Alex.monaco. .Laimingi.sunsnukiai.2016.LT

Alexas Monaco yra gyvenimo provokatorius, saviug

dos revoliucionierius, rašytojas, verslininkas, gimęs Lietuvoje.Alexo Monaco įžūliai atviri straipsniai, mu zika, nuotraukos, kuriose jis slepia veidą, susprogdi no internetą ir paliko kitus motyvatorius užnugaryje.

„Turiu tau gerą naujieną! Tu dar gali tapti laimingu žmogumi. Turiu ir blogą naujieną. Tavo laimė negali laukti pirmadienio.Laimė yra čia, jai skauda labiau nei tau, nes prispaudei ją savo subine!“ Alex Monaco

ALEX MONACO

UDK 159.923.5 Mo-99

Iliustracijų šaltiniai Viktorijos Karpovaitės nuotraukos: p. 2-3; 8; 12-13; 17; 20-21; 25; 28-29; 40-41; 43; 50-51; 52; 56-57; 72- 73 ; 76- 77 ; 79 ; 82-83; 95; 100; 111; 116-117; 119; 121; 127; 132-133; 150-151; 159; 169; 170; 174-175; 180-181; 186-187; 192-193; 195; 199; 204-205; 211. „A. Chudinskio studija“ iliustracijos: p. 23; 37; 137; 188. Alexo Monaco nuotraukos: p. 149; 165; 168. p. 68 Modestos Žukauskaitės nuotr. p. 89 Sweet solitude 1919 / WikimediaCommons / Public domain image. p. 101 © Plotnikova Olga / Shutterstock.com

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-01-2248-8 © Alex Monaco, 2016 © Leidykla „Alma littera“, 2016

ALEX MONACO

LAIMINGI

ŠUNSNUKIAI KOKYBIŠKO GYVENIMO GIDAS, ARBA KAIP NEPRAMIEGOTI TO, KAS IŠ TIESŲ SVARBIAUSIA

Alma [ittera VILN

IUS / 2

016

TU R I NYS

Įžangos nebus

9

DALIS KOKYBI ŠKAS GY VEN IMA S

10

Artu esi pajėgus?

11

Kokybiškas gyvenimas

16

Pirmaskartas!

26

DALIS KODĖL GYVENIMAS LAGINA?

32

Vienintelė galimybė viską ištaisyti

33

Svetimas rytas

35

Įsitikinimas nr. 1: „Dėl visko kaltas likimas“

38

Įsitikinimas nr. 2: „Sėkmė“ Įsitikinimas nr. 3: „Esu nereikalingas kitiems dėl to, kad...“

44 53

Įsitikinimas nr. 4: „Manęs negerbs, kol neturėsiu daiktinių įrodymų“

67

Įsitikinimas nr. 5 „Jeigu būčiau gražesnis.. .“

80

Įsitikinimas nr. 55: „Esu vienišas“

88

Įsitikinimas nr. 99: „Manęsnemyli, nes...“

102

Įsitikinimas nr. 102: „Dar truputuką ir!..“ (holivudiškas stebuklas)

118

6

Įsitikinimas nr. 103: „Neturiu pakankamai informacijos...“

120

DALIS

LA IMĖ S ALCHEMIJA

128

Paskutinis...

129

Apsupksave turtingais žmonėmis!

135

Nustokimti - pradėk dalyti!

145

Rytas

154

100 000!

164

Antras lygis

172

DALIS

IŠSP AUSK IŠ GYVEN IMO M AK SIM U M Ą

182

Ar ji iš tiesų buvo tavo?

183

Motyvacija prieš įsipareigojimą

185

Kodėl niekas nenori, kad pasikeistum?

189

Įsipareigojimų anatomija

198

Nesuvaidintas pašaukimas

202

Laisvės riebumoskaičiuotuvas Paskutinis nurodymas

207 211

Padėka

212

7

ĮŽANGOS NEBUS

Įsivaizduok, Ven ecija. Pavasaris. Visąamžių nematei mylimo žmogaus. Bet visai netikėtai kitoje kanalo pusėje pastebi jo žvilgsnį. Įsibėgėjęs jis šoka per kanalą ir skrieja tavęs link, bet užuot aistringai pabučiavęs (visu lūpų perimetru), būdamas vos per lašą nuo to žmogaus, išrėži: „Ką tu čia veiki? Kaip iča atsidūrei?“ Mes analogiškai elgiamės su savo LAIME. Ji čia, trokšta mūsų, o mes atidėliojame „glamonėjimąsi“ su ja: „Pa lauk, laime, aš dar nepasiruošęs, pirmiausia atsakyk man, ką tu čia veiki?“ - teiraujamės. Mums atrodo, kad nesame pakankamai suaugę, bet staiga suprantame esan tys per seni , kad pradėtume GYVENTI. Mes laukiame atlyginimo, naujo telefono, elektroninio laiško, bet gavę, ko troškome, suvokiame, kad tai tėra įžanga į tikrą gyve nimą, kuris, be abejonės, bus geresnis už turėtąjį, tik... tik tak tik tak tik tak tak tik tak tik tak. Dėmesio! Jau prabėgo daugiau nei 20-30 proc. jūsų gyvenimo. Didžiąją gyvenimo dalį tik ruošiamės gyventi, bet juk gy venti reikia be išankstinio pasirengimo!

Velniop ilgas knygines įžangas! O taip. Tikrai galėčiau apipilti save blizgučiais, auksu, pra bangiais kvepalais bandydamas įrodyti, kad mano mintis tikrai verta skaityti! Bet juk šią knygą atsivertei ne tam, kad skaity tum mano pagyras, savireklamą! Verčiau pradėkime pokalbį apie tavo troškimus ir naują, ne suvaidintą, kokybišką gyvenimą!

9


DALIS

KOKYBIŠKAS GYVENIMAS

AR TU ESI PAJĖGUS?

Ilgai stebėjau tave, mielas skaitytojau. Todėl galėčiau papa sakoti daug su tavimi susijusių įdomybių. Tarkim, žinau, kad turi dar neįgyvendintų svajonių + kartais nori viską mesti, kad pradėtum naują, tikrą GYVENIMĄ, bet nesiryžti. Išvardijau tik dalį problemų, nors turi jų visą toną. Tad mes priėjome prie svarbiausio. Tik pasvarstyk, kokio galingo kompiuterio reikėtų, kad jis išsaugotų ir apdorotų tiek daug blogų prisiminimų, nuoskau dų, pažeminimų? Supranti, apie ką aš? Faktas: tavo viršutinė kūno dalis pajėgi atlikti sudėtingiau sias operacijas! Tu turi miiiiiiiilžinišką potencialą! Gali pasiek ti nuostabiausių dalykų! Tik kol kas savo galvą išnaudoji ne pagal... „Alexai Monaco, nevyniok žodžių į vatą, geriau pasakyk, kaip man pasiekti tai, ko noriu“, - staiga pertrauki a mane vie nas iš skaitytojų. Gerai, turiu pasiūlymą. Užuot skundęsis dėl gyvenimo siunčiamų išbandymų, pasinaudok jais kaip treni ruokliu! Esu šventai įsitikinęs, kad taip padaręs VĖL pasijusi laimingas! K „ aip tai VĖL?“ - paklausi. Atsakysiu! Dauguma mūsų kadaise mokėjo jaustis gerai (kai buvome laaaaaaaaabai maži). Mūsų akys degte degė. Viskas mums buvo wow,mokėjome paskęsti ir užsimiršti dabartyje. Mumis žavėjosi! MES BUVOME TIKRI! Vėliau visuomenė mus lyg iš kamšas prikimšo purvu - klaidingomis ve rtybėmis, kurios tu rėtų išspręsti visas problemas, bet...

n

Žmonės išmoko stebėti žvaigždes, spindinčias už tūkstančių kilometrų, BET NESUGEBA PAMATYTI, KAS VYKSTA VISAIŠALIA,JŲŠIRD YSE. Jie išmoko gaminti atomines raketas, skaityti sudėtingas formules, BET NEIŠMOKO PRIMITYVIAUSIŲ DA LYKŲMĖGAUTI S GYVENI MU BESVAIGALŲ. Jie sukūrė nedūžtančius telefonus, BET IKI ŠIOL NEŽINO, KAIP LIAUT IS DAUŽYTI VIENA S KITAM ŠIRDIS...

Žmonės išmoko pagaminti kokybiškas prekes, produktus, BET PAM IRŠO,KAD KOKYBIŠKOSTURI BŪTI VERTYBĖ S + JUOKAS +RAUGYSTĖ. D .. Baigę mokyklas jie žino, kaip atrodo smegenys, BET NEIŠMANO,KAIP ŠĮ ORGANĄPANA UDOTI PAGAL PASKIRTĮ...

Žmonės buvo taip užsiėmę kurdami bereikšmius dalykus (ginklus, pramogas), kad taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, iš kur atsirado tas krūtinę draskantis iki kaulų smegenų pažįstamas jausmas... Velniškai pažįstamas šaltis, ar ne? Vieni bando nu marinti įj plastinėmis operacijomis, kiti - daiktais ir pinigais, bet vietoj laimės šie žmonės gauna pirštą. Vidurinį. Tai ne vis kas. Dar pro visas ngas a - akis, ausis - jie gauna bevertesre komendacijas, kaip pagerinti gyvenimą, kitaip tariant -sparną. Tooooooooooooooonas sparno , kuris kokybiškai užteršė jų smegenis. Krūtinę. Širdį. Sielą. Kiekvieną kūno pikselį! Ech... Kaip tu jautiesi? Žinai, tas kirminas, taip ilgai neduodantis ramybės, yra tavo potencialas / dora prigimtis! Tai sielos švie selė, bandanti prasiskverbti pro iliuzijų debesis, nes jai tarp sintetinių vertybių per ankšta! Ji pasiruošusi! Trokšta revoliucijoooooooos! Sąmonės REEEEEEEVOOOOOOOOOLIUCIJOS!

14

Privalai pasikeisti! Ogal dar ne laikas? Gal viskas su tavimi ir aplinkiniais ge rai? Padaryk eksperimentą: išeik į gatvę ir pažiūrėk į praeivius. Nagi? Ar pastebėjai, kad jų veidai persikreipę taip, lyg būtų su žinoję, kad kažkas kąnulaužė tik jų feisbuko paskyras?! Visuo tinai išreklamuotos sėkmės formulės jiems nepadėjo pasiekti vidinės ramybės, svajonių. Nepadės ir tau, todėl privalai pada ryti štai ką - pai..... „Alexai Monaco, tau lengva kalbėti, kaip jaustis gerai, juk tūsiniesisu Monako princu, toje šalyje turi pažinčių, tikriausiai žarstai maišus pinigų, todėl tau viskasgerokai paprasčiau“, pagalvos vienas iš skaitytojų, iš pažįstamų žmonių girdėjęs, kad Alexo Monaco svetainėje pilna selfių su turtingiausiais pasaulio žmonėmis ir Monako princu. Štai ką jam atsakysiu: „Mielas drauge, turiu tau paruošęs neišgalvotą istoriją, apiber tą prabanga ir įžymybėmis, su kuriomis Monake man teko pra leisti laiką. Esu įsitikinęs, kad tai, ką sužinosi, padės lengviau apčiuopti priežastis, trukdančias pradėti kokybiškai gyventi!“

15

KOKYBIŠKAS GYVENIMAS

Viena įsimintiniausių savaičių, lėmusių milžiniškus mano gyve nimo pokyčius, prasidėjo nuo labdaringo milijonierių vakarėlio Sen Tropeze. Čia susipažinau su oligarchais, gėrėjausi jų jach tomis ir neišpasakytu dosnumu perkant šampaną bei žmones. Kitą rytą, lyg perlietas lediniu vandeniu, pašokau iš lovos. Po pusvalandžio planavau prisidėti prie Monako princo Alber to, kad su juo pasivažinėčiau dviračiais. Diena buvo suplanuota. Iš Sen Tropezo turėjome numinti iki Monako (130 km). Įspūdžių buvo daug, juk važiavau koman doje su princu (beje, jis labai malonus ir nuolat besišypsantis žmogus). Vakare pasiekėme tikslą. Vakarėlis + austrės + gyva muzi ka. Prasidėjo šou. Princas + viešumos nemėgstanti princesė (pasirodo vos 1-2 kartus per metus) „šėrė“ mus pagyromis. Vienas iš kartu besilinksminančių svečių buvo Formulės-i le genda Mikas Hakinenas. Tą vakarą Mikas Hakinenas tapo dar didesne žvaigžde (as meniškai man). Vienas iš Monako princo draugų užlipęs ant scenos visiems pasakojo, kad dieną, važiuodamas dviračiu, Mi kas Hakinenas atsidūrė kažkokioje skylėje , kur tualete, atlikęs reikalus, nerado popieriaus, todėl pasinaudojo medžio lapais. Mane sužavėjo tai, kad Mikas nesijaudino dėl atskleistos tie sos ir stvėręs mikrofoną papasa kojo dar spalvi ngesnių faktų apie šią istoriją. Ech! Mėgstu žmones, nebijančius iš savęs pasijuokti!

16

Kitą dieną su draugais atsidūriau Italijoje, pikantiškame Bajardo miestelyje. Čia iš aukštai ant kalno viršūnėje esančio res torano atsiveria superhyperdupernereati panorama. La Capanna da Bad. Mmmmmm. Šiame restorane, besimėgaudamas pietumis, „miriau“ mažiausiai 3 kartus, nes patiekalus čia kepa ne aliejuje, o meilėje.

Pasukome namų link. Leidžiantis kalno šlaitu suskambo telefonas- mus pakvietė susitikti su vienu oligarchu. Sustojo me prie jo apartamentų, esančių viename brangiausių Monako pastatų „Le Simona“. Vieno aukšto kaina čia yra E N-PA-DO-RIAI apvali. Pagalvojau, kad neblogai būtų ten pakliūti, pažiūrėti, kaip žmonės gyvena. Bet tądien šis noras liko neišpildytas... Kitą dieną mes važiavome apsipirkti į Nicą. Čia apstu par duotuvių. Vienoje jų pastebėjau nerealiusšvytinčius batus. Nesvarstydamas juos nusipirkau, juk žinojau, kad reikės eiti į vakarėlį ir palikti ten ne tik pinigų, bet ir puikų įspūdį. Neti kėtai sužinojau, kad esu pakviestas į „Le Simona“ pastatą, į kurį taip svajojau pakliūti. Negalėjau tuo patikėti! Wow! Yeee! Jahooooooooo! Sušukau taip garsiai, kad saulė išsigando ir,

palikdama pėdsaką danguje (saulėlydį), paskubomis nėrė už kalnų, su savimi nusitempdama dienos paklodę, už kurios il sėjosi mėnulis su ištikimiausiu draugu dangumi, kadaise, labai seniai, prikaltu prie amžinybės švytinčiomis vinimis.

Pastaba:viskas, ką iki šiol pasakojau, yra TIKRAS niekis,palyginti su tuo, dėl ko pradėjau šią istoriją...

:

„Le Simona“ pastato vidus iš tiesų buvo įspūdingas. Mus pasitiko apsaugininkas, kuris taip šypsojosi, kad atrodė, jog arba dirbo Amerikoje, arba jam tiesiog daug moka. Pakilome liftu. Pamatęs butą, netekau žado. „Tobula“, - pagalvojau. Prisėdau. Tarnaitė atnešė velniškai brangaus vyno. Skonio neatsimenu, bet patiko. Po geros valandos pajudėjome į va 18

karėlį. Įžengęs į klubą pastebėjau,kad visi spokso į vyrą, be simaudantį minios dėmesyje. Nesvarbu, kad jis nešoko kaip Maiklas Džeksonas, vyrukas tiesiog „rijo“ aplinkinių dėmesį. Jis buvo toji nata, kurios taip trūko muzikai. Noriu pabrėžti, kad šis žmogus nebuvo ks to seksual us ar gražus, ka d man pradėtų patikti vyrai, bet gyvenime nesu matęs, kad kas jaustųsi taip atsipalaidavęs. Tiesiogine žodžio prasme, jis DEGINOSI muzi koje / laimėje / akimirkoje. Tikriausiai supratai, kad būtent šis vyras yra istorijos kal tininkas?

Įžūlybė! Neatsiklausęs manęs, jis susiurbė visų merginų dėmesį! Nepaliko man nė gramo! Pavadinkime jį laimingu šunsnukiu. Atrodė, kad scenoje stovintis didžėjus muziką skyrė tik jam. Grodamas dainų priedainius, jis kėlė rankas į dangų nuolat ste bėdamas, kaip į tai reaguoja laimingas šunsnukis. Netrukus pastebėjau didžėjaus nerimą, kai jis keistai ėmė dairytis aplinkui. Tam buvo svari priežastis -laimingas šuns nukis trumpam pasišalino iš klubo, nepasakęs: „I'll be back.“ Ech... Vargšas didžėjus tikriausiai pagalvojo, kad kažkąne taip sugrojo... Bet laimingas šunsnukis grįžo! Prisimenu, kaip prie manęs priėjusi verslo partnerė tarė: „Alexai, tu visada būni vakarėlių siela, tik ne šį kartą...“ Tas vyrukas tikrai nebuvo modelis ar milijonierius. Mūvėjo paprastus džinsus ir vilkėjo marškinėlius. Tačiau jo akys bliz gėjo labiau nei mano Nicoje įsigyti batai! Nei man, nei tą vakarą klube buvusiems milijonieriams ko kybiškos „kūno dekoracijos“ (asmeniškai jiems siūti drabužiai) nepadėjo jaustis geriau už tą vyruką .

19

Tu gali nusipirkti kokybiškų daiktų, drabužių, bet kokybi ško gyve nimo, kupinonesuvaidintų jausm ų ir emocijų, neįsigysiužjokius pinigus!

I

Dėmesio: aukščiau pateiktas pasakojimas nėra apie tai, kaip atsipalaiduoti klube. KALBAME NE APIE VAKARĖLIUS, O APIE KIEKVIENĄ TAVO GYVENIMO PIKSELĮ (AKIMIRIKĄ)!

Kiekvienas prisimename susikausčiusį draugą / pažįstamą jį, kuris gimtadienyje, restorane, darbe, net namuose jaučiasi, lyg būtų ne savo kailyje? Taip... visi turi tokių pažįstamų, lau kiančių, kol kas nors jiems sukurs paki lią nuotaiką: pasakys komplimentą, be priežasties nusišypsos, pradės dainuoti. Vie nas draugas kartą paatviravo, kad Stivenas Spilbergas mūsų šalyje galėtų nufilmuoti kino juostą apie zombius, nepanaudo damas nė lašelio grimo. Ir jis nemelavo-tik pažiūrėki Lietuvos gatvėmis linguojančius veidus! Mano pasiūlymas - pamatęs tuosžmones imk ir nusišypsok! „Kąąąąąąąąąą!? Kas man iš to, jei būsiu toks mielas ir nusi šypsosiu tiems stabdžiamsgatvėse?“ - paklausi. Pasakysiu štai ką: tau nebūtina per gyvenimą eiti pasipuo šus natūralia, o ne dirbtine šypsena + būti „radioaktyviu“ (žmo gumi, kuris nesistengdamas užkrečia visus gera nuotaika).

22

Tu tikrai neprivalai tapti laimingu šunsnukiu, kurio akys dega ne nuo alkoholio, o dėl aistros gyveni mui. Bet negi manai, kad būsimiem s tavovaikams (jeigu jų dar neturi, esu įsitikinęs, turėsi) patiks tavo nuolatpersikreipęsveidas? Ar tikrai nori, kad jie perimtų iš tavęs nuobodylos Darto Vederio fizionomiją?

Įdomu, ar norėtum, kad tavo vaikai dažniau šypsotųsi? Kaip tau atrodo, iš ko jie gali to išmokti? Kas nors pagalvos, kad nori u, jog jis taptų pedagogu, tre neriu ar mokytoju! N-e-e-e-e, tikrai nenoriu, kad vaikams arba kaimynams grūstum priverstinių šypsenų pamokų ir asmeninių tiesų, vertybių! Turėtumelgtis moderniau. „Kaip?“ - paklausi.

TAPKŽMOGUMI, KURIUO NORĖTŲ BŪTI TAVO VAIKAI!

Kad pirmiausia turi šeimininku! išmokti valdyti savo nuotai kas, tik tai taipnutiktų, tapsi savo gyvenimo

Bet yra viena problemėlė... Tokia mažyyyyytė... Mažytė Tokia pikšt

Tokia lab ai pikšt Niekas mūsų to nemokė...

Žmonijos prioritetai kitokie...

24

Mes gyvena me visuomenėje, kur svarbiau yra ne išmokti gyventi, o pagerinti asmeninį statusą arba įsigyti naujesnius „ratus“!

PIRMAS k a r t a s

!

Pirmą kartą įkvėpiau oro Šilainių, 2-oje ligoninėje. Iki 10 metų gyvenau Vėjų gatvėje. Tada buvau labai laimingas vaikis. Bet kai persikraustėme į Neveronis, viskas pasikeitė. Išmokau dau gelio dalykų, viena s kurių - būti nelaimingas. Močiutė mane vadino beždžione ir tikino, kad niekada ne turėsiu draugų. Kaimynystėje gyvenantys vaikai apmėtydavo akmenimis (dėl tautybės). Mano rajone tarp vaikinų vyko tikri karai, tiksliau, tarp manęs ir jų. Kartą buvau sumuštas 7 kai mynystėje gyvenančių berniūkščių. Mokykloje manęs taip pat „nevirškino“. Bėgdavau iš pamokų. Kartąmama, grįžusi iš dar bo, pareiškė, kad buvo sutikusi mokytoją ir žino, jog visą savai SuperExtratę nesirodžiau mokykloje. Buvau tikras nevykėlis. HiperPlevėsa. Situacija susiklostė tikrai sudėtinga, todėl net turėjau minčių pasitraukti iš gyvenimo. Bet man pavyko pasi keisti. Ir tai dar kartą įrodo, kad tas šlykštus manyje pūvantis jausmas tikrai nebuvo įgimtas! Tas šlykštus jausmas... Jis tikrai nebuvo įgimtas! Vėliau visuomenė įgrūdo man dar daugiau „dovanėlių“. Išmokau nervintis, nepasitikėti, kankintis, kentėti...

26

Homo sapiens iš prigimties nėra nevykėliai.

Nepasitikėjimą + beprasmį nerimą + mokėjimą jaustis nelaimingi jie paveldėjo NE KŪNO, O VISUOMENĖSKRAUJAGYSLĖMI S! Jeigu kažkas plėšo tave iš vidaus, žinok, šios savijautos neliks, jeigu pakeisi mąstymą! „Aš stengiausi pasikeisti, bet...“ - ištars man skaitytojas. Labai įdomu, kaip tu bandei? Nagi? Ar tikrai viską išmėginai? Bandei padirbėti su koučeriufarba gyvenimo mokytoju? Nepavyko? Kodėl nesikreipei į geriausius šios srities speci alistus? Ar žinai, kiek man teko pakeisti mokytojų, kol radau tą, kuris bent supranta, ką daro?

„Bet jų paslaugos kainuoja!“ - pasakysi. Taip, tu visiškai , teisus. Tik nejau manai kad savo mokytojams brangiai mo kėjau?Man teko atidirbti paslaugomis.Vienam pasakiau, kad , sukursiu interneto svetainės dizainą kitam - logotipą. „Bet tu mokėjai kurti svetaines ir logotipus!“ - pamanys kas nors. NE! Tada dar nemokėj au, tai buvo pirmas kart as! Buvo dar vienas mokytojas, kurio pamokų norėjau. Tik man iš karto nepavyko įtikinti, kad mane mokytų. Sugalvojau planą, kuris vadinosi: įsidarbink, „apsigyvenk“ pas tą žmogų biure, kad pamatytum jo kasdienybę iš arti! Pažvelgęs į praeitį matau, jog padariau viską, kad tie žmo nės taptų mano mokytojais, o tu ar tikrai stengeisi dėl savęs? Galbūt turėjai svarbesnių reikalų?

27

Tik keli iš kas 100 mano knygą skaitančių žmonių yra suin teresuotipakeisti gyvenimą. Kiti tėra interesa ntai - stebėtojai, kurie laiko šią knygą rankose dėl to, kad nori daugiau sužino ti apie jos autorių. Kartais atrodo, kad mano gyvenimas jiems rūpi labiau nei savas. Iš kur tai žinau? Šie žmonės rašydami man klausia: „Ar tu tikrai lietuvis?“ arba „Kiek tau metų?“, „Kur gyveni?“ Ačiū Dievui, toks nesi, nes tau rūpi ateitis! Gal aš klystu? Tikiuosi, nesi vienas iš tų, kurie mano knygoje ieško „skylių“, pro kurias prasiskverbęs patektum į cukrinį, kritikų dievinamą, trumpalaikių pasitenkinimų „urvelį“? Faktas, kad „išsituštinęs“, palikęs man „dovanėlę“ - negatyvų komentarą internete, tikrai pasijusi geriau. Daug geriau! Okas toliau? Jeigu labiau už saviugdą tave domina pramogos ir pinigai, žinok, tu esi ******** (vartotojiškos visuomenės išvarža!) „Alexai Monaco, kaip tu gali taip kalbėti su savo skaity tojais?“ - sinchroniškai išrėks man į veidą keletas jautruolių. Turiu jiems atsakymą: „Atsiprašau už tai, kad esu becukris ir atvirai kalbu tai, ką galvoju. Bet argi teisinga būtų glostyti galvytes žmonių, kurie su savo gyvenimais elgiasi lyg su kale! O gal geriau būtų, jeigu atidaryčiau vaistų fabri kėlį ar imčiau juos platinti, kartodamas klientams: „Jei gersite šias stebuklin gas piliules, smegenys savaime susitvarkys, tik reikia dar šiek tiek palaukti!“ Kas paskui? Ką daryti pacientams, kai baigsis vaistai - narkotikai? FUKIT! Tikrai manoma į natūraliais būdais tapti laimingam! Norint, kad tai įvyktų, turite suprasti, jog ne bėra laiko keistis! Negalite DAR KARTĄ laukti kito pavasario! Tik pasvarstykite, uk j viskas, ką turite - tai akimirka. Beje, jos jau nebėra. Akimirka, apie kurią bandžiau papasakoti, jau iš garavo. Ką tik prapuolė dar viena. Užgeso. Sudegė. Išblėso.

30

Ištirpo. Pražuvo. Dar viena pavirto į dulkes. Ir dar viena. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar. Dar.Dar. Dar.Dar. DAR VIENAAKIMIRKA VISIEMS LAIKAMS! Rezultatas: akimirkų sąskaita dar labiau ištuštėjo, o ..50
31

2

DALIS

KODĖL GYVENIMAS LAGINA?

VIENINTELĖ GALIMYBĖ VISKĄ IŠTAISYTI

Įsivaizduok, kad jau nugyvenai gyvenimą, pasiekei to, ko la biausiai trokšta žm onės iš „Forbies“ ir popžurnalų viršelių uždirbai apvalią sumelę, kuri guli šaltame seife. Dabar gali VI SIEMS papasakoti, kaip pasididinai statusą ir „padėjai į vietą“ tas šiukšles konkurentus. Tu išsižioji, ketindamas pasigirti, bet staiga suvoki, kad nėra kam pasakoti apie savo grandiozinius pasiekimus. Hmmm. Na taip, yra susidomėjusiųjų saujelė, tačiau kontingentą sudaro reporteriai, žurnalistai, kurių aky se nesi matęs, o artimųjų, su kuriais praleidai jaunystę, nėra šalia - gyvenimas ištirpo lyg cukraus vata... Ir štai tu sėdi prie PATOGAUS stalo, bet jauti, kad širdyje NEPATOGU. Net kompiuteris nepadeda nus iraminti - skaus mas krūtinėje per didelis, kad tilptų į visagalio interneto rė mus. Staiga suvoki pramiegojęs svarbiausią. Bad Netikėtai pa matai reklamą, kurioje teigiama, kad Alexas Monaco suteikia galimybę grįžti į praeitį!!! Paskambini. Bet paslaugėlė mokama! „Kiek?“ - paklausi.

I I

O dabar atsakyk: KIEKSUMOKĖTUM UŽ GALIMYBĘ BENT VALANDAI GRĮŽTI Į PRAEITĮ?

II I I

AR UŽŠIĄ GAKOLEKCIONUOTUS LIMYBĘ ATIDUOTUM VIDAIKTUS SĄ GYVENIMĄ + IŠ PASKUTI NIŲ GRAŠIŲ ĮSIGYTĄ APYNAUJĮ AUTOMOBILĮ?

33

I I I I I

Paskambink brangiems žmonėms ir atiduok šiltus jausmus, kuriuos taip aky lai saugai! Prisipažink, kad pasiilgai. Juk pasiilgai? Padėkok tiems, kurie tau padėjo. Padaryk tai šiandien!!!

VELNIAIGRIEBTŲ, NEGITAU REIKIA PASENTI, KAD SUPRAST UM, KAS IŠ TIESŲ YRA SVARBIAUSIA?

O juk viską,ką čia kalbu, ut suvoki -nesi kvailas. Pats nuo lat susiduri su abejingais žmonėmis. Jie retai su tavimi atvirauja. Beveik nesako, kad tavęs pasiilgo. Ech... Taip paprasta pastebėti kitų žmonių trūkumus. Bet tu juk su jais elgiesi taip pat? Atsakyk, kada paskutinį kartą prisipažinai brangiausiam žmogučiui, kad jo pasiilgai? Kada padėkojai už tai, kad jis yra šalia? Šiandien!? Tyla... Reikėtų dažniau! Taip, taip, jaučiu visomis kūno ląstelėmis, kad nutuoki, kaip reikėtų elgtis. Už tai tave gerbiu ir myliu. Tikiu, kad suvoki tikrąsias vertybes, bet atsakyk, kodėl jomis nesivadovauji taip dažnai, kaip norėtum?

