1. BT SPECIALIOSIOS DALIES SAMPRA SAMPRATA TA IR RYŠYS SU BENDRĄJA DALIMI. BT specialiosios dalies pagrindas – bendroji dalis, kur suformuluoti BT institutai, sąvokos, bendros visiems nusikaltimams taisyklės. taisyklės. Veika Veika kvalifikuojama vadovaujantis specialiosios dalies normomis. Kai yra nebaigtas nusikaltimas rengimasis ar pasikėsinimas! b"tina nurodyti #alia specialiosios nuostatos bendrosios dalies straipsn$. Taip pat ir, pavy%d&iui, bendrininkavime – 'ia tik vykdytojo veika reglamentuota specialiosios dalies normomis, o organi%atoriaus, vykdytojo, padėjėjo – kvalifikuojant nurodoma ir bendrosios dalies norma. (peciali dalis ) tai BT, o tiksliau tiksliau BK norm*, kurios nustato baud&iamąją atsakomyb+ atsakomyb+ u& atskiras nusikaltim* ir baud&iam*j* baud&iam*j* nusi&engim* r"#is, visuma. (pecialiosios dalies normos yra sudarytos ir reali%uojamos, taikomos vadovaujantis bendrosios dalies nuostatomis. (pecialiosios dalies nuostatos nustato -. nusikaltim* kategorijas ir atskiras nusikaltim* r"#is, . apibrė&ia kiekvieno nusikaltimo sudėties po&ymius, /. o taip pat nustato bausmi* u& kiekvieną nusikaltimą r"#is bei j* ribas. (pecialio (pecialiosios sios dalies dalies normoje normoje nustatomi nustatomi kvalifikuojantys nusikaltimą požymiai , t.y. nustatomi atvejai, kai tas nusikaltimas baud&iamas nukentėjusiojo siojo nepilnamet nepilnametystė ystė,, ir grie&'ia grie&'iau. u. 0v%., 0v%., i#&agini i#&aginimo mo atveju atveju pirmiausi pirmiausiai ai nurodomas nurodomas kvalifiku kvalifikuojam ojamasis asis po&ymis po&ymis grupiškumas, nukentėju grie&'iausiai baud&iama u& mažamečio išžaginimą. (pecialiosios dalies norma nustato bausmes r"#is ir tos bausmės ribas. Teismas, Teismas, skirdamas bausm+, privalo vadovautis sankcijoje nustatyta bausmės r"#imi, r"#imi, atsi&velgia irir $ bendrąją dal$. dal$. (pecialiosios dalies normose yra $vardintos visos veikos, kurios laikomos nusikaltimais ir baud&iamaisiais nusi&engimais. 1ei BK nėra tokios veikos, kuri kvalifikuota kaip nusikaltimas ar b. nusi&engimas, tai tokios veikos nėra. 2ors specialiosios dalies normos numato bausmės r"#$, #velnesn+ bausm+ gali nustatyti bendrosios dalies normos, o grie&tesnės bausmės ) jokiais atvejais atvejais negalima paskirti3 paskirti3 Visos Visos BT specialiosios specialiosios dalies normos dabar inkorporuotos inkorporuotos $ BK. BK specialiosios dalies pagrindas – nusikaltimo objektas – gėris, $ kur$ kėsinamasi veika. (ankcijos nėra sistemos kriterijus, nes pirminis yra nusikaltimas, o sankcija ) i#vestinis rei#kinys. BK specialiosios specialiosios dalis susideda i# skyrių, o skyriai sudaromi pagal objektą. 2 BK grupi#kumas grupi#kumas liko tik i#&aginimo i#&aginimo atveju, kitais kitais atvejais grupi#kumo grupi#kumo kaip kvalifikuojan'iojo kvalifikuojan'iojo po&ymio nebėra, nebėra, pakartotinumo pakartotinumo taip pat. Kalbant apie bausmes, n BK yra platesnis bausmi* sąra#as.
2. NUSIKALTIMŲ KVALIFIKAVIMO KVALIFIKAVIMO IR BT SPECIA SPECIALIOSIOS LIOSIOS DALIES NORMŲ KONKUREN KONKURENCIJOS CIJOS SAMPRATOS. 2usikaltim* kvalifikavimas ) tai oficialusis nusikalstam* veik* kvalifikavimas tapatumo tarp padarytos pavojingos veikos po&ymi* ir BT normose numatyt* bent vienos nusikalstamos veikos sudėties po&ymi* atskleidimas ir $tvirtinimas baud&iamojo proceso teisės norm* nustatyta tvarka. 4tarus, kad asmuo padarė nusikaltimą, tas nusikaltimas turi b"ti atitinkamai $vardintas, $vardintas, t.y. kvalifikuotas. Baud&iamasis persekiojimas persekiojimas negali b"ti pradėtas, o pradėtas turi b"ti nutrauktas, jeigu nėra duomen*, kad veika sudaro atitinkamo nusikaltimo sudėt$. 0atraukimo b. atsakomybėn pagrindas yra visi b"tini konkretaus nusikaltimo sudėties po&ymiai * objektas * objektyvioji pusė * subjektas * subjektyvioji pusė 2usikaltimo kvalifikavimas kvalifikavimas yra procesas, kurio metu nustatoma, ar asmens veikoje yra tam tikro nusikaltimo, numatyto BK specialiojoje dalyje, sudėties po&ymiai. Teisinė Teisinė nusikaltimo kvalifikavimo i#rai#ka ir yra BK straipsnio, kuris traktuoja tokią veiką nusikaltimu, nurodymas atitinkamame procesiniame procesiniame dokumente, t.y. t.y. nutarime i#kelti baud&iamąją bylą ir galutiniame nuosprendyje. Teisingai kvalifikuoti nusikaltimą yra svarbus ikiteisminio tyrimo ir teismo u&davinys. Be to teisingas nusikaltimo kvalifikavimas yra b"tina teisėtumo teisėtumo ir teisingumo teisingumo sąlyga. Kvalifikuojant Kvalifikuojant nusikaltimą, pirmiausia reikia nustatyti, kas buvo fakti#kai padaryta. Kaip, Kodėl, Kas5 Taip pat reikia nustatyti, kad tai, kas padaryta, atitinka atitinka BK specialiosios. specialiosios. dalies straipsnyje straipsnyje numatytus numatytus po&ymius, o taip pat atitinka atitinka BK bendrosios bendrosios dalies reikalavimus. reikalavimus. 2usikaltimo po&ymiai po&ymiai nustatomi teisi#kai teisi#kai anali%uojant anali%uojant veiką, t.y. t.y. nustatant, kas buvo padaryta, padaryta, kaip, kas padarė. 6#ai#kinamas 6#ai#kinamas objektas $ ką kėsintasi!, objektyvioji pusė, subjektyvieji po&ymiai ir subjektas. 7aliausiai sulyginama tai, kas padaryta, su tuo, kas nustatyta $statymo. Kad nusikaltimas nusikaltimas b"t* tinkamai tinkamai kvalifikuojami, kvalifikuojami, reikalingos tokios sąlygos sąlygos -. Tiksliai Tiksliai nustatomos fakti#kos $vykio aplinkybės8 . Turi b"ti tiksl"s, ai#k"s ir neprie#taraujantys neprie#taraujantys vienas kitam $statymai8 /. Kad tie, kas kvalifikuoja nusikaltimus, tuos $statymus &inot*, suvokt* j* prasm+ ir vienodai interpretuot*8 9. Turi b"ti t* &moni* , kurie kvalifikuoja nusikaltimus, auk#ta teisinė sąmonė8 :. Be to b"tinos ir socialinės padėties sąlygos, $galinan'ios teisingai teisingai kvalifikuoti, apsprend&ian'ios teisėtvarkos teisėtvarkos institucij*, j* pareig"n*, taip pat ikiteisminio tyrimo pareig"n* nepriklausomumą, nepriklausomumą, kad jie galėt* laikytis $statym* ir spr+sti vadovaujantis tik $statymu, o ne ka&kieno nurodymu. Kvalifikuojant Kvalifikuojant nusikaltimus susiduriama susiduriama su tokiais rei#kiniais, rei#kiniais, kaip nusikaltim* sutaptis , recidyvas, pakartotinumas, o taip pat su norm* konkurencija, konkurencija, kuri yra specialiosios dalies sąvoka. Normų konkurencija konkurencija ) tie atvejai, kai asmuo padaro vieną nusikaltimą, ta'iau tas nusikaltimas turi po&ymi*, numatyt* ne vienoje, o dvejose ar keliose BK specialiosios dalies normose. 2orm* konkurencijos atveju i#kyla klausimas, kuria i# t* norm* inkriminuoti, nes jos tarp sav+s konkuruoja konku ruoja.. ; nusikalti nusikaltimas mas yra vienas vienas ir inkriminu inkriminuoti oti reikia reikia tik vieną vieną nusikalti nusikaltimą. mą. Tarp konkuruojan'i konkuruojan'i** norm* norm* yra r"#ys. r"#ys. Bendra Bendra konkuruojan'ioms normoms normoms yra tai, kad jos numato tuos pa'ius nusikaltimo po&ymius, po&ymius, todėl jos sutampa. Ta'iau Ta'iau sutampa jos ne visi#kai, o tik i# dalies. (kiriasi konkuruojan'i* norm* apimtis arba turinys, todėl teorijoj ir skiriamos dvi norm* konkurencijos r"#ys -. 2orm* apimties apimties konkurencija . 2orm* turinio turinio konkurencija -.)
-
2orm* apimties konkurencija gali b"ti a!tarp skirting* BK straipsni* b!gali b"ti vieno straipsnio straipsnio ribose. Konkuruojant bendrajai ir specialiajai normai, nusikaltimas kvalifikuojamas inkriminuojant specialiąją normą. Kai konkuruoja atskiri straipsniai nutinka re'iau. .) 2orm* turinio skirtingai nuo norm* apimties konkurencijos skiriasi tuo, kad tarp t* konkuruojan'i* norm* nėra pavaldumo, nes tos normos numato skirtingus nusikaltimus. Ta'iau jos konkuruoja, nes vienoje i# norm* nusikaltimo po&ymiu numatytas kitas savaranki#kas nusikaltimas.
3. GENOCIDO SUDĖTIES ANALIĖ IR ATSKIRIAMAS ATSKIRIAMAS NUO KARO NUSIKALTIMŲ. !! "#$%&'"(&". G)(+&,%" Tas, kas siekdamas fi%i#kai sunaikinti visus ar dal$ &moni*, priklausan'i* bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organi%avo, vadovavo ar dalyvavo juos &udant, kankinant, &alojant, trikdant j* protin$ vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė vis* j* ar dalies &"t$, ribojo toms grupėms priklausan'i* &moni* gimstamumą ar prievarta perdavė j* vaikus kitoms grupėms, grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. enocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama fi%i#kai sunaikinti visus ar bent dal$ gyventoj* pagal j* grupin+ priklausomyb+ ) nacionalin+, rasinė, etnin+, religin+, o pagal m"s* BK ir pagal socialin+ bei politin+ priklausomyb+. . priemonės prievarta apriboti toki* &moni* gimstamumą8 gimstamumą8 ?. deportavimas. (@
A#"&$&%/%" (0 %$ (0"&%#&/ OBJEKTAS – skiriasi – visuotinai pripa&inta kariavimo tvarka, ir visuotinai pripa&inta elgesio su civiliais, elgesio su karo belaisviais ir elgesio su kitais tarptautinės teisės ginamais asmenimis tvarka. OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI ) veiksmai SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaltė sutampa – tiesioginė ty'ia. T6K(C( ) skiriasi SUBJEKTAS – skiriasi – specialus. Tiesiogiai Tiesiogiai nusikaltimams &moni#kumui priskiriami 7enocidas Tarptautinės Tarptautinės teisė draud&iamas elgesys su &monėmis Visi likusieji yra karo nusikaltimai.
. KARO NUSIKALTIMŲ NUSIKALTIMŲ R4ŠYS5 ŠIŲ NUSIKALTIMŲ NUSIKALTIMŲ R4ŠINĖS SUDĖTIES ANALIĖ IR ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. K%$ (0"&%#&/ $678" -. Tarptautinės Tarptautinės Fumanitarinės teisės saugom* asmen* &udymas8 . ;kupuotos valstybės civili* trėmimas ar okupavusios valstybės civili* gyventoj* perkėlimas8 /. Tarptautinės Fumanitari Fumanitarinės nės teisės saugom* asmen* &alojimas, kankinimas ar kitoks ne&moni#kas elgesys su jais. Gie trys nusikaltimai nusikaltimai kaip ir genocidas ir tarptautinės tarptautinės teisės draud&iamas draud&iamas elgesys su &monėmis, &monėmis, turi gr$&tamąją gr$&tamąją galią ir neturi senaties, o taip pat tokią galią turi -H: BK straipsnis Icivili* ar karo belaisvi* prievartinis panaudojimas prie#o ginkluotosiose pajėgoseJ! ir Idraud&iama karo atakaJ ) ----- str.
Karo nusikaltimais neturin'iais gr$&tamosios galios yra Itarptautinės Fumanitarinės teisės norm* dėl civili* ir j* turto apsaugos karo metu pa&eidimasJ – -H9 str., str., Isaugom* objekt* naikinimas ar nacionalini* vertybi* grobstymasJ – -H= str. str. , Ivilkinimas repatrijuoti karo belaisviusJ – -H> str., Ivilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliamsJ civiliamsJ – -H? str., str., Ineteisėtas audonojo Kry&iaus, audonojo 0usmėnulio ir 1ungtini* Taut* ;rgani%acijos emblemos &enklo! panaudojimas – -HL str., IagresijaJ – --H str., Iu&draust* karo priemoni* naudojimasJ – -- str. ir ImarodieriavimasJ – --/ str.
K%$ (0"&%#&/ $67&(9 "0,9#&" OBJEKTAS – visuotinai pripa&inta kariavimo tvarka, &$ visuotinai pripa&inta elgesio su civiliais, elgesio su karo belaisviais ir elgesio su kitais tarptautinės teisės ginamais asmenimis tvarka. !apildomas objektas objektas – &mogaus gyvybė, sveikata, laisvė, nuosavybė. Karo nusikaltimo specifinis dalykas! nukentėjusiuoju pripa&$stami tie asmenys, kuriems padaroma &ala, t.y. su&eistieji kare, &"van'io karo laivo j"reiviai, karo belaisviai, kapituliavusieji, ginklus sudėjusieji kariai, kariai, neturintys kuo prie#intis, civiliai asmenys it tam tikros kategorijos asmen*, ginam* tarptautinės teisės tai kad ir kairia, ta'iau neeiliniai – gydytojai, medicininis personalas, personalas, #ventikai, kapelionai!. – veika – $vair"s veiksmai. OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – veika "#tinas karo nusikaltimo objektyvus požymis $ nusikaltimo padarymo laikas. Tai karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto, t.y. okupacijos ar aneksijos metas. SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaltė – tiesioginė ty'ia. SUBJEKTAS – kaip ir nukentėjusysis! yra specialus – kombatantas – teisėtas karo veiksm* dalyvis. Karys, kurio paskirtis, i# esmės, ) &udyti, kai jis tai daro nepa&eisdamas kariavimo taisykli*, &udo prie#o karius, tuomet jis veikia teisėtai. 1ei jis tai daro pa&eisdamas karo taisykles, &udo civilius, su&eistuosius, belaisvius, kankina ligonius, tame tarpe ir karius, ) jis atsako u& karo nusikaltimus. Be to subjektu pripa&$stamas ne tik tas karys, kuris &udė, kankino, &alojo, bet ir tas, kuris $sakė tai daryti. Karys atsako lygiai su vir#ininku. :. VIENO IŠ ;1 ;11:5 1:5 11<=1 11<=11!5 1!5 12:> NUSIKALTIMŲ LIETUVOS VALSTYBĖS VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBEI5 TERITORIJOS VIENTISUMUI IR KONSTITUCINEI SANTVARKAI SANTVARKAI SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. 11: "#$%&'"(&". K9"&(&/%"&" ? L&)#0@" R)"'0&" P$)&,)(# 8@8 Tas, Tas, kas kėsinosi $ ietuvos espublikos 0re%idento gyvyb+, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. valstybės saugumas. !apildomas objektas – &mogaus gyvybė. %alykas)pre%idento gyvybė5 OBJEKTAS – ietuvos valstybės OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI ) atitinka nu&udymo po&ymius, ta'iau nevisi#kai, nes nusikaltimas pagal --: str. laikomas baigtu kėsinantis, o kėsinimasis apima tiek baigtą nusikaltimą nu&udymą!, nu&udymą!, tiek pasikėsinimą nu&udyti, tiek rengimąsi. 7rasinimas 7rasinimas nu&udyti 0re%identą, nesant rengimosi, taip pat neinkriminuojamas pagal --: str. Kai kėsinimasis $ ietuvos espublikos 0re%idento gyvyb+ turi valstybės perversmo --9 str.!, i#davystės --> str.!, padėjimo kitai valstybei veikti prie# ietuvos espubliką --? str.! po&ymi*, tai veika kvalifikuojama kaip #i* nusikaltim* sutaptis. Veika galima aktyviais veiksmai – fi%iniu, mecFaniniu, cFeminiu, psicFiniu poveikiu arba neveikimu – pasyviu elgesiu turint pareigą ir galimyb+ attinkamai veikti. &udėtis – formali, nes nusikaltimas laikomas baigtu nuo kėsinimo atimti gyvyb+ prad&ios nepriklausomai nuo veikos padarini*. Tiek rengimasis, tiek pasikėsinimas yra baigtas nusikaltimas. T.p. T.p. ir nu&udymas. 'altė $ ty'ia. engimasis ar pasikėsinimas – tiesioginė ty'ia. Baigto nu&udymo atveju gali b"ti ir SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – 'altė netiesioginė ty'ia. 0v%., po trib"na padedamas sprogmuo, o sprogus &uvo 0re%identas. eikia $rodyti, kad besikėsinantis &inojo, kad asmuo yra 0re%identas. (otyvai reik#mės neturi. asmuo nuo -= m., pilietybė nesvarbi. nesvarbi. 2uo -9 m. m. kėsin+sis $ tok$ asmen$ atsako atsako u& nu&udymą. SUBJEKTAS – pakaltinamas asmuo -. espub espublik likos os 0re%id 0re%ident entas as yra valsty valstybės bės vad vadova ovas. s. Kėsin Kėsinant antis is $ ietuv ietuvos os espub espublik likos os 0re%id 0re%ident entoo gyv gyvyb+ yb+,, kėsina kėsinamas masii $ ietuv ietuvos os valstybingumą. Tiesioginis Tiesioginis nusikaltimo objektas yra ietuvos valstybės saugumas, papildomas ) &mogaus gyvybė. .2ukentė .2ukentėjusiu jusiuoju oju gali b"ti tik Konstituci Konstitucijos jos nustatyta nustatyta tvarka tvarka i#rinkta i#rinktass ietuvos ietuvos espublik espublikos os 0re%ident 0re%identas, as, kurio kurio $galioji $galiojimai, mai, vėlgi Konstitucijoje Konstitucijoje nustatyta tvarka, nėra pasibaig+. /. Komentuoj Komentuojamo amo nusikalti nusikaltimo mo objektyvi objektyvieji eji po&ymiai po&ymiai atitinka atitinka nu&ud nu&udymo ymo &r. &r. BK -L str. str. komentarą komentarą!! po&ymius, po&ymius, ta'iau ta'iau aptariam aptariamas as nusikaltimas laikomas baigtu nuo kėsinimosi atimti gyvyb+ prad&ios nepriklausomai nuo veikos padarini*. Tiek rengimasis nu&udyti ietuvos espublikos 0re%identą, tiek pasikėsinimas tai padaryti yra baigtas nusikaltimas, kaip ir nu&udymas. 9. Kėsinimasis $ ietuvos ietuvos espublikos espublikos 0re%idento 0re%idento sveikatą, laisv+, orumą, nesiekiant atimti gyvybės, negali b"ti b"ti kvalifikuojamas kvalifikuojamas pagal komentuojamą straipsn$. 7rasinimas nu&udyti 0re%identą, nesant rengimosi reali%uoti grasinimą po&ymi*, taip pat nesudaro #io nusikaltimo sudėties. :. Cptariamas nusikaltimas nusikaltimas $manomas tik ty'ia. Kaltininkas, rengdamasis ar pasikėsindamas atimti gyvyb+ 0re%identui, veikia tiesiogine ty'ia. Baigto nu&udymo atveju toki* padarini* at&vilgiu gali b"ti ir netiesioginė ty'ia. Kokiais motyvais vadovaudamasis ir koki* tiksl* siekdamas kaltininkas rengiasi, pasikėsina ar nu&udo ietuvos espublikos 0re%identą, veikos kvalifikavimui reik#mės neturi. =. Kai kėsinimasis kėsinimasis $ ietuvos ietuvos espublikos espublikos 0re%idento 0re%idento gyvyb+ turi ir valstybės valstybės perversmo perversmo BK --9 str.!, str.!, i#davystės i#davystės BK --> str.! str.! arba padėjimo kitai valstybei veikti veikti prie# ietuvos espubliką BK --? --? str.! str.! po&ymius, veika veika kvalifikuojama kvalifikuojama kaip #i* nusikaltim* nusikaltim* sutaptis. sutaptis. >. Cptariam Cptariamoo nusikalti nusikaltimo mo subjektu gali b"ti pakaltinama pakaltinamass -= met* asmuo nepriklausom nepriklausomai ai nuo jo pilietybės. pilietybės. Csmuo Csmuo nuo -9 iki -= met* am&iaus kėsin+sis $ ietuvos espublikos 0re%idento gyvyb+ atsako u& nu&udymą pagal BK -L str. ?. Cptariamas nusikaltimas pagal pagal BK -- str. str. = d. priklauso priklauso labai sunki* nusikaltim* nusikaltim* grupei. grupei.
11 "#$%&'"(&". K9"&(&/%"&" ? &#" @%"#89" %$ #%$'#%0#&(9" @&)7"&" $%(&%+&" %#"#@ 8@8
/
Tas, kas kėsinosi $ oficialiai ietuvos espublikoje esan'io kitos valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos atstovo gyvyb+, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 'itos valstybės atstovas – tai ir kitos kitos valstybės valstybės vadovas 0re%ident 0re%identas, as, Karalius, Karalius, Einistras Einistras pirmininkas pirmininkas ar kitas kitas $vardija $vardijamas mas vadovas!, vadovas!, diplomatas, akredituotas akredituotas ietuvoje ar atvyk+s su specialia misija ar kita. )arptautinės viešosios organi*acijos organi*acijos atstovas – tai, pavy%d&iui, pavy%d&iui, 1T, 2C 2CT;, T;, M(, 0asaulio 0asaulio Banko pareig"na pareig"nai,i, atstovauj atstovaujanty antyss toms organi%acijoms organi%acijoms ietuvoje ar atvyk+ su specialiąja misija. objektas. %alykas+ atstovo gyvybė.5 – valstybės saugumas, o &mogaus gyvybė – papildomas objektas. OBJEKTAS – valstybės OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaip ir --: str. str. Turi suvokti, kad kėsinasi $ atstovo gyvyb+. SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaip ir --: str. --: str. str. SUBJEKTAS – kaip ir --:
-. Kėsinant Kėsinantis is $ oficiali oficialiai ai ietuvos ietuvos espublik espublikoje oje esan'io esan'io kitos kitos valstybės valstybės ar tarptauti tarptautinės nės vie#osios vie#osios organi%a organi%acijo cijoss atstovo atstovo gyvyb gyvyb++ sudaroma grėsmė ietuvos tarptautiniams tarptautiniams santykiams. Tiesioginis Tiesioginis #io nusikaltimo objektas yra ietuvos valstybės valstybės saugumas, papildomas ) &mogaus gyvybė. . 2ukentėjusiuoju gali b"ti tik kitos valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos organi%acijos atstovas, oficialiai esantis ietuvoje. Kitos valstybės atstovas ) tai bet kurios u&sienio valstybės ar vyriausybės vadovas ) pre%identas, karalius, ministras pirmininkas, kancleris ar kitaip $vardijamas auk#'iausias pareig"nas, u&sienio valstybės delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas ietuvos respublikoje ar atvyk+s su specialia misija, kitas valstybės veikėjas, atstovaujantis u&sienio valstybei. Tarptautinės vie#osios organi%acijos organi%acijos atstovas)pv%., 1ungtini* Taut*, Taut*, Muropos (ąjungos, 2C 2CT;, T;, 0asaulio 0asaulio banko banko ir kit* tarptautini* tarptautini* vie#*j* organi%acij* organi%acij* pareig"nai, pareig"nai, atstovaujantys atstovaujantys #ioms organi%acijoms organi%acijoms ietuvoje ar atvyk+ su specialia specialia misija. misija. ;ficialiai ietuvos espublikoje esan'iu laikomas u&sienio valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos organi%acijos atstovas, atvyk+s $ ietuvą savo valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos pavedimu arba ietuvos espublikos institucij* kvietimu. Kėsinimasis $ u&sienio valstybės piliet$, esant$ ietuvoje priva'iai ) turistą, verslininką, mokslininką, &urnalistą ir pan., kad ir atstovaujant$ firmai, $monei, organi%acijai, organi%acijai, bet ne valstybei ar tarptautinei vie#ajai organi%acijai, organi%acijai, nėra aptariamas aptariamas nusikaltimas. /. Komentuoj Komentuojamo amo nusikalti nusikaltimo mo objektyvi objektyvieji eji po&ymiai po&ymiai atitinka atitinka nu&ud nu&udymo ymo &r. &r. BK -L str. str. Komentar Komentarą! ą! po&ymius, po&ymius, ta'iau aptariama aptariamass nusikaltimas laikomas baigtu baigtu nuo kėsinimosi kėsinimosi atimti atimti gyvyb+ prad&ios prad&ios nepriklausomai nepriklausomai nuo veikos veikos padarini*. Tiek rengimasis rengimasis nu&udyti nu&udyti oficiali oficialiai ai ietuvoje ietuvoje esant$ kitos kitos valstybės valstybės ar tarptaut tarptautinės inės vie#osios vie#osios organi% organi%acij acijos os atstovą, atstovą, tiek pasikėsin pasikėsinimas imas tai padaryti padaryti yra baigtas baigtas nusikaltimas, nusikaltimas, kaip ir nu&udymas. 9. Kėsinima Kėsinimasis sis $ aptariam* aptariam* asmen* sveikatą, sveikatą, laisv+, orumą, orumą, nesiekiant nesiekiant atimti gyvyb gyvybės, ės, negali negali b"ti kvalifikuojam kvalifikuojamas as pagal komentuojamą komentuojamą straipsn$. 7rasinimas nu&udyti u&sienio valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos atstovą, nesant rengimosi reali%uoti grasinimą po&ymi*, taip pat nesudaro #io nusikaltimo sudėties. sudėties. :. Cptariamas nusikaltimas nusikaltimas padaromas ty'ia. Kaltininkas, kėsindamasis atimti gyvyb+ &mogui, suvokia, kad nukentėjusysis yra u&sienio valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos atstovas ietuvoje ir siekia j$ nu&udyti, t.y. veikia tiesiogine ty'ia. Baigto nu&udymo atveju toki* padarini* at&vilgiu gali b"ti ir netiesioginė ty'ia. =. Kėsinimasis $ BK --= str. 2urodyt* asmen* gyvyb+ yra nusikaltimas valstybei nepriklausomai nepriklausomai nuo kaltininko motyv* ir tiksl*, jie gali b"ti nesusij+ su nukentėjusiojo statusus ar veikla. 0akanka, kad kaltininkas suvokia, jog rengiasi, pasikėsina ar nu&udo oficialiai ietuvoje esant$ kitos valstybės ar tarptautinės vie#osios organi%acijos organi%acijos atstovą. >. Kai kėsinimasis kėsinimasis $ kitos kitos valstybės valstybės ar tarptaut tarptautinės inės vie#osios organi%aci organi%acijos jos atstovo atstovo gyvyb gyvyb++ turi ir valstybės valstybės perversmo perversmo BK --9 str.!, str.!, i#davystės BK --> str.! str.! arba padėjimo kitai valstybei veikti prie# ietuvos espubliką BK --? str.! str.! po&ymius, veikia kvalifikuojama kaip #i* nusikaltim* sutaptis. ?. Cptariamo nusikaltimo nusikaltimo subjektu gali b"ti b"ti pakaltinamas pakaltinamas -= met* asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės. pilietybės. Csmuo Csmuo nuo -9 iki -= met* am&iau &iauss kės kėsin+ in+sis sis $ ie ietuvo tuvoje je esan esan''io kit kitos val valstyb stybėės ar tar tarpta ptautin utinėės vie# vie#oosios sios organi gani%%aci acijos jos atsto tstovvo gyvy gyvyb+ b+ atsako u& nu&udymą pagal BK -L str. str. L. Cptariamas nusikaltimas nusikaltimas pagal BK -- str. str. : d.priklauso labai sunki* nusikaltim* grupei.
