

paklusnumo

eksperim entuose

prieštaravim ų

žiovauja, arba užsikrėsti laim ingo ar nuliūdusio žm o­ nuotaika.

Apibūdinkite

paklusti

žm ogaus

paprastai

eksperimentus

žm onės,

drasko­

eksperim entuotojui

m aldavim us

nuspręsdavo

ar

nutraukti

paklusti

rea­

elektros

įsakym am s,

net jei šis klusnum as turėjo tariam ai žaloti kitą žm o­

jim o jausti kitiem s em patiją sudedam oji dalis.

gų. Žm onės būdavo daugiausia linkę paklusti, kai įsa­ 7

TIKSLAS. Aptarkite

rodykite

skirtumą

Ascho

tarp

konformizmo

normatyvinės

eksperimentus

ir

informacinės

ir nu­

socialinės

įtakos.

Solom onas

Aschas

pastebėjo,

kad

žm onės

prisitaiko

prie grupės sprendim ų net tada, kai jie būna akivaiz­ džiai m ės

neteisingi.

nekom petentingi

užim am a to

Konform izm as

padėtim i

įsipareigoję

arba

bei

reaguoti,

padidėja,

nesaugūs,

patrauklum u, kai

m us

kai

stebi

sėtos

valdžios

davo

prestižinė

grupės

iš

anks­

grupės

nariai,

lim e

prisiderinti

arba

vieningą siekdam i

sprendim ą. socialinio

auka

asm enį

būdavo

rem ­

nuasm e­

padeda suprasti mūsų polinkį pasiduoti socialinei [takai.

Tiriant

konform izm ą,

Tiriant

grupės standartam s, ir esam e grupėje, kurios bent priėm ę

įsakinėjantį kai

9 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip konformizmo ir klusnumo tyrimai

ba

yra

kai

institucija;

laikom as tei­

neparodydavo neklusnum o pavyzdžio.

siderindavo

nariai

atstovu;

šalia ir buvo

ninam a arba ji būdavo toli ir kai joks kitas žm ogus

esam e kilę iš kultūros, kurioje labai skatinam a pagar­ trys

būdavo

jaučia­

žavim ės nesam e

kinėjantis asm uo

M es

atsitiktinai

nepaisydam i

klusnum ą,

savo

atsitiktinai

parinkti

žm onės

asm eninių parinkti

pri­

įsitikinim ų,

žm onės

paklus­

ga­

davo nurodym am s įvykdyti bausm ę, kuri, jei būtų bu­

pritarim o

vusi tikra, būtų sužalojusi visiškai nepažįstam us žm o­

(normatyvinė socialinė įtaka), arba dėl to, kad m um s

nes.

priim tina

vo anksti; po to nuostatos išplaukdavo iš poelgio. Jei

kitų

žm onių

teikiam a

inform acija

(informa­

Pasipriešinę

cinė socialinė įtaka). M es būnam e atviriausi inform a­

iš

cinei socialinei įtakai, jei nesam e tikri dėl to, kas tei­

yra

singa, o teisybė yra svarbi.

pasiduoti

šių

nurodym am s

eksperim entų

grindžiam i,

sužinom e,

galim e

galingai

asm enys

form uoti

socialinei

kokiais savo

įtakai

tai

padaryda­

procesais elgesį,

tikrom is

jie

m ažiau situaci-

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

jom is,

kuriom is

privalom e

pasirinkti,

ar

laikytis

savų

905

11 TIKSLAS. Aptarkite, kaip grupės sąveika gali paskatinti gru-

standartų, ar reaguoti į kitus žm ones.

pės poliarizaciją ir grupinį mąstymą.

10 TIKSLAS. Apibūdinkite sąlygas, kuriomis kitų žmonių buvi­

Panašiai m ąstančių grupės narių diskusijos dažnai su­

mas

kelia grupės poliarizaciją - dom inuojančių grupės nuo­

gali

sukelti

socialinį palengvinimą,

socialinį dykinėjimą

ar­

m onių sustiprėjim ą. Šis procesas skatina grupinį mąs­

ba nuasmeninimą.

tymą,, kai grupės daro spaudim ą savo nariam s priside­ Stebėtojų

arba

kitų

dalyvių

buvim as

padidina

suža­

rinti,

užgniaužia

nesutam pančią

su

bendrąja

nuom one

dinim ą ir sustiprina m ūsų tikėtiną reakciją. Šis socia­

inform aciją ir nepajėgia svarstyti alternatyvų. Kad iš­

linis

vengtų grupinio m ąstym o, lyderiai galėtų skatinti nuo­

palengvinimas

dažniausiai

padeda

geriau

vykdyti

lengvas ar gerai išm oktas užduotis, tačiau blogina su­

m onių įvairovę bei ekspertų kritiką ir paskirti žm ones,

dėtingų ar ką tik išm oktų atlikim ą. Kitų žm onių, vie­

kurie išsiaiškintų galim as problem as sudarant planus.

nijančių

savo

pastangas

įvykdyti

grupės

tikslą,

buvi­

m as gali pabloginti veiklą, kai atsiranda socialinis dy­

12 TIKSLAS. Nurodykite, kokia savybė turi būti būdinga mažu­

kinėjimas,

mos pozicijai, kad ji galėtų palenkti daugumą.

m iesi

kada

savim onė

sirasti

žm onės

Nuasmeninimas,

kitais.

žm onių

vieni

tada,

kai

ir

veltėdžiauja

psichologinė

savikontrolė

buvim as

naudoda­

būsena,

kai

sum ažėjusi, gali at­

grupėje

dalyviam s

Sėkm ingai

nusverianti

daugum os

nuom onę

m ažum a

dažniausiai nuosekliai reiškia savo požiūrį.

sukelia

anonim iškum o pojūtį.

PAKLAUSKITE

SAVĘS:

Kokius

socialinės

įtakos

pavyzdžius

tyrėte šią savaitę? (Atminkite, jog įtaka gali būti informacinė.)

Socialiniai santykiai Išsiaiškinom e, ką Priėjom e

prie

m es

galvojame

vieni apie

svarbaus

socialinės

trečiojo

kitus

ir kaip

psichologijos

vieni kitus veikiame. klausim o:

kaip

esam e

Prietaras (prejudice) -

vieni su kitais susiję? Dėl kokių priežasčių žeidžiam e vieni kitus, padedam e vie­

nepateisinam a (ir paprastai

nas

neigiam a) nuostata į grupę ar jos

kitam

ar

įsim ylim e?

Kaip

sugniaužtus

agresijos

kum ščius

paversti

atviru

užuojautos glėbiu? Aptarsim e ir gerus, ir blogus dalykus: nuo prietarų ir agre­

narius. Prietaras dažniausiai

sijos iki patrauklum o, altruizm o ir sutaikinim o.

apim a stereotipiškus įsitikinimus,

Prietarai

diskrim inaciniams veiksm am s.

13 TIKSLAS. Išvardykite, kokios yra trys prietarų sudedamosios dalys.

Stereotipas (stereotype) -

neigiam us jausmus ir polinkį

apibendrintas (dažnai pernelyg

Prietarai

-

tai

išankstinė

nuom onė.

Tai

nepagrįsta

ir

paprastai

neigiam a

nuo­

stata į grupę - dažniausiai skirtingą kultūrinę, etninę grupę ar kitą lytį. Kaip ir visos

nuostatos,

prietarai

yra

įsitikinimų

(vadinam ų

stereotipais),

emocijų

apibendrintas) įsitikinimas apie žm onių grupę.

(prie­

šiškum o, pavydo ar baim ės) ir polinkio veikti (diskrim inuoti) derinys. Tikėti, kad

Diskriminacija (discrimination)-

nutukę žm onės yra rajūnai, jausti antipatiją storuliui ir nenorėti jo priim ti į dar­

nepateisinam as neigiam as

bą ar su juo artim ai draugauti, vadinasi, būti prietaringam . Prietarai yra neigia­

elgesys grupės ar jos narių

m os nuostatos, o diskrim inacija - neigiam as elgesys.

atžvilgiu.

pa­

906

18 SKYRIUS

Kaip ir kitos išankstinės nuomonės formos, prietarai yra schemos, kurios vei­ kia

mūsų

ma

baltaodžių

pastabumą

„kvailioja",

o

„smurtas"

ir įvykių

tiriamųjų toks

pat

(Duncan,

vertinimą. Per vieną tyrimą 1970

suvokdavo, juodaodžio

1976).

Iš

kad

baltasis

elgesys

su

anksto

žmogus,

baltuoju

susidarę

buvo

nuomonę

metais daugu­

stumdantis

juodaodį,

suprantamas

apie

žmones,

kaip

susiku­

riame šališką įspūdį apie jų elgesį. Išankstinės nuomonės veikia suvokimą.

Ar žmonės yra prietaringi? 14 TIKSLAS. Palyginkite atvirą ir subtilią prietarų formas bei pateikite kiekvienos pavyzdžių.

Kad sužinotume prietarų lygį, galime įvertinti, ką žmonės sako ir ką daro. Spren­ džiant iš to, ką sako amerikiečiai, per pastaruosius 50 metų iš esmės pasikeitė nuostatos jog

į

lytį

balsuotų

ir

už

rasę.

Jei

kandidatę

į

1937

metais

prezidentus

tik

vienas

trečdalis

kompetentingą

moterį,

amerikiečių tai

2003

sakė, metais

šis skaičius šoktelėjo iki 87 procentų (Jones ir M oore, 2003). Taip pat ryškiai padidėjo

pritarimas

įvairioms

rasinio

rasių atstovų santuokai (žr. 18.7

bendravimo

PAV.

formoms,

tarp

jų

-

skirtingų

). Beveik visi sutinka, kad visų rasių vai­

kai turi lankyti tą pačią mokyklą, kad moterims ir vyrams už tą patį darbą pri­ valoma mokėti vienodai. Tačiau

atviriems

dažnesnio

žodinio

prisipažįsta, su

kitos

kad rasės

prietarams pritarimo

socialiai

blėstant

skirtingų artimoje

žmogumi

jaustųsi

darbininkų imigrantų yra XX

subtilūs rasių

atstovų

aplinkoje nejaukiai.

prietarai

santuokai,

(flirtuojant, O

Vakarų

mai

prietarus

priežasčių

1998).

-

pakeitė

Daugybė

žmonių

tuokiantis) kur

vis jie

dauguma

a. pabaigoje šiose šalyse įsikūrę pabėgėliai, „šiuogrupių

nerasinių

Nepaisant

daugelis

šokant, Europoje,

laikiniai prietarai" - kai imigrantai iš mažumų Pettigrew,

išlieka.

tiesmukiškus

neseniai

atliktų

negauna darbo dėl taria­

eksperimentų

(Jackson byloja,

ir

kiti, 2001;

kad

prietarai

gali būti ne tik subtilūs, bet ir automatiški bei nesąmoningi (žr. skyrelį „Pažvel­ kime iš arčiau. Automatiški prietarai).

100 80 60 18.7 PAVEIKSLAS.

40

Prietarai bėgant laikui Per pusę praėjusio šimtme­ čio amerikiečių pritarimas skirtingų rasių atstovų santuokai nepaprastai išaugo. (Gallupo apklausos, skelbiamos Ludwig, 2004.)

20 0 1958 1960

1970

1980

Metai

1990

2000 2003

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

907

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Automatiški prietarai Kaip

nagrinėjome

šioje

knygoje,

informaciją

apdorojame

dviem

lygiais: sąmoningai ir nesąmoningai. Tam tikru mastu mūsų mąs­

Rasės

sąlygoti

policininkai,

vokimo

grupė

ekrane.

Tačiau

šiandieniniai

mokslininkai

mano,

jo

piniginę

atkūrė

šią

mygtuką,

radaro,

nuo­

ekrane

pasirodžiusį daiktą,

Šiuolaikiniai

implicitinių,

automatiškų

kai

palaikę

situaciją,

jog dar didesniu mastu jie yra implicitiniai (paslėpti) - anapus nematomi.

Dvi

mokslininkų

grupes

sudomino

atvejis, kai savo namo Bronkse tarpduryje beginklį vyrą nušovė

tymas, prisiminimai bei nuostatos yra atviri - matomi mūsų su­ radaro

suvokimai.

jie

nuspręsdavo vyrą,

pistoletu.

prašydama „šauti"

rankose

Kiekviena

žmonių arba

mokslininkų

greitai

„nešauti"

laikantį

paspausti į

pistoletą

netikėtai

arba

nepa­

statų tyrimai rodo, jog prietarai yra labiau nesąmoninga reakci­

vojingą

ja (panašiai kaip kojos krestelėjimas sudavus per kelio nervą),

2002; Greenwald ir kiti, 2003). Žmonės (vieno tyrimo metu ir bal­

nei sprendimas. Panagrinėkime šiuos faktus apie prietarus JAV:

tieji,

ir

pavyzdžiui,

juodaodžiai)

žiebtuvėlį

dažniau

arba

klaidingai

butelį

(Correll

ir

kiti,

„šaudydavo"(juodaodžius

taikinius. Implicitinės

rasinės

bendradarbiai

(1998)

rasinių

prietarų,

gali

asociacijos.

Anthony

parodė,

net

turėti

jog

neigiamų

Greenwaldas

žmonės, asociacijų.

ir

jo

neigiantys

turį

Pavyzdžiui,

9-

Juodos spalvos matymas. Kelių tyrimų rezultatai rodo, jog juo labiau

žmogaus

veido

bruožai suvokiami kaip

būdingi jo

rasei,

iems iš 10 baltaodžių respondentų prireikė daugiau laiko malo­

juo labiau tikėtina, kad šie bruožai sukels su rase susijusią re­

nius žodžius (pavyzdžiui, „taika" ir „rojus") nurodyti kaip „gerus",

akciją (Maddox, 2004). Vieno 182 policininkų tyrimo metu Jen­

kai gėris buvo pateiktas asocijuojant ne su baltųjų, o juodao­

nifer Eberhardt ir jos bendradarbiai (2004) pastebėjo, kad „juo­

džių veidais. Be to, kaip teigia Kurtas Hugenbergas ir Galenas

daodžių

Bodenhausenas

nusikaltėlių: juo tamsesnio veido buvo asmuo, juo jis atrodė la­

implicitinius

(2003),

prietarus,

asmenys,

demonstruojantys

juodaodžių

veiduose

labiausiai

greičiausiai

įžvel­

veidai

policininkams

buvo

labiau

panašūs

į

kriminalinių

biau linkęs nusikalsti".

gia pyktį ir akivaizdžią grėsmę. Refleksyvi Nesąmoningas paprašė

globėjiškas

baltaodžių

elgesys.

studenčių

įvertinti

Kentas rašinį

Harberis

su

(1998)

klaidomis,

sa­

žiūris

veidus.

kursis. Kai studentės manydavo, kad

nų

rašinio

autorius yra juo­

da

neišsakydavo

griežtos

kritikos,

kurios

negailėdavo

baltao­

paskatino

matuojama

kydamas, jog jį parašė arba baltaodis, arba juodaodis bendra­

daodis, jos rašydavo pastebimai geresnius įvertinimus ir nieka­

kūno

vykdyti

betarpiška

Šiuose

reakcija

mas,

reakcija.

neurologinius

žmonių

tyrimuose

ir jų

rodantys

Šiandieninis

kurių

į baltaodžių

pastebėti

migdolo, emocijų

implicitinius

tyrimus,

reakcija

buvo

biopsichosocialinis

žmonių

(Cunningham

šinį, norėjau užsikniaubti ant stalo ir pravirkti". Harberis spėlio­

lus, kai jų kūnas selektyviai reaguoja į kito žmogaus rasę.

to

globėjiškai

elgėsi

su

juodaodžiais

autoriais,

taikydamos

jiems ne tokius griežtus standartus? Vertinant realiai, tokie maži lūkesčiai ir dėl to kankama zultatus.

kritika" (Kad

gali būtų

atsirandančios bloginti išvengta

„išpūstos

mažumų šio

šališkumo,

skaito rašinius nežinodami, kas juos rašė.)

pagyros

studentų

bei nepa­

mokymosi

daugelis

re­

dėstytojų

veido

raume­

ir

kiti,

2004;

Eberhardt, 2005; Vanman ir kiti, 2004). Net žmonės, kurie są­ moningai

dėl

buvo

ir juodaodžių

apdorojimo centro, sužadini­

prietarus

džių rašiniams, pavyzdžiui: „Skaitydama tokį blogą studento ra­

jo, ar vertintojos savo vertinimus derino prie rasinių stereotipų,

metu

po­

reiškia

nedaug

prietarų,

gali siųsti

išdavikiškus

signa­

Jei pasitikrinę savo vidinę nuojautą kartais kitiems žmonėms atrandate

jausmų,

kurių

nepageidaujate,

būkite

tikri,

jog

nesate

vieninteliai. Svarbu yra tai, kaip elgiamės su savo jausmais. Ste­ bėdami savo naujais,

jausmus

grindžiamais

me išsilaisvinti iš prietarų.

bei veiksmus kitokiais

-

ir senus įpročius keisdami

draugiškais

-

santykiais,

gali­

908

„Deja, išm okti,

18 SKYRIUS

pasaulis

dar

kaip

gyventi

Tačiau

privalo

prietarai

vis

dar

iškyla

paviršiun

viešajam e

kontekste.

2004

m etais

atliktos europiečių apklausos m etu 6 iš 10 žm onių ir Britanijoje, ir Vokietijoje

esant

teigė, kad im igrantai daro blogą įtaką jų šaliai (Lester, 2004). Daugum oje pa­

įvairovei." Popiežius Jonas Paulius II kreipdam asis į Jungtines Tautas, 1995

saulio vietų gėjai ir lesbietės negali drąsiai prisipažinti, kas jie yra ir ką m yli. Keliose

JAV

valstijose,

kuriose

juodaodžiai

vairuotojai

yra

m ažum a

ir

rečiau­

siai viršija greitį autom agistralėse, jie sudaro daugum ą tų, kuriuos valstijos po­ licija

sustabdo

Džersio

bei

valstijos

apieško

(Lam berth,

greitkelyje

vykdyto

1998; tyrim o

Staples, m etu

1999a,b).

paaiškėjo,

Vieno

jog

Naujojo

afroam erikie-

čiai sudarė 13,5 procento autom obilių keleivių, 15 procentų nubaustųjų už greičio viršijim ą

ir

35

procentus

sustabdytų

vairuotojų.

Tą

savo

kailiu

patyrė

Naujojo

Džersio stom atologas Elm o Randolphas. Po to, kai jis per ketverius m etus dau­ giau nei 100 kartų buvo sustabdytas važiuodam as aukso spalvos BM W nuo na­ mų

iki savo

kabineto, daktaras

Randolphas, kuris

buvo

kaltas

tik

dėl to, kad

„vairavo būdam as juodaodis", pardavė autom obilį. Išlieka ir prietarai dėl lyties bei lyčių gybės

pagal

lesniais

už

leidžiam a tai

intelekto m otinas

vairuoti

vyram s),

pinasi

ir

autom obilio.

kurie

vaikais.

įverčius, žm onės

(Fum ham rūpinasi

Visam e

savo

tėvus

yra

linkę

Rawles, 1995). Saudo

Vakarų

gatvėm is,

pasaulyje

diskrim inavim as. Nepaisant lyčių

šalyse nei

m oterys

laikyti

Arabijoje

m okam a

daugiau

tiem s

(paprastai

dažniau

gyvena

intelektua­

m oterim s tiem s

m oterim s), skurde

ly­ ne­

(papras­ kurie

(Lipps,

rū­

1999).

ir jų 69 procentų raštingum o lygis yra kur kas žem esnis už 83 procentų vyru raštingum ą (PRB, 2002). Ką tik gim usių m ergaičių jau niekas nebepalieka kalno papėdėje m irti, kaip buvo darom a antikinėje Graikijoje. Tačiau net ir šiandien berniukai dažnai verti­ nam i labiau nei jų sesutės. Per XX a. aštuntajam e dešim tm etyje Bangladeše siautusį

badą

m itybos

ikim okyklinio nei

berniukai,

am žiaus o

m ergaitės

daugelyje

buvo

besivystančių

labiau

nusilpusios

šalių

m ergaičių

dėl

prastos

m irtingum as

yra didesnis nei berniukų (Bairagi, 1987). Atsiradus testam s, leidžiantiem s daryti abortus atsižvelgiant į vaisiaus lytį, keliose Pietų Azijos šalyse, taip pat ir kai ku­ riose Kinijos bei Indijos srityse, sum ažėjo m ergaičių gim stam um as. Natūraliu m o­ terų m irtingum u bei natūraliu 105 gim usių berniukų, tenkančių 100 gim usių m er­ gaičių santykiu vargu ar galim a paaiškinti skaičius, kad pasaulyje yra 101 m ilijo­ nas (ištarkite šį skaičių lėtai) „dingusių be žinios m oterų" (Sen, 2003). 2005 m e­ tais Kinija paskelbė, kad naujagim ių santykis pasiekė 119 berniukų, tenkančių 100 mergaičių (Yardley, 2005). Rem dam asi dem ografinėm is prognozėm is, kad 40 m i­ lijonų kinų viengungių negalės rasti sau partnerės, Kinija paskelbė, jog selekty­ vūs pagal lytį abortai - lyties genocidas - dabar yra krim inalinis nusikaltim as. Tarkim e, jog

galėtum ėte

turėti tik

vieną

vaiką. Ko

labiau

norėtum ėte: ber­

niuko ar m ergaitės? Kai Gallupo organizacija uždavė šį klausim ą am erikiečiam s, du

trečdaliai

pageidavo

kurios

nors

vienos

lyties,

ir

du

trečdaliai

tų,

kuriem s

vaiko lytis buvo svarbi - 2003 m etais kaip ir 1941-aisiais - pageidavo berniu­ ko (Lyons, 2003). Tačiau naujienos m ergaitėm s ir m oterim s nėra vien tik blo­ gos.

Daugelis

žm onių

m oterim s

apskritai

jaučia

teigiam esnius

jausm us

ram s (Eagly, 1994; Haddock ir Zanna, 1994). Visam e pasaulyje žm onės m ano.

nei

vy­

909

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

jog moterys turi tokių bruožų kaip rūpestingumas, jaut­ rumas

ir

mažesnis

agresyvumas,

kuriems

dauguma

tei­

kia pirmenybę (Glick ir kiti, 2004; Swim, 1994). Tai pa­ aiškina, kodėl moterims dažniau patinka moterys nei vy­ rams

vyrai (Rudman

dėl

žmonėms

ir

labiau

Goodwin, 2004). Ir

patinka

kompiuteriu

galbūt to­

sukurti

trupu­

tėlį moteriškesni veido bruožai - ir vyrų, ir moterų - nei truputį

vyriškesni.

kolegos

(1998)

moteriškų

M okslininkas

spėja,

bruožų,

kad

rodo

Davidas

vyro

Perrettas

veidas,

gerumą,

ir

turintis

paslaugumą

jo

truputį

bei

kitas

gero tėvo savybes. Kai BBC pasiūlė 18 000 moterų at­ spėti, bė,

kuris

kad

iš

18.8

„ieško

parodytų

p a v e ik s l e

ypatingos

moters,

vyrų

kurią

(a)

(b)

pasiskel­

amžinai

mylėtų

ir

brangintų",

66

pro­

centai pasirinko veidą, kuriam buvo suteikta truputis moteriškų bruožų (b).

Kuris iš jų pasiskelbė, kad ieško ypatingos moters, kurią amžinai mylėtų ir brangintų?

Socialinės prietarų priežastys 15 TIKSLAS. Aptarkite socialinius veiksnius, skatinančius prietarus, Kodėl

atsiranda

prietarai?

Iš

dalies

-

dėl

18.8 PAVEIKSLAS. Kuris jums labiausiai patinka?

nelygybės,

socialinio

padalijimo

ir

emocinių atpirkimo ožių.

Socialinė nelygybė. Vieni žmonės turi pinigų, galios, yra gerbiami, o kiti - viso šito

neturi.

„Turintieji"

paprastai

susikuria

nuostatas,

kurios

pateisina

esamą

pa­

dėtį. Kraštutinis pavyzdys - vergų savininkai manė vergus esant tinginius iš pri­ gimties, nemokšas ir nepareigingus, t. y. turinčius būtent tų savybių, kurios „pa­ teisina" tačiau

jų

pavertimą

vergais.

jautrios, todėl tinka

Įprasta

toms

nuomonė,

kad

užduotims, kurias

moterys

paprastai ir

yra

neatkaklios,

atlieka

(Hoffman

Prietaringumą taip pat sustiprina diskrim inacija - dėl aukų reakcijos į ją. GorAllportas

(„Prietaro

klasikinėje

kilmė")

savo

pastebėjo,

1954

kad

metų

tapusieji

knygoje

The

diskrim inacijos

Nature auka

of

Prejudice

pradeda

save

kaltinti arba pykti. Abi šios reakcijos gali skatinti naują prietarą - klasikinė kal­ tinkite

auką

kalstamumą,

dinamika. tai

kas

Jeigu

nors

šį

gyvenimo

skurde

faktą

panaudoti

gali

aplinkybės

skatina

ir eis įdarbą Volstryte.“ Shelby Steele,

(„Naujoji atskirtis“)

dami savo grupes, dėl jų žudome ir mirštame. Iš tiesų, apibrėžiame save — savąjį dalies

savo

grupių

prasme.

Australų

psichologai

Johnas

Tumeris

(1987) ir M ichaelas Hoggas (1996) atkreipė dėmesį į tai, jog per savo socialini tapatumą

portfelius nešiojančiais piliečiais

The N ew Segregation, 1992

Mes ir jie: vidinė grupė ir išorinė grupė. Iš protėvių paveldėjome poreikį priklau­

iš

užsiriš kaklaraiščius, taps

nusi­

syti, taigi esame besitelkianti į grupes rūšis. M es džiaugsmingai šūkaujame rem­ -

kad jie apsivilks kostium us,

diskrimi­

didesnį

besitęsiančiai vargšų

nacijai pateisinti.

tapatumą

priespaudoje daugiau kaip tris šim tm ečius, po to pasakyti, jog viskas baigta, ir tikėtis,

ir Hurst, 1990). Trumpai tariant, prietaras racionalizuoja nelygybę. donas

„Neįm anom a laikyti žm onių

siejame

save

su

tam

tikromis

grupėmis

ir

atsiribojame

nuo

kitų.

Kai

Ianas apibrėžia save kaip vyrą, australą, Leiboristų partijos rėmėją, Sidnio univer­ siteto studentą, kataliką ir M acGregorą, jis žino, kas jis yra, ir mes taip pat.

910

18 SKYRIUS

Socialinis apibrėžim as taip pat leidžia suprasti, kas jūs nesate. M intyse brėž-

Vidinė grupė (,,mes“) (ingroup) -

dam i

ratą

apie

„m us"

(vidinė

atskiriam e

grupė),

„juos“

(išorinę

Toks

grupę).

žmonės, su kuriais sieja bendras

susitapatinim as su grupe paprastai lem ia šališkum ą vidinei grupei - polinkį būti

tapatumas.

palankiam

savo

grupuojant Išorinė grupė („jie“)

žm ones

Netgi

pagal

dirbtinis

m etam ą

„m ūsų"

m onetą)

ir

„jų“

skatina

atskyrim as

žm ones

(pavyzdžiui,

skirstant

bet

kokį

atlygį būti palankesnius savo grupei (Tajfel, 1982; W ilder, 1981). Poreikis atskirti priešus ir draugus bei noras, kad m ūsų grupė būtų svarbiausia,

(outgroup) -

žmonės, kuriuos suvokiame

iš

kaip kitokius ar nepriklausančius

kam s

mūsų vidinei grupei.

grupei.

anksto

nuteikia

prieš nepažįstam uosius (W hitley, 1999). Klasikinės eros grai­

visi negraikai buvo

geresnė

už

kitas

„barbarai". Daugum a

m iesto

m okyklas. Daugum a

vaikų

tiki, kad

m oksleivių

jų

m okykla

buriasi į uždaras

yra gru­

pes - gotai, riedutininkai, banditai, fanai - ir m enkina tuos, kurie tai grupei ne­ Šališkumas vidinei grupei

priklauso.

Buvo

pastebėta,

kad

net

(ingroup bias) -

šim panzė iš kito būrio (Goodall, 1986).

šim panzė

nusivalo

tą

vietą,

kurią

paliečia

polinkis būti palankiam savo grupei.

Emocinės prietarų šaknys 16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip „atpirkimo ožio“ ieškojimas iliustruoja prietarų emocinį dėmenį.

Prietaras gali kilti ne tik iš visuom enės pasidalijim o, bet ir iš širdies gilum os. Susidūrus

su

resyvum as

m irties

„jiem s"

siaubu, padidėja

-

tiem s,

kurie

patriotizm as

kelia

grėsm ę

ir

atsiranda

m ūsų

panieka

pasaulėžiūrai

bei

ag­

(Pyszchyns-

ki ir kiti, 2002). Prisim inus šį siaubą gali pakisti nuostatos. Tai atsitiko ekspe­ rim ento m inė

dalyviam s, kai M arkas

jų

pačių

paskatino

m irtingum ą

labiau

rem ti

Landau

ar

ir aštuoni kiti m okslininkai (2004) pri­

Rugsėjo

prezidentą

11-osios

Bushą

siaubą.

(šiuo

Šis

reiškiniu

siaubo

prezidentas

prim inim as pasinaudo­

jo per 2004 m etų rinkim ų kam paniją). Prietarai taip pat gali išreikšti pyktį: kai kas nors nepavyksta, radę žm ogų, kurį už tai galim a kaltinti, turim e pykčio taikinį - atpirkim o ožį. VII a. pabai­ goje

Naujosios

Anglijos

kolonistai,

patyrę

didžiulius

nuostolius

nuo

indėnų

ir

jų sąjungininkų prancūzų rankos, puolė karti tariam ąsias raganas (Norton, 2002). Po

Rugsėjo

am erikiečius, jo

ir

11-osios apie

raginim ų

kai

kurie

kuriuos

buvo

pašalinti

įsiutę

žm onės

gausiai

Saddam ą

užsipuolė

kuriam i

Husseiną,

kurį

nekaltus

arabų

neigiam i

stereotipai.

iki

am erikiečiai

šiol

kilm ės

Pagausė­ nenorom

toleravo. „Baim ė ir pyktis sukelia agresiją, o agresija prieš kitos tautos ar rasės piliečius sužadina rasizm ą, kuris savo ruožtu sukuria naujas terorizm o form as", pastebėjo Philipas Zim bardo (2001). „Atpirkimo ožio“ teorija (scapegoat theory) -

„Atpirkim o

ožio “

teorijos

įrodym ai

kyla

iš

ekonom iškai

frustruotų

žm o­

nių didelio prietaringum o ir iš eksperim entų, kuriais nustatom a, kad laikina fru­

teorija, pasak kurios prietaras

stracija

leidžia išlieti pyktį, ką nors dėl

rie

visko kaltinant.

blogai atsiliepdam i apie konkuruojančią m okyklą ar kitą asm enį (Cialdini ir Ri­

sustiprina

patiria

chardson, padėtį.

prietaringum ą.

nesėkm ę 1980;

Štai

arba

Crocker

kodėl

kartais

Dalyvaudam i

priverčiam i ir

kiti,

jaustis

1987).

varžovų

eksperim entuose

nesaugiai,

Niekinant

nesėkm ė

dažnai

kitus,

suteikia

studentai, atgauna

galim a

staigų

pagerinti

m alonum o

ku­

savivertę savo

jausm ą.

Ir priešingai, jei žm ogus jaučiasi esąs m ylim as ir palaikom as, jis labiau atsive­ ria tiem s, kurie yra kitokie, ir lengviau juos priim a (M ikulincer ir Shaver, 2001).

911

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Pažintinės prietarų šaknys 17 TIKSLAS. Išvardykite keturis būdus, kuriais pažinimo procesai gali padėti sukurti bei išsaugo­ ti prietarus. Prietaras gali kilti iš visuomenės pasidalijimo, iš širdies gilumos, taip pat ir iš natūralios

psichikos

veiklos.

Stereotipiniai

įsitikinimai

yra

mūsų

pažinimo

su­

paprastinto pasaulio šalutinis produktas.

Kategorizacija. Vienas būdas supaprastinti mūsų kategorijas. chikos

Chemikai

sveikatos

Kategorizuodami vertindami grupės

žmones

jų

į

Bet

molekules

klasifikuoja rūšis,

skirtingumus.

narių.

Atrodo, kad

klasifikuoja

specialistai

„jie“- kokios

mes

kitos

daiktų ir

psichikos

kad

labai

neorganines.

mūsų

nuo

rūšis.

nariai - atrodo

šališkai

kitų

grupėje,

į

Psi­

į

stereotipus,

skiriamės

ne

skirstymas

sutrikimus

formuojame

esančių

grupės

-

organines

dažnai

žmonių,

nors

į

žmonių

Pripažįstame,

pervertiname

pasaulį

mūsų

panašumą.

ir elgiasi panašiai,

tačiau „mes“ visi esame skirtingi (Bothwell ir kiti, 1989). Tiems, kurie priklau­ so vienai etninei grupei, kitos grupės žmonės dažnai atrodo panašesni savo išvaiz­

Islamas

da, asmenybės bruožais ir nuostatomis negu yra iš tikrųjų. Tačiau pės.

įgiję

patyrimo

Pavyzdžiui,

jei jie

kilę

iš

žmonės

geriau

Europos

dažnai per televiziją

atpažįsta

žmonės

atskirus

tiksliau

veidus

atpažįsta

žiūri krepšinį ir mato

daug

iš

kitos

afrikietiškus

afrikiečių

veidų

veidus,

18.9 PAVEIKSLAS.

(Li ir

Įsimintini atvejai maitina

kiti, 1996).

stereotipus

Įsimintini atvejai. Kaip buvo rašyta 10 skyriuje, mes dažnai apie įvykių dažnu­ mą

sprendžiame

dami

su

iš

pavyzdžių,

Oregono

bendradarbiai vejai.

Jie

universiteto

(1978)

padalijo

kurie

parodė, studentus

pirmiausia

studentais kaip

į

savanoriais,

pernelyg

dvi

šauna

į

galvą.

M yronas

apibendrinami

grupes

ir

pateikė

Eksperimentuo­

Rothbartas

ryškūs,

jiems

ir

atmintini

informaciją

jo at­

apie

50

vyrų. Pirmajai grupei duotame sąraše buvo 10 vyrų, suimtų už nesmurtinius nusi­ kaltimus, 10

Terorizmas

gru­

pavyzdžiui,

vyrų,

suimtų

už

klastojimą,

pavardės.

smurtinius

Antrajai

nusikaltimus,

grupei

duotame

pavyzdžiui,

sąraše

užpuolimą,

buvo

pavardės.

Kai abi grupės vėliau turėjo prisiminti, kiek jų sąrašo žmonių įvykdė kokį nors nusikaltimą,

antrosios

grupės

tiriamieji

pervertino

jų

skaičių.

Ryškūs

(smurtiniai)

atvejai gerai išlieka atmintyje ir veikia mūsų sprendimus apie grupę. (18.9 pav.).

Rugsėjo 11-osios teroristai musulmonai daugelyje protų sukūrė perdėtą stereotipą, kad musulmonai linkę į terorizmą. Iš tiesų, kaip rašė specialioji Nacionalinės mokslo tarybos terorizmui tirti komisija, pateikdama šią netikslią iliustraciją, dauguma teroristų nėra musulmonai, o „dauguma išpažįstančių islamą žmonių neturi jokio ryšio su terorizmu ir jam nepritaria" (Smelser ir Mitchell, 2002).

Teisingo pasaulio reiškinys. Anksčiau kalbėjome, kad žmonės dažnai pateisina savo

prietarus,

pasaulis aukas.

yra

kaltindam i

teisingas

Atliekant

ir

jų

aukas.

žm onės

eksperimentus,

Nešališki

gauna

daugelis

tai, jų

stebėtojai, ko

darydami

nusipelnė,

dalyvių

pradeda

taip

pat

mažiau

prielaidą, gali

kad

kaltinti

galvoti

apie

auką vien tik pamatę, kad ji patiria skausmingus elektros smūgius (Lerner, 1980).

Teisingo pasaulio reiškinys

Teisingo pasaulio reiškinys atspindi mintį, kurią mes dažnai diegiame savo vai­

(just-world phenomenon) -

kams, t.y., kad už gėrį yra apdovanojama, o už blogį - baudžiama. Nuo tokio

žmonių polinkis tikėti,

požiūrio

kad pasaulis yra teisingas,

tik

vienas žingsnis iki nuomonės, kad

tie, kuriems sekasi, yra

geri, o

tie, kurie kenčia, tikriausiai yra blogi. Todėl turtuoliai gali manyti, kad jų tur­

kad žmonės gauna tai, ko yra

tai, o vargšų nesėkmės yra pelnyti. Vienas vokiečių civilis, netrukus po Antro­

verti, ir yra verti to, ką gauna.

912

18 SKYRIUS

jo

pasaulinio

karo

aplankęs

Bergeno-Belzeno

koncentracijos

stovyklą,

pasakė:

„Kokie baisūs nusikaltėliai čia turėjo kalėti, kad su jais buvo taip elgiam asi". Pavėluotos nuomonės šališkumas taip pat turi įtakos (Čarli ir Leonard, 1989). Ar

teko

kada

nors

girdėti sakant, kad

išprievartavim o

aukos, sm urtą

patyrusios

žm onos arba AIDS sergantys žm onės gavo tai, ko nusipelnė? Kai kuriose šaly­ se išprievartautos m oterys pasm erkiam os griežtai bausm ei už tai, kad pagal įsta­ tym ą ko

buvo

neištikim os

Ronnie

tinim o

savo

Janoff-Bulm an

reiškinį.

ir

Susipažinę

vyram s jos

su

(M ydans,

2002).

Eksperim entas,

bendradarbiai (1985), iliustruoja

inform acija

apie

pasim atym ą,

kurį

atli­

šį aukos

kal­

baigėsi

m o­

kuris

ters išprievartavim u, žm onės m anė m oterį esant iš dalies kaltą. Šališkai vertin­ dam i

įvykusį

kaltindam i kuriem s

faktą, jie

auką,

buvo

nusprendė, kad

nusiram ina,

duota

ta

pati

kad

„ji

jiem s

inform acija,

turėjo

taip tik

suprasti, ką

negalėtų be

daro“. (Žm onės,

atsitikti.)

Kiti

išprievartavim o

tiriam ieji,

fakto,

nem anė,

kad m oters elgesys skatino ją prievartauti.

Agresija 18 TIKSLAS. Paaiškinkite, kuo agresijos apibrėžimas psichologijoje skiriasi nuo jo kasdienio vartojimo prasmės.

Žalingiausia brėžiam a dantų

socialinių

tiksliau

gydytojas,

santykių

negu

jėga

kasdienėje

priverčiantis

yra

agresija.

kalboje.

dejuoti

iš

skausm o,

agresija

Psichologijoje

Ryžtingas,

atkaklus

nėra

api­

pardavėjas

agresyvūs.

arba

Tačiau

as­

m uo, kuris skleidžia apie jus piktas paskalas, kuris žodžiais jus užgaulioja, ar­ Agresija, agresyvumas

ba užpuolikas, kuris prim uša jus, yra agresyvūs. Psichologijoje agresija yra bet

(aggression) -

koks

fizinis ar žodinis elgesys,

priešiškum o arba kaip iš anksto num atyta priem onė tikslui pasiekti. Tad žm og­

fizinis

kuriuo siekiama ką nors

žudystės

įskaudinti arba sunaikinti.

110

ar

ar

žodinis

užpuolim ai,

m ilijonų

su

karu

elgesys įvykę

susijusių

siekiant

kaip

pakenkti

pykčio

protrūkis,

m irčių, ištikusių

arba yra

sunaikinti, agresija.

kilęs Taip

dėl

pat

ir

per praėjusį šim tm etį, daugelis

kurių buvo šaltakraujiškai apskaičiuotos. Agresijos m oksliniai tyrim ai patvirtina, kad elgesys kyla iš biologijos ir pa­ tyrim o sąveikos. Kad šautuvas iššautų, reikia paspausti gaiduką; kai kurie žm onės yra tarsi užtaisytas ginklas, ir reikia labai nedaug, kad jie „sprogtų". Pirm iau­ sia

panagrinėkim e

biologinius

veiksnius,

kurie

veikia

m ūsų

agresyvaus

elgesio

slenkstį. Paskui patyrinėsim e psichologinius veiksnius, nuspaudžiančius gaiduką.

Agresijos biologija 19 TIKSLAS. Apibūdinkite trijų lygių biologinę įtaką agresijai.

Įvairių kultūrų, laikų ir pavienių žm onių agresija per daug skiriasi, kad ją būtų galim a laikyti neišm oktu instinktu, tačiau biologiniai veiksniai vis dėlto turi įtakos

agresijai.

sistem ą. ir

Dirgikliai,

Biologinės

biochem inį.

įtakos

Genai

trochem iniai procesai.

sukeliantys galim e

sukuria

agresyvų ieškoti

individualią

elgesį,

pagal nervų

tris

veikia

per

lygm enis:

sistem ą,

m ūsų

biologinę

genetinį,

kurioje

vyksta

nervinį elek­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Genetinė įtaka. Kartais veisiam i agresyvūs gyvūnai sportui arba tyrim am s. Dvy­

Per pastaruosius 25 m etus

nių tyrim ai taip pat rodo, kad genai turi įtakos žm onių agresyvum ui (M iles ir

Jungtinėse Valstijose ginklai tapo

Carey,

tapačių

dvynių

prisipažįsta

m aždaug 800 000 savižudybių,

„esantis žiauraus būdo“, tai kitas dvynys visai atskirai nuo

pirm ojo

dažniausiai

žm ogžudysčių ir atsitiktinių

sako

1997; tą

Rowe

patį.

tyrinėtojai

ir

kiti,

Netapačių

m ėgina

1999).

dvynių

surasti

Jeigu

vienas

atsakym ai

genetinių

iš

gerokai

ženklų

dažniau

žiaurum u

esti

skirtingi.

pasižym inčiuose

Dabar žm onė­

se. (Vienas jau žinom as, jį turi pusė žm onių rasės: tai - Y chrom osom a.)

m irčių priežastim i. Palyginti su tos pačios lyties, rasės, am žiaus ir tam e pačiam e rajone gyvenan­ čiais žm onėm is, tie, kurie

Nervinių procesų Įtaka. Gyvūnų ir žm onių sm egenyse yra sritys, kurias dirginant

nam uose laiko ginklą (ironiška,

sukeliam as arba slopinam as agresyvus elgesys (M oyer, 1983). Keletas faktų:

jog dažnai jis laikom as apsisau­

•

gojim ui), beveik tris kartus

Aptvare gyvenančios beždžionių kolonijos vadui sm egenų srityje, kurią dirgi­ nant slopinam a agresija, įsodinam as radijo bangom is valdom as elektrodas. Jun­

dažniau būna nužudom i

giklis, kuriuo

nam uose - beveik visada tą

suaktyvinam as elektrodas, yra

aptvare. Viena

m aža beždžionėlė

išm oksta nuspausti jungiklį, kai tik vadas pasidaro grėsm ingas. •

Norėdam i binėje mo ji

diagnozuoti

sistem oje

receptorių, pradeda

sutrikim ą,

(m igdole) m oteris

piktai

neurochirurgai

įsodina

nejunta

niurnėti:

elektrodą.

jokio

ram ios

m oters

Kadangi

dirginim o,

„Pam atuokite

padaro šeim os narys arba

m ano

sm egenų

sm egenyse

tačiau,

spustelėjus

kraujospūdį.

lim ­

nėra

juti­

jungiklį,

Tuojau

pat

pa­

artim as pažįstam as. Kiekvienam ginklo panaudojim o savigynai nam uose atvejui tenka 4 netyčiniai šūviai, 7 krim inaliniai užpuolim ai arba žm ogžudystės

m atuokite jį.“ Paskui ji atsistoja ir pradeda m ušti gydytoją.

ir 11 savižudybių arba bandym ų

•

Kruopščiai siem s

ištyrus

jiem s

patyrusių biais

buvo

žm onių

(1986)

nenustatyti parodė,

15

m irties

stipriai nėra

daro jų

sužalotos

agresyvūs,

išvadą,

neurologiniai

kad

bausm e

kad

galvos.

m okslininkė

sm urtui

sutrikim ai.

kaktos

nubaustų

skilties,

kalinių,

Nors

daugum a

Dorothy

pasireikšti

Sm urtauti

vaidinančios

paaiškėjo,

didelės

svarbų

galvos

Lewis

linkusių

kad

su

traum as

bendradar­

įtakos

gali

nusikaltėlių

vaidm enį

vi­

turėti tyrim ai

kontroliuojant

im pulsus, aktyvum as sum ažėjęs (Am en ir kiti, 1996; Davidson ir kiti, 2000; Raine, 1999). Tad

ar

sm egenyse

yra

centras “ ,

„sm urto

kuris

sužadintas

sukelia

agresiją?

Iš tiesų joks sm egenų taškas nekontroliuoja agresijos, nes ji yra sudėtingas el­ gesys,

vykstantis

m as,

kurios,

nyse

yra

konkrečiam e

kilus

kaktos

kontekste.

provokacijai,

skilčių

Tačiau

palengvina

sistem a,

kuri

sm egenys

prielaidas

slopina

turi

agresijai.

agresiją

arba

neuronų Be

-

jei

to, yra

siste­ sm ege­

pažeista,

neaktyvi, išjungta arba dar ne visai subrendusi - didina agresijos tikim ybę.

Biocheminė įtaka. Horm onai, alkoholis ir kitos m edžiagos, esančios kraujyje, vei­ kia

nervų

sistem os

dalis,

kontroliuojančias

agresiją.

įnirtęs

bulius

po

kastracijos

tam pa rom us, nes sum ažėja jo testosterono kiekis. Ram ios pasidaro ir kastruotos pelės. Suleidus testosterono, kastruota pelė vėl tam pa agresyvi. Nors žm onės yra ne tokie jautrūs horm onų pokyčiam s, tačiau žiauriausi nu­ sikaltėliai riem s

dažniausiai

būdingas

m ažas

būna

žem esnio

serotonim o

negu

lygis

ir

vidutinio didesnis

intelekto negu

jauni

vidutinis

vyrai,

ku­

testosterono

lygis (Dabbs ir kiti, 2001a; Pendick, 1994). Vaistai, sm arkiai sum ažinantys tes­ tosterono

kiekį,

pažaboja

jų

agresyvum ą.

Didelis

testosterono

kiekis

koreliuoja

nusižudyti (Kellerm ann ir kiti, 1993,1997,1998).

913

914

18 SKYRIUS

su

irzlum u,

m ažu

savybėm is, 2001b; rono via,

pakantum u

kurios

Harris, kiekis

num ato

1999).

Ir

koreliuoja

priekabių

agresyvesnį paauglių

su

ieškančia

frustracijai,

jų

kategoriškum u, atsaką

berniukų,

į

ir

į

frustraciją

provokacijas

suaugusių

nusikalstam um u,

reakcija

im pulsyvum u,

narkotikų (Berm an

(Dabbs

vyrų kiti,

su kiti

testoste­

bei

1993;

y. ir

didelis

vartojim u

ir

t.

agresy­ Dabbs

ir

M orris, 1990; Olweus ir kiti, 1988). Su am žium i testosterono lygis - ir agresy­ vum as - m ažėja. Tarp horm onų ir elgesio vyksta dvikryptis eism as. Testosteronas didina dom inavim ąbei agresyvum ą. Tačiau

dom inuojantis

elgesys

taip

pat gali padidinti te­

stosterono kiekį (M azur ir Booth, 1998). Vieno tyrim o m etu buvo m atuojam as te­ stosterono

kiekis studentų

krepšinio

aistruolių

seilėse prieš svarbias rungtynes ir

po jų. Nugalėjusios kom andos aistruolių seilėse testosterono buvo labai pagausė­ ję, o pralaim ėjusios - sum ažėję (Bernhardt ir kiti, 1998). Alkoholis

atpalaiduoja

agresyvias

reakcijas

į

frustraciją

ir

dėl

biologinių,

ir

dėl psichologinių priežasčių (Bushm an, 1993; Ito ir kiti, 1996; Taylor ir Cherm ack, 1993). (Net m anym as, kad gėrei alkoholio, turi poveikį; bet taip pat turi poveikį jos

ir

nežinant

duom enys

m entų

išvadas

išgertas,

pavyzdžiui,

bei

apklausų,

atliktų

apie

alkoholio

ir

įm aišytas

kalėjim uose,

agresyvum o

ryšį.

į

gėrim ą,

rezultatai

alkoholis.) patvirtina

Didesnė

tikim ybė,

Polici­ eksperi­

kad

žm o-

nės, turintys polinkį agresyviai elgtis, išgėrę im s sm urtauti (W hite ir kiti, 1993). Neblaivūs žm onės padaro

4

iš 10

sm urtinių

nusikaltim ų

ir 3

iš 4

sutuoktinių

sum ušim ų (Greenfeld, 1998).

Agresijos psichologija 20 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokie yra keturi psichologiniai agresijos veiksniai.

Nuo biologinių

veiksnių

priklauso, kaip lengvai bus nuspaustas agresijos gaidu­

kas iškilus sunkum am s. O kokie psichologiniai veiksniai nuspaudžia gaiduką?

Nemalonūs įvykiai. Kartais kančia grūdina būdą, tačiau ji geba pažadinti ir blo­ giausias m ūsų

savybes. Nem alonum ų

patiriančių

gyvūnų

bei žm onių

tyrim ai ro-

do, kad nelaim ingieji dažnai ir kitus padaro nelaim ingus (Berkowitz, 1983,1989). Žm onių Frustracijos-agresijos dėsnis

reiškinys

parengtis vadinam as

sukelti

elgtis

agresyviai didėja, kai jie

frustracijos-agresijos

ku­

gali

ių.

Prisim inkim e,

dėsnis, kad frustracija, trukdyda­

Rugsėjo

ma pasiekti tikslą, sukelia pyktį,

žim ą kovoti. Terorizm as panašiai gali kilti iš keršto troškim o, kartais po to, kai

kuris gali pasireikšti agresija.

nužudom as ar sužeidžiam as draugas arba šeim os narys.

patirtos

agresyvum o

pyktį,

ris

organizm o

yra

kelia

(frustration-aggression

kad

jei

negali pasiekti tikslo. Sis

frustracija

principle) -

11-ąją

agresiją, ypač

dėsniu:

reakcija

frustracijos

bei

į

stresą

streso

užuom inų, pavyzdžiui, gink­ kovoti arba

yra

am erikiečiai

sprukti.

dem onstravo

Pp

pasiry­

Kaip ir frustracija, kiti nem alonūs dirgikliai - fizinis skausm as, asm ens įžei­ dim ai, blogi kvapai, karštis, cigarečių dūm ai ir daugybė kitų - taip pat gali su­ kelti

priešiškum ą.

Pavyzdžiui,

sm urtinių

nusikaltim ų

ir

šiurkštaus

elgesio pagausėja karštesniais m etais, m etų laikais, m ėnesiais ir dienom is (žr/ 18.10 PAV .). Kai žm onėm s būna karščiau nei paprastai, jie agresyviau m ąsto, jau-

sutuoktinių,

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

18.10 PAVEIKSLAS. Nemaloniai karštas oras

8,0

ir agresyvi reakcija

S taiga kylant oro tem peratūrai, didėja agresija

7.5

1 9 8 0 -1 9 8 2 m e ta is H iu sto n e d a u g ia u žm o g žu d ysčių ir išža g in im ų u žre g istru o ta to m is d ie n o m is, ka i o ro

7.0

te m p e ra tū ra viršyd a vo 3 0 °C . T a i a titin ka la b o ra to rin ių e ksp e rim e n tų d u o m e n is:

6.5

žm o n ė s, d irb a n tys ka ršta m e ka m b a ryje , į e rzin im u s re a g u o ja p rie šiškia u . (Iš A n d e rso n ir A n d e rso n ,

6.0 5-19

20-24

25-27

28-30

1 9 8 4 ).

31-35

Oro temperatūra, °C

čia

ir veikia. Remdamiesi turimais duomenimis, Craigas Andersonas ir jo

gos

(2000)

prognozuoja,

kad,

esant

visiems

kitiems

dalykams

kole­

vienodiems,

pa­

saulio klimato atšilimas 2 laipsniais vien tik Jungtinėse Valstijose paskatins dau­ giau kaip 50 000 papildomų užpuolimų bei žmogžudysčių. Kaip mą.

pastebėjome

12

Vykdydami

tyrimų

vieniems

žmonėms

2003)

skyriuje, seriją,

atstūmimas

Jean

pasakė,

taip

Twenge

kad

ir

naujai

pat jos

gali

sukelti

tikrą

bendradarbiai

supažindinti

skaus­

(2001,

žmonės

nenori

2002, priimti

jų į savo grupę, arba kad asmenybės testai rodo, jog jie „vėliau gyvenime tik­ riausiai liks vieniši". Tie, kurie buvo paskatinti manyti, jog yra socialiai atstumti, vėliau dažniau nepagarbiai atsiliepdavo apie juos įžeidusį žmogų ar net sukeldavo didelį triukšmą. Ši atmetimo sukelta agresija primena Šiaurės Amerikos bei Eu­ ropos

jaunuolių,

mokyklose

kuriuos

atvejus.

Kiti

bendraamžiai tyrimai

atstūmė

patvirtina,

arba

kad

iš

kurių

atstūmimas

šaipėsi,

dažnai

šaudymo

suintensyvi­

na agresiją (Catanese ir Tice, 2005; Gaertner ir Iuzzini, 2005).

Išmokta agresija. Agresija gali būti natūralus atsakas į nemalonius įvykius, ta­ čiau kai

mokymasis yra

alkani,

gali

pakeisti

bet,

natūralias

atitinkamai

reakcijas.

skatinami

arba

Gyvūnai

baudžiami,

paprastai gali

ėda

išmokti

tada,

persiėsti

arba badauti. Dažniau kiusi,

kad

reaguojame agresyviai

agresyviai

elgtis

tokiomis

naudinga.

situacijomis,

Agresyvūs

kai

vaikai,

patirtis

kuriems

yra

pasiseka

išmo­ įbau­

ginti kitus vaikus, gali tapti dar agresyvesni. Pavyzdžiui, gyvūnai, kurie sėkmin­ gai išsikovojo maisto arba patelę, darosi vis žiauresni. Skirtingose smurtą. šalyse,

kuriose

Richardas tos

kultūrose

Pavyzdžiui,

pačios

yra

Nisbettas šalies

kuriami,

sustiprinami

nusikalstamumas didelis ir

didesnis

skirtumas

Dovas

skirtingose

tarp

Cohenas kultūrose.

ir (o

žadinami vidutinė

turtingųjų

ir

(1996)

parodo,

Jie

analizavo

skirtingi laimė

vargšų kaip

polinkiai

mažesnė) (Triandis,

smurtas

amerikiečių

pietinių valstijų miestuose, kuriuose įsikūrė škotai ir airiai piemenys, tradiciš-

gali

į

tose

„Kodėl, norėdam i parodyti, jog

1994).

žudyti yra neteisinga, žudome

keistis

žm ones, kurie žudo kitus?"

smurtingumą

Nacionalinė mirties bausmės panaikinim o koalicija, 1992

915

916

18 SKYRIUS

kai

pabrėždavę

„vyriškąją

garbę",

ginklų

naudojimą,

kad

apsaugotų

savo

ban­

das, ir kitados buvę prievartinėje vergijoje. Jų kultūriniai palikuonys įvykdo tris kartus ir

daugiau

žmogžudysčių,

nekontroliuojamam

ginklų

labiau

pritaria

laikymui

negu

vaikų

fizinėms

baltaodžiai

bausmėms,

Naujosios

karui

Anglijos

mies­

tuose, kuriuose įsikūrė žemdirbiai-amatininkai puritonai, kvakeriai ir olandai/ Socialinę

įtaką

šeimose, kuriose teisingumo

taip

tėvo

statistikos

pat

galima

dėmesys biuras

yra

pastebėti

didelio

minimalus

paskelbė,

smurtingumo

kultūrose

bei

(Triandis, 1994). Pavyzdžiui, JAV

kad

70

procentų

įkalintų

nepilnamečių

augo šeimose, kuriose nebuvo vieno iš tėvų (Beck ir kiti, 1988). (Paprastai to­ se

šeimose

nebūdavo

se

Valstijose

tėvo.) Koreliacija

pastebima

visose

rasėse,

tarp

tėvo

visų

nebuvimo

pajamų

lygių

ir smurto

sluoksniuose

Jungtinė­ ir

visose

vietovėse (M yers, 2000). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daug žmonių gyvena ramiai, net didvyriškai, kamuojami socialinio streso ir m ums dar kartą primindami, jog žmonės yra skirtingi. Žmogaus asmenybė yra svarbi. Vakarykščiai plėšikai vikingai šian­ dien tapo kovojančiais už taiką skandinavais. Situacija taip pat yra svarbi. Kaip ir bet kuris kitas elgesys, agresija kyla iš žmonių ir situacijų sąveikos. Kartą

įtvirtintą

agresyvaus

elgesio

modelį

sunku

pakeisti.

Kad

pasaulis

bū­

tų malonesnis ir švelnesnis, mes turėtume nuo kūdikystės modeliuoti bei stiprinti jautrumą

ir

naudojant

bendradarbiavimą, smurto.

Nusikalstančių

Susierzinę

paauglių

tėvai

galbūt tėvai

net

mokydami

rėkdami

dažniausiai

ir

juos

tėvus,

mušdami auklėja

kaip rodo

drausminti

ne­

smurto

pavyzdį

šitaip

rodyda-

mušdami,

mi agresijos pavyzdį, kai reikia spręsti problemas (Patterson ir kiti, 1982, 1992): Be

to,

jie

dažnai

nusileidžia

(skatindami)

vaikų

ašaroms

ir

susierzinimo

prie­

puoliams. Tėvų mokymo programose siūlomas teigiamesnis būdas. Šios programos ska­ tina tėvus pastiprinti pageidaujamą elgesį ir teigiamai formuluoti pareiškimus („kai sukrausi indus į plovyklę, galėsi eiti žaisti" - vietoje „jei nesukrausi indų įplovyklę, apie žaidimą nė negalvok"). Vienos agresijos pakeitimo programos metu jaunuoliai ir jų tėvai buvo mokomi bendravimo įgūdžių, pykčio valdymo ir skatinami labiau apgalvotai morališkai samprotauti. Ši programa padėjo su­ mažinti pakartotinio nepilnamečių nusikaltėlių ir gaujų narių pakartotinių su­ ėmimų skaičių, (Goldstein ir kiti, 1998).

Agresijos

modelių

stebėjimas.

Tėvai

ne

vieninteliai

modeliuoja

agresyvų

elgesį

Kaip pastebėjome 8 skyriuje, žiūrėdami smurtą per televiziją žmonės tampa ne­ jautresni žiaurumui ir tai juos skatina agresyviai reaguoti į provokacijas. Ar šis žiniasklaidos poveikis galioja ir lytiniam smurtui? M oterų rizika būti išprievartautoms keitėsi įvairiose kultūrose bei įvairiais lai­ kais ir praėjusio amžiaus pabaigoje ji buvo didesnė nei prieš pusšimtį metų (Koss ir kiti, 1994; Tjaden ir Thoennes, 2000). Apklausų metu maždaug penktadalis moterų teigė, kad vyras jas buvo privertęs kokiam nors lytiniam aktui, maždaug pu­ sė sakė, jog buvo pajutusios tam tikrą nepageidaujamą seksualinę prievartą ir be­ veik visos teigė patyrusios žodinį seksualinį priekabiavimą (Graig ir kiti, 19ū9; Laumann ir kiti, 1994; Sandberg ir kiti, 1985). Panašus seksualinės prievartos ly­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

gis buvo pastebėtas per apklausas Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje (Koss ir kiti, 1994; Patton ir M annison, 1995). Kokiais Alkoholio

veiksniais

būtų

vartojim as,

kuris

žinom e, kad

galim a yra

paaiškinti

dažnai

šią

išaugusią

siejam as

su

agresija,

prievartaujantys vyrai paprastai santykiuose

roviškai pasileidę ir priešiški (žr. 18.11

PAV.

seksualinę

su

Lytinis palaidumas

agresiją?

nepadidėjo.

Tikrai

m oterim is būna do­

). Gal šiuos polinkius sustiprino po­

Prievarta prieš moteris

kyčiai žiniasklaidoje? Seksualinės agresijos padaugėjo iš dalies dėl vaizdo įrašų verslo plėtros, nes sm urto kad

ir

pornografiniai

pornografiniuose

film ai

film uose

tapo

lengviau

dažniausiai

prieinam i.

vaizduojam i

Turinio

skuboti,

analizė

rodo,

atsitiktiniai

lyti­

Priešiškas vyriškumas

niai santykiai tarp svetim ų žm onių, tačiau gana dažnos ir m oterų žaginim o bei seksualinės prievartos scenos (Cowan ir kiti, 1988; NCTV, 1987; Yang ir Linz, 1990). Kaip pažym i laikraštis New York Times (Rich, 2001), vien tik Jungtinė­ se

Valstijose

10-14

vaizdajuosčių, m okam ų

m ilijardų

dolerių:

didesnis

film ų

nei

ir interneto

profesionalaus

pornografijos

futbolo,

verslas

krepšinio

ir

yra

beis­

bolo kartu sudėjus. Vienos studentų apklausos m etu 10 proc. m oterų ir 28,4 proc. vyrų

prisipažino,

kad

karčiais" (Goodson liau

neaugo

internete

žiūri

lytiškai

ir kiti, 2001). Nors po

užregistruotų

išprievartavim ų

atvirą

m edžiagą

dažniau

pornografijos sprogim o

skaičius,

tačiau

nei

„ret­

internete to­

m okslininkai

vis

tiek

18.11 PAVEIKSLAS. M oteris prievartaujantys vyrai

Prievarta prieš moteris rodo nuasmenintą požiūrį į lytinius santykius ir priešiš­ ką vyriškumą. (Pritaikyta iš Malamuth, 1996.)

spėlioja, ar lytinio išnaudojim o vaizdai nedaro įtakos seksualinei agresijai. Prievartavim o

scenose

dažnai

iš

pradžių

vaizduojam a

auka,

kuri

m ėgina

priešintis prievartautojui arba pasprukti, paskui ji rodom a apim ta jaudulio ir ga­ liausiai tas-ji ir

patirianti

ekstazę. Ne

priešinasi,

m eilės

jis

atkaliai

nuotykių

taip

aiškiai

siekia,

rom anuose.

ji

išreikštas, bet

„ištirpsta"

Kūrinyje

-

„Vėtrų

toks

yra

pat

įprastas

nublokšti"

nerealus

TV

m i­

program ose

Scarlet

O’Hara

ne­

šam a į lovą klykia, o iš ryto atsibudusi dainuoja. Daugelis prievartautojų prita­ ria

tokiam

jam os, m as

prievartavimo

jom s

-

patinka

mitui,

„būti

traum uojantis

jog

kai

paim tom s"

įvykis,

dažnai

kurios

m oterys

(Brinson,

sukeliantis

m ėgsta

1992).

(Iš

m oterim s

būti

tikrųjų

prievartau­

išprievartavi­

vaisingum o

ir

seksua­

lum o problem ų [Golding, 1996].) Apklausiam i

Kanados

ir

Am erikos

seksualiniai

nusikaltėliai

(žagintojai,

vaikų

tvirkintojai ir žudikai m aniakai) nurodė didesnį negu įprasta potraukį atvirai sek­ sualinio paprastai

pobūdžio

ne-Paolucci kad

ir

vadinam a ir

kiti,

pornografija

seksualinį pornografija 2000).

„tikrai

sm urtą

vaizduojančiai

(M arshall,

Pavyzdžiui,

turėjo

įtakos"

1989;

m edžiagai,

Ressler

Los

Andželo

62

proc.

ir

policijos

vaikų

t.

kiti,

y.

tam ,

1988;

skyrius

seksualinės

kas

Oddopraneša,

prievartos,

Pornografija įvairiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus.

įvykdytos per 1980 m etus, atvejų (Bennett, 1991). Lyčių tyrinėtojas Johnas M o­

Kai kurie ją vertina taip, kaip ji

ney

apibrėžiama Websterio žodyne -

(1988) m ano, kad

„alibi, kuris

padeda

seksualiniai nusikaltėliai „pornografija" tik naudojasi kaip

sau

ir juos sulaikiusiem s asm enim s paaiškinti tai, kas ki­

taip yra nepaaiškinam a". Laboratoriniai nesm urtinius) ters

draugiškum as

sualinė

agresija

aprašymus, kuriais siekiama

eksperim entai

film us,

savas

dažniau

atrodo

kaip erotinius vaizdus ar

ne

rodo,

partneris

kad,

dažnai

pradeda

atrodyti

suprantam as

kaip

toks

dalykas

rim tas

žiūrint

m ažiau

seksualum o (Harris,

pornografinius patrauklus,

pasireiškim as, 1994).

(netgi

Vieno

m ento m etu Dolfas Zillm annas ir Jenningsas Bryantas (1984) studentam s 6 sa-

o

sukelti seksualinį jaudulį. Kiti ją

m o­

apibūdina kaip seksualinio

sek­

turinio medžiagą, kuri skatina

eksperi­

išnaudoti, žeminti arba pajungti moterį.

917

918

18 SKYRIUS

Vėliau Zillm annas(1989)

vaites vieną

kartą per savaitę rodė 6

tirdam as nustatė, kad po

per tas pačias 6 savaites buvo rodom i neerotiniai film ai. Po trijų savaičių abi

m asiškai rodom ų pornografinių

grupės

perskaitė

laikraščio

vyrą,

kuris

dentai siūlė perpus trum pesnį laiką negu kontrolinės grupės nariai. tikrojo

laukė

dėl

seksualinius ryšius, m oterų

atkurti

dar

kaltu

autostopu

negalim a

tačiau

pripažintas

Paprašyti pasiūlyti, kiek laiko turėtų kalėti nusikaltėlis, sekso film us žiūrėję stu­ eksperim entais

išprievartavim o,

buvo

palankiau vertinti nesantuokinius

Nors

m erginos

apie

film us. Kontrolinei grupei

film ų vyrai ir m oterys pradeda

seksualinį nuolankum ą vyram s,

keliavusios

žinutę

trum pus sekso

seksualinio

nuosprendžio.

sm urto,

tačiau

jie

dvylikam etės m ergaitės

gali įvertinti vyrų norą žeisti m oterį. Tyrim ai dažnai vertina, kaip sm urtiniai fil­

suvedžiojim ą. Kaip žm onėm s,

m ai, lyginant su nesm urtiniais, veikia vyrų norą skaudinti elektros sm ūgiais m o­

kurie dažnai stebi nusikaltim us

teris, kurios prieš tai juos erzino. Šie eksperim entai rodo, kad

per televiziją, pasaulis atrodo

o

smurto

seksualinio

vaizdai

tiek

sm urto,

tiek

ne erotiškum as,

pornografiniuose

film uose

dau­

pavojingesnis, taip ir žm onėm s,

giausiai lem ia vyrų pritarim ą agresijai bei agresyvių elgesį su m oterim is. Kon­

dažnai žiūrintiem s pornografiją

ferencijoje,

pasaulis atrodo seksualesnis:

jų,

pavyzdžiui, jie m ano, jog

nutarta, kad „pornografija, kuri vaizduoja m alonią aukai seksualinę agresiją, ska­

nesantuokiniai lytiniai santykiai ir

tina

pritarti

grupinis seksas yra įprasti

tokių

vaizdų

reiškiniai.

boratoriniai

kurie

kurioje atliko

dalyvavo šiuos

21

socialinių

eksperim entus

prievartai

(Surgeon

nustatantys

atstovas,

General,

santykiaujant “ .

lytiškai

stebėjim as nepadeda tyrim ai,

m okslų

tarp

jų

1986),

Priešingai

daug

buvo

vieningai

paplitusiai

nuom onei,

išsilieti užgniaužtiem s im pulsam s. Be trum palaikius

padarinius,

rodo,

tyrė­

to, „la­

jog

sm urtinės

pornografijos vaizdai didina vyrų norą skriausti m oteris “ .

Socialiniai scenarijai. Tokį reikšm ingą elgesį, kaip sm urtas, paprastai nulem ia daug

veiksnių,

todėl

pateikiant

Taigi klausti, kas sukelia

vieną

aiškinim ą

sm urtą, būtų

jis

per

tas pat, kaip

daug

supaprastinam as.

klausti, kas sukelia vėžį.

Tiriantys asbesto poveikį ar sergam um ą vėžiu gali m um s prim inti, kad asbestas iš tiesų yra vėžio priežastis, tačiau tik viena iš daugelio. Panašiai, kaip rašo Neilas M alam uthas ir jo kolegos (1991, 1995), keli veiksniai gali nulem ti polinkį į sek­ sualinį sm urtą. Šie alkoholio čiau

jei

veiksniai - tai žiniasklaida, taip

sukeltas

nesivaržym as

žiniaskiaidoje

vaikystėje

vaizduojam as

žinti

jautrum ą,

jei

žiūrint

čios

nuostatos

bei

elgesys

atrodyti trivialus, jie

bei

sm urtas

seksualinį ir

pradeda

jei

gali

sm urtą

pat ir paskatos dom inuoti,

patirtas

šiurkštus

skatinti

skatinam os

žiūrintiem s

m enkinti savo

elgesys.

nesivaržym ą priešiškos,

pornografiją

Ta­

bei

m a­

dom inuojan­

išprievartavim as

partnerius ir pasineria

im a

į neįsiparei-

gojančius lytinius santykius, - žiniasklaidos įtaka nėra nereikšm ingas dalykas. Socialinės siūlom ais

socialiniais

nurodančiais, m e,

kaip

film ų, gali

pasielgti, gali

susikurti

bei

susiform uoti

arba

veiksm ų, lytinio

žiniasklaidos

(m ūsų

elgtis).

Kai

pasikliaujam e

įgyvendinam as.

vaizduojančių

specialistai

scenarijais

reikia

gąsdindam i

užuom inų dažnai

kaip

paaugliai

būti

vyrui “ ,

psichologijos

kultūros

teikiam ais naujose

socialiniais iššūkiu

pašalindam i

grėsm ę.

rodom ų

gyvenim o

scenarijais.

kuris,

su

daugum os

im pulsyvius

iš

atsiduriam e

scenarijų,

Susidūrę

įtaką

susidūrus

jie

gali

Panašiai

televizijos

arba

trum palaikius

scenarijus,

kuriuos

dalies

psichiniais situacijose su

tikrais

kanalų

vėliau

gali

konfliktais, kaip

daugybę

geriausiu

santykius,

nežino­ veiksm o

„elgtis

pam atę

jos

m odeliais, ir

Prisižiūrėję

pradėti

ruose santykiuose (Kunkel ir kiti, 2001; Sapolsky ir Tabarlet, 1991).

aiškina

dera lytinių

laiku

ir

jaunuoliai

gali

įgyvendinti

tik­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Ar

galim a

tik

perskaitėte

ką

sklaidoje odžiai toks

ugdyti

poveikio

dažnai įvaizdis

visuom enės

(žr.

skyrelį

paralelės")?

būdavo

m uzikoje

tikų

vartojim as.

ir

XX

vaizduojam i

netoleruojam as.

roko

sąm oningum ą

„Pažvelkim e

kai

XX

kuriuose

Dabar

pateikiant arčiau.

a.

penktojo

kaip

vaikiški,

a.

prietaringi

patraukliai

renginiuose,

inform aciją,

Rūkym o

ir

dešim tm ečio

septintajam e

film uose

pram ogų

iš

ir

juokdariai.

buvo

Pirmoji JAV ponia Hillary Rodham Clinton išreiškė

juoda­

susirūpinimą, kurį jaučia ir

Šiandien

daugelis kitų žmonių, dėl

dešim tm ečiais

žiniasklaidoje pateikiamų

vaizduojam as į

jūs

žinia-

film uose

aštuntajam e

atsižvelgiant

kurią

sm urto

stipriai

narko­

modelių: „impulsyvaus seksualu­

pasikeitu­

mo", skatinančio lytinius

sias kultūrines nuostatas, dažniau rodom a tam sioji narkotikų vartojim o pusė. Di­ dėjant

visuom enės

susirūpinim ui

dėl

sm urto

žiniasklaidoje,

nuo

1990

m etų

santykius be įsipareigojimų

per

(tai seksualinio smurto progno­

televiziją rodom o sm urto labai sum ažėjo (Gerbner ir kiti, 1993). Padidėjęs jaut­

zės rodiklis), ir šeimų be tėvo

rum as

(nepilnamečių smurto prognozės

sm urtui

auditorija

kada

teikia nors

vilčių, su

gėda

kad

pram ogų

prisim ins

verslo

atstovai,

prodiuseriai

ir

dienas, kai film ai „linksm indavo"

visa žm o­

rodiklis).

nes kankinim ų, žalojim o ir seksualinės prievartos vaizdais.

Ar kompiuteriniai žaidimai moko smurto arba jį atpalaiduoja? 21

TIKSLAS. Aptarkite, kokį poveikį daro

smurtiniai kompiuteriniai žaidimai socialinėms

nuosta­

toms bei elgesiui.

Sm urtiniai kom piuteriniai žaidim ai tapo

viešų diskusijų tem a po to, kai žudikai

Kentukio valstijos Padūko m ieste, Kolorado valstijos Litltono m ieste bei daugelyje kitų vietų m ėgdžiojo žaidim ų, kuriuos jie taip dažnai žaisdavo internete, skerdy­ nes (Anderson, 2004a). 2002 m etais du paaugliai ir vienas tik ką į trečią dešim tį įkopęs jaunuolis iš M ičigano valstijos Grand Rapido m iesto iki vėlyvos nakties

PAŽVELKIME IŠ ARČIAU:

Rūkymo ir smurto žiniasklaidoje poveikio paralelės Mokslininkai Bradas Bushmanas ir Craigas Andersonas (2001) atkreipia dėmesį į tai, jog koreliacija tarp smurto žiūrėjimo ir agre­ syvaus elgesio beveik prilygsta koreliacijai tarp rūkymo ir plaučių vėžio. Jie atkreipia dėmėsi ir i kitas paraleles: 1. Ne kiekvienas rūkalius suserga plaučių vėžiu.

1.

2.

2.

Rūkymas tėra viena plaučių vėžio priežasčių, nors ir svarbi.

Ne kiekvienas žiūrintis smurto laidas tampa agresyvus. Smurto

žiūrėjimas

tėra

viena

agresijos priežasčių, nors ir

svarbi. 3.

Pirmoji cigaretė gali supykinti, tačiau rūkant toliau pykinimo

3.

poveikis gali mažėti. 4.

Trumpalaikis vienos cigaretės poveikis yra nedidelis ir maž­

Pirmą kartą pasižiūrėjus smurto vaizdų galima pasijusti pri­ slėgtiems, tačiau žiūrint daugiau kartų šis pojūtis silpnėja.

4.

daug per valandą praeina.

Viena

smurtinė

televizijos

programa

gali sužadinti agresy­

vias mintis bei elgesį, tačiau maždaug po valandos šis po­ veikis išnyksta.

5.

Ilgalaikis, suminis rūkymo poveikis gali būti stiprus.

5.

Ilgalaikis, suminis agresyvumo žiūrėjimo poveikis yra išau­ gusi nuolatinio agresyvumo tikimybė.

6.

Kad apgintų savo interesus, bendrovės neigė ryšį tarp rū­ kymo ir plaučių vėžio.

6.

Kad apgintų savo interesus, bendrovės neigė ryšį tarp smur­ to žiūrėjimo ir agresijos.

919

920

18 SKYRIUS

„M es stengiam ės, kad visuo­

gėrė alų ir žaidė „Didžiąją autom obilio vagystę III", ekrane autom obiliais partrenk­

m enė apie sm urtą prieš m oteris

dam i pėsčiuosius, po to m ušdam i juos kum ščiais ir palikdam i kraujais pasruvu­

ir apie pornografiją suprastų bent

sius kūnus (Kolker, 2002). Vėliau jie sėdo į tikrą autom obilį, pam atė važiuojantį

tiek, kiek supranta apie rasistinę

dviračiu 38 m etų vyrą, pervažiavo jį, išlipę spardė kojom is bei talžė kum ščiais, o

ir kukluksklano literatūrą."

sugrįžę nam o vėl žaidė toliau. (Vyriškis, trijų vaikų tėvas, m irė po šešių dienų.) Ar

Gloria Steinem , 1988

tyvūs

žaisdam i žaidim ai

šiuos

žaidim us

perkelia

žaidėją

paaugliai į

išm oksta

socialinių

scenarijų?

Interak­

tikrovę.

Paaugliai,

žaisdam i

„Didžią­

virtualią

ją autom obilio vagystę", gali užgrobti autom obilius, pervažiuoti pėsčiuosius, šau­ dyti

iš

važiuojančių

autom obilių, susirasti

prostitutę, santykiauti

su

ja

ir

vėliau

nužudyti. Kokių scenarijų čia išm okstam a? Daugum a daugum a

patyrusių

vaikų,

žiaurų

praleidžiančių

dynėse, netam pa

paaugliais

elgesį

vaikų

netam pa

šim tus

valandų

žudikais. Tačiau

žiauriais

šiose

m es

suaugusiaisiais.

im ituojam ose

vis

tiek

m asinėse

Ir žu­

klausiam e: jei pasy­

viai žiūrint sm urtą sustiprėja agresyvi reakcija į provokaciją ir sum ažėja jautru­ m as

žiaurum ui,

koks

yra

aktyvaus

agresyvių

vaidm enų

atlikim o

poveikis?

Nors

labai nedaugelis ką nors nužudys, tačiau kiek žaidžiančiųjų praras jautrum ą sm ur­ tui ir taps atviresni sm urto veiksm am s? Trisdešim t

aštuoni

atsakym us (Anderson bėjo

universiteto

šiškum o

neseniai

atlikti

7000

žm onių

tyrim ai

pateikia

tam

tikrus

ir kiti, 2004). M ary Ballard ir Rose W est (1998) paste­

studentų

vaikinų

padidėjusį

jausm ą, kai jie žaisdavo

susijaudinim ą

„M irtiną m ūšį". Kitų

bei

sustiprėjusį

tyrim ų

m etu

prie­

buvo

pa­

stebėta, kad

kom piuteriniai žaidim ai gali sužadinti agresyvias m intis ir padidint:

agresyvum ą.

Paim kim e,

pranešim ą: dam i

pavyzdžiui,

universiteto

sm urtinius

studentai

šį

Craigo

vaikinai,

kom piuterinius

Andersono

daugiausia

žaidim us,

ir

laiko

dažniausiai

Karen

Dill

(2000)

praleidžiantys

būna

labiausiai

žais­ fiziškai

agresyvūs (pavyzdžiui, prisipažįsta, jog kam nors yra sm ogę arba užpuolę). Vieno eksperim ento m os

m etu

kruvinos

vaikinai,

atsitiktinai

žm ogžudystės

ir

paskirti

aukos

žaisti

dejuoja

žaidim ą,

(užuot

žaidę

kuriam e

nesm urtingą

vykdo­ žaidi­

m ą „Paslaptis"), tapo priešiškesni. Vėliau atlikdam i kitą užduotį jie dažniau kitam studentui paleisdavo intensyvų garsą.

„Tai bus panašu į riaušes Los

Douglaso Gentile ir jo bendradarbių (2004) atlikti paauglių tyrim ai taip pat

Andžele, bom bos sprogim ą Oklahom oje, Pirm ąjį pasaulinį

rodo,

karą, Diuką ir Dūm ą kartu."

priešiškesnį, dažniau ginčijasi bei pešasi ir gauna blogesnius pažym ius (jie lai­

Žudiko Erico Harriso dienoraščio įrašas, 1998

kad

žaidžiantys

sm urtinius

kom piuterinius

žaidim us

vaikai

pasaulį

m ato

ką praleidžia ne skaitydam i ar m okydam iesi). Ak, o gal taip yra vien dėl to, kad

natūraliai

priešiškus

vaikus

traukia

tokie

žaidim ai?

Ne,

sako

Gentile.

Net

ir tų sm urtinių žaidim ų žaidėjų, kurių priešiškum o įverčiai buvo žem i, 38 pro­ centai „Jei

nebūtų

sm urtinių ir

šių

ypač

žiaurių

kom piuterinių berniukų

dom ėjim osi skerdynių

Kolam bino prieš

neįtikėtinai

derinio... niekada

žaidim ų gilaus

aukų

buvę.“

šeim ų

kom piuterinių

ginti

su

4

m ų.

Be

to,

tada,

jei

m uštynėse

procentais

jie

laikui

-

dalyvavusių

bėgant,

pradėdavo

beveik

m uštynėse

tikim ybė,

žaisti

dešim teriopai

kad

sm urtinius

jų

didesnis

skaičius,

kolegų, nežaidusių

nežaidžiantieji žaidim us.

susipeš,

Andersonas

tokių

paly­ žaidi-

atsirasdavo (2004a)

tik

m ano,

jog iš dalies dėl vis dažnesnio ir vis aktyvesnio dalyvavim o žaidim e sm urtiniai

šių nebūtų

dalyvavusių

byla žaidim ų

kūrėjus, 2001

kom piuteriniai

žaidim ai

daro

dar

didesnį

poveikį

nei

„išsam iai

dokum entiškai

užfiksuotas sm urtinės televizijos bei kino film ų poveikis". Nors dar daug ką reikia sužinoti, šie tyrim ai ir vėl paneigia katarsio hipote­ zę - idėją, kad jaučiam ės geriau tada, kai „išleidžiam e garą" iškraudam i savo

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

18.12 PAVEIKSLAS. Blopsichosocialinis agresijos supratimas

Psichologinė Įtaka: • dominuojantis elgesys (kuris didina testosterono kiekį kraujyje) • įsitikinimas, kad gėrėte alkoholio (net jei iš tiesų jo negėrėte) • frustracija • agresyvūs pavyzdžiai • atpildas už agresyvų elgesį

Biologinė įtaka: • genetinė įtaka • biocheminė įtaka, pavyzdžiui, testosteronas ir alkoholis • nervinė įtaka, pavyzdžiui, sunkūs galvos sužalojimai

Daugelis veiksnių nulemia agresyvų elgesį, tačiau yra daug būdų kovoti su jų įtaka, pavyzdžiui, pykčio valdymas ir bendravimo įgūdžių mokymasis bei smurtingos žiniasklaidos ir kompiuterinių žaidimų atsisakymas.

AGRESYVUS ELGESYS

Socialinė-kultūrinė įtaka: • nuasmeninimas, kylanti iš buvimo minioje • erzinantys aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, minia, karštis ir tiesioginės provokacijos • tėvų agresijos pavyzdžiai • minimalus tėvo domėjimasis • grupės atstūmimas • smurtinės žiniasklaidos poveikis

em ocijas nėja

(žr.

kuriančios ties

13

agresyvios

skyrių). m intys,

bendrovės

vadovas

[ir] todėl m um s

jausm us

bei

nerim ą

vokatė,

aiškindam a

Žaidžiant

em ocijos

reikia

kad

apsauginių

m es

kad

-

iš

pykčio

ir

žaidžiant

daugiau

daryti

dar

didesnį

Jim as

Blascovichius

atsiranda

poveikį.

Socialinės

(2005)

sukūrė

žaidim us

padaž­

kom piuterinius

žaidim us

„sm urtingi

prigim ­

esam e

priduria

žaidžiant

sm urtiniai polinkiai (H eins, 2004). O sm urtą

V ienas

iš

vožtuvui. Tai būdas apdoroti sm urtinius

vaizduotę",

spėjim ą,

kom piuterinius

poelgiai.

įrodinėja,

pasitelkiant savo

sm urtinius

bei

garsi

piliečių

sm urtinius

teisių

žaidim us

ad­

nurim sta

tiesų, reiškiant pyktį kaupiasi daugiau sm urto.

psichologijos studentam s

Rytdienos

specialistai

sm urtinį

žaidim ai

Susan

vaizdo

gali

Persky

žaidim ą,

ir

kurį

galim a žaisti arba kom piuteriu, arba užsidėti ausines ir įžengti į virtualiąją tik­ rovę. K aip

jie

ir num atė, virtualioji tikrovė

ryškiai sustiprino

agresyvius jaus­

m us bei elgesį žaidim o m etu ir po jo. A pibendrindam i

pasakysim e,

jog

m oksliniai

tyrim ai

atskleidžia

agresyvaus

elgesio biologinę, psichologinę ir socialinę įtaką. K aip ir daug kas kita, agresi­ ja yra biopsichosocialinis reiškinys (žr. 18.12 pav.).

Konfliktas 22 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip socialiniai spąstai ir veidrodinis įvaizdžio suvokimas kursto so­ cialinį konfliktą. G yvenam e

nuostabiu

laiku. X X

a. pabaigoje

dem okratijos

judėjim as

stulbinam ai

greitai nušlavė totalitarinį valdym ą Rytų Europos šalyse. „N aujos pasaulio tvar­ kos" viltis pakeitė Šaltojo karo baim ę. Tačiau X X I am žius prasidėjo teroro išpuo-

921

922

18 SKYRIUS

Konfliktas (conflict) suvokiamas poelgių, tikslų ar idėjų nesuderinamumas.

liais, karais, o pasaulio išlaidos ginklams ir armijai išlaikyti vis dar sudaro 2 milijar­ dus dolerių per dieną - šiuos pinigus galima būtų išleisti namų ūkiui, maistui, švie­ timui ir sveikatos apsaugai. Žinodami, kad karai prasideda žmonių galvose, psi­ chologai kelia klausimą, kas žmonių psichikoje sukelia griaunantį konfliktą? Kaip suvokiamą socialinės įvairovės grėsmę būtų galima pakeisti bendradarbiavimu? Socialiniai psichologai konfliktu vadina suvokiamą veiksmų, tikslų ar idė­ jų nesuderinamumą. Visų lygių konfliktų elementai yra panašūs, nesvarbu, ar kalbama apie kariaujančias valstybes, ar apie kultūros problemų svarstymą vi­ suomenėje, ar apie šeimos ginčus. Visomis situacijomis žmonės įsipainioja į po­ tencialiai destruktyvų socialinį procesą, kurio rezultatų niekas nepageidauja. To­ kio proceso apraiškos yra socialiniai spąstai ir iškreiptas suvokimas.

Socialiniai spąstai (social trap) -

Socialiniai spąstai

Tam tikromis situacijomis galime stiprinti kolektyvinę gerovę, siekdami savo asmeninių interesų. Kaip rašė kapitalistas Adamas Smithas savo veikale „Tau­ protingai siekiant savanaudiškų tų turtas" (T h e W ealth of N ation s, 1776), „mes tikimės savo pietų ne dėl to, kad tikslų, patenka į abiem pusėms mėsininkas, aludaris ar kepėjas yra dosnūs, bet dėl to, kad jie rūpinasi savo pa­ žalingo elgesio spąstus. čių interesais". Kitomis situacijomis mes kenkiame bendrai gerovei, siekdami savo asmeninių tikslų. Tokios situacijos vadinamos socialiniais spąstais. 18.13 PAVEIKSLAS. Aptarkime paprastą žaidimo matricą, pavaizduotą 18.13 paveiksle. Panaši žai­ Socialinių spąstų žaidimo matrica dimo situacija buvo naudota eksperimentuojant su tūkstančiais žmonių. Šiame žai­ Tenkindami savo interesus ir dime abi pusės gali laimėti arba abi - pralaimėti. Viskas priklauso nuo žaidėjų nepasitikėdami kitais, galime pralaimėti. Kad tai supras­ individualaus pasirinkimo. Įsivaizduokite, kad esate pirmasis asmuo ir kad jūs bei tumėte, pažaiskite žaidimą, antrasis asmuo kiekvienas gausite nurodytą pinigų sumą, kai atskirai pasirinksite pavaizduotą apačioje. A arba B sąlygą. (Jūs galite pasikviesti ką nors, kad žiūrėtų į matricą kartu su ju­ Baltuose trikampiuose pavaizduoti pirmojo asmens mis ir imtųsi antrojo asmens vaidmens.) Ką jūs pasirinktumėte, A ar B? rezultatai, kurie priklauso Apgalvoję žaidimą, pastebite, kad jums ir antrajam asmeniui iškyla dilema. Jūs nuo to, ką pasirenka abu abu laimite, jei abu pasirenkate A: gaunate po 5 dolerius kiekvienas, - ir nė vie­ asmenys. Ką jūs pasirink­ tumėte, A ar B, jeigu nas nelaimite, jeigu abu pasirenkate B, nes nieko negaunate. Tačiau jūsų interesai būtumėte pirmasis asmuo? geriausiai būtų patenkinti, jeigu vienas pasirinktumėte B. Jeigu renkatės B, jūs ne­ (Šis žaidimas vadinamas galite pralaimėti, o galite uždirbti 10 dolerių. Tačiau tai tinka ir kitam asmeniui. nenulinės sumos žaidimu, nes rezultatas neturėtų būti Vadinasi, tai socialiniai spąstai: kol abu sieksite skubaus geriausio asmeninio re­ nulinis. Abi pusės gali zultato ir rinksitės B, tol abu liksite be nieko - o abu galėjote gauti po 5 dolerius. laimėti arba abi pralaimėti.) Gyvenime yra daug situacijų, kai susiduria žmonių asmeniniai inte­ Pirm asis asm uo resai ir bendruomenės gerovė. Atskirai kiekvienas banginių medžioto­ Pasirinkimas A Pasirinkimas B jas galvoja, kad dėl kelių jo sumedžiotų banginių rūšis neišnyks, ir jeigu Geriausias ne jis medžios, tai tą darys kiti. Rezultatas: kai kurioms banginių rūšims rezultatas iškilo grėsmė išnykti. Automobilio ar namo savininkas mąsto: „Aš netek­ čiau patogumų arba man daug kainuotų, jeigu pirkčiau ekonomiškesnį automobilį ar židinį namui apšildyti. Be to, akmens anglys, kurias aš deginu, labai nedaug padidina „šiltnamio" dujų kiekį". Jei ir kiti pana­ Galimas rezultatas šiai galvoja, bendras rezultatas gali būti grėsminga nelaimė - globalus klimato atšilimas ir jūrų lygio kilimo bei gamtos katastrofų rizika. Socialinių spąstų reiškinys ragina ieškoti būdų, kaip suderinti mū­ sų teisę siekti asmeninės gerovės su mūsų atsakomybe už visų gerovę. situacijos, kuriomis konfliktuo­

jančios šalys, kiekvienai jų

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Dėl

to

dėl

visuotinai

psichologai

mą,, savo

tyrinėja

geresnio

pareigų

būdus,

kurie

gyvenim o:

padėtų

bendras

įtikinti

žm ones

taisykles,

sutartas

bendradarbiauti bendravi­

geresnį

visai žm onijai įsisąmoninimą

bendruom enei, tautai ir

(Dawes,

1980; Linder, 1982; Sato, 1987). Kai yra šios sąlygos, žm onės dažniau bendra­ darbiauja tiek per laboratorinius tyrim us, tiek tikram e gyvenim e.

Priešo suvokimas Psichologai

pastebėjo

įdom ų

konfliktuojančių

pusių

polinkį

kurti

piktus

vienas

kito įvaizdžius. Šie iškreipti atvaizdai yra tokie panašūs, kad m es juos vadina­ me

veidrodiniais

įvaizdžio

suvokimais:

kokius

m es

„juos"

m atom e

(neverti

pa­

sitikėjim o ir piktavališki), tokius „jie" m ato ir m us. Veidrodinis

įvaizdžio

suvokim as

dažnai

m aitina

užburtą

priešiškum o

ratą.

Jei Chuanas yra įsitikinęs, kad M arija ant jo pyksta, jis gali ją niekinti, privers­ dam as m oterį elgtis taip, kad

pateisintų

tik

Suvokim ai

žm onėm s,

bet

ir

šalim s.

Chuano gali

spėjim ą. Taip

tapti

pat atsitinka ne

išsipildančiom is

pranašystė­

m is: jie gali pasitvirtinti versdam i kitą šalį reaguoti taip, kad pastarosios poel­ gis pateisintų jos įvaizdį. XXI a. pradžioje daugelis am erikiečių ėm ė nekęsti Saddam o Husseino. Geor­ ge

W.

nas,

Bushas

„kai

Am erikos

(2001)

kuriuos

Valstijom s.

m okratijos,

laisvės

pareiškė,

jog

šiandieninius ir

Jie

panašiai

tironus

nekenčia

pavienio

yra

m ūsų

žm ogaus

kaip

„blogasis"

užvaldžiusi

draugų,

Saddam as

neapykanta

m ūsų

vertybių,

nepriklausom ybės.

Hussei-

Jungtinėm s

nekenčia

Daugeliui

m ažai

de­ rūpi

jų šalies žm onių gyvybė." Husseinas (2002) į šį suvokinį atsakė tuo pačiu, Jung­ tines Valstijas laikydam as „piktu tironu", kuris, globojam as Šėtono, geidžia naftos ir agresyviai puola tuos, kurie „gina tai, kas yra teisėta". Esm ė (vienas

ne jų

veidrodinį čių

būti

įvaizdį.

protuose

pasaulinio

ta, kad

gali ir

tiesa

turėtų

tikslesnis).

Be

to,

keičiantis

žiniaskiaidoje

karo

japonai

būti kažkur viduryje

Esm ė

ta,

kad

priešam s,

„trokštantys

vėliau

tapo

priešo keičiasi

kraujo,

tarp

šių

suvokim as ir

žiaurūs

„intelektualiais,

dviejų dažnai

suvokim as. ir

sukuria

Am erikie­

klastingi"

darbščiais,

požiūrių

Antrojo

drausm ingais,

išradingais sąjungininkais" (Gallup, 1972).

Patrauklumas M inutėlę ir

tuo,

pam ąstykite kuriam

apie

jaučiate

savo

santykius

rom antišką

su

m eilę.

dviem

Kokios

žm onėm is:

tos

artim u

psichologinės

draugu

gijos,

ku­

rios suriša du žm ones ta ypatinga draugyste, nusveriančia visus kitus santykius? Socialinė psichologija m ėgina pateikti keletą atsakym ų.

Patrauklumo psichologija 23 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokią Įtaką artimumas, fizinis patrauklumas ir panašumas daro tarp­ asmeninei traukai.

M es

nuolatos

svarstom e, kaip

galėtum e

laim ėti

kito

žm ogaus

m eilę, kas

skati­

na, o kas žlugdo m ūsų pačių m eilę. Ar labiau m us traukia panašaus ar priešin­ go

būdo

žm onės?

Ar

artim iau

pažįstant

vienam

kitą

stiprėja

sim patija, ar

pa­

923

924

18 SKYRIUS

nieka?

Ar

daug

reiškia

patrauklum as?

Apsvarstykim e

tris

sim patijos

vienas

ki-

tam dėm enis: artim um ą, fizinį patrauklum ą ir panašum ą.

Artimumas. Pirm iausia draugystė turi prasidėti ir tik paskui ji darosi vis artim esnė. Artimumas - geografinis

artum as

-

tikriausiai yra

geriausias

draugystės

pranašas

Žinom a, artim um as teikia galim ybę kilti agresijai, tačiau daug dažniau jis padedu pam ėgti kitą žm ogų. Daug tyrim ų rodo, kad vieni kitiem s dažniau patinka ir netgi susituokia

tie

žm onės,

kurie

gyvena

kaim ynystėje, sėdi

greta

klasėje, dirba

toje

pačioje įstaigoje arba naudojasi ta pačia autom obilių stovėjim o aikštele, pietauja toje pačioje kavinėje. Apsidairykite. Kodėl artim um as toks svarbus, kad patiktum e vieni kitiem s? Akivaizdu, kad žm onės, kuriuos m es dažnai sutinkam e, yra lengviau pasiekiam i, bet tai tik dalis atsakym o. Kitas dalykas, kad labiau pam ėgstam e tuos dirgiklius, su kuriais susiduriam e kartotinai, nesvarbu, ar tai būtų neprasm ingi skiem enys, m uzikos garsų deriniai, geom etrinės figūros, kiniški rašm enys, žm onių veidai ar m ūsų vardo raidės (M oreland ir Zajonc, 1982; Zajonc, 2001; Nuttin, 1987). Žm onės netgi labiau linkę tuoktis su tais, kurių vardas ar pavardė panašūs į jų (Jones ir kiti, 2004). Paprasčiausia ekspozicija

Šis reiškinys vadinam as paprasčiausia ekspozicija. Su tam tikrom is išly­

(mere exposure effect) -

gom is (Bornstein, 1989, 1999), geriau pažįstant m eilė stiprėja. Richardas M o-

reiškinys, kai dėl kartotinio

relandas ir Scottas Beachas (1992) tai padem onstravo, pakviesdam i keturias pa­

demonstravimo nauji dirgikliai

trauklias m oteris tyliai dalyvauti 200 žm onių auditorijoje vienoje, penkiose, de­

pradeda labiau patikti.

šim tyje arba penkiolikoje paskaitų. Kurso pabaigoje studentam s parodė kiekvienos m oters nutrauką ir paprašė įvertinti jos patrauklum ą. Kurios atrodė patrauk­ liausios? Tos, kurias studentai m atė dažniausiai. Šis reiškinys nenustebintų jauno taivaniečio, kuris savo m ylim ai m erginai parašė daugiau nei 700 laiškų, ragindam as tekėti už jo. M ergina iš tiesų ištekėjo - už laiškininko (Steinberg, 1993). Joks veidas nėra geriau pažįstam as nei savas. Ir tai paaiškina, kodėl, kai Lisa

DeBruine

(2002)

pasiūlė

M akm asterio

universiteto

studentam s

žaisti

socia-

linių spąstų žaidim ą su tariam u partneriu, studentai juo itin pasitikėdavo ir noriai bendradarbiaudavo

su

juo,

kai

į

svetim ą

atvaizdą

buvo

įterpti

jų

bruožai. „Savim i pasitikiu.“ (Užuom ina į užrašą ant JAV dolerių In God we

Paprasčiausia ekspozicija Paprasčiausios ekspozicijos poveikis galioja net ir mums patiems. Žmogaus veidas nėra idealiai simetriš­ kas, todėl veidas, kokį matome veidrodyje, nėra toks pat, kokį mato mūsų draugai. Daugeliui mūsų labiau patinka gerai pažįstamas veidrodinis atvaizdas, o mūsų draugams - priešingas (Mitą ir kiti, 1977). Buvęs Japonijos ministras pirmininkas Junichiro Koizumi, kokį jį pažįsta žmonės, yra parodytas kairėje. Žmogus, kurį Koizumi kas ryta, mato veidrodyje, parodytas dešinėje, ir, matyt, būtent ši nuotrauka jam labiau patiktų.

pačių

veido

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

trust.) Vėlesnio tyrim o m etu DeBruine (2004) pastebėjo, kad vyram s labiau pa­ tinka tie vyrai (o m oterim s - tos m oterys), kurių veiduose yra kom piuteriu įterptų jų pačių bruožų. M ūsų

protėviam s

paprasčiausios

ekspozicijos

reiškinys

buvo

adaptyvus.

Tai,

kas pažįstam a, paprastai būdavo saugu ir prie to buvo galim a artintis. Nepažįs­ tam i

dalykai

(1998)

dažniau

daro

būdavo

išvadą,

kad

pavojingi

evoliucija

ir

keliantys

tvirtai

grėsm ę.

užkodavo

Robertas

Zajoncas

polinkį

užm egzti

m um yse

ryšius su tais, kuriuos pažįstam e, ir saugotis nepažįstam ųjų. Todėl vidiniai prie­ tarai,

nukreipti

prieš

kultūriškai

besiskiriančius

nuo

m ūsų,

gali

būti

prim ityvi,

autom atiška em ocinė reakcija (Devine, 1995).

Fizinis

patrauklumas. Kai

biausiai

veikia

pirm ąjį

artim um as

įspūdį?

suteikia

Žm ogaus

galim ybę

bendrauti,

nuoširdum as?

Protas?

kas

tada

Asm enybė?

la­ Šim ­

tai eksperim entų rodo, kad tikriausiai daugiausia lem ia išorinės savybės - išvaiz­ da.

Nors

būti

žm onės

m okom i,

apgaulinga",

rim ų

Elaine

ravo

M inesotos

fizinio

Hatfield

kad

patrauklum o

su

galia

bendradarbiais

universiteto

-

vidinis

grožis “ ,

yra

didelė.

Vienam e

„svarbiausia

studentus

(W alster naujokus

ir

kiti,

o

19“)

„išvaizda

gali

ankstyvųjų

ty­

atsitiktinai

„Susipažinim o

savaitės"

supo­

šokiam s.

Prieš šokius visi atliko keletą asm enybės ir m okslum o testų. Vakaro m etu po­ ros šoko ir kalbėjosi daugiau kaip dvi valandas, o paskui, per trum pą pertraukėlę, įvertino savo partnerį. Kas lėm ė, ar jie patiko vienas kitam ? Tyrėjai nustatė, kad svarbus

buvo

tik

vienas

veiksnys

-

fizinis

patrauklum as

(jį

tyrėjai

buvo

įver­

tinę iš anksto). Ir vyram s, ir m oterim s labiausiai patiko gražios išvaizdos part­ neriai. Nors m oterys dažniau negu vyrai sako, kad partnerio išvaizda neturi jom s reikšm ės, kiti tyrim ai taip pat patvirtino, kad vyro išvaizda veikia m oters elgesį (Feingold, 1990; Sprecher, 1989; W oll, 1986). Su m as,

žm onių asm ens

nybę.

žm ogus

socialiai

užjaustų

1986).

patrauklum u

populiarum o

Patrauklus

sukresnis, biau

fiziniu

jausm as, m um s

išm anesnis,

kitus

Patrauklūs

(Eagly ir

siejasi

ir

gražiai

daugelis

pirm ieji

atrodo tačiau

kiti,

kitų

dalykų: žm onių

sveikesnis, neatrodo,

1991;

apsirengę

įspūdžiai

laim ingesnis,

kad

būtų

Feingold,

žm onės

pasim atym ų apie

Hatfield

geresnį

asm e­

švelnesnis,

sąžiningesnis

1992;

sudaro

dažnu­

ir

ar

ap­ la­

Sprecher,

įspūdį

galim iem s

darbdaviam s ir tikriausiai jiem s geriau seksis darbe (Cash ir Janda, 1984; Langlois ir kiti, 2000; Solom on, 1987). Pajam ų analizės atskleidžia, kad būti negra­ žiam

ir nutukusiam

neapsim oka, o būti gražiam

- apsim oka (Engem ann ir Ow-

yang, 2005). Išanalizavus statyta, kad ralės

100

daugiausia

pajam ų

nuo

patrauklūs veikėjai juose buvo

palyginti

su

nepatraukliais

(Sm ith

ir

1940

m etų

uždirbusių

vaizduojam i ir kaip kiti,

1999).

Bet

film ų,

nu­

aukštesnės m o­

Holivudo

tradicijos

nepaaiškina, kodėl net kūdikiai, sprendžiant iš to, kaip ilgai jie žiūri, labiau m ėgs­ ta

patrauklius

sorius

Johnas

veidus Hullas

kuriem s

akliesiem s

pastaba

apie

m oters

(Langlois

ir

kiti,

(1990, p. 23) patrauklūs grožį

1987).

netekęs

veidai

sukeldavo

labiau keistą

Birm ingem o

universiteto

regėjim o

pastebėjo, jog

patinka

nei

poveikį

jo

nepatrauklūs. jausm am s.

šis jausm as atrodė „apgailėtinas,... tačiau aš vis tiek tai jaučiu... Argi svarbu,

profe­

net ir kai Kolegos

Profesoriui

925

926

„Asm eninis rekom endacija

18 SKYRIUS

grožis negu

yra

įtaigesnė geriausias

ką regintys vyrai galvoja apie m oteris,... tačiau m an jų nuom onė svarbi, ir atrodo, jog nepajėgiu atsikratyti šios išankstinės nuom onės. Tai, kad išvaizda svarbi, gali atrodyti neteisinga ir būdinga tik neapsišvietu-

rekom endacinis laiškas." Aristotelis, Diogenes Laertius, 330 m . pr. Kr.

siem s

žm onėm s.

Kodėl

ji

turėtų

būti

svarbi?

Prieš

du

tūkstantm ečius

panašiai

m anė Rom os valstybės veikėjas Ciceronas: „Išm intingo žm ogaus tikslas ir svar­ biausia pareiga yra atsispirti išvaizdos poveikiui". Ciceroną galėtų nuram inti kitos dvi išvados apie patrauklum ą. Pirm a, žm onių patrauklum as yra visiškai nesusijęs su jų saviverte ir laim ės jausm u (Diener ir kiti, 1995; M ajor ir kiti, 1984). Viena priežastis gali būti ta, kad m ažai žm onių, jei nelygina savęs su gražuoliais, laiko save nepatraukliais tikriausiai

dėl

paprasčiausios

ekspozicijos

reiškinio

daugum a

m ūsų

tiesiog

pri-

prantam e prie savo veido (Thornton ir M oore, 1993). Kita priežastis ta, kad la­ bai patrauklūs žm onės retkarčiais suabejoja, ar jų darbas nėra giriam as tik dėl išvaizdos. M ažiau patrauklūs asm enys labiau linkę patikėti, kad jie giriam i nuoširdžiai (Berscheid, 1981). Ciceronas trauklum ą

tikriausiai

yra

Pasaulis", vargu ros - grožio kultūrų

nusiram intų

santykinis

dalykas.

dar

ir

žinodam as,

Kriterijai,

kuriais

ar tinka visai planetai. Grožio

kriterijuose atsispindi tam

žm onės,

norėdam i

atrodyti

kad

nuom onė

rem iantis

apie

supratim as priklauso

tikra vieta ir tam

patrauklūs,

pa­

karūnuojam a nuo

"M is kultū-

tikras laikas. Įvairių

prasidurdavo

nosis,

ištem pdavo

kaklus, neleisdavo augti pėdom s, dažydavo odą ir plaukus. Valgydavo, kad pa­ pilnėtų,

šalindavo

riebalus,

kad

taptų

lieknesni,

naudodavo

chem ines

m edžia-

gas plaukam s kai kuriose kūno vietose pašalinti arba kitose - užauginti, sprausda-vosi į korsetus, kad

krūtys

davo

liem enėles",

„stebuklingąsias

trečiojo vietą

dešim tm ečio

putniam ,

liesas,

bet

atrodytų

ypatingo

geidulingam

didele

krūtine

m ažesnės, ryždavosi operacijai arba

kad

jas

liesum o

M arilyn kūnas.

padidintų.

idealas

M onroe

Am erikietės

Šiaurės

šeštajam e

įvaizdžiui, dabar

Am erikoje

dešim tm etyje

kurį

grožio

dabar

dėvė­ XX

a.

užleido

vėl

pakeitė

reikm enim s

išleidžia

daugiau nei švietim ui ir socialinėm s paslaugom s kartu, o jei vis dar būna nepatenkintos, ginim o,

kasm et dantų

atlieka

m ilijonus

protezavim o

arba

kosm etinių

balinim o,

m edicininių

plaukų

procedūrų:

šalinim o

lazeriu

odos

bei

ly­

plastinių

operacijų (W all, 2002). Bet grožio varžybos yra panašios į ginklavim osi varžybas ir

jų

rezultatas

stebina:

nuo

1970

m etų

vis

daugiau

m oterų

yra

nepatenkintos

savo išvaizda (Feingold ir M azzella, 1998). Tačiau

kai

kurie

laiko (Cunningham

patrauklum o

aspektai nepriklauso

nei nuo

vietos, nei nuo

ir kiti, 1995; Langlois ir kiti, 2000). 3 skyriuje pastebėjo­

m e, kad 37 kultūrų - nuo Australijos iki Zam bijos - vyram s patrauklesnės yra jaunatviškai

atrodančios

m oterys.

M oterim s

patrauklūs

yra

sveikai

atrodantys

vyrai, bet ypač tie, kurie atrodo subrendę, valdingi ir turtingi. Atrodo,

žm onėm s

labiau

labai stam būs, nei per Judith

Langlois

universiteto atvaizdus. proc.

ir

Lori

studentų Studentai

individualių

Roggm an

portretų įvertino,

veidų.

patinka, kai

nosys, kojos, kūno

sm ulkūs. Patraukliai atrodo (1990)

kom piuteriu kad

Viena

iš

tai

vidutinis

išm oningai

sukūrusios

apibendrinti priežasčių

veidai -

yra

padem onstravo,

naujus yra

sudėjim as

apibendrintus

patrauklesni

apibendrintas

nei

veidas (18.14 pav.).

veidas

iš

veidų

negu

yra

32 96

sim et­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

18.14 PAVEIKSLAS. Vidurkis yra patrauklus K u r is iš š ių S e n t E n d riu

riškas, o

sim etriško

veido

ir kūno

žm ogus

yra

seksualiai patrauklesnis

(Rhodes

ir kiti, 1999; Singh, 1995; Thornhill ir Gangestad, 1994). Sulipdykite vieną sa­ vo veido pusę su veidrodiniu jos atvaizdu, ir naujasis veidas bus tikrai patrauk­ lesnis. nuošalyje

jausm ų

kitam

kultūrinius

žm ogui.

standartus,

Rodgerso

ir

patrauklum as

Ham m ersteino

dar

priklauso

m iuzikle

ir

Žavusis

nuo prin­

cas klausia Pelenės: „Ar aš m yliu tave, nes tu esi graži, ar tu esi graži, nes aš tave m yliu?“ Tikėtina, kad ir viena, ir kita teisinga. Jeigu savo m ylim uosius m a­ tom e

dažnai,

išryškėja nakties

jų

(Beam an sapne“

fiziniai ir

rašė

trūkum ai

pasidaro

Klentz, 1983; Gross Shakespeare:

„Ne

m ažiau

pastebim i,

o

patrauklum as

ir Crofton, 1977). Kaip

akim is,

o

širdžia

m eilė

„Vasarvidžio

regi“

(vertė

A.

M iškinis). Tik pam ilkite ką nors, ir tas žm ogus im s atrodyti vis patrauklesnis.

Panašumas. Sakykim e, artim um as padėjo jum s susipažinti, o jūsų išvaizda pa­ darė gerą įspūdį. Ko

dar reikia, kad

pažįstam i žm onės taptų

draugais? Pavyz­

džiui, ar tikim ybė, kad žm ogus, kurį jūs pradedate geriau pažinti, jum s patiks, yra didesnė tada, kai jūs esate panašūs, ar kai skirtingi? Sukurta

daug

Žiurkė, Kurm is

pasakų

apie

ir Barsukas

tai,

kaip

knygoje

darniai

kartu

gyvena

skirtingi

„Vėjas gluosniuose", Varlė

gyvūnai:

ir Rupūžė

Ar­

noldo Lobelio knygose. Pasakos džiugina m us: jos atskleidžia tai, ką m es retai patiriam e,

nes

nelabai

m es

m ėgstam e

priešingybės

nepanašius

save

gyvenim e

tos pačios rūšies. Draugai ir sutuoktiniai gerokai dažniau

tiktinai suporuoti žm onės yra am žiaus,

tikėjim o,

nom inės

padėties).

Galim e

panašių rasės,

šiuos

Besibūriuojantys

(Rosenbaum ,

siai būna panašaus

atstum ia.

į

Tikrajam e

pažiūrų, įsitikinim ų

išsilavinim o, skirtum us

intelekto,

vadinti

paukščiai

ir interesų rūkym o

nesvarbiais,

1986). dažniau­

negu

atsi­

(be to, ir

įpročių, laikydam i

eko­ m us

visus globalaus žm onių kaim o šeim a, bet juk negalim e bendrauti su 6 m ilijar­ dais žm onių. Be to, kuo žm onės panašesni, tuo ilgiau vienas kitam patinka (Byr­ ne,

1971).

Žurnalistas

W alteris

Lippm annas

buvo

teisus

m anydam as,

kad

m eilė

trunka ilgiau, „kai žm onės m ėgsta daug tų pačių dalykų, o ne tik vienas kitą “ . Tokia buvo ir vienos psichologų įkurtos interneto pažinčių svetainės sėkm ės prie­ laida. Svetainėje pagal laim ingų šeim ų panašum us buvo poruojam i vienišiai. Apie 10

D a v id o P e r re to ( 2 0 0 2 ) p a te ik tų v e id ų y ra p a tra u k lia u s ia s ? D a u g u m a i ž m o n ių - v e id a s d e š in ė je :

Paliekant m ūsų

u n iv e rs ite to p s ic h o lo g o

000

jų

vėliau

teikia pasitenkinim ą.

susituokė

(Carter

ir

Snow, 2004; W arren, 2005). Panašum as

n e e g z is tu o ja n ti m o te r is , k u rio s v e id a s s u d a ry ta s iš š ių trijų ir d a r 5 7 tik r ų v e id ų v id u r k io .

927

928

18 SKYRIUS

Artim um as, susižavėjim ą.

patrauklum as M us

ir

traukia

ir

panašum as tie

-

žm onės,

ne

vieninteliai

kuriem s

m es

dalykai,

patinkam e,

lem iantys ypač

jeigu

save m enkai vertinam e. Jei esam e įsitikinę, kad kam nors rūpim e, atsakom e jiem s nuoširdžiau, ir dėl to patinkam e jiem s dar labiau (Curtis ir M iller, 1986). Sim ­ patija yra didelis atlygis. Iš tiesų paprasta patrauklumo atpildo teorija gali paaiškinti visus m ūsų nag­ rinėtus

faktus: m um s patinka

tie, kurių

elgesys yra

atlygis m um s, m es norim e

tęsti tokius santykius, kuom et žadam as atlygis yra didesnis už kainą. Žm onėm s, gyvenantiem s kiam u

ar

dirbantiem s

m alonum u

reikia

netoliese, draugystei

m ažiau

laiko

ir

užm egzti

pastangų.

ir

džiaugtis

jos

tei­

žm onės

yra

m a­

Patrauklūs

lonūs akiai, o santykiai su jais gali teikti socialinį atpildą. Panašių pažiūrų žm onės atsilygina m um s, patvirtindam i m ūsų pačių nuom onę.

Romantiškoji meilė 24 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokį poveikį daro fizinis sužadinimas aistringajai meilei, ir nurodykite du draugiškosios meilės požymius.

Kartais žm onės greitai nuo pirm ojo įspūdžio pereina į draugystę ir į stipresnę, sudėtingesnę ir paslaptingesnę rom antiškosios m eilės būseną. Elaine Hatfield (1988)

skiria dvi m eilės rūšis: laikiną aistringąją ir ilgiau trunkančią - draugiškąja

Aistringoji meilė. Pastebėjusi, kad sužadinim as yra svarbiausia aistringosios m ei­ Aistringoji meilė

lės dalis, Hatfield m ano, kad dviejų veiksnių em ocijų teorija gali padėti suprasti

(passionate love) -

tokį stiprų teigiam ą dom ėjim ąsi kitu žm ogum i. Ši teorija teigia, kad 1) em oci­

pakili stipraus teigiamo domėji­

jas

mosi kitu asmeniu būsena,

sudaro

du

dėm enys

-

fizinis

sužadinim as

ir

pažintinis

įvertinim as;

2)

be:

kokio pobūdžio sužadinim as gali sukelti vienokią arba kitokią em ociją. Tai pri­

paprastai apimanti meilės ryšio

klauso nuo to, kaip m es išsiaiškinam e ir pavadinam e tą sužadinim ą.

pradžioje.

Tikrinant šią teoriją, universiteto vyrai buvo sužadinam i grėsm e, bėgim u vie­ toje,

erotiniais

indindavo gę).

Šie

vaizdais,

su

patrauklia

vyrai

linksm ais m oterim i

(priešingai

negu

ir

bjauriais

ir tie,

m onologais.

paprašydavo kurie

įvertinti

nebuvo

Paskui ją

(arba

sužadinti)

dalį

juos

supaž­

savo savo

drau­ jaudulio

priežasčių priskirdavo m oteriai arba draugei ir buvo labiau jom is susižavėję (Carducci ir kiti, 1978; Derm er ir Pyszczynski, 1978; W hite ir Kight, 1984). Be

laboratorijos,

tyrim us „Du žm onės, kuriuos apėm usi

prie

Donaldas

dviejų

Britų

Duttonas

Kolum bijos

ir

Arthuras

tiltų

per

Aronas

uolėtąją

(1974,

Kapilano

1989) upę.

atliko Vienas

jų - tai 70 m aukštyje virš uolų kabantis pėsčiųjų tiltas. Kitas - žem as ir tvirtas

žiauriausia, beprotiškiausia, apgaulingiausia ir nepastoviau­ sia aistra, turi prisiekti,

tiltas.

Patraukli

vyrus

ir

jauna

prašydavo

m ergina,

jų

padaryti

tyrėjų

bendrininkė,

paslaugą

-

stabdydavo

užpildyti

trum pą

tiltais

perėjusius

klausim yną.

Paskui

ji pasiūlydavo savo telefono num erį, jeigu vyrai norėtų išsam iau ką nors sužinoti

kad šiom is nenorm aliom is,

apie tyrim ą. Telefono num erį paėm ė, o vėliau m erginai paskam bino gerokai dau­

jaudinančiom is, sekinančiom is

giau

sąlygom is jie pasiliks tol,

vyriškių,

ėjusių

kabančiuoju

tiltu,

kuris

privertė

jų

širdis

sm arkiau

plakti.

Jausti aistrą - tai įsiaudrinti ir dalį šio jaudulio susieti su geidžiam u žm ogum i

ko! m irtis jų neišskirs.“

Adrenalinas pripildo širdį m eilės. George Bernard Show, G etting M arried, 1908 („Vedybos")

Draugiškoji meilė. Dažnai rom antiškosios m eilės kibirkščių išlieka ilgam , tačiau stiprus

dom ėjim asis

kitu,

rom antikos

virpulys,

svaiginam as

„skrajojim o

pade­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

besiais“ jausm as dažniausiai išnyksta. Tad

929

galbūt prancūzai yra teisūs sakydam i,

kad „m eilė sutrum pina laiką, o laikas tirpdo m eilę"? Ar draugystė bei įsipareigo­ jim as padeda išsaugoti santykius po to, kai aistra atvėsta? Levo Tolstojaus ap­ sakym e „Santuokinė laim ė" jauna m oteris, eidam a su vyru, kurį m yli, staiga su­ pranta: „nuo šios dienos jis yra m ano ir dabar niekada neturėčiau jo prarasti". Vėliau, ištekėjusi, sėdėdam a nam uose ji svarsto, kad jų rom antiškąją m eilę pakei­ tė kažkas ram esnio ir saugesnio. „Tą dieną baigėsi m ūsų santuokos rom antika, aiškino

ji.

-

Senasis

jausm as

tapo

brangiu,

nesugrąžinam u

prisim inim u,

tačiau

naujas m eilės m ano vaikam s ir m ano vaikų tėvui jausm as padėjo naujo gyvenim o ir visiškai kitokios laim ės pam atus. Ir šis gyvenim as bei laim ė tęsiasi iki šiol." Hatfield

sutinka,

kad

subrendusi

m eilė

virsta

nuoširdesne,

tvirtesne

drau­

Draugiškoji meilė

giškąja meile - giliu, švelniu prieraišum u. Tikriausiai išm intinga, kad aistra virsta

(com p a n io n a te lo ve ) -

prieraišum u.

Iš

gilus, švelnus prieraišum as,

vienas

kito

prie

radarbiais bojam o

aistringos prisirišę

(1984)

geriau

suprastų,

pum ą,

kad

kurios

dažnai Socialinė

kad,

am žinos

galim e

aistringosios

jausm ais". Iš bendruom enės

gim sta

vaikai,

psichologė

nesugebėdam i

visavertiškum o,

ram esniais kai

tėvai.

pastebėjo,

gyvenim o

tenkintų

m eilės

m eilės

jausm us

laiko

išlikti

Berscheid

aistringosios

santykius:

nebūna,

tiesų, pripažindam os šiuos

Ellen

įvertinti

pražudyti

kuriem s

su

galbūt

nelogiška

bend­

m eilės

„Jeigu

aistringosios

padeda ri­

kurį jaučiam e tiem s, su kuriais susiejam e savo gyvenim ą.

žm onės

daugiau

pasi­

m eilės

trum ­

priežastim i

san­

tuokai. Tokiose kultūrose sakom a, jog geriau pasirinkti (ar kad kas nors parinktų) partnerį,

kurio

kilm ė

ir

interesai

derintųsi

su

jūsiškiais.

Nevakarietiškose

kultū­

rose, kur žm onės m eilę laiko m ažiau svarbia vedybų priežastim i, skyrybų skai­ čius yra m ažesnis (Levine ir kiti, 1995). Vienas būdas būti patenkintiem s santykiais ir juos tęsti yra teisingumo princi­

pas: abu partneriai gauna tiek, kiek duoda. Jeigu vyrauja teisingum as - abu part­ neriai

nevaržom i

duoda

ir

gauna,

drauge

priim a

sprendim us,

-

tikim ybė, kad jų draugiškoji m eilė patenkins abu ir truks ilgai (Gray-Little ir

tai

yra

didelė

Teisingumas (e q u ity) sąlyga, kai žm onės iš tarpusavio santykių gauna tiek, kiek patys duoda.

Kartais aistringoji meilė virsta ilgalaike draugiškąja meile, o kartais ne (apverskite paveikslą) Kas be panašių pažiūrų bei interesų leidžia prognozuoti ilgalaikę meilės sąjungą?

PIRŠIMASIS

930

18 SKYRIUS

Burks, 1983; Van Yperen ir Buunk, 1990). Abipusis dalijim asis savim i ir nuosa-

„Lygiųjų aš jungtuvių nebijau". Eschilas, „Prikaltasis Prometėjas", 478 m. pr. Kr.

vybe,

ir

gavim as

em ocinės

param os,

rūpinim asis

kito

gerove

yra

bet

gų- esm ė (Sternberg ir Grajek, 1984).

(Iš sen. graikų k. vertė R. Mironas)

davim as

kokių m eilės santykių - tarp įsim ylėjėlių, tarp tėvo ir vaiko, tarp artim ų drauKitas gyvybiškai svarbus m eilės santykių dėm uo yra atsiskleidim as - savo intym iausių bruožų parodym as: ką m ėgsti ir ko nem ėgsti, svajonių ir rūpėsčių pasididžiavim o ir gėdos akim irkų. „Kai aš esu su savo draugu, - sakė Rom os

Atsiskleidimas

m ąstytojas Seneka, - m anau, kad esu vienas ir galiu kalbėti taip pat laisvai. kai

(self-disclosure) -

ir m ąstyti..." Atsiskleidęs žm ogus labiau patinka, o patinkantis labiau atsistei-

savo intym iausių savybių

džia (Collins ir M iller, 1994). Jeigu vienas žm ogus truputį atsiskleidžia, tai ki-

atskleidim as kitiem s.

tas atsako tuo pačiu, tada pirm asis atsiskleidžia daugiau, ir taip draugai arba įsim ylėjėliai juda gilesnio intym um o link. Kiekvienas artim um o prieaugis vėl sužadina aistrą (Baum eister ir Bratslavsky, 1999). Vieno eksperim ento m etu savanorių studentų poros 45 m inutes kalbėjosi vis atviriau - pradedant klausim u: „Kada paskutinį kartą dainavai sau?" ir baigiant: „Kada paskutinį kartą verkei kito žm ogaus akivaizdoje? O vienas?" Eksperim ento pabaigoje tie, kurie patyrė augantį artim um ą, jautėsi labai artim i savo pokalbio partneriui - kur kas artim esni nei tie, kurie praleido laiką uždavinėdam i nereikšm ingus klausim us, pavyzdžiui: „Kokioje m okykloje m okeisi" (Aron ir kiti, 1997). Toks atviras intym um as ir abipusė palaikanti lygybė sudaro sąlygas ilgai draugiška]ai m eilei.

Altruizmas 25 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra altruizmas, ir pateikite jo pavyzdžių.

Carlas no

W ilkensas,

Ruandos

skerdynes.

Septintosios

m ieste

JAV

Kigalyje,

vyriausybė,

dienos kai

adventistų

hutų

m isionierius,

kariuom enė

bažnyčios

vadovai,

1994

draugai

su

m etais

šeim a pradėjo

m aldavo

gyvetutsių

W ilkensą

iš-

vykti iš šalies. Jis atsisakė. Evakavęs savo šeim ą ir dar vėliau, kai visi kiti am e­ rikiečiai jau buvo išvykę iš Kigalio, W ilkensas liko vienas ir kovojo su genocidu, pražudžiusiu

800

000

žm onių. Kai kareiviai atvyko

nužudyti W ilkenso

ir

jo tutsių tarnų, jo kaim ynai hutai nuvijo karius šalin. Nors jam ne kartą buvo grasinam a

m irtim i, W ilkensas

rizikuodam as

apeidavo

kelių

užtvaras, kad

atneštų

m aisto bei vandens į našlaičių nam us, derėtųsi, m aldautų bei prasiskverbtų pro kruvino

susidorojim o

tiesiog Kitas

atrodė, Kigalio

jog

vietas privalau

gyventojas,

sabagina, vedęs

ir

ne

kartą

šitaip

prabangaus

tutsę, buvo

išgelbėtų

elgtis",

-

viešbučio

priglaudęs

kitų

vėliau

daugiau

žm onių

aiškino

valdytojas kaip

1200

gyvybes.

jis

„M an

(Kristof,

2004).

hutas

Paulas

Ruse-

siaubo

apim tų

tutsių

ir nuosaikiųjų hutų. Kai tarptautiniai taikdariai paliko m iestą ir priešiškai nusi­ teikusi

kariuom enė

butyje

(taip

sabagina

jis

pradėjo

ėm ė

buvo

grasinti

pavadintas

naudotis

savo

jo

svečiam s,

2004

m etais

anksčiau

prisiglaudusiem s sukurtam e

padarytom is

„Ruandos"

film e),

drąsusis

paslaugom is,

vieš­ Ruse-

papirkinėti

kariuom enę ir skam binti įtakingiem s asm enim s užsienyje, kad šie paveiktų vietos valdžią. Šitaip per siaubingą suirutę jis išgelbėjo savo viešbučio gyventojų gy­ vybes.

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Toks kitų

nesavanaudis

gerove

-

gerum as

pavyzdys.

-

altruizmo

tai

Altruizm as

socialinių

-

nesavanaudiško

psichologų

dėm esį

rūpinim osi patraukė

po

vieno niekšiško seksualinio sm urto akto. 1964 m . kovo 13 d. 3. 30 val. peiliu ginkluotas

vyriškis

subadė

Kitty

Genovese

priešais

jos

nam ą

Niujorke,

Altruizmas (altruism ) nesavanaudiškas rūpinim asis kitų gerove.

Kvinsio

rajone, paskui jau leisgyvę išprievartavo. „O Dieve, jis sužeidė m ane! - M oters riksm as

perskrodė

ankstyvą

rytm ečio

tylą.

-

Gelbėkite!“

38

kaim ynai

išgirdo

jos šauksm ą, atsivėrė langai, užsidegė šviesos. Viena pora prisitraukė kėdes prie lango

ir

užgesino

šviesą,

kad

geriau

m atytų.

Užpuolikas

pabėgo,

tačiau

netru­

kus grįžo, dūrė m oteriai dar aštuonis kartus ir dar kartą išprievartavo. Kol jis nedingo, t. y. iki 3.50 val., nė vienas liudytojas net nepaskam bino į policiją.

Liudininko įtaka 26 TIKSLAS. Apibūdinkite sprendimų priėmimo proceso etapus, susijusius su liudininko įsikišimu.

Sam protaudam i apžvalgininkų niai

apie

Genovese

nužudym ą

bei

buvo

priblokšti

liudininkų

„apatijos"

ir

Latanė

psichologai

Johnas

Darley

Bibbas

kitus

panašius ir

atvejus,

daugum a

„abejingum o".

Sociali­

(1968b),

užuot

kaltinę

liudi­

ninkus, pam ėgino paaiškinti jų pasyvum ą svarbiu situacijos veiksniu - kitų žm o­ nių

buvim u.

M okslininkai

įtarė,

kad

tam

tikrom is

aplinkybėm is

daugum a

m ūsų

tikriausiai elgtųsi panašiai. Darley Savo tiem s

ir

tyrim o

Latanė

pam ėgino

už

kritiškas

situacijas

įvairiom is

rezultatus jie apibendrino, pasiūlydam i sprendim o

žm onėm s

padedam e

pastebėti atsitikim ą, tada mybę

sukurti

pagalbos

esant

tokiom s

įvertinti jį kaip

suteikim ą

(18.15

pa v

.)

aplinkybėm s, kritišką

kai

sąlygom is.

schem ą: m es ki­ galim e

pirm iausia

ir galiausiai prisiimti atsako­

Dalyvaujant

kitam

liudininkui,

žm o­

nės kiekvienam e iš šių žingsnių gali atsisakyti teikti pagalbą. Eksperim entai la­ boratorijose

ir

gatvėse

atskleidė,

kad

būdam i

tarp

nepažįstam ų

žm onės

labiau

linkę rūpintis vien tik savo reikalais negu būdam i vieni. Pastebėję neįprastą si­ tuaciją ir m atydam i kitų praeivių abejingą reakciją, jie gali nuspręsti, jog situ­ acija

nėra

kritiška.

„Šalikelėje

gulintis

žm ogus

tikriausiai

girtas",

-

pam ano

jie

ir eina tolyn. Tačiau

kartais,

kaip

nužudant

Genovese,

padėties

kritiškum as

buvo

akivaiz­

dus, o žm onės vis tiek nepadėjo. Pro langus žiūrintys liudininkai pastebėjo įvykį, teisingai įvertinojo kritiškum ą, tačiau neprisiėm ė atsakom ybės. Kodėl? Kad tai

Bandoma padėti Ar im asi atsakomybės? Ar suvokia jį kaip nelaimę? Ar pastebėjo incidentą?

Pagalba nesuteikiama

Pagalba nesuteikiama

Pagalba nesuteikiama

18.15 PAVEIKSLAS. Liudininko sprendimo įsikišti priėmimo procesas Prieš nutardamas padėti, žmogus pirma turi pastebėti pavojų, tada jį teisingai suvokti, o po to prisiimti atsakomybę. (Iš Darley ir Latanė, 1968b.)

931

932

18 SKYRIUS

100

išsiaiškintų,

Darley

ir

Latanė

(1968a)

sukūrė

tariamą

nelaimingą

atsitikimą

sa­

vo laboratorijoje. Universiteto studentai diskutavo apie vidinį telefono ryšį. Kiek­

90

vienas

80

studentas

mikrofonas 70

buvo

buvo

atskiroje

įjungtas.

kabinoje

Vienas

iš

ir

galėjo

dalyvių

girdėti

buvo

tik

tą

asmenį,

eksperimentuotojų

kurio

padėjėjas

Kai atėjo jo eilė, jis paprašė pagalbos ir skleido garsus, tarsi jam būtų prasidėjęs

60

epilepsijos priepuolis. Kaip reagavo kiti studentai? Kaip matyti 18.16

50

tie, kurie manė esą vie­

p a v .,

ninteliai girdintys nelaimės ištiktąjį, ir kurie pasijuto visiškai atsakingi už pagal­

40

bos suteikimą, dažniausiai atsiliepdavo į pagalbos šauksmą. Tie, kurie manė, kad 30

nelaimingąjį girdi ir kiti dalyviai, dažniau reaguodavo taip, kaip ir Kitty Genove­

20

se

10

doma), tuo mažiau kiekvienas atskirai buvo linkęs skubėti į pagalbą.

kaimynai. Šimtuose

Kuo

daugiau

kitų

žm onių

eksperimentų

dalijosi

atsakomybe

psichologai

tyrinėjo

(taip

atsakomybė

veiksnius,

išskai­

darančius

įtaką

0

0

1

2

3

4

Galėjusių padėti skaičius

liudininko

ryžtui

paskambinti

ištikus

nelaimei,

padėti

į

keblią

padėtį

patekusiam

vairuotojui, duoti kraujo, pakelti numestas knygas, aukoti pinigų, skirti kam nors laiko. Pavyzdžiui, Latanė, Jamesas Dabbsas (1975) ir 145 jų pagalbininkai 1497

18.16 PAVEIKSLAS. Atsakas į fizinį pavojų Žmonės, manantys, kad jie vieninteliai išgirdo pagalbos šauksmą ištikus epilepsijos priepuoliui, dažniausiai stengdavosi padėti. Kai buvo manoma, kad visi keturi dalyviai girdi šauks­ mą, reaguodavo mažiau negu trečdalis. (Iš Darley ir Latanė, 1968a.)

kartus vaizdoje

liftu

trijuose

„atsitiktinai"

Amerikos

pamesdavo

miestuose

monetas

ar

ir

4813-ų

pieštukus.

bendrakeleivių

M oterys

aki­

pagalbos

su­

laukdavo dažniau negu vyrai - šį lyčių skirtumą dažnai nurodo ir kiti m oksli­ ninkai

(Eagly

liudininko

ir

Crowley,

efektas:

kitų

liudininkų.

gus,

būdavo

1986).

kiekvienas

Jeigu

liftu

pagelbstima

Tačiau

svarbiausias

liudininkas

su

mažiau

eksperimento

40-čiai

procentų

nustatytas

linkęs

dalyviu

keldavosi

pametusiųjų

dalykas

pagelbėti, tik

monetas.

buvo

jeigu

vienas

Jeigu

liftu

yra žmo­ kel­

davosi penki keleiviai, pagalba būdavo siūloma 20 proc. visų atvejų. Altruizmo kių

Liudininko efektas

kėlėsi

„kritinių

tyrinėtojai, situacijų",

stebėję, išskyrė

kaip

dar

žmonės

kelias

elgiasi

dešimtyse

sąlygas, kurioms

tūkstančių

to­

esant, tikimybė, kaa

mes kam nors pagelbėsime, yra didžiausia:

(bystander effect) -

•

atrodo, kad aukai reikia pagalbos ir ji verta jos;

•

auka kažkuo yra panaši į mus;

•

ką tik matėme, kaip kas nors kitas padėjo;

•

niekur neskubame;

•

esame mažame miestelyje ar kaime;

•

jaučiame kaltę;

•

sutelkiame dėmesį į kitus žmones, o ne į savo rūpesčius;

•

esame geros nuotaikos.

tendencija, kad liudininkas būna mažiau linkęs pagelbėti, jei yra kitų liudininkų.

Paskutinė

sąlyga,

kad

žmonės

paslaugūs, esti

yra

dosnesni

viena bei

nuosekliausia

psichologijos

nesvarbu, kas lėmė jų nuotaiką - ar tai, kad jie pasijuto esą protingi ir lydimi

(„Žiedas ir knyga“)

nusiteikę

yra

ir padarysite mus gerus!“

The Ring and the Book, 1868

Gerai

žmonės

„O, padarykite mus laimingus

Robert Browning,

išvadų.

laimingi

paslaugesni

ir

sėkmės, ar tai, kad mąstė apie laimę, rado pinigų, ar net jei tai yra hipnozės įteigta būsena (Carlson ir kiti, 1988).

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

Pagalbos normos 27

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

koks

elgesys

yra

altruistinis,

vadovaudamiesi

socialinių

mainų

teori­

jos ir socialinių normų požiūriu.

Kodėl m es teikiam e pagalbą? Vienas plačiai paplitęs požiūris yra tas, kad žm o­ nės

bendrauja,

las

yra

vadina

kuo

-

šio

m ažėjęs

kaltės

savus

naudą

analize.

socialinių

poelgio

patenkinti

didesnę

išlaidų-pelno

chologai nate

siekdam i

gauti

ir

Filosofai

m ainų

interesus,

sum ažinti tai

kad

vadina

kainą

(sugaištas

laikas,

jausm as,

socialinis

pritarim as,

pagrindinis

Buhalteriai

utilitarizm u.

Svarstydam i,

teorija.

m ūsų

sąnaudas. ar

būti

nepatogum as, geri

šį

Socialiniai

donoru,

nerim as)

jausm ai).

tiks­

principą

jūs

ir

Jei

psi­

palygi­

naudą

(su­

num atom as

Socialinių mainų teorija (social exchange theory) teorija, teigianti, kad mūsų socialinis elgesys yra mainai, kuriais siekiama gauti kuo daugiau naudos už mažiausią

at­

kainą.

ne­

Abipusiškumo norma

lygis pranoksta num atom as išlaidas, jūs teikiate pagalbą. Tačiau

kodėl

m atysim e,

ir

paliekam e

parodom e

arbatpinigių

kelią

žm onėm s,

nepažįstam iesiem s?

kurių

Iš

daugiau

dalies

dėl

niekada

to,

kad

sociali-

zuojančios norm os, nustatančios, kaip turėtume elgtis, dažnai teikia abipusę nau­ dą.

Socializacijos

tiem s, su

kurie

kitais

dėka

m um s

panašios

(sim patijos

padėties

apraiškų,

gaunam e.

Taip

m es

padėjo,

pat

išm okstam e atsakysim e

žm onėm is

dovanų

abipusiškum o

padėdam i,

o

abipusiškum o

norm os,

ne norm a

ar

socialinių

pakvietim ų)

išm okstam e

socialinės

atsakom ybės

lūkesčio,

kenkdam i. m us

įpareigoja

m aždaug

tiek

norm os:

kad

Santykiuose

(reciprocity norm) lūkestis, kad tiems, kurie mums padėjo, atsakysime padėdami, o ne kenkdami.

duoti

pat,

kiek

Socialinės atsakomybės norma

turėtum e

pa­

(social-responsibility norm) -

dėti tiem s, kuriem s m ūsų pagalba yra reikalinga - m ažiem s vaikam s ir kitiem s,

lūkestis, kad žmonės padės

kurie negali duoti tiek pat, kiek gavo, - net jei sąnaudos pranoksta naudą. Ne

tiems, kurie yra nuo jų

viena

Gallupo

priklausomi.

das,

dažniausiai

ir

ligoniam s

lanko

retai

apklausa

rodo,

vadovaujasi

jie

praleidžia

ar

visai

jų

kad

žm onės,

socialinės dvigubai

nelanko

kiekvieną

atsakom ybės

daugiau

savaitę

norm a:

valandų,

(Hodgkinson

ir

negu

lankantys

pam al­

padėdam i

vargšam s

tie,

pam aldas

W eitzm an,

kurie

1992;

Independent

Sector, 2002). Be to, pam aldesni žm onės aukoja tris kartus daugiau pinigų.

Taikdarystė 28

TIKSLAS.

Aptarkite,

kokie

yra

veiksmingi

taikingo

bendradarbiavimo

ir

socialinio

konflikto

mažinimo būdai.

Kaip

galim e

sutaikinti?

Ar

gali

bendradarbiavim as,

m as

prietarų

m aitinam ą

antagonizm ą

bei

kom unikavim as

konfliktus

paversti

ir

taikini­

nuostatom is,

ska­

tinančiom is taiką? M oksliniai tyrim ai rodo, jog kai kuriais atvejais gali.

Bendradarbiavimas Ar

naudinga

dviem

konfliktuojančiom s

šalim s

sukurti

glaudaus

bendravim o

są­

lygas? Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Kai nėra konkurencijos ir abiejų šalių padėtis

vienoda

bendravim as skirtingų Draugiški leido

(pavyzdžiui,

gali

rasių

bendradarbiai

šiaurės

sum ažinti

pagelbėti. am erikiečių prietarus

toje

pačioje

parduotuvėje

Tokiom is

aplinkybėm is

paprastai

išm okdavo

ir

europiečių

(Pettigrew,

1969,

būti

kontaktai 2004).

dirbantys

iš

pardavėjai),

jų

pradžių

turėję

prietarų

palankūs

vieni

kitiem s.

su

Tačiau

etninėm is vien

tik

m ažum om is bendravim o

933

934

„Jūs

18 SKYRIUS

negalite

paspausti

rankos

kartais

neužtenka.

krim inacija,

sugniaužtu kum ščiu." Indira Gandhi, 1971

(Clark kad

ir

jie

Daugum oje

etninės

grupės

vidurinių

m okyklų,

atsiskiria

kuriose

valgyklose

ir

kiti, 2005; Schofield, 1986). Kiekvienos pritartų

dažnesniam

bendravim ui

su

panaikinta

m okyklos grupės

kita

rasinė

sporto

dis­

aikštelėse

nariai dažnai galvoja,

grupe,

tačiau

m ano,

jog

kita

grupė to nenori (Shelton ir Richeson, 2005). „Neieškau jų draugystės, nes ne­ noriu būti atstum tas; jie neieško m ano draugystės, nes jų tai paprasčiausiai ne­ dom ina."

Kai

toks

klaidingas

veidrodinis

įvaizdžio

suvokim as

yra

pataisom as,

gali užsim egzti draugystė ir išnykti prietarai. Norėdam as

pasižiūrėti,

ar

priešai

gali

nugalėti

savo

skirtum us,

tyrėjas

M u-

zaferas Sherifas (1966) iš pradžių išprovokavo konfliktą. Jis 22 Oklahom os m ies­ to

berniukus

padalijo

į

dvi

grupes

ir

apgyvendino

atskirose

skautų

stovyklos

vietose. Tada pateikė keletą konkurencinių užduočių, po kurių nugalėtojam s įteik­ davo

prizus.

Netrukus “

šiška

„bailiam s ,

kiekviena

„pasipūtėliam s

grupė

“

ir

pradėjo

savim i

„bjaurybėm s

“

iš

didžiuotis

kitos

ir

grupės.

tapo

prie­

Valgant

kil­

davo m aisto karai. Buvo apkraustom i nam eliai. Stovyklos darbuotojai turėjo stab­ dyti peštynes. Kai Sherifas sujungė abi grupes kartu, išskyrus patyčias ir grasi­ nim us, jokio kitokio bendravim o nebuvo. Nepaisant

Aukštesnieji tikslai

to, Sherifas

per

kelias

dienas

šiuos

jaunus

priešus

pavertė

links­

(superordinate goals) -

m ais draugais. Jis iškėlė jiem s aukštesnius tikslus, t. y. visiem s bendrus tiks­

visiems bendri tikslai, kurie

lus,

kurie

reikalauja

nekreipti

bendradarbiaujant.

dėm esio

skirtum us

ir bendradarbiauti.

kėjo

berniukų

pastangom is.

pažįstam us

Atskirdam as

berniukus

pavertė

ir

buvo

išjudintas

priversdam as

priešais,

tačiau,

visus

pasiekti

niukus dirbti kartu, kad jį sutvarkytų. Kad pavyktų išsinuom oti kino film ą, rei­ sunkvežim is

privertė

galim a

tik

Įklim pęs

avarija

kuriuos

reikalauja nepaisyti esančių

pinigų.

vandentiekio

ir

skirtumų tarp žmonių

susidėti

Suplanuota

į

tik

ber­

bendrom is

rungtyniauti,

kartu

22

visų

Sherifas

įveikdam i

ne­

sunkum us

ir

turėdam i bendrą tikslą, jie susitaikė ir tapo draugais. Konfliktą sum ažino ne pats bendravim as, o bendradarbiavimas. Bendra

nelaim ė

-

kelianti

baim ę

išorinė

grėsm ė

ir

neįprastas

troškim as

ją

įveikti - padarė galingą vienijantį poveikį ir per kelias savaites po Rugsėjo 11osios.

Niekas

išpuoliai liai

prieš

kiečiai rim as 10

geriau

Izraelyje

palestiniečius

tuojau „m ūsų

dienų

nesuburia

suvienija

po

pat jo

suvienija

pajuto:

prezidentui

žm onių

fanatiškus

“

pašoko

„m us “ nuo

kaip

bendras

žydus,

kaip

susiskaldžiusius užpuolė.

51

Gallupo

procento,

iki paties

90

Kaip

savižudžių

kariuom enės

m usulm onus, apklausos

buvusio

aukščiausio

priešas.

Izraelio

savaitę

procentų

taip

parodė, prieš

ir jog

išpuo­ am eri­ prita­

išpuolį,

per

lygio, pranokdam as

89 procentų pritarim o jo tėvui George Bushui rekordą, pasiektą 1991 m etų Per­ sijos ilankos karo įkarštyje (Newport, 2002). Pokalbių grupėse ir kasdienėje kal­ boje net žodis „m es “ (palyginti su „aš “ ) po teroristų išpuolio ėm ė skam bėti kur kas dažniau (Pennebaker, 2002). Johnas

Dovidio

ir

Sam uelis

Gaertneris

(1999)

teigia,

kad

bendradarbiavi­

m as yra ypač teigiam as tada, kai skatina žm ones priim ti naują grupę, kuri su­ ardo ankstesnius pogrupius. Pasodinkite dviejų grupių narius ne priešingose stalo pusėse,

o

vienus

šalia

kitų

aplink

stalą.

Duokite

jiem s

naują,

bendrą

vardą.

Skirkite jiem s bendrą darbą. Tokia patirtis pakeis „m us ir juos “ į „m us “ . Žm o­ nės, kurie anksčiau

buvo

laikom i kitos grupės nariais, dabar tam pa m ūsų gru­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

pės

dalim i.

Vienas

nustebęs.

Štai

tapatum o

pokytį:

jaučiuosi

esąs

Dovidio čio

ir

jis

„Tiesiog

kolegos

apie

iš

paaiškino

am erikietis

jo

straipsnį

aštuoniolikm etis

kaip

po

laikiau

“

teroristų

Džersio

valstijos

nebūtų

11-osios

įvykusį

savo

save

(Sengupta,

(2004),

Naujojo Rugsėjo 2001).

m etu

grėsm ę

juodaodžiu. Vieno

baltaodžiai

visiem s

Dabar

labiau

nei

eksperim ento,

am erikiečiai,

am erikiečiam s,

to

„Daugum os m ūsų tapatum ai

socialinio

dėl

susilieja, ir tai jungia m us su

bet

kurį

perskaitę

vėliau

reiškė

kada

XX pačiu

a.

aštuntajam e

m etu

galim e m ėgti tai, kuo esam e,

laikraš­

nejausdam i neapykantos tam ,

m ažes­

tokiu

kelios

klausim u:

pedagogikos

jeigu

m okslininkų

sėkm ingas

grupės

bendradarbiavim as

tuo tarp

rungtyniaujančių grupių narių skatina teigiam as nuostatas, galbūt šį principą ga­ lim a

pritaikyti

jeigu

rungtyniavim ą

įvairiakultūrėse tarp

m okyklose?

klasių

Ar

pakeistum e

skatintum e

tarprasinę

bendradarbiavim u?

Ar

laim ėjim ai

net

pagerėtų?

Daugelis

eksperim entų

teigiam ai

rasių

sporto

sudarytų

grupių

kom andose,

tį pajunta

paskaita Nobelio Taikos premijos įteikimo cerem onijoje, 2001

atsako

į

visus

paprastai

kartu

pajunta

įgyvendinantys

draugiškum ą

projektus

kitos

rasės

ir

žaidžiantys

žm onėm s.

Tą

pa­

ir tie, kurie m okosi vienoje bendradarbiaujančioje klasėje. Šie rezul­

tatai

paskatino

jantį

m okym ąsi.

augusiųjų

nariai,

tūkstančius Darbas

gyvenim ui

m okytojų

su

ir

labai

įvesti

skirtingų

įvairiais

pilietiškum ui

rasių

m okiniais

vaikų

geriau

bendradarbiau­

parengia

visuom enėje “ ,

įvairiakultūrėje

-

juos

„su­

teigė

Car­

negie paauglių raidos taryba (1989). Bendros logus

veiklos

reikalauti

galia

buvusius

daugiau

priešus

tarptautinių

paversti

m ainų

ir

draugais

paskatino

bendradarbiavim o

psicho­

(Klineberg,

1984). Įsitraukę į abipusiškai naudingą prekybą, dirbdam i, kad išsaugotum e save šioje trapioje planetoje, įsisąm oninę, kad m ūsų viltys ir baim ės yra bendros, savo klaidingus

suvokinius,

kurie

veda

prie

skaidym osi

ir

konfliktų,

galim e

pakeisti

vieningum u, pagrįstu bendrais interesais. Siekdam i bendrų tikslų skirtingi žm onės atranda vienybę savo bendrose ver­ tybėse ir aukštesniajam e tapatum e. M um s reikia „bendrų vertybių “ , pareiškė Bri­ tanijos rasinės lygybės kom isijos pirm ininkas, kai neseniai įsiplieskė etninė įtam ­ pa

(Phillips,

nėra

2004).

etniškum o.

Visi

O

šiandieninė

m es

istorinius priešiškum us tarp zioni

(1999)

pastebi,

jog

esam e

Ruandos

tutsių

ir hutų

Vakarų

vyriausybės piliečiai.“

Ruandos

politika

Šitaip

skelbia:

siekiam a

„Čia

panaikinti

(Lacey, 2004). Sociologas Am itai Et-

dem okratijom s

dažniausiai

pavykdavo

išveng­

ti etninių genčių karų dėl to, kad jų skirtingos rasinės grupės turi labai daug tų pačių sys

bendrų su

kyklų idėjas “ .

visais,

tikslų.

abiturientai Nors

Jungtinėse

aukštesni

„suprastų

įvairovė

Valstijose

m oraliniai

bendri

tikslai

ir

noras,

istoriją

bei

visus

bendrą

reikalauja

šie

standartai

dėm esio,

m es

esam e

kad

yra

teisingas

visi

vidurinių

am erikiečius

elge­ m o­

vienijančias

-

siekdam i

bendrų

tiks­

apžvelgėm e

anksčiau,

žm onės

pa­

lų- labiau panašūs nei skirtingi.

Bendravimas Susidarius

socialinių

spąstų

situacijai,

kurią

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Annanas,

draugystę,

tris klausim us (Johnson ir Johnson, 1989, 1994; Slavin ir kiti, 2003). Iš skirtin­ gų

iš kitų.“

bendradar­

biavim as m okantis padėtų išlaikyti tokius pat m okym osi rezultatus, o galbūt m o­ kinių

kuo nesam e. Galim e puoselėti savo tradicijas, net jei mokom ės

dešim tm etyje

susidom ėjo

labai skirtingom is grupėm is. M es

surengė

nius prietarus afroam erikiečių atžvilgiu.

935

prastai nepasitiki vieni kitais ir siekia patenkinti savo asm eninius interesus, kad

936

18 SKYRIUS

„Šiandien esu pasirengęs

nebūtų

išnaudojam i.

pasiskelbti pasaulio piliečiu

biavim as didėja (Jorgenson ir Papciak, 1981). Kai

ir pakviesti visus ir visur aprėpti

konfliktai

Tačiau

tikram e

konsultantas,

leidus

jiem s

gyvenim e

aptarti

labai

tarpininkas

dilem ą

sustiprėja,

darbe,

ir

susitarti,

trečioji

diplom atas,

šalis,

bendradar­

tarpininkas

bendruom enės

-

šia, platesnę m ūsų tarpusavyje

santuokos

savano­

susijusio pasaulio viziją, m ūsų

ris, - gali palengvinti bendravim ą (Rubin ir kiti, 1994). Tarpininkai padeda abiem

bendrą kovą už teisingum ą

šalim s išreikšti savo požiūrį ir suprasti kito požiūrį. Skatindam as kiekvieną šalį

ir Taiką Žem ėje."

galvoti

apie

kitos

pagrindinius

orientaciją

(kai

poreikius

viena

bei

tikslus,

laimi, o

šalis

tarpininkas

pralaimi)

kita

siekia

konku­

Tėvas Theodore Hesburghas,

rencingą

The Hum an Im perative, 1974

biavim ą skatinančia orientacija (kai abi šalys laim i), kurios tikslas - rasti abi­

pakeisti bendradar­

(„Žm ogiškasis im peratyvas")

pusiai naudingą sprendim ą. Klasikinis pavyzdys: draugas ir draugė, nustoję gin­ čytis dėl apelsino, nusprendžia jį pasidalyti. Jis savąją pusę išspaudžia, nes no­ ri sulčių. Ji savosios pusės žievelę sudeda į pyragą. Jei abu būtų supratę vienas kito

m otyvus, būtų

galėję

rasti sprendim ą, kai laim i abi šalys: jis būtų

gavęs

viso apelsino sultis, o ji - viso apelsino žievelę. Toks čiau

tarpusavio

m ažiausiai

Tetlock,

supratim as

tikėtinas

1988).

ir

ištikus

Konfliktam s

pasiryžim as

krizei

ar

stiprėjant,

bendradarbiauti

supykus

yra

(Bodenhausen

vaizdiniai

tam pa

būtinas, ir

ta­

kiti,

1994:

stereotipiškesni,

ben­

dravim as - sunkesnis, o sprendim ai - griežtesni.

Sutaikinimas Kai įtam pa ir įtarinėjim ai pasiekia viršūnę, bendradarbiauti ir bendrauti gali būti nebeįm anom a.

Kiekviena

šalis

yra

linkusi

grasinti,

taikyti

prievartą

ar

kerštau­

ti. Kelias savaites prieš Persijos įlankos karą prezidentas Bushas visiškai viešai grasino

„įspirti

Saddam ui

į

užpakalį".

Saddam as

Husseinas

atsilygino

tuo

pa­

čiu, grasindam as priversti am erikiečius „m audytis savo kraujyje". Ar,

susidarius

cialinis LAĮM (G R IT) - laipsniškas ir

pusio

įtam pos

abipusis įtam pos m ažinim as -

na

strategija, sukurta

pasiryžim ą

tarptautinei įtam pai m ažinti.

kym o

šalis

sąlygom s,

Charlesas

m ažinim o"

pirm iausia

kitos

strategiją

praneša

Ši

šalies

yra

Osgoodas

karo

nuosaiki

pradžia,

pasidavim o

1980)

(sutrum pintai vieną

Jei

ir

abi­

LAĮM ,

vie­

pareiškia

savo

nedidelių

gynybinės atsakytų

So­

ir

Taikant

interesus

priešas

alternatyvų?

„laipsniško

ar daugiau

nesum ažindam a

veiksm ui.

siūlo

LAĮM ).

abipusius

ji pradeda

atsakom ajam

ar

(1962,

pripažįstanti

m ažinti įtam pą. Tada

veiksm ų.

duris

tokiom s

psichologas

susitai­

galios,

atveria

priešiškum u,

jam

būtų atsakyta tuo pačiu, bet taip pat su kokiu nors kvietim u taikytis. Pavyzdž­ iui, je

prezidento pradėjo

Kennedy

grandinę

gestas

sustabdyti

atsakom ųjų

branduolinius

susitaikym o

bandym us

veiksm ų, kurie

atm osfero­

baigėsi šių

bandym ų

uždraudim o sutartim i. Laboratoriniai gija

pasitikėjim ui

Net

iškilus

susitaikym o buklus.

eksperim entai ir

stipriam gestas

patvirtina,

bendradarbiavim ui asm eniniam

kad

didinti

konfliktui,

LAĮM

kai

visiškai

- šypsena, prisilietim as, atsiprašym o

Susitaikym as

leidžia

abiem

šalim s

yra

(Lindskold

palypėti

efektyviausia ir

kiti,

strate­

1978,

1988).

nebendraujam a,

m ažas

žodis - gali daryti ste­

įtam pos

laiptais

žem yn

ant

saugesnio laiptelio, kur jau galim a pradėti bendrauti ir suprasti vienam kitą. Ir kaip gerai, kad tai gali įvykti, nes civilizacija žengia į priekį ne atsiski­ riant

kultūrom s

m ant

žinias,

(išsaugant

įgūdžius

ir

sienas,

juosiančias

m eistriškum ą,

kurie

svetim as yra

etnines

kiekvienos

valdas), kultūros

o

peri­

palikim as

937

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

visai

žm onijai. Thom as

kiekvieną

šiuolaikinę

Sowellis

(1991)

visuom enę

pastebi, jog, vykstant kultūrų

praturtina

įvairių

kultūrų

m ainam s,

sam plaika.

Turėtu­

m e padėkoti Kinijai už popierių ir spaudą, taip pat už m agnetinį kom pasą, ku­ ris

atvėrė

kelius

m etriją. Turim e sius

dideliem s

tyrinėjim am s.

būti dėkingi induistam s

Egiptui

turėtum e

ir islam iškajam

skaitm enis. Aukštindam i ir perim dam i šį kultūrų

sveikinti skirus

turtingą

šiandieninę

socialinę

įvairovę.

žm onijos

orkestre.

O

instrum entus

už

pasauliui už save

trigono­

arabiškuo­

palikim ą, taip

Galim e

tiesdam i

dėkoti

pat galim e

suvokti

bendravim o

ir

kaip

at­

supratim o

til­

tus per kultūrų tradicijas, galim e stiprinti ir m ūsų pačių kultūros paveldą.

MOKYMOSI REZULTATAI Socialiniai santykiai 13 TIKSLAS. Išvardykite, kokios yra trys prietarų sudedamosios

16 TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip „atpirkimo ožio“ ieškojimas iliust­

dalys.

ruoja prietarų emocinį dėmenį.

Prietarai

-

tai

nuostatos,

kurias

įsitikinimai,

sudaro

Sunkiais laikotapiais, ypač tada, kai prim enam as m ūsų

emocijos ir polinkis veikti. Įsitikinim ai - tai dažniau­

m irtingum as,

siai stereotipai (kartais tikslūs, tačiau neretai per daug

Vidinės

apibendrinti

pės

įsitikinim ai).

neigiam os,

o

veiksm ai

Em ocijos

dažniausiai

diskriminuojantys

-

būna

(nepatei­

sinam as neigiam as elgesys).

kyla

grupės

atžvilgiu

baim ės

ir

lojalum ui

stiprėjant,

ir

pasipiktinim o prietaram s

žm onės

gali

jausm as.

išorinės

ieškoti

gru­

„atpirki­

m o ožio “ - to, ką būtų galim a kabinti dėl sunkum ų. Toks kitų žm onių niekinim as ir žem inim as gali sustip­ rinti vidinės grupės narių savivertę.

14 TIKSLAS. Palyginkite atvirą ir subtilią prietarų formas bei pa­ teikite kiekvienos pavyzdžių.

17

TIKSLAS. Išvardykite

keturis

būdus, kuriais pažinimo

proce­

sai gali padėti sukurti bei išsaugoti prietarus.