34

SVETIMAS RYTAS

Rytas. Pramerki akis. Vėl tai darai: lieti šaltą planšetės ekra ną, kuris padeda sekti ne tai, kas vyksta tavo viduje, o kažkur kitur, ne tavo šeimoj e, o pasaulyje + tu vėl Feisbuk iškėse, vėl ir vėl ieškai atsakymo, tik nežinai, Užstringi į ką. , bandydamas nuspręsti, kokį JPGpaskelbti profilyje. Jauties turintis mažai at minties ir pajėgumo tarsi sena nokija... Jauties taip, lyg rytas nėra tavo... Ar esi išbandęs šviežutėlę, ką tik įrašytą „Windows“ ope racinę sistemą? Veikia stebuklingai - „skraido“ . Kol neįrašai daugiau programų... Ir štai įsijungi brovvserį-kompiuteris tau sako: errrrrrrrrrrrrr. Diena... Mėnuo... Beveik metai... Operaci nė sistema dažnai stringa ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga

gaga gaga gaga gaga gaga gaga gaga

ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga

gaga gaga gaga gaga gaga gaga gaga

ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga gaga ga gaga gaga ga gaga gaga ga gaga gaga ga gaga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga

ga ga ga gaga ga ga ga gaga ga gaga ga gaga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga gaa ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga gagagagagaga ga ga ga ga ga ga ga ga a ga g g a ga ga ga ga ga ga ga ga ga

35

ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga ga, bet vis dar neperrašyta. Žmo nės mano, kad pakviestas meistras lyg Alexas Monaco pradės failuose , peržiūrės visus asmeninius kapstytis asmeniniuose perinstaliuoti JPG. BAISU! Et, kaip nemalonu! Dilema: operaci nę sistemą ar ne? Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ąr ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne. Taip ar ne x 300. Sistema užstrigo, atsakymo nėra - tas pats dedasi ir žmonių galvose! O juk kai kurių žmonių operacinė sistema browseris ir se niai paseno. Jie mato šį gyvenimą pagal 600 x 800 rezoliuciją.

36

Štai ką pamatytume , prisijungę prie standartinio Homo sa piensdarbalaukio:

Šiuolaikinėje visuomenėje žodžiai: „pramoga“ ir „laisvė“ reiškia ąt patį. Rezultatas- pasibaigusvienai pramogai, norisi kitos. Ranka refleksiškai ieško pultelio / telefono / feisbuko ikonos / cigaretės / buteliuko. Kodėl mes taip elgiamės? Mus valdo „programos“ ir įsitikinimai, kurie savaime įsijungia kas rytą, vos pramerkus akis. Būtent šie antikūnai (programos) tave apriboja. Kad būtų lengviau tas programas atsekti, suteikiau joms identitetą ir išdėliojau pagal prioritetus. Pradėsiu nuo vienos labiausiai paplitusių:

37

ĮSITIKINIMAS NR. 1: D Ė L VI SK O KA LTA S LI KI MA S

Man žodis „likimas“ taip švelniai skamba, kad norisi jį paku tenti! Kuti kuti! Žinai, mes su tavimi tai padarysime! Uždėsime likimui antrankius ir pažiūrėsime, ką jis mums pasakys... Jeigu tik jį pagausime... Gaila, bet nesu girdėjęs, kad kas nors būtų pačiupęs ger biamą maestro likimą ir įgrūdęs į narvelį. Būtų neblogai, ar ne? Taigi niekas nėra įrodęs, kad likimas tikrai egzistuoja! Bet kaž kodėl šis faktas kai kuriems žmonėms netrukdo jo kaltinti dėl jovalo, kuris dedasi jų gyvenime! „Ką tu kalbi, Aleksandrai? Likimas tikrai egzistuoja, pats jį mačiau!“ - bandys pasiteisinti žmogus, tikintis nematomomis jėgomis. Pasakysiu jam štai ką - numanau, kodėl tau patogu kaltinti likimą. Tikriausiai elgiesi taip dėl šių priežasčių: ^

priežastis. Likimas neturi raumenų! Patogu kaltinti tuos, kurie negali ateiti į tavo namus ir duoti tau į kaulus!

Tikriausiai šimtus kartų esi patikrinęs ir iš patirties žinai, kad apkaltintas likimas negali ateiti į tavo namus ir fiziškai iš spardyti tau subinės, kaip tai padarytų „pripūstas“ vyrukas, jeigu apšmeižtum jį dėl to, kad tau nesiseka. S

priežastis. Likimas negali paduoti tavęs į teismą.

Tu puikiai žinai, kad apšmeižtas žmogus gali paskambin ti advokatui, bet oras arba karma nepaduos tavęs į teismą! AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA! Visiems, tikintiems likimu, no

38

riu GARSIAI išrėkti tiesiai į veidą: UŽTEKS KALTINTI VISUS, KU RIE NEGALI SAVĘS APGINTI! POPIERINĖ KATASTROFA

Keisčiausia, kad pasiskundęs sau ir pažįstamiesiems dėl likimo, jautiesi taip, lyg būtum ką nors nuveikęs dėl savo atei ties, todėl nutari atsipūsti! Tada vėl eini užkąsti! Paskui į tuale tą ir čia, ant sosto, atlieki savo reikalą... Bet staiga tavo burna plačiai išsižioja irtu sušunki: „POOOOPIERIUS BAIGĖSI?! Kodėl būtent man taip nuolat nutinka?!“ - pagalvoji. TAU NESISEKA? KAŽKAS DANGUJE VISA TAI SUREŽISAVO? O gal tiesiog apsižio plinai? Nenumatei, kad tokia BAISI KATASTROFA dėl popieriaus tau atsitikti? Turiu tave guosti - žiopliu irnegimei. Tiesiog dar gali „nesusibičiuliavai“ su pa dėmesingumu atsakingumu... „Ne, Aleksai, tu nesupranti, tie, kuriantys likimus, tikrai ne sprendžia, kada turi pasibaigti popierius. Jie sprendžia daug svarbesnius, gerooooookai aktualesnius gyvenimo klausimus! Tai jie kalti, kad aš pavėlavau į susitikimą su svarbiu žmogu mi!“ - pareikš skaitytojas.OK, turiu atsakymą: jeigu tiki, kad kažkas iš dangaus tau trukdo, kodėl į susitikimą nenuvykai prieš 5 valandas? Juk tikrai nepramiegotum, jeigu užsistatytum 9 žadintuvus? Kita vertus, jeigu krai ti nenori pramiegoti pasikviesk žmogų pas save į namus!!! Manau, tai pakankamai geras sprendimas. VIS DAR GALVOJI, KAD DĖL PRASTŲ TAVO GYVENI MO RE ZULTA TŲ KALTASIKILMAS ARBARO O SĄLYG OS? LIKIMO KOMPETENCIJOS

Tikiu, kad likimas iš tiesų neturi galių, todėl jis nepajėgus sutrukdyti man daryti tai, ką noriu. Tarkim, pabūti su savimi, pasimėgauti tuo, ką gavaudovanų - GALIMYBE GYVENTI!

39

Kai vieną dieną pasijusiu šūdinai, tai reikš tik viena - buvau nerūpestingasšiknius, patingėjęs pasi stengtidėl savęs! Ir viskas... Likimas čia niekuo dėtas...

Bet aš ne visada toks buvau. Prisimenu savo pirmą kartą... Maniau, kad man pavyks pasikeisti, jeigu rasiu fai galvoje lą, atsakingą už įpročius, Ir pašalinsiu jį. Taigi skyriau laiko ir failą, paspaudžiau ant jo DELETE. pagaliau, mintimis apčiuopęs Iššoko lentelė:

Paaiškėjo, kad buvau vergas, priklausantis robotukų /la zerių armijai + mano operacinė sistema lagino,o virusai pasičepsėdami ėdė mano gyvenimą. Bet viskas pasikeitė. Nustojau kaltinti likimą, juk: Kaltinti likimą už atsiųstus yvenimo g išband ymus yra tas pats, kas restora ne kaltinti padavėj ą už tai, kadjis atnešė m eniu...

Žengiau dar toliau - pasiunčiauvelniop ne tik likimą, bet ir žodį „sėkmė“! P. S. Tikiuosi, madam, vardu Sėkmė, neskaitys to, ką pa rašiau kitame skyriuje. Juk jeigu tai padarys, ją ištiks šokas, lydimas insulto ir trigubo infarkto...

42

Kaltinti likimą už atsiųstus gyvenimo išbandymus yra tas pats, kas restorane kaltinti padavėją už tai, kad jis atnešė meniu...

ĮSITIKINIMAS NR. 2: „SĖKMĖ“

Niekuo neypatingą vakarą, žiūrėdamas mėgstamą serialą, iš girdau durų skambutį. Tingėjau, todėl neatidariau. Bet durų zvimbimas nenustojo. Teko pakilti nuo sofos. Atidariau. Prieš save pirmiausia išvydau prabangų blizgantį kostiumą ir tik tada jį dėvintį vyrą, rankose laikantį raudoną portfelį. Jis pasakė: —Noriu jus supažindinti su žymiausiais pasaulio žmonėmis, Monako princu ir... - Ne! - atsakiau,užtrenkdam as duris jam prieš pat onsį. Grįžęs į kambarį „nėriau“ į sofą ir serialą. Staiga pajutau skersvėjį -pakvipo gatve. Išsigandau. Tai buvo tas pats bliz gantį kostiumą dėvintis vyrukas. JIS ĮLIPO PRO LANGĄ! - Langažmogi, štišššššiščia! - surikau, bet langažmogis lyg vaiduoklis, galantiškai įplaukęs į kambario vidurį, tarė: - Atvykau pakeisti jūsų gyvenimą, pone! - nesulaukęs jo kios reakcijos, jis tęsė: - Jau rytoj į jūsų namus atskraidinsiu vienus geriausių Europoje bendravimo ekspertą Kristoferį Baratą ir finansų konsultantą, pardavimų specialistą Bodą Šaferį, kartu su jais ir Dalai Lamą, kurie įkvėps jus ir... - Ne, rytoj per televizorių prasidės krepšinio rungtynių se zonas, todėl neturėsiulaiko! - nesulaukęs pabaigos surikau aš. Bet langažmogis buvo užsispyręs. Išsiimdamas iš raudono portfelio sutartį, patikino, kad už suteiktas paslaugas jis pats susimokės, o man tik reikės pasirašyti dokumentus, kuriais su tinku priimti šią dovaną.

44

- Liuks, -pasakiau pasirašydamas dokumentus. Ryte mane pažadino keisti garsai. Pro langą pamačiau būrį sraigtasparnių. Jeeeeee! Pasaulinio lygio mokytojai atskrido tiesiai į mano namus, kad sukurtų tobulą ateitį. Netrukus jie „prasuko reikaliuką“ ir mano sąskaitoje atsirado inigų p - nusi pirkau kabrioletą! Man važiuojant Laisvės alėja, elitinės, ypač ištikimos ir tikrąją vertę suprantančios merginos lyg žuvys pra dėjo pačios šokti į jį! Žinai, kai perki kabrioletą,bonusą: gauni į galvą pirkėjui įsiuva Džeimso Bondo bajerius +52 pilkus sme genų atspalvius + Alexo Monaco žavesį + amžinai besitęsiančią laimę! Ech... Brangus skaitytojau, kiekviena kūno ląstele jaučiu, kad nuo pat pirmų šios istorijos akordų supratai, jog pasakoji mas apie langažmogį išgalvotas. Tačiau ši istorija atitinka dau gelio įsivaizdavimą apie tai, kaip kiti pasiekia svajonių: jie su kuo nors permiegojo / jiems tiesiog PASISEKĖ... Tiesą sakant, šią istoriją apie langažmogį sukūriau seniai, tik joje dar nebuvo sraigtasparnių (specialiai juos įterpiau, kad žmonės tikrai suprastų, jog ji išgalvota). Tačiau kai kurie vis tiek patikėjo šia pasakėle. Viena mergina, parašiusi man laiš ką, teiravosi, kelintais metais visa tai įvyko. Esu gavęs žurna listės laišką- ji prašė duoti langažmogio kontaktus(ei. paštą arba telefono numerį), kad paimtų iš jo interviu...

45

Langažmogis... Ech... Net jeigu tu, brangus skaitytojau, įkopsi į Everestą, jie ma nys, kad turėjai gerą pagalbininką, kuris tave ant to kalno už stūmė... Nesvarbu, kaip toli nueisi, jie netikės, kad pats viską pa siekei, manys, kad viską už tave padarė paslaptingas langa žmogis... AR SĖKMĖ TURIBURNĄ?

Vienas skaitytojas kartą po mano straipsniu parašė komen tarą: „Alexai Monaco, esi žmogus, kuriam šypsosi sėkmė!“ Norėčiau to žmogaus paklausti: kodėl taupydamas pinigus pirmam savo verslui (įkurti „adf“ studiją www.adf.lt), dirbau namų prižiūrėtoju ir ploviau klozetus? Abejoju, ar tai galima pavadinti sėkme! jeigu sėkmė būtų geriausia mano draugė, tikriausiai nebūtų reikėję trejus metus dirbti Anglijoje? Bet pri valėjau, nes nebuvo išeities. Turėjau didelę svajonę. Norėjau įkurti savo įmonę. Sutaupęs pinigų verslui, grįžau į Lietuvą. Maniau, kad įsi darbinęs įmonėje, susijusioje su svetainių kūrimu, suprasiu, kaip viskas veikia, ir tada įkursiu savąją. Taigi parašiau kelioms įmonėms, išsiunčiau joms CV su nuoroda į savo svetainę, kur buvau paskelbęs keletą darbų. Netrukus man paskambino Min daugas Juodaitis -„Elektroninių sprendimų centro“ vadovas (UAB „Rodiklis“ padalinys). Atsidūriau stikliniame jo kabinete, stovinčiame vidury didelio biuro. Čia jis pareiškė matęs mano svetainę ir siūlo dizainerio darbą. Dar šnektelėjome. Po 5 min.

46

vadovas, pakvietęs sekretorę Ramintą, paprašė jos paruošti įdarbinimo dokumentus. Sekretorė jau norėjo eiti pro duris, kai jis sušuko: „Palauk, įformink jį ne dizaineriu, o projektų vadovu.“ Tikriausiai per 5 minutes tapa u projektų vadovu dėl to, kad buvau labai užsidegęs + tikėjau savo jėgomis + turėjau konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti pardavimus. Po metų pa likau šią įmonę. Buvau pasiruošęs įkurti savąją, bet nesiryžau. Bet vieną dieną susipažinau su Tomu Statkumi. Jis pats man paskambino ir pasakė, kad turi programuotojų, bet jam reikia mano dizaino sprendimų. Susitikome Laisvės alėjoje. Netikė tai jis įtikino mane, kad privalau įkurti savo įmonę. Įkūriau. Iš pradžių klientų beveik nebuvo. Bet vėliau Tomas atskleidė ke letą savo paslapči ų. Parodė vieną svetai nę, kur buvo galima lengvai įvertinti esamą internetinės svetainės būklę + pavers ti ją „draugiškesne“ „Google“ paieškos sistemoms. Nebuvau ir nesu programuotojas, tačiau įdėjęs širdį, „išspaudžiau“ iš jos visas sultis. „Google“ pamėgo mano svetainę! Pakliuvau į pirmuosius „Google“ puslapius. Taikiausi į užsienį, todėl sve tainėje nurodžiau, kad dirbu su užsieniečiais. Pradėjo „snigti“ užsakymais. Gavau laiškų iš Amerikos įmonių. Kodėl apie visa tai pasakoju?

Mano tikslas- pabrėžti: sėkmė (jei tokia būtų) visais aukščiau išvardytais atvejais negalėtų man padėti, jeigu nebūčiau sukūręs svetainės!

47

Bet mano gyvenimas vyko ne tik internete. Per paskutinius penkerius metus patyriaudaug įdomybių. Viena jų - įkūriau muzikos grupę „Alejandro“. Buvome dviese: aš ir vokaliste. Kartą, paskambinęs vienam žmogui, įtikinau jį, kad pasiūdy tume TV3 poplaidoje „Kodėl?“ Ir štai išaušo filmavimo diena. Įsijungė prožektoriai, šviesos. Tada dar buvau ištroškęs popu liarumo ir laukiau tos lemtingos akimirkos. Ji atėjo! Tik ant sce nos pakvietė ne mane, o vokalistę! Juokingiausia, kad ji nežino jo, ką atsakyti į laidos vedėjos pateiktus klausimus. Paklausta, kaip buvo sukurta grupė, ji tiesiog tylėjo. Negalėjau į tai žiū rėti, todėl neatsiklausęs leidimo įžengiau į ekranų teritoriją ir klestelėjau ant sofos (tiesiai prieš laidos vedėją). Žiūrovai, darbuotojai, laidos dalyviai, buvę laidos filmavimo studijoje, dešimčiai sekundžių prarado kalbos dovaną... bet filmavimas tęsėsi. Taip patekau į televiziją. Kodėl pasakoju šią istoriją? Noriu akcentuoti štai ką: jeigu sėkmė tikrai būtų man dosni, pamačiusi, kad laidos prodiuseriai manęs nenori, susidrau gautų su jais ir sutartų dėl dar kelių pasirodymų televizijoje... Bet sėkmė negalėjo susikalbėti su jais - juk ji nėra žmogus ir nemoka šnekėti lietuviškai... Gerai,

užteks apie televizijas,

pereikime prie buitinių reikalų! Vienas žmogus man kartą pasakė: „Nepasisekė, sudegė pyragas!“WOW!Nepyk, bet pyragai dega tik žiopliams! Prisipažinsiu, kartais jaučiu, kad viskas mano gyvenime ei nasi lyg iš pypkės, tačiau tuo pat metu kai kurie dalykai kažkodėl krinta iš rankų. Tarkim, paskutinį kartą būdamas Anglijoje pasi tempiau koją. Taigi nusistebėjau, kad angelai tuo pat metu sau go mane ir nusigręžia. Gal sėkmė priklauso nuo jų nuotaikos?

48

„GUMINĖ“ SĖKMĖ [domu, ką tu laikai sėkme? Laimėjimą loterijoje? Pažintį su pupyte / milijonieriumi?

1. Pripūsta lėlė Jeigu tavo gyvenimo tikslas yra „pakabinti“ papingą mergi ną, natūralu, kad ją gavęs džiaugsiesi, lyg būtų nusišypsojusi fortūna, tačiau ši grandiozinė sėkmės apraiška neužtikrina, kad ilgą laiką būsi laimingas. Jau kitą dieną tavo lėlę gali pasi savinti kitas vyras! Ir ji tam neprieštaraus, nes tavo piniginė tik A dydžio - trigubai mažesnė už jos krūtinę!

2. Pažintis su milijonieriumi Tarkim, tau tikrai pasisekė - susipažinai su milijonieriumi: jis davė pinigų & verslo patarimų. Bet kur garantijos, kad tavo verslas nebankrutuos vos po metų? Vėlgi susiduriame su fak tu: pažintis su milijonieriumi nesuteiks 100 proc. garantijos, kad ateityje tau nebereikės galvoti apie tai, ką veikti toliau.

Kodėl trumpalaikę sėkmę verta pasiųsti kuo toliau? Jokia trumpalaikė sėkmė negali mums suteikti 100 proc. garantijos, kad iki gyvenimo pabaigos būsime laimingi. Būtent dėl šios priežasties protingiausia būtų susikurti laimę ne ant atsitiktinių, o ant gerokai tvirtesnių pamatų - amžinų, nesuvai dintų vertybių.

49

Tiems, kas vis dar laukia, kol jiems nusišypsos sėkmė: elkis su savimi taip, kaip norėtum, kad sėkmė elgtųsi su tavimi!

99

ĮSITIKINIMAS NR. 3: ESU NEREIKALINGAS KITIEMS DĖL T O , K A D . . . “

Jis išdidžiai lūkuriavo vitrinoje. Stovėjo ilgai. Bet niekas nesu sigundė. „Nesu matomiausioje vietoje, todėl manęs niekas dar ne pasirinko“, - pagalvojo jis. Bet netikėtai jis gavo šansą. Atsidūręs geriausioje vitrinos pozicijoje, apsidžiaugė: štai dabar manimi tikrai kas nors susi domės ir pasiims am n o! Bet praeiviai vis tiek į jį nežiūrėjo tai p, kaip į apačioje dešinėje padėtą paprastą pyragą. „Hmmmm, šis pyragas kažką turi, jeigu taip ilgai neužsibūna... Bet reikia tik palaukti, kas nors tikrai mane pasirinks“, - buvo įsitikinęs tortas. Ir laukė toliau. Kol neatsidūrė šiukšliadėžėje... Tortas buvo tik tortas, jis negalėjo išlipti iš šiukšliadėžės, perdirbti sa vęs ir pasidaryti skanesnis. Tačiau žmonės, norintys, kad juos pradėtų gerbti ir mylėti, gali tai padaryti. (Pasakojimas apie tortą nesibaigė, jį pratęsiu šio skyriaus pabaigoje.) Ne... Negaliu tylėti... Man pyktį kelia iki koktumo saldūs „vaikščiojantys tortai“, besiginantys dėl „pasaulinio lygio“ pasiekimų. Laiptelis po laiptelio jie lipa aukštyn, tikėdamiesi įrodyti, kad yra šio to verti. Pateiksiu keletą šiuolaikinių Homo sapienselgesio tipų, kurie tikisi užsitarnauti garbingą vietą vi suomenėje:

53

i.

Tortai - pagyrūnai

Jie giriasi vienas ki tam kiek, su kuo, kada. Jeigu tik galėtų, visus „pasiekimus“ susidėtų ant galvos, apipurkštų kremu, pri dėliotų blizgučių, karūnų, žvaigždučių. Tačiau niekas nenori tų žvaigždučių valgyti - jos plastikinės! Jeigu čia yra vaikščiojančių tortų, noriu jų paklausti: „Kokį tortą patiektum svečiams ant stalo?“ 1. Gražų, bet neskanų. 2. Skanų, bet nepakankamai puošnų? Galbūt aš klystu, bet neskanus tortas greitai atsidurtų šiukšliadėžėje... O dabar pakalbėkime apie tave, mielas skaitytojau. Nepyk, kad taip dažnai teiraujuosi asmeninių klausimų, bet juk knygos pradžioje pažadėjau, kad būsiu becukris ir įžūlus, o pažado rei kia laikytis. Taigi klausiu: Kokiu tortu norėtum būti? Patiktų sulaukti komplimentų dėl grožio ar skonio? M? Iš tiesų norėjau tavęs paklausti dar svarbesnio klausimo. Pasiruošęs? Kokių galų stengtis įtikti kitiems žmonėms? Tu ką-produktas*****?

54

2. Daiktų vergai

Šie žmonės daiktais bando įrodyti savo sėkmę. Daiktų ver gai siekia dar įspūdingesnio automobilio, švarko, naujesnio telefono. Tokio tipo atstovai tiki, kad už šiuos daiktinius įrody mus juos staiga ims ir pripažins vaikai, draugai, bendradarbiai. Tačiau gavę visa tai, šie žmonės vis dar jaučiasi vieniši, nepri pažinti. „Jaukas“ nesuveikia, todėl stengiamasi siekti, kilti dar „aukščiau“. 3. Titulų medžiotojai

Jie siekia karjeros. Kai titulų medžiotojai taps direktoriais, korporacijų vadovais, jie neišvengs panašios situacijos. Pasamdytas kompanijos direktorius priekaištauja įmonės savininkui: - Kodėl tu negali liepti darbuotojams mane gerbti? jie ma nęs nesiklauso! Savininkas: - Tu - direktorius, ką aš dar galiu pasakyti? Esu sutikęs „direktorių“, kurių statusu galima nusivalyti vieną vietelę. Pameni Spartaką? Tą vergą? Šis žmogelis netu rėjo jokio titulo, net naujausio išmaniojo telefono, bet paskui jį sekė minios. Kaip manai, ką jis tiems žmonėms sakė?

55

Mes mokomės „triukų“, grūdame į galvas gigabaitu s informacijos apie tai , kaip elgtis, kad sužavėtume žmones, užuot išmokę juos išgirs ti ir suprasti.

4. Šoumenai Jie siekia tapti įžymybėmis. Norinčiamšoumenu tapti galiu atskleisti paslaptį, kaip per 10-20 minučių tapti populiariausia persona Lietuvoje.Vienas iš būdų- be kaukės apiplėšti ban ką. Padaręs tai, taps įžymybe, populiariausia dienos persona. Pagaliau garbėt rošką aplankys „šlovė“! Tačiau šio žmogaus kiti vis tiek negerbs - jis bus žinomas, bet nepripažintas.Pa šoumenai, skelbiantys juokelius vyzdys yra Lietuvos feisbuko savo puslapiuose. Visk as, ką jie sugeba - profesionaliai vogti žmonių laisvalaikį. Šie šoumenaimielai pasirodytų per MTV / Fashion TV / BBC, tačiau neturi kuo sudominti šių kanalų. Jie nerašo knygų, negelbėja pasaulio nuo karų. Tokie žmonės gy laikų, bet ne venimą švaisto norėdami surinkti kuo daugiau tam, kad duotų ką nors vertingo žmonijai. Jie pradėjo ne iš tos pusės. Juk būti populiariam dar nereiškia būti pripažintam. Lietuva pilna populiarių žmonių, kurie nenutuokia, kaip iš naudoti savo žinomumą. Jie neišmano, kas svarbu žmonėms, nes tuo nė nesidomėjo. O artu žinai? Vienas „vožtuvas“ kartą pasiskundė neturintis pažinčių ir pinigų, kad galėtų bent saujelei nelaimingų žmonių padėti iš spręsti jų problemas. Štai ką jam pasakiau: „Įsivaizduok, šią akimirką gauni prieigą prie žinomiausio feisbuko asmens paskyros, gali ČIA ir DABAR pasakyti visam pasauliui ką nors, kas jį pakeistų į gera. Tam turi tik vieną mi nutę. Ką pasakytum?“

58

Vienas Du Trys!!! Na? Juk milijaaaaaaaaaardai žmonių laukia! Vieni ruošiasi atkimšti šampaną, kiti - iššauti fejerverkus poto, kai pasakysi jiems ką nors tikrai naudingo / prasmingo / reikšmingo! Bet ar tu žinai, ko šie žmonės nori, kuo jie gyvena? Kita vertus, ar tau tai įdomu? O taip! Alexas Monaco seniai pasiruošęs šiai stebuklingai akimirkai. Jis visada turi keletą žodelių, apibertų sarkazmu. O tu? KĄTU PASAKYTU M ŽMONIJAI? Nagi, kaip išnaudotum tą vienintelę galimybę? Gal užanty turi kokį juokelį? Anekdotą? Gal papasakosi, kiek merginų „patvarkei“ arba apie savo naują BMW? Vuuuuuuu. Atsiprašau, bet kol kas girdžiu tik vėjo švilpimą... Atsakyk, kaip pažintys, ryšiai, gyvenama vietovė galėtų tau padėti išspręsti šį uždavinį? O gal nepakankamai gražus tavo veidas arba kūno kontūrai kalti dėl to, kad vis dar nežinai, kaip pasitarnauti mūsų planetai? Užduosiu dar keletą klausimėlių. Prieš atsakydamas į juos, pasiruošk tušinuką ir atsakinėdamas ilgai nesvarstyk. Jau pasiruošei?

59

...Įsivaizduok: šią akimirką gauni prieigą prie JAV prezidento Barako Obamos feisbuko paskyros (daugiau kaip 45 000 000 sekėjų), gali ČIA ir DABAR visam pasauliui pasakyti ką nors gero, naudingo. Turi tik pusę minutės. Ką pasakytum?

60

Na gerai, šiek tiek supaprastinkime užduotį.

61

Ką pasakytum lietuviams, gavęs progą pa sirodyti per TV žinias?

62

Ką pasakytum savo miestui arba rajonui?

63

Ar gali tiems žmonėms, kuriuos taip dažnai sutinki, pasakyti ką nors naudingo, kas neįžeistų, bet įkvėptų ir... Šiek tiek labiau susiaurinkime užduotėlę: ką tu pasakytum sau?

64

Tam, kad senatvėje nebūtų gėda ir pats nesigirtum anū kams savo pasiekimais (kaip Elas Bandis savo „visatos“ dydžio laimėjimais- mokykloje įmuštais keliais įvarčiais), klausiu dar sykį: „Ką iš tiesų gali padaryti naudingo, kad žmonės imtų labiau tave gerbti?“ Atrodo, tu nieko nemoki, nesi patyręs. Ir tikrai nenusipel nei visuotinio pripažinimo. Abdelis Selousas manė taip pat. Šis vyras tiesiog darė tai, ką reikėjo... Ir vieną dieną apie jį pastatė filmą „Neliečiamieji“Untouchables ) (2011 m.). Tai filmas apie neįgalų žmogų, kuris buvo nelaimingas, kol šalia atsirado afroamerikietis, mokantis į pasaulį žvelgti paprastai ir su šypsena.