11< "#$%&'"(&". I7,%@8"#9 ietuvos ietuvos espublikos espublikos pilietis pilietis,, karo metu ar po karo padėties padėties paskelbimo paskelbimo perėj+s perėj+s $ prie#o prie#o pus+ arba padėj+s padėj+s prie#ui prie#ui veikti veikti prie# prie# ietuvos ietuvos valstyb+, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. šdavimas – tai nusikaltimas ietuvos valstybei, kur$ padaro ietuvos espublikos pilietis karo ar karo padėties metu. Tai Tai specialioji norma, o --? --? str., str., ) bendroji norma. 'aro metas – kai oficialiai paskelbtas karas ar vyksta ginkluotas konfliktas, kurio dalyvė yra ietuvos espublika IKaro padėties $statymasJ!. 'aro padėtis – tai ypatinga teisinė padėtis, kuri $vedama prireikus ginti valstyb+, tėvyn+ nuo u&puolimo arba kai u&puolimas gresia. Karo padėt$ skelbia (eimas, o netikėto u&puolimo atveju, sprendimą dėl karo padėties $vedimo valstybėje priima ietuvos espublikos 0re%identas. suverenitetas. OBJEKTAS – valstybės suverenitetas. – veika pasirei#kia OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – veika - ) perėjimu $ prie#o pus+. Tai fi%inis perėjimas arba ietuvos espublikos pilie'io tarnyba prie#o kariuomenėje arba represinėse institucijose. !riešu laikoma valstybė, su kuria ietuva yra karo b"klėje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas ir dėl to paskelbta karo padėtis. ) padėjimu prie#ui veikti prie# ietuvos espubliką. !adėjimas $ tai $vair"s veiksmai, kurie gali pasireik#ti tiek vykdant prie#o u&duotis, tiek savo iniciatyva padedant prie#ui. Kai prie#ui padedama padaryti sunk* nusikaltimą pv%., perversmo organi%avimas, nu&udymas, teroro aktas!, veika kvalifikuojama kaip t* nusikaltim* sudėtis.
9
SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaltė ) tiesiogine ty'ia. Csmuo suvokia, kad jis karo metu ar esant karo padė'iai pereina $ prie#o pus+ ar padeda prie#ui veikti prie# v)b+ intelek.po&.! ir to siekia valinis po&.!. Eotyvai ir tikslai reik#mės neturi. Tai gali b"ti padaryta ir i# prie#i#kumo, ir i# ker#to, dėl savanaudi#k* paskat*, taip pat kai asmuo taip veikia psicFinės prievartos ar #anta&o paveiktas. SUBJEKTAS – specialusis – tik ietuvos espublikos pilietis nuo -= m., pakaltinamas kari#kis ar civilis asmuo!. 6#davystė laikoma baigtu nusikaltimu perėjus $ prie#o pus+, o padėjimo atveju nuo veikos, kuria siekiama padėti, atlikimo momento. Kontakto su prie#u nustatymas, $sipareigojimas padėti, pa&adas atitinkamai veikti – tai rengimasis i#davystei. &udėtis – formali, nes nusikaltimas laikomas baigtu nuo perėjimo $ prie#o pus+ momento ar pastang* padėti prie#ui prad&ios, ar kontakto su prie#u u&me%gimo, nepriklausomai nuo padarini*. -aikas – karo metu ar po karo, karo padėties paskelbimo. &tadija – $sipareigojimas, pa&adas – traktuojamas kaip rengimasis i#davystei – nebaigtas nusikaltimas. A#"&$#& (0 = K%$%@&/%" 'olaboravimas – tai veikos i# esmės objektyviai tapačios išdavystei ir padėjimui kitai valstybei veikti prie# ietuvos valstyb+. Veikos kvalifikavimą apsprend&ia tai, kad tai daroma okupacijos ar aneksijos sąlygomis. kupacija u&ėmimas! – ietuvos espublikos valstybės teritorijos ar jos dalies u&ėmimas kitos valstybės pajėgomis ir fakti#kas jos valdymas. Teritorija yra okupuota, jei yra rie#o ginkluotose pajėgose. ;kupacijai pagal -H str. prilyginama ir aneksija prijungimas! – kai valstybės teritorija ar jos dalis yra prijungta prie kitos valstybės taip buvo -L9Hm.okupavus ietuvą ir ją inkorporavus $ (oviet* (ąjungą. Kolaboravimo pavojingumą apibrė&ia tai, kad bendradarbiaujant su valstyb+ okupavusiomis institucijomis padedama $tvirtinti neteisėtą vald&ią, t.y. veikiama prie# ietuvos valstyb+. OBJEKTAS – abiej*! suverenitetas. O)#8@&%& #i veika analogi#ka i#davystei ir IpadėjimuiJ. 0adėjimas neteisėtos vald&ios strukt"roms $tvirtinti okupaciją ar aneksiją, tarnavimas okupacinės vald&ios represinėse strukt"rose ir kt. okupant* ideologijos skleidimas ir kt.!. Kolaboravimas yra privilegijuota i#davystės ir padėjimo veikti prie# ietuvos valstyb+ sudėtis. Kad tai privilegijuota sudėtis apsprend&ia , kad asmuo veikia okupacijos ar aneksijos sąlygomis. Cbiej* sudėtys formalios. ;kupacijos ar aneksijos sąlygomis &mogus yra objektyviai ver'iamas prisitaikyti, bet ne bet koks prisitaikymas toleruotinas. Kolaboravimas pasirei#k+s dalyvavimu genocide, karo nusikaltim* darymu, nu&udymu, kankinimu – kvalifikuojamas kaip sunkesnis nusikaltimas. SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaltė – tiesioginė ty'ia. Eotyvai ir tikslai reik#mės neturi abiem nusikaltimams. S0)#0 gali b"ti tik ietuvos pilietis, -= met* abiem!. A#"&$#& (0 = V%"#89" '%"%'#&)" %#")&,&/%" Valstybės paslaptimi disponuoja labai apibrė&tas asmen* ratas dėl j* darbo. Gie asmenys vadinami valstybės paslap'i* subjektais. 1* turimi duomenys pripa&$stami valstybės paslaptimi. 1ie turi teis+ su ta paslaptimi susipa&inti ir, jei jie ta paslaptimi pasidalina su kitu asmeniu – tai laikoma valstybės paslapties atskleidimu. Ctskleidus valstybės paslapt$ asmeniui, kuris nėra $galiotas ja &inoti, susidaro galimyb+, kad ją su&inos u&sienio &valgyba, o tai padarys &alos ietuvos valstybei. D%8%" – informacija esanti valstybės paslaptimi. OBJEKTAS – valstybės interesai, jos saugumas. 2usikaltimas laikomas baigtu, kai valstybės paslapt$ su&ino bent vienas pa#alinis asmuo, o pa#aliniais asmenimis laikomi visi asmenys neturintys teisės susipa&inti b"tent su ta paslaptimi darbuotojo draugai, bendradarbiai, to asmens #eimos nariai!. Valstybes paslaptis )#8@&%& gali b"ti atskleista tiek veikimu pa#aliniam asmeniui perduodant ją ra#tu, &od&iu, parodant ar perduodant daiktus!, tiek neveikimu, kai asmuo nesilaiko valstybės paslapties ar dalyk*, kurie yra valstybės paslaptis saugojimo, naudojimo, darbo su jais taisykli* ir dėl to paslaptis tampa &inoma pa#aliniam asmeniui 0v%., kas dirba su ta valstybės paslaptimi yra tam tikra instrukcija, jei jos nesilaikoma , tai bus valstybės paslapties atskleidimas!. S0)#8@&%& valstybės paslapties atskleidimas dėl neatsargumo taip pat pripa&$stamas nusikaltimu. )yčinis valstybės paslapties atskleidimas skirtingai nuo #nipinėjimo yra tuomet, kai, pavy%d&iui, asmuo pasigirdamas perduoda informaciją ją pasako &monai!. Kai valstybės paslaptis atskleid&iama netinkamai ją saugant kalbant ne vietoj, paliekant dokumentus! ir dėl to valstybės paslaptis tampa &inoma, yra neatsargumas ir baud&iama bendrais pagrindais. S0)#%" – asmuo, kuriam ta informacija ar dalykai buvo patikėti. 1ei tas asmuo ją su&inojo, dalykus turėjo legaliai, t.y. arba turėjo leidimą dirbti su #ią informacija, arba turėjo leidimą susipa&inti su ja. 11 "#$%&'"(&". P%,9&/%" &#%& @%"#8)& @)&#& '$&)7 L&)#0@" R)"'0&H Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organi%acijai veikti prie# ietuvos espubliką – jos konstitucin+ santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. &traipsnio pakeitimai/
;bjektyviai pana#us $ ką tik aptartą nusikaltimą, ta'iau padaromas padedant ne karo metu ir todėl nelaikoma i#davyste baud&iama nuo : iki -: met*!, o padėjimu baud&iama nuo / mėn. iki > met*!. )aikos metas – laikotarpis, kai ietuvoje ne$vesta karo padėtis, nevyksta tarptautinis ginkluotas konfliktas. str. ;bjektyviai padėjimas veikti prie# savo valstyb+ yra susij+s su ry#i* nustatymu su kitos valstybės atstovais. Kaltininkas paprastai veikia pagal u&sakymą, ta'iau padėjimas bus, kai veikia ir savo iniciatyva, bet siekdamas nustatyti #$ ry#$.
:
0adėjimas kitai valstybei veikti prie# ietuvos espubliką gali pasireik#ti ir kito nusikaltimo padarymu. Tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama kaip nusikaltim* sutaptis i#skyrus #nipinėjimą ir kolaboravimą!. OBJEKTAS – ietuvos espublikos suverenitetas nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka. OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI ) 0adėjimas gali pasireikšti $vairiomis veikomis, kuri* esmė ) palengvinti bet kuriai valstybei ar organi%acijai ardomąją veiklą prie# ietuvos espubliką. Baigtu laikomas atlikus veiką. &udėtis – formali. &tadijos engimasis – padėjimo plan* sudarymas, sudarymas sąlyg* nustatyti ry#$ su u&sienio v)bės agentu. 0asikėsinimas – nepavyk+s bandymas nustatyti ry#$, $sipareigojimas laukti u&duoties. SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – tiesiogine tyčia . Csmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo prasm+ ir kad veikia prie# ietuvos valstyb+. Eotyvai reik#mės neturi. SUBJEKTAS – pakaltinamas, -= m., pilietis ar ne. pilie'iai) taikos metu, ne pilie'iai – bet kokiu metu. 0adėjimas karo metu bus i#davystė. 0adėjimas – bendroji norma, #nipinėjimas – spec. norma.
11! "#$%&'"(&". Š(&'&(9&/%" -. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti u&sienio valstybei, jos organi%acijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra ietuvos espublikos valstybės paslaptis, arba #ią informaciją perdavė u&sienio valstybei, jos organi%acijai ar j* atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. . Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organi%acijos u&duot$ pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra ietuvos espublikos valstybės paslaptis, arba kitą u&sienio valstybės &valgybą dominan'ią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. Š(&'&(9&/%" ) tai kvalifikuota sudėtis, t.y. sunkesnė. Kvalifikavimas apsprend&ia, kad #nipinėjama pagal u&sakymą. Kai tai daroma pagal u&sakymą, tai neturi reik#mės, ar renkama informacija yra valstybės paslaptis ar ne. Gnipinėjimas – tai savaranki#ka IpadėjimoJ forma. Gnipinėjimo pavojingumą valstybei apsprend&ia tai, kad svarbi informacija, kuri yra valstybės paslaptis arba informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, bet ja domisi u&sienio valstybė, gali i#eiti i# valstybės &inios ir gali b"ti panaudota prie# ietuvos valstybės interesus. (varbus elementas yra dalykas. #nipinėjimo dalykas yra tam tikra informacija, o taip pat material"s dalykai daiktai!, teikiantys informaciją. Gnipinėjimo dalyku gali b"ti dvejopa informacija %> informacija, sudaranti valstybės paslapt$8 > informacija, nesanti valstybės paslaptimi, ta'iau ja domisi u&sienio &valgyba. 0alstybės paslaptis – tai politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo, tecFnikos duomenys, kuri* praradimas ar atskleidimas gali pakenkti ietuvos espublikos gynybinei ar ekonominei galiai, pakenkti valstybės konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj* &monėms. Valstybės paslaptis reglamentuota IValstybės ir tarnybos paslap'i* $statymasJ str.! Valstybės paslaptimi gali b#ti pripažinti duomenys, kuri* sąra#as yra IValstybės ir tarnybos paslap'i* $statymoJ : straipsnyje. OBJEKTAS – suverenitetas. Š(&'&(9&/%" )#8@&%& – tai tam tikros informacijos ar dalyk*, kurie yra valstybės paslaptis, pagrobimas, pirkimas ar rinkimas u&sienio valstybei. !agrobimas – vienas i# informacijos rinkimo b"d*. 1is gali b"ti %> atviras8 > slaptas. 0v%., pagrobiami vai%do ir garso $ra#ai, gaminiai, detalės. Kai tas pagrobiamas dalykas turi ir materialią vert+, tai jau bus ir nusikaltimas nuosavybei. !irkimas – kai informacija gaunama u& materialines vertybes ar mainais. 1inkimas – informacijos gavimas bet kuriuo b"du. ; tie rinkimo b"dai gali b"ti labai $vair"s. 0v%., informacijos gavimas stebint rei#kinius, objektus, juos fotografuojant, klausant ir pana#iai. 6nformacija gali b"t renkama ir panaudojant fi%in$ ar psicFin$ smurtą, #anta&uojant. Tokiais atvejais veika gali sudaryti #nipinėjimo ir nusikaltimo &mogui sutapt$. nformacijos perdavimas užsienio valstybei – tai atitinkam* &ini* prane#imas ra#tu, &od&iu, internetu, pateikiant susipa&inti, parodant, daikt* persiuntimas. 2nipinėjimo adresatu gali b"ti bet kuri u&sienio valstybė, organi%acija ar j* atstovai, esantys tiek ietuvoje, tiek u& jos rib*. Gnipinėjimas – --L str. - d.! 2nipinėjimas laikomas baigtu , kai asmuo savo iniciatyva pradeda rinkti atitinkamą informaciją, turėdamas tikslą ją perduoti arba perdavė. 2epavykusios pastangos rinkti tokią informaciją – pasikėsinimas. 1ei asmuo turi tokią informaciją legaliai, turi teis+ ja disponuoti – #nipinėjimas laikomas baigtu bent dal$ tos informacijos perduodant. Cr informacija i#ėjo u& ietuvos rib*, ar ne, #iuo atveju neturi reik#mės. Gnipinėjimas kvalifikuojamas pagal --L str. d. kai informacija, kuri yra valstybės paslaptis renkama ne savo iniciatyva, o vykdant u&sienio valstybės ar jos organi%acijos u&sakymą. Kvalifikuotu #nipinėjimu laikomi tie atvejai, kai renkama ar perduodama informacija nesudaranti valstybės paslapties. 6nformacija, dominanti u&sienio valstyb+ ir nesanti valstybės paslapties gali b"ti a!Tarnybinė paslaptis8 b!Komercinė paslaptis8 c!0rofesinė paslaptis8 d!Visi#kai ne$slaptinta informacija – jos rinkimas pagal u&sakymą pripa&$stamas #nipinėjimu. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Gnipinėjimas padaromas tiesiogine tyčia. Csmuo suvokia, kad jis atlieka --L str. numatytas veikas renka informaciją su tikslu perduoti arba renka informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir pan.!. (otyvai – savanaudi#kumas, kai tai daroma u& atlyginimą, tai gali b"ti daroma ir norint pakenkti savo valstybei. Tai gali b"ti padaroma ir i# baimės, dėl psicFines prievartos. &ubjektas – tiek ietuvos pilietis, tiek u&sienietis. 1ei #nipinėjama karo metu – tai jau bus i#davystė. 1ei ne karo metu – IpadėjimasJ.
=
12: "#$%&'"(&". V%"#89" '%"%'#&)" %#")&,&/%" -. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra ietuvos espublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją su&inojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas vie#ąsias funkcijas, bet nebuvo #nipinėjimo po&ymi*, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Gio straipsnio - dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Valstybės paslaptimi disponuoja labai apibrė&tas asmen* ratas dėl j* darbo. Gie asmenys vadinami valstybės paslap'i* subjektais. 1* turimi duomenys pripa&$stami valstybės paslaptimi. 1ie turi teis+ su ta paslaptimi susipa&inti ir, jei jie ta paslaptimi pasidalina su kitu asmeniu – tai laikoma valstybės paslapties atskleidimu. Ctskleidus valstybės paslapt$ asmeniui, kuris nėra $galiotas ja &inoti, susidaro galimyb+, kad ją su&inos u&sienio &valgyba, o tai padarys &alos ietuvos valstybei. D%8%" – informacija esanti valstybės paslaptimi. OBJEKTAS – valstybės interesai, jos saugumas. 2usikaltimas laikomas baigtu, kai valstybės paslapt$ su&ino bent vienas pa#alinis asmuo, o pa#aliniais asmenimis laikomi visi asmenys neturintys teisės susipa&inti b"tent su ta paslaptimi darbuotojo draugai, bendradarbiai, to asmens #eimos nariai!. Valstybes paslaptis )#8@&%& gali b"ti atskleista tiek veikimu pa#aliniam asmeniui perduodant ją ra#tu, &od&iu, parodant ar perduodant daiktus!, tiek neveikimu, kai asmuo nesilaiko valstybės paslapties ar dalyk*, kurie yra valstybės paslaptis saugojimo, naudojimo, darbo su jais taisykli* ir dėl to paslaptis tampa &inoma pa#aliniam asmeniui 0v%., kas dirba su ta valstybės paslaptimi yra tam tikra instrukcija, jei jos nesilaikoma , tai bus valstybės paslapties atskleidimas!. S0)#8@&%& valstybės paslapties atskleidimas dėl neatsargumo taip pat pripa&$stamas nusikaltimu. )yčinis valstybės paslapties atskleidimas skirtingai nuo #nipinėjimo yra tuomet, kai, pavy%d&iui, asmuo pasigirdamas perduoda informaciją ją pasako &monai!. Kai valstybės paslaptis atskleid&iama netinkamai ją saugant kalbant ne vietoj, paliekant dokumentus! ir dėl to valstybės paslaptis tampa &inoma, yra neatsargumas ir baud&iama bendrais pagrindais. S0)#%" – asmuo, kuriam ta informacija ar dalykai buvo patikėti. 1ei tas asmuo ją su&inojo, dalykus turėjo legaliai, t.y. arba turėjo leidimą dirbti su #ią informacija, arba turėjo leidimą susipa&inti su ja. !3-4N(3&/ OBJEKTAS – tas pats – valstybės suverenitetas. OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – veika skirtinga. (udėtis visose – formali. aikas – skiriasi. Kolaboravimas yra privilegijuota i#davystės ir padėjimo veikti prie# ietuvos valstyb+ sudėtis. Kad tai privilegijuota sudėtis apsprend&ia , kad asmuo veikia okupacijos ar aneksijos sąlygomis. SUBJEKTYVIEJI PO-YMIAI – kaltė – visur tiesioginė ty'ia. Eotyvai ir tikslai reik#mės neturi. SUBJEKTAS – išdavystės ir kolaboravimo specialus! ) pilietis, -= m., pakaltinamas, padėjimo kitai valstybei veikti prieš -1 valstyb5 ) pilietis ir netik, -= m., pakaltinamas.
. VIENO IŠ NUSIKALTIMŲ -MOGAUS GYVYBEI SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. 12! "#$%&'"(&". N00,8/%" -. Tas, kas nu&udė kitą &mog*, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. . Tas, kas nu&udė -! ma&amet$8 ! bejėgi#kos b"klės &mog*8 /! savo motiną, tėvą ar vaiką8 9! nė#'ią moter$8 :! du ar daugiau &moni*8 =! kankindamas ar kitaip itin &iauriai8 >! kit* &moni* gyvybei pavojingu b"du8 ?! dėl cFuligani#k* paskat*8 L! dėl savanaudi#k* paskat*8 -H! dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar pilie'io pareig* vykdymo8 --! siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą8 -! siekdamas $gyti nukentėjusio asmens organą ar audin$ transplantavimui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2u&udymai yra dviej* kategorij* I. 2u&udymas – tai ty'inis gyvybės atėmimas kitam &mogui. 2u&udymo privilegijuotos $678" %> nu&udymas labai susijaudinus afekto b"klėje!8 > naujagimio nu&udymas. II. %> neatsargus &mogaus gyvybės atėmimas8 > sukurstymas nusi&udyti ar privedimas prie savi&udybės8 +> padėjimas nusi&udyti. 2u&udymu pripa&$stamas tik kito asmens gyvybės atėmimas, o savi&udybė nėra nusikaltimas, o kadangi savi&udybė nėra nusikaltimas, todėl ir pasikėsinimas nusi&udyti nėra traktuojamas nusikaltimu. 0agal BK nu&udymu vadinamas tik tyčinis gyvybės atėmimas kitam &mogui, o neatsargus gyvybės atėmimas kitam &mogui yra savaranki#kas atskiras! nusikaltimas. 2ukentėjusiojo sutikimas, kad jam b"t* atimta gyvybė, ne#alina baud&iamosios atsakomybės. 0as mus eutana%ija nepripa&inta. Todėl BK suformuluotos savaranki#kos sudėtys sukurstymas nusi&udyti, privedimas prie savi&udybės pagal
>
bendrininkavimo taisykles – tai pavojinga veika! ir padėjimas nusi&udyti. (ukurstymas ir padėjimas yra beveik tas pats. &ukurstymas $ padėjimo forma padedama nusi&udyti bevilti#kai sergan'iam &mogui ir jam pra#ant!. Baud&iamasis $statymas saugo kiekvieno &mogaus gyvyb+ nuo jo gimimo momento iki mirties, nepriklausomai nuo &mogaus am&iaus ar sveikatos b"klės, socialinės padėties, pilietybės ir kita. NU-UDYMO OBJEKTAS yra tiek jauno sveiko &mogaus gyvybė, tiek naujagimio, tiek bevilti#kai sergan'io ligonio, mir#tan'io &mogaus gyvybė biologinė b"klė, kai jis jau yra gim+s ir dar nemir+s!.
N00,8/ "0,9&%& %%& "@%$& 8$% 8@89" '$%,&" &$ '%%&" #$%#0#9. NK ./ str. &mogau gimimo momentu pripa&$stamas pirmas savaranki#kas naujagimio $kvėpimas. HH metais buvo priimtas specialusis $statymas – 60aiko gimimo momento nustatymo 7statymas8 , kuris detali%uoja NK sampratą ir vaiko gimimu laiko vaisiaus i#st"mimą nat"ralaus gimdymo atveju arba i#traukimą i# moters organi%mo ce%ario pj"vio atveju!. 0aiko gyvybingumo požymiai yra savaranki#kas kvėpavimas arba #irdies plakimas. Gis $statymas gimimo prad&ia pripa&$sta viso gyvybingo vaisiaus pasirodymą i# moters organi%mo. Tai rei#kia, kad gyvybės prad&ia traktuojama ne gimdymo prad&ia, o gyvybingo vaisiaus pasirodymas. 0oveikis $ gimstant$j$ nėra laikomas nu&udymu, o laikomas abortu. yvybės pabaiga – biologinė mirtis. Cnks'iau tai buvo klinikinė mirtis – #irdies plakimo sustojimas, bet medicina pa&engė ir galėjo atgaivinti &mog*. NK ./ str. nustato, kad &mogaus mirties momentu pripa&$stamas jo kraujotakos negr$&tamas nutr"kimas ir alternatyva tam – smegen* vis* funkcij* visi#kas ir negr$&tamas nutr"kimas. Tą pat$ kartoja ir HHmet* specialusis $statymas J 9mogaus mirties registravimo ir kritinių b#klių 7statymas8/ mirties momentas yra laikas, kai negr$&tamai nutr"ksta &mogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba, kai negr$&tamai nutr"ksta vis* &mogaus galvos smegen* veikla. Ta alternatyva yra labai reik#minga ir rei#kia, kad aparat"ra, palaikanti &mogaus kraujotaką gali b"ti i#jungta, jeigu nebeveikia smegenys. 6r tai nebus nu&udymas. Tai padaryta siekiant sudaryti sąlygas paimti mirusio &mogaus organus transplantavimui. Kėsinimasis $ &mogaus vaisi* iki jo gimimo, nu&udymu nelaikomas. Tai bus savaranki#kas nusikaltimas – abortas, jei tai padaryta prie# moters valią. 1ei su jos noru ) tai nebus nusikaltimas. Kėsinimasis $ jau mirus$ &mog* traktuojamas kaip pasikėsinimas $ netinkamą objektą. O)#8@&%& nu&udoma da&niausiai aktyviais veiksmais veikimas!. Tai gali b"ti -. fi%inis . mecFaninis /. cFeminis 9. psicFinis poveikis $ &mog*, kurio padarinys yra jo mirtis. Nužudymo b#das kaip atimama &mogaus gyvybė! kvalifikacijai reik#mės neturi. 6#skyrus, jei tai yra pavojingas kitiems b"das arba tai padaroma kankinant. 2u&udymas $manomas ir neveikimu, kai subjektas turėjo pareigą ir galimyb+ atitinkamai veikti ir jeigu jis b"t* veik+s taip ir kitas &mogus b"t* lik+s gyvas pv%., motina nemaitina savo naujagimio, o ji turi pareiga j$ maitinti!. 2u&udymas laikomas baigtu, tik atsiradus padariniams – t.y. nukentėjusiajam mirus. 2evaisingos pastangos tai padaryti traktuojamos kaip pasikėsinimas nužudyti. Tarp subjekto veikos ir padarini* turi b"ti juridi#kai reik#mingas priežastinis ryšys . 1ei veika siekiama atimti gyvyb+ kitam &mogui, bet nukentėjusysis lieka gyvas dėl prie&as'i* nepriklausan'i* nuo kaltininko valios arba, kad ir mirė, bet mirė dėl kit* prie&as'i*, ) turim pasikėsinimą nu&udyti. !asikėsinimas $manomas tik esant tiesioginei tyčiai . ; nukentėjusiojo sutikimas mirti ne#alina baud&iamosios atsakomybės. 2u&udymo SUBJEKTU pripa&$stamas asmuo nuo -9 met*. @& nu&udymą atsako ne tik nusikaltimo vykdytojai, bet ir bendrininkai, kuri* neteisėti veiksmai prie&astiniu ry#iu yra susij+ su nukentėjusiojo mirtimi. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) 2u&udymas yra tyčinis nusikaltimas . Ty'ia gali b"ti ir tiesioginė ir netiesioginė kai &mogaus mirties kaltininkas nesiekia, bet suvokia, kad dėl jo veikos &mogus gali &"ti!. Ty'ia da&nai b"na neapibrėžta. 0v%., meta sunk* daiktą $ &mog* ir jis mir#ta, o kaltininkas sako, kad jis nesiekė nu&udyti. 4rodyti , kad jis nu&udyti nesiekė negalima, bet jei kaltininkas numatė tokią galimyb+ ir ji i#sipildė – turim nu&udymą. 2uo -LL/m. nusistovėjusi tokia teism* praktiką, jei nuo smurtavimo &mogus mir#ta ir nesvarbu, ar &mogus siekė toki* padarini* ar nesiekė, veika kvalifikuojama kaip nu&udymas. 2u&udymo kvalifikavimui ypa' pirmos dalies! ir bausmės dyd&iui didel+ reik#m+ turi nusikaltimo motyvas, o tiksliau motyvacija – tai motyv* ir tiksl* kompleksas, vidinės paskatos fakti#kai i#reik#tos veika, turint tam tikr* tiksl*. 2u&udymo atveju $statymas $pareigoja nustatyti pagrindin$ dominuojant$ motyvą. (otyvas ir tikslas kartais net apsprend&ia net nusikaltimo objektą, pv%., nu&udymas, kuriuo siekiama $bauginti gyventojus, kvalifikuojamas ne kaip nu&udymas, bet kaip teroro aktas. BK numatytos ir privilegijuotos nusikaltimo sudėtys -. nu&udymas savo naujagimio . nu&udymas did&iai susijaudinus Bendra taisyklė, kad yra ir privilegijuojan'i* -/H, -/- str.!, ir kvalifikuojan'i* po&ymi*. Todėl vadovaujantis norm* konkurencijos samprata, kadangi -/H ir -/- straipsniai yra specialiosios normos, inkriminuojama ne bendroji, o specialioji norma. 0aprastas nu&udymas – -Lstr. Eotyvus apima -. blogi motyvai8 . neutral"s motyvai8 /. altruistiniai motyvai. N00,8/H @%&&0%/&)& '8/&%& – tai aplinkybės, kurios liudija tiek nu&udymo nusikaltimo ypatingą pavojingumą, tiek asmens padariusio #$ nusikaltimą ypatingą pavojingumą. Giuos po&ymius -Lstr. d. galima suskirstyti pagal nusikaltimo sudėties elementus -. aplinkybės apib"dinan'ios nukentėjus$j$ objekto elementai!8 . aplinkybės apib"dinan'ios veiką, t.y. nusikaltimo padarymo b"dą ir padarinius8
?