Atviri

prietarai,

pavyzdžiui,

konkrečios

etninės

gru­

pės balsavim o teisės neigim as, yra diskrim inacija, ku­ ria

aiškiai

(atvirai

įsitikinim ai

bei

ir

sąm oningai)

reiškiam i

Subtilūs

em ocijos.

neigiam i

prietarai,

pavyz­

džiui, baim ė, kai šalia yra kurios nors etninės kilm ės nepažįstam as

žm ogus,

yra

nesąmoninga

neigiam ų

įsi­

tikinim ų bei em ocijų išraiška. 15 TIKSLAS. Aptarkite socialinius veiksnius, skatinančius prietarus.

Vienas

prietarus

nelygybė

(nevienodas

siskirstym as) rintieji

grupėje;

paprastai

rinčiuosius“, tą

skatinančių

padėtį.

kad

veiksnių

pinigų,

valdžios

ir

esant

tokiom s

sąlygom s,

susikuria pateisintų

Socialinio

socialinių

neigiam ą savo

tapatumo

prestižo

požiūrį

labiau

(vidinės

į

yra pa­ „tu­

„netu„m es“

palyginti su išorinės grupės „jais") apibrėžim ai yra ki­ tas prietarų šaltinis, nes jie skatina vidinės grupės ša­ liškum ą (polinkį palankiau vertinti savo grupę) ir dis­ krim inaciją.

supaprastinam e tačiau

skiriam e vybes

supantį

stereotipam s, ir

perdėtai

nepakankam ai

sukurdami

pasaulį

kategorizuodam i

žm ones

apibendrindam i

įvertindam i

kate­

dažnai

pri­

jų

skirtum us.

sa­ M es

taip pat būnam e linkę spręsti apie įvykių dažnį pagal įsimintinus

atvejus

(pavyzdžiui,

vą

greičiau

nei

ateina

įvykių, susijusių

privilegijuo­ grupės

M es

gorijas,

su

kitų

žm onių

dėtį

pasitelkdam i

m i, jog ko

pasaulis

linkis,

sužinojus

sm urtą),

virtinė

kurie

m ažiau

į

gal­

įsim intinų

ta pačia grupe. Galim e pateisinti

m ažiau

nusipelnė.

ilga

privilegijuotą

teisingo yra

ar

pasaulio

nuskriaustą

reiškinį:

teisingas, ir žm onės

Pavėluotos rezultatą,

nuomonės tikėti,

gauna

šališkumas

kad

m es

pa­

m anyda­ tai, (po­

būtum e

jį

iš anksto nuspėję) gali prisidėti prie šio polinkio kal­ tinti auką. 18

TIKSLAS.

Paaiškinkite,

kuo

agresijos

gijoje skiriasi nuo jo kasdienio vartojimo prasmės.

apibrėžimas

psicholo­

938

18 SKYRIUS

Psichologijoje agresijos apibrėžim as yra „bet koks fi­

lim ybes

zinis ar žodinis elgesys, siekiant pakenkti arba sunai­

vaidm enis. Žaidžiant šiuos žaidim us gali padidėti su­

stebėti

kinti. “ Jis yra tikslesnis nei kasdien vartojam as agre­

sijaudinim as

sijos

m intys

apibrėžim as

ir

apim a

poelgius

(pavyzdžiui,

žu­

agresijos

ir

ir

m odelį

priešiškum o

sustiprėti

ir

atlikti

pojūtis,

agresyvum as

agresyvius

kilti bei

agresyvios

(paaugliam s)

dym ą m ūšio m etu), kurie į kasdienę vartoseną gali būti

dažniau kilti noras veltis į ginčus ir peštynes, gali pa-

neįtraukti.

blogėti

jų

pažym iai.

Virtualiosios

realybės

žaidim ai

socialiniai spąstai ir

veidrodinis

gali sustiprinti šį poveikį. 19 TIKSLAS. Apibūdinkite trijų lygių biologinę įtaką agresijai.

Psichologai

atm eta

m intį,

kad

agresija

yra

instinkty­

vi, ir patvirtina, kad ji kyla iš biologijos ir patyrim o

22

TIKSLAS. Paaiškinkite, kaip

įvaizdžio suvokimas kursto socialinį konfliktą.

sąveikos. Genai daro įtaką agresijai, pavyzdžiui, veik­

Socialiniai

dam i

m e­

nės m ano, kad jų veiksm ai, tikslai ar idėjos yra ne­

tu buvo dirginam os sm egenų sritys (pavyzdžiui, m ig­

suderinam i su kitų asm enų veiksm ais, tikslais ir idė­

dolas ir kaktos skiltys), rodo, jog sm egenyse yra ner­

jom is. Patekę į socialinius spąstus, du ar daugiau žm o­

vinės

sistemos,

nių

siją.

Horm onų

m ūsų

tem peram entą.

Eksperim entai,

skatinančios

arba

(pavyzdžiui,

kurių

slopinančios

testosterono),

agre­

alkoholio

konfliktai

elgiasi

-

abipusiai

tai

situacijos,

destruktyviai,

kuriom is

žm o­

racionaliai

siekda­

m i savo asm eninių interesų ir neatsižvelgdam i į kitų

(kuris atpalaiduoja suvaržym us) bei kitų m edžiagų po­

gerovę.

veikio tyrim ai rodo, jog biocheminė įtaka taip pat pri­

geriau bendrauti ir labiau suvokti atsakom ybę kitiem s,

sideda prie agresijos.

skatinam as nių

20

Padedant

TIKSLAS. Apibūdinkite,

kokie

yra

keturi psichologiniai agre­

sijos veiksniai.

sutikti

bendradarbiavim as

spąstų.

tuose

žm onėm s

ir

Konfliktuojantys

įžvelgia

veidrodinius

blogiausius tapačių

su

išvengiam a

žm onės dalykus,

dem onų

reikalavim ais, sociali­

dažniausiai šitaip

ki­

sukurdam i

įvaizdžius.

Suvokim ai

Biologinės sąlygos nustato agresyvum o slenkstį, o psi­

gali tapti išsipildančiom is pranašystėm is ir sukelti re­

chologiniai

akcijas, patvirtinančias šiuos įvaizdžius.

Nemalonūs

veiksniai įvykiai

sužadina

agresyvius

(pavyzdžiui,

aplinkos

poelgius. sąlygos

ar

socialinis atstūm im as) gali sukelti frustraciją ir dėl to

23 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokią įtaką artimumas, fizinis patrauk­

Kilti pykčio bei priešiškum o jausm ai. Agresyvaus po­

lumas ir panašumas daro tarpasmeninei traukai.

elgio

pastiprinimas

(pavyzdžiui,

kai

jaučiam as

m alo­

num as skriaudžiant kitą m okinį) gali įtvirtinti išm ok­ tus agresijos pavyzdžius, kuriuos sunku pakeisti. Žm o­ nės

taip

sm urtui riuos tą

pat gali išm okti agresijos stebėdami

rodo

šeim oje

niasklaida

kiti arba

agresyvių

žm onės savo

(stebėdam i

ir

veiksmų

(pavyzdžiui,

modelius, m atydam i

gyvenam ajam e sm urtą

arba

tapti nejautrūs ku­ sm ur­

rajone) arba seksualinę

ži-

agresi­

ją per televiziją ar kino film uose). Žiniasklaidoje vaiz­ duojam as sm urtas gali ir kitaip sužadinti agresiją: pa­ teikiant

socialinius

scenarijus

(kultūros

sankcionuo­

tą elgesį tam tikroje situacijoje). 21

Artimumas galim ybės,

TIKSLAS. Aptarkite, kokį poveikį daro

smurtiniai kompiuteri­

jos

poveikio

jie

im a

žaidim ai

gali

sustiprinti

ag­

artum as

-

stiprina

patrauk­

būti

stebėjus

Fizinis

sąveikos su

sveikesniais,

paprasčiausios

dėl

kartus

patikti).

tarpusavio

ekspozici­

naujus

dirgiklius,

patrauklumas

galim ybes.

patraukliais

taip

pat

Žm onėm s

la­

asm enim is. Jie

lai­

laim ingesniais,

jautresniais,

labiau

lydim ais sėkm ės bei labiau m okančiais bendrauti. Pa­ trauklum o

suvokim as

skirtingose

kultūrose

gali

skir­

tis, o laikui bėgant tie, kurie m um s yra brangūs, tam pa padidina

m um s

Pažiūrų

bei

interesų

sim patiją, kai žm onės

įspūdžio.

m es kom piuteriniai

dalies

(kelis

patinka

kom i

iš

labiau

didina biau

jo

resyvų elgesį, siūlydam i socialinius scenarijus bei ga­

geografinis

ir

patrauklesni.

niai žaidimai socialinėms nuostatoms bei elgesiui.

Sm urtiniai

-

lum ą iš dalies dėl to, kad didėja tarpusavio sąveikos

esam e yra

Patrauklum o linkę

m ėgti

naudingas,

ir

atpildo tuos

panašumas

atsipeikėja teorija

žm ones,

tęsiam e

rie duoda didesnį atpildą nei sąnaudas.

tuos

po

labai pirm o­

teigia, kurių

kad

elgesys

santykius,

ku­

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA

24 TIKSLAS. Apibūdinkite, kokĮ poveikį daro aistringajai

meilei,

ir

nurodykite

du

fizinis

draugiškosios

sužadinimas meilės

požy­

stebim e

kitus

padedančius

žm ones,

939

jaučiam ės

prasi­

kaltę, neskubam e ar nesam e susirūpinę, esam e m aža­ m e m iestelyje arba kaim o vietovėje ir kai būnam e ge­

mius,

ros nuotaikos. Sužadinim o

būsenos

siejim as

su

geidžiam u

žm ogum i

yra svarbiausia aistringosios meilės, intensyvaus dom ė­

27 TIKSLAS. Paaiškinkite, koks elgesys yra altruistinis, vadovau­

jim osi, kurį kognityviai įvardijam e kaip m eilę, dėm uo.

damiesi socialinių mainų teorijos ir socialinių normų požiūriu.

Aistringoji m eilė dažnai subręsta į gilų em ocinį prie­ raišum ą, kurį vadinam e draugiškąja meile. Šis perėji­ m as

dažniausiai įvyksta

santykiuose, kuriem s būdingas

teisingumas ir atsiskleidimas.

Socialinių mainų teorija teigia, kad m ūsų socialiniai po­ elgiai - net ir altruistiniai, pagalbos veiksm ai - yra grin­ džiam i

asm eniniu

interesu:

siekim u

gauti

didžiausią

naudą (kuri gali būti m ūsų pačių gera nuotaika) už m a­

25 TIKSLAS. Apibūdinkite, kas yra altruizm as, ir pateikite jo pa­

žiausią niam s

vyzdžių.

Socialinės

kainą.

poelgiam s

normos

nurodydam os,

daro

įtaką

altruisti­

turėtume

kaip

elgtis.

Abipusiškumo norma - tai lūkestis, kad padėsim e tiem s, Altruizm as - tai nesavanaudiškas rūpinim asis kitų gero­

kurie padeda m um s, o socialinės atsakomybės norma -

ve. Altruizm o

tai lūkestis, jog padėsim e tiem s, kurie yra nuo m ūsų pri­

m ių

pavyzdžiai yra pagalba stichinių

aukom s, kraujo

donorystė

arba

m aisto

nelai­

aukojim as

klausom i.

nesitikint asm eninio atpildo. 28 26

TIKSLAS.

Apibūdinkite

sprendimų

priėmimo

proceso

etapus,

susijusius su liudininko įsikišimu.

Liudininko

efektas

-

tai

TIKSLAS.

kurio

stebėtojo

polinkis,

veiksmingus

taikingo

bendradarbiavimo

ir socialinio konflikto mažinimo būdus.

Draugiški bet

Aptarkite

keisti

prietarų

pažiūras.

pa­

padėti,

kitų

žm onių.

Kad

pasiūlytų

pagalbą,

laim ę

ir

im tis

sakom ybės

atsakom ybės

išsklaidym as

už

siūlom ą

sum ažina

bę. Didžiausia tikim ybė, kad

kitam

pagalbą. At­

pagalbos

tikim y­

ta

pogrupiai),

dant

trečiajai

yra

gali

lengviausia

darbiavim ui siekiant aukštesnių tikslų (ypač jei išnyks­

yra

aplinkybės

santykiai konfliktą

sum ažinti

jei

kai

žm onių

socialinį

kurį nustatė Johnas Darley ir Bibbas Latanė, neskubėti žm ogus privalo pastebėti incidentą, suvokti j į kaip ne­

tada,

apim tų

Tačiau

palankios

bendra­

supratim ui

bendraujant

(kartais

šaliai)

abipusiem s

taikinam iesiem s

ir

pade­

gestam s (pavyzdžiui, LAĮM strategijai).

žm ogui padėsim e,

būna tada, kai auka yra panaši į m us, kai m um s atro­ do, kad jai reikia pagalbos ir auka jos nusipelno, kai

PAKLAUSKITE SAVĘS: Ar gailitės, kad nesutariate su kuriuo nors draugu arba šeimos nariu? Kaip galėtumėte pamėginti susitaikyti?

18 SKYRIAUS APŽVALGA: Socialinė psichologija PASITIKRINKITE 1.

Vieną žiem os dieną važiuodam as į paskaitas M arkas

2.

Jūs rengiate aršių politinių konkurentų susitikim ą.

vos nesusiduria su autom obiliu, kuris pralekia de­

Kad

gant

kandidatų

raudonam

šviesoforo

signalui.

„Nelėk!

Koks

siaubingas vairuotojas", - m intyse burnoj a M arkas. Netrukus

jis

pats

pračiuožia

sankryžą

ir

pam ano:

„Še tau! Keliai siaubingi. Reikia sniego valytuvų."

būtų

linksm iau, draugai jum s pasiūlo kaukes

jų

rėm ėjam s.

Kokį

reiškinį

šios

kaukės gali sukelti? 3. Kodėl niekas nepadėjo Kitty Genovese? Kokį so­ cialinių santykių principą iliustruoja šis incidentas?

Kokį socialinės psichologijos principą ką tik pade­ m onstravo M arkas? Paaiškinkite.

išdalyti

Atsakymus į klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

940

18 SKYRIUS

ĮSIMINTINI TERMINAI IR SĄVOKOS Abipusiškumo norma

(reciprocity norm), 933 p.

Informacinė socialinė įtaka

(informational social influence), 893 p.

Agresija (agression), 912 p.

Išorinė grupė (,,jie“) (outgroup), 910 p.

Aistringoji meilė (passionate love), 928 p.

„Kojos tarpduryje" reiškinys

Altruizmas (altruism), 931 p. „Atpirkimo ožio“ teorija

(scapegoat theory), 910 p. Atribucijos teorija (attribution theory), 883 p.

(foot-in-the-door phenomenon), 886 p. Konfliktas (conflict), 922 p. Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas, LAįM (GRIT), 936 p.

Atsiskleidimas (self-disclosure), 930 p.

Liudininko efektas (bystander effect), 932 p.

Aukštesnieji tikslai

Normatyvinė socialinė įtaka

(superordinate goals), 934 p.

(normative social influence), 893 p.

Diskriminacija (discrimination), 905 p.

Nuasmeninimas (deindividuation), 900 p.

Draugiškoji meilė

Nuostata (attitude), 886 p.

(companionate love), 929 p. Frustracijos-agresijos dėsnis

(frustration-aggression principle), 914 p. Grupės poliarizacija

(group polarization), 901 p. Grupinis mąstymas (groupthink), 902 p.

Pagrindinė atribucijos klaida

(fundamental attribution error), 883 p. Paprasčiausia ekspozicija

(mere exposure effect), 924 p. Pažintinio disonanso teorija

(cognitive dissonance theory), 889 p.

Prietaras (prejudice), 905 p. Savo grupės vertinimo šališkumas

(ingroup bias), 910 p. Socialinė psichologija

(social psychology), 882 p. Socialinės atsakomybės norma

(social-responsibility norm), 933 p. Socialiniai spąstai (social trap), 922 p. Socialinis dykinėjimas

(social loafing), 900 p. Socialinis palengvinimas

(social facilitation), 899 p. Socialinių mainų teorija

(social exchange theory), 933 p. Stereotipas (stereotype), 905 p. Teisingo pasaulio reiškinys

(just-world phenomenon), 911 p. Teisingumas (equity), 929 p. Vidinė grupė (,,mes“) (ingroup), 910 p.

Priedas: atsakymai į klausimus Prologas: psichologijos istorija 1.

Kokie įvykiai lėmė mokslinės psichologijos atsiradimą?

Atsakymas. Svarbiausiu įvykiu, žyminčiu psichologijos mokslo atsiradimą, laikytinas Wilhel-

mo Wundto psichologijos laboratorijos atidarymas Leipcigo universitete 1879 metais. Netru­ kus naujasis psichologijos mokslas skilo į įvairias šakas arba mokyklas, tarp jų - struktūraliz­ mą (kūrėjas - Edwardas Bradfordas Titcheneris, žmogaus psichikos struktūrai tyrinėti naudo­ jęs introspekciją) ir funkcionalizmą (kūrėjas - Williamas Janiesasrkurį labiausiai domino, kaip psichikos ir elgesio procesai padeda organizmui prisitaikyti, išgyventi ir klestėti). Jamesas 1890 m. išleido svarbų psichologijos vadovėlį. 2.

Kokie yra pagrindiniai psichologinės analizės lygiai?

Atsakymas. Trys pagrindiniai psichologinės analizės lygiai yra biologinis, psichologinis ir so­

cialinis-kultūrinis. Psichologai, elgesio ir psichikos procesus tiriantys neuromokslo, evoliuci­ niu, elgesio genetikos, psichodinamikos, bihevioristiniu, kognityviniu ir socialiniu-kultūriniu požiūriais, padeda plačiau pažvelgti į psichologiją.

1skyrius. Mąstykime kritiškai, pasitelkdami psichologiją 1.

Kas yra mokslinis požiūris ir kodėl jis yra svarbus kritiškam mąstymui?

Atsakymas. Mokslinis požiūris suderina skepticizmą, vertinant įvairias idėjas, su kuklumu dėl nepatikrintų prielaidų. Svarbiausios kritiško mąstymo dalys - prielaidų tikrinimas, paslėptų reikš­ mių ieškojimas, įrodymų ir išvadų įvertinimas. 2.

Kokie yra trijų skirtingų metodų, kuriuos psichologai naudoja elgesiui aprašyti - atvejo tyrimų, apklausų ir natūralistinio stebėjimo - privalumai bei trūkumai?

Atsakymas. Atvejo tyrimas pateikia gilias įžvalgas, kurių pagrindas yra galimi apibendrini­

mai, tačiau, jei pasirinktas atvejis yra netipiškas, išvados gali klaidinti. Apklausos tiksliai at­ skleidžia didelių imčių tendencijas. Tačiau jei pateikiami nukreipiamieji klausimai arba jei ne­ naudojama atsitiktinė atranka, rezultatai gali būti netikslūs. Natūralistinis stebėjimas leidžia tirti elgesį natūralioje aplinkoje. Tačiau dėl kontrolės stokos rezultatai gali būti neapibrėžti ar dviprasmiški. 3.

Štai kelios neseniai paskelbtos koreliacijos ir žurnalistų pateiktos jų interpretacijos. Vė­ lesni moksliniai tyrimai, kurių metu dažnai buvo atliekami eksperimentai, kiekvienu at­ veju paaiškino priežastį bei pasekmę. Ar galite paaiškinti kiekvieną iš šių teiginių, žino­ dami tik koreliacijas: a.

Alkoholio

vartojimas

susijęs

su

smurtu. (Viena

iš

interpretacijų: alkoholis

skatina

arba atpalaiduoja agresyvią elgseną.) b.

Išsilavinę žmonės gyvena vidutiniškai ilgiau nei mažiau išsilavinę. (Viena iš inter­

pretacijų: išsilavinimas ilgina gyvenimą ir stiprina sveikatą.) c.

Sportuojantys paaugliai rečiau vartoja narkotikus, rūko, lytiškai santykiauja, nešio­

ja ginklus ir valgo nevisavertį maistą nei nesportuojantys. (Viena iš interpretacijų: ko­ mandinis sportas skatina sveikai gyventi.)

942

PRIEDAS

d.

Dažnai matantys filmuose rūkančius personažus paaug­

liai dažniau įninka patys rūkyti. (Viena iš interpretacijų: kino

2 skyrius. Neurologija ir elgesys 1.

Kaip neuronai bendrauja vienas su kitu?

žvaigždžių elgesys daro Įtaką imliems įspūdžiui paaugliams.) Atsakymas. Nerviniai impulsai neurone kyla, jei iš sužadinamųjų Atsakymas.

a.

b.

Galbūt geriama iš pykčio, o gal genai ir auklėjimas turi įtakos alkoholio vartojimui ir agresyvumui. (Tyrinėtojai nustatė, kad alkoholio vartojimas tikrai sukelia agresyvų elgesį.) Galbūt turtingi žmonės gali leisti sau įgyti geresnį išsilavini­ mą ir naudotis geresnėmis sveikatos apsaugos paslaugomis. (Ty­ rimai patvirtina šią išvadą.)

c.

d.

4.

Galbūt šią koreliaciją paaiškina koks nors trečiasis veiksnys vartojantys narkotikus, rūkantys, lytiškai santykiaujantys, ne­ šiojantys ginklus ir valgantys nevisavertį maistą paaugliai gal yra „vienišiai", kuriems nepatinka komandinis sportas. Ko gero, rūkančius ir dažnai kino filmus žiūrinčius paauglius mažiau kontroliuoja suaugusieji, ir galbūt jie turi daugiau pi­ nigų. Kodėl,

bandydami

naują

kraujospūdžio

reguliavimo

me jį pusei dalyvių iš 1000, o ne visiems 1000-iui dalyvių? Atsakymas. Kad sužinotume, ar šis preparatas veiksmingas, turi­

me palyginti jo poveikį atsitiktinai parinktiems pacientams (ekspe­ rimentinės sąlygos) su poveikiu pacientams, vartojantiems placebą (kontrolinės sąlygos). Vienintelis abiejų grupių skirtumas: viena gru­ pė vartoja preparatą, o kita - placebą. Taigi jei eksperimentinės gru­ pės narių kraujospūdis sumažėja, darome išvadą, kad šį poveikį su­ kėlė naujasis preparatas, o ne pacientų žinojimas, kad jie yra gy­ domi (placebo poveikis). Panagrinėkime klausimą, kurį Christoferis Jepsonas, Davidas Krantzas ir Richardas Nisbettas (1983) uždavė Mičigano uni­ versiteto Įvadinio psichologijos kurso studentams: Mičigano

universiteto

studentų

priėmimo

skyriaus

2.

atsto­

vai pastebėjo, kad dažniausiai 100 menų ir mokslo stu­

Atsakymas. Centrinės nervų sistemos smegenys per periferinės ner­

vų sistemos judinamuosius neuronus aktyvuoja kos ir plaštakos raumenis. Kai paimate šakutę, doroja informaciją iš jutiminės nervų sistemos šakutę į bumą. Jutiminiai neuronai per centrinės pinius neuronus sužadina judinamuosius neuronus. 3.

tinimus. Tačiau tik maždaug 10 ar 15 studentų baigia uni­ versitetą labai gerais pažymiais. Kas, jūsų manymu, tiks­ paaiškinina,

kodėl

studentai

gauna

daugiau

la­

bai gerų pažymių pirmojo semestro pabaigoje, o ne baig­ dami universitetą? Atsakymas. Dauguma studentų nurodo tokias pažymių suprastėji­

mo priežastis: „Studentai labiau stengiasi mokslo pradžioje negu pabaigoje". Mažiau negu trečdalis apklaustų studentų pastebėjo aki­ vaizdų statistinį reiškinį: pirmojo semestro pabaigoje mokymosi vi­ durkis apskaičiuojamas iš nedidelio skaičiaus mokomųjų dalykų pa­ žymių, todėl būna daug labai gerų ir labai prastų rezultatų. 6.

ir valdo jūsų ran­ jūsų smegenys ap­ ir padeda nukreipti nervų sistemos tar­

Kaip ginami tyrimuose dalyvaujantys žmonės bei gyvūnai?

Atsakymas. Žmonių ir gyvūnų gerovę gina gyvūnų apsaugos įsta­

tymai, laboratorijų taisyklės ir darbo rekomendacijos, etikos komi­ tetai.

Kodėl hipofizė vadinama pagrindine liauka?

Atsakymas. Hipofizė, reaguodama į signalus iš pogumburio, išskiria hormonus, veikiančius kitų endokrininės sistemos liaukų darbą, ku­ rios, savo ruožtu, gamina hormonus, darančius įtaką smegenims ir elgesiui. 4.

Dėl kurios smegenų srities pažeidimo jūs greičiausiai nepa­ jėgtumėte

šokinėti per virvutę?

skonį arba

girdėti garsus?

Sutriktųjūsų

Kurios smegenų

gebėjimas jausti srities

pažeidi­

mas jums galbūt sukeltų komą? Negalėtumėte kvėpuoti ir su­ stotų širdis? Atsakymas. Smegenų sritys paeiliui yra šios: smegenėlės, gumbu­

ras, tinklinis darinys ir pailgosios smegenys. Šie klausimai padeda įvertinti jūsų žinias apie svarbiausias senesniųjų smegenų struktū­ rų funkcijas. 5.

dentų pirmojo semestro pabaigoje gauna labai gerus įver­

liausiai

Kaip informacija keliauja jūsų nervų sistema, kai paimate ša­ kutę? Ar galite apibendrinti šį procesą?

prepa­

ratą, sužinosime apie jo veiksmingumą daugiau, jeigu skirsi­

5.

signalų atėmus slopinamuosius viršijamas minimalus stipris, vadi­ namas slenksčiu. Kai impulsas pasiekia aksono ataugų galūnėles, išsiskiria cheminės medžiagos - neuromediatoriai. Perėjusios ma­ žus tarpelius tarp neuronų šios molekulės aktyvuoja impulsus pri­ imančio neurono receptorius. Taigi į klausimą, kaip bendrauja neu­ ronai, trumpai turėtume atsakyti - padedami cheminiu, reakcijų.

Kaip vaizdinė informacija yra siunčiama į abu jūsų smegenų pusrutulius, kai žiūrite tiesiai?

Atsakymas. Kiekviena akis priima jutiminę informaciją iš kairio­

sios ir dešiniosios vaizdo dalies. Per regos nervą kiekviena akis siun­ čia informaciją iš kairiosios regimo vaizdo pusės į dešiniojo sme­ genų pusrutulio regos žievę, o iš dešiniosios - į kairiojo smegenų pusrutulio regos žievę. Jei jūsų didžioji smegenų jungtis nėra su­ žalota, smegenų pusrutuliai greitai pasidalija gauta informacija.

3 skyrius. Prigimtis, patirtis ir žmonių įvairovė 1.

Kas yra paveldim um as?

Atsakymas. Paveldimumas yra laipsnis, kuriuo žmonių skirtumai

gali būti paaiškinti jų skirtingais genais. Pastaba: paveldimumas ne­ parodo, kiek individualių, bruožų yra genetiškai paveldėti. Jis vei­ kiau rodo, kiek skirtumus tarp žmonių lemia genai. Kiekvieno bruo­ žo paveldimumas gali skirtis, priklausomai nuo žmonių ir aplin­ kos.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

2.

Kokie

yra

trys

pagrindiniai evoliucinio

žmonių

seksualumo

aiškinimo kritikos aspektai? Atsakymas. Evoliucinio žmonių seksualumo aiškinimo kritikai at­ kreipia dėmesį, kad 1) evoliucinė psichologija dažnai pradeda nuo pasekmės ir grįžta atgal, kad galėtų pateikti paaiškinimą, 2) pamy­

nę etikos ir moralės normas vyrai gali pasinaudoti šiais aiškinimais savo elgesiui su moterimis pateisinti, 3) šie aiškinimai nekreipia dė­ mesio į kultūrinių lūkesčių ir socializacijos poveikį. 3.

Kad atspėtumėte, ar paauglys rūko, paklauskite, kiek jo drau­

kas pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, tačiau ne apie abstrakčias sąvokas. 3.

Atsakymas. Per pastaruosius 100 metų perėjimas į pilnametystę prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. 1890 metais paauglystė truko maždaug septynerius metus, o XX a. pabaigoje - 12 metą. 4.

Kuo skiriasi individualistinė ir kolektyvistinė kultūros?

Atsakymas. Kultūroje, kuri pirmenybę teikia individualizmui, as­

meniniai tikslai laikomi svarbesniais už grupės tikslus, o žmonės savo tapatumą apibrėžia asmeninėmis savybėmis. Kultūroje, kuri pirmenybę teikia kolektyvizmui, grupės tikslai laikomi svarbesniais už asmeninius tikslus, o žmonės savo tapatumą apibrėžia grupės savybėmis. Įvairiose kultūrose individualizmo ir kolektyvizmo laips­ nis skiriasi. 5.

Kas yra lyčių vaidmenys ir ką jų įvairovė mums sako apie

Moksliniai tyrimai parodė, jog gyvenimas kartu prieš santuoką prognozuoja didesnę skyrybų tikimybę ateityje. Ar galite pa­

gų rūko. Vienas šios koreliacijos aiškinimų yra bendraamžių

4.

Kaip Vakarų kultūrose per pastaruosius 100 metų pakito per­ ėjimas iš vaikystės į pilnametystę?

teikti du galimus šios koreliacijos paaiškinimus?

įtaka. Koks kitas? Atsakymas. Gali pasireikšti ir atrankos poveikis. Paaugliai mėgs­ ta burtis į bendraminčių grupes: sportininkai, narkomanai ir pan. Rūkantys paaugliai gali ieškoti rūkalių draugijos.

943

Atsakymas. Williamas Axinnas ir Arlandas Thomtonas (1992) siūlo

du paaiškinimus. 1) Ši koreliacija aiškinama atrankos poveikiu polinkiu ieškoti panašių į save. Gyvenimas kartu nesusituokus patin­ ka žmonėms, kurie pageidauja lengvai nutraukti jų nebetenkinančius santykius. Drauge gyvenančių partnerių požiūris į santuoką remia­ si individualistine etika, jie dažnai į artimus santykius žvelgia kaip į laikinus, palankiau vertina skyrybas, beveik tris kartus dažniau užmezga nesantuokinius ryšius (Forste ir Tanfer, 1996). 2) Axinno ir Thomtono antrasis paaiškinimas remiasi gyvenimo nesusituokus patirties priežastingumo efektu. Laikui bėgant kartu gyvenantys part­ neriai vis lengviau ryžtasi nutraukti nepriimtiną sąjungą. Jei žmo­ gus skyrybas toleruoja, jos dažniausiai ir įvyksta. 5.

Kokie psichologijos duomenys patvirtina raidos etapų teori­ ją ir asmenybės pastovumo visą gyvenimą idėją? Kokie duo­

žmonių gebėjimą išmokti ir prisitaikyti?

menys meta iššūkį šioms idėjoms? Atsakymas. Lyčių vaidmenys - tai socialinės taisyklės ir normos,

nusakančios, koks moterų ir vyrų elgesys laikomas laukiamu ir tin­ kamu. Įvairių vaidmenų, taip pat ir lyčių vaidmenų, normos įvai­ riose kultūrose labai nevienodos. Tai įrodo mūsų gebėjimą išmokti prisitaikyti prie skirtingų socialinių reikalavimų.

4 skyrius. Gyvenimo tarpsniai 1.

Atsakymas. Raidos etapų teoriją remia Piaget (pažintinė raida),

Kohlbergas (moralumo raida), Eriksonas (psichosocialinė raida), ta­ čiau turime įrodymų, kad raida vyksta tolygiau ir nėra tokia ben­ dra visoms kultūroms, kaip manė šie mokslininkai. Kai kurie da­ lykai, pavyzdžiui, temperamentas, tikrai nekinta metams bėgant. Ta­ čiau daugeliu aspektų mes keičiamės, pavyzdžiui, kinta mūsų so­ cialinės nuostatos, ypač gyvenimo pradžioje.

Jūsų draugė - arši rūkalė - tikisi netrukus pastoti, todėl me­ tė rūkyti. Kodėl tai yra geras sprendimas? Kokią neigiamą įtaką vaisiui daro rūkymas nėštumo metu?

5 skyrius. Jutimai 1. Koks yra pagrindinis skirtumas tarp jutimo ir suvokimo?

Atsakymas. Jei moteris nėštumo metu rūko, vaisius gauna mažiau

maisto medžiagų, todėl gali gimti mažesnio svorio ir jam gali grėsti kitos sveikatos problemos. Jūsų draugė teisingai elgiasi, kad meta rūkyti prieš pastodama. Teratogenai, tokie kaip cigarečių dūmai, daro vaisiui didžiausią žalą pirmaisiais nėštumo mėnesiais, kai moteris dažnai dar nežino esanti nėščia.

Atsakymas. Jutimas yra apdorojimo iš apačios į viršų procesas, kurio metu žmogaus jutimo sistemą veikia dirgikliai. Suvokimas yra informacijos apdorojimas iš viršaus į apačią, kurio metu jutiminė informacija tvarkoma ir interpretuojama. Jutimai ir suvokimas kas­ dieniame gyvenime yra vieno nenutrūkstamo proceso dėmenys. 2.

2.

Remdamiesi pirmosiomis trimis Piaget pažintinės raidos sta­ dijomis

pasakykite,

kodėl

maži

vaikai

pagal

savo

Kokia yra greita įvykių, kurie vyksta pamačius ir atpažinus pažįstamą žmogų, seka?

mąstymą

nėra tik miniatiūriniai suaugusieji? Atsakymas. Sensomotorinėje stadijoje vaikai pasaulį suvokia po­ jūčiais. Jie nesupranta, kad daiktai neišnyksta, jeigu jie jų nemato. Priešoperacinėje stadijoje vaiko pasaulis vis dar grindžiamas egocentrizmu. Jam nesuvokiama paprasčiausia logika, pavyzdžiui, at­ virkščios operacijos. Konkrečių, operacijų stadijoje 7-8 metų vai­

Atsakymas. Šviesos bangos atsispindi nuo žmogaus kūno ir pa­ tenka į mūsų akį. Čia stiebeliai ir kūgeliai paverčia šviesos bangų energiją nerviniais impulsais ir siunčia juos į smegenis. Smegeny­ se apdorojamos visos vaizdinės informacijos sudedamosios dalys: spalva, gylis, judesys, forma. Apdorojimas vyksta atskirai, tačiau lygiagrečiai. Tada gauta informacija lyginama su saugoma infor­ macija, ir atsiranda sąmoningas pažįstamo žmogaus atpažinimas.

944

PRIEDAS

Išorinė ausis Patenka oro spaudimo bangos

Vidurinė ausis

Vidinė ausis

Mechaninės bangos

Skysčio bangos

Klausos nervas

Elektrinės bangos

Smegenys

Suvokiamas garsas

1 pav.

3.

Trumpai apibūdinkite, kaip garso bangas paverčiame suvo­ kiamu garsu?

Atsakymas. 1 pav. matome šio proceso santrauką.

4.

Ko mus moko biopsichosocialinis požiūris į skausmą?

Atsakymas. Remiantis biologiniu, psichologiniu ir socialiniu-kultūriniu požiūriu į skausmo suvokimą, mūsų skausmo patirtis yra kur kas daugiau, negu tik į smegenis ateinantys nerviniai signalai.

5.

Kuo kvapo užuodimo sistema skiriasi nuo regos, lytėjimo ir skonio jutimo sistemų?

Atsakymas. Turime tris spalvos receptorių rūšis, keturis pagrindi­ nius lytėjimo jutimus, penkis skonio jutimus, tačiau neturime kva­ po receptorių. 350 receptorių baltymų individualiai ir įvairiais de­ riniais padeda atpažinti apie 10 000 skirtingų kvapų.

6 skyrius. Suvokimas. 1.

Jūsų draugas primygtinai tvirtina, kad tikrai kvietė jus vaka­ rieniauti, kai atidžiai žiūrėjote televizorių, Koks principas pa­ aiškina, kad kvietimo negirdėjote?

7 skyrius. Sąmonės būsenos. 1.

Kaip keitėsi požiūris [ sąmonę per visą psichologijos istoriją'

Atsakymas. Psichologijos mokslas prasidėjo nuo sąmonės tyrimų tačiau biheviorizmo klestėjimo laikais (daugiau kaip pusę XX a.) psichologai susitelkė į elgesio stebėjimą. XX a. septintajame de­ šimtmetyje, atsižvelgus į kognityvinės psichologijos ir neurologi­ jos pasiekimus, sąmonės tyrinėjimai (mūsų pačių ir aplinkos suvo­ kimas) vėl tapo viena svarbiausių psichologijos tyrinėjimo sričių,

2.

Ar pakankamai išsimiegate? Ko galėtumėte savęs paklaust kad atsakytumėte į šį klausimą?

Atsakymas. Pirmiausia galėtume atsakyti į 7.1 lentelėje pateiktus Jameso Maaso klausimus (353 p.). Williamas Dementas (1999, p. 73) siūlo prisiminti: „Ar dažnai svajojate apie trumpą snūstelėji­ mą? Ar dažnai dieną trinate akis ir žiovaujate? Ar dažnai jaučiate, kad būtinai turite išgerti kavos?“ Dementas mano, kad „teigiamas atsakymas nors į vieną iš šių klausimų įspėja apie miego trūkumą o nepaisydami šių signalų keliate sau pavojų“.

3.

Kada hipnozė gali būti žalinga ir kada gali padėti?

Atsakymas. Šis pavyzdys iliustruoja atrankinio dėmesio reiškinį sąmoningą susitelkimą į konkretų dirgiklį. Jei negirdėjote draugo, tikriausiai jūsų atrankinis dėmesys buvo sutelktas tik į televizorių.

Atsakymas. Hipnozė žalinga, jei naudojama siekiant „atgaivinti prisiminimus“. Dažnai sukuriami klaidingi prisiminimai. Pohipnotinė įtaiga kartais gali palengvinti kai kuriuos negalavimus, o hip­ nozė gali padėti kontroliuoti skausmą.

2.

4.

Kaip iliuzijų tyrimas veikia mūsų [prasto suvokimo supratimą?

Atsakymas. Suvokimo iliuzijos atskleidžia jutimų sisteminimo ir įprasminimo būdus. Kartais pasitaikančios suvokimo klaidos iliust­ ruoja mūsų normaliai veikiantį suvokimo procesą. Pavyzdžiui, at­ stumo ir daikto dydžio tarpusavio priklausomybė beveik visada pa­ sitvirtina, tačiau esant kai kurioms aplinkybėms ji gali klaidinti, pa­ vyzdžiui, Mėnulio iliuzija.

3. Ką turime galvoje sakydami, jog suvokimo visuma yra dau­ giau, negu jo dalių suma? Atsakymas. Geštalto psichologijos atstovai naudojosi šiuo posa­ kiu aiškindami mūsų suvokimo tendenciją pojūčius apibendrinti pra­ smingomis formomis ar grupėmis.

4.

Kokių yra įrodymų, jog tikrai „suvokimas reiškia daugiau nei jutimų interpretavimas"?

Atsakymas. Suvokimas grindžiamas ir jutimine informacija, ir mū­ sų prielaidomis, lūkesčiais, schemomis, suvokimo nuostatomis, ku­ riuos veikia aplinka.

JAV vyriausybės atliktoje 27 616 esamų ir buvusių alkoholikų apklausoje paaiškėjo, jog 40 proc, tų, kurie pradėjo gerti nesulaukę 15 metų, tapo priklausomi nuo alkoholio. Ir tik 10 proc. tų, kurie pirmą kartą paragavo alkoholio būdami 21 ar 22 metų, tapo nuo jo priklausomi (Grant ir Dawson, 1998). Kokie yra galimi šios koreliacijos tarp ankstyvo alkoholio var­ tojimo ir vėlesnio piktnaudžiavimo juo aiškinimai?

Atsakymas. Galima aiškinti 1) biologiniu polinkiu anksti pradėti vartoti alkoholį ir vėliau piktnaudžiauti juo, 2) ankstyvo alkoholio vartojimo sukeltais smegenų ir skonio pokyčiais, 3) susiformavusiais įpročiais, nuostatomis, poelgiais, bendraamžių įtaka, kurie pri­ sideda prie piktnaudžiavimo alkoholiu.

5.

Kuo priešmirtiniai išgyvenimai yra panašūs į narkotikų sukeltas haliucinacijas?

Atsakymas. Patyrę priešmirtinius išgyvenimus ir narkotikų sukel­ tas haliucinacijas žmonės pasakoja apie panašią patirtį: senų įvy­ kių prisiminimus, išėjimo iš kūno pojūčius, ryškios šviesos tunelius.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

8 skyrius. Mokymasis 1.

Raidos

procese

Atsakymas. Jutiminė atmintis, darbinė arba trumpalaikė atmintis,

išmokstame

signalus,

padedančius

numa­

tyti gerus ir blogus įvykius. Išmokstame kartoti poelgius, už

ilgalaikė atmintis. 2.

Koks būtų veiksmingiausias būdas išmokti ir savaitę išsau­

kuriuos atlyginama. Mes taip pat stebime kitus ir mokomės.

goti svarbiausių

Kaip psichologai vadina šias tris mokymosi rūšis?

šui išsaugoti metus? Atsakymas.

dedančius numatyti gerus ir blogus įvykius. Operantinio sąlygoji­ mo būdu išmokstame kartoti poelgius, už kuriuos atlyginama. Mo­ kymosi stebint būdu stebime kitus ir taip mokomės.

3.

Smurto

filmuose

seksualiai žadinantys

moterų

sąrašą?

O

šiam

sąra­

Draugė jums papasakoja, kad per nelaimingą atsitikimą buvo sužalotos jos tėvo smegenys. Ji domisi, ar psichologija gali

vaizdai kar­

paaiškinti, kodėl tėvas vis dar labai gerai žaidžia šaškėmis,

sikinio sąlygojimo principais, paaiškinkite, koks gali būti šio

tačiau jam sunku rišliai reikšti mintis. Ką galite jai atsakyti? Atsakymas. Išreikštoji (deklaratyvioji) atmintis skiriasi nuo neiš­

Atsakymas. Patrauklios nuogos ar pusnuogės moters vaizdas (ND)

sukelia lytinį susijaudinimą (NA). Sugretinus ND su nauju dirgik­ liu (smurtu), smurtas gali tapti sąlyginiu dirgikliu (SD), kuris taip pat gali lytiškai jaudinti, sukeldamas sąlyginį atsaką (SA).

reikštosios atminties valdomų poelgių ir įgūdžių, tokių kaip žaidi­ mas šaškėmis. Už neišreikštąją atmintį yra atsakingos evoliuciškai senesnės smegenų sritys, kurios tikriausiai nebuvo sužalotos. 4.

Kas yra sužadinimas?

Daugeliui žmonių teigiam o pastiprinim o, neigiam o pastipri­

Atsakymas. Sužadinimas yra asociacijų suaktyvinimas (dažnai ne­

nim o ir bausm ės sąvokos yra painios. Ar galite įrašyti teisin­

sąmoningas). Pavyzdžiui, pamačius ginklą galima laikinai pajusti polinkį apibūdinti neaiškų veidą kaip grėsmingą arba savo vado­ vą- kaip bjaurybę. Sąmoningai ginklo galime ir neprisiminti, tačiau jis sužadina individualias įvykių interpretacijas ir prisiminimus.

gą terminą į keturis šios lentelės langelius? Pirmąjį (teigia­ mo pastiprinimo) aš jums Įrašysiu. Atsakymas.

5. Dirgiklio tipas

Suteikiamas

P a g e id a u ja m a s

T e ig ia m a s

Bausm ė

( p a v y z d ž iu i,

p a s tip rin im a s

(arb a

k o m p lim e n ta s ):

Atimamas

p e rtr a u k a ) N e ig ia m a s

Bausm ė

s u k e lia n tis b ja u r ė jim ą s i

p a s tip rin im a s

Deivido tėvai ir visi vyresni draugai rūko, tačiau jam pataria

sako, kad jį nuo to atgrasytų. Kas labiau tikėtina: ar kad Dei­ vidas, ar kad Tomas pradės rūkyti?

Žinant, kad informacijos šaltinio iškraipymas - įprastas reiš­ kinys, koks būtų gyvenimas, jei prisimintume viską, ką vei­ kėme nemiegodami, ir visus sapnus?

( p a v y z d ž iu i, įž e id im a s ):

šito nedaryti. Tomo tėvai ir draugai nerūko, tačiau nieko ne­

Ar galite pateikti proaktyviosios interferencijos pavyzdžių?

Atsakymas. Proaktyvioji (veikianti į priekį) interferencija pasi­ reiškia, kai tai, kas buvo išmokta anksčiau, kliudo prisiminti tai, ką patiriate vėliau. Pavyzdžiui, pirmoje klasėje išmokti draugų var­ dai kliudo prisiminti naujus vardus antroje klasėje. 6.

N e p a g e id a u ja m a s ,

4.

asmenybių

tais yra gretinami su smurtu prieš moteris. Remdamiesi kla­ gretinimo poveikis?

3.

istorinių

Savaitei: suteikti pavardėms asmeniškai prasmingą reikšmę. Metams: keletą savaičių pakartotinai mokytis, darant per­ traukas.

Atsakymas. Klasikinio sąlygojimo būdu išmokstame signalus, pa­

2.

945

Atsakymas. Tikra patirtis susimaišytų su sapnuotais įvykiais. Su­ tikę kokį nors žmogų, nebūtume tikri, ar reaguojame į tai, ką jis anksčiau padarė, ar į tai, ką mes sapnavome, kad jis padarė. Wil­ liamas Dementas (1999, p. 298) mano, kad „iškiltų didelis pavo­ jus mūsų sveikam protui... Esu įsitikinęs, kad užmarštis - palai­ mingoji apsaugos priemonė". 7.

Kokie yra būdai atminčiai gerinti, apie kuriuos tik ką skaitė­

Atsakymas. Ir žodžiai, ir pavyzdys gali daryti įtaką. Eksperimen­

te? (Vienas būdas yra kartoti medžiagą, kurią reikia įsiminti.

tų duomenys rodo, kad vaikai dažniau elgiasi taip, kaip mato kitus besielgiančius, o ne klauso jų pamokymų. Taigi labiau tikėtina, kad rūkyti pradės Deividas.

Kokie kiti?)

9 skyrius. Atmintis 1.

Atmintį

sudaro

(abėcėlės

tvarka):

darbinė

arba

trumpalaikė

atmintis, ilgalaikė atmintis ir jutiminė atmintis. Kokia yra tei­ singa šių trijų atminties rūšių seka?

Atsakymas. Kartojimas gerina ilgalaikę atmintį. Daugiau laiko skir­ kite medžiagai kartoti ir aktyviai apie ją mąstykite. Padarykite me­ džiagą jums asmeniškai prasmingą. Kad įsimintumėte nežinomus dalykus, naudokitės mnemoninėmis priemonėmis. Atnaujinkite savo atmintį, suaktyvindami informacijos atkūrimo užuominas. Prisimin­ kite įvykius, kol jie dar neišblėsę ir kol nesusidūrėte su galima klai­ dinga informacija. Mažinkite interferenciją. Pasitikrinkite savo ži­ nias: ir tam, kad pasikartotumėte, ir tam, kad lengviau nustatytu­ mėte, ko dar nežinote.

946

PRIEDAS

10 skyrius. Mąstymas ir kalba

2.

1.

Atsakymas. Binet testas buvo skirtas mokymosi rezultatams nu­

Pasiekiamumo euristika yra greitas ir lengvas, bet kartais klai­ dinantis

tikrovės

įvertinimo

būdas.

Kas

yra

pasiekiamumo

euristika?

Koks buvo Binet ankstyvųjų intelekto testų tikslas?

matyti. 3.

Smitų šeima įrašė savo dvejų metų sūnų į specialią progra­

Atsakymas. Pasiekiamumo euristika yra įvykių tikimybės įverti­

mą, pagal kurią žadama įvertinti vaiko !Q. Jei jis patektų tarp

nimas, remiantis jų pasiekiamumu atmintyje. Kaip ir visos euristi­ kos, ji yra veiksminga, tačiau gali klaidinti, pavyzdžiui, įvertinant galimą riziką skristi lėktuvu.

5 proc. geriausių, būtų sudarytas planas, pagal kurį sulau­

2.

Jei vaikas dar nekalba, ar yra priežasčių manyti, kad tėvų ir globėjų skaitymas vaikui yra naudingas?

Atsakymas. Tikrai naudingas, nes dar vienerių metų nesulaukę vai­

kęs 18 metų jaunuolis būtų priimtas į geriausią universitetą. Kodėl šių pastangų vertė yra ginčytina? Atsakymas. Smitai be reikalo leidžia pinigus ir eikvoja laiką. Dveji metai - per ankstyvas amžius patikimai prognozuoti būsimą inte­ lektą.

kai jau mokosi atpažinti žodžius iš garsų srauto ir išskirti gramati­ kos taisykles. Jie guguoja, sava kalba tardami įvairias fonemas. Kū­ dikiai kalbą suvokia geriau, negu įsivaizduoja dauguma tėvų. Moks­ lininkas Peteris Jusczykas primena, kad „mažos ausytės klausosi".

4.

3.

Atsakymas. Ideali lygių galimybių aplinka užtikrintų veldimumą, nes tik genai lemtų žmonių skirtumus.

Kokios minties teisingumą apibendrina posakis: „Žodžiai ku­ ria idėjas"?

Kai visuomenėje sėkmingai sudaromos vienodos galimybės, labiau

pasireiškia

paveldimumo

poveikis

gebėjimams.

Inte­

lekto įverčių paveldimumas bus didesnis lygių galimybių vi­ suomenėje, o ne valstiečių ir aristokratų visuomenėje. Kodėl?

100 proc. pa­

Atsakymas. Šis posakis remia lingvistinio determinizmo prielai­

dą, kad kalba lemia mūsų mąstymo būdą. Tyrimai rodo, kad toks požiūris per daug kategoriškas, nors kalba iš tikrųjų veikia mūsų suvokimą ir mąstymą.

12 skyrius. Motyvacija ir darbas 1.

4.

Jei jūsų šuo prieškambaryje loja ant nepažįstamo žmogaus, ar galime tai vadinti kalba? O jei šuo inkščia, norėdamas pa­

tamsus, apleistas kelias jus baugina, todėl važiuojate toliau.

sakyti, kad jam reikia į lauką?

Kuris

Atsakymas. Tai iš tikrųjų yra komunikavimo būdas. Tačiau jei ma­

nysime, kad kalbą sudaro žodžiai, kuriuos gramatikos taisyklėmis jungiame į prasminius vienetus, tikriausiai atsiras nedaug moksli­ ninkų, kurie šuns lojimą ir inkštimą vadins kalba.

motyvacinis

požiūris

lengviausiai

paaiškintų

šį

elgesį

ir kodėl? Atsakymas. Tokį elgesį paaiškina skatulio mažinimo teorija - idėja, kad psichologinius poreikius sukuria sužadinta būsena (skatulys), kuri motyvuoja organizmą patenkinti poreikį. 2.

11 skyrius. Intelektas 1.

Ilgos kelionės automobiliu metu staiga pasijutote labai vie­ nišas ir panorote sustoti paskambinti savo mylimajai. Tačiau

Jūs keliaujate ir aštuonias valandas nieko nevalgėte. Kai prieš jus padedamas ilgai lauktas mėgstamas patiekalas, jūsų bur­

Jozefas yra Harvardo Teisės mokyklos studentas. Jo moks­

na prisikaupia seilių. Seilės gali pradėti išsiskirti vien įsivaiz­

lo vidurkis artimas A, jis rašo nedidelius straipsnelius į leidi­

davus šią situaciją. Kas sukelia šį seilių išsiskyrimą tikintis

nį Harvard Law Review ir rengiasi metus po mokyklos baigi­

maisto?

mo dirbti Aukščiausiojo teismo sistemoje. Jozefo senelė Ju­ dita labai didžiuojasi vaikaičiu ir teigia, kad jis daug protin­ gesnis, negu ji pati kada nors buvo. Bet pats Jozefas irgi la­ bai didžiuojasi savo

senele: jaunystėje

Judita

buvo

įkalinta

nacių. Karui pasibaigus, ji išvyko iš Vokietijos, susisiekė su pagalbos pabėgėliams agentūra, iškeliavo į JAV ir čia pradė­ jo naują gyvenimą kaip virėjo padėjėja giminaitei priklausiu­ siame

restorane.

Ar

pagal

šiame

skyriuje

pateiktą

intelekto

Atsakymas. Jūs, kaip Pavlovo šunys, klasikinio sąlygojimo būdu

išmokote reaguoti į signalus - vaizdą ar kvapą, kurie praneša apie būsimą valgymą. Fiziologiniai signalai (aštuonias valandas neval­ gius sumažėja cukraus kiekis kraujyje) ir psichologiniai signalai (skanaus valgio laukimas) sustiprina alkį. 3.

Kaip, remiantis skatulio mažinimo teorija, sužadinimo teori­ ja ir evoliuciniu požiūriu, būtų galima paaiškinti mūsų sek­ sualinę motyvaciją?

apibrėžimą Josefas yra vienintelis aukšto intelekto asmuo šio­ je istorijoje? Kodėl? Atsakymas. Josefas nėra vienintelis aukšto intelekto asmuo šioje

istorijoje. Intelektas - tai gebėjimas mokytis iš patirties, spręsti prob­ lemas ir naudoti žinias, prisitaikant prie naujų situacijų. Judita tik­ rai atitinka šį apibrėžimą, jei įvertinsime jos gyvenimą po išlaisvi­ nimo.

Atsakymas. Skatulio mažinimo teorija teigia, kad hormonai suke­

lia fiziologinio sužadinimo būseną, kuri skatina patenkinti poreikį. Sužadinimo teorija priduria, kad kartais žmonės sužadinime ieško malonumo ir dirginimo. Evoliucinės psichologijos atstovai primin­ tų, kad turintys stiprią seksualinę motyvaciją žmonės turi daugiau galimybių susilaukti palikuonių.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

4.

Kaip, remiantis skatulio mažinimo teorija, sužadinimo teori­

3.

Atsakymas. Skatulio mažinimo teorija teigia, kad būdami išsigan­

dę ar sulaukę grasinimų saugumo ieškome kitų žmonių draugijoje (taip sumažėja sužadinimo būsena). Sužadinimo teorija pastebi, kad mums patinka optimalus sužadinimo lygis, o kitų žmonių buvimas sužadina. Evoliucinės psichologijos atstovai primena, kad mūsų pro­ tėviai medžiojo ir su sunkumais kovojo grupėmis. Grupė lengviau apsirūpino maistu ir užtikrino saugumą. Mes esame jų palikuonys, taigi esame linkę gyventi grupėmis, palaikyti su kitais žmonėmis artimus santykius. 5.

Žmogiškųjų išteklių direktorius sako: „Man nerūpi nei testai, nei

rekomendacijos.

damasis

savo

atsižvelgiant

į

Galiu

nuojauta".

pasirinkti

darbuotojus

vadovau­

Kodėl verčia

nerimauti jo

žodžiai,

industrinės-organizacinės

psichologijos

moks­

Kas būna linkę labiau reikšti emocijas: vyrai ar moterys? Iš kur žinome atsakymą į šį klausimą?

ja ir evoliuciniu požiūriu, būtų galima paaiškinti mūsų porei­ kį užmegzti ryšius?

947

Atsakymas. Moterys pranoksta vyrus ne tik atpažindamos emoci­ jas, tačiau ir jas reikšdamos (vyrai šiek tiek pranoksta moteris pykčio raiška). Mokslininkai tai nustatė, tiriamiesiems trumpą akimirksnį rodydami įvairias emocijas reiškiančių vyrų bei moterų veidus ir stebėdami, kurios lyties atstovai geriau įgudę emocijas atpažinti ir reikšti. 4.

Kas

leidžia

(ir

neleidžia)

prognozuoti

savo

pačių

laimės

jausmą? Atsakymas. Žmonių laimė nepriklauso nuo jų amžiaus, lyties, iš­

silavinimo, auklėjimo, fizinio patrauklumo. Laimę geriau progno­ zuoja aukšta savivertė, optimizmas, draugiškas, bendrauti linkęs bū­ das, religingumas, pakankamas miegas ir mankšta.

14 skyrius. Stresas ir sveikata

linių tyrimų rezultatus? Atsakymas. Interviu vedėjai labai pasitiki savo gebėjimu iš laisvų

interviu prognozuoti ilgalaikius darbo rezultatus. Deja, šis gebėji­ mas dažnai pasirodo esąs nieko vertas. Industrinės-organizacinės psi­ chologijos atstovai šį vedėjo intuicijos ir tikrų darbo rezultatų ne­ atitikimą pavadino interviu vedėjo iliuzija. Šiam reiškiniui turi įta­ kos keturi veiksniai: 1) interviu atskleidžia gerus būsimo darbuo­ tojo ketinimus, o ne jo įprastą elgesį, 2) interviu vedėjai paprastai atkreipia dėmesį į sėkmingą karjerą tų, kuriuos priima dirbti, o ne tų, kurių nepasirenka, 3) interviu vedėjai daro išvadas apie žmones iš to, ką jie pastebi interviu metu, 4) pretendento į darbą atsaky­ mus nuspalvina interviu vedėjo išankstinės nuostatos ir nuotaika.

1.

Kokie yra pagrindiniai mūsų atsako į stresą sistemų veikimo principai?

Atsakymas. Kilus neigiamų, nekontroliuojamų įvykių grėsmei, sim­ patinė nervų sistema mus sužadina. Padažnėja pulsas ir padidėja prakaitavimas. Kraujas iš virškinimo sistemos siunčiamas į raume­ nis. Į kraują išskiriama daugiau cukraus ir riebalų, rengiantis ko­ voti arba sprukti. Kartu smegenys (per pogumburį ir hipofizę) įsa­ ko antinksčiams gaminti streso hormoną kortizolį. Sistema puikiai prisitaikiusi. Tačiau jei stresas užtrunka ilgai, gali prasidėti išseki­ mas ir sutrikti sveikata. 2.

Šioje knygoje rašoma, kad nerūkančiuosius rečiau kamuoja depresija ir jie rečiau nutraukia santuoką. Kokios rūšies tai

13 skyrius. Emocijos 1.

yra moksliniai duomenys ir kaip juos galima paaiškinti?

Kristina ant rankų laiko aštuonių mėnesių kūdikį. Staiga ne­ žinia iš kur išdygsta piktas šuo ir iššiepęs dantis šoka prie kūdikio

veido.

Moteris

akimirksniu

susigūžia,

kad

apsaugo­

Atsakymas. Tokios yra koreliacijos. Kaip ir kitas koreliacijas, šias taip pat galima aiškinti keletu skirtingų būdų.

•

tų kūdikį, šaukia ant šuns bei pajunta, kad krūtinėje stipriai daužosi širdis, kad ją išpylė šaltas prakaitas. Kaip JamesoLange,

Cannono-Bardo

ir

dviejų

veiksnių

teorijos

•

paaiškintų

Kristinos emocinę reakciją?

•

Atsakymas. Jameso-Lange teorija aiškintų, kad Kristinos emoci­

Nerūkymas gali būti dalis sveikos gyvensenos, kurią sudaro tei­ giamos emocijos ir santykiai. Kamuojami depresijos ir sunkiai bendraujantys žmonės gali tu­ rėti potraukį rūkyti. Rūkymo, depresijos ir skyrybų šaknys gali būti tos pačios. Gal­ būt tam tikri genai lemia temperamentą, kuris skatina rūkymą, depresiją ir skyrybas. O gal tai priklauso nuo auklėjimo ar bend­ raamžių įtakos.

nę reakciją sudaro jos fiziologinis atsakas į šuns puolimą. Canno­ no-Bardo teorija teigtų, kad jos baimė kilo kartu su fiziologiniu su­ žadinimu. Schacterio dviejų veiksnių teorija sakytų, kad Kristinos emocinę reakciją sukėlė sužadinimo interpretavimas ir įvardijimas.

15 skyrius. Asmenybė

2.

1.

Kaip dvi autonominės nervų sistemos dalys padeda reaguo­ ti į krizę ir po jos atsigauti, ir kodėl tai yra aktualu tiriant emo­ cijas?

Kokie, pasak

Freudo, yra

svarbiausi gynybos mechanizmai

ir nuo ko jie gina? Kiek šių mechanizmų patvirtina šiuolaiki­ niai moksliniai tyrimai?

Atsakymas. Simpatinė autonominės nervų sistemos dalis sužadi­

Atsakymas. Freudo nuomone, svarbiausias gynybos mechanizmas

na ištikus krizei, o parasimpatinė - padeda nurimti krizei praėjus. Mokslininkai tyrinėja šias fiziologines reakcijas ir smegenų veik­ los ypatumus, norėdami geriau suprasti emocijų jausminę sritį.

yra išstūmimas. Kiti yra regresija, atvirkštinis reagavimas, projek­ cija, racionalizacija ir perkėlimas. Freudas teigė, kad jie visi maži­ na nerimą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai pritaria projekcijos

948

PRIEDAS

reiškiniui, kuris dabar vadinamas tariamo vienodumo efektu. Kai kurie tyrimai įrodo ir savivertės gynybos mechanizmus, tokius kaip atvirkštinis reagavimas. Kitų Freudo pasiūlytų gynybos mechaniz­ mų tyrimai neparemia. 2.

Ką reiškia „būti empatiškam“? „Išreikšti save“?

Atsakymas. Būti empatiškam - reiškia suprasti kitų žmonių jaus­

mus ir į juos reaguoti. Carlas Rogersas tikėjo, kad būdami empa­ tiški skatiname kitus žmones tobulėti. Abrahamas Masiowas savi­ raiška vadino psichologinį poreikį - motyvaciją realizuoti savo po­ tencialą. 3.

Kiek šiuo metu naudojama bruožų dimensijų asmenybei api­ būdinti ir kokios yra šios dimensijos?

Atsakymas. Bruožų dimensijų „didysis penketas" - emocinis sta­

bilumas, ekstraversija, atvirumas, sutarimas su kitais ir sąžiningu­ mas - pateikia gana išsamų asmenybės apibūdinimą. 4.

Kokią

įtaką

elgesiui

daro

išmoktas

bejėgiškumas

ir

opti­

mizmas? Atsakymas. Individas, suvokęs, kad negali išvengti nepalankių įvy­

kių, pasiduoda išmoktam bejėgiškumui. Šį jausmą skatina globos namų, kalėjimų, specialiųjų mokyklų aplinka, autokratinio valdy­ mo bendrovės ir valstybės. Optimizmas sukelia priešingą poveikįpakelia nuotaiką, skatina atkaklumą, gerina sveikatą. Per didelis op­ timizmas gali skatinti nepagrįstai rizikuoti. 5.

3.

Ką reiškia pasakymas, kad „depresija - tai toks psichikos sutrikimas, kurį galima lyginti su paprasta sloga“?

Atsakymas. Pasakymas, kad „depresija - tai toks psichikos sutri­

kimas, kurį galima lyginti su paprasta sloga", rodo, jog šis sunkia sutrikimas yra dažniausia kreipimosi į psichikos sveikatos priežiū­ ros įstaigas priežastis. 6 proc. vyrų ir 10 proc. moterų teigia, kad depresiją patiria bent kartą per metus. Visame pasaulyje depresija yra dažniausia nedarbingumo priežastis. 4.

Kokie yra penki schizofrenijos tipai?

Atsakymas. Paranoidinė (kliedesiai ir haliucinacijos), dezorgani­ zuotoji (nerišli kalba, išderintos emocijos), katatoninė (nejudrumas arba betikslis judesių kartojimas), nediferencijuotoji (daug skirtin­ gų simptomų) ir liekamoji (užsisklendimas savyje po to, kai išnyksta haliucinacijos ir kliedesiai). 5.

Ar asocialaus tipo asmenybės bruožai yra paveldimi?

Atsakymas. Asocialaus tipo asmenybė - tai asmenybės sutrikimas

kai blogai elgiantis individo nekamuoja sąžinė. Atrodo, jis pasireiš­ kia ir dėl biologinių, ir dėl psichologinių priežasčių. Dvynių ir įvai­ kinimo tyrimai rodo, kad asocialaus tipo asmenybių giminaičiams gresia didesnė rizika patirti šį sutrikimą. Tačiau šis bruožas, susi­ liejęs su socialinės atsakomybės jausmu, gali būti didvyriškų poelgių, avantiūrizmo, sporto laimėjimų priežastis. 6.

Ar skurdas sukelia psichikos sutrikimus? Paaiškinkite.

1997 metais atliktoje Gallupo apklausoje baltieji amerikiečiai

Atsakymas. Dėl skurdo kilęs stresas gali būti psichikos sutrikimų

manė, kad 44 proc. jų baltųjų tautiečių yra labai prietaringi

priežastis. Tačiau psichikos sutrikimai gali būti ir skurdo priežas­ tis. Taigi skurdas ir psichikos sutrikimai dažnai glaudžiai siejasi tarpusavyje ir sunku nuspręsti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė.

(įvertindami juos 5 ir daugiau balų pagal 10 balų skalę). Kiek jų laikė prietaringais save? Tik 14 procentų. Kokį reiškinį tai iliustruoja? Atsakymas. Tai iliustruoja mūsų polinkį vertinti save geriau už vi­

17 skyrius. Terapija

durkį. Pasireiškia šališkas palankumas sau.

1.

Koks yra pagrindinis skirtumas tarp prielaidos, kuria grin­ džiamos

1. Kas yra biopsichosocialinis požiūris ir kodėl jis yra svarbus mūsų psichikos sutrikimų supratimui? Atsakymas. Šis šiuolaikinis požiūris teigia, kad psichikos sutriki­

mai kyla dėl biologinių, psichologinių ir socialinių-kultūrinių prie­ žasčių. Svarbūs yra genai. Svarbios ir smegenys. Svarbūs pojūčiai ir mintys. Svarbi socialinė ir kultūrinė aplinka. Biopsichosociali­ nis požiūris padeda susidaryti bendrą vaizdą. 2.

Kuo skiriasi generalizuotas nerimas, fobijos ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas?

psichoanalitinė

bei

humanistinė

terapijos,

ir

priela-

dos, kuria grindžiamos elgesio terapijos?

16 skyrius. Psichikos sutrikimai

Atsakymas. Psichoanalitinė ir humanistinė terapijos stengias: iš­

spręsti kliento problemas, išsiaiškindamos jų priežastis. Elgesio te­ rapijos laikosi prielaidos, kad probleminis elgesys ir yra pati pro­ blema, ir stengiasi padėti tiesiogiai, mažiau dėmesio kreipiant į prie­ žastis. 2.

Kaip placebo poveikis paverčia klientų, gydytų psichoterapija, veiksmingumo vertinimus šališkais?

Atsakymas. Placebo poveikis - tai gydanti tikėjimo gydymu ga-

lia. Pacientai, kurie tikėjosi veiksmingo gydymo, gali patikėti, kad toks jis ir buvo.

Atsakymas. Generalizuoto nerimo kamuojamą žmogų nuolat sle­

gia neapibrėžtas nerimas, bloga, sužadinta nuotaika. Fobijos kamuo­ jamo žmogaus nerimas telkiasi į konkrečių daiktų ar situacijų bai­ mę. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - nerimo sutrikimas, kuriam būdinga nevalingai pasikartojantys veiksmai (kompulsijos) ir (ar­ ba) mintys (obsesijos).

3.

Kaip mokslininkai vertina konkretų gydymo vaistais veiks­ mingumą?

Atsakymas. Tyrinėtojai suskirsto žmones į dvi grupes ir stebi, ar

gydomų pacientų būklė pagerėjo labiau negu tų, kurie nebuvo gy­ domi. Daugelyje tyrimų naudojamas placebas, leidžiantis atlikti abi-

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

pusiai aklą procedūrą. Jei nei gydytojas, nei klientas nežino, ar ski­ riamas preparatas tikrai yra vaistas, atsiskleidžia tikrasis gydymo poveikis. 4.

Į kokią įtaką reikia atsižvelgti, kad terapinė intervencija būtų sėkminga?

Atsakymas. Sėkminga terapinė intervencija - arba prevencija - gali pasireikšti įvairiai, nes psichikos sutrikimus lemianti biologinė, psi­ chologinė ir socialinė-kultūrinė įtaka yra labai skirtinga. Sutrikusi kūno pusiausvyra (pavyzdžiui, neurocheminė) gali paveikti psichi­ kos būklę. Biocheminė ir psichinė būsena gali priklausyti nuo ap­ linkos.

lytuvų“. Kokį socialinės psichologijos principą ką tik pade­ monstravo Markas? Paaiškinkite. Atsakymas. Priskirdamas asmens poelgį tam asmeniui („koks siau­

bingas vairuotojas"), o savo poelgį - situacijai („keliai siaubingi") Markas padarė pagrindinę atribucijos klaidą.

2.

rėmėjams. Kokį reiškinį šios kaukės gali sukelti? Atsakymas. Kaukių garantuotas anonimiškumas ir diskusijų suža­

dinta aplinka gali sukelti nuasmeninimą - savimonės ir savikon­ trolės sumažėjimą.

Vieną žiemos dieną važiuodamas į paskaitas Markas vos ne­ su

šviesoforo mintyse

automobiliu,

signalui.

burnoja

„Nelėk!

kuris Koks

Markas. Netrukus

Kodėl niekas nepadėjo Kitty Genovese? Kokį socialinių san­ tykių principą iliustruoja šis incidentas?

18 skyrius. Socialinė psichologija susiduria

Jūs rengiate aršių politinių konkurentų susitikimą. Kad būtų linksmiau, draugai jums pasiūlo išdalyti kandidatų kaukes jų

3.

1.

949

pralekia

degant

siaubingas jis

pats

raudonam

vairuotojas", pračiuožia

-

san­

kryžą ir pamano: „Še tau! Keliai siaubingi. Reikia sniego va­

Atsakymas. Incidentas iliustruoja liudininko efektą. Jei yra kitu

žmonių, mažiau tikėtina, kad individas pastebės situaciją, teisingai įvertins ją kaip kritišką ir prisiims atsakomybę suteikti pagalbą. Dau­ gelis Kitty Genovese kaimynų pastebėjo situaciją ir teisingai įver­ tino ją kaip kritišką, tačiau tikriausiai manė, kad padės kiti, taigi nesiėmė atsakomybės suteikti pagalbą.

Sąvokų

žodynėlis A tipas (Type A) - šiuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibūdino linkusį konkuruoti, neksztrų, agresyviai kalbantį ir linkusį pykti žmogų. 14 sk., 682 p. Abipusiai akla procedūra (double-blind procedure) - eksperimento procedūra, kai nei tiriamasis, nei tyrėjas nežino, ar tiriamasis iš tikrųjų veikiamas, ar gauna placebą. Dažniausiai šis būdas nau­ dojamas tiriant vaistų poveikį. 1 sk., 67 p. Abipusis determinizmas (reciprocal determinism) - sąveikaujančios asmenybės ir aplinkos veiks­

mų įtakos. 15 sk., 765 p. Abipusiškumo norma (reciprocity norm) - lūkestis, kad tiems, kurie mums padėjo, atsakysime padėdami, o ne kenkdami. 18 sk., 933 p. Absoliutusis slenkstis (absolute threshold) - mažiausias dirginimas, reikalingas atskiram dirgik­

liui aptikti 50 procentų atvejų. 5 sk., 258 p. Abstinencija (withdrawal) - diskomfortas ir kančia nustojus vartoti narkotikus, prie kurių buvo

priprasta. 7 sk., 372 p. Acetilcholinas (ACh, acetylcholine) - neuromediatorius, kuris, be kitų savo funkcijų, duoda signa­

lą raumenų skaiduloms susitraukti. 2 sk., 94 p. Aerobiniai pratimai (aerobic exercise) - nuolatinė mankšta, gerinanti širdies ir plaučių veiklą;

aerobika gali sumažinti depresiją bei nerimą. 14 sk., 697 p. Afazija (aphasia) - kalbos sutrikimas dėl kairiojo pusrutulio arba Broca (kalbėjimo) bei Wernicke

(kalbos supratimo) sričių pažeidimo. 2 sk., 121 p. Agresija, agresyvumas (aggression) - fizinis ar žodinis elgesys, kuriuo siekiama ką nors įskaudin-

ti arba sunaikinti. 3 sk., 175 p.; 18 sk., 912 p. Aistringoji meilė (passionate love) - pakili stipraus teigiamo domėjimosi kitu asmeniu būsena,. paprastai apimanti meilės ryšio pradžioje. 18 sk., 928 p. Akloji dėmė (blind spot) - vieta, kurioje regos nervas išeina iš akies; „akloji“ dėmė ten susidaro

todėl, kad toje vietoje visai nėra receptorių. 5 sk., 267 p. Akomodacija (accommodation) - esamo supratimo (schemų) pritaikymas priimant naują infoma-

ciją. 4 sk., 199 p. Akomodacija (accommodation) - akies lęšiuko formos kitimas fokusuojant artimų objektų vaizdą

tinklainėje. 5 sk., 266 p. Aksonas (axon) - neurono atauga, užsibaigianti išsišakojusiomis galinėmis skaidulomis (termina-

lėmis); aksonu informacija siunčiama į kitus neuronus, raumenis ar liaukas. 2 sk., 90 p. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (attention-deficit hyperactivity disorder, ADHD) - psichikos

sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis apie septintuosius gyvenimo metus vienu ar keliais iš trijų pagrindinių simptomų: kraštutiniu nedėmesingumu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. 16 sk., 786 p. Aktyvus klausymasis (active listening) - empatiškas klausymasis, kai terapeutas atkartoja, persa­

ko ir tikslina, ką klientas norėjo pasakyti. Tai būdinga Rogerso į klientą orientuotai terapijai. 17 sk., 841 p. Alfa bangos (alpha waves) - gana lėtos smegenų elektrinio aktyvumo bangos, būdingos būdravi­ mo būsenai. 7 sk., 346 p. Algoritmas (algorithm) - metodiška loginė taisyklė arba procedūra tam tikrai problemai spręsti.

Gali būti priešinama su paprastai greitesne, nors neretai klaidinga, euristika. 10 sk., 493 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

951

Alkoholinis vaisiaus sindromas (fetal alcohol syndrome, FAS) - vai­ ko fiziniai ir pažintiniai sutrikimai, kilę dėl nėščios motinos vartoja­ mo alkoholio. Sunkiais atvejais kūdikio veidas esti ryškiai deformuo­ tas. 4 sk., 193 p.

Asmeninė erdvė (personal space) - apsauginė zona, kurią mes nori­ me išsaugoti aplink savo kūną.3 sk., 168 p.

Altruizmas (altruism) - nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove. 18

Asociacinės sritys (association areas) - smegenų žievės sritys, ku­

sk., 931 p.

rios nekontroliuoja pagrindinių judinamųjų ir juntamųjų funkcijų, bet yra būtinos sudėtingesnėms psichikos veikloms, pavyzdžiui, mokymui­ si, atminčiai, mąstymui ir kalbai. 2 sk., 119 p.

Alzheimerio liga (Alzheimer s disease) - progresuojanti ir nepagydo­

ma smegenų liga, pasireiškianti laipsnišku atminties, mąstymo, kal­ bos ir galiausiai fiziniu sunykimu. 4 sk., 236 p. Amfetaminas (amphetamines) - narkotinė medžiaga, stimuliuojanti

nervų sistemos veiklą ir organizmo funkcijas bei sukelianti energin­ gumo, nuotaikos pokyčius. 7 sk., 377 p. Amnezija (amnesia) - atminties praradimas. 9 sk., 456 p. Amono ragas (hippocampus) - limbinės sistemos nervinis centras,

kuris padeda apdoroti išreikštuosius prisiminimus, kad jie galėtų būti saugomi. 9 sk., 457 p.

Asmeninė kontrolė (personal control) - galėjimo kontroliuoti savo

aplinką jausmas, priešingas bejėgiškumo jausmui. 15 sk., 766 p.

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (antisocialpersonality disor­

der) - asmenybės sutrikimas, kuomet neturintis sąžinės jausmo žmo­ gus (paprastai vyras) kenkia net draugams ir šeimos nariams. Jis gali būti agresyvus ir negailestingas arba gudrus apgavikas. 16 sk., 829 p. Asociatyvusis mokymasis (associative learning) - mokymasis, kad konkretūs įvykiai būna kartu. Įvykiai gali būti du dirgikliai (kaip kla­ sikiniame sąlygojime) arba atsakas ir jo rezultatas (kaip esant operantiniam sąlygojimui). 8 sk., 393 p.

Analizės lygiai (levels of analysis) - skirtingi vienas kitą papildantys požiūriai, pradedant psichologiniu, biologiniu ir baigiant socialiniukultūriniu, analizuojant bet kurį konkretų reiškinį. Prologas, 37 p.

Atgarsio atmintis (echoic memory) - labai trumpa garsinių dirgiklių

Antinksčiai (adrenal glands) - dvi endokrininės liaukos, esančios virš

Atkūrimas (retrieval) - informacijos „išėmimas" iš atminties saugyk­

inkstų. Antinksčiai išskiria epinefriną (adrenaliną) ir norepinefriną (no­ radrenaliną), kurie padeda suaktyvinti organizmą stresinėmis situaci­ jomis. 2 sk., 104 p.

los. 9 sk., 436 p.

atmintis; jei dėmesys nukreiptas kur nors kitur, garsus ir žodžius vis tiek galima prisiminti dar 3 ar 4 sekundes. 9 sk., 450 p.

Atmintis (memory) - išmokimo pastovumas, kaupiant bei atkuriant

informaciją. 9 sk., 434 p.

Antriniai lytiniai požymiai (secondary sex charakteristics) - su rep­ rodukcija nesusiję lytiniai požymiai, pvz., moterų krūtys ir klubai, vy­ rų balso ypatumai ir kūno plaukuotumas. 4 sk., 219 p.

Atpažinimas (recognition) - atminties matas, kai reikia tik nustatyti

Apdorojimas iš apačios į viršų (bottom-upprocessing ) - analizė, ku­ rios metu smegenys apdoroja jutimo receptorių teikiamą informaciją. 5 sk., 256 p.

„Atpirkimo ožio“ teorija (scapegoat theory) - teorija, pasak kurios prietaras leidžia išlieti pyktį, ką nors dėl visko kaltinant. 18 sk., 910 p.

Apdorojimas iš viršaus į apačią (top-down processing) - informaci­

jos apdorojimas, valdomas aukštesnio lygio psichinių procesų, kai su­ vokiame remdamiesi patirtimi ir lūkesčiais. 5 sk., 256 p. Apibendrinimas (generalization) - polinkis, susidarius sąlyginiam at­

sakui, sukelti tokius pat atsakus ir į kitus dirgiklius, kurie yra panašūs į sąlyginį dirgiklį. 8 sk., 399 p.

anksčiau įsimintų dalykų tapatybę, tarsi atlikdamas testo užduotį, kuo­ met reikia pasirinkti vieną atsakymą iš kelių galimų. 9 sk., 460 p.

Atrankinis dėmesys (selective attention) - sąmoningas susitelkimas ties atskirais dirgikliais, pavyzdžiui, kokteilių vakarėlio metu. 6 sk., 303 p. Atribucijos teorija (attribution theory) - teorija, nagrinėjanti, kaip

mes esame linkę aiškinti kieno nors elgesio priežastis, jas priskirdami arba situacijai, arba asmens savybėms. 18 sk., 883 p.

klausiant reprezentatyvias atsitiktines imtis. 1 sk., 56 p.

Atsakomoji elgsena (responded behavior) - elgesys, pasireiškiantis kaip automatiškas atsakas į kai kuriuos dirgiklius; pasak Skinnerio, tai klasikinio sąlygojimo dėka išmoktas elgesys. 8 sk., 407 p.

Aplinka (environment) - bet kuri negenetinė įtaka, pradedant prena­

Atsiskleidimas (self disclosure) - savo intymiausių savybių atsklei­

taliniu (priešgimdyminiu) maitinimu ir baigiant mus supančiais žmo­ nėmis bei daiktais. 3 sk., 139 p.

Atsitiktinė imtis (random sample) - grupė, kuri tinkamai atstovauja

Asimiliacija (assimilation) - naujos patirties aiškinimas turimų sche­ mų terminais. 4 sk., 199 p.

populiacijai, kadangi kiekvieno šios grupės nario galimybės būti at­ rinktam yra vienodos. 1 sk., 57 p.

Asmenybė (personality) - žmogui būdinga savita mąstysena, jausena

Atsitiktinis paskirstymas (random assignment) - atsitiktinis dalyvių parinkimas į eksperimentinių ir kontrolinių sąlygų grupes, taip suma­ žinant išankstinius skirtumus tarp skirtingų eksperimento dalyvių gru­ pių. 1 sk., 67 p.

Apklausa (survey) - būdas nustatyti asmenų nuostatas ir elgesį ap­

ir veiksena. 15 sk., 730 p. Asmenybės klausimynas (personality inventory) - klausimynas (daž­ nai į pateiktus teiginius reikia atsakyti „taip“ arba „ne", „sutinku" ar­ ba „nesutinku"), kurio klausimai arba teiginiai skirti labai įvairiems jausmams ir elgesiui įvertinti; naudojamas pavieniams pasirinktiems asmenybės bruožams įvertinti. 15 sk., 757 p. Asmenybės sutrikimai (personality disorders) - psichikos sutrikimai,

kuriems būdingi nelankstūs ir tvarūs elgesio modeliai, kenkiantys so­ cialinei veiksenai. 16 sk., 828 p.

dimas kitiems. 18 sk., 930 p.

Atskyrimas (discrimination) - klasikinio sąlygojimo atveju gebėji­

mas sąlyginius dirgiklius atskirti nuo panašių dirgiklių, kurie nėra nesąlyginių dirgiklių signalai. 8 sk., 400 p. Atspalvis (hue) - šviesos bangos ilgio sąlygojamas spalvos matmuo, t.y. tai, ką mes žymime spalvų pavadinimais (mėlyna, žalia ir 1.1.). 5 sk., 264 p.

952

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Atvaizdų skirtumas tinklainėse (retinal disparity) - binokulinis gy­

lio suvokimo požymis. Lygindamos iš abiejų akių gaunamus atvaiz­ dus, smegenys apskaičiuoja atstumą: kuo daugiau skiriasi objekto at­ vaizdai abiejų akių tinklainėse, tuo arčiau yra objektas. 6 sk., 311 p. Atvaizdžio atmintis (iconic memory) - labai trumpa vaizdinių dir­

giklių jutiminė atmintis; fotografinė arba vaizdų atmintis, trunkanti ne ilgiau kaip kelias dešimtąsias sekundės. 9 sk., 450 p. Atvejo tyrimas (case study) - toks stebėjimo būdas, kai nuodugniai tiriamas vienas asmuo, viliantis taip atskleisti bendruosius dėsnius. 1 sk., 55 p. Atvirkštinis reagavimas (reaction formation) - pagal psichoanaliti­

nę teoriją - tai gynybos mechanizmas, kuriam veikiant ego nesąmo­ ningai nepriimtinus impulsus paverčia jų priešybe. Taigi žmonės gali reikšti jausmus, kurie yra priešingi nerimą keliantiems neįsisąmonin­ tiems jausmams. 15 sk., 736 p.

Biheviorizmas (behaviorism) - požiūris, kad: a) psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris b) tyrinėja tik išorinį elgesį neatsižvel­ giant į nuorodas į psichikos procesus. Dauguma dabartinių tyrimus atliekančių psichologų sutinka su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju. 8 sk., 395 p. Binokuliniai požymiai (binocular cues) - gylio požymiai, kurie gau­ nami žiūrint abiem akimis, pavyzdžiui, atvaizdų tinklainėse skirtumas ir konvergencija. 6 sk., 311 p. Biologinė psichologija (biologicalpsychology) - psichologijos mokslo

šaka, nagrinėjanti biologijos ir elgesio tarpusavio ryšius. (Kai kurie šios šakos atstovai save dar vadina elgesio neurologais, neuropsichologais, elgesio genetikais, fiziologiniais psichologais ar biopsichologais.) 2 sk., 89 p. Biologiniai ritmai (biological rhythms) - periodiniai psichologiniai

svyravimai. 7 sk., 343 p.

Aukštesnieji tikslai (superordinate goals) - visiems bendri tikslai,

Biologinis grįžtamasis ryšys (biofeedback) - fiziologinių reakcijų,

kurie reikalauja nepaisyti esančių skirtumų tarp žmonių ir bendradar­ biauti. 18 sk., 934 p.

pavyzdžiui, kraujospūdžio ar raumenų įtampos, elektroninis registra­ vimas, sustiprinimas ir grįžtamojo ryšio pateikimas. 14 sk., 699 p.

Autizmas (autism) - vaikystėje atsirandantis sutrikimas, kuriam bū­

dingas negebėjimas bendrauti, socialiai sąveikauti ir suprasti kitų mąs­ tymą. 4 sk., 205 p.

Biomedicininė terapija (biomedical therapy) - vaistai ar medicini­ nės procedūros, kurie tiesiogiai veikia paciento nervų sistemą. 17 sk., 836 p.

Automatiškas apdorojimas (automatic processing) - nesąmoningas

Biopsichosocialinis požiūris (biopsychosocial approach) - komplek­

atsitiktinės informacijos, pavyzdžiui, erdvės, laiko ir dažnio, arba ge­ rai žinomos informacijos, pavyzdžiui, žodžių prasmės, kodavimas. 9 sk., 439 p.

sinis požiūris, apimantis biologinį, psichologinį ir socialinį-kultūrinį analizės lygius. Prologas, 37 p.

Autonominė nervų sistema (autonomic nemous system) - periferi­

nės nervų sistemos dalis, kuri tvarko vidaus organų (pvz., širdies) rau­ menų ir liaukų veiklą. Jos simpatinė dalis aktyvina, o parasimpatinė slopina. 2 sk., 99 p. Aversinis sąlygojimas (aversive conditioning) - priešpriešinio sąly­

gojimo rūšis, kai nemaloni būsena (pavyzdžiui, pykinimas) siejama su nepageidaujamu elgesiu (pavyzdžiui, alkoholio vartojimu). 17 sk., 844 p. B tipas (Type B) - šiuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibūdino ramų, atsipalaidavusį žmogų. 14 sk., 682 p. Bangos ilgis (wavelenght) - atstumas nuo vieno šviesos ar garso ban­ gos kraštutinio taško iki kito. Elektromagnetinės bangos įvairuoja nuo ilgųjų radijo perdavimo bangų iki trumpųjų kosminio spinduliavimo bangų. 5 sk., 264 p. Barbitūratai (barbiturates) - narkotikai, slopinantys centrinės nervų

sistemos aktyvumą, mažinantys nerimą, tačiau trikdantys atmintį ir sveiką nuovoką. 7 sk., 376 p. Baziniai tyrimai (basic research) - „grynasis“ mokslas, kurio tiks­

las - gausinti mokslo žinias. Prologas, 40 p. Bendrasis intelektas (general intelligence , g) - bendrasis pagrindi­ nis intelekto veiksnys, kurį, Spearmano ir kitų nuomone, galima ma­ tuoti kiekviena intelekto testo užduotimi. 11 sk., 531 p. Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS) (general adaptation syn­

drome, GAS) - Selye sąvoka, reiškianti organizmo prisitaikymo prie streso reakciją, susidedančią iš trijų fazių - aliarmo, priešinimosi, iš­ sekimo. 14 sk., 678 p. Besąlygiškas priėmimas (unconditionalpositive regard) - pasak Ro­

gerso, kito asmens visiško pripažinimo nuostata. 15 sk., 749 p.

Bipolinis sutrikimas (bipolar disorder) - nuotaikos sutrikimas, kai

žmogaus būsena kaitaliojasi tarp depresijai būdingos nevilties bei apa­ tijos ir pernelyg stiprios manijos būsenos. 16 sk., 808 p. Blėsimas (extinction) - silpnėjantis sąlyginis atsakas, kai klasikinio

sąlygojimo metu po sąlyginio dirgiklio (SD) nebebūna nesąlyginio dir­ giklio (ND) arba kai operantinio sąlygojimo metu atsakas nebepastiprinamas. 8 sk., 398 p. Blykstės atmintis (flashbulb memory) - aiškus emociškai reikšmingų

akimirkų ar įvykių prisiminimas. 9 sk., 435 p. Brendimas (maturation) - biologiniai augimo procesai, kurie lemia tvarkingą elgesio pokyčių seką, nepriklausančią nuo patirties. 4 sk., 196 p. Broca sritis (Broca 's area) - kaktos skilties kairiosios dalies sritis, valdanti kalbėjimui būtinus raumenis. 2 sk., 121 p. Bruožas (trait) - būdingas elgesio modelis arba dispozicija jausti ir veikti tam tikru būdu; įvertinama klausimynais ir iš kitų žmonių atsi­ liepimų. 15 sk., 753 p. Cannono-Bardo teorija (Cannon-Bard theory) - teorija, teigianti, kad emocijas žadinantis dirgiklis vienu metu sukelia: 1) fiziologines reak­ cijas; 2) subjektyvų emocijos išgyvenimą. 13 sk., 631 p. Centrinė duobutė (fovea) - centrinė tinklainės vieta, apie kurią susi­

spietę kūgeliai. 5 sk., 268 p. Centrinė nervų sistema (CNS, central nervous system) - galvos ir nugaros smegenys. 2 sk., 98 p. Chromosomos (chromosomes) - siūlo formos struktūra, sudaryta iš DNR molekulių, kuriose yra genetinė informacija. 3 sk., 139 p. Cirkadinis ritmas (circadian rhythm) - biologinis laikrodis; darnūs kūno ritmai (pavyzdžiui, temperatūros, budrumo), išryškėjantys per 24 val. ciklą. 7 sk., 345 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas (partial [intermittent] rein­ forcement) - tik retkarčiais pastiprinamas atsakas; jo rezultatas - lė­ tesnis pirminis atsako išmokimas, bet jis būna daug atsparesnis blėsi­ mui, negu kai pastiprinama nuolat. 8 sk., 411 p.

953

mų diagnostikos ir statistikos vadovas (ketvirtasis leidimas)", kuria­ me pateikta plati psichikos sutrikimų klasifikacija. Dabar naudojamas 2000 metais pasirodęs pataisytas leidimas (DSM-IV-TR). 16 sk., 790 p. Dualizmas (dualism) - prielaida, kad psichika ir kūnas yra du skirtin­

Darbinė atmintis (working memory) - naujesnis trumpalaikės atmin­

gi dalykai, kurie sąveikauja tarpusavyje. 7 sk., 389 p.

ties supratimas, apimantis sąmoningą, aktyvų įeinančios garsinės ir vaizdinės-erdvinės informacijos bei informacijos, paimtos iš ilgalai­ kės atminties, apdorojimą. 9 sk., 437 p.

Duomenų diapazonas (range) - skirtumas tarp didžiausio ir mažiau­

Dauno sindromas (Down syndrome) - protinis atsilikimas ir su juo

teorija, teigianti, kad emocijos išgyvenimui būtina: 1) fizinis sužadi­ nimas; 2) pažintinis sužadinimo įvardijimas. 13 sk., 632 p.

susiję fiziniai sutrikimai, kurių priežastis - papildoma chromosoma genetinėje sekoje. 11 sk., 555 p. Dažnio teorija (frequency theory) - klausos teorija, teigianti, kad ner­

vinių impulsų, keliaujančių klausos nervu į smegenis, greitis atitinka garso bangų dažnį; taip juntamas tonas. 5 sk., 282 p.

sio skirstinio įverčių. 1 sk., 73 p. Dviejų veiksnių teorija (two factor theory) - Schachterio-Singerio

Dviejų žodžių stadija (two-wordstage) - kalbos raidos stadija, prasi­

dedanti apie antruosius vaiko gyvenimo metus, kai jis kalba daugiau­ sia iš dviejų žodžių sudarytais sakiniais. 10 sk., 511 p.

tytą laiką (pavyzdžiui, per sekundę). 5 sk., 279 p.

Edipo kompleksas (Oedipus complex) - pasak Freudo, tai berniuko lytinis potraukis motinai ir pavydo bei neapykantos jausmas konku­ rentui tėvui. 15 sk., 734 p.

Deja vu (prancūzų kalbos žodžiai, reiškiantys „jau regėta“) - tai keis­

Ego - daugiausia sąmoninga, „valdančioji" asmenybės dalis, kuri, pa­

tas jausmas, jog „esu tai jau patyręs". Dabartinių situacijų signalai ga­ li pasąmoningai sukelti ankstesnės patirties atkūrimą. 9 sk., “4 p.

sak Freudo, yra tarpininkė tarp id, superego ir realybės reikalavimų. Ego veikia realybės principu, patenkindama id troškimus tokiais bū­ dais, kurie duos malonumo, o ne sukels skausmą. 15 sk., 734 p.

Dažnis (frequency) - skaičius bangų, kurios pereina tašką per nusta­

Delta bangos (delta waves) - didelės lėtos smegenų elektrinio akty­ vumo bangos, susijusios su giliu miegu. 7 sk., 347 p. Dėmesio centro efektas (spotlight effect) - klaidingas įsitikinimas,

kad kiti itin pastebi ir vertina mūsų išvaizdą, elgseną ir klaidas. 15 sk., 11A p. Dendritas (dendrite) - išsišakojusios krūmo pavidalo neurono atau­

gos, kurios surenka signalus iš aplinkos, paverčia juos elektriniais im­ pulsais ir perduoda į ląstelės kūną. 2 sk., 90 p. Didžioji depresija (major depressive disorder) - nuotaikos sutriki­

mas, kai žmogų be aiškios priežasties ir nevartojant medikamentų dvi ar daugiau savaičių kankina prislėgta nuotaika, savo nevertingumo jaus­ mas, sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. 16 sk., 808 p.

Egocentrizmas (egocentrism) - pagal Piaget teoriją, priešoperacinėje

stadijoje esančio vaiko nesugebėjimas suprasti kito žmogaus požiūrio. 4 sk., 202 p. Eklektinis požiūris (eclectic approach) - požiūris, kad psichotera­ peutas, atsižvelgdamas į klientų problemas, gali taikyti įvairius psi­ choterapijos metodus. 17 sk., 836 p. Eksperimentas (experiment) - tyrimo būdas, kai tyrėjas keičia vieną

ar kelis veiksnius (nepriklausomus kintamuosius) ir stebi, kaip jie vei­ kia tam tikrą elgesį ar psichikos procesus (priklausomą kintamąjį). At­ sitiktinė dalyvių atranka leidžia eksperimentuotojui kontroliuoti kitus svarbius veiksnius. 1 sk., “ p. Eksperimentinės sąlygos (experimental condition) - eksperimento są­

Didžioji smegenų jungtis (corpus callosum) - didžiausia nervinių skai­

lygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomo kintamojo. 1 sk., 67 p.

dulų jungtis, jungianti abu pusrutulius. 2 sk., 125 p.

Ekstazis (MDMA) - sintetinis stimuliatorius ir silpnas haliucinoge­

Diskriminacija (discrimination) - nepateisinamas neigiamas elgesys

nas. Sukelia euforiją ir socialinį artumą, tačiau ir trumpalaikę grėsmę sveikatai, ilgalaikę žalą serotoniną gaminantiems neuronams, nuotai­ kai ir suvokimui. 7 sk., 378 p.

grupės ar jos narių atžvilgiu. 18 sk., 905 p. Disociacija (dissociation) - sąmonės susiskaidymas, kuomet kai ku­

rios mintys ar poelgiai reiškiasi ir vyksta vienu metu su kitomis min­ timis ar poelgiais. 7 sk., 367 p. Disociaciniai sutrikimai (dissociative disorders) - sutrikimai, kai są­ moningas supratimas tampa disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesnių pri­ siminimų, minčių ir jausmų. 16 sk., 804 p. Disociacinis tapatumo sutrikimas (dissociative identity disorder, DID) - retas disociacinis sutrikimas, kai žmoguje reiškiasi dvi ar dau­ giau atskirų ir besikaitaliojančių asmenybių. Dar vadinamas daugia­ lypės asmenybės sutrikimu. 16 sk., 804 p. DNR (dezoksiribonukleino rūgštis) (deoxyribonucleic acid, DNA) -

sudėtinga molekulė, talpinanti genetinę informaciją, kuri sudaro chro­ mosomas. 3 sk., 139 p.

Elektroencefalograma (EEG, electroencephalogram)

- sustiprintų galvos smegenų paviršiaus elektrinio aktyvumo bangų registravimas. Registruojama elektrodus pritvirtinus prie galvos odos. 2 sk., 107 p.

Elektrokonvulsinė terapija, EKT (electroconvulsive therapy, ECT) biomedicininės terapijos metodas, taikomas sunkios depresijos kamuo­ jamiems pacientams; žmogui sukeliama bendroji nejautra ir per jo sme­ genis labai trumpam leidžiama elektros srovė. 17 sk., 873 p. Elgesio genetika (behavior genetics) - santykinės genetinės ir aplin­ kos įtakos elgesiui tyrimas. 3 sk., 139 p. Elgesio medicina (behavioral medicine) - tarpdisciplininė mokslo sri­ tis, sujungianti medicinos žinias ir žinias apie žmogaus elgesį bei tai­ kanti jas sveikatos ir susirgimų problemoms spręsti. 14 sk., 674 p.

Draugiškoji meilė (companionate love) - gilus, švelnus prieraišumas, kurį jaučiame tiems, su kuriais susiejame savo gyvenimą. 18 sk., 929 p.

Elgesio terapija (behavior therapy) - terapija, kuri taiko mokymosi

DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition) - Amerikos psichiatrų asociacijos „Psichikos sutriki­

Embrionas (embryo) - besiformuojantis žmogaus organizmas nuo 2

dėsnius nepageidaujamam elgesiui pašalinti. 17 sk., 842 p. savaičių po apvaisinimo iki dviejų mėnesių. 4 sk., 192 p.

954

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Emocija (emotion) - viso organizmo reakcija, pasireiškianti: 1) fizio­

Formuluotė (framing) - problemos pateikimo būdas. Problemos for­

loginiu sužadinimu; 2) ekspresyvia išraiška; 3) sąmoningu išgyveni­ mu. 13 sk., 631 p.

mulavimas gali labai paveikti sprendimus ir vertinimus. 10 sk., 501 p.

suprasti, valdyti ir naudoti emocijas. 11 sk., 536 p.

Frustracijos-agresijos dėsnis (frustration-aggressionprinciple) - dės­ nis, kad frustracija, trukdydama pasiekti tikslą, sukelia pyktį, kuris gali pasireikšti agresija. 18 sk., 914 p.

Empiriškai sukurtas testas (empirically derived test) - testas (pa­

Funkcijų fiksavimas (functional fixedness) - polinkis manyti, kad

vyzdžiui, MDAK), sudaromas išbandžius daug klausimų ir paskui at­ rinkus iš jutuos, kurie atskiria tyrėją dominančias grupes. 15 sk., 757 p.

daiktai turi tik jiems įprastas funkcijas; tai kliudo rasti sprendimą. 10 sk., 496 p.

Empirizmas (empiricism) - požiūris, kad a) žinojimas per pojūčius

Funkcionalizmas (functionalism) - psichologijos mokykla, kuri bu­ vo sutelkusi dėmesį į psichinių ir elgsenos procesų funkcionavimą kaip šie procesai padeda organizmui prisitaikyti, išlikti ir klestėti. Pro­ logas, 32 p.

Emocinis intelektas (emotional intelligence) - gebėjimas pastebėti,

ateina iš patyrimo; b) mokslas klesti stebėjimų ir eksperimentų dėka. Prologas, 31 p. Endokrininė sistema (endocrine system) - tai kūno „lėtoji“ cheminės komunikacijos sistema. Ją sudaro kelios liaukos, kurios savo hormo­ nus išskiria į kraują. 2 sk., 103 p. Endorfinai (endorphins) - „vidiniai morfinai" - natūralus, opioidinis

neuromediatorius, kontroliuojantis skausmo ir malonumo pojūčius. 2 sk., 95 p. Estrogenas (estrogen) - lytinis hormonas, kurio daugiau yra moterų

negu vyrų organizme. Žinduolių patelių organizme didžiausias estro­ geno kiekis būna ovuliacijos metu. 12 sk., 592 p. Euristika (heuristics) - paprasta mąstymo strategija, dažnai leidžian­ ti veiksmingai nuspręsti ir išspręsti problemas; tai greitesnis būdas, bet padaroma daugiau klaidų, negu taikant algoritmą. 10 sk., 493 p. Evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) - elgesio ir psi­

chikos evoliucijos tyrimų šaka, naudojanti natūraliosios atrankos prin­ cipus. 3 sk., 152 p. Faktorinė analizė (factor analysis) - statistinis metodas, išskiriantis

testo susijusių užduočių grupes (vadinamuosius faktorius); naudoja­ ma nustatyti įvairiems atlikties matmenims, kurie yra bendrojo įverčio pagrindas. 11 sk., 531 p. Figūra ir fonas (figure-ground) - regimojo lauko sutvarkymas į ob­ jektus (figūras), kurios išsiskiria iš aplinkos (fono). 6 sk., 308 p. Fiksacija (fixation) - negebėjimas pamatyti problemos iš naujo; tai

trukdo ją išspręsti. 10 sk., 495 p. Fiksacija (fixation) - pasak Freudo, išliekantis malonumo siekiančios

energijos susitelkimas ties ankstesne psichoseksualine stadija, kur li­ ko neišspręstų konfliktų. 15 sk., 735 p. Fizinė priklausomybė (physical dependence) - fiziologinis narkoti­ kų poreikis ir nemalonūs abstinencijos požymiai, nustojus vartoti nar­ kotikus. 7 sk., 372 p. fMRV (funkcinis MRV) (functional magnetic resonance imaging) kraujo pritekėjimo, o kartu ir smegenų aktyvumo stebėjimas, lyginant MR vaizdų seką. MRV atskleidžia smegenų anatomiją; fMRV - sme­ genų funkcijas. 2 sk., 108 p.

Garsinės informacijos kodavimas (acoustic encoding) - garsų, ypač žodžių skambesio, užkodavimas. 9 sk., 443 p. Gebėjimų testas (aptitude test) - testas, skirtas numatyti būsimiems žmogaus rezultatams; gebėjimai yra galėjimas išmokti. 11 sk., 5“ r. Genai (genes) - biocheminiai paveldimumo vienetai, kurie sudarc chromosomas; DNR segmentas, pajėgus sintetinti baltymą. 3 sk., 139 r. Generalizuotas nerimas (generalized anxiety disorder) - nerimo su­ trikimas, kai žmogus nuolat yra įsitempęs, kamuojamas blogos nuo­ jautos, jam būdinga sužadinta autonominės nervų sistemos būklė. 16 sk., 796 p. „Genijaus" sindromas (savant syndrome) - sutrikimas, kai daugeli.

atžvilgių ribotų protinių gebėjimų žmogus turi nepaprastų gebėjimu pavyzdžiui, skaičiavimo arba piešimo. 11 sk., 533 p. Genomas (genome) - išsamios instrukcijos organizmui sukurti, ka­ rias sudaro visa genetinė šio organizmo chromosomų medžiaga. 3 sk_ 140 p. „Gerai jautiesi - gerai elgiesi“ reiškinys (feel-good, do-good phe­ nomenon) - žmonių polinkis padėti kitiems, būnant geros nuotaikcs 13 sk., 659 p. Geštaltas (gestalt) - sudaryta visybė. Geštaltinės psichologijos atstcvai pabrėžia mūsų polinkį informacijos dalis jungti į prasmingą visu­ mą. 6 sk., 308 p. Gylio suvokimas (depthperception) - gebėjimas matyti trimačius ob­ jektus, nepaisant to, kad tinklainėje projektuojami dvimačiai atvaiz­ dai . Tai leidžia nustatyti objektų nuotolį. 6 sk., 310 p. Gynybos mechanizmai (defence mechanisms) - pagal psichoanalidnę teoriją - tai ego gynybos būdai nerimui mažinti nesąmoningai iš­ kreipiant tikrovę. 15 sk., 736 p. Glijos ląstelės (glial cells) - nervų sistemos ląstelės, laikančios, mai­ tinančios ir apsaugančios neuronus. 2 sk., 115 p.

pagrįsta konkretaus objekto ar situacijos baimė. 16 sk., 797 p.

Gliukozė (glucose) - angliavandenių rūšis, esanti kraujyje, pagrindi­ nis organizmo energijos šaltinis. Kai jos sumažėja, jaučiamas alkis. 12 sk., 582 p.

Fonemos (phoneme) - mažiausi skiriamieji žodinės kalbos garsiniai vienetai. 10 sk., 508 p.

Gramatika (grammar) - kalbos taisyklių sistema, leidžianti mums ben­ drauti ir vieniems kitus suprasti. 10 sk., 509 p.

Formalių operacijų stadija (formal operational stage) - pagal Pia­

Grupavimas (grouping) - suvokimo polinkis telkti dirgiklius į vien­ tisas grupes. 6 sk., 309 p.

Fobija (phobia) - nerimo sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė, ne­

get teoriją, tai - stadija (paprastai prasidedanti apie 12 gyvenimo me­ tus), kai žmonės pradeda logiškai mąstyti abstrakčiomis sąvokomis. 4 sk., 205 p.

Grupės poliarizacija (grouppolarization) - vyraujančių grupės nuo­ statų stiprėjimas diskutuojant. 18 sk., 901 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Grupinis mąstymas (groupthink) - mąstymo būdas, kai, grupei sie­ kiant damos priimant sprendimus, tikroviškai neįvertinami kitokie po­ žiūriai. 18 sk., 902 p. Gugavimo stadija (babbling stage) - kalbos raidos stadija, praside­

danti apie 4-ąjį gyvenimo mėnesį, kai kūdikis savaime, lengvai taria įvairius garsus, neturinčius nieko bendra su jo gimtąja kalba. 10 sk., 510 p.

955

Iliuzinė koreliacija (illusory correlation) - suvokimas ryšio, kur jo

nėra. 1 sk., 62 p. Individualizmas (individualism) - savo tikslų iškėlimas aukščiau už

grupės tikslus ir savo tapatumo apibrėžimas asmeninėmis savybėmis, o ne grupės požymiais. 3 sk., 169 p. Industrinė-organizacinė (I/O) psichologija (industrial-organizatio­

Gumburas (thalamus) - galvos smegenis pasiekusios juntamosios in­

nal (I/O) psychology) - psichologijos sąvokų ir metodų taikymas, sie­ kiant optimizuoti žmonių elgesį darbe. 12 sk., 614 p.

formacijos „paskirstymo lenta“, kuri šią informaciją siunčia į žievės jutimines sritis ir perduoda atsakus į smegenėles bei pailgąsias smege­ nis. 2 sk., 110 p.

Informacinė socialinė įtaka (informational social influence) - įtaka, kylanti iš žmogaus noro perimti kitų nuomones apie tikrovę. 18 sk., 893 p.

Haliucinacijos (hallucinations) - klaidingi pojūčiai, pavyzdžiui, ko nors matymas, nesant išorinio vaizdinio dirgiklio. 7 sk., 346 p.

Instinktas (instinct) - neišmoktas sudėtingas elgesys, būdingas visai rūšiai. 12 sk., 577 p.

Haliucinogenai (hallucinogens) - psichodeliniai (pasireiškiantys psi­ chikoje) narkotikai, pavyzdžiui, LSD, iškreipiantys suvokimą ir suke­

liantys jutiminius vaizdinius neveikiant dirgikliams. 7 sk., 379 p.

Intelektas (intelligence) - proto savybė, kurią sudaro gebėjimas mo­ kytis iš patirties, spręsti problemas ir naudoti žinias, prisitaikant prie naujų situacijų. 11 sk., 531 p.

Hipnozė (hypnosis) - socialinė sąveika, kurios metu vienas žmogus (hipnotizuotojas) įteigia kitam žmogui (subjektui), kad pastarasis spon­ taniškai patirs tam tikrus suvokinius, jausmus, mintis ar net atliks ko­ kius nors veiksmus. 7 sk., 364 p.

Intelekto koeficientas (IQ) (intelligence quotient) - iš pradžių api­ būdintas kaip protinio ir chronologinio amžiaus santykis, padaugintas iš 100 (IQ=pa/cha x 100). Dabartiniuose intelekto testuose tam tikro amžiaus žmonių vidutinės atlikties įvertis yra 100. 11 sk., 545 p.

Hipofizė (pituitary gland) - svarbiausia endokrininės sistemos liau­

Intelekto testas (intelligence test) - būdas individo protiniams gebė­ jimams įvertinti ir jiems palyginti su kitų žmonių gebėjimais, remian­ tis skaitmeniniais įverčiais. 11 sk., 544 p.

ka. Valdoma pogumburio, hipofizė reguliuoja kūno augimą ir kontro­ liuoja kitų endokrininių liaukų veiklą. 2 sk., 104 p. Hipotezė (hypothesis) - patikrinamas spėjimas, dažnai įkvėptas teori­ jos. 1 sk., 53 p. Homeostazė (homeostasis) - polinkis išlaikyti pusiausvyrą arba pa­

Interpretacija (interpretation) - psichoanalizėje: analitiko pagalba pa­

cientui pastebėti ir suprasti sapnų reikšmę, savo priešinimąsi ar kitokį reikšmingą elgesį, kad pastarasis pasiektų įžvalgą. 17 sk., 838 p.

stovią vidinę būseną; bet kurio cheminės būklės komponento regulia­ vimas (pavyzdžiui, cukraus kiekio kraujyje), siekiant išlaikyti tam tikrą jo lygį organizme. 12 sk., 578 p.

Intymumas (intimacy) - Pagak Eriksono teoriją - tai gebėjimas kurti

Hormonai (hormones) - cheminės medžiagos, kurias gamina endok­ rininės liaukos. Jos, pasigaminusios viename audinyje, patenka į kitą audinį ir šį veikia. 2 sk., 103 p.

Išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) - bejėgiškumas ir pa­

Humanistinė psichologija (humanisticpsychology) - istoriškai reikš­ mingas požiūris, akcentavęs sveikų žmonių tobulėjimo potencialą; buvo taikomi individualizuoti asmenybės tyrimo metodai tikintis skatinti as­ menybės tobulėjimą. Prologas, 35 p. Id - pasąmoningos psichinės energijos saugykla, kuri, pasak Freudo,

siekia patenkinti pagrindinius seksualinius ir agresyvius skatulius. Id veikia malonumo principu, reikalaudama neatidėliojamo atpildo. 15 sk., 734 p. Ieškojimo refleksas (rooting reflex) - kūdikio polinkis, palietus jo

artimus meilės santykius; tai svarbiausia vėlyvosios paauglystės ir anks­ tyvojo suaugusiųjų amžiaus užduotis. 4 sk., 227 p. syvi rezignacija, kurios išmokstama tada, kai gyvūnas arba žmogus nepajėgia išvengti kartotinių nemalonių įvykių. 15 sk., 767 p. Išorinė grupė („jie“) (outgroup) - žmonės, kuriuos suvokiame kaip kitokius ar nepriklausančius mūsų vidinei grupei. 18 sk., 910 p. Išorinė motyvacija (extrinsic motivation) - troškimas atlikti kokį nors poelgį, siekiant gauti pažadėtą atlygį ar išvengti bausmės. 8 sk., 417 p. Išorinis kontrolės pobūdis (external locus of control) - suvokimas, kad likimą lemia atsitiktinumai arba asmens nekontroliuojami išori­ niai veiksniai. 15 sk., 767 p. Išreikštoji atmintis (explicit memory) - faktų ir potyrių prisiminimas,

skruostą, išsižioti ir ieškoti spenelio. 4 sk., 193 p.

kurį individas sąmoningai suvokia ir tai „deklaruoja" (dar vadinama deklaratyviąja atmintimi). 9 sk., 457 p.

Ikislenkstinis (subliminal) - mažesnis už absoliutųjį įsisąmonintą

Išstūmimas (repression) - pagal psichoanalitinę teoriją - tai pagrin­

slenkstį. 5 sk., 259 p.

dinis gynybos mechanizmas, kuris išstumia iš sąmonės nerimą kelian­ čius jausmus, mintis ir prisiminimus. 9 sk., 473 p.; 15 sk., 736 p.

Ilgalaikė atmintis (long-term memory) - santykinai nuolatinė ir neri­

botos apimties atminties sistemos saugykla. Apima žinias, įgūdžius ir patirtį. 9 sk., 436 p. Ilgalaikis sustiprinimas, IS (long-term potentiation, LTP) - sinapsių jungiamosios galios padidėjimas po trumpo smarkaus dirginimo. Ti­ kėtina, kad tai yra mokymosi ir atminties neuroninis pagrindas. 9 sk., 454 p. Ilgalaikis tyrimas (longitudinal study) - tyrimas, kai tie patys žmo­ nės per ilgą laikotarpį kartotinai tiriami. 4 sk., 239 p.

Y chromosoma (Y chromosome) - lytinė chromosoma, kurią turi tik vyrai. Susiporavus tėvo Y chromosomai su motinos X chromosoma, gimsta berniukas. 3 sk., 178 p. Youngo ir Helmholtzo trichromatinė (trijų spalvų) teorija (YoungHelmholtz trichromatic (three-color) theory) - teorija, teigianti, kad tinklainėje yra trejopi receptoriai: vieni jautriausi raudonai, kiti - ža­ liai, treti - mėlynai spalvai; jų deriniai padeda suvokti bet kurią spal­ vą. 5 sk., 274 p.

956

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Į emocijas nukreipta strategija (emotion-focused coping) - mėgini­ mas palengvinti stresą vengiant stresoriaus ar nekreipiant į jį dėmesio ir atsižvelgiant į emocinius poreikius, susijusius su reakcija į stresą. 14 sk., 691 p. Į klientą orientuota terapija (client-centered therapy) - tai Carlo Ro­

gerso sukurta humanistinė terapija, kurios metu terapeutas taiko to­ kias technikas, kaip aktyvus klausymasis, sudarydamas nuoširdžią, pa­ lankią, empatišką aplinką, padedančią klientui tobulėti (dar vadinama į asmenį orientuota terapija). 17 sk., 840 p. Į problemą nukreipta strategija (problem-focused coping) - mėgi­ nimas palengvinti stresą tiesiogiai - keičiant stresorių ar sąveikavimo su šiuo stresoriumi būdą. 14 sk., 691 p. Įpratimas (habituation) - atsako silpnėjimas kartojant dirginimą. Kai kūdikiai įpranta prie vaizdinio dirgiklio, jų susidomėjimas mažėja ir jie greičiau nusigręžia. 4 sk., 194 p. Įsitikinimų šališkumas (belief bias) - turimų įsitikinimų arba nuo­

monių polinkis iškreipti logišką mąstymą, kartais verčiantis nepagrįs­ tas išvadas laikyti pagrįstomis, o pagrįstas - nepagrįstomis. 10 sk., 503 p. Įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) - laikymasis savo pradi­ nio supratimo net ir tada, kai paneigiamas jo pagrindas. 10 sk., 503 p.

Kalba (language) - musų sakomi, rašomi ar gestais reiškiami žodžiai ir jų derinimas perteikiant prasmę. 10 sk., 507 p. Kartojimas (rehearsal) - sąmoningas informacijos kartojimas norint

arba ją išlaikyti sąmonėje, arba užkoduoti ilgesniam laikymui. 9 sk., 440 p. Kartotinis transkaukolinis magnetinis dirginimas (KTMD) (repe-

titive transcranial magnetic stimulation, rTMS) - smegenų veikimas pasikartojančiais magnetinės energijos impulsais; taikomas smegenų aktyvumui stimuliuoti arba slopinti. 17 sk., 874 p. Katarsis (catharsis) - emocinis palengvėjimas (emocinė iškrova). Psi­ chologijoje, remiantis katarsio hipoteze, teigiama, kad „atpalaiduojant" agresyvią energiją (kokiu nors veiksmu ar vaizduote), agresyvūs ska­ tuliai silpnėja. 13 sk., 657 p. Kinestezija (kinesthesis) - žmogaus kūno dalių padėties ir judėįimo jutimo sistema. 5 sk., 298 p. Kintamojo santykio programa (variable-ratio schedule) - operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas po nenumatomo atsakų skaičiaus. 8 sk., 412 p. Kintamųjų intervalų programa (variable-interval schedule) - operantinio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais. 8 sk., 413 p.

Įspaudas (imprinting) - procesas, kai tam tikriems gyvūnams labai

anksti kritinio laikotarpio metu susiformuoja prieraišumas. 4 sk., 208 p. Įveika (coping) - streso palengvinimas naudojantis emociniais, kognityviniais ar elgesio metodais. 14 sk., 690 p. Įžvalga (insight) - staigus ir dažnai naujai suprastas problemos spren­

dimo būdas; jis gali būti priešinamas strategija grindžiamiems spren­ dimams. 10 sk., 493 p. Jameso-Lange teorija (James-Lange theory) - teorija, teigianti, kad

emocijų išgyvenimas yra organizmo fiziologinių reakcijų į jas suke­ liančius dirgiklius įsisąmoninimas. 13 sk., 631 p. Judinamieji neuronai (motor neurons) - šie neuronai iš centrinės ner­

vų sistemos išeinančią informaciją perduoda raumenims ir liaukoms. 2 sk., 98 p. Judinamoji žievė (motor cortex) - kaktos skilties užpakalinės dalies

sritis, tvarkanti valingus judesius. 2 sk., 117 p. Juntamieji neuronai (sensory neurons) - neuronai, kurie ateinančią

informaciją iš jutimo organų receptorių perduoda į centrinę nervų sis­ temą. 2 sk., 98 p. Juntamoji žievė (sensory cortex) - priekinė momens skilties dalis,

surenkanti ir apdorojanti kūno jutiminę informaciją. 2 sk., 118 p. Jutimas (sensation) - procesas, kai mūsų jutimo receptoriai ir nervų

sistema priima bei pateikia aplinkos dirgiklių energiją. 5 sk., 256 p. Jutiminė atmintis (sensory memory) - greitas, labai trumpas jutimi­ nės informacijos užfiksavimas atminties sistemoje. 9 sk., 436 p. Jutimų adaptacija (sensory adaptation) - sumažėjęs jautrumas dėl pastovaus vienodo dirginimo. 5 sk., 261 p. Jutimų sąveika (sensory interaction) - dėsnis, kad vienas jutimas ga­

li veikti kitą, kaip maisto kvapas turi įtakos jo skoniui. 5 sk., 295 p. Kaktos skiltis (frontal lobes) - smegenų žievės dalis, esanti po kaktikauliu. Ji atsako už kalbą, raumenų judesius, veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą. 2 sk., 116 p.

Klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) - klaidinga informacija įtraukiama į prisiminimus apie įvykį. 9 sk., 475 p. Klasikinis sąlygojimas (classical conditioning) - toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti dirgiklius. Neutralus dirgiklis, pranešantis apie nesąlyginį dirgiklį (ND), pradeda formuoti šį dirgiklį numatantį ir jam parengiantį atsaką. Dar žinomas kaip Pavlovo sąlygojimas. 8 sk., 395 p. Klausa (audition) - girdėjimo pojūtis. 5 sk., 278 p. Kliedesiai (delusions) - klaidingi įsitikinimai, dažnai susiję su perse­ kiojimu arba didybe, kurie gali lydėti psichozinius sutrikimus. 16 sk. 819 Klinikinė psichologija (clinicalpsychology) - psichologijos šaka, ap­

imanti psichikos sutrikimų tyrimą, įvertinimą ir jų šalinimą. Prologas, 40 p. Kognityvinė terapija (cognitive therapy) - psichoterapijos rūšis, ku­ ri moko žmones naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų; remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir mūsų emocinių reakci­ jų. 17 sk., 847 p. Kognityvinė-elgesio terapija (cognitive-behavior therapy) - popu­ liari integruotoji terapija, sujungianti kognityvinę terapiją (save žlug­ dančio mąstymo keitimas) ir elgesio terapiją (elgesio keitimas). 17 sk. 849 p. Kognityvinis žemėlapis (cognitive map) - psichinis aplinkos išpla­ navimo vaizdas. Pavyzdžiui, ištyrinėjusios labirintą žiurkės elgiasi taip, tarsi turėtų jo vidinį žemėlapį. 8 sk., 416 p. „Kojos tarpduryje" reiškinys (/oot-in-the-door phenomenon) - žmonių polinkis, iš pradžių sutikus įvykdyti nedidelį prašymą, vėliau įvyk­ dyti didesnį. 18 sk., 886 p. Kolektyvinė pasąmonė (collective unconscious) - Carlo Jungo sąvo­

ka, apibrėžianti bendrą, paveldėtą, žmonijos istorijos eigoje susifor­ mavusią atminties pėdsakų sankaupą. 15 sk., 737 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

957

Kolektyvizmas (collectivism) - grupės (dažnai savo giminės plačiąja prasme ar darbo grupės) tikslų iškėlimas aukščiau už savuosius ir ati­ tinkamas savo tapatumo apibrėžimas. 3 sk., 169 p.

Lęšiukas (lens) - permatoma akies dalis, esanti už vyzdžio; keisdama

Konfliktas (conflict) - suvokiamas poelgių, tikslų ar idėjų nesuderi­

struktūrų darinys ties smegenų kamieno ir pusrutulių riba. Susijusi su emocijomis (baime bei agresija) ir poreikiais (mitybos ir lytiniais). Ją sudaro pogumburis, migdolas ir Amono ragas. 2 sk., 111 p.

namumas. 18 sk., 922 p. Konkrečių operacijų stadija (concrete operational stage) - pagal Pia­ get teoriją, tai - stadija (nuo 6 ar 7 metų iki 11 metų), kai vaikas pra­ deda logiškai mąstyti apie konkrečius dalykus. 4 sk., 204 p.

savo formą, tinklainėje fokusuoja vaizdą. 5 sk., 266 p. Limbinė sistema (limbic system) - į riestą spurgą panašus nervinių

šaka, padedanti žmonėms įveikti kasdienius (dažniausiai - mokymo­ si, profesinius bei šeimyninius) sunkumus. Prologas, 40 p.

Limfocitai (lymphocytes) - dviejų rūšių baltieji kraujo kūneliai, kurie yra organizmo imuninės sistemos dalis. B limfocitai gaminami kaulų čiulpuose ir išskiria antikūnius, kurie kovoja su bakterinėmis infekci­ jomis. T limfocitai gaminami užkrūčio liaukoje ir, be kitų funkcijų, kovoja su vėžio ląstelėmis, virusais ir svetimkūniais. 14 sk., 684 p.

Kontrolinės sąlygos (control condition) - eksperimento sąlygos, prie­

Lingvistinis determinizmas (linguistic determinism) - Whorfo hipo­

šingos eksperimentinėms, t.y. tiriamieji nėra veikiami eksperimenti­ nių sąlygų. To reikia palyginimui, kad galima būtų įvertinti nepriklau­ somo kintamojo poveikį. 1 sk., 67 p.

tezė, kad kalba lemia mūsų mąstymo būdą. 10 sk., 517 p.

Konsultacinė psichologija (counseling psychology) - psichologijos

Konvergencija (convergence) - binokulinis gylio suvokimo požymis. Akių pasukimo į vidų laipsnis žiūrint į objektą. Kuo didesnis vidinis įtempimas, tuo arčiau yra daiktas. 6 sk., 312 p. Koreliacija (correlation) - matas, rodantis, kaip glaudžiai tarpusavy­ je siejasi du veiksniai ir kaip remdamiesi vienu veiksniu galime nu­ matyti kitą. Koreliacijos koeficientas - ryšio matematinė išraiška, kin­ tanti nuo -1 iki +1. 1 sk., 59 p. Kriterijus (criterion) - elgesys (pavyzdžiui, pažymiai), kurį testas (pa­

Liudininko efektas (bystander effect) - tendencija, kad liudininkas būna mažiau linkęs pagelbėti, jei yra kitų liudininkų. 18 sk., 932 p. Lygiagretusis apdorojimas (parallelprocessing) - informacijos ap­

dorojimas vienu metu keliais atžvilgiais. Smegenys taip apdoroja įvairių rūšių informaciją, tarp jų ir regos; tai priešybė nuosekliam (žingsnis po žingsnio) apdorojimui, kuris būdingas daugumai kompiuterių ir są­ moningam problemų sprendimui. 5 sk., 271 p. Lyties modelis (gender-typing) - tradicinio vyriško arba moteriško

vaidmens išmokimas. 3 sk., 182 p.

vyzdžiui, S AT) turi numatyti; matas, kuris naudojamas nustatant testo prognostinį validumą. 11 sk., 551 p.

Lyties schemos teorija (gender schema theory) - teorija, teigianti, jog vaikai iš savo kultūros sužino, ką reiškia būti vyru ir moterimi, ir kad jie atitinkamai derina savo elgesį. 3 sk., 182 p.

Kritinis laikotarpis (criticalperiod) - laikotarpis, kai tam tikri veiks­ niai ar potyriai labiausiai veikia organizmo raidą. 4 sk., 208 p.

Lyties tapatumas (gender identity) - suvokiamas priklausymas vy­

Kritinis mąstymas (critical thinking) - mąstymas, kuriuo vadovau­

jantis aklai nepriimami argumentai ir išvados. Priešingai, nagrinėja­ mos prielaidos, išskiriamos paslėptos vertybės, įvertinami įrodymai bei išvados. 51 p. Kūgeliai (cones) - receptoriai, išsidėstę tinklainės centre, veikiantys

dieną arba esant geram apšvietimui. Kūgeliai aptinka smulkias deta­ les ir duoda pradžią spalvų jutimui. 5 sk., 267 p. Kultūra (culture) - tęstiniai elgesio būdai, idėjos, nuostatos ir tradi­

cijos, bendri didelei žmonių grupei ir perduodami iš kartos į kartą. 1 sk., 77 p.; 3 sk., 1“ p. Kūrybingumas (creativity) - gebėjimas kurti naujas ir vertingas idė­

jas. 11 sk., 538 p. Kurtumas dėl laidumo sutrikimo (conduction hearing loss) - klau­

sos praradimas dėl mechaninės sistemos, kuri praleidžia garso bangas į sraigę, pažeidimų. 5 sk., 283 p. Laimėjimų motyvacija (achievement motivation) - troškimas labai

gerai dirbti: siekti meistriškumo dirbant su daiktais, žmonėmis ar idė­ jomis, siekti aukšto darbo atlikimo lygio. 12 sk., 620 p.

riškai ar moteriškai lyčiai. 3 sk., 182 p. Lytinės reakcijos ciklas (sexual response cycle) - Mastersas ir Joh­ nson išskyrė keturias lytinės reakcijos fazes - susijaudinimą, aukštu­ mą (plato), orgazmą ir atsipalaidavimą. 12 sk., 590 p. Lytinis brendimas (puberty) - lytinio brendimo laikotarpis, kurio metu

asmuo įgyja galimybę apvaisinti arba gimdyti. 4 sk., 219 p. Lytis (gender) - psichologijoje biologiškai ir socialiai sąlygojamos

savybės, pagal kurias žmonės skirstomi į vyrus ir moteris. 3 sk., 155 p. Lobotomija (lobotomy) - dabar gana retai taikoma psichochirurginė

procedūra, anksčiau naudota sunkiai suvaldomiems ar agresyviems pa­ cientams nuraminti. Žmogui perpjaunami nervai, kurie jungia kaktos skiltis su emocijas kontroliuojančiais smegenų centrais. 17 sk., 876 p. LSD - lizergo rūgšties dietilamidas (lysergic acid diethylamide) -

stiprus haliucinogeninis narkotikas, dar vadinamas „rūgštimi". 7 sk., 379 p. Manifestinis turinys (manifest content) - anot Freudo, tai atsimena­ mas sapno siužetas (skirtingai nuo latentinio turinio). 7 sk., 358 p. Manija (mania) - labai aktyvi nevaldomo optimizmo būsena. 16 sk.,

Laisvosios asociacijos (free association) - psichoanalizės būdas pa­

808 p.

sąmonei tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir sako viską, kas ateina į gal­ vą, net ir banalius arba trikdančius dalykus. 15 sk., 732 p.

Mediana (median) - vidurinis skirstinio įvertis; pusė įverčių yra aukš­

LAĮM (GRIT) - laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas - strategi­

Medicininis modelis (medical model) - samprata, kad ligos turi fizi­

ja, sukurta tarptautinei įtampai mažinti. 18 sk., 936 p.

nes priežastis, kurios gali būti diagnozuojamos, gydomos ir dažnai iš­ gydomos. Psichikos sutrikimams šalinti taikant medicininį modelį, tei­ giama, kad psichikos ligos gali būti diagnozuojamos, remiantis jų simp­ tomais, ir gydomos, kartais ir psichiatrijos ligoninėje. 16 sk., 788 p.

Latentinis turinys (latent content) - anot Freudo, tai tikroji, cenzū­

ruota sapno prasmė (skirtingai nuo manifestinio turinio). Freudas ma­ nė, kad latentinis sapno turinys turi apsauginę funkciją. 7 sk., 359 p.

čiau jo ir pusė - žemiau. 1 sk., 72 p.

958

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Medžiagų apykaitos greitis (basal metabolic rate) - pagrindinis or­

ganizmo energijos eikvojimo greitis. 12 sk., 584 p. Menarchė (menarche) - pirmosios menstruacijos. 4 sk., 220 p.

Monokuliniai požymiai (monocular cues) - gylio požymiai, kuriais gali naudotis viena akis, pavyzdžiui, įsiterpimas ar tiesinė perspektyva. 6 sk., 312 p.

moters patiriami biologiniai ir psichologiniai pokyčiai prarandant ge­ bėjimą gimdyti. 4 sk., 232 p.

Morfemos (morpheme) - smulkiausi reikšmę turintys kalbos viene­ tai; tai gali būti žodžiai arba žodžių dalys (pavyzdžiui, priešdėlis). 10 sk., 509 p.

Metaanalizė (meta-analysis) - daugelio skirtingų tyrimų rezultatų sta­

Motyvacija (motivation) - poreikiai ar norai, suteikiantys elgesiui ener­

tistinė suvestinė. 17 sk., 857 p.

gijos ir jį nukreipiantys. 12 sk., 577 p.

Metamfetaminas (methamphetamines) - stiprią priklausomybę suke­

MRV (magnetinio rezonanso vaizdas) (magnetic resonance imaging, MRI) - stiprių magnetinių laukų ir radijo bangų dėka kompiuteris su­ kuria skirtingus įvairių minkštųjų audinių tipų vaizdus ekrane; taip galima pamatyti galvos smegenų vidaus struktūras. 2 sk., 107 p.

Menopauzė (menopause) - natūralus mėnesinių išnykimas; taip pat

lianti narkotinė medžiaga, stimuliuojanti centrinę nervų sistemą, grei­ tinanti organizmo funkcijas, sukelianti energingumo bei nuotaikos po­ kyčius; atrodo, kad per ilgesnį laiką sumažina bazinį dopamino lygį. 7 sk., 377 p. Miegas (sleep) - periodiškas natūralus grįžtamasis sąmonės praradi­

mo reiškinys, nepanašus į sąmonės praradimą komos, bendrosios nejautros, gyvūnų žiemos miego būsenose. (Pritaikyta iš Dement, 1999.) 7 sk., 346 p. Miego apnėja (sleep apnea) - miego sutrikimas, kuriam būdinga lai­ kinai sustojantis kvėpavimas miegant ir pasikartojantys momentiniai pabudimai. 7 sk., 356 p. Mielino dangalas (myelin sheath) - riebalų turinčios ląstelės, kurios vietomis gaubia daugelio neuronų ataugas; labai pagreitina nervinių impulsų sklidimą, nes jie peršoka nuo vieno taško į kitą. 2 sk., 90 p. Migdolas (amygdala) - du limbinės sistemos į migdolo vaisius pana­

šūs nervinių ląstelių telkiniai, susiję su emocijomis. 2 sk., 111 p. Minesotos daugiafazis asmenybės klausimynas (Minessota Multip-

hasic Personality Inventory, MMPI) - geriausiai ištirtas ir plačiausiai klinikinėje praktikoje naudojamas asmenybės testas. Iš pradžių jis bu­ vo skirtas emociškai sutrikusių žmonių bruožams nustatyti (ir dabar manoma, kad tam labiausiai tinka), dabar pasitelkiamas ir kitiems at­ rankos tikslams. 15 sk., 757 p. Mnemonines priemonės (mnemonics) - priemonės, padedančios at­

siminti; ypač tos technikos, kai naudojami ryškūs vaizdiniai ir infor­ macijos pertvarkymo priemonės. 9 sk., 445 p. Moda (mode) - dažniausias skirstinio įvertis. 1 sk., 72 p. Modeliavimas (modeling) - procesas, kai elgesys stebimas ir mėg­

džiojamas. 8 sk., 424 p. Mokėjimo testas (achievement test) - testas, skirtas įvertinti, ką žmo­

gus yra išmokęs. 11 sk., 5“ p.

Mutacija (mutation) - atsitiktinė genų reprodukcijos klaida, sukelianti pokyčius. 3 sk., 153 p. Nakties siaubas (night terrors) - miego sutrikimas, kuriam būdingi

didelis susijaudinimas ir išgąstis; kitaip negu košmarai, nakties siau­ bas prasideda ketvirtosios miego fazės metu, praėjus 2-3 valandoms, kai žmogus užmiega, ir retai prisimenamas. 7 sk., 357 p. Narkolepsija (narcolepsy) - miego sutrikimas, pasireiškiantis nekon­ troliuojamais miego priepuoliais. Žmogus gali iš karto, dažnai visai netinkamu metu užmigti REM miegu. 7 sk., 356 p. Natūralioji atranka (natural selection) - principas, teigiantis, jog la­ biausiai tikėtina, kad iš daugybės paveldėtų bruožų kitoms kartoms bus perduoti tie, kurie padeda reprodukuotis ir išlikti. Prologas, 37 p.; 3 sk., 153 p. Natūralistinis stebėjimas (naturalistic observation) - elgesio stebė­ jimas ir fiksavimas natūraliomis, nekeičiamomis ir nekontroliuojamo­ mis aplinkybėmis. 1 sk., 57 p. Nedėmesingumo aklumas (inattentional blindness) - matomų objektą nepastebėjimas, kai dėmesys sutelktas į ką nors kita.. 6 sk., 304 p. Neigiamas pastiprinimas (negative reinforcement) - stiprėjantis el­

gesys, sumažinant ar pašalinant neigiamą dirgiklį, pavyzdžiui, smūgį. Neigiamo pastiprinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, paša­ lintas po atsako, jį sustiprina. (Pastaba: neigiamas pastiprinimas nėra bausmė.) 410 p. Neišreikštoji atmintis (implicit memory) - informacijos išlaikymas

atmintyje (įgūdžių, pomėgių, polinkių) sąmoningai to neprisimenant (dar vadinama procedūrine atmintimi). 9 sk., 457 p.

Mokymasis iš naujo (relearning) - atminties matas, pagal kurį nusta­

Nejutiminis suvokimas (extrasensory perception, ESP) - ginčytinas tvirtinimas, kad suvokti galima be jutimų įvesties. Sakoma, kad nejutiminis suvokimas apima telepatiją, aiškiaregystę ir nuojautą. 6 sk., 333 p.

toma, kiek laiko sutaupyta pakartotinai mokantis anksčiau išmoktus dalykus. 9 sk., “1 p.

Nemiga (insomnia) - miego sutrikimas, kai nuolat sunku užmigti ar­ ba išmiegoti nenubundant. 7 sk., 355 p.

Mokymasis stebint (observational learning) - mokymasis stebint ki­ tų elgesį. 8 sk., 424 p.

Nepažįstamų žmonių baimė (stranger anxiety) - svetimų žmonių bai­

Mokymasis (learning) - sąlyginai pastovus organizmo elgsenos po­

kytis, kurį lemia patirtis. 8 sk., 392 p.

Molekulinė genetika (molecular genetics) - biologijos sritis, tirianti

genų molekulinę struktūrą ir veiklą. 3 sk., 149 p. Momens skiltis (parietal lobes) - smegenų žievės dalis viršugalvyje.

Ji apima ir abiejų pusrutulių juntamosios žievės dalis. 2 sk., 116 p. Monizmas (monism) - prielaida, kad psichika ir kūnas yra du skirtin­

gi to paties dalyko aspektai. 7 sk., 389 p.

mė, išryškėjanti apie 8-ąjį mėnesį. 4 sk., 207 p. Nepriklausomas kintamasis (independent variable) - eksperimento

veiksnys, kuris yra tikslingai keičiamas; kintamasis, kurio įtaką nori­ ma ištirti. 1 sk., 68 p. Nerimo sutrikimai (anxiety disorders) - psichikos sutrikimai, kuriems būdingas sekinamas, nuolatinis nerimas ar neadaptyvus elgesys, ma­ žinantis nerimą. 16 sk., 796 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

959

Nervai (nerves) - daug aksonų turintys nerviniai „kabeliai". Šios ak­

Nuostata (attitude) - jausmai, dažnai pagrįsti mūsų įsitikinimais, ku­

sonų grupės yra PNS dalis ir sujungia CNS su raumenimis, liaukomis ir jutimo organais. 2 sk., 98 p.

rie skatina tam tikru būdu reaguoti į daiktus, žmones ir įvykius. 18 sk., 886 p.

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - valgymo sutrikimas, kai nor­

Nuotaikas atitinkanti atmintis (mood-congruent memory) - polin­ kis prisiminti potyrius, atitinkančius dabartinę gerą ar blogą nuotaiką. 9 sk., “4 p.

maliai sveriantis asmuo (dažniausiai paauglė mergaitė) ima laikytis dietos, kad smarkiai (15 proc. ar daugiau) suliesėtų, tačiau, vis dar jausdamasi apkūni, ir toliau badauja. 12 sk., 586 p. Nervinė bulimija (bulimia nervosa) - valgymo sutrikimas, pasireiš­

kiantis slaptais „persivalgymo-išsivalymo" epizodais; paprastai persivalgoma kaloringo maisto, paskui sukeliamas vėmimas, vartojami vi­ durius laisvinantys vaistai, pasninkaujama, per intensyviai sportuoja­ ma. 12 sk., 586 p. Nerviniai tinklai (neural networks) - tarpusavyje susijungusių nervi­ nių ląstelių grupės. Patirties dėka tinklai gali išmokti, kai grįžtamasis ryšys sustiprina ryšius, duodančius konkrečius rezultatus. Kompiute­ riniais modeliais imituojami nerviniai tinklai imituoja smegenų gebė­ jimą išmokti. 2 sk., 102 p. Nervinis kurtumas (sensorineural hearing loss) - klausos praradi­ mas dėl klausos receptorių ar regos nervo pažeidimų. 5 sk., 284 p. Nervų sistema (nervous system) - žmogaus kūno greita elektroche­

minės komunikacijos sistema, kurią sudaro periferinės ir centrinės ner­ vų sistemos nervinės ląstelės. 2 sk., 98 p. Nesąlyginis atsakas, NA (unconditioned response, UR) - klasikinio

sąlygojimo metu neišmoktas natūraliai atsirandantis atsakas į nesąlyginį dirgiklį, pavyzdžiui, seilių išsiskyrimas maistui patekus į bumą. 8 sk., 396 p. Nesąlyginis dirgiklis, ND (unconditioned stimulus, US) - klasikinio

sąlygojimo metu dirgiklis, kuris natūraliai, savaime sukelia nesąlygojamą atsaką. 8 sk., 396 p. Netapatūs dvyniai (fraternal twins) - dvyniai, kurie auga iš skirtingų

apvaisintų kiaušinėlių. Genetiškai jie nėra artimesni negu broliai ir seserys, tačiau kartu vystosi gimdoje. 3 sk., 141 p. Neuromediatoriai (neurotransmitters) - cheminiai junginiai, perei­

nantys sinapsinį plyšį tarp neuronų. Siunčiančioj o neurono išskirti neu­ romediatoriai pereina sinapsinį plyšį ir susijungia su priimančiojo neu­ rono membranos receptoriaus jungtimi. Nuo šių signalų priklauso, ar priimančiajame neurone kils nervinis impulsas. 2 sk., 93 p. Neuronas (neuron) - nervinė ląstelė; pagrindinis nervų sistemos ele­ mentas. 2 sk., 90 p. Norma (norm) - suprasta priimtino ir laukiamo elgesio taisyklė. Nor­

mos nusako „deramą" elgesį. 3 sk., 167 p. Normalioji kreivė (arba normalusis skirstinys) (normal curve) - si­

metriška varpo formos kreivė, apibūdinanti daugelio fizinių ir psicho­ loginių požymių pasiskirstymą. Dauguma įverčių išsidėsto apie vidur­ kį, o artėjant prie kraštutinių reikšmių, jų skaičius mažėja. 11 sk., 549 p. Normatyvinė socialinė įtaka (normative social influence) - įtaka, ky­

lanti iš žmogaus troškimo gauti pritarimą ir išvengti nepritarimo. 18 sk., 893 p. Nuasmeninimas (deindividuation) - sumažėjusi savimonė ir savikon­ trolė, kylanti grupinėse situacijose, kurios skatina jaudulį ir anonimiš­ kumą. 18 sk., 900 p. Nuolatinis pastiprinimas (continuous reinforcement) - pageidautino

atsako pastiprinimas kiekvieną kartą, kai tik jis pasirodo. 8 sk., 411 p.

Nuotaikos sutrikimai (mood disorders) - psichikos sutrikimai, ku­ riems būdingos kraštutinės emocijos. Žr.: bipolinis sutrikimas, didžio­ ji depresija ir manija. 16 sk., 807 p. Nustatytoji svorio riba (setpoint) - taškas, ties kuriuo nustatytas in­

divido svorio „termostatas". Jei svoris pasidaro mažesnis už nustatytą­ jį tašką, didėjantis alkis, sulėtėjusi medžiagų apykaita mėgina sugrą­ žinti prarastąjį svorį. 12 sk., 584 p. Objekto pastovumas (object permanence) - žinojimas, kad daiktai

egzistuoja net jų nestebint tiesiogiai. 4 sk., 200 p. sutrikimas (obsessive-compulsive disorder, OCD) - nerimo sutrikimas, kuriam būdinga nevalingai pasikartojan­ tys mintys (obsesijos) ir (arba) veiksmai (kompulsijos). 16 sk., 798 p. Obsesinis-kompulsinis

Operacinis (darbinis) apibrėžimas (operationaldefinition)-proce­ dūrų (operacijų) aprašymas, taikomas tyrimo kintamiesiems apibūdinti. Pavyzdžiui, žmogaus intelektas gali būti operantiškai apibrėžtas kaip kintamasis, matuojamas intelekto testais. 53 p. Operantinė elgsena (operant behavior) - elgesys, kuris veikia aplin­ ką, sukeldamas padarinius. 8 sk., 407 p. Operantinė kamera (operant chamber) - kamera, dar vadinama Skinnerio dėže, kurioje yra svirtis arba mygtukas, kuriuos spausdamas gy­ vūnas gali gauti ėdalo arba vandens, ir prietaisas šioms gyvūno reakci­ joms registruoti. Naudojama tiriant operantinį sąlygojimą. 8 sk., 407 p. Operantinis sąlygojimas (operant conditioning) - mokymosi rūšis, kai pastiprinamas elgesys tvirtėja, o elgesys, už kurį baudžiama, sil­ pnėja. 8 sk., 407 p. Opiatai (opiates) - opijus ir iš jo pagamintos medžiagos, pavyzdžiui, morfijus ir heroinas, slopinantys nervų sistemos aktyvumą, laikinai malšinantys skausmą ir nerimą. 7 sk., 376 p. Organizacinė psichologija (organizationalpsychology) - I/O psicho­ logijos sritis, nagrinėjanti organizacijos įtaką darbuotojų pasitenkini­ mui bei produktyvumui ir padedanti vykdyti organizacinius pokyčius. 12 sk., 614 p. Paauglystė (adolescence) - pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į su­

augusiojo amžių, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki sava­ rankiško gyvenimo. 4 sk., 218 p. Pagrindinė atribucijos klaida (fundamental attribution error) - ste­ bėtojų polinkis, analizuojant kito elgesį, nepakankamai vertinti situa­ cijos įtaką ir pervertinti asmens savybių įtaką. 18 sk., 883 p. Pailgosios smegenys (medulla) - smegenų kamieno pamatas, valdan­ tis širdies plakimą ir kvėpavimą. 2 sk., 109 p. Pakartotinis tyrimas (replication) - mokslinių tyrimų esmės pakar­ tojimas, paprastai su kitais dalyviais kitokiose situacijose, siekiant pa­ tikrinti, ar atradimas galioja kitiems dalyviams ir kitomis aplinkybė­ mis. 1 sk., 53 p. Pakaušio skiltis (occipital lobes) - smegenų žievės dalis užpakalinė­ je galvos dalyje. Apima abiejų pusrutulių regos sritis, kurių kiekvieną pasiekia informacija iš priešingos regos lauko pusės. 2 sk., 116 p.

960

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Pamatinis pasitikėjimas (basic trust) - pasak Eriko Eriksono, tai jausmas, kad pasaulis yra numatomas ir patikimas; manoma, jog šis jausmas formuojasi kūdikystėje dėl tinkamos patirties, įgytos bendrau­ jant su jautriais globėjais. 4 sk., 210 p.

nansą), kurį jaučiame, kai dvi mūsų mintys (pažinimas) esti nesuderi­ namos. Pavyzdžiui, kai suprantame, jog skiriasi mūsų nuostatos ir el­ gesys, disonansą sumažiname, keisdami nuostatas. 18 sk., 889 p.

Panika (panic disorder) - nerimo sutrikimas, kuriam būdingas kelių

siam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslu­ mą. 10 sk., 500 p.

minučių trukmės stiprios baimės epizodas, kai išgyvenamas siaubas, kurį lydi skausmas krūtinėje, dusulys ir kiti bauginantys jutimai. 16 sk., 796 p. Papildomoji ir alternatyvioji medicina (complementary and alter­

native medicine) - nepatikrinti gydymo metodai, kurių plačiai nemo­ koma medicinos mokyklose, jie netaikomi ligoninėse ir paprastai jų nekompensuoja draudimo bendrovės. 14 sk., 701 p. Paprasčiausia ekspozicija (mere exposure effect) - reiškinys, kai dėl kartotinio demonstravimo nauji dirgikliai pradeda labiau patikti. 18 sk., 924 p. Parapsichologija (parapsychology) - paranormalių reiškinių, tarp jų nejutiminio suvokimo bei psichokinezės, tyrinėjimas. 6 sk., 333 p. Parasimpatinė nervų sistema (parasympathetic nervous system) -

autonominės nervų sistemos dalis, kuri slopina kūno veiklą ir taip tau­ po jo energiją. 2 sk., 100 p. Pasąmonė (unconscious) - pasak Freudo, labiausiai nepriimtinų min­

čių, jausmų, troškimų ir prisiminimų talpykla. Šiuolaikinės mokslinės psichologijos požiūriu, neįsisąmonintas informacijos apdorojimo lyg­ muo. 15 sk., 732 p. Pasiekiamumo euristika (availability heuristic) - įvykių tikimybės

įvertinimas, remiantis jų pasiekiamumu atmintyje; jei ką nors lengvai prisimename (galbūt dėl to, kad tai ryšku), darome prielaidą, kad to­ kie dalykai tikėtini. 10 sk., 498 p. Paskata (incentive) - teigiamas arba neigiamas aplinkos dirgiklis, kuris

skatina elgesį. 12 sk., 578 p. Pastiprinimo priemonė (reinforcer) - operantinio sąlygojimo atveju

po tam tikro elgesio einantis jį sustiprinantis įvykis. 8 sk., 409 p. Pastoviojo santykio programa (fixed-ratio schedule) - operantinio

sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro jų skaičiaus. 8 sk., 412 p. Pastoviųjų intervalų programa (fixed-interval schedule) - operanti­ nio sąlygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik praėjus nustatytam laikui. 8 sk., 413 p. Patikimumas (reliability) - testo rezultatų pastovumo mastas, nusta­ tomas iš dviejų testo pusių, skirtingų testo formų arba pakartotinio testavimo įverčių pastovumo. 11 sk., 551 p. Patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) - polinkis ieškoti to­ kios informacijos, kuri patvirtintų išankstinę nuomonę. 10 sk., 494 p.

Perdėta savikliova (overconfidence) - polinkis būti labiau įsitikinu­

Periferinė nervų sistema (PNS, peripheral nervous system) - junta­ mieji ir judinamieji neuronai, sujungiantys centrinę nervų sistemą su visomis kitomis kūno dalimis. 2 sk., 98 p. Perkėlimas (displacement) - pagal psichoanalitinę teoriją - tai gyny­ bos mechanizmas, kuris seksualinius arba agresyvius impulsus perke­ lia į priimtinesnį arba ne tokį grėsmingą objektą arba asmenį, tarsi nukreipia pyktį saugesne linkme. 15 sk., 737 p. Perkėlimas (transference) - psichoanalizėje: jausmų, kuriuos pacien­ tas jaučia kitiems žmonėms (pavyzdžiui, meilę ar neapykantą tėvui ar motinai), nukreipimas į analitiką. 17 sk., 838 p. Perskirtos smegenys (split brain) - būklė, kai galvos smegenų pus­ rutuliai atskiriami vienas nuo kito perpjaunant juos jungiančias skai­ dulas (dažniausiai didžiosios smegenų jungties skaidulas). 2 sk., 125 p. Personalo psichologija (personnel psychology) - I/O psichologijcs

sritis, kurioje dėmesys yra sutelktas į darbuotojų verbavimą, atranku įdarbinimą, mokymą, darbo įvertinimą ir ugdymą. 12 sk., 614 p. PET (pozitroninė emisinė tomografija) (positron emission tomog­

raphy) - galvos smegenų aktyvumo vaizdas, rodantis, kur pasiskirstė radioaktyvioji gliukozė žmogui atliekant skirtą užduotį. 2 sk., 107 p. Pirminiai lytiniai požymiai (primary sex charakteristics) - formuo­ jasi kūno struktūros (kiaušidės, sėklidės, išoriniai lytiniai organai), nuo kurių priklauso lytinė reprodukcija. 4 sk., 219 p. Pirminis išmokimas (acquisition) - pradinis klasikinio sąlygojimo

tarpsnis. Tai fazė, kai buvęs dirgiklis susiejamas su nesąlyginiu atsaku ir ilgainiui ima kelti sąlyginį atsaką. Operantinio sąlygojimo atvejupastiprinto atsako stiprėjimas. 8 sk., 397 p. Pirminis pastiprinimas (primary reinforcement) - įgimtas pastipri­ nantis dirgiklis, pavyzdžiui, tas, kuris tenkina biologinius poreikius. 8 sk., 410 p. Placebo efektas (placebo effect) - eksperimento rezultatai, atsiradę vien tik dėl tikėjimo: bet koks poveikis arba elgesys, nulemtas neutra­ lios (neveiklios) medžiagos arba sąlygų, kurios, manoma, yra veiks­ mingos. 1 sk., 67 p. Plastiškumas (plasticity) - galvos smegenų savybė keistis smegenims persitvarkant po pažeidimo (ypač vaikams) ir eksperimentų metu, kai tiriama, kaip patirtis veikia smegenų raidą. 2 sk., 123 p.

ma paaiškinti genais. Bruožų paveldimumas gali kisti priklausomai nuo tiriamų žmonių ir aplinkos diapazono. 3 sk., 146 p.

Pogumburis (hypothalamus) - nervų darinys, esantis po gumburu, ku­ ris tvarko kai kurias funkcijas, svarbias gyvybei palaikyti (alkį, troš­ kulį, kūno temperatūrą), padeda per hipofizę valdyti endokrininę sis­ temą ir yra susijęs su emocijomis. 2 sk., 112 p.

Pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) - įsitikinimas, su­

Pohipnotinė įtaiga (posthypnotic suggestions) - hipnozės metu įtei­

žinojus apie rezultatą, kad buvo galima jį nuspėti. (Dar vadinamas „aš tai jau seniai žinojau" reiškiniu.) 47 p.

giama tai, ką hipnotizuojamasis turėtų daryti po hipnozės seanso; kai kurie klinicistai ją taiko nepageidaujamų simptomų ar elgesio kontro­ lei. 7 sk., 367 p.

Paveldimumas (heritability) - žmonių skirtingumo dalis, kurią gali­

Pažinimas (cognition) - psichinė veikla, susijusi su mąstymu, žinoji­ mu, atsiminimu ir perteikimu. 4 sk., 199 p.; 10 sk., 491 p. Pažintinio disonanso teorija (cognitive dissonance theory) - teorija, teigianti, kad mes veikiame, siekdami sumažinti nemalonumą (diso­

Polėkio būsena (flow) - visiško įsitraukimo ir susikaupimo sąmonės būsena, silpniau suvokiant save ir laiką, atsirandanti optimaliai nau­ dojant savo įgūdžius. 12 sk., 613 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

961

Poligrafas (polygraph) - prietaisas, naudojamas melui atskleisti. Jis matuoja keletą fiziologinių su emocijomis susijusių reakcijų (prakai­ tavimą, pulsą, kvėpavimo pokyčius). 13 sk., 638 p.

Priklausomybė nuo narkotikų (addiction) - nuolatinis kokios nors narkotinės medžiagos troškimas ir vartojimas. 7 sk., 372 p.

Populiacija (population) - visi atvejai ar visi grupės nariai, iš kurių

įsimintą informaciją, tarsi atlikdamas testo užduotį, kuomet reikia įra­ šyti praleistus žodžius. 9 sk., 460 p.

sudaromos imtys tyrimams. (Pastaba: tik nacionaliniai tyrimai remia­ si visa populiacija.) 1 sk., 57 p. Poreikių hierarchija (hierarchy of needs) - Maslowo žmogaus po­

reikių piramidė: pamatą sudaro fiziologiniai poreikiai, kuriuos reikia patenkinti pirmausia, paskui tampa svarbūs aukštesnio lygio - saugu­ mo, o vėliau ir psichologiniai - poreikiai. 12 sk., 579 p. Potrauminio streso sutrikimas (PTS) (post-traumatic stress disor­ der, PTSD) - nerimo sutrikimas, kuriam būdingi įkyriai persekiojan­ tys prisiminimai, košmarai, socialinis atsiskyrimas, nerimo ir/arba ne­ migos priepuoliai, kurie, patyrus traumą, trunka keturias ar daugiau savaičių. 16 sk., 799 p. Pozityvioji psichologija (positive psychology) - mokslinis optima­

laus žmonių funkcionavimo tyrimas; siekia atrasti bei skatinti priva­ lumus ir dorybes, teikiančias galimybes klestėti pavieniams žmonėms ir bendruomenėms. 15 sk., 770 p. Požymių detektoriai (feature detectors) - nervinės smegenų ląstelės,

kurios reaguoja į tam tikrus dirgiklio požymius, pavyzdžiui, formą, kampą ar judėjimą. 5 sk., 270 p. Prieraišumas (attachment) - emocinis ryšys su kitu žmogumi; maži vaikai tai išreiškia artumo su globėju poreikiu ir liūdesiu išsiskiriant su juo. 4 sk., 207 p. Priešingų procesų teorija (opponent-process theory) - teorija, tei­

gianti, kad priešingi tinklainės procesai (raudona-žalia, geltona-mėlyna, balta-juoda) padeda matyti spalvas. Pavyzdžiui, kai kurias ląsteles aktyvina žalia, o slopina raudona, kitas - aktyvina raudona, o slopina žalia spalva. 5 sk., 275 p. Priešinimasis (resistance) - psichoanalizėje: trukdymas nerimą ke­

liančiai informacijai pasiekti sąmonę. 17 sk., 838 p. Priešmirtiniai išgyvenimai (near-death experience) - pakitusi sąmo­ nės būsena, apie kurią pasakoj a žmonės, buvę arti mirties (pavyzdžiui, po širdies smūgio); ši patirtis dažnai panaši į narkotikų sukeltas haliu­ cinacijas. 7 sk., 388 p. Priešoperacinė stadija (preoperational stage) - Pagal Piaget teoriją, tai - stadija (nuo 2-ejų iki 6-erių ar 7-erių metų), kurios metu vaikas mokosi kalbėti, bet dar nesupranta konkrečių loginių operacijų. 4 sk., 201 p.

Prisiminimas (recall) - atminties matas, kai asmuo turi atkurti seniau

Prisitaikymo lygio reiškinys (adaptation-level phenomenon) - po­ linkis vertinti (garsus, šviesą, pajamas) santykinai atsižvelgiant į „neutralų“ lygį, kurį nustato mūsų patirtis. 13 sk., 666 p. Proaktyvioji interferencija (proactive interference) - trukdantis anks­ tesnio mokymosi poveikis naujai informacijai prisiminti. 9 sk., 470 p. Prognostinis vaiidumas (predictive validity) - elgesio numatymo sėk­ mė: kiek testu pavyksta numatyti elgesį, kurį jis ir turi numatyti; tai nustatoma apskaičiavus koreliaciją tarp testo įverčių ir kriterijumi lai­ komo elgesio. 11 sk., 551 p. Projekcija (projection) - pagal psichoanalitinę teoriją - tai gynybos mechanizmas, kai individai, slėpdami savo grėsmingus impulsus, pri­ skiria juos kitiems. 15 sk., 737 p. Projekciniai testai (projective test) - asmenybės testai, pavyzdžiui, Rorschacho ir TAT, kai tiriamieji apibūdina dviprasmiškus stimulus, kurie turėtų projekcijos pagalba atskleisti psichikos dinamiką. 15 sk., 739 p. Prosocialūs elgesys (prosocial behavior) - teigiamas, konstruktyvus,

naudingas elgesys, asocialaus elgesio priešybė. 8 sk., 427 p. Protinis amžius (mental age) - Binet sukurtas intelekto testo atlikties matas; tai chronologinis amžius, kuris dažniausiai atitinka tam tikrą atlikimo lygį. Taigi sakoma, kad vaiko, kuris atlieka testo užduotis taip, kaip jas atlieka vidutinis aštuonerių metų vaikas, protinis amžius yra 8. 11 sk., 545 p. Protinis atsilikimas (mental retardation) - riboti protiniai gebėjimai, kuriuos rodo mažesni kaip 70 intelekto įverčiai, dėl kurių žmogui sun­ ku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų; protinis atsilikimas įvai­ ruoja nuo mažo iki didelio. 11 sk., 555 p. Prototipas (prototype) - būdingiausio kategorijos atstovo psichinis vaizdinys. Lyginant naujus dalykus su prototipu, galima greitai ir leng­ vai priskirti juos tam tikrai kategorijai (lyginant plunksnuotus pada­ rus su paukščio prototipu, pavyzdžiui, liepsnele). 10 sk., 492 p. Psichiatrija (psychiatry) - medicinos šaka, nagrinėjanti psichikos su­ trikimus. Psichiatrai gydo ir vaistais, ir taiko psichologinę terapiją. Pro­ logas, 40 p.