65

PASAKOJIMO APIE TORTĄ TĘSINYS

Tortas gulėjo šiukšliadėžėje. Laukė savo galo. Staiga čia atkeliavo dar vienas tortas. Nuo krintančio kepinio nubyrėjo plastikinės geltonos (paauksuotos) žvaigždės. Tortų žvilgsniai susidūrė. Jie pradėjo skųstis vienas kitam: - Manęs niekas nenorėjo. - Ir manęs... - tarė tortas, visą amžių išstovėjęs an t prekys talio. - O tas obuolių pyragas taip ir liko stovėti? - Pyragas? Ne, jį kažkas pasiėmėnamo. Žiauriausia, kad pasiėmė net šakotį... - Echhhhh, niekam mūsų nereikia! - pasakė išmintingas tortas, kuris jau seniai gulėjo šiukšliadėžėje. - Otu tiki reinkarnacija? -Taip. Kuo norėtum būti, kai tave perdirbs? - Obuolių pyragu... Otu? -Aš? Norėčiau būti vanden iu... - po ilgos pauzės išdidžiai tarė patyręs tortas taip, lyg kadaise jau būtų buvęs vandeniu. - Kodėl vandeniu? - Tortą žmonės valgo retai, pyragądažniau, o vanduo jiems reikalingas kasdien.

66

ĮS IT I KI NI MAS N R . 4 : „MANĘS NEGERBS, KOL NETURĖSIU DAIKTINIŲ ĮRODYMŲ“

Mes, žmonės, kasdien apvalioje salėje (vadinamoje ), Cerebrum žaidžiame teisininkus. Mes patys save nuteisiame. Argumentai: 1. Neturime to, ką turi kiti (netinkamos kūno detalės, per žemas statusas arba...) 2. Esame neverti laimės, nes... (priežasčių atsiras visada). BastaiMediniu

plaktuku bach f bach. ..

Okaip tavo galvoje vyks ta teismai? Kokiais {rodymais rem damasis priverti save kentėti? Ar turi teisėjo diplomą? Ar tau už tai moka? Teisėjais dirbame ne tik mes, neatsilieka ir tie, kurie nutei sia mus už tai, kad neatitinkame jų laimingo žmogaus etalono. Kalbu apie vadinamuosius tarakonus.

TARAKONAI Jie dievina narplioti tokias užduotėles kaip, tarkim, išsiaiš kinti, kiek kas uždirba. Tu išsišiepęs parodai naujausią auto mobilį, o jų pirmas klausimas būna: „Kelintų jis metų?“ Kaip atsikratyti tarakonų? Įsigyti naikinimo priemonių? Ne, mielas drauge... Protingiau liautis „trupinti ant grindų“ - nustok girtis!

67

Tačiau problema akimirksniu niekur neišgaruos. Tarako nai yra velniškai dėmesingi. Todėl jie vis tiek klausinės, ar tu tebedirbi senajame darbe, ar padidino atlyginimą ir t. t. Taip yra dėl to, kad vis dar mėtai trupinius - plika akimi matomas užuominas. UŽUOMINOS Įsivaizduok, gatvėje sutinki seną pažįstamą. Ji atrodo kaip moteris dešinėje.

Būtų keista klausti, kaip jai sekasi. Jos gyvas veidas, natūra li šypsena sako tavo pasąmonei: „Man viskas gerai, gyvenimas veža!“ Ko gero, tau nekiltų klausimas, ar ji uždirba pakankamai pinigų. Turbūt nesišypsotų, jei uždirbtų per mažai. Vien veido išraiškai būtų galima skirti visą poemą. O kokią informaciją ap linkiniams atskleidžia tavo judesiai, mimikos? Kokius trupinius ir užuominas jiems mėtai? Juk visa tai -akivaizdžiausitavo sė kmės įrodymai.

68

Formulė: Esi turtingas + nelaiminga išraiška = įdomus Esi neturtingas + laiminga išraiška = įdomus Esi turtingas + laiminga išraiška = tobulybė Esi neturtingas + nelaiminga išraiška = O

Kaip manai, iš kur žmonės žino, kad esi nepakankamai tur tingas? Ar jie apie tai perskaitė laikraščiuose? TV? Kas jiems apie tai papasakojo? Juk iš tiesų niekas negali pasakyti, kiek tu uždirbi, net CŽV. Aišku, jie galėtų, bet tikriausiai tai būtų per brangu. Tarkim, keletas mano milijonierių draugų lietuvių mūsų šalyje nedekla ruoja savo pajamų... Supranti, apie ką aš? Tik mūsų veiksmai parodo aplinkiniams, ko pasigendame, kas mums labiausiai rūpi, kuo tikime, apie ką svajojame.

69

AR NE PER DAUG STENGIESI DĖL KOMPLIMENTŲ?

Monake pilna pagyrūnų. Fuuuuu. Šlykštu. Jie porina apie tai, kiek namų, automobilių turi. Otu apie ką pasakoji? Esu lai mingas, jei ko nors pasiekei: įkūrei kompaniją, gavai apdova nojimą. Tačiau nustok tuo girtis. „Apie ką kalbėti, jei ne apie pasiekimus?“ Čia ir parodyk savo išradingumą, visą vidinį grožį. Kalbėk apie tai, kaip pasiil gai žmogaus, su kuriuo ką tik susitikai. Juk tai tiesa? Pasakyk, kad džiaugiesi jį matydamas. Primink paskutinį jūsų susitiki mą, paatvirauk, kaip buvo miela. Papasakok kokią nesąmonę, tarkim, kad naktį gerai miegojai, paklausk, kaip miegojo pa šnekovas. Patikėk, panašūs pokalbiai nėra kvailesni už pašne kesius apie tavo pasiekimus. „Aš būsiu nuobodus, toks, kaip visi, jei kalbėsiu apie nie ką“, - pasakys kuris nors skaitytojas. Kartoju: geriau būti nuo bodžiu žmogumi, nei nuobodžiai kalbančiu apie savo darbo problemas, bandančiu įrodyti, kad jis tikraaaaaaaai turi darbą ir nėra koks nevykėlis. Vidury pievos, miške, dainavo raudona ryški įžūli musmirė: - Pažiūrėk į mane! Nėra gražesnės musmirės už mane! Staiga šnaiiiii, grybautojassu koja per kepurę! O baltas grybas šešėlyje ramiai po eglute stovėjo, garbingai tylėjo, šeimą ir ateitį kūrė, ir nuostabų pasaulį stebėjo.

70

Esu sutikęs labai daug musmirių, kurios, stokodamos dė mesio, m i asi plano B- bando daiktais įrodyti, kad yra šio to vertos. Tokie žmonės mielai pasirinktų restoraną su prastes niu virėju, jei tik to restorano langai būtų gatvės, kurioje stovi „Aston Martin“, pusėje. Jų uždarbio ataskaitų niekas nekabina ant lentos. Kad įrodytų finansinę galią, jiems tenka pirkti didelę jachtą. Tačiau kiti taip pat turi didelę jachtą, todėl šios tarp jų nesimato - tai gana svari priežastis, verči anti užsakinėti vie šųjų ryšių agentūrų straipsnius. Deja, ant šių straipsnių tupia musės (nes šūdaispatepta),o gerų komentarų - nulis... To kiems žmonėms prasideda depresija. Kai kurie šoumetampa nais. Vienas iš tokių veikėjų internete skelbia nuotraukas tik su „Moet“ šampanu. Viename iš vaizdo įrašų išsimaudė į vonią supylęs šimtą butelių šampano. Ir ką? Taip elgdamasis jis ne gavo Anglijos karalienės apdovanojimo (kaip „The Beatles“). Pinigųjis vis dar turi, o pripažinimo- ne... „Gal man mesti darbą? Aš ir be pinigų galiu išmokti jaustis laimingas,vertinamas aplinkinių...“ - kam nors kilo klausimas. Ne-e-e-e-e-e. Mano mintis kitokia:

Visi yra girdėję, kad laimė ne piniguose, bet beveik niekas tuo netiki. I r nepatikės tol, kol patys tuo neįsitikins.

71

Iš pradžių gerai būtų su sikrauti ne turtus, o geriausias žmogiškas savybes. Tiesiog tapti ŽMOGUMI, kad vėliau nereikėtų grįžti į pradžių.

Siulau trumpam atsidurti turtingo žmogaus kailyje, kad pats pamatytum, su kuo susiduria turtuoliai. LAIKO MAŠINA Pasitelkime vaizduotę ir persikelkime į 2030-ųjų vakarėlį, kuriame bus „labai daug šviesų ir garso“. Šią vietą pavadinki me „diskoteka“, o vakarą - „tavo triumfo akimirka“. Pradėkime skaičiuoti! 10... 9.. . 8

.. .

7.. .

.. .

6

5.. . 4..

.

3.. . 2.. . 1..

.

o...

74

YahooooolW Sveikas

atvykęs į ateitį! Į 2030 metus, kur esi turtingas + vilki prabangų švarką + vairuoji išsvajotą auto mobilį! Kitas kadras: Su automobiliu „įplauki“ į naktinio klubo aikštelę, bet ne Pirst- durys per siau gali įvažiuoti į klubo vidų. ros. Gaila, juk merginos matytų tavo pasididžiavimą... Staiga nusiram ini. Uhhhh. „Koks buvau kvailas“, - pagalvo ji prisiminęs, kad turi kozirį - savo auksinį laikrodį! Ne tu, o laikrodis „vedasi“ tave į diskoteką. Voila, moterys pradeda į tave žiūrėti. Viena sako draugei: „Pažiūrėk, kaip šis vaikinas laiko atkišęs ranką... Keistuolis.“ Viskas... Tu pralaimėjai žaidimą. Grįžai namo vienas. Gerai, jei supratai, kas įvyko. Ojeigu ne?

75

Nauji daiktai ir aparačiukai nepavers tavęs tuo, kuo norėtum būti. Daiktai netu ri mygtuko, ant kurio parašyta: „Tap ti laimi ngam“ arba „įgau tipasitikė jimo Tas mygtukas tavo galvoje!

TECHNOLOGIJŲ SVARBA

Mes visi turime tokių pažįstamų, kurie tikriausiai iki pat gy venimo galo tikės, kad įsigijus gražesnių daiktų, tarkim, auto mobilį, jų gyvenimai mirkt ir pasikeis: jiems bus lengviau gauti darbą, sulaukti pripažinimo, nusikabintimerginą. Įdomu, ar jie kada susimąstė, kaip Leonardui da Vinčiui pavyko pasiekti tiek daug be greito automobilio arba telefono?! Jeigu palygintume Leonardo da Vinčio ir šiuolaikinio Homo sapiens galimybes, galėtume teigti esantys dievai: turime visą pasaulį telefone ir tikrąja žodžio prasme nardomeinternete! Bet tu žinai,kas at sitiktų, jeigu vandenyje būtum ištisas valandas? Tau sutrauktų kojas, rankas! Mums, civilizuotiems žmonėms, taip ir atsitiko!!! Tik šiuo atveju daugumai suparalyžiavo smegenis! Man labai gaila technologijas kuriančių mokslininkų. Kai kurie nori sukurti protingą ir jausmingą robotą, panašų į žmo gų. Tiems naivuoliams noriu pasakyti štai ką: brangieji moks lininkai, patikėkite, jeigu robotas taptų protinga būtybe, jis tikrai nenorėtų leisti laiko tarp keturių sienų! Galiu patikinti, jeigu robotas „gaus smegenų“ - nesulaikysite jo laboratorijo je. Taigi tai jums, mokslininkai, reikia įskiepyti proto! Tai jus reikia atgaivinti ir nusiųsti pas žmonas į namus! Tai jus, o ne robotus reikia išmokyti gerbti, suprasti ir mylėti gyvenimą! Artu myli gyvenimą? Kada pagaliau įkvėpsi oro visa krūtine ir garsiai išrėksi: „Esu laimingas žmogus!“ O gal tau svarbiau „pasididinti vertę“?

78

Technologijos arba daiktai nepadidina mūsų vertės, nes visų mūsų vertė vienoda. Yra manančiųjų priešingai. Kai kurie Įsitikinę, kad tu prastesnis už juos. jie skirsto žmones pagal kilmę, odos spalvą, uždarbį, storį, plotį, ūgį, politines ir kitas pažiūras. Jeigu tau tokie žmonės nepatinka, žinok, jų vertė nėra mažesnė už tavąją. Netgi tuo atveju, jeigu esi turtuolis arba tiesiog teisuolis genijus, tavo vertė ne didesnė už jų ! Nie kada nebuvo ir nebus! Iš tikrųjų apie vertę net nedera kalbėti. Viskas, ką turi žinoti: tie, kurie neskirsto kitų j kategorijas, turi daugiau laiko sau ir gyvenimui.

ĮSITIKINIMAS NR. 5 „JEIGU BŪČIAU GRAŽESNIS...

Atsakyk sau į šį klausimą: Ar kada matei labai laimingą, besišypsančią, grakščią, ele gantiškai išsitiesusią, tvarkingą ir pasitikinčią savimi, bet ne gražią moterį? Kokiomis savybėmis pasižymi gražus žmogus? Kas labiau žavi aplinkinius: išorinis ar vidinis grožis? Dėl kurio turėtum stengtis labiau, kad pasiektum pripažinimą? Atsakysiu tau į šiuos klausimus. Iš pradžių išsiaiškinkime, ką tau gali duoti išorinis grožis. Išorinis grožis yra neįtikėtinai galingas įrankis / ginklas. Tai tarsi naikintuvas. Tačiau ką gali padaryti su naikintuvu, jei ne moki juo skraidyti? Yra žmonių, manančių, kad išvaizda lemia jų gyvenimą. Taip, ji turi įtakos, tik ne tokios, apie kokią rašoma moterų žur naluose. Įsivaizduokime, kad mane tituluoja simpatiškiausiu vyru ku. Ir ką? Kur man šį faktą kišti? Ar jis padės prasimaitinti? Kur dėti gražią, prabangią jachtą, stovinčią viduryje Vilniaus? Gra žuolės merginos... Vadinamojo išorinio grožio dovana suteikia joms galimybę būti šalia 70-mečio senuko ir vaidinti sėkmingą santuoką. Šiosjaunutės manekenės yra tokios „sėkmingos“, kad nesugeba susirasti tokio paties išoriniu grožiu pasižymin čio jauno, turtingo vyriškio. O gal joms to nereikia? Gal šioms merginoms nereikia to, ko reikia vyrams? Gal jos iš prigimties kitaip supranta žodį „gražu“?

80

Žodžiai „grožis“, „patrauklus“ kai kurių žmonių suvokiami kaip materialūs įrankiai, skirti tam, kad jie pasijustų laimingi. Tokie vyrai, pamatę filmą „Transporteris“, įsivaizduoja, kad tas raumeningas vyrukas (Jasono Stathamo veikėjas) yra tobulas. Jie eina sportuoti, dirba tam, kad įsigytų automobilį. Vasarą jie kaip statulos stovi Palangoje šalia naktinio klubo. Viskas, ką jie daro - žiūri į panas ir kalbasi: - Matai tuos kairiame kampe geriančius šampaną. Jie turi visas mergas... - Matai tą paną dešinėje?6 balai... Taip, jie taip kalba. Neeeee, negaliu tylėti. Nelaikysiu liežu vio už dantų! Noriu išrėkti jiems tiesiai į veidą: „Jeigu nori užkariauti moterį, žinok, jai tikrai nereikia tokio vyro, kokį, TAVO MANYMU, ji norėtų turėti.“ Tai - ne viskas. Šiais emtais prie „Mojo“ vienas mano pa žįstamas, turintis didžiulį pilvą, gulėjo ant nugaros, o gražuolė žmona, glostydama jį, suokė: „Dievinu tavo pilvuką.“ TAVO ŠOR I INIO GROŽIO SVAR BA VISUOMENĖJE

Ar politikoje grožis naudingas? Kiek jaunų gražuolių įsitvir tino Seime? Sakoma, kad Lietuva yra gražuolių kraštas. Kodėl tuomet nė viena lietuvė nesifilmuoja Holivude arba nėra užkariavusi pasaulinės muzikos scenos? Jokia atlikėja, turinti įspūdingus išorės duomenis, išskirtinius veido bruožus, netapo žinomes nė, nei atlikėjas, pseudonimu DEADMAU5, turintis pelės galvą. Ar vis dar netiki, kad veidas, ūgis, plotis nereiškia VISIŠKAI NIEKO? Kaip manai,ar ši „pelė“, kurią rodė per T MV žiūrimiausiomis valandomis, įtakinga? TAIP, NES ŠIS ATLIKĖJAS TURI PELĖS KAUKĘ. Kitiems nesiseka taip, kaip jam, nes jie nevalgo sūrio...

81

Velnias... Vis dar negaliu pamiršti atlikėjo su pelės kauke... Tas vaikinas žino, kad jokios išoriškai pagražintos moterys, su rinktos į grup ę ir pavad intos „Naujos Oliali a pupytės“, negali pasiektito, kas pavyko jam. Storis, ūgis, veidas- visa tai taip nesvarbu, kad aš sutikčiau sustorėti tam, jog tai [rodyčiau. Su tikčiau tris kartus per dieną valgyti mėsainių ir keptų bulvyčių šventykloje Savanorių prospekte Kaune. Kita vertus, kažkas jau padarė tai, ko aš visada troškau. Vienas vyrukas sustorėjo, kad įrodytų, jog išvaizda iš tiesų nereiškia nieko. Jis apsirengė storulio kostiumą ir kalbino merginas gatvėje taip maloniai, kad šios mielai dalydavo jam savo telefono numerius. P. S. Nesakau, kad tau nereikia ūpi r ntis savimi - sportuoti, pirkti odos priežiūros priemonių. Kodėl gi ne, tik nereikia pa miršti, kad tai tik priedai. Išorės grožio priemonių verta įsigyti tuomet, kai išmoksi žavėti aplinkinius kitais būdais.

Turėtum būti tarsi velniškai skanus obuolių pyragas, kurį norisi valgyti net tuomet, kai jis patiektas ne auksinėje lėkš tėje. Net je i esi beformis. Turėtum būti skanus ir be vanilinių ledų. Tik kodėl neuždėjus jų ant viršaus? Vaniliniai ledai - tai tavo grožio priemonės, o štai pyragas - TIKRASIS TU...

k,

Tai, ką pasakojau, yra girdėta. Nieko naujo. Juk savaime aišku, kad vidus gerokai svarbesnis už išorę, tiesa? Bet tavo pasąmonė vis tiek teigia priešingai. Tu sakai: „Hm, o juk Alexas Monacoteisus!“, bet smegenimsnepatinka, kai bandoma atsikratyti informacijos, kuri saugiai gulėjo čia10 metų - pilkoji masė įprato prie jos kaip tu prie kėdės, stovinčios kambaryje. Taigi nori to ar ne, seni įsitikinimai vis tiek vers tikėti tuo, kad tavo gyvenimas priklauso nuo išorės, o ne nuo poelgių. Pameni filmą „Žmogus oras“? v Jame mergina susižavi man dagiu ir išradingu voru! Kai ji pirmą sykį pabučiavo vorą, net nematė jo veido... Pulkai Holivudo filmų kūrėjų mėgino žmo nėms perduoti žinią, kad svarbiausia yra poelgiai, ne išorė. Tai galima pastebėti ne tik filmuose. Tu pats esi matęs, kaip mo terys leidžia šunims save bučiuoti. Ožmonės vis dar tiki, kad jų veido bruožai, kūno sudėjimas trukdo sulaukti moterų dė mesio. Taip, trukdo, bet tik todėl, kaddepresuoja jie dėl savo išvaizdos labiau nei šunys. Tie ilganosiai elgiasi taip, kaip nori, jie negalvoja: „Oi, mano snukis per ilgas“ arba „Kas bus, jeigu aš pabandysiu palaižyti tai panai veidą, o ji nenorės?“ Būtent dėl to šunys gauna tai, ko nori. Vis dar jaudiniesi dėl išorės? Kai kurie vyrukai prisikuria per daug problemų. Dėl to juos apgauna žmonos. Ne visos, bet apgauna. Moterys pasiilgsta šiltų, natūralių vyrų.Bičiukų, kurie vertina save tokius, kokie yra... Dviejų žmonų pokalbis viešbučio tualete: -Jis turi kažką tokio. Negaliu pasakyti, ką. - Na taip, ir aš norėčiau... - Su juo taip gera kalbėti apie nieką... Kartais man iš tiesų gaila moterų. Ne dėl to, kad jos patiria nuostabų seksą su atsitiktiniais vyrukais. Man jų gaila todėl,

84

kad jos gyvena su „mirusiais“ vyrais, kurie mano, kad jų kar jera, meilės reikalai priklauso nuo išvaizdos ir pinigų kiekio seife... Ar žinai, kodėl moterys eina į kairę? Todėl, kad jų vyrai nesi jaučia gerai dėl prasimanytų priežasčių. Man patinka aktorius Leonardas DiKaprio. Jis žino, kaip suvaidinti nemalonų, atstu miantį žmogų. Tam reikia sukaupti daug vidinio pykčio, susi kūprinti. Dar reikia prisiminti blogiausias gyvenimo akimirkas. Kūnas, judesiai ir veidas. Tai trys galingiausi ginklai, kurie be žodžių išreiškia žmogaus vidinį (ne)grožį, tuštumą, kultūrą, pa garbą aplinkai ir sau. L. DiKaprio reikėjo pasistengti suvaidinti blogiausias Getsbio emocijas, o milijonams Žemės gyventojų tai pavyksta natūraliai. Jie savaime žudo save, mąstydami apie impotenciją. Mąstymas apie impotenciją sukelia dar didesnę impotenciją, kuri sukelia dar didesnę impotenciją, kuri suuukeeelia, kuri suuuuuukeeeeeeeliaaaaaaaa! STOP!!! O 0 O 0 Užteks galvoti apie tai, kas galėtų nutikti, jei atrodytum geriau. Kodėl žmonės negalvoja, kas būtų, jei jie atrodytų blo giau?

85

„OPERACIJA*

Kartą turėjau susitikti su vienu pažįstamu, bet jis telefonu pasiskundė, kad žmona ligoninėje. Paklausiau, ar galiu atva žiuoti, o jis paaiškino: „Ne, viskas gerai, jai atliko krūtų didi nimo operaciją.“ Supratau, kad man ten nėra ką veikti. Staiga prisiminiau, kaip jis kažkada sakė, kad jo žmona nori mokytis šokti striptizą... Pasididinus biustą, draugo žmona akimirksniu įgavo pasiti kėjimo, sulaukė kito vyro dėmesio ir pabėgo su juo. Klausimas: ar ji būtų sulaukusi naujo meilužio dėmesio nepasididinusi biusto? Taip, o gal ir ne. Diskutuotina. Bet jeigu jos pasitikėji mas savimi būtų didesnis už biustą, tikriausiai nereikėtų kimš tis implantų? Tik sunku įsivaizduoti, kad turi didelį biustą, jeigu jo neturi? Žinai, iš tiesų aš būčiau už krūtų didinimo operacijas, jeigu prieš tai chirurgai pašalintų šlykščių minčių atliekas - šlakus, susikaupusius tokių lėlių galvose. Bet chirurgams neapsimo kėtų to daryti, ir tu žinai kodėl - juk viską, ką kalbu, tu puikiai supranti! KAS MAN GRAŽIAUSIA ŽMONĖSE?

Dievinu žmones, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, ir kaip tai pasiekti. Jie išmintingi ir jiems nereikia, kad kiti tai patvirtin tų. Jie nelaukia komplimentų, neklausia aplinkinių: „Kaip aš šiandien atrodau?“ Esu sutikęs tokių laimingų šunsnukių. Jie nesuka galvos dėl išorės problemų. Jiems visiškai nesvarbu, kad slenka plaukai ir sulaukė garbingo amžiaus. Tokie žmonės

86

žino, kad senatvė siejama ne su praradimu, o su įgijimu (kalbu apie patirtį, išmintį, ramybę).

Jie suvokia, kad kovoti su raukšlėmis tai iškeisti laiką su brangiu žmogumi į kliniką baltomis sienomis.

Jie neturi tikslo susipažinti su žmonėmis tam, kad turėtų daugiau projektų ar gautų naują darbą. Štai kodėl jų pokalbiai nesisuka vien apie tai. Jie neateina į vakarėlį ieškoti naujų santykių, nesidairo ap link tarsi šakalai šniukštinėdami naujos pažinčių aukos. Tokiems žmonėms nereikia alkoholio, kad atsipalaiduotų. Jie sugeba mėgautis tuo, kad yra čia ir dabar. Jie yra švarūs - nusiplovė po „išminties dušu“ didelę dalį negražių įpročių, minčių, prisiminimų. Tokie žmonės yra tikras lobis tiems, kas ieško darbuotojo, draugo, antros pusės. Jais paprasta susižavėti. Šalia jų paprasta GERAI JAUSTIS.

87

ĮSITIKINIMAS NR. 55: „ESU VIENIŠAS“

Ar dažnai tai jauti? Vienišumą? jis kaip jūra, atrodo, nesibaigs niekada. Tačiau vieni šią jūrą bando persiirti, kiti (laimingi šunsnukiai) su laiveliu nuplaukia į gražiausias jos vietas. Seniau nemėgau vienišumo. Bet viskas pasikeitė, kai san tykiai sueks pradėjo svilti. Svilo, svilo ir... Kai atsisveikinau su buvusiąja, j mano duris pasibeldė visų žinama, populiarioji vienatvė, tik, užuot bėgęs nuo jos, pasiel giau vyriškai -griebiau ją žu rankos ir įsisiurbiau tiesiai į lūpas. Pradėjau „mylėtis“ su ja - automobilyje, miške, duše Gausda mas kiekvieną kūnu bėgantį lašą). Trumpai tariant, vienatvė tapo mano meiluže. Tačiau tai buvo tik mažas žingsnelis link to, ką sužinojau ir ką noriu tau papasakoti. Tik prieš pradėdamas šį labai intymų pokalbį, turiu trinkte lėti tau per užpakaliuką (vyrams per subinę) už tai, kad tapai dar viena suaugusiųjų kopija. Tu, kaip ir jie, išmokai, kuo gali ma „užlopyti“ vienišumą. Štai priemonių sąrašas: • titulai • alkoholis • pramogos • bandymas užsitarnauti komplimentų • neatsakingas seksas • guminiai, metaliniai, plastikiniai daiktai ir 1.1.

88

Bet skersvėjis tebepučia? Ogal naujas romanas ar vestu vės viską pakeistų? Neeeee, geriausias dalykas, kurį gali pada ryti gyvenime - tai pavergti vienatvę, priglausti ją kaip šuniuką ar kačiuką, išjodinėti kaip laukinį žirgą. SALDI... Tai įvyko praėjusią vasarą. Su draugais -Sauliumi ir San dra - prisėdome „Pizza aJzz“ Laisvės alėjoje. Mums bekalbant užsisakiau obuoli ų pyrago. Galiu pasakyti, nekoks... Oaš jį laaaaabai mėgstu. Visa širdimi. Žinai, net specialiai keliavau po pasaulį, kad rasčiau skaniausią obuolių pyragą. Radau. Yra tokia vieta, kur... Oi, atsiprašau, kartais užsiplepu apie pyra gus. O juk ne apie tai norėjau pašnekėti. Šis pasakojimas ne apie mano dievinamus obuolių pyragus - jis apie moterį,ku rią pamačiau priešais esančiame restorane. Ji sėdėjo prie ma žyčio staliuko. Užsisakiusi, regis, pyragėlį moteris labai lėtai, sakyčiau, rafinuotai, tiesiogine žodžio prasme „santykiavo“ su pyragaičiu. Su pasauliu. Ir su savimi. Ji nespoksojo į mobilųjį telefoną, nesidairė aplink. Ji sėdėjo tiesi, nesikūprindama. Atrodo, toji moteris atėjo čia „pasmaližiauti“ vienatvės. Seniai nemačiau, kad kas nors vedžiotų vienatvę už pava dėlio! Atrodo, ji žinojo, kaip būti laiminga. Ta moteris man pri minė paveikslą„Saldi vienatvė“. Edmund Blair Leighton

(1853-1922)

„Štai kaip turėtų atrodyti žmogus, kuriam nereikia, kad kas nors jį linksmintų“, - pagalvojau. Tos moters šarmas buvo toks galingas, kad nustojau klau sytis Sauliaus galvodamas, kur ji viso to išmoko. Gal prieš gimstant Dievas suteikė jai privilegiją? Manai, tu jos neturi? Tikriausiai nežinojai, bet prieš pat tavo gimimą įvyko ste buklas. Pas tave į namus buvo užsukęs barzdotas senučiukas, o prieš išskrisdamas ant staliuko tau paliko VIP bilietuką. Tokį paauksuotą. Taip, būtent tau, o ne Jonui iš Aliaskos. Tačiau bloga naujiena, kad barzdočius šiuos VIP bilietukus išdalijo kiekvienam šios planetos gyventojui. Bilietą gavo net tavo kai mynas, kurio taip nemėgsti. Tačiau tas kaimynas-tikras ožysnesugebėjo pasinaudoti bilietuku... Nesugebėjai ir tu... Pyksti už mano atvirumą? Bet aš pasitaisysiu, pranešdamas tau labai gerą naujieną. Matai, beveik niekas tais bilietais taip ir ne-pasi-nau-do-jo!!! Išskyrus tą moterį, kurią mačiau Laisvės alėjoje, ir laimingą šunsnukį, apie kurį pasakojau knygos pradžioje. Šie žmonės patys turėjo užlipti į VIP tribūną. Tikriausiai buvo sun ku ir jie daug dirbo. Štai ir visa paslaptis... Vis dar tiki, kad laimingi žmonės yra privilegijuoti? Esu įsi tikinęs, kad jie neturi atskiro, specialiai jiems skirto prekybos centro, kuriame galėtų įsigyti kilogramą pilnatvės su morko mis... Mes visi lygūs. Visi turėjome ir turime vienodas galimybes. Gimėme turėdami smegenis. Klausimas tik, kas dažniau „plau na galvą iš vidaus“. Kaip „plautis galvą iš vidaus“? Norintie siems siūlau kasdien palįsti po išminties dušu ir nusiprausti dalelę tų nereikalingų įpročių, minčių, blogų prisiminimų. Ban dei? Padaryk tai! Mmmmm. Tas nuostabus jausmas po dušo, pameni?