/. aplinkybes apib"dinan'ias subjektyviuosius po&ymius, t.y. motyvus ir tikslus. 2u&udymas pripa&$stamas sunkesniu nusikaltimu nei numatyta -Lstr. -d. tik esant nors vienam i# po&ymi*, numatyt* -Lstr. d. Giuo atveju t* aplinkybi* sąra#as yra baigtinis, o tai rei#kia, kad kit* aplinkybi* teismas negali traktuoti kaip kvalifikuojan'i*j*. ; jei nu)&udymas turi po&ymi*, nurodyt* dviejuose ar daugiau -Lstr. d. punktuose, veika kvalifikuojama pagal kiekvieną i# t* punkt* juos nurodant, bet bausmė tokiu atveju bus skiriama viena, bendra. ; tai , kad yra ar daugiau kvalifikuojam*j* po&ymi* turi reik#mės individuali%uojant bausm+. -Lstr. d. -p. – nukentėjusiojo ma&ametystė. 1ei nu&udomas ma&ametis – tai kvalifikuotas nu&udymas. (ažamečiu laikomas asmuo jaunesnis nei -9 met*. -Lstr. d. p. – bejėgi#ka nukentėjusiojo b"klė. Tai rei#kia, kad arba nukentėjusysis nesuvokė grėsmės savo gyvybei, arba, kad ir suvokė, bet neturėjo galimybės veiksmingai pasiprie#inti. p. – nu&udymas kit* &moni* gyvybei pavojingu b"du. Gis po&ymis yra tada, kai kaltininkas, siekdamas nu&udyti vieną &mog* ar veikdamas neapibrė&ta ty'ia padarini* at&vilgiu, panaudoja tokias priemones ar b"dus, atlieka tokius veiksmus, dėl kuri* gali &"ti ne vienas, o daugiau &moni*. -Lstr. d. ?p. – paskatos kvalifikuojan'ios atsakomyb+ u& nu&udymą – IcFuligani#kos paskatosJ. T Cuk#'iausiojo Teismo (enato i#ai#kinimu pripa&intinos tada, kai nusikaltimas padaromas dėl ai#kaus &mogaus ar visuomenės negerbimo, elementari* moralės ir elgesio norm* niekinimo, kai kaltininko elgesys yra i##"kis visuomenės tvarkai siekiant prie#pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamąj$ po&i"r$ $ juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą ma&areik#m+ dingst$. -Lstr. d. Lp. – savanaudi#kos paskatos. Omogus nu&udomas siekiant gauti materialinės naudos arba $gyti teis+ $ turtą, arba i#vengti materialini* i#laid*. -Lstr. d. -Hp. ) kai tai padaroma dėl nukentėjusiojo asmens pilie'io ar tarnybos pareig* vykdymo. Tie atvejai, kai ty'in$ gyvybės atėmimą sąlygojo nukentėjusiojo valstybei naudinga veikla, tai yra savo tarnybos pareig* vykdymas. -Lstr. d. --p. – kai nu&udoma siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. (iekis nuslėpti kitą nusikaltimą rei#kia, kad nu&udyta turint tikslą paslėpti kitą jau padarytą nusikaltimą, jau daroma ar tik rengiamą nusikaltimą. Ta'iau nu&udymas siekiant nuslėpti baud&iamąj$ nusi&engimą ar administracin$ teisės pa&eidimą #io po&ymio nesudaro. -Lstr. d. -p. – nu&udymas siekiant $gyti nukentėjusiojo asmens organą ar audin$ transplantavimui. 2usikaltimas tiesiogine tyčia – nu&udoma su tikslu. Taip pat gali b"ti padaroma ir netiesiogine tyčia – operuojant paimamas organas ir &mogus mir#ta.
13 "#$%&'"(&". N00,8/%" %%& "0"&%0,&(0" Tas, kas nu&udė &mog* staiga labai susijaudin+s dėl neteisėto ar itin $&eid&ian'io j$ ar jo artimą asmen$ nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. N00,8/%" %%& "0"&%0,&(0" yra lengvesnis nusikaltimas, nes asmuo veikia b"damas ribotai pakaltinamas afekto b"senoje!. Eedicina pripa&$sta dvi afekto r"#is a! patologin$ afektą8 b! fi%iologin$ afektą. a!) &mogus dėl staigaus streso taip susijaudino, kad nesuvokia savo veiksm* esmės. 6r gyvybės atėmimas tokioje b"senoje nepripa&$stamas nusikaltimu, nes asmuo nepakaltinamas. -/Hstr. turi mintyje ne patologin$, o fi%iologin$ afektą. b!) kai dėl didelio susijaudinimo &mogaus sugebėjimas tvardytis yram ribotas, ta'iau jis suvokė, ką daro ir turi galimyb+ susitvardyti. OBJEKTAS – &mogaus gyvybė. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – aktyv"s veiksmai ) B"tinos ir tam tikros sąlygos -. Kaltininko didel$ susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin $&eid&iantis j$ ar jo artimą asmen$ nukentėjusiojo poelgis. 1eigu kaltininkas kad ir labai susijaudina, bet dėl teisėt* nukentėjusiojo veiksm* kad pasiprie#iną u&pultasis, demaskuoja melag$!, tai nėra pagrindas #velninti atsakomyb+. . Ty'ia atimti gyvyb+ turi kilti staiga ir ta ty'ia turi b"ti reali%uota tuoj pat, tik tuomet veika pripa&$stama privilegijuotu nu&udymu. /. aiko tarpas tarp ty'ios kilimo ir jos reali%avimo turi b"ti staigus, kaip reakcija $ tą poelg$. (udėtis – materiali. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė – tiesioginė ir netiesioginė ty'ia. Tiesioginės ty'ios atveju – ty'ia atimti gyvyb+. 2etiesioginės ty'ios atveju – ty'ia smurtauti. Cbi turi b"ti kilusios staiga. SUBJEKTAS – nuo -= m., pakaltinamas.
L
-. Tai privilegijuotas nu&udymas &r. BK -L str. komentarą!. 0rivilegijuojantis po&ymis yra tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudin+s, b"damas ribotai pakaltinamas ir tą b"seną yra sukėl+s pats nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais ar itin $&eid&ian'iu poelgiu. . (taigus didelis susijaudinimas )tai fi%iologinio afekto b"sena, kai emocinis stresas stabdo intelektualin+ veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, &mogus tampa ribotai pakaltinamas. 0atologinio afekto b"sena rei#kia, kad asmuo yra nepakaltinamas, dėl laikino psicFinės veiklos sutrikimo jis visai negali valdytis. Todėl, kilus abejonei dėl kaltininko b"senos, skirtina psicFologinė, psicFiatrinė eksperti%ė. /. (taig* didel$ susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin $&eid&iantis nukentėjusiojo poelgis. 2eteisėtas poelgis )tai kėsinimasis $ kaltininko ar jo artimo asmens gyvyb+, sveikatą ty'ia ar dėl neatsargumo!, #anta&as, $&eidimas, kitas nusikaltimas ar baud&iamasis nusi&engimas arba administracinis teisės pa&eidimas. 9. Kai gyvybė atimama atsakant $ neteisėtą nukentėjusiojo smurtą, reikia turėti mintyje, kad tai gali b"ti b"tinosios ginties aktas &r. BK ? str. komentarą!. :. Kai nu&udoma staiga labai susijaudinus dėl teisėt* nukentėjusiojo veiksm*, nors ir smurtini* pv%., dėl pareig* vykdymo, b"tinosios ginties!, veika kvalifikuojama bendrais pagrindais. =. (taig* didel$ susijaudinimą gali sukelti ir itin $&eid&iantis nukentėjusiojo poelgis. . Teism* praktikoje sutinkami atvejai, kai nu&udoma dėl akivai%daus sutuoktini* ar kitokios intymios nei#tikimybės. 2ei#tikimybės aktas yra $&eidimas tik tais atvejais, kai jis ty'inis ir demonstratyvus. Ta'iau da&niausiai tai siekiama atlikti slaptai, tikintis, kad artimas asmuo apie tai nesu&inos. Tokia veika nesudaro $&eidimo sudėties ir nėra neteisėta. Ta'iau neabejotina, kad nei#tikimybės aktas, kurio liudininku tampa artimas asmuo, jam yra itin $&eid&iantis. 2aujoji BK -/H str. redakcija tok$ ar pana#* $&eid&iant$ poelg$ prilygina neteisėtam. ?. BK -/H str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai neteisėtas ar itin $&eid&iantis poelgis nukreiptas ne $ pat$ kaltininką, o $ kitą, jam artimą asmen$. L. Komentuojamas nusikaltimas gali b"ti padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine ty'ia. Ta'iau ty'ia atimti gyvyb+ ar smurtauti turi b"ti kilusi staiga, kaip reakcija $ neteisėtą ar itin $&eid&iant$ nukentėjusiojo poelg$ ir tuojau, neatidėliojant reali%uota.
131 "#$%&'"(&". N%0%&/& (00,8/%" Eotina, dėl gimdymo nulemtos b"senos nu&ud&iusi savo naujagim$, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 0rivilegijuoto nu&udymo r"#is – -/-str. (%0%&/& (00,8/%". sąlyga motina dėl gimdymo nulemtos b"klės nu&ud&iusi savo naujagim$, o tai rei#kia, kad kaltininkei psicFikos b"klė buvo sutrikusi dėl gimdymo ir dėl to gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus buvo suma&ėj+s motina buvo ribotai pakaltinama!. Kiekvieno naujagimio nu&udymo atveju ikiteisminio tyrimo institucija ir teisminio tyrimo metu, nusta'ius visas $vykio aplinkybes, ir, jei reikia, remiantis psicFologine eksperti%e, turi b"ti nuspr+sta, ar naujagimis buvo nu&udytas dėl gimdymo sukeltos riboto pakaltinamumo b"senos ar veikiant sąmoningai, ar visi#kai nesąmoningai. ;, jei bus nustatyta, kad veikė sąmoningai – tai bus kvalifikuotas nu&udymas. -/str., inkriminuojamas tik kai yra ribotas pakaltinamumas. 7imdymo b"sena gali turėti psicFologines prie&astis kai., pavy%d&iui, ne#tumas nepageidautinas!, tada moteris ken'ia nuo baimės, o tai paskatina gėda dėl ne#tumo, numatomi materialiniai r"pes'iai. Tokios aplinkybės ne#alina atsakomybės, bet liudija apie ma&esn$ veikos pavojingumą. 7imdymo nulemta b"sena gali b"ti laikinas psicFikos sutrikimas, ribojantis pakaltinamumą.
132 "#$%&'"(&". N)%#"%$0" 8@89" %#9/&/%"
-H
-. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvyb+ kitam &mogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. . Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvyb+ dviem ar daugiau &moni*, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. /. Tas, kas padarė #io straipsnio - ar dalyje numatytą veiką pa&eisdamas teisės akt* nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 9. @& #io straipsnio / dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. BK -/ str. ) neatsargus gyvybės atėmimas. 7aliojantis BK tiek ty'in$, tiek neatsarg* gyvybės atėmimą &mogui $vardija nu&udymu. Toks $vardijimas nėra pagrindas, nes #ios veikos skirtingo pavojingumo. Vienodi tik padariniai ) &mogui atimta gyvybė, bet motyvacija visi#kai kitokia. atvijos . tai 4&i"rėjo jau -L=H m. ir vienintelė i# tarybini* respublik*, nevadino nu&udymu. Giuo atveju turime gyvybės atėmimo kitam &mogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo ner"pestingumo. 2aujo BK. -/ str. - d. yra bendroji neatsargaus gyvybės atėmimo norma, inkriminuojama tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus gyvybės atėmimo pa&eid&iant teisės akt* nustatytas spec. elgesio saugumo taisykles, po&ymi*, t.y. kai tai padaroma buityje per neapdairumą pa&eidus elementarias atsargumo taisykles. Kai tai padaroma pa&eid&iant ra#ytas taisykles yra kvalifikuota sudėtis -/ str. / d!. Kaip ir nu&udymo atveju, #io nusikaltimo subjektas ) kito &mogaus gyvybė. 2eatsargus gyvybės atėmimas gali b"ti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Gis nusikaltimas gali b"ti padarytas tiek nusikalstamais, tiek nenusikalstamais veiksmais, poelgiais, neatitinkan'iais $prast*, visuotinai pripa&int* reikalavim*. Tie poelgiai ar veiksmai gali b"ti padaryti tiek ty'ia, tiek dėl neatsargumo. Tai materialioji sudėtis ir b"tina nustatyti, kad nukentėjusiojo mirties prie&astis yra b"tent kaltininko veika, kad tarp veikos ir padarini* yra juridi#kai reik#mingas prie&astinis ry#ys. 6# dalies nukentėjusiojo mirties prie&astis gali b"ti ir paties nukentėjusiojo neatsargumas, taip pat gali b"ti ir kito asmens veiksmai. 1ei taip yra, kad ir kito asmens veiksmai sąlygojo tokius padarinius ) u& tai atsako ir kitas &mogus. Taigi subjektyviai gali b"ti tik neatsargi kaltė padarini* at&vilgiu nusikalstamas pasitikėjimas, ner"pestingumas!. -)uoju atveju kaltininkas numato abstrak'ią galimyb+, kad tokie veiksmai i#vis gali sukelti kitam &mogui mirt$, bet turėdamas minty konkre'ias aplinkybes, tikisi, kad #iuo konkre'iu atveju toki* padarini* nebus, bet i#vadoje pasirodo, kad tas pasitikėjimas buvo nevisi#kai pagr$stas. )uoju atveju ) kai kaltininkas nenumatė galimybės, kad dėl jo kaltės &us kitas &mogus, ta'iau pagal buvusią situaciją ir privalėjo, ir galėjo tai numatyti, jei b"t* buv+s apdairesnis, atsargesnis. 2eatsargus elgesys su ginklais ) yra kategori#kos taisyklės, kad net neu&taisyto #autuvo negalima nukreipti $ &mog*, o tuo labiau spausti gaiduką. 0aspaud&ia, nes galvoja, kad neu&taisytas ) pa&eid&ia taisykles, o buvo u&taisytas ) neatsargus gyvybės atėmimas. 1ei asmuo, dėl kurio veikos &uvo kitas &mogus, nenumatė ir pagal $vykio aplinkybes neturėjo ar negalėjo numatyti toki* darini* galimybės ) jo veika traktuojama kaip ka%usas, t.y. gyvybės atėmimas be kaltės. 2ėra kaltės ir tais atvejais, kai asmuo, numatydamas kito &"ties galimyb+ ir siekdamas t* padarini* padaro viską, ką galėjo, kad j* neb"t*, bet padariniai liko ) vadinasi, &mogus &uvo dėl prie&as'i*, kurios nuo asmens nepriklauso.
133 "#$%&'"(&". S00$"#8/%" (0"&0,8#& %$ '$&@),&/%" '$&) "%@&0,89" Tas, kas sukurstė &mog* nusi&udyti arba &iauriu ar klastingu elgesiu privedė &mog* prie savi&udybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Sukurstymas nusižudyti – tai
nauja norma privedimo prie savi&udybės r"#is!. OBJEKTAS – &mogaus gyvybė. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – $vair"s veiksmai $kalbinėjimu, skatinimu, lenkimu, vertimu arba kitoki* sąlyg* nusi&udyti sudarymu padėjimu nusi&udyti!, i#skyrus grasinimus. (ukurstymas yra ir tais atvejais, kai nukentėjusiojo mint$ nusi&udyti inicijavo kaltininkas ir tais atvejai, kai tai buvo paties nukentėjusiojo idėja, o kaltininkas tik paskatino ar padėjo reali%uoti tą nukentėjusiojo sumanymą. (ukurstymas gali pasireikšti tiek intelektualiais veiksmais patarimais!, tiek fi%iniais savi&udybės priemoni* par"pinimas, pritaikymas! arba gali pasireik#ti sąlyg* palengvinimu. (ukurstymas fakti#kai apima ir padėjimą nusi&udyti. (kirtingai nuo nu&udymo #iuo atveju savi&udis veikia sąmoningai, suvokdamas savo veiksm* esm+ pats i#geria nuodus, pats pasikaria!. (ukurstymo nusikaltimas laikomas baigtu nukentėjusiajam nusi&ud&ius. 2ere%ultatyvios pastangos, kuriomis buvo stengtasi $kalbėti nusi&udyti ir padėjimas, kuriuo nepasinaudojo nukentėjusysis, traktuojamas kaip pasikėsinimas sukurstyti nusižudyti . (udėtis – materiali. 0adariniai – mirtis. B"tinas prie&astinis ry#ys tarp nusi&udymo ir kaltininko $kalbinėjimo. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė ) tiesioginė ty'ia – suvokia, kad skatina nusi&udyti, numato padarini* galimyb+ ir j* siekia8 ) netiesioginė ty'ia – sąmoningai leid&ia jiems kilti. SUBJEKTAS – -= m., pakaltinamas.
--
Privedimas prie savižudybės yra tokie asmens OBJEKTYVIOJI PUSĖ! veiksmai, dėl kuri* kitas &mogus nusi&udo. Tai yra tie veiksmai,
kai nusi&udoma dėl &iauraus ar klastingo kaltininko elgesio nukentėjusiojo at&vilgiu. Nusikaltimas yra baigtas nukentėjusiajam nusi&ud&ius ir kai $rodytas prie&astini ry#ys, kad jis nusi&udė dėl &iauraus kaltininko elgesio. Veika 9iaurus elgesys – mu#imas, kankinimas, &alojimas, vertimas atlikti neteisėtus ar &eminan'ius veiksmus pv%., elgetauti!, ty'iojimasis, $&eidinėjimas. 'lastingas elgesys – apgaulingas, dvasi#kai skaudinantis, &lugdantis kitą &mog* elgesys. 2e vienas elgesys, o turi b"ti poelgi* sistema, privedusi &mog* prie savi&udybės. 2ukentėjusysis bent subjektyviai dėl tokio elgesio turi atsidurti bevilti#koje padėtyje. 1ei savi&udybės padėtis yra asmeniui susidaro dėl teisėt* veiksm* – tai privedimo prie savi&udybės nebus. 2ukentėjusiojo pasirengimą nusi&udyti turi sukelti b"tent kaltininko &iaurus ir klastingas elgesys. 6r tas pasiry&imas turi b"ti reali%uotas. 2esant padarini* tas asmuo atsakys tik u& savo klastingus veiksmus ty'iojimasis, $&eidimas!.
13 "#$%&'"(&". P%,9&/%" (0"&0,8#& Tas, kas bevilti#kai sergan'io &mogaus pra#ymu padėjo jam nusi&udyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kaip ir sukurstymas nusi&udyti, taip ir padėjimas nusi&udyti yra naujos n BK normos.
OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – $vair"s veiksmai $kalbinėjimu, skatinimu, lenkimu, vertimu arba kitoki* sąlyg* nusi&udyti sudarymu padėjimu nusi&udyti!, i#skyrus grasinimus. (ukurstymas yra ir tais atvejais, kai nukentėjusiojo mint$ nusi&udyti inicijavo kaltininkas ir tais atvejai, kai tai buvo paties nukentėjusiojo idėja, o kaltininkas tik paskatino ar padėjo reali%uoti tą nukentėjusiojo sumanymą. (ukurstymas gali pasireikšti tiek intelektualiais veiksmais patarimais!, tiek fi%iniais savi&udybės priemoni* par"pinimas, pritaikymas! arba gali pasireik#ti sąlyg* palengvinimu. (ukurstymas fakti#kai apima ir padėjimą nusi&udyti. (kirtingai nuo nu&udymo #iuo atveju savi&udis veikia sąmoningai, suvokdamas savo veiksm* esm+ pats i#geria nuodus, pats pasikaria!. (ukurstymo nusikaltimas laikomas baigtu nukentėjusiajam nusi&ud&ius. 2ere%ultatyvios pastangos, kuriomis buvo stengtasi $kalbėti nusi&udyti ir padėjimas, kuriuo nepasinaudojo nukentėjusysis, traktuojamas kaip pasikėsinimas sukurstyti nusižudyti . <. VIENO IŠ ;13:5 135 13!5 1=NEREIKIA5 BET...> NUSIKALTIMŲ -MOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. 13: "#$%&'"(&". S0(0" "@)&%#" "0#$&,8/%" -. Tas, kas su&alojo ar susargdino &mog*, jeigu dėl to nukentėj+s asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nė#tumo ar kitaip buvo sunkiai suluo#intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkan'ia liga, realiai gresian'ia gyvybei ar stipriai sutrikdan'ia &mogaus psicFiką, arba prarado didel+ dal$ profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens k"nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. . Tas, kas sunkiai su&alojo ar susargdino -! ma&amet$8 ! bejėgi#kos b"klės &mog*8 /! savo motiną, tėvą ar vaiką8 9! nė#'ią moter$8 :! du ar daugiau &moni*8 =! kankindamas ar kitaip itin &iauriai8 >! kit* &moni* gyvybei pavojingu b"du8 ?! dėl cFuligani#k* paskat*8 L! dėl savanaudi#k* paskat*8 -H! dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar pilie'io pareig* vykdymo8 --! siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą8 -! siekdamas $gyti nukentėjusio asmens organą ar audin$ transplantavimui,
-
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
OBJEKTAS – kito &mogaus somatinė ar psicFinė sveikata nuo gimimo iki mirties. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika aktyviu veikimu &mogaus su&alojimas arba susargdinimas, pa&eid&iant jo k"no audini* ar organ* vientisumą arba sutrikdant j* f)jas. 0oveikis gali b"ti fi%inis, psicFinis, cFeminis ir pan. 2eveikimu – nesuteikiant pagalbos – turint pareigą veikti ir galimybė ją suteikti. (veikatos sutrikdymas pripa&$stamas sunki*, jei yra bent vienas -/: str. - d. - po&ymi* padarini*! -. 1egos netekimas . Taisyklės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti regos netekimu pripa&$sta visi#ką aklumą ar kai abiej* aki* regėjimas susilpnėja dideliu laipsniu. Kai geriau matan'ios akies regėjimas suma&ėja iki H,H/ ar regėjimo lauko susiaurėjimas iki : laipsni* nuo fiksacijos ta#ko. . 'lausos netekimas. Visi#kas kurtumas pripa&$stamas sunkiu ar abiej* aus* klausos susilpnėjimas, kai nukentėj+s negirdi kalban'iojo prie ausies kau#elio, o audiogramoje negirdi vir# L- decibelo. /. 'albos netekimas. 2egalėjimas, nesugebėjimas reik#ti minties kitam suprantamais &od&iais. 9. 0aisingumo netekimas. ytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą nat"raliu b"du apvaisinti, pastoti ar gimdyti. 7imdymo atveju pripa&$stamas nat"ralus b"das ir ce%ario pj"vis. 2at"ralus b"das apvaisinti – visiems suprantamas, o laboratorijos) netekus vaisingumo, t.y. lytin$ aktą &mogus gali atlikti, bet negali apvaisinti. :. Nėštumo netekimas. Kasi nė#tumas dėl susi&alojimo, susargdinimo nutr"ksta ir kai dėl to su&alojimo jis turi b"ti nutrauktas abortas!. 2ė#tumo trukmė reik#mės neturi. =. 'itoks sunkus suluošinimas pats sudėtingiausias!. Tai su&alojimas, susargdinimas ar jo sukeltos komplikacijos ar pasekmės. Tai pv%., kito &mogaus padarymas luo#u. >. &unki nepagydoma liga. Tai C6<(, O6V, juodligė, stabligė, Femoraginės kar#tligės, gangrena. G$ sąra#ą reikės papildyti. ?. lgai trunkanti liga realiai gresianti gyvybei. Gi* lig* sąra#as numatytas ItaisyklėseQ narkomanija, d&iova, Fepatitas B, Fepatitas N, sifilis, tricFinelio%ė. Gis sąra#as turėt* b"ti papildytas. L. lgai trunkanti liga, stipriai sutrikdanti žmogaus psic didelės dalies profesinio darbingumo netekimas. ITaisyklėsJ nustato, kad didelė dalies darbingumo netekimu laikomi atvejai, kai &mogus praranda /Hproc. ar daugiau nuo /H iki -HHproc.! savo profesinio darbingumo, t.y. tokiu laipsniu suma&ėja jo gebėjimas ir galimybė atlikti savo profesijos darbą, t.y. darbą reikalaujant$ kvalifikacijos speciali*j* &ini* ir $g"d&i*. <ėl #io po&ymio $traukimo $ sunkiai sveikatą su&alojan'i* po&ymi* sąra#ą 06MG pasisakė medikai, kadangi M( valstybi* BK ir profesinio darbingumo netekimas pripa&$stamas sunkaus sveikatos sutrikdymo po&ymiu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo po&ymiu, todėl ir $traukta $ taisykles. > bendrojo darbingumo didelės dalies netekimas – taip pat sunkaus sveikatos sutrikdymo po&ymis. Giam po&ymiui medikai neprie#taravo. Cbiem atvejais nelaikomi atvejai, kai suma&ėjo nukentėjusiojo galimybė dirbti darbus nereikalaujan'ius speciali* &ini*, kvalifikacijos. --. Nepataisomas k#no sužalojimas. BK sunkiu pripa&$stamas ir kit* k"no viet* nepataisomas subjaurojimas. K"no subjaurojimas ir estetinis su&alojimas ar operacijos, amputacijos, nudegimo, ligos padarinys. Veido subjaurojimas yra, pavy%d&iui, akies obuolio, nosies netekimas, taip pat nosies deformavimas, ausies kau#elio ar bent jo dalies netekimas, &ymus randas veide – t.y. estetinis vertinimas, o tai rei#kia, kad jei prokuroras, teisėjas ar tardytojas nustatys, kad vyrui visai tinka tas randas – tai nebus sunkaus k"no su&alojimo. Kit* k"no viet* subjaurojimas kojos, rankos netekimas ar jos funkcij* netekimas, kiti ry#k"s randai, nudegimai, k"no asimetrija – bus du po&ymiai luo#umo ir sunkaus k"no su&alojimo!. Tokie randai negali b"ti pa#alinami $prastu cFirurginiu b"du – tuomet bus nepataisomas subjaurojimas veidą galima pataisyti cFirurginiu b"du!. Raktą konstatuoja teisininkai, o pataisomai ar nepataisomai – medikai. (unkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji . Turi b"ti bent vienas i# - padarini*. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Gis nusikaltimas gali b"ti padarytas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine kai suvokia, to nesiekia, bet sąmoningai leid&ia kilti pasekmėms!.
13 "#$%&'"(&". N)"0(0" "@)&%#" "0#$&,8/%" -. Tas, kas su&alojo ar susargdino &mog*, jeigu dėl to nukentėj+s asmuo prarado nedidel+ dal$ profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo #io kodekso -/: straipsnio - dalyje nurodyt* padarini*, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas nesunkiai su&alojo ar susargdino -! ma&amet$8 ! bejėgi#kos b"klės &mog*8 /! savo motiną, tėvą ar vaiką8 9! nė#'ią moter$8 :! du ar daugiau &moni*8
-/
=! kankindamas ar kitaip itin &iauriai8 >! kit* &moni* gyvybei pavojingu b"du8 ?! dėl cFuligani#k* paskat*8 L! dėl savanaudi#k* paskat*8 -H! dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar pilie'io pareig* vykdymo8 --! siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą8 -! siekdamas $gyti nukentėjusio asmens organą ar audin$ transplantavimui, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 0agal s BK atsakomybė buvo diferencijuojama u& sunk*, apysunk$ ir lengvą su&alojimą. ; pagal n BK – u& sunk* ir u& nesunk* lengvo su&alojimoSsveikatos sutrikdymo sudėties neliko!.
13! "#$%&'"(&". N)"0(0" "@)&%#" "0#$&,8/%" ,9 ()%#"%$0/ -. Tas, kas dėl neatsargumo su&alojo ar susargdino &mog*, jeigu dėl to nukentėj+s asmuo prarado nedidel+ dal$ profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo #io kodekso -/: straipsnio - dalyje nurodyt* padarini*, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. . Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai su&alojo ar susargdino du ar daugiau &moni*, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. /. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. 1 "#$%&'"(&". F&&(& "%0"/ "09&/%" %$ ()8/0" "@)&%#" "0#$&,8/%" -. Tas, kas mu#damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė &mogui fi%in$ skausmą arba ne&ymiai j$ su&alojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. . Tas, kas #io straipsnio - dalyje nurodytą veiką padarė ma&ame'iui arba kankindamas nukentėjus$ asmen$, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. /. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. -9H str. apima --= s BK straipsn$, t.y. lengvą k"no su&alojimą ir -->str., t.y. sm"gi* sudavimą, mu#imą ir kankinimą. 'valifikuojamasis požymis naujas! – nukentėjusiojo asmens ma&ametystė kai asmuo neturi -9m.!. OBJEKTAS – &mogaus sveikata. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – aktyv"s veiksmai mu#imas ar kitoks smurtavimas rei#kia poveik$ $ &mogaus k"ną siekiant sukelti &mogui skausmą, ta'iau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesu&alojant ir nesukeliant toki* padarini* kai mu#a ir nuo to tik skauda ir serga iki -H dien* – bus -9H str.!. Tai gali b"ti vienkartinis sm"gis ar daugkartinis fi%inis, mecFaninis poveikis plakant ryk#te, spaud&iant, stumiant, #aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvius bites arba $vertus $ skru%dėlyną ir kt. – kai sukeliamas fi%inis skausmas!. 1ei taip veikiant buvo siekta labiau pa&eisti sveikatą – bus pasikėsinimas sutrikdyti sveikatą. 0adariniai Ri%inis skausmas – smurtavimo atvejai nepaliekant &ymi*8 2e&ymus su&alojimas8 Trumpas susargdinimas – ne ilgiau kaip -H d.8 Kai praranda nedidel+ dal$ profesinio ar bendrojo darbingumo – iki : . 0rie&astinis ry#ys tarp veikos ir padarini*. (udėtis – materiali. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė – tiesioginė ar netiesioginė ty'ia, da&niausia neapibrė&ta. ;bjektyvaus pakaltinamumo momentas &inoma yra vienam trenkiant beisbolo la%da) bus veika, o kitam gali b"ti ir sunkaus k"no su&alojimas!. Ctsakomybė i#kyla u& fakti#kai padarytą &alą. Gis straipsnis apima ir tuos atvejus, kurie nepalieka &ymi* ir kurie palieka. Eu#imo, skausmo sukėlimo faktą nustato ikiteisminis tyrimas teisininkai!.