Priešpriešinis sąlygojimas (counterconditioning) - elgesio terapijos metodika, sąlygojanti naujus atsakus į dirgiklius, sukeliančius nepa­ geidaujamą elgesį: pagrįsta klasikiniu sąlygojimu. Apima sąlyčio te­ rapiją ir aversinį sąlygojimą. 17 sk., 843 p.

Psichikos nuostata (mental set) - polinkis nagrinėti problemą tam tikru būdu, ypač jei tas būdas anksčiau yra buvęs sėkmingas. 10 sk., 496 p.

Prietaras (prejudice) - nepateisinama (ir paprastai neigiama) nuosta­

Psichikos sutrikimas (psychological disorder) - būklė, kuriai esant

ta į grupę ar jos narius. Prietaras dažniausiai apima stereotipiškus įsi­ tikinimus, neigiamus jausmus ir polinkį diskriminaciniams veiksmams. 18 sk., 905 p.

elgesys vertinamas kaip nukrypęs nuo normos, varginantis, disfimkciškas. 16 sk., 785 p.

Prigimties-patirties problema (nature-nurture issue) - užsitęsęs gin­

čas dėl genų ir patirties indėlio į psichologinių bruožų ir elgesio raidą. Prologas, 36 p. Priklausomas kintamasis (dependent variable) - kintamasis, kuris

yra matuojamas; tai kintamasis, kuris eksperimento metu gali keistis atsakydamas į nepriklausomojo kintamojo keitimą. 1 sk., 69 p.

Psichikos teorija (theory of mind) - žmonių supratimas apie savo ir kitų psichinę būseną: jausmus, suvokimą, norus ir jų galbūt progno­ zuojamą elgseną. 4 sk., 203 p. Psichoaktyviosios medžiagos (psychoactive drugs) - cheminės me­

džiagos, keičiančios nuotaiką ir suvokimą. 7 sk., 371 p. Psichoanalizė (psychoanalysis) - Freudo asmenybės teorija, kuri mintis ir veiksmus susiejo su pasąmonės motyvais ir konfliktais; psichologi­

962

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

nių sutrikimų gydymo būdai, kuriais siekiama atskleisti ir paaiškinti pasąmonėje glūdinčią įtampą. 15 sk., 732 p. Freudo psichoterapijos būdas, kai paciento laisvosios asociacijos, priešinimasis, sapnai ir per­ kėlimai, psichoterapeuto atlikta jų interpretacija išlaisvina paciento anksčiau buvusius išstumtus jausmus ir padeda jam suprasti save. 17 sk., 837 p. Psiehochirurgija (psychosurgery) - chirurginė operacija, kuria paša­

linami ar suardomi smegenų audiniai siekiant pakeisti žmogaus elge­ sį. 17 sk., 875 p. Psichofarmakologija (psychopharmacology) - vaistų poveikio psi­

chikai ir elgesiui tyrimai. 17 sk., 867 p. Psichofizika (psychophysics) - tyrimas, kaip fizinės dirgiklio savybės

(pavyzdžiui, intensyvumas) siejasi su psichologine patirtimi. 5 sk., 258 p. Psichofiziologinės ligos (psychophysiological illness) - pažodžiui -

Regresija (regression) - pagal psichoanalitinę teoriją - tai gynybos

mechanizmas, kai atsiradus nerimui grįžtama į ankstesnę psichoseksualinę stadiją, kur tebėra fiksuota (sutelkta) tam tikra psichinė ener­ gija. 15 sk., 736 p. Regresija vidurkio link (regression toward the mean) - neįprastų kraš­ tutinių rezultatų tendencija grįžti (regresuoti) link vidurkio. 17 sk.. 856 p. Regumas (acuity) - regėjimo aštrumas. 5 sk., 266 p. REM atsistatymas (REM rebound) - pailgėjusi REM miego trukmė po jo trūkumo (dažno žadinimo REM miego metu). 7 sk., 362 p. REM miegas (REM sleep) - greitų akių judesių tarpsnis miegant; pa­

sikartojanti miego fazė, kurios metu dažniausiai sapnuojama. Ši mie­ go fazė dar vadinama paradoksaliuoju miegu, nes jo metu raumenys yra visiškai atsipalaidavę (išskyrus mažus trūkčiojimus), o kitos orga­ nizmo sistemos yra aktyvios. 7 sk., 346 p.

„sielos-kūno“ ligos; bet kuris su stresu susijęs fizinis negalavimas, pa­ vyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ar galvos skausmai. Pastaba: tai rei­ kia skirti nuo hipochondrijos, kai normalūs fiziniai pojūčiai klaidin­ gai laikomi ligos simptomais. 14 sk., 684 p.

Retroaktyvioji interferencija (retroactive interference) - trukdantis

Psichologija (psychology) - mokslas, tiriantis elgesį ir psichikos pro­

siai naudojamas projekcinis testas - dešimties rašalo dėmių rinkinys, kurį sukūrė Hermannas Rorschachas; juo siekiama įvertinti individo jausmus pagal tai, kaip jis interpretuoja rašalo dėmes. 15 sk., 739 p.

cesus. Prologas, 29 p. Psichologinė priklausomybė (psychological dependence) - psicho­ loginis poreikis vartoti narkotikus, pavyzdžiui, neigiamoms emocijoms silpninti. 7 sk., 372 p. Psichoseksualinės stadijos (psychosexual stages) - vaikystės raidos

stadijos (oralinė, analinė, falinė, latentinė, genitalinė), kurių metu, pa­ sak Freudo, id malonumo siekianti energija nukreipiamą į skirtingas erogenines zonas. 15 sk., 734 p. Psichoterapija (psychotherapy) - į emocijas orientuota, pasitikėjimu

pagrįsta sąveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir žmogaus, turin­ čio psichologinių sunkumų. 17 sk., 836 p. Racionalizacija (rationalization) - pagal psichoanalitinę teoriją - tai

gynybos mechanizmas, kai poelgiai ar veiksmai aiškinami ne tikro­ mis, grėsmingesnėmis neįsisąmonintomis priežastimis, o save pateisi­ nant. 15 sk., 737 p. Raidos psichologija (developmental psychology) - psichologijos ša­ ka, kuri nagrinėja gyvenant atsirandančius fizinius, pažintinius ir so­ cialinius pokyčius. 4 sk., 190 p. Rainelė (iris) - raumeninis audinys, kuris sudaro akies spalvotąją dalį

aplink vyzdį ir reguliuoja vyzdžio dydį. 5 sk., 264 p. Raminamieji ir migdomieji (depressants) - narkotinės medžiagos (al­

koholis, barbitūratai, opiatai), slopinančios nervų sistemos aktyvumą ir lėtinančios kūno funkcijas. 7 sk., 374 p. Refleksas (reflex) - paprastas, automatiškas, įgimtas atsakas į junta­ mąjį dirginimą (pvz., kojos kelio refleksas). 2 sk., 100 p. Refrakterinis periodas (refractory period) - laiko tarpsnis po orgaz­ mo, kai vyras negali patirti kito orgazmo. 12 sk., 591 p. Regimasis skardis (visual cliff) - laboratorinis prietaisas tirti, kaip

naujų dalykų mokymosi poveikis seniau išmoktiems dalykams prisi­ minti. 9 sk., 471 p. Rorschacho rašalo dėmių testas (Rorschach inkblot test) - plačiau­

Sąlyčio terapijos (exposure therapies) - elgesio terapijos technikos (pavyzdžiui, sisteminis jautrumo mažinimas), kurių metu žmogus vaiz­ duotėje arba iš tikrųjų veikiamas tuo, kojis bijo ir vengia. 17 sk., 843 p. Sąlyginis atsakas, SA (conditioned response, CR) - klasikinio sąly­ gojimo metu išmoktas atsakas į sąlyginį dirgiklį. 8 sk., 396 p. Sąlyginis dirgiklis, SD (conditioned stimulus, CS) - klasikinio sąly­ gojimo metu iš pradžių buvęs neutralus dirgiklis, susiejus jį su nesąlvginiu dirgikliu (ND), sukelia sąlyginį atsaką. 8 sk., 397 p. Sąlyginis pastiprinimas (conditioned reinforcement) - antrinis pa­ stiprinimas; dirgiklis, kuris įgauna pastiprinimo galią, kai susiejamas su pirminiu pastiprinančiu dirgikliu. 8 sk., 410 p. Sąmonė (consciousness) - savęs ir savo aplinkos suvokimas. 7 sk..

341 p. Santykinė deprivacija (relative deprivation) - suvokimas, kad sava padėtis blogesnė negu tų, su kuriais save lyginame. 13 sk., “7 p. Sapnas (dream) - vaizdų, emocijų ir apmąstymų seka miegančio žmo­ gaus galvoje. Sapnams būdingi haliucinaciniai vaizdai, netolydumas, nenuoseklumas; sapnuojantis žmogus klaidingai suvokia vaizdų pras­ mę, vėliau jam sunku šią prasmę atsiminti. 7 sk., 357 p. Saugojimas atmintyje (storage) - užkoduotos informacijos išlaiky­ mas tam tikrą laiką. 9 sk., 436 p. Savaiminis atsinaujinimas (spontaneous recovery) - nusilpusio są­ lyginio atsako atsigavimas po ramybės tarpsnio. 8 sk., 399 p. Savojo Aš (savasties) samprata (self-concept) - savo tapatumo ir sa­ vosios vertės jausmas. 4 sk., 214 p. Visos mintys ir jausmai apie save atsakant į klausimą „Kas aš esu?“ 15 sk., 749 p.

kūdikiai ir gyvūnų jaunikliai suvokia gylį. 6 sk., 310 p. Regos nervas (optic nerve) - nervas, kuriuo nerviniai impulsai iš akies

perduodami į smegenis. 5 sk., 267 p. Regos vyravimas (visual capture) - regos polinkis užgožti kitus juti­

mus. 6 sk., 307 p.

Sąveika (interaction) - vieno veiksnio (pavyzdžiui, aplinkos) povei­ kis priklauso nuo kito (pavyzdžiui, paveldimumo). 3 sk., 148 p. Saviraiška (self-actualization) - pasak Maslowo, galutinis psicholo­ ginis poreikis, kuris iškyla, kai pagrindiniai fiziologiniai ir psicholo­

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

963

giniai žmogaus poreikia yra patenkinti ir savo vertė jau jaučiama; mo­ tyvacija įgyvendinti savo galias. 15 sk., 748 p.

Skirstymas į prasminius vienetus (chunking) - žinomų lengvai val­ domų vienetų sudarymas. Dažnai atliekamas automatiškai. 9 sk., 446 p.

Savivertė (self-esteem) - didelės arba mažos savo vertės jausmas. 15

Skirtumo slenkstis (difference threshold) - mažiausias dirginimo skir­ tumas, kurį tiriamasis aptinka 50 procentų atvejų. Skirtumo slenkstį suvokiame kaip vos pastebimą skirtumą. 5 sk., 261 p.

sk., 775 p. Savo grupės vertinimo šališkumas (ingroup bias) - polinkis būti pa­

lankiam savo grupei. 18 sk., 910 p. Sąvoka (concept) - psichinis panašių objektų, įvykių, idėjų arba žmo­ nių grupavimas. 10 sk., 491 p. Schema (schema) - sąvoka arba struktūra, sisteminanti ir aiškinanti informaciją. 4 sk., 199 p.

Sklaidos diagrama (scatterplot) - grafinis taškų grupės vaizdas, ku­ riame kiekvienas taškas atitinka dviejų kintamųjų vertes. Taškų suda­ romas posvyris rodo ryšio tarp dviejų kintamųjų kryptį. Taškų išsi­ barstymas rodo koreliacijos laipsnį (mažas išsibarstymas reiškia dide­ lę koreliaciją). 1 sk., 59 p.

Schizofrenija (schizophrenia) - grupė sunkių sutrikimų, kuriems bū­

Slaptasis (latentinis) išmokimas (latent learning) - išmokimas, ku­ ris nėra pastebimas tol, kol nėra paskatos jį parodyti. 8 sk., 416 p.

dinga padrikas mąstymas, kliedesiai, sutrikęs suvokimas, nederamos emocijos ir veiksmai. 16 sk., 819 p.

Slenkstis (treshold) - dirginimo, būtino nerviniam impulsui sukelti, lygis. 2 sk., 92 p.

Seksualinė orientacija (sexual orientation) - nuolatinis seksualinis potraukis tos pačios (homoseksuali orientacija) ar priešingos (heteroseksuali orientacija) lyties atstovams. 12 sk., 598 p.

Smegenėlės (cerebellum) - „mažosios smegenys", prigludusios prie užpakalinės smegenų kamieno dalies. Padeda koordinuoti valingus ju­ desius ir kūno pusiausvyrą. 2 sk., 110 p.

Seksualinis sutrikimas (sexual disorder) - problema, kuri sumažina seksualinį susijaudinimą ar trikdo seksualinį elgesį. 12 sk., 591 p.

Smegenų kamienas (brainstem) - evoliuciškai seniausia centrinė gal­ vos smegenų dalis, kuri prasideda ten, kur sustorėjusios nugaros sme­ genys įeina į kaukolę. Atsako už gyvybines funkcijas. 2 sk., 109 p.

Semantika (semantics) - sistema taisyklių, kurių dėka nustatome mor­ femų, žodžių ir sakinių reikšmę; taip pat reikšmės tyrimai. 10 sk., 509 p. Semantinis kodavimas (semantic encoding) - reikšmės, taip pat žo­ džių reikšmės, užkodavimas. 9 sk., 443 p. Sensomotorinė stadija (sensorimotor stage) - Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo iki maždaug 2 metų), kurios metu vaikai pasaulį pažįsta pojūčiais ir judesiais. 4 sk., 200 p.

Smegenų žievė (cerebral cortex) - tarpusavyje susijungusių nervinių ląstelių raizginys, dengiantis galvos smegenų didžiuosius pusrutulius. Tai - svarbiausias organizmo valdymo ir informacijos apdorojimo cen­ tras. 2 sk., 114 p. Smilkinių skiltis (temporal lobes) - smegenų žievės dalis, esanti virš

ausų ir apimanti klausos sritis. Į kiekvieno pusrutulio klausos sritį at­ eina informacija beveik tik iš priešingos ausies. 2 sk., 116 p.

Siaubo valdymo teorija (terror-management theory) teigia, kad tikė­ jimas savo pasaulėžiūra ir savivertės siekis apsaugo nuo giliai įsišak­ nijusios mirties baimės. 15 sk., 744 p.

Socialinė lyderystė (social leadership) - į grupę orientuotas vadova­ vimas, kai rūpinamasi bendru komandos darbu, tarpininkaujama konf­ liktuose ir siūloma parama. 12 sk., 625 p.

Signalo aptikimo teorija (signal detection theory) - teorija, numa­ tanti, kaip ir kada aptiksime silpną dirgiklį („signalą") tarp foninių dirgiklių („triukšmo"). Daroma prielaida, kad nėra vieno absoliučiojo slenksčio, ir silpno signalo aptikimas iš dalies priklauso nuo asmens patirties, lūkesčių, motyvacijos ir nuovargio. 5 sk., 258 p.

Socialinė psichologija (socialpsychology) - mokslas apie tai, ką mes mąstome vienas apie kitą, kaip veikiame vienas kitą ir kaip esame su­ siję tarpusavyje. Tai mokslinis nuomonių apie kitus, įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas. 18 sk., 882 p.

Simpatinė nervų sistema (sympathetic nervous system) - autonomi­

nės nervų sistemos dalis, kuri aktyvina kūną ir sutelkia energiją stresi­ nėmis situacijomis. 2 sk., 99 p. Sinapsė (synapse) - jungtis tarp impulsą perduodančio neurono akso­

no galo ir j į priimančios ląstelės kūno ar dendrito. Šioje jungtyje esan­ tis labai mažas tarpelis yra vadinamas sinapsiniu plyšiu. 2 sk., 92 p. Sintaksė (syntax) - žodžių jungimo į gramatiškai taisyklingus saki­ nius taisyklės. 10 sk., 509 p. Sisteminis jautrumo mažinimas (systematic desensitization)- prieš­

priešinio sąlygojimo rūšis, kai maloni atsipalaidavimo būsena siejama su laipsniškai stiprėjančiais nerimą keliančiais dirgikliais. Paprastai taikoma fobijoms gydyti. 17 sk., 843 p. Skaidymo efektas (spacing effect) - polinkis geriau išsaugoti infor­

maciją ar įgūdį tada, kai mokomasi išskaidant dalimis, o ne ištisai. 9 sk., 441 p.

Socialinė-kognityvinė kryptis (social-cognitive perspective) - teori­ ja, teigianti, kad elgesį veikia individo (ir jo mąstymo) sąveika su so­ cialine aplinka. 15 sk., 764 p. Socialinės atsakomybės norma (social-responsibility norm) - lūkes­ tis, kad žmonės padės tiems, kurie yra nuo jų priklausomi. 18 sk., 933 p. Socialiniai spąstai (social trap) - situacijos, kuriomis konfliktuojan­ čios šalys, kiekvienai jų protingai siekiant savanaudiškų tikslų, paten­ ka į abiem pusėms žalingo elgesio spąstus. 18 sk., 922 p. Socialinio išmokimo teorija (social learning theory) - teorija, tei­ gianti, jog mes išmokstame socialinio elgesio stebėdami bei mėgdžio­ dami ir skatinami arba baudžiami. 3 sk., 182 p. Socialinis dykinėjimas (social loafing) - žmogaus polinkis mažiau

stengtis grupėje, kai telkiamos pastangos bendram tikslui pasiekti, ne­ gu atliekant individualią užduotį. 18 sk., 900 p.

Skatulio mažinimo teorija (drive-reduction theory) - idėja, kad psi­

Socialinis laikrodis (social clock) - tam tikrai kultūrai priimtinas so­ cialinių įvykių laikas, pavyzdžiui, santuokos, tėvystės, išėjimo į pen­ siją. 4 sk., 242 p.

chologinius poreikius sukuria sužadinta būsena (skatulys), kuri moty­ vuoja organizmą patenkinti poreikį. 12 sk., 578 p.

Socialinis lyties vaidmuo (gender role) - laukiamas vyrų ir moterų poelgių rinkinys. 3 sk., 180 p.

964

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

riau atliekamos lengvos ar gerai išmoktos užduotys. 18 sk., 899 p.

Subjektyvioji gerovė (subjective well-being) - suvokiama laimė arba pasitenkinimas gyvenimu. Taikoma kartu su objektyviais gerovės ma­

Socialinių mainų teorija (social exchange theory) - teorija, teigian­

tavimais (pvz., fizinių ir ekonominių rodiklių), siekiant įvertinti žmo­

ti, kad mūsų socialinis elgesys yra mainai, kuriais siekiama gauti kuo

gaus gyvenimo kokybę. 13 sk., 659 p.

Socialinis palengvinimas (social facilitation) - stebint kitiems ge­

daugiau naudos už mažiausią kainą. 18 sk., 933 p.

Superego - asmenybės dalis, kuri, pasak Freudo, atspindi intemali-

Somatinė nervų sistema (somatic nervous system) - periferinės ner­ vų sistemos dalis, kuri valdo kūno skeleto raumenis. 2 sk., 99 p.

zuotus idealus, standartus (sąžinę), kuriais remdamiesi atliekame įvai­

Spalvos pastovumas (color constancy) - žinomų objektų pastovios

Suvokimas (perception) - jutiminės informacijos tvarkymas ir inter­ pretavimas, įgalinantis atpažinti prasmingus objektus ar įvykius. 5 sk..

spalvos suvokimas net tuomet, kai kintantis apšvietimas pakeičia ob­ jekto atspindimų šviesos bangų ilgį. 5 sk., 276 p. Sraigė (cochlea) - vidinėje ausyje esantis spiralinis kaulinis skysčiu užpildytas vamzdelis, per kurį garso bangos sukelia nervinius impul­ sus. 5 sk., 279 p. Sraigių implantai (cochlear implant) - įtaisas, paverčiantis garsą elek­

rius vertinimus bei keliame ateities siekius. 15 sk., 734 p.

256 p. Suvokimo adaptacija (perceptual adaptation) - gebėjimas prisitai­ kyti prie dirbtinai pakeisto ar net apversto regos lauko. 6 sk., 323 p. Suvokimo nuostata (perceptual set) - psichikos polinkis suvokti vie­ ną dalyką, o ne kitą. 6 sk., 324 p.

tros signalu ir dirginantis klausos nervą per elektrodus, įterptus srai­

Suvokimo pastovumas (perceptual constancy) - objektai suvokiami

gėje. 5 sk., 284 p.

kaip nekintantys (turintys pastovų skaistį, spalvą, formą ir dydį), kai

Standartinis nuokrypis (standard deviation) - apskaičiuojamas ma­

apšvietimas ir atvaizdai tinklainėje kinta. 6 sk., 316 p.

tas, rodantis įverčio nuokrypį nuo vidurkio. 1 sk., 73 p. Standartizavimas (standartization) - nustatymas prasmingų įverčių,

Sužadinimas (priming ) - tam tikrų asociacijų poveikis (dažnai pasą­ moninis), nulemiantis asmens suvokimą, atmintį ar atsaką. 5 sk., 259

remiantis anksčiau testuotos „standartizavimo grupės“ atliktimi. 11 sk.,

p. Šių asociacijų sukėlimas. 9 sk., 462 p.

549 p.

Sveikatos psichologija (health psychology) - psichologijos mokslo šaka, prisidedanti prie elgesio medicinos plėtros. 14 sk., 674 p.

Statistinis reikšmingumas (statistical significance) - statistikos tei­ ginys apie tai, kiek tikėtina, jog gautas rezultatas nėra atsitiktinis. 1 sk., 75 p. Stenfordo-Binet testas (Stanford-Binet) - plačiai naudojamas ameri­ kietiškasis pataisytas (Termano iš Stenfordo universiteto) Binet inte­ lekto testo variantas. 11 sk., 545 p. Stereotipas (stereotype) - apibendrintas (dažnai pernelyg apibendrin­ tas) įsitikinimas apie žmonių grupę. 18 sk., 905 p. Stereotipų grėsmė (stereotype threat) - pasitvirtinanti baimė, kad ver­ tinimas bus paremtas neigiamu stereotipu. 11 sk., 571 p. Stiebeliai (rods) - tinklainės receptoriai, aptinkantys juodą, baltą ir pilką spalvas; būtini periferinei regai ir matymui prieblandoje, kai ne­ reaguoja kūgeliai. 5 sk., 267 p. Stimuliatoriai (stimulants) - narkotinės medžiagos (pavyzdžiui, ko­ feinas, nikotinas, stipresni - amfetaminas, kokainas bei ekstazis), ska­ tinančios nervų sistemos aktyvumą ir greitinančios organizmo funkci­ jas. 7 sk., 377 p. Stipris (intensity) - šviesos ar garso bangos energijos kiekis, kurį mes suvokiame kaip skaistį ar garsumą; priklauso nuo bangos amplitudės. 5 sk., 264 p. Stresas (stress) - tam tikrų įvykių, kuriuos mes laikome grėsmingais bei sunkiais ir vadiname stresoriais, suvokimas ir reagavimas įjuos. 14 sk., 676 p.

Šališkas palankumas sau (self-serving bias) - polinkis suvokti save palankiai. 15 sk., 777 p. Šališkumas vidinei grupei (ingroup bias) - polinkis būti palankiam savo grupei. 18 sk., 910 p. Šaltinio iškraipymas (source amnesia) - įvykį, kurį patyrėme, apie kurį girdėjome, skaitėme arba kurį įsivaizdavome, priskiriame netei­ singam šaltiniui. (Dar vadinama klaidingu šaltinio priskyrimu.) Šalti­ nio iškraipymas kartu su klaidingos informacijos efektu yra svarbi dau­ gelio klaidingų prisiminimų priežastis. 9 sk., 477 p. Šeimos terapija (family therapy) - psichoterapijos metodas, parem­ tas šeimos, kaip sistemos, samprata. Manoma, kad nepageidaujamam žmogaus elgesiui daro įtaką šeimos nariai; arba toks elgesys gali būti nukreiptas į kitus šeimos narius; skatina šeimos narius teigiamiems tarpusavio santykiams ir geresniam bendravimui. 17 sk., 850 p. Taikomieji tyrimai (applied research) - moksliniai tyrimai, kurių tiks­ las - spręsti praktines problemas. Prologas, 40 p. Takusis intelektas (fluid intelligence) - gebėjimas greitai ir abstrak­ čiai mąstyti; jis vėlyvajame amžiuje silpnėja. 4 sk., 240 p. Tapatinimasis (identifikacija) (identification) - pasak Freudo, pro­ cesas, kai vaikai į savo pradėjusį formuotis superego įtraukia savo tė­ vų vertybes. 15 sk., 735 p. Tapatumas (identity) - savivoka; anot Eriksono, paauglystės užduo­

Struktūralizmas (structuralism) - ankstyvoji psichologijos mokykla, žmogaus psichikos elementinei struktūrai tirti taikiusi introspekciją.

tis yra geriau suvokti save mėginant ir sujungiant įvairius vaidmenis.

Prologas, 31 p.

4

Struktūrizuotieji interviu (structured interviews) - interviu, kurių metu visiems kandidatams užduodami tie patys su darbu susiję klausi­

Tapatūs dvyniai (identical twins) - dvyniai, kurie auga iš vieno ap­ vaisinto kiaušinėlio, suskylančio į du ir sukuriančio du genetiškai ta­

mai, ir kiekvienas kandidatas vertinamas pagal nustatytą skalę. 12 sk.,

pačius organizmus. 3 sk., 141 p.

618 p. Suardymas (pažeidimas) (lesion) - smegenų audinio natūralus suiri­

Tariamo vienodumo efektas (false consensus effect) - polinkis per­ dėtai vertinti kitų žmonių pritarimą mūsų įsitikinimams ir poelgiams.

mas arba eksperimentinis suardymas. 2 sk., 106 p.

1 sk., 56 p.

sk., 226 p.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

965

Tarpiniai neuronai (interneurons) - centrinės nervų sistemos neuro­ nai, jungiantys juntamąją įvestį ir judinamąją išvestį. 2 sk., 98 p.

Tonas (pitch) - suvokiamas garso aukštumas arba žemumas, priklau­ so nuo garso bangų dažnio. 5 sk, 279 p.

Teigiamas pastiprinimas (positive reinforcement) - stiprėjantis elge­ sys, pateikiant teigiamą dirgiklį, pavyzdžiui, maistą. Teigiamo pastip­

Transdukcija (transduction) - vienos rūšies energijos pavertimas ki­ tos rūšies energija. Jutimo atveju - tai dirgiklio energijos (pvz, švie­ sos, garso ar kvapo) pavertimas į nervinius impulsus, kuriuos gali ap­ doroti mūsų smegenys. 5 sk, 263 p.

rinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, pateiktas po atsako, jį sustiprina. 8 sk., 410 p. Teisingo pasaulio reiškinys (just-world phenomenon) - žmonių po­ linkis tikėti, kad pasaulis yra teisingas, kad žmonės gauna tai, ko yra verti, ir yra verti to, ką gauna. 18 sk., 911 p. Teisingumas (equity) - sąlyga, kai žmonės iš tarpusavio santykių gauna tiek, kiek patys duoda. 18 sk., 929 p. Telegrafinė kalba (telegraphic speech) - ankstyvoji kalbos raidos sta­ dija, kai vaiko kalba panaši į telegramą - daugiausia vartojami daikta­ vardžiai ir veiksmažodžiai, praleidžiant „pagalbinius" žodžius. 10 sk., 511 p. Teminis apercepcijos testas (Thematic Apperception Test, TAT) - pro­

Trumpalaikė atmintis (short-term memory) - aktyvuota atmintis, ku­ rioje trumpą laiką saugomas ribotas kiekis informacijos, kuri vėliau išsaugoma arba pamirštama (pavyzdžiui, septyni telefono numerio skai­ čiai). 9 sk, 436 p. Trumparegystė (nearsightedness) - būsena, kai arti esantys objektai matomi aiškiau negu nutolę, nes nutolę objektai fokusuojami prieš tin­ klainę. 5 sk, 266 p. Turinio validumas (content validity) - mastas, kuriuo testas apima pavyzdžius tos elgsenos, kurią norima ištirti (pavyzdžiui, vairavimo testai, kuriuose pateikiamos vairavimo užduotys). 11 sk, 551 p.

jekcinis testas, kurio dėka žmonės išreiškia savo vidinius lūkesčius, baimes ir interesus, kurdami istorijas apie dviprasmiškas situacijas. 15 sk, 739 p.

Tvermė (conservation) - principas (Piaget laikytas dalimi konkretaus operacinio mąstymo), kad, keičiantis daiktų formai, jų masė, tūris ir kiekis nekinta. 4 sk, 202 p.

Temperamentas (temperament) - žmogui būdingas emocinis reaga­ vimas ir jo intensyvumas. 3 sk, 145 p.

Tvirtasis intelektas (crystallized intelligence) - sukauptos žinios ir žodiniai įgūdžiai; jis su amžiumi tobulėja. 4 sk, 240 p.

Teorija (theory) - aiškinimas, taikant tarpusavyje susijusius dėsnius, kurie sistemina ir numato elgesį ar įvykius. 52 p.

mas, kai nustatomi reikalavimai, organizuojamas darbas ir sutelkia­

Teratogenai (teratogens) - veiksniai, pavyzdžiui, chemikalai bei vi­ rusai, kurie gali pasiekti embrioną ar vaisių (gemalą) prenatalinės rai­ dos metu ir jiems pakenkti. 4 sk, 193 p.

Užduoties lyderystė (task leadership) - į tikslą orientuotas vadovavi­ mas dėmesys į tikslą. 12 sk, 625 p. Užkodavimas (encoding) - informacijos apdorojimas atminties siste­ moje, pavyzdžiui, suteikiant prasmę. 9 sk, 436 p.

Testosteronas (testosterone) - svarbiausias vyriškas lytinis hormonas.

Vaidmuo (role) - lūkesčių rinkinys, nusakantis, kaip turi elgtis tam

Jo turi ir vyrai, ir moterys, tačiau papildomas vyrų turimas testostero­

tikrą socialinę padėtį užimantis asmuo. 3 sk, 180 p.

no kiekis skatina vaisiaus vyriškų lytinių organų formavimąsi ir vyriš­

Vainikinių širdies kraujagyslių liga (coronary heart disease) - šir­

kų lyties požymių atsiradimą brendimo metu. 3 sk, 178 p.; 12 sk, 592 p.

dėl šios priežasties miršta daugiausia žmonių. 14 sk, 681 p.

THC

Vaisius (gemalas) (fetus) - žmogaus organizmas nuo 9 savaičių po

(delta-9-tetrahidrokanabinolis)

-

stipriausiai

veikianti

marichu-

anos sudedamoji dalis, sukelianti įvairiopą poveikį, taip pat ir silpnas haliucinacijas. 7 sk, 380 p. Tinklainė (retina) - šviesai jautrus vidinis akies paviršius, sudarytas iš receptorių - kūgelių ir stiebelių - bei neuronų sluoksnių, kur prasi­ deda regimosios informacijos apdorojimas. 5 sk, 266 p. Tinklinis darinys (reticular formation) - galvos smegenų kamieno

dies raumenį maitinančių kraujagyslių užsikimšimas; daugelyje šalių

apvaisinimo iki gimimo. 4 sk, 192 p. Vaizdinės informacijos kodavimas (visual encoding) - regimųjų vaiz­ dų užkodavimas. 9 sk, 443 p. Vaizdiniai (imagery) - mintiniai vaizdai. Labai padeda valingai ap­ doroti informaciją, ypač kai derinama su semantiniu kodavimu. 9 sk, 445 p.

nervų tinklas, kontroliuojantis budrumą. 2 sk, 110 p.

Validumas (validity ) - mastas, kuriuo testas matuoja arba numato tai,

Tipiškumo euristika (representativeness heuristic) - kokių nors da­

ką jis ir turi matuoti arba numatyti (žr. taip pat turinio bei prognostinį validumą). 11 sk, 551 p.

lykų tikimybės nustatymas atsižvelgiant į tai, kaip jie atitinka tam tik­ rą prototipą arba sutampa su juo; kita svarbi informacija gali būti ig­ noruojama. 10 sk, 497 p.

Valingas informacijos apdorojimas (effortfulprocessing) - dėmesio ir sąmoningų pastangų reikalaujantis kodavimas. 9 sk, 440 p.

Tyrimas skerspjūvio būdu (cross-sectional study) - tyrimas, kai vie­

„Vartų" kontrolės teorija (gate-control theory) - teorija, teigianti,

nu metu testuojami ar stebimi įvairaus amžiaus žmonės. 4 sk, 239 p.

kad nugaros smegenyse yra neurologiniai „vartai", kurie sulaiko arba

Tolerancija (tolerance) - silpnėjantis narkotiko poveikis nuolat var­ tojant vienodą jo dozę. Tai verčia narkomaną vis didinti narkotiko do­

praleidžia skausmo signalus į galvos smegenis. „Vartus" atveria skaus­

zes tam, kad patirtų jo poveikį. 7 sk, 372 p. Toliaregystė (farsightedness ) - būsena, kai toli esantys objektai ma­ tomi aiškiau negu artimi, nes arti esantys objektai fokusuojami už tin­ klainės. 5 sk, 2“ p.

mo signalai, sklindantys smulkiomis nervinėmis skaidulomis, o užda­ ro didžiųjų nervinių skaidulų aktyvumas arba informacija, ateinanti iš galvos smegenų. 5 sk, 291 p. Veidrodiniai neuronai (mirror neurons) - neuronai, esantys smegenų kaktos skiltyje. Juose kyla impulsas, atliekant tam tikrus veiksmus ar­

966

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

ba stebint kitą asmenį, atliekantį šiuos veiksmus. Smegenų gebėjimas

Vietos eilėje efektas (serialposition effect) - polinkis geriausiai pri­

tarsi veidrodyje atspindėti kitų veiksmus gali sukurti prielaidas mėg­

siminti pirmuosius ir paskutinius sąrašo dėmenis. 9 sk., 441 p.

džiojimui, kalbos mokymuisi ir empatijai. 8 sk., 425 p.

Vietos teorija (place theory) - klausos teorija, kuri mūsų girdimą garso

Veikimo potencialas (action potential)- nervinis impulsas; labai trum­ pas elektrinio krūvio pokytis, kuris sklinda aksonu tolyn. Veikimo po­ tencialą sukelia teigiamų atomų judėjimas abiem aksono membranos kanalų kryptimis. 2 sk., 91 p. Vestibuliarinis jutimas (vestibular sense) - kūno judėjimo ir padė­ ties, taip pat ir pusiausvyros, jutimas. 5 sk., 298 p.

aukštį sieja su dirginamos sraigės membranos vieta. 5 sk., 282 p. Virtualiosios realybės sąlyčio terapija (virtual reality exposure the­ rapy) - nerimo mažinimas, palaipsniui pratinant žmogų prie imituo­ tos situacijos, keliančios jam didžiausią baimę (pavyzdžiui, skrydis lėktuvu, vorai ar viešas kalbėjimas). 17 sk., 844 p.

Vėberio dėsnis (Webers law) teigia: kad suvoktume dviejų dirgiklių

Vyzdys (pupil) - keičianti dydį (prisitaikanti) anga akies centre, pro kurią patenka šviesa. 5 sk., 264 p.

skirtumą, jų stipris turi skirtis pastoviu mažiausiu santykiu (o ne pa­

Zigota (zygote) - apvaisintas kiaušinėlis, po 2 savaičių spartaus ląste­

stoviu dydžiu). 5 sk., 261 p.

lių dalijimosi tampantis embrionu. 4 sk., 191 p.

Vėlyvoji diskinezija (tardive dyskinesia) - nevalingi veido raumenų,

Žetonų kaupimas (token economy) - operantinio sąlygojimo metodi­ ka, kai atlyginama už pageidaujamą elgesį. Pacientas iškeičia žetoną,

liežuvio ir rankų bei kojų judesiai; ilgai vartojant vaistus nuo psicho­ zės, veikiančius D2 dopamino receptorius, galimas neurotoksinis ša­

gautą už pageidaujamą elgesį, į įvairias lengvatas ir malonumus. 17

lutinis poveikis. 17 sk., 869 p.

sk., 8“ p.

Vidinė ausis (inner ear) - giliausia ausies dalis, susidedanti iš srai­

Žmogiškųjų veiksnių psichologija (human factors psychology) - psi­ chologijos šaka, tirianti, kaip sąveikauja žmonės ir įrenginiai; kaip įren­

gės, pusratinių kanalų ir vestibuliarinių maišelių. 5 sk., 279 p. Vidinė grupė (,,mes“) (ingroup) - žmonės, su kuriais sieja bendras tapatumas. 18 sk., 910 p.

ginius bei fizinę aplinką padaryti saugius ir patogius vartoti. 6 sk.,

Vidinė motyvacija (intrinsic motivation) - troškimas atlikti kokį nors

Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė (Wechsler Adult Intelligen­ ce Scale , WAIS) - WAIS testas yra plačiausiai naudojamas intelekto

poelgį be jokio atlygio. 8 sk., 416 p.

329 p.

Vidinis kontrolės pobūdis (internal locus of control) - suvokimas,

testas; jį sudaro verbaliniai ir neverbaliniai subtestai. 11 sk., 547 p.

kad patys tvarkome savo likimą. 15 sk., 767 p. Vidurinė ausis (middle ear) - ertmė tarp ausies būgnelio ir sraigės,

Wernicke sritis (Wernickes area) - smilkinio skilties kairiosios da­ lies sritis, būtina kalbai suprasti. 2 sk., 121 p.

joje yra trys smulkūs kauleliai (kilpelė, plaktukėlis ir priekalėlis), ku­

X chromosoma (X chromosome) - lytinė chromosoma, kurią turi ir

rie ausies būgnelio virpesius sukaupia ovaliajame sraigės langelyje. 5 sk., 279 p.

vyrai, ir moterys. Moterys turi dvi X chromosomas, vyrai - vieną. Jei gaunama po X chromosomą iš kiekvieno tėvo, gimsta mergaitė. 3 sk.,

Vidurkis (mean) - aritmetinis skirstinio vidurkis, gaunamas sudėjus visus įverčius ir padalijus sumą iš įverčių skaičiaus. 1 sk., 72 p.

178 p.

Vieno žodžio stadija (one-word stage) - kalbos raidos stadija nuo vienerių iki dvejų metų, kurios metu vaikas daugiausia kalba pavie­ niais žodžiais. 10 sk., 511 p.

(φ (fi) reiškinys (phiphenomenon) - judėjimo iliuzija, kai du ar dau­ giau gretimų šviesos šaltinių greita seka paeiliui blyksteli ir užgęsta. 6 sk., 315 p.

Bibliografija Aas, H., & Klepp, K.-I. (1992). Adolescents’ alcohol use related to perceived norms.

Scandinavian Journal

33, 315-325. Abbey, A. (1987). Misperceptions of friendly behavior as sexual interest: A survey of naturally occurring in­ cidents. P sychology of W om en Q uarterly, 11, 173-194. Abbey, A. (1991). Acquaintance rape and alcohol consumption on college campuses: How are they linked? of P sychology,

Journal of A m erican C ollege H ealth, 39, 165-169. Abbott, R. D., White, L. R., Ross, G. W., Masaki, K. H., Curb, J. D., & Petrovitch, H. (2004). Walking

and dementia in physically capable elderly men. Journal of the A m erican M edical A ssociation, 292, 14471453. Abrams, D. (1991). AIDS: What young people believe and what they do. Paper presented at the British Asso­ ciation for the Advancement of Science conference. Abrams, D. B., & Wilson, G. T. (1983). Alcohol, sexual arousal, and self-control. Journal of P ersonality and Social P sychology, 45,188-198. Abrams, M. (2002, June). Sight unseen - Restoring a blind man’s vision is now a real possibility through stem-

cell surgery. But even perfect eyes cannot see unless the brain has been taught to use them. D iscover, 23, 54-60. Ackerman, D. (2004). A n alchem y of m ind: The m arvel and m ystery of the brain. New York: Scribner. Adelmann, P. K., Antonucci, T. C., Crohan, S. F., & Coleman, L. M. (1989). Empty nest, cohort, and em­ ployment in the well-being of midlife women. Sex R oles, 20, 173-189. Adelson, R. (2004, August). Detecting deception. A P A M onitor, p. 70-73. Ader, R., & Cohen, N. (1985). CNS-immune system interactions: Conditioning phenomena. B ehavioral and B rain Sciences, 8, 379-394. Adolphs, R., Tranel, D., & Damasio, A. R. (1998). The human amygdala in social judgment. N ature, 393, 470-474. Affleck, G., Tennen, H., Urrows, S., & Higgins, P. (1994). Person and contextual features of daily stress reactivity: Individual differences in relations of undesirable daily events with mood disturbance and chronic pain intensity. Journal of P ersonality and Social P sychology, 66, 329-340. Aggleton, J. P., Kentridge, R. W., & Neave, N. J. (1993). Evidence for longevity differences between left handed and right handed men: An archival study of cricketers. Journal of E pidem iology and C om m unity H ealth, 47,206-209.

Agid, O., Shapira, B., Zislin, J., Ritsner, M., Hanin, B., Murad, H., Troudart, T., Bloch, M., HerescoLevy, U., & Lerer, B. (1999). Environment and vulnerability to major psychiatric illness: A case control study of early parental loss in major depression, bipolar disorder and schizophrenia. M olecular P sychiatry, 4, 163-172. Agnati, L. F., Bjelke, B.,&Fuxe, K. (1992). Volume transmission in the brain. A m erican Scientist, 80,362-373. Aiello, J. R., Thompson, D. D., & Brodzinsky, D. M. (1983). How funny is crowding anyway? Effects of room size, group size, and the introduction of humor. B asic and A pplied Social P sychology, 4, 193-207. Ainsworth, M. D. S. (1973). The development of infant-mother attachment. In B. Caldwell & H. Ricciuti (Eds.), R eview of child developm ent research (Vol. 3). Chicago: University of Chicago Press. Ainsworth, M. D. S. (1979). Infant-mother attachment. A m erican P sychologist, 34, 932-937. Ainsworth, M. D. S. (1989). Attachments beyond infancy. A m erican P sychologist, 44, 709-716. Albee, G. W. (1986). Toward a just society: Lessons from observations on the primary prevention of psychopatho­ logy. A m erican P sychologist, 41, 891-898. Albert, B., Brown, S., & Flanigan, C. M. (Eds.) (2003). 14 and younger: T he sexual behavior of young ado­ lescents. Washington, DC: National Campaign to Prevent Teen Pregnancy. Alcock, J. E. (1981). P arapsychology: Science or m agic? Oxford: Pergamon. Alcock, J. E. (1985, Spring). Parapsychology: The „spiritual" science. F ree Inquiry, p. 25-35. Aldrich, M. S. (1989). Automobile accidents in patients with sleep disorders. Sleep, 12, 487-494. Aldridge-Morris, R. (1989). M ultiple personality: A n exercise in deception. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Aleman, A., Kahn, R. S., & Selten, J.-P. (2003). Sex differences in the risk of schizophrenia: Evidence from meta-analysis. A rchives of G eneral P sychiatry, 60, 565-571. Alexander, C. N., Langer, E. J., Newman, R. I., Chandler, H. M., & Davies, J. L. (1989). Transcendental meditation, mindfulness, and longevity: An experimental study with the elderly. Journal of P ersonality and Social P sychology, 57, 950-964.

Alexander, K. W., Quas, J. A., Goodman, G. S., Ghetti, S., Edelstein, R. S., Redlich, A. D., Cordon, I. M., & Jones, D. P. H. (2005). Traumatic impact predicts long-term memory for documented child sexual abuse. P sychological Science, 16, 33-40.

Allard, F., & Burnett, N. (1985). Skill in sport. C anadian Journal of P sychology, 39, 294-312.

Allen, J. B., Repinski, D. J., Ballard, J. C., & Grif­ fin, B. W. (1996). Beliefs about the etiology of ho­ mosexuality may influence attitudes toward homosexuals. Paper presented to the American Psychological Society convention. Allen, K. (2003). Are pets a healthy pleasure? The influence of pets on blood pressure. C urrent D i­ rections in Psychological Science, 12, 236-239. Allen, L. S., & Gorski, R. A. (1992). Sexual orien­ tation and the size of the anterior commisure in the human brain. Proceedings of the N ational Acade­ m y of Sciences, 89, 7199-7202. Allen, N. B., & Badcock, P. B. T. (2003). The so­ cial risk hypothesis of depressed mood: Evolutio­ nary, psychosocial, and neurobiological perspecti­ ves. Psychological Bulletin, 129, 887-913. Alloy, L. B., Abramson, L. Y., Whitehouse, W. G., Hogan, M. E., Tashman, N. A., Steinberg, D. L., Rose, D. T., & Donovan, P. (1999). Depressogenic cognitive styles: Predictive validity, infor­ mation processing and personality characteristics, and developmental origins. Behaviour Research and Therapy, 37, 503-531. Allport, G. W. (1954). The nature of prejudice. New York: Addison-Wesley. Allport, G. W., & Odbert, H. S. (1936). Trait-names: A psycho-lexical study. Psychological M o­ nographs, 47(1). Altman, L. K. (2004, November 24). Female cases of HIV found rising worldwide. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Altmeyer, B. (2001). Changes in attitudes toward ho­ mosexuals. Journal of H om osexuality, 42, 63-75. Alvarez, L. (2004, December 21). Therapy? or pills? A quandary in Britain. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Alwin, D. F. (1990). Historical changes in parental orientations to children. In N. Mandell (Ed.), So­ ciological studies of child developm ent (Vol. 3). Greenwich, CT: JAI Press. Amabile, T. M. (1983). The social psychology of cre­ ativity. New York: Springer-Verlag. Amabile, T. M. (1987). The motivation to be creati­ ve. In S. Isaksen (Ed.), Frontiers in creativity: Be­ yond the basics. Buffalo, NY: Bearly Limited. Amabile, T. M. (1988). From individual creativity to organizational innovation. In K. Gronhaug & G. Kaufmann (Eds.), Innovation: A crossdisciplinary perspective. Oslo: Norwegian University Press. Amabile, T. M., & Hennessey, B. A. (1992). The motivation for creativity in children. In A. K. Boggiano & T. S. Pittman (Eds.), Achievem ent and m o­ tivation: A social-developm ental perspective. New York: Cambridge University Press. Ambadar, Z., Schooler, J. W., & Cohn, J. F. (2005). Deciphering the enigmatic face: The importance of facial dynamics in interpreting subtle facial ex­ pressions. Psychological Science, 16,403-410. Ambady, N., Hallahan, M., & Rosenthal, R. (1995). On judging and being judged accurately in zero-acquaintance situations. Journal of Perso­ nality and Social P sychology, 69, 518-529.

Ambady, N., LaPlante, D., Nguyen. T., Rosenthal, R., & Levinson, W. (2002). Surgeon’s tone of voi­ ce: A clue to malpractice history. Surgery, 132,59. Ambady, N, & Rosenthal, R. (1992). Thin slices of expressive behavior as predictors of interperso­ nal consequences: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 111, 256-274. Ambady, N., & Rosenthal, R. (1993). Half a minu­ te: Predicting teacher evaluations from thin slices of nonverbal behavior and physical attractiveness. Journal of Personality and Social P sychology, 64, 431-441. Amedi, A., Floel, A., Knect, S., Zohary, E., & Co­ hen, L. (2004). Transcranial magnetic stimulation of the occipital pole interferes with verbal process­ ing in blind subjects. N ature N euroscience, 7, 1266-1270. Amen, D. G., Stubblefield, M., Carmichael, B., & Thisted, R. (1996). Brain SPECT findings and ag­ gressiveness. Annals of C linical Psychiatry, 8, 129-137. American Psychiatric Association. (1994). D iag­ nostic and statistical m anual of m ental disorders (F ourth Edition). Washington, DC: American Psychiatric Press. American Psychological Association. (1991). Me­ dical cost offset. Washington, DC: American Psy­ chological Association Practice Directorate. American Psychological Association. (1992). Ethi­ cal principles of psychologists and code of conduct. Am erican Psychologist, 47, 1597-1611. American Psychological Association. (2002). Ethi­ cal principles of psychologists and code of con­

Washington, DC: American Psychological Association. American Psychological Association. (2003). C a­ reers for the tw enty-first century. Washington, DC: Author. American Psychological Association. (2004). Ro­ per v. Simmons. Synopsis at http://www.apa.org/ psyclaw/roper-v-simmons.html. American Psychological Association. (2005). G ra­ duate study in psychology. Washington, DC: Aut­ hor. Andersen, R. E., Crespo, C. J., Bartlett, S. J., Cheskin, L. J., & Pratt, M. (1998). Relations­ hip of physical activity and television watching with body weight and level of fatness among chil­ dren. Journal of the Am erican M edical A ssocia­ tion, 279, 938-942. Andersen, S. M. (1998). Service Learning: A Natio­ nal Strategy for Youth Development. A position pa­ per issued by the Task Force on Education Policy. Washington, DC: Institute for Communitarian Po­ licy Studies, George Washington University. Anderson, A. K., & Phelps, E. A. (2000). Expres­ sion without recognition: Contributions of the hu­ man amygdala to emotional communication. Psychological Science, 11, 106-111. Anderson, B. L. (2002). Biobehavioral outcomes fol­ lowing psychological interventions for cancer pa­ duct.

tients. Journal of C onsulting and C linical Psycho­ logy, 70, 590-610. Anderson, C. A. (2004a). An update on the effects of playing violent video games. Journal of Ado­ lescence, 27,113-122. Anderson, C. A., & Anderson, D. C. (1984). Am­ bient temperature and violent crime: Tests of the linear and curvilinear hypotheses. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 91-97. Anderson, C. A., Anderson, K. B., Dorr, N., DeNeve, K. M., & Flanagan, M. (2000). Tempera­ ture and aggression. In M. P. Zanna (Ed.), Advan­ ces in E xperim ental Social P sychology. San Die­ go: Academic Press. Anderson, C. A., Berkowitz, L., Donnerstein, E., Huesmann, L. R., Johnson, J. D., Linz, D., Malamuth, N. M., & Wartella, E. (2003). The in­ fluence of media violence on youth. Psychologi­ cal Science in the Public Interest, 4(3), 81—110. Anderson, C. A., Carnagey, N. L., Flanagan, M., Benjamin, A. J. Jr., Eubanks, J., & Valentine, J. C. (2004). Violent video games: Specific effects of violent content on aggressive thoughts and be­ havior. Advances in E xperim ental Social P sycho­ logy, 36, 199-249. Anderson, C. A., & Dill, K. E. (2000). Video ga­ mes and aggressive thoughts, feelings, and beha­ vior in the laboratory and in life. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 78, 772-790. Anderson, C. A., Lindsay, J. J., & Bushman, B. J. (1999). Research in the psychological laborato­ ry: Truth or triviality? C urrent D irections in Psychological Science, 8, 3-9. Anderson, I. M. (2000). Selective serotonin reupta­ ke inhibitors versus tricyclic antidepressants: A me­ ta-analysis of efficacy and tolerability. Journal of Affective D isorders, 58, 19-36. Anderson, J. R., Myowa-Yamakoshi, M., & Matsuzawa, T. (2004). Contagious yawning in chim­ panzees. Biology Letters, 271, S468-S470. Anderson, R. C., Pichert, J. W., Goetz, E. T., Schallert, D. L., Stevens, K. V., & Trollip, S. R. (1976). Instantiation of general terms. Journal of Verbal Learning and Verbal B ehavior, 15, 667679. Anderson, S. R. (2004). D octor D olittle’s delusion: Anim als and the uniqueness of hum an language.

New Haven: Yale University Press. Andreasen, N. C. (1997). Linking mind and brain in the study of mental illnesses: A project for a scientific psychopathology. Science, 275 , 1586— 1593. Andreasen, N. C. (2001). Brave new brain: C onqu­ ering m ental illness in the era of the genom e. New York: Oxford University Press. Andreasen, N. C., Arndt, S., Swayze, V., II, Cizadlo, T., & Flaum, M. (1994). Thalamic abnor­ malities in schizophrenia visualized through mag­ netic resonance image averaging. Science, 266, 294-298. Andrews, G., Hall, W., Teesson, M., & Hender­ son, S. (1999, April). The m ental health of Aust-

BIBLIOGRAFIJA

ralians. Canberra: Mental Health Branch, Commonwealth Department of Health and Aged Care. Angell, M., & Kassirer, J. P. (1998). Alternative me­ dicine: The risks of untested and unregulated re­ medies. N ew England Journal of M edicine, 17, 839-841. Angelsen, N. K., Vik, T., Jacobsen, G., & Bakketeig, L. S. (2001). Breast feeding and cognitive de­ velopment at age 1 and 5 years. Archives of D ise­ ase in C hildhood, 85, 183-188. Angoff, W. H. (1987). The nature-nurture debate, ap­ titudes, and group differences. Presidential address to American Psychological Association Division 5. Angoff, W. H. (1988, Winter). A philosophical dis­ cussion: The issues of test and item bias. ETS D e­ velopm ents, p. 10-11. Anthony, J. C., Warner, L. A., & Kessler, R. C. (1994). Comparative epidemiology of dependen­ ce on tobacco, alcohol, controlled substances, and inhalants: Basic findings from the national comor­ bidity survey. Experim ental and C linical Psychop­ harm acology, 2, 244-268. Antony, M. M., Brown, T. A., & Barlow, D. H. (1992). Current perspectives on panic and panic disorder. C urrent D irections in P sychological Science, 1, 79-82. Antrobus, J. (1991). Dreaming: Cognitive processes during cortical activation and high afferent thres­ holds. Psychological Review , 98, 96-121. APA. (2003, November). Psychology careers for the tw enty-first century. Washington, DC: American Psychological Association. Appleby, D. C. (2002). The savvy psychology m a­ jor. Dubuque, IA: Kendall/Hunt. Archer, J. (2004). Sex differences in aggression in real-world settings: A meta-analytic review. Review of G eneral P sychology, 8, 291-322. Arendt, H. (1963). Eichm ann in Jerusalem : A report on the banality of evil New York: Viking Press. Arenson, K. W. (1997, May 4). Romanian woman breaks male grip on top math prize. N ew York Ti­ m es News Service (in G rand Rapids Press, p. A7). Arent, S. M., Landers, D. ML, & Etnier, J. L. (2000). The effects of exercise on mood in older adults: A meta-analytic review. Journal of Aging and Physical Activity, 8, 407-430. Aries, E. (1987). Gender and communication. In P. Shaver & C. Henrick (Eds.), Review of P ersona­ lity and Social P sychology, 7, 149-176. Armel, K. C., & Ramachandran, V. S. (2003). Pro­ jecting sensations to external objects: Evidence from skin conductance response. Proceedings of

Arnett, J. J. (2000). Emerging adulthood: A theory of development from the late teens through the twenties. Am erican Psychologist, 55, 469-480. Arnold, K., & Horrigan, K. (2002). Gaining admis­ sion into the graduate program of your choice. Eye on Psi C hi, 30-33. Aron, A., Melinat, E., Aron, E. N., Vallone, R. D., & Bator, R. J. (1997). The experimental genera­ tion of interpersonal closeness: A procedure and some preliminary findings. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 363-377. Aronow, E., Reznikoff, M., & Moreland, K. (1995). The Rorschach: Projective technique or psychometric test? Journal of Personality A sses­ sm ent, 64, 213-228. Aronson, E. (2001, April 13). Newsworthy violen­ ce. E-mail to SPSP discussion list, drawing from N obody Left to H ate. New York: Freeman, 2000. Arrigo, J. M., & Pezdek, K. (1997). Lessons from the study of psychogenic amnesia. C urrent D irec­ tions in Psychology, 6, 148-152. Arseneault, L., Cannon, M., Poulton, R., Murray, R., Caspi, A., & Moffitt, T. E. (2002). Cannabis use in adolescence and risk for adult psychosis: Longitudinal prospective study. British M edical Journal, 325, 1212-1213. Asch, S. E. (1955). Opinions and social pressure. Scientific A m erican, 193,31-35. Aserinsky, E. (1988, January 17). Personal commu­ nication. ASHA. (2003). STD statistics. American Social He­ alth Association (www.ashastd.org/stdfaqs/statistics.html). Ashtari, M., Kumra, S., Clarke, T., Ardekani, B., Bhaskar, S., & Rhinewine, J. (2004, November 29). Diffusion tensor imaging of children with at­ tention deficit/hyperactivity disorder. Paper presen­ ted to the Radiological Society of North America convention. Ashton, M. C., Lee, K., & Goldberg, L. R. (2004). A hierarchical analysis of 1,710 English persona­ lity-descriptive adjectives. Journal of Personality and Social Psychology, 87, 707-721. Assanand, S., Pinel, J. P. J., & Lehman, D. R. (1998). Personal theories of hunger and eating. Journal of Applied Social Psychology, 28, 998— 1015. Associated Press. (1999, April 26). Airline passen­ gers mistakenly told plane would crash. G rand Ra­ pids P ress, p. A3. Astin, A. W., Parrott, S. A., Korn, W. S., & Sax, L. J. (1997). The Am erican freshm an: Thirty year trends, 1966-1996. Los Angeles, CA: Higher Edu­ the R oyal Society of London. Series B. B iological cation Research Institute, UCLA. Sciences, 270, 1499-1506. Atkinson, R. (1988). The teenage w orld: A dolescent Armony, J. L., Quirk, G. J., & LeDoux, J. E. self-im age in ten countries. New York: Plenum (1998). Differential effects of amygdala lesions on Press. early and late plastic components of auditory cor­ Atkinson, R. C., & Schiffrin, R. M. (1968). Human tex spike trains during fear conditioning. Journal memory: A control system and its control proces­ of N euroscience, 18, 2592-2601. ses. In K. Spence (Ed.), The psychology of lear­ Arnett, J. J. (1999). Adolescent storm and stress, re­ ning and m otivation (Vol. 2). New York: Acade­ considered. Am erican Psychologist, 54, 317-326. mic Press.

969

Atkinson, T. (2000). Master’s and myths. Eye on Psi C hi, 19-25. Atwell, R. H. (1986, July 28). Drugs on campus: A perspective. H igher Education & N ational Affairs, p. 5. Atwood, K. C., IV (2003, September/October). The ongoing problem with the National Center for Complementary and Alternative Medicine. Skep­ tical Inquirer, p. 23-29. Au, T. K., Knightly, L. M., Jun, S.-A., & Oh, J. S. (2002). Overhearing a language during child­ hood. Psychological Science, 13, 238-242. Aubrecht, L. (2001). What can you do with a BA in psychology? Eye on Psi C hi, 29-31. August, D., & Hakuta, K. (Ed.), Educating language-m inority children. Washington, DC: National Academy of Sciences. Austin, E. J., Deary, I. J., Whiteman, M. C., Fowkes, E G. R., Pedersen, N. L., Rabbitt, P., Bent, N., & Mclnnes, L. (2002). Relationships between ability and personality: Does intelligence contribute positively to personal and social adjustment? Perso­ nality and Individual D ifferences, 32, 1391-1411. Averill, J. R. (1983). Studies on anger and aggres­ sion: Implications for theories of emotion. Am eri­ can P sychologist, 38, 1145-1160. Averill, J. R. (1993). William James’s other theory of emotion. In M. E. Donnelly (Ed.), Reinterpre­ ting the legacy of W illiam Jam es. Washington, DC: American Psychological Association. Avery, R. D., & others. (1994, December 13). Mainstream science on intelligence. W all Street Journal, p. A-18. Avis, N. E. (2003). Depression during the menopau­ sal transition. Psychology of W om en Q uarterly, 27, 91-100. Ax, A. F. (1953). The physiological differentiation of fear and anger in humans. Psychosom atic M edi­ cine, 15, 433-442. Azar, B. (1998, June). Why can’t this man feel whet­ her or not he’s standing up? AP A M onitor (www.apa.org/monitor/jun98/touch.html). Babad, E., Bernieri, F., & Rosenthal, R. (1991). Students as judges of teachers’ verbal and nonver­ bal behavior. Am erican Educational Research Journal, 28, 211-234. Babyak, M., Blumenthal, J. A., Herman, S., Khatri, P., Doraiswamy, M., Moore, K., Craighead, W. W., Baldewics, T. T., & Krishnan, K. R. (2000). Exercise treatment for major depression: Maintenance of therapeutic benefit at ten months. Psychosom atic M edicine, 62, 633-638. Bachman, J., Wadsworth, K., O’Malley, P., Joh­ nston, L., & Schulenberg, J. (1997). Sm oking, drinking, and drug use in young adulthood: The im pact of new freedom s and new responsibilities.

Mahwah, NJ: Erlbaum. Backman, L., & Dixon, R. A. (1992). Psychologi­ cal compensation: A theoretical framework. Psy­ chological B ulletin, 112, 259-283. Backus, J. (1977). The acoustical foundations of m u­ sic (2nd ed.). New York: Norton.

970

BIBLIOGRAFIJA

Baddeley, A. (1992). Working memory. Science, 255, 556-569. Baddeley, A. (1998). H um an m em ory: Theory and practice, revised edition. Boston: Allyn and Bacon. Baddeley, A. D. (1982). Your m em ory: A user’s gui­ de. New York: Macmillan. Baddeley, A. D. (2002, June). Is working memory still working? European P sychologist, 7, 85-97. Bagemihl, B. (1999). Biological exuberance: Anim al hom osexuality and natural diversity. New York: St. Martins. Bahrick, H. P. (1984). Semantic memory content in permastore: 50 years of memory for Spanish lear­ ned in school. Journal of Experim ental P sycholo­ gy: G eneral, 111, 1-29. Bahrick, H. P., Bahrick, L. E., Bahrick, A. S., & Bahrick, P. E. (1993). Maintenance of foreign lan­ guage vocabulary and the spacing effect. Psycho­ logical Science, 4, 316-321. Bahrick, H. P., Bahrick, P. 0., & Wittlinger, R. P. (1975). Fifty years of memory for names and faces: A cross-sectional approach. Journal of Experim ental Psychology: G eneral, 104, 54-75. Bailey, J. M., Gaulin, S., Agyei, Y., & Gladue, B. A. (1994). Effects of gender and sexual orienta­ tion on evolutionary relevant aspects of human ma­ ting psychology. Journal of Personality and Social Psychology, “, 1081-1093. Bailey, J. M., Kirk, K. M., Zhu, G., Dunne, M. P., & Martin, N. G. (2000). Do individual dif­ ferences in sociosexuality represent genetic or envi­ ronmentally contingent strategies? Evidence from the Australian twin registry. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 78, 537-545. Bailey, J. M., & Zucker, K. J. (1995). Childhood sex-typed behavior and sexual orientation: A con­ ceptual analysis and quantitative review. D evelop­ m ental P sychology, 31,43-55. Baillargeon, R. (1995). A model of physical reaso­ ning in infancy. In C. Rovee-Collier & L. P. Lipsitt (Eds.), Advances in infancy research (Vol. 9). Stamford, CT: Ablex. Baillargeon, R. (1998), Infants’ understanding of the physical world. In M. Sabourin, F. I. M. Craik, & M. Roberts (Eds.), Advances in psychological science, Vol. 2: Biological and cognitive aspects.

Hove, England: Psychology Press. Baillargeon, R. (2004). Infants’ physical world. C ur­ rent D irections in Psychological Science, 13, 89— 94. Bairagi, R. (1987). Food crises and female children in rural Bangladesh. Social Science, 72,48-51. Baker, E. L. (1987). The state of the art of clinical hypnosis. International Journal of C linical and Ex­ perim ental H ypnosis, 35, 203-214. Baker, M. C. (2001). The atom s of language: The m ind’s hidden rules of gram m ar. New York: Ba­ sic Books. Baker, T. B., Piper, M. E., McCarthy, D. E., Majeskie, M. R., & Fiore, M, C. (2004). Addiction motivation reformulated: An affective processing model of negative reinforcement. Psychological Review , 111, 33-51.

Baker-Ward, L., Gordon, B. N., Ornstein, P. A., Larus, D. M., & Clubb, P. A. (1993). Young chil­ dren’s long-term retention of a pediatric examina­ tion. C hild D evelopm ent, 64, 1519-1533. Bakermans-Kranenburg, M. J., van Ijzendoorn, M. H., & Juffer, F. (2003). Less is more: Meta­ analyses of sensitivity and attachment interventions in early childhood. Psychological Bulletin, 129, 195-215. Ballard, M. E., & Wiest, J. R. (1998). Mortal Kombat: The effects of violent videogame play on ma­ les’ hostility and cardiovascular responding. Jour­ nal of A pplied Social Psychology, 26, 717-730. Baltes, P. B. (1993). The aging mind: Potential and limits. The G erontologist, 33, 580-594. Baltes, P. B. (1994). Life-span developmental psy­ chology: On the overall landscape of human de­ velopment. Invited address, American Psychologi­ cal Association convention. Baltes, P. B., & Baltes, M. M. (1999, September-October). Harvesting the fruits of age: Growing older, growing wise. Science and the Spirit, p. 11-14. Bancroft, J., Loftus, J., & Long, J. S. (2003). Di­ stress about sex: A national survey of women in heterosexual relationships. Archives of Sexual Be­ havior, 32, 193-208. Bandura, A. (1982). The psychology of chance en­ counters and life paths. Am erican Psychologist, 37, 747-755. Bandura, A. (1986). Social foundations of thought and action: A social-cognitive theory. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Bandura, A. (2001). Social cognitive theory: An agentic perspective. Annual Review of P sycholo­ gy, 52, 1-26. Bandura, A. (2005). The evolution of social cogni­ tive theory. In K. G. Smith & M. A. Hitt (Eds.),

fic factors: A meta-analysis of conditions that en­ gender comparable expectations for improvemenL

C linical P sychology R eview , 8, 579-594. Barkley, R. A., & 74 others (2002). International consensus statement (January 2002). C linical C hild and Fam ily P sychology Review , 5, 2. Barlow, D. H. (1988). Anxiety and its disorders: The nature and treatm ent of anxiety and panic. New York: Guilford. Barnes, M. L., & Sternberg, R. J. (1989). Social intelligence and decoding of nonverbal cues. In­ telligence, 13, 263-287. Barnett, P. A., & Gotlib, I. H. (1988). Psychoso­ cial functioning and depression: Distinguishing among antecedents, concomitants, and conse­ quences. Psychological Bulletin, 104, 97-126. Barnier, A. J., & McConkey, K. M. (2004). Defi­ ning and identifying the highly hypnotizable per­ son. In M. Heap, R. J. Brown, & D. A. Oakley (Eds.), H igh hypnotisability: Theoretical, experi­ m ental and clinical issues. London: Brunner-Romledge. Baron, R. A. (1988). Negative effects of destructive criticism: Impact on conflict, self-efficacy, and lasi performance. Journal of Applied P sychology, 73. 199-207. Baron, R. S., Cutrona, C. E., Hicklin, D., RusseL D. W., & Lubaroff, D. M. (1990). Social suppar. and immune function among spouses of cancer pa­ tients. Journal of Personality and Social P sychclogy, 59, 344-352. Baron, R. S., Vandello, J. A., & Brunsman. B, (1996). The forgotten variable in conformity rese­ arch: Impact of task importance on social influen­ ce. Journal of Personality and Social P sychol o­ gy, 71, 915-927. Baron-Cohen, S. (2004). The essential difference: M en, w om en, and the extrem e m ale brain. London; G reat m inds in m anagem ent: The process of the­ Penguin Books. ory developm ent. Oxford: Oxford University Press. Bandura, A., Ross, D., & Ross, S. A. (1961). Tran­ Baron-Cohen, S. (2005, April 6 and May 19). The assortative mating theory: A talk with Simon Ba­ smission of aggression through imitation of aggres­ ron-Cohen. The Edge (www.edge.org). sive models. Journal of Abnorm al and Social Psy­ Baron-Cohen, S., Leslie, A. M., & Frith, U. (1985t chology, 63, 575-582. Does the autistic child have a „theory of mind" Barber, T. X. (2000). A deeper understanding of hyp­ C ognition, 21, 37-46. nosis: Its secrets, its nature, its essence. Am erican Barr, R. (1991, October). In The Evening Standard. Journal of C linical H ypnosis, 42, 208-272. 9. Barbour, D. L., & Wang, X. (2003). Contrast tuning Barrett, L. F., Lane, R. D., Sechrest, L., & in auditory cortex. Science, 299, 1073-1075. Schwartz, G. E. (2000). Sex differences in emo­ Barinaga, M. (1991). How long is the human life­ tional awareness . Personality and Social Psycho­ span? Science, 254, 936-938. logy B ulletin, 26,1027-1035. Barinaga, M. (1992a). The brain remaps its own con­ Barry, D. (1995, September 17). Teen smokers, too. tours. Science, 258, 216-218. get cool, toxic, waste-blackened lungs. Asburj Barinaga, M. (1992b). How scary things get that Park P ress, p. D3. way. Science, 258, 887-888. Barinaga, M. (1997). Visual system provides clues Bartoshuk, L. M. (1993). The wisdom of the body: Using case studies to teach sensation and percep­ to how the brain perceives. Science, 275, 1583— tion. Paper presented to the National Institute on 1585. the Teaching of Psychology, St. Petersburg Beach. Barinaga, M. (1999). Salmon follow watery odors Florida. home. Science, 286, 705-706. Barinaga, M. B. (1997). How exercise works its ma­ Baruch, G. K., & Barnett, R. (1986). Role quality, multiple role involvement, and psychological well­ gic. Science, 276, 1325. being in midlife women. Journal of Personality Barker, S. L., Funk, S. C., & Houston, B. K. and Social Psychology, 51, 578-585. (1988). Psychological treatment versus nonspeci­

BIBLIOGRAFIJA

Bashore, T. R., Ridderinkhof, K. R., & van der Molen, M. W. (1997). The decline of cognitive processing speed in old age. C urrent D irections in Psychological Science, 6,163-169. Baskind, D. E. (1997, December 14). Personal com­ munication, from Delta College. Bass, L. E., & Kane-Williams, E. (1993). Stereo­ type or reality: Another look at alcohol and drug use among African American children. U. S. Department of Health and Human Services, Pub­ lic H ealth Reports, 108 (Supplement 1), 78-84. Bassett, D. R., Schneider, P. L., & Huntington, G. E. (2004). Physical activity in an Old Order Amish community. M edicine and Science in Sports and Exercise, 36, 79-85. Bat-Chava, Y. (1993). Antecedents of self-esteem in deaf people: A meta-analytic review. Rehabilita­ tion Psychology, 38(4), 221-234. Bat-Chava, Y. (1994). Group identification and self­ esteem of deaf adults. Personality and Social Psy­ chology Bulletin, 20, 494-502. Bauer, P. J. (2002). Long-term recall memory: Be­ havioral and neuro-developmental changes in the first 2 years of life. C urrent D irections in P sy­ chology, 11, 137-141. Baum, A., & Posluszny, D. M. (1999). Health psy­ chology: Mapping biobehavioral contributions to health and illness. Annual Review of P sychology, 50,137-163. Baumeister, R. (2005). The cultural anim al: H um an nature, m eaning, and social life. New York: Ox­ ford University Press. Baumeister, R. F. (1989). The optimal margin of il­ lusion. Journal of Social and C linical Psycholo­ gy, 8, 176-189. Baumeister, R. F. (1996). Should schools try to bo­ ost self-esteem? Beware the dark side. Am erican Educator, 20, 14019, 43. Baumeister, R. F. (2000). Gender differences in ero­ tic plasticity: The female sex drive as socially fle­ xible and responsive. Psychological Bulletin, 126, 347-374. Baumeister, R. F. (2001, April). Violent pride: Do people turn violent because of self-hate, or self-love? Scientific A m erican, p. 96-101. Baumeister, R. F., & Bratslavsky, E. (1999). Pas­ sion, intimacy, and time: Passionate love as a func­ tion of change in intimacy. Personality and social Psychology Review , 3, 49-67. Baumeister, R. F., Campbell, J., Krueger, J. I., & Vohs, K. D. (2003). Does high self-esteem cause better performance, interpersonal success, hap­ piness, or healthier lifestyles? Psychological Scien­ ce in the Public Interest, 4(1), 1-44. Baumeister, R. F., Campbell, J. D., Krueger, J. I., & Vohs, K. D. (2005, January). Exploding the self­ esteem myth. Scientific A m erican, p. 84-91. Baumeister, R. F., Catanese, K. R., & Vohs, K. D. (2001). Is there a gender difference in strength of sex drive? Theoretical views, concep­ tual distinctions, and a review of relevant evi­ dence. Personality and Social Psychology Re­ view , 5, 242-273.

971

Beardsley, T. (1996, July). Waking up. Scientific Am erican, p. 14, 18. Beauchamp, G. K. (1987). The human preference for excess salt. Am erican Scientist, 75, 27-33. Beck, A. J., Kline, S. A., & Greenfeld, L. A. (1988). Survey of youth in custody, 1987. U. S. Department of Justice, Bureau of Justice Statistics Special Report. Beck, A. T., Rush, A. J., Shaw, B. F., & Emery, G. (1979). C ognitive therapy of depression. New York: Guilford Press. Beck, A. T., & Steer, R. A. (1989). Clinical predic­ tors of eventual suicide: A 5- to 10-year prospec­ tive study of suicide attempters. Journal of Affec­ tive D isorders, 17, 203-209. Becklen, R., & Cervone, D. (1983). Selective loo­ king and the noticing of unexpected events. M e­ m ory and C ognition, 11, 601-608. Beckman, M. (2004). Crime, culpability, and the ado­ lescent brain. Science, 305, 596-599. Beeman, M. J., & Chiarello, C. (1998). Comple­ mentary right- and left-hemisphere language com­ prehension. C urrent D irections in P sychological Science, 7, 2-8. Beitman, B. D., Goldfried, M. R., & Norcross, J. C. (1989). The movement toward integrating the psychotherapies: An overview. Am erican Journal of Psychiatry, 1“, 138-147. Bell, A. P., Weinberg, M. S., & Hammersmith, S. K. (1981). Sexual preference: Its developm ent in m en and w om en. Bloomington: Indiana Universi­ ty Press. Journal of Personality and Social P sychology, 56, Bell, R. Q., & Waldrop, M. F. (1989). Achievement and cognitive correlates of minor physical anoma­ 907-921. lies in early development. In M. G. Bomstein & Baumrind, D. (1982). Adolescent sexuality: Com­ N. A. Krasnegor (Eds.), Stability and continuity in ment on Williams’ and Silka’s comments on m ental developm ent: Behavioral and biological Baumrind. Am erican Psychologist, 37,1402-1403. perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Baumrind, D. (1996). The discipline controversy re­ Bellugi, U. (1994, August). Quoted in P. Radetsky, visited. Fam ily Relations, 45, 405-414. Silence, signs, and wonder. D iscover, p. 60-68. Baumrind, D, Larzelere, R. E., & Cowan, P. A. (2002). Ordinary physical punishment: Is it harm­ Beloff, J. (1985, Spring). Science, religion and the paranormal. Free Inquiry, p. 36-41 ful? Comment on Gershoff (2002). Psychological Belsher, G., & Costello, C. G. (1988). Relapse af­ Bulletin, 128, 602-611. ter recovery from unipolar depression: A critical Bavelier, D., Newport, E. L., & Supalla, T. (2003). review. Psychological Bulletin, 104, 84-96. Children need natural languages, signed or spoken. Belsky, J. (2003). The politicized science of day ca­ C erebrum , 5(1), 19-32. re: A personal and professional odyssey. Fam ily Bavelier, D., Tomann, A., Hutton, C., Mitchell, T., Policy Review 1(2), 23-40. Corina, D., Liu, G., & Neville, H. (2000). Vi­ sual attention to the periphery is enhanced in con­ Bern, D. J. (1984). Quoted in The Skeptical Inqui­ rer, 8, 194. genitally deaf individuals. Journal of N euroscien­ Bern, D. J. (1996). Exotic becomes erotic: A deve­ ce, 20, 1-6. lopmental theory of sexual orientation. Psycholo­ Bayley, P. J., Gold, J. J., Hopkins, R. 0., & Squi­ gical R eview , 103, 320-335. re, L. R. (2005). The neuroanatomy of remote me­ Bern, D. J. (1998). Is EBE theory supported by the mory. N euron, “, 799-810. evidence? Is it androcentric? A reply to Peplau et Beaman, A. L, & Klentz, B. (1983). The suppo­ al. (1998). Psychological Review , 105, 395-398. sed physical attractiveness bias against supporters of the women’s movement: A meta-analysis. Bern, D. J. (2000). Exotic becomes erotic: Interpre­ ting the biological correlates of sexual orientation. Personality and Social Psychology Bulletin, 9, Archives of Sexual Behavior, 29,531-548. 544-550. Beardsley, L. M. (1994). Medical diagnosis and tre­ Bern, D. J., & Honorton, C. (1994). Does psi exist? Replicable evidence for an anomalous process of atment across cultures. In W. J. Lonner & R. Malinformation transfer. Psychological Bulletin, 115, pass (Eds.), Psychology and culture. Boston: Al4-18. lyn & Bacon.

Baumeister, R. F., Dale, K., & Sommer, K. L. (1998). Freudian defense mechanisms and empi­ rical findings in modem personality and social psy­ chology: Reaction formation, projection, displace­ ment, undoing, isolation, sublimation, and denial, journal of Personality, “, 1081-1125. Baumeister, R. F., & Exline, J. J. (2000). Self-con­ trol, morality, and human strength. Journal of So­ cial and C linical P sychology, 19, 29-42. Baumeister, R. F., & Leary, M. R. (1995). The ne­ ed to belong: Desire for interpersonal attachments as a fundamental human motivation. Psychologi­ cal B ulletin, 117, 497-529. Baumeister, R. F., Stillwell, A., & Wotman, S. R. (1990). Victim and perpetrator accounts of inter­ personal conflict: Autobiographical narratives about anger. Journal of Personality and Social Psychology, 59,994-1005. Baumeister, R. F., & Tice, D. M. (1986). How ado­ lescence became the struggle for self: A historical transformation of psychological development. In J. Suls & A. G. Greenwald (Eds.), Psychological per­ spectives on the self (Vol. 3-).- Hillsdale, NJ: Erlbaum. Baumeister, R. F, Twenge, J. M., & Nuss, C. K. (2002). Effects of social exclusion on cognitive processes: Anticipated aloneness reduces intelligent thought. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 83, 817-827. Baumgardner, A. H., Kaufman, C. M., & Levy, P. E. (1989). Regulating affect interpersonally: When low esteem leads to greater enhancement.

972

BIBLIOGRAFIJA

Bern, D. J., Palmer, J., & Broughton, R. S. (2001). Updating the Ganzfeld database: A victim of its own success? Journal of Parapsychology, 65,207218. Bern, S. L. (1987). Masculinity and femininity exist only in the mind of the perceiver. In J. M. Reinisch, L. A. Rosenblum, & S. A. Sanders (Eds.), M as­ culinity/fem ininity: Basic perspectives. New York: Oxford University Press. Bern, S. L. (1993). The lenses of gender. New Ha­ ven: Yale University Press. Ben-Shakhar, G., & Elaad, E. (2003). The validity of psychophysiological detection of information with the guilt knowledge test: A meta-analytic re­ view. Journal of Applied P sychology, 88,131-151. Benbow, C. P., Lubinski, D., Shea, D. L., & Eftekhari-Sanjani, H. (2000). Sex differences in mathematical reasoning ability at age 13: Their sta­ tus 20 years later. Psychological Science, 11,4742000.

Bennett, R. (1991, February). Pornography and extrafamilial child sexual abuse: Examining the re­ lationship. Unpublished manuscript, Los Angeles Police Department Sexually Exploited Child Unit. Bennett, W. I. (1995). Beyond overeating. N ew En­ gland Journal of M edicine, 332, 673-674. Benson, H. (1996). Tim eless healing: The pow er and biology of belief New York: Scribner. Benson, K., & Feinberg, I. (1977). The beneficial effect of sleep in an extended Jenkins and Dallenbach paradigm. Psychophysiology, 14, 375-384. Benson, P. L. (1992, Spring). Patterns of religious development in adolescence and adulthood. PIRI N ew sletter, 2-9. Benson, P. L., Sharma, A. R., & Roehlkepartain, E. C. (1994). G row ing up adopted: A portrait of adolescents and their fam ilies. Minneapolis: Search Institute. Berenbaum, S. A., & Bailey, J. M. (2003). Effects on gender identity of prenatal androgens and ge­ nital appearance: Evidence from girls with conge­ nital adrenal hyperplasia. Journal of C linical En­ docrinology and M etabolism , 88,1102-1106. Berenbaum, S. A., & Hines, M. (1992). Early an­ drogens are related to childhood sex-typed toy pre­ ferences. Psychological Science, 3, 203-206. Berenbaum, S. A., Korman, K., & Leveroni, C. (1995). Early hormones and sex differences in cog­ nitive abilities. Learning and Individual D ifferen­ ces, 7, 303-321. Berger, B. G., & Moti, R. W. (2000). Exercise and mood: A selective review and synthesis of research employing the profile of mood states. Journal of Applied Sports Psychology, 12, 69-92. Bergin, A. E. (1980). Psychotherapy and religious va­ lues. Journal of C onsulting and C linical Psycho­ logy, 48, 95-105. Bergsholm, P., Larsen, J. L., Rosendahl, K., & Holsten, F. (1989). Electroconvulsive therapy and cerebral computed tomography. Ada Psychiatrica Scandinavia, 80, 5“-572. Berk, L. E. (1994, November). Why children talk to themselves. Scientific A m erican, p. 78-83.

Berk, L. S., Felten, D. L., Tan, S. A., Bittman, B. B., & Westengard, J. (2001). Modulation of neuroimmune parameters during the eustress of hu­ mor-associated mirthful laughter. Alternative The­ rapies, 7, 62-76. Berkel, J., & de Waard, F. (1983). Mortality pat­ tern and life expectancy of Seventh Day Adven­ tists in the Netherlands. International Journal of epidem iology, 12, 455-459. Berkowitz, L. (1983). Aversively stimulated aggres­ sion: Some parallels and differences in research with animals and humans. Am erican Psychologist, 38, 1135-1144. Berkowitz, L. (1989). Frustration-aggression hypot­ hesis: Examination and reformulation. Psycholo­ gical B ulletin, 106, 59-73. Berkowitz, L. (1990). On the formation and regula­ tion of anger and aggression: A cognitive-neoassociationistic analysis. Am erican Psychologist, 45, 494-503. Berman, M., Gladue, B., & Taylor, S. (1993). The effects of hormones, Type A behavior pattern, and provocation on aggression in men. M otivation and Em otion, 17, 125-138. Berndt, T. J. (1992). Friendship and friends’ influ­ ence in adolescence. C urrent D irections in P sycho­ logical Science, 1,156-159. Bernhardt, P. C., Dabbs, J. M., Jr., Fielden, J. A., & Lutter, C. D. (1998). Testosterone changes du­ ring vicarious experiences of winning and losing among fans at sporting events. Physiology and Be­ havior, 65, 59-62. Bernstein, D. M., Atance, C., Loftus, G. R., & Meltzoff, A. (2004). We saw it all along: Visual hindsight bias in children and adults. Psychologi­ cal Science, 15, 264-267. Bernstsen, D., & Thomsen, D. K. (2005). Personal memories for remote historical events: Accuracy and clarity of flashbulb memories related to World War E. Journal of Experim ental P sychology: G e­ neral, 134, 242-257. Berridge, K. C., & Winkielman, P. (2003). What is an unconscious emotion? (The case of uncons­ cious ,,liking“). C ognition and Em otion, 17,181— 211

.

Berry, D. S., & McArthur, L. Z. (1986). Perceiving character in faces: The impact of age-related cra­ niofacial changes on social perception. Psycholo­ gical B ulletin, 100, 3-18. Berscheid, E. (1981). An overview of the psycholo­ gical effects of physical attractiveness and some comments upon the psychological effects of know­ ledge of the effects of physical attractiveness. In G. W. Lucker, K. Ribbens, & J. A. McNamara (Eds.), Psychological aspects of facial form (Cra­ niofacial growth series). Ann Arbor: Center for Hu­ man Growth and Development, University of Mi­ chigan. Berscheid, E. (1985). Interpersonal attraction. In G. Lindzey & E. Aronson (Eds.), The handbook of so­ cial psychology. New York: Random House. Berscheid, E., Gangestad, S. W., & Kulakowski, D.-(1984). Emotion in close relationships: Impli­

cations for relationship counseling. In S. D. Brown & R. W. Lent (Eds.), H andbook of counseling psy­ chology. New York: Wiley. Bertolo, H., Paiva, T., Pessoa, L., Mestre, T., Mar­ ques, R., & Santos, R. (2003). Visual dream con­ tent, graphical representation and EEG alpha acti­ vity in congenitally blind subjects. C ognitive Brain Research, 15, 277-284.

Besson, M., Faita, F., Peretz, I., Bonnel, A.-M., & Requin, J. (1998). Singing in the brain: Indepen­ dence of lyrics and tunes. Psychological Science, 9, 494-498. Bettencourt, R. A., & Dorr, N. (1997). Collective self-esteem as a mediator of the relationship bet­ ween allocentrism and subjective well-being. Personality

and

Social

Psychology

Bulletin,

23,

955-964. Beyerstein, B., & Beyerstein, D. (Eds.) (1992). The w rite stuff: E valuations of graphology. Buffalo, NY: Prometheus Books. Bhatt, R. S., Wasserman, E. A., Reynolds, W. F., Jr., & Knauss, K. S. (1988). Conceptual behavior in pigeons: Categorization of both familiar and no­ vel examples from four classes of natural and ar­ tificial stimuli. Journal of Experim ental P sycho­ logy: Anim al Behavior Processes, 14, 219-234.

Bialystok, E. (2001).

Bilingualism

in

developm ent,

New York: Cambridge University Press. Bickman, L. (1999). Practice makes perfect and ot­ her myths about mental health services. Am erican Psychologist, 54, 965-978. Biederman, J., Wilens, T., Mick, E., Spencer, T., & Faraone, S. V. (1999). Pharmacotherapy of Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder reduces risk for substance use disorder. Pediatrics, 104, 1-5. Biello, S. M., & Dafters, R. I. (2001). MDMA and fenfluramine alter the response of the circadian clock to a serotonin agonist in vitro. Brain Rese­ arch, 920, 202-209. Biggs, V. (2001, April 13). Murder suspect captured in Grand Marais. Cook C ounty N ew s-H erald. Bigler, E. D., Johnson, S. C., Jackson, C., & Blat­ ter, D. D. (1995). Aging, brain size, and IQ. In­ telligence, 21,109-119. Binet, A., & Simon, T. (1905; reprinted 1916). New methods for the diagnosis of the intellectual level of subnormals. In A. Binet & T. Simon, The de­ velopm ent of intelligence in children. Baltimore: Williams & Wilkins. Birch, S. A. J. (2005). When knowledge is a curse: Children’s and adults’ reasoning about mental sta­ tes. C urrent D irections in P sychological Science, 14, 25-29. Birnbaum, S. G., Yuan, P. X., Wang, M., Vijayraghavan, S., Bloom, A. K., Davis, D. J., Gobeski, K. T., Sweatt, J. D., Manhi, H. K., & Arnsten, A. F. T. (2004). Protein kinase C ove­ ractivity impairs prefrontal cortical regulation of working memory. Science, 306, 882-884. Bishop, B. (2004, November 22). Personal correspon­ dence, and earlier articles on „The great divide" in the Austin Statesm an. language,

literacy,

and

cognition.

BIBLIOGRAFIJA

Bishop, G. D. (1991). Understanding the understan­ ce to authority. Journal of Applied Social Psycho­ ding of illness: Lay disease representations. In J. logy, 29, 955-978. A. Skelton & R. T. Croyle (Eds.), M ental Blatt, S. J., Sanislow, C. A., Ill, Zuroff, D. C., & representation in health and illness. New York: Pilkonis, P. (1996). Characteristics of effective the­ Springer-Verlag. rapists: Further analyses of data from the National Biswas-Diener, R., & Diener, E. (2001). Making the Institute of Mental Health Treatment of Depression best of a bad situation: Satisfaction in the slums Collaborative Research Program. Journal of C on­ of Calcutta. Social Indicators R esearch, 55, 329sulting and clinical P sychology, 64,1276-1284. 352. Bleustein, J. (2002, June 15). Quoted in „Harley reBjork, R. A. (1999). Assessing our own competen­ tooled“, by S. S. Smith, Am erican W ay M agazi­ ce: Heuristics and illusions. In D. Gopher & A. Kone. riat (Eds.), Attention and perform ance X VII. Blizzard, R. (2004, August 31). Smoking: Will edu­ C ognitive regulation of perform ance: Interaction cation overpower addiction? Gallup Poll (www.galof theory and application. Cambridge, MA: MIT lup.com). Press. Blom, J. M. C., Tamarkin, L., Shiber, J. R., & Nel­ Bjork, R. A. (2000, July/August). Toward one world son, R. J. (1995). Learned immunosuppression is of psychological science. AP S O bserver, p. 3. associated with an increased risk of chemically-in­ Bjorklund, D. F., & Green, B. L. (1992). The adap­ duced tumors. N euroim m unom odulation, 2,92-99. tive nature of cognitive immaturity. Am erican Psy­ Bloom, B. J. (1964). Stability and change in hum an chologist, 47, “-54. characteristics. New York: Wiley. Blackmore, S. (1991, Fall). Near-death experiences: Bloom, B. S. (Ed.). (1985). D eveloping talent in In or out of the body? Skeptical Inquirer, p. 34young people. New York: Ballantine. 45. Bloom, F. E. (1993, January/February). What’s new Blackmore, S. (1993). D ying to live. Amherst, NY: in neurotransmitters. BrainW ork, p. 7-9. Prometheus Books. Bloom, P. (2000). H ow children learn the m eanings Blackmore, S. (2000, October). The power of mė­ of w ords. Cambridge, MA: MIT Press. mės. Scientific A m erican, p. 63-73. Bloom, S. R. (2002, September/October). Quoted in Blakemore, S.-J., Wolpert, D. M., & Frith, C. D. Researchers identify natural appetite suppressant. (1998). Central cancella tion of self-produced tic­ Brain W ork. Blum, K., Cull, J. G., Braverman, E. R., & Co­ kle sensation. N ature N euroscience, 1, 635-640. Blakeslee, S. (2005, February 8). Focus narrows in mings, D. E. (1996). Reward deficiency syndro­ search for autism’s cause. N ew YorkTim es (www.nyme. Am erican Scientist, 84, 132-145. times.com). Boahen, K. (2005, May). Neuromorphic microchips. Blanchard, R. (1997). Birth order and sibling sex ra­ Scientific A m erican, p. 56-63. tio in homosexual versus heterosexual males and Bock, B. C., Marcus, B. H., King. T. E., Borrelli, females. Annual Review of Sex R esearch, 8, 27B., & Roberts, M. R. (1999). Exercise effects on 67. withdrawal and mood among women attempting Blanchard, R. (2001). Fraternal birth order and the smoking cessation. Addictive B ehavior, 24, 399— maternal immunie hypothesis of male homosexu­ 410. ality. H orm ones and Behavior, 40, 105-114. Bodenhausen, G. V., Sheppard, L. A., & Kramer, Blanke, 0., Landis, T., & Spinelli, L. (2004). OutG. P. (1994). Negative affect and social judgment: of-body experience and autoscopy of neurological The differential impact of anger and sadness. Eu­ origin. Brain: Journal of N eurology, 127,243-258. ropean Journal of Social Psychology, 24, 45-62. Blanke, 0., Ortigue, S., Landis, T., & Seeck, M. Bodkin, J. A., & Amsterdam, J. D. (2002). Trans(2002). Stimulating illusory own-body perceptions. dermal selegiline in major depression: A double­ N ature, 419, 269-270. blind, placebo-controlled, parallel-group study in Blankenburg, F., Taskin, B., Ruben, J., Moosoutpatients. Am erican Journal of P sychiatry, 159, mann, M., Ritter, P., Curio, G., & Villringer, 1869-1875. A. (2003). Imperceptive stimuli and sensory pro­ Boehm, K. E., Schondel, C. K., Marlowe, A. L., cessing impediment. Science, 299, 1864. & Manke-Mitchell, L. (1999). Teens’ concerns: Blascovich, J., Seery, M. D., Mugridge, C. A., Nor­ A national evaluation. Adolescence, 34, 523-528. ris, R. K., & Weisbuch, M. (2004). Predicting at­ Boesch-Achermann, H., & Boesch, C. (1993). To­ hletic performance from cardiovascular indexes of ol use in wild chimpanzees: New light from dark challenge and threat. Journal of Experim ental So­ forests. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 2, 18-21. cial P sychology, 40, 683-688. Blass, T. (1996). Stanley Milgram: A life of inventi­ Bogaert, A. F. (2003). Number of older brothers and sexual orientation: New texts and the attraction/be­ veness and controversy. In G. A. Kimble, C. A. Boneau, & M. Wertheimer (Eds.), Portraits of pio­ havior distinction in two national probability sam­ neers in psychology (Vol. II). Washington, DC and ples. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 84, 644-652. Mahwah, NJ: American Psychological Association and Lawrence Erlbaum Publishers. Bogaert, A. F. (2004). Asexuality: Prevalence and as­ sociated factors in a national probability sample. Blass, T. (1999). The Milgram paradigm after 35 Journal of Sex R esearch, 41, 279-287. years: Some things we now know about obedien­

973

Bogaert, A. F., Friesen, C., & Klentrou, P. (2002). Age of puberty and sexual orientation in a natio­ nal probability sample. Archives of Sexual Beha­ vior, 31,73-81. Boggiano, A. K., Barrett, M., Weiher, A. W., McClelland, G. H., & Lusk, C. M. (1987). Use of the maximal-operant principle to motivate chil­ dren’s intrinsic interest. Journal of Personality and Social P sychology, 53, 8“-879. Boggiano, A. K., Harackiewicz, J. M., Bessette, M. M., & Main, D. S. (1985). Increasing children’s interest through performance-contingent reward. Social C ognition, 3, 400-411. Bogin, B. (1998, February). The tall and the short of it (range of height in humans demonstrates plasti­ city of human species). D iscover. Bohman, M., & Sigvardsson, S. (1990). Outcome in adoption: Lessons from longitudinal studies. In D. Brodzinsky & M. Schechter (Eds.), The psy­ chology of adoption. New York: Oxford Univer­ sity Press. Bolger, N., DeLongis, A., Kessler, R. C., & Schil­ ling, E. A. (1989). Effects of daily stress on ne­ gative mood. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 808-818. Bonanno, G. A. (2001). Grief and emotion: Experien­ ce, expression, and dissociation. In M. Stroebe, W. Stroebe, R. O. Hansson, & H. Schut (Eds.), N ew handbook of bereavem ent: C onsciousness, coping, and care. Cambridge: Cambridge University Press. Bonanno, G. A. (2004). Loss, trauma, and human re­ silience: Have we underestimated the human ca­ pacity to thrive after extremely aversive events? Am erican Psychologist, 59, 20-28. Bonanno, G. A. (2005). Adult resilience to potential trauma. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 14, 135-137. Bonanno, G. A., & Kaltman, S. (1999). Toward an integrative perspective on bereavement. Psycholo­ gical B ulletin, 125, 760-777. Bond, C. F., Jr., & DePaulo, B. M. (in press). Ac­ curacy of deception judgments. Unpublished ma­ nuscript, Texas Christian University. Bond, C. F., Jr., Pitre, U., & Van Leeuwen, M. D. (1991). Encoding operations and the next-in-line effect. Personality and Social Psychology Bulle­ tin, 17, 435-441. Bond, M. H. (1988). Finding universal dimensions of individual variation in multi-cultural studies of values: The Rokeach and Chinese values surveys. Journal of Personality and Social P sychology, 55,

1009-1015. Bond, R., & Smith, P. B. (1996). Culture and con­ formity: A meta-analysis of studies using Asch’s (1952b, 1956) line judgment task. Psychological Bulletin, 119,111-137. Boneva, B. S., & Frieze, I. H. (2001). Toward a con­ cept of a migrant personality. Journal of Social Is­ sues, 57, 477-491. Bono, J. E., & Judge, T. A. (2004). Personality and transformational and transactional leadership: A meta-analysis. Journal of Applied P sychology, 89, 901-910.

974

BIBLIOGRAFIJA

Bosma, H., Peter, R., Siegrist, J., & Marmot, M. (1998). Two alternative job stress models and the risk of coronary heart disease. Am erican Journal of Public H ealth, 88, 68-74. Bostwick, J. M., & Pankratz, Y. S. (2000). Affec­ tive disorders and suicide risk: A re-examination. Am erican Journal of P sychiatry, 157, 1925-1932. Bosworth, R. G., & Dobkins, K. R. (1999). Lefthemisphere dominance for motion processing in deaf signers. Psychological Science, 10,256-262. Bothwell, R. K., Brigham, J.-C., & Malpass, R. S. (1989). Cross-racial identification. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 19-25. Bothwell, R. K, Deffenbacher, K. A., & Brigham, J. C. (1987). Correlation of eyewitness accuracy and confidence: Optimality hypothesis revised. Journal of Applied P sychology, 72, 691-695. Botwin, M. D., Buss, D. M., & Shackelford, T. K. (1997). Personality and mate preferences: Five fac­ tors in mate selection and marital satisfaction. Jour­ nal of P ersonality, 65, 107-136. Bouchard, T. J., Jr. (1981, December 6). Interview on N ova: Tw ins [program broadcast by the Public Broadcasting Service]. Bouchard, T. J., Jr. (1996a). IQ similarity in twins reared apart: Finding and responses to critics. In R. Sternberg & C. Grigorenko (Eds.), Intelligen­ ce: H eredity and environm ent. New York: Camb­ ridge University Press. Bouchard, T. J., Jr. (1996b). Behavior genetic stu­ dies of intelligence, yesterday and today: The long journey from plausibility to proof. Journal of Bio­ social Science, 28, 527-555. Bouchard, T. J., Jr. (2004). Genetic influence on hu­ man psychological traits. C urrent D irections in Psychological Science, 13, 148-151. Bouchard, T. J., Jr., & McGue, M. (1990). Gene­ tic and rearing environmental influences on adult personality: An analysis of adopted twins reared apart. Journal of Personality, 58, 263. Bouton, M. E., Mineka, S., & Barlow, D. H. (2001). A modem learning theory perspective on the etiology of panic disorder. Psychological Re­ view , 108, 4-32. Bowden, E. M, & Beeman, M. J. (1998). Getting the right idea: Semantic activation in the right he­ misphere may help solve insight problems. Psycho­ logical Science, 9, 435-440. Bower, B. (2003, November 22). Vision seekers. ciety of O bstetricians and G ynaecologists of C a­ Science N ew s, 164, p. 331, 332. nada, Special Supplement, p. 22-25. Bortfeld, H., Morgan, J. L., Golinkoff, R. M., & Bower, G. H. (1983). Affect and cognition. Philo­ sophical Transaction: R oyal Society of London, Rathbun, K. (2005). Mommy and me: Familiar Series B , 302, 387-402. names help launch babies into speech-stream seg­ Bower, G. H. (1986). Prime time in cognitive psy­ mentation. Psychological Science, 16, 298-304. chology. In P. Eelen (Ed.), C ognitive research and Boscarino, J. A. (1997). Diseases among men 20 behavior therapy: Beyond the conditioning para­ years after exposure to severe stress: Implications digm . Amsterdam: North Holland Publishers. for clinical research and medical care. Psychoso­ Bower, G. H., Clark, M. C., Lesgold, A. M., & m atic M edicine, 59, 605-614. Winzenz, D. (1969). Hier archical retrieval sche­ Bosma, H., Marmot, M. G., Hemingway, H, Nimes in recall of categorized word lists. Journal of colson, A. C., Brunner, E., & Stansfeld, S. A. Verbal Learning and Verbal B ehavior, 8, 323-343. (1997). Low job control and risk of coronary he­ art disease in Whitehall II (prospective cohort) stu­ Bower, G. H., & Morrow, D. G. (1990). Mental models in narrative comprehension. Science, 247, 44-48. dy. British M edical Journal, 314, 558-565.

Bookheimer, S. H., Strojwas, M. H., Cohen, M. S., Saunders, A. M, Pericak-Vance, M. A., Mazziotta, J. C., & Small, G. W. (2000). Patterns of brain activation in people at risk for Alzheimer’s disease. N ew England Journal of M edicine, 343, 450-456. Booth, F. W., & Neufer, P. D. (2005). Exercise controls gene expression. Am erican Scientist, 93, 28-35. Boring, E. G. (1930). A new ambiguous figure. Am e­ rican Journal of P sychology, 42, 444-445. Borkenau, P., Mauer, N., Riemann, R., Spinath, F. M., & Angleitner, A. (2004). Thin slices of be­ havior as cues of personality and intelligence. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 86,599614. Bornstein, M. H., Cote, L. R., Maitai, S., Painter, K., Park, S.-Y., Pascual, L., Pecheux, M.-G., Ruel, J., Yenute, P., & Vyt, A. (2004). Cross-lin­ guistic analysis of vocabulary in young children: Spanish, Dutch, French, Hebrew, Italian, Korean, and American English. C hild D evelopm ent, 75, 1115-1139. Bornstein, M. H., Tai, J., Rahn, C., Galperin, C. Z., Pecheux, M.-G., Lamour, M., Toda, S., Azuma, H., Ogino, M, & Tamis-LeMonda, C. S. (1992a). Functional analysis of the contents of ma­ ternal speech to infants of 5 and 13 months in four cultures: Argentina, France, Japan, and the United States. D evelopm ental P sychology, 28, 593-603. Bornstein, M. H., Tamis-LeMonda, C. S., Tai, J., Ludemann, P., Toda, S., Rahn, C. W., Pecheux, M.-G., Azuma, H., Vardi, D. (1992b). Maternal responsiveness to infants in three societies: The United States, France, and Japan. C hild D evelop­ m ent, 63, 808-821. Bornstein, R. F. (1989). Exposure and affect: Over­ view and meta-analysis of research, 1968-1987. Psychological Bulletin, 106, 265-289. Bornstein, R. F. (2001). The impending death of psy­ choanalysis. Psychoanalytic Psychology, 18,3-20. Bornstein, R. F., Galley, D. J., Leone, D. R., & Ka­ le, A. R. (1991). The temporal stability of ratings of parents: Test-retest reliability and influence of parental contact. Journal of Social Behavior and Personality, 6, 641-649. Boroditsky, R., Fisher, W, & Sand, M. (1995, Ju­ ly). Teenagers and contraception. Section of The Canadian contraception study. Journal of the So­

Bower, J. E., Kemeny, M. E., Taylor, S. E., & Fa­ hey, J. L. (1998). Cognitive processing, discove­ ry of meaning, CD4 decline, and AIDS-related mortality among bereaved HIV-seropositive men. Journal of C onsulting and C linical Psychology, “, 979-986. Bower, J. M., & Parsons, L. M. (2003, August). Rethinking the „lesser brain“. Scientific A m erican, p. 50-57. Bowers, K. S. (1984). Hypnosis. In N. Endler & J. M. Hunt (Eds.), Personality and behavioral disor­ ders (2nd ed.). New York: Wiley. Bowers, K. S. (1987, July). Personal communication. Bowers, T. G., & Clum, G. A. (1988). Relative con­ tribution of specific and nonspecific treatment ef­ fects: Meta-analysis of placebo-controlled behavior therapy research. Psychological Bulletin, 103,315— 323. Bowlby, J. (1973). Separation: A nxiety and anger. New York: Basic Books. Bowles, S., & Kasindorf, M. (2001, March 6). Friends tell of picked-on but ‘normal’ kid. U SA To­ day, p. 4A. Bowman, H. (2003, Fall). Interactions between chim­ panzees and their human caregivers in captive set­ tings: The effects of gestural communication on re­ ciprocity. Friends of W ashoe, 25(1), 7-16. Boyatzis, C. J., Matillo, G. M., & Nesbitt, K. M. (1995). Effects of the „Mighty Morphin Power Rangers’ on children’s aggression with peers. C hild Study Journal, 25, 45-55. Boynton, R. M. (1979). H um an color vision. New York: Holt, Rinehart & Winston. Braden, J. P. (1994). D eafness, deprivation, and IQ . New York: Plenum. Bradley, D. R, Dūmais, S. T., & Petry, H. M. (1976). Reply to Cavonius. N ature, 261, 78. Bradshaw, J. (1990). H om ecom ing: Reclaim ing and cham pioning your inner child. New York: Bantam Books. Brainerd, C. J. (1996). Piaget: A centennial celeb­ ration. Psychological Science, 7, 191-195. Brainerd, C. J, & Reyna, V. F. (1998). When things that were never experienced are easier to „remember“ than things that were. Psychological Scien­ ce, 9, 484-489. Brainerd, C. J., & Reyna, V. F. (2002). Fuzzy-trace theory and false memory. C urrent D irections in Psychological Science, 11, 164-169. Brainerd, C. J., Reyna, V. F., & Brandse, E. (1995). Are children’s false memories more per­ sistent than their true memories? Psychological Science, 6, 359-364. Brandon, S., Boakes, J., Glaser, & Green, R. (1998). Recovered memories of childhood sexual abuse: Implications for clinical practice. British Journal of Psychiatry, 172, 294-307. Brannon, L. A., & Brock, T. C. (1994). Perilous un­ derestimation of sex partners’ sexual histories in calculating personal AIDS risk. Paper presented to the American Psychological Society convention. Bransford, J. D., & Johnson, M. K. (1972). Con­ textual prerequisites for understanding: Some in­

975

BIBLIOGRAFIJA

vestigations of comprehension and recall. of Verbal Learning and Verbal Behavior,

Journal

11, 717—

726. Braun, S. (1996). New experiments underscore war­ nings on maternal drinking. Science, 273, 738— 739. Braun, S. (2001, Spring). Seeking insight by presc­ ription. C erebrum , p. 10-21. Bray, D. W., & Byham, W. C. (1991, Winter). As­ sessment centers and their derivatives. Journal of C ontinuing H igher E ducation, p. 8—11. Bray, D. W., Byham, W. (1997). Insights into the history and future of assessment centers: An inter­ view with Dr. Douglas W. Bray and Dr. William Byham. Journal of Social Behavior and P ersona­ lity, 12, 3-12. Bray, G. A. (1969). Effect of caloric restriction on energy expenditure in obese patients. Lancet, 2, 397-398. Brayne, C., Spiegelhalter, D. J., Dufouil, C., Chi, L.-Y., Dening, T. R., Paykel, E. S., O’Connor, D. W., Ahmed, A., McGee, M. A., & Huppert, F. A. (1999). Estimating the true extent of cogni­ tive decline in the old old. Journal of the Am eri­ can G eriatrics Society, 47, 1283-1288. Breedlove, S. M. (1997). Sex on the brain. N ature, 389, 801. Brehm, S., & Brehm, J. W. (1981). Psychological reactance: A theory of freedom and control. New York: Academic Press. Breland, K., & Breland, M. (1961). The misbeha­ vior of organisms. Am erican Psychologist, 16, 661-664. Brenner, M. (1973). The next-in-line effect. Journal of Verbal learning and V erbal Behavior, 12, 320323. Breslau, N., & Klein, D. F. (1999). Smoking and panic attacks: An epidemiologic investigation. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 56, 1141-1147. Bressan, P., & Dal Martelio, M. F. (2002). Talis pa­ ter, talis filius: Perceived resemblance and the be­ lief in genetic relatedness. Psychological Science, 13, 213-218. Bretz, R. D. (1989). College grade point average as a predictor of adult success: A meta-analytic review and some additional evidence. Public Personnel M anagem ent, 18, 11-22. Brewer, C. L. (1990). Personal correspondence. Brewer, C. L. (1996). Personal communication. Brewer, W. F. (1977). Memory for the pragmatic im­ plications of sentences. M em ory & C ognition, 5, 673-678. Brewin, C. R., Andrews, B., Rose, S., & Kirk, M. (1999). Acute stress disorder and posttraumatic stress disorder in victims of violent crime. Am eri­ can Journal of Psychiatry, 156, 360-3“. Brewin, C. R., Andrews, B., & Valentine, J. D. (2000). Meta-analysis of risk factors for posttrau­ matic stress disorder in trauma-exposed adults. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 68, 748-7“. Brickman, P., Coates, D., & Janoff-Bulman, R. J. (1978). Lottery winners and accident victims: Is

happiness relative? Journal of Personality and So­ cial P sychology, 36, 917-927. Brief, A. P., & Weiss, H. M. (2002). Organizatio­ nal behavior: Affect in the workplace. Annual Re­ view of P sychology, 53, 279-307. Brinson, S. L. (1992). The use and opposition of rape myths in prime-time television dramas. Sex Roles, 27, 359-375. Briscoe, D. (1997, February 16). Women lawmakers still not in charge. Associated Press (in G rand Ra­ pids P ress, p. A23). Brislin, R. (1993). U nderstanding culture’s influen­ ce on behavior. Fort Worth, TX: Harcourt Brace. Brislin, R. W. (1988). Increasing awareness of class, ethnicity, culture, and race by expanding on stu­ dents’ own experiences. In I. Cohen (Ed.), The G . Stanley H all Lecture Series. Washington, DC: American Psychological Association. Brissette, I., & Cohen, S. (2002). The contribution of individual differences in hostility to the associa­ tions between daily interpersonal conflict, affect, and sleep. Personality and Social Psychology Bul­ letin, 28, 1265-1274. Brissette, I., Scheier, M. F., & Carver, C. S. (2002). The role of optimism in social network develop­ ment, coping, and psychological adjustment during a life transition. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 102-111. British Psychological Society. (1993). Ethical prin­ ciples for conducting research with human parti­ cipants. The Psychologist: Bulletin of the British Psychological Society, 6, 33-36. Britton, W. B., & Bootzin, R. R. (2004). Near-de­ ath experiences and the temporal lobe. Psycholo­ gical Science, 15, 254-258. Broadbent, D. E. (1978). The current state of noise research: Reply to Poulton. Psychological Bulle­ tin, 85, 1052-1067. Brody, J. E. (1999, November 30). Yesterday’s pre­ cocious puberty is norm today. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brody, J. E. (2000, March 21). When post-trauma­ tic stress grips youth. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brody, J. E. (2001, December 11). An old enemy, smoking, hangs tough. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brody, J. E. (2002, November 26). When the eye­ lids snap shut at 65 miles an hour. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Brody, J. E. (2003, August 19). Skipping a college course: Weight gain 101. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brody, J. E. (2003, September). Addiction: A brain ailment, not a moral lapse. N ew York Tim es (www.nytimes .com). Brody, J. E. (2003, December 23). Stampede of dia­ betes as U. S. races to obesity. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brody, N. (1992). Intelligence, 2nd ed. San Diego: Academic Press. Brody, N. (1997). Dispositional paradigms: Comment on Eysenck (1997) and the biosocial science of in­

dividual differences.

Journal

of

Personality

and

Social P sychology, 73(6), 1242-1245.

Brody, N. (2001). Inspection time: Past, present, and future. Intelligence, 29, 537-541. Brody, N. (2003). Construct validation of the Stern­ berg Triarchic Abilities Test: Comment and reana­ lysis. Intelligence, 31, 319-329. Brodzinsky, D. M., & Schechter, M. D. (Eds.) (1990). The psychology of adoption. New York: Oxford University Press. Broman, S. H. (1989). Infant physical status and lat­ ter cognitive development. In M. G. Bomstein & N. A. Krasnegor (Eds.), Stability and continuity in m ental

developm ent:

Behavioral

and

biological

perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum.

Bronner, E. (1998, February 25). U. S. high school seniors among worst in math and science. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brooke, J. (2000, January 20). Canada proposes sca­ ring smokers with pictures on the pack. N ew York Tim es (www.nytimes.com) Brooks, D. (2005, April 28). Mourning Mother Rus­ sia. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Brooks, D. J. (2002, October 8). Running down the road to happiness. G allup Tuesday B riefing (www.gallup.com). Brooks, G. (1960). „The Bean Eaters“, The W orld of G w endolyn Brooks, Harper & Row. Brown, A. S. (2003). A review of the deja vu expe­ rience. Psychological Bulletin, 129, 394-413. Brown, A. S. (2004). The deja vu experience. East Sussex, England: Psychology Press. Brown, A. S., Begg, M. D., Gravenstein, S., Scha­ efer, C. A., Wyatt, R. J., Bresnahan, M., Babulas, V. P., & Susser, E. S. (2004). Serologic evi­ dence of prenatal influenza in the etiology of schi­ zophrenia. Archives of G eneral P sychiatry, 61, 774-780. Brown, A. S., Bracken, E., Zoccoli, S., & Douglas, K. (2004). Generating and remembering passwords. Applied C ognitive Psychology, 18, 641-651. Brown, A. S., Schaefer, C. A., Wyatt, R. J., Go­ etz, R., Begg, M. D., Gorman, J. M., & Susser, E. S. (2000). Maternal exposure to respiratory infections and adult schizophrenia spectrum disor­ ders: A prospective birth cohort study. Schizoph­ renia Bulletin, 26, 287-295. Brown, E. L., & Deffenbacher, K. (1979). Percep­ tion and the senses. New York: Oxford Universi­ ty Press. Brown, G. K., Ten Have, T., Henriques, G. R., Xie, S. X., Hollander, J. E., & Beck, A. T. (2005). Cognitive therapy for the prevention of suicide at­ tempts. JAM A : Journal of the A m erican M edical Association, 294, 563-570. Brown, J. D. (1991). Accuracy and bias in self-know­ ledge. In C. R. Snyder & D. F. Forsyth (Eds.), H andbook of social and clinical psychology: The health perspective. New York: Pergamon Press. Brown, J. D., Steele, J. R., & Walsh-Childers, K. (2002). Sexual teens, sexual media: Investigating media’s influence on adolescent sexuality. Mahwah, NJ: Erlbaum.

976

BIBLIOGRAFIJA

and M anagem ent, 30. Seattle, WA: International Brown, J. L., & Pollitt, E. (1996, February). Mal­ Association for the Study of Pain, IASP Press. nutrition, poverty and intellectual development. Bryant, R. A. (2001). Posttraumatic stress disorder Scientific A m erican, p. 38-43. and traumatic brain injury: Can they co-exist? C li­ Brown, L. R., Kane, H., & Ayres, E. (1993). Vital nical P sychology R eview , 21, 931-948. signs 1993: The trends that are shaping our futu­ Buchel, C., Morris, J., Dolan, R. J., & Friston, K. re. New York: Norton. J. (1998). Brain systems mediating aversive con­ Brown, R. (1965). Social psychology. New York: ditioning: An event-related fMRI study. N euron, Free Press. 20, 947-957. Brown, R. (1973). A first language: The early sta­ Buck, L., & Axel, R. (1991). A novel multigene fa­ ges. Cambridge, MA: Harvard University Press. mily may encode odorant receptors: A molecular Brown, R. (1986). Linguistic relativity. In S. H. Hulse basis for odor recognition. C ell, 65, 175-187. & B. F. Green, Jr. (Eds.), O ne hundred years of psychological research in Am erica. Baltimore: Buckingham, M. (2001, August). Quoted by P. LaBarre, „Marcus Buckingham thinks your boss has Johns Hopkins University Press. an attitude problem". The M agazine (fastcompaBrown, R., & Kulik, J. (1982). Flashbulb memories. ny.com/online/49/buckingham.html). In U. Neisser (Ed.), M em ory observed. San Fran­ Buckingham, M., & Clifton, D. O. (2001). N ow , cisco: Freeman. discover your strengths. New York: Free Press. Brown, S. L., Nesse, R. M., Vinokur, A. D., & Smith, D. M. (2003). Providing social support Buckley, K. E., & Leary, M. R. (2001). Perceived acceptance as a predictor of social, emotional, and may be more beneficial than receiving it: Results academic outcomes. Paper presented at the Society from a prospective study of mortality. Psycholo­ of Personality and Social Psychology annual con­ gical Science, 14, 320-327. vention. Brown, S. W., Garry, M., Loftus, E., Silver, B., DuBois, K., & DuBreuil, S. (1996). People’s be­ Buehler, R., Griffin, D., & Ross, M. (1994). Ex­ ploring the „planning fallacy": Why people un­ liefs about memory: Why don’t we have better me­ derestimate their task completion times. Jour­ mories? Paper presented at the American Psycho­ nal of P ersonality and Social Psychology, 67, logical Society convention. 3“-381. Brownell, K. D. (1997, March). We must be more Bugelski, B. R., Kidd, E., & Segmen, J. (1968). militant about food. AP A M onitor, p. 48. Image as a mediator in one-trial paired-associate Brownell, K. D. (2002). Public policy and the pre­ learning. Journal of Experim ental P sychology, 76, vention of obesity. In C. G. Fairbum & K. D. 69-73. Brownell (Eds.), Eating disorders and obesity: A com prehensive handbook (2nd ed.). New York: Buka, S. L., Goldstein, J. M., Seidman, L. J., Zomberg, G., Donatelli, J.-A. A., Denny, L. R., Guilford. & Tsuang, M. T. (1999). Prenatal complications, Brownell, K. D., & Wadden, T. A. (1992). Etiolo­ genetic vulnerability, and schizophrenia: The New gy and treatment of obesity: Understanding a se­ England longitudinal studies of schizophrenia. Psy­ rious, prevalent, and refractory disorder. Journal chiatric Annals, 29, 151-156. of C onsulting and C linical Psychology, 60, 505Buka, S. L., Tsuang, M. T., Torrey, E. F., Kleba517. noff, M. A., Wagner, R. L., & Yolken, R. H. Browning, C. (1992). O rdinary m en: Reserve poli­ (2001). Maternal infections and subsequent psy­ ce battalion 101 and the final solution in Poland. chosis among offspring. Archives of G eneral P sy­ New York: HarperCollins. chiatry, 58,1032-1037. Brownmiller, S. (1975). Against our w ill: M en, w o­ Bullough, V. (1990). The Kinsey scale in historical m en, and rape. New York: Simon and Schuster. perspective. In D. P. McWhirter, S. A. Sanders, & Bruce, D., Dolan, A., & Phillips-Grant, K. (2000). J. M. Reinisch (Eds.), H om osexuality/heterosexu­ On the transition from childhood amnesia to the ality: C oncepts of sexual orientation. New York: recall of personal memories. Psychological Scien­ Oxford University Press. ce, 11, 360-364. Bruck, M., & Ceci, S. (2004). Forensic developmen­ Buquet, R. (1988). Le reve et les deficients visuels (Dreams and the visually-impaired). Psychanalytal psychology: Unveiling four common miscon­ se-a-VU niversite, 13, 319-327. ceptions. C urrent D irections in P sychological Bureau of Labor Statistics. (2004, September 14). Science, 15, 229-232. American time-user survey summary. Washington, Bruck, M., & Ceci, S. J. (1999). The suggestibility DC: United States Department of Labor of children’s memory. Annual Review of P sycho­ (www.bls.gov). logy, 50, 419-439. Bruer, J. T. (1999). The m yth of the first three years: Bureau of Labor Statistics, U. S. Department of Labor. (2004-2005). Occupational Outlook Hand­ A new understanding of early brain developm ent book, 2004-05 Edition. and lifelong learning. New York: Free Press. Brumberg, J. J. (2000). Fasting girls: The history Bureau of the Census. (2004). Statistical abstract of the U nited States 2004. Washington, DC: U. S. of anorexia nervosa. New York: Vintage. Government Printing Office. Brune, K., & Handwerker, H. (2004). H yperalge­ Burger, J. M. (1987). Increased performance with sia: M olecular m echanism s and clinical im plica­ increased personal control: A self-presentation in­ tions. Special issue of Progress in Pain Research

terpretation.

Journal

of

Experim ental

Social

Psychology, 23, 350-360.

Burger, J. M., & Burns, L. (1988). The illusion of unique invulnerability and the use of effective con­ traception. Personality and Social Psychology Bul­ letin, 14, 264-270. Burgess, M., Enzle, M. E., & Schmaltz, R. (2004). Defeating the potentially deleterious effects of ex­ ternally imposed deadlines: Practitioners’ rales-ofthumb. Personality and Social Psychology Bulle­ tin, 30, 868-877. Buri, J. R., Louiselle, P. A., Misukanis, T. M., & Mueller, R. A. (1988). Effects of parental autho­ ritarianism and authoritativeness on self-esteem. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 271-282. Burish, T. G., & Carey, M. P. (1986). Conditioned aversive responses in cancer chemotherapy pa­ tients: Theoretical and developmental analysis. Journal of C ounseling and C linical P sychology,

54, 593-600. Burke, D. M., & Shafto, M. A. (2004). Aging and language production. C urrent D irections in P sy­ chological Science, 13, 21-24. Burkholder, R. (2005a, January 11). Chinese far we­ althier than a decade ago - but are they happier? Gallup Poll N ew s Service (www.gallup.com). Burkholder, R. (2005b, January 18). China’s citizens optimistic, yet not entirely satisfied. G allup Poll N ew s Service (www.gallup.com). Burns, B. C. (2004). The effects of speed on skilled chess performance. Psychological Science, 15, 442-447. Burns, B. D. (2004). Heuristics as beliefs and as be­ haviors: The adaptiveness of the „hot hand". C og­ nitive P sychology, 48, 295-331. Burrell, B. (2005). Postcards from the brain m useum : The im probable search for m eaning in the m atter of fam ous m inds. New York: Broadway Books.

Burt, D. M., & Perrett, D. I. (1995). Perception of age in adult Caucasian male faces: Computer grap­ hic manipulation of shape and colour information. Proceedings of the R oyal Society, 259, 137-143. Bush, G. W. (2001, May 1). Speech to the National Defense University, Washington, DC. Bushman, B. J. (1993). Human aggression while un­ der the influence of alcohol and other drugs: An integrative research review. C urrent D irections in Psychological Science, 2,148-152. Bushman, B. J. (2002). Does venting anger feed or extinguish the flame? Catharsis, rumination, di­ straction, anger, and aggressive responding. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 724-731. Bushman, B. J., & Anderson, C. A. (2001). Media violence and the American public: Scientific facts versus media misinformation. Am erican Psycholo­ gist, 56, 477-489. Bushman, B. J., & Baumeister, R. F. (1998). Thre­ atened egotism, narcissism, self-esteem, and direct and displaced aggression: Does self-love or selfhate lead to violence? Journal of Personality and Social P sychology, 75,219-229.

BIBLIOGRAFIJA

Bushman, B. J., Baumeister, R. F., & Stack, A. D. (1999). Catharsis, aggression, and persuasive in­ fluence: Self-fulfilling or self-defeating prophecies? Journal of Personality and Social P sychology, 76, 367-376. Bushman, B. J., & Bonaci, A. M. (2002). Violence and sex impair memory for television ads. Jour­ nal of A pplied Psychology, 87, 557-564. Busnel, M. C., Granier-Deferre, C., & Lecanuet, J. P. (1992, October). Fetal audition. N ew York Academ y of Sciences, 662, 118-134. Buss, A. H. (1989). Personality as traits. Am erican Psychologist, 44, 1378-1388. Buss, D. M. (1991). Evolutionary personality psycho­ logy. Annual Review of P sychology, 42, 459-491. Buss, D. M. (1994). The strategies of human mating: People worldwide are attracted to the same quali­ ties in the opposite sex. Am erican Scientist, 82, 238-249. Buss, D. M. (1995). Evolutionary psychology: A new paradigm for psychological science. Psychological Inquiry, 6, 1-30. Buss, D. M. (1996). Sexual conflict: Evolutionary in­ sights into feminism and the „battle of the sexes.“ In D. M. Buss & N. M. Malamuth (Eds.), Sex, po­ w er, conflict: Evolutionary and fem inist perspec­ tives. New York: Oxford University Press. Butler, A. C., Hokanson, J. E., & Flynn, H. A. (1994). A comparison of self-esteem lability and low trait self-esteem as vulnerability factors for de­ pression. Journal of Personality and Social P sy­ chology, “, 1“-177. Butler, J., & Rovee-Collier, C. (1989). Contextual gating of memory retrieval. D evelopm ental P sy­ chobiology, 22, 533-552. Butler, R. A. (1954, February). Curiosity in monke­ ys. Scientific A m erican, p. 70-75. Butterfield, F. (1999, July 12). Experts say study confirms prison’s new role as mental hospital. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Butterworth, G. (1992). Origins of self-perception in infancy. Psychological Inquiry, 3, 103-111. Byne, W., & Parsons, B. (1993). Human sexual orientation: The biologic theories reappraised. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 50, 228-239. Bynum, R. (2004, November 1). Associated Press article. Byrne, D. (1971). The attraction paradigm . New York: Academic Press. Byrne, D. (1982). Predicting human sexual behavior. In A. G. Kraut (Ed.), The G . Stanley H all Lecture Series (Vol. 2). Washington, DC: American Psychological Association. Byrne, J. (2003, September 21). From corresponden­ ce reported by Michael Shermer, ,,E-Skeptic for September 21, 2003, from The Skeptics Society. Byrne, R. W. (1991, May/June). Brute intellect. The Sciences, p. 42-47. Byrne, R. W., & Russon, A. E. (1998). Learning by imitation: A hierarchical approach. Behavioral and Brain Sciences, 21, 667-721. Byrnes, J. P., Miller, D. C., & Schafer, W. C. (1999). Gender differences in risk taking: A meta-analysis. Psychological Bulletin 125, 367-383.

Cable, D. M., & Gilovich, T. (1998). Looked over or overlooked? Prescreening decisions and postin­ terview evaluations. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 83, 501-508. Cacioppo, J. T., Berntson, G. G., Klein, D. J., & Poehlmann, K. M. (1997). The psychophysiolo­ gy of emotion across the lifespan. Annual Review of G erontology and G eriatrics, 17, 27. Cahill, L. (1994). (Beta)-adrenergic activation and memory for emotional events. N ature, 371, 702704. Cahill, L. (2005, May). His brain, her brain. Scien­ tific Am erican, p. 40—47. Cale, E. M., Lilienfeld, S. O. (2002). Sex differen­ ces in psychopathy and antisocial personality di­ sorder: A review and integration. C linical P sycho­ logy R eview , 22,1179-1207. Call, K. T., Riedel, A. A., Hein, K., McLoyd, V., Petersen, A., & Kipke, M. (2002). Adolescent he­ alth and well-being in the twenty-first century: A global perspective. Journal of Research on A do­ lescence, 12, 69-98. Callaghan, T., Rochat, P., Lillard, A., Claux, M. L., Odden, H., Itakura, S., Tapanya, S., & Singh, S. (2005). Synchrony in the onset of men­ tal-state reasoning. Psychological Science, 16, 378-384. Calle, E. E., Thun, M. J., Petrelli, J. M., Rodri­ guez, C., & Health, C. W., Jr. (1999). Body-mass index and mortality in a prospective cohort of U. S. adults. N ew England Journal of M edicine, 341, 1097-1105. Callicott, J. H., & 11 others (2005). Variation in DISCI affects hippocampal structure and function and increased risk for schizophrenia. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 102, 86278632. Calvo-Merino, B., Glaser, D. E., Grezes, J., Passingham, R. E., & Haggard, P. (2004). Action observation and acquired motor skills: An fMRI study with expert dancers. C erebral C ortex, 15, 1243-1249. Camerer, C. F., Loewenstein, G., & Weber, M. (1989). The curse of knowledge in economic set­ tings: An experimental analysis. Journal of Poli­ tical Econom y, 97, 1232-1254. Campbell, D. T. (1975). On the conflicts between biological and social evolution and between psy­ chology and moral tradition. Am erican Psycholo­ gist, 30, 1103-1126. Campbell, D. T., & Specht, J. C. (1985). Altruism: Biology, culture, and religion. Journal of Social and C linical Psychology, 3(1), 33-42. Campbell, S. (1986). The Loch N ess M onster: The evidence. Willingborough, Northamptonshire, U.K.: Acquarian Press. Camper, J. (1990, February 7). Drop pompom squad, U. of I. rape study says. C hicago Tribune, p. 1. Camperio-Ciani, A., Corna, F., & Capiluppi, C. (2004). Evidence for maternally inherited factors favouring male homosexuality and promoting fe­ male fecundity. Proceedings of the R oyal Society of London B , 111, 2217-2221.

977

Campos, J. J., Bertenthal, B. I., & Kermoian, R. (1992). Early experience and emotional develop­ ment: The emergence of wariness and heights. Psychological Science, 3, 61-64. Canli, T., Desmond, J. E., Zhao, Z., & Gabrieli, J. D. E. (2002). Sex differences in the neural ba­ sis of emotional memories. Proceedings of the N a­ tional Academ y of Sciences, 9 9 , 10789-10794. Cannon, J. (2005). Career planning and opportuni­ ties: The bachelor’s degree in psychology. Eye on Psi C hi, 26-28. Cannon, W. B. (1929). Bodily changes in pain, hun­ ger, fear, and rage. New York: Branford. Cannon, W. B., & Washburn, A. (1912). An expla­ nation of hunger. Am erican Journal of P hysiolo­ gy, 2 9 , 441-454. Cantor, N., & Kihlstrom, J. F. (1987). Personality and social intelligence. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Cantril, H., & Bum stead, C. H. (1960). Reflections on the hum an venture. New York: New York Uni­ versity Press. Caplan, N., Choy, M. H., & Whitmore, J. K. (1992, February). Indochinese refugee families and aca­ demic achievement. Scientific A m erican, p. 36-42. Caputo, D., & Dunning, D. (2005). What you don’t know: The role played by errors of omission in im­ perfect self-assessments. Journal of Experim ental Social P sychology, 488-505. Carducci, B. J., Cosby, P. C., & Ward, D. D. (1978). Sexual arousal and interpersonal evalua­ tions. Journal of Experim ental Social Psychology, 14, 449-457. Carey, G. (1990). Genes, fears, phobias, and pho­ bic disorders. Journal of C ounseling and D evelop­ m ent, 68, 628-632. Carlezon, W. A., Jr., Mague, S. D., & Andersen, S. L. (2003). Enduring behavioral effects of early exposure to methylphenidate in rats. Biological Psychiatry, 54, 1330-1337. Čarli, L. L., & Leonard, J. B. (1989). The effect of hindsight on victim derogation. Journal of So­ cial and C linical P sychology, 8, 331-343. Carlson, C. L. (2000). ADHD is overdiagnosed. In R. L. Atkinson, R. C. Atkinson, E. E. Smith, D. J. Bern, & S. Nolen-Hoeksema (Eds.), H ilgard’s introduction to psychology, Thirteenth edition. Fort Worth: Harcourt. Carlson, D. K. (2002, February 19). Acceptance of homosexuality: A youth movement. The Gallup Organization (www.gallup.com/poll/tb/educaYouth/200220219.asp). Carlson, M. (1995, August 29). Quoted by S. Blakeslee, In brain’s early growth, timetable may be crucial. N ew York Tim es, p. Cl, C3. Carlson, M., Charlin, V., & Miller, N. (1988). Po­ sitive mood and helping behavior: A test of six hy­ potheses. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 55,211-229. Carlson, R. (1984). What’s social about social psy­ chology? Where’s the person in personality rese­ arch? Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 47, 1304-1309.

978

BIBLIOGRAFIJA

Longitudinal evidence from a birth cohort. Archi­ Carlson, S. (1985). A double-blind test of astrology. ves of G eneral Psychiatry, 53, 1033-1039. N ature, 318, 419-425. Caspi, A., Sugden, K., Moffitt, T. E., Taylor, A., Carnegie Council on Adolescent Development. Craig, I. W., Harrington, H. L., McClay, J., (1989, June). Turning points: Preparing Am erican youth for the 21st century. (The report of the Task Mill, J., Martin, J., Braithwaite, A, & Poul­ ton, R. (2003). Influence of life stress on depres­ Force on Education of Young Adolescents.) New sion: Moderation by a polymorphism in the 5-HTT York: Carnegie Corporation. gene. Science, 30, 386-389. Carriere, G. (2003). Parent and child factors asso­ ciated with youth obesity. Statistics C anada, C a­ Cassandro, V. J, & Simonton, D. K. (2003). Cre­ talogue 82-003, Supplem ent to H ealth Reports, ativity and genius. In C. L. M. Keyes & J. Haidt 2003. (Eds.), Flourishing: Positive psychology and the life w ell-lived. Washington, DC: American Psycho­ Carroll, D., Davey Smith, G., & Bennett, P. (1994, logical Association. March). Health and socio-economic status. The Cassidy, J., & Shaver, P. R. (1999). H andbook of Psychologist, p. 122-125. attachm ent. New York: Guilford. Carroll, J. (2005, January 14). Terrorism concerns fade. The G allup O rganization (www.gallup.com). Castillo, R. J. (1997). C ulture and m ental illness: A client-centered approach. Pacific Grove, CA: Bro­ Carroll, J. M., & Russell, J. A. (1996). Do facial oks/Cole. expressions signal specific emotions? Judging emo­ tion from the face in context. Journal of Persona­ Castonguay, L. G., & Goldfried, M. R. (1994). Psy­ lity and Social P sychology, 70, 205-218. chotherapy integration: An idea whose time has co­ me. Applied & Preventive P sychology, 3,159-172. Carskadon, M. (2002). Adolescent sleep patterns: Biological, social, and psychological influences. Catanese, K. R., & Tice, D. M. (2005). The effect New York: Cambridge University Press. of rejection on anti-social behaviors: Social exclu­ Carter, R. (1998). M apping the m ind. Berkeley, CA: sion produces aggressive behaviors. In K. D. Wil­ liams, J. P. Forgas, & W. Von Hippel (Eds.), The University of California Press. social outcast: O stracism , social exclusion, rejec­ Carter, S., & Snow, C. (2004, May). Helping sin­ gles enter better marriages using predictive models tion, and bullying. New York: Psychology Press. of marital success. Presented to the American Psy­ Cattell, R. B. (1963). Theory of fluid and crystalli­ zed intelligence: A critical experiment. Journal of chological Society convention. Educational Psychology, 54, 1-22. Cartwright, R. D. (1978). A prim er on sleep and Cavalli-Sforza, L, Menozzi, P., & Piazza, A. dream ing. Reading, MA: Addison-Wesley. (1994). The history and geography of hum an ge­ Caryl, P. G. (1994). Early event-related potentials nes. Princeton, NJ: Princeton University Press. correlate with inspection time and intelligence. In­ telligence, 18,15-46. Cavigelli, S. A., & McClintock, M. K. (2003). Fear of novelty in infant rats predicts adult corticostero­ CASA. (2003). The form ative years: Pathw ays to ne dynamics and an early death. Proceedings of the substance abuse am ong girls and young w om en ages 8-22. New York, NY: National Center on Ad­ N ational Academ y of Sciences, 100, 16131-16136. CDC. (2004). Teenagers in the United States: Sexu­ diction and Substance Use, Columbia University. al activity, contraceptive use, and childbearing, Case, R. B., Moss, A. J., Case, N., McDermott, M., 2002. A fact sheet for series 23, number 24. DHHS & Eberly, S. (1992). Living alone after myocar­ dial infarction: Impact on prognosis. Journal of the Publication (PHS) 2005-1976. CDC. (2004, December 16). Prevalence of over­ Am erican M edical A ssociation, 267, 515-519. Cash, T, & Janda, L. H. (1984, December). The weight and obesity among adults: United States, 1999-2002. Centers for Disease Control and eye of the beholder. Psychology Today, p. “-52. Prevention, National Center for Health Statistics Cash, T. F., & Henry, P. E. (1995). Women’s body (www.cdc.gov). images: The results of a national survey in the U. S. A. Sex Roles, 33, 19-28. Ceci, S. J. (1993). Cognitive and social factors in children’s testimony. Master Lecture, American Caspi, A. (2000). The child is father of the man: Per­ Psychological Association convention. sonality continuities from childhood to adulthood. Ceci, S. J., & Bruck, M. (1993). Child witnesses: Journal of Personality and Social P sychology, 78, Translating research into policy. Social P olicy Re­ 158-172. port (Society for Research in Child Development), Caspi, A., Harrington, H., Milne, B, Amell, J. W., Theodore, R. F., & Moffitt, T. E. (2003). Chil­ 7(3), 1-30. dren’s behavioral styles at age 3 are linked to then- Ceci, S. J, & Bruck, M. (1995). Jeopardy in the adult personality traits at age 26. Journal of Per­ courtroom : A scientific analysis of children’s te­ sonality, 71,496-513. stim ony. Washington, DC: American Psychologi­ cal Association. Caspi, A., McClay, J., Moffitt, T., Mill, J., Mar­ tin, J, Craig, I. W., Taylor, A., & Poulton, R. Ceci, S. J., Huffman, M. L. €., Smith, E., & Loftus, E. F. (1994). Repeatedly thinking about a non(2002). Role of genotype in the cycle of violence event: Source misattributions among preschoolers. in maltreated children. Science, 297, 851-854. C onsciousness and C ognition, 3, 388-407. Caspi, A, Moffitt, T. E., Newman, D. L., & Sil­ Ceci, S. J., & Liker, J. K. (1986). A day at the ra­ va, P. A. (1996). Behavioral observations at age ces: A study of IQ, expertise, and cognitive com­ 3 years predict adult psychiatric disorders:

plexity. Journal of Experim ental P sychology: G e­ neral, 115, 255-266. Ceci, S. J., & Williams, W. M. (1997). Schooling, intelligence, and income. Am erican Psychologist, 52, 1051-1058. Centers for Disease Control. (1992, September 16). Serious mental illness and disability in the adult household population: United States, 1989. Ad­ vance D ata No. 218 from Vital and H ealth Sta­ tistics, National Center for Health Statistics. Centers for Disease Control Vietnam Experience Study. (1988). Health status of Vietnam veterans. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 259, 2701-2709. Centerwall, B. S. (1989). Exposure to television as a risk factor for violence. Am erican Journal of E pi­ dem iology, 129, 643-652. Cerella, J. (1985). Information processing rates in the elderly. Psychological Bulletin, 98, 67-83. CFI. (2003, July). International developments. Report. Amherst, NY: Center for Inquiry International. Chambless, D. L., Baker, M. J., Baucom, D. H., Beutler, L. E, Calhoun, K. S., Crits-Christoph, P., Daiuto, A., DeRubeis, R., Detweiler, J., Haaga, D. A. F., Johnson, S. B., McCurry, S., Mueser, K. T., Pope, K. S., Sanderson, W. C., Shoham, V., Stickle, T, Williams, D. A., & Woo­ dy, S. R. (1997). Update on empirically validated therapies, II. The C linical Psychologist, 51(1), 316. Chamove, A. S. (1980). Nongenetic induction of ac­ quired levels of aggression. Journal of Abnorm al Psychology, 89,469-488. C hance N ew s (1999, July 15). National Lottery and death rates. From D aily E xpress, 13 August 1998. Chang, E. C. (2001). Cultural influences on optimism and pessimism: Differences in Western and Eastern construals of the self. In E. C. Chang (Ed.), O pti­ m ism and pessim ism . Washington, DC: APA Books. Chang, P. P., Ford, D. E., Meoni, L. A., Wang, N.Y., & Klag, M. J. (2002). Anger in young men and subsequent premature cardiovascular disease: The precursors study. Archives of Internal M edi­ cine, 162, 901-906. Chaplin, W. F., Phillips, J. B., Brown, J. D, Clan­ ton, N. R., & Stein, J. L. (2000). Handshaking, gender, personality, and first impressions. Journal of Personality and Social P sychology, 79, 110— 117. Charles, S. T., Reynolds, C. A., & Gatz, M. (2001). Age-related differences and change in positive and negative affect over 23 years. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 80, 136-151. Charpak, G., & Broch, H. (2004). D ebunked! ESP , telekinesis, and other pseudoscience. Baltimore, MD: Johns Hopkins University Press. Chartrand, T. L., & Bargh, J. A. (1999). The cha­ meleon effect: The perception-behavior link and so­ cial interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 893-910. Chase, M. H., & Morales, F. R. (1983). Subthres­ hold excitatory activity and motomeuron dischar-

BIBLIOGRAFIJA

ge during REM periods of active sleep. Science, 221, 1195-1198. Chase, W. G., & Simon, H. A. (1973). Perception in chess. C ognitive Psychology, 4, 55-81. Chase-Lansdale, P. L., Moffitt, R. A., Lohman, B. J., Cherlin, A. J., Coley, R. L., Pittman, L. D., Roff, J., & Votruba-Drzal, E. (2003). Moth ers’ transitions from welfare to work and the well-being of preschoolers and adolescents. Science, 299, 1548-1552. Chassin, L., Presson, C. C., Sherman, S. J., & McGrew, J. (1987). The changing smoking en­ vironment for middle and high school students: 1980-1983. Journal of Behavioral M edicine, 10, 581-593. Chaudhari, N., Landin, A. M., & Roper, S. D. (2000). A metabotropic glutamate receptor variant functions as a taste receptor. N ature N euroscien­ ce, 3, 113-119. Chaves, J. F. (1989). Hypnotic control of clinical pain. In N. P. Spanos & J. E Chaves (Eds.), H yp­ nosis: The cognitive-behavioral perspective. Buf­ falo, NY: Prometheus Books. Cheek, J. M., & Melchior, L. A. (1990). Shyness, self-esteem, and self-consciousness. In H. Leitenberg (Ed.), H andbook of social and evaluation anxiety. New York: Plenum. Cheit, R. E. (1998). Consider this, skeptics of reco­ vered memory. Ethics & Behavior, 8, 141-160. Chen, E. (2004). Why socioeconomic status affects the health of children: A psychosocial perspecti­ ve. C urrent D irections in P sychological Science, 13, 112-115. Cheng, C. (2001). Assessing coping flexibility in reallife and laboratory settings: A multimethod appro­ ach. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 80, 814-833. Cheng, T. O. (1999). Teenage smoking in China. Journal of Adolescence, 22, 607-620. Chess, S., & Thomas, A. (1987). K now your child: An authoritative guide for today’s parents. New York: Basic Books. Child Trends. (2001, August). Facts at a glance, (www.childtrends.org). Chiles, J. A., Lambert, M. J., & Hatch, A. L. (1999). The impact of psychological interventions on medical cost offset: A meta-analytic review. C li­ nical P sychology: Science and P ractice, 6, 204220. Chisholm, K. (1998). A three year follow-up of at­ tachment and indiscriminate friendliness in chil­ dren adopted from Romanian orphanages. C hild D evelopm ent, 69, 1092-1106. Choi, I., & Choi, Y. (2002). Culture and self-concept flexibility. Personality and Social Psycholo­ gy B ulletin, 28, 1508-1517. Chomsky, N. (1959). Review of B. F. Skinner’s Ver­ bal behavior. Language, 35, 26-58. Chomsky, N. (1972). Language and m ind. New York: Harcourt Brace Jovanovich. Chomsky, N. (1987). Language in a psychological setting. Sophia Linguistic Working Papers in Lin­ guistics, No. 22, Sophia University, Tokyo.

979

sual sex. Journal of Applied Social Psychology, 20, Chorpita, B. F., & Barlow, D. H. (1998). The de­ 771-782. velopment of anxiety: The role of control in the early environment. Psychological Bulletin, 124,3- Clark, R. D., HI, & Hatfield, E. (1989). Gender dif­ ferences in willingness to engage in casual sex. 21. Journal of Psychology and H um an Sexuality, 2, Christakis, D. S., Zimmerman, F. J., DiGiuseppe, D. L., & McCarty, C. A. (2004). Early television 39-55. exposure and subsequent attentional problems in Coats, E. J., & Feldman, R. S. (1996). Gender dif­ ferences in nonverbal correlates of social status. children. Pediatrics, 113, 708-713. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, Christensen, A., & Jacobson, N. S. (1994). Who (or 1014-1022. what) can do psychotherapy: The status and chal­ lenge of nonprofessional therapies. Psychological Cofer, J. 0., (1993). The Latin D eli, New York: W. Science, 5, 8-14. W. Norton and Company. Christophersen, E. R., & Edwards, K. J. (1992). Coffey, C. E. (Ed.) (1993). C linical science ofelectroconvulsive therapy. Washington, DC: American Treatment of elimination disorders: State of the art Psychiatric Press. 1991 .Applied & Preventive P sychology, 1,15-22. Chugani, H. T., & Phelps, M. E. (1986). Matura- Coffey, C. E., Lucke, J. F., Saxton, J. A., Ratcliff, G., Unitas, L. J., Billig, B., & Bryan, R. N. tional changes in cerebral function in infants de­ (1998). Sex differences in brain aging: A quanti­ termined by 18FDG Positron Emission Tomograp­ tative magnetic resonance imagine study. Archives hy. Science, 231, 840-843. CIA. (2005). Life expectancy at birth. The w orld fact of N eurology, 55, 169-179. book, www.cia.gov. Coffey, C. E., Wilkinson, W. E., Weiner, R. D., PaCialdini, R. B. (1993). Influence: Science and prac­ rashos, I. A., Djang, W. T., Webb, M. C., Fitice (3rd ed.). New York: HarperCollins. giel, G. S., & Spritzer, C. E. (1993). Quantitative Cialdini, R. B., & Richardson, K. D. (1980). Two cerebral anatomy in depression: A controlled mag­ netic resonance imaging study. Archives of G ene­ indirect tactics of image management: Basking and ral P sychiatry, 50, 7-16. blasting. Journal of Personality and Social Cogan, J. C., Bhalla, S. K., Sefa-Dedeh, A., & RotPsychology, 39,406-415. hblum, E. D. (1996). A comparison study of Uni­ Citrome, L., & Yolavka, J. (1999). Schizophrenia: ted States and African students on perceptions of Violence and comorbidity. C urrent O pinion in P sy­ chiatry, 12, 47-51. obesity and thinness. Journal of C ross-C ultural Clack, B., Dixon, J., & Tredoux, C. (2005). Eating Psychology, 27, 98-113. together apart: Patterns of segregation in a multi­ Cogan, J. C., & Ernsberger, P. (1999). Dieting, weight, and health: Reconceptualizing research and ethnic cafeteria. Journal of C om m unity and Ap­ plied Social Psychology, 15,1-16. policy. Journal of Social Issues, 55, 187-205. Clancy, S. A., McNally, R. J., Schachter, D. L., Cohen, D. (1995, June 17). Now we are one, or two, Lenzenweger, M. F., & Pitman, R. K. (2002). or three. N ew Scientist, p. 14-15. Memory distortion in people reporting abduction Cohen, G., Conway, M. A., & Maylor, E. A. (1994, September). Flashbulb memories in older adults. by aliens. Journal of Abnorm al Psychology, 111, Psychology & Aging, 9(3), 454-“3. 455-“1. Clancy, S. A., Schacter, D. L., McNally, R. J., & Cohen, H., Kaplan, Z., Kotler, M., Kouperman, 1., Moisa, R., & Grisaru, N. (2005). Repetiti­ Pitman, R. K. (2000). False recognition in wo­ ve transcranial magnetic stimulation of the right men reporting recovered memories of sexual abu­ dorsolaterial prefrontal cortex in posttraumatic se. Psychological Science, 11, 26-31. stress disorder: A double-blind, placebo-control­ Clark, A., Seidler, A., & Miller, M. (2001). Inver­ led study. Am erican Journal of P sychiatry, 16, se association between sense of humor and coro­ 515-524. nary heart disease. International Journal of Cohen, K. M. (2002). Relationships among childho­ C ardiology, 80, 87-88. od sex-atypical behavior, spatial ability, handed­ Clark, K. B., Chein, I., & Cook, S. W. (1952; rep­ ness, and sexual orientation in men. Archives of Se­ rinted 2004). The effects of segregation and the xual B ehavior, 31, 129-143. consequences of desegregation: A (September 1952) social science statement in the Brow n v B o­ Cohen, S. (1988). Psychosocial models of the role of social support in the etiology of physical disease. ard of Education of Topeka Supreme Court Case. H ealth P sychology, 7, 269-297. Am erican Psychologist, 59, 495-501. Clark, K. B., & Clark, M. P. (1947). Racial identi­ Cohen, S. (2004). Social relationships and health. Am erican Psychologist, 59,676-684. fication and preference in Negro children. In T. M. Newcomb and E. L. Hartley (Eds.), Readings in Cohen, S., Doyle, W. J., Skoner, D. P., Rabin, B. 5., & Gwaltney, J. M., Jr. (1997). Social ties and social psychology. New York: Holt. susceptibility to the common cold. Journal of the Clark, R., Anderson, N. B., Clark, V. R., & Wil­ Am erican M edical A ssociation, 277, 1940-1944. liams, D. R. (1999). Racism as a stressor for Af­ rican Americans: A biopsychosocial model. Am eri­ Cohen, S., Doyle, W. J., Turner, R., Alper, C. M., & Skoner, D. P. (2003). Sociability and suscepti­ can P sychologist, 54, 805-816. bility to the common cold. Psychological Scien­ Clark, R. D. (1990, May). The impact of AIDS on gender differences in willingness to engage in ca­ ce, 14, 389-395.

980

BIBLIOGRAFIJA

Cohen, S., Kaplan, J. R., Cunnick, J. E., Manuck, S. B., & Rabin, B. S. (1992). Chronic social stress, affiliation, and cellular immune response in nonhuman primates. Psychological Science, 3, 301-304. Cohen, S., Line, S., Manuck, S. B., Rabin, B. S., Heise, E. R., & Kaplan, J. R. (1997). Chronic social stress, social status, and susceptibility to up­ per respiratory infections in nonhuman primates. Psychosom atic M edicine, 59, 213-221. Cohen, S., Tyrrell, D. A. J., & Smith, A. P. (1991). Psychological stress and susceptibility to the com­ mon cold. N ew England Journal of M edicine, 325, 606-612. Colangelo, N., Assouline, S. G., & Gross, M. U. M. (2004). A nation deceived: H ow schools hold back Am erica's brightest students, Volumes I and D. The Tem pleton N ational R eport on A cceleration. Iowa City, LA: College of Education, University of Iowa. Colapinto, J. (2000). As nature m ade him : The boy w ho w as raised as a girl. New York: HarperCollins. Colarelli, S. M., & Dettman, J. R. (2003). Intuiti­ ve evolutionary perspectives in marketing. Psycho­ logy and M arketing, 20, 837-865. Colarelli, S. M., Spranger, J. L., & Hechanova, M. R. (2005). Women, power, and sex composition in small groups: An evolutionary perspective. Jour­ nal of O rganizational B ehavior, in press. Colcombe, S., & Kramer, A. F. (2003). Fitness ef­ fects on the cognitive function of older adults: A meta-analytic study. Psychological Science, 14, 125-130. Colcombe, S. J., Kramer, A. F., Erickson, K. I., Scalf, P., McAuley, E., Cohen, N. J., Webb, A., Jerome, G. J., Marquex, D. X., & Elavsky, S. (2004). Cardiovascular fitness, cortical plasticity, and aging. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 101, 3316-3321. Cole, K. C. (1998). The universe and the teacup: The m athem atics of truth and beauty. New York: Harcourt Brace. Coleman, J. (1997, June 30). Cigarette industry thri­ ving in Japan. Associated Press (in G rand Rapids Press, p. A14). Coleman, J. C. (1980). The nature of adolescence. London: Methuen. Coleman, P. D., & Flood, D. G. (1986). Dendritic proliferation in the aging brain as a compensatory repair mechanism. In D. F. Swaab, E. Fliers, M. Mirmiram, W. A. Van Gool, & F. Van Haaren (Eds.), Progress in brain research (Vol. 20). New York: Elsevier. Collins, D. W., & Kimura, D. (1997). A large sex difference on a two-dimensional mental rotation task. Behavioral N euroscience, 111, 845-849. Collins, N. L., & Miller, L. C. (1994). Self-disclo­ sure and liking: A meta-analytic review. Psycho­ logical Bulletin, 116, 457^75. Collins, R. L., Elliott, M. N., Berry, S. H., Danouse, D. E., Kunkel, D., Hunter, S. B., & Miu, A. (2004). Watching sex on television predicts ado­

lescent initiation of sexual behavior. Pediatrics, 114, 280-289. Collins, W. A., Maccoby, E. E., Steinberg, L., Hetherington, E. M., & Bornstein, M. H. (2000). Contemporary research on parenting: The case for nature and nurture. Am erican Psychologist, 55, 218-232. Collinson, S. L., MacKay, C. E., James, A. C., Qu­ ested, D. J., Phillips, T., Roberts, N., & Crow, T. J. (2003). Brain volume, asymmetry and intel­ lectual impairment in relation to sex in early-onset schizophrenia. British Journal of Psychiatry, 183, 114-120. Colom, R., Lluis-Font, J. M., & Andres-Pueyo, A. (2005). The generational intelligence gains are cau­ sed by decreasing variance in the lower half of the distribution: Supporting evidence for the nutrition hypothesis. Intelligence, 33, 83-91. Colombo, J. (1982). The critical period concept: Re­ search, methodology, and theoretical issues. Psy­ chological B ulletin, 91, 260-275. Colon, E. A., Callies, A. L., Popkin, M. K., & McGIave, P. B. (1991). Depressed mood and ot­ her variables related to bone marrow transplanta­ tion survival in acute leukemia. Psychosom atics, 32, 420-425. Comer, R. J. (2004). Abnorm al psychology. New York: Worth Publishers. Commissioner of Official Languages. (1999). Annual Report 1998. Minister of Public Works and Government Services Canada, Cat. No. SF1-1998. Conner, M., & McMillan, B. (1999). Interaction ef­ fects in the theory of planned behaviour: Studying cannabis use. British Journal of Social P sycholo­ gy, 38, 195-222. Consensus Conference. (1985). Electroconvulsive therapy. Journal of the Am erican M edical A sso­ ciation, 254,2103-2108. C onsum er Reports. (1995, November). Does thera­ py help? P. 734-739. Conway, M., & Ross, M. (1984). Getting what you want by revising what you had. Journal of Perso­ nality and Social P sychology, 47, 738-748. Conway, M. A., Wang, Q., Hanyu, K., & Haque, S. (2005). A cross-cultural investigation of auto­ biographical memory. On the universality and cul­ tural variation of the reminiscence bump. Journal of C ross-C ultural Psychology, 36, 739-749. Cook, E. W., HI, Hodes, R. L., & Lang, P. J. (1986). Preparedness and phobia: Effects of stimu­ lus content on human visceral conditioning. Jour­ nal of A bnorm al Psychology, 95, 195-207. Cook, M., & Mineka, S. (1991). Selective associa­ tions in the origins of phobic fears and their im­ plications for behavior therapy. In P. Martin (Ed.),

Cooper, K. J. (1999, May 1). This time, copycat wave is broader. W ashington Post (www.washingtonpost.com). Coopersmith, S. (1967). The antecedents of self-esteem . San Francisco: Freeman. Corballis, M. C. (1989). Laterality and human evolution. Psychological Review , 96,492-505. Corballis, M. C. (2002). From hand to m outh: The origins of language. Princeton: Princeton Univer­ sity Press. Corballis, M. C. (2003). From mouth to hand:Gesture, speech, and the evolution of right-handedness Behavioral and Brain Sciences, 26, 199-260. Coren, S. (1993a). Failure to find statistical significance in left-handedness and pathology studies: A forgotten consideration. Bulletin of the Psychonom ic Society, 31,443-446. Coren, S. (1993b). The left-hander syndrom e: T.he causes and consequences of left-handedness. New York: Vintage Books. Coren, S. (1996). Sleep thieves: An eye-opening ex­ ploration into the science and m ysteries of steep

New York: Free Press. Corey, D. P., & 15 others (2004). TRPA1 is a candidate for the mechanosensitive transduction chan­ nel of vertebrate hair cells. N ature (advance onli­ ne publication, October 13, at www.nature.com). Corina, D. P. (1998). The processing of sign langu­ age: Evidence from aphasia. In B. Stemmer & H. A. Whittaker (Eds.), H andbook of neurolinguistics. San Diego: Academic Press. Corina, D. P., Vaid, J., & Bellugi, U. (1992). The linguistic basis of left hemisphere specialization. Science, 255, 1258-1260. Corneille, O., Huart, J., Becquart, E., & Bredart. S. (2004). When memory shifts toward more ty­ pical category exemplars: Accentuation effects in the recollection of ethnically ambiguous faces, Journal of Personality and Social P sychology, 86,

236-250. Correll, J., Park, B., Judd, C. M., & Wittenbrink, B. (2002). The police officer’s dilemma: Using et­ hnicity to disambiguate potentially threatening in­ dividuals. Journal of Personality and Social Psy­ chology, 83, 1314-1329. Costa, P. T., Jr., Terracciano, A., & McCrae, R., R. (2001). Gender differences in personality trails across cultures: Robust and surprising findings. Journal of Personality and Social P sychology, 81,

322-331. Costa, P. T., Jr., Zonderman, A. B., McCrae, R. R., Cornoni-Huntley, J., Locke, B. Z., & Barbano, H. E. (1987). Longitudinal analyses of psychological well-being in a national sample: Stability of mean le­ vels. Journal of G erontology, 42, 50-55. Costanzo, M. (1997). Just revenge: C osts and con­ H andbook of behavior therapy and psychological sequences of the death penalty. New York: St. Mar­ science: A n integrative approach. New York: Pertins. gamon Press. Costello, E. J., Compton, S. N., Keeler, G., & AnCooke, L. J., Wardle, J., & Gibson, E. L. (2003). gold, A. (2003). Relationships between poverty Relationship between parental report of food ne­ and psychopathology: A natural experiment. Jour­ ophobia and everyday food consumption in 2-6nal of the Am erican M edical Association, 290, year-old children. Appetite, 41, 205-206. 2023-2029.