90

Kada paskutinį kartą taip jauteisi? Kartais visiškai nuogas gulėdamas šiltoje lovoje visu kūnu apglėbiu palaimą. Ne, ne pasaulis, aš apkabinu jį geriausiais pojūčiais ir emocijomis. Glamonėju lūpų, rankų, veido recepto riais. Visais, kuriuos turiu. Neįmanoma jaustis vienišam, kai jauti tai. Pabandyk atsiriboti nuo rūpesčių ir pagalvok apie visus re ceptorius. Pajusk juos visusvienu metu. Kad visa tai patirtum, turi praplatinti, atlaisvinti nuo blogų minčių magistralę, besi tęsiančią iki smegenų. Link jų turi važiuoti / skrieti / lėkti tik geri pojūčiai! Dauguma žmonių mano, kad jų receptoriai yra tik pirštuose ir ant liežuvio galiuko. Bet tai netiesa! Vaikystėje medituodamas įsivaizduodavau, kad energija liejasi į mane. (To išmokau būdamas 8-10 metų.) Bet vieną dieną pradėjau ne siurbti energiją (kaip moko kai kurie jogai), o atvirkščiai - mintyse atiduoti pasauliui savąją. Pabandyk, užmerk akis ir įsivaizduok, kad esi saulė, stipresnė už tą, spin dinčią danguje. Įsivaizduok, kad transliuoji energiją. Visam pa sauliui. Kiekvienam žmogui. Be išimties. Mane sužavėjo tai, ką pajaučiau. Tai buvo kažkas naujo. Mmmmmmmmm...

91

Net baltas lapas, jeigu jis beveik tuščias, nėra vienišas - jis turi tekstūrą. Paliesk ją. Palytėk pirštais.

92

Išjunk šviesą ir pamatysi, kad šio lapo neberegėsi, jis išnyks tamsoje. Dieną jis baltas tik tada, kai esi apšviestoje vietoje. Kaip tai susiję su vienatve? Matai, kiekviena problema, kirbanti galvoje, priklauso nuo to, kaip tinkamai ją apšviesi savo mintimis.

93

Neįmanoma jausti vienišumo, kai žinai, kad kada nors šioje baltoje mano vonioje bus moteris, kurią liesiu kiekviena kūno ląstele, laikydamas ją už abiejų rankų, įėjęs į jos vidų.

94

Esu dėkingas, kad šis pasaulis man davė tiekGera daug. mylėti taip, kaip niekas nemoka. Gera susigyventi su visomis naujomis raukšlėmis, parodančiomis, kiek kartų šypsojaisi. Gera dalytis su kitais įkvėpimu, energija, nesitikint gauti nieko mainais. Gera atiduoti visų save žinant, kad išdalijus viską, vis tiek turėsi per daug!

am

-

;

1r i'

H

Myliu savo gyvenimą. O tu ar myli savąjį? O gal apsigyventi su kitu žmogumi tau svarbiau, nei iš pra džių susigyventi su laime ir savimi? Iš tiesų, sunku jaustis pilnaverčiam, kai materialiojo tikėji mo atstovai - visuomenė - nuolat bombarduoja kvailais klausi mais, teiraujasi, kodėl vis dar sie vienišas.Kai kitą kartą tavę s paklaus, kodėl esi ne su kuo nors, pasiteirauk štai ko: „Ar ne vieniša yra ištekėjusi moteris, kurios vyras vakarus leidžia ne su ja, o su draugais bare?“ „Ar ne vienišayra moteris, kuri turi rimtą, mylintį ją žmo gų, bet pati myli kitą vyrą ir su sutuoktiniu net nenori mylėtis? Juk yra šeimų, kur nejaučiama jokio ryšio su antra puse? Kokiu matu vertinti jų vienišumą?“ Įsigilink, ko tas žmogus klausia. Pasidomėk, ką jam reiškia vienatvė. Kaip ją įsivaizduoja? Pasiteirauk, kokiais parametrais jis vertina žmogišką vienatvę.

Materialumo pakerėti asmenys, norėdami įvertinti, ar žmogus yra vienišas, remiasi šia informacija: kaip dažnai poros santykiauja, susitikinėja ir a r ji e mūvi ant piršto auksinį žiedą!

96

Ech... Reikėtų pagailėti žmonių, besirūpinančių kitų asme niniais santykiais, nes vienatvė jiems rūpi labiau nei tau. Tik galiu įsivaizduoti, kaip jų mintyse vėl ir vėl „prasisuka“ plokš telė, kuri vadinasi „nerimas“. Jie per daug kūrybingi.Mąsty dami apie tai, kodėl jų nemėgsta, tokie žmonės „pasiklysta“ savyje - meilės trikampyje at rp smegenų, minčių ir netinkamo požiūrio į gyvenimą! Kartą vaikystėje pagalvojau štai ką: man nuolat aiškina, kad esame protingiausios būtybės Žemėje, bet juk šis faktas nepadėjo nei man, nei kitiems jaustis laimingiems. Taigi kokia nauda iš to žinojimo? Na taip, esu padaras, kuris turi kūną, ir mano kontūrai panašūs į žmogaus, bet juk svarbiau sąmonė ir mintys, kurios valdo kūną! Turėtų valdyti... Žmogaus kūnas tėra sielos drabužis! Svarbiausia, kąturi - tai intelektą, sielą,protą ir... Štai kas turi tikrąją vertę. Tačiau visi tik ir kalba apie mėsos gabalą (dra bužius) ir apie tai, kad kiti su juo pasielgė ne taip, kaip reikėjo. Galbūt kam nors labai sudėtinga kalbėtis su manimi apie vienatvę, ypač jei žmogus smarkiai nudegė. Apgailestauju, kad taip atsitiko. Viliuosi, jog tai nesi tu. Bet jeigu esi, turiu pasakyti: tu ne vienintelis žmogus, kenčiantis nuo vienatvės. Tokių milijonai, milijardai. Dar nežinia, kuriam iš visų šių žmo nių skaudžiausia. Kartą man po ranka pakliuvo viena istorija. Papasakosiu.

97

JUODASIS ANGELAS

„Gaila, ji tokia jauna, o liko gyventi tik dvi savaitės“, garsiai juokdamasis ištarė Josefas Mengele, gydytojas, kurį lengvai būtų galima pavadinti juoduoju mirties angelu. Jis kruopščiai atrinkinėjo pacientus žiauriems eksperimentams, vykdytiems Aušvico koncentracijos stovykloje. Jo dėmesį pa traukė Eva, kuriai gydytojas suleido mirtiną nuodų dozę. Štai ką pasakoja Eva: „Atsimenu tik keletą dalykų. Tas sa vaites aš buvau tarp gyvenimo ir mirties. Prisiekiau sau, kad nepasiduosiu gydytojui Josefui ir išgyvensiu. Pamenu, kaip ba rako grindimis šliaužiau į kitą kambarį, kad gaučiau vandens. Po dviejų savaičių pagerėjo, o dar po trijų jau galėjau vaikščio ti. Ši patirtis visam likusiam gyvenimui tapo tikru jėgų šaltiniu.“ Tačiau istorija šioje vietoje nesibaigė. Likimo smūgius turė jo iškęsti ir Evos sūnus: „Kai sūnus susirgo vėžiu, aš kartoda vau šią istoriją, kol jis pradėjo ant manęs rėkti. Pasakiau sūnui: „Koncentracijos stovykloje man sakė, kad mirsiu, bet aš sau prisiekiau išgyventi. Ar gali padaryti tą patį?“ Jis supyko ir padėjo ragelį, bet po kelių dienų pats paskam binęs pasakė: „Tai mano Aušvicas, mano kova, kurią aš priva lau laimėti.“Ir jis laimėjo. Noriu pabrėžti, kad nors Eva koncentracijos stovykloje prieš mirtį kovojo viena, ji nebuvo vieniša. iJturėjo tikslą - iš gyventi.Tikslas, svajonės,

troškimai - tai mūsų draugai. Vieni

iš daugybės draugų. Mes niekada nebūname vieniši, visada turime mažiausiai vieną draugą - GYVENIMĄ.

98

Ši tema buvo skirta ir vyrams, ir moterims. Baigdamas ją atskirai palinkėsiu:

Moterims apie vienatvę: Nereikia daugybės istorijų, knygų, filmų, parodančių moters stiprybę. Kenčiančių moterų yra daug, užtenka tik įsiklausyti, ką jos kalba. Pamėginau - žinau, kad perprasti jų neįmanoma, bet galiu pasakyti: moterys nuo gėlių skiriasi tuo, kad pačiosgali nuspręsti, kada joms pražysti! Ir dar, jos gali žydėti visą gyvenimą, net būdamos vienos visame lauke.

Vyrams apie vienatvę: Niekada neskinkgėlės - moters. Leisk j a i žydėti. Išmok grožėtis ja. Būk kilnus. Ištikimas. Laistyk. Niekada netrypkjos. Kartais leisk pabūti vienai, pasigrožėti pasauliu. Nežadėk. Įrodyk, kad myli, veiksmais. Galbūt j i ilgai tylės, bet tikras vyras visada sulaukia žydėjimo.

Beje, nepamiršk ir artimiausio draugo- gyvenimo, kuris iki šiol jaučiasi vienišas, paliktas.

99

Nereikia daugybės istorijų, knygų, filrm parodančių moters stiprybę. Kenčiančių motei yra daug, užtenka tik įsiklausyti, kg jos kalbi Pamėginau - žinau, kad perprasti jų nejmam ma, bet galiu pasakyti: moterys nuo gėlių sk riasi tuo, kad pačios gali nuspręsti, kada jon pražysti! Ir dar, jos gali žydėti visą gyvenimi net būdamos vienos visame lauke.

ĮSITIKINIMAS NR.

9 9 :

MANĘS NEMYLI, NES...

Gyveno kartą Matas. Kadangi buvo ruduo, kiemelyje jis turėjo pilną vežimėlį obuolių. Natūralu, kad vaikinas buvo susirūpi nęs, kur juos padėti. Iš pažįstamų išgirdo, kad mergelė Jolanta norėtų atidaryti kioskelį. Matas nusprendė jai pasiūlyti obuo lių. Paskubomis griebė vežimėlį ir nurūko pas merginą. Bet nu siminė sužinojęs, kad ji negali iškart sumokėti už visus obuolius/Ech. „Gaila, bet turiu tik dalį“, - pasakė Jolanta, žiūrėdama į saldžiai blizgančius nuo saulės obuolius. Aplinkiniai drąsino Matą sakydami, kad jis pasitikėtų mergina, ji tikrai sumokės už visus obuolius su kaupu ir siūlė jam surizikuoti. Bet sandėris neįvyko. Matas su vežimėliu patraukė namo tikėdamasis, kad kas nors kitas norės jo obuolių ir iš karto sumokės visą sumą. Obuoliai supuvo, o Jolanta taip ir negavo progos parodyti, ką sugeba.Obuoliai niekam neatnešė jokio pasitenkinimo!!! Analogiškai įvyksta, kai žmogus, turintis meilės (obuolių), ne rodo jausmų mylimajam tik dėl to, kad nežino, ar jis už tai gaus grąžos. O TU? VIS DAR SLEPI JAUSM US SAVYJE? NE DOVANOJI JŲ BIJODAMAS, KAD TAVE ATSTUMS? Gal būgštauji, kad kada nors tau brangus žmogus lyg saldus pyragaitis vis tiek atiteks kitam? Žinai, tos abejonės, priverčiančios elgtis nenuoširdžiai, apgailėtinai, šaltai, įrodo, kad tavo meilė netikra.

10 2

„Alexai!AŠ visada atiduodavau visus obuol ius - visą meilę tam žmogui, bet dar kart ą AŠ likau tuščiomis!“ - suriks PELNO ištroškęs skaitytojas. Štai ką jam pasakysiu: tu nuolat kalbi tik apie save! Bet suprantu tave. Juk tu išaugai AŠ AŠ AŠ karto je, kur viskas, ko žmonės išmoko - tai siųstis, vartoti, naudoti, eksploatuoti. Atrodo, kad pasaulis tau skolingas. Galbūt laikai Dievą tikru sukčiumi dėl to, kad, dovanojęs tau gyvybę, neat siuntė paštu aparačiuko, kurį paspaudęs priverstum žmones tave pamilti! Ech... man tikrai gaila dėl to, kad realybė nenu spėjama ir kartais apiberta ne tik cukrumi, bet ir druska. Ta čiau turėsi susitaikyti su tuo, kad kai kurių žmonių praktiškai neįmanoma pakeisti, todėl turi tris išeitis: 1. Tapk tobulybe Jeigu tau tikrai rūpi žmogus, kurio laaaaaabai nori, siūlau perskaityti tūkstančius knygų, tapti geriausiu pasaulyje psi chologu ir žavėjimo meno guru! Tik abejoju, ar esi pasiryžęs tam paaukoti savo gyvenimą. Vien pagalvojus apie sunkų dar bą, kuris tavęs laukia, nusvyra rankos... Daugumos žmonių tinginystė yra gerokai didesnė už meilę. 2. Paleisk jį Palik tą žmogų ramybėje! 3. Priimk žmogų tokį, koks jis yra. Oeigu vis dėlto jį iš tiesų myli...) Šiuo atveju turi būti pasiruošęs likti šalia šio žmogaus ne priklausomai nuo to, kad elgiasi su tavimi taip, kaip jam atrodo tinkama + visiems laikams dėl to nustoti graužti jį ir save.

103

Tiesiog tapk jo draugu ir žiūrėk, kas vyksta. Nesitikėdamas nieko padėk tam žmoguipasiekti svajonių. NUSTOK TERORI ZUOTI TĄ ŽMOGŲ SAVO BLOG OMIS NUOTAI KOMIS! Padaryk viską, ką gali, kad jis jaustųsi gerai šalia tavęs. Kurią išmintį pasirinkai? O gal vis dar tiki, kad verta gaišti laiką „guminiams“ san supermazochistinius tykiams? („Guminiais“ vadinu santykius, kurie TAMPOSI lyg guma, ir kas kartą atleidus, vis skaudžiau smogia. Simptomai: vietoj to, kad mėgautųsi gyvenimu, porelė diskutuoja apie tai, kaip turėtų būti.) Siūlau nustotikrušti savo smegenis per visas įmanomas vietas! Sakai, esu nemandagus skaitytojams? O kiek kartų per dieną mintyse tu įžeidinėji pats save? Paskaičiuok, kas daž niau - tu ar aš žemina tave? Atsakyk: ar tau nepabodo terori zuoti save + nuolat jaustis „paliktam ant ledo“ (dėl to, kad ta vęs vėl nepakvietė į vakarėlį)? GALI TAI PAKEISTI! Padaręstai, ką pasiūlysiu, daugiau nesijausi, lyg dūšią tau į būtųprišikęs katinas!!! Atlikus mano užduotį tau daugiau nereikės kentėti kiekvie ną kartą kai kas nors nepateisino tavo lūkesčių! Manai, pasiūlysiu tapti bejausmiam ar išsiplėšt! širdį? Neeee!!! Pasiūlysiu tau išmokti myyyyyyyyyyylėti!

104

OBUOLIAI 2

Išmokęs mylėti suprasi, kaip gera žmogui dovanoti laisvę! Išmokęs MYLĖTI, nustosi būti robotu, nežinančiu, kur iš tie sų saugoma meilė: sieloje, širdyje ar smegenyse! Išmokęs MYLĖTI suprasi, kad tikra meilė neskaudina-ji iš laisvina! Išmokęs MYLĖTI, nustosi pavydėti! Išmokti mylėti vyrams reikia net labiau nei moterims. Juk jie skrupulingai bijo atiduoti moterims obuolius Gausmus)! Pame ni istoriją apie Matą? Joje svarbiausia ne tai, kad Mato obuoliai supuvo, o tai, kad jis paliko vežimėlį riogsoti prie namų, todėl pastovėję obuoliai pradėjo skleisti nemalonius kvapus ir kai mynas Ouozas) pareikalavo juos utilizuoti. Taigi Matas supu vusius obuolius turėjo kur nors nuvežti ir išmesti. Baisiausia, kad jam reikėjo iškuopti jovalą, likusį vežimėlyje, ir vėliau jį išplauti! Atsakyk: kaip tu elgiesi su mintimis, jausmais, glūdinčiais tavyje? Ar tu dosnus? Juk iš galvos iškuopti supuvusi jovalą sunkiau nei iš vežimėlio! Taigi kaip tu pasielgsi kitą kartą: ar atiduosi jausmus ir elg siesi natūraliai, kaip turėtų daryti adekvatus žmogus, ar kaip šikniusvaidinsi neprieinamą, nepažeidžiamą? Tau reikėtų išmokti mylėti! Gal šis mano pasiūlymas skam ba utopiškai? O ne utopiškai skamba kančios dėl nepasitei sinusios meilės? Tikriausiai manai, kad kalbu tik apie meilę? Neeeee! Kalbu apie NARSĄ, kuri turėtų GYVENTI kiekviename tavo kūno pikselyje! Tik apsidairyk: tu visą gyvenimą skandini galimybes „baimės kokteilyje“ manydamas, kad tavo investici

1 05

jos neatsipirks. Kuo tai pasireiškia? Tarkim, kažkas iš skaitan čiųjų nenuoširdžiai atlieka savo pareigas darbe galvodamas: „O kam? Vis tiek vadovai manęs neįvertins / nesupras / nepri pažins!“ BET KAS IŠ TO, JEI AŠ ALTR UISTIŠKAI STEN GSIUOSI? arba ŽMOGAUS NEĮMANOM A PAKEISTI - JIS VIS TIEK A MNĘS NE PAMILS, dėl ot kad esu negražus, neturiu milijonų! - pagalvos skaitytojas. Taip, tau gali nepavykti, jeigu nebandysi. Esu tuo tikras. Esu įsitikinęs dar dėl dviejų dalykų: i. Mes neturėtume Lietuvos, jeigu nebūtų atsiradę altruistų, kovojusių dėl tavo gimtinės! 2. Jeigu žmogui, kuris nemyli, ant galvos pilsi purvą, jis tikrai dėl to nepamils tavęs labiau! Tačiau jeigu jam atiduosi visą save, gali įvykti stebuklas. Turėjau progą pamatyti tikrą, nuoširdžiausią meilę. Papa sakosiu apie ją! 21-erių susipažinau su mergina. Dėl bendrų studijų mes matėmės gana dažnai. Ji man nelabai patiko. Vieną dieną Kau ne, Žaliakalnyje, Utenos gatvėje, mano namuose, vyko vakarė lis. Atėjo ir ji. Pasibaigus vakarėliui toji mergina nenorėjo išeiti. Turėjau palydėti ją iki autobuso. Bet ji neišvažiavo. Buvo vėlu. Sulaukėme paskutinio autobuso, bet ji ir toliau liko stovėti stotelėje... Negalėjau jos palikti lauke, juk buvo šalta. Todėl ji grįžo pas mane. Mes nesimylėjome, bet ir kitą dieną mergina neišėjo. Pamenu, tą žiemą pavadinau ją okupante. Išbėgusi į lauką trenkė durimis. „Jėėėė!“ - pagalvojau. Bet po kelių mi nučių išgirdau „sprogimus“. Žvilgtelėjęs pro langą pamačiau, kaip ji galva daužo lauko duris... Įsileidau ją vėl. Mergina liko kitą dieną, ir dar vieną. Ji buvo tikra isterikė, verkdavo nakti mis. Bandžiau jai padėti pasikeisti. Kasdien kartodavau, kad jeigu nori būti su manimi, turi išmokti susitvardyti. Po mėne-

106

šio ji aprimo, o laikui bėgant tapome artimiausiais draugais. Mūsų draugystė sužydėjo. Ji visiškai pasikeitė. Mes išmokome kalbėtis apie viską. Pamenu, kaip susitarėme, kad vper a- kitą lentinkępirmą kartą pasimylėsime. Iš tiesų buvau laimingas su ja, bet mes išsiskyrėme. MANIFESTAS

Šiame meilės manifeste noriu paboldinti svarbų dalyką. Mergina, okupavusimano kambarį, iš pirmo žvilgsnio pasi elgė savanaudiškai, bet ji kardinaliai pasikeitė, padarė viską, kad ne tik jai būtų gera. O AR TU GALĖTUM PASIKEISTI DĖL KITO ŽMOGAUS?

Esu labai laimingas, kad pažinojau tą moterį. Ji parodė man, kaip galima mylėti. Dar ilgai nebuvau sutikęs tokios narsios ir žinančios, ko nori moteris, kaip ji. Štai ką parašė vienas komentatorius, kai paskelbiau www.monaco.ltstraipsnį apie meilę: LM I’m irstill keep trying. 5 metai (jei ne daugiau) Kantrybė be ribų, bet 500 km atstumas vilčių daugiau nesuteikia ir kiekvienas bandymas baigiasi, kai atsimušu į sieną. Cheers! Keep trying!

10 7

Atrodo, kad rašydamas šį komentarą žmogus vilkėjo švarką ir avėjo lakuotus batus + prieš jį gulėjo dokumentai, sugėrę be reikšmius skaiči us. Bet noriu paklausti - 5 metai? 500km? Argi skaičiai svarbūs, kai kalbi apie meilę? Nors jeigu į meilę žiūri kaip į verslą, kam rinktis klientą, kuriam nereikia tavo produk to? Kita vertus, jeigu į meilę žiūrėtum profesionaliai kaip rimtas verslininkas, tikriausiai pasiektum tikslą. Juk rimtas verslinin kas prieš smogdamas ruošis ištisus metus! Geras verslininkas surinktų didelę specialistų komandą. Tikriausiai pameni ro mantinę istoriją apie vyruką, kuris sužavėjo mylimą moterį ne savo žodžiais? Jam padėjo po balkonu besislapstantis poetas? Taigi tam laimingam šunsnukiui komandinis darbas atsipirko! O TU, ŽIŪRĖDAMAS Į ME ILĘ KA IP Į VERSLĄ, VIS DAR BANDAI KEEPTRYI NG?Ar LAIMĖTI KLIENTĄ BŪDAMASIEN V AŠ? SAKAI tu myli taip uchhhh, kad susidraugautum su įvairaus plauko specialistais, surinktum profesionalią komandą, norėdamas pasiekti tikslą? Visų pirma galėtum rasti patarėją. Atspėk, kas jis būtų? Alexas Monaco! Bet ar esi pasiryžęs įtikinti mane, kad tapčiau tavo mokytoju? Ogal baimė kreiptis pagalbos didesnė už meilės jausmą? Gal turi svarbesnių užsiėmimų? KOKIŲ VEL

NIŲ TADA DĖL TO GRAUŽIESI? JUK TU NEĮDĖJAI PAKANKA MAI PASTANGŲ, KAD GAUTUM GR ĄŽOS!? „Aš tikrai stengiausi“, - pasakysi. Tikiu. Bet ar esi įsitiki nusi, kad tavo pastangos buvo vertos deramo atsako? Tik at kreipk dėmesį į smegenų anonistes ir jų kalbas. Vienos sako: „Tas žmogus žiaurus“, kitos: „Jis tikras šiukšlė, išėjo su žmo gumi, su kuriuo rado laimę - ASILAS!“ Taip jos kalba apie my limus žmones! Tikriausiai juokiesi iš jų kvailų pasisakymų? Bet dabar pasižiūrėk į savo skundą, kurį parašei komentare. Jame nėraNĖ VIENO GERO ŽODŽIO apie mylimą žmogų. Tik juoduliai krinta laukan + kalbėdama apie tą žmogų tu mini žodį SIENA...

108

Atsakyk, negi tikrai viešai apie jį negali pasakyti nieko gero? Pasistenk pasikapstyti savyje! Dar giliau. Daaaaaar giliau!!! Paklausk savęs: ar tavo pajuodusį komentarą galima vadinti pastangomis susigrąžinti tą žmogų? Ech... Bet problema nėra tik požiūris į meilę. Esmė visada slypi viduje, kaip ir „Raffaelloo“ saldainyje. Tiesiog jūs, brangieji „įsimylėjėliai“ (dauguma jūsų), esate ne beviltiškai įsimylėję, neeee, jūs esate beviltiški savanau džiai... Galiu tai įrodyti: Įsivaizduok. Esi vakarėlyje. Fotografas su profesionalia „Polaroid“ kamera nufotografavęs tave su draugais, parodo nuotrauką... Na? Ir kieno snukučio nuotraukoje ieškosi pir miausia? Draugės? Draugo? Voila: AIŠKU, KAD IEŠKOSI SAVĘS! Tau labiausiai rūpi, ar apšvietimas tinkamai apgaubė tavo vei duką! Tau svarbi šukuosena ir absoliučiai viskas, kas susiję su tavimi. Atrodo, viskas būtų gerai, bet matematika paprasta: tiems, kurie turi didelius lūkesčius, dažniausiai patiria fiasko... KRISTINA Parašyti komentarą??? Va, rašau komentarą, nes žinau visa tai! Tapau tobulybe, tapau! Per 10 mėnesių žmogus vis tiek šito nesuvokė, nė lašelio šilumos... Turiu savo meilės istoriją, ir žinai ką, Monaco (tikiuosi, perskaitysi mano komentarą), SANTYKIAI NIEKADA NESIKŪRĖ IRNESIKURS, KAI NORI TIKVIENA P USĖ!!!

10 9

Žinai, brangioji Kristina, atsiprašau, kad tuoj įsibrausiu į orgijas, vykstančias tarp tavo pagyrūniškų minčių ir tavęs, bet privalau paklausti, kodėl nusprendei esanti tobulybė? Ar ga vai apdovanojimą? Kur parašyta, kad esi geriausia? Kas taip nutarė? Kai kurie žmonės, kenčiantys dėl meilės, sako: „AŠ atida viau tam žmogui viską, o jis su manimi pasielgė taip šlykščiai...“ arba „AŠ daugiau negaliu.“ Kažkodėl panašiai kalbantys žmo nės neklausia manęs, kaip išspręsti mylimojo problemas. Jie prašo išspręsti tik savąsias... Šitaip galvojančių žmonių noriu paklausti: DAVĖTE KĄ? Nagi, ką svarbaus padarėte dėl to žmogaus? Nuskridote į kos mosą? Užlipote į Everestą? Išmokote groti gitara? Tapote ži nomas ir gerbiamas žmogus? Išmokote kepti lazaniją? Gavote Nobelio premiją, atradę meilės formulę? RIMTAI, KRISTINA, KĄ IŠ TIESŲ PADAREI DĖL TOŽMOGAUS? Tiesiog buvai gera? Tavo mylimąjį padavėjos prabangiame restorane aptarnau ja ne ką prasčiau! JOS TAIP PAT YRA JAM GEROS! VIS DARMANAI, KADDAVEI JAMDAUG IAU NEI KITI ŽMO NĖS? Hmmm...

no

Žmonės yra keisti padarai - jie pradeda rimtus santykius, nebūdami subrendę, nesuvokdami, kad tai nėra tik žaidimas. Jie mano, kad norint būti harmoningam ir laimingam, ne būtinas molekulinis įsigilinimas į žodžius, kuriais taip dažnai spekuliuoja. Neturėdami pakankamai patirties, neišstudijavę santykių ir psichologijos, jie raunasi plaukus nuo galvos dėl dalykų, kurių nesupranta.

Kartais atrodo, kad žmonėms patinka kartoti klaidas. Todėl jie toliau bando pelnyti meilę šukuosenomis, drabužiais arba operacijomis. Viena mano ex prisileido botulino ir pasikoregavo lūpas. Nežinau, kodėl jai atrodė, kad vyrai to nori, bet... Tau juokinga? O juk daugybė moterų: 1. Stengiasi vaidinti moterį, kurią pati įsimylėtų

Kai paprašau moterų apibūdinti svajonių vyrą, dažniausiai jos pateikia savo geriausios draugės aprašymą... Kai kurios mielai mylėtųsi ir vaikščiotų už rankytės su savimi... 2. Bijo pasirodyti tuščios

Žinai, kodėl vyrams patinka moterys nuo žurnalų viršelių? Todėl, kad jos tyli. Tačiau jeigu žurnalai skleistų tącypi garsą ( mą + bla bla bla ), „Playboy“ atsidurtų šiukšliadėžėje. Jeigu nori sužavėti vyrą, štai patarimas: tokie garbėtroškos kaip Alexas Monaco dievina, kai jų mintys vertinamos. Todėl pažodžiui pakartok sakinį, kurį jis pasakė, lyg norėdama pasi tikslinti, ar teisingai supratai. Taip įrodysi, kad tikrai jo klausai si. Padaryk tai keletą kartų. Dažniau, dar dažniau. Pamatysi, jis patirs orgazmą! Nori dar patarimų? Jeigu tu tyli (ne per daug, 50 / 50), vadinasi, turi paslaptį. Ojeigu dar ir šypsaisi, tu nugalėjai pasaulį. Subtilumas. Pusiausvyra. Mmmmm. Seksualu...