-9
Kankinimas kaip kvalifikuojamasis po&ymis rei#kia, kad buvo smurtaujama ir buvo sukeltos fi%inės, moralinės, dvasinės kan'ios. 4rodyti tokius atvejus yra labai sunku. SUBJEKTAS – -= m., pakaltinamumas. dalis. Kvalifikuojantys po&ymiai
. NUSIKALTIMŲ5 PAVOJINGŲ -MOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI R4ŠYS IR NETEISĖTO ABORTO SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/5 '%@&( /%0" "@)&%#%& &$ 8@8)& $678" 2eteisėtas abortas 0rivertimas darytis neteisėtą abortą 0alikimas be pagalbos, kai gresia pavojus &mogaus gyvybei 7rasinimas nu&udyti ar sunkiai sutrikdyti &mogaus sveikatą arba &mogaus terori%avimas 12 "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" %$#%" -. 7ydytojas, turintis teis+ daryti aborto operacijas, padar+s abortą pacientės pra#ymu, jeigu buvo kontraindikacij* arba tai padaryta ne sveikatos prie&i"ros $staigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . (veikatos prie&i"ros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos prie&i"ros $staigoje padar+s abortą pacientės pra#ymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. /. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nė#tumą pa'ios moters pra#ymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. N)#)&"9#%" %$#%" 3bortas – yra dirbtinis moters nė#tumo nutraukimas. Tai yra &mogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas iki jo gimimo. Tai gali b"ti cFirurginė operacija ar kitoks poveikis $ moters organi%mą ar tiesiogiai $ gemalą, kurio padarinys ) nė#tumo nutraukimas. eid&iama daryti aborto operacijas tik gydytojams ginekologams, tik sveikatos prie&i"ros $staigose ir nesant kontraindikacij*, t.y. pa&eid&iant nustatytą tvarką. ; aborto tvarką reglamentuoja (veikatos apsaugos ministerijos -LL9 m. patvirtintomis Inė#tumo nutraukimo operacijos atlikimo taisyklėsJ. Cborto padarymas pa&eid&iant #ios tvarkos reikalavimus pripa&$stamas neteisėtu. B"tinasis reikalingumas yra tais atvejais, kai tolimesnis nė#tumas ar gimdymas gresia moters gyvybei, abortas gali b"ti padaromas ir esant kontraindikacijoms ir ne sveikatos prie&i"ros $staigose. Bet tai gali padaryti tik gydytojas. OBJEKTAS – sveikata ir gyvybė. DALYKAS – moters sveikata ir gyvybė. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – aktyv"s veiksmai – aborto padarymas – cFirurginė operacija ar kitoks cFeminis, fi%inis, terminis poveikis $ moters organi%mą ar gemalą siekiant nutraukti nė#tumą. Tik esant pacientės pra#ymui. Tik neesant kontraindikacijai. 0adariniai – nutrauktas nė#tumas. Vieta – negydimo $staiga, t.y. ne stacionariniai ginekologijos skyriai, ne moter* konsultacijos, kuriose $rengtos operacijos. Kai kalbam apie neteisėtą abortą omenyje turim operaciją, kai to pra#o nė#'ioji. 2e#tumo nutraukimas nė#'iajai nepra#ant, padarytas jai ne&inant bus sunkus sveikatos sutrikdymas, o ne abortas. Cbortas pripa&$stamas neteisėtu esant bent vienai i# teisės akte nurodyt* aplinkybi* -. Cbortą padaro asmuo neturintis teisės j$ daryti8 . Kai abortas padaromas ne sveikatos prie&i"ros $staigoje. 6#imtis – b"tinasis reikalingumas8 /. Kai abortas padaromas esant kontraindikacijoms. T.y. kai #i operacija medicininiu po&i"riu neleistina, i#skyrus b"tinojo reikalingumo atvejus. Kontraindikacijomis pripa&$stama -. - savai'i* vir#ijantis nė#tumas legaliai abortą galima daryti iki - savai'i*!8 . Um"s ir po"miai genitalij* u°imai8 /. Kiti u°imai. Cbortas laikomas baigtu nusikaltimu nutraukus nė#tumą. Tai materialioji sudėtis. 2evaisingos pastangos nutraukti nė#tumą – pasikėsinimas. Kai abortas sukelia prie#laikin$ gimdymą – jis laikomas baigtu. 2ė#'ioji moteris pati sau nutraukusi nė#tumą baud&iamąja tvarka neatsako. Kadangi tam tikrais atvejais abortas padaromas nė#'iajai pra#ant, tai pagal bendrininkavimo teorija nė#'ioji yra kurstytoja, organi%atorė, bet ji neatsako, todėl tai ir nelaikoma bendrininkavimu, o padėjimas padaryti abortą. 0adėjimas daran'iam abortus – jau yra bendrininkavimas. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė ) tiesiogine tyčia . 2usikaltimo motyvai da&niausiai yra savanaudi#kumas – u& atlyginimą, ta'iau tai nėra b"tinas po&ymis, gali b"ti padaroma ir i# gailes'io. SUBJEKTAS – spec. gydytojas aku#eris )eid&iama daryti tokias operacijas tik gydytojams aku#eriams)ginekologams. Tai asmuo, baig+s auk#tąj$ mokslą ir turint$ speciali%aciją. dalis. &pecialusis subjektas ) sveikatos prie&i"ros specialistai, neturintys teisės daryti aborto operacij*. (veikatos prie&i"ros specialistas – tai vis* kit* specialybi* gydytojai ir personalas. 0ieta – sveikatos prie&i"ros $staiga. / dalis. &ubjektas – neturintis teisės daryti aborto operacijos. 0ieta – ne sveikatos prie&i"ros $staiga.
-:
!. VIENO IŠ ;1> NUSIKALTIMŲ -MOGAUS LAISVEI SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. 1 "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" %&"@9" %#9/&/%" -. Tas, kas neteisėtai atėmė &mogui laisv+, jeigu nebuvo &mogaus pagrobimo kaip $kaito po&ymi*, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas padarė #io straipsnio - dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavoj* nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjus$ asmen$ nelaisvėje ilgiau nei 9? valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. /. Tas, kas neteisėtai atėmė &mogui laisv+ u&darydamas j$ $ psicFiatrijos ligonin+ ne dėl ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4statym* leidėjas n BK numatė kitus kvalifikuojamuosius po&ymius ir &ymiai su#velnina sankcijas. (ankcijos su#velnintos todėl, kad da&niausiai neteisėtas laisvės atėmimas yra kito dar sunkesnio nusikaltimo po&ymis, pv%., prekyba &monėmis. OBJEKTAS – &mogaus laisvė. Giuo nusikaltimu kėsinamasi 7 &mogaus laisv+ pasirinkti savo buvimo vietą, b"ti ten, kur jis nori. DALYKAS ) Nukentėjusiuoju yra asmuo nuo -9 met*. aisvės atėmimas asmeniui iki -9 m. traktuojamas kaip nusikaltimas vaikui ir #eimai ir tai $vardijama vaiko pagrobimu sunkesnis nusikaltimas!. Neteisėtas laisvės atėmimas – tai neteisėtas &mogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvar&ymas. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Tai gali b#ti padaryta &mog* pagrobiant, sulaikant, u&darant ir laikant j$ apibrė&toje vietoje prie# jo valią. Omogaus laisvės suvar&ymas gali b"ti b"tinojo reikalingumo, nusikaltėlio sulaikymo atveju, o taip pat are#to ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis. Omogaus pagrobimas $kaitu dėl i#pirkos arba reikalaujant ko nors i# vald&ios institucij* yra sunkesnis nusikaltimas, nors esmė ta pati. -9= str. nurodoma – Ijei nebuvo &mogaus pagrobimo kaip $kaito po&ymi*J . aisvės atėmimas gali b"ti kito nusikaltimo po&ymis. 2eteisėtas laisvės atėmimas gali b"ti ir smurtinis – atviras. 7ali b"ti ir apgaulės b#du &mogui atimta laisvė. Msmė yra ta , kad &mogus yra laikomas prie# jo valią. &udėtis – formali. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė ) 2eteisėtai laisvė gali b"ti atimta tik tiesiogine tyčia . (otyvai ir tikslai nesvarb"s! gali b"ti labai $vair"s, pv%., nenorima, kad asmuo tam tikru laiku b"t* tam tikroje vietoje, taip pat gali b"ti savanaudi#kumas, pavyduliavimas ir kita. (iekis nukentėjusiajam sutrukdyti kur nors b"ti arba turint tikslą padaryti kitą nusikaltimą – t.y. sutaptis neteisėtas laisvės atėmimas ir kito nusikaltimo rengimas!. SUBJEKTAS = -= met*. 0agal -9= str. u& neteisėtą laisvės atėmimą atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet tik tais atvejais, kai jis veikia kaip privatus asmuo. Kai tai padaro pareig"nas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ar vir#ijant $galiojimus – atsakomybė i#kyla pagal ? str. u& piktnaud&iavimą, jei yra ir kiti piktnaud&iavimo po&ymiai!. dalis. Kvalifikuojantys po&ymiai b"das! -. 1ei neteisėtai atimant laisv+ buvo panaudotas smurtas8 . 1ei neteisėtai atimant laisv+ buvo sukeltas pavojus &mogaus gyvybei8 /. 1ei nukentėjusysis nelaisvėje buvo laikomas daugiau nei 9? val.8 1.= smurto panaudojimas rei#kia, kad neteisėtai atimant &mogui laisv+ ar laikant j$ nelaisvėje prie# jo valią, prie# j$ ar prie# kitus asmenis buvo panaudotas smurtas psicFinis grasinimas tuoj pat panaudoti fi%in$ smurtą! ar fi%inis smurtas. 2.= pavojus asmens gyvybei ar sveikatai atimant laisv+ gali kilti tiek dėl jo sulaikymo, pagrobimo b"do, tiek dėl laikymo nelaisvėje sąlyg*. Gis kvalifikuojamasis po&ymis ra ir tada, kai $kalintas &mogus laikomas patalpoje, kuri netinkama b"ti &mogui pv%., drėgname r"syje ar kai jis negali judėti!. 1ei dėl to laikymo b"do &mogus su&alojamas ar susargdinamas, bus sutaptis laisvės atėmimo ir sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo!. 3.= #is kvalifikuojamasis po&ymis inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusysis nelaisvėje i#b"na daugiau kaip dvi paras, neatsi&velgiant $ laikymo sąlygas. / dalis. Cpima ir neteisėtą uždarymą 7 psic
1. VIENO IŠ NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ -MOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ. 1! "#$%&'"(&". I7%&(&/%" -. Tas, kas lyti#kai santykiavo su &mogumi prie# #io valią panaudodamas fi%in$ smurtą ar grasindamas tuoj pat j$ panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb+ prie#intis, ar pasinaudodamas bejėgi#ka nukentėjusio asmens b"kle,
-=
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. . Tas, kas su bendrinink* grupe i#&agino &mog*, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. /. Tas, kas i#&agino nepilnamet$ asmen$, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 9. Tas, kas i#&agino ma&amet$ asmen$, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. :. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas.
6#&aginimo reglamentavimas n BK lyginant su s BK &ymiai pakito. Oymiai siauriau reglamentuojama lytinio santykiavimo samprata, i#plėstas nukentėjusi*j* ir subjekt* ratas, atsisakyta eilės kvalifikuojam*j* po&ymi*. šžaginimu laikomas tik lytinis santykiavimas nat"raliu b"du tarp vyro ir moters. ; pagal s BK lytiniu santykiavimu pripa&$stamas ir lytinės aistros tenkinimas oraliniu, analiniu ir kitais b"dais. 0agal n BK lytinės aistros tenkinimas minėtais b"dais pripa&$stamas ma&iau pavojingu nusikaltimu, nes tik nat"ralus lytinis aktas gali sukelti ir sukelia sunkius padarinius lyginant su oraliniu, analiniu ir kitais aktais. (unk"s padariniai nė#tumas, psicFikos sutrikimas, defloracija. Todėl nat"ral* lytin$ aktą lyginti su kitais nepagr$sta. 6#plėstas ir subjekt*, ir nukentėjusi*j* ratas. 0agal s BK atsakomybė galėjo i#kilti tik vyrui. Cnalogi#ki veiksmai pagal s BK moters su vyru i#vis nebuvo nusikaltimas. Tiek nukentėjusiuoju, tiek subjektu pagal n BK gali b"ti ir vyras, ir moteris. Kai nukentėjusysis yra lyti#kai nesubrend+s – ma&ametis,)#iuo nusikalimu kėsinamasi ir $ jo seksualin+ nelie'iamyb+. OBJEKTAS – seksualinio apsisprendimo laisvė. OBJEKTYVIAI i#&aginimą sudaro dvi stadijos -. Ri%inio ar psicFinio smurto panaudojimas arba kitoks atėmimas galimybės prie#intis8 . ytinio akto atlikimas. &avarankiška išžaginimo forma yra pasinaudojimas bejėgi#ka nukentėjusiojo asmens b"kle. Taigi i#&aginimas yra lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters vaginaliniu b"du ir reikalingas bent vienas i# 9 alternatyvi* po&ymi* santykiaujama panaudojus psic ;i*inio smurto panaudojimas – tai mu#imas, kitoks smurtas, su&alojimai, smurtiniai veiksmai prie# nukentėjus$j$ asmen$, siekiant nuslopinti jo pasiprie#inimą arba, kad neb"t* pasiprie#inimo. ; kai fi%inio smurto panaudojimas sukelia sunk* ar nesunk* sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip nusikaltim* sutaptis i#&aginimas ir sveikatos sutrikdymas!. Ri%inis smurtas, kurio tikslas nuslopinti nukentėjusiojo pasiprie#inimą arba , kad neb"t* pasiprie#inimo ir taip santykiauti prie# nukentėjusiojo valią. >rasinimas – bauginimas &od&iais ir veiksmais, kurie rei#kia, kad tuoj pat bus panaudotas fi%inis smurtas prie# nukentėjus$j$ ar jo artimą. 7rasinimas turi b"ti toks, kad nukentėj+s j$ suprast* kaip realią grėsm+ sau ar savo artimiems &monėms, &mogaus gyvybei, sveikatai. rasinimu nelaikomas grasinimas panaudoti smurtą ateityje, grasinimas sunaikinti turėtą tiek tuoj pat, tiek ateityje, taip pat grasinimas panaudoti kompromituojan'ias &inias. Tokiais atvejais, jei lytinis aktas vis dėlto $vyksta, tai nebus i#&aginimas. +>IK itaip atimant galimyb5 priešintis6 . Tai veiksmai, kai &mogui atimama laisvė, kai nukentėj+s asmuo apsvaiginamas, pv%., vaistais, narkotinėmis med&iagomis, u&Fipnoti%uojamas, atimama galimybė prie#intis. ,> !asinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo b#kle – tai yra tais atvejais kai nukentėjusysis dėl savo fi%inės ar psicFinės b"klės, jos ypatum* fi%ini* tr"kum*, ligos, senatvės, psicFikos sutrikim*! negali suvokti jo at&vilgiu atliekam* veiksm* esmės arba, kad ir suvokia, bet dėl bejėgi#kos b"klės negali pasiprie#inti, o kaltininkas tai suvokdamas pasinaudoja bejėgi#ka b"kle. Kai lyti#kai santykiaujama su nuo alkoFolio ar narkotik* apsvaigusiu asmeniu bejėgi#ka b"kle pripa&$stamas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai nukentėjusysis negali suvokti aplinkos, su juo darom* veiksm* esmės arba dėl tokios b"klės negali pasiprie#inti pv%., pasinaudojama paraly&iuota moterim!. Ta'iau praktikoje nusistovėj+ taip, kad kai asmuo, suvokdamas kaltininko tikslus, pats nusigeria ir $vyksta lytinis aktas – i#&aginimo nėra. ytinis santykiavimas su psic
->
ntelektualinis padėjimas – sąlyg* i#&aginimui sudarymas, kli"'i* pa#alinimas, pv%., saugant nusikaltimo vietą, ) grupi#kumo po&ymio nesudaro. / dalis. 6#&aginimą kvalifikuojantis po&ymiu yra ir aukos nepilnametystė. 1ei kaltininkas są&iningai klydo, tai / d. jam neturi b"ti kvalifikuojama. %alykas – -9)-?m. 9 dalis. (unkiausias i#&aginimas – kai nukentėjusysis neturi -9 met*. ;bjektas – asmens seksualinė nelie'iamybė. Gi aplinkybė da&niausiai yra akivai%di. Bet kai tai nėra akivai%du ir kaltininkas są&iningai klydo dėl am&iaus, bent teori#kai neturėt* b"ti #is po&ymis neturėt* b"ti inkriminuojamas. 9alingi padariniai , kuriuos sukėlė i#&aginimas – pagal n BK bus kvalifikuojama kaip nusikaltim* sutaptis. 2ukentėjusiojoS)sios mirtis ir sunkus sveikatos sutrikdymas gali b"ti kaltininko ty'ios ar neatsargumo padarinis. Kai nukentėjusioji &"va ar susi&aloja gelbėdamasi nuo &agintojo, teori#kai tie padariniai gali b"ti inkriminuojami tik esant kaltei kaltininkas numatė ar turėjo ir galėjo numatyti!. Ta'iau praktikoje $ tai neatsi&velgiama ir ne$rodinėjama. 2ukentėjusiojo nuo i#&aginimo savi&udybė gali sudaryti ir privedimo prie savi&udybės sudėt$.
1: "#$%&'"(&". S)"0%&(&" '$&)@%$#%@&/%" -. Tas, kas tenkino lytin+ aistrą su &mogumi prie# #io valią analiniu, oraliniu ar kitokio fi%inio sąly'io b"du panaudodamas fi%in$ smurtą ar grasindamas tuoj pat j$ panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb+ prie#intis, ar pasinaudodamas bejėgi#ka nukentėjusio asmens b"kle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. . Tas, kas su bendrinink* grupe atliko #io straipsnio - dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. /. Tas, kas #io straipsnio - dalyje numatytus veiksmus atliko nepilname'iui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 9. Tas, kas #io straipsnio - dalyje numatytus veiksmus atliko ma&ame'iui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. :. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. (eksualinis prievartavimas ) BK -:H str. Gi sudėtis analogi#ka i#&aginimo sudė'iai. (kirtumas ) i#&aginimas ) lytinis santykiavimas, BK -:H str. ) lytinės aistros tenkinimas analiniu, oraliniu ar kitokiu fi%inio sąly'io b"du. 7aliojan'iame BK tai buvo akivai%di spraga. T( CT 0re%idiumas 4pareigojo teismus lytinės aistros tenkinimą Ii#kreiptu b"duJ traktuoti kaip i#&aginimą. ytinės aistros tenkinimas kitais b"dais negali sukelti tam tikr* padarini*, kuriuos sukelia i#&aginimas. Kitas fi%inio sąly'io b"das inter femora! ) kai siekiama lyti#kai pasitenkinti ne$siskverbiant. Cpima ir vyri#ko Fomoseksuali%mo ir moteri#ko lesbieti#ko pasitenkinimo atvejus. 2aujajame BK nėra analogi#ko galiojan'iame BK - str., nes BK -:H str. tai apima, taip pat u&pildo prievartinės, lesbieti#kos meilės spragą. (ankcija yra #iek tiek #velnesnė lyginant su i#&aginimu.
1:1 "#$%&'"(&". P$&@)$#&/%" 8#&7%& "%(#8&%0#& -. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psicFin+ prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė j$ lyti#kai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin+ aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas #io straipsnio - dalyje numatytus veiksmus atliko nepilname'iui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. /. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. OBJEKTAS ) asmens seksualinio apsisprendimo laisvė. Tai &ymiai lengvesnis nusikaltimas nei i#&aginimas ir seksualinis prievartavimas. DALYKAS –2ukentėjusiuoju gali b"ti tiek vyras, tiek moteris nuo -9 met*. ; tokie veiksmai ma&ame'io at&vilgiu sudaro arba i#&aginimo arba seksualinio prievartavimo sudėt$, t.y. Ipasinaudojant bejėgi#ka b"kleJ. OBJEKTYVIAI privertimas lyti#kai santykiauti yra ir Ilytinės aistros tenkinimas kitais b"daisJ. Ta'iau #is str. gali b"ti inkriminuotas tik tais atvejais, kai nėra nei i#&aginimo, nei seksualinio prievartavimo po&ymiu visumos. 0rivertimas yra, kai lyti#kai santykiaujama panaudojant psicFin+ prievartą arba pasinaudojant nukentėjusiojo asmens priklausomumu. 0rivertimas yra tik tais atvejais, kai priver'iama santykiauti su kaltininku ir tais atvejais, kai priver'iama tai daryti su kitu kaltininko nurodytu asmeniu. Veika – aktyv"s veiksmai bjektyvus požymis yra grasinimas panaudoti smurtą. &kirtingai nuo i#&aginimo ir seksualinio prievartavimo, grasinama ne tuoj pat panaudoti smurtą, bet ateityje. 7rasinimas panaudoti smurtą tiek prie# pat$ nukentėjus$j$, tiek prie# jo artimuosius. Kitokia psicFinė prievarta kaip #ios sudėties po&ymis grasinimas sunaikinti turtą tiek tuoj pat, tiek ateityje, grasinimas padaryti kitokia &alą nukentėjusiojo ar jo artim*j* at&vilgiu, grasinimas paskleisti kompromituojan'ias &inias. 3lternatyvus požymis yra pasinaudojimas asmens priklausomumu. 0riklausomumas gali b"ti materialinis i#laikytinis!, tarnybinis pavaldinio priklausomumas nuo darbdavio! ir tas priklausomumas gali b"ti tiek formali%uotas, tiek neformali%uotas. ytiniu santykiavimu suprantamas nat"ralus vaginalinis aktas, kiti aistros tenkinimo $vairiais sąly'io veiksmais, sukeliantis pasitenkinimą. &udėtis – formali. I0rivertimasJ laikomas baigtu nusikaltimu privertus tokiu b"du tenkinti aistrą. 0astangos priversti asmen$ tenkinti lytin+ aistrą su kaltininku traktuotinas kaip pasikėsinimas padaryti #$ nusikaltimą. 1ei ver'iamas tai daryti asmuo priklausomas su kitu asmeniu, ir tas kitas asmuo &ino, kad tai yra privertimo padarinys – jis atsako kaip bendrininkas, ta'iau, jei to ne&ino, jam baud&iamoji atsakomybė nei#kyla. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – tiesioginė ty'ia. SUBJEKTAS – -= m., pakaltinamas. Tiriama esant skundui. dalis. Kvalifikuoja, grie&tinama atsakomyb+ u& tokias veikas, kai tai padaroma nepilname'io asmens at&vilgiu, t.y., kai asmuo yra ne jaunesnis nei -9 met*, ta'iau nevyresnis, nei -?)os, o kaltininkas tai &inojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti.
-?
1:2 "#$%&'"(&". S)"0%&(&" '$&)%&%@&/%" -. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar pana#iais veiksmais, pasi"lymais ar u&uominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. . @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. Taikytinas tik tais atvejais, kai veika nesudaro kito nusikaltimo sudėties $&eidimo, privertimo lyti#kai santykiauti, vie#osios tvarkos pa&eidimo. OBJEKTAS ) Gia veika kėsinamasi $ &mogaus seksualinio apsisprendimo laisv+, o taip pat $ garb+ ir orumą. Nukentėjusiuoju pripa&$stami tiek moterys, tiek vyrai. OBJEKTYVIAI seksualinis priekabiavimas gali pasireik#ti aktyviais veiksmais 0v%., vulgariais veiksmais, u&uominomis. 0ulgar#s veiksmai – tai $vair"s gestai, i#rei#kiantys arba siek$ seksualiai bendrauti, arba imituojantys tok$ bendravimą gali b"ti prisilietimas, paglostymas, oro bu'inys ir pana#"s veiksmai!. Vulgarumą gali apspr+sti veido, aki* i#rai#ka, kuri tam kam ji adresuojama yra nepriimtina. Tokie objektyvieji požymiai kaip pasi"lymas ar u&uominos gali b"ti i#reik#ti &od&iu, ra#tu, gestu, mimika. Eeilinimasis, pasi"lymai, u&uominos intymiems santykiams tampa priekabiavimu, kai tai daroma pakartotinai po to, kai $ tok$ poelg$ jau buvo reaguota nedviprasmi#kai neigiamai. -:str. pakartotinumo nereikalauja. "#tinas seksualinio priekabiavimo požymis yra tarnybinis ar kitoks nukentėjusiojo asmens priklausomumas nuo kaltininko pavaldinio priklausomumas nuo vir#ininko, &aidėjo nuo trenerio, bet pavy%d&iui &aidėjai IpriekabiaujaJ prie trenerio – tai nebus #io po&ymio!. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė – tiesioginė ty'ia. Kaltininkas suvokia, kad jo meilinimasis, pasi"lymai, u&uominos priklausomam asmeniui yra nemalon"s, nepriimtini. SUBJEKTAS – -= m., pakaltinamas. Tai privataus kaltinimo deliktas.
1:3 "#$%&'"(&". M%%/)& %"/)(" #@&$&(&/%" Tas, kas atliko ma&ame'io asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 0agal n BK aistros tenkinimas interfemoro b"du su nepilname'iais traktuojamas kaip seksualinis prievartavimas. Tvirkinimo veiksmais kėsinamasi $ nepilname'io seksualin$ nelie'iamumą OBJEKTAS!. Nukentėjusiuoju gali b"ti abiej* ly'i* asmenys iki -9met*. OBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Tvirkinimo veiksmai – tai veiksmai, galintys sukelti ma&ame'io lytin$ susijaudinimą, per ankstyv* susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, i#kreiptą santyki* tarp ly'i* $sivai%davimą ir sutrikdyti vaiko fi%in$, psicFologin$ vystymąsi. Tai gali b"ti tokie veiksmai -. (eksualini* veiksm*, t.y. lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su kitu partneriu, masturbacijos, eksFibicioni%mo atlikimas ma&ame'io8 . Ea&ame'i* lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp sav+s, su ma&ame'iais arba su savimi8 /. Tvirkinimo veiksmais pripa&$stamas pornografijos demonstravimas ma&ame'iams8 9. Kitoks intelektualinis tvirkinimas amoral"s pasakojimai ir pan.!. 2usikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vieną i# suminėt* 9 veiksm* nepriklausomai nuo j* poveikio ma&ame'iui. Tai, kad tas ma&ametis jau yra tvirkintas reik#mės neturi. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Tai gali b"ti padaryta tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad yra ma&ametis, neturintis -9 met* arba turėjo tai numatyti. @& analogi#kus veiksmus kit* asmen* at&vilgiu, baud&iama, jei tai sudaro kito nusikalimo po&ymius pv%., vie#osios tvarkos pa&eidimas, kai tai daroma vie#oje vietoje!. SUBJEKTAS ) Ctsakomybė i#kyla nuo -= m. abiej* ly'i* asmenims.
11. ŠMEI-IMO SUDĖTIES ANALIĖ IR ATSKYRIMAS NUO -EIDIMO. 1: "#$%&'"(&". Š/)&&/%" -. Tas, kas paskleidė apie kitą &mog* tikrovės neatitinkan'ią informaciją, galin'ią paniekinti ar pa&eminti tą asmen$ arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. . Tas, kas #mei&ė asmen$, neva #is padarė sunk* ar labai sunk* nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemon+ ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. /. @& #iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. 1:: "#$%&'"(&". )&,&/%" -. Tas, kas vie#ai veiksmu, &od&iu ar ra#tu u&gauliai pa&emino &mog*, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. . Tas, kas nevie#ai $&eidė &mog*, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. /. @& #iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas.