BIBLIOGRAFIJA

Coughlin, J. F., Mohyde, M., D’Ambrosio, L. A., & Gilbert, J. (2004). Who drives older driver de­ cisions? Cambridge, MA: MIT Age Lab. Couli, J. T., Vidal, F, Nazarian, B, & Macar, F. (2004). Functional anatomy of the attentional mo­ dulation of time estimation. Science, 303, 1506— 1508. Courage, M. L., & Howe, M. L. (2002). From in­ fant to child: The dynamics of cognitive change in the second year of life. Psychological Bulletin, 128, 250-277. Courneya, K. S., & Carron, A. V. (1992). The ho­ me advantage in sports competitions: A literature review. Journal of Sport and E xercise P sycholo­ gy, 14, 13-27. Courtney, J. G., Longnecker, M. P., Theorell, T., & de Verdier, M. G. (1993). Stressful life events and the risk of colorectal cancer. Epidem iology, 4, 407-414. Cousins, N. (1989). H eadfirst: The biology of hope. New York: Dutton. Covington, M. V., & Omelich, C. L. (1988). I can resist anything but temptation: Adolescent expec­ tations for smoking cigarettes. Journal of Applied Social P sychology, 18, 203-227. Cowan, G., Lee, C, Levy, D., & Snyder, D. (1988). Dominance and inequality in X-rated videocasset­ tes. Psychology of W om en Q uarterly, 12, 299-311. Cowan, N. (1988). Evolving conceptions of memo­ ry storage, selective attention, and their mutual constraints within the human information-proces­ sing system. Psychological Bulletin, 104,163-191. Cowan, N. (1994). Mechanisms of verbal short-term memory. C urrent D irections in P sychological Science, 3, 185-189. Cowan, N. (2001). The magical number 4 in short­ term memory: A reconsideration of mental stora­ ge capacity. Behavioral and Brain Sciences, 24, 87-185. Cowart, B. J. (1981). Development of taste perception in humans: Sensitivity and preference throughout the life span. Psychological Bulletin, 90, 43-73. Crabbe, J. C. (2002). Genetic contributions to ad­ diction. Annual Review of P sychology, 53, 435— “2. Crabtree, S. (2002, January 22). Gender roles reflec­ ted in teen tech use. G allup Tuesday B riefing (www.gallup.com). Crabtree, S. (2005, January 13). Engagement keeps the doctor away. G allup M anagem ent Journal (gmj.gallup.com). Craig, M. E, Kalichman, S. C., & Follingstad, D. R. (1989). Verbal coercive sexual behavior among college students. Archives of Sexual Behavior, 18, 421-434. Craik, F. I. M. (1986). A functional account of age differences in memory. In F. Klix & H. Hagendorf (Eds.), H um an m em ory and cognitive capabilities. Amsterdam: Elsevier. Craik, F. I. M., & T\ilving, E. (1975). Depth of pro­ cessing and the retention of words in episodic me­ mory. Journal of Experim ental P sychology: G ene­ ral, 104, 268-294.

981

Craik, F. I. M., & Watkins, M. J. (1973). The Csikszentmihalyi, M. (1999). If we are so rich, why aren’t we happy? Am erican Psychologist, 54, 821— role of rehearsal in short-term memory. Journal 827. of Verbal Learning and Verbal Behavior, 12, Csikszentmihalyi, M., & Hunter, J. (2003). Hap­ 599-607. piness in everyday life: The uses of experience Crain-Thoreson, C., & Dale, P. S. (1992). Do early sampling. Journal of H appiness Studies, 4, 185— talkers become early readers? Linguistic precoci­ ty, preschool language, and emergent literacy. D e­ 199. Csikszentmihalyi, ML, & Larson, R. (1984). Being velopm ental Psychology, 28,421-429. adolescent: C onflict and grow th in the teenage Crandall, C. S. (1988). Social contagion of binge years. New York: Basic Books. eating. Journal of Personality and Social P sycho­ Cunningham, M. R., & others. (2005). „Their ideas logy, 55, 588-598. of beauty are, on the whole, the same as ours“: Con­ Crandall, C. S. (1994). Prejudice against fat peop­ sistency and variability in the cross-cultural percep­ le: Ideology and self-interest. Journal of Persona­ tion of female physical attractiveness. Journal of lity and Social P sychology, “, 882-894. Personality and Social Psychology, 68, 261-279. Crandall, C. S. (1995). Do parents discriminate against their heavyweight daughters? Personality Cunningham, W. A., Johnson, M. K, Raye, C. L, Gatenby, J. C., Gore, J. C., & Banaji, M. R. and Social Psychology Bulletin, 21, 724-735. (2004). Separable neural components in the Crandall, J. E. (1984). Social interest as a modera­ processing of Black and White faces. Psychologi­ tor of life stress. Journal of Personality and So­ cal Science, 15, 806-813. cial P sychology, 47, 164-174. Crawford, M., Chaff in, R., & Fitton, L. (1995). Curtis, G. C., Magee, W. J., Eaton, W. W., Wittchen, H.-U., & Kessler, R. C. (1998). Specific Learning and Individual D ifferences, 7, 341-362. fears and phobias: Epidemiology and classification. Crews, F. (Ed.) (1998). U nauthorized Freud: D oub­ British Journal of Psychiatry, 173, 212-217. ters confront a legend. New York: Viking. Crocker, J., & Major, B. (1989). Social stigma and Curtis, R. C, & Miller, K. (1986). Believing anot­ her likes or dislikes you: Behaviors making the be­ self-esteem: The self-protective properties of stig­ liefs come true. Journal of Personality and Social ma. Psychological Review , 89, 608-630. Psychology, 51, 284-290. Crocker, J, & Park, L. E. (2004). The costly pur­ suit of self-esteem. Psychological Bulletin, 130, Cutler, B. L., & Penrod, S. D. (1989). Forensically relevant moderators of the relation between eye­ 392-414. witness identification accuracy and confidence. Crocker, J, Thompson, L. L., McGraw, K. M., & Journal of Applied P sychology, 74, 650-652. Ingerman, C. (1987). Downward comparison, prejudice, and evaluation of others: Effects of self­ Czeisler, C. A., Allan, J. S., Strogatz, S. H., Ronda, J. M, Sanchez, R, Rios, C. D, Freitag, W. esteem and threat. Journal of Personality and So­ 0., Richardson, G. S., & Kronauer, R. E. cial P sychology, 52, 907-916. (1986). Bright light resets the human circadian pa­ Crocker, J., & Wolfe, C. (1999). Rescuing self-escemaker independent of the timing of the sleepteem: A contingencies of worth perspective. Un­ wake cycle. Science, 233, 667-671. published manuscript, University of Michigan. Croft, R. J., Klugman, A, Baldeweg, T., & Gru- Czeisler, C. A., Duffy, J. F., Shanahan, T. L., Brown, E. N., Mitchell, J. F., Rimmer, D. W, zelier, J. H. (2001). Electrophysiological eviden­ Ronda, J. M., Silva, E. J., Allan, J. S., Emens, ce of serotonergic impairment in long-term MDMA J. S., Dijk, D.-J., & Kronauer, R. E. (1999). Sta­ („Ecstasy") users. Am erican Journal of P sychiat­ bility, precision, and near-24-hour period of the hu­ ry, 158, 1687-1692. man circadian pacemaker. Science, 284, 2177— Crombie, A. C. (1964, May). Early concepts of the 2181. senses and the mind. Scientific A m erican, p. 108— Czeisler, C. A., Kronauer, R. E., Allan, J. S., & 116. Duffy, J. F. (1989). Bright light induction of strong Crook, T. H., & West, R. L. (1990). Name recall (type O) resetting of the human circadian pace­ performance across the adult life-span. British maker. Science, 244, 1328-1333. Journal of Psychology, 81, 335-340. Cross, S., & Markus, H. (1991). Possible selves ac­ Dabbs, J. M., Jr. (2000). Heroes, rogues, and lovers: Testosterone and behavior. New York: McGrawross the life span. H um an D evelopm ent, 34, 230Hill. 255. Cross-National Collaborative Group. (1992). The Dabbs, J. M., Jr., Bernieri, F. J., Strong, R. K., Campo, R., & Milun, R. (2001b). Going on sta­ changing rate of major depression. Journal of the ge: Testosterone in greetings and meetings. Jour­ Am erican M edical A ssociation, 268, 3098-3105. nal of R esearch in Personality, 35, 27-40. Crossen, C. (1994). Tainted truth: The m anipulation Dabbs, J. M., Jr., & Morris, R. (1990). Testostero­ of fact in Am erica. New York: Simon & Schuster. ne, social class, and antisocial behavior in a sam­ Crowell, J. A., & Waters, E. (1994). Bowlby’s the­ ple of 4,462 men. Psychological Science, 1, 209ory grown up: The role of attachment in adult lo­ 211. ve relationships. Psychological Inquiry, 5, 1-22. Croyle, R. T., & Ditto, P. H. (1990). Illness cogni­ Dabbs, J. M., Jr., Riad, J. K., & Chance, S. E. (2001a). Testosterone and ruthless homicide. Per­ tion and behavior: An experimental approach. sonality and Individual D ifferences, 31, 599-603. Journal of Behavioral M edicine, 13, 31-52.

982

BIBLIOGRAFIJA

Dauvilliers, Y., Carlander, B., Moinari, N., Desautels, A., Okun, M., Tafti, M., Montplaisir, J., Mignot, E., & Billard, M. (2003). Month of birth as a risk factor for narcolepsy. Sleep, 26,“3-“5. Davey, G. C. L. (1992). Classical conditioning and the acquisition of human fears and phobias: A re­ view and synthesis of the literature. Advances in Behavior Research and Therapy, 14, 29-“. Davey, G. C. L. (1995). Preparedness and phobias: Specific evolved associations or a generalized ex­ pectancy bias? Behavioral and Brain Sciences, 18, 289-297. Davidoff, J. (2004). Coloured thinking. The Psycho­ logist, 17, 570-572. Davidson, R. (2000). Affective style, psychopatho­ logy, and resilience: Brain mechanisms and plas­ ticity. Am erican Psychologist, 55, 1196-1209. Davidson, R. J. (2003). Affective neuroscience and psychophysiology: Toward a synthesis. Psychop­ hysiology, 40, 655-“5. Davidson, R. J., Kabat-Zinn, J., Schumacher, J., Rosenkranz, M., Muller, D., Santorelli, S. F., Urbanowski, F., Harrington, A., Bonus, K., & Sheridan, J. F. (2003). Alterations in brain and immune function produced by mindfulness medi­ tation. Psychosom atic M edicine, 65, 564-570. m ing the culture of indulgence in Am erica’s ho­ Davidson, R. J., Pizzagalli, D., Nitschke, J. B., & m es and schools. New York: Free Press. Putnam, K. (2002). Depression: Perspectives from Damon, W., & Hart, D. (1982). The development affective neuroscience. Annual Review of P sychol­ of self-understanding from infancy through ado­ ogy, 53, 545-574. lescence. C hild D evelopm ent, 53, 841-864. Damon, W., & Hart, D. (1988). Self-understanding Davidson, R. J., Putnam, K. M., & Larson, C. L. (2000). Dysfunction in the neural circuitry of emo­ in childhood and adolescence. Cambridge: Camb­ tion regulation - a possible prelude to violence. Sci­ ridge University Press. Damon, W., Menon, J., & Bronk, K. (2003). The ence, 289, 591-594. development of purpose during adolescence. Ap­ Davies, D. R., Matthews, G., & Wong, C. S. K. plied D evelopm ental Science, 7,119-128. (1991). Aging and work. International Review of Dannenberg, A. L., Burton, D., & Jackson, R. J. Industrial and O rganizational Psychology, 6,149— 211. (2004). Economic and environmental costs of obe­ sity: The impact on airlines. Am erican Journal of Davies, M. F. (1997). Positive test strategies and con­ Preventive M edicine, 27, 264. firmatory retrieval processes in the evaluation of Danner, D. D., Snowdon, D. A., & Friesen, W. V. personality feedback. Journal of Personality and Social P sychology, 73, 574-583. (2001). Positive emotions in early life and longe­ vity: Findings from the Nun Study. Journal of Per­ Davies, P. (1992). The m ind of G od: The scientific sonality and Social Psychology, 80, 804-813. basis for a rational w orld. New York: Simon & Schuster. Danso, H., & Esses, V. (2001). Black experimenters and the intellectual test performance of white par­ Davies, P. (1999). The fifth m iracle: The search for ticipants: The tables are turned. Journal of Experi­ the origin and m eaning of life. New York: Simon & Schuster. m ental Social Psychology, 37, 158-165. Darley, J. M., & Latane, B. (1968a). Bystander in­ Davies, P. (2004, April 14). Into the 21st century. tervention in emergencies: Diffusion of responsi­ M etaview s (www.metanexus.net). bility. Journal of Personality and Social P sycho­ Davis, B. E., Moon, R. Y., Sachs, H. C., & Ottolini, M. C. (1998). Effects of sleep position on in­ logy, 8, 377-383. Darley, J. M., & Latane, B. (1968b, December). fant motor development. Pediatrics, 102, 1135— 1140. When will people help in a crisis? Psychology To­ Davis, J. 0., & Phelps, J. A. (1995a). Twins with day, p. 54-57,70-71. schizophrenia: Genes or germs? Schizophrenia Darley, J. M., Seligman, C., & Becker, L. J. (1979, April). The lesson of twin rivers: Feedback works. Bulletin, 21,13-18. Davis, J. 0., Phelps, J. A., & Bracha, H. S. Psychology Today, p. 16, 23-24. Darrach, B., & Norris, J. (1984, August). An Ame­ (1995b). Prenatal development of monozygotic rican tragedy. Life, p. 58-74. twins and concordance for schizophrenia. Schi­ zophrenia Bulletin, 21, 357-3“. Daum, I., & Schugens, M. M. (1996). On the cere­ bellum and classical conditioning. Psychological Davis, S., Rees, M., Ribot, J., Moufarege, A., Rodenberg, C., & Purdie. D. (2003). Efficacy and Science, 5, 58-61. Dabbs, J. M., Jr., Ruback, R. B., & Besch, N. F. (1987). Male saliva testosterone following conver­ sations with male and female partners. Paper pre­ sented at the American Psychological Association convention. Daley, T. C., Whaley, S. E., Sigman, M. D., Espi­ nosa, M. P., & Neumann, C. (2003). IQ on the rise: The Flynn effect in rural Kenyan children. Psychological Science, 14, 215-219. Dalton, M. A., Ahrens, M. B., Sargent, J. D., Mott, L. A., Beach, M. L., Tickle, J. J., & Heatherton, T. F. (2002). Relation between parental restric­ tions on movies and adolescent use of tobacco and alcohol. Effective C linical Practice, 5, 1-9. Damasio, A. (2003). Looking for Spinoza: Joy, sor­ row , and the feeling brain. New York: Harcourt. Damasio, A. R. (1994). D escartes error: Em otion, reason, and the hum an brain. New York: Grossett/ Putnam & Sons. Damasio, H., Grabowski, T., Frank, R., Galaburda, A. M., & Damasio. A. R. (1994). The return of Phineas Gage: Clues about the brain from the skull of a famous patient. Science, 264, 1102-1105. Damon, W. (1995). G reater expectations: O verco­

safety of testosterone patches for the treatment of low sexual desire in surgically menopausal women. Presented to the American Society for Reproduc­ tive Medicine, San Antonio, October 11-15. Davison, K. P., Pennebaker, J. W., & Dickerson, S. S. (2000). Who talks? The social psychology of illness support groups. Am erican Psychologist, 55,

205-217. Dawes, R. M.

(1980).

Social dilemmas.

view of P sychology, 31,

(1994).

Dawes, R. M.

Annual Re­

169-193. H ouse

of cards: Psychology

New York: Free Press. Dawkins, R. (1998). U nw eaving the rainbow . Bos­ ton: Houghton Mifflin. Dawkins, R. (1999, April 8). Is science killing the soul (a discussion with Richard Dawkins and Ste­ ven Pinker), www.edge.org Dawson, N. V., Arkes, H. R., Siciliano, C., Blinkhorn, R., Lakshmanan, M., & Petrelli, M. (1988). Hindsight bias: An impediment to accu­ rate probability estimation in clinicopathologic con­ ferences. M edical D ecision M aking, 8, 259-264. Deacon, B. J., & Abramowitz, J. S. (2004). Cog­ nitive and behavioral treatments for anxiety disor­ ders: A review of meta-analytic findings. Journal and psychotherapy built on m yth.

of C linical Psychology, 60,

429-441.

Dean, G. A., Kelly, I. W., Saklofske, D. H., & Furnham, A. (1992). Graphology and human jud­ gment. In B. Beyerstein & D. Beyerstein (Eds.), The w rite stuff: Evaluations of graphology. Buf­ falo, NY: Prometheus Books. Deary, I. J., & Caryl, P. G. (1993). Intelligence, EEG and evoked potentials. In P. A. Vernon (Ed.), Biological approaches to the study of hum an in­ telligence. Norwood, NJ: Ablex. Deary, I. J., & Der, G. (2005). Reaction time ex­ plains IQ’s association with death. Psychological Science, 16,

64-69.

Deary, I. J., & Matthews, G. traits are alive and well. The

(1993).

Personality

Psychologist: Bulle­

tin of the British P sychological Society,

311.

6, 299-

Deary, I. J., & Stough, C. (1997). Looking down on human intelligence. Am erican Psychologist, 52,

1148-1149. Deary, I. J., Thorpe, G., Wilson, V., Starr, J. M., & Whalley, L. J. (2003). Population sex differen­ ces in IQ at age 11: The Scottish mental survey

1932. Intelligence, 31, 533-541. Deary, I. J., Whiteman, M. C., Starr, J. M., Whal­ ley, L. J., & Fox, H. C. (2004). The impact of childhood intelligence on later life: Following up the Scottish mental surveys of 1932 and 1947. Journal of Personality and Social P sychology, 86,

130-147. de Beyer, J. (1999). Why is tobacco control a pub­ lic health priority around the world? Washington, DC: World Bank. de Boysson-Bardies, B., Halle, P., Sagart, L., & Durand, C. (1989). A cross linguistic investiga­ tion of vowel formats in babbling. Journal of C hild Language, 16,

1-17.

BIBLIOGRAFIJA

DeBruine, L. M. (2002). Facial resemblance enhan­ ces trust. Proceedings of the R oyal Society of Lon­ don, 269, 1307-1312. DeBruine, L. M. (2004). Facial resemblance incre­ ases the attractiveness of same-sex faces more than other-sex faces. Proceedings of the R oyal Society of London B , 271, 2085-2090. DeCasper, A. J., Lecanuet, J.-P., Busnel, M.-C., & others. (1994). Fetal reactions to recurrent mater­ nal speech. Infant Behavior and D evelopm ent, 17, 159-164. DeCasper, A. J., & Prescott, P. A. (1984). Human newborns’ perception of male voices: Preference, discrimination and reinforcing value. D evelopm en­ tal Psychobiology, 17, 481-491. DeCasper, A. J., & Spence, M. J. (1986). Prenatal maternal speech influences newborns’ perception of speech sounds. Infant Behavior and D evelop­ m ent, 9, 133-150. Deci, E. L., Koestner, R., & Ryan, R. M. (1999, November). A meta-analytic review of experiments examining the effects of extrinsic rewards on in­ trinsic motivation. Psychological Bulletin, 125(6), 627-“8. Deci, E. L., & Ryan, R. M. (1985). Intrinsic m oti­ vation and self-determ ination in hum an behavior.

three theoretical proposals. Paper presented to the American Psychological Society convention. Delgado, J. M. R. (1969). Physical control of the m ind: Tow ard a psychocivilized society. New York: Harper & Row. DeLoache, J. S. (1995). Early understanding and use of symbols: The model model. C urrent D irections in Psychological Science, 4,109-113. DeLoache, J. S., & Brown, A. L. (1987, OctoberDecember). Differences in the memory-based se­ arching of delayed and normally developing young children. Intelligence, 11(4), 277-289. DeLoache, J. S., Uttal, D. H., & Rosengren, K. S. (2004). Scale errors offer evidence for a perception-action dissociation early in life. Science, 304, 1027-1029. Dement, W. (1997, September). What all undergra­ duates should know about how their sleeping li­ ves affect their waking lives. Stanford University: www.leland.stanford.edu/~dement/sleepless.html Dement, W. C. (1978). Som e m ust w atch w hile so­ m e m ust sleep. New York: Norton. Dement, W. C. (1999). The prom ise of sleep. New York: Delacorte Press. Dement, W. C., & Wolpert, E. A. (1958). The re­ lation of eye movements, body mobility, and ex­ ternal stimuli to dream content. Journal of Expe­ rim ental Psychology, 55, 543-553. Demir, E., & Dickson, B. J. (2005). Fruitless spli­ cing specifies male courtship behavior in D rosop­ hila. C ell, 121, 785-794. Dempster, F. N. (1988). The spacing effect: A case stu­ dy in the failure to apply the results of psychologi­ cal research. Am erican Psychologist, 43, 627-634. Denes-Raj, V., Epstein, S., & Cole, J. (1995). The ge­ nerality of the ratio-bias phenomenon. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1083-1092. DeNeve, K. M., & Cooper, H. (1998). The happy personality: A meta-analysis of 137 personality traits and subjective well-being. Psychological Bul­ letin, 124, 197-229. Dennerstein, L., Dudley, E., Guthrie, J., & Barrett-Connor, E. (2000). Life satisfaction, symp­ toms, and the menopausal transition. M edscape W om en’s H ealth, 5(4) (www.medscape.com). Dennett, D. (1996, September 9). Quoted by Ian Par­ ker, Richard Dawkins’ evolution. The N ew Yorker, p. 41-45. Denton, K., & Krebs, D. (1990). From the scene to the crime: The effect of alcohol and social context on moral judgment. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 59, 242-248. D’Eon, J. L. (1989). Hypnosis in the control of la­ bor pain. In N. P. Spanos & J. F. Chaves (Eds.),

New York: Plenum Press. Deci, E. L., & Ryan, R. M. (1992). The initiation and regulation of intrinsically motivated learning and achievement. In A. K. Boggiano & T. S. Pit­ tman (Eds.), Achievem ent and m otivation: A social-developm ental perspective. New York: Camb­ ridge University Press. Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The ,,what“ and ,,why“ of goal pursuits: Human needs and the selfdetermination of behavior. Psychological Inquiry, 11, 227-268. de Courten-Myers, G. (2005, February 4). Perso­ nal correspondence (estimating total brain neurons, extrapolating from her carefully estimated 20 to 23 billion cortical neurons). de Courten-Myers, G. M. (2002, May 9). Personal correspondence. de Cuevas, J. (1990, September-October). „No, she holded them loosely.“ H arvard M agazine, p. 6067. de Hoogh, A. H. B, den Hartog, D. N., Koopman, P. L, Thierry, H., van den Berg, P. T., van der Weide, J. G., & Wilderom, C. P. M. (2004). Charismatic leadership, environmental dynamism, and performance. European Journal of W ork and O rganisational Psychology, 13, 447-471. De Houwer, J., Thomas, S., & Baeyens, F. (2001). Associative learning of likes and dislikes: A review H ypnosis: The cognitive-behavioral perspective. of 25 years of research on human evaluative con­ Buffalo, NY: Prometheus Books. ditioning. Psychological Bulletin, 127, 853-869. De Koninck, J. (2000). Waking experiences and dre­ DePaulo, B. M. (1994). Spotting lies: Can humans learn to do better? C urrent D irections in P sycho­ aming. In M. Kryger, T. Roth, & W. Dement (Eds.), Principles and practice of sleep m edicine, logical Science 3, 83-86. DePaulo, B. M., Blank, A. L., Swaim, G. W., & 3rd ed. Philadelphia: Saunders. Delaney, P. F., Ericsson, K. A., Weaver, G. E., & Hairfield, J. G. (1992). Expressiveness and ex­ pressive control. Personality and Social Psycho­ Mahadevan, S. (1999). Accounts of the memology B ulletin, 18, 276-285. rist Rajan’s exceptional performance: Comparing

983

De

Quervain, D. J.-F, Roozendaal, B., & McGaugh, J. L. (1998). Stress and glucocorti­ coids impair retrieval of long-term spatial memo­ ry. N ature, 394, 787-790. Deregowski, J. (1972, November). Pictorial percep­ tion and culture. Scientific A m erican, p. 82-88. Dernier, M., Cohen, S. J., Jacobsen, E., & Ander­ son, E. A. (1979). Evaluative judgments of aspects of life as a function of vicarious exposure to he­ donic extremes. Journal of Personality and Social Psychology, 37,

247-260.

Dernier, M, & Pyszczynski, T. A. (1978). Effects of erotica upon men’s loving and liking responses for women they love. Journal of Personality and Social P sychology, 36,

1302-1309.

Deroche-Garmonet, V., Belin, D., & Piazza, P. V. (2004). Evidence for addiction-like behavior in the rat. Science, 305, 1014-1017. DeRubeis, R. J., & 10 others, (2005). Cognitive the­ rapy vs. medications in the treatment of moderate to severe depression. Archives of G eneral P sychiat­ ry,

62, 409-416.

DeSteno, D., Dasgupta, N., Bartlett, M. Y., & Cajdric, A. (2004). Prejudice from thin air: The ef­ fect of emotion on automatic intergroup attitudes. Psychological Science, 15,

319-324.

DeSteno, D., Petty, R. E., Wegener, D. T., & Ruc­ ker, D. D. (2000). Beyond valence in the percep­ tion of likelihood: The role of emotion specificity. Journal of Personality and Social P sychology, 78,

397-416. Deutsch, J. A. (1972, July). Brain reward: ESP and ecstasy. Psychology Today, 46-48. Deutsch, M. (1991). Egalitarianism in the laborato­ ry and at work. In R. Vermunt & H. Steensma (Eds.), Social justice in hum an relations. New York: Plenum. DeValois, R. L, & DeValois, K. K. (1975). Neural coding of color. In E. C. Carterette & M. P. Fried­ man (Eds.), H andbook of perception: V ol. V. Se­ eing. New York: Academic Press. Devilly, G. J. (2003). Eye movement desensitization and reprocessing: A chronology of its development and scientific standing. Scientific R eview of M en­ tal H ealth Practice, 1,

113-118.

Devine, P. G. (1995). Prejudice and outgroup per­ ception. In A. Tesser (Ed.), Advanced social psy­ chology. New York: McGraw-Hill. Devlin, B, Daniels, M., & Roeder, K. (1997). The heritability of IQ. N ature, 388, “8-471. Dew, M. A., Hoch, C. C., Buysse, D. J., Monk, T. H., Begley, A. E., Houck, P. R., Hall, M., Kupfer, D. J., Reynolds, C. F., HI (2003). Healthy older adults’ sleep predicts all-cause mortality at 4 to 19 years of follow-up. Psychosom atic M edi­ cine, 65,

63-73.

de Waal, F. B. M. (1999, December). The end of nature versus nurture. Scientific A m erican, p.

94-99. de Waal, F. B. M., Dindo, M., Freeman, C. A., & Hall, M. J. (2005). The monkey in the mirror: Hardly a stranger. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 102,

11140-11147.

984

BIBLIOGRAFIJA

wick Economic Research Paper No. 615, Depart­ tional and cognitive evaluations of life. Annual Re­ de Waal, F. B. M., & Johanowicz, D. L. (1993). ment of Economics, University of Warwick. view of P sychology, 54, 403-425. Modification of reconciliation behavior through so­ cial experience: An experiment with two macaque Diener, E., & Seligman, M. E. P. (2002). Very happy Doherty, E. W., & Doherty, W. J. (1998). Smoke gets in your eyes: Cigarette smoking and divorce people. Psychological Science, 13, 81-84. species. Child Developm ent, 64, 897-908. in a national sample of American adults. Fam ilies, De Wolff, M. S., & van Ijzendoorn, M. H. (1997). Diener, E., & Seligman, M. E. P. (2004). Beyond System s, and H ealth, 16, 393-400. money: Toward an economy of well-being. Psycho­ Sensitivity and attachment: A meta-analysis on pa­ Dohrenwend, B. P., Levav, I., Shrout, P. E., logical Science in the Public Interest, 5, 1-31. rental antecedents of infant attachment. Child De­ Schwartz, S., Naveh, G., Link, B. G., Skodol, Diener, E., Wirtz, D., & Oishi, S. (2001). End ef­ velopm ent, 68, 571-591. A. E., & Stueve, A. (1992). Socioeconomic sta­ fects of rated life quality: The James Dean effect. Dey, E. L., Astin, A. W., & Korn, W. S. (1991). tus and psychiatric disorders: The causation-selecPsychological Science, 12,124-128. The Am erican freshm an: Twenty-five year trends. tion issue. Science, 255, 9“-952. Los Angeles: Higher Education Research Institu­ Diener, E., Wolsic, B., & Fujita, F. (1995). Physi­ cal attractiveness and subjective well-being. Jour­ Dohrenwend, B., Pearlin, L., Clayton, P., Ham­ te, UCLA. burg, B., Dohrenwend, B. P., Riley, M., & Ro­ nal of P ersonality and Social Psychology, 69,120— Dhawan, N., Roseman, I. J., Naidu, R. K., Thapa, se, R. (1982). Report on stress and life events. In 129. K., & Rettek, S. I. (1995). Self-concepts across G. R. Elliott & C. Eisdorfer (Eds.), Stress and hu­ two cultures: India and the United States. Journal Diener, M. L., & Lucas, R. E. (2004). Adults’ de­ m an health: A nalysis and im plications of research sires for children’s emotions across 48 countries: of Cross-Cultural Psychology, 26, 606-621. (A study by the Institute of Medicine/National Aca­ Associations with individual and national charac­ Diaconis, P. (2002, August 11). Quoted by L. Bel­ demy of Sciences). New York: Springer. teristics. Journal of C ross-C ultural P sychology, 35, kin, The odds of that. New York Tim es (www.nyDolan, R. J. (1999). On the neurology of morals. N a­ 525-547. times.com). ture N euroscience, 2, 927-929. Diaconis, P., & Mosteller, F. (1989). Methods for Dietz, W. H., Jr., & Gortmaker, S. L. (1985). Do we fatten our children at the television set? Obe­ Dolcos, F., LaBar, K. S., & Cabeza, R. (2004). In­ studying coincidences. Journal of the Am erican teraction between the amygdala and the medial sity and television viewing in children and adoles­ Statistical Association, 84, 853-861. temporal lobe memory system predicts better mem­ cents. Pediatrics, 75, 807-812. Diamond, J. (1989, May). The great leap forward. Dijksterhuis, A., & Aarts, H. (2003). On wildebe­ ory for emotional events. N euron, 42, 855-863. Discover, p. 50-60. ests and humans: The preferential detection of ne­ Dole, R. (1996, April 20). Quoted by M. Duffy, Lo­ Diamond, J. (2001, February). A tale of two reputa­ gative stimuli. Psychological Science, 14, 14-18. ok who’s talking. Tim e, p. 48. tions: Why we revere Darwin and give Freud a DiLalla, D. L., Carey, G., Gottesman, 1.1., & Bou­ Dolezal, H. (1982). Living in a w orld transform ed. hard time. Natural History, p. 20-24. New York: Academic Press. chard, T. J., Jr. (1996). Heritability of MMPI per­ Diamond, L. M. (2000). Sexual identity, attractions, sonality indicators of psychopathology in twins re­ Domhoff, G. W. (1996). Finding m eaning in dream s: and behavior among young sexual-minority wo­ A quantitative approach. New York: Plenum. ared apart. Journal of Abnorm al Psychology, 105, men over a 2-year period. Developm ental Psycho­ Domhoff, G. W. (1999). New directions in the stu­ 491-499. logy, 36, 241-250. dy of dream content using the Hall and Van de Diamond, L. M. (2003). Was it a phase? Young wo­ Dimberg, U., Thunberg, M.,&Elmehed,K. (2000). Castle coding system. D ream ing, 9,115-137. Unconscious facial reactions to emotional facial ex­ men’s relinquishment of lesbian/bisexual identities Domhoff, G. W. (2000). Moving Dream Theory Be­ pressions. Psychological Science, 11, 86-89. over a 5-year period. Journal of Personality and Dimberg, U., Thunberg, M., & Grunedal, S. yond Freud and Jung. Paper presented to the sym­ Social Psychology, 84, 352-364. posium ,3eyond Freud and Jung?“ Graduate Theo­ (2002). Facial reactions to emotional stimuli: Au­ Diamond, R. (1993). Genetics and male sexual orien­ logical Union, Berkeley, CA, 9/23/2000. tomatically controlled emotional responses. C og­ tation (letter). Science, 261, 1258. Domhoff, G. W. (2003). The scientific study of dre­ nition and E m otion, 16, 449-472. Dickerson, S. S., & Kemeny, M. E. (2004). Acute am s: N eural netw orks, cognitive developm ent, and stressors and cortisol responses: A theoretical in­ Dindia, K., & Allen, M. (1992). Sex differences in content analysis. Washington, DC: APA Books. self-disclosure: A meta-analysis. Psychological tegration and synthesis of laboratory research. Psy­ Bulletin, 112,106-124. Domjan, M. (1992). Adult learning and mate choi­ chological Bulletin, 130, 355-391. ce: Possibilities and experimental evidence. Am e­ Dickson, B. (2005, June 3). Quoted in E. Rosenthal, Dingės, N. G., & Hull, P. (1992). Personality, cul­ rican Zoologist, 32, 48-61. ture, and international studies. In D. Lieberman For fruit flies, gene shift tilts sex orientation. New (Ed.), Revealing the w orld: An interdisciplinary re­ Domjan, M. (1994). Formulation of a behavior sys­ York Tim es (www.nytimes.com). tem for sexual conditioning. Psychonom ic Bulle­ ader for international studies. Dubuque, LA: KenDiener, E., & Biswas-Diener, R. (2002). Will mo­ tin & Review , 1, 421-428. dall-Hunt. ney increase subjective well-being? A literature re­ view and guide to needed research. Social Indica­ Dion, K. K., & Dion, K. L. (1993). Individualistic Domjan, M. (2005). Pavlovian conditioning: A func­ and collectivistic perspectives on gender and the tional perspective. Annual Review of P sychology, tors Research, 57, 119-169. 56. cultural context of love and intimacy. Journal of Diener, E., Diener, M., & Dienėr, C. (1995). Fac­ Domjan, M., Blesbois, E., & Williams, J. (1998). Social Issues, 49, 53-69. tors predicting the subjective well-being of nations. The adaptive significance of sexual conditioning: Journal of Personality and Social Psychology, 69, Dion, K. K., & Dion, K. L. (2001). Gender and cul­ Pavlovian control of sperm release. Psychological tural adaptation in immigrant families. Journal of 851-864. Science, 9,411-415. Social Issues, 57, 511-521. Diener, E., Emmons, R. A., & Sandvik, E. (1986). The dual nature of happiness: Independence of po­ DiPietro, J. A. (2004). The role of prenatal mater­ Domjan, M., Cusato, B., & Krause, M. (2004). Le­ nal stress in child development. C urrent D irections arning with arbitrary versus ecological conditioned sitive and negative moods. Unpublished manu­ in Psychological Science, 13, 71-74. stimuli: Evidence from sexual conditioning. Psy­ script, University of Illinois. chonom ic Bulletin & Review , 11, 232-2“. Diener, E., & Oishi, S. (2000). Money and happi­ D iscover (1996, May). A fistful of risks. P. 82-83. ness: Income and subjective well-being across na­ Dishion, T. J., McCord, J., & Poulin, F. (1999). Donahoe, J. W., & Vegas, R. (2004). Pavlovian con­ When interventions harm: Peer groups and pro­ ditioning: The CS-UR relation. Journal of Expe­ tions. In E. Diener & E. M. Suh (Eds.), Subjecti­ rim ental Psychology: Anim al Behavior, 30,17-33. blem behavior. Am erican Psychologist, 54, 755ve well-being across cultures. Cambridge, MA: Donnellan, M. B., Conger, R. D., & Bryant, C. M. 764. MIT Press. (2004). The Big Five and enduring marriages. Diener, E., Oishi, S., & Lucas, R. E. (2003). Per­ Di Telia, R., MacCulloch, R. J., & Oswald, A. J. Journal of Research in P ersonality, 38, 481-504. (2001). The macroeco nomics of happiness. War­ sonality, culture, and subjective well-being: Emo­

BIBLIOGRAFIJA

Donnellan, M. B., Trzesniewski, K. H., Robins, R. W., Moffitt, T. E., & Caspi, A. (2005). Low self­ esteem is related to aggression, antisocial behav­ ior, and delinquency. Psychological Science, 16, 328-335. Donnerstein, E. (1998). Why do we have those new ratings on television. Invited address to the Natio­ nal Institute on the Teaching of Psychology. Donnerstein, E., Linz, D., & Penrod, S. (1987). The question of pornography. New York: Free Press. Dorman, M. F., & WUson, B. S. (2004). The design and function of cochlear implants. Am erican Scien­ tist, 92, 436^45. Dorner, G. (1976). H orm ones and brain differentia­ tion. Amsterdam: Elsevier Scientific. Dorner, G. (1988). Neuroendocrine response to est­ rogen and brain differentiation in heterosexuals, homosexuals, and transsexuals. Archives of Sexu­ al Behavior, 17, 57-75. Dorozyaski, A. (1993, January/February). Maternal al­ coholism: Grapes of wrath. Psychology Today, p. 18. Dorris, M. (1989). The Broken C ord. New York: HarperCollins. Doty, R. L. (2001). Olfaction. Annual Review of P sy­ chology, 52, 423-452. Doty, R. L., Shaman, P., Applebaum, S. L., Giberson, R., Siksorski, L., & Rosenberg, L. (1984). Smell identification ability: Changes with age. Sci­ ence, 226, 1441-1443. Doty, R. W. (1998). The five mysteries of the mind, and their consequences. N europsychologia, 36, 1069-1076. Dovidio, J. F., & Gaertner, S. L. (1999). Reducing prejudice: Combating intergroup biases. C urrent D irections in Psychological Science, 8, 101-105. Dovidio, J. F., ten Vergert, M., Stewart, T. L., Ga­ ertner, S. L., Johnson, J. D., Esses, V. M., Riek, B. M., & Pearson, A. R. (2004). Perspective and prejudice: Antecedents and mediating mechanisms. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 1537-1549. Downing, P. E., Jiang, Y., & Shuman, M. (2001). A cortical area selective for visual processing of the human body. Science, 293, 2470-2473. Doyle, R. (2005, March). Gay and lesbian census. Scientific A m erican, p. 28. Draguns, J. G. (1990a). Normal and abnormal be­ havior in cross-cultural perspective: Specifying the nature of their relationship. N ebraska Sym posium on M otivation 1989, 37, 235-277. Draguns, J. G. (1990b). Applications of cross-cul­ tural psychology in the field of mental health. In R. W. Brislin (Ed.), Applied cross-cultural psycho­ logy. Newbury Park, CA: Sage. Draguns, J. G. (1997). Abnormal behavior patterns across cultures: Implications for counseling and psychotherapy. International Journal oflntercultural R elations, 21, 213-248. Druckman, D., & Bjork, R. A. (1991). In the m ind’s eye: Enhancing hum an perform ance. Washington, DC: National Academy Press. Druckman, D., & Bjork, R. A. (Eds.) (1994). Le­ arning, rem em bering, believing: E nhancing hum an

Washington, DC: National Academy Press. Drugger, C. W. (2005, January 18). U. N. proposes doubling of aid to cut poverty. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Duckworth, A. L., & Seligman, M. E. P. (2005). Discipline outdoes talent: Self-discipline predicts academic performance in adolescents. Psycholo­ gical Science, 12, 939-944. Duclos, S. E., Laird, J. D., Sexter, M., Stern, L., & Van Lighten, O. (1989). Emotion-specific ef­ fects of facial expressions and postures on emo­ tional experience. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 57, 100-108. Duenwald, M. (2004, October 26). The dorms may be great, but how’s the counseling? N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Duffy, M. (2003, June 9). Weapons of mass disap­ pearance. Tim e, p. 28-33. Dugatkin, L. A. (2002, Winter). Watching culture shape even guppy love. C erebrum , p. 51-66. Duggan, J. P., & Booth, D. A. (1986). Obesity, ove­ reating, and rapid gastric emptying in rats with ven­ tromedial hypothalamic lesions. Science, 231,609611. Duncan, B. L. (1976). Differential social perception and attribution of inter-group violence: Testing the lower limits of stereotyping of blacks. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 590-598. Duncan, G. J., Hill, M. S., & Hoffman, S. D. (1988). Welfare dependence within and across ge­ nerations. Science, 239,467-471. Duncan, J. (2000, July 21). Quoted by N. Angier, Study finds region of brain may be key problem solver. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Duncan, J., Seitz, R. J., Kolodny, J., Bor, D., Her­ zog, H., Ahmed, A., Newell, F. N., & Emslie, H. (2000). A neural basis of general intelligence. Science, 289,457-460. Duncker, K. (1945). On problem solving. Psycho­ logical M onographs, 58 (Whole no. 270). Dunn, A. L., Trivedi, M. H., Kampert, J. B., Clark, C. G., & Chambliss, H. O. (2005). Exer­ cise treatment for depression: Efficacy and dose response. Am erican Journal of P reventive M edi­ perform ance.

cine, 28, 1-8.

ces of conflict-based arousal.

98 5

C anadian Journal of

2“-257. A. P. (1974).

Behavioural Sciences, 21,

Dutton, D. G., & Aron, Some evidence for heightened sexual attraction under conditions of high anxiety. Journal of Personality and Social Psychology, 30,

510-517.

Dye, D. A., & Reck, M. (1989). College grade point average as a predictor of adult success: A reply. Public Personnel M anagem ent, 18,

235-241.

Eagly, A. (1994). Are people prejudiced against wo­ men? Donald Campbell Award invited address, American Psychological Association convention. Eagly, A. H., Ashmore, R. D., Makhijani, M. G., & Kennedy, L. C. (1991). What is beautiful is go­ od, but...: A meta-analytic review of research on the physical attractiveness stereotype. Psychologi­ cal B ulletin, 110,

109-128.

Eagly, A. H., & Crowley, M. (1986). Gender and helping behavior: A meta-analytic review of the so­ cial psychological literature. Psychological Bulle­ tin, 100,

283-308.

Eagly, A. H., & Johnson, B. T. (1990). Gender and leadership style: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 108,

233-256.

Eagly, A. H., & Wood, W. (1999). The origins of sex differences in human behavior: Evolved dis­ positions versus social roles. Am erican Psycholo­ gist,

54, 408-423.

Eastman, C. L., Boulos, Z., Terman, M., Camp­ bell, S. S., Dijk, D.-J., & Lewy, A. J. (1995). Light treatment for sleep disorders: Consensus re­ port. VI. Shift work. Journal of Biological Rhythm s, 10,

157-164.

Eastman, C. L., Young, M. A., Fogg, L. F., Liu, L., & Meaden, P. M. (1998). Bright light treat­ ment of winter depression: A placebo-controlled trial. Archives of G eneral P sychiatry, 55, 883-889. Ebbesen, E. B., Duncan, B., & Konecni, V. J. (1975). Effects of content of verbal aggression on future verbal aggression: A field experiment. Jour­ nal of E xperim ental Social Psychology, 11,

192—

204. Ebbinghaus, H. (1885). U berdas G edachtnis. Leip­ zig: Duncker & Humblot. Cited in R. Klatzky

(1980),

H um an m em ory: Structures and proces­

ses. San Francisco: Freeman.

Dunson, D. B., Colombo, B., & Baird, D. D. (2002). Ebbinghaus, H. (1885/1964). M em ory: A contribu­ tion to experim ental psychology (tr. by H. A. RuChanges with age in the level and duration of fer­ ger & C. E. Bussenius). New York: Dover. tility in the menstrual cycle. H um an R eproduction, Eberhardt, J. L. (2005). Imaging race. Am erican 17, 1399-1403. Psychologist, 60, 181-190. Durston, S., Hulshoff, P., Hilleke, E., Casey, B. J., Eberhardt, J. L., Goff, P. A., Purdie, V. J., & Da­ Giedd, J. N., Buitelaar, J. K., & van Engeland, vies, P. G. (2004). Seeing Black: Race, crime, and H. (2001). Anatomical MRI of the developing hu­ visual processing. Journal of Personality and So­ man brain: What have we learned? Journal of the Am erican Academ y of C hild and A dolescent P sy­

cial P sychology, 87,

876-893.

Eccles, J. S., Jacobs, J. E., & Harold, R. D. (1990). 1012-1020. Gender role stereotypes, expectancy effects, and Dush, C. M. K, Cohan, C. L., & Amato, P. R. parents’ socialization of gender differences. Jour­ (2003). The relationship between cohabitation and nal of Social Issues, 46, 183-201. marital quality and stability: Change across co­ horts? Journal of M arriage and Fam ily, 65, 539— Eckensberger, L. H. (1994). Moral development and its measurement across cultures. In W. J. Lonner 549. & R. Malpass (Eds.), Psychology and culture. Bos­ Dutton, D. G., & Aron, A. (1989). Romantic attrac­ ton: Allyn and Bacon. tion and generalized liking for others who are sour­ chiatry, 40,

986

BIBLIOGRAFIJA

Eckersley, R. (2000). The mixed blessings of mate­ Eich, E., Macaulay, D., Loewenstein, R. J., & Dihrial progress: Diminishing returns in the pursuit of le, P. H. (1997). Memory, amnesia, and dissocia­ happiness. Journal of H appiness Studies, 1, 267tive identity disorder. Psychological Science, 8, 292. 417^22. Eckersley, R. (2001, March 23). Wealthier, but po­ Einstein, G. 0., & McDaniel, M. A. (1990). Nor­ orer for all that. The Australian, p. 13. mal aging and prospective memory. Journal of Ex­ Eckersley, R., & Dear, K. (2002). Correlates of perim ental Psychology: Learning, M em ory, and youth suicide. Social Science and M edicine, 55, C ognition, 16, 717-726. 1891-1935. Einstein, G. 0., McDaniel, M. A., Richardson, S. Eckert, E. D., Heston, L. L., & Bouchard, T. J., L., Guynn, M. J., & Cunfer, A. R. (1995). Aging Jr. (1981). MZ twins reared apart: Preliminary fin­ and prospective memory: Examining the influences dings of psychiatric disturbances and traits. In L. of self-initiated retrieval processes. Journal of Ex­ Gedda, P. Paris, & W. D. Nance (Eds.), Twin re­ perim ental Psychology: Learning, M em ory, and search: V ol. 3. Pt. B. Intelligence, personality, and C ognition, 21, 996-1007. developm ent. New York: Alan Liss. Einstein, G. 0., McDaniel, M. A., Smith, R. E., Ecklund-Flores, L. (1992). The infant as a model for & Shaw, P. (1998). Habitual prospective memo­ the teaching of introductory psychology. Paper pre­ ry and aging: Remembering intentions and forget­ sented to the American Psychological Association ting actions. Psychological Science, 9, 284-288. annual convention. Eisenberg, N., Cumberland A., & Spinrad, T. L. Econom ist. (2001, December 20). An anthropology (1998a). Parental socialization of emotion. Psycho­ of happiness. The Econom ist (www.econological Inquiry, 9, 241-271. mist.com/world/asia). Eisenberg, N., & Lennon, R. (1983). Sex differen­ Econom ist. (2004, September 16). Supercharging the ces in empathy and related capacities. Psycholo­ brain (www.economist.co.uk). gical B ulletin, 94,100-131. Edelman, S., & Kidman, A. D. (1997). Mind and Eisenberg, N., Spinrad, T. L., & Cumberland, A. cancer: Is there a relationship? A review of the evi­ (1998b). The socialization of emotion: Reply to dence. Australian P sychologist, 32, 1-7. commentaries. Psychological Inquiry, 9,317-333. Edison, T. A. (1948). The diary and sundry obser­ Eisenberger, N. I., Lieberman, M. D., & Williams, vations of Thom as Alva Edison, edited by D. D. K. D. (2003). Does rejection hurt? An fMRI stu­ Runes. New York: Philosophical Library. Cited by dy of social exclusion. Science, 302, 290-292. S. Coren (1996). Sleep Thieves. New York: Free Eisenberger, R., & Rhoades, L. (2001). Incremen­ Press. tal effects of reward on creativity. Journal of Per­ Edwards, C. P. (1981). The comparative study of the sonality and Social Psychology, 81, 728-741. development of moral judgment and reasoning. In Eiser, J. R. (1985). Smoking: The social learning of R. H. Munroe, R. L. Munroe, & B. B. Whiting an addiction. Journal of Social and C linical Psy­ (Eds.), H andbook of cross-cultural hum an deve­ chology, 3, 4“-457. lopm ent. New York: Garland Press. Ekman, P. (1994). Strong evidence for universals in Edwards, R., Peet, M., Shay, J., & Horrobin, D. facial expressions: A reply to Russell’s mistaken (1998). Omega-3 polyun-saturated fatty acid levels critique. Psychological Bulletin, 115, 268-287. in the diet and in red blood cell membranes of de­ Ekman, P. (2003). Em otions revealed: Recognizing pressed patients. Journal of Affective D isorders, 48, faces and feelings to im prove com m unication and 149-155. em otional life. New York: Times Books. Egan, M. F., & 16 others (2004). Variation in G RM 3 Ekman, P., Friesen, W. V., O’Sullivan, M., Chan, A., affects cognition, pre-frontal glutamate, and risk for Diacoyanni-Tarlatzis, I., Heider, K., Krause, R., schizophrenia. Proceedings of the N ational Aca­ LeCompte, W. A., Pitcairn, T., Ricci-Bitti, P. E., dem y of Sciences, 101, 12604-12609. Scherer, K., Tomita, M., & Tzavaras, A. (1987). Ehrhardt, A. A. (1987). A transactional perspective Universals and cultural differences in the judgments on the development of gender differences. In J. M. of facial expressions of emotion. Journal of Perso­ Reinisch, L. A. Rosenblum, & S. A. Sanders nality and Social P sychology, 53, 712-717. (Eds.). M asculinity/fem ininity: Basic perspectives. Ekman, P., & O’Sullivan, M. (1991). Who can catch New York: Oxford University Press. a liar? Am erican Psychologist, “, 913-920. Ehrlichman, H., & Halpern, J. N. (1988). Affect Ekman, P., O’Sullivan, M. 0., & Frank, M. G. and memory: Effects of pleasant and unpleasant (1999). A few can catch a liar. Psychological odors on retrieval of happy and unhappy memo­ Science, 10, 263-2“. ries. Journal of Personality and Social P sycholo­ Elbert, T., Pantev, C., Wienbruch, C., Rockstroh, gy, 55, 769-779. B., & Taub, E. (1995). Increased cortical repre­ Eibl-Eibesfeldt, I. (1971). Love and hate: The na­ sentation of the fingers of the left hand in string tural history of behavior patterns. New York: Holt, players. Science, 270, 305-307. Rinehart & Winston. Elfenbein, H. A., & Ambady, N. (1999). Does it ta­ Eich, E. (1990). Learning during sleep. In R. B. Boke one to know one? A meta-analysis of the uni­ otzin, J. F. Kihlstrom, & D. L. Schacter (Eds.), Sle­ versality and cultural specificity of emotion ep and cognition. Washington, DC: American recognition. Unpublished manuscript, Harvard Psychological Association. University.

Elfenbein, H. A., & Ambady, N. (2002). On the uni­ versality and cultural specificity of emotion recog­ nition: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 128, 203-235. Elfenbein, H. A., & Ambady, N. (2003a). When fa­ miliarity breeds accuracy: Cultural exposure and facial emotion recognition. Journal of Personali­ ty and Social P sychology, 85, 276-290. Elfenbein, H. A., & Ambady, N. (2003b). Univer­ sals and cultural differences in recognizing emo­ tions. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 12, 159-164. Elkin, I., Shea, T., Watkins, J. T., Imber, S. D., Sotsky, S. M., Collins, J. F., Glass, D. R., Pilkonis, P. A., Leber, W. R., Docherty, J. P., Fiester, S. J., & Parloff, M. B. (1989). National Institute of Mental Health treatment of depression collabora­ tive research program. Archives of G eneral P sy­ chiatry, “, 971-983. Elkind, D. (1970). The origins of religion in the child. Review of R eligious Research, 12, 35-42. Elkind, D. (1978). The child’s reality: Three deve­ lopm ental them es. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Ellis, A. (1980). Psychotherapy and atheistic values: A response to A. E. Bergin’s „Psychotherapy and religious values". Journal of C onsulting and C lin­ ical P sychology, 48, 635-639. Ellis, A., & Becker, I. M. (1982). A guide to perso­ nal happiness. North Hollywood, CA: Wilshire Bo­ ok Co. Ellis, B. J. (2004). Timing of pubertal maturation in girls: An integrated life history approach. Psycho­ logical Bulletin, 130, 920-958. Ellis, B. J., Bates, J. E., Dodge, K. A., Fergusson, D. M., John, H. L., Pettit, G. S., & Woodward, L. (2003). Does father absence place daughters at special risk for early sexual activity and teenage pregnancy? C hild D evelopm ent, 74, 801-821. Ellis, L., & Ames, M. A. (1987). Neurohormonal functioning and sexual orientation: A theory of homosexuality-heterosexuality. Psychological Bulle­ tin, 101, 233-258. Emde, R. N., Plomin, R., Robinson, J., Corley, R., DeFries, J., Fulker, D. W., Reznick, J. S., Cam­ pos, J., Kagan, J., & Zahn-Waxier, C. (1992). Temperament, emotion, and cognition at fourteen months: The MacArthur Longitudinal Twin Study. C hild D evelopm ent, 63, 1437-1455. EMDR. (2002, September 19). Description for pro­ fessionals (www.emdr.org). Em erging Trends. (1997, September). Teens turn mo­ re to parents than friends on whether to attend church. Princeton, NJ: Princeton Religion Research Center, p. 5. Emery, G. (2004). Psychic predictions 2004. Com­ mittee for the Scientific Investigation of Claims of the Paranormal (www.csicop.org). Emery, N. J., & Clayton, N. S. (2004). The menta­ lity of crows: Convergent evolution of intelligen­ ce in corvids and apes. Science, 306,1903-1907. Emmons, S., Geisler, C., Kaplan, K. J., & Harrow, M. (1997). Living w ith schizophrenia. Muncie, IN: Taylor and Francis (Accelerated Development).

BIBLIOGRAFIJA

Erdberg, P. (1990). Rorschach assessment. In G. Goldstein & M. Hersen (Eds.), H andbook of psy­ chological assessm ent, 2nd ed. New York: Pergamon. Erdelyi, M. H. (1985). Psychoanalysis: F reud’s cog­ nitive psychology. New York: Freeman. Erdelyi, M. H. (1988). Repression, reconstruction, and defense: History and integration of the psycho­ analytic and experimental frameworks. In J. Sin­ ger (Ed.), Repression: D efense m echanism and cognitive style. Chicago: University of Chicago Press. Erel, O., & Burman, B. (1995). Interrelatedness of marital relations and parent-child relations: A metachologist’s personal journey out of his depression. New York: Wiley. analytic review. Psychological Bulletin, 118,1 08132. Endler, N. S., & Speer, R. L. (1998). Personality psychology: Research trends for 1993-1995. Jour­ Erel, O, Oberman, Y, & Yirmiya, N. (2000). Ma­ ternal versus nonmatemal care and seven domains nal of P ersonality, “, 621-669. of children’s development. Psychological Bulletin, Engemann, K. M., & Owyang, M. T. (2005, Ap­ ril). So much for that merit raise: The link betwe­ 126, 727-747. en wages and appearance. Regional Econom ist Erickson, M. F., & Aird, E. G. (2005). The m ot­ (www. stlouisfed.org.). herhood study: Fresh insights on m others’ attitu­ des and concerns. New York: The Motherhood Engen, T. (1987). Remembering odors and their na­ Project, Institute for American Values. mes. Am erican Scientist, 75, 497-503. Engle, R. W. (2002). Working memory capacity as Ericsson, K. A. (2001). Attaining excellence through deliberate practice: Insights from the study of ex­ executive attention. C urrent D irections in P sycho­ pert performance. In M. Ferrari (Ed.), The pursuit logical Science, 11, 19-23. Epel, E. S., Blackburn, E. H., Lin, J., Dhabhar, of excellence in education. Hillsdale, NJ: Erlbaum. F. S., Adler, N. E., Morrow, J. D., & Cawthon, Ericsson, K. A. (2002). Attaining excellence through deliberate practice: Insights from the study of ex­ R. M. (2004). Accelerated telomere shortening in pert performance. In C. Desforges & R. Fox (Eds.), response to life stress. Proceedings of the N atio­ Teaching and learning: The essential readings. nal Academ y of Sciences, 101,17312-17315. Maiden, MA: Blackwell Publishers. Epley, N., & Dunning, D. (2000). Feeling „holier than thou“: Are self-serving assessments produ­ Ericsson, K. A., & Chase, W. G. (1982). Exceptio­ nal memory. Am erican Scientist, 70, 607-615. ced by errors in self- or social prediction? Jour­ nal of Personality and Social P sychology, 79, Ericsson, K. A., Krampe, R. T., & Heizman, S. (1993). Can we create gifted people? In G. R. Bock 861-875. & K. Ackrill (Eds.), C iba Foundation Sym posium Epley, N., Keysar, B., Van Boven, L., & Gilovich, 178: The origins and developm ent of high ability. T. (2004). Perspective taking as egocentric ancho­ New York: Wiley. Cited by M. J. A. Howe, J. W. ring and adjustment. Journal of Personality and Davison, & J. A. Sioboda (1998). Innate talents: Social P sychology, 87, 327-339. Reality or myth? Behavioral and Brain Sciences, EPOCH. (2000). Legal reform s: C orporal punis­ 21, 399-442. hm ent of children in the fam ily (www.stophitEricsson, K. A., & Lehmann, A. C. (1996). Expert ting.com/laws/legalReform.php). and exceptional performance: Evidence of maxi­ Epstein, J., Stern, E., & Silbersweig, D. (1998). mal adaptations to task constraints. Annual Review Mesolimbic activity associated with psychosis in of Psychology, 47, 273-305. schizophrenia: Symptom-specific PET studies. In J. F. McGinty (Ed.), Advancing from the ventral Erikson, E. H. (1963). C hildhood and society. New York: Norton. . striatum to the extended am ygdala: Im plications for neuropsychiatry and drug use: In honor of Erikson, E. H. (1983, June). A conversation with Erikson (by E. Hall). Psychology Today, p. 22-30. Lennart H eim er. Annals of the N ew York A cade­ Ernsberger, P., & Koletsky, R. J. (1999). Biome­ m y of Sciences, 877, 562-574. dical rationale for a wellness approach to obesity: Epstein, S. (1983a). Aggregation and beyond: Some An alternative to a focus on weight loss. Journal basic issues on the prediction of behavior. Jour­ of Social Issues, 55, 221-260. nal of P ersonality, 51, 360-392. Epstein, S. (1983b). The stability of behavior across Eron, L. D. (1987). The development of aggressive behavior from the perspective of a developing be­ time and situations. In R. Zucker, J. Aronoff, & haviorism. Am erican Psychologist, 42, 435-442. A. I. Rabin (Eds.), Personality and the prediction ESPAD. (2003). Summary of the 2003 findings. Eu­ of behavior. San Diego: Academic Press. ropean School Survey Project on Alcohol and Ot­ Epstein, S., & Meier, P. (1989). Constructive thin­ her Drugs (www.espad.org). king: A broad coping variable with specific com­ ponents. Journal of Personality and Social P sy­ Esser, J. K., & Lindoerfer, J. S. (1989). Groupthink and the space shuttle C hallenger accident: Toward chology, 57, 332-350. Emmorey, K., Allen, J. S., Brass, J., Schenker, N., & Damasio, H. (2003). A morphometric analysis of auditory brain regions in congenitally deaf adults. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 100, 10049-10054. Empson, J. A. C., & Clarke, P. R. F. (1970). Ra­ pid eye movements and remembering. N ature, 227, 287-288. Emslie, C., Hunt, K., & Macintyre, S. (2001). Per­ ceptions of body image among working men and women. Journal of Epidem iology and C om m uni­ ty H ealth, 55, 406-407. Endler, N. S. (1982). H oliday of darkness: A psy­

a quantitative case analysis. Journal

987

of Behavioral

D ecision M aking, 2,167-177.

Esterson, A. (2001). The mythologizing of psycho­ analytic history: Deception and self-deception in Freud’s accounts of the seduction theory episode. H istory of P sychiatry, 12, 329-352. Esty, A. (2004). The new wealth of nations. Am eri­ can Scientist, 92, 513. Eszterhas, J. (2002, August 9). Hollywood’s respon­ sibility for smoking deaths. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Etcoff, N. L., Ekman, P., Magee, J. J., & Frank, M. G. (2000). Lie detection and language compre­ hension. N ature, 405, 139. Etnier, J. L., Salazar, W., Landers, D. M., Petruzzello, S. J., Han, M., & Nowell, P. (1997). The influence of physical fitness and exercise upon cognitive functioning: A meta-analysis. Journal of Sport & Exercise Psychology, 19, 249-277. ETS. (1992). Three reports shed new light on gen­ der differences in testing. ETS D evelopm ents, 37(3), 4-7. Etzioni, A. (1999). The monochrome society. The Public Interest, 137 (Fall), 42-55. Evans, G. W. (2004). The environment of childho­ od poverty. Am erican Psychologist, 59,77-92. Evans, G. W., Hygge, S., & Bullinger, M. (1995). Chronic noise and psychological stress. Psycholo­ gical Science, 6, 333-338. Evans, G. W., Palsane, M. N., & Carrere, S. (1987). Type A behavior and occupational stress: A cross-cultural study of blue-collar workers. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 52, 1002-1007. Evans, R. I., Dratt, L. M., Raines, B. E., & Ro­ senberg, S. S. (1988). Social influences on smo­ king initiation: Importance of distinguishing descriptive versus mediating process variables. Journal of Applied Social Psychology, 18, 925943. Ewing, R., Schmid, T., Killingsworth, R., Zlot, A., & Raudenbush, S. (2003). Relationship between urban sprawl and physical activity, obesity, and morbidity. Am erican Journal of H ealth Prom otion, 18, 47-57. Exner, J. E. (2003). The Rorschach: A com prehen­ sive system , 4th edition. H oboken, N J: W iley. Eysenck, H. J. (1952). The effects of psychothera­ py: An evaluation. Journal of C onsulting Psycho­ logy, 16, 319-324. Eysenck, H. J. (1990, April 30). An improvement on personality inventory. C urrent C ontents: Social and Behavioral Sciences, 22(18), 20. Eysenck, H. J. (1992). Four ways five factors are not basic. Personality and Individual D ifferences, 13, 667-673. Eysenck, H. J, & Grossarth-Maticek, R. (1991). Creative novation behaviour therapy as a prophy­ lactic treatment for cancer and coronary heart dis­ ease: Part II - Effects of treatment. Behaviour Re­ search and Therapy, 29, 17-31. Eysenck, H. J., Wakefield, J. A., Jr., & Friedman, A. F. (1983). Diagnosis and clinical assessment:

988

BIBLIOGRAFIJA

The DSM-IIL Annual Review of P sychology, 34, 167-193. Eysenck, M. W., MacLeod, C., & Mathews, A. (1987). Cognitive functioning and anxiety. Psycho­ logical Research, 49, 189-195. Eysenck, S. B. G., & Eysenck, H. J. (1963). The validity of questionnaire and rating assessments of extraversion and neuroticism, and their factorial stability. British Journal of Psychology, 54,51-62. Faber, N. (1987, July). Personal glimpse. Reader’s D igest, p. 34. Fag an, J. F., HI (1992). Intelligence: A theoretical viewpoint. C urrent D irections in P sychological Science, 1, 82-86. Fairburn, C. G., Cowen, P. J., & Harrison, P. J. (1999). Twin studies and the etiology of eating di­ sorders. International Journal of Eating D isorders, 26, 349-358. Fantz, R. L. (1961, May). The origin of form per­ ception. Scientific A m erican, p.66-72. Farah, M. J., Rabinowitz, C., Quinn, G. E., & Liu, G. T. (2000). Early commitment of neural substra­ tes for face recognition. C ognitive N europsycho­ logy, 17, 117-124. Farina, A. (1982). The stigma of mental disorders. In A. G. Miller (Ed.), In the eye of the beholder. New York: Praeger. Farina, A., & Fisher, J. D. (1982). Beliefs about mental disorders: Findings and implications. In G. Weary & H. L. Mirels (Eds.), Integrations of cli­ nical and social psychology. New York: Oxford University Press. Farley, M, Barai, I., Kiremire, M., & Sezgin, U. (1998). Prostitution in five countries: Violence and post-traumatic stress disorder. Fem inism and Psy­ chology, 8, 405-426. Farley, T., & Cohen, D. (2001, December). Fixing a fat nation. Washington M onthly (www.washingtonmonthly.com/features/2001/0112.farley.cohen.html). Faro, S. (2004). Presentation to the Radiological So­ ciety of North America, Chicago. Farrington, D. P. (1991). Antisocial personality from childhood to adulthood. The Psychologist: Bulle­ tin of the British P sychological Society, 4, 389— 394. Farwell, L. A., & Smith, S. S. (2001). Using brain MERMER testing to detect concealed knowledge despite efforts to conceal. Journal of Forensic Sciences, “ (1), 1-9. FBI. (2004). Crime in the United States 2003, FiveYear Arrest Trends by Sex, 1999-2003. Table 35. Feder, H. H. (1984). Hormones and sexual behavior. Annual Review of P sychology, 35, 165-200. Feeney, J. A., & Noller, P. (1990). Attachment sty­ le as a predictor of adult romantic relationships. Journal of Personality and Social P sychology, 58, 281-291. Feigenson, L., Carey, S., & Spelke, E. (2002). In­ fants’ discrimination of number vs. continuous ex­ tent. C ognitive psychology, 44, 33-66. Feingold, A. (1990). Gender differences in effects of physical attractiveness on romantic attraction: A

comparison across five research paradigms. Journal of Personality and Social P sychology, 59, 981-993. Feingold, A. (1992). Good-looking people are not what we think. Psychological Bulletin, in 304-341. Feingold, A., & Mazzella, R. (1998). Gender dif­ ferences in body image are increasing. Psycholo­ gical Science, 9,190-195. Feminist Psychologist. (2002, Winter). Justice for Mary Whiton Calkins, p. 11. Fenn, K. M., Nusbaum, H. C., & Margoliash, D. (2003). Consolidation during sleep of perceptual learning of spoken language. N ature, 425, 614616. Fenton, W. S., & McGlashan, T. H. (1991). Natu­ ral history of schizophrenia subtypes: II. Positive and negative symptoms and long-term course. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 48, 978-986. Fenton, W. S., & McGlashan, T. H. (1994). Ante­ cedents, symptom progression, and long-term out­ come of the deficit syndrome in schizophrenia. Am erican Journal of P sychiatry, 151, 351-356. Ferguson, E. D. (1989). Adler’s motivational theo­ ry: An historical perspective on belonging and the fundamental human striving. Individual Psycholo­ gy, 45, 354-361. Fernandez-Ballesteros, R., & Caprara, M. (2003). Psychology of aging in Europe. European P sycho­ logist, 8, 129-130. Ferris, C. F. (1996, March). The rage of innocents. The Sciences, p. 22-26. Field, T. (1996). Attachment and separation in young children. Annual Review of P sychology, 47, 541— 561. Field, T. (2001). Massage therapy facilitates weight gain in preterm infants. C urrent D irections in P sy­ chological Science, 10, 51-54. Field, T., Hernandez-Reif, M., Diego, M., Feijo, L., Vera, Y., & GO, K. (2004). Massage therapy by parents improves early growth and develop­ ment. Infant Behaviour and D evelopm ent, 27, 435-442. Fields, R. D. (2004, April). The other half of the brain. Scientific A m erican, p. 54-61. Fields, R. D. (2005, February). Making memories stick. Scientific A m erican, p. 75-81. Fincham, F. D., & Bradbury, T. N. (1993). Mari­ tal satisfaction, depression, and attributions: A lon­ gitudinal analysis. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 64, 442-452, Fink, G. R., Markowitsch, H. J., Reinkemeier, ML, Bruckbauer, T., Kessler, J., & Heiss, W.D. (1996). Cerebral representation of one’s own past: Neural networks involved in autobiographi­ cal memory. Journal of N euroscience, 16, 42754282. Finkel, L. H., & Sajda, P. (1994). Constructing vi­ sual perception. Am erican Scientist, 82, 224-237. Finlay, S. W. (2000). Influence of Carl Jung and Wil­ liam James on the origin of alcoholics anonymous. Review of G eneral Psychology, 4, 3-12. Finney, E. M., Fine, I., & Dobkins, K. R. (2001). Visual stimuli activate auditory cortex in the deaf. N ature N euroscience, 4,1171-1173.

Finucci, J. M., & Childs, B. (1981). Are there real­ ly more dyslexic boys than girls? In A. Ansara, N. Geschwind, A. Galaburda, M. Albert, & N. Gartrell (Eds.), Sex differences in dyslexia. Towson, MD: The Orton Dyslexia Society. Fischhoff, B. (1982). Debiasing. In D. Kahneman. P. Slovic, & A. Tversky (Eds.), Judgm ent under uncertainty: H euristics and biases. New York: Cambridge University Press. Fischhoff, B., Slovic, P., & Lichtenstein, S. (1977). Knowing with certainty: The appropriateness of ex­ treme confidence. Journal of Experim ental P sycho­ logy:

H um an

Perception

and

P erform ance,

3,

552-564. Fisher, H. E. (1993, March/April). After all, maybe it’s biology. Psychology Today, p. 40-45. Fisher, H. E., Aron, A., Mashek, D., Li, H., & Brown, L. L. (2002). Defining the brain systems of lust, romantic attraction, and attachment. Archi­ ves of Sexual B ehavior, 31, 413-419. Fisher, H. T. (1984). Little Albert and Little Peter. Bulletin of the British P sychological Society,

269. Fisher, R. P., & Geiselman, R. E. (1992).

37,

M em o­

ry-enhancing techniques for investigative intervie­ The cognitive interview . Springfield, IL: Charles C. Thomas. Fisher, R. P., Geiselman, R. E., & Raymond, D. S. (1987). Critical analysis of police interview tech­ niques. Journal of Police Science and Adm inist­ ration, 15, 177-185. Fisher, S., & Greenberg, R. (Eds.) (1997). From w ing:

placebo to panacea: Putting psychiatric drugs to the test. New York: Wiley. Fiske, S. T., Harris, L. T., & Cuddy, A. J. C. (2004). Why ordinary people torture enemy pri­ soners. Science, 306, 1482-1483. Flack, W. F., Jr., Laird, J. D., & Cavallaro, L. A. (1999). Separate and combined effects of facial ex­ pressions and bodily postures on emotional feel­ ings. European Journal of Social P sychology, 29. 203-217. Flavell, J. H., Flavell, E. R., & Green, F. L. (2001). Development of children’s understanding of con­ nections between thinking and feeling. Psycho­ logical Science, 12, 4304-32. Fleming, I., Baum, A., & Weiss, L. (1987). Social density and perceived control as mediator of crow­ ding stress in high-density residential neighbor­ hoods. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 52, 899-906. Fleming, J. H. (2001, Winter/Spring). Introduction to the special issue on linkage analysis. The G al­ lup Research journal, p. i-vi. Fleming, J. H., & Scott, B. A. (1991). The costs of confession: The Persian Gulf War POW tapes in historical and theoretical perspective. C ontem po­ rary Social Psychology, 15, 127-138. Fletcher, G. J. 0., Fitness, J., & Blampied, N. M. (1990). The link between attributions and happi­ ness in close relationships: The roles of depression and explanatory style. Journal of Social and C li­ nical P sychology, 9, 243-255.

BIBLIOGRAFIJA

Fletcher, P. C., Zafiris, 0., Frith, C. D, Honey, R. A. E, Corlett, P. R, Zilles, K., & Fink, G. R. (2005). On the benefits of not trying: Brain activity and connectivity reflecting the interactions of explicit and implicit sequence learning. C ereb­ ral C ortex, 7, 1002-1015. Flora, S. R. (2004). The pow er of reinforcem ent. Al­ bany, NJ: SUNY Press. Flouri, E, & Buchanan, A. (2004). Early father’s and mother’s involvement and child’s later educa­ tional outcomes. British Journal of Educational Psychology, 74,141-153. Flynn, J. R. (1987). Massive IQ gains in 14 nations: What IQ tests really measure. Psychological Bul­ letin, 101, 171-191. Flynn, J. R. (1999). Searching for justice: The dis­ covery of IQ gains over time. Am erican Psycho­ logist, 54, 5-20. Flynn, J. R. (2003). Movies about intelligence: The limitations of g. C urrent D irections in P sycholo­ gical Science, 12, 95-99. Foa, E. B., & Kozak, M. J. (1986). Emotional pro­ cessing of fear: Exposure to corrective information. Psychological Bulletin, 99, 20-35. Fogg, N. P., Harrington P. E., & Harrington T. F. (1999). The C ollege M ajors H andbook. Indiana­ polis, IN: JIST Works, Inc. Fong, G. T, Frantz, D. H., & Nisbett, R. E. (1986). The effects of statistical training on thinking about everyday problems. C ognitive Psychology, 18, 253-292. Ford, E. S. (2002). Does exercise reduce inflamma­ tion? Physical activity and C-reactive protein among U. S. adults. Epidem iology, 13, 561-569. Foree, D. D., & LoLordo, Y. M. (1973). Attention in the pigeon: Differential effects of food-getting versus shock-avoidance procedures. Journal of C om parative

and

Physiological

P sychology,

85,

551-558. Forer, B. R. (1949). The fallacy of personal valida­ tion: A classroom demonstration of gullibility. Journal of Abnorm al and Social Psychology, 44,

118-123. Forgas, J. P., Bower, G. H., & Krantz, S. E. (1984). The influence of mood on perceptions of social interactions. Journal of Experim ental Social Psychology, 20, 497-513. Forge, A., Li, L., Corwin, J. T., & Nevill, G. (1993). Ultrastructural evidence for hair cell rege­ neration in the mammalian inner ear. Science, 259, 1616-1619. Forman, D. R, Aksan, N, & Kochanska, G. (2004). Toddlers’ responsive imitation predicts preschool-age conscience. Psychological Science, 15, 699-704. Foss, D. J., & Hakes, D. T. (1978). Psycholinguis­ tics: A n introduction to the psychology of langu­ age. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.

Fosse, R., Stickgold, R., & Hobson, J. A. (2001). Brain-mind states: Reciprocal variation in thoughts and hallucinations. Psychological Science, 12, 3036. Foster, J. D., Campbell, W. K., & Twenge, J. M. (2003). Individual differences in narcissism: Infla­

ted self-views across the lifespan and around the world. Journal of Research in P ersonality, 37, 469-486. Foster, R. G. (2004). Are we trying to banish biolo­ gical time? C erebrum , 6(2), 7-26. Foulkes, D. (1999). C hildren’s dream ing and the de­ velopm ent of consciousness. Cambridge, MA: Har­ vard University Press. Fouts, R. (1997). N ext of kin: W hat chim panzees ha­ ve taught m e about w ho w e are. New York: Mor­ row. Fouts, R. S. (1992). Transmission of a human ges­ tural language in a chimpanzee mother-infant re­ lationship. Friends of W ashoe, 12/13, p. 2-8. Fouts, R. S., & Bodamer, M. (1987). Preliminary report to the National Geographic Society on: „Chimpanzee intrapersonal signing". Friends of W ashoe, 7(1), 4-12. Fowler, M. J., Sullivan, M. J., & Ekstrand, B. R. (1973). Sleep and memory. Science, 179,302-304. Fowler, R. C., Rich, C. L., & Young, D. (1986). San Diego suicide study: II. Substance abuse in young cases. Archives of G eneral P sychiatry, 43, 962-965. Fowler, R. D. (1986, May). Howard Hughes: A psy­ chological autopsy. Psychology Today, p. 22-33. Fowles, D. C. (1992). Schizophrenia: Diathesis-stress revisited. Annual Review of P sychology, 43, 303— 336. Fox, B. H. (1998). Psychosocial factors in cancer in­ cidence and prognosis. In P. M. Cinciripini & ot­ hers (Eds.), Psychological and behavioral factors in cancer risk New York: Oxford University Press. Fox, E., Lester, Y., Russo, R., Bowles, R. J., Pichler, A., & Dutton, K. (2000). Facial expression of emotion: Are angry faces detected more effi­ ciently? C ognition and Em otion, 14, 61-92. Fox, J. L. (1984). The brain’s dynamic way of kee­ ping in touch. Science, 225, 820-821. Fox, N. C., Crum, W. R., Scahill, R. I., Stevens, J. M, Janssen, J. C., Rossor, M. N. (2001). Ima­ ging of onset and progression of Alzheimer’s dis­ ease with voxel-compression mapping of serial magnetic resonance images. Lancet, 358,201-205. Fozard, J. L., & Popkin, S. J. (1978). Optimizing adult development: Ends and means of an applied psychology of aging. Am erican Psychologist, 33, 975-989. Fracassini, C. (2000, August 27). Holidaymakers led by the nose in sales quest. Scotland on Sunday. Fraley, R. C. (2002). Attachment stability from in­ fancy to adulthood: Meta-analysis and dynamic modeling of developmental mechanisms. Persona­ lity and Social P sychology R eview , 6, 123-151. Francis, D, Diorio, J, Liu, D., & Meaney, M. J. (1999). Nongenomic transmission across genera­ tions of maternal behavior and stress responses in the rat. Science, 286, 1155-1158. Frank, J. D. (1982). Therapeutic components shared by all psychotherapies. In J. H. Harvey & M. M. Parks (Eds.), The M aster Lecture Series: V ol. 1. Psy­ chotherapy research and behavior change. Washing­ ton, DC: American Psychological Association.

Frank, R. (1999).

989

Luxury fever: W hy m oney fails to

satisfy in an era of excess. New York: Free Press.

Frank, S. J. (1988). Young adults’ perceptions of their relationships with their parents: Individual dif­ ferences in connectedness, competence, and emo­ tional autonomy. D evelopm ental P sychology, 24, 729-737. Frankel, A., Strange, D. R., & Schoonover, R. (1983). CRAP: Consumer rated assessment pro­ cedure. In G. H. Scherr & R. Liebmann-Smith (Eds.), The best of The Journal of Irreproducible Results. New York: Workman Publishing. Frankenburg, W., Dodds, J, Archer, P., Shapiro, H., & Bresnick, B. (1992). The Denver II: A major re­ vision and restandardization of the Denver Develop­ mental Screening Test. Pediatrics, 89, 91-97. Franz, E. A., Waldie, K. E., & Smith, M. J. (2000). The effect of callosotomy on novel versus fami­ liar bimanual actions: A neural dissociation be­ tween controlled and automatic processes? Psycho­ logical Science, 11, 82-85. Frasure-Smith, N., & Lespėrance, F. (2005). Dep­ ression and coronary heart disease: Complex sy­ nergism of mind, body, and environment. C urrent D irections in Psychological Science, 14, 39-43. Fredrickson, B. L. (2002). Positive emotions. In C. R. Snyder & S. J. Lopez (Eds.), H andbook of po­ sitive psychology. New York: Oxford. Fredrickson, B. L. (2003). The value of positive emotions. Am erican Scientist, 91, 330-335. Fredrickson, B. L., & Kahneman, D. (1993). Du­ ration neglect in retrospective evaluations of affec­ tive episodes. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 45-55. Freedman, D. J, Riesenhuber, M, Poggio, T., & Miller, E. K. (2001). Categorical representation of visual stimuli in the primate prefrontal cortex. Science, 291, 312-316. Freedman, J. L. (1978). H appy people. San Diego: Harcourt Brace Jovanovich. Freedman, J. L. (1988). Television violence and ag­ gression: What the evidence shows. In S. Oskamp (Ed.), Television as a social issue. Newbury Park, CA: Sage. Freedman, J. L., & Fraser, S. C. (19“). Complian­ ce without pressure: The foot-in-the-door techni­ que. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 4, 195-202. Freedman, J. L., & Perlick, D. (1979). Crowding, contagion, and laughter. Journal of Experim ental Social P sychology, 15, 295-303. Freedman, L. R, Rock, D., Roberts, S. A., Cornblatt, B. A., & Erlenmeyer-Kimling, L. (1998). The New York high-risk project: Attention, anhedonia and social outcome. Schizophrenia R esearch, 30, 1-9. Freeman, W. J. (1991, February). The physiology of perception. Scientific A m erican, p. 78-85. Frensch, P. A., & Riinger, D. (2003). Implicit lear­ ning. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 12, 13-18. Freud, S. (1933). N ew introductory lectures on psy­ choanalysis. New York: Carlton House.

990

BIBLIOGRAFIJA

Freud, S. (1935; reprinted 1960). A general intro­ duction to psychoanalysis. New York: Washington Square Press. Frey, M. C., & Detterman, D. K. (2004). Scholas­ tic assessment or g? The relationship between the Scholastic Assessment Test and general cognitive ability. Psychological Science, 15, 373-378. Freyd, J. J., Putnam, F. W., Lyon, T. D., BeckerBlease, K. A., Cheit, R. E., Siegel, N. B., & Pezdek, K. (2005). The science of child sexual abu­ se. Science, 308, 501. Friedman, M., & Ulmer, D. (1984). Treating Type A behavior - and your heart. New York: Knopf. Friend, T. (2004). Anim al talk: Breaking the codes of anim al language. New York: Free Press. Frith, U., & Frith, C. (2001). The biological basis of social interaction. C urrent D irections in P sycho­ logical Science, 10, 151-155. Fritsch, G., & Hitzig, E. (1870; reprinted 1960). On the electrical excitability of the cerebrum. In G. Von Bonin (Trans.), Som e papers on the cerebral cor­ tex. Springfield, IL: Charles C. Thomas. Fromkin, V., & Rodman, R. (1983). An introduc­ tion to language (3rd ed.). New York: Holt, Rine­ hart & Winston. Fry, A. F., & Hale, S. (1996). Processing speed, wor­ king memory, and fluid intelligence: Evidence for a developmental cascade. Psychological Science, 7, 237-241. Fuhriman, A., & Burlingame, G. M. (1994). Group psychotherapy: Research and practice. In A. Fuh­ riman & G. M. Burlingame (Eds.), H andbook of group psychotherapy. New York: Wiley. Fujiki, N., Yoshida, Y., Ripley, B., Mignot, E., & Nishino, S. (2003). Effects of IV and ICV hypocretin-1 (Orexin A) in hypocretin receptor-2 gene mutated narcoleptic dogs and IV hypocretin-1 re­ placement therapy in a hypocretin-ligand-deficient narcoleptic dog. Sleep, 26, 953-959. Fujita, F., & Diener, E. (2005). Life satisfaction set point: Stability and change. Journal of Personali­ ty and Social P sychology, 88, 158-164. Fuller, M. J., & Downs, A. C. (1990). Spermarche is a salient biological marker in men’s develop­ ment. Poster presented at the American Psychologi­ cal Society convention. Fulmer, I. S., Gerhart, B., & Scott, K. S. (2003). Are the 100 best better? An empirical investiga­ tion fo the relationship between being a „great pla­ ce to work“ and firm performance. Personnel Psy­ chology, 56, 965-993. Funder, D. C. (2001). Personality. Annual Review of Psychology, 52, 197-221. Funder, D. C., & Block, J. (1989). The role of egocontrol, ego-resiliency, and IQ in delay of gratifi­ cation in adolescence. Journal of Personality and Social P sychology, 57, 1041-1050. Furlow, F. B., & Thornhill, R. (1996, January/Feb­ ruary). The orgasm wars. Psychology Today, p. 42“. Furnham, A. (1982). Explanations for unemploy­ ment in Britain. European Journal of Social P sy­ chology, 12, 335-352.

Galanter, E. (1962). Contemporary psychophysics. In R. Brown, E. Galanter, E. H. Hess, & G. Mandler (Eds.), N ew directions in psychology. New York: Holt Rinehart, & Winston. Galati, D., Scherer, K. R., & Ricci-Bitti, P. E. (1997). Voluntary facial expression of emotion: Comparing congenitally blind with normally sigh­ ted encoders. Journal of Personality and Social Psychology, 73,1363-1379. Galea, S., Boscarino, J., Resnick, H., & Vlahov, D. (2002). Mental health in New York City after the September 11 terrorist attacks: Results from two population surveys. Chapter 7. In M ental-H ealth, U nited States, 2001, R. W. Manderscheid, & M. J. Henderson (Eds.). Washington, DC: Super­ intendent of Documents, U. S. Government Prin­ ting Office. Gallup. (2002, February 21). Homosexual relations. The Gallup Organization (www.gallup.com/poll/topics/homosexual.asp). Gallup. (2002, June 11). Poll insights: The gender gap-post Sept. 11th fear. The Gallup Organization (www.gallup.com/poll/polllnsights). Gallup. (2002). Alcohol and drinking (results of No­ vember 8-11,2001 survey) (www.gallup.com/poll/ topics/alcohol.asp). Gallup. (2005, May 5). The gender gap: President Bush’s handling of Iraq. The Gallup Poll (www.gallup.com). Gallup, G., Jr. (1982). Adventures in im m ortality. New York: McGraw-Hill. Gallup, G., Jr. (1998). Can animals empathize? Scientific A m erican, 4, 66. Gallup, G., Jr. (2002, April 30). Education and youth. G allup Tuesday B riefing (www.gallup.com/ poll/tb/educaYouth/20020430.asp). Gallup, G. G., Jr., & Suarez, S. D. (1986). Selfawareness and the emergence of mind in humans and other primates. In J. Suls & A. G. Greenwald (Eds.), Psychological perspectives on the self (Vol. 3). Hillsdale, NJ: Erlbaum. Gallup, G. H. (1972). The G allup poll: P ublic opi­ nion 1935-1971 (Vol. 3). New York: Random House. Gallup, G. H., Jr. (1994, October). Millions finding care and support in small groups. Em erging Trends, p. 2-5. Gallup Organization. (1993). Other hemispheres may think our religion is alien and exotic. PR RC Em erging Trends, 15, 1-3. Gallup Organization. (2003, July 8). American pub­ lic opinion about Iraq. Gallup Poll News Service (www.gallup.com) Gallup Organization. (2004, August 16). 65% of Americans receive NO praise or recognition in the workplace. E-mail from Tom Rath: [email protected]. Gangestad, S. W., & Simpson, J. A. (2000). The evolution of human mating: Trade-offs and strate­ gic pluralism. Behavioral and Brain Sciences, 23. Garb, H. N., Wood, J. M., Lilienfeld, S. 0., & Nezworski, M. T. (2005). Roots of the Rorschach con­ 1, troversy. C linical P sychology R eview , 25,97-118.

Furnham, A. (2001). Self-estimates of intelligence: Culture and gender difference in self and other es­ timates of both general (g) and multiple intelli­ gences. Personality arui Individual D ifferences, 31, 1381-1405. Furnham, A., & Baguma, P. (1994). Cross-cultu­ ral differences in the evaluation of male and female body shapes. International Journal of Eating D isorders, 15, 81-89. Furnham, A., Callahan, L, & Akande, D. (2004). Self-estimates of intelligence: A study in two Afri­ can countries. Journal of Psychology, 138,265-285. Furnham, A., Callahan, L, & Rawles, R. (2003). Adults’ knowledge of general psychology. Euro­ pean P sychologist, 8, 101-116. Furnham, A., Hosoe, T., & Tang, T. L.-P. (2002a). Male hubris and female humility? A cross-cultu­ ral study of ratings of self, parental, and sibling multiple intelligence in American, Britain, and Ja­ pan. Intelligence, 30, 101-115. Furnham, A., & Mottabu, R. (2004). Sex and cul­ ture differences in the estimates of general and multiple intelligence: A study comparing British and Egyptian students. Individual D ifferences Re­ search, 3, 82-96. Furnham, A., & Rawles, R. (1995). Sex differen­ ces in the estimation of intelligence. Journal of So­ cial B ehavior and Personality, 10, 741-748. Furnham, A., Reeves, E., & Bughani, S. (2002b). Pa­ rents think their sons are brighter than their daugh­ ters: Sex differences in parental self-estimations and estimations of their children’s multiple intelligences. Journal of G enetic P sychology, 163, 24-39. Furnham, A., & Taylor, L. (1990). Lay theories of homosexuality: Aetiology, behaviours, and ‘cures’. British journal of Social Psychology, 29,135-147. Furnham, A., & Thomas, C. (2004). Parents’ gen­ der and personality and estimates of their own and their children’s intelligence. Personality and Indi­ vidual D ifferences, 37, 887-903. Furr, R. M., & Funder, D. C. (1998). A multimo­ dal analysis of personal negativity. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 74, 1580-1591. Gabbay, F. H. (1992). Behavior-genetic strategies in the study of emotion. Psychological Science, 3, 50-55. Gabrieli, J. D. E., Desmond, J. E., Demb, J. E., Wagner, A. D., Stone, M. V., Vaidya, C. J., & Glover, G. H. (1996). Functional magnetic reso­ nance imaging of semantic memory processes in the frontal lobes. Psychological Science, 7, 278283. Gaertner, L., & Iuzzini, J. (2005). Rejection and entitativity: A synergistic model of mass violence. In K. D. Williams, J. P. Forgas, & W. von Hippel (Eds.). The social outcast: O stracism , social ex­ clusion, rejection, and bullying. New York: Psy­ chology Press. Gage, F. H. (2003, September). Repair yourself. Scientific A m erican, p. 46-53. Galambos, N. L. (1992). Parent-adolescent relations. C urrent

146-149.

D irections

in

P sychological

Science,

BIBLIOGRAFIJA

Garbarino, J., Dubrow, N., & Kostelny, K. (1992). C hildren in danger: C oping w ith the consequen­ ces of com m unity violence. San Francisco: JosseyBass Inc. Garbarino, J., Kostelny, K., & Dubrow, N. (1991). What children can tell us about living in danger. Am erican Psychologist, 46, 376-383. Garcia, J., & Gustavson, A. R. (1997, January). Carl R. Gustavson (19“-1996): Pioneering wild­ life psychologist. AP S O bserver, p. 34-35. Garcia, J., & Koelling, R. A. (19“). Relation of cue to consequence in avoidance learning. Psychonom ic Science, 4, 123-124. Gardner, H. (1983). Fram es of m ind: The theory of m ultiple intelligences. New York: Basic Books. Gardner, H. (1998, March 19). An intelligent way to progress. The Independent (London), p. E4. Gardner, H. (1998, November 5). Do parents count? N ew York Review of B ooks (www.nybooks.com). Gardner, H. (1999, February). Who owns intelligen­ ce? Atlantic M onthly, p. 67-76. Gardner, H. (1999). M ultiple view s of m ultiple in­ telligence. New York: Basic Books. Gardner, J., & Oswald, A. (2001). Does money buy happiness? A longitudinal study using data on windfalls. Working paper, Department of Econom­ ics, Cambridge University. Gardner, R. A., & Gardner, B. I. (1969). Teaching sign language to a chimpanzee. Science, 165,“4672. Gardner, R. M., & Tockerman, Y. R. (1994). A computer-TV video methodology for investigating the influence of somatotype on perceived per­ sonality traits, journal of Social B ehavior and Per­ sonality, 9, 555-563. Garfield, C. (1986). Peak perform ers: The new he­ roes of Am erican business. New York: Morrow. Garlick, D. (2002). Understanding the nature of the general factor of intelligence: The role of indivi­ dual differences in neural plasticity as an explana­ tory mechanism. Psychological Review , 109,116— 136. Garlick, D. (2003). Integrating brain science research with intelligence research. C urrent D irections in Psychological Science, 12,185-189. Garner, D. M., & Wooley, S. C. (1991). Confron­ ting the failure of behavioral and dietary treatments for obesity. C linical P sychology R eview , 11,729780. Garnets, L., & Kimmel, D. (1990). Lesbian and gay dimensions in the psychological study of human diversity. Master lecture, American Psychological Association convention. Garry, M., & Loftus, E. F., & Brown, S. W. (1994). Memory: A river runs through it. C onsciousness and C ognition, 3, 438-451. Garry, M., Manning, C. G., Loftus, E. F., & Sher­ man, S. J. (1996). Imagination inflation: Imagi­ ning a childhood event inflates confidence that it occurred. Psychonom ic Bulletin & Review , 3,208214. Garza, D. L., & Feltz, D. L. (1998). Effects of se­ lected mental practice on performance, self-effica­

cy, and competition confidence of figure skaters. The Sports P sychologist, 12, 1-15. Gates, G. A., & Miyamoto, R. T. (2003). Cochlear implants. N ew England journal of M edicine, 349, 421-423. Gates, W. (1998, July 20). Charity begins when I’m ready (interview). Fortune (www.pathfmder.com/ fortune/1998/980720/bil7.html). Gawande, A. (1998, September 21). The pain per­ plex. The N ew Yorker, p. 86-94. Gawin, F. H. (1991). Cocaine addiction: Psycholo­ gy and neurophysiology. Science, 251,1580-1586. Gazzaniga, M. S. (1967, August). The split brain in man. Scientific A m erican, p. 24-29. Gazzaniga, M. S. (1983). Right hemisphere langu­ age following brain bisection: A 20-year perspec­ tive. Am erican Psychologist, 38, 525-537. Gazzaniga, M. S. (1988). Organization of the human brain. Science, 245, 947-952. Gazzaniga, M. S. (1992). N ature’s m ind: The bio­ logical roots of thinking, em otions, sexuality, lan­ guage, and intelligence. New York: Basic Books.

Gazzaniga, M. S. (1997). Brain, drugs, and society. Science, 275, 459. Geary, D. C. (1995). Sexual selection and sex diffe­ rences in spatial cognition. Learning and Indivi­ dual D ifferences, 7, 289-301. Geary, D. C. (1996). Sexual selection and sex diffe­ rences in mathematical abilities. Behavioral and Brain Sciences, 19, 229-247. Geary, D. C. (1998). M ale, fem ale: The evolution of hum an sex differences. Washington, DC: Ameri­ can Psychological Association. Geary, D. C., Salthouse, T. A., Chen, G.-P., & Fan, L. (1996). Are East Asian versus American diffe­ rences in arithmetical ability a recent phenomenon? D evelopm ental P sychology, 32, 254-262. Geen, R. G., & Quanty, M. B. (1977). The cathar­ sis of aggression: An evaluation of a hypothesis. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experim ental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press. Geen, R. G., & Thomas, S. L. (1986). The imme­ diate effects of media violence on behavior. Jour­ nal of Social Issues, 42(3), 7-28. Gehring, W. J., Wimke, J., & Nisenson, L. G. (2000). Action monitoring dysfunction in obsessive-compulsive disorder. Psychological Science, 11( 1), 1- 6.

Geldard, F. A. (1972). The hum an senses (2nd ed.). New York: Wiley. Gelman, D. (1989, May 15). Voyages to the un­ known. N ew sw eek, p. 66-69. Genesee, F., & Gandara, P. (1999). Bilingual edu­ cation programs: A cross-national perspective. Journal of Social Issues, 55, 665-685. Genevro, J. L. (2003). Report on bereavem ent and grief research. Washington, DC: Center for the Ad­ vancement of Health. Genovese, J. E. C. (2004). The ten percent solution. Skeptic, 10(4), 55-57. Gentile, D. A., Lynch, P. J., Linder, J. R., & Walsh, D. A. (2004). The effects of violent video

991

game habits on adolescent hostility, aggressive behaviors, and school performance. Journal of Adolescence, 27, 5-22. Gentile, D. A., Walsh, D. A., Ellison, P. R., Fox, M., & Cameron, J. (2004). Media violence as a risk factor for children: A longitudinal study. Pa­ per presented at the American Psychological So­ ciety Convention. George, L. K., Ellison, C. G., & Larson, D. B. (2002). Explaining the relationships between reli­ gious involvement and health. Psychological In­ quiry, 13, 190-200. George, L. K., Larson, D. B., Koenig, H. G., & McCullough, M. E. (2000). Spirituality and he­ alth: What we know, what we need to know. Jour­ nal of Social and C linical Psychology, 19, 102— 116. George, M. S. (2003, September). Stimulating the brain. Scientific A m erican, p. 67-73. Gerard, R. W. (1953, September). What is memo­ ry? Scientific A m erican, p. 118-126. Gerbner, G. (1990). Stories that hurt: Tobacco, al­ cohol, and other drugs in the mass media. In H. Resnik (Ed.), Youth and drugs: Society’s m ixed m essages. Rockville, MD: Office for Substance Abuse Prevention, U. S. Department of Health and Human Services. Gerbner, G. (1993, June). Women and minorities on television: A study in casting and fate. A report to the Screen Actors Guild and the American Feder­ ation of Radio and Television Artists. Gerbner, G., Gross, L., Morgan, M., & Signorielli, N. (1994). Growing up with television: The culti­ vation perspective. In J. Bryant, & D. Zillman (Eds.), M edia Effects: A dvances in theory and re­ search (p. 17-41). Hillsdale, NJ: Erlbaum. Gerbner, G., Morgan, M., & Signorielli, N. (1993). Television violence profile No. 16: The turning point from research to action. Annenberg School for Communication, University of Pennsylvania. Gerhart, K. A., Koziol-McLain, J., Lowenstein, S. R., & Whiteneck, G. G. (1994). Quality of li­ fe following spinal cord injury: Knowledge and at­ titudes of emergency care providers. Annals of Em ergency M edicine, 23, 807-812. Gerrard, M., & Luus, C. A. E. (1995). Judgments of vulnerability to pregnancy: The role of risk fac­ tors and individual differences. Personality and So­ cial P sychology B ulletin, 21, 160-171. Gershoff, E. T. (2002). Parental corporal punishment and associated child behaviors and experiences: A meta-analytic and theoretical review. Psychological Bulletin, 128, 539-579. Gershon, J., Anderson, P., Graap, K., Zimand, E., Hodges, L., & Rothbaum, B. O. (2002). Virtual reality exposure therapy in the treatment of anxie­ ty disorders, Scientific R eview of M ental H ealth Practice, 1, 76-81. Geschwind, N. (1979, September). Specializations of the human brain. Scientific A m erican, p. 180-199. Geschwind, N., & Behan, P. O. (1984). Laterality, hormones, and immunity. In N. Geschwind & A. M. Galaburda (Eds.), C erebral dom inance: The

992

BIBLIOGRAFIJA

biological foundations. Cambridge, MA: Harvard University Press. Gfeller, J. D., Lynn, S. J., & Pribble, W. E. (1987). Enhancing hypnotic susceptibility: Interpersonal and rapport factors. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 52, 586-595. Gibbons, F. X. (1986). Social comparison and dep­ ression: Company’s effect on misery. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 140-148. Gibbs, W. W. (1996, June). Mind readings. Scienti­ fic A m erican, p. 34-36. Gibbs, W. W. (2002, August). Saving dying langua­ ges. Scientific A m erican, p. 79-85. Gibbs, W. W. (2005, June). Obesity: An overblown epidemic? Scientific A m erican, p. 70-77. Gibson, H. B. (1995, April). Recovered memories. The Psychologist, p. 153-154. Gigerenzer, G. (2004). Dread risk, September 11, and fatal traffic accidents. Psychological Science, 15, 286-287. Gigerenzer, G. (2004). Fast and frugal heuristics: The tools of bounded rationality. In D. Koehler & N. Harvey (Eds.), H andbook of judgm ent and deci­ sion m aking. Oxford, UK: Blackwell. Gignac, G., Vernon, P. A, & Wickett, J. C. (2003). Factors influencing the relationship between brain si­ ze and intelligence. In H. Nyborg, The scientific stu­ dy of general intelligence. Amsterdam: Pergamon. Gilbert, D. T., Pelham, B. W., & Krull, D. S. (2003). The psychology of good ideas. Psycholo­ gical Inquiry, 14, 258-260. Gilbert, D. T, Pinel, E. C., Wilson, T. D., Blumberg, S. J., & Wheatley, T. P. (1998). Immune neglect: A source of durability bias in affective fo­ recasting. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 75, 617-638. Giles, D. E., Dahl, R. E., & Coble, P. A. (1994). Childbearing, developmental, and familial aspects of sleep. In J. M. Oldham & M. B. Riba (Eds.), Review of P sychiatry, (Vol. 13). Washington, DC: American Psychiatric Press. Gillham, J. E., Reivich, K. J., Jaycox, L. H., & Seligman, M. E. P. (1995). Preventing depressive symptoms in schoolchildren: Two year follow-up. Psychological Science, 6, 343-351. Gilligan, C. (1982). In a different voice: P sycholo­ gical theory and w om en’s developm ent. Cambrid­ ge, MA: Harvard University Press. Gilligan, C., Lyons, N. P., & Hanmer, T. J. (Eds.). (1990). M aking connections: The relational w orlds of adolescent girls at Em m a W illard School. Cam­ bridge, MA: Harvard University Press. Gilovich, T. (1991). H ow w e know w hat isn’t so: The fallibility of hum an reason in everyday life. New York: Free Press. Gilovich, T. D. (1996). The spotlight effect: Exag­ gerated impressions of the self as a social stimu­ lus. Unpublished manuscript, Cornell University. Gilovich, T., Kruger, J., & Medvec, V. H. (2002). The spotlight effect revisted: Overestimating the manifest variability of our actions and appearan­ ce. Journal of Experim ental Social Psychology, 38, 93-99.

Gilovich, T., & Medvec, V. H. (1995). The expe­ rience of regret: What, when, and why. Psycholo­ gical R eview , 102, 379-395. Gilovich, T., & Savitsky, K. (1999). The spotlight effect and the illusion of transparency: Egocentric assessments of how we are seen by others. C ur­ rent D irections in Psychological Science, 8,165— 168. Gilovich, T., Vallone, R., & Tversky, A. (1985). The hot hand in basketball: On the misperception of random sequences. C ognitive Psychology, 17,295314. Gingerich, O. (1999, February 6). Is there a role for natural theology today? The Real Issue (www.origins.org/real/n9501/natural.html). Giuliano, T. A., Barnes, L. C., Fiala, S. E., & Da­ vis D. M. (1998a). An empirical investigation of male answer syndrome. Paper presented at the Southwestern Psychological Association conven­ tion. Giuliano, T. A., Fiala, S. E., Davis, D. M., Bar­ nes, L. C., & Patrick, E. C. (1998b). The reluc­ tance to admit „I don’t know“: Exploring „male answer syndrome". Paper presented to the Ame­ rican Psychological Society convention. Gladue, B. A. (1990). Hormones and neuroendocri­ ne factors in atypical human sexual behavior. In J. R. Feierman (Ed.), Pedophilia: B iosocial dim en­ sions. New York: Springer-Verlag. Gladue, B. A. (1994). The biopsychology of sexual orientation. C urrent D irections in P sychological Science, 3, 150-154. Gladwell, M. (2000, May 9). The new-boy network: What do job interviews really tell us? N ew Yorker, p. 68-86. Gladwell, M. (2004, September 20). Personality plus. N ew Yorker, p. 42-48. Gladwell, M. (2005). Blink: The pow er of thinking w ithout thinking. New York: Little Brown. Glass, D. C., & Singer, J. E. (1972). U rban stress. New York: Academic Press. Glass, R. I. (2004). Perceived threats and real kil­ lers. Science, 304, 927. Glass, R. M. (2001). Electroconvulsive therapy: Ti­ me to bring it out of the shadows. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 285, 13“-1348. Glater, J. D. (2001, March 26). Women are close to being majority of law students. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Gleaves, D. H. (1996). The sociocognitive model of dissociative identity disorder: A reexamination of the evidence. Psychological Bulletin, 120,42-59. Glenn, N. D. (1975). Psychological well-being in the postparental stage: Some evidence from national surveys. Journal of M arriage and the F am ily, 37, 105-110. Glick, P., & 15 others (2004). Bad but bold: Ambi­ valent attitudes toward men predict gender inequ­ ality in 16 nations. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 86, 713-728. Glick, P., Gottesman, D, & Jolton, J. (1989). The fault is not in the stars: Susceptibility of skeptics and believers in astrology to the Bamum effect.

and Social Psychology Bulletin, 15, 572-583. Godden, D. R., & Baddeley, A. D. (1975). Contextdependent memory in two natural environments: On land and underwater. British Journal of Psy­ chology, “, 325-331. Goel, M. S., McCarthy, E. P., Phillips, R. S., & Wee, C. C. (2004). Obesity among U. S. immigrant sub­ groups by duration of residence. Journal of the Am e­ rican M edical A ssociation, 292, 2860-2867. Goel, V., & Dolan, R. J. (2001). The functional ana­ tomy of humor: Segregating cognitive and affec­ tive components. N ature N euroscience, 4, 237238. Goff, D. C. (1993). Reply to Dr. Armstrong. Jour­ nal of N ervous and M ental D isease, 181,604-605. Goff, D. C., & Simms, C. A. (1993). Has multiple personality disorder remained consistent over time? Journal of N ervous and M ental D isease, 181, 595— 600. Goff, L. M., & Roediger, III, H. L. (1998). Imagi­ nation inflation for action events: Repeated ima­ ginings lead to illusory recollections. M em ory and C ognition, 26, 20-33. Gold, M., & Yanof, D. S. (1985). Mothers, daugh­ ters, and girlfriends. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 49, 654-659. Goldapple, K., Segal, Z., Garson, C., Lau, M., Bieling, P., Kennedy, S, & Mayberg, H. (2004). Modulation of cortical-limbic pathways in major depression. Archives of G eneral P sychiatry, 61, 34-41. Golden, R. N., Gaynes, B. N., Ekstrom, R. D., Ha­ mer, R. M, Jacobsen, F. M., Suppes, T, Wisner, K. L., & Nemeroff, C. B. (2005). The effi­ cacy of light therapy in the treatment of mood di­ sorders: A review and meta-analysis of the eviden­ ce. Am erican Journal of P sychiatry, 162, 656-“2. Goldfried, M. R. (2001). Integrating gay, lesbian, and bisexual issues into mainstream psychology. Am e­ rican Psychologist, 56, 977-988. Goldfried, M. R., & Padawer, W. (1982). Current status and future directions in psychotherapy. In M. R. Goldfried (Ed.), C onverging them es in psy­ Personality

chotherapy:

Trends

in

psychodynam ic,

hum anis­

tic, and behavioral practice. New York: Springer.

Goldfried, M. R, Raue, P. J., & Castonguay, L. G. (1998). The therapeutic focus in significant ses­ sions of master therapists: A comparison of cog­ nitive-behavioral and psychodynamic-interpersonal interventions. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 66, 803-810. Goldin-Meadow, S., Nusbaum, H., Kelly, S. D., & Wagner, S. (2001). Explaining math: Gesturing lightens the load. Psychological Science, 12,516— 522. Golding, J. M. (1996). Sexual assault history and wo­ men’s reproductive and sexual health. Psycholo­ gy of W om en Q uarterly, 20, 101-121. Golding, J. M. (1999). Sexual-assault history and the long-term physical health problems: Evidence from clinical and population epidemiology. C urrent D i­ rections in Psychological Science, 8, 191-194.

BIBLIOGRAFIJA

Goldstein, A. P., Glick, B., & Gibbs, J. C. (1998). Aggression replacem ent training: A com prehensive intervention for aggressive youth (rev. ed.). Cham­ paign, IL: Research Press. Goldstein, I. (2000, August). Male sexual circuitry. Scientific A m erican, p. 70-75. Goldstein, L, Lue, T. F., Padma-Nathan, H., Ro­ sen, R. C., Steers, W. D., & Wicker, P. A. (1998). Oral sildenafil in the treatment of erectile dysfunc­ tion. New England Journal of M edicine, 338, 1397-1404. Goleman, D. (1980, February). 1, 528 little geniu­ ses and how they grew. Psychology Today, p. 2853. Goleman, D. (1995). Em otional intelligence. New York: Bantam. Gonsalves, B., Reber, P. J., Gitelman, D. R., Par­ rish, T. B., Mesulam, M.-M., & Paller, K. A. (2004). Neural evidence that vivid imagining can lead to false remembering. Psychological Science, 15, 655-659. Goodall, J. (1968). The behaviour of free-living chimpanzees in the Gombe Stream Reserve. Ani­ m al Behaviour M onographs, 1, 161-311. Goodall, J. (1986). The chim panzees of G om be: P at­ terns of behavior. Cambridge, MA: Harvard Uni­ versity Press. Goodall, J. (1998). Learning from the chimpanzees: A message humans can understand. Science, 282, 2184-2185. Goodchilds, J. (1987). Quoted by Carol Tavris, Old age is not what it used to be. The N ew York Tim es M agazine: G ood H ealth M agazine, September 27, p. 24-25, 91-92. Goode, E. (1999, February 16). Tales of midlife cri­ sis found greatly exaggerated. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Goode, E. (1999, April 13). If things taste bad, ‘phan­ toms’ may be at work. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Goode, E. (2002, June 30). Antidepressants life clouds, but lose ‘miracle drug’ label. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Goode, E. (2003, January 28). Even in the age of Pro­ zac, some still prefer the couch. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Goodhart, D. E. (1986). The effects of positive and negative thinking on performance in an achieve­ ment situation. Journal of Personality and Social Psychology, 51,117-124. Goodman, E. (2000). Depressive symptoms and ci­ garette smoking among teens. Pediatrics, 106,4. 748-756. Goodman, G. S., Ghetti, S., Quas, J. A., Edelstein, R. S., Alexander, K. W., Redlich, A. D., Cor­ don, L M., & Jones, D. P. H. (2003). A prospec­ tive study of memory for child sexual abuse: New findings relevant to the repressed-memory contro­ versy. Psychological Science, 14, 113-118. Goodman, G. S., Rudy, L., Bottoms, B. L., & Aman, B. (1990). Children’s concerns and memo­ ry: Issues of ecological validity in the study of chil­ dren’s eyewitness testimony. In R. Fivush & J. A.

993

Knowing and rem em bering in Gottesman, 1.1. (1991). Schizophrenia genesis: The origins of m adness. New York: Freeman. New York: Cambridge Universi­ Gottfredson, L. S. (2002a). Where and why g matters: ty Press. Not a mystery. H um an P erform ance, 15, 25-46. Goodman, L. A., Koss, M. P., & Russo, N. F. (1993). Gottfredson, L. S. (2002b). g: Highly general and Violence against women: Mental health effects. Part highly practical. In R. J. Sternberg & E. L. GrigoII. Conceptualizations of posttraumatic stress. Ap­ renko (Eds.), The general factor of intelligence: plied & Preventive P sychology, 2, 123-130. H ow general is it? Mahwah, NJ: Erlbaum. Goodnough, A. (2002, May 2). Post-9/11 pain found to linger in young minds. N ew York Tim es Gottfredson, L. S. (2003a). Dissecting practical in­ telligence theory: Its claims and evidence. Intelli­ (www.nytimes.com). Goodson, P., McCormick, D., & Evans, A. (2001). gence, 31, 343-397. Searching for sexually explicit materials on the In­ Gottfredson, L. S. (2003b). On Sternberg’s „Reply to Gottfredson". Intelligence, 31,415-424. ternet: An exploratory study of college students’ behavior and attitudes. Archives of Sexual Beha­ Gottfried, J. A., O’Doherty, J., & Dolan, R. J. (2003). Encoding predictive reward value in hu­ vior, 30, 101-118. man amygdala and orbitofrontal cortex. Science, Goodstein, L., & Glaberson, W. (2000, April 9). The well-marked roads to homicidal rage. N ew 301, 1104-1108. Gottman, J., with Silver N. (1994). W hy m arriages York Tim es (www.nytimes.com). succeed or fail. New York: Simon & Schuster. Goodwin, F. K., & Morrison, A. R. (1999). Scien­ tists in bunkers: How appeasement of animal rights Gougoux, F., Zatorre, R., Lassonde, M., Voss, P., & Lepore, F. (2005). A functional neuroimaging activism has failed. C erebrum , 1(2), 50-62. study of sound localization: Visual cortex activity Goodwin, R., & Hamilton, S. P. (2002). Cigarette predicts performance in early-blind individuals. smoking and panic: The role of neuroticism. Am e­ rican Journal of P sychiatry, 159,1208-1213. PloS Biology, 3(2): e27. Gopnik, A., & Meltzoff, A. N. (1986). Relations bet­ Gould, E., Reeves, A. J., Graziano, M. S. A., & Gross, C. G. (1999). Neurogenesis in the neocor­ ween semantic and cognitive development in the tex of adult primates. Science, 286, 548-552. one-word stage: The specificity hypothesis. C hild Gould, S. J. (1981). The m ism easure of m an. New D evelopm ent, 57, 1040-1053. Goranson, R. E. (1978). The hindsight effect in pro­ York: Norton. blem solving. Unpublished manuscript, cited by G. Gould, S. J. (1997, June 12). Darwinian fundamen­ talism. The N ew York R eview of Books, XLIV(10), Wood (1984), Research methodology: A decision­ making perspective. In A. M. Rogers & C. J. 34-37. Scheirer (Eds.), The G . Stanley H all Lecture Se­ Grady, C. L., & McIntosh, A. R., Horwitz, B., Maisog, J. M., Ungeleider, L. G., Mentis, M. J., ries (Vol. 4). Washington, DC: American Psycho­ Pietrini, P., Schapiro, M. B., & Haxby, J. V. logical Association. (1995). Age-related reductions in human recogni­ Gordon, P. (2004). Numerical cognition without tion memory due to impaired encoding. Science, words: Evidence from Amazonia. Science, 306, 269, 218-221. 496-499. Gore, A., Jr. (1992). Earth in the balance: Ecology Graf, P. (1990). Life-span changes in implicit and ex­ plicit memory. Bulletin of the Psychonom ic Society, and the hum an spirit. Boston: Houghton-Mifflin. Gore-Felton, C., Koopman, C., Thoresen, C., Ar28, 353-358. now, B., Bridges, E., & Spiegel, D. (2000). Psy­ Graham, J. W., Marks, G., & Hansen, W. B. (1991). Social influence processes affecting ado­ chologists’ beliefs and clinical characteristics: Jud­ lescent substance use. Journal of Applied P sycho­ ging the veracity of childhood sexual abuse me­ mories. Professional Psychology: Research and logy, 76, 291-298. Grant, B. F., & Dawson, D. A. (1998). Age of on­ Practice, 31, 372-377. Gortmaker, S. L., Must, A., Perrin, J. M., Sobol, set of drug use and its association with DSM-IV A. M., & Dietz, W. H. (1993). Social and econo­ drug abuse and dependence: Results from the na­ mic consequences of overweight in adolescence tional Longitudinal Alcohol Epidemiologic Survey. Journal of Substance A buse, 10, 163-173. and young adulthood. N ew England Journal of M edicine, 329,1008-1012. Grant, B. F., Stinson, F. S., Hasin, D. S., Dawson, Gosling, S. D., Ko, S. J., Mannarelli, T., & Morris, D. A., Chou, S. P., & Anderson, K. (2004). Im­ M. E. (2002). A room with a cue: Personality jud­ migration and lifetime prevalence of DSM-IV psy­ chiatric disorders among Mexican Americans and gments based on offices and bedrooms. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 379-398. non-Hispanic Whites in the United States. Archi­ Gosling, S. D., Kwan, V. S. Y., & John, O. P. ves of G eneral Psychiatry, 61, 1226-1233. (2003). A dog’s got personality: A cross-species Gray-Little, B., & Burks, N. (1983). Power and sa­ tisfaction in marriage: A review and critique. Psy­ comparative approach to personality judgments in dogs and humans. Journal of Personality and So­ chological B ulletin, 93, 513-538. Gray-Little, B., & Hafdahl, A. R. (2000). Factors cial P sychology, 85, 1161-1169. Gotlib, I. H., & Hammen, C. L. (1992). Psycholo­ influencing racial comparisons of self-esteem: A quantitative review. Psychological Bulletin, 126, gical aspects of depression: Tow ard a cognitive26-54. interpersonal integration. New York: Wiley. Hudson

young

(Eds.),

children.

994

GRE. (1990).

BIBLIOGRAFIJA

G RE guide to the use of the G raduate

Princeton, NJ: Graduate Record Examinations Board, Educatio­ nal Testing Service. Green, B. (2002). Listening to leaders: Feedback on 360-degree feedback one year later. O rganizatio­ nal D evelopm ent Journal, 20, 8-16. Green, C. S., & Bavelier, D. (2003). Action video game modifies visual selective attention. N ature, 423, 534-537. Green, J. T., & Woodruff-Pak, D. S. (2000). Eyeblink classical conditioning: Hippocampal formation is for neutral stimulus associations as cerebellum is for association-response. Psychological Bulletin, 126, 138-158. Greenberg, D. L. (2004). President Bush’s false ‘flashbulb’ memory of 9/11/01. Applied C ogniti­ ve Psychology, 18, 363-370. Greenberg, J., Solomon, S., & Pyszczynski, T. (1997). Terror management theory of self-esteem and cultural worldviews: Empirical assessments and conceptual refinements. Advances in Social Psychology, 29, 61-142. Greene, J., Sommerville, R. B., Nystrom, L. E., Darley, J. M., & Cohen, J. D. (2001). An fMRI investigation of emotional engagement in moral judgment. Science, 293, 2105. Greene, R. L. (1987). Effects of maintenance rehe­ arsal on human memory. Psychological Bulletin, 102, 403-413. Greenfeld, L. A. (1998). Alcohol and crim e: A n ana­ Record

Exam inations

P rogram .

lysis of national data on the prevalence of alco­ hol involvem ent in crim e. Washington, DC: Docu­

ment NCJ-168632, Bureau of Justice Statistics (www.ojp.usdoj.gov/bjs). Greenough, W. T., Black, J. E., & Wallace, C. S. (1987). Experience and brain development. C hild D evelopm ent, 58, 539-559. Greenwald, A. G. (1992). New look 3: Unconscious cognition reclaimed. Am erican Psychologist, 47, 7“-779. Greenwald, A. G. (1992). Subliminal semantic ac­ tivation and subliminal snake oil. Paper presented to the American Psychological Association Con­ vention, Washington, DC. Greenwald, A. G., McGhee, D. E., & Schwartz, J. L. K. (1998). Measur ing individual differen­ ces in implicit cognition: The implicit association test. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 74, 1“4-1480. Greenwald, A. G., Oakes, M. A., & Hoffman, H. (2003). Targets of discrimination: Effects of race on responses to weapons holders. Journal of Experim ental Social P sychology, 39, 399. Greenwald, A. G., Spangenberg, E. R., Pratkanis, A. R., & Eskenazi, J. (1991). Double-blind tests of subliminal self-help audiotapes. Psychological Science, 2, 119-122. Greenwood, M. R. C. (1989). Sexual dimorphism and obesity. In A. J. Stunkard & A. Baum (Eds.). Perspectives in behavioral m edicine: Eating, sleep­ ing, and sex. Hillsdale, NJ: Erlbaum.

Greers, A. E. (2004). Speech, language, and reading skills after early cochlear implantation. Archives of O tolaryngology - H ead & Neck Surgery, 130, 634-638. Greif, E. B., & Ulman, K. J. (1982). The psycho­ logical impact of menarche on early adolescent fe­ males: A review of the literature. C hild D evelop­ m ent, 53, 1413-1430. Greist, J. H., Jefferson, J. W., & Marks, I. M. (1986). Anxiety and its treatm ent: H elp is availab­ le. Washington, DC: American Psychiatric Press. Grewal, D., & Salovey, P. (2005). Feeling smart: The science of emotional intelligence. Am erican Scien­ tist, 93, 330-339. Grezes, J., & Decety, J. (2001). Function anatomy of execution, mental simulation, observation, and verb generation of actions: A meta-analysis. H u­ m an B rain M apping, 12, 1-19. Griffiths, M. (2001). Sex on the Internet: Observa­ tions and implications for Internet sex addiction. Journal of Sex R esearch, 38, 333-342. Grill-Spector, K., & Kanwisher, N. (2005). Visual re­ cognition: As soon as you know it is there, you know what it is. Psychological Science, 16, 152-160. Grilo, C. M., & Pogue-Geile, M. F. (1991). The na­ ture of environmental influences on weight and obesity: A behavior genetic analysis. Psychologi­ cal B ulletin, 110,520-537. Grobstein, C. (1979, June). External human fertili­ zation. Scientific A m erican, p. 57-67. Groothuis, T. G. G., & Carere, C. (2005). Avian personalities: Characterization and epigenesis. N eu­ roscience and B iobehavioral R eview s, 29, 137— 150. Gross, A. E., & Crofton, C. (1977). What is good is beautiful. Sociom etry, 40, 85-90. Grossman, M., & Wood, W. (1993). Sex differen­ ces in intensity of emotional experience: A social role interpretation. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 65, 1010-1022. Gruder, C. L. (1977). Choice of comparison persons in evaluating oneself. In J. M. Suls & R. L. Miller (Eds.), Social com parison processes. New York: Hemisphere. Grudnik, J., & Kranzler, J. H. (2001). Meta-ana­ lysis of the relationship between intelligence and inspection time. Intelligence, 13, 523-537. Grunebaum, M. F., Ellis, S. P., Li, S., Oquendo, M. A., Mann, J. J. (2004). Antidepressants and suicide risk in the United States, 1985-1999. Jour­ nal of C linical Psychiatry, 65, 1456-1462. Guerin, B. (1986). Mere presence effects in humans: A review. Journal of Personality and Social P sy­

Guisinger, S. (2004). Adapted to flee famine: Adding an evolutionary perspective on anorexia nervosa. Psychological Review , 110, 745-761. Gundersen, E. (2001, August 1). MTV is a many splintered thing. U SA Today, p. Dl, D2. Gunturkiin, O. (2003). Adult persistence of headturning asymmetry. N ature, 421, 711. Gura, T. (2004). New data on appetite-suppressing peptide challenges critics. Science, 306, 1453— 1454. Gustafson, D., Lissner, L., Bengtsson, C., Bjorkelund, C., & Skoog, I. (2004). A 24-year followup of body mass index and cerebral atrophy. N eurology, 63, 1876-1881. Gustafson, D., Rothenberg, E., Blennow, K., Ste­ en, B., & Skoog, I. (2003). An 18-year follow-up of overweight and risk of Alzheimer disease. Ar­ chives of Internal M edicine, 163, 1524-1528. Gustavson, C. R., Garcia, J., Hankins, W. G., & Rusiniak, K. W. (1974). Coyote predation control by aversive conditioning. Science, 184, 581-583. Gustavson, C. R., Kelly, D. J., & Sweeney, M. (1976). Prey-lithium aversions I: Coyotes and wol­ ves. Behavioral B iology, 17, 61-72. Guttmacher Institute. (1994). Sex and A m erica’s te­ enagers. New York: Alan Guttmacher Institute. Guttmacher Institute. (2000). Fulfilling the prom i­ se: Public policy and U . S. fam ily planning clinics.

New York: Alan Guttmacher Institute. H., Sally (1979, August). Videotape recording number T-3, Fortunoff Video Archive of Holocaust Testimo­ nies. New Haven, CT: Yale University Library. Haber, R. N. (1970, May). How we remember what we see. Scientific A m erican, p. 104-112. Haddock, G., & Zanna, M. P. (1994). Preferring „housewives" to „feminists". Psychology of W o­ m en Q uarterly, 18, 25-52. Haidt, J. (2000). The positive emotion of elevation. Prevention and Treatm ent, 3, article 3 (journals.apa.org/prevention/volume3). Haidt, J. (2001). The emotional dog and its rational tail: A social intuitionist approach to moral jud­ gment. Psychological Review , 108, 814-834. Haidt, J. (2002). The moral emotions. In R. J. Da­ vidson, K. Scherer, & H. H. Goldsmith (Eds.), H andbook of Affective Sciences. New York: Ox­ ford University Press. Haines, R. F. (1991). A breakdown in simultaneous information processing. In G. Obrecht & L. W. Stark (Eds.), Presbyopia research. New York: Ple­ num Press. Hakuta, K., Bialystok, E., & Wiley, E. (2003). Cri­ tical evidence: A test of the critical-period hypot­ hesis for second-language acquisition. Psycholo­ chology, 22, 38-77. gical Science, 14, 31-38. Guerin, B. (2003). Language use as social strategy: A review and an analytic framework for the so­ Halberstadt, J. B., & Niedenthal, P. M. (2001). Ef­ fects of emotion concepts on perceptual memory cial sciences. Review of G eneral Psychology, 7, for emotional expressions. Journal of Personality 251-298. and Social Psychology, 81, 587-598. Guilbault, R. L., Bryant, F. B., Brockway, J. H., & Posavac, E. J. (2004). A meta-analysis of re­ Haldeman, D. C. (1994). The practice and ethics of sexual orientation conversion therapy. Journal of search on hindsight bias. Basic and Applied So­ C onsulting and C linical Psychology, 62,221-227. cial P sychology, 26, 103-117.

BIBLIOGRAFIJA

Haldeman, D. C. (2002). Gay rights, patient rights: The implications of sexual orientation conversion therapy. Professional Psychology: Research and Practice, 33, 260-264. Hall, C. S. (1984). „A ubiquitous sex difference in dreams" revisited. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 46,1109-1117. Hall, C. S., Dornhoff, W., Blick, K. A., & Weesner, K. E. (1982). The dreams of college men and wo­ men in 1950 and 1980: A comparison of dream contents and sex differences. Sleep, 5, 188-194. Hall, C. S., & Lindzey, G. (1978). Theories of per­ sonality (2nd ed.). New York: Wiley. Hall, G. (1997). Context aversion, Pavlovian condi­ tioning, and the psychological side effects of che­ motherapy. European P sychologist, 2, 118-124. Hall, G. S. (1904). Adolescence: Its psychology and its relations to physiology, anthropology, sex, cri­ m e, religion and education

pleton-Century-Crofts. Hall, J. A. (1984). N onverbal

(Vol. I). New York: Apsex differences: C om ­

style. Balti­ more: Johns Hopkins University Press. Hall, J. A. (1987). On explaining gender differen­ ces: The case of nonverbal communication. In P. Shaver & C. Hendrick (Eds.), Review of P ersona­ lity and Social P sychology, 7, 177-200. Hall, J. A. Y., & Kimura, D. (1994). Dermatoglyphic assymetry and sexual orientation in men. Be­ havioral N euroscience, 108,1203-1206. Hall, J. G. (2003). Twinning. Lancet, 362, 735-743. Hall, S. S. (2004, May). The good egg. D iscover, p. 30-39. Halpern, C. T., Joyner, K., Udry, J. R., & Suchindran, C. (2000). Smart teens don’t have sex (or kiss much either). Journal of Adolescent H ealth, 26, 213-225. Halpern, D. F. (1991). Cognitive sex differences: Why diversity is a critical research issue. Paper pre­ sented to the American Psychological Association convention. Halpern, D. F. (2000). Sex-related ability differen­ ces: C hanging perspectives, changing m inds. Mahwah, NJ: Erlbaum. Halpern, D. F. (2005, May 20). Response to Drs. Pinker and Spelke. www.edge.org. Halpern, D. F., & Coren, S. (1988). Do right-handers live longer? N ature, 333, 213. Halpern, D. F., & Coren, S. (1990). Laterality and longevity: Is left-handedness associated with a younger age at death? In S. Coren (Ed.), Left-hanm unication

dedness:

accuracy

B ehavioral

and

expressive

im plications

and

anom alies.

Amsterdam: North-Holland. Halpern, D. F., & Coren, S. (1991). Lateral prefe­ rence and life span. N ew England Journal of M e­ dicine, 324, 998. Halpern, D. F., & Coren, S. (1993). Left-handedness and life span: A reply to Harris. Psychologi­ cal B ulletin, 114, 235-241. Halpern, D. F., Gilbert, R., & Coren, S. (1996). PC or not-PC? Contemporary challenges to unpo­ pular research. Journal of Social D istress and the H om eless, 5, 251-271.

Halsey, A. H., & Webb, J. (2000). Tw entieth-cen­ tury British social trends. Basingstoke: Macmillan. Hamann, S., Herman, R. A., Nolan, C. L., & Wal­ len, K. (2004). Men and women differ in amyg­ dala response to visual sexual stimuli. N ature N eu­ roscience, 7,411-416. Hamann, S., Monarch, E. S., & Goldstein, F. C. (2002). Impaired fear conditioning in Alzheimer’s disease. N europsychologica, 40,1187-1195. Hamill, R., Wilson, T. D., & Nisbett, R. E. (1980). Insensitivity to sample bias: Generalizing from aty­ pical cases. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 39, 578-589. Hamilton, G. (2001, July 11). Family sues Coca-Cola over son’s death. N ational Post Hamilton, R. H. (2000, November). Increased pre­ valence of absolute pitch in blind musicians (Abst­ ract 739.13). Society for Neuroscience meeting, New Orleans. Hammer, E. (2003). How lucky you are to be a psy­ chology major. Eye on Psi C hi, 4-5. Hammersmith, S. K. (1982, August). Sexual prefe­ rence: A n em pirical study from the A lfred C. K in­ sey Institute for Sex R esearch. Paper presented at the meeting of the American Psychological Asso­ ciation, Washington, DC. Hampson, R. (2000, April 10). In the end, people just need more room. U SA Today, p. 19A. Haney, C., & Logan, D. D. (1994). Broken promi­ se: The Supreme Court’s response to social scien­ ce research on capital punishment. Journal of So­ cial Issues, 50, 75-101. Hankin, B. L., & Abramson, L. Y. (2001). Deve­ lopment of gender differences in depression: An elaborated cognitive vulnerability-transactional stress theory. Psychological Bulletin, 127, 773796. Hansen, C. H., & Hansen, R. D. (1988). Finding the face-in-the-crowd: An anger superiority effect. Journal of Personality and Social P sychology, 54, 917-924. Harber, K. D. (1998), Feedback to minorities: Evi­ dence of a positive bias. Journal of Personality and Social P sychology, 74, 622-628. Hardin, C., & Banaji, M. R. (1993). The influence of language on thought. Social C ognition, 11,277308. Hare, R. D. (1975). Psychophysiological studies of psychopathy. In D. C. Fowles (Ed.), C linical ap­ plications of psychophysiology. New York: Colum­ bia University Press. Hariri, A. R., Mattay, V. S., Tessitore, A., Kolachana, B., Fera, F., Goldman, D., Egan, M. F., & Weinberger, D. R. (2002). Serotonin transpor­ ter genetic variation and the response of the hu­ man amygdala. Science, 297, 400-403. Harkins, S. G., & Szymanski, K. (1989). Social lo­ afing and group evaluation. Journal of Personali­ ty and Social P sychology, 56, ”934-941. Harlow, H. F., Harlow, M. K., & Suomi, S. J. (1971). From thought to therapy: Lessons from a primate laboratory. Am erican Scientist, 59, 538— 549.

99 5

Harlow, R. E., & Cantor, N. (1996). Still partici­ pating after all these years: A study of life task par­ ticipation in later life. Journal of Personality and Social P sychology, 71,1235-1249. Harmon-Jones, E., Abramson, L. Y., Sigelman, J., Bohlig, A., Hogan, M. E., & Harmon-Jones, C. (2002). Proneness to hypomania/mania symptoms or depression symptoms and asymmetrical frontal cortical responses to an anger-evoking event. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 82,610— 618. Harris, B. (1979). Whatever happened to Little Al­ bert? Am erican Psychologist, 34, 151-160. Harris, J. A. (1999). Review and methodological considerations in research on testosterone and ag­ gression. Aggression and Violent Behavior, 4,273291. Harris, J. R. (1998). The nurture assum ption. New York: Free Press. Harris, J. R. (2000b). Socialization, personality de­ velopment, and the child’s environments: Com­ ment on Vandell (2000). D evelopm ental P sycho­ logy, 36,711-723. Harris, J. R. (2006). N o tw o are alike: H um an na­ ture and hum an individuality. New York: Norton. Harris, L. J. (1993). Do left-handers die sooner than right-handers? Commentary on Coren and Halpem’s (1991) „Left-handedness: A marker for de­ creased survival fitness". Psychological Bulletin, 114, 203-234. Harris, R. J. (1994). The impact of sexually expli­ cit media. In J. Brant & D. Zillmann (Eds.), M e­ dia effects: A dvances in theory and research. Hil­ lsdale, NJ: Erlbaum. Harrison, Y., & Horne, J. A. (2000). The impact of sleep deprivation on decision making: A review. Journal of Experim ental P sychology: A pplied, 6, 236-249. Harriston, K. A. (1993, December 24). 1 shakes, 1 snoozes; both win $45 million. W ashington Post release (in Tacom a N ew s Tribune, p. 630) Hart, C. L., Taylor, M. D., Smith, G. D., Whalley, L. J., Starr, J. M., Hole, D. J., Wilson, V., & Deary, I. J. (2003). Childhood IQ, social class, deprivation, and their relationships with mortality and morbidity risk in later life: Prospective obser­ vational study linking the Scottish Mental Survey 1932 and the Midspan Studies. Psychosom atic M e­ dicine, 65, 877-883. Harter, J. K. (2000, Winter/Spring). The linkage of employee perceptions to outcomes in a retail en­ vironment - cause and effect? G allup Research Journal, p. 25-38. Harter, J. K., Schmidt, F. L., & Hayes, T. L. (2002). Business-unit-level relationship between employee satisfaction, employee engagement, and business outcomes: A meta-analysis. Journal of Applied Psychology, 87, 268-279. Hartmann, E. (1981, April). The strangest sleep di­ sorder. Psychology Today, p. 14, 16, 18. Hartmann, E. (1984). The nightm are: The psycho­ logy and biology of terrifying dream s. New York: Basic Books.

996

BIBLIOGRAFIJA

Harvey, F. (2002, February). Surrounded by sound. Scientific A m erican, p. 94-95. Hassan, R., & Carr, J. (1989). Changing patterns of suicide in Australia. Australian and N ew Zea­ land Journal of P sychiatry, 23, 226-234. Hatfield, E. (1988). Passionate and companionate lo­ ve. In R. J. Sternberg & M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven: Yale University Press. Hatfield, E., & Spreeher, S. (1986). M irror, m irror... The im portance of looks in everyday life. Albany: State University of New York Press. Hathaway, S. R. (1960). An M M P I H andbook (Vol. 1, Foreword). Minneapolis: University of Minne­ sota Press. (Revised edition, 1972). Hauser, M. D., Chomsky, N, & Fitch, W. T. (2002). The faculty of language: What is it, who has it, and how did it evolve? Science, 298, 1569-1579. Hawkes, N. (2002, September 10). Fat children may die before their parents (report on presentation to the British Association for the Advancement of Science). Tim es of London, p. 3. Haxby, J. V. (2001, July 7). Quoted by B. Bower, Faces of perception. Science N ew s, p. 10-12. See also J. V. Haxby, M. I. Gobbini, M. L. Furey, A. Ishai, J. L. Schouten & P. Pietrini, Distributed and overlapping representations of faces and objects in ventral temporal cortex. Science, 293,2425-2430. Hayne, H. (2004). Infant memory development: Im­ plications for childhood amnesia. D evelopm ental Review , 24, 33-73. Hazan, C., & Shaver, P. R. (1994). Attachment as an organizational framework for research on clo­ se relationships. Psychological Inquiry, 5, 1-22. Hazelrigg, M. D., Cooper, H. M, & Borduin, C. M. (1987). Evaluating the effectiveness of family therapies: An integrative review and analysis. Psy­ chological B ulletin, 101, 428-442. Head Start. (2005). Head Start program fact sheet, www.acf.hhs.gov/programs/hsb/research/2005.htm Healey, J. (2004). O verw eight and obesity. Thirroul, NSW, Australia: Spinney Press. Heaps, C. M, & Nash, M. (2001). Comparing re­ collective experience in true and false autobiograp­ hical memories. Journal of Experim ental P sycho­ logy: Learning, M em ory, and C ognition, 27, 920930. Heath, A. C, & Madden, P. A. F. (1995). Genetic influences on smoking behavior. In J. R. Turner & L. R. Cardon (Eds.), Behavior genetic approa­ ches in behavioral m edicine. New York: Plenum Press, 45-“. Hebb, D. O. (1980). Essay on m ind. Hillsdale, NJ: Erlbaum. 9-16. Hebert, R. (2001, September). Doing a number on memory. AP S O bserver, p. 1, 7-11. Hebl, M. R, & Mannix, L. M. (2003). The weight of obesity in evaluating others: A mere proximity effect. Personality and Social Psychology Bulle­ tin, 29, 28-38. Hedges, L. V, & Nowell, A. (1995). Sex differen­ ces in mental test scores, variability, and numbers of high-scoring individuals. Science, 269,41-45.

Heider, F. (1958). The psychology of interpersonal relations. New York: Wiley. Heiman, J. R. (1975, April). The physiology of ero­ tica: Women’s sexual arousal. Psychology Today, 90-94. Heinrichs, R. W. (2005). The primacy of cognition in schizophrenia. Am erican Psychologist, 60, 229-242. Heins, M. (2004, December 14). Quoted by B. Kloza, Violent Christmas games. ScienC entralN ew s (www.sciencecentral.com). Heishman, S. J., Kozlowski, L. T., & Henningfield, J. E. (1997). Nicotine addiction: Implications for public health policy. Journal of Social Issues, 53, 13-33. Hejmadi, A, Davidson, R. J, & Rozin, P. (2000). Exploring Hindu Indian emotion expressions: Evi­ dence for accurate recognition by Americans and Indians. Psychological Science, 11, 183-187. Helgeson, V. S., Cohen, S., & Fritz, H. L. (1998). Social ties and cancer. In P. M. Cinciripini & ot­ hers (Eds.), Psychological and behavioral factors in cancer risk New York: Oxford University Press. Heller, W. (1990, May/June). Of one mind: Second thoughts about the brain’s dual nature. The Scien­ ces, p. 38^1-4. Helmreich, W. B. (1992). Against all odds: H olo­ caust survivors and the successful lives they m a­ de in Am erica. New York: Simon & Schuster.

Helmreich, W. B. (1994). Personal correspondence. Department of Sociology, City University of New York. Helms, J. E., Jernigan, ML, & Mascher, J. (2005). The meaning of race in psychology and how to change it: A methodological perspective. Am eri­ can P sychologist, 60, 27-36. Helmuth, L. (2001). Boosting brain activity from the outside in. Science, 292, 1284-1286. Helweg-Larsen, M. (1999). (The lack of) optimis­ tic biases in response to the 1994 Northridge earthquake: The role of personal experience. Ba­ sic and A pplied Social Psychology, 21, 119-129. Hembree, R. (1988). Correlates, causes, effects, and treatment of test anxiety. Review of E ducational Research, 58, 47-77. Hemenover, S. H. (2003). The good, the bad, and the healthy: Impacts of emotional disclosure of trauma on resilient self-concept and psychological distress. Personality and Social Psychology Bul­ letin, 29, 1236-1244. Henderlong, J, & Lepper, M. R. (2002). The ef­ fects of praise on children’s intrinsic motivation: A review and synthesis. Psychological Bulletin, 128, 774-795. Henkel, L. A., Franklin, N., & Johnson, M. K. (2000, March). Cross modal source monitoring confusions between perceived and imagined events. Journal of Experim ental P sychology: Le­ arning, M em ory, & C ognition, 26, 321-335. Henley, N. M. (1989). Molehill or mountain? What we know and don’t know about sex bias in langu­ age. In M. Crawford & M. Gentry (Eds.), G ender and thought: Psychological perspectives. New York: Springer-Verlag.

Henninger, P. (1992). Conditional handedness: Han­ dedness changes in multiple personality disorde­ red subject reflect shift in hemispheric dominance. C onsciousness and C ognition, 1, 265-287. Henry, J. D, MacLeod, M. S., Phillips, L. H., & Crawford, J. R. (2004). A meta-analytic review of prospective memory and aging. Psychology and Aging, 19, 27-39. Hepper, P. G., Wells, D. L., & Lynch, C. (2004). Prenatal thumb sucking is related to postnatal han­ dedness. N europsychologia, 43, 313-315. Herbert, B. (2001, July 23). Economics 202 at Big Tobacco U. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Herbert, J. D., Lilienfeld, S. O., Lohr, J. M., Montgomery, R. W, O’Donohue, W. T., Rosen, G. M., & Tolin, D. F. (2000). Science and pseu­ doscience in the development of eye movement de­ sensitization and reprocessing: Implications for cli­ nical psychology. C linical P sychology R eview , 20, 945-971. Herek, G. M., & Capitanio, J. P. (1996). „Some of my best friends": Inter-group contact, concealable stigma, and heterosexuals’ attitudes toward gay men and lesbians. Personality and Social Psycho­ logy B ulletin, 22, 412-424. HERI. (2005, April 13). Spirituality in higher edu­ cation: A national study of college students’ search for meaning and purpose. Press release from Hig­ her Education Research Institute, UCLA. Herman, C. P., & Polivy, J. (1980). Restrained eating. In A. J. Stunkard (Ed.), O besity. Philadelp­ hia: Saunders. Herman, C. P, & Polivy, J. (2003). Realistic and unrealistic self-change efforts. Am erican Psycho­ logist, 58, 823. Herman-Giddens, M. E., Wang, L, & Koch, G. (2001). Secondary sexual characteristics in boys: Estimates from the National Health and Nutrition Examination Survey III, 1988-1994. Archives of Pediatrics and A dolescent M edicine, 155, 1022— 1028. Herrmann, D. (1982). Know thy memory: The use of questionnaires to assess and study memory. Psy­ chological B ulletin, 92, 434-452. Herrnstein, R. J, & Loveland, D. H. (1964). Com­ plex visual concept in the pigeon. Science, 146, 549-551. Hertenstein, M. J. (2002). Touch: Its communicati­ ve functions in infancy. H um an D evelopm ent, 45, 70-94. Herz, R. S. (2001). Ah sweet skunk! Why we like or dislike what we smell. C erebrum , 3(4), 31—47. Herz, R. S., Schankler, C., & Beland, S. (2004). Olfaction, emotion and associative learning: Effects on motivated behavior. Motivation and Em otion, 28(4), 363-383. Hettema, J. M., Neale, M. C., & Kendler, K. S. (2001). A review and meta-analysis of the gene­ tic epidemiology of anxiety disorders. Am erican Journal of Psychiatry, 158, 1568-1578. Hewlett, B. S. (1991). Intim ate fathers: The nature and context of Aka Pygm y. Ann Arbor: Universi­ ty of Michigan Press.

BIBLIOGRAFIJA

Hibbeln, J. R. (1998). Fish consumption and major depression. Lancet, 351, 1213. Hickok, G., Bellugi, U., & Klimą, E. S. (2001, Ju­ ne). Sign language in the brain. Scientific A m eri­ can, p. 58-65. Higgins, E. T., & Bargh, J. A. (1987). Social cog­ nition and social perception. Annual Review of P sy­ chology, 38, 369-425. Hilgard, E. R. (1986). D ivided consciousness: M ul­ tiple controls in hum an thought and action. New York: Wiley. Hilgard, E. R. (1992). Dissociation and theories of hypnosis. In E. Fromm & M. R. Nash (Eds.), C on­ tem porary hypnosis research. New York: Guilford. Hill, C. E., & Nakayama, E. Y. (2000). Client-centered therapy: Where has it been and where is it going? A comment on Hathaway. Journal of C li­ nical P sychology, 56, 961-875. Hill, H., & Johnston, A. (2001). Categorizing sex and identity from the biological motion of faces. C urrent B iology, 11, 880-885. Hines, M. (2004). Brain gender. New York: Oxford University Press. Hines, M., & Green, R. (1991). Human hormonal and neural correlates of sex-typed behaviors. Re­ view of P sychiatry, 10, 536-555. Hingson, R. W., Heeren, T., Zakocs, R. C., Kopstein, A., & Wechsler, H. (2002). Magnitude of alcohol-related mortality and morbidity among U. S. college students ages 18-24. Journal of Studies on Alcohol, 63, 136-144. Hintzman, D. L. (1978). The psychology of learyiing and m em ory. San Francisco: Freeman. Hinz, L. D., & Williamson, D. A. (1987). Buli­ mia and depression: A review of the affective variant hypothesis. Psychological Bulletin, 102, 150-158. Hirsch, J. (2003). Obesity: Matter over mind? C e­ rebrum , 5(1), 7-18. Hirst, W., Neisser, U., & Spelke, E. (1978, June). Divided attention. H um an N ature, p. 54-61. Hirt, E. R., Zillmann, D., Erickson, G. A., & Ken­ nedy, C. (1992). Costs and benefits of allegiance: Changes in fans’ self-ascribed competencies after team victory versus defeat. Journal of Personali­ ty and Social P sychology, 63, 724-738. HMHL. (2001, February). How schizophrenia deve­ lops: New evidence and new ideas. H arvard M en­ tal H ealth Letter, p. 1-4. HMHL. (2002, January). Disaster and trauma. H ar­ vard M ental H ealth Letter, p. 1-5. HMHL. (2002, August). Smoking and depression. H arvard M ental H ealth Letter, p. 6-7. Hobfoll, S. E., Johnson, R. J., Ennis, E., & Jac­ kson, A. P. (2003). Resource loss, resource gain, and emotional outcomes among inner city women. Journal of Personality, 84, 632-643. Hobson, J. A. (1989). Sleep. New York: Scientific American Library. Hobson, J. A. (1995, September). Quoted by C. H. Colt, The power of dreams. Life, p. 36-49. Hobson, J. A. (2003). D ream ing: An introduction to the science of sleep. New York: Oxford.

Hobson, J. A. (2004).

997

Hollis, K. L. (1997). Contemporary research on Pavlovian conditioning: A ,,new“ functional analysis. Hodgkinson, Y. A., & Weitzman, M. S. (1992). G i­ Am erican Psychologist, 52, 956-965. ving and volunteering in the U nited States. Was­ Hollon, S. D., & 10 others (2005). Prevention of re­ hington, DC: Independent Sector. lapse following cognitive therapy vs. medications Hoebel, B. G., & Teitelbaum, P. (19“). Effects of in moderate to severe depression. A rchives of G en­ forcefeeding and starvation on food intake and bo­ eral Psychiatry, 62, 417-422. (p. 704). dy weight in a rat with ventromedial hypothalamic Hollon, S. D., Thase, M. E., & Markowitz, J. C. (2002). Treatment and prevention of depression. Psy­ lesions. Journal of C om parative and P hysiologi­ cal P sychology, 61, 189-193. chological Science in the Public Interest, 3, 39-77. Hoffman, C., & Hurst, N. (1990). Gender stereoty­ Holloway, K. (2000, June 22). Among the deaf, sign pes: Perception or rationalization? Journal of Per­ language faces a challenge. N ew York Tim es (www.ny times .com). sonality and Social Psychology, 58, 197-208. Hoffman, D. D. (1998). Visual intelligence: H ow w e Holmes, D. (1990). The evidence for repression: An create w hat w e see. New York: Norton. examination of sixty years of research. In J. Sin­ Hoffman, H. G. (2004, August). Virtual-reality the­ ger (Ed.), Repression and dissociation: Im plica­ rapy. Scientific A m erican, p. 58-65. tions for personality theory, psychopathology, and Hofstede, G. (1980). C ulture’s consequences: Inter­ health. Chicago: University of Chicago Press. national differences in w ork-related values. Bever­ Holmes, D. S. (1994). Is there evidence for repres­ ly Hills: Sage. sion? No. (Unexpurgated version on an article Hogan, J. (1995, November). Get smart, take a test. which was rewritten by the H arvard M ental H e­ Scientific A m erican, p. 12, 14. alth Letter and published as „Is there evidence for Hogan, R. (1998). Reinventing personality. Journal repression? Doubtful", June, 1994, p. 4-6.) of Social and C linical Psychology, 17, 1-10. Holstege, G., Georgiadis, J. R., Paans, A. M. J., Hoge, C. W., Castro, C. A., Messer, S. C., Meiners, L. C., van der Graaf, F. H. C. E., & McGurk, D., Cotting, D. I., & Koffman, R. L. Reinders, A. A. T. S. (2003). Brain activation du­ (2004). Combat duty in Iraq and Afghanistan, ring male ejaculation. Journal of N euroscience, 23, mental health problems, and barriers to care. N ew 9185-9193. England Journal of M edicine, 35, 13-22. Holstege, G., Reinders, A. A. T., Paans, A. M. J., Hogg, M. A. (1996). Intragroup processes, group Meiners, L. C., Pruim, J., & Georgiadis, J. R. structure and social identity. In W. P. Robinson (2003). Brain activation during female sexual or­ (Ed.), Social groups and identies: D eveloping the gasm. Program No. 727.7. Washington, DC: So­ legacy of H enri Tajfel. Oxford: Butterworth Heiciety for Neuroscience. nemann. Holt, L. (2002, August). Reported in „Sounds of spe­ Hohmann, G. W. (19“). Some effects of spinal cord ech", p. 26, and in personal correspondence, July 18, 2 0 0 2 . lesions on experienced emotional feelings. Psy­ chophysiology, 3, 143-156. Holzman, P. S., & Matthysse, S. (1990). The ge­ Hokanson, J. E., & Edelman, R. (19“). Effects of netics of schizophrenia: A review. Psychological three social responses on vascular processes. Jour­ Science, 1, 279-286. nal of P ersonality and Social Psychology, 3,442Home Office. (2003). Prevalence of drug use: Key 447. findings from the 2002/2003 British Crime Sur­ Holahan, C. K., & Sears, R. R. (1995). The gifted vey. London: Research, Development and Statis­ group in later m aturity. Stanford, CA: Stanford tics Directorate, Home Office. University Press. Hooper, J., & Teresi, D. (1986). The three-pound Holden, C. (1980a). Identical twins reared apart. universe. New York: Macmillan. Science, 207,1323-1325. Hooykaas, R. (1972). Religion and the rise of m o­ Holden, C. (1980b, November). Twins reunited. dem science. Grand Rapids, MI: Eerdmans. Science, 80, 55-59. Hopkins, W. D., Russell, J., Freeman, H., BuehHolden, C. (1986b). Researchers grapple with pro­ ler, N., Reynolds, E., & Schapiro, S. J. (2005). The distribution and development of handedness blems of updating classic psychological test. Scien­ for manual gestures in captive chimpanzees (P an ce, 233, 1249-1251. Holden, C. (1993). Wake-up call for sleep research. troglodytes). P sychological Science, 16,487-493. Horn, J. L. (1982). The aging of human abilities. In Science, 259, 305. J. Wolman (Ed.), H andbook of developm ental psy­ Holden, C. (2003). Deconstructing schizophrenia. chology. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Science, 299, 333-335. Holden, G. W., & Miller, P. C. (1999). Enduring Horowitz, T. S., Cade, B. E., Wolfe, J. M., & Czeisler, C. A. (2003). Searching night and day: and different: A meta-analysis of the similarity in A dissociation of effects of circadian phase and ti­ parents’ child rearing. Psychological Bulletin, 125, 223-254. me awake on visual selective attention and vigi­ Holliday, R. E., & Albon, A. J. (2004). Minimizing lance. Psychological Science, 14, 549-557. misinformation effects in young children with cog­ Horwood, L. J., & Fergusson, D. M. (1998). Bre­ astfeeding and later cognitive and academic out­ nitive interview mnemonics. Applied C ognitive Psychology, 18, 263-281. comes. Pediatrics, 101(1). 13 dream s F reud never had:

The new m ind science. New York: Pi Press.

998

BIBLIOGRAFIJA

Hotting, K, & Roder, B. (2004). Hearing cheats touch, but less in congenitally blind than in sigh­ ted individuals. Psychological Science, 15, 60-64. House, J. S., Landis, K. R., & Umberson, D. (1988). Social relationships and health. Science, 241, 540-545. House, R. J., & Singh, J. V. (1987). Organizational behavior: Some new directions for I/O psycholo­ gy. Annual Review of P sychology, 38, 669-718. Houts, A. C., Berman, J. S., & Abramson, H. (1994). Effectiveness of psychological and phar­ macological treatments for nocturnal enuresis. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 62, 737-745. Howe, M. L. (1997). Children’s memory for trauma­ tic experiences. Learning and Individual D ifferen­ ces, 9, 153-174. Howe, M. L. (2003). Memories from the cradle. C ur­ rent D irections in Psychological Science, 12,62-65. Hoyer, G., & Lund, E. (1993). Suicide among wo­ men related to number of children in marriage. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 50, 134-137. Hrobjartsson, A., & Gotzsche, P. C. (2001). Is the placebo powerless? An analysis of clinical trials comparing placebo with no treatment. N ew En­ gland Journal of M edicine, 344, 1594-602. Hu, F. B., Li, T. Y., Colditz, G. A., Willett, W. C., & Manson, J. E. (2003). Television watching and other sedentary behaviors in relation to risk of obe­ sity and type 2 diabetes mellitus in women. Jour­ nal of the Am erican M edical Association, 289, 1785-1791. Huart, J., Corneille, 0., & Becquart, E. (2005). Face-based categorization, context-based categori­ zation, and distortions in the recollection of gen­ der ambiguous faces. Journal of Experim ental So­ cial P sychology, 41, 598-608. Hubbard, E. M., Arman, A. C., Ramachandran, Y. S., & Boynton, G. M. (2005). Individual dif­ ferences among grapheme-color synesthetes: Brainbehavior correlations. N euron, 45, 975-985. Hubei, D. H. (1979, September). The brain. Scien­ tific Am erican, p. 45-53. Hubei, D. H., & Wiesel, T. N. (1979, September). Brian mechanisms of vision. Scientific A m erican, p. 150-162. Hublin, C., Kaprio, J., Partinen, M., Heikkila, K., & Koskenvuo, M. (1997). Prevalence and gene­ tics of sleepwalking - A population-based twin stu­ dy. N eurology, 48, 177-181. Hublin, C., Kaprio, J., Partinen, ML, & Kosken­ vuo, M. (1998). Sleeptalking in twins: Epidemio­ logy and psychiatric comorbidity. Behavior G ene­ tics, 28, 289-298. Hucker, S. J., & Bain, J. (1990). Androgenic hor­ mones and sexual assault. In W. Marshall, R. Law, & H. Barbaree (Eds.), The handbook on sexual as­ sault New York: Plenum. Hudson, W. (1960). Pictorial depth perception in sub­ cultural groups in Africa. Journal of Social Psy­ chology, 52, 183-208. Huffcutt, A. I., Conway, J. M., Roth, P. L., & Sto­ ne, N. J. (2001). Identification and meta-analytic

assessment of psychological constructs measured in employment interviews. Journal of Applied P sy­ chology, 86, 897-913. Hugenberg, K., & Bodenhausen, G. V. (2003). Fa­ cing prejudice: Implicit prejudice and the percep­ tion of facial threat. Psychological Science, 14, 640-643. Hughes, H. C. (1999). Sensory exotica: A w orld be­ yond hum an experience. Cambridge, MA: MIT Press. Hugick, L. (1989, July). Women play the leading role in keeping modem families close. G allup Report, No. 286, p. 27-34. Huizink, A. C., Mulder, E. J. H., & Buitelaar, J. K. (2004). Prenatal stress and risk for psychopatho­ logy: Specific effects or indication of general sus­ ceptibility? Psychological Bulletin, 130, 115-142. Hull, J. G., & Bond, C. F., Jr. (1986). Social and behavioral consequences of alcohol consumption and expectancy: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 99, 347-360. Hull, J. G., Young, R. D., & Jouriles, E. (1986). Applications of the self-awareness model of alco­ hol consumption: Predicting patterns of use and abuse. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 51, 790-796. Hull, J. M. (1990). Touching the rock: An experien­ ce of blindness. New York: Vintage Books. Hulme, C., & Tordoff, V. (1989). Working memo­ ry development: The effects of speech rate, word length, and acoustic similarity on serial recall. Jour­ nal of E xperim ental C hild Psychology, 47, 72-87. Hummer, R. A., Rogers, R. G., Nam, C. B., & El­ lison, C. G. (1999). Re ligious involvement and U. S. adult mortality. D em ography, 36, 273-285. Humphreys, L. G., & Davey, T. C. (1988). Conti­ nuity in intellectual growth from 12 months to 9 years. Intelligence, 12, 183-197. Hunsley, J., & Bailey, J. M. (1999). The clinical uti­ lity of the Rorschach: Unfulfilled promises and an uncertain future. Psychological Assessm ent, 11(3), 266-277. Hunsley, J., & Di Giulio, G. (2002). Dodo bird, pho­ enix, or urban legend? The question of psychot­ herapy equivalence. Scientific R eview of M ental H ealth P ractice, 1, 11-22. Hunt, C., Slade, T., & Andrews, G. (2004). Gene­ ralized anxiety disorder and major depressive di­ sorder comorbidity in the National Survey of Men­ tal Health and Well-Being. D epression and A nxiety, 20, 23-31. Hunt, E. (1983). On the nature of intelligence. Scien­ ce, 219, 141-146. Hunt, J. M. (1982). Toward equalizing the develop­ mental opportunities of infants and preschool chil­ dren. Journal of Social Issues, 38(4), 163-191. Hunt, M. (1974). Sexual behavior in the 1970s. Chi­ cago: Playboy Press. Hunt, M. (1982). 77ie universe w ithin. New York: Simon and Schuster. Hunt, M. (1990). The com passionate beast: W hat science is discovering about the hum ane side of hum ankind. New York: William Morrow.

Hunt, M. (1993). The story of psychology. New York: Doubleday. Hunter, J. E. (1997). Needed: A ban on the signifi­ cance test. Psychological Science, 8, 3-7. Hunter, S., & Sundel, M. (Eds.). (1989). M idlife m yths: Issues, findings, and practice im plications.