112

Kartais man atrodo, kad gyvenau daug gyvenimų: juk tu rėjau tris ilgai trukusias draugystes ir daugybę trumpučių ro manų. Reikėjo gerokai pasistengti, kad prieičiau prie išvados: Aš maniau, kad moterims svarbiausia, kaip vyrai atrodo. Vėliau supratau, kad joms svarbiau, kokie mes esame viduje. 0 dabar, kai man 36-eri, žinau - svarbiausia, kaip mes su jomis elgiamės. Svarbiausia - poelgiai, o ne tuščios kalbos, išorė ar daiktai. Tik tai, kaip jūs elgiatės, iš tiesų parodo, ko esate verti.

Nuo tada, kai tai suvokiau, moterų požiūris į mane pasikei tė: teko slapstytis nuo įsimylėjusių persekiotojų. Bet tikriau siai vienai iš jų pavyktų mane užkariauti, jeigu tik ji... Tikriausiai pavyktų, jeigu tik ji... Tikriausiai pavyktų, jeigu ji... Jeigu ji leistų man jos pasiilgti. Štai ir atskleidžiau vieną didžiausių paslapčių! Iš tiesų mane jaudina moterys, kurios nesijaučia vienišos, būdamos su savimi. Bet ką daryti, jeigu šis mano pasiūlymas tau netiks ir iš svajotasis žmogus tavęs nepasiilgs? Juk bus nemalonu, ap maudu, jausiesi pažeminta ir praradusi tiek daug laiko... Bet taip. jaučiasi tik tie, kurie manosi gimę tam, kad gautų. Tokie individai priklauso grobuonių kategorijai ir nori, kad pasaulis šoktų pagal juos. Tokiems patiktų, kad Dievas atsiklaupęs ant kelių jiems padarytų minėtą. Turiu šiems plėšrūnams pasakyti tiesiai į akis: DIEVAS IRTAIP TĄ PADARĖ - JISLEIDO TAU GIMTI IRGYVENTI!!! Dauguma grobuonių nesupranta, apie ką čia kalbu. Jiems patiktų, kad viskas įvyktų savaime, kad nereikėtų nė pirštelio pajudinti! Bet yra viena taisyklė: kai viskas vyksta savaime, pradeda didėti poreikiai. Jie vis kyla. Kyla. Kyyyla. Kyyyyyyla. Romanas lyg muilo burbulas pykšt! O kas toliau?

114

Turiu tau šį tą pasakyti. ŽMOG US, KURIS TAU PATI NKA, NEPRIVALOTENKINTI TAVO POREIKIŲ, JUK TU JO NEPAGIMDEI. Vadinasi, jo kūnas tau ne priklauso! Tiesą pasakius, tau nepriklauso niekas. Niekas nieko tau neskolingas. Tai tu skolingas pasauliui! Tau teks susigyventi su faktu, kad Dievas į dangų neleis pasiimti nei naujo BMW, nei mylimo žmogaus kūno. Geriausiu atveju G’eigu tuo tiki) ten sutiksi jo sielą, bet tik tuo atveju,eij gu tikrai padarei ką nors gero šiam pasauliui. O tu ką nors padarei šiam pasauliui, ar tik siurbei ir laukei meilės? Tai, ką išgirdai, sudaužė tavo širdį? Kaip pasielgsi? Žinau, mintys apie buvusį / nepavergtą / įsivaizduojamą vyrą drasko sielą lyg švitrinis popierius. Todėl iš pradžių pa sistenk nusiraminti. įkvėpk oro. PRADĖK NAUJĄ GYVENIMO ETAPĄ- IŠMOK MYLĖTI! Tapk patyrusiu žmogumi. Apie vyrus negaliu pasakyti nieko - jie man patinka kaip draugai, bet apie moteris galiu šnekėti labai daug. Mane žavi patyrusios moterys. Tik neapsigauk dėl žodžio „patirtis“... 60 metų moteris nebūtinai bus patyrusi. Gal šimtus kartų kar tos tas padas klaidas. O štai dėmesinga moteris gali tapti pa tyrusi ir 25 metų. Būtent tokios moterys mane žavi. Turindos galvoje daugiau nei du pilkus atspalvius. Tu vis dar manai, kad santykiai tik žaidimas ir nebūtina mo kytis žodžių MEILĖarba SANTYKIAI prasmės?

115

Jeigu daugiau reikalauji, nei duodi, tavo jausmus įžūlu vadinti tikrgja meile. Šiuo atveju tavo meilė n etikra-ji savanaudiška + tavo meilės rūšį IŠKILMINGAI galima priskirti Š kategorijai. .

ĮSI TI KINI MAS N R . 1 0 2 : „DAR

T R U P U T U K Ą I R !.. “

(h o l iv u d i š k a s

s t eb u kl as

)

Kuris nors iš skaitytojų vis dar laukia stebuklo: skambučio, laiško, paaukštinimo, apdovanojimo, vestuvių, pripažinimo. Keletas stebuklų jo gyvenime lyg ir įvyko, atlyginimą pakėlė, bet kažko vis dar trūksta, todėl laukiama tikro Holivudo ver to stebuklo. Kažkas svajojo būti aktoriumi, o gavęs vaidmenį, iškart panoro Oskaro; gavęs vieną, užsigeidė antro. Kaskart mes žmonės, laukiame vis didesnio stebuklo. Bet stebuklas kažkodėl neįvyksta. Todėl toliau nerimaujame, kenčiame, nervinamės ir mielai su kitais dalijamės savo bacilomis -blogomis emocijomis.STOP!!!Žmogui, laukiančiam didžiausio gyvenimo įvykio, kuris leis pagaliau pasijusti laimingam, turiu pasakyti labai svarbų dalyką: JOKS STEBUKLAS TIKRAI NEĮVYKS! Esu tuo tikras. Nepyk, kad su tavimi esu atviresnis nei tu pats su savimi - tu tikrai jo nesulauksi.Esu tuo šventai įsitikinęs. Visu šimtu procentų! Brangus skaitytojau, didžiausias stebuklas jau įvyko. „Apie kokį stebuklą kalbi?“ - paklausi. Atsakysiu. Didžiausias stebuklas įvyko tada, kai tu gimei! Tik pabandyk įsivaizduoti, kiek visko nutiko, kad galėtum gimti. Iš pradžių turėjo atsirasti Žemė. Susiformuoti vanduo... Vėliau - buožgalviai... Dar vėliau žuvys... Praėjo šiektiek lai ko.... dar šiek tiek... atsirado mūsų pirmtakai. įdomiausia, kad nė vienas iš tūkstančių tavo(stipriai prosenelių nesusirgo ir nenumirė būtent tą akimirką, kai jie... pasibučiaaaaaaaaaavo). Ir po visko, ką patyrė 450 milijonų spermatozoidų, finišą pasiekė tik vienas stipriausias! Ir! Tik! Vienas! Spermatozoidas! Lėmė! Kad gimė! Tavo! Mama! 118

Beje, vos nepamiršau svarbiausio. Vis dėlto tau gali nutikti dar vienas stebuklas. Jis kur kas galingesnis už bet kokio lygio populiariosios žiniasklaidos išreklamuotus plastikinius, siliko ninius stebuklus. Šis stebuklas gali įvykti tik tavo galvoje, kai suvoksi, kiek daug iš tiesų turi.

ĮSI TIKI NIMA S N R . 1 0 3 : „NETURIU PAKANKAMAI INFORMACIJOS...“

Ar matei, kaip vyrai geria vyną? Ooooplia, ir nėra. Tas pats su knygomis. Perskaitę viešai išreklamuotą knygą, sako vienas ki tam: „Perskaičiau „Alchemiką!“ Kitas jam: „Ir aš perskaičiau, ir aš!“ Štai ką jiems pasakysiu: „Puiku, džiaugiuosi, kad skaitėte „Alchemiką“, o dabar testas jums: ar atsimenate istoriją apie šaukštą ir du lašus?“ Nagi? „Alchemikas“ persmelktas atsakymais į klausimus, kuriuos nuolat sau užduodame! Bet kiek iš mūsų juos pastebėjo? Dievinu vieną mažą knygelę suaugusiesiems „Mažasis princas“. Vaikystėje perskaiči au kaip pasaką. Vėliau skaičiau dar ir dar oo kartų. Šią knygą galima perskaityti per valandą, bet kad suprastum, reikia viso gyvenimo. Esu įsitikinęs, kad skaičiusieji mano, oj g perkando šį šedevrą -NĖ VELNIO! Pa bandyk iš naujo, atrasi nepatirtą pasaulį! Hmmm. Ogal tai, ką aukščiau parašiau, jau esi girdėjęs? Esu sutikęs žmonių, kurie, perskaitę internete sentenciją arba išgirdę pranešimą seminare, pareiškia: „Aš tai jau girdė jau!“ Turiu jiems saldų klausimėlį! Jeigu visa tai girdėjai, kodėl nieko nepakeitei savo gyvenime?!

120

Informacija visada „g ulės“ ir lauks mūsų, tačiau nežinia, ar esame jai pasiruošę.

Vienas mokytojas kartą man papasakojo įdomią istoriją. Privalai ją išgirsti! Markas Tvenas turėjo draugą kunigą, kuris buvo vienas geriausių ir labiausiai vertinamų oratorių. Jo pasiklausyti susi rinkdavo būrys žmonių, tačiau Markas Tvenas niekada neatei davo paklausyt i draugo- arba neturėdavoaiko, l arbabūdavo išvykęs. Kunigas daugybę kartų kvietė Marką, kol jis pagaliau sutiko pasakęs: „Gerai, sekmadienį atvyksiu.“ Kunigas labai apsidžiaugė ir pradėjo ruoštis. Parašė superpamokslą, į kurį sudėjo visa, ką turėjo. Atėjo sekmadienis. Prasidėjo ilgai lauktas renginys. Markas Tvenas atsisėdo priešais pamokslininką. Kunigas pradėjo savo kalbą, kuri iš tiesų skambėjo kaip poezija, simfonija, tačiau pamažu pamokslininkas ėmė blaškytis, nerimauti, nes prieš jį sėdėjusio Marko Tveno veide neatsispindėjo nė menkiausia pritarimo užuomina. Jis buvo sustingęs tarytum sfinksas. Kiti klausytojai dažnai plodavo. Kai kurie net išgyveno eks tazę, o Markas Tvenas tebebuvo abejingas. Pasibaigus pamokslui, priėjęs prie Marko kunigas paklausė: - Tu net nepajudėjaiir neplojai geriausioj e vietoje!Kas at sitiko? Markas Tvenas atsakė: - Klausydamas tavo pamokslo,aš neišgirdau visiškai nieko naujo. Namuose turiu knygą, kurioje esu visa tai skaitęs. Tu paprasčiausiai viską nukopijavai! Kunigas negalėjo patikėti: - Ką tu kalbi? Aš niekonekopijavau!

122

Markas Tvenas atšovė: - Toje knygoje užrašytas kiekvienas tavo pamokslo žodis. Ryt rytą tau ją atsiųsiu. Kitą dieną kunigas gavo siuntinį iš Marko Tveno. Išpakavęs pamatė didžiausią gyvenime regėtą žodyną su prierašu: „Čia rasi kiekvieną savo žodį.“ Protinguolis skeptikas, vardu Kritikas, gali sunaikinti bet kokią poeziją, „apkabinusią“ raides + sakinius + knygos sky rius. Tačiau esama dalykų, kuriuos galima pažinti tik per jų in tegralumą - skaitant tarp eilučių. Prisimink Lietuvos himno melodiją ir bet kaip išbarstyk na tas - jos nebeskambės! Net tiksliai sugrojus Lietuvos himną, jis gali nepaliesti kitataučio širdies, juk jam šių natų derinys nesukels jokios nostalgijos.

Kaip matai, suvokimas priklauso nuo patirties, domėjimosi ir daugybės kitų kriterijų. Štai kodėl kiekvienam informaciniam šaltiniui - knygai, seminarui, kūriniui -reikia skirti daugiau lai ko. Na, o jeigu nėra laiko, kam tada velniai griebtų teigti, kad tai jau girdėta?

123

RAUDONA DĖŽĖ

Pasibaigus šaltai žiemai su tėvais ir broliu atvažiavome atostogų pas močiutę. Ši, mus pamačiusi, kaip visada labai apsidžiaugė, skirtingai nei aš... Matai, man nepatikdavo jos pamokslai. Aš buvau labai smalsus, norėjau suži noti daug, bet tikrai ne iš jos. Tai buvo pirmas kartas, kai teko apsigyventi mažame gel tonamenamuke, esančiame šalia močiutės namo. Čia praeitais metais gyveno nepažį stamižmonės, bet jie išsikraustė. Šiame namukeradomepalėpę. Prisimenu, subroliu susimušėme, juk abudu norėjome ten miegoti. Bet palėpė atiteko man. Vieną dieną žaisdamas aptikau slėptuvę, kurioje radau rau doną dėžę. Atidaręsją, tarp senų daiktų pastebėjau laiškus, išmargintus įvairiausiais piešiniais, kurie kartu su žodžiais „prarijo“ mano dėmesį. Visko tuose laiškuos e nesupratau,tik ištraukas... Pats faktas, kad radau kažką, paslėptą tame name, dėžėje, privertė mane įsidėmėti vienus arba kitus žodžius... Ryte į palėpę atbėgo brolis.Aš dar krap ščiausi raudonoje dėžėje, o jis, pamatęs ant gri ndų laiškus, pagriebė vieną ir pa bėgo. Išsivijau paskui. Mesjau skuodėm e lauke, kai sustabdė močiutė. Brolis padavė aišką l , o ji pažiūrėjusi tyliai ištarė: „T u radai mano ir senelio laiškus.“ Močiutė papasakojo, kad anks čiau šiame geltoname nam e gyveno ji, vėliau past atą išnuomo jo kitiems žmonėms. Niekada ne pamiršiu, kaip per nakt į perskaičiau apslaptin goje dėžėje rastus laiškus mažiausiai tris kartus, galvodamas, kadjuos parašę žmo nės buvoįdomesni užuos, t kuriuos ašpa žįstu.Net negalėjau patikėt i, kad tai galibūti tie patys žmonės, kurių nemėgau klausytis...

12 4

Mes nesiklausome artimų žmonių patarimų. Turime svarių priežasčių: jų nereklamuoja TV + jie nesipuikuoja ant žurna lų viršelių. Tačiau tai negarantuoja, kad jie savo „raudonoje dėžėje“ neturi nieko įdomaus. Apsidairyk aplinkui. Juk tave supa tiek daug protingų žmonių. Jie visada buvošalia. O gal aš klystu? Jeigu manai, kad tie patyrę senukai, kurie seniai 4A/D/viską suprato ir mielai nusispjauna į ĮVAIRIAFORMIUS£/?/ A//USNUOLATATSINAUJINANČIUSDAIKTUS, nėra tau pavyzdys ir, jeigu esi įsitikinęs, kad tavo patarėju gali būti tik pinigingas žmogus-žinok... Ech... Iš tiesų apie tai jau kalbėjau knygoje, bet ar buvai dė mesingas?

Atsižadėk jausmo, kad tau reikia dar vieno

[

patarimo. Mainais pasinaudok jau turima informacija. Galbūt tai straipsnis, garso įraš as, knyga. Pasiimk ją, išmok mintinai. Tapk tuo, ką skaitai. Pajusk tų žodžių galią ir reikšmę sau!

Susifokusuok! FOKUSAS FOOOKUUUUUSAAAAS!

125

Prisimink: patarėjas, informacijos šaltinis bus kaip šuniui penkta koja, jeigu tu,suvalgęs desertą, neišlaižysilėkštės kiekvienosraidės iki nosinės! Dar kartą, dar kartą,« kartų. Neužtenka tik išlaižyti lėkštę, prigrūstą motyvacinių sen tencijų. Net jeigu esi tikras žinių gobšuolis kaip aš. Net jeigu iš seminaro arba naujos knygos tau pavyks išspausti visa, kas įmanoma - visas sultis, tu vis tiek patirsi tai, ką ir aš: neilgai trukę dvyniai (įkvėpimas ir motyvacija) vėl išblės, prapuls... Taigi pasišoviau „suprojektuoti“ tokį gyvenimą, kuriame tam, kad išliktum aukščiausios būsenos, nereikėtų nei įkvė pimo, nei motyvacijos. Išbandžiau daug dalykų. Įgytą patirtį sumiksavau kartu su žiniomis lyg kokteilį. „Perskrodęs“ įvai riausias pasikeitimų fazes, pajutau pokyčius. Ramybė ir pasiti kėjimas savimi pirmąkart ilgam laikui apsigyveno manyje.

Kad taip nutiktų, man reikėjo gerai pasiknaisioti galvoje ir: 1. Atsisakyti kvailų įsitikinimų + netikrų vertybių, išvardytų šios knygos dalyje, kurią po kelių sekundžių baigsi skaityti. 2. Susikurti naują gyvenimą, kur kasdienė aplinka primin tų, kas mūsų gyvenime svarbiausia. Jeigu nori sekti mano pė domis, siūlau pasidomėti laimės architektūra. Skamba nuo bodžiai? Siūlau tapti savo asmeninės laimės dizaineriu, arba laimės alchemiku!

126

Patarėjas, informacinis šaltinis bus kaip šuniui penkta koja, jeigu tu, suvalgęs desertą, neišlaižysi lėkštės kiekvienos raidės iki nosinės! Dar kartą, dar kartą,

«

kartų

DALIS

LAIMĖS ALCHEMIJA

PASKUTINIS...

2015 m. rudenį važiuojant į Vilnių prieš pat Vievį matomiausio je autostrados vietoje mano automobiliui nuleido dešinę pa dangą! Viskas būtų gerai, bet po 2 valandų turėjau šiltai sėdėti lėktuve. Šokau traukti atsarginio rato. Lietus buvo toks stiprus, kad batai, pirkti Monake, pradėjo kliuksėti kaip kaliošai + po automobiliu pakištas keltuvas dėl slidaus asfalto išsprūdo, ir automobilis pasiglemžė jį po savimi. Pabandžiau stabdyti pravažiuojančias mašinas, bet blizgančios užuolaidos, nusileidusios nuo pat debesų, buvo tokios tankios, kad vairuotojai neatpažino Alexo Monaco. O sako, kad išvaizdapadeda - nė velnio!!! Anaiptol, vienas iš vairuotojų, užuot sustojęs, mainais „apspjovė“ mane purvu: buvau šlapesnis nei vanduo! Įsėdau atgal į automobilį. „Nenoriu Londono, prabangaus viešbučio, seminaro, pilies, į kurią pakvietė milijonierius“, - pagalvojau. Bet staiga šį tą prisiminiau -automobilio daiktų dėkle turė jau šokoladuką. Nebuvau įsitikinęs, kad jis tikrai ten yra, bet pasilenkęs ištraukiau dėžutę ir, apčiuopęs kažką dešiniajame kampe, tariau sau: „O, taip!“ Ten buvo likusi paskutinė šoko laduko plytelė (jį gavau iš kliento, kurį su partneriu vadiname Goldstaru, nes jis mėgsta auksinius laikrodžius ir akinius + va žinėja „Aston Martin“). Šokoladą buvo padengusi balta plėve lė. Matyt, jis pabalo nuo karščio, kuris buvo „apkabinęs“ mano automobilį šią vasarą. Dabar atėjo laikas irman - taip pat „ap kabinau“ šokoladuką. Pasitelkiau visus receptorius, švelniai paskandinęs jį burnoje...

129

Mmmm... Šokoladas lėčiau nei lėtai įtirpo į mane... Staiga prisiminiau, kaip techninės priežiūros personalo darbuotojas (jam paskambinau vos nuleidus ratą) abejingu balsu sumurmėjo: „Pagelbėti atvyksime tik po kelių valandų.“ Negalėjau laukti. Iki skrydžio buvo mažiau nei dvi valandos. Turėjau imtis sprendimo! Automobilį palikti pilkame kelyje būtų savanaudiška, žinojau, kad būtinai atsiras žioplys, kuris naktį įvažiuos į jį. Iššokau lauk. Antrą kartą palindau po iš dan gaus kliokiančiu Niagaros kriokliu. Man pavyko ištraukti keltu vą.. Pakišau tuščią ratą po automobiliu. Bet pabandęs uždėti atsarginį supratau,kad nepasiseks - jis buvo paimtas iš kito automobilio ir manajam NETIKO!!! Staiga šmėstelėjo prisimini mas, kaip mano buvusiajai atsitiko nelaimė ir žiemą su „Audi“ ji įstrigo sniege Utenos gatvėje. Tada, metęs darbus, važiavau per pusę Kauno padėti. Radau ją stovinčią viduryje gatvės, nesulaukusią jokios pagalbos. Jeigu niekas nepadėjo tokiai gražuolei, naivu tikėtis, kad nepažįstami pagelbės man. Sė dau vidun ir įsijungiau šildymą. Nusirengiau. Visiškai. Kadangi ruošiausi vykti į kelionę, krepšyje turėjau vienus marškinėlius, kelnes ir... Spėjau į lėktuvą! „Bet kaip tau pavyko išspręsti nuleisto rato problem ą?“ - paklaus interesantas. rAtai svar biausia? Na gerai, jeigu tau tikrai rūpi, kada nors papasakosiu šią istoriją (jeigu pamatęs mane gatvėje prieisi ir paklausi), bet kol kas pakalbėkime apie gebėjimą sudėtingose situacijose iš saugoti blaivų mąstymą. Atsakyk, kaip tu pasielgsi iškilus pro blemai: susitelksi, kad išspręstum ją, ar pradėsi rėkti ir kaltinti orą + likimą, pamiršęs, jog kažkur šalia guli paskutinis šokola do gabalėlis? „Kąąąąąąąą? Siūlai man sudėtingose situacijose

130

valgyti šokoladukus?“ - išrėš man skaitytojas, oj kiais būdais! Šokoladas tėra metafora! Turiu omenyje tūkstančius nuosta bių laimės akimirkų, kurias mes abu su tavimi pramiegojome, būdami pavaldūs įsitikinimams - virusams, kuriuos aprašiau antroje knygos dalyje. Buvo laikai, kai apie jų egzistavimą nie ko nežinojau, bet susipažinęs su jais ėmiausi priemonių. Mano tikslu tapo perprogramuoti savo reakcijas į gyvenimo išdaigas. Investavau laaaaaaaabai daug laiko. Įgytą patirtį kartu su ži niomis lyg kokteilį sumiksavautarpusavyje. Asmeniškai išban džiau, ar mano metodai veikia. Neveikė. Pakeičiau stilių. Vėl ir vėl eksperimentavau. Nebuvo lengva, bet įsigilinęs į Žako Fresko, Dario Salaso Somero, Karlo Rodžerso ir kitų gerbiamų žmo nių darbus, perskrodęs įvairiausias keitimosi fazes, pasiekiau nuostabiausių rezultatų. Ramybė, pasitikėjimas savimi, kurių taip siekiau, ilgam apsigyveno manyje. Tapau tuo, kuo norėtų būti kiekvienas vyras. Moterys pradėjo rodyti man milžinišką dėmesį. Manai, išmokau tam tikrų frazių, sakinukų? Tikrai ne! Kalbu apie visai kitus dalykus. Apie akimirkas, kai: 1. Esi 100 proc. blaivus. extra)situacijose elgiesi sąmoningai. 2. Visose (net 3. Žinai, kad senatvėje nesigailėsi, nes čia ir dabar gyveni tikrą, nesuvaidintą gyvenimą. 4. jauti sparnus (be jokių „Red bull“). 5. Skiri laiko svajonėms, bet nepamiršti, kad ir kiti nori būti laimingi.

Visi mano skaitytojai gali to pasiekti, bet turiu juos perspėti ir pasakyti kiekvienam tiesiai į akis:

131

Kai tu pradėsi keistis, neišvengiamai atsiras šalutinis poveikis. Tavęs nesupras - sulauksi pasipriešinimo. Seni draugai pyks už tai, kad pasikeitei ir nustojai siekti sinte tinių vertybių. Tiesa, po tam tikro laiko pamatę, kad pasi keitei, jie spaus tau ranką. Bet kai tapsi dar turtingesnių žmogumi, ne pinigais, o SĄMONE, jie vis tiek nebandys supanašėti su tavimi. Jie tiesiog netikės, kad viską pasie kei savo jėgomis. Vieni manys, kad turi angelą, kuris, ne turėdamas, ką veikti, baigė laimės alchemiko specialybę ir r=p=: sugalvojo už tave veiksmų planą, užtikrinantį, kad gautum viską, ko tik širdis geidžia. Kiti sakys, kad tau tiesiog pasikė, apkalbinės, nes mokėsi be priežasties jaustis gerai. Supranti, būdamas labai 100 proc. vęs, pasitikintis savimi, tu laimingas, atrodysi kitaip. Bet tuatsipalaida priimsi šią „ydą“ kaip dovaną. Po velnių, geriau jau būti kitokiu, užuot gyvenus pagal nelaimingų žmonių taisykles!

Kai tapsi ŽMOGUMI2, tu nustosi jaudintis dėl to, kas rūpi plėšrūnams, nešiojantiems žmonių kaukes. Sieksi aukštesnių dalykų. Tave pradės cituoti. Iki tam tikro laiko. Matai, gana dažnai patobulėję žmonės vėl grįžta į pradžią. Taip gali atsi tikti ir tau. Turi būti pasiruošęs, kad aplinka tave nuolat trauks žemyn...

I I I I I I

Faktas: nesvarbu, kokį lygį pasieksi, tu negalėsi sustoti. Juk žinai, jeigu profesionalus krepšininkas nustos treniruotis, jis praras meistriškumų. Nustojęs kokybiškai„d irbt i“ su savo mintimis, tu irgi pradėsi regresuoti. Juk to nenori?

Ar esi pasiruošęs susikurti tokį gyvenimą, kuris tavęs ne trauktų atgal? Žinai, kodėl dauguma žmonių nenori keistis? Jie bijo pra rasti abejones ir nuseil ėtus blogus prisi minimus -to, ko jiems niekada nereikėjo... Esu tikras, kad pradedi suvokti, kas čia vyksta, vadinasi, jau pasiruošęs išgirsti apie metodus, kurie garantuoja tikrą laimę. Pradėsiu nuo meno apsupti save gyvenimo mokytojais, inte lektualiais žmonėmis bei įkvėpėjais, kurie nuolat pažadintų tave iš hipnozės, taip sėkmingai „apvilkusios“ ištisus miestus.

134

APSUPK SAVE TU RTIN GA IS ŽM ONĖM IS!

Esu laimingas turėdamas draugų, kurie iš tiesų yra turtin gi - rūpinasi ne tik išore, bet ir sąmone. ŠieŽMONĖS nerūko, negeria, nesikeikia, neperka moterų. Jų moralė tikresnė už daugumos ir ji labai maloniai akina. Jie visko pasiekė patys. Vieni šiuos žmones apkalbinėja, kiti pavyduliauja, todėl vadina šunsnukiais. Bet aš juos pakrikštijau LAIMINGAIS šunsnukiais. Tokių žmonių sutinki labai retai, bet jų tikrai yra, pats įsitikinsi tuo, kai vieną dieną susipažinsime ir kartu nuvyksime pas juos į svečius. Bet kol manęs nepažįsti, papasakosiu, kaip pats gali apsupti save tokiais žmonėmis. Iš pradžių išsirink žmogų, kurį norėtum matyti savo aplin koje. Gal jau esi išsirinkęs + žinai jo vardą? Paskambink jam arba parašyk! „Daug pasiekę žmonės tikrai neatsakinėja į laiškus“, - pa sakys skeptikas. Nuostabu, gali toliau tikėti tuo, ko nesi pa bandęs, bet kažkodėl į mano laiškus atrašė ne vienas žinomas žmogus. Vienas iš ųj - Mamontovas.Prieš dešimt metų gav au iš jo atsakymą, kurio pabaigoje vietoj parašo jis paliko mažytę „a“ raidę. Tai padarė man didelį įspūdį. Būtent jo laiškas įtikino mane, kad galiu sulaukti atsakymų.

135

LAIŠKAI

Esu rašęs daugybei žymių žmonių. Seniau manydavau, kad visi, man neatrašiusieji, yra išpuikę. Tik ilgainiui supratau, koks buvau kvailas. Suvokiau tai tik tada, kai pats pradėjau gauti laiškų iš skaitytojų, norinčių susipažinti su manimi. Tie laiškai buvo tokie pat pilki + perpildyti savanaudiškumo kaip ir manieji! Šiuo metu per dieną gaunu dešimtį laiškų ir tikrai peržiūriu juos visus. Bet prisipažinsiu, skaityti norisi tik keletą iš šimto. Apie 70 proc. laiškų prasideda analogiškai:

ĮSI

„Alexai Monaco, manau, tikriausiai NETURĖSI laiko atsakyti MAN, bet pabandysiu.“

Dar vienas laiškas:

EI

„Sveikas, Aleksai. NERAŠYSIU lietuviškomis raidėmis, nes NEMOKU ju perjungti (keistuolis). Ilga laika AS...“

Jeigu įsigilintum į aukščiau pateiktų laiškų anatomiją, pa stebėt um, kad „poe mose“, paraš savanaudž ių, apstu žo laiško, džių AŠ, MAN! Nesielk kaip ytose jie: niekam nerašyk tokio kokio pats nenorėtum gauti!