-L
Š/)&&/%" OBJEKTAS ) &mogaus garbė ir orumas. 9mogaus garbė siejama su tuo, kaip kiti &monės vertina kitą individą, jo padėt$ visuomenėje, darb#tumą, dorovingumą ir pan. T.y. &mogaus reputacija, kuri labiausiai priklauso nuo paties &mogaus, nuo jo santyki* su kitais, ta'iau reputacija priklauso ir nuo to, ką apie j$ skelbia, kalba kiti. 9mogaus orumas siejamas su tuo, kaip pats &mogus save vertina, su jo po&i"riu $ save. Gmei&imo atveju nukentėjusysis &eminamas kit* &moni* akyse, o tai pa&eid&ia ir jo orumą, po&i"r$ $ save. Nukentėjusiuoju gali b"ti bet kuris asmuo. Cp#mei&tas gal b"ti ir mir+s asmuo, ir tas, kuris to nesuvokia, bet tai suvokia jo artimieji. OBJEKTYVIAI #mei&imas yra aktyv"s veiksmai, paskleid&iant apie kitą &mog* melagingą informaciją, kuri gali padaryti &alos jo garbei ir orumui. !askleidimas $ tai tikrovės neatitinkan'ios informacijos prane#imas bet kuriuo b"du, bet kuriam asmeniui, i#skyrus pat$ nukentėjus$j$. 1ei informacija paskleid&iama pa'iam nukentėjusiajam – tai sudaro $&eidimo sudėt$. 6nformacija gali b"ti paskleista &od&iu, ra#tu, vai%diniais, perduodant vienam asmeniui ar neapibrė&tam asmen* ratui. )ikrovė neatitinkanti informacija yra melagingos &inios ir kaltininkas tai suvokia. 1ei nesuvokia ir są&iningai klysta dėl informacijos tikrumo, yra $sitikin+s, kad ji teisinga, tos aplinkybės #alina baud&iamąją atsakomyb+, nes nėra kaltės. %ifamacija – tai teisingos informacijos, nors ir &eminan'ios &mogaus garb+ paskleidimas. Tai nelaikoma nusikaltimu. 0askleista informacija turi b"ti &eminanti, galinti pakeisti kito &mogaus reputaciją, sumenkinti pasitikėjimą tuo &mogumi. 0asakymas savo nuomonės nenurodant tai patvirtinan'i* fakt*, #mei&imu negali b"ti pripa&intas. Gmei&imas laikomas baigtu nusikaltimu jau paskleidus tokią informaciją, t.y. kai su ja susipa&$sta bent vienas &mogus. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ ) Cp#mei&ti galima ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. SUBJEKTU gali b"ti asmuo nuo -= met*. Tiesos neatitinkan'ios informacijos autoriumi gali b"ti tiek pats kaltininkas, tiek kitas asmuo. dalis. (unkina atsakomyb+, pripa&$stama kvalifikuojan'iu po&ymiu pripa&$stama, kai #mei&imas padaromas paskleidus per visuomenės informavimo priemones. Kai #mei&iama u& sunkaus nusikaltimo padarymą su tikslu i#kelti baud&iamąją bylą – tai traktuojama kaip melagingas $skundimas. Gmei&imas yra privataus kaltinimo deliktas. )&,&/%" OBJEKTAS ) &mogaus garbė ir orumas. 4&eidimu pripa&$stamas tik vie#as $&eidimas, o ne vie#as – tik baud&iamasis nusi&engimas. OBJEKTYVIOJI PUSĖ ) veika aktyv"s veiksmai! $&eidimas kaip nusikaltimas yra vie#as, u&gaulus kito &mogaus pa&eminimas. 4&eidimas yra ir tuomet, kai vie#ai, u&gauliai pa&eminamas to asmens artimasis ar mir+s artimasis, jei asmuo tai suvokia, kaip savo paties $&eidimą. ) 4&eidimas yra viešas, kai tai padaroma kit* asmen* akivai%doje arba per visuomenės informavimo priemones. ) 4&eidimas $manomas ir veiksmu – tai &eminantis poelgis nukentėjusiojo akivai%doje antausis, spj"vis!. 4&eidimas skiriasi nuo nusikaltimo &mogaus sveikatai tuo, kad siekiama pa&eminti &mog*, o ne fi%in$ skausmą sukelti. ) 4&eidimas ra#tu ar &od&iu skiriasi nuo #mei&imo tuo, kad #iuo atveju nenurodomi konkret"s faktai, o neigiamai, u&gauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenyb+, jo savybes. Be to, skirtingai nuo #mei&imo, $&eidimo atveju neturi reik#mės, ar tas vertinimas atitinka tiesą ar yra i#galvotas. ) =žgaulumas rei#kia, kad veiksmai ar vertinimas akivai%d&iai prie#tarauja $prastoms elgesio taisyklėms, bendra&mogi#kos moralės reikalavimams. aikomas baigtu atlikus veiksmus, &eminan'ius &mogaus orumą. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė – tiesioginė ty'ia. SUBJEKTAS – -= m., pakaltinamas. dalis. 2evie#as $&eidimas pv%., lai#ke nukentėjusiajam! – yra baud&iamasis nusi&engimas. &avarankiškus nusikaltimus sudaro teismo ar teisėjo $&eidimas dėl j* veiklos ir valstybės tarnautojo ar vie#ojo administravimo funkcijas atliekan'io asmens $&eidimas, jiems atliekant pareigas. Gie nusikaltimai reglamentuoti BK / ir LHstr. 4&eidimas yra privataus kaltinimo deliktas. 12. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ VAIKUI IR ŠEIMAI R4ŠYS IR PIKTNAUD-IAVIMO TĖVŲ5 GLOBĖJO AR R4PINTOJO ARBA KITŲ TEISĖTŲ VAIKO ATSTOVŲ TEISĖMIS AR PAREIGOMIS SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ @%&0& &$ 7)&/%& $678" Vaiko pagrobimas arba vaik* sukeitimas Vaiko pirkimas arba pardavimas Vaiko palikimas Vaiko $traukimas $ nusikalstamą veiką Vaiko $traukimas vartoti vaistus ar kitas apkvai#inan'ias priemones Vaiko $traukimas girtauti Vaiko i#naudojimas pornografijai 0iktnaud&iavimas tėv*, globėjo ar r"pintojo arba kit* teisėt* vaiko atstov* teisėmis ar pareigomis Vengimas i#laikyti vaiką 13 "#$%&'"(&". P&#(%0,&%@&/%" #9@5 9 %$ $6'&(# %$% &# #)&"9# @%& %#"#@ #)&"9/&" %$ '%$)&/&" Tas, kas piktnaud&iavo tėvo, motinos, globėjo ar r"pintojo arba kit* teisėt* vaiko atstov* teisėmis ar pareigomis fi%i#kai ar psicFi#kai gniu&dydamas vaiką, palikdamas j$ ilgą laiką be prie&i"ros ar pana#iai &iauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 13. NUSIKALTIMŲ ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEQIAMUMUI R4ŠYS IR NETEISĖTO ASMENS B4STO NELIEQIAMUMO PA-EIDIMO SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ.
H
Kėsinimasis $ 072 gali pasireik#ti )neteisėtu asmens b"sto nelie'iamumo pa&eidimu -=: str.! )neteisėtu susira#inėjimo, kitoki* prane#im*, siunt* ar pokalbi* telefonu slaptumo pa&eidimu -== str.! )neteisėtu informacijos apie privat* asmens gyvenimą rinkimu -=> str.! )neteisėtu informacijos apie asmens privat* gyvenimą atskleidimu, pavie#inimu arba panaudojimu -=? str.! 0agrindinės yra pirmosios dvi normos. ; sekan'ios yra i#vestinės. 0v%, neteisėtas asmens b"sto nelie'iamumo pa&eidimas. 6r tuo siekiama surinkti informacija, ;., surinkta informacija paskleid&iama. Dra norm* konkurencija b"sto pa&eidimas, informacijos rinkimas ir informacijos paskleidimas. Tokiu atveju u& informacijos rinkimą ir u& paskleidimą numatyta grie&tesnė bausmė. 6nkriminuojamas tas sunkesnis nusikaltimas. Konstitucijos /9 str. skelbiama, kad &mogaus b"stas yra nelie'iamas. T.y. be gyventojo sutikimo $eiti $ b"stą negalima tai yra nusikaltimas. 0rie# jo valia, 6#eitis yra, kai yra teismo sprendimas arba $statymo nustatyta tvarka siekiama apsaugoti vie#ąją tvarką, sulaikyti nusikaltėl$, gelbėti &mones arba gelbėti turtą.
1: "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" %"/)(" 6"# ()&)&%/0/ '%)&,&/%" -. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaul+ ar smurtą arba kitokiu b"du prie# savininko ar jo $galiot* asmen* valią $sibrovė $ kito &mogaus gyvenamąj$ namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, $skaitant saugomą b"sto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . @& #iame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. yginant 2BK -=: str.su (BK -= str., kai kuri* po&ymi*, kurie buvo (BK, neliko. Ctsirado kai kurie nauji, bet esmini* pakeitim* nėra. butą ir trenkė 7 dantis. 0adinasi yra ir nusikaltimas sveikatai ?mušimas:, bet pirmiausiai yra neteisėtas >sibrovimas > b#stą. &utaptis. Baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka $ &mogaus b"stą. !v*., jei namas aptvertas tvora, pašalinis tą tvorą perlipo. @eigu bus >rodyta, kad jis ketino apvogti, nusikaltimas perauga > sunkesn7 ?pasikėsinimas vagystei:, jeigu to ne7rodoma ir neaišku kodėl ir ten nebuvo gaisro, kur7 jis manė galintis užgesint, ar gelbėt vaiką, Ayra šis nusikaltimas. T%& #8&(&" (0"&%#&/%" . Kaltininkas suvokia, kad neturi teisėto pagrindo ir prie# b"sto savininko ar valdytojo valią. Eotyvai gali b"ti $vair"s. 0v%., i# smalsumo pasidairyti, o kaip 'ia tas kaimynas gyvena. Eotyvai gali b"ti ir kiti, pv%, pasidomėti jo priva'iu gyvenimu. 0asiknisti po dokumentus. (urinkti ka&kokią informaciją. Kaip minėta, kad jeigu $ b"stą patenkama darant vagyst+, plė#imą,) #ie sunkesni nusikaltimai juos apima. 1eigu patenkama neteisėtai $ b"stą su tikslu surinkti ka&kokią informaciją apie privat* gyvenimą,) tokią jau veiką apima -=> str. ) P2eteisėtas informacijos apie privat* asmens gyvenimą rinkimasP. (ankcija ta pati, vadinasi b"t* sutaptis. Bet jeigu jis surinko tą informaciją,) tuomet -=? str. Bia ta paskutinė pastraipa su klaustukais kaip man bent atrodo. Nes čia dėstė dėstė ir nusidėstė. Bet nereikia u&mir#ti, kad yra dar -=> str. ir -=? str. Tai apima ir $sibrovimą 4 b"stą, ir prane#im*, siunt* telefonini* pokalbi* pasiklausymą. Bet tai gali b"ti daroma ir kitais b"dais. 2e tik $sibraunant, skaitant ar klausant. Taip pat #iai sri'iai priskiriama tam tikra privatumo reali%avimo erdvė &mogaus b"stas, &emės valda, priva'ios veiklos patalpa. Oinoma tas sąra#as nėra i#samus. Omogus turi teis+ spr+sti, ką jis leid&ia atskleisti, ko neleid&ia. 0v%., telefon* sąra#as. Kas sutinka, to numeris skelbiamas sąra#e, kas nesutinka neskelbiamas.
1. VIENO IŠ ;1<5 1=12> NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ NUOSAVYBEI5 TURTINĖMS TEISĖMS IR TURTINIAMS INTERESAMS NUSIKALTIMŲ SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ. N0"&%#&/0 (0"%@8)& "&"#)/% &$ $6"8" Klasifikuojami $vairiai #ie nusikaltimai )(vetimo turto pagrobimas i!vagystė
-
ii!plė#imas )Veikos, kuriomis siekiama u&valdyti svetimą turtą i!turto prievartavimas ii!radinio pasisavinimas iii!suk'iavimas iv!turtinės &alos padarymas apgaule vi!neteisėtas naudojimasis energija, ry#i* paslaugomis )0atikėto turto pasisavinimas arba i##vaistymas atvejai, kai kaltininkui yra patikėtas turtas, o jisai j$ pasisavina elgiasi kaip su savu! arba i##vaisto! )Turto sunaikinimas ar sugadinimas
1< "#$%&'"(&". V%8"#9 -. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas pagrobė svetimą turtą $sibrov+s $ patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobil$, arba vie#oje vietoje pagrobė svetimą turtą i# asmens drabu&i*, rankinės ar kitokio ne#ulio ki#envagystė!, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. /. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 9. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. :. @& #io straipsnio - ir 9 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. ->? stra. 2usako vagyst+ kaip svetimo turto pagrobimą PTas, kas pagrobė svetimą turtą, baud&iamas...P. Giuo nusikaltimu vagystė!, o taip pat baud&iamuoju nusi&engimu kuris irgi yra vagystė!, pa&eid&iama viena pagrindini* &mogaus teisi* ) teisė $ nuosavyb+. 0alyginus su (BK PvagystėsP traktuote, ji 2BK #iek tiek pakito. Kai kur u& daugel$ nusikaltim* atsisakyta kvalifikuojam*j* po&ymi*, pakartotinumo ir grupi#kumo. 2ors tai ir yra C(C, bet veikos pavojingumo laipsnio nekei'ia. Todėl, ar tai padaryta pakartotinai, ar tai padarė grupė i# anksto susitarusi* asmen*,) kvalifikacijai reik#mės neturi. Ta'iau atsi&velgiama skiriant bausm+ sankcijos ribose. Cntras pakeitimas. 4vesti nauji kvalifikuojamieji po&ymiai )$sibrovimas $ saugyklą ar saugomą teritoriją L str.!. 0aprastai vagystės dalyku b"na konkret"s daiktai, kuriems b"tinga visuma socialini*, ekonomini*, fi%ini* bei teisini* po&ymi*.
Vagystės dalyku gali b"ti tiek daiktai negyvi stalas, automobilis!, tiek gyvi #uo, karvė!. Omogus nelaikomas vagystės dalyku. 0agrobus &mog* bus ne turtinis nusikaltimas, o nusikaltimas &mogaus laisvei. Ta'iau &mogaus dirbtinės k"no dalys ) prote%as ) gali b"ti vagystės dalyku. Be#eimininkis turtas &mogaus i#mestas! taip pat nėra vagystės dalyku. 0aprastai vagystės dalyku gali b"ti dalykai, kuriuos galima paimti rankomis ar mecFani%mais, prietaisais. Ta'iau daiktai atskirti nuo nekilnojamojo turto, pv%., vaisiai ant vaismed&io8 i#imtos namo durys, langai,) yra vagystės dalykas. 0v%., gara&as tas metalinis. 1is nekilnojamas turtas. Bet jei j$ pakrovė ir nusive&ė,) tai yra vagystės dalykas. Vagystės dalyku nepripa&$stami )dokumentai, suteikiantys teis+ tam tikriems asmenims gauti tam tikrą turtą 'ekiai8 kvitai! )$vair"s &etonai r"binės8 baga&inės! Toki* dalyk* pagrobimas, turint tikslą vėliau apgaulės b"du gauti pinigus ar tą daiktą,) yra rengimasis vagystei. Vagystės dalyku yra tokie vertybiniai popieriai, pinigai, akcijos, kurie pagal j* nominalią vert+ ar kitokią numatytą proporciją, bet kurio asmens gali b"ti i#keisti $ pinigus, daiktus arba asmuo gali turėti i# j* kitos turtinės naudos. Vagystės dalyku nėra i# civilinės apyvartos i#imti daiktai #audmenys8 ginklai8 narkotinės, nuodingosios med&iagos!. Toki* dalyk* vagystė traktuojama kaip kitas nusikaltimas, pv%., narkotik* pagrobimas, t.y. ne nusikaltimas nuosavybei, o nusikaltimas saugumui. 7inklo pagrobimas. 2ors dėl ginkl* kategori#kai pasakyt negalima. 7inklai yra dviej* r"#i* i!kurie $sigyjami pagal leidimą ii!kuriuos gali nusipirkt be joki* leidim*. <ėl tos antros kategorijos ginkl* man kyla abejonė, ar jie yra i#imti i# civilinės apyvartos. Todėl traktuotina kaip vagystė. 6r dar ) mokėjimo instrumentas ta banko kortelė!. Oinoma ji nėra i#imta i# apyvartos, ta'iau dalyku vagystės vistik nepripa&$stama. Banko kortelės pagrobimas traktuojamas ne kaip nusikaltimas nuosavybei, o kaip nusikaltimas finans* sistemai -9 str.!,) tai sunkesnis nusikaltimas. Wia dar yra specifika dėl daikt*, kurie su mirusiuoju $dedami $ karstą. 6ki jo palaidojimo ) tai vagystės dalykas. Ta'iau palaidojus nutr"ksta paveldėtojo teisės nuosavybės teisė!, kadangi jisai laisva valia j* atsisako $ &em+ u&kasa!. 2a o tokie veiksmai, kai i#kasamas kapas ir pagrobiami daiktai,) traktuojama kaip nusikaltimas dorovei. Vagystės dalyku gali b"ti tik svetimas turtas, t.y. turtas, kuris asmeniui nepriklauso nuosavybės teise arba nors ir nepriklauso nuosavybės teise, nėra kitaip teisė tai jo valdomas pv%., paskolintas daiktas8 patikėtas saugoti!. Tais atvejais, kai kaltininkui pavesta tvarkyti daiktus pv%., nam* #eimininkei!, leista naudotis daiktais pv%., vie#bu'io gyventojams! arba saugoti pv%., sargui!,) tokiais atvejais #eimininkas neperduoda daiktą valdyti, todėl tokio daikto pasisavinimas traktuojamas kaip vagystė. Vagis turtą perima prie# savininko ar teisėto valdytojo valią. Todėl vagyste laikytina tokie atvejai, kai turtą paima i# ma&ame'io, i# psicFikos ligonio, i# visi#kai girto asmens,) nes j* sutikimas nelaikomas savanori#ku. Vagystė yra ir tuo atveju, kai turtas pagrobiamas i# asmens, kuris neteisėtai valdo $gytą turtą. Teisėtas turto savininkas nepraranda nuosavybės teisės, nepriklausomai nuo to, kiek kart* tas turtas buvo pavogtas. Vistiek visais atvejais yra vagystė. OBJEKTYVIEJI PO-YMIAI VAGYSTĖS. Vagystė padaroma objektyviai555 Turtas pagrobiamas. 6# teisėto valdymo atitenka neteisėtam valdymui. (udėtingas baigtumo klausimas kada vagystė yra baigtas nusikaltimas5 H kada pasikėsinimas5 Teorijoj yra ai#kinim*, kad pagrobimas susideda i# dviej* veiksm* )0aėmimo )0asisavinimo Ta'iau su #ia teorija galima ir nesutikti. Kartais tas PpaėmimasP rei#kia ir PpasisavinimąP. Oi"rint kokioj situacijoj tai padaroma. Turto pagrobimas ) tai neteisėtas daikto u&valdymas, turint tikslą tvarkytis su juo kaip su savo nuosavu. Vadinasi baigtumo momentas priklauso nuo eilės aplinkybi*. 0v%., jeigu teritorija yra saugoma, turto paėmimas su tikslu i#sine#ti j$,) sudarys tiktai pasikėsinimą. ; baigta bus vagystė,) i#sine#us u& teritorijos pv%., saldaini* i# fabriko!. Ta'iau tais atvejais, kai su tuo turtu gali pasitvarkyti nei#eidamas i# saugomos teritorijos,) tai vagystė yra baigta anks'iau. 0v%., mėsos kombinate nu#vilpė geros mėsos, susėdo ir su#veitė. 7ali kilti problem* dėl ma&* daikt* vagystės baigtumo kvalifikavimo. 0v%. sve'ias atėj+s ka&ką $siki#o $ ki#en+. Tai dar yra tik pasikėsinimas. Kai jis i#eina i# nam* su tuo daik'iuku,) tada jau yra vagystė. 1eigu vagis pavagia daiktą, ta'iau pasisavina tiktai dal$ jo,) atsakomybė i#kyla u& visumą. 0v%., pavogė automobil$, o i#siėmė tiktai varikl$. Ctsakomybė i#kyla u& viso daikto, t.y. automobilio pagrobimą. Teori#kai vagystei svarbus ir neatlygintumo po&ymis. 2eatlygintumas rei#kia, kad kaltininkas pasisavina turtą pagrobia daiktą bei neatlygina jo vertės. Vadinasi jeigu asmuo i# kito paima daiktą ir padeda pinig* kiek tas daiktas vertas,) nėra vagystės. Dra savavald&iavimas. Teorijoj kai kas sako, kad laikinai paimta pasinaudoti,) nėra vagystė. 6ki -LL: m. buvo automobilio nuvarymas laikinai pasinaudoti,) buvo ne vagystė, o lengvesnis nusikaltimas. Tokiu keliu einant lyg automobili* vagys'i* ir nėra. Crba i#trauk+s i# ki#enės ki#enin$ laikrod$ ki#envagis sako, kad jis tik norėjo pasi&i"rėt, kiek dabar valand*. Todėl daikto pasiėmimas laikinai pasinaudoti ir kad tai ne vagystė,) neturi pagrindo. (akėm, kad yra slaptoji ir atviroji vagystė. (laptoji vagystė atliekama kaip slaptoji jeigu kaltininkas suvokia, kad jau j$ mato, supranta, kad jisai vagia,)ji tampa atvirąją. Be to atviroji vagystė gali b"ti susijusi ir su jėgos panaudojimu. 0v%., i#traukia moteri#kei rankinuką per jėgą ir nubėga. Dra buv+ kepur+ nuo galvos nutraukia. Gitokie atvejai yra vistik vagystė. Ta'iau atviroji vagystė panaudojus smurtą prie# asmen$ jau tampa sunkesniu nusikaltimu ) plė#imu. 1ei suduoda ir kepur+ nuplė#ia)plė#imas. 0aprastai vagyst+ padaro asmeni#kai pats kaltininkas. 1eigu asmuo panaudoja kitus asmenis nepakaltinamus, ma&ame'ius,) asmuo atsako u& vagyst+, nes tai padar+s pv%., perdav+s jam tą daiktą ma&ametis! nesuvokia veikos neteisėtumo. Vagystės sudėtis yra materialioji. 1i yra baigtas nusikaltimas, kai kaltininkas 4gyja galimyb+ pavogtu daiktu naudotis pagal savo nuo&i"rą. Ta'iau ta galimybė naudotis turi b"ti ne absoliuti, bet bent #iokia tokia. 0v%., ki#envagis. Kai jisai $ki#a ranką $ svetimą ki#en+ ir u&'iuopia pinigin+,) tai pasikėsinimas. Bet jeigu jis jau ją i#traukė ir $sidėjo $ ki#en+ arba perdavė sėbrui jau su ja pasitvarkė pagal savo nuo&i"rą) baigta vagystė. V%8"#9 8$% #8&(&" (0"&%#&/%" . 2ety'ia pavogti ne$manoma. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori j$ neatlygintinai u&valdyti. (avaime ai#ku jis suvokia, kad tuo padaro turtin+ &alą nukentėjusiajam. Vagystės tikslas da&niausiai yra turėti tą daiktą sau. 1uo naudotis kaip savu. Ta'iau vagyste pripa&$stami ir tie atvejai, kai daiktas pavagiamas tre'i*j* asmen* naudai. Taigi vagystė da&niausiai yra savanaudi#kas nusikaltimas, ta'iau gali b"ti padarytas ir altruistiniais motyvais su#elpti skurstan'ius!. 7ali i#kilti ir b"tinojo reikalingumo problema. 0v%., &mogus mir#ta ir jam reikalinga tam tikr* vaist*. Omogus &ino pas ką j* yra, $sibrauna ir pavagia tuos vaistus, i#gelbėja anam gyvyb+. Tai ) b"tinasis reikalingumas,) #alina BC.
/
(ubjektu pripa&$stamas pakaltinamas asmuo nuo -9 met*. ->? str. - d. labai lakoni#kai nurodyta PTas, kas pagrobė svetimą turtąP. Gi dalis inkriminuotina, jeigu pagrobtojo turto vertė vir#yja / E7)* / X -: Y />:! dyd&io sumą, bet nevir#ija :H E7)* :H X-: Y /- :H!. Tai nustatyta -LH str. nuo liepos mėnesio. Kai kaltininkas pagrobia ma&esnės vertės turtą, ta'iau yra $rodoma, kad jis siekė pagrobti didesnės vertės negu / E7)ai,) inkriminuojamas pasikėsinimas $ vagyst+ pagal ->? str. - d. ->? str. ir / d.d. numato kvalifikuotas vagystės sudėtis. Kvalifikuota sudėtis apima papildomus lyginant su pagrindine sudėtimi po&ymius., kurie didina veikos pavojingumą ir todėl numatytos grie&tesnės sankcijos. Gie po&ymiai pagal sunkumą yra skirtingo lygmens. 6r todėl i#dėstyti skirtingose dalyse. abai svarbus momentas, kad pavojingesniu b"du, t.y. esant kvalifikuojamom aplinkybėm, pagrobto turto vertė netenka reik#mės veikos kvalifikavimui. Taigi nukentėjusiajam padaryta turtinė &ala, esant kvalifikuojamiesiems po&ymiams, jos vertė,) gali b"t tiek didesnė negu / E7)ai, tiek ir ma&esnė. ->? str. d. nurodyti du alternatyv"s vagyst+ kvalifikuojantys po&ymiai )4sibraunant $ patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. )automobilio vagystė Zpirmoj redakcijoj nebuvo numatyta! 4sibrovimas $ patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją gali b"ti padarytas $silau&iant, patenkant panaudojus apgaul+, panaudojus tecFnines priemones, atsirakinant arba net nepatenkant $ patalpas, bet i# jos pavagiama skylė sienoj!. 0v%., 4 parduotuv+ $ėjus darbo metu,) ne$sibraunama. Bet jeigu ne darbo metu $ ją patenkama ) tai $sibrovimas. Taigi $sibrovimas visais atvejais yra neteisėtas, neleistinas patekimas $ patalpą, saugyklą ar teritoriją. 1eigu kaltininkams toj patalpoje, saugykloje ar teritorijoje b"ti nedraud&iama,) tuomet veika negali b"ti kvalifikuojama kaip $sibrovimas. 4sibrovimo atveju $ patalpas patenkama be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prie# jo valią. 0v%., prasmuko pro atviras duris, $lindo pro pravirą langą. 0atalpa suprantama u&dara erdvė, statinys. 2egyvenama patalpa yra skirta darbui arba laikinam turto sugojimui. Taigi $sibraunant $ gyvenamąją patalpą, pa&eid&iamas ir dar papildomas objektas ) b"sto nelie'iamumas. Bet vagystės atveju,) tai apimama. Kaip nubausti vagis, kurie i#dau&+ parduotuvės langą, $lind+, pavogė keletą pakeli* cigare'i*5 Kai $sibrov+s $ patalpą, pavagia turto, kurio vertė nevir#ija - E7)o, bet $sibraunant $ patalpą,) vagystė kvalifikuojama ne kaip baud&iamasis nusi&engimas, o kaip kvalifikuota vagystė $silau&iant $ patalpas. Tais atvejais, kai pavagiamas automobilis,) veika taip pat kvalifikuojama pagal d., jeigu jo vertė nesiekia :H E7)*. 2es didelės vertės turto pagrobimas ) $skaitant ir automobilio )jau yra dar sunkesnis nusikaltimas,) / d. Cutomobilio vertė neturi reik#mės veikos kvalifikavimui pagal d., jeigu nėra / d. numatyto po&ymio ) didelės vertės. 6r sunkiausią. kvalifikuojamąj$ po&ym$ numato / d. didelės vertės svetimo turto pagrobimas. T.y., kai pagrobto turto vertė vir#ija :H E7) *.
1 "#$%&'"(&". P97&/%" -. Tas, kas panaudodamas fi%in$ smurtą ar grasindamas tuoj pat j$ panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb+ nukentėjusiam asmeniui prie#intis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. . Tas, kas apiplė#ė $sibrov+s $ patalpą arba panaudoj+s ne#aunamąj$ ginklą, peil$ ar kitą specialiai &mogui su&aloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. /. Tas, kas apiplė#ė panaudoj+s #aunamąj$ ginklą ar sprogmen$ arba apiplė#+s pagrobė didelės vertės turtą, arba apiplė#ė dalyvaudamas organi%uotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Giuo nusikaltimu atvirai kėsinamasi ne tik $ nuosavyb+, bet ir panaudojamas smurtas fi%inis ar psicFinis, grasinant tuoj pat panaudoti fi%in$ smurtą. Tiesa smurto panaudojimas nėra b"tinas po&ymis, nes alternatyviu Psmurto panaudojimuiP $statymas numato ir Pkitokiu b"du atėmimą galimybės nukentėjusiajam prie#intisP. 0v%., u&darant $ patalpą, apsvaiginant ar pan. P0lė#imoP sąvoka yra sudėtinė. 1i sujungia vagystės po&ymius pagrobiamas turtas! ir nusikaltimo &mogui po&ymius fi%inis ar psicFinis smurtas arba kėsinamasi $ laisv+, sveikatai!. Wia reikia turėt mintyje, kad smurtas prie# &mog*, kai plė#imo metu &mogus nu&udomas, ty'ia nu&udomas,) veika kvalifikuojama kaip ty'inis nu&udymas dėl savanaudi#k* paskat*. Taip i#ai#kino CT senatas.
9
Turto po&i"riu vagystės ir plė#imo ,%8%" sutampa. Giuo atveju da&niausiai dalykas yra konkretus daiktas. (kirtingai nuo vagystės, pagrobtojo turto vertė arba turto, $ kur$ kėsintasi pagrobti plė#imo metu, vertė,) reik#mės kvalifikavimui neturi, i#skyrus didel+ vert+ kas yra kvalifikuojamasis po&ymis. Vadinasi smurtu bandymas pagrobti cigare'i* pakel$ yra ne CdmT pa&eidimas ir ne baud&iamasis nusi&engimas, o nusikaltimas. Taigi b"tini alternatyv"s po&ymiai kiekvieno plė#imo yra turto pagrobimas arba panaudojant smurtą fi%in$ ar psicFin$ grasinimas tuoj pat panaudot fi%in$ smurtą!, arba kitaip atimant galimyb+ prie#intis. 0lė#imas da&niausiai yra susij+s su u&puolimu. (taigiu, netikėtu, brutaliu. Ta'iau dabar $statymas #i* po&ymi* nereglamentuoja. ki CFFD metų plėšimu buvo pripaž7stamas užpuolimas, siekiant pagrobti turtą, panaudojant gyvybei arba sveikatai pavojingą smurtą. 0adinasi buvo b#tinas požymis ir GužpuolimasG, ir Gsmurto panaudojimasG. r dar iki CFFD metų plėšimas buvo formalioji sudėtis. Nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo užpuolimo momento. ) Pkai apiplė#ė asmuo, dalyvaudamas organi%uotoje grupėjeP. 2a vėl gr$&tama prie to, kad Pgrupi#kumasP ) kvalifikuojamasis po&ymis. Tiesa, ne tiesiog grupi#kumas, o Pdalyvavimas organi%uotoje grupėjeP. Ta'iau pa&i"rėjus, ką tai rei#kia Porgani%uota grupėP : str. / d.! P;rgani%uota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen* susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunk* ar labai sunk* nusikaltimą. ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą u&duot$ ar turi skirtingą vaidmen$P,) tampa ai#ku, kad bet koks susitarimas, kai kiekvienas narys atlieka tam tikrą u&duot$. 6r tik alternatyva ar turi skirtingą vaidmen$. Vadinasi fakti#kai bet kokio sunkaus nusikaltimo padarymas, jeigu padaro du,) yra organi%uota grupė. Oinoma ) tai visi#kai nelogi#ka ir labai i#ple'ia tą kvalifikuojamąj$ po&ym$. Ctsitiktinai du susitik+ gali suorgani%uot ir plė#imą. 2ors tas nusikaltimas P0lė#imasP pagal pirmąją dal$ nėra sunkus nusikaltimas iki = met*!. (unkus ) kai vir# =. Bet kadangi juos pripa&$sta organi%uota grupe,)jau eina kaip kvalifikuojanti sudėtis.