Newbury Park, CA: Sage. Huss, M. (1996). Secrets to standing out from the pi­ le: Getting into graduate school. Psi C hi N ew slet­ ter, 6-7. Hussein, S. (2002, July 17 and August 28). Speeches to the Iraqi people as reported by various media. Huston, A. C., & Aronson, S. R. (2005). Mothers’ time with infant and time in employment as pre­ dictors of mother-child relationships and children’s early development. C hild D evelopm ent, 76,467482. Huston, A. C., Donnerstein, E., Fairchild, H., Feshbach, N. D., Katz, P. A., & Murray, J. P. (1992). Big w orld, sm all screen: The role of tele­ vision in Am erican society. Lincoln, NE: Univer­ sity of Nebraska Press. Hyde, J. S. (1983, November). Bern’s gender sche­ m a theory. Paper presented at GLCA Women’s Studies Conference, Rochester, IN. Hyde, J. S., Fennema, E., & Lamon, S. J. (1990). Gender differences in mathematics performance: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 107,139— 155. Hygge, S., Evans, G. W., & Bullinger, M. (2002). A prospective study of some effects of aircraft noise on cognitive performance in schoolchildren. Psy­ chological Science, 13, 469-474. Hyler, S., Gabbard, G. 0., & Schneider, I. (1991). Homicidal maniacs and narcissistic parasites: Stig­ matization of mentally ill persons in the movies. H ospital and C om m unity Psychiatry, 42, 10441048. Hyman, R. (1981). Cold reading: How to convince strangers that you know all about them. In K. Fra­ zier (Ed.), Paranorm al borderlands of science. Buffalo, NY: Prometheus. Hyman, S. (1999). Quoted by M. Enserink, Can the placebo be the cure? Science, 284, 238-240. Iacono, W. G., & Lykken, D. T. (1997). The vali­ dity of the lie detector: Two surveys of scientific opinion. Journal of Applied P sychology, 82,426433. Ickes, W., Snyder, M., & Garcia, S. (1997). Perso­ nality influences on the choice of situations. In R. Hogan, J. Johnson, & S. Briggs (Eds.). H andbo­ ok of Personality Psychology. San Diego, CA: Aca­ demic Press. ICR. (2001, October 12). Women fear flying; pill sa­ les rise (survey by ICR of Media, PA). Associated Press (in G rand Rapids Press), p. A3. Idson, L. C., & Mischel, W. (2001). The personali­ ty of familiar and significant people: The lay perceiver as a social-cognitive theorist. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 585-596. Ikonomidou, C., Bittigau, P., Ishimaru, M. J., Wozniak, D. F., Koch, C., Genz, K., Price, M. T., Stefovska, V., Hoerster, F., Tenkova, T., Dik-

BIBLIOGRAFIJA

ranian, K., & Olney, J. W. (2000). Ethanol-in- Ito, T. A., Miller, N., & Pollock, V. E. (1996). Al­ cohol and aggression: A meta-analysis on the mo­ duced apoptotic neurodegeneration and fetal alco­ derating effects of inhibitory cues, triggering hol syndrome. Science, 287, 1056-1060. events, and self-focused attention. Psychological įlies, J. (2004, Fall). A fish story? Brain maps, lie Bulletin, 120, 60-82. detection, and personhood. C erebrum , p. 73-80. Independent Sector. (2002). Faith and philanthro­ Iversen, L. L. (2000). The science of m arijuana. New York: Oxford. py: The connection betw een charitable giving be­ havior and giving to religion. Washington, DC: In­ Iverson, J. M., & Goldin-Meadow, S. (1998). Why people gesture when they speak. N ature, 396,228. dependent Sector. Ingham, A. G, Levinger, G., Graves, J., & Pec- Iyengar, S. S., & Lepper, M. R. (2000). When choi­ ce is demotivating: Can one desire too much of a kham, V. (1974). The Ringelmann effect: Studies good thing? Journal of Personality and Social of group size and group performance. Journal of Psychology, 79, 995-1006. Experim ental Social P sychology, 10, 371-384. Inglehart, R. (1990). C ulture shift in advanced in­ Iyer, P. (1993, April). The soul of an intercontinen­ tal wanderer. H arper’s, 286, 13-17. dustrial society. Princeton, NJ: Princeton Univer­ Izard, C, Fine, S., Schultz, D., Mostow, A., Ac­ sity Press. kerman, B, & Younstrom, E. (2001). Emotion Inglehart, R., Basanez, M., Diez-Medrano, J., Halknowledge as a predictor of social behavior and man, L., & Luijkx, R. (Eds.). (2004). H um an be­ academic competence in children at risk. Psycho­ liefs and values: A sourcebook based on the 1999logical Science, 12, 18-23. 2001 values surveys. Mexico City: Sigio XXI. Ingram, V. (2003). Alzheimer’s disease. Am erican Izzetoglu, K., Yurtsever, G., Bozkurt, A., Yazici, B., Bunce, S., Pourrezaei, K., Onaral, B. (2003). NIR Scientist, 91, 312-321. spectroscopy measurements of cognitive load eli­ Inman, M. L., & Baron, R. S. (1996). Influence of cited by GKT and target categorization. System prototypes on perceptions of prejudice. Journal of Sciences, Proceedings of the 36th Hawaii Interna­ Personality and Social Psychology, 70, 727-739. tional Conference on System Sciences, 129-134. Insana, R. (2005, February 21). Coach says honey gets better results than vinegar (interview with Lar­ Jablensky, A. (1999). Schizophrenia: Epidemiology. C urrent O pinion in P sychiatry, 12, 19-28. ry Brown). USA Today, p. 4B. Inzlicht, M., & Ben-Zeev, T. (2000). A threatening Jackson, J. M., & Williams, K. D. (1988). Social loafing: A review and theoretical analysis. Unpub­ intellectual environment: Why females are suscep­ tible to experiencing problem-solving deficits in the lished manuscript, Fordham University. presence of males. Psychological Science, 11,365— Jackson, J. S., Brown, K. T., Brown, T. N., & Marks, B. (2001). Contemporary immigration po­ 371. licy orientations among dominant-group members IPU. (2005). Women in national parliaments: Situa­ in western Europe. Journal of Social Issues, 57, tion as of 28 February 2005. Inter-Parliamentary 431-456. Union (www.ipu.org). Jackson, L. A., & Gerard, D. A. (1996). Diurnal Ireland, T. 0., Smith, C. A., & Thornberry, T. P. types, the ,3ig Five" personality factors and other (2002). Developmental issues in the impact of personal characteristics. Journal of Social Beha­ child maltreatment on later delinquency and drug vior and P ersonality, 11, 273-283. use. C rim inology, 40, 359-399. Ironson, G., Solomon, G. F., Balbin, E. G., O’Clei- Jackson, S. W. (1992). The listening healer in the his­ tory of psychological healing. Am erican Journal righ, C., George, A., Kumar, M., Larson, D., Psychiatry, 149, 1623-1632. & Woods, T. E. (2002). The Ironson-Woods spiri­ tual/religiousness index is associated with long sur­ Jacobe, D. (2003, December 2). Why the gender gap in investor optimism? Gallup Poll Tuesday Brie­ vival, health behaviors, less distress, and low cor­ fing (www.gallup.com). tisol in people with HIV/AIDS. Annals of B eha­ Jacobi, C., Hayward, C, deZwaan, M., Kraemer, vioral M edicine, 24, 34-48. H. C., & Agras, W. S. (2004). Coming to terms Irwin, M., Mascovich, A., Gillin, J. C., Willoughby, with risk factors for eating disorders: Application R., Pike, J., & Smith, T. L. (1994). Partial sleep of risk terminology and suggestions for a general deprivation reduces natural killer cell activity in hu­ taxonomy. Psychological Bulletin, 130, 19-65. mans. Psychosom atic M edicine, 56, 493-498. Isensee, B., Wittchen, H.-U., Stein, M. B., Hofler, Jacobs, B. L. (1987). How hallucinogenic drugs work. Am erican Scientist, 75, 386-392. M., & Lieb, R. (2003). Smoking increases the risk of panic: Findings from a prospective community Jacobs, B. L. (1994). Serotonin, motor activity, and depression-related disorders. Am erican Scientist, study. Archives of G eneral P sychiatry, 60, 69282, 456-463. 700. Isham, W. P., & Kamin, L. J. (1993). Blackness, Jacobs, B. L. (2004). Depression: The brain finally gets into the act. C urrent D irections in P sycholo­ deafness, IQ, andg. Intelligence, 17, 37-46 . gical Science, 13, 103-106. ISR. (2003, Spring). Drug use: Religion plays role for White as well as Black teens (data from 70,000 Jacobs, B., van Praag, H., & Gage, F. H. (2000). Adult brain neurogenesis and psychiatry: A novel seniors surveyed 1997-2001, ISR M onitoring the theory of depression. M olecular Psychiatry, 5, Future Study). Ann Arbor, MI: Institute for Social 262-269. Research Newsletter, University of Michigan.

999

Jacobs, W. J., & Nadel, L. (1985). Stress-induced recovery of fears and phobias. Psychological Bul­ letin, 92, 512-531. Jacoby, L. L., Bishara, A. J., Hessels, S., & Toth, J. P. (2005). Aging, subjective experience, and cognitive control: Dramatic false remembering by older adults. Journal of E xperim ental P sychology: G eneral, 154, 131-148. Jaffe, E. (2004, October). Peace in the Middle East may be impossible: Lee D. Ross on naive realism and conflict resolution. AP S O bserver, p. 9-11. Jakicic, J. M., Winters, C., Lang, W, & Wing R. R. (1999). Effects of intermittent exercise and use of home exercise equipment on adherence, weight loss, and fitness in overweight women. Journal of the A m erican M edical Association, 282, 1554— 1560. James, K. (1986). Priming and social categorizational factors: Impact on awareness of emergency si­ tuations. Personality and Social Psychology Bul­ letin, 12, 462-467. James, W. (1890). The principles of psychology (Vol. 2). New York: Holt. James, W. (1902; reprinted 1958). Varieties of reli­ gious experience. New York: Mentor Books. Jameson, D. (1985). Opponent-colors theory in light of physiological findings. In D. Ottoson & S. Zeki (Eds.), C entral and peripheral m echanism s of color vision. New York: Macmillan. Jamison, K. R. (1993). Touched w ith fire: M anicdepressive

illness

and

the

artistic

tem peram ent.

New York: Free Press. Jamison, K. R. (1995, February). Manic-depressive illness and creativity. Scientific A m erican, p. 6267. Janicak, P. G. (2005). Treating psychiatric disorders using transcranial magnetic stimulation. Psychiat­ ric Annals, 35, 102-108. Janis, I. L. (1982). G roupthink: P sychological stu­ dies of policy decisions and fiascoes. Boston: Houghton Mifflin. Janis, I. L. (1986). Problems of international crisis management in the nuclear age. Journal of Social Issues, 42(2), 201-220. Janoff-Bulman, R., Timko, C., & Čarli, L. L. (1985). Cognitive biases in blaming the victim. Journal of Experim ental Social Psychology, 21, 161-177. Javitt, D. C., & Coyle, J. T. (2004, January). De­ coding schizophrenia. Scientific A m erican, p. 4855. Jeffery, R. W., Drewnowski, A., Epstein, L. H., Stunkard, A. J., Wilson, G. T., Wing, R. R., & Hill, D. R. (2000). Long-term maintenance of weight loss: Current status. H ealth P sychology, 19, No. 1 (Supplement), 5-16. Jenkins, J. G., & Dallenbach, K. M. (1924). Obliviscence during sleep and waking. Am erican Jour­ nal of P sychology, 35, 605-612. Jenkins, J. M., & Astington, J. W. (1996). Cogni­ tive factors and family structure associated with theory of mind development in young children. D e­ velopm ental Psychology, 32,70-78.

1000

BIBLIOGRAFIJA

Jensen, A. R. (1980). Bias in m ental testing. New York: The Free Press. Jensen, A. R. (1983, August). The nature of the black-white difference on various psychometric tests: Spearman’s hypothesis. Paper presented at the meeting of the American Psychological Asso­ ciation, Anaheim, CA. Jensen, A. R. (1989). New findings on the intellec­ tually gifted. N ew H orizons, 30, 73-80. Jensen, A. R. (1998). The g factor: The science of m ental ability. Westport, CT: Praeger/Greenwood. Jensen, J. P., & Bergin, A. E. (1988). Mental he­ alth values of professional therapists: A national in­ terdisciplinary survey. Professional Psychology: Research and Practice, 19, 290-297. Jepson, C., Krantz, D. H., & Nisbett, R. E. (1983). Inductive reasoning: Competence or skill. The Be­ havioral and Brain Sciences, 3, 494-501. Jervis, R. (1985, April 2). Quoted in D. Goleman, Political forces come under new scrutiny of psy­ chology. The N ew York Tim es, p. Cl, C4. Jing, H. (1999, Summer). China faces myriad psy­ chological challenges of modernization. Psycholo­ gy International (APA newsletter), p. 7. Johansson, P., Hall, L., Sikstrom, S., & Olsson, A. (2005). Failure to detect mismatches between in­ tention and outcome in a simple decision task. Science, 310, 116-119. John, O. P., & Srivastava, S. (1999). The Big Five trait taxonomy: History, measurement, and theo­ retical perspectives. In L. A. Pervin & O. P. John (Eds.), H andbook of personality: Theory and re­ search. New York: Guilford. Johnson, C. B., Stockdale, M. S., & Saal, F. E. (1991). Persistence of men’s misperceptions of friendly cues across a variety of interpersonal en­ counters. Psychology of W om en Q uarterly, 15, 463-475. Johnson, D. L., Wiebe, J. S., Gold, S. M., Andre­ asen, N. C., Hichwa, R. D., Watkins, G. L., & Ponto, L. L. B. (1999). Cerebral blood flow and personality: A Positron Emission Tomography stu­ dy. Am erican Journal of P sychiatry, 156,252-257. Johnson, D. W., & Johnson, R. T. (1989). C oope­ ration and com petition: Theory and research. Edi­ na, MN: Interaction Book. Johnson, D. W., & Johnson, R. T. (1994). Const­ ructive conflict in the schools. Journal of Social Issues, 50(1), 117-137. Johnson, G. (2002, July 14). To err is human. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Johnson, G. (2003, November 5). Suspect admits 48 Seattle-area killings. Associated Press release. Johnson, J. G., Cohen, P., Kotler, L., Kasen, S., & Brook, J. S. (2002). Psychiatric disorders as­ sociated with risk for the development of eating disorders during adolescence and early adulthood. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 70, 1119-1128. Johnson, J. S., & Newport, E. L. (1991). Critical period effects on universal properties of language: The status of subjacency in the acquisition of a se­ cond language. C ognition, 39, 215-258.

Johnson, L. C. (2001, July 10). The declining terro­ the decisions of association football referees. Jour­ rist threat. N ew York Tim es (www.nytimes.com). nal of Sports Sciences, 20, 991-1000. Johnson, M. E., & Hauck, C. (1999). Beliefs and Jones, S. S., Collins, K., & Hong, H.-W. (1991). An audience effect on smile production in 10-monthopinions about hypnosis held by the general pub­ lic: A systematic evaluation. Am erican Journal of old infants. Psychological Science, 2, 45-49. C linical H ypnosis, 42, 10-20. Jones, W. H., Carpenter, B. N., & Quintana, D. Johnson, M. H. (1992). Imprinting and the develop­ (1985). Personality and interpersonal predictors of ment of face recognition: From chick to man. C ur­ loneliness in two cultures. Journal of Personality rent D irections in Psychological Science, 1, 52-55. and Social Psychology, 48, 1503-1511. Johnson, M. H., & Morton, J. (1991). Biology and Jonides, J., Lacey, S. C., & Nee, D. E. (2005). Pro­ cognitive developm ent: The case of face recogni­ cesses of working memory in mind and brain. Psy­ tion. Oxford: Blackwell Publishing. chological Science, 14, 2-5. Johnson, W., McGue, ML, & Krueger, R. F. Jordan, C. H., Spencer, S. J., Zanna, M. P., Hos(2005). Personality stability in late adulthood: A hino-Browne, E., & Correll, J. (2003). Secure behavioral genetic analysis. Journal of Personali­ and defensive high self-esteem. Journal of Perso­ ty, 73, 523-552. nality and Social P sychology, 85, 969-978. Johnston, L. D., O’Malley, P. ML, Bachman, J. Jorgenson, D. O., & Papciak, A. S. (1981). The ef­ G., & Schulenberg, J. E. (2005). M onitoring the fects of communication, resource feedback, and future: N ational results on adolescent drug use: identifiability on behavior in a simulated commons. O verview of key findings, 2004. Bethesda, MD: Journal of Experim ental Social Psychology, 17, National Institute on Drug Abuse. 373-385. Johnston, L. D., O’Malley, P. M., Bachman, J. G., Joseph, J. (2001). Separated twins and the genetics & Schulenberg, J. E. (2005). Teen drug use dow n of personality differences: A critique. Am erican but progress halts am ong youngest teens. Univer­ Journal of Psychology, 114, 1-30. sity of Michigan News and Information Services: Judge, T. A., Thoresen, C. J., Bono, J. E., & Pat­ Ann Arbor, MI. www.monitoringthefuture.org. ton, G. K. (2001). The job satisfaction/job perfor­ Johnstone, E. C., Ebmeier, K. P., Miller, P., mance relationship: A qualitative and quantitative Owens, D. G. C., & Lawrie, S. M. (2005). Pre­ review. Psychological Bulletin, 127,.376-407. dicting schizophrenia: Findings from the Edin­ Jung-Beeman, M., Bowden, E. M., Haberman, J., burgh High-Risk Study. British Journal of Psy­ Frymiare, J. L., Arambel-Liu, S., Greenblatt, chiatry, 186, 18-25. R., Reber, P. J., & Kounios, J. (2004). Neural Joiner, T. E., Jr. (1999). The clustering and conta­ activity when people solve verbal problems with gion of suicide. C urrent D irections in P sycholo­ insight. PloS Biology 2(4):elll. gical Science, 8, 89-92. Kagan, J. (1976). Emergent themes in human deve­ Joiner, T. E., Pettit, J. W., Walker, R. L., Voelz, lopment. Am erican Scientist, 64, 186-196. Z. R., Cruz, J., Rudd, M. D., & Lester, D. Kagan, J. (1984). The nature of the child. New York: (2002). Perceived burdensomeness and suicidaliBasic Books. ty: Two studies on the suicide notes of those at­ Kagan, J. (1990). Interview with M. V. Ellis & E. tempting and those completing suicide. Journal of S. Robbins, In Celebration of nature: A dialogue Social and C linical P sychology, 21, 531-545. with Jerome Kagan. Journal of C ounseling and Jones, E. E., dimming, J. D., & Horowitz, M. J. D evelopm ent, 68, 623-627. (1988). Another look at the nonspecific hypothe­ Kagan, J. (1995). On attachment. H arvard R eview sis of therapeutic effectiveness. Journal of C onsul­ of Psychiatry, 3, 104-106. ting and C linical Psychology, 56, 48-55. Kagan, J. (1998). Three seductive ideas. Cambrid­ Jones, J. M. (2003, February 12). Fear of terrorism ge, MA: Harvard University Press. increases amidst latest warning. G allup N ew s Ser­ Kagan, J., Arcus, D., Snidman, N., Feng, W. Y., vice (www.gallup.com/releases/pr030212. asp). Hendler, J., & Greene, S. (1994). Reactivity in Jones, J. M., & Moore, D. W. (2003, June 17). Ge­ infants: A cross-national comparison. D evelopm en­ nerational differences in support for a woman pre­ tal Psychology, 30, 342-345. sident. The Gallup Organization (www.gal- Kagan, J., Lapidus, D. R., & Moore, M. (Decem­ lup.com). ber, 1978). Infant antecedents of cognitive func­ Jones, J. T., Pelham, B. W., Carvallo, M., & Mitioning: A longitudinal study. C hild D evelopm ent, renberg, M. C. (2004). How do I love thee? Let 49(4), 1005-1023. me count the Js: Implicit egotism and interperso­ Kagan, J., & Snidman, N. (2004). The long shadow nal attraction. Journal of Personality and Social of tem peram ent. Cambridge, MA: Belknap Press. Psychology, 87, 665-683. Kagan, J., Snidman, N., & Arcus, D. M. (1992). Jones, L. (2000, December). Skeptics New Year quiz. Initial reactions to unfamiliarity. C urrent D irections Skeptical Briefs, p. 11. in Psychological Science, 1 , 171-174. Jones, M. C. (1924). A laboratory study of fear: The Kahneman, D. (1985, June). Quoted by K. McKecase of Peter. Journal of G enetic P sychology, 31, an, Decisions, decisions. D iscover, p. 22-31. 308-315. Kahneman, D. (1999). Assessments of objective hap­ Jones, M. V., Pauli, G. C., & Erskine, J. (2002). piness: A bottom-up approach. In D. Kahneman, The impact of a team’s aggressive reputation on E. Diener, & N. Schwartz (Eds.), U nderstanding

BIBLIOGRAFIJA

w ell-being:

Scientific

perspectives

on

enjoym ent

and suffering. New York: Russell Sage Foundation.

Kahneman, D. (2005, January 13). What were they thinking? Q&A with Daniel Kahneman. G allup M anagem ent Journal (gmj.gallup.com). Kahneman, D. (2005, February 10). Are you happy now? G allup M anagem ent Journal interview (www.gmj .gallup.com). Kahneman, D., Fredrickson, B. L., Schreiber, C. A., & Redelmeier, D. A. (1993). When more pain is preferred to less: Adding a better end. Psycho­ logical Science, 4,401-405. Kahneman, D., Krueger, A. B., Schkade, D. A., Schwarz, N., & Stone, A. A. (2004). A survey met­ hod for characterizing daily life experience: The day reconstruction method. Science, 306, 1776-1780. Kahneman, D., & Tversky, A. (1972). Subjective probability: A judgment of representativeness. C ognitive Psychology, 3, 430-454. Kahneman, D., & Tversky, A. (1979). Intuitive pre­ diction: Biases and corrective procedures. M ana­ gem ent Science, 12, 313-327. Kail, R. (1991). Developmental change in speed of processing during childhood and adolescence. Psy­ chological B ulletin, 109, 490-501. Kaiser (2001). Inside-out: A report on the experien­ ces of lesbians, gays and bisexuals in America and the public’s views on issues and policies related to sexual orientation. The Henry J. Kaiser Foun­ dation (www.kff.org). Kaiser Family Foundation. (2003, October 28). New study finds children age zero to six spend as much time with TV, computers and video games as playing outside, www.kff.org/entmedia/entmedial02803nr.cfm Kalff, A. C., Kroes, M., Vies, J. S. H., Hendriksen, J. G. M., Feron, F. J. M., Steyaert, J., van Zeban, T. M. C. B., Jolles, J., & van Os, J. (2001). Neighbourhood level and individual level SES effects on child problem behaviour: a multi­ level analysis. Journal of Epidem iology and C om ­ m unity H ealth, 55, 246-250. Kalin, N. H. (1993, May). The neurobiology of fe­ ar. Scientific A m erican, p. 94-101. Kamarck, T., & Jennings, J. R. (1991). Biobehavioral factors in sudden cardiac death. Psycholo­ gical B ulletin, 109, 42-75. Kamena, M. (1998). Repressed/false childhood se­ xual abuse memories: A survey of therapists. Pa­ per presented to the Sexual Abuse memories Symposium at the American Psychological Asso­ ciation convention. Kaminski, J., Cali, J., & Fischer, J. (2004). Word learning in a domestic dog: Evidence for „fast map­ ping". Science, 304, 1682-1683. Kanaya, T., Scullin, M. H., & Ceci, S. J. (2003). The Flynn effect and U. S. policies: The impact of rising IQ scores on American society via mental retardation diagnoses. Am erican Psychologist, 58, 778-790. Kanazawa, S. (2004). General intelligence as a do­ main-specific adaptation. Psychological Review , 111, 512-523.

Kandel, D. B., & Raveis, V. H. (1989). Cessation of illicit drug use in young adulthood. Archives of G eneral P sychiatry, “, 109-116. Kandel, E. R., & Schwartz, J. H. (1982). Molecu­ lar biology of learning: Modulation of transmitter release. Science, 218, 433-443. Kami, L., Warren, W., Collins, J. L., Ross, J., Col­ lins, B., Kolbe, L. J. (1993). Results from the na­ tional school-based 1991 Youth Risk Behavior Sur­ vey and progress toward achieving related health objectives for the nation. U. S. Department of He­ alth and Human Services, Public H ealth R eports, 108 (Supplement 1), 47-55. Kapitza, S. (1991, August). Antiscience trends in the U.S.S.R. Scientific A m erican, p. 32-38. Kaplan, A. (2004). Exploring the gene-environment nexus in anorexia, bulimia. Psychiatric Tim es, 21 (www.psychiatrictimes.com/p040801b .html). Kaplan, H. I., & Saddock, B. J. (Eds.). (1989). C om prehensive textbook of psychiatry, V . Baltimo­ re, MD: Williams and Wilkins. Kaprio, J., Koskenvuo, M., & Rita, H. (1987). Mortality after bereavement: A prospective study of 95, 647 widowed persons. Am erican Journal of Public H ealth, 77, 283-287. Karacan, L, Asian, C., & Hirshkowitz, M. (1983). Erectile mechanisms in man. Science, 220,1080— 1082. Karacan, 1., Goodenough, D. R., Shapiro, A., & Starker, S. (19“). Erection cycle during sleep in relation to dream anxiety. Archives of G eneral Psychiatry, 15, 183-189. Karau, S. J., & Williams, K. D. (1993). Social lo­ afing: A meta-analytic review and theoretical in­ tegration, Journal of Personality and Social P sy­ chology, 65, 681-706. Kark, J. D., Shemi, G., Friedlander, Y., Martin, 0., Manor, O., & Blondheim, S. H. (1996). Does religious observance promote health? Mortality in secular vs. religious kibbutzim in Israel. Am erican journal of Public H ealth, 86, 341-346. Kami, A., Meyer, G., Rey-Hipolito, C., Jezzard, P., Adams, M. M., T\irner, R., & Ungerleider, L. G. (1998). The acquisition of skilled motor per­ formance: Fast and slow experience-driven chan­ ges in primary motor cortex. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 95, 861-868. Kami, A., & Sagi, D. (1994). Dependence on REM sleep for overnight improvement of perceptual skills. Science, 265, 679-682. Karno, M., Golding, J. M., Sorenson, S. B., & Burnam, A. (1988). The epidemiology of obsessivecompulsive disorder in five US communities. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 45, 1094-1099. Karon, P. B., & Widener, A. (1998). Repressed me­ mories: The real story. Professional Psychology: Research and Practice, 29, 482-487. Karon, P. B., & Widener, A. J. (1997). Repressed memories and World War 11: Lest we forget. Pro­

1001

consistent with attitudes? Towards a cultural psychology of attribution processes. British Jour­ nal of Social Psychology, 31, 111-124. Kassel, J. D., Stroud, L. R., & Paronis, C. A. (2003). Smoking, stress, and negative affect: Cor­ relation, causation, and context across stages of smoking. Psychological Bulletin, 129, 270-304. Kasser, T. (2000). Two version of the American dre­ am: Which goals and values make for a high qu­ ality of life? In E. Diener (Ed.), Advances in qua­ lity of life theory and research. Dordrecth, Nether­ lands: Kluwer. Kasser, T. (2002). The high price of m aterialism . Cambridge, MA: MIT Press. Kaufman, J. C., & Baer, J. (2002). I bask in dre­ ams of suicide: Mental illness, poetry, and women. Review of G eneral Psychology, 6, 271-286. Kaufman, J., & Zigler, E. (1987). Do abused chil­ dren become abusive parents? Am erican Journal of O rthopsychiatry, 57, 186-192. Kaufman, L., & Kaufman, J. H. (2000). Explaining the moon illusion. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 97, 500-505. Kavsek, M. (2004). Predicting later IQ from infant visual habituation and dishabituation: A meta-analysis. Journal of Applied D evelopm ental Psycho­ logy, 25, 369-393. Kazdin, A. E., & Benjet, C. (2003). Spanking chil­ dren: Evidence and issues. C urrent D irections in Psychological Science, 12, 99-103. Keenan, J. P., Nelson, A., O’Connor, M., & Pascual-Leone, A. (2001). Self-recognition and the right hemisphere. N ature, 409, 305. Keesey, R. E., & Corbett, S. W. (1983). Metabolic defense of the body weight set-point. In A. J. Stunkard & E. Stellar (Eds.), Eating and its disorders. New York: Raven Press. Kellehear, A. (1996). Experiences near death: B e­ yond m edicine and religion. New York: Oxford University Press. Keller, H. (2003). „Before the Soul Dawn", The W orld I Live In, New York Review Books. Keller, M. B., McCullough, J. P., Klein, D. N., Arnow, B., Dunner, D. L., Gelenberg, A. J., Mar­ kowitz, J. C., Nemeroff, C. B., Russell, J. M., Thase, M. E., Trivedi, M. H., & Zajecka J. (2000), A comparison of nefazodone, the cogniti­ ve behavioral-analysis system of psychotherapy, and their combination for the treatment of chro­ nic depression. N ew England Journal of M edici­ ne, 342, 1462-1470. Kellerman, J., Lewis, J., & Laird, J. D. (1989). Lo­ oking and loving: The effects of mutual gaze on feelings of romantic love. Journal of Research in Personality, 23, 145-161. Kellermann, A. L. (1997). Comment: Gunsmoke changing public attitudes toward smoking and fi­ rearms. Am erican Journal of P ublic H ealth, 87, 910-913. fessional Psychology: Research and P ractice, 28, Kellermann, A. L., Rivara, F. P., Rushforth, N. B., Banton, H. G., Feay, D. T., Francisco, J. T., 338-340. Locci, A. B., Prodzinski, J., Hackman, B. B., & Kashima, Y., Siegal, M., Tanaka, K., & Kashima, Somes, G. (1993). Gun ownership as a risk fac­ E. S. (1992). Do people believe behaviours are

1002

BIBLIOGRAFIJA

tor for homicide in the home. N ew England Jour­ nal of M edicine, 329, 1084-1091. Kellermann, A. L., Somes, G. Rivara, F. P., Lee, R. K., & Banton, J. G. (1998). Injuries and de­ aths due to firearms in the home. Journal of Trau­ m a, 45, 263-267. Kelley, J., & De Graaf, N. D. (1997). National con­ text, parental socialization, and religious belief: Re­ sults from 15 nations, Am erican Sociological R e­ view , 62, 639-659. Kelling, S. T., & Halpern, B. P. (1983). Taste flas­ hes: Reaction times, intensity, and quality. Scien­ ce, 219, 412-414. Kellner, C. H., & 15 others (2005). Relief of ex­ pressed suicidal intent by ECT: A consortium for research in ECT study. Am erican Journal of P sy­ chiatry, 162, 977-982. Kelly, A. E. (2000). Helping construct desirable iden­ tities: A self-presentational view of psychothera­ py. Psychological Bulletin, 126, 475-494. Kelly, I. W. (1997). Modem astrology: A critique. Psychological Reports, 81, 1035-1066. Kelly, I. W. (1998). Why astrology doesn’t work. Psychological Reports, 82, 527-546. Kelly, T. A. (1990). The role of values in psychot­ herapy: A critical review of process and outcome effects. C linical P sychology R eview , 10,171-186. Kempe, R. S., & Kempe, C. C. (1978). C hild abu­ se. Cambridge, MA: Harvard University Press. Kempermann, G., & Gage, F. H. (1999, May). New nerve cells for the adult brain. Scientific A m erican, p. 48-53. Kempermann, G., Kuhn, H. G., & Gage, F. H. (May, 1998). Journal of N euroscience, 18(9), 3206-3212. Kendall-Tackett, K. A., Williams, L. M, & Finkelhor, D. (1993). Impact of sexual abuse on chil­ dren: A review and synthesis of recent empirical studies. Psychological Bulletin, 113, 164-180. Kendler, K. S. (1996). Parenting: A genetic-epide­ miologic perspective. The Am erican Journal of Psychiatry, 153, 11-20. Kendler, K. S. (1997). Social support: A genetic-epidemiologic analysis. Am erican Journal of P sy­ chiatry, 154, 1398-1404. Kendler, K. S. (1998, January). Major depression and the environment: A psychiatric genetic perspecti­ ve. Pharm acopsychiatry, 31(1), 5-9. Kendler, K. S., Karkowski, L. M., & Prescott, C. A. (1999). Fears and phobias: Reliability and heritability. Psychological M edicine, 29, 539-553. Kendler, K. S., Neale, M. C., Kessler, R. C., He­ ath, A. C., & Eaves, L. J. (1992). Generalized anxiety disorder in women: A population-based twin study. Archives of G eneral P sychiatry, 49, 267-272. Kendler, K. S., Neale, M. C, Thornton, L. M., Aggen, S. H., Gilman, S. E., & Kessler, R. C. (2002). Cannabis use in the last year in a U. S. na­ tional sample of twin and sibling pairs. Psycholo­ gical M edicine, 32, 551-554. Kendler, K. S., Thornton, L. M., & Gardner, C. O. (2001). Genetic risk, number of previous dep­

ressive episodes, and stressful life events in pre­ dicting onset of major depression. Am erican Jour­ nal of P sychiatry, 158, 582-586. Kendler, K. S., Thornton, L. M., Gilman, S. E., & Kessler, R. C. (2000). Sexual orientation in a U. S. national sample of twin and nontwin sibling pairs. Am erican Journal of P sychiatry, 157,1843— 1846. Kennedy, S., & Over, R. (1990). Psychophysiological assessment of male sexual arousal following spinal cord injuiy. Archives of Sexual Behavior, 19, 15-27. Kenrick, D. T, & Funder, D. C. (1988). Profiting from controversy: Lessons from the person-situation debate. Am erican Psychologist, 43, 23-34. Kenrick, D. T, & Gutierres, S. E. (1980). Contrast effects and judgments of physical attractiveness: When beauty becomes a social problem. Journal of Personality and Social P sychology, 38, 131— 140. Kenrick, D. T, Gutierres, S. E, & Goldberg, L. L. (1989). Influence of popular erotica on jud­ gments of strangers and mates. Journal of Expe­ rim ental Social P sychology, 25, 159-167. Kenrick, D. T., & Trost, M. R. (1987). A biosocial theory of heterosexual relationships. In K. Kelly (Ed.), Fem ales, m ales, arui sexuality. Albany: State University of New York Press. Keough, K. A., Zimbardo, P. G., & Boyd, J. N. (1999). Who’s smoking, drinking, and using drugs? Time perspective as a predictor of substance use. Basic and Applied Social P sychology, 2,149— 164. Kerais, M. H. (2003). Toward a conceptualization of optimal self-esteem. Psychological Inquiry, 14, 1-26. Kerr, N. L., & Bruun, S. E. (1983). Dispensability of member effort and group motivation losses: Free-rider effects. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 44,78-94. Kessler, M., & Albee, G. (1975). Primary preven­ tion. Annual Review of P sychology, 26, 557-591. Kessler, R. C. (2000). Posttraumatic stress disorder: The burden to the individual and to society. Jour­ nal of C linical Psychiatry, 61(suppl. 5), 4-12. Kessler, R. C. (2001). Epidemiology of women and depression. Journal of Affective D isorders, 74, 513. Kessler, R. C., Foster, C., Joseph, J., Ostrow, D., Wortman, C., Phair, J., & Chmiel, J. (1991). Stressful life events and symptom onset in HIV infection. Am erican Journal of P sychiatry, 148, 733-738. Kessler, R. C., Soukup, J., Davis, R. B., Foster, D. F., Wilkey, S. A., Van Rompay, M. I., & Eisenberg, D. M. (2001). The use of complementary and alternative therapies to treat anxiety and dep­ ression in the United States. Am erican Journal of Psychiatry, 158, 289-294. Kestenbaum, R. (1992). Feeling happy versus fee­ ling good: The processing of discrete and global categories of emotional expressions by children and adults. D evelopm ental P sychology, 28,1132-1142.

Keynes, M. (1980, December 20/27). Handel’s illnes­ ses. The Lancet, p. 1354-1355. Keys, A., Brozek, J., Henschel, A., Mickelsen, 0., & Taylor, H. L. (1950). The biology of hum an starvation. Minneapolis: University of Minnesota Press. Keys, L. (2001, May 27). Once isolated nation falls for TV. Associated Press (G rand Rapids Press, p. A14). Khan, A., Warner, H. A., & Brown, W. A. (2000). Symptom reduction and suicide risk inpatients tre­ ated with placebo in antidepressant clinical trials. Archives of G eneral P sychiatry, 57, 311-317. Kho, K. H, van Vreeswijk, M. F., Simpson, S., & Zwinderman, A. H. (2003). A meta-analysis of electroconvulsive therapy efficacy in depression. Journal of EC T, 19, 139-147. Kiecolt-Glaser, J. K., & Glaser, R. (1995). Psycho­ neuroimmunology and health consequences: Data and shared mechanisms. Psychosom atic M edicine, 57, 269-274. Kiecolt-Glaser, J. K., & Newton, T. L. (2001). Mar­ riage and health: His and hers. Psychological Bul­ letin, 127, 472-503. Kiecolt-Glaser, J. K., Page, G. G., Marucha, P. T., MacCallum, R. C, & Glaser, R. (1998). Psycho­ logical influences on surgical recovery: Perspecti­ ves from psychoneuroimmunology. Am erican Psy­ chologist, 53, 1209-1218. Kihlstrom, J. F. (1985). Hypnosis. Annual Review of Psychology, 36, 385-418. Kihlstrom, J. F. (1990). Awareness, the psychologi­ cal unconscious, and the self. Address to the Ame­ rican Psychological Association convention. Kihlstrom, J. F. (1994). The social construction of memory. Paper presented at the American Psycho­ logical Society convention. Kihlstrom, J. F. (1997, November 11). Freud as giant pioneer on whose shoulders we should stand. So­ cial Psychology listserv posting ([email protected]). Kihlstrom, J. F. (2005). Dissociative disorders. An­ nual Review of C linical P sychology, 1, 227-253. Kihlstrom, J. F., & McConkey, K. M. (1990). Wil­ liam James and hypnosis: A centennial reflection. Psychological Science, 1, 174-177. Killeen, P. R, & Nash, M. R. (2003). The four cau­ ses of hypnosis. Internal Journal of C linical and Experim ental H ypnosis, 51, 195-231. Kim, B. S. K., Ng, G. F., & Ahn, A. J. (2005). Ef­ fects of client expectation for counseling success, client-counselor worldview match, and client adherence to Asian and European American cul­ tural values on counseling process with Asian Americans. Journal of C ounseling P sychology, 52, 67-76. Kim, H., & Markus, H. R. (1999). Deviance or uni­ queness, harmony or conformity? A cultural ana­ lysis. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 77, 785-800. Kim, K. H. S., Relkin, N. R., Lee, K.-M., & Hirsch, J. (1997). Distinct cortical areas associa­ ted with native and second languages. N ature, 388, 171-174.

BIBLIOGRAFIJA

Kim, Y., & Lee, S.-H. (1994). The Confucian mo­ del of morality, justice, selfhood and society: Im­ plications for modem society. In The universal and particular natures of C onfucianism . The Academy of Korean Studies. Kimata, H. (2001). Effect of humor on allergen-induced wheal reactions. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 285, 737. Kimball, M. M. (1989). A new perspective on wo­ men’s math achievement. Psychological Bulletin, 105, 198-214. Kimble, G. A. (1956). Principles of general psycho­ logy. New York: Ronald. Kimble, G. A. (1981). Biological and cognitive constraints on learning. Washington, DC: Ameri­ can Psychological Association. King, R. N., & Koehler, D. J. (2000). Illusory cor­ relations in graphological interference. Journal of Experim ental Psychology: Applied, 6, 336-348. Kinnier, R. T., & Metha, A. T. (1989). Regrets and priorities at three stages of life. C ounseling and V a­ lues, 33, 182-193. Kinsey, A. C., Pomeroy, W., & Martin, C. (1948). Sexual behavior in the hum an m ale. Philadelphia: Saunders. Kinsey, A. C., Pomeroy, W., Martin, C., & Gebhard, P. (1953). Sexual behavior in the hum an fe­ m ale. Philadelphia: Saunders. Kirby, D. (2002). Effective approaches to reducing adolescent unprotected sex, pregnancy, and child­ bearing. Journal of Sex R esearch, 39, 51-57. Kirkpatrick, L. (1999). Attachment and religious representations and behavior. In J. Cassidy & P. R. Shaver (Eds.), H andbook of attachm ent. New York: Guilford. Kirsch, I., & B raff man, W. (2001). Imaginative suggestibility and hypnotizability. C urrent D irec­ tions in Psychological Science, 10, 57-61. Kirsch, I., & Lynn, S. J. (1995). The altered state of hypnosis. Am erican Psychologist, 50, 846-858. Kirsch, I., & Lynn, S. J. (1998a). Dissociation the­ ories of hypnosis. Psychological Bulletin, 123, 100-115. Kirsch, I., & Lynn, S. J. (1998b). Social-cognitive alternatives to dissociation theories of hypnotic in­ duction. Review of G eneral Psychology, 2, 66-80. Kirsch, I., & Lynn, S. J. (1999). Automaticity in cli­ nical psychology. Am erican Psychologist, 54,504515. Kirsch, I., Montgomery, G., & Sapirstein, G. (1995). Hypnosis as an adjunct to cognitive-beha­ vioral psychotherapy: A meta-analysis. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 63, 214-220. Kirsch, I., Moore, T. J., Scoboria, A., & Nicholls, S. S. (2002, July 15). New study finds little diffe­ rence between effects of antidepressants and pla­ cebo. Prevention and Treatm ent (joumals.apa.org/ prevention). Kirsch, I., & Sapirstein, G. (1998). Listening to Pro­ zac but hearing placebo: A meta-analysis of anti­ depressant medication. Prevention and Treatm ent, 1, posted June 26 at (joumals.apa.org/prevention/ volumel).

Kisor, H. (1990). W hat’s that pig outdoors. New York: Hill and Wang. Kitayama, S., & Markus, H. R. (2000). The pur­ suit of happiness and the realization of sympathy: Cultural patterns of self, social relations, and well­ being. In E. Diener & E. M. Suh (Eds.), Subjecti­ ve w ell-being across cultures. Cambridge, MA: MIT Press. Kite, M. E., & Whitley, B. E., Jr. (1996). Sex dif­ ferences in attitudes toward homosexual persons, behaviors, and civil rights: A meta-analysis. Per­ sonality and Social Psychology Bulletin, 22, 336— 353. Kivimaki, M., Leino-Arjas, P., Luukkonen, R., Rihimaki, H., & Kirjonen, J. (2002). Work stress and risk of cardiovascular mortality: Prospective cohort study of industrial employees. British M e­ dical Journal, 325, 857. Kiayman, J., & Ha, Y.-W. (1987). Confirmation, disconfirmation, and information in hypothesis te­ sting. Psychological Review , 94, 211-228. Klein, D. N., & 16 others (2003). Therapeutic al­ liance in depression treatment: Controlling for prior change and patient characteristics. Journal of C on­ sulting and C linical P sychology, 71, 997-1006. Klein, E., Kreinin, I., Chistyakov, A., Koren, D., Mecz, L., Marmur, S., Ben-Shachar, D., & Feinsod, M. (1999). Therapeutic efficacy of right pre-frontal slow repetitive transcranial magnetic sti­ mulation in major depression. Archives of G ene­ ral P sychiatry, 56, 315-320. Klein, S. B., & Kihlstrom, J. F. (1998). On brid­ ging the gap between social-personality psycholo­ gy and neuropsychology. Personality and Social Psychology Review , 2, 228-242. Kleinfeld, J. (1998). The myth that schools short­ change girls: Social science in the service of de­ ception. Washington, DC: Women’s Freedom Net­ work. Available from ERIC, Document ED423210, and via www.uaf.edu/northem/schools/myth.html Kleinke, C. L., Peterson, T. R., & Rutledge, T. R. (1998). Effects of self generated facial expressions on mood. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 74, 272-279. Kleinmuntz, B., & Szucko, J. J. (1984). A field stu­ dy of the fallibility of polygraph lie detection. N a­ ture, 308, 449-450. Kleitman, N. (1960, November). Patterns of drea­ ming. Scientific A m erican, p. 82-88. Klemm, W. R. (1990). Historical and introductory perspectives on brainstem-mediated behaviors. In W. R. Klemm & R. P. Vertes (Eds.), Brainstem m e­ chanism s of behavior. New York: Wiley. Kline, D., & Schieber, F. (1985). Vision and aging. In J. E. Birren & K. W. Schaie (Eds.), H andbook of the psychology of aging. New York: Van Nost­ rand Reinhold. Kline, G. H., Stanley, S. M., Markman, J. H., 01mos-GaUo, P. A., St. Peters, M., Whitton, S. W., & Prado, L. M. (2004). Timing is everything: Pre­ engagement cohabitation and increased risk for po­ or marital outcomes. Journal of Fam ily P sycho­ logy, 18, 311-318.

1003

Kline, N. S. (1974). From sad to glad. New York: Ballantine Books. Klineberg, O. (1938). Emotional expression in Chi­ nese literature. Journal of Abnorm al and Social Psychology, 33, 517-520. Klineberg, O. (1984). Public opinion and nuclear w ax. A m erican P sychologist, 39, 1245-1253. Klinke, R., Krai, A., Heid, S., Tillein, J., & Hart­ mann, R. (1999). Re cruitment of the auditory cor­ tex in congenitally deaf cats by long-term cochle­ ar electrostimulation. Science, 285, 1729-1733. Kluft, R. P. (1991). Multiple personality disorder. In A. Tasman & S. M. Goldfmger (Eds.), Review of Psychiatry, (Vol. 10). Washington, DC: American Psychiatric Press. Kluver, H., & Bucy, P. C. (1939). Preliminary ana­ lysis of functions of the temporal lobes in monke­ ys. Archives of N eurology and Psychiatry, 42,979— 1000 .

Knapp, M., Mangalore, R., & Simon, J. (2004). The global costs of schizophrenia. Schizophrenia Bulletin, 30, 279-293. Knapp, S., & VandeCreek, L. (2000, August). Re­ covered memories of childhood abuse: Is there an underlying professional consensus? Professional Psychology: Research and Practice, 31, 365-371. Knecht, S., Floeel, A., Draeger, B., Breitenstein, C., Sommer, J., Henningsen, H., Ringelstein, E. F., & Pascual-Leone, A. (2002). Degree of lan­ guage lateralization determines susceptibility to unilateral brain lesions. N ature N euroscience, 5, 695-699. Knickmeyer, E. (2001, August 7). In Africa, big is definitely better. Associated Press (Seattle Tim es, p. A7). Knight, W. (2004, August 2). Animated face helps deaf with phone chat. N ew Scientist.com . Koenig, H. (2002, October 9). Personal communi­ cation, from Director of Center for the Study of Religion/Spirituality and Health, Duke University. Koenig, H. G., & Larson, D. B. (1998). Use of hos­ pital services, religious attendance, and religious af­ filiation. Southern M edical Journal, 91, 925-932. Koenig, L. B., McGue, M., Krueger, R. F., & Bou­ chard, T. J., Jr. (2005). Genetic and environmen­ tal influences on religiousness: Findings for retro­ spective and current religiousness ratings. Journal of Personality, 73, 471-488. Koestner, R., Lekes, N., Powers, T. A., & Chicoine, E. (2002). Attaining personal goals: Self-con­ cordance plus implementation intentions equals success. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 83, 231-244. Kohlberg, L. (1981). The philosophy of m oral de­ velopm ent: Essays on m oral developm ent (Vol. I). San Francisco: Harper & Row. Kohlberg, L. (1984). The psychology of m oral de­ velopm ent: Essays on m oral developm ent (Vol. E). San Francisco: Harper & Row. Kohler, I. (1962, May). Experiments with goggles. Scientific A m erican, p. 62-72. Kohler, W. (1925; reprinted 1957). The m entality of apes. London: Pelican.

1004

BIBLIOGRAFIJA

Kohn, P. M., & Macdonald, J. E. (1992). The sur­ vey of recent life experiences: A decontaminated hassles scale for adults. Journal of Behavioral M edicine, 15, 221-236. Kohout, J., & Wicherski, M. (2004). 2001 D octo­ rate em ploym ent survey, Washington, DC: Ame­ rican Psychological Association. Kolata, G. (1986). Youth suicide: New research fo­ cuses on a growing social problem. Science, 233, 839-841. Kolata, G. (1987). Metabolic catch-22 of exercise re­ gimens. Science, 236, 146-147. Kolata, G. (2004, September 30). Health and mo­ ney issues arise over who pays for weight loss. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Kolb, B. (1989). Brain development, plasticity, and behavior. Am erican Psychologist, 44, 1203-1212. Kolb, B., & Whishaw, I. Q. (1998). Brain plastici­ ty and behavior. Annual Review of P sychology, 49, 43-64. Kolb, B., & Whishaw, I. Q. (2006). An introduc­ tion to brain and behavior, 2nd edition. N ew York: W orth Publishers.

Kolker, K. (2002, December 8). Video violence dis­ turbs some; others scoff at influence. G rand Ra­ pids P ress, p. Al, A12. Kolodziej, M. E., & Johnson, B. T. (1996). Inter­ personal contact and acceptance of persons with psychiatric disorders: A research synthesis. Jour­ nal

of

C onsulting

and

C linical

P sychology,

64,

Kotva, H. J., & Schneider, H. G. (1990). Those ,,talks“ - general and sexual communication bet­ ween mothers and daughters. Journal of Social Be­ havior and P ersonality, 5, 603-613. Kraft, C. (1978). A psychophysical approach to air safety: Simulator studies of visual illusions in night approaches. In H. L. Pick, H. W. Leibowitz, J. E. Singer, A. Steinsdineider, & H. W. Stevenson (Eds.), Psychology: From research to practice. New York: Plenum Press. Kraft, R. (1996, December 2, and 1994, July 20). Personal correspondence (from Otterbein College) regarding Holocaust memories. Kraus, N., Malmfors, T., & Slovic, P. (1992). In­ tuitive toxicology: Expert and lay judgments of chemical risks. Risk A nalysis, 12, 215-232. Krauss, C. (2002, August 11). A well-rounded Cana­ da. N ew York Tim es (in G rand Rapids Press, p. E5). Krauss, R. M. (1998). Why do we gesture when we speak? C urrent D irections in P sychology, 7, 5460. Kraut, R. E., & Johnston, R. E. (1979). Social and emotional messages of smiling: An ethological ap­ proach. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 37, 1539-1553. Krebs, D. L., & Van Hesteren, F. (1994). The de­ velopment of altruism: Toward an integrative mo­ del. D evelopm ental R eview , 14, 103-158. Kreitner, R. (1992). M anagem ent, 5th ed. Boston: Houghton Mifflin. Krijn, M., Emmelkamp, P. M. G., Olafsson, R. P., & Biemond, R. (2004). Virtual reality exposure therapy of anxiety disorders: A review. C linical Psychology Review , 24, 259-281. Kring, A. M., & Gordon, A. H. (1998). Sex diffe­ rences in emotion: Expression, experience, and physiology. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 74, 686-703. Kristof, N. D. (2004, July 21). Saying no to killers. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Kroenke, K., & Mangelsdorff, A. D. (1989). Com­ mon symptoms in ambulatory care: Incidence, eva­ luation, therapy, and outcome. Am erican Journal of M edicine, 86, 262-266. Kroli, R., Danis, S., Moreau, M., Waldbaum, A., Shifren, J., & Wekselman, K. (2004). Testoste­ rone transdermal patch (TPP) significantly impro­ ved sexual function in naturally menopausal wo­ men in a large Phase III study. Presented to the American Society of Reproductive Medicine an­ nual meeting, Philadelphia, October. Krosnick, J. A., & Alwin, D. F. (1989). Aging and susceptibility to attitude change. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 57, 416-425. Krosnick, J. A., Betz, A. L., Jussim, L. J., & Lynn, A. R. (1992). Subliminal conditioning of attitudes.

1387-1396. Konishi, M. (1993, April). Listening with two ears. Scientific A m erican, p. 66-73. Koole, S., & Spijker, M. (2000). Overcoming the planning fallacy through willpower: Effects of im­ plementation intentions on actual and predicted task-completion times. European Journal of Social Psychology, 30, 873-888. Kopta, S. M., Lueger, R. J., Saunders, S. M., & Howard, K. I. (1999). Individual psychotherapy outcome and process research: Challenges leading to greater turmoil or a positive transition? Annual Review of P sychology, 30, 441-469. Koriat, A., Goldsmith, M., & Pansky, A. (2000). Toward a psychology of memory accuracy. Annu­ al Review of Psychology, 51, p. 481-537. Koss, M. P., Heise, L., & Russo, N. P. (1994). The global health burden of rape. Psychology of W o­ m en Q uarterly, 18, 509-537. Kosslyn, S. M., & Koenig, O. (1992). W et m ind: The new cognitive neuro-science. New York: Free Press. Kosslyn, S. M., Thompson, W. L., Costantini-Ferrando, M. F., Alpert, N. M., & Spiegel, D. (2000). Hypnotic visual illusion alters color pro­ cessing in the brain. Am erican Journal of P sychiat­ ry, 157, 1279-1284. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, Kotchick, B. A., Shaffer, A., & Forehand, R. 152-162. (2001). Adolescent sexual risk behavior: A multi­ Kruger, J., & Dunning, D. (1999). Unskilled and system perspective. C linical P sychology R eview , unaware of it: How difficulties in recognizing one’s 21, 493-519. own incompetence lead to inflated self-asses­ Kotkin, M., Daviet, C., & Gurin, J. (1996). The sments. Journal of Personality and Social P sycho­ C onsum er Reports mental health survey. Am erican logy, 77, 1121-1134. Psychologist, 51,1080-1082.

Kruger, J., Epley, N., & Gilovich, T. (1999). Ego­ centrism over email. Paper presented to the Ame­ rican Psychological Society meeting. Krugman, P. (2003, September 14). The tax-cut con. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Krugman, P. (2005, July 4). Girth of a nation. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Krupa, D. J., Thompson, J. K., & Thompson, R. F. (1993). Localization of a memory trace in the mammalian brain. Science, 260, 989-991. Kriitzen, M., Mann, J., Heithaus, M. R., Connor, R. C., Bejder, L., & Sherwin, , W. B. (2005). Cultural transmission of tool use in bottlenose dol­ phins. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 102, 8939-8943. Kubey, R., & Csikszentmihalyi, M. (2002, Febru­ ary). Television addiction is no mere metaphor. Scientific A m erican, p. 74-80. Kiibler, A., Winter, S., Ludolph, A. C., Hautzinger, M., & Birbauraer, N. (2005). Severity of depressive symptoms and quality of life in patients with amyotrophic lateral sclerosis. N eurorehabili­ tation and N eural Repair, 19(3), 182-193. Kubzansky, L. D., Sparrow, D., Vokanas, P., Kawachi, I. (2001). Is the glass half empty or half full? A prospective study of optimism and coro­ nary heart disease in the normative aging study. Psychosom atic M edicine, 63, 910-916. Kuhl, P. K., & Meltzoff, A. N. (1982). The bimodal perception of speech in infancy. Science, 218, 1138-1141. Kujala, U. M., Kaprio, J., Sarna, S., & Koskenvuo, M. (1998). Relationship of leisure-time phy­ sical activity and mortality: The Finnish twin co­ hort. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 279, 440-444. Kulkin, H. S., Chauvin, E. A., & Percle, G. A. (2000). Suicide among gay and lesbian adolescents and young adults: A review of the literature. Jour­ nal of H om osexuality, 40, 1-29. Kuncel, N. R., Nezlett, S. A., & Ones, D. S. (2004). Academic performance, career potential, creativi­ ty, and job performance: Can one construct pre­ dict them all? Journal of Personality and Social Psychology, 86,148-161. Kunkel, D. (2001, February 4). Sex on TV. Menlo Park, CA: Henry J. Kaiser Family Foundation (www.kff.org). Kunkel, D., Cope-Farrar, K., Biely, E., Farinola, W. J. M., & Donnerstein, E. (2001). Sex on TV (2): A biennial report to the K aiser F am ily Founda­ tion. Menlo Park, CA: Kaiser Family Foundation. Kurtz, P. (1983, Spring). Stars, planets, and people. The Skeptical Inquirer, p. 65-68. Kvishner, H. (1986). Quoted by J. Viorst, N ecessa­ ry losses. New York: Fawcett, p. 295. Kutas, M. (1990). Event-related brain potential (ERP) studies of cognition during sleep: Is it mo­ re than a dream? In R. R. Bootzin, J. F. Kihlstrom, & D. Schacter (Eds.), Sleep and cognition. Was­ hington, DC: American Psychological Association. Kvavilashvili, L., Mi rani, J., Schlagman, S., & Kornbrot, D. E. (2003). Comparing flashbulb me-

BIBLIOGRAFIJA

modes of September 11 and the death of Princess Diana: Effects of time delays and nationality. Ap­ plied C ognitive P sychology, 17,1017-1031. Labouvie-Vief, G., & Schell, D. A. (1982). Lear­ ning and memory in later life. In B. B. Wolman (Ed.), H andbook of developm ental psychology. En­ glewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Lacayo, R. (1995, June 12). Violent reaction. Tim e, p. 25-39. Lacey, M. (2004. April 9). A decade after massac­ res, Rwanda outlaws ethnicity. N ew York Tim es (w w w.ny times. com). Lachman, M. E. (2004). Development in midlife. Annual Review of P sychology, 55, 305-331. Lachman, M. E., & Weaver, S. L. (1998). The sense of control as a moderator of social class differen­ ces in health and well-being. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 74, 763-773. Ladd, E. C. (1998, August/September). The tobac­ co bill and American public opinion. The Public Perspective, p. 5-19. Ladd, G. T. (1887). Elem ents of physiological psy­ chology. New York: Scribner’s. Laird, J. D. (1974). Self-attribution of emotion: The effects of expressive behavior on the quality of emotional experience. Journal of Personality and Social P sychology, 29, 475-486. Laird, J. D. (1984). The real role of facial response in the experience of emotion: A reply to Tourangeau and Ellsworth, and others. Journal of Perso­ nality and Social P sychology, 47, 909-917. Laird, J. D, Cuniff, M., Sheehan, K., Shulman, D, & Strum, G. (1989). Emotion specific effects of facial expressions on memory for life events. Jour­ nal of Social Behavior and P ersonality, 4, 87-98. Lakin, J. L., & Chartrand, T. L. (2003). Using nonconscious behavioral mimicry to create affiliation and rapport. Psychological Science, 14, 334-339. Lalumiere, M. L., Blanchard, R, & Zucker, K. J. (2000). Sexual orientation and handedness in men and women: A meta-analysis. Psychological Bul­ letin, 126, 575-592.

Lambert, W. E. (1992). Challenging established views on social issues: The power and limitations of research. Am erican Psychologist, 47, 533-542. Lambert, W. E., Genesee, F., Holobow, N., & Chartrand, L. (1993). Bilingual education for ma­ jority English-speaking children. European Jour­ nal of P sychology of Education, 8, 3-22. Lamberth, J. (1998, August 6). Driving while black: A statistician proves that prejudice still rules the road. W ashington Post, p. Cl. Lammers, W. (2000). Quick tips for applying to gra­ duate school in psychology. Eye on Psi C hi, 4(3), 40-42. Lampinen, J. M. (2002). What exactly is deja vu? Scientific A m erican (scieam.com/askexpert/biology/biology63). Landau, M. J., Solomon, S., Greenberg, J., Cohen, F., Pyszczynski, T., Arndt, J., Miller, C. H., Ogilvie, D. M, & Cook, A. (2004). Deliver us from evil: The effects of mortality salience and re­ minders of 9/11 on support for President George

1005

W. Bush. Personality and Social Psychology Bul­ Larsen, R. J, & Diener, E. (1987). Affect intensity as an individual difference characteristic: A review. letin, 30, 1136-1150. Journal of Research in P ersonality, 21, 1-39. Landauer, T. (2001, September). Quoted by R. Her­ Larsen, R. J., Diener, E., & Cropanzano, R. S. bert, You must remember this. AP S O bserver, p. 11. (1987). Cognitive operations associated with indi­ Landauer, T. K. (1986). How much do people re­ vidual differences in affect intensity. Journal of member? Some estimates of the quantity of lear­ ned information in long-term memory. C ognitive Personality and Social Psychology, 53, 767-774. Larsen, R. J, Kasimatis, M, & Frey, K. (1992). Science, 10,477-493. Facilitating the furrowed brow: An unobtrusive test Landauer, T. K., & Whiting, J. W. M. (1979). Cor­ of the facial feedback hypothesis applied to un­ relates and consequences of stress in infancy. In R. Munroe, B. Munroe & B. Whiting (Eds.), pleasant affect. C ognition and Em otion, 6, 321— H andbook of C ross-C ultural H um an D evelopm ent. 338. New York: Garland. Larson, R. W. (2001). How U. S. children and ado­ Landers, A. (1969, April 8). Syndicated newspaper lescents spend time: What it does (and doesn’t) tell column. Cited by L. Berkowitz, The case for bot­ us about their development. C urrent D irections in tling up rage. Psychology Today, September, 1973, Psychological Science, 10, 160-164. p. 24-31. Larson, R. W., & Verma, S. (1999). How children Landrum, E. (2001). I’m getting my bachelor’s de­ and adolescents spend time across the world: Work, gree in psychology. What can I do with it? Eye on play, and developmental opportunities. Psycho­ logical Bulletin, 125, 701-736. Psi C hi, 22-24. Landry, M. J. (2002). MDMA: A review of epide­ Larzelere, R. E. (1996). A review of the outcomes of parental use of non-abusive or customary phy­ miologic data. Journal of Psychoactive D rugs, 34, sical punishment. Pediatrics, 78, 824-828. 163-169. Lang, E. V, Benotsch, E. G, Fick, L. J, Lutgen- Larzelere, R. E. (1999). The intervention selection dorf, S, Berbaum, M. L., Logan, H., & Spie­ bias. Unpublished manuscript. Boys Town, NE: Boys Town. gel, D. (2000). Adjunctive non-pharmacological analgesia for invasive medical procedures: A ran­ Larzelere, R. E. (2000). Child outcomes of non-abusive and customary physical punishment by pa­ domised trial. Lancet, 355, 1486-1490. rents: An updated literature review. C linical C hild Langer, E. J. (1983). The psychology of control. Be­ verly Hills, CA: Sage. and Fam ily P sychology Review , 3, 199-221. Langer, E. J., & Abelson, R. P. (1974). A patient Larzelere, R. E., Kuhn, B. R., & Johnson, B. by any other name...: Clinician group differences (2004). The intervention selection bias: An under­ recognized confound in intervention research. in labeling bias. Journal of C onsulting and C lini­ cal P sychology, 42, 4-9. Psychological Bulletin, 130, 289-303. Langer, E. J., & Imber, L. (1980). The role of mind­ Lashley, K. S. (1950). In search of the engram. In Sym posium of the Society for Experim ental B io­ lessness in the perception of deviance. Journal of logy (Vol. 4). New York: Cambridge University Personality and Social Psychology, 39, 360-367. Langleben, D. D., Schroeder, L, Maldjian, J. A, Press. Gur, R. C., McDonald, S., Ragland, J. D., Lassiter, G. D., & Irvine, A. A. (1986). Video-ta­ ped confessions: The impact of camera point of O’Brien, C. P., & Childress, A. R. (2002). Brain view on judgments of coercion. Journal of Per­ activity during simulated deception: An event-resonality and Social Psychology, 16, 268-276. lated functional magnetic resonance study. N eurolm age, 15, 727-732. Latane, B. (1981). The psychology of social impact. Am erican Psychologist, 36, 343-356. Langlois, J. H., Kalakanis, L., Rubenstein, A. J., Lar­ son, A., Hallam, M., & Smoot, M. (2000). Maxims Latane, B., & Dabbs, J. M., Jr. (1975). Sex, group size and helping in three cities. Sociom etry, 38, or myths of beauty? A meta-analytic and theoretical 180-194. review. Psychological Bulletin, 126, 390-423. Langlois, J. H., & Roggman, L. A. (1990). Attrac­ Laudenslager, M. L., & Reite, M. L. (1984). Los­ ses and separations: Immunological consequences tive faces are only average. Psychological Scien­ ce, 1, 115-121. and health implications. Review of P ersonality and Langlois, J. H, Roggman, L. A, Casey, R. J., Rit­ Social P sychology, 5, 285-312. ter, J. M, Rieser-Danner, L. A., & Jenkins, V. Laumann, E. 0., Gagnon, J. H., Michael, R. T., & Michaels, S. (1994). The social organization Y. (1987). Infant preferences for attractive faces: of sexuality: Sexual practices in the U nited Sta­ Rudiments of a stereotype? D evelopm ental P sycho­ tes. Chicago: University of Chicago Press. logy, 23, 363-369. Larkin, K., Resko, J. A., Stormshak, F., Stellflug, Lazarus, R. S. (1990). Theory-based stress measu­ rement. Psychological Inquiry, 1, 3-13. J. N, & Roselli, C. E. (2002). Neuroanatomical correlates of sex and sexual partner preference in Lazarus, R. S. (1991). Progress on a cognitive-motivational-relational theory of emotion. Am erican sheep. Society for Neuroscience convention. Larsen, R. J. (2004). Emotion and cognition: The ca­ Psychologist, “, 352-367. se of automatic vigilance. Psychological Science Lazarus. R. S. (1998). Fifty years of the research and Agenda, 18 (www.apa.org/science/psa/sb-lartheory ofR. S. Lazarus: An analysis of historical and perennial issues. Mahwah, NJ: Erlbaum. senprt.html).

1006

BIBLIOGRAFIJA

Lea, S. E. G. (2000). Towards an ethical use of ani­ Lehman, D. R., & Nisbett, R. E. (1985). Effects of higher education on inductive reasoning. Unpub­ mals. The Psychologist, 13, 556-557. Leach, P. (1993). Should parents hit their children? lished manuscript, University of Michigan. Lehman, D. R., Wortman, C. B., & Williams, A. The Psychologist: Bulletin of the British P sycho­ logical Society, 6, 216-220. F. (1987). Long-term effects of losing a spouse or Leach, P. (1994). C hildren first. New York: Knopf. child in a motor vehicle crash. Journal of Perso­ Leary, M. R. (1999). The social and psychological nality and Social P sychology, 52, 218-231. importance of self-esteem. In R. M. Kowalski & Leibowitz, H. W. (1985). Grade crossing accidents and human factors engineering. Am erican Scien­ M. R. Leary (Eds.), The social psychology of em o­ tist, 73, 558-562. tional and behavioral problem s. Washington, DC: APA Books. Leigh, B. C. (1989). In search of the seven dwarves: Issues of measurement and meaning in alcohol ex­ Leary, M. R., Haupt, A. L., Strausser, K. S., & Chokel, J. T. (1998). Calibrating the sociometer: pectancy research. Psychological Bulletin, 105, The relationship between interpersonal appraisals 361-373. and state self-esteem. Journal of Personality and Leitenberg, H., & Henning, K. (1995). Sexual fan­ tasy. Psychological Bulletin, 117,469-496. Social P sychology, 74,1290-1299. Leary, M. R., Schreindorfer, L. S., & Haupt, A. Lemonick, M. D. (2002, June 3). Lean and hungrier. L. (1995). The role of low self-esteem in emotio­ Tim e, p. 54. nal and behavioral problems: Why is low self-es- L’Engle, M. (1972). A w ind in the door. Bantam teem dysfunctional? Journal of Social and C lini­ Doubleday Dell Books for Young Readers. cal P sychology, 14, 297-314. Lennox, B. R., Bert, S., Park, G., Jones, P. B., & Leary, W. E. (1998, September 28). Older people en­ Morris, P. G. (1999). Spatial and temporal map­ joy sex, survey says. N ew York Tim es (www.nytiping of neural activity associated with auditory hal­ mes.com). lucinations. Lancet, 353, 644. LeDoux, J. (1996). The em otional brain: The m ys­ Lenzenweger, M. F., Dworkin, R. H., & Welling­ terious underpinnings of em otional life. New York: ton, E. (1989). Models of positive and negative Simon & Schuster. symptoms in schizophrenia: An empirical evalua­ LeDoux, J. E. (2002). The synaptic self. London: tion of latent structures. Journal of Abnorm al Psy­ Macmillan. chology, 98, 62-70. LeDoux, J. E., & Armony, J. (1999). Can neuro­ Leonhardt, D. (2004, August 17). Top athletes may biology tell us anything about human feelings? In be running into a tall hurdle: Themselves. N ew York D. Kahneman, E. Diener, & N. Schwartz (Eds.), Tim es (www.nytimes.com). W ell-being: The foundations of hedonic psycholo­ Lerman, C., Caporaso, N. E., Audrain, J., Main, D., Bowman, E. D., Lockshin, B., Boyd, N. R., gy. New York: Sage. Lee, K., Byatt, G., & Rhodes, G. (2000). Caricatu­ & Shields, P. G. (1999). Evidence suggesting the re effects, distinctiveness, and identification: Te­ role of specific genetic factors in cigarette smoking. sting the face-space framework. Psychological H ealth P sychology, 18, 14-20. Lerner, J. S, Gonzalez, R. M., Small, D. A., & Science, 11, 379-385. Lefcourt, H. M. (1982). Locus of control: C urrent Fischhoff, B. (2002). Effects of Fear and An­ trends in theory and research. Hillsdale, NJ: Erlger on Perceived Risks of Terrorism: A Natio­ baum. nal Field Experiment. Psychological Science, Legrand, L. N., Iacono, W. G., & McGue, M. 14(2), 144-150. (2005). Predicting addiction. Am erican Scientist, Lerner, M. J. (1980). The belief in a just w orld: A 93, 140-147. fundam ental delusion. New York: Plenum Press. LeGrand, R., Mondloch, C. J., Maurer, D., & Leserman, J., Jackson, E. D., Petitto, J. M., Gol­ Brent, H. P. (2004). Impairment in holistic face den, R. N., Silva, S. G., Perkins, D. O., Cai, J., processing following early visual deprivation. Psy­ Folds, J. D., & Evans, D. L. (1999). Progression chological Science, 15, 762-768. to AIDS: The effects of stress, depressive symp­ Lehman, A. F., Steinwachs, D. M., Dixon, L. B., toms, and social support. Psychosom atic M edici­ Goldman, H. H., Osher, F., Postrado, L., Scott, ne, 61, 397-406. J. E., Thompson, J. W., Fahey, M., Fischer, P., Lessard, N., Pare, M., Lepore, F., & Lassonde, M. Kasper, J. A., Lyles, A., Skinner, E. A., Bucha­ (1998). Early-blind human subjects localize sound nan, R., Carpenter, W. T., Jr., Levine, J., sources better than sighted subjects. N ature, 395, McGlynn, E. A., Rosenheck, R., & Zito, J. 278-280. (1998). Translating research into practice: The schi­ Lester, W. (2004, May 26). AP polls: Nations value zophrenia patient outcomes research team (PORT) immigrant workers. Associated Press release. treatment recommendations. Schizophrenia B ulle­ Leucht, S., Barnes, T. R. E., Kissling, W., Engel, tin, 24, 1-10. R. R., Correll, C., & Kane, J. M. (2003). Re­ Lehman, D. R., Lempert, R. O., & Nisbett, R. E. lapse prevention in schizophrenia with new-genera(1988). The effects of graduate training on reaso­ tion antipsychotics: A systematic review and ex­ ning: Formal discipline and thinking about everyploratory meta-analysis of randomized, controlled trials. Am erican Journal of P sychiatry, 160,1209— day-life events. Am erican Psychologist, 43,4311222. 442.

LeVay, S. (1991). A difference in hypothalamic struc­ ture between heterosexual and homosexual men. Science, 253, 1034-1037. LeVay, S. (1994, March). Quoted in D. Nimmons, Sex and the brain. D iscover, p. 64-71. Levenson, R. W. (1992). Autonomic nervous system differences among emotions. Psychological Scien­ ce, 3, 23-27. Leventhal, T., & Brooks-Gunn, J. (2000). The ne­ ighborhoods they live in: The effects of neighbor­ hood residence on child and adolescent outcomes. Psychological Bulletin, 126, 309-337. Lever, J. (2003, November 11). Personal correspon­ dence reporting data responses volunteered to Elle/M SN BC .com survey of weight perceptions. Levesque, M. J., & Kenny, D. A. (1993). Accura­ cy of behavioral predictions at zero acquaintance: A social relations analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 1178-1187. Levin, I. P., & Gaeth, G. J. (1988). How consumers are affected by the framing of attribute informa­ tion before and after consuming the product. Jour­ nal of C onsum er R esearch, 15, 374-378. Levine, J. A., Eberhardt, N. L., & Jensen, M. D. (1999). Role of nonexer-cise activity thermogenesis in resistance to fat gain in humans. Science, 283, 212-214. Levine, J. A., Lanningham-Foster, L. M., McCrady, S. K., Krizan, A. C., Olson, L. R., Kane, P. H., Jensen, M. D., & Clark, M. M. (2005). Interindividual variation in posture al­ location: Possible role in human obesity. Scien­ ce, 307, 584-586. Levine, R., Sato, S., Hashimoto, T., & Verma, J. (1995). Love and marriage in eleven cultures. Jour­ nal of C ross-C ultural P sychology, 26, 554-571. Levine, R. V., & Norenzayan, A. (1999). The pace of life in 31 countries. Journal of C ross-C ultural Psychology, 30, 178-205. Levy, B., & Langer, E. (1992). Avoidance of the me­ mory loss stereotype: Enhanced memory among the elderly deaf. American Psychological Associa­ tion convention, Washington, DC. Levy, P. E. (2003). Industrial/organizational psycho­ logy: U nderstanding the w orkplace. Boston: Houghton Mifflin. Lewicki, P., Hill, T., & Czyzewska, M. (1992). Nonconscious acquisition of information. Am eri­ can P sychologist, 47, 796-801. Lewicki, P., Hill, T., & Czyzewska, M. (1997). Hid­ den covariation detection: A fundamental and ubi­ quitous phenomenon. Journal of Experim ental Psychology:

Learning,

M em ory,

and

C ognition,

23,221-228. Lewinsohn, P. M., Hoberman, H., Teri, L., & Hautziner, M. (1985). An integrative theory of depression. In S. Reiss & R. Bootzin (Eds.), The­ oretical issues in behavior therapy. Orlando, FL: Academic Press. Lewinsohn, P. M., Rohde, P., & Seeley, J. R. (1998). Major depressive disorder in older adoles­ cents: Prevalence, risk factors, and clinical impli­ cations. C linical P sychology R eview , 18,765-794.

BIBLIOGRAFIJA

Lewinsohn, P. M., & Rosenbaum, M. (1987). Re­ call of parental behavior by acute depressives, remitted depressives, and nondepressives. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 52, 611-619. Lewis, C. S. (1960). M ere C hristianity. New York: Macmillan. Lewis, C. S. (1967). C hristian reflections. Grand Ra­ pids, MI: Eerdmans. Lewis, D. O., Pincus, J. H., Bard, B., Richardson, E., Prichep, L. S., Feldman, M., & Yeager, C. (1988). Neuropsychiatric, psychoeducational, and family characteristics of 14 juveniles condemned to death in the United States. Am erican Journal of Psychiatry, 145, 584-589. Lewis, D. 0., Pincus, J. H., Feldman, M., Jackson, L., & Bard, B. (1986). Psychiatric, neurological, and psychoeducational characteristics of 15 death row inmates in the United States. Am erican Jour­ nal of P sychiatry, 143, 838-845. Lewis, D. 0., Yeager, C. A., Swica, Y., Pincus, J. H., & Lewis, M. (1997). Objective documenta­ tion of child abuse and dissociation in 12 murde­ rers with dissociative identity disorder. Am erican Journal of Psychiatry, 154, 1703-1710. Lewis, M. (1992). Commentary. H um an D evelop­ m ent, 35, 44-51. Lewontin, R. (1976). Race and intelligence. In N. J. Block & G. Dworkin (Eds.), The IQ controversy: C ritical readings. New York: Pantheon. Lewontin, R. (1982). H um an diversity. New York: Scientific American Library. Li, J. C., Dunning, D., & Malpass, R. L. (1996). Cross-racial identification among European-Ame­ ricans Basketball fandom and the contact hypot­ hesis. Unpublished manuscript, Cornell Universi­ ty. Li, J., Laursen, T. M., Precht, D. H., Olsen, J., & Mortensen, P. B. (2005). Hospitalization for men­ tal illness among parents after the death of a child. N ew England Journal of M edicine, 352, 1190— 1196. Libet, B. (1985). Unconscious cerebral initiative and the role of conscious will in voluntary action. Be­ havioral and Brain Sciences, 12, 181-187. Libet, B. (2004). Mind time: The temporal factor in consciousness. Cambridge, MA: Harvard Univer­ sity Press. Licata, A., Taylor, S., Berman, M., & Cranston, J. (1993). Effects of cocaine on human aggression. Pharm acology Biochem istry and Behavior, 45, 549-552. Lichtman, S. W., Pisarska, K., Berman, E. R., Pestone, M., Dowling, H., Offenbacher, E., Weisel, H., Heshka, S., Matthews, D. E., & Heymsfield, S. B. (1992). Discrepancy between self-reported and actual caloric intake and exercise in obese sub­ jects. N ew England Journal of M edicine, 327, 1893-1898. Lieberman, J. A., & 11 others (2005). Effectiveness of antipsychotic drugs in patients with chronic schi­ zophrenia. N ew England Journal of M edicine, 353, 1209-1223.

1007

Lilienfeld, S. O. (1998). Pseudoscience in contem­ porary clinical psychology: What it is and what we can do about it. The C linical Psychologist, 51(4), 3-5. Lilienfeld, S. 0., Lynn, S. J., Kirsch, I., Chaves, J. F., Sarbin, T. R., Ganaway, G. K., & Powell, R. A. (1999). Dissociative identity disorder and the sociocognitive model: Recalling the lessons of the past. Psychological Bulletin, 125, 507-523. Lilienfeld, S. 0., Wood, J. M., & Garb, H. N. (2000). The scientific status of projective techni­ ques. Psychological Science in the P ublic Interest, 1, 27-66/ Lilienfeld, S. 0., Wood, J. ML, & Garb, H. N. (2001, May). What’s wrong with this picture? Scientific A m erican, p. 81-87. Lin, L., Faraco, J., Li, R., Kadotani, H., Rogers, W., Lin, X., Qiu, X., de Jong, P. J., Nishino, S., & Mignot E. (1999). The sleep disorder canine narcolepsy is caused by a mutation in the hypoc­ retin (orexin) receptor 2 gene. C ell, 98, 365-376. Lincoln, C. (2001). Sap Rising. Pantheon Books. Linde, K., & 10 others (2005). Acupuncture for pa­ tients with migraine: A randomized controlled trial.

Livingstone, M., & Hubei, D. (1988). Segregation of form, color, movement, and depth: Anatomy, physiology, and perception. Science, 240,740-749. Lock, M. (1998). Menopause: Lessons from anthro­ pology. Psychosom atic M edicine, 60, 410-419. Locke, E. A., & Latham, G. P. (2002). Building a practically useful theory of goal setting and task motivation. Am erican Psychologist, 57, 705-717. Loehlin, J. C., McCrae, R. R., & Costa, P. T., Jr. (1998). Heritabilities of common and measure-specific components of the Big Five personality fac­ tors. Journal of Research in P ersonality, 32,431453. Loehlin, J. C., & Nichols, R. C. (1976). H eredity, environm ent, and personality. Austin: University of Texas Press. Loewenstein, G., & Furstenberg, F. (1991). Is te­ enage sexual behavior rational? Journal of Applied Social P sychology, 21, 957-986. Loftus, E. F. (1979). The malleability of human me­ mory. Am erican Scientist, 67, 313-320. Loftus, E. (1995, March/April). Remembering dan­ gerously. Skeptical Inquirer, p. 20-29. Loftus, E. F. (1980). M em ory: Surprising new in­

293,

sights into how w e rem em ber and w hy w e forget.

Journal of the Am erican M edical A ssociation,

2118-2125. Linder, D. (1982). Social trap analogs: The tragedy of the commons in the laboratory. In V. J. Derlega & J. Grzelak (Eds.), C ooperative and helping behavior: Theories and research. New York: Aca­ demic Press. Lindskold, S. (1978). Trust development, the GRIT proposal, and the effects of conciliatory acts on conflict and cooperation. Psychological Bulletin, 85, 772-793. Lindskold, S., & Han, G. (1988). GRIT as a foun­ dation for integrative bargaining. Personality and Social P sychology B ulletin, 14, 335-345. Linville, P. W., Fischer, G. W., & Fischhoff, B. (1992). AIDS risk percep tions and decision bia­ ses. In J. B. Pryor & G. D. Reeder (Eds.), The so­ cial psychology of H IV infection. Hillsdale, NJ: Erl­ baum. Lippa, R. A. (2002). Gender-related traits of hetero­ sexual and homosexual men and women. Archi­ ves of Sexual B ehavior, 31, 83-98. Lippman, J. (1992, October 25). Global village is characterized by a television in every home. Los Angeles Tim es Syndicate (in G rand Rapids Press, P- F9). Lipps, H. M. (1999). A new psychology of w om en: G ender, culture, and ethnicity. Mountain View, CA: Mayfield Publishing. Lipsey, M. W., & Wilson, D. B. (1993). The effica­ cy of psychological, educational, and behavioral treatment: Confirmation from meta-analyses. Am erican Psychologist, 48, 1181-1209. Lipsitt, L. P. (2003). Crib death: A biobehavioral phenomenon? C urrent D irections in P sychologi­ cal Science, 12, 164-170. Lipton, J. S., & Spelke, E. S. (2003). Origins of number sense: Large-number discrimination in hu­ man infants. Psychological Science, 14,296-401.

Reading, MA: Addison-Wesley. Loftus, E. F. (1993). The reality of repressed memo­ ries. Am erican Psychologist, 48, 518-537. Loftus, E. F. (2001, November). Imagining the pasu The Psychologist, 14, 584-587. Loftus, E. F., Coan, J., & Pickrell, J. E. (1996.. Manufacturing false memories using bits of reali­ ty. In L. Reder (Ed.), Im plicit m em ory and m eiacognition. Mahway, NJ: Erlbaum. Loftus, E. F., & Kaufman, L. (1992). Why do traumatic experiences sometimes produce good memory (flashbulbs) and sometimes no memo­ ry (repression)? In E. Winograd & U. Neisser (Eds.), Affect and accuracy in recall: Studies of „flashbulb“ m em ories. New York: Cambridge University Press. Loftus, E. F., & Ketcham, K. (1994). The m yth of repressed m em ory. New York: St. Martin’s Press. Loftus, E. F., Levidow, B., & Duensing, S. (1992). Who remembers best? Individual differences in memory for events that occurred in a science mu­ seum. Applied C ognitive Psychology, 6, 93-107. Loftus, E. F., & Loftus, G. R. (1980). On the per­ manence of stored information in the human brain. Am erican Psychologist, 35, 409-420. Loftus, E. F., Milo, E. M., & Paddock, J. R. (1995). The accidental executioner: Why psychotherapy must be informed by science. The C ounseling P sy­ chologist, 23, 300-309. Loftus, E. F., & Palmer, J. C. (October, 1974). Re­ construction of automobile destruction: An exam­ ple of the interaction between language and mem­ ory. Journal of Verbal Learning & Verbal B eha­ vior, 13(5), 585-589. Loftus, G. R. (1992). When a lie becomes memo­ ry’s truth: Memory distortion after exposure to mi­ sinformation. C urrent D irections in P sychological Science, 1, 121-123.

1008

BIBLIOGRAFIJA

Logan, T. K, Walker, R., Cole, J., & Leukefeld, C. (2002). Victimization and substance abuse among women: Contributing factors, interventions, and implications. Review of G eneral Psychology, 6,325-397. Logothetis, N. K., & Schall, J. D. (1989). Neuro­ nal correlates of subjective visual perception. Science, 245, 761-763. Logue, A. W. (1998a). Laboratory research on selfcontrol: Applications to administration. Review of G eneral P sychology, 2, 221-238. Logue, A. W. (1998b). Self-control. In W. T. O’Donohue, (Ed.), Learning and behavior therapy. Bos­ ton, MA: Allyn & Bacon. London, P. (1970). The rescuers: Motivational hypot­ heses about Christians who saved Jews from the Nazis. In J. Macaulay & L. Berkowitz (Eds.), Al­ truism and helping behavior. New York: Acade­ mic Press. Looy, H. (2001). Sex differences: Evolved, construc­ ted, and designed. Journal of Psychology and The­ ology, 29, 301-313. Lopes, P. N., Brackett, M. A., Nezlek, J. B., Schjtz, A., Sellin, II, & Salovey, P. (2004). Emotional intelligence and social interaction. Personality

and

Social

Psychology

Bulletin,

30,

1018-1034. Lopez, A. D. (1999). Measuring the health hazards of tobacco: Commentary. Bulletin of the W orld H e­ alth O rganization, 77(1), 82-83. Lopez, D. J. (2002, January/February). Snaring the fowler: Mark Twain debunks phrenology. Skepti­ cal Inquirer (www.csicop.org). Lord, C. G., Lepper, M. R., & Preston, E. (1984). Considering the opposite: A corrective strategy for social judgment. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 47, 1231-1247. Lord, C. G., Ross, L., & Lepper, M. (1979). Bia­ sed assimilation and attitude polarization: The ef­ fects of prior theories on subsequently considered evidence. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 37, 2098-2109. Lorenz, K. (1937). The companion in the bird’s world. Auk, 54, 245-273. Los A ngeles Tim es (1998,14 March). Daughters gi­ ve birth on same day, p. A15. Louie, K., & Wilson, M. A. (2001). Temporally structured replay of awake hippocampal ensemble activity during rapid eye movement sleep. N euron, 29, 145-156. Lourenco, 0., & Machado, A. (1996). In defense of Piaget’s theory: A reply to 10 common criti­ cisms. Psychological Review , 103,143-164. Lovaas, O. I. (1987). Behavioral treatment and nor­ mal educational and intellectual functioning in young autistic children. Journal of C onsulting and C linical P sychology, 55, 3-9. Love, J. M., & 13 others (2003). Child care quality matters: How conclusions may vary with context. C hild D evelopm ent, 74, 1021-1033. Love, S. M. (2002, July 16). Preventive medicine, properly practiced. N ew York Tim es (www.nytimes.com).

Lowry, P. E. (1997). The assessment center process: New directions. Journal of Social Behavior and Personality, 12, 53-62. Lu, Z.-L., Williamson, S. J., & Kaufman, L. (1992). Behavioral lifetime of human auditory sen­ sory memory predicted by physiological measures. Science, 258, 1668-1670. Lubinski, D., & Benbow, C. P. (1992). Gender dif­ ferences in abilities and preferences among the gif­ ted: Implications for the math-science pipeline. C urrent D irections in P sychological Science, 1, 61-“. Lubinski, D., & Benbow, C. P. (2000). States of ex­ cellence. Am erican Psychologist, 137-150. Luborsky, L, Rosenthal, R, Diguer, L., Andrusyna, T. P, Berman, J. S., Levitt, J. T., Seligman, D. A., & Krause, E. D. (2002). The dodo bird verdict is alive and well-mostly. C linical P sy­ chology: Science and P ractice, 9, 2-34. Lucas, A., Morley, R., Cole, T. J, Lister, G., & Leeson-Payne, C. (1998). Breast milk and sub­ sequent intelligence quotient in children bom pre­ term. Lancet, 339, 261-264. Lucas, R. E. (2005). Long-term disability has lasting effects on subjective well-being: Evidence from two nationally representative longitudinal studies. Unpublished manuscript, Michigan State Univer­ sity. Lucas, R. E., Clark, A. E., Georgellis, Y., & Die­ ner, E. (2003). Re-examining adaptation and the setpoint model of happiness: Reactions to changes in marital status. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 84,527-539. (Figure courtesy of R. E. Lucas.) Lucas, R. E., Clark, A. E., Georgellis, Y, & Die­ ner, E. (2004). Unemployment alters the set point for life satisfaction. Psychological Science, 15, 813. Ludwig, A. M. (1995). The price of greatness: Re­ solving

the

creativity

and

m adness

controversy.

New York: Guilford Press. Ludwig, J. (2004, June 1). Acceptance of interracial marriage at record high. Gallup Poll Tuesday Brie­ fing (www.gallup.com). Lukoff, D., Lu, F., & Turner, R. (1992). Toward a more culturally sensitive DSM-IV: Psychoreligio­ us and psychospiritual problems. Journal of N er­ vous and M ental D isease, 180, 673-682. Lumsden, C. J., & Wilson, E. O. (1983). Prom et­ hean fire: Reflections on the origin of m ind. Camb­ ridge, MA: Harvard University Press. Luntz, F. (2003, June 10). Quoted by T. Raum, „Bush insists banned weapons will be found". Associa­ ted Press (story.news.yahoo.com). Luria, A. M. (1968). In L. Solotaroff (Trans.), The m ind of a m nem onist. New York: Basic Books. Lustig, C., & Buckner, R. L. (2004). Preserved neu­ ral correlates of priming in old age and dementia. N euron, 42, 865-875. Lutgendorf, S. K., Russell, D, Ullrich, P, Harris, T. B., & Wallace, R. (2004). Religious participa­ tion, Interleukin-6, and mortality in older adults. H ealth P sychology, 23, 46 5-475.

Luthar, S. S., & Latendresse, S. J. (2005). Children of the affluent: Challenges to well-being. C urrent D irections in Psychological Science, 14, 49-53. Lykken, D. T. (1982, September). Fearlessness: Its carefree charm and deadly risks. Psychology To­ day, p. 20-28. Lykken, D. T. (1991). Science, lies, and controver­ sy: An epitaph for the polygraph. Invited address upon receipt of the Senior Career Award for Distin­ guished Contribution to Psychology in the Public Interest, American Psychological Association con­ vention. Lykken, D. T. (1995). The antisocial personalities. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Lykken, D. T. (1999). H appiness. New York: Gol­ den Books. Lykken, D. T. (2001). Happiness - stuck with what you’ve got? The Psychologist, 14,470-473. Lykken, D. T., & Tellegen, A. (1993) Is human ma­ ting adventitious or the result of lawful choice? A twin study of mate selection. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 65, 56-68. Lykken, D. T., & Tellegen, A. (1996). Happiness is a stochastic phenomenon. Psychological Science, 7, 186-189. Lyman, D. R. (1996). Early identification of chro­ nic offenders: Who is the fledgling psychopath? Psychological Bulletin, 120, 209-234. Lynch, G. (2002). Memory enhancement: The search for mechanism-based dmgs. N ature N euroscien­ ce, 5 (suppl.), 1035-1038. Lynch, G., & Staubli, U. (1991). Possible contribu­ tions of long-term poten-tiation to the encoding and organization of memory. Brain Research Review s, 16, 204-206. Lyness, S. A. (1993). Predictors of differences bet­ ween Type A and B individuals in heart rate and blood pressure reactivity. Psychological Bulletin, 114, 266-295. Lynn, M. (1988). The effects of alcohol consump­ tion on restaurant tipping. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 87-91. Lynn, R. (1987). Japan: Land of the rising IQ. A reply to Flynn. Bulletin of the British P sychological So­ ciety, 40, 46 4-468. Lynn, R. (1991, Fall/Winter). The evolution of racial differences in intelligence. The M ankind Q uarter­ ly, 32, 99-145. Lynn, R. (2001). Eugenics: A reassessm ent. West­ port, CT: Praeger/Greenwood. Lynn, S. J., Rhue, J. W., & Weekes, J. R. (1990). Hypnotic involuntariness: A social cognitive ana­ lysis. Psychological Review , 97, 169-184. Lyons, L. (2002, June 25). Are spiritual teens healt­ hier? G allup Tuesday B riefing, Gallup Organiza­ tion (www.gallup.com/poll/tb/religValue/ 20020625b.asp). Lyons, L. (2003, September 23). Oh, boy: Americans still prefer sons. G allup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com). Lyons, L. (2004, February 3). Growing up lonely: Examining teen alienation. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com).

BIBLIOGRAFIJA

Lyons, L. (2005, January 4). Teens stay true to pa­ rents’ political perspectives. Gallup Poll News Ser­ vice (www.gallup.com). Lytton, H., & Romney, D. M. (1991). Parents’ dif­ ferential socialization of boys and girls: A meta­ analysis. Psychological Bulletin, 109, 267-296. Lyubomirsky, S. (2001). Why are some people hap­ pier than others? The role of cognitive and moti­ vational processes in well-being. Am erican Psychologist, 56, 239-249. Lyubomirsky, S., King, L., & Diener, E. (2005). The benefits of frequent positive affect: Does hap­ piness lead to'success? Psychological Bulletin, 131, 803-855. Lyubomirsky, S., Sousa, L., & Dickerhoof, R. (2006). The costs and benefits of writing, talking, and thinking about life’s triumphs and defeats. Journal of Personality and Social P sychology, in press. Maas, J. B. (1999). Pow er sleep. The revolutionary program that prepares your m ind for peak perfor­ m ance. New York: HarperCollins. Maass, A., & Russo, A. (2003). Directional bias in the mental representation of spatial events: Natu­ re or culture? Psychological Science, 14,296-301. Macaluso, E., Frith, C. D., & Driver, J. (2000). Modulation of human visual cortex by crossmodal spatial attention. Science, 289, 1206-1208. Macan, T. H., & Dipboye, R. L. (1994). The effects of the application on processing of information from the employment interview. Journal of Applied Social P sychology, 24, 1291. Macaskill, P., Pierce, J. P., Simpson, J. M., & Ly­ le, D. M. (1992). Mass media-led antismoking campaign can remove the education gap in quit­ ting behavior. Am erican Journal of P ublic H ealth, 82, 96-98. Maccoby, E. (1980). Social developm ent: P sycholo­ gical

grow th

and

the

parent-child

relationship.

New York: Harcourt Brace Jovanovich. Maccoby, E. E. (1990). Gender and relationships: A developmental account. Am erican Psychologist, 45, 513-520. Maccoby, E. E. (1995). Divorce and custody: The rights, needs, and obligations of mothers, fathers, and children. N ebraska Sym posium on M otivation, 42, 135-172. Maccoby, E. E. (1998). The paradox of gender. Cambridge, MA: Harvard University Press. Maccoby, E. E. (2002). Gender and group process: A developmental perspective. C urrent D irections in Psychological Science, 11, 54-58. Maccoby, E. E. (2003, July 22). In Susan Gilbert, Turning a mass of data on child care into advi­ ce for parents. N ew York Tim es (www.nytimes.com). MacDonald, G., & Leary, M. R. (2005). Why do­ es social exclusion hurt? The relationship betwe­ en social and physical pain. Psychological Bulle­ tin, 131, 202-223. MacDonald, N. (1960). Living with schizophrenia. C anadian M edical Association Journal, 82, 218— 221.

MacDonald, T. K., Fong, G. T., Zanna, M. P., & Martineau, A. M. (2000). Alcohol myopia and condom use: Can alcohol intoxication be associated with more prudent behavior? Journal of Personality andSocial Psychology, 78, 605619. MacDonald, T. K., Zanna, M. P., & Fong, G. T. (1995). Decision making in altered states: Effects of alcohol on attitudes toward drinking and driving. Journal of Personality and Social P sychology, 68, 973-985. MacDonald, T. K., Zanna, M. P., & Fong, G. T. (1996). Why common sense goes out the window: The effects of alcohol on intentions to use con­ doms. Personality and Social Psychology Bulle­ tin, 22, 763-775. Macfarlane, J. W. (1964). Perspectives on persona­ lity consistency and change from the guidance stu­ dy. Vita H um ana, 7, 115-126. MacFarlane, A. (1978, February). What a baby knows. H um an N ature, p. 74-81. MacKay, D. G. (1983). Prescriptive grammar and the pronoun problem. In B. Thome, C. Kramarae, & N. Henley (Eds.), Language, gender and society. Rowley, MA: Newbury House. MacKinnon, D. W., & Hall, W. B. (1972). Intelli­ gence and creativity. In Proceedings, XV IIth Inter­ national C ongress of A pplied Psychology (Vol. 2). Brussels: Editest. MacLeod, C., & Campbell, L. (1992). Memory ac­ cessibility and probability judgments: An experi­ mental evaluation of the availability heuristic. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 63, 890902. MacNeilage, P. F., & Davis, B. L. (2000). On the origin of internal structure of word forms. Scien­ ce, 288, 527-531. Maddieson, I. (1984). Patterns of sounds. Cambrid­ ge: Cambridge University Press. Maddox, K. B. (2004). Perspectives on racial phenotypicality bias. Personality and Social Psycho­ logy R eview , 8, 383-401. Maes, H. H. M., Neale, M. C., & Eaves, L. J. (1997). Genetic and environmental factors in re­ lative body weight and human adiposity. Behavior G enetics, 27, 325-351. Maes, M., Armand, C., Delanghe, J., Altamura, C., Neels, H., & Meltzer, H. Y. (1999). Lowe­ red omega3 polyunsaturated fatty acids in serum phospholipids and cholesteryl esters of depressed patients. Psychiatry R esidency, 85, 275-291. Maestripieri, D. (2003). Similarities in affiliation and aggression between cross-fostered rhesus macaque females and their biological mothers. D evelop­ m ental P sychobiology, 43, 321-327. Magnusson, D. (1990). Personality research - chal­ lenges for the future. European Journal of Perso­ nality, 4, 1-17. Maguire, E. A., Spiers, H. J., Good, C. D., Hart­ ley, T., Frackowiak, R. S. J., & Burgess, N. (2003). Navigation expertise and the human hip­ pocampus: A structural brain imaging analysis. H ippocam pus, 13, 250-259.

1009

Maguire, E. A., Valentine, E. R., Wilding, J. M., & Kapur, N. (2003b). Routes to remembering: The brains behind superior memory. N ature N eu­ roscience, 6, 90-95. Mahowald, M. W., & Ettinger, M. G. (1990). Things that go bump in the night: The parsomias revisited. Journal of C linical N europhysiology, 7, 119-143. Maier, S. F., Watkins, L. R., & Fleshner, M. (1994). Psychoneuroim-munology: The interface between behavior, brain, and immunity. Am erican Psychologist, 49, 1004-1017. Major, B., Carrington, P. I., & Carnevale, P. J. D. (1984). Physical attractiveness and self-esteem: At­ tribution for praise from an other-sex evaluator. Personality and Social Psychology Bulletin, 10, 43-50. Major, B., Schmidlin, A. M., & Williams, L. (1990). Gender patterns in social touch: The im­ pact of setting and age. Journal of Personality and Social P sychology, 58, 634-643. Malamuth, N. M. (1996). Sexually explicit media, gender differences, and evolutionary theory. Jour­ nal of C om m unication, 46, 8-31. Malamuth, N. M., & Check, J. V. P. (1981). The effects of media exposure on acceptance of violen­ ce against women: A field experiment. Journal of Research in Personality, 15, 436-446. Malamuth, N. M., Linz, D., Heavey, C. L., Bar­ nes, G., & Acker, M. (1995). Using the conflu­ ence model of sexual aggression to predict men’s conflict with women: A 10-year follow-up study. Journal of Personality and Social P sychology, 69, 353-369. Malamuth, N. M., Sockloskie, R. J., Koss, M. P., & Tanaka, J. S. (1991). Characteristics of aggressors against women: Testing a model using a national sample of college students. Journal of C onsulting and C linical Psychology,

59, 670-681. Malan, D. H. (1978). „The case of the secretary with the violent father". In H. Davanloo (Ed.), Basic principles

and

techniques

in

short-term

dynam ic

psychotherapy. New York: Spectrum.

Malaspina, D., Harlap, S., Fennig, S., Heiman, D., Nahon, D., Feldman, D., & Susser, E. S. (2001). Advancing paternal age and the risk of schizoph­ renia. Archives of G eneral P sychiatry, 58, 361— 367. Malinosky-Rummell, R., & Hansen, D. J. (1993). Long-term consequences of childhood physical abuse. Psychological Bulletin, 114, 68-79. Malkiel, B. (2004). A random w alk dow n W all Stre­ et (8th ed.). New York: Norton. Malkiel, B. G. (1989). Is the stock market efficient? Science, 243, 1313-1318. Malloy, E. A. (1994, June 7). Report of the Com­ mission on Substance Abuse at Colleges and Uni­ versities, reported by Associated Press. Malmquist, C. P. (1986). Children who witness pa­ rental murder: Post-traumatic aspects. Journal of the A m erican A cadem y of C hild P sychiatry, 25, 320-325.

1010

BIBLIOGRAFIJA

Markus, H. (2001, October 7). Culture and the go­ od life. Address to the Positive Psychology Sum­ mit conference, Washington, DC. Markus, H., & Kitayama, S. (1991). Culture and the self: Implications for cognition, emotion, and motivation. Psychological Review , 98, 224-253. Markus, H., & Nurius, P. (1986). Possible selves. Am erican Psychologist, 41, 954-969. Marlatt, G. A. (1991). Substance abuse: Etiology, prevention, and treatment issues. Master lecture, American Psychological Association convention. Marley, J., & Bulia, S. (2001). Crimes against pe­ ople with mental illness: Types, perpetrators and influencing factors. Social W ork, 46, 115-124. Marmot, M. G., Bosnia, H., Hemingway, H., Brunner, E., & Stansfeld, S. (1997). Contribu­ tion fo job control and other risk factors to social variations in coronary heart disease incidents. Lan­ cet, 350, 235-239. Marr, D. (1982). Vision. San Francisco: W. H. Fre­ eman. Marschark, M., Richman, C. L., Yuille, J. C., & Hunt, R. R. (1987). The role of imagery in me­ mory: On shared and distinctive information. Psychological Bulletin, 102, 28-41. Marsh, A. A., Elfenbein, H. A., & Ambady, N. (2003). Nonverbal „accents": Cultural differences in facial expressions of emotion. Psychological Science, 14, 373-376. Marsh, H. W., & Parker, J. W. (1984). Determi­ nants of student self-concept: Is it better to be a relatively large fish in a small pond even if you don’t learn to swim as well? Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 47, 213-231. Marshall, E. (2004). A star-studded search for me­ mory-enhancing drugs. Science, 304, 36-38. Marshall, M. J. (2002). W hy spanking doesn’t w ork. tiny num ber of genes creates the com plexity of hu­ Springville, UT: Bonneville Books. m an thought. New York: Basic Books. Marcus, G. F., Vijayan, S., Rao, S. B., & Vishton, Marshall, W. L. (1989). Pornography and sex offen­ ders. In D. Zillmann & J. Bryant (Eds.), Pornog­ P. M. (1999). Rule learning by seven-month-old raphy: Research advances and policy considera­ infants. Science, 283, 77-80. tions. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Margolis, M. L. (2000). Brahms’ lullaby revisited: Did the composer have obstructive sleep apnea? Marteau, T. M. (1989). Framing of information: Its influences upon decisions of doctors and patients. C hest, 118, 210-213. British Journal of Social P sychology, 28, 89-94. Marino, L. A., Reiss, D., & Gallup, G. G., Jr. (1994). Mirror self-recognition in bottlenose dolp­ Marti, M. W., Robier, D. M., & Baron, R. S. (2000). Right before our eyes: The failure to re­ hins: Implications for comparative investigations cognize non-prototypical forms of prejudice. of highly dissimilar species. In S. P. Parker, R. Mit­ G roup Processes and Intergroup Relations, 3, chell, & M. Boccia (Eds.), Self-aw areness in ani­ 403-418. m als and hum ans: D evelopm ental perspectives. Martin, A., Wiggs, C. L., Ungerleider, L. G., & New York: Cambridge University Press. Haxby, J. V. (1996). Neural correlates of catego­ Mark, V., & Ervin, F. (1970). Violence and the ry-specific knowledge. N ature, 379, 649-652. brain. New York: Harper & Row. Markowitsch, H. J. (1995). Which brain regions are Martin, C. L., & Ruble, D. (2004). Children’s se­ arch for gender cues. C urrent D irections in P sy­ critically involved in the retrieval of old episodic chological Science, 13, 67-70. memory? Brain Research Review s, 21,117-127. Martin, C. L., Ruble, D. N., & Szkrybalo, J. Markowitz, J. C., Svartberg, M., & Swartz, H. A. (2002). Cognitive theories of early gender deve­ (1998). Is IPT time limited psychodynamic psy­ lopment. Psychological Bulletin, 128, 903-933. chotherapy? Journal of Psychotherapy Practice Martin, J. L. R., Barbanojh, M. J., Schlaepfer, T. and Research, 7, 185-195. E., Thompson, E., Perez, V., & Kulisevsky, J. Markus, G. B. (1986). Stability and change in poli­ (2005). Repetitive transcranial magnetic stimu­ tical attitudes: Observe, recall, and „explain". Po­ lation for the treatment of depression: Systematic litical Behavior, 8, 21-44. Malnic, B., Hirono, J., Šato, T., & Buck, L. B. (1999). Combinatorial receptor codes for odors. C ell, 96, 713-723. Manber, R., Bootzin, R. R., Acebo, C., & Carskadon, M. A. (1996). The effects of regularizing sleep-wake schedules on daytime sleepiness. Sle­ ep, 19, 432-441. Mandel, D. (1983, March 13). One man’s holocaust: Part II. The story of David Mandel’s journey through hell as told to David Kagan. W onderland M agazine (Grand Rapids Press), p. 2-7. Mann, J. J. (2003). Neurobiology of suicidal beha­ viour. N ature Review s N euroscience, 4, 819-828. Mann, S., Vrij, A., & Bull, R. (2004). Detecting true lies: Police officers’ ability to detect suspects’ lies. Journal of Applied P sychology, 89, 137-149. Manning, A. (2002, May 17). Teenage smoking ra­ tes drop. U SA Today (story.news.yahoo.com). Manson, J. E. (2002). Walking compared with vi­ gorous exercise for the prevention of cardiovascu­ lar events in women. N ew England Journal of M e­ dicine, 347, 716-725. Maquet, P. (2001). The role of sleep in learning and memory. Science, 294, 1048-1052. Maquet, P., Peters, J.-M., Aerts, J., Delfiore, G., Degueldre, C., Luxen, A., & Franck, G. (1996). Functional neuroanatomy of human rapid-eye-movement sleep and dreaming. N ature, 383, 163-1“. Marangell, L. B., Rush, A. J., George, M. S., Sackeim, H. A., Johnson, C. R., Husain, M. M., Nahas, Z., & Lisanby, S. H. (2002). Vagus nerve sti­ mulation (VNS) for major depressive episodes: One year outcomes. Biological Psychiatry, 51, 280-287. Marcus, G. (2004). The birth of the m ind: H ow a

review and meta-analysis. British Journal of Psy­ chiatry, 182, 480-491. Martin, R. A. (2001). Humor, laughter, and physi­ cal health: Methodological issues and research fin­ dings. Psychological Bulletin, 127, 504-519. Martin, R. A. (2002). Is laughter the best medici­ ne? Humor, laughter, and physical health. C urrent D irections in Psychological Science, 11,216-220. Martin, S. J., Kelly, I. W., & Saklofske, D. H. (1992). Suicide and lunar cycles: A critical review over 28 years. Psychological Reports, 71, 787795. Martins, Y., Preti, G., Crabtree, C. R., & Wysocki, C. J. (2005). Preference for human body odors is influenced by gender and sexual orientation. Psy­ chological Science, 16, 694-701. Maruta, T., Colligan, R. C., Malinchoc, M., & Offord, K. P. (2002). Optimists vs. pessimists: Sur­ vival rate among medical patients over a 30-year period. M ayo C linic Proceedings, 75, 140-143. Marx, J. (2005). Preventing Alzheimer’s: A lifelong commitment? Science, 309, 864-866. Maslow, A. H. (1970). M otivation and personality (2nd ed.). New York: Harper & Row. Maslow, A. H. (1971). The farther reaches of hu­ m an nature. New York: Viking Press. Mason, C., & Kandel, E. R. (1991). Central visual pathways. In E. R. Kandel, J. H. Schwartz, & T. M. Jessell (Eds.), Principles of neural science (3rd ed.). New York: Elsevier. Mason, H. (2003, March 25). Wake up, sleepy teen. G allup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com). Mason, H. (2003, September 2). Americans, Britons at odds on animal testing. Gallup Poll News Ser­ vice (www.gallup.com). Mason, H. (2004, September 28). Support for smo­ king bans smoldering in Britain, Canada. G allup Poll (www.gallup.com). Mason, H. (2005, January 25). Who dreams, per­ chance to sleep? Gallup Poll News Service (www.gallup.com). Mason, H. (2005, February 22). How many teens are on mood medication? The Gallup Organization (www.gallup.com). Mason, R. A., & Just, M. A. (2004). How the brain processes causal inferences in text. Psychological Science, 15, 1-7. Masse, L. C., & Tremblay, R. E. (1997). Behavior of boys in kindergarten and the onset of substan­ ce use during adolescence. Archives of G eneral Psychiatfy,54, 62-68. Massimini, M., Ferrarelli, F., Huber, R., Esser, S. K., Singh, H., & Tononi, G. (2005). Breakdown of cortical effective connectivity during sleep. Science, 309, 2228-2232. Masten, A. S. (2001). Ordinary magic: Resilience processes in development. Am erican Psychologist, 56, 227-238. Masters, W. H., & Johnson, V. E. (1966). H um an sexual response. Boston: Little, Brown. Masuda, T., & Kitayama, S. (2005). Perceiver-induced constraint and attitude attribution in Japan and the US: A case for the cultural dependence of

BIBLIOGRAFIJA

the correspondence bias. Journal of Experim ental 409-416. Mataix-Cols, D., Rosario-Campos, M. C., & Leckman, J. F. (2005). A multidimensional model of obsessive-compulsive disorder. Am erican Journal of Psychiatry, 162, 228-238. Mataix-Cols, D., Wooderson, S., Lawrence, N., Brammer, M. J., Speckens, A., & Phillips, M. L. (2004). Distinct neural correlates of washing, checking, and hoarding symptom dimensions in obsessive-compulsive disorder. Archives of G ene­ ral P sychiatry, 61, 564-576. Mather, M., Canli, T., English, T, Whitfield, S., Wais, P., Ochsner, K., Gabrieli, J. D. E., & Carstensen, L. L. (2004). Amygdala responses to emotionally valenced stimuli in older and younger adults. Psychological Science, 15, 259-263. Mather, M., & Carstensen, L. L. (2003). Aging and attentional biases for emotional faces. Psychologi­ cal Science, 14, 409-415. Matsumoto, D. (1994). People: Psychology from a cultural perspective. Pacific Grove, CA: Brooks/ Cole. Matsumoto, D., & Ekman, P. (1989). American-Ja­ panese cultural differences in intensity ratings of facial expressions of emotion. M otivation and Em otion, 13, 143-157. Matsumoto, D., Kudoh, T., Scherer, K., & Wallbott, H. (1988). Antecedents of and reactions to emotions in the United States and Japan. Journal of C ross-C ultural Psychology, 19, 267-286. Maurer, D., Lewis, T. L., Brent, H. P., & Levin, A. V. (1999). Rapid improvement in the acuity of infants after visual input. Science, 286, 108-110. Maurer, D., & Maurer, C. (1988). The w orld of the new born. New York: Basic Books. May, C., & Hasher, L. (1998). Synchrony effects in inhibitory control over thought and action. Jour­ Social P sychology, 40,

nal of E xperim ental Psychology: H um an P ercep­ tion and P erform ance, 24, 363-380. May, C. P., Hasher, L., & Stoltzfus, E. R. (1993). Optimal time of day and the magnitude of age dif­ ferences in memory. Psychological Science, 4, 326-330. May, R. (1982). The problem of evil: An open letter to Carl Rogers. Journal of H um anistic P sycholo­ gy, 22, 10-21. Mayberg, H. S., Lozano, A. M., Voon, V., McNeely, H. E., Seminowicz, D., Hamani, C., Schwalb, J. M., & Kennedy, S. H. (2005). De­ ep brain stimulation for treatment-resistant depres­ sion. N euron, 45, 651-660. Mayberry, R. L, Lock, E., & Kazmi, H. (2002). Linguistic ability and early language exposure. N a­ ture, 417, 38. Mayer, J. D. Salovey, P., & Caruso, D. (2002). The M ayer-Salovey-C aruso

em otional

intelligence

test

(M SC E IT). Toronto: Multi-Health Systems, Inc.

Mazur, A., & Booth, A. (1998). Testosterone and do­ minance in men. Behavioral and Brain Sciences, 21, 353-363. Mazure, C., Keita, G., & Blehar, M. (2002). Sum ­ m it on

w om en

and depression: P roceedings and

recom m endations. Washington, DC: American Psychological Association (www.apa.org/pi/wpo/ women&depression.pdf). Mazzoni, G., & Memon, A. (2003). Imagination can create false autobiographical memories. Psycholo­ gical Science, 14, 186-188. Mazzuca, J. (2002, July 2). Same-sex parenting: Do­ es public back Rosie? The Gallup Organization (www.gallup.com/poll/tb/religValue/ 20020702.asp). Mazzuca, J. (2002, August 20). Teens shrug off mo­ vie sex and violence. G allup Tuesday B riefing (www.gallup.com/poll/tb/educayouth/ 20020820b. asp). McAneny, L. (1996, September). Large majority think government conceals information about UFO’s. G allup Poll M onthly, p. 23-26. McBeath, M. K., Shaffer, D. M., & Kaiser, M. K. (1995). How baseball outfielders determine whe­ re to run to catch fly balls. Science, 268,569-572. McBurney, D. H. (1996). H ow to think like a psy­ chologist: C ritical thinking in psychology. Upper Saddle River, NJ: Prentice-Hall. McBurney, D. H., & Collings, V. B. (1984). Intro­ duction to sensation and perception (2nd ed.). En­ glewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. McBurney, D. H., & Gent, J. F. (1979). On the na­ ture of taste qualities. Psychological Bulletin, 86, 151-167. McCall, R. B., Evahn, C., & Kratzer, L. (1992). High school underachievers. Newbury Park, CA: Sage. McCann, I. L., & Holmes, D. S. (1984). Influence of aerobic exercise on depression. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, “, 1142-1147. McCann, U. D., Eligulashvili, V., & Ricaurte, G. A. (2001). (+-)3,4-Methylenedioxymethamphetamine (‘Ecstasy’)-induced serotonin neurotoxi-city: Clinical studies. N europsychobiology, 42,11-16. McCarthy, P. (1986, July). Scent: The tie that binds? Psychology Today, p. 6, 10. McCarthy, T. (2001, July 30). Why can’t we be friends? Tim e, p. 34-41. McCaul, K. D., & Malott, J. M. (1984). Distrac­ tion and coping with pain. Psychological Bulletin, 95, 516-533. McCauley, C. R. (2002). Psychological issues in un­ derstanding terrorism and the response to terro­ rism. In C. E. Stout (Ed.), The psychology of ter­ rorism , Vol. 3. Westport, CT: Praeger/Greenwood. McCauley, C. R., & Segal, M. E. (1987). Social psychology of terrorist groups. In C. Hendrick (Ed.), G roup processes and intergroup relations. Beverly Hills, CA: Sage. McClearn, G. E., Johansson, B., Berg, S., Peder­ sen, N. L., Ahern, F., Petrill, S. A., & Plomin, R. (1997). Substantial genetic influence on cogni­ tive abilities in twins 80 or more years old. Scien­ ce, 276, 1560-1563. McClintock, M. K., & Herdt, G. (December, 1996). Rethinking puberty: The development of sexual at­ traction. C urrent D irections in P sychological Science, 5(6), 178-183.

1011

McClure, E. B. (2000). A meta-analytic review of sex differences in facial expression processing and their development in infants, children, and adoles­ cents. Psychological Bulletin, 126, 424-453. McClure, S. M., Laibson, D. I., Loewenstein, G., & Cohen, J. D. (2004). Separate neural systems value immediate and delayed monetary rewards. Science, 306, 503-507. McConkey, K. M. (1995). Hypnosis, memory, and the ethics of uncertainty. Australian P sychologist, 30, 1-10. McConnell, R. A. (1991). National Academy of Sciences opinion on parapsychology. Journal of the Am erican Society for Psychical Research, 85,333— 365. McCool, G. (1999, October 26). Mirror-gazing Ve­ nezuelans top of vanity stakes. Toronto Star (via web.lexis-nexis.com). McCord, J. (1978). A thirty-year follow-up on tre­ atment effects. Am erican Psychologist, 33, 284289. McCord, J. (1979). Following up on Cambridge-Somerville. Am erican Psychologist, 34,727. McCormick, C. M., & Witelson, S. F. (1991). A cognitive profile of homosexual men compared to heterosexual men and women. Psychoneuroen­ docrinology, 16, 459-473. McCrae, R. R. (2001). Trait psychology and cultu­ re. Journal of Personality, 69, 819-846. McCrae, R. R., & Costa, P. T., Jr. (1986). Clinical assessment can benefit from recent advances in personality psychology. Am erican Psychologist, 41, 1001-1003. McCrae, R. R., & Costa, P. T., Jr. (1990). Perso­ nality in adulthood. New York: Guilford. McCrae, R. R., & Costa, P. T., Jr. (1994). The sta­ bility of personality: Observations and evaluations. C urrent D irections in P sychological Science, 3, 173-175. McCrae, R. R., & Costa, P. T., Jr. (1999). A fivefactor theory of personality. In L. A. Pervin & O. P. John (Eds.), H andbook of personality: Theory and research. New York: Guilford. McCrae, R. R., Costa, P. T., Jr., de Lima, M. P., Simoes, A., Ostendorf, F., Angleitner, A., Marusic, L, Bratko, D., Caprara, G. V., Barbaranelli, C., Chae, J.-H., & Piedmont, R. L. (1999). Age differences in personality across the adult li­ fe span: Parallels in five cultures. D evelopm ental Psychology, 35, 466-477. McCrae, R. R., Costa, P. T., Jr., Ostendorf, F., Angleitner, A., Hrebickova, M., Avia, M. D., Sanz, J., Sanchez-Bernardos, M. L., Kusdil, M. E., Woodfield, R., Saunders, P. R., & Smith, P. B. (2000). Nature over nurture: Tem­ perament, personality, and life span develop­ ment. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 78, 173-186. McCrae, R. R., Terracciano, A., & 78 others (2005). Universal features of personality traits from the observer’s perspective: Data from 50 cultures. Journal of Personality and Social P sychology, 88, 547-561.

1012

BIBLIOGRAFIJA

McCrink, K., & Wynn, K. (2004). Large-number addition and subtraction by 9-month-old infants. Psychological Science, 15, 776-781. McCullough, M. E., Hoyt, W. T., Larson, D. B., Koenig, H. G., & Thoresen, C. (2000). Religio­ us involvement and mortality: A meta-analytic re­ view. H ealth P sychology, 19, 211-222. McCullough, M. E., & Laurenceau, J.-P. (2005). Religiousness and the trajectory of self-rated he­ alth across adulthood. Personality and Social Psy­ chology Bulletin, 31, 560-573. McCullough, M. E., Tsang, J.-A., & Emmons, R. A. (2004). Gratitude in intermediate affective ter­ rain: Links of grateful moods to individual differ­ ences and daily emotional experience. Journal of Personality and Social Psychology, 86, 295-309. McEwen, B. S. (1998). Protective and damaging ef­ fects of stress mediators. Sem inars in M edicine of the B eth Israel D eaconess M edical C enter, 338, 171-179. McEwen, B. S. (2002). Sex, stress and the hippo­ campus: Allostasis, allostatic load and the aging process. N eurobiology of Aging, 23, 921-939. McFadden, D. (2002). Masculinization effects in the auditory system. Archives of Sexual Behavior, 31, 99-111. McFarland, C., & Ross, M. (1987). The relation bet­ ween current impressions and memories of self and dating partners. Psychological Bulletin, 13, 228238. McFarland, C., Ross, M., & DeVourville, N. (1989). Women’s theories of menstruation and bia­ ses in recall of menstrual symptoms, journal of Personality and Social Psychology, 57, 522-531. McFarland, C., White, K., & Newth, S. (2003). Mood acknowledgment and correction for the mood-congruency bias in social judgment. Journal of Experim ental Social P sychology, 39,483-491. McGarry-Roberts, P. A., Stelmack, R. M., & Campbell, K. B. (1992). Intelligence, reaction ti­ me, and event-related potentials. Intelligence, 16, 289-313. McGaugh, J. I. (2003). M em ory and em otion: The m aking of lasting m em ories. New York: Colum­ bia University Press. McGaugh, J. L. (1994). Quoted by B. Bower, Stress hormones hike emotional memories. Science N ew s, 146, p. 262. McGaugh, J. L. (2000). Memory - a century of con­ solidation. Science, 287, 248-251. McGlone, M. S., & Tofighbakhsh, J. (2000). Birds of a feather flock conjointly (?): Rhyme as reason in aphorisms. Psychological Science, 11,424-428. McGrath, J. J., & Welham, J. L. (1999). Season of birth and schizophrenia: A systematic review and meta-analysis of data from the Southern hemi­ sphere. Schizophrenia R esearch, 35, 237-242. McGrath, J., Welham, J., & Pemberton, M. (1995). Month of birth, hemisphere of birth and schizophrenia. British Journal of Psychiatry, 167, 783-785. McGrath, M. J., & Cohen, D. B. (1978). REM sleep facilitation of adaptive waking behavior: A review

of the literature. Psychological Bulletin, 85, 2457. McGregor, D. (1960). The hum an side of enterpri­ se. New York: McGraw-Hill. McGue, M., & Bouchard, T. J., Jr. (1998). Gene­ tic and environmental influences on human beha­ vioral differences. Annual Review of N euroscien­ ce, 21, 1-24. McGue, M., Bouchard, T. J., Jr., Iacono, W. G., & Lykken, D. T. (1993). Behavioral genetics of cognitive ability: A life-span perspective. In R. Plo­ min & G. E. McCleam (Eds.), N ature, nurture and psychology. Washington, DC: American Psycho­ logical Association. McGue, M., & Lykken, D. T. (1992). Genetic in­ fluence on risk of divorce. Psychological Science, 3, 368-373. McGuire, M. T., Wing, R. R., Klem, M. L., Lang, W., & Hill, J. O. (1999). What predicts weight regain in a group of successful weight losers? Jour­ nal of C onsulting and C linical P sychology, 67, 177-185. McGuire, W. J. (1986). The myth of massive me­ dia impact: Savings and salvagings. In G. Coms­ tock (Ed.), Public com m unication and behavior. Orlando, FL: Academic Press. McGuire, W. J., McGuire, C. V., Child, P., & Fujioka, T. (1978). Salience of ethnicity in the spon­ taneous self-concept as a function of one’s ethnic distinctiveness in the social environment. Journal of Personality and Social P sychology, 36, 511520. McGurk, H., & MacDonald, J. (1976). Hearing lips and seeing voices. N ature, 264, 746-748. McHugh, P. R. (1995a). Witches, multiple persona­ lities, and other psychiatric artifacts. N ature M e­ dicine, 1(2), 110-114. McHugh, P. R. (1995b). Resolved: Multiple per­ sonality disorder is an individually and socially created artifact. Journal of the Am erican Aca­ dem y of C hild and A dolescent P sychiatry, 34, 957-959. McHugh, P. R., & Moran, T. H. (1978). Accuracy of the regulation of caloric ingestion in the rhesus monkey. Am erican Journal of P hysiology, 235, R29-34. McKellar, J., Stewart, E., & Humphreys, K. (2003). Alcoholics Anonymous involvement and positive alcohol-related outcomes: Cause, conse­ quence, or just a correlate? A prospective 2-year study of 2, 319 alcohol-dependent men. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 71, 302308. McKenna, K. Y. A., & Bargh, J. A. (1998). Co­ ming out in the age of the Internet: Identity „de­ marginalization" through virtual group participa­ tion. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 75, 681-694. McKillop, J., Lisman, S. A., Weinstein, A., & Ro­ senbaum, D. (2003). Controversial treatments for alcoholism. In S. O. Lilienfeld, S. J. Lynn, & J. M. Lohr (Eds.), Science and pseudoscience in clini­ cal psychology. New York: Guilford Press.

McLaughlin, C. S., Chen, C., Greenberger, E., & Biermeier, C. (1997). Family, peer, and individual correlates of sexual experience among Caucasian and Asian American late adolescents. Journal of Personality and Social Psychology, Journal of Re­ search on Adolescence, 7, 33-53. McMurray, C. (2004, January 13). U. S., Canada, Britain: Who’s getting in shape? G allup Poll Tu­ esday B riefing (www.gallup.com). McMurray, C. (2004, February 24). Current smo­ king trends in U. S., Canada, Britain. G allup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com). McNally, R. J. (1987). Preparedness and phobias: A review. Psychological Bulletin, 101, 283-303. McNally, R. J. (1999). EMDR and Mesmerism: A comparative historical analysis. Journal of Anxie­ ty D isorders, 13, 225-236. McNally, R. J. (2003). Rem em bering traum a. Camb­ ridge, MA: Harvard University Press. McNally, R. J., Bryant, R. A., & Ehlers, A. (2003). Does early psychological intervention promote re­ covery from posttraumatic stress? Psychological Science in the P ublic Interest, 4, 45-79. McNeil, B. J., Pauker, S. G., & Tversky, A. (1988). On the framing of medical decisions. In D. E. Bell, H. Raiffa, & A. Tversky (Eds.), D ecision m aking: D escriptive,

norm ative,

and

prescriptive

interac­

tions. New York: Cambridge, 1988.

Medland, S. E., Perelle, I., De Monte, Y., & Ehrman, L. (2004). Effects of culture, sex, and age on the distribution of handedness: An evaluation of the sensitivity of three measures of handedness. Laterality: Asym m etries of Body, Brain, and C og­ nition, 9, 287-297. Mednick, S. A., Huttunen, M. O., & Machon, R. A. (1994). Prenatal influenza infections and adult schizophrenia. Schizophrenia B ulletin, 20, 263267. Mehl, M. R., & Pennebaker, J. W. (2003). The sounds of social life: A psychometric analysis of students’ daily social environments and natural conversations. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 857-870. Meichenbaum, D. (1977). C ognitive-behavior m o­ dification: An integrative approach. New York: Plenum Press. Meichenbaum, D. (1985). Stress inoculation trai­ ning. New York: Pergamon. Meier, R. P. (1991). Language acquisition by deaf children. Am erican Scientist, 79, 60-70. Meltzoff, A. N. (1988). Infant imitation after a 1-we­ ek delay: Long-term memory for novel acts and multiple stimuli. D evelopm ental P sychology, 24, 470-476. Meltzoff, A. N., & Moore, M. K. (1989). Imitation in newborn infants: Exploring the range of gestu­ res imitated and the underlying mechanisms. D evelopm ental P sychology, 25, 954-962. Meltzoff, A. N., & Moore, M. K. (1997). Explai­ ning facial imitation: A theoretical model. Early D evelopm ent and Parenting, 6, 179-192. Melzack, R. (1984). The myth of painless childbirth. Pain, 19, 321-337.

1013

BIBLIOGRAFIJA

Melzack, R. (1990, February). The tragedy of need­ Mezulis, A. M., Abramson, L. Y., Hyde, J. S., & Hankin, B. L. (2004). Is there a universal positiless pain. Scientific A m erican, p. 27-33. vity bias in attributions? A meta-analytic review of Melzack, R. (1992, April). Phantom limbs. Scienti­ individual, developmental, and cultural differences fic A m erican, p. 120-126. in the self-serving attributional bias. Psychologi­ Melzack, R. (1993). Distinguished contribution se­ cal B ulletin, 130, 711-747. ries. C anadian Journal of Experim ental Psycho­ Michaels, J. W., Bloomel, J. M., Brocato, R. M., logy, 47, 615-629. Linkous, R. A., & Rowe, J. S. (1982). Social fa­ Melzack, R. (1998, February). Quoted in Phantom cilitation and inhibition in a natural setting. Repli­ limbs. D iscover, p. 20. cations in Social Psychology, 2, 21-24. Melzack, R. (1999). Pain and Stress: A new perspec­ tive. In R. J. Gatchel, & D. C. Turk (Eds.), Psy­ Michel, G. F. (1981). Right-handedness: A consequ­ ence of infant supine head-orientation preference? chosocial factors in pain: C ritical perspectives. Science, 212, 685-687. New York: Guilford Press. Mendolia, M., & Kleck, R. E. (1993). Effects of tal­ Middlebrooks, J. C., & Green, D. M. (1991). Sound localization by human listeners. Annual Review of king about a stressful event on arousal: Does what Psychology, 42, 135-159. we talk about make a difference? Journal of Per­ Mikkelsen, T. S., & “ others (2005). Initial sequ­ sonality and Social Psychology, 64, 283-292. ence of the chimpanzee genome and comparison Merari, A. (2002). Explaining suicidal terrorism: with the human genome. N ature, 437, 69-87. Theories versus empirical evidence. Invited address Mikulincer, M., Babkoff, H., Caspy, T., & Sing, to the American Psychological Association. H. (1989). The effects of 72 hours of sleep loss Merriman, J. (1999, May 13). These pounds aren't on psychological variables. British Journal of Psy­ sterling. Reuters (www.abcnews.go.com). chology, 80, 145-162. Merskey, H. (1992). The manufacture of personali­ ties: The production of multiple personality disor­ Mikulincer, M., Florian, V., & Hirschberger, G. (2003). The existential function of close relations­ der. British Journal of Psychiatry, 160, 327-340. hips: Introducing death into the science of love. Per­ Merton, R. K. (1938; reprinted 1970). Science, tech­ sonality and Social Psychology Review , 7, 20-40. nology and society in seventeenth-century En­ Mikulincer, M., & Shaver, P. R. (2001). Attachment gland. New York: Fertig. theory and intergroup bias: Evidence that priming Merton, R. K., & Kitt, A. S. (1950). Contributions the secure base schema attenuates negative reac­ to the theory of reference group behavior. In R. K. tions to our-groups. Journal of Personality and So­ Merton & P. F. Lazarsfeld (Eds.), C ontinuities in cial P sychology, 81, 97-115. social research: Studies in the scope and m ethod Mikulincer, M., & Shaver, P. R. (2005). Attachment of the Am erican soldier. Glencoe, IL: Free Press. theory and emotions in close relationships: Explo­ Messer, D. (2000). Language acquisition. The Psy­ ring the attachment-related dynamics of emotional chologist, 13, 138-143. reactions to relational events. Personal Relations­ Messer, W. S., & Griggs, R. A. (1989). Student be­ hips, 12, 149-168. lief and involvement in the paranormal and per­ formance in introductory psychology. Teaching of Milan, R. J., Jr., & Kilmann, P. R. (1987). Inter­ personal factors in premarital contraception. Jour­ Psychology, 16, 187-191. nal of Sex R esearch, 23, 289-321. Mestel, R. (1997, April 26). Get real, Siggi. N ew Scientist (www.newscientist.com/ns/970426/sig- Miles, D. R., & Carey, G. (1997). Genetic and en­ vironmental architecture of human aggression. gi.html). Journal of Personality and Social P sychology, 72, Meston, C. M., & Frohlich, P. F. (2000). The neu­ 207-217. robiology of sexual function. Archives of G eneral Milgram, S. (1963). Behavioral study of obedience. Psychiatry, 57, 1012-1030. Journal of Abnorm al & Social P sychology, 67(4), Meston, C. M., Trapnell, P. D., & Gorzalka, B. B. 371-378. (1996). Ethnic and gender differences in sexuali­ ty: Variations in sexual behavior between Asian and Milgram, S. (1974). O bedience to authority. New York: Harper & Row. non-Asian university students. Archives of Sexual Miller, E. J., Smith, J. E., & Trembath, D. L. Behavior, 25, 33-72. (2000). The ,,skinny“ on body size requests in per­ Metcalfe, J. (1998). Cognitive optimism: Self-decep­ sonal ads. Sex Roles, 43, 129-141. tion or memory-based processing heuristics. Per­ sonality and Social Psychology Review , 2, 100— Miller, G. (2004). Axel, Buck share award for de­ ciphering how the nose knows. Science, 306,207. 110. Meyer, I. H. (2003). Prejudice, social stress, and Miller, G. A. (1956). The magical number seven, plus or minus two: Some limits on our capacity for pro­ mental health in lesbian, gay, and bisexual popu­ cessing information. Psychological Review , 63, 81lations: Conceptual issues and research evidence. 97. Psychological Bulletin, 129, 674-697. Meyer-Bahlburg, H. F. L. (1995). Psychoneuroen­ Miller, G. A. (1962). Psychology: The science of m ental life. New York: Harper & Row. docrinology and sexual pleasure: The aspect of se­ xual orientation. In P. R. Abramson & S. D. Pin­ Miller, J. G., & Bersoff, D. M. (1995). Develop­ ment in the context of everyday family relations­ kerton (Eds.), Sexual nature/sexual culture. Chi­ hips: Culture, interpersonal morality and adapta­ cago: University of Chicago Press.

tion. In M. Killen and D. Hart (Eds.),

M orality in

New York: Cambridge University Press. Miller, K. L, & Monge, P. R. (1986). Participation, satisfaction, and productivity: A meta-analytic re­ view. Academ y of M anagem ent Journal, 29, 727753. Miller, L. (2005, January 4). U. S. airlines have 34 deaths in 3 years. Associated Press. Miller, L. C., Putcha-Bhagavatula, A., & Peder­ sen, W. C. (2002). Men’s and women’s mating preferences: Distinct evolutionary mechanisms? C urrent D irections in P sychological Science, 11, 88-93. Miller, L. K. (1999). The Savant Syndrome: Intel­ lectual impairment and exceptional skill. Psycho­ logical Bulletin, 125, 31-46. Miller, M. (2005, March 7). Effects of laughter and mental stress on endothelial function: Potential im­ pact of entertainment. Paper presented to the Scien­ tific Session of the American College of Cardio­ logy, Orlando. Miller, N. E. (1985, February). Rx: biofeedback. Psy­ chology Today, p. 54-59. Miller, N. E. (1995). Clinical-experimental interac­ tions in the development of neuroscience: A pri­ mer for nonspecialists and lessons for young scien­ tists. Am erican Psychologist, 50, 901-911. Miller, N. E., & Brucker, B. S. (1979). A learned visceral response apparently independent of ske­ letal ones in patients paralyzed by spinal lesions. In N. Birbaumer & H. D. Kimmel (Eds.), Biofe­ edback and self regulation. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Miller, P. A., Eisenberg, N., Fabes, R. A., & Shell, R. (1996). Relations of moral reasoning and vica­ rious emotion to young children’s prosocial behav­ ior toward peers and adults. D evelopm ental P sy­ chology, 32, 210-219. Miller, P. C., Lefcourt, H. M., Holmes, J. G., Wa­ re, E. E., & Saleh, W. E. (1986). Marital locus of control and marital problem solving. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 161-169. Miller, S. D., Blackburn, T., Scholes, G., White, G. L., & Mamalis, N. (1991). Optical differen­ ces in multiple personality disorder: A second lo­ ok. Journal of N ervous and M ental D isease, 179, 132-135. Mills, M., & Melhuish, E. (1974). Recognition of mot­ her’s voice in early infancy. N ature, 252, 123-124. Milner, D. A. (2003). Visual awareness and the pri­ mate brain. In M. A. Jeeves (Ed.), H um an natu­ re. London: Routledge. Milton, J., & Wiseman, R. (2001). Does psi exist? Reply to Storm and Ertel (2001). Psychological Bulletin, 127, 434-438. Milton, J., & Wiseman, R. (2002). A response to Storm and Ertel (2002). Journal of Parapsycho­ logy, 66, 183-185. Mineka, S. (1985). The frightful complexity of the origins of fears. In F. R. Brush & J. B. Overmier (Eds.), Affect, conditioning and cognition: E ssa­ ys on the determ inants of behavior. Hillsdale, NJ: Erlbaum. everyday

life:

A

developm ental

perspective.

1014

BIBLIOGRAFIJA

Mineka, S., & Suomi, S. J. (1978). Social separa­ stent and adolescence-limited antisocial pathways: tion in monkeys. Psychological Bulletin, 85,1376— Follow-up at age 26 years. D evelopm ent and Psy­ 1400. chopathology, 14,179-207. Mineka, S., & Sutton, S. K. (1992). Cognitive bia­ Moghaddam, F. M. (2005). The staircase to terro­ ses and the emotional disorders. Psychological rism: A psychological exploration. Am erican Psy­ Science, 3, 65-69. chologist, 60, 161-169. Mineka, S., & Zinbarg, R. (1996). Conditioning and Mohn, J. K., Tingle, L. R., & Finger, R. (2003). ethological models of anxiety disorders: Stress-inAn analysis of the causes of the decline in nondynamic-context anxiety models. In D. Hope (Ed.), marital birth and pregnancy rates for teens from Perspectives on anxiety, panic, and fear. N ebras­ 1991 to 1995. Adolescent and F am ily H ealth, 3, ka sym posium on m otivation. Lincoln, NE: Uni­ 39-47. versity of Nebraska Press. Moises, H. W., Zoega, T., & Gottesman, I. L (2002, Miner-Rubino, K., & Winter, D. G., & Stewart, 3 July). The glial growth factors deficiency and sy­ A. J. (2004). Gender, social class, and the subjec­ naptic destabilization hypothesis of schizophrenia. tive experience of aging: Self-perceived persona­ BMC Psychiatry, 2(8) (www.biomedcentral.com/ lity change from early adulthood to late midlife. 1471-244X/2/8). Personality and Social Psychology Bulletin, 30, Mokdad, A. H., Marks, J. S., Stroup, D. F., & Ger1599-1610. berding, J. L. (2004). Actual causes of death in Mingroni, M. A. (2004). The secular rise in IQ: Gi­ the United States, 2000. Journal of the Am erican ving heterosis a closer look. Intelligence, 32,65-83. M edical A ssociation, 291, 1238-1245. Mirescu, C., Peters, J. D, & Gould, E. (2004). Early Mollica, R. F., Mclnnes, K., Pham, T., Fawzi, life experience alters response of adult neurogene­ M. C. S., Murphy, E., & Lin, L. (1998). The sis to stress. N ature N euroscience, 7, 841-846. dose-effect relationships between torture and Mischel, W. (1968). Personality and assessm ent. psychiatric symptoms in Vietnamese ex-politiNew York: Wiley. cal detainees and a comparison group. Journal Mischel, W. (1981). Current issues and challenges of N ervous and M ental D iseases, 186, 543-553. in personality. In L. T. Benjamin, Jr. (Ed.), The G . Monaghan, P. (1992, September 23). Professor of Stanley H all Lecture Series (Vol. 1). Washington, psychology stokes a controversy on the reliability DC: American Psychological Association. and repression of memory. C hronicle of H igher Mischel, W. (1984). Convergences and challenges in Education, p. A9-A10. the search for consistency. Am erican Psychologist, Mondloch, C. J., Lewis, T. L., Budreau, D. R., 39, 351-364. Maurer, D., Dannemiller, J. L, Stephens, B. R., Mischel, W. (2004). Toward an integrative science & Kleiner-Gathercoal, K. A. (1999). Face per­ of the person. Annual Review of P sychology, 55, ception during early infancy. Psychological Scien­ 1 -22 . ce, 10, 419-422. Mischel, W., Shoda, Y., & Peake, P. K. (1988). The Money, J. (1987). Sin, sickness, or status? Homose­ nature of adolescent competencies predicted by xual gender identity and psychoneuroendocrinolo­ preschool delay of gratification. Journal of Person­ gy. Am erican Psychologist, 42, 384-399. ality and Social P sychology, 54, 687-696. Money, J. (1988). G ay, straight, and in-betw een. Mischel, W., Shoda, Y., & Rodriguez, M. L. New York: Oxford University Press. (1989). Delay of gratification in children. Scien­ Money, J., Berlin, F. S., Falck, A., & Stein, M. ce, 244, 933-938. (1983). Antiandrogenic and counseling treatm ent Miserandino, M. (1991). Memory and the seven of sex offenders. Baltimore: Department of Psy­ dwarfs. Teaching of Psychology, 18, 169-171. chiatry and Behavioral Sciences, The Johns Hop­ Mitą, T. H., Dermer, M., & Knight, J. (1977). Re­ kins University School of Medicine. versed facial images and the mere-exposure hypot­ Moody, R. (1976). Life after life. Harrisburg, PA: hesis. Journal of Personality and Social P sycho­ Stackpole Books. logy, 35 , 597-601. Mook, D. G. (1983). In defense of external invalidi­ Mitchell, T. R., Thompson, L., Peterson, E., & ty. Am erican Psychologist, 38, 379-387. Cronk, R. (1997). Temporal adjustments in the Moorcroft, W. (1993). Sleep, dream ing, and sleep evaluation of events: The „rosy view“. Journal disorders: An introduction (2nd ed.). Landam, MD: of Experim ental Social Psychology, 33, 421— University Press of America. 448. Moorcroft, W. H. (2003). U nderstanding sleep and M M W R. (1999, April 2). Tobacco use among mid­ dream ing. New York: Kluwer/Plenum. dle and high school students-Florida, 1998 and Moore, D. W. (2003, November 23). Many Ameri­ 1999. M orbidity and M ortality W eekly R eport, 48, cans deluding themselves about weight. G allup 248-253. Poll (poll.gallup.com). Moffitt, T. E. (2005). The new look of behavioral Moore, D. W. (2004, December 17). Sweet dreams genetics in developmental psychopathology: Genego with a good night’s sleep. Gallup News Servi­ environment interplay in antisocial behaviors. Psy­ ce (www.gallup.com). chological B ulletin, 131, 533-554. Mor, N., & Winquist, J. (2002). Self-focused atten­ Moffitt, T. E., Caspi, A., Harrington, H., & Mil­ tion and negative affect: A meta-analysis. Psycho­ ne, B. J. (2002). Males on the life-course-persi­ logical Bulletin, 128, 638-662.

Moreland, R. L., & Beach, S. R. (1992). Exposure effects in the classroom: The development of affi­ nity among students. Journal of Experimental So­ cial Psychology, 28, 255-276. Moreland, R. L., & Zajonc, R. B. (1982). Exposu­ re effects in person perception: Familiarity, simi­ larity, and attraction. Journal of Experimental So­ cial Psychology, 18, 395-415. Morell, V. (1995). Attacking the causes of ,,silent“ infertility. Science, 269, 775-776. Morell, V. (1995). Zeroing in on how hormones affect the immune system. Science, 269, 773775. Morelli, G. A., Rogoff, B., Oppenheim, D., & Goldsmith, D. (1992). Cultural variation in in­ fants’ sleeping arrangements: Questions of independence. Developmental Psychology, 26, 604-613. Morey, R. A., Inan, S., Mitchell, T. V., Perkins, D. O., Lieberman, J. A., & Belger, A. (2005). Ima­ ging frontostriatal function in ultra-high-risk, early, and chronic schizophrenia during executive pro­ cessing. Archives of General Psychiatry, 62, 254262. Morgan, A. B., & Lilienfeld, S. O. (2000). A meta-analytic review of the relation between antiso­ cial behavior and neuropsychological measures of executive function. Clinical Psychology Review, 20, 113-136. Morgan, B, & Korschgen, A. (2001). Psychology career exploration made easy. Eye on Psi Chi, 3536. Morin, R, & Brossard, M. A. (1997, March 4). Communication breakdown on drugs. W ashington Post, p. Al, A6. Morris, J. S., Ohman, A., & Dolan, R. (1998). Conscious and unconscious emotional learning in the human amygdala. N ature, 393, 467-470. Morrison, A. R. (2003). The brain on night shift. C e­ rebrum , 5(3), 23-36. Mortensen, E. L., Michaelsen, K. F., Sanders, S. A., & Reinisch, J. M. (2002). The association bet­ ween duration of breastfeeding and adult intelli­ gence. Journal of the Am erican M edical A ssocia­ tion, 287, 2365-2371. Mortensen, P. B. (1999). Effects of family history and place and season of birth on the risk of schi­ zophrenia. N ew England journal of M edicine, 340, 603-608. Moruzzi, G., & Magoun, H. W. (1949). Brain stem reticular formation and activation of the EEC Elec­ troencephalography and Clinical Neurophysiolo­ gy, 1, 455-473. Moscovici, S. (1985). Social influence and confor­ mity. In G. Lindzey & E. Aronson (Eds.), The handbook of social psychology (3rd ed). Hillsda­ le, N. J. : Erlbaum. Moser, P. W. (1987, May). Are cats smart? Yes, at being cats. Discover, p. 77-88. Mosher, D. L, & Anderson, R. D. (1986). Macho personality, sexual aggression, and reactions to gui­ ded imagery of realistic rape. Journal of Research in Personality, 20, 77-94.

BIBLIOGRAFIJA

Moss, A. J., Allen, K. F., Giovino, G. A., & Mills, S. L. (1992, December 2). Recent trends in ado­ lescent smoking, smoking-update correlates, and expectations about the future. Advance D ata No. 221 (from Vital and Health Statistics of the Cen­ ters for Disease Control and Prevention). Moyer, K. E. (1983). The physiology of motivation: Aggression as a model. In C. J. Scheier & A. M. Rogers (Eds.), G. Stanley H all Lecture Series (Vol. 3). Washington, DC: American Psychological As­ sociation. Mroczek, D. K. (2001). Age and emotion in adult­ hood. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 10, 87-90. Mroczek, D. K., & Kolarz, D. M. (1998). The ef­ fect of age on positive and negative affect: A de­ velopmental perspective on happiness. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 1333— 1349. Mroczek, D. K., & Spiro, A., HI (2005). Change in life satisfaction during adulthood: Findings from the Veterans Affairs normative aging study. Journal of Personality and Social Psychology, 88, 189-202. Muhlnickel, W. (1998). Article on tinnitus proces­ sing in the brain Proceedings of the N ational Aca­ dem y of Sciences, 95, 10340-10343. Muller, J. L., Mittleman, M. A., Maclure, M., Sherwood, J. B., & Tofler, G. H. (1996). Trig­ gering myocardial infarction by sexual activity. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 275, 1405-1409. Muller, J. E., & Verrier, R. L. (1996). Triggering of sudden death - Lessons from an earthquake. N ew England Journal of M edicine, 334, 461. Mullin, C. R., & Linz, D. (1995). Desensitization and resensitization to violence against women: Ef­ fects of exposure to sexually violent films on judg­ ments of domestic violence victims. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 449-459. Mulrow, C. D. (1999, March). Treatment of depres­ sion - newer pharma-cotherapies, summary. Evi­ dence Report/Technology Assessm ent, 7. Agency for Health Care Policy and Research, Rockville, MD. (http://www.ahrq.gov/clinic/deprsumm.htm). Murphy, G. E., & Wetzel, R. D. (1990). The life­ time risk of suicide in alcoholism. Archives of G e­ neral Psychiatry, 47, 383-392. Murphy, K. R., & Cleveland, J. N. (1995). U nders­ tanding

perform ance

appraisal: Social, organiza­

perspectives. Thousand Oaks, CA: Sage. Murphy, S. T., Monahan, J. L., & Miller, L. C. (1998). Inference under the influence: The impact of alcohol and inhibition conflict on women’s se­ xual decision making. Personality and Social Psy­ chology Bulletin, 24, 517-528. Murphy, S. T., Monahan, J. L., & Zajonc, R. B. (1995). Additivity of non-conscious affect: Com­ bined effects of priming and exposure. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 589-602. Murphy, T. N. (1982). Pain: Its assessment and ma­ nagement. In R. J. Gatchel, A. Baum, & J. E. Sin­ ger (Eds.), H andbook of psychology and health: tional,

and

goal-based

1015

Myers, D. G., & Bishop, G. D. (1970). Discussion effects on racial attitudes. Science, 169, 78-779. Myers, D. G., & Diener, E. (1995). Who is happy? baum. Psychological Science, 6, 10-19. Murray, C., & Herrnstein, R. J. (1994, October 31). Race, genes and I. Q. - An apologia. N ew Re­ Myers, D. G., & Diener, E. (1996, May). The pur­ suit of happiness. Scientific A m erican, p. 544. public, p. 27-37. Murray, C. J., & Lopez, A. D. (Eds.) (1996). The Myers, D. G., & Scanzoni, L. D. (2005). W hat G od Vol. I. C linical psychology and behavioral m edi­

cine:

O verlapping

disciplines.

Hillsdale, NJ: Erl-

global burden of disease: A com prehensive asses­ sm ent of m ortality and disability from diseases, in­ juries, and risk factors in 1990 and projected to 2020. Cambridge, MA: Harvard University Press.

Murray, H. (1938). Explorations in personality. New York: Oxford University Press. Murray, H. A. (1933). The effect of fear upon esti­ mates of the maliciousness of other personalities. Journal of Social Psychology, 4, 310-329. Murray, H. A., & Wheeler, D. R. (1937). A note on the possible clairvoyance of dreams. Journal of Psychology, 3, 309-313. Murray, J. E. (2000). Marital protection and mari­ tal selection: Evidence from a historical-prospective sample of American men. D em ography, 37, 511-521. Murray, R., Jones, P., O’Callaghan, E., Takei, N., & Sham, P. (1992). Genes, viruses, and neurodevelopmental schizophrenia. Journal of Psychiatric Research, 26, 225-235. Murray, S. L., Bellavia, G. M., Rose, P., & Grif­ fin, D. W. (2003). Once hurt, twice hurtful: How perceived regard regulates daily marital interac­ tions. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 84, 126-147. Murray, S. L., Rose, P., Bellavia, G. M., Holmes, J. G., & Kusche, A. G. (2002). When rejection stings: How self-esteem constrains relationship-enhancement processes. Journal of Personality and Social P sychology, 83, 556-573. Musallam, S., Cornell, B. D., Greger, B., Scherberger, H., & Andersen. R. A. (2004). Cogniti­ ve control signals for neural prosthetics. Science, 305, 258-262. Musick, M. A., Herzog, A. R., & House, J. S. (1999). Volunteering and mortality among older adults: Findings from a national sample. Journals of G erontology, 54B, 173-180. Mustanski, B. S., & Bailey, J. M. (2003). A therapist’s guide to the genetics of human sexual orientation, Sexual and Relationship Therapy 18, 1“8-1479. Mustanski, B. S., Bailey, J. M., & Kaspar, S. (2002). Dermatoglyphics, handedness, sex, and se­ xual orientation. Archives of Sexual Behavior, 31, 113-122. Mydans, S. (2002, May 17). In Pakistan, rape vic­ tims are the ‘criminals’. New York Tim es (www.nytimes.com). Myers, D. G. (1993). The pursuit of happiness. New York: Avon Books. Myers, D. G. (2000). The Am erican paradox: Spi­ ritual hunger in an age of plenty. New Haven: Yale University Press. Myers, D. G. (2001, December). Do we fear the right things? Am erican Psychological Society O bserver, p. 3.

has joined together? A C hristian case for gay m ar­ riage. San Francisco: HarperSanFrancisco. Myers, I. B. (1987). Introduction to type:

A

desc­

ription of the theory and applications of the M y­ ers-B riggs Type Indicator. Palo Alto, CA: Consul­ ting Psychologists Press. Myerson, J., Rank, M. R., Raines, F. Q., & Schnitzler, M. A. (1998). Race and general cognitive abi­ lity: The myth of diminishing returns to education. Psychological Science, 9, 139-142. Nagourney, A. (2002, September 25). For remarks on Iraq, Gore gets praise and scorn. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Napolitan, D. A., & Goethals, G. R. (1979). The attribution of friendliness. Journal of Experim en­ tal Social P sychology, 15, 105-113. Narrow, W. E., Rae, D. S., Robins, L. N., & Regier, D. A. (2002). Revised prevalence estimates of mental disorders in the United States. Archives of G eneral P sychiatry, 59, 115-123. Nash, M. R. (2001, July). The truth and the hype of hypnosis. Scientific A m erican, p. 47-55. National Academy of Sciences. (1999). M arijuana and m edicine: Assessing the science base (by J. A. Benson, Jr. & S. J. Watson, Jr.). Washington, DC: National Academy Press. National Academy of Sciences. (2001). Exploring the biological contributions to hum an health: D oes m atter? Washington, DC: Institute of Medici­ ne, National Academy Press. National Academy of Sciences. (2002). The polyg­ raph and lie detection. Washington, DC: Commit­ tee to Review the Scientific Evidence on the Poly­ graph, National Research Council. National Center for Health Statistics. (1990). H e­ alth, U nited States, 1989. Washington, DC: U. S. Department of Health and Human Services. National Center for Health Statistics. (2002, Sep­ tember 16). Deaths: Leading Causes for 2000. N a­ tional Vital Statistics R eports, 50, 16. Hyattsville, MD: National Center for Health Statistics. National Center for Health Statistics. (2004, Decem­ ber 15). Marital status and health: United States, 1999-2002 (by Charlotte A. Schoenbom). Advance D ata from Vital and H um an Statistics, number 351. Centers for Disease Control and Prevention. National Institute of Mental Health. (1999). sex

AD H D :

Attention

deficity

hyperactivity

disorder.

Bethesda, MD: National Institute of Health Publi­ cation No 96-3572, 1994, update July 1, 1999. National Institute of Mental Health. (2003). Atten­ tion deficit hyperactivity disorder. Bethesda, MD: National Institute of Mental Health. National Institute on Drug Abuse. (2004). NIDA InfoFacts: Marijuana. www.nida.nih.gov/Infofax/ marijuana.html.

1016

BIBLIOGRAFIJA

school years. Early C hild D evelopm ent and C are, National Institutes of Health. (1998). Clinical gui­ Nelson, M. D., Saykin, A. J., Flashman, L. A., & Riordan, H. J. (1998). Hippocampal volume re­ 40, 77-99. delines on the identification evaluation and treat­ duction in schizophrenia as assessed by magnetic Newman, M. L., Pennebaker, J. W., Berry, D. S., ment of overweight and obesity in adults. Execu­ resonance imaging. Archives of G eneral P sychiat­ & Richards, J. M. (2003). Lying words: Predic­ tive summary, Obesity Education Initiative, Natio­ ting deception from linguistic style. Personality ry, 55, 433-440. nal Heart, Lung, and Blood Institute. and Social Psychology Bulletin, 29, “5-675. National Research Council. (1987). Risking the fu­ Nelson, N. (1988). A m eta-analysis of the life-event/ health paradigm : The influence of social support. Newport, E. L. (1990). Maturational constraints on ture: A dolescent sexuality, pregnancy, and child­ Philadelphia: Temple University Ph. D. disserta­ language learning. C ognitive Science, 14,11-28. bearing. Washington, DC: National Academy tion. Newport, F. (2001, February). Americans see women Press. as emotional and affectionate, men as more aggres­ National Research Council. (1990). H um an factors Nephew, T. M., Williams, G. D., Stinson, F. S., Nguyen, K., & Dufour, M. C. (1999). Surveil­ sive. The G allup P oll M onthly, p. 34-38. research needs for an aging population. Washing­ lance report #51: Apparent per capita alcohol con­ Newport, F. (2002, July 29). Bush job approval up­ ton, DC: National Academy Press. sumption: National, state, and regional trends, date. Gallup News Service (www.gallup.com/poll/ National Safety Council. (2005, October 3). Passen­ 1977-1997. Bethesda, MD: National Institute on releases/pr020729.asp). ger deaths and death rates, from Injury F acts (via Alcohol Abuse and Alcoholism. Newport, F., Moore, D. W., Jones, J. M., & Saad, correspondence with Kevin T. Feam, Research & Nesca, M., & Koulack, D. (1994). Recognition me­ L. (2003, March 21). Special release: American Statistical Services Department). mory, sleep and circadian rhythms. C anadian Jour­ opinion on the war. G allup Poll Tuesday Briefing Naylor, T. H. (1990). Redefining corporate motiva­ (www.gallup.com). nal of E xperim ental Psychology, 48, 359-379. tion, Swedish style. C hristian C entury, 107, 566— Nestler, E. J., & Malenka, R. C. (2004, March). The Newton, I. (1704). O pticks, or a treatise of the re­ 570. addicted brain. Scientific A m erican, p. 79-83. flections, refractions, inflections & colours of light. N C TV N ew s. (1987, July-August). More research Neubauer, P. B., & Neubauer, A. (1990). N ature’s Oxford, England Whittlesey House, McGraw-Hill, links harmful effects to non-violent pom, p. 12. thum bprint: The new genetics of personality. Re­ 1931. (p. 212). Neeleman, J., & Persaud, R. (1995). Why do psy­ ading, MA: Addison-Wesley. Nezlek, J. B. (2001). Daily psychological adjustment chiatrists neglect religion? British Journal of M e­ Neugarten, B. L., Wood, V., Kraines, R. J., & Lo­ and the planfulness of day-to-day behavior. Jour­ dical P sychology, 68, 169-178. omis, B. (1963). Women’s attitudes toward the me­ nal of Social and C linical Psychology, 20, 452Neese, R. M. (1991, November/December). What go­ nopause. Vita H um ana, 6, 140-151. 475. od is feeling bad? The evolutionary benefits of psy­ Neumann, R., & Strack, F. (2000). „Mood conta­ Ng, S. H. (1990). Androcentric coding of m an and chic pain. The Sciences, p. 30-37. gion": The automatic transfer of mood between his in memory by language users. Journal of Ex­ Neisser, U. (1979). The control of information pic­ persons. Journal of Personality and Social P sycho­ perim ental Social P sychology, 26,455-“4. kup in selective looking. In A. D. Pick (Ed.),Per­ NHTSA. (2000). Traffic safety facts 1999: Older po­ logy, 79, 211-223. ception and its developm ent: A tribute to E leanor Nevin, J. A. (1988). Behavioral momentum and the pulation. Washington, DC: National Highway Traf­ J. G ibson. Hillsdale, NJ: Erlbaum. partial reinforcement effect. Psychological Bulle­ fic Safety Administration (National Transportation Neisser, U. (1997). The ecological study of memory. tin, 103, 44-56. Library: www.ntl.bts.gov). Philosophical Transactions of the R oyal Society of Newberg, A., & D’Aquili, E. (2001). W hy G od Niccols, G. A. (1994). Fetal alcohol syndrome: Im­ London, 352, 1697-1701. w on’t go aw ay: B rain science and the biology of Neisser, U. (1998). The rising curve: Long-term gains plications for psychologists. C linical P sychology belief. New York: Simon and Schuster. Review , 14, 91-111. in IQ and related m easures. Washington, DC: Newcomb, M. D., & Harlow, L. L. (1986). Life NICHHD Early Child Care Research Network. American Psychological Association. events Mid substance use among adolescents: Me­ (2002). Structure/ process/outcome: Direct and in­ Neisser, U., Boodoo, G., Bouchard, T. J., Jr., Bo­ diating effects of perceived loss of control and me­ direct effects of caregiving quality on young chil­ ykin, A. W., Brody, N., Ceci, S. J., Halpern, aninglessness in life. Journal of Personality and dren’s development. Psychological Science, 13, D. F., Loehlin, J. C., Perloff, R., Sternberg, Social P sychology, 51, 564-577. 199-206. R. J., & Urbina, S. (1996). Intelligence: NICHHD Early Child Care Research Network. Knowns and unknowns. Am erican Psychologist, Newcombe, N. S., Drummey, A. B., Fox, N. A., Lie, E., & Ottinger-Alberts, W. (2000). Remembe­ (2003). Does amount of time spent in child care 51, 77-101. ring early childhood: How much, how, and why predict socioemotional adjustment during the Neisser, U., Winograd, E., & Weldon, M. S. (1991). (or why not). C urrent D irections in P sychological transition to kindergarten? C hild D evelopm ent, 74, Remembering the earthquake: „What I experienScience, 9, 55-58. 976-1005. ced“ vs. „How I heard the news“. Paper presented Newman, A. J., Bavelier, D., Corina, D., Jezzard, Niekeli, J. (1996, May/June). A study of fantasy pro­ to the Psychonomic Society convention. P., & Neville, H. J. (2002). A critical period for neness in the thirteen cases of alleged encounters Neitz, J., Geist, T., & Jacobs, G. H. (1989). Color right hemisphere recruitment in American Sign in John Mack’s Abduction. Skeptical Inquirer, p. vision in the dog. Visual N euroscience, 3,119-125. Language processing. N ature N euroscience, 5,7618-20, 54. Nell, V. (2002). Why young men drive dangerously: Nickerson, R. S. (1998). Applied experimental psy­ 80. Implications for injury prevention. C urrent D irec­ Newman, L. S., & Baumeister, R. F. (1996). To­ chology. Applied Psychology: An International R e­ tions in Psychological Science, 11, 75-79. ward an explanation of the UFO abduction phe­ view , 47, 155-173. Nelson, E. C., Heath, A. C., Madden, P. A. F., Co­ nomenon: Hypnotic, elaboration, extraterrestrial Nickerson, R. S. (1999). How we know - and so­ oper, M. L., Dinwiddie, S. H., Bucholtz, K. K., metimes misjudge - what others know: Imputing sadomasochism, and spurious memories. Psycho­ Glowinski, A., McLaughlin, T., Dunne, M. P., logical Inquiry, 7, 99-126. one’s own knowledge to others. Psychological Bul­ S tat ham, D. J., & Martin, N. G. (2002). As­ letin, 125, 737-759. sociation between self-reported childhood sexual Newman, L. S., Duff, K. J., & Baumeister, R. F. (1997). A new look at defensive projection: Nickerson, R. S., & Adams, M. J. (1979). Long­ abuse and adverse psychosocial outcomes. Archi­ term memory for a common object. C ognitive Psy­ Thought suppression, accessibility, and biased per­ ves of G eneral Psychiatry, 59, 139-145. son perception. Journal of Personality and Social chology, 11, 287-307. Nelson, G., Hoon, M. A., Chandrashekar, J., Psychology, 72, 980-1001. Nicol, S. E., & Gottesman, 1.1. (1983). Clues to the Zhang, Y., Ryba, N. J., Nicholas, J. P., & Zugenetics and neurobiology of schizophrenia. Am e­ ker, C. S. (2001). Mammalian sweet taste recep­ Newman, L. S., & Ruble, D. N. (1988). Stability and change in self-understanding: The early elementary rican Scientist, 71, 398-404. tors. C ell, 106, 381-390.