136

Kartą man parašė labai įdomus žmogus, tačiau, užėjęs į jo feisbuko profilį, išsigandau. Štai kokią nuotrauką pamačiau:

Tikriausiai irtu nenorėtum susitikti su žudiku maniaku? Bū tentSvarbu: todėl jam neatrašiau. jeigu feisbuke nori ką nors pakalbinti, pasistenk įdėti tikrą savo nuotrauką!

i ^j

Kartais gaunu subrendusių žmonių laiškų. Mielai į tokius atsakau: Sveiki, Alexai. Jau kurį laiką seku jūsų pranešimus feisbuke ir skaitau straipsnius, skelbiamus monaco.lt tinklapyje. Jūs kalbate apie dalykus, neminimus kasdienėse masmedijose , o jūsų išsako mos mintys jr taiklūs pastebėjimai labai įdomūs, inspiruojan tys mąstyti ir veikti. Esate tikras minčių cunamis. Labai žaviuo si jumis. Alexas Monaco - vienas iš e ndaugelio motyvatorių, kurie verti šio vardo. Priešingai nei kiti, jūs nesiekiate skaity tojams įskiepyti kokios nors ideologijos ar manipuliacinėmis technikomis pakeisti žmonių sąmonę. Nė vienas žmogus neturi moralinės teisės taip elgtis. Tačiau kiekvienas moralus žmogus tai gali daryti asmeniniu pavyzdžiu bei elgesiu, paremtu savo mis vertybėmis ir įsitikinimais, kaip darote jūs. Ne paslaptis, kad daugybė nūdienos žmonių nemoka, o gal ir nenori mąstyti savarankiškai. Et, o taip norėtųsi gyventi mąstančioje visuo menėje. Manau, kad ne vien man, skaitant jūsų straipsnius, pavyko atsikratyti minčių stagnacijos. Reikėtų daugiau tokių žmonių. Būtent dėl to jums ir rašau. Turiu idėją, kaip būtų galima padidinti monaco.lt skaitytojų ratą. Tikiu, kad augant skaitančiųjų skaičiui, dėsningai didės ir savarankiškai mąstan čių žmonių skaičius visuomenėje. Būtų labai džiugu, jei per artimiausias 4 savaites skirtumėte valandėlę brangaus laiko ir, atvykus į Kauną, leistumėte pavaišinti jus kava ir gabalėliu obuolių pyrago jaukioje kavinukėje, esančioje Laisvės alėjoje (iš jūsų straipsnių supratau, kad esate kaunietis). Gurkšnoda mas kavą išdėstysiu savo idėją ir pateiksiu konkretų pasiūly mą, kaip ją įgyvendinti.

138

Paprašiau knygos dizainerės, kad ji specialiai įrėmintų šį tekstą. Tokie laiškai iš tiesų vertingi, nes sudaryti iš daugybės svarbių sudėtinių detalių. Išnagrinėkime jas:

1. Laiške nėra nė vieno AŠ arba MAN. Nėra ir neiginių, tokių kaip pirmuose laiškuose: nerašysiu, neturėsiu, nemoku.

-

2. Teigiama, kad bus pateiktas pasiūlymas,

vadinasi, žmogus rimtai nusiteikęs ir nėra tik interesantas. Kitaip tariant, aiškūs susitikimo motyvai. 3. Pasiūlęs susitikti per artimiausias 4 savaites, jis išvengia atsisakymo. Juk jeigu pasiūlytų susitikti poryt, ta diena tikriausiai būtų užimta, tačiau mėnuo - pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galėčiau įter pti susitikimų su žmogumi, kuriam rūpi monaco.lt projektas.

Pasidalysiu susirašinėjimu su dar vienu žmogumi, parašiu siu man į fb.com/alexmonaco.lt.

139

Donatas ju l 6 th, 11:55 a m

Kaip išmokti atsispirti aplinkinių žmonių daromai įtakai net tokiais atvejais, kai tavo šeimos nariai bando išvesti iš teisingo kelio?

Monaco.lt Sep 13th, 12:33 pm

Laba. Gali patikslinti, kokią blogą įtaką aplinkiniai žmonės tau daro?

Donatas Se p 1 3t h, 12 :4 6 pm

Tarkim, turi tikslą atsisakyti žalingų įpročių ir sveikai gyventi, bet tarp artimiausių žmonių esi vienintelis, norintis pasikeisti. Tokiu atveju šeimos nariai kiekvieną kartą vis primena apie tavo senus įpročius ir kartais tiesiog sunku susilaikyti, tad nusprendi, kad tikrai bus paskutinis kartas, o rytoj a j u„šiandien taip nedarysiu“.

Monaco.lt Se p 13 th, 12 :51 pm

Ką būtent jie daro- rūko, geria?

140

Donatas Sep 13th, 12:55 pm

Taip, rūkymas, svaigalai, nesveikas maistas, disciplinos trūkumas, tingėjimas, nuolatiniai vakarėliai naktimis ir 1.1. Monaco.lt S ep 13t h, 1 2 :5 7 pm

Atsakyk, kaip manai reikėtų pasielgti? Patarsiu tau, tik ar galėsiu publikuoti mūsų susirašinėjimą?

Donatas Sep 13th, 1:01 pm

Man tinka. Norėčiau sulaukti patarimo, nes tikrai nežinau, kaip reikėtų pasielgti.

Monaco.lt Sep 13th, 1:03 Pm

Paklausk savęs, kaip tavo vietoje pasielgtų Alexas Monaco?

Donatas S e p 13th , 1:11 pm

Jis tiesiog pakeistų aplinką, kuri jam leistų atsisakyti viso to šlamšto ir padėtų toliau tobulėti. Okad nesusipykt ų su artimiausiais žmonėmis ir nepamoksl autų jiems kaip koks kunigas apie gerąsias vertybes ir sveiką gyvenimo būdą, Alexas Monaco rodytų teisingą pavyzdį, kuriuo visi norėtų sekti.

Monaco.lt Sep 13th, 1:16 pm

Kas tau trukdo tapti būtent tokiu žmogumi, kaip aprašei viršuje?

Donatas S ep 13 th, 1:2 3 p m

Baimė visiškai išeiti iš vadinamosios komforto zonos. Nes tikrai žinau, kad kai išeisiu iš šios zonos, prarasiu viską, ką iki šiol turėjau, ir reikės viską pasiekti pačiam, be niekieno pagalbos, sunkiu, nesibaigiančiu darbu. Iš vienos pusės, noriu visiškai išeiti iš komforto zonos, iš kitos pusės, labai bijau, tikrai neslėpsiu, bijau.

Monaco.lt S ep 13t h, 1:2 7 pm

Okas yra komforto zona? Sakai, prarasi VISKĄ? Ko būtent neteksi? Donatas Sep 13th, 1:34 pm

Kuriam laikui, tiksliau, 3 metams, reikės palikti Lietuvą, namus, šeimą (ji iš tos „didelės meilės“ daro blogą įtaką, kuriai negaliu atsispirti), draugus - tai mano komforto zona. Aš viską prarasiu, tikiuosi, laikinai, nes jeigu pasiseks mano studijos ir verslo planai, turėčiau grįžti į Lietuvą.

142

Monaco.lt Sep 13th, 1:50 pm

Ko tu iš tiesų nori šiame gyveni me? Dėl ko labiausiai verta pasikeisti?

Donatas Se p 13t h, 2 :0 0 pm

Noriu jaustis laimingas, būti savimi. Bet labiausiai noriu padaryti Lietuvą geresne vieta gyventi.

Monaco.lt Sep 13th, 2:05 pm

Nuostabu. Reikia pradėti. Ar tikrai manai, kad tau būtina visko atsisakyti? Gal geriau ne atsisakyti, o „praplatinti“ komforto zoną? Iki tiek, kad turėtum daug įdomių ir svarbių užsiėmimų, tada nerastum laikošūdams?

Donatas Sep 13th,

2:0 9 pm

Tu teisus... Taip ir padarysiu. Tikiuosi, susitiksime aukštumose!!!:)

Monaco.lt S ep 13t h, 2:1 0 p m

Jauti, kad padėjau?

143

Donatas Se p 1 3t h, 2:1 2 pm

Žinoma, taip. Toliau viskas nuo manęs priklauso. Ačiū už patarimus. Ir už sugaištą laiką. Siūlau dešimtį kartų išnagrinėti paskutinio susirašinėjimo struktūrą ir atkreipti dėmesį į tai, kad laiško kūrėjassubuvo perkonkretus. Dievinu, kai žmonių mintys yra aiškios ir rišlios kaip brandus vynas!

Svarbu: jeigu elgsiesi dėmesingai ir išmoksi būti trigubai konkretesnis, nei esi šiuo metu - pasieksi gerokai daugiau. Kalbu ne tik apie laiškų turinį. Aiškiau šnekėdamas ir reikšdamas mintis, tikrai sulauksi dėmesio!

NU S T OK

I MT I -

PRADĖK DALYTI!

Galima visą gyvenimą skirti tam, kad sudomintum kitus žmo nes - bėgioti paskui juos. Bet argi nebūtų protingiau daryti tai, kas tau patinka, bet taip nuoširdžiai, kad žmonės patys norėtų su tavimi susipažinti? Prieš daugybę metų būtent taip ir pasi elgiau. Pradėjau nuo to, kad įkūriau savo interneto svetainę, kurioje paskelbiau įspūdingiausius darbus. Netrukus į mane kreipėsi „Pranajoga“ jogos centro vienas iš įkūrėjų ir paprašė padėti jam patarimais formuojant tinklapio įvaizdį. Tikriausiai supranti, kad gavau progą tiesiai iš jo mokytis medituoti? Į mane pradėjo kreiptis žymiausi Lietuvos atlikėjai, sporto ir šo kių klubai. Kai kuriems pasirašydavau barteriu dirbti - buvau gana lankstus, todėl tai suteikė man dar daugiau galimybių susipažinti su naujais ir įdomiais žmonėmis. Tokiu būdu tarp mano pažįstamų atsirado būrys įmonių vadovų, kurie manyje matė ne verslininką, o rūpestingą dizainerį, dievinantį savo darbą. Jie manimi pasitikėjo - aš iš tiesų rūpinausi ais. j Žino jau, jeigu sukursiu prastą svetainę, jie patirs nuostolių. Po kurio laiko pajutau, kad man per ankšta Lietuvoje. Nu sprendžiau atnaujinti savo www.adf.lt tinklapį. Savo darbais siekiau sudominti užsienio užsakovus. Dirbau rytais, dienomis, vakarais, naktimis.Į svetainėsdizainąįdėjau visą- besąlygiš kai visą - širdį! Kiekvieną jos atomą! Galėjau pasiduoti daug kartų, bet nesustojau. Buvau užsispyręs lyg Alexas Monaco. Jeigu dėmesingai skaitei šią knygą, tikriausiai prisimeni, kad viename iš skyrių rašiau, kaip pats savomis rankomis padariau

145

svetainei SEO optimizaciją? Rezultatas - mane pastebėj o. Ga vau laiškų iš Amerikos įmonių, dar dviejų užsakymų sulaukiau tiesiai iš Monako. Man parašė talentinga dizainerė. Ji, užsa kiusi svetainės dizainą, pakvietė mane į Prancūziją, Paryžių. Netrukus gavau laišką iš lietuvio, gyvenančio Manoke. Jis pa siūlė dirbti su viena finansų bendrove. Dar vėliau susipažinau su olimpiete Inga Stasiulionyte (taip pat iš Monako). Jeeeee! art Gallery“, Gavau dar vieną užsakymą „Monaco ir iš kurioje apsipirkinėjo tokios įžymybės kaip Frankas Sinatra. „MoSu naco art Gallery“ savininkais apie metus bendravau internetu, tačiau at ip ir nesusikalbėjome - mūsų ryšys nutrūko.Pajutęs vadovei ir pareiškiau, tai paskambinau„Monaco art Gallery“ kad atvykstu. Mane priėmė labai šiltai. Po pirmo susitikimo, padirbėjęs per naktį, sukūriau logotipą. Pamačiusi rezultatą, klientė sušuko: „Nuostabus logotipas!“ Baaaam! Tššššš! JeGaGu!!! Pasipylė šampanas!

Pabrėšiu štai ką: svarbiausias mano laimėjimas

G

buvo ne pinigai ir užsakymai, o draugai, su kuriais

susipažinau, teikdamas dizaino paslaugas .

Taigi jeigu tu turi pomėgį, verslą, siūlau pakelti subinę ir pa daryti viską, kad parodytum savo talentą internete. ESU ŠVEN TAI ĮSITIKINĘS:JEIGU ĮDĖSI VISAS PAS TANGAS, KAD ŽMONĖS PAMATYTŲ , KĄ SUGEBI - TAVE TIKRAI PASTEBĖS!!! Nesvarbu, kuo užsiimi: pieši atvirukus ar gamini maistą, svarbu, kad žmonės, nebūdami tavo srities profesionalai, la bai aiškiai suprastų, kiek daug į tai įdėjai darbo. Tu tikrai gali 146

būti nepakeičiamas. Jeigu toks būsi, neabejoju, tikrai sulauksi skambučių ir laiškų. Ar jau nusprendei, ką gali tiems žmonėms pasiūlyti? Esu įsitikinęs, kad dauguma skaitytojų „nurašė“ save pa galvoję, jog nieko nemoka, todėl neturi jokių šansų susipažinti su daug pasiekusiais žmonėmis. Bet juk esama kitų būdų. Yra šis tas, ką ilgai saugojau tau. Pašnabždėsiu tyliai į ausį tris superpatarimus: i. Tapk klientu

Jeigu nori susipažinti ir bendrauti su talentingais ir įkve piančiais įkvepiančių žm onėmis, tapk jų klientu - taip susipa su de mintis šimtimis žmonių, padėjusių manžinau susidėlioti į vietas. Vienas iš patarėjų, kuris kartą per mėnesį pagražina mano gyvenimą - Andrius Mašauskas, „A-twins“ ir „Unison“ kirpyklų įkūrėjas. Žaviuosi jo vidine ramybe ir požiūriu į proble mas. Aną kartą jis man papasakojo apie iškilusius sunkumus tokiu balsu, lyg problemos pačios išsispręs. Išsisprendė. Susipažinau su juo,Susitikęs kai vienam klientuikad ieškojau stilisto. Paskambinau. sužinojau, jis turi drabužių kirpyklą. Taigi kartą per mėnesį, kai ateinu pas jį apsikirpti, apsikeičia me patarimais.

Svarbu: pirkdamas paslaugas pasirink tuos tiekėjus, iš kurių gali ko nors išmokti.

P. S. „Unison“ yra viena brangiausių kirpyklų Lietuvoje, bet kirptis kitur, kad ir 3 kartus pigiau, tikrai neapsimoka. Esu iš bandęs daugybę kirpyklų, bet ten kerpa baisiai. Neminėsiu kir pėjų pavardžių, bet iš patirties žinau, kad „Unison“ - vienintelė vieta, kur yra KIRPĖJŲ. Kituose salonuose dirbantiems reikėtų genėti krūmus! 2. Tapk partneriu

Būtent taip gimėwww.onbotraining.com . 2013 m. su Inga Stasiulionyte nutarėme sukurti online koučinimo sistemą. Pra dėjome darbus. Netrukus mus pastebėjo Masačūsetso tech nologijų institutas (Massachusetts Institute of Technology). Gavpme pasiūlymą plėtoti projektą šiame Amerikos universite te. Labai apsidžiaugėme ir ilgai nesvarstę sutikome. Pamenu, kaip Amerikos oro uoste migracijos darbuotojai skenavo mano rudas akis, o vėliau negalėjo patikėti, kad kažkoks vyrukas iš Kauno vyksta į Masačūsetso universitetą. Keletą minučių jie vartė kvietimą, svarstė, ar jis tikras. Bet mane praleido! Tai buvo nuostabi galimybė susipažinti su pasaulinio lygio dėstytojais. Vienas iš jų man papasakojo apie Amerikoje esantį laimės universitetą ir apie ten atliekamus tyrimus. Šios infor macijos man prireikė, kad susidaryčiau nuomonę apie visa tai ir... Palauk, gal pažintis su profesoriais tau atrodo neįdomi? Manau, pakeistum nuomonę pamatęs, kaip vienas iš dėstytojų po paskaitų šoko su mumis ant stalų! Nebūčiau to patyręs, jeigu nebūčiau sukūręs bendro pro jekto su Inga. Taigi jei tarp pažįstamų norėtum turėti žymių dėstytojų, reikėtų sukurti projektą, su kuriuo jiems būtų įdomu dirbti. Esu įsitikinęs, jeigu skirsi tam laiko, tave tikrai pastebės ir pakvies į svečius.

148

Tiesą pasakius, tau net nereikėtų važiuoti pas tuos žmones į kitą šalį. Tarkim, mano draugas Martynas Saikus prikalbino „Vergin“ vadovą Ričardą Bransoną atvykti į Lietuvą, kad daly vautų „Forum one“ seminare. Manau, tai buvo geras sprendi mas norinčiam, kad pasaulinio lygio žmogus pats apsilankytų pas jį namuose. Taigi Martynas tau patartų: pasamdyk žymių žmonių, kad atvyktų surengti seminarą. Jeigu taip padarysi, gausi progą išgirsti patarimų tiesiai iš jų lūpų.

149

Kertu lažybų, kad kam nors nepakako to, kad parašiau jam knygą, kur atskleidžiau savo kelionę link šviesesnių už save žmonių, ir jis norėtų daugiau: mielai sutiktų, kad Alexas Monaco savo rankomis praskirtų Raudonąją jūrą...

3. Pradėkkurti

Pradėk rašyti straipsnius apie saviugdą arba asmeninį gyvenimą. Būk atviras, atskleisk juose visą save. Būtent per monaco.lt susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Jie patys man parašė. Štai ir pateikiau tau idėjų, kaip pasiekti tikslą, o juk būdų yra tūkstančiai. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turi po tencialo atrasti dar geresnių variantų svajonėms pasiekti. Jie tikrai tai padarytų, jeigu tikrai rūpėtų jų gyvenimai! Kertu ažybų, l kad kam nors nepakako to, kad parašiau jam knygą, kur atsklei džiau savo keli onę link šviesesnių už save žmonių, ir jis norėtų dau giau: mielai sutiktų, kadAlexas Mona co savo rankom is praski rtų Raudonąjąjūrą...

Na, gerai. Padarysiu tai. Duosiu dar keletą patarimų: jeigu nori susipažintisu pasaulinio lygio aktoriais - tapk režisieriu mi. Jeigu spėjai „užsihipnotizuoti“ (įtikinti save, kad esi nega bus kurti scenarijus), - surenk lietuviškus kino apdova noji mus. Taip užkulisiuose susipažinsi su žinomiausiais Lietuvos aktoriais. Suprask mane teisingai, tikrai nesiūlau su jais ben drauti (]uk dauguma aktorių propaguoja smurtą ir tuštybes, filmuodamiesi tokiuose filmuose kaip „Zero“ arba „Gautas iškvietimas“), bet noriu atkreipti tavo dėmesį, kad tikrai gali pasiekti visko, ko tik nori. Bet prisimink, dėmesio verti žmonės, kuriems rūpi ne tra Ha lia , o svarbesni dalykai, neįdomūs nei žiniasklaidai, nei televizijai. Štai kodėl prie jų lengviausia prieiti. Pagavai kampą?

Nori dar patarimų?

152

Vis dar laukiančiam, kol pro langą įlįs langažmogis, kad su pažindintų jį su dėmesio vertais žmonėmis, ištarsiu: „Esu šven tai įsitikinęs, viską gali padaryti pats: rasti būdų, kaip apsupti save mokytojais, patarėjais, kurie išmokytų tave laimės alche mijos. Taip pasielgęs pagaliau tapsi Ž-M-O-G-U-M-l2(ŽMOGUS2 iš didžiosios raidės man yra tas, kuris supranta, kas iš tiesų de dasi aplinkui + turi savo nuomonę, bet neprimeta jos tiems, kas jai nepasiruošęs + suvokia žodžio „moralė“ reikšmę + moka įkvėpti kitus žmones). Kita vertus... Turiu tau klausimą: kaip manai, kodėl Dalai Lamą supantys žmonės žiniasklaidai nėra įdomesni nei jis pats - juk kai kurie šventikai arba mokiniai su juo leidžia labai daug laiko? Juk jie galėtų, pasisėmę iš jo žinių, taip pat tapti stipriais dvasinio gy venimo įkvėpėjais? Supranti, apie ką aš? Faktas: buvimas šalia protingų žmonių negarantuoja, kad tapsi išmintingas ir išmoksi al imės meno. „Kodėl?“ - paklausi. Matai, ne visi moka pasinaudoti gautu patarimu... Oar tu žinai, kaip elgtis su juo? Gal jis tau per sudėtingas? Nori paprastesnio, kasdieniško patarimo? GERBIAMI PONAI IR PONIOS! PRISTATOME TIKRĄSIAS ALEXO MONACO PASLAPTIS, KURIOS!.. Na gerai, užteks pom pastikos, verčiaupereikime prie m ano kasdienybės - dieno tvarkės, kurią suprojektavau taip, kad kiekviena diena atneštų nors truputį laimės. Būsiu atviras kaip niekada. Kalbėsiu dar paprastesniais žodžiais nei anksčiau! Tokio Aleksandro tu dar nepažinojai!

153

RYTAS

Mano rytas visada prasideda ramiai, be jokio streso. Tikriau siai dėl to, kad negaliu pavėluoti į darbą- neturiu direktoriaus. Todėl galiu sau leisti dar truputį pagulėti + maloniai pasirąžyti. Rytais dievinu jausti šiltą paklodę, išsitiesdamas jaučiu, kaip ji glosto visą mano kūną. Kartais netyčia iš pasitenkinimo suurzgiu. Rrrrrrrrrrrrrrrrr. Mano rytas sus ideda ši daugybės ritualų. Vienas jų - užsi maunu žiedą su savo inicialais. Logotipą, lietą į į žiedą, sukūriau dau giau nei prieš dešimtį metų. Jame užkoduo ta A raidėir amžinybėsženklas. Iš pradžių šį logotipą naudojau pristatydamas savo interneto svetainių ir logotipų kūrim o įmonę - „Adf studiją“ w ( ww.adf.lt), vėliau jis atsirado Alexo Monaco svetainėje.

Kaskart užsimaudamas jį prisimenu, dėl ko gyvenu, kas man svarbiausia. Tai nėra tik žiedas. Svarbiausia procesas, ku ris įvyko prieš daugybę metų, kai kūriau jame esantį ženklą. Prieš jį sukurdamas turėjau išsiaiškinti, ko aš iš tiesų noriu. Man padėjo drabu žių dizainer ė Lina Augūnaitė. Nors ji nepie šė logotipo, sulaukiau patarimų. Pamenu, kai Lina pasakė, kad logotipą turėčiau sukurti tokį, kurio nesigėdyčiau net po 30 metų. Siūlau ir tau susikurti simbolį, logotipą. Tai svarbu, juk kur damas jį išsiaiškinsi, ko sieki + šis darbas padės tau kristali zuotis kaip asmenybei.

Pabrėšiu: kalbu ne apie kokį nors komercinį įmonės logotipiūkštį, o apie ženklą, kuris simbolizuotų tavo vertybes!

Tu net neįsivaizduoji, kokią jėgą pajusi susikūręs sau sim bolį. Taip, procesas gali užtrukti, tačiau jeigu skirsi laiko, neiš vengiamai ateis diena, kai pajusi, kad logotipas pagaliau prigijo prie tavo širdies. Tai bus ženklas, kad reikia pradėti kurti žiedą. Jeigu nemėgsti žiedų, pasidaryk pakabutį. Sugalvok kitą idėją, kur gali pritaikyti logotipą. Jeigu neturi pinigų pasigaminti žie dą, nusipiešk logotipą ant sienos. Jeigu kam nors nepatiks, kad

155

propaguoji asmeninius simbolius savo kambaryje, tegul eina po velnių. Prisimink:užrašai, daiktai, esantys tavo kambaryje, turi labai didelę įtaką ateičiai ir kasdienei savijautai.

KITI SIMBOLIAI Mano darbo kambaryje nėra daug daiktų, tik svarbiausieji. Vienas iš jų - atvirukas, kurį gavau iš draugo 30-ojo jubi liejaus proga. Pirmą kartą atviruke pamačius skaičių 80, kažkas many je apsivertė. „O kas, jeigu man iš tiesų būtų 80?“ - pagalvojau. Mintyse prabėgovisas gyvenimas. Pajutau beviltišką tuštumą. Juk dar nebuvau nieko pasiekęs, net nemokėjau kokybiškai džiaugtis gyvenimu. Dabar šis atvirukas stovi matomiausioje vietoje. Jis nuolat primena, kad gyvenimą turiu nugyventi taip, jog pasenęs galėčiau nuoširdžiai ištarti: „Aš tikrai neiššvaisčiau gyvenimo veltui - buvau iš tiesų laimingas! Taigi pomin čių, užplūdusių mane pamačius atviruką, ir įgavęs dar daugiau energijos, vykstu į biurą.

BIURAS

Kas rytą atvykęs į biurą, esantį Kaune, ir įžengęs pro duris, būtinai sušunku: „Jeeeeee!“ Darbuotojai žino, jei to „Jeeeeee“ nėra, - tikriausiai iš lovos išlipau neta koja. Šis ritualas man reiškia daugiau, nei parodyti, kad „jau esučia“. Kai nuoširdžiai sušunki„Jeeeeee“, pasikrauni energijos + atsiveri. Pabandyk, pamatysi, kaipgreitai pasitaisystavo nuotaika. Ogal tingi? Taupai energiją? Kam? Gal esi bailys? Juk mano pasiūlymai nėra baisūs- neprašau tavęs nušoktinuo Eifelio bokšto.Tau niekas negresia! Blogiausias dalykas nutiks tik tuo atveju, jei gu senatvėje, skaitydamas šią knygą, suvoksi, kaip klydai, kai prieš daugybę metų nepasinaudojai mano pasiūlymu ir garsiai nesušukai: „AŠ ESU LAIMINGAS ŽMOGUS!“ Nagi, kur tavo „Jeeeeee“!!! Bijai, ką kiti pagalvos? „He he, o aš sušukau“, - pamanys vienas išskaitytojų. Nė velnio! TU NEPADAREI TO NUOŠIRDŽIAI! Juk sušukai taip tyliai, lyg būtum ežiukas! O kur „Jeeeee“ iš visos širdies? M? Tu turi plaučius! Kodėl jų neišnaudoji, po paraliais? Milijardas žmo nių neišnau doja to, ką gavo už dyka. Jiepa miršta šypsotis...

Labai retai, bet kartais, kai būnu biure, mano nuotaika pasi taiko tikrai šlykšti, todėl sunku „išlaužti“ šypseną. Šią proble mą išsprendžiu žvelgdamas į milžinišką veidrodį. Jame neįma noma nepastebėti susiraukėlio fizionomijos, todėl pažiūrėjęs į savo atspindį bandau nusišypsoti. Bet kartais jaučiuosi taip, lyg nusišypsočiau nenuoširdžiai, todėl priėjęs prie veidrodžio padarau tai dar kartą. Kadangi šis ritualas pakankamai kvailas, nenuoširdžiai nusijuokti neįmanoma. Nusišypsojęs iš visos šir dies supranti, kad jau „susiderinai“ ir gali pradėti dieną. 157

DIENOS PLANAS

Tikiu, kad kvaila pradėti naują dieną, kai neturi plano, to dėl atsisėdęs prie kompiuterio pirmiausia įsijungiu programą „Trello“ (Trello.com), kurioje kruopščiai ir detaliai aprašau visus dienos darbus. Kaltu ne tik apie darbus, susijusius su verslu, bet ir apie gyvenimo planus. Taigi kasryt klausiu savęs, ką šiandien galiu padaryti dėl savo ir man svarbių žmonių sva jonių. Oką tu darai ryte atėjęs į darbą? Jeigu pirmiausia įsijungi feisbuką,naujienų portalą arkitą šlamštą, tai reiškia tik viena tu nevaldai savęs! Parodyk vidurinį pirštą žalingiems įpročiams ir susidėliok dienotvarkę taip, kad tavo diena būtų ne iššvais tyta,.© atneštų naudos. LAIMĖS VALANDOS

Niekada nenorėjau tokio gyvenimo, kuriame jausčiausi nelaimingas, todėl dėliodamas dienotvarkę būtinai numatau laimės valandas.Tai darydam as stengiuosi būti kūrybiškas ir suplanuoti laikątaip, kad turėčiau „langą“, kai galėsiu susitikti su draugais ir suvalgyti ką nors skanaus (tarkim, dieviško sko nio kruasaną iš „Monami“ kepyklėlės). Mmmmm. Esu smaližius, tą jau supratai! Prisipažinsiu, kartais laimės valandos užtrunka daugiau nei parą, bet tik dėl to, kad turiu draugų, kurie m ane „pridengia“.