:
Gaunamasis ginklas. Tai revolveris, pistoletas, #autuvas, automatas, kulkosvaidis, granatsvaidis, patranka, raketa, sprogmuo, granata. Eaketo panaudojimas nepripa&$stamas ginklo panaudojimu. 0lė#ikai da&nai naudojasi dujiniais, pneumatiniais pistoletais, revolveriais,) ta'iau jie nelaikomi #aunamaisiais ginklais. Tad j* panaudojimas nepripa&$stamas kaip #aunamojo ginklo panaudojimas. 2ors CT senatas vis tik i#ai#kina, kad dujiniai pistoletai priskiriami #aunamiem ginklam. (ugedusio ginklo naudojimas vėlgi ai#kinama, kad negali b"ti kvalifikuojamas kaip #aunamojo ginklo panaudojimas. 0anaudojimu laikomas #audymas, sprogdinimas tiek $ &mog*, tiek $ orą, tiek ir grasinimas, demonstravimas.
11 "#$%&'"(&". T0$# '$&)@%$#%@&/%" -. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar u&maskuotai savo ar kit* asmen* naudai vertė kitą asmen$ perduoti turtą, suteikti turtin+ teis+ ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pob"d&io veiksmus, arba nuo j* susilaikyti grasindamas prie# nukentėjus$ ar kitą asmen$ panaudoti fi%in$ smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojan'ią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psicFin+ prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. . Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fi%in$ smurtą, atėmė asmeniui laisv+, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu b"du padarė jam didelės turtinės &alos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. /. Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba prievartavo turtą dalyvaudamas organi%uotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
yginant su (BK, pakeitim* padaryta, bet pagrindinė sudėtis liko ta pati. (kirtingai nuo vagystės, plė#imo ir kit* nusikaltim* nuosavybei, ) T0 sudėtis suformuluota taip, kad nusikaltimas laikomas baigtu ir nepagrobus turto, o tik ver'iant perduoti turtą, suteikti turtin+ teis+, grasinant panaudoti fi%in$ smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti kompromituojan'ias &inias. (u tokia formuluote #i sudėtis laikytina ne tiek nusikaltimu nuosavybei, o nusikaltimu &mogaus laisvei jis ver'ia daryti prie# &mogaus valią. Omogaus laisvės var&ymas. 0rakti#kai 'ia yra specialioji norma anos bendrosios normos at&vilgiu. Ta'iau patalpinta norma #iame skyriuje ir traktuojama veika kaip nusikaltimas nuosavybei. 2ors nuosavybei &alos gali b"ti ir nepadaryta. Viskas teori#kai teisingai $ savo vietas atsistot*, jeigu nusikaltimas b"t* laikomas baigtu i#prievartavus turtą. H pastangos tai padaryti nevaisingos, nepavykusios ) pasikėsinimas. Ta'iau yra taip kaip yra. Taigi T0 pirmiausia yra laisvosios rinkos ir demokratinės visuomenės atributas. Be to tai rei#kinys, labai trukdantis ir trikdantis tai laisvajai rinkai. G$ nusikaltimą daro tiek nusikalstamos gaujos, organi%uotos grupuotės, tiek pavieniai asmenys, tiek paaugliai.
=
Kaip ir plė#imo atveju,) liepos mėnesio $statymu 11 "#$. 3 ,. '%'&,8#% alternatyvia kvalifikuojan'ia aplinkybe Parba prievartavo turtą dalyvaudamas organi%uotoje grupėjeP. 0rakti#kai vėl grą&ino tą seniau buvus$ kvalifikuojamąj$ po&ym$ ) grupi#kumą. Kaip jau minėjau,) Porgani%uota grupeP pripa&$stamas dviej* susitarimas padaryti sunk* nusikaltimą, Wia i#plėtė ir sugrie&tino atsakomyb+. Kitą vertus, atsi&velgiant $ gyvenimą,) turto prievartautojai kaip taisyklė daugumoje atveju ir nema&a dalis plė#ik*! veikia ne vieni, o ) grupėmis. S0)#%" nuo -9 met*.
12 "#$%&'"(&". S0&%@&/%" -. Tas, kas apgaule savo ar kit* naudai $gijo svetimą turtą ar turtin+ teis+, i#vengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas apgaule savo ar kit* naudai $gijo didelės vertės svetimą turtą ar turtin+ teis+, i#vengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. /. Tas, kas apgaule savo ar kit* naudai $gijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtin+ teis+, i#vengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 9. @& #io straipsnio - ir / dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. :. @& #io straipsnio - ir dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. (uk'iavimas ) labai specifi#kas nusikaltimas labai skiriasi nuo vagystės, plė#imo, T0. 2ors vienu po&ymiu visi#kai sutampa kaltininkas kaip ir vagystės atveju, plė#imo atveju, T0 atveju! yra pa#alinis tam turtui, kur$ jisai neteisėtai $gyja. Tai galima pavadinti Pintelektualiu nusikaltimuP. Tai ) nusikaltimas, reikalaujantis i# kaltininko sugebėjimo $tikinti auką, kad jis veikia teisėtai ir)\ nukentėjusysis pats manydamas, kad kaltininkas veikia teisėtai, perduoda tą turtą ar teis+ $ turtą. Vadinasi suk'ius turi psicFologi#kai paveikti kitą &mog*. eikia sugebėjim*. Todėl #i*. nusikaltim* yra kur kas ma&iau, nei vagys'i*. Vadinasi kaltininkas yra pa#alinis tam turtui, jis jam nėra patikėtas valdyti, ta'iau skirtingai nuo kit* nusikaltim* nuosavybei,) kaltininkas tą turtą ar teis+ $ turtą 4gyja ne pagrobdamas, ne atimdamas, ne grasindamas ir nepanaudodamas smurto,) o psicFologi#kai paveikdamas nukentėjus$j$ arba darydamas manipuliacijas su turtu N0)(#90"&00 gali b"ti tiek savininkas, tiek asmuo kurio &inioje tas turtas yra. (uk'iavimo esmė yra apgaulė. B"tent panaudodamas apgaul+ kaltininkas $gyja svetimą turtą ar teis+ $ turtą ar kaip 2BK ra#oma Pi#vengia turtinės prievolės arba ją panaikinaP. - d. dispo%icija PTas, kas apgaule savo naudai ar kit* naudai $gijo svetimą turtą ar turtin+ teis+, i#vengė turtinės prievolės arba ją panaikino...P (avo turto atgavimas apgaulės b"du nėra suk'iavimas. Tai gali b"ti savavald&iavimas. 2uostata, kad suk'iavimą sudaro ir teisės $ turtą $gijimas #ia nuostata buvo papildyta -LL: m.!,) labai reikalingas.
>
2BK numato ikiteisminio tyrimo prad&ios sąlygą,) nukentėjusiojo arba jo atstovo skundą, ar prokuroro reikalavimą 9 d.!. 0agal - ir dalis atsakomybė i# kyla ir 1C, jeigu RC veikė 1C interesais. G%okumentu suklastojimasG teorijoje traktuojamas kaip sukčiavimo b#das. r todėl papildomos inkriminacijos nereikalauja.
1:. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI R4ŠYS IR KONTRABANDOS SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ )(/&%& &$ @)$" #@%$%& $678" Kontrabanda 2eteisėtas preki* ar produkcijos nei#ve&imas i# ietuvos espublikos 2eteisėtas nam* gamybos stipri* alkoFolini* gėrim*, nedenat"ruoto, denat"ruoto ar tecFninio etilo alkoFolio, j* skiedini* mi#ini*! ir aparat* jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar reali%avimas 2eteisėtas vertimasis "kine, komercine, finansine ar profesine veikla 2eteisėta juridinio asmens veikla (vetimo preki* ar paslaug* &enklo naudojimas Cpgaulingas parei#kimas apie juridinio asmens veiklą Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirt$ ar nustatytą tvarką Kreditinis suk'iavimas (kolininko nesą&iningumas 2usikalstamas bankrotas Komercinis #nipinėjimas Komercinės paslapties atskleidimas 1!! "#$%&'"(&". K(#$%%(,% -. Tas, kas per ietuvos espublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kuri* vertė vir#ija :H E7 dyd&io sumą, nepateikė j* muitinės kontrolei ar kitaip #ios kontrolės i#vengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. . Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos i#vengdamas arba neturėdamas leidimo per ietuvos espublikos valstybės sieną gabeno #aunamuosius ginklus, #audmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias med&iagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikian'ias, narkotines, psicFotropines med&iagas arba narkotini* ar psicFotropini* med&iag* pirmtakus prekursorius!, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. /. @& #iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
;bjektas – pagrindinis, tiesioginis! preki* gabenimo per valstybės sieną tvarka. 0apildomas objektas – valstybės finans* sistema. Kontrabanda pasirei#kia tuo, kad per valstybės sieną gabenami t.t. special"s, atitinkamą pavoj* keliantys daiktai. Rakultatyviniu kontrabandos objektu gali b"ti – visuomenės saugumas ginklai ir pan.!. pasakyta, kad Icivilini* teisi* objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos re%ultatai, informacija, veiksmai ir veiksm* re%ultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybėsJ. Euitinės kodeksas sąvoka! – prekės, daiktai galintys b"ti u&sienio prekybos objektu. Cr kontrabandos objektu gali b"ti pinigai5 Giuo atveju sąvoka IdaiktaiJ reikt* suprasti kaip reglamentuota NK. E"s* manymu sąvoka IdaiktaiJ #ioje nusikaltim* sudėtyje apima visus materialaus pasaulio daiktus pinigus ir vertybinius popierius!. Kontrabandos nusikaltimo dalyku yra tik tie daiktai, kuri* vertė vir#ija :H E7 sumą. ;bjektyvioji pusė – apib"dina aktyv"s veiksmai. Kontrabandą konkre'iai pasirei#kia auk#'iau paminėt* daikt* gabenimu per sieną arba i# ar $ ją!. 6# objektyviosios pusės – neteisėtu auk#'iau paminėtos kontrabandos gabenimas yra pripa&$stamas, kai yra dvi sąlygos a! nepateikiami muitinės kontrolei . 0asirei#kia $vairiai -! kai daiktai gabenami ar slepiami vietose apsunkinan'iose j* aptikimą8 ! kai daiktai gabenami suklastotais dokumentais. 0agal galiojus$ seną BK kontrabanda buvo pripa&$stama veika, kai daiktai buvo gabenami per sieną klastojant su j* gabenimu susijusius dokumentus. )H-)-= 2r.- ir -LL?)H:)-: 2r. i#ai#kinimas!. Buvo suformuluotos nuostatos dėl baigtinumo. Kontrabandos baigtinumas priklauso nuo to kokiais b"dais gabenama kontrabanda -! gabenamos apeinant muitines. Baigtas nusikaltimas, kai daiktai pergabenami per valstybės sieną. ! tais atvejais, kai kontrabandos dalykas yra gabenamas panaudojant suklastotus dokumentus, tai kontrabandą laikome baigtu, kai muitinėje tikrinimui pateikiami suklastoti dokumentai.
?
(udėtingiau, kai gabenamos prekės ir jos slepiamos $vairiose saugyklose ar tam pritaikytose vietose. (prend&iant #$ klausimą reikia atsi&velgti $ tai kokia forma yra deklaruojamos gabenamos per valstybės sieną &od&iu, ra#tu ir veiksmu!. 1ei asmuo turi deklaruojam* preki* ir $eina $ I&alią kanaląJ – tai nusikaltimas yra baigtas. Kai deklaruojama &od&iu, tai kontrabanda yra baigta, kai $ klausimą asmuo atsako, kad jis preki* neturi. a#tu – nuo deklaracijos pateikimo momento. 0adariniai – yra u& #io nusikaltimo sudėties. (ubjektas – fi%inis ar juridinis asmuo. (ubjektyvioji pusė – tiesioginė ty'ia. (uvokiama, kad neteisėtai gabena prekes ir tai daro. Eotyvai ir tikslai – $vair"s.
1. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ FINANSŲ SISTEMAI R4ŠYS IR NETIKRU PINIGU AR VERTYBINIU POPIERIŲ PAGAMINIMO5 LAIKYMO ARBA REALIAVIMO NETIKRŲ MOKĖJIMO INSTRUMENTŲ5 SKIRTŲ ATSISKAITYTI NEGRYNAIS PINIGAIS5 GAMINIMO AR NETEISĖTO DISPONAVIMO JAIS SUDĖQIŲ ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ &(%(" "&"#)/%& $678" 2etikr* pinig* ar vertybini* popieri* pagaminimas, laikymas arba reali%avimas 2etikr* mokėjimo instrument*, skirt* atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais 2eteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomen* panaudojimas 2usikalstamu b"du $gyt* pinig* ar turto legali%avimas 0rekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant vie#ai neatskleista informacija Eanipuliavimas vertybini* popieri* kaina Eokes'i* nesumokėjimas 2eteising* duomen* apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
L
Klastojimas – dalinis tikro piniginio &enklo ar vertybinio popieriaus pakeitimas.
21 "#$%&'"(&". N)#&$ /9&/ &("#$0/)(#5 "&$# %#"&"%#& () $8(%&" '&(&%&"5 %/&(&/%" %$ ()#)&"9#%" ,&"'(%@&/%" %&" Tas, kas gamino, $gijo, laikė ar reali%avo netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą arba j$ panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, $gijo, laikė ar reali%avo $rangą netikriems mokėjimo instrumentams ar j* dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, arba pagrobė ar kitaip neteisėtai $gijo, laikė, reali%avo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
;bjektas – tai teisėta mokėjimo instrument* skirt* atsiskaityti negrynais pinigais naudojimo tvarka.
/H
toks $gijimas yra neteisėtas, t.y. prie# jo valdytojo valią. Kalbant apie $gijimą 2V laikoma baigta, kai mokėjimo instrumentas perleid&iamas kitam asmeniui. /. mokėjimo instrumento reali%avimas. T.y. netikr* ar suklastot* mokėjimo instrument* turėjimas savo &inioje. Kai yra kalbama apie svetimą mokėjimo instrumentą, toks laikymas dar turi b"ti pripa&intas neteisėtu. 9. mokėjimo instrumento reali%avimas. Tai bet koks atlygintinis ar netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento perleidimas tre'iajam asmeniui. Kai kalbama apie mokėjimo instrumento savininką – tai baud&iama tik u& neteisėtą mokėjimo instrumento perleidimą. :. netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Gis veiksmas sukelia daug diskusij*. Gio straipsnio prasme finansinė operacija yra t.t. mokėjim* ar atsiskaitym* atlikimas. Rinansinės operacijos inicijavimas gali reik#ti $vairiai $dėjimas mokėjimo kortelės, pateikimas parduotuvėje ir t.t.!. jei $dedu kortelė $ bankomatą, tai yra suk'iavimo po&ymis5 Wia kyla diskusija. Kai yra netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento inicijuojama operacija ir jos pasekoje u&valdomas turtas, tai kvalifikuojama, kaip #io nusikaltimo ir suk'iavimo sutaptis. <ėstytojo ir mano manymu 'ia u&tekt* suk'iavimo3! jei kaltininkui nepavyko pasisavinti lė#*, tai nėra sutaptis, o tik #is nusikaltimas. <ėstytojas mano, kad #i norma yra perteklinė3! =. svetimo mok9jimo instrumento pagrobimas. T.y. ty'inis, teteisėtas, atviras ar slaptas svetimo mokėjimo instrumento u&valdymas. Tai gali b"ti padaroma vagystės, plė#imo ar suk'iavimo b"du. (ubjektas ) fi%inis, pakaltinamas, -= m. sulauk+s asmuo. (ubjektyvioji pusė – tik tiesioginė ty'ia. Eotyvai ir tikslai – $vair"s, paprastai tai materiali nauda.
1<. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS R4ŠYS IR KYŠININKAVIMO SUDĖTIES ANALIĖ BEI ŠIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ SUBJEKTAS. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ @%"#89" #%$(8%& &$ @&)7&)"&)/" &(#)$)"%/" $678" Ky#ininkavimas Tarpininko ky#ininkavimas 0apirkimas 0iktnaud&iavimas 2eteisėtas teisi* $ daiktą $registravimas Tarnybos pareig* neatlikimas ^^^666 skyrius lyginant su (BK,) pasikeitė esminiai. Tai apsprend&ia jau pats jo pavadinimas. Buvo P2usikaltimai valstybės tarnybaiP.
23 "#$%&'"(&". SH@ &7%&7&(&/%" -. Giame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, vie#ojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos $statymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybi* institucijose ar $staigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei prie&i"ros ir joms prilygintose institucijose atlieka vald&ios atstovo funkcijas arba turi administracinius $galiojimus, taip pat oficial"s kandidatai $ tokias pareigas. . Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus $galiojimus u&sienio valstybės institucijoje, tarptautinėje vie#ojoje organi%acijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficial"s kandidatai $ tokias pareigas. /. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar priva'ioje $staigoje, $monėje ar organi%acijoje ar ver'iasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius $galiojimus arba turi teis+ veikti #ios $staigos, $monės ar organi%acijos vardu, ar teikia vie#ąsias paslaugas. 0irmiausia gal ne apie Ppiktnaud&iavimąP, bet i#vis apie veik*, traktuotin* kaip 26B2VT6V6P. 6#plėtimą. apsprendė PsubjektoP klausimas. 2es iki tol PsubjektuP galėjo b"ti tik valstybės institucijos pareig"nas, tarnautojas. Ta'iau, jeigu jis neatliko \Pty'iaP,) reikėt* traktuoti kaip Ppiktnaud&iavimąP ? str.!
/-
22: "#$%&'"(&". K87&(&(%@&/%" -. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kit* naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm+s, pa&adėj+s ar susitar+s priimti ky#$, reikalav+s ar provokav+s j$ duoti u& teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant $galiojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kit* naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm+s, pa&adėj+s ar susitar+s priimti ky#$, reikalav+s ar provokav+s j$ duoti u& neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant $galiojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. /. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kit* naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm+s, pa&adėj+s ar susitar+s priimti didesnės negu :H E7 vertės ky#$, reikalav+s ar provokav+s j$ duoti u& teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant $galiojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 9. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kit* naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm+s, pa&adėj+s ar susitar+s priimti ma&esnės negu - E7 vertės ky#$, reikalav+s ar provokav+s j$ duoti u& teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant $galiojimus, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu. :. @& #iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
22 "#$%&'"(&". T%$'&(&( 87&(&(%@&/%" Visi#kai nauja sudėtis. Wia jau negaliojo subjekto apribojimai. (ubjektu gali b"ti bet kuris asmuo. 2e visi#kai bet kuris, o kuris naudojasi savo padėtimi, tarnyba, 4galiojimais, giminyste, pa&intimis ar kita tikėtina $taka valstybės ar savivaldybės institucijai ar $staigai, tarptautinei vie#ajai organi%acijai, tarnautojams ar jam prilygintam asmeniui,) kai jis u& atlyginimą. pa&ada padėti sutvarkyti reikalus. Tai tokia veika turėjo b"ti teisiamas Butkevi'ius. Tas, kas padarė veiką u& nedidelės vertės ky#$,) baud&iamasis nusi&engimas. 22< "#$%&'"(&". P%'&$&/%" Ky#io davimas neatskiriamas ir nuo papirkėjo,) to kuris duoda ky#$. (uformuluota sudėtis analogi#kai Pky#ininkavimuiP Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasi"lė, pa&adėjo duoti arba davė ky#$ u& pageidaujamą IteisėtąP veikimą. 1eigu u& pageidaujama. PneteisėtąP veikimą. arba kai ky#io vertė didesnė kaip :H E7)*,)sunkesnis nusikaltimas. Kaip ir ky#ininkavimo atveju, taip ir papirkimo atveju,) kai si"loma, duodama ma&esnės vertės nei - E7 ky#is,) baud&iamasis nusi&engimas. 0adaryti pakeitimai, reglamentuojantys atleidimą nuo baud&iamosios atsakomybės u& papirkimą )0irma alternatyva jeigu ky#io buvo reikalauta, jeigu ky#is buvo provokuojamas ir asmuo reaguodamas $ ta. reikalavimą, provokavimą, pa&adėjo duoti arba davė,)jisai gali b"ti atleistas nuo baud&iamosios atsakomybės tik su sąlyga, jeigu tuoj pat nedelsiant prane#ė teisėsaugos institucijoms policijai, prokurat"rai! apie tai, kad i# jo reikalavo, provokavo ir jisai sutiko arba davė )Cntra alternatyva kai papirkėjas si"lo, pa&ada arba duoda ky#$ su i#ankstine teisėsaugos institucijos &inia 3nksčiau irgi buvo numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bet be tų sąlygų. )ai sudarė galimybė provokuoti, siekiant j7 patupdyti. >si#lė, pranešė. r terminas irgi nebuvo nustatytas 1. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ TEISINGUMUI R4ŠYS IR MELAGINGŲ PARODYMŲ5 IŠVADŲ IR VERTIMO SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ #)&"&(0/0& $678" Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareig"no, advokato ar teismo antstolio veiklai 2epagarba teismui 0oveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui 0oveikis nukentėjusiam asmeniui, kad #is susitaikyt* su kaltininku Eelagingi parodymai, i#vados ir vertimas Eelagingas $skundimas ar prane#imas apie neb"tą nusikaltimą 2usikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas 2eprane#imas apie nusikaltimą aisvės atėmimo $staigos darbo de%organi%avimas Kalinio i#laisvinimas Kalinio pabėgimas
/
Vengimas atlikti are#to, laisvės atėmimo bausm+ arba sugr$&ti $ kardomojo kalinimo vietą Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baud&iamojo poveikio priemones 1uridiniam asmeniui paskirtos bausmės nevykdymas Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas Cpra#yto ar are#tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas 6kiteisminio tyrimo duomen* atskleidimas be leidimo
23: "#$%&'"(&". M)%&(& '%$,8/%&5 &7@%," &$ @)$#&/%" -. Tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baud&iamajame teisme b"damas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, b"damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą i#vadą ar paai#kinimą arba b"damas vertėju melagingai ar &inomai neteisingai i#vertė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . Tas, kas apkaltos proceso metu (eimo specialiajai tyrimo komisijai ar (eimui b"damas liudytoju davė melagingus parodymus, b"damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą i#vadą ar paai#kinimą arba b"damas vertėju melagingai ar &inomai neteisingai i#vertė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. /. Tas, kas padarė #io straipsnio - dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmen$, neva #is padarė sunk* ar labai sunk* nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 9. 2ukentėj+s asmuo ar liudytojas neatsako u& melaging* parodym* davimą, jeigu pagal $statymus turėjo teis+ atsisakyti duoti parodymus, ta'iau prie# apklausą nebuvo su #ia teise supa&indintas. 0olicijoje, prokurat"roje, teismuose apklausiant nukentėjusiuosius, o ypa' liudininkus, )jie labai da&nai meluoja, t.y. teikia melagingus parodymus. Ta'iau 4rodyti tai labai sunku. Kadangi $vyk$ mat+ du &monės, j$ atgamindami savo atmintyje,) labai nevienodus po&ymius gali i#dėstyti ir nė kiek nemeluodami. 1iems taip atrodo ir jie tai $siminė, to ne$siminė. 4rodyti, kad jie sąmoningai i#kreipia buvusius faktus,) ne$manoma. Kitas dalykas,) kai prad&ioje tvirtina vienaip tardymo metu, o paskui teisme ) prie#ingai. Tada yra akivai%du. PEelagingais parodymaisP suprantama ne tiktai Pneteising* duomen* pateikimąP, bet ir Pnutylėjimą &inom* duomen*P. Ctsakomybė i#kyla u& melagingus parodymus liudytojams, nukentėjusiesiems, taip pat ekspertams, specialistams, vertėjams. /: str. d. Kvalifikuoja atsakomyb+ melagingi parodymai, Pkai kaltinamas asmuo, neva padarė sunk* ar labai sunk* nusikaltimąP. /: str. / d. P2ukentėj+s asmuo ar liudytojas neatsako u& melaging* parodym* davimą, jeigu pagal $statymą turėjo teis+ atsisakyti duoti parodymus, ta'iau prie# apklausą nebuvo su #ia teise supa&indintasP.
1!. NUSIKALTIMŲ VISUOMENĖS SAUGUMUI R4ŠYS IR NUSIKALSTAMO SUSIVIENIJIMO SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. N0"&%#&/ @&"0/)(9" "%00/0& $678" 2usikalstamas susivienijimas Teroro aktas Teroro kurstymas ;rlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame #elfe u&grobimas Omogaus pagrobimas $kaitu 2! "#$%&'"(&". N0"&%"#%/%" "0"&@&)(&&/%" -. Tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. . Tas, kas dalyvavo #aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis med&iagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. /. Tas, kas organi%avo #io straipsnio - ar dalyje numatytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2( kaip savaranki#kas nusikaltimas m"s* BK atsirado -LL/ m. 6r inicijavo #ią sudėt$ TT aktai. H b"tent M( priimtas sprendimas PBendras veiksmas prie# organi%uota. nusikalstamumąP. Giame akte P2(P apib"dinamas kaip strukt"ri%uota organi%acija, eg%istuojanti tam tikrą laikotarp$, kurią sudaro daugiau kaip asmenys, siekianti daryti nusikaltimus baud&iamus grie&'iau nei 9 metais laisvės atėmimo arba kuriais siekiama materialinės naudos. 0o to HHH m. 1T konvencija buvo priimta P0rie# organi%uotą tarptautin$ nusikalstamumąP, kurią pasira#ė ietuva. Wia P2usikalstama organi%acijaP ) organi%uota nusikalstama grupė, kuri yra strukt"ri%uota i# / ar daugiau asmen* ir veikianti bendrai, siekiant padaryti vieną ar kelis sunkius nusikaltimus. Gi sudėtis per tą -H met* buvo eil+ kart* kei'iama, tikslinama. 0rakti#kai 2( sudėtis apima anks'iau buvusiam kodekse PBanditi%moP sudėt$, kai to 2( kvalifikuojamuoju po&ymiu buvo nurodytas PginkluotumasP. Kai kurie skirtumai tarp \\2(P ir Pbanditi%moP liko. PBanditi%masP lyg tai specialioji norma buvo. 2es Pbanditi%masP yra organi%avimas su tikslu Pu&puldinėtiP. 2( nesiejamas su u&puldinėjimu, bet tai gali b"ti padarytas ir u&puolant. Ta'iau skirtingai nuo banditi%mo,) 2( tikslas gali b"ti daryti kitus, nesusijusius su u&puolimais nusikaltimus, pv%., kontrabanda8 vertimasis narkotini*, psicFotropini* med&iag* gaminimu, platinimu. Todėl 2BK tokios sudėties ) banditi%mo ) nebėra. 6r #ią sudėt$ apima 2(.
//
0apildant BK P2(P sudėtimi,) buvo viliamasi, kad tai padės kovoje su organi%uotu nusikalstamumu. Bet praktika parodė, kad m"s* teismai labai nelink+ #ią sudėt$ inkriminuoti. (kirtingai nuo anks'iau galiojusio kodekso,) kas tai yra P2( ,) reglamentuojama ne specialiosios dalies straipsnyje, o bendrosios dalies : str. 9 d., kur kalbama apie Pbendrininkavimo formasP. (unkiausia Pbendrininkavimo formaP ir pripa&$stamas \\2(P \P2( yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai ) vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams padaryti ) susivienija / ar daugiau asmen*, kuriuos sieja pastov"s tarpusavio ry#iai bei vaidmen* ar u&duo'i* pasiskirstymas. 2( prilyginama antikonstitucinė grupė ar organi%acijaP Va tas po&ymis ) Ppastov"s ry#iai bei vaidmen* pasiskirstymasP ) vertinant ir nėra teism* praktikoje nurodomas. Kai mes skaitome laikra#'ius,) nekyla abejoni*, kad yra Ptarpusavio ry#iaiP. ; kai teismai vertina jie to PpastovumoP neranda. PVaidmen* pasiskirstymasP,) teismai vėl #ito neranda. Ci#ku, jeigu 2( posėd&iuose b"t* vedamas protokolas,) ir teismai rast*.