BIBLIOGRAFIJA

Nicolaus, L. K., Cassel, J. F., Carlson, R. B., & Gustavson, C. R. (1983). Taste-aversion conditio­ ning of crows to control predation on eggs. Scien­ ce, 220,212-214. Nicolelis, M. A. L., & Chapin, J. K. (2002, Octo­ ber). Controlling robots with the mind. Scientific Am erican, p. 46-53. NIDA. (2002). Methamphetamine abuse and addic­ tion. Research R eport Series. National Institute on Drug Abuse, NIH Publication Number 02-4210. NIDA. (2005, May). Methamphetamine. N ID A Info Facts. National Institute on Drug Abuse. Nier, J. A. (2004). Why does the „above average ef­ fect" exist? Demonstrating idiosyncratic trait de­ finition. Teaching of Psychology, 31, 53-54. Nightingale, F. (1860/1969). N otes on nursing. Mineola, NY: Dover. NIH. (2001, July 20). Workshop summary: Scienti­ fic evidence on condom effectiveness for sexually transmitted disease (STD) prevention. Bethesda: National Institute of Allergy and Infectious Dise­ ases, National Institutes of Health. NIMH. (2002, April 26). U. S. suicide rates by age, gender, and racial group. National Institute of Men­ tal Health (www.nimh.nih.gov/research/suichart.cfm). Nisbett, R. E. (1987). Lay personality theory: Its na­ ture, origin, and utility. In N. E. Grunberg, R. E. Nisbett, & others, A distinctive approach to psychological

research:

The

influence

of

Stanley

(Hillsdale, NJ: 1987). Nisbett, R. E., & Borgida, E. (1975). Attribution and the psychology of prediction. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 32, 932-943. Nisbett, R. E., & Cohen, D. (1996). C ulture of ho­ nor: The psychology of violence in the South. Boul­ der, CO: Westview Press. Nisbett, R. E., & Ross, L. (1980). H um an inferen­ Schachter

ce:

Strategies

and

shortcom ings

of

social

jud­

gm ent. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall.

Noel, J. G., Forsyth, D. R., & Kelley, K. N. (1987). Improving the performance of failing students by overcoming their self-serving attributional biases. Basic and Applied Social P sy­ chology, 8, 151-162. Nolen-Hoeksema, S. (2001). Gender differences in depression. C urrent D irections in P sychological Science, 10, 173-176. Nolen-Hoeksema, S. (2003). W om en w ho think too m uch: H ow to break free of overthinking and rec­ laim your life. New York: Holt. Nolen-Hoeksema, S., & Larson, J. (1999). C oping w ith loss. Mahwah, NJ: Erlbaum. NORC (National Opinion Research Center). (1985, October/November). Images of the world. Public O pinion, p. 38. Norcross, J. C. (Ed.). (2002). Psychotherapy rela­ tionships

that

responsiveness

w ork: to

Therapist

patient

ford University Press. Norem, J. K. (2001). The

needs.

contributions

and

New York: Ox­

positive pow er of negati­

ve thinking: U sing defensive pessim ism to harness anxiety and perform at your peak. Basic Books.

Norman, D. A. (1988). The psychology of everyday things. New York: Basic Books. Norman, D. A. (2001). The perils of home theater (www.jnd.org/dn.mss/ProblemsOfHomeTheater.html). Noroozian, M., Lofti, J., Gassemzadeh, H., Eina­ mi, H., & Mehrabi, Y. (2003). Academic achie­ vement and learning abilities in left-handers: Guilt or gift? C ortex, 38, 779-785. Norton, K. L., Olds, T. S., Olive, S., & Dank, S. (1996). Ken and Barbie at life size. Sex Roles, 34, 287-294. Norton, M. B. (2002, October 31). They called it w it­ chcraft. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Nowak, R. (1994). Nicotine scrutinized as FDA se­ eks to regulate cigarettes. Science, 263, 1555— 1556. Nowell, A., & Hedges, L. V. (1998). Trends in gen­ der differences in academic achievement from 1960 to 1994: An analysis of differences in me­ an, variance, and extreme scores. Sex Roles, 39, 21-43. NSF. (2001, October 24). Public bounces back after Sept. 11 attacks, national study shows. N SF N ew s, National Science Foundation (www.nsf.gov/od/lpa/ news/press/ol/^rO 185 .htm). Nuttin, J. M., Jr. (1987). Affective consequences of mere ownership: The name letter effect in twelve European languages. European Journal of Social Psychology, 17, 381-402. Oakhill, J., Garnham, A., & Johnson-Laird, P. N. (1990). Belief bias effects in syllogistic reasoning. In D. J. Gilhooly, M. T. G. Keane, R . H. Logie, & G. Erdos (Eds.), Lines of thinking (Vol. 1). Chi­ chester, England: Wiley. Oakhill, J. V., Johnson-Laird, P. N., & Garnham, A. (1989). Believability and syllogistic reasoning. C ognition, 31, 117-140. O’Connor, A. (2004, February 6). Study details 30year increase in calorie consumption. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). O’Connor, A. (2004, May 14). Pressure to go along with abuse is strong, but some soldiers find strength to refuse. N ew York Tim es (www.nytimes.com). O’Connor, P., & Brown, G. W. (1984). Supportive relationships: Fact or fancy? Journal of Social and Personal Relationships, 1, 159-175. Oddone-Paolucci, E., Genuis, M., & Violato, C. (2000). A meta-analysis of the published research on the effects of pornography. In C. Violato, E. Od­ done-Paolucci, & M. Genuis (Eds.), The changing fam ily and child developm ent. Aldershot, England: Ashgate. O’Donnell, L., Stueve, A., O’Donnell, C., Duran, R., San Doval, A., Wilson, R. F., Haber, D., Per­ ry, E., & Pleck, J. H. (2002). Long-term reduction in sexual initiation and sexual activity among ur­ ban middle schoolers in the reach for health ser­ vice learning program. Journal of Adolescent H e­ alth, 31, 93-100. Oetting, E. R., & Beauvais, F. (1987). Peer cluster theory, socialization characteristics, and adolescent

drug use: A path analysis.

1017

Journal of C ounseling

Psychology, 34, 205-213.

Oetting, E. R., & Beauvais, F. (1990). Adolescent drug use: Findings of national and local surveys. Journal of Social and P ersonal R elationships, 1, 159-175. Oettingen, G., & Mayer, D. (2002). The motivating function of thinking about the future: Expectations versus fantasies. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 83,1198-1212. Oettingen, G., & Seligman, M. E. P. (1990). Pes­ simism and behavioural signs of depression in East versus West Berlin. European Journal of Social Psychology, 20, 207-220. Offer, D., Kaiz, M., Howard, K. I., & Bennett, E. S. (2000). The altering of reported experiences. Journal of the Am erican Academ y of C hild and Adolescent Psychiatry, 39, p. 735-742.

Ogden, C. L., Fryar, C. D., Carroll, M. D., & Flegal, K. M. (2004, October 27). Mean body weight, heights, and body mass index, Unites States 1960— 2002. Advance D ata from Vital and H ealth Sta­ tistics, No. 347. Ohman, A. (1986). Face the beast and fear the face: Animal and social fears as prototypes for evolu­ tionary analyses of emotion. Psychophysiology, 23, 123-145. Ohman, A., Lundqvist, D., & Esteves, F. (2001). The face in the crowd revisited: A threat advanta­ ge with schematic stimuli. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 381-396. Ohman, A., & Mineka, S. (2003). The malicious ser­ pent: Snakes as a prototypical stimulus for an evol­ ved module of fear. C urrent D irections in P sycho­ logical Science, 12, 5-9. Oishi, S., Diener, E. F., Lucas, R. E., & Suh, E. M. (1999). Cross-cultural variations in predictors of life satisfaction: Perspectives from needs and values. Personality and Social Psychology Bulle­ tin, 25, 980-990. O’Keeffe, C., & Wiseman, R. (2005). Testing alle­ ged mediumship: Methods and results. British Journal of Psychology, 96, 165-179. Okun, M. S., & 12 others (2004). What’s in a „smi­ le"? Intra-operative observations of contralateral smiles induced by deep brain stimulation. N euro­ case, 10, 271-279. Olds, J. (1958). Self-stimulation of the brain. Scien­ ce, 127, 315-324. Olds, J. (1975). Mapping the mind onto the brain. In F. G. Worden, J . P. Swazey, & G. Adelman (Eds.), The neurosciences: Paths of discovery. Cambridge, MA: MIT Press. Olds, J., & Milner, P. (1954). Positive reinforcement produced by electrical stimulation of the septal area and other regions of rat brain. Journal of C om ­ parative and P hysiological Psychology, 47, 419— 427. O’Leary, V. E., & Ickovics, J. R. (1995). Resilien­ ce and thriving in response to challenge: An op­ portunity for a paradigm shift in women’s health. W om en’s H ealth: Research on G ender, B ehavior, and Policy, 1, 121-142.

1018

BIBLIOGRAFIJA

Olfson, M., Gameroff, M. J, Marcus, S. C., & Jensen, P. S. (2003). National trends in the treat­ ment of attention deficit hyperactivity disorder. Am erican Journal of P sychiatry, 160,1071-1077. Olfson, M., Marcus, S. C., Wan, G. J., & Geissler, E. C. (2004). National trends in the outpatient tre­ atment of anxiety disorders. Journal of C linical Psychiatry, 65, 1166-1173. Olfson, M., Shaffer, D., Marcus, S. C., & Greenberg, T. (2003). Relationship between antidepressant me­ dication treatment and suicide in adolescents. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 60, 978-982. Olin, S. S., & Mednick, S. A. (1996). Risk factors of psychosis: Identifying vulnerable populations premorbidly. Schizophrenia B ulletin, 22, 223-240. Oliner, S. P., & Oliner, P. M. (1988). The altruistic personality: Rescuers of Jew s in N azi Europe. New York: Free Press. Oliver, M. B. (1994). Portrayals of crime, race, and aggression in ,,reality-based“ police shows: A con­ tent analysis. Journal of Broadcasting and Elec­ tronic M edia, 38 , 179-192. Olshansky, S. J., Carnes, B. A, & Cassel, C. K. (1993, April). The aging of the human species. Scientific A m erican, p. “-52. Olshansky, S. J, Passaro, D. J., Hershow, R. C, Layden, J, Carnes, B. A, Brody, J., Hayflick, L., Butler, R. N., Allison, D. B, & Ludwig, D. S. (2005). A potential decline in life expectancy in the United States in the 21st century. N ew En­ gland Journal of M edicine, 352, 1138-1145. Olson, M. A., & Fazio, R. H. (2001). Implicit atti­ tude formation through classical conditioning. Psy­ chological Science, 12, 413-417. Olson, S. (2005). Brain scans raise privacy concerns. Science, 307, 1548-1550. Olsson, A., & Phelps, E. A. (2004). Learned fear of ,,unseen“ faces after Pavlovian, observational, and instructed fear. Psychological Science, 15, 822828. Olweus, D., Mattsson, A., Schalling, D., & Low, H. (1988). Circulating testosterone levels and ag­ gression in adolescent males: A causal analysis. Psychosom atic M edicine, 50, 261-272. Oman, D., Kurata, J. H., Strawbridge, W. J., & Cohen, R. D. (2002). Religious attendance and cause of death over 31 years. International Jour­ nal of P sychiatry in M edicine, 32, 69-89. O’Neil, J. (2002, September 3). Vital Signs: Beha­ vior: Parent smoking and teenage sex. N ew York Tim es.

O’Neill, M. J. (1993). The relationship between pri­ vacy, control, and stress responses in office wor­ kers. Paper presented to the Human Factors and Ergonomics Society convention. Oren, D. A, & Terman, M. (1998). Tweaking the human circadian clock with light. Science, 279, 333-334. Orlovskaya, D. D., Uranova, N. A., Zimina, I. S., Kolomeets, N. S., Vikhreva, O. V., Rachmanova, V. I, Black, J. E., Klintsova, A. Y, & Greenough, W. T. (1999). Effect of professional sta­ tus on the number of synapses per neuron in the

prefrontal cortex of normal human and schizo­ phrenic brain. Society for N euroscience Abstracts, 329.11, 25, 818, 1999. Orne, M. T., & Evans, F. J. (1965). Social control in the psychological experiment: Antisocial beha­ vior and hypnosis. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 1, 189-200. Osborne, J. W. (1997). Race and academic disidentification. Journal of Educational P sychology, 89, 728-735. Osborne, L. (1999, October 27). A linguistic big bang. N ew York Tim es M agazine (www.nytimes.com). Osgood, C. E. (1962). An alternative to w ar or sur­ render. Urbana: University of Illinois Press. Osgood, C. E. (1980). G RIT: A strategy for survival in m ankind’s nuclear age? Paper presented at the Pugwash Conference on New Directions in Disarmament. OSS Assessment Staff. (1948). The assessm ent of m en. New York: Rinehart. Ost, L. G., & Hugdahl, K. (1981). Acquisition of phobias and anxiety response patterns in clinical patients. Behaviour Research and Therapy, 16, 439-447. Ostfeld, A. M., Kasi, S. V., D’Atri, D. A., & Fit­ zgerald, E. F. (1987). Stress, crow ding, and blo­ od pressure in prison. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Ouellette, J. A., & Wood, W. (1998). Habit and in­ tention in everyday life: The multiple processes by which past behavior predicts future behavior. Psy­ chological B ulletin, 124, 54-74. Overmier, J. B., & Murison, R. (1997). Animal mo­ dels reveal the ,,psych“ in the psychosomatics of peptic ulcers. C urrent D irections in P sychological Science, 6, 180-184. Owen, R. (1814). First essay in N ew view of society or the form ation of character. Quoted in The sto­ ry of N ew Lanark. New Lanark Mills, Lanark, Scotland: New Lanark Conservation Trust, 1993. Oxfam (2005, March^6). Three months on: New fi­ gures show tsunami may have killed up to four ti­ mes as many women as men. Oxfam Press Rele­ ase (www.oxfam.org.uk). Oyserman, D., Coon, H. M., & Kemmelmeier, M. (2002a). Rethinking individualism and collecti­ vism: Evaluation of theoretical assumptions and meta-analyses. Psychological Bulletin, 128, 3-72. Oyserman, D, Kemmelmeier, M., & Coon, H. M. (2002b). Cultural psychology, a new look: Reply to Bond (2002), Fiske (2002), Kitayama (2002), and Miller (2002). Psychological Bulletin, 128, 110-117. Ozer, E. J., Best, S. R., Lipsey, T. L., & Weiss, D. S. (2003). Predictors of posttraumatic stress disor­ der and symptoms in adults: A meta-analysis. Psy­ chological B ulletin, 129, 52-73. Ozer, E. J., & Weiss, D. S. (2004). Who develops posttraumatic stress disorder. C urrent D irections in Psychological Science, 13, 169-172. Ozgen, E. (2004). Language, learning, and color per­ ception. C urrent D irections in P sychological Scien­ ce, 13, 95-98.

Pacifki, R., Zuccaro, P., Farre, M, Pichini, S., Di Carlo, S., Roset, P. N., Ortuno, J., Pujadus, M., Bacosi, A, Menoyo, E., Segura, J., & de la Tor­ re, R. (2001). Effects of repeated doses of MDMA („Ecstasy”) on cell-mediated immune response in humans. Life Sciences, 69, 2931-2941. Padgett, V. R. (1989). Predicting organizational vio­ lence: An application of 11 powerful principles of obedience. Paper presented to the American Psychological Association convention. Padilla, R. V., & Benavides, A. H. (Eds.) (1992). C ritical perspectives on bilingual education rese­ arch. Tempe, AZ: Bilingual Press.

Page, S. (1977). Effects of the mental illness label in attempts to obtain accommodation. C anadian Journal of Behavioral Science, 9, 84-90. Paikoff, R. L., & Brooks-Gunn, J. (1991). Do parent-child relationships change during puberty? Psychological Bulletin, 110, 47-66. Paivio, A. (1986). M ental representations: A dual co­ ding approach. New York: Oxford University Press. Palace, E. M. (1995). Modification of dysfunctional patterns of sexual response through autonomic arousal and false physiological feedback. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 63, 604615. Palladino, J. J., & Carducci, B. J. (1983). „Things that go bum p in the night“: Students’ know ledge of sleep and dream s. Paper presented at the mee­ ting of the Southeastern Psychological Association. Paller, K. A. (2004). Electrical signals of memory and of the awareness of remembering. C urrent D irec­ tions in Psychological Science, 13, 49-55. Pallier, C., Colome, A., & Sebastian-Galles, N. (2001). The influence of native-language phono­ logy on lexical access: Exemplar-based versus abst­ ract lexical entries. Psychological Science, 12, 445-448. Palmer, S., Schreiber, C., & Box, C. (1991). Re­ membering the earthquake: „Flashbulb41 memory for experienced vs. reported events. Paper presen­ ted to the Psychonomic Society convention. Paltrow, S. J. (2004, March 22) . Detailed picture of U. S. actions on Sept. 22 remains elusive. W all Street Journal, p. Al, A9. Pandey, J, Sinha, Y, Prakash, A., & Tripathi, R. C. (1982). Right-left political ideologies and attri­ bution of the causes of poverty. European Jour­ nal of Social Psychology, 12, 327-331. Panksepp, J. (1982). Toward a general psychobiological theory of emotions. Behavioral and Brain Sciences, 5, 407-“7. Pantelis, C., Velakoulis, D, McGorry, P. D., Wo­ od, S. J, Suckling, J., Phillips, L. J., Yung, A. R., Bullmore, E. T., Brewer, W., Soulsby, B., Desmond, P., & McGuire, P. K. (2002). Neuroanatomical abnormalities before and after onset of psychosis: A cross-sectional and longitudinal MRI comparison. The Lancet, published online at ima­ ge. thelancet. com/extras/0 lart9092web.pdf. Pantev, C., Oostenveld, R., Engelien, A., Ross, B., Roberts, L. R., & Hoke, M. (1998). Increased au-

BIBLIOGRAFIJA

ditory cortical representation in musicians. N atu­ re, 392, 811-814. Parducci, A. (1995). H appiness, pleasure, and jud­ gm ent: The contextual theory and its applications.

Paulesu, E., Demonet, J.-F., Fazio, F., McCrory, E., Chanoine, V., Brunswick, N., Cappa, S. F., Cossu, G., Habib, M., Frith, C. D., & Frith, U. (2001). Dyslexia: Cultural diversity and biological unity. Science, 291, 2165-2167. Paulos, J. A. (1995). A m athem atician reads the new ­ spaper. New York: Basic Books. Paunonen, S. V., Zeidner, M., Engvik, H. A., Oosterveld, P., & Maliphant, R. (2000). The nonverbal assessment of personality in five cul­ tures. Journal of C ross-C ultural P sychology, 31, 220-239. Pa us, T., Zijdenbos, A., Worsley, K., Collins, D. L., Blumenthal, J., Giedd, J. N., Rapoport, J. L., & Evans, A. C. (1999) Structural maturation of neural pathways in children and adolescents: In vivo study. Science, 283, 1908-1911. Pavlidis, G. T. (2005, January 17). Eye movements can diagnose preschoolers at high risk for atten­ tion deficit/hyperactivity disorder (ADHD). Press release, Brunei University (www.brunel.ac.uk). Pavlov, I. (1927). C onditioned reflexes: A n investi­

Hillsdale, NJ: Erlbaum. Park, D. C., Lautenschlager, G., Hedden, T., Da­ vidson, N. S., Smith, A. D., & Smith, P. K. (2002). Models of visuospatial and verbal memo­ ry across the adult life span. Psychology and Aging, 17, 299-320. Park, R. L. (1999). Liars never break a sweat. N ew York Tim es, July 12,1999 (www.nytimes.com). Parker, C. P., Baltes, B. B., Young, S. A., Huff, J. W., Altmann, R. A., LaCost, H. A., & Roberts, J. E. (2003). Relationships between psychological climate perceptions and work outcomes: A metaanalytic review. Journal of O rganizational Beha­ vior, 24, 389-416. Parker, S., Nichter, M., Nichter, M., & Vuckovic, N. (1995). Body image and weight concerns among African American and white adolescent fe­ males: Differences that make a difference. H um an O rganization, 54, 103-114. gation of the physiological activity of the cereb­ ral cortex. Oxford: Oxford University Press. Passell, P. (1993, March 9). Like a new drug, social programs are put to the test. N ew York Tim es, p. Pedersen, N. L., Plomin, R., McClearn, G. E., & Friberg, L. (1988). Neuroticism, extraversion, and Cl, CIO. Pate, J. E., Pumariega, A. J., Hester, C., & Gar­ related traits in adult twins reared apart and rea­ red together, journal of Personality and Social Psy­ ner, D. M. (1992). Cross-cultural patterns in eating disorders: A review. Journal of the Am erican chology, 55, 950-957. Academ y of C hild and A dolescent P sychiatry, 31, Peeters, A., Barendregt, J. J., Willekens, F., Mackenbach, J. P., & Mamum, A. A. (2003). Obe­ 802-809. sity in adulthood and its consequences for life ex­ Patoine, B. (2005, January-February). Imagine that! pectancy: A life-table analysis. Annals of Internal Neural prosthetics harness thoughts to control com­ M edicine, 138, 24-32. puters and robotics. Brain W ork, p. 1-3. Patterson, D. R. (2004). Treating pain with hypno­ Peigneux, P., Laureys, S., Fuchs, S., Collette, F., Perrin, F., Reggers, J., Phillips, C., Degueldre, sis. C urrent D irections in P sychological Science, C., Del Fiore, G., Aerts, J., Luxen, A., & Ma­ 13, 252-255. quet, P. (2004). Are spatial memories strengthe­ Patterson, D. R., & Jensen, M. (2003). Hypnosis ned in the human hippocampus during slow wave for clinical pain control. Psychological Bulletin, 129,495-521. sleep? N euron, 44, 535-545. Patterson, F. (1978, October). Conversations with a Pelham, B. W. (1993). On the highly positive thoughts of the highly depressed. In R. F. Baumeis­ gorilla. N ational G eographic, p. 438-465. ter (Ed.), Self-esteem : The puzzle of low self-re­ Patterson, G. R., Chamberlain, P., & Reid, J. B. gard. New York: Plenum. (1982). A comparative evaluation of parent trai­ Pendick, D. (1994, January/February). The mind of ning procedures. Behavior Therapy, 13, 638-650. violence. Brain W ork: The N euroscience N ew slet­ Patterson, G. R., Reid, J. B., & Dishion, T. J. ter, p. 1-3, 5. (1992). Antisocial boys. Eugene, OR: Castalia. Patterson, M., Warr, P., & West, M. (2004). Or­ Penfield, W. (1969). Consciousness, memory, and man’s conditioned reflexes. In K. Pigram (Ed.), O n ganizational climate and company productivity: The role of employee affect and employee level. the biology of learning. New York: Harcourt, Bra­ ce & World. Journal of O ccupational and O rganizational P sy­ Penhune, V. B., Cismaru, R., Dorsaint-Pierre, R., chology, 77, 193-216. Petitto, L.-A., & Zatorre, R. J. (2003). The Patterson, R. (1951). The riddle of E m ily D ickinson. morphometry of auditory cortex in the congenitally Boston: Houghton Mifflin. deaf measured using MRI. N euroim age, 20,1215— Patton, G. C., Coffey, C., Carlin, J. B., Degen1225. hardt, L., Lynskey, M., & Hall, W. (2002). Can­ nabis use and mental health of young people: Co­ Pennebaker, J. (1990). Opening up: The healing po­ wer of confiding in others. New York: William hort study. British M edical Journal, 325, 1195— Morrow. 1198. Patton, W., & Mannison, M. (1995). Sexual coer­ Pennebaker, J. W. (2002, January 28). Personal com­ munication. cion in dating situations among university students: Preliminary Australian data. Australian Journal of Pennebaker, J. W., Barger, S. D., & Tiebout, J. (1989). Disclosure of traumas and health among Psychology, 47, 66 -72.

1019

Holocaust survivors. Psychosom atic M edicine, 51, 577-589. Pennebaker, J. W., & O’Heeron, R. C. (1984). Confiding in others and illness rate among spou­ ses of suicide and accidental death victims. Jour­ nal of A bnorm al Psychology, 93, 473-476. Pennebaker, J. W., & Stone, L. D. (2003). Words of wisdom: Language use over the life span. Jour­ nal of P ersonality and Social Psychology, 85,291— 301. Peplau, L. A. (1982). Research on homosexual coup­ les: An overview. Journal of H om osexuality, 8(2), 3-8. Peplau, L. A., & Garnets, L. D. (2000). A new pa­ radigm for understanding women’s sexuality and sexual orientation. Journal of Social Issues, 56, 329-350. Pepperberg, I. M. (2002). Cognitive and commu­ nicative abilities of grey parrots. C urrent D irections in Psychological Science, 11, 83-87. Perkins, A., & Fitzgerald, J. A. (1997). Sexual orientation in domestic rams: Some biological and social correlates. In L. Ellis and L. Ebertz (Eds.), Sexual orientation: Tow ard

biological understan­

ding. Westport, CT: Praeger Publishers.

Perkins, H. W. (1991). Religious commitment, Yuppie values, and well-being in post-collegiate li­ fe. Review of R eligious Research, 32, 244-251. Perlmutter, M. (1983). Learning and memory through adulthood. In M. W. Riley, B. B. Hess, & K. Bond (Eds.), Aging in society: Selected review s of recent research. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Peris, T., & Silver, M. H., with Lauerman, J. F. (1999). Living to 100: Lessons in living to your m axim um potential. Thorndike, ME: Thorndike^ Press. Perrett, D. (2002, October 1). Perception laborato­ ry, Department of Psychology, University of St. Andrews, Scotland (www.perception.stand.ac.uk). Perrett, D. I., Harries, M., Misflin, A. J., & Chitty, A. J. (1988). Three stages in the classification of body movements by visual neurons. In H. B. Barlow, C. Blakemore, & M. Weston Smith (Eds.), Im ages and understanding. Cambridge: Cambrid­ ge University Press. Perrett, D. I., Hietanen, J. K., Oram, M. W., & Benson, P. J. (1992). Organization and functions of cells responsive to faces in the temporal cortex. Philosophical Transactions of the R oyal Society of London: Series B , 335, 23-30. Perrett, D. I., Lee, K. J., Penton-Voak, I., Row­ land, D., Yoshikawa, S., Burt, D. M., Henzi, S. P., Castles, D. L., Akamatsu, S. (1998, August). Effects of sexual dimorphism on facial attractive­ ness. N ature, 394, 884-887. Perrett, D. I., May, K. A., & Yoshikawa, S. (1994). Facial shape and judgments of female attractive­ ness. Nature, 368, 239-242. Persky, S., & Blascovich, J. (2005). Consequences of playing violent video games in immersive vir­ tual environments, In A. Axelsson & Ralph Schroeder (Eds.). W ork and Play in Shared Virtual En­ vironm ents. New York: Springer.

1020

BIBLIOGRAFIJA

Persons, J. B. (1986). The advantages of study­ ing psychological phenomena rather than psy­ chiatric diagnoses. Am erican Psychologist, 41, 1252-1260. Pert, C. (1986). Quoted in J. Hooper & D. Teresi, The three-pound universe. New York: Macmil­ lan. Pert, C. B. (1986, Summer). The wisdom of the re­ ceptors: Neuropeptides, the emotions, and bodymind. Advances (Institute for the Advancement of Health), 3, 8-16. Pert, C. B., & Snyder, S. H. (1973). Opiate recep­ tor: Demonstration in nervous tissue. Science, 179, 1011-1014. Perugini, E. M., Kirsch, I., Allen, S. T., Coldwell, E., Meredith, J., Montgomery, G. H., & Shee­ han, J. (1998). Surreptitious observation of re­ sponses to hypnotically suggested hallucinations: A test of the compliance hypothesis. International Journal of C linical and E xperim ental H ypnosis,

46, 191-203. Peschel, E. R., & Peschel, R. E. (1987). Medical insights into the castrati in opera. Am erican Scien­ tist, 75, 578-583. Peters, T. J., & Waterman, R. H., Jr. (1982). In search of excellence: Lessons from Am erica’s bestrun com panies. New York: Harper & Row. Peterson, C., & Barrett, L. C. (1987). Explanatory style and academic performance among universi­ ty freshmen. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 603-607. Peterson, C., Peterson, J., & Skevington, S. (1986). Heated argument and adolescent development. Journal of Social and P ersonal R elationships, 3,

229-240. Peterson, C., & Seligman, M. E. P. (2004).

C ha­

racter strengths and virtues: A handbook and clas­ sification. New York: Oxford. Peterson, C. C., & Siegal, M. (1999). Representing inner worlds: Theory of mind in autistic, deaf, and normal hearing children. Psychological Science, 10, 126-129. Peterson, L. R., & Peterson, M. J. (1959). Short­ term retention of individual verbal items. Journal of Experim ental P sychology, 58, 193-198. Petitto, L. A., & Marentette, P. F. (1991). Babbling in the manual mode: Evidence for the ontogeny of language. Science, 251, 1493-1496. Petrosino, A., T\irpin-Petrosino, C., & Finckenauer, J. O. (2000). Well-meaning programs can ha­ ve harmful effects! Lessons from experiments of programs such as Scared Straight. C rim e and D e­ linquency, 46, 354-379. Pettegrew, J. W., Keshavan, M. S., & Minshew, N. J. (1993). 3IP nuclear magnetic resonance spectroscopy: Neurodevelopment and schizophre­ nia. Schizophrenia B ulletin, 19, 35-53. Petticrew, M., Fraser, J. M., & Regan, M. F. (1999). Adverse life events and risk of breast can­ cer: A meta-analysis. British Journal of H ealth Psychology, 4, 1-17. Pettigrew, T. F. (1969). Racially separate or toget­ her? Journal of Social Issues, 25, 43-69.

Pettigrew, T. F. (1998). Reactions toward the new minorities of western Europe. Annual Review of Sociology, 24, 77-103. Pettigrew, T. F. (2004). Justice deferred a half cen­ tury after Brown v. Board of Education. Am erican Psychologist, 59, 521-529. Pew. (2003). Views of a changing world 2003. The Pew Global Attitudes Project. Washington, DC: Pew Research Center for the People and the Press (http ://people-press .org/reports/pdf/185 .pdf). Phelps, J. A., Davis J. O., & Schartz, K. M. (1997). Nature, nurture, and twin research strategies. C ur­ rent D irections in Psychological Science, 6, 117— 120.

Philip Morris. (2003). Philip Morris USA youth smoking prevention. Teenage attitudes and beha­ vior study, 2002. In „Raising kids who don’t smo­ ke", vol. 1(2). Phillips, D. P. (1985). Natural experiments on the ef­ fects of mass media violence on fatal aggression: Strengths and weaknesses of a new approach. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experim ental so­ cial psychology (Vol. 19). Orlando, FL: Academic Press. Phillips, D. P., Carstensen, L. L., & Paight, D. J. (1989). Effects of mass media news stories on su­ icide, with new evidence on the role of story con­ tent. In D. R. Pfeffer (Ed.), Suicide am ong youth: Perspectives on risk and prevention. Washington, DC: American Psychiatric Press. Phillips, J. L. (1969). O rigins of intellect: Piaget’s theory. San Francisco: Freeman. Phillips, T. (2004, April 3). Quoted by T. Baldwin & G. Rozenberg, Britain ‘must scrap multiculturalism’. The Tim es, p. 1. Piaget, J. (1932). The m oral judgm ent of the child. New York: Harcourt, Brace & World. Picchioni, D., Mignot, E. J., & Harsh, J. R. (2004). The month-of-birth pattern in narcolep­ sy is moderated by cataplexy severity and may be independent of HLA-DQB1*0602. Sleep, 27, 1471-1475. Pickar, D., Labarca, R., Linnoila, M., Roy, A., Hommer, D., Everett, D., & Payl, S. M. (1984). Neuroleptic-induced decrease in plasma homovanillic acid and antipsychotic activity in schizoph­ renic patients. Science, 225, 954-957. Pike, K. M., & Rodin, J. (1991). Mothers, daugh­ ters, and disordered eating. Journal of Abnorm al Psychology, 100, 198-204. Piliavin, J. A. (2003). Doing well by doing good: Be­ nefits for the benefactor. In C. L. M. Keyes & J. Haidt (Eds.), Flourishing: Positive psychology and the life w ell-lived. Washington, DC: American Psy­ chological Association. Pillemer, D. (1998). Momentous events, vivid m em o­ ries. Cambridge: Harvard University Press, 1998. Pillemer, D. G. (1995). What is remembered about early childhood events? Invited paper presentation to the American Psychological Society convention. Pillsworth, M. G., Haselton, M. G., & Buss, D. M. (2004). Ovulatory shifts in female desire. Journal of Sex Research, 41, 55-65.

Pincus, H. A. (1997) Commentary: Spirituality, re­ ligion, and health: Expanding, and using the know­ ledge base. M ind/Body M edicine, 2, 49. Pinel, J. P. J. (1993). Biopsychology (2nd ed). Bos­ ton: Allyn & Bacon. Pingitore, R., Dugoni, B. L., Tindale, R. S., & Spring, B. (1994). Bias against overweight job ap­ plicants in a simulated employment interview. Journal of Applied P sychology, 79, 909-917. Pinker, S. (1990, September-October). Quoted by J. de Cuevas, „No, she holded them loosely". H ar­ vard M agazine, p. 60-67. Pinker, S. (1995). The language instinct. The G ene­ ral P sychologist, 31, 63-65. Pinker, S. (1998). Words and rules. Lingua, 106, 219-242. Pinker, S. (1999, June 24). His brain measured up. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Pinker, S. (2002, September 9). A biological unders­ tanding of human nature: A talk with Steven Pin­ ker. The Edge Third Culture Mail List (www.edge.org). Pinker, S. (2002). The blank slate. New York: Viking. Pinker, S. (2005, April 22). The science of gender and science: A conversation with Elizabeth Spel­ ke. Harvard University (www.edge.org). Pinkerton, S. D., & Abramson, P. R. (1997). Con­ doms and the prevention of AIDS. Am erican Scientist, 85, 364-373. Pipe, M.-E. (1996). Children’s eyewitness memory. N ew Zealand Journal of Psychology, 25, 36-43. Pipe, M.-E., Lamb, M. E., Orbach, Y., & Esplin, P. W. (2004). Recent re search on children’s te­ stimony about experienced and witnessed events. D evelopm ental R eview , 24, 440-468. Piper, A., Jr. (1998, Winter). Multiple personality di­ sorder: Witchcraft survives in the twentieth cen­ tury. Skeptical Inquirer, p. 44-50. Pipher, M. (2002). The m iddle of everyw here: The w orld’s refugees com e to our tow n. New York: Harcourt Brace. Pittenger, D. J. (1993). The utility of the MyersBriggs Type Indicator. Review ofEduational R ese­ arch, 63, 467-488. Pleck, J. H., Sonenstein, F. L., & Ku, L. C. (1993). Masculinity ideology: Its impact on adolescent ma­ les’ heterosexual relationships. Journal of Social Issues, 49, 11-29. Pliner, P. (1982). The effects of mere exposure on liking for edible substances. Appetite: Journal for Intake R esearch, 3, 283-290. Pliner, P., & Pelchat, M. L. (1991). Neophobia in humans and the special status of foods of animal origin. Appetite, 16, 205-218. Plomin, R. (1997). Identifying genes for cogniti­ ve abilities and disabilities. In R. Sternberg, & E. Grigorenko (Eds.), Intelligence, heredity, and environm ent. New York: Cambridge University Press. Plomin, R. (1999). Genetics and general cognitive ability. N ature, 402 (Suppl), C25-C29. Plomin, R. (2001). Genetics and behaviour. The Psy­ chologist, 14, 134-139.

BIBLIOGRAFIJA

Plomin, R. (2003). General cognitive ability. In R. Plomin, J. C. DeFries, I. W. Craig, & P. McGuffin (Eds.), Behavioral genetics in a post genom ic w orld. Washington, DC: APA Books. Plomin, R., & Bergeman, C. S. (1991). The nature of nurture: Genetic influence on ,,environmental“ measures. Behavioral and Brain Sciences, 14, 373-427. Plomin, R., Corley, R., Caspi, A., Fulker, D. W., & DeFries, J. (1998). Adoption results for selfreported personality: Evidence for nonadditive ge­ netic effects? Journal of Personality and Social Psychology, 75, 211-219. Plomin, R, & Crabbe, J. (2000). DNA. Psycholo­ gical B ulletin, 126, 806-828. Plomin, R., & Daniels, D. (1987). Why are children in the same family so different from one another? Behavioral and Brain Sciences, 10, 1-60. Plomin, R., & DeFries, J. C. (1998, May). The ge­ netics of cognitive abilities and disabilities. Scien­ tific Am erican, p. 62-69. Plomin, R., DeFries, J. C., McClearn, G. E., & Rutter, M. (1997). Behavioral genetics. New York: Freeman. Plomin, R., Fulker, D. W., Corley, R, & DeFries, J. C. (1997). Nature, nurture and cognitive deve­ lopment from 1 to 16 years: A parent-offspring adoption study. Psychological Science, 8,442-447. Plomin, R., McClearn, G. E., Pedersen, N. L., Nesselroade, J. R, & Bergeman, C. S. (1988). Genetic influence on childhood family environ­ ment perceived retrospectively from the last half of the life span. D evelopm ental P sychology, 24, 37-45. Plomin, R, & McGuffin, P. (2003). Psychopatho­ logy in the postgenomic era. Annual Review of P sy­ chology, 54, 205-228. Plomin, R, Reiss, D, Hetherington, E. M., & Ho­ we, G. W. (January, 1994). Nature and nurture: Genetic contributions to measures of the family en­ vironment. D evelopm ental P sychology, 30(1), 3243. Pious, S. (1993). Psychological mechanisms in the human use of animals. Journal of Social Issues, 49(1), 11-52. Pious, S., & Herzog, H. A. (2000). Poll shows re­ searchers favor lab animal protection. Science, 290, 711. Poldrack, R. A, & Wagner, A. D. (2004). What can neuroimaging tell us about the mind? C urrent D i­ rections in Psychological Science, 13, 177-181. Polivy, J., & Herman, C. P. (1985). Dieting and bin­ ging: A causal analysis. Am erican Psychologist, 40, 193-201. Polivy, J., & Herman, C. P. (1987). Diagnosis and treatment of normal eating. Journal of Personali­ ty and Social P sychology, 55, 635-644. Polivy, J., & Herman, C. P. (2002). Causes of eating disorders. Annual Review of P sychology, 53,187— 213. Pollack, A. (2004, April 13). With tiny brain im­ plants, just thinking may make it so. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com).

Poliak, S., Cicchetti, D, & Klorman, R. (1998). Stress, memory, and emotion: Developmental con­ siderations from the study of child maltreatment. D evelopm ental P sychopathology, 10, 811-828. Poliak, S. D., & Kistler, D. J. (2002). Early expe­ rience is associated with the development of cate­ gorical representations for facial expressions of emotion. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 99, 9072-9076. Poliak, S. D., & Tolley-Schell, S. A. (2003). Selec­ tive attention to facial emotion in physically abu­ sed children. Journal of Abnorm al Psychology, 112, 323-328. Pollard, R. (1992). 100 years in psychology and de­ afness: A centennial retrospective. Invited address to the American Psychological Association conven­ tion, Washington, DC. Polusny, M. A., & Follette, Y. M. (1995). Long-term correlates of child sexual abuse: Theory and review of the empirical literature. Applied & Preventive Psychology, 4, 143-166. Pomerleau, O. F., Collins, A. C., Shiftman, S., & Pomerleau, C. S. (1993). Why some people smoke and others do not: New perspectives. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 61, 723-731. Poole, D. A, & Lindsay, D. S. (1995). Interviewing preschoolers: Effects of nonsuggestive techniques, parental coaching and leading questions on reports of nonexperienced events. Journal of Experim en­ tal C hild P sychology, 60, 129-154. Poole, D. A, & Lindsay, D. S. (2001). Children’s eyewitness reports after exposure to misinforma­ tion from parents. Journal of Experim ental P sy­ chology: A pplied, 7, 27-50. Poole, D. A., & Lindsay, D. S. (2002). Reducing child witnesses’ false reports of misinformation from parents. Journal of Experim ental C hild Psychology, 81, 117-140. Poole, D. A., Lindsay, D. S, Memon, A., & Bull, R. (1995). Psychotherapy and the recovery of me­ mories of childhood sexual abuse: U. S. and Bri­ tish practitioners’ opinions, practices, and experien­ ces. Journal of C onsulting and C linical Psycho­ logy, 63, 426-437. Poon, L. W. (1987). Myths and truisms: Beyond ex­ tant analyses of speed of behavior and age. Address to the Eastern Psychological Association conven­ tion. Pope, H. G, & Yurgelun-Todd, D. (1996). The re­ sidual cognitive effects of heavy marijuana use in college students. Journal of the Am erican M edi­ cal A ssociation, 275, 521-527. Popenoe, D. (1993). The evolution of marriage and the problem of stepfamilies: A biosocial perspec­ tive. Paper presented at the National Symposium on Stepfamilies, Pennsylvania State University. Popenoe, D, & Whitehead, B. D. (2002). Should W e Live Together?, 2nd Ed. New Brunswick, NJ: The National Marriage Project, Rutgers University. Poremba, A., & Gabriel, M. (2001). Amygdalar ef­ ferents initiate auditory thalamic discriminative training-induced neuronal activity. Journal of N eu­ roscience, 21, 270-278.

1021

Porkka-Heiskanen, T., Strecker, R. E., Thakkar, M, Bjorkum, A. A, Greene, R. W., & McCarley, R. W. (1997). Adenosine: A mediator of the sleep-inducing effects of prolonged wakefulness. Science, 276, 1265-1268. Porter, D., & Neuringer, A. (1984). Music discrimi­ nations by pigeons. Journal of Experim ental P sy­ chology: A nim al B ehavior P rocesses, 10,138-148. Porter, R. P. (1998). Twisted tongues: The failure of bilingual education. Washington, DC: The Com­ munitarian Network (www.gwu.edu/~ccps/pop_biling.html). Porter, S., Birt, A. R., Yuille, J. C., & Lehman, D. R. (2000, Nov.). Negodating false memories: Interviewer and rememberer characteristics relate to memory distortion. Psychological Science, 11, 507-510. Porter, S., Yuille, J. C., & Lehman, D. R. (1999). The nature of real, implanted, and fabricated me­ mories for childhood events: Implications for the recovered memory debate. Law and H um an B ehavior, 23, 517-537. Posavac, H. D, Posavac, S. S., & Posavac, E. J. (1998). Exposure to media images of female at­ tractiveness and concern with body weight among young women. Sex Roles, 38, 187-201. Posner, M. I, & Carr, T. H. (1992). Lexical access and the brain: Anatomical constraints on cogniti­ ve models of word recognition. Am erican Journal of Psychology, 105, 1-26. Poulton, R, & Milne, B. J. (2002). Low fear in childhood is associated with sporting prowess in adolescence and young adulthood. Behaviour Re­ search and Therapy, 40, 1191-1197. Povinelli, D. J, & Bering, J. M. (2002). The men­ tality of apes revisited. C urrent D irections in P sy­ chological Science, 11, 115-119. Powell, J. (1989). H appiness is an inside job. Va­ lencia, CA: Tabor. Powell, K. E., Thompson, P. D, Caspersen, C. J., & Kendrick, J. S. (1987). Physical activity and the incidence of coronary heart disease. Annual Re­ view of P ublic H ealth, 8, 253-287. Powell, L. H, Schahabi, L., & Thoresen, C. E. (2003). Religion and spirituality: Linkages to phy­ sical health. Am erican Psychologist, 58, 36-52. Powell, R. A., & Boer, D. P. (1994). Did Freud mis­ lead patients to confabulate memories of abuse? Psychological Reports, 74, 1283-1298. Prairie Home Companion. (1999). The Prairie H o­ m e C om panion’s P retty G ood Joke B ook (Vol. 4). St. Paul, MN: Prairie Home Companion. Pratkanis, A. R. (1992). The cargo-cult science of subliminal persuasion. Skeptical Inquirer, 16, 260272. Pratkanis, A. R., & Greenwald, A. G. (1988). Re­ cent perspectives on unconscious processing: Still no marketing applications. Psychology and M arketing, 5, 337-353. PRB. (2002). 2002 W om en of our W orld. Population Reference Bureau (www.prb.org). PRB. (2004). 2004 w orld population data sheet. Was­ hington, DC: Population Reference Bureau.

1022

BIBLIOGRAFIJA

Prentice, D. A., & Miller, D. T. (1993). Pluralistic Pyszczynski, T. A., Solomon, S., & Greenberg, J. (2002). In the w ake of 9/11: The psychology of ter­ ignorance and alcohol use on campus: Some con­ ror. Washington, DC: American Psychological sequences of misperceiving the social norm. Jour­ Association. nal of P ersonality and Social Psychology, 64,243Qirko, H. N. (2004). „Fictive kin“ and suicide ter­ 256. rorism. Science, 304, 49-50. Presley, C. A., Meilman, P. W., & Lyerla, R. (1997). Alcohol and drugs on Am erican college Quasha, S. (1980). Albert E instein: A n intim ate por­ trait. New York: Forest. cam puses: Issues of violence and harrassm ent. Carbondale, IL: Core Institute, Southern Illinois Quinn, P. C. (2002). Category representation in young infants. C urrent D irections in P sychologi­ University. cal Science, 11, 66-70. Presson, P. K., & Benassi, V. A. (1996). Locus of control orientation and depressive symptomatolo­ Quinn, P. C., Bhatt, R. S., Brush, D., Grimes, A., & Sharpnack, H. (2002). Development of form gy: A meta-analysis. Journal of Social Behavior similarity as a Gestalt grouping principle in infancy. and Personality, 11, 201-212. Psychological Science, 13, 320-328. Pringle, P. J., Geary, M. P., Rodeck, C. H., King­ dom, J. C., Kayamba-Kay’s, S., & Hindmarsh, Quinn, P. J., Williams, G. M., Najman, J. M., An­ dersen, M. J., & Bor, W. (2001). The effect of P. C. (2005). The influence of cigarette smoking breastfeeding on child development at 5 years: A on antenatal growth, birth size, and the insulin-licohort study. Journal of Pediatrics & C hild H ealth, ke growth factor axis. Journal of C linical Endoc­ 3, 465-469. rinology and M etabolism , 90, 2556-2562. Prioleau, L., Murdock, M., & Brody, N. (1983). Rabin, A. S., Kaslow, N. J., & Rehm, L. P. (1986). Aggregate outcome and follow-up results following An analysis of psychotherapy versus placebo stu­ self-control therapy for depression. Paper presented dies. The Behavioral and B rain Sciences, 6, 275at the American Psychological Association conven­ 310. tion. Project Match Research Group. (1997). Matching alcoholism treatments to client heterogeneity: Pro­ Rabinowicz, T., Dean, D. E., Petetot, J. M., & de Courten-Myers, G. M. (1999). Gender differen­ ject MATCH posttreatment drinking outcomes. ces in the human cerebral cortex: More neurons Journal of Studies on Alcohol, 58, 7-29. in males; more processes in females. Journal of Project on Redefining the Meaning and Purpose Child Neurology, 14, 98-107. of Baccalaureate Degrees. (1985). Integrity in the college curriculum . Washington, DC: Association Rabinowicz, T., de Courten-Myers, G. M., Pete­ tot, J. M., Xi, G., & de los Reyes, E. (1996). Hu­ of American Colleges. man cortex development: Estimates of neuronal Pronin, E., Gilovich, T., & Ross, L. (2004). Objec­ numbers indicate major loss late during gestation. tivity in the eye of the Journal of Neuropathology and Experimental Neu­ beholder: Divergent perceptions of bias in self ver­ rology, 55, 320-328. sus others. Psychological Review , 111, 781-799. Pronin, E., Lin, D. Y., & Ross, L. (2002). The bias Radford, B. (2002, November/December). Psychics wrong about Chandra Levy. Skeptical Inquirer, p. blind spot: Perceptions of bias in selfversus others. 9. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, Raglin, J. S. (1992). Anxiety and sport performan­ 369-381. ce. In J. O. Holloszy (Ed.), Exercise and sports Provine, R. R. (2001). Laughter: A scientific inves­ sciences review s (Vol. 20). Baltimore: Williams & tigation. New York: Penguin. Wilkins. Psychologist (2003, April). Who’s the greatest? The Rahman, Q., & Wilson, G. D. (2003). Bom gay? Psychologist, 16, 17. The psychobiology of human sexual orientation. Psychologist (2005, August). Description or explana­ Personality and Individual D ifferences, 34, 1337— tion? The Psychologist, 18, 460-461. 1382. Puchalski, C. (2005, March 12). Personal correspon­ dence from Director, George Washington Institu­ Rahman, Q., Wilson, G. D., & Abrahams, S. (2003). Biosocial factors, sexual orientation and te for Spirituality and Health. neurocognitive functioning. Psychoneuroendocri­ Putnam, F. W. (1991). Recent research on multiple nology, 29, 867-881. personality disorder. Psychiatric C linics of N orth Raine, A. (1999). Murderous minds: Can we see the Am erica, 14, 489-502. mark of Cain? C erebrum : The D ana Eorum on Putnam, F. W. (1995). Rebuttal of Paul McHugh. Brain Science 1(1), 15-29. Journal of the Am erican Academ y of C hild and Rainville, P., Duncan, G. H., Price, D. D., Carrier, Adolescent Psychiatry, 34, 963. B., & Bushnell, M. C. (1997). Pain affect enco­ Putnam, R. (2000). Bow ling alone. New York: Si­ ded in human anterior cingulate but not somatomon and Schuster. sen-sory cortex. Science, 277, 968-971. Pyszczynski, T., Hamilton, J. C., Greenberg, J., & Becker, S. E. (1991). Self-awareness and psy­ Raison, C. L., Klein, H. M., & Steckler, M. (1999). The mood and madness reconsidered. Journal of chological dysfunction. In C. R. Snyder & D. O. Affective D isorders, 53, 99-106. Forsyth (Eds.), H andbook of social and clinical psychology: The health perspective. New York: Ralston, A. (2004). Enough rope. Interview for ABC TV, Australia, by Andrew Denton Pergamon.

(www.abc.net.au/enoughrope/stories/ sl227885.htm). Ramachandran, V. S., & Blakeslee, S. (1998). Phantom s in the brain: Probing the m ysteries of the hum an m ind. New York: Morrow. Ramey, S. L., & Ramey, C. T. (1992). Early edu­ cational intervention with disadvantaged children - To what effect? Applied and P reventive Psycho­ logy, 1, 131-140. Rand, C. S. W., & Macgregor, A . M. C. (1990). Morbidly obese patients’ perceptions of social disc­ rimination before and after surgery for obesity. Southern M edical Journal, 83, 1390-1395. Rand, C. S. W., & Macgregor, A . M. C. (1991). Successful weight loss following obesity surgery and perceived liability or morbid obesity. Internal Journal of O besity, 15, 577-579. Randi, J. (1999, February 4). 2000 Club mailing list e-mail letter. Rapoport, J. L. (1989, March). The biology of ob­ sessions and compulsions. Scientific A m erican, p. 83-89. Rasanen, S., Pakaslahti, A ., Syvalahti, E., Jones, P. B., & Isohanni, M. (2000). Sex differences in schizophrenia: A review. N ordic Journal of Psychiatry, 54, 37-45. Ray, J. (2005, April 12). U. S. teens walk away from anger: Boys and girls manage anger differently. The Gallup Organization (www.gallup.com). Ray, O., & Ksir, C. (1990). D rugs, society, and hu­ m an behavior (5th ed.). St. Louis: Times Mirror/ Mosby. Raynor, H. A ., & Epstein, L. H. (2001). Dietary va­ riety, energy regulation, and obesity. Psychologi­ cal B ulletin, 127,325-341. Reason, J. (1987). The Chernobyl errors. Bulletin of the B ritish Psychological Society, 40, 201-206. Reason, J., & Mycielska, K. (1982). Absent-m in­ ded? The psychology of m ental lapses and every­ day errors. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Redelmeier, D. A ., & Tversky, D. A . (1996). On the belief that arthritis pain is related to the weather. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences,

93, 2895-2896. Redish, A . D. (2004). Addiction as a computational process gone awry. Science, 306, 1944-1947. Reed, P. (2000). Serial position effects in recognition memory for odors. Journal of Experim ental P sy­ chology: Learning, M em ory, and C ognition, 26, 411-422. Reed, T. E., & Jensen, A . R. (1992). Conduction velocity in a brain nerve pathway of normal adults correlates with intelligence level. Intelligence, 16, 259-272. Reeve, C. L., & Hakel, M. D. (2002). Asking the right questions about g. H um an P erform ance, 15, 47-74.

Regier, D. A ., Kaelber, C. T., Rae, D. S., Farmer, M. E., Knauper, B., Kessler, R. C., & Norquist, G. S. (1998). Limitations of diagnostic criteria and assessment instruments for mental disorders: Im­ plications for research and policy. Archives of G e­ neral Psychiatry, 55, 109-115.

BIBLIOGRAFIJA

Reichman, J. (1998).

I’m not in the m ood: W hat eve­

ry w om an should know about im proving her libi­ do. New York: Morrow. Reiner, W. G., & Gearhart, J. P. (2004). Discor­ dant sexual identity in some genetic males with cloacal exstrophy assigned to female sex at birth. N ew England Journal of M edicine, 350, 333-341. Reisenzein, R. (1983). The Schachter theory of emo­ tion: Two decades later. Psychological Bulletin, 94, 239-264. Reiser, M. (1982). Police psychology. Los Angeles: LEHL Reiss, D., & Marino, L. (2001). Mirror self-recognition in the bottlenose dolphin: A case of cogni­ tive convergence. Proceedings of the N ational Aca­ dem y of Sciences, 98, 5937-5942. Reiman, A. S. (1998, December 14). A trip to stonesville. N ew Republic (www.thenewrepublic.com). Remafedi, G. (1999). Suicide and sexual orientation: Nearing the end of controversy? Archives of G e­ neral Psychiatry, 56, 885-886. Remley, A. (1988, October). From obedience to in­ dependence. Psychology Today, p. 56-59. Remondes, M., & Schuman, E. M. (2004). Role for a cortical input to hippocampal area CA1 in the consolidation of a long-term memory. N ature, 431, 699-703. Reneman, L., Lavalaye, J., Schmand, B., De Wolff, F. A., Van Den Brink, W., Den Heeten, G., & Booij, J. (2001). Cortical serotonin transporter density and verbal memory in individuals who stopped using 3,4-methylenedioxy-methampetamine. Archives of G eneral P sychiatry, 58, 901-908. Renner, M. J. (1992). Curiosity and exploration. In L. R. Squire (Ed.), Encyclopedia of Learning and M em ory. New York: Macmillan. Renner, M. J., & Renner, C. H. (1993). Expert and novice intuitive judgments about animal behavior. Bulletin of the Psychonom ic Society, 31, 551-552. Renner, M. J., & Rosenzweig, M. R. (1987). En­ riched and im poverished environm ents: E ffects on brain and behavior. New York: Springer-Verlag.

Rentfrow, P. J., & Gosling, S. D. (2003). The Do Re Mi’s of everyday life: The structure and perso­ nality correlates of music preferences. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 1236— 1256. Repetti, R. L., Taylor, S. E., & Seeman, T. E. (2002). Risky families: Family social environments and the mental and physical health of offspring. Psychological Bulletin, 128, 330-366. Rescorla, R. A. (1988, March). Pavlovian conditio­ ning: It’s not what you think it is. Am erican Psy­ chologist, 43, 151-160. Rescorla, R. A., & Wagner, A. R. (1972). A theo­ ry of Pavlovian conditioning: Variations in the ef­ fectiveness of reinforcement and nonreinforcement. In A. H. Black & W. F. Perokasy (Eds.), C lassi­ cal conditioning II: C urrent theory. New York: Appleton-Century-Crofts. Resnick, M. D., Be arm an, P. S., Blum, R. W., Bau­ man, K. E., Harris, K. M., Jones, J., Tabor, J., Be-

1023

Richardson, J. (1993). The curious case of coins: Re­ uhring, T., Sieving, R., Shew, M., Bearinger, L. membering the appearance of familiar objects. The H., & Udry, J. R. (1997). Protecting adolescents Psychologist: B ulletin of the B ritish Psychologi­ from harm: Findings from the National Longitu­ cal Society, 6, 360-366. dinal Study on Adolescent Health. Journal of the Richardson, J. T. E., & Zucco, G. M. (1989). Cog­ Am erican M edical A ssociation, 278, 823-832. nition and olfaction: A review. Psychological Bul­ Resnick, R. A., O’Regan, J. K., & Clark, J. J. letin, 105, 352-360. (1997). To see or not to see: The need for atten­ tion to perceive changes in scenes. Psychological Rieff, P. (1979). Freud: The m ind of a m oralist (3rd ed.). Chicago: University of Chicago Press. Science, 8, 368-373. Resnick, S. M. (1992). Positron emission tomography Rieger, G., Chivers, M. L., & Bailey, J. M. (2005). Sexual arousal patterns of bisexual men. Psycho­ in psychiatric illness. C urrent D irections in P sy­ logical Science, 16, 579-584. chological Science, 1, 92-98. Responsive C om m unity. (1996, Fall). Age vs. weight. Riis, J., Loewenstein, G., Baron, J., Jepson, C., Fagerlin, A., & Ubel, P. A. (2005). Ignorance of he­ Page 83 (reported from a W all Street Journal sur­ donic adaptation to hemodialysis: A study using vey). ecological momentary assessment. Journal of Ex­ Ressler, R. K., Burgess, A. W., & Douglas, J. E. perim ental Psychology: G eneral, 134, 3-9. (1988). Sexual hom icide patterns. Boston: Lexing­ Ring, K. (1980). Life at death: A scientific investi­ ton Books. gation of the near-death experience. New York: Reynolds, A. J., Temple, J. A., Robertson, D. L., Coward, McCann & Geoghegan. & Manri, E. A. (2001). Long-term effects of an early childhood intervention on educational Ripple, C. H., & Zigler, E. (2003). Research, poli­ cy, and the federal role in prevention initiatives for achievement and juvenile arrest. Journal of the children. Am erican Psychologist, 58, 482-490. Am erican M edical A ssociation, 285, 2339-2346. Rhee, S. H., & Waldman, I. D. (2002). Genetic and/Riskind, J. H., Beck, A. T., Berchick, R. J., Brown. G., & Steer, R. A. (1987). Reliability of DSMenvironmental influences on antisocial behavior: A III diagnoses for major depression and generali­ meta-analysis of twin and adoption studies. Psy­ zed anxiety disorder using the structured clinical chological B ulletin, 128, 490-529. interview for DSM-III. Archives of G eneral P sy­ Rhodes, G., Sumich, A., & Byatt, G. (1999). Are chiatry, 44, 817-820. average facial configurations attractive only becau­ se of their symmetry? Psychological Science, 10, Rizzolatti, G., Fadiga, L., Fogassi, L., & Gallese, V. (2002). From mirror neurons to imitation: Facts 52-58. and speculations. In A. N. Meltzoff & W. Prinz Rhodes, S. R. (1983). Age-related differences in work (Eds.), The im itative m ind: D evelopm ent, evolu­ attitudes and behavior: A review and conceptual tion, and brain bases. Cambridge: Cambridge Uni­ analysis. Psychological Bulletin, 93, 328-367. versity Press, 2002. Rholes, W. S., & Simpson, J. A. (Eds.) (2004). Adult Roberson, D., Davidoff, J., Davies, I. R. L., & Sha­ attachm ent: Theory, research, and clinical im pli­ piro, L. R. (2004). The development of color ca­ cations. New York: Guilford. tegories in two languages: A longitudinal study. Ribeior, R., Gervasoni, D., Soares, E. S., Zhou, Y., Journal of Experim ental P sychology: G eneral, & Lin S.-C., Pantoja, J., Lavine, M., & Nico133, 554-571. lelis, M. A. L. (2004). Long-lasting novelty-indu­ ced neuronal reverberation during slow-wave sle­ Roberts, A. H., Kewman, D. G., Mercier, L., & Hovell, M. (1993). The power of nonspecific ef­ ep in multiple forebrain areas. PloS Biology, 2(1), fects in healing: Implications for psychosocial and e37 (www.plosbiology.org). biological treatments. C linical P sychology R eview , Ricciardelli, L. A., & McCabe, M. P. (2004). A 13, 375-391. biopsychosocial model of disordered eating and the pursuit of muscularity in adolescent boys. Psycho­ Roberts, B. W., Caspi, A., & Moffitt, T. E. (2001). The kids are alright: Growth and stability in per­ logical Bulletin, 130, 179-205. sonality development from adolescence to adult­ Riccio, D. C., Millin, P. M., & Gisquet-Verrier, P. hood. Journal of Personality and Social P sycho­ (2003). Retrograde amnesia: Forgetting back. C ur­ logy, 81, 670-683. rent D irections in Psychological Science, 12,41— Roberts, B. W., Caspi, A., & Moffitt, T. E. (2003). 44. Work experiences and personality development in Rice, B. (1985, September). Performance review: The young adulthood. Journal of Personality and So­ job nobody likes. Psychology Today, p. 30-36. cial P sychology, 84, 582-593. Rice, M. E., & Grusec, J. E. (1975). Saying and doing: Effects on observer performance. Journal of Perso­ Roberts, B. W., & DelVecchio, W. F. (2000). The rank-order consistency of personality traits from nality and Social P sychology, 32, 584-593. childhood to old age: A quantitative review of Rich, F. (2001, May 20). Naked capitalists: there’s longitudinal studies. Psychological Bulletin, 126, no business like pom business. N ew York Tim es 3-25. (www.nytimes.com). Richards, J. M., & Gross, J. J. (2000). Emotion re­ Roberts, B. W., O’Donnell, M., & Robins, R. W. (2004). Goal and personality trait development in gulation and memory: The cognitive costs of kee­ emerging adulthood. Journal of Personality and ping one’s cool. Journal of Personality and Social Social P sychology, 87, 541-550. Psychology, 79,410-424.

1024

BIBLIOGRAFIJA

Roberts, L. (1988). Beyond Noah’s ark: What do we need to know? Science, 242, 1247. Roberts, T.-A. (1991). Determinants of gender dif­ ferences in responsiveness to others’ evaluations. D issertation A bstracts International, 51 (8-B). Robins, L. N., Davis, D. H., & Goodwin, D. W. (1974). Drug use by U. S. Army enlisted men in Vietnam: A follow-up on their return home. Am e­ rican Journal of E pidem iology, 99, 235-249. Robins, L., & Regier, D. (Eds.). (1991). Psychiat­ ric disorders in A m erica. New York: Free Press. Robins, R. W., Gosling, S. D., & Craik, K. H. (1999). An empirical analysis of trends in psycho­ logy. Am erican Psychologist, 54, 117-128. Robins, R. W., & Trzesniewski, K. H. (2005). Self­ esteem development across the lifespan. C urrent D irections in Psychological Science, 14(3), 158— 162. Robins, R. W., Trzesniewski, K. H., Tracy, J. L., Gosling, S. D., & Potter. J. (2002). Global self­ esteem across the lifespan. Psychology and A ging, 17,423^34. Robinson, J. (2002, October 8). What percentage of the population is gay? G allup Tuesday B riefing (www.gallup.com/poll/tb/religValue/ 20021008b.asp). Robinson, J. L., Kagan, J., Reznick, J. S., & Cor­ ley, R. (1992). The heritability of inhibited and uninhibited behavior: A twin study. D evelopm en­ tal Psychology, 28, 1030-1037. Robinson, T. E., & Berridge, K. C. (2003). Addic­ tion. Annual Review of P sychology, 54, 25-53. Robinson, T. N. (1999). Reducing children’s televi­ sion viewing to prevent obesity. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 282, 1561-1567. Robinson, V. M. (1983). Humor and health. In P. E. McGhee & J. H. Goldstein (Eds.), H andbook of hum or research: Vol. II. Applied studies. New York: Springer-Verlag. Robison, J, & Mason, H. (2002, July 2). Getting between teens and tobacco. G allup Tuesday B rie­ fing, Gallup Organization (www.gallup.com/poll/ tb/healthcare/20020702.asp). Robison, L. (1999). Why our MENTALLY ILL son is on DEATH ROW. www.swuuc.org/fjuuc/Courier/robison.htm. See also www.larryrobison.org Rochat, F. (1993). How did they resist authority? Pro­ tecting refugees in Le Chambon during World War E. Paper presented at the American Psychological Association convention. Rock, I., & Palmer, S. (1990, December). The le­ gacy of Gestalt psychology. Scientific A m erican, p. 84-90. Rodin, J. (1986). Aging and health: Effects of the sense of control. Science, 233, 1271-1276. Rodriguez, E., George, N., Lachaux, J.-P, Martinerie, J., Renault, B., & Varela, F. J. (1999). Perception’s shadow: Long-distance synchroni­ zation of human brain activity. N ature, 297, 430433. Roediger, H. (2001, September). Quoted by R. Her­ bert, Doing a number on memory. AP S O bserver, p. 1,7-11.

Roediger, H. L., HI, & McDermott, K. B. (1995). Roiser, J. P., Cook, L. J., Cooper, J. D., Rubinsztein, D. C., & Sahakian, B. J. (2005). Associa­ Creating false memories: Remembering words not tion of a functional polymorphism in the seroto­ presented in lists. Journal of Experim ental P sycho­ nin transporter gene with abnormal emotional pro­ logy: Learning, M em ory, and C ognition, 21, 803— cessing in ecstasy users. Am erican Journal of P sy­ 814. chiatry, 162, 609-612. Roediger, H. L., HI, Wheeler, M. A., & Rajaram, S. (1993). Remembering, knowing, and reconst­ Rokach, A., Orzeck, T., Moya, M., & Exposito, F. (2002). Causes of loneliness in North America and ructing the past In D. L. Medin (Ed.), The psycholSpain. European P sychologist, 7, 70-79. ogy of learning and m otivation: A dvances in re­ search and theory (Vol. 30). Orlando, FL: Acade­ Rosch, E. (1974). Linguistic relativity. In A. Silverstein (Ed.), H um an com m unication: Theoretical mic Press. perspectives. New York: Halsted Press. Roehling, M. V. (1999). Weight-based discrimination in employment: Psychological and legal aspects. Rosch, E. (1978). Principles of categorization. In E. Rosch & B. L. Lloyd (Eds.), C ognition and cate­ Personnel Psychology, 52, 969-1016. gorization. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Roehling, M. V. (2000). Weight-based discrimination in employment: psychological and legal aspects. Rose, J. S., Chassin, L., Presson, C. C., & Sher­ man, S. J. (1999). Peer influences on adolescent Personnel Psychology, 52(4), 969-1016. cigarette smoking: A prospective sibling analysis. Roehling, P. V., Roehling, M. V., & Moen, P. M errill-Paim er Q uarterly, 45, 62-84. (2001). The relationship between work-life poli­ cies and practices and employee loyalty: A life Rose, R. J., Kaprio, J., Winter, T., Dick, D. M., Viken, R. J., Pulkkinen, L., & Koskenvuo, M. course perspective. Journal of Fam ily and Econo­ (2002). Femininity and fertility in sisters with twin m ic Issues, 22, 141-170. brothers: Prenatal androgenization? Cross-sex so­ Roenneberg, T., Kuehnle, T, Pramstaller, P. P., cialization? Psychological Science, 13, 263-2“. Ricken, J., Havel, M., Guth, A, Merrow, M. (2004). A marker for the end of adolescence. C ur­ Rose, R. J., Viken, R. J., Dick, D. M., Bates, J. E., Pulkkinen, L., & Kaprio, J. (2003). It does take rent Biology, 14, R1038-9. a village: Nonfamiliar environments and children’s Roesser, R. (1998). What you should know about he­ behavior. Psychological Science, 14, 273-277. aring conservation. Better Hearing Institute Rose, S. (1999). Precis of Lifelines: Biology, freedom , (www.betterhearing.org). determ inism . Behavioral and B rain Sciences, 22, Rogers, C. R. (1958). Reinhold Niebuhr’s The self 871-921. and the dram as of history: A criticism. Pastoral Rose, S., Bisson, J, & Wessely, S. (2003). A syste­ Psychology, 9, 15-17. matic review of single-session psychological inter­ Rogers, C. R. (1961). On becom ing a person: A the­ ventions (‘debriefing’) following trauma. Psy­ rapist’s view of psychotherapy. Boston: Houghton Mifflin. chotherapy and Psychosom atics, 72, 176-184. Rogers, C. R. (1980). A w ay of being. Boston: Roselli, C. E., Resko, J. A., & Stormshak, F. (2002). Hormonal influences on sexual partner pre­ Houghton Mifflin. ference in rams. Archives of Sexual Behavior, 31, Rogers, C. R. (1981, Summer). Notes on Rollo May. 43-9. Perspectives, 2(1), p. 16. Rogers, L. J. (2003, Fall). Seeking the right answers Rosenbaum, M. (1986). The repulsion hypothesis: On the nondevelopment of relationships. Journal of Per­ about right brain-left brain. C erebrum , 5(4), 55sonality and Social Psychology, 51, 1156-11“. 68. Rogers, S. (1992-1993, Winter). How a publicity Rosenberg, N. A, Pritchard, J. K., Weber, J. L, Cann, H. M, Kidd, K. K., Zhivotosky, L. A, blitz created the myth of subliminal advertising. & Feldman, M. W. (2002). Genetic structure of Public Relations Q uarterly, p. 12-17. human populations. Science, 298, 2381-2385. Rogers, S. (1994). Subliminal advertising: Grand scam of the 20th century. Paper presented to the Rosenhan, D. L. (1973). On being sane in insane pla­ ces. Science, 179, 250-258. American Academy of Advertising convention. Rogerson, P. A. (1994). On the relationship betwe­ Rosenthal, R, Hall, J. A., Archer, D., DiMatteo, M. R., & Rogers, P. L. (1979). The PONS test: en handedness and longevity. Social B iology, 40, Measuring sensitivity to nonverbal cues. In S. 283-287. Weitz (Ed.), N onverbal com m unication (2nd ed.). Rohan, M. J., & Zanna, M. P. (1996). Value tran­ New York: Oxford University Press. smission in families, in C. Seligman, J. M. Olson, & M. P. Zanna (Eds.), The psychology of values: Rosenzweig, M. R. (1984). Experience, memory, and the brain. Am erican Psychologist, 39, 365-376. The O ntario Sym posium (Vol. 8). Malwah, NJ: ErlRoss, L., Greene, D., & House, P. (1977). The fal­ baum. se consensus effect: An egocentric bias in social Rohner, R. P. (1986). The w arm th dim ension: Foun­ perception and attribution process. Journal of dations of parental acceptance-rejection theory. Experim ental Social P sychology, 13, 279-301. Newbury Park, CA: Sage. Rohner, R. P., & Veneziano, R. A. (2001). The im­ Ross, M., McFarland, C., & Fletcher, G. J. O. (1981). The effect of attitude on the recall of per­ portance of father love: History and contempora­ sonal histories. Journal of Personality and Social ry evidence. Review of G eneral Psychology, 5, Psychology, 40, 627-634. 382^105.

BIBLIOGRAFIJA

Ross, M., Xun, W. Q. E., & Wilson, A. E. (2002). Rowe, D. C. (2005). Under the skin: On the impar­ tial treatment of genetic and environmental hypot­ Language and the bicultural self. Personality and heses of racial differences. Am erican Psychologist, Social P sychology B ulletin, 28, 1040-1050. Rossi, A. S., & Rossi, P. H. (1993). O f hum an bon­ 60, 60-70. ding: Parent-child relations across the life cour­ Rowe, D. C., Almeida, D. M., & Jacobson, K. C. se. Hawthorne, NY: Aldine de Gruyter. (1999). School context and genetic influences on Rossi, P. J. (1968). Adaptation and negative after ef­ aggression in adolescence. Psychological Science, fect to lateral optical displacement in newly hat­ 10, 277-280. ched chicks. Science, 160, 430-432. Rowe, D. C., Jacobson, K. C., & Van den Oord, Rostosky, S. S., Wilcox, B. L., Wright, M. L. C., E. J. C. G. (1999). Genetic and environmental in­ & Randall, B. A. (2004). The impact of religio­ fluences on vocabulary IQ: Parental education le­ sity on adolescent sexual behavior: A review of the vel as moderator. C hild D evelopm ent, 70(5), 1151— evidence. Journal of Adolescent R esearch, 19, 1162. 677-697. Rowe, D. C., Vazsonyi, A. T., & Flannery, D. J. Roth, T., Roehrs, T., Zwyghuizen-Doorenbos, A., (1994). No more than skin deep: Ethnic and ra­ Stpeanski, E., & Witting, R. (1988). Sleep and cial similarity in developmental process. Psycho­ memory. In I. Hindmarch & H. Ott (Eds.), Ben­ logical Review , 101(3), 396. zodiazepine receptor ligans, m em ory and inform a­ Rowe, D. C., Vazsonyi, A. T., & Flannery, D. J. tion processing. New York: Springer-Verlag. (1995). Ethnic and racial similarity in developmen­ Rothbart, M., Fulero, S., Jensen, C., Howard, J., tal process: A study of academic achievement. Psy­ & Birrell, P. (1978). From individual to group im­ chological Science, 6, 33-38. pressions: Availability heuristics in stereotype for­ Rozin, P., Dow, S., Mosovitch, M., & Rajaram, S. mation. Journal of Experim ental Social Psycholo­ (1998). What causes humans to begin and end a me­ gy, 14, 237-255. al? A role for memory for what has been eaten, as Rothbart, M. K., Ahadi, S. A., & Evans, D. E. evidenced by a study of multiple meal eating in am­ (2000). Temperament and personality: Origins and nesic patients. Psychological Science, 9, 392-396. outcomes. Journal of Personality and Social Rozin, P., Millman, L., & Nemeroff, C. (1986). Psychology, 78, 122-135. Operation of the laws of sympathetic magic in dis­ Rothbaum, B. 0., Hodges, L., Anderson, P. L., Pri­ gust and other domains. Journal of Personality and ce, L., & Smith, S. (2002). Twelve-month folloSocial P sychology, 50, 703-712. wup of virtual reality and standard exposure the­ Ruback, R. B., Carr, T. S., & Hopper, C. H. (1986). rapies for the fear of flying. Journal of C onsulting Perceived control in prison: Its relation to repor­ and C linical Psychology, 70, 428-432. ted crowding, stress, and symptoms. Journal of Rothbaum, F., & Tsang, B. Y.-P. (1998). Lovesongs Applied Social P sychology, 16, 375-386. in the United States and China: On the nature of Rubenstein, J. S., Meyer, D. E., & Evans, J. E. romantic love. Journal of C ross-C ultural P sycho­ (2001). Executive control of cognitive processes logy, 29, 306-319. in task switching. Journal of Experim ental P sycho­ Rothman, A. J., & Salovey, P. (1997). Shaping per­ logy: H um an Perception and P erform ance, 27, ceptions to motivate healthy behavior: The role of 763-797. message framing. Psychological Bulletin, 121,3-19. Rubin, D. C., Rahhal, T. A., & Poon, L. W. (1998). Rothstein, W. G. (1980). The significance of occu­ Things learned in early adulthood are remembe­ pations in work careers: An empirical and theore­ red best. M em ory and C ognition, 26, 3-19. tical review. Journal of Vocational B ehavior, 17, Rubin, J. Z., Pruitt, D. G., & Kim, S. H. (1994). 328-343. Social conflict: E scalation, stalem ate, and settle­ Rotton, J., & Kelly, I. W. (1985). Much ado about m ent New York: McGraw-Hill. the full moon: A meta-analysis of lunar-lunacy re­ Rubin, L. B. (1985). Just friends: The role of friend­ search. Psychological Bulletin, 97, 286-306. ship in our lives. New York: Harper & Row. Rovee-Collier, C. (1989). The joy of kicking: Me­ Rubin, Z. (1970). Measurement of romantic love. mories, motives, and mobiles. In P. R. Solomon, Journal of Personality and Social P sychology, 16, G. R. Goethals, C. M. Kelley, & B. R. Stephens 265-273. (Eds.), M em ory: Interdisciplinary approaches. Rubonis, A. V., & Bickman, L. (1991). Psycholo­ New York: Springer-Verlag. gical impairment in the wake of disaster: The diRovee-Collier, C. (1993). The capacity for long-term saster-psychopathology relationship. Psychological memory in infancy. C urrent D irections in P sycho­ Bulletin, 109, 384-399. logical Science, 2, 130-135. Ruchlis, H. (1990). C lear thinking: A practical in­ Rovee-Collier, C. (1997). Dissociations in infant me­ troduction. Buffalo, NY: Prometheus Books. mory: Rethinking the development of implicit and Rudman, L. A., & Goodwin, S. A. (2004). Gender dif­ explicit memory. Psychological Review , 104,467ferences in automatic in-group bias: Why do women 498. like women more than men like men? Journal of Per­ Rowe, D. C. (1990). As the twig is bent? The myth sonality and Social Psychology, 87, 494-509. of child-rearing influences on personality develop­ Ruffin, C. L. (1993). Stress and health - little has­ ment. Journal of C ounseling and D evelopm ent, 68, sles vs. major life events. Australian P sychologist, 606-611. 28, 201-208.

1025

Rule, B. G., & Ferguson, T. J. (1986). The ef­ fects of media violence on attitudes, emotions, and cognitions. Journal of Social Issues, 42(3), 29-50. Rumbaugh, D. M. (1977). Language learning by a chim panzee: The Lana project. New York: Aca­ demic Press. Rumbaugh, D. M. (1994, February 15). Remarks on N ova: C an chim ps talk? PBS Television. Rumbaugh, D. M., & Savage-Rumbaugh, S. (1978). Chimpanzee language research: Status and potential. Behavior Research M ethods & Instru­ m entation, 10, 119-131. Rumbaugh, D. M., & Savage-Rumbaugh, S. (1994, January/February). Language and apes. Psycholo­ gy Teacher N etw ork, p. 2-5, 9. Rumbaugh, D. M., & Washburn, D. A. (2003). In­ telligence of apes and other rational beings. New Haven, CT: Yale University Press. Rupp, R. (1998). H ow w e rem em ber and w hy w e for­ get. New York: Three Rivers Press. Rush, A. J., & 15 others (2005). Vagus nerve sti­ mulation for treatment-resistant depression: A ran­ domized, controlled acute phase trial. Biological Psychiatry, 58, 347-354. Rushton, J. P. (1975). Generosity in children: Im­ mediate and long-term effects of modeling, prea­ ching, and moral judgment. Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 31, 459-4“. Rushton, J. P. (1998). The „Jensen effect" and the „Spearman-Jensen hypothesis" of black-white IQ differences. Intelligence, 26, 217-225. Rushton, J. P. (2003). Race, brain size, and IQ: The case for consilience. Behavioral and Brain Scien­ ces, 26, 648-649. Rushton, J. P., & Ankney, C. D. (1996). Brain size and cognitive ability: Correlations with age, sex, social class, and race. Psychonom ic Bulletin & Re­ view , 3, 21-36. Russell, B. (1930/1985). The conquest of happiness. London: Unwin Paperbacks. Russell, J. A., Lewicka, M., & Niit, T. (1989). A cross-cultural study of a circumplex model of af­ fect. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 57, 848-856. Rusting, C. L., & Nolen-Hoeksema, S. (1998). Re­ gulating responses to anger: Effects of rumination and distraction on angry mood. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 74, 790-803. Rutter, M., and the English and Romanian Adop­ tees (ERA) study team. (1998). Developmental catch-up, and deficit, following adoption after se­ vere global early privation. Journal of C hild Psy­ chology and Psychiatry, 39, “5-476. Ryan, L., Hatfield, C., & Hofstetter, M. (2002). Caffeine reduces time-of-day effects on memory performance in older adults. Psychological Scien­ ce, 13, 68-71. Ryan, R. (1999, February 2). Quoted by Alfie Kohn, In pursuit of affluence, at a high price. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Ryan, R. M., & Deci, E. L. (2004). Avoiding death or engaging life as accounts of meaning and cul-

1026

BIBLIOGRAFIJA

ture: Comment on Pyszczynski et ai. (2004). Psy­ chological B ulletin, 130, 473-477. Ryckman, R. M., Robbins, M. A., Kaczor, L. M., & Gold J. A. (1989). Male and female raters’ ste­ reotyping of male and female physiques. Personal­ ity and Social P sychology B ulletin, 15, 244-251. Saad, L. (2001, December 17). Americans’ mood: Has Sept. 11 made a difference? Gallup Poll News Service (www.gallup.com/poll/releases/ pr011217.asp). Saad, L. (2002, July 30). Dieter’s dilemma: Bagel or bacon? G allup Tuesday B riefing, Gallup Organi­ zation (www.gallup.com/poll/tb/healthcare/ 20020730.asp). Saad, L. (2002, November 21). Most smokers wish they could quit. Gallup News Service (www.gallup.com). Saad, L. (2003, December 9). Religion is very im­ portant to majority of Americans. Gallup News Service (www.gallup.com). Sabini, J. (1986). Stanley Milgram (1933-1984). Am erican Psychologist, 41, 1378-1379. Sabol, S. Z., Nelson, M. L., Fisher, C., Gunzerath, L., Brody, C. L., Hu, S., Sirota, L. A., Marcus, S. E., Greenberg, B. D., Lucas, F. R., IV, Ben­ jamin, J. Murphy, D. L., & Hamer, D. H. (1999). A genetic association for cigarette smoking behavior. H ealth P sychology, 18, 7-13. Sachdev, P., & Sachdev, J. (1997). Sixty years of psychosurgery: Its present status and its future. Australian and N ew Zealand Journal of Psychiat­ ry, 31, 457-464. Sacks, O. (1985). The m an w ho m istook his w ife for a hat. New York: Summit Books. Sacks, brtt990). Seeing voices: A journey into the w orld of the deaf. New York: HarperCollins. Sadato, N., Pascual-Leone, A., Grafman, J., Iba­ nez, V., Deiber, M.-P., Dold, G., & Hallett, M. (1996). Activation of the primary visual cortex by Braille reading in blind subjects. N ature, 380,526528. Saffran, J. R., Aslin, R. N., & Newport, E. L. (1996). Statistical learning by 8-month-old infants. Science, 274, 1926-1928. Sagan, C. (1979a). Broca’s brain. New York: Ran­ dom House. Sagan, C. (1987, February 1). The fine art of balo­ ney detection. Parade. Sagan, C., & Druyan, A. (1992). Shadow s of for­ gotten ancestors: A search for w ho w e are. New York: Random House. Sage, C., Huang, M., Karimi, K., Gutierrez, G., Vollrath, M. A., Zhang, D.-S., Garcia-Anoveros, J., Hinds, P. W., Corwin, J. T., Coren, D. P., & Chen, Z.-Y. (2005). Proliferation of func­ tional hair cells in vivo in the absence of the reti­ noblastoma protein. Science, 307, 1114-1118. Sakurai, T., Amemiya, A., Ishii, M., Matsuzaki, I., Chemelli, R. M., Tanaka, H., Williams, S. C., Richardson, J. A., Kozlowski, G. P., Wilson, S., Arch, J. R. S., Buckingham, R. E., Haynes, A. C., Carr, S. A., Annan, R. S., McNulty, D. E., Liu, W.-S., Terrett, J. A., Elshourbagy, N. A.,

Bergsma, D. J., Yanagisawa, M. (1998). Orexins and orexin receptors: A family of hypothalamic neuropeptides and G protein-coupled receptors that regulate feeding behavior. C ell, 92, 573-585. Salive, M. E., Guralnik, J. M., & Glynn, R. J. (1993). Left-handedness and mortality. Am erican Journal of Public H ealth, 83, 265-267. Salmon, P. (2001). Effects of physical exercise on an­ xiety, depression, and sensitivity to stress: A unify­ ing theory. C linical P sychology R eview , 21, 33-61. Salovey, P. (1990, January/February). Interview. Am e­ rican Scientist, p. 25-29. Salovey, P., & Bimbaum, D. (1989). Influence of mood on health-relevant cognitions. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 539-551. Salovey, P., & Mayer, J. D. (1990). Emotional in­ telligence. Im agination, C ognition, and P ersona­ lity, 9, 185-211. Salovey, P., Mayer, J. D., & Caruso, D. (2002). The positive psychology of emotional intelligence. In C. R. Snyder & S. J. Lopez (Eds.), H andbook of positive psychology. New York: Oxford. Salthouse, T. A. (2004). What and when of cogniti­ ve aging. C urrent D irections in P sychological Science, 13, 140-144. Sampson, E. E. (2000). Reinterpreting individualism and collectivism: Their religious roots and mono­ logic versus dialogic person-other relationship. Am erican Psychologist, 55, 1425-1432. Samuels, J., & Nestadt, G. (1997). Epidemiology and genetics of obsessive-compulsive disorder. In­ ternational R eview of Psychiatry, 9, 61-71. Samuels, S., & McCabe, G. (1989). Quoted by P. Diaconis & F. Mosteller, Methods for studying coincidences. Journal of the Am erican Statistical Association, 84, 853-861. Sandberg, G. G., Jackson, T. L., & Petretic-Jackson, P. (1985). Sexual aggression and courtship violence in dating relationships. Paper presented at the meeting of the Midwestern Psychological As­ sociation. Sanders, G., Sjodin, M., & de Chastelaine, M. (2002). On the elusive nature of sex differences in cognition hormonal influences contributing to within-sex variation. Archives of SexualB ehavior, 31, 145-152. Sanders, G., & Wright, M. (1997). Sexual orienta­ tion differences in cerebral asymmetry and in the performance of sexually dimorphic cognitive and motor tasks. Archives of Sexual Behavior, 26,“3479. Sandfort, T. G. M., de Graaf, R., Bijl, R., & Schnabel, P. (2001). Same-sex sexual behavior and psychiatric disorders. Archives of G eneral P sy­ chiatry, 58, 85-91. Sandier, W., Meir, I., Padden, C., & Aronoff, M. (2005). The emergence of grammar: Systematic structure in a new language. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 102, 2261-2265. Sanford, A. J., Fray, N., Stewart, A., & Moxey, L. (2002). Perspective in statements of quantity, with implications for consumer psychology. Psychological Science, 13, 130-134.

Santarelli, L., & 11 others (2003). Requirement of hippocampal neurogenesis for the behavioral ef­ fects of antidepressants. Science, 301, 805-809. Sanz, C., Blicher, A., Dalke, K., Gratton-Fabri, L., McClure-Richards, T., & Fouts, R. (1998, Winter-Spring). Enrichment object use: Five chimpan­ zees’ use of temporary and semi-permanent enrich­ ment objects. Friends of W ashoe, 19(1, 2), 9-14. Sanz, C., Morgan, D., Gulick, S. (2004). New in­ sights into chimpanzees, tools, and termites from the Congo Basin. Am erican N aturalist, 164, 567581. Sapadin, L. A. (1988). Friendship and gender: Per­ spectives of professional men and women. Jour­ nal of Social and P ersonal Relationships, 5, 387— 403. Sapolsky, B. S., & Tabarlet, J. O. (1991). Sex in primetime television: 1979 versus 1989. Journal of Broadcasting and E lectronic M edia, 35, 505— 516. Sapolsky, R. (1999, March). Stress and your shrin­ king brain. D iscover, p. 116-120. Sapolsky, R. (2003, September). Taming stress. Scientific A m erican, p. 87-95. Sapolsky, R. (2005). The influence of social hierar­ chy on primate health. Science, 308, 648-652. Sapolsky, R. M., & Finch, C. E. (1991, March/Ap­ ril). On growing old. The Sciences, p. 30-38. Sato, K. (1987). Distribution of the cost of maintai­ ning common resources. Journal of Experim ental Social P sychology, 23, 19-31. Saudino, K. J., Wertz, A. E., Gagne, J. R., & Chawla, S. (2004). Night and day: Are siblings as different in temperament as parents say they are? Journal of Personality and Social P sychology, 87, 698-706. Savage-Rumbaugh, E. S., Murphy, J., Sevcik, R. A., Brakke, K. E., Williams, S. L., & Rum­ baugh, D. M., with commentary by Bates, E. (1993). Language comprehension in ape and child. M onographs of the Society for Research in C hild D evelopm ent, 58 (no. 233), 1-254. Savic, I., Berglund, H., & Lindstrom, P. (2005). Brain response to putative pheromones in homo­ sexual men. Proceedings of the N ational Acade­ m y of Sciences, 102, 7356-7361. Savitsky, K., Epley, N., & Gilovich, T. (2001). Do others judge us as harshly as we think? Overesti­ mating the impact of our failures, shortcomings, and mishaps. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 44-56. Savitsky, K., & Gilovich, T. (2003). The illusion of transparency and the alleviation of speech anxie­ ty. Journal of Experim ental Social Psychology, 39, 618-625. Savoy, C., & Beitel, P. (1996). Mental imagery for basketball. International Journal of Sport P sycho­ logy, 27, 454-462. Sawyer, M. G., Arney, F. M., Baghurst, P. A., Clark, J. J., Graetz, B. W., Kosky, R. J., Nurcombe, B., Patton, G. C., Prior, M. R., Rapha­ el, B., Rey, J., Whaites, L. C., & Zubrick, S. R. (2000). The m ental health of young people in Aust-

BIBLIOGRAFIJA

ralia. Canberra: Mental Health and Special Pro­ Schaie, K. W. (1994). The life course of adult intel­ grams Branch, Commonwealth Department of He­ lectual abilities. Am erican Psychologist, 49, 304alth and Aged Care. 313. Sax, L. J., Hurtado, S., Lindholm, J A., Astin, A. Schaie, K. W., & Geiwitz, J. (1982). Adult deve­ W., Korn, W. S., & Mahoney, K. M. (2004). The lopm ent and aging. Boston: Little, Brown. Am erican freshm an: N ational norm s for Fall, Schall, T., & Smith, G. (2000, Fall). Career trajec­ 2004. Los Angeles: Cooperative Institutional Re­ tories in baseball. C hance, p. 35-38. search Program, UCLA. Scheier, M. F., & Carver, C. S. (1992). Effects of Sax, L. J., Lindholm, J. A., Astin, A. W., Korn, optimism on psychological and physical well­ W. S., & Mahoney, K. M. (2002). The Am erican being: Theoretical overview and empirical upda­ freshm an: N ational norm s for Fall 2002. Los An­ te. C ognitive Therapy and R esearch, 16,201-228. geles, CA: Higher Education Research Institute, Schein, E. H. (1956). The Chinese indoctrination pro­ UCLA. gram for prisoners of war: A study of attempted Sayre, R. F. (1979). The parents’ last lessons. In D. brainwashing. Psychiatry, 19,149-172. D. Van Tassel (Ed.), Aging, death, and the com ­ Schelling, T. C. (1992). Addictive drugs: The ciga­ pletion of being. Philadelphia: University of rette experience. Science, 255, 430-433. Pennsylvania Press. Scherer, K. R., Banse, R., & Wallbott, H. G. Sbraga, T. P., & O’Donohue, W. (2003). Post hoc (2001). Emotion inferences from vocal expression reasoning in possible cases of child sexual abuse: correlate across languages and cultures. Journal of Symptoms of inconclusive origins. C linical P sy­ C ross-C ultural Psychology, 32, 76-92. chology: Science and P ractice, 10, 320-334. Schiavi, R. C., & Schreiner-Engel, P. (1988). Noc­ Scarborough, E., & Furumoto, L. (1987). U ntold turnal penile tumescence in healthy aging men. lives: The first generation of Am erican w om en psy­ chologists. New York: Columbia University Press.

Scarr, S. (1984, May). What’s a parent to do? A con­ versation with E. Hall. Psychology Today, p. 5863. Scarr, S. (1986). M other care/other care. New York: Basic Books. Scarr, S. (1989). Protecting general intelligence: Constructs and consequences for interventions. In R. J. Linn (Ed.), Intelligence: M easurem ent, the­ ory, and public policy. Champaign: University of Illinois Press. Scarr, S. (1990). Back cover comments on J. Dunn & R. Plomin (1990). Separate lives: W hy siblings are so different. New York: Basic Books. Scarr, S. (1993, May/June). Quoted by Psychology Today, Nature’s thumbprint: So long, superparents, p. 16. Scarr, S. (1997). Why child care has little impact on most children’s development. C urrent D irections in Psychological Science, 6, 143-148. Schab, F. R. (1991). Odor memory: Taking stock. Psychological Bulletin, 109, 242-251. Schachter, S. (1982). Recidivism and self-cure of smoking and obesity. Am erican Psychologist, 37, 436-444. Schachter, S., & Singer, J. E. (1962). Cognitive, so­ cial and physiological determinants of emotional state. Psychological Review , 69, 379-399. Schacter, D. L. (1992). Understanding implicit me­ mory: A cognitive neuro-science approach. Am e­ rican Psychologist, 47, 559-569. Schacter, D. L. (1996). Searching for m em ory: The brain, the m ind, and the past. New York: Basic Books. Schacter, D. L. (1999). The seven sins of memory: Insights from psychology and cognitive neuros­ cience. Am erican Psychologist, 54, 182-201. Schafer, G. (2005). Infants can learn decontextualized words before their first birthday. C hild D eve­ lopm ent, 76, 87-96.

1027

effects of stress reduction on mortality in persons > or = 55 years of age with systemic hypertension. Am erican Journal of C ardiology, 95, 1060-1064. Schneider, S. L. (2001). In search of realistic opti­ mism: Meaning, knowledge, and warm fuzziness. Am erican Psychologist, 56, 250-263. Schneiderman, N. (1999). Behavioral medicine and the management of HIV/AIDS. International Jour­ nal of B ehavioral M edicine, 6, 3-12. Schneiderman, N., Chesney, M. A., & Krantz, D. S. (1989). Biobehavioral aspects of cardiovascu­ lar disease: Progress and prospects. H ealth Psychology, 8, 649-676. Schoeneman, T. J. (1994). Individualism . In V. S. Ramachandran (Ed.), Encyclopedia of H um an Be­ havior. San Diego: Academic Press. Schofield, J. W. (1986). Black-White contact in de­ segregated schools. In M. Hewstone & R. Brown (Eds.), C ontact and conflict in intergroup encoun­ ters. Oxford: Basil Blackwell. Schonfleld, D., & Robertson, B. A. (19“). Memory storage and aging. C anadian Journal of Psycho­ logy, 20, 228-236. Journal of G erontology: M edical Sciences, 43, Schooler, J. W., Gerhard, D., & Loftus, E. F. M1“-150. Schiffenbauer, A., & Schiavo, R. S. (1976). Physi­ (1986). Qualities of the unreal. Journal of Expe­ cal distance and attraction: An intensification ef­ rim ental Psychology: Learning, M em ory, and C og­ nition, 12, 171-181. fect. Journal of Experim ental Social Psychology, 12,274-282. Schulenberg, J., Bachman, J. G., O’Malley, P. M., Schimel, J., Arndt, J., Pyszczynski, T., & Green­ & Johnston, L. D. (March, 1994). High school berg, J. (2001). Being accepted for who we are: educational success and subsequent substance use: Evidence that social validation of the intrinsic self A panel analysis following adolescents into young reduces general defensiveness. Journal of Perso­ adulthood. Journal of H ealth & Social B ehavior, 35(1), 45-62. nality and Social P sychology, 80, 35-52. Schimel, J., Greenberg, J., & Martens, A. (2003). Schuman, H., & Scott, J. (June, 1989). Generations Evidence that projection of a feared trait can ser­ and collective memories. Am erican Sociological ve a defensive function. Personality and Social Review , 54(3), 359-381. Psychology Bulletin, 29, 969-979. Schwartz, B. (1984). Psychology of learning and be­ Schlaug, G., Jancke, L., Huang, Y., & Steinmetz, havior (2nd ed.). New York: Norton. H. (1995). In vivo evidence of structural brain Schwartz, B. (2000). Self-determination: The tyranny asymmetry in musicians. Science, 267, 699-701. of freedom. Am erican Psychologist, 55, 79-88. Schmidt, F. L. (2002). The role of general cognitive Schwartz, B. (2004). The paradox of choice: W hy ability and job performance: Why there cannot be m ore is less. New York: Ecco/HarperCollins. a debate. H um an P erform ance, 15, 187-210. Schwartz, J., & Estrin, J. (2004, November 7). Li­ Schmidt, F. L., & Hunter, J. E. (1998). The validi­ ving for today, locked in a paralyzed body. N ew ty and utility of selection methods in personnel psy­ York Tim es (www.nytimes.com). chology: Practical and theoretical implications of Schwartz, J., & Pomfret, J. (1998, November 20). 85 years of research findings. Psychological Bul­ Smoking-related deaths in China are up sharply. letin, 124, 262-274. W ashington Post (www.washingtonpost.com). Schmidt, F. L., & Zimmerman, R. D. (2004). A Schwartz, J. M., Stoessel, P. W., Baxter, L. R., Jr., Martin, K. M., & Phelps, M. E. (1996). Syste­ counterintuitive hypothesis about employment in­ matic changes in cerebral glucose metabolic rate terview validity and some supporting evidence. after successful behavior modification treatment of Journal of Applied P sychology, 89, 553-561. Schmitt, D. P., & Pilcher, J. J. (2004). Evaluating obsessive-compulsive disorder. Archives of G ene­ evidence of psychological adaptation: How do we ral P sychiatry, 53, 109-113. know one when we see one? Psychological Scien­ Schwarz, N., Strack, F., Kommer, D., & Wagner, ce, 15, 643-649. D. (1987). Soccer, rooms, and the quality of your life: Mood effects on judgments of satisfaction with Schnaper, N. (1980). Comments germane to the pa­ per entitled „The reality of death experiences" by life in general and with specific domains. European Ernst Rodin. Journal of N ervous and M ental D i­ Journal of Social Psychology, 17, 69-79. sease, 168, 268-270. Science (2004). Obesity drugs. Science, 306, 2014. Schneider, R. H., Alexander, C. N., Staggers, F., Sclafani, A. (1995). How food preferences are lear­ Rainforth, M., Salerno, J. W., Hartz, A., Arndt, ned: Laboratory animal models. Proceedings of the S., Barnes, V. A., & Nidich, S. (2005). Long-term N utrition Society, 54, 419-427.

BIBLIOGRAFIJA

1028

Scott, D. J., & others. (2004, November 9). U-M team reports evidence that smoking affects human brain’s natural „feel good“ chemical system (press release by Kara Gavin). University of Michigan Medical School (www.med.umich.edu). Scott, W. A., Scott, R., & McCabe, M. (1991). Fa­ mily relationships and children’s personality: A cross-cultural, cross-source comparison. British Journal of Social Psychology, 30, 1-20. Sechrest, L., Stickle, T. R., & Stewart, M. (1998). The role of assessment in clinical psychology. In A. Bellack, M. Hersen (Series eds.) & C. R. Rey­ nolds (Vol. ed.), C om prehensive clinical psycho­ logy: Vol 4: Assessm ent. New York: Pergamon. Seeman, P., Guan, H.-C., & Van Tol, H. H. M. (1993). Dopamine D4 receptors elevated in schi­ zophrenia. N ature, 365,441-445. Segal, N. L. (1999). Entw ined lives: Tw ins and w hat they tell us about hum an behavior. New York: Dut­ ton. Segal, N. L. (2000). Virtual twins: New findings on within-family environmental influences on intelli­ gence. Journal of Educational P sychology, 92, 442-448. Segall, M. H., Dasen, P. R., Berry, J. W., & Poortinga, Y. H. (1990). H um an behavior in global perspective:

An

introduction

to

cross-cultural

psychology. New York: Pergamon.

Segerstrom, S. C., McCarthy, W. J., Caskey, N. H., Gross, T. D., & Jarvik, M. E. (1993). Optimis­ tic bias among cigarette smokers. Journal of Ap­ plied Social Psychology, 23, 1606-1618. Segerstrom, S. C., Taylor, S. E., Kemeny, M. E., & Fahey, J. L. (1998). Optimism is associated with mood, coping, and immune change in respon­ se to stress. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 74, 1646-1655. Segerstrom, S., & Miller, G. E. (2004). Psycholo­ gical stress and the human immune system: A me­ ta-analytic study of 30 years of inquiry. Psycholo­ gical B ulletin, 130, 601-630. Seidlitz, L., & Diener, E. (1998). Sex differences in the recall of affective experiences. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 74, 262-271. Self, C. E. (1994). M oral culture and victim ization in residence halls. Dissertation: Thesis (M. A.). Bowling Green University. Seligman, M. E. P. (1974, May). Submissive death: Giving up on life. Psychology Today, p. 80-85. Seligman, M. E. P. (1975). H elplessness: O n dep­ ression, developm ent and death. San Francisco: Freeman. Seligman, M. E. P. (1991). Learned optim ism . New York: Knopf. Seligman, M. E. P. (1994). W hat you can change and w hat you can’t. New York: Knopf. Seligman, M. E. P. (1995). The effectiveness of psy­ chotherapy: The C onsum er Reports study. Am eri­ can P sychologist, 50, 965-914. Seligman, M. E. P. (2002). Authentic happiness: U sing the new positive psychology to realize your potential

Press.

for

lasting

fulfillm ent.

New York: Free

Seligman, M. E. P. (2004). Eudaemonia, the good life. A talk with Martin Seligman. www.edge.org. Seligman, M. E. P., & Schulman, P. (1986). Expla­ natory style as a predictor of productivity and quit­ ting among life insurance sales agents. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 832-838. Seligman, M. E. P., Steen, T. A., Park, N., & Pe­ terson, C. (2005). Positive psychology progress: Empirical validation of interventions. Am erican Psychologist, 60, 410421. Seligman, M. E. P., & Yellen, A. (1987). What is a dream? Behavior Research and Therapy, 25,1-24. Selye, H. (1936). A syndrome produced by diverse nocuous agents. N ature, 138, 32. Selye, H. (1976). The stress of life. New York: McGraw-Hill. Sen, A. (2003). Missing women - revisited. British M edical Journal, 327, 1297-1298. Senghas, A., & Coppola, M. (2001). Children cre­ ating language: How Nicaraguan Sign Language acquired a spatial grammar. Psychological Scien­ ce, 12, 323-328. Sengupta, S. (2001, October 10). Sept. 11 attack nar­ rows the racial divide. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Serdula, M. K., Mokdad, A., Williamson, D. F., Galuska, D. A., Mendlein, J. M., & Heath, G. W. (1999). Prevalence of attempting weight loss and strategies for controlling weight. Journal of the A m erican M edical Association, 282, 1353— 1358. Sergent, C., & Dehaene, S. (2004). Is consciousness a gradual phenomenon? Psychological Science, 15, 720-728. Serruya, M. D., Hatsopoulos, N. G., Paninski, L., Fellow, M. R., & Donoghue, J. P. (2002). Ins­ tant neural control of a movement signal. N ature, 416, 141-142. Service, R. F. (1994). Will a new type of drug make memory-making easier? Science, 2“, 218-219. Seto, M. C., & Barbaree, H. E. (1995). The role of alcohol in sexual aggression. C linical P sychology Review , 15, 545-5“. Shadish, W. R., Baldwin, S. A. (2005). Effects of behavioral marital therapy: A meta-analysis of ran­ domized controlled trials. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 73, 6-14. Shadish, W. R., Matt, G. E., Navarro, A. M., & Phillips, G. (2000). The effects of psychological therapies under clinically representative conditions: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 126,512— 529. Shadish, W. R., Montgomery, L. M., Wilson, P., Wilson, M. R., Bright, I., & Okwumabua, T. (1993). Effects of family and marital psychothe­ rapies: A meta-analysis. Journal of C onsulting and C linical P sychology, 61, 992-1002. Shaffer, D. M., Krauchunas, S. M., Eddy, M., & McBeath, M. K. (2004). How dogs navigate to catch frisbees. Psychological Science, 15, 437441. Shafir, E., & LeBoeuf, R. A. (2002). Rationality. An­ nual Review of Psychology, 53, 491-517.

Shamir, B., House, R. J., & Arthur, M. B. (1993). The motivational effects of charismatic leadership: A self-concept based theory. O rganizational Scien­ ce, 4(4), 577-594. Shapiro, F. (1989). Efficacy of the eye movement de­ sensitization procedure in the treatment of trauma­ tic memories. Journal of Traum atic Stress, 2,199— 223. Shapiro, F. (1995). Eye m ovem ent desensitization and reprocessing: Basic principles, protocols, and procedures. New York: Guilford.

Shapiro, F. (1999). Eye movement desensitization and reprocessing (EMDR) and the anxiety disor­ ders: Clinical and research implications of an in­ tegrated psychotherapy treatment. Journal of An­ xiety D isorders, 13, 35-67. Sharma, A. R., McGue, M. K., & Benson, P. L. (1998). The psychological adjustment of United States adopted adolescents and their nonadopted siblings. C hild D evelopm ent, 69, 791-802. Shaughnessy, J., & Zechmeister, E. (1992). Memo­ ry monitoring accuracy as influenced by the distri­ bution of retrieval practice. Bulletin of the Psychonom ic Society, 30, 125-128. Shaw, H. L. (1989-90). Comprehension of the spo­ ken word and ASL translation by chimpanzees (Pan troglodytes). Friends of W ashoe, 9(1/2), 819. Sheehan, S. (1982). Is there no place on earth for m e? Boston: Houghton Mifflin. Sheldon, K. M., Elliot, A. J., Kim, Y., & Kasser, T. (2001). What is satisfy ing about satisfying events? Testing 10 candidate psychological needs. Journal of Personality and Social P sychology, 80, 325-339. Shelton, J. N., & Richeson, J. A. (2005). Intergroup contact and pluralistic ignorance. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 88, 91-107. Shenton, M. E. (1992). Abnormalities of the left tem­ poral lobe and thought disorder in schizophrenia: A quantitative magnetic resonance imaging study. N ew England Journal of M edicine, 327, 604-612. Shepard, R. N. (1990). M ind sights. New York: Fre­ eman. Shepherd, C. (1997, April). News of the weird. Fun­ ny Tim es, p. 15. Shepherd, C. (1999, June). News of the weird. Fun­ ny Tim es, p. 21. Shepherd, C., Kohut, J. J., & Sweet, R. (1990). M ore new s of the w eird. New York: Penguin/Plu­ me Books. Sheridan, E. P. (1999). Psychology’s future in me­ dical schools and academic health care centers. Am erican Psychologist, 54, 267-271. Sherif, M. (19“). In com m on predicam ent: Social psychology of intergroup conflict and cooperation.

Boston: Houghton Mifflin. Sherman, D. (2004, May 30). Doctors peer into brains to gauge antidepressants. Reuters News Ser­ vice. Sherman, P. W., & Flaxman, S. M. (2001). Protec­ ting ourselves from food. Am erican Scientist, 89, 142-151.

BIBLIOGRAFIJA

Shermer, M. (1999).

1029

Silva, C. E., & Kirsch, I. (1992). Interpretive sets, Sinclair, R. C., Hoffman, C., Mark, M. M., Mar­ tin, L. L., & Pickering, T. L. (1994). Construct expectancy, fantasy proneness, and dissociation as Sherry, D., & Yaccarino, A. L. (1989). Hippocam­ accessibility and the misattribution of arousal: predictors of hypnotic response. Journal of Per­ pus and memory for food caches in black-capped Schachter and Singer revisited. Psychological sonality and Social Psychology, 63, 847-856. chickadees. Behavioral N euroscience, 103, 308— Silver, M., & Geller, D. (1978). On the irrelevance Science, 5, 15-18. 318. of evil: The organization and individual action. Singelis, T. M., Bond, M. H., Sharkey, W. F.. & Shettleworth, S. J. (1973). Food reinforcement and Lai, C. S. Y. (1999). Unpackaging culture’s influ­ Journal of Social Issues, 34, 125-136. the organization of behavior in golden hamsters. Silverman, I., & Eals, M. (1992). Sex differences ence on self-esteem and embarrassability: The ro­ In R. A. Hinde & J. Stevenson-Hinde (Eds.), C on­ le of self-construals. Journal of C ross-C ultural in spatial abilities: Evolutionary theory and data. straints on learning. London: Academic Press. In J. H. Barkow, L. Cosmides, & J. Tooby (Eds.), Psychology, 30, 315-341. Shettleworth, S. J. (1993). Where is the compari­ The adapted m ind: Evolutionary psychology and Singelis, T. M., & Sharkey, W. F. (1995). Culture, son in comparative cognition? Alternative research self-construal, and embarrassability. C ross-C ultu­ the generation of culture. New York: Oxford Uni­ programs. Psychological Science, 4, 179-184. versity Press. ral P sychology, 26, 622-644. Shneidman, E. (1987, March). At the point of no re­ Silverman, I., & Phillips, K. (1998). The evolutio­ Singer, J. L. (1981). Clinical intervention: New de­ turn. Psychology Today, p. 54-58. velopments in methods and evaluation. In L. T. nary psychology of spatial sex differences. In C. Shobe, K. K., & Kihlstrom, J. F. (June, 1997). Is Benjamin, Jr. (Ed.), The G . Stanley H all Lecture Crawford & D. L. Krebs (Eds.), H andbook of Evo­ traumatic memory special? C urrent D irections in Series (Vol. 1). Washington, DC: American Psy­ lutionary P sychology: Ideas, Issues, and Applica­ Psychological Science, 6(3), 70-74. tions. Mahwah, NJ: Erlbaum. chological Association. Shotland, R. L. (1984, March 12). Quoted in Mau­ Silverman, K., Evans, S. M., Strain, E. C., & Grif­ Singer, T., Seymour, B., O’Doherty, J., Kaube, H., reen Dowd, 20 years after the murder of Kitty Ge­ Dolan, R. J., & Frith, C. (2004). Empathy for fiths, R. R. (1992). Withdrawal syndrome after the novese, the question remains: Why? The N ew York pain involves the affective but not sensor)' com­ double-blind cessation of caffeine consumption. Tim es, p. Bl. ponents of pain. Science, 303, 1157-1162. N ew England Journal of M edicine, 327, 1109— Showers, C. (1992). The motivational and emotio­ 1114. Singh, D. (1993). Adaptive significance of female nal consequences of considering positive or nega­ Silverman, P. S., & Retzlaff, P. D. (1986). Cogni­ physical attractiveness: Role of waist-to-hip ratio. tive possibilities for an upcoming event. Journal tive stage regression through hypnosis: Are earlier Journal of Personality and Social P sychology ; 65. of Personality and Social P sychology, 63, 474293-307. cognitive stages retrievable? International Journal 484. of C linical and Experim ental H ypnosis, 34, 192— Singh, D. (1995b). Female health, attractiveness, and Shulman, P. (2000, June). The girl who loved math. 204. desirability for relationships: Role of breast asymD iscover, p. 67-70. Simek, T. C., & O’Brien, R. M. (1981). Total golf: metry and waist-to-hip ratio. Ethology and Socio­ Sieff, E. M., Dawes, R. M., & Loewenstein, G. A behavioral approach to low ering your score and biology, 16,46 5-481. (1999). Anticipated versus actual reaction to HIV getting m ore out of your gam e. Huntington, NY: Singh, S. (1997). Ferm at’s enigm a: The epic quest test results. The Am erican Journal of Psychology, to solve the w orld’s greatest m athem atical problem s B-MOD Associates. 112,297-313. Simek, T. C., & O’Brien, R. M. (1988). A chainingNew York: Bantam Books. Siegel, J. (2000, Winter). Recent developments in mastery, discrimination training program to teach Singh, S., & Riber, K. A. (1997, November). Fer­ narcolepsy research: An explanation for patients mat’s last stand. Scientific A m erican, p. 68-73. Little Leaguers to hit a baseball. H um an P erfor­ and the general public. N arcolepsy N etw ork m ance, 1, 73-84. Singleton, D., Tate, A., & Kohout, J. (2003). 2002 N ew sletter, p. 1-2. Simon, H. (1998, November 16). Flash of genius (in­ M aster’s, specialist’s, and related degrees em plo­ Siegel, J. M. (2002). Sleep. Encarta encyclopedia ym ent survey. Washington, DC: American terview with P. E. Ross). Forbes, p. 98-104. (www.bol.ucla.edu/~jsiegel/encarta/Article.htm). Simon, H. (2001, February). Quoted by A. M. HayPsychological Association. Siegel, J. M. (2003, November). Why we sleep. ashi, „When to trust your gut“. H arvard B usiness Sipski, M. L., & Alexander, C. J. (1999). Sexual Scientific A m erican, p. 92-97. response in women with spinal cord injuries: Im­ Review , p. 59-65. Siegel, R. K. (1977, October). Hallucinations. Scien­ Simons, D. J. (1996). In sight, out of mind: When plications for our understanding of the able bo­ tific Am erican, p. 132-140. died. Journal of Sex and M arital Therapy, 25. object representations fail. Psychological Science, Siegel, R. K. (1980). The psychology of life after de­ 1 1 -2 2 . 7, 301-305. ath. Am erican Psychologist, 35, 911-931. Simons, D. J., & Ambinder, M. S. (2005). Change Sirenteanu, R. (1999). Switching on the infant brain. Siegel, R. K. (1982, October). Quoted by J. Hooper, Science, 286, 59, 61. blindness: Theory and consequences. C urrent D i­ Mind tripping. O m ni, p. 72-82, 159-160. Sivard, R. L. (1996). W orld m ilitary and social ex­ rections in Psychological Science, 14, 44-48. Siegel, R. K. (1984, March 15). Personal communi­ Simons, D. J., & Chabris, C. F. (1999). Gorillas in penditures 1996, 16th edition. Washington, DC: cation. our midst: Sustained inattentional blindness for dy­ World Priorities. Siegel, R. K. (1990). Intoxication. New York: Poc­ Skinner, B. F. (1953). Science and hum an behavior. namic events. Perception, 28, 1059-1074. ket Books. Simonton, D. K. (1988). Age and outstanding achie­ New York: Macmillan. Siegler, R. S., & Ellis, S. (1996). Piaget on child­ vement: What do we know after a century of re­ Skinner, B. F. (1956). A case history in scientific met­ hood. Psychological Science, 7, 211-215. hod. Am erican Psychologist, 11, 221-233. search? Psychological Bulletin, 104, 251-267. Silbersweig, D. A., Stern, E., Frith, C., Cahill, C., Simonton, D. K. (1990). Creativity in the later years: Skinner, B. F. (1957). Verbal behavior. Englewood Holmes, A., Grootoonk, S., Seaward, J., Optimistic prospects for achievement. The G eron­ Cliffs, NJ: Prentice-Hall. McKenna, P., Chua, S. E., Schnorr, L., Jones, Skinner, B. F. (1961, November). Teaching machi­ tologist, 30, 626-631. T., & Frackowiak, R. S. J. (1995). A functional Simonton, D. K. (1992). The social context of care­ nes. Scientific A m erican, p. 91-102. neuroanatomy of hallucinations in schizophrenia. er success and course for 2, 026 scientists and in­ Skinner, B. F. (1985). C ognitive science and beha­ N ature, 378, 176-179. viorism . Unpublished manuscript, Harvard Univer­ ventors. Personality and Social Psychology Bul­ Silva, A. J., Stevens, C. F., Tonegawa, S., & Wang, sity. letin, 18, 452-“3. Y. (1992). Deficient hippocampal long-term poten­ Simonton, D. K. (2000). Creativity: Cognitive, per­ Skinner, B. F. (1986). What is wrong with daily life tiation in alpha-calcium-calmodulin kinase II mu­ in the western world? Am erican Psychologist , 41. sonal, developmental, and social aspects. Am eri­ tant mice. Science, 257, 201-206. 568-574. can P sychologist, 55,151-158. H ow w e believe: The search for

G od in an age of science. New York: Freeman.

1030

BIBLIOGRAFIJA

Skinner, B. F. (1988). The school of the future. Ad­ dress to the American Psychological Association convention. Skinner, B. F. (1989). Teaching machines. Science, 243, 1535. Skinner, B. F. (1990). Address to the American Psy­ chological Association convention. Skitka, L. J., Bauman, C. W., & Mullen, E. (2004). Political tolerance and coming to psychological clo­ sure following the September 11, 2001, terrorist attacks: An integrative approach. Personality and Social P sychology B ulletin, 30, 743-756. Skiar, L. S., & Anisman, H. (1981). Stress and can­ cer. Psychological Bulletin, 89, 369-406. Skoog, G., & Skoog, I. (1999). A 40-year follow-up of patients with obsessive-compulsive disorder. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 56, 121-127. Skov, R. B., & Sherman, S. J. (1986). Informationgathering processes: Diagnosticity, hypothesis-con­ firmatory strategies, and perceived hypothesis con­ firmation. Journal of Experim ental Social Psycho­ logy, 22, 93-121. Slater, A. (1994, February 15). Personal correspon­ dence. Slater, E., & Meyer, A. (1959). C onfinia Psychiatra. Basel: S. Karger AG. Slavin, R. E., & Braddock, J. H., Ill (1993, Sum­ mer). Ability grouping: On the wrong track. The C ollege Board R eview , p. 11-18. Slavin, R. E., Hurley, E. A., & Chamberlain, A. (2003). Cooperative learning and achievement: Theory and research. In W. M. Reynolds & G. E. Miller (Eds.), H andbook of psychology: E ducatio­ nal psychology, V ol. 7. New York: Wiley. Sloan, R. P. (2005). Field analysis of the literature on religion, spirituality, and health. Columbia Uni­ versity (available at www.metanexus.net/tarp). Sloan, R. P., & Bagiela E. (2002). Claims about re­ ligious involvement and health outcomes. Annals of Behavioral M edicine, 24, 14-21. Sloan, R. P., Bagiella, E., & Powell, T. (1999). Re­ ligion, spirituality, and medicine. Lancet, 353,664667. Sloan, R. P., Bagiella, E., VandeCreek, L, & Poulos, P. (2000). Should physicians prescribe reli­ gious activities? N ew England Journal of M edici­ ne, 342, 1913-1917. Slovic, P. (2000). What does it mean to know a cumu­ lative risk? Adolescents’ perceptions of short-term and long-term consequences of smoking. Journal of Behavioral D ecision M aking, 13, 259-2“. Slovic, P. (2001). Cigarette smokers: Rational actors or rational fools? In P. Slovic (Ed.), Sm oking risk, perception and policy. Thousand Oaks, CA: Sage. Slovic, P., Finucane, M., Peters, E., & MacGre­ gor, D. G. (2002). The affect heuristic. In T. Gi­ lovich, D. Griffin, & D. Kahneman (Eds.), Intui­ tive judgm ent: H euristics and biases. New York: Cambridge University Press. Slovic, P., & Fischhoff, B. (1977). On the psycho­ logy of experimental surprises. Journal of Expe­ rim ental Psychology: H um an P erception and Per­ form ance, 3, 544-551.

Slutske, W. S. (2005). Alcohol use disorders among U. S. college students and their non-college-attending peers. Archives of G eneral P sychiatry, 62, 321-327. Small, M. F. (1997). Making connections. Am erican Scientist, 85, 502-504. Small, M. F. (2002, July). What you can learn from drunk monkeys. D iscover, p. 40-45. Smart, R. G., Adlaf, E. M., & Walsh, G. W. (1991). The Ontario student drug use survey: Trends bet­ ween 1977 and 1991. Toronto: Addiction Research Foundation. Smedley, A., & Smedley, B. D. (2005). Race as bio­ logy is fiction, racism as a social problem is real: Anthropological and historical perspectives on the social construction of race. Am erican Psychologist, 60, 16-26. Smelser, N. J., & Mitchell, F. (Eds.) (2002). Terro­ rism : Perspectives from the behavioral and social

Washington, DC: National Research Council, National Academies Press. Smith, A. (1983). Personal correspondence. Smith, D. V., & Margolskee, R. F. (2001, March). Making sense of taste. Scientific A m erican, p. 3239. Smith, E., & Delargy, M. (2005). Locked-in syn­ drome. British M edical Journal, 330, 406-409. Smith, J. E., Waldorf, V. A., & Trembath, D. L. (1990). „Single white male looking for thin, very attractive.." Sex Roles, 23, 675-685. Smith, M. B. (1978). Psychology and values. Jour­ nal of Social Issues, 34, 181-199. Smith, M., Franz, E. A., Joy, S. M., & Whitehead, K. (2005). Superior performance of blind compared with sighted individuals on bimanual estimations of object size. Psychological Science, 16, 11-14. Smith, M. L, & Glass, G. V. (1977). Meta-analysis of psychotherapy outcome studies. Am erican Psy­ chologist, 32, 752-760. Smith, M. L., Glass, G. V., & Miller, R. L. (1980). The benefits of psychotherapy. Baltimore: Johns Hopkins Press. Smith, P. F. (1995). Cannabis and the brain. N ew Ze­ aland Journal of P sychology, 24, 5-12. Smith, S. B. (1999). D iana in search of herself: P or­ trait of a troubled princess. New York: Times Bo­ oks. Smith, T. W. (1998, December). American sexual be­ havior: Trends, socio-demographic differences, and risk behavior. National Opinion Research Center GSS Topical Report No. 25. Smith, T. W., & Ruiz, J. M. (2002). Psychosocial influences on the development and course of co­ ronary heart disease: Current status and implica­ tions for research and practice. Journal of C onsul­ ting and C linical Psychology, 70, 548-568. Smolak, L., & Murnen, S. K. (2002). A meta-analytic examination of the relationship between child sexual abuse and eating disorders. International Journal of Eating D isorders, 31, 136-150. Smoreda, Z., & Licoppe, C. (2000). Gender-speci­ fic use of the domestic telephone. Social P sycho­ logy Q uarterly, 63, 238-252. sciences.

Snarey, J. R. social-moral Kohlbergian 202-233. Snarey, J. R.

(1985). Cross-cultural universality of development: A critical review of research. Psychological Bulletin, 97, (1987, June). A question of morality.

Psychology Today, p. 6-7.

Snodgrass, S. E., Higgins, J. G., & Todisco, L. (1986). The effects of walking behavior on mood. Paper presented at the American Psychological Association convention. Snowdon, D. A., Kemper, S. J., Mortimer, J. A., Greiner, L. H., Wekstein, D. R., & Markesbery, W. R. (1996). Linguistic ability in early life and cognitive function and Alzheimer’s disease in late life: Finds from the Nun Study. Journal of the Am e­ rican M edical A ssociation, 275, 528-532. Snyder, M. (1984). When belief creates reality. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experim ental social psychology (Vol. 18). New York: Academic Press. Snyder, S. H. (1984). Neurosciences: An integrati­ ve discipline. Science, 225, 1255-1257. Snyder, S. H. (1986). D rugs and the brain. New York: Scientific American Library. Society for Personality Assessment. (2005). The status of the Rorschach in clinical and forensic practice: An official statement by The Board of Trustees of the Society for Personality Assessment (www.personahty.org). Sokol, D. K., Moore, C. A., Rose, R. J., Williams, C. J, Reed, T., & Christian, J. C. (1995). In­ trapair differences in personality and cognitive abi­ lity among young monozygotic twins distinguished by chorion type. Behavior G enetics, 25,457-4“. Sokoll, G. R, & Mynatt, C. R. (1984). Arousal and free throw shooting. Paper presented at the mee­ ting of the Midwestern Psychological Association. Solomon, D. A., Keitner, G. I., Miller, I. W., Shea, M. T., & Keller, M. B. (1995). Course of illness and maintenance treatments for patients with bipolar di­ sorder. Journal of C linical Psychiatry, 56, 5-13. Solomon, J. (1996, May 20). Breaking the silence. N ew sw eek, p. 20-22. Solomon, M. (1987, December). Standard issue. Psy­ chology Today, p. 30-31. Sommer, R. (1969). Personal space. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Sonenstein, F. L. (1992). Condom use. Science, 257, 861. Sontag, S. (1978). Illness as m etaphor. New York: Farrar, Straus, & Giroux. Soussignan, R. (2001). Duchenne smile, emotional experience, and autonomic reactivity: A test of the facial feedback hypothesis. Em otion, 2, 52-74. Sowell, T. (1991, May/June). Cultural diversity: A world view. Am erican Enterprise, p. 44-55. Spanos, N. P. (1982). A social psychological appro­ ach to hypnotic behavior. In G. Weary & H. L. Mirels (Eds.), Integrations of clinical and social psychology. New York: Oxford. Spanos, N. P. (1986). Hypnosis, nonvolitional respon­ ding, and multiple personality: A social psycholo­ gical perspective. Progress in Experim ental P er­ sonality R esearch, 14, 1-62.

BIBLIOGRAFIJA

Spanos, N. P. (1991). Hypnosis, hypnotizability. and Spradley, J. P., & Phillips, M. (1972). Culture and hypnotherapy. In C. R. Snyder & D. R. Forsyth stress: A quantitative analysis. Am erican Anthro­ (Eds.), H andbook of social and clinical psycho­ pologist, 74, 518-529. logy: The health perspective. New York: Pergamon Sprecher, S. (1989). The importance to males and fe­ Press. males of physical attractiveness, earning potential, Spanos, N. P. (1994). Multiple identity enactments and expressiveness in initial attraction. Sex Roles, and multiple personality disorder: A sociocogniti21, 591-607. veperspective. P sychological B ulletin, 116, 143— Sprecher, S., & Sedikides, C. (1993). Gender dif­ 165. ferences in perceptions of em otionality: The case Spanos, N. P. (1996). M ultiple identities and false of close heterosexual relationships. Sex Roles, 28, m em ories: A sociocognitive perspective. Washing­ 511-530. ton, DC: American Psychological Association Bo­ Spring, B., Pingitore, R., Bourgeois, M., Kessler, K. H., & Bruckner, E. (1992). The effects and oks. Spanos, N. P., & Coe, W. C. (1992). A Social-psy­ non-effects of skipping breakfast: Results of three chological approach to hypnosis. In E. Fromm & studies. Paper presented at the American Psycho­ logical Association convention. M. R. Nash (Eds.), C ontem porary hypnosis rese­ arch. New York: Guilford. Springer, S. P., & Deutsch, G. (1985). Left brain, Spector, P. E. (1986). Perceived control by employ­ right brain. San Francisco: Freeman. ees: A meta-analysis of studies concerning auto­ Spychalski, A., Quinones, M. A., & Gaugler, B. B. nomy and participation at work. H um an R elations, (1997). A survey of assessment center practices in the United States. Personnel Psychology, 50, 7139, 1005-1016. Spelke, E. (2005, April 22). The science of gender 90. Squire, L. R. (1992). Memory and the hippocampus: and science. Harvard University (www.edge.org). Spelke, E. S. (2000). Core knowledge. Am erican Psy­ A synthesis from findings with rats, monkeys, and chologist, 55, 1233-1243. humans. Psychological Review , 99, 195-231. Spencer, J., Quinn, P. C., Johnson, M. H., & Kar- Srivastava, S., John, O. P., Gosling, S. D., & Pot­ miloff-Smith, A. (1997). Heads you win, tails you ter, J. (2003). Development of personality in early lose: Evidence for young infants categorizing mam­ and middle adulthood: Set like plaster or persis­ tent change? Journal of Personality & Social P sy­ mals by head and facial attributes. Early D evelop­ m ent Si Parenting, 6, 113-126. chology, 84, 1041-1053. Spencer, K. M., Nestor, P. G., Perlmutter, R., Niz- St. Clair, D., Xu, M., Wang, P., Yu, Y., Fang, Y., nikiewicz, M. A., Klump, M. C., Frumin, M., Zhang, F., Zheng, X., Gu, N., Feng, G., Sham, P., & He, L. (2005). Rates of adult schizophrenia Shenton, M. E., & McCarley, R. W. (2004). following prenatal exposure to the Chinese fami­ Neural synchrony indexes disordered perception ne of 1959-1961. Journal of the Am erican M edi­ and cognition in schizophrenia. Proceedings of the N ational Academ y of Sciences, 101,17288-17293. cal A ssociation, 294, 557-562. Spencer, S. J., Steele, C. M., & Quinn, D. M. Stack, S. (1992). Marriage, family, religion, and su­ icide. In R. Maris, A. Berman, J. Maltsberger, & (1997). Stereotype threat and women’s math per­ R. Yufit (Eds.), Assessm ent and prediction of su­ formance. Unpublished manuscript, Hope Colle­ icide. New York: Guilford Press. ge. Sperling, G. (1960). The information available in Stafford, R. S., MacDonald, E. A., & Finkelstein, S. N. (2001). National patterns of medication tre­ brief visual presentations. Psychological M onog­ atment for depression, 1987 to 2001. Prim ary C are raphs, 74 (Whole No. 498). C om panion Journal of C linical P sychiatry, 3,232Sperry, R. W. (1964). Problem s outstanding in the evolution of brain function. James Arthur Lectu­ 235. re, American Museum of Natural History, New Stanley, J. C. (1997). Varieties of intellectual talent. Journal of C reative Behavior, 31, 93-119. York. Cited by R. Omstein (1977), The psycholo­ gy of consciousness (2nd ed.). New York: Harcourt Stanovich, K. (1996). H ow to think straight about psychology. New York: HarperCollins. Brace Jovanovich. Sperry, R. W. (1982). Some effects of disconnecting Staples, B. (1999a, May 2). When the ‘paranoids’ turn out to be right. N ew York Tim es (www.nytithe cerebral hemispheres. Science, 217, 1223— mes.com). 1226. Sperry, R. W. (1985). Changed concepts of brain and Staples, B. (1999b, May 24). Why ‘racial profiling’ will be tough to fight. N ew York Tim es (www.nyconsciousness: Some value implications. Zygon, times.com). 20, 41-57. Sperry, R. W. (1992, Summer). Turnabout on cons­ Stark, R. (2002). Physiology and faith: Addressing the „universal" gender difference in religious com­ ciousness: A mentalist view. Journal of M ind & mitment. Journal for the Scientific Study of Reli­ Behavior, 13(3), 259-280. Spiegel, K., Leproult, R., & Van Cauter, E. (1999). gion, 41, 495-507. Impact of sleep debt on metabolic and endrocrine Stark, R. (2003a). For the glory of G od: H ow m o­ function. Lancet, 354, 1435-1439. notheism led to reform ations, science, w itch-hunts, Spielberger, C., & London, P. (1982). Rage boome­ and the end of slavery. Princeton, NJ: Princeton rangs. Am erican H ealth, 1, 52-56. University Press.

1031

Stark, R. (2003b, October-November). False conflict: Christianity is not only compatible with science it created it. Am erican Enterprise, p. 27-33. Starr, J. M., Deary, I. J., Lemmon, H., & Whalley, L. J. (2000). Mental ability age 11 years and health status age 77 years. Age and A geing, 29, 523-528. Statistics Canada. (1999). Statistical report on the health of C anadians. Prepared by the Federal, Pro­ vincial and Territorial Advisory Committee on Population Health for the Meeting of Ministers of Health, Charlottetown, PEI, September 16-17, 1999. Statistics Canada. (2002). (www.statcan.ca). Statistics Canada. (2003). Victims and persons ac­ cused of homicide, by age and sex. Table 253— 0003. www.statcan.ca Staub, E. (1989). The roots of evil: The psychologi­ cal and cultural sources of genocide. New York: Cambridge University Press. Steadman, H. J., Mulvey, E. P., Monahan, J., Rob­ bins, P. C., Appelbaum, P. S., Grisso, T., Roth, L. H., & Silver, E. (1998). Violence by people dis­ charged from acute psychiatric inpatient facilities and by others in the same neighborhoods. Archi­ ves of G eneral Psychiatry, 55, 393-401. Steel, P., & Ones, D. S. (2002). Personality and hap­ piness: A national-level analysis. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 83, 767-781. Steele, C. (1990, May). A conversation with Claude Steele. AP S O bserver, p. 11-17. Steele, C. M. (1995, August 31). Black students li­ ve down to expectations. N ew York Tim es. Steele, C. M. (1997). A threat in the air: How stere­ otypes shape intellectual identity and performan­ ce. Am erican Psychologist, 52, 613-629. Steele, C. M., & Josephs, R. A. (1990). Alcohol my­ opia: Its prized and dangerous effects. Am erican Psychologist, 45, 921-933. Steele, C. M., Spencer, S. J., & Aronson, J. (2002). Contending with group image: The psy­ chology of stereotype and social identity threat. Advances in E xperim ental Social P sychology,

34, 379-440. Steele, J. (2000). Handedness in past human popu­ lation: Skeletal markers. Laterality, 5, 193-220. Steenhuysen, J. (2002, May 8). Bionic retina gives six patients partial sight. Reuters News Service. (See also www.optobionics.com/artificialretina.htm) Steinberg, L. (1987, September). Bound to bicker. Psychology Today, p. 36-39. Steinberg, L., & Morris, A. S. (2001). Adolescent development. Annual Review of P sychology, 52, 83-110. Steinberg, L., & Scott, E. S. (2003). Less guilty by reason of adolescence: Developmental immaturi­ ty, diminished responsibility, and the juvenile de­ ath penalty. Am erican Psychologist, 58, 1009— 1018. Steinberg, N. (1993, February). Astonishing love sto­ ries (from an earlier United Press International re­ port). G am es, p. 47.

1032

BIBLIOGRAFIJA

Steinem, G. (1988). Six great ideas that television is missing. In G. Comstock (Ed.), Public com ­ m unication and behavior. New York: Academic Press. Steinhauer, J. (1999). More traffic in the double­ stroller lane: Twin births surge, and the parents face special, and costly challenges. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Steinhauer, J. (1999, November 29). Number of twins rises; so does parental stress. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Steinmetz, J. E. (1999). The localization of a sim­ ple type of learning and memory: The cerebellum and classical eyeblink conditioning. C ontem pora­ ry Psychology, 7, 72-77. Stengel, E. (1981). Suicide. In The new encyclopa­ edia britannica, m acropaedia (Vol. 17, p. 777782). Chicago: Encyclopaedia Britannica. Stern, M., & Karraker, K. H. (1989). Sex stereo­ typing of infants: A review of gender labeling stu­ dies. Sex Roles, 20, 501-522. Stern, S. L., Dhanda, R., & Hazuda, H. P. (2001). Hopelessness predicts mortality in older Mexican and European Americans. Psychosom atic M edici­ ne, 63, 344-351. Sternberg, E. M. (2001). The balance w ithin: The science connecting health and em otions. New York: Freeman. Sternberg, R. (Ed.), (2002). C areer paths in psycho­ logy: W here your degree can take you. Washing­ ton, DC: APA. Sternberg, R. J. (1985). Beyond IQ : A triarchic the­ ory of hum an intelligence. New York: Cambridge University Press. Sternberg, R. J. (1988). Applying cognitive theory to the testing and teaching of intelligence. Applied C ognitive Psychology, 2, 231-255. Sternberg, R. J. (1998). Principles of teaching for successful intelligence. Educational Psychologist, 33, 65-72. Sternberg, R. J. (1999). The theory of successful in­ telligence. Review of G eneral Psychology, 3, 292316. Sternberg, R. J. (2000). Presidential aptitude in Science. Sternberg, R. J. (2003). Our research program va­ lidating the triarchic theory of successful intelligen­ ce: Reply to Gottfredson. Intelligence, 31, 399— 413. Sternberg, R. J., & Grajek, S. (1984). The nature of love. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 47, 312-329. Sternberg, R. J., & Grigorenko, E. L. (2000). Theme-park psychology: A case study regarding human intelligence and its implications for edu­ cation. Educational Psychology Review , 12, 247-268. Sternberg, R. J., Grigorenko, E. L., & Kidd, K. K. (2005). Intelligence, race, and genetics. Am e­ rican Psychologist, 60, “-59. Sternberg, R. J., & Kaufman, J. C. (1998). Human abilities. Annual Review of P sychology, 49, 479502.

Sternberg, R. J., & Lubart, T. I. (1991). An invest­ ment theory of creativity and its development. H u­ m an D evelopm ent, 1-31. Sternberg, R. J., & Lubart, T. I. (1992). Buy low and sell high: An investment approach to creati­ vity. Psychological Science, 1, 1-5. Sternberg, R. J., & Wagner, R. K. (1993). The gocentric view of intelligence and job performance is wrong. C urrent D irections in P sychological Science, 2, 1-5. Sternberg, R. J., Wagner, R. K., Williams, W. M., & Horvath, J. A. (1995). Testing common sen­ se. Am erican Psychologist, 50, 912-927. Stetter, F., & Kupper, S. (2002). Autogenic training: A meta-analysis of clinical outcome studies. Ap­ plied P sychophysiology and Biofeedback, 27, 4598. Stevenson, H. W. (1992, December). Learning from Asian schools. Scientific A m erican, p. 70-76. Stevenson, H. W., & Lee, S.-Y. (1990). Contexts of achievement: A study of American, Chinese, and Japanese children. M onographs of the Society for Research in C hild D evelopm ent, 55 (Serial No. 221, Nos. 1-2). Stewart, B. (2002, April 6). Recall of the wild. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Stewart, D. (2000, February). Driving the wrong way. The Psychologist, p. 64-65. Stice, E. (2002). Risk and maintenance factors for eating pathology: A meta-analytic review. Psycho­ logical Bulletin, 128, 825-848. Stice, E., & Shaw, H. E. (1994). Adverse effects of the media portrayed thin-ideal on women and lin­ kages to bulimic symptomatology. Journal of So­ cial and C linical P sychology, 13, 288-308. Stice, E., Spangler, D., & Agras, W. S. (2001). Ex­ posure to media-portrayed thin-ideal images adver­ sely affects vulnerable girls: A longitudinal ex­ periment. Journal of Social and C linical Psycho­ logy, 20, 270-288. Stickgold, R., Hobson, J. A., Fosse, R., & Fosse, M. (2001). Sleep, learning, and dreams: Off-line memory processing. Science, 294, 1052-1057. Stickgold, R., James, L., & Hobson, J. A. (2000). Visual discrimination learning requires sleep after training. N ature N euroscience, 3, 1237-1238. Stickgold, R., Malia, A., Maquire, D., Roddenberry, D., & O’Connor, M. (2000, October 13). Re­ playing the game: Hypnagogic images in normals and amnesics. Science, 290, 350-353. Stipek, D. (1992). The child at school. In M. H. Bomstein & M. E. Lamb (Eds.), D evelopm ental psy­ chology: A n advanced textbook. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Stith, S. M., Rosen, K. H., Middleton, K. A., Busch, A. L., Lunderberg, K., & Carlton, R. P. (2000). The intergenerational transmission of spouse abuse: A meta-analysis. Journal of M arria­ ge and the Fam ily, 62, 640-654. Stockton, M. C., & Murnen, S. K. (1992). Gender and sexual arousal in response to sexual stimuli: A meta-analytic review. Presented at the Ameri­ can Psychological Society convention.

Stone, A. A., Cox, D. S., Valdimarsdottir, H., Jandor, L., & Neale, J. M. (1987). Evidence that sec­ retory IgA antibody is associated with daily mood. Journal of Personality and Social P sychology, 52, 988-993. Stoolmiller, M. (1999). Implications of the restric­ ted range of family environments for estimates of heritability and nonshared environment in be­ havior-genetic adoption studies. Psychological Bul­ letin, 125, 392-409. Stoppard, J. M., & Gruchy, C. D. G. (1993). Gen­ der, context, and expression of positive emotion. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 143-150. Storm, L. (2000). Research note: Replicable evidence of psi: A revision of Milton’s (1999) meta-analy­ sis of the ganzfeld data bases. Journal of Parapsy­ chology, 64, 411-416. Storm, L. (2003). Remote viewing by committee: RV using a multiple agent/multiple percipient design. Journal of Parapsychology, 67, 325-342. Storms, M. D. (1973). Videotape and the attribution process: Reversing actors’ and observers’ points of view. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 27, 165-175. Storms, M. D. (1981). A theory of erotic orientation development. Psychological Review , 88, 340-353. Storms, M. D. (1983). D evelopm ent of sexual orien­ tation. Washington, DC: Office of Social and Et­ hical Responsibility, American Psychological Association. Storms, M. D., & Thomas, G. C. (1977). Reactions to physical closeness. Journal of Personality and Social P sychology, 35, 412-418. Strack, F., Martin, L., & Stepper, S. (1988). Inhi­ biting and facilitating conditions of the human smi­ le: A nonobtrusive test of the facial feedback hy­ pothesis. Journal of Personality and Social P sy­ chology, 54, 768-777. Strack, S., & Coyne, J. C. (1983). Social confirma­ tion of dysphoria: Shared and private reactions to depression. Journal of Personality and Social B e­ havior, 44, 798-806. Strahan, E. J., Spencer, S. J., & Zanna, M. P. (2002). Subliminal priming and persuasion: Stri­ king while the iron is hot. Journal of Experim en­ tal Social P sychology, 38, 556-568. Strange, B. A., & Dolan, R. J. (2004). b-Adrener­ gic modulation of emotional memory-evoked hu­ man amygdala and hippocampal responses. Pro­ ceedings of the N ational Academ y of Sciences, 101, 11454-11458. Stratton, G. M. (1896). Some preliminary experi­ ments on vision without inversion of the retinal image. Psychological Review , 3, 611-617. Straub, R. O., Seidenberg, M. S., Bever, T. G., & Terrace, H. S. (1979). Serial learning in the pi­ geon. Journal of the Experim ental Analysis of B e­ havior, 32, 137-148.

BIBLIOGRAFIJA

Straus, M. A., & Gelles, R. J. (1980).

Behind clo­

sed doors: Violence in the Am erican fam ily.

New

York: Anchor/Doubleday. Straus, M. A., Sugarman, D. B., & Giles-Sims, J. (1997). Spanking by parents and subsequent anti­ social behavior of children. Archives of Pediatric Adolescent M edicine, 151, 761-767. Strawbridge, W. J. (1999). Mortality and religious in­ volvement: A review and critique of the results, the methods, and the measures. Paper presented at a Har­ vard University conference on religion and health, sponsored by the National Instititue for Healthcare Research and the John Templeton Foundation. Strawbridge, W. J., Cohen, R. D., & Shema, S. J. (1997). Frequent attendance at religious services and mortality over 28 years. Am erican Journal of Public H ealth, 87, 957-961. Strawbridge, W. J, Shema, S. J., Cohen, R. D., & Kaplan, G. A. (2001). Religious attendance increases survival by improving and maintaining good health behaviors, mental health, and social relationships. Annals of B ehavioral M edicine, 23, 68-74. Strayer, D. L., Drews, F. A., & Johnston, W. A. (2003). Cell phone-induced failures of visual at­ tention during simulated driving. Journal of Exper­ im ental P sychology: A pplied, 9, 23-32. Strayer, D. L, & Johnston, W. A. (2001). Driven to distraction: Dual-task studies of simulated dri­ ving and conversing on a cellular telephone. Psychological Science, 12, 462-466. Streissguth, A. P., Aase, J. M., Clarren, S. K., Randels, S. P., LaDue, R. A., & Smith, D. F. (1991). Fetal alcohol syndrome in adolescents and adults. Journal of the Am erican M edical A ssocia­ tion, 265, 1961-1967. Strickland, B. (1992, February 20). Gender differen­ ces in health and illness. Sigma Xi national lectu­ re delivered at Hope College. Striegel-Moore, R. H., Silberstein, L. R., & Ro­ din, J. (1993). The social self in bulimia nervosa: Public self-consciousness, social anxiety, and per­ ceived fraudulence. Journal of Abnorm al Psycho­ logy, 102, 297-303. Stroebe, M., Stroebe, W., & Schut, H. (2001). Gen­ der differences in adjustment to bereavement: An empirical and theoretical review. Review of G en­ eral Psychology, 5, 62-83. Stroebe, M., Stroebe, W, Schut, H., Zech, E, & van den Bout, J. (2002). Does disclosure of emo­ tions facilitate recovery from bereavement? Evi­ dence from two prospective studies. Journal of C onsulting and C linical Psychology, 70,169-178. Stroebe, W, Schut, H., & Stroebe, M. S. (2005). Grief work, disclosure and counseling: Do they help the bereaved? C linical P sychology R eview , 25, 395-414. Strupp, H. H. (1982). The outcome problem in psy­ chotherapy: Contemporary perspectives. In J. H. Harvey & M. M. Parks (Eds.), The m aster lecture series: Vol. 1. Psychotherapy research and beha­

Washington, DC: American Psycho­ logical Association. vior change.

1033

Sundet, J. M., Barlaug, D. G., & Torjussen, T. M. (2004). The end of the Flynn effect? A study of secular trends in mean intelligence test scores of Norwegian conscripts during half a century. Intel­ ligence, 32, 349-362. Sundstrom, E., De Meuse, K. P., & Futrell, D. (1990). Work teams: Applications and effective­ ness. Am erican Psychologist, 45, 120-133. Suomi, S. J. (1986). Anxiety-like disorders in young nonhuman primates. In R. Gettleman (Ed.), Anxiety disorders of childhood. New York: Guilford Press. Suomi, S. J. (1987). Genetic and maternal contribu­ tions to individual differences in rhesus monkey biobehavioral development. In N. A. Krasnegor & others (Eds.), Perinatal developm ent: A psychobiological perspective. Orlando, FL: Academic Press. Super, C., & Super, D. (2001). Education and Trai­ ning. O pportunities in psychology careers (p. 6880). Chicago, IL: VGM Career Books. Suppes, P. Quoted by R. H. Ennis (1982). Children’s ability to handle Piaget’s propositional logic: A conceptual critique. In S. Modgil & C. Modgil (Eds.), Jean Piaget: C onsensus and controversy. New York: Praeger. Surgeon General. (1986). The Surgeon G eneral’s w orkshop on pornography and public health, Ju­ ne 22-24. Report prepared by E. P. Mulvey & J. L. Haugaard and released by Office of the Surge­ on General on August 4, 1986. Surgeon General. (1999). M ental health: A report of the Surgeon G eneral Rockville, MD: U. S. De­ partment of Health and Human Services. Susser, E. (1999). Life course cohort studies of schi­ zophrenia. Psychiatric Annals, 29, 161-165. Susser, E., Neugenbauer, R., Hoek, H. W, Brown, A. S., Lin, S., Labovitz, D., & Gorman, J. M. (1996). Schizophrenia after prenatal famine. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 53(1), 25-31 Susser, E. S., Herman, D. B, & Aaron, B. (2002, August). Combating the terror of terrorism. Scien­ tific Am erican, p. 70-77. Svirsky, M. A., Robbins, A. M, Kirk, K. I., Pisoni, D. B., & Miyamoto, R. T. (2000). Language development in profoundly deaf children with cochlear implants. Psychological Science, 11,153— 158. Sweat, J. A., & Durm, M. W. (1993). Psychics: Do police departments really use them? Skeptical In­ quirer, 17, 148-158. Swerdlow, N. R, & Koob, G. F. (1987). Dopami­ ne, schizophrenia, mania, and depression: Toward a unified hypothesis of cortico-stiato-pallido-thalamic function (with commentary). Behavioral and C linical P sychology: Science and P ractice. Sullivan, P. F., Neale, M. C., & Kendler, K. S. Brain Sciences, 10, 197-2“. (2000). Genetic epidemiology of major depression: Swim, J. K. (1994). Perceived versus meta-analytic effect sizes: An assessment of the accuracy of gen­ Review and meta-analysis. Am erican Journal of der stereotypes. Journal of Personality and Social Psychiatry, 157, 1552-1562. Suls, J. M, & Tesch, F. (1978). Students’ preferen­ Psychology, “, 21-36. ces for information about their test performance: Swindle, R., Jr., Heller, K., Bescosolido, B., & KiA social comparison study, journal of Experim en­ kuzawa, S. (2000). Responses to nervous break­ downs in America over a 40-year period: Mental tal Social P sychology, 8, 189-197. health policy implications. Am erican Psychologist, Summers, M. (1996, December 9). Mister clean. Pe­ ople W eekly, p. 139-142. 55, 740-749. Strupp, H. H. (1986). Psychotherapy: Research, prac­ tice, and public policy (How to avoid dead ends). Am erican Psychologist, 41, 120-130. Stumpf, H., & Jackson, D. N. (1994). Gender-rela­ ted differences in cognitive abilities: Evidence from a medical school admissions testing program. Per­ sonality and Individual D ifferences, 17, 335-344. Stumpf, H., & Stanley, J. C. (1998). Stability and change in gender-related differences on the colle­ ge board advanced placement and achievement tests. C urrent D irections in P sychology, 7, 192— 196. Stunkard, A. J., Harris, J. R, Pedersen, N. L., & McClearn, G. E. (1990). A separated twin study of the body mass index. N ew England Journal of M edicine, 322,1483-1487. Sturm, R. (2003). Increases in clinically severe obe­ sity in the United States, 1986-2000. Archives of Internal M edicine, 163, 21“-2148. Subiaul, F, Cantlon, J. F, Holloway, R. L., & Ter­ race, H. S. (2004). Cognitive imitation in rhesus macaques. Science, 305, 407-410. Suddath, R. L., Christison, G. W., Torrey, E. F., Casanova, M. F., & Weinberger, D. R. (1990). Anatomical abnormalities in the brains of mono­ zygotic twins discordant for schizophrenia. N ew England Journal of M edicine, 322, 789-794. Suddendorf, T., & Whiten, A. (2001). Mental evo­ lution and development: Evidence for secondary representation in children, great apes, and other animals. Psychological Bulletin, 137, 629-650. Sue, D. W. (1990). Culture-specific strategies in coun­ seling: A conceptual framework. Professional Psy­ chology: R esearch and Practice, 21, 424-433. Suedfeld, P. (1998). Homo invictus: The indomitable species. C anadian P sychology, 38, 164-173. Suedfeld, P. (2000). Reverberations of the Holocaust fifty years later: Psychology’s contributions to un­ derstanding persecution and genocide. C anadian Psychology, 41, 1-9. Suedfeld, P., & Mocellin, J. S. P. (1987). The „sen­ sed presence" in unusual environments. Environ­ m ent and Behavior, 19, 33-52. Sugita, Y. (2004). Experience in early infancy is in­ dispensable for color perception. C urrent B iology, 14, 1267-1271. Suhail, K., & Chaudry, H. R. (2004). Predictors of subjective well-being in an Eatem Muslim Cultre. Journal of Social and C linical Psychology, 23, 359. Suinn, R. M. (1997). Mental practice in sports psy­ chology: Where have we been, Where do we go?

1034

BIBLIOGRAFIJA

Symbaluk, D. G., Heth, C. D., Cameron, J., & Pierce, W. D. (1997). Social modeling, monetary incentives, and pain endurance: The role of selfefficacy and pain perception. Personality and So­ cial P sychology B ulletin, 23, 258-269. Symond, M. B., Harris, A. W. F., Gordon, E., & Williams, L. M. (2005). „Gamma synchrony" in first-episode schizophrenia: A disorder of tempo­ ral connectivity? Am erican Journal of P sychiatry, 162, 459-“5. Symons, C. S., & Johnson, B. T. (1997). The self­ reference effect in memory: A meta-analysis. Psy­ chological B ulletin, 121(3), 371-394. TADS (Treatment for Adolescents with Depression Study Team). (2004). Fluoxetine, cognitive-beha­ vioral therapy, and their combination for adoles­ cents with depression: Treatment for adolescents with depression study (TADS) randomized control­ led trial. Journal of the Am erican M edical A sso­ ciation, 292, 807-820. Taha, F. A. (1972). A comparative study of how sigh­ ted and blind perceive the manifest content of dre­ ams. N ational Review of Social Sciences, 9(3), 28. Taheri, S. (2004). The genetics of sleep disorders. M inerva M edica, 95, 203-212. Taheri, S., Lin, L., Austin, D., Young, T., & Mignot, E. (2004). Short sleep duration is associated with reduced leptin, elevated ghrelin, and increased body mass index. PloS M edicine, 1(3), e62 (www.plosmedicine.org). Tajfel, H. (Ed.). (1982). Social identity and interg­ roup relations. New York: Cambridge University Press. Talal, N. (1995). Quoted by V. Morell, Zeroing in on how hormones affect the immune system. Scien­ ce, 269, 773-775. Talarico, J. M., & Rubin, D. C. (2003). Confiden­ ce, not consistency, characterizes flashbulb memo­ ries. Psychological Science, 14, 455-“1. Talbot, M. (1999, October 31). The Rorschach chro­ nicles. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Talbot, M. (2002, June 2). Hysteria hysteria. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Talwar, S. K., Xu, S., Hawley, E. S., Weiss, S. A., Moxon, K. A., & Chapin, J. K. (2002). Rat na­ vigation guided by remote control. N ature, 417, 37-38. Tamres, L. K., Janicki, D., & Helgeson, Y. S. (2002). Sex differences in coping behavior: A meta-analytic review and an examination of relative coping. Personality and Social Psychology Review , 6, 2-30. Tang, S.-H., & Hall, Y. C. (1995). The overjustifi­ cation effect: A meta-analysis. Applied C ognitive Psychology, 9, 365-404. Tangney, J. P., Baumeister, R. F., & Boone, A. L. (2004). High self-control predicts good adjustment, less pathology, better grades, and interpersonal suc­ cess. Journal of Personality, 72, 271-324. Tannen, D. (1990). You just don’t understand: W o­ m en and m en in conversation. New York: Morrow. Tannenbaum, P. (2002, February). Quoted by R. Kubey & M. Csikszentmihalyi, Television addiction

is no mere metaphor. Scientific A m erican, p. 7480. Tanner, J. M. (1978). Fetus into m an: Physical grow th from conception to m aturity. Cambridge, MA: Harvard University Press. Tarbert, J. (2004, May 14). Bad apples, bad com­ mand, or both? Dart Center for Journalism and Trauma (www.dartcenter.org). Tarmann, A. (2002, May/June). Out of the closet and onto the Census long form. Population Today, 30, p. 1, 6. Tasbihsazan, R., Nettelbeck, T., & Kirby, N. (2003). Predictive validity of the Fagan Test of In­ fant Intelligence. British Journal of D evelopm en­ tal Psychology, 21, 585-597. Tatarkiewicz, W. (1976). Analysis of happiness. The Hague: Martinus Nijhoff, 1976. Taubes, G. (1994). Will new dopamine receptors of­ fer a key to schizophrenia? Science, 265, 1034— 1035. Taubes, G. (2001). The soft science of dietary fat. Science, 291, 2536-2545. Taubes, G. (2002, July 7). What if it’s all been a big fat lie? N ew York Tim es (www.nytimes.com). Tavris, C. (1982, November). Anger defused. Psy­ chology Today, p. 25-35. Taylor, H. (2003, February 26). The religious and ot­ her beliefs of Americans 2003. The H arris Poll #11 (www.harrisinteracctive.com). Taylor, K. M., Shepperd, J. A. (1998). Bracing for the worst: Severity, testing, and feedback timing as moderators of the optimistic bias. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 915-926. Taylor, S. E. (1989). Positive illusions. New York: Basic Books. Taylor, S. E. (2002). The tending instinct: H ow nur­ turing is essential to w ho w e are and how w e li­ ve. New York: Times Books. Taylor, S. E., Cousino, L. K., Lewis, B. P., Gruenewald, T. L., Gurung, R. A. R., & Updegraff, J. A. (2000). Biobehavioral responses to stress in females: Tend-and-befriend, not fight-or-flight. Psychological Review , 107, 411-430. Taylor, S. E., Lerner, J. S., Sherman, D. K., Sage, R. M., & McDowell, N. K. (2003). Portrait of the self-enhancer: Well adjusted and well liked or maladjusted and friendless? Journal of Persona­ lity and Social P sychology, 84, 165-176. Taylor, S. E., Pham, L. B., Rivkin, I. D., & Armor, D. A. (1998). Harnessing the imagination: Men­ tal simulation, self-regulation, and coping. Am eri­ can P sychologist, 53, 429-439. Taylor, S., Kuch, K., Koch, W. J., Crockett, D. J., & Passey, G. (1998). The structure of posttraumatic stress symptoms. Journal of Abnorm al Psychology, 107, 154-160. Taylor, S. P., & Chermack, S. T. (1993). Alco­ hol, drugs and human physical aggression. Jour­ nal of Studies on Alcohol, Supplement No. 11, 78-88. Teasdale, T. W., & Owen, D. R. (2000). Forty-year secular trends in cognitive abilities. Intelligence, 28, 115-120.