158

PLANAVIMO MENAS

Prieš keletą metų supratęs, kad dirbu per daug ir visai ne turiu laiko sau, pasišoviau išmokti darbų planavimo meno. Taigi darbuotojams pradėjau skirti tuos darbus, kuriems ne reikia mano talento. Užtrukau metus, bet įmonės procesus sutvarkiau taip, kad man nereikėtų rūpintis nei sąskaitomis, nei kitais dokumentais. Dalį darbų priskyriau pavaduotojai-dizainerei Rūtai (ji vadovauja firminio stiliaus padaliniui + derina susitikimus su klientais, kalbasi su dizaineriais). Kitus darbus atiduodu Nerijui. Jeigu šių žmonių neturėčiau, tikriausiai nebū čiau radęs laiko parašyti šią knygą. Bąt tu tikriausiai esi nuovokus ir supranti, kad neįmanoma numatyti visko, kas atsitiks, todėl kartais atsiranda darbų, ku riuos privalau atlikti pats. Tokių pasitaiko gana daug, tarkim, kaimynas man pasakė, kad sutvarkyčiau veją, esančią už biuro. Kadangi turėjau išvykti į Monaką, nuoširdžiai jam paaiškinau, kad greitai šio darbo tikrai neatliksiu. Pažadėjau rasti žmogų, kuris tai padarys. Grįžęs po ilgos kelionės pamačiau, kad veja jau sutvarkyta. Nuėjau pas kaimyną ir padėkojau. Paspaudžiau ranką svarstydamas, ką jam padovanoti per Kalėdas, bet neti kėtai jis pareiškė, kad sugedo kompiuteris. Paprašė pataisyti. Nieko neišmanau apie kompiuterius, bet paspaudžiau Restart , ir įvyko stebuk las - jis pradėjo veikti ! Ech, tie suaugusieji ... Galėčiau ilgai pasakoti apie darbų kategorizavimą ir priori tetus, kad įtikinčiau tave, jog tikrai išmanau apie tai, ką kalbu, tačiau taip nėra. Nesu tobulas. Tarkim, kartais užmirštu ir pra dedu daryti kvailus dalykus. K ai kada „užsisėdžiuinternete“, žiūrėdamas juokingus filmukus. Bet turiuinstaliavęsprogrami kę, kuri dažnai mano kompiuterio ekrane „išmeta“ priminimą, kad turiu daryti tik tai, kas svarbiausia.

160

Mėgstu priminimus. Gitara, kurios atspindį kartais akies krašteliu matau veidro dyje, primena, kad turėčiau pailsėti ir pagroti. Bim bam. Tra lia lia. Grojant rokenrolą neįmanoma jaustis liūdnam! Mano biure yra daiktų, kurie primena ne tik apie tai, jog turėčiau pailsėti, bet ir apie tai, kad reikėtų... PIRMOJI

Ji puikuojasi sieninėje nišoje prie įėjimo į biurą. Kalbu apie pirmą savo knygą, simbolizuojančią naujo gyvenimo pradžią. Jeigu nebūčiau jos parašęs, tikriausiai nebūčiau tapęs Alexu Monaco ir tu dabar savo šiltomis rankomis nelaikytum trečios mano knygos. Parašyti pirmą knygą pastūmėjo vienas labai svarbus įvy kis. Tai atsitiko 2012 metais, kai iš mano kompanijos išėjo pusė darbuotojų ir įkūrė kitą įmonę. Iš pradžių nesupratau, kas įvy ko, bet po kurio laiko suvokiau, kad nė velnio nenutuokiu, kaip reikia elgtis su žmonėmis. Man reikėjo laiko, kad suvokčiau, kas atsitiko. Pradėjau keistis. Dirbdamas su naujais žmonėmis, ėmiau domėtis jų problemomis. Pamatęs pokyčius iškėliau sau dar daugiau klausimų, susijusių su santykiais tarp dizainerio ir užsakovo (kadangi buvau interneto svetainių studijos direk torius - aš ir buvau užsakovas, perkantis dizainopaslaugas iš savo darbuotojų). Pradėjau pildyti užrašus. Staiga suvokiau, kad turiu pakankamai idėjų knygai. Nežinojau, kaip ją parašyti, tad tiesiog pradėjau.

161

Rašydamas pirmą knygą išsikėliau 3 užduotis: 1. Papasakoti apie efektingiausią svetainių dizainą + kokios svetainės išlieka pasąmonėje. 2. Į ką svarbiausia susitelkti kuriant Įvaizdį. 3. Kaip svetainių užsakovui susikalbėti su savimi ir dizaineriais.

Vykdydamas užduotis privalėjau įsigilinti į santykius tarp dizainerio ir užsakovo. Netrukus pradėjau greitai atskirti tin kamai mąstančius dizainerius nuo tų, kurie nesilaiko pažadų ir kuriems niekas nerūpi. Pasinėriau į svetainių lankytojų lū kesčius. Supratau, ko labiausiai tikisi žmonės, apsilankantys interneto svetainėse. Suvokiau, kad svarbiausia ne dizainas, o turinys. Bet turinį sukurti sunkiausia. Dauguma dizaino už sakovų labiau susirūpinę ikt prabangiais švarkais - išoriniu įvaizdžiu, o ne tuo, kas slypi širdyje. Kai kurie atėję pas mane prašo, kad sukurčiau dar vieną svetainę, panašią į tą, kurią jau buvau padaręs. Jie nori atrodyti gražiau už konkurentus. Ta čiau beveik niekas neprašo, kad parodyčiau jų paprastumą. O paprastume slypi visas grožis.

162

Faktas: Sunkiausia parodyti širdį, sušildyti per kompiuterio ekranq.

Daugelio Lietuvos kompanijų prekės paprastos, tačiau re klamuodami save, jie dizainerių prašo pabarstytiblizgučių apipurkšti juos prabangiais kvepalais! Kam jiems kvepalai, kai iš burnos smirda? Kol šie žmonės bandys pasislėpti po dirbti numu, tolATRODYStušti, nuobodūs ir netikri. Pabrėžiau žodį ATRODYS - juk visi žmonės yra įdomūs,tik bijo atsiverti. Taigi pirmoji mano knyga, kurią kasdien matau savo biure, primena, kad dažniau atsiverčiau, nepriklausomai nuo to, koks mano „svetainės dizainas“, kaip atrodau, kokio senumo mano automobilis... Tai nelengva. Aplinka diktuoja taisykles. Žmo nės mėgsta elgtis šabloniškai. Taip jie jaučiasi saugūs. Todėl rengiasi ir elgiasi kaip kiti. Būdami darbe, jie bijo atsipalaiduo ti. Ne tik darbe. Jie negali atsipalaiduoti net po ilgos darbo die nos! „Taip, Aleksandrai, suprantu, apie ką kalbi. Žmonės tikri stabdžiai. Su mano draugais būn a tas pats- atėję įvakarėlį jie nė velnio nešoka!“ - bandys paantrinti man skaitytojas. Štai ką jam pasakysiu: „Vakarėlių liūte, kodėl tau nuolat atrodo, kad kiti turi šokti? Otu ko stovi? Vienam šokti sarmata? Negi ne supranti, kad didžiausias klystu? Patikrinkime tai!“stabdys esi tu? Ogal manai, kad aš

163

100 0 0 0 !

Įsivaizduok, gatvėje prie tavęs prieina vyras ir paduoda bilietą į Monaką pridurdamas: Jeigu nuvykęs į Monte Karlą nuošir džiai pašėlsi, gausi dar 100 ooo euriukų!“ Kitas kadras: tu jau lėktuve, čia mažai vietos. Nuobodu. Lauki, kol baigsis skrydis svarstydamas: „Nusileidęs galėsiu pašėlti ir gauti užtai pinigėlių.“ Kadras Nr. 3: tu oro uoste, skęstančiame nuolat skubančių žmonių miniose. Čia niūru, todėl paspartini žingsnį, kad grei čiau įsėstum į taksi, apžiūrėtum vaizdingą maršrutą, vedantį į turtuolių kraštą- Monaką! Bet taksistas klausinėja kvailųau kl simų. „Gyvatė, sugadino visą kelionę...“ - pagalvoji. Nuspren di pakelti sau nuotaiką ir aplankyti Alexo Monaco mėgstamą vietelę - „Cafe De Paris“, kur padavėjai ne šiaip numeta meniu ant stalo kaip Joniškyje, o atverčia ir paduoda tiesiai į rankas. Bet nepastebi viso to, nes galvoji: „Su draugais čia būtų daug linksmiau“, todėl skubi į naktinį klubą sakydamas: „Štai dabar prasidės tikros linksmybės, pagaliau pašėlsiu, atsipalaiduosiu, pajudėsiu, atsiimsiu, atsigriebsiu, pašoksiu + gausiu to vyriš kio pasiūlytą man honorarą!“ Kadras Nr. 4: tuklube „Buddha-Bar“, bet žmoniųmažoka + judesiuko nėra + didžėjus groja šūdą(faktas: tu tikrai parinktum geresnę muziką) + garso kokybė prasta. Rezultatas: kaip ir bet kuriame bare / klube Lietuv oje - pasiimi labai įdomiai atrodantį gėrimą ir neįdomiai atsistoji kampe, „įsijungęs“ stand by...

164

Stand by... Stand by... Stand by... Stand by...

Tu vėl paskendai problemose. Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by...

Gana!Goodbye! Pasakai naktiniam klubui, iškeisdamas jį į kitą.

Kadras Nr. 5: tu „Jeemi’z“ superdupernaktiniame klube. Vėl pasiimi labai įdomiai atrodantį gėrimą ir nykiai atsistoji kampe, „įsijungęs“ stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by... Stand by...

166

Stand by... Stand by... Stand by... Stand by...

Staiga supranti, kas įvyko, todėl sušunki viduje: „Juk šian dien ketvirtadienis, penktadienį čia būtų daug linksmiau!“ Tau ir vėl nepavyko atsipalaiduoti! Tikriausiai manai, kad ši istorija ne apie tave, juk tu kitoks nesi stabdys ir, progai pasitaikius, tikrai nuoširdžiai pašėltum, bet kodėl iki šio to nepadarei? M? Tu visada turi pasiteisinimų, trukdančių elgtis, kaip norė tum. Bet visos tos priežastys, „apsigyvenusios“ tavyje, yra iš galvotos, o aš išdrįsiu pateikti tikrąsias: 1. Tau sunku pradėti mėgautis gyvenimu, juk dar nesutikai dosnaus praeivio, kuris pasiūlytų 100 ooo eurų už tai, kad pasijustum geriau... 2. Tu neturi pakankamai pinigų, pažinčių, daiktų, kurie įro dytų, kad nusipelnei būti laimingas. 3. Vis dar tiki, kad gyveni skylėje ir tau tikrai pavyktų atsipa laiduoti, jeigu atsidurtum kitoje šalyje. Tau nuolat ko nors trūksta!

167

Kartą užkilęs ant Monake esančio kalno, eidamas link mėgstamiausio apžvalgos rato, vadinamo Šuns(Tėte galvade Chien),pamačiau ožį. Jis stovėjo ir liūdnai dėbsojo į Monaką.

Matydamas jo liūdesį pagalvojau: į Monaką ir kitas šalis per metus atvyksta tūkstančiai smalsuolių. Jie stebeilijasi nuo kal no kaip tas ožys ir nieko nedaro... „O ką jiems reikėtų daryti?“- paklausi. Tie žmonės patys turėtų atsakyti į šį klausimą... Na gerai, atsakysiu. Tik turi itin d ėme s i ngai išklausyti, ką tau pasakysiu. Pasiruošęs?

16 8

r

Prisimink, kai vaikystėje išsipurvinai baloje. Buvo linksma, ar ne? Kiek pamenu, tau nereikėjo Monako, kad jaustumeisi laimingas? Tu sugebėdavai linksmintis vienas savo kieme. Ir buvo nesvarbu, kad,įšokęs j balą, veidą apsitaškydavai purvu. Tavo širdis ir siela drauge su protu jautė, kad svarbiausia būti švariu vidumi. O dabar esi per daug susireikšminęs dėl „deko racijų“ ir savojo apvalkalo...

ie visuomenėje, kurioje žiūrovais, stebėtojais, - ožiais.

& #

m % t i

„Alexai, nori pasakyti, kad man reikia dažniau šokti į purvi ną balą?“ Ne! Turi ne tik šokti, bet ir panerti! Nustok pagaliau neteisingai traktuoti mano pasisakymus! Juk bala tėra metafo ra - kalbu apie gal imybes /santykius / gyvenimą! TU PRIVALAI ATSIDUOTI VISAM PASA ULIUI! JIS YRA TIKRASIS STEBUKLAS! TAIP, JIS, NE TITULAI , KŪNO FORMOS, DEKORACIJOS IRDAIKTAI! Neeeee, negaliu pamiršti ožio... Tada, stovėdamas aukštai ant kalno, suvokiau vieną labai svarbų dalyką, kurį prisiminsiu visą likusį gyvenimą: JEIGU ESI OŽYS, TAU JO KS MONAKAS NEPADĖS. ..

Otu ar esi stebėtojas? Ar moki pasiimti iš gyvenimo daugiau, nei sugebėtų ožys? mirkt mirkt mirkt mirkt

Tas ožys nuotraukoje tėra gyvūnas, kuris nesupranta, kad galėtų ne tik pamatyti daugiau, bet ir pakeisti šį pasaulį į gera. Todėl jam užtenka tiek, kiek turi... „Ką? Alexai, pusę knygos tu kalbėjai apie tai, kad turi iš mokti džiaugtis tuo, ką turi, o dabar sakai, kad norėčiau iš gy venimo daugiau?!“ Matai, mielas žmogau, dariau tai tyčia. Juk knygos pradžioje dar nebuvau įsitikinęs, kad esi vertas šios informacijos, kurią netrukus gausi. Todėl norėjau su tavimi su sipažinti + pažiūrėti tiesiai į akis. Pažiūrėjau. Matau, kad pra dėjai keistis + supranti, kad hedonizmas nėra tavo kelias + tau pagaliau pradėjo rūpėti kiti žmonės! Labai malonu, kad taip stengiesi, todėl galime pereiti į antrą lygį!

171

ANTRAS LYGIS

Aš nuolat primenu tau, kad turi būti laimingas, tačiau prisipa žinsiu- ne tai svarbiausia.

Visą šį laiką tu žygiavai link savo tikslo.Klausimas: ar di džiuojiesi šia kelione?Juk šaliaėjo žmonės, kurietaip pat norė jo būti laimingi. Atsakyk sau, ar buvai dosnus, narsus ir supra tingas? Ar su visais savo draugaiselgeisiišmintingai? Tavo darbe (o gal ir namuose) tikriausiai yra kvailių, kurie kabinėjasi, aiškina, kaip turėtum gyventi. Kai jie vėl prisikabins prie tavęs, užuot mintyse išvadinęs juos erkėmis arba gyvatė mis, viduje nusišypsok. Įkvėpk oro. Giliau. Pakartok šiuos žo džius:

Jeigu elgsiuos su jais taip, kaipjie su manimi, susilyginsiu su jais. Bet nedarysiu to, juk suprantu, kadjie, kaip ir aš, taip pat nori būti laimingi. Taigi nuo šiol elgsiuosi kaip išmintingas žmogus įkvėpsiu juos savo poelgiais. Štai kas yra kilnu ir tikra!

172

Nuo šiol elgsiuos sušiais žmonėmis geriau nei su savimi. Savo poelgiais įrodysiujiems, kad esu vertas pagarbos. Nepadlai žiausiu,tačiau būsiu kilnus. Ir vietoj to, kad„depresuoči au“arba elgč iaus neapgalvotai , aš priimsiu išbandymus, padarysiutai šypsodamasis baimei tiesiai j akis.

Kalbame apie požiūrio į problemas perprogramavimą pasi telkus vertę turinčius žodžius. Senovėje žmonės darydavo tai rytais ir vakarais, prieš vakarienę susirinkę visa šeima meldėsi. Tai neišspręsdavo visų problemų, tačiau dalį jų pašalindavo. Suprask mane teisingai: tikrai nesitikiu, kad grįžtum į tuos lai kus ir pradėtum kalbėti poterius, bet tikiu, kad vertėtų dažniau kalbėti apie vertybes ir vartoti pozityvius žodžius, kad jie įsilie tų į pasąmonę. Dažniau kartok sau šiuos žodžius: Nesvarbu, būsiu namie, automobilyje, lauke arklube- aš gyvensiu, o ne egzistuosiu! Užuot klausęs pli a nkinių,kadjiems liūdna, uždegsiu juos sav o charizma! ano M gyvenimo tikslas kad ne tik aš, bet ir artimi žmonės taptų laimingi!

Atsispausdink arba užsirašykšią mantrą ant sien os - išmok ją mintinai. Kartok, kol žodžiai taps tavimi. 0 gal mano mantra kvepia netikrumu? Nuostabu! Sukurk savąją!

173

Visą šį laiką tu žygiavailink savo tikslo.Klausimas: ar didžiuoj iesi šia kelione?Juk šalia ėjožmonės, kuri e taip patnorėjo būt i laimingi. Atsakyk sau , ar buvaidosnus, narsus ir supratingas? Aršu visais savo draugais elgeisi išmintingai?

A*

Mes kalbamės apie tikrų tikriausią pasąmonės perprogra mavimą. Išmokęs pakeisti pasąmonę, pakelsi sąmonės lygį. Padaręs tai suvoksi: 1. Kad gyvenimas priklauso tik nuo mūsų požiūrio į proble mas. 2. Išmoksi sureguliuoti reakcijas į išorinius veiksnius (susi tvarkyti su žalingais įpročiais ir 1.1.). 3. Nėt negalvodamas, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, savaime nuspręsi išmintingai. Kaip išmokti protingai reaguoti į problemas ir užprogra muoti save siekti aukštesnės sąmonės? Privalai perprogramuoti reakcijas į tau įtaką darančius veiksnius! Kai kurie žmonės tai daro skaitydami knygas. Aš elgiuosi taip pat. Pasidalysiu su tavimi mėgstamiausių knygų sąrašu. Daugumą knygų, kurias rekomenduosiu, skaičiau galybę kartų. Dariau tai, norėdamas patirti, ką išgyveno tie žmonės + perimti jų patirtį. 7 KNYGOS

7

„Way of the Peaceful Warrior“ Dan Millman, 1980 m.

Šį juosta padės tau išsiaiškinti gyvenimo tikslą. Jeigu neturi laiko knygai - gali pažiūrėtifilmą. Tik, maldauju, atkreipk dė mesį į vietą, kai mokytojas pasiima mokinį į kelionę. Jie prieina kalną, mokinys randa akmenį. Ir... Svarbiausia gyvenime yra?..

176

„Rework“ („Nedirbk“) Jason Fried, David Heinemeier Hansson, 2011 m. Kišeninė trumpametražė knyga-vienkartinis nuotykis, ku ris turėtų „nulaužti tavo sistemą “ . O gal to daryti nereikia?Gal ok

esi manai,stovi kad feraris? su tavimiNa, viskas ? Apsidairyk aplin kui: tobulas ar tavo irgaraže gerai, nesvarbu tas feraris, bet tu turi pakankamai laiko antrai pusei, šeimai, pomėgiams, kelionėms? Ar viską suėdadarbas? Mesk į šiukšliadėžę senus įsitikinimus ir taisykles apie tai, kaip uždirbami pinigai- VISA TAI NEVEIKSMINGA. Jeigu tau svarbi šeima ir sveikata, turėtum patikėti tuo, kas parašyta nuostabiojeknygoje „Nedirbk“. Ši knyga padės kontroliuoti laiką, atsikratyti nereikalingo streso. „The Black Swan: The Impact of The Highly Impro bable“ („Juodoji gulbė: be galo mažos tikimybės poveikis“) Nassim Nicholas Taleb, 2010 m.

S

Galbūt manai, kad esi nevykėlis, tave supa vien problemos? Bėdų turėjo ir šios knygos autorius, jis tuo net džiaugėsi. Auto rius pasinaudojo nesėkmėmis, „prisijaukino“ jas, iš jų užsidir bo, susitvarkė gyvenimą ir tapo tikra įžymybe. Ir tu gali tai pa daryti, tik reikia išmokti iš supančio chaoso išspausti naudos. Tai sudėtinga knyga, reikės laiko, kad perprastum ją, todėl paskaityk mažiausiai du kartus.

177

„BoŪHa m um p“ („Karas ir taika“) Levas Tolstojus, 1869 m. Perspėju, nežiūrėk filmo. Negi manai, kad žmonių patirtį ir išgyvenimus įmanoma sukišti į 2-10 vai. trukmės DVD? Re komenduoju knygą, o ne pagal vartotojų norus „nupyškintą“ šedevro parodiją. Romaną „Karas ir taika“ sudaro 4 tomai. Perskaitęs juos keletą kartų, perpratau kiekvieną perso nažą. Galima sakyti, išgyvenau tai, ką ir jie. Įdomiausia buvo stebėti veikėjų transformaciją, kuriai įtakos turėjo gyvenimo praradimai, pavydas. „Atlas Shrugged“ Ayn Rand, 1957 m . Skaitydamas pirmus puslapius, tapau romano įkaitu. O an troje dalyje iš knygos išniro didžiausias drakonas, kuris surijo mane visu kūnu ir iki šiol neišspjovė. Galima teigti, kad vis dar gyvenu šia knyga. Ji svarsto gyvenimo, egzistencijos klausimus. Aiškiai ir tiks liai išdėstyta, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, kas yra narsa, atsidavimas ir laisvė. Tai iš tiesų nuostabiausias 1168 puslapių šedevras, parašy tas žavios ir nuostabios moters Ayn Rand.

178

„The Fountainhead“ Ayn Rand, 1943 m. Jeigu manęs paklaustų, kaip turėtų elgtis ir atrodyti tikras vyras, paminėčiau Hovardo Roarko pagrindinį knygos herojų. Tai knyga apie konfliktą tarp pašaukimui ištikimo irir klientams nenuolaidžiaujančio architekto, tarp visuomenės bepročių užsakovų. Nesu matęs garbingesnio vyro, taip besąlygiškai at siduodančio savo idealams. Sužavėjo Hovardo ir Dominykos meilės istorija. Šiame 1943 m. išleistame romane buvo kalbama būtent apie tokią meilę, kurią asmeniškai pripažįstu ir aš. Suformuluosiu taip: tikra meilė eg zistuoja tik tada, kai už ją nieko nereikalaujama mainais. Absurdiška manyti, kad žmogus lyg daiktas gali priklau syti tik tau...

| „Morais for XXI Century“ („XXI amžiaus moralė“) J Dario Salas Sommer, 1995 m.

A

Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kurį bent kiek do mina mentaliteto ir moralės klausimai. Pasirink bent vieną knygą iš išvardytų. Perskaityk ją iki galo. Pajusk visa širdimi. Pasižymėjęs svarbiausias vietas, išmok jas mintinai. Padaryk tai kokybiškai. Remdamasis as menybių, apie kurias perskaitysi, morale, greičiau pasisemsi išminties, išmoksi susitelkti į tai, kas svarbiausia, ir pagaliau pradėsi vertinti šį pasaulį. Tu suprasi, ko nori. Juk čia ir slypi paslaptis. Kai suprasi, ko nori ir kaip to pasiekti, tau net nerei kės priminti, kad turi šypsotis.

179

Daug kartų sakiau ir dar pakartosiu: Laimė visada grįžta pas tuos, kurių akys dega!

6

DALIS

ISSPAUSK IŠ GYVENIMO MAKSIMUMĄ

AR JI IŠ TIESŲ BUVO TAVO?

Tai įvyko paskutinę vasaros naktį. Užmerkęs akis pajutau šim tus sunkių geležinių kamuoliukų. Jie daužėsi į mano smege nų sieneles iš vidaus. Viena iš minčių buvo: „Beveik baigėsi MANO vasara, tik ar ji iš tiesų buvo MANO?“ Bandžiau prisiminti, kiek kartų pirkau kavą „Statoil“ dega linėse, kiek ištariau gerų žodžių, kiek sykių atleidau, nusišyp sojau, kiek moterų... Bum. Klausimai bombardavo mane. Kanonadomis. Bum. Bum. Bum. „Šią vasarą daugiau kartų atvėriau piniginę ar širdį? Ko ma nyje daugiau - filmų,sparnų, downloaduar nuoširdumo? KIEK MANYJE YRA MANĘS?“ - pagalvojau. Kiek manyje tikrumo? 0,1 proc.? Kas šiame gyvenime iš tie sų svarbu, prasminga, reikšminga? Prisiminiau gimtąją jūrą, Motiną, Tėvą, brolį, draugus. Supratau, kad ši vasara buvo kitokia. Šįsyk daugiau kokybiško laiko skyriau artimiesiems ir sau. Šią vasarą aš gėriau, laaaaaaabai daug, litrais. Bet ne al koholį. Godžiai pyliau į save laimę! Ji dar ilgai drugiais lakiojo kūnu. Net dabar, atėjus rudeniui, per savo gimtadienį (spalio 22 d.), vis dar jaučiu ją. O taip! Paskutinė vasara tikrai buvo MANO! Mes su ja „mylėjomės“. Švelniai. Stipriai. Ilgai. Anks čiau nemokėjau ilgai...

183

Kilo dar vienas klausimas: kaip užtikrinti, kad ruduo, žiema, pavasaris taip pat būtų mano? Kaip nepramiegoti to, kas svar biausia? „Žinau atsakym ą“, - pakuždėjau sau ir pasijutau lyg meškinas, kuris nusitempė medaus statinę į olą ir apsikabinęs ją užmigo. Mmmmm. jaučiausi lengvas it debesis. Krūtinę, gal vą, kūną užtvindė ramyyyyyyybė.

ramybė

Tuomet pagalvojau, kad gyvenu visai neblogai. Bet pasku tinis ištartas sakinys šį tą manyje pakeitė. „Ką, ************ gyvenu neblogai?“ Prisiminiau, ką atsako žmonės, kai klausi, kaip jie laikosi. Vieni mesteli „neblogai“ . Kiti - „gerai“. Galite mane vadinti nepasotinamu arba gobšiu, bet aš iš gyvenimo noriu pasiimti gerokai daugiau nei iki šiolei. Man nebeužtenka lyg tam meškinui kiūtoti urve. Neeeeeeeeeee, noriu NE gero, o nerealiausio nuostabiausio + gyvenimo. Trokštu ekstazės, ne šiaip kokios, o DIEVIŠKOS PALAIMOS! O tu? Ar užtenkato, kad gyveni pus ėtiną (gerą), o en ge riausią / nuostabiausią / puikiausią / nerealiausią gyvenimą? Manai, tu nenusipelnei daugiau???

184

MOTYVACIJA PRIEŠ ĮSIPAREIGOJIMĄ

„Bet kaip iš gyvenimo išspausti maksimumą?“ arba „Alexai Monaco, aš bandžiau tapti laimingiausiu žmogumi, bet vėl su stojau, kaip pasielgti,kur ieškoti motyvacijos?“ - paklaus ieš kantieji savo vietos pasaulyje. Turiu atsakymą! Tikriausiai neatkreipei dėmesio, bet vakar vakare pamiršai užrakinti duris. Pasinaudojau proga ir įsmukau į tavo namus, kad įberčiau į arbatą ypatingų, itin nuodingų Alexo Monaco miltelių. Nagi, ar skani buvo arbatėlė? Beje, milteliai (išmanieji nuodai) suveiks po 14 dienų, ir tu mirsi! Bet gali išsigelbėti!!! Stebuklingi nuodai NESUVEIKS, jeigu per 14 dienų išmoksi jaustis gerai, tapsi laimingu žmogumi! Atsakyk, negi taip susi klosčius aplinkybėms nepasistengtum pasikeisti? Tikiu, kad ši situacija į p a r e i g o t ų tave žaibiškiems pokyčiams! Galiu nuraminti. Jokių miltelių į arbatą neįbėriau... „Ot, velniava , kaip gaila!“ - pasakys vienas iš tų, supra tusiųjų, kad motyvacija, apie kurią taip dažnai kalba žmonės, tėra mažas sraigtelis, galintis paskatinti trumpalaikius poky čius, o įsipareigojimai turi daug didesnę įtaką.

185

Įsipareigojimas stipresnis už motyvaciją, bet mes nesam e niekamįsipareigoję, tik valstybei (mokame mokesčius) ir įmonėms, teikiančioms m ums paslaugas (be kurių tikrai išgyventume).

Jeigu nori įsipareigoti, galėtum prikalbinti mane, kad pa skatinčiau tave imtis pokyčių. Apsigyvenčiau tavo namuose. Kas rytą pabudinčiau ir priversčiau judėti. Esu įsitikinęs, jau pirmą dieną pažadinčiau tavo sm egenų neuronus- privers čiau juos šokti lambadą. Bet apgyvendinti tokį didelį „katiną“ savo namuosesmegenų būtų, švelniai tariant,kurį ekstremalu. vertus, gali išbandyti treniruoklį, sukūrėme Kita su verslo partnere. Kalbu apie onlinemokymų sistemą, esančią adresu: www.onbotraining.com , kuri 2014 m. gavo Masačūsetso tech nologijų universiteto (JAV) apdovanoj imą. O2015 m. pavasarį kartu su Inga Stasiulionyte išbandėme ją Monako universitete, pristatydami paskaitas studentams. Šią programą taip pat pa sitelkėme dirbdami su Pietų Kalifornijos universiteto studen tais. Tačiau ji skirta ne universitetams, o visiems, norintiems pakeisti savo mąstymą. Dievinu šį revoliucinį projektą. Sudė jau į jį visą save. Tapau animaciniu personažu, kuris rūpinasi tuo, kas dedasi žmonių galvose! Čia, sistemoje, aš žadinu žmones iš saldaus miego. Darau tai kasdien. Filmukais, tekstais kutenu žmonėms sustingusias smegenis + savigarbą. Viena iš priežasčių, kodėl ėmiausi „Onbotraining“ projekto- pabodo stebėti, kaip visuomenė daro vis ką, kad nustotum tobulėti.

18 8

KODĖL NIEKAS NENORI, K A D P A S I K E I S T U M?