OBJEKTAS ) visuomenės saugumas. OBJEKTYVIAI 9L str. #ią veiką $vardina dalyvavimu 2( veikloje. 6r grie&tesnė atsakomybė,) u& organi%avimą 2(. H taip pat u& vadovavimą. 2es organi%uot gali vienas, o vadovaut ) kitas. 6r vienas ir kitas atsako pagal / d. Kvalifikuojamasis po&ymis -)osios d. at&vilgiu,) ginkluotumas. P7inkluotumasP ) kai nors vienas i# nari* turi ginkląar #aunamąj$, ar sprogmen$! ir kiti tai &ino. Gi* met* liepos mėn. ) pataisa,) sugrie&tinta sankcija - d. ) u& dalyvavimą.) nuo / m iki -: m. d. ) ginkluotas ) nuo = m. iki H m. /d.)nuo -Hm.ikiHm. P
2. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ SUSIJUSIŲ SU DISPONAVIMU GINKLAIS5 ŠAUDMENIMIS5 SPROGMENIMIS5 SPROGSTAMOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MED-IAGOMIS R4ŠYS IR NETEISĖTO DISPONAVIMO ŠIAIS DALYKAIS SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ "0"&0"& "0 ,&"'(%@&/0 &(%&"5 7%0,/)(&/&"5 "'$/)(&/&"5 "'$"#%//&" %$ $%,&%#8@&"&/&" /),&%/&" $678" 2eteisėtas disponavimas #aunamaisiais ginklais, #audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis med&iagomis 2eteisėtas tarpininkavimas dėl karinės $rangos perdavimo. Gaunamojo ginklo, #audmen*, sprogmen* ar sprogstam*j* med&iag* pagrobimas Gaunamojo ginklo, #audmen*, sprogmen* ar sprogstam*j* med&iag* laikymo taisykli* pa&eidimas 2eteisėtas radioaktyvi*j* med&iag* $gijimas, laikymas ar naudojimas Teisėto disponavimo radioaktyviosiomis med&iagomis taisykli* pa&eidimas 2eteisėtas disponavimas ne#aunamuoju ginklu Rakti#kai #ios veikos 2BK traktuojamos pana#iai kaip ir (BK. 0akeitimai nėra dideli.
2:3 "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" ,&"'(%@&/%" 7%0(%/%&"&%&" &(%&"5 7%0,/)(&/&"5 "'$/)(&/&" %$ "'$"#%/"&/&" /),&%/&" -. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, $gijo, laikė, ne#iojo, gabeno ar reali%avo #aunamąj$ ginklą, #audmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias med&iagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. . Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, $gijo, laikė, ne#iojo, gabeno ar reali%avo ne ma&iau kaip tris #aunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didel$ kiek$ #audmen*, sprogmen* ar sprogstam*j* med&iag*, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
/9
PTas, kas neturėdamas leidimo gamino, $gijo, laikė, ne#iojo, gabeno ar reali%avo #aunamąj$ ginklą, #audmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias med&iagas...P
O)#%" visuomenės saugumas. O)#8@&(9 '0"9 veika apib"dinama neteisėtu #aunamojo ginklo, #audmen*, sprogmen* ir sprogstam*j* med&iag* ne#iojimu, laikymu, $gijimu, gaminimu ir reali%avimu. J2eteisėtasQ rei#kia, kad pa&eistas 7inkl* ir #audmen* kontrolės $statymas #aunamąj$ ginklą ne#ioja negav+s nustatytos formos leidimo, turi kovin$ #aunamąj$ ginklą, kurio apskritai neturi b"ti apyvartoje. J2eteisėtas ne#iojimasQ – tai toki* daikt* turėjimas su savimi gatvėje, lauke, pasilinksminimo vietose be reikiamo leidimo. J2eteisėtas laikymasQ – faktinis turėjimas savo &inioje, nesvarbu kiek laiko, jei tam tikslui neturima reikiamo leidimo ir t.t. 2usikaltimo sudėtis formalioji. 2usikaltimas baigtas nuo neteisėto #aunamojo ginklo, #audmen*, sprogmen* ar sprogstam*j* med&iag* $gijimo, pagaminimo ar laikymo prad&ios momento arba j* reali%avimo. Kai kurie veiksmai yra trunkamojo pob"d&io pagaminimas! – todėl #iems nusikaltimams yra skirtingas juridinis ir faktinis baigtinumas. 1uridi#kai toks nusikaltimas baigtas nuo atitinkamos veikos padarymo prad&ios, o fakti#kai jis bus baigtas daryti, kai nusikaltėlis bus sulaikytas ar ateis prisipa&inti. d. – kvalifikuota sudėtis , apib"dinama pagal ginkl*, sprogmen* ir t.t. kiek$. 1eigu kaltininkas perduoda #aunamąj$ ginklą, #audmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias med&iagas kitiems asmenims, &inodamas, kad jie bus panaudoti kitiems nusikaltimams daryti, jis tampa t* nusikaltim* bendrininku. S0)#%" – -= m. pakaltinamas asmuo. S0)#8@&(9 '0"9 –- d. ) kaltė yra tiesioginė ty'ia. Toki* veik* padarymo motyvai labai $vair"s, ta'iau esminės reik#mės kvalifikavimui neturi. d. – kaltės po&i"riu svarbu i#siai#kinti ar kaltininkas suvokė turimą ar $gytą, reali%uotą kiek$ ginkl*, sprogmen* ir pan. 2: "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" $%,&%#8@& /),&% ?&&/%"5 %&8/%" %$ (%0,&/%" -. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai $gijo, laikė, panaudojo ar suardė bet kokio pavidalo ir bet kokios fi%inės b"senos joni%uojan'ios spinduliuotės #altinius, radioaktyviąsias ar branduolines med&iagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. . Tas, kas padarė #io straipsnio - dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to atsirado sunki* padarini*, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. /. Gio straipsnio - ir dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 2: "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" ,&"'(%@&/%" ()7%0(%/00 &(0 Wia labai neai#kus dalykas. Ees jau apie tai kalbėjom. 6r vadovėlyje para#yta, kad sporto $ranki* panaudojimas,) tai nėra ginklo panaudojimas. Ta'iau blaiviai mąstant, jeigu i barą ne#asi beisbolo la%dą, turėt* b"ti skirtingai traktuojama, nei kad ne#asi i# treniruotės ar $. Ta'iau kai eidami $ &ygi automobili* vagys po tokią la%dą pasiima,) reikėt* traktuoti ne#aunamuoju ginklu. 21. NUSIKALTIMŲ5 SUSIJUSIŲ SU NETEISĖTU DISPONAVIMU NARKOTINĖMIS AR PSICOTROPINĖMIS5 NUODINGOMIS AR STIPRIAI VEIKIANQIOMIS MED-IAGOMIS R4ŠYS IR NETEISĖTO DISPONAVIMO NARKOTINĖMIS AR PSICOTROPINĖMIS MED-IAGOMIS BE TIKSLO JAS PLATINTI SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/5 "0"&0"& "0 ()#)&"9#0 ,&"'(%@&/0 (%$#&(9/&" %$ '"&+#$'&(9/&"5 (0,&(/&" %$ "#&'$&%& @)&&%(&/&" /),&%/&" $678" 2eteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psicFotropinėmis med&iagomis be tikslo jas platinti 2eteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psicFotropinėmis med&iagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotini* ar psicFotropini* med&iag* kiekiu 2arkotini* ar psicFotropini* med&iag* platinimas nepilname'iams 4rengini* narkotinėms ar psicFotropinėms med&iagoms gaminti gaminimas arba narkotini* ar psicFotropini* med&iag* gamybos tecFnologij* ar instrukcij* rengimas 2arkotini* ar psicFotropini* med&iag* vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas u&valdymas enkimas vartoti narkotines ar psicFotropines med&iagas 2eteisėtas aguon* ar kanapi* auginimas 2eteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotini* ar psicFotropini* med&iag* pirmtakais prekursoriais!
/:
2eteisėtas disponavimas stipriai veikian'iomis ar nuodingosiomis med&iagomis Teisėto disponavimo narkotinėmis, psicFotropinėmis, stipriai veikian'iomis ar nuodingosiomis med&iagomis taisykli* pa&eidimas
2:! "#$%&'"(&". N)#)&"9#%" ,&"'(%@&/%" (%$#&(9/&" %$ '"&+#$'&(9/&" /),&%/&" ) #&" %" '%#&(#& -. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, $gijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psicFotropines med&iagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, $gijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidel$ kiek$ narkotini* ar psicFotropini* med&iag* neturėdamas tikslo j* parduoti ar kitaip platinti, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. /. Csmuo, kuris savo noru kreipėsi $ sveikatos prie&i"ros $staigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi $ valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, $gytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psicFotropines med&iagas, atleid&iamas nuo baud&iamosios atsakomybės u& vartot* ar atiduot* narkotini* ar psicFotropini* med&iag* gaminimą, $gijimą ir laikymą. Taigi - d. apima atvejus, kai t* med&iag* yra visi#kai nedaug randama. Tuos kiekius ir tuos sąra#us reglamentuoja (CE ir nustato kok$ kiek$ laikyti )nedideliu )dideliu )labai dideliu 2edidelis kiekis be tikslo reali%uoti,) laikomas ne nusikaltimu, o baud&iamuoju nusi&engimu. Tai vis tik - d. turi mintyje tą vidutin$ kiek$. 2umatytas atleidimas nuo baud&iamosios atsakomybės asmens, kuris kreipėsi pagalbos $ medikus, gydytis nuo narkomanijos. Crba atiduoda turimas narkotines med&iaga savo noru. 2uo baud&iamosios atsakomybės atleid&iamas u& 4gytas, laikytas be tikslo platinti. 6r naujovė,) ir u& pasigamintas narkotines priemones, kurias gaminosi be tikslo parduoti.
A"/05 "%@%($&7%& %#&,%@" '"&+#$'&()" %$ (%$#&()" /),& agas, atleid&iamas nuo BC u& atiduot* psicFotropini* ar narkotini* med&iag* $gijimą, taip pat u& laikymą, gabenimą ir siuntimą. A"/05 "%@%($&7%& $)&'"&" ? /),&+&(" ?"#%&H , 9 /),&+&(" '%%" "0#)&&/ ry#ium su psicFotropini* ar narkotini* med&iag* vartojimu ne medicinos tikslais, atleid&iamas nuo BC u& neteisėtą vartot* psicFotropini* ar narkotini* med&iag* $gijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą. N%$#&(9" &$ '"&+#$'&(9" /),&%" – tai augalai, preparatai, priemonės arba med&iagos, kurios pagal narkotini* ir psicFotropini* med&iag* kontrolės $statymą $ra#ytos $ (CE tvirtinamus narkotini* ir psicFotropini* med&iag* sąra#us. Gis straipsnis yra bendroji norma. 2eteisėtas disponavimas apima narkotini* med&. 7aminimą, $sigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą, kt. platinimą. Kelis kartus atsakomybė buvo grie&tinama, ta'iau bausmės grie&tumas nelabai turi $takos #io rei#kinio plitimui. O)#%" – visuomenės saugumas ir gyventoj* sveikata. D%8%" – -! narkotinės med&iagos i# augal*, nat"ralios!8 ! psicFotropinės med&iagos i#gaunamos i# cFemini* med&.!. Cbiems joms bendra tai – j* poveikis $ &mogaus organi%mą – kvai#inantis &mogui tampa gera, problemos dingsta, daug energijos. T.y. pirminis poveikis. 2audojant nuolatos – poveikis kei'iasi, &mogus tampa ligoniu – jam reikia vis daugiau. 2arkotikai – nat"ral"s ir sintetiniai. Kurios med&. 0ripa&$stamos narkotikais – sąra#ai nustato tarptautinės konvencijos! patvirtinti (CE. Gie sąra#ai laikas nuo laiko papildomi. O)#8@&%& nusikaltimas g.b. padarytas -! gaminant be leidimo neteisėtas gaminimas!. 7aminimu laikomas narkotini* priemoni* paruo#imas naudoti, j* perdirbimas. ! $gijimas – perkant, gaunant dovan*, pasisavinant. Kai $gijimas pagrobiant – spec. (udėtis / str. – spec. 2orma nusikaltim* nuosavybei at&vilgiu. /! laikymas – nepriklausomai nuo trukmės turėjimas savo &inioje. 9! gabenimas – laikymo variantas, apima ir siuntimą. :! perdavimas kt. asmeniui.) siuntimas Tikslas turi reik#mės veikos traktuotei. 1ei sau – lengvesnis nusikaltimas, jei turint tikslą reali%uoti, perduoti, parduoti – sunkesnis nusikaltimas. 2arkotini* med&. aikymas sau naudoti kvalifikuojamas pagal -d. 1ei disponuojama narkotinėmis med&. 2edideliu mastu sau vartoti – CT0K 99 str. T.p. veiksmai, jei padaryti su tikslu platinti ar j* platinimas neatsi&velgiant $ kiek$ – sunkesnis nusikaltimas S0)#%" – -= m. pakaltinamas asmuo. S0)#8@&(9 '0"9 –- d. ) kaltė yra tiesioginė ty'ia. 22. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI R4ŠYS IR KELIU TRANSPORTO EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PA-EIDIMO SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ #$%("'$# )&"/ "%00/0& $678" Transporto priemoni* ar keli*, juose esan'i* $rengini* netinkama prie&i"ra ar remontas Tarptautini* skryd&i* taisykli* pa&eidimas Transporto priemoni* ar keli*, juose esan'i* $rengini* sugadinimas Keli* transporto eismo saugumo ar transporto priemoni* eksploatavimo taisykli* pa&eidimas Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykli* pa&eidimas
/=
21 "#$%&'"(&". K)& #$%("'$# )&"/ "%00/ %$ #$%("'$# '$&)/(& )"'%#%@&/ #%&"8& '%)&,&/%" -. Tas, kas vairuodamas keli* transporto priemon+ pa&eidė keli* eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to $vyko eismo $vykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito &mogaus sveikata, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . Tas, kas vairavo keli* transporto priemon+ b"damas apsvaig+s nuo alkoFolio, narkotini*, psicFotropini* ar kit* psicFiką veikian'i* med&iag* ir pa&eidė keli* eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to $vyko eismo $vykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito &mogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės &alos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. /. Tas, kas vairuodamas keli* transporto priemon+ pa&eidė keli* eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to $vyko eismo $vykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito &mogaus sveikata, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 9. Tas, kas padarė #io straipsnio / dalyje numatytą veiką b"damas apsvaig+s nuo alkoFolio, narkotini*, psicFotropini* ar kit* psicFiką veikian'i* med&iag*, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. :. Tas, kas vairuodamas keli* transporto priemon+ pa&eidė keli* eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to $vyko eismo $vykis, dėl kurio &uvo &mogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. =. Tas, kas padarė #io straipsnio : dalyje numatytą veiką b"damas apsvaig+s nuo alkoFolio, narkotini*, psicFotropini* ar kit* psicFiką veikian'i* med&iag*, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. >. Csmuo atsako pagal #io straipsnio -–= dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. ?. aikoma, kad asmuo yra apsvaig+s nuo alkoFolio, kai jo kraujyje yra H,9 promilės ir daugiau alkoFolio. L. Giame straipsnyje nurodytos keli* transporto priemonės yra vis* r"#i* automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės ma#inos, troleibusai, motociklai ir kitos mecFaninės transporto priemonės. 0avojingumas veik*, apra#yt* ?- str., ypatingas tuo, kad #$ pavojingumą apsprend&ia blanketiniame straipsnyje numatytas po$statyminis aktas. Tai rei#kia, kad jeigu vairuojant ar eksploatuojant transporto priemon+, buvo sutrikdyta &mogaus sveikata nesunkiai ar sunkiai! ar net &mogus &uvo, ta'iau nebuvo pa&eistos Mismo saugumo taisyklės,) nusikaltimo nėra. 0v%., i# u& stovin'io troleibuso galo $ va&iuojamąją dal$ i#bėgo &mogus ir j$ partrenkė prava&iuojanti ma#ina. 1is grei'io nevir#ijo ir pan.,) nusikaltimo nebus. Vadinasi Keli* eismo taisyklės nepa&eistos.
TIESIOGINIS OBJEKTAS ) saugus keli* eismas bei automobili*, kit* savaeigi*. ma#in* eksploatavimas. Kadangi veikos kvalifikavimas nusikaltimu priklauso nuo &alos ar ji padaryta, ar nepadaryta,) papildomas objektas b"tent yra &mogaus sveikata ar gyvybė, o \ taip pat nuosavybė. Transporto priemonėmis laikomos,) vis* r"#i* automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės ma#inos, troleibusai, motociklai ir kitos mecFaninės transporto priemonės. Kitomis savaeigėmis ma#inomis gali b"ti greideriai8 gatvi* valymo, gatvi* laistymo, #iuk#li* surinkimo, sanitarinės transporto priemonės. Transporto priemone nelaikoma arkliais traukiami ve&imai, dvira'iai. 1i turi b"ti PsavaeigėP. T.y. turėti autonomin$ varikl$. 2BK lyginant su (BK,) pasikeitė ne&ymiai. 6r #is pakeitimas buvo padarytas HH/ m. liepos 9 d.,) t.y. - d., kurios nebuvo anks'iau galiojusiame kodekse PTas, kas vairuodamas keli* transporto priemon+ pa&eidė keli* eismo saugumo transporto priemoni* eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to $vyko eismo $vykis dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito &mogaus sveikata...P. 0agal anks'iau galiojus$ kodeksą tokia veika nebuvo pripa&$stama nusikaltimu. H visos kitos dalys yra beveik analogi#kos d. P... jeigu dėl to sutrikdyta kito &mogaus sveikata arba nukentėjusiajam padaryta didelės turtinės &alosP.
S0,9#&" 8$% /%#)$&%&& nusikaltimu pripa&$stamas tik toks eismo saugumo taisykli* eksploatavimo pa&eidimas, kuris sukelia tam tikrus &alingus padarinius. 0adaro turtin+ &alą ar &alą sveikatai. Taigi reikia nustatyti ir prie&astin$ ry#$ kad ta &ala kilo dėl eismo taisykli* pa&eidimo. Oalos dydis ir r"#is apsprend&ia nusikaltimo sunkumą. engviausiu pripa&$stamas,) kai buvo sutrikdyta nesunkiai kito &mogaus sveikata. H jeigu transporto priemon+ vairavo girtas arba apsvaig+s nuo narkotini*, psicFotropini* ir kit* med&iag*,) tai ir turtinės &alos padarymas yra #io nusikaltimo pakankamu po&ymiu. 1eigu yra turtinė &ala ir blaivus,) nėra nusikaltimo. H jeigu yra turtinė &ala ir neblaivus,) nusikaltimas. 0agal padarytą &alos dyd$ atsakomybė diferencijuojama ir pagal tai, ar buvo apsvaig+s. Dra grie&tesnės sankcijos.
/>
2ors taisyklės gali b"ti pa&eistos tiek ty'ia, tiek dėl neatsargumo, kadangi padarini* at&vilgiu galimas tik neatsargumas,) visumoj #is nusikaltimas laikomas neatsargiu. 2es jeigu ty'ia,) bus Pnu&udymasP8 P(((P ir pan. 2esant padarini*,) veika traktuojama kaip CdmT pa&eidimas. Tiesa pirmojoj redakcijoj buvo numatyta, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus,) pripa&$stamas baud&iamuoju nusi&engimu. Ta'iau vėliau pasi&i"rėjo, kad procesas 'ia ilgesnis, o toki* pa&eidim* daug ir gr$&o prie sen* nuostat* vairavimas neblaiviam nesukėl+s padarini*,) traktuojamas kaip CdmT pa&eidimas. Oinoma tokiuose $vykiuose daug ką apsprend&ia ir atsitiktinumas. Ta'iau 'ia vis tik objektyvaus pakaltinamumo nėra. 2es asmuo vairuodamas turi pasirinkti sąlygoms atitinkant$ greit$. 1eigu jis va&iuoja apledėjusiu keliu, nors leid&iama :H kmSF,) tai jis turi va&iuoti lė'iau. Eotyvai, kuriais vadovaujantis kaltininkas pa&eid&ia taisykles,) sudė'iai reik#mės neturi. Kartais b"tinasis reikalingumas b"na. 0v%., vir#ija greit$ ve&damas ligon$. Cpsvaigimas nuo alkoFolio laikomas, kai jo kraujyje yra H,9 promilės ir daugiau alkoFolio. ; narkotinės ir psicFotropinės med&iagos ar kitokios psicFiką veikian'ios med&iagos,) kada apsvaig+s, kada ne kiekvienu konkre'iu atveju turi daryti i#vadą medikai.
23. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ VIEŠAJAI TVARKAI R4ŠYS IR VIEŠOSIOS TVARKOS PA-EIDIMO SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ @&)7%%& #@%$%& $678" iau#ės Vie#osios tvarkos pa&eidimas Eelagingas prane#imas apie visuomenei gresiant$ pavoj* ar i#tikusią nelaim+ Vie#oji tvarka ) tai 4statymais ir kitais teisės aktais bei papro'iais reglamentuota &moni* elgesio visuomenėje sistema. T* taisykli* visuma siekiama sudaryti galimyb+ individams, institucijoms saugiai ir netrikdomai gyventi, funkcionuoti, reali%uoti savo pareigas ir interesus, teises. 2esilaikant t* bendr*j* taisykli* ir pa&eid&iama vie#oji tvarka. 2a i# karto reikia pasakyti, kad beveik kiekvienas nusikaltimas pa&eid&ia ir vie#ąją tvarką. Ta'iau tik nedidelė j* dalis laikomi nusikaltimais vie#ajai tvarkai.
2 "#$%&'"(&". V&)7"&" #@%$" '%)&,&/%" -. Tas, kas vie#oje vietoje $&"liais veiksmais, grasinimais, paty'iomis arba vandali#kais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimt$ ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. . Tas, kas vie#oje vietoje necen%"riniais &od&iais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimt$ ar tvarką, padarė baud&iamąj$ nusi&engimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Gi sudėtis #iek tiek pana#i $ seniau galiojus$ PcFuligani%mąP. NFuligani%mo sudėtis unikali tuo buvo, kad ji visi#kai neapibrė&ta buvo. Trim po&ymiais formaliai buvo apibrė&ta )ty'iniai veiksmai )#iurk#'iai pa&eid&iantys vie#ąją tvarką )rodantys ai#kią nepagarbą visuomenei Ckivai%du, kad tokia formuluotė nieko neapibrė&ia. 2es nurodo po&ymius daugelio nusikaltim* b"dingus. 6r kas be ko,) apima ir CdmT pa&eidimus.
/?
Gia norma jau praktikoje pasinaudota. 0v%., rus* nacionalbol#evikai sureng+ akciją traukinyje,) buvo patraukti baud&iamojon atsakomybėn pagal ?9 str. Taip pat ir gandr* #audytojas. d. reglamentuoja baud&iamąj$ nusi&engimą, kur$ gyvenime sutinkame gan neretai PTas. kas vie#oje vietoje necen%"riniais &od&iais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimti ar tvarka...P -. 0agrindinis BK ?9 str. l ir dalyse numatyt* nusikalstam* veik* objektas ) vie#oji tvarka, papildomais objektais yra &mogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. 2agrinėjama norma pakeitė anks'iau galiojusią cFuligani%mo nusikaltimo sudėt$, sukonkretindama vie#osios tvarkos pa&eidimus, u& kuriuos numatyta baud&iamoji atsakomybė. Tais atvejais, kai iki #io BK $sigaliojimo asmuo padarė veiką, atitinkan'ią anks'iau galiojusio BK : str. cFuligani%mas!, ta'iau pagal naują BK tokia veika atitinka BK ?9, veika kvalifikuojama arba kvalifikacija per&i"rima! atsi&velgiant $ BK / str. reikalavimus, taikant #velnesn+ bausm+ numatan'ią normą. Tam tikri vie#osios tvarkos pa&eidimai, kurie anks'iau buvo kvalifikuojami kaip cFuligani%mas, pagal naują BK gali neatitikti ?9 str. po&ymi*. Tokiais atvejais b"tina atkreipti dėmes$ $ tai, kaip anks'iau padaryta veika b"t* kvalifikuojama pagal #$ BK ir, palyginus seno ir naujo $statym* nuostatas, taikyti #velnesn$ $statymą. . BK ?9 str. l dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunki* nusikaltim* kategorij*. BK ?9 str. l dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pus+ sudaro veikos, jos pasekmi*, prie&astinio ry#io, padarymo b"d* ir vietos po&ymiai. Veika pasirei#kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. 0asekmės ) realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Vie#osios tvarkos pa&eidimas turi pasireik#ti bent vienu i# #i* b"d* a! $&"liais veiksmais8 b! grasinimais8 c! paty'iomis8 c! vandali#kais veiksmais. Veika turi b"ti padaryta vie#ojoje vietoje. 4&"l"s veiksmai ) tai neleistinas, akivai%d&iai agresyvus ir moralės po&i"riu nepriimtinas, aplinkinius #okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimt$ ir pa&eid&iantis vie#ąją tvarką. 4&"l"s veiksmai gali pasireik#ti fi%iniu smurtu, &mogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu $vairi* $moni* ar $staig* normaliam darbui ir kitais $&"liais veiksmais. 9. 7rasinimai ) tai &moni* bauginimas &od&iais ar veiksmais pv%., garsiu rėkimu, #audymu, pavoj* kelian'i* daikt* demonstravimu ir pan.!. :. 0aty'ios ) tai demonstratyvus cini#kas &moni* orumo &eminimas $vairiais &od&iais ir veiksmais, pv%., prievarta apnuoginant kitą &mog*, apipilant kavinėje gėrimu, agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio &mogaus at&vilgiu, kankinat namin$ gyv"ną j o savininko akivai%doje ir pan. =. Vandali#ki veiksmai ) tai svetimo turto dau&ymas, padegimas, apipilimas da&ais ar kitoks niokojimas. >. Vie#oji vieta ) tai vieta, kurioje $prasta lankytis &monėms gatvės, keliai, parkai, stadionai, $moni* ir $staig* patalpos ir kt!, taip pat ir ta, kurioje paprastai &monės nesilanko, ta'iau dėl vien* ar kit* prie&as'i* susirinko keli ar daugiau &moni* mi#kelyje, prie e&ero ir pan.!. 2agrinėjamą nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireik#ti vie#ojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kit* &moni* nepagarbos demonstravimas aplinkiniams!, tiek ir tada, kai aplink &moni* nėra nepagarbos demonstravimas aplinkai!. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK ?9 str. l d., b"tina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimt$ arba tvarką,t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikr* neigiam* padarini* visuomenei. ?. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prie# asmen$ buvo panaudotas fi%inis smurtas, &monėms buvo sukeltas didelis i#gąstis ar kilo sumai#tis, aplinkiniai pasijuto #iurk#'iai pa&eminti ar buvo #okiruoti ir pan.. Cpie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas &moni* poilsis ar darbas, padaryta &ymi materialinė &ala, sutrikdyta normali $moni* ir $staig* veikla, sustabdytas eismas ir pan. (prend&iant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiam* padarini* visuomenėje, b"tina atsi&velgti $ tai, kokia buvo aplinkini* reakcija, koks nukentėjusi*j* skai'ius ir kas nukentėjo vaikai, moterys, pagyven+ &monės ir t.t.!, kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie tr"ko, ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus k"nui &aloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar j* grupės, ir kt. Tarp neigiam* padarini* visuomenėje ir kaltininko veikos b"tina nustatyti prie&astin$ ry#$, t.y. kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta b"tent kaltininko veiksmais, o ne tre'i*j* veiksni*. L. 1eigu vie#osios tvarkos pa&eidimas buvo susij+s su fi%inio smurto panaudojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsi&velgiant $ norm* konkurencijos $veikimo taisykles jeigu veikoje yra nusikaltimo, u& kur$ numatyta sankcija yra grie&tesnė nei numatyta BK ?9 str. l dalyje, #is nusikaltimas inkriminuotinas kartu su vie#osios tvarkos pa&eidimu. 0v%., vie#osios tvarkos pa&eidimo metu padaryti nu&udymas BK -L str.!, sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas BK -/:, -/? str.!, fi%inio skausmo sukėlimas arba ne&ymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojan'iomis aplinkybėmis -9H str. d.!, &mogaus terori%avimas BK -9: str. d.!, turto sunaikinimas ar sugadinimas kvalifikuojan'iomis aplinkybėmis BK -?> str. d.!, neteisėtas laisvės atėmimas -9= str.!, &mogaus veiksm* laisvės var&ymas BK -9? str.!, lytinės prievartos aktas BK -9L)-:- str.!, ma&ame'io tvirkinimas BK -:/ str.!, &mogaus pagrobimas $kaitu BK : str.! kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai. Tuo tarpu fi%inio skausmo sukėlimas ar ne&ymus sveikatos sutrikdymas BK -9H str. d.!, grasinimas -9: str. l d.!, seksualinis priekabiavimas BK -: str.!, $&eidimas BK -:: str.! atskirai neinkriminuotini. -H. 1eigu vie#osios tvarkos pa&eidimas buvo padarytas panaudojant neteisėtai turėtą #aunamąj$ ginklą, #audmen$, sprogmen$, sprogstamąją med&iagą ar ne#aunamąj$ ginklą, kaltininko veika kvalifikuojama ir pagal BK straipsnius, numatan'ius atsakomyb+ u& neteisėtą disponavimą minėtais daiktais BK :/, :? str.!. --. 2agrinėjamo nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materiali*j* sudė'i*. 2usikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiam* padarini* visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko $&"li* veiksm*, grasinim*, paty'i* ar vandali%mo akto. 1eigu daroma i#vada, kad minėti veiksmai neturėjo realios $takos visuomenės rim'iai arba tvarkai, jie gali b"ti kvalifikuojami tik pagal tuos B K straipsnius, kurie numato atskirą atsakomyb+ u& j* padarymą, pv%., u& svetimo tvirto sunaikinimą arba sugadinimą, fi%inio skausmo sukėlimą arba ne&ym* sveikatos sutrikdymą, grasinimą nu&udyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir kt. -. 2usikaltimo subjektyvioji pusė pasirei#kia tiesiogine ty'ia. Kaltininkas supranta, kad vie#oje vietoje $&"liais veiksmais, grasinimais, paty'iomis arba vandali#kais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir #i* padarini* nori. Kvalifikuojant veiką pagal BK ?9 str. l d., ypa' svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksnius pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne #alutinis jo veikos aspektas. Tok$ asmens psicFin$ santyk$ su savo veika gali rodyti kaltininko veiksm* ai#kios motyvacijos nebuvimas, sticFinė veikos tėkmė, padau&i#kumas, demonstratyvumas ir pan. Konkre'i* asmenini* ar savanaudi#k* motyv* dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prie# vie#ąją tvarką, bet prie# kitas $statymo saugomas vertybes. 0adarini* at&vilgiu kaltininko ty'ia gali b"ti tiek apibrė&ta, tiek ir neapibrė&ta. Msant apibrė&tai ty'iai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveik$, kuri siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Msant
/L
neapibrė&tai ty'iai, kaltininkas nekonkreti%uoja, kok$ poveik$ visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruo&ais numatydamas, kad vie#oji tvarka bus sutrikdyta. -/. 2agrinėjamo nusikaltimo subjektu gali b"ti fi%inis asmuo, turintis -= met*. Csmenys nuo -9 iki -= met*, pa&eid+ vie#ąją tvarką BK ?9 str. l d. nurodytais b"dais, pagal baud&iamuosius $statymus atsako tik tuo atveju, jei j* veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto BK -/ str. dalyje, po&ymiai. -9. BK ?9 str. d. numato vie#osios tvarkos pa&eidimo baud&iamojo nusi&engimo sudėt$. 2agrinėjamo baud&iamojo nusi&engimo objektyviąją pus+ sudaro veikos, jos padarymo b"d* ir vietos po&ymiai. Veika pasirei#kia kaip visuomeninės rimties trikdymas, kuris gali b"ti padarytas dviem b"dais a! vartojant necen%"rinius &od&ius8 b! nepadoriai elgiantis. Veika turi b"ti atlikta vie#oje vietoje. -:. Visuomenės rimties trikdymas ) tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pa&eminimo jausmus. 2ecen%"riniais laikomi vie#ai netinkami vartoti, nepador"s &od&iai. Ta'iau, toki* &od&i* pavartojimą pripa&$stant baud&iamuoju nusi&engimu ir kvalifikuojant pagal BK ?9 str. d., b"tina nustatyti, kad pavartoti &od&iai, fra%ės ar pasisakymai buvo ai#kiai netinkamo nepadoraus turinio ir j* pavartojimo kontekste akivai%d&iai &eidė aplinkinius. 2epadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimt$ ar tvarką, ) tai visuomenėje netoleruojamas, akivai%d&iai begėdi#kas, aplinkini* jausmus ir orumą &eid&iantis elgesys. 1is gali pasireik#ti kaip apsinuoginimas vie#oje vietoje, atskir* apnuogint* k"no dali* $&"lus demonstravimas, #lapinimasis aplinkini* akivai%doje, spjaudymasis, &eid&iamas kibimas prie aplinkini*, j* gąsdinimas, nepadori* pie#ini* demonstravimas ir pan. -=. 2agrinėjamo baud&iamojo nusi&engimo sudėtis ) formali. Baud&iamojo nusi&engimo baigtumas siejamas su necen%"rini* &od&i* pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio, trikdan'io visuomenės rimt$ ar tvarką, prad&ia. Tais atvejais, kai daroma i#vada, kad kaltininko nepadorus elgesys buvo didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai sutrikdė visuomenės rimt$ ar tvarką, veika gali b"ti kvalifikuojama pagal BK ?9 str. l d. 1eigu darant BK ?9 str. dalyje numatytą baud&iamąj$ nusi&engimą, kaltininko veikoje taip pat yra kokio nors nusikaltimo po&ymi*, pv%., $&eidimo BK -:: str. l d.!, #is nusikaltimas inkriminuotinas kaltininkui kartu su BK ?9 str. d. ->. Baud&iamojo nusi&engimo subjektyvioji pusė pasirei#kia tiesioginės ty'ios forma. Kaltininkas supranta, kad vie#oje vietoje pavartodamas necen%"rinius &od&ius ar nepadoriai elgiantis trikdo visuomenės rimt$ ar tvarką, ir nori taip elgtis. Tok$ asmens psicFin$ santyk$ su savo veika gali rodyti kaltininko veiksm* demonstratyvumas, akivai%dus sav+s prie#pastatymas aplinkiniams, padau&i#kumas ir pan. -?. 2agrinėjamo baud&iamojo nusi&engimo subjektu gali b"ti fi%inis asmuo, turintis -= met*.
2. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ VALDYMO TVARKAI R4ŠYS BEI ATSKYRIMAS IR SAVAVALD-IAVIMO SUDĖTIES ANALIĖ SUDĖTIES ANALIĖ BEI ATSKYRIMAS NUO PANAŠIŲ NUSIKALTIMŲ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ @%,8/ #@%$%& $678" 2eteisėtas valstybės sienos perėjimas 2eteisėtas &moni* gabenimas per valstybės sieną ietuvos espublikos pilie'i* kelioni* $ u&sien$ nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organi%avimas (avavald&iavimas 2eteisėtas specialios tecFnikos $rengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas $gijimas Tarnybos paslapties atskleidimas 2eteisėtas &emėnaudos ribo&enklio pakeitimas 0agalbos nesuteikimas susid"rus laivams 2! "#$%&'"(&". S%@%@%,&%@&/%" -. Tas, kas nesilaikydamas $statym* nustatytos tvarkos savavali#kai vykdė gin'ijamą arba pripa&$stamą, bet nereali%uotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teis+ ir padarė didelės &alos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. . Tas, kas savavald&iavo panaudodamas psicFin+ ar fi%in+ prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. /. @& #io straipsnio - dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo parei#kimas, ar prokuroro reikalavimas. Tai aktualiausia sudėtis i# nusikaltim* valdymo tvarkai. (ovietiniais laikais #i norma buvo fakti#kai nereikalinga. (utinkama savavald&iavimo forma praktikoj buvo,) Pneteisėtas savo vaiko pagrobimasP, Psavavali#kas buto u&ėmimasP. (ituacija pasikeitė pasikeitus ekonominei sistemai. Omonėms tapus "kio subjektais, sudaran'ius civilinius sandorius. Cntrajai #aliai nevykdant savo $sipareigojim*,) bendra tvarka teisminis kelias. Ta'iau kadangi tas procesas labai ilgas ir retai kada reali%uojamos tos teisės,) prasidėjo savavali#kas skol* i#mu#inėjimas atsiėmimas per jėgą, neteisėtai. Tai nėra nusikaltimas nuosavybei, nes nesikėsinama $ svetimą turtą. H siekiama atgauti savo turtą. (avo teis+. (avavald&iavimas #iek tiek pana#us $ turto prievartavimą. Bet turto prievartavimo atveju siekiama svetimo turto.
OBJEKTAS ) valdymo tvarka ir asmens interesai turtiniai ir neturtiniai. OBJEKTYVIAI veika pasirei#kia savavali#kais veiksmais, t.y. nesilaikant $statymuose ir teisės aktuose nustatytos tvarkos,) savavali#kas savo teisės, o ta teisė gali b"ti tiek tikra, tiek ir $sivai%duojama, vykdymą, kai skolininkas arba pripa&$sta tą preten%iją arba jos nepripa&$sta. Baud&iamosios atsakomybės u& savavald&iavimą sąlyga kad taip veikiant buvo padaryta Pdidelės &alos &mogaus teisėms ar teisėtiems interesamsP. Tai vėl vertinamasis po&ymis. (udėtis ) materiali. Kvalifikuoja fi%inės ar psicFinės prievartos panaudojimas. Cr prie# tą pat$ asmen$, ar prie# jo artimą. (unkesni* nusikaltim* #i sudėtis neapima. 1eigu buvo atimta laisvė, jeigu buvo sunkiai su&alotas
9H
@& savavald&iavimą yra numatyta ir CdmT atsakomybė,) jeigu nepadaryta didelės &alos. Turto prievartautojai neretai imituoja savavald&iavimą. 6r &od&iu savavald&iavimas b"siąs ir tuo atveju, kai kito interesus gina. Kai papra#o i#mu#ti -HHH, o i#mu#ėjai i#mu#inėja kiek negaila. 1* veiksmai traktuojami kaip turto prievartavimas. ; jei ir pats savavald&iautojas reikalauja didesnės naudos,) vėlgi turto prievartavimas. 6#skyrus ai#ku procentus.
SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. (ubjektyviosios pusės po&ymis ) kaltė pasirei#kia ty'ia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine!. Kaltininkas supranta, kad nesilaikydamas $statym* nustatytos tvarkos, $gyvendina savo ar kit* asmen*! teises tikras ar tariamas! ) savavald&iauja, t.y. suvokia savo daromos veikos pavojingumą ir neteisėtumą bei numato galimas pavojingas visuomenei pasekmes ir #i* pasekmi* siekia arba sąmoningai leid&ia joms atsirasti. Dra svarbus tikros ar tariamos teisės priklausymo konkre'iam asmeniui suvokimas, nes jei asmuo tikrai &ino, kad savavali#kai reali%uojama teisė nepriklauso konkre'iam asmeniui ar jam pa'iam, t.y. ji nėra nei tariamai nei i#ties tikra, veika gali b"ti $vertinta kaip kito nusikaltimo sudėtis – pv%., jei reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo, veika bus kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Gio nusikaltimo motyvai veikos kvalifikavimui reik#mės neturi. SUBJEKTAS. Kadangi nusikaltimo sudėtyje nėra joki* specifinio subjekto po&ymi*, tai #io nusikaltimo subjektu gali b"ti pakaltinamas, -= met* sulauk+s asmuo. 0agal galiojan'ius $statymus nusikaltimo subjektu negali b"ti juridinis asmuo, todėl jei savavald&iavimas padaromas juridinio asmens vardu ar jo veikloje – atsakomybėn yra traukiamas konkretus fi%inis asmuo. 2:. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ DOROVEI R4ŠYS IR PELNIMOSI IŠ KITO ASMENS PROSTITUCIJOS SUDĖTIES ANALIĖ. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ ,$@)& $678" 0elnymasis i# kito asmens prostitucijos 4traukimas $ prostituciją
2. NUSIKALTIMŲ IR BAUD-IAMŲJŲ NUSI-ENGIMŲ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI SAMPRATA IR R4ŠYS. N0"&%#&/ &$ %0,&%/ (0"&)(&/ $%7# %'"%0" #%$(8%& $678" Gaukimo $ privalomąją karo tarnybą vengimas Gaukimo $ karo tarnybą karo padėties metu vengimas Vengimas atlikti karo tarnybą 4sakymo nevykdymas 7rasinimas vadui ar smurtas prie# j$ (murto veiksmai prie# pavaldin$ Kario terori%avimas 2eteisėtas $sakymas ir jo vykdymas (avavali#kas pasi#alinimas
9-
Kra#to apsaugos turto praradimas (argyb* tarnybos taisykli* pa&eidimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisykli* pa&eidimas Budėjimo tarnybos taisykli* pa&eidimas O"van'io karo laivo palikimas Karo dalinio vėliavos praradimas ar i#niekinimas (ąvok* i#ai#kinimas
31 "#$%&'"(&". Š%0&/ ? '$&@%/HH %$ #%$(8% @)(&/%" (BK,) buvo Pkiti nusikaltimai valstybeiP. 2es nusikaltimai PKCTP buvo tik nusikaltimai kari*. H #auktinis dar nėra karys. T.y. 2BK praplėstas ratas subjekt* #alia .. kario u& kai kuriuos nusikaltimus PKCT\ atsako ir ne kariai, o b"tent #auktiniai. 2usikaltimas yra tada, kai vengia #aukimo simuliuodamas ligą, susitrikdydamas sveikatą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule. 2auja yra,) baud&iamasis nusi&engimas. Gaukimo vengimas, jeigu nebuvo po&ymi* nurodyt* - d., t.y. nesimuliuojant ligą, nesi&alojant, neklastojant dokumentus, o pv%., pasislėpus, ignoruojant #aukimus. 31: "#$%&'"(&". Š%0&/ & %$ #%$(8% %$ '%,9#&)" /)#0 @)(&/%" (ubjektas ) #auktinis arba aktyviojo re%ervo karys, veng+s #aukimo karo padėties metu,) padaro sunkesn$ nusikaltimą. 31 "#$%&'"(&". V)(&/%" %#&#& %$ #%$(8H 2aujas. (BK buvo spraga. Wia kalbama apie Pkar$P, kuris vengdamas atlikti karo tarnybą, toliau t+sti tą karo tarnybą susi&aloja, simuliuoja ligą, suklastoja dokumentus ir siekia i#vengti karo tarnybos, t+sti tą karo tarnybą. 2a ir analogi#kai grie&tesnė atsakomybė,) jeigu tai padaryta karo padėties metu ar atliekant kovos u&duot$, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunki* padarini*. 31< "#$%&'"(&". "%8/ ()@8,8/%" 31 "#$%&'"(&". G$%"&(&/%" @%,0& %$ "/0$#%" '$&)7 ? 32 "#$%&'"(&". K%$& #)$$&%@&/%" yginant su (BK,) vienas esminis skirtumas. (BK buvo kalbama apie vieno kario terori%avimą kito, kai tarp j* nėra pavaldumo ry#i*.
9
BT u&daviniai spr+sti pas 2oci*
1 0,%@&(8" Baigiant statyti koted&ą kilo gaisras. 2uostoliai apie HH.HHH lit*. Konstatuotas padegimas. Kaltininkai daugiau nei -m. nebuvo nustatyti. Tiriant kitos bylos aplinkybes, nustatyta, kad ponia C gyvenusi naujame koted&e buvo labai nepatenkinta, kad ponia B stato dar didesn$ koted&ą netoliese. (tatybas bandė sustabdyti legaliais b"dais, bet nepavyko. 0onia C pakalbino savo apsaugininką N, kad jis tą namą Inu#luot*J nuo &emės pavir#iaus, kad jo nebelikt*. Cvansu davė -HH ` ir pa&adėjo po darbo sumokėti -HHH lit*. N tuo reikalu prasidarė < ir nutarė padegti. @&duoties vykdyti susiruo#ė b"dami girti. (udėjo prie namo #iuk#les, jas padegė ir pasi#alino. Giuk#lės sudegė, o namas neu&sidegė. Kitą nakt$ blaiv"s! nutarė reali%uoti #$ sumanymą. Kad b"t* tikriau N i# savo pa&$stamo M nusipirko karin+ granatą. Vėliau sudėjo lau&ą ir padegė ir dar $metė granatą. 7aisras kilo, bet paai#kėjo, kad granata nesprogo, nes buvo ne karinė, o mokomoji. 2amas nesudegė, nes kaimynai i#kvietė ugniagesius. Kadangi namas nuo &emės nebuvo Inu#luotasJ, tai ponia C &adėt* -HHH lit* nebedavė. Todėl ir $kliuvo, nes vykdytojas laikas nuo laiko, jau atleistas i# darbo, jai primindavo telefonu, kuris buvo pasiklausomas. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra C, B, N, < ir M veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 -. -?> str. – turto sunaikinimas ar sugadinimas8 :/ str. – neteisėto disponavimo #aunamaisiais ginklais, #audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis med&iagomis8 -?- str. – turto prievartavimo8 . C – -?> str. d. ) turto sunaikinimas ar sugadinimas, kaip kurstytoja8 B – nukentėjusi8 N – atakys, kaip vykdytojas pgl. -?> str. d. ) turto sunaikinimas ar sugadinimas8 :/ str. ) neteisėto disponavimo #aunamaisiais ginklais, #audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis med&iagomis mane, kad granata tikra!8 -?- str. – turto prievartavimas8 < ) : str. d. ) bendrininkavimas8 ->? str. d. – turto sunaikinimas ar sugadinimas su N susitarė!8 M – :/ str. – neteisėto disponavimo #aunamaisiais ginklais, #audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis med&iagomis jei neturi leidimo!8 jei &inojo, kad granata netikra, tai atsakys ir pagal -? str. - d. – suk'iavimas.
2 0,%@&(8" H m. mergina pasimylėjo su -? m. vyruku. 0o / d. vyrukas susirado partner+ ir sako, kad mane u&krėtei gonorėja. Eergina tokios aplinkybės neatmetė, nes tai daryti mėgo.
3 0,%@&(8" Verslininkas C nukentėj+s nuo plė#ik* su gilia durtine &ai%da kr"tinėje atve&tas $ ligonin+. B"dintis cFirurgas B kuriam pavesta daryti skubią operaciją, ligoniui pa#nib&dėjo, kad operacija bus sėkminga, jei kai pasveiks sumokės -HHH lit*. igonis sutiko. 6#ėjus i# ligoninės C savo pa&adą Ipamir#oJ. Kartą vakare cFirurgas paskambino telefonu ir pasiteiravo apie C sveikatą ir u&siminė, kad jis skoloje ka&ką. 0asakė, kad skolos ateis pasiimti du vyrukai. Kitą dieną prisistatė du vyrukai N ir < ir pareikalavo menamos skolos, bet ne -HHH, o HHH lit*. Verslininkui atsisakius duoti pinigus vyrukai priminė, kad jie vėl gali atsidurti ligoninėje ir vargu ar jis i# ten i#eis savo kojomis. C kreipėsi $ policiją. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra B, N ir < veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 -. : str. – ky#ininkavimas8 > str. – papirkimas8
9/
-?- str. – turto prievartavimo8 . C – pa&adas duoti ky#$ – b"tinasis reikalingumas3 1uk buvo kritinė padėtis ir neturėjo i# ko rinktis, todėl papirkimo nebus. B – : str. – ky#ininkavimas jis prilygintas valstybės tarnautojui!8 L9 str. – savavald&iavimas8 N ir < ) -?- str. - d. – turto prievartavimo8
0,%@&(8" -/ m. mergina 2adie&da savo draugams 1urijui -> m.!, Cnd&ejui -> m.! ir Kalinovskajai u&siminė, kad b"t* gerai, kad jos motina mirt*, likt* b"tas, kur$ paveldėt* bei nema&ą sąskaitą banke. 7alėt* jie pasiusti.
: 0,%@&(8" Broliai C ir B gyvenantys savo sodybose kaimynystėje nuolatos barėsi. Kartais ir susimu#davo. 0e#tyni* iniciatoriumi da&niausia b"davo jaunesnysis brolis C. Milinio gin'o metu C pagrasino broliui gaisru padegs jo sodybą!. 0raėjus keliom dienom po grasinimo pavakaryje B gr$&damas i# lauk* pastebėjo savo brol$ prie jo dar&inės bandant$ $&iebti degtuką, o #alia stovi kanistras. B pradėjo #aukti, o tas toliau degė, bet neu°ė. B stvėrė kart$ ir #aukdamas puolė brol$. 2esiliaujant braukyti degtuk* B d"rė jam su kartimi, o brolis tuomet linktelėjo ir taip jam pataikė $ ak$. C i#d"rė ak$. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra C ir B veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 -. -?> str. – turto sunaikinimas ar sugadinimas8 -/> str. - d. – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo8 . C – ? str. d. – b"tinoji gintis, nes ginė savo turtą, o C $ perspėjimus nekreipė dėmesio. 2eatsakys u& sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. B – -?> str. d. – turto sunaikinimas ar sugadinimas8 str. - d. – pasikėsinimas.
0,%@&(8" jauni vyrai dienos metu paupyje aik#telėje tarp kr"m* i#sireng+ #ildėsi vai#inosi vynu. Ctsitiktinai $ aik#tel+ u&klydo panelė. Vyrai pasisi"lė prisėsti ir ji sutiko. 0asi"lė i#gerti, i#gėrė. Gnekėjo. 0radėjo #nekinti pasimylėti, o ta – ne. Gie pusiau rimtai, pusiau juokais pabandė Iu&lau&tiJ, ta pradėjo verkti. (akėsi nekalta, bijo.
99
< 0,%@&(8" Bankrutuojan'io banko indėlininkas K patikėj+s bankui --.HHH` ir j* neatgaunantis nutarė juos atgauti netradici#kai. Tuo tikslu nepaisydamas sekretorės draudimo, $siver&ė $ administratoriaus V kabinetą ir grasindamas dviem revolveriais pareikalavo duoti nurodymą pavaldiniams, kad per -: min. Ctne#t* jo indėl$ --.HHH `. 0rie#ingu atveju pagrasino i##audyti visus jo kelyje ir administratori*. Cdministratorius telefonu davė nurodymą atne#ti --.HHH ` su dokumentais. K pasira#ė gav+s pinigus. 6#ėjo i# kabineto ir dingo. 0askelbta paie#ka. Kitą rytą K rastas pas savo motiną, ta'iau be pinig* ir be ginkl*. 0risipa&ino, kad taip atsiėmė indel$, ta'iau grasin+s netikrais , o vaiki#kais revolveriais, kuriuos nusipirk+s 7ari"nuose po H lit*. Giuos &aislus po $vykio i#met+s $ 2ėr$. 0o to nusipirko butel$ degtinės ir j$ i#gėr+s parke ant suoliuko u&migo. ; pabud+s pinig* neberado. To paneigti tyrimo metu nepavyko. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra K veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 -. -9: str. – grasinimas nu&udyti ar sunkiai sutrikdyti &mogaus sveikatą arba &mogaus terori%avimas8 L9 str. – savavald&iavimas8 -?H str. d. – apiplė#imas panaudojant ne#aunamąj$ ginklą8 -?- str. – turto prievartavimo po&ymiai. . K – L9 str. d.– savavald&iavimas panaudojant psicFin+ prievartą.
0,%@&(8" Cpleistoje be#eimininkėje pirtyje ant e&ero kranto glaud&iasi benamis C, kuris u&siima smulkiomis vagystėmis. Visą rytą benamis atsirakin+s primityvią tvarto spyną ie#kojo kiau#ini* pusry'iams, bet nerado. Vietoj kiau#ini* jis susigavo vi#tą. Kilo triuk#mas. 6#sigando #eimininkė ir atbėgo. Tarpduryje susid"rė su C su vi#ta rankose ir bandė ją atimti. Tada benamis past"mė #eiminink+ ir ji parvirto. 1am pabėgti nepavyko, nes #eimininkė 'iupo u& kojos. C kita koja spyrė $ galvą ir pabėgo su vi#ta. Vi#tą nupe#ė ir suvalgė. Geimininkės an"kas ir du jo draugai po -: d. prisistatė pas C. 2utarė paaklėti. iepė benamiui eiti su jais. 2usivedė ant u&#alusio e&ero ir liepė nusimauti kelnes. 0risilau&ė ryk#'i* nuo kr"myno ir lupo jomis kol pavargo. 0alik+ C ant ledo, nuėjo namo, o pavakar$ praeivei pastebėjo gulint$ C be gyvybės &enkl*. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra C ir vaikin* veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 -. ->? str. – vagystė8 -?H str. – plė#imas8 -L str. – nu&udymas8 -/ str. – neatsargus gyvybės atėmimas. . C – -?H str. – plė#imas8 Vaikinai ) -/ str. – neatsargus gyvybės atėmimas8 : str. d. – bendrininkavimas.
! 0,%@&(8" Eotina su vaiku, kur$ dar maitino kr"tine va&iavo taksi. Ctvykusi $ vietą, pasakė, kad neturinti pinig*. 0asi"lė taksistui palaukti kol ji juos i# namu atne#, taksistas nesutiko. Tada ji taksistui paliko vaiką ir sakė tuo gr$#ianti. 0o kiek laiko vaikas pradėjo verkti, o mama negr$&o. situacijos - – taksistas padėjo vaiką ant #aligatvio, sėdo $ taksi ir nuva&iavo8 – taksistas vaiką nuve&ė $ policiją ir prane#ė apie $vyk$. Kitą dieną mama buvo surasta tame pa'iame name besilinksminanti. 0aai#kino, kad kai atėjo $ namus, trumpam prisėdo, i#gėrė, gavo i# sesers :H lit* ir nuėjo apsimokėti, bet nieko neberado. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra motinos ir taksisto veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 2ėra sprendimo.
1 0,%@&(8" Kulie#ius turėdamas gara&ą, bet neturėdamas automobilio, j$ i#nuomavo. Ta'iau raktus irgi turėjo. Kartą nuėj+s pa&i"rėti, rado gara&ą prikrautą dė&i*. Cp&i"rėjo ir suprato, kad tai vietinės gamyklos produkcija guminės) elastinės juostelės!. 0astarasis taip pat buvo girdėj+s, kad gamykloje buvo $vykdyta vagystė ir pavogtas pana#us kiekis #ios produkcijos. 0adarė i#vadą, kad tai yra vogta produkcija. 1is pa&inojo tos gamyklos buFalter+. 1ai paskambino ir paklausė ar tikrai ta gamykla buvo apvogta. Cbu nutarė veikti kartu ir i# to gauti naudos. 0akeitė spynas gara&e, paskambino gara&o nuomininkui ir, kaip jau buvo su buFaltere sutarta, pateikė ultimatumą. BuFalterė nustatė vert+ apie H.HHH lit*!. Kulie#ius pareikalavo i# nuomininko -H.HHH lit* ir jei per / paras t* pinig* negaus, apie vagyst+ prane# policijai. 2uomininkas sutiko ir reali%av+s produkciją u& -:.HHH lit* sumokėjo reikalautus pinigus. BuFalterei Kulie#ius davė /HHH lit*. 0o met*, kai pinigai jau
9:
buvo i#leisti nuomininkas u& kitą vagyst+ buvo nuteistas ir betardomas prisipa&ino, kad jis apvog+s gamyklą, o gautus pinigus pasidalin+s su Kulie#iu. -. Koki* nusikalstam* veik* po&ymi* yra Kulie#iaus, buFalterės ir nuomininko veiksmuose5 . Kaip kvalifikuoti5 2ėra sprendimo.
11 0,%@&(8" 6# kaimo pas tetą $ Kėdainius atvyko giminaitė mergina -9,: met*. 0abuvusi kelias dienas ir i#leidusi savo ir tetos duotus pinigus susiruo#ė va&iuoti namo, bet neturėjo pinig* bilietui. 0er tas dienas susipa&ino su tame kaime gyvenan'iu ->)me'iu ir nutarė o papra#yti : it* kelionei. Vyrukas numatė, kaip ją prisivilioti ir pasakė, kad pinig* dabar netur$s, o tik rytoj gausiąs. Tad jei leido pernakvoti pas j$ namuose. 0anelė sutiko. Vyrukas nusivedė ją $ patėvio butą, ir kaip vėliau panelė pasakojo, ėmė prie jos kabinėtis, pervertė ant kilimo ir i#&agino. 1oki* smurtini* veiksm* neatliko, o tik naudojo jėgą. 1i papasakojo, kad lytini* santyki* nenorėjusi. yte vaikinukas i#ėjo ko nors u&kasti, o ji lauk+ : lit*. Vyrukas sutiko draugą -> m.!, kuriam papasakojo savo sėkm+ ir kad panelė dar jo laukia. Tada draugas gavo i# jo raktą nuo buto, o pats pa&adėjo - F. palaukti.
9=
Klausimai HH: Baud&iamosios teisės eg%aminui pas dėst. 1.2oci*. -. . /. 9. :. =. >. ?. L. -H. --. -.
BT specialiosios dalies samprata ir ry#ys su bendrąja dalimi. 2usikaltim* kvalifikavimo ir BT specialiosios dalies norm* konkurencijos sampratos. 7enocido sudėties anali%ė ir atskiriamas nuo karo nusikaltim*. Karo nusikaltim* r"#ys, #i* nusikaltim* r"#inės sudėties anali%ė ir atskyrimas nuo pana#i* nusikaltim*. Vieno i# --:, -->)--L, -:! nusikaltim* ietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai sudėties anali%ė bei atskyrimas nuo pana#i* nusikaltim*. Vieno i# nusikaltim* &mogaus gyvybei sudėties anali%ė bei atskyrimas nuo pana#i* nusikaltim*. Vieno i# -/:, -/?, -/L, S-9H)nereikia, bet...S! nusikaltim* &mogaus sveikatai ir gyvybei anali%ė bei atskyrimas nuo pana#i* nusikaltim*. 2usikaltim*, pavojing* &mogaus sveikatai ir gyvybei r"#ys ir neteisėto aborto sudėties anali%ė. Vieno i# -9=! nusikaltim* &mogaus laisvei sudėties anali%ė bei atskyrimas nuo pana#i* nusikaltim*. Vieno i# nusikaltim* ir baud&iam*j* nusi&engim* &mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei sudėties anali%ė bei atskyrimas nuo pana#i* nusikalstam* veik*. Gmei&imo sudėties anali%ė ir atskyrimas nuo $&eidimo. 2usikaltim* ir baud&iam*j* nusi&engim* vaikui ir #eimai r"#ys ir 0iktnaud&iavimo tėv*, globėjo ar r"pintojo arba kit* teisėt* vaiko atstov* teisėmis ar pareigomis sudėties anali%ė.
9>