Tedeschi, R. G., & Calhoun, L. G. (2004). Posttraumatic growth: Conceptual foundations and empi­ rical evidence. Psychological Inquiry, 15, 1-18. Teerlink, R., & Ozley, L. (2000). M ore than a m o­ torcycle: The leadership journey at H arley-D avid-

Cambridge, MA: Harvard Business School Press. Teghtsoonian, R. (1971). On the exponents in Ste­ vens’ law and the constant in Ekinan’s law. Psy­ chological R eview , 78, 71-80. Teicher, M. (2002). McLean motion and attention test (M-MAT): A new test to diagnose a troubling di­ sorder. McLean Hospital Annual Report (www.mclean.harvard.edu). Teicher, M. H. (2002, March). The neurobiology of child abuse. Scientific A m erican, p. 68-75. Tenopyr, M. L. (1997). Improving the workplace: In­ dustrial/organizational psychology as a career. In R. J. Sternberg (Ed.), C areer paths in psycholo­ gy: W here your degree can take you. Washington, DC: American Psychological Association. Teran-Santos, J., Jimenez-Gomez, A., & Cordero-Guevara, J. (1999). The association between sleep apnea and the risk of traffic accidents. N ew England Journal of M edicine, 340, 847-851. Terman, J. S., Terman, M., Lo, E.-S., & Cooper, T. B. (2001). Circadian time of morning light administ­ ration and therapeutic response in winter depression. Archives of G eneral P sychiatry, 58, 69-73. Terman, M., Terman, J. S., & Ross, D. C. (1998). A controlled trial of timed bright light and negati­ ve air ionization for treatment of winter depression. Archives of G eneral P sychiatry, 55, 875-882. Terrace, H. S. (1979, November). How Nim Chimpsky changed my mind. Psychology Today, p. 65-76. Terre, L., & Stoddart, R. (2000). Cutting edge spe­ cialties for graduate study in psychology. Eye on Psi C hi, 23-26. Tesser, A., Forehand, R., Brody, G., & Long, N. (1989). Conflict: The role of calm and angry parentchild discussion in adolescent development. Journal of Social and C linical Psychology, 8, 317-330. Tetlock, P. E. (1988). Monitoring the integrative com­ plexity of American and Soviet policy rhetoric: What can be learned? Journal of Social Issues, 44, 101-131. Tetlock, P. E. (1998). Close-call counterfactuals and belief-system defenses: I was not almost wrong but I was almost right. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 75, 639-652. Thannickal, T. C., Moore, R. Y., Nienhuis, R., Ramanathan, L., Gulyani, S., Aldrich, M., Cornford, M., & Siegel, J. M. (2000). Reduced num­ ber of hypocretin neurons in human narcolepsy. N euron, 27, “9-474. Thatcher, R. W., Walker, R. A., & Giudice, S. (1987). Human cerebral hemispheres develop at different rates and ages. Science, 236, 1110-1113. Thayer, R. E. (1987). Energy, tiredness, and tension effects of a sugar snack versus moderate exercise. Journal of Personality and Social P sychology, 52, 119-125. son.

BIBLIOGRAFIJA

Thayer, R. E. (1993). Mood and behavior (smoking Thorne, J., with Larry Rothstein (1993). You are not and sugar snacking) following moderate exercise: alone: W ords of experience and hope for the jour­ A partial test of self-regulation theory. Personali­ ney through depression. New York: HarperPerenty and Individual D ifferences, 14, 97-104. nial. Thomas, A., & Chess, S. (1986). The New York Thornhill, R., & Gangestad, S. W. (1994). Human Longitudinal Study: From infancy to early adult li­ fluctuating asymmetry and sexual behavior. Psy­ fe. In R. Plomin & J. Dunn (Eds.), The study of chological Science, 5, 297-302. tem peram ent: C hanges, continuities, and challen­ Thornton, B., & Moore, S. (1993). Physical attrac­ ges. Hillsdale, NJ: Erlbaum. tiveness contrast effect: Implications for self-esteThomas, L. (1974). The lives of a cell. New York: em and evaluations of the social self. Personality Viking Press. and Social Psychology Bulletin, 19, 474-480. Thomas, L. (1979). The m edusa and the snail. New Thorpe, W. H. (1974). Anim al nature and hum an na­ York: Viking. ture. London: Metheun. Thomas, L. (1983). The youngest science: N otes of Tiedens, L. Z. (2001). Anger and advancement ver­ a m edicine w atcher. New York: Viking Press. sus sadness and subjugation: The effect of negati­ Thomas, L. (1992). The fragile species. New York : ve emotion expressions on social status conferral. Scribner’s. Journal of Personality and Social P sychology, 80, Thomas, W. P., & Collier, V. P. (1998). Two langu­ 86-94. ages are better than one. Educational Leadership, Tiihonen, J., Isohanni, M., Rasanen, P, Koira55, 23-36. nen, M., & Moring, J. (1997). Specific major Thompson, C. P., Frieman, J., & Cowan, T. (1993). mental disorders and criminality: A 26-year Rajan’s memory. Paper presented to the American prospective study of the 1966 northern Finland Psychological Society convention. birth cohort. Am erican Journal of P sychiatry, Thompson, C. P., Vogi, R. J., Walker, W. R., & 154, 840-845. Wooten, L. (1996). Involuntary memories in dep­ Tikkanen, T. (2001). Psychology in Europe: A gro­ ressed and nondepressed individuals. Paper pre­ wing profession with high standards and a bright sented to the Psychonomic Society convention. future. European P sychologist, 6, 144-146. Thompson, G. (1998, December 14). As obesity in Tinbergen, N. (1951). The study of instinct. Oxford: children increases, so do cases of adult-onset dia­ Clarendon. betes. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Tirrell, M. E. (1990). Personal communication. Thompson, J. K., Jarvie, G. J., Lahey, B. B., & Tjaden, P., & Thoennes, N. (2000b). Full report of Cureton, K. J. (1982). Exercise and obesity: Etio­ the prevalence, incidence, and consequences of logy, physiology, and intervention. Psychological violence against women: Findings from the Na­ Bulletin, 91, 55-79. tional Violence Against Women Survey (NCJ Thompson, J. K., & Stice, E. (2001). Thin-ideal in­ 183781). Washington, DC: U. S. Department of ternalization: Mounting evidence for a new risk Justice, National Institute of Justice. factor for body-image disturbance and eating Todes, D. P. (1997). From the machine to the ghost pathology. C urrent D irections in P sychological within: Pavlov’s transition from digestive physio­ Science, 10, 181-183. logy to conditional reflexes. Am erican Psycholo­ Thompson, P. (1980). Margaret Thatcher: A new il­ gist, 52, 947-955. lusion. Perception, 9, 483-484. Tolchin, M. (1994, April 17). Major airlines go two Thompson, P. M., Cannon, T. D., Narr, K. L., van years without a fatality. N ew York Tim es report (in Erp, T., Poutanen, V.-P., Huttunen, M., Lonnqvist, G rand Rapids Press, p. A10). J., Standerskjold-Nordenstam, C.-G., Kaprio, J., Tolkien, J. R. R. (1965). The fellow ship of the ring. Khaledy, M., Dail, R., Zoumalan, C. L, & Toga, Boston: Houghton Mifflin Co. A. W. (2001). Genetic influences on brain structu­ Tollefson, G. D., Fawcett, J., Winokur, G., Beas­ re. N ature N euroscience, 4, 1253-1258. ley, C. M., et al. (1993). Evaluation of suicidaliThompson, P. M., Giedd, J. N., Woods, R. P., Mac­ ty during pharmacologic treatment of mood and Donald, D., Evans, A. C., & Toga, A. W. (2000). nonmood disorders. Annals of C linical Psychiat­ Growth patterns in the developing brain detected ry, 5(4), 209-224. by using continuum mechanical tensor maps. N a­ Tollefson, G. D., Rampey, A. H., Beasley, C. M., ture, 404, 190-193. & Enas, G. G. (1994). Absence of a relationship Thompson, R., Emmorey, K., & Gollan, T. H. between adverse events and suicidality during (2005). „Tip of the fingers" experiences by Deaf pharmacotherapy for depression. Journal of C li­ signers. Psychological Science, 16, 856-860. nical P sychopharm acology, 14, 163-169. Thomson, R., & Murachver, T. (2001). Predicting Tolman, E. C., & Honzik, C. H. (1930). Introduc­ gender from electronic discourse. British Journal tion and removal of reward, and maze performance of Social Psychology, 40, 193-208 (and personal in rats. U niversity of C alifornia Publications in correspondence from T. Murachver, May 23, Psychology, 4, 257-275. 2002). Tolstoy, L. (1904). M y confessions. Boston: Dana Es­ Thorndike, A. L., & Hagen, E. P. (1977). Measu­ tes. rement and evaluation in psychology and educa­ Tondo, L., Jamison, K. R., & Baldessarini, R. J. tion. New York: Macmillan. (1997). Effect of lithium maintenance on suicidal

1035

behavior in major mood disorders. In D. M. Stoff & J. J. Mann (Eds.), The neurobiology of suicide: From the bench to the clinic. New York: New York Academy of Sciences. Toni, N., Buchs, P.-A., Nikonenko, I., Bron, C. R., & Muller, D. (1999). LTP promotes formation of multiple spine synapses between a single axon ter­ minal and a dendrite. N ature, 402, 421-422. Torrey, E. F. (1986). W itchdoctors and psychiatrists. New York: Harper & Row. Torrey, E. F. (1998, February 22). Quoted by M. Winerip, Schizophrenia’s most zealous foe. N ew York Tim es M agazine, p. 26-28. Torrey, E. F., & Miller, J. (2002). The invisible pla­ gue: The rise of mental illness from 1750 to the present. New Brunswick, NJ: London: Rutgers University Press. Torrey, E. F., Miller, J., Rawlings, R., & Yolken, R. H. (1997). Seasonality of births in schizophre­ nia and bipolar disorder: A review of the literatu­ re. Schizophrenia R esearch, 28, 1-38. Totterdell, P., Kellett, S., Briner, R. B., & Teuchmann, K. (1998). Evidence of mood linkage in work groups. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1504-1515. Tovee, M. J., Mason, S. M., Emery, J. L., McCluskey, S. E., & Cohen-Tovee, E. M. (1997). Su­ permodels: Stick insects or hourglasses? The lan­ cet, 350, 1474-1475. Towler, G. (1986). From zero to one hundred: Co­ action in a natural setting. Perceptual and M otor Skills, 62, 377-378. Tracey, J. L., & Robins, R. W. (2004). Show your pride: Evidence for a discrete emotion expression. Psychological Science, 15, 194-197. Tramontana, M. G., Hooper, S. R., & Selzer, S. C. (1988). Research on the preschool prediction of later academic achievement: A review. D evelop­ m ental R eview , 8, 89-1“. Travis, J. (1994). Glia: The brain’s other cells. Scien­ ce, 2“, 970-972. Treffert, D. A., & Wallace, G. L. (2002). Island of genius-The artistic brilliance and dazzling memo­ ry that sometimes accompany autism and other di­ sorders hint at how all brains work. Scientific A m e­ rican, 286, 76-86. Treisman, A. (1987). Properties, parts, and objects. In K. R. Boff, L. Kaufman, & J. P. Thomas (Eds.), H andbook

of

perception

and

hum an

perform an­

ce. New York: Wiley.

Tremblay, R. E., Pihl, R. O., Vitaro, F., & Dobkin, P. L. (1994). Predicting early onset of male antisocial behavior from preschool behavior. Ar­ chives of G eneral P sychiatry, 51, 732-739. Trewin, D. (2001). Australian social trends 2001. Canberra: Australian Bureau of Statistics. Triandis, H. C. (1981). Some dimensions of intercultural variation and their implications for inter­ personal behavior. Paper presented at the Ameri­ can Psychological Association convention. Triandis, H. C. (1989a). The self and social beha­ vior in differing cultural contexts. Psychological Review , 96, 506-520.

1036

BIBLIOGRAFIJA

Triandis, H. C. (1989b). Cross-cultural studies of in­ dividualism and collectivism. In J. J. Berman (Ed.), N ebraska sym posium on m otivation 1989 (Vol. 37). Lincoln, NE: University of Nebraska Press. Triandis, H. C. (1994). C ulture and social behavior. New York: McGraw-Hill. Triandis, H. C., Bontempo, R, Villareal, M. J., Asai, M., & Lucca, N. (1988). Individualism and collectivism: Cross-cultural perspectives on self-in­ group relationships. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 54, 323-338. Trickett, P. K, & McBride-Chang, C. (1995). The developmental impact of different forms of child abuse and neglect. D evelopm ental R eview , 15, 311-337. Trimble, J. E. (1994). Cultural variations in the use of alcohol and drugs. In W. J. Lonner & R. Malpass (Eds.), Psychology and culture. Boston: Allyn & Bacon. Triplett, N. (1898). The dynamogenic factors in pacemaking and competition. Am erican Journal of Psychology, 9, 507-533. Trolier, T. K, & Hamilton, D. L. (1986). Variab­ les influencing judgments of correlational relations. Journal of Personality and Social P sychology, 50, 879-888. Trut, L. N. (1999). Early canid domestication: The farm-fox experiment. Am erican Scientist, 87,160— 169. Tsai, J. L., & Chentsova-Dutton, Y. (2003). Varia­ tion among European Americans in emotional fa­ cial expression. Journal of C ross-C ultural P sychol­ ogy, 34, 650-657. Tsang, Y. C. (1938). Hunger motivation in gastrectomized rats. Journal of C om parative Psychology, 26, 1-17. Tsien, J. Z. (April, 2000). Building a brainier mou­ se. Scientific A m erican, 62-68. Tsuang, M. T, & Faraone, S. V. (1990). The gene­ tics of m ood disorders. Baltimore, MD: Johns Hop­ kins University Press. Thber, D. S., Miller, D. D, Caris, K. A, Halter, R., Linden, F., & Hennessy, M. B. (1999). Dogs in animal shelters: Problems, suggestions, and ne­ eded expertise. Psychological Science, 10, 379386. Tucker, K. A. (2002). I believe you can fly. G allup M anagem ent Journal (www.gallupjournal.com/ CA/st/20020520.asp). Tuerk, P. W. (2005). Research in the high-stakes era: Achievement, resources, and no child left behind. Psychological Science, 16, 419-425. Tulving, E. (1996, August 18). Quoted in J. Gate­ house, Technology revealing brain’s secrets. M on­ treal G azette, p. A3. Turkheimer, E., Haley, A., Waldron, M., D’Onofrio, B., & Gottesman, 1.1. (2003). Socioecono­ mic status modifies heritability of IQ in young mot­ hers. Psychological Science, 14, 623-628. T\irner, C. W., Hesse, B. W., & Peterson-Lewis, S. (1986). Naturalistic studies of the long-term ef­ fects of television violence. Journal of Social Is­ sues, 42(3), 7-28.

Turner, J. C. (1987).

Rediscovering the social group:

A self-categorization theory.

New York: Basil Blac­

kwell. Turner, N, Barling, J, & Zacharatos, A. (2002). Positive psychology at work. In C. R. Snyder & S. J. Lopez (Eds.), The handbook of positive psy­ chology. New York: Oxford University Press. Tbrpin, A. (2005, April 3). The science of psi. FT W eekend, p. Wl, W2. Tutu, D. (1999). N o future w ithout forgiveness. New York: Doubleday. Tversky, A. (1985, June). Quoted in K. McKean, De­ cisions, decisions. D iscover, p. 22-31. Tversky, A., & Kahneman, D. (1974). Judgment un­ der uncertainty: Heuristics and biases. Science, 185, 1124-1131. Twenge, J. M. (1997). Changes in masculine and fe­ minine traits over time: A meta-analysis. Sex Ro­ les 36(5-6),305-325. Twenge, J. M. (2000). The age of anxiety? Birth co­ hort change in anxiety and neuroticism, 1952— 1993. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 79, 1007-1021. Twenge, J. M. (2001). Changes in women’s asserti­ veness in response to status and roles: A cross-tem­ poral meta-analysis, 1931-1993. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 133-145. Twenge, J. M, Baumeister, R. F., Tice, D. M, & Stucke, T. S. (2001). If you can’t join them, beat them: Effects of social exclusion on aggressive be­ havior. Journal of Personality and Social P sycho­ logy, 81,1058-1069. Twenge, J. M., & Campbell, W. K. (2001). Age and birth cohort differences in self-esteem: A cross­ temporal meta-analysis. Personality and Social Psychology Review , 5, 321-344. Twenge, J. M, Catanese, K. R, & Baumeister, R. F. (2002). Social exclusion causes self-defeating behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 606-615. Twenge, J. M, Catanese, K. R., & Baumeister, R. F. (2003). Social exclusion and the deconstructed state: Time perception, meaninglessness, lethargy, lack of emotion, and self-awareness. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 409-423. Twenge, J. M., & Crocker, J. (2002). Race and self­ esteem: Meta-analyses comparing Whites, Blacks, Hispanics, Asians, and American Indians and com­ ment on Gray-Little and Hafdahl (2000). Psycho­ logical Bulletin, 128, 371-408. Twenge, J. M., & Nolen-Hoeksema, S. (2002). Age, gender, race, socioeconomic status, and birth co­ hort differences on the children’s depression in­ ventory: A meta-analysis. Journal of Abnorm al Psychology, 111, 578-588. Twenge, J. M., Zhang, L., & Im, C. (2004). It’s be­ yond my control: A cross-temporal meta-analysis of increasing externality in locus of control, 1960— 2002. Personality and Social Psychology Review , 8, 308-319. Twiss, C., Tabb, S., & Crosby, F. (1989). Affirma­ tive action and aggregate data: The importance of patterns in the perception of discrimination. In F.

Blanchard & F. Crosby (Eds.),

Affirm ative action:

New York: Springer-Verlag. Tyler, C. (1998). An eye-placement principle in 500 years of portraits. San Francisco: Smith-Kettlewell Eye Reseach Institute (http://www.ski.org/CWTyler_lab/ARVO/cwtarvo.html). Tyler, K. A. (2002). Social and emotional outcomes of childhood sexual abuse: A review of recent re­ search. Aggression and Violent Behavior, 7, 567589. U. S. Senate Select Committee on Intelligence (2004, July 9). Report of the U . S. Intelligence Social

psychological

C om m unity’s Iraq,

prew ar

perspectives.

intelligence

assessm ents

on

www.gpoaccess.gov/serialset/creports/

iraq.html Uchino, B. N., Cacioppo, J. T., & Kiecolt-Glaser, J. K. (1996). The relationship between social sup­ port and physiological processes: A review with emphasis on underlying mechanisms and implica­ tions for health. Psychological Bulletin, 119,488— 531. Uchino, B. N, Uno, D., & Holt-Lunstad, J. (1999). Social support, physiological processes, and health. C urrent D irections in P sychological Science, 8, 145-148. Udry, J. R. (2000). Biological limits of gender const­ ruction. Am erican Sociological R eview , 65, 443457. Uehling, M. C. (1998, August). A brief history of Stephen Hawking. Biography M agazine, p. 61-65, 116-117. UK ECT Review Group. (2003). Efficacy and sa­ fety of electroconvulsive therapy in depressive di­ sorders: A systematic review and meta-analysis. Lancet, 361, 799-808. Ullman, E. (2005, October 19). The boss in the ma­ chine. N ew York Tim es (www.nytimes.com). Ulrich, R. E. (1991). Animal rights, animal wrongs and the question of balance. Psychological Scien­ ce, 2, 197-201. Ulrich, R. S. (1984). View through a window may influence recovery from surgery. Science, 224, 420-421. UNAIDS. (2004, July). U N A ID S 2004 report on the global AID S epidem ic (www.unaids.org). UNAIDS. (2004). AID S epidem ic update 2004. Uni­ ted Nations (www.unaids.org). UNAIDS. (2004). Sub-Saharan Africa. Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (www.unaids.org). UNAIDS. (2005). AID S epidem ic update, D ecem ber 2005. United Nations (www.unaids.org). UNAIDS. (2005). AID S in Africa: Three scenarios to 2025. United Nations (www.unaids.org). UNAIDS. (2005). Epidemiology. Joint United Na­ tions Programme on HIV/AIDS (www.unaids.org). Underwood, B. J. (1957). Interference and forget­ ting. Psychological Review , 64, 49-60. United Nations. (1992). 1991 dem ographic yearbo­ ok. New York: United Nations. Urbany, J. E., Bearden, W. 0., & Weilbaker, D. C. (1988). The effect of plausible and exaggera­

BIBLIOGRAFIJA

ted reference prices on consumer perceptions and price search. Journal of C onsum er Research, 15, 95-110. Urry, H. L., Nitschke, J. B., Dolski, I., Jackson, D. C., Dalton, K. M., Mueller, C. J., Rosenkranz, M. A., Ryff, C. D., Singer, B. H., & Davidson, R. J. (2004). Making a life worth li­ ving: Neural correlates of well-being. Psychologi­ cal Science, 15, 367-372. Ursu, S., Stenger, V. A., Shear, M. K., Jones, M. R., & Carter, C. S. (2003). Overactive action mo­ nitoring in obsessive-compulsive disorder: Evi­ dence from functional magnetic resonance ima­ ging. Psychological Science, 14, 347-353. USAID. (2004, January). The ABCs of HIV preven­ tion, www.usaid.gov. Vaidya, J. G., Gray, E. K., Haig, J., & Watson, D. (2002). On the temporal stability of personali­ ty: Evidence for differential stability and the role of life experiences. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 83, 1469-1484. Vaidya, J. G., Gray, E. K., Haig, J., & Watson, D. (2002). On the temporal stability of personali­ ty: Evidence for differential stability and the role of life experiences. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 83, 1469-1484. Vaillant, G. E. (1977). Adaptation to life . New York: Little, Brown. Vaillant, G. E. (2002). Aging w ell: Surprising guideposts to a happier life from the landm ark H ar­ vard study of adult developm ent. Boston: Little, Brown. Vaitl, D., & 14 others (2005). Psychobiology of al­ tered states of consciousness. Psychological Bul­ letin, 131, 98-127. Valenstein, E. (1998). Blam ing the brain: The truth about drugs and m ental health. Free Press. Valenstein, E. S. (1986). G reat and desperate cures: The rise and decline of psychosurgery. New York: Basic Books. Vallone, R. P., Griffin, D. W., Lin, S., & Ross, L. (1990). Overconfident prediction of future actions and outcomes by self and others. Journal of Per­ sonality and Social Psychology, 58, 582-592. van Boxtel, H. W., Orobio de Castro, B., & Goossens, F. A. (2004). High self-perceived social com­ petence in rejected children is related to frequent fighting. European Journal of D evelopm ental P sy­ chology, 1, 205-214. Vance, E. B., & Wagner, N. N. (1976). Written desc­ riptions of orgasm: A study of sex differences. Ar­ chives of Sexual Behavior, 5, 87-98. Vandell, D. L. (2000). Parents, peer groups, and ot­ her socializing influences. D evelopm ental P sycho­ logy, 36, 699-710. Vandello, J. A., & Cohen, D. (1999). Patterns of in­ dividualism and collectivism across the United Sta­ tes. Journal of Personality and Social P sycholo­ gy, 77, 279-292. Vandenberg, S. G., & Kuse, A. R. (1978). Mental rotations: A group test of three-dimensional spa­ tial visualization. Perceptual and M otor Skills, 47, 599-604.

1037

van den Boom, D. (1990). Preventive intervention and Vaughn, K. B., & Lanzetta, J. T. (1981). The ef­ fect of modification of expressive displays on vi­ the quality of mother-infant interaction and infant carious emotional arousal. Journal of Experim en­ exploration in irritable infants. In W. Koops, H. J . tal Social P sychology, 17, 16-30. G. Soppe, J . L. van der Linden, P. C. M. Molenaar, & J . J . F. Schroots (Eds.), D evelopm ental psy­ Vazire, S., & Gosling, S. D. (2004). e-Perceptions: Personality impressions based on personal websi­ chology behind the dikes: An outline of develop­ tes. Journal of Personality and Social P sycholo­ m ental psychology research in The N etherlands. gy, 87, 123-132. The Netherlands: Uitgeverij Eburon. Cited by C. Hazan & P. R. Shaver (1994). Deeper into attach­ Vecera, S. P., Vogel, E. K., & Woodman, G. F. (2002). Lower region: A new cue for figure-ground ment theory. Psychological Inquiry, 5, 68-79. assignment. Journal of Experim ental P sychology: van den Bos, K., & Spruijt, N. (2002). Appropria­ teness of decisions as a moderator of the psycho­ G eneral, 13, 194-205. logy of voice. European Journal of Social P sycho­ Vega, W. A., Kolody, B., Aguilar-Gaxiola, S., Alderete, E., Catalano, R., & Caraveo-Anduaga, logy, 32, 57-72. J. (1998). Lifetime prevalence of DSM-III-R VanderStoep, S. W., & Shaughnessy, J. J. (1997). Taking a course in research methods improves re­ psychiatric disorders among urban and rural Me­ xican Americans in California. Archives of G ene­ asoning about real-life events. Teaching of Psychol­ ogy, 24, 122-124. ral P sychiatry, 55, 771-778. Van Dyke, C., & Byck, R. (1982, March). Cocaine. Vekassy, L. (1977). Dreams of the blind. M agyar Scientific A m erican, p. 128-141. Pszichologiai Szem le, 34, 478-491. van Engen, M. L., & Willemsen, T. M. (2004). Sex Vemer, E., Coleman, M., Ganong, L. H., & Coo­ per, H. (1989). Mantai satisfaction in remarriage: and leadership styles: A meta-analysis of research A meta-analysis. Journal of M arriage and the published in the 1990s. Psychological Reports, 94, Fam ily, 51, 713-725. 3-18. van Uzendoorn, M. H., & De Wolff, M. S. (1997). Venn, J. (1986). Hypnosis and the Lamaze method: A reply to Wideman and Singer. Am erican Psycho­ In search of the absent father - Meta-analyses of logist, 41, 475-476. infant-father attachment: A rejoinder to our discus­ Verbeek, M. E. M., Drent, P. J., & Wiepkema, P. sants. C hild D evelopm ent, 68, 604-610. Van Leeuwen, M. S. (1978). A cross-cultural exa­ R. (1994). Consistent individual differences in early exploratory behaviour of male great tits. Ani­ mination of psychological differentiation in males m al Behaviour, 48, 1113-1121. and females. International Journal of Psychology, 13, 87-122. Verhaeghen, P., & Salthouse, T. A. (1997). Meta­ analyses of age-cognition relations in adulthood: Van Leeuwen, M. S. (1982). IQism and the just so­ Estimates of linear and nonlinear age effects and ciety: Historical background. Journal of the Am e­ structural models. Psychological Bulletin, 122, rican Scientific A ffiliation, 34, 193-201. van Lommel, P., van Wees, R., Meyers, V., & Elf231-249. ferich, I. (2001). Near-death experience in survi­ Vernon, P. A. (1983). Speed of information proces­ sing and general intelligence. Intelligence, 7, 53vors of cardiac arrest: A prospective study in the 70. Netherlands. Lancet, 358, 2039-2045. Vanman, E. J., Saltz, J. L., Nathan, L. R., & War­ Viding, E., Blair, R., James, R., Moffitt, T. E., & Plomin, R. (2005). Evidence for substantial gene­ ren, J. A. (2004). Racial discrimination by lowtic risk for psychopathy in 7-year-olds. Journal of prejudiced Whites. Psychological Science, 15, C hild P sychology & Psychiatry, 46, 592-597. 711-714. Van Praag, H., Schinder, A. F., Christie, B. R., To­ Vigliocco, G., & Hartsuiker, R. J. (2002). The in­ terplay of meaning, sound, and syntax in sentence ni, N., Palmer, T. D., & Gage, F. H. (2002). Neu­ production. Psychological Bulletin, 128,442-472. rogenesis: Functional neurons in adult hip­ Vita, A. J., Terry, R. B., Hubert, H. B., & Fries, pocampus. N ature, 415, 1030-1034. J. F. (1998). Aging, health risks, and cumulative Van Rooy, D. L., & Viswesvaran, C. (2004). Emo­ disability. N ew England Journal of M edicine, 338, tional intelligence: A meta-analytic investigation of 1035-1041. predictive validity and nomological net. Journal of Vitaliano, P. P., Zhang, J., & Scanlan, J. M. (2003). Vocational Behavior, 65, 71-95. van Schaik, C. P., Ancrenaz, M., Borgen, G., Gal­ Is caregiving hazardous to one’s physical health? A meta-analysis. Psychological Bulletin, 129,9“dikas, B., Knott, C. D., Singleton, I., Suzuki, A., 972. Utami, S. S., & Merrill, M. (2003). Orangutan cultures and the evolution of material culture. Vitevitch, M. S. (2003). Change deafness: The ina­ bility to detect changes between two voices. Jour­ Science, 299, 102-105. nal of E xperim ental Psychology: H um an P ercep­ VanTassel-Baska, J. (1983). Profiles of precocity: tion and P erform ance, 29, 333-342. The 1982 Midwest Talent Search finalists. G ifted Vogel, S. (1999). The skinny on fat: O ur obsession C hild Q uarterly, 27, 139-145. w ith w eight control. New York: W. H. Freeman. Van Yperen, N. W., & Buunk, B. P. (1990). A lon­ gitudinal study of equity and satisfaction in inti­ Vohs, K., Voelz, Z., Pettit, J., Bardone, A., Katz, J., Abramson, L., Heatherton, T., & Joiner, T. mate relationships. European Journal of Social (2001). Perfectionism, body dissatisfaction, and Psychology, 20, 287-309.

1038

BIBLIOGRAFIJA

self-esteem: An interactive model of bulimic symp­ Wall, P. (2000). Pain: The science of suffering. New York: Columbia University Press. tom development. Journal of Social and C linical W all Street Journal. (1999, December 17). Money Psychology, 20,47 6-491. and misery. Editorial, p. A14. Vokey, J. R. (2002). Subliminal messages. In J. R. Vokey and S. W. Allen (Eds.), Psychological sket­ Wallace, D. S., Paulson, R. M., Lord, C. G., & Bond, C. F., Jr. (2005). Which behaviors do atti­ ches (6th Edition). Lethbridge, Alberta: Psyence tudes predict? Meta-analyzing the effects of social Ink, p. 223-2“. pressure and perceived difficulty. Review of G ene­ von Bėkesy, G. (1957, August). The ear. Scientific ral P sychology, 9(3), 214-227. Am erican, p. 66-78. von Senden, M. (1932; reprinted 1960). In P. Heath Wallach, M. A., & Wallach, L. (1983). Psycholo­ gy’s sanction for selfishness: The error of egoism (Trans.), Space and sight: The perception of spa­ in theory and therapy. New York: Freeman. ce and shape in the congenitally blind before and Wallach, M. A., & Wallach, L. (1985, February). after operation. Glencoe, IL: Free Press. How psychology sanctions the cult of the self. W as­ Vreeland, C. N., Gallagher, B. J., Ill, & McFalls, hington M onthly, p. “-56. J. A., Jr. (1995). The beliefs of members of the American Psychiatric Association on the etiology Wallbott, H. G. (1988). In and out of context: In­ fluences of facial expression and context informa­ of male homosexuality: A national survey. Journal tion on emotion attributions. British Journal of So­ of Psychology, 129, 507-517. cial P sychology, 27, 357-369. Wadden, T. A., Vogt, R. A., Foster, G. D., & An­ derson, D. A. (1998). Exercise and the maintenan­ Wallis, C. (1983, June 6). Stress: Can we cope? Ti­ m e, p. 48-54. ce of weight loss: 1-year follow-up of a controlled clinical trial. Journal of C onsulting and C linical Walster (Hatfield), E., Aronson, V., Abrahams, D., & Rottman, L. (1966). Importance of physical at­ Psychology,66 ,429-433. tractiveness in dating behavior. Journal of Perso­ Wager, T. D., Rilling, J. K., Smith, E. E., Sokolik, nality and Social P sychology, 4, 508-516. A., Casey, K. L., Davidson, R. J., Kosslyn, S. M., Rose, R. M., & Cohen, J. D. (2004). Place- Wampold, B. E. (2001). The great psychotherapy de­ bate: M odels, m ethods, and findings. Mahwah, NJ: bo-induced changes in fMRI in the anticipation and Erlbaum. experience of pain. Science, 303, 1162-1167. Wagner, A. D., Schacter, D. L., Rotte, M., Kout- Wampold, B. E., Mondin, G. W., Moody, M., & Ahn, H. (1997). The flat earth as a metaphor for staal, W., Maril, A., Dale, A. M., Rosen, B. R., the evidence for uniform efficacy of bona fide psy­ & Buckner, R. L. (1998). Building memories: Re­ chotherapies: Reply to Crits-Christoph (1997) and membering and forgetting of verbal experiences as Howard et al. (1997). Psychological Bulletin, 122, predicted by brain activity. Science, 281, 1188— 226-230. 1191. Wagner, U., Gais, S., Haider, H., Verleger, R., & Wang, Y., Liu, D., & Wang, Y. (2003). Discovering the capacity of human memory. Brain and M ind, Born, J. (2004). Sleep inspires insight. N ature, 4, 189-198. 427, 352-355. Wagstaff, G. (1982). Attitudes to rape: The „just Wansink, B., & van Ittersum, K. (2003). Bottoms up! The influence of elongation on pouring and world" strikes again? Bulletin of the British P sy­ consumption volume. Journal of C onsum er Re­ chological Society, 13, 275-283. search, 30, 455-464. Wahl, O. F. (1992). Mass media images of mental illness: A review of the literature. Journal of C om ­ Warchol, M. E., Lambert, P. R., Goldstein, B. J., Forge, A., & Corwin, J. T. (1993). Regenerati­ m unity P sychology, 20, 343-352. ve proliferation in inner ear sensory epithelia from Wahlberg, D. (2001, October 11). We’re more dep­ adult guinea pigs and humans. Science, 259,1619— ressed, patriotic, poll finds. G rand Rapids Press, 1622. p. A15. Wakefield, J. C., & Spitzer, R. L. (2002). Lowe­ Ward, A., & Mann, T. (2000). Don’t mind if I do: Disinhibited eating under cognitive load. Journal red estimates - but of what? Archives of G eneral of Personality and Social P sychology, 78, 753— Psychiatry, 59, 129-130. 763. Waldrop, M. M. (1987). The workings of working Ward, C. (1994). Culture and altered states of cons­ memory. Science, 237, 1564-1567. ciousness. In W. J. Lonner & R. Malpass (Eds.), Walker, W. R., Skowronski, J. J., Gibbons, J. A., Psychology and culture. Boston: Allyn & Bacon. Vogi, R. J., & Thompson, C. P. (2003). On the emotions that accompany autobiographical memo­ Ward, J. (2003). State of the art synaesthesia. The Psychologist, 16, 196-199. ries: Dysphoria disrupts the fading affect bias. C og­ Ward, K. D., Klesges, R. C., & Halpern, M. T. nition and E m otion, 17, 703-723. (1997). Predictors of smoking cessation and sta­ Walker, W. R., Skowronski, J. J., & Thompson, C. te-of-the-art smoking interventions. Journal of SoP. (2003). Life is pleasant - and memory helps to cies Issues, 53, 129-145. keep it that way! Review of G eneral Psychology, Wardle, J., Cooke, L. J., Gibson, L., Sapochnik, 7, 203-210. M., Sheiham, A., Lawson, M. (2003). Increasing Wall, B. (2002, August 24-25). Profit matures along children’s acceptance of vegetables; a randomized with baby boomers. International H erald Tribu­ trial of parent-led exposure. Appetite, 40,155-162. ne, p. 13.

Warm, J. S., & Dember, W. N. (1986, April). Awake at the switch. Psychology Today, p. 46-53. Warner, J., McKeown, E., Johnson, K., Ramsay, A., Cort, C., & King. M. (2004). Rates and pre­ dictors of mental illness in gay men, lesbians and bisexual men and women. British Journal of Psy­ chiatry, 185,479-485. Warr, P., & Payne, R. (1982). Experiences of strain and pleasure among British adults. Social Science and M edicine, 16, 1691-1697. Warren, N. C. (2005, March 4). Personal correspon­ dence from founder of eHarmony. com. Wason, P. C. (1960). On the failure to eliminate hy­ potheses in a conceptual task. Q uarterly Journal of Experim ental P sychology, 12, 129-140. Wason, P. C. (1981). The importance of cognitive il­ lusions. The Behavioral and B rain Sciences, 4, 356. Wasserman, E. A. (1993). Comparative cognition: Toward a general understanding of cognition in be­ havior. Psychological Science, 4, 156-161. Wasserman, E. A. (1995). The conceptual abilities of pigeons. Am erican Scientist, 83, 2“-255. Wastell, C. A. (2002). Exposure to trauma: The long­ term effects of suppressing emotional reactions. Journal

of

N ervous

and

M ental

D isorders, 190,

839-845. Watamura, S. E., Donzella, B., Alwin, J., & Gunnar, M. R. (2003). Moming-to-afternoon increa­ ses in cortisol concentrations for infants and tod­ dlers at child care: Age differences and behavio­ ral correlates. C hild D evelopm ent, 74, 1006-1020. Waterhouse, R. (1993, July 19). Income for 62 per­ cent is below average pay. The Independent, p. 4. Waterman, A. S. (1988). Identity status theory and Erikson’s theory: Commonalities and differences. D evelopm ental R eview , 8, 185-208. Watkins, C. E., Campbell, V. L., Nieberding, R., & Hallmark, R. (1995). Contemporary practice of psychological assessment by clinical psycholo­ gists. Professional Psychology: Research and Practice, 26, 54-60. Watkins, J. G. (1984). The Bianchi (L. A. Hillside Strangler) case: Sociopath or multiple personality? International Journal of C linical and Experim en­ tal H ypnosis, 32, 67-101. Watkins, L. R. (1994). Acute and conditioned hyperalgesic responses to illness. Pain, 56,227-234. Watkins, P. C. (2004). Gratitude and subjective well­ being. In R. A. Emmons and M. E. McCullough (Eds.), The psychology of gratitude. New York: Oxford University Press. Watson, D. (2000). M ood and tem peram ent. New York: Guilford Press. Watson, D. (2003). To dream, perchance to remem­ ber: Individual differences in dream recall. Perso­ nality and Individual D ifferences, 34,1271-1286. Watson, D., Suls, J., & Haig, J. (2002). Global self­ esteem in relation to structural models of perso­ nality and affectivity. Journal of Personality and Social P sychology, 83, 185-197. Watson, D., Wiese, D., Vaidya, J., & Tellegen, A. (1999). The two general activation systems of af-

BIBLIOGRAFIJA

feet: Structured findings, evolutionary considera­ tions, and psychobiological evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 820-838. Watson, J. B. (1913). Psychology as the behaviorist views it. Psychological Review , 20,158-177. Watson, J. B., & Rayner, R. (1920). Conditioned emotional reactions. Journal of Experim ental P sy­ chology, 3, 1-14. Watson, R. I, Jr. (1973). Investigation into deindi­ viduation using a cross-cultural survey technique. Journal of Personality and Social P sychology, 25, 342-345. Watson, S. J., Benson, J. A., Jr., & Joy, J. E. (2000). NEWS AND VIEWS - Marijuana and me­ dicine: Assessing the science base: A summary of the 1999 Institute of Medicine report. Archives of G eneral P sychiatry, 57, 547-553. Wayment, H. A., & Peplau, L. A. (1995). Social support and well-being among lesbian and hete­ rosexual women: A structural modeling approach. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1189-1199. Weaver, J. B., Masland, J. L., & Zillmann, D. (1984). Effect of erotica on young men’s aesthe­ tic perception of their female sexual partners. Per­ ceptual and M otor Skills, 58, 929-930. Webb, W. B. (1992). Sleep: The gentle tyrant Bol­ ton, MA: Anker Publishing. Webb, W. B., & Campbell, S. S. (1983). Relations­ hips in sleep characteristics of identical and frater­ nal twins. Archives of G eneral P sychiatry, 40, 1093-1095. Wechsler, D. (1972).,,Hold“ and „Don’t Hold" tests. In S. M. Chown (Ed.), H um an aging. New York: Penguin. Wechsler, H., Davenport, A., Dowdall, G., Moeykens, B., & Castillo, S. (1994). Health and beha­ vioral consequences of binge drinking in college. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 272, 1672-1677. Wechsler, H., Lee, J. E., Kuo, M., Seibring, M, Nelson, T. F., & Lee, H. (2002). Trends in colle­ ge binge drinking during a period of increased prevention efforts. Journal of Am erican C ollege H ealth, 50, 203-217. Wee, C. C., Phillips, R. S., Legedza, A. T. R., Da­ vis, R. B., Soukup, J. R, Colditz, G. A., & Ha­ mel, M. B. (2005). Health care expenditures associated with overweight and obesity among US adults: Importance of age and race. Am erican Jour­ nal of P ublic H ealth, 95, 159-165. Weed, W. S. (2001, May). Can we go to Mars wit­ hout going crazy? D iscover, p. 31-43. Wegner, D. M. (1990). W hite bears and other un­

1039

Wells, B. L. (1986). Predictors of female nocturnal orgasms: A multivariate analysis. Journal of Sex Research, 22, 421-437. York: Oxford University Press. Weinberger, N. M. (2004, November). Music and Wells, C. (1983, March). Teaching the brain new tricks. Esquire, 49-57. the brain. Scientific A m erican, p. 89-95. Weiner, B. (1985). An attributional theory of achie­ Wells, G. L. (1981). Lay analyses of causal forces on behavior. In J. Harvey (Ed.), C ognition, social vement motivation and emotion. Psychological Re­ behavior and the environm ent. Hillsdale, NJ: Erlview , 92, 548-573. baum. Weingarten, G. (2002, March 10). Below the belt­ Wells, G., & Murray, D. M. (1984). Eyewitness way. W ashington Post, p. W03. Weinstein, N. D. (1980). Unrealistic optimism about confidence. In G. L. Wells & E. F. Loftus (Eds.), Eyew itness testim ony: P sychological perspectives. future life events. Journal of Personality and So­ New York: Cambridge University Press. cial P sychology, 39, 806-820. Weinstein, N. D. (1982). Unrealistic optimism about Wender, P. H., Kety, S. S., Rosenthal, D., Schulsinger, F., Ortmann, J., & Lunde, I. (1986). Psy­ susceptibility to health problems. Journal of Be­ havioral M edicine, 5, 441-“0. chiatric disorders in the biological and adoptive families of adopted individuals with affective di­ Weinstein, N. D. (1987). Unrealistic optimism about sorders. Archives of G eneral P sychiatry, 43, 923— susceptibility to health problems: Conclusions from a community-wide sample. Journal of Behavioral 929. Wener, R., Frazier, W., & Farbstein, J. (1987, Ju­ M edicine, 10, 481-500. ne). Building better jails. Psychology Today, p. 40Weinstein, N. D. (1996, October 4). 1996 optimis­ tic bias bibliography. Distributed via internet 49. Wessely, S., & Kerwin, R. (2004). Suicide risk and (weinstein_c @ aesop.rutgers.edu). the SSRIs. Journal of the Am erican M edical A s­ Weiskrantz, L. (1986). Blindsight: A case study and sociation, 292, 379-381. im plications. Oxford, UK: Oxford University Press. Weiss, A., King, J. E., & Enns, R. M. (2002). Sub­ West, P. D. B., & Evans, E. F. (1990). Early detec­ tion of hearing damage in young listeners resul­ jective well-being is heritable and genetically cor­ ting from exposure to amplified music. British related with dominance in chimpanzees (P an trog­ lodytes). Journal of Personality and Social Psy­ Journal of Audiology, 24, 89-103. chology, 83, 1141-1149. Westen, D. (1996). Is Freud really dead? Teaching psychodynamic theory to introductory psychology. Weiss, A., King, J. E, & Figueredo, A. J. (2000). Presentation to the Annual Institute on the Teach­ The heritability of personality factors in chimpan­ ing of Psychology, St. Petersburg Beach, Florida. zees (Pan troglodytes ). Behavior G enetics, 30, Westen, D. (1998). The scientific legacy of Sigmund 213-221. Freud: Toward a psychodynamically informed psy­ Weiss, J. M. (1977). Psychological and behavioral chological science. Psychological Bulletin, 124, influences on gastrointestinal lesions in animal mo­ dels. In J. D. Maser & M. E. P. Seligman (Eds.), 333-371. Psychopathology: E xperim ental m odels. San Fran­ Westen, D, & Morrison, K. (2001). A multidimen­ sional meta-analysis of treatments for depression, cisco: Freeman. panic, and generalized anxiety disorder: An empir­ Weissman, M. M. (1999). Interpersonal psychothe­ ical examination of the status of empirically sup­ rapy and the health care scene. In D. S. Janowsky ported therapies. Journal of C onsulting and C li­ (Ed.), Psychotherapy indications and outcom es. nical P sychology, 69, 875-899. Washington, DC: American Psychiatric Press. Weissman, M. M., Bland, R. C., Canino, G. J., Fa- Wetter, D. W., Fiore, M. C., Gritz, E. R., Lan­ do, H. A, Stitzer, M. L, Hasselblad, V., & Ba­ ravelli, C., Greenwald, S., Hwu, H.-G., Joyce, ker, T. B. (1998). The Agency for Health Care P. R, Karam, E. G., Lee, C.-K., Lellouch, J, Policy and Research. Sm oking cessation clini­ Lepine, J.-P, Newman, S. C., Rubio-Stepic, M., cal practice guideline: F indings and im plica­ Wells, J. E, Wickramaratne, P. J., Wittchen, tions for psychologists. Am erican Psychologist, H.-U., & Yeh, E.-K. (1996). Cross-national epi­ demiology of major depression and bipolar disor­ 53, 657-“9. der. Journal of the Am erican M edical A ssociation, Weuve, J, Kang, J. H., Manson, J. E., Breteler, M. M. B., Ware, J. H., & Grodstein, F. (2004). 276, 293-299. Physical activity, including walking, and cogniti­ Weisz, J. R., Rothbaum, F. M., & Blackburn, T. ve function in older women. Journal of the Am e­ C. (1984). Standing out and standing in: The psy­ rican M edical A ssociation, 292, 1454-1“0. w anted thoughts: Suppression, obsession, and the chology of control in America and Japan. Am eri­ Wever, E. G. (1949). Theory of hearing. New York: psychology of m ental control. New York: Penguin can P sychologist, 39, 955-969. Wiley. Wellman, H. M., Cross, D., & Watson, J. (2001). Books. Meta-analysis of theory-of-mind development: The Whalen, P. J., Kagan, J., Cook, R. G., Davis, F. Wegner, D. M. (2002). The illusion of conscious w ill. C, Kim, H., Polis, S., McLaren, D. G., Somer­ truth about false belief. C hild D evelopm ent, 72, Cambridge, MA: MIT Press. ville, L. H, McLean, A. A., Maxwell, J. S., & 655-684. Weigel, G. (2005, March-April). Is Europe dying? Johnstone, T. (2004). Human amygdala respon­ Notes on a crisis of civilizational morale. N ew At­ Wellman, H. M., & Gelman, S. A. (1992). Cogni­ sibility to masked fearful eye whites. Science, 302, lantic Initiative, American Enterprise Institute for tive development: Foundational theories of core do­ 2061. mains. Annual Review of P sychology, 43, 337-375. Public Policy Research (www.aei.org/nai). Weinberg, M. S., & Williams, C. (1974).

M ale

m osexuals: Their problem s and adaptations.

ho­

New

1040

BIBLIOGRAFIJA

Whitley, B. E., Jr. (2002). Gender-role variables and attitudes toward homosexuality. Sex Roles, 45, 691-720. Whittington, C. J., Kendall, T., Fonagy, P., Cot­ trell, D., Cotgrove, A., & Boddington, E. (2004). Selective serotonin reuptake inhibitors in childhood depression: Systematic review of published versus unpublished data. Lancet, 363, 1341-1345. WHO. (2002). The global burden of disease. Gene­ va: World Health Organization (www.who.int/msa/ mnh/ems/dalys/intro.htm). WHO. (2002a, September 4). Suicide rates. World Health Organization (www5.who.int/mental_health). WHO. (2002c, December 9). China: WHO lauds launch of nation’s first suicide prevent center: Xin­ hua news. World Health Organization (www5.who.int/mental_health). WHO. (2002d). Schizophrenia. World Health Orga­ nization (www5.who.int/mental_health). WHO. (2004). Prevalence, severity, and unmet need for treatment of mental disorders in the World He­ alth Organization World Mental Health Surveys. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 291, 2581-2590. WHO. (2005, February 24). Global tobacco treaty en­ ters into force with 57 countries already commit­ ted. World Health Organization media centre (www.who.int). WHO. (2005). Introduction to Health Evidence Net­ work, by G. Thomicroft & M. Tansella. World He­ alth Organization (www.euro.who.int). Whooley, M. A., & Browner, W. S. (1998). Asso­ ciation between depressive symptoms and morta­ lity in older women. Archives of Internal M edici­ ne, 158, 2129-2135. Whorf, B. L. (1956). Science and linguistics. In J. B. Carroll (Ed.), Language, thought, and reality: Selected w ritings of Benjam in Lee W horf Camb­ ridge, MA: MIT Press. Wichman, H. (1992). H um an factors in the design of spacecraft. Stony Brook, NY: State University of New York. Wickelgren, I. (2005). Autistic brains out of sync? Science, 308, 1856-1858. te of our unions 2001: The social health of m ar­ Wickelgren, W. A. (1977). Learning and m em ory. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. riage in Am erica. Rutgers University: The Natio­ Widom, C. S. (1989a). Does violence beget violen­ nal Marriage Project. Whiten, A., & Boesch, C. (2001, January). Cultu­ ce? A critical examination of the literature. Psy­ chological B ulletin, 106, 3-28. res of chimpanzees. Scientific A m erican, p. 60-67. Whiten, A., & Byrne, R. W. (1988). Tactical decep­ Widom, C. S. (1989b). The cycle of violence. Scien­ ce, 244, 160-166. tion in primates. Behavioral and Brain Sciences, Wiens, A. N., & Menustik, C. E. (1983). Treatment 11, 233-244, 267-273. outcome and patient characteristics in an aversion Whitley, B. E., Jr. (1990). The relationships of he­ therapy program for alcoholism. Am erican Psy­ terosexuals’ attributions for the causes of homo­ chologist, 38, 1089-1096. sexuality to attitudes toward lesbians and gay men. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, Wierson, M., & Forehand, R. (1994). Parent beha­ vioral training for child noncompliance: Rationa­ 369-377. Whitley, B. E., Jr. (1999). Right-wing authoritaria­ le, concepts, and effectiveness. C urrent D irections nism, social dominance orientation, and prejudi­ in Psychological Science, 3, 146-149. ce. Journal of Personality and Social P sycholo­ Wiertelak, E. P., Smith K. P., Furness, L., Mooney-Heiberger, K., Mayr, T., Maier, S. F., & gy, 77, 126-134. Whalen, P. J., Shin, L. M., Mclnerney, S. C., Fis­ her, H., Wright, C. L, & Ranch, S. L. (2001). A functional MRI study of human amygdala res­ ponses to facial expressions of fear versus anger. Em otion, 1, 70-83. Whaley, S. E., Sigman, M., Beckwith, L., Cohen, S. E., & Espinosa, M. P. (2002). Infant-caregiver interaction in Kenya and the United States: The importance of multiple caregivers and adequate comparison samples. Journal of C ross-C ultural Psychology, 33, 236-247. Whalley, L. J., & Deary, I. J. (2001). Longitudinal cohort study of childhood IQ and survival up to age 76. British M edical Journal, 322, 1-5. Whalley, L., Starr, J. M. Athawes, R., Hunter, D., Pattie, A., & Deary, I. J. (2000). Childhood men­ tal ability and dementia. N eurology, 55, 1455— 1459. Wheelwright, J. (2004, August). Study the clones first. D iscover, p. 44-50. White, G. L., & Kight, T. D. (1984). Misattribution of arousal and attraction: Effects of salience of ex­ planations for arousal. Journal of Experim ental So­ cial P sychology, 20, 55-64. White, H. R., Brick, J., & Hansell, S. (1993). A longitudinal investigation of alcohol use and ag­ gression in adolescence. Journal of Studies on Al­ cohol, Supplement No. 11, 62-77. White House. (1999, June 7). White House fact sheet on myths and facts about mental illness. Washing­ ton, DC: White House Press Office. White, K. M. (1983). Young adults and their parents: Individuation to mutuality. N ew D irections for C hild D evelopm ent, 22, 61-76. White, L., & Edwards, J. (1990). Emptying the nest and parental well-being: An analysis of national pa­ nel data. Am erican Sociological R eview , 55,235242. White, P. H., Kjelgaard, M. M., & Harkins, S. G. (1995). Testing the contribution of self-evaluation to goal-setting effects. Journal of Personality and Social P sychology, 69, 69-79. White, R. A. (1998). Intuition, heart knowledge, and parapsychology. Journal of the Am erican Society for P sychical Research, 92, 158-171. Whitehead, B. D., & Popenoe, D. (2001). The sta­

Watkins, L. R. (1994). Acute and conditioned hyperalgesic responses to illness. Pain, 56,227-234. Wierzbicki, M. (1993). Psychological adjustment of adoptees: A meta-analysis. Journal of C linical C hild P sychology, 22, 447454. Wiesner, W. H., & Cronshow, S. P. (1988). A me­ ta-analytic investigation of the impact of interview format and degree of structure on the validity of the employment interview. Journal of O ccupatio­ nal Psychology, 61, 275-290. Wigdor, A. K., & Garner, W. R. (1982). Ability te­ sting: U ses, consequences, and controversies. Was­ hington, DC: National Academy Press. Wilcox, A. J., Baird, D. D., Dunson, D. B., McConnąughey, D. R., Kesner, J. 5., & Weinberg, C. R. (2004). On the frequency of intercourse around ovulation: Evidence for biological influences. H u­ m an R eproduction, 19,1539-1543. Wilder, D. A. (1981). Perceiving persons as a group: Categorization and intergroup relations. In D. L. Hamilton (Ed.), C ognitive processes in stereoty­ ping and intergroup behavior. Hillsdale, NJ: Erl­ baum. Wildman, D. E., Uddin, M., Liu, G., Grossman, L. I., & Goodman, M. (2003). Implications of na­ tural selection in shaping 99.4% nonsynonymous DNA identity between humans and chimpanzees: Enlarging genus H om o. Proceedings of the N atio­ nal Academ y of Sciences, 100, 7181-7188. Williams, C. L., & Berry, J. W. (1991). Primary prevention of acculturative stress among refugees. Am erican Psychologist, “, 632-641. Williams, J. E., & Best, D. L. (1990). Measuring sex stereotypes: A m ultination study. Newbury Park, CA: Sage. Williams, J. E., Paton, C. C., Siegler, I. C., Eigenbrodt, M. L., Nieto, F. J., & Tyroler, H. A. (2000). Anger proneness predicts coronary heart disease risk: Prospective analysis from the artherosclerosis risk in communities (ARIC) study. C irculation, 101, 17, 2034-2040. Williams, K. D. (2002). O stracism : The pow er of si­ lence. New York: Guilford. Williams, K. D., & Zadro, L. (2001). Ostracism: On being ignored, excluded and rejected. In M. Lea­ ry (Ed.), Rejection. New York: Oxford University Press. Williams, R. (1989). The trusting heart: G reat'new s about Type A behavior. New York: Random Hou­ se. Williams, R. (1993). Anger kills. New York: Times Books. Williams, R. B., Barefoot, J. C., Califf, R. M., Ha­ ney, T. L., Saunders, W. B., Pryor, D. B., Hlatky, M. A., Siegler, I. C., & Mark, D. B. (1992). Prognostic importance of social and economic re­ sources among medically treated patients with angiographically documented coronary artery disea­ se. Journal of the Am erican M edical A ssociation, 267, 520-524. Williams, S., & Kohut, J. L. (1999). Psychologists in medical schools in 1997: Research brief. Am e­ rican Psychologist, 54,272-276.

BIBLIOGRAFIJA

predicted, on-line, and remembered experience in Williams, S. L. (1987). Self-efficacy and masteryfuture choice. Psychological Science, 14,520-524. oriented treatment for severe phobias. Paper pre­ sented to the American Psychological Association Wiseman, R. (2002). Laugh Lab - final results. Uni­ convention. versity of Hertfordshire (www.laughlab.co.uk). Willingham, W. W., Lewis, C., Morgan, R., & Ra- Wiseman, R., Jeffreys, C., Smith, M., & Nyman, mist, L. (1990). Predicting college grades: An A. (1999). The psychology of the seance. The Skeptical Inquirer, 23(2), 30-33. analysis of institutional trends over tw o decades. Wisman, A., & Goldenberg, J. L. (2005). From the Princeton: Educational Testing Service. grave to the cradle: Evidence that mortality salience Willmuth, M. E. (1987). Sexuality after spinal cord engenders a desire for offspring. Journal of Per­ injury: A critical review. C linical P sychology R e­ view , 7, 389-412. sonality and Social Psychology, 89, “-61. Wilson, A. E., & Ross, M. (2001). From chump to Witelson, S. F., Kigar, D. L., & Harvey, T. (1999). The exceptional brain of Albert Einstein. The Lan­ champ: People’s appraisals of their earlier and pre­ cet, 353, 2149-2153. sent selves. Journal of Personality and Social P sy­ Witvliet, C. V. 0., Ludwig, T., & Vander Laan, chology, 80, 572-584. K. (2001). Granting forgiveness or harboring grud­ Wilson, C. M., & Oswald, A. J. (2002). How does ges: Implications for emotions, physiology, and he­ marriage affect physical and psychological health? alth. Psychological Science, 12, 117-123. A survey of the longitudinal evidence. Working pa­ Witvliet, C. V. O., & Vrana, S. R. (1995). Psychopper, University of York and Warwick University. hysiological responses as indices of affective di­ Wilson, J. P., Harel, Z., & Kahana, B. (1988). H u­ m an adaptation to extrem e stress: From the H o­ mensions. Psychophysiology, 32,436-443. Wixted, J. T., & Ebbesen, E. B. (1991). On the form locaust to Vietnam . New York: Plenum Press. of forgetting. Psychological Science, 2,409-415. Wilson, R. C., Gaft, J. G., Dienst, E. R., Wood, L., & Bavry, J. L. (1975). C ollege professors and Woerlee, G. M. (2004, May/June). Darkness, tunnels, and light. Skeptical Inquirer, p. 28-32. their im pact on students. New York: Wiley. Wilson, R. S. (1979). Analysis of longitudinal twin Wolfson, A. R., & Carskadon, M. A. (1998). Sle­ ep schedules and daytime functioning in adoles­ data: Basic model and applications to physical growth measures. Ada G eneticae m edicae et G ecents. C hild D evelopm ent, 69, 875-887. Woll, S. (1986). So many to choose from: Decision m ellologiae, 28, 93-105. strategies in videodating. Journal of Social and Wilson, R. S., & Bennett, D. A. (2003). Cognitive activity and risk of Alzheimer’s disease. C urrent Personal Relationships, 3, 43-52. Wolpe, J. (1958). Psychotherapy by reciprocal inhi­ D irections in Psychological Science, 12, 87-91. bition. Stanford, CA: Stanford University Press. Wilson, R. S., & Matheny, A. P., Jr. (1986). Behavior-genetics research in infant temperament: The Wolpe, J., & Plaud, J. J. (1997). Pavlov’s contri­ butions to behavior therapy: The obvious and the Louisville twin study. In R. Plomin & J. Dunn not so obvious. Am erican Psychologist, 52, 9“— (Eds.), The study of tem peram ent: C hanges, con­ 972. tinuities, and challenges. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Wilson, T. D. (2002). Strangers to ourselves: D is­ Wong, D. F., Wagner, H. N., Tune, L. E., Dannals, R. F., & others. (1986). Positron emission tomog­ covering the adaptive unconscious. Cambridge: raphy reveals elevated D2 dopamine receptors in Harvard University Press. drug-naive schizophrenics. Science, 234, 1588— Windholz, G. (1989, April-June). The discovery of the principles of reinforcement, extinction, gene­ 1593. ralization, and differentiation of conditional re­ Wong, M. M., & Csikszentmihalyi, M. (1991). Af­ filiation motivation and daily experience: Some is­ flexes in Pavlov’s laboratories. Pavlovian Journal sues on gender differences. Journal of Personali­ of Biological Science, 26, 64-74. ty and Social P sychology, 60, 154-164. Windholz, G. (1997). Ivan P. Pavlov: An overview of his life and psychological work. Am erican Psy­ Wood, C. J, & Aggleton, J. P. (1989). Handedness in ‘fast ball’ sports: Do left-handers have an inna­ chologist, 52, 941-9“. te advantage? British Journal of Psychology, 80, Wingo, P. A., Ries, L. A. G., Giovino, G. A., Mil­ 227-240. ler, D. S., Rosenberg, H. M., Shopland, D. R., Thun, M. J., & Edwards, B. K. (1999) The an­ Wood, J. (2003, May 19). Quoted by R. Mestel, Rors­ chach tested: Blot out the famous method? Some nual report to the nation on the status of cancer, experts say it has no place in psychiatry. Los A nge­ 1973-1996, with a special section on lung cancer les Tim es (www.latimes.com). and tobacco smoking. Journal of the N ational Wood, J. M., Bootzin, R. R., Kihlstrom, J. F., & C ancer Institute, 91, 675-690. Schacter, D. L. (1992). Implicit and explicit me­ Wink, P., & Dillon, M. (2002). Spiritual develop­ mory for verbal information presented during sle­ ment across the adult life course: Findings from a ep. Psychological Science, 3, 236-239. longitudinal study. Journal of Adult D evelopm ent, 9, 79-94. Wood, J. M., Nezworski, M. T., Garb, H. N., & Lilienfeld, S. O. (2006). The controversy over the Winner, E. (2000). The origins and ends of gifted­ Exner Comprehensive System and the Society for ness. Am erican Psychologist, 55, 159-169. Personality Assessment’s white paper on the Rors­ Wirtz, D., Kruger, J., Scollon, C. N., & Diener. E. chach. Independent Practitioner, in press. (2003). What to do on Spring break? The role of

1041

Wood, J. V., Heimpel, S. A., & Michela, J. L. (2003). Savoring versus dampening: Self-esteem differences in regulating positive affect. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 5“-580. Wood, J. V., Saltzberg, J. A., & Goldsamt, L. A. (1990a). Does affect induce self-focused attention? Journal of Personality and Social P sychology, 58, 899-908. Wood, J. V., Saltzberg, J. A., Neale, J. M., Stone, A. A., & Rachmiel, T. B. (1990b). Self-focused attention, coping responses, and distressed mood in everyday life. Journal of Personality and So­ cial P sychology, 58, 1027-1036. Wood, W. (1987). Meta-analytic review of sex dif­ ferences in group performance. Psychological Bul­ letin, 102, 53-71. Wood, W., & Eagly, A. (2002). A cross-cultural ana­ lysis of the behavior of women and men: Implica­ tions for the origins of sex differences. Psycholo­ gical B ulletin, 128, 699-727. Wood, W., Lundgren, S., Ouellette, J. A., Busceme, S., & Blackstone, T. (1994). Minority influ­ ence: A meta-analytic review of social influence processes. Psychological Bulletin, 115, 323-345. Woodruff-Pak, D. S. (1989). Aging and intelligen­ ce: Changing perspectives in the twentieth centu­ ry. Journal of Aging Studies, 3, 91-118. Woods, N. F., Dery, G. K., & Most, A. (1983). Re­ collections of menarche, current menstrual attitu­ des, and premenstrual symptoms. In S. Golub (Ed.), M enarche: The transition from girl to w o­ m an. Lexington, MA: Lexington Books. Woody, E. Z., & McConkey, K. M. (2003). What we don’t know about the brain and hypnosis, but need to: A view from the Buckhom Inn. Interna­ tional Journal of C linical and E xperim ental H yp­ nosis, 51, 309-338.

Woolcock, N. (2004, September 3). Driver thought everyone else was on wrong side. The Tim es, p. 22

.

World Federation for Mental Health. (2005). ADHD: The hope behind the hype, www.wfmh.org World Health Organization. (1979). Schizophrenia: An international follow -up study. Chicester, En­ gland: Wiley. World Health Organization. (2004a). Prevention of m ental disorders: E ffective interventions and po­

Geneva: World He­ alth Organization, Department of Mental Health and Substance Abuse. World Health Organization. (2004b). Prom oting licy options. Sum m ary report.

m ental health: C oncepts, em erging evidence, prac­ tice. Sum m ary report. Geneva: World Health Organization, Department of Mental Health and Substance Abuse. Worobey, J., & Blajda, V. M. (1989). Temperament ratings at 2 weeks, 2 months, and 1 year: Diffe­ rential stability of activity and emotionality. D evel­ opm ental P sychology, 25, 257-263. Worthington, E. L., Jr. (1989). Religious faith ac­ ross the life span: Implications for counseling and research. The C ounseling P sychologist, 17, 555— 612.

1042

BIBLIOGRAFIJA

Worthington, E. L, Jr., Kurusu, T. A., McCullogh, M. E., & Sandage, S. J. (1996). Empiri­ cal research on religionand psychotherapeutic processes and outcomes: A 10-year review and research prospectus. Psychological Bulletin, 119, 448-487. Wortman, C. B., & Silver, R. C. (1989). The myths of coping with loss. Journal of C onsulting and C li­ nical P sychology, 57, 349-357. Wren, C. S. (1999, April 8). Drug survey of children finds middle school a pivotal time. N ew York Ti­ m es (www.nytimes.com). Wright, I. C, Rabe-Hesketh, S., Woodruff, P. W. R, David, A. S., Murray, R. M., & Bullmore, E. T. (2000). Meta-analysis of regional brain vo­ lumes in schizophrenia. Am erican Journal of P sy­ chiatry, 157, 16-25. Wright, K. (November, 1996). The Tarzan syndro­ me. D iscover, 17(11), 88-94, 96, 98. Wright, P. H. (1989). Gender differences in adults’ same- and cross-gender friendships. In R. G. Adams & R. Blieszner (Eds.), O lder adult friend­ ships: Structure and process. Newbury Park, CA: Sage. Wright, P., Takei, N, Rifkin, L, & Murray, R. M. (1995). Maternal influenza, obstetric complica­ tions, and schizophrenia. Am erican Journal of P sy­ chiatry, 152, 1714-1720. Wright, R. (1999, January 11). Who gets the good genes? Tim e, p. 67. Wright, W. (1998). Born that w ay: G enes, behavior, personality. New York: Knopf. Wrzesniewski, A., & Dutton, J. E. (2001). Crafting a job: Revisioning employees as active crafters of their work. Academ y of M anagem ent Review , 26, 179-201. Wrzesniewski, A., McCauley, C. R, Rozin, P., & Schwartz, B. (1997). Jobs, careers, and callings: People’s relations to their work. Journal of Rese­ arch in P ersonality, 31, 21-33. Wuethrich, B. (2001, March). Features-GETTING STUPID-Surprising new neurological behavioral research reveals that teenagers who drink too much may permanently damage their brains and serio­ usly compromise their ability to learn. D iscover, 56, 56-64. Wulsin, L. R, Vaillant, G. E., & Wells, V. E. (1999). A systematic review of the mortality of depression. Psychosom atic M edicine, 61, 6-17. Wyatt, J. K, & Bootzin, R. R. (1994). Cognitive processing and sleep: Implications for enhancing job performance. H um an P erform ance, 7, 119— 139. Wyatt, R. J., Henter, I., & Sherman-Elvy, E. (2001). Tantalizing clues to preventing schizoph­ renia. C erebrum : The D ana Eorum on Brain Science, 3, p. 15-30. Wynn, K. (1992). Addition and subtraction by hu­ man infants. N ature, 358, 749-759. Wynn, K. (2000). Findings of addition and subtrac­ tion in infants are robust and consistent: reply to Wakeley, Rivera, and Langer. C hild D evelopm ent, 71,1535-1536.

Wynn, K., Bloom, P., & Chiang, W.-C. (2002). Zajonc, R. B. (1980). Feeling and thinking: Prefe­ rences need no inferences. Am erican Psychologist, Enumeration of collective entities by 5-month-old 35, 151-175. infants. C ognition, 83, B55-B62. Wynn, V., & Gilhooly, K. (1999). The veracity of Zajonc, R. B. (1984a). On the primacy of affect. Am erican Psychologist, 39, 117-123. memories for what you were doing and who you were with when you heard of the death of Diana. Zajonc, R. B. (1984b, July 22). Quoted by D. Goleman, Rethinking IQ tests and their value. The N ew British P sychological Society 1999 Proceedings, York Tim es, p. D22. 71, p. 47. Wynne, C. D. L. (2004). D o anim als think? Prince­ Zajonc, R. B. (1998). Emotions. In D. Gilbert, S. T. Fiske, & G. Lindzey (Eds.), H andbook of social ton, NJ: Princeton University Press. psychology, 4th ed. New York: McGraw-Hill. Wysocki, C. J., & Gilbert, A. N. (1989). N ational G eographic survey: Effects of age are heterogene­ Zajonc, R. B. (2001). Mere exposure: A gateway to the subliminal. C urrent D irections in P sychologi­ ous. Annals of the N ew York A cadem y of Scien­ cal Science, 10, 224-228. ces, 561, 12-28. Xu, Y., & Corkin, S. (2001). H. M. revisits the To­ Zajonc, R. B., & Markus, G. B. (1975). Birth or­ der and intellectual development. Psychological wer of Hanoi puzzle. N europsychology, 15, 69-79. Review , 82, 74-88. Yalom, I. D. (1985). The theory and practice of group Zajonc, R. B., Murphy, S. T., & Inglehart, M. psychotherapy (3rd ed.). New York: Basic Books. (1989). Feeling and facial efference: Implications Yang, N., & Linz, D. (1990). Movie ratings and the of the vascular theory of emotions. Psychological content of adult videos: The sex-violence ratio. Review , 96, 395^1-16. Journal of C om m unication, 40(2), 28-42. Yankelovich Partners. (1993). Inside affluent Am e­ Zammit, S, Allebeck, P., Andreasson, S., Lundberg, I, & Lewis, G. (2002). Self reported can­ rica. Westport, CT: Yankelovich Partners. nabis use as a risk factor for schizophrenia in Swe­ Yankelovich Partners. (1995, May/June). Growing dish conscripts of 1969: Historical cohort study. old. Am erican Enterprise, p. 108. British M edical Journal, 325, 1199. Yankelovich Partners. (1997, December 15). Abi­ lity of spirituality to help people who are sick. Zauberman, G., & Lynch, J. G., Jr. (2005). Resour­ ce slack and propensity to discount delayed invest­ (Press release.) ments of time versus money. Journal of Experi­ Yardley, J. (2005, January 31). Fearing future, Chi­ m ental P sychology: G eneral, 134, 23-37. na starts to give girls their due. N ew York Tim es Zeidner, M. (1990). Perceptions of ethnic group mo­ (www.nytimes.com). dal intelligence: Reflections of cultural stereotypes Yarnell, P. R, & Lynch, S. (1970, April 25). Ret­ or intelligence test scores?Journal of C ross-C ulrograde memory immediately after concussion. tural P sychology, 21, 214-231. Lancet, p. 863-865. Yarrow, L. J., Goodwin, M. S., Manheimer, H., & Zeineh, M. M, Engel, S. A., Thompson, P. M, & Bookheimer, S. Y. (2003). Dynamics of the hip­ Milowe, I. D. (1973). Infancy experience and cog­ pocampus during encoding and retrieval of facenitive and personality development at ten years. In name pairs. Science, 299, 577-580. L. J. Stone, H. T. Smith, & L. B. Murphy (Eds.), Zigler, E. F. (1987). Formal schooling for fourThe com petent infant. New York: Basic Books. year-olds? No. Am erican Psychologist, 42, 254Yates, A. (1989). Current perspectives on the eating 260. disorders: I. History, psychological and biological aspects. Journal of the Am erican Academ y of C hild Zigler, E., & Styfco, S. J. (2001). Extended child­ hood intervention prepared children for school and and Adolescent P sychiatry, 28, 813-828. beyond. Journal of the Am erican M edical A sso­ Yates, A. (1990). Current perspectives on the eating ciation, 285, 2378-2380. disorders: E. Treatment, outcome, and research di­ rections. Journal of the Am erican Academ y of Zilbergeld, B. (1983). The shrinking of Am erica: M yths of psychological change. Boston: Little, C hild and Adolescent Psychiatry, 29, 1-9. Brown. Yates, W. R. (2000). Testosterone in psychiatry. Ar­ Zillmann, D. (1986). Effects of prolonged con­ chives of G eneral P sychiatry, 57, 155-156. sumption of pornography. Background paper for Ybarra, O. (1999). Misanthropic person memory The Surgeon G eneral's w orkshop on pornogra­ when the need to self-enhance is absent. Persona­ phy and public health, June 22-24. Report pre­ lity and Social P sychology B ulletin, 25, 261-269. pared by E. P. Mulvey & J. L. Haugaard and re­ Yip, P. S. F. (1998). Age, sex, marital status and su­ leased by Office of the Surgeon General on Au­ icide: An empirical study of east and west. Psy­ gust 4, 1986. chological R eports, 82, 311-322. Yirmiya, N., Erel, O, Shaken, M, & Solomoni- Zillmann, D. (1989). Effects of prolonged consump­ tion of pornography. In D. Zillmann & J. Bryant ca-Levi, D. (1998). Meta analyses comparing the­ (Eds.), Pornography: Research advances and po­ ory of mind abilities of individuals with autism, licy considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum. individuals with mental retardation, and normally developing individuals. Psychological Bulletin, Zillmann, D., & Bryant, J. (1984). Effects of mas­ sive exposure to pornography. In N. Malamuth & 124, 283-307. E. Donnerstein (Eds.), Pornography and sexual Zajonc, R. B. (1965). Social facilitation. Science, aggression. Orlando, FL: Academic Press. 149, 269-274.

BIBLIOGRAFIJA

Zimbardo, P. G. (1970). The human choice: Indivi­ duation, reason, and order versus deindividuation, impulse, and chaos. In W. J. Arnold & D. Levine (Eds.), N ebraska Sym posium on M otivation, 1969. Lincoln, NE: University of Nebraska Press. Zimbardo, P. G. (1972, April). Pathology of impri­ sonment. Transaction/Society, p. 4-8. Zimbardo, P. G. (2001, September 16). Fighting ter­ rorism by understanding man’s capacity for evil. Op Ed Essay distributed by [email protected]. Zimbardo, P. G. (2004, May 25). Journalist interview re: Abu Ghraib prison abuses: Eleven answers to

1043

ler, C. S., & Goldman, D. (2003). COMT eleven questions. Unpublished manuscript, Stan­ val158met genotype affects \i-opioid neurotransm it­ ford University. ter responses to a pain stressor : Science, 299, Zimbardo, P. G. (2005, January 18). You can’t be a 1240-1243. sweet cucumber in a vinegar barrel. The Edge Zucco, G. M. (2003). Anomalies in cognition: Ol­ (www.edge.org). factory memory. European P sychologist, 8, 77-86. Zimmer, C. (2003). How the mind reads other minds. Zucker, G. S., & Weiner, B. (1993). Conservatism Science, 300,1079-1080. and perceptions of poverty: An attributional ana­ Zornberg, G. L., Buka, S. L., & Tsuang, M. T. lysis. Journal of Applied Social Psychology, 23, (2000). At issue: The problem of obstetrical com­ 925-943. plications and schizophrenia. Schizophrenia B ul­ Zuckerman, M. (1979). Sensation seeking: Beyond letin, 26, 249-256. the optim al level of arousal. Hillsdale, NJ: Erl­ Zubieta, J.-K., Heitzeg, M. M., Smith, Y. R., Bubaum. eller, J. A., Xu, K., Xu, Y., Koeppe, R. A., Stoh-

Knygos iliustracijų autorinių teisių savininkai p. 28: Bettmann/Corbis; p. 51: James Randi Education Foundation; p. 84: Office of Public Affairs at Colum­ bia University; p. 88: Bettmann/Corbis; p. 94: Mapping the Mind, Rita Carter, © 1989 University of California Press; p. 107: AJ Photo/Photo Researchers, Inc.; Brookhaven National Laboratories; p. 108: Daniel Weinber­ ger, M. D., CBDB, NIMH; James Salzano/Salzano Pho­ to; Lucy Reading/Lucy Illustrations; p. 112: Moonrunner Design Ltd., UK; ISM/Phototake; p. 119: V. P. Clark, K. Keill, J. Ma. Maisog, S. Courtney, L. G. Ungerleider and J. V. Haxby, National Institute of Mental He­ alth; p. 120: © 2004 Massachusetts Medical Society. All Rights Reserved; p. 123: Joe McNally/Joe McNally Pho­ tography; p. 125: Martin M. Rother; Terence Williams, University of Iowa; p. 127: BBC; p. 161: „Brain chan­ ges in response to experience" by M. R. Rosenzweig, E. L. Bennett and M. C. Diamond. © 1972 Scientific American, Inc. All rights reserved; p. 162: Avi Kami and Leslie Ungerleider, National Institute of Mental Health; p. 191: Lennart Nilsson/Albert Bonniers Publishing Company; p. 192: a) Lennart Nilsson/Albert Bonniers Publishing Company; b) Biophoto Associates/Photo Re­ searchers, Inc.; c) Lennart Nilsson/Albert Bonniers Pub­ lishing Company; d) Lennart Nilsson/Albert Bonniers Publishing Company; p. 194: Paul Quinn © John Wi­ ley and Sons; p. 197: Renee Altier for Worth Publishers; Jim Craigmyle/Corbis; Phototake Inc./Alamy Images; Profimedia, CZ s.r.o./Alamy; p. 198: Carolyn RoveeCollier; Judy DeLoache; p. 200: Doug Goodman; p. 202: Ontario Science Center; p. 204: a) Geri Engberg/The Image Works; b) LWA - Dan Tardif/Corbis; c) David Young-Wolf/PhotoEdit; p. 207: Harlow Primate Labo­ ratory, University of Wisconsin; p. 209: Harlow Prima­ te Laboratory, University of Wisconsin; p. 237: Susan Bookheimer; p. 264: Thomas Eisner; p. 270: Ross Kinnaird/Allsport/Getty Images; Ishai, Ungerleider, Martin and Haxby/NIMH; p. 275: Fritz Goro, LIFE magazine © 1971 Time Warner, Inc.; p. 276: R. Beau Lotto at Uni­ versity College, London; p. 289: Dierdre Desmond; p. 293: Todd Richards and Aric Bills, U. W. © Hunter Hof­ fman, www.vrpain.com; p. 304: Daniel Simons, Univer­ sity of Illinois; © 1998 Psychonomic Society, Inc. Da­ niel J. Simons; p. 305: © The New Yorker Collection, Charles Addams, from cartoonbank.com. All rights re­ served; p. 306: S. Schwartzenberg/The Exploratorium; Rick Friedman/Black Star; p. 309: Time Saving Sugges­ tion © 2003 Roger Shepherd; Enrico Feroell; p. 310: Walter Wick, reprinted from GAMES Magazine © 1983 PCS Games Limited Partnership; p. 311: Innervisions; p. 312: Shaun P. Vecera, Ph. D., adapted from stimuli that appeared in Vecera et al., 2002; p. 313: Rene Mag­ ritte, The Blank Signature, oil on canvas, National Gal­ lery of Art, Washington, Collection of Mr. And Mrs. Paul Mellon. Photo by Richard Carafelli; © Erich Lessing/ Art Resource, NY; p. 314: © The New Yorker Collec­

tion, 2002, Jack Ziegler from cartoonbank.com. All rights reserved; „Perceiving Shape From Shading" by Vilayanur S. Ramachandran © 1988 by Scientific Ameri­ can, Inc. All rights reserved; City Art Gallery, Bristol/ The Bredgeman Art Library/Superstock; p. 316: She­ pard^ tables © 2003 Roger Shepard; p. 317: Shepard, 1990; Alan Choisnet/The Image Bank; p. 318: S. Schwartzenberg/The Exploratorium; p. 319: Edward Adelson; Walter Wick, reprinted from GAMES Maga­ zine © 1983 PCS Games Limited Partnership; p. 322: Richard LeGrand; p. 324: Shepard, 1990; p. 325: Frank Searle, photo Adams/Corbis-Sygma; Dick Ruhl; Anna Elizabeth Voskuil; p. 326: Kieran Lee/ FaceLab, Depart­ ment of Psychology, University of Western Australia; Christopher Tyler; p. 327: Einhom/Gamma Liaison; p. 329: Photodisc/Punchstock; General Electric; p. 331: NASA; p. 345: Illustration © Cynthia Turner 2003; p. 3“: Hank Morgan/ Rainbow; p. 369: Mimi Forsyth; p. 375: Daniel Hommer, NIAAA, NIH, HHS; p. 377: Na­ tional Pictures/Topham/The Image Works; p. 380: Ro­ nald K. Siegel; p. 388: „Hallucinations" by R. K. Sie­ gel © 1977 Scientific American, Inc. All rights reser­ ved; p. 397: Sovfoto; p. 402: John Garcia; p. 404: Brown Brothers; p. 408: Yale University Library; Walter Dawn/ Photo Researchers, Inc.; The Essentials of Conditioning and Learning, 3rd edition by Michael P. Domjan, 2005. Used with permission by Thomson Learning, Wadsworth Division; p. 416: Will and Deni McIntyre/Photo Rese­ archers; p. 418: Falk/ Photo Researchers, Inc.; p. 424: © Herb Terrace; p. 425: The American Association for the Advancement of Science, Subiaul et al., Science 305:407-410 (2004) © 2004 AAAS; Meltzoff, A. N. (1988). Imitation of televised models by infants. Child Development, 59, 1221-1229. Photos of A. N. Melt­ zoff and M. Hanuk; p. 426: Albert Bandura, Stanford University; p. 437: Bob Daemmirich/ The Image; Bob Daemmirich/ The Image; Frank Wartenberg/Picture Press/Corbis; p. 442: Getty Images; p. 445: Ho/AP Pho­ to; p. 454: N. Toni et al., Nature, 402, Nov. 25, 1999. Dominique Muller; p. 458: Weidenfield and Nicolson archives; p. “1: Spanky‘s Yearbook Archive; p. “3: Carolyn Rovee-Collier, Rutgers University; p. 478: © Simon Niedenthal; p. 479: Reuters/Rick Wilking/Archive Photos; p. 483: Don Shrubshell; p. 492: Olivier Corneil­ le; 493: B2M Productions/Digital Vision/Getty Images; p. 494: Mark Jung-Beekman, Northwestern University and John Kounios, Drexel University; p. 495: „Problem Solving" by M. Scheerer © 1963 by Scientific Ameri­ can, Inc. All rights reserved; p. 496: „Problem Solving" by M. Scheerer © 1963 by Scientific American, Inc. All rights reserved; p. 497: Greymayer Award, University of Louisville and the Tversky family; Greymayer Award, University of Louisville and Daniel Kahneman; p. 520: © Jean Duffy Decety, September 2003; p. 533: Diane and Matt Savage; Ethan Hill; Ethan Hill; p. 544: Natio­

nal Library of Medicine; p. 545: News Service, Stan­ ford University; p. 548: Thorndike at al., Measurement and evaluation in psychology and education, 5e, © 1990. Published by Prentice Hall; p. 583: Pix*Elation from Fran Heyl Associates; Richard Howard; p. 587: The New England Journal of Medicine, 207, (Oct. 5, 1932), 613617; Lisa 0‘Connor/Zuma/Corbis; p. 621: Ken Heyman/ Woodfin Camp and Associates; p. 640, 13.6: Paul J. Whalen, PhD, Dartmouth College, www.whalenlab.info; p. 644: S. D. Poliak, D. J. Kistler and the National Academy of Sciences; p. 6“: Dr. Paul Ekman, Univer­ sity of California at San Francisco; p. 648: Ekman and Matsumoto, Japanese and Caucasian Facial Expression of Emotion; p. 651: Louis Schake/Michael Kausman/The New York Times Pictures; p. 653: a) Tom McCarthy/ Rainbow; b) Patrick Donehue/Photo Researchers, Inc.; c) Bob Daemmrick/The Image Works; d) Lew Merrim/ Photo Researchers, Inc.; e) Nancy Brown/The Image Bank; f) Marc Grimberg/The Image Bank; g) Michael Newman/PhotoEdit; p. 655: National Geographic Ma­ gazine and Laboratory of Neuro Imaging (LONI) at UC­ LA. Art and brain modeling by Amanda Hammond, Ja­ copo Annese and Arthur Toga, LONI, spider art by Joon-Hyuck Kim; p. 684: Lennart Nillson/Boehringer Ingelhein International GmbH; p. 717: John Soltis, The Rochfeller University, New York, NY; p. 718: The Eco­ nomist. All rights reserved; p. 736: David Young-Wolfit Photo Edit; Harlow Primate Laboratory, University of Wisconsin; p. 738: National Library of Medicine; The Bettmann Archive/Corbis; Archive of the History of American Psychology/University of Akron; p. 739: Lew Merrim/Photo Researchers, Inc.; Lew Merrim/Photo Re­ searchers, Inc.; p. 748: Ted Polumbaum/Time Pix/Getty Images; p. 755: Deborah Jaffe/Getty Images; Digital Vision/Getty Images; p. 770: Martin E. P. Seligman, Ph. D. Director, Positive Psychology Center/University of Pennsylvania; p. 786: John W. Verano; p. 803: S. Ursu, V. A. Stenger, M. K. Shear, M. R. Jones and C. S. Car­ ter (2003). Overactive action monitoring in obsessivecompulsive disorder. Psychological Science, 14, 347353; p. 808: Bettmann/Corbis; George C. Beresford/Hulton Getty Pictures Library; The Granger Collection; Earl Theissen/Hulton Getty Pictures Library; p. 814: Lewis Baxter and Michael E. Phelps, UCLA School of Medi­ cine; p. 817: Michael Marsland; p. 823: Paul Thomp­ son and Arthur W. Toga, UCLA Laboratory of Neuro Imaging and Judith L. Rapoport, National Institute of Mental Health; p. 830: Adrian Raine, University of Sout­ hern California; p. 836: Culver Pictures; p. 896: CUNY Graduate School and University Center; p. 909: Profes­ sor Dave Perrett, St. Andrews University; p. 924: AFP/ Corbis; p. 927: David Perrett/University of St. Andrews; p. 929: Courtship and Matrimony (From the collection of Werner Nekes).

Pavardžių rodyklė Aarts, H. 643 Aas, H. 385 Abbey, Antonia 156,374 Abbott, R. D. 237 Abrahams, S. 604 Abramowitz, J. S. 843 Abrams, David 376,771 Abramson, R R. 597 Abramson, Lyn Y. 635,815 Ackerman, Diane 92,434 Adams, Evelyn Marie 65 Adams, M. J. 468 Adelmann, R K. 244 Adelson, R. 639 Ader, Robert 687 Adler, Alfred 609, 737,738,747 Adolphs, R. 656 Affleck, G.660 Aggleton, J. R 131,132 Agid, 0. 810 Agnati, L. F. 104 Aiello, J. R. 899 Ainsworth, Mary D. S. 208,209 Albee, George W. 878 Albert, B. 596 Albon, A. J. 480 Alcock, J. E 336,464 Aldrich, M. S. 356 Aldridge-Morris, R. 805 Aleksandras Didysis 132,667,750 Aleman, A. 819 Alexander, C. J. 101 Alexander, C. N. 703 Alexander, K. W. 742 Allard, R. 447 Alien, J. B. 605 Allen, Karen 695 Allen, Laura 602 Allen, M. 177 Allen, N. B. 807 Allen, Woody 169,355,743,839 Alloy, Lauren 815, 816 Allport, Gordon W. 55, 752- 774, 909 Altman, L. K. 686 Altmeyer, B. 605 Alvarez, L. 872 Alwin, D. F. 172,251 Amabile, Teresa M. 539,540,776 Ambadar, Z. 643 Ambady, Nalini 643, 648, 649, 762 Ambinder, M. S. 304 Amedi, A. 123 Amen, D. G. 913 Ames, Adelbert 318 Ames, Ashley M. 603, 604

Andersen, R. E. 723 Andersen, S. M. 225 Anderson, A. K. 112 Anderson, B. L. 687 Anderson, Craig A. 77, 428, 891, 915, 919, 920 Anderson, D. C. 915 Anderson, I. M. 870 Anderson, R. C. 461, Anderson, R. D. 374, Anderson, S. R. 525 Andreasen, Nancy C. 823 Andrews, G. 832 Angell, Marcia 702 Angelsen. N. K.66 Angoff, W. H. 554, 565 Anisman, H. 686 Ankney, C. D. 540 Annan, Kofi 172,935 Antell, Darrick 445 Anthony, J. C. 710 Antony, M. M. 802 Antrobus, J. 361 Archer, Robert 175,742 Arendt, Hannah 224 Arent, S. M. 698 Aries, E. 176 Aristotelis 30, 35, 36, 88, 206, 227, 392, 609, 926 Armel, Carrie K. 290 Armony, Jorge L. 640, 803 Arnett, J. J. 219,229 Aron, Arthur R 928, 930 Aronow, Edward 740 Aronson, Elliot 228 Aronson, Joshua 571 Aronson, S. R. 213 Arrigo, J. M. 742 Arseneault, L. 380 Asch, Solomon 892-894, 897, 898, 904 Aserinsky, E. 346 Ashtari, M. 787 Ashton, M. C. 759 Assanand, S. 585 Astin, A. W. 382 Astington, Janet W. 203 Atkinson, Richard 170,436 Atta, Mohamed 898 Atwell, R. H. 375 Atwood, Kimball C. 702 Au, T. K. 514 August, D. 519 Austin, E. J. 557 Averill, James R. 636, 657 Avery, R. D. 563 Avis, N. E. 232 Ax, A. F. 635

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Axel, Richard 296 Azar, B. 298 Babad, Elisha 647 Babyak, M. 698 Bachman,J. 384 Backman, L. 285 Backus, J. 281 Bacon, Francis 30,31,35,495 Badcock, R B. T. 807 Baddeley, Alan D. 437,438,440,441,463 Baer, J. 809 Bagermihl, Bruce 601 Baguma, R 714 Bahrick, Harry 441,460,469 Bailey, Michael J. 155,156,179,598, 602, 740 Baillargeon, R. 201 Bain, J. 593 Bairagi, R. 908 Bayley, Nancy 553 Bayley, R J. 458 Baker, E. L. 367 Baker, M. C. 513 Baker, T. B. 410 Baker-Ward, Lynne 480 Bakermans-Kranenburg, M. J. 209 Baldwin, S. A. 859 Ballard, Mary E. 920 Baltes, Paul B. 240 Banaji, M. R. 517 Bancroft,! 591 Bandura, Albert 242,426,430,764, 765 Barbaree, H. E. 375 Barber, Theodore X. 368 Barbour, D. L. 283 Bard, Philip 631-633,636,671 Bargh, John A. 775,891,902 Barinaga, M. 123,234,271,297, 655, 699 Barker, S. L. 862 Barkley, R. A. 787 Barlow, D. H. 801,803 Barnes, M. L. 644 Barnett, Peter 816 Barnett, Rosaline 245 Bamier, A. J. 365 Bamum, P. T. 756,757 Baron, R. A. 419, Baron, Robert S. 493, 696, 894 Baron-Cohen, Simon 203,205 Barr, Roseanne 481 Barrett, L. C. 769 Barrett, Lisa Feldman 644,645 Barrow, John 134 Barry, Dave 79, 219,236,288, 588, 708, 756 Bartoshuk, Linda M. 294 Baruch, Grace K. 245 Bashore, T. R. 235 Baskind, D. E. 844 Bass, L. E. 385 Bassett, D. R. 719 Bat-Chava, Y. 286 Bauer, P. J. 197 Baum, A. 686 Baumeister, Roy F. 155,166,228, 366, 501, 599, 609, 611, 612, 658, 662, 744, 767, 775, 778, 779, 930 Baumgardner, A. H. 776 Baumrind, Diana 215,414, 607

Bavelier, D. 123,259,513,515 Beach, Scott R. 924 Beaman, A. L. 927 Beardsley, L. M. 789 Beardsley, T. 353 Beauchamp, G. K. 585 Beauvais, F. 386 Beck, A. J. 916 Beck, Aaron T. 812, 847, 848, 852 Becker, I. M. 404 Beckham, David 111 Becklen, Robert 303 Beckman, M. 221 Beecher, Henry Ward 518 Beeman, M. J. 128 Behan, P.O. 131 Beilin, Harry 206 Beitel, P. 520 Beitman, B. D. 836 Beliajev, Dmitrij 152,153 Bell, A. P. 553 Bell, R. Q. 600 Bellugi, Ursula 508 Beloff, J. 336 Belsher, G. 810 Belsky, Jay 212,213 Bern, Daryl J. 336, 605 Bern, S. L. 182 Ben-Shakhar, G. 639 Ben-Zeev,T. 571 Benassi, V. A. 767 Benavides, A. H. 519 Benbow, C. P. 557, 566, 568 Benjet, C. 414 Bennett, D. A. 237 Bennett, R. 723 Benson, Herbert 700 Benson, K. 472 Benson, P.L. 145,177, Berenbaum, S. A. 178,179, 568 Berger, B. G. 698 Berger, Samuel 47 Bergin, Allen E. 864, 865 Bergsholm, P. 873 Bering, Jesse M. 523 Berk, L. E. 204 Berk, L. S. 693 Berkel, J. 705 Berkowitz,L. 657,914 Berman, M. 914 Bemdt, T. J. 177 Bernhardt, P. C. 914 Bemieri, Frank 647 Bernstein, D. M. 48 Bemtsen, D. 435 Berridge, Kent C. 373,640 Berry, D. S. 400 Berry, J. W. 680 Berscheid, Ellen 609,929 Bersoff, D. M. 223 Bėrtolo, H. 358 Besson, Mereille 116 Best, D. L. 176 Bettencourt, R. A. 171,175 Beyerstein, B. 756 Beyerstein, D. 756 Bhatt, R. S. 409 Bialystok, E. 518

Bianchi, Kenneth 804 Bickman, Leonard 680, 859 Biederman, J. 788 Biello, S. M. 379 Biggs, V. 644 Bigler, E. D. 540 Biko, Steve 886 Binet, Alfred 544-5“, 552, 571, 573,757 Birch, S. A. J. 203 Bimbaum, D. 724 Bimbaum, S. G. 455 Bishop, B. 901 Bishop, George 492,901 Biswas-Diener, R. 662, 664 Byatt, Graham 326 Byck, R. 378 Byne, W. 605 Byrne, D. 397, 592, 927 Byrne, John 335 Byrne, Richard W. 58,424,523 Byrnes, J. P. 157 Bjork, R. 36 Bjork, Robert A. 364, 366, 367,441, 753 Bjorklund, D. F. 206 Blackmore, Susan 336,388,424 Blackwell, Brian 794 Blajda, V. M. 145 Blakemore, S-J. 289 Blakeslee, S. 101,124,205,291 Blanchard, Ray 600 Blanke, O. 388 Blankenburg, F. 260 Blascovich, Jim 676,921 Blass, T. 896 Blatt, S. J. 863 Bleustein, Jeffrey 626 Blizzard, R. 708 Block, J. 225 Blom, J. M. 687 Bloom, B. J. 554 Bloom, B. S. 621 Bloom, P. 509 Bloom, Stephen R. 583 Blum, K. 113 Boahen, K. 285 Bock,B.C. 713 Bodamer, M. 526 Bodenhausen, Galen V. 907,936 Bodkin, J. A. 870 Boehm, K. E. 228 Boer, D. P. 741 Boesch, C. 522 Boesch-Achermann, H. 522 Bogaert, Anthony F. 590,600 Bogen, Joseph 125 Boggiano, A. K. 416,417 Bogin, B. 564 Bohman, M. 145 Bohr, Niels 47,184 Boyatzis, C. J. 430 Boynton, R. M. 274 Bolger, N. 660 Bolt, Robert 887 Bonacci, A. M. 472, 594 Bonanno, G. A. 248, 800 Bond, Charles F. 376,440, 646 Bond, M. H. 170 Bond, R. 895

1045

1046

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Boneva, B. S. 170 Bono, J. E. 626 Bookheimer, S. H. 237 Booth, A. 914 Booth, D. A. 583 Booth, Frank W. 699,720 Bootzin, R. R. 359,388,440 Borgida, E. 504 Boring, E. G. 324 Borkenau, Peter 763 Bomstein, M. H. 173,513 Bomstein, Robert F. 208,465,745,924 Boroditsky, R. 595 Bortfield, H. 514 Boscarino, J. A. 676 Bosma, H. 692 Bostwick, J. M. 812 Bosworth, R. G. 124 Bothwell, R. K. 478,911 Botwin, M. D. 759 Bouchard, Thomas J. 141,143,144, 559, 560 Bouton, M. E. 801 Bowden, Edward M. 128,493 Bower, B. 322 Bower, Gordon H. 443,448,462,464 Bower, J. E. 686 Bower, J. M. 111 Bowers, Kenneth S. 365-367 Bowers, T. G. 859 Bowlby, J. 212 Bradbury, T. N. 885 Braddock, J. H. 557 Braden, J. P. 286, 564 Bradley, D. R. 302 Bradshaw, John 163 Braffinan, W. 365 Brainerd, Charles J. 198,478 Brannon, Laura 596 Bransford, John D. 443,446 Bratslavsky, E. 930 Braun, S. 193,378 Bray, D. W. 772 Bray, G. A. 717 Brayne, C. 239 Breedlove, Marc S. 601 Brehm, J. W. 903 Brehm, S. 903 Breland, Keller 417 Breland, Mariana 417 Brenner, M. 440 Breslau, N. 797 Bressan, P. 324 Bretz, R. D. 536 Brewer, Charles L. 37,149 Brewin, C. R. 800 Brickman, P. 661 Brief, A. P. 621 Briggs, Kathleen 753 Brinson, S. L. 917 Briscoe, D. 181 Brissette, I. 355, 816 Brislin, R. W. 166,789 Britton, W. B. 388 Broadbent, D. E. 281 Broca, Paul 121 Broch, H. 335 Brock, Timothy C. 596 Brody, J. E. 220, 353, 373, 709, 719

Brody, Nathan 535,537,542 Brodzinsky, D. M. 145 Broman, S. H. 553 Bronner, E. 567 Bronte, Emily 809 Brooke, J. 712 Brooks, D. J. 698 Brooks, G. 234 Brooks-Gunn, J. 165,227 Brossard, M. A. 228 Brown, Alan S. 462,463, 824 Brown, E. L. 283 Brown, G. K. 859 Brown, G. W. 864 Brown, J. L. 562 Brown, Jonathan D. 596,779 Brown, L. R. 713 Brown, R. 435,512,517,654 Brown, S. L. 695 Brown, S. W. 473 Brownell, Kelly D. 718,721,727 Browner, W. S. 683 Browning, C. 897 Browning, Robert 932 Brownmiller, Susan 595 Bruce, D. 197 Bruck, Maggie 480 Brucker, B. S. 699 Bruer, J. T. 562 Brumberg, J. J. 587 Brune, K. 290 Brunsman, B. 894 Bruun, S. E. 900 Bryant, Jennings 917 Bryant, R. A. 483 Buchan, John 413 Buchanan, A. 209 Buchel, C. 656 Buck, Linda 296 Buckingham, Marcus 615, 616, 621, 623 Buckley, K.E. 610 Buckner, R. L. 457 Bucy,Paul 111 Buda 29, 35, 657 Buehler, Roger 501 Bugelski, B. R. 446 Bugental, J. F. T. 646 Buka, S. L. 823, 824 Bukowski, Charles 680 Bulia, S. 793 Bullough, V. 598 Bumstead, C. H. 903 Buquet, R. 358 Burger, J. M. 625,771 Burgess, M. 625 Buri, John R. 215 Burish, T. G. 403 Burke, D. M. 238 Burkholder, R. 664 Burks, N. 930 Burlingame, G. M. 849 Burman, B. 244 Burnett, N. 447 Bums, B. D. 504 Bums, L. 771 Burrell, B. 540 Burson, Jay 292 Bush, George 176, 886, 910, 934, 936

Bush, George W. 501, 886, 923 Bushman, Brad J. 472, 594, 658, 778, 914, 919 Busnel, M. C. 193 Buss, A. H. 762 Buss, David 147,156,157,159 Butler, A. C. 817 Butler, J. 463 Butler, R. A. 579 Butterfield, F. 794 Butterworth, G. 214 Buunk 930, B. P Cable, D.M. 617 Cacioppo, J. T. 635 Cade, John 873 Cahill, L. 179,455 Cajal, Santiago Ramon y 92 Cale, E. M. 829 Calhoun, Lawrence G. 801 Calkins, Mary Whiton 32,33 Call, K. T. 595 Callaghan, T. 203 Calle, E. E. 714,715 Callicott, J. H. 825 Calvin, W.H. 115 Calvo-Merino, B. 519 Camerer, C. F. 330 Campbell, Donald T. 666,751 Campbell, L. 498 Campbell, Scott 350 Campbell, Steuart 324 Campbell, W. K. 227 Camper, J. 375 Camperio-Ciani, A. 602 Campos, J. J. 654, 802 Canli, T. 645 Cannon, Walter B. 582, 589,631-633, 636, 671, 676,677, 689 Cantor, Nancy 247,536 Cantril, H. 903 Capitanio, J. P. 605 Caplan, N. 163 Caputo, Deanna 771 Carducci, B. J. 343,928 Carere, C. 755 Carey, G. 803,913 Carey, M. P. 403 Carlezon, W.A. 788 Čarli, L. L. 912 Carlin, George 464 Carlson, C. L. 787 Carlson, D. K. 605 Carlson, M. 210,932 Carlson, R. 773 Carlson, S. 756 Carr, J. 812 Carr, T. H. 123 Carrey, Jim 709 Carriėre, G. 718 Carroll, D. 692 Carroll, J. 500 Carroll, J. M. 649 Carron, A. V. 899 Carskadon, M. A. 351,360 Carstensen, L. L. 246 Carter, R. 94 Carter, S. 927 Cartwright, R. D. 348

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Caruso, David 537 Carver, Charles S. 693 Caryl, P. G. 542 Case, R. B. 695 Cash, T. F. 587, 925 Caspi, Avshalom 146,251, 813, 829, 831 Cassandro, V. J. 557 Cassidy,! 208 Castillo, R. J. 785, 789 Castonguay, L. G. 836 Catanese, Kathleen R. 155,915 Cattell, R. B. 240 Cavalli-Sforza, L. 565 Cavell, T. A. 43 Cavigelli, S. A. 679 Ceci, Stephen J. 480, 535, 563 Centerwall, B. S. 429 Cerella, J. 235 Cervone, Daniel 303 Chabris, Christopher 304 Chambless, D. L. 859, 861 Chamove, A. S. 427 Chang, Edward C. 769 Chang, P. P. 683 Chapin, J. K. 118 Chaplin, Charlie 132 Chaplin, W. F. 642 Charles, S. T. 245 Charles, Ray 502 Charpak, G. 335 Chartrand, Tanya L. 891, 892 Chase, M. H. 349 Chase, William 446,447 Chase-Lansdale, P. L. 213 Chassin, L. 709 Chaucer, Geoffrey 168 Chaudhari, N. 293 Chaudry, H. R. 662 Chaves, J. F. 367 Check, J. V. P. 594 Cheek, L.M. 170 Cheit, R. E. 741 Chen, E. 692 Cheng, Cecilia 77 Cheng, T. O. 712 Chentsova-Dutton, Y. 649 Chermack, S. P. 914 Chess, S. 145,209,251 Chesterton, G. K. 173 Chiarello, C. 128 Childs, B. 567 Chiles, J. A. 858 Chisholm, K. 210 Choi, I. 170 Choi, Y. 170 Chomsky, Noam 507, 512-516 Chorpita, B. F. 801 Christakis, D. S. 787 Christensen, A. 864 Christie, Agatha 55,366 Christophersen, E. R. 842 Chugani, H. T. 196 Churchill, Winston 818 Cialdini, Robert B. 887,910 Ciceronas 434, 565, 926 Citrome, L. 793 Clancy, S. A. 476 Clark, A. 693

Clark, Mamie Phipps 84 Clark, Kenneth B. 84, 934 Clark, Rodney 681 Clark, Russell D. 156 Clarke, P. R. F. 359 Clemens, Samuel (Mark Twain) 808 Clemons, Alonzo 533 Cleveland, J.N. 619 Clifton, Donald O. 615,616 Clinton, Hillary Rodham 919 Clinton, Bill 778 Clum, G. A. 859 Coats, Erik J. 645 Cobain, Kurt 132 Coe, W. C. 368 Coffey, C. E. 236, 814, 873 Cogan, J. C. 718,722 Cohen, Dov 170,719,805,915 Cohen, D. B. 359 Cohen, G. 237 Cohen, H. 875 Cohen, K.M. 604 Cohen, Nicholas 687 Cohen, Sheldon 355, 684, 685, 692, 694, 696 Colangelo,N. 557 Colapinto, J. 179 Colarelli, S. M. 154,176 Colcombe, S. J. 236 Cole, K. C. 707 Coleman, J. 219,236,712 Collier, V. P. 519 Collings, V. B. 319 Collins, D.W. 568 Collins, N.L. 930 Collins, R. L. 60 Collins, W. A. 163 Collinson, S. L. 823 Colom, R. 550 Colombo,! 208 Colon, E. A. 695 Comer, R. J. 785 Conan Doyle, Arthur 105,132,156,325,451 Conner, M. 382 Constant, Benjamin de Rebecque 653 Constanzo, Mark 84 Conway, M. 237 Cook, E. W. 402 Cook, M. 655 Cooke, L. J. 294 Cooper, H. 668 Cooper, K. J. 426, 892 Coopersmith, Stanley 215 Corballis, M. C. 130,524 Corbett, S. W. 584 Coren, Stanley 129,131,132, 350, 352,355 Corey, D. P. 280 Corina, D. P. 128 Corkin, S. 456 Corneille, Olivier 492 Correll, J. 907 Costa, Paul T. 242,246,251, 645,758, 760 Costello, C. G. 810 Costello, E. J. 60, 833 Coughlin, J. F. 236 Couli, J. T. 614 Courage, M. L. 214 Coumeya, K. S. 899 Courtney, J. G. 686

1047

Cousins, N. 170 Cover Jones, Mary 843 Covington, M. V. 709 Cowan, G. 917 Cowan, N. 450,451 Cowart, B. J. 294 Coyle, J.T. 822 Coyne, James C. 817 Crabbe, John 140,149, 383 Crabtree, S. 177,625 Craig, M.E. 916 Craik, Fergus I. M. 240,442-444 Crain-Thoreson, C. 554 Crandall, C. S. 586, 715 Crandall, J. E. 751 Crawford, M. 569 Crews, Frederick 745 Crick, Francis 91 Crocker, Jennifer 775,776,779, 910 Croft, R. J. 379 Crofton, C. 927 Croker, Jennifer 776 Crombie, A. C. 2“ Cromwell, Thomas 887 Cronk, Randy 445 Cronshaw, S. P. 618 Crook, Thomas H. 237,238 Cross, S. 774 Crossen, C. 70 Crowell, J. A. 208 Crowley, M. 932 Croyle, R. T. 725 Csikszentmihalyi, M. 177,227,247,427,613,661 Cunningham, M. R. 926 Cunningham, W. A. 907 Curie, Marie 84 Curtis, G. C. 798 Curtis, R. C. 928 Cutler, B. L. 478 Czeisler, C. A. 345 Čaikovski, Piotr 519 Čechov, A. 809 D’Aquili 703 D’Eon, J. L. 367 da Vinci, Leonardo 131,266 Dabbs, James M. 592,913,914,932 Dafters, R. I. 379 Dahmer, Jeffrey 794 Dal Martelio, M.F. 324 Dale, P. S. 554 Daley, T. C. 550 Dallenbach, Karl M. 471,472 Dalton, M. A. 709 Damasio, Antonio R. 537, 636 Damasio, Hanna 120 Damon, William 198,214,226,775 Daniels, Denise 164 Dannenberg, A. L. 719 Danner, D. D. 693 Danso, H. 571 Dantė 242 Darley, John M. 420, 931, 932, 939 Darrach, B. 829 Darwin, Charles 32, 36, 37,154, 159, 186, 214, 292,401,402, 534, 577, 580, 649, 650, 745, 771, 797, 807

1048

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Daum, I. 459 Dauvilliers, Y. 356 Davey, G. C. L. 403, 803 Davey, T. C. 554 Davidoff, J. 517 Davidson, Richard J. 636,703, 814, 913 Davies, D. R. 242 Davies, M. F. 756 Davies, Paul 187 Davis, B. E. 197 Davis, B. L. 510 Davis, J. O. 160,825 Davis, S. 592 Davison, K. P. 850 Dawes, Robyn M. 740, 775, 923 Dawkins, Richard 185,340,740 Dawson, D. A. 47, 390 de Beauvoir, Simone 82 de Beyer, J. 713 de Boysson-Bardies, B. 510 de Courten-Myers, G. M. 101,115,196 de Fermat, Pierre 538 De Graaf, N. D. 145 de Hoogh, A. H. B. 625 DeHouwer, J. 398 de Klerk, F.W. 50 DeKoninck, J. 358 de Montaigne, Michel 759 de Quervain, D. J-F. 456 de Waal, Frans B. M. 180,214,424 de Waard, F. 705 De Wolff, M.S. 209 Deacon, B, J. 843 Dean, G. A. 756 Dear, K. 812 Deary, Ian J. 534, 542, 554, 555, 567, 761 DeBruine, Lisa M. 925 DeCasper, A. J. 193 Decca Records 49 Decety, J. 520 Deci, Edward L. 416,417, 779 Deffenbacher, K. 283 DeFries, John C. 560,602 Dehaene, S. 341 Dey, E. L. 181 Delaney, P. F. 452 Delargy, Mark 661 Delgado, Jose M. R. 118 DeLoache, Judy S. 198,202 DelVecchio, W. F. 760 Dember, W. N. 259 Dement, William C. 345-347,350-354,356-358 Demir, E. 602 Dempster, F. N. 441 Denes-Raj, V. 502 DeNeve, K. M. 668 Dennerstein, L. 232 Dennett, Daniel C. 37,400 Denton, K. 375 Denton, Rebecca 894 DePaulo, Bella M. 644,646,762 Der, G. 542 Deregowski, J. 314,315 Dermer, Marshall 667,928 Deroche-Garmonet, V. 373 DeRubeis, R. J. 859 Descartes, Rene 28, 30, 35, 36,292, 526 Desmond, Deirdre 289

DeSteno, D. 465,657 Detterman, Douglas K. 547 Dettman, J. R. 154 Deutsch, G. 130 Deutsch, J. A. 113 Deutsch, M. 419 DeValois, KK. 275 DeValois, Russell L. 275 Devilly, G. J. 861 Devine, P. G. 925 Devlin, B. 559 Dew, M. A. 354 Dhawan, N. 170 Di Telia, R. 661 Diaconis, Persi 65 Diallo, Amadou 302 Diamond, Jared 154,508 Diamond, L. M. 599 Diamond, R. 606 Diana, princesė 435, 588, 777, 860 Dickerson, S. S. 692 Dickinson, Emily Elizabeth 785,818 Dickson, Barry J. 602 Diener, Carol 171 Diener, Ed 146,171, 246,292, 609, 659, 662, 664, 665, 668, 817, 926 Diener, Marissa 171 Dietz, W. R. 723 DiGiulio, G. 859 Dijksterhuis, A. 643 DiLalla, D. L. 143,811 Dill, Karen E. 920 Dillard, Annie 476 Dillon, M. 247 Dimberg, U. 425, 640, 652 Dindia, K. 177 Dingės, N. G. 517 Dion, K. K. 171,181,625 Dion, K. L. 171,181 Dipboye, R. L. 617 DiPietro, J. A. 193 Dishion, T. J. 854 Disraeli, Benjamin 487 Ditto, P. H. 725 Dix, Dorothea 581, 836 Dixon, R. A. 285 Dye, D. A. 536 Doherty, E. W. 709 Doherty, W. J. 709 Dohrenwend, B. 680, 832 Dolan, J. L. 455 Dolan, R.J. 120,123 Dolcos, F. 455 Dole, R. 885 Dolezal, H. 324 Dolkins, K. R. 124 Domhoff, William G. 358,359,361 Domjan, Michael 397,401,402 Donahoe, J. W. 421 Donatelli, Dario 447 Donnellan, M. B. 759,766,779 Donnerstein, Edwin 427-430 Door, N. 171 Dorman, M. F. 284 Domer, Gunter 603 Dorozyaski, A. 193 Dorris, M. 193 Dostojevski, F. 809

Doty, R. L. 235,297 Doty, R. W. 453 Doucette, Michael 351 Dovidio, John F. 934,935 Downing, P.E. 270 Downs, A. C. 220 Draguns, J. G. 785,789,816 Drake, Thomas 392 Dreman, David 498 Druckman, D. 364, 366, 367, 753 Druyan, A. 524 Duckworth, Angela L. 621 Duclos, S. E. 651 Duenwald, M. 871 Duffy, M. 889 Dugatkin, L. A. 424 Duggan, J. P. 583 Duncan, B. L. 906 Duncan, G. J. 498 Duncan, John 541 Duncker, K. 495,496 Dunn, A. L. 698 Dunning, David 771,777 Dunson, D. B. 232 Durm, Mark W. 334 Durtson, S. 221 Dush, C. M. K. 244 Dutton, Donald G. 928 Eagly, Alice H. 159,176,178,184, 908, 925, 932 Eastman, C. L. 345, 862 Ebbesen, Ebbe B. 469,658 Ebbinghaus, Hermann 440,441,444,468-470,474 Eberhardt, Jennifer L. 907 Eccles, J. S. 569 Eckensberger, L. H. 223 Eckersley, Richard 662,664, 812 Eckert, E. D. 803 Ecklund-Flores, L. 192 Edelman, Marian Wright 894 Edelman, R. 657 Edelman, S. 686 Edison, Thomas 350, 345,493, 539 Edwards, C. P. 223, Edwards, John 244 Edwards, K. J. 842 Edwards, R. 813 Egan, M. F. 825 Ehrhardt, A. A. 178 Ehrlichman, H. 297 Ehrmann, Max 779 Eibl-Eibesfeldt, I. 649 Eich, E. 359, 805 Eichman, Adolf 898 Einstein, Albert 120, 519, 534, 541, 554 Einstein, Gilles O. 238 Eisenberg, N. 163,645 Eisenberger, N. I. 611 Eisenberger, R. 417 Eiser, J. R. 709 Eysenck, Hans J. 700, 754, 755, 758,763, 790, 856, 857 Eysenck, M. W. 765 Eysenck, Sybil B. G. 754, 755,758,763 Ekman, Paul 639, 646, 648 Elaad, E. 639 Elfenbein, H. A. 648,649 Eliot, Charles 44

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Eliot, T. S. 490, 534,617 Elkin, I. 858 Elkind, D. 222 Ellis, Albert 404, 864,865 Ellis, B. J. 228,597 Ellis, Lee 603,604 Ellis, S. 199, Emde, R. N. 146 Emery, Gene 334 Emerson, Ralph Waldo 654,784 Emmons, J. A. C. 784 Emmons, Stuart 821 Emmorey, K. 285 Empson, J. A. C. 359 Emslie, C. 587 Endler, Norman S. 759, 814, 873 Engemann, K. M. 925 Engen, T. 297 Engle, R. W. 437 Epel, E. S. 678 Epley, N. 203,777 Epstein, J. 823 Epstein, L. H. 723 Epstein, Seymour 536,761 Eratostenas 836 Erdberg, R 740 Erdelyi, M. H. 742 Erel, 0. 212,244 Erickson, M. F. 243 Ericsson, Anders K. 447, 538,621 Erikson, Erik 209,210,217,225-227,230,243, 248,250-252 Erikson, Joan 210 Emsberger, R 722, 723 Eron, L. D. 429 Ervin, F. 112 Eschilas 930 Esser, J. K. 902 Esses, V. 571 Esterson, A. 741 Estrin, J. 661 Esty, A. 665 Eszterhas, Joe 709 Etcoff, Nancy L. 286 Etnier, J. L. 698 Ettinger, M. G. 347 Etzioni, Amitai 935 Evans, E. F. 281 Evans, Frederick 366 Evans, G. W. 213 Evans, R. I. 694,709 Ewing, R. 719 Exline, Julia J. 767 Exner, J. E. 740 Fagan, J. F. 566 Fairbum, C. G. 587 Fantz, R. L. 195 Farah, M. J. 123 Faraone, S. V. 811 Farina, A. 788,791,853 Farley, M. 800 Farley, T. 719 Faro, S. 639 Farrington, D. R 829 Farwell, L. A. 639 Fatsis, Stephen 771 Fazio, Russell H. 398

Feder, H. H. 592 Feeney, Dennis 80 Feeney,!A. 210 Feigenson,L. 201 Feinberg, I. 472 Feingold, A. 587,925,926 Feldman, Robert S. 645 Feltz, D. L. 520 Fenn, K. M. 354 Fenton, W. S. 821 Ferguson, E. D. 609 Ferguson, T. J. 430 Fergusson, D. M. 60, 810 Fernandez, E. 293 Femandez-Ballesteros, R. 233 Femandez-Dols, J-M. 649 Ferris, C.F. 211 Festinger, Leon 889,890 Feynman, Richard 541 Fiedler, F.E. 625 Fiedler, K. 464 Field, T. 161,213 Fields, R.D. 115,454 Finch, C. E. 234 Fincham, F. D. 885 Fink, G. R. 458 Fink, M. 874 Finkel, L. H. 271 Finney, E. M. 285 Finucci,J. M. 567 Fischhoff, Baruch 47,501 Fisher, H. T. 843 Fisher, Helen E. 243,591 Fisher, J. D. 853 Fisher, Ronald R 479 Fisher, S. 871 Fiske, S. T. 888 Fitzgerald, J. A. 601 Flack, William F. 651 Flavell, John H. 203 Flaxman, S. M. 586 Fleming, I. 692 Fleming, J. H. 624, 648 Fletcher, G. J. O. 885 Fletcher, RC. 743 Flynn, James R. 550,553, 556,561, 563, Flood, D.G. 236 Flora, S. R. 418 Flouri, E. 209 Foa, E. B. 844 Foerster, Otfrid 117 Follette, V. M. 211 Fong, G. T. 75 Ford, E. S. 698 Ford, Henry 741 Foree, D. D. 417 Forehand, Rex 420 Forer, B. R. 756 Forgas, Joseph R 465, 817 Forge, A. 284 Forman, D. R. 427 Fosse, R. 349 Foster, J. D. 171 Foster, R. G. 345 Foulkes,D. 361 Fouts, Roger S. 526 Fowler, M. J. 472 Fowler, R. C. 812

Fowler, R. D. 798 Fowles, D. C. 821 Fox, B. H. 686 Fox, E. 643 Fox, J. L. 123 Fox, N. C. 237 Foy, Eddie 654 Fozard, J. L. 234 Fracassini, C. 298 Fraley, R.C. 210 Francis, D. 208 Frank, R. 169 Frank, Anne 218,226 Frank, Jerome D. 836, 862-864 Frank, Lloyd Wright 239 Frank, S. J. 228, Frankel, A. 757 Frankenburg, W. 197 Franklin, Benjamin 132,355,364 Franz, E. A. 127 Fraser, S. C. 887 Frasure-Smith, N. 683 Fredrickson, Barbara L. 445,587,659 Freedman, D. J. 522 Freedman, J. L. 245,429, 887, 899 Freedman, L. R. 826 Freeman, W. J. 278 Frensch, R A.743 Freud, Sigmund 33,34,163,165,243,244,358, 359,361-363,473,474,484,485, 504, 534, 612,731-738,740-747,750, 752, 753, 763, 781,796, 801, 811, 837-839, 847, 851 Frey, Kurt 651 Frey, Meredith 547 Freyd, J. J. 211 Friedman, Meyer 681,682,689,700 Friend, T. 525 Friesen, Wallace V. 648 Frieze, I. H. 170 Frijda,Nico 666 Frith, C. 205 Frith, U. 205 Fritsch, Gustav 117 Frohlich, R F. 592 Fromkin, Y 508,511 Fry, A. F. 235 Fuhriman, A. 849 Fujiki, N. 356 Fujita, F. 668 Fuller, M.J. 220 Fuller, Thomas 656 Fulmer, I. S. 622 Fulton, Robert 903 Funder, D.C. 225,759,761,817 Furlow, F. B. 591 Fumham, A. 48, 566, 605, 714, 885, 908 Furr, R. M. 817 Furstenberg, F. 411 Furumoto,L. 32 Gabbay, F. H. 146 Gabriel, M. 112 Gabrieli, J. D. E. 458 Gaertner, Samuel E. 915,934 Gaeth, G. J. 501 Gage, F. H. 124,698 Gage, Phineas 120 Galambos, N. L. 227

1049

1050

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Galanter, E. 258 Galati, C. 649 Galea, S. 800 Galilėjus 155,186 Gall, Franz 88, 89, 97 Galton, Francis 190,554 Gandara, P. 519 Gandhi, Indira 934 Gandhi, Mahatma 81,427, 534 Gangestad, S. W. 157,927 Garb, Howard N. 740 Garbarino, J. 800 Garcia, John 401,402 Gardner, Beatrix 1.524 Gardner, Howard 165, 524, 532-538,543, 547 Gardner, JohnW. 625,662 Gardner, R. M. 715 Garfield, C. 519 Garlick, Dennis 540,541 Gamer, D. M. 721 Gamer, W. R. 570 Garnets, L. D. 598,599 Garry, M. 476,742 Garza, D. L. 520 Gates, Bill 72,184, 500, 534 Gates, G. A. 284 Gauguelin, Michael 756 Gawande, A. 292 Gawin, F. H. 377 Gazzaniga, Michael 124-127,164,373 Gearhart, J. P. 179 Geary, David C. 157,565,568 Geen, R. G. 430, 657 Gehring, W. J. 803 Geiselman, Edward R. 479 Geisler, Craig 821 Geiwitz, J. 239 Geldard, F. A. 274 Geller, D. 898 Gelles, R. J. 414 Gelman, D. 649 Gelman, S. A. 201 Genesee, F. 519 Genevro, J. L. 248 Genovese, J. E. C. 71 Genovese, Kitty 931,932,939 Gent, J. F. 293 Gentile, Douglas A. 429,920 George, L. K. 705,706 George, M. S. 875 Gerard, D. A. 759 Gerard, Ralph W. 453,872 Gerbner, G. 382,428,919 Gerhart, K. A. “1 Gerrard, M. 596 Gershoff, E. T. 414 Gershon, J. 844 Geschwind, Norman 121,131 Gfeller, J. D. 368 Gibbons, F.X. 667 Gibbs, W.W. 118,512,714 Gibran, Kahlil 215 Gibson, Eleanor J. 310,311 Gibson, H. B. 366 Gigerenzer, Gerd 499,504 Gignac, G. 540 Gilbert, A. N. 297 Gilbert, Daniel 48,661

Giles, D. E. 348 Gilhooly, K. 435 Gill, Charles 773 Gillham, J. E. 849 Gilligan, Carol 176 Gilovich, Thomas 48, 63, 64,245, 617,774,775 Gingerich, Owen 186 Giuliano, Tracy A. 176 Glaberson, W. 772 Gladue, Brian A. 602,603,604 Gladwell, Malcolm 618,753 Glaser, R. 686 Glass, David C. 281 Glass, R. I. 500 Glass, R.M. 873 Glater, J. D. 181 Gleaves, D. H. 805 Glenn, D. 853 Glenn, N. D. 244 Glick, P. 756, 909 Gluhoski, V. L. 405 Godden, Duncan R. 463 Goel, M. S. 719 Goel, V. 123 Goethals, George R. 883 Goff, D. C. 805 Goff, L. M. 476 Gold, M. 227 Goldapple, K. 871 Golden, R.N. 862 Goldenberg, J. L. 216 Goldfried, Marvin R. 812,837,862,863 Goldin-Meadow, S. 524 Golding, J.M. 799,917 Goldstein, A. P. 916 Goldstein, I. 68,101 Goleman, D. 621,635 Gombrich, E. H. 328 Gonsalves, B. 476 Goodall, Jane 58,163,910 Goodchilds, Jacqueline 232 Goode, E. 232,233,291, 839, 871 Goodhart, D. E. 769 Goodman, G. S. 480,482 Goodman, E. 709 Goodman, L. A. 799 Goodnough, A. 655 Goodson, P. 917 Goodstein,L. 772 Goodwin, F. K. 79 Goodwin, R. 797,909 Gopnik, A. 518 Goranson, Richard E. 49 Gorbačiov,M. 50 Gordon, Albert H. 517,645 Gore-Felton, C. 482 Gorski, Roger A. 602 Gortmaker, S. L. 715,723 Gosling 761 Gosling, Samuel D. 755,761,762 Gotlib, Ian H. 816,817 Gottesman, Irving I. 825, 826 Gottfredson, Linda 534,535 Gottfried, Jay 396 Gottman, John 244 Gougoux,F. 285 Gould, Stephen Jay 158,545 Gould, E. 124

G0tzsche, P. C. 688 Grady, C. L. 467 Graf, P. 238 Graf, Stephanie 139 Graham, J. W. 385 Graham, Martha 534 Grajek, S. 930 Grant, B. F. 390, 832 Gray-Little, B. 776,929 Green, B. 619 Green, B. L. 206 Green, C. S. 259 Green, D. M. 283 Green, J. T. 459 Green, R. 179 Greenberg, Jeff 744 Greenberg, R. 871 Greene, Joshua 224 Greene, R. L. 442 Greenfeld, L. A. 914 Greenfield, Susan 148 Greenough, William 161 Greenwald, Anthony G. 260,743,907 Greenwood, M. R. C. 714 Greer, Germaine 594 Greers, A. E. 515 Gregory, Richard L. 317,322,328 Greif, E. B. 220 Greist, J. H. 797 Grewal,D 537 Grėzes, J. 520 Griffits, M. 374 Griggs, R. A. 334 Grigorenko, E. L. 557 Grill-Spector, Kalanit 492 Grilo, C. M. 718 Grobstein, C. 191 Groothuis, T. G. G. 755 Gross, A. E. 927 Gross, James J. 643 Grossarth-Maticek, R. 700 Grossberg, S. 327 Grossman, M. 645 Gruchy, C. D. G. 645 Gruder, C. L. 667 Grudnik, J. 542 Grunebaum, M. F. 872 Gmsec, J. E. 427 Guerin, Bernard 508, 899 Guilbaut, R. L. 48 Guisinger, Shan 587 Gunderson, E. 428 Gunturkiin, O. 131 Gura, T. 583 Gustafson, D. 237,714 Gustavson, C. R. 402 Gutierres, S. E. 594 Ha, Y-W. 495 Haber, Ralph N. 435 Haddock, G. 908 Hafdahl, A. R. 776 Hagen, E. P. 548 Haidt, Jonathan 224 Haier, Richard J. 541 Haines, R. F. 303 Hayes, Theodore 622 Hayne, H. 198

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Hakel, M. D. 534 Hakuta, K. 514,519 Halberstadt, Jamin B. 328, 477 Haldane, J. B. S. 262 Haldeman, D. C. 599 Hale, S. 235 Hali, Calvin S. 358,745 Hali, G. 403 Hall, Jeff A. Y. 604 Hall, Judith A. 176, 569, 643, 644 Hali, J. G. 142 Hali, Stanley G. 219 Hali, S. S. 191, Hall, V. C. 416 Hall, W. B. 538 Halpem, C. T. 597 Halpem, B. P. 294 Halpem, Diane F. 131-133, 566, 568,569 Halpem, J. N. 297 Halsey, A. H. 711,720 Hamann, S. 455, 594 Hamill, Ruth 498 Hamilton, D. L. 63 Hamilton, R. H. 285 Hamilton, S. R 797 Hammen, C. L. 817 Hammersmith, S. K. 600 Hammerstein, Oscar 651,927 Hampson, R. 720 Handwerker, E. P. 290 Haney, Craig 84 Hankin, B. L. 815 Hansen, C. H. 643 Hansen, D. J. 210 Hansen, R. D. 643 Haraguchi, Akirai 452 Harber, Kent D. 907 Hardin, C. 517 Hare, R. D. 829 Hariri, A. R. 656 Harkins, S. G. 900 Harlow, Harry 207,210,217 Harlow, L. L. 384 Harlow, Margaret 207 Harlow, R. E. 247 Harmon-Jones, E. 635 Harris, B. 404 Harris, Eric 920 Harris, Judith R. 209,914 Harris, L. J. 133 Harris, R. J. 917 Harrison, Y. 354 Harriston, K. A. 773 Harrow, Martin 821 H arrow er, M olly 742

Hart, C. L. 534 Hart, Daniel 214,227 Harter, James K 622,623 Hartmann, E. 357 Hartsuiker, R. J. 510 Harvey, F. 283 Hasher, L. 344 Hassan, R. 812 Hatfield, Elaine 156,925,928,929 Hathaway, Starke R. 757 Hauck, C. 366 Hauser, M. D. 509 Hawkes, N. 720

Hawking, Stephen 286,530 Hawthorne, Nathaniel 888 Haxby, James V. 270 Hazan, C. 212 Hazelrigg, M. D. 850 Healey, J. 720 Heaps, C. M. 483 Heath, A. C. 710 Hebb, Donald O. 403, 630 Hebert, R. 447 Hebl, M. R. 716 Hedges, L.V. 567,569 Heider, Fritz 883 Heiman, J. R. 594 Heinrichs, R. W. 820 Heins, M. 921 Heishman, S. J. 710 Helgeson, V. S. 696 Heller, W. 130 Helmholtz, Hermann von 274,276,278,282 Helmreich, W. B. 211,742 Helms, J. E. 565 Helmuth, L. 875 Helson, Harry 666 Helweg-Larsen, M. 771 Hembree, R. 634 Hemenover, S. H. 697 Hemingway, Ernest 808,809 Hendel, G. F. 809 Henderlong, J. 417 Henkel, L. A. 477 Henley, N. M.518 Hennessey, B. A. 539 Henning, K 593,595 Hennmger, P. 805 Henry, J. D. 238 Henry, P. E. 587 Hepper, P.G. 130 Herbert, B. 708 Herbert, James D. 861 Herdt, G. 219 Herek, G. M. 605 Hering, Ewald 274,275 Herman, C. P. 587,724 Herman-Giddens, M. E. 219 Herrmann, D. 486 Hermstein, Richard J. 409, 564 Hershberger, Scott L. 604 Hershenson, M. 317 Hertenstein, M. J. 208 Herz, Rachel S. 296,297 Herzog, H. A. 80 Hesburgh, Theodore 936 Hess, E. H. 323 Hettema, J. M. 803 Hibbeln, J. R. 813 Hickok, G. 128 Higgins, Tory E. 775 Hilgard, Ernest R. 369 Hill, C. E. 840 Hill, Harold 645 Hinckley, John 794 Hines, M. 178,179 Hingson, R. W. 376 Hinz, L. D. 586 Hipokratas 676 Hirsch, J. 716 Hirst, W. 369

Hirt, Edward R. 817 Hitler, Adolf 46,140, 501 Hitzig, Eduard 117 Hyde, J. S. 474, 567 Hygge, S. 281 Hyler, S. 793 Hyman, Ray 756,757 Hyman, Steven 871 Hobfoll, S. E. 662 Hobson, J. A. 344,361 Hodgkinson, V. A. 933 Hoebel, B. G. 583 Hoffman, C. 909 Hoffman, Donald D. 272, 306,307 Hoffman, H. G. 293, 844, Hofmann, Albert 379 Hofstede, G.. 170 Hogan, J. 550 Hogan, R. 61 Hoge, C. W. 800 Hogg, Michael A. 909 Hohmann, George 636 Hoyer, G. 812 Hokanson, J. E. 657 Holahan, C. K. 557 Holden, C. 143,351,750 Holden, G. W. 215 Holliday, R.E. 480 Hollis, KL. 397 Hollon, S. D. 859, 871 Holloway, K. 285 Holmes, David S. 698, 742 Holmes, Oliver Wendell 41,499 Holstege, Gerg 591 Holt, Henry 33 Holt, L. 508 Holzman, P. S. 262 Homeras 809 Honzik, C. H. 416 Hooper, J. 113 Hooykaas, R. 51 Hopkins, W.D. 130 Horacijus 444, 656 Horn, J. L. 240 Home, J. A. 354 Homey, Karen 737,738,747, 858 Horowitz, T. S. 352 Horwood, L. J. 60 Hotting, Kirsten 307 House, J. S. 694 House, R. J. 625 Houts, A. C. 842 Howe, M. L. 214,480 Hrobjartsson, A. 688 H u, F. B . 719

Huart, J. 492 Hubbard, E. M. 295 Hubei, David H. 262,270,271 Hublin, C. 357 Hucker, S. J. 593 Hudson, W. 314 Huffcutt, A. I. 618 Hugdahl, K. 802 Hugenberg, Kurt 907 Hughes, H. C. 258 Hughes, Howard 798,799 Hugick, L. 177 Hull, P. 517

1051

1052

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Hull, Jay 375,376 Hull, John 461,462, 925 Hulme, C. 451 Hume, David 392,903 Hummer, R. A. 704,705 Humphreys, L. G. 554 Hunsley, J. 740, 859 Hunt, C. 796 Hunt, Earl 541 Hunt, J. M. 503,561,562 Hunt, Morton 31-33,41, 88,226,404, 557, 595 Hunter, Jeremy 227 Hunter, John E. 75, 537, 617, 618, 772 Hunter, S. 242, Hurst, N. 909 Hussein, Saddam 334,495, 889, 910, 923, 936 Huston, A. C. 213,428 Huxley, Aldous 150,557 Huxley, H. T. 790 Huzink, A. C. 193 Iacono, William G. 142,638 Ickes, W. 765 Ickovics, Jeanette R. 676 Idson, L. C. 884 Iyengar, S. S. 769 Iyer, R 167 Ikonomidou, C. 193 įlies, J. 639 Immen, W. 595 Ingham, Alan G. 900 Inglehart, Ronald 245,246, 610, 613, 664, 768 Ingram, Nehemiah 896 Ingram, V. 236 Inman, M. L. 493 Insensee, B. 797 Inzlicht, M. 571 Ireland, T. O. 211 Ironson, G. 706 Irvine, A. A. 884 Irwin, M. 353 Isham, W. 518 Ito, T. A. 914 Iuzzini, J. 915 Iversen, L. L. 380 Iverson, J. M. 524 Izard, Carroll 536,648,653,670 Izzetoglu, K. 639 Yalom, I. D. 850 Yang, N. 917 Yanof, D. S. 227 Yardley, J. 908 Yamell 45, R R.5 Yarrow, Leon J. 212 Yates, Andrea 587,794 Yates, W. R. 593 Ybarra, O. 776 Yellen, A. 346 Yip, R S. R 813 Yirmiya, N. 205 Young, Thom 274 Yurgelun-Todd, D. 380 Jablensky, A. 824 Jackson, D. N. 566 Jackson, J. M. 900 Jackson, J. S. 906 Jackson, L. A. 759

Jackson, S. W. 862 Jacobe, D. 157 Jacobi, C. 586 Jacobs, B. L. 379, 698, 813, 814, 871 Jacobs, W. J. 802 Jacobson, N. S. 864 Jacoby, L. L. 478 Jaffe, E. 328 Jakicic, J. M. 723 James, LeBron 101 James, William 32, 33,35,43, 100, 194, 368,462, 463,466, 631-633, 636, 650, 653, 659, 774, 784, 889 Jameson, Dorothea 276 Jamison, K. R. 809 Janda, L. H. 925 Janicak, R G. 875 Janis, Irving 496,902, 903 Janoff-Bulman, Ronnie 912 Javitt, D. C. 822 Jefferson, Thomas 50,748 Jeffery, R.W. 721,723 Jenkins, Jenifer M. 203 Jenkins, John G. 471,472 Jennings 683 Jensen, A. R. 541,542,551,570 Jensen, J. R 864 Jensen, M. 367 Jepson, Christofer 85 Jervis, Robert 502 Jing, H. 36 Johanowicz, D. L. 424 Johansson, Petter 304 John, O. P. 758 Johnson, B. T. 176,444,793 Johnson, C. B. 156 Johnson, D. L. 755 Johnson, D. W. 935 Johnson, G. 639 Johnson, J. G. 586 Johnson, Jacqueline S. 514,515 Johnson, Lyndon C. 499,501 Johnson, Marcia 443,446 Johnson, M. E. 3“ Johnson, M. H. 195,208 Johnson, R. T. 935 Johnson, Virginia E. 590, 591, 607 Johnson, W. 251,377 Johnston, Alan 645 Johnston, L. D. 382,385,712 Johnston, R. E. 649 Johnston, W. A. 303 Johnstone, E. C. 826 Joiner, T.E. 813,892 Jonas Paulius II 186,908 Jones, E. E. 862 Jones, J. M. 797, 906 Jones, J. T. 924 Jones, L. 756 Jones, Mary C. 830, 843 Jones, M.V. 328 Jones, S. S. 649 Jones, W. H. 78 Jonides, J. 437 Jordan, C. H. 779 Jordan, Michael 778 Jorgenson, D. O. 936 Jorm, A. R 236

Joseph, J. 143 Josephs, R. A. 375 Joubert, Joseph 424, 894 Judd, Lewis 811 Judge, T. A. 621,626 Jung, Carl 216, 737, 738, 747, 753 Jung-Beeman, Mark 493 Just, M. A. 128 Juvenalis 233 Kaczynski, Theodore 479 Kagan, Jerome 134,146,207,208,210,251, 755, 764 Kahneman, Daniel 64,292,352,445,497, 500, 660-662, 856 Kail, R. 235 Kalff, A. C. 164 Kaltman, S. 248 Kamarck, T. 683 Kamena, M. 481 Kamin, L. J. 518 Kaminski, J. 523 Kanaya, T. 556 Kanazawa, Satoshi 532 Kandel, D. B. 386 Kandel, Eric 98,454,455 Kane-Williams, E. 385 Kann, L. 385 Kant, Immanuel 321 Kanwisher, Nancy 492 Kapitza, S. 336 Kaplan, A. 587 Kaplan, H. I. 869 Kaplan, Kalman J. 821 Kaprio, J. 681 Karacan, I. 348, 349 Karau, S. J. 900 Kark, Jeremy D. 704 Kami, A. 162,359 Kamo, M. 798 Karon, P. B. 742 Karraker, K. H. 328 Kashima, Y. 170 Kasimatis, Margaret 651 Kassel, J.D. 711 Kasser, Tim 664 Kassirer, Jerome P. 702 Kaufman, J. 211 Kaufman, J. C. 531,809 Kaufman, J.H. 317 Kaufman, L. 198,317 Kavšek, M. 554 Kazdin, A. E. 414 Keenan, J. P. 128 Keesey, R. E. 584 Kellehear, A. 389 Keller, Helen 196,285,286 Keller, M.B. 871 Kellerman, Joan 642 Kellermann, A. L. 913 Kelley, J. 145 Kelling, S. T. 294 Kelly, A. E. 847 Kelly, I. W. 756,832 Kelly, T. A. 864 Kellner, C. H. 874 Kemeny, M. E. 692 Kempe, C. C. 210

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Kempe, R. S. 210 Kempermann, G. 124,236, 698 Kendall-Tackett, K. A. 211,482 Kendler, K. S. 211,216,383, 766, 803, 810 Kennedy, Anne 720 Kennedy, John E 435,902,936 Kennedy, S. 101 Kenny, David A. 763 Kenrick, D. T. 156,594,761 Keough, K. A. 734 Kepler, Johannes 266 Kemahan, Cynthia 175 Kemis, M. H. 779 Kerr, N. L. 900 Kerwin, C. J. 872 Kessler, M. 878 Kessler, R. C. 687,799, 815, 860 Kestenbaum, Robert 643 Ketcham, K. 453,483 Keynes, M. 809 Keys, Ancel 581,584 Keys, L. 428 Khan, A. 871 Kho, K. D. 874 Kidder, Margot 809 Kidman, A. D. 686 Kiecolt-Glaser, Janice K. 685,686,695 Kierkegaard, Soren 47 Kight, T. D. 928 Kihlstrom, John F. 205, 370,473,479,536,742, 745,805 Killeen, P. R. 370 Kilmann, P. R. 596 Kim, B. S. K. 866 Kim, Heejung 170,171 Kim, K. H. S. 514 Kimata, H. 693 Kimball, M. M. 567 Kimble, Gregory A. 401 Kimbro, William 903 Kimmel, D. 598 Kimura, Doreen 129, 568,604 King, Martin Luther 223,427 King, R. N. 756 Kinkei, Kip 794 Kinnier, R. T. 245 Kinsey, Alfred C. 590 Kirby, D. 597 Kirkpatrick, Lee 208 Kirsch, Irving 67,365,367, 370, 871, 872 Kisor, Henry 286 Kistler, D. J. 644 Kitayama, S. 170,517,657, 883 Kite, M. E. 605 Kitt, A. S. 667 Kivimaki, M. 692 Klayman, J. 495 Kleck, R. E. 697 Klein, D. F. 797 Klein, D.N. 863 Klein, E. 874 Klein, S. B. 205 Kleinke 642,651 Kleinmuntz, Benjamin 638 Kleitman, Nathaniel 346 Klemm, W. R. 109 Klentz, B. 927 Klepp, K-I. 385

Kline, D. 234 Kline, G. H. 244 Kline, N. S. 818 Klineberg, Otto 647,935 Klinke, R. 323 Kluft, R. P. 805 Kluver,Heinrich 111 Knapp, M. 482,821 Knecht, S. 128 Knickmeyer, E. 587 Koehler, D. J. 756 Koelling, Robert A. 401,402 Koenig, H.G. 703,706 Koenig, L.B. 145 Koenig, Olivier 102,271,341 Koestner, R. 625 Kohlberg, Lawrence 222,223,225,230,250,252 Kohler, I. 324 Kohler, Wolfgang 522 Kohn, P. M. 681 Kohut, J. L. 674 Koizumi, Junichiro 924 Kolarz, D. M. 242 Kolata, G. 721,723, 812 Kolb, Bryan 123,161 Koletsky, R. J. 723 Kolker, K. 920 Kolodziej, M. E. 793 Konfucijus 29,35,147,171, 501 Konishi, M. 283 Koob, G. F. 822 Koole, S 625 Kopernikas 51, 198,539 Kopta, S. M. 857 Koriat, A. 477 Koss, M. P. 916,917 Kosslyn, Stephen M. 102,271,341,369 Kotchik, B. A. 596 Kotkin, M. 853 Kotva, H. J. 596 Koulack, D. 472 Kounios, John 493 Kozak, M.J. 844 Kraft, Conrad 330,331 Kraft, R. 742 Kramer, A. F. 236 Krantz, David H. 85 Kranzler, J. H. 542 Kraus, N. 502 Krauss, C. 720 Kraut, R. E. 649 Krebs, D. 223,375 Krech, David 161 Kreitner, R. 540 Krijn, M. 844 Kring, Anna 645 Kristof, N. D. 930 Kroenke, K. 707 Kroli, R. 592 Kroonenberg, P. M. 208 Krosnick, J. A. 251,259 Kruger, Justin 647,771 Krugman, Paul 72,715 Krull, Dougl S. 48 Krupa, David J. 459 Kriitzen, M. 523 Ksir, C. 378 Kubey, R. 427

Kiibler, A. 661 Kubzansky, Laura D. 683 Kuester, Lewis W. 246 Kuhl, P. K. 510 Kujala, U. M. 699 Kulešov, Lev 327 Kulik, J. 435 Kulkin, H. S. 599 Kuncel, N. R. 534 Kung, Liu Chi 519 Kunkel, D. 596,918 Kupper, S. 700 Kurtz, Paul 50,756 Kuse, A. R. 568 Kushner, Harold 801 Kutas, M. 348 Kvavilashvili, L. 435 L’Engle, Madeleine 46,571,809. Labouvie-Vief, G. 238 Lacayo,R. 56 Lacey, M. 935 Lachman, M. E. 242,767 Ladd, E. C. 386 Ladd, G. T. 340 Laird, James D. 642,650 Lakin, J. L. 892 Lalumiėre, M. L. 604 Lambert, Wallace E. 518 Lamberth, J. 908 Lampinen, James M. 464 Landau, Mark J. 910 Landauer, Thomas K. 441,451, 676 Landers, Ann 657 Landers, Anna 852, 853 Landry, M. J. 379 Lang, E. V. 367 Lange, Carl 631-633,636,671 Langer, E. 285 Langer, Ellen J. 768,793 Langleben, Daniel D. 108,639 Langlois, Judith H. 925,926 Lanzetta, John 651 Larkin, K. 601 Larrance, D. T. 203 Larsen, Randy J. 146,302, 641,651 Larson, D. B. 706 Larson, Gary 540 Larson, J. 248 Larson, R. 228 Larson, Reed W. 247,565 Larzelere, Robert E. 413,414 Lashley, Karl S. 125,453 Lassiter, G. D. 884 Latanė, Bibb 900,931,932,939 Latendresse, S. J. 662 Latham, G. P. 625 Laudenslager, M. L. 692 Laumann, E. O. 155, 598, 916 Lazarus, Richard S. 640,641, 676, 680, 681 Le Grand, Richard 322 Lea, S. E.G. 80 Leach, P. 414 Leary, Mark 609,610-612,775 Leary, R. M. 755 Leary, W.E. 233 Leberman, S. I. 869 LeBoeuf, R. A. 504

1053

1054

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

LeDoux, Joseph E. 162,459,640,641 Lee, Kieran 326 Lee, S-H. 171 Lee, S-Y. 557 Lefcourt, H. M. 767 Leitenberg, H. 593,595 Legrand, Lisa N. 142,384 Lehman, A. F. 868 Lehman, D. R. 75, 247, 771 Lehmann, A. C. 538 Leibowitz, H. W. 313 Leigh, B. C. 376 Lemonick, M. D. 583 Lennon, John 696 Lennon, R. 645 Lennox, B. R. 119 Lenzenweger, M. F. 868 Leonard, J. B. 912 Leonhardt, D. 175 Lepper, M. R. 417, 769 Lerman, C. 710 Lemer, J. S. 655 Lemer, M. J. 911 Leserman, J. 686 Lessard, N. 285 Lester, W. 908 Leucht, S. 869 LeVay, Simon 601,602 Levenson, R. W. 635 Leventhal, T. 165 Lever, J. 588 Levesque, Maurice J. 763 Levin, I. P. 501 Levine, James A. 584,718 Levine, R. 929 Levine, Robert V. 58,168 Levy, B. 285 Levy, Chandra 334 Levy, P. E. 619 Lewick, Pawel 742,743 Lewinsohn, Peter M. 465, 809 Lewis, C. S. 31, 32,468, 635, 666, 745 Lewis, Dorothy O. 210, 805,913 Lewis, James 642 Lewis, Meriwether 302,305,465 Lewontin, Richard 154,564,565 Li, J. 248 Li, J. C. 911 Libet, Benjamin 341,342 Licata, A. 378 Lichtman, S. W. 718 Licoppe, C. 177 Liker, Jeffrey K. 535 Lilienfeld, Scott O. 740, 805, 829, 830, 860 Lin, L. 356 Lincoln, Abraham 134,468,748,818 Lindbergh, Charles 334 Linde, K. 702 Linder, D. 923 Lindoerfer, J. S. 902 Lindsay, Stephen D. 477 Lindskold, S. 936 Lindzey, Gardner 745 Linville, P. W. 502 Linz, D. 430,917 Lippa, R. A. 604 Lippman, J. 428 Lippmann, Walter 927

Lipps, H. M. 908 Lipsey, M. W. 557 Lipsitt, L. P. 197 Lipton, J. S. 201 Livingstone, David 95 Livingstone, M. 271 Lykken, David T. 141, 145,240,242, 559, 638, 656, 668, 830 Lyman, D. R. 830 Lynch, Gary 454 Lynch, S. 455 Lyness, S. A. 682 Lynn, M. 374 Lynn, R. 564, 565 Lynn, Steven Jay 368,370, 872 Lyons, L. 226,228,705,908 Lytton, H. 182 Lyubomirsky, S. 659,666,697 Lobel, Arnold 927 Lock, M. 232 Locke, E. A. 625 Locke, John 31,35,321,323,392 Loehlin, John C. 141,142 Loewenstein, G. 411 Loftus, Elizabeth F. 198,366,453,475,476,482484, 742 Loftus, Geoffrey 453,475 Logan, Deana D. 84 Logan, T. K. 385 Logothetis, N. K. 271 Logue, A. W. 411 Lokar, Marco 893 LoLordo, V. M. 417 London, Perry 427,683 Looy, H. 158 Lopes, P. N. 537 Lopez, A. D. 708,712 Lopez, D. J. 88 Lord, Charles G. 503 Lorenz, Konrad 208 Lott, Joyce 830 Louie, K. 360 Lourenco, O. 206 Lovaas, O. 845 Love, J. M. 213 Love, S. M. 68 Loveland, D. H. 409 Lowry, P. E. 772 Lu, Z-L. 450 Lubart, T. I. 539 Lubinski, D. 557, 566 Luborsky, L. 859 Lucas, Alan “ Lucas, George 596 Lucas, Richard E. 247, 659,661,668 Lucas, Henry Lee 829 Luce Boothe, Clare 343 Ludwig, Arnold 600, 809 Ludwig, J. 906 Lukoff, D. 864 Lumsden, C. J. 655 Lund, E. 812 Lundberg, George 702 Luntz, Frank 889 Lurija, Aleksandr M. 435 Lustig, C. 457 Lutgendorf, S. K. 706 Luthar, S. S. 662

Luus, C. A. E. 596 Ma, Yo-Yo 467, 797 Maas, James B. 351-353,355 Maass, Anne 518 Macaluso, E. 295 Macan, T. H. 617 Macaskill, P. 713 Maccoby, Eleanor E. 176,180,213,214, 901 MacDonald, George 465,611 MacDonald, John 295 MacDonald, N. 820 MacDonald, T. K. 375 Macdonald, J. E. 681 MacFarlane, A. 195 Macfarlane, J. W. 219 Macgregor, A. M. C. 716 Machado, A. 206 MacKay, D. G. 518 MacKinnon, D. W. 538 MacLeod, C. 498 MacNeilage, P. F. 510 Madden, P. A. F. 710 Maddieson, I. 508 Maddox, K. B. 907 Madonna 326,327, 334 Maes, H. H. M. 718,813 Maestripieri, D. 144 Magelanas 109 Magnusson, D. 829 Magoun, Horace W. 110 Maguire, E. A. 446,458 Mahadevan, Raj an 452 Mahowald, M. W. 347 Maier, S. F. 684, 685 May, C. 344 May, C. P. 238 May, Robert 140 May, Roll 751 Mayberg, H. S. 874 Mayberry, R. I. 515 Mayer, D. 769 Mayer, John D. 536 Major, Brenda 776, 926 Malamuth, Neil M. 594, 917, 918 Malan, David H. 839 Malaspina,D. 825 Malenka, R. C. 384 Malinosky-Rummell, R. 210 Malkiel, B. G. 64, 501 Mallory, George 579 Malloy, W. S. 375 Malmquist, C. P. 742 Malnic, B. 296 Malott, J. M. 293 Manber, R. 355 Mandel, David 581 Mandela, Nelson 50,140 Mangelsdorff, A. D. 707 Mann, J. J. 812 Mann, S. 646 Mann, T. 724 Manning, A. 713 Mannison, M. 917 Mannix, L. M. 716 Manson, J. E. 699 Mantuanus, Battista 784 Maquet, P. 360,361

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Marangell, L. B. 874 Marcus, G. F. 514 Marcus, Gary 147 Marentette, P. F. 510 Margolskee, R. F. 293 Marino, L. A. 214, 523 Mark, V. 112 Markovitsch, H. J. 458 Markowitz, J. C. 840 Markus, G. B. 75,479 Markus, Hazel R. 170,517,657,774 Marlatt, G. A. 375,411 Marley, J. 793 Marmot, M. G. 692 Marr, D. 271 Marschark, M. 445 Marsh, A. A. 648 Marsh, H. W. 667 Marshall, E. 454 Marshall, M. J. 414 Marshall, W. L. 917 Marteau, T. M. 501 Marti, M. W. 493 Martin, A. 107 Martin, Carol Lynn 182 Martin, J. L. R. 875 Martin, R. A. 693 Martin, S. J. 832 Martin, Steve 557 Martins, Y. 602 Maruta, T. 693 Marx, J. 237 Maslow, Abraham 34, 577,579-581,612,748752, 776, 780 Mason, C. 98 Mason, H. 80,351,352,711,714,787 Mason, R. A. 128 Masse, L. C. 383 Massimini, M. 346 Masten, A. S. 211 Masters, William H. 590,591, 607 Mastroianni, G. R. 897 Masuda, T. 883 Mataix-Cols, D. 803 Matheny, A. P. 145 Mather, M. 2“ Matsumoto, D. 517,648 Matthews, G. 761 Matthyss, S. 262 Maurer, C. 195 Maurer, D. 195,323 Mazur, A. 914 Mazure, C. 815 Mazzella, R. 587,926 Mazzoni, G. 476 Mazzuca, J. 430, 605 McAneny,L. 463 McArthur, L. Z. 400 McBeath, M. K. 315 McBride-Chang, C. 211 McBumey, Donald H. 119,293,318, 319 McCabe, George 65 McCabe, M. P. 587 McCall, R. B. 567 McCann, Lisal. 698 McCann, U. D. 379 McCarthy, P. 295 McCartney, Paul 696

McCarty, Oseola 776 McCaul, K. D. 293 McCauley 901 McCauley, Clark R. 901 McCleam 560 McCleam, Gerald E. 602 McClintock, M. K. 219,679 McClure, S. M. 221,569 McConkey, Kevin M. 365,366,370 McConnell, R. A. 333 McCord, Joana 854 McCormick, C. M. 604 McCrae, Robert R. 146,242,251,758,759,760 McCrink, K. 201 McCullough, M. E. 662,704 McDaniel, Mark A. 238 McDermott, Kathleen B. 478 McEwen, B. S. 679 McFadden, D. 604 McFarland, Cathy 344,465,478 McGarry-Roberts, P. A. 542 McGaugh, James 434,455,458 McGlashan, T.H. 821 McGlone, M. S. 443 McGrath, J.J. 824 McGrath, M. J. 359 McGue, Matt 141,142,144,559, 560 McGuffin, Peter 811,813 McGuire, M. T. 723 McGuire, W. J. 175,429 McGurk, Harry 295 McHugh, Paul R. 582,805 McKellar, J. 850 McKenna, K.Y. A. 902 McKillop, J. 850 McLaughlin, C. S. 595 McMillan, B. 382 McMurray, C. 698,711 McNally, Richard 476,482,655, 800, 861 McNeil, B. J. 501 Medland, S. E. 130 Mednick, S. A. 824, 826 Medvec, V. H. 245 Mehl, Matthias R. 58 Meichenbaum, Donald 848 Meier, Petra 536 Melchior, L. A. 170 Melhuish, E. 195 Meltzoff, Andrew N. 425, 510,518 Melville, Herman 789,882 Melzacko, Ronaldo 290,291,293,373 Memon, A. 476 Menanderis iš Atėnų 359 Mendolia, M. 697 Menustik, Carol W. 844 Merari, Ariel 902 Merriman, J. 720 Merskey, H. 805 Merton, R.K. 51,667 Mesmer, Franz Anton 364, 861 Messer, D. 512 Messer, W. S. 334 Mestel, R. 358 Meston, C. M. 592,595 Metalsky, Gerald 815 Metcalfe, J. 500 Metha, A. T. 245 Meyer, A. 809

Meyer, I. H. 786 Meyer-Bahlburg, H. F. L. 603 Mezulis, A. M. 777 Michaels, James W. 899 Michel, George F. 130 Michelangelo 131,231 Middlebrooks, J. C. 283 Mikkelsen, T. S. 140 Mikulincer, M. 210,351,744,910 Milan, R. J. R. 596 Miles, D. R. 913 Milgram, Stanley 895-898 Miller, D. T. 386 Miller, E.J. 715 Miller, G. 296 Miller, George A. 451,743 Miller, G. E. 676, 685 Miller, J. G. 223 Miller, K. 928 Miller, L. 499,693 Miller, Lynn Carol 158,930 Miller, L.K. 533 Miller, Neal 80,699 Miller, N.E. 583 Miller, P. A. 223 Miller,PC. 215,767 Miller, S. D 805 Mills, M. 195 Milne, B. J. 830 Milner, David A. 272 Milner, Peter 112 Milton, J. 336 Mineka, J. 212 Mineka, Susan 655, 656, 800, 802, 803 Miner-Rubino, K. 245 Mingroni, M. A. 550 Mirescu, C. 211 Mischel, Walter 225,411,761,772, 884 Mitą, T. H. 924 Mitchell, F. 911 Mitchell, Terrence 445 Miyamoto, R. T. 284 Mycielska,K. 325 Mydans, S. 912 Myers, David G. 32, 64, 157, 169, 244, 260, 499, 599, 659, 661, 668, 669, 777, 778, 901, 916 Myers Briggs, Isabel 753 Myers, Ronald 125 Myerson, Joel 566 Mynatt, C. R. 634 M’Naughten, Daniel 794 Mocellin, J. S. P. 388 Moffitt, T.E. 251,831 Moghaddam, F. M. 902 Mohn, J. K. 597 Moimonides, rabinas 703 Moises, H. W. 825 Moyer, K.E. 913 M okdad, A . H . 674

Mollica, R. F. 800 Molyneux, William 321,322 Monaghan, P. 483 Mondloch, C. J. 195 Money, John 593, 600,603,917 Monge, P.R. 767 Moniz, Egas 876 Monroe, Marilyn 132,158, 892,926 Moody, R. 388

1055

1056

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Mook, Douglas G. 77 Moorcroft, W. H. 346,353,354 Moore, D. W. 349,721,906 Moore, M. K. 425 Mor, N. 817 Morales, F. R. 349 Moran, T. H. 582 Morey, R. A. 822 Moreland, Richard L. 924 Morell, V. 596,684 Morgan, A. B. 830 Morin, R. 228 Morris, A. S. 215,220,227,228 Morris, J. S. 656 Morris, R. 914 Morrison, A. R. 79,344,349 Morrison, K. 859 Morrow, Daniel G. 443 Mortensen, E. L. 66 Mortensen, R B. 824 Morton, J. 195 Moruzzi, Giuseppe 110 Moscovici, S. 903 Moser, P. W. 268 Mosher, D. L. 374 Moss, A. J. 251,709 Mosteller, Frederick 65 Motina Teresė 778 Moti, R. W. 698 Mozartas 809 Mozė 50 Mowrer, O. H. 842 Mroczek, D. K. 242,245,668 Muhlnickel, W. 119 Muller, J. E. 591 Mūller-Lyer, Franz 305 Mullin, C. R. 430 Mulrow, C. D. 870 Murachver, T. 177 Murison, R. 692 Mumen, S. K. 586, 594 Murphy, G. E. 812 Murphy, K. R. 619 Murphy, Sheila T. 375,639 Murphy, T. N. 291 Murray, B. 330 Murray, Charles J. 564 Murray, D. M. 478 Murray, Henry A. 334, 620,739 Murray, J. E. 695 Murray, R. 824 Murray, S. L. 328, 775 Musallam, Sam 118 Musick, M. A. 705 Mustanski, Brian S. 602 Nadel, L. 802 Nagoumey,A. 886 Naylor, T. H. 626 Nakayama, E. Y. 840 Napoleonas 667,750 Napolitan, David A. 883 Narrow, William E. 832 Nash, M. R. 367, 370 Nash, M. 483 Nash, John 793 Neale, J. M. 660 Neeleman, J. 864