Mes gyvename visuomenėje, kuriai nereikia sąmoningų arba laimingų žmonių. Tam esama paaiškinamų priežasčių. Tik pa svarstyk, jeigu žmonės susivoktų ir išmoktų jaustis laimingi be naujų daiktų,paslaugų - jie daugiau nepirktų gražiai supakuo to šlamšto iš „šventyklų“! Tai pakenktų ekonomikai! Parduotu vių savininkai nenori bankrutuoti! Štai kodėl, užuot reklamavę ilgalaikę laimę (kurią gali gauti visiškai už dyka „pasikrapštęs“ savyje), marionečių meistrai lėlininkai vis dar propaguoja:

1. Filmus 2. Grožio priemones 3. Madas 4. Metalinius, plastikinius, silikoninius daiktus ir paslaugas, kurios teikia tik trumpalaikę laimę .

189

Užteks kalbėti apie magnatus. Jie ne vieninteliai siekia, kad liktum, koks esi. Tavo pažįstami ir net artimi draugai nenori, kad keistumeisi. Tik galiu įsivaizduoti, kokią paniką jie sukels pajutę, kad evoliucionavai. Jiems tikrai nepatiks, jeigu atsisa kysi kartu nueiti į kazino arba striptizo barą. Tie žmonės nu siviltų, jeigu tu įgautum proto! Na, gerai, situacija nėra tokia bloga, vis dėlto yra žmonių, norinčių tavo pokyčių. Išvardysiu juos: i. Stilistai nori, kad domėtumeisimada. Jie skatina paisyti naujausių tendencijų ir atrodyti madingai. Jie nenori, kad gerai jaustumeisi dėvėdamas kasdienio neįmantraus stiliaus drabu žius! 2. Reklamos agentūrų vadovai ir reklamų kūrėjai nori, kad tu ir aš, Alexas Monaco, pabustume ir pagaliau pradėtume gerbti jų meno „šedevrus“. Jiems pavyko! Rezultatas: reklamų vergai kasmet mielai perka bilietus į „Kanų liūtų“ reklamų fes tivalį... Manau, tik degradavęs žmogus gali mokėti už tai, kad jam leistų kino salėje pažiūrėti reklamų... P. S. Neseniai mačiau šampūno reklamą, kur teigiama, kad jame yra aukso! Jeeee! Ojuk nerasi geresnio šampūno už Alexo Monacobrain wash\ Būtų neblogai, jeigu tokį pagaminčiau? Vos surinkau 10 ooo feisbuko sekėjų, vienas žmogus pasiūlė sukurti Alexo Monaco drabužių liniją! Tik galiu įsivaizduoti, kokių pasiūlymų sulauksiu ateityje! Šiems žmonėms iš anksto noriu pasakyti: „Eikite velniop!!!“ 3. Bažnyčia. Ji taip pat nori, kad patobulėtum, patikėtum, jog Dievas tikrai egzistuoja. Kuo labiau žmonės tuo tiki, tuo daugiau dvasininkai uždirba. Jie trokšta dar daugiau pinigų.

190

Tikriausiai dvasininkų šefas, gyvenantis danguje, neturi už ką valgyti... 4. Mokesčių gavėjams patiktų, kad tu patobulėtum -tap tum paklusnesnis. Jie palengvina tavo būtj. Visai neseniai dėl tavęs netgi sukūrė svetaines, kuriose, neišeidamas iš namų, gali susimokėti mokesčius. Tai patogu, velniai griebtų! Tik įsi vaizduok, kaip VMI švęs tą dieną, kai valstybė „prastums“ įsta tymą, leisiantį mūsų kūnus tiesiogiai prijungti prie sistemos, kad atsiskaitytume natūra! Jeee! Būtų patogu ir paprasta! 5. Tavošefas taip pat nori pokyčių. Jis trokšta, kad šian dien pasielgtum pagal jo norus. Kalbu ne apie piktą vadovą, o apie tavo pasąmonę. Štai kas tave valdo! Pasąmonė nemėgsta sunkiai dirbti. Jai nepatinka kvaili egzistenciniai klausimai. Jei gu galėtų, tavo pasąmonė „įsipatogintų“ ant sofos, bet negali, todėl prašo, kad pailsėtum + papramogautum + pavalgytum + parūkytum + išgertum. Pasąmonė mėgsta „augintis lašinius“. Vos tik pajutusi, kad smegenų užkampyje sustingę neuronai pradėjo krutėti (dėl to, kad perskaitei šį tekstą), nusiųs organizmui hormonų, kurie privers tave ieškotis patino arba patelės. Uch... Greitai ateis vasara... Man kilo klausimas... įdomu, kam dažniau paklusti sąmonei ar pasąmonei? 6. Vyriausybė. Ji nori, kad pasikeistum ir nustotum ieškoti teisybės. Poniai vyriausybei neparanku, kad žmonės mąstytų savo galva. Ji sumani, tad suvokia - jeigu visi turėtų savo nuo monę, kiltų revoliucija, todėl valstybių prezidentai taip retai susitinka su švietimo ministerijų darbuotojais.

191

Manai, kalbu apie tai, kad reikia nuversti politikus? Neeee! Žmonės girdi tai, ką nori girdėti! Kai sakau, kad jie gali būti lai mingi be pinigų, mano, kad siūlau atsisakyti materialių daiktų. NE VELNIO!!! Tu gali būti turtuolis ir tuo pačiu laimingas! Tikrai gali turėti prabangų automobilį, bet tuo pačiu išlikti ŽMOGU MI! Kalbu apie aukso viduriuką! Gali prisitaikyti ir turėti savo nuomonę! Gali būti griežtas su tais, kurie gadina medų. Kar tais taip elgiuos. Esu grubus. Esu šunsnukis. Kartais moku būti dieviškai švelnus ir rūpestingas. Moku bučiuoti ir mylėtis. Bet, kaip jau minėjau, kai kada elgiuosi nepadoriai. Kodėl? Tikiu, kad problemas reikia spręsti griežtai. Velniai griebtų! Siūlau taip daryti ir tau. Žinok: priešus reikia traiškyti,cackintis o ne su jais! Taip aš elgiuosi su velniu, kuris nuolat bando prabusti manyje. Savo vidinį Liuciferį ilgai laikiau ant trumpo pavadėlio. Įprato, prisijaukinau jį. Bet aš nesiruošiu užmigti ant laurų. Ir tu neturėtum. Net nebandyk tapti šventu angelėliu. Siek pusiaus vyros. Tau bus sunku. Vieni teigs, kad turi atsisakyti materialių dalykų. Kiti tikins, neva, turi siekti tik pinigų ir šlovės. Velniop kraštutinumus! Atėjo nauja era! Tikiu, kad reikia siekti aukso viduriuko - visko, kas tau priklauso! „Alexai Monaco, negi nori revoliucijos?“ - paklaus kuris nors skaitytojas. Atsakysiu: nesiruošiu į rankas imti ginklo. Kalbu apie sąmonės revoliuciją! Mano tikslas, kad pamatytum tikrą realybę. Atvirai: šią akimirką tu plauki pasroviui... Milžiniškame titanike... Su muzika... Visai greitai bus... Jau nebeturi laiko. Tik atrodo, kad jo turi, bet lyg cukraus vata laikas ims ir... Nepatinka, kąpasielgti? tau sakau? Kaip planuoji Supyksi + nuliūsi ar susitelksi ir pa galiau pakeisi kryptį? Mes kalbame apie tave, skaitytojau, o ne apie Petrą iš Jonavos. Atsakyk, kodėl aš, Alexas Monaco, tikiu tavimi, nors tu abejoji savimi? 194

Vis dar lauki, kol kas nors paglostys tave už tai, kad bandy damas pasikeisti nusipirkai Alexo Monaco knygą? MANAI, TO UŽTENKA? Kada, velniai griebtų, pasielgsi, kaip nori, o ne kaip esi iš mokytas? Nagi? Kur tavo atsakymas? Kada pradėsi siekti aukščiausios sąmonės? „Alexai Monaco, nusišneki! Kam žmonėms siekti daugiau, juk už lango nekrinta raketos! Viskas gerai!“ - pasakys žmo gus, patenkintas tuo, kad iš tiesų niekas nevyksta. Jam noriu išrėžti štai ką: „Jeigu patikėjai, kad žmogus gimęs tik tam, jog išaugintų keletą vaikų ir rūpintųsi savo lizdu, žinok, kai kurie gyvūnai jauniklius prižiūri rūpestingiau nei žmonės!“

Todėl pabrėšiu: tavo šeimos gerovė yra mažiausia, ką gali padaryti dėl šio pasaulio!

Jeigu vis dar manai, kad žmogus gimęs tik tam, kad įvykdy tų filmuose matytas užduotis - pasodintų medį, įsigytų auto

19 6

mobilį, namą ir sukurtų šeimą, - gali užverstišią knygą, kam nors ją padovanoti ir toliau mėgautis šiuolaikinio žmogaus ma lonumais. Pirmyn! Įsipatogink ir „įsiliek“ į internetą, TV arba PC. Bet negi tai viskas, ką sugebi? Okaip benamiai ar ba ser gantys vaikai? Žinau, galvodamas apie juos kartais susigraudi ni, o kai skruostu rieda ašaros, jautiesi geru žmogumi. Bet negi manai, kad nuo tavo ašarų vaikų gyvenimas pagerės? Suprask, iš tavęs naudos nulis, kol dėl jų nepakelsi subinės! Tai ne viskas. Esu įsitikinęs, dauguma skaitančiųjų mano žodžius pagal vojo, kad jiems reikia pasirūpinti sergančiais žmonėmis ir be namiais vaikais. Tikrai ne tai norėjau pasakyti. Matai, žmonės mano, kad padarę gerą darbą grąžins skolą pasauliui ir paga liau galės atsipūsti - neeeee. Net jeigu įkursi keletą param os organizacijų, tu vis tiek būsi skolingas vieną... Ar įdomu, ką noriu pasakyti? Turiu omenyje svarbiausią tavo gyvenimo užduotį. Taip, taip, kalbu apie pačią aukščiausią užduotį. Atsakyk: ar jauti aistrą išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta? Žinau, kad giliai viduje nori kalbėtis apie rimtus, aukštes nio kalibro dalykus. Tačiau kol kas į tai nesuteikei pakanka mai dėmesio, juk buvai užimtas pramogomis ir jeigu pasiryžai iš esamo jovalo išlipti šiame, o ne kitame gyvenime, turėtum įsipareigoti pokyčiams, apie kuriuos pradėsiu pasakoti po se kundės, kai atsiversti kitą lapą!

197

ĮSI PAR EI GOJ IMU ANATOMIJA

2014 m. savo fizinėje feisbuko paskyroje paskelbiau keierių metų planus. Alex M ay 26, 20

14

Parašysiu, ką veiksiu per artimiausius dvejus metus: 2016 m. išeis trečioji mano knyga „Laimingi šunsnukiai“. Kny ga bus ne apie dizainą, o apie žmones, gyvenančius Lietuvoje ir Monake. Jeigu jūs pažįstate tokį, kuris yra be galo laimingas, praneškite man, gali būti, kad jis... Šis mano viešas pareiškimas buvo pirmas žingsnis prisiimti rimtus įsipareigojimus. Po gero mėnesio apie šią knygą papasakojau laidoje, kurią transliavo radijo stotis „Laisvoji banga“. Tiesą pasakius, dar neturėjau knygos „Laimingi šunsnukiai“ idėjos ar anotacijos. Praėjo šiek tiek laiko. 2015-ųjų lapkritį, pasirašęs sutartį su „Alma littera“, supratau, ka d turiu tik keletą mėnesių... aJu bu vau parašęs knygos dalį, bet laukė tiek daug darbo. Uch...

198

Nėra nė vieno ma žo dalyko tėra mažos sielos,skurdusprotas ir prastas mentalitetas.

Rašymas padėjo susi rikiuoti mintis, suprasti,kaip kvail a mokytis vertinti mažusdalykus,nes šie aplink mus tiesiog ne egzistuoja. Žmonės sako: „Išmok įžvelgti grožį mažuose daly kuose /smulkmenose. ulkmena galima pava “ Jie klysta! Argi sm dinti galimybę matyti Lietuvo s grožį:marias,kopas, saulėlydį? Net kruasanas su kava antradienio rytą nėra mažmožis! Pasi domėk, kaipjie kepami. Neeeeee,tavesupa tik dideli dalykai!

Sutartis su „Alma littera“ įpareigojo mane iškviesti į dviko vą savo tinginystę. Anksčiau man būdavo gana sudėtinga perteikti mintis, bet rašymas apie gyvenimo tikslus padėjo susidėlioti vertybes į lentynėles. Rašydamas pradėjau įžvelgti grožį ten, kur anksčiau nema čiau + mano mintis ir sielą apsėmė maloniai kutenanti ramybė. O juk kadaise maniau, kad gražiausius dalykus rasiu tik ten, kur manęs nėra. Pasirodo, kad nepažinojau net tų užkampių, slypinčių mano širdyje, galvoje, sieloje. Uchhhh. Ten nebuvo apšvietimo. Viduryje gatvių gulėjo įvairių minčių nuolaužų, kurios man nepriklausė. Jas atvilko reklamų buldozeriai. Be dekoracijų Holivudas čia galėjo filmuoti „Apokalipsę“. Ar bent įsivaizduoji, kiek energijos reikėjo išeikvoti, kad sutvarkyčiau ir apšviesčiau savo minčių sankryžas? Visi mes nešiojame sa vyje didžiulius pasaulius. Tik dauguma žmonių ieško tvarkos ir įkvėpimo išorėje, o ne viduje. Štai tavęs, skaitytojau, noriu paklausti: kada pagaliau nustosi bijoti likti vienas kambaryje? Esu įsitikinęs, jeigu suteiktum man galimybę įlįsti į vidų ir pasi vaikščioti po tavo mintis, tikriausiai pamatyčiau gražesnį vaiz delį, nei esu regėjęs Paryžiuje! Siūlau pabandyti rašyti. Esu įsitikinęs, rašymas padėtų tau atrasti daugelio dalykų grožį!

200

I Prisimink: rašymas - vienas stipriausių ginklų

I

prieš neišprusimų, vidinį skurdų ir tuštumų.

I

I

Gali viešai prisiekti, kad išleisi knygą, arba pradėsi rašyti tinklaraštį.

Tu netobulėsi, tingėsi, kol neįsipareigosi. Teisingai supratai, siūlau tau įsipareigoti!

Tiems, kas svarsto, ar tikrai verta, noriu išrėkti tiesiai į vei dą: „Pradėk, kitaip pramiegosi tai, kas reikšmingiausia, žio ply!!!“ Svarbu suprasti, kad rašydamas knygą išsikėliau tik keletą tikslų. O juk įsipareigoti galima daugybei dalykų: didinti kūno masę, lavinti intelektą, siekti aukščiausios sąmonės, visuotinio pripažinimo, įsipareigoti narkotikų arba ginklų prekeiviams, paskolų teikėjams ir... įdomu, ar esi asmeniškai įsipareigojęs? Žinau, esi skolingas valstybei, mobiliojo ryšio tiekėjams, įstaigoms.Pažiūrėk Bet ar visi šie įsipareigojimai tikrai padarys mokymo iš mūsų žmones? į tuos, kiūtinčius biuruose. Viskas, ko jie išmoko, tai įsprausti save į rėmus. Tuoj apie juos kalbėsiu. Maža tikrai nepasirodys.

201

NESUVAIDINTAS PAŠAUKIMAS

Tikriausiai girdėjai žmones sakant, kad viskas pasikeis, kai ras sau tinkamą darbą / profesiją / užsiėmimą / veiklą?Bet juk ne profesija svarbiausia! Atvirai: kai Dievas sukūrė žmogų, jokių profesijų nebuvo nė kvapo!!! Esu šventai įsitikinęs, kad žmonė se neužkoduoti ofisiniųžiurkių genai! Niekas iš mūsų negimė tam, kad sėdėtų prie PC! Neee, mes negimėme būti siuvėjais, dizaineriais, muzikantais, todėl liaukis jaudintis dėl to, kad dar neradai savojo pašaukimo! Na, gerai, žmogus vis dėlto turi šiek tiek pašaukimų ir talen tų. Visi galėtų išmokti šypsotis + padėti kitiems + pasiaukoti + mąstyti savo galva. Kokiais talentais tu naudojiesi?

Problema: mes gyvename visuomenėje, kurioje pagrindine siekiamybe tapo trokšti aukštesni o statuso,o ne sąmonės...

Bet nusileiskime ant žemės, valgyti juk reikia, euriukai turi piniginėje žvangėti, todėl negali visas dienas galvoti tik apie saviugdą ir vertybes. Galbūt šiuo metušūdiname dirbi darbe, kur su didžiąja dalimi bendradarbių negali susikalbėti. Tikriau siai yra ir kitų problemų, todėl dienos, praleistos darbe, švel niai tariant, ne pačios geriausios. Bet tu tikrai gali tai pakeisti. Tikiu, kad sugebėtum:

202

1. Pasinaudoti darbe iškilusiomis problemomis. Manyk, kad tai tavo pasiruošimo poligonas. Pažiūrėk, kaip atlikėjai negalvodami groja muzikos instrumentais solo partijas. Pirštai patys lakioja. Irtu gali taip išmokti skambinti problemomis lyg natomis, groti sinkopes, akordus. Taigi pasinaudok tau suteik tais išbandymais, kuriuos kasdien patiri darbe! 2. Išmokti valdyti projektus + taupyti laiką. Esu įsitikinęs, be žinių, kurias gausi šlykščiausiose darbo vietose, tau bus sunku pasiekti tikslų. Būtent dirbdamas kitiems išsiugdysi strateginį mąstymą, kuris ateityje padės valdyti daugybę pro jektų, pakeisiančių pasaulį į gera. Nepavyksta iš esamo darbo „išspausti“ naudos? Papra šyk, kad darbdavys nusiųstų tave į seminarą. Pasiteirauk apie mokymus - padaryk viską, kad išnaudotumdarbo laiką tikslui pasiekti! O jeigu tas ožys darbdavys yra stabdys ir su juo neį manoma susitarti, atleisk jį iš darbo. Pradėk viską iš naujo, susikurk aplinką, kuri įpareigotų ju dėti. Žinau, tai tikras iššūkis! Esu įsitikinęs, pakeliui sutiksi „šablonus“, kurie kvies tave užsiimti „įdomesniais“ užsiėmimais. Jie sakys, kad neturėtum aukotis dėl aukštesnių tikslų. Pasiaukojimas... Kas tai? Su kuo jis valgomas? Jeigu paklausčiau muzikantų / stilistų / dizaine rių, kas yra pasiaukojimas, jie choru prisipažintų: „Žinome, kas yra pasiaukoji mas, keletą dienų nem iegojome - dirbome prie naujo projekto!“Wow!Štai kur pasiaukojimas!!! Tiems sava naudžiams rūpi, kad juos pastebėtų / įvertintų / apdovanotų! Tie žmonės nori, kad jų pavardė liktų istorijoje!

203

Žinote, ką apie tai manau? Velniop norą išlikti istorijoje! Velniop žmonių sukurtas profesijas! Išmintingi žmonės siekia svarbesnių dalykų!

Mano pasiūlymas: išsilaisvink iš prikištų tau tikslų. Susitelk į tuos dalykus, kuriuos jau turi rankose, bet vis dar nesupranti.

Kalbu apie laisvę. Atsakyk, kas yra tikroji laisvė? Bandai prisiminti knygoje perskaitytą sentenciją? Negi manai, kad laisvė yra galimybė pasirinkti vieną iš kandidatų? Ar tu gali būti laisvas, turėdamas galimybę pasirinkti vieną iš TV serialų? Nori daugiau patarimų, kurie tave išlaisvintų? Tuoj pratęsime pokalbį.

206

LAISVES RIEBUMO SKAIČIUOTUVAS

Ar apsidžiaugtumlaimėjęs aparačiuką - laimės kompasą, kuris parodytų, kur tiksliai eiti, kad rastum tą išsvajotą laimę? Būtų paprasta: šnai ir tu jau ten, kur parodė prietaiso gamintojas! Žmonės mėgsta paprastumą: neatsisakytų ir CŽV laisvės riebumo skaičiuotuvo, parodančio, ar verta tikėti savo vidiniu „aš“ . Gavę atsakymąiš aparačiuko,iej Feisbukiškėse parašy tų: „Laisvės riebumo skaičiuotuvas parodė, kad esu laisvas žmogus!“ Bet tik pagalvok, kokiu naivuoliu reikia būti, kad pa tikėtum, jog laisvam žmogui rūpi, ką jam parodys laisvės riebu mo skaičiuotuvas? Žmonės iš tiesų keisti padarai - laukia, kad kiti juos paska tintų sakydami: „Tu esi pats geriausias. Taip ir toliau!“ Nesu laukę panašių žodžių, jie nuleidžia rankas. Ar tu bent įsivaizduoji, kaip ilgai vienas ėjau link savo sva jonės, nepaisydamas to, ką man sakė kiti? Juk niekas neglostė mano galvytės! Kai užsimaniau parašyti šią knygą, jie klausė, kas man iš to, sakė: „Jeigu aš kurčiau knygą, nerašyčiau lietu viams - per maža rinka!“ Bet niekasiš tų žmonių nieko taip ir neparašė... Ko tu lauki? Tinkamos progos? Naujųjų metų?

207

Pagyrimų? Patarimų? Nurodymų? Juk tave ir taip kontroliuoja. Liepė mokėti mokesčius, ir tu moki. Pasakė, kad tu nevertas pagarbos, jei nesielgi pagal vie šai paskelbtas taisykles, ir tu bandai pateisinti aplinkinių lū kesčius. Tu elgiesi kaip kiti. Mąstai kaip visi... Vis dar lauki, kol kas nors pasakys, kur tiksliai turėtum eiti ir kaip pasielgti? Tik pagalvok, jeigu aš duosiu tau dar vieną aiškų nurody mą, tapsiu šios sistemos varžteliu, paverčiančiu tave vergu. Turiu pasiūlymą! NUPLĖŠK NU O SAVĘS MARŠKINĖLIUS SU UŽRAŠU L„ AUKIU NURODYMŲ“. Ženk į tikrą gyvenimą! Bijai? Bandyk po truputį. Iš pradžių iki kelių... Dar giliau! Dar giiiiiiiliauuuuuu! Nerk į naują gyveni mą! Tik nepamiršk: TU NEGALI NUSIPLAUTI NEI IŠORĖS, NEI VIDAUS VISIŠKAI NENUSIRENGĘS!!!

Dar kartą pasvarstyk, ką reiškia elgtis teisingai? Taip, kaip pasakė valstybė / žiniasklaida / Alexas Monaco? Ogal būtų teisingiausia elgtis, kaip nori TU? Gal vis dar manai, kad aš ir mano mokiniai, kurie tapo lai mingais šunsnukiais, protingesni? Neeeeee! Mūsų for mulė: gramas talento gimėme + tona darbo. O kokia tavo formulė?

20 8

Tik patikėjęs savimi, o ne Alexu Monaco, gali tapti laimingu žmogumi!

Atėjo laikas atskleisti tikslą, kurio siekiau .

Mano misija buvo ne suteikti tau naujos ir negirdėtos informacijos, o padėti „išpakuoti“ tai, ką jau turi galvoje + papasakoti, kaip su visu tuo jovalu pats gali susitvarkyti!

Užteks laukti, kol kiti greičiau už tave nugyvens šį gyveni mą, kad pateiktų atsakymą į klausimą, kurį turėtum pats iš spręsti! Esu įsitikinęs, kad įdėjęs visas pastangas, gali pasiekti šimtąkart kokybiškesnę laimę už manąją. Tačiau reikėtų įdėti gerokai daugiau pastangų už mane! Vis dar lauki nurodymų? Na, gerai, jeigu vis dar lauki patarimų, pasidalysiu paskuti niu, kurį taip ilgai taupiau tau.

209

PASKUTINIS NURODYMAS

...Jau kyla raudona rudeninė saulė, primenanti, kad netrukus turėsiu išsiųsti šį rankraštį Ugnei iš leidyklos„Alma littera“. Bet prieš tai prisipažinsiu, kad man didelė garbė buvo pasidalyti su tavimi patirtimi ir pasakojimais apie tai, kaip pasiekiau savo svajonių. Neliko beveik nė vienos paslapties... Nors... Turiu dar vieną. Nori? Bet tai nebus nei pasakojimas, nei patarimas. Tai bus tikrų tikriausias nurodymas, kuris kardinaliai pakeis tavo gyvenimą. Štai kaip jis skamba: Jeigu vieną dieną pamatysi mane gatvėje , prieik ir pasi sveikink.Padaryk ai t nesvarstydamas, ką man pasakysi.Tikrai neprivalai manęs kalbinti , tiesiog nusišypsok , o jeigu į galvą šaus klausimas: „O, kas jeigu manęs nesupras?“ - atsakyk sau nusijuokęs: „Hey, juk gyvenu ne dėl abejoniųU!“

Turėtum žengti ne tik link žmonių... Jeigu ką nors jauti, paimkjį už rankos ir eik. Nesvarstyk,kas bus. Tiesiogeik... Kalbu apie naują tavo gyvenimą. Jis laukia tavęs!!!

Su visa meile - tavo draugas

PADĖKA

Labai dėkoju žmonėms, be kurių knyga nebūtų tokia įdomi: Modestai Žukauskaitei (Lietuvos motyvacijos karalienei) ir fotografei Viktorijai Karpovaitei, pagražinusiai mano pranešimus feisbuke, svetainėje ir knygoje. Knygoje rašiau, kad angelų nebūna. Klydau. Mano angelai - tai Erlanda Kumžaitė, Nerijus Vedrickas, Rūta Čekaitė ir Arėta Tamošaitienė. Dėkoju „Onbotraining“ kolektyvui: Ingai Stasiulionytei, Mattui Glowui, Joanai Love, Dainorai Jurginaitei ir visiems, kas padėjo projektui augti ir tobulėti. Erikai Kalėdaitei. Dėkoju Motinai ir Tėvui už tai, kad gavau galimybę gyven ti. Tadui Kaspučiui už draugystę ir rytinius skambučiuspriminimus, kad reikia keltis ir judėti. Fanams ir skaitytojams: man labai daug reiškia jūsų palaikymas, ypač tų žmonių, kurie nebijo komen like. Išsakydami savo nuomonę tuoti, ne tik spausti ir spausdamilike, jie padėjo man augti ir tobulėti.

212

Dėkoju draugams už tai, kad padėjo man tapti truputėlį geresniu: Simonui Slabšinskui, Arminui Martynui Žilioniui, Vitalijui Jariomenko, Andriui Mašauskui, Kaženauskui, Sauliui, Indrei Benetei, Mindaugui Juodaičiui, Germantui Kalinauskui, Juliui Urbaičiui, Martynui Šaitkui, Erikai Mickevičiūtei, Tomui Statkui, Sauliui Razlevičiui, Algimantui Stankevičiui, Natalijai Mankevičiūtei, Kamilei Gužaitei, Justui Pikeliui. Beje, vos nepamiršau padėkoti Monako princui už nuostabius vakarus. Jis moka šypsotis, pasikėlęs nėra ! Dėkoju visam „Alma littera“ kolektyvui.

MONACO, ALEX Mo-99 Laimingi šunsnukiai: kokybiško gyvenimo gidas,arba kaip nep ramiegoti to, kas iš tiesų svarbiausia/ Alex Monaco. Vilnius :Alma littera, 2016. - 216 p.: iliustr. ISBN 978-609-01-2248-8 Jūs sužinosite, ką patyrė laimingi žmonės, kuriuos AlexasMonaco sutiko Lietuvoje ir Monake. Tai jie padėjo „užtaisyti“ šią knygą mo tyvaciniai s degalais, kurių užteks, kad pasiekt umėte slapčiausias svajones. Kai kurie šiuos žmones vadina šunsnukiais. Alexas juos vadina laimingais šunsnukiais. Jie laisvi. Gyvena pagal savo taisy kles. Sugebėjo rasti aukso viduriuką. Pasinaudokite šių žmonių pa tirtimi ir pagaliau išpildykite savo svajones! UDK 159.923.5+159.942

ALEX MONACO

i

LAIMINGI ŠUNSNUKIAI KOKYBIŠKO GYVENIMO GIDAS, ARBA KAIP NEPRAMIEGOTI TO, KAS IŠ TIESŲ SVARBIAUSIA Knygos dizainerė Jūratė Šatūnienė Korektorė Rasa Mielkuvienė Tiražas 3500 egz. Išleido leidykla „Alma littera“, Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius Interneto svetainė: www.almalittera.lt Spaudė Standartų spaustuvė, S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius

MONIiCO www.monaco.lt www.axmonaco.com www.fb.com/alexmonaco.lt

O

Ką atsakai, kai tavęs paklausia, kaip la Jeigu atsakai „neblogai“, „po trupu „po senovei“ - tu negyveni !!! Ar tau pakanka, kad gyveni pusėtiną, o ne geriausią + nuostabiausią + NEREALIAUSIĄ GYVENIMĄ? Manai nenusipelnęs daugiau?

IŠSPAUSK IŠGYVENIMO MAXIMUMĄ!

Užteks mėgėjiškai gyvenime mirkyti kojų pirštelius - pasinaudok tau suteiktu shortkutu į laimę, kurį paruošėAlex Monaco.

Tapkite Knygų klub&pariu! • NaųjaOsios ir . p o p u li a i05 V

9 " 786090"122488' www.almaJittera.lt

'*

' V^

Ypatingi pasrofytr&į fift y Knygų pristatymas.į bet k ^ p ^u ii'j^ k ra š tą '

www.knyguklubas.lt .

\y: sŽ 1

' .-J'ivSiv -? ’'