Neese, R. M. 290,402 Neisser, Ulric 303,455, 519, 550, 559, 563, 570 Neitz, J 274 Nell, Victor 157 Nelson, E. C. 211 Nelson, G. 293 Nelson, M. D. 823 Nelson, N. 694 Nephew, T. M. 383 Nesca,M. 472 Nestadt,G. 799 Nestler, E. J. 384 Neubauer, Alexander 163 Neubauer, Peter B. 163 Neufer 720 Neufer, Darrell P. 699 Neugarten, Bernice L. 232 Neumann, R. 891 Neuringer, A. 409 Nevin, J. A. 411 Newberg,A. 703 Newcomb, Michael 384 Newcombe, M. D. 198 Newman, A. J. 515 Newman, L. S. 214, 366,744 Newman, M. L. 639 Newmann, R. 652 Newport, Elissa L. 514,515 Newport, F. 645, 889,934 Newton, Isaac 185, 186,273,539 Newton, J. 51 Newton, T. L. 695 Nezlek, J. B. 767 Niccols 193 Nichols, RobertC. 141,142 Niekeli, J. 366 Nickerson, R. S. 330,468 Nicol, Susan E. 826 Nicolaus, L.K. 401 Nicolelis, M. A. L. 118 Niebuhr, Reinhold 769 Niedenthal, Paul M. 477 Niemi, R. G. 663 Nier, J. A. 778 Nightingale, Florence 695 Nigro, Georgia 519 Nilsson, Lennart 589 Nisbett 497, 504,771 Nisbett, Richard E. 85, 617,915 Nixon, Richard M. 647 Noel, J. G. 769 Nolen-Hoeksema, Susan 227,248,658, 815, 817 Noller, P. 210 Norcross , J. C. 859 Norem, J. K. 769 Norenzayan, Ara 58,168 Norman, Donald A. 329,330 Noroozian,M. 131 Norris, J. 829 Northall, G. F. 402 Norton, K. L. 588 Norton, M. B. 910 Nostradamas 334 Nowak, R. 710 Nowell, A. 567,569 Nurius, P. 774 Nuttin, R. B. 924

O’Brien, Richard M. 419 O’Connor, A. 719,903 O’Connor, P. 864 O’Donnell, L. 597 O’Donohue, W. 211 O’Heeron, Robin C. 696 O’Keeffe, C. 757 O’Leary, Virginia 676 O’Neil, J. 62 O’Neill, Eugene 484 O’Neill, M.J. 692 O’Sullivan, Maureen 646 Oakhill, J. V. 502, 503 Oates, Joyce Carol 467 Odbert, H. S. 754 Oddone-Paolucci, E. 917 Oetting, E. R. 386 Oettingen, Gabriele 768,769 Offer, D. 227,479 Ogden, C. L. 720 Oishi, S. 579, 662, 665 Oyserman, D. 170 Okun, M. S. 636 Olds, James 112,113 Olfson, M. 787,870,871,872 Olin, S. S. 826 Oliner,P.M. 427 Oliner, S. P. 427 Oliver, M. B. 428 Olsen, Mary-Kate 587 Olshansky, S. J. 234,714 Olson, Michael A. 398 Olsson, S. 802 Olweus, D. 914 Omelich, C. L. 709 Ones, D. S. 661 Oppenheimer, Robert J. 50 Oren, D. A. 345 Orlovskaya, D. D. 540 Ome, Martin T. 366 Orwell, George 472 Osborne, J. W. 571 Osgood, Charles E. 936 Ost, L. G. 802 Ostfeld, A. M. 692 Oswald, A. J. 662, 695 Ouellette, J. A. 617,772 Over, R. 101 Overmier, J. B. 692 Owen, D. R. 550 Owen, Robert 622 Owyang, M. T. 925 Ozer, E. J. 799, 800 Ozley, L. 626 Ohman, Arne 643, 655, 803 Ozgen, E. 517,518 Pacifici, R. 379 Padawer, W. 862 Padgett, V. R. 897 Padilla, R.V. 519 Page, Stewart 793 Pahlavi, Farah 664 Paikoff, R. L. 227 Paivio, A. 445 Payne, Roy 694 Palace, E. M. 637 Palladino, J. J. 343

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Paller, K. A. 459 Pallier, C. 511 Palmer, John 475 Palmer, S. 308, 309,455 Paltrow, Gwyneth 709 Pandey, J. 885 Pankratz, V. S. 812 Pantelis, C. 823 Pantev, C. 123 Papciak, A. S. 936 Park, Denise 240,241 Park, Lora 779 Park, Robert 638 Parker, C. P. 621 Parker, J. W. “7 Parker, S. 718 Parks, Rosa 903 Parsons, B. 605 Parsons,L.M. Ill Parva, Santi 688 Pascalis 260 Passell, P. 69 Pasteur, Louis 539 Pate, J. E. 587 Patterson, D. R. 367 Patterson, Francine 524 Patterson, G. R. 415,916 Patterson, M. 621 Patterson, Orland 566 Patterson, R. 818 Patton, W. 917 Paulesu, E. 78 Paulos, John Allen 598, 872 Paunonen, S. V. 759 Paus, T. 196 Pavlidis, G. T. 787 Pavlov, Ivan 33,395406,421,430,440,490,842 Pedersen, Nancy 143 Peek, Kim 533 Peeters, A. 714,719 Peigneux, P. 354,458 Pekkanen, J. 355 Pelham, Brett W. 48,776 Pendick, D. 913 Penfield, Wilder 117,118,389,453 Penhune, V. B. 285 Pennebaker, James W. 58,246, 696, 697,742, 934 Penrod, S. D. 478 Peplau, L. A. 244, 599 Perkins, A. 601 Perkins, H. W. 665 Perlick, D. 899 Perlmutter, M. 238 Perrett, David I. 271,909,927 Perry, Nora 198 Persaud, R. 864 Persky, Susan 921 Persons, J. B. 792 Pert, Candace B. 94 Perugini, E. M. 369 Peschel, E. R. 593 Peschel, R. E. 593 Peters, T. J. 420 Peterson, C. C. 204 Peterson, Christopher 222,769,792 Peterson, Erika 445 Peterson, J. 222 Peterson, Lloyd R. 450,451

Peterson, Margaret 450,451 Petiot, France Dr. 756 Petitto, L. A. 510 Petrosino, A. 854 Pettegrew, J. W. 822 Petticrew, M. 686 Pettigrew, T, F. 906,933 Pezdek, K. 742 Phelps, E. A. 112,802 Phelps, J. A. 160,825 Phelps, M.E. 196 Phillips, J. L. 202 Phillips, M. 168 Phillips, David 892 Phillips, T. 935 Piaget, Jean 33,55,198-202,204-206,216,217, 221,222,230,250-252,477,557 Picasso, Pablo 131,132,534 Picchioni, D. 356 Pickar, D. 869 Piercy, Marge 595 Pike, K. M. 586 Pilcher, J. J. 154 Piliavin, J. A. 225 Pillemer, D. G. 197,237 Pillsworth, M. G. 592 Pincus, Harold A. 706 Pinel, J. P. J. 583 Pinel, Philippe 788,836 Pingitore, Regina 715,716 Pinker, Steven 144,153,156,340,507-509,513, 525, 541, 568 Pinkerton, S. D. 597 Pipe, M-E. 480 Piper, A. 805 Pipher, Mary 167,611,680 Pirandello, Luigi 759,760,761,816 Pirsig, Robert M. 52,856 Pitt, Brad 461,595,709 Pittenger, D. J. 753 Pyszczynski, Tom 744, 817,910,928 Platonas 30, 35,36, 88, 302, 382, 389, 544, 745 Plaud, J. J. 843 Pleck, J. H. 156 Pliner, P. 586 Plomin, Robert 140,141,144,148,149,153, 164, 532, 558-560, 602, 718, 811, 813, 825 Pious, Scott 80 Pogue-Geile, F. W. 718 Poldrack, R. A. 443 Polivy, J. 587,724 Pollack, A. 118,399 Poliak, S. D. 644 Pollitt, E. 562 Polusny, M. A. 211 Pomerleau, O. F. 710 Pomfret, J. 712 Poole, Debra A. 477,478,481 Poon, L. W. 235 Pope, H. G. 380 Popenoe, D. 171,243,244 Popkin, S. J. 234 Porac, C. 131 Poremba, A. 112 Porkka-Heiskanen, T. 345 Porter, D. 409 Porter, R. P. 519 Porter, S. 476,483

Posavac, Heidi 588 Posluszny, D. M. 686 Posner, M. I. 123 Poulton, R. 830 Povinelli, Daniel J. 523 Powell, K.E. 699 Powell, L.H. 706 Powell, R. A. 741 Powell, John 778 Pratkanis, A. R. 259,260 Premack, David 203 Prentice, D. A. 386 Presley, C. A. 375 Presley, Elvis 731 Presson, P. K. 767 Prigden, Percy Ray 773 Pringle, P. J. 193 Prioleau, L. 863 Pritchard, R. M. 262 Pronin, E. 778, 884 Proust, Marcel 297 Provine, R. R. 58 Puchalski, C. 703 Putnam, F. W. 805 Putnam, R. 169 Qirko, H. N. 902 Quanty, M. B. 657 Quasha, S. 554 Quinn, Paul C. 194,309,310 Quinn, P. J. 66 Rabin, Adele S. 848 Rabinowicz, T. 196 Radford, B. 334 Raglin, J. S. 654 Rahman, Quazi 601, 604, 605 Raine, Adrian 830, 831, 913 Rainville, P. 368 Raison, C. L. 832 Ray, J. 657 Ray, O. 378 Rayner, Rosalie 34,404 Raynor, H. A. 723 Ralston, Aron 576,579 Ramachandran, Vilayanur S. 101,124,290,291 Ramey, C. T. 562 Ramey, S. L. 562 Rand, C. S. W. 716 Randi, James 50,51,336 Randolph, Elmo 908 Rapoport, J. L. 799, 803 Rasanen, S. 821 Raveis, V. H. 386 Rawles, R. 908 Rawlings, Jeremiah 221 Reagan, R. 794 Reason, J. 325, 902 Reck, M. 536 Redelmeier, Donald A. 63 Redish, A. D. 384 Reed, P. 441 Reed, T. E. 542 Reeve, C. L. 534 Reeve, Christopher 636 Reeves, James 353 Regier, D. A. 790, 833 Reichman, J. 592

1057

1058

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Reiner, W. G. 179 Reisenzein, R. 639 Reiser, M. 334 Reiss, D. 523 Reite, M. L. 692 Reyna, Valerie 478 Reynolds, A. J. 563 Reiman, A. S. 701 Remafedi, G. 599 Remley, A. 172 Remondes, M. 458 Reneman, L. 379 Renner, C. H. 161 Renner, M. J. 161,578 Rentfrow, R J. 761 Repetti, R. L. 676 Rescorla, Robert A. 400 Resnick, M. D. 62,227 Resnick, R. A. 304 Resnick, S. M. 822 Ressler, R. K. 917 Retzlaff, R D. 366 Rhee, S. H. 829 Rhoades, L. 417 Rhodes, Gillian 326,927 Rhodes, S. R. 235 Rholes, W. S. 210 Ribeiro, R. 354 Riber, K. A. 539 Ricciardelli, L. A. 587 Rice, B. 427, 885 Rich, F. 917 Rich, Judith Harris 145,164 Richards, Jane M. 643 Richardson, J. “8 Richardson, J. T. E. 296 Richardson, K. D. 910 Richeson, J. A. 934 Rieff, R 745 Rieger, G. 598 Riis, J. 661 Ring, K. 388 Ripple, C. H. 563 Riskind, J. H. 790 Ritzier, Barry 742 Rizzolatti, G. 425 Ryan, L. 238 Ryan, Richard M. 417, 664, 666,779 Ryckman, R. M. 715 Roberson, D. 517 Roberts, A. H. 862 Roberts, B. W. 245,251,760 Roberts, Julia 709 Roberts, L. 692 Roberts, T-A. 176 Robertson, Betty-Anne 238 Robins, L. 833 Robins, L. N. 373 Robins, Richard W. 227,245, 653, 731 Robinson,! 598 Robinson, J. L. 146 Robinson, T. N. 723 Robinson, Terry 373 Robinson, V. M. 693 Robison,J. 713 Robison, Larry 794 Rochat, F. 897 Rock, I. 308, 309

Rock, John 239 Rockefeller, John D. 750 Rodgers, Richard 651,927 Rodin,J. 586, 692, 768 Rodman, R. 508,511 Rodriguez, Alex 667 Rodriguez, E. 272 Roediger, Henry L. 462,476,478 Roehling, M. V. 716 Roehling, R V. 626 Roenneberg, T. 345 Roesser, R. 281 Rogers, Carl 34, 748-752, 776,777, 780, 840, 841,851 Rogers, L. J. 127 Rogers, S. 260 Rogerson, RA. 132 Roggman, Lori A. 926 Rohan, M.! 145 Rohner, R. R 173,209,215 Roiser, J. P. 379 Rokach, A. 78 Romney, D. M. 182 Roosevelt, Eleanor 251,748 Roosevelt, F. D. 456 Rorschach, Hermann 739,740,747 Rosch, E. 492,517 Rose, J. S. 709 Rose, R. J. 600, 800 Rose, S. 158,164 Roselli, C. E. 601 Rosenbaum, M. 465,927 Rosenberg, N. A. 153 Rosengren, Karl 198 Rosenhan, David L. 792 Rosenman, Ray 681,682,689 Rosenthal, Robert 569,643,647,762 Rosenzweig, Mark 161 Ross, Lee 56,328,497 Ross, Michael 478,517,779 Rossi, A. S. 177 Rossi, RH. 177 Rossi, R J. 323 Rostosky, S. S. 597 Roth, T. 359 Rothbart, Myron K. 146,911 Rothbaum, B. O. 844 Rothbaum, F. 171 Rothman, A.J. 501 Rothstein, W. G. 245 Rotter, Julian 767 Rotton, James 832 Rousseau, Jean-Jacques 197 Rovee-Collier, Carolyn 198,463 Rowe, David C. 144,173, 560, 565, 913 Rozenzweig, M. R. 161 Rozin, Paul 399,585 Roder, Brigitte 307 Ruback, R. B. 767 Rubenstein, J. S. 303 Rubin, D. C. 237 Rubin, J.Z. 936 Rubin, L.B. 178 Rubin, Z. 642 Ruble, Diane 182,214 Rubonis, Anthony V. 680 Ruchlis, J. 493 Rudman, L. A. 909

Rudner, Rita 343 Ruffin, C. L. 681 Ruiz, J. M. 683 Ruiz-Belda, M-A. 649 Rule, B. G. 430 Rumbaugh, Duane M. 524-526 Rupp, Rebecca 434 Rusesabagina, Paul 930 Rush, B. 874 Rushton, J. P. 427, 540, 564 Russell, Bertrand 358,667 Russell, James A. 649,653, 654 Russell, Peter 462 Russo, Aurore 518 Russon, A. E. 424 Rusting, C. L. 658 Ruth, G. H. (Babe) 132 Rutter, Michael 210,602 Rūnger, D. 743 Saad, L. 177,675,680,710,719 Sabini,J. 896 Sabol, S. Z. 710 Sachdev,J. 876 Sachdev, P. 876 Sacks, Oliver 298,456,518 Sadato, N. 123 Saddock, B. J. 869 Sadi 290 Saffran, Jenny R. 514 Sagan, Carl 51,105,185, 335, 524 Sage, C. 284 Sagi, D. 359 Sayre, Robert F. 236 Sajda, P. 271 Sakurai, T. 583 Salive, M. 133 Salmon, P. 698 Salovey, Peter 501, 536,537,659,724 Salthause, Timothy A. 265,240 Sampson, E. E. 169 Samuels,J. 799 Samuels, Stephen 65 Sandberg, G. G. 916 Sanders, G. 604 Sandfort, T. G. M. 598, 599 Sandler, W. 513 Sanford, A. J. 501 Santarelli, L. 871 Sanz, C. 522,524 Sapadin, L. A. 178 Sapirstein 67 Sapolsky, B. S. 596,918 Sapolsky, Robert M. 234, 640,677, 679, 692, 810 Sartre, Jean-Paul 185,694 Sato, K. 923 Saudino, K. J. 145 Saunders, Sam 707 Savage, Matt 533 Savage-Rumbaugh, S. 526 Savic, I. 602 Savitsky, K. 775 Savoy, D. 520 Sawyer, M. G. 810,832 Sax, L. J. 181,382,815 Sbraga, T. P. 211 Scanzoni, D. L. 244,599 Scarborough, E. 32

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Scarr, Sandra 148, 164, 212, 533, 562 Schab, F. R. 297 Schachter, Stanley 632,633,637,639, 641,722 Schacter, Daniel L. 236,456,458,466,479,656,742 Schafer, G. 511 Schaie, K. W. 239 Schall, J. D. 232,271 Schechter, M. D. 145 Scheerer, M. 495,496 Scheier, Michael F. 693 Schein, E. H. 886 Schell, D. A. 238 Schelling, T. C. 711 Scherer, K. R. 643 Schiavi, R. C. 349 Schiavo, R. S. 900 Schieber, F. 234 Schiffenbauer, A. 900 Schimel, J. 744,751 Schlaug, G. 108 Schlesinger, Arthur M. 902 Schmidt, Frank L. 537, 617, 618,622,772 Schmitt, D. R 154 Schnaper,N. 388 Shneidman, E. 813 Schneider, H. G. 596 Schneider, R. H. 703 Schneider, S. L. 769 Schneiderman, N. 682, 686 Shobe, K. K. 742 Schoeneman, Thomas J. 171,750 Schofield, J. W. 934 Schonfield, David 238 Schooler, J. W. 476 Schopenhauer, Arthur 402 Schreiner-Engel, R 349 Schugens, M. M. 459 Schulenberg, J. 709 Schulman, Peter 769 Schuman, E. M. 458 Schuman, H. 237 Schumann, Robert 809 Schwartz, Barry 403,768, 801 Schwartz, James 454, 661,712, 849, 876 Schwarz, N. 465 Schwarzenegger, Arnold 326 Schweitzer, Albert 466 Sclafani, A. 586 Scott, B. A. 648 Scott, D. J. 710 Scott, Elizabeth S. 221 Scott, J. 237, 360 Scott, W. A. 173 Sears, R. R. 557 Sechrest, L. 740 Sedgwick, John 49 Sedikides, C. 645 Seeman, P. 822 Segal, Mary E. 901 Segal, Nancy L. 143 Segall, Marshall H. 155,180,206,318 Segerstrom, S. C. 676, 685, 693,771 Seidletz, L. 817 Self, C. E. 386 Seligman, Martin E. P. 164, 340,346, 609, 621, 633, 665, 699, 745,767-770,775, 792, 815817, 848, 849, 853, 858 Selye, Hans 677,678, 689

Sen, A. 908 Seneka 233,442, 666, 930 Sengupta, S. 935 Sensenbrenner, James F. 715 Serdula, M. K. 723 Sergent, C. 341 Serruya, M. D. 118 Service, R. F. 454 Seto, M. C. 375 Shadish, W. R. 850, 857, 859 Shaffer, D. M. 315 Shafir, E. 504 Shafto, M. A. 238 Shakespeare, William 140,206,452,490,642, 656, 794, 805, 809, 812, 927 Shamir, B. 625 Shapiro, Francine 861 Sharma, A. R. 145 Shaughnessy, John J. 75,487 Shaver, Phillip R. 208,210,212, 653,910 Shaw, H. L. 526 Shaw, Heather E. 588 Sheehan, Susan 819 Sheldon, Kennon 609 Shelton, J.N. 934 Shenton, M. E. 823 Shepard, R.N. 82,327 Shepherd, C. 143,720, 830 Shepperd, J. A. 771 Sheridan, E. P. 674 Sherif, Muzafer 934 Sherman, D. 871 Sherman, P. W. 586 Sherman, S. J. 495 Shermer, M. 177 Sherrington, Charles 92 Sherry, D. 458 Shettleworth, S. J. 417 Shififrin, Richard M. 436,438 Show, George Bernard 928 Showers, C. 769 Sieff, E. M. 661 Siegal, M. 204 Siegel, J. M. 344,354,356 Siegel, Ronald K. 373,376,378,379,380,388,694 Siegler, R. S. 199 Sigmund, Barbara B. 686 Sigvardsson, S. 145 Silbersweig, D. A. 823 Silva, A. J. 454 Silva, C. E. 365 Silver, M. 898 Silver, R. C. 248 Silverman, Irwin 568 Silverman, K. 3766 Silverman, P.S. 366 Simek, Thomas C. 419 Simms, C. A. 805 Simon, Herbert A. 446, 506, 621 Simon, Paul 428 Simon, Theodore 544, 545, 552 Simons, Daniel J. 304 Simonton, Dean Keith 241,430, 538, 539,557 Simpson, J. A. 157,210 Simpson, O. J. 778 Sinatra, Frenk 750 Sinclair, R. C. 639 Singelis, T. M. 170

Singer, T. 292,425, 652 Singer, Jerome E. 281, 632, 633, 637, 639-641 Singer, J. L. 859 Singh, D. 157,927 Singh, J.V. 625 Singh, S. 538, 539 Singleton, Charles 794 Sipski, M. L. 101 Sirenteanu, R. 323 Sivard, R. L. 233 Symbaluk, D. G. 292 Symond, M. B. 823 Symons, C. S. 444 Skinner, B. F. 34,35,407-410,412,413,415,417420,422,423,430,512,515,516,621,747,815 Skitka, L. J. 657 Sklar, L. S. 686 Skoog, G. 799 Skoog, I. 799 Skov, R. B. 495 Slater, Alan 194 Slater, E. 809,871 Slavin, R. E. 557, 935 Sloan, Richard 704 Slovic, Paul 47,708,725 Slutske, W. S. 375 Small, M. F. 172,385 Smart, R. G. 382 Smedley, A. 565 Smedley, B. D. 565 Smelser, N. J. 911 Smith, Adam 822,922 Smith, Brewster M. 750 Smith, D. V. 293 Smith, Eimar 661 Smith, G. 232 Smith, J. E. 715, 925 Smith, M. 285 Smith, Mary Lee 857,858 Smith, P. B. 895 Smith, P. F. 380 Smith, Peter 626 Smith, S. B. 860 Smith, T. W. 595, 597-599, 639, 683 Smolak, L. 586 Smoreda, Z. 177 Snarey, J. R. 223 Snidman, N. 146 Snyder, F. 360 Snyder, M. 794 Snyder, Solomon H. 94,95, 873 Snodgrass, Sara E. 651 Snow, C. 927 Snowdon, D. A. 554 Sokol, D.K. 160 Sokoll, G. R. 634 Sokratas 30,35,389 Solomon, Deborah A. 530, 873 Solomon, J. 793 Solomon, M. 925 Solomon, Sheldon 744 Sommer, R. 168 Sonenstein, F. L. 595 Sontag, S. 687 Soussignan, R. 651 Sowell, Thomas 937 Spanos, Nicholas P. 366-368, 804 Spearman, Charles 531, 532, 536, 543

1059

1060

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Specht, J. C. 751 Speer, R. L. 759 Spelke, Elizabeth S. 201,205,569 Spencer, Janine 194 Spencer, K. M. 823 Spencer, Steven 570,571 Sperling, George 449,450 Sperry, Roger W. 125,127,129,132,134,273 Spiegel, K. 354 Spielberger, Charles 683 Spijker, M. 625 Spinoza, Benedict 28 Spiro, A. “8 Spitzer, R. L. 800 Spooner, W. A. 741 Spradley, J. R 168 Sprecher, S. 645, 925 Spring, B. 724 Springer, S. P. 130 Spychalski, A. 772 Squire, L. R. 458 Srivastava, S. 251, 664,758,759 St. Clair, D. 823 Stack, S. 812 Stafford, R. S. 871 Stalin, Josif 708 Stanley, J. C. 557, 568 Stanovich, Keith 731 Staples, B. 908 Stark, Rodney 51,177 Starr, J. M. 554 Staub, E. 888 Staubli, U. 454 Steadman, H. J. 793 Steele, C. M. 375 Steele, Claude 564,571 Steele, J. 130 Steele, Shelby 909 Steenhuysen, J. 285 Steer, R. A. 812 Steinberg, Laurence 215,220,221,227,228 Steinberg, N. 924 Steinem, Gloria 920 Steinhauer, J. 142 Steinmetz, J. E. 459 Stengel, E. 812 Stem, M. 328 Stem, S. L. 693 Stem, William 545 Stembach, H. 233 Sternberg, E. M. 684 Sternberg, Robert 531, 532,534-536, 539, 543, 557, 565, 644, 930 Stetter, F. 700 Stevens, Wallace 63 Stevenson, H. W. 557,565 Stevenson, Robert Louise 616, 804 Stewart, B. 81 Stewart, D. 312 Stice, Eric 586-588 Stickgold, Robert 358,360 Stipek, D. 214 Stith, S. M. 426 Styfco, S. J. 563 Stockton, M. C. 594 Stokoe, William 285 Stone, A. A. 660 Stone, L. D. 246

Stoolmiller, M. 145 Stoppard, J. M. 645 Storm, L. 336 Storms, A. 900 Storms, M.D. 600,884,900 Stough 542 Strack, F. 651,652,891 Strack, Stephen 817 Strahan, E. J. 260 Strayer, D. L. 303 Strange, B. A. 455 Stratton, George 323,324 Straub, R. O. 525 Straus, M. A. 414 Stravinskij, Igor 409, 534 Strawbridge, William J. 705 Streissguth, A. P. 193 Strickland, B. 234 Strickland, Frank 830 Striegel-Moore, R. H. 587 Stroebe, M. 248 Strupp, Hans 775, 862 Stumpį H. 566,568 Stunkard, A. J. 718 Sturm, R. 720 Suarez, S. D. 214 Subiaul,F.l 424 Suddendorf, Thomas 523 Sue, D. W. 866 Suedfeld, Peter 388, 801 Sugita, Y. 276 Suhail, K. 662 Suinn, Richard M. 519 Sullivan, Annie 196 Sullivan, P. F. 811 Suls, J. M. 667 Summers, Lawrence 568,569 Summers, M. 784 Sundel, M. 242 Sundet, J. M. 550 Sundstrom, E. 626 Suomi, S. J. 212, 736, 803 Suppes, P. 206 Susman, E. J. 251 Susser, E. S. 800, 823, 826 Sutton, David 903 Sutton, S. K. 656 Svirsky, M. A. 284 Sweat, Jane Ayers 334 Swerdlow, N. R. 822 Swift, Jonathan 32 Swim, J. K. 909 Swindle, R. 810 Szymanski, K. 900 Szucko, Julian J. 638 Tabarlet, J. O. 596,918 Taha, F. A. 358 Taheri, S. 354, 356 Tayeb, Monir 626 Taylor, H. 389 Taylor, L. 605 Taylor, K. M. 771 Taylor, S. P. 914 Taylor, Shelley E. 177,501,520,677,694,779,800 Tajfel, H. 910 Talal, Normal 685 Talarico, J. M. 435

Talbot, M. 739,891 Talwar, Sanjiv 113 Tamres, L. K. 177 Tang, S-H. 416 Tangney, June 767 Tannen, D. 78,177 Tannenbaum, Percy 262 Tanner, J. M. 219 Tarmann, A. 598 Tasbihsazan, R. 554 Tatarkiewicz, W. 660 Taubes, G. 723, 869 Tavris, Carol 658,740 Teasdale, T. W. 550 Tedeschi, Richard G. 801 Teerlink, R. 626 Teghtsoonian, R. 261 Teicher, Martin H. 211,787 Teitelbaum, P. 583 Tellegen, Auke 242, 654,668 Teller, Edward 541 Tennyson, Alfred, lordas 177 Tenopyr, Mary L. 614 Teran-Santos, J. 356 Teresi, D. 113 Terman, J. S. 862 Terman, Lewis 545, 546, 549, 552, 556, 557 Terman, M. 345, 862 Terrace, Herbert S. 525 Tesch, F. 667 Tesser, A. 227 Tetlock, Philip E. 49,936 Thayer, R. E. 698 Thannickal, T. C. 356 Thatcher, Margaret 237 Thatcher, R. W. 196,251 Thoennes, N. 916 Thomas, A. 145,209,251 Thomas, Dylan 248 Thomas, G. C. 900 Thomas, Lewis 96, 187,191,297, 515, 855, 868 Thomas, S. L. 430 Thomas, W. P. 519 Thompson, C. P. 452, Thompson, Donald 479 Thompson, G. 719 Thompson, J. K. 587, 723 Thompson, Judith 459 Thompson, Leigh 445 Thompson Paul 196,559,823 Thompson, Peter M. 326 Thompson, Richard 459 Thomsen, D. K. 435 Thomson, R. 177 Thorndike, Edward L. 407,408,422, 548 Thome, J. 784 Thornhill, R. 591,927 Thorpe, W. H. 526 Thurstone, L. L. 532,536 Tice, D. M. 228,915 Tiedens, L. Z. 658 Tiihonen, J. 793 Tikkanen, T. 36 Tinbergen, N. 577 Tirrell, Michael E. 397,399 Titchener, Edward Bradford 31-33,35,105 Tyler, Christopher 326 Tyler, K. A. 211

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Tjaden, P. 916 Tockerman, Y. R. 715 Todes, D. P. 396 Tofighbakhsh, J. 443 Tolchin, M. 500 Tolkien, J. R. R. 730,759,760,761 Tollefson, G. D. 872 Tolley-Schell, S. A. 644 Tolman, E. C. 416 Tolstoj, Lev 39,218,244, 809,929 Tondo, L. 873 Toni, N. 454 Toole, Elwood 829 Tordoff, V. 451 Torrey, E. Fuller 824, 828, 863 Totterdell, P. 891 Tovee, M. J. 588 Towler, G. 899 Tracey, Jessica 653 Tramontana, M. G. 554 Tranel, N. I. R. 127 Trat, Liudmila 152 Travis, J. 115 Treffert, D. A. 533 Treisman, A. 309 Tremblay, R. E. 383, 829 Trewin, D. 167,180,427,613 Triandis, Harry C. 168-171,508, 649,767, Trickett, P. K. 211 Trimble, J. E. 385 Triplett, Norman 899 Trolier, T. K. 63 Trost, M. R. 156 Truman, H. 456, 903 Trzesniewski, K. H. 245 Tsai, J. L. 649 Tsang, B. Y-P. 171 Tsang, Y. C. 582 Tsien, J. Z. 559 Tsuang, M. T. 811 Tuber, D. S. 81 Tucker, Kenneth A. 624 Tuerk, P. W. 562 Tulving, Endel 443,444, Tulving, M. J. 458 Turk, D. C. 293 Turkheimer, E. 562 Turner, C. W. 429 Turner, John C. 909 Turner, N. 626 Turpin, A. 333 Tutu, Desmond 610 Tversky, Amos 63,64,497 Tversky, D. A. 500, 662 Twain, Mark 88,146,417,477, 560, 777 Twenge, Jean M. 181,184,227, 611,768, 802,915 Twentyman, C. T. 203 Twiss, C. 61 Uchino, B. N. 696 Udry, J. R. 178 Uehling, M. C. 286 Ullman, E. 613 Ulman, K. J. 220 Ulmer, D. 681,700 Ulrich, Roger E. 79,293 Underwood, Benton J. 470

Urbany, J. E. 502 Urry, H. L. 636 Ursu, Stefan 803 Uttal, David H. 198 Vaccarino, A. L. 458 Vaidya, J. G. 251,759 Vaillant, George E. 479,695 Vaitl, Dieter 341 Valenstein, Elliot S. 112, 872, 876 Vallone, Robert P. 49 van Boxtel, H. W. 778 Van den Boom, D. 209 Van Dyke, C. 378 van den Boom, Dymphna 209 Van Engen, M. L. 176 Van Hesteren, F. 223 van IJzendoom, M. H. 208,209 van Ittersum, K. 313 Van Leeuwen, M. S. 180, 549 VanLommel, P. 388 VanPraag, H. 124 VanRooy, D. L. 537 van Schaik, C. P. 523 Van Tassel-Baska, J. 554 Van Yperen, N. W. 930 Vance, E.B. 591 Vande Creek, L. 482 Vandell, D. L. 163 Vandello, J. A. 170,894 Vanderberg, S. G. 568 VanderStoep, S. W. 75 Vanman, E. J. 907 Vaughn, Kathleen Bums 651 Vazire, Simine 762 Vecera, S. P. 312 Vega, W. A. 832 Vegas, R. 421 Vekassy, L. 358 Vemer, E. 244 Veneziano, R. A. 209,215 Verbeek, M. E. M. 755 Vergilijus “, 633, 656, 657 Verhaeghen, P. 235 Verma, S. 565 Vernon, Philip A. 542 Vicary, James 260 Viding, E. 829 Vigliocco, G. 510 Viktorija, karalienė 597,770 Vining, E. P. G. 123 Viswesvaran, C. 537 Vita, W. J. 709 Vitaliano, P. P. 685 Vitevich, M. S. 304 Vygotski, Lev 204 Vogel, S. 149 Vogel, Philip 125 Vohs, Kathleen 155,587 Vokey, J. R. 259 Volavka, J. 793 Voltaire 129 von Bėkėsy, Georg 282 von Ebner-Eschenbach, Marie 240 vonSenden, M. 322 Vrana, S. R. 635 Vreeland, C. N. 605

Wadden, T. A. 718,723 Wager, T. D. 293 Wagner, Allan D. 400,443,457 Wagner, N.N. 591 Wagner, R. K. 535 Wagner, U. 354 Wagstaff, G. 885 Wahlberg, D. 680 Wayment, H. A. 244 Wakefield, J. C. 800 Waldman, I. D. 829 Waldrop, M. F. 553 Waldrop, M. M. 447 Walk, Richard D. 310 Walker, W. R. 246 Wall, B. 926 Wall, Patrick D. 291 Wallace, D. S. 886 Wallace, G. L. 533 Wallach, Hans 306 Wallach, L. 750,751 Wallach, M. A. 750,751 Wallbott, H. G. 327 Waller, James 898 Wallis, C. 291,680 Walster, E. 925 Wampold, Bmce E. 859, 862, 863 Wang, X. 283 Wang, Y. 451 Wangchuk, Jigme Singye, karalius 665 Wansink, B. 313 Warchol, M. E. 284 Ward, A. 724 Ward, C. 376 Ward, J. 295 Ward, K. D. 711 Wardle, J. 294 Warm, J. S. 259 Warner, J. 599 Warr, Peter 694 Warren, N. C. 927 Warren, Richard 327 Washburn, A. L. 582,589 Washburn, D. A. 525 Washburn, Margaret Floy 33 Wason, Peter C. 494,495 Wasserman, E. A. 409, 522 Wastell, C. A. 697 Watamura, S. E. 213 Waterhouse, R. 72 Waterman, A. S. 226 Waterman, Ian 298 Waterman, R. H. 420 Waters, E. 208 Watkins, C. E. 740 Watkins, John G. 804 Watkins, M. J. 442 Watkins, P. C. 662 Watson, David 348, 653,654, 660, 698 Watson,JohnB.34,35,395,400,401,404,430, 775, 843 Watson, R. I. 901 Watson, S. J. 380 Watson, Thomas 420 Weaver, J. B. 594 Weaver, S. L. 767 Webb, J. 711,720 Webb, Wilse B. 350,356

1061

1062

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

Weber, Ernst 261 Wechsler, David 239,547-550, 552,570 Wechsler, H. 376 Wee, C. C. 715 Weed, W. S. 331 Wegner, D. M. 127,342,697 Weigel, George 234 Weil, Andrew 701,702 Weinberg, M. S. 599 Weinberger, N. M. 117 Weinberger, Daniel R. 220 Weiner, B. 641,885 Weingarten, Gene 613 Weinstein, Neil D. 724,769 Weiskrantz, L. 272 Weiss, A. 144 Weiss, D. S. 799, 800 Weiss, H. M. 621 Weiss, J.M. 691 Weissman, M. M. 810, 839 Weitzman, M. S. 933 Wellman, H. M. 201,203,204 Wells, B. L. 594 Wells, C. 447 Wells, G. L. 393 Wells, G. 478 Wender, P. H. 811 Wener, R. 768 Wernicke, Carl 121,122,135 Wessely, S. 872 West, Rose 920 West, Robin 237,238,281 Westen, Drew 731, 738, 741, 859 Wetter, D. W. 713 Wetzel, R.D. 812 Weuve, J. 236 Whalen, Paul J. 635,640 Whaley, S. E. 213 Whalley, L. 534,554 Wheeler, D. R. 334 Wheelwright,J. 143 Whishaw, Ian Q. 161 White, G. L. 928 White, H. R. 914 White, K. M. 228 White, Lynn 244 White, P. H. 625 White, Rhea A. 335 Whitehead, B. D. 243,244 Whiten, Andrew 58, 523 Whiting, W. J. M. 676 Whitley, B. E. 605,910 Whitman, Charles 636 Whitman, Walt 91, 808, 809 Whittington, C. J. 872 Whooley, M. A. 683 Whorf, Benjamin Lee 517,521 Wichman, H. 331 Wickelgren, I. 205 Wickelgren, Wayne A. 444 Widener, A. 742

Widom, C. S. 211 Wiens, Arthur N. 844 Wierson, Michelle 420 Wiertelak, E. P. 290 Wierzbicki, M. 145 Wiesel, Torsten N. 270,322 Wiesner, W. H. 618 Wigdor, A. K. 570 Wilcox, A. J. 592 Wilde, Oscar 777 Wilder, D. A. 910 Wildman, D. E. 140 Wiles, Andrew 538,539 Wilkens, Carl 930 Willemsen, T. M. 176 Williams, C. 599 Williams, J. E. 176 Williams, Kipling D. 611,900 Williams, Redford 680,682,683,695 Williams, S. L. 844 Williams, Serena 298,674 Williams, Wendy M. 563 Williamson, D. A 586 Willingham, W. W. 551 Willmuth, M. E. 594 Wilson, Anne E. 517,779 Wilson, B. S. 284 Wilson, C.M. 695 Wilson, D.B. 557 Wilson, R. C. 901 Wilson, Glenn D. 601, 604,605 Wilson, J. P. 799 Wilson, M. O. 655 Wilson, M. A. 360 Wilson, R. S. 145,197,237 Wilson, Terence D. 127,303, 376 Windholz, G. 397,399 Winfrey, Oprah 461,722 Wingo, P. A. 712 Wink, P. 247 Winkielman, P. 640 Winner, E. 557 Winquist, J. 817 Wirtz, D. 445 Wiseman, Richard 336,476,494, Wisman, A. 216 Witelson, Sandra F. 120,541,604 Wittgenstein, Ludwig 186 Witvliet, Charlotte V. O. 635,658 Wixted, J. T. 469 Wyatt, J. K. 359,440 Wyatt, R.J. 825 Wynn, C. D. L. 525 Wynn, Karen 201 Wynn, V. 435 Wysocki, C. J. 297 Woehr, D. J. 43 Woerlee, G. M. 388 Wolfe, C. 775 Wolfe, Tom 89 Wolfson, A. R. 360

Woll, S. 925 Wolpe, Joseph 843 Wolpert, Edward A. 358 Wonder, Steve 285 Wong, D. F. 822 Wong, M. M. 177 Wood, C. J. 131 Wood, J. M. 440 Wood, James 740,817 Wood, Wendy 159,176,178,184, 617, 645, 772, 775, 904 Woodruff, Guy 203 Woodruff-Pak, D. S. 238,459 Woods, N.F. 220 Woods, Tiger 351,565 Woodward, L. G. 810 Woody, E. Z. 370 Woolcock, N. 894 Wooley, S. C. 721 Woolf, Virginia 808 Worobej, J. 145 Worthington, E. L. 222, 864, 865 Wortman, C. B. 248,405 Wren, C. S. 386 Wright, I. C. 823, 824 Wright, K. 214 Wright, M. 604 Wright, PH. 177 Wright, Robert 150 Wright, W. 143 Wrzensniewski, Amy 613 Wuethrich, B. 375 Wulsin, L. R. 683 Wundt, Wilhelm 31, 33, 35,307 Xu, Y. 456 Xun, Elaine W. Q. 517

757

Zadro, Lisa 611 Zajonc, Robert 75, 544, 639-641,651,924, 925 Zammit, S. 380 Zanna, M. P. 145,908 Zauberman, G. 501 Zechmeister, Eugene 487 Zeidner, M. 564 Zeineh, M. M. 458 Zeno 841 Zigler, Edward F. 211,562,563 Zilbergeld, B. 854,859 Zillmann, Dolf 594, 635, 639,917,918 Zillmer, Eric 742 Zimbardo, Philip G. 884, 887, 888, 900, 910 Zimmer, C. 203 Zimmerman, R. D. 618 Zinbarg, R. 800, 802, 803 Zomberg, G. L. 823 Zubieta, J-K. 292 Zucco, G. M. 296 Zucker, G. S. 885 Zucker, K. J. 598 Zuckerman, M. 579

Dalykinė rodyklė 2001 m. Rugsėjo 11-oji 47,237,334,435,455,499, 500,655,657,679,707,744,797,800,882-884, 891,898,910,911,914,934, 935 360 laipsnių grįžtamasis ryšys 619,620 p (fi) reiškinys (phiphenom enon ) 315, 321, 338 A A tipo (Type A) žmonės 681, 682, 683, 689, 700 abipusiai akla procedūra (double-blindprocedure ) 67, 68, 70 abipusiai aklas tyrimas 260, 874, 871, 876, 868 abipusiškumo norma (reciprocity norm ) 933, 939 abipusis determinizmas (reciprocal determ inism ) 764, 765, 773 absoliutusis slenkstis (absolute threshold) 258,259, 261,263 girdimumo 279 abstinencija (w ithdraw al) 372,376,377, 381,410 Abu Graibo kalėjimas 888,903 acetilcholinas (ACh, acetylcholine) 93, 94, 95-97, 236 adaptacija jutimų (sensory adaptation) 261 suvokimo 323 adrenalinas 104, 675, 829, 928 aerobiniai pratimai (aerobic exercise) 697,698,726, 871 ir depresija 698 afazija (aphasia) 121, 286,287 afektas, lėkštasis 820 agnostikai 864 agonistai 95-97 agorafobija 797 agresija, agresyvumas (agression) 61, 85, 111, 112, 134,149,175,183,211,218,377,378,414,423, 426,429,640,657,658,755,772,778,779,807, 831, 905, 909, 912-917, 919-921, 937, 938 išmokta 915 seksualinė 917,918 agresijos biologija 912 biopsichosocialinis supratimas 921 modelių stebėjimas 916 pakeitimo programos 916 pastiprinimas 938 psichologija 914 stebėjimas 938 AIDS 80, 156, 193, 248, 380, 502, 587, 597, 608, 685-687, 690, 695, 706, 708, 771, 850, 912 aistringoji meilė (passionate love) 928,929,939 aiškiaregystė 333,334,336,490 aiškinimo stilius 693, 815, 852 ir depresija 816 neigiamas (pesimistinis) 814, 815, 819

akis 103,264-268,311 dugnas 266 lęšiuko drumstis (katarakta) 322,323 obuolys 2“ receptoriai 264,269,277,280 struktūra 264,277 tinklainė 267,269 akių judesiai 261, 349 konvergencija 312 aklaregystė (blindsight) 272,505 akloji dėmė (blind spot) 264, 267,268 aklumas 285,286 nedėmesingumo (inattentional blindness) 304, 305, 338 pasirinkimo aklumui (choise-blindness blindness) 305 pasirinkimui (choice blindness) 304, 305 pokyčiams (change blindness) 304,305,467 akomodacija (accom m odation) 198,199,216,266 akronimai 447,486 aksonas (axon) 90-93, 97, 98, 102, 114,125, 179, 221,267, 269,277, 295, 296, 541 aktyvavimo-sintezės teorija 361 aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (attention-deficit hyperactivity disorder, ADHD) 786-788,795 aktyvus klausymasis (active listening) 840,841, 851 alerginės ligos 132,684 alfa bangos (alpha w aves) 346,347 algoritmas (algorithm ) 493,506 alkis 89, 93,112, 576, 580-585, 626 fiziologija 581-584,589 hormonas oreksinas 583 motyvacija 588 psichologija 585-586 skatulys 578 teorija 583 alkoholis 193, 367, 372-376, 380-387, 390, 400, 402,596,674,686,705,724,726,734,771,793, 800,809,811,832,833,844,845,850,852,865, 869, 871,913,914,917,918 ir agresyvumas 914 ir nėštumas 193 ir smurtas 85 alkoholinis vaisiaus sindromas (fetal alcohol syndro­ m e) 193 alkoholizmas 113,149,211,383,404,406,776,844, 850, 854, 878 ženklai 383 ir smegenys 375 altruizmas (altruism ) 526,577,905,930,931-933, 939 Alzheimerio liga (A lzheim er s disease) 141,236,237, 249,297,454,457,554, 714, 811, 828

amžius chronologinis 545,552,678 ir atmintis 467 ir kvapo pojūtis 297 ir pasitenkinimas gyvenimu 246 ir vairuotojų mirtingumas 235 protinis (m ental age) 545, 552 amerikietiška ženklų kalba (AŽK) 285 Amerikos psichiatrų asociacija (A m erican Psychiatric Association) 482,555, 599,706, 786,790 Amerikos psichologų asociacija (A m erican Psy­ chological A ssociation, APA) 33,36,40,80,81, 221, 402, 415, 429,482, 570, 770, 858, 865 amfetaminas (am phetam ines) 377, 387, 822 amiotropinė lateralinė sklerozė (ALS) 661 amnezija (am nesia) 456-459, 743, 585, 791 apsimestinė 742 kūdikystės 197,216,459,482,485 Amono ragas (hippocam pus) 110, 111, 114,134,179, 456,457-460, 656, 679, 742, 814, 819 analizės lygiai (levels of analysis) 37,328,329 ankstyvosios intervencijos poveikis 561 anonimiškumas 900,905 Anoniminių alkoholikų asociacija 850,852 anoreksija, nervinė (anorexia nervosa) 586,587,589, 789, 850 antagonistai 95-98 antidepresantai 378, 803, 814, 870-872, 877 biologija 870 dvigubo veikimo 877 antinksčiai (adrenalglands) 104,220,592,677,678, 689 Antrasis pasaulinis karas 224, 237, 581, 667, 742, 772,803,903,911,923 antriniai lytiniai požymiai (secondary sex charakteristics) 219,229 antrinis pastiprinimas 410 antsvoris 587,714,717-724,727 apdorojimas, informacijos automatiškas (autom atic processing) 439, 440, 473, 505 iš apačios į viršų (bottom -up processing) ir iš viršaus į apačią (top-dow n processing) 256,263 lygiagretusis (parallel processing) 271,272,277, 283, 343 pasąmoninis 343,494,521 apetito hormonai 583, 584 apibendrinimas (generalization) 397,398,399,400, 406,407,412,421 apibrėžimas, sąvokos 491,492,506 apklausa (survey) 56, 59, 76, 85 kognityvinę 480,485 metodo privalumai ir trūkumai 56 apkurtimas ir kurtumo kultūra 283

1064

DALYKINĖ RODYKLĖ

aplinka (environm ent) 139 ir intelektas 561,572 kūrybinė 543 skatinanti 561,562 aplinkos pasirinkimas 148 svarba lyčių vaidmenų raidai 183 veiksniai 144 aplinkybės, kurios didina konformizmą 893 Aplysia, sraigė 393,454 apnėja 356, 357 apšviestumo (skaisčio) suvokimo pastovumas 318, 319,321 apvaisinimas 190,192,195,209 mėgintuvėlyje 150 argumentavimas 205 statistinis 70 artimumas 208,217, 225, 642, 923,924,927, 928, 938 artumas 309,320 artritas 291, 684, 714,727 Ascho konformizmo eksperimentai 892-894, 897, 898, 904 asimiliacija (assim ilation) 198,199,216,218 asmeninė erdvė (personal space ) 168 kontrolė (personal control) 691, 724, 731,766768,903 asmeniškai prasminga informacija 486 asmenybė (personality) 674,730-781 bruožų teorija 535,681, 738,752-764 įvertinimo būdai 757,760 pastovumas 761 Didysis Penketas 758,759,764 formavimasis 737,746, 747,755 humanistinė kryptis 747-751 Abrahamas Masiowas 748 Carlas Rogersas 748 savojo Aš įvertinimo būdai 749 humanistinės krypties vertinimas 750-751 klausimynas (personality inventory) 757,758,764 psichoanalitinė kryptis 731-746 pasąmonės tyrinėjimas 732-736 asmenybės struktūra 733 asmenybės raida 734 gynybos mechanizmai 735 neofroidininkai ir psichodinaminė teorija 737 pasąmonės procesų vertinimas 738-740 psichoanalitinės krypties vertinimas 741-745 psichologija 40,760 socialinė-kognityvinė kryptis 764-773 abipusė įtaka 765 asmeninė kontrolė 766-771 socialinės-kognityvinės krypties vertinimas 772 stabilumas-nestabilumas, emocinis 754,755,758— 764 struktūra 733,746 sutrikimai (personality disorders) 730,828, 831 asocialaus tipo (antisocial personality disorder) 175,183,829-834 narcizinis 828 daugialypės 804-805 ribinis 828 testai 611,616,761 tipas 753,754 asociacijos 394, 395,402,461-465,486, 516 sąlyginės 521

sužadinimo procesas 465 vaizdinės 567 asociacinės smegenų žievės sritys (association areas) 116,119,120,121,135,196,216 asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (antisocialper­ sonality disorder) 175, 183, 829-834 asocialus elgesys 431,779,809 asociatyvusis mokymasis (associative learning) 393, 394,406,407,421 Aspergerio sindromas 205 Associated Press (AP) 62, 674 astma 132, 674 astrologija 51,333,336,756 Aš-zr. savasis Aš „aš tai jau seniai žinojau" reiškinys 47, 54 AT& T 614, 615, 772 atėjusios eilės efektas 440,448,449 aterosklerozė 682 atgarsio atmintis (echoic m em ory) 450,459 Atkinsono-Shififrino trijų etapų atminties modelis 436,438 atkūrimas, informacijos (retrieval) 436,458,461,470 nesėkmė 470 užuomina 486 atlaidumo ar griežtumo efektas 619,627 atminties biologija 454 fizinis pėdsakas 453 formavimasis 436,453 gerinimas 454,485-486 informacijos apdorojimo modelis 436 pokyčiai 492 , posistemės 457 procesai 559 psichologija 486,487 septynios nuodėmės 466 silpimas 454 talpa 453 atmintis (m em ory) 105,110, 111, 114,121,134,197, 237,260,354,371,376,379,387,394,434-487, 490, 532, 698, 742, 873, 874 atgarsio (echoic m em ory) 450 atpažinimo 238 atvaizdžio (iconic m em ory) 450,459 blykstės 434,435,438 darbinė (w orking m em ory) 436, 437, 438, 450, 458,487, 547 deklaratyvioji 457,679 fotografinė (vaizdų) 450 informacijos kodavimas 439-448 saugojimas 449^159 atkūrimas 460-465 išreikštoji (explicit m em ory) 456,457,459 ilgalaikė (long-term m em ory) 216,436,438,442, 450,451,453-455,460, 467,470,487 jutiminė (sensory m em ory) 436,449,450, 487 neišreikštoji (im plicit m em ory) 457,459 nuo būsenos priklausanti 464 nuotaiką atitinkanti (m ood-congruent m em ory) “4 perspektyvinė 238,249 procedūrinė 457,521 trumpalaikė (short-term m em ory) 436-438,442, 449-451,454,455,459 užmiršimas 466-473 verbalinė 440 atmintyje, saugojimas (storage) 436

atpažinimas (recognition) 272,273,460,461,465 atpildas, išorinis 417 atpildo centras 112,113 stygiaus sindromas 113 „atpirkimo ožio" teorija (scapegoat theory) 909,910, 937 atranka atsitiktinė 56,59 empirinė 757 natūralioji (natural selection) 37,402 atrankinis dėmesys (selective attention) 302-303,304,338, 367, 820

nenaudoj amų neuronų pašalinimas 229 atribucija 884, 885 dispozicinė 883,890 neigiama 816 padariniai 884, 885 pagrindinė klaida (fundam ental attribution

error)

883

situacinė 883, 890 stilius 766, 769, 773 teorija (attribution theory) 883 atsakas 393,395,396,403,406,409,411,413,416, 421,457,676, 677 nesąlyginis (NA) 396 sąlyginis (SA) 396 atsakomoji elgsena (responded behavior) 407,422 atsilikimas, protinis (m ental retardation) 555 atsiminimų kūrimas 474-484; taip pat žr. atmintis, prisiminimai apie smurtą 481-483 klaidinga informacija ir vaizduotė 475-476 šaltinio iškraipymas 477 teisingų ir klaidingų prisiminimų atskyrimas 477 vaikų liudininkų prisiminimai 479-480 atsipalaidavimas 590,607,699 laipsniškas 843 atsiskleidimas 930,939 atsitiktinė atranka 57 imtis (random sam ple) 56, 57,69 atsitiktinis paskirstymas (random assignm ent) 6770,76 atskirtis, socialinė (ostracism ) 611-612 atskyrimas (discrim ination) 397,398,400,406,407, 412,421 atspalvis (hue) 264, 754 atsparumo stresui mokymas 848, 852, 859, 867 atstūmimas 228, 611, 612, 815-819, 915 ir depresija 818 atvaizdžio atmintis (iconic m em ory) 450,459 atvaizdai tinklainėse 316,317 atvaizdų skirtumas tinklainėse (retinal disparity) 311, 312,320,338 atvejo tyrimas (case study) 55, 59, 76, 85 privalumai ir trūkumai 59 atvirkštinis reagavimas (reaction form ation) 736, 744,746, 747 atvirumas 758, 759, 764 augimo hormonai 355,363 augimas, potrauminis 801,806 aukštesnieji tikslai (superordinate goals) 934 aukštuma (plato) 590,607 auklėjimas autoritetingas 214,215,218

DALYKINĖ RODYKLĖ

individualistinėse ir kolektyvistinėse kultūrose 174 auklėjimo būdai 214-216,218 autoritariškas 215,218 autoritetingas 215,218 aureolės efektas 619 klaidos 627 ausies būgnelis 279,280,287 ausis 278-284,287 išorinė 279, 280,287 vidinė (inner ear) 279,280, 287 vidurinė (m iddle ear) 279,280,287 autizmas (autism ) 175,204,205, 217, 533, 845 automatiškas užkodavimas 439,448 automatiškas informacijos apdorojimas (autom atic processing) 439,440,473, 505 autonomija (savarankiškumas) 225,230 autonominė nervų sistema (autonom ic nervous sys­ tem ) 99,100,103,104,256,633,634,641,671, 699, 755, 796, 829 funkcijos 99 reaktyvumas 755,764,766 aversinis sąlygojimas (aversive conditioning) 710, 842,843,844,845, 851,852 alkoholikams 845 B

B limfocitai 684 B tipo asmenybė (Type B) 681, 682, 689 baimė 111,112,134,499, 507, 577, 630-636, 639, 640,642-644,6“,648-657,668,670,802,803, 823 būti vienišam 610 išmoktoji 654,655 naujovių (neofobija) 5 86 baimės biologija 655,670 sąlygojimas 801,807 valdymo teorija (terror-m anagem ent theory) 744, 747 takai 656 baltoji masė (aksonai ir dendritai) 541 Bandūros eksperimentai 242,426,430, 764, 765 bangos alfa (alpha w aves) 346, 347 amplitudė 264 delta (delta w aves) 362,347 elektromagnetinės 264-265 fizinės savybės 264 ilgis (w avelenght) 264,276-279 garso 258,279,280,282, 283,287, 300 radijo 258, 264,265 šviesos 264,265,275 barbitūratai (barbiturates) 374,376,387 bausmė 413415,422,423,426,431 fizinė 414 bazinis medžiagų apykaitos greitis 584 baziniai tyrimai (basic research) 40 bažnyčios lankymas ir tikėtina gyvenimo trukmė 705 BB C 452, 648, 909 bejėgiškumas 423,781 išmoktas 767, 768, 773, 800 bendraamžių įtaka 164,165,173,385 bendradarbiavimas 933-936,939 grupėse 609 bendrasis intelektas (general intelligence , g) 531-537.537 . 541-543,558

prisitaikymo sindromas (BPS) (general adaptation 676,678, 689 bendravimas 935,936 nežodinis 649 besąlygiškas priėmimas (unconditional positive regard) 748, 749, 752 biheviorizmas (behaviorism ) 31,34,35,38,340,342, 395,400,401,405-407,415,419,512,513,747, 765 binokuliniai požymiai (binocular cues) 311,312,338, 320 biologija ir asmenybė 730,754 ir seksualinė orientacija 603 biologinė įtaka agresijai 912, 938 branda 250 lytis 183 psichologija (biologicalpsychology) 89 teorija 801, 806 biologinis laikrodis 344,345,362 polinkis 401,417,423 alkoholiui 383 požiūris 802,811 ritmas (biological rhythm ) 343, 344,3“, 362 grįžtamasis ryšys (biofeedback) 699,700,726 biomedicininė terapija (biom edical therapy) 836, 837,867-878 gydymas vaistais 867-872 antidepresantai 870-871 raminamieji vaistai 869 vaistai nuo psichozės 868 vaistai nuotaikai stabilizuoti 872 smegenų sužadinimas 873-874 elektrokonvulsinė terapija 873 EKT alternatyvos 874 psichochirurgija 875-876 biopsichosocialinis požiūris (biopsychosocial approach) 37, 38, 89, 178, 180, 370, 384, 788, 789, 801,811,834, 907 į agresiją 921 į asmenybės tyrimą 766 į depresiją 815 į nusikalstamumą 831 į psichikos sutrikimus 789 į psichoterapiją 879 į raidą 184, 185,187 į rūkymą 711 į sėkmingą senėjimą 246 į skausmą 289,290, 299, 300 į sveikatą 724 į sutrikusį elgesį 786,795 bipolinės ląstelės 267,268,273,277 bipolinis sutrikimas (bipolar disorder) 149,807,808, 809, 811, 814, 818, 833, 873, 877-879 bitės 523, 525, 527 blėsimas (extinction) 397,398, 399,406,407,411, 412,421 prisiminimų 468,470,476 blykstės atmintis (flashbulb m em ory) 435,438 botulino preparatai 96, 643 Brailio raštas 123 brendimas (m aturation) 196,216,220 ankstyvas 220 biologinis 197 fizinis 310 syndrom e, G A S)

1065

ir kūdikio atmintis 197 lytinis (puberty) 218,219,225,229 Britų psichologų draugija 80, 81,482,756 Broca sritis (B rocas area) 121, 122,128,135 brolių gimimo eiliškumo efektas 600 bruožas (trait) 753, 754, 757, 763 aptikimas 273 įvertinimo būdai 757 dimensijos 754,763,781 teorija 752,759, 761, 764 jos vertinimas 759 budrumas 341,345-347 bulimija, nervinė (bulim ia nervosa) 586, 587, 589, 789, 859, 867 C Cannono-Bardo teorija (C annon-B ard theory) 631— 633 celibatas 185,599 centrinė duobutė (fovea ) 264,268,277 centrinė nervų sistema (CNS, central nervous system ) 98, 100-102, 193, 290, 376, 377, 710, 869, 877 nugaros smegenys 100 centrinės tendencijos matai 71-73,76 centrinė tvarkyklė 437,438 chameleono efektas 891,904 cheminiai organizmo procesai ir smegenys 582 choleriškasis tipas 753 cholesterolis 681-683, 695,723,725 Chomsky: įgimta universalioji gramatika 512 chromosoma (chrom osom e) 139,140,150,678,811, Y 178,787,913 papildoma 555 X 178 ciklai devyniasdešimties minučių 344 dvidešimt aštuonių dienų 344 dvidešimt keturių valandų 344 cirkadinis ritmas (circadian rhythm ) 344,345,362, 379, 387 C N N 427, 648, 807 C N S 98, 102 C onsum er Reports 722,853,858 CREB baltymas (angį. cAM P response elem ent-binding) 454 cukrinis diabetas -žr. diabetas

Č Černobylio reaktoriaus avarija 353,902 D

dalinis (protarpinis) pastiprinimas (partial [interm it­ tent ] reinforcem ent) 411,412,422 daltonizmas 175 darbas 244, 249, 613 ir tapatumas 612 pagal lankstų grafiką 626 darbinė (trumpalaikė) atmintis (w orking m em ory) 436, 437,450,458,487, 547 darbo efektyvumas 616 įvertinimas 619 pasidalijimas 166 darbuotojų įsitraukimas 622, 623 dalyvavimas priimant sprendimus 626 kaita 627 pasitenkinimas 621 Darwino evoliucijos teorija 32,159,185,186,401, 577, 797

1066

DALYKINĖ RODYKLĖ

daugialypės asmenybės sutrikimas 804-805 Dauno sindromas (D ow n syndrom e ) 555,558 dažnio teorija (frequency theory) 282,287 dažnis (frequency ) 279,282 dehidracija 379,387 deja vu 463,464,466 delta bangos (delta w aves) 362,347 dendritas (dendrite) 90, 92, 97, 180, 541 depresija 34,52,53,54,61,62,66, 89,93,96,148, 149,151,169,193,211,212,226,228,233,247, 248,345,377,380,385,387,413,414,423,453, 455,464,465,482,537,599,612,641,635,659, 661,663,667,680,683,686,689,695,698,709, 722,724,727,767,768,770,773,776,784-786, 788-790,793,796,800,807-811,813-819,832, 834,839,846,847,848,851,855,857-860,862865, 867, 870-879 asociaciniai tyrimai 811,818 ciklas 465, 814, 817-819 didžioji (m ajor depressive disorder) 807, 808812, 816, 818, 833,846, 874, 878 lėtinė 874 neurologiniai ženklai 813 teorija 52, 809, 818 žiemos 862 deprivacija, santykinė (relative deprivation) 667 dešiniarankiškumas 130-133,135 dešinysis smegenų pusrutulis 135,458 determinizmas abipusis (reciprocal determ inism ) 764,765,773 genetinis 158 lingvistinis (linguistic determ inism ) 517,521 deviacinio elgesio apibrėžimas 795 dėmesys 302,305 atrankinis (selective attention) 302,303,338,367, 820 dėmesio centro efektas (spotlight effect) 774, 775, 780 diabetas 79, 291,714, 719, 727, 869, 877 diagrama, stulpelinė 71,76 didžioji smegenų jungtis (corpus callosum ) 114,125, 126, 128,135, 602 Didžiojo Penketo asmenybės bruožai 758,759,764 dieta 586,588 dirgiklis 103,125,256-264,269,271,274,276,278, 279,283,290,291,293,299,303,307,308,320, 327, 332, 393, 399,409, 639, 676 erotinis 594 ikislenkstinis 259,640 išorinis 594 įsivaizduotas 594 jutiminis 262, 639, 642 „maskuojamasis" 259 neįsisąmoninamas 259 nekintantis 257,261 nesąlyginis (ND) 396 neutralus 396,397 pykčio 670 sąlyginis (SD) 397,802 seksualinis 376 silpnas 258,259 dirgiklio apibendrinimas (generalizavimas) 802 fizinės savybės 258 impulsas 631 įvestis šviesos energija 264 garso bangos 278

dirgiklių grupavimas 309 skirtumas 92,261 diskinezija, vėlyvoji (tardive dyskinesia) 869,877 diskriminacija (discrim ination) 492,570,571,776, 780,905, 909, 937 dėl svorio 715-716,727 lyčių 908 rasinė 716, 887 disleksija 78 disociacija (dissociation) 367,369-371, 804 disociaciniai sutrikimai (dissociative disorders) 791, 804-806 tapatumo (dissociative identity disorder) 804-806 dispozicinė atribucija 883,890 distimija 808,818 divergentinis mąstymas 538,543 dydžio ir atstumo (nuotolio) santykis 316-318 suvokimo pastovumas 316,321 DNR (dezoksiribonukleino rūgštis) (deoxyribonucleic acid, D N A) 139, 140, 149, 150, 678, 741, 811, 825 dalelės, vadinamos telomeromis 678 dopaminas (neuromediatorius) 94,97,113,377,378, 383,384,387,636,710,726,822, 825, 827, 869 apykaitos ypatumai 383 receptoriai 636,642,869 D1,D2 869,877 draugiškoji meilė (com panionate love) 928,929,930, 939 drovumas 78, 796 drozofilos 602-603 DSM-IV (D iagnostic and Statistical M anual of D is­ orders, F ourth E dition) 789,790-792,795, 805 dualizmas (dualism ) 389 duomenų diapazonas (range) 73,76 dvasingumas ir religinės bendmomenės 703-704 dviejų žodžių stadija (itw o-w ord stage) 510,511,516 dviejų veiksnių emocijų teorija (tw o factor theory) 631,632,633,671,928 dvikalbystė 518,519,521 dvilypė nuostatų sistema (dual attitude system ) 505 reakcijos į stresą sistema 689 dvynių tyrimai 141, 142, 144, 146, 242, 350, 357, 363, 383, 559, 561, 608, 718, 755, 829, 913 marichuanos vartojimas 383 miego įpročiai 350 svoris 718 E Ebbinghauso užmiršimo kreivė 441,468,469,474 Edipo kompleksas (O edipus com plex) 734,741,746 ego 733-738, 745, 746, 837 egocentrizmas (egocentrism ) 202,203,217 egoizmas 750,779,780 Einšteino reliatyvumo teorija 186 smegenys 115,541 eismo nelaimės 235,352 ejakuliacija 220,229,233, 591 išankstinė 591,607 pirmoji 220 eklektinis požiūris (eclectic approach) 836, 837 ekscentriškas elgesys 831 eksperimentas (experim ent) 66-70 su gyvūnais 79 eksperimentinės sąlygos (experim ental condition) 67

ekspresyvumas 645,762-764 ekstazis (metilendioksimetamfetaminas, MDMA) 377,378, 379,381,387 ekstraversija 149,643,754,755,757-759,761,763, 764 elektroencefalograma (EEG, electroencephalogram ) 107, 134, 272, 347, 348,493, 639 elektrokonvulsinė terapija, EKT (electroconvulsive therapy, ECT) 52,453,455, 867,873-874, 877, 879 alternatyvos 867 Elektros kompleksas 735 elgesys 674,837 įprastas 786 ir nuostatos 886-889 stebint kitiems 899 elgesio aiškinimas asmens arba situacijos veiksniais 883 formavimas 408,413 įvertinimo būdai 772 genetika (behavior genetics) 38, 138,139-151, 532, 560 grįžtamasis ryšys 650-652,658 išraiška 631 medicina (behavioral m edicine) 674, 688, 689 modifikacija 852, 859, 867 nepastovumas 761 sutrikimai 785, 790 terapija (behavior therapy) 842, 843, 846, 849, 851,859,867,869 embrionas (em bryo) 191,192,195 kritinis laikotarpis 603 emocijos (em otion) 111, 112, 114, 134, 404, 543, 569,537,573,630,631-671,743,773,790,802, 937 elektroninės 647 ir autonominė nervų sistema 633 ir sveikata 333 ir veido išraiška, kūno pozos 889 dviejų veiksnių teorija (tw o factor theory) 631, 632, 633, 671, 928 kūdikių 653 neadekvačios ir veiksmai 820 neigiamos 659,670,789 pagrindinės 653 teigiamos 660,670,770 emocijų atpažinimas 569 atskleidimas ir įvertinimas 646 dimensijos 654 fiziologija 631,633-641 požymiai 635,642 panašumai 634 skirtumai 635-656 išgyvenimas 653-670 baimė 654-655 pyktis 656-658 laimė 659-669 kontrolės centrai 876 pakilimai ir nuosmukiai 660 pastebėjimas 537 poveikis sveikatai ir ligoms 63 raiška 634, 642-652 neverbalinis bendravimas 642-645 emocijų atskleidimas ir įvertinimas 646 ir kultūra 647-649 veido išraiškos poveikis 650-652 sudedamosios dalys 631,633

DALYKINĖ RODYKLĖ

supratimas 537, 543 fiksacija (fixation) 494,495,496,506,515,735,745, svyravimai 660,670 746 teorijos 631-633 poveikis elgesiui 734 tyrimo analizės lygiai 650 fiksavimas, funkcijų (functional fixedness) 496,506 valdymas 537,543 fizinė priklausomybė nuo narkotikų (physical emocinis dependence) 372 atsakas 639-642 fizinis intelektas (em otional intelligence) 536,537,543, aktyvumas 674,722 569 patrauklumas 923-925,938 nestabilumas 141,754, 758, 763 silpnėjimas 231 ryšys tarp psichoterapeuto ir kliento 863 fiziniai stabilumas 754, 764, 758,763 pratimai 236,249 sutrikimas 789 pokyčiai 231 sezoninis 343 paauglystėj e 219,229 sužadinimas 634 vidutinio amžiaus 248 emocionalumas 251,754 fiziologinė reakcija 632,633,635 empatija 225, 228, 425, 527, 537, 645, 749, 752, fiziologiniai poreikiai 578,579,751,748 755, 781, 840, 859, 862- 867, 891, 904 flegmatiškasis tipas 753 fiziologiniai matai 645 Flynno efektas 550,553,556,563,565 neurologinis pagrindas 652 fluoksetinas 870 empiriškai sukurtas testas (em pirically derived test) fMRV (funkcinis MRV) (functional m agnetic reso­ 757 nance im aging) 108,119,123,134,221,270,293, empirizmas (em piricism ) 31,35 493,519, 591,594, 639, 640, 803 endokrininė sistema (endocrine system ) 103-105, fobija (phobia) 656, 796, 797, 798, 802, 803, 806, 111,112,684 807, 832, 833, 834, 836, 842, 843, 859, 867 endorfinai, endogeniniai morfinai (endorphins) 93, socialinė 790, 797,798, 802 95-98, 291,292, 376, 380, 698, 726 fonas -žr. figūra ir fonas enzimai 375 fonemos (phonem e ) 508-511,513,516 epilepsija 107,125, 873 formalių operacijų stadija (form al operational stage) epinefrinas (adrenalinas) 104, 633, 637, 677, 689, 200, 205,206, 217, 221, 222, 230 710, 726 formavimas, elgesio (shaping) 408,409,422 erdvinis suvokimas 567 formos 122,316 ir seksualinė orientacija 604 grupavimo principas 308,320 erdviniai gebėjimai 532,568 ir dydžio suvokimas 308,316, 319, 321 erekcija 101,233 formuluotė, formulavimas (fram ing) 56,59,479,501, sutrikimai 349,591,607 502, 505 erogeninės zonos 734 klausimų 59, 501, 507 erotinės TV programos 594,608 sprendimų 501 erotiniai frenologija 88,97,133 dirgikliai 594 Freudo troškimai 359 asmenybės teorija 732-733,741,744,745,747, estrogenas (estrogen) 232,592,607, 608 839 etiketės 761,793-795 išstūmimo sąvoka 472 diagnostinės 795 kritika 745 etniniai norų išsipildymo sapnų teorija 359,361 konfliktai 610 psichikos sandaros samprata 733 skirtumai ir panašumai 563 psichoanalitinė teorija 732,741,747 intelekto testuose 563,572 psichoseksualinės raidos stadijos 734,746 euforija 93, 377-380, 387,404 frustracija 667, 910, 914, 938 euristika (heuristics) 493,496-498,500,502,504frustracijos-agresijos dėsnis (frustration-aggression 507,516,521,546 principle) 914 evoliucijos teorija 32,154,159,185,186,401,577, funkcijų fiksavimas (functionalfixedness) 496,506 797, 803 funkcionalizmas (functionalism ) 31,32,35 evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) 38, G 138,152-160,178,243,249,568,577,580,602 g veiksnys (bendrasis intelektas) 531,532,534-537, kritika 158 541-543,558 lyčių seksualumo skirtumų aiškinimas 155,156, GABR (gamaamino-butirinė rūgštis) 94 187 galimi Aš (galima savastis) 774,780 F G allup 56,176,214,383, 388,427, 523, 605, 787, faktorinė analizė (factor analysis) 531,532,543,754, 850, 864, 889, 923 763 apklausa 350,352,430,598,605,664,698,711, falinė stadija 734, 735,738,746 719, 750, 781,797, 906, 933, 934 fantominiai pojūčiai darbo vietos auditas 623 rankų ir kojų 290 institutas 80,177,181,228,243, 605, 615, 622, skonis, garsas, kvapas, vaizdas 291 657 fazės, orgazmo 590-591 organizacija 605,623,624, 662, 908 Federacinis tyrimų biuras (FTB) 175,638 galvos smegenys 88, 89,93-96,98-103,105-107, figūra ir fonas (figure-ground) 308, 309, 320,338 109-112,114,117,120,122,123,125-127,135

1067

perskyrimas 125 sandara 109 ganglines ląstelės 267,269,270,273,277 Gardnerio intelekto teorija 532,534 garsas 278,287 fantominis 291 lokalizuotas 283 garsinės informacijos kodavimas (acoustic encoding) 443, 449 garso apdorojimo grandinės 283 aukštis 282 suvokimas 287 bangos 258,279, 280,282,283,287, 300 šaltinio vieta 282,283,287 stipris 278-281 gebėjimas apdoroti informaciją 241 atsigauti po traumos 800, 806 mąstyti 527 prisitaikyti 661 prisiminti naują informaciją 238 gebėjimų įverčių prognostinė galia 552 testas (aptitude test) 546,547,550,551,552,570, 571,573,617 geštaltas (gestalt ) 308,320,338 grupavimo taisyklės 310 geštaltinė psichologija 31,307-309,320 gėjai 70, 598, 599, 601-606, 608, 908 gemalas -žr. vaisius genai (genes) 139-141,147-150,153,157,159,160, 174, 184, 197,249, 803 ir aplinka 148,150,193,561 įtaka intelektui 558-572 ir kūno svoris 718 ir seksualinė orientacija 602 ir temperamentas 755 savireguliacija 151 genėjimas 161 generalizuotas nerimas (generalized anxiety disorder) 796, 798, 801-803, 806, 832, 834 genetika 164,761 genetinė augimo tendencija 196 įtaka 141,144,147,153,811 seka 555 genetiniai veiksniai 145,587,718,721, 825 ir priklausomybė nuo narkotikų 383 ir schizofrenija 828 testai 149 genetinis kodas 140,141,490,509 determinizmas 158 „genijaus" sindromas 533 genitalinė fazė 734,735,7“ genomas (genom e) 139,140,150, 153 „gerai jautiesi - gerai elgiesi" reiškinys (feel-good, do-good phenom enon) 622,659, 670 gerovė materialinė “6 nacionalinė “5 subjektyvioji (subjective w ell-being) 659,“1,“4 gestų kalba 128,286,508,515 kultūriniai apibrėžimai 648 reikšmė 647 gimda 192,195, 220

1068

DALYKINĖ RODYKLĖ

gimstamumas, mažėjantis 233 gydymas parapsichologinis 333 vaistais 867 gylio suvokimas (depth perception) 122, 123,310, 319,320,338 binokuliniai požymiai 311,312,320 monokuliniai požymiai 320 gynybiška savivertė 780 gynybos mechanizmai (defence m echanism s) 735, 736,737, 741, 744, 746, 747, 781 gyvenimo įvykiai ir atsitiktinumai 242 krizės 242,249 tarpsniai 189-254 tempas 58 gyvūnų apsaugos organizacijos 79 homoseksualumas 601 mąstymas ir kalba 522-526 glaukoma 291 glijos ląstelės (glial cells) 115, 825 gliukokortikoidiniai streso hormonai 677,689 gliukozė (glucose) 100,104,107,128,377,582,583, 814 radioaktyvioji 107 glutamatas 94,454, 822, 827 „Google“ 166, 860 grafinės įvertinimo skalės 619 grafologija 756 Graikija, antikinė 30,445,753, 908 gramatika (gram m ar) 509, 514, 516, 525 universalioji 513,516 GRE (G raduate Record Exam ination) 551, 554 verbaliniai įverčiai 554 greitos išvados (thin slices) 505 grelinas, alkį sukeliantis hormonas 583,589 griežtumo efektas 620,627 grupavimas (grouping) 306,309, 310, 319,338 grupė, išorinė ir vidinė 909, 910, 937 grupės įtaka 898 normos 892 poliarizacija (grouppolarization) 901, 902,905 sąveika 901, 902, 905 spaudimas 892 standartai 610 grupinė ir šeimos terapija 849 grupinis elgesys 891 mąstymas (groupthink) 901,902, 903, 905 grupių raidos panašumai 172 skirtumai 147, 564, 721 ir aplinkos įtaka 564 gugavimo stadija (babbling stage) 510,511,515,516 gumburas (thalam us) 109,110-112,114,134,269, 275,277,278,287, 640, 642, 823, 828 guminės rankos iliuzija 295,289,290

Harvardo universitetas 32, 33,186, 334, 568, 683, 695, 762 medicinos fakultetas 704 smegenų bankas 106 visuomenės sveikatos mokykla 376 hašišas 382 von Helmholtzo vietos teorija 282 hematoencefalinis baijeras 96 Heringo priešingų procesų teorija 275,278 heroinas 95, 193, 373, 376, 381, 383, 709, 710 heteroseksualumas 598-604,608 moterų ir vyrų 604 „hibrido galia“ 550 hierarchija 491, 506 hierarchinė struktūra 446-449 hiperaktyvumas 175,787,788 hipertenzija 689, 700,726 hipnozė (hypnosis) 52,337,340-342,364-371,389, 390,464,481,482,485,490,710,732,741,838, 860, 861,871 faktai ir prasimanymai 365-367 ir gydymas 367 ir nusikaltimų prisiminimai 478 kaip pakitusi sąmonės būsena 368-371 kaip sąmonės suskirstymas 369 kaip socialinis reiškinys 368 poveikis skausmui 367,368 hipochondrija 683, 684, 689 hipofizė (pituitary gland) 104, 105, 110-112, 114, 134,136,220, 355, 363,677, 689 hipokretinas 356 hipotezė (hypothesis) 53, 54 holokaustas 211, 697, 742, 801, 805, 897, 898 homeopatija 701 homeostatinė sistema 578,586 homeostazė (hom eostasis) 578,580 homoseksualumas 56,597-605, 608,786 gyvūnų 601 hormonai (horm ones) 103-105,112,134,178,179, 219,220,354,583,589,592,602,635,678,682, 717,913,914, 938 apetito 584 augimo 355 epinefrinas 637 insulinas 582,589 ir lytinis elgesys 592,607 kiaušidžių 178,183, 678 lytiniai 104,178,179, 592, 593, 600, 681 nėštumo metu 603-605, 608 streso (adrenalinas) 455,460,473,633,634,655, 677,682,684,685,692,696,706,725,742,799, 829 testosteronas 183 vyriški 178,179, 603 humanistinė psichologija (hum anistic psychology) 34, 731, 747-752, 769, 773, 774, 837 jos kritika 750,752 terapija 840, 842, 851, 880

H

I

haliucinacijos (hallucinations) 119, 341, 342,346, 347,361,369,379,380,387-390,819-823,827, 869, 877 klausos 820, 868 haliucinogenai (hallucinogens) 374,378,379,380, 387, 388 Harlow beždžionėlės 209,210 dirbtinės motinos 207

id 733-735, 737, 738, 746, 837 ieškojimo refleksas (rooting reflex) 193,195 ikimokyklinis amžius 225,230 ikislenkstinis (sublim inal) 259 dirginimas 259 pranešimas 263 sužadinimas 260 ilgaamžiškumas 534,703,704

ilgalaikė atmintis (long-term m em ory) 216,436,438, 442, 450,451,453-455,460,467,470, 487 ilgalaikis sustiprinimas, IS (long-term potentiation) 454, 455,460, 875 tyrimas (longitudinal study) 238,239,249 iliuzija 305-307, 310, 312,316-319,337 judėjimo 315 regos 307,316,321 suvokimo 307 iliuzinė koreliacija (illusory correlation) 62,63,505 implicitinės nuostatos 907 impotencija 233,591 imuninė organizmo sistema 234,249,351,353,363,379, 387,404,406,676,684-688,690,691,693,696, 706, 725, 769 moterų 684 slopinimas 687,688, 690 reakcija 684,692 individo-situacijos prieštara 760,764 individualizmas (individualism ) 169-172,174,187, 223, 668, 750, 816, 866, 883, 894, 895, 900 industrinė-organizacinė (I/O) psichologija (industrialorganizational (I/O ) psychology) 612,614, 615, 617, 620, 621, 627, 628 informacija jutiminė 118,438,442 klaidinga 475,479,486 vaizdinė 119,256,443 žodinė 442,443 informacijos apdorojimas 123, 337, 340-342, 348, 359,361-363,370,436-440,443,448,449,455, 473,490,497 automatiškas 439,497 emocinės 455 iš apačios į viršų 257, 271, 299, 302, 308, 320, 327 iš viršaus į apačią 256,257,263,271,289,299, 302, 308,318, 320, 327 nesąmoningas 340-342 valingas (effortful processing) 440,445,446,448 sparta 547 informacijos atkūrimas 460-466, 474 užuominos 461-464,486 konteksto įtaka 463 nuotaikos ir atmintis 464 kodavimas 439-448 garsinės (acoustic encoding) 443 prasmės 442-444 regimosios 443 vaizdinis 445-446 gavimas (juntamosios) 337 (klaidingos) efektas 467,475,476 saugojimas 449459 darbinė arba trumpalaikė atmintis 450 jutiminė atmintis 449 ilgalaikė atmintis 451 prisiminimų saugojimas smegenyse 452458 skirstymas į prasminius vienetus 446,451 sutvarkymo reikšmė 446 informacinė socialinė įtaka (inform ational social influence) 892, 893, 894, 904 instinktas (instinct) 577, 580 instinktų teorija 577,578,580 insulinas, hormonas 582,589 insultas 128,272,286, 674, 689

DALYKINĖ RODYKLĖ

integruotoji terapija 849 intelektas (intelligence ) 46, 84,237,238,239,240, 241, 530, 531-574 akademinis 534-538, 616 aukštas 557, 597 bendrasis (general intelligence , g) 531-537,537, 541-543,558 daugialypis 532-535,543 emocinis (em otional intelligence) 536-537,543, 569 ir genetika 559-572 ir kūrybingumas 538-539 ir smegenų anatomija 543 praktinis 535 silpnėjantis 239,241 socialinis 505,536 takusis (fluid intelligence) 240,249 tvirtasis (crystallized intelligence) 240,249 verbalinis 240,541 intelekto bendrasis rezultatas 533, 534,543 dėmenys 754 kitimas 239, 553-557 koeficientas (IQ) (intelligence quotient) 59,530, 531,544-546, 552,556,557,563, 564, 571, 573 kraštutinumai 555 neurologiniai matavimai 540-542 pasiskirstymas pagal varpo formos kreivę 621 paveldimumas 558, 560 sudaiktinimas 530,531,542 teorijos 532, 536 testas (intelligence test) 239,530-544,545-573, 739, 757, 761 grupiniai skirtumai 563 istorija 544-546 Alfredas Binet 544 Lewisas Termanas 545 sudarymo principai 548-552 standartizavimas 548-550 patikimumas 551 validumas 551 šališkumas 569 triarchinis suvokimas 535 vertinimas 544-552 interferencija (trukdymas) 470,472,486 proaktyvioji (proactive interference) 470,474,488 retroaktyvioji (retroactive interference) 471-474 internetas 462,902,917 interpretacija (interpretation) 319,641,837,838,851 interviu dėl darbo 616 neformalus 617 nestruktūrizuotas 616-618 struktūrizuotas 618,627 vedėjas 616, 617 vedėjo iliuzija (interview er illusion ) 505,617,627 intraversija 643, 754, 755,758 introspekcija (savistaba) 31,32,34,395,415 intuicija 46, 48, 50,496,497, 504- 507, 527, 740 didžiosios jos nuodėmės 505 galia 260,504-507 rizika 504 intuityvi patirtis (intuitive expertise) 505 intuityvusis kūdikių mokymasis (infants ’ intuitive learning) 505 intymumas (intim acy) 227,243 Irako karas 53, 176, 495, 501, 800, 888, 889, 902, 903

isterinio tipo asmenybės sutrikimas 828 išankstinė nuostata 504,657 išdėstymo laike poveikis 441 idealusis Aš 749 išmokimas 773, 801 iš naujo 460 neišreikštasis (im plicit learning) 743 nesąmoningas 743 išmokimo teorija 801, 805, 806 išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) 767, 768,773,789,800,815 išorinė grupė (,jie“) (outgroup) 910, motyvacija (extrinsic m otivation) 417 išorinis atpildas 415,423 dirgiklis 594 kontrolės pobūdis (external locus of control ) 767 veiksnys 767,773 išreikštoji (deklaratyvioji) atmintis (explicit m em ory) 456, 457,459,460 išsekimas (trečioji BPS fazė) 678,679,689 išsėtinė sklerozė 90,684 išsipildanti pranašystė 557,795 išstūmimas (repression) 472, 473, 474, 481, 736, 732,741-746 jausmų 837 prisiminimų 481 ištęstas neuronų veikimo potencialo sustiprinimas 454 išvestis, judinamoji 98 įasmenį orientuotas požiūris 748,752 į elgesį orientuota terapija 591,607 į emocijas nukreipta streso įveikos strategija (em otionfocused coping) 690, 691, 725 į klientą orientuota terapija (client-centered therapy) 840, 841, 851 į problemą nukreipta streso įveikos strategija (problem -focused coping) 690, 691, 725 įgytas imuninio deficito sindromas 685; taip pat žr. AIDS įpratimas (habituation) 194,393 įsimintini atvej ai 911,937 įsiterpimas 312-314,320 įsitikinimų šališkumas (belief bias) 502,503-507 tvarumas (beliefperseverance) 503-507 įspaudas (im printing) 208,217 įtaigumas 260,473,892 įtikinėjimas 886 įvaikinimo tyrimai 144-146,149,151 įvaikių verbaliniai gebėjimai 560 įveika (coping), streso 690 įvestis 263 regimoji 323 jutiminė 98, 337, 640, 642 įžvalga (,,Aha!“) (insight) 493,494, 506, 522, 523, 526, 527, 838 Y Y chromosoma (Y chrom osom e) 178, 787, 913 Youngo ir Helmholtzo trichromatinė (trijų spalvų) teorija 273,274,276,278 J Jameso-Lange teorija (Jam es-Lange theory) 631, 633,636 jautrumas kintančiam dirginimui 262 jautrumo mažinimas ir pakartotinis apdorojimas akių judesiais 860, 861, 867

1069

JAV Gyventojų surašymo biuras (U .S. Bureau of the C ensus) 243, 598, 665, 707, 794, 868 Ligų kontrolės centras (C D C ) 674,705,711,713, 714, 723, 824 Nacionalinė mokslų akademija (N ational Academ y of Science) 180,380 Nacionalinė saugumo taryba (N ational Safety C ouncil) 499 Nacionalinė tyrimų taryba (N ational Research C ouncil) 596,234, 570, 753 Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (N atio­ nal Institute of M ental H ealth) 429,776,787,811, 826, 832, 857, 862, 863, 868, 871 Nacionalinis sveikatos institutas (N ational Institute of H ealth) 351,356,597,699,723 Nacionalinis sveikatos statistikos centras (N atio­ nal C enter for H ealth Statistics) 234, 235, 285, 598, 675, 695 Senato išrinktoji žvalgybos komisija (U .S. Senate Select C om m ittee on Intelligence) 53,495 Vyriausiojo chirurgo tarnyba (Surgeon G eneral) 793,813,918 JK EKT apžvalgos grupė 873 jonai, natrio 91-93, 97,115 judaizmas 705, 801 judėjimas, stroboskopinis 315,321 judėjimo iliuzija 315 paralaksas 320 judesių jutimas 288 koordinacija 387 suvokimas 314,315,320,321 valdymo informacija 100 judinamieji neuronai (m otor neurons) 98 judinamoji smegenų žievė (m otor cortex) 116,117— 119,121,122,135,425 Jungtinės Tautos (JT) 233,242,244, 685 juntamieji neuronai (sensory neurons) 98 takai 110 juntamoji smegenų žievė (sensory cortex) 116, 118, 119, 120,123, 124,135 informacija 101 funkcija 118 jutimaas (sensation) 256, 257-300, 302, 308, 315, 319, 320, 322, 328, 333,567 dviprasmiškas 325 garsų 282 kinestezinis 298-300 klausa 278-287 lytėjimas 279,288-289,295,299 nesuvokiamas 260 odos 288,289 rega 263-277 skausmas 289-292 skonis 293-295,299 spalvų 267,276 uoslė 295-297,299 vestibuliarinis (vestibular sense) 298,300 jutiminė analizė 256,263,308 atmintis (sensory m em ory) 436,449,450 deprivacija 379 informacija 100, 110, 111, 118, 135, 256, 269, 273, 307, 320, 823,459

1070

DALYKINĖ RODYKLĖ

įvestis 256,271,285,291,332,337 kompensacija 285,288 sąveika 299 sistema 302 skaidula 124 jutiminis aptikimas 256 dirgiklis 262,290,639 impulsas 277 jutimo gebėjimai 234 organai 262 receptoriai 256,263,299 slenksčiai 258-262 absoliutieji 258 ikislenkstinis dirginimas 259 signalo aptikimas 258 skirtumo 261 jutimų adaptacija (sensory adaptation) 261-263 netekimas 321,332 ribojimas 321, 323, 341 sąveika (sensory interaction) 293,295,299 sistema 257,263, 268,277,368 K kairiarankiškumas 129-133,135 kaktos skiltis (frontal lobes) 116,117,120,121,124, 135,196,221,229,361,437,458,522,635,636, 642,703,726,755,814,823,828,830,871,875877, 913, 938 aktyvumas 822 brendimas 221 pažeidimas 120 kalba (language) 105,121,123,128,135,166,173, 182,394,507,509-515,517,519,525,526,566 antroji 515 ir mąstymas 489-527 fonetinė 508 gestų 128,286,508,516,518 gyvūnų 523 išmokstama 512 nežodinė 642 produktyvioji 510 šeimos 511 šnekamoji 286 telegrafinė 511 kalbėjimas per miegus 357,363 kalbos aparatas 508 išmokimas 510-514,516 kritiniai laikotarpiai 513 paviršinė struktūra 513 proveržis 515 raidos stadijos 509-516,518 gugavimo (babblingstage) 510,511,515,516 dviejų žodžių (tw o-w ord stage) 510,511,516 vieno žodžio (one-w ord stage) 511,516 sandara 508 sklandumas 532 specializacija ir integracija 122 struktūriniai vienetai 508,516 sutrikimas 121 suvokimas 532 suvokimo raidos lygiai 514 kaltė 639, 641 kampinis vingis (angular gyrus) 121,122,135 kanabinolio receptoriai 380,381

Kanados statistikos biuras (Statistics C anada) 227, 675 kankorėžinė liauka 345,362 kartojimas (rehearsal) 440 kartotinis transkaukolinis magnetinis dirginimas (KTMD, repetitive transcranial m agnetic stim ulation , rTMS) 874, 875, 877, 879 kasa 104,582 kasdienis susierzinimas 679, 681, 689 suvokimas (everydayperception) 505 katarakta 291,322,323 katarsis (catharsis) 656, 657, 658,670,920 katastrofos 679,680,689 katatonija 820, 821, 827 kategorija 491,492, 506, 522, 911, 937 kategorijų hierarchij a 491 kaulų čiulpai 684, 690 kiaušidės 104,219,220,592 kiaušinėlis 190,191,195 apvaisintas (zigota) 191 kibucai, žydų bendruomenės 704-706 kilpelė 279,280 kinestezija (kinesthesis) 298-300 kintamasis nepriklausomas (independent variable) 66,68-70 priklausomas (dependent variable) 66 ,68,69 kintamojo santykio programa (variable-ratio schedule) 412,422 kintamųjų intervalų programa (variable-interval schedule) 413,422 kitų žmonių buvimas 899-901, 905 klaidingas aiškinimas 336 priskyrimas 467,473,477,478 savo elgesio ir jausmų numatymas 505 suvokimas 336 klaidingi prisiminimai 366,476-479,481 klaidingos informacijos efektas (m isinform ation effect) 475-479,481,484,485,487 klasikinis sąlygojimas (classical conditioning) 393— 395, 396-430,456,459,460, 801, 842 dėsniai 404 metodikos 842 palyginimas su operantiniu sąlygojimu 421,423 Pavlovo eksperimentai 395-404 apibendrinimas 399 atskyrimas 400 blėsimas ir savaiminis atsinaujinimas 398 pirminis išmokimas 397 klausa (audition) 105,278-288,290,295,305,307 absoliuti 285 sutrikusi 286 klausimai, nukreipiantys 479 klausymasis, aktyvus (active listening) 840,841, 851 klausimynas, asmenybės (personality inventory) 757, 758,764 Minesotos daugiafazis, MDAK (M inessota M ultiphasic Personality Inventory, MMPI) 750, 757,758, 764 klausos absoliutusis slenkstis 258 aparatas 281,284,286,331 centras smegenų žievėje 348 įvestis 286,278 kanalas 287 nervas 267,279,280, 282,284

praradimas 283-286 receptoriai 284 sistema 283 sritis smegenų žievėje 116, 119, 122, 123, 135, 285,279, 280 klaustrofobija 803,843 kliedesiai (delusions) 819, 827, 877 klimakterinis emocionalumas ir depresija 232 klinikinė psichologija (clinical psychology) 40 klinikinė psichiatrija 853 klozapinas 868,869 kodavimas 442-446 prasmės 442 semantinis (sem antic encoding) 443,445 vaizdinis 445 veiksmingas 467 kofeinas 345,355,377,381,387 kognityvinė apklausa 479,480,485 psichologija 34, 35, 38, 40, 342,464, 497, 507, 513,847, 878 revoliucija 34, 846 sapnų teorija 361 terapija (cognitive therapy) 686, 710, 846,847849, 852, 857, 859, 871, 877, 889 kognityvinė-elgesio terapija (cognitive-behavior the­ rapy) 846, 849, 850, 852, 859, 863, 867, 871 kognityvinis įgūdis 521 mechanizmas 741 žemėlapis (cognitive m ap) 416 „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door pheno­ m enon) 886-888, 890, 898 kokainas 373, 377, 378, 381-383, 385, 387, 404, 411,709,710, 822 euforija ir „kritimas" 378 kokteilių vakarėlio efektas 303 Kolambino vidurinė mokykla 426,428,892 kolektyvinė pasąmonė (collective unconscious) 737, 747 kolektyvizmas (collectivism ) 169-172,174,187,894 kompiuteriniai smurtiniai žaidimai 919-921,938 kompulsijos 798,799,802,803,806,849,859,865, 867 konfliktas (conflict) 537,921,922,936 socialinis 938 konformizmas (conform ity) 164,642,891,892-895, 902, 904 eksperimentai 892, 895 priežastys 893 tyrimai 897 vaikų 164 konkrečių operacijų stadija (concrete operational stage) 200, 204, 217 konsultacinė psichologija (counselingpsychology) 40 kontekstas 276,319, 324, 327, 328,332,463-446 emocinis 328,332 poveikis atminčiai 327,328,463 kontracepcija 595,596,608 tabletės 239 gimdos spiralės 592 kontrolė 766-768 asmeninė 766-768, 903 išorinė 768 socialinė 903 suvokta 691 vidinė 773,766,767

DALYKINĖ RODYKLĖ

kontrolinės sąlygos (control condition) 67,76 konvergencija (convergence) 311,312,320,338 akių 312 konvergentinis mąstymas 538,543 koreliacija (correlation ) 59-65,69, 85 iliuzinė (illusory correlation) 62, 63, 65 ir priežastingumas 61,62,215 neigiama 59, 65 silpna 60 teigiama 65 koreliacijos koeficientas 59,61,65 koreliaciniai tyrimai 67,76,431 kortizolis 677, 689 „kovoti arba sprukti" 104, 677, 685, 689, 914 kraujo cheminė sudėtis 112 ir smegenų (hematoencefalinis) barjeras 96 krešėjimas 682 kraujomaiša 482,485 kraujospūdis 104,682-684,689,692,693,695,696, 698, 699, 714, 725, 727, 870 krikščionybė 705,801 kriterijus (criterion) 551,554 „kritimo" būsena 378 kritinis laikotarpis (critical period) 208, 217, 512-516, 526 normalios suvokimo raidos 323 mąstymas (critical thinking) 43,45-51, 54 kultūra (culture) 77, 83,166, 173, 180,181, 508 individualistinė 169,174,250 kolektyvistinė 169 ir„Aš" 169 ir emocijų raiška 647 irsavivertė 776 ir vaikų auklėjimas 172 ir vertybės psichoterapijoje 864 įvairovė 166,173 kultūriniai lūkesčiai 302,626 skirtumai 167,173, 867 kultūrinis jautrumas 866 kultūros įtaka 139,166-173, 328, 587 pokyčiai laikui bėgant 168,174 kurarės nuodai 96,98 kurtumas 283-287,323 dėl laidumo sutrikimo (conduction hearing 283, 287 nervinis (sensorineural hearing loss) 284,287 kūdikių atsargumas 311 biologinė raida 196 ir tėvų ryšys 207 matematika 201 nerimas 210 pažinimo galimybės 194 prieraišumas 738 saugus 217 socialinis 207,217 prisiminimai 198 recepcinė kalba 510 suvokimo gebėjimai 195 kūdikystė 196-216,225,230,250 fizinė raida 196-197 pažintinė raida 198-206 Piaget teorija 199-206

loss)

socialinė raida 206-215 prieraišumas 207-213 kūdikystės amnezija 197,216,485 kūgeliai (cones) 266,267-269,273,276,277,278, 289,291 kūno išmintis (the w isdom of the body) 505 kalba 647 masės indeksas (KMI) 714, 715 padėties jutimas 298 refleksyvi reakcija 907 sąlytis 207,208,217 kūrybinė aplinka 539, 540, 543 kūrybingumas (creativity) 243,496,505,537,538540, 543 ir intelektas 543 kvapas 110,295-298 receptoriai 296 L L-dopa 97, 869 laimė 630, 641, 654, 659-669 „fiksuotasis taškas" 668 ir ankstesnė patirtis 666 ir kitų žmonių pasiekimai 666 nacionalinė 665 santykinė 666,671 laimėjimų motyvacija (achievem ent m otivation) 620, 626, 627, 739 poreikis 579, 626 laipsniško atsipalaidavimo metodika 843 laipsniško ir abipusio įtampos mažinimo strategija, LAĮM (angį. GRIT) - 936,939 laisvosios asociacijos (free association) 732, 738, 745,746, 837, 838, 851 latentinė psichoseksualinė stadija 734-746 latentinis sapno turinys (latent content) 358,359,361, 363, 733, 838 ląstelė 140 kūnas 90, 91, 97 membranos (natrio-kalio) siurblys 91 leptinas 583,589,717 lesbietės 70,156,244,598,599,602,604-606,608, 908 letargo būsena 376 lęšiukas (lens) 264, 266,267, 277 lęšiuko drumstis 322 lėkštasis afektas 820 lėtinė (procesinė) schizofrenija 821,827 lėtųjų bangų miego fazė 354,357,458 ličio druska 872, 873, 877 limbinė sistema (lim bic system ) 111-113,134,221, 296,300,361,380,455,457,460,655,799,871, 874, 877,913 „malonumo centrai" 113 limfocitai (lym phocytes) 684,690 lingvistinis determinizmas (linguistic determ inism ) 517, 521 liudininko efektas (bystander effect) 932,939 įsikišimas 931 parodymai 478-479 vaikų 479 lyčių diskriminacija 60,908 dėl svorio 716 gebėjimai 566

1071

įvairovė 178,567 lygybė ir nelygybė 159 modelių teorija 180,183 skirtumai 78,156,158,174-176,178,183, 566, 587, 901 agresyvumo 175,183 biologiniai 179 elgesio 179,183 emociniai 644, 645, 652, 817 erotinio plastiškumo 599 gebėjimų 572 pagal poravimuisi teikiamą pirmenybę 158,159 pažiūrų 156 prieraišumo 177 prigimties 568 seksualumo 155,156,159 socialinės valdžios 176,183 užmezgant ryšius 183 vaidmenys 180,181,184,187 lyderystė 623,625,627 charizmatinė 625 socialinė (social leadership) 625,627 transformacinė 625 užduoties (task leadership) 625, 627 lygiagretusis informacijos apdorojimas (parallel processing) 271,272,277,439 lytėjimas 110, 285, 286, 288, 289, 295, 298-300, 305,307 lyties genocidas 908 modelis (gender-typing) 180,182,183 raida 174-183 schemos teorija (gender schem a theory) 182,183 socialinis vaidmuo (gender role) 180 tapatumas (gender identity) 182, 183, 735, 741, 747, 791 lytinė chromosoma 179 reprodukcija 219 lytinės feakcijos ciklas (sexual response cycle) 590 lytiniai hormonai 104, 178,179, 183,233, 592 organai 101,591,594 požymiai 182 antriniai (secondary sex charakteristics) 219, 229 pirminiai (prim ary sex charakteristics) 219, 229 lytinis brendimas (puberty) 218,219-221,228-230,735 mergaičių 220 sužadinimas 397, 590,635 sujaudinimas 591, 592, 594 lytis (gender) 79, 83,139,155, 159,174,183,274 biologinė 174,178,183 socialinė 174 lytiškai plintančios ligos 595-597,608 lobotomija (lobotom y) 875,876, 877 logika 498, 501, 502, 507 loginis mąstymas 205,221,230, 504 LSD, lizergo rūgšties dietilamidas (lysergic acid diet­ hylam ide) 379, 387, 822 lunatizmas 52, 357,363 M makrofagai 684,690 „malonumo centrai" 113

1072

DALYKINĖ RODYKLĖ

maniakinis-depresinis sutrikimas 149,807 manifestinis sapnų turinys (m anifest content) 358, 359,361,363,733 manija (m ania) 807, 808, 809, 813, 814, 818, 821, 827,873, 879 mankšta 689, 698, 699, 705, 719,722-725 marichuana 373, 379-382,384-387,479,719 masinio naikinimo ginklas 495, 501, 889,902, 903 Maslowo poreikių hierarchija 577,579-581 mastelio klaidos 198 masturbacija 590, 595 Maxwello elektromagnetizmo teorija 186 mažumos įtaka 903-904 mąstymas 490-506 dešiniuoju smegenų pusrutuliu (right-brain thinking) 505 divergentinis 538 gyvūnų 522 indukcinis 532 ir kalba 174,489-527 iracionalus 504 įsitikinimų šališkumas 502-506 konvergentinis 538 kritinis 43,45-86 moralinis 222 padrikas 819 problemų sprendimas 493-501 sąvokos 491-492 simbolinis 202 vaizdiniais 519-521 „kontrolės" programa 886 medžiagų apykaita 716, 717, 721, 723, 724, 727, 877 greitis (basal m etabolic rate) 584 mediana (m edian) 72, 76 medicina elgsenos (behavioral m edicine) 674,688,689 papildomoji ir alternatyvioji (com plem entary and alternative m edicine) 700,701,702,726, 860 medicininis modelis (m edical m odel) 788,795 meditacija 341, 699, 700, 703, 704, 706, 726 mėgdžiojimas 424,430, 516 automatiškas 904 meilė 243, 249, 631, 641, 653, 661, 665,748,751 aistringoji (passionate love) 928,929,939 draugiškoji (com panionate love) 928, 929, 930, 939 romantiškoji 928 melatoninas 345,362 melo detektorius - ir. poligrafas memai (m em es) 424 membrana 91, 282 neurono 93 pagrindinė 279,280,282 menarchė (m enarche) 220 menkavertiškumo kompleksas 737,747,778 menopauzė (m enopause) 232,233,248, 592 menstruacijos 220,229,233, 344, 362 pirmosios 220 „mentalistinės" sąvokos 395,400 Mėnulio iliuzija 317 Mesmerio pseudoterapija 861 metaanalizė (meta-analysis) 857, 858,863,866 metabolizmas 104,354 metamfetaminas (m etham phetam ines) 377,378,381, 387 metiniai ciklai 343

miegas (sleep) 89,105, 341-346, 347-363 metams bėgant 360 paradoksalusis 346,349,362 miego apnėja (sleep apnea) 356, 357, 359, 363 fazės 346-349, 354,357, 359, 362 ritmas 343-349 stoka 350-354,363 struktūra ir trukmė 350, 363 sutrikimai 355-356,363,791 verpetai 347,362 mielino dangalas (m yelin sheath) 90, 92, 97, 115, 221, 825 migdolas (am ygdala) 110, 111, 112,114,134,179, 246,361,455,458,460,594,635,636,640,642, 655, 656, 677, 803, 823, 828, 913, 938 Milgramo paklusnumo eksperimentai 895-898,904 Minesotos daugiafazis asmenybės klausimynas, MDAK (M inessota M ultiphasic Personality Inventory , MMPI) 750,757,758,764 mintinės treniruotės 519-520 mirtis 247,248,250, 674,675 mirties bausmė 84, 85 mirtingumo prognozės rodikliai 705 mirtį neigiančios nuostatos 248 mityba 674 gerėjanti 562 įpročiai 173 nevisavertė 562 mnemoninės priemonės (m nem onics) 445-447,449, 461,486 moda (m ode) 72, 76 modeliavimas (m odeling) 424 mokėjimo testas (achievem ent test) 546, 547,552 mokslinis požiūris 50-54 mokymasis (learning) 392431 asociatyvusis 393 būdai 42,44,485,487 ir intelektas 563 iš naujo (relearning) 460,461,465 klasikinis sąlygojimas 395406 operantinis sąlygojimas 407423 statistinis 512,516 stebint (observational learning) 394, 4244 30, 655, 802, 807 Bandūros eksperimentai 426 televizijos įtaka 427430 dėsniai 395,401 molekulinė genetika (m olecular genetics) 149-152 momens skiltis (parietal lobes) 116,118,120,135, 437,541,703 monizmas (m onism ) 389 monokuliniai požymiai (m onocular cues) 312-317, 320,321 moralinė intuicija (m oral intuition) 505 moralinis paradoksas 224 moralumas 222,224 konvencinis 222,230 pokonvencinis 222,223,230 prekonvencinis 222,230 morfemos (m orphem e) 509, 512, 513, 516 morfijus 94-96, 373, 376, 380, 702, 710 moterų jautrumas nežodiniams signalams 644 orgazmo sutrikimai 591 vaisingumas 232 motorinė raida 196,216,521

motyvacija (m otivation) 404,535,576,577-628 darbe 612-628 personalo psichologija 614-619 organizacinė psichologija 620-625 disciplinuota 621 išorinė 417 seksualinė 589-610,628 lytinių santykių fiziologija 590-592 reakcijos ciklas 590-591 hormonai ir lytinis elgesys 592 lytinių santykių psichologija 593-594 paauglių seksualumas 595-596 seksualinė orientacija 597-604 vidinė 416, 539 motyvacijos teorijos 748 instinktų 578 motyvų hierarchija 579 MRV (magnetinio rezonanso vaizdas) (m agnetic resonance im aging, M R I) 107-109,112,123,237, 375, 520, 540, 679, 814 Mūller-Lyerio iliuzija 317,318,321 mutacija (m utation) 153 N nacionalizmas, fanatiškas 610 nacių koncentracijos stovykla 224,742,884 nakties siaubas (night terrors) 357,363 narcizinis asmenybės sutrikimas 794,828 narkolepsija (narcolepsy) 356,363 narkomanija 113,381,404,410 paauglių 385 prevencijos ir gydymo kryptys 386 veiksniai 381-386 narkotikai 85, 94, 95, 97, 337, 341, 367, 371-390, 404,406,411,674,772,793,809,822,830,832, 833, 858, 865,914,919 haliucinogenai 379-381 priklausomybė nuo narkotikų 372-373 psichoaktyviosios medžiagos 374-376 stimuliatoriai 377-378 NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracija) 331,335 N ational G eographic 297,456 natūralioji atranka (natural selection) 37,152,153, 156,159,234, 802 natūralistinis stebėjimas (naturalistic observation) 57-59, 76, 85 naujagimio 193-195 nervų sistema 216 regos ir klausos jutimai 195 naujovių baimė (neofobija) 586 naujumo efektas 620, 627 Neckerio kubas 271,302,308 nedarbas 613,681 nedėmesingumo aklumas (inattentional blindness) 304, 305, 338 nedirektyvioji terapija 840 nėštumas nepageidaujamas 771 paauglių 595 negatyvieji užsisklendimo savyje simptomai 821, 822,827 neišreikštasis (nesąmoningas) atpažinimas 457 išmokimas (im plicit learning) 743 neišreikštoji atmintis (im plicit m em ory) 456, 457, 460, 505, 743 neigiamas

DALYKINĖ RODYKLĖ

mąstymo stilius 871 pastiprinimas (negative reinforcem ent) 410,413, 422,423,431,452 nejutiminis suvokimas (extrasensory perception, ES) 333,335-338 nekompetentingumo neišmanymas 771 nelygybė, socialinė 909,937 nemiga (insom nia ) 233, 345, 355, 363, 377, 775, 869 nenulinės sumos žaidimas 922 nepažįstamų žmonių baimė (stranger anxiety) 206, 207,217 nepriklausomas kintamasis (independent variable) 68 nerimas 281,376,387,537,659,680,698,735,737, 746,747,755,757,770,789,790,796-798,800803,806,807,809,810,828,830,831,855,859, 860, 861, 869, 870 generalizuotas (generalized anxiety disorder) 796798, 801, 803, 846 kūdikių 210 nerimo sutrikimai (anxiety disorders) 791,796806, 870, 877, 878 fobijos 797 nerimo sutrikimų aiškinimas 801-806 obsesinis-kompulsinis sutrikimas 798 potrauminio streso sutrikimas 799-800 vaikystės 737 nerimastingo (vengiančio) tipo asmenybės sutrikimas 828 nervai (nerves) 98 nervas klajoklis 874, 877 nervinė anoreksija (anorexia nervosa) 586, 589 bulimija (bulim ia nervosa) 586, 589 skaidula 121,125,291,293,299 nervinis impulsas 90-93,273,279,280,282,454 kurtumas (sensorineural hearing loss) 284 nerviniai tinklai (neural netw orks) 100-102,103,123,125, 135, 360,454, 520, 741,823 nervų galūnėlės 288-289 ortopedija 118 sistema (nervous system ) 30,89,90,97,98-105, 235,263,276, 361,377 centrinė 100-101 galvos smegenys 101,105-136 smegenų žievė 114-123 sandara 114-115 funkcijos 116-120 kalba 121-122 plastiškumas 123 komunikacija 89-97 periferinė 99 samprata XVII a. 28 nesąlyginis atsakas, NA (unconditioned response, UR) 396398,401,404-406,687 dirgiklis, ND (unconditioned stim ulus, US) 395, 396-407,421,687 netapatūs dvyniai (fraternal tw ins) 141, 143, 146, 148, 151,559, 602,811 neuroadaptacija 372 neurogenezė 871 neurologija 34,38,87-136,340-342, 540 neuromediatoriai (neurotransm itters) 93-98, 103—

105,113,115,378,387,454,“0,698,710,726, 741, 813, 818, 827, 870, 871, 877 acetilcholinas (ACh) 94 dopaminas 97, 822 glutamatas 822 serotoninas 585,656,813,819 norepinefrinas 813,819 neuronas (neuron) 88-90, 91-103, 106, 107, 110— 112,114,115,118,121,124,125,127,134-136, 270,278,282, 378,460, 823 judinamasis (m otor neuron) 90,94,98-103,118 juntamasis (sensory neuron) 98,99,101,103,110,

102 priimantysis 93,96-98,378,454,460 siunčiantysis 93,96, 97, 378,454,460, 870 tarpinis (interneuron) 98-103 neuronų kūnai 179, 541 receptoriaus sritys 96,97,559 ryšiai (neurotransmisija) 221,825 neurotiškumas (emocinis stabilumas-nestabilumas) 758 neverbalinė atmintis 566 neverbalinis bendravimas 540,642-644,647-649,652 intelekto testas 543 mokymasis 110 N ew York Tim es 62, 240, 427, 435, 524, 530, 772, 917 nikotinas 193, 377, 387, 381, 411, 709-711, 726, 797, 813, 822 atpratimo simptomai 710-711 fiziologinis poveikis 710 norepinefrinas (noradrenalinas) 94, 104, 377, 378, 387,633,677,689,698,710,726,813,819,870, 877 norma (norm ) 167, 180, 893 abipusiškumo (reciprocity norm ) 933,939 grupės 892 socialinės atsakomybės (social-responsibility norm ) 893, 933, 939 normalioji kreivė (normalusis skirstinys) (norm al cur­ ve) 548, 549, 553, 555, 558, 857, 621 normatyvinė socialinė įtaka (norm ative social influence) 892, 893,904 NPY (neuorpeptidas Y) 383 nuasmeninimas (deindividuation) 899,900,905 nugaros smegenys 98-103,109,110,114,291,299 ir refleksai 100 nuolatinis pastiprinimas (continuous reinforcem ent) 411, 422 nuorodos į save efektas 442,444,449, 775, 780 nuostata (attitude) 61 A, 686,882,886-890,898,901, 903-907,909-911,918,919,933,935,937,938 ir elgesys 886 ir vėžys 686 rasinė 887 nuotaikas atitinkanti atmintis (m ood-congruent m e­ m ory) 464 nuotaikos įtaka informacijos atkūrimui 465 svyravimas dienos metu 460 ir atmintis 464-465 ir šališkumas 465 sutrikimai (m ood disorders) 791,807-818, 829, 832 bipolinis sutrikimas 808

1073

didžioji depresija 807 nuotaikos sutrikimų aiškinimas 809-816 nusikalstamumas 85,211,563, 830,831.909.915 nusikaltimai, seksualiniai 375,376 nusistovinti svorio riba (settlingpoint) 585.589 nustatytoji svorio riba (setpoint) 584,585.589. 716, 717,721 nutukimas 714-723,727 ir mirtingumas 715 ir svorio kontrolė 714 vaikų 720 nutukimo fiziologija 716 socialiniai padariniai 715,727

O objekto nuotolis ir dydis 316 pastovumas (objectperm anence) 200,217 suvokimas 496 obsesija 798, 799, 806 obsesinis-kompulsinis sutrikimas, OKS (obsessivecom pulsive disorder, OCD) 784, 796, 798, 799, 803, 806, 832-834, 849, 870, 876 oda 288-289 omega-3 sočioji rūgštis 813 operacinis (darbinis) apibrėžimas (operational defi­ nition) 53, 54, 58, 68, operantinė , elgsena (operant behavior) 407,422 kamera (operant cham ber) 407 operantinis mokymasis 415,512 sąlygojimas (operant conditioning) 393,394,397, 398,407-423,460, 512, 710, 845, 846, 852 Skinnerio eksperimentai 407-420 elgesio formavimas 408 pastiprinimo rūšys 409-410 pastiprinimo programos 411-412 bausmė 413 opiatai (opiates) 95,97,98,374,376,387,710,726 opijus 95, 376, 373 optimizmas 683,693,697,725,726,769-771,773, 774, 766, 781,808,816 naivus 751,752 iliuzinis 771,774 perdėtas 769,773 oralinė stadija 734-736,738,746 fiksacija 722, 735 oreksinas 583,589 organizacinė psichologija (organizationalpsychology) 614, 620, 627 orgazmas 341, 590, 591, 594, 607 moterų sutrikimai 591 ovalusis langelis 279,280 ovuliacija 592 P paauglių gaujos 610 lytiniai santykiai 608 nėštumas 595, 608 nusikalstamumas 251 santykiai su tėvais 227 seksualumas 595 smegenys 220 paauglystė (adolescence) 218-231,251 fizinė branda 595, 608

1074

DALYKINĖ RODYKLĖ

fizinė raida 219-220 mąstymas 221 pažintinė raida 221-224 pilnametystės pradžia 228-230 socialinė raida 225-227 tapatumo paieška 226-227 pagrindinė atribucijos klaida (fundam ental attribution error) 505, 883, 884, 890 membrana 279, 280, 282,287 pailgosios smegenys (m edulla) 109-111,114,134 pakartotinis apdorojimas akiųjudesiais 860 tyrimas (replication) 53 pakaušio skiltis (occipital lobes) 116,119,135 paklusnumas -žr. konformizmas pamatinis pasitikėjimas (basic trust) 210,217 panašumas 309, 320, 923, 924, 927, 928, 938 panika (panic disorder) 796,797,803,806,859,861 papildomoji ir alternatyvioji medicina (com plem en­ tary and alternative m edicine) 701

paprasčiausia ekspozicija (m ere exposure effect) 208, 924-926, 938 paranoja 819,821-823,827,868 paraprofesionalai 864,867 parapsichologija (parapsychology) 333,337,338 parasimpatinė nervų sistema (parasym pathetic ner­ vous system ) 99,100,103, 633, 641 Parkinsono liga 96,297,701, 869 pasąmonė (unconscious) 127, 259, 260, 333, 732, 733, 737, 738, 742, 743,745-747 kolektyvinė 737,747 sužadinimo poveikis 263 veikimas 260,463 Pasaulio prekybos centras 47, 484, 500, 744, 800, 882 Pasaulinė sveikatos organizacija, PSO (WHO) 599, 707,708,711,720,785,790,807,812,819,821, 832,833 pasiekiamumas (availabilaty) 496-498, 505, 506, 527 pasiekiamumo euristika (availability heuristic) 498 pasirinkimo tironija 769,773 pasitenkinimas darbu 621 gyvenimu įvairiais amžiaus tarpsniais 245,250 pastovumas 246 pasitikėjimas 210,217,225 pamatinis 208,210 paskata (incentive) 578 priverstinė (com pelling incentive) 578 paskirstytas dėmesys ir sužadinimas (divided atten­ tion and prim ing) 505 pastiprinimas 409-422,426, 516, 802, 846 antrinis 410 dalinis 411,412 neigiamas 409,410,414 teigiamas (positive reinforcem ent) 409,410,419, 422,431,845,846 pastiprinimo priemonė (reinforcer) 409 programos 411,413,422 pastoviojo santykio (fixed-ratio schedule) 412 pastoviųjų intervalų (fixed-interval schedule) 413,415,422 patikimumas, testo (reliability) 551, 553,554,739, 740,747,757

patrauklumas 905,923-928,938 fizinis 923-925,938 patrauklumo atpildo teorija 928,938 patvirtinimo šališkumas (confirm ation bias) 494,505, 506,495 paveldimumas (heritability) 62,144,146,147,149, 151,187,228,229, 560, 584, 721 intelekto 560,572 pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) “, 47-50, 54, 163, 505, 912, 937 Pavlovo eksperimentai 33,395-406,421,430,440, 490, 842 pažinimas (cognition) 199,328,371,400,490,491, 506, 639, 640, 641,773 ir emocijos 637, 639 ir operantinis sąlygojimas 415 pažintinė raida 196, 198, 199, 206, 217, 221, 237, 250,252, 361,363 pažintinio disonanso teorija (cognitive dissonance theory) 886, 889, 890 perdėta savikliova (overconfidence) 49,50,54,487, 500-502, 505, 507, 902 periferinė nervų sistema (PNS, peripheral nervous system ) 98-100, 102, 103 perkėlimas (displacem ent) 737,746 perkėlimas (transference) 837,838, 851 Persijos įlankos karas 893,934,936 perskirtos smegenys (split brain) 124,125-127,130, 135, 743 personalo psichologija (personnelpsychology) 614, 618,619,627 pesimizmas 683,689,693,725,766,769,773,774, 815-818 ir širdies ligos 683 PET (pozitroninė emisinė tomografija) (positron em i­ ssion tom ography) 107,109,122,134,349,361, 368,425, 458, 591, 803 Piaget pažintinės raidos stadijų teorija 33,55,198— 202,204-206,216,217,221,222,230,250-252, 477,557 pilkoji masė (neuronų kūnai) 541,543,559 pilnametystė, ankstyvoji 228-230,237 pirminiai lytiniai požymiai (prim ary sex charakteris­ tics) 219,229 pirminis išmokimas (acquisition) 397,399,407,412,421 pastiprinimas (prim ary reinforcem ent) 410,422 PYY, virškinimo hormonas 583,589 „pykčio atpalaidavimo44 terapija 860 pyktis 112,537,630,631,634-637,639,643-645, 648, 649, 650, 652-659, “8, 670 placebas 67,68,260,292,378,592,688,702, 856, 860-863, 867, 868, 871, 875, 876, 880 placebo efektas (placebo effect) 67, 856, 866 placenta 192,193,195 plaktukėlis 279,280 plastiškumas, smegenų (plasticity) 123,135 plaučiai 677 ligos 249,674 lėtinės 689 plaukuotosios ląstelės 279-281,284,287 pogumburis (hypothalam us) 104, 105, 110, 111, 112-114,134,356,362,583,585,589,601-603, 677,689 pohipnotinė įtaiga (posthypnotic suggestions) 367, 371 pokonvencinis moralumo lygis 223 polėkio būsena (flow ) 612,613,627

poligrafas (polygraph) 638 Ponzo iliuzija 317,321 populiacija (population) 57 poreikis fiziologinis 748,751 priklausyti 579, 609,611, 612, 696, 909 poreikių hierarchija (hierarchy of needs) 579, 580, 751,748 pornografija 917,918,920 potrauminio streso sutrikimas (PTS) (post-traum atic stress disorder, PTSD) 676,799-801, 806 povaizdis 275,278 pozityvieji schizofrenijos simptomai (haliucinacijos ir kliedesiai) 827, 868, 869, 877 pozityvioji psichologija (positivepsychology) 660, 770, 773 pozitroninė emisinė tomografija -žr. PET požievinis smegenų branduolys (nucleus accum bens) 636 požymių detektoriai (feature detectors) 270,277 pranašystės, išsipildančios 795 praregėjimas, staigus (pop-out) 305 prasminiai vienetai 446,447,449,451 prekonvencinis moralumo lygis 223 prenatalinė (priešgimdyminė) aplinka 139,160,165,185, 603, 825, 826 raida 190-195,823,826 virusinė infekcija 824 priebalsės 508 priekalėlis 279,280 priekinė juostinė žievė (anterior cingulate cortex) 639, 655, 803 priekinė smegenų jungtis (anterior com m isure) 602, 603 priėmimas, besąlygiškas 748,749,752 prieraišumas (attachm ent) 207-210,212-214,217, 218, 609,738 nesaugus 208,217 saugus 208,210,217 prieskydinė liauka 104 priešchiazminis branduolys (suprachiasm atic nu­ cleus) 345, 362 priešingų procesų teorija (opponent-process theory) 273,275,276, 278 priešinimasis (resistance) 678, 679, 689, 837, 838, 851 priešmirtiniai išgyvenimai (near-death experience) 388-390

priešoperacinė stadija (preoperational stage) 200, 201,204,217 priešpriešinis sąlygojimas (counterconditioning) 842, 843, 844, 851, 852 priešsąmonė 732,733 prietarai (prejudice) 770, 905, 906, 909-911, 933, 934, 937 atviri 937 automatiški 906, 907 dėl lyties 908 implicitiniai 907 subtilūs 906,937 prievarta prieš moteris 917 seksualinė 481,594 prievartavimo mitas 595,917 priežastinis-pasekminis ryšys 61,62,65,66,69,70,218 prigimties-patirties problema (nature-nurture issue) 36, 37, 138, 147-149, 162, 174, 179, 184, 190, 195,512,515,516, 764

DALYKINĖ RODYKLĖ

priklausomas kintamasis (dependent variable) 68 priklausomybė 386,387 nuo narkotikų (addiction) 372 psichologinė (psychological dependence) 372 prisiminimas (recall) 460, 465, 477, 479,482,485, 641 atrankinis 336 atkurtas 482 deklaratyvus 679 klaidingas 366,474- 479,483,485,490, 741 neišreikštasis 743 smurto 481,482 trumpalaikis 438 prisiminimų blėsimas 468,474 iškraipymas 479,618 kūrimas (m em ory construction) 475, 478, 483, 505 saugojimas smegenyse 452 prisitaikymas 392,403,671 ir santykinis nepriteklius 665 prietamsos 268 prisitaikymo lygio reiškinys (adaptation-levelpheno­ m enon) 666, 667, 671 proaktyvioji (veikianti į priekį) interferencija (proac­ tive interference) 470,471,474,488 problemų sprendimas 493,494, 515 strategijos 493,506 procedūrinė atmintis 457,521 prognostinis testo validumas (predictive validity) 551, 552 projekcija (projection) 736,737,744-747 projekciniai įvertinimo metodai 740 testai (projective test) 739,747,758 prosocialus elgesys (prosocial behavior) 427,431 protinis amžius (m ental age) 545, atsilikimas (m ental retardation) 193,555,556 prototipas (prototype) 491,492,497, 506 „Prozac“ 813, 870, 871, 872, 877 prozopagnozija 256 pseudoterapija 860 psichiatrija (psychiatry) 40 psichika ir kūnas 389, 674 ir smegenys kaip holistinė sistema 132 žudiko 830 psichikos būsenos 341,343 nuostata (m ental set) 496,506 sutrikimai (psychological disorders) 404, 556, 784,785-836,847,853,855,858,865,867,868, 873,876-879 apibrėžimas 785 asmenybės sutrikimai 828-831 diagnostikos ir statistikos vadovas 790 įvardijimas 791 klasifikacija 789-790 nerimo sutrikimai 796-806 nuotaikos sutrikimai 807-818 paplitimas 832-833 profilaktika 878-879 rizikos ir apsauginiai veiksniai 833 samprata 786-790 medicininis modelis 788 biopsichosocialinis požiūris 788 schizofrenija 819-827

teorija (theory of m ind) 203, 217,425, 523, 527 psichoaktyviosios medžiagos (psychoactive drugs) 371, 372, 374, 381, 386, 387 psichoanalitinė teorija 731,741,763,746,811,837, 880 psichoanalizė (psychoanalysis) 31, 732, 753,801, 837-839,851 psichochirurgija (psychosurgery) 112,867,875-877, 879 psichodinaminė teorija 38, 737, 738, 746, 747 terapija 837, 839, 851, 863 psichofarmakoiogija (psychopharm acology) 867, 876 psichofizika (psychophysics) 258,263 psichofiziologinės ligos (psychophysiological illness) 683,684,689 psichokinezė 333,337 psichologija (psychology) 29,33,34 biologinė (biological psychology) 89 humanistinė (hum anistic psychology) 34,35,749, 752 raidos (developm ental psychology) 40,164,190, 195,206,218,250,562,741 psichologijos istorija 20,27-44 ištakos 29-35 šiuolaikinė psichologija 36-43 psichologinė priklausomybė (psychological dependence) 372 psichoseksualinės stadijos pagal Freudą (psychosexual stages) 734-736, 746 psichosocialinė raida 225,250,252 psichoterapija (psychotherapy ) 738,836,837- 867, 876-879 rūšys 837-851,858,862 elgesio terapija 842-845 grupinė ir šeimos terapija 849-851 humanistinė terapija 840-845 kognityvinė terapija 846-848 psichoanalizė 837-839 tarpasmeninė 839, 840 vertinimas 852-8“ psichoterapinė integracija 837 pusratiniai kanalai 279,280,287,298-300 pusrutuliai, smegenų 124 specializacija (lateralizacija) 128 R racionalizacija (rationalization) 736,737,746 ragena 264, 266,274 raidos psichologija (developm entalpsychology) 40, 164,190, 195,206,218,250, 562, 741 rainelė (iris) 264,277 raminamieji ir migdomieji (depressants) 374, 376, 387, 869, 870, 872, 876, 877 rasinė diskriminacija, rasizmas 681,716, 887, 901, 910,934 rasinės nuostatos 755, 887 rasiniai prietarai 776,901 stereotipai, neigiami 571 reabsorbcija, serotonino (reuptake) 93,95,97,378, 656,813, 870, 877 reakcija į stresą 675-678 receptoriai 103,257,273-275,293,298, 870 ausyje 278 juntamieji 102,262,263 kinesteziniai 299 odos 101

1075

spalvos 274,275,278 tinklainės 266 uoslės epitelyje 296 refleksas (reflex) 100,101,193,195, 640, 907 ieškojimo (rooting reflex) 193,195 kelio 100 paprastasis 101 sąlyginis 454 skausmo 100 refrakterinis periodas (refractoryperiod) 591,607 rega 105, 110, 122, 262- 277, 278, 282, 285, 288, 291,295,298,300,305,307,310,322,323,743 įvestis 264 normali 266 periferinė 124 spalvų 273-274,278 sugrąžinta 321,332 regimasis skardis (visual cliff) 310, 311, 320,338 regimoji informacija 119, 121,269,273,277 apdorojimas 269-273,277 kodavimas 443 įvestis 285,286,323, 332 regos iliuzija 307,316,321 nervas (optic nerve) 98,264,267-269,277,284, 345 smegenų žievės sritis 116, 119, 121-123, 135, 268-272,275-277,285,295, 323, 388 vyravimas (visual capture) 307,338 regresija (regression) 736, 766, 871 vidurkio link (regression tow ard the m ean) 856, 866

regumas (acuity) 266 relaksacija 699, 700, 726 religija 177,228, 597, 703, 704-706, 816, 864 ir ilgaamžiškumas 703,704,726 ir sveikata 706 REM atsistatymas (R EM rebound) 362,363 miegas (R EM sleep) 346-350,355-363,375,387 reprezentatyvioji imtis 56,57,74,76 reprodukcija 153,219,229,234,397 retroaktyvioji (veikianti atgal) interferencija (retroac­ tive interference) 471,474 rezultato dėsnis 407,408 ribinis asmenybės sutrikimas 828, 829 riebalinės ląstelės 714,716,721 ritalinas 787,788 ryšių analizė 811,818 Rorschacho rašalo dėmių testas (R orschach inkblot test) 739, 740, 747 rožinė retrospektyva 445 rūkymas 85,367,683,686,689,692,707-713,719722, 724-726, 745, 771,813,919 metimas rūkyti 710-713,722,726 paauglių 709,712 rūšiai būdingas elgesys 577 S sąlyčio terapijos (exposure therapies) 843,844,851, 859, 861, 867 sąlyginis atsakas, SA (conditioned response , CR) 396-399, 401,404-406,421,687 dirgiklis, SD (conditionedstim ulus, CS) 396,397407,421,687, 802 pastiprinimas (conditioned reinforcem ent) 410, 422

1076

DALYKINĖ RODYKLĖ

sąlygojimas 393,394,397-399,401,403,415,440, 687, 802 aversinis 710, 842-844 baimės 801 klasikinis 393-406,687,710,801,842 operantinis 393, 394,407-423, 845 priešpriešinis 842, 843 sąmonė (consciousness) 339-341,342-390 hipnozė 364-370 ir informacijos apdorojimas 340-342 ir narkotikai 371-387 miegas ir sapnai 343-363 pakitusi būsena 341,364, 368,371 priešmirtiniai išgyvenimai 388 suskirstyta 369,370 sąmoningas informacijos apdorojimas 342,343,370 suvokimas 260,303 absoliutusis slenkstis 263 sangviniškasis temperamentas 753 santykinė deprivacija (relative deprivation) 665,667, 671 santykinis atstumas ir dydis 312, 314, 315, 320 judėjimas (judėjimo paralaksas) 313,320 santuoka 243,244,249, 695, 696 bandomoji 243 ir laimė 244,249 sapnas (dream ) 89, 341, 343,357-362, 594 sapnų aiškinimas 363,738,746 teorijos 361,363 turinys 357,358,361,363 SAT testas 547, 551, 552, 554, 563, 570 matematikos 567,568 verbalinis 554 saugumo poreikis 579,751 savaiminis atsinaujinimas (spontaneous recovery) 397-399, 406,407,411,421 išgijimas 871 savasis Aš (savastis) 172,752,774-782 dabartinis 779 galimas 774 įvertinimo būdai 749 samprata (self-concept) 214,218,226,230,731, 743, 749, 752,11 A, 779, 780, 890 save žlugdantys įsitikinimai 814-816 sąveika (interaction) tarp genetinio polinkio ir aplin­ kos 148 savęs išreiškimas 748, 751,781 savižudybės 242,612,791,811-813,859,865,872, 874, 877, 878, 892, 913 ir depresija 818 paauglių 169, 872 rodikliai pagal lytį ir amžių 812 savikliova, perdėta 46,50,487 savikontrolė 204,767 saviraiška (self-actualization) 579-581, 748, 750752 savivertė (self-z steem) 53, 54, 61, 214, 215, 226, 231,260,286,571,579,610,611,613,“8,676, 741, 744, 748, 751, 757,775-780, 817 aukšta 52, 775, 780 gynybišką 779,780 neigiama 586 saugi 779,780

žema 52,53,61,62,78,228,413,775,776,779, 780, 808 sąvoka (concept) 490,491-493 , 506,512,516,522, 523, 527, 528 sąžiningumas 251,758,759,764 Schachterio-Singerio teorija 632 schema (schem a) 182,199,214,216,217,325-327, 332 veidų 326,327 schizofrenija (schizophrenia) 89,96,108,119,149, 163,262,380,784,785,788-794,819-829,832834, 836, 845, 846, 868, 869, 877-879 katatoninė 790 lėtinė 821,822,859 paranoidinė 821, 827, 861 ūmi 821 schizofrenijos aiškinimas 822-826 genetiniai veiksniai 825 psichologiniai veiksniai 826 smegenų pakitimai 822-824 biocheminis raktas 822 simptomai 819-820,827 negatyvieji 821 pozityvieji 821, 822,868 tipai 821-827, 834 schizoidinio tipo asmenybės sutrikimas 828 Scientific Am erican 262,495,496 sėklidės 104,219,220,592 seksualinė agresija 596,916-918 motyvacija 589-608 orientacija (sexual orientation) 51,149,597,598603, 605, 606, 608 ir hormonų pusiausvyra nėštumo metu 603 biologinis aiškinimas 605 prievarta 211,212,481,741 vaikų 917 seksualinis išnaudojimas 697 vaikų 211, 586 nusikaltimas 375,376 potraukis 592, 593, 598,755 slopinamas 741, 809 priekabiavimas 156,916 smurtas 211,385,481,483,484,918 sutrikimas (sexual disorder) 590, 591, 607, 842, 867 Selye bendrasis prisitaikymo sindromas 679 semantika (sem antics) 509,516 semantinis kodavimas (sem antic encoding) 443,445, 449 senėjimas 231,233,239,252 ir atmintis 237,249 ir intelektas 238 išoriniai požymiai 231 senesniosios smegenų struktūros 109,111,114,297 sensomotorinė stadija (sensorim otor stage) 200,204, 217 serotoninas (neuromediatorius) 94, 211, 217, 355, 377-379,387,454,585,656,698,726,813,814, 819, 869, 870, 871, 877, 913 reabsorbcija 656, 870 selektyvieji slopintojai 870,877 sezoninis nuotaikos (afektinis) sutrikimas 862,867 signalo aptikimo teorija (signal detection theory) 258, 259,263

silpnaprotystė 249 senatvės 236 simpatinė nervų sistema (sym pathetic nervous system ) 99, 100,103, 374, 376, 631, 633, 641, 677, 678, 682, 689 sinapsė (synapse) 92, 93,95,96,97,101,103,105, 162,165,269,378,387,453,454,“0,540,541, 543, 870 plėtra ir genėjimas 165 pokyčiai 453,“0 mokymosi metu 454 sinapsinis plyšys 92,93,95-97,103,378, 870 sinestezija 295 sintaksė (syntax) 509-511, 516, 525-527 sisteminis jautrumo mažinimas (system atic desensi­ tization) 843, 844, 851, 860 situacinė atribucija 883, 890 skaidymo efektas (spacing effect) 440,441,448,449 skaistis 316,319,321,323 skatulio mažinimo teorija (drive-reduction theory) 577, 578, 580, 628 skausmas 100, 262,289-293,299 kontrolė 292,293 virtualios realybės dėka 293 malšinimo hipnoze teorija 367 refleksas 100 suvokimas 371 teorija 291,367 skepticizmas 51,177 skerspjūvio tyrimai 238,239,249 Skinnerio dabartinis teorijos supratimas 415 dėžė 407,408,410 operantinio sąlygojimo tyrimai 407,422,512 palikimas 418 skirstymas į prasminius vienetus (chunking) 446,447 skirtumo slenkstis (difference threshold) 261,263 sklaidos diagrama (scatterplot) 59-61,65 sklidimo efektas 637,642 skonis 110,262,288,291,293-295,299,305 biologija ir kultūra 585,586 jutimas 293-295,299 receptoriai 294,299 svogūnėliai 294,299 skrandis 677 spazmai 582 tūrio sumažinimo operacija 583 skurdas 681, 832-834, 836, 878 skyrybos 242,243,249 slaptasis (latentinis) išmokimas (latent learning) 415,416,423 sapnų turinys 733,838 slenkstis (treshold) 92,258 absoliutusis 258-263 skirtumo (difference threshold) 258, 261,263 smegenėlės (cerebellum ) 109,110, 111, 114, 134, 197,459,460 brendimas 216 smegenys nugaros 101,110 pailgosios 109 perskirtos (split brain) 124,125 smegenų anatomija 540, 543 ir depresija 813 ir intelektas 541 ir kairiarankiškumas 130

DALYKINĖ RODYKLĖ

ir pažinimas 541 ir psichika 106 ir seksualinė orientacija 601-602 anomalijos 822, 827 atpildo sistemos 116 dydis 109,236,540,543 elektrinio aktyvumo registravimas 106,366 jautrumas grėsmei 640 kamienas (brainstem ) 109-111, 124, 134, 349, 361,459,460 pamatas 583 plastiškumas (plasticity) 123,135 požievio sritys 591 priekinė juostinė žievė 611,655 pusrutuliai 114,115,123-130,135,136 raida 162, 196,251,562 receptorinės ląstelės 719 senesniosios struktūros 109 struktūra 114 gilioj i ir paviršinė 513 sužadinimas 755, 873 tyrimo būdai 106,134, 540 žievė (cerebral cortex) 104, 108, 112,114-120, 135,196, 269, 296, 631, 640, 677, 689 motorinė 349,380 raukšlėtoms 115 skiltys 114,135 kaktos (frontal lobes) 116,117,120,121, 124,135,196,221,229,361,380,425,437, 458,522,539,541,635,636,639,642,703, 726,755,814,822,823,828,830,871,875877,913,938 momens (parietal lobes) 116, 118, 120, 135, 437, 538, 541, 703 smilkinių (tem poral lobes) 116,119-121, 123,135,256,270,296,299,388,437,458, 493,494 sritys 121,635 klausos 119,287 neverbalinė 103 regos 269, 272,285, 361, 363, 388 uoslės 296 Sm itsonian institute 186, 833, 918 smurtas 211,216,428,481-483, 793, 918-921 mokykloje 426 prieš moteris 920 prieš vaikus 211,644 prieš savo klasės draugus 228 seksualinis 481-483,918 šeimoje 938 žiniasklaidoje 428-431,918-921,938 smurtiniai kompiuteriniai žaidimai 919-921,938 nusikaltimai 175 nepilnamečių 169 socialinė įtaka 368, 369, 890, 891, 894, 897, 898, 903905 informacinė ir normatyvinė 893 kompetencija 214-216,218, 532 lyderystė (social leadership) 625,627 parama 498, 694, 696, 705, 724-726,751,766 802,810,816 ir sveikata 696 psichologija (social psychology) 40, 760. 882- 939 socialinis mąstymas 883-890

elgesio aiškinimas 883-885 nuostatos ir elgesys 886-889 socialinė įtaka 891-904 grupės įtaka 898-904 konformizmas ir paklusnumas 891-897 socialiniai santykiai 905-93 8 agresija 912-920 altruizmas 930-932 konfliktas 921-923 patrauklumas 923-929 prietarai 905-911 taikdarystė 933-938 valdžia 175,176 socialinė-kognityvinė kryptis (social-cognitive per­ spective) 764-766 772-774, 814, 819 depresij os aiškinimas 816 socialinės atsakomybės norma (social-responsibility norm ) 893,933, 939 socialiniai spąstai (social trap) 921, 922,935,938 socialinis dykinėjimas (social loafing) 899,900, 905 intelektas 505,536 konfliktas 921,938,939 laikrodis (social clock) 242,249 lyties vaidmuo (gender role) 180 palengvinimas (socialfacilitation) 899,900,905 scenarijus 918,938 tapatumas 909, 937 socialinio išmokimo teorija (social learning theory) 182, 183 socialinių mainų teorija (social exchange theory) 933, 939 somatinė nervų sistema (som atic nervous system ) 99, 103 somatosensorinė smegenų žievė 289,295 spalva 122,123,273-278, 289, 316, 322 pastovumas (color constancy) 276,278,318,319, 321 receptoriai 274,275,278 stipris (intensity) 264 spalvų maišymas atimant (subtractive color m ixing ) 274 pridedant (additive color m ixing) 274-275 rega 273-276,278 sutrikimai 275 skirtumo slenkstis 274 spermijas 190,191, 195,209,233, 591, 825 spontaniška remisija 702 sprendimų priėmimas 496, 515, 931 sraigė 279,280, 282-284, 287,298 sraigės membrana (ovalusis langelis) 279 sraigių implantai (cochlear im plant) 284,285,287, 288, 323,515 St. Louiso Gateway arka 312,306 stabilumas-nestabilumas, emocinis 754, 755, 758— 764 standartinis nuokrypis (standard deviation) 73,76 standartizavimas (standartization) 548,549 Statistics C anada 167,175,680,695,696,708,711, 720 statistinis argumentavimas 70-75 mokymasis 512,513,516 reikšmingumas (statistical significance) 74,75,76 Stenfordo hipnobilumo skalė (Stanford H ypnotic Susceptibility Scale) 365

1077

Stenfordo universitetas 203,226,351,356,545,552 Stenfordo-Binet testas (Stanford-B inet) 545-552 stereotipas (stereotype) 182,496,569,571,743,793, 905, 936, 937 stereotipų grėsmė (stereotype threat) 569-571,573 Stembergo triarchijos teorija 543 stiebeliai (rods) 266,267-269,273,277,291 stimuliatoriai (stim ulants) 374,377,387,787,788 stresas (stress) 89,193,281,385,“0,579,621,676, 673-728,706,742,751,789,796,800,810,813, 815,817,818, 871,914 ilgalaikis 634, 674, 676,678-680,683 ir atmintis 455-456 ir imuninė sistema 684-685, 687,690 ir ligos 675,683-689 AIDS 685, 690 širdies ligos 681-682 vėžys 686, 687, 690 išsiskyrimo 212 nekontroliuojamas 685,686,692 nėštumo metu 193 streso hormonai 455,456,460,473,633,634,677,679, 682,684,685,692,696, 706,725,742,799, 829 įveika 690-696 (potrauminio) sutrikimas (PTS) 676,799, 800 valdymas 697-706 stresoriai 675-681, 689, 691, 693, 706, 724 stroboskopinis judėjimas 315,321 struktūralizmas (structuralism ) 31, 35 struktūrizuotas interviu (structured interview ) 618,627 suardymas (pažeidimas) (lesion) 106,134, 875 subjektyvioji gerovė (subjective w ell-being) 659 superego 733-735, 737, 7“, 837 susijaudinimas 590, 607, 637, 639 sutaikinimas 905,936 sutarimas su kitais 758, 759,764 suaugusieji 231-250 fizinė raida 231-236 pažintinė raida 237-240 socialinė raida 241-248 suvokimas (perception ) 35,256,257,259,260,263, 271-273,276-278,287,299-338, 542 apšviestumo 318,319,321 dydžio 316,317,321 formos 308,316,319,321 gylio 310,319,320 judėjimo 272,314 nejutiminis 333-337 regimasis 323,332 sąmoningas 260,259,272 spalvos 275,276, 319,321 sutrikęs 820 veidų 322 suvokimo adaptacija (perceptual adaptation) 323,332,338 greitis 532,541-543 iliuzijos 299,305-307,477 klaidos 256,318 nuostata (perceptualset) 324-326,328,332,338, 496, 525 pastovumas (perceptual constancy) 315,316,319, 321,322,338 (sąmoningo) slenkstis 257 suvokimai 302, 307,308, 315, 318, 325, 327,328, 332, 743 įprasminimas 321-332

1078

DALYKINĖ RODYKLĖ

kūrimas 307-320,337 formos suvokimas 308-309 gylio suvokimas 310-313 judesio suvokimas 314 suvokimo pastovumas 315-320 sužadinimas (prim ing ) 259,260,462,466,484,488, 505,578-580,631,632,634,639,653, 899,939 emocinis 633, 641, 642, 658, 677 fizinis 632-634 fiziologinis 631-634,642,650,658,668 ir veiklos rezultatai 634,641 lytinis 590,635 sužadinimo teorija 577, 578, 580,628 įtaka motyvacijos tyrimams 578 svarbūs gyvenimo pokyčiai 679,680,689 sveikata 234,404 apsaugos išlaidos ir ilgaamžiškumas 707 ir stresas 673-727 psichologija (health psychology) 674, 679, 689, 690,696,724 stiprinimas 690-725 kaip įveikti stresą 690-696 streso valdymas 697-706 ligas sukeliančio elgesio keitimas 707-724 rūkymas 707-713 nutukimas 714-723 Š

šališkas palankumas sau (self-serving bias) 505,777780, 848, 884 šališkumas “7,473,502, 507, 569-571, 573, 618 dėl svorio 715 vidinei grupei (ingroup bias) 910,937 šaltinio iškraipymas (source am nesia) 477,479,481, 485,488 šeima 694, 802, 816, 898 iširusi 681 šeimos terapija (fam ily therapy) 849,850, 852 šimpanzės 522-526 širdies ligos 534,674,689,692-694,696,703,714 šypsena 649,651 terapija 650 šlapinimasis į lovą 859,867 šnekos riktai 736,741,745 šviesa ir šešėlis 313,314,319, 320 šviesos bangos 264,265,275 kelias tinklainėje 267 poveikio terapija 860, 862, 867 spalva ir ryškumas 277 stipris 264 T

T limfocitai 684 taikdarystė 933 taikomieji tyrimai (applied research) 40 takusis intelektas (fluid intelligence) 240,249 talentingų vaikų ugdymo programa 557 tapatinimasis (identification) 735 tapatumas (identity) 102, 169, 170, 174, 214, 218, 225, 226, 227, 230, 252, 735, 909, 935 gėjaus 601 lytinis 179,182,183,741 moteriškasis 179 paauglio 227 tapatumo disociacinis sutrikimas (dissociative identity disorder) 804-806 tapatūs dvyniai (identical tw ins) 141-144,146,148, 151,160,163,165,197,242,559,560,564,572, 602, 656, 668, 803,811,825

intelekto testų įverčiai 559 svoris 718 tariamo vienodumo efektas (false consensus effect) 56, 744, 747 tarpasmeninė terapija 839, 840, 851, 859, 857, 867 tarpiniai neuronai (intem eurons) 98 „Tarptautinė ligų klasifikacija" (International C las­ sification of D iseases) 790,795 teigiamas pastiprinimas (positive reinforcem ent) 409, 410,419,422,431,845,846 teisingo pasaulio reiškinys (just-w orldphenom enon) 911, 937 teisingumas (equity) 929,939 tekstūros gradientas 312-314,320 telegrafinė kalba (telegraphic speech) 511 televizija 427-429 erotinės programos 594 ir mokymasis stebint 427 smurtinės programos 427-428 telomeros 678 teminis apercepcijos testas (Them atic Apperception Test, TAT) 739, 740,747 temperamentas (tem peram ent) 145,146,151,209211,217,218,251,252,605,656,753,755,764, 766 teorija (theory) 52-54 terapija 404, 835-880 alternatyvioji 860-862 biomedicininė (biom edical therapy) 836, 837, 867-878 gydymas vaistais 867-872 psiehochirurgija 875-876 smegenų sužadinimas 873-874 elgesio 842-845 grupinė ir šeimos 849-851 humanistinė 840-842, 851, 880 kognityvinę (cognitive therapy) 686, 710, 846, 847-849, 852, 857, 859, 871, 877, 889 psichoanalizė 837-839 sąlyčio (exposure therapy) 843, 844, 851, 859, 861, 867 tarpasmeninė 839, 840, 851, 859, 857, 867 vertinimas 852-866 teratogenai (teratogens) 191,193,195 terminale 90, 91, 93, 97 terorizmas 54, 499, 500, 751, 885, 891, 901, 902, 910,911,914,921,935 testas; taippatžr. intelekto patikimumas 551,553 standartizavimas 548-549,553 sudarymo principai 548 validumas 551-553,555 testosteronas (testosterone) 178,183,233,592,593, 603, 607, 608,913,914 tėvai 160-165 autoritariški, autoritetingi ir daug leidžiantys 215, 218 tėvo buvimas 597 tėvų ir bendraamžių įtaka paauglystės metu 160,227, 228,230 THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis) 380,381,387 „Thorazine" 868,869 Thorndike rezultato dėsnis 407,408,422 tiesinė perspektyva 312-314,316,320 tiesioginis pastiprinimas 410,411,422 tikėtina gyvenimo trukmė 233,234,249,714 tiltas 109-111,134 tinklainė (retina) 261,262,264,266-269,271,274-

278,291,296,299,311,316-318,320,321,323, 330,345 atvaizdų skirtumas 312 bioninė 285 geltonosios dėmės degeneracija 291 kūgeliai ir stiebeliai 291 receptoriai 266,267,277 tinklinis darinys (reticular form ation) 110,111,114, 134 tipiškumo euristika (representativeness heuristic) 496, 497,498, 506 tyrimas abipusiai aklas 260, 874, 871, 876, 868 atvejo (case study) 55, 59, 76, 85 bazinis (basic research) 40 depresijos asociacinis 811,818 dvynių 141, 142, 144, 146, 242, 350, 357, 363, 383, 559, 561, 608, 718, 755, 829, 913 ilgalaikis (longitudinal study) 238,239,249 įvaikinimo 144-146,149,151 koreliacinis 67,76,431 pakartotinis (replication) 53 skerspjūvio (cross-sectional study) 238,239,249 taikomasis (applied research) 40 tolerancija (tolerance) 372,381,384,386,710 toliaregystė (farsightedness ) 266 tonas (pitch ) 279 transdukcija (perkėlimas) (transduction) 263,277 triarchi es teorija 543-534 trijų apdorojimo etapų atminties modelis 436-437 troškulys 112,576,579,580,626 trumpalaikė atmintis (short-term m em ory) 436-438, 442,449-451,454,455,459 trumparegystė (nearsightedness) 266-267 turinio validumas (content validity) 551 turtas 663-665 ir gerovės suvokimas 661 ir laimės pojūtis 664 tvirtasis intelektas (crystallized intelligence) 240 U

umami skonis 293 UN AIDS 248, 685, 686 universalioj i gramatika 513,516 uoslė 295-297,299, 300, 305 receptoriai 295-297,299 svogūnėlis 296,300 uždarumas 309,320 uždelstas pastiprinimas 410,411,422 užduoties lyderystė (task leadership) 625,627 užkodavimas (encoding) 436,461,466 negalėjimas užkoduoti 473 užkrūčio liauka 678,684 užmiršimas 238,466-473 atkūrimo nesėkmė 470 interferencija (trukdymas) 470-471 motyvuotas užmiršimas 472 atsiminimo blėsimas 468-469 Ebbinghauso kreivė 468-470,474 negalėjimas užkoduoti 467 užuomina, atkūrimo 461,463, 465-467,470,473, 479,485,486 vaizdinė 461 ūmioji (reaktyvinė) schizofrenija 821,827 V

vadovavimas grindžiamas bendrąja vizija 626 grindžiamas komandomis ir kontrole 626 veiksmingas 623-627

DALYKINĖ RODYKLĖ

vaidmuo (role) 180,183,184,886-888,890 ir nuostatos 887 lyčių 180,184 vaikų auklėjimas 172,174,182 liudijimų patikimumas 479 nutukimas 720 pamatinio pasitikėjimo pojūtis 217 pažintinė nebranda 206 priežiūros įstaigos 212,213,217,218 ir prieraišumas 212 prisiminimai 480 apie patirtą smurtą 479,481,485 klaidingi 478 protinis amžius 545 psichika 198,206 raida 196,216 kalbos 510 savojo Aš samprata 214 seksualinė prievarta 211 ugdymo programos 557 temperamentas 213 vainikinių širdies kraujagyslių liga (coronary heart disease) 681-683, 689, 695, 725 vaisius (gemalas) (fetus) 191,192,193,195 vaistai nuo psichozės 868, 869, 877 nuotaikai stabilizuoti 872,877 raminamieji (depressants) 374, 376, 387, 869, 870, 872, 876, 877 vaizdinė asociacija 567 informacija 108,136,256 kodavimas (visual encoding) 443,445, 446,449 vaizdiniai (im agery) 445,519 vaizduotė 475,476,484, 520, 539 hipertrofija 476 valgymo įpročiai 588 sutrikimai 175,211,385,586-589,789,791,836 vaiidumas (validity) 551-554, 739, 740, 747, 757, 758, 764

prognostinis (predictive validity) 551-554 turinio (content validity) 551, 553 valingas informacijos apdorojimas (effortful processing) 440,445,446,448 variacija 73, 74, 76 variacijos matai 73,76 „vartų“ kontrolės teorija (gate-control theory) 291 vėžys 249, 674, 676,684, 686, 687, 689,690, 694, 696,712,714, 727, 801,872 odos 565 plaučių 534, 708, 919 Vėberio dėsnis (W eber’s law ) 261,263 veidų atpažinimas 123,270,272, 322,326 išraiškos 648-652 grįžtamojo ryšio hipotezė 650-652 perteikiamos emocijos 646,652 poveikis emocijoms 650 vaikų 649 schemos 327 veidrodiniai neuronai (m irror neurons) 424,425,430 veidrodinis įvaizdžio suvokimas 921,923,934,938 veikimo potencialas (actionpotential) 91-93,96,97, 378, 870 vėlyvoji diskinezija (tardive dyskinesia) 869, 877 verbalinės užduotys 541,542,547 verbaliniai gebėjimai 531,534,547,541,543,554, 566, 569 vertybės 894 asmeninės 82, 83 ir pasitenkinimas gyvenimu 665 skirtumai 866 žmogiškosios 606-608 vestibiuliariniai maišeliai 279,287,298,300 vestibuliarinis jutimas (vestibular sense) 298,300 „Viagra“ 68,372,591 vidinė ausis (inner ear) 279, 300 grupė (ingroup) 910 motyvacija (intrinsic m otivation) 416,417,540, 543 vidinis kontrolės pobūdis (internal locus of control) 767, 773

1079

vidurinė ausis (m iddle ear) 279,280 vidurkis (mean) 72-76 vieno žodžio stadija (one-w ord stage) 511,516 Vietnamo karas 237, 386, 501, 676, 800, 902 vietos eilėje efektas (serialposition effect) 440,441, 442,448,449 vietos teorija (place theory) 282,287 virtualiosios realybės sąlyčio terapija (virtual reality exposure therapy) 844, 851 virusinė infekcija nėštumo metu 824, 827 vyresnių žmonių atpažinimo atmintis 238 fiziniai pokyčiai 233 vyzdys (pupil) 264,266, 268

X X chromosoma (X

chrom osom e)

178

Z zigota (zygote) 191,192,195 Zimbardo kalėjimo eksperimentai 890 „Zoloft“ 813,870 Ž žetonų kaupimas (token econom y) 846, 852 žinojimo prakeiksmas 330-332 žmogaus imuninio deficito virusas (ŽIV) 80,248,597,660, 685, 686, 690 papilomos virusas 608 žmogbeždžionės 522,524,527 žmogiškųjų veiksnių psichologija (hum an factors psychology) 329-332,338, 627 žmonėms pritaikytų įrengimų projektavimas 330 žvilgsnio fiksavimo taškas 312,313,320

W Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė (W echsler A dult Intel­ ligence Scale, WAIS) 546,547-552,570 vaikų intelekto skalė (W echsler Intelligence Scale for C hildren-W ISC ) 547 Wernicke (kalbos supratimo) sritis (W ernicke’s area) 121,122 ,135

Mi-92 Psichologija / David G. Myers - K.: Poligrafija ir informatika, 2008. - 1080 psl. Sąvokų žodynėlis:

950-966

Bibliografija:

967-1043

Pavardžių r-klė:

1044-1062

Dalyk. r-klė:

1063-1079

ISBN 978-9986-850-61-8

D. Myerso „Psichologija“ - knyga protui ir širdžiai, kur griežtas mokslas derinamas su plačiu požiūriu į žmogų. Autorius, atsižvelgdamas į skaitytojų reikmes ir interesus, aiškina psichologijos dėsnius ir procesus, padeda suprasti svarbius kasdie­ nio gyvenimo įvykius, sudomina reiškiniais, kurie, atrodo, yra nuolatiniai ir įprasti. Studijuodamas psichologiją žmogus tobulina savo intuiciją, kritinį mąstymą. Todėl šiai knygai, kaip ir psichologijos mokslui, būdinga tyrinėjimo, o kartais žais­ mingumo dvasia. Mokslo žinias autorius perteikia gyvai ir paprastai. Knygoje gausu psichologijos sąsajų su kitomis sritimis: filosofija, istorija, literatūra, religija, sportu, politika, populiariąja kultūra. Profesorius Davidas Myersas - plačiai pasaulyje pripažintas psichologijos mokslo autoritetas. Jis rašo ne tik vadovėlius, mokslinius straipsnius, bet ir šviečiamojo pobūdžio tekstus psichologijos klausimais bei populiarias knygas.

UDK 159.9

David G. Myers

PSICHOLOGIJA Redaktorė Milda Icikzonienė Terminų konsultantės Jurgita Lazauskaitė, Ieva Urbanavičiūtė Dailininkė Rita Penkauskienė Maketuotoja Saulė Ališauskienė

2008 04 22. 72 leidyb. aps. 1., 67,5 sp. 1. Tiražas 5000 egz. Išleido UAB „Poligrafija ir informatika", Tel./faksas 8-37 365595, e. paštas: poligraf@ parabole.lt Spausdino AB „Aušra“, Vytauto pr. 23, Kaunas Užsakymas 455